2012-04-11 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

Dėl A.Me­lia­no tin­ka­mu­mo va­do­vau­ti VRM Pre­zi­den­tė spręs po jo pa­tik­ri­ni­mo an­ti­ko­rup­ci­niu po­žiū­riu.

Lietuva 7p.

TREČIADIENIS, balandžio 11, 2012

J.Kac­zyns­kis ma­no, kad tra­ge­di­ja Smo­lens­ke – są­moks­las.

Di­zai­ne­rę L.Bu­diuk nu­ste­bi­no už­sa­ko­vų drą­sa.

Pasaulis 10p.

Namai 11p.

Ci­vi­li­za­ci­ja per prie­var­tą

84 (19 385)

Kaina 1,30 Lt

„Ne­ga­li gam­to­je eg­zis­tuo­ti pu­siau gi­męs kū­di­kis.“ Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas tei­gė, kad bū­ti­ni rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą tvar­kos pa­kei­ti­mai.

3p.

Iš­jung­ti šil­dy­mo dar ne­sku­ba­ma Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nors Kau­nas va­kar pa­skel­bė apie ke­ti­ni­mus už­baig­ti šil­dy­mo se­zo­ ną, Klai­pė­da jo pa­vyz­džiu ne­se­ ka. Už­baig­ti šil­dy­mo ne­sku­ba ir Vil­nius.

Ne­ži­nia: E.Jan­ku­vie­nė, A.Svid­rie­nė ir H.Liau­dans­kas at­si­dū­rė tarp tų ke­lių de­šim­čių so­dų bend­ri­jos „Tau­ras“ na­rių, ku­riems gre­sia teis­mo pro­

ce­sas.

Sep­ty­nias­de­šimčiai so­dų bend­ri­jos „Tau­ ras“ na­rių te­ko grieb­tis ra­mi­na­mų­jų vais­ tų, kai vie­ną die­ną jie ga­vo šau­ki­mus į teis­mą. Bend­ri­ja iš jų rei­ka­lau­ja su­si­mo­kė­ ti po 13 tūkst. li­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio fo­to­mon­ta­žas

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Bend­ri­ja prieš so­di­nin­kus

To­kią su­mą per teis­mą pra­šo­ma su­mo­kė­ti už ge­ria­mo­jo van­dens ir ka­na­li­za­ci­jos įve­di­mą so­dų bend­ ri­jai. Ta­čiau da­lis so­dų skly­pų sa­ vi­nin­kų ne­su­tin­ka už šiuos dar­bus mo­kė­ti, nes net ne­ke­ti­na sa­vo­je

že­mė­je sta­ty­ti gy­ve­na­mų­jų na­mų.

Esą jų skly­puo­se tik ve­ši agur­kai ir po­mi­do­rai. „Kai­my­nė, ga­vu­si šau­ki­mą į teis­ mą, vos in­fark­to ne­ga­vo. Mes gy­ ve­na­me mies­te, čia tik mū­sų so­ do skly­pas. Išei­tų, kad, no­rė­da­mi su­si­mo­kė­ti už šias ko­mu­ni­ka­ci­jas, tu­rė­si­me par­duo­ti bu­tą ar­ba so­do skly­pą.

4

Dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se Kau­ne šil­dy­mas bus iš­jung­tas ket­vir­ta­die­ nį. Die­na vė­liau se­zo­nas bus baig­ tas iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo, mo­ky­ mo ir gy­dy­mo įstai­go­se.

To mies­to me­ras And­rius Kup­ čins­kas tvir­ti­no, jog toks spren­ di­mas priim­tas, nes ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį prognozuojami šil­ tes­ni orai.

Pa­sak me­ro, lau­kiant, kol vi­du­ ti­nė pa­ros tem­pe­ra­tū­ra sieks 10 laips­nių ši­lu­mos, ga­li atei­ti ir ge­ gu­žė.

Skelb­ti ofi­cia­lios šil­dy­mo se­zo­ no pa­bai­gos Klai­pė­do­je ne­sku­ba­ma.

3

2

TREČIADIENIS, balandžio 11, 2012

miestas

Mies­tą svei­ki­ns ir mo­ki­niai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Prie svei­ki­ni­mų mies­tui 760 m. ju­ bi­lie­jaus pro­ga no­ri pri­si­dė­ti ir mo­ ki­niai. Jie pa­ruo­šė įvai­rių šiai šven­ tei skir­tų pro­gra­mų. Ge­riau­sius pa­ si­ro­dy­mus vi­si no­rin­tie­ji ga­lės iš­ vys­ti ba­lan­džio 26-ąją.

Pro­jek­tas „Sal­ve, Klai­pė­da!“, ku­rį ini­ci­ja­vo vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja „Mu­zi­kos sve­tai­nė“ ir Klai­pė­dos pe­ da­go­gų švie­ti­mo ir kul­tū­ros cent­ras, star­ta­vo praė­ju­sių me­tų gruo­dį.

Ja­me bu­vo kvie­čia­mos da­ly­vau­ti vi­sos uos­ta­mies­čio ug­dy­mo įstai­ gos. Bu­vo pra­šo­ma pa­ruoš­ti kū­ry­ bi­nę 20–30 min. truk­mės pro­gra­ mą, skir­tą mies­to ju­bi­lie­jui.

Pro­jek­to or­ga­ni­za­to­riai su­lau­ kė 28 pa­raiš­kų da­ly­vau­ti kon­kur­ se iš 25 uos­ta­mies­čio mo­kyk­lų. Kai ku­rios įstai­gos pa­ren­gė net po dvi pro­gra­mas.

Pro­jek­to „Sal­ve, Klai­pė­da!“ su­ ma­ny­to­ja Tat­ja­na Fi­la­to­va pa­sa­ko­ jo, kad nuo ko­vo 19 iki 30 d. kas­dien įvai­rio­se mo­kyk­lo­se vy­ko kon­kur­ si­nių kom­po­zi­ci­jų per­žiū­ros. „Sce­no­se at­gy­da­vo mo­ki­nių ir mo­ky­to­jų su­kur­tos teat­ra­li­zuo­tos pa­sa­kos, mies­to is­to­ri­jos su mu­zi­ ka, dai­no­mis, plas­ti­kos ju­de­siais, šo­kiais, poe­zi­ja, dai­lės, fo­tog­ra­fi­ jos dar­bais, fil­mais“, – pa­sa­ko­jo T.Fi­la­to­va.

Ko­mi­si­ja ver­ti­no moks­lei­vių dar­ bus. Bu­vo iš­rink­ti pen­ki lau­rea­tai. Įdo­miau­sio­mis pri­pa­žin­tos „Au­ ku­ro“, H.Zu­der­ma­no, „Bal­ti­jos“ gim­na­zi­jų, Vy­dū­no vi­du­ri­nės mo­ kyk­los, Vai­kų lais­va­lai­kio cent­ro pro­gra­mos.

Ba­lan­džio 26-ąją 18 val. Klai­pė­ dos kon­cer­tų sa­lė­je bus ga­li­ma iš­ vys­ti ge­riau­sias mies­to ju­bi­lie­jui su­kur­tas mo­ki­nių pro­gra­mas. Iš vi­ so pa­si­ro­dys per 100 at­li­kė­jų.

Rū­pes­čių ky­la dėl ge­riau­siais pri­ pa­žin­tų dai­lės bei skulp­tū­ros dar­ bų, ku­riuos su­kū­rė A.Bra­ko dai­lės mo­kyk­los mo­ki­niai. Nu­ma­to­ma, kad jie bus eks­po­nuo­ja­mi šio­je mo­ kyk­lo­je. Ta­čiau dar ban­do­ma tar­tis, kad dar­bus bū­tų ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir Kon­cer­tų sa­lė­je.

Anot T.Fi­la­to­vos, jei sa­vi­val­dy­ bės Kul­tū­ros sky­rius pa­kvies, lau­ rea­tai pa­si­ro­dys ir mies­to ju­bi­lie­jui skir­to­je pa­grin­di­nė­je šven­tė­je.

Ren­gi­nio glo­bė­jas mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas tei­gė, jog to­kie pro­jek­tai kaip „Sal­ve, Klai­pė­ da!“ la­bai rei­ka­lin­gi, tad šis ren­gi­ nys tu­rė­tų tap­ti tra­di­ci­nis. „Ne­bu­vo ren­gi­nio, kur Klai­pė­dos moks­lei­viai ga­lė­tų įver­tin­ti, pa­ly­ gin­ti sa­vo me­ni­nius su­ge­bė­ji­mus su ki­tais. To­kia ini­cia­ty­va svei­kin­ ti­na. Ma­nau, kad lau­rea­tams tu­rė­tų bū­ti su­da­ry­ta ga­li­my­bė pa­si­ro­dy­ti di­džio­jo­je sce­no­je mies­to ju­bi­lie­ jaus me­tu“, – pa­brė­žė me­ras.

Po­ky­čiai: vaiz­das, kai del­fi­na­riu­mo pa­sta­tą juo­sė pa­sto­liai – jau praei­tis.

Klai­pė­die­čių ir uos­ ta­mies­čio sve­čių pa­mėg­ti del­fi­nai, pa­čio­mis op­ti­mis­ tiš­kiau­sio­mis pro­ gno­zė­mis, grįš ne anks­čiau kaip ki­tų me­tų pa­bai­go­je.

d.janauskaite@kl.lt

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Del­fi­nai grįš ne šie­met

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Do­va­na: mo­ki­niai pa­ruo­šė įvai­rių pro­gra­mų mies­to ju­bi­lie­jaus pro­ga.

Nuo praė­ju­sių me­tų lapk­ri­čio re­ konst­ruk­ci­jos dar­bai del­fi­na­riu­ me ne­vyks­ta. Ko ge­ro, dar­bi­nin­kų čia ne­bus iki šių me­tų va­sa­ros pa­ bai­gos.

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus di­rek­ to­rė Ol­ga Ža­lie­nė at­vi­ra­vo vi­sa­da ma­niu­si, kad pro­jek­ta­vi­mas, de­ ta­lio­jo pla­no ren­gi­mas yra su­dė­ tin­giau­sias pro­ce­sas, ta­čiau gy­ve­ ni­mas pa­ro­dė, kad la­bai daug kas pri­klau­so nuo ran­go­vo.

„Be ga­lo daug jė­gų ir lai­ko ati­ma vi­sos vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­dū­ ros. Pa­ra­dok­sa­lu, kad mū­sų vals­ ty­bė­je ne­la­bai svar­bu re­zul­ta­tas, o kur kas svar­bes­nis pro­ce­sas. Tai yra svar­biau lai­ky­tis tai­syk­lių ir ne taip svar­bu, ką tu­rė­si­me bai­gę dar­ bus“, – ap­gai­les­ta­vo O.Ža­lie­nė.

Du­kart di­des­nį plo­tą užim­sian­ tis del­fi­na­riu­mas su tris­kart di­des­ niais van­dens tel­ki­niais jū­rų gy­vū­ nams – toks del­fi­na­riu­mas tu­rė­tų priim­ti lan­ky­to­jus iki 2015-ųjų me­ tų vi­du­rio.

Pir­ma­sis sta­ty­bų eta­pas, ku­ris apė­mė žiū­ro­vams skir­tos da­lies su­ tvar­ky­mą, da­lies van­dens tech­no­ lo­gi­jų sis­te­mos, vė­di­ni­mo, šil­dy­ mo, šil­ti­ni­mo, sie­nų, lu­bų ir sto­go tvar­ky­mą, jau įgy­ven­din­tas. Ant­ro­ jo dar­bų eta­po me­tu ke­tin­ta įreng­ti del­fi­nų gy­dy­mo, vai­ka­vi­mo­si, poil­ sio ba­sei­nus, taip pat ba­sei­nus dar­ bui su neį­ga­liais vai­kais ir di­džiu­lį lau­ko ba­sei­ną, ku­ria­me del­fi­nai ga­ lė­tų pra­leis­ti pu­sę me­tų.

Dar­bai bu­vo pa­da­ly­ti į dvi da­ lis to­dėl, kad pi­ni­gai dar­bams gau­ ti da­li­mis. Kai pa­vy­ko gau­ti pi­ni­gų ant­ra­jam dar­bų eta­pui, nu­spręs­ ta abie­jų eta­pų dar­bus su­jung­ti ir skelb­ti nau­ją kon­kur­są.

„Pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau kon­kur­se da­ly­va­vo tik du da­ly­viai: „Kon­so­ lė“ ir „Vėt­rū­na“. Jų pa­siū­ly­ta kai­na bu­vo di­des­nė už pre­li­mi­na­rią ap­ skai­čiuo­tą kai­ną pa­gal mak­si­ma­ lius įkai­nius. Ban­dė­me de­rė­tis, bet mums ne­pa­vy­ko su­ma­žin­ti kai­nos.

To­dėl ne­ga­lė­jo­me pa­si­ra­šy­ti su­tar­ ties nė su vie­na sta­ty­bų kom­pa­ni­

Nuo praė­ju­sių me­ tų lapk­ri­čio re­konst­ ruk­ci­jos dar­bai del­fi­ na­riu­me ne­vyks­ta.

ja. Teks skelb­ti dar vie­ną kon­kur­są ir į tre­čią eta­pą iš­skir­ti lau­ko ba­sei­ no sta­ty­bą“, – pa­sa­ko­jo mu­zie­jaus di­rek­to­rė.

Pir­ma­sis dar­bų eta­pas tu­rė­ jo bū­ti baig­tas dar per­nai ru­de­nį.

Ran­go­vas – bend­ro­vė „Kon­so­lė“ – ne­spė­jo at­lik­ti dar­bų, o pra­tęs­ti ter­mi­nų ne­bu­vo nu­ma­ty­ta.

Da­bar iš išo­rės se­no­ji del­fi­na­riu­ mo da­lis at­ro­do su­tvar­ky­ta. Pas­ ta­tas ap­šil­tin­tas, pa­keis­tas sto­gas, du­rys, lan­gai.

„Re­git­ro­je“ – at­vi­rų du­rų die­nos As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Sau­gaus eis­mo sa­vai­tę įmo­nė „Re­ git­ra“ or­ga­ni­zuo­ja at­vi­rų du­rų die­ nas. Iki šeš­ta­die­nio, ba­lan­džio 14 d., vi­si, ku­rie ar­ti­miau­siu me­tu ruo­šia­ si lai­ky­ti eg­za­mi­nus vai­ruo­to­jo pa­ žy­mė­ji­mui gau­ti, kvie­čia­mi su­si­pa­ žin­ti su eg­za­mi­nų lai­ky­mo tvar­ka.

Va­kar „Re­git­ros“ va­do­vai uos­ta­ mies­ty­je su­si­ti­ko su Klai­pė­dos ap­ skri­ties vai­ra­vi­mo mo­kyk­lų at­sto­ vais. „Tu­ri­me steng­tis, kad į Lie­tu­ vos ke­lius iš­va­žiuo­tų ge­rai pa­ ruoš­ti vai­ruo­to­jai. Tai – vi­sų mū­ sų bend­ras tiks­las“, – su­si­ti­ki­me kal­bė­jo „Re­git­ros“ Klai­pė­dos fi­lia­ lo va­do­vas Sau­lius Bu­di­nas.

Jis pa­si­džiau­gė, kad dar per­nai va­sa­rą „Re­git­ra“ Klai­pė­do­je įsi­ ren­gė nau­ją vai­ra­vi­mo eg­za­mi­na­ vi­mo aikš­te­lę, kur bū­si­mie­siems vai­ruo­to­jams su­da­ry­tos ge­ros są­ ly­gos. Įsi­gy­ti vi­sų tri­jų kla­sių mo­to­cik­ lai, rei­ka­lin­gi lai­kant eg­za­mi­nus.

Per 2011 m. at­nau­jin­tas B ka­te­go­ri­ jos trans­por­to par­kas, vi­si au­to­mo­ bi­liai yra ne se­nes­ni nei 3 me­tų. „Džiu­gu, kad pra­kti­nį vai­ra­vi­mo eg­za­mi­ną Klai­pė­dos mies­te iš pir­ mo kar­to iš­lai­ko vis dau­giau žmo­ nių. Per­nai šie re­zul­ta­tai, pa­ly­gin­ ti su 2010 m., pa­ge­rė­jo 3 pro­c.“, – tei­gė „Re­git­ros“ ge­ne­ra­li­nio di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Sau­lius Šu­mi­nas.

Ma­no­ma, kad re­zul­ta­tai pa­ge­rė­jo to­dėl, kad vie­toj 20 mo­ko­mo­jo vai­

ra­vi­mo va­lan­dų da­bar yra pri­va­lo­ mos 30.

2011 m. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je vai­ra­vi­mo teo­ri­nį eg­za­mi­ną iš pir­ mo kar­to iš­lai­kė 65 pro­c. bū­si­mų­jų vai­ruo­to­jų, pra­kti­nę eg­za­mi­no da­ lį – 43 pro­c. „Re­git­ros“ dar­buo­to­jai įve­dė nau­jo­vę, draus­mi­nan­čią už­si­re­ gist­ra­vu­sius, bet į pra­kti­nį vai­ra­vi­ mo eg­za­mi­ną neat­vyks­tan­čius as­ me­nis. Dar per­nai to­kių bu­vo apie 20 pro­c., šie­met jų su­ma­žė­jo per pu­sę. „Da­b ar li­k us pa­rai iki eg­za­ mi­n o, pri­va­l o­m a pra­n eš­t i apie neat­v y­k i­m ą. Jei bū­s i­m a­s is vai­ ruo­to­jas to ne­pa­da­ro, eg­za­mi­nas ati­d e­d a­m as ir jį bus ga­l i­m a lai­ ky­ti tik po mė­ne­sio“, – pa­brė­žė S.Bu­di­nas.

Tie­sio­giai: bū­si­mie­ji vai­ruo­to­jai ak­tua­liau­sius klau­si­mus pir­mą­ją at­vi­rų

du­rų die­ną ga­lė­jo pa­teik­ti „Re­git­ros“ Klai­pė­dos fi­lia­lo va­do­vui S.Bu­di­ nui (kai­rė­je) bei „Re­git­ros“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jui S.Šu­ mi­nui (de­ši­nė­je).

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

TREČIADIENIS, balandžio 11, 2012

miestas Ruo­niu­kui – Ve­ly­kio var­das

Kvie­čia tap­ti do­no­rais

Sky­rė pi­ni­gų ke­liams

Ni­do­je, ties Nag­lių re­zer­va­tu, pir­ma­die­nį ras­tas nu­si­lpęs, vos be­ju­dan­tis 3–4 sa­vai­čių ruo­ niu­kas, sve­rian­tis 14 kg. Ve­ly­kiu pa­va­din­tas pa­mes­ti­nu­kas at­ vež­tas į Jū­rų mu­zie­jų, kur ap­ gy­ven­din­tas imp­ro­vi­zuo­to­je la­ bo­ra­to­ri­jo­je. Čia kas­met gy­vy­ bė iš­gel­bė­ja­ma ne vie­nam nu­ si­lpu­siam ruo­nių jau­nik­liui.

Ket­vir­ta­die­nį nuo 10 iki 15 val. me­di­ci­nos cent­re „Lor­na“ jau tre­čią kar­tą ren­gia­ma krau­jo do­no­rys­tės ak­ci­ja. Jo­je kvie­ čia­mi da­ly­vau­ti vi­si klai­pė­ die­čiai. Ak­ci­jos me­tu ti­ki­ma­si žmo­nes ne tik pa­ska­tin­ti tap­ ti do­no­rais, bet ir su­teik­ti ga­ li­my­bę dau­giau su­ži­no­ti apie do­no­rys­tę, svei­ką gy­ven­se­ną.

Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­ rek­ci­ja pa­skirs­tė 124 mln. 310 tūkst. li­tų sa­vi­val­dy­bėms vie­ ti­nės reikš­mės ke­liams ties­ ti, re­mon­tuo­ti, pri­žiū­rė­ti bei sau­gaus eis­mo są­ly­goms už­ tik­rin­ti šiais me­tais. Klai­pė­dai at­sei­kė­ta 13,2 mln. li­tų. Dau­ giau lė­šų skir­ta Vil­niui, Kau­nui ir Šiau­liams.

Rink­lia­vos nau­jo­vės kurs­to aist­ras Se­na­mies­čio vers­li­nin­kai baiminasi, kad mies­to val­džios siū­lymai dar labiau sugriežtinti au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą cent­re, juos su­žlug­dy­s.

Mil­da Ski­riu­tė Pa­si­ruo­šu­sių mo­kė­ti yra

Klau­si­mas dėl rink­lia­vos už au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mą mies­to cent­ re ant­ra­die­nį bu­vo svars­to­mas Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­ bos po­sė­dy­je. „Ga­li­me ir nie­ko ne­keis­ti, bet ne­ ga­li gam­to­je eg­zis­tuo­ti pu­siau gi­ męs kū­di­kis“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas, iš­kė­lus mi­nė­tą klau­si­mą.

Vi­ce­me­ras pa­brė­žė, kad da­bar si­tua­ci­ja yra to­kia, kad są­ži­nin­gi žmo­nės mo­ka už au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mą mies­to cent­re, o ne­są­ži­nin­ gi juos sta­to tar­pu­var­tė­se. Ma­ši­nų tar­ša mies­to cent­re ne­ma­žė­ja. „Siū­lo­mus pa­kei­ti­mus ati­da­vė­ me svars­ty­ti vi­suo­me­nei. Dis­ku­si­ja vyks­ta. Gau­na­me įdo­mių laiš­kų“, – pa­sa­ko­jo A.Šul­cas.

Me­ro pa­va­duo­to­jas pa­brė­žė, kad kal­ba­ma ne apie vi­sų kie­mų ap­mo­ kes­ti­ni­mą, o tik se­na­mies­čio, kur yra vals­ty­bi­nė, ne­nuo­mo­ja­ma že­mė. „Dėl kie­mų pa­ste­bė­ji­mų iš žmo­nių ne­su­lau­kė­me. Šis siū­ly­mas ver­ti­na­ mas pa­lan­kiai“, – tei­gė vi­ce­me­ras.

Gy­ven­to­jus iš­gel­bė­tų ati­tva­rai

Klai­pė­dos ap­skri­ties vers­li­nin­kų aso­ cia­ci­jos pir­mi­nin­kės Ni­jo­lės Han­sen ma­ny­mu, šią pro­ble­mą ga­li­ma iš­ spręs­ti ir ki­tais bū­dais. Už­tek­tų, kad žmo­nės pa­si­sta­ty­tų ati­tva­rus. Jie jau yra kai ku­riuo­se kie­muo­se. „Pa­ti pa­da­riau ap­klau­sė­lę kie­muo­ se. Vie­na mo­čiu­tė pa­sa­ko­jo, kad sa­

Uos­t as. Klai­p ė­d os uos­t as šie­m et sausį–kovą su­r in­ko 33,1 mln. li­t ų rink­l ia­v ų – 9,7 pro­c . ma­ž iau ne­g u tuo pa­č iu me­t u per­n ai, kai jų su­ rink­t a 36,3 mln. li­t ų.

Po­s ė­d is. Ant­r a­d ie­n į 13.30 val. sa­ vi­v al­dy­b ė­j e vyks Nuo­l a­t i­n ės sta­t y­ bos ko­m i­s i­j os po­s ė­d is. Jo me­t u bus svars­to­m as že­m ės skly­p o, esan­č io Dva­ro g. 7, de­t a­lu­s is pla­n as. 15 val. po­s ė­d žiaus Mies­to ūkio ir ap­l in­ko­ sau­g os ko­m i­te­t as.

vait­ga­liais pas ją at­va­žiuo­ja vai­kai dviem ma­ši­no­mis. Mo­te­ris iš­si­gan­ du­si, kad, pa­kei­tus tvar­ką, šie neat­ va­žiuos, nes rei­kės mo­kė­ti už sto­vė­ji­ mą. Atit­va­rai vis­ką iš­spręs­tų. Rei­kė­tų tik pa­leng­vin­ti pro­ce­dū­ras jiems įsi­ reng­ti. Da­bar tvar­ka la­bai su­dė­tin­ ga“, – pa­ste­bė­jo pir­mi­nin­kė.

