2012-04-14 Klaipeda

balandžio 14, 2012 Nr. 87 (19 388)

Kon­ser­va­to­riai jau spau­džia A.Me­lia­ną grą­žin­ti į dar­bą at­leis­tus FNTT va­do­vus.

Lietuva 7p.

Kir­gi­zi­jos am­ba­sa­do­rius E.Asa­na­li­je­vas: Lie­tu­va yra mū­sų tar­pi­nin­kė.

Pasaulis 8p.

Upė po mies­tu – gy­va

www.kl.lt

Kaina 1,60 Lt

„To­kio nuo­ty­kio gy­ve­ni­me dar ne­bu­vau pa­ty­ru­si.“ Aud­ra Bal­ti­jos jū­ro­je Klai­pė­dos me­ro žmo­nos In­gos Grub­liaus­kie­nės ke­lio­nę į Vo­kie­ti­ją ap­ver­tė aukš­tyn ko­jo­mis.

15p.

„Klai­pė­da“ pa­sieks ir so­dus Šy­lant orams, ne vie­nas klai­pė­die­ tis nu­spren­džia bent ke­le­tą mė­ ne­sių mė­gau­tis gy­ve­ni­mo ar­čiau gam­tos ma­lo­nu­mais.

Ri­bo­ženk­lis: tei­gia­ma, kad Žve­jo­nės upe­lis, te­kė­jęs po da­bar­ti­ne J.Ja­no­nio gat­ve, kaž­ka­da sky­rė Klai­pė­dos mies­to ri­bas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

Pa­čia­me Klai­pė­dos cent­re yra pa­lai­do­ta upė. Vos dau­giau nei prieš 100 me­tų Žve­ jo­nės upe­lis lais­vai čiur­le­no per Lie­tu­vi­ nin­kų aikš­tę, da­bar­ti­nę J.Ja­no­nio gat­vę, kir­to Nau­ją­ją Uos­to gat­vę ir įte­kė­jo į Kur­ šių ma­rias. Ple­čian­tis Klai­pė­dai, jis at­si­dū­ rė po mies­tu.

būdu.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Žve­jo­nė din­go po že­me

Is­to­ri­kų tei­gi­mu, da­lis Žve­jo­nės po že­me at­si­dū­rė 1902–1903 m., kai pra­dė­ta mies­to plėt­ra. Ta­me ruo­ že, kur upė te­kė­jo – ties J.Ja­no­nio gat­vės pie­ti­niu pa­kraš­čiu, na­mai su­pro­jek­tuo­ti ant jos kran­to.

Pa­sa­ko­ja­ma, kad prieš ge­rą de­ šimt­me­tį ties Me­džio­to­jų gat­ve

įsmu­kęs grin­di­nys ati­den­gė ko­ lek­to­riaus skliau­tus.

Bu­vęs El­tos žur­na­lis­tas Ber­nar­ das Alek­na­vi­čius, į Klai­pė­dą at­ si­kė­lęs gy­ven­ti dau­giau nei prieš 50 me­tų, mė­gi­no ty­ri­nė­ti Žve­jo­ nės upe­lį.

Ta­čiau iš upės jau ta­da bu­vo ma­žai kas be­li­kę. Žve­jo­nę pra­dė­ jo nai­kin­ti XIX šimt­me­čio pa­bai­ go­je, kai Klai­pė­do­je tie­ sė ge­le­žin­ke­lį.

4

Tad į so­dus emig­ruo­ti be­si­ruo­ šian­tiems mies­tie­čiams dien­raš­tis „Klai­pė­da“ siū­lo spe­cia­lią pa­slau­ gą – pre­nu­me­ruo­ti laik­raš­tį lai­ki­ nos gy­ve­na­mo­sios vie­tos ad­re­su. „Ne­re­tai tie, ku­rie va­sa­ro­mis per­ si­ke­lia gy­ven­ti į so­dus, bai­mi­na­si, kad il­ges­nį lai­ką nei­ši­ma­ma ko­res­ pon­den­ci­ja už­kims pa­što dė­žu­tes, be to, tuo me­tu jie ap­skri­tai ne­tu­rės ga­ li­my­bės skai­ty­ti laik­raš­čio. Tad tuos, ku­riems tai ak­tua­lu, kvie­čia­me už­si­ sa­ky­ti dien­raš­tį „Klai­pė­dą“ tie­siog į so­dą“, – tei­gė „Klai­pė­dos“ pla­ti­ni­ mo va­dy­bi­nin­kė Kris­ti­na Ku­ly­tė. Šiuo at­ve­ju kai­nos ne­si­kei­čia, tik laik­raš­tį rei­kė­tų už­si­pre­nu­me­ruo­ ti re­dak­ci­jos sky­riuo­se Nau­jo­jo So­ do gat­vė­je 1A („K cent­ras“) bei pre­ ky­bos cent­re „Ak­ro­po­lis“. No­ri­mam lai­kui į so­dus ga­li­ma pe­rad­re­suo­ti ir jau už­sa­ky­tą „Klai­pė­dą“. Tai ga­li­ma pa­da­ry­ti pa­skam­bi­nus tel. 39 77 14. „Klai­pė­dos“ inf.

2

šešTADIENIS, balandžio 14, 2012

miestas

Sun­kia­svo­rių pa­žei­dė­jų keliuose su­ma­žė­jo Prieš dve­jus me­tus Klai­pė­dos pa­šo­nė­ je ati­da­ry­tas vil­ki­kų kont­ro­lės po­stas šie­ met pra­dė­jo veik­ti vi­su pa­jė­gu­mu. Ins­ pek­to­riai pa­žei­dė­ jų ty­ko 24 va­lan­das per pa­rą, įskai­tant ne dar­bo die­nas.

Fak­tai Per­nai po­ste ins­pek­to­riai pa­tik­ri­

no 9441 trans­por­to prie­mo­nę.

Iš jų 3828 trans­por­to prie­mo­nės

bu­vo pa­sver­tos, 878 pa­tik­rin­ta tech­ ni­nė būk­lė.

Nus­ta­ty­ta, kad 237 vai­ruo­to­jai va­

žia­vo sun­kias­vo­rė­mis ar di­džia­ga­ ba­ri­tė­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis, ne­tu­rė­da­mi spe­cia­laus lei­di­mo.

313 trans­por­to prie­mo­nių nu­sta­

ty­ta tech­ni­nės būk­lės trū­ku­mų, dėl ku­rių drau­džia­ma jas eksp­loa­tuo­ti.

Iš pa­žei­dė­jų bu­vo paim­ti re­gist­ra­

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Prie au­to­ma­gist­ra­lės Klaipėda– Kaunas–Vilnius įkur­tas Trans­ por­to prie­mo­nių kont­ro­lės sky­rius yra vie­nas mo­der­niau­sių ES. Pos­ te dir­ba 16 ins­pek­ci­jos pa­rei­gū­nų, pa­mai­no­je – 3.

Vals­ty­bi­nės ke­lių trans­por­to ins­ pek­ci­jos vir­ši­nin­kas Vid­man­tas Žu­kaus­kas tvir­ti­no, kad per­nai po­ ste bu­vo pa­tik­rin­ta be­veik 10 tūkst. sun­kias­vo­rių trans­por­to prie­mo­ nių. Per pa­rą – nuo 20 iki 40.

Kontrolė: per­nai po­ste bu­vo pa­tik­rin­ta apie 10 tūkst. sun­kias­vo­rių trans­por­to prie­mo­nių.

ci­jos liu­di­ji­mai ir iki tol, kol bus pa­ša­ lin­ti pa­žei­di­mai ar tech­ni­nės būk­lės trū­ku­mai, už­draus­ta va­žiuo­ti to­liau.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Sau­go­m e Lie­t u­vos ke­l ius.

Trans­por­to prie­mo­nėms, ku­rių svo­ris per di­de­lis, ne­lei­džia­me va­ žiuo­ti. Pos­tas tik­rai at­si­per­ka. Ma­ nau, kad taip bus ir atei­ty­je“, – tvir­ti­no vir­ši­nin­kas.

Su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ras Rim­ vy­das Vaš­ta­kas pa­brė­žė, kad po­stas ne tik di­di­na sau­gu­mą ke­ly­je, bet ir ska­ti­na vers­lo są­ži­nin­gu­mą, pri­si­de­

da su­ren­kant mo­kes­čius. „Šis po­stas bu­vo eks­pe­ri­men­ti­nis. Dau­giau to­kių ne­sta­ty­si­me. Ta­čiau pa­tir­tis pa­ro­dė, kad rei­kia kur­ti mo­bi­lias sis­te­mas, ku­rios fik­suo­tų įvai­rius pa­ra­met­ rus: ar trans­por­to prie­mo­nė ne­vir­ ši­jo grei­čio, svo­rio, ko­kia jos tech­ni­ nė būk­lė“, – tei­gė vi­ce­mi­nist­ras.

V.Žu­kaus­kas ne­slė­pė, kad, kont­ ro­lės po­stui pra­dė­jus sa­vo veik­lą,

neiš­veng­ta ir pro­ble­mų. Vil­ki­kai jo ban­dy­da­vo iš­veng­ti, va­žiuo­da­ mi ap­lin­ki­niais ke­liais.

Vir­ši­nin­ko tei­gi­mu, su Su­si­sie­ ki­mo mi­nis­te­ri­jos pa­gal­ba bu­vo ban­do­ma spręs­ti šias pro­ble­mas.

Klai­pė­dos ra­jo­no ke­liuo­se bu­ vo su­sta­ty­ti ženk­lai, drau­džian­ tys sun­kias­vo­rio trans­por­to eis­ mą. „Sie­kia­me, kad vil­ki­kai kel­tų

kuo ma­žiau pro­ble­mų bend­ruo­ me­nei“, – pa­brė­žė V.Žu­kaus­kas.

