TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis,
Pagal įstatymą antikorupciniu atžvilgiu STT turėjo būti patikrinti, bet nebuvo 17 iš 36 viceministrų. Lietuva 5p.
balandžio 4 d., 2012 m. Nr. 79 (1278)
Teigiama, kad Lietuvos energetikos kryptis yra biokuras, tačiau skaičiai rodo, jog taip nėra. Ekonomika 8p.
diena.lt
JAV pareigūnai vėl neužkirto kelio dar vienam tragiškam išpuoliui. Pasaulis 12p.
Rožiniai A.Zuoko drambliai
1,30 Lt
Kuo valstybinius reikalus tvarkantys asmenys bus geresni, tuo bus geriau ir valstybei. O jie bus geres ni tuomet, kai jiems pa tiems bus geriau. Aktorius Vaidas Kublinskas
15p.
Miestas
2p.
Rado vadovą taksi įmonei Sost inės valdž ia par inko būsimą savo įsteigtos taks i bendrovės „Vil nius vež a“ vadovą. Šias ats akingas pareig as eit i pas iū lyt a versl in in kui Rol andui Stat ulev ič iui. Past a ruoj u met u jis vadovavo bendro vei „Ekomob il ity“, kur i šiuo met u yra likv id uoj am a. Ties a, R.Stat u lev ič ius apie nauj as pareigas kal ba nenoriai.
Miestas Drėbtelėjo: A.Zuokas vakar pasismagino kaip reikiant – iš valstybės pareikalavo milijardo, o paskui dar apkaltino A.Kubilių, kad šis sąmoningai
kenkia Vilniui.
Milijardas litų. Beveik tokią sumą iš vals tybės panoro prisiteisti Vilniaus meras Artūras Zuokas. „Demagogija apie roži nius dramblius“, – atkirto finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Tomo Mozūros montažas
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Mosuoja ieškiniu teismui
Andriaus Kubiliaus Vyriausybę įpareigoti sostinei skirti daugiau pinigų ir atlyginti per ketverius metus dėl jos kaltės susidariusius nuostolius – beveik 1 mlrd. litų. Ieškinį su maždaug tokio turinio
reikalavimais sostinės merija už vakar pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o va kar meras A.Zuokas ir vicemeras Romas Adomavičius jį iškilmingai pristatė žurnalistams. Kodėl beveik milijardas? Juk be veik tiek siekia dabartinės sostinės savivaldybės skolos. Merijos atstovai dėsto,
2
2p.
Turguose – kiaušinių metas
2
TrečiADIENIS, balandžio 4, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Reformos išlaidas skaičiuos po kelių mėnesių Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Savivaldybė jau apskaičiavo, kiek naudos duos įvykdyta seniūnijų pertvarka, tačiau su tuo susijusios išlaidos vis dar neaiškios.
Dienraščio žurnalistams Vilniaus savivaldybė pranešė, kad išeitinių kompensacijų dydis atleistiems seniūnijų darbuotojams bus ap skaičiuojamas individualiai, tad tikslios sumos įvardyti kol kas negali. „Išeitinių kompensacijų dydis priklauso nuo tarnautojų (darbuo tojų) darbo stažo savivaldybės ad ministracijoje, tai yra kiekvienam asmeniui jos apskaičiuojamos in dividualiai“, – aiškino Vilniaus sa vivaldybės Personalo departamen to direktorius Antanas Gadeckis. Jis išsakė viltį, kad išeitines kompensacijas reikės mokėti ne visiems nuo balandžio 1 d. at leistiems seniūnijų darbuoto jams. Pasak A.Gadeckio, išeitinės kompensacijos bus išmokėtos tik tiems seniūnijų tarnautojams ir darbuotojams, kuriems nebuvo pasiūlytas kitas darbas arba kurie tokio siūlymo atsisakė. „Jei atleisti asmenys įsidarbins valstybės tarnyboje arba vals tybės ir savivaldybių įmonėse ar įstaigose, išeitinės kompensaci jos nebus mokamos. Kadangi vi sų tarnautojų ir darbuotojų, ku rių pareigybės panaikintos nuo
Būdai: reformuodama seniūnijas savivaldybė atkreipė dėmesį į nau-
dą, tačiau galimos žalos nenumatė.
Seniūnas
4473 litai
Seniūno pavaduotojas
3355 litai
Vyriausiasis specialistas
3242 litai
Vyresnysis specialistas
2882 litai
Vyriausiasis specialistas, dirbantis pagal darbo sutartį
2441 litas
Vyresnysis specialistas, dirbantis pagal darbo sutartį
2101 litas
* neatskaičius mokesčių
tojų bus įdarbinta savivaldybės administracijos struktūriniuose padaliniuose“, – pabrėžė A.Ga deckis. Dienraštis primena, kad nuo ba landžio 1 d. seniūnijose buvo pa naikinti 84 etatai, o savivaldybė teigė šiuo sprendimu kasmet su taupysianti 800 tūkst. litų.
Turguje – Velykų karštinė m.miknevicius@diena.lt
Sostinės centre esančiame Kalva rijų turguje ir darbo dienos vidu ryje pilna pirkėjų. Artėjant Vely koms vilniečiai šluote šluoja kiau šinius, dažus, mėsos produktus ir žalumynus.
Kiaušinių pardavėjai sako neke tinantys prieš pat Velykas pakelti
Sulaukė ministrės atkirčio
Tokiais pareiškimais pasisvaidęs meras netruko sulaukti valdan čiųjų ir premjero atstovų atkirčio. Premjero patarėjas Virgis Valen tinavičius patarė nustoti A.Zuo kui politikuoti ir užsiimti viešai siais ryšiais.
Įžvelgė sąmokslą
A.Zuokas taip įsijautė, kad ėmėsi aiškinti, jog premjeras A.Kubilius šalies sostinei kenkia sąmoningai, siekdamas politinių tikslų. „Tai, kad buvo priimtas šitos Vy riausybės politinis sprendimas kenkti Vilniaus miesto gyvento jams, tuo aš neabejoju“, – tokiais pareiškimais svaidėsi meras. Jis pridūrė, kad A.Kubilius esą suinte resuotas, jog mieste nebūtų poky čių, todėl ir neskiria daugiau pinigų. „Tai, matyt, ir yra vienas iš politinių tikslų, parodyti, kad kiti nesusitvar ko“, – samprotavo A.Zuokas. „Vilniaus dienai“ pasiteiravus, ar dėl didesnio sostinės finansavi mo meras šiemet kalbėjosi su pačiu premjeru ir kokį atsakymą iš jo iš girdo, A.Zuokas nepraleido progos pasišaipyti: „Atsakymą tokį gavau – galvos palinksėjimą. „Dviračio ži
Deividas Matulionis:
Aš pats vilnietis, man neatrodo, kad premjeras kenkia Vilniaus miestui. Panašiai reagavo ir finansų mi nistrė I.Šimonytė, kurios pusėn A.Zuokas laidė kritikos strėles, esą ši netesinti savo pažadų skirti sos tinei daugiau pinigų. „Net jeigu Vilniaus savivaldybė gautų „iš Vyriausybės“ papildomą milijardą, tai reikštų, kad jos skolos galbūt ir sumažėtų, nors nebūtinai taip nutiktų – pernai savivaldybė gavo viršplaninių pajamų, o skolos
Bylinėjimasis užtruks
Merijos taksi įmo
Prie kiaušinių – eilės
Žada nebranginti
dalies skyrimo, nepakankamo sa vivaldybės funkcijų finansavimo, taip pat už lengvatinį keleivių ve žimą, kuris savivaldybei esą „buvo primestas be pagrindo“. A.Zuokas ir R.Adomavičius suskaičiavo, kad dėl to kiekvienas vilnietis viduti niškai negavo 1700 litų. Vilniaus meras per spaudos kon ferenciją netgi ėmė garsiai svajoti, kas būtų, jei teismas vis dėlto pa tenkintų merijos ieškinį. Jis dėstė, kad tada miestas grąžintų skolas, statytų darželius Pilaitėje, Perkūn kiemyje, Santariškėse, penktadaliu atpigtų transporto bilietai.
niose“ yra toks personažas, tai va, tokia reakcija buvo.“
Ar mer ijos iešk inys adm in istrac i dvejus trejus metus, nes teismas dar niame teisme vis dėlto bus nagrinė turės kreiptis į Konstitucinį Teismą. jamas, paaiškės per savaitę – teismas Dienraštį kons ult avęs teis in ink as skundo gali ir nepriimti arba pasiūly nurodė, kad tok ia byla tiek trukti ga ti jį pataisyt i. Jei savivaldybės iešk i lėtų, nes neaišku, kada klausimą im nys bus priimtas, byla gal i užsitęst i sis nagrinėti Konstitucinis Teismas.
Matas Miknevičius
Nors iki Velykų – dar kelios die nos, turguje prie kioskelių, ku riuose prekiaujama kiaušiniais, jau driekiasi bene didžiausios ei lės. Nors už šį per Velykas būti ną produktą šiemet tenka mokė ti maždaug du kartus daugiau nei pernai, pirkėjų nesumažėjo. „Jau dabar perka daug, o prieš pat savaitgalį pirks dar daugiau. Tikrai nemanau, kad sumažės pirkėjų. Juk Velykų be margučių žmonės nešvęs. Nors pastebėjau, kad šįmet perka mažesniais kie kiais. Kokia nors bobulytė pernai pirkdavo iš karto 40 kiaušinių, dabar tik 20–30. O pelnas mums lieka beveik toks pats“, – pasako jo viena Kalvarijų turgavietės pre kybininkė. Dešimt baltų kiaušinių čia kai nuoja 6,5–7 litus, rudų – 5–6 litus. Pirkėjai tarpusavyje kalba, kad tur guje kiaušinius pirkti šiek tiek pi giau nei prekybos centruose.
kad tokia milžiniška suma 1 susidarė dėl nedidinamos gyventojų pajamų mokesčių (GPM)
Simono Švitros nuotr.
Seniūnijų darbuotojų atlyginimai 2011 m.*
balandžio 1 d., atleidimo iš dar bo data nukelta po dviejų ar ke turių mėnesių, patirtas išlaidas bus galima suskaičiuoti tik vi siškai atsiskaičius su darbuoto jais. Be to, per visą įspėjimo apie atleidimą laiką darbuotojams bus siūlomos kitos laisvos pareigos, todėl tikėtina, kad dalis darbuo
Rožiniai A.Zuo
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Prekyba: prie kiaušinių turguje jau driekiasi eilės. Gedimino Bartuškos nuotr.
kainų. Esą ir taip dėl staiga išau gusių kainų pykstančius pirkėjus toks veiksmas gali įsiutinti. „Prieš Velykas nebranginsim, nes jau nebėra kur ir brangin ti. Ir taip kainuoja tiek, kad žmo nės prie kiosko langelio atėję de juoja. Ir visi kaltina mus, pyksta, kad mes tas kainas tokias dideles laikom pakėlę, kad nenorim nu leisti. Tačiau ne nuo mūsų kai na priklauso, nieko mes negalime padaryti“, – sakė pardavėja. Kiauš in ių daug iau brang in ti neketinantys paskelbė ir did žiausių prekybos centrų atstovai. Netoli Lietuvos ir Lenkijos sienos gyvenantys lietuviai jau suskubo apsipirkti šventei vykti į šalį kai mynę, kurioje maisto produktai,
ypač kiaušiniai, yra gerokai pi gesni. Šventiniai atributai būtini
Ant prekystalio sukrauti ir mai šiukai su svogūnų lukštais. Tai taip pat itin paklausi prekė, nes mies telėnai dažniausiai pamiršta visus metus lukštus kaupti. Už prekys talių stovinčios močiutės tvirtino, kad prieš pat Velykas ir pačios pri dažo kiaušinių, kuriuos vilniečiai mielai perka. Itin jų mėgstami yra vašku marginti kiaušiniai. „Perka ir jau nudažytus kiaušinius. Anks čiau mažiau tokius pirkdavo, o kuo toliau, tuo dažniau. Toks kiauši nis kainuoja kelis litus. Juos tikrai galima ir valgyti, ir ridenti, ne reikia bijoti“, – sakė pašnekovės.
Sostinės valdžia parinko būsimą savo įsteigtos taksi bendrovės „Vil nius veža“ vadovą. Šias atsakingas pareigas eiti pasiūlyta verslininkui Rolandui Statulevičiui. Pastaruoju metu jis privačiai konsultuoja im portuotojus, sudarančius sutartis su BMW ir „General Motors“ auto mobilių gamintojais.
Tai, kad viešosios įstaigos „Vilnius veža“ vadovas jau parinktas, „Vil niaus dienai“ patvirtino sostinės meras Artūras Zuokas. Tačiau būsimas įmonės „Vilnius veža“ direktorius apie karjeros po sūkius kalbėjo itin nenoriai. Atsk leisti, kas jam siūlė savivaldybės taksi automobilių parko direkto riaus pareigas, nepanoro. „Taip, kalbų buvo. Kalbėjome su daug kuo. Bet dar neaišku. Kai ži nosiu visas (būsimo darbo – red. past.) sąlygas, galėsiu pasaky ti. Kol kas yra preliminari žinutė ir
tiek. Jie man pasakys, skirs ar ne. Paskui gali pasirodyti, kad dar ne ta kandidatūra“, – dienraščiui tei gė R.Statulevičius.
Rolandas Statulevičius:
Taksi versle yra labai atsakinga ir didelė konkurencija, taigi reikia labai daug skaidrumo, nes iki šiol to labai trūko.
Verslininkas tvirtino turįs viziją, kaip turėtų veikti merijos įkurta taksi bendrovė. „Būsimos pareigos būtų gana įdomios, tai būtų ir iššūkis. Kaip žinote, taksi versle yra labai atsa kinga ir didelė konkurencija, tai gi reikia labai daug skaidrumo, nes iki šiol, kaip aš įsivaizduo
3
TrečiADIENIS, balandžio 4, 2012
miestas
6p.
Parlamentarai susidomėjo Pilietinės visuomenės instituto milijonais.
ko drambliai
Komentarai Deividas Matulionis Vyr iausybės kancler is
N
eatrodo lab ai sol idž iai toks sav ivaldybės ėjimas. Aš pat s viln iet is, man neatrodo, kad premjeras kenk ia Viln iaus miest ui. Kaip nors ki taip paaišk int i, nei artėjančiais rink i mais, tok io sost inės valdž ios ir mero elgesio negal iu. Nor int bendrai spręs ti problemas, reik ia bendrai šnekėt is premjerui ir merui – aš pasiruošęs tar pin inkaut i. Bet ne tok iu būdu, per teismus. Ka ro kirvį kast i pačioje Liet uvoje. Šie met nebuvo A.Zuoko noro šnekėtis su A.Kubiliumi, nebuvo net tokių pagei davimų. Biudžetas – politikų reikalas. Gyvename sunkiu metu, kitoms savi valdybėms juk taip pat reikia pinigų. Visame pasaulyje tokia praktika: for muodama biudžetą Vyr iausybė per skirsto lėšas. Kas mums atstovaus teis me, kol kas neaišku.
