PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
KETVIRTADIENIS, balandžio 5, 2012
Legendiniam „Lietuvos“ žygiui – 20 metų.
Prezidentė atvėrė R.Paksui kelią į Seimą.
Aktualijos 5p.
Lietuva 7p.
80 (19 381)
Krizės slegiamų žmonių savižudybės tampa Graikijos ir Italijos kasdienybe.
Pasaulis 11p.
Būsto paieškų lošimas Perkantys būs tą klaipėdiečiai ati džiau ėmė vertin ti aplinką, kurioje jis yra. Tačiau specia listai pastebi, kad žmonėms trūksta platesnio požiūrio į norimą įsigyti butą ar namą. Dėl neap sižiūrėjimo nauja kurių džiaugsmas virsta apmaudu, o neįvertinti dalykai tampa naujo būsto paieškų priežastimi.
Kaina 1,30 Lt
„O, geras!“ Taip miesto meras Vytautas Grubliauskas reagavo į klausimą, kokių darbų imsis tapęs Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos prezidentu.
2p.
Aparatams uždažė „akis“
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Pirkėjus klaidino žiema
Praėjusią žiemą viename Sporti ninkų gatvės namų butą įsigijusi jauna šeima jau dairosi naujo būs to. Anot klaipėdiečių, jie negali pa kęsti kaimynų elgesio, netvarkos laiptinėje ir vasarą po kiemą besi šlaistančių neaiškių asmenų. „Butą pirkome žiemą. Prieš tai apžiūrėjome šešis. Šis va riantas atrodė geriausias.
4
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Trukdžiai: aplinkos, kurioje yra butas, neįvertinusiems naujakuriams vėliau galvos skausmą kelia nenuma
tytos sąlygos ir aplinkybės.
Vytauto Liaudanskio fotomontažas
Tikėjęsi, kad dažais užtepti greičio matuokliai nebefiksuos Kelių eis mo taisyklių pažeidimų, mėgėjai paspausti greičio pedalą apsiriko. Specialistai žada dar šią savaitę nu valyti dažus ir tikina, kad jie netruk do fiksuoti pažeidimų.
9
2
KETVIRTADIENIS, balandžio 5, 2012
miestas
Klaipėdos merui – naujos pareigos
Vieta: privačių žemės sklypų savininkai nuo kitų metų už nuosavybę turės mokėti kur kas daugiau.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Žemės mokestis didės Požiūris: anot V.Grubliausko, naujos pareigos – tai dar viena rimta ir
atsakinga misija.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas turės rūpintis ne tik uos tamiesčio, bet ir viso pajūrio kraš to reikalais. Jis išrinktas Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentu.
Susirinkimas, kuriame buvo ren kamas asociacijos prezidentas, vy ko Kretingos rajono savivaldybėje. Į šį postą buvo iškelta tik V.Grub liausko kandidatūra. Kitų savival dybių atstovai vienbalsiai pasisa kė už jį. „Tai dar viena rimta ir atsakin ga misija. Rimtas įsipareigojimas. Pasitikėjimą manimi parodė visų regiono savivaldybių atstovai“, – tvirtino meras. V.Grubliausko teigimu, vienas jo pirmųjų darbų bus su kolegomis išrinkti žmogų, kuris taptų asocia cijos vykdančiuoju direktoriumi. Anot mero, jis dirbs techninį darbą, tiek teikiant paraiškas, tiek koordi nuojant visus procesus, tiek organi zuojant bendrą komunikaciją. Kas taps asociacijos vykdančiuo ju direktoriumi, turėtų paaiškėti po savaitės.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Darbai aiškūs. Asociacija tu ri įsisukti taip, kad taptų ledlau žiu gauti 2014–2020 m. paramą iš ES regiono projektams. Į mūsų asociaciją dėmesį atkreipė ir ki tų apskričių savivaldybės“, – tei gė meras. Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos steigimo sutartis pasi rašyta praėjusių metų pabaigoje. Asociacijos steigėjais tapo vi sos septynios Klaipėdos regiono – Klaipėdos miesto ir rajono, Kre tingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo bei Šilutės rajonų savivaldybės. Pagrindiniai asociacijos tiks lai – plėtoti ir skatinti tarptauti nius Klaipėdos regiono bendra darbiavimo ryšius su kaimyninių ir kitų šalių regionais, aktyviai dalyvaut i tarptaut in iuose pro jektuose, programose ir tarpre gioninio bendradarbiavimo or ganizacijų veiklose. Sutelkti Asociacijos narių pa stangas turizmo srityje, siekiant padidinti Klaipėdos regiono turis tų skaičių. Poreikis įkurti regiono savival dybių asociaciją iškilo 2010 m., kai buvo likviduotos apskričių vir šininkų administracijos.
Klaipėdos savivaldybė kol kas neapsisp rendė, kokį mokestį nuo kitų metų teks mokėti privačių žemės sklypų savinin kams, tačiau spėjama, kad jis kils. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Mokestį skaičiuos nuo žemės vertės
Pasikeitus žemės mokesčio įstaty mui, kiekvienoje savivaldybėje šis mokesti bus skirtingas. Vilniaus valdžia jau nusprendė, kad žemės mokestį mieste kels nuo 3 iki 10 kartų. „Mes dar neapsisprendėme, koks tas mokestis bus. Per balandžio mėnesį sudaryta darbo grupė turi parengti projektą, kurį tvirtins po litikai“, – aiškino savivaldybės Fi nansų ir turto departamento direk torė Aldona Špučienė. Iki šiol žemės savininkams buvo taikomas 1,5 proc. žemės kainos mokesčio tarifas. Nuo šiol įstaty mas numatys plačias tarifo apskai čiavimo žirkles – 0,01 proc. iki 4 proc. žemės vertės. „Įstatyme diferencijavimo krite rijai yra apibrėžti. Mokesčio tarifas priklausys nuo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, nuo žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio ar net nuo žemės naudojimo ar ne naudojimo“, – tikino A.Špučienė. Žemės mokesčio tarifas priklau sys ir nuo sklypo dydžio.
„Tačiau bus atsižvelgta ir į mo kesčio mokėtojo kategoriją, į so cialinę padėtį“, – aiškino valdi ninkė.
Aldona Špučienė:
Aš pati, turėdama 9 a sklypą, mokėda vau po 100 litų. O kaip bus dabar, nežinau.
Iš mokesčių – 970 tūkst. litų
Tačiau bene pagrindiniu rodikliu bus tai, kurioje Klaipėdos miesto dalyje yra sklypas. „Mokestis bus skaičiuojamas nuo žemės vertės. Masinis sklypų vertinimas jau yra atliktas, sudary ti žemės verčių žemėlapiai. Reikės atsižvelgti į strateginio planavi mo ir teritorijų planavimo doku mentuose nustatytus prioritetus. Turėsime įvertinti miesto per spektyvinius dalykus“, – tikino A.Špučienė
Pasak A.Špučienės, Klaipėdo je nėra daug privačių žemės skly pų savininkų, didžioji žemės dalis yra nuomojama iš valstybės. „Per metus iš šio mokesčio į biudžetą surinkdavome apie 970 tūkst. litų. Tai nėra daug“, – aiš kino savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė. Skaudžiausiai šie pasikeitimai gali paliesti miesto pakraščiuose įsikūrusius privačių gyvenamųjų namų kvartalų gyventojus bei so dininkus. Sodininkams – galvos skausmas
Didžiausią nerimą jaučia tie klai pėdiečiai, kurie mieste turi ne tik butus, bet ir sodo sklypus. „Skaičiuojant mokestį galima at sižvelgti į žmogaus socialinę padė tį. Tačiau kaip teks diferencijuoti šį tarifą, turės apsispręsti politikai. Juk jei neturi iš ko mokėti, gali sodo neturėti“, – tikino A.Špučienė. Iki šiol mokėdami po 1,5 proc. žemės kainos, gyventojai mokėjo kur kas mažesnį mokestį. „Aš pati, turėdama 9 a sklypą, mokėdavau po 100 litų. O kaip bus dabar, nežinau. Tačiau įstatymu siekiama, kad žemė yra vertybė ir už ją turi būti mokami mokesčiai“, – prisipažino A.Špučienė. Tačiau specialistė svarstė, kad didžiąją mokesčių dalį turėtų at nešti ne gyvenamoji, o pramoni nė ar kitos paskirties žemė. Pagal įstatymą savivaldybės taryba že mės mokesčio tarifus turi patvir tinti iki šių metų gruodžio 1 d.
Kokybiško vandens uostamiestyje dar teks palaukti Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Klaipėdos šiaurinės miesto dalies gyventojai dar turės palaukti, kol jų namus pasieks kokybiškesnis geriamasis vanduo. Kol kas jiems siūloma labiau pasirūpinti savo dantimis.
Pernai per metus iš bendrovei „Klaipėdos vanduo“ priklausan čios 1-osios vandenvietės buvo paimti 249 mėginiai: dalis jų – iš įvadų, o kita – iš vidaus tinklų.
Pasak bendrovės „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens ty rimo laboratorijos vedėjos Irenos Getautienės, vandenvietės van dens higienos normų reikalavimų neatitikimas yra nežymus, tad di desnio poveikio klaipėdiečių svei katai jie nedaro. Jos teigimu, labiau kenksmingas yra tik fluoridas. Higienos normų reikalavimų iš įvadų neatitiko 24 mėginiai, o iš vidaus tinklų – 19. Dažniausiai buvo viršijamas leis tinas fluoridų kiekis. Tokių mėginių iš viso būta 27. Amonio norma viršyta 15 mėgi
nių, dažniausiai paimtų iš įvadų. „Klaip ėd os vand ens“ Vand en ruoš os departam ento direkto rius Aidas Birgėla atmeta kaltini mus, kad dėl pastaraisiais metais išaugusios fluorozės atvejų kal tas būtent jų tiekiamas geriama sis vanduo. Teigiama, kad tam įtakos tu ri klaipėdiečių vartojami maisto produktai, žalioji arbata ir dan tų pasta. Pasak A.Birgėlos, klai pėdiečiai tokį geriamąjį vandenį geria jau 100 metų, o skundų dėl fluorozės sulaukiama tik pasta ruoju metu.
Kaip paaiškino A.Birgėla, šiuo metu 1-ojoje vandenvietėje sta toma vandens ruošykla, kuri leis pagerinti geriamojo vandens ko kybę – naudojant specialius filt rus bus paš al intas fluor id as ir amonis. Šiuo metu iš vandens šalinami tik sieros vandenilis ir geležis. Planuojama, kad statoma van dens ruošykla bus baigta kitų me tų gale. Nors ji kokybiškesnį geria mąjį vandenį klaipėdiečiams turėjo pradėti tiekti dar prieš porą metų, tačiau statybos darbai užstrigo dėl teismų.
1-osios vandenvietės tiekiamą vandenį vartoja Klaipėdos gyven tojai į šiaurę nuo Danės upės. Tad kol bus įdiegta fluoridus iš vandens šalinanti technologija, šios miesto dalies gyventojams pa tariama naudoti fluoru nepapildytą ar mažesnį jo kiekį turinčią dantų pastą, mažiau vartoti fluoridų tu rinčių maisto produktų bei regu liariai tikrintis dantis. Pietinės miesto dalies gyvento jų vartojamas vanduo atitiko higie nos normų reikalavimus. Pernai iš įvadų ir vidaus tinklų buvo paimta 440 mėginių.
3
KETVIRTADIENIS, balandžio 5, 2012
miestas Suvienijo Parkinsono liga
Paskyrė naują rektorę
Pritarė siūlymui
Vakar sergantieji Parkinso no liga iš viso Klaipėdos kraš to susirinko į Klaipėdos Mari jos Taikos Karalienės parapi jos „Caritas“ būstinę. Čia jie klausėsi juodkrantiškių ko lektyvo „Aušrinė“ koncerto, bendravo su gydytoja neuro loge bei socialinio skyriaus darbuotoja.
LCC tarptautinio universite to Direktorių tarybos nariai pa skelbė, kad nuo šiol įstaigai va dovaus kanadietė dr. Marlene Wall. Šeštąja LCC vadove ta pusi M.Wall skirtingas pareigas universitete užėmė nuo pat jo įkūrimo 1991-aisiais. Rektorės inauguracijos iškilmės numato mos šių metų rudenį.
Vyriausybė pritarė Susisieki mo ministerijos siūlymui, kad dalį uždirbtų pinigų Klaipėdos uostas galėtų skirti miesto sa vivaldybės vykdomiems bend riems miesto ir uosto plėtros projektams. Tokia galimybė at sirastų Seimui pakeitus Klai pėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą.
Naujas baseinas – po trejų metų Planuojamame sta tyti baseine Klaipė doje po vienu stogu turėtų tilpti ir spor tininkai, ir pramo gautojai. Tikimasi, kad naujas statinys duris atvers po trejų metų.
Pos ėd is. Ketv irt ad ien į 14 val. vyks miesto tar ybos Miesto ūkio ir apl in kos augos kom iteto išvaž iuojamasis pos ėd is. Jo nar iai lank ys is bendro vėse „Klaip ėdos nafta“ ir „Gatv ių ap šviet imas“.
s.lukosiute@kl.lt
Kryptis: kaip ir „Gintare“, naujame baseine taip pat treniruotųsi jaunieji sportininkai.
50 metrų baseinas. Jame būtų dvi zonos – skirtoji sportininkams, o kita labiau pritaikyta sveikatingu mo paslaugoms bei pramogoms. Pastarąja baseino dalimi rūpintų si konkursą laimėjęs privatininkas. Pasak R.Zulcos, pasidalijus išlai das savivaldybei būtų lengviau iš laikyti pastatą. Kaip rodo Europos šalių praktika, sportininkams skir ti baseinai būna dotuojami iš mies to biudžeto. Iš sportinių rungčių pasirinktos plaukimas, povandeninis, sinch
Vytauto Petriko nuotr.
roninis plaukimai ir vandensvy dis. Nuspręsta atsisakyti šuolių į
Šiemet planuojama skelbti tarptautinį baseino architektū ros konkursą. vandenį, nes šiems užsiėmimams skirta įranga bei patalpų įrengimas prilygtų prabangai.
Tūkstančio žiūrovų vietų basei nas uostamiestyje būtų pritaikytas kasdieniam naudojimui ir tarptau tinėms varžyboms organizuoti. Šiemet planuojama skelbti tarp tautinį baseino architektūros kon kursą, o kitąmet pradėti projekta vimo darbus. Lėšos finansavimui bus gautos iš naujo ES paramos laikotarpio, kuris prasideda nuo 2014 m. Klaipėdiečiai tikisi, kad naujas baseinas uostamiestyje pradėtų veikti apie 2015 m.
Nuotekų tinklus tikrins revizoriai Vandentvarkos specialistai kons tatuoja, kad Klaipėdos miesto nuo tekų sistemoje yra daugybė nele galių prisijungimų. AB „Klaipėdos vanduo“ įspėja klaipėdiečius, kad vykdys patikrinimus ir baus nele galiai prisijungusius asmenis.
nė, AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų departamento techninio skyriaus viršininkė. Paviršinės ir buitinės nuotekos skiriasi savo užterštumu, kiekiais, todėl jų valymui naudojami skir tingi būdai ir technologijos.
Dvi nuotekų rūšys
Problemos kaina – 100 mln. litų
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus miestų teritorijose dvi nuo tekų rūšys – paviršinės (lietaus) ir buitinės nuotekos – turi būti su renkamos, transportuojamos ir tvarkomos atskirai. AB „Klaipėdos vanduo“ eksplo atuoja apie 538 km buitinių nuo tekų tinklų ir dar 285 km lietaus nuotekų tinklų prižiūri pagal 2003 m. pasirašytą sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe. „Vykdant šių tinklų eksploataci ją ir priežiūrą randame daug lie taus ir drenažinių tinklų prijungi mų į buitinių nuotekų tinklus. Tai prieštarauja Lietuvoje galiojan čių įstatymų ir teisės aktų nuosta toms“, – aiškino Daiva Niedvarie
Miš ios. Šiand ien, Did įjį ketv irtad ie nį, 19 val. vyks Pask ut inės vakar ie nės šv. Miš ios. Jas aukos vysk up as Jonas Boruta. 18 val. Paskutinės vaka rienės šv. Mišios bus aukojamos Kris taus Karal iaus, Šv. Kaz im iero, Šv. Bru nono Kverf urt iečio, Šv. Juozapo Dar bin inko, Evangel ik ų liuteronų baž nyčiose. Minėjimas. Ketv irtad ien į 15 val. prie knechto Danės krant inėje vyks jach tos „Liet uva“ kel ionės apl ink pasaul į 20-mečio pam inėjimas.
Sandra Lukošiūtė
Naujasis baseinas turėtų išdyg ti centrinėje miesto dalyje, netoli „Švyturio“ arenos ir degalinės. Baseino statybos Klaipėdoje at sieitų apie 40 mln. litų. Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekono mikos departamento direktorius Ričardas Zulca viliasi, kad liūdna taisyklė dėl augančių išlaidų per statybas ne visada pasitvirtina. Neseniai Klaipėdos savivaldybės atstovai aplankė du skirtingus per nai pastatytus lenkų baseinus, ku rie iki statybos pabaigos pabran go nežymiai. O Lietuvoje įvairių objektų statybų sąnaudos kartais išauga vos ne dvigubai. Klaipėdoje planuojama statyti 7500 kv. m pastatą, kuriame būtų
Dienos telegrafas
„Kai lietaus ar ištirpusio sniego paviršinis vanduo patenka į bui tinių nuotekų tinklus, kyla daugy bė problemų: perkraunami tinklai, avariniu režimu dirba nuotekų siurblinės, užpilami pastatų rū siai“, – pasakojo D.Niedvarienė. Tačiau didžiausia problema – iki 3 kartų padidėjęs bendras vandens kiekis, patenkantis į miesto nuo tekų valyklą. Stipraus lietaus metu sutrinka nuotekų biologinio valy mo procesas, viršijamas nuotekų valyklos hidraulinis pajėgumas, galimas aktyvaus dumblo išneši mas iš nuotekų valyklos. „Kad suvaldytume situaciją, tu rėtume didinti nuotekų valyklos hidraulinį pajėgumą ir investuo
ti daugiau kaip 100 milijonų litų“, – teigia nuotekų tinklų specialis tė. Pasak jos, racionaliau būtų su tvarkyti miesto nuotekų tinklų sis temas. „Nelegalai“ bus atjungiami
AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė iš skirtines sąlygas įsiteisinti ir lega liai naudotis lietaus nuotekų ša linimo paslaugomis, iki atsiras galimybė jas nukreipti į paviršinių nuotekų tinklus. Sprendžiant minėtas problemas pirmas žingsnis buvo žengtas dar 2010 metais. Bendrovė spaudoje ir savo interneto svetainėje www. vanduo.lt paskelbė informaci ją, kurioje nurodyta, kaip galima įsiteisinti savavališkus paviršinių nuotekų prijungimus prie buiti nių nuotekų tinklų. Pagal AB „Klaipėdos vanduo“ patvirtintą programą, nuolatos ti krinama miesto buitinių nuote kų tinklų sistema ir nustačius ne aiškius prijungimus jie atjungiami užaklinant vamzdžius. Nustačius
savavališką paviršinio (lietaus) tin klų prijungimo faktą turto valdy tojams surašomas aktas, kurio pa grindu skiriama administracinė nuobauda. Tik išimtiniais atvejais, jeigu dėl atjungimo nuo buitinių nuote kų tinklų atsirastų pavojingi teri torijų užtvindymai, atskiri lietaus nuotekų prijungimai gali likti, ta čiau tik sudarius sutartį ir išspren dus apmokėjimą už lietaus vande nį, patenkantį į buitinių nuotekų sistemą. „Kad būtų išvengta nemažų bau dų už savavališką paslaugų naudo jimąsi, raginame visus susitvarkyti ir kuo skubiau atskirti lietaus nuo tekų tinklus nuo buitinių nuotekų tinklų. Bet kuriuo atveju turto savi ninkai turi tai padaryti iš savo lėšų, o mes galime pakonsultuoti ir pa dėti tai atlikti juridiškai teisingai“, – sakė D.Niedvarienė, AB „Klaipė dos vanduo“ tinklų departamento techninio skyriaus viršininkė. AB „Klaipėdos vanduo“ administracija Užs. 938194
Sveik at a. Ketv irt ad ien į nuo 12 iki 14 val. skvere prie „Arkos“ pam ink lo Klaip ėdos valst ybinės koleg ij os Sveikatos mokslų fak ultetas organ i zuoja reng in į, skirtą Pasaul inei svei katos dienai pam inėt i. Reng in io da lyv iai bus kviečiam i šokt i „flashmob“ mankštą-šok į. Save bus galima išban dyt i įvair iose rungt yse, taip pat pasi tikr int i sveikatą. Pensijos. Valstybinio socialinio drau dimo fondo valdyba („Sodra“) infor muoja, kad pensijos į kred ito įstaigo se esančias gavėjų sąskaitas šį mėne sį bus pervedamos 10–12 ir 27 dieno mis, mot inystės (tėv ystės) paš alpos bus pervestos baland žio 16 d. Naft a. Kovą bendrovė „Klaip ėdos naft a“ į term inalo talpyklas perk ro vė 711 tūkst. t naftos produkt ų – 26 proc. daug iau nei pernai tą pat į mė nes į. Past arąjį buvo perk raut a 565 tūkst. t naftos produkt ų. Bendrovės prel im inar ios pajamos šių met ų ko vą siekė 14,9 mln. litų (4,3 mln. eurų) – 45 proc. daugiau nei pernai per tą pa tį laikotarpį – 10,3 mln. lit ų ( 2,9 mln. eur ų). Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il inės metr ikacijos skyr iuje užreg istr uotos 4 klaip ėd iečių mirt ys. Mirė Ona Do nielaitė (g. 1921 m.), Petronelė Skuo dienė (g. 1925 m.), Mykolas Puž aus kas (g. 1931 m.), Bir utė Bruž ienė (g. 1951 m.). Lėb art ų kapinės. Šiand ien laidoja mi Arkad ij Samsonov, Klaud ija Meš kienė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 8 moter ys. Gimė 4 mergaitės ir 4 bern iukai. Greitoj i. Vakar iki 18 val. greitos ios pagalbos med ikai sulaukė 55 išk vie timų. Daug iausia klaipėd iečiai skun dėsi kraujotakos sut rik imais, aukšt u kraujospūd žiu, pilvo skausmais.
