2012-04-13 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio leng­va­tų no­ri ir ju­ve­ly­rai.

Miestas 2p.

penkTADIENIS, balandžio 13, 2012

Nau­juo­ju vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ru pa­skir­tas A.Me­lia­nas.

Lietuva 7p.

Kol Uk­rai­nos prem­je­ras M.Aza­ro­vas sve­čia­vo­si Vil­niu­je, Ki­je­ve nu­teis­tas dar vie­nas eks­mi­nist­ras.

Pasaulis 10p.

Me­tų mįs­lė – lū­žę kau­lai Po ava­ri­jos li­go­ni­nė­ je sa­vai­tę pra­gu­lė­ju­ sią klai­pė­die­tę me­di­ kai iš­lei­do na­mo, pa­ ra­gi­nę ma­žiau var­ ty­tis lo­vo­je ir grei­ čiau pra­dė­ti vaikš­ čio­ti. Tik neiš­ken­tu­ si siau­bin­gų skaus­ mų jau ki­to­je uos­ ta­mies­čio li­go­ni­nė­ je mo­te­ris su­ži­no­ jo, kad jai su­lau­žy­ta dau­gy­bė kau­lų.

„Atos­to­gos – blo­gis. Jos iš­ba­lan­sa­vo žai­dė­jus.“ „Že­mai­ti­jos dra­gū­no“ tre­ne­ris Ar­tū­ras Juš­kė­nas ži­no, ko­dėl jo auk­lė­ti­niai rung­ty­nia­vo pra­sčiau nei įpras­ta.

Kur iš­kils nau­ja­sis sta­dio­nas?

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia no­ri reng­ti ga­li­my­bių stu­di­ją, kad iš­siaiš­kin­ tų, ku­rio­je vie­to­je rei­kė­tų įreng­ ti re­gio­ni­nį sta­dio­ną. Ši stu­di­ja at­ siei­tų apie 60 tūkst. li­tų.

a.aleksejunaite@kl.lt

Sa­kė, kad ne­tru­kus pa­sveiks

4

Kaina 1,30 Lt

14p.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

38-erių Ri­ma Do­mar­kie­nė su ko­le­ ge į ava­ri­ją pa­te­ko ko­vo 13-ąją. Mo­ te­rį iš su­kne­žin­tos ma­ši­nos iš­lais­ vi­no tik ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai. „Po ava­ri­jos la­bai skau­dė­jo krū­ ti­nę ir vi­są apa­ti­nę kū­no da­lį. Vi­ sas de­ši­nys šo­nas, strė­nos, šlau­nis bu­vo mė­ly­ni nuo krau­jos­ru­vų. Kai at­vy­ko grei­to­ji me­di­ci­ni­nė pa­gal­ba, kly­kiau iš skaus­mo, ta­čiau są­mo­ nės ne­bu­vau pra­ra­du­si“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

86 (19 387)

Atidumas: dau­gy­bi­nių du­bens kau­lų lū­žių vie­nos li­go­ni­nės me­di­kai ne­pas­te­bė­jo, kol ki­ta me­di­ci­nos įstai­ga

neat­li­ko ty­ri­mų.

būdu.

„Schut­ters­tock“ nuo­tr.

Di­džio­ji da­lis lė­šų – apie 50 tūkst. li­tų – bū­tų gau­ta iš ES fon­dų. Mies­ to sa­vi­val­dy­bei rei­kė­tų skir­ti apie 9 tūkst. li­tų.

Pro­jek­tas bū­tų įgy­ven­din­tas per 18 mė­ne­sių nuo jo fi­nan­sa­vi­mo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo su­tar­ties pa­si­ra­ šy­mo die­nos.

Tei­gia­ma, kad stu­di­jo­je bus iša­ na­li­zuo­tas sta­dio­no Klai­pė­dos re­ gio­ne po­rei­kis, pa­rink­ta jam tin­ ka­ma vie­ta, dy­dis, su­pla­nuo­tos in­ves­ti­ci­jos. Pab­rė­žia­ma, kad da­ bar vei­kian­tis mies­to cent­ri­nis sta­ dio­nas ne­bea­ti­tin­ka di­džių­jų ša­lies mies­tų bei re­gio­ni­nio ly­gio sta­dio­ nams ke­lia­mų rei­ka­la­ vi­mų.

3

2

penkTADIENIS, balandžio 13, 2012

miestas

„Din­gę“ vai­kai – emig­ra­ci­jo­je As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus dar­buo­to­jos uos­ta­mies­ ty­je šie­met pa­si­ge­do dau­giau nei tūks­tan­čio mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kų, ku­rie ne­si­mo­kė mo­kyk­lo­ je. Iš­ty­rus si­tua­ci­ją, paaiš­kė­jo, kad dau­giau kaip pu­sė jų su tė­vais iš­vy­ ko į už­sie­nį, ki­ta da­lis – per­si­kė­lė į ki­tas sa­vi­val­dy­bes.

Ne­to­bu­la duo­me­nų ba­zė

1154 vai­kai – tiek, pir­mi­niais duo­ me­n i­m is, uos­ta­m ies­ty­je šiais moks­lo me­tais pa­si­ges­ta mo­kyk­li­ nio am­žiaus klai­pė­die­čių. „Kai iš­ty­rė­me prie­žas­tis, paaiš­ kė­jo, kad 674 vai­kai yra už­sie­ny­je.

Li­ko ne­di­de­lis skai­čius vai­kų, ku­rių bu­vi­mo vie­tos ne­ži­no­me. Jie ga­li bū­ti ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se“, – tvir­ ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Švie­ ti­mo sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė. „Blo­giu­kai“ kont­ro­liuo­ja­mi

Iš šio di­džiu­lio skai­čiaus „din­gu­sių“ vai­kų, 14 jau­nų­jų klai­pė­die­čių bu­ vi­mo vie­tos vis dėl­to ne­pa­vy­ko nu­ sta­ty­ti. Jie ne­lan­ko mo­kyk­los uos­ ta­mies­ty­je, ne­pa­vy­ko su­ži­no­ti, ar jie iš­vy­ko į ki­tus mies­tus, nie­kas ne­pat­ vir­ti­no, kad jie su tė­vais iš­va­žia­vę į už­sie­nį. „Mū­sų tar­ny­bos kont­ro­liuo­ ja­mo­se šei­my­no­se mo­kyk­los ne­lan­ kan­čių vai­kų nė­ra. Mes ste­bi­me apie 300 so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų“, – ti­ ki­no Klai­pė­dos vai­kų tei­sių tar­ny­bos dar­buo­to­ja Vir­gi­ni­ja Ge­laž­ni­kie­nė. „Klai­pė­do­je mo­kyk­lų ne­lan­ko 37 vai­kai. Su jais yra dir­ba­ma, jie yra ži­no­mi. Čia ir su po­li­ci­ja tu­ri­me rei­ka­lų, kai ku­rie vai­kai – teis­ti“, – ne­slė­pė V.Ka­za­kaus­kie­nė.

Tai­kys nuo­to­li­nį mo­ky­mą

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, 2011–2012 moks­lo

me­tais Lie­tu­vo­je bu­vo be­veik 13 su pu­se tūks­tan­čio ne­si­mo­kan­čių vai­ kų nuo 7 iki 16 me­tų.

Tai to­kie moks­lei­viai, apie ku­ riuos duo­me­nys yra Gy­ven­to­jų re­ gist­re, bet jie ne­fi­gū­ruo­ja Mo­ki­nių re­gist­re.

Sa­vi­val­dy­bėms pa­tik­ri­nus duo­ me­nis, nu­sta­ty­ta, kad 64 pro­c., ar­ ba dau­giau nei 8,5 tūkst., vai­kų iš­ vy­kę į už­sie­nį, o jų gy­ve­na­mo­sios vie­tos pa­kei­ti­mas ne­dek­la­ruo­tas.

Už­sie­ny­je šiuo me­tu gy­ve­na ir mo­ko­si be­veik 700 mo­kyk­li­nio am­žiaus klai­pė­die­čių.

Tvar­ka: se­na­mies­ty­je įsi­kū­ru­sios ir tu­riz­mą ska­ti­nan­čios įstai­gos ga­li gau­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio

leng­va­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Leng­va­tų pra­šo ir ju­ve­ly­rai Se­na­mies­ty­je ir ne tik ja­me įsi­kū­ru­sios de­vy­nios įstai­gos mies­ to val­džios pra­šo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio leng­va­tos už praė­ju­sius me­tus. Pa­ra­mos no­ri ir ju­ve­ly­rių dir­bi­nių pre­ky­ba už­ sii­man­čios įstai­gos.

Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė:

Kai iš­ty­rė­me prie­ žas­tis, paaiš­kė­jo, kad 674 vai­kai yra už­sie­ny­je. Li­ko ne­di­ de­lis skai­čius vai­kų, ku­rių bu­vi­mo vie­tos ne­ži­no­me.

„Si­tua­ci­ja ke­lia ne­ri­mą. Tai vie­na di­de­lė mo­kyk­la. Dėl to pra­de­da­me dieg­ti nuo­to­li­nį mo­ky­mą, Mi­nis­ te­ri­ja ruo­šia do­ku­men­tus. Ban­dy­ si­me juos mo­ky­ti per at­stu­mą. Gal ta­da šių vai­kų grį­ži­mas čia bū­tų leng­ves­nis, jie leng­viau pri­tap­tų“, – sa­kė V.Ka­za­kaus­kie­nė.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio leng­va­tos pra­šo aš­tuo­nios se­na­ mies­ty­je įsi­kū­ru­sios įstai­gos.

Tarp jų po dvi ka­vi­nes tu­rin­čios įmo­nės – „Klai­pė­dos žu­vėd­ra“ ir „Ža­lia­sis dra­ko­nas“.

Pa­gal nu­sta­ty­tą tvar­ką įstai­goms, ku­rios tei­kia lau­ko ka­vi­nių pa­slau­ gą, pri­klau­so 50 pro­c. ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to mo­kes­čio leng­va­ta. Taip pat 30 pro­c. – kaip ma­žoms įstai­ goms, vei­kian­čioms mies­to is­to­ri­ nė­je da­ly­je.

Jei mies­to ta­ry­ba pri­tar­tų, pir­ mo­ji įmo­nė ne­su­mo­kė­tų 3 890 li­ tų, ant­ro­ji – 3 225 li­tų.

Leng­va­tos pra­šo įmo­nė bei in­di­ vi­dua­lus as­muo. Bend­ro­vė se­na­ mies­ty­je ver­čia­si au­to­ri­ne ju­ve­ly­ri­ nių ga­mi­nių ga­my­ba ir maž­me­ni­ne pre­ky­ba. Ji no­ri bū­ti at­leis­ta nuo 678 li­tų ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­ kes­čio.

In­di­vi­dua­lus as­muo tvir­ti­no, jog už­sii­ma maž­me­ni­ne pre­ky­ba ju­ve­ ly­ri­niais vie­ne­ti­niais pa­puo­ša­lais,

su­ve­ny­rais iš gin­ta­rų ir pra­šo at­ leis­ti nuo 1 000 li­tų mo­kes­čio.

Tai su­da­ro 50 pro­c. dek­la­ruo­tos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio su­ mos už praė­ju­sius me­tus.

8 – tiek įstaigų, įsikūrusių senamiestyje, prašo nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos.

Nuo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­ čio pa­gal nu­sta­ty­tą tvar­ką vi­siš­kai at­lei­džia­mos ga­le­ri­jos, me­ni­niu eks­po­na­vi­mu už­sii­man­čios įstai­ gos. To­kių šį kar­tą yra dvi – įmo­nė „So­lar­ta“ ir „Nau­ti­lus“. Jei mies­to ta­ry­ba pri­tars, bend­ro­vės į mies­to biu­dže­tą ne­su­mo­kės 1 200 ir 2 016 li­tų ati­tin­ka­mai.

Kny­gy­nas „Ret­ro kny­gos“ pra­ šo at­leis­ti nuo 690 li­tų mo­kes­čio.

Tai su­da­ro 50 pro­c. dek­la­ruo­tos su­mos. Taip pat leng­va­tos pra­šo įmo­nė „Se­na­mies­čio ma­gi­ja“. Ji į mies­to biu­dže­tą ne­su­mo­kė­tų 1 121 li­to. Nuo­lai­da sie­kia 30 pro­c.

Tarp­tau­ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ ros ir tu­riz­mo sky­rius pa­tei­kė in­ for­ma­ci­ją, kad mi­nė­tos įmo­nės ati­tin­ka leng­va­tų tei­ki­mo tvar­kos rei­ka­la­vi­mus.

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to leng­va­tos pra­šo­ma ir bend­ro­vės „Klai­pė­dos rep­ro­duk­ci­jos ir pla­ka­tai“ ga­le­ri­jai „Pa­le­tė“. Jo­je vyks­ta ne­mo­ka­mos au­to­ri­nių dar­bų pa­ro­dos.

Tei­gia­ma, kad tai vie­nin­te­lė ga­ le­ri­ja, ku­ri nė­ra mies­to cent­re. Jai siū­lo­ma su­teik­ti 50 pro­c. nuo­lai­dą.

Mies­to ta­ry­bos Fi­nan­sų ir eko­ no­mi­kos ko­mi­te­tas pri­ta­rė mi­nė­ tų įmo­nių at­lei­di­mui nuo da­lies ar vi­so ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­ kes­čio. Šiuo me­tu dir­ba su­da­ry­ta dar­ bo gru­pė, ku­ri aiš­ki­na­si, kaip pa­ to­bu­lin­ti šių leng­va­tų su­tei­ki­mo tvar­ką.

Klaipėda vilios sveikatos turistus Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Klai­pė­dos re­gio­nas tu­ri iš­skir­ti­nes ga­li­my­bes ska­tin­ti svei­ka­tos tu­riz­ mą, ta­čiau jam iki šiol no­sį nu­šluos­ to se­zo­niš­ku­mo pro­ble­mą iš­spren­ dę Drus­ki­nin­kai.

Va­kar uos­ta­mies­ty­je vy­ku­sio­je res­ pub­li­ki­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je dis­ku­ tuo­ta apie svei­ka­tos tu­riz­mo per­ spek­ty­vas Klai­pė­dos re­gio­ne.

Ren­gi­ny­je da­ly­va­vę me­di­kai, vers­li­nin­kai ir moks­lo dar­buo­to­jai pri­pa­žįs­ta, kad nors pa­jū­rio re­gio­ nas tu­ri iš­skir­ti­nes są­ly­gas svei­ka­ tos tu­riz­mui vys­ty­ti, ta­čiau neiš­ nau­do­ja vi­sų sa­vo ga­li­my­bių bei tu­ri­mų re­sur­sų.

Klai­pė­da ga­li pa­si­gir­ti tu­rin­ti jū­ rą, geo­ter­mi­nį van­de­nį, ko trūks­ta ki­tiems ša­lies re­gio­nams. Me­di­ci­ nos tu­riz­mą tu­rė­tų ska­tin­ti ko­ky­

Pa­siū­ly­mas: ma­no­ma, kad jū­rą svei­ka­ti­ni­mo pa­slau­goms ga­li­ma iš­

nau­do­ti įvai­riau bei iš­ra­din­giau.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

biš­kas bei aukš­to ly­gio gy­dy­mo ir rea­bi­li­ta­ci­jos pa­slau­gas tei­kian­čios gy­dy­mo įstai­gos.

Ma­no­ma, kad į Klai­pė­dą už­sie­ nio tu­ris­tus tu­rė­tų vi­lio­ti plas­ti­nė chi­rur­gi­ja, šir­dies kar­dio­chi­rur­gi­ja, mo­der­ni diag­nos­ti­kos apa­ra­tū­ra.

Už­sie­nie­čiams taip pat tu­rė­tų bū­ ti pa­trauk­lios mū­sų kai­nos, o tu­ris­ tams iš Ry­tų ša­lių – iš­spręs­tas kal­

bos bar­je­ro klau­si­mas. Mat dau­ge­lis klai­pė­die­čių mo­ka ru­sų kal­bą.

Ne vie­nas kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vis kaip pa­vyz­dį mi­nė­jo Drus­ki­nin­ kus, iš­spren­du­sius se­zo­niš­ku­mo pro­ble­mą. Ma­no­ma, kad pa­jū­ry­ je šiam tiks­lui rei­kė­tų su­vie­ny­ ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to dar­buo­ to­jų, vers­li­nin­kų, mies­to val­džios bei bend­ruo­me­nės pa­jė­gas.

3

penkTADIENIS, balandžio 13, 2012

miestas Pa­di­dės al­gos

Krei­pė­si į teis­mą

Mi­nės kul­tū­ros die­ną

Klai­pė­dos so­cia­li­niai dar­buo­ to­jai, ku­rie už­dir­ba ma­žiau­siai, pa­ga­liau su­lauks di­des­nių al­gų.

Mies­to val­džia iš­da­lys tam skir­ tas lė­šas – per 605 tūkst. li­tų, įskai­tant mo­kes­čius „Sod­rai“.

Lė­šos bus iš­da­ly­tos vie­nuo­li­kai įstai­gų. Apie 10 pro­c. at­ly­gi­ni­ mai pa­di­dės 206 so­cia­li­niams dar­buo­to­jams.

Be­veik me­tus sėk­min­gai veik­ iančios „Švy­tu­rio“ are­nos kon­ce­ si­jos su­tar­tis už­kliu­vo val­dy­mo kon­kur­są pra­lai­mė­ju­sioms įmo­ nėms. Re­mian­tis iš kon­kur­so pa­ ša­lin­tų bend­ro­vių „Se­ven En­ter­ tain­ment“ ir „Mu­zi­kos eksp­re­ sas“ skun­dais dėl kon­ce­si­jos su­ tar­ties są­ly­gų Klai­pė­dos apy­gar­ dos pro­ku­ra­tū­ra krei­pė­si į teis­mą.

Lat­vių aso­cia­ci­ja „At­pū­ta“ šeš­ ta­die­nį 13 val. Klai­pė­dos tau­ti­ nių kul­tū­rų cent­re or­ga­ni­zuo­ ja ren­gi­nį, skir­tą Lie­tu­vos kul­ tū­ros die­nai. Jo me­tu pa­si­ro­ dys an­samb­liai iš Lat­vi­jos ir Klai­pė­dos ap­skri­ties, vyks tau­ to­dai­lės pa­ro­da. 16 val. šven­tė bus tęsiama Pa­lan­goje, ant Bi­ ru­tės kal­no.

Ap­leis­tas pa­sta­tas virs kal­nu Ap­leis­ti ir su­ny­kę pa­sta­tai ge­ro­kai tuš­ti­na mies­to biu­dže­tą. Nu­ma­to­ma, kad vien bu­ vu­sios dar­žo­vių sau­gyk­los nu­grio­vi­mas at­sieis 50 tūkst. li­tų.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Sta­ti­niui pa­ša­lin­ti va­kar bu­vo pra­ šo­ma mies­to ta­ry­bos Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­rių pri­ta­ ri­mo. Šis bu­vo su­teik­tas.

Mies­to sa­vi­val­dy­bei pri­klau­ san­čią bu­vu­sią dar­žo­vių sau­gyk­ lą Tai­kos pro­spek­te šiuo me­tu val­ do Klai­pė­dos vai­kų glo­bos na­mai „Ry­tas“.

Prieš dau­giau nei 40 me­tų pa­ sta­ty­tas sta­ti­nys yra ava­ri­nės būk­lės – sie­nų ply­tos su­tru­pė­ju­ sios, yra įtrū­ki­mų, į pa­sta­to vi­dų pa­ten­ka kri­tu­liai. Vi­daus sie­nos ir per­tva­ros yra nu­ken­tė­ju­sios nuo drėg­mės.

Me­ta­li­nės per­dan­gos da­lys yra stip­riai pa­veik­tos ko­ro­zi­jos. Sta­ti­ nio du­rys, lan­gai – su­pu­vę ir iš­si­ krai­pę. Nė­ra stik­lų.

Griū­van­ti dar­žo­vių sau­gyk­ la grės­mę ke­lia ir vai­kams. Žie­mą

Griū­van­ti dar­žo­vių sau­gyk­la grės­mę ke­ lia ir vai­kams. Žie­ mą jie lai­pio­ja ant sta­ti­nio, čiuo­ži­nė­ja nuo jo.

Pris­ta­ty­mas. Penk­ta­d ie­n į 11 val. bus pri­sta­t y­tas Vals­t y­bi­nės ke­l ių trans­ por­to ins­pek­ci­jos Klai­pė­dos re­g io­no de­par­ta­men­to trans­por­to prie­mo­nių kont­ro­lės sky­rius.

Vi­z i­tas. Penk­ta­die­n į 13 val. me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas priims Ita­li­jos jau­ ni­mo ka­me­ri­nio or­kest­ro da­ly­vius bei S.Šim­kaus kon­ser­va­to­ri­jos at­sto­vus.

No­rai: siū­lo­ma de­mon­tuo­ti da­lį bu­vu­sios dar­žo­vių sau­gyk­los konst­ruk­

ci­jų, už­pil­ti jas grun­tu ir su­for­muo­ti kal­vą, ku­ri tik­tų vai­kų žie­mos pra­ mo­goms.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kur iš­kils nau­ja­sis sta­dio­nas?

Per ma­ži tre­ni­ruo­čių 1 aikš­čių plo­tai, nė­ra ga­ li­my­bės plė­to­ti pa­pil­do­mos inf­

rast­ruk­tū­ros.

Tvir­ti­na­ma, kad ker­ta­si dvie­jų po­pu­lia­rių spor­to ša­kų – fut­bo­ lo ir leng­vo­sios at­le­ti­kos – in­te­ re­sai, pla­n uo­jant spor­to var­ž y­ bas ir tre­n i­r uo­tes, nes sta­d io­n e at­s ki­rais me­t ų lai­ko­tar­p iais per die­n ą ap­s i­l an­ko apie 300 spor­ ti­nin­kų.

Rei­ka­la­vi­mų, ke­lia­mų re­gio­ni­nio ly­gio sta­dio­nams, nea­ti­tin­ka ir vie­ tų skai­čius tri­bū­no­se.

Jo­se tu­ri bū­ti bent 3 tūkst. vie­tų.

Taip pat jos tu­ri bū­ti deng­tos nuo lie­taus, sau­lės, vė­jo.

Nu­ro­do­ma, kad šis sta­dio­nas yra in­ten­sy­viai vei­kian­čių kro­vos kom­ pa­ni­jų kai­my­nys­tė­je – di­des­nio ga­ li­mo oro už­ter­ši­mo ar gais­ro pa­vo­ jaus zo­no­je.

Dėl šių prie­žas­čių ne­ga­li­ma spor­ to ba­zės plėt­ra.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Pro­ jek­tų sky­riaus ve­dė­jos Elo­nos Jur­ ke­vi­čie­nės, ma­no­ma, kad Klai­pė­dos re­gio­no sta­tu­sas leis leng­viau gau­ti lė­šų sta­ty­boms, efek­ty­viau iš­nau­ do­ti ir eksp­loa­tuo­ti sta­dio­ną.

Ruo­niu­kė. Ant­ra­d ie­n io po­pie­tę Lie­ tu­vos jū­r ų mu­zie­jus su­lau­kė pra­ne­ši­ mo, kad Gi­ru­lių pa­kran­tė­je pa­ste­bė­ta ruo­n iu­kė. Po ke­l ių va­lan­dų gy­v ū­nas bu­vo at­vež­tas į įstai­gą. Ruo­niu­kė bu­ vo ap­žiū­rė­ta, pa­sver­ta ir įkur­din­ta vo­ nio­je su prieš ke­lias die­nas čia at­vež­ tu ruo­n iu­k u Ve­ly­k iu. Ruo­n iu­kei su­ teik­tas ties Meln­ra­ge te­kė­ju­sio upe­lio Tin­gės var­das.