Vals­ty­bi­nės ke­lių trans­por­to ins­ pek­ci­jos pa­rei­gū­nai bend­ra­dar­ biau­ja su po­li­ci­ja. Pos­to va­do­vai ne­slė­pė, kad pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai vil­ki­kų vai­ruo­to­jai ne­pai­so ženk­lų, nu­ro­dan­čių vyk­ti į po­stą.

To­kiais at­ve­jais į jį ga­li at­ly­dė­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

Klaipėdos darželiai kimba į rūšiavimą

IŠVARYMAS MARIUS IVAŠKEVIČIUS

REŽISIERIUS OSKARAS KORŠUNOVAS

Praėjusią savaitę Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) surengė seminarą Klaipėdos ikimokyklinių įstaigų atstovams „Mokomės rūšiuoti“. Pedagogams jų kolegos ir ekologai žėrė patarimus, kaip nuo mažų dienų klaipėdiečius išmokyti pagarbiai elgtis su aplinka ir civilizuotai tvarkyti atliekas.

Nuo ko pradėti?

BILIETUS PLATINA TIKETA

TEATRAS.LT

N-18

SCENOGRAFAS IR VAIZDO PROJEKCIJŲ DAILININKAS GINTARAS MAKAREVIČIUS KOSTIUMŲ DAILININKĖ AGNĖ JAGELAVIČIŪTĖ MUZIKĄ KŪRĖ IR PARINKO SAULIUS PRŪSAITIS ANIMATORĖS MONIKA ŽEKNYTĖ IR SIGITA KUČIKAITĖ VAIDINA: AINIS STORPIRŠTIS, VYTAUTAS ANUŽIS, MARIUS REPŠYS, MONIKA VAIČIULYTĖ, TOMA VAŠKEVIČIŪTĖ, ONEIDA KUNSUNGA, MARTYNAS NEDZINSKAS, MIGLĖ POLIKEVIČIŪTĖ, GINTARĖ SABALIAUSKAITĖ, ELZĖ GUDAVIČIŪTĖ, MONIKA BIČIŪNAITĖ, TADAS GRYN, ARŪNAS SAKALAUSKAS, PAULIUS IGNATAVIČIUS, IRMANTAS JANKAITIS, VITALIJA MOCKEVIČIŪTĖ, RIMANTĖ VALIUKAITĖ, MARIUS ČIŽAUSKAS, DOVYDAS STONČIUS, ALGIRDAS DAINAVIČIUS, ARŪNAS VOZBUTAS, JOLANTA DAPKŪNAITĖ, NERINGA BULOTAITĖ, DAUMANTAS CIUNIS, RAMUTIS RIMEIKIS, REMIGIJUS BUČIUS, MINDAUGAS JUSČIUS, ALGIRDAS GRADAUSKAS, DIANA ANEVIČIŪTĖ

Prieš mėnesį Klaipėdos miesto darželiams buvo išdalytos antrinių žaliavų rūšiavimo dėžutės ir dauguma ikimokyklinių įstaigų pirmąkart pabandė rūšiuoti popierių, plastiką bei stiklą. „Tai tik pirmasis ekologinio ugdymo žingsnis. Šiuo edukaciniu eksperimentu nesiekiama, kad darželiai surinktų tonas antrinių žaliavų. Mūsų tikslas, kad vaikai nuo mažų dienų išmoktų skirti atliekas, žinotų, kad jas reikia mesti į skirtingas dėžutes“, – sakė Ramunė Šličienė, KRATC ekologė.

Pasak jos, nors Lietuvoje jau penktus metus veikia nauja europietiška atliekų tvarkymo sistema, yra prikurta daugybė teisės aktų, reglamentuojančių rūšiavimą.

Tačiau kaip pakeisti visuomenės požiūrį į atliekų tvarkymą, ar juo labiau, kaip ekologinio gyvenimo pagrindų išmokyti vaikus, jokių metodikų mūsų šalyje parengta nėra.

Todėl atliekų sistemos administratoriams belieka improvizuoti, semtis patirties iš pažangesnių valstybių ir jų metodus pritaikyti Lietuvoje. „Daugelyje valstybių rūšiavimo mokoma ir darželiuose, ir mokyklose. Tad ir mes kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo

Patirtis: Klaipėdos lopšelio-darželio „Aitvarėlis“ mažieji darželinukai

su tėvais kasmet išrūšiuoja tonas nebereikalingo popieriaus.

skyriumi pradedame ekologijos pamokas nuo miesto darželių“, – aiškino KRATC ekologė.

Rūšiavimas darželiuose – ne naujovė

Klaipėdoje yra darželių, kurie ekologines akcijas pradėjo jau kone prieš dešimt metų. Tad seminare didžiausio pedagogų dėmesio ir aplodismentų sulaukė kolegų pasakojimai, kaip išradingai galima į rūšiavimo ir edukacijos procesus įtraukti visą įstaigos bendruomenę – vaikus, tėvus ir net politikus.

Pavyzdžiui, į seminarą atvykusios Palangos darželio „Nykštukas“ atstovės papasakojo, kaip organizavo vaikų eiseną per miestą su plakatais, raginančiais miesto žmones neteršti aplinkos ir surinkti ne tik šiukšles, bet ir savo keturkojų paliktas „dovanėles“. Šią eiseną matė daugybė palangiškių, sutiko ir pasveikino miesto meras.

Klaipėdos lopšelio-darželio „Aitvarėlis“ vadovė pasidalijo patirtimi, kaip kasmet kartu su tėvais vyksta makulatūros rinkimo konkursai. Rezultatas – ne tik didžiulis vaikų ir tėvų ažiotažas tempiant nereikalingą popierių iš namų, bet ir vaikų žinios, jog surinktos tonos popieriaus išsaugos mums visiems ne vieną žaliuojantį medį. „KRATC, kaip atliekų sistemos administratorius, tik sukuria sąlygas, kad visi norintys galėtų rūšiuoti ir to mokytųsi. O ar tai pasieks mažųjų protus ir širdis, priklausys nuo ikimokyklinių įstaigų vadovų ir darbuotojų išradingumo“, – vylėsi R.Šličienė.

KRATC ikimokyklinių įstaigų vadovėms perdavė vaikams skirtus edukacinės medžiagos komplektus bei įsteigė prizus, kuriuos prieš Kalėdas įteiks įdomiausius ekologinius projektus paruošusiems darželiams.

Užs. 942782

3

šešTADIENIS, balandžio 14, 2012

miestas Kvie­čia į šven­tę

Tvar­ky­tis mo­ky­sis iš ang­lų

Mo­ki­niai vyks į Stras­bū­rą

Sek­ma­die­nį klai­pė­die­čiai kvie­ čia­mi į Są­jū­džio par­ką, kur vyks At­ve­ly­kio šven­tė „Mar­gu­tis – 2012“. Lauks links­my­bės ir šė­ lio­nės ant ba­tu­to, kie­čiau­sio ir gra­žiau­sio mar­gu­čio rin­ki­mas, kiau­ši­nių ri­de­ni­mo čem­pio­na­ tas, pie­ši­mo kon­kur­sas. Pra­šo­ ma ne­pa­mirš­ti mar­gu­čių. Ren­ gi­nys vyks nuo 13 iki 16 val.

Pir­ma­die­nį ir ant­ra­die­nį Lie­tu­ vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos Klai­pė­ dos ap­skri­ties or­ga­ni­za­ci­jos kvie­ ti­mu Klai­pė­do­je lan­ky­sis sve­čiai iš Ang­li­jos. Vi­zi­to me­tu bus su­ reng­tos dis­ku­si­jos apie mies­to pla­na­vi­mą, ap­lin­kos tvar­ky­mą su Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to bend­ruo­ me­ne, ar­chi­tek­tais ir val­džios at­ sto­vais.

Klai­pė­dos „Vy­tu­rio“ pa­grin­di­ nės mo­kyk­los mo­ki­nių ir mo­ ky­to­jų ko­man­da nu­ga­lė­jo „Eu­ ros­co­los“ kon­kur­se, ku­rį or­ga­ ni­za­vo Eu­ro­pos Par­la­men­to in­ for­ma­ci­jos biu­ras Lie­tu­vo­je.

Jie lai­mė­jo ke­lio­nę į Stras­bū­rą.

Bir­že­lio 15-ąją čia klai­pė­die­čiai at­sto­vaus Lie­tu­vai „Eu­ros­co­ los“ die­nos renginiuose.

Mies­tas pra­žy­do naš­lai­tė­mis

Kvietimus į „Auksinės estrados šou” laimėjo: Vytautas Stasys Mikalauskas, Dalia Mikulevičienė, Valerijus Tuminas, Vadim Zubak, Romantas Maliauskas, Jelena Drožina.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Mies­to aikš­tės, gė­ly­nai nu­si­da­žė ryš­kio­mis spal­vo­mis. Šią sa­vai­ tę juo­se bu­vo pa­so­din­tos įvai­rias­ pal­vės naš­lai­tės.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to prie­ žiū­ros po­sky­rio ve­dė­ja Ire­na Nach­ čiu­no­va tvir­ti­no, jog dar­bai pra­si­ dė­jo ket­vir­ta­die­nį. Penk­ta­die­nį po pie­tų jie jau bu­vo be­veik baig­ti.

Spar­tos naš­lai­tės bu­vo pa­so­din­ tos Karlsk­ro­nos ir At­gi­mi­mo aikš­ tė­se. Jo­mis pa­puoš­ta ir kom­po­zi­ci­ ja „Lai­ve­lis“. Naš­lai­tės pa­so­din­tos ir mies­to va­zo­se, ku­rios iš­dės­ty­tos nuo Man­to gat­vės ge­le­žin­ke­lio via­ du­ko iki Tai­kos pro­spek­to san­kry­ žos su Ag­luo­nos gat­ve.

