TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės balandžio 3 d., 2012 m. Nr. 78 (1277) Lietuva pagal gyventojų darbo užmokesčio ir pragyvenimo lygį tebėra tarp prastai gyvenančių šalių. Ekonomika 7p.
Rusiją sukrėtė tragiška oro linijų bendrovės „UTair“ lėktuvo katastrofa. Pasaulis 9p.
diena.lt
Arbitražo teismas neišgirdo Ž.Balčiūnaitės skundų. Sportas 10p.
Susprogę pažadų burbulai
1,30 Lt
Aš labai nemėgstu tar nauti daiktams. Man ne patinka tokia tarnystė. Dainininkė Natalija Bunkė paaiškino, kodėl nenešiojo akinių, nors regėjimas silpo.
8p.
Miestas
2p.
Regbininkai sausins pelkę Sost inės regbio žaidėjai iš Ving io parko, kur io stad ioną dal ijasi su ki tais sport in inkais, norėtų persikelt i į aikštę Verk ių gatvėje. Tiesa, nor int sutvarkyti labiau pelkę nei stadioną primenančią aikštelę regbininkams teks investuoti šimtus tūkstančių li tų, kad čia rengt i varž ybas būtų ga lima jau kitąmet.
Žlugimas: beveik prieš ketverius metus prie valdžios vairo stoję konservatoriai rinkėjams žadėjo pyragus, tačiau tenkintis tenka riestainio skyle. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Permainų koalicijos Vyriausybė, kurioje dominuoja konservatoriai, prieš pusket virtų metų pažėrė nemažai pažadų, kaip įveiks krizę, skatins ekonomiką ir aktyviai kovos su biurokratija bei korupcija. Bai giantis kadencijai akivaizdu, kad toli gražu ne visus pažadus pavyko įgyvendinti.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Svarbiausia – įveikti krizę
2008-aisiais po aštuonerių metų į premjero postą sugrįžęs And rius Kubilius sakė, kad pagrindinis Vyriausybės ir valdančiosios koa licijos uždavinys – įveikti įsilieps nojusios pasaulio finansų krizės padarinius Lietuvoje. Valdžia giriasi, kad tai iš esmės pavyko padaryti. Dauguma eks
pertų su tuo sutinka. Tačiau siekiant šio tikslo teko imtis gausybės nepo puliarių sprendimų – laikytis labai griežtos fiskalinės drausmės, visoms be išimties sritims kerpant išlaidas, didinant daugumą mokesčių. Krizė sukėlė didžiulę įmonių bankrotų bangą, smarkiai šoktelėjo nedarbas, pagausėjo socialinių pa šalpų prašytojų, padidėjo emigrantų srautai. „Vyriausybės vadovas ban do įtikinti, kad viešųjų finansų krizė suvaldyta.
5
menas
13p.
Premijos – už kūrybą vaikams
2
antradienis, balandžio 3, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Mirė futbolo patriarchas
Regbininkai pasiry Sostinės regbio žaidėjai iš Vingio parko norėtų persikelti į sta dioną Verkių gatvėje. Kad sutvarkytų labiau pelkę nei stadio ną primenančią aikštelę, sportininkams teks investuoti šimtus tūkstančių litų.
Lietuvos futbolas neteko vienos iškiliausių asmenybių šios spor to šakos istorijoje. Mirė praeityje gerai žinomas futbolininkas, tre neris, organizatorius, žurnalis tas, metraštininkas Stanislovas Paberžis.
Jis už ilgametį darbą futbolo sri tyje buvo vadinamas Lietuvos futbolo patriarchu. S.Paberžis, kuriam kovo 22 d. sukako 94-eri, futbolui atidavė beveik visą gy venimą. Aktyviai futbolo veik lai velionis skyrė daugiau nei 70 gyvenimo metų. Futbolą pradė jo žaisti Šiauliuose, vėliau rung tyniavo Kauno, Klaipėdos ekipo
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
se, Vilniaus meistrų komandoje, 1937–1949 m. atstovavo Lietu vos rinktinei. Vėliau treniravo Vilniaus „Spartako“ („Žalgirio“) meistrų komandą. 1959 m. įkūrė Vilniaus vaikų futbolo mokyklą ir tapo jos pirmuoju treneriu. BNS, VD inf.
Švenčia jubiliejų Prieš 10 metų sostinės centre įsi kūrė Centro poliklinika. Šiandien tai yra modernus diagnostikos centras, turintis beveik 140 tūkst. pacientų ir apie 700 kvalifikuotų medicinos darbuotojų.
Centro poliklinikoje sutelktos antrinio lygio specialistų pajėgos, įrengta puiki diagnostinė aparatū ra. Veikia keturi poliklinikos filialai, kuriuose dirba pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gy dytojai ir kai kurių sričių gydytojai specialistai. Pasak jubiliejų minin čios poliklinikos vadovų, per pa staruosius metus paslaugų spekt
ras plečiamas taip, kad pacientas ir jo šeima visas reikalingas paslaugas gautų vienoje vietoje. Nuo 2011 m. pabaigos šeimos gydytojo paslau gos suaugusiesiems ir vaikams tei kiamos visą parą ištisus metus. VD inf.
Sulaikė plėšikus Vilniuje kriminalistai sulaikė penkis plėšimu įtariamus vyrus. Šeštadienį apie 6 val. penki vyrai įsibrovė į 1986 m. gimusio vyro namus Dusinėnuose, sodų bend rijoje „Melioratorius“.
Kaip pranešė Vilniaus apskri ties vyriausiasis policijos komi sariatas, užpuolikai vyrą sumu šė ir pagrobė pinigus bei auksinę grandinėlę. Šeštadienio vakarą Vilniaus rajono policijos krimi nalistai sulaikė plėšimu įtaria mus Vilniaus rajono gyventojus 1987 m. gimusį R.K., 1982 m. gi musį V.Z., 1989 m. gimusį R.D., 1987 m. gimusį J.T. ir 1986 m. gi
BNS, VD inf.
„Snoro“ įtaka Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą tvarkanti valstybės įmo nė Registrų centras pernai patyrė 7,5 mln. litų nuostolių, o 2010-ai siais įmonė buvo uždirbusi 650 tūkst. litų grynojo pelno.
Nuostolingą Registrų centro veiklą lėmė bankrutuojančiame „Snoro“ banke laikytos lėšos, kurias nura šius įmonės finansinės veiklos są naudos išaugo nuo 0,2 mln. litų 2010-aisiais iki 11 mln. litų 2011aisiais, kaip teigiama Ūkio minis terijos parengtoje 2011 m. valstybės įmonių apžvalgoje. Registrų cent ro pardavimo pajamos pernai, pa lyginti su 2010-aisiais, padidėjo
Investuos pinigus
Sporto gerbėjai įpratę, kad regbio žaidėjai po stadionus laksto purvi ni, tačiau jie greičiausiai nustebtų pamatę, kokios būklės stadioną iš savivaldybės norėtų išsinuomo ti sostinės Geležinio Vilko sporto mokykla. Prie Vilniaus Verkių specialio sios mokyklos esančias pažliugu sias pievas stadionu vadinti sunku. Pavasarį šioje teritorijoje telkšan čios balos užima maždaug trečdalį būsimos regbio aikštės. Nors beveik 700 kv. m aikšte lės būklė apverktina, į ją Geležinio Vilko sporto mokykla ketina inves tuoti kelis šimtus tūkstančių litų, o jau kitais metais greičiausiai žaisti vien nuomojamame stadione. Šios mokyklos prezidentas Aud rius Jakutis dienraščiui „Vilniaus diena“ teigė, kad per kelerius me tus į šį stadioną ketinama inves tuoti maždaug 200 tūkst. litų. „Per kokius dvejus trejus metus turėtume tą stadioną padaryt bent kiek naudojamą. Labai sunku nu pasakoti žmonėms, kurie prie jo nėra buvę, kaip ta teritorija atro
5,1 proc., iki 88,04 mln. litų. Apie 65 proc. visų pajamų įmonė pernai gavo iš nekilnojamojo turto regist ro teikiamų paslaugų. 2011 m. pa baigoje Registrų centre dirbo 1583 darbuotojai, o 2010-ųjų pabaigoje – 1574 darbuotojai. BNS, VD inf.
„Nėra mums ir Vingio parke la bai blogai, bet savas stadionas, ži noma, kelis kartus geresnis. Juo nereiks dalytis su kitomis koman domis, nebūsime taip labai pri klausomi nuo kitų“, – dėstė pa šnekovas. Iniciatyva džiaugiasi
Ritas Vaiginas:
Džiaugiamės, kad iš viso atsiranda no rinčių tokius apleis tus stadionus tvar kyti.
Anot jo, dabar Vingio parke ka muolį mėtantys sportininkai no rėtų turėti savo teritoriją, kurios nereiktų dalytis dar su keliomis komandomis.
Geležinio Vilko sporto mokyk la savivaldybei kiekvieną mėne sį už stadiono nuomą turės sumo kėti po simbolinį 100 litų mokestį. Pirminėse nuomos sąlygose nuro dyta, kad iš viso sportininkai į ap leistą stadioną turės investuoti 2 mln. litų. Tačiau savivaldybės administra cijos direktoriaus pavaduotojo Rito Vaigino teigimu, tokio dydžio su mos sutartyje greičiausiai bus at sisakyta. „Pirminiame variante buvo taip parašyta, tuomet būtų galima sta dioną išnuomoti 25 metams. Tačiau nuomininkai tokio dydžio sumos mokėti negalės, tad teks sąlygas kažkaip keisti. Gal tuomet bus iš nuomojama 10 metų. Savivaldybės pozicija tokia: kuo didesnės inves ticijos, tuo ilgesnės nuomos termi nas“, – dienraščiui aiškino R.Vai ginas.
Šaukiasi Konstitucinio Teismo Gelbėti skylėtą Vilniaus miesto biudžetą ūmai ėmėsi grupelė Sei mo narių ir prašo Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinti, ar tai, kaip savivaldybėms perskirstomas gy ventojų pajamų mokestis (GPM), atitinka Konstituciją.
musį M.S. Keli jų policijai žino mi, visi sulaikyti dviem paroms. Įvykio aplinkybes aiškinasi Vil niaus rajono policijos komisaria to pareigūnai. Už plėšimą numa toma bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.
do. Visiems patarčiau nuvažiuoti ir savo akimis tą pelkę pamatyti“, – dėstė A.Jakutis.
Kaip užadyti skylėtą Vilniaus miesto biudžetą? Tereikia kitaip savivaldybėms perskirstyti GPM. Šį klausimą ėmė kelti ne tik mies to taryba, bet ir keliasdešimt Sei mo narių. Anot į KT besikreipusių 30 opozicinių partijų Seimo narių, šiuo metu Biudžeto pajamų nu statymo metodikos įstatymas esą pažeidžia lygiateisiškumo princi pą, nes Vilniui skiriama 40 proc., o kitoms savivaldybėms – 86–100 proc. gyventojų sumokamo GMP. „Beveik visose savivaldybėse lie ka 100 proc. gyventojų sumokamo GPM, o bene vienintelio Vilniaus gyventojai diskriminuojami ir iš skiriami iš kitų savivaldybių, nes didžioji dalis jų sumokėto mokes čio pervedama į valstybės biudže tą. Be to, pradedant 2003 m., kai kurioms savivaldybėms paliekama GPM dalis buvo didinama, Vilniui nustatyta 40 proc. GPM dalis ne sikeitė“, – aiškina Vytenis And riukaitis, Seimo narių, pasirašiu sių kreipimąsi, grupės atstovas. Panašiai jau ilgą laiką įrodinėja ir Vilniaus merija. Kreipimesi į KT pabrėžiama, kad valstybė ima piktnaudžiauti savo išskirtine teise skirstyti biudžetą,
bandydama tik skriausdama sos tinę sulyginti kitų šalies savivaldy bių finansinę padėtį. Todėl pablo gėjo Vilniaus miesto savivaldybės finansinė padėtis. „Vilniaus mies to kreditorinis įsiskolinimas nepa liaujamai didėja: nuo 268,7 mln. litų 2000 m. iki 843,9 mln. litų 2011 m., o išlaidos iš savivaldybės biudžeto finansuojamoms funkcijoms atlikti nuolat augo (vien kompensacijų už lengvatinius keleivių vežimo bilie tus poreikis didėjo nuo 40,7 mln. li tų 2006 m. iki 84,6 mln. 2011 m.). Vilniaus indėlis į valstybės iždą iš lieka 28 kartus didesnis nei Kauno ir 23 kartus didesnis nei Klaipėdos“, – rašoma kreipimesi į KT. Esą nėra objektyvaus kriterijaus ir teisinio pagrįstumo, pagal kurį Vilniui, kitaip nei kitoms savival dybėms, yra nustatoma tokia GPM dalis. Pagal Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įsta tymo priedėlį Vilniui lieka 40 proc., Klaipėdai – 86 proc., Kaunui – 94 proc., Mažeikių rajonui – 95 proc. GPM. Kitoms šalies savivaldybėms tenka 100 proc. pajamų mokesčio. Prieš kurį laiką Vyriausybę pa duoti į teismą ir taip iš valstybės iškovoti maždaug 550 mln. litų bei teisę pasiimti 60 proc. Vilniaus te ritorijoje surenkamo GPM taip pat užsimojo Vilniaus merija ir ruo šia skundą teismui. Jis turėtų būti įteiktas šiandien, nors skundą ad ministraciniam teismui žadėta pa rengti iki kovo pabaigos. BNS, VD inf.
Rūpestis: skolose skendinčios
Vilniaus miesto savivaldybės rei kalais ūmai susirūpino dalis Sei mo opozicijos atstovų – jie krei piasi į Konstitucijos sargus. Gedimino Bartuškos nuotr.
3
antradienis, balandžio 3, 2012
4p.
miestas
Merija žada pasigailėti „Soul box“ kavinės.
yžę nusausinti pelkę
Svajonė: Geležinio Vilko sporto mokyklos regbininkai svajoja įsirengti aikštę, kurioje būtų patys sau šeimi
ninkai.
Gedimino Bartuškos nuotr.
iš mirties prikelti ne vieną jau se niai nebenaudojamą sporto aikš tyną. Visai neseniai panaši sutartis buvo pasirašyta su futbolo klubu „Tukanas“. Viešajai įstaigai „Vil niaus futbolo fanų stadionas“ pri klausantis mėgėjų futbolo klubas „Tukanas“ už savus pinigus užsi mojo sutvarkyti sostinės Linkme nų gatvėje esantį apleistą stadio ną. Dabar čia sportuoja Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos moksleiviai. Futbolininkai savivaldybei įsi pareigojo stadione už maždaug
2–3 mln. litų iškloti dirbtinės ve jos dangą, sutvarkyti aplinką, ap švietimą. Nuomos kaina taip pat simboli nė – 100 litų kas mėnesį. Savivaldybė norėtų rekonstruo ti ir Senvagės gimnazijos stadio ną. Kad išlaidos būtų mažesnės, taip pat ieškoma galimų investuo tojų. Gimnazija bendradarbiauja su vaikų futbolo akademija „Žalgirie tis“, kurioje treniruojasi apie 300 vaikų. Panašios rekonstrukcijos šiais arba kitais metais turėtų sulaukti ir Vilniaus licėjaus stadionas.