Kon­fe­ren­ci­ja. Mies­to ta­r y­bos na­r ių gru­pė „Už tra­di­ci­nę šei­mą“ klai­pė­die­ čius kvie­čia da­ly­vau­t i vi­suo­me­n i­nė­ je kon­fe­ren­ci­jo­je „XXI am­žiaus iš­šū­kis šei­mai“, skir­to­je Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­jos priė­mi­mo 20 me­ti­nėms pa­mi­nė­ti. Ji vyks penk­ta­die­n į nuo 10 iki 14 val. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to „Au­ la Mag­na“ 2 au­di­to­ri­jo­je.

jie lai­pio­ja ant sta­ti­nio, čiuo­ži­nė­ ja nuo jo. Ky­la grės­mė į jį įkris­ti ir su­si­ža­lo­ti.

Jei mies­to ta­ry­ba pri­tars, vai­kų na­mų ne­be­nau­do­ja­mas sta­ti­nys bus nu­griau­tas.

At­li­kus pa­sta­to konst­ruk­ci­jų da­li­nį de­mon­ta­vi­mą siū­lo­ma už­ pil­ti jo tū­rį grun­tu ir su­for­muo­ti kal­vą, ku­ri tik­tų vai­kų žie­mos pra­ mo­goms.

Skai­čiuo­ja­ma, kad grio­vi­mo dar­ bai at­siei­tų apie 50 tūkst. li­tų.

Dienos telegrafas

Pra­mo­ni­nin­kai. Klai­pė­dos pra­mo­ni­ nin­k ų aso­cia­ci­ja pa­lai­ko Pre­zi­den­tės Da­l ios Gry­baus­kai­tės po­z i­ci­ją dėl At­ lie­k ų tvar­k y­mo įsta­t y­mo pa­kei­t i­mų, ku­r ie, anot jų, ga­l i komp­l i­k uo­t i at­l ie­ kų tvar­ky­mo sis­te­mą ir su­da­ry­ti są­ly­ gas at­si­ras­t i vie­nai ne­val­do­mai vers­ lo mo­no­po­l i­jai šio­je sri­ty­je. Pra­mo­n i­ nin­kai kvie­čia Sei­mo na­rius elg­t is at­ sa­k in­gai – neat­mes­t i Pre­z i­den­tės ve­ to ir dėl tos prie­žas­ties, kad mi­nė­tiems pa­kei­ti­mams ne­pri­ta­ria vi­suo­me­nė.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 7 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ka­zi­mie­ra Ang­ la­da­gie­nė (g. 1922 m.), Ni­ko­laj Žer­li­cyn (g. 1930 m.), Vy­das Pin­ke­vi­čius (g. 1949 m.), An­ta­nas Šmai­žys (g. 1952 m.), Ta­ma­ ra Osi­po­va (g. 1956 m.), Je­le­na Seš­ko (g.

1968 m.), Ra­sa La­ta­kie­nė (g. 1973 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Sta­n is­la­va Šlei­n ie­nė, Va­len­t i­na Še­l i­ ko­va, Al­bi­na Moz­g i­na, Ve­na Ur­bo­na­ vi­čie­nė, Ma­ri­ja Gu­re­ko­va, Vy­das Pin­ ke­vi­čius, Ra­sa La­ta­k ie­nė.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Iri­na Mi­roš­ni­ko­va.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Si­tua­ci­ja: tei­gia­ma, kad da­bar­ti­nis mies­to sta­dio­nas at­gy­ve­no, nes ne­bea­ti­tin­ka nei šiuo­lai­ki­nių rei­ka­la­vi­

mų, nei rea­lių po­rei­kių.

Su pro­jek­tu bu­vo su­pa­žin­din­tos re­gio­no sa­vi­val­dy­bės.

Jos pri­ta­rė stadiono ga­li­my­bių stu­di­jos ren­gi­mui.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vi­sa­me va­ka­rų re­gio­ne nė­ra re­ gio­ni­nius rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čio sta­dio­no. Mies­to ta­ry­bos Fi­nan­ sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas be di­

de­lių dis­ku­si­jų va­kar pri­ta­rė ga­li­ my­bių stu­di­jos at­li­ki­mui, kad bū­tų iš­siaiš­kin­ta, kur ga­li­ma sta­ty­ti sta­ dio­ną.

Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 78 iš­kvie­ti­mų.

Dau­g iau­sia rū­pes­čių me­d i­kams kė­lė gat­vė­je gu­l in­t ys ne­blai­v ūs as­me­nys.

Jie pa­t y­rė su­ža­lo­ji­mų, smul­k ių trau­ mų. Nu­sis­kun­di­mų gau­ta ir dėl šir­dies rit­mo su­tri­k i­mų.

4

penkTADIENIS, balandžio 13, 2012

miestas

Me­tų mįs­lė – lū­žę kau­lai

Komentaras

1

Me­di­kai ją nu­ga­be­no į Res­pub­li­ki­nę Klai­pė­dos li­go­ni­nę. Čia Priė­mi­mo sky­riu­je pa­cien­tę ap­žiū­rė­jo gy­dy­to­jas. „Bu­vau nu­siųs­ta rent­ge­no ty­ri­ mui. Trys mo­te­rys ma­ne su­dau­ žy­tą mė­gi­no nu­reng­ti ir per­švies­ ti. Daug nuo­trau­kų bu­vo pa­da­ry­ta, iš įvai­rių pu­sių“, – pa­sa­ko­jo klai­ pė­die­tė.

Par­vež­ta į Priė­mi­mo sky­rių, mo­ te­ris iš­gir­do pui­kią nau­jie­ną. Gy­ dy­to­jas pa­sa­kė, kad trau­mos nė­ra di­de­lės ir ji ne­tru­kus pa­sveiks. „Ke­lis kar­tus klau­siau, ar nė­ra lū­ žių, nes la­bai skau­dė­jo krū­ti­nę, sun­ kiai kvė­pa­vau, vos gau­džiau orą. Ta­ čiau iš­gir­dau pa­ti­ki­ni­mą, kad man nie­kas ne­lū­žo. Dėl skaus­mų dak­ta­ ras iš­kvie­tė ki­tą vi­daus li­gų gy­dy­to­ ją“, – ti­ki­no R.Do­mar­kie­nė.

Ro­mas Jo­nas Ka­le­sins­kas

Lie­tu­vos or­to­pe­dų-trau­ma­to­lo­g ų drau­g i­jos pre­z i­den­tas, Kau­no kli­n i­k ų Or­to­pe­d i­jos ir trau­ma­to­lo­g i­jos kli­n i­kos va­do­vas

A

r li­go­nei bu­vo at­lik­tas rent­ ge­no ty­ri­mas, ar ap­ra­šy­tos nuo­t rau­kos? Keis­ta, kad nie­kas ne­ma­tė. Jei la­bai daug lū­žių, vie­no ki­to ga­li ir ne­pas­te­ bė­ti. Daž­niau­siai tai nu­tin­ka, kai rei­kia sku­bė­ti rea­ni­muo­ti žmo­gų po ava­ri­jos, kau­lų po­slin­kių nė­ra, ir gy­dy­to­jai ga­li jų ne­pas­te­bė­ti. Ta­čiau, ma­nau, per sa­vai­ tę me­di­kai ga­lė­jo iš­siaiš­kin­ti: lū­žo kas ar ne. Tai, kad skun­dė­si, jog jai skau­da – nor­ma­lu. Po ava­ri­jos vi­sur skau­da. Jei iš pra­džių ir ne­diag­no­zuo­ja­ma, juk vė­liau ga­li at­si­ras­ti po­slin­kių. Mes tik­rai kli­ni­ ko­se diag­no­zuo­ja­me. Jei ten dau­gy­bi­ niai lū­žiai, jie vis tiek tu­rė­jo pa­ste­bė­ti.

Sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­kios pro­ble­mos li­go­ nės bū­tų lau­ku­sios, jei ji ir to­liau taip bū­ tų vaikš­čio­ju­si. Klu­bi­kau­lio spar­nų lū­ žiai nė­ra to­kie pa­vo­jin­gi, va kryž­kau­lio lū­žis – su­dė­tin­ges­nis. Jei žmo­gus skun­ džia­si, kad jam taip skau­da du­buo, daž­ niau­siai kar­to­ja­me ty­ri­mą.

Ra­gi­no ne­gu­lė­ti lo­vo­je

Kon­sul­ta­vęs me­di­kas pa­pra­šė pa­ ro­dy­ti rent­ge­no nuo­trau­kas. Ta­čiau ir šis neįž­vel­gė jo­kių kau­lų lū­žių. „Jis ma­ne pa­gul­dė į Pil­vo chi­rur­ gi­jos sky­rių, aiš­kin­da­mas, jog bi­jo, kad man po ku­rio lai­ko ne­pra­si­dė­ tų vi­di­nis krau­ja­vi­mas“, – aiš­ki­no mo­te­ris. Čia klai­p ė­d ie­t ė pa­s i­j u­to dar blo­giau. „Ki­tą die­ną man bu­vo pa­skir­ta vi­daus or­ga­nų echos­ko­pi­ja. Į pa­la­ tą se­su­tė at­ri­de­no ve­ži­mė­lį ir lie­pė sės­tis. Mė­gi­nau aiš­kin­ti, kad ne­ga­ liu, nes la­bai skau­da, – juk net ko­ jo­mis ne­ga­lė­jau pri­si­rem­ti“, – ti­ki­ no R.Do­mar­kie­nė.

Vi­daus or­ga­nų ty­ri­mas ne­pa­ro­dė jo­kių su­dė­tin­gų su­ža­lo­ji­mų. Mo­te­ riai bu­vo pa­skir­ti skaus­mo mal­ši­ na­mie­ji vais­tai. „Gy­dy­to­jas vis pa­ra­gin­da­vo, kad ne­gu­lė­čiau, o mė­gin­čiau at­si­sto­ti.

Aš jam vis aiš­ki­nau, kad man skau­ da strė­nas ir kū­no apa­čią“, – pri­

Ty­ri­mas: Z.Ju­zu­mas as­me­niš­kai aiš­ki­no­si, ar neiš­vy­dęs kau­lų lū­žių ko­le­ga pa­da­rė klai­dą.

si­mi­nė klai­pė­die­tė. Ava­ri­jo­je su­ ža­lo­tą mo­te­rį ap­žiū­rė­jo ir tre­čias me­di­kas – neu­ro­chi­rur­gas. Ta­čiau jis pa­ti­ki­no, kad stu­bu­ras per eis­ mo įvy­kį ne­bu­vo su­ža­lo­tas.

Ty­ri­mas at­sklei­dė tie­są

Po sa­vai­tės R.Do­mar­kie­nė bu­vo iš­ leis­ta iš li­go­ni­nės. „Mė­gi­nau sto­ tis ir vaikš­čio­ti su ra­men­tais. Ta­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

čiau skaus­mas tie­siog ėmė plėš­ti vi­są apa­ti­nę kū­no da­lį. Vaikš­čio­jau kaip žą­sis, vi­sa su­kry­pu­si. Ne­beiš­ ken­čiau ir nu­va­žia­vau į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nę li­go­ni­nę“, – pri­si­ mi­nė li­go­nė. Šios gy­dy­mo įstai­gos me­di­kai pa­siun­tė mo­te­rį at­lik­ti kom­piu­te­ ri­nę to­mog­ra­fi­ją. „Aps­tul­bau iš­gir­du­si, kad man yra lū­žę du­bens kau­lai – gak­ti­kau­ lis iš abie­jų pu­sių, kryž­kau­lis, yra ir de­ši­nės pu­sės klu­bi­kau­lio spar­ no lū­žis. Dar išaiš­kė­jo, kad ir du šon­kau­liai lū­žo“, – šiur­po klai­pė­ die­tė.

Su vi­so­mis nuo­trau­ko­mis mo­te­ ris su vy­ru nu­sku­bė­jo at­gal – į Res­ pub­li­ki­nę Klai­pė­dos li­go­ni­nę. „Me­di­kai dar ne­no­rė­jo pa­ti­kė­ ti, ką aš jiems pa­sa­ko­jau, ir pa­pra­ šė ki­to­je li­go­ni­nė­je at­lik­tų ty­ri­ mų do­ku­men­tų. Tik tuo­met ma­ne nu­siun­tė at­lik­ti mag­ne­ti­nio re­zo­ nan­so ty­ri­mą. Iki to jie net ne­no­ rė­jo pri­pa­žin­ti, jog man yra kau­ lai lū­žę ir, žiū­rė­da­mi į nuo­trau­kas, aiš­ki­no, kad lū­žių jie ne­ma­to“ – ti­ ki­no R.Do­mar­kie­nė.

Tik po mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so ty­ ri­mo mo­te­ris iš me­di­kų iš­gir­do fra­ zę, jog pa­ga­liau jie nea­be­jo­ja, kad ji vi­sa su­lau­žy­ta.

Perš­vie­tę krū­ti­nę, šios li­go­ni­nės me­di­kai įsi­ti­ki­no, kad mo­te­riai yra lū­žę dar ir du šon­kau­liai. „Po vi­so to koš­ma­ro iš­gir­dau diag­no­zę: ar­ba tu­riu 4–5 mė­ne­ sius gu­lė­ti lo­vo­je ir lauk­ti, kol su­ gis kau­lai, ar­ba rei­kės ope­ruo­ti“, – pa­sa­ko­jo R.Do­mar­kie­nė.

Klai­pė­die­tė ope­ruo­tis nu­vy­ko į Vil­nių. „Su­var­ž ė ma­n e vi­s ą varž­tais, vi­sas du­b uo su­tvir­t in­tas me­ta­ lu. Šon­kau­lių ne­lie­tė, lie­pė lauk­ ti, kol su­gis. Net bi­jau pa­gal­vo­ ti, kas su ma­ni­mi bū­tų bu­vę, jei ne­bū­čiau iš­si­ty­ru­si Uni­ver­si­te­ti­

nė­je li­go­ni­nė­je,“ – pa­sa­ko­jo mo­ te­ris.

Di­džiu­lius skaus­mus vi­są mė­ne­ sį ken­čian­ti klai­pė­die­tė va­kar bu­vo iš­siųs­ta į rea­bi­li­ta­ci­ją Šven­to­jo­je. Šau­kė kon­si­liu­mą

Tik tuo­met, kai pa­cien­tė su ki­to­ je li­go­ni­nė­je at­lik­tais ty­ri­mais at­ vy­ko į Res­pub­li­ki­nę Klai­pė­dos li­ go­ni­nę, įstai­ga su­šau­kė gy­dy­to­jų kon­si­liu­mą.

Ri­ma Do­mar­kie­nė:

Aps­tul­bau iš­gir­du­ si, kad man yra lū­žę du­bens kau­lai – gak­ ti­kau­lis iš abie­jų pu­ sių, kryž­kau­lis, yra ir de­ši­nės pu­sės klu­bi­ kau­lio spar­no lū­žis.

Dar išaiš­kė­jo, kad ir du šon­kau­liai lū­žę.

„Taip, bu­vo at­lie­ka­mas ty­ri­mas, aiš­ki­no­mės la­bai nuo­dug­niai, kaip tai ga­lė­jo nu­tik­ti. Ta­čiau apie ty­ri­ mo re­zul­ta­tus ne­no­rė­čiau kla­bė­ti“, – aiš­ki­no li­go­ni­nės vy­riau­sio­jo gy­ dy­to­jo pa­va­duo­to­ja vi­daus au­di­tui Sal­vi­ni­ja Mi­si­ko­nie­nė.

Vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­ jas me­di­ci­nai Zig­mas Ju­zu­mas tei­ gė, jog ne­ver­ta ste­bė­tis, kad me­di­ kai ne­pas­te­bė­jo kau­lo lū­žių. „Pa­čio­je pra­džio­je lū­žių ne­si­ma­ tė. Taip jau at­si­tin­ka. Be­veik vi­sa­ da po pa­tir­tos trau­mos, kai įta­ria­mi lū­žiai, li­go­niui pa­ta­ria­me pa­kar­ to­ti­nai pa­si­da­ry­ti rent­ge­no nuo­ trau­kas. Nes lū­žiai kar­tais tu­ri to­ kią sa­vy­bę – lū­žių li­ni­jos pa­si­ma­to tik pra­si­dė­jus kau­lo re­zorb­ci­jai“, –

aiš­ki­no Z.Ju­zu­mas. Me­di­kas pri­ si­pa­ži­no, jog bu­vo nu­ste­bęs, kai li­go­nė ant­rą kar­tą pa­si­bel­dė į me­ di­ci­nos įstai­gos du­ris. „Jos tei­sė yra rink­tis ir ji ga­li kreip­tis kon­sul­ta­ci­jos ir į ki­tą me­ di­ci­nos įstai­gą. Ta­čiau kai at­ne­šė nuo­trau­kas, ne aš vie­nas, mes vi­ si čia žiū­rė­jo­me. Spe­cia­liai su­šau­ kiau ko­le­gas ir, ne­sa­ky­da­mas, ko­kia čia pro­ble­ma, pa­pra­šiau jas ap­žiū­ rė­ti. Daug čia dak­ta­rų bu­vo, nė vie­ nas ne­ma­tė lū­žio“, – pri­si­pa­ži­no Z.Ju­zu­mas. „Nie­ko to­kio bai­saus“

Esą po trau­mos yra bu­vę at­ve­jų, kai li­go­niams ne­diag­no­zuo­ja­mi kau­lų lū­žiai. Ta­čiau me­di­kas ne­pri­pa­ži­ no, kad apie pa­kar­to­ti­ną ty­ri­mą li­ go­nė tu­rė­jo bū­ti įspė­ta. „Ži­nau, kad ji skun­dė­si skaus­ mais ir krū­ti­nė­je. Da­rė­me nuo­trau­ kas, jo­kių lū­žių ne­si­ma­tė. Juk gu­lė­ jo li­go­ni­nė­je, nie­kas na­mo ne­va­rė.

Mes sa­vo da­ry­tas nuo­trau­kas įda­ vė­me. Jas ap­žiū­rė­da­mas Vil­niaus pro­fe­so­rius, ku­ris ją ope­ra­vo, pri­ si­pa­ži­no, kad iš tie­sų kau­lų lū­žių ne­ma­ty­ti. Net pro­fe­so­rius ne­bū­tų įta­ręs“, – ti­ki­no Z.Ju­zu­mas.

Vy­ras aiš­ki­no, kad me­di­kų ra­gi­ ni­mas kuo grei­čiau pra­dė­ti vaikš­ čio­ti esą li­go­nei ne­pa­ken­kė. „Tas lū­žis vis tiek gis pu­sę me­tų.

Sa­vai­tę il­giau gis tas lū­žis. Nie­ko to­kio bai­saus nė­ra at­si­ti­kę. Čia tik emo­ci­jos, kad skau­da ar ne­skau­da.

Jai vis­ką esa­me išaiš­ki­nę ir si­tua­ci­ ją li­go­nė su­pra­to“, – tvir­ti­no Z.Ju­ zu­mas.

Me­di­kas ti­ki­no, kad mė­gi­ni­ mas vaikš­čio­ti su­lau­žy­tais du­bens kau­lais ne­bū­tų bai­gę­sis rim­tes­nė­ mis komp­li­ka­ci­jo­mis. „Vaikš­čio­ti ne­lie­pė, pa­pra­šy­ta – ri­bo­ti krū­vį. Ju­dė­ji­mas ne­pa­ken­kė.

Ken­kia­ma ta­da, kai kas nors pa­žei­ džia­ma nuo vaikš­čio­ji­mo – šla­pi­mo pūs­lė ar krau­ja­gys­lė, ner­vas. Ne­bu­ vo nu­sta­ty­tas lū­žis, to­dėl žmo­gus bu­vo ra­gi­na­mas vaikš­čio­ti. Jei jis ne­ga­li, nie­kas per prie­var­tą ne­ver­ čia ei­ti“, – tei­gė gy­dy­to­jas.

5

penkTADIENIS, balandžio 13, 2012

miestas

Pa­va­sa­ris pra­re­ti­no kraujo do­no­rų gre­tas Po per­trau­kos at­gai­vin­to­je neat­ly­gin­ti­nų krau­jo do­no­rų ak­ci­jo­je pa­no­ro da­ly­vau­ti per 30 klai­pė­die­čių. Da­liai jų bu­vo at­sa­ky­ta dėl pa­va­sa­rį ne vie­ną už­klum­pan­čių svei­ka­tos bė­dų.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Au­ko­jo: tarp neat­ly­gin­ti­nų krau­jo do­no­rų – ir te­le­vi­zi­jos ži­nių ve­dė­ja

Gied­rė Vai­če­kaus­kie­nė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Va­kar me­di­ci­nos cent­re „Lor­na“ Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro Klai­ pė­dos fi­lia­las uos­ta­mies­čio gy­ ven­to­jus kvie­tė tap­ti neat­ly­gin­ti­ nais krau­jo do­no­rais.

Tre­čią kar­tą gy­dy­mo įstai­gos su­reng­to­je ak­ci­jo­je krau­jo pa­no­ ro paau­ko­ti 31 klai­pė­die­tis, ta­čiau 9 iš jų bu­vo at­sa­ky­ta. Tad per pen­ kias ak­ci­jos va­lan­das neat­ly­gin­ti­ nais do­no­rais ta­po 21 gy­ven­to­jas.

Kai ku­riems sa­va­no­riams duo­ ti krau­jo su­truk­dė daž­nai pa­va­sa­rį už­klum­pan­čios bė­dos – per ma­žo he­mog­lo­bi­no kie­kio krau­jy­je. Ki­ti kan­di­da­tai ne­ga­lė­jo paau­ko­ti krau­ jo dėl per aukš­to krau­jos­pū­džio. „Nie­kas ne­nual­po ir ne­nuk­ri­to, nes

pa­lai­kė­me ge­rą nuo­tai­ką“, – pa­ti­ ki­no vie­na ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­rių, cent­ro „Lor­na“ va­do­vė ir mo­te­rų klu­bo „Ka­ra­lie­nė Lui­zė“ vi­cep­re­ zi­den­tė Lo­re­ta Bo­sie­nė.

Neat­ly­gin­ti­nais krau­jo do­no­rais ta­po mo­te­rų klu­bo „Ka­ra­lie­nė Lui­ zė“ na­rės bei jų ar­ti­mie­ji, gy­dy­mo įstai­gos pa­cien­tai, po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai.

L.Bo­sie­nė pri­mi­nė, kad vi­so­je ES ska­ti­na­ma neat­ly­gin­ti­na do­no­rys­tė – bū­tent taip už­tik­ri­na­ma, kad pa­ cien­tams bus per­pil­tas ko­ky­biš­kas bei sau­gus krau­jas. Ma­no­ma, kad tuo­met, kai žmo­gus krau­jo duo­da už pi­ni­gus, jis nu­sle­pia sa­vo li­gas, nes suin­te­re­suo­tas gau­ti at­ly­gį.

Pa­na­šią ak­ci­ją pla­nuo­ja­ma or­ga­ ni­zuo­ti ir bir­že­lio 14-ąją – Pa­sau­li­ nę krau­jo do­no­rų die­ną.

Loreta Bosienė:

Nie­kas ne­nual­po ir ne­nuk­ri­to, nes pa­lai­ kė­me ge­rą nuo­tai­ką.