Vilniaus sakralinė auksakalystė
Vitas Matuzas Seimo Biudžeto ir finansų kom iteto pirm in inko pavaduotojas
Pasišaipė: „Matyt, merui patogu save pateikti kaip politinį kankinį“, –
A.Zuoko kalbas įvertino I.Šimonytė.
vis tiek tik padidėjo. Meras galėtų prisiminti savo vadovavimą Vil niui iki krizės, kai nuolat gaudama viršplaninių pajamų savivaldybė savo įsipareigojimus tik didino“, – atsikirto finansų ministrė. „Niekas nuo to nepasikeistų“
Ji pabrėžė, kad dėl gauto milijar do Vilniuje niekas nepasikeistų – našta nuo to mokesčių mokėto jams nė kiek nesumažėtų. „Mero pareiškimai apie 1700 litų papil domai kiekvienam vilniečiui, dar želius, asfaltą ir rožinius dramblius yra tiesiog demagogija. Padidėju si centrinės valdžios skola reikštų tą pačią skolos naštą ir tuos pačius išlaidų ribojimus ar mokesčių didi nimus Lietuvos gyventojams ir, vi sų pirma, – tiems patiems vilnie čiams, kurie sumoka didžiąją visų mokesčių dalį“, – „Vilniaus die
Gedimino Bartuškos nuotr.
nai“ aiškino ministrė. A.Kubiliaus Vyriausybės atstovė ironizavo, kad, sekdama mero pavyzdžiu, Vyriau sybė galėtų svarstyti kreipimąsi į teisines institucijas ir skųsti, pa vyzdžiui, „Lehman Brothers“. „Matyt, merui patogu save pa teikti kaip politinį kankinį, kurį „skriaudžia politiškai nedraugiška Vyriausybė“. Bet diskusija apie tai, kad Vilnius geidautų gauti didesnę GPM dalį, verda nuo pat krizės, kai dėl ūkio lėtėjimo staigiai krito biudžetų pajamos iš GPM. Tačiau per sunkmetį visiems privalu peržiūrė ti savo įsipareigojimus, o ne tikėtis, kad problemas išspręs kas nors ki tas“, – A.Zuokui aiškino ministrė. „Atrodo, kad Vilniaus merui Vil nius yra iškeliavęs kažkur už Lietu vos ribų, o jo realybė yra nepavaldi bendrai ekonominei situacijai“, – pridūrė I.Šimonytė.
T
uo met u, kai sprendž ia me sunk ius klaus imus, kai prieš Liet uvą perv iršio procedūra pradėta, A.Zuo kas prabilo apie teismus... Ir iš kur da bar surast i tą mil ijardą litų? Tai iš kur dabar reiktų atimt i? Neg i pasiskol in ti vėl? Atrodo, išm int ingas A.Zuokas žmogus, bet artėjantys rinkimai, regis, galvą susuko. Nesinor i tikėt i, kad taip gal ima išspręst i visus klausimus. Bū tent iš tų mokesčių, kur iuos sumoka didesn ių miestų gyventojai. Ką dar y ti silpnesniems? Tada reikia perž iūrė ti visą sav ivaldybių finansav imo sis temą. Kas gerai gyveno, tas ir gyvena, o kas vargo, tas ir tol iau vargsta. Ta čiau kreipt is į teismą – tok ia yra sav i valdybės teisė ir jie ja pasinaudojo. Priminsiu, šiemet, kai gyvename ties bankroto riba, ties krizės riba, kai visai neaišku, kur link eis pasaulis ir Euro pa, tok ių pinigų nėra. Jei A.Zuokas ži no, iš kur atimti pinigų, tegul pasako. Jis tarsi sako: „Ir man duok, ir dar ki tiems duok.“ Tai nerimta.
nei vadovaus verslininkas ju, to labai trūko“, – dėstė vers lininkas. Pastaruosius kelerius metus R.Statulevičius vadovavo bend rovei „Ekomobility“, teikusiai dalijimosi automobiliu paslau gas „eCito“ (angl. – car sharing). Ši bendrovė taikė ir kitas inovaci jas automobilių verslo srityje. Pa vyzdžiui, pardavinėjo elektra varo mas transporto priemones. Tačiau šiuo metu bendrovė likviduojama. Iš PVM mokėtojų ji išregistruota pernai birželį. Be kita ko, R.Statulevičius yra ir Vilniaus Rotary klubo, kuriam taip pat priklauso A.Zuokas, Labdaros ir paramos fondo administracijos vadovas. Verslininkas automobilių versle sukasi daugiau nei dešimt metį. Jis yra vadovavęs bendrovėms „Sostena“, „Rolivita“, Autodi nos servisui, „Vita“, „Radiolinija“. Pastarajai šių metų pradžioje iškel ta bankroto byla. Taip pat kurį laiką R.Statulevičius buvo bendrovės „Ve ho“, „Citroën“ ir „Hondos“ centro serviso, direktorius.
Siekiai: Vilniaus savivaldybė nors ir sunkiai, bet atkakliai kelia koją į
taksi rinką.
Simono Švitros nuotr.
Ar nesusipins interesai? „Viln iaus diena“ jau rašė, kad sav i valdybė būsimam taksi automobi lių park ui planuoja nusipirkt i šimtą naujų ekolog iškų dujom is varomų automobil ių. Art imiausiu metu tam bus skelbiamas konkursas. Savivaldybės Investicinių projektų skyr iaus vedėja Rasa Cibulsk ienė dienraščiui yra sakiusi, kad automo bil iai būtų perkami išperkamosios nuomos būdu: „Už automobilius bū tų sumokėta per trejus metus, nes tai yra laikotarpis, kuriam gamintojai
dažniausiai duoda priežiūros garan tijas.“ Dienraščio kalbintų specialistų skaičiavimais, nauji taksi automobi liai gali atsieti 6–7 mln. litų, nelygu, ko kia bus pasirinkta komplektacija. Sav ivaldybė taip pat svarstė idėją pirkti ir elektromobilius, tačiau, anot merijos atstovų, paaiškėjo, kad elekt romobiliai neužtikrina kai kurių tak si automobil iams kel iamų reikala vimų. „Elektromobil iai kol kas pa liekami ateičiai“, – yra minėjusi A.Ci bulsk ienė.
Jūsų laukia šimtmečiais kurtas lobynas 2011 m. lapkričio 18 d. – 2012 m. gruodžio 1 d. Šv. Mykolo g. 9, Vilnius www.bpmuziejus.lt Parodos partneris: Lietuvos nacionalinis muziejus Pagrindiniai rėmėjai: Informaciniai rėmėjai: Rėmėjai: Vilniaus miesto Vilniaus savivaldybė arkivyskupija Kelno KULTŪROS RĖMIMO FONDAS arkivyskupija
Su šeštadienio „Vilniaus diena“
nemokamas įėjimas į Radvilų rūmų muziejų šį šeštadienį
Radvilų rūmų muziejuje vykstančios parodos:
Sankt Peterburgo imperatoriškasis porcelianas Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje „Saulėtas miškas“
Nemokamas įėjimas tik su balandžio 7 d. „Vilniaus diena“. Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Radvilų rūmų muziejus, Vilniaus g. 24
4
TrečiADIENIS, balandžio 4, 2012
miestas
Šunų šeimininkus protins baudomis
Ne žodžiais, o darbais reikia mylėti ne tik tėvynę, bet ir savo miestą. Šįkart viešosios tvarkos pareigūnų strėlės vėl krinta į gyvūnų šeimininkus, abejingai paliekančius numylėtinių eksk rementus nesurinktus. Už abejingumą švarai teks mokėti. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Gaudys pažeidėjus
Pavasaris – radybų metas. Tik ka žin ar atsirastų bent vienas nu džiugęs, kad įmynė į šuns „do vanėlę“, dargi paslėptą po sniegu. Pavasaris – dar ir švarinimosi me tas. Tad vakar sostinėje prasidėjo iki gegužės 16 d. truksianti tradi cinė akcija „Švarios vejos“, kuria siekiama iš viešųjų sostinės erdvių pašalinti gyvūnų ekskrementus. Šiuo metu Vilniuje yra pastaty ta šimtas gyvūnų ekskrementams mesti skirtų konteinerių. Gal jų ir nepakanka, bet dabar jau nebedraudžiama maišelių su šunų eksk rementais mesti ir į bendrųjų at liekų šiukšliadėžes ar konteinerius. Tačiau gyventojų, aiškinančių, kad nebuvo kur išmesti, todėl ir paliko, vis dar atsiranda ne vienas ir ne du. „Mane labiausiai nervina žmonių pasiteisinimas, kad nėra kur dėti išmatų. O kai nėra kur dėti šiukš lės, tai ką, metame ant žemės? Tai išgalvotas pasiteisinimas. Anks
čiau taisyklėse buvo draudžiama mesti į bendrą šiukšliadėžę, bet šiuo metu tai nėra draudžiama. Rekomenduoju visiems: meski te į tuos bendrus konteinerius, bet svarbiausia – rinkite“, – sakė Vie šosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Švaikauskas.
Galima įspėti pensi ninką ar vaiką, kad be pavadėlio palei do šunį, mažiuką šunelį be antsnukio vedžioja.
Kalbant apie kiemus, niekas neina su gyvūnu pasivaikščioti 5 km nuo namų. Tai parsineškite namo tą maišelį ir išmeskite į šiukšliadėžę“, – kalbėjo M.Švaikauskas. Tiesa, kartais susiduriama ir su tuo, kad specialūs konteineriai būna perpildyti. Čia, M.Švaikausko tei gimu, savo darbą dirbti turėtų tas teritorijas valančios, administruo jančios savivaldybės įmonės. „Gau name skundų, kad tie konteineriai yra pripildyti ir neišvežti. Atsakin gos įmonės taip pat turėtų prisiim ti atsakomybę, kad tai būtų griežtai tvarkoma. Mes patys stebime situa ciją ir juos informuojame“, – aiškino Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas. Pozicija griežta – reikia bausti
Nėra kur – neškit namo
Skundų dėl nerenkamų šunų eksk rementų savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius sulaukia ištisus metus. „Nėra tokios galimybės, kad ne būtų kur išmesti. Suprantu, kad yra vietų, kai reikia toliau panešti.
Vykdydamas akciją „Švarios ve jos“, daugiau nei mėnesį savival dybės Viešosios tvarkos skyrius rinks informaciją apie Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus ir patruliuos nustatytose vietose. Taip pat, M.Švaikausko tvirtini mu, bus dalijami maišeliai visiems, vedžiojantiems šunis, ir primin
Atsakomybė: asmenims, nesurenkantiems gyvūnų ekskrementų ar
kitaip pažeidusiems Gyvūnų laikymo taisykles, gresia įspėjimas arba bauda iki 200 litų. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
ta, kad gyvūnų ekskrementus rei kia susirinkti. Asmenims, nesurenkantiems gy vūnų ekskrementų ar kitaip pažei dusiems Gyvūnų laikymo taisykles, gali būti skirtas įspėjimas arba bau da iki 200 litų, už pakartotinį pažei dimą gali būti skirta 400–800 litų bauda (ir gyvūnas konfiskuojamas arba ne). Šiuo atveju M.Švaikausko pozicija griežta – už tai, kad neren kami ekskrementai, turi būti baud žiama. „Aš savo darbuotojams vi sada deklaruoju tą patį – už tai, kad
nesurenkama, reikia bausti. Gali ma įspėti pensininką ar vaiką, kad be pavadėlio paleido šunį, mažiuką šunelį be antsnukio vedžioja. Pa lieku darbuotojams spręsti pagal žmogų, kurį geriau įspėti, pamo kyti, negu bausti“, – apie šiokias tokias išimtis pensininkams ir vai kams kalbėjo pašnekovas. „Jei žmogus dar nėra baustas, supranta, pripažįsta ir iškart susi renka, bauda bus 10 litų. Kitais at vejais – didesnė“, – supažindino M.Švaikauskas.
5
trečiadienis, balandžio 4, 2012
lietuva Kreipėsi dėl V.Babiliaus
Seimas išsiparduoda
Lietuva palaiko Kroatiją
Generalinis prokuroras Da rius Valys antradienį kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti, kaip įtariama, avariją sukėlusio ir iš jos vietos pabėgusio Sei mo nario Vinco Babiliaus (nuo tr.) neliečiamybę. Kovo 19 d. V.Babiliaus vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą mašiną, o V.Babilius pasišalino.
Seimo kanceliarija šiandien rengia naudoti netinkamo arba nebereikalingo turto aukcioną. Pirkėjams bus pasiūlyta beveik 1400 įvairių daiktų, kurių ben dra vertė beveik 47 tūkst. li tų. Tarp jų – televizoriai, vaizdo magnetofonai, stalai, stelažai, kompiuteriai, automobilių de talės, virtuvės įranga.
Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui ratifikuoti Kroatijos narystės ES sutartį. Šalies vadovės pa sirašytą dekretą parlamen tui pateiks užsienio reikalų mi nistras Audronius Ažubalis ar ba viceministras Egidijus Mei lūnas. Kroatijos narystės su tarčiai pritarė ir Vyriausybė.
STT raštą komisija perskaitė kaip norėjo Seimo Antikorupcijos komisija ragina atleisti iš pareigų ne seniai į jas paskirtą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovą Kęstutį Jucevičių. Nors esą net buvęs FNTT va dovas Vitalijus Gailius sutinka, kad jokio tarnybinio nusižengi mo K.Jucevičius nepadarė. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Svarstė Prezidentės atsakymus
Antradienį Antikorupcijos komisi jos posėdyje svarstyta, ką į jos už duotus klausimus atsakė Preziden tė Dalia Grybauskaitė. Vertinant valstybės vadovės at sakymus Antikorupcijos komisijos posėdyje buvo paskleista įtarimų, kad Prezidentė galėjo būti klaidi nama apie padėtį FNTT, taip pat apie buvusius šios institucijos va dovus V.Gailių ir Vytautą Giržadą, kuriuos iš pareigų atleido buvęs vi daus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Šį vos atleidus buvo pa skelbtas konkursas FNTT vadovo pareigoms eiti ir jį laimėjo K.Juce vičius. Beje, V.Giržadas dalyvavo komisijos posėdyje.
Vytautas Giržadas:
Tas patikrinimas vyko prieš mus at leidžiant. To patik rinimo išvados nepa teiktos. Antikorupcijos komisijos po sėdyje buvo atkreiptas dėmesys į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) raštą, kuriame informuojama, kad pernai atlikus tarnybinį patikri nimą paaiškėjo, jog K.Jucevičius galėjo dar iki 2010 m. padaryti tarnybinį nusižengimą, nes neuž tikrino deramo slaptų dokumentų saugojimo. Seimo nariai kalbėjo, kad atleis ti V.Gailių ir V.Giržadą reikalavusi Prezidentė galėjo būti netinkamai informuojama ne tik apie dabar jau buvusius FNTT vadovus, bet ir apie K.Jucevičiaus padarytą galimą tarnybinį nusižengimą. Tačiau Antikorupcijos komisi jos nariai neatkreipė dėmesio į STT rašte išdėstytą patikrinimą atlikusių pareigūnų nuomonę, kad K.Jucevi čius neturi būti traukiamas tarnybi nėn atsakomybėn, o FNTT vadovas V.Gailius su tuo esą sutiko.
Patikrinimas nebuvo baigtas?
V.Giržadas tikino, kad, jo žinio mis, „tarnybinis patikrinimas taip ir nebuvo baigtas, kol tarnybai va dovavo V.Gailius“, nes to patikri nimo išvados neva taip ir nebuvo pasirašytos. „Atliekant tarnybinį patikrini mą kilo įtarimas, kad slapti doku mentai galėjo būti prarasti arba jų gali būti nelikę. Tiems pagrįstiems įtarimams kilus, pradedamas tokių įtarimų patikrinimas, ar dokumen tai yra prarasti. Buvo duotas V.Gai liaus pavedimas tokį patikrinimą atlikti. Tas patikrinimas vyko prieš mus atleidžiant. To patikrinimo iš vados nepateiktos“, – parlamenta rams pasakojo V.Giržadas. Seimo Antikorupcijos komisijos nariai balsavimu įvertino K.Juce vičių kaip nepatikimą ir paragino jį atsistatydinti. Jeigu jis to nepa darytų, vidaus reikalų ministro pareigas laikinai einantis sveika tos apsaugos ministras Raimon das Šukys arba netrukus paskirtas naujas Vidaus reikalų ministeri jos vadovas atleistų naujai paskir tą FNTT vadovą. Kovo pradžioje komisijos na riai po vizito STT pranešė turintys duomenų, kad K.Jucevičiui FNTT būnant atsakingam už slaptų do kumentų administravimą din go per šimtas slaptų dokumentų. Komisija teigė, jog dėl to tarnyboje pradėtas vidinis tyrimas, K.Jucevi čiui esą buvo panaikintas priėjimas prie FNTT vidaus duomenų bazės. Pats K.Jucevičius tai paneigė.
Stasys Gudavičius Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad nemažai viceminist rų nebuvo patikrinti antikorupci niu atžvilgiu.
Seimo Antikorupcijos komisijai atsiųstame rašte STT informuo ja, kad net vienuolikoje ministe rijų iš keturiolikos buvo patikrinti ne visi dirbantys viceministrai. „Norėtume jus informuoti, kad, įgyvendinant Korupcijos preven cijos įstatymą, pastebėta, jog ne visos institucijos vykdo šio įstaty mo reikalavimus. Pridedame sąra šą asmenų, kurie įstatymo nusta tyta tvarka turėjo būti patikrinti, tačiau tai nebuvo padaryta“, – rašoma STT direktoriaus Žiman to Pacevičiaus pasirašytame do kumente. Jame nurodoma, kad pagal Ko rupcijos prevencijos įstatymą tu rėjo būti patikrinti, bet nebuvo šie viceministrai: Aplinkos ministe
rijoje – Aleksandras Spruogis, Energetikos – Arvydas Darulis, Krašto apsaugos – Vytautas Umb rasas, Indrė Pociūtė-Levickienė ir Mykolas Juozapavičius, Kultūros – Deividas Staponkus ir Stanis lavas Vidtmannas, Socialinės ap saugos ir darbo – Audra Mika lauskaitė, Susisiekimo – Arūnas Štaras bei Rimvydas Vaštakas, Sveikatos apsaugos ministerijoje – Nora Ribokienė ir Janina Kum pienė, Švietimo ir mokslo – Nerija Putinaitė, Užsienio reikalų – Asta Skaisgirytė-Liauškienė bei Eval das Ignatavičius, Ūkio – Giedrius Kadziauskas, Žemės ūkio – Eval das Raugalas. Taigi, nepatikrinta 17 vicemi nistrų. Iš viso Lietuvos ministe rijose dirba 36 viceministrai. Kovo 26 d. pasirašytame prane šime Seimo Antikorupcijos komi sijai STT nekonkretizuoja, kodėl šie politinio pasitikėjimo parei gūnai nebuvo patikrinti antiko rupciniu atžvilgiu.
Stringa Lietuvos pasiruošimas Stasys Gudavičius
Priek aišt ai: K.Jucevičius nei
gia, kad dėl jo kaltės galėjo ding ti daugiau kaip 100 slaptų doku mentų. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
se, be kita ko, atsirado įrašas, kad D.Grybauskaitės atsakymai nepa kankami. Atkreiptas dėmesys, kad valstybės vadovė nepaneigė, bet ir nepatvirtino, jog viename pri vačiame pokalbyje itin neigiamai įvertino ankstesnį FNTT vadovą V.Gailių.
Papildė išvadas
Seimo Antikorupcijos komisija papildė savo vasarį atlikto tyrimo dėl FNTT vadovų atleidimo išva das Prezidentės pateiktų atsakymų įvertinimu. Socialdemokratas Bronius Bra dauskas tvirtino, kad neetiška Sei mo nariams vertinti Prezidentę ir iš jos gautus atsakymus. Todėl jis pasiūlė apsiriboti vieno sakinio įrašymu į išvadas: „Priimti dėme sin, kad Prezidentė atsakė į komi sijos užduotus klausimus.“ Tačiau dauguma komisijos na rių su tuo nesutiko. Todėl išvado
Patikrino tik pusę viceministrų
Toliau „teniso nežais“
Išvadose konstatuojama, kad Prezi dentė taip ir neatskleidė, ar ji asme niškai liepė V.Gailiui atleisti V.Gir žadą, o R.Palaičiui – juos abu. „Konstatavome, kad nebuvo pa teikti išsamūs atsakymai. Tai įver tinta kritiškai“, – sakė Antiko rupcijos komisijos vadovas Ligitas Kernagis. Paklaustas, ar dar lauks papildo mų Prezidentės atsakymų, jis tvir tino, kad „turbūt šioje vietoje bus dedamas taškas, nes neturi tarp institucijų prasidėti joks tenisas“.
Lietuvoje nepakankamai išplė tota pirmininkavimo ES rengi niams reikalinga patalpų infrast ruktūra. Tai nustatė Valstybės kontrolė, nuo praėjusių metų ge gužės iki šių metų kovo atliku si patikrinimą, kaip Lietuva ren giasi pirmininkauti ES 2013-ųjų antrą pusmetį.
„Pirm in inkav im o reng in iams reikalinga patalpų infrastruktū ra Lietuvoje išvystyta nepakan kamai. Jos pritaikymas pirmi ninkavimo renginiams, tinkamai tam nepasirengus, gali lemti ne racionalų valstybės biudžeto lė šų naudojimą“, – savo ataskaitoje pabrėžė valstybės auditoriai. Vyriausybės atstovai ne kar tą minėjo, kad pirmininkaujant ES kai kurie renginiai galės būti orga nizuojami Valdovų rūmuose, kurių dalis turėtų būti baigta iki 2013-ųjų antro pusmečio. Be to, ieškoma kitų tinkamų patalpų Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, kur galės vykti ES pirmininkavimo renginiai. Tarp tokių patalpų įvardijamas ir „Litex po“ parodų centras sostinėje, ta čiau pabrėžiama, kad jį panaudoti šiems tikslams valstybei atsieis ga na brangiai. Valstybės kontrolierių parengto je ataskaitoje atkreipiamas dėme sys, kad Vyriausybės patvirtintame
Tarpinstituciniame pasirengimo pirmininkauti ES veiklos plane nenumatyta, „kokiu būdu, kokio mis priemonėmis ir kiek lėšų rei kės pasiekti, kad ne vėliau kaip nuo 2013 m. sausio 1 d. būtų vykdomi du tiesioginiai skrydžiai per dieną į Briuselį“. Todėl, pasak Valstybės kontrolės, yra rizika, kad šis tikslas gali būti nepasiektas. Pabrėžiama, kad Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų zo na yra nepatogu naudotis aptar naujant oficialias užsienio šalių delegacijas. „Galutiniai spren dimai dėl labai svarbių asmenų salių įrengimo dar nepriimti, o delsiant juos priimti didėja nee fektyvaus valstybės biudžeto lė šų naudojimo rizika“, – pabrėžė Valstybės kontrolė. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad į Lietuvos pirmininkavimo ES tarpinstitucinį veiklos planą buvo įtrauktos ne visos su pirmi ninkavimu susijusios priemonės ir joms įgyvendinti reikalingos lė šos. „Tai didina veiklų dubliavi mosi ir neracionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo riziką“, – įsitikinę valstybės auditoriai. Lietuva pirmininkaus ES nuo 2013-ųjų liepos 1 d. iki tų me tų pabaigos. Pasirengimo pir mininkauti planui įgyvendinti 2012–2014 m. numatoma išleis ti 214 mln. litų valstybės biudže to lėšų.
6
TrečiADIENIS, balandžio 4, 2012
nuomonės
Susidomėjo D.Kuolio instituto milijonais
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Lietuviai, lenkai ir Rusija? Valentinas Beržiūnas
E
nerg et ikos min istr as Arv ydas Sekmokas iš reiškė nuomonę, kad Lenk ija galut inį savo sprendimą dėl tolesnio dalyvavi mo Visagino atominės elektrinės (AE) projekte gali priimti, kai bus pasirašyta koncesijos sutartis. Du pol itologai iš Lenk ijos ir Lie tuvos mano, kad „Lenk ija turėtų siekt i dialogo su Liet uva, užuot kėlusi reikalavimus“. Ats ispyrę nuo šių pareišk imų galėtume pabandyti įvertinti mū sų santykius su kaimyne. Kaip jie klostosi ir klostysis?
Lietuva per pastaruo sius metus naiviai vertino santykių su Lenkija potencialą. A.Sekmoko pareišk imą sunku įvertinti. Aišku tik tai, kad jei len kai norės bendradarbiaut i, bendradarbiaus. Sąlyga čia tik vie na – Visag ino projektas tur i bū ti rent abilus. Jei lenkai mat ys, kad projektas atsiperka, mat yt, jų elektros energ ijos bendrovės prisijungs. Lenkams būtų naud ingas tiek elektros tranz itas į Vok ietiją, tiek papildom i elektros generacijos pajėgumai. Tok iu atveju, jei Visa gino projektas vis dėlto įgaus pa greitį (vilk imės), įgaus pag reitį ir kit i energet ikos projektai. Laiko daug, o elektros tilto projektas įgyvendinamas palyg inti greitai. Vis dėlto net urėt ume pam iršt i, kad Lenk ija nesuinteresuota pa laik yt i mūsų energet inės pol it i kos dėl vertybinių idealų. Kai kurie mano, kad lenkų abejin gumas susijęs su Lietuvos politi ka tautinių maž umų klausimu. „Lenk ijai vis labiau pereinant į puol imą, Liet uva natūral iai uži ma gynybinę poz iciją. Reikala vimai varg u ar bus veiksm ing i, jie prives tik prie nesibaig iančių rag in imų atsilyg int i, taip diskre dituojant abi šal is“, – rašo straips nyje pol itologai. Jau pat s teig in io formulav imas („Lenk ija puola, o Liet uva uži ma gynybinę poz ic iją“) tars i
leidž ia manyt i, kad tarp abiejų šal ių vyksta reikšm ingas konf liktas. Ar tikrai? Iš principo tautinių ma žumų klausimas – kiekvienos ša lies vidaus reikalas ir Liet uva šį klausimą sprendž ia tikrai konstruktyviais metodais. Kyla mint is, kad tos problemos, kurios dabar eskaluojamos, regis, keliamos tik todėl, kad nėra kitų klausimų, dėl kur ių reikėtų rim tai susėsti prie derybų stalo. Tar kime, Latv ijos dujų saug yklos ir Lenk ijos dujot iek ių sistemos su jung imas per Lietuvą. Ar „konfl iktą“ skat in a Rus ij a? Dvelk ia sąmokslo teor ija. Žino ma, Maskvai neparank u praras ti dujų tiek imo monopolį, bet ar Varš uvai labai svarbu, kad re versinis dujotak is būtų? Ar būtų mums sunku susitarti, jei sutaptų mūsų ir lenkų nuomonės? Šiuo metu Lenk ijos santyk iai su Liet uva, reg is, formuojam i vie name kabinete (Radosł awo Si korsk io kabinete). Ar turėt ume kaltinti Lenk ijos diplomatijos va dovą „pardavus“ Lietuvą Rusijai? Juk būtent jis nuolat primygtinai kelia tautinių mažumų klausimą, kur tik gali. Kuo Rusijai naud inga remt i len kų maž umą – irg i sunku pag rįsti. Maskva turi kur kas reikšminges nių svertų paveikt i Liet uvos vi daus politinį gyvenimą, nei žais ti tok ius žaid imus. Net Latv ijoje ir Est ijoje maž umų klausimas – Kremliaus elito retorika. O gal sa kysime, kad ir tarpukariu su Len kija būtume išsprendę Viln iaus užėm imo problemą, tačiau pa galius į ratus kišo Maskva? Vis dėlto, jei, tikėt ume pol itolo gais, užk ul isin iai žaid imai vyks ta (Maskva skatina Lietuvos ma žumas reikšti pretenzijas dėl pa vardžių, lentelių ant namų ir švie timo sistemos problemų), tai tu rėtų atskleist i atsak ingos Liet u vos tarnybos. Kaltų paieška tik rai neužtruktų. Deja, atrodo, jog kalbos apie ru sų ir lenkų aljanso, neva valdo mo iš Maskvos ir kiršinančio lie tuvius su lenkais, scenarijus – tik bandymas ieškoti pasiteisinimo, kad iliuzijomis grįsta „strateg inė“ partnerystė tiesiog nebuvo „stra teg inė“, o veik iau asmeninė. Reg is, Liet uva per pastar uosius met us naiv iai vert ino sant yk ių su Lenk ija potencialą ir sąmo ningai apleido kitas užsienio po litikos kryptis. Žinoma, niekas nesako, kad mes net ur ime su Lenk ij a kalbėt is pragmatiškai, tačiau tik ne veda mi iliuzijų.
P
arlamentaras Liberalų ir centro sąjungos frakcijos na rys Artūras Melianas kreipė si į Seimo Audito komitetą su prašymu ištirti, ar Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pagrįstai ir teisėtai finansavo Pilietinės visuomenės ins tituto projektą pilietiškumui mokyk lose ugdyti. Seimo narys siūlo aiškintis, ar vie šajai įstaigai skirti 4 mln. litų „nebus naudojami politinei propagandai“. Anot jo, 3,4 mln. litų šiam projek tui vykdyti ŠMM duoda iš ES Lietuvos švietimui ir mokslui skirtų lėšų, liku si dalis – iš Lietuvos valstybės biud žeto. Parlamentarui abejonių dėl tiks lingo lėšų panaudojimo kyla dėl to, kad minėtas projektas esą bus vykdomas tik Vilniaus apskrityje, o instituto va dovas Darius Kuolys jam atrodo „neat siejamas nuo politinės propagandos“. Seimo narys atkreipė dėmesį į tai, kad institutui vadovauja D.Kuolys, kurio veikla neatsiejama nuo politinės propagandos, o ES ir biudžeto lėšos negali būti naudojamos politinei veik lai, už tai Lietuvai grėstų sankcijos. Pilietinės visuomenės instituto di rektorius D.Kuolys sako, kad liberal centristų abejonės dėl projekto ne pagrįstos, o teiginiai, esą projektas bus vykdomas tik Vilniaus apskri tyje, galėjo būti išsakyti tik projek tu visiškai nepasidomėjus. „Liberalcentristai ne pirmą kar tą imasi nepagrįstų kaltinimų, kaip ir prieš Finansinių nusikaltimų tyri
Liberalcentristai ne pirmą kartą imasi ne pagrįstų kaltinimų, kaip ir prieš FNTT vadovus, dabar ir prieš visuome nines organizacijas. mo tarnybos (FNTT) vadovus, dabar ir prieš visuomenines organizacijas“, – sakė D.Kuolys.
Jo teigimu, projektas „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ 2010 m. rudenį laimėjo ŠMM skelb tą konkursą, jis rengiamas kartu su dvylika partnerių, vyks 120 mokyklų ir 10 kolegijų. Jo tikslas – atnaujinti ir su pilietinio veikimo praktika su sieti pilietinį ugdymą, kuris šiuo me tu mokyklose yra pernelyg teorinis. „Tai yra didžiausias projektas pi lietiniam ugdymui atnaujinti“, – tvirtino D.Kuolys. Projektas šiuo metu pradedamas vykdyti ir truks dvejus metus. „Šiuo metu Lietuvos bendrojo lavi nimo mokykloms nepavyksta ugdyti sąmoningų ir aktyvių piliečių. Tyrimai rodo, kad esama didelio atotrūkio tarp mokykloje perteikiamų pilietinio ug dymo teorinių žinių ir praktikos. Toks ugdymas per menkai susieja žmogų su valstybe, su viešaisiais politinės bendruomenės reikalais. Norint, kad mokykla augintų aktyvų pilietį, tu rintį tvirtas demokratines nuostatas, ir stiprintų visos visuomenės pilieti nes kompetencijas, pilietinį ugdymą mokykloje reikia iš esmės atnaujin ti“, – apie projektą rašoma oficialio je ES paramos svetainėje. Pilietinės demokratijos instituto vadovas D.Kuolys buvo vienas iš mi tingų ir akcijų, kuriais buvo reikalau jama iš vidaus reikalų ministro posto atstatydinti liberalcentristų dele guotą Raimundą Palaitį, iniciatorių. BNS, VD inf.