Sumaištis: nuo balandžio 1 d. seniūnijose liko po vieną du etatus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Jis pridūrė, kad stadionu jau se niai niekas negali naudotis dėl itin prastos jo būklės. Nuomininkai tu rėtų nusausinti dangą, įrengti tri būnas, apsaugines užtvaras. „Apskritai mes džiaugiamės, kad iš viso atsiranda norinčių to kius apleistus stadionus tvarkyti. Kai aikštelė jau bus tinkama nau doti, iki pietų joje sportuoti galės ir moksleiviai“, – informavo R.Vai ginas. Stadionų gelbėjimo planas
Nuomodama apleistus stadionus sporto klubams savivaldybė tikisi
Permainos nenudžiugino Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Reformuotų sostinės seniūnijų darbuotojai skundžiasi išaugusiu darbo krūviu ir sumaištimi. O savi valdybės atstovai tikina, kad įvykę pokyčiai – tik į gera.
Dienraščio kalbinti sostinės seniū nijų darbuotojai skundėsi, kad šiuo metu darbo sąlygos tapo ypač su dėtingos. Atleidimo lapelius gavę darbuotojai nuo balandžio 1 d. jau paliko savo darbo vietas, o darbų, kuriuos turi atlikti seniūnija, kie kis nesumažėjo. „Viskas yra likę ant mūsų pe čių, o darbuotojų nebeliko. Pa vyzdžiui mūsų seniūnijoje seniū no pavaduotojas neatitiko keliamų reikalavimų ir negalėjo pretenduo ti į naujai kuriamą etatą, seniūnijos vyr. specialisto pareigoms eiti. Pas mus laikinai šias pareigas eina ki tos seniūnijos darbuotojas“, – pa sakojo vardo prašiusi neminėti vie
nos Vilniaus seniūnijų darbuotoja. Vilniaus savivaldybės personalo departamento direktorius Antanas Gadeckis tvirtino, kad pertvarka įvyko sklandžiai ir didesnių sun kumų nei seniūnijos, nei gyventojai patirti neturėtų. Pasak valdininko, šiuo metu sukurtas 21 papildomas etatas – po vieną vyriausiąjį spe cialistą kiekvienai seniūnijai. „Visi etatai buvo sukurti, seniūni jose vyksta darbas – dirba tiek seniū nai, tiek specialistai. Šiandien darbo vietoje nesančių Lazdynų, Panerių, Viršuliškių ir Žvėryno seniūnijų se niūnų funkcijas pavesta vykdyti ša lia esančių mikrorajonų seniūnams. Pavyzdžiui, Naujamiesčio seniūnei – Žvėryno seniūno, Grigiškių seniūnui – Panerių seniūno ir taip toliau“, – teigė A.Gadeckis. Anot savivaldybės personalo di rektoriaus, Panerių, Viršuliškių ir Žvėryno seniūnijų gyventojai dėl paslaugų gali kreiptis į minėtus se niūnus, o dėl gyvenamosios vietos deklaravimo – ir į savivaldybės ad
21
seniūnija yra Vilniuje. ministracijos Interesantų aptarna vimo skyrių. „Panerių, Viršuliškių ir Žvėryno seniūnai padės sprendžiant klau simus dėl neatlygintinų notarinių veiksmų, leidimų prekiauti viešo se vietose, gyvenamos vietos dek laravimo. Socialinės paramos cent ro, Socialinių išmokų ir Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai paslau gas gyventojams teikė ir teikia viso se seniūnijose. Visais teritorijų tvar kymo klausimais galima kreiptis į vienuolika į Miesto ūkio ir trans porto departamento Miesto tvar kymo skyrių iš seniūnijų perkeltų specialistų. Jie dirba seniūnijų pa talpose“, – pabrėžė A.Gadeckis.
4
AntrADIENIS, balandžio 3, 2012
miestas Sumuštas vyras
Įvykių kruša
Nelegalios talpyklos
Vilniuje šeštadienio vakarą kilus konfliktui, mirtinai su muštas A.D. (g. 1965 m.). Jis dėl kraujo išsiliejimo į gal vos smegenis buvo pagul dytas į ligoninę. Pirmadienį, tuoj po vidurnakčio, vyras li goninėje mirė. Įtariamasis A.M. (g. 1993 m.) uždarytas į areštinę.
Pirmadienio rytą gausiai pasni gus Vilniuje nuo 6 iki 9 val. bu vo užregistruota penkiolika eis mo įvykių, juose žmonės nenu kentėjo. Dar penki eismo įvykiai registruoti Vilniaus apskrities rajonuose. Juose žmonės su žeidimų taip pat nepatyrė. Po licija ragina vairuotojus šiomis dienomis būti ypač atidžius.
Vilniuje praėjusią savaitę ras tos nelegalių degalų saugyk los. Pareigūnai, patikrinę vie nos įmonės teritoriją, esan čią Verkių gatvėje, nustatė, kad iš vilkiko dyzelinas nu pilamas į talpyklas, esančias įmonės garaže. Iš viso ras ta per 3,4 tūkst. litrų nelega lių degalų.
Pasigailės kavinės Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Vilniaus centre įsikūręs baras „Soul Box“ (nuotr.) griežtų savi valdybės sankcijų greičiausiai išvengs. Licencija prekiauti al koholiu iki ryto barui gali grįžti jau kitą savaitę.
www.baltic-ballet.com
Kaip „Vilniaus dienai“ sakė „Soul Box“ direktorius Aurelijus Maru dinas, atsakingi savivaldybės spe cialistai iškėlė tam tikras sąlygas, kurias įvykdęs baras galės toliau nevaržomai veikti. „Tiesą sakant, labai mažai ką mes ir beturime padaryti, nes daugelis būtinų sąlygų jau ir anksčiau buvo įvykdytos. Tie siog tikiuosi, kad mums pavy ko įtikinti savivaldybės atstovus, kad tie gyventojų skundai tikrai ne visada būna pagrįsti. Manau, kad po šios istorijos į problemą bus žvelgiama kur kas rimčiau,
nei buvo iki šiol“, – sakė A.Ma rudinas. Tvarka, leidžianti pre kiauti alkoholiu tik iki 24 val., ba rui įsigalioja nuo šiandien. Tačiau licencija barui gali grįžti jau ba landžio 11-ąją, jei tarybos nariai posėdyje tam pritars.
Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėjan tis Igorio Achremo vo, kalinčio už žur nalisto Vito Lingio nužudymą, skun dą dėl lygtinio pa leidimo, savo spren dimą skelbs balandžio 10-ąją.
Bandymai: buvęs „Vilniaus brigados“ narys yra ne kartą siekęs būti lyg
tinai paleistas, tačiau jo prašymai būdavo atmetami.
I.Achremovas laukia sprendimo Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Kazlauskienė sakė, kad pro ceso metu buvo nušalintas vienas teisėjas – Stasys Punys, anksčiau jau nagrinėjęs I.Achremovo skundus. Jį pakeitė teisėja Laureta Ulbienė. „Jis trečią kartą buvo į kolegiją paskirtas. Formaliai jis galėjo by lą nagrinėti, bet manėme, kad jei gu abejojama teisėjo šališkumu, jis turi būti pakeistas kitu“, – prie žastis, kodėl patenkintas S.Puniui pareikštas nušalinimas, aiškino D.Kazlauskienė. I.Achremovas prašo panaikin ti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nutartį ir grąžinti bylą iš nau jo nagrinėti šiam teismui. Šis kovo pradžioje nusprendė netenkinti nu teistojo prašymo jį lygtinai paleisti. Buvęs nusikalstamo susivieni jimo „Vilniaus brigada“ narys yra ne kartą siekęs būti lygtinai paleis
tas, tačiau jo prašymai būdavo at metami.
I.Achremovui kalėti liko daugiau kaip šešeri metai. Į laisvę jis turėtų išeiti 2018 m. spalio 21-ąją. Pastarąjį kartą I.Achremovas į laisvę nesėkmingai bandė išeiti pernai rugpjūtį. Šiam nuteistajam kalėti liko dau giau kaip šešeri metai. Į laisvę jis turėtų išeiti 2018 m. spalio 21-ąją. Už dienraščio „Respublika“ žur nalisto V.Lingio nužudymą, įvyk dytą 1993 m. spalio 12-ąją Vilniu je, 1994-ųjų lapkritį buvo nuteisti
Tomo Raginos nuotr.
„Vilniaus brigados“ vadeiva Borisas Dekanidzė ir trys jo parankiniai – I.Achremovas, Viačeslavas Slavic kis ir Borisas Bobičenka. B.Dekani dzei 1995-aisiais įvykdyta išimtinė mirties bausmė, o V.Slavickis ir B.Bobičenka pataisos namuose at liko teismo skirtą bausmę ir dabar yra laisvėje. I.Achremovui buvo skirta mir ties bausmė, tačiau tuo pačiu nuosprendžiu ji pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos. 2004-ai siais veikos perkvalifikuotos pa gal naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnius ir vilniečiui skirta 25 metų laisvės atėmimo bausmė. 2010-ųjų gegužę Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas buvo nu sprendęs žurnalisto žudiką paleisti pirma laiko, tačiau Vilniaus apygar dos teismas šią nutartį panaikino. BNS, VD inf.
5
AntrADIENIS, balandžio 3, 2012
lietuva Pagerbė už pasiaukojimą
Prašo išduoti Vincuką
Lenkai dar persigalvos?
Lietuvos Respublikos Prezi dentė Dalia Grybauskaitė pri ėmė projekto „Lietuvos gar bė“ laureatę Anastasiją Alek sandrovą ir jos šeimą. Nuo 17 metų mama dviem savo bro liams ir sesutei tapusi A.Alek sandrova televizijos projekte „Lietuvos garbė“ pelnė „Metų pasiaukojimo“ apdovanojimą.
Kelių policija prašo generalinio prokuroro Dariaus Valio kreip tis į Seimą dėl sutikimo panai kinti avariją sukėlusio ir iš eis mo įvykio pasišalinusio Seimo liberalcentristų frakcijos nario Vinco Babiliaus neliečiamybę. V.Babilius anksčiau pripažino kovo 19-osios vakarą Vilniuje sukėlęs avariją.
Pernai gruodį savo dalyvavimą Visagino atominės elektrinės projekte sustabdžiusi Lenki ja galutinį savo sprendimą dėl tolesnio dalyvavimo projekte gali priimti, kai bus pasirašyta koncesijos sutartis. Tokias Vy riausybės viltis vakar žurnalis tams išdėstė energetikos mi nistras Arvydas Sekmokas.
Susprogę pažadų burbulai Tačiau noriu priminti, kad 1 tai padaryta ne uždirbto mis, bet skolintomis lėšomis, o tai
reiškia, kad išaugusi skola mokesčių mokėtojams pečius slėgs dar ilgą laiką“, – pabrėžė Seimo opozicijos lyderis, socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius. Pasak jo, per trejus metus vals tybės skola išaugo beveik 25 mlrd. litų – šiuo metu ji siekia beveik 45 mlrd. litų, o pinigų suma šios sko los palūkanoms per tą patį laiko tarpį padidėjo beveik tris kartus. Galėjo elgtis švelniau
ųjų pradžioje tvirtino, kad biu rokratijos laukia tikras saulėlydis. Vėl buvo suformuota vadinamo ji Saulėlydžio komisija, kuri turėjo parengti valstybinės valdžios ins titucijų pertvarkos planą. Mažesnis institucijų skaičius ir efektyvesnis valstybės valdymas turėjo nulemti „verslo saulėtekį“. Tačiau per beveik ketverius me tus Saulėlydžio komisijos dar bo rezultatai nėra džiuginantys. Į tai savo pernykščiame metinia me pranešime atkreipė dėmesį ir Prezidentė D.Grybauskaitė: „De ja, senokai nieko negirdėjome apie biurokratijos saulėlydžio ir verslo saulėtekio iniciatorių laimėjimus ar bent pasiūlymus.“ Nors Vyriausybės atstovai giria si, kad per pastaruosius kelerius metus sugebėta panaikinti kelis šimtus valstybės įstaigų ir vals tybės biudžetui pavyko sutaupyti beveik milijardą litų, ekspertai tik kraipo galvomis.
A.Kubilius ir kiti valdžios atstovai ne kartą kartojo, kad krizė buvo gi liausia per pastaruosius pusę šimto metų, todėl ir jos suvaldymo būdai buvo labai neįprasti, nepopuliarūs ir griežti. „Svarbiausia, kad išlai kytas finansų stabilumas. 2008 m. pabaigoje paveldėjome visiškai pa saulinės krizės išbandymams ne pasirengusią ekonomiką – visiškai išbalansuotą, su didžiulėmis išlai domis. Dabar atvedame ją prie euro zonos slenksčio – sutvarkytą, su balansuotą, augančią – tuo galime didžiuotis, kad ir kiek mus opozici ja kritikuotų“, – pabrėžė premjeras, teisindamas nepopuliarias ir griež tas priemones, kurių teko imtis. Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš esmės parėmė šiuos Vyriausybės žingsnius. Tačiau opozicija teigia, kad buvo galima kitokiais būdais įveikti kri zę, nesiimant tokių drastiškų prie monių, nes šios tikrai nepadėjo ša lies ekonomikai tolygiau stotis ant kojų po visų krizės iššūkių. Be to, opozicijai nepatinka da bartinės Vyriausybės socialinis ne jautrumas. Atkreipiamas dėmesys į pensinio amžiaus ilginimą, į pa naikintas įvairias socialines leng vatas, į metų metais nedidinamą minimalų atlyginimą. „Priminsiu, kad jau prieš kele rius metus buvo panaikintas Mi nimaliojo darbo užmokesčio dyd žių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dyd žio indeksavimo įstatymo galioji mas. Žadėta vietoj jo parengti tiks linį krizės padarinių sušvelninimo mechanizmą, taikomą pažeidžia miausiems visuomenės sluoks niams. Bet iš esmės tai nebuvo padaryta, todėl labai nemažai so cialiai jautrių žmonių taip ir liko nuskriausti“, – tvirtino socialde mokratas Algirdas Sysas.
„Rezultatai galėjo būti dar geres ni. Jeigu valstybė teikia įvairias pa slaugas žmonėms, už kurias jie su moka per mokesčius biudžetui, bet jeigu tos paslaugos nereikalingos vi siems arba daugumai žmonių, o tik daliai, o kai kurios tų paslaugų netgi trukdo vystytis verslui, mes komi sijoje prie tų funkcijų, prie tų pa slaugų nepriėjome. Galbūt jas galėtų peržiūrėti bent mažosios, Saulėlyd žio komisijos, dirbančios kiekvieno je ministerijoje“, – sakė Saulėlydžio komisijoje dirbanti Laisvosios rinkos instituto ekspertė Rūta Vainienė.