IŠVARYMAS MARIUS IVAŠKEVIČIUS

REŽISIERIUS OSKARAS KORŠUNOVAS

BILIETUS PLATINA TIKETA

TEATRAS.LT

N-18

SCENOGRAFAS IR VAIZDO PROJEKCIJŲ DAILININKAS GINTARAS MAKAREVIČIUS KOSTIUMŲ DAILININKĖ AGNĖ JAGELAVIČIŪTĖ MUZIKĄ KŪRĖ IR PARINKO SAULIUS PRŪSAITIS ANIMATORĖS MONIKA ŽEKNYTĖ IR SIGITA KUČIKAITĖ VAIDINA: AINIS STORPIRŠTIS, VYTAUTAS ANUŽIS, MARIUS REPŠYS, MONIKA VAIČIULYTĖ, TOMA VAŠKEVIČIŪTĖ, ONEIDA KUNSUNGA, MARTYNAS NEDZINSKAS, MIGLĖ POLIKEVIČIŪTĖ, GINTARĖ SABALIAUSKAITĖ, ELZĖ GUDAVIČIŪTĖ, MONIKA BIČIŪNAITĖ, TADAS GRYN, ARŪNAS SAKALAUSKAS, PAULIUS IGNATAVIČIUS, IRMANTAS JANKAITIS, VITALIJA MOCKEVIČIŪTĖ, RIMANTĖ VALIUKAITĖ, MARIUS ČIŽAUSKAS, DOVYDAS STONČIUS, ALGIRDAS DAINAVIČIUS, ARŪNAS VOZBUTAS, JOLANTA DAPKŪNAITĖ, NERINGA BULOTAITĖ, DAUMANTAS CIUNIS, RAMUTIS RIMEIKIS, REMIGIJUS BUČIUS, MINDAUGAS JUSČIUS, ALGIRDAS GRADAUSKAS, DIANA ANEVIČIŪTĖ

www.kl.lt

6

penktadienis, balandžio 13, 2012

nuomonės

Klai­pė­da gra­žė­ja ir gra­žės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

V Ty­la – ge­ra by­la Valentinas Beržiūnas

A

ną sa­vai­tę kai ku­r ie po­l i­ti­kai ėmė gąs­din­ ti, kad Bal­ti­jos ša­lys – ne­s au­g ios. Ži­no­m a, kal­ta Ru­si­ja.

Prie­ž as­č ių skam­biai re­to­r i­k ai daug. Ar­tė­ja Sei­mo rin­k i­mai, Či­ ka­gos NA­TO su­si­t i­k i­mas, į Ru­si­ jos pre­z i­den­to po­stą grį­žo Vla­di­ mi­ras Pu­ti­nas.

Kal­bos apie Ru­si­jos pla­nuo­ja­mą Lie­t u­vos „ap­su­pi­mą“ per pa­sta­ ruo­sius me­tus jau ne­ste­bi­na nie­ ko. Įp­ras­ta re­to­r i­ka, tie­s ą pa­s a­ kius, jau stip­r iai at­si­bo­du­si ir var­ gu ar ką be­mo­bi­l i­zuo­jan­ti.

Ar įtam­pos es­ka­la­ci­ja re­gio­ne – mū­sų na­cio­ na­li­nis in­te­re­sas? Gal nuo Ru­si­jos ra­ke­tų lie­tu­viai bė­ga iš Lie­ tu­vos?

Už tai pa­na­š aus po­bū­d žio Lie­ tu­vos po­li­ti­kų pa­reiš­ki­mai la­bai ge­rai iš­nau­do­ja­mi Krem­liaus eli­ to, ku­r io vie­nas svar­biau­sių už­ da­v i­n ių – įti­k in­t i ža­dė­t ų ir ža­da­ mų per­mai­nų iki šiol ne­su­lau­ kian­čią vi­suo­me­nę, kad kai­my­ nai tu­r i slap­t ų kės­lų, to­dėl kas ki­tas, jei ne V.Pu­t i­nas, juos su­ stab­dys.

Ki­taip sa­kant, šiuo at­ve­ju žen­g ia­ me ko­ja ko­jon su Krem­liaus pro­ pa­gan­dos ru­po­rais, pa­si­mė­gau­ja­ mai vaiz­duo­jan­čiais Bal­ti­jos ša­lių ag­re­sy­v ų an­ti­ru­siš­ku­mą.

Kal­bant apie Lie­tu­vos sau­g u­mą, šiais lai­kais ne lėk­tu­vų, tan­kų, ra­ ke­tų ar sky­dų skai­čius le­mia, sau­ gūs mes ar ne.

Sa­k y­t u­me, eko­no­m i­n is ir so­cia­ li­nis Lie­tu­vos sau­gu­mas kur kas reikš­m in­ges­n is. Ka­dan­g i šio­se svar­bio­se sri­ty­se pa­sie­k i­mų tiek daug nė­ra, kiek ka­r i­n io sau­g u­ mo po­ž iū­r iu (nors ir čia bū­tų ga­ li­ma gin­čy­tis), tai šios da­lį rin­kė­jų „mo­bi­li­zuo­jan­čios“ kal­bos per­ne­ lyg ne­ste­bi­na.

Ko­kių pa­da­ri­nių kal­bos apie Ru­si­ jos pa­vo­jų su­ke­lia san­ty­k iams su kai­my­nais ir mums pa­tiems? Vai­ sius, re­g is, su kau­pu ski­na­me...

Be to, kal­bos apie Ru­si­jos ke­l ia­ mą ka­r i­n į pa­vo­jų dar kar­t ą by­ lo­ja, kad vie­nu klau­si­mu Lie­t u­ va iki šiol taip ir ne­ta­po bent šiek tiek blai­v iau į grės­mes žiū­r in­čia vals­ty­be.

Jei kas dar ma­no, kad Ru­si­ja dėl prieš­ra­ke­t i­nės gy­ny­bos nu­si­leis ir ty­liai su tuo su­si­tai­kys, klys­ta.

Ko­dėl? Pa­sip­rie­ši­ni­mas JAV sky­ dui Ry­t ų Eu­ro­po­je – Krem­l iaus pres­t i­žo rei­ka­las. Kaip ne­pa­kei­ čia­ma­sis V.Pu­t i­nas ke­t i­na įro­dy­ ti sa­vo vi­suo­me­nei, kad jis stip­ rus ly­de­ris, jog jo kal­bos apie Ru­ si­ją – di­d žią­ją pa­sau­l io ga­l ią – ne iš pirš­to lauž­tos, jei jis ne­su­ge­ba duo­ti at­k ir­čio Va­ka­rams? Ži­no­ma, Lie­tu­va nie­ko ne­ga­li nu­ lem­t i dėl sky­do, ta­čiau bent jau ty­l i lai­k y­se­na šiuo klau­si­mu iš­ spręs­t ų ne­ma­ž ai pro­ble­mų. Ar tik ne liau­dies iš­min­tis by­lo­ja „ty­ la – ge­ra by­la“?

Iš es­mės šis pa­mąs­t y­mas vi­sai ne apie sky­dą, o mū­sų už­sie­n io po­li­ti­ką.

Blo­g iau­sia, kad pa­na­š ūs ašt­r ūs pa­reiš­ki­mai, ne­duo­dan­tys jo­kios ap­čiuo­pia­mos nau­dos mū­sų vals­ ty­bei, nie­kais pa­ver­čia vi­sas pa­ stan­gas bent šiek tiek konst­r uk­ ty­viau kal­bė­ti su kai­my­nais.

Kad ir kaip bū­t ų, su kai­my­nais teks kal­b ė­t is ir dau­ge­l iu at­ve­ju ini­c ia­t y­vą tu­rė­s i­me ro­dy­t i bū­ tent mes.

Pyk­t is už­sie­n io po­l i­t i­ko­je ga­l i­ma, bet tik ta­da, kai kal­ba­ma apie na­ cio­na­li­nius in­te­re­sus ar­ba jų pa­žei­ di­mą, o ne po­li­ti­nę sa­vi­rek­la­mą.

Ar įtam­pos es­ka­la­ci­ja re­g io­ne – mū­sų na­cio­na­li­nis in­te­re­sas? Gal nuo Ru­si­jos ra­ke­tų lie­tu­viai bė­ga iš Lie­tu­vos?

O kaip mū­sų eko­no­mi­ka, fi­nan­sų sis­te­ma, so­cia­li­nės pro­ble­mos?

Ki­tas klau­si­mas. Ar mū­sų už­sie­ nio po­l i­t i­kos pla­nuo­to­jai iš skir­ tin­g ų ins­ti­tu­ci­jų kar­tais su­de­ri­na sa­vo po­zi­ci­jas vie­nu ar ki­tu klau­ si­mu?

Vie­na ins­ti­tu­ci­ja, re­gis, žen­gia pra­ gma­ti­niu ke­liu, ki­ta to­liau va­do­vau­ ja­si šal­to­jo ka­ro lai­k ų kli­šė­mis. Ži­no­ma, kiek­vie­nas mo­ra­li­nis au­ to­r i­te­tas ga­l i sa­vo nuo­mo­nę pa­ reikš­t i, ta­č iau ofi­cia­laus vals­t y­ bės tar­nau­to­jo po­z i­ci­ja – ofi­cia­l i Lie­tu­vos po­zi­ci­ja.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Gar­lia­vos aist­ro­se pa­mir­šo mo­ti­ną

Ne­ty­la aist­ros dėl mer­gai­tės Gar­lia­ vo­je. Lie­tu­vos mo­ti­nos vis sto­ja už šios mer­gai­tės glo­bė­jus ir ma­ne tai

no ge­ne­ro­lo in­ter­viu, ku­ria­me jis gy­rė­si, jog pir­miau­sia ar­ti­le­ri­jos ug­ni­mi nu­mu­ šė vi­sus virš mies­to ky­šan­čius bokš­tus.

Rei­kia pri­pa­žin­ti, mu­šė taik­liai: ne­li­ko nei Jo­no, nei Re­for­ma­tų baž­ny­čių, pa­ što bokš­to ir ki­tų ver­ti­ka­lių.

Ne­su­tin­ku su mi­nė­tais au­to­riais, kai ir jie ima trauk­ti taip įpras­tą gies­me­ lę apie tai, kad per ne­prik­lau­so­my­bės me­tus nie­ko ar be­veik nie­ko ne­pa­da­ ry­ta, kad vi­są lai­ką mies­tą val­dė tik sa­ va­nau­džiai ir neiš­ma­nė­liai. Nu­siim­ki­te, mie­lie­ji, juo­dus aki­nius. Ne vie­nas, mū­ sų mies­to ne­ma­tęs 15–20 me­tų, gi­ria jį dėl to, kad jis neat­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tęs, pa­gra­žė­jęs. Ne­sup­ran­tu ir Rai­mon­do V. ne­pa­si­ten­ki­ni­mo dėl ap­link mies­tą pri­ sta­ty­tų, jo žo­džiais, „pri­va­čių na­me­lių“, ma­no ma­ny­mu, – spal­vin­gų, gra­žių, ne­

Ti­kiu, kad Klai­pė­da ir to­liau gra­žės, nors skep­ti­kai ir bam­ba: „nie­ko ne­pa­da­ry­ta, nie­kas ne­da­ro­ma“. pa­ly­gi­na­mų su va­di­na­muo­siuo­se Tri­ny­ čių ar Žve­jy­bos uos­to ra­jo­nuo­se so­viet­ me­čiu pa­sta­ty­to­mis „špo­ki­ny­čio­mis“. Ži­no­ma, pro­fe­sio­na­li ar­chi­tek­to akis ne vie­nam pa­sta­tui tu­ri ką pri­kiš­ti. Ga­li­ma pa­kri­ti­kuo­ti ir esa­mą ar bu­vu­sias mies­ to val­džias, kad ne tiek, ne taip pa­da­rė.

Bet juk be­veik prie daug ko, no­ro tu­rint, ga­li­ma pri­kib­ti.

Džiau­giuo­si, kad at­si­ra­do ini­cia­to­rių at­sta­ty­ti bu­vu­sią Jo­no baž­ny­čią. Ir at­ sta­ty­ti ją rei­kė­tų to­kią, ko­kia ji bu­vo prieš ka­rą. Be abe­jo, to­kia sta­ty­ba kai­nuo­tų ne vie­ną de­šim­tį mi­li­jo­nų ir neiš­dyg­tų per vie­nus dve­jus me­tus. Prieš dar­bų pra­ džią rei­kė­tų su­kaup­ti bent pu­sę ar dau­ giau rei­ka­lin­gų lė­šų, kad sta­ty­ba ne­tap­tų pa­na­ši į Val­do­vų rū­mų sta­ty­bą Vil­niu­je.

Ge­rai, kad ti­ki­ma­si gau­ti lė­šų iš ES, bet rei­kė­tų pra­dė­ti rink­ti ir au­kas, pa­skelb­ti są­skai­tą, nors apy­tik­rę nu­ma­to­mos sta­ ty­bos kai­ną. Kad ir sim­bo­li­ne au­ka, pri­ si­dė­čiau ir aš iš sa­vo pen­si­jos.

Gal da­bar kai kam tai at­ro­do ne­rei­ ka­lin­ga už­ma­čia, bet to­kią vi­zi­ją, taip pat ir pi­lies at­sta­ty­mo, mies­tas tu­ri tu­rė­ti. Jei­gu mū­sų pro­tė­viai su­ge­bė­jo pa­sta­ty­ti gran­dio­zi­nius pa­sta­tus, tad juo­lab tai įvei­kia­ma šiuo­lai­ki­nei kar­tai.

Tai įro­dė­me vos per ke­le­tą me­tų Lie­tu­ vo­je pri­sta­tę di­de­lių spor­to are­nų.

Ne­ži­nau, ko­dėl jums, ger­bia­mo­ji J.Ba­či­liū­nai­te-Os­ter­maier, at­ro­do, kad čia „tie­siog pa­kvi­po ES pi­ni­gais“. Gal pik­ti­na. Ko­dėl jos, bū­da­mos mo­ti­ nos, pa­si­sa­ko prieš mo­ti­ną. Juk pa­ ti blo­giau­sia mo­ti­na yra ge­riau už glo­bė­ją. Ko­dėl mo­te­rys neį­si­gi­li­na į Lai­mu­tės Stan­kū­nai­tės da­lią. Aš pa­ts esu se­ne­lis ir au­gi­nu ke­tu­ris anū­kus.

Ma­nau, kad pa­ti mer­gai­tė tu­rė­tų ra­ miai ap­si­spręs­ti, ne­plė­šo­ma.

ne­pa­si­ti­ki­te idė­jos ini­cia­to­riais, o gal iš anks­to jau ži­no­te, kad kaž­kas čia no­ri pa­si­šil­dy­ti ran­kas? Tad bent pa­lau­ki­ me, kol ini­cia­to­rių veik­la taps ma­to­ ma, o ta­da jau teis­ki­me ar gir­ki­me.

Prie gin­čų dėl Se­no­jo tur­gaus li­ki­mo pri­dė­siu ir sa­vo trig­ra­šį.

Nie­kas, re­gis, ne­gin­či­ja, kad da­bar­ ti­nis Se­no­jo tur­gaus vaiz­das su ten slan­kio­jan­čiais neaiš­kiais ti­pais, su jį su­pan­čiais ap­še­pu­siais, į griu­vė­sius pa­na­šiais pa­sta­tais, švel­niai ta­riant, pa­si­gė­rė­ji­mo ne­ke­lia. Bet ši pre­ky­ vie­tė, ka­dai­se va­din­ta Fryd­ri­cho ar­ ba Gal­vi­jų tur­gu­mi, yra vie­nin­te­lė, jau tris šimt­me­čius iš­sau­go­ju­si sa­vo vie­tą, plo­tą ir pre­ky­bi­nę pa­skir­tį tarp se­no­ jo­je Klai­pė­do­je eg­zis­ta­vu­sių pre­ky­vie­ čių: Žu­vų, Šie­no, Žą­sų, Il­go­jo, Nau­jo­ jo ir ki­tų. Be­je, Nau­juo­ju tur­gu­mi bu­vo va­di­na­mas se­niau eg­zis­ta­vęs tur­gus prie da­bar­ti­nės Se­no­sios upių kel­tų prie­plau­kos, apė­męs ir Teat­ro aikš­tę bei įkur­tas vė­liau už Fryd­ri­cho tur­gų.

Sa­vo vi­zi­jo­se ma­tau kad ir to­kią Se­ no­jo, ar­ba Fryd­ri­cho, tur­gaus atei­tį: pa­ lei J.Bi­liū­no gat­vę sto­vi nau­ja, prie se­na­ mies­čio sti­liaus pri­tai­ky­ta ha­lė, ku­rio­je pre­kiau­ja­ma mė­sa ir žu­vi­mis, ša­lia – ke­ li pa­vil­jo­nai ūki­nin­kams. Nug­rio­vus da­ bar­ti­nę ha­lę, at­si­vė­ru­sio­je erd­vė­je tilp­tų ir blu­sų tur­gus, ir pre­kiau­to­jai gin­ta­rais, ir bū­de­lės su sal­du­my­nais, ban­de­lė­mis, šaš­ly­kais. Aikš­tės pa­kraš­ty­je sto­vi ne­di­ de­lė est­ra­da, ku­rio­je sa­vo me­ną ro­do sa­ vi­veik­li­nin­kai ir vi­si no­rin­tie­ji. Dau­gu­ma aikš­tę su­pan­čių „si­li­ka­ti­nės“ epo­chos pa­sta­tų rei­kė­tų nu­griau­ti ar bent per­ sta­ty­ti, juo­se įsi­kur­tų įvai­rios užei­gos ar krau­tu­vė­lės.

Aiš­ku, tai tik vie­nas iš ga­li­mų va­ rian­tų. Sa­vo žo­dį tu­rė­tų tar­ti ar­chi­ tek­tai, tu­rė­tų bū­ti pa­skelb­tas aikš­tės per­tvar­ky­mo kon­kur­sas. Pro­jek­to įgy­ ven­di­ni­mas pa­rei­ka­lau­tų ne­ma­žų lė­ šų, bet, ma­nau, kad prie to pri­si­dė­tų ir vers­li­nin­kai, no­rė­sian­tys ten pre­kiau­ ti, ir įmo­nės, nea­be­jin­gos sa­vo mies­ tui. Bet ku­riuo at­ve­ju, ma­nau, aikš­tė tu­ri iš­sau­go­ti sa­vo jau tris šim­tus me­tų tu­rė­tą pre­ky­bi­nę pa­skir­tį, gal­būt de­ri­ nant ją ir su ki­to­kia veik­la.

Sup­ran­tu, kad da­bar­ti­nei mies­to val­džiai, sa­vo sky­lė­ta biu­dže­to pa­klo­ de be­si­sten­gian­čiai pri­deng­ti dau­gy­ bę pro­ble­mų, tie dar­bai šian­dien nė­ra pir­maei­liai. Ir ne­ža­du dėl to jos kal­ tin­ti, kaip dau­ge­lis yra įpra­tę. Pi­ni­ gų biu­dže­te yra tiek, kiek į jį su­ne­ša mies­tie­čiai. Vi­sa­da jų bus per ma­žai.

Vis dėl­to, ti­kiu, kad Klai­pė­da ir to­liau gra­žės, nors skep­ti­kai bam­ba: „nie­ko ne­pa­da­ry­ta, nie­kas ne­da­ro­ma“.

Al­gi­man­tas Bū­das

Er­zi­na rek­la­mi­niai lanks­ti­nu­kai

Dau­gia­bu­čių laip­ti­nė­se pa­što dė­žu­ tės kas die­ną už­pil­do­mos rek­la­mi­niais lanks­ti­nu­kais. Jei jie ne­be­tel­pa į dė­žu­ tės vi­dų, pa­lie­ka­mi ky­šo­ti iš vir­šaus. Ar šios rek­la­mos pla­tin­to­jai, už šiukš­li­ni­mą gau­da­mi at­ly­gi­ni­mą, de­ra­mai el­gia­si?

Ade­lė Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Ju­li­jo­nas

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

is daž­niau „Klai­pė­do­je“ pa­ si­ro­do straips­nių ir nuo­mo­ nių apie mū­sų mies­to is­to­ri­nį pa­li­ki­mą, pa­vel­do iš­sau­go­ji­ mą. Ma­no no­rą pa­reikš­ti ir sa­vo nuo­ mo­nę šiuo klau­si­mu lė­mė J.Ba­či­ liū­nai­tės-Os­ter­maier „Kaip ne­bū­ti juok­da­riu?“ ir Rai­mon­do V. „Klai­pė­da ar Vents­pi­lis?“ straips­niai, ko­vo 20 ir 29 d. iš­spaus­din­ti „Klai­pė­do­je“, taip pat ne­rims­tan­ti dis­ku­si­ja: nai­kin­ti ar iš­sau­go­ti Se­ną­jį tur­gų.

Klai­pė­do­je gy­ve­nu nuo 1956-ųjų.

Daž­nai lan­kiau­si jo­je, dar ka­ro su­nio­ ko­to­je, griu­vė­siais už­vers­to­je, pir­mai­ siais po­ka­rio me­tais. Man, pen­kia­ me­čiui še­šia­me­čiui, te­ko su tė­vais čia at­va­žiuo­ti ir iki mies­to anek­si­jos 1939 m. At­min­ty­je iš­li­ko jo­mar­ko, Avia­ci­jos die­nos vaiz­dai ir net skais­čiai rau­do­na sal­di sriu­ba su vi­du­ry lėkš­tės pūp­sin­čia plak­tos grie­ti­nė­lės sa­la „Vo­kie­čių na­ mų“ kar­če­mo­je, ku­ri ir da­bar te­bes­to­vi Se­no­jo tur­gaus ga­le, tik jau „pa­gra­žin­ ta“ už­krau­nant tre­čią aukš­tą. Ma­nau­si esąs šio mies­to pa­trio­tas, ne­su abe­jin­ gas jo da­bar­čiai, nei atei­čiai.

Su­tin­ku su dau­ge­liu straips­nių au­ to­rių min­čių. Daug ka­ro vos ap­griau­ tų pa­sta­tų mies­te bu­vo ga­li­ma ne­sun­ kiai at­sta­ty­ti. Til­tų gat­vė­je te­bes­to­vė­jo J.Ba­či­liū­nai­tės-Os­ter­maier mi­ni­ma Jo­ kū­bo (ki­taip – Lie­tu­vi­nin­kų ar­ba Bū­rų) baž­ny­čia, ne­te­ku­si tik sto­go. Ant bal­tų, net neap­rū­ku­sių vi­di­nių jos sie­nų te­be­ si­pui­ka­vo go­tiš­ku šrif­tu iš­ra­šy­tos iš­trau­ kos iš Bib­li­jos lie­tu­vių kal­ba. Be­je, J.Ba­ či­liū­nai­tės-Os­ter­maier mi­ni­mo bokš­to to­ji baž­ny­čia ne­tu­rė­jo. Prie Bir­žos til­to te­bes­to­vė­jo bir­žos mū­rai su išil­gai per pu­sę per­skel­tu jos bokš­tu. Bu­vo ir dau­ giau tik šiek tiek nu­ken­tė­ju­sių pa­sta­tų, ku­rių at­sta­ty­mui rei­kė­jo tu­rė­ti tik tru­ pu­tį pa­gar­bos mies­to praei­čiai.