Bend­r i­j a. Klai­p ė­d o­j e įsi­k ū­rė nau­ ja or­g a­n i­z a­c i­j a – Klai­p ė­d os mies­ to jung­t i­n ė pa­g y­ve­nu­s ių žmo­n ių bend­r i­j a (JPŽB). Jos įsta­t ai už­re­g ist­ ruo­t i ba­l an­d žio 5-ąją. Bend­r i­j a da­ bar įsi­k ū­r u­s i Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­ to Svei­k a­tos moks­lų fa­k ul­te­te.

Ar­tū­ras Šul­cas:

Jei vers­li­nin­kams tin­ka, kad ma­ši­nos mes­tų du­jas į va­sa­rą lau­ko ka­vi­nė­je sė­ din­čio klien­to ka­vos puo­de­lį, ta­da ge­rai.

A.Šul­cas aiš­ki­no, kad ši tvar­ ka yra nu­sta­ty­ta įsta­ty­mu. Mies­ to val­džia ne­ga­li jos pa­keis­ti. Anot ta­ry­bos na­rių, val­džia, užuo­t lin­ du­si į se­na­mies­ty­je tur­tą įsi­gi­ju­sių ir bran­giai už jį mo­kė­ju­sių žmo­ nių ki­še­nes, ge­riau su­teik­tų jiems leng­va­tų. Pa­gal nau­ją tvar­ką ne­ mo­ka­mai kie­me jie ga­lė­tų lai­ky­ti tik vie­ną ma­ši­ną. Už li­ku­sias tu­rė­ tų mo­kė­ti po 500 li­tų per me­tus.

Pai­sys vers­li­nin­kų nuo­mo­nės?

Vi­ce­me­ras tvir­ti­no, kad dis­ku­si­jos vyks­ta dėl tri­jų pa­grin­di­nių da­ly­kų.

Vie­nas jų – rink­lia­vą už au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mą mies­to cent­re įves­ti ir sa­vait­ga­liais.

Ne­ri­mas: bai­mi­na­ma­si, kad rink­lia­vos tvar­kos pa­kei­ti­mai ga­li dar la­

biau pa­kenk­ti vers­lui.

„Šiuo at­ve­ju bus, kaip pa­sa­kys se­na­mies­čio vers­li­nin­kai. Jei ne­ su­tar­si­me, at­si­sa­ky­si­me sa­vait­ga­ lio ap­mo­kes­ti­ni­mų. Jei vers­li­nin­ kams tin­ka, kad ma­ši­nos mes­tų du­jas į va­sa­rą lau­ko ka­vi­nė­je sė­ din­čio klien­to ka­vos puo­de­lį, ta­ da ge­rai“, – tvir­ti­no me­ro pa­va­ duo­to­jas.

A.Šul­co tei­gi­mu, dis­ku­si­jos vyks­ ta ir dėl ne­mo­ka­mų sto­vė­ji­mo vie­tų įren­gi­mo rau­do­no­jo­je zo­no­je – se­ na­mies­ty­je. Čia žmo­nės au­to­mo­bi­ lius ga­lė­tų pa­lik­ti 20 mi­nu­čių ir per tą lai­ką su­si­tvar­ky­ti rei­ka­lus.

Ma­no­ma, kad to­kių sto­vė­ji­mo vie­tų ga­lė­tų at­si­ras­ti aikš­te­lė­je prie tur­gaus ar­ba pi­lies te­ri­to­ri­jo­je. Taip pat svars­to­ma, kaip iš­spręs­ti au­to­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

mo­bi­lių sto­vė­ji­mo pro­ble­mą prie sa­vi­val­dy­bės, bu­vu­sios ro­tu­šės. Žmo­nėms trūks­ta in­for­ma­ci­jos

Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­ bos na­riai pa­ste­bė­jo, kad gy­ven­to­ jams trūks­ta in­for­ma­ci­jos. Ne vi­si ga­li ma­ty­ti in­for­ma­ci­ją apie nau­jo­ ves sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je.

A.Šul­cas pa­brė­žė, kad dis­ku­si­ja dėl tvar­kos pa­kei­ti­mų vyks iki ba­lan­džio 20 d. Anot ta­ry­bos na­rių, svar­biau­ sia, kad įsi­ga­lio­jus pa­kei­ti­mams ne­ nu­ken­tė­tų se­na­mies­čio vers­las. Jau sa­vait­ga­liais čia nė­ra žmo­nių. Ka­vi­ nės ir par­duo­tu­vės tuš­čios. „Ko­dėl vi­si trau­kia į pre­ky­bos cent­rus? Ten ne­mo­ka­mas sto­vė­ji­ mas“, – pa­ste­bė­jo ta­ry­bos na­riai.

Iš­jung­ti šil­dy­mo dar ne­sku­ba­ma Įmo­n ės „Klai­p ė­d os 1 ener­gi­ja“ duo­me­ni­mis, uos­ta­mies­ty­je pa­sta­rų­jų tri­jų pa­

rų vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra te­sie­ kė 1–2 laips­nius ši­lu­mos. „Pra­d ė­s i­m e ste­b ė­t i orų pro­ gno­zes. Nuo sa­vai­tės vi­du­rio orai ge­r ės, ta­č iau spren­d i­m ai tik­rai dar ne­b us priim­t i. Ki­t ą sa­vai­ tę, jei die­n os tem­p e­ra­t ū­ra bus aukš­tes­nė, ne­bus vė­juo­ta ir lie­ tin­ga, ta­da žiū­rė­si­me“, – tvir­ti­ no Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­b ės Bu­t ų ir ener­ge­t i­kos po­s ky­r io ve­d ė­jas Al­gis Gai­žu­tis. Anot jo, Kau­nas ir Vil­nius vi­sa­da šil­dy­mo se­zo­ną bai­

gia anks­čiau nei Klai­pė­da, nes ten šil­čiau. „Šis se­zo­nas – bran­giau­sias, kiek­vie­nas no­ri grei­čiau jį baig­ti.

Ta­čiau vis­ką rei­kia da­ry­ti pro­tin­ gai“, – tei­gė ve­dė­jas. Šil­dy­mo se­zo­no ne­sku­ba už­baig­ ti ir Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė.

Ofi­cia­liai jis bai­gia­mas, kai tri­jų pa­rų vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra yra aukš­tes­nė nei 10 laips­nių ši­lu­mos.

Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ ci­ja in­for­muo­ja, kad už ko­vą gy­ ven­to­jai tu­rė­tų gau­ti maž­daug 40 pro­c. ma­žes­nes są­skai­tas nei va­ sa­rį.

Dienos telegrafas

Klai­pė­do­je šil­dy­mo se­zo­nas bu­vo baig­tas: 2004 m. – ba­lan­džio 19 d.

2005 m. – ba­lan­džio 18 d.

2006 m. – ba­lan­džio 25 d.

2007 m. – ba­lan­džio 16 d.

Gri­p as. Praė­j u­s ią sa­v ai­t ę Klai­p ė­ dos ap­s kri­t y­j e ser­g a­mu­m as gri­p u ir ūmi­n ė­m is vir­š u­t i­n ių kvė­p a­v i­mo ta­k ų in­fek­c i­j o­m is su­m a­ž ė­j o. 10-čiai tūkst. gy­ven­to­j ų te­ko 36,4 li­g os at­ ve­j ų. Vai­k ų iki 17 me­t ų ser­g a­mu­ mas gri­p u ir ūmi­n ė­m is vir­š u­t i­n ių kvė­p a­v i­m o ta­k ų in­fek­c i­j o­m is su­ da­rė 76,6 pro­c .

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­ tos 17 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Bro­ nė Mak­š ec­k ie­n ė (g. 1921 m.), Ge­no­ vai­tė An­t a­n a­v i­č ie­nė (g. 1918 m.), Sta­ nis­l a­v a Šlei­n ie­n ė (g. 1925 m.), Ni­n a Aku­l en­ko (g. 1926 m.), Bro­n is­l a­v a Bla­ž e­v i­č ie­n ė (g. 1926 m.), Ona Nor­ vi­l ie­n ė (g. 1927 m.), Ste­f a­n i­j a Ku­l ai­ tie­n ė (g. 1928 m.), Sta­s ė Sal­d ie­n ė ( g. 1929 m.), Zig­m an­t as Dir­m ei­k is (g. 1931 m.), Va­len­t i­n a Še­l i­c ho­v a (g.

1934 m.), Sta­n is­l a­va Lab­ren­č ie­nė (g.

1936 m.), Ni­ko­l aj Spi­r i­do­nov (g. 1936 m.), Joa­n a Va­r a­n aus­k ie­n ė (g. 1942 m.), Ali­n a Sa­b a­l iaus­k ie­n ė (g. 1946 m.), Va­l en­t in Vo­ro­n in (g. 1946 m.), Ser­g ej Kol­b a­s ov (g. 1957 m.), Alek­ sandr Go­m a­nok (g. 1982 m.).

Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­d o­ ja­m i Ja­n i­n a Lu­ko­š e­v i­č ie­n ė, Ser­g ej Kol­b a­s ov, Zig­m an­t as Dir­mei­k is, Ge­ no­vai­tė An­t a­n a­v i­č ie­nė, Ali­n a Sa­b a­ liaus­k ie­nė, Ni­ko­l aj Spi­r i­do­nov, Al­g i­ man­t as Ka­z i­m ie­ras Per­m i­n as, Va­s i­ li­j us Chme­l io­v as.

Jo­n iš­k ės ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­ ja­m a Bro­n ė Mak­š ec­k ie­n ė.

Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 2 mer­g ai­tės ir 9 ber­n iu­k ai (tarp jų dvy­n iai).

2008 m. – ba­lan­džio 24 d.

2009 m. – ba­lan­džio 14 d.

2010 m. – ba­lan­džio 26 d.

2011 m. – ba­lan­džio 21 d.

Grei­t o­j i. Va­k ar iki 18 val. grei­to­ sios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­kė 65 iš­k vie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai skun­d ė­ si krau­j o­t a­kos su­t ri­k i­m ais, šir­d ies pro­ble­mo­m is, pil­vo ir gal­vos skaus­ mais.

4

trečiadienis, balandžio 11, 2012

miestas

Ci­vi­li­za­ci­ja per prie­var­tą

Komentarai

1

Tai kam mums to­kia pa­ slau­ga per prie­var­tą?“ – pik­ti­no­si klai­pė­die­tis Al­gi­man­tas Svid­ras.

Klai­pė­dos mies­to te­ri­to­ri­jo­je įsi­ kū­ru­si bend­ri­ja per ke­le­tą me­tų vir­to ma­žaaukš­čių na­mų kvar­ta­lu.

Ta­čiau iki šiol šis ra­jo­nas ofi­cia­liai tu­ri so­di­nin­kų bend­ri­jos sta­tu­są. Ji vie­ni­ja 365 na­rius. „Mes ne prieš, jei kas no­ri sta­ty­ tis na­mą, te­gul ir mo­ka už šių ko­ mu­ni­ka­ci­jų įva­dus. O mums kam?

Gir­di­me, kad vie­na­me mies­to ga­ le van­den­tie­kį ve­da už ES pi­ni­gus, o už įva­dus iki skly­po pra­šo­ma vos po 600 li­tų. O iš mū­sų net 13 tūkst. rei­ka­lau­ja“, – ste­bė­jo­si Hen­ri­kas Liau­dans­kas.

Ge­di­mi­nas Po­cius

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Sta­ty­bos lei­d i­mų ir sta­t i­n ių prie­ž iū­ros sky­r iaus ve­dė­jas

S

Bai­mi­na­si ant­sto­lių

H.Liau­dans­kas aiš­ki­no, kad kar­ tą yra ne­pak­lu­sęs so­dų bend­ri­jos pir­mi­nin­kės rei­ka­la­vi­mui už elekt­ ros sky­di­nės įren­gi­mą su­si­mo­kė­ti 4 tūkst. li­tų. „Aš pa­ts su elekt­ros ener­gi­jos tie­kė­jais de­rė­jau­si ir man sky­di­nę pa­sta­tė už 1,6 tūkst. li­tų. O ko­dėl to­kių pi­ni­gų bend­ri­ja pra­šė? Gal ne to­kių su­mų ver­tas ir van­den­ tie­kio įve­di­mas?“ – nuo­mo­nę dės­ tė H.Liau­dans­kas.

Ga­vę šau­ki­mus į teis­mą klai­pė­die­ čiai su­ne­ri­mo, kas bus su jų tur­tu. „Jau da­bar mus gąs­di­na, kad už sko­lą skai­čiuo­ja­mi dels­pi­ni­giai, dar pri­teis by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­das, o jei ne­tu­rė­si­me pi­ni­gų, sko­los išieš­ko­ ji­mą per­duos ant­sto­liams, šie areš­ tuos ir iš­var­žys mū­sų tur­tą. Ar­gi tai ne re­ke­tas?“ – bai­mi­no­si Da­nu­tė Vai­no­rie­nė.

Ki­ta so­do skly­po sa­vi­nin­kė Ela Jan­ku­vie­nė aiš­ki­no, kad bend­ri­jos na­riams ir taip ten­ka pa­klo­ti ne­ ma­žas su­mas mo­kes­čiams. „So­dų bend­ri­jos na­rio mo­kes­ tis yra 150 li­tų. Dar 50 mo­ka­me už so­dų ke­lių prie­žiū­rą. Ta­čiau pa­ tys juos ir pri­žiū­ri­me. Vi­si kai­my­ nai dė­jo­me pi­ni­gus ir su­si­tvar­kė­me sa­vo gat­ve­lę. Įdo­mu, kur tie pi­ni­ gai dings­ta? Dar per 80 li­tų mo­ka­ me že­mės nuo­mos mo­kes­tį už ke­lis met­rus ža­lios ve­jos ap­link ke­lią“, – iš­lai­das var­di­jo E.Jan­ku­vie­nė. „Aš gy­ve­nu ko­mu­na­li­nia­me bu­ te ir mo­ku už šiukš­lių iš­ve­ži­mą kaip mies­to gy­ven­to­ja. Da­bar ga­ vo­me są­skai­tą, kad esa­me sko­lin­ gi dar ir už so­do skly­pą. Iš vi­so su­ si­da­rė apie 600 li­tų sko­la. O so­dų te­ri­to­ri­jo­je ne­tu­ri­me net šiukš­lių kon­tei­ne­rių. Jie sto­vi kaž­kur prie pa­grin­di­nio ke­lio“, – pik­ti­no­si Al­ do­na Svid­rie­nė.

Teis­me – 70 by­lų

So­dų bend­ri­jos „Tau­ras“ pir­mi­nin­ kė As­ta Kar­gau­die­nė aiš­ki­no, kad dar 2007 m. vi­suo­ti­nia­me bend­ ri­jos na­rių su­si­rin­ki­me pa­tys so­di­ nin­kai nu­bal­sa­vo, kad bū­ti­na įves­ti ge­ria­mo­jo van­dens, lie­taus ir ka­na­ li­za­ci­jos nuo­te­kų sis­te­mą. „Dėl šau­ki­mo į teis­mą nė vie­ no so­di­nin­ko šo­kas ne­tu­rė­jo iš­ tik­ti. Vi­si ži­no­jo, kad tie­si­me ko­ mu­ni­ka­ci­jas. Mes esa­me mies­to te­ri­to­ri­jo­je. Be šių ko­mu­ni­ka­ci­jų sa­vi­val­dy­bė ne­lei­do čia sta­ty­ti gy­ ve­na­mų­jų na­mų, mies­tas ne­su­ti­ko mums šių ko­mu­ni­ka­ci­jų įreng­ti. O ES ne­fi­nan­suo­ja so­di­nin­kų bend­ri­ jų ko­mu­ni­ka­ci­jų tie­si­mo“, – aiš­ki­ no A.Kar­gau­die­nė.

Kai­na: teis­mo pro­ce­so da­ly­viais ta­pę so­di­nin­kai ne­ran­da išei­ties iš su­si­da­riu­sios ne­pa­vy­dė­ti­nos si­tua­ci­jos.

So­dų bend­ri­jos pir­mi­nin­kės tei­ gi­mu, į teis­mą dėl sko­lų yra pa­duo­ ta 70 skly­pų sa­vi­nin­kų. „Tai tik ta da­lis žmo­nių, ku­rie vi­ siš­kai ne­no­rė­jo mo­kė­ti ir neieš­ko­ jo pro­ble­mos spren­di­mo bū­dų. Ki­ti juk per pen­ke­rius me­tus sten­gė­ si bent da­li­mis iš­mo­kė­ti. Vie­ni po šim­tą li­tų, ki­ti ir po ke­lis tūks­tan­ čius kas mė­ne­sį mo­kė­jo“, – ti­ki­no A.Kar­gau­die­nė.

So­dų bend­ri­jo­je yra 365 skly­pai. „Čia ne ma­no rei­ka­las, kaip žmo­ nės at­si­skai­tys. Aš ne­ga­liu pri­vers­ ti par­duo­ti sa­vo skly­po. So­do na­ me­lių šio­je bend­ri­jo­je nė­ra, čia dau­giau nei pu­sė­je skly­pų sto­vi gy­ve­na­mie­ji na­mai“, – tei­gė pir­ mi­nin­kė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Sąs­kai­tos – areš­tuo­tos

Dau­giau nei ke­tu­rių mi­li­jo­nų ver­ tės pro­jek­tui so­di­nin­kai sa­vų lė­šų ne­tu­rė­jo, ta­čiau sta­ty­bi­nė įmo­nė vis tiek su­ti­ko vyk­dy­ti gran­dio­zi­ nį pro­jek­tą.

As­ta Kar­gau­die­nė:

Iš kur pa­sko­los? Mes juk so­dų bend­ri­ja.

Su ran­go­vu tu­riu at­ si­skai­ty­ti iki šių me­ tų lapk­ri­čio. Ką man da­bar da­ry­ti dėl tų 70 gy­ven­to­jų?

27-iems mo­kė­ti ne­rei­kės

Gy­ven­to­jų kal­ti­ni­mus, kad ko­mu­ ni­ka­ci­jų tie­si­mas ga­lė­jo vyk­ti ne­ skaid­riai, A.Kar­gau­die­nė at­rė­mė bend­ri­jos na­rių bal­sa­vi­mo pro­to­ ko­lu. „Juk ne aš su­gal­vo­jau šį pro­jek­tą vyk­dy­ti. Aš esu tik sam­do­mas dar­ buo­to­jas“, – tvir­ti­no mo­te­ris.

So­dų bend­ri­jos pir­mi­nin­kė ti­ ki­no, kad vi­sas pro­jek­tas bend­ri­jai at­siė­jo 4,2 mln. li­tų.

27 skly­pų sa­vi­nin­kams pa­si­se­kė ir jiems ko­mu­ni­ka­ci­jos bu­vo įves­ tos ne­mo­ka­mai. „Tau­ro 12-oje ir 13-oje gat­vė­je gy­ven­to­jai už ko­mu­ni­ka­ci­jas ne­ mo­kės. Įva­dus at­ve­dė van­den­tie­ ki­nin­kai, kai per mū­sų že­mę ve­dė tra­są į Ža­lio­jo slė­nio gy­ven­vie­tę“, – paaiš­ki­no A.Kar­gau­die­nė.

Pa­sak pir­mi­nin­kės, šia­me ra­jo­ ne yra ir to­kių, ku­rie so­dų bend­ri­ jo­je pir­ko po ke­lis skly­pus, tuo me­ tu mo­kė­da­mi po 300 tūkst. li­tų už skly­pą. „O da­bar kai­na nu­kri­to iki 100 tūkst. li­tų. Tie, ku­rie no­rė­jo par­ duo­ti, taip pat ne­no­ri už tink­lus mo­kė­ti“, – aiš­ki­no A.Kar­gau­ die­nė.

Gy­ven­to­jų kal­bas, jog pa­tys de­ rė­da­mie­si su elekt­ros ener­gi­jos tie­ kė­jais dėl elekt­ros sky­di­nės įren­ gi­mo mo­kė­jo kur kas ma­žiau, nei bend­ri­ja rin­ko iš bend­ri­jos na­rių, A.Kar­gau­die­nė aiš­ki­no sa­vaip. „Gal šie­met žmo­nės ma­žiau mo­ kė­jo už ga­lios ki­lo­va­tą. Tuo me­tu bend­ri­ja mo­kė­jo už elekt­ros trans­ for­ma­to­ri­nę, oro li­ni­jas ir ga­lią, sky­di­nes“, – kal­bė­jo so­dų bend­ri­ jos pir­mi­nin­kė.

„Iš kur pa­sko­los? Mes juk so­dų bend­ri­ja. Su ran­go­vu tu­riu at­si­ skai­ty­ti iki šių me­tų lapk­ri­čio. Ką man da­bar da­ry­ti dėl tų 70 gy­ven­ to­jų, iš­kas­ti tuos tink­lus?“ – klau­ sė pir­mi­nin­kė.

Paaiš­kė­jo, kad teis­mas yra areš­ ta­vęs bend­ri­jos są­skai­tas už šiukš­ lių iš­ve­ži­mą. „Mes ne­mo­kė­jo­me, to­dėl ir su­ si­da­rė sko­la. Aš pa­ti gau­nu są­ skai­tas, kad tu­riu su­mo­kė­ti 330

li­tų per me­tus už šiukš­lių iš­ve­ži­ mą. Dar pa­pil­do­mai ga­vau 75 li­tų są­skai­tą, nie­kas ne­žiū­rė­jo, ar gy­ ve­nu aš so­duo­se, ar ne“, – ti­ki­no A.Kar­gau­die­nė.

Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ ky­mo cent­ro Vie­tos rink­lia­vos ad­ mi­nist­ra­vi­mo sky­riaus tei­gi­mu, ši so­di­nin­kų bend­ri­ja yra sko­lin­ga 65,6 tūkst. li­tų.

To­kia sko­la su­si­da­rė už 2008– 2010-ųjų lai­ko­tar­pį. Bend­ri­ja per tuos me­tus nė­ra su­mo­kė­ju­ si nė li­to.

So­di­nin­kai pik­ti­no­si, kad kas­ met di­dė­ja ne tik mo­kes­čiai už pa­ slau­gas, bet ir so­dų bend­ri­jos na­rio mo­kes­tis. Prieš ke­le­rius me­tus jis bu­vo 50 li­tų, vė­liau pa­ki­lo iki 150. „Tu­rė­jau priim­ti tei­si­nin­kę. O kas į teis­mus vaikš­čios? Pa­ti aš dir­ bu vos už 1,1 tūkst. li­tų al­gą ir ne­ tu­riu ki­to dar­bo“, – ti­ki­no A.Kar­ gau­die­nė.

Ji aiš­ki­no, kad ša­lies so­di­nin­kų bend­ri­jos yra be­vil­tiš­ko­je si­tua­ci­ jo­je, nes įsta­ty­mai jo­se gy­ve­nan­ tiems yra ne­pa­lan­kūs. „Pa­ti val­džia lei­do so­duo­se sta­ ty­ti gy­ve­na­muo­sius na­mus. O nie­ kas ne­gal­vo­jo, kur jie nuo­te­kas dės ir iš kur van­de­nį gaus. Ma­nau, pri­ bren­do­me kur­ti Va­ka­rų Lie­tu­ vos so­di­nin­kų aso­cia­ci­ją“, – tei­gė A.Kar­gau­die­nė.

pė­ju, kad toks svar­bus spren­ di­mas dėl to­kio dy­džio pro­ jek­to tu­rė­jo bū­t i priim­t as so­dų bend­ri­jos na­rių vi­suo­ ti­nia­me su­si­r in­k i­me. Tuo me­tu gal­ būt bu­vo pa­skai­čiuo­tos pre­l i­m i­na­ rios su­mos, kiek tai kai­nuos. Vė­l iau at­si­t i­ko taip, kaip pas mus įpras­ta, – pen­si­nin­kai ar­ba tie, ku­rie ne­si­do­mi ir nie­k ur ne­da­ly­vau­ja, atė­jus lai­k ui at­si­skai­ty­ti, pik­ti­na­si. Juk po muš­ty­ nių kumš­čiais jau ne­be­mo­juo­ja­ma.