Pa­va­sa­ri­niam naš­lai­čių so­di­ni­ mui bus iš­leis­ta 8 tūkst. li­tų.

Tra­di­ci­ja: uostamiesčio klombos ir kom­po­zi­ci­ja „Lai­ve­lis“ kiek­vie­ną pa­va­sa­rį ap­so­di­na­ma naš­lai­tė­mis.

„Jo­je dir­bo daug iš­ki­lių as­me­ny­bių, pa­li­ku­sių ryš­kų pėd­sa­ką Klai­pė­dos kraš­to ir vi­sos Lie­tu­vos kul­tū­ro­ je bei pe­da­go­gi­nė­je veik­lo­je. Mo­ kyk­la di­džiuo­ja­si sa­vo auk­lė­ti­niais, ta­pu­siais me­no, spor­to įžy­my­bė­ mis, pui­kiais įvai­rių sri­čių spe­cia­ lis­tais, sėk­min­gai dir­ban­čiais Lie­ tu­vo­je ir už­sie­nio ša­ly­se“, – sa­kė Klai­pė­dos Vy­tau­to Di­džio­jo gim­ na­zi­jos di­rek­to­rius Sta­sys Rui­ba.

Pa­r o­d a. Ro­t u­š ė­j e eks­p o­n uo­j a­m a Dai­lės aka­de­m i­jos Di­z ai­no ka­ted­ros stu­den­t ų pla­k a­t ų pa­ro­d a „Svei­k as mies­t as“. Sa­vo nuo­mo­nę apie la­biau­ siai pa­t i­k u­s į dar­b ą ga­l i­m a pa­reikš­t i elekt­ro­n i­n iu pa­š tu vytautas@svei­ katosbiuras.lt.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Šios gė­lės il­gai žy­di, yra at­spa­ rios. Ga­li­ma pa­so­din­ti anks­ti, kai nė­ra šil­ta. Jos il­gai žy­di. Ki­tas naš­ lai­čių so­di­ni­mo eta­pas bus ru­de­ nį“, – tei­gė I.Nach­čiu­no­va.

Bir­že­lio pra­džio­je ki­tuo­se mies­ to gė­ly­nuo­se ir va­zo­se, ka­bi­na­mo­ se Til­tų ir Tur­gaus gat­vė­se, bus so­di­na­mos va­sa­ri­nės gė­lės. Anot I.Nach­čiu­no­vos, da­bar aiš­ku, kad

pa­ka­bi­na­muo­se va­zo­nuo­se bus so­ di­na­mos pe­lar­go­ni­jos. Ko­kios ki­tos va­sa­ri­nės gė­lės bus pa­si­rink­tos, dar nė­ra nu­spręs­ta. Iš vi­so šie­met mies­ to gė­lėms skir­ta 190 tūkst. li­tų.

Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­ja švęs jubiliejų Ki­tą sa­vai­tę Vy­tau­to Di­džio­jo gim­ na­zi­ja švęs sa­vo 90-me­tį. Tai pir­ mo­ji lie­tu­vių gim­na­zi­ja Klai­pė­do­ je, po il­gos ko­vos už lie­tu­vių kal­bos ly­gia­tei­siš­ku­mą įsteig­ta 1922 m. ba­ lan­džio 20 d.

Dienos telegrafas

Per de­vy­nias de­šim­tis me­tų su­ si­klos­čiu­sias tra­di­ci­jas uo­liai tę­sia ir da­bar­ti­nė pe­da­go­gų ir moks­lei­ vių bend­ruo­me­nė.

Mi­nint gar­bin­gą su­kak­tį gim­ na­zi­ja ati­duos duok­lę is­to­ri­jai ir pirm­ta­kams – penk­ta­die­nį, ba­ lan­džio 20 d. 14 val. įstai­go­je bus ati­deng­tas gim­na­zi­jos įkū­rė­jo ir di­ rek­to­riaus dr. Ka­zio Tru­ka­no ba­ rel­je­fas.

Mo­kyk­la sa­vo 90 me­tų su­kak­ čiai pa­mi­nė­ti iš­leis ir ju­bi­lie­ji­nį lei­di­nį, ku­ria­me at­si­spin­dės gar­ bin­ga pir­mo­sios Klai­pė­dos lie­tu­ viš­kos gim­na­zi­jos is­to­ri­ja ir da­ bar­tis. „Klai­pė­dos“ inf.

Šven­tė. Sek­ma­die­nį 14 val. Klai­pė­dos et­no­kul­tū­ros cent­ras kvie­čia į At­ve­ly­ kio šven­tę, vyk­sian­čią Me­no (Dar­ž ų g. 10) ir Ve­žė­jų g. 4 kie­muo­se. Net­rūks įvai­rių pra­mo­gų, veiks ama­tų mo­kyk­ lė­lė, bus kon­cer­tas.

Pri­pa­ži­ni­mas. Pa­lan­gos rea­bi­li­ta­ci­jos li­ go­ni­nė pa­te­ko tarp ge­riau­sių 800 pa­sau­ lio li­go­ni­nių. Tai pra­ne­šė Lie­tu­vos svei­ka­ tą stip­ri­nan­čių li­go­ni­nių aso­cia­ci­ja.

Is­to­ri­ja 1930 m. gim­na­zi­jai su­teik­tas Vy­tau­

1955–1996 m. gim­na­zi­ja va­din­ta

to Di­džio­jo var­das.

K.Do­ne­lai­čio vi­du­ri­ne mo­kyk­la.

1934 m. pa­s ta­t y­t i gim­n a­z i­j os

1995 m. mo­kyk­lai su­teik­tas gim­na­

rū­m ai.

zi­jos sta­tu­sas.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais

1996 m. gim­na­zi­jai grą­žin­tas Vy­tau­

gim­na­zi­ja bu­vo eva­kuo­ta į Pa­lan­gą.

to Di­džio­jo var­das.

San­tuo­kos. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos ci­vi­ li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 15 po­rų. Žie­dus su­mai­nys Re­da Pet­ri­kai­tė ir Mar­ty­nas Jo­nai­tis (12 val.), Anas­ta­si­ja Min­čen­ko­va ir An­ton Lav­ri­no­vič (12.10 val.), Vai­da Le­sy­tė ir Ai­das Nor­vai­ša (12.20 val.), Ra­sa Nar­vi­lai­tė ir Ra­mū­ nas Lu­kaus­kas (12.30 val.), Ind­rė Val­ džiū­tė ir Va­le­ri­jus Eg­ly­nas (12.40 val.), Jū­ra­tė Mu­ge­no­va ir Ra­mū­nas Jo­nai­ tis (12.50 val.), Eg­lė Pet­ru­kai­ty­tė ir Ge­ di­mi­nas Vait­kus (13 val.), Ind­rė Kup­ry­ tė ir Vla­di­mir To­mash­chuk (13.10 val.), Re­na­ta Ta­ras­so­va ir An­ta­nas Bru­žas (13.20 val.), Eri­ka Anu­žy­tė ir Ge­na­di­jus Mi­cha­dar­ki­nas (13.30 val.), Jo­li­ta Kan­ čaus­kai­tė ir Žy­gi­man­tas Gors­kis (13.40 val.), In­ga Sta­siu­lai­ty­tė ir Aud­rius Prial­ gaus­kas (13.50 val.), Re­na­ta Bart­ku­tė ir Il­ja Čiu­ma­ri­kov (14 val.), Ma­ri­ja Ko­ro­ bo­va ir Oleg Moz­gov (14.20 val.), Joa­na Bra­sai­tė ir Rus­la­nas Ru­dis (14.30 val.).

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 3 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė An­ta­nas No­rei­ ka (g. 1923 m.), Ju­di­ta Da­nu­tė Šikš­nie­ nė (g. 1948 m.), Eduard Mos­ko­voj (g.

1966 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi An­ta­nas No­rei­ka, Ta­ma­ra Osi­po­va, An­ ta­nas Šmai­žys, Ni­ko­laj Žer­li­cyn.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ mas Eduard Mos­ko­voj.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

Grei­to­j i. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 68 iš­k vie­ ti­mų.

4

šeštadienis, balandžio 14, 2012

miestas

Upė po mies­tu – gy­va 1

Ta­da ji ir bu­vo ka­na­li­zuo­ ta. Upės eg­zis­ta­vi­mą liu­ di­jo dar prieš 30 me­tų iš­li­ku­si gat­ vė Žve­jo­nės pa­va­di­ni­mu. „Bu­vo dar kaž­ko­kie grio­viai prie sta­dio­no, tos upės lie­ka­nos. Iš se­ nų­jų žmo­nių pa­sa­ko­ji­mų ir se­nuo­se že­mė­la­piuo­se ma­ty­ti, kad ji iš­te­kė­jo iš ten, kur da­bar sto­vi Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čia. Ten aukš­čiau­sia vie­ta“, – pa­sa­ko­jo B.Alek­na­vi­čius.

Pa­gal iš­li­ku­sius se­nuo­sius Klai­pė­ dos pla­nus tas upe­lis bu­vo maž­daug 5 m plo­čio.

„Ma­nau, iš­va­lius Mum­lau­kio eže­ rą, po­že­mi­nė­je upė­je van­dens dau­ giau neat­si­ras. Mū­sų pro­ble­mos ky­la ne iš eže­ro, pro­ble­mas ke­lia lie­tus“, – tvir­ti­no L.Ma­kū­nas.

Klai­pė­do­je lie­taus ka­na­li­za­ci­ jos tink­lai yra apie 300 km il­gio.