Tuo me­tu, kai len­kai, vo­kie­čiai iki smulk­me­nų at­sta­ti­nė­jo sa­vo ne­tgi la­ biau su­griau­tus mies­tus, nau­jie­ji „iš­ va­duo­to­jai“, nuo ku­rių pa­bė­go ko­ne vi­si va­duo­ja­mie­ji, kaip taik­liai pa­sa­ kė Rai­mon­das V., Klai­pė­do­je nai­ki­no ir tai, kas dar bu­vo li­kę ar­ba bu­vo ga­li­ma iš­gel­bė­ti, neuž­mirš­da­mi pa­si­gir­ti apie „did­vy­riš­ką ir pa­siau­ko­ja­mą ta­ry­bi­nės liau­dies“ dar­bą. Be abe­jo­nės, šis mies­tas jiems bu­vo sve­ti­mas, per daug ja­me bu­ vo ir vo­kiš­kos dva­sios. Ir kai vė­liau at­ si­kvo­šė­jus im­ta res­tau­ruo­ti se­na­mies­tį, pri­si­me­nu vie­no ru­sa­kal­bio pa­si­pik­ti­ ni­mą: gir­di, ko čia „cac­kin­tis“ su to­ mis vo­kiš­ko­mis griu­ve­no­mis – griau­ti jas vi­sas ir už tas lė­šas pa­sta­ty­ti „nor­ ma­lius“ na­mus. Pri­si­me­nu ir per kaž­ ku­rias mies­to „iš­va­da­vi­mo“ me­ti­nes „Ta­ry­bi­nė­je Klai­pė­do­je“ pa­skelb­tą vie­

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, balandžio 13, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

A.Me­lia­nui pa­ti­kė­jo VRM vai­rą Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Vie­nas li­be­ral­cent­ris­tų ly­de­rių Ar­tū­ras Me­lia­nas pa­skir­tas nau­ juo­ju vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ru.

To­kį dek­re­tą ket­vir­ta­die­nį pa­si­ ra­šė Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­ kai­tė.

Pri­sieks ki­tą sa­vai­tę

Pre­zi­den­tū­ra pra­ne­šė, kad vals­ ty­bės va­do­vė ga­vo in­for­ma­ci­ją apie kan­di­da­to į vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rus A.Me­lia­no pa­tik­ri­ni­ mą pa­gal Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mą. Tik­ri­nant ne­nus­ta­ty­ta ap­lin­ky­bių, ku­rios truk­dy­tų pa­ skir­ti šį po­li­ti­ką mi­nist­ru, to­dėl Pre­zi­den­tė pa­si­ra­šė ati­tin­ka­mą dek­re­tą.

Nau­ja­sis vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ras pa­skir­tas prem­je­ro And­ riaus Ku­bi­liaus tei­ki­mu. Kan­di­ da­tą Vy­riau­sy­bės va­do­vui pa­tei­kė val­dan­čio­ji Li­be­ra­lų ir cent­ro są­ jun­ga (LiCS), ku­riai pa­gal koa­li­ ci­nę su­tar­tį pri­klau­so vi­daus rei­ ka­lų mi­nist­ro po­rtfe­lis.

A.Me­lia­nas yra vie­nas iš LiCS pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jų.

Mi­nist­ru A.Me­lia­nas taps, kai nu­sta­ty­ta tvar­ka pri­sieks Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je. Tai grei­ čiau­siai įvyks ki­tą sa­vai­tę.

Bu­vo su­si­ti­kęs su Pre­zi­den­te

Su kan­di­da­tu Pre­zi­den­tė bu­vo su­si­ti­ku­si šį ant­ra­die­nį – tą pa­ čią die­ną, kai ga­vo prem­je­ro tei­ ki­mą.

Vi­d aus rei­ka­l ų mi­n is­te­r i­ jos va­do­vo po­stas ta­po lais­vas, ko­vą iš jo pa­si­trau­kus li­be­ral­ cent­r is­t ui Rai­m un­d ui Pa­l ai­ čiui, ku­ris su­lau­kė kon­ser­va­ to­r ių kri­t i­kos dėl Fi­n an­s i­n ių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vų at­lei­di­mo. Lai­ ki­nai Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ jos (VRM) va­do­vo pa­rei­gas šiuo me­tu ei­na dar vie­nas li­be­ral­ cent­ris­tas, svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Rai­mon­das Šu­kys.

Pert­var­kai pri­ta­ria

Su­ži­no­jęs apie Pre­zi­den­tės dek­ re­tą A.Me­lia­nas žur­na­lis­tams aiš­ki­no, kad pri­ta­ria FNTT per­ tvar­kai, bet pla­čiau apie ją kal­ bė­ti ža­dė­jo vė­liau. „Esu su­si­pa­ži­nęs su tam tik­ ro­mis nuo­mo­nė­mis – ir Pre­ zi­den­tės, ir prem­je­ro, šiaip ne vie­ną kar­tą apie tai kal­bė­ta.

Ta­čiau tu­rė­čiau de­ta­liau su­si­ pa­žin­ti“, – va­kar sa­kė A.Me­ lia­nas, pa­klaus­tas apie ren­gia­ mą FNTT per­tvar­ką. „Tu­riu vi­zi­ją, bet ne­no­rė­čiau jos pri­sta­ty­ti, kol ne­su­si­pa­ži­nau su rea­lia si­tua­ci­ja de­ta­liau“, – BNS ci­ta­vo pa­skir­tą­jį mi­nist­rą.

Sei­me yra įre­gist­ruo­ta pen­kių kon­ser­va­to­rių, tarp jų ir prem­ je­ro And­riaus Ku­bi­liaus, FNTT įsta­ty­mo pa­tai­sa, pa­gal ku­rią ši tar­ny­ba bū­tų at­skai­tin­ga ne tik VRM, kaip yra da­bar, bet ir Vy­riau­sy­bei. Šios tar­ny­bos di­ rek­to­rių pen­ke­riems me­tams į pa­rei­gas skir­tų ir iš jų at­leis­tų Vy­riau­sy­bė vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ro tei­ki­mu.

Rug­sė­jo 1-ąją – lais­vas pus­die­nis Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Sei­mas su­ti­ko su pa­siū­ly­mu jau­ nes­nio­jo mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­ kų tu­rin­tiems tė­vams kas­met Rug­ sė­jo 1-ąją su­teik­ti lais­vą pus­die­nį.

Už to­kio įsta­ty­mo priė­mi­mą ket­ vir­ta­die­nį bal­sa­vo 91 Sei­mo na­rys, prieš ne­bu­vo nė vie­no, su­si­lai­kė pen­ki par­la­men­ta­rai. „Dar­buo­to­jams, au­gi­nan­tiems bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­je be­ si­mo­kan­tį vai­ką iki dvy­li­kos me­ tų, su­tei­kia­ma ne ma­žiau kaip pu­sė

dar­bo die­nos lais­vo nuo dar­bo lai­ko per me­tus pir­mą moks­lo me­tų die­ną, mo­kant dar­buo­to­jo vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį“, – ra­šo­ma Sei­mo priim­ ta­me įsta­ty­me, ku­ris įsi­ga­lios jį pa­ si­ra­šius Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­ kai­tei. Dėl šio įsta­ty­mo priė­mi­mo ne­bu­vo jo­kių dis­ku­si­jų. Sei­mo na­riai iš­kart bal­sa­vo dėl jo priė­mi­mo.

Pro­jek­tą ini­ci­ja­vu­si Sei­mo na­rė Ag­nė Zuo­kie­nė anks­čiau yra sa­kiu­ si, kad pir­mą­ją moks­lo me­tų die­ną, nors ji ir neįt­rauk­ta į šven­čių die­ nų są­ra­šą, fak­tiš­kai bent pus­die­ nį ne­dir­ba la­bai daug mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kus au­gi­nan­čių tė­vų.

Daž­niau­siai šią die­ną jie ne­dir­ba darb­da­vių ge­ra va­lia. Ta­čiau ne vi­ si va­do­vai yra ge­ra­no­riš­ki. „Su­lau­kiau bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se be­si­mo­kan­čius vai­kus au­gi­nan­čių tė­vų laiš­kų, ku­riuo­se guo­džia­ma­si, kad Moks­lo ir ži­nių šven­tė dir­ban­tiems mo­ki­nu­kų tė­ vams ge­ro­kai ap­kars­ta, nes kas­met ten­ka spręs­ti tą pa­čią pro­ble­mą – ar bus kam sau­giai pa­ly­dė­ti pra­ di­nu­ką į moks­lo me­tų ati­da­ry­mo šven­tę, ar darb­da­vys bus toks ma­ lo­nus ir su­tiks iš­leis­ti pus­die­niui iš dar­bo? O sunk­me­čiu tė­vai ypač ven­gia at­si­pra­šy­ti iš dar­bo dėl as­

me­ni­nių rū­pes­čių, bai­min­da­mie­si nei­gia­mos darb­da­vio reak­ci­jos ir at­lei­di­mo“, – sa­kė A.Zuo­kie­nė. Šį siū­ly­mą svars­tęs So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas jį at­me­ tė, ta­čiau ini­cia­ty­vą pe­rė­męs Tei­ sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas pri­ ta­rė lais­vą pa­skelb­ti ne vi­są dieną, bet pu­sę jos.

Tė­vai, au­gi­nan­tys du ir dau­giau vai­kų iki 12 me­tų, ir šiuo me­tu ga­li pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be tu­rė­ti lais­vą die­ną, va­di­na­mą ma­ma­die­nį.

Ta­čiau au­gi­nan­tys tik vie­ną vai­ ką iki 12 me­tų tė­vai to­kios ga­li­my­ bės iki šiol ne­tu­rė­jo.

8

penktadienis, balandžio 13, 2012

aktualijos Dings­ta au­to­mo­bi­liai

Sū­nus – prieš tė­vą

Ne­mo­kė­jo už nak­vy­nę

Tre­čia­die­nio ry­tą Klai­pė­do­ je, Dra­gū­nų g. pa­si­ges­ta au­ to­mo­bi­lio „Toyo­ta Co­rol­ la Ver­so“, pa­ga­min­to 2005 m. Jis įver­tin­tas 28 tūkst. li­ tų. Va­kar prieš­piet Tai­kos pr. pa­vog­tas kro­vi­ni­nis mik­ roau­to­bu­sas „Volks­wa­gen Trans­por­ter“, pa­ga­min­tas 2007 m.

Pa­rei­gū­nai ti­ria 84 m. Deb­ re­ce­no g. gy­ven­to­jo su­mu­ ši­mo ap­lin­ky­bes. Na­muo­se prieš jį smur­ta­vo 51 m. jo sū­ nus. Li­go­ni­nė­je gy­do­mas 64 m. vy­ras, ku­riam 25-erių kai­ my­nas su­lau­žė krū­tin­kau­lį.

Skriau­di­kas po­li­ci­jai skun­dė­ si, kad kai­my­nas jam su­lau­ žė no­sį.

Pa­rei­gū­nai su­lau­kė Ban­gų g. įsi­kū­ru­sio vieš­bu­čio ad­mi­nist­ ra­ci­jos skun­do. Čia nuo ba­lan­ džio 3 iki 5 d. gy­ve­nęs 1976 m. gi­męs vy­ras iš­vy­ko ne­su­ mo­kė­jęs. Vy­ras li­ko sko­lin­gas 260 li­tų. Šį kar­tą sko­li­nin­kas – lie­tu­vis. Areš­ti­nė­je baus­mę at­lie­ka ir dviem vieš­bu­čiams sko­lin­gas ka­na­die­tis.

Ugnis sunaikino detales Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pra­si­de­da karš­tos die­nos ug­nia­ ge­siams. Kas­dien vis daž­niau jie kvie­čia­mi ge­sin­ti de­gi­na­mos žo­ lės, be to, ne­si­liau­ja siau­tė­ti ir sve­ ti­mo tur­to pa­de­gė­jai.

Va­kar apie 16.30 val. pra­neš­ta apie gais­rą Lie­pų gat­vė­je 81 nu­me­ riu pa­žy­mė­tos įmo­nės te­ri­to­ri­jo­je. Čia de­gė me­ta­li­nia­me kon­tei­ne­ry­ je su­krau­tos išar­dy­tų au­to­mo­bi­lių de­ta­lės.

Te­pa­luo­tos da­lys ne tik lieps­no­ jo, bet ir smar­kiai rū­ko. Juo­di dū­ mai ki­lo virš mies­to. Ug­nia­ge­siai neužt­ru­ko ge­sin­da­mi šį gais­rą. Iš­ de­gė vi­sas 7 met­rų il­gio ir po­ros met­rų plo­čio kon­tei­ne­ris, ap­de­gė gre­ta sto­vė­ju­si ki­ta tal­pyk­la. Spė­ ja­ma, kad gais­rą su­kė­lė pa­de­gė­jai.

Po pie­tų ug­nia­ge­siai ge­si­no prie J.Zauer­vei­no gat­vės 9-ojo na­mo mū­ri­nia­me san­dė­liu­ke su­krau­tas šiukš­les.

Va­ka­re gais­ri­nin­kai iš­sku­bė­jo ge­ sin­ti Meln­ra­gės ko­po­se už­si­lieps­ no­ju­sios žo­lės.

Gar­sių pre­kės ženk­ lų ga­mi­nius fal­si­ fi­kuo­ti iš­mo­ko ne tik ki­nai ar viet­na­ mie­čiai, bet ir lie­tu­ viai. Ne­se­niai pa­rei­ gū­nai ap­ti­ko dirb­tu­ ves, ku­rio­se ne­tei­ sė­tai ga­min­ti „Au­di“ ir BMW ženk­lais pa­ žy­mė­ti au­to­mo­bi­lių nu­me­rių lai­kik­liai.

Fal­si­fi­ka­tai: tur­ga­vie­tė­se, in­ter­ne­te ir net par­duo­tu­vė­se pil­na pi­gių

daik­tų, pa­na­šių į bran­gius.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Padirbiniai vis neiš­nyks­ta Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­puo­šė gar­siais ženk­lais

Spė­ji­mai: įta­ria­ma, kad me­ta­li­nes išar­dy­tų au­to­mo­bi­lių da­lis kaž­kas

pa­de­gė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Trys keis­tos mir­tys Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai aiš­ ki­na­si tri­jų žmo­nių įtar­ti­nas mir­ ties ap­lin­ky­bes. Ti­ria­ma, ar ve­lio­ niai ne­ta­po nu­si­kal­ti­mo au­ko­mis.

Mies­to cent­re Da­nės upė­je tre­čia­ die­nio po­pie­tę ap­tik­tas sken­duo­ lis pa­si­ro­dė be­sąs be ži­nios din­gęs klai­pė­die­tis. Vy­ro ieš­ko­ta nuo ko­ vo 7-osios.

La­biau­siai ti­kė­ti­na, kad jis įlū­žo ei­da­mas silp­nu upės le­du.

Ve­lio­nis at­pa­žin­tas pa­gal as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lę, ras­tą ki­še­nė­je.

Ba­lan­džio 11-osios pa­va­ka­re ap­ leis­ta­me na­me Ne­mu­no gat­vė­je,

ku­ria­me prieš daug me­tų vei­kė ki­no teat­ras „Au­ro­ra“, ras­tas ne­gy­vas vy­ ras. Jo as­me­ny­bė dar ne­nus­ta­ty­ta.

Ve­lio­nis ga­lė­jo bū­ti apie 55 ar 60 me­tų am­žiaus, 170 cm ūgio, smul­ kaus kū­no su­dė­ji­mo, vil­kė­jo mar­gu megz­ti­niu ir juo­do­mis kel­nė­mis.

Tos pa­čios die­nos vė­lų va­ka­ rą pra­neš­ta apie 1968 m. gi­mu­sios Deb­re­ce­no gat­vės gy­ven­to­jos mir­ tį. Ant kū­no ryš­kė­jo dau­gy­bė krau­ jos­ru­vų.

Teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tų iš­ va­dos ga­li bū­ti ne­pa­lan­kios mi­ru­ sio­sios su­gy­ven­ti­niui. Spe­cia­lis­tų nu­sta­ty­ta mir­ties prie­žas­tis taps le­mia­mu fak­to­riu­mi ap­si­spren­ džiant tęs­ti ar nu­trauk­ti jau pra­ dė­tą iki­teis­mi­nį ty­ri­mą.

Klai­pė­dos eko­no­mi­nių nu­si­kal­ ti­mų ty­ri­mo biu­ro (ENTB) pa­rei­ gū­nai ne­se­niai su­se­kė, iš kur uos­ ta­mies­čio bei ki­tų ša­lies mies­tų par­duo­tu­vė­se at­si­ra­do gar­sių au­ to­mo­bi­lių ga­min­to­jų ženk­lais pa­ žy­mė­ti plas­ti­ki­niai vals­ty­bi­nių nu­ me­rių lai­kik­liai.

Po­li­ci­ją to­kius ori­gi­na­lius daik­tus ga­mi­nan­čių įmo­nių at­sto­vai in­for­ ma­vo pa­ste­bė­ję Lie­tu­vo­je par­duo­ da­mus daik­tus, ku­rių pa­gal tu­ri­ mas su­tar­tis čia ne­tu­rė­tų bū­ti.

Ta­da ki­lo abe­jo­nių, ar šie par­ duo­tu­vė­se par­duo­da­mi nu­me­rių lai­kik­liai nė­ra pa­dir­bi­niai. Įta­ri­mai pa­si­tvir­ti­no. Pa­rei­gū­ nams pa­vy­ko ras­ti ir jų ga­min­to­jus.

Paaiš­kė­jo, kad plas­ti­ki­nius dir­bi­nius dirb­di­no Pa­ne­vė­žy­je įsi­kū­ru­si įmo­ nė. Iš pre­ky­bos vie­tų bei ga­min­to­jų pa­vy­ko paim­ti net 40 tūkst. ga­mi­ nių. Kol kas pre­kės ženk­lų sa­vi­nin­ kai nė­ra pa­reiš­kę ci­vi­li­nio ieš­ki­nio.

Ga­ra­že – spor­ti­niai ba­te­liai

Šie­met Klai­pė­dos ENTB pa­rei­gū­nai pra­dė­jo ir ty­ri­mą dėl pre­ky­bos gar­ sių ga­min­to­jų pre­kių ženk­lais pa­ žy­mė­tais spor­ti­niais ba­te­liais.

Apie pus­š im­t is fal­s i­f i­k uo­t ų sport­ba­čių bu­vo ap­tik­ta vie­na­me Pa­lan­gos ga­ra­žų, šiais ba­te­liais bu­ vo pre­kiau­ja­ma in­ter­ne­tu.

Ka­dan­gi ba­te­lių kie­kis nė­ra la­bai di­ de­lis, jų par­da­vė­jo veiks­mai bus ver­ ti­na­mi ne kaip nu­si­kal­ti­mas, o bau­ džia­ma­sis nu­si­žen­gi­mas. Kal­ti­nin­kas tik­riau­siai bus bau­džia­mas bau­da. Šie­met dvi by­los dėl pre­ky­bos fal­si­fi­kuo­to­mis pre­kė­mis tur­ga­vie­ tė­se pa­sie­kė Klai­pė­dos mies­to apy­ lin­kės teis­mą.

Pra­šo pa­žin­ti klas­to­tes

Nuo­ša­lė: bu­vu­sio ki­no teat­ro „Au­ro­ra“ neap­lei­džia prieš­ta­rin­ga au­ra.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

„Adi­das“, „Pu­ma“, „Ni­ke“, „Cal­vin Klein“, „Ce­li­ne“, „Cha­nel“, „Dior“,

„La­cos­te“, „Crocs“, „Pra­da“, „Miu miu“, „Guc­ci“, „Pu­ma“, „Bur­ber­ ry“ ir dau­gy­bė ki­tų vi­sa­me pa­sau­ ly­je ge­rai ži­no­mų pre­kių ženk­lų ant par­duo­da­mų daik­tų, nie­ko bend­ro ne­tu­rin­čių su tik­rai­siais ga­min­to­ jais, pil­na ne tik Lie­tu­vos tur­ga­vie­ tė­se, bet ir par­duo­tu­vė­se.

Klai­pė­dos ENTB vir­ši­nin­kas To­ mas Bal­čius ti­ki­no, kad pa­dir­bi­nių ga­li­ma įsi­gy­ti vi­sur ir vi­sa­da. Bū­ ta at­ve­jų, kai bu­vo pa­dirb­ti ir auk­so pa­puo­ša­lai. Ju­ve­ly­rai ne­tu­ri tei­sės ko­pi­juo­ti pa­ten­tuo­tų bei ser­ti­fi­ kuo­tų for­mų dir­bi­nių.

Krei­vos siū­lės, pra­ stos ko­ky­bės už­ trauk­tu­kai ar seg­ tu­kai, iš­tį­sę siū­lai ir ki­to­kios de­ta­lės iš­ duo­da tik­rą­ją daik­to ko­ky­bę.

Ki­ni­jo­je pa­ga­min­ti „Adi­das“ ar „Ni­ke“ spor­ti­niai ba­te­liai už de­ šim­ta­da­lį rea­lios ori­gi­na­lių pre­kių ver­tės Lie­tu­vo­je nie­ka­da nie­ko ne­ ste­bi­no. Net ar­ti­ma rea­lia­jai ori­gi­ na­lių pre­kių kai­nai nu­ro­do­ma ver­tė ver­čia mū­sų ša­lies pir­kė­jus abe­jo­ ti jų tik­ru­mu. Pa­rei­gū­nai pa­sa­ko­jo, kad kar­tais fal­si­fi­kuo­to­jai per­ka to­ kias pat me­džia­gas, iš ko­kių ga­mi­ na­mi ir ori­gi­na­lie­ji ga­mi­niai.

Kar­tais pa­dir­bi­nių ko­ky­bė ne­nu­ si­lei­džia ori­gi­na­lams, to­dėl jų pa­ vyz­džiai siun­čia­mi pre­kės ženk­lo tu­rė­to­jams at­lik­ti eks­per­ti­zę ir pa­ tvir­tin­ti, kad tai ne jų ga­mi­nys.

Iš­duo­da pra­sta ko­ky­bė

Vis dėl­to daž­niau­siai ati­džiau ap­ žiū­rė­ję ga­mi­nius pir­kė­jai ga­li su­ pras­ti, kad lai­ko ran­ko­se tik pa­na­ šų į tik­rą gar­saus ga­min­to­jo ga­mi­nį.

Krei­vos siū­lės, pra­stos ko­ky­bės už­ trauk­tu­kai ar seg­tu­kai, iš­tį­sę siū­lai ir ki­to­kios de­ta­lės iš­duo­da tik­rą­ją daik­to ko­ky­bę.

Vi­sų daž­niau­siai fal­si­fi­ka­to­ riai bū­na Azi­jos ša­ly­se. Iš ten di­ de­li pre­kių kie­kiai at­ga­be­na­mi į Len­ki­jos tur­ga­vie­tes ar­ba į Ga­riū­ nus, o iš čia at­ve­ža­mi į uos­ta­mies­tį.

Taip men­ka­ver­čiai pa­dir­bi­niai pa­ brangs­ta ne vie­ną kar­tą.

T.Bal­čius pri­si­mi­nė, kad prieš po­rą me­tų Klai­pė­do­je tir­ta by­la dėl par­duo­tu­vė­se „Ma­din­gas sti­lius“ Her­kaus Man­to ir Vy­tau­to gat­vė­se gar­siais pre­kių ženk­lais pa­ženk­lin­tų pre­kių, ne­tu­rint sa­vi­nin­kų lei­di­mo, rea­li­za­vi­mo. Čia neo­ri­gi­na­lios pre­ kės bū­da­vo pa­tei­kia­mos kaip tik­ros.