Neįtiko lietuvių pasiūlyta kaina
R
ygos savivaldybė išreiškė ne pasitenkinimą dėl Lietuvos architektų bendrovės „Pro cessof fice“, laimėjusios Lat vijos nacionalinio muziejaus reno vavimo konkursą, pateiktos statybos darbų kainos. Pirmadienį buvo pranešta, kad „Processoffice“ projekte įvardy ta statybos kaina siekia 23 mln. la tų (apie 113,4 mln. litų), tai yra ge rokai daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau. „Toks generalinio rangovo iš Lietuvos ir Latvijos subrangovų požiūris dėl tokio didelio projekto yra visiškai nepriimtinas“, – Rygos miesto tarybos pranešime cituoja mas savivaldybės Turto departamen to vadovas Olegas Burovas. „Nors komisija vienbalsiai „Pro cessof fice“ pripažino nugalėtoja, jie turi suprasti savo gebėjimus ir gali mybes. Tokio dydžio projektui neuž
tenka tik pristatyti gražios koncepci jos“, – teigė O.Burovas. Kaip nurodoma pranešime, Lie tuvos architektų pateikto renovaci jos projekto kaina siekė 12 mln. latų (59,1 mln. litų). Rygos savivaldybės teigimu, parengus techninį projektą kaina išaugo iki 17 mln. latų (83,8 mln. litų), o praėjusią savaitę buvo pažadėta, kad kaina neviršys 18 mln. latų (88,7 mln. litų). „Dabar pateikta prognozuojama kaina siekia visiškai kitą sumą“, – teigė O.Burovas ir pridūrė, kad ir ši kaina negalutinė. Turto departamentas ketina pra šyti Latvijos inžinierių asociacijos peržiūrėti pateiktą kainą. Praneši me taip pat pabrėžta, kad subran govė Latvijos bendrovė „Buve un Forma“ turėtų prisiimti daugiau atsakomybės dėl pateiktos kainos. „Processoffice“ direktorius Vytau
tas Biekša BNS komentuodamas si tuaciją sakė, kad pirminio projekto kaina buvo mažesnė, tačiau ji nebu vo pakelta nepagrįstai. „Kad kaina išaugo, tai yra faktas. Projektuojant visi sprendimai bu vo derinami tiek su jais (savivaldybe), tiek su muziejumi, tai yra naudotoju. Ta kaina kažkaip dirbtinai ar neade kvačiai nebuvo pakelta. Buvo paskai čiuota pagal sąmatas, atliktas pagal projekto sprendinius, kurie yra su derinti“, – teigė architektų bendro vės vadovas. „Projektuojant atsirado papildomų inžinerinių tinklų ir techninių siste mų pačiame pastate ir tiesiog išaugo ta kaina. Susitiksime su klientu, Rygos savivaldybe, ir spręsime šį klausimą. Kol kas nėra paskirtas tikslus laikas, bet, manau, artimiausiu metu“, kalbėjo V.Biekša. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
TrečiADIENIS, balandžio 4, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Paskirstys pinigus partijoms Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kitą savaitę planuoja pa skirstyti partijoms šių metų pir mo pusmečio dotaciją – iš viso 10,139 mln. litų.
Didžiausią dalį gaus valdantieji konservatoriai. Tėvynės sąjun gai-Lietuvos krikščionims de mokratams tenka 2 563 260 litų. Tai numatyta VRK spren dimo projekte. Opozicinė Lietuvos socialde mokratų partija gaus 1 758 325 litų dotaciją, opozicinė Tvarkos ir teisingumo partija – 1 310 227 litų dotaciją. Valdančioji Liberalų ir centro sąjunga gaus ne tik partijai pa gal rinkimų rezultatus apskai čiuotą 730 913 litų dotaciją, bet ir prie jos prisijungusios Tautos prisikėlimo partijos 826 293 li tų dotaciją, tad bendra Liberalų ir centro sąjungos gaunama su ma sieks 1 557 206 litus. Darbo partija pretenduoja į 711 647 litų dotaciją, dar jai bus skirta prie partijos prisijungu sios Naujosios sąjungos dotaci ja, tad bendra Darbo partijai nu matyta suma sudaro 1 064 504 litus. Liberalų sąjūdžiui numaty ta skirti 696 277 litus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija pretenduo ja į 653 238 litų dotaciją, Lietu vos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gaus 535 963 litų dotaciją. Iš viso part ijų dotac ijoms šių metų biudžete numatyta 20,278 mln. litų. Partijoms iš biudžeto skiriamų pinigų su ma, palyg int i su praė jus iais metais, smarkiai padidinta dėl įstatymo, kuriuo verslui iš vi so uždrausta aukoti partijoms, o fiziniams asmenims ribotas sumas leista aukoti tik vyks tant kampanijai. 2011 m. partijoms iš biudže to iš viso buvo skirta daugiau nei 5,4 mln. litų, 2010 m. – per 9,5 mln. litų. Biudž eto dotac ijas gau na partijos, per pastaruosius rinkimus perkopusios 3 proc. barjerą. Šiem etės dotac ijos skaičiuojamos pagal 2008 m. Seimo, 2009 m. Europos Par lamento ir 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus kartu su naujais rinkimais vienman datėse apygardose. VRK skaičiavimais, 2012 m. pirmą pusmetį už rinkėjo balsą partija gauna 2,35 lito. VD, BNS inf.
20
mln. litų
iš viso šių metų biudžete numatyta partijų dotacijoms.
Dviese prieš visą Seimą Seimo nariai Gintaras Songaila bei Rytas Kupčinskas prašo Etikos ir procedūrų ko misijos įvertinti, ar nebuvo pažeistas Seimo statutas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės išbraukiant diskusiją dėl įvykių Garliavoje. Parlamentarai įsitikinę, kad dis kusija praėjusią savaitę turėjo bū ti surengta privaloma tvarka, nes ją inicijavo daugiau kaip dešimtadalis Seimo narių. G.Songaila ir R.Kupčinskas remia si Seimo statuto straipsniu, kuriame numatyta, kad daugiau kaip dešim tadalio visų Seimo narių raštišku reikalavimu į kitos posėdžių dienos darbotvarkę privalomai įrašoma dis kusija dėl ypač svarbios problemos. Būtent 22 Seimo nariai prašė į kovo 29 d. darbotvarkę įrašyti 30 minučių diskusiją „Dėl brutalaus elgesio su vaiku kovo 23 d. Garlia voje ir dėl giluminės krizės Lietu vos teisėsaugoje“. Šis klausimas į darbotvarkę buvo įrašytas, bet ją tvirtinant socialdemokratų siūly mu išbrauktas. Už išbraukimą bal savo dauguma posėdžio dalyvių.
„Taigi, Seimui tvirtinant dar botvarkę, Seimo diskusija į ją pri valomai nebuvo įtraukta, nors to kią pareigą nustato minėtas Seimo statuto straipsnis. Mes manome, kad tokiu būdu – privalomai ne įtraukiant diskusijos į Seimo dienos darbotvarkę – buvo pažeistos Sei mo narių teisės“, – teigiama rašte Etikos ir procedūrų komisijai. Jos prašoma pateikti motyvuotą išaiškinimą, „ar Seimas savo bal savimu gali privalomai neįtraukti į darbotvarkę klausimo (diskusi jos dėl ypač svarbios problemos), jei Seimo rašytinį reikalavimą pa sirašė daugiau kaip dešimtadalis visų Seimo narių“. „Atkreipiame komisijos dėmesį į tą faktą, kad Seimo dienos darbot varkės projektas virsta Seimo dienos darbotvarke tik po to, kai Seimas ją
Veikėjas: G.Songaila įsitikinęs, kad Seimas privalėjo į darbotvarkę
įtraukti jų inicijuotą diskusiją.
patvirtina. Todėl bet kokie paaiš kinimai, kad Seimo narių rašytinis reikalavimas esą buvo patenkin tas, įtraukiant diskusijos klausimą į darbotvarkės projektą, neatitin ka statuto reikalavimų“, – tvirtino G.Songaila ir R.Kupčinskas. Jie inicijavo diskusiją Seime dėl kovo 23 d. Kauno rajone, Garlia
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
voje, įvykusio nesėkmingo teis mo sprend im o vykdym o, kai mažametė mergaitė turėjo bū ti paimta iš globėjos Neringos Venckienės ir perduota motinai Laimutei Stankūnaitei. Tuomet, kilus susistumdymui, mažametė nukentėjo. BNS inf.
8
TrečiADIENIS, balandžio 4, 2012
ekonomika
OMX Vilnius
+0,40 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2355 DB svaras sterlingų 1 4,1504 JAV doleris 1 2,5884 Kanados doleris 1 2,6164 Latvijos latas 1 4,9261 Lenkijos zlotas 10 8,3551 Norvegijos krona 10 4,5665 Rusijos rublis 100 8,8298 Šveicarijos frankas 1 2,8676
pokytis
+0,3100 % +0,1230 % +0,0580 % +0,8052 % –0,1014 % +0,1883 % +0,3538 % +0,2100 % +0,0174 %
Šešti pagal nedarbą
Karolis Urbonas Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų vadovas
E
uropoje toliau didėja nedarbas, kaip paskelbė „Eurostat“. Ir nors nau jausi statistiniai duome nys rodo, kad per metus Lietuvo je nedarbas sumažėjo labiausiai ES – nuo 17 iki 14,3 proc., tačiau ši statistika nedžiugina darbo vis dar neturinčių gyventojų. Pagal nedarbą ES esame šešti ir nedaug skiriamės nuo „aukščiau“ esančių Latvijos (14,6 proc.), Airijos (14,7 proc.) ir Portugalijos (15,0 proc.). Apie nedarbo problemas nety la kalbos beveik visų šalių par lamentuose, ieškoma tvarių au gimo modelių, kurie užtikrintų ekonomikos atsigavimą ir nedar bo mažėjimą. Tačiau kol kas nėra net realių sprendimo pasiūlymų, tad kokia gali būti diskusija apie rezultatus.
Lietuvoje nedar bas sumažėjo la biausiai ES – nuo 17 iki 14,3 proc. Europos lyderiai vis dar negali prieiti prie akivaizdžios išvados, kad tvarkyti skolų problemas pa pildomai skolinantis yra trumpa regiška. Toks modelis ne tik neiš spręs ES problemų, tačiau jas tik pagilins. Vienintelis sprendimas, kuris gali išgelbėti šalių ekono mikas ir atnaujinti gyventojų ge rovę, yra skolų ir viso finansinio sektoriaus restruktūrizavimas. Ir nors į apribojimus spekuliaci joms finansų rinkose jautriai rea guoja Didžioji Britanija ir Švedija, kurios teigia, neva toks sprendi mas patenkinamas tik globaliu mastu, jis turėtų būti priimtas alternatyviu būdu. Pastarųjų metų krizės, tiksliau, viena didelė krizė, parodė, kad daugiausia bėdos pridaro pertek linis pinigų spausdinimas, neat sakingas skolinimas ir įspūdin go masto spekuliavimas finansų rinkose, ypač gyvybiškai svarbiais maisto ir žaliaviniais produktais, o tai nukėlė kitą – kainų kilimo – fenomeną. Nors sprendimas pa prastas – valios jį priimti nėra.
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,01
4,69
2,35
„Kvistija“
4,93
4,63
2,32
„Vakoil“
4,98
4,66
2,34
„Brent“ nafta
–0,71 %
+0,51 %
40
Danijos bendrovė „Nielsen & Nielsen Hol ding“ Kaune atidarė finansinių paslaugų centrą, kuriame ketina įdarbinti apie 40 fi nansų ir apskaitos specialistų. „Nielsen & Nielsen Holding“ investicijos į šį centrą sieks daugiau kaip 11,7 mln. litų. Centro dar buotojai teiks apskaitos paslaugas „Nielsen & Nielsen Holding“ priklausančioms įmo nėms, kurios turi gamyklas Danijoje, JAV, Kinijoje, Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
OMX Tallinn
Naujas finansinių paslaugų centras
Degalų kainos
Valiutų kursai
OMX Riga
104,39 dol. už 1 brl. 124,91 dol. už 1 brl.
proc.
šalyje siekia, įmonių vadovų nuomone, šešėlinė ekonomika.
Projektai energetinio skurdo nesumažins Energetikos ekspertai perspėja, kad šiuo metu planuojami įgyvendinti dideli ener getikos projektai gyventojams greitos ekonominės naudos neatneš. Esą veiks mingiau būtų mažinti energijos vartojimą, o ne investuoti į jo galingumo palaikymą. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Energija nepigs
Šiuo metu Lietuvoje planuojami ir projektuojami nauji energetikos projektai, tokie kaip Visagino ato minė elektrinė, suskystintų gamti nių dujų terminalas ir elektros tiltai su Vakarų Europa, neabejotinai pa didins Lietuvos energetinį neprik lausomumą ir tiekimo patikimumą. Tačiau tai įvyks tik tolimoje ateityje ir veikiausiai negarantuos mažesnių energijos kainų gyventojams. Šiomis dienomis energetikos mi nistras Arvydas Sekmokas aiškiai pasakė, kad naujos atominės elektrinės pagaminamos elektros kaina atitiks rinkos kainą, t. y. nebus pi gesnė, nei viliamasi. Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidento dr. Valdo Lukoševičiaus teigimu, Visagino atominės elektrinės gaminamos elektros kaina sieks maždaug 17–25 centus už kilovatvalandę, o ši kaina yra netgi aukštesnė nei šiuo metu vyraujanti elektros biržoje. Krenta akmuo ir į suskystintų gamtinių dujų terminalą. „Norint, kad terminalas veiktų, jam reikia nuolat tiekti 0,5 mlrd. kub. metrų
gamtinių dujų. Planuojama, kad Lietuvos vartotojai tam tikrą kie kį dujų privalės pirkti iš terminalo. Koncernui „Achema“ su Rusijos dujų milžinu „Gazprom“ pasira šius ilgalaikę dujų tiekimo sutartį, kyla rizika, jog terminalas neturės klientų. O žinant, kad vien išduji nimo laivo metinė nuoma kainuos 180 mln. litų, lengva suskaičiuo ti, kad iš terminalo perkamo būtino minimalaus dujų kiekio kaina vien dėl to padidės apie 30 proc.“, – tei gė mokslininkas.
Valdas Lukoševičius:
Lietuvos energetikos kryptis yra biokuras, tačiau konkretūs skai čiai rodo, jog taip nėra. Alternatyvos tolsta
Dėl šių priežasčių abejojama, ar sumažės gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje. Pasak V.Lukoševičiaus, viešai deklaruojama, kad Lietu vos energetikos kryptis yra bio kuras, tačiau konkretūs skaičiai rodo, jog taip nėra. Lietuvos ener
Atominė elektrinė padėtų plėtoti ir žaliąją energetiką
tintų gamtinių dujų terminalo nauda, nes tai esą užkirs kelią alterna tyviajai energetikai vystytis. „Shutterstock“ nuotr.
getikos konsultantų asociacijos duomenimis, iki 2008 m. Lietu vos šilumos ūkyje įdiegtų bioku ro įrenginių galia sudarė 390 MW, o per 2009–2011 m. buvo įreng ta tik apie 35 MW galios biokuro įrenginių. „Mūsų nuomone, Lietuva galėtų vadovautis skandinavų pavyzdžiu, t. y. atsisakyti tarptautinio kuro ir pe
Kam turėtų būti teikiamas prioritetas plėtojant Lietu- vos energetikos sektorių? Atominei energijai
Energijai iš biomasės
Liet uvoje pastat yta nauja atom inė elektr inė padėtų plėtot i ir žal iąją energet iką, kaip teig ia Prez identės patarėjas užsien io pol it ikos klausi mais Dar ius Semaška (nuotr.). „Suderėtos sąlygos parafuotoje kon cesijos sutartyje rodo, kad atominėje elektrinėje pagaminta elektros ener gija bus labai konkurencinga rinko je. Tad Lietuva įgyja labai gerą verslo projektą, užtikrina savo esminius na cionalinio saugumo interesus ir pa kankamą energijos gamybą Lietuvo je. Be to, sukuriamos prielaidos vys tytis ir atsinaujinantiems šaltiniams“, – antradienį interviu Žinių radijui sa
Abejonės: mokslininkai abejoja naujos atominės elektrinės ir suskys
29
36
% kė D.Semaška. Pasak jo, iki šiol turi mos atsinaujinančių šaltinių techno logijos negarantuoja pastovios ener gijos gamybos. Prezidentės patarėjas tikino, kad ato minė elektr inė labiau apsaugotų ir apl inką, palyg int i su kurą deg inan čiomis elektrinėmis.
Saulės energijai
5
14 5 4 4
Geoterminei energijai Naftai
2
1
Vėjo energijai
Vandens energijai Akmens Dujoms anglims
Šaltinis: UAB „KPMG Baltic“ Lietuvos verslo lyderių apklausos rezultatai
reiti prie vietinio biokuro naudojimo energetikos gamyboje“, – sakė jis. Išeitis – mažinti suvartojimą
Vilniaus Gedimino technikos uni versiteto Pastatų energetikos ka tedros vedėjas profesorius Vytautas Martinaitis priminė, kad pagal ES standartus daugiau nei 10 proc. sa vo pajamų energijos ištekliams iš leidžiantys gyventojai yra energe tinio skurdo zonoje. Nors Lietuvoje tikslių skaičiavimų nėra, apklausos rodo, kad nemaža dalis namų ūkių, ypač miestuose, kur didžioji dalis būstų šildomi centralizuotai, šil dymo sezono metu mokesčiams už energijos išteklius išleidžia 30– 55 proc. gaunamų pajamų. Profesorius siūlo greitą išeitį – mažinti energijos vartojimą pasta tuose. „Pirma, energijos vartojimas turi būti prieinamas, o ne skurdin ti gyventojų. Antra, energija turi bū ti priimtina, t. y. švaraus vystymosi, ekologinė ir pan. Trečia, technolo giškai paranki. Noriu atkreipti dė mesį, kad energijos efektyvumas yra vienas pagrindinių būdų spręsti da bartines energetines problemas. Ne reikia pūsti energijos kiek tik telpa į kiaurus pastatus“, – pabrėžė jis.
9
TrečiADIENIS, balandžio 4, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Puošeiva vagis Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Antradienio rytas sostinės Labda rių gatvėje įsikūrusios drabužių parduotuvės savininkams prasi dėjo nemaloniais rūpesčiais. Nak tį vagis išdaužė butiko langą ir ap švarino prekybos vietą.
Kaip pasakojo parduotuvės „Ma dos intriga“ savininkė, iš apsau gos darbuotojų ji skambučio su laukė apie 5 val. ryte. Nenorėjusi atskleisti nuostolių sumos, pašne kovė sakė, kad vagys spėjo išsineš ti drabužių, moteriškų rankinių.
Apie įvykį pranešta policijai. Jai bus perduotas įrašas iš kito je gatvės pusėje stovinčio pasta to vaizdo kamerų. Vaizdo įraše matyti, kaip 4.45 val. prie par duotuvės prieina tamsiu megzti niu su gobtuvu vilkintis vaikinas, kuris pasikrapštęs kelias minu tes prie parduotuvės nubėga su „grobiu“. Pard uot uvės sav in inkė įta ria, kad vagis drabužius jau bu vo nus iž iūrėjęs anksč iau. Jos teigimu, į parduotuvę buvo už sukęs įtart in as jaun uol is, ku ris apžiūrėjo prekes, jas stebė jo iš lauko.
Teisingumas: Gariūnų turgavietė – šešėlinio verslo karalija. Nors tai vieša paslaptis, teismus kol kas pasie
kia ne itin daug bylų.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Kelionės į Aziją atsirūgo Teisėsaugininkai Vilniaus 2-ajam apy linkės teismui perdavė dviejų Gariūnų turgavietės prekiautojų bylą. Tai vakar pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Dokumentų nereikėjo
Ikiteisminį tyrimą dėl prekiautojų A.M. ir L.M., kaip įtariama, ap gaulingai ir aplaidžiai vestos bu halterinės apskaitos atliko FNTT Vilniaus apygardos valdyba su Vil niaus apygardos prokuratūra. Nustatyta, kad įtariamieji, 2010– 2011 m. prekiaudami su verslo liu dijimu, apgaulingai tvarkė buhal terinę apskaitą. Jie dokumentuose nurodydavo daug mažesnes pre kių įsigijimo bei pardavimo kainas ir taip nuslėpdavo tikrąjį prekybos mastą, išvengdavo prievolės su mokėti pridėtinės vertės mokestį, taikomą, kai metinė apyvarta vir šija 100 tūkst. litų sumą. Išaiškinta, kad Gariūnų prekybi ninkai patys nuvykdavo į Kiniją ir už grynuosius pinigus be jokių ap skaitos dokumentų įgydavo dide lius kiekius įvairių prekių. Vėliau jie kreipdavosi į organi zuotos grupės vadovus, kad šie organizuotų Lietuvoje registruo tos įmonės vardu tikrovės neati tinkančių PVM sąskaitų faktūrų išrašymą. Šiuose dokumentuo se būdavo nurodomos kelis kartus mažesnės prekių įsigijimo kainos, nei yra iš tikrųjų, pavyzdžiui, vie
nos vyriškos striukės įgijimo do kumentuose kaina buvo nurodyta 3,34 lito, moteriškos striukės – tik 2,76 lito, nors tikroji drabužių vertė būdavo keleriopai didesnė.
Gariūnų prekiauto jai patys nuvykdavo į Kiniją ir už grynuo sius pinigus įgyda vo didelius kiekius įvairių prekių. Kaltę pripažino
Atliekant tyrimą įtariamieji pripa žino savo kaltę, sutiko savanoriš kai atlyginti padarytą žalą ir į vals tybės biudžetą sumokėjo daugiau nei 60 tūkst. litų. Pripažinus kaltę ir savanoriškai atlyginus žalą, Ga riūnų prekiautojų baudžiamoji byla buvo išskirta iš pagrindinės bylos ir perduota Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, kad teismas pri imtų baudžiamąjį įsakymą. Praėjusių metų spalį FNTT su Vilniaus apygardos prokuratūra, bendradarbiaudamos su Vilniaus
apskrities valstybine mokesčių inspekcija, išaiškino organizuotą grupę, susidedančią iš daugiau kaip 40 asmenų, kurie, kaip įtaria ma, nuo 2010-ųjų sausio iki 2011ųjų rugsėjo, slėpdami mokesčius, Gariūnų turgavietėje prekiavo be apskaitos dokumentų. Atliko 120 kratų
Per bendrą operaciją nusikalstamos veiklos organizatorių, vykdytojų ir padėjėjų darbo vietose, namuose, sandėliuose, prekybos vietose, au tomobiliuose buvo atlikta per 120 kratų. Darant kratas buvo rasti ir paimti nusikalstamą veiklą patvir tinantys buhalterinės apskaitos do kumentai, įvairūs juodraščiai, ribo tos atsakomybės bendrovių banko sąskaitų duomenys, kompiuteriai ir kompiuterinės laikmenos, dau giau nei 1,2 mln. litų grynųjų pi nigų įvairia valiuta, kaip įtariama, gautų iš nelegalios prekybos. Per bendrą operaciją buvo su laikyti 53 įtariamieji, kuriems pa reikšti įtarimai dėl sukčiavimo, neteisėto vertimosi ūkine veikla, dokumentų klastojimo ir apgau lingo apskaitos tvarkymo. Šiuo metu FNTT Vilniaus apy gardos valdyba su Vilniaus apy gardos prokuratūra tęsia ikiteis minį tyrimą. Didelės apimties baudžiamojoje byloje įtariamie ji jau atlygino daugiau kaip 200 tūkst. litų padarytos žalos valsty bei, todėl artimiausiu metu ir kitų įtariamųjų bylas rengiamasi per duoti į teismą. BNS, VD inf.
Liudininkas: išsiaiškinti, kas apvogė šią parduotuvę, policijai gali
padėti vaizdo kamerų įrašas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Bake slėpė rūkalus Vilniaus teritorinės muitinės pa reigūnai Lenkijos piliečio vairuo jamame vilkike su puspriekabe surado 9490 pakelių kontraban dinių cigarečių.
Sekmadienį, apie 2.30 val., į Rai gardo kelio postą iš Baltarusijos pusės atvyko Lenkijos piliečio M.D. vairuojamas vilkikas DAF su puspriekabe. Vairuotojas pa sirinko kanalą, kuriuo vyksta kro vininės transporto priemonės be krovinio, ir deklaravo, kad dau giau nei neapmokestinama nor ma prekių negabena. Tai pranešė muitinė. Muitinės posto pareigūnams kilus įtarimų, transporto prie monė patikrinta detaliau. Abie
juose automobilio degalų bakuose įrengtose slėptuvėse rasta 8490 pakelių cigarečių „Premjer“ ir 1000 pakelių cigarečių „Minsk“, pažymėtų baltarusiškomis ban derolėmis. Visų sulaikytų slaptai gabentų cigarečių vertė – dau giau nei 66 tūkst. litų. Pasak Raigardo kelio posto muitininkų, paprastai į tokio vil kiko degalų bakus kontrabandi ninkai sukemša apie 12 ar 13 dė žių kontrabandinių cigarečių, o šiuo atveju į abu degalų bakus jų buvo prikimšta 19 dėžių. Sulaikytas ne tik gabentas kro vinys, bet ir transporto priemonė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos gabenimo. VD, BNS inf.
10
trečiadienis, balandžio 4, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
„Žalgiris“ išlydėjo į JAV S.Weemsą Marius Bagdonas Kauno „Žalgiris“ atsisveikina su savo lyderiu Sonny Weemsu. Sir galių numylėtiniu tapęs 25-erių legionierius šiandien išvyksta į Jungtines Amerikos Valstijas.
Čiurnos traumą besigydantis krepšininkas vakare vakare atsi sveikino su komandos draugais. „Gaila palikti ekipą, kuriai ati daviau visą save. Šį sezoną Kau nas buvo tapęs tikraisiais mano namais. Visuomet prisiminsiu Europoje praleistus metus. Čia pažinau daug nuostabių žmonių, turėjau galimybę rungtyniauti su puikiais vaikinais“, – dienraščiui atsisveikindamas kalbėjo ameri kietis. „Gaila, kad viskas susiklos tė taip nesėkmingai ir negalėjau užbaigti sezono. Kad ir kaip bū tų, noriu palinkėti kauniečiams apginti Lietuvos čempionų titulą. Toliau save laikysiu šios koman dos dalimi ir visa širdimi sirgsiu už žalgiriečius“, – kalbėjo puo lėjas.
Paaiškėjus, kad S.Weemso rea bilitacija užtruks apie 8 savaites ir į aikštę šį sezoną puolėjas jau negalės grįžti, klubas ir žaidėjas sutartį nutraukė abipusiu suta rimu. Čiurną S.Weemsas kryptelėjo per Baltijos krepšinio lygos (BBL) elito diviziono antrąsias ketvirtfi nalio serijos rungtynes. Per mačą su Prienų „Rūdupio“ ekipa ame rikiečiui aikštę padėjo palikti ko mandos draugai.
Šį sezoną Kaunas buvo tapęs tikrai siais mano namais.
Problema: T.Delininkaitis pripažino, kad toks nusiteikimas kaip Šiauliuose pakišo koją komandai šį sezoną
ne vieną kartą.
Sonny šį sez on ą Liet uvos krepšinio lygoje (LKL) viduti niškai pelnė po 9,9 taško ir at kovojo po 3,8 kamuolio. Euro lygoje „Žalgirį“ į priekį vedęs S.Weemsas vidutiniškai pelnė po 15,5 taško, atkovojo po 5 ka muolius ir atliko po 1,3 rezulta tyvaus perdavimo.
Šaltas nesėkmės dušas – raginimas telktis kovai Kauno „Žalgiris“ pirmadienį netikėtai svečiuose 81:92 pralaimėjo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes „Šiauliams“ – tai buvo pirmoji lyderio nesėkmė po 19 pergalių serijos. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Atakuojantis gynėjas Tomas De lininkaitis apgailestauja, kad LKL reguliaraus sezono nepavyks už baigti nepralaimėjus nė karto. – Tomai, kas atsitiko, kad pra laimėjote „Šiauliams“? – pa klausėme žalgiriečio. – Toks yra sportas. Galbūt šiaulie čiai laimėti norėjo labiau nei mes. Rungtynes pradėjome tarsi apsnū dę, o kai susigriebėme, varžovai jau žaidė sau įprastu stiliumi ir ritmu. Įsibėgėjusius šiauliečius sustabdy ti buvo sunku, mačui baigiantis jie pataikė beveik iš visų pozicijų. Savas: S.Weemsas palinkėjo žalgiriečiams vėl iškovoti LKL čempio
nų žiedus.
Vaidoto Grigo nuotr.
Artūro Morozovo nuotr.
– Treneris Aleksandras Tri funovičius pagrindine nesėk
mės priežastimi įvardijo kon centracijos stoką. Ką manai apie tai? – Su treneriu visiškai sutinku. Taip atsitiko jau ne pirmą kartą šį sezoną. Įžengėme į aikštę tar si nesavi, galvodami apie nežinia ką. Daug kalbamės šia tema, at rodo, kad visi suprantame ir žino me, ką turime daryti, tačiau per kai kurias rungtynes aikštėje bū na ne komanda, o atskirų žaidė jų rinkinys. – Galbūt atsipalaidavimą jau tėte ir dėl to, kad mintyse jau buvo ketvirtadienio dvikova su principiniu konkurentu – Vil niaus „Lietuvos rytu“? – Nemanau, kad buvome atsipa laidavę. Visi žalgiriečiai norėjo LKL sezoną užbaigti be pralaimė
jimų. Siekėme šią gražią tradiciją pratęsti, tad gaila, kad nepavyko. Puikiai žinojome, kad „Šiauliai“ – labai pajėgi ekipa. Rungtyniauti jų aikštėje visuomet sunku. Be to, per pirmąją šio sezono dvikovą šiau liečius įveikėme taip pat tik po at kaklios kovos. Žinojome, kur va žiuojame, su kuo žaisime. – Ar netikėtas kluptelėjimas nepadarys meškos paslaugos prieš mačą su vilniečiais? – Būtų gerai, kad šaltas šiauliečių dušas įkvėptų ir sutelktų mūsų ko mandą. Tikiuosi, kad ketvirtadie nį rungtynės „Žalgiriui“ susiklos tys sėkmingai, juo labiau kad mes turėsime svarbų pranašumą – žai sime savo arenoje, o namų sienos tokioms dvikovoms – labai stip rus koziris.
Finalo ketvertas – beveik lietuviškas Baltijos krepšinio lygos (BBL) elito diviziono fronte – nieko naujo: fina lo ketverto turnyre kovos trys Lie tuvos ekipos ir viena lietuvio treni ruojama Latvijos komanda.
Pusfinaliuose susitiks daugkar tin is šių varž yb ų nugal ėtojas, 2011-ųjų čempionas Kauno „Žal giris“ ir „Šiauliai“ bei praėjusio jo sezono vicečempionai, Ramūno Butauto vadovaujami Rygos VEF krepšininkai, ir Vilniaus „Lietu vos rytas“. Trečią sezoną iš eilės tarp keturių pajėgiausiųjų nėra Estijos atstovo. Tokia pat finalininkų sudėtis – trys Lietuvos ir vienas Latvijos klubas – jau buvo 3 kartus (2005, 2007 ir 2010 m.). Kur vyks 2012-ųjų finalo ketver to varžybos, paaiškės artimiausiu
metu, tačiau gerokai svarbesnės ne pabaigtuvės, bet BBL perspektyva, o ji – miglota. Susikūrus VTB Vieningajai krep šinio lygai, BBL jai akivaizdžiai pralaimi konkurencinę kovą, pir miausia – dėl žiūrovų. Be to, BBL reputaciją menkina beveik kasmet įsiplieskiantys teisėjavimo skan dalai. Šį sezoną BBL vadovai džiaugė si „šviežiu oro gūsiu“ – Liubercų „Triumf“ (Rusija) komanda, ne va šiek tiek kompensavusia blan kų reguliarųčempionatą, nes jame nedalyvavo „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“. „Triumf“ pamojavo ranka anks čiau, nei tikėtasi, – po pirmosios ketvirtfinalio dvikovos su „Šiau liais“, nepaisant to, kad Rusijos atstovai ją laimėjo 84:76. Liubercų
klubo vadovai pasirinko solides nį prioritetą – Europos „Iššūkio“ taurės turnyrą, kuriame prasibro vė į finalo ketvertą. Didelė tikimybė, kad BBL elito diviziono čempionų taurė ir šie met liks Lietuvoje. Tokiu atve ju mūsų šalies krepšinio klubai
dar kartą patvirtins aksiomą, kad Baltijos regione neturi lygiaverčių konkurentų, nes ir 2012-ųjų BBL „Iššūkio“ taurę ir kelialapį į Elito divizioną iškovojo mūsiškiai – Pa nevėžio „Lietkabelis“. Panevėžie čiai finale pranoko (89:74, 71:82) Estijos reprezentantus – Rakve
Finalo ketvertai 2005 m., Vilnius: 1. „Žalgiris“, 2. „Lie tuvos rytas“, 3. „Šiauliai“, 4. „Vents pils“.