Prezidentė nieko negirdėjo
Verslo kontrolierių nesumažėjo
Primenama, kad Vyriausybė davė ir kur kas daugiau įvairių pažadų, bet jų nesugebėjo įvykdyti. Valdančiosios koalicijos atstovai dar 2008-ųjų pabaigoje ir 2009-
Kalbos: dabar premjerui A.Kubiliui tenka teisintis, kad priemonės, kurių ėmėsi Vyriausybė, buvo būtinos.
Tačiau valdžios kritikai sako ką kita.
Algirdas Butkevičius:
Premjeras bando įtikinti, kad viešųjų finansų krizė suvaldyta. Tačiau tai pada ryta ne uždirbtomis, o skolintomis lėšomis.
Pasak R.Vainienės, biurokratijos saulėlydžio idėja žlunga ir jau vargu ar pavyks parodyti realius rezultatus. „Kai tik imame judinti kokią nors tarnybą, padalinį, tuoj atsiranda
užtarėjų Seime, ministerijose, – kalbėjo ji. – Nors komisija nesto koja gerų idėjų, sulaukiame daug vertingų žmonių pasiūlymų, į juos reaguojame, svarstome, bet šiems sumanymams įgyvendinti valdžios atstovams trūksta politinės valios, veikia daug povandeninių srovių. Atrodo, kad valdančioji dauguma, entuziastingai kalbėjusi apie biu rokratijos mažinimą, pati įklimpo į šį liūną ir jau nieko nenori keisti.“ Prieš kurį laiką buvusi Laisvo sios rinkos instituto prezidentė užsiminė apie norą išeiti iš nee fektyviai dirbančios Saulėlydžio komisijos. Tačiau liko joje dirbti. „Mes tiesiog išnaudojame tą ga limybę, kuri, nors ir netobula, vis dėlto yra būdas prisikasti arčiau biurokratijos, arčiau reformų, pa stumti jas, jeigu Vyriausybė pa ti jų daryti nenori. Jeigu kas žino geresnį būdą, kaip pasiekti ir nu karpyti biurokratijos šaknis, tuo met „saulėlydžio“ gali ir nebūti“, – sakė be jokio atlygio dirbanti ko misijos narė R.Vainienė. Lietuvos verslo ir darbdavių kon federacijos (LVDK) generalinis di rektorius Danas Arlauskas tvirtino, kad dauguma asociacijos narių iš Saulėlydžio komisijos veiklos ne mato jokios naudos verslui. „Vers lo atstovai teikė daug pasiūlymų, kaip palengvinti verslo sąlygas, bet gausybės pristeigtų ir besidubliuo jančių kontrolės institucijų nesu mažėjo“, – aiškino jis. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direkto rius Rimantas Šidlauskas sutinka,
kad šiuo sunkmečiu valdžia pa darė toli gražu ne viską. „Rinkose situacija sunki, o mūsų ekonomika veikia su vienu ir tuo pačiu varik liu – eksportu, nes iki šiol nede dama pastangų kovoti su nedar bu, nėra jokių gerėjančio vidaus vartojimo ženklų. Kad ir kaip bū tų gaila, užgeso daug iniciatyvų: neveikia nei garsios Saulėlydžio ar Saulėtekio komisijos, turėju sios keisti verslo aplinką, nei iš girtas vieno langelio principas“, – apgailestavo jis.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
delės įmonės – smulkusis ir vidu tinis verslas. Kad tas įmones smul kusis ir vidutinis verslas steigtų, darbo apmokestinimas turi bū ti nedidelis, nes pagrindinis tokių įmonių variklis yra žmogus, todėl fizinių asmenų pajamų mokestis turi būti nedidelis. O mes, deja, su fizinių asmenų pajamų mokesčiu net ir nedaug uždirbantiems žmo nėms Europoje esame šalia skan dinavų. Taigi iliuzija, kad pas mus maži mokesčiai.“ Premjeras – „nuogas karalius“
Mažų mokesčių iliuzija
Į Vyriausybės veiklos programą bu vo įrašytas toks pažadas: „Paleng vinsime smulkiajam ir vidutiniam verslui sąlygas gauti finansavimą. Ieškosime papildomų finansinių iš teklių bendrajam smulkiojo ir vidu tinio verslo plėtros finansavimui.“ Pasak opozicijos atstovų, šis pažadas faktiškai neįvykdytas. „Smulkusis ir vidutinis verslas tik rai nesuklestėjo per pastaruosius kelerius metus. Nepadaryta beveik nieko, kad jam būtų bent kokių pa lengvinimų“, – kalbėjo Darbo par tijos atstovas Kęstutis Daukšys. Ekspertai ne kartą siūlė pagal voti apie mokesčių naštos suma žinimą, skatinant smulkųjį ir vi dutinį verslą. Ekonomistės Margaritos Star kevičiūtės nuomone, tam reikė tų sumažinti fizinių asmenų pa jamų mokestį: „Mano receptas yra toks pat, kokį rodo tyrimai ir ką ES taip pat siūlo. Be abejonės, mūsų pagrindiniai darbdaviai yra nedi
Vienas labiausiai reklamuotų Vy riausybės pažadų prieš kelerius metus buvo daugiabučių namų modernizavimas, kuris turėjo iš judinti kone sustojusį statybų sek torių. Bet dabar visi pripažįsta, kad masinė renovacija sužlugo. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pripažįsta, kad tik rai namų renovavimo srityje kol kas tylu. „Kokių nors tūkstantinių proveržių tikrai nėra. Tai susiję su žmonių apsisprendimais ir pana šiais dalykais“, – sakė ministras. Apib endr ind am as opoz ic ijos lyderis A.Butkevičius premjerą A.Kubilių pavadino „nuogu kara liumi“. „Rezultatų nematyti, nes per šios Vyriausybės valdymo laikotarpį tik daug kalbama. Čia kaip toje pasa koje apie naujus karaliaus drabu žius. Visi mato, kad karalius nuo gas, o karalius tiki, kad vilki pačiais gražiausiais melagių siūtais drabu žiais. Kas išdrįs pasakyti tiesą?“ – teigė politikas.
6
AntrADIENIS, balandžio 3, 2012
nuomonės
Skirs fondą žydų kompensacijoms
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L Brangiai galinti kainuoti iniciatyva
Stasys Gudavičius
L
iet uvos Konst it uc ijoje įrašyta, kad „svarbiau si Valstybės bei Tautos gyven im o klaus im ai sprendž iami referendumu“. Gal ima iki užk im imo ginč yt is, kas yra tie „svarbiausi gyvenimo klausimai“, kur ie tur i būti teik ia mi referendumui. Turbūt akivaizdu, kad 1991 m. va sar io 9-ąją Lietuvoje įvykęs ple biscitas dėl nepriklausomybės, 1992-aisiais surengt i referendu mai dėl rusų kar iuomenės išve dimo ir naujos Konst itucijos pri ėmimo arba 2003 m. visuot in is balsav imas dėl stojimo į ES su rengti tikrai gyvybiškai svarbiais tautai klausimais.
Referendumas dėl Visagino atominės elektrinės statybų aiškiai turėjo būti siūlomas, kai tik apie šį projektą buvo pradėta kalbėti bent prieš 4–5 metus. Bet ar tikrai kitos inic iat yvos skelbt i referendumus Liet uvoje galėtų būti priskirtinos prie svar biausių klausimų kategorijos? Re ferendumai dėl prez idento ins tit uc ij os atk ūrimo, nuvert intų indėl ių, žemės pardav imo už sieniečiams, Ignal inos atominės elektr inės darbo pratęsimo bu vo iš esmės tik šaudymas tuš čiais šov in iais. Tai įrodo ir jų re zultatai – žmonės tiesiog ignora vo šiuos visuotinius balsavimus, todėl jiems teiktos nuostatos pri paž intos nepriimtomis. Vad in as i, rinkėj ai pat ys gan a nuovokūs dėl to, kas yra svarbu, kas tur i būti sprendž iama mil i jonus kainuojanč iais referendu mais, o ką gal ima pal ikt i tautos atstov ybei – Seimui, kur is, priim dam as įstat ymus, tur i įgal ioj i mus visų pil ieč ių vardu spręs ti svarbiausius šal ies gyven imo klausimus. Tas pats Seimas tur i ir Konst itu cijoje įtvirt intą teisę apsispręsti, kad dėl tam tikrų problemų sprendimo reik ia visuotiniais re
ferendumais priimtų įstatymų. Teisę inicijuot i referendumą, ži nia, tur i ir ne maž iau kaip 300 tūkst. rinkėjų. Galima sakyti, kad tok io didž iulio skaičiaus piliečių išreikšta val ia yra lyg įrodymas, jog referendumui teikiamas klau simas yra tarp tų svarbiausių, ku rie ir turi būti sprendžiami būtent taip. Tvark ingai sur inkt i 300 tūkst. parašų pav yko tik vos vienam kitam referendumo iniciator iui. Paprastai siūlom i klausimai ne sudom in a reik iamo skaič iaus žmonių. Nesen iai įreg istr uot a dar viena inic iat yv inė grupė referendu mui rengt i. Iki biržel io pabaigos ji tur i sur inkt i pak ank amai pa rašų, kad šį rudenį būtų balsuo jam a, ar dėl atom inės energe tikos ateit ies Liet uvoj e reikėtų spręsti dar kit u vis uot in iu refe rendumu. Kitaip tar iant – šį spa lį surengt i „referendumą dėl re ferendumo“. Kaž in, ar prot ing iausia ir racio naliausia krizės nualintai, pinigų būtin iausioms social inėms rei kmėms pristinganč iai Liet uvai siūlyti rengti du brang iai kainuo jančius referendumus. Kodėl nebuvo pasiū lyt a iškart rengti balsavimo dėl naujos ato minės elektrinės statybos? Seime irgi pasirodė iniciatyva su rengti referendumą dėl branduo linės energetikos ateities. Tačiau diskusijose dėl tok io refe rendumo būtinybės visiškai pa grįstai klausiama – ar tikrai bran duol inė šal ies ateit is yra „svar biausias tautos bei valstybės gy ven imo klausimas“ ir ar nėra jis pernelyg vėlyvas, užduodamas ne laiku ir ne vietoje? Energet in io saug umo užt ikr in i mas, be abejo, yra svarbi proble ma. Įstatymų leidybos ir vykdo moji valdž ia jai tur i (ir jau turė jo gerokai anksčiau) skirt i labai daug dėmesio. Bet referendumas dėl Visag ino atom inės elektr inės, kur i taps vienu svarbiausių Lietuvos ener getinės nepriklausomybės užtik rin imo ramsčių, stat ybų aišk iai turėjo būti siūlomas, kai tik apie šį projektą buvo pradėta kalbėt i bent prieš 4–5 metus. Tuomet ak tyvistams ir derėjo kelti vėją, kad nauja atom inė elektr inė gal i bū ti pernelyg brang i, nesaug i, nee fektyvi. Dabar jau – šaukštai po pietų. Pro jekt as pernelyg tol i pažengęs, kad galėtų būti stabdomas popu listinėmis ir brangiai kainuoti ga linčiomis iniciatyvomis.
ietuvos Vyriausybė vakar svarstė projektą numatyti fondą, kuris disponuos kom pensacija už Lietuvos žy dų religinių bendruomenių nekilno jamąjį turtą, nusavintą totalitarinių režimų. Premjeras Andrius Kubilius vakar po Vyriausybės pasitarimo žurnalis tus informavo, kad galutinį spren dimą ketinama priimti rytdienos Mi nistrų kabineto posėdyje. „Tam, kad būtų įgyvendinamas įstatymas, įvairios žydų bendruo menės turi įsteigti fondą, ir Vyriau sybė turi patvirtinti, kad tam fondui bus skiriama pinigų. Šiandien pasita rime aptarėme ir tikiu, kad trečiadienį priimsime Vyriausybės nutarimą, ku riuo įstatymas bus pradėtas įgyven dinti“, – sakė ministras pirmininkas. Pasak premjero, kaip ir priimant įstatymą, taip ir dabar kai kurios žy dų organizacijos nesutinka su siūloma tvarka, tačiau teigė, kad jokių naujų argumentų nėra, o didžiosios organi zacijos įstatymą vertina palankiai. „Kiek galime spėti iš gautų Vy riausybėje raštų, tos pačios bendruo menės su tais pačiais argumentais ir toliau lieka prieštarauti, kad tas įsta tymas būtų įgyvendintas. Naujų ko kių nors argumentų nėra, todėl ap svarstę visą pasirengimą, kad būtų įgyvendintas įstatymas, esame pa sirengę trečiadienį priimti spren dimą“, – kalbėjo A.Kubilius. Anot jo, tai yra Lietuvos valstybės geros valios aktas, atsižvelgiantis į visas istorines aplinkybes. „Įstatymas palankiai vertinamas didžiausių pasaulyje veikiančių žy dų organizacijų“, – sakė ministras pirmininkas. Geros valios kompensacijos fondas kaip viešoji įstaiga buvo įsteigtas dar pernai. Tačiau tam, kad galėtų dis ponuoti pinigais, reikia, jog jis būtų paskirtas Vyriausybės. Fondo įstatuose numatyta, kad valstybės skiriamas turtas bus nau dojamas žydų švietimui, religinei, mokslinei, kultūrinei, sveikatos prie žiūros ir kitokiai visuomenei naudin gai veiklai finansuoti. Fondas taip pat numato remti Ant rojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusius ir nuo totalitarinių režimų nukentėjusius žydų tautybės asmenis. Numatyta, kad fondo valdybą su daro 12 narių, kurie atstovauja Lietu vos žydų bendruomenei, Lietuvos žy dų religinei bendruomenei ir kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kul tūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjan čioms organizacijoms ir įstaigoms.
Suma: pasak D.Matulionio šįmet numatyti 3 mln. litų nuo holokausto nu-
kentėjusiems asmenims.
Pernai vasarą Lietuvos Seimas pri ėmė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekil nojamąjį turtą įstatymą. Pagal įstatymą per dešimtmetį į specialų fondą turės būti pervesta 128 mln. litų kompensacija už tota litarinių režimų nusavintą turtą. Šie pinigai galės būti naudojami Lietu vos žydų religiniams, kultūros, svei katos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslais Lietuvoje. Šiemet valstybės biudžete nu matyti 3 mln. litų, kurie turėtų bū ti skirti nuo holokausto nukentėju siems asmenims.