Pre­kei­viai išmano tai­syk­les

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nis, ku­ria­me kal­ba­ma apie ki­tos įmo­ nės pre­kių ar pa­slau­gų ženk­lo nau­ do­ji­mą, nu­ma­to baus­mes nuo bau­ dos iki lais­vės atė­mi­mo.

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės pro­ ku­ro­rės In­gos Ma­čiu­lie­nės pra­kti­ka by­lo­ja, kad daž­niau­siai pre­kei­viai, bau­džia­mi už šio įsta­ty­mo pa­žei­ di­mą, su­lau­kia pi­ni­gi­nių bau­dų.

Vie­šų­jų dar­bų, ku­rių ga­lė­tų gau­ ti bau­džia­mi pir­mą­jį kar­tą, jie kaip ga­lė­da­mi kra­to­si.

Lie­tu­vo­je už pa­dir­bi­nių įsi­gi­ji­mą ir nau­do­ji­mą nė­ra bau­džia­ma, baus­mės gre­sia tik fal­si­fi­ka­tus ga­mi­nan­tiems ir par­duo­dan­tiems as­me­nims. „Teis­me ten­ka įro­dy­ti, kad par­da­ vė­jas ži­no­jo ir su­vo­kė, kad jo pre­kė bu­vo fal­si­fi­kuo­ta. Pre­kei­viai ži­no, kad ori­gi­na­lios pre­kės iš tei­sė­tų at­ sto­vų per­ka­mos su įsi­gi­ji­mo ser­ti­fi­ ka­tais. Jie daž­niau­siai tei­si­na­si, kad ne­pri­va­lo at­pa­žin­ti, ar daik­tai ori­gi­ na­lūs. Tur­ga­vie­tė­je per­kan­tys pir­ kė­jai daž­niau­siai su­vo­kia, kad per­ka ne ori­gi­na­lią, o pa­dirb­tą pre­kę. Ta­ čiau pra­ban­gio­se par­duo­tu­vė­se to­ kių ras­ti ti­ki­ma­si kur kas re­čiau“, – pa­sa­ko­jo pro­ku­ro­rė I.Ma­čiu­lie­nė.

9

penktADIENIS, balandžio 13, 2012

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

25

Įmo­nės ­ den­gia sko­las Vers­lo pra­dels­tos sko­los pir­mą šių me­tų ket­vir­tį pa­di­dė­jo 977 tūkst. li­tų, iki 5 mlrd. li­tų. Ta­čiau ana­li­ti­kai kal­ba apie tei­gia­mas ten­den­ci­jas – anot jų, sko­lų su­ma iš­lie­ka sta­bi­li, jų grą­ži­na­ma dau­giau. Įmo­nės per sausį–kovą pa­den­gė 415 mln. li­tų pra­ dels­tų sko­lų – 108 mln. li­tų dau­giau nei tuo pa­čiu lai­ku per­nai, kaip ro­do kre­di­ tų biu­ro „Cre­di­tin­fo“ duo­me­nys. Vi­du­ti­nė sko­lin­gų įmo­nių sko­la sie­kia 56 tūkst. li­tų.

proc.

išau­go nau­jų au­to­mo­bi­lių rin­ka Lie­tu­vo­je.

Kai­my­nė Lat­vi­ja į at­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­jos iš­tek­lius nau­do­jan­čias elekt­ ri­nes in­ves­tuo­ja mi­li­jo­nus. O Lie­ tu­vo­je to­kio po­bū­ džio elekt­ri­nės yra at­si­pjo­vu­sios tik ma­žą da­lį ener­ge­ti­ kos rin­kos py­ra­go.

In­ves­ti­ci­jos: 2010 m. re­konst­ruo­ta di­džiau­sia Lat­vi­jos Plia­vi­nių hid­

roe­lekt­ri­nė pa­de­da ša­liai ly­de­riau­ti ža­lio­sios ener­ge­ti­kos sri­ty­je vi­so­je Eu­ro­po­je.

Li­nos Mra­zaus­kai­tės nuo­tr.

Lat­viai lo­šia ža­lio­sios ener­ge­ti­kos kor­ta Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ren­ka­si lat­vių ener­gi­ją

Nuo 2010 m. Lie­tu­vo­je pra­dė­ jus veik­ti lais­vai elekt­ros ener­gi­jos rin­kai, var­to­to­jai ga­vo lais­vę rink­ tis pa­trauk­liau­sią ne­prik­lau­so­mą elekt­ros tie­kė­ją. Tais pa­čiais me­tais elekt­ros ener­gi­ją Lie­tu­vai pra­dė­ju­si tiek­ti lat­vių kon­cer­nui „Lat­ve­ner­ go“ pri­klau­san­ti bend­ro­vė „Lat­ve­ ner­go Pre­ky­ba“ per­nai Lie­tu­vo­je ta­po vie­na po­pu­lia­riau­sių ne­prik­ lau­so­mų elekt­ros tie­kė­jų.

Sa­vo įta­ką Lie­tu­vo­je Lat­vi­jos elekt­ros ga­min­to­jai ir to­liau sie­kia di­din­ti. Bend­ro­vės at­sto­vai pa­brė­ žia, kad di­džio­ji da­lis ša­lies ga­mi­ na­mos ener­gi­jos yra gau­na­ma iš at­ si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių, o į ap­lin­ką sau­gan­čias elekt­ri­nes in­ ves­tuo­ja­mi mi­li­jo­nai.

Elekt­ros ener­gi­ją Bal­ti­jos ša­lims tie­kian­tis „Lat­ve­ner­go“ kon­cer­ nas per­nai iš vi­so par­da­vė 9 TWh elekt­ros ener­gi­jos. Ofi­cia­liais duo­ me­ni­mis, „Lat­ve­ner­go“ kon­cer­nas Lie­tu­vos klien­tams par­da­vė 1770 GWh elekt­ros ener­gi­jos – maž­daug du kar­tus dau­giau nei es­tams (526 GWh). Lat­vi­jo­je klien­tams bu­vo par­duo­ta 6750 GWh elekt­ros ener­ gi­jos.

Bend­ro­vės „Lat­ve­ner­go“ ge­ne­ra­ li­nis di­rek­to­rius Aris Žy­gu­ras tei­gė, kad ji yra vie­na ma­žiau­siai ap­lin­ką ter­šian­čių ener­gi­jos įmo­nių Eu­ro­ po­je. Re­mian­tis Eu­ro­pos elekt­ros ener­gi­jos pra­mo­nės at­sto­vų su­si­ vie­ni­ji­mo EU­RE­LECT­RIC duo­me­ ni­mis, Lat­vi­ja yra ant­ra ža­liau­sia ša­lis ES. 2010 m. dau­giau­sia – 64 pro­c. – elekt­ros ener­gi­jos ap­lin­ kai ne­kenks­min­gu bū­du pa­ga­min­ ta Aust­ri­jo­je, Lat­vi­jo­je – 57 pro­c.

Lie­tu­va nuo ly­de­rių smar­kiai at­ si­lie­ka. Ša­ly­je at­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­jos iš­tek­lius nau­do­jan­čios elekt­ri­nės 2011 m. su­da­rė vos 25,5 pro­c. vi­sos ša­lies elekt­ros ener­gi­ jos ga­my­bos. Ofi­cia­liais duo­me­ni­ mis, 35,7 pro­c. vi­sos rin­kos su­da­ rė bend­ro­vė „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ (su Lie­tu­vos elekt­ri­ne), 37,4 pro­c.

– ki­tos ter­mo­fi­ka­ci­nės elekt­ri­nės ir 1,4 pro­c. – ki­tos elekt­ri­nės.

Ki­ta ver­tus, tei­gia­mi ža­lio­sios ener­ge­ti­kos po­ky­čiai Lie­tu­vo­je taip pat pa­ste­bi­mi. Iš vi­so įreng­ ta ga­lia at­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­jos iš­tek­lius nau­do­jan­čio­se elekt­ri­nė­ se praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je, pa­ly­ gin­ti su 2010 m. pa­bai­ga, pa­di­dė­ jo 13,6 pro­c. Dau­giau­sia įta­kos tam tu­rė­jo net 4,9 tūkst. pro­c. pa­di­dė­ ju­si įreng­ta ga­lia sau­lės elekt­ri­nė­ se, 52 pro­c. bio­ku­ro elekt­ri­nė­se, 15 pro­c. – vė­jo jė­gai­nė­se ir kt.

Ener­gi­jos iš­tek­lių neiš­nau­do­ja

Lat­vi­jos „Lat­ve­ner­go“ kon­cer­ nas šiuo me­tu dau­giau­sia elekt­ros ener­gi­jos – vi­du­ti­niš­kai 70 pro­c. – gau­na iš tri­jų di­džių­jų ša­lies Dau­ ga­vos hid­roe­lekt­ri­nių: Plia­vi­nių, Ke­gu­mo ir Ry­gos.

Ak­ty­viai in­ves­tuo­ja

Lat­vi­ja at­si­nau­ji­nan­tiems iš­tek­ liams ir to­liau ski­ria daug dė­me­sio.

Sie­kiant nau­do­ti dau­giau at­si­nau­ ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių ir di­din­ti elekt­ros ener­gi­jos ga­my­bos na­šu­

mą, bu­vo at­lik­ta ne vie­na re­konst­ ruk­ci­ja Plia­vi­nių hid­roe­lekt­ri­nė­je, taip pat Ry­gos ši­lu­mi­nė­je elekt­ri­ nė­je „TE-1“. Ši­lu­mi­nė­je elekt­ri­nė­je „TE-2“ rekonstrukcija dar tę­sia­si ir tu­rė­tų bū­ti baig­ta ki­tą­met. Ši­lu­mi­nės elekt­ri­nės „TE-2“ di­ rek­to­riaus And­re­jo Zi­hi­čo tei­gi­mu, nau­din­giau pa­nau­do­jus ku­rą, nau­ ja­sis ener­gi­jos blo­kas vie­nam ši­lu­ mos vie­ne­tui pa­ga­mins tris kar­tus dau­giau elekt­ros ener­gi­jos ir iki mi­ni­mu­mo su­ma­žins iš­me­ta­mų­jų da­le­lių kie­kį.

Tei­gia­ma, kad „TE-2“ yra mo­ der­niau­sia elekt­ros ener­gi­jos ir ši­ lu­mi­nė elekt­ri­nė Bal­ti­jos re­gio­ne, ku­ri pa­di­di­na Lat­vi­jos ener­gi­jos tie­ki­mo sau­gu­mą ir ska­ti­na ša­lies ener­ge­ti­nę ne­prik­lau­so­my­bę.

Ža­lioji ener­getika ES 2010 m. Ša­lis

Aust­ri­ja

Ža­lio­sios ener­gi­jos da­lis rin­ko­je (pro­c .)

64

Lat­vi­ja

57

Šve­di­ja

55

Suo­mi­ja

36

Slo­vė­ni­ja

26

Ita­li­ja

21

Vo­k ie­ti­ja

17

Pran­cū­zi­ja

14

Lie­tu­va

9

Len­k i­ja

3

Es­ti­ja

3

Šal­ti­nis: „EU­RE­LECT­RIC Po­wer Sta­tis­tics“

Pasitelkusi informacines technologijas UAB „Vakarų verslo projektai“ sėkmingai didina darbo našumą Penktus gyvavimo metus skaičiuojanti lietuviško kapitalo įmonė „Vakarų verslo projektai“ siekia tapti profesionaliausia ir dinamiškiausia naudingųjų iškasenų realizacijos bendrove Vakarų Lietuvoje, nuolat gerinančia kokybės bei kiekybės rodiklius. Tokia ambicinga vizija įpareigoja šią jauną žvyro ir smėlio išgavimo bei perdirbimo veiklą vykdančią įmonę kurti didesnę vertę užsakovams, verslo partneriams ir darbuotojams, tad siekdama optimizuoti verslo procesų valdymą bendrovė pasitelkė informacines technologijas darbo našumo didinimui.

Kovo mėn. pabaigoje UAB „Vakarų verslo projektai“ baigė įgyvendinti 10 mėnesių trukmės projektą „Veiklos valdymo e-verslo sprendimo diegimas UAB „Vakarų verslo projektai“, iš dalies finansuojamą Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis (projekto pradžia – 2011 m. birželis). Projekto metu įdiegta ir bendrovės poreikiams pritaikyta elektroninio verslo valdymo sistema leis suvaldyti visus pagrindinius įmonės verslo procesus, todėl bendrovė galės kontroliuojamai plėstis, ženkliai sumažinti veiklos sąnaudas ir pagreitinti operacijų vykdymą ir tokiu būdu taps konkurencingesnė bei sukurs didesnę pridėtinę vertę. Įdiegta sistema į vieną integruotą visumą susiejo 5 pagrindinius bendrovės verslo procesus: personalo veiklos valdymą, paslaugų valdymo procesą, pardavimų valdymą, komunikacijos su klientais ir dokumentų valdymo procesus.Pažymėtina tai, kad iki projekto įgyvendinimo UAB „Vakarų verslo projektai“ turėjo tik buhalterinės apskaitos programą ir

neturėjo įsidiegusi jokių kitų veiklos valdymo įrankių. Projekto metu naujai įdiegta sistema kompleksiškai apjungė pagrindinę įmonės vertę kuriančius ir palaikančius procesus.

Naujos elektroninio verslo sistemos dėka įmonė nuo šiol galės optimizuoti procesus susijusius su klientų poreikių tenkinimu bei kokybiškesniu jų aptarnavimu, operatyviu užduočių paskirstymu tarp įmonės darbuotojų, savalaikiu jų vykdymu ir kontrole.

Bendrovės direktorės ir įgyvendinto projekto vadovės Editos Lesauskienės teigimu, prognozuojama, kad projekto dėka UAB „Vakarų verslo projektai“ darbo našumas išaugs 37,10 proc., o apyvarta per artimiausius trejus metus padidės net 88,34 procentais. Projekto dėka įmonėje buvo ne tik išsaugotos esamos, bet ir sukurta viena nauja darbo vieta.

Bendrovės vadovė Edita Lesauskienė yra įsitikinusi, kad Europos regioninės plėtros fondo pagalba įdiegta verslo procesų valdymo informacinių technologijų sistema ženkliai padidins bendrovės produktyvumą bei darbo našumą. Tikimasi, kad verslo procesų optimizavimas leis efektyviau panaudoti turimus žmogiškuosius išteklius, tobulinti teikiamų paslaugų bei produkcijos kokybę, pagerėjęs klientų aptarnavimas ir įmonės darbo našumas padidins klientų pasitikėjimą įmone bei atvers naujas galimybes įmonei įgyti didesnį konkurencinį pranašumą vykdant tolimesnę sėkmingą įmonės plėtrą.

Dėl išsamesnės informacijos, susijusios su projektu, prašome kreiptis į projekto vadovę Editą Lesauskienę el. p. edita@vakaru.lt arba tel. 8 657 90008.

Dar2o0m 12

RVL DNFLMD

åYDULQLP 9LVXRPHQLQǣ

G % $ / $ 1 ' æ , 2 YDO

UHJLVWUXRNLV LU VXçLQRN DUWLPLDXVLĎ VXVLWLNLPR WDåNĎ www.mesdarom.lt

Mes DAROM! Ar DARAI Tu?

DAROM!

10

penktadienis, balandžio 13, 2012

pasaulis

10 tūkst.

dar­buo­to­jų at­leis Ja­ po­ni­jos bend­ro­vė „So­ ny“, per­nai pa­ty­ru­si 6,4 mlrd. do­le­rių nuo­ sto­lių.

Tra­pios ­ pa­liau­bos

Lenk­ty­nės ­ ga­li neį­vyk­ti

Si­ri­jo­je va­kar įsi­ga­lio­jo pa­liau­bos. Jos bū­ti­nos įgy­ven­di­nant Jung­ti­nių Tau­ tų ir Ara­bų ly­gos pa­siun­ti­nio Ko­fi An­na­ no pla­ną. Ti­ki­ma­si, kad šis pla­nas pa­dės nu­trauk­ti smur­tą, ku­ris per me­tus pa­rei­ ka­la­vo tūks­tan­čių žmo­nių gy­vy­bės. Ta­ čiau tą pa­čią die­ną pra­neš­ta apie spro­ gi­mą ant­ra­me pa­gal dy­dį ša­lies mies­ te Ale­pe – vie­nas ka­ri­nin­kas žu­vo ir 24 žmo­nės su­žeis­ti.

„For­mu­lės-1“ va­do­vas Ber­nie Ecc­les­to­ ne’as Šan­cha­ju­je su­si­tiks su lenk­ty­nių ko­man­do­mis ir tar­sis, ar šie­met reng­ ti var­žy­bas Bah­rei­ne. Per­nai Bah­rei­no lenk­ty­nės bu­vo at­šauk­tos dėl ne­ra­mu­ mų. Val­džia juos nu­mal­ši­no, bet šie­met de­monst­ran­tų su­si­rė­mi­mai su po­li­ci­ja at­si­nau­ji­no. Ko­man­dos dėl to pa­reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą, bet Bah­rei­no val­džia įsi­ti­ ki­nu­si, kad lenk­ty­nės pri­va­lo įvyk­ti.

Į ka­lė­ji­mą pa­tup­dy­ tas jau ket­vir­tas bu­ vu­sios Ju­li­jos Ty­ mo­šen­ko vy­riau­ sy­bės na­rys. Bu­vęs gy­ny­bos mi­nist­ras Va­le­ri­jus Ivaš­čen­ ka nu­teis­tas pen­ke­ riems me­tams ne­ lais­vės.

Te­mi­dė: Uk­rai­nos tei­sė­sau­ga už įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mą ir nuo­sto­lius vals­ty­bei vie­ną po ki­to į ka­lė­ji­mą siun­čia bu­vu­sius mi­nist­rus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Tei­sin­gu­mas ar su­si­do­ro­ji­mas?

Ka­lės už pri­va­ti­za­vi­mą

Ki­je­vo apy­gar­dos teis­mas va­kar nu­tei­sė V.Ivaš­čen­ką dėl že­mės pri­ va­ti­za­vi­mo san­do­rio, ku­ris vals­ty­ bės biu­dže­tui esą kai­na­vo be­veik 71 mln. gri­vi­nų (23 mln. li­tų).

Ki­tas šios by­los at­sa­ko­vas nu­ teis­tas ka­lė­ti tre­jus me­tus.

V.Ivaš­čen­kai grė­sė ka­lė­ji­mas iki 10 me­tų. Tei­sė­jas sa­kė, kad at­si­ žvel­gė į bu­vu­sio gy­ny­bos mi­nist­ ro svei­ka­tos būk­lę.

Ji smar­kiai su­pras­tė­jo per tą lai­ ką, ku­rį vy­ras pra­lei­do tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je, jis ne­ga­li sa­va­ran­kiš­ kai vaikš­čio­ti.

V.Ivaš­čen­kai taip pat už­draus­ ta at­li­kus baus­mę dar tre­jus me­tus ei­ti va­do­vau­ja­mas pa­rei­gas vals­ty­ bės tar­ny­bo­je, iš jo atim­tas vals­ty­ bės tar­nau­to­jo laips­nis.

V.Ivaš­čen­ka gy­ny­bos mi­nist­ro pa­rei­gas ėjo nuo 2009 m. bir­že­lio iki 2010 m. ko­vo. „Dėl nuo­spren­džio ne­tu­rė­jau jo­ kių iliu­zi­jų, – po tei­sė­jo ver­dik­to sa­kė V.Ivaš­čen­ka. – Jis žo­dis į žo­ dį at­kar­to­ja kal­ti­na­mą­jį ak­tą, ku­ rį pro­ku­ro­rai su­ra­šė 2011 m. sau­ sį. Lai­kau šį nuo­spren­dį ne­tei­sė­tu ir ne­tei­sin­gu.“ Tarp ka­lė­ji­mo ir li­go­ni­nės

Uk­rai­nos ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ ra V.Ivaš­čen­kai bau­džia­mą­ją by­ lą iš­kė­lė 2010 m. rugp­jū­tį, praė­ jus pen­kiems mė­ne­siams po to, kai ša­ly­je pa­si­kei­tė val­džia.

Po­li­ti­kui bu­vo skir­ta kar­do­mo­ji prie­mo­nė – areš­tas.

Ki­je­vo tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je V.Ivaš­čen­kos svei­ka­ta pa­šli­jo, jis ėmė skųs­tis ne­pa­ke­lia­mais nu­ga­ ros skaus­mais. Vy­ras bu­vo ve­ža­mas į li­go­ni­nę, skel­bė ba­do ak­ci­jas.

V.Ivaš­čen­kos ad­vo­ka­tas tvir­ti­no, kad val­džia neuž­tik­ri­na kal­ti­na­ ma­jam tin­ka­mo gy­dy­mo. Pro­ku­ ra­tū­ra at­kirs­da­vo, kad V.Ivaš­čen­ka są­mo­nin­gai vil­ki­na by­los nag­ri­nė­ ji­mą.

Jev­ge­ni­jus Za­cha­ro­vas:

Šis per­se­kio­ji­mas yra po­li­tiš­kai mo­ty­ vuo­tas. Tai ne­leis­ ti­na ša­ly­je, ku­ri yra Eu­ro­pos Ta­ry­bos na­rė.

2010 m. rin­ki­muo­se, ban­do at­si­ kra­ty­ti po­li­ti­nių opo­nen­tų.

Bet šis tvir­ti­na, kad vy­riau­sy­ bė tie­siog at­lie­ka sa­vo funk­ci­jas ir ko­vo­ja su ko­rup­ci­ja.

Už gro­tų lai­ko­ma J.Ty­mo­šen­ ko il­gą lai­ką skun­dė­si dėl nu­ga­ros skaus­mų, bet ka­lė­ji­mo gy­dy­to­ jai tvir­ti­no, kad jos svei­ka­tos būk­lė pa­ten­ki­na­ma.

Ga­l iau­s iai Uk­rai­n os val­d žia pa­si­da­vė Va­ka­rų spau­di­mui ir šį mė­ne­sį pa­skel­bė, kad eksp­rem­ je­rei leis­ta gy­dy­tis Char­ko­vo li­ go­ni­nė­je.

J.Ty­mo­šen­ko rei­ka­la­vi­mą iš­leis­ ti ją gy­dy­tis į Vo­kie­ti­ją val­džia at­ me­tė.

BNS, „The Was­hing­ton Post“, ne­wsru.com inf.

Kri­ti­kos ban­ga

Bu­vu­sių mi­nist­rų teis­mi­nis per­se­ kio­ji­mas ke­lia ne­ri­mą tiek Uk­rai­nos žmo­gaus tei­sių gy­nė­jams, tiek Va­ ka­rų ša­lims. „Ma­nau, kad V.Ivaš­čen­ka neat­ li­ko veiks­mų, už ku­riuos ga­li bū­ ti per­se­kio­ja­ma bau­džia­mą­ja tvar­ ka. Tą pa­tį ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir apie J.Ty­mo­šen­ko, Ju­ri­jų Lu­cen­ką ir Geor­gi­jų Fi­lip­čiu­ką (ki­tus nu­teis­ tus bu­vu­sios vy­riau­sy­bės na­rius – red. pa­st.) Šis per­se­kio­ji­mas yra po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­tas. Tai yra ne­ leis­ti­na ša­ly­je, ku­ri yra Eu­ro­pos Ta­ry­bos na­rė“, – tei­gė Char­ko­ vo žmo­gaus tei­sių gru­pės at­sto­vas Jev­ge­ni­jus Za­cha­ro­vas.