VD inf.
Elito divizionas „Lietuvos rytas“, 3. Rygos ASK, 4. Ry gos „Barons-LMT“.
2006 m., Talinas: 1. „Lietuvos ry
2009 m., Tartu: 1. „Lietuvos rytas“, 2. „Žalgiris“, 3. Tartu „Rock“, 4. Rygos ASK.
tas“, 2. „Žalgiris“, 3. „Šiauliai“, 4. Kėdai nių „Nevėžis“.
2010 m., Vilnius: 1. „Žalgiris“, 2. „Lie tuvos rytas“, 3. „Šiauliai“, 4. „Ventspils“.
2007 m., Ryga: 1. „Lietuvos rytas“, 2. „Žalgiris“, 3. „Ventspils“, 4. „Šiauliai“.
2011 m., Kaunas: 1. „Žalgiris“, 2. Ry
2008 m., Šiauliai: 1. „Žalgiris“, 2.
rės „Tarvas“ krepšininkus. Be to, balandžio 6-ąją baigsis mačas dėl 3-iosios vietos, kuriame varžosi vėlgi Lietuvos ekipos – Vilniaus „Sakalai“ ir „Palanga“. Pirmą sias rungtynes 83:67 laimėjo vil niečiai.
gos VEF, 3. „Lietuvos rytas“, 4. „Vents pils“.
Ketvirtfinalių serijos: Kauno „Žal gir is“–Prienų „Rūdupis“ 2:1 (85:97, 85:67, 90:73), „Šiaul iai“–Liubercų „Triumf“ 2:0 (84:76, antroji perga lė „Šiaul iams“ įrašyta be žaid imo), Viln iaus „Liet uvos ryt as“–„Vents pils“ 2:0 (99:79, 73:63), Rygos VEF– Talino „Kalev-Cramo“ 2:1 (64:56, 76:79, 84:78).
11
trečiadienis, balandžio 4, 2012
sportas
A.Skarbalius: „Šalies taurė – tik pusė darbo“ Lietuvos moterų rankinio lygos 1-ąjį at krintamųjų varžybų etapą peršoko reguliaraus sezono nugalėtoja Kauno „ACME-Žalgirio“ komanda ir čempionės titulą ginanti sostinės „Eastcon AG-Vil niaus kolegijos“ ekipa. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
„ACME-Žalgiris“ ir „Eastcon AGVilniaus kolegija“ iškart pateko į pusfinalį, o ketvirtfinalio iki dvie jų pergalių serijose jėgas išmėgins Kauno rajono „Garliavos-SM“ ir Kauno „Širšės-Gajos“ bei Vil niaus „Šviesos-Eglės“ ir Panevė žio KKSC rankininkės. Žalgirietės reguliaraus sezono nugalėtojų titulą buvo užsitikrinu sios gerokai anksčiau, o „Eastcon AG-Vilniaus kolegija“ iki paskuti nio – 24-ojo – turo lenktyniavo su „Garliava-SM“ ir galiausiai įveikė Kauno rajono atstoves 34:31. – Šį sezoną jūsų vadovaujama komanda rungtyniauja labai galingai: po 43-ejų metų per traukos iškovota Lietuvos ra dijo ir televizijos (LRT) Didžio ji taurė, užtikrintai laimėtos ir nacionalinio čempionato regu liarios varžybos. Ar tikėjotės, kad pagrindinės konkurentės liks taip toli jums už nugarų? – paklausėme „ACME-Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Antano Skar baliaus.
24-asis turas Vilniaus „Eastcon AG-Vilniaus
kolegija“–Kauno rajono „Garlia va-SM“ 34:31 (18:19). E.Verbovik 8 įvarčiai, M.Perlibaitė 6, G.Kavaliaus kaitė 5/D.Būtėnaitė 9, J.Daugėlaitė 8, D.Šatkauskaitė 6. Panevėžio KKSC–Kauno „Šir
šės-Gaja“ 29:28 (14:11). S.Kazlauskai tė 11, G.Butkevičiūtė 7, M.Aleknavi čiūtė 4/L.Masiulevičiūtė 10, E.Nor kutė ir E.Pakrosnytė po 4.
– Prieš sezoną iškėlėme tikslą lai mėti ir šalies taurę, ir čempiona tą. Lietuvos taurė – tik pusė darbo. Jei abiejų užduočių įvykdyti nepa vyks, tai mums bus nesėkmė. Vis dėlto nuo jų niekas nėra apdraus tas. „Eastcon AG-Vilniaus kole gija“ per atkrintamąsias varžybas bus labai galinga priešininkė. Sezo
Kurios komandos pusėn pakryps sėk mės svarstyklės, sunku prognozuoti.
Viln iaus „Bak al ėj a-Taur as“–
Kauno „ACM E-Žalg ir is“ 35:46 (19:21). E.Burakauskaitė 11, I.Verbo vik 7, R.Silko 5/L.Abramauskaitė 9, D.Ilčiukaitė 8, G.Lydekaitė 6.
Turnyro lentelė Komanda
Konkurencija: „ACME-Žalgirio“ vyriausiasis treneris A.Skarbalius nea
bejoja, kad kova dėl Lietuvos čempionato medalių bus ypač atkakli.
Tomo Raginos nuotr.
no metu sostinės ekipoje buvo ne mažai traumuotų žaidėjų, tačiau šios problemos, atrodo, jau praei tyje. Svarbu pažymėti, kad ši ko manda pasižymi tuo, kad sugeba labai gerai nusiteikti svarbiausiems mačams. Laukia įnirtinga kova ir kurios komandos pusėn pakryps sėkmės svarstyklės, sunku progno zuoti. „Garliavos-SM“ ir „ŠviesosEglės“ taip pat nenurašome. – Ar kas nors Lietuvos čempio nate jus nustebino?
Perg. Lyg. Pral.
1. „ACME-Žalgiris“ 2. „Eastcon AG-VK“ 3. „Garliava-SM“ 4. „Šviesa-Eglė“ 5. KKSC 6. „Širšės-Gaja“ 7. „Bakalėja-Tauras“
21 17 17 12 11 3 1
1 2 0 1 0 0 0
2 5 7 11 13 21 23
– Kiekviena komanda yra rimta konkurentė, varžybų baigtis – ne nuspėjama. Paskutines reguliaraus sezono rungtynes žaidėme su jau nomis vilnietėmis – „BakalėjosTauro“ rankininkėmis. Atkreipiau dėmesį, kad jos stipriai patobulėjo. Buvo gražu, kaip noriai ir gerai žai dė šios ekipos rankininkės.
– Ši pertrauka mums tikrai nebus naudinga, nes neturime su kuo žaisti draugiškų rungtynių. Išmė ginsime jėgas su Kauno vaikinų jaunių ekipa ir stebėsime, kaip sek sis mūsų varžovėms. Norėtųsi su rengti kontrolinių dvikovų su pa jėgesnėmis priešininkėmis, tačiau tam neturime papildomų lėšų.
„Šviesa-Eglė“–KKSC – balandžio 6, 11 ir prireikus 14 d.
– Privalumas ar trūkumas tai, kad jūsų komanda praleis ketvirt finalio etapą ir atkrintamąsias varžybas pradės nuo pusfin alio?
– „ACME-Žalgiris“ jau turi ir garantuotą kelialapį į Europos taurės turnyrą. Ar ketinate da lyvauti šiose varžybose?
– Taip, bandysime daryti viską, kad šia teise pasinaudotume. Pirmiau sia reikės rasti lėšų, tad tikimės ir Kauno savivaldybės paramos.
Ketvirtfinaliai
„Garliava-SM“–„Širšės-Gaja“ –
balandžio 7, 11 ir prireikus 14 d.
Korėjiečių baudiniai nesutrikdė S.Baltrūno Mantas Stankevičius Herenvenas (Oland ija)
Lietuvos jaunių (iki 18 metų) ledo ritulio rinktinė nutildė skeptikus, kurie po pralaimėjimo pasaulio čempionato 2-ojo diviziono B gru pėje rumunams skubėjo žaidėjus įmurkdyti į purvą – vakar mūsiš kiai 3:2 įveikė korėjiečius. Kovėsi Lietuvai
„Manau, kad svarstyti, ką lems šios rungtynės, nereikia, – per koman dos susirinkimą kalbėjo vyriausia sis treneris Andrejus Jadkauskas. – Viskas priklauso tik nuo jūsų. Žaisime su vyriausia čempionato rinktine. Jeigu įvykdysime planą, kurį parengėme, viskas bus gerai. Jeigu aikštelėje bus chaosas, kaip per rungtynes su rumunais, mums liks kuklesni tikslai.“ Iki mačo pradžios likus vos pen kiolikai minučių, rinktinės kapito nas Danielius Bogdziulis sukvietė žaidėjus pasikalbėti be trenerių. „Ar visi esate pasiruošę? – klau sė kapitonas. – Privalome laimėti. Nepamirškime, kad žaidžiame ne treneriams ar sau, o Lietuvai.“ Atrėmė baudinius
Kapitono žodžiai įtikino bendražy gius. Lietuvos ledo ritulininkai be veik be klaidų žaidė pirmąjį kėlinį, įmušė įvartį.
Antrajame kėlinyje mūsiškiai padidino pranašumą – 2:0. Ko rėj ieč iai, pas in aud oj ę kiek yb i ne persvara, sušvelnino skirtu mą, o trečiajame kėlinyje išlygino – 2:2. Prireikė pratęsimo, be nė vie na komanda nesurengė rezultaty vių atakų, todėl buvo mušami bau diniai. Į Lietuvos rinktinės vartus stojo visas rungtynes ant suolelio sėdėjęs Simonas Baltrūnas. Jis at rėmė dvi korėjiečių atakas iš tri jų, o pergalę lėmė tikslūs Pauliaus Gintauto ir Iljos Četvertako smū giai. „Rungtynės buvo labai sunkios, tačiau žaidėme kaip vienas kumš tis, todėl ir laimėjome. Tebeturime šansą iškovoti auksą, – po perga lės kalbėjo D.Bogdziulis. – Nesvar bu, kas įmušė įvarčius. Laimėjo ko manda.“ Galimybės – neprognozuojamos
Geriausiu žaidėju Lietuvos koman doje buvo pripažintas vartininkas Donatas Žukovas. „Korėjiečiai daug smūgiavo, pa vojingų situacijų buvo nemažai, tačiau sąlygas diktavome mes, – sakė vartininkas. – Buvome susi telkę, kiekvienas komandos narys stengėsi ištaisyti draugo padary tą klaidą.“ D.Žukovas pabrėžė, kad nėra neįveikiamų varžovų. „Daug kas
Nesutriko: S.Baltrūnas atrėmė du iš trijų korėjiečių baudinių.
po mūsų pralaimėjimo rumunams kalbėjo, kad nenugalėsime Korėjos rinktinės. Įrodėme, kad mūsų ga limybės – neprognozuojamos“, – šypsojosi D.Žukovas. Vartininkas S.Baltrūnas pri pažino, kad prieš baudinius jau tė įtampą. „Visas rungtynes praleidus ant atsarginių suolo eiti atremti bau
dinius nėra smagiausias dalykas. Nervinausi, bet žinojau, kad rei kia pergalės. Ji mums labai svarbi. D.Žukovas puikiai žaidė visą ma čą, nenorėjau, kad jo geras žaidi mas nueitų perniek“, – pabrėžė S.Baltrūnas. Šiandien Lietuvos ledo ritulinin kai išmėgins jėgas su čempionato šeimininkais olandais.
Manto Stankevičiaus nuotr.
Statistika Lietuva–Korėja 3:2 (1:0, 1:1, 0:1, 0:0, 1:0). Įvarčiai: Dan iel ius Bogd ziul is, Dominykas Deksnys/Youngjun Ki mas, Chongjae Lee. Baudiniai: Pau lius Gintautas, Ilja Četvertakas/Hy uk Seung Lee.
12
trečiadienis, balandžio 4, 2012
pasaulis Veto nebaisus
Dosni auka
Atominė bus saugi
Čekijos nepritarimas naujai ES fiskalinei sutarčiai nekelia grėsmės šiam projektui. Taip mano Vokietijos kanclerė An gela Merkel, atvykusi į Prahą susitikti su Čekijos lyderiais. Sutarčiai nepritarė tik Čeki ja ir Didžioji Britanija. Kitos ES valstybės, tarp jų Lietuva, su tartį patvirtino.
Vienos Italijos įmonės savinin kas 50 metų verslininkas Mi chelangelo Manini, miręs ko vo 17 d., testamente Katalikų bažnyčiai užrašė turtą, verti namą 1,7 mlrd. eurų (5,9 mlrd. litų), įskaitant bendrovės kontrolinį akcijų paketą. Miręs verslininkas neturėjo nei gimi naičių, nei įpėdinių.
Baltarusija yra pasiruošusi už tikrinti planuojamos staty ti Astravo atominės elektrinės saugumą ir projekto skaidru mą. Tokią poziciją išsakė Tarp tautinės branduolinės energe tikos agentūros vadovas Yukiya Amano. Jis Minske susitiko su Baltarusijos prezidentu Aliak sandru Lukašenka (nuotr.).
Maskvą laižė liepsnos Naktį į antradienį Rusijos sosti nėje kilę du gaisrai pareikalavo aukų. Liepsnos laižė prabangų „Moskva-siti“ rajone esantį dan goraižį „Federacija“ ir turgavie tę Maskvos pakraštyje.
Gaisras statomame dangorai žyje kilo viršutiniuose pastato aukštuose, maždaug 65-ame ar 66-ame. Dangoraižis „Vostok“ („Ry tai“), kurio planuojamas aukštis – 360 m, yra komplekso „Fede racija“ dalis. Žemesnis komp lekso dangoraižis „Zapad“ („Va karai“) turi būti 243 m aukščio. Spėjama, kad gaisras kilo nuo šildytuvo, palikto be priežiūros, arba nuo vėjo nuplėšto termoi zoliacinio audinio, kuris užkri to ant prožektoriaus ir užside gė. Bent taip patvirtino statybų bendrovės atstovas Michailas Dvorkovičius. Gesinti liepsnų suvažiavo dvi dešimtys ugniagesių ekipažų. Ugniagesiams teko pėsčiomis lipti į 66-ą aukštą. Teko pasi telkti ir sraigtasparnius. Lieps nos suvaldytos greitai. Gaisras kilo 23 val., tačiau buvo lokali zuotas iki vidurnakčio. Kitas gaisras buvo tragiškas. Gelbėtojai tvirtino, kad tur gavietėje liepsnos pasiglemžė 12-os ten dirbusių darbininkų migrantų gyvybę. Manoma, kad per gaisrą 15 darbininkų miegojo metaliniame angare. Sergejus Vlasovas, Maskvos ugniagesių atstovas, sakė, kad visi žuvusieji buvo centrinės Azijos šalių, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai, pi liečiai. Dauguma žuvusių – Ta džikistano piliečiai. Į Maskvą ieškoti darbo yra atvykę keli milijonai migran tų iš Tadžikistano, Uzbekista no ir Kirgizijos. Daug jų dirba statybose ar didžiuliuose Rusi jos sostinės turguose, kuriuose parduodama viskas, pradedant drabužiais ir baigiant statybi nėmis medžiagomis. S.Vlasovas sakė, kad gais ras Kačalovo turgavietėje ki lo antradienį anksti ryte apšil tintame metaliniame angare, kur darbininkai nakvodavo ant gultų. Per gaisrą įgriuvo anga ro stogas. Tyrėjai vis dar aiškinasi gaisro priežastis, bet įtaria, kad jis ga lėjo kilti nuo elektrinių šildytu vų. Naktį Maskvoje buvo iškri tę sniego. BNS, „Reuters“ inf.
Rusiją šiurpina lėktuvų katast rofos, o JAV – nevaldomi žu dikai ugdymo įstaigose. Šįkart kraupi tragedija sukrėtė Kaliforni jos valstijos Ouk lando miestą.
Nelaimė: korėjiečių koledžo „Oikos“ studentai negalėjo atsigauti po patirto šoko.
„Reuters“ nuotr.
Košmaras pasikartojo Ouklande Kraupus perspėjimas
„Rikiuokitės į eilę – aš visus jus nužudysiu“, – tokie buvo paskuti niai 43 metų One’o L.Goho žodžiai, kai jis ėmė šaudyti į studentus pri vačiame krikščioniškame korėjie čių koledže „Oikos“. Tai kruviniausias išpuolis JAV per pastaruosius penkerius metus. Septyni žmonės nušauti, mažiau siai trys sužeisti, kiti vargu ar atsi gaus po patirto šoko.
Rikiuokitės į eilę – aš visus jus nužudysiu. Ouklando policijos vadas Howar das Jordanas sakė, kad O.L.Gohas šaudyti pradėjo, kai koledžo pastate arba prie jo buvo apie 35 žmones. Iš septynių aukų penkios mirė įvykio vietoje, o dvi – ligoninėje. Sužeistųjų būklė stabili, vienas as muo jau išrašytas iš ligoninės. „Ši precedento neturinti tragedija bu vo sukrečianti ir beprasmė“, – pa brėžė H.Jordanas. Liudininkai – šokiruoti
Pasak incidento liudininkų, už puolikas rytą įėjo į koledžo priė mimo skyrių ir pradėjo šaudyti, o vėliau įžengė į vieną iš dviejų au ditorijų, kuriose tuo metu vyko pa skaitos, ir šaudė joje.
Paulas Singh’as, kurio 19-metė sesuo Devinder Kaur per šį išpuolį buvo pašauta į ranką, pasakojo, jog užpuolikas anksčiau studijavo šio je mokymo įstaigoje. Būtent mergina papasakojo, kaip šaulys liepė sustoti visiems į eilę ir šaukė, kad visus nužudys. „Visi iš pradžių pamanė, kad jis juokauja“, – sesers liudijimą per pasakojo P.Singh’as. Tashi Wangchukas, kurio žmo na Dechen Wangzom tapo krau paus incidento liudininke, sakė, kad užpuolikas pirmiausia šo vė į vieną moterį priimamajame, o vėliau nesirinkdamas šaudė au ditorijose. Vyras pasakojo, kad slaugą stu dijuojanti jo žmona buvo audito rijoje, kai išgirdo šūvius. Tada ji skubiai užrakino duris ir užgesi no šviesą. „Ji didvyrė“, – kalbėjo T.Wang chukas. Mokyklos sekretorė Myung So on Ma sakė negalinti nieko papasa koti, nes yra sukrėsta. „Man išties liūdna, todėl dabar negaliu kalbė ti“, – sakė sekretorė. Prieš aštuonerius metus koledžą įkūręs pastorius Jong Kimas sakė nežinantis, užpuolikas buvo pa šalintas iš mokyklos ar pats metė mokslus. J.Kimas pasakojo girdėjęs pasta te apie 30 greitai vienas po kito pa leistų šūvių, tačiau liko savo kabi nete.
Sulaikė prekybos centre
Po išpuolio koledže žudikas nepa sidavė ir pabėgo. Prasidėjo karštli giškos gaudynės ir truko maždaug valandą. Policija pranešė, kad įtariamasis – Pietų Korėjos ir JAV pilietybę tu rintis vyras – pasidavė maisto pre kių parduotuvėje „Safeway“, esan čioje už kelių kilometrų nuo įvykio vietos. Prieš tai užpuolikas dar spėjo pa skambinti tėvui ir papasakoti, ką padarė. Po pokalbio pareigūnams paskambino ir pats tėvas. Motyvai neaiškūs
Policija nurodė, kad įtariamasis O.L.Gohas yra buvęs „Oikos“ stu dentas, palaikantis ryšius su Ame rikos krikščionių korėjiečių bendruomene. Pasak pareigūnų, jis šaudė iš pis toleto ir veikė vienas. Policija kol
kas nenurodė tikėtinų šio išpuo lio motyvų. Nustatyta, kad įtariamojo brolis Su Wan Ko žuvo pernai per auto mobilio avariją Virdžinijoje. Jis bu vo JAV armijos aktyviosios tarny bos karys. Prieš metus Seule, Pietų Korėjoje, mirė ir įtariamojo motina Oak Chul Kim. Kai kurie žiniasklaidos leidiniai tvirtino, kad vyras buvo įklimpęs į skolas. Manoma, kad jis buvo sko lingas 23 tūkst. dolerių. Taip pat kelta versija, kad jis bu vo išmestas iš koledžo, todėl galėjo bandyti keršyti. „Kiek žinome, jis buvo pasipiktinęs koledžo admi nistracija, – sakė policijos vadas H.Jordanas. – Jis jautė nuoskaudą, kad praeityje studentai iš jo tyčio josi, negerbė jo. Manome, kad jis turėjo rimtų elgesio sutrikimų.“ „ABC News“, „Oakland Tribune“, „Daily Mail“, AP, BNS inf.
Kraupiausios žudynės JAV istorijoje Šaudynės Ouklande įvyko praė
jus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai vienas studentas nušovė tris ki tus vienos Ohajo aukštosios mokyk los kavinėje. 2008 m. studentas Stevenas Kaz
mierczakas Šiaurės Ilinojaus univer sitete nušovė 5 žmones ir nusišovė. 2007 m. JAV Virdžinijos technolo
gijos universitete psichiškai nesvei kas Seung-Hui Cho nušovė 32 žmo
nes ir nusišovė pats. Tai didžiausia tragedija JAV ugdymo įstaigų isto rijoje. 1999 m. JAV Kolumbaino mokyk
loje Ericas Harrisas ir Dylanas Klebol das nušovė 10 mokinių, kurių amžius siekė iki 15 metų, ir du mokytojus. 1966 m. Ostino miesto Teksase uni
versitete Charlesas Whitmanas iš sa vo bendrabučio balkono nužudė 16 studentų.
13
TrečiADIENIS, balandžio 4, 2012
menas ir pramogos
Ar buvo modernizmas? Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) atidaro moje parodoje „Galimas modernizmas“ bus tiriamos Lietuvos moderniosios ar chitektūros kūrimo sovietmečiu ribos.
Objektas: architekto A.Nasvyčio kūriniai taip pat bus nagrinėjami šio
je parodoje.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Spektaklyje – kūnai ir hebrajų giesmė Inovatyvi ir talentinga Baltijos ba leto grupė nenustoja stebinti sa vo gerbėjų. Jau po mėnesio šokė jai pristatys atnaujintą spektaklį „Diagnozė: vyras“.
Rodos, puikiausiai nušlifuotas ir žiūrovų jau pamiltas šiuolaikinio baleto spektaklis vėl įgaus nau ją intriguojantį ir jaudinantį vei dą – gegužės 2 d. Šokio teatro sce noje (T.Kosciuškos g. 11) su baleto
Tado Černiausko nuotr.
meistrais pasirodys dainininkas Vilius Tumalavičius. Atlikėjas, dirbęs garsiojo Gab riele Salvatoreso filmo „Sibirietiš kas auklėjimas“ aikštelėje su Johnu Malkovichiumi, sugiedos hebrajišką giesmę, kuri spektakliui „Diagnozė: vyras“ suteiks dar daugiau subtilia erotika tvinksinčio užtaiso. Tiek su raudonu seksualiu aukš takulniu vienas kitą persekiojan tys šokėjai, tiek giedotojas vilkės vien kūno spalvos trumpikėmis, tad, pasak spektaklio režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės, nesuklys tas, kuris pamanys, kad atlikėjai scenoje – beveik nuogi. „Šis spektaklis tiesiog spindu liuoja seksualumu, o patrauklūs raumeningi vyrai, puoselėdami šokio stilistiką, priverčia moteris konstatuoti diagnozę: „Vyras“, – priduria M.S.Šimulynaitė. Muz ik in e spektakl io dal im i rūpinsi avangardinio džiazo bei šiuolaikinės muzikos kūrėjas ir at likėjas, perkusijos virtuozas Arka dijus Gotesmanas, kurį meno kri tikai vadina neįprastu menininku. Vienas kūrybingiausių Lietuvos perkusininkų į sceną išsineš ne suskaičiuojamą galybę įvairiausių instrumentų, kuriais padės cho reografei taikliai atskleisti pagrin dinę spektaklio „Diagnozė: vyras“ idėją. Šokio spektaklio „diagnozė“ nustatyta iš artistinių improviza cijų, gyvenimo realijų, vyrų stebė jimų. Vykstant kūrybos procesui atsižvelgiama į šokėjų vyrų siū lymus – juk jie geriausiai jaučia spektaklio temą. Spektaklyje pagrindinius vaid menis atliks Vladimiras Latišono kas, Danijilas Kolminas, Kristijo nas Norkus ir Karolis Butavičius. VD inf.
„Žodis „galimas“ projekto pavadi nime nurodo abejojimą kaip atvi ro ir kritiško tyrimo pagrindą, leis tinumą, nes nagrinėjama valstybės užsakyta, suderinta, instituciona lizuota kūryba. Taip pat galią, nes dėmesys koncentruojamas į repre zentacinę architektūrą, kurios atsi radimą lemia politinis klimatas“, – apie penktadienį atidaromą parodą skelbia ŠMC. Kaip tyrimo objektas pasirinkti ryškiausi pirmosios pokario kar tos Lietuvos architektai: Vytautas Brėdikis, Nijolė Bučiūtė, Vytautas Edmundas Čekanauskas, Algiman tas Mačiulis, Algimantas ir Vytau tas Nasvyčiai, Justinas Šeibokas. Jų kūryba padarė įtaką XX a. antros pusės Lietuvos architektūros ten dencijoms ir nacionalinių meno bei kultūros institucijų tapatybei. Pasak parodos rengėjų, šių archi tektų savarankiško kūrybinio kelio
pradžia sutapo su chruščiovinio „atšilimo“ pradžia ir išskirtine si tuacija, susiklosčiusia architektū ros srityje. Natūralus prieškario modernizmo idėjų tęstinumas bu vo nutrūkęs, o įdiegta stalinistinio neoistorizmo stilistika architektū roje nebeatitiko sistemos tikslų.
Tiek į Lietuvos ar chitektūros lauką, tiek į atskirų autorių kūrybą žvelgiama kaip į daugialypį fenomeną. Daliai vyresniųjų kolegų baigian tis karui pasitraukus į Vakarus ir vykstant sparčiai urbanizacijai, vietos projektuotojų poreikis buvo stipriai išaugęs.
Architektūrą atnaujinti siekian tiems jauniems architektams at sivėrė galimybės projektuoti išs kirtinius visuomeninius pastatus. Sovietmečiu Vilniuje iškilę ir iki šiol funkcionuojantys teatrai, pa rodų rūmai, kultūros centrai – buvę Dailės parodų rūmai (dabar ŠMC), Operos ir baleto teatras, Nacionali nis dramos teatras – tapo juos pro jektavusių architektų kūrybos aukš tumas ir modernios kultūros formas reprezentuojančiais pastatais. Parodoje nagrinėjamos nau jumo bei nacionalinio tapatumo priešpriešos ir dermės sovietme čio Lietuvos architektūroje, kves tionuojama kūrėjų vieta totalita rinėje sistemoje, gilinamasi į jų sąsajas ir santykius su politine ga lia. Taip pat dokumentuojami ar chitektų įkvėpimo ir įtakų šaltiniai, informacijos gavimo ir naudojimo principai. Kaip teigia ŠMC, tiek į Lietu vos architektūros lauką, tiek į at skirų autorių kūrybą žvelgiama kaip į daugialypį fenomeną, kuriam būdingi realumo ir fiktyvumo, vi daus ir išorės, atvaizdo ir erdvės, estetikos ir ideologijos sąsajų, in versijų, mutacijų paradoksai. VD, BNS inf.
14
trečiadienis, balandžio 4, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 / 3. KADA? Šiandien 18.30 val. KIEK? 28 litai.
KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Balandžio 5 d. 21 val. KIEK? 10, 15 litų.
Kino pažintis su L.von Trieru „Tribute to Celine Dion“ Jau tradicija tapę kino vakarai su charizmatiškąja kino kritike Izolda Keidošiūte kviečia geram kinui neabejingus žiūrovus. Šį vakarą kino kritikė dalysis žiniomis apie danų kino režisierių Larsą von Trierą, žinomą filmais „Prieš bangas“, „Idiotai“, „Šokėja tamsoje“ ir kt. Paskaitoje svečiuosis filosofas Kristupas Sabolius.
KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 20, 30 litų.
Šv. Velykas pasitinkant
Jausmingą, kupiną meilės ir aistros vakarą žada muzikinio projekto „Tribute to Celine Dion“ autoriai, gyvai atliksiantys prancūzų kilmės Kanados dainininkės Celine Dion hitus. Profesionali vokalistė Indrė Anankaitė privers ne kartą suabejoti, ar scenoje tikrai stovi ne pati C.Dion.
KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 30, 40, 50 litų.
KUR? Aušros Vartų meno galerijoje, Aušros Vartų g. 12. KADA? Iki balandžio 15 d. KIEK? Nemokamai.
Džiaugsmingai laukiant Velykų pristatoma tautodailininkės Agatos Granickos verbų paroda „Spalvingosios pavasario verbos“. Čia galima pasigrožėti įvairaus dydžio bei formų verbomis, susipažinti su verboms rišti naudojamų augalų įvairove. Kartu eksponuojami tautodailininkės Marijos Banikonienės dažyti Velykų margučiai.
KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Balandžio 5 d. 19 val. KIEK? 27–52 litai.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Balandžio 5 d. 18.30 val. KIEK? 40–60 litų.
Nebylusis kinas ir vargonų muzika
Spektaklis apie visuomenės ydas
Vakaras su A.Kaniava
Ir vėl viskas bus gerai
Vargonininkas, kompozitorius, muzikologas Domenico Tagliente (Italija) gastroliuoja po Europą, dalyvauja festivaliuose, rengia meistriškumo kursus, skaito paskaitas apie italų muziką, kuria muziką kinui. Šį vakarą publikos laukia unikalus vyksmas – 1916 m. režisieriaus Giulio Antamoro sukurtą filmą „Kristus“ vargonais palydės D.Tagliente.
„Skrydis virš gegutės lizdo“ daugeliui asocijuojasi su garsiuoju filmu ir jame vaidinusiu aktoriumi Jacku Nicholsonu. Filmas pastatytas pagal amerikiečių rašytojo Keno Kesey to paties pavadinimo romaną. Jaunimo teatro spektaklyje pagrindinis vaidmuo atiteko charizmatiškam aktoriui Andriui Bialobžeskiui.
Mylintiems ne tik teatrą, bet ir dainuojamąją poeziją aktoriaus Andriaus Kaniavos pristatinėti nereikia. Visuomet spinduliuojantis teigiamas emocijas ir lepinantis šauniomis dainomis jis traukia visus, neabejingus gyvam garsui ir žodžiui. Atlikėjas kviečia į jaukų vakarą, kažkuo panašų į buvusius, bet subtiliai kitokį.