4
ketvirtadienis, balandžio 5, 2012
miestas
Būsto paieškų lošimas
Komentarai
Netoli parkas, miesto 1 centras. Būtent šalia jo norėjome gyventi“, – teigė klaipė
dietis. Vyras neslėpė, kad laiptinė iš pat pradžių neatrodė labai tvarkin ga, tačiau blogų kvapų nebuvo. Žie mą kieme nebuvo ir benamių. „Visas grožis atsiskleidė vėliau. Pasirodo, vieni kaimynai yra dide li gyvūnų mylėtojai. Kates ir šunis augina tiesiog laiptinėje. Prie laip tų nuolat padedama maisto. Durys visada paliekamos atviros, kad au gintiniai galėtų bet kada sugrįžti“, – pasakojo klaipėdietis.
Vytautas Šimanskis
Lietuvos turtą ir verslą vert inančių įmon ių asociacijos valdybos nar ys
B
Apie problemas – po sandorio
Buto savininkas tvirtino, jog bandė kalbėtis su kaimynais, bet situacija nepasikeitė. Vyras pastebėjo, jog būstų par davėjai dažnai nebūna atviri. Bu vusi savininkė, tik gavusi pinigus, informavo, kad kaimynė iš viršaus yra ne kartą apipylusi jos butą.
Aplinka: naujos statybos namuose dėl netvarkingų kaimynų paprastai problemų nekyla.
„Negalvojau, kad mano rimtį ga li trikdyti tokie garsai“, – patirtimi dalijosi Vytautas. Siūlo aplankyti kaimynus
Linas Juozaitis:
Kaimynų nesusi pirksi. Anksčiau miesto centras bu vo elitinis rajonas. Tačiau per 20 metų situacija pasikeitė.
„Atlikę remontą iš pagrindų, iš karto apsidraudėme. Nors atrodo butas ir jaukus, negalime apsikęsti aplinkos. Dairomės naujo būsto“, – neslėpė klaipėdietis. Nuvertėjimo galimybė
Su nemalonumais susidūrė ir prieš metus prie Tauralaukio namą įsigi jusi šeima. Vasarą būstą pirkę žmonės ne pagalvojo, kad žiemą juos pasieks už poros kilometrų esančių ga myklų dūmai. „Dabar gali tik save kaltinti dėl neapdairumo ir kęsti“, – apgai lestavo klaipėdiečiai. Prieš me tus į vadinamąjį Miško kvartalą at sikraustęs Vytautas neslėpė, kad čia jį erzina nuolat atsklindantis kvapas, panašus į naftos. „Anksčiau jis tvyrodavo retai. Gal kartą per dvi savaites. Dabar užuodžiu kelis kartus per savaitę“, – tvirtino gyventojas. Anot klaipėdiečio, kvapai plinta ir miesto centre, ir prie miesto li goninės. „Jei jie ir toliau sklis, nekilnoja masis turtas šiaurinėje miesto da lyje nuvertės“, – pastebėjo vyras. Klaipėdietis prisipažino, kad neį vertino ir geležinkelio. Vyras pasa kojo, kad pravėrus langą naktimis girdėti, kaip per garsiakalbius re guliuojamas traukinių eismas.
Nekilnojamojo turto specialistai pabrėžia, kad prieš įsigydami būstą patys žmonės turi labai gerai įver tinti aplinką. „Kaimynų nesusipirksi. Anksčiau miesto centras buvo elitinis rajo nas. Jame butus gaudavo elitas. Ta čiau per 20 metų situacija pasikeitė. Kažkas gavo palikimą ir apsigyve no, kažkas perpirko butą“, – pasa kojo nekilnojamojo turto bendro vės „Ober-Haus“ vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis. Butą išsirinkusiems klaipėdie čiams jis patarė pasikalbėti su namo gyventojais. Tik šie gali papasakoti, kokių problemų kyla, kokie yra kai mynai. Apie situaciją name gali in formuoti ir bendrijos pirmininkė. „Ar tvarkingi kaimynai, galima spręsti iš laiptinės. Ji tikrai daug ką byloja. Jei laiptinėje blogas kvapas, vyrauja netvarka, gali būti, kad jo je gyvena ir asocialūs asmenys“, – pastebėjo L.Juozaitis. „Ober-Haus“ vakarų Lietuvos regiono vadovas pabrėžė, kad ypač šiais laikais reikėtų atkreipti į są skaitų už šildymą dydžius. Pasitaiko, jog žmonės tai padaryti pamiršta. „Žmogus būna nusistatęs kainą, už kurią pirks butą. Tačiau, jei są skaitos už šilumą bute, kurį jis nusi žiūrėjo didelės, gal verčiau pridėti 10 tūkst. ar 15 tūkst. litų ir įsigyti būstą su autonomine šildymo sistema. Tai atsipirks“, – pabrėžė L.Juozaitis. Siekiant, kad žmogaus netrik dytų nemalonūs kvapai, benamiai, jis siūlė pirkėjams atvažiuoti bent penkis kartus įvairiomis savaitės dienomis, įvairiomis oro sąlygo mis į vietą ir įvertinti situaciją. Populiariausi rajonai pasikeitė
Pasak nekilnojamojo turto agen tūros „Kavintenė“ savininkės Vi dos Karaliūnienės, klaipėdiečiai vis apdairiau renkasi būstus. Stengiasi kuo daugiau apie juos išsiaiškinti. Ypač įvertina geografinę padėtį, ar nesklis nemalonūs kvapai. „Dumpių link žmogaus neį manoma įkeldinti. Čia nesivys to ir statybos. Problemiška vieta ir Rimkai. Žmonės „spardosi“ ir dėl
Jakų. Kad ten būtų masiškų pirki mų, man neteko susidurti“, – tvir tino savininkė. Pasak jos, dėl kvapų butus ven giama įsigyti ir Sportininkų, Ma lūnininkų, Pušyno gatvėse. Pirkėjų nežavi ir Žvejybos uosto rajonas bei Mokyklos gatvė, miegamieji rajonai. Pastarojoje vietoje būstai – pigiau si. V.Karaliūnienės teigimu, žmonės įsikurti labiau nori važiuojant Pa langos link, už miesto ligoninės. „Pirkėjai benamių nelabai ak centuoja. Kur yra prekybos centrai, ten ir jų bus. Neišvengsi ir miesto centre, ypač kur yra pradėta ir ne baigta statyba“, – teigė savininkė. Pasak V.Karaliūnienės, keičiasi ir populiariausios vietos, kuriose klaipėdiečiai perka butus. Anksčiau prestižinė vieta buvo Kauno gatvė. Žmonės butus čia pir ko vieną po kito. Dabar „Akropolio“ rajonas žmonių nebevilioja dėl senų namų. Nebepopuliarios ir I.Simo naitytės bei Naujakiemio gatvės. V.Karaliūnienės teigimu, savo vardo nebeturi ir vadinamasis Miš ko kvartalas. Pirkėjus atgrasė gy ventojų atsiliepimai, kad raudonų plytų namai yra, krinta plytos, o po renovacijos drėksta namų sienos. Dabar dažniau žmonės būstus nori įsigyti Baltijos prospekte.
Vytauto Petriko nuotr.
Apsispręsti padės žemėlapis
Nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas pabrėžė, kad, norėdami iš vengti nemalonių kvapų, žmonės į vietą, kurioje ruošiasi pirkti butą, turi žiūrėti globaliau. „Pasiimti žemėlapį ir pažiūrė ti, kaip ta vieta atrodo mieste, ko kie aplink yra objektai. Pasižiūrėti planus, kas numatoma daryti neto liese. Žvilgsnis iš aukščiau kartais nustebina“, – aiškino vadovas. A.Bružas prisiminė, jog jį nustebi no iš Maskvos atvykę rusai, kuriems siūlyta įsigyti apartamentus Vanagu pės kvartale, Palangoje. Pirkėjai tvir tino, kad ši vieta jiems netinka, nes netoli yra oro uostas ir kapinės. „Užsieniečių požiūris – visai ki tas. Jie žemėlapyje mato labai ma žą atstumą. Realiai iki kapinių nuo minėtos vietos yra du, iki oro uos to – penki kilometrai“, – komen tavo vadovas. Agentūros direktorius nuogąs tavo, kad ateityje dėl uosto krovos garsų, sklindančių kvapų iš tie sų gali kristi nekilnojamojo turto šiaurinėje miesto dalyje kainos. „Kuo aktyvesnis bus uostas, tuo labiau kris šalia esančių rajonų ne kilnojamojo turto vertė“, – teigė A.Bružas.
utai vert inam i analog ų me todu. Tam parenkam i kuo panašesn is turtas į vert ina mąj į. Pirm iaus ia dėmes ys kreipiamas į namo stat ybos met us, jo būklę, vietą, kurioje yra, buto plotą, būklę, kelintame aukšte jis yra. Pasta rasis dalykas ypač svarbus. Skaičiuo jant buto kainą, įvert inamos ir gret i mybės – kiemas, ar jame yra žaidimų aikštelė. Į kaimynus atsižvelgiama tik tuo atveju, jei šie kenkia laiptinei – nio koja, dėl jų kaltės yra nemalonus kva pas. Jei šeima yra asocial i, bet nieko nedaro, tai neatsispindi vertėje. Būsto vertinimui ypač svarbus laikas. Įverti nami būtent tą dieną atlikti nekilnoja mojo turto sandoriai, esantys duome nų bazėje. Vertinant butą kitą dieną, jo kaina gali kisti.
Edmundas Jankus
Nek ilnojamojo turto agent ūros „Gijoneda“ vadovas
P
rieš pirkdami nekilnojamą jį turtą, žmonės tur i apsi spręsti, kokioje vietoje nori gyvent i. Tada rinkt is seną ar naują stat ybą, nes tai labai skir tingi dalykai. Perkant reikia įvertinti namo, buto būklę, į kurią pusę kam barių langai, ar keista elektros insta liacija. Svarbu įvert int i, ar šal ia yra mok ykla, daržel is, parduotuvė, kad būtų patogu. Dėmesį reikia atkreipti ir į susisiekimą, į automobilių stovėji mo vietas, kiemą. Dėl mašinų stovė jimo problemų paprastai nekyla tik prie naujos statybos namų. Perkant namą, į pagalbą geriau pasitelkti spe cialistą, kad šis įvertintų, iš kokių me džiag ų, ar kokybiškai jis pastatytas. Šiuo atveju nereikėtų taupyti, nes vė liau brangiai gali tekti mokėti visą gy venimą.
5
KETVIRTADIENIS, balandžio 5, 2012
aktualijos
Gyvenimas, atiduotas augančiai Klaipėdai Tegu stiebiasi rūmai į aukštį, Jūsų rankų stiprių iškelti! Tegu primena skrendantį paukštį Mūsų miestai ir kaimai gimti. Juozas Macevičius
Ryžtas: 1992 m. aplink pasaulį išplaukusios jachtos „Lietuva“ įgula.
Jachtos „Lietuva“ archyvo nuotr.
Žygis tampa istorija Šiandien sukanka dvidešimt metų, kai „Lietuva“ išplaukė į įstorinę kelionę – tai buvo pirmoji mūsų šalies jachta, api plaukusi pasaulį. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Paminės kukliai
1992 m. balandžio 5-ąją drąsų žygį pradėjo Steponas Kudzevičius, Ri čardas Ramanauskas, Rimas Dar gis, Gediminas Pilaitis, Egidijus Maksvytis, Jonas Lymantas, Rimas Ivanauskas, Juozas Gvazdaitis. Šiandien įgulos nariai, tarp ku rių jau nebėra R.Dargio, įspūdingos kelionės sukakties paminėti rinksis prie jachtos „Lietuva“. „1992 metais „Lietuvai“ buvo 16 metų. Klaipėdos jūrų buriuoto jų klubas ją pagal panaudos sutar tį gavo iš Klaipėdos miesto sporto komiteto. Dabar ji jau visai senu tė – 36-erių“, – pasakojo ilgame tis jachtos kapitonas Steponas Ku dzevičius. Dalyvavo regatoje
Apie kelionę aplink pasaulį S.Ku dzevičius teigė galįs pasakoti visą naktį. Buvo visko – ir bėgimų nuo uraganų Endriu ir Colina, ir „ak mens gaudymas“ dideliu greičiu, o paskui ilgas jachtos remontas, ir „pasisėdėjimas“ ant koralinio rifo, ir ilgi, nuobodūs, nervingi iki 25 pa rų plaukimo etapai be sustojimų. Jachtos „Lietuva“ kelionė aplink pasaulį truko vienus metus vieną
mėnesį ir vieną savaitę. Prasidėjo ji dalyvaujant „Catty Sark“ regatos Amerikos atradimo 500-osioms metinėms skirtame renginyje „Ko lumbus 92“. Ir „Lietuvai“ joje ne blogai sekėsi. Pirmajame etape iš
Steponas Kudzevičius:
Pasaulis prieš 20 metų buvo ramesnis – mums plaukiant nieko nesigirdėjo nei apie Somalio pi ratus, nei apie tero ristus. Lisabonos į Kadisą ji nugalėjo sa vo grupėje, o absoliučioje įskaito je liko trečia. Iš Kadiso į Puerto Riką absoliu čioje įskaitoje „Lietuva“ buvo try likta iš 400 regatos dalyvių. Iki pirmos vietos savo grupėje Atlanto vandenyno etape pritrūko tik vie nos valandos. Toliau Niujorkas, Bostonas – ilgi iki dviejų savaičių laukimai, kol at plauks atsilikusios jachtos. Užuot per Atlantą su kitais regatos da lyviais grįžusi į Liverpulį, jachta
„Lietuva“ pasirinko kelionę aplink pasaulį – Karibai, Panama, Marki zų salos, Samoa Pago Pago, Aust ralija, Keiptaunas Pietų Afrikos Respublikoje. Pasigenda valdžios palaikymo
„Pasaulis prieš 20 metų buvo ra mesnis – mums plaukiant nieko nesigirdėjo nei apie Somalio pi ratus, nei apie teroristus. Greitai gaudavome reikalingas vizas. Šiek tiek neramu buvo Karibų jūroje. Buvome girdėję, kad Kolumbijos narkotikų prekeiviai puola jach tas. Grįždami nelindome į Raudo nąją jūrą ir Sueco kanalą, nes tame regione vyko karai“, – prisiminė S.Kudzevičius. „Lietuvos“ kelionė aplink pa saulį buvo kukli finansine prasme. S.Kudzevičius prisiminė, kad Ūkio ir energetikos ministerija skyrė 50 tūkst. JAV dolerių. „Mūsų kelionė aplink pasaulį tu rėjo didžiulę įtaką. Po jos prasidė jo buriavimo pakilimo banga. 1994 m. pradėti žygiai, kaip į Klaipėdą pritraukti prestižinę „Tall Ship“ regatą. Tai padaryti pavyko tik po 15 metų. Pasigendame palankesnio šalies valdžios požiūrio į buriavi mą. Dabar visa našta dėl šalies jū rinio prestižo užkrauta ant pečių vienai Klaipėdos miesto savival dybei“, – svarstė S.Kudzevičius. Po jachtos „Lietuva“ jau kitais metais aplink pasaulį apiplaukė jachta „Laisvė“. Lietuvos 1000mečio proga tam ryžosi jachta „Ambersail“. Po jos aplink pasaulį apiplaukė Andrius Varnas su jach ta „Ragainė II“.
Nori prisivilioti dar vieną regatą Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Uostamiestis puoselėja idėją 2015 m. tapti vienu iš didžiausios pasau lyje jachtų regatos „Volvo Ocean Race“ tarpiniu sustojimo tašku.
Klaipėdos regiono plėtros tarybos posėdyje Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pristatė siūlymą da lyvauti tokio masto renginyje. „Paraišką dalyvauti atrankoje tu rėtų teikti savivaldybė. Tačiau be regiono ir respublikinio palaikymo, kažin ar tai mums vieniems pavyk tų. Be abejonės, prie bendro reikalo turėtų prisidėti ir uostas, o gal net ir
privačios lėšos“, – kalbėjo meras. Daugelis pasaulio uostų ne vienus metus kovoja dėl tokios galimybės. „Mums tektų susirungti su Švedijos Stokholmo uostu, Olandijos Ams terdamu. Klaipėdai tai kol kas tik teorinė galimybė, bet tam, kad tai taptų realybe, turime padaryti vis ką“, – sakė V.Grubliauskas. Visame pasaulyje garsi jachtų re gata vyksta kas trejus metus. Šie met regata finišuos Airijoje, Gal vėjaus mieste. Po trejų metų finišo uostu norėtų tapti Klaipėda. 2009-aisias uostamiestis bu vo tapęs regatos „Tall Ships Ra ces“ finišo uostu. „Būtų puiku pretend uot i tapt i fin iš o uos
tu. Žinoma, pasiruošimas šiam renginiui kainuos ne vieną mili joną litų, tačiau šios regatos or ganizatoriai pateikia įspūdingus skaičius, kokią naudą gauna re gatą priėmęs uostas. Teigiama, kad nauda investicijas viršija ke liasdešimt kartų“, – sakė Klai pėdos meras. V.Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad uostamiesčio struktūra ir patir tis panašioje regatoje gali būti pa traukli renginio organizatoriams. „Tačiau vien mūsų noro ar ambi cijos nepakanka, turėsime įvykdy ti ir vieną sąlygą – regatoje turi da lyvauti šaliai atstovaujanti jachta“, – tikino V.Grubliauskas.
Vyresniosios kartos klaipė diečiai patyrė skaudžią ne tektį: eidamas 81-uosius mirė vienas garsiausių uos tamiesčio statybininkų My kolas Pužauskas. Simboliška, kad M.Pu žauskas pradėjo dirbti Klai pėdoje, miestui nuo įkūrimo sulaukus lygiai 700 metų – 1952-aisiais. Šiandien jau neįmanoma pasakyti, ar po pastarojo ka ro likę miesto griuvėsiai, ar kitos priežastys lėmė bega linį Velionio pasišventimą statybininko profesijai, nes visas gyvenimas vėliau bu vo atiduotas augančiai Klai pėdai. M.Pužausko atsidavimas pasirinktai profesijai buvo tiesiog stebėtinas, draugai, kolegos, net šeimos nariai jį pelnytai vadino vaikščiojan čia enciklopedija. O sukauptos žinios, įgytas patyrimas, laikui bėgant, iš siliejo į keletą knygų, kurio se patraukliai, gyvai pasa kojama apie atgimstantį, besikeičiantį Lietuvos uos tamiestį. M.Pužausko autoritetas, profesiniai sugebėjimai ne liko nepastebėti. Bene žy miausias jo karjeros šuolis įvyko 1961 m., kai tapo 1-o sios statybos valdybos vado vu. Jau tais metais jam vado vaujant buvo baigtas statyti upių prieplaukos administ racinis pastatas, 1962-ai siais – „Vaivos“ kinoteatras, 10-oji vid ur in ė mok yk la, „Neptūno“ restoranas, 1963-iaisiais – buvę mies to kultūros rūmai – dabar tinis Muzikinis teatras. Mo kyklos, lopšeliai-darželiai, prekybos centrai, nauji gy venamųjų namų kvartalai – tai iš esmės keitė Klaipėdos veidą. Jam vadovaujant pa statytas ir pirmasis Klaipė doje devynaukštis gyvena masis namas priešais Senąjį turgų. Taip pat 1964 m. M.Pu žauskui vadovaujant, Gargž duose pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, tapęs svarbiu objektu visiems Va karų Lietuvos regiono staty bininkams. 1967 m. pradėtas staty ti Klaipėdos namų statybos
kombinatas, kurį „palei dus“, prasidėjo naujas Klai pėdos augimo etapas. 1969 m. pastatyti Jūrų prekybos uosto kultūros rūmai J.Ja nonio gatvėje. 1970–1973 m. jis vadovavo Celiuliozės ir kartono kom binato naujojo kartono ce cho statybai, dar po metų – 1974-aisiais, miestas pa sipuošė iki tol neregėtu sta tiniu – Lengvosios atletikos maniežu. Neįmanoma surašyti vis ko, kas Klaipėdoje ir vakarų Lietuvos miestuose ir mies teliuose buvo pastatyta sta tybininkų, kuriems vado vavo M.Pužauskas. Jis yra 12 išradimų statybos srityje autorius. M.Pužauskas dirbo Pir mosios statybos valdybos viršininku, Statybos tresto vyriausiuoju inžinieriumi, Namų statybos kombinato vyriausiuoju inžinieriumi. Už savo profesionalumą, at sidavimą darbui, atkaklumą ir sumanumą pelnė ne vieną vyriausybinį apdovanojimą. Kaip savo nepakeičiamą mo kytoją Velionį prisimena ir vertina ištisa Klaipėdos sta tybininkų karta. M.Pužauskas gimė 1931 m. Lebedžių kaime Kauno rajone, aukštąjį išsilavini mą įgijo baigęs Kauno poli technikos instituto Klaipė dos fakultetą. Skaudų praradimą išgyve na jo žmona Justina, duktė Violeta, anūkai Mindaugas ir Rokas, Velionio artimieji ir draugai. Velionis pašarvotas Šv. Juo zapo Darbininko bažnyčios šarvojimo salėje, atsisveiki nimas – ketvirtadienį, kars tas išnešamas penktadienį 12 val., laidojamas Lėbartų ka pinėse.
6
ketvirtadienis, balandžio 5, 2012
nuomonės
Mitai ir tikrovė
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Lietuviai, lenkai ir Rusija? Valentinas Beržiūnas
E
nerg et ikos min istr as Arv ydas Sekmokas iš reiškė nuomonę, kad Lenk ija galut in į savo sprendimą dėl tolesnio dalyvavi mo Visagino atominės elektrinės (AE) projekte gali priimti, kai bus pasirašyta koncesijos sutartis. Du politologai iš Lenkijos ir Lietu vos mano, kad „Lenkija turėtų siek ti dialogo su Lietuva, užuot kėlusi reikalavimus“. Atsispyrę nuo šių pareišk imų ga lėt ume pab andyt i įvert int i mū sų santyk ius su kaimyne. Kaip jie klostosi ir klostysis?
