TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės balandžio 12 d., 2012 m. Nr. 85 (1284) V.Matuzas klimpsta įkandin žmonos. Prokuratūra prašo panaikinti jo neliečiamybę. Lietuva 5p.
Nuo metų pradžios pakėlus naudingųjų iškasenų tarifus, jau brangsta staty binės medžiagos. Tema 8p.
diena.lt
Brito mirtis sukrėtė Kinijos komunistų partiją ir atvėrė jos vidaus intrigas. Pasaulis 12p.
Tai kas klojo plyteles?
1,30 Lt
Man kelia klausimą požiūrio aspektas, kaip žiūrime į ligoninę: ar kaip į ligoninę, ar kaip į žemės sklypą? Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys
2p.
Miestas
2p.
Automobilį taisys savivaldybė Kam varg int is ir asmen in io auto mobil io remont u rūpint is pačiam, jei tai gal ima padar yt i už miesto pi nigus? Tereikia jį išnuomoti savival dybei ir nereikės mokėt i nei už de tales, nei už degalus. Taip pasielgė sost inės meras Artūras Zuokas, ku ris nuolat didž iuojasi Londono tak si automobil iu.
Miestas Kivirčas: buvusių bendražygių A.Zuoko (kairėje) ir S.Šriūbėno nesantaiką įžiebė nekokybiškas Gedimino prospekto grindinys. Tomo Avižinio montažas
Dabartinis Vilniaus meras Artūras Zuo kas ir buvęs sostinės vicemeras Stanislo vas Šriūbėnas toliau svaidosi žaibais dėl apgailėtinu kuriozu virtusio Gedimino prospekto remonto. Abu politikai dieva gojasi kiniškų plytelių nekloję.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Kaltinamas nepagrįstai?
Trečiadienį spaudos konferencijoje aplinkos viceministras S.Šriūbėnas neigė jam sostinės savivaldybės po litikų mestus kaltinimus dėl nekoky biškai atliktos Gedimino prospekto rekonstrukcijos. Tuo metu Vilniaus vicemeras buvo paskirtas atsakin gu už prospekto rekonstrukciją.
„Projekto technines sąlygas pa rengė Miesto ūkio departamentas, kurio direktorius buvo Virginijus Dastikas. Komisijos, kuri sprendė, koks turi būti Gedimino prospek to grindinys, darbe aš nedalyva vau, nebuvau įtrauktas. Techninės komisijos darbe aš dalyvavau tik pirmame etape, bet kituose dvie juose nedalyvavau. Trečio eta po dokumentus pasira šiau aš, nes atsakingas
2
4p.
Ir vėl visi rinksis į talką
2
KetvirtADIENIS, balandžio 12, 2012
miestas
13p.
Jaunieji rašytojai kviečia į festivalį „Literatūrinės Vilniaus slinktys“.
Remontą užkorė miestui Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Kam vargintis ir asmeninio auto mobilio remontu rūpintis pačiam, jei tai galima padaryti už miesto pinigus? Tereikia jį išnuomoti sa vivaldybei ir nereikės mokėti nei už detales, nei už degalus. Taip pasielgė sostinės meras Artūras Zuokas.
Vilniaus savivaldybė jau paskelbė konkursą ir ieško, kas galėtų re montuoti, tiekti atsargines de tales merijai ir jai pavaldžioms įstaigoms priklausantiems auto mobiliams. Savivaldybės Aprū pinimo ir transporto skyriaus sudarytame remontuotinų auto mobilių sąraše atsidūrė ir A.Zuo ko, kaip skelbta, iš Kinijos prieš pusantrų metų pargabentas juo das Londono taksi. Miestas iš viso rengiasi remon tuoti ir prižiūrėti 85 transpor to priemones. Taisytinų automo bilių sąrašą sudarė ir patvirtino Maratas Gafurovas, savivaldybės Aprūpinimo ir transporto sky riaus vedėjas. Į miesto autoūkio rankas mili jonieriaus A.Zuoko pirktas Lon dono taksi pateko dar pernai ge
gužę. Bendrovė „BNA grupė“, kurios vienas akcininkų – pats meras, su savivaldybe pasirašė automobilio panaudos sutartį. Mer ijos Viešųjų ryš ių skyr ius nurodė, kad šio autom ob il io nuoma miestui nieko nekainuo ja. Tačiau sutartyje su bendrove „BNA grupė“ nurodyta, kad sa vivaldybė automobilį aprūpina degalais, moka už draudimą, re montuoja.
A.Zuokas samprota vo, kad nauju jo auto mobiliu vairuotojas vežios ne tik šeimi ninką, bet ir vilnie čius, miesto svečius.
Savivaldybės atstovai skelbia, kad nuomojamas automobilis yra „puikios būklės“, „niekas ne siruošia jo remontuoti“. Tačiau kodėl jis buvo įtrauktas į remon tuotinų automobilių sąrašą, taip ir nepaaiškino. Tačiau savivaldybei išnuomo tas automobilis – kad ir neatly gintinai – A.Zuokui gali užtraukti
bėdų, nes meras galėjo supainio ti viešuosius ir privačiuosius inte resus. Oficialiai automobilis pri klauso bendrovei „BNA grupė“. Merijos atstovai vakar nepatiks lino, kieno iniciatyva automobilis perėjo savivaldybės žinion. Nejau gi patys valdžios klerkai sumanė, kad merijai žūtbūt reikia nuomo tis Londono taksi? Jei paaiškėtų, kad tuo pasirūpino ir tam tarpi ninkavo pats meras, jam tektų aiš kintis Vyriausiajai tarnybinės eti kos komisijai. Juodą Londono taksi vadi namą automobilį 2010-ųjų rudenį A.Zuokas, kaip skelbė, parsigabe no iš Kinijos. Už 2009 m. paga mintą automobilį jis tvirtino su mokėjęs apie 90 tūkst. litų. Bent taip jis aiškino spaudai. A.Zuokas prieš metus samprotavo, kad nauju jo automobiliu vairuotojas vežios ne tik šeimininką, bet ir vilniečius, miesto svečius. Iš tiesų kurį laiką taip ir bu vo. Paaiškėjo, kad pernai meras šio automobilio vairuotoją atlei do. „Tas automobilis kaip taksi jau nebenaudojamas. Jo jau nebevai ruoju“, – tiek „Vilniaus dienai“ tepasakė šio automobilio vairuo toju dirbęs Vytautas ir padėjo te lefono ragelį.
Našta: už egzotiško A.Zuoko automobilio remontą, draudimą, degalus mokama iš miesto biudžeto – tuo
pasirūpino pats meras.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Stalčiuose – krūva pinigų Tirdami galimą korupciją Vil niaus apygardos teisme, Specia liųjų tyrimų tarnybos (STT) pa reigūnai sulaikė du Vilniuje žino mus advokatus – Vitoldą Petravi čių ir Sigitą Juodelį. Krata atlikta ir vieno teisėjo kabinete.
S.Juodelis buvo paleistas, kitas ad vokatas V.Petravičius buvo sulai kytas 48 valandoms ir uždarytas į areštinę. Prokuratūra teigia, kad advokatams reiškiami įtarimai. „Įtarimų pareiškimas gali nieko nereikšti, čia gali nieko ir nebūti, tačiau nesinori, kad advokatai įsi painiotų į tokius dalykus“, – BNS įvykį komentavo Lietuvos advo katų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis. Pasak jo, antradienį į jį kreipėsi teisėsaugos pareigūnai ir pranešė, kad minėtų advokatų kontoro
se bus atliktos kratos. Advokatū ra nusiuntė savo atstovus į kratų atlikimo vietas. S.Juodelis dir ba Vilniaus miesto 10-ojoje ad vokatų kontoroje Ulonų gatvėje, V.Petravičius turi biurą Giedrai čių gatvėje. S.Juodelis yra ne kartą gynęs įta riamuosius kontrabandos bylose. Advokatas V.Petravičius 2005– 2006 m. įvairiuose Lietuvos teis muose atstovavo Rusijos eks bankininkui Igoriui Babenkai prieglobsčio prašymo ir ekstradi cijos bylose. Advokatams ikiteisminis tyri mas pradėtas dėl prekybos povei kiu, papirkimo ir kyšininkavimo. Pasak prokuroro Lino Kupruse vičiaus, įtarimai reiškiami pa gal tuos pačius straipsnius, pa gal kuriuos pradėtas ikiteisminis t yrimas.
Trečiadienį STT ir prokuratūra taip pat pranešė, kad Vilniaus apy gardos teismo Baudžiamųjų by lų skyriaus teisėjo 51 metų Ryšar do Skirtuno kabinete antradienio pavakarę buvo atlikta krata, ras tos kelios dešimtys tūkstančių li tų, kurie galėjo būti perduoti kaip kyšis. Įtariama, kad kyšis galėjo būti perduotas siekiant palankaus sprendimo baudžiamojoje byloje. R.Skirtunui įtarimai kol kas ne pareikšti, nes teisėjas turi teisinę neliečiamybę, patraukti jį baudžiamojom atsakomybėn reika lingas Seimo sutikimas. Po kratos R.Skirtunas paprašė su teikti jam nemokamas atostogas iki penktadienio, nes dėl susiklosčiu sios situacijos negali nagrinėti by lų. R.Skirtunas Vilniaus apygardos teisme dirba nuo 2007 m. gegužės. VD, BNS inf.
Tai kas klojo
asmuo atostogavo. Pri 1 valėjau pasirašyti, nes buvo terminai. Tačiau viskas vyko
pagal reikalavimus“, – rankas grą žė S.Šriūbėnas. Politikas neigė mestus kaltini mus, esą jis rūpinosi darbų tech nine priežiūra. Anot jo, prie šios jis nebuvo įpareigotas prisidėti. „Daug kur minima, kad aš atli kau techninę priežiūrą. Bet aš ne turėjau kelininko atestato. Pagal direktoriaus įsakymą techninės priežiūros vadovu buvo patvirtin tas Gintaras Glodenis“, – kalbėjo dabartinis viceministras. S.Šriūbėnas taip pat pridūrė vi siškai nedalyvavęs sprendžiant Ro tušės aikštės rekonstrukcijos rei kalus. Pinigai iš verslo
S.Šriūbėnas neigė kalbas apie sa vo neteisėtą praturtėjimą. Žurna listai jau seniai nagrinėja S.Šriūbė no turto deklaraciją, kurioje aiškiai matomas staigus praturtėjimas. „Iki 2000-ųjų dirbau versle. Be veik visi pinigai buvo uždirbti iki tada. Pardaviau butą, pardaviau sodą, pardaviau gal dar kai ką. Pa jamos padidėjo pardavus vieną ob jektą. Valstybei sumokėjau 70 tūkst. litų mokesčių. Namą savo gyvenime pastačiau vieną, leidimas išduotas 1992 m. Pastatytas per beveik trejus metus“, – teigė S.Šriūbėnas. Anot politiko, namą savo dukrai jis statė nuo 1990-ųjų, tuomet pi nigų esą užsidirbo iš Rusijos į Lie tuvą veždamas įvairias prekes. „Darėme gerą darbą Lietuvai, tuomet daug kas taip darė, vežė iš Rusijos ir kitur prekes. Gyvenau iš verslo. Paskui pardaviau trijų kam barių butą ir uždirbau“, – savo tur tų kilmę aiškino S.Šriūbėnas. Politikas taip pat ne kartą kaltin tas savo namo kieme pasistatęs Ge dimino prospektui skirtą suoliuką. Esą jis jį pasisavino neteisėtai, ta čiau pats dabartinis viceministras aiškina, kad suoliukas ne toks.
Kaina: prospektui tvarkyti vėl teks s
„Mano suoliukas yra iš Italijos, tokių visi gali nusipirkti. Prospek te suoliukai yra iš Lietuvos, čia ga minti“, – sakė S.Šriūbėnas.
Stanislovas Šriūbėnas:
Darėme gerą darbą Lietuvai, tuomet daug kas taip darė, vežė iš Rusijos ir kitur prekes. Atsakingas A.Zuokas
S.Šriūbėnas ne tik kratosi kaltės, bet ir tvirtina matąs mero A.Zuoko atsakomybės trūkumą. Anot vice ministro, būtent A.Zuokas turėtų būti atsakingas už prospekto re konstrukciją, esą jis prižiūrėjo vi są rekonstrukcijos eigą. „Visi pasitarimai vyko pas merą. Konkursai, savaime aišku, vyko Vie
Laužo ietis dėl ligonin Seimo Sveikatos reikalų komitetas sieks, kad Vilniaus miesto savival dybė atsisakytų sumanymo svei katos turizmui išnuomoti soviet mečiu prestižine laikytą Vilniaus universiteto Antakalnio ligoninę. Sutarė vienbalsiai
Komitetas trečiadienį bendru suta rimu priėmė protokolinį nutarimą rekomenduoti savivaldybei vykdyti Vyriausybės nutarimą dėl respub likinio lygio Vilniaus savivaldybės ligoninės įsteigimo. Savivaldybei taip pat rekomenduota stabdy ti darbo grupės, rengiančius pla nus dėl Antakalnio ligoninės nuo mos, veiklą. Į parlamentarus kreipėsi An takalnio ligoninės vadovas Adol fas Berūkštis, iš spaudos sužinojęs apie sostinės vadovų planus šią gy dymo įstaigą su 9 ha sklypu Anta kalnio rajone išnuomoti sveikatos turizmo paslaugos teikti. „Mūsų nuomone, mokamų bran gių paslaugų Vilniaus mieste tik rai netrūksta. Baltijos ir Amerikos klinikoje, Medicinos diagnostikos
ir gydymo centre bei kitose priva čiose sveikatos priežiūros įstaigo se tikrai priėmimo nelaukia eilės pacientų, o Vilniaus universiteto Antakalnio ligoninės atidavimas privačiam verslui tikrai nepage rins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, nors apie tai, ma tyt, mažiausiai galvojama“, – tei gė A.Berūkštis. Šiuo metu, jo teigimu, Anta kalnio ligoninėje yra ir poliklini ka, ir stacionaras. Beje, tai vienin telė vieta Lietuvoje, kur tikrinama aviatorių sveikata. Svajoja apie sveikatos turizmą
Sostinės vicemeras Jonas Pinskus pranešė, jog sostinės mero Artūro Zuoko potvarkiu sudaryta darbo grupė nutarė, kad Antakalnio ligo ninę – ir jos turtą, ir veiklą – būtų galima išnuomoti turizmo paslau goms teikti. „Mes nagrinėjome įvairias savo gydymo įstaigų vystymo strate gijas, vieną tokių pateikė Turizmo departamentas, esą Vilnius, turė damas tokius specialistus, įrangą
3
KetvirtADIENIS, balandžio 12, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
o plyteles?
Atsieis milijonus Už subyrėjusį Gedimino prospektą teks kloti milijonus litų. Prospektui sut vark yt i ket inama išleist i maž daug 10 mln. litų. Kaip teigia analizę atlikę ekspertai, didž iausia žala prospekto grind i niui padaryta nuo Vasario 16-osios gatvės iki Žvėryno tilto. Specialistų skaičiavimu, pakeisti trinkeles šio je dalyje kainuos daug iau kaip 9,17 mln. litų. Ruožui nuo Luk išk ių iki V.Kud irkos aikštės sutvark yt i bus išleista maždaug 800 tūkst. litų. Apibendrintose ekspertų išvadose kalbama, kad iš viso teks pakeist i maždaug pusę Gedimino prospek to trinkel ių. Savivaldybė atliko ekspertizę, ku ria nustatė, kad Rotušės aikštėje ir Didž iojoje gatvėje bei jos prieigo se, atl iekant rekonstr ukciją, vietoj sav ivaldybės projekte numat yto raudono granito buvo panaudotas smiltainis.
skirti milžiniškas lėšas. Skaičiuojama, kad darbai atsieis apie 10 mln. litų. Gedimino Bartuškos nuotr.