Ka­lė­ji­mo nuo­spren­dis eksp­rem­ je­rei J.Ty­mo­šen­ko ge­ro­kai pa­ken­kė Uk­rai­nos san­ty­kiams su ES. Nu­teis­ta po­li­ti­kė tvir­ti­na, kad pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­ čius, ne­di­de­liu skir­tu­mu įvei­kęs ją

Nu­teis­ti mi­nist­rai 2011 m. spa­lio 11 d. Ki­je­vo teis­mas nu­ tei­sė bu­vu­sią Uk­rai­nos prem­je­rę J.Ty­ mo­šen­ko sep­ty­ne­riems me­tams ka­ lė­ji­mo už du­jų su­tar­tis su Ru­si­ja, ku­ rios esą vals­ty­bei at­ne­šė 1,5 mlrd. gri­vi­nų (480 mln. li­tų) nuo­sto­lių. Ba­ lan­džio 19 d. nu­ma­ty­tas teis­mo po­ sė­dis, ku­riame bus nag­ri­nė­ja­ma dar vie­na po­li­ti­kei iš­kel­ta by­la. Jo­je J.Ty­ mo­šen­ko kal­ti­na­ma fi­nan­si­niais nu­ si­kal­ti­mais kor­po­ra­ci­jo­je „Vie­nin­go­ sios Uk­rai­nos ener­ge­ti­nės sis­te­mos“: mo­kes­čių ven­gi­mu ir vals­ty­bės pi­ni­ gų grobs­ty­mu stam­biu mas­tu.

Bu­vęs vi­daus rei­ka­lų mi­n ist­ras Ju­ ri­jus Lu­cen­ka už vals­t y­b ės pi­n i­

gų grobs­ty­mą stam­biu mas­tu va­sa­ rio 27 d. nu­teis­tas ket­ve­r iems me­ tams ka­lė­ti ir kon­fis­kuo­tas jo tur­tas.

Teis­mas taip pat nu­ro­dė iš nu­teis­to­ jo išieš­ko­t i 643 tūkst. gri­v i­nų (200 tūkst. li­tų).

Praė­ju­sią sa­vai­tę nu­skam­bė­jo nuo­ spren­dis bu­vu­sio ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nist­ro Geor­gi­jaus Fi­lip­čiu­ko by­ lo­je. Už įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mą jis nu­teis­ tas tre­jiems me­tams ka­lė­ji­mo.

Pas­kelb­t a J.Ty­mo­š en­ko vy­r iau­sy­ bės na­r io, bu­vu­sio eko­no­mi­kos mi­ nist­ro Bog­da­no Da­ni­li­š i­no paieš­ ka. Jis kal­t i­na­mas by­lo­je dėl vals­ty­ bei pri­da­ry­tų di­de­lių nuo­sto­lių.

M.Aza­ro­vas: kas at­ly­gins nuo­sto­lius?

Lie­tu­vo­je va­kar vie­šė­jęs Uk­rai­ nos prem­je­ras My­ko­la Aza­ro­vas sa­kė, kad įka­lin­ta jo pirm­ta­kė Ju­ li­ja Ty­mo­šen­ko tu­rė­tų at­si­pra­šy­ ti tau­tos, o spren­di­mas dėl jos tu­ ri bū­ti tei­si­nis.

Į Lie­tu­vos prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus per­spė­ji­mą, jog J.Ty­ mo­šen­ko by­la ES lai­ko­ma di­de­ le kliū­ti­mi konstruktyviam di­ alogui, Uk­rai­nos vy­riau­sy­bės va­do­vas at­sa­kė, kad dėl jos priim­ tų spren­di­mų ken­čia pa­pras­ti Uk­ rai­nos žmo­nės. „Pa­ti pa­pras­čiau­ sia išei­tis, jei­gu ji Uk­rai­nos tau­tai pri­pa­žin­tų sa­vo kal­tę. Jei­gu ji iš­ reikš­tų sa­vo ap­gai­les­ta­vi­mą, sa­ vo kal­tės pri­pa­ži­ni­mą, dau­ge­lis klau­si­mų iš­si­spręs­tų“, – bend­ro­ je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Vil­niu­ je sa­kė M.Aza­ro­vas.

„Aš ne tei­si­nin­kas, iš­reiš­kiu sa­vo nuo­mo­nę. Bet spren­di­mas tu­ri bū­ti bū­tent tei­si­nė­je plot­mė­je. Ir šią pa­ pras­tą tie­są tu­ri mū­sų Eu­ro­pos par­ tne­riai su­pras­ti“, – kal­bė­jo M.Aza­ ro­vas. Jo tei­gi­mu, dėl J.Ty­mo­šen­ko su­da­ry­tų su­tar­čių kiek­vie­ną mė­ne­sį Uk­rai­na per­mo­ka 800 mln. do­le­rių. „Gal už mus tuos pi­ni­gus su­mo­kės kas nors iš va­di­na­mų­jų gy­nė­jų? Ko­ dėl Uk­rai­nos tau­ta mo­ka dėl jos kal­ tės? O jos gy­nė­jai mums siū­lo ras­ti ne­tei­si­nį spren­di­mą“, – sa­kė Uk­rai­ nos prem­je­ras.

Lie­tu­vos prem­je­ras A.Ku­bi­lius sa­kė per ket­vir­ta­die­nio su­si­ti­ki­ mą per­spė­jęs Uk­rai­nos ko­le­gą, kad šis teis­mo pro­ce­sas yra kliū­tis Ki­ je­vui užmegzti glaudesnį bendra­ darbiavimą su ES. „Mes tai ap­ta­rė­me la­bai at­vi­rai.

Tu­rė­jau ga­li­my­bę iš­sa­ky­ti prem­

je­rui tai, kad ES, Briu­se­ly­je, J.Ty­ mo­šen­kos by­la lai­ko­ma la­bai di­ de­le kliū­ti­mi to­les­nei Uk­rai­nos ir ES dialogo pa­žan­gai ir ke­lia di­ de­lį su­si­rū­pi­ni­mą“, – sa­kė A.Ku­ bi­lius.

Jis taip pat pa­brė­žė, jog Uk­rai­na ne­ga­li tu­rė­ti iliu­zi­jų, kad su­si­ta­ri­ mai su ES ga­li­mi ne­si­lai­kant eu­ro­ pie­tiš­kų ver­ty­bių. „Lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ ties ra­ti­fi­ka­ci­jos pro­ce­sas, be abe­ jo, bus sie­ja­mas su tais pla­tes­niais eu­ro­pie­tiš­kų ver­ty­bių klau­si­mais ir jų įgy­ven­di­ni­mu Uk­rai­no­je. Uk­rai­ no­je ne­ga­li­ma tu­rė­ti iliu­zi­jų – mes pe­rė­jo­me to­kį pro­ce­są, kai su­tar­tis su Lie­tu­va bu­vo ra­ti­fi­kuo­ja­ma, to­ kį pat pro­ce­są pe­rė­jo Bal­ka­nų vals­ ty­bės ir to­kį pat ke­lią tu­rės nuei­ti Uk­rai­na“, – sa­kė A.Ku­bi­lius.

BNS inf.

11

penktadienis, balandžio 13, 2012

pramogų

gidas

Redaktorė Rita Bočiulytė

„Pavasario gaida“ – su kilnia misija Šiandien Gargžduose prasideda jų kultūros centro organizuojamas VII muzikos festivalis „Pavasario gaida“, truksiantis net šešias savaites. Jo 14 koncertų pasklis po Gargždus ir jų apylinkes, pasieks Dovilus, Endriejavą, Veiviržėnus, Agluonėnus...

onalinė filharmonija, mano galva, ne tik deklaruoja regioninę profesionalaus meno plėtrą, bet ir pavyzdingai dirba šioje srityje. O didelės dalies kitų valstybės finansuojamų koncertinių, teatrinių įstaigų regioninė sklaida baigiasi taip ir neprasidėjusi... Bet tai, žinoma, tik mano subjektyvi nuomonė.

Padės sergantiems vaikams

Pozicija: „Svajonių įgyvendinimas – štai kas daro gyvenimą įdomų“, – teigė festivalio „Pavasario gaida“ me-

no vadovė Š.Petruškevičienė.

Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Jau tradiciniu, labai laukiamu ir kasmet vis stiprėjančiu festivaliu džiaugėsi jo sumanytoja ir organizatorė Šarūnė Petruškevičienė. Festivalio meno vadovės giliu įsitikinimu, šiemetės „Pavasario gaidos“ programa įtiks ir reikliausiems muzikos gerbėjams. „Svajonių įgyvendinimas – štai kas daro gyvenimą įdomų“, – teigė ji, kalbėdama apie šį renginį.

Kaip pildosi svajonės

– Kaip jūsų festivalis susijęs su svajonėmis?

– Gargždų muzikos festivalis 2006aisiais prasidėjo paprasčiausia svajone – suteikti galimybę Klaipėdos rajono gyventojams pažinti ir pajausti profesionaliosios muzikos teikiamą džiaugsmą ir didybę. Nuo to laiko mes daug patyrėme: buvo įsimintinų susitikimų, puikių koncertų, susiradome naujų draugų ir partnerių. Suprantama, neišvengėme ir klaidų bet jos tik papildė kaupiamą vertingos patirties bagažą. Pasitikdami septintąjį festivalį galime tik pasidžiaugti, kad jis tapo mylimu, laukiamu ir didžiausiu tokio žanro renginiu Klaipėdos rajone.

– Ko ėmėtės, kad to pasiektumėte?

– Formuodama festivalio programą, vadovaujuosi profesionalumo, pasiekiamumo ir įvairumo kriterijais.

Klaipėdos rajone gyvenantys žmonės

verti pačių geriausių atlikėjų, todėl į festivalį kviečiu pačius profesionaliausius šių dienų muzikus. Siekdami, kad festivalio renginiuose galėtų apsilankyti kuo daugiau klausytojų, koncertus organizuojame ne vien Klaipėdos rajono centre Gargžduose, bet ir mažesniuose miesteliuose.

O muzikos žanrų paletė festivalyje labai įvairi. Šiemet – nuo džiazo iki simfoninių drobių.

Gargždai gali pasigirti nuostabios akustikos erdve – Gargždų Šv.

Arkangelo bažnyčia ir joje esančiais koncertiniais vargonais bei pernai įsigytu nauju koncertiniu fortepijonu „Petrof“. Todėl vargonų ir fortepijoninės muzikos koncertai tampa festivalio tradicija.

Mažina kultūrinę atskirtį

– O kokių šiemet bus naujovių?

– Šiais metais festivalyje pirmą kartą koncertuos atlikėjai iš užsienio: džiazo grupė iš Prancūzijos „Zazou‘ira“, baleto šokėja Emi Hariyama iš Japonijos bei Turku ir Pori miestų choras iš Suomijos.

Pirmą kartą festivalis pasipildys edukacine dalimi. Norisi, kad kuo daugiau vaikų užaugę profesionalųjį meną priimtų kaip didelę vertybę. Todėl privalome stiprinti gyvą moksleivių ir atlikėjų bendravimą, kad tai taptų įdomu ir vertinga. Dar viena festivalio naujiena, kuria siekiame paskatinti jaunuosius talentus, – „Jaunųjų talentų paradas“.

Koncerte pasirodys Gargždų muzikos mokyklos geriausi jaunieji atlikėjai bei M.Rostropovičiaus fondo

Vytauto Liaudanskio nuotr.

globotiniai.

Festivalio klausytojams didelė garbė sulaukti pasaulinio garso atlikėjo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato violončelininko Davido Geringo bei Lietuvos pasididžiavimo Nacionalinio simfoninio orkestro koncertų.

Kai kišenėje švilpauja vėjai...

– Tikrai gyvenate kaip didmiestyje – tokios žvaigždės pas jus užsuks!..

– Palyginti su didmiesčiu rajonuose gyvenimas labai įdomus – čia nepasislėpsi už skruzdėlyno daugiabutyje sienų, yra vienas laikraštis, kuris aprašo visus smulkiausius įvykius, ir visi visus pažįsta. Tai ir minusas, ir privalumas. Be nuoširdumo ir tikėjimo tuo, ką darai, nieko nenuveiksi, nes žmonės labai greitai tai pajunta, ir sau klaidų tu negali leisti.

Man socialinė ir kultūros sritys kažkuo panašios – per krizes abi daugiausia kenčia, abi susijusios su žmonėmis. Mano nuomone, yra didelė kultūrinė atskirtis tarp miestų ir periferijos – tai didelė socialinė problema, nes daugelis gyvenančiųjų periferijoje jaučia diskomfortą negalėdami pamatyti to, ką mato žmonės didmiestyje. Tad galima teigti, kad festivalis atlieka dar vieną funkciją – mažina kultūrinę atskirtį ir taip prisideda prie žmonių gyvenimo kokybės gerinimo. Kaip viename „multike“ sakoma, „paskaičiuokime, protingieji kurmiai“: pvz., eilinio kultūros srities darbuotojo alga – 1100 litų. Žinoma, norisi nuvažiuoti į gerą koncertą ar spektaklį – bilieto kaina apie 50 litų. Ke-

– Vis dėlto kaip jums pavyksta pasikviesti tokius žinomus ir puikius atlikėjus?

– Dažnokai sulaukiu tokio klausimo.

Ogi paprastai – loterija. Kai kišenėje švilpauja vėjai (festivalio biudžetas – tik 18 tūkst. litų, viskam – honorarams, leidybai, reklamai, reprezentacijai, o koncertų – 14), tenka pasikliauti gera atlikėjų valia, partneriais, draugais, pažįstamais ir, ko gero, sėkme. Ir šiaip kažkur girdėjau, kad mintys materializuojasi – pvz., prieš kelerius metus tik pasvajodavau apie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertą, o šiemet pavyko su Filharmonija susitarti, ir jis koncertuos pas mus, kažkokiuose mažyčiuose Gargžduose (net ne visi Lietuvoje žino, kur šis miestas yra)... Dar kartu atsiveš ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę solistę Asta Krikščiūnaitę. O štai su Lietuvos muzikų sąjungos prezidente Audrone Žigaityte-Nekrošiene kalbėjausi apie festivalio programą, ir ji pasiūlė atvežti į Gargždus pasaulinio garso atlikėją violončelininką D.Geringą.

Ir dar ne vieną, o su puikia japonų kilmės baleto soliste Emi Hariyama. Na, negi ne kultūrinė mana iš dangaus?! Apskritai Lietuvos naci-

lionė apie 160 litų, jei lekiam į Vilnių. Dargi reikia pavalgyti, kažką parvežti lauktuvių – ir štai tau pramoga kainuoja nebe 50, o maždaug 250 litų. Ar gali sau dažnai tokią pramogą leisti? Greičiausiai ne...

– Teko daug gerų žodžių girdėti apie jūsų festivalio gerumo akciją. Ar šiemet ir vėl rinksite pinigėlius sunkiai sergantiems vaikams?

– Ketvirtus metus vykdome tokią akciją. Visų festivalio renginių metu šiemet bus renkamos aukos dviem sunkiomis ligomis sergantiems vaikams iš Klaipėdos rajono.

Vilija gimė 1999 m., su mama ir dviem broliais gyvena Dituvos kaime. Mergaitė mokosi Dituvos pagrindinės mokyklos 6 klasėje, serga trapiųjų kaulų liga. Jai pernai Vilniaus Santariškių vaikų ligoninėje atlikta stuburo sutvirtinimo operacija, įdėta 20 implantų ir du strypai. Vilijos tėtis mirė 2010-aisiais. Pinigų reikia vaistams, papildams ir t.t.

Dominykas gyvena Sendvario seniūnijoje su mama ir broliu. Jis sunkiai serga onkologine liga (IV stadija), tėtis šeimą paliko, mama vaikais rūpinasi viena. Suprantama, pinigų reikia viskam – specialiam maistui, vitaminams, slaugymo reikmenims, vienkartinėms paklotėms, sauskelnėms, kelionėms į Kauno klinikas (chemoterapijai), drabužiams...

Man atrodo, kad nėra nieko svarbiau už mūsų nešamą geranoriškumo, atsakingos kaimynystės ir savitarpio pagalbos, filantropijos žinią.

Nereikia nieko daug – tiesiog žinai, kad kažkam bėda, padedi ir gali tikėtis, kad tave ištikus nelaimei sulauksi tokios pat pagalbos. Tai požiūris, kurį reikia ugdyti.

– Kas jums talkina?

– Oi, pagalbininkų – visas būrys.

Noriu nuoširdžiai padėkoti festivalio partneriui Lietuvos nacionalinei filharmonijai ir jos direktorei Rūtai Prūsevičienei. Lenkiuosi festivalio draugams – Lietuvos muzikų sąjungai ir jos prezidentei, VšĮ ,,Rašytojų klubas“, M.Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondui, visiems rėmėjams ir atlikėjams, taip pat festivalio mecenatui Klaipėdos rajono savivaldybei. Jūsų geranoriškas bendradarbiavimas, regioninės sklaidos svarbos suvokimas, patarimai, palaikymas ir šilta draugystė buvo, yra ir bus kertinis mūsų „Pavasario gaidos“ augimo ir tobulėjimo akmuo.

12

penktadienis, balandžio 13, 2012

pramogų gidas Lė­lių teat­ro kū­rė­jos va­ka­ras

Fu­tu­ris­ti­nė ma­da ir ak­va­re­lės

Uos­ta­mies­čio teat­ra­lų kū­ry­bos va­ka­rai „Vie­nin­te­liai ir ne­pa­ kar­to­ja­mi“ šian­dien kvie­čia į su­si­ti­ki­mą su Klai­pė­dos lė­lių teat­ro re­ži­sie­re ir dai­li­nin­ke Gin­ta­re Rad­vi­la­vi­čiū­te. Ak­to­riaus Si­gu­čio Ja­čė­no or­ga­ni­zuo­ja­mas ren­gi­nių cik­las jau pa­kvie­tė iš ar­čiau su­si­pa­žin­ti su gar­siais teat­ra­lais Alek­sand­ru Ši­mans­ kiu, Ni­jo­le Sa­bu­ly­te, Vy­tau­tu Paukš­te, Da­riu­mi Meš­kaus­ku, Vir­gi­ni­ja Ko­chans­ky­te. Dar lau­kia Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro ar­tis­to Ša­rū­no Juš­ke­vi­čiaus, sce­nog­ra­fės So­fi­jos Ka­na­vers­ky­ tės kū­ry­bos va­ka­rai. „Bal­ti­cum TV“ jau ro­do šio cik­lo lai­das.

KUR? I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ko­je (Her­kaus Man­to g. 25).

KA­DA? Ba­lan­džio 13 d. 17 val.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

Klai­pė­dos jau­nų­jų me­ni­nin­kų ga­le­ri­ja „Kul­tū­ros na­mai: me­nas ir ka­va“ šian­dien sa­vo lan­ky­to­jus su­pa­žin­dins su Mo­des­tos Kre­me­ry­tės kū­ry­ba, kvie­čian­čia ki­tu kam­pu pa­žvelg­ti į fu­tu­ riz­mą. Jau­no­ji me­ni­nin­kė pri­sta­tys jos su­kur­tą rū­bų ko­lek­ci­ją „Nu­val­kio­tas fu­tu­riz­mas“ ir ak­va­re­lių pa­ro­dą. Au­to­rės ak­va­re­ lė­se – po­rtre­tai, ku­riuo­se at­si­spin­di pa­čios kū­rė­jos as­me­ny­bė.

Fu­tu­riz­mu dvel­kian­ti dra­bu­žių ko­lek­ci­ja – ne­tra­di­ci­nių mo­de­lių pa­vyz­džiai. Ne­ti­kė­tų for­mų, spal­vų, kont­ras­tin­gų me­džia­gų bei fak­tū­rų de­ri­niai ku­ria uni­ka­lią bei mis­tiš­ką emo­ci­ją.

KUR? „Kul­tū­ros na­muo­se: me­nas ir ka­va“ (Til­tų g. 3).

KA­DA? Ba­lan­džio 13 d. 18 val.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

„Jazz Voi­ces“ int­ri­ga – vo­ka­lis­tų rung­ty­nės Vil­nie­čių „Sin­gaz“ ir klai­pė­die­čių „Jazz­ Vi­sion“ bei „I_4 Com­ bo“ gru­pių pa­si­ro­ dy­mais va­kar Klai­ pė­do­je pra­si­dė­jo XI tarp­tau­ti­nis džia­ zo vo­ka­lis­tų fes­ti­va­ lis-kon­kur­sas „Jazz Voi­ces“.

Ri­ta Bo­čiu­ly­tė Da­ly­viai – iš 14 ša­lių

Iki sek­ma­die­nio jo kon­cer­tai, „džem­sei­še­nai“ ir kon­kur­si­nė pro­ gra­ma skam­bės Klai­pė­dos kon­cer­ tų sa­lė­je bei džia­zo klu­be „Kur­ piai“, int­ri­guo­da­ma jau­no džia­zo ger­bė­jus. Į „Jazz Voi­ces“ vo­ka­lis­tų kon­kur­ są Klai­pė­do­je su­va­žia­vo 18 jau­nų­jų

ka­li­nis ma­ra­to­nas – „Jazz Voi­ces“ kon­kur­so pus­fi­na­lis vyks tri­jų da­ lių kon­cer­to for­ma. Vo­ka­lis­tams iš įvai­rių pa­sau­lio kam­pe­lių tra­di­ ciš­kai tal­kins kon­kur­so mu­zi­kan­tų gru­pė: pia­nis­tas Ar­nol­das Jan­kū­ nas, kont­ra­bo­si­nin­kas Vy­tis Ni­ vins­kas, būg­ni­nin­kas Da­rius Ru­dis ir sak­so­fo­ni­nin­kas Al­gis Ki­lis.

Sek­ma­die­nį 16 val. vyks dvie­ jų da­lių fi­na­li­nis kon­kur­so eta­pas, ku­ria­me aš­tuo­ni pus­fi­na­lio kar­te­lę įvei­kę dai­ni­nin­kai, pa­de­da­mi kon­ kur­so mu­zi­kan­tų gru­pės, at­liks po tris kū­ri­nius. Po šio kon­cer­to bus pa­skelb­ti XI „Jazz Voi­ces“ lai­mė­ to­jai.

Kon­kur­so ei­gą gy­vai ga­lės ste­ bė­ti pub­li­ka, nu­si­pir­ku­si bi­lie­tus po 18–28 Lt. džiaz­me­nų. Mū­sų ša­liai at­sto­vaus ke­tu­rių lie­tu­vai­čių rink­ti­nė, ke­lia­ la­pius į kon­kur­są lai­mė­ju­si na­cio­ na­li­nė­je at­ran­ko­je praė­ju­sį ru­de­nį.

Ki­ti da­ly­viai – iš 13 už­sie­nio ša­lių – Ja­po­ni­jos, Ang­li­jos, Ru­si­jos, Es­ ti­jos, Suo­mi­jos, Tur­ki­jos, Veng­ ri­jos, Ru­mu­ni­jos, Uk­rai­nos, Ita­li­ jos, Kroa­ti­jos, Lat­vi­jos ir Len­ki­jos.

Jie vi­si rung­sis Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lės sce­no­je. Šian­dien – pir­mo­ji kon­kur­so die­na: 17 val. pra­si­dės tik­ras vo­

Vi­lio­ja pri­zi­nis fon­das

Jau­nų­jų vo­ka­lis­tų pa­si­ro­dy­mus ver­tins spe­cia­liai su­bur­ta 11-os šios sri­ties pro­fe­sio­na­lų tarp­tau­ti­ nė žiu­ri – džia­zo at­li­kė­jai, ap­žval­ gi­nin­kai ir fes­ti­va­lių pro­diu­se­riai iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Suo­mi­ jos bei Tur­ki­jos.