Tai pa­ro­do mū­sų vi­suo­me­nės po­ žiū­r į į to­k ius da­ly­kus – žmo­nės ma­ to tik tai, kas vyks­ta iki jų tvo­ros. Iš­ duo­da­mų sta­ty­bos lei­di­mų skai­čius by­lo­ja, kad žmo­nės in­ten­sy­viai šio­je te­r i­to­r i­jo­je sta­to­si sau būs­tus. So­dų bend­r i­jos mies­to te­r i­to­r i­jo­se ne­tu­r i per­spek­ty­vų. Jos vis tiek ka­da nors taps ma­žaaukš­čių na­mų kvar­ta­lais.

O lauk­t i, kol vi­si ten nuo­sa­vy­bę tu­ rin­t ys ga­lu­t i­nai ap­si­spręs, ne­la­bai tu­ri­me ga­li­my­bių. Žmo­nės no­ri sta­ ty­ti na­mus ir gy­ven­ti. O ką tuo­met ki­ tiems da­ry­ti? Nu­si­šau­ti ar­ba pa­čiam pa­si­lai­do­t i? Ir vie­nų ir ki­tų in­te­re­sų neį­ma­no­ma pai­sy­t i, tu­ri bū­t i pai­so­ ma bent jau dau­gu­mos va­lios.

Re­mi­gi­jus Jakš­tas Ad­vo­ka­tas

N

e­su­t in­kan­t iems su dau­ gu­mos va­lia yra ga­li­my­ bė skųs­t i bend­r i­jos na­ rių spren­d i­mą teis­mui ir aiš­k in­t is, ar jis bu­vo priim­tas tei­ sė­tai. Rei­k ia ana­l i­zuo­t i, kas bal­sa­vo už to­kį spren­di­mą, ar tik­rai bal­sa­vo, ko­kie yra bend­ri­jos įsta­tai. Vil­ties lai­ mė­ti pro­ce­są yra, ta­čiau tai su­dė­tin­ ga. Rei­kia žiū­rė­ti, ko­kia yra su­tar­tis su ran­go­vais, ar rei­ka­lau­ja­ma kai­na tik­ rai yra rea­li.

5

TREČIADIENIS, balandžio 11, 2012

sveikata

Neiš­tuš­tė­jan­čia­me sky­riu­je – pa­cien­tų ei­lės Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Afek­ ti­nių su­tri­ki­mų sky­rius – vie­nas iš ne­ dau­ge­lio, ku­ris neiš­tuš­tė­jo ir per šven­tes.

Lai­ma Lau­kai­ty­tė Sau­go­mas pri­va­tu­mas

Pa­sak sky­riaus ve­dė­jos Jo­li­tos Striš­kai­tės, pa­cien­tų gau­sa net šven­ti­nė­mis die­no­mis pa­nei­gia su­ si­for­ma­vu­sį ste­reo­ti­pą, jog dep­re­ si­ja ar ki­to­mis afek­ti­nė­mis li­go­mis ser­ga tin­gi­niai ar ne­tu­rin­tys kuo už­siim­ti žmo­nės.

Ve­dė­ja pa­ste­bi, kad vi­suo­me­ nė nė­ra to­le­ran­tiš­ka šioms li­goms.

Tad jų už­klup­tiems žmo­nėms ap­ lin­ki­niai pa­ta­ria spor­tuo­ti ar ger­ ti vais­ta­žo­les. Gy­dy­to­jų psi­chiat­rų ma­ny­mu, dva­si­nės li­gos ig­no­ruo­ ja­mos ne dėl ži­nių sto­kos, o ne­no­ ro pri­pa­žin­ti jų eg­zis­ta­vi­mą.

Afek­ti­nių su­tri­ki­mų sky­riu­je daž­niau­siai gy­do­mi nuo­tai­kų su­tri­ ki­mai: dep­re­si­ja, ši­zof­re­ni­ja ir ki­tos psi­chi­kos li­gos, ku­rių gy­dy­mui ne­ rei­kia griež­tų slau­gos ap­ri­bo­ji­mų.

Toks sky­rius ne­pri­va­lo bū­ti už­da­ ras. Čia gy­do­mų pa­cien­tų pri­va­ tu­mas bei duo­me­nys itin sau­go­mi.

Ve­dė­ja paaiš­ki­no, kad psi­chiat­rai yra vie­nin­te­liai spe­cia­lis­tai, turin­ tys specialų įsta­ty­mą. „Net jei pa­cien­tas su­gal­vo­ja pa­ da­ry­ti sa­vo li­gos is­to­ri­jos ko­pi­ ją, ligoninė tu­ri­ tei­sę duo­ti tik tam tik­ras jos da­lis“, – sky­riaus dar­bo spe­ci­fi­ką nu­sa­kė ve­dė­ja.

Prieš pen­ke­rius me­tus, kai sky­ rius tik pra­dė­jo dirb­ti, na­mo iš­lei­ džia­mus pa­cien­tus glu­min­da­vo, ko­dėl jie pa­tys ne­ga­li pa­siim­ti iš­ ra­šo iš li­go­ni­nės.

J.Striš­kai­tė paaiš­ki­no, kad jei­gu šie do­ku­men­tai pa­kliū­tų pa­cien­ tams, dėl spe­ci­fi­nės psi­chiat­rų kal­ bos, do­ku­men­tų pil­dy­mui ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų ga­lė­tų ne­tgi pa­kenk­ti li­go­nio sa­vi­jau­tai bei psi­chi­kai.

Il­ges­nė gy­dy­mo­si truk­mė

Afek­ti­nių su­tri­ki­mų sky­rius nė­ra di­de­lis – 15 lovų. Ta­čiau jo­s re­tai bū­na tuš­čios. Kar­tais pa­cien­tams ten­ka pa­lauk­ti ir ne­di­de­lė­je ei­lė­ je, kol bus pa­gul­dy­ti į li­go­ni­nę.Vi­ sose skyriaus palatose yra tualetai ir dušai. Šia­me sky­riu­je pa­cien­tai vi­du­ ti­niš­kai gy­do­mi apie tris sa­vai­tes.

Jei­gu rei­kia, žmo­gus spe­cia­lis­tų pri­žiū­ri­mas mė­ne­sį ir il­giau.

Kaip paaiš­ki­no J.Striš­kai­tė, il­ ges­nę nei įpras­ta gu­lė­ji­mo truk­mę nu­le­mia ir vais­tų spe­ci­fi­ka – an­ti­ dep­re­san­tai pra­de­da veik­ti ne iš­ kart. Pa­cien­tas jų po­vei­kį pra­de­da jaus­ti tik po ke­lių sa­vai­čių.

Afek­ti­niams su­tri­ki­mams įta­kos tu­ri se­zo­niš­ku­mas. Tad pa­va­sa­rį ir ru­de­nį sky­riu­je pa­dau­gė­ja pa­cien­ tų. Ta­čiau praė­ju­sią žie­mą čia pa­ cien­tų bu­vo dau­giau nei įpras­ta – už­si­tę­sę ru­de­niš­ki orai at­si­lie­pė žmo­nių sa­vi­jau­tai.

Vi­lio­ja dau­giap­ro­fi­li­nė li­go­ni­nė

Ve­dė­ja pa­ste­bi, kad ne­ma­žai pa­ cien­tų į li­go­ni­nę no­ri pa­kliū­ti ne­ del­siant, nors sky­riaus ga­li­my­bės yra ri­bo­tos. Ka­dan­gi sky­riu­je gy­do­ mos lė­ti­nės li­gos, šioks toks luk­te­lė­ ji­mas svei­ka­tai neat­si­lie­pia. Ta­čiau kai ku­riems tai – nė mo­tais. Pa­

cien­tas įspė­ja, kad gu­lės ant grin­dų ir nie­kur neis, kol ne­bus pa­gul­dy­tas į Klaipėdos universitetinę li­go­ni­nę.

Nors uos­ta­mies­ty­je yra kitų gy­dy­ mo įstai­gų, kur su­tei­kia­ma pa­gal­ba to­kiems pa­cien­tams, ta­čiau jie vis tiek pageidauja gydytis Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nėje li­go­ni­nėje.

Pacientų nuomonę atspindi vie­ na iš daugelio gaunamų padėkų. Štai ką rašo pacientas iš Šiaulių: „Nebeturėjau kur gydytis, bet su­ žinojau, kad Klaipėdos universite­ tinėje ligoninėje yra toks skyrius. Žemai lenkiuosi jums, kad buvo įkurtas afek­ti­nių sutrikimų sky­ rius, kur dirba nuostabus kolek­ tyvas“.

Li­ga vei­kia emo­ci­jas

Ka­dan­gi sky­rius yra dau­giap­ro­fi­li­ nės li­go­ni­nės da­lis, gy­dy­to­jai psi­ chiat­rai kon­sul­tuo­ja ir ki­tų sky­rių pa­cien­tus. Pas­te­bė­ję, kad pa­cien­ tui pa­žeis­ta emo­ci­nė sfe­ra, ko­le­ gos kvie­čia juos į pa­gal­bą. To­kie pa­cien­tai gy­do­mi komp­lek­siš­kai.

Pa­si­tai­ko, kad iš­gy­džius so­ma­ti­ nę (kū­no) li­gą, toks li­go­nis per­ke­ lia­mas į Afek­ti­nių su­tri­ki­mų sky­ rių. Tuo la­biau kad ir čia gy­do­mi li­go­niai, ser­gan­tys gre­tu­ti­nė­mis li­

Šia­me sky­riu­je pa­ cien­tai vi­du­ti­niš­kai gy­do­mi apie tris sa­ vai­tes. Jei­gu rei­kia, žmo­gus spe­cia­lis­tų pri­žiū­ri­mas mė­ne­sį ir il­giau. go­mis. Tad pri­rei­kus kon­sul­tuo­ja­ ma­si ir su ki­tais spe­cia­lis­tais.

Pa­sak J.Striš­kai­tės, bet ko­kia li­ ga vei­kia žmo­gaus emo­ci­jas, o kai ku­rios jų pa­žei­džia gal­vos sme­ge­ nų tam tik­ras da­lis, at­sa­kin­gas už emo­ci­jas. Tarp pa­sta­rų­jų pa­ten­ka in­sul­tas, dau­gu­ma neu­ro­lo­gi­nių li­gų, iš­sė­ti­nė skle­ro­zė ir pan.

Ve­dė­ja pa­ste­bi, kad daž­niau­siai su pa­cien­tų nuo­tai­kų su­tri­ki­mais ir psi­chi­kos pa­žei­di­mais su­si­du­ria on­ko­lo­gai. Mat dau­ge­lis žmo­nių, vien iš­gir­dę diag­no­zę „vė­žys“, pa­ ti­ria psi­cho­lo­gi­nę trau­mą. Gy­dy­ mas vais­tais, che­mo­te­ra­pi­ja taip pat duo­da ša­lu­ti­nį po­vei­kį. Tad kai ku­rie on­ko­lo­gi­niai li­go­niai su­ser­ ga dep­re­si­ja ar psi­cho­ze. Psi­chiat­ rams glau­džiai ten­ka bend­rau­ti ir su gast­roen­te­ro­lo­gų pa­cien­tais, ku­rie bio­lo­gi­niais vais­tais gy­do­mi nuo he­pa­ti­tų. Šių vais­tų ša­lu­ti­nis po­vei­kis pa­si­reiš­kia dep­re­si­ja. „Esa­me ge­riau­si kar­dio­lo­gai“, – kar­tais taip juo­kau­ja psi­chiat­rai, kai ko­le­gos kvie­čia pa­dė­ti pa­cien­ tui dėl aukš­to krau­jos­pū­džio, ku­rio neį­vei­kia vais­tai.

Psi­chiat­rai glau­džiai bend­ra­dar­ biau­ja ir su neu­ro­lo­gais.

Iš­duo­da kū­no po­žy­miai

Dū­ri­mas šir­dies plo­te, ne­ga­luo­ jan­ti šir­dis, nu­ga­ros skaus­mai,

Ko­man­da: slau­gy­to­jos Lo­re­ta Jo­ni­kie­nė, Re­da Over­lin­gie­nė ir gy­dy­to­ja Tat­ja­na So­bo­levs­ka­ja ap­ta­ria die­nos

dar­bus.

tirps­tan­čios ga­lū­nės, strei­kuo­jan­ tis skran­dis ar svaigs­tan­ti gal­va – kar­tais to­kių po­žy­mių ka­muo­ja­mi žmo­nės vel­tui vars­to gy­dy­to­jų du­ ris, ne­ras­da­mi tik­rų­jų ne­ga­la­vi­mų prie­žas­ties.

Tad ki­tų sri­čių spe­cia­lis­tai to­kius pa­cien­tus siun­čia į psi­chiat­ro kon­ sul­ta­ci­ją.

Pas­ta­rie­ji pa­sa­ky­tų, kad po šiais kū­no po­žy­miais ne­re­tai sle­pia­si dep­re­si­ja ar ne­ri­mas. Spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad to­kių at­ve­jų dau­gė­ja.

J.Striš­kai­tė pri­si­mi­nė dės­ty­to­ jos žo­džius, kad žmo­gaus emo­ci­jos pri­me­na ant vi­ryk­lės pa­dė­tą puo­ dą su dang­čiu. Lai­ku ne­nuė­mus dang­čio ir su­si­kau­pus ga­rams, jis ga­li sprog­ti. „Kai pro­tas ne­lin­kęs pri­pa­žin­ti dva­si­nių ne­ga­la­vi­mų, ta­da jie pa­si­ reiš­kia per kū­no po­žy­mius. Bū­tent to­kiu bū­du or­ga­niz­mas šau­kia­si pa­gal­bos“, – paaiš­ki­no gy­dy­to­ja.

Taip daž­niau­siai nu­tin­ka žmo­ nėms, ne­pri­pa­žįs­tan­tiems sa­vo emo­ci­nės būk­lės ar­ba ma­nan­tiems, jog tai tė­ra silp­nu­mo ap­raiš­ka. „Taip tik­rai nė­ra, – pa­ti­ki­no gy­ dy­to­ja. – Da­bar vis gar­siau kal­ba­ ma apie tai, jog dep­re­si­ja – ge­ne­ tiš­kai pa­vel­di­ma. Ji yra to­kia pat li­ga kaip plau­čių už­de­gi­mas, gri­ pas ar cuk­ri­nis dia­be­tas.“ Diag­nos­ti­kai ty­ri­mų ne­rei­kia

Dau­ge­liui gy­dy­ma­sis li­go­ni­nė­je aso­ci­juo­ja­si su ty­ri­mais. Tad kar­ tais Afek­ti­nių su­tri­ki­mų sky­riaus pa­cien­tai pik­ti­na­si, ko­dėl jiems ne­ da­ro­mi krau­jo ar šla­pi­mo ty­ri­mai. „Pag­rin­di­nis psi­chiat­rų inst­ru­ men­tas yra čia“, – ro­dy­da­ma į gal­ vą paaiškino ve­dė­ja.

J.Striš­kai­tė paaiš­ki­no, kad šios sri­ties spe­cia­lis­tai diag­nos­ti­kai pa­si­tel­kia ki­to­kias prie­mo­nes: pa­ cien­to kal­bą, mi­mi­ką, ju­de­sius. Jei ky­la abe­jo­nių, komandoje dirba kli­ni­ki­nis psi­cho­lo­gas, ku­ris pa­gal spe­cia­lius tes­tus pa­de­da pa­tiks­ lin­ti diag­no­zę. Afek­ti­nių su­tri­ki­ mų sky­riaus me­di­kai kar­tais su­ lau­kia klau­si­mų, ar jiems nė­ra per sun­ku dirb­ti sky­riu­je, kur tiek daug ser­gan­čių­jų dep­re­si­ja.

Gy­dy­to­ja pri­pa­žįs­ta, kad rei­kia kant­ry­bės, mo­kė­ji­mo ras­ti bend­rą kal­bą su įvai­riais pa­cien­tais. Ta­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ry­šys: pa­sak J.Striš­kai­tės, il­gai­niui gy­dy­to­jas pa­cien­tui tam­pa kaip ar­

ti­mas gi­mi­nai­tis.

čiau pa­ste­bi, kad kar­tais veiks­min­ gas bū­na ir griež­tes­nis žo­dis.

Ste­bi svei­ka­tos būk­lę

Afek­ti­nių su­tri­ki­mų sky­riaus gy­ dy­to­jai Vin­cas Šlio­ža, T.So­bo­levs­ ka­ja ir J.Striš­kai­tė džiau­gia­si, kad dirb­da­mi ir li­go­ni­nės Am­bu­la­to­ri­ nia­me-kon­sul­ta­ci­nia­me cent­re ga­ li ste­bė­ti pa­cien­tų būk­lę. Paū­mė­ jus li­gai toks žmo­gus ne­prasp­rūs­ta pro spe­cia­lis­tų akis. Su­lau­kęs ei­ lės, po ke­lių sa­vai­čių ar esant rei­ kalui ir grei­čiau, pa­cien­tas pa­gul­ do­mas į li­go­ni­nę.

Pa­si­tai­ko si­tua­ci­jų, kai ka­muo­ja­ mas li­gos pa­cien­tas ne­sku­ba kreip­ tis į gy­dy­to­jus. Čia jis at­si­du­ria tik pa­sie­kęs vos ne kri­ti­nę ri­bą, kai pa­ dė­ti bū­na kur kas sun­kiau.

Sku­bos at­ve­ju si­tua­ci­ją ap­sun­ki­ na ir tai, jog sky­riu­je tuo me­tu ga­li ne­bū­ti lais­vų vie­tų.

Pri­si­ri­ša prie spe­cia­lis­tų

Pa­cien­tai taip pat įžvel­gia pri­va­lu­ mų dėl gy­dy­mo­si am­bu­la­to­riš­kai, nes tas pa­ts gy­dy­to­jas jį pri­žiū­ri ir sky­riu­je. Spe­cia­lis­tas pui­kiai ži­no vi­sas pro­ble­mas, li­gos is­to­ri­ją, tad pa­cien­tui ne­rei­kia adap­tuo­tis prie ki­to me­di­ko. Pa­sak J.Striš­kai­tės, psi­chiat­ras – toks gy­dy­to­jas, prie ku­rio pri­si­ri­ša­ma kaip prie šei­mos

na­rio. Tad per dau­ge­lį me­tų daug su­ži­no­ma ne tik apie pa­tį pa­cien­ tą, bet ir jo ar­ti­muo­sius.

Sky­riu­je gy­do­mų pa­cien­tų geog­ ra­fij­ a yra la­bai pla­ti. Jų su­lau­kia­ma ne tik iš Klai­pė­dos kraš­to, bet ir vi­ sos Lie­tu­vos: Plun­gės, Ma­žei­kių, Skuo­do, Kre­tin­gos, Pa­lan­gos, Ma­ ri­jam­po­lės, Kau­no ir Vil­niaus.

Būtų gerai, kad pacientų porei­ kius ir pasirinkimą analizuotų bei į juos atsižvelgtų Klaipėdos terito­ rinė ligonių kasa.

Skai­čiai Afek­ti­nių su­tri­ki­mų sky­riu­je per

me­tus gy­do­ma per 250 pa­cien­tų.

Am­bu­la­to­ri­nia­me-kon­sul­ta­ci­nia­

me pa­da­li­ny­je kon­sul­tuo­ja­ma apie 7500 pa­cien­tų.

Per die­ną Am­bu­la­to­ri­nia­me-kon­

sul­ta­ci­nia­me pa­da­li­ny­je ap­tar­nau­ ja­ma apie 15–20 pa­cien­tų.

Sky­riu­je gy­do­mi pa­cien­tai nuo

18 iki 80 me­tų.

Per dieną vidutiniškai konsultuo-

jama apie 10 stacionare gydomų kitų skyrių pacientų.

6

trečiadienis, balandžio 11, 2012

nuomonės

At­leisk pro­tin­gą – priimk sa­vą

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ži­nia Lie­tu­vai ir žur­na­lis­tams

P

o šven­t i­n io sa­vait­ga­l io Lie­t u­va va­kar ry­t ą iš­ gir­do stul­bi­na­mą ži­nią: Vil­niaus apy­gar­dos teis­ mas at­vė­rė var­tus į lais­vę žur­na­ lis­to Vi­to Lin­g io žu­d i­k ui Igo­r iui Ach­re­mo­vui.

Tei­si­ne pra­sme ši nau­jie­na – jo­k ia sen­sa­ci­ja. Bū­da­mas ne­lais­vė­je nu­ teis­ta­sis tik sy­k į bu­vo baus­tas, 16 kar­t ų ska­t in­tas už ge­rą dar­bą ir el­ ge­sį, pa­si­ž y­m i „ge­ra emo­ci­ne pu­ siaus­vy­ra“, yra man­da­gus. Tri­jų tei­ sė­jų ko­le­g i­ja nu­spren­dė, jog šių ar­ gu­men­tų pa­kan­ka, kad šiur­paus nu­ si­kal­ti­mo, ku­riuo no­rė­ta Lie­tu­vą pa­ stū­mė­ti į kri­mi­na­li­zuo­tos vals­ty­bės ke­lią, vyk­dy­to­jas at­gau­tų lais­vę.

Lauk­t i die­nos, kai vie­nam gar­siau­ sių sam­do­mų žu­di­kų ša­ly­je bus leis­ ta grįž­ti į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą, bu­vo vi­s iš­kai lo­g iš­ka: ply­š ys ka­lė­ji­mo var­t uo­se vis di­dė­jo. Iš­ven­g u­siam žur­n a­l is­to nu­ž u­dy­mo už­s a­ko­vo Bo­ri­so De­ka­ni­dzės li­ki­mo – mir­ties baus­mės, ku­r i tuoj po nuo­spren­ džio bu­vo pa­keis­ta ka­lė­ji­mu iki gy­ vos gal­vos, I.Ach­re­mo­vui mū­sų Te­ mi­dė siun­tė vie­ną do­va­ną po ki­tos.

Kas pa­si­kei­tė vos per sep­ty­nis mė­ne­sius, kad I.Ach­re­mo­vas ta­ po ver­tas lais­vės?

Vė­l iau mak­si­ma­l i ne­lais­vės baus­ mė pa­keis­ta 25 me­tais, iš ku­r ių ga­ liau­siai li­ko 18 su pu­se.

Vir­tua­lio­je erd­vė­je pa­bi­rę ko­men­ ta­rai, ku­r iais va­kar su­t ik­ta ži­n ia apie I.Ach­re­mo­vo pa­lei­d i­m ą, – aki­vaiz­dus įro­dy­mas, kad vi­suo­ me­nė ge­ro­kai pri­m ir­šo 1993-ių­jų spa­lio įvy­kius.

Kai kas iš šian­d ien sa­vo nuo­mo­ nę ak­ty­viai reiš­k ian­čių tink­la­raš­ ti­n in­k ų vei­k iau­siai yra per jau­ ni, kad pa­jėg­tų per­skai­ty­ti tai, kas gar­sio­sios by­los la­puo­se su­ra­šy­ta tarp ei­lu­čių.

Ki­t i, ma­t yt, jau pri­m ir­šo V.Lin­g io lai­do­tu­vių pro­ce­si­ją – žmo­nių mi­ nią, ku­r i lė­tai slin­ko per vi­są Vil­ nių be­maž pa­kar­to­da­ma marš­ru­ tą, ku­r iuo į am­ž i­no poil­sio vie­tą ke­lia­vo Sau­sio 13-osios au­kos. Juk ir 1993-ių­jų spa­l į, ly­g iai kaip 1991 m. sau­sį, bu­vo šau­ta į lais­vę – žo­ džio lais­vę, vie­ną svar­biau­sių su­ dė­ti­nių vi­sos tau­tos lais­vės da­lių.