šųjų pirkimų komisijoje. O visa ki ta A.Zuokas žinojo. Vilniaus mies to meras, turėdamas tiek energijos ir gabumų, tikrai viską žinojo“, – sa kė S.Šriūbėnas. Jis teigė pats matęs, kaip A.Zuokas vaikštinėjo po sta tybvietę ir nurodinėjo projekto au toriams bei statybininkams. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs buvęs vicemeras Gin tautas Babravičius aiškino, kad skandalą dėl prospekto rekonst rukcijos sukėlęs meras tik kuria dar vieną viešųjų ryšių akciją. „Žinome apie jo sugebėjimus, jis moka pasinaudoti viešąja erdve ir įtikinti žmones. Tačiau čia tik ban dymai atsakomybę nusimesti nuo savo pečių. Į tą akciją jis įtraukė ir Seimo Antikorupcijos komisiją“, – kalbėjo G.Babravičius. Be to, liberalcentristas sakė ma nąs, kad meras jaučia asmenišką nuoskaudą dėl šios partijos ir sąmoningai jai kenkia.
„Jis yra autoritarinis meras. Be jo žinios mieste niekas nevykdavo. To dėl reikėtų kreiptis tiesiogiai į poną Zuoką“, – pridūrė G.Babravičius. Ieškos kaltų
Vilniaus meras A.Zuokas iš savo oponentų kalbų šaiposi ir vadina jas nerimtomis. „Taip, aš pats ir trin keles klojau, ir pjausčiau jas Kinijo je“, – pašmaikštavo A.Zuokas. Vis dėlto A.Zuokas dėjosi ir pats jaučiąs atsakomybę dėl nevykusių darbų sostinės centre. „Klausimas nėra paprastas, mes turime parengti dokumentus kreip tis į prokuratūrą. Ekspertai turi iki galo atsakyti, kas už kokį procesą atsakingas. Be abejo, dalis atsako mybė tenka ir projektuotojams, ir rangovams, ir tiekėjams, ir darbus vykdžiusioms priežiūros instituci joms. Nors darbai buvo baigti man nebūnant miesto vadovu, aš jaučiu atsakomybę“, – kalbėjo meras.
Šią klaidą neva padarė įmonės „Gatvių statyba“ ir „Vilniaus kapita linė statyba“, o žala vert inama 2,5 mln. litų. Be to, prospektą renovavęs „Lui das“ bankrutuoja, tad miestas pats turės finansuot i visą remontą. Ši įmonė sav ivaldybei esą skol inga 7 mln. litų. Vilniaus vystymo kompanija, anot vieno miesto vadovų, pažadėjo su mokėti 1,8 mln. litų. Tačiau taip pat savivaldybė norėtų gauti kompen sacijų iš bendrov ių „Viln iaus pla nas“ (500 tūkst. litų), „Ekspert iz ių studija“ (234 tūkst. litų).
Miesto vadovas užsiminė kal čiausiu asmeniu šioje istorijoje laikąs būtent S.Šriūbėną. „Turiu aiškią savo asmeninę nuomonę apie tą žmogų. Dėl to, dėl ko skau da ir viln ieč iams, matant pro spekto kokybę, ir man asmeniškai kaip miesto vadovui, yra pikta, kad žmonės, kurie buvo atsakingi, nepadarė visko taip, kaip galėjo padaryti“, – savo vertinimą baigė meras.
nės likimo ir patalpas, laisvai galėtų vysty ti sveikatos turizmą. Šioms aplin kybėms susiklosčius, nuspręsta, kad geriausia vieta pradėti sveika tos turizmo vystymą – vadinamo ji Berūkščio ligoninė“, – sakė vice meras J.Pinskus. „Tam buvo išleistas mero po tvarkis sudaryti darbo grupę ir to kias konkurso sąlygas, kad būtų galima išnuomoti turtą ir kad atei tų geras brendas, stiprus brendas iš užsienio, turintis gerą vadybą, pa tirtį, gerą vardą“, – dėstė sostinės savivaldybės atstovas. Prikišo interesų konfliktą
Posėdyje dalyvavusio sveikatos ap saugos ministro Raimondo Šukio teigimu, į Antakalnio ligoninę in vestuota apie 15 mln. litų ES lėšų. „Ar ES ir valstybės investicijos turi eiti užsienio pacientams ap tarnauti?“ – stebėjosi ministras. „Man kel ia klaus imą pož iū rio aspektas, kaip žiūrime į ligo ninę: ar kaip į ligoninę, ar kaip į žemės sklypą?“ – abejones dėstė R.Šukys.
m o r a D 2012
a rinimosi akcij a v š ė in n e m Visuo 1d.
2 BALANDŽIO 10:00 val.
registruokis ir sužinok artimiausią susitikimo tašką www.mesdarom.lt
Mes DAROM! Ar DARAI Tu?
DAROM!
Su šeštadienio „Vilniaus diena“
nemokamas įėjimas
į Taikomosios dailės muziejų šį savaitgalį
Taikomosios dailės muziejuje vykstančios parodos:
Požiūriai: Antakalnio ligoninėje miesto vadovai regi sveikatos turizmo
centrą. Tačiau tam prieštarauja centrinė valdžia.
Siekdama išsklaidyti ministro nuogąstavimus Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė ėmė cituoti savivaldybės dokumentą, kuris, kaip vėliau paaiškino J.Pins kus, tėra darbo grupės juodraštis. Remiantis juo, Antakalnio ligo ninės nuomininkai privalėtų inves tuoti 40 mln. litų, o visos investi cijos taptų savivaldybės nuosavybe. Be to, būtų smarkiai padidintas tei kiamų gydymo paslaugų skaičius.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Kitas komiteto narys Jonas Juo zapaitis nustebo, kodėl tą doku mentą turi vienintelė A.Zuokienė, o kitiems komiteto nariams jis ne pateiktas. Komiteto pirmininkas įspė jo A.Zuokienę dėl galimo viešų jų ir privačiųjų interesų konflikto, nes jos vyras A.Zuokas yra Vilniaus miesto meras ir jo potvarkiu suda ryta darbo grupė pateikė siūlymus dėl Antakalnio ligoninės.
Nuo mini iki maksi. Septintojo dešimtmečio mada Du mados šimtmečiai Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai Nemokamas įėjimas tik su balandžio 14 d. „Vilniaus diena“. Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Taikomosios dailės muziejus, Arsenalo g. 3A Darbo laikas: šeštadieniais: 11–18 h, švenčių išvakarėse 11–16 h
4
ketvirtADIENIS, balandžio 12, 2012
miestas
Nešiukšlinti svarbiau nei tvarkytis Po pusantros savaitės Lietuvoje vyksiančios aplinkos tvarkymo akcijos „Darom 2012“ rengėjai ragina ne tik švarinti gamtą, bet ir nustoti ją teršti. Dalyvauja 100 šalių
Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje vienas iš akcijos pradininkų Vytautas Krasnickas pabrėžė, kad tvarkymosi šeštadie nis yra tik simbolinė diena, o judė jimo dalyviais laikomi visi tie, ku rie nešiukšlina. „Svarbiausias dalykas – ne kiek mes šiukšlių surinksime, kiek žmonių dalyvaus, bet kelių žmo nių mąstymas pasikeis į tą pusę, kad esame viena didelė bendruo menė. <...> Tie yra dalyviai, kurie nešiukšlina“, – kalbėjo V.Krasnic kas. Jis pasakojo, kad Estijoje startavu si švarinimosi akcija, prie kurios Lie tuva pirmą kartą prisijungė 2008aisiais, šiemet nuo kovo iki rugsėjo vyksta maždaug 100-e šalių.
„Iš tikrųjų „Darom“ akcija, ku ri išjudino labai daug žmonių, kei tė ir bendrą pilietinį mūsų visuo menės žemėlapį. Tai šiuo atveju yra unikalus dalykas, kai pats jau nimas pasiūlė Lietuvai idėją, įtrau kė vyresnes kartas, ir šita idėja keičia Lietuvos tikrovę – su kiek vienais metais vis labiau“, – kal bėjo D.Kuolys.
Vytautas Krasnickas:
Svarbiausias dalykas – ne kiek mes šiukš lių surinksime, kiek žmonių dalyvaus, bet kelių žmonių mąsty mas pasikeis.
Akcija sujungia
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Pilietinės visuomenės instituto di rektorius Darius Kuolys „Darom“ poveikį visuomenei lygino su Są jūdžiu – esą ši aplinkosaugos akcija panašiai atkuria valstybės, bend ruomenės, laisvės jausmą, pana šiai jungia skirtingas kartas.
„Mano karta tą laisvės ir valsty bės jausmą buvo įgijusi Sąjūdžio laikais“, – pridūrė jis. Kviečia į gamtą
Renginio „Darom“ vadovas Karo lis Sargūnas sakė, kad kartu su lie
tuviais savo gyvenamąją aplinką tvarkys Kroatijos, Austrijos, Lat vijos, Rusijos Kaliningrado srities ir San Fransisko gyventojai. Jis taip pat aiškino, kad šiukšlės Lietuvoje bus išvežamos maždaug iš 5 tūkst. taškų. „Kadangi projektas labai dide lis, jis apima daug žmonių, daug istorijų, kartais nepavyksta iš kar to visko išvežti, bet noriu pasakyti, kad šiukšlės nemokamai bus išve žamos iš akcijos „Darom“ paskelb tų viešų miestų erdvių. Visos sodų bendrijos, privačių namų bendri jos, garažų savininkai, besitvarkan tys pavasarį ir sudedantys atliekas kur nors už savo teritorijų, kiemų ar tvorų, žinokite – iš tų vietų per „Darom“ akciją šiukšlės nebus ve žamos“, – pabrėžė jis. Pavasarinės aplinkos švarinimo akcijos „Darom“ rengėjai šiemet viliasi talkose sulaukti iki dešimta dalio Lietuvos gyventojų. Anot or ganizatorių, žmonės ypač raginami burtis tvarkant ne tik mieste esan čius taškus, tačiau ir už gyvenvie čių ribų esančias apleistas terito rijas – vandens telkinių pakrantes, pakeles, pamiškes.
Talka: tikimasi, kad šiemet prie akcijos prisijungs iki dešimtadalio Lie
tuvos gyventojų.
Maži miestai aktyvesni
Aptardami ankstesnių metų patir tį, akcijos organizatoriai sakė, kad aktyvesni yra mažesnių miestų gy ventojai. „Galbūt dėl to, kad jie turi ma žiau veiklos ir mažiau ignoruo
Tomo Raginos nuotr.
ja tą dalyką, arčiau gamtos yra“, – svarstė V.Krasnickas. Akcijos organizatoriai ragino visus į talkas susirinksiančius gyventojus pra leisti daugiau laiko gamtoje – ne tik tvarkytis, bet ir pramogauti. VD, BNS inf.
5
ketvirtADIENIS, balandžio 12, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Dėl automobilio remonto nebarė
Virš vieno įtakin giausių Seimo val dančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demok ratų (TS-LKD) frakci jos narių Vito Matu zo pakibo teisėsau gos Damoklo kar das – prieš pat rin kimus parlamenta rų gali būti prašoma panaikinti jo teisi nę neliečiamybę.
Seimo Etikos ir procedūrų komi sija (EPK), trečiadienį svarsčiusi klausimą dėl Darbo partijos na rio Mečislovo Zasčiurinsko iš laidų automobilio remontui, nu sprendė apsiriboti svarstymu, nes neįžvelgė požymių, kad par lamentinei veiklai skirtos lėšos būtų naudotos neteisėtai.
Imunitetas: generalinis prokuroras gali kreiptis į Seimą dėl parlamen
taro V.Matuzo teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Redo Vilimo (BFL) nuotr.
Politikas klimpsta įkandin žmonos? Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Tyrimą atlieka STT
Vakar pranešta, kad Panevėžio apygardos prokuratūra paprašė ge neralinio prokuroro Dariaus Valio kreiptis į Seimą dėl V.Matuzo tei sinio imuniteto panaikinimo. Toks Panevėžio prokurorų pra šymas Generalinėje prokuratūroje gautas dar antradienį. D.Valys sprendimą dėl šio krei pimosi turėtų priimti iki ateinan čio antradienio – per savaitę nuo jo gavimo. Generalinis prokuroras ti kina, kad dar svarsto, kaip pasielg ti šiuo atveju, gilinasi į bylos me džiagą. Prokuratūros atstovai patvir tino, kad prašymas dėl V.Matuzo neliečiamybės panaikinimo susi jęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamu tyrimu dėl galbūt neskaidrių „Panevėžio energijos“ viešųjų pirkimų. Laukia daugiau informacijos
Pats V.Matuzas tik gūžčioja pečiais dėl galimo generalinio prokuroro kreipimosi į Seimą ir prašymo pa naikinti šio politiko teisinę nelie čiamybę. „Iki šiol neturiu jokios oficialios informacijos, kad kokia nors insti tucija kreipėsi į Generalinę proku ratūrą dėl kokių nors įtarimų man. Kai tik gausiu tokią informaciją, nedelsdamas atsakysiu į visus vi suomenei rūpimus klausimus. Taip pat esu pasiryžęs atsakyti ir į visus
teisėsaugos institucijų klausimus“, – pareiškė vakar V.Matuzas. Jis tvirtino netikįs, kad galėtų bū ti kaltinamas kokiais nors neskaid riais ar neteisėtais veiksmais. „Do rai gyvenau visą gyvenimą. Ne taip gyvenau, kad būtų galima su ma nim taip elgtis. Kažkaip netikiu vi su tuo“, – kalbėjo parlamentaras.
Prokuratūra patvir tino, kad prašymas dėl V.Matuzo nelie čiamybės panaikini mo susijęs su STT at liekamu tyrimu. Premjeras, TS-LKD vad ovas Andrius Kubilius tvirtino kol kas irgi neturįs oficialių žinių dėl ga limo D.Valiaus kreipimosi į Seimą su prašymu panaikinti V.Matuzo neliečiamybę. „Neturiu ką ver tinti, nes informacijos turiu tiek, kiek jūs – tik iš žiniasklaidos. Teisėsaugos institucijos, tikiuo si, greitai pateiks daugiau infor macijos“, – vakar po Vyriausy bės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius. TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma teigė, kad Seime bus svars toma, kaip pasielgti, jeigu D.Valys tikrai kreipsis dėl V.Matuzo nelie čiamybės panaikinimo. Be kita ko, J.Razma užsiminė, kad tokiu atve ju parlamentarai aiškinsis, „ar šiuo
EPK parlamentaro išlaidomis su sidomėjo paaiškėjus, kad sąskaitą už automobilio remontą iš par lamentinei veiklai skirtų lėšų jis apmokėjo po to, kai automobilis buvo parduotas. M.Zasčiurins kas komisijai pateikė automo bilių serviso raštą, kuriuo bu vo patvirtinta, kad darbai atlikti iki parduodant automobilį, tad komisijos nariai sutarė, jog lėšų naudojimo pažeidimo nematyti. Parlamentaras komisijos posė dyje aiškino, kad už remontą su mokėjo vėliau, nes nesutiko su serviso nustatyta kaina. „Sąskaitos apmokėtos vėliau, kai jau buvau automobilį parda vęs, nes nesutikau su įkainiais. Kai pirkau automobilį, servisas, kuriame jis anksčiau tvarkytas, garantavo, kad geras automobilis, o pačią pirmą dieną prasidėjo re montai, mano įsitikinimu, susiję su garantine priežiūra“, – kalbė jo Seimo narys. Pernai kovą M.Zasčiurinskas už 95 tūkst. litų įsigijo „Merce
des-Benz“, birželio pradžioje jį pardavė, bet Seimo buhalterijai liepą už jo remontą pateikė 2,2 tūkst. litų sąskaitą. Parlamentarams per mėne sį šiuo metu skiriama 1 viduti nio mėnesinio darbo užmokes čio dydžio suma, t. y. 2,1 tūkst. litų, su parlamentine veikla su sijusioms išlaidoms finansuoti. Seimo valdyba yra patvirtinu si taisykles, kokioms reikmėms atsiskaitytinai galima naudo ti šiuos pinigus, o pateiktų ata skaitų statistika rodo, jog di džioji šių lėšų dalis paprastai nukel iauja autom ob il ių nuo mai, priežiūrai, remontui, de galams. Iš viso per 2011 m. parlamenti nei veiklai išleista 3,317 mln. litų. BNS inf.