Lietuva per pastaruo sius metus naiviai vertino santykių su Lenkija potencialą. A.Sekmoko pareiškimą suku įver tinti. Aišku tik tai, kad jei lenkai no rės bendradarbiaut i, bendradar biaus. Sąlyga čia tik viena – Visa gino projektas turi būti rentabilus. Jei lenkai matys, kad projektas at siperka, galbūt jų elektros energ i jos bendrovės prisijungs. Lenk ams būt ų naud ing as tiek elektros tranz itas į Vok iet iją, tiek papildomi elektros generacijos pa jėgumai. Tokiu atveju, jei Visagino projektas vis dėlto įgaus pag rei tį (vilk imės), įgaus pag reit į ir kit i energetikos projektai. Laiko daug, o elektros tilto projektas įgyvendi namas palyginti greitai. Vis dėlto neturėtume pamiršti, kad Lenk ija nesuinteresuota palaik y ti mūsų energet inės pol it ikos dėl vertybinių idealų. Kai kurie mano, kad lenk ų abejin gumas susijęs su Lietuvos politika tautinių maž umų klausimu. „Lenkijai vis labiau pereinant į puo limą, Lietuva natūraliai užima gy nybinę poziciją. Reikalavimai var gu ar bus veiksmingi, jie prives tik prie nesibaigiančių raginimų atsi lyginti, taip diskredituojant abi ša lis“ – rašo straipsnyje politologai. Jau pat s teig in io formulav imas („Lenk ija puola, o Liet uva užima
gynybinę poz ic iją“) tars i leid žia manyti, kad tarp abiejų šalių vyks ta reikšmingas konfl iktas. Ar tikrai? Iš principo taut in ių ma žumų klausimas – kiekv ienos ša lies vidaus reikalas ir Liet uva šį klausimą sprend žia tikrai konst ruktyviais metodais. Kyla mintis, kad tos problemos, ku rios dabar eskaluojamos, regis, ke liamos tik todėl, kad nėra kitų klau simų, dėl kur ių reikėt ų sėst i prie derybų stalo. Ar „konfl iktą“ skat ina Rusija? Dvel kia sąmokslo teorija. Žinoma, Mask vai neparanku prarasti dujų tiekimo monopolį, bet ar Varšuvai labai svar bu, kad reversinis dujotakis būtų? Ar būt ų mums sunk u susitart i, jei su taptų mūsų ir lenkų nuomonės? Šiuo met u Lenk ijos sant yk iai su Lietuva, reg is, formuojami Rados ławo Sikorsk io kabinete. Ar turė tume kalt int i Lenk ijos diplomat i jos vadovą „pardavus“ Lietuvą Ru sijai? Juk būtent lenk ų diploma tijos vadovas nuolat primygt inai kel ia taut in ių maž umų klausimą, kur tik gali. Kuo Rusijai naudinga remti lenk ų maž umą – irgi sunku pagrįsti. Maskva tur i kur kas reikšminges nių svert ų paveikt i Liet uvos vi daus pol it in į gyven imą, nei žaist i tokius žaidimus. Net Latvijoje ir Es tijoje maž umų klausimas – Krem liaus elito retorika. O gal sakysime, kad ir tarpukariu su Lenkija būtu me išsprendę Viln iaus užėm imo problemą, tačiau pagal ius į rat us kišo Maskva? Vis dėlto, jei, tikėt ume pol itolo gais, užk ul isin iai žaid imai vyks ta (Maskva skat ina Liet uvos ma žumas reikšt i pretenz ijas dėl pa vardžių, lentelių ant namų ir švie timo sistemos), tai turėtų atskleis ti visuomenei ats ak ingos Liet u vos tarnybos. Kaltų paieška tikrai neužtruktų. Atrodo, jog kalbos apie rusų ir lenkų aljanso, neva valdomo iš Maskvos ir kiršinančio lietuvius su lenkais, sce narijus – tik bandymas ieškoti pasi teisinimo, kad iliuzijomis grįsta „stra teg inė“ part nerystė, tiesiog nebuvo „strateginė“, o veikiau asmeninė. Reg is, Liet uva per pas tar uos ius met us naiv iai vert ino sant yk ių su Lenk ija potencialą ir sąmonin gai apleido kitas užsienio politikos kryptis. Žinoma, niekas nesako, kad mes netur ime su Lenk ija kalbėt is pra gmat iškai, tač iau tik ne vedam i iliuzijų. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Klaipėdos miesto sav ivaldybės tar ybos narė, LSDP Klaipėdos skyr iaus pirm in inkė
A
ntrą dešimtmetį miestą valdantys liberalai nepra leidžia progos pasigirti, kad „Klaipėda – tai mes, o mes – tai Klaipėda“. Kaip rašo jų ideolo gas L.Donskis, „Klaipėda yra natūrali liberalų citadelė jau vien todėl, kad ji toli nuo tų finansinės ir politinės ga lios taškų, kurie greitai deformuo ja liberalizmo idėjas ir praktikas“. Klysta L.Donskis. Ir vietose, Klaipė doje, deformuojasi liberalizmo idė jos ir praktikos, kai pakvimpa dide liais pinigais. Ką pastebi svečias, atvykęs į Klai pėdą? Jeigu važiuoji iš Tarptautinės perkėlos, vaizdelis nykus – dykvie tės ir toks duobėtas kelias, kad daž nas lieka sulamdytais automobilių ratais. Dairantis po miestą pastebi, kad jis pavargęs, išsiskiria tik atski ros gražios oazės – sutvarkyti kvar talų „gabaliukai“. Miesto puošmena – jūra, ne politikų, o Dievo duotybė mums. Tačiau ir jūros per tiek me tų nesugebėta išnaudoti nei mies tiečių poilsiui, nei turizmo plėtrai. Klaipėdiečiai slidinėti ar vandens pramogų važiuoja į Druskininkus, kurie net jūros neturi. Savivaldybės taryboje diskutuojant apie miesto strateginį planą liūdna buvo klau
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Baisiau nei sovietmečiu
Perskaitęs S.Lukošiūtės straipsnį „Poliklinikos pacientai – it pastum dėliai“ („Klaipėda“, 2012 03 30) no riu pasidalyti savo patirtimi. Šioje poliklinikoje lankausi kelis kartus per metus. Tvarka joje, mano pastebėji mu, baisesnė nei sovietiniais laikais. Norint patekti pas gydytoją reikia pasiimti taloną. Juos dalija paskutinį mėnesio penktadienį. Tą dieną po liklinikoje būna tokios eilės, kaip prie deficitų sovietiniais laikais. Pagyve nę žmonės priversti grūstis siaura me koridoriuje. O prisiskambinti į registratūrą ten išties neįmanoma. Jonas
Gąsdinti nepatinka
Atsiliepdami į vakarykštę Madam Funk žinutę, Klaipėdos atliekų sis temos administratoriai primena, kad jei norime gyventi švariai, už atlie kų tvarkymą reikia mokėti visiems.
tų kalbų tik šnipštas. Miesto simbo liu galėjo tapti piliavietė, graži pra džia buvo padaryta. Bet jos rekonst rukcija užsitęsė, net aplinka liko nesutvarkyta. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras griūva. Daug metų buvo vil kinamas vietos naujo teatro staty bai parinkimas. Ir krizės sulaukėme. Viskas per miesto vadovų nesup rantamą užsispyrimą – teatro va dovė nepatiko. O galima buvo naują teatrą įtraukti į valstybės strateginių objektų sąrašą, net pinigai galimybių studijai buvo gauti iš valstybės biu džeto. Dabar statybai parinkta vieta tokia ambicinga, kad reikia iš verslo struktūrų dar ir žemę išsipirkti. Įst rigome ilgam. Visa paguoda, kad se namiesčio puošmena – Dramos teat ras – pagaliau rekonstruojamas. Tiesa, turime „Švyturio“ areną. Tačiau ir kiti miestai arenas pasi statė, ne ką blogesnes, net piges nes, – dar pernai ėmėme 11 mln. li tų paskolą arenos statybos skoloms padengti. Vieša paslaptis mieste, kad ir vėl, pasak L.Donskio, „susi pynė politinės ir finansinės galios taškai, kurie deformuoja liberaliz mo idėjas ir praktikas“. Ir išsisklai do mitai. Matyti apnuoginta tik rovė: nėra subalansuotos miesto plėtros, numarintas senamiestis, didelis oro užterštumas, gyventojai ieškosi saugesnės aplinkos ir kelia si į užmiestį, parama smulkiajam ir vidutiniam verslui – tik tuščia dek laracija, nugyventa sporto bazė, pergrūsti automobiliais, suniokoti daugiabučių kiemai ir žalieji plotai, apleisti paplūdimiai (Mėlynąją vė liavą atėmė).
Atliekų tvarkytojams tikrai nepatin ka pranešti žmonėms apie jų sko las, ir juo labiau – gadinti žmonėms nuotaiką teisminiais ieškiniais. Bet pagal įstatymą skolininkams tenka priminti ir jų pareigas, ir atsakomy bę už skolas. O dėl esą „permokė tų“ milijonų, Madam Funk, nerei kėtų turėti iliuzijų. Tai Klaipėdos miesto savivaldybės sukaupti ir dar nepanaudoti pinigai, kuriais jau do mėjosi ir įvairiausio rango politikai, ir prokurorai, bet nieko blogo nera do. Kur tuos milijonus reikia išleis ti, nuspręs klaipėdiečių į miesto val džią išrinkti atstovai.
darbo pabaigos, tikėjausi, kad dabar tikrai prisiskambinsiu. Bet vis tiek niekas neatsiliepė. Taloną pas gydy toją praradau, o kitą gavau tik praėjus dviem mėnesiams. Be to, kiek lan kausi įvairiose gydymo įstaigose, tik šitoje teko susidurti su tokiomis aro gantiškomis registratorėmis.
KRATC administracija
Šokiruoja registratorių arogancija
Galiu pasirašyti po kiekvienu saki niu S.Lukošiūtės straipsnyje „Polik linikos pacientai – it pastumdėliai“. Buvau pasiėmusi taloną pas gydytoją endokrinologą, bet, kaip tyčia, tądien susirgau gripu. Visą dieną bandžiau prisiskambinti į registratūrą tikėda masi apsilankymą pas gydytoją ati dėti kitam kartui. Poliklinika dirba ki 18 val., tad, likus pusvalandžiui iki
Asta
Stovos skaitiklius – visur
Sužinojau, kad Klaipėdos senamies tyje už automobilių stovėjimą reikės mokėti ir po 18 val. Suprantu miesto vadovų siekį į savivaldybės biudžetą pririnkti dar daugiau pinigų. Tačiau siūlau apmokestinti mašinų stovė jimą visame mieste. Įsivaizduojate, Klaipėda taptų turtingiausiu miestu Lietuvoje ir net Rytų Europoje. Tiesa, pirmaisiais metais, kol miestui tek tų mokėti už stovos skaitiklių įsigi jimą, biznis būtų mažesnis, o vėliau pradėtų kristi pinigai, jog net netu rėtume kur jų dėti. O kur dar baudos, kurios įplauktų į miesto kasą už ne susimokėjimą? Vairuotojas Tadas Parengė Sandra Lukošiūtė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Lilija Petraitienė
syti – smulkių darbelių rinkinys, o ne miesto vizija. Pasiūliau važiuoti patirties semtis į Druskininkus pas socialdemokratą R.Malinauską. Įsižeidė. Kaip jie ga li mokytis ir dar iš socialdemokra to. Jie tik gali mokyti. Demagogijos – taip. O tikrovė – dešimtmetį tru kęs valdymo rezultatas – nugyven tas, aptriušęs miestas. Kas gi tokio išskirtinio yra pastatyta Klaipėdoje per pastarąjį dešimtmetį? Klaipėdiečių ir turistų lankomiau sias objektas – „Akropolis“. Klesti jis pačiame miesto centre. Neneigiu, reikalingas: prekybos centrai, pra mogos ir paslaugos vienoje vietoje. Bet ne centre. Galėjo jis išdygti mies to pakraštyje. Taip būtų sukurta ir darbo vietų transportininkams, bū tų buvusi sutvarkyta kuri nors uosta miesčio pakraščio dalis. Kas atsitiko pastačius šį gigantą miesto cent re? Mažiausiai dešimties kilometrų spinduliu žlugo smulkusis ir vidu tinis verslas. Mažos parduotuvėlės, įvairios paslaugų įmonės, kavinu kės neatlaikė konkurencijos. Mūsų valdžios galvos, atidavusios didžiu lį sklypą „Akropoliui“ miesto cent re, išpešė simbolinę naudą – sutvar kytą sankryžą, kuri pačiam prekybos centrui pirmiausia buvo reikalinga. O gal, kaip sakė mūsų politikos patriar chas, „kas gali paneigti“, kad čia su sipynė tie, anot L.Donskio, „finan sinės ir politinės galios taškai, kurie greitai deformuoja liberalizmo pra ktikas“? Atsiradus „Akropoliui“, nu mirė ir Klaipėdos senamiestis. Dabar politikai turi kur liežuvius pamiklin ti – suokia apie senamiesčio gaivini mą, kuria grandiozinius planus. O iš
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtadienis, balandžio 5, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Skubins atsakymus
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasi rašė Seimo priim tą įstatymą, kuriuo Rolandui Paksui at veriamas kelias į parlamentą. Tačiau Seimas paragintas Lietuvos Konstitu ciją suderinti su Eu ropos žmogaus tei sių konvencija.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad tarnybos tu rėtų atsakyti į visuomenei kylan čius klausimus dėl situacijos Gar liavoje, kur neįgyvendinamas teis mo sprendimas perduoti mažame tę motinai.
Viltis: Seimo rinkimų įstatymo pataisai įsigaliojus, 2004-aisiais per apkaltą iš prezidento pareigų paša
lintas R.Paksas galėtų šiemet spalį dalyvauti Seimo rinkimuose.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Vers duris į didžiąją politiką Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Apribojimai 4 metams
Prezidentūra vakar pranešė, kad valstyb ės vad ov ė pas iraš ė ko vo 22-ąją parlamentarų priim tą Seimo rinkimų įstatymo pa taisą. „Seimo nariu negali būti ren kamas asmuo, kurį Seimas ap kaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo spren dimo pašalinti iš pareigų ar pa naik int i Seim o nar io mand at ą įsigaliojimo dienos nepraėjo ket veri metai“, – taip formuluojama ši pataisa. Šiam įstatym ui įsigal ioj us, 2004-aisiais per apkaltą iš prezi dento pareigų pašalintas R.Pak sas galės jau šiemet spalį dalyvau ti Seimo rinkimuose. Prezidentūros pranešime spau dai primenama, jog dar pernai
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre paskelbė, kad „uždrausdama per apkaltą paša lintam asmeniui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą Lie tuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją“.
Šalies vadovė kvie čia Seimą skubiai teikti būtinas Kons titucijos pataisas.
sausį paskelbtame Konstituci nio Teismo (KT) pareiškime taip pat pabrėžiama, kad įgyvendi nant EŽTT sprendimą turi būti priimtos atitinkamos Konstitu cijos pataisos. „Todėl šalies vadovė kvie čia Seimą, turintį išskirtinę teisę siūlyti Konstitucijos pakeitimus, skubiai, dar per šią sesiją, teikti būtinas Konstitucijos pataisas“, – teigiama prezidentūros prane šime spaudai. Aktualu dviem asmenims
Pataisos – nepakankamos
Prezidentės teigimu, Seimas ne leistinai užvilkino šios problemos sprendimą. Pavėluotai priimtos Seimo rin kimų įstatymo pataisos, pasak D.Grybauskaitės, „yra nepakan kamos, tačiau tai pirmas žingsnis pašalinti žmogaus teisių pažei dimus“. Ji priminė, kad pernai
Iki šiol galiojęs Seimo rinkimų įstatymas numatė, kad asmuo, kurį parlamentas apkaltos pro ceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario manda tą, iš viso daugiau niekada gyve nime negali kandidatuoti į parla mentą. Pernai sausį šį įstatymą sukriti kavo EŽTT – konstatavo, kad šis apribojimas neproporcingas. KT
2004-aisiais išaiškino, kad galio janti Lietuvos Konstitucija nelei džia per apkaltą pareigas prara dusiam asmeniui daugiau niekada gyvenime siekti tų pareigų, ku rias pradedant eiti reikia prisiek ti: prezidento, Seimo, Vyriausybės nario, teisėjo, valstybės kontrolie riaus. Po pernykščio EŽTT sprendi mo Seimas ėmėsi taisyti padėtį. Tačiau pagal parlamentarų šie met priimtą įstatymą Konstituci ja nebuvo pakeista. Lietuvoje dabartinio įstatymo pakeitimai kol kas aktualūs tik dviem asmenims – R.Paksui ir iš Seimo per apkaltą 2010 m. paša lintam Linui Karaliui. Europarlamentaras R.Paksas jau pareiškė ketinąs dalyvauti šių me tų spalio 14 d. vyksiančiuose nau jojo Seimo rinkimuose.
Plačiau apie tai kl.lt
Teismas neišgirdo V.Gailiaus Lietuvos vyriausiasis administ racinis teismas (LVAT) atmetė iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pa reigų atleisto Vitalijaus Gailiaus (nuotr.) atskirąjį skundą.
V.Gailius prašė teismo sustabdy ti konkursą į įstaigos vadovo pa reigas ir pakeisti jam nepalan kų pirmosios instancijos teismo sprendimą netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. LVAT penkių teisėjų kolegijos sprendimas galutinis ir neskun džiamas. V.Gailius nutarties išklausy ti neatvyko. Vidaus reikalų mi nisterijos atstovas pareiškė, kad nėra įgaliotas komentuoti teismo sprendimo. V.Gailius BNS telefonu sakė, kad skaito teismo nutartį ir dėl jos neišgyvena. „Ačiū teismui, kad išaiškino tvarką, kad nereikia prevenci nių priemonių. <...> Esu pada
vęs skundą, jeigu ten sprendimas bus kitoks, papildomų sunkumų turės valstybė“, – sakė V.Gai lius. Jis sakė tikįs, kad laimės by lą Vilniaus apygardos administ raciniame teisme dėl atleidimo iš FNTT. „O kaip jūs manote, kodėl žmo gus kreipiasi į teismą? Dėl to, kad tik kreiptųsi?“ – sakė buvęs FNTT vadovas ir teigė tikįs savo pergale. Konkursas į FNTT vadovo pos tą jau yra įvykęs, jį laimėjo ir da bar FNTT vadovauja Kęstutis Ju cevičius. Vidaus reikalų ministro Rai mundo Palaičio sprendimą at leisti jį iš pareigų apskundęs V.Gail ius Viln iaus apygard os administracinio teismo papra šė skubiai įpareigoti sustabdyti ministerijos paskelbtą konkursą FNTT direktoriaus pareigoms ei ti ir įpareigoti FNTT iki sprendi mo priėmimo dienos nenutraukti tarnybinės gyvenamosios patal pos nuomos sutarties.
Kovo 16 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atme tė V.Gailiaus prašymą taikyti rei kalavimo užtikrinimo priemones. Šią nutartį dabar paliko galio ti LVAT. Jis pritarė žemesnės ins tancijos teismo motyvams ir nu tartį paliko nepakeistą. Be kitų reikalavimų, V.Gailius kėlė ir galimybę toliau likti tarny biniame FNTT bute, jis prašė ne nutraukti tarnybinės gyvenamo sios vietos nuomos sutarties. LVAT paskelbė, kad pareiškėjo prašymas dėl šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nesusijęs su byloje pareikštais reikalavimais ir negali būti tenkintinas. R.Palaitis V.Gailių ir jo pava duotoją Vytautą Giržadą iš pa reigų atleido vasario 15 d., mo tyvuodamas Valstybės saugumo departamento medžiaga. Anks čiau šie pareigūnai tikrinti polig rafu dėl informacijos apie banką „Snoras“ atskleidimo. BNS inf.
Ačiū teismui, kad išaiškino tvarką, kad nereikia prevenci nių priemonių.
„Ką aš labai akivaizdžiai žinau ir norėjau pasakyti – visuomenė je išgirstu daug klausimų, keturis penkis, į kuriuos normaliai teis mai, prokuratūra, vaiko teisių ap saugos tarnybos neatsako, ir ma nau, kad jos turėtų atsakyti į šiuos klausimus“, – po Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio, kuriame už uždarų durų svarsty ta situacija Garliavoje, sakė mi nistras. „Tarkime, apie vadinamąją pe dofilijos bylą: kodėl ji neužbaigta, ką veikia kaukėti pareigūnai kam baryje, kodėl niekas nepaklausė mergaitės, su kuo ji nori būti, ir iš tiesų visi tie atsakymai, į kuriuos, mano žiniomis, yra visiškai nuo seklūs ir logiški atsakymai, bent tiek, kiek aš žinau, nors aš žinau ne viską“, – kalbėjo ministras. Anot jo, teismai, prokuratū ra, vaiko teisių apsaugos tarnybos turėtų į tuos klausimus atsakyti, kad žmonės, kurie yra susirūpi nę ir sutrikę, turėtų daugiau in formacijos ir galėtų sąmoningiau, o ne tik emocijų pagrindu priim ti sprendimus bei formuoti savo nuomonę. Ministrui pritarė taip pat Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pir mininkas Stasys Šedbaras. Jis sa kė, jog įtampai sumažinti reikia ir greitesnės bylų eigos, ir informuo ti visuomenę.
Teismai, prokuratū ra, vaiko teisių ap saugos tarnybos turėtų į tuos klausi mus atsakyti. „Reikia visais aspektais viso se bylose tempą didinti, reikia sprendimų ir informacijos, kurią reikia greičiau pateikti visuome nei. <...> Ir mes tiesiog pasiūlė me: gal daugiau informacijos ga lima teikti visuomenei? Nereikia to įslaptinti – iš nežinojimo kyla daug klausimų“, – kalbėjo komi teto vadovas. Tą patį klausimą dėl situacijos Garliavoje dalyvaujant vaiko tei sių apsaugos specialistams svars to taip pat Seimo Socialinių reika lų ir darbo komitetas. Kovo 23 d. Kauno rajone, Gar liavoje, buvo nesėkmingai ban doma įvykdyti teismo sprendimą ir mažametę mergaitę iš globė jos Neringos Venckienės perduo ti motinai Laimutei Stankūnaitei. Tuomet namuose kilo susistum dymas. Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis tuomet pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų veiksmų vykdant teis mo sprendimą. Atsakymus pateikti policija ža da po Velykų. BNS, „Klaipėdos“ inf.
8
KETVIRTADIENIS, balandžio 5, 2011
klaipėdos verslas Nedarbas slūgsta
Viešieji pirkimai
Atvirų durų dienos
Šių metų kovo 1 d. šalies terito rinėse darbo biržose buvo re gistruota 243 tūkst. bedarbių. Jie sudarė 11,8 proc. šalies dar bingo amžiaus gyventojų. Paly ginti su vasario pradžia, nedar bas ūgtelėjo 0,2 proc. Tačiau ly ginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bedarbių skaičius ma žesnis 63,3 tūkst.
Viešųjų pirkimų tarnyba prane šė, kad 2011 m. daugiausia su paprastintų viešųjų pirkimų iš socialinių įmonių vykdė Klaipė dos valstybinė kolegija, pirku si už 5,6 mln. Lt., taip pat Klai pėdos savivaldybė – už 3 mln. Lt. Šalyje pirkimų iš sociali nių įmonių vertė pernai išaugo penktadaliu ir siekė 74 mln. Lt.
„Klaipėdos vanduo“ savo pro fesinės vandentvarkos darbuo tojų šventės proga rengia atvi rų durų dienas ir kviečia klaipė diečius nuo balandžio 23 d. iki gegužės 12 dienos į pažintines ekskursijas po įmonės lanko miausias vietas – Klaipėdos m. 3-iąją vandenvietę ir Dumpių nuotekų valyklą.