Tik gai­du­ką šį­kart bu­vo nu­spau­ dęs ne sve­ti­mas, bet, re­g is, sa­vas – žmo­gus, spė­jęs pa­gy­ven­ti lais­vo­je ša­ly­je, tą lais­vę su­pra­tęs kaip ga­li­

my­bę tap­ti vie­nu kri­mi­na­li­nio pa­ sau­lio at­sto­vu.

Vis dėl­to la­biau­siai ste­bi­na ne tau­ tos, o Te­mi­dės am­ne­zi­ja.

Vi­sai ne­se­n iai, per­nai rugp­jū­t į, tas pa­ts Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas at­ me­tė I.Ach­re­mo­vo ad­vo­ka­to skun­ dą dėl Vil­niaus mies­to 3-io­jo apy­lin­ kės teis­mo nu­tar­ties, ne­ten­ki­nu­sios Vil­niaus pa­tai­sos na­mų di­rek­to­riaus tei­ki­mo pa­leis­ti nu­teis­tą­jį lyg­ti­nai.

Pas­ta­ro­ji skam­bė­jo taip: „Nu­teis­to­jo at­l ik­tos baus­mės ter­mi­nas yra per trum­pas, kad pa­skir­tos baus­mės tiks­lai bū­t ų pa­siek­t i, jis ne­ga­l i bū­ ti to­l iau tai­so­mas nei­zo­l iuo­tas nuo vi­suo­me­nės“.

Tą­kart apy­gar­dos teis­mo tei­s ė­jų ko­le­g i­ja pa­brė­žė, kad nu­si­kal­t i­mą „I.Ach­re­mo­vas pa­da­rė veik­da­mas ne bet ko­kia, o bū­tent tie­sio­gi­ne api­ brėž­ta ty­čia. Kė­si­ni­mo­si da­ly­kas bu­ vo žmo­gaus gy­v y­bė, nu­si­kal­t i­mas bu­vo pa­baig­tas (...). Nu­žu­dy­tas žur­ na­lis­tas ry­šium su sa­vo tie­sio­gi­niu dar­bu, o tuo pa­da­ry­ta ypa­tin­ga ža­ la ir neats­ta­to­mos pa­sek­mės nu­žu­ dy­tam as­me­n iui, jo ar­t i­m ie­siems, bend­ra­dar­biams ir vi­suo­me­nei“.

Per­nai rugp­jū­t į tei­sė­jų ko­le­gi­ja skel­ bė, kad „teis­mas tu­r i at­si­ž velg­t i ne tik į tei­sė­tus nu­ken­tė­ju­sių­jų bei jų ar­t i­mų­jų, bet ir į vi­suo­me­nės in­te­ re­sus, su­lai­k y­t i nu­teis­tą­jį nuo nau­ jų nu­si­kals­ta­mų vei­kų da­ry­mo“. „Teis­mas ver­ti­na, kad I.Ach­re­mo­vas pa­tai­sos na­muo­se pa­kan­ka­mai tei­ gia­mai cha­rak­te­ri­zuo­ja­mas, ta­čiau tai nė­ra pa­kan­ka­mas pa­g rin­das jo at­žvil­giu tai­ky­ti lyg­ti­nį pa­lei­di­mą“, – re­ziu­muo­ta rugp­jū­čio 22 d. pa­skelb­ to­je teis­mo nu­tar­ty­je.

Tą­kart pa­tai­sos na­mų ad­mi­nist­ra­ci­ ja, įver­t i­nu­si įvyk­dy­to nu­si­kal­t i­mo sun­k u­mą, at­si­ž velg­da­ma į di­de­lę dar neat­lik­tos baus­mės da­l į, net ne­ tar­pi­n in­ka­vo dėl I.Ach­re­mo­vo lyg­ ti­nio pa­lei­di­mo.

Kas pa­si­kei­tė vos per sep­ty­nis mė­ ne­sius, kad I.Ach­re­mo­vas ta­po ver­ tas lais­vės?

Kaž­ko­k iu bū­du „at­sta­t y­tos“ pa­sek­ mės nu­ž u­dy­tam as­me­n iui, jo ar­t i­ mie­siems, vi­suo­me­nei? Gal ras­tas ypa­tin­gas bū­das, kaip „su­lai­ky­ti nu­ teis­tą­jį nuo nau­jų nu­si­kal­ti­mų vei­kų da­ry­mo“? Kaž­kas su­tei­kė ki­le­riams, są­mo­nin­gai pa­si­ren­kan­tiems žu­dy­ ti žmo­nes, vi­suo­ti­nę in­dul­gen­ci­ją?

Ga­li­mas ir dar vie­nas at­sa­ky­mo va­ rian­tas, ku­r į per­ša kad ir šiuo me­ tu vie­ną Vil­n iaus teis­mų pa­sie­k u­ si skan­da­l in­g iau­sia pa­sta­ro­jo me­ to by­la. V.Lin­g io žu­d i­k ui pir­ma lai­ ko do­va­no­ta lais­vė no­rint pri­min­t i žur­na­l is­tams, kad Lie­tu­vo­je jie vėl yra vie­ni­ši ko­vos už tie­są lau­ke. Pa­ na­šiai kaip 1993-iai­siais.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

LSDP Klai­pė­dos sky­r iaus na­r ys

J

au ge­ro­kai įky­rė­ju­sio FNTT rea­ly­bės šou me­tu kon­ser­va­to­ riai nuo­lat vir­kau­ja, kaip ne­do­ ra žmo­nių ir vals­ty­bės at­žvil­giu at­leis­ti to­kius pro­fe­sio­na­lius spe­cia­ lis­tus iš vals­ty­bės tar­ny­bos. Bet­gi, va­gie, ke­pu­rė de­ga! To­kią kad­rų po­li­ ti­ką jūs, kon­ser­va­to­riai, kar­tu su li­be­ ra­lais ir „pri­si­kė­lė­liais“ pa­tys ir įsu­ ko­te prieš tre­je­tą me­tų.

Iki 2009-ųjų pra­džios Lie­tu­vo­ je sėk­min­gai vei­kė mi­nis­te­ri­jų val­ dy­mo mo­de­lis, grin­džia­mas kar­je­ros vals­ty­bės tar­ny­ba, ir ati­ti­kęs Va­ka­ rų Eu­ro­pos pra­kti­ką bei tarp­tau­ti­ nių ins­ti­tu­ci­jų re­ko­men­da­ci­jas. Bet priė­mę Vy­riau­sy­bės įsta­ty­mo pa­ tai­sas val­dan­tie­ji su­grio­vė šią sis­te­ mą, nes sie­kė įgy­ti ga­lią keis­ti kad ir kom­pe­ten­tin­gus, bet par­ti­ne pra­sme ne­prik­lau­so­mus spe­cia­lis­tus lo­ja­liais žmo­nė­mis. Taip bu­vo įtei­sin­ta po­li­ti­ nio per­se­kio­ji­mo tei­sė ir prin­ci­pas – ge­riau kvai­las, bet sa­vas.

Ke­lias­de­šimt nau­jų po­li­ti­nio pa­ si­ti­kė­ji­mo eta­tų kiek­vie­no­je A.Ku­ bi­liaus vy­riau­sy­bės mi­nis­te­ri­jo­ je. Kiek­vie­nam de­ši­nių­jų mi­nist­rui ne tik po ke­lis po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­ mo pa­ta­rė­jus, bet ir po ke­tu­ris vi­ce­ mi­nist­rus su di­de­liais at­ly­gi­ni­mais.

Pas­ta­rie­ji ir­gi apau­ga po­li­ti­nio pa­ si­ti­kė­ji­mo pa­ta­rė­jais. Kiek­vie­nam, bent sim­bo­liš­kai pa­ži­nu­siam va­dy­bą, aiš­ku, kad kuo dau­giau aukš­tes­nių­ jų val­dy­mo gran­džių, tuo val­dy­mas – pra­stes­nis. Rū­pes­čių tu­rin­čiam pi­ lie­čiui jau teks ap­lan­ky­ti kur kas pla­ tes­nį biu­rok­ra­tų ra­tą. Šie de­ši­nių­jų ini­ci­juo­ti pa­kei­ti­ mai tuo­met pu­sei me­tų su­trik­dė vi­

karštas telefonas

397 728

Bū­tų tie­siog ne­pa­do­ru ne­pri­ si­min­ti ir Sau­lė­ly­džio ko­mi­si­jos.

Kon­ser­va­to­rių ir li­be­ra­lų ga­no­ma biu­rok­ra­ti­jos ko­mi­si­ja vyk­dė prie­ šin­gus sa­vo pa­skir­čiai dar­bus. Juos ga­li­ma įvar­dy­ti vie­nin­te­liu sa­ty­ ros meist­ro A.Rai­ki­no sa­ki­niu: „Kai gir­džiu apie eta­tų ma­ži­ni­mą, ma­ tau, kaip ne­ša nau­jas kė­des“. Įs­ teig­ta dar vie­na mi­nis­te­ri­ja (Ener­ge­ ti­kos), ke­le­tas nau­jų de­par­ta­men­tų su skam­biais pa­va­di­ni­mais Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­bo­je etc. 2010-ai­ siais pa­nai­ki­nus ap­skri­čių vir­ši­nin­ kų ad­mi­nist­ra­ci­jas da­liai jų va­do­vų šil­tas vie­tas pa­rū­pi­no A.Ku­bi­lius.

Gre­ta 18 jau tu­rė­tų po­li­ti­nio pa­si­ti­ kė­ji­mo dar­buo­to­jų jis priė­mė dar 10 val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­ti­joms pri­klau­siu­sių ap­skri­čių vir­ši­nin­kų.

Sau­lė­ly­džio ko­mi­si­ja tie­siog at­li­ko dė­me­sio nu­krei­pė­jo vaid­me­nį kon­ ser­va­to­riams ir li­be­ra­lams ne­re­gė­ tais mas­tais ple­čiant po­li­ti­nio pa­si­ ti­kė­ji­mo tar­nau­to­jų skai­čių.

Tuo­met jau ne tik so­cial­de­mok­ ra­tai, bet ir de­ši­nių­jų par­ti­joms pa­ lan­kūs ži­niask­lai­di­nin­kai ėmė pri­pa­ žin­ti, kad mi­nist­rų ka­bi­ne­te vy­rau­ja kie­ky­bė, bet tik­rai ne ko­ky­bė. Val­ dy­mo iš­lai­dos ne­su­ma­žė­jo! Dar­bo ko­ky­bė aki­vaiz­džiai pa­blo­gė­jo! Sa­ ko­ma, kad net Vy­riau­sy­bės kanc­le­ ris tuo­met ne­be­pa­jė­gė su­skai­čiuo­ti, kiek ir kas tu­ri as­me­ni­nio po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gū­nų. Ne­nuos­ta­ bu, kad šian­dien vals­ty­bės val­dy­me di­džiau­sia pro­ble­ma – pro­fe­sio­na­lios va­dy­bos trū­ku­mas, gi tie­siog ne­bė­ra kam jos im­tis. Be gai­les­čio bu­vo at­si­ kra­ty­ta de­ši­nie­siems ne­prik­lau­san­ čiais vals­ty­bės tar­nau­to­jais, su­kau­ pu­siais il­ga­me­tę pa­tir­tį ir ge­ban­čiais pro­fe­sio­na­liai val­dy­ti vals­ty­bę. Jau liūd­nai juo­kau­ja­ma, kad iš iner­ci­jos dar ju­da tik anks­tes­nių Lie­tu­vos vy­ riau­sy­bių pra­dė­ti pro­jek­tai, ku­riems su­žlug­dy­ti A.Ku­bi­liaus kon­ser­va­to­ riai ir li­be­ra­lai (į sa­vo gre­tas priė­mę svo­gū­ni­nį A.Va­lins­ką) tie­siog ne­tu­ri kom­pe­ten­ci­jos.

gau­to­jus iš par­duo­tu­vės. Juk pre­ kiau­ti be lei­di­mo ten ne­ga­li­ma, tai ir ap­gau­di­nė­ti žmo­nių tu­rė­tų ne­leis­ti.

teis­mo spren­di­mas ati­duo­ti mer­gai­ tę ma­mai. Bet jei­gu mo­ti­na neat­lie­ ka sa­vo funk­ci­jų, ką ta­da da­ry­ti? O kur ji bu­vo, kai vai­ką vi­so­kie iš­kry­ pė­liai iš­nau­do­jo? Ką ji da­rė, kad ją ap­gin­tų? Ko­dėl įvy­ko to­kia tra­ge­di­ ja, ko­dėl vi­sus iš­žu­dė? Juk iš ne­vil­ ties. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl nie­kas da­bar ne­klau­so vai­ko pa­ro­dy­mų? Aš už tai, kad mer­gai­tę pa­lik­tų glo­bė­jai.

Ge­nė

telefonas@kl.lt

Vėl bru­ka ro­žes

Prie di­džiau­sio pre­ky­bos cent­ro vėl pi­ni­gau­ja­si kaž­ko­kie sve­tim­ša­liai.

Man at­ro­do, kad tai či­go­nai. Pa­ti ste­ bė­jau, kaip ru­siš­kai kal­ban­ti mer­gi­ na ko­ne jė­ga bru­ka žmo­nėms ro­žes ir rei­ka­lau­ja paau­ko­ti pi­ni­gų. Jei­gu žmo­gus jų ne­duo­da, tos mer­gi­nos jį ly­di iki pat du­rų, o ga­liau­siai iš­ ko­ne­vei­kia. Jos Klai­pė­do­je pa­si­ro­do ne pir­mą kar­tą. Kas yra su­si­dū­rę su to­kiu pi­ni­ga­vi­mu­si anks­čiau, iš­kart at­si­sa­ko paim­ti gė­lę. Bet dau­gy­bė žmo­nių ver­čia­mi jaus­tis ne­sma­giai, kai yra re­ke­tuo­ja­mi at­ver­ti pi­ni­gi­nę.

Ma­no gal­va, pre­ky­bos cent­ro ap­sau­ gi­nin­kai tu­ri va­ry­ti to­kius pa­si­pi­ni­

Skel­bi­mais nio­ko­ja du­ris

Val­džia rei­ka­lau­ja, kad mies­te ne­be­ lik­tų skel­bi­mų ir pla­ka­tų ant tvo­rų, sto­vos skai­tik­lių, stul­pų. Prie­šin­gu at­ve­ju tur­to sa­vi­nin­kams gra­si­na di­ džiau­sio­mis bau­do­mis. O kam ji skirs bau­dą, kai ant laip­ti­nės du­rų bai­siau­ siais kli­jais pri­lip­do­mas skel­bi­mas: „Kam rei­kia bu­ro­kų?“ Įta­riu, kad net dan­ti­mis neį­ma­no­ma to­kio skel­bi­mo nu­gran­dy­ti. Pa­ma­tai to­kį kli­juo­to­ją ir per­spėk taip, kad il­gai pri­si­min­tų.

Ra­sa

Kur bu­vo anks­čiau?

Vis skai­tau apie dra­mą, ku­rią da­ bar jau ste­bi ir Eu­ro­pa. Ra­šo, kad yra

Da­nu­tė

Ge­riau vai­kai nei šu­nys

Pro lan­gą daž­nai ste­biu jau­ną kai­my­ nę. Ji tu­ri du šu­nis. Ke­lis kar­tus per die­ną ve­džio­ja, my­li, kal­bi­na, šu­kuo­ ja. Man jos gai­la. Ge­riau vie­ną vai­ką au­gin­tų nei du šu­nis. Da­bar daž­nai pa­gau­nu sa­ve min­ty­se ją va­di­nan­čią šu­nų mo­ti­na.

Ire­na Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Aloy­zas Kaž­dai­le­vi­čius

sų mi­nis­te­ri­jų dar­bą bei pa­sau­li­nės kri­zės iš­tik­tą Lie­tu­vą dar ir pri­ver­tė iš­lai­dau­ti, mo­kant išei­ti­nes pa­šal­ pas at­lei­džia­miems spe­cia­lis­tams.

O ar bu­vo su­kur­ta ko­kia nors pri­dė­ ti­nė ver­tė? Jo­kios! So­cial­de­mok­ra­ tų krei­pi­ma­sis į tuo­me­tį pre­zi­den­tą V.Adam­kų, pra­šant ve­tuo­ti Vy­riau­ sy­bės įsta­ty­mo pa­tai­sas, ne­bu­vo iš­ girs­tas – pa­sek­mes ma­to­me šian­ dien. Vals­ty­bės val­dy­me – chao­sas, o žmo­gus – pa­sku­ti­nė­je vie­to­je!

Kon­ser­va­to­rių, li­be­ra­lų ir „va­lins­ ki­nin­kų“ pra­dė­tas vals­ty­bės tar­ nau­to­jų kei­ti­mas pas mus ne­bu­vo nau­jie­na. Ta­čiau iki da­bar­ti­niams val­dan­tie­siems uzur­puo­jant val­džią bent jau so­cial­de­mok­ra­tai su­ge­bė­jo įsi­ti­kin­ti, kad vals­ty­bės apa­ra­to da­ ly­ki­nė kva­li­fi­ka­ci­ja yra daug svar­ bes­nė nei jo par­ti­nė iš­ti­ki­my­bė. Bet­gi capt už va­džių, ir vėl iš pra­džių. Re­ gis, de­ši­nie­ji bai­siai su­si­ža­vė­jo nu­ša­ lin­to pre­zi­den­to R.Pak­so ko­mi­sa­riš­ ku re­cep­tu: ga­biuo­sius spe­cia­lis­tus rei­kia po­li­tiš­kai pri­žiū­rė­ti „iš­ti­ki­ mų­jų“ įdar­bi­ni­mu. Bet ka­dan­gi „iš­ ti­ki­mų­jų“ at­ran­kos kri­te­ri­jai su­bjek­ ty­vūs ir ne­pa­ti­ki­mi, tai tie­siog rei­kia rem­tis „gy­ve­ni­miš­ku pa­ty­ri­mu“. Na, o pa­ty­ri­mas by­lo­ja, kad tai – gi­mi­ nės, drau­gai ir ar­ti­mie­ji.

Kiek­vie­nas de­ši­ny­sis sa­vo kont­ro­ liuo­ja­mo­je mi­nis­te­ri­jo­je ir jos sfe­ro­je esan­čio­se įmo­nė­se įtvir­ti­no ka­pi­ta­ lo ir „lais­vo­sios rin­kos“ lo­bis­tų įta­ ką. Sku­bos tvar­ka bu­vo im­ta­si de­ši­ nie­siems rei­ka­lin­gus žmo­nes so­din­ti į pel­nin­gas vie­tas, de­ši­nių­jų as­me­ nys ėmė­si ir ES pa­ra­mos da­ly­bų. Tad ne­nuos­ta­bu, kad iš kar­to kri­to ir ES struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­mos įsi­sa­vi­ ni­mas. O ir Sei­mas, kon­ser­va­to­riams di­ri­guo­jant, ne kar­tą šio­je ka­den­ci­ jo­je bu­vo klam­pi­na­mas į at­ly­gi­ni­mų prie­dais ap­te­ku­sių de­ši­nių­jų klap­ čiu­kų gy­ny­bą – svars­tė įsta­ty­mus, ku­riais bu­vo sie­kia­ma ap­sau­go­ti šil­ tas vie­te­les, sie­kiant iš anks­to įsi­pa­ rei­go­ji­mais su­pan­čio­ti bū­si­mas vy­ riau­sy­bes.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiADIENIS, balandžio 11, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

I.Ach­re­mo­vui at­vė­rė ka­lė­ji­mo var­tus

Vie­ną li­be­ral­cent­ ris­tų va­do­vų Ar­ tū­rą Me­lia­ną nau­ juo­ju vi­daus rei­ka­ lų mi­nist­ru Pre­zi­ den­tė ke­ti­na skir­ ti po to, kai jis bus pa­tik­rin­tas an­ti­ko­ rup­ci­niu at­žvil­giu.

Po 18 me­tų, pra­leis­tų ka­lė­ji­me dėl žur­na­lis­to Vi­to Lin­gio nu­žu­dy­mo, į lais­vę pa­leis­tas Igo­ris Ach­re­mo­ vas. Va­kar prieš­piet jis iš­vy­ko iš Vil­niaus pa­tai­sos na­mų. „Jau­čiuo­si nor­ma­liai“

Ty­la: A.Me­lia­nas tvir­ti­no lau­kiąs Pre­zi­den­tės ap­si­spren­di­mo, to­dėl

be­veik ne­ko­men­ta­vo jo­kių su vi­daus rei­ka­lų sis­te­ma su­si­ju­sių ak­tua­ li­jų.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Po­kal­bis pa­sky­ri­mu į postą ne­si­bai­gė Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ko­men­ta­rų ven­gė

Ant­ra­die­nį Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė su­si­ti­ko su A.Me­lia­nu, ku­rį prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius pa­siū­lė skir­ti nau­juo­ju Vi­daus rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jos va­do­vu. „Su kan­di­da­tu vals­ty­bės va­do­ vė ap­ta­rė pro­ble­mas vi­daus rei­ka­ lų sis­te­mo­je. Ga­lu­ti­nį spren­di­mą dėl jo sky­ri­mo mi­nist­ru Pre­zi­den­ tė priims po to, kai kan­di­da­tas bus pa­tik­rin­tas pa­gal Ko­rup­ci­jos pre­ ven­ci­jos įsta­ty­mą“, – pra­ne­šė Pre­zi­den­tės at­sto­vė spau­dai Dai­ va Ul­bi­nai­tė.

Pats A.Me­lia­nas tvir­ti­no lau­kiąs Pre­zi­den­tės ap­si­spren­di­mo, to­ dėl be­veik ne­ko­men­ta­vo jo­kių su vi­daus rei­ka­lų sis­te­ma su­si­ju­sių ak­tua­li­jų. „De­ta­liau apie pla­nus kal­bė­siu, kai bus pa­si­ra­šy­tas dek­ re­tas. Ti­kiuo­si, kad ap­rims po­li­ ti­nės aist­ros pa­sky­rus mi­nist­rą“, – kal­bė­jo jis žur­na­lis­tams pre­zi­ den­tū­ro­je.

A.Me­lia­nas neat­sa­kė, kaip įsi­ vaiz­duo­ja Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) re­for­ mą, at­si­sa­kė pa­sa­ky­ti nuo­mo­nę dėl nau­jo­jo FNTT va­do­vo Kęs­tu­ čio Ju­ce­vi­čiaus, ku­rį da­bar ver­ti­na Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­ mi­si­ja. „Gal­būt dau­giau ga­lė­čiau pa­ko­men­tuo­ti, kai bus pa­si­ra­šy­ tas dek­re­tas“, – sa­kė jis. „Jau­čiuo­si ne­jau­kiai“

Anot po­li­ti­ko, su­si­ti­ki­me su Pre­ zi­den­te ne­bu­vo ap­tar­tas bu­vu­sių FNTT va­do­vų su­grą­ži­ni­mo į dar­ bą klau­si­mas. „Ma­nau, kad tam yra vie­nin­te­lis bū­das – tei­si­nis“, – tvir­ti­no A.Me­lia­nas.

Jis pri­pa­ži­no „gal kiek ne­jau­kiai“ jau­čią­sis prieš ki­tą li­be­ral­cent­ris­tą Rai­mon­dą Šu­kį, ku­ris bu­vo įvar­di­ ja­mas kaip vie­nas rea­liau­sių pre­ ten­den­tų tap­ti nau­juo­ju vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ru. „Jį lai­kau la­bai ge­ru spe­cia­lis­tu. Bet pa­si­rin­ki­mas yra toks, koks yra, ir man, ma­tyt, teks šia­me po­ste dirb­ti Lie­tu­vos la­bui“, – sa­kė kan­di­da­tas.

nu­teis­ta­sis ga­li bū­ti grą­žin­tas į įka­ li­ni­mo įstai­gą.

Teis­mo nu­tar­tį ant­ra­die­nį iš­ klau­sė tik I.Ach­re­mo­vo ad­vo­ka­ tas, pa­ts nu­teis­ta­sis po­sė­dy­je ne­ da­ly­va­vo.