Van­den­tie­ki­nin­kų tei­gi­mu, uos­ta­ mies­ty­je yra 20 „rau­do­nų vie­tų“, kur ly­jant ba­sei­nai bū­na per­pil­dy­ ti, ir lie­taus ka­na­li­za­ci­jos vie­tos pa­ tvins­ta.

J.Ja­no­nio gat­vė­je gy­ve­nan­tys žmo­nės ti­ki­na, kad la­bai smar­kiai ly­jant, po kai ku­riais na­mais gir­ di­si stip­rus van­dens šniokš­ti­mas, tar­si po jais te­kė­tų ga­lin­ga po­že­mi­ nė upė.

Kęs­tu­tis De­me­rec­kas:

Aš griež­tai prieš va­ ly­mą, čia yra na­tū­ra­ lus da­ri­nys, į ku­rį įsi­ ki­šę su­dar­kys vi­są eko­sis­te­mą.

Pa­va­di­ni­mų pai­nia­va

Pla­nai iš­ju­di­no at­min­tį

Vis dėl­to nu­sta­ty­ta, kad Žve­jo­nės iš­ ta­kos yra ne kal­va ties Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čia, o ge­ro­kai to­li­mes­nė vie­ta.

Upe­lis esą iš­te­ka iš Mum­lau­kio eže­ro.

Jį kaip tik da­bar pla­nuo­ja­ma va­ly­ti.

Da­bar už ES lė­šas, dau­giau nei mi­li­jo­ną li­tų, ke­ti­na­ma iš­kel­ti per šimt­m e­č ius eže­re su­s i­kau­p u­s į dumb­lą. „Jau at­plė­šė­me vo­kus, yra ver­ti­ na­mi pa­siū­ly­mai, su­da­ry­ta lai­mė­ to­jų ei­lė. Da­ly­va­vo du kon­kur­san­tai.

Kol vyks­ta pir­ki­mų pro­ce­dū­ros, apie kai­nas ne­no­riu kal­bė­ti“, – tvir­ti­no sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­jų pir­ki­mų sky­ riaus ve­dė­ja Li­ja­na Plaš­čins­kai­tė.

Jei ne­bus jo­kių skun­dų, ge­gu­žės vi­du­ry­je su ran­go­vais pla­nuo­ja­ma pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį, ir pra­si­dės eže­ro va­ly­mo dar­bai. Bū­tent šie pla­nai iš­ ju­di­no at­min­tį: o kas gi bus su tuo Žve­jo­nės upe­liu, ku­ris iš­te­ka iš eže­ ro ir vin­gu­riuo­ja po mies­tu įka­lin­ tas vamz­dy­je?

O jei iš­va­lius eže­rą ko­lek­to­riuo­se pa­dau­gės van­dens? „Tu­rė­ki­me gal­vo­je, kad upė te­bė­ ra gy­va ir te­ka. Tad, no­rint tvar­ky­ti Mum­lau­kio eže­ro ap­lin­ką, rei­kia vi­ sų pir­ma įver­tin­ti, kaip ir ką tvar­ky­ ti, kad pa­skui ne­bū­tų pro­ble­mų“, – įsi­ti­ki­nęs is­to­ri­kas Dai­nius Eler­tas.

Vil­niu­je te­ka po Ka­ted­ra

Klai­pė­die­tis tarp­tau­ti­nės pa­vel­do­ sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos ICO­MOS eks­

Žve­jo­nė: 1903 m. Klai­pė­dos pla­ne pa­sku­ti­nį kar­tą už­fik­suo­ta ant­že­mi­

nė upe­lio da­lis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

per­tas Kęs­tu­tis De­me­rec­kas įsi­ti­ki­ nęs, kad nu­si­kal­ti­mas kiš­tis į gam­tą ir tą eže­rą dirb­ti­nai va­ly­ti. „Tai vie­nin­te­lis na­tū­ra­lus eže­ras, ne tven­ki­nys koks nors. Aš griež­tai prieš va­ly­mą, čia yra na­tū­ra­lus da­ri­ nys, į ku­rį įsi­ki­šę su­dar­kys vi­są eko­ sis­te­mą. Ten yra na­tū­ra­li se­na ko­pa, ap­link pel­kė, iš pel­kės te­ka upe­ lis, bus pa­žeis­ta erd­vė, gy­vuo­jan­ ti šim­tus me­tų“, – tvir­ti­no K.De­ me­rec­kas.

Is­to­ri­kas D.Eler­tas įsi­ti­ki­nęs, kad upė yra gy­va, te­ka, ten tu­rė­tų su­ siei­ti vi­sos ka­na­li­za­ci­jos ša­kos. O sta­tant pa­sta­tus, esą bū­tų pro­tin­ga įver­tin­ti vi­są tą at­ša­ką. „Ma­ža kas ten ga­li įgriū­ti, įlūž­ ti, juk tai yra tam tik­ra ri­zi­kos zo­na.

Va­di­na­si, tu­rė­tų bū­ti ir pri­žiū­ri­ma“, – kal­bė­jo D.Eler­tas.

Hid­ro­geo­lo­gas iš Vil­niaus Li­ nas Stra­vins­kas ma­no, kad, iš­va­lius eže­rą, van­dens kie­kis ne­pa­si­keis, esą vis­ką ap­spren­džia gam­ta, van­ dens ly­gis upė­je pri­klau­sys nuo to, kiek bus kri­tu­lių. „Lie­tu­vo­je to­kių po­že­mi­nių upe­ lių la­bai daug, – tei­gė hid­ro­geo­lo­ gas. – Vil­niu­je po Ka­ted­ra taip pat te­ka ka­na­li­zuo­ta upė“.

Ir da­bar gir­di šniokš­ti­mą

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Leo­nas Ma­kū­ nas tei­gė, kad apie Žve­jo­nės upe­ lį yra gir­dė­jęs, ta­čiau šis upe­liu­kas ne­pa­žy­mė­tas uos­ta­mies­čio lie­taus ka­na­li­za­ci­jos sche­mo­se.

Tai­gi ofi­cia­lių duo­me­nų apie Žve­jo­nės upe­lį van­den­tie­ki­nin­kai ne­tu­ri.

Is­to­ri­kai tvir­ti­na, kad upė iš­te­ka iš Žve­jo­nės eže­ro, ku­ris ta­ry­bi­niais lai­kais per klai­dą pa­va­din­tas Mum­ lau­kiu.

Kal­ba­ma, kad yra dar vie­nas ne­di­de­lis eže­rė­lis da­bar­ti­nė­je Dra­gū­nų ka­ri­nio da­li­nio te­ri­to­ ri­jo­je. Jo pa­va­di­ni­mas bu­vo Auk­ lau­kis, ki­lęs nuo dva­ri­nin­ko pa­ var­dės.

Kai ta­ry­bi­niais lai­kais ten įsi­kū­ rė ka­riš­kiai, eže­rė­lis bu­vo at­skir­tas nuo mies­to ir jo pa­va­di­ni­mas iš at­ min­ties iš­si­try­nė. „Kaž­kas vie­na au­si­mi iš­gir­do, kad kaž­kur bu­vo Auk­lau­kis, bet ne taip iš­gir­do, pa­va­di­no Mum­lau­kiu. Tuo var­du pa­va­di­no vi­sai ki­tą tel­ki­nį“, – pa­sa­ko­jo D.Eler­tas.

Pa­mirš­ta ir upė, iš­te­kan­ti iš to eže­ro. Is­to­ri­kai tvir­ti­na, kad pir­ma­ sis J.Ja­no­nio gat­vės pa­va­di­ni­mas bu­vo An der Swia­ne (vok.) – Prie Šve­je­nės ar­ba Prie Žve­jo­nės. „Upė ka­dai­se mies­tą da­li­jo į dvi da­lis – at­sky­rė ka­ra­liš­ką­ją Vi­tę nuo Bom­mels Vi­tės. Il­gą lai­ką tas upe­ lis bu­vo ir mies­to ri­ba, o pa­va­di­ni­ mą ne­mok­šiš­kai per­kė­lė ki­tur“, – ap­gai­les­ta­vo D.Eler­tas.

1725 m. kar­tog­ra­fi­niuo­se že­mė­ la­piuo­se K.De­me­rec­kas ap­ti­ko, kad Ka­lo­tės eže­ras pa­va­din­tas Di­džiuo­ju Žve­jo­nės eže­ru, o da­bar­ti­nis Mum­ lau­kis va­di­na­mas Ma­žuo­ju Žve­jo­ nės eže­ru. „Gal­būt tarp jų bu­vo ko­kia nors są­sa­ja, šian­dien sun­ku pa­sa­ky­ti. Čia ty­ri­nė­ji­mo da­ly­kas, mįs­lin­ga in­for­ ma­ci­ja. Var­do kil­mė gal­būt reiš­kia švie­są, smė­lio bliz­gė­ji­mą“, – svars­ tė K.De­me­rec­kas.

Komentaras

Ra­mū­nas Po­vi­lans­kas

Pro­fe­so­r ius, ap­l in­ko­ty­ros moks­lų ha­bil. dr., geog­ra­fas ir hid­ro­lo­gas

K

ur bė­go ir da­bar po že­me te­ kan­ti Žve­jo­nė, šian­dien sun­ kiai ga­li­ma at­sek­ti. Ją ka­na­ li­z a­vo dau­g iau nei prieš 100 me­tų. Ga­li­ma spė­lio­ti, pa­vyz­džiui, S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no gat­vė­je ša­lia ge­ le­ž in­ke­lio ma­ty­ti toks be­si­drie­kian­tis įdu­bi­mas. Tai ga­li bū­ti se­no­ji upe­lio va­ ga. O via­du­kas Her­kaus Man­to gat­vė­je yra iš­raus­tas že­miau grun­ti­nių van­de­ nų, ge­ro­kai gi­liau, kur anks­čiau te­kė­jo Žve­jo­nė. Ta vie­ta per kiek­vie­ną liū­tį pa­ tvins­ta. Poe­tiš­kai ga­li­ma sa­ky­ti, kad ta­ da Žve­jo­nė at­gims­ta ir ker­ši­ja ją su­nai­ ki­nu­siems žmo­nėms. Ir tai bus di­de­lė da­lis tie­sos. Dar Kre­tin­gos gat­vė­je yra py­li­mas. Kam tas py­li­mas, iš kur jis at­si­ ra­do? Gal tai ir­gi kaip nors su­si­ję su tuo po že­me pa­slėp­tu upe­liu. Pa­gal se­nus že­mė­la­pius Klai­pė­do­je yra bent trys Žve­jo­nės upe­liai. Vie­nas jų jau se­niai ne­g y­vas, tas, ku­r is ka­na­l i­zuo­tas. Dar vie­na Žve­jo­nė te­ka Gi­r u­l iuo­se, ji yra Tin­gi­nio upe­lio in­ta­kas, ki­ta Žve­jo­nė – Smel­ta­lės in­ta­kas. Pa­va­di­ni­mas reiš­kia žve­jy­bą. Vie­tos gy­ven­to­jai daž­nai ke­lis upe­l ius pa­va­d in­da­vo tuo pa­čiu var­ du. Pa­vyz­džiui, aukš­tu­py­je prie Mins­ ko net trys upės va­di­na­mos Ne­mu­nu.

Taip bu­vo ir su Žve­jo­ne.

Žve­jo­nę pri­kė­lė Są­jū­dis

Žve­jo­nės pa­va­di­ni­mas il­gam din­go už­marš­tin. Kol 1988 m. lie­pos 6 d.

Klai­pė­do­je su­si­kū­rė Są­jū­dis.

Tuo­me­tis jo ta­ry­bos na­rys Eu­ge­ni­ jus Gent­vi­las pa­sa­ko­jo, kad są­jū­die­ čiams bu­vo duo­ti pa­ve­di­mai or­ga­ni­ zuo­ti ne­kal­tas eko­lo­gi­nes ak­ci­jas.

Pra­dė­ta nuo pi­ke­to prie ce­liu­lio­ zės ir kar­to­no kom­bi­na­to, pa­skui prie naf­tos eks­por­to įmo­nės, da­ bar­ti­nės „Klai­pė­dos naf­tos“. „Na ir ki­lo min­tis kur­ti eko­lo­gi­ nius klu­bus. Man ir An­ta­nui Kon­ tau­tui te­ko ini­ci­juo­ti to­kio klu­bo at­si­ra­di­mą. Vie­nas klau­si­mų bu­ vo, koks ga­lė­tų bū­ti jo pa­va­di­ni­mas. Ži­nau, kad Klai­pė­do­je kaž­ka­da bu­ vo Žve­jo­nės upe­liu­kas, bet jo ne­bė­ ra, tad klu­bą ir pa­va­di­no­me „Žve­jo­ ne“, – pri­si­mi­nė E.Gent­vi­las.

Bu­vęs są­jū­die­tis tvir­ti­no, jog to upe­lio nie­ka­da ne­ban­dė ieš­ko­ti, nors se­nuo­se že­mė­la­piuo­se ma­tė, kad jis rea­liai bu­vo.

Vy­ras su­kan­džio­jo po­li­ci­nin­ką Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­die­čio su­kan­džio­tas po­li­ci­ nin­kas gy­do­si ran­kos žaiz­das. Su­ ra­kin­tas pa­žei­dė­jas su­ge­bė­jo su­ kan­džio­ti pa­rei­gū­nui ran­ką per striu­kę ir megz­ti­nį.

Vė­lų ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą uos­ ta­mies­čio po­li­ci­jai bu­vo pra­neš­ta, kad prie de­ga­li­nės Vil­niaus plen­to pra­džio­je prie tak­sis­to priė­jęs vy­ras pa­reiš­kė nu­žu­dęs žmo­gų.

Pat­ru­lių eki­pa­žas ne­sun­kiai ra­ do vy­rą, apie ku­rį bu­vo pra­neš­ta.

1955 m. gi­męs ne­blai­vus vy­ras lai­ kė ran­ko­se ma­žą te­le­vi­zo­rių.

Tą pa­tį va­ka­rą uos­ta­mies­ty­je bu­ vo nu­žu­dy­tas žmo­gus, nu­si­kal­ti­mą

ti­rian­tys pa­rei­gū­nai ieš­ko­jo įta­ria­ mo­jo, to­dėl pa­tru­liai ke­ti­no pa­tik­ rin­ti, ar prie tak­sis­to priė­jęs vy­ riškis sa­kė tie­są.

Su­ra­kin­tas ant­ran­kiais klai­pė­ die­tis ne­si­prie­ši­no ir įsė­do į pa­ tru­lių au­to­mo­bi­lį.

Pa­ke­liui į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą jis pra­dė­jo pa­sa­ko­ti, kad nu­žu­dė ne vie­ną, o 24 žmo­nes ir kad jis ne­tu­ri tei­sės gy­ven­ti. Su kiek­vie­nu iš­tar­tu žo­džiu vy­ras vis la­biau karš­čia­vo­ si, o ga­liau­siai pra­dė­jo rėk­ti ir rei­ ka­lau­ti jį nu­žu­dy­ti.

Gre­ta su­lai­ky­to­jo ant ga­li­nės leng­vo­jo au­to­mo­bi­lio sė­dy­nės sė­ dė­jęs pa­rei­gū­nas pa­ban­dė su­tram­ dy­ti ne­prog­no­zuo­ja­mai be­siel­ gian­tį žmo­gų ir pa­ju­to, kad vy­ras dan­ti­mis įki­bo jam į ran­ką.

Po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lį vai­ra­vęs po­ li­ci­nin­kas bu­vo pri­vers­tas su­stab­ dy­ti ma­ši­ną ir pa­dė­ti at­plėš­ti nuo ko­le­gos su­lai­ky­tą­jį.

Ga­liau­siai vy­rą pa­vy­ko nu­ra­min­ ti ir sau­giai pri­sta­ty­ti į po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­tą. Įta­ria­ma­sis į al­ko­ho­lio ma­tuok­ lį įpū­tė 1,89 pro­mi­lės al­ko­ho­lio.

Tą pa­tį va­ka­rą jis bu­vo nu­ga­ben­tas į Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to areš­ti­nę. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas dėl pa­nau­do­to smur­to prieš pa­rei­gū­ną.

Vi­dur­nak­tį bai­gęs dar­bą po­li­ci­ nin­kas krei­pė­si į li­go­ni­nės priė­mi­ mo sky­rių. Jam su­teik­ta bū­ti­no­ ji pa­gal­ba. Per striu­kę ir megz­ti­nį kan­dęs vy­ras pa­rei­gū­nui su­ža­lo­jo ran­ką – įkan­di­mo vie­to­se nu­broz­

Pa­sek­mės: po pu­sės pa­ros su­kan­džio­ta po­li­ci­nin­ko ran­ka su­ti­no.

din­ta oda, at­si­ra­do krau­jos­ru­vų ir pa­ti­ni­mų.

Ki­tą die­ną ran­ka su­ti­no, pra­si­ dė­jo žaiz­dų in­fek­ci­ja. Pa­rei­gū­nas pri­vers­tas rim­tai gy­dy­tis ir var­to­ ti stip­rius vais­tus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ne­ti­kė­tą iš­puo­lį pa­ty­ręs po­li­ci­ nin­kas ti­ki­no pyk­čio skriau­di­kui ne­jau­čian­tis ir pa­sa­ko­jo ne­si­ti­kė­ jęs to­kios įvy­kių se­kos. Prieš ke­le­tą me­tų gir­tas chu­li­ga­nas tam pa­čiam pa­rei­gū­nui bu­vo įkan­dęs į ba­tą.

5

šešTADIENIS, balandžio 14, 2012

šeštadienio interviu

Bū­ti­na vėl at­si­gręž­ti į žmo­gų P

re­zi­den­tei pa­si­ra­šius dek­ re­tą dėl Sei­mo rin­ki­mų da­tos opo­zi­ci­ja ti­ki­si, kad po spa­lį nu­ma­to­mo bal­sa­ vi­mo vals­ty­bės po­li­ti­ka bus la­biau so­cia­liai orien­tuo­ta, ne truk­dan­ ti, o pa­de­dan­ti kri­zės iš­var­gin­tiems žmo­nėms la­biau op­ti­mis­tiš­kai žvelg­ti į atei­tį. Apie tai, ko val­džia tu­rė­tų pir­miau­sia im­tis, siek­da­ma šių tiks­lų, – in­ter­viu su Sei­mo opo­ zi­ci­jos ly­de­riu, Lie­tu­vos so­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­jos (LSDP) pir­mi­nin­ ku Al­gir­du But­ke­vi­čiu­mi.

o lanks­čio­mis mo­kes­ti­nė­mis ir ki­ to­kio­mis prie­mo­nė­mis, ska­ti­nant var­to­ji­mą, dar­bo vie­tų kū­ri­mą, įro­dant, kad ap­si­mo­ka mo­kė­ti al­ gas dar­buo­to­jams ne vo­ke­liuo­se, o le­ga­liai.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

– Ku­rio­se sri­ty­se ma­to­te di­ džiau­sias pro­ble­mas?

– Su­si­rū­pi­ni­mą ke­lia emig­ra­ci­jos mas­tai. Vi­siš­kai ne­pri­ta­riu min­ čiai, jog nė­ra nie­ko blo­go, kad žmo­ nės iš­va­žiuo­ja. Tai la­bai blo­gai.

Nes ab­so­liu­ti dau­gu­ma žmo­nių iš­ va­žiuo­ja vi­sam lai­kui, jau ne­beg­ rįš į Lie­tu­vą, ku­rio­je de­mog­ra­fi­nė pa­dė­tis blo­gė­ja, vi­suo­me­nė sens­ ta, o tai su­ke­lia dau­gy­bę so­cia­li­ nių ir eko­no­mi­nių pro­ble­mų. Rei­kia gal­vo­ti, ko­kiais inst­ru­men­tais pa­ ža­bo­ti emig­ra­ci­ją. Žmo­gui bū­ti­na pa­ro­dy­ti aiš­kią per­spek­ty­vą, vi­zi­ ją, kaip vys­ty­sis vals­ty­bė. Kai žmo­ gus to ne­ma­to, jis pa­pras­čiau­siai iš­va­žiuo­ja ten, kur to­kia per­spek­ ty­va yra. Va­di­na­si, tu­ri bū­ti aiš­ kus ma­ty­mas, ką ir kaip da­ry­si­me, kad emig­ra­ci­ja ma­žė­tų. Su emig­ra­ ci­ja su­si­jęs ne­dar­bas. Jis Lie­tu­vo­ je vis dar di­džiu­lis. Tai reiš­kia, kad bū­ti­na gau­sin­ti dar­bo vie­tų skai­ čių, kar­tu sie­kiant ir emig­ra­ci­jos ma­žė­ji­mo bei so­cia­li­nių pro­ble­mų spren­di­mo.

Vie­ni svar­biau­sių – ener­ge­ti­ niai klau­si­mai. Apie tai val­džia daug kal­bė­jo pa­sta­ruo­sius ket­ve­ rius me­tus, bet dau­ge­liu at­ve­jų tai ir li­ko kal­bo­mis. Tik pa­sta­ruo­ ju me­tu, jau priar­tė­jus rin­ki­mams, ma­to­me da­ro­mus kaž­ko­kius ju­de­ sius, kaip spręs­ti su ener­ge­ti­ka su­ si­ju­sias pro­ble­mas. Ma­nau, kad iki šiol neišsp­ręs­tas klau­si­mas dėl vie­ šų­jų fi­nan­sų su­val­dy­mo. Ne­ma­ty­ ti, kad bū­tų sten­gia­ma­si ge­ne­ruo­ti pa­pil­do­mas pa­ja­mas. Nee­fek­ty­viai val­do­mos in­ves­ti­ci­nės lė­šos. Jos daž­niau­siai pra­val­go­mos, taip pra­ ran­dant ga­li­my­bę pa­gau­sin­ti pa­ja­ mas atei­ty­je.

Ne­tin­ka­mas biu­dže­to pla­na­vi­mas.

Kri­zės lai­ko­tar­piu va­do­vau­ta­si pri­mi­ty­viau­siu prin­ci­pu – iš­lai­dos ma­žin­tos vie­no­dai vi­soms pro­gra­ moms. Vals­ty­bė tu­ri tu­rė­ti stra­te­ gi­ją, ku­rie už­da­vi­niai yra prio­ri­te­ ti­niai, ži­no­ti, ko­kią nau­dą duos jų fi­nan­sa­vi­mas. To iki šiol nė­ra.

Ne­ri­mą ke­lia vals­ty­bės sko­los au­

Ra­gi­ni­mas: Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris, So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­kas A.But­ke­vi­čius no­ri aiš­kių at­sa­

ky­mų į vi­sus dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės ky­lan­čius klau­si­mus.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

pro­duk­ci­ją že­mės ūky­je? Juk ne. To­ dėl rei­kia gau­sin­ti dar­bo vie­tas tiek ta­me, tiek ki­tuo­se sek­to­riuo­se, o ne ska­tin­ti išė­ji­mą iš rin­kos.

Di­des­nę da­lį ES lė­šų ver­tė­tų nu­ kreip­ti į moks­lą, ino­va­ci­jas, tech­ no­lo­gi­jų kū­ri­mą ir įsi­gi­ji­mą. Tai ir­gi už­tik­ri­na to­ly­gų vys­ty­mą­si atei­ty­je, ku­ria dar­bo vie­tas, ska­ti­na įmo­nes, kar­tu ir vi­są eko­no­mi­ką.

Kal­bant apie vie­ną svar­biau­sių mo­kes­čių – pri­dė­ti­nės ver­tės – ma­ nau, kad jis tu­ri bū­ti di­fe­ren­ci­juo­ tas kai ku­riems mais­to pro­duk­tams.

Mes pa­si­sa­ko­me už leng­va­ti­nį pri­ dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį (PVM) at­ski­ roms svar­biau­sioms mais­to pro­ duk­tų gru­pėms.

Ne­su di­de­lis leng­va­tų ša­li­nin­kas, ta­čiau tik­rai yra pro­duk­tų ar pa­ slau­gų, kur ver­tė­tų jas tai­ky­ti, nes rei­kia at­si­žvelg­ti ir į ša­lių kai­my­nių vyk­do­mą mo­kes­čių po­li­ti­ką. Rei­kė­ tų tai­ky­ti mi­ni­ma­lų ES lei­džia­mą ak­ci­zų ta­ri­fą de­ga­lams. Da­bar mes tu­ri­me jį aukš­tes­nį, to­dėl tik­rai ga­ li­ma kiek pa­ma­žin­ti, at­si­žvel­giant į nuo­lat au­gan­čias naf­tos kai­nas.

Ne­rei­kia to bi­jo­ti da­ry­ti.

gi­mas. Lie­tu­vo­je kri­zės lai­ko­tar­piu ne tik bu­vo ma­ži­na­mos iš­lai­dos ir di­di­na­mi mo­kes­čiai, bet ir in­ten­sy­ viai sko­li­na­ma­si. 2008 me­tais sko­ la sie­kė apie 17 mlrd. li­tų, 2011-uo­ sius už­bai­gė­me su 41,7 mlrd. li­tų, da­bar jau sie­kia per 45 mlrd. li­tų.

Tai di­džiu­lis šuo­lis.

– Bet gal tie sko­lin­ti pi­ni­gai bu­ vo lei­džia­mi efek­ty­viai?

– Sko­lin­ti pi­ni­gai tu­ri bū­ti in­ves­ tuo­ja­mi į tai, kad atei­ty­je gau­tu­me dau­giau pa­ja­mų. Lie­tu­vo­je, at­ro­do, taip neį­vy­ko. Jei­gu, sa­ky­ki­me, iš per ket­ve­rius me­tus dau­giau kaip 20 mlrd. pa­si­sko­lin­tų li­tų apie 6 mlrd. skir­tu­me nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­ nės sta­ty­boms ar­ba su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lui, tuo­met bū­tų ga­ li­ma sa­ky­ti, kad pi­ni­gai pa­nau­do­ti efek­ty­viai. Bet nei bran­duo­li­nė jė­ gai­nė nė­ra pra­dė­ta sta­ty­ti, nei du­jų ter­mi­na­las at­si­ra­do. Tai dar atei­ty­ je. Va­di­na­si, bus dar dau­giau sko­ li­na­ma­si, kad bū­tų įgy­ven­din­ti šie pro­jek­tai.

– Gau­na­me ne­men­ką pa­ra­mą iš Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dų.

Gal bent ją efek­ty­viai iš­nau­do­ jo­me?

– Ne vi­sa­da. Eu­ro­pie­tiš­ki pi­ni­gai tu­rė­jo bū­ti skir­ti to­kioms in­ves­ti­ ci­joms, ku­rios ma­žin­tų ne­dar­bą, kur­tų nau­jas dar­bo vie­tas, ska­tin­ tų eko­no­mi­ką. Nė vie­nas Lie­tu­vai skir­tas eu­ras ne­tu­ri bū­ti pra­val­gy­ tas. Pi­ni­gai tu­ri bū­ti nu­krei­pia­mi pri­dė­ti­nei ver­tei su­kur­ti, ga­my­bos plėt­rai, moks­lui, nau­joms tech­no­ lo­gi­joms.

Pa­vyz­džiui, ne vi­sai su­pran­ta­ma pra­kti­ka, kai iš že­mės ūkiui pa­rem­ti skir­tų eu­ro­pie­tiš­kų lė­šų ypač daug ski­ria­ma pa­si­trau­ki­mui iš ūki­nin­ ka­vi­mo. Ar mes tu­ri­me per­tek­li­nę

Dėl ter­mi­na­lo – re­ mia­me šį pro­jek­tą.

Kal­bant apie bran­ duo­li­nę jė­gai­nę, mes pa­si­sa­ko­me už re­fe­ren­du­mą šiuo klau­si­mu.

– Ką de­rė­tų keis­ti mo­kes­čių po­ li­ti­ko­je?

– 2008-ųjų pa­bai­go­je mo­kes­ čių įsta­ty­mai bu­vo per­ne­lyg sku­ bo­tai pa­keis­ti. Ne­pa­gal­vo­ta apie tai, kad Lie­tu­vo­je ne­tu­ri­me stam­ bių kon­cer­nų, ne­tu­ri­me pla­taus vi­du­ri­nio­jo vi­suo­me­nės sluoks­nio.

O vi­si mo­kes­čių pa­kei­ti­mai smo­gė pir­miau­sia smul­kie­siems vers­li­ nin­kams, tai yra tiems, ku­rie su­da­ ro Lie­tu­vos eko­no­mi­kos pa­grin­dą, ypač re­gio­nuo­se.

Blo­giau­sia, kad po po­ros me­ tų Vy­riau­sy­bė su­pra­to pa­da­riu­ si klai­dą ir mo­kes­čių įsta­ty­mai po tru­pu­tį pra­dė­ti vėl keis­ti, mo­kes­ti­ nė ap­lin­ka pra­dė­ta ge­rin­ti. Bet per tą lai­ką dar­bo vie­tų su­ma­žė­jo, daug įmo­nių už­si­da­rė, emig­ra­ci­ja smar­ kiai pa­di­dė­jo. Tai­gi, neap­gal­vo­tais mo­kes­čių pa­kei­ti­mais ža­la jau bu­ vo pa­da­ry­ta.

– Šiais ir ki­tais pa­siū­ly­mais pa­ si­sa­ko­te už vi­daus var­to­ji­mo ska­ti­ni­mą?

– Taip. Ta­čiau tai tu­ri bū­ti da­ro­ ma ne sko­lin­tais pi­ni­gais, o mo­ kes­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis, taip pat ska­ti­nant dar­bo pa­ja­mų au­gi­mą.

Jau se­niai rei­kė­jo iki 1000 li­tų pa­ di­din­ti mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą.

Mums ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl tai ne­ bu­vo pa­da­ry­ta iki šiol. Per­ne­lyg že­ mas mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas ska­ti­ na še­šė­li­nę eko­no­mi­ką.

– Ne­ti­ki­te, kad iš še­šė­lio yra gau­tas tas le­gen­di­nis, ne kar­tą dek­la­ruo­tas mi­li­jar­das?

– Mū­sų skai­čia­vi­mais, į še­šė­lį per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus nuė­ jo tris ke­tu­ris kar­tus dau­giau, nei gal­būt bu­vo iš jo iš­trauk­ta. Še­šė­ly­ je da­bar ga­li bū­ti iki treč­da­lio vi­ sos eko­no­mi­kos. Tai di­džiu­lė da­ lis. Bū­ti­na ieš­ko­ti bū­dų, kaip še­šė­lį ma­žin­ti. Bet tai rei­kia da­ry­ti ne ko­ kio­mis žiau­rio­mis ak­ci­jo­mis, ne­re­ tai žlug­dan­čio­mis smul­kų­jį vers­lą,

– Į ką at­kreip­tu­mė­te dė­me­sį, jei­gu tek­tų for­muo­ti 2013-ųjų biu­dže­tą?

– Tik­rai yra in­ves­ti­ci­nių pro­gra­ mų, ku­rių fi­nan­sa­vi­mą ga­li­ma nu­ kel­ti atei­čiai. Stab­dy­čiau nau­jų ob­jek­tų sta­ty­bą. Rei­kia su­tvar­ky­ti esa­mą vals­ty­bės tur­tą, per­tvar­ky­ti taip, kad jis bū­tų nau­do­ja­mas kuo efek­ty­viau. Kai su­si­tvar­kai esa­mą ūkį, pa­si­žiū­ri, ar tik­rai dar rei­kia ko nors nau­jo. Pa­si­sa­ko­me už tai, kad bū­tų per­tvar­ky­tas švie­ti­mo fi­ nan­sa­vi­mas. Vals­ty­bė tu­ri fi­nan­ suo­ti tiek mo­ky­mo pro­gra­mų, kiek jai rei­kės ati­tin­ka­mos sri­ties spe­ cia­lis­tų.

Svei­ka­tos ap­sau­go­je rei­kė­tų įgy­ ven­din­ti glau­des­nį res­pub­li­ki­nių įstai­gų bend­ra­dar­bia­vi­mą su ra­jo­ ni­nio ly­gio li­go­ni­nė­mis.

Sta­ty­bų sek­to­riu­je bū­ti­na pa­ska­ tin­ti na­mų re­no­va­ci­ją, ku­ri, kaip vi­si ma­to­me, vyks­ta ne taip spar­ čiai, kaip gar­siai ža­dė­jo val­džia.

Pir­miau­sia rei­kia pra­dė­ti efek­ty­ viai nau­do­ti tą be­veik mi­li­jar­dą, ku­ris yra nu­ma­ty­tas Lie­tu­vai pa­gal Eu­ro­pos in­ves­ti­ci­jų ban­ko pro­gra­ mą „Jes­si­ca“. Iki šiol ne­su­si­ta­ria­ ma dėl mo­de­lio, kaip tuos pi­ni­gus nau­do­ti.

Vals­ty­bė tu­ri pri­siim­ti na­mų re­ no­va­vi­mo ri­zi­ką. Ga­li­ma ska­tin­ ti šiuos pro­ce­sus, pa­vyz­džiui, per kom­pen­suo­tas šil­dy­mo kai­nas re­ no­vuo­tiems na­mams. Jei­gu per me­tus bū­tų re­no­vuo­ja­ma apie po­ rą tūks­tan­čių na­mų, tai bū­tų di­de­lė pa­ra­ma sta­ty­bų sek­to­riui. Taip pat bū­ti­na su­tvar­ky­ti vie­šuo­sius ob­jek­ tus, juos in­ten­sy­viau re­no­vuo­ti. Be to, rei­kia per­tvar­ky­ti pa­tį ši­lu­mos ūkį, ypač to­se sa­vi­val­dy­bė­se, kur ši­lu­mos kai­na yra di­des­nė už vi­du­ ti­nę. Šiems per­tvar­ky­mams rei­kia nau­do­ti ES lė­šas.

– Kal­bant apie ener­ge­ti­ką – ar tu­ri bū­ti vyk­do­mi su­skys­tin­tų­ jų du­jų ter­mi­na­lo ir nau­jos ato­ mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tai?

– Dėl ter­mi­na­lo – re­mia­me šį pro­ jek­tą. Kal­bant apie bran­duo­li­nę jė­ gai­nę, mes pa­si­sa­ko­me už re­fe­ren­ du­mą šiuo klau­si­mu. Tiek po­li­ti­kai, tiek vi­sa vi­suo­me­nė tu­ri­me jaus­ti at­sa­ko­my­bę už Lie­tu­vos atei­tį. Esu už ato­mi­nės ener­ge­ti­kos vys­ty­mą, ta­čiau tai tu­ri bū­ti da­ro­ma tik la­ bai kruopš­čiai su­skai­čia­vus vi­sas iš­lai­das. Pap­ras­čiau kal­bant, tu­ri bū­ti aiš­kus nau­jos ato­mi­nės elekt­ ri­nės vers­lo pla­nas. Tu­ri­me ži­no­ ti, kiek kai­nuos pa­sta­ty­ti elekt­ri­ nę, iš ko­kių fi­nan­si­nių iš­tek­lių tai bus da­ro­ma, kaip ir per kiek lai­ko tas iš­lai­das deng­si­me, kiek kai­nuos nau­jo­je jė­gai­nė­je pa­ga­min­ta elekt­ ra, ko­kią grą­žą duos in­ves­ti­ci­jos.

Pa­ma­tę aiš­kius at­sa­ky­mus į šiuos klau­si­mus, ga­lė­si­me pa­sa­ky­ti, ar tik­rai tu­ri­me vys­ty­ti ato­mi­nę ener­ ge­ti­ką. Gal­būt paaiš­kės, kad ver­ čiau už­siim­ti al­ter­na­ty­vių ener­ge­ ti­nių šal­ti­nių plėt­ra.

Po­li­ti­nė rek­la­ma bus ap­mo­kė­ta iš Lie­tu­vos so­ cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos spe­cia­lio­sios rin­ki­mų są­skai­tos. Užs. 938572

6

šeštadienis, balandžio 14, 2012

sportas Rungtynės su „Kruoja“

„Neptūnas“ – šešetuke

Lemiami mačai Garliavoje

Šiandien 13 val. Gargžduose šalies futbolo A lygos čempionato rungtynes žais Klaipėdos „Atlanto“ ir Pakruojo „Kruojos“ ekipos. Po penkių turų klaipėdiečiai su 5 taškais užima aštuntą vietą, dviem taškais daugiau turintys svečiai – ketvirti.

17 val. Gargžduose žais „Banga“ ir Marijampolės „Sūduva“.

Vakar Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliarųjį čempionatą pergale baigė Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai. Jie Vilniuje 98:97 įveikę „Sakalus“, iškovojo dešimtą pergalę ir užėmę šeštą vietą, tęs kovą dėl medalių.

LKL ketvirtfinalyje klaipėdiečiai susitiks su „Šiaulių“ ekipos krepšininkais.

Sekmadienį Garliavoje bus žinomas Nacionalinės krepšinio lygos čempionas. Šiandien vyks pusfinalio kovos: 16 val. žais Vilniaus „Statyba“ ir Kauno „Žalgiris-Sabonio krepšinio centras“, 19 val. Klaipėdos „Nafta-Universitetas“ – su Kauno „LKKA-Atletu“. Laimėtojai rytoj kovos finale.

Pirmasis etapas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Melnragėje surengtas pirmasis šių metų „Orientavimosi sporto ketvirtadienio“ etapas.

Po žiemos miego trasas išbandyti panoro nemažas būrys – 73 šios sporto šakos mėgėjai.

Daugiausia dalyvių (29) pasirinko sudėtingiausią – A trasą.

Tarp vyrų 2,9 km su 21 kontroliniu punktu (KP) greičiausiai įveikė

Radybos: M.Totilas rado punktą,

paslėptą krūmuose.

„Viesulo“ sporto centro auklėtinis Mantas Totilas – 17 min. 30 sek.

Antras finišavo Šiaulių „Sako“ klubo atstovas Justinas Liubinskas – 19 min. 29 sek., trečias liko Agnius Čiapas („Kopa“) – 20 min.

38 sek.

Moterų varžybose vilčių laimėti nepaliko „Viesulo“ orientacininkė Reda Einikytė. Ji 21 punktą surado per 20 min. 8 sek. Antra finišavo jos treniruočių draugė Kristina Viršilaitė atsiliko daugiau nei 7 min. – 27 min. 37 sek. Trečia buvo Panevėžio klubui „Lėvuo“ atstovaujanti Rasa Kumpytė – 31 min. 51 sek.