Andrius Kubilius:
Tai yra Lietuvos valstybės geros valios aktas, atsižvelgiantis į visas istorines aplinkybes. „Yra numatyti 3 mln. litų specifin ei grupei žmonių – nuo holokausto nu kentėjusiems asmenims. Mes ir ti kimės, kad tie asmenys gaus tuos pi nigus“, – teigė ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis. Pasak jo, Vyriausybė taip pat vakar nusprendė paprašyti, kad būtų aiš kiai įvardijama, kokiais principais remiantis bus skirstomi pinigai. Komentuodamas žydų ortodoksų ir Kauno žydų bendruomenės prieštaravimus, D.Matulionis teigė, kad dabar visa atsakomybė tenka vieni
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
jančiai organizacijai – Lietuvos žydų bendruomenei. „Yra daug įvairiausių žydų organi zacijų, bet yra viena vienijanti Lie tuvos žydų bendruomenė, kuri ir įstatyme įvardyta. Todėl mes ir pa vedėme, paprašėme, kad jie sukurtų tą fondą ir įtrauktų į valdybą atitin kamų žydų organizacijų asmenis“, – kalbėjo kancleris. „Jeigu kas nors nėra įtrauktas, čia jau ne mūsų problema. Mes negali me atsakyti už pačią Lietuvos žydų bendruomenę, kuri ir sukūrė to fon do įstatus. Taip – yra ir Kauno žy dų bendruomenė, ir ortodoksai žydai, kurie nepatenkinti. Bet pusę metų vy ko diskusijos dėl pačių įstatų. Ten yra nuostatos, jos gana atviros. Jeigu žy dų organizacija pageidauja dalyvauti valdyboje, ji gali kreiptis, tuomet pa gal tam tikrus kriterijus bus vertinama, ji atitinka ar ne, ir bus įtraukiama arba neįtraukiama. Reikia filtruoti ir tokius galimus atvejus, kai tam tikri apsi šaukėliai bando įeiti į valdybą skirsty ti tų pinigų“, – sakė D.Matulionis. Įstatyme numatyta kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruo menių turėto nekilnojamojo turto, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų. Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet per holokaustą didžioji jų dalis buvo išnaikinta nacių ir vietos kola borantų. Šiuo metu, anot žydų bend ruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
AntrADIENIS, balandžio 3, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,40 %
1,6
mlrd. litų pernai Lietuvoje padaugėjo sukauptų tiesioginių užsienio investicijų.
–0,71 %
+0,51 %
Nedarbas smuko sparčiausiai
€
Lietuvoje 2011 m. ketvirtą ketvirtį užfiksuo tas sparčiausias metinis nedarbo lygio su mažėjimas iš visų 27-ių ES šalių. Lietuvo je nedarbo lygis pernai ketvirtą ketvirtį sie kė 14,3 proc. ir buvo 3,2 proc. mažesnis nei 2010 m. tą patį ketvirtį (17,5 proc.). Antro je vietoje pagal nedarbo lygio kritimą buvo Latvija, kur nedarbas smuko 2,4 proc., iki 14,6 proc., trečioje – Estija, kur nedarbas sumažėjo 2,2 proc., iki 11,7 proc.
Baltarusijos rublis 10000 3,2255 DB svaras sterlingų 1 4,1453 JAV doleris 1 2,5869 Kanados doleris 1 2,5955 Latvijos latas 1 4,9311 Lenkijos zlotas 10 8,3394 Norvegijos krona 10 4,5504 Rusijos rublis 100 8,8113 Šveicarijos frankas 1 2,8671
Paskelbusi dar bo užmokesčio skalę Tarptau tinė darbo orga nizacija priminė, kad Lietuvos gy ventojai pagal darbo užmokes čio ir pragyveni mo lygį tebėra tarp prastai gy venančių šalių.
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+0,7213 % +0,1498 % +0,1006 % +0,1003 % +0,0020 % +0,2826 % +0,4792 % +0,0534 % +0,0733 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,03
4,70
2,37
„Kvistija“
4,93
4,63
2,32
„Vakoil“
4,98
4,66
2,34
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
102,35 dol. už 1 brl. 121,95 dol. už 1 brl.
Darbo užmokestis pasaulyje
Takoskyra: plati Lietuvos darbo užmokesčio skalė lemia mažą vidutinį pra
gyvenimo lygį Lietuvoje, tačiau skirtingų profesijų žmonių perkamoji galia siekia kaip gyvenančių išsivysčiusiose pasaulio šalyse. „Shutterstock“ nuotr.
Pragyvenimas – ant pasaulio krašto Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Pasaulinis darbo užmokesčio vi durkis siekia 1480 dolerių (3818 li tų) per mėnesį, o per metus siekia mažiau nei 18 tūkst. JAV dolerių (apie 46 tūkst. litų), kaip paskelbė BBC. Tarptautinė darbo organiza cija pirmą kartą suskaičiavo, kiek vidutiniškai uždirba 72 pasaulio šalių samdomi darbuotojai ir ko kia jų perkamoji galia kiekvienoje konkrečioje šalyje pagal pragyve nimo išlaidas. Tyrimo duomenimis, Lietuvos darbuotojų perkamosios galios ek vivalentas neatskaičius mokesčių nesiekia pasaulinio darbo užmo kesčio vidurkio ir yra vos per 2,8 tūkst. litų. Aukštesnis pragyveni mo lygis nei Lietuvoje yra daugely je ES šalių. Lietuvą pagal pragyve
Komentaras
Eligijus Kajieta
„Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovas Balt ijos šal ims
Š
diena.lt/naujienos/ekonomika
al ių išsidėstymas pagal per kamosios gal ios ekv ivalentą nuostabos nesukėlė. Būtina atk reipt i dėmesį, kad šis rei tingas atliktas remiantis 2009 m. duo menimis. Jeig u pris im int ume Liet uvos eko nom inę sit uaciją 2009 m., tai buvo
nimo lygį netgi lenkia tokios šalys kaip Turkija, Makedonija, Bosnija ir Hercegovina, Rusija. Iš 72 tirtų pasaulio valsty bių prasčiau gyvena 33 šalys, to kios kaip Serbija, Čilė, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija, Tailandas, Egiptas ir kt. Paskelbusi tyrimą BBC kviečia įvesti šalį, kurioje gyvenama, ir gaunamą darbo užmokestį neats kaičius mokesčių. Sistema leidžia suvokti, kokioje pasaulio šalyje yra toks vidutinis darbo užmokestis. Remiantis Statistikos departa mento duomenimis, nesunku ap skaičiuoti, kokių sričių specialistai, gaudami mažesnį nei 2,8 tūkst. litų neatskaičius mokesčių atlyginimą, Lietuvoje gyvena geriau ar prasčiau už kitų pasaulio šalių gyventojus. Lietuvoje didžiausią vidutinį darbo užmokestį gauna dirbantys
finansų ir draudimo sektoriuje – 3980 litų neatskaičius mokesčių. Tarptautinės darbo organizacijos sudarytos sistemos duomenimis, tokį atlyginimą gaunantys lietuviai gyvena šiek tiek geriau nei vidutinį darbo užmokestį gaunantys Pietų Afrikos, Maltos, Izraelio, Čekijos, Kroatijos ar Turkijos gyventojai. 2175 litus neatskaičius mokes čių – toks yra Lietuvos darbo už mokesčio vidurkis – per mėnesį gaunančių lietuvių perkamoji galia yra beveik tokia pati kaip Rusijoje. O mažiausius vidutinius atlygini mus Lietuvoje gaunantys apgy vendinimo ir maitinimo paslaugų darbuotojai (1253 litai neatskaičius mokesčių) verčiasi taip pat kaip Kolumbijos, Ukrainos ar Kinijos gyventojai. O gaunantys minima lią mėnesinę algą Lietuvoje gyvena kaip moldavai ar mongolai.
įsibėgėjusios infliacijos ir mažėjančių atlyg in imų metai. Tačiau šiand ienė situacija neką pasikeitusi, todėl šioje reitingų lentelėje Lietuva veik iausiai nepajudėjo iš vietos. Tik dabart inę padėtį jau lemia kitos priežastys: jun tamas kainų didėjimas, o atlyginimai auga nesmarkiai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kuo la biau kylame skale aukštyn, tuo tur i me labiau išsiv ysčiusias šal is, kur ių atlyginimų skirtumai už panašų dar bą nėra skirtingi. Vadinasi, didžioji da lis tų šalių gyventojų uždirba panašiai, jų atlyginimai taip radikaliai kaip Lie tuvoje nesiskiria. Kartais susidaro toks įspūdis, kad į Lie tuvą atvykusiems užsieniečiams atro do, jog pas mus viskas labai pigu, kaip
ir lietuviams nuvykus į labiau išsivys čiusias šalis. Taip yra todėl, kad lygina mos skirtingų prekių kategorijos. Nes turbūt, jei pak laustume užsien iečio, kokios išlaidos juos labiausiai kamuo ja, jos turbūt bus tos, apie kurias mes net nepagalvojame: automobilių drau dimai, kit i privalomi mokesčiai. Mes to nematome, dėl to, pavyzdžiui, paly ginę jogurto kainą Lietuvoje ir Vokie tijoje, galime daryti prielaidą, kad pra gyvenimas Vokietijoje yra pigesnis. Mes turime kozirių – kol kas mūsų dar bo jėga yra pigesnė, dėl to turime pra našumą eksport uodam i paslaugas, kur ios gal i būti suteik iamos nuotol i niu būdu. Išnaudodami šį kozirį turė sime gal imybę suk urt i didesnę pri dėtinę vertę.
Šalių vidutinis darbo užmokestis, skaičiuojamas perkamosios galios pariteto doleriais*, litais Liuksemburgas 10 550 Norveg ija 9489 Austrija 8867 JAV 8419 Didž ioji Britanija 7908 Belg ija 7908 Švedija 7799 Airija 7732 Suomija 7541 Korėjos Respublika 7490 Prancūzija 7446 Kanada 7028 Vok ietija 7018 Singapūras 6749 Australija 6734 Kipras 6721 Japonija 6507 Italija 6308 Islandija 6272 Ispanija 6068 Graik ija 5934 Naujoji Zelandija 5890 Pietų Afrika 4742 Malta 4664 Izraelis 4654 Ček ija 4607 Kroatija 4530 Turk ija 4465 Kataras 4360 Honkongas 3986 Lenk ija 3962 Pasaulio vidurk is 3818 Slovak ija 3573 Vengrija 3544 Makedonija 3470 Bosnija ir Hercegovina 3452 Estija 3268 Rusija 3134 Jamaika 2928 Lietuva 2861 Argentina 2858 Latvija 2832 Serbija 2729 Čilė 2634 Botsvana 2569 Malaizija 2479 Baltarusija 2474 Rumunija 2461 Bahreinas 2365 Panama 2143 Mauricijus 2020 Brazilija 2007 Macau 1955 Kazachstanas 1942 Bulgarija 1935 Kolumbija 1785 Ukraina 1769 Kinija 1692 Meksika 1571 Gruzija 1555 Azerbaidžanas 1537 Egiptas 1413 Tailandas 1261 Armėnija 1215 Dominikos Respublika 1191 Moldova 1130 Mongolija 1070 gyventojai Sirija 939 Kirg izija 866 gyvena prasčiau Indija 761 nei lietuviai. Filipinai 719 Pak istanas 657 Tadž ik istanas 585
33 šalių
* Tai specialiai adaptuotas valiutos kursas – vidutinis darbo užmokestis, skaičiuojamas perkamosios galios pariteto (Purchasing Power Parity – PPP) doleriais. Vienas PPP doleris yra lygus vienam JAV išleidž iamam doleriui. Šaltinis: BBC
8
AntrADIENIS, balandžio 3, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Operuotis – paskui vyrą ir senelę Darius Sėlenis d.selenis@diena.lt
„Nuostabus jausmas vėl puikiai matyti!“ – po praėjusią savaitę la zeriu atliktos dešiniosios akies operacijos švytėjo dainininkė Na talija Bunkė. Lęšiai labai erzino
Vilniuje, Akių lazerinės mikrochi rurgijos centre, dainininkei N.Bun kei atlikta akies operacija. 29-erių moteriai gerą regėjimą sugrąžino gydytojas oftalmologas Algiman tas Gutauskas, atlikęs nesudėtingą procedūrą. Tą pačią dieną daini ninkė iš medicinos centro buvo iš leista namo. „Dabar matau ryškiai. Tiesa, būtinai reikia akinių nuo saulės“, – prisipažino N.Bunkė.
Natalija Bunkė:
Ateityje, jei reikės, operuosiuosi ir antrą akį. Pirmuosius požymius, kad prasčiau mato, Natalija pajuto maždaug prieš aštuonerius metus. Regėjimas silpo pamažu, bet atlikėja šį reiš kinį ignoravo. „Iš pradžių kairio ji akis kompensuodavo dešiniosios nusilpimą. Be to, aš labai nemėgs tu tarnauti daiktams, – prisipažino dainininkė. – Kontaktiniai lęšiai – labai nepatogu. Trumpai nešiojau spalvotus – nepatiko, jaučiau dis komfortą. Išimti, įsidėti, išsiplau ti – man nepatinka tokia tarnystė. Beje, dabar po operacijos taip pat kelias dienas privalau nešioti lęšį. Tai nemalonu.“ Paklausta, kodėl nenešiojo aki nių, N.Bunkė paneigė, kad jai bū tų gėda ar negražu. Priežastis ta pati – užmaršumas. Automobi liui vairuoti ji turėjo akinius, ta čiau pamiršdavo juos užsidėti, buvo nepatogu. „Man netgi vita minus gerti nepatinka. Užmirš davau, neprisiversdavau išgerti laiku“, – pasakojo ji. Operavo 80 metų močiutę
Kada ryžosi akies operacijai laze riu? Tam dainininkė apsisprendė ryžtis ne iš karto. Jau tuomet, kai
žinojo, kad regėjimas silpsta, su „Yvos“ merginomis važiuodamos į koncertus lenktyniaudavo, kuri pirmoji perskaitys užrašus pakelės stenduose, pamatys kelio ženklus. Prieš operaciją Natalijos dešinės akies matomumas buvo minus 2,5. Tiesa, kai ji nusprendė operuotis, dar buvo minus 2, tačiau tuomet ji pastojo. „Nėščia operuotis ne galėjau, – paaiškino Natalija, ku riai diagnozuotas dar ir akių stig matizmas. – Beje, prastą regėjimą, matyt, paveldėjau, nes blogai ma to ir tėtis, ir močiutė.“ Po akimirkos Natalija nusi juokė: jos močiutei akis taip pat operavo lazeriu. „Tuomet jai buvo 80 metų. Prieš penkerius metus regėjimą koregavosi ir mano vy ras Danielius. Jis liko labai paten kintas. Netrukus žada operuotis ir kitą akį.“ Sužinojusi, kad N.Bunkė ke tina operuotis akis, 83-ejų mo čiutė stvėrėsi už galvos gąsdin dama, kad anūkei po operacijos teks daug kentėti. Ji negalės net pasilenkti. „Tačiau gydytojas nuramino, – šyptelėjo Natalija. – Pooperaciniu laikotarpiu daugiau reikalavimų keliama vyresniems žmonėms. Be to, tai priklauso nuo operacijos sudėtingumo.“ Pusmetį – su saulės akiniais
Ar buvo baisu? Ne, nors viena pa žįstama po tokios operacijos Na talijai guodėsi ilgai kankinusiais dideliais galvos skausmais. „Kai į akį kažko įlašino, reikėjo žiūrėti į šviesą. Jutau, kad kažkas vyksta, tačiau visiškai neskaudėjo, – tikino N.Bunkė. – Viskas truko labai trumpai – apie 15 minučių.“ Tiesa, dabar N.Bunkė turi pa kentėti, kol akyje implantuotas lęšis. Gydytojas jį turėtų išim ti jau šią savaitę. Dvi savaites ne bus galima atlikti fizinių pratimų, lankytis baseinuose, pirtyse. Ne galima lankytis soliariumuose. „Pusmetį reikės nešioti saulės akinius, net ir jai nešviečiant“, – aiškino dainininkė. Kelias savaites į operuotą akį ji privalo lašintis antibiotikų, vė liau – kitų vaistų. „Visgi nerea lus jausmas vėl matyti, – neslėpė džiaugsmo Natalija. – Ateityje, jei reikės, operuosiuosi ir antrą akį.“
Laimingi: dailininkas A.Žukauskas, su kardiochirurgijos profesoriumi R.Benečiu atidengęs klinikai dovanotą
paveikslą, džiaugiasi ne tik sugrąžinta sveikata, bet ir gauta jo mylimų medikų nuotrauka.