A.Me­lia­no kan­di­da­tū­rą D.Gry­ baus­kai­tei pa­tei­k ė prem­je­ras A.Ku­bi­lius, su­si­ti­kęs su ja ant­ra­ die­nio ry­tą.

Kan­di­da­tą į vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­rus prem­je­rui pa­siū­lė į val­ dan­čią­ją koa­li­ci­ją įei­nan­ti Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga (LiCS). A.Me­ lia­nas yra vie­nas LiCS pir­mi­nin­ ko pa­va­duo­to­jų.

A.Me­lia­nas vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ru tu­rė­tų bū­ti ski­ria­mas nuo ki­to pir­ma­die­nio, ba­lan­džio 16 d.

Al­gis Čap­li­kas:

Prem­je­ras pra­šė ke­ lių kan­di­da­tų, aš juos ir pa­tei­kiau. O jis pa­ skui pa­ts pa­si­rin­ko.

Gy­rė ge­bė­ji­mus

Praė­ju­sią sa­vai­tę kan­di­da­tas bu­ vo su­si­ti­kęs su prem­je­ru A.Ku­bi­ liu­mi. Pas­ta­ra­sis pa­reiš­kė pa­si­ti­kįs A.Me­lia­nu. Rink­da­ma­sis pre­ten­ den­tą į vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rus A.Ku­bi­lius nu­spren­dė li­kus vos pus­me­čiui iki rin­ki­mų siek­ti sta­ bi­li­zuo­ti val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją, to­ dėl kan­di­da­tū­rai ne­tei­kė per daug reikš­mės.

LiCS pir­mi­nin­kas Al­gis Čap­li­ kas tei­gė, kad prem­je­rui bu­vo pa­ teik­tas il­gas pre­ten­den­tų są­ra­šas. „Par­ti­ja tu­ri daug kan­di­da­tų, ga­ lin­čių ei­ti šias pa­rei­gas. Mes kan­ di­da­tū­ras pa­tei­kė­me, tik­rai bu­ vo ir dau­giau svars­ty­mų. Tai bu­vo prem­je­ro pra­šy­mas – jis pra­šė ke­ lių kan­di­da­tų, aš juos ir pa­tei­kiau.

O jis pa­skui pa­ts pa­si­rin­ko. Mū­sų kan­di­da­tas pa­si­ry­žęs dirb­ti“, – sa­kė A.Čap­li­kas.

Jis gy­rė A.Me­lia­no ad­mi­nist­ra­ ci­nius ge­bė­ji­mus ir pa­tir­tį dir­bant įvai­riuo­se vals­ty­bės tar­ny­bos po­ stuo­se.

Vie­ni liū­di, ki­ti džiau­gia­si

Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos se­niū­ nas Jur­gis Raz­ma iki šiol prem­je­rui

ak­ty­viai siū­lė vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­rą rink­tis ne iš LiCS kan­di­da­ tų. To­dėl da­bar priim­tą spren­di­ mą teik­ti A.Me­lia­no kan­di­da­tū­rą J.Raz­ma priė­mė be džiaugs­mo. „Ši ži­nia frak­ci­jos na­rius nu­ liū­di­no. Tu­rė­jo­me vil­čių, kad ga­li bū­ti iš­girs­tas nu­si­tei­ki­mas pa­siū­ ly­ti ki­tą kan­di­da­tą į tas pa­rei­gas“, – sa­kė J.Raz­ma.

Ki­ta ver­tus, jis pa­reiš­kė su­pran­ tąs prem­je­ro nu­si­tei­ki­mą už­tik­ rin­ti Vy­riau­sy­bės ir koa­li­ci­jos dar­ bo sta­bi­lu­mą, taip pat „sie­kį gau­ti Pre­zi­den­tės pri­ta­ri­mą vie­nam ar ki­tam tei­ki­mui“. „Ma­tyt, to­kio­ mis ap­lin­ky­bė­mis prem­je­ras ne­ ra­do erd­vės ryž­tis svars­ty­ti mū­sų siū­ly­mą. To­dėl gerb­si­me šį jo ap­ si­spren­di­mą ir pa­lin­kė­si­me sėk­ mės nau­ja­jam mi­nist­rui“, – kal­ bė­jo po­li­ti­kas.

Val­dan­čio­jo Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­ris, su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis tei­gia­mai įver­ti­ no prem­je­ro A.Ku­bi­lius spren­di­ mą į vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro po­stą teik­ti li­be­ral­cent­ris­tą A.Me­lia­ną. „Vi­są­laik kar­to­ju, kad vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro po­zi­ci­ja šio­je koa­li­ci­jo­je pa­gal šiuo me­tu esan­ čią su­tar­tį pri­klau­so li­be­ral­cent­ ris­tams. To­dėl tei­gia­mai ver­ti­ nu prem­je­ro ap­si­spren­di­mą teik­ti LiCS pa­siū­ly­tą kan­di­da­tą“, – ant­ ra­die­nį žur­na­lis­tams Sei­me sa­kė E.Ma­siu­lis.

Jis nea­be­jo­jo A.Me­lia­no ge­bė­ ji­mu tin­ka­mai ei­ti Vi­daus rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­jos va­do­vo pa­rei­gas. „Pa­žįs­tu jį ne vie­nus me­tus. Jis tu­ri su­kau­pęs ne­ma­žai pa­tir­ties.

Ma­nau, kad per li­ku­sį pus­me­ tį yra pa­jė­gus su­si­tvar­ky­ti su tais iš­šū­kiais, ku­rie ky­la vi­daus rei­ka­lų sis­te­mo­je“, – tei­gė E.Ma­siu­lis.

Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos va­ do­vo po­stas ta­po lais­vas iš jo pa­ si­trau­kus li­be­ral­cent­ris­tui Rai­ mun­dui Pa­lai­čiui, ku­ris su­lau­kė kon­ser­va­to­rių kri­ti­kos dėl Fi­nan­ si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos va­do­vų at­lei­di­mo.

Pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją mi­nist­rus ski­ria ir at­lei­džia pre­zi­den­tas mi­ nist­ro pir­mi­nin­ko tei­ki­mu.

I.Ach­re­mo­vas su žur­na­lis­tais, su­ si­rin­ku­siais prie pa­tai­sos na­mų, daug ne­bend­ra­vo. „Nor­ma­liai“, – pa­klaus­tas, kaip jau­čia­si, te­pa­sa­ kė vy­ras.

Nu­žu­dy­to žur­na­lis­to bro­lis Aud­ rius Lin­gys po­rta­lui die­na.lt sa­ kė ne­no­rin­tis ko­men­tuo­ti teis­mo spren­di­mo su­teik­ti I.Ach­re­mo­ vui lais­vę. Pak­laus­tas, kaip ver­ti­ na si­tua­ci­ją, pa­šne­ko­vas te­pa­sa­kė: „Blo­gai.“ Nu­teis­ta­sis įpa­rei­go­tas re­gist­ ruo­tis pa­tai­sos įstai­go­je, bū­ti na­ muo­se nuo 22 iki 6 val., iš­sky­rus at­ve­jus, su­si­ju­sius su dar­bu, neiš­ vyk­ti iš gy­ve­na­mo­sios vie­tos il­giau nei sep­ty­nioms pa­roms.

I.Ach­re­mo­vas yra pra­ne­šęs, jog, išė­jęs iš įka­li­ni­mo įstai­gos, ap­si­gy­ vens pas tė­vus Vil­niu­je.

Po­sė­dy­je ne­da­ly­va­vo

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo tri­jų tei­sė­jų ko­le­gi­ja ne­skun­džia­ma nu­ tar­ti­mi va­kar nu­spren­dė, kad „eg­ zis­tuo­ja vi­sos są­ly­gos“ lyg­ti­nai pa­ leis­ti I.Ach­re­mo­vą.

Teis­mas at­krei­pė dė­me­sį, kad, bū­da­mas už gro­tų, jis tik vie­ną kar­tą bu­vo baus­tas, 16 kar­tų ska­ tin­tas už ge­rą dar­bą ir el­ge­sį, pa­si­ žy­mi „ge­ra emo­ci­ne pu­siaus­vy­ra“, yra man­da­gus.

Teis­mas pa­skel­bė, kad, esant men­kiau­siam pa­žei­di­mui, lyg­ti­nis pa­lei­di­mas ga­li bū­ti pa­nai­kin­tas ir

Lais­vės sie­kė ne kar­tą

Bu­vęs nu­si­kals­ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo „Vil­niaus bri­ga­da“ na­rys yra ne kar­tą sie­kęs lyg­ti­nio pa­lei­di­mo, ta­ čiau jo pra­šy­mai bū­da­vo at­me­ta­mi.

Pas­ta­rą­jį kar­tą I.Ach­re­mo­vas į lais­ vę ne­sėk­min­gai ban­dė išei­ti per­nai rugp­jū­tį.

I.Ach­re­mo­vas įka­li­ni­mo įstai­go­se pra­lei­do 18 me­tų, 5 mė­ne­sius ir 20 die­nų. Jam bu­vo li­kę ka­lė­ti 6 me­ tai, 6 mė­ne­siai ir 11 die­nų. Jis su­ lai­ky­tas ir suim­tas 1993-ių­jų spa­ lio 21 d. ir nuo ta­da bu­vo lai­ko­mas ne­lais­vė­je.

Dien­raš­čio „Res­pub­li­ka“ žur­na­ lis­tas V.Lin­gys nu­žu­dy­tas 1993 m. spa­lio 12 d. Vil­niu­je.

Už nu­si­kal­ti­mą 1994-ųjų lapk­ri­ tį nu­teis­ti „Vil­niaus bri­ga­dos“ va­ dei­va Bo­ri­sas De­ka­ni­dzė ir trys jo pa­ran­ki­niai – I.Ach­re­mo­vas, Via­ čes­la­vas Sla­vic­kis ir Bo­ri­sas Bo­bi­ čen­ka. B.De­ka­ni­dzei 1995 m. įvyk­ dy­ta išim­ti­nė mir­ties baus­mė, o V.Sla­vic­kis ir B.Bo­bi­čen­ka pa­tai­ sos na­muo­se at­li­ko teis­mo skir­tą baus­mę ir da­bar yra lais­vė­je.

I.Ach­re­mo­vui bu­vo skir­ta mir­ ties baus­mė, ta­čiau tuo pa­čiu nuo­spren­džiu ji pa­keis­ta į lais­vės atė­mi­mą iki gy­vos gal­vos. 2004ai­siais vei­kos per­kva­li­fi­kuo­tos pa­ gal nau­jo­jo Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nius ir vil­nie­čiui skir­ta 25 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mė.

BNS inf.

Dar2o0m 12

RVL DNFLMD

åYDULQLP 9LVXRPHQLQǣ

G % $ / $ 1 ' æ , 2 YDO

UHJLVWUXRNLV LU VXçLQRN DUWLPLDXVLĎ VXVLWLNLPR WDåNĎ www.mesdarom.lt

Mes DAROM! Ar DARAI Tu?

DAROM!

8

trečiadienis, balandžio 11, 2012

aktualijos Ry­tas pra­si­dė­jo ava­ri­ja

Din­go du au­to­mo­bi­liai

Šven­to­sios uos­te – se­na mi­na

Va­kar 8.18 val. S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no g. ties 11 na­mu kak­ to­mu­ša su­si­dū­rė mies­to au­to­ bu­sas ir marš­ru­ti­nis mik­roau­ to­bu­sas. Spė­ja­ma, kad kal­ti­ nin­kas – mik­roau­to­bu­so vai­ ruo­to­jas. Nu­ken­tė­jo du jo vai­ ruo­ja­mos trans­por­to prie­mo­ nės ke­lei­viai. 41 ir 48 m. vy­rai gy­do­mi am­bu­la­to­riš­kai.

Sa­vait­ga­lį Nau­ja­kie­mio g. gy­ ven­to­ja pa­si­ge­do sa­vo 2007 m. pa­ga­min­to „Toyo­ta Au­ris“, ku­rį šei­mi­nin­kė įver­ti­no 25 tūkst. li­ tų. Į pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­ rą tą pa­čią die­ną at­vy­kęs skuo­ diš­kis ne­te­ko mik­roau­to­bu­so. „Volks­wa­gen Trans­por­ter“, pa­ ga­min­tas 2007 m., ver­ti­na­mas 80 tūkst. li­tų.

Pir­ma­die­nį į pa­sie­nie­čius te­ le­fo­nu krei­pė­si Šven­to­sios gy­ ven­to­jas. Vy­ras pra­ne­šė, kad ties šiau­ri­niu Šven­to­sios uos­ to mo­lu pa­ste­bė­jo sprog­me­nį.

Iš­mi­nuo­to­jai nu­sta­tė, kad tai yra nuo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro už­si­li­ku­si vo­kiš­ka prieš­tan­ ki­nė mi­na „T Mi 35“. Ji su­nai­ kin­ta Kai­rių po­li­go­ne.

He­roi­no pla­tin­to­jai už grotų sė­do il­gam Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo di­ džio­ji sa­lė va­kar po­pie­tę pri­gu­žė­ jo nar­ko­ti­kų par­da­vė­jų drau­gų, drau­gių bei gi­mi­nai­čių. Jie atė­jo pa­lai­ky­ti už gro­tų sė­dė­ju­sių tri­ jų jau­nų vy­rų, ku­riems pa­skelb­ tas nuo­spren­dis už he­roi­no pla­ ti­ni­mą.

Ke­li vei­dus nuo ob­jek­ty­vų dangs­tę vai­ki­nai su­lau­kė baus­mės už kvai­ ša­lų var­to­ji­mą.

Griež­čiau­sios baus­mės – 12 me­tų lais­vės atė­mi­mo – su­lau­ kė 1979-ai­siais gi­męs Vy­tau­tas Mi­kel­ke­vi­čius. Jis by­lo­je įvar­di­ ja­mas kaip pa­grin­di­nis he­roi­no tie­kė­jas.

Prieš po­rą me­tų V.Mi­kel­ke­vi­čius su­lai­ky­mo Ka­lo­tė­je me­tu į aukš­tą žo­lę iš­me­tė mai­še­lį su dau­giau nei 25 gra­mais nar­ko­ti­kų.

Pa­rei­gū­nams pa­vy­ko nu­sta­ty­ti, kad nar­ko­ti­kus jis tą­kart par­si­ve­žė iš Pa­lan­gos nu­si­kal­tė­lių. Ši by­la ypa­tin­ga ir tuo, kad jo­ je pir­mą kar­tą uos­ta­mies­čio Or­ ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­ mų biu­ro pa­rei­gū­nai ink­ri­mi­na­vo ne­tei­sė­tą pra­tur­tė­ji­mą.

Par­da­vi­nė­jant nar­ko­ti­kus gau­ ti pi­ni­gai pa­nau­do­ti au­to­mo­bi­ liams pirk­ti, ta­čiau jų sa­vi­nin­ ku įfor­min­tas V.Mi­kel­ke­vi­čiaus tė­vas.

Teis­mas nu­spren­dė kon­fis­kuo­ti tik vie­ną iš dvie­jų nu­teis­to­jo ma­ ši­nų, ant­ro­ji li­ko tė­vui.

Pen­ke­rių su pu­se me­tų baus­mės skir­tos Ei­man­tui Riau­kai, gi­mu­ siam 1980 m., ir Min­dau­gui Sa­vic­ kui, gi­mu­siam 1983 m. Abu vai­ki­nai anks­čiau bu­vo ke­tu­ris­kart teis­ti. Šį kar­tą jie su­lau­kė nuo­spren­džio už kvai­ša­lų pla­ti­ni­mą.

Su­lai­ko­mas E.Riau­ka ban­dė tu­ rė­tus nar­ko­ti­kus slėp­ti bur­no­je. Jo na­muo­se pa­rei­gū­nai kra­tos me­ tu ap­ti­ko svars­tyk­les bei mai­še­lius nar­ko­ti­kams pa­kuo­ti do­zė­mis.

Lais­vė­je nuo­spren­džio lau­kęs 1981 m. gi­męs Rus­la­nas Či­pak tu­ rė­tų už gro­tų at­lik­ti pust­re­čių me­ tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę.

32 me­tų Va­len­ti­nas Ka­de­vas ne­ lais­vė­je tu­rė­tų pra­leis­ti 3 me­tus ir 5 die­nas. Pas šį vy­rą pa­rei­gū­nai ra­do neį­ga­laus nar­ko­ma­no už­sta­ tu pa­lik­tą pa­žy­mė­ji­mą. Be to, tei­ sia­ma­sis tu­rė­jo ir sa­va­dar­bių šaud­ me­nų.

Dar ke­li drau­ge nu­teis­ti nar­ko­ ti­kų var­to­to­jai ga­vo pa­rų ar­ba nu­ baus­ti bau­do­mis.

By­lo­je įro­dy­mai su­rink­ti se­kant pa­grin­di­nius įta­ria­muo­sius, klau­ san­tis jų te­le­fo­no po­kal­bių, ki­tų įta­ria­mų­jų pa­ro­dy­mais.

Kol tei­sė­jas skai­tė nuo­spren­ dį, su­lai­ky­ti kal­ti­na­mie­ji rep­li­ka­ vo, kal­bė­jo­si tar­pu­sa­vy­je, įvai­riau­ siais bū­dais ro­dė ne­pa­si­ten­ki­ni­mą ir įtū­žį.

Klas­to­tė: plas­ti­ki­niuo­se bu­te­liuo­se iš už­sie­nio at­ga­ben­ti spi­ri­to skie­di­niai su­pils­to­mi į stik­li­nę ta­rą ir į ba­rus

pa­ten­ka kaip deg­ti­nė.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Ba­re – fal­si­fi­kuo­ta deg­ti­nė?

Klai­pė­do­je po il­gos ne vie­nus me­tus už­ tru­ku­sios per­trau­kos vėl par­duo­da­mas pils­tu­kas. Pa­rei­gū­nai įta­ria, kad spi­ri­to skie­di­niais pre­kiau­ja­ma ir kai ku­rio­se uos­ ta­mies­čio ka­vi­nė­se.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

ką kur kas po­pu­lia­res­nė yra na­mi­ nė deg­ti­nė, at­ve­ža­ma į uos­ta­mies­ tį iš ap­lin­ki­nių ra­jo­nų.

Gė­ri­mas pri­me­na pils­tu­ką

Prieš pat Ve­ly­kas Eko­no­mi­nių nu­ si­kal­ti­mų ty­ri­mų biu­ro pa­rei­gū­nai pir­mą va­lan­dą nak­ties už­griu­vo pa­tik­rin­ti vie­no Klai­pė­dos se­na­ mies­ty­je vei­kian­čio ba­ro. Ja­me pa­ rei­gū­nai ap­ti­ko pen­kis 0,7 lit­ro tal­ pos deg­ti­nės bu­te­lius.

Skir­tin­gų ga­min­to­jų eti­ke­tė­mis pa­ženk­lin­ti bu­te­liai bu­vo be ban­ de­ro­lių ir kė­lė įta­ri­mą. Spė­ja­ma, kad bu­te­liuo­se – ne deg­ti­nė, o pils­ tu­kas.

Ar šis spė­ji­mas pa­grįs­tas, paaiš­ kės po ke­lių sa­vai­čių, kai po­li­ci­jos eks­per­tai iš­tirs bu­te­lių tu­ri­nio che­ mi­nę su­dė­tį.

Jei­gu pa­si­tvir­tins įta­ri­mai, kad ba­re pre­kiau­ta fal­si­fi­kuo­ta deg­ti­ ne, pa­rei­gū­nai aiš­kin­sis, kas ją pa­ tei­kė ba­rui ir kaip šis žmo­gus su­si­ jęs su mai­ti­ni­mo įstai­ga.

Skie­di­nį ve­ža iš už­sie­nio

Skir­tin­gų ga­min­to­jų eti­ke­tė­mis pa­ženk­ lin­ti bu­te­liai bu­vo be ban­de­ro­lių ir kė­ lė įta­ri­mą. Spė­ja­ma, kad bu­te­liuo­se – ne deg­ti­nė, o pils­tu­kas.

Ypač daug na­mi­nės deg­ti­nės apa­ra­tų pa­rei­gū­nai de­mas­kuo­ ja Ši­lu­tės ir Kre­tin­gos ra­jo­nų kai­ muo­se.

Praė­ju­sią sa­vai­tę Kre­tin­gos ra­jo­ ne po­li­ci­nin­kai ap­ti­ko du gre­ti­mai vei­ku­sius na­mi­nės apa­ra­tus.

Spi­ri­to skie­di­niai daž­niau par­ duo­da­mi ry­tų Lie­tu­vo­je.

La­biau mėgs­ta na­mi­nę

At­pil­das: pa­rei­gū­nų lai­ko­mas stam­biu nar­ko­ti­kų tie­kė­ju V.Mi­kel­ke­vi­

čius (de­ši­nė­je) su­lau­kė griež­čiau­sios baus­mės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­rei­gū­nų tei­gi­mu, pa­sta­ruo­ju me­ tu ba­ruo­se pils­tu­ko jiems ap­tik­ ti ne­te­ko. Ke­le­tą pa­sta­rų­jų me­tų uos­ta­mies­čio gir­tuok­liai „taš­kuo­ se“ pils­tu­ko taip pat ne­gau­na.

Juo­do­jo­je Klai­pė­dos al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų rin­ko­je nuo se­no už pils­tu­

Kar­tą po­li­ci­nin­kai in­ter­ne­te ap­ ti­ko skel­bi­mą, ku­ris ver­tė įtar­ti, kad pils­tu­ko par­da­vė­jai ne­si­bai­ mi­na bū­ti su­sek­ti.

Skies­to spi­ri­to pla­tin­to­jai pir­kė­ jams daž­niau­siai to­kius gė­ri­mus pa­teik­da­vo kaip deg­ti­nę, pirk­tą be mui­tų pre­kiau­jan­čio­se par­duo­tu­ vė­se. Taip bū­da­vo paaiš­ki­na­ma ma­žes­nė nei pre­ky­bos cent­ruo­se par­duo­da­mos deg­ti­nės kai­na.

Pir­kė­jai pa­pras­tai ne­sup­ras­da­ vo, kad per­ka fal­si­fi­ka­tą, o ne tik­ rą deg­ti­nę.

Skel­bė­si in­ter­ne­te

Prieš po­rą me­tų pa­rei­gū­nai pa­ste­ bė­jo, kad pa­jū­ry­je at­si­ra­do įta­ri­mą ke­lian­čių gė­ri­mų, ku­rie bu­vo par­ duo­da­mi kaip tik­ra deg­ti­nė. Daž­ niau­siai šie gė­ra­lai bu­vo pla­ti­na­mi per pa­žįs­ta­mus.

Per po­rą pa­sta­rų­jų me­tų Klai­pė­do­je pa­rei­gū­nai atė­mė iš ga­ben­to­jų apie pu­sant­ros to­nos pils­tu­ko.

Me­tų pra­džio­je mui­ti­nės pa­rei­ gū­nai, at­si­tik­ti­nai va­žia­vę pro ga­ ra­žų ma­sy­vą, pa­ste­bė­jo vy­rus, iš au­to­mo­bi­lio į ga­ra­žą krau­nan­čius plas­ti­ki­nes tal­pyk­las, ku­rio­se bu­ vo pils­tu­kas.

Ki­tą kar­tą pa­rei­gū­nams, tu­rė­ju­ siems ope­ra­ty­vi­nės in­for­ma­ci­jos, pa­vy­ko su­lai­ky­ti au­to­mo­bi­lį, ku­ rio ba­ga­ži­nė­je bei sa­lo­ne vai­ruo­ to­jas ga­be­no di­džiu­lį kie­kį skies­ to spi­ri­to. Net­ru­kus uos­ta­mies­ty­je bus tei­sia­mi du klai­pė­die­čiai, ku­rie įsi­gi­jo ir ke­ti­no par­duo­ti ke­lis šim­ tus lit­rų pils­tu­ko.