2,2
tūkst. litų sąskaitą už automobilio remontą Seimo kanceliarijai pateikė M.Zasčiurinskas.
atveju nėra galimo politinio susi dorojimo“. Tiki žmonos nekaltumu
Seimo nario žmonai Danutei Ma tuzienei šioje byloje jau pareikš ti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Įtariama, kad Panevėžio miestui priklausančios bendrovės „Panevėžio energija“ rengiamų milijoninių konkursų laimėtojai, tarp kurių buvo ir įmonės, kurio se dirba D.Matuzienė, buvo žino mi iš anksto. V.Matuzo viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijo je nurodyta, kad D.Matuzienė dir ba bendrovėse „Distenas“, „Plati na Group“ ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje. Praėjusių metų gruodį D.Ma tuzienė buvo sulaikyta dviem pa roms, vėliau ji buvo paleista už 40 tūkst. litų užstatą, jai buvo skirtas namų areštas, paskui jis pakeistas į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. V.Matuzas anksčiau yra teigęs ti kįs sulaikytos žmonos nekaltumu. Kaip pranešė LNK „Žinios“, skandalą Panevėžyje tyrusi STT parlamentaro iki šiol neapklausė. „Galiu pasakyti, jog padaryta vis kas, kad Generalinė prokuratūra svarstytų, ar yra tinkamas pagrin das svarstyti, ar atimti teisinę ne liečiamybę iš Seimo nario V.Matu zo“, – sakė buvęs STT Panevėžio skyriaus vadovas Povilas Urbšys, kuris nuo vakar išėjo į pensiją. P.Urbšys paneigė, kad jo išėji mas iš darbo gali būti siejamas su šia skandalinga byla.
Pasiteisinimas: M.Zasčiurinskas aiškino už automobilio remontą
sumokėjęs vėliau, nes ginčijosi dėl darbų kainos.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Rado atstovo Vatikane pamainą Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė siūlymui atšaukti Lietu vos atstovybei Vatikane vado vaujantį Vytautą Ališauską ir naująja ambasadore prie Švento jo Sosto skirti buvusią preziden to Valdo Adamkaus patarėją Ire ną Vaišvilaitę.
Planuojama, kad naujas parei gas I.Vaišvilaitė pradės eiti liepos
16 d. Šiuo metu I.Vaišvilaitė eina Europos humanitarinio univer siteto (EHU) administracijos ir infrastruktūros reikalų prorek toriaus pareigas. Ambasadorius Lietuvoje ski ria prezidentas užsienio reikalų ministro teikimu, pritarus Sei mo Užsienio reikalų komitetui ir Vyriausybei. BNS inf.
6
ketvirtADIENIS, balandžio 12, 2012
nuomonės
Šiuolaikinio pasaulio iššūkiai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
A Imuniteto naikinimo lietus
Stasys Gudavičius
J
au kad užderėjo prašymų Seimui panaik inti įvairių pareig ūnų teisinę nel ie čiamybę! Štai jau dirba laik inoji kom isija, turinti pasakyti, ar leisti prokuro rams suvarž yti Seimo nario Vin co Babiliaus laisvę dėl, kaip įtaria ma, jo padarytos autoavarijos bei pasišal inimo iš įvyk io vietos.
Generalinis prokuroras jau gali reikalauti sau atskiro kabineto Seimo rūmuose, nes iš jų be veik neišeina. General in iam prok uror ui siūlo ma kreipt is į Seimą dėl kito par lamentaro Vito Matuzo neliečia myb ės panaik in imo. Įtar iama, kad šis Seimo narys gal i būt i su sijęs su Special iųjų tyr imų tar nyb os (STT) atl iekamu tyr imu dėl galbūt neskaidrių „Panevėžio energ ijos“ viešųjų pirk imų. Imunitetą panaik inti gresia ir be ne labiausiai pastaruoju metu pa garsėjusiai Kauno teisėjai Nerin gai Venck ienei. Ji nev ykdo teis mo sprend imo savo globojamą dukterėčią atiduot i mot inai. Dėl to prok urorai vykdo tyr imą. Ge neralinės prokuratūros vadovas dar svarst ys, ar tenk int i jų pra šymą kreipt is į Seimą dėl leid i mo pat raukt i N.Venck ienę atsa komybėn. Jeig u Dar ius Valys vis dėlto ryž tųsi tok iam žingsniui ir kreiptųsi į Seimą dėl įžymiosios Kauno tei sėjos, matyt, parlamente sulauk tume sen iai regėto triukšm ingo šou, kuriame susipins diskusijos dėl teising umo, vaiko teisių, dėl pedofi l ijos ir kitok ių ne maž iau intr iguojančių reikalų. Numatomas puik us spekt akl is rink imų laikotarpiu! Į Seimą greičiausiai bus kreiptasi dėl dar vieno teisėjo neliečiamy bės. STT pareig ūnai įtar ia, kad Viln iaus apygardos teismo tei sėjas Ryšardas Skirt unas galėjo gaut i kyš į iš kontrabandos tyr i mo byloje fig ūravusių asmenų. Žod žiu, general in is prok uroras
jau gali reikalauti sau atskiro ka bineto Seimo rūmuose, nes iš jų beveik neišeina. Dab art inės kadenc ijos Seimas yra akivaizdus rekord in ink as klaus imų dėl teisinės nel ieč ia mybės panaikinimo gausa. Anks tesniuose parlamentuose tai bu vo gana ret i atvejai. Pav yzd žiui, 2004–2008 m. Seime vos po rą syk ių general in is prok uroras kreipėsi dėl parlamentar ų imu niteto panaik inimo. O dab art in iame kadenc iją jau baig iančiame Seime net 14 kartų Generalinės prokuratūros vado vui teko stovėt i tribūnoje ir pra šyt i pan aik int i nel ieč iamyb ę. Netrukus šis rekordinis skaičius, atrodo, dar paaugs. Bet ne visais atvejais parlamentarai duodavo teig iamą atsak ymą. Bene skan dal ing iausi – atsisakymai panai kint i kyšin inkav imu įtarto Eval do Lementausko bei neramumų kurst ymu ir nepaklusnumu po licijai kalt inamų Kaz im iero Uo kos bei Petro Graž ul io nel iečia mybę. Itin padažnėjo atvejų, kai prašo ma panaik inti parlamentar ų tei sinę nel iečiamybę po to, kai šie patenka į eismo įvyk ius. Anks tesn iuose Seimuose tok io pobū džio kreipimųsi beveik nepasitai kydavo, nes buvo taikomos kur kas švelnesnės administracinės bausmės už Kel ių eismo taisyk lių pažeidimus. Dabar bausmės už eismo įvykius gerokai sugriežtintos, todėl ir ten ka beveik kaskart, kai kuris nors parlamentaras padaro pažeid i mų kel iuose, kreipt is į vis ą Sei mą, kad būt ų panaik inta pažei dėjo teisinė neliečiamybė. Šis Seimas pasižymi dar vienu re kordu – V.Babilius tapo pirmuoju istor ijoje parlamentar u, dėl ku rio nel iečiamybės panaik in imo gener al in is prok uror as antr ą kartą kreipiasi į visus parlamen tar us. Pirmąkart tai įvyko 2010ųjų ruden į, kai teisėsauga papra šė jį bausti už greičio viršijimą au tostradoje Vilnius–Kaunas. Tuo met V.Babiliaus neliečiamybė pa naik inta ir jis nubaustas pinig ine bauda, taip pat jam kel iems mė nesiams buvo atimta teisė vai ruoti. Ką rodo padažnėję kreipimaisi dėl teisinio imuniteto panaik ini mo? Turbūt vieną nelabai malo nų dalyką – gerokai pagausėju sius tautos išrinktųjų bloguosius darbel ius, už kur iuos juos būt i na bausti. Retorinis klausimas – ar kitas Sei mas šiuo pož iūr iu bus geresnis?
r visuotinė talentų migraci ja kelia pavojų Lietuvai? O gal priešingai – iš šios pa saulinės tendencijos mūsų šalis gali gauti realiai apčiuopiamos naudos? Atsakymų į šiuos klausimus diskusijoje „Globali talentų migra cija. Ką tai reiškia Lietuvai?“ ieško jo užsienyje dirbantys, kuriantys ir studijuojantys profesionalai, šven tėms sugrįžę į Lietuvą, ir mūsų šaly je dirbantys užsieniečiai. Procesus reikia išnaudoti
Organizacijos „Globalios Lietuvos lyderiai“ (GLL) surengtame vakare buvo aptartos visuotinės migracijos tendencijos ir jų poveikis Lietuvai. Apskritojo stalo diskusijoje buvo iš sakyti įvairūs siūlymai, kokio atsako reikėtų ieškoti reaguojant į vykstan čius migracijos procesus: nuo dvi gubos pilietybės problemų sprendi mo, aktyvesnės imigracijos politikos Lietuvoje, vietos verslo aplinkos ge rinimo, biurokratinių suvaržymų ša linimo iki anglakalbių mokyklų tarp tautinės bendruomenės atstovams skaičiaus didinimo mūsų šalyje. Apskritojo stalo diskusiją vedęs specialusis ES atstovas Afganistane Vygaudas Ušackas pabrėžė, kad mig racijos procesai neišvengiamai veikia Lietuvą, todėl reikėtų ieškoti, kaip iš naudoti protų cirkuliacijos procesus ir išlaikyti ryšius su išvykusiais lietu viais, karjeros siekiančiais svetur, bei, kita vertus, konkuruoti dėl užsienio talentų ir pritraukti jų į Lietuvą. Pasak V.Ušacko, dėl to Lietuvoje svarbu sukurti palankiausią įmano mą kultūrinę, verslo ir mokesčių ap linką, kad „visi norėtų atvykti ir nie kas nenorėtų išvykti iš Lietuvos“. Srovė – vienos krypties
Nijolė Kelpšaitė, tiesioginės perso nalo paieškos įmonės „J.Friisberg & Partners“ vadovaujančioji partnerė, išsakė nerimą dėl ateities darbo rin kos ir specialistų poreikio, jei talentų migracija ir toliau smarkiai vyks vie na kryptimi. Pasak jos, neretai grįžtančių į Lie tuvą lūkesčiai neatitinka rinkos po reikių ir šiandienos darbdavių sutei kiamų galimybių. „Šiandien praradę jaunus išsila vinusius žmones, ateityje turėsi me sunkumų suformuodami vady bininkų-vadovų rezervą. Jungtinės Karalystės rinka absorbuoja nema žą dalį galimo potencialo, todėl tu rime reaguoti ir aktyviai konkuruoti su ta rinka, išlaikyti ir įdarbinti jau nimą Lietuvoje bei užsitikrinti iš teklius ekonomikai augti“, – kalbė jo N.Kelpšaitė. Australijoje gimęs ir užaugęs lie tuvis Paulius Daugalis, šiandien dir bantis Lietuvoje bendrovės „SKF
Užduotis: migracija dabarties pasaulyje neišvengiama, todėl svarbu su
prasti, kaip iš šio proceso būtų galima gauti naudos.
Central Eastern Europe“ turto val dymo paslaugų vyresniuoju kon sultantu, stebėjosi, kad mūsų šalies darbo rinkos dalyviai veikia nee fektyviai, todėl sugrįžusių lūkesčius tenka priartinti prie realybės.
Vygaudas Ušackas:
Svarbu sukurti palan kiausią įmanomą kul tūrinę, verslo ir mo kesčių aplinką, kad visi norėtų atvykti ir niekas nenorėtų iš vykti.
„Tarptautiniuose reitinguose pa gal darbo našumą Lietuva atsiduria žemoje vietoje. Mano nuomone, tai lemia biurokratizuota aplinka ir per nelyg didelis verslo reguliavimas. Ta čiau grįžti į Lietuvą pasiryžę žmonės, turėdami tarptautinės patirties, vie tos rinkai ir darbovietei atneša gerąją praktiką, „know-how“, naujų idėjų, verčia ir vietos bendroves pasitemp ti“, – sakė P.Daugalis. Reikia imigracijos politikos
Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Davidas Huntas prita rė, kad migracijos procesus šalims, siekiančioms ekonominio progre so, reikėtų išnaudoti kaip visuotinės patirties ir inovacijų sklaidos šalti nį. Ambasadorius pabrėžė, kad nau joji karta yra mobili – savo karjerą ir
„Shutterstock“ nuotr.
gyvenimą vis mažiau sieja su viena apibrėžta teritorija. Tačiau vykstant spartiems emigracijos procesams ypač svarbu kreipti dėmesį į imig racijos politiką, apie kurią šiandien Lietuvoje kalbama dar mažai. Renginyje dalyvavusi Švedijos Ka ralystės ambasadorė Cecilia Ruth ström-Ruin pritarė, kad Lietuvai rei kėtų susirūpinti imigracijos politika. Būtent į šalį atvykstantys darbuoto jai išgelbėjo ir tebegelbsti didžiausią emigracijos bangą nuo XIX a. pabai gos išgyvenančią Švediją. Rokas Beresniovas, „HSBC Bank USA“ viceprezidentas, prieš 13 metų išvykęs karjeros siekti į JAV, diskusi jose pabrėžė, kad išvykę lietuviai prie pokyčių čia, Lietuvoje, gali prisidė ti nebūtinai grįždami į tėvynę. Ta čiau svarbu atkreipti dėmesį į ryšio su gimtąja šalimi išlaikymą. „Būdamas vienas GLL profesiona lų tinklo steigėjų, siekiu prisidėti prie GLL, kaip platformos tokiam ryšiui palaikyti, kūrimo. Be abejo, svarbūs ir politiniai veiksniai, tokie kaip dvi guba pilietybė, siekiant išlaikyti ryšį su lietuviais, išsibarsčiusiais po pa saulį“, – sakė R.Beresniovas. Apie migracijos tendencijas ir jų poveikį Lietuvai diskutavo daugiau nei 150 svečių – sėkmingai versle, mene, moksle ir kitose srityse dir bantys lietuviai, besidomintys Lie tuva žmonės iš Jungtinės Karalystės, JAV, Danijos, Šveicarijos, Norvegijos, Indijos ir kitų šalių. Renginyje lankėsi Lietuvoje rezi duojantys kitų šalių ambasadoriai, tarptautinėms įmonėms vadovau jantys užsieniečiai, pasirinkę dirbti ir gyventi Lietuvoje. VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
ketvirtadienis, balandžio 12, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Rinkimų kampanija prasideda
Vyriausybė, trečia dienį pasitarime ap tarusi nesimokan čių vaikų problemą analizavusios dar bo grupės išvadas, pagalbos nusta tant daugiau kaip 3 tūkst. vaikų gyvena mąją vietą tikisi iš policijos.
Prezidentei Daliai Grybauskai tei pasirašius dekretą dėl Seimo rinkimų ir oficialiai prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, partijos rinkimams gali pradėti rinkti fizinių asmenų aukas.
Klausimas: nors mokyklos nelanko daugiau kaip 3 tūkst. vaikų, iki šiol neaišku, kas jų turėtų ieškoti – Vy
riausybė, policija ar savivaldybės.
Vytauto Petriko nuotr.
Vaikų ieško tik kalbomis „Jie kažkur yra“
Tačiau pagalbos prašymą gavęs Policijos departamentas kol kas į jį neatsako. Švietimo ir mokslo ministeri ja (ŠMM) dar kovo viduryje krei pėsi į Policijos departamentą, kad pareigūnai padėtų nustatyti nesi mokančių 3318 vaikų, kurių am žius iki 16 metų, faktinę gyvena mąją vietą ir, esant galimybei, jų nesimokymo priežastis. Šie vai kai apskritai neregistruoti Moki nių registre, nors įrašas apie juos yra Gyventojų registre, ir netu rima duomenų apie jų išvykimą, neįgalumą ar kitas priežastis ne simokyti. „Jie kažkur yra, neaiški jų bu vimo vieta. Dėl tų vaikų sutelktos papildomos pajėgos savivaldy bėse, su policija ieškoma tų vai kų gyvenamosios vietos. Tai ne reiškia, kad skelbiama paieška, nes skelbti paiešką tikrai yra juri diškai komplikuotas dalykas, pa tys tėvai turi skelbti arba teismo sprendimu galima skelbti vaiko paiešką“, – žurnalistams po Vy
riausybės pasitarimo sakė minist ro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.
Deividas Matulionis:
Jie kažkur yra, neaiški jų buvimo vieta. Dėl tų vaikų sutelktos papildo mos pajėgos savival dybėse, su policija ieškoma tų vaikų gy venamosios vietos. Policijai per brangu
Nors kancleris tvirtino, kad „su policija bus atliekama papildoma nuodugnesnė paieška“, Polici jos departamento atstovas Ramū nas Matonis BNS trečiadienį aiš kino, kad pareigūnai kol kas nėra pateikę atsakymo į minėtą pagal bos prašymą.
„Toks darbas reikalauja labai daug išlaidų, yra ir kitų niuansų. Kol kas nenuspręsta, ką daryti su tuo ministerijos prašymu“, – dar praėjusią savaitę BNS sakė Polici jos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko pareigas laiki nai einantis R.Matonis. Pasak D.Matulionio, nereikėtų dramatizuoti dabartinių skaičių, nes dauguma nesimokančių vaikų tikriausiai su tėvais išvykę į užsie nį, bet to nedeklaravę. Skaičių nedramatizuoja
Klausiamas, ar tarp nesimokančių negali būti nusikalstamais tikslais išvežtų vaikų, D.Matulionis sakė: „Labai tikimės, kad tikrai tokių ne bus, bet garantuoti šimtu procen tų negalime, dėl to ir vykdoma ta nuodugni paieška.“ „Nereikia tų skaičių taip dra matizuoti – dar kartą kartoju, kad paieška ir toliau bus vykdoma su policijos pagalba. Taip, iš tikrųjų yra rimta problema, ir gerai, kad imamės ją spręsti – geriau vėliau negu niekada“, – sakė kancleris.
Darbo grupės ataskaitoje teigia ma, kad 2011–2012 mokslo metais buvo 13 462 nesimokantys vaikai nuo 7 iki 16 metų. Duomenys apie juos yra Gyventojų registre, bet jie nefigūruoja Mokinių registre. Savivaldybėms patikrinus duo menis apie daugumą (84 proc.) ne simokančių vaikų, nustatyta, kad, pavyzdžiui, 64 proc., arba 8593 nesimokantys 7–16 metų vaikai, išvykę į užsienį ir nedeklaruotas jų gyvenamosios vietos pakeitimas, 85 nesimokė dėl neįgalumo. Vienas minėtos darbo grupės siūlymų – tobulinti gyvenamosios vietos deklaravimą reglamentuo jančius teisės aktus. Be to, darbo grupė siūlo nustatyti, kaip Švie timo informacinių technologi jų centras, kuriantis registrą apie nesimokančius ir mokyklos ne lankančius vaikus, turi būti in formuojamas apie užsienyje besi mokančius diplomatų ir kitus ten mokytis išvykusius vaikus, kurie esą dabar gali patekti į nesimokan čių sąrašą.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Pasak Seimo komiteto vicepirmi ninko Juliaus Sabatausko, išvada, kad projektas prieštarauja Kons titucijos 118 ir 24 straipsniams, patvirtinta penkiais balsais už ir dviem prieš. Minimi Konstitucijos straipsniai numato, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovau ja prokuroras, o vykdydamas savo funkcijas jis yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Seimo statutas numato, kad TTK pateikus išvadą dėl projekto prieštaravimo Konstitucijai, šią išvadą svarsto Seimas. Jei dau
giau kaip pusė visų Seimo narių, t. y. ne mažiau kaip 71 parlamen taras, nepritaria komiteto išvadai, projektas gali būti Seime svarsto mas ir be atitinkamų Konstituci jos pataisų. Tautininko Gintaro Songailos įregistruotų įstatymų pataisų pro jektuose numatoma, kad ypatinga sis prokuroras būtų Seimui atskai tingas prokuroras, Seimo pavedimu atliekantis ypatingus tyrimus, kar tu jis būtų specialusis Generalinės prokuratūros prokuroras, turėtų vi sas įstatymų nustatytas prokuroro teises ir pareigas, tačiau Generali nės prokuratūros vadovybei jis ne būtų pavaldus. Ypatingasis prokuroras turėtų teisę savo nutarimu pradėti iki teisminį tyrimą, koordinuoti jo
Zenonas Vaigauskas:
Kai tik įsigalio ja dekretas, parti jos turi registruotis kaip politinės kam panijos dalyviai ir gali pradėti rinkti aukas.
įgyvendinimą, jis turėtų teisę su sipažinti su visų lygių prokuratū rų visa dokumentacija ir ikiteis minių tyrimų medžiaga, kuri gali būti susijusi su jo vykdomo ypa tingojo tyrimo objektu, jis turėtų teisę visą tokią medžiagą kopijuo ti, daryti įrašus. Ypatingasis prokuroras galėtų reikalauti nedelsiant pateikti in formaciją, medžiagą ir dokumen tus, apžiūrėti bet kurį Lietuvos te ritorijoje esantį statinį, atvykti į bet kurią valstybės ar savivaldybės, viešąją ar privačiąją įstaigą, įmonę ar organizaciją ir pareikalauti, kad jam būtų leista susipažinti su rei kiamais dokumentais ar kita reikia ma informacija, daryti įrašus ar ko pijuoti dokumentus.
Seimui nuo sausio uždraudus verslui remti politikus, palikta galimybė per kampaniją aukoti fiziniams asmenims. Per kam paniją kiekvienam savarankiš kam jos dalyviui žmogus gali skirti ne didesnę nei 10 viduti nių mėnesinių darbo užmokes čių (VMDU) dydžio auką, šiuo metu tai siekia 21,75 tūkst. litų. Kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje savo politinei kampanijai finansuoti gali paau koti dvigubai didesnę auką, t. y. ne daugiau kaip 20 VMDU. Ta čiau bendra vieno fizinio asmens aukų suma savarankiškiems po litinės kampanijos dalyviams per kalendorinius metus negali vir šyti 10 proc. fizinio asmens už praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų. Visi aukoję fiziniai asmenys privalo būti paskelbti viešai. Po litinės kampanijos iždininkas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aukos gavimo dienos VRK interneto svetainėje skelbiama me viešame aukotojų sąraše pa skelbia aukotojo vardą, pavardę ir savivaldybę, kurioje jis gyvena. Prezidentės trečiadienį pa sirašytas dekretas, kuriuo eili nių Seimo rinkimų data paskir ta spalio 14-oji, įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. Pagal įstatymą eiliniai Sei mo rinkimai prezidento dekretu skelbiami likus šešiems mėne siams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Nuo Seimo rinkimų da tos paskelbimo oficialiai praside da rinkimų politinė kampanija.
BNS inf.
BNS inf.
BNS inf.
Naujai pareigybei – konstitucinės kliūtys Seimo Teisės ir teisėtvarkos ko mitetas (TTK) trečiadienį patvirti no išvadą, kad įstatymo projektas dėl ypatingojo prokuroro įteisini mo prieštarauja Konstitucijai.
Prieš tai partijos ir savarankiškai išsikėlę kandidatai turi registruo tis Vyriausiojoje rinkimų komisi joje (VRK) kaip savarankiški politi nės kampanijos dalyviai, sudaryti sutartį su politinės kampanijos iždininku, turėti specialią poli tinės kampanijos banko sąskaitą. „Kai tik įsigalioja dekretas, partijos turi registruotis kaip politinės kampanijos dalyviai ir gali pradėti rinkti aukas. Ne manau, kad jau šiandien sulauk sim besiregistruojančių, nes savarankiškam politinės kam panijos dalyviui reikia atsidaryti specialią sąskaitą, bet nemanau, ir kad partijos temptų laiką“, – BNS sakė VRK pirmininkas Ze nonas Vaigauskas.
8
ketvirtADIENIS, balandžio 12, 2012
tema
Užsimojo iškasti dar daugiau naudos Lietuva negali pasigirti vertingomis žemės iškasenomis, tačiau nuo šių metų padidėję naudingųjų iškasenų tarifai jau lemia didesnes Lietuvoje gaminamų statybinių medžiagų kainas. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Pirmieji kainų pokyčiai
Nuo šių metų padidėję mokesčio už naudingąsias iškasenas tari fai šalies statybų pramonėje kurs to neigiamas nuotaikas ir kelia ne rimą dėl ateities. Dalis bendrovių produkcijos kainas jau didina 15– 20 proc., kiti būsimų kainų šuo lių dar neišduoda, tačiau neabejo ja, kad jų išvengti nesugebės. „Visos ietys jau sulaužytos ir karo kirviai užkasti“, – taip sakė Lietu vos karjerų asociacijos prezidentas ir bendrovės „Dolomitas“ vadovas Antanas Bartulis. Jis pabrėžė, kad įstatymas jau priimtas ir nieko pa keisti nebegalima. Pašnekovo teigimu, pirmie ji kainų pokyčiai turėtų būti ma tomi jau šį mėnesį, tačiau tikrasis kainų šoktelėjimas vartotojus pa sitiks prasidėjus statybų sezonui. Anot jo, gegužę paaiškės, kaip ša lies rinką pasidalys konkuruojan čios įmonės, žaliavų sektorius, vie tos ir užsienio rinkos.
bet ir skirtingų žaliavų sektorių konkurenciją. Pavyzdžiui, anot jo, jau dabar pastebima, kad dolomi tinė skalda pradeda konkuruoti su granitine skalda. „Dolomitinės skaldos kaina ar tėja prie granitinės skaldos kainos, o pastarosios kokybė beveik visais atvejais yra geresnė. Atsiranda ri zika, kad prarasime iki šiol buvu sį dolomitinės skaldos sektorių“, – sakė jis. Mokės du kartus
Kainų augimas, pasak A.Bartu lio, ypač skausmingas bus smėlio ir žvyro tiekėjams, nes jie susidu ria su didele šešėline rinka. Konku ruodami su ja, tiekėjai esą neturės galimybių smarkiai didinti kainą. Iš vietinio smėlio ir žvyro įvai rius mišinius, žvirgždą gaminan ti ir parduodanti bendrovė „Pagi rių Nesta“ kainas padidino jau nuo kovo vidurio. Betono, asfaltbeto nio mišinių gamybai, keliams tiesti naudojama žaliava, anot bendrovės buhalterės Nelytės Kazakevičienės, pabrango apie 20 proc.
Kainų au gimas ypač skausmin gas bus smėlio ir žvyro tie kėjams, nes jie susi duria su di dele šešėli ne rinka.
Augs neišvengiamai
A.Bartulis pasakojo, kad dolomitą išgaunanti ir apdorojanti bendrovė dolomitinės skaldos kainą jau pa kėlė 7–8 proc. Todėl asfaltbetonio mišiniams, gelžbetonio konstruk cijoms, betonui ir kitoms medžia goms gaminti naudojama skalda pirkėjams nuo šiol atsieis bran giau. Pašnekovas pripažino, kad kainų augimą lėmė ne vien didesni tari fai už naudingąsias iškasenas, ta čiau ir daugelis išorinių veiksnių, pavyzdžiui, padidėjusios naftos, metalo ir kitų išteklių kainos. „Savikainos padidėjimą verti name kaip neišvengiamą dalyką. Turintys didesnius pelno rezer vus kainų skirtumą galės padengti iš pelno, o kiti bus priversti didin ti kainą“, – sakė jis. A.Bartulis pabrėžė, kad kylan čios kainos padidins ne tik vieti nės ir importuotos produkcijos,
Pašnekovė neabejojo, kad nepa kėlę kainos už žaliavą ir turėdami mokėti padidėjusį mokestį šalies karjerai neišgyventų. O iš vidinių lėšų, anot jos, kompensuoti kainų skirtumo neįmanoma. Padidėjus naudingųjų iškasenų kainoms, vietinė žvyro ir smėlio rinka labiausiai baiminasi ne už sienio šalių rinkų atėjimo į Lie tuvą. Didžiausią nerimą, pasak N.Kazakevičienės, kelia vietinės paklausos pokyčiai: „Mūsų sekto rius labai priklauso nuo statybinių organizacijų vykdomų darbų. Jeigu jie turės bėdų, pavyzdžiui, negaus lėšų, tuomet nevykdys statybų ir nepirks iš mūsų medžiagų.“ Tačiau įvertinti pirmuosius pa klausos pokyčius, anot jos, dar sunku. Pašnekovės teigimu, pa grindiniai bendrovės pirkėjai yra kelininkai, o jie „dar tik bunda po žiemos miego“. Todėl kol kas su jais sudaromos sutartys, o realaus
pirkimo nėra. Tačiau pašnekovė pabrėžė, jog didžiausius sunku mus kelia tai, kad šiais metais mo kesčius už naudingąsias iškasenas reikia sumokėti net du kartus. Iki vasario pabaigos bendrovės turėjo sumokėti už praėjusių metų žalia vą, o šių metų balandžio pabaigo je turės tai padaryti už pirmą me tų ketvirtį. Didelės kainos nesugrįžo
Didėjant energijos išteklių kainoms ir keičiantis mokestinėms prievo lėms už naudingąsias iškasenas, bendrovė „Silikatas“ jau paskelbė, kad silikatinius gaminius nuo ge gužės pabrangins iki 15 proc. Tačiau bendrovės vadovas Kęs tutis Dabravolskas neabejojo, kad kainų padidėjimas vartotojams di delės įtakos renkantis iš šalyje pa gamintos ir importuotos produkci jos neturės. „Jeigu žmogus nutaria pirkti kokį nors gaminį, jam 2 litų kainos skir tumas reikšmės neturės. Be to, iš laidos už mūsų statybines me džiagas sudaro apie 15 proc. visų statybos išlaidų. Tad, jeigu mūsų medžiagos brangs 15 proc., bend rame kontekste išlaidos padidės tik 1 proc. Šią sumą statybininkai gali sutaupyti organizuodami darbą ir pan.“, – svarstė jis. K.Dabravolskas taip pat pabrė žė, kad statybinių medžiagų kai nos nuo 2008 m. nuolat krito. To dėl net padidėjus tarifams kainos esą tuomečio lygio nepasieks. Teks mokėti į priekį
Kol vieni bent miglotai perspė ja vartotojus apie būsimus kainų šuolius, kiti burti iš kavos tirščių nesiima. Durpių įmonių asocia cijos „Lietuviškos durpės“ prezi dentas Giedrius Kavaliauskas sa kė kol kas negalintis prognozuoti, kiek kils durpių produkcijos kai nos, esą įmonės pirmiausia tu rės išanalizuoti veiklos rezultatus ir sąnaudas. Tačiau jis neabejojo, kad daugiau nei tris kartus padi dėjęs mokestis įtakos produkcijos kainoms turės. G.Kavaliauskas mokesčių poky čius vertino labai kritiškai – pir miausia dėl to, kad įmonėms ne buvo duota laiko pasiruošti: „Nors apie didinamus mokesčius anks čiau buvo kalbėta, visus metus vyko dialogas su Seimo komite tais bei ministerijomis, labai nu stebome, kai metų pabaigoje buvo paprasčiausiai nuspręsta tris kar tus padidinti mokestį. Blogiausia, kad verslui prie keliamų mokesčių adaptuotis labai sudėtinga – juk biudžetai numatyti, o sutartys su klientais pasirašytos į priekį.“ Labiausiai pašnekovas kritika vo tai, kad padidintas mokestis už išteklius turės būti mokamas kas ketvirtį, o tai reiškia, kad durpių
Dalybos: šalies statybos bendrovės ir žaliavų tiekėjai neabejoja, kad bent
pramonės įmonės juos turės mo kėti į priekį, dar nė nepardavusios produkcijos. „Durpių pramonė yra specifinė, nes žaliava išgaunama per labai trumpą laiką – per vasaros sezoną. Tai reiškia, kad antrą ir trečią ket virtį bus surenkami tam tikri žalia vos kiekiai ir už juos reikės iš karto sumokėti mokesčius, nors produk cija bus gaminama dar pusę metų nuo surinkimo. Tad grąža įmones pasieks tik po pusės metų, par davus produktą“, – sakė G.Kava liauskas ir patiko, kad dėl šių įsta tymo nesklandumų bus ieškoma kompromisų. Kainų kelti negali
Nerimo dėl ateities neslėpė ir dur pių substratais, briketais, granu lėmis prekiaujančios bendrovės „Poraistė“ direktorius Valdas Ast romskis. Anot jo, ir iki šiol durpių verslas buvo ypač įtemptas, o pa didėję mokesčiai tik didina įmonės nežinomybę. „Reikia mokėti už durpių išga vimo įrenginius, drenažo sistemų remontą, be to, pabrango degalai. Apskritai viskas labai pabrangę. Padidėję mokesčiai mūsų įmonei gali būti ypač reikšmingi ir skaus mingi“, – sakė pašnekovas. V.Astromskis apgailestavo, kad padidėję tarifai griauna dar pernai suplanuotus darbus. O dėl tenden cijų užsienio rinkose bendrovė kelti durpių kuro kainų negali. Todėl pa didėjusias sąnaudas, anot jo, bend rovė turės kompensuoti iš savų lė šų arba bus priversta skolintis.