XI „Jazz Voi­ces“ kon­kur­so lau­ rea­tams bus pa­da­ly­tas 7 tūkst. eu­rų pri­zi­nis fon­das. Di­džio­jo pri­zo lai­ mė­to­jui teks 2 tūkst. eu­rų, už pir­ mą­ją vie­tą – 1 tūkst. eu­rų, už ant­

mą ir jau tra­di­ci­niu ta­pęs pub­li­kos sim­pa­ti­jų pri­zas – gi­ta­ra.

Fes­ti­va­lį or­ga­ni­zuo­ja Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­to (KU MF) Džia­zo mu­zi­kos ka­ted­ra ir VšĮ „Bal­ti­jos ren­gi­niai“, pri­zams lė­šas sky­rė Ri­man­to Ule­vi­čiaus pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­das.

Lie­tu­vių šan­sai au­ga

Ste­po­nas Ja­nuš­ka:

„Jazz Voi­ces“ Lie­tu­ vos žmo­nėms su­tei­ kia ga­li­my­bę su­sio­ rien­tuo­ti ver­ty­bė­se, kai pra­mo­gi­nė mu­ zi­ka nu­si­ri­to į pa­tį dug­ną.

rą­ją – 700 eu­rų, už tre­čią­ją – 500 eu­rų. Taip pat da­ly­vių lau­kia du pa­ska­ti­na­mie­ji pri­zai – už ge­riau­ sią imp­ro­vi­za­ci­ją ir lais­vą­ją pro­gra­

Anot kon­kur­so ren­gė­jo, ver­ti­ni­ mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko, KU MF Džia­zo mu­zi­kos ka­ted­ros do­cen­ to Ste­po­no Ja­nuš­kos, šis fes­ti­va­ lis-kon­kur­sas la­bai svar­bus, nes jis Lie­tu­vos žmo­nėms su­tei­kia ga­li­ my­bę su­sio­rien­tuo­ti ver­ty­bė­se, kai pra­mo­gi­nė mu­zi­ka nu­si­ri­to į pa­tį dug­ną. „Mes tai da­ro­me vi­siems, ku­rie trokš­ta kaž­ko su­bti­les­nio ir tik­ro, ga­li­my­bės pra­tur­tė­ti me­ni­ne pra­sme“, – tei­gė S.Ja­nuš­ka.

Jo žo­džiais, lie­tu­vių šan­sai šia­ me kon­kur­se – ne­men­ki. „Pa­si­ ruo­ši­mas kas­met vis ge­res­nis, – džiau­gė­si or­ga­ni­za­to­rius. – Džia­zo mu­zi­kos ir vo­ka­li­nio džia­zo ly­gis Lie­tu­vo­je ky­la. Įp­ras­tai mū­sų kon­ kur­so da­ly­viai lie­tu­viai – stu­den­tai ar­ba stu­den­tiš­ko am­žiaus žmo­nės, o už­sie­nie­čiai – jau­ni me­ni­nin­kai, jau kon­cer­tuo­jan­tys, gast­ro­liuo­ jan­tys. Lie­tu­viai ga­li rung­tis su tais, ku­rie ge­ro­kai to­liau pa­žen­gę.“

Et­no­kul­tū­ros cent­ras kvie­čia švęs­ti At­ve­ly­kį Klai­pė­dos et­no­kul­tū­ros cent­ras sek­ma­die­nį ren­gia At­ve­ly­kio šven­ tę, vyk­sian­čią dvie­juo­se kai­my­ni­ niuo­se se­na­mies­čio kie­muo­se.

Praė­jus sa­vai­tei po Ve­ly­kų, sek­ ma­die­nį šven­čia­mas At­ve­ly­kis, dar va­di­na­mas vai­kų Ve­ly­kė­lė­ mis, Ve­ly­ki­kė­mis, Ma­žo­sio­mis Ve­ly­kė­lė­mis. Kaip pa­sa­ko­jo klai­ pė­die­tė et­no­lo­gė Ire­na Ar­mo­nie­ nė, ši die­na nuo se­no bu­vo pa­sku­ ti­nio­ji il­gos Ve­ly­kų šven­tės die­na, skir­ta vai­kams. Šei­mi­nin­kės vėl da­žy­da­vo kiau­ ši­nius (ne­re­tai vi­sus, ku­riuos viš­ tos per tą sa­vai­tę su­dė­jo), ta­čiau šven­tės die­ną juos dau­žau­da­vo tik vai­kai. Su At­ve­ly­kiu baig­da­vo­ si šven­ti­nio sve­čia­vi­mo­si ir poil­ sio lai­kas. „Tad pra­šom vi­si į sve­čius – vai­kai, jau­ni­mas ir se­ni­mas, šei­ mos ir vien­gun­giai, krikš­ta­vai­ kiai ir krikš­ta­tė­viai, klai­pė­die­čiai ir mies­to sve­čiai, – kvie­tė Klai­pė­ dos et­no­kul­tū­ros cent­ro dar­buo­ to­jai. – Vi­si į At­ve­ly­kio šven­tę, kur links­mai ir tra­di­ciš­kai už­bai­ ki­me Ve­ly­kų šven­tės cik­lą! Kar­tu skai­čiuo­si­me ir „ga­ny­si­me“ su­ grį­žu­sius paukš­čius, da­ly­vau­si­ me kiau­ši­nių ri­de­ni­mo, dau­ža­

Var­žy­bos: mar­gu­čių ri­de­ni­mas per At­ve­ly­kį – sma­gus už­siė­mi­mas vai­kams.

vi­mo rung­ty­nė­se, tra­di­ciš­kiau­sio mar­gu­čio, vik­riau­sio „pie­me­nu­ ko“ kon­kur­se, iš­mok­si­me pie­ me­niš­kų pra­mo­gų, su­psi­mės,

dai­nuo­si­me, žai­si­me spor­ti­nius žai­di­mus.“ Ran­ką kiek­vie­nas ga­lės pa­mik­ lin­ti ama­tų mo­kyk­lė­lė­se, kur tau­

to­dai­li­nin­kė J.Alb­rek­tie­nė mo­kys kiau­ši­nių mar­gi­ni­mo, dai­li­nin­kė Eg­lė Un­tu­ly­tė – mo­li­nių paukš­ te­lių lip­dy­mo, dai­li­nin­kė Gin­ta­rė

Rad­vi­la­vi­čiū­tė – paukš­te­lių kū­ri­ mo iš gam­ti­nių me­džia­gų. O kur dar liz­de­lių py­ni­mas iš šie­no, vir­ vių vi­ji­mas, lai­ve­lių iš to­šies ga­ mi­ni­mas bei jų pluk­dy­mas, in­ki­ lė­lių ga­mi­ni­mas ir ki­tos tra­di­ci­nės veik­los!..

At­ve­ly­kio šven­tės nuo­tai­ką kurs vai­kų folk­lo­ro ko­lek­ty­vai „Al­kiu­ kai“ (vad. Ele­na Šal­kaus­kie­nė), „Kur­šiu­kai“ (vad. Ga­bi­ja Ko­chans­ kai­tė, Al­vy­das Voz­gir­das), „Vo­rus­ nė­lė“ (vad. Da­lia Ki­se­liū­nai­tė), „Ki­ki­lis“ (vad. Dia­na Še­dui­kie­nė), „Vers­me­lė“ (vad. Ing­ri­da Žmi­jaus­ kie­nė), „Smel­tu­žė“ (vad. Rai­mon­ da Mi­la­šie­nė), „Pu­pos“ (vad. Mar­ ga­ri­ta Ma­ci­jaus­kie­nė).

Kaip mies­to šven­tė At­ve­ly­kis Klai­pė­do­je or­ga­ni­zuo­ja­mas nuo 1992-ųjų. Kas­met jį ren­gia Klai­ pė­dos et­no­kul­tū­ros cent­ras.

2003-iai­siais klai­pė­die­čių At­ ve­ly­kio šven­tė res­pub­li­ki­nia­me kon­kur­se „Tra­di­ci­ja šian­dien“ bu­ vo ap­do­va­no­ta spe­cia­liu pri­zu už tra­di­ci­jų tęs­ti­nu­mą ir pri­tai­ky­mą šiuo­lai­ki­nia­me mies­te.

Klai­pė­dos et­no­kul­tū­ros cent­ras į At­ve­ly­kio šven­tę vi­sus bu­ria ba­ lan­džio 15 d. 14 val. Šven­tė šur­mu­ liuos Me­no (Dar­žų g. 10) ir Ve­žė­jų g. 4 kie­muo­se.

13

penktadienis, balandžio 13, 2012

pramogų gidas Mu­zie­ju­je – din­gęs kraš­tas

Pa­žin­tis su S.Juš­kaus ta­py­ba

Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­ju­je (MLIM) va­kar ati­da­ry­ta fo­tog­ra­fo Vir­gi­li­jaus Jan­kaus­ko pa­ro­da „Din­gęs kraš­tas“. Pris­ ta­to­mi dar­bai, ku­riuo­se už­fik­suo­ti vaiz­dai iš vie­tų, kur kaž­ ka­da bu­vo Ma­žo­ji Lie­tu­va ir ten gy­ve­no lie­tu­viai, sa­ve va­di­nę lie­tu­vi­nin­kais. Šiuo me­tu tas kraš­tas pri­klau­so Ka­li­ning­ra­do (Ka­ra­liau­čiaus) sri­čiai (Ru­si­ja). 2011 m. vy­ku­sios eks­pe­di­ci­jos me­tu pa­ro­dos au­to­rius kar­tu su bend­ra­min­čiais ban­dė ieš­ko­ ti Ma­žo­sios Lie­tu­vos pėd­sa­kų ir ten gy­ve­nan­čių lie­tu­vi­nin­kų.

No­ras su­si­pa­žin­ti su tuo kraš­tu vir­to jo paieš­ka.

KUR? MLIM (Di­džio­ji Van­dens g. 2).

KA­DA? Iki ge­gu­žės 12 d.

KAI­NA? 5 Lt, mo­ki­niams, stu­den­tams, sen­jo­rams – 2,5 Lt.

Į Klai­pė­dą at­ke­lia­vo Sta­sio Juš­kaus ta­py­bos pa­ro­da. Tai vie­ na iš ne­dau­ge­lio ga­li­my­bių iš­vys­ti 75 me­tų ta­py­to­jo kū­ri­nius, ku­rie il­gai bu­vo Lie­tu­vos dai­lės kla­si­kų še­šė­ly­je. „S.Juš­kaus ta­py­bos su­pra­ti­mas yra stip­riai su­sie­tas su tra­di­ci­ja, ku­rią jis ger­bia. Sa­vo 20-me­tė­je ga­le­ri­jo­je Vil­niu­je su­ren­gęs ne vie­ną šim­tą gar­sių au­to­rių pa­ro­dų, jis pa­ts taip ir li­ko iš­ti­ki­mas XX a. ly­ri­niam rea­liz­mui, pa­ty­ru­siam imp­re­sio­niz­mo ir po­stimp­ re­sio­niz­mo pa­mo­kas“, – tei­gė me­no­ty­ri­nin­kė Ni­jo­lė Tu­mė­nie­ nė. S.Juš­kaus ta­py­ba klai­pė­die­čiai ga­lės gė­rė­tis vi­są mė­ne­sį.

KUR? Rū­tų ga­le­ri­jo­je (Da­nės g. 9) KA­DA? Ver­ni­sa­žas – ba­lan­džio 13 d. 17.30 val.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

A.Naš­lė­no fo­to­pa­ro­do­je – to­li­mų­jų ho­ri­zon­tų pil­ku­ma

Šian­dien dviejose erdvėse – Klai­pė­dos fo­tog­ra­fi­jos ga­le­ri­jo­ je ir Kul­tū­rų ko­mu­ni­ ka­ci­jų cent­ro (KKKC) Pa­ro­dų rū­muo­se Lie­tu­vos fo­to­me­ni­ nin­kų są­jun­gos (LFS) Klai­pė­dos sky­rius pri­sta­tys fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­dą „Ki­ti 3“.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­sios I.Si­ mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos tre­čio­jo aukš­to ho­le iki ba­lan­džio 27-osios eks­po­nuo­ja­ma Au­gus­ti­no Naš­lė­no fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da „To­li­mų­jų ho­ri­ zon­tų pil­ku­ma“.

Li­ja­nos Venc­ke­vi­čiū­tės nuo­tr.

Mar­ty­no Ju­ro nuo­tr.

„Ki­ti 3“ žen­gia į me­ną Jau­ni ir am­bi­cin­gi

LFS Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­ ko ir šio pro­jek­to ku­ra­to­riaus Da­ riaus Vai­če­kaus­ko žo­džiais, prieš tre­jus me­tus star­ta­vu­sio pro­jek­to „Ki­ti“ tiks­las ir šian­dien iš­lie­ka tas pa­ts – su­vie­ny­ti fo­tog­ra­fus, su­teik­ti ne­ži­no­miems ar ma­žai ži­no­miems kū­rė­jams ga­li­my­bę pri­si­sta­ty­ti pa­ ro­di­nė­je erd­vė­je, taip pa­leng­vi­nant jų įsi­lie­ji­mą į jau su­si­for­ma­vu­sį fo­ tog­ra­fi­jos me­ni­nin­kų sluoks­nį. Ki­ta ver­tus, šiuo pro­jek­tu sie­kia­ma pra­ plės­ti tra­di­ci­nės fo­tog­ra­fi­jos ri­bas, at­kreip­ti dė­me­sį į gre­tu­ti­nius uos­ ta­mies­čio fo­tog­ra­fi­jos reiš­ki­nius, su­tei­kiant nau­jų im­pul­sų ar ryš­kes­ nių ko­rek­ci­jų nu­si­sto­vė­ju­siai Klai­ pė­dos fo­tog­ra­fi­jos sam­pra­tai.

Tre­čią kar­tą vyks­tan­čia­me pro­ jek­te, kaip ir anks­tes­niuo­se – fo­ tog­ra­fų, ku­rie dar tik žen­gia į fo­tog­ ra­fi­jos me­ną, dar­bai. Pag­rin­di­niai au­to­rių at­ran­kos kri­te­ri­jai – ak­ty­ vi kū­ry­bi­nė veik­la ir ne­ži­no­mu­mas.

Nea­be­jo­ti­nai pa­sta­ra­sis mo­men­tas iš­lie­ka są­ly­gi­nis, nes dau­gu­ma ku­ rian­čių­jų ga­na iš­sa­miai sa­vo kū­ry­ bą pri­sta­to vir­tua­lio­je erd­vė­je. Tai – jau­ni, am­bi­cin­gi au­to­riai, jau tu­ rin­tys aiš­kius kū­ry­bos prin­ci­pus, ryš­kė­jan­čią au­to­ri­nę raiš­ką, nors dar ir sto­ko­jan­tys pa­tir­ties pro­fe­ sio­na­laus me­no erd­vė­je.

Ja­nos Loh­de nuo­tr.

Pa­si­rink­da­mi skir­tin­gus raiš­kos bū­dus, te­mas, au­to­ri­nes po­zi­ci­ jas, fo­tog­ra­fai iš­lai­ko ry­šį su rea­ liais ob­jek­tais, kas­die­ny­bės at­ plai­šo­mis. Anot me­no­ty­ri­nin­kės Dan­guo­lės Ruš­kie­nės, jos – šiek tiek ki­to­kios nei įpras­ta. Kai ku­

Pag­rin­di­niai pro­jek­ to „Ki­ti“ au­to­rių at­ ran­kos kri­te­ri­jai – ak­ ty­vi kū­ry­bi­nė veik­la ir ne­ži­no­mu­mas.

Prap­lė­tė geog­ra­fi­ją

Pro­jek­te „Ki­ti 3“ da­ly­vau­ja Vla­das Bal­sys, Vir­gi­ni­jus Balt­miš­kis, Vir­ gi­li­jus Jan­kaus­kas, Mar­ty­nas Ju­ras, Val­de­ma­ras Ju­re­le­vi­čius, Ja­na Loh­ de, Ar­tū­ras Ost­ria­ni­ca, Va­si­li­jus Ščio­go­le­vas, Ni­ko­la­jus Urent­se­vas, Li­ja­na Venc­ke­vi­čiū­tė, Lai­ma Ženč. Šie­met pro­jek­tas „Ki­ti“ pra­plė­tė sa­vo geog­ra­fi­ją ir tarp Klai­pė­dos fo­ tog­ra­fų, ku­rių be­veik treč­da­lis šiuo me­tu re­zi­duo­ja už­sie­ny­je (L.Venc­ke­ vi­čiū­tė – Lon­do­ne, J.Loh­de – JAV, N.Urent­se­vas – Sankt Pe­ter­bur­ge), taip pat pri­sta­to šiau­lie­čio M.Ju­ro kū­ry­bi­nius eks­pe­ri­men­tus.

rios gal kaž­kur jau ma­ty­tos, ki­ tos mez­ga ryš­kes­nes są­sa­jas su jau eg­zis­tuo­jan­čiais fo­tog­ra­fi­jos reiš­ ki­niais, ta­čiau bet ku­riuo at­ve­ju su­da­ro per­spek­ty­vios fo­tog­ra­fi­jos įspū­dį. Aki­vaiz­du, kad au­to­rių po­ zi­ci­ja dar nė­ra iš­gry­nin­ta, raiš­ka – eks­pe­ri­men­ti­nė, re­zul­ta­tas – dis­ ku­si­nis. Ta­čiau nea­be­jo­ti­nai „Ki­ti“ – to­le­ran­tiš­ka ir tal­pi erd­vė nau­ jų au­to­rių nau­joms vi­zua­li­nėms dek­la­ra­ci­joms. Be ap­ri­bo­ji­mų, be išanks­ti­nių nuo­sta­tų, kur fo­tog­ra­ fi­ja tam­pa ne tik au­to­ri­nių in­ten­ci­

jų raiš­kos prie­mo­ne, bet ir as­mens sa­vi­raiš­kos ga­li­my­be.

A.Naš­lė­nas už­sii­ma fo­tog­ra­fi­ja, ta­ py­ba ir gra­fi­niu di­zai­nu. Ku­ria gra­ fi­nį api­pa­vi­da­li­ni­mą mu­zi­kos (ypač black me­tal sti­liaus) gru­pėms. Fo­ tog­ra­fi­jos sri­ty­je A.Naš­lė­ną la­biau­ siai do­mi­na ne­spal­vo­ta iš­raiš­kos for­ma. Eks­po­nuo­ja­mos pa­ro­dos „To­li­mų­jų ho­ri­zon­tų pil­ku­ma“ fo­ tog­ra­fi­jos su­kur­tos vaikš­tant po tuš­čius lau­kus ir miš­kus Gargž­ dų apy­lin­kė­se bei Mi­ni­jos slė­ny­je, skai­tant V.Ma­čer­nio poe­zi­ją ir ieš­ kant ra­my­bės bei ty­los. Šiais dar­ bais fo­to­me­ni­nin­kas sie­kė iš nau­ jo at­ras­ti ry­šį su žo­le, me­džiu, vė­ju, van­de­niu, de­be­si­mi – to­kį ry­šį, ku­ rį tu­rė­jo se­no­vės žmo­nės.

A.Naš­lė­nas gi­mė 1985 m. Klai­ pė­do­je. Šiuo me­tu gy­ve­na Še­fil­ do mies­te Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Jį vaiz­duo­ja­ma­sis me­nas trau­kė nuo pat vai­kys­tės. Lais­va­lai­kį leis­da­vo kla­jo­da­mas po apy­lin­kes su pie­ši­mo są­siu­vi­niu. Stu­di­ja­vo vi­zua­li­nes ko­ mu­ni­ka­ci­jas Vil­niaus dai­lės aka­de­ mi­jos Klai­pė­dos dai­lės fa­kul­te­te.

Fo­tog­ra­fi­ja su­si­do­mė­jo dar vi­du­ ri­nė­je mo­kyk­lo­je. Kū­ry­bi­nius ieš­ ko­ji­mus šio­je sri­ty­je pra­dė­jo nuo pei­za­žo ir daik­tų fo­tog­ra­fa­vi­mo.

Kla­jo­nė­se po apy­lin­kes pie­ši­mo są­ siu­vi­nį pa­kei­tė fo­toa­pa­ra­tu. Vė­liau su­si­do­mė­jo ana­lo­gi­nės ne­spal­vo­to­ sios fo­tog­ra­fi­jos tech­ni­ko­mis. Su­kū­ rė ne­spal­vo­tą pei­za­žų se­ri­ją „Ty­lios Šven­to­vės“ („Si­lent Temp­les“). Jį

įkvė­pė An­sel Adams, Ed­ward Wes­ ton, Sta­nis­lo­vo Žvirgž­do kū­ry­ba. Po to at­ra­do 8-ojo de­šimt­me­čio Ame­ ri­kos spal­vo­tą­ją fo­tog­ra­fi­ją, su­si­do­ mė­jo Wil­liam Egg­les­ton ir Step­hen Sho­re spal­vo­tais dar­bais. Ly­giag­ re­čiai do­mė­jo­si Lie­tu­vos 9-ojo de­ šimt­me­čio mo­der­nis­tais Vy­tau­ tu Bal­čy­čiu, Rai­mun­du Ur­bo­nu ir ki­tais. Taip pat tuo me­tu pa­trau­ kė To­li­mų­jų Ry­tų me­nas. Su­si­pa­ži­ no su se­no­vės Ki­ni­jos bei Ja­po­ni­jos es­te­ti­ka ir fi­lo­so­fi­ja. Šių įta­kų vei­ kia­mas su­kū­rė cik­lą „Smulk­me­nos“ („Fu­ti­li­ties“).

Fo­tog­ra­f i­n ių ieš­ko­j i­m ų me­ tu A.Naš­lė­nas ne­pa­li­ko ir gra­fi­nės kū­ry­bos. Do­mė­jo­si va­ka­rie­čių fo­ to­rea­lis­tų ir hi­per­rea­lis­tų ju­dė­ji­ mais, taip pat yra di­de­lis Al­gi­man­to Švėgž­dos bei Aud­riaus Pui­pos ger­ bė­jas. Pas­ta­ruo­sius tre­jus me­tus jis eks­pe­ri­men­tuo­ja su ae­rog­ra­fi­nė­mis ta­py­bos tech­ni­ko­mis. Do­mi­si siur­ rea­lis­tų ir po­stsiur­rea­lis­tų veik­la, ypač H.R.Gi­ger kū­ry­ba.

Au­gus­ti­nas pa­sa­ko­jo, kad nuo pat pra­džių jį trau­kė jung­ti­nės, „sin­te­ti­ nės“ dai­lės idė­ja, ban­dy­mai su­jung­ti ta­py­bą, gra­fi­ką ir fo­tog­ra­fi­ją į vien­ti­ są sis­te­mą. Tai jį at­ve­dė prie skait­ me­ni­nių tech­no­lo­gi­jų. Jų tei­kia­ma ga­li­my­bė elg­tis su fo­tog­ra­fi­niu vaiz­ du pa­na­šiai kaip el­gia­ma­si kom­po­ nuo­jant gra­fi­kos dar­bą, dar­niai jung­ ti fo­tog­ra­fi­ją su ran­ka at­lik­ta gra­fi­ka jam ke­lia di­de­lį en­tu­ziaz­mą.

Klai­pė­die­čiai bir­že­lio mė­ne­ sį tu­rės ga­li­my­bę iš­vys­ti nau­jau­sią A.Naš­lė­no rin­ki­nį „Fo­to­mon­ta­žai“, į pa­ro­dos ati­da­ry­mą at­vyks ir pa­ts au­to­rius, pa­ro­da bus eks­po­nuo­ja­ma Ba­ro­ti ga­le­ri­jo­je.