Dėkingumą medikui išreiškė teptuku „Širdies angelai“, – taip pavadintą įspūdin go dydžio paveikslą dailininkas Algi mantas Žukauskas padovanojo garsiam kardiochirurgui Rimantui Benečiui ir jo vadovaujamiems gydytojams dėkoda mas už sugrąžintą gyvybę. Marijana Jasaitienė m.jasaitiene@diena.lt
Nežinojo, kaip priimti
„Tokių tradicijų neturime, neži nom, kaip dovaną priimti, kaip dėkoti“, – taip atvirai ir nuoširdžiai po tradicinės medikų penkiami nutės dar vieną, bet nekasdienį rytinį surinkimą pradėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pro fesorius R.Benetis. Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos konferencijų salės, kur vyksta gydytojų pasitari mai, vestibiulyje ant sienos kabojo baltu šiek tiek permatomu audeklu uždengtas didelis paveikslas. Būtent jis – ta unikali dovana, kurią tą rytą oficialiai kardiochi rurgų kolektyvui padovanojo bu vęs jų pacientas dailininkas A.Žu kauskas.
anesteziologai, perfuzininkas. Tai garsūs medikai, juos paveiksle at pažinti nesunku, nors dailininkas ir teisinasi, kad galbūt būtų pa vykę geriau, jei gydytojai būtų tu rėję daugiau laiko pozuoti. „Kurdamas šį paveikslą turėjau tris uždavinius. Pirmiausia – padėko ti visiems gydytojams. Didžiausia padėka – R.Benečiui“, – jaudinda masis, lyg iš naujo išgyventų pasi rengimą operacijai, rinko žodžius dailininkas A.Žukauskas.
Algimantas Žukauskas:
Žinau, kaip medikų darbas Vyriausybės nuvertintas, jie gauna mažiau nei mūrininkai.
Nutapė devynis medikus
Išsivadavo: N.Bunkė nenešiojo akinių ne dėl to, kad tai būtų negra
žu. Ji juos paprasčiausiai užmiršdavo.
Simono Švitros nuotr.
Artūro Morozovo nuotr.
Kelių metrų ploto drobėje – kar diochirurgų ir anesteziologų portretai. Tolumoje – operacija, du gydytojai palinkę ties ligoniu. Toks vaizdas išryškėjo, atidengus paveikslą. Medicinos mokslų dak tarai Povilas Jakuška, Saulius Gied raitis, Ramūnas Bolys, Tadas Len kutis, gydytojai Kastytis Vaičiulis ir Algimantas Sasnauskas, profeso riai Šarūnas Kinduris, Edmundas Širvinskas ir R.Benetis. Pastarasis paveiksle nutapytas du kartus – portretas ir antrame plane palin kęs prie paciento. Kardiochirurgai,
Jo būseną įdėmiai sekė šiek tiek atokiau stovinti žmona gydytoja neurologė Rūta Kovarskienė. Dailininkas netruko pabrėžti, kad medikų gyvenimą ir darbą ži no ne tik kaip buvęs pacientas. „Ne tik mano žmona yra gydy toja, bet ir dukra jau rezidentė, to dėl žinau, kaip medikų darbas Vy riausybės nuvertintas, jie gauna mažiau nei mūrininkai“, – kalbė damas apie pirmąją savo užduotį, kai rengė padėkos dovaną, kalbė jo A.Žukauskas.
Širdis – ypatingas organas
Tai, kad gydytojo profesija daug svarbesnė už mūrininko, o širdis – ypatingas organas, ne vien susi traukinėjantis raumuo, A.Žukaus kas patyrė per operaciją ir po jos. „Yra sakoma: jei padarė gerai – vadinasi, dirbo su galva. O jei padarė labai gerai – dirbo iš širdies. Taigi, širdyje yra šio to daugiau“, – dėstė savo apmąstymus dailininkas. Po penkias valandas trukusios jo širdies operacijos buvo taikytas elektrošokas, kad širdis plaktų rit mingai. Ji pakluso tik po ketvirto elektrošoko. „Mačiau, seselės stovėjo kaip stulpai, įtampa buvo tokia, kad kirvį ore buvo galima kabinti – taip medikai išgyveno, kai ma no širdis nepakluso net ir po tre čio elektrošoko. Ir ne ketvirtasis ją privertė plakti, o medikų įtam pa“, – vaizdžiai apie save pasako jo A.Žukauskas. Jam medikai neprieštaravo. Kaip susikerta linijos
Tą įtampą ir vidinę medikų ener giją dailininkas atspindėjo pa veiksle. Jame išskyrė vieną žmo gų. Tą, kuris jį operavo. „Ateina nauji talentingi specia listai, bet pats pirmasis, kaip Ko lumbas, atradęs Ameriką, mato ir gali daugiau. Jei paveikslą subrai žytume tiesiomis linijomis per gy dytojų galvas, linijos susikirstų ties profesoriaus R.Benečio galva“, – garsųjį ypatingų gabumų ir la bai darbštų kardiochirurgą išskyrė dailininkas ir žodžiu dar kartą pa dėkojo už išgelbėtą gyvybę. Medikai brangina šią dovaną. Dailininkui padėkojo įteikdami įrė mintą kolektyvo nuotrauką. „Galėjom paveikslą pakabin ti kur nors kitur, bet bijojom, kad nes ugad intų“, – pakom entavo profesorius R.Benetis sprendimą, kodėl paveikslas nebus prieina mas visiems Kauno klinikų lan kytojams.
9
antradienis, balandžio 3, 2012
pasaulis Leido gydytis
Karo metinės
Terminų nereikia
Ukrainos valdžia leido kalina mai buvusiai premjerei, opo zicijos lyderei Julijai Tymo šenko gydytis ne kalėjime. Tiesa, neaišku, ar J.Tymošen ko buvo duotas leidimas gy dytis užsienyje. Anksčiau J.Tymošenko yra prašiusi lei dimo gydytis vienoje Vokieti jos klinikoje.
Britai minėjo 30-ąsias Argen tinos invazijos į Folklandų sa las metines. Per karą žuvo 255 britų, 649 argentiniečių kariai ir 3 salų gyventojai. Ar gentina neseniai vėl pareiškė savo teises į salyną, bet Lon donas tvirtina, kad salyno gy ventojai savo ateitį sieja su Didžiąja Britanija.
Rusija atmetė Arabų ir Vaka rų šalių raginimus paskelbti terminus, kada Sirijos valdžia turi įvykdyti tarptautinio pa siuntinio Kofi Annano taikos plano reikalavimus. Be to, pa sak Rusijos URM vadovo Ser gejaus Lavrovo, taikos planas nebus veiksmingas, jeigu su kilėliai nesudės ginklų.
Po to, kai Rusiją ir pasaulį šokira vo ledo ritulio ko mandos „Lokomo tiv“ tragedija, Rusi jos vadovai žadė jo: daugiau aviaka tastrofų šalyje ne bus. Deja, pažadai Rusijoje dažniausiai lieka tik pažadais.
Teko trauktis Disertacijos plagijavimo skanda las iš posto išvertė Vengrijos pre zidentą.
Nelaimė: daugelis „UTair“ lėktuvo nelaimę išgyvenusių keleivių – kritinės būklės.
AFP nuotr.
Dar vienas kruvinas košmaras
Dešimtys aukų
Vakar Sib ire netol i Tium en ės miesto nukrito Rusijos oro lini jų bendrov ės „UTair“ Pranc ū zijos ir Italijos gamybos dvimo toris turbopropelerinis lėktuvas ATR-72. Šiuos lainerius gaminanti bendrovė ATS lygiomis dalimis valdo ma dviejų Europos aviacijos pra monės milžinių – Italijos įmonių grupei „Finmeccanica“ priklau sančios bendrovės „Alenia Aer macchi“ ir Prancūzijos bendrovės EADS. Tokio tipo lėktuvai daž niausiai skraido vidutinio nuo tolio atstumais. Beje, tokio ti po orlaiviai skraido iš Maskvos į Vilnių. Lėktuvu skrido 43 žmonės, 39 keleiviai ir keturi įgulos nariai. Žu vo mažiausiai 31. Katastrofą pavy ko išgyventi 13 keleivių, tačiau jie buvo smarkiai sužaloti. Nelaimėliai sraigtasparniais bu vo nugabenti į aplinkines ligoni nes. Vienas žmogus, pasak Rusijos žiniasklaidos, mirė vos atvežtas į Tiumenę. Dar vienas itin sunkiai sužalotas keleivis skubiai išvežtas į Tomsko srities klinikinę ligoninę. 8 žmonės buvo operuoti. Rusijos sveikatos apsaugos mi nisterija pranešė, kad katastrofą išgyvenę žmonės – smarkiai su žaloti ir apdegė. 29 keleivių lavo nai buvo rasti įvykio vietoje. Bendrovė netrukus po nelaimės paskelbė keleivių ir įgulos na rių sąrašą, tačiau užsieniečių tarp jų veikiausiai nebuvo. Iš pradžių skelbta, kad tarp žuvusių buvo vaikų, tačiau vėliau pranešta, jog visi keleiviai buvo pilnamečiai. Priežastys nežinomos
Lėktuvas pakilo iš Tiumenės ir pasuko skristi į naftos pramonės miestą Surgutą, tačiau 5.35 val.
ryte Maskvos laiku dingo iš rada rų ekranų. Lėktuvas nukrito ir užsiliepsno jo viename apsnigtame lauke už 30–35 kilometrų nuo Tiumenės, Vakarų Sibiro regione už 1720 ki lometrų nuo sostinės Maskvos. Vaizdo medžiagoje buvo maty ti, kaip dykvietėje mėtėsi įvairios lėktuvo nuolaužos. Lėktuvas bu vo skilęs į tris dalis. Tik maža dalis lėktuvo korpuso liko sveika.
Ryšys nutrūko praė jus tik kiek daugiau nei trims minutėms po to, kai lėktuvas pakilo. Ekspertai, atvykę tirti nelaimės, tvirtino, kad kol kas nežino, kodėl lėktuvas nukrito. „Kol kas nėra jokių paaiškinimų, – sakė Nepaprastųjų situacijų mi nisterijos regioninio skyriaus vado vas Jurijus Aliochinas. – Ryšys nu trūko praėjus tik kiek daugiau nei trims minutėms po to, kai lėktu vas pakilo“, – nurodė J.Aliochinas. Tiesa, pareigūnas pridūrė, kad eks pertams pavyko rasti juodąsias lai nerio dėžes. Tyrimų komiteto atstovas Vla dimiras Markinas patvirtino, kad dėl nelaimės pradėtas nusikaltimo tyrimas. Dabar keliamos dvi pag rindinės versijos – technikos ge dimas arba piloto klaida. V.Marki nas atmetė spėjimą, kad lėktuvas nukrito dėl blogų oro sąlygų. Tiesa, nepranešta ir apie tai, kad pilotai prieš skrydį būtų skundę si techninėmis problemomis, nors „UTair“ bendrovės atstovai tvirti no, kad pilotai galėjo bandyti leis tis avariniu būdu.
Kai kurie kaimų netoli nelaimės vietos gyventojai pasakojo, kad iš lėktuvo variklių rūko juodi dū mai. Oro vežėja „UTair“ turėjo tris ATR-72 orlaivius, kurie galėjo būti pagaminti prieš dešimt metų. Ekspertai sako, kad „UTair“ lėk tuvų parkas – naujas, nors nukri tęs orlaivis galėjo būti apie 10 me tų amžiaus. Iš viso bendrovė turi 213 orlaivių. 2007 m. šios bendro vės lėktuvas patyrė avariją Sama ros mieste. Nieko nenuveikta
Tai ne pirma skaudi nelaimė Rusi joje. Ši lėktuvo avarija pagal aukų skaičių buvo didžiausia Rusijoje nuo pernai rugsėjo 7 d., kai kelei vinis laineris „Jak-42“ vos paki lęs rėžėsi į upės krantą netoli Ja roslavlio miesto. Tąsyk žuvo 44 žmonės, tarp jų visa Jaroslavlio ledo ritulio koman da „Lokomotiv“. Po šios tragedi jos Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paragino sumažinti šalies oro bendrovių skaičių ir pa gerinti pilotų mokymą. Tarptautinė oro transporto aso ciacija (IATA) gruodį paskelbė, kad pasauliniai skrydžių saugumo ro dikliai 2011 m. pagerėjo, tačiau Rusijos ir Nepriklausomų valsty bių sandraugos (NVS) šalyse ava rijų padaugėjo. IATA viceprezidentas saugumo reikalams Güntheris Matschnig gas sakė, jog didžiausia problema Rusijoje – kad pilotai ir oro uos tų mechanikai nespėja prisitai kyti prie gausėjančių šiuolaikinių orlaivių, kuriuose naudojamos su dėtingos technologijos. Pasak jo, Rusijos aviacijos pa reigūnai ir politikai pripažįsta, kad šalies pilotų mokymo procesą rei kia skubiai gerinti. „Reuters“, „RIA Novosty“, BBC, BNS inf.
ATR-72 lėktuvų katastrofos
Iki nelai mės Rus ij oj e ATR-72 lėktuvai pa tyrė 13 incidentų, per kuriuos žu vo 191 žmogus. Prieš du dešimtmečius tokio
tipo lėktuvas nukrito Jungtinė se Valstijose. Tada apledėjo ne sandarios konstrukcijos. Eksper tai, tyrę nelaimę, nurodė neleisti ATR-72 skraidyti šaltuose JAV re gionuose. Pirmą sykį tokio tipo lėktuvas,
kurių į padangę pakilo 1988 m., nu krito 1994 m. Nelaimė įvyko JAV Indianos valstijoje. Katastrofą su kėlė nustatyta sparno deformaci ja ir apledėjimas. Po metų ATR-72 lėktuvas nukri
to Taivane. 2005 m. tokio tipo lėk tuvas nukrito Italijoje, 2010 m. Ku boje.