Ekspertas pataria
Naujasis salonas vilios akcijomis
Naujiena: Klaipėdoje duris atvėrė dar vienas grožio salonas.
Luka Leonaitytė Strategiškai patogioje miesto vie toje prie pat Klaipėdos autobu sų stoties veikiančiame prekybos centre atidarytas naujas grožio sa lonas „JOJO-haircosmetics“.
Tai profesionalios vokiečių kosme tikos gamintojų prekybinis ženk las. „JOJO-haircosmetics“ kuria išskirtinius produktus tik grožio salonams. Visa produkcija, prieš pateikiant į rinką, yra patikrinama kokybės ir naudojimo tinkamumo testais, patyrusių kirpėjų – tech nologų komanda atlieka prakti nius testavimus. „JOJO-haircosmetics“ kompa nija plečią savo veiklą Lietuvoje ir Klaipėdoje atidarė vieną pirmųjų grožio salonų. „Dirbame tik 10 dienų, bet klien tai jau susidomėjo, ateina daug žmonių, juolab čia aplinkui nė ra grožio salonų. Orientuojamės ir į paslaugas, ir į kosmetikos plati
Vytauto Liaudansko nuotr.
nimą, nes šių gamintojų produk cijos daugiau niekur nenusipirksi te“, – teigė įmonės atstovė Giedrė Jocienė. Kokios plaukų priežiūros prie monės labiausiai tinka konkre čiam klientui, patars grožio sa lono darbuotojos. Apie kiekvieną parduodamą produktą bus pateik ta profesionali konsultacija. Plau kus galima susitvarkyti ir pačiame „JOJO-haircosmetics“ grožio sa lone. Čia veikia kirpykla, atliekamos manikiūro, pedikiūro paslaugos. Kainos – prieinamos, paslaugos – kokybiškos, aptarnavimas – ma lonus. „Balandį skelbiame šeimos mė nesiu, jei į mūsų grožio saloną ateis ir paslaugomis pasinaudos vyras bei žmona, tuomet mūsų meistrai vaikutį apkirps nemokamai. Pla nuojame ypatingas dienas senjo rams, kai paslaugų kaina bus mi nimali“, – tikino G.Jocienė. Užs. 936744
PADANGŲ CENTRAS „HOKLA“ ĩ Prekyba padangomis ĩ Specialisto konsultacija ĩ Ratų montavimas-balansavimas ĩ Ratų sezoninis saugojimas ĩ Perkantiesiems padangas – nemokama važiuoklės patikra
AKCIJA Debica padangoms (GoodYear-Dunlop gaminys) 195/65 R15 – 159 Lt, 205/55 R16 – 209 Lt Šilutės pl. 19, Klaipėda, tel. (8 46) 397 164, 8 650 20 209, audrone@hokla.lt, www.hokla.lt
Karas dėl bevardžių pakuočių Cigarečių pakelis be pavadinimo. Tokia perspektyva laukia tabako gaminių, jei Seimas patvirtins įstatymo patai sas, kuriomis siekia ma, kad įspėjamie ji užrašai apie rūky mo žalą užimtų 80 proc. pakelio pavir šiaus ploto. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Pirmieji Europoje
Tabako gamintojai tvirtina, jog jo kių duomenų, išskyrus emocijas, šiandien nėra, kad „beveidė“ pa kuotė sumažins tabako gaminių vartojimą. Ar pakuotė su atgrasiais užrašais atpratins rūkyti, nepatvirtino ir šių įstatymo pataisų iniciatorius Seimo narys Gediminas Navaitis. Tačiau jis teigia, kad sumažinus vizuali nį cigarečių pakelio patrauklumą, mažės ir naujai pradedančiųjų rū kyti. Šitas siūlymas esą nėra ribo jantis rūkančiuosius. „Tai yra pasaulinė tendenci ja, kur mes praleidome progą bū ti šio judėjimo priekyje. Australi joje šitas sprendimas yra priimtas. O dabar jis svarstomas ES šalyse“, – dėstė G.Navaitis. Tabako monopolijos esą yra stip resnės nei tie, kurie rūpinasi žmo nių sveikata, tačiau anksčiau ar vėliau tikimasi panaikinti cigare čių reklamą ant pakelių. Taip tei gia Seimo narys. „Tokie ribojimai turi būti pagrįs ti konkrečiais tikslais. Kaip žiūrė tume, šie tikslai nėra nei aiškūs, nei įrodyti ar realiai pagrįsti. Nėra nė vieno rimto tyrimo ar faktų, kad ryškesni įspėjimai ant cigarečių pakelio sumažina rūkančiųjų skai čių. Kam tada daromi pakeitimai?“ – stebėjosi „Philip Morris Lietu va“ korporacijos reikalų direkto rius Lietuvai Gintautas Dirgėla. Tikslas – panaikinti reklamą
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas palaiko iniciatyvas suvienodinti cigarečių pakelius. Esą uždraudus tabako ga minių reklamą, pati pakuotė tapo reklamos priemone. O bendros pa kuotės idėja, pasak departamento
Bevardės: siekiama, kad visų tabako gamintojų cigaretės būtų įvilktos
į vienodas pakuotes.
„Philip Morris Lietuva“ archyvo nuotr.
atstovų, yra tokia, kad neliktų jo kių reklamos požymių. Tai būtų unifikuotas pakelis su ryškiais įspėjamaisiais piešiniais apie rūkymo žalą. „Jau yra ir mokslinių tyrimų, kad toks vienodas cigarečių įpakavi mas, nenaudojant jokių logotipų, ateityje normalizuos patį rūkymą,
būt būtų kiek pasiekti ir medicini niai tikslai, bet puikiai žinome, kad bet koks staigus draudimas norimo efekto neduoda“, – teigė V.Krolis.
Viktoras Krolis:
Puikiai žinome, kad bet koks staigus draudimas norimo efekto neduoda.
kaip procesą“, – įsitikinusi Narko tikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pava duotoja Gražina Belian. Teigiama, kad Lietuva yra ratifi kavusi Pasaulinės sveikatos orga nizacijos Tabako kontrolės pagrin dų konvenciją. Vienas pagrindų yra uždrausti bet kokias tabako gami nių reklamos formas. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amat ų rūm ų direktor ius Vik toras Krol is nepateis in a tok ios skubos. „Žinoma, tie užrašai, vienodi pa keliai, atgrasytų nuo rūkymo, gal
Atvers kelius kontrabandai?
Verslininkų atstovų teigimu, per nelyg greitai keliami akcizai, jau atvedė prie situacijos, kad beveik pusė Lietuvos tabako rinkos yra užpildyta nelegaliai įvežamais ir parduodamais tabako gaminiais. „Dėl tabako gaminių nelegalios prekybos Lietuvoje ir kitose ES šalyse šios srities reguliavimas turi būti itin atsakingas“, – įsitikinęs V.Krolis. Atvirai kalbama, kad bevardės pakuotės atvers platesnius kelius cigarečių kontrabandai, esą kas begalės konkuruoti su rusiškomis ar baltarusiškomis cigaretėmis, kurios yra 3 kartus pigesnės, o tas bevardes pakuotes falsifikuoti bus dar lengviau. G.Navaitis įsitikinęs, jog kontra bandos klausimas išsprendžiamas elementariai. „Gamintojai neturėtų mulkin ti visuomenės. Pakelis būtų su ko du, kuris liudytų, kur tos cigaretės pagamintos ir kam parduotos“, – išeitį diktavo Seimo narys. Esą įvedus tokius kodus, gamin tojams netgi būtų lengviau, nes kontroliuojančios institucijos bet kurioje vietoje galėtų patikrinti bet kurį pakelį ir sužinoti, ar jis kont rabandinis, ar ne.
9
ketvirtadienis, balandžio 5, 2012
aktualijos Įklampino pažymėjimas
Išviliojo slaptus kodus
Ieško dingusio brolio
Antradienį pasieniečiai patik rino 32-ejų šiaulietį, kuris kel tu atvyko iš Švedijos Karls hamno uosto. Jis vairavo 1999 m. pagamintą „Audi A4“ su švediškais registracijos nu meriais ir pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Šiau lietis niekada neturėjo teisės vairuoti.
Pirmadienį po pietų Rūko g. gyvenančiai 75 m. klaipėdie tei paskambino Finansinių nu sikaltimų tyrimo tarnybos pa reigūnu prisistatęs vyras ir iš viliojo elektroninės bankinin kystės prisijungimo kodus. Ki tą dieną banke moteris su žinojo, kad iš jos sąskaitos paimti 7942 litai.
Sesuo ieško dingusio be žinios 1933 m. gimusio Paryžiaus Komunos g. gyventojo Antano Algimanto Simokaičio. Vasario 29 d. jis išėjo iš namų ir negrį žo. Pražuvėlis yra apie 160 cm ūgio, žilų plaukų, nuplikęs nuo kaktos. Ką nors žinančius apie jo likimą prašoma skambinti tel. 354 164 arba 112.
Akistata su šiurpia statistika Klaipėdos Kelių policijos biuras Saugaus eismo dienos proga primins klaipėdiečiams šiurpią skaudžių įvykių kelyje statistiką. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
„Balandžio 6-oji Lietuvoje yra pa skelbta Saugaus eismo diena. Šį penktadienį kviečiame klaipėdie čius į biuro organizuojamą akciją, kurios metu vyks susitikimas su policijos pareigūnais, bus prista tyta turima technika, policininkai komentuos eismo situacijas, vai kams ir jų tėveliams bus dalijama prevencinė saugaus eismo medžia ga“, – teigė Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršinin kas Ramūnas Šideikis. Prie Taikos prospekto ir Kauno gatvės sankirtoje esančio preky bos centro renginys prasidės 13 val. Šventėje dalyvaus Klaipėdos me
ras Vytautas Grubliauskas, Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kuni gas bei policijos bičiulis Amsis. Per šventę veiks vaikų piešinių konkurso „Saugiausia Klaipėdos gatvė“ paroda. Taip pat bus rodomi vaizdo siu žetai saugaus eismo tema. Kartu su Klaipėdos krepšinio klubo „Neptūnas“ žaidėjais orga nizuojamas ir tritaškių konkursas. Nuo balandžio 4-osios preky bos centro prieigose visą savai tę bus eksponuojama eismo įvy kio metu sugadinta transporto priemonė, taip pat stenduose bus publikuojama Klaipėdos apskri ties eismo įvykių statistika bei pa grindinės priežastys, dėl ko įvyks ta eismo įvykiai.
Gudrybė: greičio mėgėjai manė, kad uždažyti matuokliai nefiksuos pažeidimų, tačiau apsiriko.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Aparatams uždažė „akis“ 1
Įtaiga: Saugaus eismo dieną pareigūnai sieks gyventojų sąmoningumą
žadinti šiurpiais eismo įvykių vaizdais.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Miške – brakonierių šautuvas Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Vaikštinėdami savo medžioklės plo tuose medžiotojai pamatė brakonie rius ir bandė juos pavyti, tačiau šie pametė šautuvą ir paspruko.
Sekmadienį medžiotojai miške netoli Dimitravo kaimo pastebėjo du vyrus, kuriuos įtarė brakonie riaujant. Šie suprato, kad gali bū ti nutverti ir leidosi bėgti. Pake liui brakonieriai pametė 12 kalibro
šoviniais šaudantį, neregistruotą medžioklinį šautuvą. Jame šovi nių nebuvo. Po poros dienų Kretingos rajo no policininkams pavyko nusta tyti, kad vienas jų yra 1992 m. gi męs Dimitravo kaimo gyventojas. Vėliau pasisekė nustatyti ir antrąjį vyrą. Tai 40-metis klaipėdietis. Apklausiamas vaikinas tikino vi so labo ėjęs pasivaikščioti ir tikino medžioti nė neketinęs. Pareigūnai aiškinasi, kas yra tik rasis šautuvo savininkas.
Įvažiuojantieji į miestą iš šiaurinės pusės žino, kad Liepojos gatvėje ties Dragūnų kvar talu būtina sulėtinti greitį, nes čia greičio matuoklis visada veikia ir užfiksuoja daugiausia pažeidėjų. Šiomis dienomis matuoklis ypač traukia akį, nes iš abiejų pusių stik linės jo dalys uždažytos geltonais dažais. Tačiau tai – ne vienintelis apterliotas greičio matuoklis Klai pėdoje. Baltais dažais užteptos ir Šiaurės prospekte esančio ma tuoklio stiklinės dalys. Tepliotojo būta gerai nusiteiku sio, nes, žemiau nupiešęs dar ir šypseną, greičio matuoklį jis pa vertė linksmu veideliu. Juodai už dažytas prietaisas, įrengtas ant til to P.Lideikio gatvėje.
Panašu, kad tamsiai užterliotas ir matuoklis Minijos gatvėje, ar čiau Žvejybos uosto rajono.
Tepliotojo būta gerai nusiteikusio, nes, žemiau nupie šęs dar ir šypseną, greičio matuoklį jis pavertė linksmu veideliu. Klaipėdos kelių policijos biu ro pareigūnai surinko informaci ją apie apgadintus matuoklius ir ją pateikė savivaldybei bei greičio
matuoklius prižiūrinčiai bend rovei „Technologinių paslaugų sprendimai“.Ši bendrovė tokį pat darbą atlieka ir Kaune, tačiau, pa sak jos atstovų, šiame mieste pa našių matuoklių niokojimo atve jų nebūta. Nors dažais uždažę prietaisus vandalai tikėjosi, kad jie nebefik suos pažeidėjų, prietaisų veikla šviesiuoju paros metu nesutriko. Pasak įmonės „Technologinių paslaugų sprendimai“ specialis tų, prietaisai prasčiau dirba naktį, bet šioks toks vaizdas jų fiksuotose nuotraukose vis dėlto įžiūrimas. Šios bendrovės specialistas tiki no, kad jau šiandien visi Kelių po licijos biuro nurodyti prietaisai bus nuvalyti.
Prieš brolį – karštu vandeniu Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Kaimo sodyboje gyvenančių bro lių kivirčas vienam jų baigėsi li goninėje. Brolis jį nutvilkė kibiru karšto vandens.
Klaipėdos rajono policijos komisa riato pareigūnai tiria Ežaičių kaime gyvenančių brolių konfliktą. Mirus tėvams vienoje sodyboje liko gyventi du suaugę sūnūs. Vie
nas jų, pasak policijos turimų duo menų, mėgėjas išgerti ir yra karš to būdo. Kovo 24 d. 30-metis sodybos šeimininkas kieme skalbė rūbus. Vandenį jis šildėsi vasarinėje vir tuvėje. Vidurdienį namo parėjo jau įkau šęs vyresnysis brolis. Jaunėlis paprašė atnešti van dens. Kai neblaivus vyras atnešė ką tik pakaitusio vandens, jaunė lis papriekaištavo, kad prašė šalto.
Įtūžęs vyresnėlis šliūkštelėjo kibi rą ant brolio ir nudegino jam ran kas, krūtinę ir kojas. 1982 m. gimęs vyras buvo gydo mas Gargždų ligoninėje. Jis buvo nudegęs 25 proc. kūno odos. Pa reigūnų žiniomis, sužalotasis jau grįžo namo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus kūno sužalojimo. Gali būti, kad nukentėjusiajam bus pasiūlyta kreiptis į teismą pri vataus kaltinimo tvarka.
10
KetvirtADIENIS, balandžio 5, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,76 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2203 DB svaras sterlingų 1 4,1554 JAV doleris 1 2,6149 Kanados doleris 1 2,6366 Latvijos latas 1 4,9295 Lenkijos zlotas 10 8,3409 Norvegijos krona 10 4,5612 Rusijos rublis 100 8,8911 Šveicarijos frankas 1 2,8673
–0,4698 % +0,1205 % +1,0238 % +0,7721 % +0,0690 % –0,1700 % –0,1161 % +0,6942 % –0,0105 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,02
4,69
2,39
„Apoil“
4,94
4,65
2,35
„Brent“ nafta
102,72 dol. už 1 brl. 124,09 dol. už 1 brl.
Per Klaipėdą trauksis iš Afganistano Klaipėda turėtų būti vienu iš Bal tijos šalių uostų, per kuriuos bus pervežami iš tarptautinės opera cijos Afganistane besitraukian čių NATO pajėgų kroviniai, kaip rašo vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“.
Didžioji dalis NATO pajėgų Af ganistaną turėtų palikti 2014 m. pabaigoje. Iš viso iš šios šalies iš vyks apie 130 tūkst. karių ir iš siveš apie 70 tūkst. transporto priemonių, apie 120 tūkst. kro vinių konteinerių. Straipsnyje „Logistinis koš maras“ teigiama, kad JAV ir kiti sąjungininkai yra priklausomi nuo Rusijoje ir kitose autoritarinėse Centrinės Azijos valstybėse esan čių transporto centrų. Vienas to kių centrų yra prie Volgos esantis Rusijos miestas Uljanovskas ir jo „Vostočny“ oro uostas.
Pernai per Klaipėdą geležinkeliais į Afganistaną buvo pervežta per 2 tūkst. TEU NATO krovinių.
Uljanovsko srities gubernato rius Sergejus Morozovas žurna lui sakė, kad logistinė operaci ja Uljanovske galėtų sukurti kelis tūkstančius darbo vietų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pa skelbė, kad ES valstybių narių teismų sprendimai dėl fizinių asmenų bank roto Lietuvoje pripažįstami automa tiškai ir nedelsiant. Pavyzdžiui, jei Didžiosios Britanijos teismas pripa žins, kad lietuvio skolas galima nu rašyti, jos be papildomų sąlygų ar ki tų formalumų turės būti nurašomos ir Lietuvoje.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Kai pasitraukimas įsibėgės, pasak S.Morozovo, Uljanovske kiekvieną dieną leisis „keli tuzi nai lėktuvų“, o 60 traukinių sąs tatų per mėnesį iš miesto išvyks į Baltijos šalis, Baltijos šalių uostų, tokių kaip Klaipėda, kryptimi, iš kur kroviniai bus plukdomi į Va karų Europą“, – rašoma straips nyje. „NATO Uljanovsko operaci ja vietos oro transporto bendrovėms galėtų duoti apie 1 mlrd. dolerių, o geležinkelių įmonėms – apie 250 mln. dolerių pelno“, – teigia „Der Spiegel“. Straipsnyje pabrėžiama, kad norėdami pasinaudoti Uljanovs ko oro uostu amerikiečiai dar turi išspręsti daug klausimų su Mask va. „Kremlius nori visuomenei ne sudaryti įspūdžio, kad leisdamas naudotis baze atveria duris ame rikiečiams ir NATO“, – teigia sa vaitraštis. Rusijos komunistų partija yra pas kelb us i, kad bal andį ket i na rengti protesto akcijas prieš plan us leist i šal ies gil um oj e įkurt i NATO krov in ių tranz ito centrą. Šiuo metu per Klaipėdos uos tą gabenami nekarinio pobūdžio NATO kroviniai į Afganistaną. Pernai per Klaipėdą geležinke liais į Afganistaną buvo pervežta per 2 tūkst. TEU (sąlyginių kon teinerių vienetų) NATO krovi nių. Didžiąją šio tranzito dalį su darė JAV kroviniai. BNS inf.
–0,13 %
7
Skolas nurašys be papildomų formalumų
Degalų kainos pokytis
+0,12 %
proc.
pernai sumažėjo Lietuvos elektroninių ryšių rinkos pajamos.
„Auską“ valdys turto fondas
Perdavimas: pertvarkius valstybės įmonę „Baltija“, viešbutis „Auska“ bus skirtas reprezentacijai.
Valstybės įmonės „Baltija“ valdomą penkių žvaigždu čių Palangos vieš butį „Auska“, kuris yra išnuomotas bendrovei „Ambra investicijos“, perims Valstybės turto fondas (VTF).
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Numatoma, kad VTF toliau valdys viešbutį ir pritaikys jį reprezenta cijai. Šiam Ūkio ministerijos siū lymui trečiadienį pritarta Vyriau sybės posėdyje. Vyriausybė šiemet vasarį pri tarė valstybės įmonės „Baltija“ pertvarkai. „Baltija“ skaidomas į dvi uždarąsias akcines bendro ves: vienai perduodamas viešbutis „Vyturys“ ir reabilitacijos centras, kitai – viešbutis „Žilvinas“ ir pen ki kotedžai. Vėliau šių įmonių ak cijų paketai būtų privatizuoti. Ūkio ministerijos teigimu, „Balti ja“ pernai patyrė 87 tūkst. litų nuo stolį – 16 kartų mažiau nei 2010 m.,
kai jie siekė 1,371 mln. litų, o jos pajamos išaugo 18,5 proc., iki 5,863 mln. litų. „Baltijos“ skolos kredito įstaigoms pernai sumažėjo 2,2 kar to, iki 201 tūkst. litų. Nepriklauso ma turto vertintoja bendrovė „Li tuka ir Ko“ įmonės turtą praėjusią vasarą įvertino 32,2 mln. litų. Poilsio namai „Baltija“ val do didžiausią poilsio ir gydymo kompleksą Palangoje, kuriam pri klauso dviejų žvaigždučių viešbu tis „Vyturys“ ir reabilitacijos cent ras, trijų žvaigždučių „Žilvinas“, penkių žvaigždučių „Auska“ su 22 hektarais žemės. BNS inf.
Paskirstė pinigus keliams Vyriausybė trečiadienį paskirstė 915,868 mln. litų, arba 85 proc. šiais metais Kelių priežiūros ir plėtros programai skirtų lėšų. Pernai šalies keliams buvo skirta 986 mln. litų.
Planai: per Klaipėdos jūrų uostą į Afganistaną yra keliavę nekarinio po
būdžio kroviniai, bet NATO iškeliant savo pajėgas tikėtina, kad per Lie tuvą iki Klaipėdos keliaus ir kariniai kroviniai. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Didžioji dalis lėšų tenka valsty binės reikšmės kelių rekonstruk cijai ir remontui, daugiau lėšų nei pernai numatyta žvyrkeliams as faltuoti, ypač tiems, kurie eina per gyvenvietes. Be to, nemažai lėšų numatoma skirti saugaus eismo priemonėms įgyvendinti. Likę 161,6 mln. litų (15 proc.) turėtų būti paskirstyti spalį, kai Finansų ministerija įvertins tri jų ketvirčių pajamų iš mokesčių, iš kurių dalies finansuojama Ke lių priežiūros ir plėtros programa, surinkimą. Daugiausia – 613,372 mln. li tų, arba 66,9 proc., skirta valsty
binės reikšmės keliams. 234,866 mln. litų siūloma paskirstyti regio ninėms kelių priežiūros įmonėms, iš jų daugiausia tektų „Kauno re giono keliams“ – 28,737 mln. litų, „Šiaulių regiono keliams“ – 28,146 mln. litų, 27,789 mln. litų – įmonei „Automagistralė“. Savivaldybių vietinės reikšmės keliams, gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti skiriama 80,8 mln. litų. Iš viso 20 proc. programos lė šų numatoma panaudoti vietinės reikšmės keliams ir gatvėms ties ti bei prižiūrėti ir saugaus eismo priemonėms. Žvyrkeliams asfal tuoti skiriama 83,4 mln. litų, sko loms už 2011 m. atliktus darbus grąžinti – 98,04 mln. litų, tiltams, estakadoms ir tuneliams staty ti – 27,35 mln. litų. Saugaus eismo programai įgyvendinti numatoma skirti 31,45 mln. litų.
5 proc. programos finansavi mo lėšų rezervas bus naudojamas valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti. Šių metų biudžete valstybinės ir vietinės reikšmės keliams numaty ta 1,566 mlrd. litų, iš jų Automo bilių kelių direkcijai – 1,077 mlrd. litų. BNS inf.
916
mln. litų šiemet skirta šalies keliams.
11
ketvirtadienis, balandžio 5, 2012
pasaulis Žuvo sporto vadovai
A.Delonas – ligoninėje
Per savižudės mirtininkės išpuolį nau jai atidarytame Somalio nacionaliniame teatre vakar žuvo mažiausiai 10 žmonių, tarp jų – du šalies aukšto rango sporto pareigūnai: Somalio olimpinio komite to vadovas ir Futbolo federacijos prezi dentas. Teatre vykusiame renginyje taip pat dalyvavęs Somalio ministras pirmi ninkas Abdiweli Mohamedas Ali nenu kentėjo.
Vienam geriausiai žinomų prancūzų ki no veteranų Alainui Delonui vakar Pary žiuje buvo atlikta trumpa širdies ritmo atkūrimo operacija. „Prieš dvi savaites man pradėjo svaigti galva, pykino. Gy dytojai nustatė, kad neurologiškai esu sveikas, tačiau diagnozavo širdies ritmo sutrikimą. Tokiems vyrukams kaip aš tai atsitinka“, – 76 metų aktorių citavo laik raštis „Le Parisien“.
buvęs Turkijos prezi dentas Kenanas Ev renas teisiamas už 1980-ųjų perversmo organizavimą.
Vienos prestižinių Prancūzijos aukštųjų mokyklų direktoriaus nuogas kūnas, rastas Niujorko viešbutyje, policijai užminė ne menką mįslę.
Protestas: 77 metų pensininkas nusižudė po pat valdžios langais, už 100 m nuo parlamento pastato.
„Reuters“ nuotr.
Neviltis stumia į prarają Atėnų gyventojus, vakar ryte sku bėjusius į darbą, sukrėtė šiur pus pagyvenusio vyriškio poelgis. Graikijos sostinės centrinėje Kons titucijos aikštėje, kurioje dažnai vyksta demonstracijos prieš vy riausybės vykdomą diržų veržimo politiką, prie įėjimo į judrią metro stotelę daugelio žmonių akivaizdo je nusišovė 77 metų pensininkas. Tuo metu aikštėje buvo dešimtys į darbą skubančių žmonių. Vietos žiniasklaida citavo incidento liudi ninkus, kurie girdėjo paskutinius šio vyro šūksnius „Turiu skolų ir dau giau nebegaliu kentėti!“ ir „Nenoriu palikti savo vaikų skolose!“. „Tai nutiko apie 8.45 val. – iš girdau pokštelėjimą, bet nesupra tau, jog tai šūvis, – vienas pagyve nęs praeivis sakė naujienų portalui newsit.gr. – Tada pamačiau ant žemės gulintį vyrą ir aplink jį su sirinkusius žmones.“ Į įvykio vietą iškviesta greito ji pagalba, o vyras nuvežtas į netoli esančią ligoninę, tačiau jis jau bu vo miręs. Pensininko kišenėje pa reigūnai rado atsisveikinimo rašte lį, kuriame vyras kaltino politikus ir finansinius sunkumus, pastū mėjusius jį žengti lemtingą žings nį. „Vyriausybė sunaikino mano paskutinę viltį išgyventi, ir aš ne galiu rasti teisybės. Negaliu rasti kito pasipriešinimo būdo, tik orią pabaigą, kol dar netapau privers tas ieškoti maisto šiukšlynuose“, – rašoma atsisveikinimo laiške.
metų
Mįslinga mirtis
Nesulaukdami valdžios dėmesio ir supratimo, grai kai vis dažniau ryžtasi savižu dybei. Vieni nu sprendžia išeiti ty liai, kiti – su dide liu trenksmu.
Paliko atsisveikinimo raštelį
94
Maži atlyginimai ir nedarbas
Ekonomikos krizės apimtoje Grai kijoje padaugėjo depresijos atvejų ir savižudybių, šalyje smarkiai pa didėjus nedarbui ir mažėjant atly ginimams bei pensijoms.
Negaliu rasti kito pa sipriešinimo būdo, tik orią pabaigą, kol dar netapau privers tas ieškoti maisto šiukšlynuose.
– apie ketvirtadalį darbingo am žiaus žmonių. Vyriausybė vykdo didelio masto ekonomikos pertvarką nuo 2010 m., kai Graikija buvo priversta prašyti finansinio gelbėjimo pa ketų iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kai Atėnams taiko mos skolinimosi palūkanos smar kiai padidėjo. Kad gautų šias pa skolas, Graikija turėjo drastiškai mažinti viešąsias išlaidas, taip pat iki 40 proc. apkarpyti viešo jo sektoriaus darbuotojų atlygini mus bei pensijas. Savižudybių skaičius auga
Pernai šimtai tūkstančių graikų neteko darbo, o šiuo metu šaly je bedarbių daugiau nei milijonas
2009 m. 100 tūkst. gyventojų teko trys savižudybės, o šis rodiklis bu vo apie trečdalį mažesnis negu Eu ropos vidurkis. Pernai šalies vy
riausybė pranešė, kad savižudybių skaičius per ankstesnius dvejus me tus, t. y. 2009-uosius ir 2010-uo sius, šoktelėjo 40 proc. Šį antradie nį vienas 38 metų albanas nusižudė Kretos saloje – iššoko iš savo buto balkono antrame aukšte. Jis jau kurį laiką neturėjo darbo ir buvo patekęs į sunkią finansinę padėtį. Per pastaruosius kelis mėnesius, šaliai sparčiai grimztant į recesi ją, taip pat nusišovė keli versli ninkai. Vasarį viena viešojo sektoriaus darbuotoja grasino iššoksianti pro valstybinės aprūpinimo būstu or ganizacijos OEK langą, kai vy riausybė paskelbė uždarysianti šią valdybą, tačiau galiausiai mo terį pavyko įkalbėti nesižudyti. BNS, „Reuters“ nuotr.
„Euronews“, „The New York Post“ inf.
Italijoje – panašios tendencijos Recesija, augantis nedarbas ir skaus mingos taupymo priemonės tampa nepakeliamos ir dažnam Italijos gy ventojui.
Paryžiaus politikos mokslų ins tituto direktorius 53 metų Ri chard’as Descoings’as (nuotr.) atvyko į Jungtinių Tautų organi zuojamą konferenciją, bet jos ati daryme nepasirodė. Sun er im ę kol egos skamb in o jam ir beldėsi į viešbučio numerio duris, tačiau bergždžiai. Tuomet į numerį įžengė policija ir pama tė lovoje gulintį nuogą mokslinin ko kūną. Iš pradžių tyrėjai iškėlė savižu dybės versiją, bet netrukus aptiko įtartinų pėdsakų. Pirma, kambaryje aptikta varto to alkoholio ir lankytojų pėdsakų. Antra, mokslininko nešiojama sis kompiuteris ir mobilusis tele fonas rasti ant trečio aukšto stogo. Atrodo, jie buvo išmesti iš moksli ninko kambario, esančio septinta me aukšte. Kita vertus, jokių įsilaužimo ir akivaizdžių smurtinės mirties po žymių pareigūnai nerado. R.Descoings’as Paryžiaus poli tikos mokslų institutui vadovavo nuo 1996 m. Tai yra viena prestiži nių Prancūzijos aukštųjų mokyklų, dar vadinama politikų ir aukščiau sių valstybės pareigūnų kalve. Ją lankė buvę šalies prezidentai Jac ques’as Chiracas ir François Mit terrand’as. Institute dėstė iš sekso skanda lų neišbrendantis buvęs Tarptauti nio valiutos fondo vadovas Domi nique’as Straussas-Kahnas, kuris irgi gerai žinomas Niujorko poli cijai. Pernai Niujorko viešbučio kambarinė apkaltino jį prievarta vimu, bet vėliau kaltinimai buvo atmesti.
minės problemos. Praėjusią savaitę Šiaurės Italijoje per du nesusijusius incidentus bandė susideginti du vy rai. Abu išgyveno, bet patyrė sunkių sužalojimų.
78-erių pensin inkė piet in iame Ita lijos mieste Dželoje antrad ien į iš šoko pro ketv irto aukšto buto bal koną. Vaikai pasakojo, kad neseniai jos pensija buvo sumažinta nuo 800 iki 600 eur ų (nuo 2700 iki 2000 li tų), ir moteris labai išgyveno, kad ne sudurs galo su galu.
Italijos vyriausybė bando atgaivinti ekonomikos augimą, bet tuo pat me tu priversta griežtai taupyti. Graik i jos scenarijaus pernai per plauką iš veng usi valst ybė apkarpė išlaidas, padidino mokesčius ir pradėjo pen sijų reformą.
Pirmadienį Romoje pasikorė paveiks lų rėmų gamintojas. Raštelyje vyras parašė, kad atsisveikinti su gyveni mu jį privertė neįveikiamos ekono
Pirm ad ien į vyr iaus yb ė praneš ė, kad vasar į nedarbo lyg is šalyje pa siekė 9,3 proc. ir buvo did žiausias per pastarąjį dešimtmet į.
12
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
KetvirtADIENIS, balandžio 5, 2012
turtas
Pasaulio pokyčiai dinamiškoje v Nekyla diskusija, kad tradiciniai ekonomi niai rodikliai neatitinka tikrosios žmo nių gyvenimo padėties. Nors jau nuo 2008-ųjų Europoje veikia Ekonomikos veikimo ir socialinio progreso matavimo komisija, ji kol kas sisteminių pokyčių Europai neįpūtė. Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Inter nat ional“ ekonom in ių tyr imų vadovas
Kiti vertinimo rodikliai
Pasaulyje prasidedant antrai krizės bangai, ieškoma pagrindinių kalti ninkų, bandoma modeliuoti sce narijus ir sprendimus, kurie galė tų užkirsti kelią tokiems įvykiams ateityje. Tačiau ypač Europoje pa stebimas akivaizdus faktas – cent ralizuota jėga nepajėgi suvaldy ti nuolat kintančios ir akimirksniu besiadaptuojančios socialinės di namikos. Informacijos perdavimo technologijų plėtra, prekybos ap ribojimų panaikinimas ir ekono minių paradigmų kaita gerokai ap sunkino politinių bei ekonominių sprendimų priėmimą. Valstybių ekonomikos tapo taip glaudžiai susietos, kad tradicinis jų vertinimas ekonominiais rodikliais, tokiais kaip bendrasis vidaus pro duktas (BVP), infliacija, einamo sios sąskaitos balansas ir kiti, pavir to simptomų nagrinėjimu. Nes šie rodikliai teliko ekonominių ir pre kybos veiksmų rezultatas, o jam įta ką daro kiti veiksniai ir tendencijos, kurių negalima apriboti tik iki sta tistinės šalių ekonomikų analizės. Mažai girdėta, bet svarbi komisija
Pirmosios krizės bangos įkarštyje 2008 m. vasario mėnesį Prancū
zijos prezidentas Nicholas Sarko zy kartu su garsiu ekonomistu Jo seph’u Stiglitzu identifik avo labai aiškią problemą – pagrindinis ša lies ekonomikos rodiklis BVP yra nepakankamas ir netikslus būdas šalies socialinei dinamikai įvertinti. Buvo įkurta komisija, skambiai pa vadinta Ekonomikos veikimo ir so cialinio progreso matavimo komi sija (pranc. – Commission pour la Mesure des Performances Économi que et du Progrès Social). Komisija rėmėsi tuo, kad, gerokai suinten syvėjus informacijos visuomenei, statistinių duomenų poreikis išau go akivaizdžiai ir esami matavimo vienetai nebegali patenkinti visuo menės dalyvių. Vis labiau į veiksmą ir dinamišką procesų priėmimą orientuotoje vi suomenėje statistiniai matavimai yra ypač svarbūs. Jie lemia ekono minius veiksmus – verslo kūrimą, skolinimąsi, darbo vietų kūrimą, investavimą, taupymą, papildomą gamybą, plėtrą ir t. t. Jei statistika nebus kvestionuojama ir jos rodik liai neatitiks visuomenės aktualijų, ji bus nebeaktuali, visuomenės na rių veiksmai taip pat bus netikslūs ir ves į krizes. Pavyzdžiui, pastaruosius kelis dešimtmečius politikus ap ėmusi BVP didinimo manija gerokai pakėlė infliaciją, padidino valstybių bei kitų ekonominių vienetų skolas ir paskatino nedarbo augimą.
Matavimas: teigiama, kad žmonių gerovę atspindi ne šalies BVP rodiklis, o žmonių gyvenimo kokybė.
Komisijos išvados parodo aki vaizdžias tiesas – turi būti verti nama visuomenės gerovė apskri tai, o į tai įeina sveikata, švietimas, saugumas. Socialinė atskirtis ir jos efektas darniai visuomenės plėtrai taip pat įvardijamas kaip vienas svarbiausių rodiklių, kurie turėtų būti vertinami. Žinoma, tai nėra naujovė per se. Žmogaus tei sių, visuomenės išsilavinimo, so cialinės atskirties, sveikatos ap saugos ir kitų rodiklių matavimu bei vertinimu seniai užsiima pa saulinės institucijos, tokios kaip Pasaulio sveikatos organizacija ar
Apie Ekonomikos veikimo ir socialinio progreso matavimo komisiją Ekonomikos veikimo ir socialinio prog- spektrą. Komisijos tikslas buvo iden reso matavimo komisija buvo sukur tifi kuoti BVP kaip ekonomikos veik i ta 2008 m. pradžioje Prancūzijos val- mo ir socialinio progreso ribas, disku džios iniciatyva. Ilgą laiką buvo junta tuoti, kaip pristatyti informaciją apie mas didėjantis susirūpinimas dėl tuo produkciją pač iu tinkam iausiu būmečio ekonomikos veikimo matavimo du, tikr int i kom isijos pasiū lytų ma adekvatumo, paremto BVP skaičiavi tavimo priemonių įvykdomumą. Ko mais. Be to, buvo ir plačiau susirūpinta misijos darbas nėra nukreiptas vien į dėl šių skaičiavimų kaip visuomenės Prancūz iją ar kitas išsivysčiusias ša gerovės, ekonominio, aplinkos ir socia lis. Komisijos darbas buvo išviešintas, modeliu siekiant aprūpinti kiekvieną linio tvarumo mato tinkamumo. Reag uodamas į šį ner imą, Prancūz i suinteresuotą šalį ar šalies grupę. jos prez identas nusprendė suk urt i kom isiją, paž velgt i į visą problemų
Harvardo univers iteto profesor ius Amartya Senas buvo pirmininko pa tarėjas. Inst it ut d’Études Pol it iques de Par is profesor ius Jeanas Paulas Fitoussi buvo kom isijos koord inato rius. Komisijos nariai yra žymūs eks pertai iš universitetų, vyr iausybin ių ir tarpvyriausybinių organizacijų ke liose šalyse (JAV, Prancūzijoje, Jung tinėje Karalystėje, Indijoje).
Kom is ija suš aukė pirmą plenar inį susitik imą 2008 m. gegužės 22–23 d. Kom isijai pirm in inkavo Kolumbijos Jų galutinė ataskaita buvo viešai pa universiteto profesor ius J.Stigl itzas. skelbta 2009 m. rugsėjo 14 d.
Pasaulio bankas. Tačiau ši infor macija yra išsisklaidžiusi ir daž niausiai pasiekia tik nereikšmingą dalį visuomenės, todėl nedaro es minio efekto. Komisija kalba apie apskritai naują, visa apimančią, rodiklių sistemą, kuri padėtų ne tik visuomenės dalyviams, bet ir politikams priimti tvarius bei il galaikius sprendimus. Informacijos sprogimas
Jau nebėra ginčų, informacijos vi suomenė yra gerai ar blogai. Pag rindinis klausimas – kur ji juda ir kaip efektyviai joje dalyvauti. Mo dernios visuomenės augimo tempas nenustojo didėti, tik greitėja. In formacijos perdavimo trukdžiams sumažėjus iki beveik nereikšmingo dydžio – t. y. perduoti informaciją galima greitai, pigiai ir tiksliai, – atitinkamai paprastėja ir apsikeiti mas kitomis gėrybėmis. Pasaulinė prekyba auga masiškai ir uždarų rinkų lieka vis mažiau. Net Rusija, 18 metų vedusi derybas su Pasau lio prekybos organizacija, praėju siais metais tapo jos nare ir prisi dėjo prie tolesnės pasaulinių mainų augimo tendencijos. Tačiau toks informacijos augimo tempas sukuria daug vadinamo jo triukšmo, t. y. bevertės ir netgi klaidinančios informacijos. Todėl pradėta kalbėti nebe apie informa
cijos, o apie žinių visuomenę. Vis daugiau atskirų visuomenės gru pių ima suprasti, kad dėl didelio triukšmo ir chaotiškos informa cijos politikai negalėjo efektyviai reaguoti į besikeičiančius ekono minius dėsnius, verslas nebuvo lankstus ir tinkamai informuotas, kad galėtų pasirengti artėjantiems rinkos sunkumams, o gyventojai buvo skatinami be saiko skolintis. Bet koks visuomenės ar ekonomi kos progresas yra vedamas žinoji mo ir suvokimo, todėl ir yra posakis „pasaulį valdo tas, kas valdo infor maciją“. Gerokai prieš praside dant krizei ne vienas ekonomistas kalbėjo apie gresiančią katastrofą, nes kompleksiškai analizuojami ro dikliai jiems parodė, kad tokiu tem pu pasaulio ekonomika nebegalės judėti ir greitai žlugs. Jie turėjo ir informaciją, ir žinias, tačiau tokių žmonių nedaug. O kiti ekonomikos dalyviai, kurie nebuvo išsamiai in formuoti, toliau klojo pamatus kri zei patys to nežinodami. Perspektyva
Suvokimas apie informuotų spren dimų svarbą pamažu tampa vis gy vesnis. JAV Baracko Obamos admi nistracija priėmė Doddo–Franko aktą, kuris, nors ir kritikuojamas dėl neišbaigtumo, tačiau yra pir mas žingsnis link gerokai skaid
13
KetvirtADIENIS, balandžio 5, 2012
turtas Lietuvos ūkis augs
pasiruošę sulėtėti
Palūkanų nepakeitė
Finansų ministerija nekei čia prognozių ir tvirtina, kad Lietuvos ūkis šiemet augs 2,5 proc. Naujausias progno zes ministerija skelbė pernai lapkritį. Tuomet ministeri ja 2012 m. BVP augimo pro gnozę dėl prastų eksporto rinkų perspektyvų sumažino nuo 4,7 iki 2,5 proc.
Didžioji dalis bendrovės KPMG apklaustų Lietuvos verslo lyderių (67 proc.) šie met prognozuoja iki 3 proc. augimą, o pernai 63 proc. manė, kad BVP augs 4–6 proc. Šiemet, kaip ir pernai, didžiausią įtaką BVP aug ti Lietuvoje turės pramonė. Antroje vietoje – prekyba.
Europos centrinis bankas (ECB) nesiryžo nurėžti ba zinės palūkanų normos, pa liko ankstesnę galioti 1 proc. bazinę palūkanų normą. „Danske Markets“ analitiko Kęstučio Celiešiaus teigimu, tikėtina, kad ECB dar iki 2014 m. pradžios nesiryš didinti bazinės palūkanų normos.
visuomenėje
Geresnio gyvenimo šalys 1. Australija
Vidutinė gyvenimo trukmė – 80,4
Šveicarija ge
bių rinkėjų akty vumas didžiau sias Australijo je. To priežastis greičiausiai yra tai, kad dalyvavimas rinkimuose šioje šalyje privalomas.
Dal is žmon ių, kur ie gal i pas it ikė
riausiai vertinama dėl užimtumo pa dėties šalyje.
Vidutinė gyvenimo trukmė – 81 metai.
riausiai pasi rodė pagal dar buotojų darbo valandų skaičių ir pastatų, turinčių būtiniausius pato gumus, kriterijų.
Iš visų valsty
ti sav o draug ais ar art im ais iais, – 97,1 proc .
Užimtumo lygis – 78,59 proc.
5. Norvegija
Dalis darbuotojų, dirbančių daugiau
nei 50 valandų per savaitę, – 0,14 proc. 2. Kanada Kanadoje vie
Reikia struktūrinių po kyčių, kurie ekonominius išteklius pa skirstytų efektyviai ir visai visuo menei, o ne paauksuotam finansinės pi ramidės vir šuje esančiam elitui. „Shutterstock“ nuotr.
resnės visuomenės. Prieš prii mant šį aktą finansų įstaigų veiklos skaidrumas buvo abejotinas, da romi reikšmingų dydžių sandoriai, kurie nebuvo atskleidžiami, susi kūrė milžiniška bankų tarpusavio priklausomybė, kuri lėmė tai, kad didesnės vieno banko problemos sukeldavo grandininį efektą visa me bankininkystės sektoriuje. Deja, visuomenės ir politinės valios adaptacija vyksta labai lė tai. Geopolitiniai sprendimai prii mami labai atsargiai, nuoseklumo nebuvimas taip pat pastebimas. Ir tai lemia, kad informacijos gausu, o žinių trūksta. Net George’as So rosas, pagarsėjęs kaip Anglijos ban ko bankrotą sukėlęs finansininkas, teigia, kad tokio masto krizės isto rijoje nebuvo ir perspektyva yra la bai neaiški. Pataisius vieną aspektą, iškyla kitas, po kurio atsiranda dar vienas, ir taip toliau. Tačiau siste minių pokyčių daryti nenorima. Vietoj išvadų
Vienintelė perspektyva yra ži nių ekonomikos kūrimas, dides nio dėmesio švietimui skyrimas ir radikali finansų sektoriaus refor ma, kuri pašalintų hegemoniją ir sukurtų sistemą, dirbančią visa pusiškai visuomenės gerovei, o ne naudotųsi ja. Akivaizdi socialinės atskirties problema turėtų būti
pagrindinis politikų klausimas priimant valstybinius sprendimus. Nes BVP kėlimo arba nedarbo ma žinimo problemų sprendimas stan dartiniais būdais, izoliuotai nuo ki tų veiksnių, yra netvarus ir atveda į dar didesnes bėdas. Trumparegiški sprendimai ir aklas rinkų liberalizavimas atvedė pasaulį į tokią ekonominę doktriną, kurioje jaunimas ne tik nebegali, tačiau ir nebenori dirbti – kalba ma apie prarastąją Europos kar tą, kuriai jau 23 ir daugiau metų, ir pusė jos yra bedarbiai. Tačiau tai atveda į kitą socialinės dinamikos fenomeną – šie jauni žmonės ima veikti savaip, ignoruodami poli tikų sprendimus, darbdavių dik tatą ir burdamiesi į organizacijas kuria alternatyviąją pasaulio vi ziją. Alternatyvios ekonomikos, alternatyvios rinkos ir alternaty vios valiutos yra tik naujo visuo meninio susitarimo pradžia. Jis bus pagrįstas savitarpio pagal ba, bendros gerovės siekimu. Nes pasaulyje užtenka išteklių, kad kiekvienas žmogus būtų sveikas, pavalgęs, turėtų būstą ir harmo ningą aplinką. Tiesiog reikalingi struktūriniai pokyčiai, kurie tuos išteklius paskirstytų efektyviai ir visai visuomenei, o ne paauksuo tam finansinės piramidės viršuje esančiam elitui.