38 ir 37 me­tų vy­rai įkliu­vo, kai tu­rė­ję pa­ti­ki­mos in­for­ma­ci­jos pa­ rei­gū­nai už­griu­vo į jų nuo­mo­ja­mą ga­ra­žą. Čia po­li­ci­nin­kai ra­do 265 lit­rus 37 laips­nių stip­ru­mo de­na­ tū­ruo­to eti­lo al­ko­ho­lio skie­di­nio, su­pils­ty­to į 5 lit­rų tal­pos plas­ti­ki­ nius bu­te­lius.

Ma­no­ma, kad spi­ri­tas ir jo skie­ di­niai į uos­ta­mies­tį at­ke­liau­da­ vo iš Bal­ta­ru­si­jos bei Ka­li­ning­ra­ do sri­ties.

9

trečiADIENIS, balandžio 11, 2012

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

86,7

Inf­lia­ci­ja­ šok­te­lė­jo

€

Lie­tu­vo­je ko­vą už­fik­suo­ta 1 pro­c. mė­ne­ sio inf­lia­ci­ja. Var­to­ji­mo kai­nos ša­ly­je di­ dė­ja tre­čią mė­ne­sį iš ei­lės. Lie­tu­vos sta­ tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, ko­ vą bend­ra­jam var­to­to­jų kai­nų mė­ne­sio po­ky­čiui di­džiau­sią įta­ką tu­rė­jo 5,4 pro­c. pa­di­dė­ju­sios dra­bu­žių ir ava­ly­nės, 1,1 pro­c. – mais­to pro­duk­tų ir neal­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, 1,2 pro­c. – trans­por­to pre­kių ir pa­slau­gų kai­nos.

mlrd. li­tų praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je sie­kė Lie­tu­vos na­mų ūkių tur­tas.

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2594 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1865 JAV do­le­ris 1 2,6368 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6453 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9351 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2635 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5528 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8909 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8738

pokytis

+0,0491 % –0,0955 % –0,2006 % –0,5975 % +0,0243 % –0,5488 % –0,3284 % –0,8188 % –0,0174 %

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Kaimynų rinka įsu­ka ir lie­tu­vius Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­ nis bend­ra­dar­bia­vi­mas nuo­sek­ liai stip­ri­na­mas nuo 2005 m., kai Klai­pė­do­je bu­vo suor­ga­ni­zuo­tas pir­ma­sis abie­jų ša­lių eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo fo­ru­mas.

Pa­sak Bal­ta­ru­si­jos ne­pap­ras­to­jo ir įga­lio­to­jo am­ba­sa­do­riaus Lie­tu­ vo­je ir Suo­mi­jo­je Vla­di­mi­ro Dra­ži­ no, po kiek­vie­no eko­no­mi­kos fo­ ru­mo bū­na tam tik­ras tei­gia­mas im­pul­sas. Pa­vyz­džiui, 2006 m. įvy­kęs fo­ru­mas da­vė im­pul­są kro­ vi­niams ga­ben­ti. Tuo­met per Klai­ pė­dos jū­rų uos­tą bu­vo ga­be­na­ma vos 250–500 tūkst. to­nų kro­vi­ nių, o per­nai vien Bal­ta­ru­si­jos ka­ lio bend­ro­vė „Bel­ka­lij“ per Lie­tu­vą iš­ve­žė 6,5 mln. to­nų trą­šų. Iš vi­so per­nai per Klai­pė­dos jū­rų uos­tą iš­ga­ben­ta 30,5 mln. to­nų bal­ta­ru­ siš­kų kro­vi­nių, ku­rių bend­ra ver­tė sie­kė apie 1,5 mlrd. li­tų. V.Dra­ži­no tei­gi­mu, ar­ti­miau­siu me­tu kro­vi­

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,03

4,70

2,39

„Apoil“

4,95

4,65

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

101,60 dol. už 1 brl.

121,30 dol. už 1 brl.

Sei­mas priė­mė svars­ty­ti įsta­ty­mų pa­tai­sas, nu­ma­tan­čias nau­ją pen­ si­jų sis­te­mos re­for­mą. Pa­kei­ti­mai Sei­me bus svars­to­mi ge­gu­žės pa­ bai­go­je.

Pas­tan­gos: Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą kas­met ban­do­ma stip­rin­ti per fo­ru­mą.

j.zvirblyte@diena.lt

A 95

Ima­si nau­jos pen­si­jų re­for­mos

Ki­tą sa­vai­tę Gar­di­ ne vyks jau aš­tun­ ta­sis Lie­tu­vos ir Bal­ ta­ru­si­jos eko­no­mi­ kos fo­ru­mas, ku­ ria­me, be dvi­ša­lio bend­ra­dar­bia­vi­mo stip­ri­ni­mo, ypač daug dė­me­sio ke­ ti­na­ma skir­ti lo­gis­ ti­kai ir ener­ge­ti­ kai.

Jo­li­ta Žvirb­ly­tė

Vakar Tink­las

nių kie­kį Bal­ta­ru­si­ja ke­ti­na di­din­ti 45 pro­c. Tei­gia­ma, kad po 2010 m. eko­no­mi­kos fo­ru­mo įvy­ko Lie­tu­ vos in­ves­ti­ci­jų Bal­ta­ru­si­jo­je pro­ ver­žis. Am­ba­sa­do­riaus V.Dra­ži­no tu­ri­mais duo­me­ni­mis, per de­šimt me­tų Lie­tu­vos in­ves­tuo­to­jai Bal­ ta­ru­si­jo­je in­ves­ta­vo apie 400 mln. li­tų, o, at­li­kus tam tik­rus pa­kei­ti­ mus, vien 2011-ai­siais in­ves­tuo­ta apie 38 mln. li­tų. „Nė vie­nas lie­tu­ vių in­ves­tuo­tas cen­tas Bal­ta­ru­si­ jo­je ne­pra­puo­lė“, – pa­brė­žė Bal­ta­ ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je.

V.Dra­ži­nas ap­si­džiau­gė, kad lie­ tu­vių in­ves­ti­ci­jos Bal­ta­ru­si­jo­je ska­ti­na ša­lies eks­por­tą. Skai­čiuo­ ja­ma, kad vien dėl bend­ro­vės „Va­ ka­rų me­die­nos gru­pė“ sta­to­mų me­die­nos fab­ri­kų Ma­gi­lio­vo lais­ vo­jo­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je pra­dė­ jus ga­min­ti pro­duk­ci­ją Bal­ta­ru­si­jos eks­por­tas išaugs 390–520 mln. li­ tų per me­tus. Am­ba­sa­do­riaus tei­ gi­mu, šiuo me­tu bal­ta­ru­siš­kos pro­duk­ci­jos eks­por­tas sie­kia 6,9 mlrd. li­tų, ar­ti­miau­siu me­tu jį pla­

nuo­ja­ma pa­di­din­ti dvi­gu­bai. To­ dėl šie­met vyk­sian­čia­me Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­nio bend­ ra­dar­bia­vi­mo fo­ru­me, V.Dra­ži­no tei­gi­mu, ti­ki­ma­si su­stip­rin­ti ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mą trans­por­to ir lo­ gis­ti­kos sri­ty­je. „La­bai svar­bu to­ liau plė­to­ti Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos pre­ky­bos ry­šius, o šiuo me­tu tam­pa ak­tua­lu di­din­ti lo­gis­ti­kos pa­slau­gų ga­li­my­bes. Lie­tu­va šio­je sri­ty­je yra la­bai stip­ri“, – pa­brė­žė jis.

Ki­ta nau­ja fo­ru­mo te­ma – ener­ ge­ti­ka. V.Dra­ži­no tei­gi­mu, in­ves­ ti­ci­jo­mis Bal­ta­ru­si­jo­je yra la­bai su­si­do­mė­ję suo­miai, ku­riuos pir­ miau­sia trau­kia di­de­lės neiš­nau­ do­tos bio­ku­ro ga­my­bos ir pa­nau­ do­ji­mo ga­li­my­bės. Tei­gia­ma, kad šio­je sri­ty­je mez­ga­si tri­ša­lis Lie­ tu­vos, Bal­ta­ru­si­jos ir Suo­mi­jos bend­ra­dar­bia­vi­mas.

Pla­nuo­ja­ma, kad ba­lan­džio 19 ir 20 d. Gar­di­ne da­ly­vaus apie 150 Lie­tu­vos, Bal­ta­ru­si­jos bei Suo­mi­ jos įmo­nių ir val­džios ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vų.

Komentarai Au­re­li­jus Ušec­kas Lie­tu­vos pra­mo­n i­n in­k ų kon­fe­de­ra­ci­jos Už­sie­n io ry­šių de­par­ta­men­to di­rek­to­r ius

L

ie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos eko­no­ mi­kos fo­ru­mas – tai tam tik­ra plat­for­ma vers­lui pri­si­sta­ty­ ti, su­si­tik­ti, pa­bend­rau­ti tar­ pu­sa­vy­je ir su val­džios at­sto­vais.

Kas­met fo­ru­me da­ly­vau­ja tam tik­ras skai­čius nuo­la­t i­n ių da­ly­v ių iš Lie­t u­ vos, ku­r ie jau ne vie­nus me­t us dir­ba Bal­ta­ru­si­jo­je. Ta­čiau di­d žią da­l į vers­ li­n in­k ų su­da­ro tie, ku­r ie dar tik ke­t i­ na ženg­ti į Bal­ta­ru­si­jos rin­ką. Pas­te­bi­ me, kad šie­met su­si­do­mė­ju­sių nau­jų da­ly­vių dau­giau. Su kuo tai su­si­ję, pa­ sa­k y­t i sun­k u, ta­čiau aki­vaiz­du, kad Lie­t u­vos vers­l i­n in­kai do­m i­si vers­lo ga­l i­my­b ė­m is ša­ly­je kai­my­nė­je, kur tik­rai yra la­b ai daug neiš­n au­do­t ų ga­l i­my­bių.

Rus­la­nas Fa­tu­ro­vas Aso­cia­ci­jos „Lie­tu­vos eko­no­m i­n io ir pre­k y­bi­n io bend­ra­dar­bia­v i­mo su Bal­ta­r u­si­jos Res­pub­l i­ka vers­lo ta­r y­ba“ vyk­do­ma­sis di­rek­to­r ius

Dvi­ša­liai eko­no­mi­niai san­ty­kiai 2011 m. skai­čiais

3 1,4 297 T

mlrd. li­tų

mlrd. li­tų

mln. li­tų

sie­kė pre­ky­bos apim­tis.

sie­kė pa­slau­gų par­da­vi­mas.

in­ves­ta­vo Lie­tu­vos in­ves­tuo­to­jai.

ai neį­pa­rei­go­jan­tis fo­ru­mas, per ku­r į vers­li­nin­kams la­ bai nau­d in­ga su­si­t ik­t i, ap­ si­keis­t i sa­vo pa­t ir­t i­mi, už­ megz­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą.

Fo­ru­mas nau­din­gas ir tuo, kad ja­me da­ly­vau­ja ša­l ių val­d žios at­sto­vai, iš ku­rių vers­li­nin­kams la­bai svar­bu iš­ girs­t i apie vyk­do­mą po­l i­t i­ką, ša­l ių prio­ri­te­tus. Kas­met jun­ta­mas vis di­ des­nis su­si­do­mė­ji­mas fo­ru­mu, o tai ro­do, kad Bal­ta­ru­si­ja yra vis at­vi­res­ nė in­ves­ti­ci­joms iš Lie­tu­vos.

Pa­kei­ti­mai lei­džia atei­ty­je pen­si­jų kau­pi­mo da­ly­viams ne­var­žo­mai ap­ si­spręs­ti, kaip ir kur jie no­rės kaup­ ti pen­si­ją se­nat­vei, kiek lai­ko ga­lės da­ly­vau­ti pri­va­čia­me pen­si­jų fon­de ir jį keis­ti, taip pat keis­ti in­ves­ta­vi­ mo kryp­tis. Taip pat siū­lo­ma su­ma­ žin­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą, kai ne­ ten­ka­ma pen­si­jos da­lies dėl fon­dų tai­ko­mų ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­čių.

Gy­ven­to­jams sie­kia­ma su­da­ry­ta ga­ li­my­bę pa­tiems mo­kė­ti pa­pil­do­mas įmo­kas ir pa­pil­do­mai bū­ti ska­ti­na­ miems iš vals­ty­bės biu­dže­to.

Pir­miau­sia siū­lo­ma ma­žin­ti at­ skai­ty­mus nuo įmo­kų ir tur­to, pa­ ma­žu vi­siš­kai at­si­sa­kant at­skai­ty­mo nuo įmo­kų: 2013 m. jie bū­tų 2 pro­c., o vė­liau kas­met ma­žė­tų po 0,5 pro­ cen­ti­nio punk­to iki nu­lio. Šiuo me­tu lei­džia­mas mak­si­ma­lus at­skai­ty­mo nuo įmo­kos dy­dis – iki 10 pro­c., rea­ liai rin­ko­je tai­ko­mas – iki 3 pro­c. „Sod­ros“ per­ve­di­mus į ant­ros pa­ko­pos pen­si­jų fon­dus, ku­rie nuo šių me­tų pra­džios yra su­ma­žin­ ti iki 1,5 pro­c., o ki­tą­met bus pa­ di­din­ti iki 2,5 pro­c., nuo 2014-ųjų pra­džios siū­lo­ma vėl su­ma­žin­ti iki 2 pro­c., o nuo 2020 m. – pa­di­din­ ti iki 3,5 pro­c.

Siū­lo­ma, kad nuo 2014 m. sau­sio 1 d. į pen­si­jų fon­dus as­muo mo­kė­ tų pa­pil­do­mą 1 pro­c. dy­džio kau­pia­ mą­ją įmo­ką, o iš vals­ty­bės biu­dže­to gau­tų pa­pil­do­mą ska­ti­na­mą­ją įmo­ ką, ku­ri su­da­ry­tų 1 pro­c. vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio ša­ly­je. Nuo 2016 m. pa­pil­do­mos as­mens lė­šo­mis mo­ ka­mos įmo­kos dy­dis bū­tų 2 pro­c. da­ly­vio drau­džia­mų­jų pa­ja­mų, pa­ pil­do­mos iš vals­ty­bės biu­dže­to mo­ ka­mos įmo­kos dy­dis – 2 pro­c. vi­du­ ti­nio ša­lies dar­bo už­mo­kes­čio.

2013-ųjų sausį–rugsėjį žmo­nės tu­rė­tų ga­li­my­bę pa­si­rink­ti, ko­kio­ je sis­te­mo­je – pri­va­čio­je ar vals­ty­ bės – jie kaups bū­si­mai pen­si­jai.

Jei­gu dėl pen­si­jų kau­pi­mo fi­nan­ sa­vi­mo sis­te­mos kei­ti­mo gy­ven­ to­jai ne­be­no­rė­tų da­ly­vau­ti ant­ros pa­ko­pos pen­si­jų fon­dų veik­lo­je, jie iki 2014-ųjų pra­džios ga­lė­tų grįž­ti pen­si­jos kaup­ti tik „Sod­ro­je“.

Iš vi­so pen­si­jas pri­va­čiuo­se pen­ si­jų fon­duo­se, va­sa­rio pa­bai­gos duo­me­ni­mis, kau­pė be­veik 1,06 mln. gy­ven­to­jų.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

10

trečiADIENIS, balandžio 11, 2012

pasaulis Ste­buk­las ­ Bul­ga­ri­jo­je

Blai­vaus ­ pro­to

Pa­dau­gė­jo ­ au­kų

Bul­ga­ri­jo­je iš dau­gia­bu­čio na­ mo aš­tun­to aukš­to te­ra­sos iš­ kri­tu­si maž­daug 3 me­tu­kų mer­gai­tė at­si­pir­ko tik įdrės­ ki­mais. Pie­ti­nia­me Pa­zar­dži­ ko mies­te ro­mų kil­mės mer­gy­ tė Po­li Fi­li­po­va kri­to nuo vie­no bal­ko­no ant ki­to, kol pa­ga­liau pa­sie­kė že­mę. Ant jos gal­vy­tės bu­vo vos vie­nas įbrė­ži­mas.

Nau­jau­sia psi­chiat­rų eks­ per­ti­zė nu­sta­tė, kad An­der­ sas Beh­rin­gas Brei­vi­kas, ku­ris Nor­ve­gi­jo­je per­nai lie­pą nu­žu­ dė 77 žmo­nes, per du sa­vo iš­ puo­lius ne­bu­vo psi­chi­nis li­go­ nis, to­dėl pa­gal įsta­ty­mus yra at­sa­kin­gas už sa­vo veiks­mus.

Anks­čiau ma­ny­ta, kad žu­di­kas ser­ga pa­ra­no­ji­ne ši­zof­re­ni­ja.

Ni­ge­ri­jo­je Ve­ly­kų sek­ma­die­ nį įvyk­dy­to sprog­di­ni­mo au­ kų skai­čius išau­go iki 39, dar 30 žmo­nių su­žeis­ti. Anks­čiau bu­vo skelb­ta, kad per iš­puo­ lį žu­vo 36 žmo­nės. Per spro­ gi­mą mu­sul­mo­nų gy­ve­na­ ma­me šiau­ri­nia­me Ka­dū­nos mies­te la­biau­siai nu­ken­tė­jo tak­si vai­ruo­to­jai ir praei­viai.

Ne­ke­ti­na nu­si­leis­ti Šiau­rės Ko­rė­ja tvir­ti­na, kad nau­ jo­ji ne­šan­čio­ji ra­ke­ta baig­ta mon­ tuo­ti ir yra vi­siš­kai pa­ruoš­ta šią sa­vai­tę į or­bi­tą iš­kel­ti moks­li­nių ty­ri­mų pa­ly­do­vą.

Kaip tvir­ti­no ko­mu­nis­ti­nės vals­ ty­bės at­sto­vas Ryu Gum-cho­las, ra­ke­ta bus pa­leis­ta, kaip pla­nuo­ ta, ba­lan­džio 12–16 d. mi­nint ve­ lio­nio ša­lies įkū­rė­jo pre­zi­den­to Kim Il-sun­go gi­mi­mo 100-ąsias me­ti­nes.

Tie­sa, Pchen­ja­nas jau su­lau­kė Va­ka­rų ir net są­jun­gi­nin­kės Ru­si­ jos kri­ti­kos. Pa­sak JAV spe­cia­lis­ tų, ne­šan­čio­sios ra­ke­tos „Un­ha 3“ pa­lei­di­mas „ga­li bū­ti di­de­lio nuo­ to­lio ra­ke­tų, ku­rios ga­li bū­ti pa­ nau­do­tos smog­ti JAV ir į ki­tų ša­ lių tai­ki­nius“, ban­dy­mas.

Va­šing­to­nas jau pa­gra­si­no, kad ra­ke­tos pa­lei­di­mas su­kels pa­vo­ jų JAV ir Šiau­rės Ko­rė­jos su­tar­ čiai, pa­gal ku­rią ame­ri­kie­čiai įsi­ pa­rei­go­jo ap­rū­pin­ti Pchen­ja­ną la­bai rei­ka­lin­gais mais­to pro­duk­ tais mai­nais į bran­duo­li­nės veik­los įšal­dy­mą, įskai­tant di­de­lio nuo­to­ lio ra­ke­tų ban­dy­mų su­stab­dy­mą.

Ru­si­jos at­sto­vai taip pat pa­ brė­žė nei­gia­mai ver­ti­nan­tys ra­ ke­tos pa­lei­di­mą. Pa­sak Mask­vos, tai pa­žei­džia Jung­ti­nių Tau­tų re­ zo­liu­ci­jas. Šiau­rės Ko­rė­jos kai­my­nės Ja­ po­ni­ja ir Pie­tų Ko­rė­ja jau anks­

čiau per­spė­jo, kad nu­muš ra­ke­tą, jei ši pa­sieks jų te­ri­to­ri­jas. Va­kar Pie­tų Ko­rė­jos at­sto­vai pa­brė­žė, kad ra­ke­tos pa­lei­di­mą lai­kys pro­ vo­ka­ci­ja.

Be to, pa­skelb­ta, kad ko­mu­ nis­ti­nė vals­ty­bė ke­ti­na vyk­dy­ti ir tre­čią bran­duo­li­nio gink­lo ban­ dy­mą.

Pie­tų Ko­rė­jos nau­jie­nų agen­ tū­ra „Yon­hap“ ci­ta­vo neį­var­dy­tą žval­gy­bos šal­ti­nį, ku­ris nu­ro­dė, jog Šiau­rės Ko­rė­ja „slap­ta ruo­šia­ si bran­duo­li­niam ban­dy­mui“ to­je pa­čio­je vie­to­je, kur bu­vo su­reng­ ti du anks­tes­ni ato­mi­niai sprog­ di­ni­mai. Šiau­rės Ko­rė­ja, prieš tre­jus me­tus pa­si­trau­ku­si iš še­šia­ša­ lių de­ry­bų dėl bran­duo­li­nio nu­ si­gink­la­vi­mo, va­sa­rį įsi­pa­rei­go­jo su­stab­dy­ti bran­duo­li­nių už­tai­ sų ban­dy­mus, ura­no sod­ri­ni­mą ir di­de­lio nuo­to­lio ra­ke­tų ban­dy­mus mai­nais į pa­gal­bą mais­to pro­duk­ tais – taip at­vė­rė ke­lią de­ry­boms at­nau­jin­ti.

Ta­čiau vė­liau Pchen­ja­nas pra­ ne­šė pla­nuo­jan­tis šį mė­ne­sį pa­ leis­ti dar vie­ną ra­ke­tą.

Anks­čiau kai ku­rios Azi­jos oro li­ni­jų bend­ro­vės pa­skel­bė, kad joms teks ko­re­guo­ti sa­vo skry­ džių marš­ru­tus, nes bai­mi­na­ma­ si, kad iš Šiau­rės Ko­rė­jos pa­leis­ta ra­ke­ta ne­kliu­dy­tų lai­ne­rių. msnbc.com, BNS inf.

Len­ki­jo­je va­kar pa­ mi­nė­tos tra­giš­kos pre­zi­den­to lėk­tu­ vo ne­lai­mės prie Smo­lens­ko me­ti­ nės. Tie­sa, mi­nė­ji­ mas neap­siė­jo be pro­tes­tų. Kai ku­rie len­kai vis dar ma­no, kad ka­tast­ro­fa bu­vo są­moks­las.

Ne­ti­ki: žu­vu­sio bu­vu­sio Len­ki­jos va­do­vo L.Kac­zyńs­kio bro­lis dvy­nys

J.Kac­zyńs­kis ma­no, kad tra­ge­di­ja Smo­lens­ke bu­vo suor­ga­ni­zuo­ta.

Tra­ge­di­jos me­ti­nės apau­go gan­dais Ofi­cia­lus ty­ri­mas

Po ne­lai­mės bu­vo pra­dė­tas iš­sa­ mus ty­ri­mas, ku­rį at­li­ko tiek Ru­si­ jos, tiek Len­ki­jos pa­rei­gū­nai. Ty­rė­ jai nu­sta­tė, kad dėl ne­lai­mės bu­vo kal­tos pra­stos oro są­ly­gos ir klai­ din­gi pi­lo­tų spren­di­mai. Nes tuo me­tu, kai Smo­lens­ke tu­rė­jo tūp­ti lėk­tu­vas, oro uos­to ta­ką gau­bė tirš­ tas rū­kas, ta­čiau pi­lo­tai lei­do­si.

Ma­no­ma, kad leis­tis esant pa­ vo­jin­goms są­ly­goms ga­lė­jo pa­ska­ tin­ti kai ku­rie įta­kin­gi lai­ne­rio ke­ lei­viai, sku­bė­ję į so­vie­tų iš­žu­dy­tų len­kų ka­rių pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­ ją Ka­ty­nė­je.

Bent taip lei­do tvir­tin­ti iš­šif­ruo­ ti va­di­na­mų­jų juo­dų­jų dė­žių duo­ me­nys.

Vė­liau pa­skelb­to­se ga­lu­ti­nė­se ne­lai­mės ty­ri­mo iš­va­do­se pa­brėž­ ta, kad pre­zi­den­to lėk­tu­vas ne­tu­rė­ jo tei­sės pir­mas leis­tis oro uos­te be ban­do­mo­jo ki­to lai­ne­rio tū­pi­mo, be to, ak­cen­tuo­ta, kad Smo­lens­ko oro uos­tas net ne­bu­vo tin­ka­mas pre­zi­ den­to lėk­tu­vui nu­si­leis­ti.

Pa­pil­do­mai bu­vo ap­klaus­ti ir oro uos­to dis­pe­če­riai, taip pat avia­ci­jos eks­per­tai. Vi­si jie su­ti­ko, kad ne­lai­ mė – lai­ne­rio įgu­los klai­dų pa­da­ ri­nys.

Są­moks­lo teo­ri­jos

Įro­dy­mas: Šiau­rės Ko­rė­jos pa­rei­gū­nai kai ku­riems žur­na­lis­tams pa­

ro­dė, kad ra­ke­ta vi­siš­kai pa­ruoš­ta pa­leis­ti.

„Scan­pix“ nuo­tr.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ta­čiau kai ku­rių len­kų, tarp jų – žu­vu­sio pre­zi­den­to Le­cho Kac­zyńs­kio bro­lio dvy­nio Ja­ros­ła­wo Kac­zyńs­kio, iš­va­dos neį­ti­ki­no. Is­ to­ri­ja apau­go gan­dais.

Iki šiol kai ku­rie len­kai ma­no, kad tra­ge­di­ja bu­vo są­moks­las, už ku­rio sto­vi Ru­si­ja.

Va­kar Var­šu­vo­je pro­tes­tuo­to­ jai sim­bo­liš­kai su­de­gi­no Ru­si­jos prem­je­rą Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną vaiz­ duojančią lė­lę, tvir­tin­da­mi, kad ka­tast­ro­fa bu­vo neat­si­tik­ti­nė.

De­monst­ra­ci­ja su­reng­ta ir ne­to­li Ru­si­jos am­ba­sa­dos Var­šu­vo­je, taip pat prie Len­ki­jos prem­je­ro Do­nal­ do Tus­ko ir pre­zi­den­to Bro­nis­ła­wo Ko­mo­rows­kio biu­rų.

Pro­tes­tuo­to­jai sim­ bo­liš­kai su­de­gi­ no Ru­si­jos prem­je­ rą Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną vaizduojančią lė­lę.

Pro­tes­to da­ly­viai sa­kė ne­ti­kin­tys, kad ši tra­ge­di­ja bu­vo ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, kaip nu­sta­tė ty­ri­mus at­li­ku­si Ru­si­jos avia­ci­jos tar­ny­ bų ir Len­ki­jos vy­riau­sy­bės pa­skir­ ta ko­mi­si­ja.

J.Kac­zyńs­kis, va­do­vau­jan­tis opo­ zi­ci­nei Įs­ta­ty­mo ir tei­sin­gu­mo par­ ti­jai, ak­ty­viai kė­lė prie­lai­das, kad ši ka­tast­ro­fa bu­vo są­moks­lo re­zul­ta­ tas. Jis net yra pa­ra­gi­nęs ES ins­ti­ tu­ci­jas at­lik­ti ne­prik­lau­so­mą ava­ ri­jos ty­ri­mą.

Bu­vęs Len­ki­jos prem­je­ras ar­gu­ men­ta­vo, kad anks­tes­nė Len­ki­

jos už­sie­nio po­li­ti­ka itin ne­pa­ti­ko V.Pu­ti­nui. Taip pat jis ne sy­kį tvir­ ti­no, kad tarp nuo­lau­žų bu­vo ras­ta sprog­me­nų li­ku­čių.

Ta­čiau eks­per­tai apie ga­li­mą pa­ si­kė­si­ni­mą duo­me­nų ne­tu­rė­jo.

Pa­ger­bė au­kas

At­mi­ni­mo ce­re­mo­ni­jos va­kar bu­vo su­reng­tos tiek Len­ki­jo­je, tiek Ru­ si­jo­je.

Au­kos bu­vo pa­gerb­tos ty­los mi­ nu­te. Ji pa­skelb­ta 8.41 val. vie­tos lai­ku, ta­da, kai prieš dve­jus me­ tus Smo­lens­ke nu­kri­to pre­zi­den­ to lėk­tu­vas.

Prem­je­ras D.Tus­kas ir gy­ny­bos mi­nist­ras To­mas­zas Sie­mo­nia­ kas da­ly­va­vo ce­re­mo­ni­jo­je ir pa­ dė­jo vai­ni­kus ka­rių ka­pi­nė­se Var­ šu­vo­je.

Ka­pi­nė­se su­si­rin­ko lėk­tu­vo ava­ ri­jos au­kų gi­mi­nai­čiai.

Smo­lens­ke ava­ri­jos au­kas pa­ ger­bė Len­ki­jos kul­tū­ros mi­nist­ras Bog­da­nas Zdro­jews­kis, taip pat ten at­vy­ko Ru­si­jos par­la­men­to pir­mi­ nin­kas Ser­ge­jus Na­ryš­ki­nas.

2013 m. ne­lai­mės vie­to­je bus pa­ sta­ty­tas pa­mink­las ne­lai­mės au­ koms at­min­ti.

Smo­lens­ko tra­ge­di­ja – di­džiau­sia ne­prik­lau­so­mos Len­ki­jos is­to­ri­jo­je.

Tarp ava­ri­jos au­kų bu­vo pre­zi­den­ tas L.Kac­zyńs­kis, jo žmo­na Ma­ria, mi­nist­rų, par­la­men­to na­rių, Se­na­ to na­rių ir aukš­to ran­go ka­riuo­me­ nės pa­rei­gū­nų.

AP, No­vi­ni­te.com, RT, BNS inf.

11

TREČIADIENIS, BALANDŽIO 11, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Atos­to­gų būs­te – san­tū­ri pra­ban­ga

La­ko­niš­ka, skaid­ru, ste­ri­lu, tra­pu. Bū­tent šie epi­te­tai ge­riau­siai tik­tų nu­sa­ky­ti pir­ma­ jam įspū­džiui, ku­ris dau­ge­liui per­ša­si iš­vy­ dus ato­sto­gų būs­to Pa­lan­go­je in­ter­je­rą.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Po­ky­čiai gi­mė spon­ta­niš­kai

Šį dar­bą tra­di­ci­nia­me „Me­tų in­ ter­je­ro“ kon­kur­se pri­sta­čiu­si klai­ pė­die­tė di­zai­ne­rė Liu­bo­vė Bu­diuk pa­ti­ki­no, jog bū­tent to­kio re­zul­ta­ to ti­kė­jo­si bu­to šei­mi­nin­kai.

Pa­sak kū­rė­jos, la­bai daug kas pri­ klau­so ne tik nuo žmo­nių, ku­riems skir­tas konk­re­tus būs­tas, no­rų, bet ir gy­ve­ni­mo bū­do. „Šis bu­tas skir­tas poil­siui – šei­ mi­nin­kai ja­me ap­si­sto­ja va­sa­ros me­tu ar il­ges­niais sa­vait­ga­liais, juo la­biau kad ir di­džią­ją lai­ko da­ lį jie lei­džia pa­jū­ry­je ar ki­taip pra­ mo­gau­da­mi, o ne įsi­tai­sę prie te­ le­vi­zo­riaus. Tad, ma­tyt, žmo­nėms tie­siog no­rė­jo­si kaž­ko pa­pras­to, šva­raus, ele­gan­tiš­ko, bet sy­kiu ne­ ti­pi­nio, nes jie jau tu­rė­jo na­mus, ku­riuo­se vy­rau­ja vi­siš­kai ki­tas sti­ lius“, – aiš­ki­no pa­ šne­ko­vė.

12

Liu­bo­vė Bu­diuk:

Ant lau­ku­jų du­ rų taip pat už­dė­tas stik­las, kad vi­sas in­ ter­je­ras bū­tų to­bu­ las iki smulk­me­nų, nuo–iki.

Šva­ra: kart­kar­tė­mis ku­ror­ti­nia­me bu­te ap­si­sto­jan­tys šei­mi­nin­kai pa­gei­da­vo, kad ja­me ne­bū­tų ba­las­ti­nių

daik­tų.

Va­di­mo Fa­sij nuo­tr.

12

TREČIADIENIS, BALANDŽIO 11, 2012

namai rubrika

Ak­cen­tai: šei­mi­nin­kų mie­ga­ma­ja­me pir­miau­sia į akis krin­ta ori­gi­na­lios ins­ta­lia­ci­jos bei oda de­ko­ruo­ta di­

džiu­lė lo­va.

Va­di­mo Fa­sij nuo­tr.

Atos­to­gų būs­te – san­tū­ri pra­ban­ga 11

Kaip pri­si­mi­nė Liu­bo­ vė, apie 60 kv. m plo­to nau­jos sta­ty­bos bu­tas bu­vo vi­siš­ kai įreng­tas, tad iš pra­džių jį įsi­gi­ ję šei­mi­nin­kai, pa­de­da­mi in­ter­je­ro di­zai­ne­rės, pla­na­vo im­tis tik ne­di­ de­lių pa­kei­ti­mų. „Ta­čiau pa­ma­tė­me, kad rei­kė­tų per­pla­nuo­ti ir vir­tu­vę, nes ji bu­vo la­bai ne­pa­to­gi. Tai­gi te­ko tru­pu­tį pa­stū­mė­ti sie­ną, kad vie­no­je erd­ vė­je bū­tų ga­li­ma su­tal­pin­ti vir­tu­ vės, val­go­mo­jo ir sve­tai­nės zo­nas.

Vo­nio­je taip pat te­ko kai ką griau­ti ir pri­tai­ky­ti erd­vę pa­gal po­rei­kius – čia rei­kė­jo dvie­jų kriauk­lių, vis dėl­ to šei­mo­je – ke­tu­ri žmo­nės“, – pa­ sa­ko­jo in­ter­je­ro kū­rė­ja.

Ra­kan­dai ne­ba­do akių

Pa­sak L.Bu­diuk, nors iš pir­mo žvilgs­nio vir­tu­vė at­ro­do ne­di­du­ kė, mi­ni­ma­lis­ti­nė, iš tie­sų ji įreng­ ta er­go­no­miš­kai, ga­na tal­pi.

Da­l į vir­t u­v i­n ių bal­d ų te­ko paaukš­tin­ti, ka­dan­gi po stal­vir­šiu vie­na ant ki­tos tu­rė­jo įsi­tek­ti in­ teg­ruo­ta bui­ti­nė tech­ni­ka – in­dap­ lo­vė bei or­kai­tė.

Ki­ta „ūki­nė“ da­lis – spin­te­lės ir stal­čiai – įsi­tai­sė ant gre­ta esan­čios sie­nos, su­for­muo­da­ma de­ko­ra­ty­vų geo­met­ri­nį da­ri­nį. O šal­dy­tu­vas bei skal­byk­lė bu­vo pa­slėp­ti spe­cia­lio­je spin­to­je prieš­kam­ba­ry­je. „Tai pa­to­gu ir es­te­tiš­ka, nes vi­ du­ry­je kam­ba­rio ne­riog­so šal­dy­ tu­vas, ku­riam rei­kia daug vie­tos, o vo­nios kam­ba­ry­je ne­sto­vi skal­bi­ mo ma­ši­na, ku­ri taip pat rei­ka­lau­ ja ne­ma­žai erd­vės – nie­kas ne­ba­ do akių, nes vis­kas pa­slėp­ta, ta­čiau kuo pui­kiau­siai at­lie­ka sa­vo funk­ ci­jas“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė.

kū­rė­ja pri­tai­kė ir ba­las­ti­nei ko­lo­ nai sve­tai­nės kam­pe. Tad pa­gal ati­ tin­ka­mą nuo­tai­ką būs­to šei­mi­nin­ kai ga­li pa­si­rink­ti no­ri­mo at­spal­vio ap­švie­ti­mą. „Kal­bant apie spal­vi­nę ga­mą, už­sa­ko­vams bu­vo svar­bus šva­ros po­jū­tis. Ta­čiau bal­ta fak­tiš­kai do­ mi­nuo­ja tik bal­duo­se, vi­sur ki­tur ma­ty­ti ki­tų spal­vi­nių niuan­sų. Be­ je, la­bai džiau­giuo­si, jog šei­mi­nin­ kus pa­vy­ko įkal­bė­ti vo­nio­je pa­nau­ do­ti ryš­kes­nį spal­vi­nį ak­cen­tą – juo ta­po oran­ži­nis stal­vir­šis. Iš pra­džių kiek abe­jo­ję, ga­liau­siai jie li­ko pa­ ten­kin­ti“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė. Šiam bu­tui pa­rink­tos ir ne­stan­ dar­tiš­kos, bal­to ma­ti­nio stik­lo du­ rys per vi­są sie­nos aukš­tį. „Sie­kė­me kaip įma­no­ma aukš­ tes­nių lu­bų efek­to, to­dėl spe­cia­liai išaukš­ti­no­me ni­šas. O du­rys – jos tar­si ne­ma­to­mos, nes stik­las – vos 12 mm sto­rio. Ant lau­ku­jų du­rų taip pat už­dė­tas stik­las, kad vi­sas in­ter­ je­ras bū­tų to­bu­las iki smulk­me­nų, nuo–iki“, – aiš­ki­no Liu­bo­vė.

Il­ga­lai­kė in­ves­ti­ci­ja

Na­muo­se – sai­kin­ga bal­dų bei de­ ko­ra­ty­vi­nių de­ta­lių, bet vi­sa tai iš­ si­ski­ria ryš­kiais, sod­riais ak­cen­tais, ypač tai pa­sa­ky­ti­na apie šei­mi­nin­

kų mie­ga­mo­jo bei vai­kų kam­ba­rius.

Kad bū­tų pa­to­giau, pa­sta­ra­jam bu­ vo pa­rink­tas minkš­ta­sis kam­pas, ant ku­rio ga­li­ma mie­go­ti jo neiš­ tie­sus. Bal­dui su­kur­ti pa­nau­do­ta ke­le­tas skir­tin­gų fak­tū­rų – na­tū­ ra­li la­kuo­ta oda, ori­gi­na­lus go­be­ le­nas bei kai­lio imi­ta­ci­ja.

Kam­puo­tas for­mas, tie­sias li­ni­ jas minkš­ti­na slan­ki užuo­lai­da su sti­li­zuo­tais me­džių mo­ty­vais, ku­ rie ant­ri­na pro lan­gą at­si­ve­rian­ čiam vaiz­dui. „Įp­ras­tų užuo­lai­dų ne­no­rė­jo­me, tad pa­si­rin­ko­me slan­kias šir­mas.

O ka­dan­gi už lan­go ma­ty­ti miš­kas, pa­rin­ko­me ir au­di­nį su ati­tin­ka­ mais gam­ti­niais mo­ty­vais.

Ryš­kiau­siu la­ko­niš­kos erd­vės ak­ cen­tu ta­po spe­cia­liai šiam būs­tui įsi­gy­tas ori­gi­na­lus ta­py­to­jo And­ riaus Mie­žio dar­bas.

Liu­bo­vė ne­nei­gė, jog na­mų šei­ mi­nin­kai ne­tau­pė ko­ky­bei – in­ves­ ta­vo tiek į me­džia­gas, bui­ti­nę tech­ ni­ką ar in­ter­je­ro ak­cen­tus, tiek į pa­čius spren­di­mus. „Esu la­bai dė­kin­ga, kad jie ga­lė­jo tai leis­ti pa­da­ry­ti. Vis dėl­to to­kiam in­ter­je­rui rei­kia ryž­to“, – ma­no klai­pė­die­tė, pri­si­pa­ži­nu­si, jog tik šio dar­bo dė­ka ap­skri­tai pa­si­ry­žo da­ly­vau­ti in­ter­je­rų kon­kur­se.

Po­tė­pis: vo­nios kam­ba­ry­je ža­viai kont­ras­tuo­ja chu­li­ga­niš­kas oran­ži­

nis stalviršis.

Ne­ti­kė­tas oran­ži­nis ak­cen­tas

Kad už­mas­kuo­tų vamz­džius ties lu­bo­mis sve­tai­nės bei prieš­kam­ ba­rio zo­no­je, di­zai­ne­rei te­ko pa­ si­telk­ti konst­ruk­ty­vą, ku­rį kar­tu iš­nau­do­jo ir ori­gi­na­liam ap­švie­ ti­mui. Žai­di­mo švie­sa ga­li­my­bes

Cent­ras: šei­mos na­rių pa­si­bu­vi­mams drau­ge skir­ta bend­ra vir­tu­vės, val­go­mo­jo bei sve­tai­nės zo­na.

13

TREČIADIENIS, BALANDŽIO 11, 2012

namai rubrika Apie pre­kių ženk­lus ir di­zai­ną

Ba­lan­dį už­de­rės pa­ro­dų

Lie­tu­vos tech­ni­kos bib­lio­te­kos Klai­pė­dos sky­riu­je ba­ lan­džio 24 die­ną or­ga­ni­zuo­ja­mas ren­gi­nys „Pre­kių ženk­lų ir di­zai­no at­vi­rų du­rų die­na“. Jo me­tu Vals­ty­bi­ nio pa­ten­to biu­ro spe­cia­lis­tai vi­sus be­si­do­min­čius in­ te­lek­ti­ne nuo­sa­vy­be su­pa­žin­dins su pre­kių ženk­lų ir di­ zai­no tei­si­nės ap­sau­gos ga­li­my­bė­mis mū­sų ša­ly­je ir ES, paaiš­kins, kaip rei­kia nau­do­tis Lie­tu­vos bei Pa­sau­ li­nės in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­nų ba­zė­mis, at­lie­kant pre­kių ženk­lų ar di­zai­no paieš­kas, bei at­sa­kys į ki­tus ak­tua­lius klau­si­mus. Ren­gi­nys – ne­ mo­ka­mas. Nu­ma­to­ma jo truk­mė – nuo 11 iki 14 val.

Be­si­do­min­čių­jų sta­ty­bų bei būs­to įren­gi­mo nau­jo­vė­mis šį mė­ne­sį lau­kia net dvi pa­ro­dos. Vie­na jų – ba­lan­džio 12–15 die­no­mis vyk­sian­ti sos­ti­nė­je, Lie­tu­vos pa­ro­dų ir kong­re­sų cent­re „Li­tex­po“, pri­trauks apie 500 da­ly­vių iš mū­sų ša­lies bei už­sie­nio. Ki­ta, tra­di­ci­nė Va­ka­rų Lie­ tu­vos sta­ty­bų vers­lo pa­ro­da „In­di­vi­dua­li sta­ty­ba-2012“, lan­ky­to­jus į „Švy­tu­rio“ are­ną pa­kvies ba­lan­džio 19–22 die­no­mis. Ren­gi­ny­je tu­rė­tų da­ly­vau­ti apie 250 vie­tos bei už­sie­nio įmo­nių. Pa­ro­dos me­tu taip pat vyks tarp­ tau­ti­nė nau­ja­da­ros kon­fe­ren­ci­ja „Dar­nio­sios jū­ros vė­jo ener­ge­ti­kos Pie­tų Bal­ti­jos re­gio­ne link“.

Ape­ti­tą ža­di­na lėkš­tės

Kon­fe­ren­ci­jo­je – nuo žel­dy­nų iki trin­ke­lių Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos Kraš­tot­var­kos ka­ted­ra tę­sia il­ga­ me­tę tra­di­ci­ją – au­ga­lų ve­ge­ta­ci­ jos pra­džią pa­žy­mė­ti gam­tos my­ lė­to­jams skir­tu tarp­tau­ti­niu ren­ gi­niu.

Vai­kas ne­no­ri val­gy­ti? Pri­vers­ti ar baus­ti – per­ne­lyg pri­mi­ty­vu. Gal ge­ riau val­gy­mo pro­ce­są pa­vers­ti int­ ri­guo­ja­mu žai­di­mu?

To­kia tė­vys­tės pa­tir­tis įkvė­pė len­ kų di­zai­ne­rį Bo­gus­la­wą Sli­wins­kį su­kur­ti iš­ti­są se­ri­ją ori­gi­na­lių in­dų – ke­le­tą ke­ra­mi­kos lėkš­čių su ža­ viais pa­veiks­lė­liais, ku­rie ma­žy­lius var­gu ar pa­liks abe­jin­gus.

Pieš­ti­niai gar­ve­žiai, ma­lūns­ par­niai, sunk­ve­ži­miai, la­vai ir ki­ tos trans­por­to prie­mo­nės pri­sta­ tys mais­tą pa­gal pa­skir­tį. Šią links­mą lėkš­čių ko­lek­ci­ją su­ kū­ręs B.Sli­wins­kis su­fle­ruo­ja įvai­ rias idė­jas – vai­kas ga­li įsi­vaiz­ duo­ti, jog jis – ka­pi­to­nas ir pri­va­lo iš­gel­bė­ti skęs­tan­tį lai­vą. Ar­ba – vai­ruo­to­jas, ku­riam rei­kia iš­krau­ ti sunk­ve­ži­mį. Žo­džiu, ga­li­my­bės fan­ta­zuo­ti – be­ri­bės.

Vie­nin­te­lis ypa­tu­mas, jog rei­kės tru­pu­tį la­biau pa­si­steng­ti į to­kią lėkš­tę de­dant pa­tie­ka­lus, kad šie ne­suk­ris­tų be­for­me ma­se.

Lėkš­tės pa­ga­min­tos iš aukš­ tos ko­ky­bės ke­ra­mi­kos, pa­si­tel­kus eko­lo­giš­kas me­džia­gas bei tin­ka­ mos plau­ti in­dap­lo­vė­mis ir nau­ do­ti mik­ro­ban­gė­se kros­ne­lė­se.

Idė­jos: šios ko­lek­ci­jos au­to­rius į pro­ble­mą, su ku­ria su­si­du­ria dau­ge­

Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

de­cob­loog.com nuo­tr.

lis tė­vų, ra­gi­na pa­žiū­rė­ti kū­ry­biš­kai.

Jau de­vin­tus me­tus ba­lan­džio mė­ ne­sį uos­ta­mies­ty­je or­ga­ni­zuo­ja­ma mokslinė–praktinė kon­fe­ren­ci­ ja. Šie­me­tis ren­gi­nys „Mies­tų žel­ dy­nų for­ma­vi­mas 2012: sti­lių dar­ na ap­lin­ko­je“, pra­si­dė­sian­tis ry­toj, truks dvi die­nas.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­ jos (KVK) Kraš­tot­var­kos ka­ted­ ros ve­dė­jos Jur­gos Ku­čins­kie­nės tei­gi­mu, kon­fe­ren­ci­jos tiks­las – įver­tin­ti sti­lių dar­ną mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se, ak­cen­tuo­jant žel­ di­nių ir ar­chi­tek­tū­ros tar­pu­sa­vio ry­šį bei įta­ką ap­lin­kos ko­ky­bei, ana­li­zuo­ti šios sri­ties spe­cia­lis­tų po­rei­kį. „Kon­fe­ren­c i­j o­j e su­l auk­s i­m e gau­saus da­ly­vių bū­rio iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio: pra­ne­ši­mus skai­tys ko­le­gos iš Lat­vi­jos, Tur­ki­jos bei įvairių mūsų šalies miestų. Da­ ly­viai at­vyks­ta iš įvai­rių moks­ lo įstai­gų, kaip an­tai iš Lie­tu­ vos uni­ver­s i­te­t ų, ko­l e­g i­j ų, taip pat Klai­pė­dos bei Kau­no bo­ta­ ni­kos so­dų, Vil­niaus bo­ta­ni­kos ins­ti­tu­to, su­lauk­si­me ir kai ku­

rių sa­v i­val­dy­b ių at­s to­v ų. Tri­ juo­se kon­fe­ren­ci­jos po­sė­džiuo­ se pla­nuo­ja­ma iš­klau­sy­ti be­veik tris de­šim­tis įvai­rių pra­ne­ši­mų“, – var­di­jo KVK at­sto­vė.

Pa­sak J.Ku­čins­kie­nės, ren­gi­nio tu­ri­nys bus ak­tua­lus ne tik spe­cia­ lis­tams, bet ir pa­pras­tiems mies­ tie­čiams – jame nag­ri­nė­ja­mos te­ mos įvai­ruos nuo au­ga­lų, grin­di­nio trin­ke­lių pa­rin­ki­mo iki tei­si­nių do­ ku­men­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių žel­ di­nių ko­ky­bę, bei vė­jo ener­ge­ti­kos plėt­ros. „Kai te­ma ak­tua­li, apie ją ga­li­ma dis­ku­tuo­ti daug ir il­gai. Kon­fe­ren­ ci­jos or­ga­ni­za­to­riai ir da­ly­viai ti­ ki­si, kad šis bend­ra­vi­mas su­teiks nau­dos ne tik jiems pa­tiems, bet ir pa­dės ap­lin­ką pa­da­ry­ti gra­žes­ nę bei pri­tai­ky­ti bent da­le­lę to, kas bu­vo iš­sa­ky­ta“, – vy­lė­si J.Ku­čins­ kie­nė.

Ry­toj kon­fe­ren­ci­ja vyks KVK Tech­no­lo­gi­jų fa­kul­te­te, penk­ta­die­ nį or­ga­ni­zuo­ja­ma ekskursija–se­ minaras „Ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros įvai­ro­vė ir sti­liai Klai­pė­dos kraš­to so­dy­bo­se“.

Iš­vy­kos me­tu pla­nuo­ja­ma ap­ lan­ky­ti pen­kias še­šias pa­jū­ry­je įsi­ kū­ru­sias so­dy­bas, iš­si­ski­rian­čias ori­gi­na­liais ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ ros ele­men­tais. „Klai­pė­dos“ inf.

Bal­dams – mez­gi­nio raš­tai Megz­ti ga­li bū­ti ne tik rū­bai, bet ir bal­dai. Bū­tent mez­gi­nio raš­tas ta­ po nau­jo­sios fi­li­pi­nie­čio di­zai­ne­ rio Ken­net­ho Cobonpue‘o bal­dų ko­lek­ci­jos „Ca­ba­ret“ aši­mi.

So­fos ir krės­lų de­ta­lėms bu­vo pa­ nau­do­tos siū­lus pri­me­nan­čios juos­te­lės, pa­ga­min­tos iš au­di­niu

ap­trauk­to po­ro­lo­no, o „ske­le­tui“ – plie­ni­nis kar­ka­sas.

Bal­dai at­ro­do tar­si iš­lanks­ty­ ti iš pa­pras­čiau­siu bū­du nu­megz­ tų frag­men­tų – vie­no­je pu­sė­je ma­ ty­ti ge­ro­sios, ki­to­je – iš­virkš­čio­sios akys.

Prik­lau­so­mai nuo po­ro­lo­no ap­ dai­los me­džia­gos, šie bal­dai ga­

li bū­ti nau­do­ja­mi tiek pa­tal­po­se, tiek lau­ke. Taip pat nu­ma­ty­ti skir­ tin­gi spal­vi­niai spren­di­mai. „Ca­ba­ret“ ko­lek­ci­jai taip pat pri­ klau­so ka­vos bei žur­na­li­niai sta­liu­ kai, ku­riems pa­nau­do­tas tas pa­ ts „siū­lo“ mo­ty­vas – bal­dų kraš­tai at­ro­do lyg ap­dygs­niuo­ti.

Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Ša­lia: bal­dų kū­rė­jo įkvė­pi­mo šal­ti­niu ta­po pa­pras­čiau­sio mez­gi­mo raš­to mo­ty­vas.

the­lux­ho­me.com, ke­zu.com nuo­tr.

14

trečiadienis, balandžio 11, 2012

sportas „Neptūno“ laimėjimas

nugalėjo „Ekranas“

Kviečia miško trasos

Lietuvos krepšinio lygos reguliariojo čempionato priešpaskutines rungtynes žaidė „Neptūno“ ir „Palangos“ komandos.

Rungtynes rezultatu 109:101. laimėjo klaipėdiečiai. Uostamiesčio ekipa penktadienį Vilniuje žais su „Sakalais“, o palangiškiai Klaipėdoje su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“.

Sužaistos pirmosios Lietuvos futbolo taurės pusfinalio rungtynės tarp Vilniaus „Reo“ ir Panevėžio „Ekrano“ ekipų. Susitikimą laimėjo panevėžiečiai 2:0.

64 min. įvartį pasiekė Andrius Velička, 92-ąją – Vytautas Lukša. Šiandien sostinėje žais Vilniaus „Žalgiris“ ir Marijampolės „Sūduva“.

Orientacininkai kviečia visus klaipėdiečius į gamtą. Rytoj Melnragėje vyks „Orientavimosi sporto ketvirtadienių“ pirmasis etapas. Mėgėjai pabėgioti kviečiami nuo 16 iki 18 val. į Pamario ir Burių gatvių sankryžą. Lauks trys trasos. Dalyviai galės pasirinkti pagal pajėgumą.

Uostamiesčio atletų triumfas Penki aukso, keturi sidabro ir šeši bronzos medaliai. Tokio turtingo Lietuvos sambo imtynių čempionato Klaipėdos sporto centro atletai neatsimena.

Česlovas Kavarza Atstovai: tarp daugelio šalių vė-

liavų išsiskyrė trispalvė.

Pergalės Izraelyje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos badmintonininkai sėkmingai kovojo Izraelyje surengtose pasaulio reitingo varžybose – atvirose šios šalies jaunimo pirmenybėse.

Geriausiai kovojo Rebeka Aleksevičiūtė. Ji jaunių merginų iki 17 metų varžybose užėmė trečiąją vietą, o kartu su Gabija Narvilaite pateko į dvejetų finalą, tačiau čia nusileido estėms.

Mažiausiųjų dalyvių – iki 11 metų turnyre sėkmingai varžėsi Sofija Bagdonaitė.

Ji individualiose varžybose iškovojo bronzos medalį.

Ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio 9-metė klaipėdietė kopė ir po dvejetų varžybų, kuriose pergales skynė kartu su vilniete Ona Jurkevičiūte. „Izraelyje kovojo 11 valstybių sportininkai, – įspūdžiais dalijosi Klaipėdos komandos treneris Antanas Narvilas. – Susirinko daug pajėgių jaunų žaidėjų, todėl lietuvaičiai gavo geros patirties. Nenuostabu, kad daugelis jų perdegė, klydo dažniau nei varžybose Lietuvoje. Negana to, teko kovoti su bendraamžiais, kurie gerokai anksčiau yra subrendę, sutvirtėję. Pavyzdžiui, G.Narvilaitei teko varžytis su graike, kuri ne vien vyresnė, bet ir akivaizdžiai tvirtesnė. Dar prieš išeinant žaisti galima spėti, kas laimės.“ Anot specialisto, rezultatai būtų buvę geresni, jei būtų turėję daugiau laiko pasitreniruoti. „Dėl didelio salės užimtumo spėjome surengti vieną trumputę – pusvalandžio treniruotę. O kitądien jau turėjome rungtyniauti turnyre“, – nebuvo patenkintas A.Narvilas.

c.kavarza@kl.lt

Sėkmingomis laikytose 2011-ųjų pirmenybėse uostamiesčio stipruoliai iškovojo tiek pat aukso ir sidabro žetonų, tačiau bronziniai laimikiai buvo vos du.

Po metų pertraukos čempionės vardą susigrąžino gležniausia mūsų atletė – svorio iki 48 kg grupėje kovojusi Dovilė Mazgeikaitė.

Ketvirtąkart stipriausia tapusi 22 metų klaipėdietė finale pasiekė itin greitą revanšą už pralaimėjimą praėjusiais metais. Vilnietė Veslava Grigorovič po skausmą sukėlusio veiksmo pasidavė pirmąją minutę.

Istorines sėkmes iškovojo du klaipėdiečiai – Gintaras Katkus (iki 52 kg) ir Valdas Kanapeckas (iki 74 kg), aukso medalius laimėję pirmą kartą.

24-erių G.Katkus finale itin nevargo – nesunkiai nugalėjo jaunąjį komandos draugą 16 metų Andrejų Kravčenką.

Metai po metų aukso link ėjęs 25-erių V.Kanapeckas finalą pa-

siekė skaudančia ranka. Tačiau nugalėjo didelis noras laimėti. Mūsų atletas su telšiškiu Sauliumi Viesulu kovojo sukandęs dantis ir išplėšė pergalę.

Po įspūdingų pergalių čempiono vardą susigrąžino Marius Rudnickas (iki 90 kg).

Uostamiesčio ąžuolas pusfinalyje palaužė Europos jaunimo čempioną vilnietį Ernestą Rachmangulovą, o finale privertė pasiduoti kitą sostinės atstovą – Senojo žemyno pirmenybių prizininką, daugkartinį šalies dziudo pirmenybių nugalėtoją Radvilą Matuką.

Aukso medaliu pasidabino ir sunkiausias Klaipėdos komandos narys Jevgenijus Morozovas, rungtyniavęs svorio per 100 kg grupėje.

Mūsų miesto ekipos treneriai Dmitrijus Čelpanovas, Arsenijus Jefišovas ir Jonas Tilvikas trynė rankas, kad sulauks čempionų dar dviejose svorio grupėse. Šarūnas Gervė (iki 68 kg) finale pirmavo prieš telšiškį Tomą Jakomą, tačiau neišlaikė įgytos persvaros.

Įprasta: ketvirtą kartą čempione tapusi D.Mazgeikaitė pergale džiau-

gėsi santūriai.

Čempionato prizininkai 1.D.Mazgeikaitė (iki 48 kg)

2.Šarūnas Gervė (iki 68 kg)

1.Gintaras Katkus (iki 52 kg)

2.Robertas Zimkus (iki 82 kg)

1.Valdas Kanapeckas (iki 74 kg) 1.Marius Rudnickas (iki 90 kg) 1.Jevgenijus Morozovas (per 100 kg)

3.Marius Staupeckas (iki 52 kg) 3.Juozas Bakutis (iki 68 kg) 3.Kęstutis Petrovas (iki 82 kg) 3.Vladimiras Duchinas (iki 90 kg)

2.Roberta Beržinskaitė (iki 60 kg)

3.Aleksejus Šarajus (iki 100 kg)

2.Andrejus Kravčenka (iki 52 kg)

3.Aivaras Macijauskas (per 100 kg)

Anot trenerių, čempiono titulą iš Roberto Zimkaus (iki 82 kg) atėmė ne varžovas, o teisėjai. Jie skyrė klaipėdiečiui du abejotinus įspėjimus. Po antrojo kova buvo sustabdyta.

Medalių iškovojo ir uostamiesčio senjorai. Pirmi buvo Jurijus Razumilovas (iki 74 kg) ir Dmitrijus Guliajevas, trečias – Romas Perminas (iki 90 kg).

Laureatai: medalius iškovoję R.Zimkus, A.Kravčenka, Š.Gervė, M.Staupeckas, A.Šarajus, G.Katkus, M.Rudnickas, V.Kanapeckas, A.Macijauskas,

V.Duchinas ir J.Morozovas.

19

trečiadienis, balandžio 11, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas.

Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Prieblanda antradienis – Rabarbaras trečiadienis – Trileris ketvirtadienis – Kampinis penktadienis – Aljansas Praėjusios savaitės laimėtojas – Jonas Paškevičius.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-

ma pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 17 d.

Avinas (03 21–04 20). Būsite sąmojingas, kupinas daugybės naujų idėjų. Palankus laikas bendrauti, plepėti telefonu, susirašinėti. Nors būsite pakankamai susikaupę, kalbėkite tik tai, kas jums gerai žinoma.

Jautis (04 21–05 20). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Neignoruokite savo norų.

Dvyniai (05 21–06 21). Esate susikaupęs ir greitas. Kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus, nes būsite labai jautrus. Galbūt tie vertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir nusiraminkite.

Vėžys (06 22–07 22). Problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti svarbius reikalus, nes artėja nepalankus laikotarpis Liūtas (07 23–08 23). Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas seksis puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinama.

Mergelė (08 24–09 23). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes galite išleisti per daug pinigų ir vėliau dėl to gailėtis. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Sveika nuovoka padės priimti teisingus sprendimus. Gerai apmąstykite praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi.

Skorpionas (10 24–11 22). Norėsite pakeisti savo gyvenimo būdą arba pagerinti supančią aplinką, tačiau ši diena nepalanki svarbiems ir lemtingiems klausimams spręsti. Aplinkiniai gali suabejoti jūsų veiklos tikslingumu. Šaulys (11 23–12 21). Skirkite laiko praeities įvykiams apmąstyti ir padarykite išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų, Ožiaragis (12 22–01 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Tai sukels nemalonių jausmų. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų, o vėliau viskas atrodys kitaip.

Vandenis (01 21–02 19). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų panaudoti savo kūrybines galimybes. Žuvys (02 20–03 20). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Tačiau reikia stabtelėti ir pasitarus su labiau patyrusiais žmonėmis apsvarstyti ateities planus bei nuspręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis orai toliau šils. Šiandien bus saulėta, mažai debesuota. Temperatūra 9–13 laipsnių šilumos. Ketvirtadienio naktį temperatūra nukris iki vieno laipsnio šalčio, dieną sušils iki 12–14 laipsnių šilumos, o nuo penktadienio jau nebešals ir naktimis.

Šiandien, balandžio 11 d.

+11

+11

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+11

Šiauliai

Klaipėda

+11

Panevėžys

+9

Utena

+12

6.40 20.34 13.54

102-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 264 dienos.

Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +13 Brazilija +28 Briuselis +12 Dublinas +10 Kairas +25 Keiptaunas +24 Kopenhaga +9

kokteilis

Londonas +13 Madridas +17 Maskva +3 Minskas +8 Niujorkas +13 Oslas +9 Paryžius +12 Pekinas +18

Praha +13 Ryga +12 Roma +17 Sidnėjus +22 Talinas +9 Tel Avivas +21 Tokijas +16 Varšuva +14

Vėjas

4–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

čiau – iš­vir­ti kiau­ši­nį, ta­čiau kai kam tai atė­mė ne­ma­žai ner­vų.

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+11

+8

+7

5

+7

+10

+6

+6

2

+5

+7

+4

+5

3

penktadienį

Iš de­šim­ties – vie­nas svei­kas „Kas per kiau­ši­n iai?“ – nir­šo Do­m i­ce­ lė, Ve­ly­k ų iš­va­ka­rė­se trauk­da­ma juos iš puo­do.

Pa­si­ro­do, ne be rei­ka­lo ji kei­kė­si. Iš de­ šim­ties iš­vi­ru­sių kiau­ši­nių vos vie­nas bu­vo svei­kas. Nus­ku­bė­ju­si į par­duo­tu­ vę, ji nu­pir­ko dar de­šimt. Vis dėl anū­ kė­lių, ku­rie Ve­ly­k ų ry­tą no­rė­jo dau­žy­ ti mar­g u­čius. Šį­kart re­zul­ta­tas bu­vo ge­res­n is – še­ši ne­sus­k i­lę kiau­ši­niai. „Gal šiuo­lai­k i­nių viš­tų kiau­ši­nių lukš­ tai la­bai su­plo­nė­ję, gal van­duo ki­toks“, – svars­tė il­ga­me­t į vi­rė­jos sta­žą tu­rin­ti klai­pė­die­tė.

Vilnius

Marijampolė

+12

Alytus

Vardai Daugailė, Leonas, Liūtas, Liutauras, Vykintas

balandžio 11-ąją

rytoj

Prob­le­ma: nė­ra nie­ko pa­pras­

+11

+13

1564 m. baigėsi Anglijos ir Prancūzijos karas.

1713 m. Is­pa­n i­ja at­si­sa­ kė Gib­ral­t a­ro Ang­l i­jos nau­dai.

1879 m. gi­mė ra­šy­to­jas, lie­t u­v ių li­te­ra­t ū­ros kla­ si­kas Jo­nas Bi­liū­nas. Mi­ rė 1907 m.

1755 m. gi­mė bri­tų gy­dy­ to­jas, ap­ra­šęs Par­k in­so­ no li­gą, Ja­me­sas Par­kin­ so­nas. Mi­rė 1824 m.

1814 m. Na­po­leo­nas Bo­ na­par­te’as iš­trem­tas į El­ bos sa­lą.

1973 m. gi­mė dai­ni­nin­ kas Ry­tis Ci­ci­nas.

1989 m. at­k ur­ta Lie­t u­ vių tau­t i­nin­k ų są­jun­ga, vei­k u­si dar tar­pu­ka­r io Lie­tu­vo­je.

1991 m. JT Sau­gu­mo Ta­ ry­ba ofi­cia­l iai pa­skel­bė Per­sų įlan­kos ka­ro pa­bai­ gą, Ira­k ui įsi­pa­rei­go­jus pa­deng­ti ka­ro nuo­sto­lius bei su­nai­kin­ti sa­vo ma­si­ nio nai­ki­ni­mo gink­luo­tę.

2006 m. po už­k lu­pu­ sios li­gos mi­rė ta­len­t in­ gas Lie­tu­vos na­cio­na­l i­ nio dra­mos teat­ro ak­to­ rius Vy­tau­tas Gri­go­lis.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Gal kiau­ši­n iai ge­r i, ta­čiau Do­m i­cė­lės kva­l i­fi ­ka­ci­ja smun­ka.

In­for­ma­ci­ja iš vir­tu­vių Tvir­t i­na­ma, kad, no­rint iš­vir­ti minkš­ tai, kiau­ši­niai de­da­mi į ver­dan­t į van­ de­n į ir ver­da­m i 3–3,5 min. Bal­t y­mas bus pu­siau iš­vi­ręs, o try­nys – skys­tas.

Pu­siau minkš­tai kiau­ši­n iai ver­da­m i 4,5–5,5 min. Bal­t y­mas bus iš­v i­ręs, o try­nys skys­tas.

No­r int iš­v ir­t i kie­tai, kiau­ši­n iai de­da­ mi į ver­dan­t į van­de­n į ir dar ver­da­mi 8–10 min.

Ne­mo­ka­mas pa­ta­ri­mas Ver­t in­ga in­for­ma­ci­ja vy­rams ir mo­te­ rims, no­rin­tiems, kad jų plau­kai bū­tų stip­ rūs. Jūs ga­li­te pa­si­ga­min­ti mi­ši­nį pa­tys.

Pa­kai­t in­k i­te stik­l i­nę mė­ne­sio se­nu­ mo ar­ba­ti­nio gry­bo už­pi­lo. Ne­leis­da­mi jam už­vir­ti, kruopš­čiai mai­šy­da­mi iš­ tirp­dy­ki­te ja­me val­go­mą­jį šaukš­tą me­ daus. Gau­tu mi­ši­niu įtrin­k i­te plau­kus.

Jei no­r i­te tru­pu­t į pa­švie­sin­ti plau­kus, nau­do­k i­te ra­mu­nė­lių žie­dų nuo­vi­rą, į ku­r į įpil­k i­te mė­ne­sio se­nu­mo ar­ba­t i­ nio gry­bo už­pi­lo ir įdė­k i­te me­daus.

Nu­girs­tas po­kal­bis Pas psi­cho­lo­gą: – Ma­ni­mi skun­d žia­si vi­si ko­le­gos.

– O ko­dėl jūs ne­ban­do­te keis­ti cha­rak­ te­r io?

– Ban­d žiau, bet cha­rak­te­ris ne­lei­d žia.

Links­mie­ji tirš­čiai Val­go vy­ras žmo­nos kep­t ą py­ra­gą. Žmo­na klau­sia: – Tai kaip tau šis py­ra­gas?

– Ge­r iau ne­gu ba­to­nas. Čes­ka (397 719; Ve­ly­kos praė­jo, viš­tos ga­lės pail­sė­ti)

Ne­sir­go: ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­no, kad nė vie­nas ak­ci­jos da­ly­vis ne­su­ša­lo.

Į pa­skai­tas – ba­so­mis Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Va­kar LCC tarp­tau­ti­nia­me uni­ver­ si­te­te bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti ne­ti­kė­ tus vaiz­dus – ba­so­mis vaikš­čio­jan­ čius stu­den­tus ar dės­ty­to­jus.

Kai ku­rie jų ne­pa­bū­gę vė­sių pa­va­sa­ riš­kų orų taip iš­si­ruo­šė į par­duo­tu­vę ar bend­ra­bu­tį ša­lia aukš­to­sios mo­ kyk­los. Klai­pė­die­čiai to­kiu bū­du sie­ kė so­li­da­ri­zuo­tis su ki­tų pa­sau­lio ša­lių gy­ven­to­jais, ku­rie pri­me­na – pa­sau­ ly­je yra mi­li­jo­nai vai­kų, ne­tu­rin­čių ba­tų ir ne­ga­lin­čių jų nu­si­pirk­ti.

LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­to Tarp­kul­tū­ri­nių pro­gra­mų koor­di­ na­to­rė Ole­na Ru­su pa­sa­ko­jo, kad ši ak­ci­ja Ame­ri­ko­je gi­mė prieš še­ še­rius me­tus. Į Gva­te­ma­lą nu­vy­kęs ame­ri­kie­ tis bu­vo šo­ki­ruo­tas, kiek daug vai­ kų ne­lan­ko mo­kyk­los ar­ba ser­ga įvai­rio­mis li­go­mis vien dėl to, jog ne­tu­ri ga­li­my­bės avė­ti ba­tų.

Grį­žęs į Ame­ri­ką jis įkū­rė ava­ly­ nės kom­pa­ni­ją „TOMS Shoes“ ir nuo tol už kiek­vie­ną par­duo­tą po­ rą ba­tų po vie­ną do­va­no­ja Gva­te­ ma­los žmo­nėms.

Tad kas­met ba­lan­džio pra­džio­ je mi­li­jo­nai gy­ven­to­jų die­ną vaikš­ to ba­si, kad at­kreip­tų dė­me­sį į šią pro­ble­mą. Pa­sak O.Ru­su, pa­ma­čius žmo­gų, vaikš­čio­jan­tį ba­so­mis to­kiu lai­ku, na­tū­ra­liai ky­la klau­si­mas, ko­dėl jis taip el­gia­si. Tad tai pui­ki pro­ga pa­pa­sa­ko­ti ap­lin­ki­niams apie kil­nią šios ak­ci­jos mi­si­ją.

Koor­di­na­to­rė ap­gai­les­ta­vo, kad die­na be ba­tų or­ga­ni­zuo­ja­ma to­kiu lai­ku, kai gam­tos są­ly­gos Klai­pė­do­ je dar ne­lei­džia vaikš­čio­ti ba­so­mis.

Tad į ak­ci­ją su­dė­tin­ga įtrauk­ti ir ki­ tus uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jus.

Stu­den­tai ir dės­ty­to­jai be ba­tų vaikš­čio­jo pa­čia­me uni­ver­si­te­te. Tik ke­li drą­suo­liai ba­so­mis ry­žo­si nu­ pė­din­ti iki par­duo­tu­vės. Su­si­do­mė­ jęs vie­nas vy­ras pa­si­tei­ra­vo stu­den­ to, kur jo ba­tai. Su­ži­no­jęs apie ak­ci­ją įtei­kė 50 li­tų su pa­siū­ly­mu nu­pirk­ ti ba­tus. O.Ru­su ti­ki­si, kad vė­liau ar anks­čiau ku­riam nors iš ak­ci­jo­je da­ ly­va­vu­sių stu­den­tų kils min­tis, kaip ga­li­ma pa­dė­ti skurs­tan­čių ša­lių gy­ ven­to­jams. O gal­būt to­kia idė­ja už­ si­krės koks praei­vis, su­si­do­mė­jęs ba­ so­mis vaikš­čio­jan­čiais žmo­nė­mis.

Ak­ci­ja LCC tarp­tau­ti­nia­me uni­ ver­si­te­te or­ga­ni­zuo­ta ant­rą kar­tą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.