Prezidentės užuojauta
Pálas Schmittas (nuotr.) atsista tydino po to, kai praeitą savaitę iš jo buvo atimtas 1992 m. suteik tas daktaro laipsnis, nustačius, kad net 200 puslapių jo disertacijos bu vo nuplagijuota. „Pagal konstituci ją prezidentas turi atstovauti Veng rijos valstybės vienybei. Deja, tapau susipriešinimo simboliu, todėl jau čiu, kad mano pareiga – palikti savo postą“, – pripažino prezidentas. 69 metų buvęs olimpinis fechta vimosi čempionas ir buvęs Veng rijos nacionalinio olimpinio komi teto vadovas P.Schmittas, kuris yra Vengrijos premjero Viktoro Orbáno artimas sąjungininkas, paliko be veik reprezentacinį postą nepraė jus nė dvejiems metams po to, kai jį perėmė 2010 m. birželį. P.Schmittas laimėjo fechtavi mosi olimpinį auksą 1968 ir 1972 m., taip pat laimėjo pasaulio čem pionatus 1970 ir 1971 m. Sėkmin ga sporto karjera tapo tramplinu į politiką. 1989 m. jis buvo paskir tas Nacionalinio olimpinio komi teto pirmininku ir šiame poste dir bo iki 2010 m. Kritikai tvirtino, kad dėl prezidento ryšių su V.Orbáno „Fidesz“ partija prezidentas ga li tapti naujosios vyriausybės ma rionete. Tačiau P.Schmittas neigė, kad skandalas susijęs su jo darbu. Praeitą savaitę Vengrijos uni versitetas nustatė, kad preziden tas pažodžiui nukopijavo didelę dalį iš kito autoriaus disertacijos apie olimpinių žaidynių istoriją. Premjeras V.Orbánas į šiuos de batus mažai kišosi, o penktadienį visuomeniniam radijui sakė, kad prezidentas vienintelis gali nu spręsti, ar atsistatydins. O opo zicijos partijos ragino P.Schmittą palikti postą. Pernai Vokietijos gy nybos ministras Karlas Theodoras zu Guttenbergas atsistatydino, kai iš jo dėl plagijavimo taip pat buvo atimtas daktaro laipsnis. BNS inf.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą Rusijos prezi dentui Dmitrijui Medvedevui dėl žuvusiųjų per lėktuvo katastrofą Tiumenės sirtyje. „Priimk ite nuo širdžią mano ir visų Lietuvos žmo nių užuojautą dėl Tiumenės srity je įvykusios lėktuvo katastrofos ir per ją žuvusių keleivių. Šią sunkią akim irką link iu did žiausios stip rybės ir ištvermės Jums, žuvusių jų ir nukentėjusiųjų šeimoms ir jų artimiesiems“, – sakoma šalies va dovės užuojautoje, kurią paskelbė prezidentūra.
10
Antradienis, balandžio 3, 2012
rubrika Sportas
Teismas nepasigailėjo Ž.Balčiūnaitės Tarptautinis spor to arbitražo teismas (CAS) atmetė mara tonininkės Živilės Balčiūnaitės ape liaciją dėl Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) sprendimo diskvali fikuoti ją už Antido pingo taisyklių pa žeidimą.
Dopingo gniaužtuose
Nuosprendis: sudužo Ž.Balčiūnaitės ir jos trenerio R.Sausaičio viltys dalyvauti Londono olimpiadoje.
Lozanoje (Šveicarija) įsikūrusio CAS žiuri išnagrinėjo Ž.Balčiū naitės bylą iš naujo ir atmetė visus sportininkės pateiktus argumentus bei apeliaciją dėl LLAF 2011-ųjų balandžio 5 d. sprendimo, kuriuo ji už Antidopingo taisyklių pažei dimą buvo diskvalifikuota dvejiems metams. CAS patvirtino, kad maratoni ninkės diskvalifikacija baigsis šių metų rugsėjo 6-ąją. 2010-ųjų spalio 29-ąją Ž.Balčiū
Lietuvos sportininkai, nubausti už Antidopingo taisyklių pažei dimus: Nijolė Medvedeva (leng voji atletika, 1992 m.), Romas Ubar tas (lengvoji atlet ika, 1993 m.), Da lia Mat usev ičienė (lengvoji atlet i ka, 1995 m.), Ramūnas Vyšniauskas (sunkioji atletika, 1997 m.), Giedrius Rafanavičius (plauk imas, 1998 m.), Rolandas Bučinskas (kultūrizmas, 1999 m.), Irina Daraškev ič (rank i nis, 2000 m.), Arnoldas Sapr yk i nas (dviračių sportas, 2001 ir 2002 m.), Rol and as Poc ius (kult ūr iz mas, 2002 m.), Rasa Drazdauskai tė (lengvoji atlet ika, 2003 m.), Rai mundas Rumšas (dviračių sportas, 2003 m.), Vytautas Kancleris (leng voji atletika, 2004 m.), Saulius Ruš kys (dviračių sportas, 2005 m.), Edi ta Daniūtė (sportiniai šok iai, 2006 m.), Dov ilė Blaž iūnaitė (sunk io ji atlet ika, 2006 m.), Tomas Turs kis (lengvoji atletika, 2007 m.), Va lentinas Voveris (lengvoji atletika, 2008 m.), Živ ilė Balčiūnaitė (leng voji atlet ika, 2010 m.), Dain ius Ša lenga (krepšinis, 2011 m.).
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
naitė buvo suspenduota dėl įtarti no mėginio su padidėjusiu testos teronu, pateikto 2010-ųjų Europos čempionate, tačiau LLAF draus mės komisija vienbalsiai nuspren dė, kad nepakanka argumentų, įro dančių lengvaatletės kaltę, už kurią ji turėtų būti diskvalifikuota. Po to Ž Balčiūnaitės suspendavimas pa liktas galioti iki Tarptautinės leng vosios atletikos federacijos (IAAF) antidopingo tarnybos rezultatų pa teikimo.
2011 m. balandžio 5-ąją LLAF drausmės komisijos nutarimu Ž.Balčiūnaitė buvo diskvalifikuo ta dvejiems metams. Sportininkė ir jos treneris Romas Sausaitis neigė kaltinimus dėl Anti dopingo taisyklių pažeidimo. „Tiki mės, kad teisybė nugalės ir mes ba landžio mėnesį galėsime startuoti tarptautiniame maratone, įvykdyti olimpinį normatyvą ir garbingai at stovauti savo šaliai Londono olim piadoje“, – vylėsi R.Sausaitis.
CAS sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, tačiau R.Sausai tis neatmetė galimybės kreiptis į Šveicarijos aukščiausiąjį federali nį teismą. 2004-aisiais Atėnų olimpiado je Ž.Balčiūnaitė užėmė 14-ąją vie tą, o 2008-aisiais Pekino žaidynė se – 11-ąją. Vadovaujantis IAAF varžybų 40.1 taisykle, Ž.Balčiūnaitės pa siekti rezultatai ir iškovotas Euro pos čempionės titulas yra anuliuo
jami, sportininkė privalo grąžinti aukso medalį ir visus prizinius pi nigus, gautus už dalyvavimą bei pasiekimus čempionate. Už pergalę Europos čempionate Ž.Balčiūnaitė buvo apdovanota Di džiojo Lietuvos kunigaikščio Gedi mino ordino Riterio kryžiumi, me daliu „Už sporto pasiekimus“, jai šalies Vyriausybė skyrė 20 tūkst. litų. Kitą premiją maratono bėgi kei yra įteikę LLAF vadovai. VD, LLAF inf.
Jaunieji žalgiriečiai žais pasaulio rinktinėje Su Kauno „Žalgirio“ klubu sutartis turintys krepšininkai Tauras Jo gėla ir Vytenis Čižauskas sulaukė tarptautinio pripažinimo.
Perspektyvūs žaidėjai pakvies ti dalyvauti Jungtinėse Ameri kos Valstijose (JAV) vyksiančiose prestižinėse „Nike Hoop Sum mit“ jaunųjų krepšinio žvaigž džių rungtynėse. Lietuviai atsto vaus pasaulio rinktinei, kuri mes iššūkį iš pajėgiausių JAV devynio likmečių suburtai komandai. Aštuoniolikmetis 202 cm ūgio T.Jog ėl a rungt yn iauj a Kau no „Žalg ir io-Sab on io krepš in io centro“ ekipoje ir yra vienas jos lyd er ių Nac ion al in ės krepš in io lygos (NKL) čempionate – pelno vidutiniškai po 13,3 taško ir atko voja po 6,6 kamuolio per rung tynes. V.Čižauskas atstovauja Kauno „Baltams“. 19 metų 187 cm ūgio gynėjas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate pelno po 8,3 taško, atkovoja po 4,2 atšokusio kamuolio ir atlieka po 1,8 rezul tatyvaus perdavimo. T.Jogėla ir V.Čižauskas už At lanto viešės visą savaitę. Jie tre niruosis Portlando „Rose Garden“ arenoje.
Balandžio 4-ąją pasaulio rink tinė turės galimybę ne tik stebė ti NBA rungtynes tarp Portlando „Trail Blazers“ ir Naujojo Džersio „Nets“ komandų, bet ir susitiks su NBA žvaigždėmis. Balandžio 7-ąją 20 000 žiūro vų talpinančiuose „Rose Garden“ sporto rūmuose įvyks visų NBA skautų dėmesį prikaustysiančios rungtynės tarp JAV ir pasaulio per spektyviausių krepšininkų. „Nike Hoop Summit“ renginy je yra dalyvavę ir daugiau žalgirie čių. 2005-aisiais Martynas Pocius į amerikiečių rinktinės krepšį įme tė 20 taškų. Savo laimę šiose rung tynėse taip pat yra išbandę buvę „Žalgirio“ dublerių ekipos žaidė jai Žygimantas Janavičius ir Dona tas Motiejūnas. 2008-aisiais Ž.Ja navičius pasaulio rinktinei pelnė 7 taškus ir atliko 5 rezultatyvius perdavimus. Po metų D.Motiejū nas surinko 21 tašką ir atkovojo 8 kamuolius. „Nike Hoop Summit“ rungtynės tarp JAV ir pasaulio jaunimo rinkti nių bus žaidžiamos jau 15-ąjį kartą. Praeityje jose yra dalyvavę ir NBA didmeistriai Dirkas Nowitzki, Tony Parkeris, Kevinas Durantas, Der rickas Rose’as, Andrea Bargnani.
Tradicija: V.Čižauskas (nuotr. kairėje, su kamuoliu) ir T.Jogėla (Nr. 10) rungtyniaus arenoje, kuri mena ir
VD, zalgiris.lt inf.
Artūro Morozovo nuotr.
A.Sabonio žaidimą.
11
Antradienis, balandžio 3, 2012
Sportas diena.lt/naujienos/sportas
Norėjo aukso, iškovojo bronzą Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Moterų krepšinio klubų Euroly gos turnyro bronzos medalius iš kovojo Algirdo Paulausko ir Ri manto Grigo treniruojama Je katerinburgo UGMK (Rusija) ko manda.
Atvirumas: jaunieji ledo ritulininkai su treneriais kalbėjosi, kaip nusiteikti likusioms čempionato kovoms.
Manto Stankevičiaus nuotr.
Ar skaudi pamoka sutelks komandą?
Po apmaudaus pralaimėjimo pasaulio jaunių (iki 18 metų) le do ritulio čempionato 2-ojo diviziono B grupėje Rumunijos ko mandai Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Andrejus Jadkauskas ir žaidėjai ieškojo atsakymų, kas lėmė nesėkmę. Mantas Stankevičius Herenvenas (Oland ija)
Neįvertino varžovų
„Gal galite papasakoti, kodėl taip susiklostė rungtynės? Juk buvote aikštėje, – klausė treneris žaidėjų. – Manau, pritrūkome nusiteikimo rimtai kovai. Šis pralaimėjimas – dar ne tragedija, bet gal jaučiate didelį spaudimą, negalite sutram dyti emocijų?“ Komandos kapito nas Danielis Bogdziulis pabrėžė, kad rinktinė, įveikusi Didžiosios Britanijos ledo ritulininkus, atsi palaidavo. „Turbūt pasijautėme čempionais, kai įveikėme britus“, – ironizavo ledo ritulininkas. A.Jadkauskas nuo žaidėjų neslė pė, kad po galingai sužaistų pirmų jų rungtynių pagalvojo apie čem pionų titulą. „Aš jau irgi buvau pradėjęs galvoti apie kovą su korė jiečiais, o rumunus nurašiau kaip lengvai įveikiamus. Tai mūsų klai da, pripažįstu. Tiek aš, tiek ir jūs suprantate, kad su britais žaidėme daug geriau“, – svarstė treneris. Karti pamoka
Jaunieji Lietuvos ledo ritulininkai šiandien susigrums su korėjiečiais, balandžio 4-ąją – su čempionato šeimininkais olandais ir 6 d. – su kroatais.
„Visos komandos bus vienodo lygio, – pabrėžė treneris. – Pasa kykite man, kaip reikia nusiteikti rungtynėms? Atimti iš jūsų kom piuterius, telefonus? Juk leidžia me bendrauti ir su čia atvykusiais jūsų tėveliais, kalėjimo neorgani zuojame. Jeigu yra problemų, no rėtume, kad jas vienas kitam išsa kytume.“
Andrejus Jadkauskas:
Aš jau irgi buvau pra dėjęs galvoti apie ko vą su korėjiečiais, o rumunus nurašiau kaip lengvai įveikia mus. Tai mūsų klaida, pripažįstu. Puolėjas Ilja Četvertakas dar kartą pabrėžė, kad rungtynėms su britais komanda nusiteikė kaip fi nalui, kuris lems viską, o rumunus manė įveiksią savaime. „Per apšilimą mačiau, kad nesa te nusiteikę rimtai kovai, – kalbė jo treneris. – Dabar noriu, kad šią patirtį prisimintumėte visą gyveni mą. Mes jų neįvertinome, o rumu nai susitelkė, įvertino, kaip žaidėme
Turnyro lentelė Komanda
1. Rumunija 2. Pietų Korėja 3. Lietuva 4. D.Britanija 5. Olandija 6. Kroatija
Perg.
Perg po prat.
Pral. po prat.
Pral.
Įvarčių sant.