Jeano Giraudoux pjesė „Šajo pamišėlė“ parašyta per vokiečių okupaciją, bet karas čia visiškai nevaizduojamas. Autorius svajoja apie naują žmoniją, kuri verčiau rizikuotų savo laime, nei pasisakytų už destrukciją. Pagal šią pjesę sukurtas Cezario Graužinio spektaklis „Ir vėl viskas bus gerai“ pasakoja apie kovą už laisvę, kurią būtų galima išsikovoti taikoje.
tv programa
LTV 6.00 9.00 9.55 11.00
Labas rytas. „Komisaras Reksas“ (9) (N-7) (k). „Forsaitų saga“ (2) (N-7) (k). „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Ypatingas atvejis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 Krašto spalvos. 19.20 „Forsaitų saga“ (3) (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Teisė žinoti. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka VU Matematikos ir informatikos instituto ir Mykolo Romerio universiteto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k).
LTV 18.45 val.
7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (2) (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Lietuvos balsas (k). 11.40 Valanda su Rūta (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (3) (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.25 Karamelinės naujienos (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Veiksmo komedija „Oušeno vienuoliktukas“ (JAV, Australija, 2001 m.) (N-7). 1.00 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7). 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3 6.40 6.55 7.25 7.55 9.00
Teleparduotuvė. „Beibleidai. Metalinė kova“. „Simpsonai“. „Svotai“. „Meilės sūkuryje“.
LNK 19.19 val.
10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Stebuklų šalis. 12.30 Baimės akys. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Raganosio mokykla“. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (3). 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. TV3 sportas. TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“ (3). 23.05 „Geri vyrukai“ (5). 0.05 „Vilko bilietas“. 1.00 „Kalėjimo bėgliai“ (6).
11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 Nuotykių f. „Įkaitas medyje“ (JAV, 1999 m.). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Milijonieriai“. 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Prajuokink mane“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Tylos riba“ (N-7). 21.00 „Karo vilkai. Jūrų pėstininkai“ (N-14). 22.00 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.35 „Autopilotas“. 1.05 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
BTV
Lietuvos ryto TV
6.30 7.00 7.25 8.00 8.30
Televitrina. Žinios (k). „Auksarankiai“ (N-7). Smagiausios akimirkos. Anim. nuotykių f. „Pingvinuko Džasperio kelionė į pasaulio kraštą“ (Vokietija, 2009 m.). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.
TV3 16.40 val.
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 7.20, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.32 Supermargutis. 10.35 Namų daktaras.
BTV 20.25 val.
11.05 Ilgai ir laimingai. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45 Dokumentinis f. „Leonardas“ (1) (N-7). 16.10 Dokumentinis f. „Leonardas“ (1) (tęs.) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 18.52 Supermargutis. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Leonardas“ (2) (N-7). 21.52, 0.57 Orai. 23.02 Supermargutis. 23.05 Negaliu tylėti. 1.00 Dokumentinis f. „Leonardas“ (1) (N-7).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Valencia Basket“–Madrido „Real“. 12.00 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Utenos „Juventus“. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Parma“–Romos „Lazio“. 15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Šiaulių „Šiauliai“–Kauno „Žalgiris“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“– „Valencia Basket“. 19.15, 21.30, 22.30 Futbolo dievai. 19.45 Italijos „Serie A“ lyga. XXX turo apžvalga. 21.00 Automoto. 22.00 Krepšinio pasaulyje. 23.15 Sportas LT.
lietuvos ryto tv 18.55 val.
15
TrečiADIENIS, balandžio 4, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
siūlo darbą
Šiuo metu ieškome
Įmonei reikalingas darbų vadovas Baltarusijoje, santechnikos ir vėdinimo sistemų montavimo srityje. Lietuvoje tel. 8 699 93 339. 933212
Reikalinga gėlių pardavėja. Tel. 8 698 41 187.
933015
Terminuotam darbui Vilniuje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) gamyboje. Darbas prie technologinių įrengimų, produkcijos paruošimas pakavimui, darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578. 935628
paslaugos Technikos remonto Misija: „Trupė Liūdi“ nori skleisti gerumą ir parlamentarams. Nes
nuo to ir Lietuvai būtų geriau.
Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Nuolaidos į spektaklį – Seimo nariams Pagal Henriko Radausko ir Justi no Marcinkevičiaus poeziją „Tru pės Liūdi“ sukurtas spektaklis „Kokia čia teisybė?“ balandžio 11 d. Menų spaustuvėje Vilniuje bus rodomas paskutinį kartą.
Spektaklio, kuris yra savotiškai jautri, tačiau kategoriška paraiš ka šviesiam jaunimui ir neužte musiam senimui, bilietams bus taikomos ne tik įprastinės nuo laidos moksleiviams bei studen tams, bet ir Seimo nariams bei valstybinių institucijų darbuo tojams. „Kuo valstybinius reikalus tvar kantys asmenys bus geresni, tuo bus geriau ir valstybei. O jie bus geresni tuomet, kai jiems patiems bus geriau. Suteikdami nuolaidą tam tikrų grupių žmonėms, mes tiesiog norime juos paskatinti susipažinti su kiekvienam skir tingai, tačiau visiems aktua lia lietuvių poetų H.Radausko ir Just.Marcinkevičiaus kūryba“, – netradicinį nuolaidų bilietams pasirinkimą komentuoja „Trupės Liūdi“ narys ir spektaklio „Ko kia čia teisybė?“ aktorius Vaidas Kublinskas.
Perkant bilietą nuolaidą į spek taklį taip pat gali gauti pedagogai ir žiniasklaidos atstovai, kuriuos „Trupė Liūdi“ draugiškai no ri įtraukti į scenoje per spektaklį vystomą poetišką pasikalbėjimą ir kasdienį atsakymų ieškojimą. Aktoriai Dominykas Vaitiekū nas, Šarūnas Banevičius, V.Kub linskas, Aistė Lasytė ir Marcelė Zikaraitė poezijos nesistengia paversti dramaturgiškais mono logais. Jie ieško veiksmo, kuris atskleidžia poetinės patetikos ka rikatūros ir žaismingos autoironi jos sintezę. Skambant gyvai mu zikai jaunų aktorių grupė atlieka manifesto pobūdžio aštrų ir jau natviška energija pulsuojantį va landos trukmės spektaklį. Jaunieji kūrėjai teigia: „Būkim atviri, spektaklyje „Kokia čia tei sybė?“ mes ieškom problemų. Prasmingų problemų.“ Pasikinkę Just.Marcinkevičiaus žodžiais skleistą tikėjimą, jog tei sybė ateis, „Trupės Liūdi“ aktoriai veda žiūrovą per du pasaulius – tą, kuris kasdien supa kiekvieną mū sų, ir antrąjį, kartais visiškai prie šingą, pasaulį, slypintį mumyse. VD inf.
Filmas apie S.Jobsą Ashtonas Kutcheris (nuotr.) jau ir taip yra socialinės žiniasklaidos ti tanas, tad jam išties labai tiks būsi mame biografiniame filme vaidin ti velionį „Apple“ įkūrėją Steve’ą Jobsą.
A.Kutcherio atstovas antradienį patvirtino, kad nepriklausomas filmas „Jobsas“ bus pradėtas sta tyti gegužę, kai filmavimosi situa cijų komedijoje „Pustrečio vyro“ aktoriui bus pertrauka. Pirmasis šias naujienas paskelbė leidinys „Variety“. 34 metų aktorius, kuris turi daugiau kaip 10 mln. sekėjų so cialiniame tinkle „Twitter“, per teiks S.Jobso virsmą iš „neval domo hipio“ į kone garbinamą technologijų verslininką. S.Job sas mirė pernai spalį po ilgos ko vos su vėžiu. Filmo scenarijų parašė Mattas Whiteley, jį režisuos Joshua Mi chaelas Sternas. O kino bendrovė „Sony Pictures Studios“ kuria atskirą kino juostą apie S.Jobsą –
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 935276
Kitos Remontuojame ir montuojame santechniką, nuotekų šalinimo, vandens, šildymo vamzdynus ir įrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Tel. 8 698 11 905. 936922
parduoda nekilnojamąjį turtą Naują pusantro aukšto (93 kv. m) apvalių tekintų rąstų namą nukelti (8,3x8,8 m). Kaina 34 000 Lt. Jurbarkas, tel. 8 677 15 149. 936660
Kitas prekes UAB „Statybų kursas“ parduoda 58207,50 Lt vertės reikalavimo teisę į RUAB „Statybų linija“. Daugiau informacijos teirautis bankroto administratoriaus, tel. 8 670 55 560, arba e. paštu arunas@gedeikis.lt.
VD, BNS inf.
Darbo vieta Vilnius Darbo pobūdis: ■ reklamos projektų / paslaugų rengimas, pardavimas ir koordinavimas; ■ asmeninių pardavimų planavimas, vykdymas, analizė; ■ ilgalaikių ryšių su verslo klientais palaikymas, naujų paieška, derybos; ■ rinkos analizė, pasiūlymų teikimas. Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas; ■ daugiau nei 2 metų sėkminga darbo patirtis pardavimo srityje; ■ orientacija į rezultatą, komunikabilumas, atsakingumas, analitinis mąstymas; ■ puikūs bendravimo, derybų įgūdžiai, kūrybingumas; ■ geros anglų ir rusų kalbos žinios, geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ darbo patirtis leidyboje ar žiniasklaidoje būtų pranašumas; ■ vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis. Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.
Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vilniaus regiono pardavimo vadybininkas“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
936382
Šiuo metu ieškome
Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda– Karlshamnas Papildomos sąlygos: • Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m • Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto. • Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. • Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. • Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
pagal 2011 m. Walterio Isaacsono parašytą biografiją.
Vilniaus regiono ParDaViMo VaDYBininKo(-Ės)
Vyriausiojo dizainerio(-ės) Darbo vieta Vilnius Darbo pobūdis: ■ kurti reklamos maketus; kurti įvairaus pobūdžio leidinių dizainą; maketuoti įvairaus pobūdžio leidinius. Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas; ■ daugiau nei 3 metų darbo patirtis; ■ puikūs darbo įgūdžiai ADOBE InDesign, ADOBE Photoshop, ADOBE Illustrator, COREL Draw, ADOBE Flash programomis; ■ kompozicijos suvokimas ir sukūrimas. ■ darbo patirtis spausdinimo ar leidybos srityje. Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.
Skelbimas galioja iki 2012 04 23. Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vyriausiasis dizaineris“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Orai
Šiandien numatomas sniegas ir šlapdriba. Temperatūra bus 2–4 laipsniai šilumos. Ketvirtadienio naktį temperatūra nukris iki 7 laipsnių šalčio, o dieną bus apie 3–4 laipsnius šilumos, kritulių tikimybė nedidelė.
Šiandien, balandžio 4 d.
+3
+4
+4
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+4
Panevėžys
+2
Utena
+2
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
6.42 20.00 13.18 17.13 5.18
95-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 271 diena. Saulė Avino ženkle.
+3
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas +9 Brazilija +28 Briuselis +13 Dublinas +7 Kairas +28 Keiptaunas +25 Kopenhaga +7
Londonas +10 Madridas +17 Maskva +4 Minskas +6 Niujorkas +16 Oslas +9 Paryžius +14 Pekinas +16
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–1
+3
–1
–5
5
ketvirtadienį
–3
+3
+1
–6
2
+3
Alytus
3–8 m/s
–3
+4
+1
–3
3
Ramiajame vandenyne esančiame Fi džio salyne kilę potvyniai be pastogės paliko 8 tūkst. žmonių, ir 5 žmonės žuvo. Liūtis sukėlė atogrąžų ciklonas Daphne, užgriuvęs salyną. Ciklonas atnešė vėją ir lietų. Pasak Fidžio meteorologų, beveik visos salyno upės išsiliejo iš krantų. Aud
ra sukėlė transporto trikdžius. Buvo lai kinai nutrauktas pagrindinio Fidžio oro uosto darbas. Patvino keliai. Australijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pa dėsianti salyno pareigūnams likviduoti nelaimės padarinius. CNN inf., AFP nuotr.
DATOS (balandžio 4 d.) 1965 m. gimė amerikiečių aktorius Robertas Downey jaunesnysis. 1968 m. JAV nužudytas pilietinių teisių gynėjas Martinas Lutheris Kingas. 1969 m. Hjustono (JAV) medikai pirmą kartą pasaulio istorijoje persodino dirbtinę širdį. 1979 m. gimė australų aktorius Heathas Ledgeris. 1985 m. gimė Ispanijos krepšininkas Rudy Fernándezas.
prizas Šią savaitę laimėkite filmų „Gyvenimo medis“ ir „Pats baisiausias filmas 3“ DVD neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 11 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
Vardai Adonis, Algaudas, Ambraziejus, Eglė, Izidorius
horoskopai
penktadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
Vilnius
Skęstantis Fidžis
Rytas
1557 m. gimė LDK valstybės veikėjas Leonas Sapiega. 1818 m. gimė amerikiečių rašytojas Thomas Mayne Reidas. 1896 m. gimė poetas Julius Janonis. 1914 m. gimė prancūzų rašytoja Marguerite Duras. 1919 m. išrinktas pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. 1932 m. gimė rusų kino režisierius Andrejus Tarkovskis.
+3
+2
Praha +15 Ryga +7 Roma +20 Sidnėjus +23 Talinas +4 Tel Avivas +25 Tokijas +18 Varšuva +14
6
7
8
Avinas (03 21–04 20). Ieškosite, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą, trokšite pažinti naujas sritis ar nerealią meilę. Viskas seksis, todėl neabejokite savo jėgomis. Jautis (04 21–05 20). Būsite romantiškai nusiteikęs, atvirai reikšite emocijas. Tik atsiminkite, kad svarbūs ne tik jausmai, bet ir poelgiai. Neignoruokite savo norų. Dvyniai (05 21–06 21). Dirbsite susikaupęs ir greitai, o žodžiai – vienintelis ginklas, kurio jums prireiks. Būsite jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir kitų žmonių veiksmus. Galbūt tie vertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl garsiai jų nesakykite. Vėžys (06 22–07 22). Sėkmingai kursite planus ir juos įgyvendinsite. Su draugais ir bičiuliais apsvarstykite ateities planus: nuspręskite, ką veiksite savaitgalį, kur atostogausite, kaip pramogausite. Liūtas (07 23–08 23). Jausite šeimos ir draugų supratimą bei paramą. Tik nepamirškite, kad ir jiems reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, net jūsų niekas to ir neprašo. Mergelė (08 24–09 23). Galite pakenkti sau ir aplinkiniams, jei nesugebėsite paaiškinti savo ketinimų. Kas nors gali nesutikti su jūsų idėjomis. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo, nes kitą dieną tam gali neprireikti jokių pastangų. Svarstyklės (09 24–10 23). Galimi konfliktai, įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose, tik reikia šiek tiek pastangų. Skorpionas (10 24–11 22). Palankus laikas daryti karjerą, nes būsite ambicingas ir atkaklus. Tad drąsiai ženkite į priekį ir nesitenkinkite tuo, kas pasiekta. Šaulys (11 23–12 21). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti artimą žmogų. Nesilaikykite įsikibęs savo išvadų, verčiau asmeniniu pavyzdžiu pademonstruokite profesionalumą ir vertingą patirtį. Ožiaragis (12 22–01 20). Nepaisydamas faktų galite susižavėti naujomis idėjomis. Galvoje kirbės daugybė minčių. Bet tai nepalankus metas radikaliems pokyčiams, verčiau kruopščiai dirbkite įprastus darbus. Vandenis (01 21–02 19). Abejosite savo padėties tvirtumu, o gyvenimas lyg tyčia siūlys naujų galimybių situacijai pakeisti. Tik ar šie pokyčiai verti pastangų? Priimtas sprendimas gali nepateisinti lūkesčių. Žuvys (02 20–03 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Jums padės įgimtas nuoširdumas.