„Jeigu galutinė produkcija rin koje pabrangtų, galbūt padidėju sio tarifo padarinių taip skausmin gai nejustume. Tačiau šie metai parodė, kad durpių kuras atpigo – durpių briketai yra gerokai piges ni nei prieš metus, gamintojų dau gėja, o importas iš Baltarusijos yra didžiulis. Ten kainos mažesnės, todėl kainų kelti negalime. Atsi dūrėme spąstuose“, – sakė V.Ast romskis.
Antanas Bartulis:
Pirmieji kainų poky čiai turėtų būti mato mi jau šį mėnesį, ta čiau tikrasis kainų šoktelėjimas vartoto jus pasitiks prasidė jus statybų sezonui.
Vis dėlto pašnekovas neslėpė tu rintis vilčių, kad mokesčio už nau dingąsias iškasenas tarifai bus pa kartotinai apsvarstyti, o kuras pasaulinėje rinkoje pabrangs. Žlugdo verslą
Nuo žaliavų tiekėjų priklausomos bendrovės dar nežino, kaip pa didėjęs mokestis pakoreguos jų produkcijos kainas. Esą tai pri klausys nuo žaliavų tiekėjų gali mybių kainų skirtumą padengti savomis lėšomis. Tačiau dėl ne
9
ketvirtADIENIS, balandžio 12, 2012
tema
20 proc.
žadama kelti statybinių medžiagų kainas šalyje.
t dalį padidėjusios mokesčių naštos turės užkrauti ant vartotojų pečių.
palankių pokyčių bendrovės net neabejoja. „Cemento gamybai iš tiekė jų perkame klintį ir molį. Padidė ję mokesčiai turės įtakos tiesiogi nėms tiekėjų išlaidoms. O kiek tai atsilieos mūsų kainoms – dar ne žinia. Kainą turėsime didinti, pri klausomai nuo pabrangusios ža liavos ir padidėjusios savikainos“, – sakė cementą gaminančios bend rovės „Akmenės cementas“ gene ralinis direktorius Artūras Zarem ba. Karpėnų klinčių ir Šaltiškių mo lio karjerus eksploatuojančios ir cementą gaminančios bendrovės „Kalcitas“ vadovo Algirdo Rim
kaus teigimu, cemento kainos pa didės po antro metų ketvirčio. Tai, anot pašnekovo, bus neišvengia ma net esant didelei vietos ir Ru sijos bei Baltarusijos cemento rin kų konkurencijai. A.Rimkus pabrėžė, kad ir be pa didinto naudingųjų iškasenų mo kesčio šalies statybos pramo nė nerimavo dėl kylančių kainų. Joms augti esą įtakos turėjo didė jančios sąnaudos. Dabar, siekda ma išlikti konkurencinga, bendro vė dalį kainos skirtumo esą bandys kompensuoti iš savų išteklių. Tam, kaip sakė bendrovės vadovas, teks paaukoti ankstesnius planus kelti darbuotojams atlyginimus.
Mokesčio už vandenį ir statybinį gruntą tarifai
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Naudingųjų iškasenų gavyba 2010 m. Nafta (tūkst. t) Gydomosios durpės (tūkst. kub. m)
111,5 4,2
Durpės (tūkst. t)
283,9
Klintys (tūkst. t)
917,1
Dolomitas (tūkst. kub. m) 1150 Molis (tūkst. kub. m) Smėlis ir žvyras (tūkst. kub. m)
203 7495
Šaltinis: Statistikos departamentas
Detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliai Lietuvoje 2010 m. Naudingosios iškasenos Nafta (mln. t) Gydomosios durpės (mln. kub. m) Durpės (mln. t) Klintys (mln. t) Dolomitas (mln. kub. m) Opoka (mln. t) Sapropelis (mln. kub. m) Anhidridas (mln. t) Gipsas (mln. t) Kreidos mergelis (mln. t) Klinties tufas (kub. mln. m) Molis (mln. kub. m) Smėlis ir žvyras (mln. kub. m)
Ištekliai 2,4 1,6 218,8 392,4 109,1 33,7 4,6 234,8 61,6 13,1 0,6 145,6 857,8
Mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifai
Ištekliai
Tarifai (litais už 1 kub. m)
Nuo 2010 m. Nuo 2012 m.
Požeminis vanduo, išskyrus mineralin į 0,06 Mineral inis vanduo, išskyrus mineralin į vanden į, naudojamą gydymo įstaigose 10,8 Mineral inis vanduo, naudojamas gydymo įstaigose 5,4 Paviršinis vanduo pramonei ir žemės ūkiui 0,007 Paviršinis vanduo kondensacinėms šiluminėms elektr inėms aušinti 0,0007 Paviršinis vanduo žuvininkystei 0,0005 Paviršinis vanduo hidroenergetikai 0,00003 Paviršinis vanduo atominei elektrinei 0,001 Statybinis gruntas 0,4
0,06–10,8* 10,8 5,4 0,007 0,0007 0,0005 0,00003 0,001 0,64
Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
* Priklausomai nuo to, ar vandens tiekėjo tiek iamas namų ūkio reikmėms ir patalpoms šildyti; ar juridinių asmenų naudojamas komerciniams tikslams, supilstytas į tarą; ar kitas požeminis vanduo.
Ištekliai Matavimo vnt. Anhidritas 1 kub. m Dolomitas 1 kub. m Durpės 1 kub. m Gintaras 1 kg Klintis 1 kub. m Kreidos mergelis 1 kub. m Molis (devono periodo) 1 kub. m Molis (triaso periodo) 1 kub. m Molis (kitas) 1 kub. m Opoka 1 kub. m Sapropelis 1 kub. m Smėlis moliui liesinti 1 kub. m Smėlis stiklui gaminti 1 kub. m Smėlis silikatiniams dirbiniams 1 kub. m Kitas smėlis 1 kub. m Žvyras 1 kub. m
Tarifas (litais) Nuo 2010 m. Nuo 2012 m. 3,04 5 1,3 2,5 0,62 2,0 69,8 69,8 1,73 2,09 2,26 2,26 1,96 2,16 1,3 2,09 0,78 1,28 1,8 1,8 0,85 0,85 0,66 1,2 4,0 4,0 0,6 1,1 0,5 0,95 0,6 1,12 Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
10
ketvirtADIENIS, balandžio 12, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2153 DB svaras sterlingų 1 4,1877 JAV doleris 1 2,6301 Kanados doleris 1 2,6258 Latvijos latas 1 4,9401 Lenkijos zlotas 10 8,2301 Norvegijos krona 10 4,5495 Rusijos rublis 100 8,8301 Šveicarijos frankas 1 2,8740
pokytis
–1,3530 % +0,0287 % –0,2541 % –0,7372 % +0,1013 % –0,4042 % –0,0725 % –0,6838 % +0,0070 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,03
4,70
2,41
„Kvistija“
4,97
4,65
2,37
„Vakoil“
5,01
4,68
2,36
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
101,51 dol. už 1 brl. 119,39 dol. už 1 brl.
Buhalteriams siūlo skirti daugiau laiko Prezidentė Dalia Grybauskaitė grą žino pakartotiniam Seimo svarsty mui Buhalterinės apskaitos įstaty mo pataisas. Pasak jos, pataisų įgy vendinti nuo 2013 m. būtų neįma noma.
„Įstatymo tikslas – užtikrinti koky bišką apskaitos paslaugų teikimą ir kelti apskaitos paslaugas teikiančių asmenų kvalifikaciją – yra teisin gas ir sveikintinas, tačiau nustaty tas teisinis reguliavimas neatitinka proporcingumo ir asmenų lygiatei siškumo principų“, – pranešime spaudai sakė šalies vadovė. Prezidentė ragina atsisakyti diskriminacinės nuostatos, pagal kurią kvalifikacijos reikalavimai netaikomi pagal darbo sutartis ap skaitos paslaugas teikiantiems as menims. Todėl siūloma, kad bu halteris privalėtų turėti atitinkamą kvalifikaciją, kurios įgijimo tvarką patvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija. Siekdama užtikrinti tinkamą įstatymo įgyvendinimą ir asme nų teisėtų lūkesčių apsaugą, Pre zidentė siūlo numatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį. Prezidentė taip pat pasiūlė su mažinti minimalią metinės civili nės atsakomybės draudimo sumos ribą, kad būtų sudaryta daugiau galimybių patiems asmenims įver tinti prisiimamos rizikos laipsnį. Pasak spaudos, balandžio pra džioje Seime priimtas Buhalteri nės apskaitos įstatymas sukiršino buhalterius, o apskaitos paslaugas perkančias bendroves rizikuoja pa likti be paslaugų. Teisininkai įspė
–0,12 %
+0,57 %
Butai pabrango tik sostinėje
Degalų kainos
Šiandien
+0,01 %
jo, kad įstatymas kertasi su Konsti tucija ir ES paslaugų direktyva. Pataisos numato, kad savaran kiškai įmonėms apskaitos paslau gą teikiantys asmenys ar už įmonių apskaitą atsakingi asmenys priva lės turėti aukštąjį išsilavinimą, bu halterio profesionalo kvalifikaciją, o civilinę atsakomybę turės apsi drausti ne mažiau kaip 100 tūkst. litų. Įmonių buhalteriams tokie reikalavimai netaikomi. Lietuvos draudikų asociacija kreipėsi į Prezidentę D.Grybaus kaitę su prašymu vetuoti įstatymą. Asociacija teigia, kad įstatymas priimtas skubotai ir nederintas nė su viena suinteresuota institucija. BNS, VD inf.
Kartelė: griežtesnius reikalavi
mus buhalteriams šalies Prezi dentė palaiko, tačiau siūlo nu matyti ilgesnį pereinamąjį laiko tarpį. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Parduodamų butų kainos trijuose di džiausiuose Lietuvos miestuose kovo mėnesį, palyginti su vasario, išliko sta bilios. Tai jau trečias mėnuo iš eilės, kai butų kainos didmiesčiuose nesikeičia, kaip rodo bendrovės „Ober-Haus“ duo menys. Kovo mėnesį Vilniuje buvo ste bimas 0,1 proc. butų kainų augimas, o Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai 0,3 proc. ir 0,1 proc. kainų sumažėjimas.
5,2 proc.
pernai, palyginti su 2010 m., Lietuvoje padidėjo darbo našumas.
Teismas išaiškino, kad veršeliais pre kiavusi Mažeikių įmonė bandė iš vengti mokestinių prievolių. Mokes čiai, delspinigiai ir baudos sudaro per 640 tūkst. litų, ku riuos teks sumokėti.
Schema: Lietuvos įmonė tariamai pirko tarpininkavimo ir transpor
tavimo paslaugas iš Olandijos įmonių, tačiau šis bendradarbiavimas buvo deklaruojamas tik Lietuvoje. „Shutterstock“ nuotr.
Apgaule mažino pelną Iš Lietuvos ūkininkų veršelius pirkusią ir juos į Olandiją eks portavusią Mažeikių bendrovę įklampino tariamos tarpininka vimo ir transportavimo sutartys su dviem Olandijos įmonėmis, kurių savininkai buvo Lietuvos bendrovės direktoriaus tėvas ir brolis. Sutartyse buvo nurodyti, kaip nustatė Lietuvos mokesčių administratorius, realiai tikrovė je nevykdyti sandoriai: Olandijos mokesčių mokėtojai esą buvo įsi pareigojęs už tam tikrą atlygį ras ti veršelių pirkėjus ir suteikti ver šelių transportavimo paslaugas. Per kelerius metus Lietuvos įmo nė „sudarė“ daugiau kaip 4 mln. litų vertės tokių tarpininkavimo ir transporto paslaugų sandorių.
Bendradarbiaujant su Olandi jos mokesčių administratoriumi kompleksiškai patikrinus bend roves nustatyta, kad abi Olandi jos įmonės savo šalyje neapskai čiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių nuo pajamų, neva gau tų už tarpininkavimo ir transporto paslaugų teikimą, o jų buhalteri nėje apskaitoje neužfiksuoti san doriai su bendrove „Ekspogalvi jai“. . „Olandijos mokesčių administ ratorius nerado įrodymų dėl jo kių tos šalies įmonių sandorių su Lietuvos bendrove – nei paslau gų teikimo, nei prekių tiekimų ES, taip pat nerasta įrodymų dėl są skaitose nurodytų paslaugų tei kimo. Įvertinus tikrinant surinktą
informaciją konstatuota, kad šie sandoriai neįvyko tomis sąlygo mis ir aplinkybėmis, kaip parody ta sąskaitose, todėl Lietuvos įmo nė neturėjo teisės išlaidas traukti į sąnaudas pagal Olandijos įmonių išrašytas sąskaitas. Taip neteisėtai mėginta padidinti sąnaudas, sie kiant sumažinti mokėtinus pridė tinės vertės ir pelno mokesčius“, – komentavo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direkto rė Gražina Rimkienė. Lietuvos vyriausiasis administ racinis teismas atmetė bendrovės „Ekspogalvijai“ apeliacinį skundą ir paliko galioti mokesčių admi nistratoriaus sprendimą. BNS, VD inf.
11
ketvirtadienis, balandžio 12, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Po nesėkmės – žvilgsnis į silpnybes Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Kauno „Žalgiris“ priverstas nury ti karčią piliulę – Lietuvos čempio nams antrus metus iš eilės nepavy ko prasibrauti į VTB Vieningosios krepšinio lygos finalo ketvertą. Stigo pasitikėjimo
Rinktinė: „FedCup“ varžybose mūsų šaliai atstovaus J.Eidukonytė (iš kairės), A.Paražinskaitė, J.Mikulsky
tė ir L.Stančiūtė.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Tenisininkės nenori būti tarp autsaiderių
Lietuvos moterų teniso rinktinė tikisi sėkmės Tarptautinės te niso federacijos (ITF) taurės („FedCup“) Europos-Afrikos zonos 3-iosios grupės varžybose ir kelialapio į aukštesnę grupę.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Turnyro favoritės?
Balandžio 16–21 d. Kaire (Egiptas) vyksiančiame turnyre dalyvaus Lietuvos, Alžyro, Armėnijos, Kip ro, Egipto, Airijos, Kenijos, Mal tos, Moldovos, Maroko, Namibijos ir Tuniso rinktinės. Jos bus suskirstytos į dvi gru pes. Į atkrintamąsias varžybas pa teks po dvi stipriausias kiekvienos grupės ekipas. Pusfinalių nugalė tojos iškovos kelialapius į EuroposAfrikos zonos 2-ąją grupę. „Nemanau, kad norėtume vengti dvikovos su kuria nors iš varžovių ekipų. Visos konkurenčių koman dos, su kuriomis galime susitikti, turi tik po vieną reitinguotą žai dėją, – kalbėjo Lietuvos rinktinės kapitonė Edita Liachovičiūtė. – O mūsų Linos Stančiūtės reitingas – aukščiausias. Manau, ji turės vi sas galimybes iškovoti taškų. Jeigu žiūrėtume į asmeninius reitingus, mes būtume favoritės.“ E.Liachovičiūtė pabrėžė, kad rinktinės tikslas – iškovoti kelia lapį į 2-ąją grupę. „Pernai užduotys buvo tokios pat, tačiau abi komandos, kurios tąkart žengė aukštyn, žaidė mū sų grupėje. Burtų kaltinti neverta. Gal tada nesugebėjome prisitaiky ti prie grunto dangos, o L.Stančiū tė į turnyrą atskrido kiek vėliau ir nespėjo adaptuotis“, – svarstė ka pitonė.
Lyderė – kovinga
L.Stančiūtė džiaugėsi, kad geras oras suteikė galimybę Vilniuje tre niruotis lauke.
Septyniolikmetė Joana Eiduko nytė (WTA-1141) teigė, kad pasi ruošimas turnyrui ją šiek tiek ati traukė nuo mokslų. „Mokausi dvyliktoje klasėje, lau kia egzaminai, todėl teniso treni ruotės šiek tiek kenčia, – kalbėjo tenisininkė. – Į Egiptą pasiimsiu vadovėlių, tikiuosi, kad rasiu laiko prie jų prisėsti.“ Pasak J.Eidukonytės, šiemet ko manda geriau susižaidusi nei pernai. Treniruosis ir Kaire
Edita Liachovičiūtė:
Jeigu žiūrėtume į asmeninius reitin gus, mes būtume fa voritės. „Kaire taip pat žaisime lauke. Nuotaikos – puikios, mūsų ko manda – jauna ir perspektyvi. Manau, kad mūsų kapitonė, pava dinusi Lietuvos rinktinę viena fa voričių, nesuklydo. Patekti į 2-ąją grupę – realūs užmojai“, – sakė 224-ąją vietą Moterų teniso aso ciacijos (WTA) reitinge užiman ti žaidėja. Paklausta, kaip vertina savo sportinę formą, ilgai įvairias traumas besigydžiusi tenisininkė atsakė, kad jaučiasi gerai.
Lietuvos teniso sąjungos (LTS) prezidentas Ramūnas Grušas pa tvirtino, kad rinktinė nusiteiku si laimėti. „Smagu, kad merginos taip nusi teikusios. Jeigu jų požiūris į šį tur nyrą būtų kitoks, galėtume sakyti, kad važiuojame į turistinę kelionę, – kalbėjo R.Grušas. – Tenisininkės pasiryžusios siekti karjeros aukš tumų, todėl šiais metais tikiuosi gerų rezultatų.“ LTS vadovas teigė, kad pasiruo šimas varžyboms visada gali bū ti ilgesnis, tačiau Lietuvoje tai pri klauso nuo oro sąlygų. „Treniruotėms bus skirtos dar keturios dienos Kaire. Be to, Justi na Mikulskytė ir Akvilė Paražins kaitė dvi savaites žaidė lauko aikš tynuose Uzbekijoje, tad turėtume spėti prisitaikyti prie naujų sąly gų“, – sakė R.Grušas. Lietuvos tenisininkės keturis kar tus yra žaidusios Europos-Afrikos zonos 1-osios grupės turnyruose.
Kelią į tikslą žalgiriečiams užkir to Krasnodaro „Lokomotiv-Ku ban“ komanda, laimėjusi abejas aštuntfinalio rungtynes: 72:44 – savo aikštėje ir 80:71 – Kauno „Žalgirio“ arenoje. Ieškodamas atsakymų į klausi mus, kodėl nepasisekė, „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Aleksandras Trifunovičius svarstė: „Prieš ant rąją dvikovą bandėme užmiršti di deliu skirtumu Rusijoje pralaimė tas rungtynes ir žaisti kitaip, bet atsitiesti nepavyko. Trūko pasiti kėjimo savo jėgomis, varžovai pasi naudojo mūsų gynybos ir puolimo klaidomis. Iš rikiuotės iškritus De Juanui Collinsui ir Sonny Weem sui, mes beveik nesitreniruojame, o vien žaidžiame. Marko Popovičiui daugiau nei anksčiau tenka rung tyniauti įžaidėju. Bandome rasti laiko Žygimantui Janavičiui. Tomas Delininkaitis turi imtis daugiau at sakomybės. Visa tai sutvarkyti, kai tiek daug keliaujame, nelengva. Nesiteisinu dėl pralaimėjimo, jis buvo dėsningas.“
Mindaugas Kuzminskas:
Po kiekvienos nesėk mės ieškome prie žasčių, tačiau, man regis, pirmiausia rei kia kiekvienam pra dėti nuo savęs. Nuo ko pradėti?
Vieninteliu vilties blyksniu šio je skaudžioje pamokoje A.Trifu novičius bandė įžvelgti gana soli dų jaunojo Mindaugo Kuzminsko žaidimą: „Labai juo džiaugiuosi. Mindaugas nesitreniravo dešimt dienų, todėl turėjo daugiau ener gijos nei kiti. Tikiuosi, kad bent tuo pasinaudosime ir ateityje šis žaidėjas aikštėje atliks vis svar besnį vaidmenį.“ M.Kuzminskas neslėpė nusi vylimo, kad dar vienas turnyras „Žalgiriui“ jau baigėsi. – Mindaugai, kokios, tavo nuomone, pralaimėjimo „Lo komotiv-Kuban“ komandai priežastys? – paklausėme puo lėjo. – Sunku būtų rasti vieną priežastį. Jei pralaimėjome, vadinasi, buvo me silpnesni. Po nokauto, kurį pa tyrėme Krasnodare, pasikalbėjome ir supratome vienas kitą, atrodė, kad psichologiškai atsigavome. Tikėjomės, kad viskas bus geriau. Deja, varžovai sugebėjo pakreipti mačo eigą jiems naudinga linkme. – Ar Krasnodaro ekipa tikrai stipresnė už „Žalgirį“? – Ji abu kartus mus gan lengvai įveikė. Žinojome, kad antrosios
rungtynės gali būti lemiamos, psi chologinė įtampa gal kiek ir slė gė. Kai varžovai išsiveržė į prie kį, pradėjome šiek tiek panikuoti ir dažniau klysti. Viskas susidėjo į krūvą ir pralaimėjome. – Po pergalės prieš Vilniaus „Lietuvos rytą“ treneriai ga lėjo džiaugtis gana aukštu pa taikymo procentu, tačiau VTB Vieningosios lygos aštuntfi nalyje „Žalgirio“ snaiperių taikikliai gerokai išsiderino. Kodėl? – Nežinau. Atrodo, tie patys krep šiai ir tie patys kamuoliai, tačiau pataikėme labai prastai. Aki vaizdu, kad tai – dėl psichologi nių problemų. Šį sezoną jau bu vo daugybė rungtynių, po kurių ieškojome įvairių pasiteisinimų. Po kiekvienos nesėkmės ieškome priežasčių, tačiau, man regis, pir miausia reikia kiekvienam pradė ti nuo savęs. Tarsis dėl ateities
Kol kas dar neaišku, koks VTB Vieningosios krepšinio lygos var žybų modelis bus kitą sezoną. Lygos vykdomasis direktorius Tomas Pačėsas šiomis dienomis Rusijos žiniasklaidai teigė, kad artimiausiu metu turėtų įvykti klubų vadovų susirinkimas. „Iš esmės niekas neturi teisės uždrausti klubams dalyvauti tose varžybose, kuriose jie nori. VTB Vieningosios lygos nariai yra lin kę derėtis su Eurolygos vadovy be, tačiau šiuo metu tokios gali mybės neturi. Nesuprantu, kodėl visų klubų vardu derybas su Eu rolyga veda tik Maskvos CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas. Nė vienas lygos klubas tokių įga liojimų jam nesuteikė“, – pabrė žė T.Pačėsas. Dauguma VTB lygos klubų ne kartą viešai pareiškė, kad neke tina varžytis turnyre, jei jis bus perorganizuotas į atvirą Rusi jos čempionatą, tačiau T.Pačėsas problemos neįžvelgė. „VTB Vieningoji lyga – tarptau tinis turnyras, tad natūralu, kad dalyvauti vienos šalies čempio nate klubai nenori. Nemanau, kad kas nors prieštarautų, jei šios ly gos varžybose būtų išaiškinamas ir Rusijos čempionas. Svarbiausia – visus sprendimus priimti kole gialiai“, – sakė T.Pačėsas.
Aštuntfin alis Kauno „Žalgiris“–Krasnodaro
„Lokomotiv-Kuban“ 0:2 (44:72, 71:80). Viln iaus „Liet uv os ryt as“–
Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“ 2:0 (64:60, 82:61).
Ketvirtfinalis Baland žio 18, 20 ir, prireikus, 21 d. „Lokomotiv-Kuban“–Sankt Pe
terburgo „Spartak“. „Lietuvos rytas“–Maskvos srities
„Chimki“.
12
ketvirtadienis, balandžio 12, 2012
pasaulis
48
valandų
streiką paskelbė Graikijos jūrininkai prieš pat stačiatikių Velykas.
Pavojus atslūgo Po galingo žemės drebėjimo, kurį lydėjo neką silpnesnis pa kartotinis požeminis smūgis, visame Indijos vandenyne bu vo paskelbtas cunamio pavo jus, bet krantus pasiekė tik ne didelės bangos.
Pranešimas apie 8,6 balo stipru mo žemės drebėjimą, vakar įvy kusį prie Sumatros krantų, su kėlė didelę paniką Indonezijoje. Žmonės bėgo iš pastatų į lauką, skubėjo į aukštesnes vietoves. Šios šalies gyventojai gerai prisimena 2004 m. žemės dre bėjimą ir cunamį, kuris vien Indonezijos Ačeho provincijoje pražudė 170 tūkst. žmonių, o vi same regione – 250 tūkst. Laimė, šįkart Indonezijos krantus pasiekė tik trys nedi delės iki 80 cm aukščio cuna mio bangos. Vakarykštis drebėjimas buvo juntamas Singapūre, Tailande, Malaizijoje ir Indijoje. Malaizi jos vakarų pakrantėje dangorai žiai siūbavo mažiausiai minutę. Praėjus kelioms valandoms po drebėjimo cunamio pavojus re gione buvo atšauktas. Tailando Andamanų jūros pakrantę pa siekė nedidelė vos 10 cm aukš čio cunamio banga. JAV geologijos tarnyba pranešė, kad drebėjimo hipocentras buvo 33 km gylyje po vandenyno dug nu, o epicentras – maždaug 495 km nuo Indonezijos Ačeho pro vincijos sostinės Banda Ačeho. Didieji kelionių organizatoriai vakar pranešė, kad neskraidino turistų iš Lietuvos į Pietryčių Azijos šalis, kurios dėl įvykusio žemės drebėjimo paskelbė cu namio pavojų. BNS, BBC inf.
Opozicijos demaršas
Pasitraukė iš kovos
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, ku ris rengiasi kitą mėnesį grįžti į preziden to postą, vakar sakydamas metinę kal bą parlamente pareiškė, kad šalis įvei kė ekonominę krizę, paragino politines jė gas pamiršti rinkimų batalijas ir susivie nyti bendram darbui. Deputatai iš opozici nės „Teisingosios Rusijos“ partijos suren gė itin neįprastą demaršą ir išėjo iš Vals tybės Dūmos posėdžių salės.
Buvęs Masačusetso gubernatorius Mittas Romney antradienį faktiškai užsitikrino Respublikonų partijos kandidato statusą ir lapkritį galės mesti iššūkį JAV preziden tui Barackui Obamai, nes jo pagrindinis varžovas Rickas Santorumas (nuotr.) po užsitęsusios kovos atsisakė planų užimti Baltuosius rūmus. Šis žadėjo tęs ti darbą ir daryti viską, ką gali, kad padėtų respublikonams įveikti B.Obamą.
41 metų brito vers lininko mirtis Čongčingo viešbu čio numeryje sukė lė neregėtą skanda lą Kinijos komunis tų partijoje.
Paslaptys: retas viešas skandalas atskleidė gilius nesutarimus uždaroje Komunistų partijoje, kurios dar šie
met laukia kartą per dešimtmetį vykstanti vadovybės kaita.
AFP nuotr.
jas, ėjęs aukštas pareigas policijoje, pabėgo į JAV konsulatą ir paprašė politinio prieglobsčio. Wang Liju nas išbuvo konsulate ilgiau nei 30 valandų ir papasakojo amerikie čiams, kad N.Heywoodas buvo nu nuodytas ir kad Komunistų partijo je vyksta slapta kova dėl valdžios. Nors W.Lijunas perdavė ameri kiečiams vertingos žvalgybinės in formacijos, jie atsisakė suteikti jam prieglobstį. Išėjęs iš konsulato vy ras buvo suimtas ir iki šiol laikomas už grotų.
N.Heywoodo kūnas buvo ras tas Čongčingo viešbučio nume ryje praėjusių metų lapkričio 15 d. Pareigūnai mirties liudijime kaip priežastį įvardijo apsinuodijimą alkoholiu, nors verslininko drau gai sakė, kad jis svaigalų varto jo itin retai. Giminaičiams buvo pranešta, kad N.Heywoodas mi rė nuo širdies smūgio. Jiems suti kus, vyras buvo kremuotas neatli kus skrodimo. Kinijos žiniasklaidos pranešimai iš dalies patvirtina įtarimus, kad N.Heywoodo mirtis susijusi su jo verslo reikalais. Naujienų agentū ra „Xinhua“ pranešė, kad Gu Kai lai ir jos sūnus Bo Guagua turėjo glaudžių ryšių su britu, bet vėliau tarp jų kilo konfliktas dėl ekono minių interesų. Naujienų agentūra įvardijo ir dar vieną įtariamąjį – Bo Xilai namuose pasiuntiniu dirban tį Zhang Xiaojuną.
Partiją krečia skandalas Politiko žmona – už grotų
Iš pradžių pareigūnai iškėlė versiją, kad britas Neilas Heywoodas per nai mirė apsinuodijęs alkoholiu, bet dabar jie prabilo apie žmog žudystę ir nukreipė žvilgsnius į įtakingo politiko Bo Xilai žmoną teisininkę Gu Kailai. Bo Xilai bu vo Komunistų partijos Čončin go skyriaus pirmininkas, dauge lis jam pranašavo dar aukštesnius postus. Bet įsiplieskus skandalui jis antradienį atsistatydino iš Po litinio biuro ir Centrinio komiteto – aukščiausių Komunistų parti jos vadovaujamų organų. Gu Kai lai buvo suimta, netrukus jai gali būti pateikti kaltinimai. Kinijos valdančiojoje partijoje to kio sąmyšio nebuvo nuo 1989-ųjų, kai valdžia jėga malšino demokrati nius protestus, o paskui pradėjo va lyti savo gretas. Šis retas viešas skan dalas atskleidė gilius nesutarimus valdančiojoje partijoje prieš svarbų
kartą per dešimtmetį vykstantį va dovybės keitimo procesą, kuris nu matytas vėliau šiais metais.
Bo Xilai buvo vie nas aukščiausio ran go Kinijos politikų ir kylanti partijos žvaigždė.
Pabėgti nepavyko
Bo Xilai buvo vienas aukščiausio ran go Kinijos politikų ir kylanti partijos žvaigždė. Iki šio charizmatiško bu vusio komercijos ministro nuopuolio buvo pranašaujama, kad vėliau šiais metais jis bus paskirtas į partijos Po litinio biuro nuolatinį komitetą – Ki nijos politinės valdžios viršūnę. 62 metų politiko rūpesčiai prasi dėjo dar vasarį, kai buvęs jo padėjė
Ekonominiai interesai
N.Heywoodas buvo suktas vers lo konsultantas, vedęs kinę ir pa daręs sėkmingą karjerą Pekine ir Čongčinge. Kiti britų verslininkai tik spėliojo, kaip jis sugebėjo susi krauti didelius pinigus. Vieni įtarė N.Heywoodą turint tvirtų ryšių su Bo Xilai šeima, kiti – dirbant bri tų žvalgybai.
BNS, „The New York Times“ inf.
Skandalo herojai
Panika: Pietryčių Azijos gy
ventojai bijojo blogiausio, bet stichija šįkart buvo gailestinga. „Reuters“ nuotr.
Bo Xilai
Gu Kailai
Wang Lijunas
Neilas Heywoodas
Ryškus ir ambicingas 62 metų politikas, sulaukęs prieštaringų vertinimų. Šali ninkai gyrė jo ryžtą ir mokėjimą spręs ti problemas, priešininkai kritikavo dėl to, kad kovodamas su organizuotu nu sikalstamumu jis pats pamindavo įsta tymus. Bo Xilai piktinosi, kad ant jo šei mos nuolat pilamas purvas.
Antra Bo Xilai žmona, garsaus komu nist ų generolo dukra, 51 met ų. Žino ma teisininkė, išgarsėjusi prieš kele tą dešimtmečių, kai padėjo Kin ijos bendrovėms laimėt i sudėt ingą bylą JAV teismuose. Seniai baigė teisinin kės karjerą, bet iš verslo sluoksnių ne pasitraukė.
52 metų buvęs pol icijos viršininkas, vadovavęs Bo Xilai inicijuotai kam panijai prieš organizuotą nusikalsta mumą Čončinge, pelnęs Superkopo pravardę ir pak ilęs iki vicemero po sto. Bo Xilai šeimos draugas, bet jųd viejų sant yk iai pašlijo pert vark ius postus.
41 met ų brit ų versl in inkas dirbo au tomobil ių gam intojo „Aston Mart in“ atstov ybėje Pek ine, taip pat konsul tavo privač ią žvalg ybos bendrovę „Hakluyt“. Pas akojo draugams, kad susipaž ino su Bo Xilai Daliano mies te, kur šis ėjo mero pareigas nuo 1993 iki 2000 m.
13
ketvirtadienis, balandžio 12, 2012
menas ir pramogos
Jaunieji rašytojai pagerbs ir išėjusius Artėjantį savaitgalį Vilniaus mokytojų namai kviečia į antrus me tus iš eilės vykstantį festivalį „Literatūrinės Vilniaus slinktys“. Rašyti ar nerašyti?
Literatūrinės šventės dienotvarkėje numatyta net keturiolika renginių, tarp jų – penkių valandų trukmės gyvų poezijos skaitymų naktinė transliacija Lietuvos radijo bango mis ir ekskursija autobusu lankant žymių rašytojų paminklus. Jaunieji rašytojai nebijo prie tarų, tad šventė prasideda balan džio 13 d., penktadienį. Pirmiausia vyks literatūriniai susitikimai Vil niaus miesto mokyklose ir gimna zijose. Duris jauniesiems poetams ir prozininkams atvers K.M.Čiur lionio menų mokykla, Šv. Kristo foro vidurinė mokykla, Žemynos ir M.Biržiškos gimnazijos. Su moksleiviais bendraus rašyto jai Aivaras Veiknys, Vytas Stankus, Mindaugas Nastaravičius, Ernestas Noreika, Mantas Balakauskas, To mas Taškauskas, Birutė Grašytė, Mindaugas Kirka, Ramunė Brun dzaitė ir kt. Kiek vėliau, 15 val., Vilniaus uni versiteto K.Donelaičio skaityklo
je vyks poeto V.Stankaus vedama diskusija „Rašyti ar nerašyti? Štai kur klausimas!“, joje dalyvaus ra šytojai, akademinės visuomenės nariai. Diskutuoti kviečiami ir kiti temai neabejingi asmenys.
Jokios scenos, jokio oficialumo, tik kūry bos skaitymai, gyva muzika ir pokalbiai. Almanacho pristatymas
Vakarėjant, 17 val., Vilniaus mo kytojų namų svetainėje nuskambės Albinui Žukauskui skirtos slinkti ninkų poringės. Renginys sutam pa su 100-osiomis poeto gimimo metinėmis. A.Žukausko aktua lumą aptars literatūrologas prof. Kęstutis Nastopka, jaunoji litera tė R.Brundzaitė, poeto eilėraščius skaitys jaunieji slinkčių dalyviai. Iškart po to, 19 val., Vilniaus mo
kytojų namų svetainėje vyks poe to A.Veiknio sudaryto almanacho „Literatūrinės Vilniaus slinktys 2012“ pristatymo vakaronė „Skai tymai prie stalo“. Jokios scenos, jokio oficialumo, tik kūrybos skai tymai, gyva muzika ir pokalbiai. Baigiamasis pirmosios slinkčių dienos akcentas – nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto vyksianti tiesioginė laidos „Penkios valandos poezijos“ transliacija Lietuvos radijo bango mis. Laidą ves poetas M.Nastara vičius. Klausytojai turės galimybę paskambinti į studiją ir paskaityti savos kūrybos. Lankysis kapinėse
Balandžio 14 d., šeštadienį, „Litera tūrinės Vilniaus slinktys“ kviečia vi sus dalyvauti literatūrinėje ekskur sijoje po Vilnių, kuri prasidės 12 val. nuo paminklinės lentos Juditai Vai čiūnaitei S.Moniuškos skverelyje. Turistinis autobusas keliaus šiuo maršrutu: Vilniaus mokytojų namai, P.Cvirkos paminklas, Že
Festivalis: jaunieji Vilniaus rašytojai šiemet vėl rengia savo susiėjimą.
maitės paminklas, V.Kudirkos pa minklas, K. Donelaičio paminklas, A.Mickevičiaus paminklas, S.Nė ries biustas. Ekskursijai pasibaigus literatū ros šventė persikels į atviras erd ves. 15 val. ant Trijų Kryžių kal no vyks laisvieji skaitymai Vilniui, kuriuose galės dalyvauti kiekvie nas norintis. Skaitymus ves poe tas T.Taškauskas. Šeštadienio vakaras bus skir tas Fluxus dievams ir demonams. 19 val. J.Meko skersvėjyje Užupy je vyks Literatūrinė vakarienė su žodžiu ir garsu. Vakarienę patieks slinktininkai poetai Povilas Šar mavičius, M.Kirka, vyresni – Auš ra Kaziliūnaitė, Benediktas Janu
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
ševičius ir kt. Muziką spaus Gytis Ambrazevičius su savo kompanija. Trečioji „Literatūrinių Vilniaus slinkčių“ diena, sekmadienis, prasi dės 12 val., apsilankymu Antakalnio kapinėse, kur bus pagerbti kūnu mi rę, bet kūriniais vis dar gyvi rašytojai. Paskutinis šiemečių slinkčių rengi nys prasidės 16 val. Vilniaus moky tojų namų svetainėje ir bus skirtas Maironio 150-osioms gimimo me tinėms. Popietėje dalyvaus litera tūrologė dr. Brigita Speičytė, bar das Juozapas Liaugaudas. Maironio kūrybą skaitys jaunieji slinktininkai Deimantė Bandzevičiūtė, P.Šarma vičius, Dovilė Kuzminskaitė. Rengi nį ves poetas T.Taškauskas. VD inf.
14
ketvirtadienis, balandžio 12, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Deimantų muziejuje, Vokiečių g. 11. KADA? Iki balandžio 17 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KADA? Balandžio 26 d. 21 val. KIEK? 17 litų.
KUR? Vilniaus rotušėje, Didžioji g. 31. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
Gintaras pagal prancūzą
Repo šeima
R.Gražinio jubiliejus
Prancūzų institutas Lietuvoje kviečia į vieno talentingiausių pran cūzų juvelyro Sébastieno Parfait parodą. Vilniuje eksponuojami kū riniai pagaminti iš gintaro, kurį juvelyras pats surinko Baltijos pajū ryje. Jam kilo mintis sukurti kolekciją, kuri susietų Lietuvą, gintaro kraštą, ir Prancūziją.
Viena didžiausių, jei ne didžiausia, muzikos grupė Lietuvoje „Des potin Fam“ surengs grandiozinį savo „repo šeimos“ pasirodymą. Vaiperis, Šmėkla ir Liežuvis ant scenos lips su visa kompanija: gi taristais, klavišinių valdovais, pučiamųjų ir ritmo sekcijų meist rais, taip pat plokšteles sukančiu DJ Fresh.
Vilniuje vyks ypatingas renginys, skirtas dirigentui, pedagogui, aranžuotojui ir Vilniaus miesto kultūros veikėjui Romualdui Gra žiniui. Dažniausiai jubiliejiniuose vakaruose visus susirinkusius sveikina patys jubiliatai, tačiau šį kartą R.Gražinis nediriguos. Jį sveikins būrys kolegų.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 20 litų.
KUR? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Šiandien 21 val. KIEK? 10–15 litų.
KUR? „Forum Palace“, Konstitucijos pr. 26. KADA? Gegužės 14 d. 20 val. KIEK? 53–118 litų.
KUR? Galerijoje AV17, Aušros Vartų g. 17. KADA? Iki balandžio 24 d. KIEK? Nemokamai.
Mūsų visuomenės pakraščiai
Jie grįžta kitu vardu
Sostinę drebins metalas
Naujasis avangardas
Spektaklio „Liūdnos dainos iš Europos širdies“ kūrėjai suteikia žodį pilkiesiems mūsų visuo menės pakraščiams. Tiems žmonėms, kurie prieš savo valią tapo priklausomi nuo visuo menę valdančių jėgų malonės.
Grupė „Flamingo“, pakeitusi vardą ir tapusi „Mark Fiction“, sugrįžta į sceną. Dvejus metus tylėjęs Lietuvos indie roko kolektyvas surengs koncertą, kuriame pristatys pastaraisiais metais kurtą savo naują programą.
Žymiojo Jungtinių Amerikos Valstijų gitaristo Zakko Wylde’o komanda „Black Label Society“ per 36 koncertų turą Europoje neaplenks ir Lie tuvos – metalo grupė Vilniuje surengs vieninte lį pasirodymą.
Prieš kelis mėnesius AV17 galerijai paskelbus konkursą „Naujojo avangardo“ objektas“ ir pa kvietus jame dalyvauti visus profesionalius me nininkus, galerija sulaukė 62 kūrinių. Vis dėlto buvo atrinkti tik 24 darbai.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 9.55 „Forsaitų saga“ (6) (N-7) (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Ačiū, kad esi (k). 14.15 Krašto spalvos (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.20 „Forsaitų saga“ (7) (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (1) (k).
LTV 19.20 val.
7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (7) (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.40 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 Anim. f. „Kung Fu Panda“ (1) (JAV, 2011 m.). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (8) (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.11 Sportas. 19.14 Orai. 19.16 Užkirsk kelią ligai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Mentalistas“ (6) (N-7). 23.35 Veiksmo s. „Slapti reikalai“ (1) (JAV, 2010 m.) (N-7). 1.20 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (7). 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“.
LNK 21.30 val.
11.00 Šok ir lieknėk 2012. 13.40 „Būrys“ (5). 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (8). 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Geri vyrukai“. 0.00 „Melo teorija“. 1.00 „Kalėjimo bėgliai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Nerealu!“ (k). 8.00 „Užkalnio 5“ (k). 9.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7) (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).
TV3 17.40 val.
14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25, 23.10 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Komedija „Iš dalies pakaltinamas“ (JAV, 2008 m.) (N-7). 22.10 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 23.40 Statybų TV (k). 0.10 „Sveikatos kodas“. Televitrina. 1.10 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
18.00 Žinios. Orai. 18.20 Super L.T. 18.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 19.55 Dok. f. „Islandijos Eroivajokudlis“ (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7). 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „Kas šovė į Leniną?“ (N-7).
SPORT1
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Teritorija. 11.05 Ekovizija. Žalioji idėja. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Kas šovė į Leniną?“ (N-7). 16.00, 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai.
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Lazio“. 11.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Caja Laboral“–Madrido „Real“. 13.30 Italijos Serie A lyga. XXX turo apžvalga. 14.30 Adrenalinas. 15.00 Automoto. 15.30 VTB vieningoji lyga. Kauno „Žalgiris“– Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Milan“. 19.15 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 21.15 Adrenalinas. 21.45 Olimpinės žaidynės. 22.00 Sporto metraštis. 22.10 Italijos „Serie A“ lyga. XXX turo apžvalga. 23.15 Sportas LT. Jaunimo bokso turnyras Dano Pozniako atminimui.
BTV 18.55 val.
lietuvos ryto tv 15.45 val.
Lietuvos ryto TV
15
ketvirtadienis, balandĹžio 12, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
ÄŽ keÂliÄ&#x2026; kvieÂÄ?ia EĹžiuÂkas Ĺ ianÂd ien apÂs iÂl anÂk yÂt i MeÂn Ĺł spausÂtuÂvÄ&#x2014;Âje kvieÂÄ?ia paÂgal ĹžiÂno mÄ&#x2026; SerÂgeÂjaus KozÂloÂvo kĹŤÂriÂnÄŻ pa staÂtyÂtas spekÂtakÂlis â&#x20AC;&#x17E;EĹžiuÂkas rĹŤÂ keâ&#x20AC;&#x153;. VaiÂkiĹĄÂko atÂraÂdiÂmo ir ieĹĄÂko jiÂmo nuoÂstaÂbos kuÂpiÂnas spek takÂlis siĹŤÂlo suÂsiÂtikÂti su lyg iĹĄ mo kykÂliÂnio karÂnaÂvaÂlo atÂklyÂduÂsiais paÂsaÂkos perÂsoÂnaÂĹžais ir drauÂge suÂkurÂti paÂprasÂtÄ&#x2026; steÂbukÂlÄ&#x2026;.
â&#x20AC;&#x17E;Ĺ is spekÂtakÂlis nÄ&#x2014;Âra konkÂreÂtus. KasÂkart paÂsaÂkoÂdaÂmi ĹĄiÄ&#x2026; isÂtoÂri jÄ&#x2026; mes ÄŻdeÂdaÂme daug saÂvÄ&#x2122;s, bet laÂbiauÂsiai noÂriÂme, kad ĹžiĹŤÂroÂvai taip pat priÂdÄ&#x2014;ÂtĹł saÂvo svarÂbiÄ&#x2026; daÂlÄŻ. PagÂrinÂdiÂnis steÂbukÂlas Ä?ia ir tam pa ĹžiĹŤÂroÂvo bei ĹĄios isÂtoÂriÂjos su siÂtiÂkiÂmas â&#x20AC;&#x201C; tai ir yra ÄŻdoÂmiauÂsia, nes kiekÂvieÂnas mĹŤÂsĹł kÄ&#x2026; nors pri deÂdaÂme spekÂtakÂliui su saÂvo suÂbjekÂtyÂvia inÂterpÂreÂtaÂciÂja ar emo ciÂjaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; apie spekÂtakÂlÄŻ kalÂbÄ&#x2014;Âjo jo reÂĹžiÂsieÂrius ToÂmas StirÂna. RuÂsĹł raÂĹĄyÂtoÂjo S.KozÂloÂvo kĹŤÂriÂnys â&#x20AC;&#x17E;EĹžiuÂkas rĹŤÂkeâ&#x20AC;&#x153; liÂteÂraÂtĹŤÂros mÄ&#x2014;ÂgÄ&#x2014; jĹł lyÂgiÂnaÂmas su toÂkiais kĹŤÂriÂniais kaip AlaÂno A.MilÂno â&#x20AC;&#x17E;MiÂkÄ&#x2014; PĹŤÂ kuoÂtuÂkasâ&#x20AC;&#x153; ar AnÂtoiÂneâ&#x20AC;&#x2122;o de SaintExupĂŠÂry â&#x20AC;&#x17E;MaÂĹžaÂsis prinÂcasâ&#x20AC;&#x153;. Kaip ir paÂÄ?ioÂje isÂtoÂriÂjoÂje, taip ir ĹĄiaÂme spekÂtakÂlyÂje veiksÂmas, po kalÂbiai ir jausÂmai kuÂriaÂmi paÂsiÂtel kiant vaiÂkiĹĄÂkÄ&#x2026; nuoÂĹĄirÂduÂmÄ&#x2026; ir pa prasÂtuÂmÄ&#x2026;, kuris suÂjunÂgiaÂmas su suauÂguÂsiĹł paÂsauÂlio akÂtuaÂliÂjoÂmis. SpekÂtakÂlyÂje veiÂkia â&#x20AC;&#x17E;TruÂpÄ&#x2014;s LiĹŤÂdiâ&#x20AC;&#x153; akÂtoÂriĹł ÄŻkĹŤÂniÂjaÂmi, pui kiai iĹĄ paÂsaÂkĹł ar gamÂtos gyÂveÂni mo paÂŞįsÂtaÂmi miĹĄÂko gyÂvenÂtoÂjai: EĹžiuÂkas, KiĹĄÂkis, MeĹĄÂkiuÂkas, Vo veÂraiÂtÄ&#x2014; ir LaÂpÄ&#x2014;. UĹžÂduoÂdaÂmi lo giÂne seÂka iĹĄÂplauÂkianÂÄ?ius paÂpras tus, bet neÄŻpÂrasÂtus klauÂsiÂmus jie mezÂga iĹĄ paÂĹžiĹŤÂros lengÂvus, ta Ä?iau neÂjuÂÄ?ioÂmis ÄŻ atÂminÂties ir paÂsÄ&#x2026;ÂmoÂnÄ&#x2014;s keÂlioÂnÄ&#x2122; ÄŻtrauÂkian Ä?ius diaÂloÂgus. PaÂsiÂtelÂkuÂsi kĹŤÂriÂnÄŻ, skirÂtÄ&#x2026; bet koÂkio amÂĹžiaus ĹžmoÂnÄ&#x2014;ms, ir miÂniÂmaÂlias sceÂnos prieÂmoÂnes â&#x20AC;&#x17E;TruÂpÄ&#x2014; LiĹŤÂdiâ&#x20AC;&#x153; roÂdo, kaip iĹĄ nie ko gimsÂta diÂdeÂli daÂlyÂkai, ir diÂde lius daÂlyÂkus, kuÂrie yra nieÂkas. VD inf.
Â&#x201E;Â&#x201E;PerÂsoÂnaÂĹžai: spekÂtakÂlio ĹžiĹŤÂroÂ
vai suÂsiÂtiks su geÂrai paÂŞįsÂta mais miĹĄÂko gyÂvenÂtoÂjais. OrÂgaÂniÂzaÂtoÂriĹł nuoÂtr.
me, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;
936566
Skubiai reikalingi elektrikai, tinkuotojai ir kiti statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +32 486 372 176. 941111
Statybos ÄŻmonei reikalingi fasado meistrai dirbti Rusijoje. Geras atlyginimas. Tel. 8 685 19 687.
935634
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
Kitos
936925
PARDUODA Kitas prekes Geriausiomis kainomis Lietuvoje parduodame ÄŻv. rĹŤĹĄiĹł malkas (3 m ilgio rÄ&#x2026;steliais, veĹžame miĹĄkaveĹžiu). Tel. 8 678 66 631. 940801
PASLAUGOS Statybos ir remonto SienĹł, grindĹł apĹĄiltinimas ÄŻ oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulÄ&#x2014;mis. 1 kv. m kaina nuo 7 Lt. Konsultuoja-
A.Vienuolio g. 6, LTâ&#x20AC;&#x201C;01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
Remontuojame ir montuojame santechnikÄ&#x2026;, nuotekĹł ĹĄalinimo, vandens, ĹĄildymo vamzdynus ir ÄŻrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Tel. 8 698 11 905.
939271
Terminuotam darbui Vilniuje reikalingi pagalbiniai (-Ä&#x2014;s) darbuotojai (-os) gamyboje. Darbas prie technologiniĹł ÄŻrengimĹł, produkcijos paruoĹĄimas pakavimui, darbas pamainomis, slankiuoju graďŹ ku. Registruotis darbo dienomis 9â&#x20AC;&#x201C;16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578.
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
PERKA Brangiai ir greitai superkame automobilius â&#x20AC;&#x201C; tvarkingus arba dauĹžtus, su defektais â&#x20AC;&#x201C; nuo 1985 iki 2011 m. Tel. 8 688 20 004.
941302
7%0+ )!/0 %!8'+)!
%(*%0. N '0-/% -!'( )+. ) '!/0. '0-/% @1 %- 0. ,+ ? 9%+ (!% %*%> %4 %*= ) '!/0+/% @1 %- 0. ,+ ? 9%+ (!% %*%0. N 0'8/ .%. %8.%( 1%*%) . N 0#% 0 *!% )!/> - + , /%-/%. N ,0%'?. - + @#? 9% % * !.%#* $+ /+.$+, ((0./- /+- - 2 ( .$ ,-+#- )+)%. N '+),+4% %&+. .01+'%) . %- .0'?-%) . N - + , /%-/%. ., 0. %*%)+ - (!% 3 +. .-%/3&! N @ +)> %- /. '%*#= - = N # (%)3 < -! (%40+/% % ;& . %- .0 '+) * .%!'/% 0'8/> -!40(/ /> N '+*'0-!* %*#= /(3#@ .0.%&0.@ .0 - + -!40(/ / %. )+/3 1 %*!. ,-%!)+*!. N 1%. . .+ % (%*!. # - */%& .
'!( %) . # (%+& %'% +/31 %*@ ( %8'= %- #31!*%)+ ,- 83)= (%!/01%> ' ( .0 *0+-+ 6 3-% 0.% .%. %4 %*!-%.5 .%>.'%/! ! , 8/+ -!.0 +*: !* % (0)= # - */0+& )! *"+-)0+.%)! /%' /-%*'/0. ' * % /0.
AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IĹ KLAIPÄ&#x2013;DOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! ÄŽ kainÄ&#x2026; ÄŻskaiÄ?iuotos dvi sÄ&#x2014;dimos vietos ir vieta automobiliui. KeltĹł linijos: KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis, KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas, KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas KAJUTÄ&#x2013; + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! ÄŽ kainÄ&#x2026; ÄŻskaiÄ?iuota kajutÄ&#x2014; (1â&#x20AC;&#x201C;4 asm.) ir vieta automobiliui.
KeltĹł linijos: KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis, KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas Papildomos sÄ&#x2026;lygos: t Automobilio aukĹĄtis turi bĹŤti iki 1,85 m t Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iĹĄ karto. t Bilietai nekeiÄ?iami ir negrÄ&#x2026;Ĺžinami. t BilietĹł kiekis kiekviename reise ribotas. t Akcijos galioja kelionÄ&#x2014;ms keltu iki 2012 06 20.
5#.) ' -. # 6%)'
.( , N %.+-# ( .$# (< *)+- &< *+)$ %-., ') #&#=,# , *+)!+ ':& , / +-)-)$) ,=, $ , +#(%) +), #+ + %& '), *+)$ %-< ,-#&#,-#%=
N +.)6-# #+ -#%,&#(-# #2 #() ,* #;% #$ , # + #% & /#'., + (!-# #2 #() +:7#(#., #+ .%6-), + #6%), #2 #(= + %& '$.),- , * ! & * - #%- , - "(#( , ,* #;% #$ , N .%6- ,#, #6,#& /#(#' ,
N ,-#*+., #(- +( -) #2 #() *)+- )&#) *+ 6)' *+# :-# (.)+) , *+#
N *.#%9, + ) >!9 7# # ")-),")* #+ + #+ 0)+%, *+)!+ ')'#,
N >!9 7# # +.)6-# /#2. &# # * -+ .%&# , #(- + %-1/# , #+ / +-)-)$.# #6%# , ,=, $ ,
N * -#+-#, , % (- # -#%,&#( (- ,-#&# ., + #% & /#'., #+ - "(#( , ,* #;% #$ , N > )'< #+ -, %#(!= + =
N ! &#'1 8 + &#2.)-# # :$ , #+ ,. %)' ( ,# %-# .%6-< + 2.&- -<
N %)(%.+ ( #(!= -&1!> ,.,#$.,> ,. + ) + 2.&- - #, ')-1/ #( , *+# ')( ,
N /#, , ,) # &#( , ! + (-#$ ,
% & #' , ! &#)$ #%# )-1/ #(> & #6%= #+ !1/ (#') *+ 61'= &# -./#< % & ,. (.)+) 4 #2 #( +#,3 ,#<,%#- * 6-) + ,. )(; ( # &.'= ! + (-.)$ ' ( )+'.),#' -#% -+#(%-., % ( # -.,
( " !" )
" N !1 " 1 # #
N 1 # 1 # #$ $ %0
N 1 $) 1 " # ! $ " 1 ) $
N %0 / $ 1 ! N " )! ) #
N " " !1 0 ! ! # !$
N ! . %" ! !- " " ! " ! - !$
N " / # $ 1 . / * / $ "
N 1 " 1 * "! " . / *
N ! ! $ * /!1 )"
N # " ! *$ 0 " # "! N . 1 ! - -
N $ , %" ! 0 " ! " )!1 %" ! !1
N " - ! $ . " " . " %" ! ! !$#
N # !
!$# . ) - $# )$ - !"# 1 " " ' " # # $ & 1 ! )! " + " - !"
" ! ! !" !"
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus gana šilta, sausus orus pakeis lietus. Šiandien į šalį plūstelės šiluma. Temperatūra dieną kils iki 12–17 laipsnių. Rytoj praslinks lietūs, o šiluma slūgs. Naktį bus 4–6, dieną – 9–15 laipsnių šilumos. Panaši temperatūra numatoma ir savaitgalį, daugiau kritulių bus sekmadienį.
Šiandien, balandžio 12 d.
+12
+12
Telšiai
+13
Šiauliai
+14
Klaipėda
Panevėžys
+13
Utena
+12
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.23 20.17 13.54 1.24 10.22
103-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 263 dienos. Saulė Avino ženkle.
+14
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +16 Brazilija +27 Briuselis +10 Dublinas +8 Kairas +26 Keiptaunas +24 Kopenhaga +10
Londonas +13 Madridas +15 Maskva +5 Minskas +17 Niujorkas +17 Oslas +9 Paryžius +13 Pekinas +23
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+12
Alytus
1–4 m/s
Jūra pasiuntė įspėjimą
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+7
+13
+8
+5
4
+7
+13
+7
+4
5
+8
+15
+10
+5
1
penktadienį
šeštadienį
DATOS (balandžio 12 d.) Tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena 1911 m. gimė poetas, pro- 1950 m. gimė Italijos zininkas, vertėjas Vytau- verslininkas Flavio Britas Sirijos Gira. atore. 1933 m. gimė Ispani- 1956 m. gimė amerijos operos dainininkė kiečių aktorius Andy Montserrat Caballé. García. 1940 m. gimė Herbie 1959 m. gimė aktorė NiHancockas, amerikie- jolė Narmontaitė. čių muzikantas, kompo- 1960 m. gimė aktorius zitorius. ir režisierius Arvydas 1945 m. gimė dokumen- Dapšys. tinio kino režisierius Jo- 1979 m. gimė amerikienas Matonis. čių aktorė Claire Danes. 1946 m. gimė ameri- 1979 m. gimė amerikiekiečių aktorius Edas čių aktorė Jennifer MorO’Neillas. rison.
prizas Šią savaitę laimėkite Viktoro Suvorovo knygą „Gyvatėdis“
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 17 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
2
3
4
5
6
7
Damijonas, Galmantas, Julijus, Jūratė, Zenonas
Avinas (03 21–04 20). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, apmąstykite gyvenimą. Duokite laisvę artimiesiems, nes neturite teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas suvokti savo mintis ir priimti tinkamus sprendimus. Su draugais ir vyresniais bičiuliais apsvarstykite ateities planus. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien galite patirti emocinį konfliktą ir būti įžeistas. Ištvermės ir dar kartą ištvermės – šios pastangos greitai duos vaisių. O jei nesusivaldysite, tada nedelsdamas atsiprašykite. Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų vertybės prieštarauja jūsų interesams. Galbūt neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais arba autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite nesusikivirčyti su aplinkiniais. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate patenkintas supančiu pasauliu. Jaučiate meilę aplinkiniams ir pats jaučiatės mylimas. Pasaulis kasdien nušvinta vis kitomis spalvomis. Skorpionas (10 24–11 22). Esate linkęs viską paprastinti. Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti kūrybiškumą. Viskas seksis, todėl neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Labai sėkmingas laikas. Būkite atviras žmonėms, esantiems šalia, dalykitės su jais savo džiaugsmu. Tinkama diena lankyti seniai matytus draugus, gimines, keistis idėjomis. Ožiaragis (12 22–01 20). Galite susižavėti naujomis idėjomis. Galvoje kirbės daugybė neaiškių minčių. Neaptarinėkite jus jaudinančių dalykų su tais, kurie jūsų nesupranta, kruopščiai dirbkite savo darbus.. Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, bet šiandien būsite ne itin dėmesingas, todėl iškils pavojus pasirodyti lengvabūdiškai, įžeisti kitus žmones.
Kruiz inis lainer is „Balmoral“, sekma dien į išplaukęs legendinio „Titaniko“ maršrutu, dėl pablogėjusių orų buvo priverstas grįžt i prie Air ijos krant ų. Liudininkai pasakojo apie 9 m aukščio bangas ir smarkų vėją. Be to, vieną ke leivį ištiko širdies priepuolis, jį iš laivo išskraidino sraigtasparnis. Kruizo or ganizatoriai baiminasi, kad „Balmoral“ nespės nuplaukti į „Titaniko“ katastro fos vietą laiku – iki balandžio 15 d. 12 dienų minėjimo kruizas buvo ruošia mas penkerius metus, jame dalyvauja 1309 keleiviai – tiek, kiek plaukė „Tita niku“, kai šis 1912 m. balandžio 15 d. su sidūrė su ledkalniu ir nuskendo.
1
Vardai
horoskopai
„Rosbalt“ inf., AFP nuotr.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+13
+13
Praha +14 Ryga +14 Roma +16 Sidnėjus +21 Talinas +12 Tel Avivas +22 Tokijas +22 Varšuva +16
8
9
10