Taškai
2 1 1 0 0 0
0 1 0 1 0 0
0 0 0 0 1 1
0 0 1 1 1 1
9:4 7:5 8:6 7:10 6:8 5:9
6 5 3 2 1 1
su britais, ir kovėsi su mumis kaip su čempionato favoritais, – kalbėjo A.Jadkauskas. – Internete jau buvo rašoma, kad Lietuvos ir Rumunijos rinktinių susitikimas – tai kova dėl aukso. Mes ją pralaimėjome.“ Trūksta vienybės
Treneris paprašė žaidėjų labiau ap galvotai reikšti nuomonę sociali niuose tinkluose. „Tai trukdo. Žinoma, gerų emo cijų visada norisi. Po pergalės Lie tuva skambėjo, o po pralaimėjimo – tyla. Nei skambučių, nei žinučių. O palaikymas reikalingas visais atve jais“, – sakė A.Jadkauskas. Kiek įsidrąsinęs prabilo puolė jas Rokas Bazys. „Manau, kad mes komandoje nesame labai draugiški. Pavyzdžiui, per rungtynes Vaido tas Rastenis padarė klaidą ir iškart pradėjome jį keiksnoti, – teigė še šiolikmetis. – Kiekvienas tarsi jau čiame pareigą pamokyti kitą ir ap rėkti. Juk būna, kad nepataikome į vartus, tačiau kiekvienas galime iš taisyti savo klaidas. Sulaukiau pa stabos, kad mano rankos kaip deš relės, nes pralaimėjau dvikovą su varžovu.“ Kol komandos draugai leipo juo kais dėl R.Bazio pastebėjimų, tre neris stengėsi visus nuramin ti. „Nesijuokite, juk jis tiesą sako. Kiekvienas matote, ką komandos draugai daro blogai. Treneriai taip pat mato ir iš jūsų reikalauja gero žaidimo, bet jūs dar pradedate vie nas iš kito kažko reikalauti, – svars tė A.Jadkauskas. – Atrodo, smulk mena, bet tokie dalykai tik trukdo. Mums reikia kolektyvo, kuris būti tarsi vienas kumštis, skinantis ke lią į pergales.“
Stambule (Turkija) įvykusiose fi nalo aštuoneto varžybose UGMK krepšininkės, kurių gretose bu vo ir Sandra Linkevičienė, B gru pėje 49:62 pralaimėjo būsima jai čempionei – Valensijos „Ros Casares“ (Ispanija) ekipai, 67:59 įveikė Krokuvos „Wislą CanPack“ (Lenkija), 86:80 – Vidno jės „Sparta&K M.R.“ (Rusija) ir mažajame finale dėl 3-iosios vie tos 75:68 – Stambulo „Fenerbah çe“ (Turkija). S.Linkevičienės indėlis į per galę prieš „Fenerbahçe“ – 4 taškai, 2 atkovoti ir 1 perim tas kamuolys bei rezultatyvus perdavimas. 2005-aisiais, at stovaud am a A.Paul ausko va dovaujamai Vilniaus „Lietuvos telekomo“ komandai, S.Linke vičienė taip pat pelnė Eurolygos bronzos medalį.
„Ar aš patenkintas trečią ja vieta? Kai nėra ką mylėti, tuo met myli tą, su kuo esi. Pirmųjų rungtynių negalėjome žaisti stip riausios sudėties, todėl dabar ne žinome, kokia tikroji mūsų vie ta Eurolygoje. Kita vertus, galėjo viskas baigtis ir kitaip – kad ir nugalėję „Ros Casares“, būtu me, tarkime, 3-iojoje ar 4-ojo je vietoje. Teoriškai įmanomas bet koks variantas. Kartėlį paliko pralaimėjimas „Ros Casares“ ko mandai, nes, jei būtų žaidusi Sue Bird, mūsų šansai įveikti varžoves būtų buvę didesni“, – po varžybų svarstė A.Paulauskas. „Mačas dėl 3-iosios vietos buvo puikus, džiugu, kad jį laimėjome ir iškovojome bronzos medalius. Vis dėlto esame nusiminusios, kad nelaimėjome aukso – būtent pirmoji vieta buvo mūsų tiks las“, – pridūrė S.Linkevičienė. Eurolygos čempione tapo „Ros Casares“ komanda, finale 65:52 nugalėjusi kitą Ispanijos klu bą – Madrido „Rivas Ecopolis“. Naudingiausia finalo aštuoneto turnyro žaidėja pripažinta „Ri vas Ecopolis“ puolėja amerikietė Asjha Jones, surinkusi 14 taškų ir atkovojusi 7 kamuolius.
Statistika Rungtynės dėl 1-osios vietos.
„Ros Cas ares“–„Rivas Ecop ol is“ 65:52 (20:18, 13:19, 18:11, 14:4). 2500 žiūrov ų. S.Lyttle 18 tašk ų, S.Do mingez 13, A.Wauters 12 / A.Jo nes 14. Rungtynės dėl 3-iosios vietos.
Karjera: S.Linkevičienė antrą
kartą tapo Eurolygos turnyro pri zininke. basket.ugmk.com nuotr.
UGMK–„Fenerbahçe“ 75:68 (27:20, 15:14, 11:18, 22:16). 2000 žiūrov ų. S.Gruda 18, C.Parker 16, D.Nolan 13 / A.McCoughtry 20, Z.Tamanė 17.
Vilniečiai – lyderiai Ketvirtąją pergalę iš eilės Lietu vos futbolo A lygos čempionate iškovojo ir vienvaldžiu lyderiu tapo šalies vicečempionas Vil niaus miesto futbolo draugijos (VMFD) „Žalgiris“.
Vilniečiai namuose net 4:0 su triuškino praėjusio sezono bron zos medalininkę – Marijampolės „Sūduvos“ vienuolikę. „Pirmasis kėlinys buvo ner vingas. Nepaisant to, pirmieji įmušėme įvartį, po to – ir ant rą, deja, buvo užfiksuota nuoša lė. Kad ir kaip būtų, po įvarčio pradėjome žaisti geriau. Įmušti keturis įvarčius tokiai komandai kaip „Sūduva“ – galbūt net per
daug. Tai buvo kol kas geriausios mūsų rungtynės A lygoje“, – sa kė po varžybų „Žalgirio“ vyriau siasis treneris Damiras Petravi čius. VD inf.
Statistika Vilniaus miesto futbolo drau
gijos (VMFD) „Žalgiris“–Marijam polės „Sūduva“ 4:0 (1:0). 3000 žiūrovų. Įvarčiai: 21 min. T.Pekas, 52 min. ir 69 min. M.Kuklys, 88 min. C.Elliotas. Vilniaus REO–Tauragės „Tau
ras“ 0:1 (0:0). 800 žiūrovų. Įvartis: 86 min. A.Mascia.
Turnyro lentelė Komanda
1. „Žalgiris“ 2. „Ekranas“ 3. „Sūduva“ 4. „Dainava“ 5. „Šiauliai“ 6. „Kruoja“ 7. „Atlantas“ 8. „Tauras“ 9. „Banga“ 10. REO
Pergalės
Lygiosios
Pralaimėjimai
Įvarčių santykis
Taškai
4 3 3 1 2 1 1 1 0 0
0 0 0 3 0 1 1 0 2 1
0 1 1 0 2 2 2 3 2 3
14:1 8:3 11:7 3:2 6:6 2:3 1:10 2:10 3:5 4:7
12 9 9 6 6 4 4 3 2 1
12
AntrADIENIS, balandžio 3, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Kino teatre „Multikino“, Ozo g. 18. Kada? Balandžio 5 d. 21 val. Kiek? 35–45 litai.
Kur? Vilniaus rotušėje, Didžioji g. 31. Kada? Balandžio 3–22 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Pramogų centre „Forum Palace“, Konstitucijos pr. 26. Kada? Gegužės 14 d. 20 val. Kiek? 53–118 litų.
Transliacija iš „La Scalos“ Žemėlapis delne
Sostinę drebins metalas
Vilniuje bus transliuojama garsiojo teatro „La Scala“ šių metų premjera – šokio spektaklis „Kita dangaus pusė“, pastatytas pagal žymaus italų kompozitoriaus ir roko atlikėjo Vasco Rossi dainas. Baleto choreografė – daugelio apdovanojimų savininkė, legendinė JAV šokėja ir choreografė Marta Klark.
Žymiojo Jungtinių Amerikos Valstijų gitaristo Zakko Wylde’o ko manda „Black Label Society“ per 36 koncertų turą Europoje neap lenks ir Lietuvos – metalo grupė Vilniuje surengs vienintelį pa sirodymą mūsų šalyje. Šis koncertas – festivalio „Galapagai / Roko naktys“ duoklė sunkiosios muzikos gerbėjams.
Kur? Tolerancijos centre, Naugarduko g. 10. Kada? Iki balandžio 5 d. Kiek? Nemokamai.
Sostinėje bus atidaryta menininkės, grafikės Daivos Gudelytės personalinė paroda „Žemėlapis ant delno“. Tai jau trečia meni ninkės paroda, kurioje vyrauja laisvės troškimu, romantika, aki mirkos trapumo grožiu persmelkti darbai, jų ciklai. Eksponuoja ma 30 per pastarąjį dešimtmetį sukurtų kūrinių.
Kur? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 23–43 litai.
Kur? Klube „New York“, Kalvarijų g. 85. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 33–53 litai.
Kur? Bažnytinio paveldo muziejuje, Šv. Mykolo g. 9. Kada? Iki gruodžio 1 d. Kiek? 5–10 litų.
Lietuviškas Vilniaus aukcionas
Perkusija ir vaizdo efektai
Tiesos daugiau nei teatro
Sakralinė Vilniaus auksakalystė
Šis Vilniaus aukcionas išsiskiria tuo, kad yra la bai lituanistinis – pristatoma iš esmės tik Lietu vos dailė, grafika ir lituanistiniai žemėlapiai. Vi sus kūrinius iki aukciono galima pamatyti spe cialioje parodoje.
Vilniuje bus pristatytas premjerinis projektas „Percussion Postcards“. Būtent taip vadinasi nau jausias perkusijos meistro Arkadijaus Gotesma no darbas, kuriame bus naudojami ir vaizdo efektai.
„Laisva meilė“ – komedija, sukurta pagal žymaus italų dramaturgo, Nobelio premijos laureato Da rio Fo ir jo žmonos Frankos Ramme pjesę. Šia me spektaklyje atvirumo ir tiesos rasime dau giau nei teatrališkumo.
Parodoje „Vilniaus sakralinė auksakalystė“ prista tomas didžiulis Vilniaus auksakalių dirbinių lo bynas, kauptas bažnyčių zakristijose, kuris, kaip ir viskas Lietuvoje, smarkiai nukentėjo nuo isto rijos vėjų.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (8) (N-7) (k). 9.55 Romantinis draminis s. „Forsaitų saga“ (1) (D.Britanija, 2002 m.) (N-7) (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 Pulsas (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (9) (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 Ypatingas atvejis. 19.20 „Forsaitų saga“ (2) (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k).
LTV 19.20 val.
7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 Veiksmo s. „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (1) (JAV, 1993 m.) (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (2) (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Vesternas „Menantis pikta“ (JAV, 1992 m.) (N-7). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Raganosio mokykla“. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (2). 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Baimės akys. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“. 23.00 „Geri vyrukai“ (4). 0.00 „Vilko bilietas“. 1.00 „Kalėjimo bėgliai“ (5).
TV3
BTV
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Anim. s. „Nauji Alionos ir Jeriomos nuotykiai“ (Rusija, 2009 m.).
LNK 22.25 val.
6.30 7.00 7.25 8.00 8.30
Televitrina. Žinios (k). „Tylos riba“ (N-7). Smagiausios akimirkos. Anim. nuotykių f. „Linksmasis svirpliukas ir vabalai milžinai“ (Brazilija, 2009 m.). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
TV3 17.40 val.
11.30 Nuotykių f. „Auksaspalvio retriverio teismas“ (JAV, 2000 m.) 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 Galileo: norintiems žinoti. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Nerealu!“ 21.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7). 22.00 „Spartakas. Arenos dievai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.05 Galileo: norintiems žinoti. 0.35 „Autofanai“. 1.05 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Reporteris. 7.20 Lietuva tiesiogiai. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.32 Supermargutis. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 12.05 Reporteris. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Šių dienų piratai“ (N-7).
BTV 18.25 val.
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Super L.T. 18.52 Supermargutis. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Premjera. Dokumentinis f. „Leonardas“ (1) (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. 23.02 Supermargutis. 23.05 Negaliu tylėti. 0.05 Reporteris. 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „Šių dienų piratai“ (N-7).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. Turino „Juventus“–Neapolio „Napoli“. 12.00 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Prienų „Rūdupis“. 13.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Valencia Basket“. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Parma“–Romos „Lazio“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Unicaja“. 19.15 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Utenos „Juventus“ . 21.15 Lietuvos krepšinio lyga. Šiaulių „Šiauliai“–Kauno „Žalgiris“. 23.15 Futbolo dievai. M.van Bastenas.
lietuvos ryto tv 18.20 val.
13
AntrADIENIS, balandžio 3, 2012
menas ir pramogos
Vaikų gerumą žadina eilėmis Vilniaus „Lėlės“ teatre vykusioje Tarptau tinėje vaikų knygos dienos šventėje ra šytojai Violetai Palčinskaitei ir literatūro logei Astai Gustaitienei įteiktos 2011 m. vaikų literatūros premijos.
Baltas eilėraštis Baltas rudenėlio rūkas. Baltas paukštis. Krikšto rūbas. Pirmo šerkšno lelija, Žydinti kambaryje. Baltas sąsiuvinio lapas. Baltas kel ias. Sniego kvapas. O visų baltų balčiausias Tavo rytas pienu prausias. Violeta Palčinskaitė
Klasikė: V.Palčinskaitės poezija gerai pažįstama ne vienai skaitytojų
kartai.
Redo Vilimo (BFL) nuotr.
Vaikų literatūros premijos lau reatės V.Palčinskaitės poezija ge rai pažįstama ne vienai skaitytojų kartai, daugelis jos eilėraščių tapę lietuvių vaikų poezijos klasika. „Jos poezija yra šviesi, muzika li, traukianti paslaptimi ir skleidžianti gerumą“, – apie laureatę rašo premiją įsteigusi Švietimo ir mokslo ministerija. Ryškiai išsiskiria naujausia V.Pal činskaitės knyga „Muzika troliui“, kuri sulaukė didelio visuomenės atgarsio. Autorė, labiau garsėju si kaip poetė ir dramaturgė, šį kar tą pasirodo esanti puiki pasakotoja, vaizdžiai perteikianti vienišos ke leivės į Norvegiją įspūdžius, subtilų nuotykinį menišką siužetą. Knygo je iškyla ramūs ir širdingi šiaurie tiškos šalies žmonės, jų papročiai, draugiški mokytojai ir mokinukai. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių literatūros katedros do
centei A.Gustaitienei premija bus įteikta kaip vienai geriausių Lietu vos vaikų literatūros žinovių ir po puliarintojų. Kaip nurodoma pranešime, jos nuopelnus, išskirtinę veiklą šio je srityje įprasmina monografija „Hansas Christianas Andersenas: pastangos (at)pažinti“. „Plates niam skaitytojų ratui ji padeda orientuotis vertinant H.Ch.An derseno kūrybinio palikimo po veikį lietuvių ir pasaulinei kultū rai“, – rašoma pranešime. Vaikų literatūros premiją 2004 m. įsteigė Švietimo ir mokslo mi nisterija. Dviejų dalių premija ski riama už nuopelnus vaikų literatū ros srityje – ši dalis siekia 7800 litų, ir už nuopelnus vaikų literatū ros ir skaitymo populiarinimo sri tyje – 5200 litų. Šios premijos tikslas – skatin ti Lietuvos rašytojus kurti vaikams skirtas knygas, įvertinti švietimo,
visuomeninių ar privačių įstaigų bei asmenų indėlį populiarinant vaikų literatūrą, ugdant estetines, bendražmogiškąsias ir pilietines vertybes, skleidžiant originalias kūrybos iniciatyvas, kaip teigiama pranešime. Premijos laureatais yra tapę ra šytojai Martynas Vainilaitis, Vy tautas V.Landsb erg is, Vytautė Žil inskaitė, Ram utė Skuč aitė, Gintarė Adom aitytė, Kęstut is Kasparavičius, Gendrutis Morkū nas, Vytautas Račickas, literatū rol ogai Kęstut is Urba, Vincas Auryla, Gražina Skabeikytė-Kaz lauskienė, Šiaulių apskrities Po vilo Višinskio viešosios biblio tekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Aldona Šiaulienė, Nacio nalinės M.Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro Informa cijos skyriaus vedėja Roma Kišū naitė, žurnalas „Rubinaitis“. VD, BNS inf.
14
AntrADIENIS, balandžio 3, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Pasaulis, nenoriai priimantis komu nistinio teroro vaiz dinius, galbūt pra bustų perskaitęs į anglų kalbą išverstą garsiosios trem tinės Dalios Grinke vičiūtės atsiminimų knygą apie staliniz mo nusikaltimus garsiajame mirties fabrike anapus Šiau rės poliarinio rato.
siūlo darbą
klamos
avimus, ą, kacijas.
dėti
ADOBE
as ir
us ir
aukštų
ais,
a su
Sumažino spragą
Viena svarbių stalinizmo nusikal timų nežinomumo pasaulyje prie žasčių yra tai, kad tokioms vals tybėms kaip Lietuva iki šiol mažai rūpėjo tremtinių prisiminimų lei dyba ir jų platinimas pasaulyje. Šią spragą pagaliau šiek tiek sumaži no JAV gyvenanti Ruta Sepetys. Jos knygos „Tarp pilkų debesų“ sėkmės pasaulyje priežastis – anaip tol ne romano kokybė ar temos nau jumas, o šiuolaikinė leidinio vady ba, prieš kurios rezultatus (knyga išversta į 29 pasaulio kalbas) neat silaikė net Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos leidėjų aso ciacija – jos patriotinių ir pilietinių knygų konkurse Amerikos paaug liams skirtai R.Sepetys knygai skyrė premiją suaugusiųjų kategorijoje. „Tarp pilkų debesų“ pripažini mas Lietuvoje dar kartą parodė, kad neskaitome ir nesugebame vertinti pačių Lietuvos tremti nių dokumentinių knygų, kurios iš tiesų sukrėstų pasaulį. Apdovanojama autorė Lietuvo je išgirdo, kad tokio kūrinio kaip „Tarp pilkų debesų“, kuris pasau liui praneštų apie tragišką mūsų tautos likimą, laukta du dešimt mečius. Tarsi Lietuvoje nebuvo leidžiami nei D.Grinkevičiūtės, nei Ričardo Vaicekausko įtaigūs, do kumentika paremti prisiminimai. Premiją atidavė lapteviečiams
Užpildyti užsienio kalbomis išleis tos lietuvių tremtinių dokumen tikos spragą pagelbės pati R.Se petys: Lietuvoje gautą Patriotų premiją ji atidavė brolijai „Lapte viečiai“ – tiems, kurie buvo ir jos knygos herojų prototipai. Tautietė atidavė ir 2007 m. gau tą paskatinamąją premiją už kny gą apie lietuvių likimus Sibire. Pastarąją dovaną lapteviečiai pa naudojo knygos „Lietuviai Ark tyje“, skirtos Lietuvos ir užsienio lietuvių mokiniams, daliai leidy bos išlaidų padengti.
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
935975
935627
935275
Transporto UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 918416
Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Nuotrauka iš knygos „Lietuviai Arktyje“
Tremties dokumentika belsis į pasaulio vartus v.skucaite@diena.lt
Skubiai reikalingi elektrikai, mūrininkai, tinkuotojai, gipskartonio montuotojai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +32 486 372 176. Terminuotam darbui Vilniuje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) gamyboje. Darbas prie technologinių įrengimų, produkcijos paruošimas pakavimui, darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis darbo dienomis 9–16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578.
Virginija Skučaitė
Technikos remonto
933014
Jubiliejus: D.Grinkevičiūtei šiemet būtų sukakę 85-eri.
ės)
paslaugos
Reikalinga gėlių pardavėja. Tel. 8 698 41 187.
„Mes dabartinę R.Sepetys do vaną skirsime itin vertingos is torine prasme D.Grinkevičiūtės prisiminimų knygos pakartoti niam leidimui anglų kalba. Kaip ir anksčiau, su mumis bendra darbiaus Lietuvos rašytojų sąjun gos leidykla“, – parama džiaugėsi brolijos „Lapteviečiai“ pirminin kas Jonas Markauskas. Lapteviečiai pripažino var giai sugebėsią parengti tokį pui kų knygos vadybos projektą, kokį sugebėjo R.Sepetys. „Todėl mums reikia svarios valstybės įstaigų pa galbos įvairiomis kalbomis plati nant ir leidžiant šią knygą pasau lyje“, – sakė J.Markauskas.
Mums reikia svarios valstybės įstaigų pagalbos įvairiomis kalbomis platinant ir leidžiant šią knygą pasaulyje.
Tikisi valstybės paramos
Prieš dešimt metų Lietuvos ra šytojų sąjungos leidykloje anglų kalba 600 egzempliorių tiražu iš leisti D.Grinkevičiūtės atsimini mai (vertė Izolda Beniušienė, re dagavo britas Josephas Everattas, platinti užsienyje padėjo profe sorius Vytautas Landsbergis, ku ris pats parašė ir knygos įžangą) – tai 163 puslapių knyga, iliustruota nuotraukomis ir su prisiminimų autore už speigračio kentėjusio Gintauto Martynaičio piešiniais, tremties vietų žemėlapiais. Norintys dabar išleisti šią itin vertingą istorinės tiesos prasme knygą laužo galvas, kaip ją prista tyti ir paskleisti užsienio šalyse. „Kai prieš 20 metų prašėme lei dimo Lietuvos liaudies buities mu ziejuje pastatyti prie ledjūrio gyve nusių tremtinių jurtą – žeminukę, siekdami įamžinti tautos netekčių atminimą, niekas nenorėjo apie tai
girdėti. „Kam tai įdomu?“ – mūsų klausė. O dabar? Būtent šis mūsų rankų statinys muziejuje tapo did žiausiu užsieniečių traukos centru, kuriame kiekvieną lankytoją sutin ka pati prie ledjūrio buvusi trem tinė Irena Špakauskienė. Gal tokia sėkmė lydėtų ir mūsų knygą, taip sunkiai besiskinančią kelią į platųjį pasaulį?“ – svarstė J.Markauskas. Lietuvos rašytojų sąjungos lei dyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas patikino ketinimus teikti paraišką Kultūros rėmimo fondui dėl pagalbos pakar totiniam minėtos knygos leidimui. „Tuomet galėtume planuoti ge resnį popierių, patrauklesnį api pavidalinimą, tačiau knygos po puliarumą lemia ne tai, o leidyklos žinomumas užsienyje. Iki šiol mums nepavyko pasiekti, kad kuri nors iš tokių leidyklų sutiktų mums padėti“, – pripažino V.Sventickas. URM žada padėti
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) Informaci jos ir viešųjų ryšių departamento Projektų valdymo skyriaus vedė jos Jurgitos Germanavičienės, iš tiesų reikės daug pastangų ieškant užsienyje tinkamos tokiai knygai leidyklos. Jos teigimu, ministerija pasirengusi informuoti Lietuvos ambasadas JAV ir Londone, kad ieškoma galimybių šia knyga su dominti minėtų šalių leidyklas. URM specialistų teigimu, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla D.Grin kevičiūtės knygos leidybos užsienio leidyklose klausimais turėtų kreip tis į Tarptautinių kultūros programų centrą – būtent šio centro Kultūros sklaidos skyrius rūpinasi lietuvių li teratūros sklaida užsienyje. „Manome, kad angliškai išleistą D.Grinkevičiūtės atsiminimų kny gą (nesvarbu, kurioje šalyje tai būtų padaryta) Lietuvos atstovybių va dovai tikrai galės padėti pristatyti užsienyje. Knygos tema reikšmin ga ir svarbi. Ir informuoti užsienio visuomenę apie tą laikotarpį, Lie tuvos žmonių likimus, yra būtina“, – teigė J.Germanavičienė.
AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui.
Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Karlshamnas Papildomos sąlygos: • Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m • Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto. • Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. • Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. • Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
Šiuo metu ieškome
Vilniaus regiono ParDaViMo VaDYBininKo(-Ės) Darbo vieta Darbo pobūdis:
Reikalavimai:
Įmonė siūlo:
Vilnius ■ reklamos projektų / paslaugų rengimas, pardavimas ir koordinavimas; ■ asmeninių pardavimų planavimas, vykdymas, analizė; ■ ilgalaikių ryšių su verslo klientais palaikymas, naujų paieška, derybos; ■ rinkos analizė, pasiūlymų teikimas. ■ aukštasis išsilavinimas; ■ daugiau nei 2 metų sėkminga darbo patirtis pardavimo srityje; ■ orientacija į rezultatą, komunikabilumas, atsakingumas, analitinis mąstymas; ■ puikūs bendravimo, derybų įgūdžiai, kūrybingumas; ■ geros anglų ir rusų kalbos žinios, geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ darbo patirtis leidyboje ar žiniasklaidoje būtų pranašumas; ■ vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis. ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.
Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vilniaus regiono pardavimo vadybininkas“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
15
antradienis, baland탑io 3, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
skelbimai
Orai
Šiandien kritulių bus nedaug, vėjas rims. Temperatūra bus 2–4 laipsniai šilumos. Trečiadienį numatomas sniegas, šlapdriba. Naktį pašals visoje šalyje: bus nuo 1 iki 6 laipsnių šalčio. Dieną temperatūra svyruos apie 1–3 laipsnius šilumos.
Šiandien, balandžio 3 d.
+3
+4
+3
Telšiai
Šiauliai
+3
Klaipėda
Panevėžys
+2
Utena
+4
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
6.45 19.59 13.14 15.50 4.57
94-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 272 dienos. Saulė Avino ženkle.
+5
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas +11 Brazilija +27 Briuselis +13 Dublinas +8 Kairas +26 Keiptaunas +26 Kopenhaga +6
Londonas +12 Madridas +18 Maskva +2 Minskas +5 Niujorkas +15 Oslas +8 Paryžius +19 Pekinas +19
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+4
Alytus
2–6 m/s
Priminė esantis
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–2
+4
+2
–1
4
trečiadienį
0
+1
0
–5
5
+3
–2
–7
3
Italams nerimą kelia aktyviausias Eu ropoje Etnos ugnikalnis. Sekmadienį jis vėl išsiveržė. Tai jau penktas išsiverži mas per šiuos metus. Ugnikalnis išspjo vė didžiulę lavos masę ir surengė kva pą gniaužiantį ugnies spektaklį. Pele nų ir lavos fontanai į dangų veržėsi nuo
pat ankstyvo balandžio 1-osios ryto. Et nos papėdėje esančius kaimus užpylė pelenų lietus, pelenai nuklojo kelius ir laukus. Apie tikslią žalą kol kas nepra nešama. Sicilijos salos oro uostų darbas dėl Etnos išsiveržimo nesutriko. „RIA Novosti“ inf., „Reuters“ nuotr.
DATOS (balandžio 3 d.) 1889 m. gimė rašytojas, diplomatas Ignas Šeinius. 1897 m. mirė vokiečių pianistas ir kompozitorius Johannesas Brahmsas. 1924 m. gimė JAV aktorius Marlonas Brando. 1941 m. gimė dailininkas Kazys Kasperavičius. 1958 m. Niujorke gimė amerikiečių aktorius
Alecas Baldwinas. 1961 m. gimė JAV aktorius Eddie Murphy. 1974 m. gimė amerikiečių krepšininkas Marcusas Brownas. 1979 m. gimė maratono bėgikė Živilė Balčiūnaitė. 1985 m. gimė anglų dainininkė Leona Lewis.
prizas Šią savaitę laimėkite filmų „Gyvenimo medis“ ir „Pats baisiausias filmas 3“ DVD Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį,
balandžio 11 d. Praėjusios savaitės nugalėtojas – Liudvikas Nomeika. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: traškučiai (pirmadienis), atsitiktinumas (antradienis), faktorija (trečiadienis), kulinarija (ketvirtadienis), Bramaputra (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
Vardai Kristijonas, Ričardas, Rikardas, Rimtautė, Vytenis
horoskopai
ketvirtadienį
–4
+4
+4
Praha +16 Ryga +3 Roma +21 Sidnėjus +24 Talinas +1 Tel Avivas +23 Tokijas +16 Varšuva +8
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Jausite emocinę įtampą. Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Jautis (04 21–05 20). Sėkmingai įveiksite visas problemas. Tik neatsipalaiduokite ir nesitikėkite fortūnos paramos, paskubėkite pagrindinius reikalus sutvarkyti kuo greičiau. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su kolegomis. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei nekreipsite dėmesio į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Vėžys (06 22–07 22). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Liūtas (07 23–08 23). Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas seksis puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Mergelė (08 24–09 23). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Su malonu padėsite aplinkiniams ir puikiai praleiskite laiką. Atsiminkite, kad viskas jūsų rankose. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Mokykitės ne tik vadovauti žmonėms, bet ir suprasti jų problemas. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingų vertybių ir skonių nesuprasite kito žmogaus arba pats liksite nesuprastas. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą išklausykite pašnekovo ir pasistenkite įsigilinti į jo argumentus. Ožiaragis (12 22–01 20). Neįvertinsite kolegų pastangų, atlikto darbo, todėl jie gali likti nepatenkinti. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų, o vėliau viskas atrodys kitaip. Vandenis (01 21–02 19). Laikas patyrinėti savo svajones bei idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Jūsų laukia nauji tikslai, susiję su darbu ir su asmeniniu gyvenimu. Galite kurti ilgalaikius planus, nes esate pajėgus išspręsti sudėtingiausias problemas. Žuvys (02 20–03 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią. Laikas žengti į priekį.