Lyg gin­ta­ro ink­liu­zas

„Ki­ti 3“ pa­ro­dos ba­lan­džio 13 – ge­ gu­žės 13 die­no­mis veiks Klai­pė­dos fo­tog­ra­fi­jos ga­le­ri­jo­je (To­mo g. 7, dir­ba I–V 12–17 val.) ir KKKC Pa­ro­ dų rū­muo­se (Di­džio­ji Van­dens g. 2, dir­ba III–VII 11–19 val.).

Pro­jek­to pri­sta­ty­mas – šian­dien 18 val. Fo­tog­ra­fi­jos ga­le­ri­jo­je, o 18.40 val. KKKC Pa­ro­dų rū­muo­se M.Ju­ras pri­sta­tys amb­ro­ti­pi­jos (šla­pio ko­lo­ di­jaus) tech­no­lo­gi­ja ku­ria­mas fo­ tog­ra­fi­jas bei pa­de­monst­ruos amb­ ro­ti­po su­kū­ri­mą. Anot au­to­riaus, taip „ke­liau­jan­tis XIX a. fo­tog­ra­fas M.Ju­ras leis vi­sais še­šiais po­jū­čiais pa­jus­ti, ko­kia bu­vo fo­tog­ra­fij­ a 1851 m. Pa­ma­ty­si­te, kaip ant pa­pras­to stik­lo at­si­ran­da ma­giš­kas veid­ro­di­ nis vaiz­das, kve­pian­tis le­van­do­mis.

Ant­ro to­kio pat neį­ma­no­ma iš­gau­ti.

To­kia fo­tog­ra­fi­ja va­di­na­ma amb­ro­ti­ pi­ja. Amb­ro­ti­pas, lyg gin­ta­ro ink­liu­ zas, si­dab­ro vaiz­das, pa­deng­tas spe­ cia­liu XIX a. la­ku, yra lyg va­kuu­me sau­go­mas bran­giau­sias tur­tas. Kiek­ vie­nas ap­si­lan­kęs ga­lės sa­vo aki­mis pa­ma­ty­ti, kaip jis gims­ta“.

Pei­za­žai: A.Naš­lė­no fo­tog­ra­fi­jų cik­las „To­li­mų­jų ho­ri­zon­tų pil­ku­ma“

su­kur­tas vaikš­tant po tuš­čius lau­kus ir miš­kus Gargž­dų apy­lin­kė­se bei Mi­ni­jos slė­ny­je.

14

penktadienis, balandžio 13, 2012

sportas „Žalgirio“ pergalė

Suraibuliuos vanduo

Lemiamos varžybos

Lietuvos futbolo taurės turnyro pusfinalio pirmąsias rungtynes žaidė Vilniaus „Žalgiris“ ir Marijampolės „Sūduva“. Susitikimą 1:0 laimėjo namie žaidę vilniečiai. Įvartis krito jau 10ąją min. Po šeimininkų smūgio nuo virpsto atšokusį kamuolį į savo vartus nukreipė Sergejus Loginovas.

Rytoj 12 val. prie Drevernos bus surengta pirmoji Karaliaus Vilhelmo kanalo irklavimo regata. Varžybas rengiančio Klaipėdos irklavimo sporto centro atstovai tikisi, kad irkluotojų kovos sutrauks nemažai žiūrovų. Organizatoriai planuoja, kad sportininkai varžysis apie 1,5 val.

Savaitgalį Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks Klaipėdos mėgėjų Švyturio lygos krepšinio turnyro lemiamos kovos. Rytoj 15 val. kovos „Adrija“ ir KVK, 16.40 val. antrą pusfinalio susitikimą pradės KVJUD ir „Tobula instaliacija“.

Sekmadienį varžybų pradžia 12.30 val.

Svarbi sėkmė Dzūkijoje „Žemaitijos dragūno“ rankininkai, Alytuje įveikę „Almeidą-Stronglasą“ 24:20, iškovojo du brangius taškus Lietuvos rankinio lygos čempionate.

Finalas: M.Balčiauskas (dešinėje) po kovos su Estijos rinktinės nariu.

Viešnagė Estijoje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos sporto centro boksininkai dalyvavo nusipelniusio Estijos trenerio Aleksandro Baranovo taurės komandų turnyre.

Pirmosiose varžybose klaipėdiečiai susitiko su šeimininkais – Mardu miesto komanda, kurioje buvo legionierių iš Ukrainos, ir pralaimėjo 12:20.

Dėl 3-osios vietos mūsų boksininkai įveikė estų rinktinę, kurios pagrindą sudarė Ida-Virumos regiono komanda – 17:12.

Taurę iškovojo šeimininkai, finale nugalėję svečius iš Latvijos.

Bokso specialistams didžiausią įspūdį iš klaipėdiečių paliko Man-

Turnyro prizininkai Lukas Abrosimovas, Ąžuolas Zubė, Linas Vilkys, Sergejus Mirzajevas, Svajūnas Kasparavičius, Evaldas Necelis, Gytautas Graužinis, Gerardas Mocka, Mantas Balčiauskas, Artūras Logvinovas. Treneriai Gytis Vaitkus, Antanas Skripkauskas ir Eugenijus Vaitkus.

tas Balčiauskas, rungtyniavęs svorio iki 75 kg grupėje. Trejetą metų ringe nekovojęs klaipėdietis be didesnio vargo nugalėjo Kaupo Arro, Estijos olimpinės rinktinės narį, besirengiantį Londono vasaros žaidynėms.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pirmąjį kėlinį vyko nuožmi kova. Šeštą vietą užimantys alytiškiai nieku gyvu nenorėjo pasiduoti čempionams. Nenuostabu, jog po pirmųjų 30 minučių klaipėdiečiai pirmavo kukliu vieno įvarčio skirtumu 10:9.

Ir po pertraukos vyko atkaklus su-

Turo statistika Alytaus „Almeida-Stronglasas“ – Klaipėdos „Žemaitijos dragūnas“ 20:24 (9:10). R.Kalendauskas 5, M.Visalga ir R.Vaičikauskas po 4, Ž.Micevičius 3/J.Truchanovičius ir B.Petreikis po 8, G.Juška 3, K.Stropus ir D.Jasinskas po 2, T.Stankevičius 1.

Kauno „Granitas-Gaja-Karys“ – Kauno „Lūšis“ 29:31 (13:14).

Vilniaus „Šviesa“ – „Vilnius“ 25:28 (15:11).

Greitis: įpusėjus antrajam kėliniui alytiškiai (raudona apranga) pradė-

jo atsilikti nuo klaipėdiečių.

Vytauto Petriko nuotr.

sitikimas. Tačiau įpusėjus kėliniui, Artūro Juškėno auklėtiniai sugebėjo atitrūkti 7 įvarčiais. Per likusias minutes niekas neabejojo, kad pergalę švęs „dragūnai“. „Dviejų savaičių atostogos mums buvo nenaudingos. Rankininkams trūko rungtynių, todėl krito sportinė forma“, – teisinosi A.Juškėnas, dėl sunkios pergalės prieš vidutiniokų komandą.

Suklupo uostamiesčio ekipai į nugarą alsavusi Kauno „GranitoGajos-Kario“ ekipa. Ji 29:31 nusileido vilčių pakilti į antrą vietą nepraradusiai kitai šio miesto komandai – „Lūšiai“. Būtent su šia ekipa „dragūnai“ susitiks rytoj.

Varžybų pradžia Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) – 14 val.

Sekmadienį klaipėdiečiai vyks į Kauno sporto halėje vyksiantį tradicinį Kauno mero taurės turnyrą, kartu skirtą ir Vilimui Čiurinskui.

Varžybose dalyvaus beveik visos pajėgiausios šalies komandos: „Žemaitijos dragūnas“, „Granitas-GajaKarys“, „Lūšis“, „Almeida- Stronglasas“, „Vilnius“, „Utena“, Varėnos „Ūla“ ir Panevėžio „Grifas-KKSC“.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

1. „Žemaitijos Dragūnas“ 2. „Granitas-Gaja-Karys“ 3. „Lūšis“ 4. „Šviesa“ 5. „Vilnius“ 6. „Almeida-Stronglasas“

Rungtynės

Taškai

20 20 20 20 20 20

37 34 32 26 19 18

Rytoj – su „Kruoja“ Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Šeštajame Lietuvos futbolo A lygos čempionato ture Klaipėdos „Atlanto“ laukia kietas riešutas – ketvirtą vietą užimantis Pakruojo „Kruojos“ klubas.

Svečiai po penkių susitikimų turi 7 taškus, uostamiesčio futbolininkai – dviem mažiau. Aukštaičiai negali pasigirti rezultatyvumu – įmušė vos tris įvarčius, tačiau jie į priekį žygiavo gerai gindamiesi – praleido tiek pat. Net tris pastaruosius turus savo vartus apgynusiems klaipėdiečiams itin sunku rasti raktą nuo varžovų gynybos. Romualdo Norkaus auklėtiniai pasiekė vos vieną įvartį. „Atlanto“ ekipos vadovams teks sukti galvą, renkant žaidėjus, nes

po susitikimo su „Reo“ vienuolike traumuotųjų sąrašą papildė Deividas Kapustas ir Davydas Arlauskis. Vis dar traumas gydosi Vygantas Zubavičius ir Žilvinas Kymantas. Nežinoma kada aikštėje po operacijos pasirodys Donatas Surblys. „Atlanto“ vadovas Romualdas Jonaitis realiai vertina būsimą susitikimą. „Jei ginsimės taip, kaip per pastaruosius tris turus, galime iš varžovų atimti taškus. Mes jau įrodėme, kad turime pakankamai neblogą komandą, galinčią kovoti dėl vienos iš pozicijų turnyrinės lentelės viduryje“, – sakė jis.

Kova su „Kruoja“ vyks rytoj 13 val. Gargžduose. Kiek vėliau – 17 val. ten pat žais „Banga“ ir Marijampolės „Sūduva“.

19

penktadienis, balandžio 13, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-

ma pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 17 d.

Avinas (03 21–04 20). Galbūt keisis jūsų požiūris į vertybes.

Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu. Tik nepamirškite, kad rytoj prasidės nauja diena, kupina ne tik džiaugsmo, bet ir problemų.

Jautis (04 21–05 20). Jusite emocinę įtampą, todėl laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką.

Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių, nes daug laiko praleisite mąstydamas, analizuodamas. Kam nors galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui.

Vėžys (06 22–07 22). Ieškosite neįprastos veiklos, kur galėtumėte pritaikyti kūrybiškumą. Trokšite pažinti kitus pasaulius ir nepaprastą meilę. Nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama, juk nuosaikumas dar niekam gyvenime nepadarė gėdos.

Liūtas (07 23–08 23). Būsite susikaupęs ir dirbsite sparčiai, bet jautriai vertinsite kritiką. Galbūt tos pastabos bus nepakankamai teisingos, todėl verčiau neteikite tam pernelyg daug reikšmės ir neišgyvenkite.

Mergelė (08 24–09 23). Bandysite pasinerti į romantiką, mėgausitės jausmais, atvirai reikšite emocijas. Po darbo būtinai išeikite pasivaikščioti arba pasportuoti.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo nuoširdumo. Aplinkiniai supras jūsų problemas ir palaikys jus.

Nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas ypatingomis galiomis bei protu ir galite būti lyderis.

Skorpionas (10 24–11 22). Naujos galimybės ir sprendimai, susiję su darbu, gali nesutapti su jūsų norais.

Su kitais žmonėmis bus sunku kalbėti apie savo jausmus ir išgyvenimus. Šaulys (11 23–12 21). Norėdamas pabėgti nuo pilkos kasdienybės ir pasisemti naujų minčių paskaitykite gerą knygą, pažiūrėkite filmą ar spektaklį, užsukite į parodą.

Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių, todėl galite kurti ilgalaikius planus. Sugebėsite lengvai išspręsti sudėtingas problemas.

Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena bendrauti su vyresniais žmonėmis. Bus malonu padėti aplinkiniams. Viskas eisis kaip iš pypkės, tad drąsiai imkitės bet kokių darbų Žuvys (02 20–03 20). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite ką nors įžeisti. Neskubėkite jėga brukti savo žinių ir patirties, nes susivaldymas taip pat pagirtina savybė.

Orai

Savaitės pabaigoje prognozuojami šilti orai su lietumi. Penktadienį bus lietinga ir šilta. Temperatūra sieks 9–12 laipsnių šilumos. Šeštadienį lietaus bus nedaug. Naktį numatoma 2–4, dieną 9–14 laipsnių šilumos. Sekmadienį ir pirmadienį turėtų palyti gausiau.

Šiandien, balandžio 13 d.

+10

+7

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+12

Šiauliai

Klaipėda

+14

Panevėžys

+11

Utena

+12

6.35 20.38 14.03

104-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 262 dienos.

Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+13

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +13 Brazilija +27 Briuselis +12 Dublinas +9 Kairas +30 Keiptaunas +30 Kopenhaga +8

kokteilis Vai­di­no, kad ren­ka šiukš­les Aną­dien ap­link Va­sa­ros est­ra­dą vaikš­ čio­ju­si Al­do­na pri­si­ž iū­rė­jo ir links­mų, ir bai­sių vaiz­dų.

Mo­te­r į pa­šiur­pi­no šiukš­l ių gau­sa mu­ zi­kos šven­to­vės te­r i­to­r i­jo­je. Ta­č iau po­pier­ga­l iai ir ki­tos at­l ie­kos ne­do­m i­ no pro ša­l į va­ž ia­vu­sių šiukš­lių su­rin­ kė­jų iš žel­di­nių kom­pa­ni­jos. Jie va­ž ia­ vo vai­din­ti dar­bo į dvi­ra­ti­nin­k ų ta­ką, ve­dan­t į Gi­ru­l ių link.

Kar­tu su vy­ru dar­bo spek­tak­lį ste­bė­ju­ si Al­do­na vos ne­si­rai­tė ant že­mės. Dar­ bi­nin­kas ne­sku­bė­da­mas pa­ga­lio ga­le esan­čia vi­ni­mi smai­gė šiukš­les. Vie­ną po­pie­r iu­ką baks­tel­da­vo, tris pa­l ik­da­ vo. Kai ma­ši­na su­sto­da­vo, vai­ruo­to­jas ne­si­var­g in­da­vo iš­jung­t i va­r ik­l io. Kol vie­nas dar­bi­n in­kas su­k io­da­vo­si me­ džio­da­mas šiukš­les, bend­ro­vės de­ga­ lai bu­vo de­g i­na­mi be per­trau­k ų. „Ste­bė­jo­me su vy­ru šį juo­kin­gai klai­kų vaiz­dą, – pa­sa­ko­jo mo­te­r is. – Pas­k iau guo­d žia­si, kad lė­šų nė­ra.“

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ba­lan­dis – šva­ros mė­nuo, ta­čiau apie tal­kas kaž­ko ty­l i­ma.

Londonas +13 Madridas +15 Maskva +7 Minskas +15 Niujorkas +18 Oslas +10 Paryžius +14 Pekinas +26

Šiandien

Gal bū­ki­me at­sar­gūs Šian­d ien – nie­ko ge­ro ne­ža­dan­t is sa­ vai­tės ir mė­ne­sio die­nų su­ta­pi­mas, kai try­l ik­ta mė­ne­sio die­na bū­na penk­ta­ die­n į ar­ba at­v irkš­čiai – penk­ta­d ie­n is bū­na try­l ik­tą die­ną.

Ti­kė­k i­mės, kad ir ši die­na bus ma­lo­ nin­ga, neat­neš di­des­nių ne­lai­mių.

2–6 m/s

Marijampolė

Vilnius

+13

Alytus

Vardai Aldona, Algaudė, Ida, Martynas, Mindaugas.

balandžio 13-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+8

+7

+6

+5

4

+7

+10

+7

+7

4

+9

+14

+11

+11

5

rytoj

sekmadienį

1796 m. iš In­di­jos į JAV at­g a­b en­t as pir­m a­s is dramb­lys.

1871 m. gi­mė Ka­t a­l i­k ų baž­ny­čios vei­kė­jas, ar­k i­ vys­ku­pas Jur­gis Ma­tu­lai­ tis. Mi­rė 1927 m. 1987 m. šven­čiant Lie­tu­vos krikš­ to 600 me­tų ju­bi­lie­jų, po­ pie­žius Jo­nas Pau­lius II ar­ ki­vys­ku­pą Jur­gį Ma­tu­lai­tį pa­skel­bė pa­lai­min­tuo­ju.

1960 m. į or­bi­tą pa­leis­ tas pir­ma­s is pa­s au­ly­ je dirb­ti­nis Že­mės pa­ly­ do­vas.

1963 m. Ba­k u gi­mė pa­ sau­lio šach­ma­tų čem­pio­ nas Ga­ris Kas­pa­ro­vas.

1997 m. per Ko­so­vo pro­ vin­ci­jos sta­dio­ne au­ko­tų mi­šių ho­mi­li­ją po­pie­ž ius Jo­nas Pau­lius II pa­ra­gi­no vi­sus Bos­ni­jos gy­ven­to­jus at­si­sa­ky­ti tau­ti­nės nea­py­ kan­tos, su­kė­lu­sios ka­rą, ir dirb­ti tai­kos la­bui.

2008 m. ei­da­mas 96 me­ tus mi­rė ži­no­mas JAV fi­ zi­kas teo­re­ti­kas Joh­nas Whee­le­r is, ku­r is su­vai­ di­no svar­bų vaid­me­n į ku­riant ato­mi­nę bom­bą ir įve­dė ter­mi­ną „juo­do­ ji sky­lė“.

Nus­te­bi­no pra­žy­dęs pi­ni­gų me­dis Po­pu­lia­rią kam­ba­ri­nę gė­lę puo­se­lė­jan­čią klai­pė­die­tę nu­ste­bi­no ma­lo­ni staig­me­na.

Va­zo­ni­nis au­ga­las, va­di­ni­mas pi­ni­gų me­ džiu, už glo­bą sa­vo šei­mi­nin­kei at­si­dė­ ko­jo pa­va­sa­ri­niu žie­du. l.bieliauskaite@kl.lt

tru­pu­tį pra­dė­jo kuop­ti šiukš­les.

Vėjas

orai klaipėdoje

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pa­vyz­dys: kai kur žmo­nės po

Praha +13 Ryga +12 Roma +15 Sidnėjus +25 Talinas +10 Tel Avivas +22 Tokijas +20 Varšuva +15

+14

+14

„Ne­bu­vau gir­dė­ju­si, kad ši gė­lė žy­di“, – pri­si­pa­ži­no Vi­da Aukš­ti­ kal­nie­nė, ku­riai pi­ni­gų me­dį gim­ ta­die­nio pro­ga maž­daug prieš ket­ ve­rius me­tus pa­do­va­no­jo mar­ti. „Iš pra­džių pa­ma­niau, kad tai tie­siog atau­ga, bet paieš­ko­ję in­ for­ma­ci­jos in­ter­ne­te su­pra­to­me, kad tai tik­rai žie­das, taip pat su­ži­ no­jo­me, kad gė­lė la­bai re­tai žy­di“, – pri­dū­rė mo­te­ris.

Kaip tei­gė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rė Ona Rū­ta Ža­dei­kie­nė, žy­din­tis pi­ni­gų me­dis – vi­siš­kai na­tū­ra­lus reiš­ki­nys. „Tai tik ženk­las, kad au­ga­las pui­kiai pri­žiū­ri­ mas. Tarp daž­niau­siai pa­si­tai­kan­čių me­de­lio au­gi­ni­mo klai­dų – jo per­lie­

ji­mas, o šie au­ga­lai la­bai sun­kiai pa­ ke­lia van­dens per­tek­lių, nes jų tė­vy­nė – Af­ri­ka“, – pa­sa­ko­jo spe­cia­lis­tė.

Kaip spė­jo pa­ti V.Aukš­ti­kal­nie­ nė, vei­kiau­siai jos na­muo­se au­gi­ na­mai gė­lei ypač tin­ka ry­ti­nės sau­ lės spin­du­liai.

Za­mi­ja­la­pis za­mio­kul­kas (Za­ mio­cul­cas za­mii­fo­lia), ar­ba pa­ pras­čiau – pi­ni­gų me­dis, pri­klau­ so aro­ni­nių šei­mai. Gė­lės žie­dy­nas – bur­buo­lė su bal­tu pa­pėd­la­piu – su­si­da­ro la­pų pa­žas­ty­se.

Ti­ki­ma, kad kiek­vie­nas nau­jas šio au­ga­lo la­pas reiš­kia pi­ni­gų pa­gau­ sė­ji­mą, o į va­zo­ną už­ka­sus mo­ne­tą ma­te­ria­li­nė pa­dė­tis tu­rė­tų pa­ge­rė­ti.

Pak­laus­ta, ar iš tie­sų pa­ste­bė­jo šias ste­buk­lin­gas pi­ni­gų me­džio ga­lias, V.Aukš­ti­kal­nie­nė juo­ka­vo, kad au­ga­ lui dar rei­kia duo­ti lai­ko pa­si­reikš­ti.

At­si­dė­ko­jo: nors va­di­na­mo­jo pi­ni­gų me­džio žie­das – kuk­lus, jis nu­

džiu­gi­no vi­są au­ga­lo šei­mi­nin­kės šei­mą.

Vi­dos Aukš­ti­kal­nie­nės nuo­tr.

Mei­lės arit­me­ti­ka Mū­sų gy­ve­n i­me skai­čiai tu­r i ne­pap­ ras­tai svar­bią reikš­mę. Ypač skai­čių ma­g i­ja svar­bi mei­lė­je. Šian­dien – apie ket­ver­tą.

Na­muo­se ne­mer­k i­te gė­l ių, ku­rių skai­ čių ga­li­ma dau­gin­ti iš ke­tu­rių (ke­tu­rių, aš­tuo­nių, še­šio­li­kos): ma­no­ma, kad to­ kia puokš­tė jū­sų my­li­ma­jam siū­lo ei­ti į vi­sas ke­tu­rias pu­ses. Bet jei­gu no­ri­te ty­l iai iš­si­skir­ti su pa­bo­du­siu vy­ru, šis re­cep­tas pra­vers.

Links­mie­ji tirš­čiai Du nu­teis­t uo­s ius ve­d a su­š au­dy­t i.

Varg­še­l iai kal­ba­si: – Bjau­rus šian­dien oras!

Jų po­kal­bį nu­g irs­ta sar­gy­bi­nis: – Taip, o man dar ir grįž­ti rei­kės. Čes­ka (397 719; to­kia die­na, o rei­ka­lų lyg ty­čia – mi­li­jo­nas)

VIKINGŲ LOTO Nr. 996 2012 04 11 AUKSO PUODAS – 6 040 565 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 119 777 Lt 05 27 33 40 45 47 Auksinis skaičius 45 Papildomi skaičiai 17 44 6 tarp jų auksinis sk. 2 013 521 Lt (0 priz.)

6 skaičiai 2 119 777 Lt (0 priz.)

5 + papildomas sk. 129 085 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 6 764 Lt (8 priz.)

4 skaičius 150 Lt (478 priz.)

3 skaičiai 12 Lt (8111 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (11046 priz.)

Mini One Countryman ****** 102-00910989-******* Audi A3 ****** 097-02125147-******* Audi A3 ****** 099-04115797-******* * reiškia bet koks skaičius Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai.

Prognozė: Aukso puode – 3 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt