TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, balandžio 11 d., 2012 m. Nr. 84 (1283)
Dėl A.Meliano tinka- mumo vadovauti VRM Prezidentė spręs, kai jis bus patikrintas antiko- rupciniu atžvilgiu. Lietuva 7p.
Augant Baltarusijos pramonės gamybai, didės Lietuvos logistikos paslaugų paklausa. Ekonomika 8p.
diena.lt
J.Kaczyńskis, žuvu sio Lenkijos prezi dento L.Kaczyńskio brolis, mano, kad tragedija Smolens ke – sąmokslas. Pasaulis 12p.
Vietoj medalių – cigaretės
1,30 Lt
Dėmesio, mažieji monst rai Europoje! Pateikiame dar vieną turo „Born this Way“ datą. Ekscentriškoji dainininkė Lady Gaga paskelbė, kad atvyksta į Vilnių.
13p.
Miestas
2p.
Radiatoriai dar kais Nors Kaunas paskelbė apie ket in i mą jau šią savaitę išjungt i šildymo tiek imą, Viln iaus sav ivaldybės at stovai sako kol kas neket inantys to daryti. Bent jau šią savaitę šildymas tikrai nebus nut raukt as. Guodž ia nors tai, kad šilum in inkai skelbia, jog sąskaitos už kovą bus apie 40 proc. mažesnės nei už vasarį.
Miestas Krovinys: kai kurie ugniagesiai iš kelionės į Baltarusiją nusprendė kaip reikiant pasipelnyti ir į autobusą sugebėjo prisikrauti net po 10 ir dau
giau blokų cigarečių.
Iš varžybų Baltarusijoje grįžtančios Lietu vos ugniagesių rinktinės nariai gretimo je valstybėje nusprendė apsirūpinti ciga retėmis. Tiesa, jų ugniagesiai į autobusą prisikrovė daugiau, nei leidžia mūsų ša lies įstatymai. Gerokai daugiau.
Tomo Avižinio montažas
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Bylas nagrinės teismas
Iš Baltarusijoje vykusio ugniage sybos sporto čempionato grįžtan ti Lietuvos ugniagesių komanda pasienyje įkliuvo su kontrabandi nių cigarečių kroviniu. Sportinin kai Medininkų pasienio poste buvo patikrinti tuo metu poste budė
jusios mobilios muitininkų gru pės. Pas dalį keleivių buvo rastas įspūdingas rūkalų kiekis. „Protokolai buvo surašyti tuo me tu poste budėjusių pareigūnų ir jiems gelbėjusių mobilios grupės darbuo tojų. Pastarieji poste darbuojasi tuo met, kai būna padidėjęs transporto srautas“, – dienraščiui teigė Vilniaus teritorinės muitinės vir šininkas Jonas Pangonis.
2
2p.
Geros energijos sūpuoklės
2
TrečiADIENIS, balandžio 11, 2012
miestas
6p.
G.Steponavičius sutinka, kad moksleivio krepšelio skirstymo tvarka nėra tobula.
Vietoj meda Kai kurie ugniagesiai ga 1 beno per 100 pakelių ci garečių, tai yra daugiau nei 650 litų
Laukimas: Vilniuje kol kas neketinama baigti šildymo sezono.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Kauno pavyzdžiu neseksime Matas Miknevičius Kaunui paskelbus apie ketinimus jau šią savaitę išjungti šildymo tie kimą, Vilniaus savivaldybės at stovai sako kol kas to neketinan tys daryti.
„Kol kas tikrai nėra taip šilta, kad būtų galima išjungti. Reikalavi mai labai griežti, juk kalbame apie
švietimo įstaigas, ligonines ir pa našiai“, – dienraščiui sakė Viešų jų ryšių skyriaus atstovė Sandra Trinkūnaitė. Anot jos, bent šią sa vaitę šildymas tikrai nebus išjung tas, tačiau savivaldybė stebės orų prognozes. Jei smarkiai atšils, ši luma nebebus tiekiama. Tiesa, savivaldybės atstovė pridūrė, kad gyvenamųjų namų bendrijos gali rinkti parašus ir
Sąskaitos mažesnės Šal ies gyventojus jau pas iek usios ar net ruk us pas ieks ianč ios kovo mėnes io sąskaitos už daug iabu čiuose namuose suvartotą šilumą – vidut in išk ai apie 40 proc . ma žesnės nei vasarį. Šilumos tiek imo įmon ių duomen i mis, kovą senos stat ybos standar tin iuose neatnaujint uose daug ia bučiuose, kur iuose gyvena didž io ji dal is Lietuvos miestų gyventojų, 1 kv. metr ui apšildyt i vidut in iškai
prireikė 18 kWh šilumos, 60 kv. me trų butui – 1080 kWh. Vasarį 1 kv. metrui apšildyti viduti niškai reikėjo 32 kWh šilumos, 60 kv. metrų butui – 1920 kWh. Labai pra stos būklės namuose 1 kv. metrui apšildyti kovą prireikė nuo 22 iki 45 kWh, 60 kv. metrų butui – nuo 1320 iki 2700 kWh. Naujai pastatytuose ar ba renovuotuose namuose 1 kv. met rui – nuo 4 iki 12 kWh, 60 kv. metrų bu tui – nuo 240 kWh iki 720 kWh.
prašyti šilumą išjungti anksčiau, tačiau tam reikia gyventojų suta rimo. Šildymo sezonas baigiamas, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių Celsijaus, tačiau daugiabučių gyventojai, surinkę 50 proc. ir papildomai vieną kai mynų balsą, šildymą savo na muose gali atjungti ir anksčiau. „Jeigu šilumos vartotojai, tu rintys teisę nuspręsti dėl savo pa statų šildymo pabaigos, nusprendė baigti šildymą kitu laiku, negu sa vivaldybės nustatyta šildymo sezo no pabaiga, jie arba valdytojas apie savo sprendimą praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per dvi darbo dienas duoda leidimą pastato savininkui, valdytojui ar prižiūrė tojui sprendimą įgyvendinti“, – aiškino savivaldybės atstovai. Šildymas sostinėje įprastai nu traukiamas maždaug balandžio viduryje, tačiau kol kas pavasaris buvo gana šaltas.
vertės. Tad jų bylos bus nagrinėja mos ne Vilniaus teritorinėje mui tinėje, o teisme. „Negalėčiau tiksliai atsakyti, kiek buvo aptikta rūkalų, tačiau jų kiekis buvo toks, kad by lą nagrinėsime ne mes, o teismas. Sunku pasakyti, kas galėjo paska tinti ugniagesius vežti kontra bandą. Gal žmonės tikėjosi, kad oficiali delegacija, tad jos niekas netikrins ar dėmesys bus mažes nis“, – kalbėjo J.Pangonis. Išplatinti pranešimo nesuskubo
Incidentas buvo užfiksuotas ko vo 30 d., tačiau nei Muitinės, nei
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbė jimo departamentas informacijos visuomenei neišplatino. Tiesa, abiejų tarnybų atstovai dienraščio žurnalistus tikino, kad paslapties iš šio įvykio nedaro, o dalis as menų jau yra nubausti ir atleis ti iš darbo. Tarnybiniam tyrimui vadovau jant is Priešgaisr inės aps augos ir gelbėj im o dep artam ento Vi daus tyr imų skyr iaus virš in in kas Giedr ius Bagd on as nes lėpė nusivylimo tokiais kolegų veiks mais, paž em in us iais pareigūn o vardą. „Mano praktikoje tai pirmas atvejis. Daugmaž po trijų savai čių, kai baigsis tarnybinis patik
Polėkio energijos sūpuoklės Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Užupyje esančiame Tibeto skve relyje pakabintos ketverios sūpy nės. Jas jau pamėgo ne tik iš mo kyklos einantys vaikai, bet ir ro mantikai neabejingi jaunuoliai.
Smagu: Tibeto skverelyje ant
medžių pakabintos sūpynės džiugina užupiečius, vilniečius ir miesto svečius. Simono Švitros nuotr.
Balandžio 1-ąją Užupio respubli ka šventė savo nepriklausomybę. Tądien nuo miesto Vilnios atskir toje respublikoje vyko daugybė renginių ir pramogų. Viena jų ne tik užupiečiai, bet ir visi vilniečiai bei miesto svečiai gali džiaugtis iki šiol. Tibeto skverelyje balandžio 1 d. ant medžių buvo pakabintos ketverios sūpynės. „Supiesi ir kuri energiją, lais vo polėkio energiją“, – apie nau ją pramogą sakė menininkas Ma rius Abramavičius. Sūpuoklėmis, pasak užupiečio menininko, visi labai džiaugiasi. Jos galbūt labiau pritaikytos vyres niems, bet čia netrūksta ir vaikų. „Aš labai nustebęs, kaip žmonės džiaugiasi. Kartais vakare eida mas ant sūpuoklių matau sėdin čią porelę, dieną čia supasi vaikai. Toks susižavėjimas! Senamiesty nėra daugiau tokių aikštelių, su kurtų vaikams. O jie besisupdami tokie laimingi“, – apie sūpuokles, kurias pats su malonumu išbandė, kalbėjo M.Abramavičius.
Menininko teigimu, norint pa sisupti, dažnai tenka laukti, kol jos atsilaisvins. Antradienio popietę į Tibeto skverą užsukus dienraščio žurnalistams, sūpynės laisvos bu vo vos keletą minučių. Tuoj pat ant jų prisėdo užsieniečiams draugams miestą aprodančios merginos.
Marius Abramavičius:
Sūpynėmis bus ga lima džiaugtis, kol barbarai nuplėš. Būkite humaniški ir geri, kurkite tei giamą energiją. „Labai smagu, kad padarė. Su puosi pirmą kartą, nors mačiau jau prieš keletą dienų, kad jos čia kabo, tačiau tąkart buvo užimtos“, – sakė Kristina ir pridūrė: – Galėtų mies te daugiau tokių vietų atsirasti, kur atėjęs linksmai praleistum laiką.“ Suptis čia gali visi norintys. Tik, kaip prašė M.Abramavičius, būki te geri – nelaužykite. „Papras tai pasakius, sūpynėmis bus gali ma džiaugtis, kol barbarai nuplėš. Būkite humaniški ir geri, kurkite teigiamą energiją“, – prašė pa šnekovas.
Atpildas: dalis nusižengusių ugniagesių jau atleisti iš darbo, kitų likimas
Žodžius atsiėmė, o Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Buvusį savo pavaduotoją Stanis lovą Šriūbėną „mažu pūstažandžiu šriubuku“ išvadinęs Vilniaus meras Artūras Zuokas netrukus pats išsigando šių savo žodžių.
Praėjusią savaitę portalas diena.lt rašė, kaip sostinės savivaldybės vadovas dėl nekokybiškos Gedimi no prospekto rekonstrukcijos so cialiniame tinkle „Facebook“ ap kaltino buvusį savo pavaduotoją S.Šriūbėną ir jį dar pravardžiavo. Praėjus kelioms dienoms meras vis dėlto suprato pasikarščiavęs ir savo žodžius ištrynė. „Šis mažas pūstažandis šriubu kas daug žalos Vilniui padarė. Ko dėl dabar? Todėl, kad tik po tam tikro laiko išlindo brokas Gedimi no prospekte. Nors praeitoje tary
boje tai jau buvo pastebėta ir buvo galima reikalauti garantijų, bet tas pats veikėjas, būdamas vicemeru, viską blokavo“, – taip į savo profi lio lankytojo klausimą dėl prospek to trinkelių skandalo praėjusią sa vaitę buvo atsakęs meras A.Zuokas, tačiau vėliau įrašą panaikino. Ištrinti savo komentarą merą greičiausiai pastūmėjo ir tai, kad kartu su abiem politikais tuo metu savivaldybėje dirbę žmonės vienas po kito išgirdę prasivardžiavimus prisiminė, jog būtent mero A.Zuoko lieptas S.Šriūbėnas pasirašė doku mentus. Anot jų, būtent A.Zuokas buvo atsakingas už visus savival dybėje priimtus sprendimus. Maža to, dėl tokių mero pareiš kimų užsirūstinęs S.Šriūbėnas su kitu buvusiu sostinės viceme ru Gintautu Babravičiumi šiandien rengia spaudos konferenciją, kurio je aiškins, kad dėl Gedimino pro
3
TrečiADIENIS, balandžio 11, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
dalių – cigaretės rinimas, galėsiu jums papasako ti daug daugiau, tačiau jau dabar priimti kai kurie sprendimai. At
troliuotų, kas dedasi jo grupėje“, – teigė G.Bagdonas. Rašo tarnybinius pasiaiškinimus
Jonas Pangonis:
Gal žmonės tikėjosi, kad oficiali delegaci ja, tad jos niekas ne tikrins ar dėmesys bus mažesnis. leistas Baltarusijoje buvusių ug niagesių komandos vadovas. Pats jis kontrabandos nevežė, tačiau vadovas ir yra tam, kad sukon-
Pas ak G.Bagd on o, kel ionėj e į Baltar us iją dalyvavo kel iol ikos sportininkų grupė. Visi jie dabar kurp ia pas iaišk in im us. Pat ikr i nus ugniagesių pateiktus raštus ir muitinės informaciją kiekvie no žmogaus atveju bus priimtas sprendimas. „Komandą sudarė keliolika žmo nių, bet kiek iš jų vežė kontra bandą, reikės patikrinti. Žmonės rašo labai daug ir plačiai, tačiau tai, ką jie rašo, reikės sutikrinti su tuo, ką pateiks mums muitininkai. Juk žmogus gali sakyti, kad nevežė
cigarečių, tačiau ar nebus taip, kad jo pakelis lemiamu momentu atsi dūrė kaimyno krepšyje. Kai bus nustatyta, kas vežė, manau, bus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Griežčiausia šiuo atveju – atleidi mas. Na, o apie švelniausias, ma nau, nėra prasmės net kalbėti“, – teigė G.Bagdonas. Be tarnybinio patikrinimo, gais rinės sportininkų lauks tokia pa ti procedūra kaip ir kitų kontra bandą stambiu mastu gabenusių asmenų. Jų bylas išnagrinėjęs teis mas paskirs administracines nuo baudas.
Kontrabandos atvejų mažėja Pas ak J.Pangon io, inc ident as su ugn iagesiais yra greič iau išimt is nei taisyklė. Pastar uoju met u Lie tuvos pil ieč ių, gab enanč ių kontrabandą, skaičius mažėja. Nelega liai akciz ines prekes įvežt i bijoma ir dėl sustiprėjusios patikros, ir dėl išaugusių baudų. „Šiuo met u virš ij us iems dviejų pakel ių cig areč ių normą gres ia baud a nuo 500 litų, tad žmonės tikr ai ger ai pamąsto, ar vert a ri zik uot i. Todėl pas tar uoj u met u cig aretes iš Balt ar us ij os per pa sien io pos tus gab en anč ių liet u vių skaič ius gerok ai sum ažėj o. Ties a, neleg al iai įvežt i rūkalų vis dažn iau bando pat ys balt ar us iai“, – teigė J.Pangon is. Rimta problema vis dar išlieka va dinamoji žal ioji zona – sienos ter i torija tarp muitinės postų. Bendras sienos ilg is su rytų kaimyne suda ro bemaž 700 kilometrų.
dar sprendžiamas.
BFL nuotr.
„Su Kal in ingrado srit im i pav yko gan a ger ai įtvirt int i visą sienos ruožą, o su Balt ar us ija tai padar y ti sunk iau. Čia nėra tok ių natūra lių gamtos kliūč ių kaip Nemunas, tad pastar uoju met u pasitaiko ne maž ai atvejų, kai gab en am a tie siog mišk ais ir lauk ais. Aišk u, jei gu būtų daug iau mobil ių grupių, būtų pap rasč iau šiuos asmen is sug audyt i jau Liet uvoj e“, – teigė ter itor inės muit inės virš in ink as.
ar atsiprašė – nežinia spekto rekonstrukcijos visus spren dimus priėmė A.Zuokas. Prospekto renovacija kainavo 102 mln. litų, dar bai vyko 2002–2009 m. Savivaldybės užsakymu atlikta ekspertizė rodo, jog pirmame ruože – nuo Katedros iki Jogailos gatvės – prospekto padėtis po rekonst rukcijos yra patenkinama. Antra me ruože – nuo Jogailos iki Vasario 16-osios gatvės – reikia perklo ti apie 15 proc. trinkelių, o likusio je Gedimino prospekto dalyje iki Žvėryno tilto būtina perkloti 9,5 tūkst. kvadratinių metrų plytelių. Gedimino prospekto rekonst rukcija pradėta ir didžioji dalis dar bų buvo padaryta, kai miestui va dovavo dabartinis sostinės meras, partijos TAIP lyderis A.Zuokas. Jis sostinės mero pareigas ėjo 2000– 2007 m. Vilniaus savivaldybė dėl žalos atlyginimo ketina bylinėtis su vi
somis rekonstrukciją vykdžiusio mis įmonėmis. O Seimo Antikorupcijos komi sija planuoja kreiptis į prokurorus, kad būtų peržiūrėtas ankstesnis jų sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl buvusio savivaldybės įmonės „Vilniaus kapitalinė staty
ba“ atstovo S.Šriūbėno galbūt nu sikalstamų veikų. Jis pasirašė su tartis su darbų rangove bendrove „Luidas“. Komisija taip pat keti na kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad ši atliktų išplėstinį S.Šriūbėno ir jo šeimos narių tur to patikrinimą.
Gėda: atrodo, kad Vilniaus meras A.Zuokas šiek tiek susigėdo negra
žiai parašęs apie savo buvusį pavaduotoją. Gedimino Bartuškos nuotr.
4
treÄ?iADIENIS, balandĹžio 11, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
@b R aNQVR[V\  CVY[VNb` QVR[N•
;2:<8.:.@ Ă Âź76:.@
Ă&#x; ANVX\Z\`V\` QNVYĂ&#x203A;` ZbgVRWĂş Ă&#x; `NcNVaTNYĂ&#x;
SuÂkanÂdĹžioÂta viÂsa ĹĄeiÂma ir priÂversÂti niai skieÂpai nuo paÂsiutÂliÂgÄ&#x2014;s. Taip baiÂgÄ&#x2014;Âsi vieÂnos vil nieÂtÄ&#x2014;s noÂras vaiÂkus praÂdĹžiuÂginÂti nauÂju auÂginÂtiÂniu. Â&#x201E;Â&#x201E;PaÂvoÂjus: speÂciaÂlisÂtai ÄŻspÄ&#x2014;Âja, kad lauÂkiÂniai gyÂvĹŤÂnai ÄŻ naÂmus gaÂli atÂneĹĄÂ
ti ne tik dĹžiaugsÂmo.
ANVX\Z\`V\` QNVYĂ&#x203A;` ZbgVRWbWR cfX`aN[Ă&#x2DC;V\` ]N_\Q\`'
;b\ ZV[V VXV ZNX`V @R]aV[a\W\ QR VZaZRĂ&#x2DC;V\ ZNQN 1b ZNQ\` VZaZRĂ&#x2DC;VNV CNYQ\cĂş _ĂZĂş Y\Of[N`' 9VRabc\` V_ 2b_\]\` ]NcRYQ\ XY\QNV ;RZ\XNZN` Ă&#x;Ă&#x203A;WVZN` aVX `b ONYN[Q V\ ! Q Â CVY[VNb` QVR[NÂ&#x2022; /ĂaV[N ]N_\QfaV YNVX_N aĂ&#x; ObQĂ&#x203A;a\WbV ]_VR Ă&#x;Ă&#x203A;WVZ\ ANVX\Z\`V\` QNVYĂ&#x203A;` ZbgVRWb` ._`R[NY\ T .
VeÂreÂtos RuÂpeiÂkaiÂtÄ&#x2014;s nuoÂtr.
Ĺ eĹĄÂkui naÂmuoÂse neÂpaÂtiÂko EpiÂdeÂmioÂloÂgai VilÂniuÂje neÂseÂniai iĹĄÂtyÂrÄ&#x2014; atÂveÂjÄŻ, kai maÂma, noÂrÄ&#x2014;Âda ma praÂdĹžiuÂginÂti saÂvo vaiÂkus, par neÂĹĄÄ&#x2014; jiems ĹĄeĹĄÂkÄ&#x2026;. GyÂvĹŤÂnas ĹžaisÂlu neÂtaÂpo, prieÂĹĄinÂgai â&#x20AC;&#x201C; suÂkanÂdĹžio jo tÄ&#x2014;ÂtÄŻ, maÂmÄ&#x2026; ir keÂtuÂris vaiÂkus, o vÄ&#x2014;Âliau paÂbÄ&#x2014;Âgo. ToÂdÄ&#x2014;l ĹĄeiÂma, no rÄ&#x2014;ÂdaÂma iĹĄÂvengÂti paÂsiutÂliÂgÄ&#x2014;s, tu rÄ&#x2014;Âjo kreipÂtis ÄŻ meÂdiÂkus ir skieÂpy tis nuo ĹĄios liÂgos. SpeÂciaÂlisÂtai ÄŻspÄ&#x2014;Âja tÄ&#x2014;Âvus neÂpa siÂduoÂti vaiÂkĹł ÄŻkalÂbiÂnÄ&#x2014;ÂjiÂmams ir neÂsiÂneĹĄÂti naÂmo lauÂkiÂniĹł gyÂvĹŤÂnĹł. PraÄ&#x2014;ÂjuÂsiais meÂtais paÂsiÂtaiÂkÄ&#x2014; atÂve jĹł, kai gyÂvenÂtoÂjai nuÂkenÂtÄ&#x2014;Âjo net nuo kiauÂniĹł ar beÂbrĹł. VilÂniaus viÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014;s sveiÂkaÂtos centÂro speÂciaÂlisÂtai suÂsiÂrĹŤÂpiÂnÄ&#x2122; pa staÂruoÂju meÂtu paÂdaĹžÂnÄ&#x2014;ÂjuÂsiais gy vĹŤÂnĹł ÄŻkanÂdiÂmo atÂveÂjais. ArÂtiÂnan tis paÂvaÂsaÂriui ir vis dauÂgiau laiÂko praÂleiÂdĹžiant lauÂke, ĹĄis paÂvoÂjus, taip pat riÂziÂka suÂsiÂrgti paÂsiutÂliÂge gaÂli paÂdiÂdÄ&#x2014;Âti.
VilÂniaus miesÂte 2011 m. ÄŻ asÂmens ir viÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014;s sveiÂkaÂtos prieÂĹžiĹŤÂros ÄŻstaiÂgas dÄ&#x2014;l gyÂvĹŤÂnĹł kÄ&#x2026;sÂtiÂniĹł Ĺžaiz dĹł kreiÂpÄ&#x2014;Âsi 1253 asÂmeÂnys. PerÂnai, kaip ir anksÂtesÂniais meÂtais, dau giauÂsia gyÂvenÂtoÂjus apÂkanÂdĹžioÂjo ĹĄuÂnys â&#x20AC;&#x201C; apie 1000 atÂveÂjĹł. 538 as meÂnys nuÂkenÂtÄ&#x2014;Âjo nuo neÂĹžiÂnoÂmĹł (paÂbÄ&#x2014;ÂguÂsiĹł ir neÂpaÂtikÂrinÂtĹł) gy vĹŤÂnĹł, o nuo ĹžiÂnoÂmĹł saÂvĹł ar ar tiÂmĹł drauÂgĹł bei giÂmiÂnaiÂÄ?iĹł gy vĹŤÂnĹł â&#x20AC;&#x201C; 715 asÂmeÂnĹł. SkieÂpai nuo paÂsiutÂliÂgÄ&#x2014;s 2011 m. skirÂti 786 Vil niaus gyÂvenÂtoÂjams. PrieĹĄ deÂĹĄimtÂmeÂtÄŻ gyÂvĹŤÂnĹł pa siutÂliÂgÄ&#x2014;s atÂveÂjĹł paÂsiÂtaiÂkyÂdaÂvo ge roÂkai daĹžÂniau. Tuo meÂtu buÂvo diagÂnoÂzuoÂjaÂma apie 30 ĹĄios gyÂvĹŤÂ nĹł liÂgos atÂveÂjĹł per meÂtus. TaÂÄ?iau prieĹĄ ĹĄeÂĹĄeÂrius meÂtus, praÂdÄ&#x2014;Âjus vykÂdyÂti gyÂvĹŤÂnĹł vakÂciÂnaÂciÂjÄ&#x2026; (bu vo imuÂniÂzuoÂjaÂmi manÂguÂtai, laÂpÄ&#x2014;s ir kiÂti lauÂkiÂniai gyÂvĹŤÂnai), paÂdÄ&#x2014;Âtis laÂbai paÂgeÂrÄ&#x2014;Âjo.
Vis dÄ&#x2014;lÂto reÂkoÂmenÂduoÂjaÂma bĹŤÂ ti apÂdaiÂriems, nes ne viÂsoÂse ĹĄaÂlyÂse kaiÂmyÂnÄ&#x2014;Âse gyÂvĹŤÂnai nuo paÂsiutÂli gÄ&#x2014;s vakÂciÂnuoÂjaÂmi. UĹžÂsikÂrÄ&#x2014;ÂtÄ&#x2122; pa siutÂliÂge gyÂvĹŤÂnai gaÂli atÂkeÂliauÂti ir ÄŻ mĹŤÂsĹł ĹĄaÂlÄŻ. VilÂniaus viÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014;s sveiÂkaÂtos centÂro speÂciaÂlisÂtai raÂgiÂna neÂpra rasÂti budÂruÂmo ir gyÂvĹŤÂnui ÄŻkanÂdus neÂdelÂsiant kreipÂtis ÄŻ meÂdiÂkus. VD inf.
1253
vilÂnieÂÄ?iai, suÂkanÂdĹžioÂti gyvĹŤnĹł, perÂnai kreiÂpÄ&#x2014;Âsi ÄŻ meÂdiÂkus.
GyÂvĹŤÂno elÂgeÂsys paÂsiÂkeiÂÄ?ia PaÂsiutÂliÂgÄ&#x2014; yra mirÂtiÂna viÂruÂsiÂnÄ&#x2014; liÂga, kuÂria uĹžÂsiÂkreÂÄ?iaÂma paÂsiuÂtuÂsiam gy vĹŤÂnui ÄŻkanÂdus ar apÂlaiÂĹžius suÂĹžaÂloÂtÄ&#x2026; odÄ&#x2026; ir gleiÂviÂnes. NuÂkenÂtÄ&#x2014;Âjus nuo ap kanÂdĹžioÂjiÂmĹł, ĹžaizÂdas reiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł kuo sku biau nuÂplauÂti ĹĄilÂtu vanÂdeÂniu bei mui lu ir deÂzinÂfeÂkuoÂti spiÂriÂtu ar joÂdu. ÄŽkanÂ
diÂmo atÂveÂju bĹŤÂtiÂna neÂdelÂsiant kreip tis ÄŻ saÂvo ĹĄeiÂmos gyÂdyÂtoÂjÄ&#x2026; ir, esant rei kaÂlui, praÂdÄ&#x2014;Âti vakÂciÂnaÂciÂjÄ&#x2026;. LieÂtuÂvoÂje vakÂciÂna nuo paÂsiutÂliÂgÄ&#x2014;s neÂmoÂkaÂma. Kad bĹŤtĹł atÂpaÂĹžinÂtas serÂganÂtis gyÂvĹŤÂ nas, VilÂniaus viÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014;s sveiÂkaÂtos centÂro speÂciaÂlisÂtai priÂmeÂna paÂgrinÂ
diÂnes ĹĄia liÂga serÂganÂÄ?iĹł gyÂvĹŤÂnĹł elÂge sio ypaÂtyÂbes. PaÂsiutÂliÂge uĹžÂsiÂkrÄ&#x2014;ÂtuÂsio gyÂvĹŤÂno poelÂgiai paÂsiÂkeiÂÄ?ia â&#x20AC;&#x201C; jis ima grauĹžÂti neÂvalÂgoÂmus daikÂtus, pulÂti ĹĄei miÂninÂkÄ&#x2026;, bÄ&#x2014;gÂti iĹĄ naÂmĹł, praÂdeÂda biÂjo ti vanÂdens, nuÂstoÂja Ä&#x2014;sÂti, ĹĄuÂnys ima lo ti uĹžÂkiÂmuÂsiu balÂsu.
Ateis ÄŻ pagalbÄ&#x2026; poÂliÂciÂjai GyÂvenÂtoÂjĹł sauÂguÂmÄ&#x2026; dauÂgiaÂbu Ä?iuoÂse naÂmuoÂse ir jĹł kieÂmuoÂse poÂliÂciÂjai uĹžÂtikÂrinÂti paÂdÄ&#x2014;s VilÂniaus dauÂgiaÂbuÂÄ?iĹł naÂmĹł priÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;ÂtoÂjai.
VaÂkar poÂliÂciÂjos rÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014;ÂjĹł paÂĹžyÂmÄ&#x2014;Âji mai ÄŻteikÂti 14 paÂstaÂtĹł prieÂĹžiĹŤÂros va dyÂbiÂninÂkĹł ir jĹł vaÂdoÂvĹł, dirÂbanÂÄ?iĹł bendÂroÂvÄ&#x2014;Âse â&#x20AC;&#x17E;CiÂty SerÂviÂceâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Na mĹł prieÂĹžiĹŤÂros centÂrasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;LazÂdy nĹł bĹŤsÂtasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;KaÂroÂliÂniĹĄÂkiĹł bĹŤsÂtasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;NauÂjaÂmiesÂÄ?io bĹŤsÂtasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;VilkÂpÄ&#x2014;ÂdÄ&#x2014;s bĹŤsÂtasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;AnÂtaÂkalÂnio bĹŤsÂtasâ&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x17E;PoÂliÂciÂjos rÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014;ÂjĹł paÂreiÂga yra talÂkinÂti poÂliÂciÂjai paÂlaiÂkant vieÂĹĄÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; tvarÂkÄ&#x2026;, viÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014;s rimÂtÄŻ, teiÂsÄ&#x2014;t varÂkÄ&#x2026; ir gyÂvenÂtoÂjĹł sauÂguÂmÄ&#x2026;. Ti kiÂmÄ&#x2014;s, kad nauÂji poÂliÂciÂjos rÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014;Âjai akÂtyÂviai ÄŻsiÂtrauks ÄŻ poÂliÂciÂjos rÄ&#x2014; mÄ&#x2014;ÂjĹł veikÂlÄ&#x2026;, ÄŻgyÂvenÂdins teiÂsÄ&#x2014;s pa ŞeiÂdiÂmĹł preÂvenÂciÂjos prieÂmoÂnes ir teiks paÂgalÂbÄ&#x2026; asÂmeÂnims, nuÂken tÄ&#x2014;ÂjuÂsiems nuo nuÂsiÂkalÂtiÂmĹł ar tei sÄ&#x2014;s paÂĹžeiÂdiÂmĹł. PaÂsisÂtengÂsiÂme, kad mĹŤÂsĹł bendÂraÂdarÂbiaÂviÂmas tei sÄ&#x2014;s paÂĹžeiÂdiÂmĹł preÂvenÂciÂjos sriÂty je bĹŤÂtĹł konstÂrukÂtyÂvus, maÂtoÂmas ir nauÂdinÂgas viÂsuoÂmeÂneiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; JevÂgeÂniÂjus LieÂpis, VilÂniaus apÂskri ties vyÂriauÂsioÂjo poÂliÂciÂjos koÂmiÂsaÂ
riaÂto VieÂĹĄoÂsios tvarÂkos valÂdyÂbos PreÂvenÂciÂjos skyÂriaus speÂciaÂlisÂtas. DauÂgiaÂbuÂÄ?iĹł priÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;ÂtoÂjai po liÂciÂjos rÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014;Âjo paÂĹžyÂmÄ&#x2014;ÂjiÂmus ga vo po to, kai daÂlyÂvaÂvo paÂreiÂgĹŤÂnĹł moÂkyÂmuoÂse, kuÂriuoÂse suÂsiÂpaÂĹžiÂno su bauÂdĹžiaÂmoÂsios, adÂmiÂnistÂraÂci nÄ&#x2014;s, ekoÂloÂgiÂnÄ&#x2014;s teiÂsÄ&#x2014;s paÂgrinÂdais, apÂtaÂrÄ&#x2014; daĹžÂniauÂsiai paÂsiÂtaiÂkanÂÄ?ius vieÂĹĄoÂsios tvarÂkos paÂĹžeiÂdiÂmo atÂve jus dauÂgiaÂbuÂÄ?iĹł kieÂmuoÂse, laipÂti nÄ&#x2014;Âse, ĹĄeiÂmyÂniÂniĹł konfÂlikÂtĹł siÂtua ciÂjas ir kiÂtus neÂtiÂpiÂnius gyÂvenÂtoÂjĹł raÂmyÂbÄ&#x2014;s drumsÂtiÂmo atÂveÂjus. MoÂkyÂmuoÂse paÂreiÂgĹŤÂnai ir dau giaÂbuÂÄ?iĹł priÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;ÂtoÂjai disÂkuÂta vo, kaip sprÄ&#x2122;sÂti ÄŻvaiÂrias vieÂĹĄoÂsios tvarÂkos paÂĹžeiÂdiÂmo siÂtuaÂciÂjas, ap taÂrÄ&#x2014; atÂveÂjus, kaÂda deÂrÄ&#x2014;ÂtĹł kreipÂtis paÂgalÂbos ÄŻ poÂliÂciÂjÄ&#x2026;, o kaÂda imÂtis veiksÂmĹł paÂtiems. PoÂliÂciÂjos paÂreiÂgĹŤÂnai ir dauÂgia buÂÄ?ius priÂĹžiĹŤÂrinÂtys speÂciaÂlis tai plaÂnuoÂja nuoÂlat keisÂtis inÂfor maÂciÂja, paÂdÄ&#x2014;ÂsianÂÄ?ia uĹžÂkirsÂti keÂliÄ&#x2026; nuÂsiÂkalÂtiÂmams, vykÂdyÂti bendÂrus suÂsiÂtiÂkiÂmus su gyÂvenÂtoÂjais, leisÂti inÂforÂmaÂciÂnius praÂneÂĹĄiÂmus, bukÂle tus apie daĹžÂniauÂsiai paÂsiÂtaiÂkanÂÄ?ias suÂkÄ?iaÂviÂmo, plÄ&#x2014;ÂĹĄiÂkaÂviÂmo siÂtuaÂciÂ
jas, vykÂdyÂti kiÂtus veiksÂmus, skir tus gyÂvenÂtoÂjĹł sauÂguÂmui, vieÂĹĄaÂjai tvarÂkai diÂdinÂti ir nuÂsiÂkalÂtiÂmĹł pre venÂciÂjai dauÂgiaÂbuÂÄ?iĹł kieÂmuoÂse. VilÂniuÂje poÂliÂciÂja ir dauÂgiaÂbuÂÄ?iĹł priÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;ÂtoÂjai ieĹĄÂkos sprenÂdiÂmĹł, kaip paÂdiÂdinÂti sauÂguÂmÄ&#x2026; PaÂĹĄiÂlai Ä?iĹł, LazÂdyÂnĹł, KaÂroÂliÂniĹĄÂkiĹł, Nau jaÂmiesÂÄ?io, VilkÂpÄ&#x2014;ÂdÄ&#x2014;s, AnÂtaÂkalÂnio raÂjoÂnuoÂse â&#x20AC;&#x201C; juoÂse paÂstaÂtĹł adÂmi nistÂraÂviÂmo paÂslauÂgas teiÂkia po liÂciÂjos greÂtas paÂpilÂdĹžiuÂsios bendÂroÂvÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x17E;Esame socialiai atsakinga ben drovÄ&#x2014;. ÄŽgyvendiname ÄŻvairias ini ciatyvas, skirtas kurti harmoningÄ&#x2026; gyvenimo ir darbo aplinkÄ&#x2026;. Tapo me policijos rÄ&#x2014;mÄ&#x2014;jais, nes siekia me padÄ&#x2014;ti gyventojams ne tik iĹĄÂ sprÄ&#x2122;sti kasdienius su namo admi nistravimu susijusius klausimus, bet ir prisidÄ&#x2014;ti prie jĹł saugumo uĹžtikrinimo. PrieĹĄ penkerius me tus pradÄ&#x2014;jome ÄŻgyvendinti â&#x20AC;&#x17E;Sau gios kaimynystÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; programÄ&#x2026;. Da bar ĹĄiÄ&#x2026; programÄ&#x2026; galÄ&#x2014;sime plÄ&#x2014;s ti dar labiauâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;City Ser viceâ&#x20AC;&#x153; Vilniaus regiono vadovas ArĹŤnas Kubilius. VD inf.
5
trečiADIENIS, balandžio 11, 2012
lietuva
Referendumo idėja skinasi kelią Seimas svarstys grupės parlamentarų teikiamą pasiūlymą šį rudenį su Seimo rinkimais surengti referendumą dėl nau jos atominės elektrinės statybos.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Balsavo dauguma
Už tai, kad toks nutarimo projektas būtų svarstomas Seime, antradie nį balsavo 66 parlamentarai, prieš buvo 26, susilaikė 21 Seimo narys. Prie klausimo dėl referendumo paskelbimo svarstymo Seimas grįš gegužės viduryje. Iki to laiko šį pa siūlymą apsvarstys keli Seimo ko mitetai ir komisijos. Pagrindinis referendumo ini ciatorius, opozicinės Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vid mantas Žiemelis sakė, kad „dau guma Lietuvos gyventojų pritartų atominės elektrinės statybai, jeigu tai užtikrintų realią energetinę ne priklausomybę, jeigu tai būtų eko nomiškai naudinga ir jeigu tai bū tų saugus projektas“. Bet, anot jo, „iki šiol nė į vieną šių klausimų nei visuomenė, nei politikai nėra gavę tinkamų atsakymų“. Pasak V.Žiemelio, naujas pro jektas „neužtikrina atsijungimo nuo politizuotos Rusijos elekt ros energijos rinkos, tai bus labai brangu – ekspertai įspėja apie gali mą atominėje elektrinėje pagamin tos elektros energijos nuostolin gumą“. Suklusti verčia ir Lenkijos pasitraukimas iš projekto. Num atom as statyt i reakto rius kelia klausimų ir dėl šio pro jekto saugumo. Lietuvai siūlomas tas reaktorius, kurio dėl nežinomų priežasčių atsisakė JAV, kurių tėra tik keturi pasaulyje ir trys iš jų už daryti, nedirba. Nors avarijos tiki mybė nedidelė, jos padariniai būtų katastrofiški Lietuvos ekonomi kai ir tautos gyvasčiai, kurios bū
tų palaidotos amžiams“, – kalbė jo V.Žiemelis. Anot politiko, Energetikos minis terijos vadovai iki šiol net nuo Sei mo slepia informaciją apie būsimą atominės elektrinės projektą. „Manau, kad tik tauta ga li nuspręsti, ji yra už ar prieš to kį didžiulį projektą. Konstituci ja nurodo, kad svarbiausius tautos
Vidmantas Žiemelis:
Iki šiol nė į vieną šių klausimų nei visuo menė, nei politikai nė ra gavę tinkamų atsa kymų. gyvenimo klausimus būtina spręs ti referendumu. Atominės elektri nės projektas neabejotinai yra toks klausimas. Tai juk ne kokios dar žinės pastatymas. Tai gigantiškas projektas, kuris kainuos visų me tų valstybės biudžeto išlaidas“, – kalbėjo V.Žiemelis. Kaltino sabotažu
Seimo nariai abejojo, ar tikslinga rengti referendumą dėl naujos ato minės elektrinės statybos, kai su strategine investuotoja bendrove „Hitachi“ jau parafuojama ir pasi rašoma sutartis, numatanti projek to įgyvendinimą. „Ar neatrodysim nesolidžiai, jeigu pasirašom, para fuojam sutartis, o paskui rengiam referendumus, ar toms sutartims pritarti?“ – klausė Seimo narys Al gimantas Dumbrava.
Reikalavimas: atominės elektrinės priešininkai Seime pageidauja, kad šiuo klausimu būtų išsiaiškinta vi
suomenės nuomonė.
Kitas parlamentaras Valdema ras Valkiūnas tiesiai teiravosi refe rendumo iniciatorių, ar šis pasiū lymas nėra „sabotažas, kenkiantis Lietuvos valstybei“. „Aš noriu, kad patys piliečiai nuspręstų, ar reikia tokio projekto. Ką jūs, manote, kad tauta kvaila? Jūs ja nepasitikite?“ – tokiais klausimais pasipiktino V.Žiemelis. „Aš už atominę energetiką. Bent kol kas. Bet, negaudama jokios pa kankamos informacijos apie šį pro jektą, negaliu už jį balsuoti. Todėl manau, kad pati tauta gali apsi spręsti, ar atominė energetika yra naudingiau. Bet viskas priklau so nuo Vyriausybės, ar ji pateiks tautai visą reikiamą informaciją“, – diskusijose kalbėjo Seimo vice pirmininkė, viena Darbo partijos lyderių Virginija Baltraitienė. Referendumui griežtai priešta rauja Tėvynės sąjungos frakcijos
narys, Seimo Atominės energeti kos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas. „Seimas jau priėmė įvai rius įstatymus, kuriuose juodu ant balto įrašyta apie naujos atomi nės elektrinės statybas. Susidaro paradoksali situacija – kai reikėjo priimti tuos įstatymus, konsultuo tis su tauta nereikėjo, o kai jau priė jo lemiamas projekto įgyvendinimo etapas, mes staiga imame konsul tuotis su tauta“, – piktinosi jis. Patariamasis, o ne privalomasis
Seimo nutarimo projekte balsuoti konsultaciniame (patariamajame) referendume siūloma formuluotė: „Pritariu naujos atominės elektri nės statybai Lietuvos Respubliko je“ ir du atsakymų variantai – „už“ bei „prieš“. Referendumas būtų patariama sis, o ne privalomasis. Tai reiškia, kad jeigu jis įvyktų, valdžia, spręs
Gedimino Bartuškos nuotr.
dama dėl atominės elektrinės pro jekto įgyvendinimo, privalėtų tik atsižvelgti į šio referendumo re zultatus. Projektą pateikė daugiau kaip trys dešimtys opozicijos parla mentarų iš Krikščionių, Tvarkos ir teisingumo, Socialdemokratų par tijų frakcijų, taip pat Mišrios Seimo narių grupės. Pasiūlyta referendumą rengti su Seimo rinkimais – spalio 14-ąją. Tačiau Seimo teisininkai atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju sprendimą dėl referendumo paskelbimo derėtų priimti ne anksčiau kaip šių metų liepos viduryje. Tam reikėtų šaukti neeilinę Seimo sesiją arba pratęs ti dabar vykstančią ir birželio 30ąją turinčią baigtis pavasario sesiją. Kai rugsėjį Seimo nariai susirinks į eilinę rudens sesiją, pagal galiojan čius įstatymus bus jau vėlu skelbti referendumą spalio viduryje.
Mažas žingsnis pirmalaikių rinkimų link Stasys Gudavičius Seimas sutiko svarstyti pasiūlymą vasarą rengti pirmalaikius naujojo parlamento rinkimus. Dėl to turėtų būti balsuojama kitą savaitę.
Politika: vakar idėją surengti pir
malaikius Seimo rinkimus palai kė 50 parlamentarų. Gerokai per mažai, kad toks pasiūlymas būtų įgyvendintas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Antradienį Seimo posėdyje buvo pateiktas nutarimo projektas dėl siūlymo šių metų birželio 3 d. su rengti pirmalaikius Seimo rinki mus. Po pateikimo šiam projektui pritarta. Už tai balsavo 50, prieš buvo 12, susilaikė 31 Seimo narys. Po savaitės, antradienį, bus bal suojama dėl šio nutarimo priėmi mo. Jam priimti reikės ne mažiau kaip 85 parlamentarų sutikimo. „Ne kartą girdėjau argumen tų, kad labai ydinga, kai rinkimai vyksta rudenį. Gerai būtų, kad vi si rinkimai vyktų pavasarį. Turime istorinį šansą tai pagaliau įgyven dinti“, – iš Seimo tribūnos kalbė jo nutarimo projekto dėl pirmalai kių rinkimų iniciatorius Žilvinas Šilgalis.
Pasak jo, „Lietuvai ir jos žmo nėms per brangu turėti tokią išsi kvėpusią valdžią dar visą pusmetį“ iki eilinių Seimo rinkimų, kurie tu rėtų įvykti spalio viduryje. Ž.Šilgalis nesutiko su tuo, kad iki birželio 3-iosios liko per mažai lai ko. „Surengti pirmalaikius rinki mus mažų mažiausiai liepos vidu ryje? Nemanau, kad tai būtų gera data, nes tai pats atostogų įkarštis, todėl aiškiai nukentėtų rinkėjų ak tyvumas. Todėl manau, kad suspė tume ir iki birželio 3 d. pasirengti rinkimams, nes dar beveik du mė nesiai. To turėtų pakakti pasireng ti“, – įsitikinęs jis. Su tuo, kad reikia rengti pirmalai kius Seimo rinkimus, sutiko opozi cinės Tvarkos ir teisingumo partijos vienas vadovų Valentinas Mazu ronis: „Kuo dabartinė valdančioji dauguma bus trumpiau valdžioje, tuo bus geriau Lietuvai. Todėl rei kia pritarti šiam projektui.“ Bet valdantieji sakė, kad nereikia skubinti rinkimų, kurie ir taip jau
vyks netrukus. „Jokios Vyriausy bės krizės nėra. Vyriausybė dirba, Seimas irgi. Tikrai būtų nelogiš ka dabar, likus vos keliems mėne siams iki eilinių rinkimų, skelbti pirmalaikius“, – kalbėjo konser vatorius Algis Kazulėnas.
Algis Kazulėnas:
Jokios Vyriausybės krizės nėra. Vyriau sybė dirba, Seimas irgi. Jis priminė, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau šį ketvirtadienį turėtų pasirašyti ir paskelbti dek retą dėl eilinių Seimo rinkimų su rengimo šių metų spalio 14 d. „Teisininkai atkreipė dėmesį, kad mums trūksta laiko. Lieka ge rokai mažiau kaip trys mėnesiai iki
birželio pradžios, todėl Vyriausio ji rinkimų komisija nespės atlikti kai kurių parengiamųjų darbų“, – sakė kitas konservatorius Evaldas Jurkevičius. Liberalų sąjūdžio atstovas Pet ras Auštrevičius pasiūlė Ž.Šilga liui atsistatydinti iš Seimo narių, jeigu nutarimas dėl pirmalaikių Seim o rink im ų neb ūt ų priim tas: „Čia kilo diskusijų, pateik tas pasiūlymas yra rimtas ar ne. Jei Ž.Šilgalis pasakytų, kad at sistatydins iš Seimo narių, jeigu nebus pritarta šiam pasiūlymui, tuomet visi įsitikintume pasiūly mo rimtumu.“ Kelių balsų persvara Seimo nariai sutiko su tuo, kad nutarimo dėl pir malaikių parlamento rinkimų pa skelbimas būtų svarstomas ir dėl jo balsuojama kitą antradienį, ba landžio 17 d. Seimo pirmininkė Ire na Degutienė atsisakė pasinaudoti savo teise siūlyti ypatingos skubos tvarka svarstyti šį projektą tą pat antradienį, t. y. balandžio 10 d.
6
trečiADIENIS, balandžio 11, 2012
nuomonės
Ministras teisinasi krize
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Š
vietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius iš da lies sutinka su Valstybės kontrolės (VK) išsakytomis pasta bomis dėl mokinio krepšelio, tačiau atremia kritiką dėl nepastovumo. Jo teigimu, dažnas koeficientų keitimas buvo nulemtas krizės.
Žinia Lietuvai ir žurnalistams
P
o švent in io savaitgal io ats ipūt us i Liet uva va kar rytą išg irdo stulbi nam ą žin ią: Viln iaus apygardos teismas atvėrė vartus į laisvę žurnal isto Vito Ling io žu dikui Igor iui Achremovui. Teisiniu pož iūr iu ši naujiena – jo kia sensacija. Būdamas nelaisvė je nuteistasis tik syk į buvo baus tas, 16 kartų skatintas už gerą dar bą ir elgesį, pasiž ymi „gera emo cine pusiausv yra“, yra manda gus. Minėto teismo trijų teisėjų koleg ija nusprendė, jog šių arg u ment ų pakanka, kad šiurp aus nusikalt imo, kur iuo norėta Lie tuvą pastūmėt i į krim inal iz uo tos valst yb ės kel ią, vykdytojas atgautų laisvę.
Kas pasikeitė vos per septynis mėnesius, kad I.Achremovas tapo ver tas laisvės? Laukti dienos, kai vienam garsiau sių samdomų žudikų šalyje bus leista grįžti į normalų gyvenimą, buvo visiškai logiška: plyšys ka lėjimo vartuose didėjo žingsnis po žingsnio. Išvengusiam žurna listo nužudymo užsakovo Boriso Dekanidzės likimo – mirties baus mės, kuri Aukščiausiojo Teismo sprendimu tuoj po nuosprendžio buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos, I.Achremovui mūsų Temi dė siuntė vieną dovaną po kitos. Vėliau maksimali nelaisvės baus mė pakeista 25 metais, iš kurių ga liausiai liko 18 su puse. Esama dar išlygos, kad kol kas jis laisvę mato tik tol, kol paiso lygti nio paleidimo sąlygų, tačiau su varžymai, verčiantys nakvoti sa vo namuose, gali būti svarbūs tik absoliučiai laisvam žmogui, o ne gerokai anksčiau iš belangės išė jusiam nuteistajam. Juoba – I.Ach removui, kurio nusikaltimo laikyti eiliniu, net ir praėjus beveik dviem dešimtmečiams nuo šaltakraujiš ko nužudymo, negalima. Virt ual iojoje erdvėje pabirę ko mentarai, kuriais vakar sutikta ži nia apie I.Achremovo paleidimą, – akivaizdus įrodymas, kad vi suomenė gerokai primiršo 1993iųjų spal io įvyk ius. Kai kurie iš šiand ien savo nuo monę akt yv iai reišk iančių tink larašt in ink ų veik iausiai yra per jauni, kad pajėgtų perskaityti tai, kas garsiosios bylos lapuose su rašyta tarp eilučių. Kiti, matyt, jau primiršo V.Ling io laidotuvių procesiją – žmonių mi nią, kur i lėtai slinko per visą Vil nių beveik pakartodama marš rutą, kuriuo į amž ino poilsio vie tą kel iavo Sausio 13-osios aukos. Juk ir 1993-iųjų spal į, lyg iai kaip 1991-ųjų sausį, buvo šauta į laisvę – žodžio laisvę, vieną svarbiausių
remiantis netiksliais dar nebaig to kurti mokinių registro duome nimis. Dėl registre susidubliavusio mokinių skaičiaus ir neteisingai tai kytos metodikos 2012 m. savivaldy bėms suplanuota ir skirta 3,6 mln. li tų daugiau mokinio krepšelio lėšų“, – pabrėžia VK.
dami Vyriausybės sprendimus dar balandį ir tas lėšas perskirstysime toms savivaldybėms, kurioms, ma žėjant mokinių skaičiui, šiuo metu išties reikia pagalbos lėšų trūkumui amortizuoti“, – aiškino G.Stepona vičius. Auditorių teigimu, dažni atvejai, kai savivaldybės mokinio krepše lio lėšas naudoja ne mokinių ugdy mui, o įvairioms ūkio išlaidoms. Lė šos panaudojamos ne pagal paskirtį dėl nepriimtų savivaldybių tary bų sprendimų, lėšų ūkio išlaidoms trūkumo, skirtingo teisės aktų tai kymo. Dėl to savivaldybėms ne pa gal paskirtį panaudotas lėšas tenka sugrąžinti į valstybės biudžetą. „Ten, kur yra akivaizdu, kad ne pagal paskirtį naudojama, yra geras priminimas savivaldybėms, jog rei kia laikytis galiojančių teisės aktų“, – teigė ministras.
Gintaras Steponavičius:
Mokinių sumažėjo ketvirtadaliu
Pasiūlymai – iki birželio sudedamųjų visos tautos laisvės dalių. Tik gaiduką šįkart buvo nu spaudęs ne svet imas, bet, reg is, savas – žmogus, spėjęs pagyven ti laisvoje šalyje. Deja, tą laisvę su pratęs kaip gal imybę tapt i nau juoju okupantu – vienu krimina linio pasaulio atstov ų. Vis dėlto labiausiai stebina ne tautos, bet Temidės amnezija. Visai nesen iai, pernai rugpjūt į, tas pats Vilniaus apygardos teis mas atmetė I.Achremovo advo kato skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nutarties, netenk inusios Vilniaus pataisos namų direktoriaus teik imo lygti nai paleisti nuteistąjį. Nutartis skambėjo taip: „Nuteisto jo atliktos bausmės terminas yra per trumpas, kad paskirtos baus mės tikslai būtų pasiekti, jis nega li būt i tol iau taisomas neizol iuo tas nuo visuomenės.“ Tąkart apygardos teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad nusikaltimą „I.Achremovas padarė veikdamas ne bet kaip, o būtent tyčia. Kėsini mosi dalykas buvo žmogaus gy vybė, nusikaltimas buvo pabaig tas <...>. Nuž udytas žurnal istas ryšium su savo tiesioginiu dar bu, o tuo padaryta ypatinga žala ir neatstatomos pasekmės nužu dytam asmeniui, jo artimiesiems, bendradarbiams ir visuomenei“. Pern ai rugpjūt į teis ėjų koleg i ja skelbė, kad „teismas tur i atsi žvelgt i ne tik į teisėtus nukentė jusiųjų bei jų artimųjų, bet ir į vi suomenės interes us, sul aik yt i nuteistąjį nuo naujų nusikalsta mų veik ų darymo“. „Teismas vertina, kad I.Achremo vas pataisos namuose pakanka mai teig iamai charakter iz uoja mas, tač iau tai nėra pakanka mas pag rindas jo atž vilg iu taiky ti lygtin į paleidimą“, – reziumuo ta rugpjūčio 22 d. paskelbtoje teis mo nutartyje. Tąkart pataisos namų admin ist racija, įvert inusi įvykdyto nusi kalt imo sunk umą, atsiž velgda ma į didelę dar neatl iktos baus mės dal į, net netarpininkavo dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo. Kas pasikeitė vos per sept yn is mėnesius, kad I.Achremovas ta po vertas laisvės? Kažkokiu būdu „atstatytos pasek mės“ nuž udytam asmeniui, jo ar timiesiems, visuomenei? Gal ras tas ypat ingas būdas, kaip „sulai kyt i nuteist ąjį nuo naujų nusi kalstamų veik ų dar ymo“? Kaž kas suteikė nus ikaltėl iams, są mon ingai pasirenkant iems žu dyt i žmones, vis uot inę indul genciją ir per 7 mėnesius žmo gaus gyvybę gerokai palietė ver tybių infl iacija? O gal V.Lingio žudikui pirma lai ko dovanota laisvė norint primin ti žurnalistams, kad Lietuvoje jie vėl yra vieniši kovos už tiesą lau ke? Panašiai kaip 1993-iaisiais. Redakcija
„Vienas nurodomų trūkumų – kad krepšelio metodika buvo dažnai kei čiama. Bet kokiu atveju tai yra fak tas, bet noriu tik priminti, kad pastaruosius trejus metus išgyvenome sunkmetį ir tie pakeitimai buvo da romi tam, kad rastume atsakymus jautriausiais klausimais atitinkamų mokyklų tipų atžvilgiu, kad sunkme čio finansavimo stygius paliestų juos mažiau“, – BNS sakė ministras. Jo teigimu, mokinio krepšelio me todikos tobulinimo planą rengia dar bo grupė. „Tai, kad moksleivio krepšelio metodika yra tobulintinas dalykas, mes pripažįstame, nes per daugiau nei 10 metų gyvavimo matome bū tinybę prisėst ir pasižiūrėt į šį mo delį sistemiškiau, ir šiuo metu dirba darbo grupė, kuri iki birželio 1 d. tu ri pateikti pasiūlymus“, – sakė mi nistras.
Tai, kad moksleivio krepšelio metodika yra tobulintinas daly kas, mes pripažįstame.
Sunku planuoti
VK kritikuoja tai, kad mokinio krep šelio lėšų dydis skaičiuojamas ne pa gal mokinių ugdymui reikalingų lėšų poreikį, ir tai, kad esą per dažnai kei čiami krepšelio koeficientai. „Nors mokinio krepšelio lėšos skiriamos vienam mokiniui ir ke liauja paskui jį, mokykloms sunku iš anksto planuoti savo veiklą dėl daž nai keičiamos šių lėšų skaičiavimo metodikos. Be to, lėšos planuojamos
Pinigai liks švietimui
Ministro teigimu, permokėti pini gai bus perskirstomi, bet liks švie timui. „Tai buvo labiau savivaldybių ne sužiūrėtas duomenų pateikimas ir vaikai atskirais atvejais tuo pat me tu figūravo keliose mokyklose. Ka dangi kalbama apie šiuos metus, mes šią susidubliavusių duome nų problemą išspręsime koreguo
Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, Švietimo ir mokslo mi nisterija turėtų numatyti priemones, kurios skatintų savivaldybes efek tyviai optimizuoti švietimo įstaigų tinklą. Auditoriai ministerijai taip pat rekomendavo tobulinti lėšų ap skaičiavimo metodiką, užtikrinti mokinių registro duomenų patiki mumą, teikti savivaldybėms meto dinę pagalbą. Nuo 2003 m. mokinių skai čius Lietuvoje sumažėjo beveik 150 tūkst., arba ketvirtadaliu, mokinių ugdymui skiriamos lėšos padidėjo 760 mln. litų, arba 72,4 proc. Vidu tiniškai vieno mokinio ugdymui sa vivaldybėse 2012 m. skirta 4,4 tūkst. litų, arba 2,3 karto daugiau negu 2003-iaisiais. VD, BNS inf.
Išeitis – alternatyva „Gazprom“
P
igesnių dujų Lietuva turės, kai bus alternatyva Rusijos kon cernui „Gazprom“. Tai teigia Prezidentės Dalios Grybaus kaitės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas. „Pigesnių dujų turėsime tuomet, kai turėsime alternatyvą dabarti nei tiek ėjai – bendrovei „Gazp rom“. Kaip žin om e, Gazprom“ naudoja tokią pasenusią kainoda rą, siedama ją su naftos kainomis. Dabar daugelyje šal ių – ir Euro poje, ir kitame pasaulyje – sąsajos tarp duj ų ir naftos yra lauž om os. Ypač JAV. Žin om e, kad ten dega lų kainos taip pat kyla kaip ir Lie tuvoje, tač iau gamt in ės dujos ten jau trej us ketver ius met us rekor diškai pigios, keturis penkis kartus
pigesn ės neg u Liet uvoje“, – ant radienį interviu Žinių radijui sakė N.Udrėnas.
Suskystintų dujų ter minalas leis Lietuvoje kurtis dujų rinkai, ne susietai su naftos pro duktais. „Aišku, viena priežasčių yra tai, kad ten (JAV – BNS past.) buvo ras ta skalūnų dujų. Bet ir Lietuvos at veju yra galimybė turėti alternatyvą – tam ir statomas suskystintų du jų terminalas Klaipėdoje“, – pridū rė Prezidentės patarėjas.
Anot jo, suskystintų dujų termina las leis Lietuvoje kurtis dujų rinkai, nesusietai su naftos produktais. Jo teigimu, suskystintų dujų ter minalo projektą įgyvendinanti „Klai pėdos nafta“ šiuo metu ieško gamti nių dujų tiekėjų. „Buvo Azerbaidžane, planuojami vizitai į kitas šalis, ir tikrai yra tiki mybė, kad kai terminalas bus atpluk dytas 2014-ųjų pabaigoje, bus pasi rašytos dujų tiekimo sutartys, tikrai turėsime ir tų pigesnių dujų“, – sa kė N.Udrėnas. Planuojama, kad terminalo pajė gumas bus 2–3 mlrd. kubinių metrų per metus. Pirmaisiais metais tiki masi perpumpuoti apie 1 mlrd. ku binių metrų dujų. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
trečiADIENIS, balandžio 11, 2012
lietuva
Pokalbis paskyrimu nesibaigė Vieną liberalcentristų vadovų Artūrą Me lianą naujuoju vidaus reikalų ministru Prezidentė ketina skirti po to, kai jis bus patikrintas antikorupciniu atžvilgiu.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Komentarų vengė
Antradienį Prezidentė Dalia Gry bauskaitė susitiko su A.Melianu, kurį premjeras Andrius Kubilius pasiūlė skirti naujuoju Vidaus rei kalų ministerijos vadovu. „Su kandidatu valstybės vado vė aptarė problemas vidaus reika lų sistemoje. Galutinį sprendimą dėl jo skyrimo ministru Preziden tė priims po to, kai kandidatas bus patikrintas pagal Korupcijos pre vencijos įstatymą“, – pranešė Pre zidentės atstovė spaudai Daiva Ul binaitė. Pats A.Melianas tvirtino laukiąs Prezidentės apsisprendimo, todėl beveik nekomentavo jokių su vi daus reikalų sistema susijusių ak tualijų. „Detaliau apie planus kal bėsiu, kai bus pasirašytas dekretas. Tikiuosi, kad aprims politinės aistros paskyrus ministrą“, – kalbėjo jis žurnalistams prezidentūroje. A.Melianas neatsakė, kaip įsi vaizduoja Finansinių nusikalti mų tyrimo tarnybos (FNTT) re formą, atsisakė pasakyti nuomonę dėl naujojo FNTT vadovo Kęstu čio Jucevičiaus, kurį dabar vertina Vyriausioji tarnybinės etikos ko misija. „Galbūt daugiau galėčiau pakomentuoti, kai bus pasirašytas dekretas“, – sakė jis. „Jaučiuosi nejaukiai“
Anot politiko, susitikime su Pre zidente nebuvo aptartas buvusių FNTT vadovų sugrąžinimo į dar bą klausimas. „Manau, kad tam yra vienintelis būdas – teisinis“, – tvirtino A.Melianas. Jis pripažino „gal kiek nejaukiai“ jaučiąsis prieš kitą liberalcentris
tą Raimondą Šukį, kuris buvo įvar dijamas kaip vienas realiausių pre tendentų tapti naujuoju vidaus reikalų ministru. „Jį laikau labai geru specialistu. Bet pasirinkimas yra toks, koks yra, ir man, matyt, teks šiame poste dirbti Lietuvos la bui“, – sakė kandidatas. A.Meliano kandidatūrą D.Gry bauskaitei pateikė premjeras A.Ku bilius, susitikęs su ja antradienio rytą. Kandidatą į vidaus reikalų mi nistrus premjerui pasiūlė į val dančiąją koaliciją įeinanti Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). A.Melia nas yra vienas LiCS pirmininko pa vaduotojų. A.Melianas vidaus reikalų mi nistru turėtų būti skiriamas nuo kito pirmadienio, balandžio 16 d.
Algis Čaplikas:
Premjeras prašė kelių kandidatų, aš juos ir pateikiau. O jis paskui pats pasirinko. Gyrė gebėjimus
Praėjusią savaitę kandidatas buvo susitikęs su premjeru A.Kubiliumi. Pastarasis pareiškė pasitikįs A.Me lianu. Rinkdamasis pretendentą į vidaus reikalų ministrus A.Kubi lius nusprendė likus vos pusmečiui iki rinkimų siekti stabilizuoti val dančiąją koaliciją, todėl kandida tūrai neteikė per daug reikšmės. LiCS pirmininkas Algis Čapli kas teigė, kad premjerui buvo pa teiktas ilgas pretendentų sąrašas. „Partija turi daug kandidatų, ga linčių eiti šias pareigas. Mes kan didatūras pateikėme, tikrai bu
Suteiks žavesio? Seimui antradienį pateiktas nutari mo projektas, kuriuo į Etikos ir pro cedūrų komisiją siūlomi Mišrios Seimo narių grupės atstovas And rius Šedžius ir Krikščionių partijos frakcijos atstovė Zita Užlytė.
Jie komisijoje pakeistų Mišrios Sei mo narių grupės atstovą Konstantą Ramelį ir Krikščionių partijos frak cijos atstovę Donaldą Meiželytę. Dėl nutarimo projekto priėmimo planuojama balsuoti ketvirtadienį. Daugiausia prieštaravimų Seimo posėdžių salėje sulaukė A.Šedžiaus kandidatūra, nes jis dėl savo elge sio ne kartą svarstytas komisijoje. Mišrios Seimo narių grupės atsto vai neslepia, kad toks teikimas – protesto akcija prieš pačią Etikos ir procedūrų komisiją, kurios pirmi ninko socialdemokrato Algiman
to Salamakino veikla sako esantys nepatenkinti. „Be A.Šedžiaus, daugiau nie ko nebuvo Mišrioje frakcijoje, kad nediskredituotų Etikos ir procedū rų komisijos?“ – retoriškai klausė komisijos vicepirmininkė konser vatorė Vida Marija Čigriejienė. Konservatorius Arimantas Dum čius atkreipė dėmesį, kad etikos sargai A.Šedžių svarstė aštuonis kartus. „Etikos ir procedūrų komisija įgaus naujo žavesio“, – sakė Tvar kos ir teisingumo partijos atstovas Egidijus Klumbys. Jis taip pat yra šios komisijos na rys, tačiau protestuodamas prieš A.Salamakino darbą Etikos ir pro cedūrų komisijos pirmininko poste komisijos posėdžiuose nedalyvauja. VD, BNS inf.
Tyla: A.Melianas tvirtino laukiąs Prezidentės apsisprendimo, todėl beveik nekomentavo jokių su vidaus rei
kalų sistema susijusių aktualijų.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Dirbo įvairiuose postuose A.Melianas 1982 m. baigė Vilniaus
prekybos technikumą (dabar – Vilniaus kolegija), Vilniaus universitete 1992 m. baigė ekonomikos, 2000 m. – socialinio darbo studijas. 1997 m. buv o išr inkt as Viln iaus miesto savivaldybės tarybos nariu, Socialinių reikalų komiteto pirmi
vo ir daugiau svarstymų. Tai buvo premjero prašymas – jis prašė ke lių kandidatų, aš juos ir pateikiau. O jis paskui pats pasirinko. Mūsų kandidatas pasiryžęs dirbti“, – sa kė A.Čaplikas. Jis gyrė A.Meliano administra cinius gebėjimus ir patirtį dirbant įvairiuose valstybės tarnybos postuose. Vieni liūdi, kiti džiaugiasi
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš čionių demokratų frakcijos seniū nas Jurgis Razma iki šiol premjerui aktyviai siūlė vidaus reikalų mi nistrą rinktis ne iš LiCS kandida tų. Todėl dabar priimtą sprendi mą teikti A.Meliano kandidatūrą J.Razma priėmė be džiaugsmo. „Ši žinia frakcijos narius nuliū dino. Turėjome vilčių, kad gali būti išgirstas nusiteikimas pasiūlyti ki
ninku. 2000–2004 m. buvo Seimo na rys, išrinktas pagal Lietuvos liberalų sąjungos sąrašą. Seime dirbo Sociali nių reikalų ir darbo komitete, 2000– 2001 m. buvo šio komiteto pirminin kas. 2006–2008 m. dirbo Vilniaus apskri ties viršininko pavaduotoju.
tą kandidatą į tas pareigas“, – sa kė J.Razma. Kita vertus, jis pareiškė supran tąs premjero nusiteikimą užtikrinti Vyriausybės ir koalicijos darbo sta bilumą, taip pat „siekį gauti Prezi dentės pritarimą vienam ar kitam teikimui“. „Matyt, tokiomis aplin kybėmis premjeras nerado erdvės ryžtis svarstyti mūsų siūlymą. To dėl gerbsime šį jo apsisprendimą ir palinkėsime sėkmės naujajam mi nistrui“, – kalbėjo politikas. Valdančiojo Liberalų sąjūdžio lyderis, susisiekimo ministras Eli gijus Masiulis teigiamai įvertino premjero A.Kubilius sprendimą į vidaus reikalų ministro postą teikti liberalcentristą A.Melianą. „Visąlaik kartoju, kad vidaus rei kalų ministro pozicija šioje koali cijoje pagal šiuo metu esančią su tartį priklauso liberalcentristams.
Buvo Lietuvos liberalų sąjungos na
rys nuo pat jos įkūrimo dienos. Susijun gus Lietuvos liberalų, Lietuvos centro ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungoms, tapo LiCS valdybos nariu. A.Melianas dabartiniame Seime yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pir mininko pavaduotojas.
Todėl teigiamai vertinu premjero apsisprendimą teikti LiCS pasiū lytą kandidatą“, – antradienį žur nalistams Seime sakė E.Masiulis. Jis neabejojo A.Meliano gebė jimu tinkamai eiti Vidaus reikalų ministerijos vadovo pareigas. „Pa žįstu jį ne vienus metus. Jis turi su kaupęs nemažai patirties. Manau, kad per likusį pusmetį yra pajėgus susitvarkyti su tais iššūkiais, kurie kyla vidaus reikalų sistemoje“, – teigė E.Masiulis. Vidaus reikalų ministerijos va dovo postas tapo laisvas iš jo pa sitraukus liberalcentristui Rai mundui Palaičiui, kuris sulaukė konservatorių kritikos dėl Finan sinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo. Pagal Konstituciją ministrus ski ria ir atleidžia prezidentas ministro pirmininko teikimu.
8
trečiADIENIS, balandžio 11, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2594 DB svaras sterlingų 1 4,1865 JAV doleris 1 2,6368 Kanados doleris 1 2,6453 Latvijos latas 1 4,9351 Lenkijos zlotas 10 8,2635 Norvegijos krona 10 4,5528 Rusijos rublis 100 8,8909 Šveicarijos frankas 1 2,8738
pokytis
+0,0491 % –0,0955 % –0,2006 % –0,5975 % +0,0243 % –0,5488 % –0,3284 % –0,8188 % –0,0174 %
Imasi naujos pensijų reformos Seimas priėmė svarstyti įstatymų pataisas, numatančias naują pen sijų sistemos reformą. Pakeitimai Seime bus svarstomi gegužės pa baigoje.
Pakeitimai leidžia ateityje pensijų kaupimo dalyviams nevaržomai ap sispręsti, kaip ir kur jie norės kaup ti pensiją senatvei, kiek laiko galės dalyvauti privačiame pensijų fonde ir jį keisti, taip pat keisti investavi mo kryptis. Taip pat siūloma suma žinti administracinę naštą, kai ne tenkama pensijos dalies dėl fondų taikomų administravimo mokesčių. Gyventojams siekiama sudaryta ga limybę patiems mokėti papildomas įmokas ir papildomai būti skatina miems iš valstybės biudžeto. Pirmiausia siūloma mažinti at skaitymus nuo įmokų ir turto, pa mažu visiškai atsisakant atskaitymo nuo įmokų: 2013 m. jie būtų 2 proc., o vėliau kasmet mažėtų po 0,5 pro centinio punkto iki nulio. Šiuo metu leidžiamas maksimalus atskaitymo nuo įmokos dydis – iki 10 proc., rea liai rinkoje taikomas – iki 3 proc. „Sodros“ pervedimus į antros pakopos pensijų fondus, kurie nuo šių metų pradžios yra sumažin ti iki 1,5 proc., o kitąmet bus pa didinti iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios siūloma vėl sumažinti iki 2 proc., o nuo 2020 m. – padidin ti iki 3,5 proc. Siūloma, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. į pensijų fondus asmuo mokė tų papildomą 1 proc. dydžio kaupia mąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gautų papildomą skatinamąją įmo ką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2016 m. papildomos asmens lėšomis mo kamos įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, pa pildomos iš valstybės biudžeto mo kamos įmokos dydis – 2 proc. vidu tinio šalies darbo užmokesčio. 2013-ųjų sausį–rugsėjį žmonės turėtų galimybę pasirinkti, kokio je sistemoje – privačioje ar valsty bės – jie kaups būsimai pensijai. Jeigu dėl pensijų kaupimo finan savimo sistemos keitimo gyven tojai nebenorėtų dalyvauti antros pakopos pensijų fondų veikloje, jie iki 2014-ųjų pradžios galėtų grįžti pensijos kaupti tik „Sodroje“. Iš viso pensijas privačiuose pen sijų fonduose, vasario pabaigos duomenimis, kaupė beveik 1,06 mln. gyventojų. BNS, VD inf.
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,03
4,70
2,39
„Kvistija“
4,95
4,64
2,32
„Vakoil“
5,01
4,64
2,36
„Brent“ nafta
–1,15 %
Lietuvoje kovą užfiksuota 1 proc. mėne sio infliacija. Vartojimo kainos šalyje di dėja trečią mėnesį iš eilės. Lietuvos sta tistikos departamento duomenimis, ko vą bendrajam vartotojų kainų mėnesio pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 5,4 proc. padidėjusios drabužių ir avalynės, 1,1 proc. – maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, 1,2 proc. – transporto prekių ir paslaugų kainos.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
+0,21 %
Infliacija šoktelėjo
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
+0,23 %
101,60 dol. už 1 brl. 121,30 dol. už 1 brl.
86,7 mlrd. litų
praėjusių metų pabaigoje siekė Lietuvos namų ūkių turtas.
Kitą savaitę Gardi ne vyks jau aštun tasis Lietuvos ir Bal tarusijos ekonomi kos forumas, ku riame, be dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo, ypač daug dėmesio ke tinama skirti logis tikai ir energeti kai.
Pastangos: Lietuvos ir Baltarusijos ekonominį bendradarbiavimą kasmet bandoma stiprinti per forumą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Kaimynų rinka įsuka ir lietuvius Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Lietuvos ir Baltarusijos ekonomi nis bendradarbiavimas nuosek liai stiprinamas nuo 2005 m., kai Klaipėdoje buvo suorganizuotas pirmasis abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo forumas. Pasak Baltarusijos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietu voje ir Suomijoje Vladimiro Draži no, po kiekvieno ekonomikos fo rumo būna tam tikras teigiamas impulsas. Pavyzdžiui, 2006 m. įvykęs forumas davė impulsą kro viniams gabenti. Tuomet per Klai pėdos jūrų uostą buvo gabenama vos 250–500 tūkst. tonų krovi nių, o pernai vien Baltarusijos ka lio bendrovė „Belkalij“ per Lietuvą išvežė 6,5 mln. tonų trąšų. Iš viso pernai per Klaipėdos jūrų uostą išgabenta 30,5 mln. tonų baltaru siškų krovinių, kurių bendra vertė siekė apie 1,5 mlrd. litų. V.Dražino teigimu, artimiausiu metu krovi
nių kiekį Baltarusija ketina didinti 45 proc. Teigiama, kad po 2010 m. ekonomikos forumo įvyko Lietu vos investicijų Baltarusijoje pro veržis. Ambasadoriaus V.Dražino turimais duomenimis, per dešimt metų Lietuvos investuotojai Bal tarusijoje investavo apie 400 mln. litų, o, atlikus tam tikrus pakeiti mus, vien 2011-aisiais investuota apie 38 mln. litų. „Nė vienas lietu vių investuotas centas Baltarusi joje neprapuolė“, – pabrėžė Balta rusijos ambasadorius Lietuvoje. V.Dražinas apsidžiaugė, kad lie tuvių investicijos Baltarusijoje skatina šalies eksportą. Skaičiuo jama, kad vien dėl bendrovės „Va karų medienos grupė“ statomų medienos fabrikų Magiliovo lais vojoje ekonominėje zonoje pradė jus gaminti produkciją Baltarusijos eksportas išaugs 390–520 mln. li tų per metus. Ambasadoriaus tei gimu, šiuo metu baltarusiškos produkcijos eksportas siekia 6,9 mlrd. litų, artimiausiu metu jį pla
nuojama padidinti dvigubai. To dėl šiemet vyksiančiame Lietuvos ir Baltarusijos ekonominio bend radarbiavimo forume, V.Dražino teigimu, tikimasi sustiprinti šalių bendradarbiavimą transporto ir lo gistikos srityje. „Labai svarbu to liau plėtoti Lietuvos ir Baltarusijos prekybos ryšius, o šiuo metu tampa aktualu didinti logistikos paslaugų galimybes. Lietuva šioje srityje yra labai stipri“, – pabrėžė jis. Kita nauja forumo tema – ener getika. V.Dražino teigimu, inves ticijomis Baltarusijoje yra labai susidomėję suomiai, kuriuos pir miausia traukia didelės neišnau dotos biokuro gamybos ir panau dojimo galimybės. Teigiama, kad šioje srityje mezgasi trišalis Lie tuvos, Baltarusijos ir Suomijos bendradarbiavimas. Planuojama, kad balandžio 19 ir 20 d. Gardine dalyvaus apie 150 Lietuvos, Baltarusijos bei Suomi jos įmonių ir valdžios institucijų atstovų.
Komentarai Aurelijus Ušeckas Lietuvos pramon in ink ų konfederacijos Užsien io ryšių departamento direktor ius
L
ietuvos ir Baltarusijos ekono mikos forumas – tai tam tikra platforma verslui prisistaty ti, susitikti, pabendrauti tar pusavyje ir su valdžios atstovais. Kasmet forume dalyvauja tam tikras skaičius nuolat in ių dalyv ių iš Liet u vos, kur ie jau ne vienus met us dirba Baltarusijoje. Tačiau did žią dal į vers lin ink ų sudaro tie, kur ie dar tik ket i na žengti į Baltarusijos rinką. Pastebi me, kad šiemet susidomėjusių naujų dalyvių daugiau. Su kuo tai susiję, pa sak yt i sunk u, tačiau akivaizdu, kad Liet uvos versl in inkai dom isi verslo gal imyb ėm is šalyje kaimynėje, kur tikrai yra lab ai daug neišn audot ų gal imybių.
Ruslanas Faturovas Asociacijos „Lietuvos ekonom in io ir prek ybin io bendradarbiav imo su Baltar usijos Respubl ika verslo tar yba“ vykdomasis direktor ius
Dvišaliai ekonominiai santykiai 2011 m. skaičiais
3 1,4 297 T
mlrd. litų
mlrd. litų
mln. litų
siekė prekybos apimtis.
siekė paslaugų pardavimas.
investavo Lietuvos investuotojai.
ai neįpareigojantis forumas, per kur į verslininkams la bai naud inga susit ikt i, ap sikeist i savo pat irt imi, už megzti bendradarbiavimą. Forumas naudingas ir tuo, kad jame dalyvauja šal ių vald žios atstovai, iš kurių verslininkams labai svarbu iš girst i apie vykdomą pol it iką, šal ių prioritetus. Kasmet juntamas vis di desnis susidomėjimas forumu, o tai rodo, kad Baltarusija yra vis atvires nė investicijoms iš Lietuvos.
9
trečiADIENIS, balandžio 11, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
sostinėje žuvo karys
Vilnioje rasta skenduolė
Pirmadienio rytą Vilniuje iškri tęs iš devinto aukšto žuvo me chanizuotosios pėstininkų bri gados „Geležinis Vilkas“ Lie tuvos didžiojo kunigaikščio Al girdo mechanizuotojo pėsti ninkų bataliono Sunkiosios ginkluotės kuopos Prieštanki nio būrio operatorius vyresny sis eilinis M.G., gimęs 1981 m.
Vilnios upėje ties Vilniumi rasta skenduolė. Pirmadie nį 14.49 val. gautas praneši mas, kad ties Pergalės gatve Vilnios upėje pastebėtas už šakų užkibęs kūnas. Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Iš Vilnios upės ištrauktas moters lavo nas perduotas policijai.
Klasta: bendrovės vadovas tyčia nuslėpė sandorius ir nesumokėjo privalomo 15 proc. gyventojų pajamų
mokesčio.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Nuslėpti nepavyko Prieš teismą stos buvęs Vilniaus bendrovės direktorius M.V., kaltinamas tarnybos pareigų neatlikimu ir už įsigytą nekilnoja mąjį turtą nesumokėjęs daugiau nei 3,7 mln. litų mokesčių. Finansinių nusikaltimų tyrimo tar nybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba su Vilniaus miesto apy linkės prokuratūra baigė ikiteis minį tyrimą. Nustatyta, kad Vilniuje veikian ti bendrovė, atstovaujama direkto riaus M.V., su dviem fiziniais as menimis 2006 m. sudarė opciono sutartį dėl nekilnojamojo turto ob jektų, esančių Vilniuje, įsigijimo už daugiau kaip 25 mln. litų. 2007 m. įvyko opciono sutarty je numatytas pirkimo ir pardavi mo sandoris, pagal kurį bendrovė iš dviejų fizinių asmenų įsigijo ne kilnojamąjį turtą ir už jį per kelis kartus sumokėjo pardavėjams visą
sutartyje nurodytą įsigijimo sumą – 25,09 mln. litų. FNTT tyrėjai atskleidė, kad, bendrovei įsigijus turtą, jos direk torius M.V., žinodamas, jog priva lo organizuoti gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos užpildymą ir pateikimą Valstybinei mokes čių inspekcijai, to tyčia nepadarė ir nesumokėjo privalomo 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Apskaičiuota, kad bendrovė 2007 m. nesumokėjo daugiau nei 3,7 mln. litų mokesčių. Be to, išaiškinta, kad bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sutartį nuo 2006-ųjų tvarkė specializuota buhalterinės apskaitos įmonė, kuri
nebuvo informuota, kad įsigytas ke lių dešimčių milijonų litų vertės tur tas ir privaloma deklaruoti bei su mokėti gyventojų pajamų mokestį. Per ikiteisminį tyrimą Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė dau giau nei 3,7 mln. litų vertės civili nį ieškinį. Siekiant užtikrinti civilinio ieški nio įvykdymą, Vilniaus miesto apy linkės prokuratūros prokurorės nuta rimu įtariamojo turtui skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Bend ra apriboto turto vertė – apie 600 tūkst. litų. Baudžiamoji byla su kal tinamuoju aktu perduota Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.
I.Achremovui atvėrė kalėjimo vartus Po 18 metų, praleistų kalėjime dėl žurnalisto Vito Lingio nužudy mo, į laisvę paleistas Igoris Ach removas. Vakar priešpiet jis išvy ko iš Vilniaus pataisos namų. „Jaučiuosi normaliai“
I.Achremovas su žurnalistais, su sirinkusiais prie pataisos namų, daug nebendravo. „Normaliai“, – paklaustas, kaip jaučiasi, tepa sakė vyras. Nužudyto žurnalisto brolis Audrius Lingys portalui diena.lt sakė nenorintis komentuoti teis mo sprendimo suteikti I.Achre movui laisvę. Paklaustas, kaip vertina situaciją, pašnekovas te pasakė: „Blogai.“ Nuteistasis įpareigotas regist ruotis pataisos įstaigoje, būti na muose nuo 22 iki 6 val., išsky rus atvejus, susijusius su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms. I.Achremovas yra pranešęs, jog, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, apsi gyvens pas tėvus Vilniuje. Posėdyje nedalyvavo
Vilniaus apygardos teismo tri jų teisėjų kolegija neskundžiama nutartimi vakar nusprendė, kad „egzistuoja visos sąlygos“ lygti nai paleisti I.Achremovą. Teismas atkreipė dėmesį, kad, būdamas už grotų, jis tik vieną kartą buvo baustas, 16 kartų ska tintas už gerą darbą ir elgesį, pa sižymi „gera emocine pusiausvy ra“, yra mandagus. Teismas paskelbė, kad, esant menkiausiam pažeidimui, lygti nis paleidimas gali būti panaikin tas ir nuteistasis gali būti grąžin tas į įkalinimo įstaigą. Teismo nutartį antradienį iš klausė tik I.Achremovo advoka tas, pats nuteistasis posėdyje ne dalyvavo.
Laisvės siekė ne kartą
Buvęs nusikalstamo susivieniji mo „Vilniaus brigada“ narys yra ne kartą siekęs būti lygtinai pa leistas, tačiau jo prašymai būdavo atmetami. Pastarąjį kartą I.Ach removas į laisvę nesėkmingai bandė išeiti pernai rugpjūtį. I.Achremovas įkalinimo įstai gose praleido 18 metų, 5 mėnesius ir 20 dienų. Jam buvo likę kalėti 6 metai, 6 mėnesiai ir 11 dienų. Jis sulaikytas ir suimtas 1993-iųjų spalio 21 d. ir nuo tada buvo lai komas nelaisvėje. Dienraščio „Respublika“ žur nal istas V.Ling ys nuž udytas 1993 m. spalio 12 d. Vilniuje.
Teismas paskelbė, kad, esant menkiau siam pažeidimui, lygtinis paleidimas gali būti panaikintas. Už nus ikalt im ą 1994-ųjų lapkritį nuteisti „Vilniaus briga dos“ vadeiva Borisas Dekanidzė ir trys jo parankiniai – I.Achre movas, Viačeslavas Slavickis ir Borisas Bobičenka. B.Dekani dzei 1995 m. įvykdyta išimtinė mirties bausmė, o V.Slavickis ir B.Bobičenka pataisos namuose atliko teismo skirtą bausmę ir dabar yra laisvėje. I.Achrem ov ui buvo skirta mirties bausmė, tačiau tuo pa čiu nuosprendžiu ji pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos gal vos. 2004-ais iais veikos per kvalifikuotos pagal naujojo Bau džiamojo kodekso straipsnius ir vilniečiui skirta 25 metų laisvės atėmimo bausmė. VD, BNS inf.
VD, BNS inf.
Gruzinų kelionė nutrūko Pirmadienio naktį Šalčininkų ra jone Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sulaikė du Gruzi jos piliečius, neteisėtai perėjusius valstybės sieną iš Baltarusijos į Lie tuvą.
Kelias: į Lietuvą gruzinai mėgi
no patekti iš Baltarusijos terito rijos. Gedimino Bartuškos nuotr.
Kaip teigiama VSAT pranešime, pažeidėjus pasieniečiai pastebėjo ir sulaikė naudodamiesi staciona ria sienos stebėjimo įranga bei ne šiojamais naktinio matymo žiūro nais. Du įtartini vyrai pastebėti ties Šalčininkų rajono Pamūrinės kai mu. Šie draudžiamoje vietoje ne teisėtai įėjo į Lietuvos teritoriją ir pajudėjo į šalies gilumą. Į įvykio vietą nedelsdamas išvyko ekipa žas su tarnybiniu šunimi.
Pasieniečiai tamsoje termovizo rine kamera darsyk apžiūrėjo vie tovę ties Pamūrinės kaimu ir už maždaug 400 metrų nuo sienos abu pažeidėjus sulaikė. Netrukus paaiškėjo, kad įtartini keliautojai yra gruzinai. Vyrai pa reigūnams pateikė 23 ir 36 metų Gruzijos piliečiams išduotus pa sus. Kelionės dokumentuose ne buvo galiojančių vizų, suteikiančių teisę užsieniečiams legaliai atvykti į Šengeno erdvę. Apie gruzinų sulaikymą VSAT Varėnos rinktinės pareigūnai pra nešė kolegoms Baltarusijoje. Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Abu užsieniečiai uždaryti į areštinę. VD, BNS inf.
Išleido: teisėjų kolegija nusprendė, kad „egzistuoja visos sąlygos“
paleisti I.Achremovą. Vakar jis išėjo iš įkalinimo įstaigos.
Simono Švitros nuotr.
10
trečiadienis, balandžio 11, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Stipruolių tikslas – olimpiniai kelialapiai Turk ij oj e pras id ėj o Eur op os sunkiosios atletikos čempiona tas, kuriame tarp 275 atletų iš 36 valstybių yra ir aštuoni Lietuvos sportininkai.
Vakar jėgas svorio kategorijoje iki 48 kg išmėginusi vienintelė Lie tuvos moteris šiose pirmenybė se 21-erių metų Aleksandra Ste panova išrovė 62 kg sveriančią štangą, išstūmė 81 kg ir, dviko vėje surinkusi 143 kg, užėmė 11ąją vietą tarp 16 dalyvių. Europos čempione tapo len kė Marzena Karpinska (187 kg, 85+102), sidabras atiteko tur kei Nurdan Karagoz (177 kg, 77+100), bronza – Silvijai An gelovai (175 kg, 78+97) iš Azer baidžano. „Džiaugiuosi Aleksandros de biutu. Viena jauniausių šios svo rio kategorijos dalyvių susitvarkė su jauduliu, užėmė aukštą vienuo liktąją vietą ir, tikiuosi, kad kito se varžybose tikrai kils aukščiau“, – A.Stepanovos pasirodymą nau jienų agentūrai BNS pakomentavo Lietuvos sunkiosios atletikos fe deracijos (LSAF) viceprezidentas Bronius Vyšniauskas. Penktadienį čempionate star tuos Donatas Anuškevičius ir
Marius Mickevičius (abu – iki 85 kg) bei Žygimantas Stanulis (iki 94 kg), šeštadienį – 2009-ųjų ir 2010-ųjų Europos bei 2010-ųjų pasaulio jaunimo čempionas, 2011-ųjų Europos čempiona to bronzos medalio laimėtojas ir pasaulio studentų universiados vicečempionas Aurimas Didžba lis (iki 94 kg) ir Egidijus Remėza bei Ramūnas Vyšniauskas (abu – iki 105 kg), sekmadienį – Vincas Šlevinskis (daugiau nei 105 kg). Kelialapių į Londono olimpia dą Lietuvos sunkiaatlečiai gali ti kėtis tik tuo atveju, jeigu koman dų įskaitoje mūsų rinktinė užims 1–6 vietas, neskaičiuojant vals tybių, kurių sportininkai jau pa teko į žaidynes per 2010 ir 2011 m. pasaulio čempionatus. VD, BNS inf.
8
Lietuvos sunkiaatlečiai dalyvauja Europos čempionate.
Griūtis: A.Trebaitei nepasisekė daugiakovės varžybose.
Treke pasigedo Fortūnos palankumo Iš Australijoje vykusio pasaulio dviračių treko čempionato grį žęs vyriausiasis rinktinės treneris Antanas Jakimavičius teigė, kad šie metai kol kas nesėkmingi ne dėl sportininkių nepasi rengimo, o dėl Fortūnos nepalankumo. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Žvaigždė: A.Didžbalis – didžiausia Lietuvos sunkiosios atletikos
viltis.
Vytauto Petriko nuotr.
Toli nuo prizininkų Ispanijoje surengtame Lotynų Amerikos šokių Europos čem pionate Lietuvos atstovai buvo toli nuo prizininkų.
Mūsų šaliai atstovavo Vilniaus šo kėjai – „Ratuto“ klubo bei Gim nastikos sporto mokyklos auklė tiniai Jokūbas Venckus ir Jomantė Dapkevičiūtė, taip pat Antonas Puzravinas ir Ala Karpenko. Šiemet Lietuvos čempionate J.Venckus ir J.Dapkevičiūtė iško vojo aukso medalius, A.Puzravi nas ir A.Karpenko – bronzos.
Deja, Europ os čemp ion a te mūsiškiai nieko nenustebi no: Jokūbas ir Jomantė su bul garais Konstant in u Tod orov u ir Andra Linte pasidalijo 35–36 vietas, o Antonas ir Ala užėmė 54-ąją vietą. Sėkmė lydėjo Italijos atstovus Aniello Langellą ir Kristiną Mo šenską. Sidabro medalius iškovo jo Rusijos pora Andrejus Zaicevas ir Ana Kuzminskaja, bronzos – Danijos duetas Martino Zanibel lato ir Michelle Abildtrup. VD inf.
universalsports.com nuotr.
„Šiek tiek nusivylėme dėl kelialapių į olimpines žaidynes, nes pagerino me rezultatą komandų lenktynė se, tačiau tai mums neatvėrė kelio į Londoną, – kalbėjo A.Jakimavičius. – Dešimt komandų pateko į olim piadą, o mes likome vienuoliktoje vietoje. Pritrūko taškų.“ Treneris pabrėžė, kad nusivy lė ir moterų daugiakovės rezulta tais, tačiau sportininkės dėl to ne kaltino. „Juokavome, kad gal kas buvo specialias mišias užsakęs – griūtis ir mūsų Aušrinė Trebaitė susilaužė raktikaulį, – sakė treneris. – Tuo met džiaugėmės tik Simonos Kru peckaitės sidabro medaliu. Galėjo, žinoma, būti ir auksas, jei ne arbit rai. Spėjame, kad olimpinėse žai dynėse bus tam tikrų teisėjavimo niuansų.“ A.Jakimavičiaus nuomone, tei sėjai, pirmiausia iš Didžiosios Bri tanijos, ne kartą nepastebėjo kitų sportininkių prasižengimų, tačiau buvo negailestingi S.Krupeckaitei.
„Tai ne tragedija. Mūsų dvirati ninkės rimtai ruošėsi čempionatui.
Antanas Jakimavičius:
Galėjo, žinoma, bū ti ir auksas, jei ne ar bitrai. Spėjame, kad olimpinėse žaidynė se bus tam tikrų tei sėjavimo niuansų.
Aušrinės nesėkmė – ne pasirengi mo rezultatas, – teigė A.Jakimavi
čius. – Dabar reikia pailsėti, po to vyksime į Italiją, pradėsime ruoš tis Europos čempionatui, kuris vyks Panevėžyje. Gal ten iškovosi me daugiau medalių.“ A.Trebaitė, paklausta, kas jai at sitiko treke, nusišypsojo ir pri minė, kad kiekviena dviratininkė prieš varžybas žino, jog egzistuo ja griūties tikimybė. „Važiuojame ne po vieną, o gru pe. Kai kovojame dėl geresnės po zicijos, visko pasitaiko. Ne visada sugebame numatyti, kas mūsų lau kia. Kartais būna griūčių, po kurių galima atsistoti, sėsti ant dviračio ir tęsti kovą, o kartais būna kitaip“, – sakė A.Trebaitė. Medikai diagnozavo, kad mergi nai skilo raktikaulis. „Ši trauma dviračių sporto pa saulyje nėra labai reta. Skausmas buvo didelis, patyriau šoką. Sup ratau, kad negalėsiu laikyti vairo dinamiškose ir greitose lenktynė se, todėl teko keliauti į ligoninę, – pasakojo sportininkė. – Apmaudas dėl prarasto olimpinio kelialapio apėmė ne iškart, bet buvo toks pat, kaip ir fizinis skausmas.“
Dėl aukso vilnietės susikaus su kaunietėmis Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionato finale iki trijų pergalių kovos Kauno „VIČI-Ais čių“ ir Vilniaus „Kibirkšties-TichėsIKI“ komandos.
Tai paaiškėjo vakar po antrųjų „Kibirkšties-Tichės-IKI“ ir Šiau lių „Rūtos“ pusfinalio rungtynių, kurias 88:51 (20:17, 29:15, 14:13, 25:6) laimėjo vilnietės. Nugalė tojoms Kristina Vengrytė pelnė
31 tašką, Gintarė Petronytė – 18 ir atkovojo 23 kamuolius. Šiaulie čių gretose pasižymėjo Lidija Pa nasiuk – 15 taškų ir 5 atkovoti ka muoliai. Sostinės atstovės buvo stipres nės ir per pirmąją dvikovą – 78:58 (13:6, 20:20, 23:14, 22:18). „Ki birkšties-Tichės-IKI“ komanda – šio LMKL sezono debiutantė. „VIČI-Aistės“ pusfinalyje 69:54 (25:6, 14:17, 11:17, 19:14) ir 69:59
(21:11, 13:20, 19:13, 16:15) elimina vo Kauno rajono „Sirenas“. „Rūtos“ ir „Sirenų“ krepšinin kės varžysis dėl LMKL čempiona to bronzos medalių. Anksčiau iš kovos dėl apdova nojimų pasitraukė 2011-ųjų prizi ninkės – vicečempionė Klaipėdos „Lemminkainen“ ekipa ir bronzos medalių laimėtojos Kauno „LKKAAistės“. VD inf.
11
trečiadienis, balandžio 11, 2012
sportas
Finalo turnyras – atlygis už charakterį Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezo nas antrus metus iš eilės finišuos Garlia vos sporto centre – balandžio 14 ir 15 d. šio je arenoje vyks finalo ketverto turnyras.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Pirmajame pusfinalyje Kauno „Žal girio-Sabonio krepšinio centro“ ekipa susigrums su atkrintamo siose varžybose sensacijų patei kusiais Vilniaus „Statybos“ krep šininkais, o dėl antrojo kelialapio į finalą Kauno „LKKA-Atletas“ ko vos su Klaipėdos „Nafta-Univer sitetu“. Finalo ketverto organizatoriai žada įspūdingą NKL čempiona to finišą. Pirmąją varžybų dieną tarp pusfinalio mačų bus sureng tos draugiškos rungtynės, kuriose jėgas pasitikrins jauniausių NKL ekipų narių ir žinomų Lietuvos vi suomenės veikėjų komandos. Fi nalų dieną tarp rungtynių dėl tre čiosios vietos ir aukso medalių taikliausi ir šokliausi NKL krepši ninkai susirungs tritaškių ir „Oro karaliaus“ konkursuose. Jaunuosius žalgiriečius treniruo jantis 1999-ųjų metų Eurolygos čempionas Tomas Masiulis tvir tina, kad finalo ketverto favoritą įvardyti labai sunku, o visų ketu rių komandų pajėgumas labai pa našus. – Treneri, ketvirtfin alyje kiek netikėtai nugalėjote Marijam polės „Sūduvą“. Ar serijos re zultatas 2:1 buvo dėsningas? – paklausėme T.Masiulio. – Jei netiki savo jėgomis, tuomet turbūt iš viso neverta eiti į aikštę. Nebuvome šios poros favoritai, be to, pralaimėjome pirmąsias rung tynes. Labai džiugu, kad tokio je sunkioje situacijoje vaikinai pa rodė charakterį ir kovėsi iki galo. Manau, už šias pastangas ir buvo me apdovanoti. – Ar esate patenkintas savo ko mandos sportine forma per le miamą sezono stadiją? – Trenerių štabas ekipos žaidimu yra patenkintas. Per paskutines dvejas rungtynes su marijampo
liečiais atrodėme labai gerai. Pus finalyje atsilikdami 0:1, namuo se sužaidėme vieną geriausių mačų šį sezoną. Mane, kaip trenerį, ypač džiugino vaikinų susitelkimas gy nyboje. Lemiamoms sezono kovoms esame neblogai pasirengę. – Ar Garliavoje galėsite rem tis visais komandos krepšinin kais? – Traumuotų žaidėjų šiuo metu nėra. Į rikiuotę jau sugrįžo Tomas Dimša, kuris buvo priverstas pra leisti antrąsias rungtynes su „Sū duva“. Tauras Jogėla buvo išvykęs į Jungtines Valstijas ir dalyvavo Portlande vykusiose kasmetinėse „Nike Hoop Summit“ jaunųjų krep šinio žvaigždžių rungtynėse, tačiau savaitgalį jau galės žaisti.
Tomas Masiulis:
Komandos pažanga esu patenkintas. La bai svarbu, kad lemia mu metu mes nesut rinkame, kaunamės. Tokia ir turi būti „Žal girio“ pamaina. – Pusfinalyje teks sukryžiuo ti ietis su „Statybos“ krepši ninkais. Kokį įspūdį susidarė te apie sostinės ekipą? – „Statyba“ nepateko į pirmąjį aš tuntuką, bet antroje grupėje žaidė labai aukšto lygio krepšinį. Regu liarų sezoną vilniečiai baigė devin toje pozicijoje, bet nereikia stebė tis, kad atkrintamosiose varžybose įveikė Jonavos „Triobet“. Gal kiek sensacinga buvo jų pergalė sve čiuose prieš reguliaraus sezono nugalėtojus „Radviliškio-Juode lių“ krepšininkus. Su vilniečiais bus labai sunku. Komanda gerai sukomplektuota, šiuo metu įsižai dusi, turi sumanų trenerį. Per re
Charakteris: T.Masiuliui patinka, kad jo auklėtiniai po nesėkmių nenuleidžia rankų.
guliarų sezoną abu kartus sostinės klubui pralaimėjome, tad sieksime reabilituotis.
miamu metu mes nesutrinkame, kaunamės. Tokia ir turi būti „Žal girio“ pamaina.
– Ar galėtumėte įvardyti šio fi nalo ketverto favoritą? – Pagal sezono rezultatus ir tai, kad rungtyniaus savoje aikštėje, favoritas turėtų būti „LKKA-Atle tas“. Kiti trys klubai tikrai į Gar liavą nevyksta vien tik pažaisti. Kiekviena komanda finalo ketver te galvoja apie kažką daugiau. Ne išimtis – ir mes.
– Gegužę „Žalgirio“ duble riai Stambule kovos Eurolygos jaunimo komandų finaliniame turnyre. Galbūt šis finalo ket vertas bus gera repeticija prieš kovas Turkijoje? – Apie tai dar stengiuosi negalvoti. Stambule žaisiančioje ekipoje rung tyniaus tik 5–6 „Žalgirio-Sabonio krepšinio centro“ ekipos žaidėjai. Krepšininkams labai gerai, kad se zonas šiomis varžybomis Garlia voje nesibaigs. Tikrai nesėdėsime rankų sudėję, toliau treniruosimės ir dirbsime. Turėsime keturias lais vas savaites ir manau, kad bus už tektinai laiko pasirengti mūšiams Turkijoje.
– Komandos vairą iš Sauliaus Štombergo perėmėte jau sezo nui įsibėgėjus. Kurie auklėti niai per šį laikotarpį padarė di džiausią pažangą? – Su šia ekipa darbuojuosi dar tik pusę metų, tad ir daryti apibend rinimus kol kas sudėtinga. Čia pa našiai kaip su savo vaikais – kai kiekvieną dieną juos matai, tai ir tą pažangą bei skirtumą pastebė ti sunku. Komandos pažanga esu patenkintas. Labai svarbu, kad le
– NKL čempionai dėl kelialapio į Lietuvos krepšinio lygą susi grums su paskutinę vietą LKL užėmusia komanda. Ar pasi naudotumėte šia teise, jeigu
Artūro Morozovo nuotr.
iškovotumėte NKL aukso me dalius? – Kol kas apie tai negalvojame. Ruošiamės artimiausioms rung tynėms ir visas mintis telkiame tik joms. Koks bus sprendimas, pri klausys ne nuo trenerių ir žaidėjų. Jai pasiseks, tuomet klubo vadovai ir spręs. Nebūtų sudėtinga šios vie tos ir atsisakyti, jei jau taip nutik tų (juokiasi).
NKL finalo ketvertas Balandžio 14 d. 16 val. pusfina
lis Kauno „Žalgiris-Sabonio KC“–Vil niaus „Statyba“, 19 val. pusfinalis Kauno „LKKA-Atletas“–Klaipėdos „Nafta-Universitetas“. Balandžio 15 d. 13 val. rungtynės
dėl 3-iosios vietos, 14.50 val. „Snai perio“ konkursas, 15.15 val. „Oro ka raliaus“ konkursas, 16.15 val. rung tynės dėl 1-osios vietos.
Žalgiriečiai padėjo pasaulio rinktinei Jaunųjų Kauno žalgiriečių Tauro Jogėlos ir Vytenio Čižausko atsto vaujama pasaulio jaunimo (iki 19 metų) rinktinė per „Nike Hoop Sum mit“ rungtynes Portlande 84:75 nu galėjo bendraamžius iš JAV.
Patirtis: V.Čižauskas (dešinėje) su amerikiečiais kovėsi ne pirmą kartą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Tai buvo vos ketvirtas kartas per „Nike Hoop Summit“ 15 metų is toriją, kai krepšininkai, surinkti iš viso pasaulio, įveikė talentingiau sius JAV žaidėjus. Komandos žaidė Portlando „Ro se Garden“ arenoje, kur vyksta ir NBA varžybos. Mačą stebėjo 10666 žiūrovai. Amerikiečiai buvo pri blokšti nuo pat mačo pradžios, kai kanadiečio Andrew Wigginso ve
dama pasaulio rinktinė išsiveržė į priekį 10:0. Pirmojo kėlinio pabaigoje aikštėje pasirodęs T.Jogėla pirmąjį tašką pel nė baudos metimu, po to dėjimu už baigė ataką. Iki mačo pabaigos likus 4 minutėms, JAV ekipa buvo persvė rusi rezultatą savo naudai, bet nesu gebėjo įtvirtinti iniciatyvos. „Kiekvieną treniruotę stebėjo daugiau nei 50 skautų. Stengiausi į tai nekreipti dėmesio. Geros „Nike Hoop Summit“ rungtynės gali pa dėti karjerai“, – sakė V.Čižauskas. Pasaulio rinktinei vadovavę Ka nados ir Serbijos treneriai Roy’us Rana bei Marinas Sedlačekas la biausiai pasitikėjo savo šalių auk
lėtiniais, todėl abiem žalgiriečiams buvo skirti kuklesni vaidmenys. T.Jogėla žaidė 6 min. 35 sek., per kurias pelnė 5 taškus ir atkovojo 1 kamuolį. V.Čižauskas aikštelė je praleido 12 min. 45 sek., tačiau žaidė sau neįprastoje atakuojančio gynėjo pozicijoje. Vytenis įmetė dvi baudas, atkovojo 5 kamuolius ir atliko 1 rezultatyvų perdavimą. Sėkmingiausiai pasaulio rink tinėje pasirodė A.Wigginsas – 20 taškų ir 7 atkovoti kamuoliai. JAV rinktinės puolėjas Shabazzas Mu hammadas pelnė 35 taškus ir pa siekė visų laikų „Nike Hoop Sum mit“ rezultatyvumo rekordą. VD, zalgiris.lt inf.
12
trečiADIENIS, balandžio 11, 2012
pasaulis Stebuklas Bulgarijoje
Blaivaus proto
Padaugėjo aukų
Bulgarijoje iš daugiabučio na mo aštunto aukšto terasos iš kritusi maždaug 3 metukų mergaitė atsipirko tik įdrės kimais. Pietiniame Pazardži ko mieste romų kilmės mergy tė Poli Filipova krito nuo vieno balkono ant kito, kol pagaliau pasiekė žemę. Ant jos galvytės buvo vos vienas įbrėžimas.
Naujausia psichiatrų eks pertizė nustatė, kad Ander sas Behringas Breivikas, kuris Norvegijoje pernai liepą nužu dė 77 žmones, per du savo iš puolius nebuvo psichinis ligo nis, todėl pagal įstatymus yra atsakingas už savo veiksmus. Anksčiau manyta, kad žudikas serga paranojine šizofrenija.
Nigerijoje Velykų sekmadie nį įvykdyto sprogdinimo au kų skaičius išaugo iki 39, dar 30 žmonių sužeisti. Anksčiau buvo skelbta, kad per išpuo lį žuvo 36 žmonės. Per spro gimą musulmonų gyvena mame šiauriniame Kadūnos mieste labiausiai nukentėjo taksi vairuotojai ir praeiviai.
Neketina nusileisti Šiaurės Korėja tvirtina, kad nau joji nešančioji raketa baigta mon tuoti ir yra visiškai paruošta šią savaitę į orbitą iškelti mokslinių tyrimų palydovą.
Kaip tvirtino komunistinės vals tybės atstovas Ryu Gum-cholas, raketa bus paleista, kaip planuo ta, balandžio 12–16 d. minint ve lionio šalies įkūrėjo prezidento Kim Il-sungo gimimo 100-ąsias metines. Tiesa, Pchenjanas jau sulaukė Vakarų ir net sąjungininkės Rusi jos kritikos. Pasak JAV specialis tų, nešančiosios raketos „Unha 3“ paleidimas „gali būti didelio nuo tolio raketų, kurios gali būti pa naudotos smogti JAV ir į kitų ša lių taikinius“, bandymas. Vašingtonas jau pagrasino, kad raketos paleidimas sukels pavo jų JAV ir Šiaurės Korėjos sutar čiai, pagal kurią amerikiečiai įsi pareigojo aprūpinti Pchenjaną labai reikalingais maisto produk tais mainais į branduolinės veiklos įšaldymą, įskaitant didelio nuoto lio raketų bandymų sustabdymą. Rusijos atstovai taip pat pa brėžė neigiamai vertinantys ra ketos paleidimą. Pasak Maskvos, tai pažeidžia Jungtinių Tautų re zoliucijas. Šiaurės Korėjos kaimynės Ja ponija ir Pietų Korėja jau anks
čiau perspėjo, kad numuš raketą, jei ši pasieks jų teritorijas. Vakar Pietų Korėjos atstovai pabrėžė, kad raketos paleidimą laikys pro vokacija. Be to, paskelbta, kad komu nistinė valstybė ketina vykdyti ir trečią branduolinio ginklo ban dymą. Pietų Korėjos naujienų agen tūra „Yonhap“ citavo neįvardytą žvalgybos šaltinį, kuris nurodė, jog Šiaurės Korėja „slapta ruošia si branduoliniam bandymui“ toje pačioje vietoje, kur buvo sureng ti du ankstesni atominiai sprog dinimai. Šiaurės Korėja, prieš trejus metus pasitraukusi iš šešiaša lių derybų dėl branduolinio nu siginklavimo, vasarį įsipareigojo sustabdyti branduolinių užtai sų bandymus, urano sodrinimą ir didelio nuotolio raketų bandymus mainais į pagalbą maisto produk tais – taip atvėrė kelią deryboms atnaujinti. Tačiau vėliau Pchenjanas pra nešė planuojantis šį mėnesį pa leisti dar vieną raketą. Anksčiau kai kurios Azijos oro linijų bendrovės paskelbė, kad joms teks koreguoti savo skry džių maršrutus, nes baiminama si, kad iš Šiaurės Korėjos paleista raketa nekliudytų lainerių. msnbc.com, BNS inf.
Lenkijoje vakar pa minėtos tragiškos prezidento lėktu vo nelaimės prie Smolensko meti nės. Tiesa, minėji mas neapsiėjo be protestų. Kai kurie lenkai vis dar mano, kad katastrofa buvo sąmokslas.
Netiki: žuvusio buvusio Lenkijos vadovo L.Kaczyńskio brolis dvynys
J.Kaczyńskis mano, kad tragedija Smolenske buvo suorganizuota.
Tragedijos metinės apaugo gandais Oficialus tyrimas
Po nelaimės buvo pradėtas išsa mus tyrimas, kurį atliko tiek Rusi jos, tiek Lenkijos pareigūnai. Tyrė jai nustatė, kad dėl nelaimės buvo kaltos prastos oro sąlygos ir klai dingi pilotų sprendimai. Nes tuo metu, kai Smolenske turėjo tūpti lėktuvas, oro uosto taką gaubė tirš tas rūkas, tačiau pilotai leidosi. Manoma, kad leistis esant pa vojingoms sąlygoms galėjo paska tinti kai kurie įtakingi lainerio ke leiviai, skubėję į sovietų išžudytų lenkų karių pagerbimo ceremoni ją Katynėje. Bent taip leido tvirtinti iššifruo ti vadinamųjų juodųjų dėžių duo menys. Vėliau paskelbtose galutinėse nelaimės tyrimo išvadose pabrėž ta, kad prezidento lėktuvas neturė jo teisės pirmas leistis oro uoste be bandomojo kito lainerio tūpimo, be to, akcentuota, kad Smolensko oro uostas net nebuvo tinkamas prezi dento lėktuvui nusileisti. Papildomai buvo apklausti ir oro uosto dispečeriai, taip pat aviacijos ekspertai. Visi jie sutiko, kad nelai mė – lainerio įgulos klaidų pada rinys. Sąmokslo teorijos
Įrodymas: Šiaurės Korėjos pareigūnai kai kuriems žurnalistams pa
rodė, kad raketa visiškai paruošta paleisti.
„Scanpix“ nuotr.
„Reuters“ nuotr.
Tačiau kai kurių lenkų, tarp jų – žuvusio prezidento Lecho Kaczyńskio brolio dvynio Jarosławo Kaczyńskio, išvados neįtikino. Is torija apaugo gandais.
Iki šiol kai kurie lenkai mano, kad tragedija buvo sąmokslas, už kurio stovi Rusija. Vakar Varšuvoje protestuoto jai simboliškai sudegino Rusijos premjerą Vladimirą Putiną vaiz duojančią lėlę, tvirtindami, kad katastrofa buvo neatsitiktinė. Demonstracija surengta ir netoli Rusijos ambasados Varšuvoje, taip pat prie Lenkijos premjero Donal do Tusko ir prezidento Bronisławo Komorowskio biurų.
Protestuotojai sim boliškai sudegi no Rusijos premje rą Vladimirą Putiną vaizduojančią lėlę.
Protesto dalyviai sakė netikintys, kad ši tragedija buvo nelaimingas atsitikimas, kaip nustatė tyrimus atlikusi Rusijos aviacijos tarny bų ir Lenkijos vyriausybės paskir ta komisija. J.Kaczyńskis, vadovaujantis opo zicinei Įstatymo ir teisingumo par tijai, aktyviai kėlė prielaidas, kad ši katastrofa buvo sąmokslo rezulta tas. Jis net yra paraginęs ES insti tucijas atlikti nepriklausomą ava rijos tyrimą. Buvęs Lenkijos premjeras argu mentavo, kad ankstesnė Lenki
jos užsienio politika itin nepatiko V.Putinui. Taip pat jis ne sykį tvir tino, kad tarp nuolaužų buvo rasta sprogmenų likučių. Tačiau ekspertai apie galimą pa sikėsinimą duomenų neturėjo. Pagerbė aukas
Atminimo ceremonijos vakar buvo surengtos tiek Lenkijoje, tiek Ru sijoje. Aukos buvo pagerbtos tylos mi nute. Ji paskelbta 8.41 val. vietos laiku, tada, kai prieš dvejus me tus Smolenske nukrito preziden to lėktuvas. Premjeras D.Tuskas ir gynybos ministras Tomaszas Siemonia kas dalyvavo ceremonijoje ir pa dėjo vainikus karių kapinėse Var šuvoje. Kapinėse susirinko lėktuvo ava rijos aukų giminaičiai. Smolenske avarijos aukas pa gerbė Lenkijos kultūros ministras Bogdanas Zdrojewskis, taip pat ten atvyko Rusijos parlamento pirmi ninkas Sergejus Naryškinas. 2013 m. nelaimės vietoje bus pa statytas paminklas nelaimės au koms atminti. Smolensko tragedija – didžiausia nepriklausomos Lenkijos istorijoje. Tarp avarijos aukų buvo preziden tas L.Kaczyńskis, jo žmona Maria, ministrų, parlamento narių, Sena to narių ir aukšto rango kariuome nės pareigūnų. AP, Novinite.com, RT, BNS inf.
13
treÄ?iADIENIS, balandĹžio 11, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
AtÂvyksÂta LaÂdy GaÂga LieÂtuÂvoÂje vyks konÂcerÂtas, koÂkio ĹĄaÂlis dar neÂreÂgÄ&#x2014;Âjo, â&#x20AC;&#x201C; ĹĄiÄ&#x2026; vaÂsaÂrÄ&#x2026; su konÂcerÂtĹł tuÂru â&#x20AC;&#x17E;Born This Way Ballâ&#x20AC;&#x153; ÄŻ LieÂtuÂvÄ&#x2026; atÂvyks ta, ko geÂro, garÂsiauÂsia ĹĄiĹł dieÂnĹł atÂliÂkÄ&#x2014;Âja â&#x20AC;&#x201C; LaÂdy GaÂga. IĹĄsÂkirÂtiÂnius ir ÄŻspĹŤÂdinÂgus ĹĄou renÂgianÂti daiÂniÂninÂkÄ&#x2014; VilÂniaus VinÂgio par ke paÂsiÂroÂdys rugpÂjĹŤÂÄ?io 21 d.
KiekÂvieÂna jos daiÂna â&#x20AC;&#x201C; hiÂtas, kiek vieÂnas vaizÂdo kliÂpas â&#x20AC;&#x201C; senÂsaÂciÂja, kiekÂvieÂnas jos ĹĄou â&#x20AC;&#x201C; uĹžÂbuÂrianÂtis muÂziÂkos, stulÂbiÂnanÂÄ?ios sceÂnog raÂfiÂjos ir aukĹĄÂÄ?iauÂsiĹł paÂgyÂrĹł verÂto ĹĄoÂkio miÂĹĄiÂnys. LaÂdy GaÂga viÂsaÂme paÂsauÂlyÂje ĹžiÂnoÂma dÄ&#x2014;l neÂvarÂĹžoÂmo elÂgeÂsio, eksÂcentÂriĹĄÂkĹł kosÂtiuÂmĹł ir itin ĹĄilÂto bendÂraÂviÂmo su gerÂbÄ&#x2014;Âjais. BiÂlieÂtus ÄŻ LaÂdy GaÂgos konÂcerÂtÄ&#x2026; jau nuo baÂlanÂdĹžio 26 d. 10 val. iki baÂlanÂdĹžio 27 d. 15 val. pirÂmiauÂsia gaÂlÄ&#x2014;s ÄŻsiÂgyÂti konÂcerÂtÄ&#x2026; orÂgaÂniÂzuo janÂÄ?ios ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;BDG MuÂsicâ&#x20AC;&#x153; klu bo naÂriai. VieÂĹĄa preÂkyÂba biÂlieÂtais praÂsiÂdÄ&#x2014;s nuo baÂlanÂdĹžio 30 d. 11 val. viÂso se â&#x20AC;&#x17E;TicÂketPÂroâ&#x20AC;&#x153; kaÂsoÂse ir www. ticÂketpÂro.lt. KoÂvo paÂbaiÂgoÂje 26-eriĹł suÂlau kuÂsi LaÂdy GaÂga, kuÂrios tikÂraÂsis varÂdas SteÂfaÂni JoanÂne AnÂgeÂliÂna GerÂmaÂnotÂta, ĹĄiuo meÂtu yra pa Ä?ioÂje poÂpuÂliaÂruÂmo virÂĹĄĹŤÂnÄ&#x2014;Âje. Dai niÂninÂkÄ&#x2014;s sÄ&#x2026;ÂskaiÂtoÂje â&#x20AC;&#x201C; per 23 mln. parÂduoÂtĹł alÂbuÂmĹł ir dauÂgiau kaip 64 mln. parÂduoÂtĹł singÂlĹł. LaÂdy GaÂga ÄŻtraukÂta ÄŻ geÂriauÂsiai perÂka mĹł viÂsĹł laiÂkĹł atÂliÂkÄ&#x2014;ÂjĹł sÄ&#x2026;ÂraÂĹĄus. Nors daiÂniÂninÂkÄ&#x2014; dar gaÂna jau na, jos naÂmus puoÂĹĄia iĹĄÂties diÂde lis skaiÂÄ?ius apÂdoÂvaÂnoÂjiÂmĹł â&#x20AC;&#x201C; ji tuÂri net 5 presÂtiÂĹžiÂnes â&#x20AC;&#x17E;GramÂmyâ&#x20AC;&#x153; staÂtu lÄ&#x2014;Âles ir 13 MTV muÂziÂkiÂniĹł vaizÂdo kliÂpĹł apÂdoÂvaÂnoÂjiÂmĹł. 2011-aiÂsiais ameÂriÂkieÂÄ?iĹł versÂlo ĹžurÂnaÂlas â&#x20AC;&#x17E;For besâ&#x20AC;&#x153; LaÂdy GaÂgÄ&#x2026; priÂpaÂĹžiÂno ÄŻta kinÂgiauÂsia paÂsauÂlio garÂseÂnyÂbe, o
2012-aiÂsiais garÂsus muÂziÂkos Ĺžur naÂlas â&#x20AC;&#x17E;BillÂboardâ&#x20AC;&#x153; skyÂrÄ&#x2014; daiÂni ninÂkei 4-Ä&#x2026; vieÂtÄ&#x2026; dauÂgiauÂsia 2011 m. uĹžÂdirÂbuÂsiĹł atÂliÂkÄ&#x2014;ÂjĹł sÄ&#x2026;ÂraÂĹĄe, nes praÄ&#x2014;ÂjuÂsiais meÂtais ji saÂvo sÄ&#x2026;ÂskaiÂtÄ&#x2026; paÂpilÂdÄ&#x2014; dauÂgiau kaip 25 mln. JAV doÂleÂriĹł. ÄŽ paÂsauÂliÂnÄ&#x2014;s ĹĄloÂvÄ&#x2014;s olimÂpÄ&#x2026; La dy GaÂga ÄŻkoÂpÄ&#x2014; 2008 m., kai dieÂnos ĹĄvieÂsÄ&#x2026; iĹĄÂvyÂdo jos deÂbiuÂtiÂnis alÂbu mas â&#x20AC;&#x17E;FaÂmeâ&#x20AC;&#x153;. KriÂtiÂkĹł paÂlanÂkuÂmo ir koÂmerÂciÂnÄ&#x2014;s sÄ&#x2014;kÂmÄ&#x2014;s suÂlauÂkÄ&#x2122;s dai nĹł rinÂkiÂnys kaipÂmat uĹžÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014; aukĹĄÂ Ä?iauÂsias vieÂtas paÂsauÂlio poÂpuÂlia riauÂsiĹł daiÂnĹł sÄ&#x2026;ÂraÂĹĄuoÂse, o daiÂnos â&#x20AC;&#x17E;PoÂker FaÂceâ&#x20AC;&#x153; ar â&#x20AC;&#x17E;Just DanÂceâ&#x20AC;&#x153; taÂpo itin klauÂsoÂmos ir mÄ&#x2014;gsÂtaÂmos. Po alÂbuÂmui skirÂto konÂcerÂtĹł tuÂro â&#x20AC;&#x17E;Fa me Ball Tourâ&#x20AC;&#x153; 2009 m. LaÂdy GaÂga priÂstaÂtÄ&#x2014; nauÂjÄ&#x2026; disÂkÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; dar dauÂgiau hiÂtĹł paÂĹžÄ&#x2014;ÂruÂsÄŻ daiÂnĹł rinÂkiÂnÄŻ â&#x20AC;&#x17E;The FaÂme MonsÂterâ&#x20AC;&#x153;. BĹŤÂtent jaÂme nu skamÂbÄ&#x2014;Âjo gerÂbÄ&#x2014;ÂjĹł ypaÄ? mÄ&#x2014;gsÂtaÂmi â&#x20AC;&#x17E;Bad RoÂmanÂceâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;TeÂlepÂhoÂneâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;AleÂjandÂroâ&#x20AC;&#x153;. DÄ&#x2014;l neÄŻÂtiÂkiÂmos alÂbuÂmo sÄ&#x2014;k mÄ&#x2014;s LaÂdy GaÂga leiÂdoÂsi ÄŻ net 18-os mÄ&#x2014;ÂneÂsiĹł trukÂmÄ&#x2014;s paÂsauÂliÂnÄŻ tu rÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;MonsÂter Ball Tourâ&#x20AC;&#x153;. Jis vÄ&#x2014;Âliau buÂvo paÂskelbÂtas vieÂnoÂmis pel ninÂgiauÂsiĹł gastÂroÂliĹł per viÂsÄ&#x2026; mu ziÂkos isÂtoÂriÂjÄ&#x2026;. 2011-aiÂsiais iĹĄÂleis tas nauÂjaÂsis LaÂdy GaÂgos alÂbuÂmas â&#x20AC;&#x17E;Born This Wayâ&#x20AC;&#x153; paÂĹžÄ&#x2014;ÂrÄ&#x2014; dar dau giau daiÂnĹł, kuÂrios taip pat uĹžÂvalÂdÄ&#x2014; paÂsauÂlÄŻ, â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Born This Wayâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Ju dasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;The EdÂge of GloÂryâ&#x20AC;&#x153; ir kt. VD inf.
Dar2o0m 12
VL DNFLMD
ĂĽYDULQLPR 9LVXRPHQLQÇŁ G
%$/$1'ĂŚ,2 YDO
UHJLVWUXRNLV LU VXçLQRN DUWLPLDXVLÄ&#x17D; VXVLWLNLPR WDĂĽNÄ&#x17D; www.mesdarom.lt
Mes DAROM! Ar DARAI Tu?
DAROM!
Â&#x201E;Â&#x201E;IĹĄÂvaizÂda: LaÂdy GaÂga garÂsÄ&#x2014;Âja ne
tik muÂziÂka, bet ir ekstÂraÂvaÂgan tiĹĄÂku ÄŻvaizÂdĹžiu.
â&#x20AC;&#x17E;ScanÂpixâ&#x20AC;&#x153; nuoÂtr.
23
9LOQLDXV VDNUDOLQÉ&#x160; DXNVDNDO\VWÉ&#x160;
mln. alÂbuÂmĹł yra parÂdaÂvuÂsi LaÂdy GaÂga.
SeÂzoÂno paÂbaiÂgoÂje â&#x20AC;&#x201C; premÂjeÂra OKT / Vilniaus miesÂto teatÂras ruo ťiaÂsi premÂjeÂrai. OKT stuÂdiÂjoÂje sa vo nauÂjÄ&#x2026; spekÂtakÂlÄŻ paÂgal WilÂlia mo ShaÂkesÂpeaÂreâ&#x20AC;&#x2122;o pjeÂsÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;JuÂliÂjus CeÂzaÂrisâ&#x20AC;&#x153; priÂstaÂtys reÂĹžiÂsieÂrius Ar tĹŤÂras AreiÂma.
PjeÂsÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;JuÂliÂjus CeÂzaÂrisâ&#x20AC;&#x153; paÂgrÄŻs ta tikÂrais seÂnoÂvÄ&#x2014;s RoÂmos isÂtoÂriÂjos ÄŻvyÂkiais ir paÂsaÂkoÂja apie sÄ&#x2026;Âmoks lÄ&#x2026; prieĹĄ RoÂmos dikÂtaÂtoÂriĹł JuÂli jĹł CeÂzaÂrÄŻ. Tai buÂvo vieÂna pirÂmĹłÂjĹł W.ShaÂkesÂpeaÂreâ&#x20AC;&#x2122;o pjeÂsiĹł, paÂstaÂty tĹł â&#x20AC;&#x17E;GloÂbeâ&#x20AC;&#x153; teatÂre LonÂdoÂne. VÄ&#x2014; liau ji suÂlauÂkÄ&#x2014; ypaÄ? daug sceÂniÂniĹł
ir kiÂneÂmaÂtogÂraÂfiÂniĹł inÂterpÂreÂtaÂciÂjĹł. LieÂtuÂvos teatÂro sceÂnoÂje ĹĄi pjeÂsÄ&#x2014; iki ĹĄiol nieÂkaÂda neÂbuÂvo staÂtyÂta. ReÂĹžiÂsieÂrius A.AreiÂma, paÂsiÂtelk daÂmas paÂroÂdiÂjÄ&#x2026; ir saÂtyÂrÄ&#x2026;, ÄŻ spek takÂlio centÂrÄ&#x2026; iĹĄÂkeÂlia abÂsurÂdo val doÂmÄ&#x2026; poÂliÂtiÂkĹł karÂtÄ&#x2026; ir anaÂliÂzuoÂja amÂĹžiÂnÄ&#x2026; poÂliÂtiÂnÄ&#x2014;s gaÂlios teÂmÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;SpekÂtakÂlio veiÂkÄ&#x2014;ÂjĹł vyÂrauÂjanÂtis bruoÂĹžas â&#x20AC;&#x201C; nieÂko neÂveiÂkiÂmas tik imiÂtuoÂjant veiksÂmus. ValÂdĹžia ste bi arkÂliĹł lenkÂtyÂnes ir tuĹĄÂÄ?iai po strinÂgauÂja, taÂÄ?iau jiems neÄŻÂdoÂmus reaÂlus ĹĄaÂlies gyÂveÂniÂmas. Jie gyÂveÂna meÂnaÂmoÂje reaÂlyÂbÄ&#x2014;Âjeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂsaÂkoÂja
A.AreiÂma ir paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžia, kad W.Sha kesÂpeaÂreâ&#x20AC;&#x2122;o apÂraÂĹĄyÂtos reaÂliÂjos leng vai atÂpaÂŞįsÂtaÂmos ir ĹĄiais laiÂkais. SpekÂtakÂlyÂje â&#x20AC;&#x17E;JuÂl iÂj us CeÂza risâ&#x20AC;&#x153; vaiÂdiÂna ToÂmas StirÂna, TaÂdas Gryn, ToÂmas RinÂkĹŤÂnas, DauÂman tas CiuÂnis, ToÂmas KliuÂkas ir Pau lius IgÂnaÂtaÂviÂÄ?ius. VD inf.
Kas? A.AreiÂmos spekÂtakÂlis â&#x20AC;&#x17E;JuÂliÂjus CeÂzaÂrisâ&#x20AC;&#x153;. Kur? OKT stuÂdiÂjoÂje, AĹĄÂmeÂnos g. 8. KaÂda? GeÂguÂĹžÄ&#x2014;s 17, 18, 19, 20 d.
-ÉŠVÉŞ ODXNLD ɤLPWPHÉ&#x2026;LDLV NXUWDV ORE\QDV P ODSNULÉ&#x201E;LR G ÄŚ P JUXRGÉŽLR G Ä?Y 0\NROR J 9LOQLXV ZZZ ESPX]LHMXV OW 3DURGRV SDUWQHULV /LHWXYRV QDFLRQDOLQLV PX]LHMXV 3DJULQGLQLDL UÉ&#x160;PÉ&#x160;MDL ,QIRUPDFLQLDL UÉ&#x160;PÉ&#x160;MDL 5É&#x160;PÉ&#x160;MDL 9LOQLDXV PLHVWR 9LOQLDXV VDYLYDOG\EÉ&#x2030; DUNLY\VNXSLMD .HOQR .8/7Ä&#x2019;526 5Ăł0,02 )21'$6 DUNLY\VNXSLMD
Â&#x201E;Â&#x201E;DeÂbiuÂtas: spekÂtakÂlio kĹŤÂryÂbiÂnÄ&#x2014; gruÂpÄ&#x2014; Ä&#x2014;mÄ&#x2014;Âsi LieÂtuÂvoÂje dar neÂstaÂtyÂtos W.ShaÂkesÂpeaÂreâ&#x20AC;&#x2122;o pjeÂsÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;JuÂliÂjus CeÂ
zaÂrisâ&#x20AC;&#x153;.
DmitÂriÂjaus MatÂveÂjeÂvo nuoÂtr.
14
trečiadienis, balandžio 11, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 23–43 litai.
KUR? Šokio teatre, T.Kosciuškos g. 11. KADA? Balandžio 12 d. 19 val. KIEK? 28–48 litai.
KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Balandžio 13 d. 21.30 val. KIEK? 20 litų.
Gitaros fiesta
Šokio spektaklis „Arachnė“
7-asis „Tamstos“ gimtadienis
Dalyvauti gitaros šventėje pakviesti žinomi Lietuvos gitaros profesionalai – solistai ir ansambliai. Siekdami sukurti romantišką, aistringą ir išskirtinę atmosferą muzikantai atliks spalvingą koncertinę programą, apimančią klasikinę ir moderniąją muziką, džiazą, bliuzą, Lotynų Amerikos muzikos ir flamenko kompozicijas.
Šiuolaikinio baleto spektaklio „Arachnė“ ašis – antikinis Ovidijaus mitas „Metamorfozės“ apie Arachnę, kuri gyrėsi esanti geriausia audėja ir metė iššūkį deivei Atėnei. Tai spektaklis apie visais laikais aktualią pražūtingą puikybę. Choreografė Marija Simona Šimulynaitė, šoka Neli Beliakaitė ir Simona Paciukonytė.
Mylimiausias Vilniaus gyvos muzikos gerbėjų klubas „Tamsta“ savo gimtadienio proga ruošia išskirtinį vakarėlį geriausiems draugams. Gerą nuotaiką ir trankiausius muzikinius sveikinimus užtikrins „G&G Sindikato“ vyrai. O po koncerto iki pat paryčių ištvermingiausius šokdins DJ Mamania.
KUR? Mokytojų namuose, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Balandžio 12 d. 18 val. KIEK? 33–53 litai.
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Balandžio 12 d. 19 val. KIEK? 25 litai.
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Balandžio 13 d. 19 val. KIEK? 63–66 litai.
KUR? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7. KADA? Iki balandžio 28 d. KIEK? Nemokamai.
N.Narmontaitės kūrybos vakaras
Ežiuko ieškojimai ir atradimai
Pasaka, virstanti košmaru iš sapno
Meninio stiklo paroda
Nijolės Narmontaitės kūrybos vakare skambės romansai, meilės dainos, aktorė atliks ištraukas iš spektaklių „Selavy“, „Meistriškumo pamoka“ bei humoristinius skečus. N.Narmontaitės kūrybos vakaras – tai nuoširdus ir tiesioginis žinomos aktorės ir žiūrovų pabendravimas, kurio niekada nesuteiks jokia televizija ar radijas.
Sergejaus Kozlovo filosofinė istorija „Ežiukas rūke“ kviečia su vaikišku atradimo džiaugsmu stebėtis mus supančiais dalykais. Ši istorija apie tai, kaip iš nieko gimsta dideli dalykai, ir apie didelius dalykus, kurie yra niekas. Pagrindiniai veikėjai nesustodami ieško, galvoja ir klausinėja, nes juk visada „yra Kažkas, ko niekada nematyti“.
Gyčio Ivanausko teatro atmosferinis šokio spektaklis „Fobijos“ – tai įvykiai, emocinės būsenos, apie kurias bijoma net užsiminti. Tradiciniai, kartais baugūs religinių apeigų motyvai, uždara erdvė, tamsa, kraujo spalva, aukščio fobija – šios tarpusavyje susiliejančios baimės yra esminė spektaklio dominantė.
Tarptautinė stiklo paroda „Iš plokštumos, arba 2D“ – tai pirmoji tokio pobūdžio ir apimties meninio stiklo paroda per pastarąjį dvidešimtmetį. Parodoje dalyvauja 33 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos. Eksponuojamų darbų kūrybinis išeities taškas – plokštuma – stiklo lakštas ir įvairios jo transformacijos erdvėje.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 9.55 „Forsaitų saga“ (5) (N-7) (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Klaipėdos universiteto kolektyvo „Žuvėdra“ koncertas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (k). 14.15 Ypatingas atvejis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 Krašto spalvos. 19.20 „Forsaitų saga“ (6) (N-7). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Teisė žinoti. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ir Vilniaus universiteto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LTV 21.15 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (6) (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Lietuvos balsas. Finalinės kovos (k). 12.10 Nuo... Iki... (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (1). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (7) (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.25 Karamelinės naujienos (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Kriminalinė komedija „Oušeno dvyliktukas“ (JAV, 2004 m.) (N-7). 1.10 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7).
TV3 6.40 6.55 7.25 7.55 9.00
Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“ (6). „Simpsonai“. „Svotai“. „Meilės sūkuryje“.
LNK 20.25 val.
10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Anim. f. „Alioša Popovičius ir Slibinas Tugorius“ (Rusija, 2004 m.). 12.35 Nuodėmių dešimtukas. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Būrys“ (4). 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (7). 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 „Geri vyrukai“. 0.05 „Melo teorija“. 1.00 „Kalėjimo bėgliai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 8.00 „Gyvenimo spalvos“ (k). 9.00 „Užkalnio 5“ (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
TV3 19.10 val.
11.30 „Prajuokink mane“ (k). 12.30 „Pavojingi susitikimai. Laukiniai vakarai“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Milijonieriai“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Prajuokink mane“. 20.00 Žinios. Verslas. 20.19 Sportas. Orai. 20.25 „Tylos riba“ (N-7). 21.00 „Karo vilkai. Jūrų pėstininkai“ (N-14). 22.00 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 „Autopilotas“ (k). 1.05 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Namų daktaras. 11.05 Ilgai ir laimingai. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 Animacinis serialas „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Smolensko tragedija“ (N-7).
BTV 20.25 val.
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.00 Numatoma. VTB jungtinės lygos atkrintamosios rungtynės. Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva)– „Nižnij Novgorod“ (Rusija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios. 19.55 Dok. f. „Kas šovė į Leniną?“ (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Numatoma. VTB jungtinės lygos atkrintamosios rungtynės. Kauno „Žalgiris“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija). Transliacija iš Kauno.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Milan“. 12.00 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 13.45 VTB vieningoji lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Nižnij Novgorod“. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Caja Laboral“–Madrido „Real“. 17.15, 19.10 VTB vieningoji lyga. Kauno „Žalgiris“– Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“. 21.15 Automoto. 21.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“– „Lazio“ (per pertrauką – Žinios+). 23.45 VTB vieningoji lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Nižnij Novgorod“.
lietuvso ryto tv 15.45 val.
15
trečiadienis, balandžio 11, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt darbo dienomis 9–16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578.
Paslaugos
935633
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 935279
Parduoda Nekilnojamąjį turtą
Įvairūs Pamesta UAB „MAKVEŽA“ (Įmonės kodas 161621777, PVM mokėtojo kodas LT616217716) informuoja, kad dingę nepanaudoti PVM sąskaitų faktūrų blankai serija MAK numeriai: 0968207, 1081616 (2 blankų vienetai) laikomi negaliojančiais. 940354
Parduodu sodybą (30 a) Anykščių rajone, iki Viešintų ežero 700 m, iki Viešintų mstl. – 0,5 km. Kaina 18 000 Lt. Tel. 8 675 03 868. 940126
Siūlo darbą Terminuotam darbui Vilniuje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) gamyboje. Darbas prie technologinių įrengimų, produkcijos paruošimas pakavimui, darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis
Kita Informacija apie teritorijų planavimą. Rengiamas žemės sklypo, kad. Nr. 418408110024, Mėtų 10-oji g. 2, SB „Mėta“, skl. Nr. 24, Sudervės sen., Vilniaus r., formavimo pertvarkymo projektas. Planavimo tikslas: prijungti dalį sodo bendrijos teritorijos nekeičiant žemės tikslinės paskirties. Planavimo organizatorius: Leonas Andriušis, Nijolė Andriušienė. Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengėjas:
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui.
Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Karlshamnas Papildomos sąlygos: • Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m • Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto. • Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. • Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. • Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“, Žalgirio g. 88-507, Vilnius. Projekto autorė matininkė Ema Kozyreva, tel. (8 5) 272 8058, 8 659 55 152, e. paštas gtdarbai@ gmail.com. Pasiūlymai ir pastabos priima-
mi 10 darbo dienų po informacijos paskelbimo.
940658
UAB „Aliuminio profilių pasaulis“ akcininkų dėmesiui. 2012 04 26 11 val. adresu Vilkpėdės g. 10, korp. 20, įvyks akcininkų susirin-
kimas. Darbotvarkė: 1. 2011 m. metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimas. 2. Pelno (nuostolio) paskirstymas. 3. Einamieji klausimai. Tel. 8 614 301 499, e. paštas finansai@app.lt. 940572
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis orai toliau šils. Šiandien bus saulėta, mažai debesuota. Temperatūra 9–13 laipsnių šilumos. Ketvirtadienio naktį temperatūra nukris iki vieno laipsnio šalčio, dieną sušils iki 12–14 laipsnių šilumos, o nuo penktadienio jau nebešals ir naktimis.
Šiandien, balandžio 11 d.
+11
+12
+11
Telšiai
Šiauliai
+11
Klaipėda
Panevėžys
+9
Utena
+12
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.25 20.15 13.50 1.32 9.13
102-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 264 dienos. Saulė Avino ženkle.
+12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +13 Brazilija +28 Briuselis +12 Dublinas +10 Kairas +25 Keiptaunas +24 Kopenhaga +9
Londonas +13 Madridas +17 Maskva +3 Minskas +8 Niujorkas +13 Oslas +9 Paryžius +12 Pekinas +18
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+12
Alytus
4–8 m/s
Amerikiečių pagalba
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+3
+11
+7
0
5
+5
+13
+9
+5
4
+8
+13
+5
+4
4
ketvirtadienį
penktadienį
DATOS (balandžio 11 d.) Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena Pasaulinė sergančiųjų Parkinsono liga diena 1755 m. gimė britų gy- 1958 m. gimė Rasa Geldytojas, aprašęs Parkin- gotienė, Vilniaus universono ligą, Jamesas Par- siteto chorų meno vadokinsonas. vė ir dirigentė. 1869 m. gimė norvegų 1973 m. gimė dainininskulptorius Gustavas kas Rytis Cicinas. Vigelandas. 1977 m. gimė krepšinin1879 m. gimė rašytojas kas Rimantas Kaukėnas. Jonas Biliūnas. 2006 m. mirė aktorius 1954 m. gimė teatro ir ki- Vytautas Grigolis. no aktorius, režisierius 2007 m. mirė JAV rašytoValentinas Masalskis. jas Kurtas Vonnegutas.
prizas Šią savaitę laimėkite Viktoro Suvorovo knygą „Gyvatėdis“
balandžio 17 d. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Kristijonas Bakutis. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: prieblanda (pirmadienis), rabarbaras (antradienis), trileris (trečiadienis), kampinis (ketvirtadienis), aljansas (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
2
3
4
5
6
7
Daugailė, Leonas, Liūtas, Liutauras, Vykintas
Avinas (03 21–04 20). Būsite sąmojingas, kupinas daugybės naujų idėjų. Palankus laikas bendrauti, plepėti telefonu, susirašinėti. Nors būsite pakankamai susikaupę, kalbėkite tik tai, kas jums gerai žinoma. Jautis (04 21–05 20). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Neignoruokite savo norų. Dvyniai (05 21–06 21). Esate susikaupę ir greitas. Kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus, nes būsite labai jautrus. Galbūt tie vertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir nusiraminkite. Vėžys (06 22–07 22). Problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti svarbius reikalus, nes artėja nepalankus laikotarpis Liūtas (07 23–08 23). Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas seksis puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinama. Mergelė (08 24–09 23). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes galite išleisti per daug pinigų ir vėliau dėl to gailėtis. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija. Svarstyklės (09 24–10 23). Sveika nuovoka padės priimti teisingus sprendimus. Gerai apmąstykite praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Skorpionas (10 24–11 22). Norėsite pakeisti savo gyvenimo būdą arba pagerinti supančią aplinką, tačiau ši diena nepalanki svarbiems ir lemtingiems klausimams spręsti. Aplinkiniai gali suabejoti jūsų veiklos tikslingumu. Šaulys (11 23–12 21). Skirkite laiko praeities įvykiams apmąstyti ir padarykite išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų, Ožiaragis (12 22–01 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Tai sukels nemalonių jausmų. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų, o vėliau viskas atrodys kitaip. Vandenis (01 21–02 19). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų panaudoti savo kūrybines galimybes. Žuvys (02 20–03 20). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Tačiau reikia stabtelėti ir pasitarus su labiau patyrusiais žmonėmis apsvarstyti ateities planus bei nuspręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas.
JAV spec ial ist ai paž ad ėj o, kad pa dės Pak ist anui ieškot i snieg o lav i nos, kur i pal aidoj o 135 šal ies kar ius, auk ų. Milž in išk a sniego lav ina anks tų šešt ad ien io ryt ą pal aidoj o kar inę bazę. Sniego, akmenų ir purvo lav ina užvertė kvadr at in io kilometro dy džio ter itor ij ą. Operac ij oj e dalyvau ja apie 180 kar išk ių ir 60 civ il ių gel bėtoj ų, pas itelkt i paieškos darb ams išmok yt i šunys, naudoj am a sunk io ji techn ik a ir sraigt asp arn iai. Tač iau tik imyb ė, kad pav yks rast i gyv ųj ų, beveik lyg i nul iui. Paieškos oper a cij ą aps unk in a nep al ank ios oro są lygos.
1
Vardai
horoskopai
„Arab News“ inf., AFP nuotr.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį,
+11
+13
Praha +13 Ryga +12 Roma +17 Sidnėjus +22 Talinas +9 Tel Avivas +21 Tokijas +16 Varšuva +14
8
9
10