8. Šveicarija
metų.
nam žmogui vi dutiniškai tenka daugiausia kam barių bute. Šaly je taip pat yra mažiausias užpuolimų skaičius. Kambariai, tenkantys vienam gy
Dalyvavimo rinkimuose aktyvu Norvegija ge
Disp on uoj am os šeim os ūkio
paj am os – 29 366 JAV dol er ių per met us.
Dalis darbuotojų, dirbančių daugiau
nei 50 valandų per savaitę, – 0,04 proc.
9. Suomija Suomija nepir
mauja jokioje ka tegorijoje, tačiau gauna aukštus ba lus dėl moksleivių skaitymo įgūdžių. Laisvalaikiui ir asmens priežiūrai
Užimtumo lygis – 75,31 proc.
skiriamas laikas – 15,95 valandos per dieną.
6. Danija
Gyventojų, neturinčių savo namuo Danija gavo
ventojui, – 2,5.
mas – 49 proc. balsavimo teisę turin čių gyventojų.
aukščiausius įvertinimus dėl pasitenkini mo gyvenimu. Didžioji dalis šalyje esančių namų turi visus būtiniausius patogumus.
se nuleidžiamų tualetų, – 0,8 proc. 10. Nyderlandai Nyderlandai ga
geriausius įverti nimus oro taršos ir būstų, turinčių būtiniausius pa togumus, kategorijose.
Vidutinis pasitenkinimo gyvenimu
vo aukščiausius įvertinimus sta tybos įrenginių ir darbo valandų kategorijose.
Žmonės, neturintys savo namuose
3. Švedija Švedija gavo
nuleidžiamų tualetų, – 0 proc.
įvertinimas – 7,8 iš 10.
Užimtumo lygis – 74,67 proc.
Dirb anč ios ir kart u vaik us aug i
Darbuotojų, dirbančių daugiau nei
nančios mot erys sudaro 77,5 proc.
50 valandų per savaitę, – 0,01 proc.
7. Jungtinės Amerikos Valstijos
11. Liuksemburgas
JAV gyvento
Dalyvavimas rinkimuose – 82 proc.
visų registruotų rinkėjų. 4. Naujoji Zelandija Naujosios Ze
landijos gyvento jai geriausiai ver tina savo sveika tos būklę.
jai gali pasigir ti savo namuo se turintys visus būtiniausius pa togumus.
Liuksemburgas
jokioje kategorijoje nėra aukščiausio je vietoje, tačiau šiai valstybei skirtas aukštas įvertini mas dėl oro kokybės.
Žmonių, neturinčių savo namuose
Žmogžudystės, tenkančios
nuleidžiamų tualetų, – 0 proc.
100 tūkst. gyventojų, – 1,5.
Žmogžudystės, tenkančios 100
Dalis darbingo amžiaus gyventojų,
tūkst. gyventojų, – 5,2.
kurie ieško darbo, – 1,29 proc.
Šaltinis: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2011 m. birželį paskelbta ataskaita „Geresnio gyvenimo indeksas“ (angl. – „The Better Life Index“).
14
ketvirtadienis, balandžio 5, 2012
sportas Klaipėdietis – čempionas
pamokos Barselonoje
Lietuvio ekipos pergalė
Giedrius Skara Jurbarke vykusiose Lietuvos džiu-džitsu kovų pirmenybėse iškovojo čempiono vardą. Svorio iki 78 kg grupės finale Klaipėdos „Muay Thai Imperijos“ narys įveikė jurbarkietį Žymantą Maumevičių. Bronzos medalį laimėjo dar vienas klaipėdietis Dainius Šilingas.
Žinomas futbolo arbitras klaipėdietis Audrius Žuta kartu su kauniečiu Jonu Braga dalyvavo Ispanijoje surengtuose teisėjų instruktorių kursuose. Juose dalyvavo 17 šalių atstovai, paskaitas vedė garsūs praeityje arbitrai škotas Hughas Dallasas, slovėnas Vlado Sajnas ir anglas Steve Bennettas.
NBA čempionate Toronto „Raptors“ klubas, kuriam atstovauja Lietuvos rinktinės puolėjas Linas Kleiza, namuose 92:87 (24:22, 29:24, 18:18, 21:23) įveikė Šarlotės „Bobcats“ komandą. Lietuvis per 28 min. pelnė 18 taškų ir atkovojo 5 kamuolius. Jis pataikė 3 dvitaškius iš 6 ir 4 tritaškius iš 8.
Sporto telegrafas Futbolas. Rytoj 19.20 val. Klaipėdos futbolo mokyklos dirbtinės dangos aikštyne (Paryžiaus Komunos g. 16A) vyks A.Fokino taurės turnyro rungtynės dėl 3-iosios vietos. Susitiks „Granitas-FM“ ir „Sarema“. Finalas – šeštadienį 12 val. Jame kovos „Klarksonas-Plikiai“ ir „Titanikas“. Apmaudas. Australijoje prasidėjusių pasaulio dviračių treko pirmenybių komandų sprinto lenktynėse lietuvių – Gintarės Gaivenytės ir Simonos Krupeckaitės – klaida kainavo joms olimpinį kelialapį. Šeštoje rungtyje jos distanciją įveikė per 33,544 sek., tačiau vėliau buvo diskvalifikuotos. Šis rezultatas – septintas ir būtų garantavęs Lietuvos dviratininkėms kelialapį į Londono žaidynes. Išbandymas. Kauno „Baltų“ aukštaūgis krepšininkas Mindaugas Kupšas bandys laimę NBA naujokų biržoje. Žaidėjo agentas Samas Porteris patvirtino tai. Netrukus 21-ąjį gimtadienį švęsiantis 211 cm M.Kupšas Lietuvos krepšinio lygos čempionate per rungtynes vidutiniškai pelno po 8 taškus ir atkovoja 3,5 kamuolio. Nerimsta. Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (RŠPF) prezidentas Večiaslavas Aminovas teigia, kad Donatos Rimšaitės, kuri Lietuvą iškeitė į kaimyninę valstybę, byla dar nebaigta. „Yra keli įvykių eigos variantai“, – rusų interneto leidiniui gazeta.ru sakė V.Aminovas. – Galima kelti bylą Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK), bet aš manau, kad būtų neteisinga, nes TOK visiškai palaiko mūsų poziciją.“
Laiminga dramos pabaiga Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ ekipa, trečiosiose rungtynėse su Joniškio „Delikatesu“ išgyvenusi dramą, pateko į Nacionalinės krepšinio lygos čempionato finalines varžybas. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Nuaidėjus finalinei sirenai iš džiaugsmo šėlo uostamiesčio krepšininkai ir Sporto rūmus sausakimšai užpildę aistruoliai. O džiaugtis buvo dėl ko. Likus iki rungtynių pabaigos 1 min. 26 sek. „Delikateso“ penketukas pirmavo 6 taškų skirtumu – 71:65. Per minutės pertraukėlę klaipėdiečiai tarsi užvalgė stebuklingų vaisių. Modestas Kumpys, Paulius Žurna ir Haroldas Venskus vienas po kito pataikė tritaškius ir pasiuntė svečius į nokdauną – 74:71. Tiesa, rezultatyviausias svečių žaidėjas Vidmantas Užkuraitis likus 16 sek. išlygino rezultatą – 74:74. Iš karto surengtos atakos metu šeimininkai nerezgė painaus derinuko – per visą aikštelę varęs kamuolį H.Venskus prasiveržė iki krepšio ir taikliai metė. Pirmosiose ketvirtfinalio rungtynėse klaipėdiečiai iškovojo pergalę įtikinamu skirtumu 74:55, tačiau Joniškyje „Delikateso“ krepšininkai išlygino bendrą rezultatą, laimėję atsakomąjį susitikimą 73:60.
„Tai pirmosios rungtynės šį sezoną, kai neturiu priekaištų žaidėjams, – sakė uostamiesčio ekipos vyriausiasis treneris Dainius Miliūnas. – Baigiantis varžyboms sakiau vaikinams, kad, pralaimėję joniškiečiams, mes neturėsime kito šanso.“ Strategas negailėjo gerų žodžių ne tik auklėtiniams, bet ir gausiai susirinkusiems žiūrovams, dėl kurių rūmuose, anot D.Miliūno, buvo „superinė“ atmosfera. Į finalines varžybas, vyksiančias Garliavoje, be klaipėdiečių, dar pateko šiame miestelyje namų rungtynes žaidžiantis Kauno „LKKA-Atletas“, taip pat Kauno „Žalgiris-Sabonio krepšinio centras“ ir Vilniaus „Statyba“. Balandžio 14 d. 16 val. pirmajame pusfinalyje „Statyba“ susitiks su „Žalgiriu-Sabonio krepšinio centru“, o 19 val. „LKKA–Atletas“ aikštėje žais su „Nafta-Universitetu“. Kitą dieną 13 val. prasidės kova dėl trečiosios vietos, o lemiamas mačas vyks 16.15 val. Praėjusiais metais toje pačioje salėje vykusiose varžybose „naftininkai“ iškovojo bronzos medalius. Uostamiesčio žaidėjai pusfinaly-
Pastangos: klaipėdiečiai (geltona apranga) rado jėgų išgelbėti blogai
besiklosčiusias rungtynes.
je nusileido „Mažeikių“ komandai 77:87. O dėl trečiosios vietos netikėtai lengvai – 69:47 nugalėjo Pakruojo „Merestą“. D.Miliūnas pasiryžęs iš Kauno priemiesčio grįžti su medaliais. „Niekuo nesame silpnesni nei kitos Garliavoje žaisiančios komandos, – optimistiškai apie finalinį turnyrą kalbėjo treneris. – Stengsimės užkopti kuo aukščiau.“
Vytauto Petriko nuotr.
Rungtynių statistika „Nafta-Universitetas“ – „Delikatesas” 76:74 (22:18, 14:17, 14:18, 26:21). V.Chodosovskis 17, M.Kumpys 14, H.Venskus ir P.Žurna po 13, J.Kazakauskas 8, D.Anužis 7, D.Žvinklys ir A.Gudaitis po 2/V.Užkuraitis 23, T.Šležas 22, A.Kvedaravičius 12, P.Klemas ir Ž.Petraitis po 6, I.Lianzbergas 3, V.Jatulevičius 2.
Mažieji klaipėdiečiai – bronzos medalininkai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Marijampolėje surengtose Lietuvos 11-mečių salės futbolo čempionato lemiamose varžybose bronzos medaliais pasidabino klaipėdiečiai.
Futbolo mokyklos auklėtiniai pasiekė dvi pergales bei patyrė vieną pralaimėjimą. Pirmosiose rungtynėse 4:3 įveikti praėjusių metų čempionai alytiškiai, antrosiose 2:7 nusileista marijampoliečiams, o paskutiniosiose sutriuškinti vilniečiai 10:1. Trys – Marijampolės, Alytaus ir Klaipėdos – komandos surinko po 6 taškus. Tačiau dėl blogesnio įvarčių skirtumo uostamiesčio berniukams atiteko bronzos medaliai. Čempionais tapo šeimininkai, vicečempionais – Dzūkijos atstovai.
Geriausiu finalinių varžybų saugu pripažintas klaipėdietis Ignas Venckus, geriausiojo mūsų komandos žaidėjo prizas atiteko Nedui Sudintui. Rezultatyviausiai tarp uostamiesčio futbolininkų Marijampolėje rungtyniavo Arvydas Eibutis, įmušęs 6 įvarčius.
Čempionato prizininkai Arminas Elkimavičius, Matas Jankūnas, Benas Babenskas, Kasparas Davidonis, Lukas Nikliauza, Mindaugas Jusis, Dovydas Komža, Kasparas Voropajevas, Karolis Žebrauskas, Pijus Dapšauskas ir Tautvydas Daugėla, Ignas Venckus, Nedas Sudintas, Arvydas Eibutis. Treneriai: Raimondas Vainoras, Pranas Ivaškevičius, Anatolijus Timofejevas.
Laureatai: Klaipėdos FM auklėtiniai buvo arti čempionų vardo.
15
ketvirtadienis, balandžio 5, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Akcijų biržoje
AMBULATORIJA
Biržoje prekyba išlieka rami Vilnius, balandžio 4 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje trečiadienį toliau vyravo ramios nuotaikos, o lyderio pozicijos atiteko „Linas Agro Group“ akcijoms, kurių vienintelių perleista daugiau kaip už 50 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių kiek didesnio dėmesio sulaukė „Invaldos“ ir „Teo LT“ vertybiniai popieriai. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė sumažėjo 0,78 proc. iki 315,94 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,29 proc. iki 474,50 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – 0,52 proc. iki 146,04 punkto. Oficialiojo sąrašo „Linas Agro Group“ akcijų, kurios pabrango 0,83 proc. iki 0,485 euro, parduota už 89,9 tūkst. eurų, 2,06 proc. iki 2,380 euro atpigusių „Invaldos“ akcijų – už 32,3 tūkst. eurų, 0,62 proc. iki 0,646 euro pabrangusių „Teo LT“ akcijų – už 32 tūkst. eurų. 3,24 proc. iki 0,568 euro atpigusių „Lesto“ akcijų apyvarta buvo 20,9 tūkst. eurų, 0,54 proc. iki 1,850 euro atpigusių „Aprangos“ akcijų – 19,6 tūkst. eurų, 1,15 proc. iki 0,172 euro atpigusių Ūkio banko akcijų – 11,5 tūkst. eurų. 0,52 proc. iki 1,343 euro atpigusių Vilkyškių pieninės akcijų perleista už 11,5 tūkst. eurų, Panevėžio statybos tresto akcijų nepakitusia 1,221 euro kaina – už 10,6 tūkst.
Unikali technologija Lietuvoje Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusių problemų su nugara ir strėnomis profilaktika ir reabilitacija. „Kalnų oro“ metodas. Individualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjanti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis poveikis. Individuali druskos haloinhaliacija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr.2682 925724
Mokymas
0,50 proc. iki 0,604 euro pabrangusių „Lietuvos dujų“ akcijų parduota už 7,5 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo ir Papildomojo sąrašo bendrovių akcijų perleista mažiau kaip po 4 tūkst. eurų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 263,1 tūkst. eurų, iš jų 253,6 tūkst. eurų teko
KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com. 935716
Vairuotojų kursai Alksnynės vairavimo mokykla. B, B (automatas) kategorijos kursai. Nauja grupė balandžio 5 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt. 930195
Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
Nekilnojamasis turtas
Sveikata, grožis
Nuoma Greitai ir patikimai išnuomojame jūsų nekilnojamąjį turtą. Siūlyti variantus. UAB „Laimita“, tel. 494 017, 8 673 38 529. Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris gi-
934802
nekologas, dermatovenerologas, urologas,
Išnuomojamas individualaus namo antrasis aukštas (154 kv. m, baldai, buitinė technika arba be jų, didelis kiemas). Tel. 8 610 00 590.
neurologas, kardiologas, endokrinologas. MIELI KLIENTAI! NUOLAIDŲ METAS! Optika
Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder
„Visus Optimus“ kviečia apsilankyti: P.C.
dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių
„Vyturys“ Laukininkų g. 19 2 AUKŠTE, P.C.
šalinimas. Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echos-
„Liepa“ Priestočio g. 30, P.C. „Maxima“ Ši-
kopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, są-
lutės pl. 40A, P.C. „Grandus“ Taikos pr. 66A.
narių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos,
Regos patikra BALANDĮ nemokama*. Akinių
kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus
rėmelių išpardavimas, nuolaidos iki 75%.
gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujie-
FOTOCHROMINIAMS AKINIŲ LĘŠIAMS 40 %
nos! Smegenų kraujagyslių echoskopija,
NUOLAIDA*. PLONINTIEMS 1,67 INDEX. AKINIŲ
nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa,
LĘŠIAMS TAIP PAT 40 % NUOLAIDA * Perkant
plastikos chirurgo konsultacijos. UAB Kun-
vienus saulės akinius ANTRUS DOVANOSIME *.
cų ambulatorinė klinika, www.kaklinika.lt,
Pigiausi kontaktiniai lęšiai!!! Daugiau info
tel. (8 46) 410570, tik ginekologai tel.
teiraukitės optikose. AČIŪ, KAD MUMIS PA-
(8 46) 220455.
SITIKITE! *yra papildomų salygų.
933754 932917
930690
Išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr., prie „Avitelos“, su baldais ir buitine technika; 2 kambarių butą Statybininkų pr. (tvarkingas). Tel. 8 603 78 977, 8 603 78 994. 934575
NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78. 934069
Parduoda Butus: 1,5 kambario Baltijos pr. 5/2 a.; 2 kambarių Statybininkų pr. 5/2 a.; 3 kambarių Vingio g.; 1 kambario Kauno g. 5/3 a. Tel. 420 792, 8 652 22 532. Butus: 1,5 kambario Taikos pr., 2 kambarių (105 000 Lt), sodą su namu „Smiltelėje“ (dujos, pirtis), sodą su rąstine pirtimi Vaiteliuose. Tel. 8 612 48 946. 936721
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoVidaus organų echoskopija. Gydytojo reabi-
mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai:
litologo konsultacijos. Hirudoterapija. Aku-
kardiologai, alergologai, endokrinologai,
punktūra. Magneto, ozono ir jonizuoto de-
ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-
guonies, LED šviesos, „šaltojo“ lazerio, ultra-
tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės),
garso procedūros. Limfodrenažas. GROŽIUI:
pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-
veido, kūno stangrinimas tirpstančiais siūlais,
gai (mamografija), gastroenterologai, otori-
„sculptra“, hialuronu. Raukšlių lyginimas ir
nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai,
veido modeliavimas užpildu, pagamintu iš
fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
Jūsų kraujo. Mezoterapija - PRP TROMBOCITŲ
Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816,
PLAZMA atjauninimui, plaukų atauginimui.
8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846)
Hydra FacialTM drėgnoji odos dermabrazi-
490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-
ja. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija.
da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-
Radiochirurginis odos darinių, nepageidauja-
dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų
mų plaukų, kapiliarų šalinimas. S. Daukanto
priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933,
g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767. Mob. +370
8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių
620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt,
g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
www.profesionalikosmetika.lt. 935519
933481
937652
937740
1 kambario saulėtą butą Debreceno g. (didelis balkonas, senjorams - nuolaida). Tel. 8 686 67 021.
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
936962
935120
100 kv. m komercinės paskirties patalpas pusrūsyje Debreceno g. 5. Galimi keitimo variantai. Teirautis tel. 8 686 03 098. 932036
Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668. 933232
937120
2 kambarių 38 kv. m butą Sportininkų g. (97 000 Lt). Tel. 8 614 07 549. 934838
2 kambarių 47 kv. m butą Debreceno g. 5/3 a., bendrija, renovuota laiptinė, arčiau Taikos pr. (130 000 Lt). Tel. 8 614 39 321. 2 kambarių įrengtą butą (40 kv. m) naujos statybos name Rumpiškės g. 29, 4/3 a. Tel. 8 687 05 430.
Naujus butus centre, „Manto namų“ komplekse, Mažvydo al. Kaina nuo 4000 Lt už kv. m. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt. 935059
Nebrangiai komercines patalpas Gargžduose, tinkamas gaminti ir sandėliuoti, ir statybinį namų valdos sklypą (visos komunikacijos). Tel. 8 687 73 398. 934795
Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt. 935054
935179
2 kambarių tvarkingą butą Smiltelės g., prie „Sodros“. Keista santechnika, langai, durys. Pietvakarių pusė, saulėtas. Kaina 120 000 Lt. Skubiai. Tel. 8 682 58 188. 937104
2 kambarių tvarkingą 43 kv. m butą Sportininkų g., 5/2 a. Kaina 100 000 Lt. Tel. 8 614 07 549. 936964
2 nepereinamų kambarių 41 kv. m butą Priestočio g., Klaipėdos centre (2 pl./2 a., laiptinėje du butai, uždaras kiemas). Tel. 211 514, 8 601 01 535. 937557
2,74 ha žemės ūkio paskirties sklypą Šlapšilės k. (šalia buvusio oro uosto). Tel. 8 636 09 399. 23 a sklypą labai gražioje vietoje - ribojasi su vandeniu. Asfaltas, miesto mikroautobusas Nr. 7, dujos, elektra, vanduo, buitinės ir lietaus nuotekos, gatvių apšvietimas. Galimybė statyti 2 namus. Tik 265 000 Lt. Bendradarbiaučiau su agentūrom. Tel. 8 602 04 833.
Pigiai butus: 1 kambario su holu Smiltelės g., prie BIG, Pušyno g. 4/2 a., su balkonu, 3 kambarių Panevėžio g. 5 pl./4 a., visa namo renovacija. Tel. (8 46) 380 359, 8 675 43 634. 931949
Pigiai 11 a sklypą namui statyti Klaipėdoje, Ramunių g. (Rimkai, privestos miesto komunikacijos, prie miškelio, graži vieta). Savininkas. Tel. 8 611 07 153. 933942
Regioniniame pajūrio parke 14-20 a sklypus, šalia ežeras, netoli jūra. Sklypo kaina 60 000 Lt. Galimas apmokėjimas dalimis ar išsimokėtinai. Tel. 8 698 13 367. 937072
Šalia Klaipėdos, Gindulių centre, 170 kv. m namą (250 000 Lt, ne galutinė), 90 a sklypą Dauparuose (46 000 Lt). Tel. 8 601 92 616. 936804
Tvarkingą 2 kambarių 38 kv. m butą Baltikalnio g. senamiestyje (namas plytinis, 3/3 a.). Kaina 130 000 Lt. Savininkas. Tel. 8 635 68 262. 937534
937031
Perka
3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425.
Žemę, mišką prie upės, ežero. Tel. 8 615 61 684.
936402
935877
3 kambarių su holu butą Budelkiemio g. (9/8 a., rytų-vakarų pusės, be remonto, 125 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 601 99 238.
1 arba 2 kambarių butą, gali būti be remonto. Siūlyti garažus. Tel. 420 793, 8 652 22 532. 934058
935605
3 kambarių suremontuotus butus plytiniuose namuose: Naikupės g. 5/4 a. (164 000 Lt); Sportininkų g. 5/5 a. (155 000 Lt); Karklų g. 4/4 a. (168 000 Lt). Tel. 8 655 14 390. 935051
30 a namų valdos sklypą Ketvergiuose (ribojasi su Minija, yra pamatai, elektra, asfaltuotas kelias, 110 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 630 20 739. 935752
65 kv. m parduotuvę Rumpiškės g., vietinis šildymas, 100 kv. m namą „Trinyčių“ r., su komunikacijomis, 6 a sklypas. Arba keičia. Tel. 8 685 29 399. 934512
Dėmesio vertą 1 kambario 37 kv. m butą Debreceno g. (5/1 a., atskiras įėjimas, 62 000 Lt). Tel. 8 686 61 368. 937030
Sodybą Priekulės sen. (76 a posodybinis sklypas, 3 ūkiniai pastatai, 150 kv. m namas, 1,5 ha dirbamos žemės, šalia pagrindinio kelio). Tel. 8 655 14 097, 8 655 08 652.
Dėmesio! Parduodamas 3 kambarių butas centre, Herkaus Manto g. (3/1 a., autonominis šildymas dujomis, vieta židiniams). Kaina 160 000 Lt. Tel. 8 686 61 368.
936608
937824
1 ha žemės 6 km nuo Klaipėdos, Priekulės link (sutvarkyti dokumentai ūkininko ūkiui steigti, naujai įvesta elektra, leidimai statyti namą, ūkinius pastatus ir kt.). Savininkas. Tel. 8 611 07 153.
Labai tvarkingą 2 kambarių 43 kv. m butą Rumpiškės g., 5/2 a. Tel. 8 689 89 898.
933891
Naujai suremontuotą 21 kv. m butą Kauno g. (9/3 a., yra balkonas, 65 000 Lt). Tel. 8 685 64 889. 931616
186 kv. m gyv. namą Klaipėdos r., Aukštkiemių k. (visiškai įrengtas, kaina 510 000 Lt). Tel. 8 682 10 294.
937595
934015
ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei
Nebrangiai 1 kambario 44 kv. m butą su holu 5/3 a. Laukininkų g. (tvarkingas, plastikiniai langai, bendrija). Tel. 8 648 52 781.
937124
Kompiuterių kursai
eurų, 1,77 proc. iki 1,777 euro atpigusių „City Service“ akcijų – už 9,8 tūkst. eurų.
1 kambario butą Sulupės g. (33 kv. m, 5/5 a., plastikiniai langai, šarvuotos durys, be remonto, kaina 72 000 Lt). Tel. 8 676 01 455.
934604
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
1 kambario suremontuotus butus: Poilsio g. (5 pl./5 a., balkonas, 118 000 Lt); Taikos pr., prie „Akropolio“ (plytinis namas, balkonas, 115 000 Lt). Tel. 8 655 14 390.
Nebrangiai 2 kambarių butą su patogumais Palangos centre, Vytauto g. Tel. 8 609 06 322.
935044
937807
935126
2, 3 kambarių butą senamiestyje. Mokėsiu iki 170 000 Lt. Tel. 8 619 51 046. 932900
Agentūra „Laimita“ perka ir parduoda butus, namus, sodus, sklypus, miškus. Patariame. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529. 934822
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 934157
Paskolos „Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 931293
PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt. 934597
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 925453
Skubios, patikimos paskolos palankiausiomis sąlygomis. Refinansuojame paskolas, įkeičiame pakartotinai, dengiame skolas. Tel. 8 698 19 967. 931269
Nukelta į 16 p.
16
ketvirtadienis, balandžio 5, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Paskolos
Akcija! Šarvuotas ir vidaus duris - minimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Balkonų stiklinimas. Įstato. Tel. 8 603 10 867.
Šiuo metu ieškome
KLAIPĖDOS REGIONO PARDAVIMO VADYBININKO(-ĖS)
atkelta iš 15 p. Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 934137
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934. 934093
Palankiomis sąlygomis skoliname pinigų pagal vekselį. Didesnėms sumoms reikalingas užstatas. Tel. 8 619 59 739. 926786
Skubios paskolos palankiausiomis sąlygomis, tinka ir automobiliai. Dengia skolas. Reikalingi kreditoriai. „Tureta“, Tilžės g. 38. Tel. 217 219, 8 685 50 195. 934507
UAB „KREDITO GARANTAS“ teikia paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt. 928008
934465
Darbo pobūdis: reklamos projektų / paslaugų rengimas, pardavimas ir koordinavimas; asmeninių pardavimų planavimas, vykdymas, analizė; ilgalaikių ryšių su verslo klientais palaikymas, naujų paieška, derybos; rinkos analizė, pasiūlymų teikimas. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas; daugiau nei 2 metų sėkminga darbo patirtis pardavimo srityje; orientacija į rezultatą, komunikabilumas, atsakingumas, analitinis mąstymas; puikūs bendravimo, derybų įgūdžiai, kūrybingumas; geros anglų ir rusų kalbos žinios ir geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; darbo patirtis leidyboje ar žiniasklaidoje būtų pranašumas; vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis. Įmonė siūlo: įdomų ir atsakingą darbą; galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; visas socialines garantijas.
Darbas 10 metų sėkmingai dirbanti įmonė ieško darbuotojų dirbti prekyboje. Jaunas kolektyvas, galimybės tobulėti. Tel. 8 609 97 490. 922442
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos nustatyti dėvėtų rūbų kainą ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 936367
Dirbti Airijoje reikalingas žmogus, mokantis atlikti statybinius darbus. Tel. 8 602 07 588. 936525
Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo srityse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt. 930437
Metalinių konteinerių gamyklai Gargžduose reikalingi suvirintojai, smėliuotojai-dažytojai ir metalo karpymo-lankstymo staklių operatoriai. Tel. (8 46) 451 595, 8 685 10 440.
936191
Reikalingas sandėlininkas-vairuotojas-tiekėjas (B kategorija, dėvėtų drabužių sandėlyje). CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.
936388
Reikalingi staliai-dailidės, dažytojai. Tel. 8 699 24 759. 937442
937496
Gaminame ir statome rąstinius bei karkasinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt. www.ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918. Gaminame, montuojame geros kokybės pušies, uosio duris, laiptus, betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785.
Skelbimas galioja iki 2012 04 13.
Skubiai reikalingi elektrikai, mūrininkai, tinkuotojai, gipskartonio montuotojai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +324 863 72176. 936092
Transporto įmonei Šilutėje reikalingi vairuotojai važiuoti reisais Europa-Rusija. Tel. 8 698 57 705; dariuskli@zebra.lt.
Griauname, pjauname sienas, didiname vonių patalpas, mūrijame, betonuojame, išvežame šiukšles. Tel. 8 688 40 215. 929983
Parduodu jūrinį konteinerį šaldytuvą 12 m. Tel. 8 685 11 747. 937100
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807. 934764
Paslaugos Visi geodeziniai darbai! Geriausios kainos! Tel. 8 611 45 528, e. paštas audrius.pau@gmail.com. 935576
Montuoja gipskartonį, glaisto, dažo, klijuoja plyteles, kloja laminatą, šiltina fasadus, apkala medinėmis ir plastikinėmis dailylentėmis. Tel. 8 684 56 645.
924795
UAB „Palangos linas“ siūlo darbą masažuotojai (-ui). Tel. 8 460 56 105, e. paštas administracija@palangoslinas.com. 936582
UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinės darbo patirties linoleumo klojėjai. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimas, patirtis, anglų kalbos pagrindai. Skambinti darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. tel. 8 620 77 510. 935550
Buitis ir technika Kompiuteriai Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 647 07 741. 929443
936375
Reikalingas darbuotojas žaliuzių gamyboje. Patirtis – didelis privalumas. CV siųsti karjera@lauresta.lt, daugiau informacijos tel. 8 611 26 080.
Dengiu stogus, skardinu, dedu stoglangius, montuoju lietvamzdžius, pakalimai, visi stogo apdailos ir remonto darbai. Kokybė. Tel. 8 607 30 644.
Parduoda Nauji šaldytuvai, viryklės, skalbyklės, indaplovės, įmontuojama technika, garintuvai. Kaina sutartinė. Taikos pr. 81 („Pempininkai“). Tel. 340 776. 936047
Paslaugos
Reikalingi suvirintojai dirbti Lietuvoje ir užsienyje. Būtinas sertifikatas proc. 141/111. Tel. (8 46) 215 859.
936309
Reikalingos virėjos gaminti kompleksinius pietus, darbas pamainomis (ilgoji, trumpoji savaitė). Tel. 8 618 86 605. 937077
Restoranas „Anikės teatras“ ieško padavėjo (-os) ir virėjo (-os), pageidautina su patirtimi. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu info@anikecafe.lt. Informacija tel. 8 613 53 333.
936231
Automobiliai Perka Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 936267
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676. 936946
Transporto paslaugos Atvežame pigiai įvairius krovinius. Perkraustome, pervežame baldus. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774. 930130
Statyba ir statybinės medžiagos
Mūrijame, betonuojame, tinkuojame, šiltiname pastatus, liejame pamatus, dengiame stogus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 655 22 204. 930340
Nuomojame ekskavatorius. Statome namus, įrengiame komunikacijas (drenažą). Tel. 8 682 61 223, e. paštas linadirgelaite76@gmail.com. 933103
Šiltiname namus su savo pastoliais. Statome namus nuo pamatų iki rakto, rekonstruojame sodo namus, kapitalinis butų remontas. Patirtis 20 metų. Tel. 8 650 95 999. 933172
Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Kaminų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345. 935166
Žaliuzės, roletai. Pigiai, kokybiškai, greitai. Pirma konsultacija - nemokama. Velykinės iki 60 proc. nuolaidos. Tel. 8 645 00 245; www.zaliuzestau.lt.
Parduoda
936815
Nebrangiai parduoda smėlį, žvyrą, skaldą, gruntą sklypui sukelti, statybinį laužą, juodžemį. Atveža savo transportu. Daro kelius. Tel. 8 654 89 088. 923498
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m kaina nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735. Kliento namuose remontuojame visų modelių šaldytuvus ir skalbimo mašinas. Suteikiame garantiją. „Pajūrio buitis“. Tel. 8 612 39 577.
937678
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.
Už prieinamą kainą greitai ir kokybiškai teikiame transporto ir žemės darbų paslaugas Klaipėdos regione. Savivarčiai, vilkikai su puspriekabėmis, buldozeriai, ekskavatoriai. Vandens telkinių ir tvenkinių kasimas, pamatų ir tranšėjų kasimas, pastatų griovimas ir statybinio laužo išvežimas. UAB „Stiebasta“, tel. 8 615 15 345, 8 675 05 299.
Statybos paslaugos
Varžytinės Antstolė Vida Daugirdienė 2012 05 08 11 val. parduoda iš varžytynių Dariaus Šiušo ir Rasos Šiušienės turtą: 2.4900 ha žemės sklypą Klaipėdos r. sav. Kretingalės sen. Girkalių k. Pradinė varžytynių kaina 91 200 Lt. Varžytynių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytynės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus. 936541
Antstolė Vida Daugirdienė 2012 05 08 14 val. parduoda iš varžytynių Dariaus Šiušo ir Rasos Šiušienės turtą: 71.55 kv. m butą su rūsiu Sausio 15-osios g. 11A-3, Klaipėdos m. Pradinė varžytynių kaina 162 000 Lt. Varžytynių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytynės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus. 936554
936177
937218
930987
Sodininkų bendrijos „Šernai“ nariams! 2012 m. balandžio 21 d. 11 val. šaukiamas bendrijos narių eilinis pakartotinis susirinkimas. Su susirinkimo darbotvarke, sprendimų projektais galima susipažinti bendrijos buveinėje (Aušros al. 2A, Žiaukų k., Priekulės seniūnija, Klaipėdos rajonas) ketvirtadieniais ir šeštadieniais 10-14 val. bei bendrijos internetinėje svetainėje adresu www.sbsernai.weebly.com. Susirinkimas vyks S.Daukanto g. 31 (2 aukštas), Klaipėda (Vytauto Didžiojo gimnazija). Informacija teikiama tel. 8 646 92 112 ir (8 46) 213 511. Valdyba.
935592
937654
Statybos firmai reikalingi ventiliuojamo fasado meistrai dirbti Rusijoje. Tel. 8 685 19 687.
AB „KLAIPĖDOS KRANAI“ AKCININKAMS! 2012 m. balandžio 27 d. 15 val. AB „Klaipėdos kranai“, įm. kodas 140576916, buveinė - Šilutės pl. 103, šaukiamas metinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Auditoriaus išvada apie 2011 m. finansinę atskaitomybę ir metinį pranešimą. 2. Bendrovės 2011 m. metinis pranešimas. 3. 2011 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas. 4. 2011 m. pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas. Susirinkimo apskaitos diena – 2012 m. balandžio 20 d. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorius ir organas, priėmęs sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, – bendrovės valdyba. Su visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektais ir kitais dokumentus, kurie bus pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, akcininkai gali susipažinti AB „Klaipėdos kranai“ administracinio pastato 317 kab. nuo 2012 m. balandžio 17 d. darbo dienomis nuo 9 iki 14 val. Susirinkimas vyks AB „Klaipėdos kranai“ administracinio pastato 308 kab., Šilutės pl. 103, Klaipėda. Dalyviai registruojami 2012 04 27 nuo 14.30 val. Prašom turėti asmens dokumentą. Administracija.
931969
935077
Naujai kuriamam draudimo brokerių filialui reikalingi brokeriai ir draudimo specialistai. Tel. 8 696 00 106, 8 698 23 285.
905533
936634
Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Klaipėdos regiono pardavimo vadybininkas“ siųskite el. p. m.rakauskiene@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Siūlo darbą
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.
Dėmesio
937873
935901
Antstolė Vida Daugirdienė 2012 05 08 15 val. parduoda iš varžytynių Eduardo Smilgos ir Jolitos Smilgienės turtą: 0.0750 ha žemės sklypą Jūratės g. 28A/10, Palanga. Pradinė varžytynių kaina 244 800 Lt. Varžytynių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytynės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus. 936817
Akcininkams
Siūlome darbą kambarinei, informacija tel. 8 615 33 092; virėjai (-ui), tel. 8 615 33 054.
Sausas juodalksnio, beržo, ąžuolo, skroblo malkas, lentų galus, dailylentes, statybinę medieną. Tel. 8 698 26 990, 8 684 97 350.
Statome, remontuojame, restauruojame namus, sodo namelius, butus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 603 00 202.
Prarastą darbo pažymėjimą Nr. 460, išduotą AB „Klaipėdos vanduo“ 2011 01 10 Ilonai Lekstutienei, laikyti negaliojančiu. AB „Klaipėdos vanduo“ administracija.
Informuojame, kad 2012 04 28 10 val. bendrovės vadovo sprendimu šaukiamas UAB „Žavesys“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimas vyks bendrovės patalpose adresu Nidos g. 1B, Klaipėda. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Dėl 2011 metų metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo. 2. Dėl bendrovės 2011 metų pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimo.
937053
920128
930334
937886
936943
937552
Gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, plytelių, laminato klojimas ir t.t. Tel. 8 698 49 719, e. paštas info@apdailosfabrikas.lt.
Kita Parduoda
935930
Radiniai Prarasta
17
ketvirtadienis, balandžio 5, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www. kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Balandžio 14 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys. Balandžio 20 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Jausmų tektonika“. 2 dalių vaidinimas. Rež. P.Gaidys. Balandžio 22 d. 13 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Balandžio 13 d. 18.30 val. – E.Kalman. „Čardašo karalienė“. 3 veiksmų operetė. Skiriama – senjorams ir studentams. Balandžio 14 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli!“. Vodevilis ir šokio spektaklis. Balandžio 15 d. 15 val. – A.Kučinskas. „Bulvinė pasaka“. 2 v. opera vaikams. Balandžio 18 d. 18.30 val. Kolonų salėje – V.Pupšio autorinis vakaras. Balandžio 22 d. 15 val. – atnaujinimo premjera. V.Konstantinovas. „Šimtas princesės pabučiavimų“. 1 v. muzikinis spektaklis vaikams. Balandžio 28 d. 18.30 val. – P.Abraham. „Balius Savojoje“. 3 v. operetė. Balandžio 29 d. 17 val. – Tarptautinei šokio dienai. „Didysis kankanas“. Teatralizuotas koncertas.
restoranai Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
Nukelta į 18 p.
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Praverkite duris į restoraną ir Jus aplankys vienaragio nešama sėkmė ir laimė... Senove ir prabanga dvelkiančioje aplinkoje galėsite mėgautis europietiškais bei „Dvaro“ patiekalais, kelti pobūvius. Mes pasirūpinsime, kad Jūsų šventė būtų nuostabi ir nepakartojama.
gardumynai
Sporto klubas „VS FITNESS“ kviečia išbandyti naujus SKVOŠO KORTUS. Sporto klube išbandysite treniruoklių salę su kardio, vibro treniruokliais bei jaukią sauną su priešpirčiu. Geros nuotaikos suteiks vykstančios aerobikos, stacionarių dviračių, kalanetikos treniruotės, bei teniso užsiėmimai. Šalia mūsų sporto klubo yra erdvi parkavimo aikštelė. Taikos pr. 66A, Klaipėda (PC „Grandus“, 2-ame aukšte) www.vs-fitness.lt Tel.+370 46 24 64 90
Teniso arena
Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda – Kylis, Klaipėda – Zasnicas, Klaipėda – Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiesiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
gėlės Tik gėlės
Firminė parduotuvė „Pitliaus skanėstai”
„Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškantiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyragėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti laikantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda
karščiausi kelionių pasiūlymai „Krantas Travel“
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. XXXVII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ „Klaipėdos muzikos pavasaris – didingas klasikos skambesys“ Balandžio 5 d. 18 val. – „Dangiškoji garsų vaivorykštė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas A.Vildžiūnas. Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Meno vadovas T.Ambrozaitis. Solistai: A.Krikščiūnaitė (sopranas), N.Petročenko (mecosopranas), M.Zinkus (tenoras), L.Mikalauskas (bosas). Dirigentas S.Sondeckis. Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja. Balandžio 11 d. 18 val. – „Ecco la primavera. Pavasario aidai“. Senosios muzikos ansamblis „Hortus Musicus“ (Estija). A.Mustonen (meno vadovas, smuikas). Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja. Balandžio 20 d. 18 val. – „Vingriais melodijų keliais“. Lomza Chamber Philharmonic (Lenkija). Meno vadovas ir dirigentas J.M.Zarzycki (Lenkija). Solistas G.P.Kolodziej (baritonas, Lenkija). Bilietai 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja. Balandžio 27 d. 18 val. – „Liepsningoji fantazija“. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir vyr. dirigentas J.Domarkas. Dirigentas A.Markovič (Austrija). Solistė R.Lipinaitytė (smuikas, Lietuva-Austrija). Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja. KITI RENGINIAI Balandžio 10 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera „Apie ką kalba vyrai“. Vaidina: J.Gaižauskas, G.Ivanauskas, S.Uždavinys, D.Skamarakas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 12 d. 20 val. – XI tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz voices 2012“. Vokalinio džiazo koncertas. Dalyvaus grupės „Singaz“ ir „Jazz Vision“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 13 d. 17 val. – XI tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices 2012“ pusfinalis. Dalyvaus vokalistai iš Anglijos, Japonijos, Rusijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Kroatijos, Turkijos, Latvijos bei Lietuvos. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 14 d. 20 val. – XI tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz voices 2012“. Vokalinio džiazo koncertas. 2011 m. „Jazz voices“ Grand Prix laimėtojas „Wojciech Myrczek Quintet“ (Lenkija). Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 15 d. 16 val. – XI tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices 2012“ finalas. Dalyvaus vokalistai iš Anglijos, Japonijos, Rusijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Kroatijos, Turkijos, Latvijos bei Lietuvos. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 16 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Vaidins D.Kazlauskas. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Balandžio 19 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „2 vyrai. 1 tiesa“. Vaidina J.Gaižauskas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
sportas, sveikata
Keltų linijos: Klaipėda – Kylis, Klaipėda – Karlshamnas *Papildomos sąlygos: – Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m – Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto. – Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. – Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. – Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
automobiliui.
Daugiau informacijos www.krantas.lt
S.Daukanto g. 20, LT-92135 Klaipėda Bendrasis tel. (8 46) 310 311 arba 1312 Faks. (8 46) 310 488, klaipeda@westexpress.lt Taikos pr. 61 tel. 370 (46) 340980, 370 (46) 343917 akropolis@westexpress.lt, www westexpress.lt
MALJORKA (apgyvendinimas): 7 n. tik 569 Lt/asm.; 14 n. – tik 1243 Lt/asm. Papildomai – skrydis iš Kauno.
KELIONĖS SENJORAMS PIGIAU! IBISA (skrydis iš Varšuvos ir apgyvendinimas): 8 d. kelionė tik 1398 Lt; 15 d. kelionės kaina – 2049 Lt/asm.
Įeina: 4* viešbutis, 2/3 kartų maitinimas, pervežimai, 1 nemokama ekskursija. Kelionių periodas – nuo balandžio 15 d. iki gegužės 20 d. (trukmė – 8/15 d.). Kainos galioja asmenims nuo 55 metų amžiaus ir kartu keliaujančiam asmeniui.
Litamicus
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–VI nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcinėms prekėms). Perkančiuosius už 99 Lt vaišinsime kvapnia kava.
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
ketvirtadienis, balandžio 5, 2012
pramogos teatras Žvejų rūmai
(Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose. Balandžio 11 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. A.Barico „Šilkas“. Vaidina N.Savičenko ir R.Šaltenytė. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 14 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Poetinės klounados spektaklis „Bokštas“. Rež. L.Vyšniauskas. Bilietų platintojas 12 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Balandžio 15 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Panama labai graži“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 15 d. 14 val. didžiojoje salėje – Vilniaus mažasis teatras. „Mama katinas“. 2 dalių spektaklis vaikams nuo 5 iki 99 metų. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 20–30 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 19 d. 19 val. teatro salėje – pantomimos teatras „A“. Spektaklis „Dangaus link“. Pagal H.Hesės monografiją „Pranciškus Asyžietis“. Rež. A.Mažonas. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 21 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Lėlių vaidinimas vaikams „Klounas ir pelytė Micė“. Rež. K.Kondrotaitė. Bilieto kaina 8 Lt (renginio diena 12 Lt). Bilietų platintojas Bilietai.lt. Balandžio 21 d. 19 val. didžiojoje salėje – Rusijos teatro ir kino žvaigždės „Gastrolių tango“. 2 dalių komedija. Bilieto kaina 59–139 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 22 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Kur tas pasaulio kraštas?”. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 25 d. 19 val. didžiojoje salėje – Kauno valstybinis muzikinis teatras. L.Adomaitis. „Dulkių spindesys“. 2 dalių šokio spektaklis. Bilieto kaina 33-63 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Balandžio 26 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. D.Fo ir F.Rame komedija „Aš laukiu tavęs, mielasis“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 28 d. 14 val. teatro salėje – folkloro klubo „Šeimyna“ koncertas ir liaudiška vakaronė. Dalyvauja ansamblis „Baltos ievos“ ir Jokūbavo kaimo kapela. Nemokamai. Balandžio 28 d. 18 val. didžiojoje salėje – Tarptautinei šokio dienai. Teatralizuotas koncertas „Pavasario arabeskas“. Bilieto kaina 5 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 29 d. 12 val., 15 val. didžiojoje salėje – tarptautinis šokio kolektyvų festivalis „Šokio vizija“. Bilieto kaina 10 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 5 Lt).
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Balandžio 14 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiesiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Balandžio 15 d. 12 val. – lėlių vaidinimas visai šeimai „Svečiuose pas Klaipėdikių šeimyną“. Rež. R.Bunikytė. Balandžio 20 d. – premjera. Spektaklis suaugusiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Balandžio 21 d. 18 val. – spektaklis visai šeimai „Žirafa su kojinėm“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Balandžio 22 d. 12 val. – lėlių vaidinimas „Stebuklingas Pelenės laikas“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Balandžio 28 d. 12 val. – spektaklis kūdikiams „Labas, mažyli“. Rež. K.Jurkštaitytė. Balandžio 29 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai „Suraskim pasaką“. Rež. L.Beržinienė.
parodos Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Iki gegužės 4 d. tautodailininko Klaido Navicko (Vilnius) popieriaus karpinių paroda „Senieji lietuvių dievai, dievybės ir mitinės būtybės“. Nemokamai. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki balandžio 11 d. pirmoji VDA Nidos meno kolonijos menininkų rezidentų iš viso pasaulio paroda. Balandžio 6–gegužės 6 d. K.Inčiūraitė. „Sekimas“. Balandžio 13–gegužės 13 d. LFS Klaipėdos skyrius. Fotografijų paroda „Kiti 3“. Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Balandžio 7 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Velykinis atvirukas“. Balandžio 14 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Piešimas parodoje“. Balandžio 21 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Stiklo dekoravimas“. Balandžio 28 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Piešimas negatyvas“. Būtina iš anksto registruotis tel. 313 691 arba e. paštu virginija@kulturpolis.lt. Užsiėmimų kaina įskaičiuojama į bilieto kainą – vaikams 2 Lt, suaugusiems 4 Lt. RENGINIAI Balandžio 12–14 d. 18 val. – rež. G.Žičkytės filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ peržiūra. Bilieto kaina 6 Lt. Balandžio 21 d. 19 val. – eksperimentinės muzikos kūrėjų „Mobilizacija 2012“. Bilieto kaina 10 Lt.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) PARODOS Iki balandžio 20 d. Lėlių teatro paroda, skirta teatro 20-mečiui. Edukacinės ekskursijos vyksta susidarius ne mažesnei nei 10 žmonių grupei. Būtina iš anksto registruotis e. paštu klaipedosleles@gmail.com arba tel. 239 932. Edukacinės ekskursijos kaina 1 asmeniui 3 Lt. Balandžio 20–gegužės 4 d. I.Leščinskaitės mokinių apžvalginė darbų paroda. Balandžio 20–gegužės 15 d. paroda „Art Mix“.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1) Iki balandžio 18 d. Aurimo Anuso akvarelių paroda „Klaipėda-Memel: prarasto laiko beieškant“.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Iki balandžio 15 d. Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleivių kūrybinių darbų paroda, skirta mokyklos 20-mečiui. Iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“.
bibliotekos
Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės savivaldybės viešoji biblioteka
viešoji biblioteka
Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – kiekvieną šeštadienį 11 val. veltinio technikos pamokos. Mokytoja E.Mekšėnienė (tel. 8 614 77 377). PARODOS Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki gegužės 5 d. Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro keramikos studija„Žiezdrė“ kartu su menininke iš Vokietijos p. Helga Bing pristatys Velykinę keramikos darbų parodą. „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki balandžio 10 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“ dailės studijos „Kopa“ vaikų piešinių paroda „Gyvenu nepriklausomoje Lietuvoje“. Dailės mokytoja A.Grudzinskienė. Iki balandžio 16 d. Klaipėdos lopšelio-darželio „Kregždutė“ vaikų piešinių parodėlė „Jau pavasaris“. Debreceno filialo Pempininkų vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki balandžio 15 d. Gedminų pagr. mokyklos 2b ir 3d klasių mokinių darbų paroda „Velykų belaukiant“ (mokytojos S.Jurkevičienė ir R.Sirusienė). Centrinė biblioteka (Turgaus g. 8) – iki balandžio 30 d. R.Kačinskaitės-Romėnės tapybos paroda. Pempininkų filialas (Taikos pr. 79/81A) – iki balandžio 30 d. Klaipėdos Marijos Montessori mokyklos-darželio ikimokyklinio amžiaus vaikų darbų paroda „Draugystės knyga“.
TV programa 6.00 9.00 9.55 11.00
Labas rytas. „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). „Forsaitų saga“ (3) (N-7) (k). „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Auksiniai scenos kryžiai. Lietuvos teatro apdovanojimų teikimo iškilmės Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.20 „Forsaitų saga“ (4) (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (3) (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.40 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (4) (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.11 Sportas. Orai. 19.16 Užkirsk kelią ligai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Mentalistas“ (N-7) (5). 23.35 „Užmirštieji“ (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Šok ir lieknėk 2012. 13.40 Fantastinis nuotykių s. „Būrys“ (1) (JAV, Kanada, 2009 m.). 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (4). 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Geri vyrukai“ (6). 0.00 „Vilko bilietas“. 1.00 „Kalėjimo bėgliai“ (7).
6.30 7.00 7.25 8.00 8.15
Televitrina. Žinios (k). „Nerealu!“ Smagiausios akimirkos. Fantastinis f. „Uibu – pakvaišęs vaiduoklis“ (Vokietija, 2006 m.). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“.
18.55 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Komedija „Lengvi pinigai“ (Kanada, 1998 m.) (N-7). 22.15 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 23.15 „Galileo: norintiems žinoti“. 23.45 Statybų TV. 0.15 „Sveikatos kodas“. Televitrina. 1.15 Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
8.00 8.30 8.45 9.00 11.30
Gustavo enciklopedija. Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). Miesto kodas (k). Labas rytas (k). „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos finalas (2004 m.) (k). 13.05 Vilniaus knygų mugė 2012. Algirdo Šeškaus trijų knygų „Meilės lyrika“, „Žaliasis tiltas“, „Archyvas (Pohulianka)“ pristatymas (k). 13.30 „Meilės skonis“. 14.25 Lietuvos vaikų ir moksleivių dainų TV konkursas „Dainų dainelė 2012“. 16.05 Kultūra. Aktorius Gediminas Girdvainis (k). 16.25 Aktorės Irenos Kriauzaitės jubiliejui. Kūrybos metas. Apie puikybę, meilę ir mirtį. I. Kriauzaitė (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Krašto spalvos. 17.55 Gustavo enciklopedija. 18.20 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. 19.10 Baleto solistas Igoras Yebra. Rečitalis LTV studijoje (2000 m.). 19.30 Veidai. Lietuvių dokumentika. „Česlovo Milošo amžius“ (1) (2012 m.). 21.00 „Giminės“. 21.50 Gintarinės batutos meistrai. Juozas Domarkas. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. W.A.Mozarto Koncertinė simfonija smuikui, altui ir orkestrui. 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Vakaro autografas (k).
9.45, 14.30 Teleparduotuvė. 10.00, 16.00 „Išlikimas“. 11.00, 15.00 „Konano nuotykiai“. 12.00, 18.00 „Melo teorija“. 13.00, 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 17.00 „Flešas Gordonas“. 19.00 „CSI Majamis“. 21.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 21.30 Trileris „Atlygis“ (JAV, Vokietija, 2001 m.). 0.00 „CSI Majamis“. 1.00 „Flešas Gordonas“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“. 9.35 „Kovotojas Reksas“. 10.05 „Marvel animė. Ernis“ (N-7). 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Laukinis gyvenimas“ (3) (N-7). 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7). 21.00 „Vincentas“ (8) (N-14). 22.30 „Išrinktieji“ (N-14). 23.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05 Reporteris. 7.20 Lietuva tiesiogiai. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.32 Supermargutis. 10.35 Girių takais. 11.05 Ekovizija. Žalioji idėja. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.
14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45 Dokumentinis f. „Leonardas“ (2) (N-7). 16.10 Dok. f. „Leonardas“ (2) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Super L.T. 18.52 Supermargutis. 19.10 LKL čempionatas. Kauno „Žalgiris“– Vilniaus „Lietuvos rytas“. Tiesioginė transliacija iš Kauno. Per pertrauką – Žinios. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. 23.02 Supermargutis. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7). 1.00 Dok. f. „Leonardas“ (2) (N-7).
8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 „Balticum TV“ žinios. 9.15 Kultūra +. 9.45, 17.45, 0.55 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 „Sakalas ir balandė“ (N-7). 11.15 XV Klaipėdos pilies džiazo festivalis: „Lurrie Bell Chicago Blues“. 12.35 „Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai“. 13.35 Reidas. Eismo įvykių kronika (k). 14.05 Drama „Atviras kelias“ (JAV, 2009 m.). 15.45 „Jūros patruliai“ (N-7). 16.45 „Neišvengiamos katastrofos“ (N-7). 18.15 Kulinarinis šou „Virtuvė ant ratų“ (7). 18.45 „Pražūtingas auksas“. 19.45 Ieškokime geriausio! 20.00 „Balticum TV“ žinios. 20.15 „Apgaulinga tiesa“. 21.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 21.45 „Balticum TV“ žinios. 22.00 Drama „Šiaurės rytai“ (Argentina, Prancūzija, Ispanija, 2005 m.) (N-14). 23.55 „Kritinė riba“ (N-7).
7.00 F. „Keleiviai“ (JAV, Kanada, 2008 m.). 9.00 F. „Kad ir kas nutiktų“ (JAV, Prancūzija, 2009 m.). 11.00 Biografinė kriminalinė drama „Kazino Džekas“ (Kanada, 2010 m.). 13.00 F. „Svetimšalis“ (JAV, Vokietija, 2008 m.). 15.00 Romantinė komiška drama „Mes iškeliaujame!“ (JAV, D.Britanija, 2009 m.). 17.00 F. „Miražas“ (Rusija, 2008 m.). 19.00 Romantinė drama „Žmogus, kuris myli“ (Italija, 2008 m.). 21.00 F. „Įsileisk mane“ (D.Britanija, JAV, 2010 m.). 23.00 Romantinė komedija „Kur tas Fredas?“ (Vokietija, 2006 m.). 1.00 Drama „Imtynininkas“ (JAV, Prancūzija, 2008 m.).
10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.35 „Kriminalinės kronikos“. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20, 1.10 „Suprasti. Atleisti“. 14.15 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 „Marijos širdis“. 17.00 Vakaro naujienos. 17.50 Susituokime. 18.55 Tegul kalba. 20.00, 23.55, 6.50 Lietuvos laikas. 21.05, 3.45 „Atotrūkis“. 22.20 „Trumpas laimingo gyvenimo kursas“. 23.35 Vakaro naujienos. 0.05 „Žvelgiant į naktį“. 0.55 „Žvaigždėlaivis“. 2.10 Komedija „Nepaprasti italų nuotykiai Rusijoje“. 4.35 „Sužadėtuvių žiedas“.
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Inter“. 11.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Unicaja“. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXX turo apžvalga. 14.30 Adrenalinas. 15.00 Auto-moto. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. Turino „Juventus“– Neapolio „Napoli“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Parma“–Romos „Lazio“. 19.10 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios +). 21.15 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“– Utenos „Juventus“. 23.15 Sportas LT.
19
ketvirtadienis, balandžio 5, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-
ma pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 10 d.
Avinas (03 21–04 20). Užplūs prisiminimai apie jaunystę ar malonius praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis kils nesutarimų ar net agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite emocijas. Jautis (04 21–05 20). Jūsų protas bus ypač aktyvus, tad lengvai įveiksite bet kokias užduotis. Netyčia neįskaudinkite artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki. Dvyniai (05 21–06 21). Dabartinė padėtis ar supantys žmonės gali pasirodyti ne tokie, kokių tikėjotės. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Tai palankus metas kūrybai. Vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nėra sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujomis idėjomis. Liūtas (07 23–08 23). Iškils sunkumų, nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės suirzęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes bus sunku rasti sutarimą. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte idėjas. Gebėjimas reikšti savo mintis trauks ir žavės aplinkinius. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkinių elgesys prieštaraus jūsų nuostatoms. Dar kartą įvertinkite susidariusią padėtį ir kritiškiau pažvelkite ir į save. Pasistenkite atsipalaiduoti – jėgų dar tikrai prireiks. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai, kuriuos teks priimti darbe, gali prieštarauti jūsų įsitikinimams. Norėsite ką nors keisti, tobulėti. Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti – kolektyvo sėkmė ar asmeninis tobulėjimas. Šaulys (11 23–12 21). Jausite šeimos paramą, o namai atrodys saugiausia vieta. Palankus laikas rimtiems pokyčiams ir asmeninėje erdvėje, ir darbe. Ožiaragis (12 22–01 20). Klaidingai įvertinsite karjeros galimybes. Jūsų gyvenime neliko vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate. Atidžiau pažvelgęs į susidariusią situaciją suprasite, kad tai laikini sunkumai, o šiaip viskas kaip ir anksčiau. Vandenis (01 21–02 19). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas ypatingomis galiomis ir galite būti lyderis. Žuvys (02 20–03 20). Puikiai leisite laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Diena tikrai puiki, o ir rytoj nenusimato jokių nemalonių staigmenų.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje numatoma mažiau kritulių nei anks tesnėmis, bet labiau sušilti neturėtų. Šiandien temperatūra pakils iki 3–5 laipsnių šilumos. Penktadienio nak tį bus iki 6 laipsnių šalčio, dieną 5–7 laipsniai šilumos, kritulių nenuma toma. Savaitgalį kritulių vėl bus dau giau.
Šiandien, balandžio 5 d.
+3
+5
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+4
Šiauliai
Klaipėda
+4
Panevėžys
+4
Utena
+5
6.55 20.22 13.27
96-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 270 dienų. Saulė Avino ženkle.
Tauragė
+5
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +9 Brazilija +27 Briuselis +12 Dublinas +7 Kairas +31 Keiptaunas +26 Kopenhaga +9
kokteilis
Londonas +10 Madridas +15 Maskva +3 Minskas +5 Niujorkas +13 Oslas +8 Paryžius +15 Pekinas +17
Praha +10 Ryga +8 Roma +21 Sidnėjus +25 Talinas +6 Tel Avivas +28 Tokijas +18 Varšuva +9
Vėjas
2–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-1
+5
0
-4
6
-1
+5
+2
+2
5
+3
+6
+3
+2
5
šeštadienį
smalsu, kodėl šis riedulys – Vel nio akmuo.
Šiurpo nuo netvarkos Buvo „Kokteilyje“ rašyta, kad Taura lauk is nepelnytai pam irštas ir apie ponų Rimo ir Leono godas, kad čia nesilanko tur istai, – reagavo į žinutę šiame miesto rajone gyvenant i Dal ia. – Siūlyčiau šiems ponams dažniau pa siž valg yt i pro lang us. Pirmieji vok ie čių tur istai čia lankėsi užpernai. Di džiul is autobusas, pilnas tur istų, sto vėjo vos ne po paties Rimanto langais. Buvo vokiečiai ir prie Velnio akmens. Pat iko. Stebėjosi tik, kad taip baisiai viskas apleist a, nors ir buvo šioks toks plotel is nušienautas ir vienas ki tas krūmas išk irstas. Žinoma, ne šių garbių ponų iniciatyva. Jeig u jie būtų tinkamai pasir ūpinę ne tik savo pra bang iom is rez idencijom is, bet ir Da nės slėn iu, priėjimu prie Veln io ak mens, upės pak rante, šiandien nego dotų prie sulčių stikl inės, kad šit Tau ralauk is nepelnytai pamirštas.“
Marijampolė
Vilnius
+5
Alytus
Vardai Balandis, Etelberga, Irena, Krescencija, Rimvydas, Vincentas, Zenonas, Žygintė
balandžio 5-ąją
rytoj
Svečiai: vokiečių turistams buvo
+4
+5
1576 m. Krok uvoje, ne dalyvaujant lietuviams, Steponas Batoras kar ū nuotas Lenkijos ir Lietu vos karaliumi. 1886 m. gimė dailininkas, Mažosios Lietuvos visuo menės veikėjas Adomas Brakas. Mirė 1952 m. 1896 m. Atėnuose (Grai kija) prasidėjo pirmosios pasaulio istorijoje olim pinės žaidynės. 1939 m. visi Vok iet ijos vaikai nuo 10 iki 13 metų įstatymu įpareigot i tar nauti Adolfo Hitlerio jau nimo organizacijoje.
1950 m. gimė Agnetha Faeltskog – švedų pop grupės ABBA narė.
1955 m. iš Didžiosios Bri tanijos premjero pareigų atsistatydino Winstonas Churchillis. 1996 m. nutraukę 43 me tus trukusias paliaubas, Šiaurės Korėjos daliniai įžengė į dem il itar iz uo tą zoną. 1998 m. Japonijoje atida rytas ilgiausias pasauly je (3911 m) kabamasis til tas, sujungęs Sikok u ir Honsiu salas. 2011 m. Air ijoje pirmą kartą buvo įreg istr uota tos pačios lyt ies poros partnerystė.
Velykų laukimas kupinas rūpesčių Laukdami didžio sios pavasario šven tės – Velykų – dauge lis bando prisiminti senąsias tradicijas ir ieško jų prasmės bei bando pritaiky ti skubriam šiandie nos gyvenimui.
Meilės aritmetika Mūsų gyven ime skaičiai tur i nepap rastai svarbią reikšmę. Ypač skaičiai svarbūs meilėje. Vakar buvo apie vie netą, šiandien – apie dvejetą. Po jūsų susitikimo praėjo du mėnesiai – tai proga pradėt i laikyt i jus tikra sta bilia pora, ypač jeigu visada dviese ei nate į kiną, svečius, vakarėl į ar resto raną! Nei jums, nei jam į galvą net ne dingtel i kit i vardai ir var iantai. Mato tės ne rečiau nei du kartus per savai tę ir kart u leid žiate savaitgal ius. Jei gu per du mėnesius tok ie sant yk iai tarp jūsų nenusistovėjo, šis ryšys – atsit ikt inis. Fiz inis artumas čia netu ri jok ios įtakos: sename pok šte „sek sas – dar ne pretekstas susipaž int i“ yra daug tiesos.
Linksmieji tirščiai Sėd i liūdnas vyras bare ir taurelė po taurelės geria degtinę. Barmenas neiš kentęs pak lausė, kas atsitiko. – Su žmona susipykau. Ji pareiškė, kad mėnesį su manimi nekalbės. – Taip. Įsivaizduoju, kaip tau bloga. – Ir nesakyk! Šiandien paskutinė diena. Česka (397 719; šią vasarą Tauralaukyje lankysis turistai ne tik iš Vokietijos, bet ir Japo nijos, Filipinų, Gvinėjos, Argentinos, Čilės, Uz bekistano. Kokios dar šalies nepaminėjau?)
Simbolis: sviestinį avinėlį, būtiną Velykų stalo atributą, šeimininkės pavesdavo daryti vaikams.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Etnologai tikina, kad Velykų mūsų protėviai laukdavo šešias savaites, nuo pat Užgavėnių. Paskutinioji šio ilgo laukimo sa vaitė vadinama Didžiąja. Ji kupina daugybės apeigų ir darbų, kuriuos būtina spėti atlikti. Iš senolių žinoma, kad pirmos trys savaitės dienos būdavo skirtos ūkiui sužiūrėti. Vyrai skubėdavo sutvarkyti kiemą ir sodą. Moterys šveisdavo namus – viskas turėjo būti išplauta, išvalyta, kad namai
kvepėtų švara. Stengtasi drabu žius, kurie bus padėti žiemai, iš nešti į lauką išvėdinti ir išpurtyti. Kaip teigia etnologė Gražina Ka džytė, Didysis ketvirtadienis yra vandens diena. Kartais ji dar bū davo vadinama švariuoju ketvir tadieniu. Namus susitvarkyti būtina iki Didžiojo penktadienio – pasak pro tėvių, tą dieną voratinklių graiby ti negalima, „kad gulinčiam karste akių neužkrėstum“. Tądien kas galėjo, maudėsi atvi ruose telkiniuose, upėse. Ypač ge rai būdavo nusiprausti iš rytų, nuo
Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.
saulėtekio pusės atitekančiu van deniu. Ligoti žmonės tądien sten gėsi atsikelti iki saulės tekėjimo ir išsimaudyti ar bent nusiprausti at virame vandens telkinyje. Tikėta, kad tada žmogus pasisemia iš te kančios saulės jėgos bei tvirtumo, būna sveikas ir gražus. Kai kuriuose Lietuvos regionuo se būdavo įprasta nueiti į pirtį. Didysis penktadienis – sielos ap sivalymo, susikaupimo, apmąsty mo diena. Tądien patariama pabūti su sa vimi, apmąstyti, paanalizuoti sa vo gyvenimą.
Tikėta, kad svarbu apgalvoti sa vo prasižengimus, atsiprašyti, o susipykus – susitaikyti, pabandy ti suvokti, kodėl kitas žmogus taip pasielgė. Sielos apvalymas prieš šventes ne mažiau svarbus kaip kas dienės kūno švaros procedūros. Didysis šeštadienis – pilnas geros nuojautos. Bažnyčioje pašventintas vanduo ir ugnis parnešami namo. Anksčiau tokia ugnimi buvo įkuria ma krosnis ir gaminamas maistas. Pasak G.Kadžytės, šventintu van deniu šlakstydavo namus, žmones, laukus, gyvulius. Šeštadienis mar gučių marginimo diena.