Antroje pagal sudėtingumą B trasoje tarp vyrų pirmavo nenuilstantis 71 metų senjoras Mykolas Barauskas („Kopa“). Jis 2,3 km su 15 KP distancijoje sugaišo 30 min.

30 sek.

Tarp moterų pirmą vietą užėmė „Jaunystės“ klubo narė Rasa Paulikienė – 26 min. 45 sek.

Pasirinkusiesiems C lygio varžybas, reikėjo 1,2 km trasoje surasti 7 KP. Tarp vaikinų greičiausias buvo Neringos sporto mokyklos auklėtinis Justinas Burba – 10 min. 59 sek., tarp merginų nepralenkiama buvo Judita Nikaitė iš „Viesulo“ – 13 min. 10 sek.

Pergalės po vandeniu c.kavarza@kl.lt

Elektrėnuose vykusiame Lietuvos jaunimo plaukimo su pelekais čempionate klaipėdiečiai džiugino medaliais ir aukštais rezultatais.

Auksas – „Omegos“ ekipai Galutinė komandų rikiuotė 1.„Omega“ 2.„Klaipėdos universitetas“ 3.„Vakaris“ 4.„Giruliai“ 5.„Palanga“

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pakopa: D.Laureckis tapo kan-

didatu į Lietuvos povandeninio plaukimo sporto meistrus.

D.Laureckio finišo. Nors klaipėdietis BF 50 m rungtyje užėmė trečiąją vietą, tačiau įvykdė kandidato į Lietuvos povandeninio plaukimo sporto meistrus normatyvą. Felicitos Vaitkutės auklėtinis distancijoje sugaišo 22,45 sek.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

M.Žiauberis, M.Zdybajus.

Klaipėdos vyrų tinklinio čempionate triumfavo „Omegos“ komanda, buvusi stipriausia pirmenybėse, kuriose kovojo ne vien mūsų miesto, bet ir Palangos bei Plungės tinklininkai.

Česlovas Kavarza

Dviejose rungtyse nepralenkiama buvo Jevgenija Pronkul. O su komandos draugėmis Alina Venckute, Laura Vareikaite ir Justina Anulyte, J.Pronkul užėmė antrą vietą estafetėje 4 po 100 m.

Tris medalius – vieną aukso ir du sidabro – individuliai iškovojo Egidijus Lunskis. Nudžiugino klaipėdiečių vaikinų ketvertas, laimėjęs estafetę 4 po 100 m. Aukso medaliais pasidabino Darius Laureckis, Karolis Daugėla, Filipas Zgoniaika ir Vladislavas Špricas.

Ne mažiau džiaugsmo uostamiesčio ekipos stovykloje buvo po

Čempionai: priekyje – S.Ščegolis, M.Chamanskas, S.Petrovas, stovi – A.Povilaitis, V.Petrovas, J.Kalnelis,

750

reklamos skyrius: 397

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 750

Pirmame etape dvylika komandų buvo suskirstytos į dvi grupes.

Pusfinalyje „Omega“ nesunkiai – 3:0 įveikė „Vakarį“, o „Klaipėdos universiteto“ šešetukas palaužė „Girulių“ ekipą 3:1.

Finalinėse kovose netikėtumų nesulaukta. Varžybose dėl bronzos medalių labiau patyrę „Vakario“ tinklininkai 3:1 parklupdė „Girulių“ žaidėjus, o „Omegos“

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

komandai, kad įveiktų studentus ir iškovotų čempiono titulą, užteko trijų setų – 3:0.

Buvo išrinkti geriausi dėl medalių kovojusių komandų žaidėjai. Prizais apdovanoti Laurynas Vasiliauskas („Giruliai“), Vygantas Barauskas („Vakaris“), universiteto garbę gynęs nacionalinės badmintono rinktinės narys Edgaras Slušnys ir „Omegos“ atstovas Sergejus Ščegolis. Čempionato dalyviai, tardami geriausius žodžius vyriausiajam teisėjui Aleksui Petrikauskui

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

7.„Krantas“ 8.„Morgan“ 9.„Plungė“ 10.„Oksigen“ 11.„Maksimum-2“ 12.„Maksimum-1“

ir M.Mažvydo pagrindinės mokyklos, kurioje vyko varžybos, direktoriui Vytautui Dumčiui, pastebėjo, kad miesto sporto funkcionieriai ignoravo pirmenybes.

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

6.„Viesulas“

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ĹĄeĹĄtadienis, balandĹžio 14, 2012

lietuva

Mi­nist­rÄ… spau­dĹžia „tai­sy­ti klai­das“

Ar­tō­ras Me­lia­nas, vos pa­skir­tas vi­daus rei­ ka­lĹł mi­nist­ru, ra­gi­na­mas ÄŻ Fi­nan­si­niĹł nu­ si­kal­ti­mĹł ty­ri­mo tar­ny­bÄ… (FNTT) grą­Şin­ ti bu­vu­sius jos va­do­vus. Ta­Ä?iau po­li­ti­kas ne­sku­bÄ—s to da­ry­ti.

Sta­sys Gu­da­vi­Ä?ius s.gudavicius@diena.lt

„Klau­si­mas ne­baig­tas“

Li­be­ral­cent­ris­to A.Me­lia­no pirm­ ta­ko Vi­daus rei­ka­lĹł mi­nis­te­ri­jos va­do­vo Rai­mun­do Pa­lai­Ä?io va­sa­rÄŻ priim­tas spren­di­mas at­leis­ti bu­vu­ sius FNTT va­do­vus Vi­ta­li­jĹł Gai­liĹł ir Vy­tau­tÄ… Gir­Şa­dÄ… ne­duo­da ra­my­ bÄ—s val­dan­Ä?io­sios koa­li­ci­jos par­tne­riams Tė­vy­nÄ—s są­jun­gai-Lie­ tu­vos krikť­Ä?io­nims de­mok­ra­tams (TS-LKD). Ĺ i par­ti­ja rei­ka­lau­ja, kad Li­be­ra­lĹł ir cent­ro są­jun­gos (LiCS) de­le­guo­tas nau­ja­sis mi­nist­ras „iť­ tai­sy­tĹł R.Pa­lai­Ä?io klai­dÄ… ir at­kur­tĹł tei­sin­gu­mą“.

Kon­ser­va­to­riĹł at­sto­vai ne­sle­ pia, kad ne­pa­mir­ťo V.Gai­liaus ir V.Gir­Şa­do, ku­riuos va­di­na pro­fe­ sio­na­liais pa­rei­gō­nais, to­dÄ—l ver­ tais grįŞ­ti ÄŻ FNTT. TS-LKD taip pat lei­dĹžia A.Me­ lia­nui su­pras­ti, kad svei­kin­tĹł jo spren­di­mÄ… grą­Şin­ti bu­vu­sius FNTT va­do­vus ÄŻ dar­bÄ…. „Tas klau­si­mas, ma­no su­pra­ti­ mu, ne­baig­tas. DÄ—l to ne­su­tin­ku su tais, ku­rie sa­ko, kad ĹĄtai li­be­ ral­cent­ris­tĹł kan­di­da­to sky­ri­mas ÄŻ mi­nist­rus tar­si de­da tať­kÄ… to­je te­ mo­je. Tik­rai taip ne­ma­nau“, – sa­ kÄ— TS-LKD frak­ci­jos se­niō­nas Jur­ gis Raz­ma.

R

dan­Ä?io­ji koa­li­ci­ja ne­sug­rius iki pat ĹĄÄŻ ru­de­nÄŻ vyk­sian­Ä?iĹł nau­jo­jo Sei­mo rin­ki­mĹł. Griō­tis pro­gno­zuo­ta kon­ ser­va­to­riams ir li­be­ral­cent­ris­tams ne juo­kais su­si­ki­vir­Ä?i­jus dÄ—l FNTT. Su­ti­ko su per­tvar­ka

Jis pa­tvir­ti­no, kad kon­ser­va­to­ riams ke­lia ne­ri­mÄ… nau­jo­jo FNTT di­rek­to­riaus KÄ™s­tu­Ä?io Ju­ce­vi­Ä?iaus sky­ri­mo ap­lin­ky­bÄ—s.

Atk­rei­pė dė­me­sį į iť­va­das

J.Raz­ma yra Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­rys. Ši ko­mi­si­ja nars­tė FNTT va­do­vų at­lei­di­mo ir nau­jo­jo pa­sky­ri­mo ap­lin­ky­bes.

Jur­gis Raz­ma:

Ne­su­tin­ku su tais, ku­ rie sa­ko, kad ťtai li­ be­ral­cent­ris­tų kan­ di­da­to sky­ri­mas į mi­nist­rus tar­si de­da tať­ką to­je te­mo­je.

TS-LKD frak­ci­jos se­niō­nas at­ krei­pė dė­me­sį į An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos at­lik­to tyrimo iť­va­das.

Jo­mis bu­vo siō­lo­ma at­sta­ty­din­ ti bu­vu­sį vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ rą R.Pa­lai­tį, ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­ją Da­rių Rau­lu­ťai­tį bei grą­Şin­ti į dar­bą bu­vu­sį FNTT di­ rek­to­rių V.Gai­lių ir jo pa­va­duo­to­ ją V.Gir­Şa­dą.

Be to, ko­mi­si­ja yra re­ko­men­da­ vu­si vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui iť pa­

„„Ne­pa­lau­Şia­mas: nau­jai pa­skir­tas vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras A.Me­lia­nas

sa­ko, kad tik teis­mas ga­li grą­Şin­ti bu­vu­sius FNTT va­do­vus į dar­bą.

Ša­rō­no Ma­Şei­kos (BFL) nuo­tr.

rei­gĹł at­leis­ti nau­ją­jÄŻ FNTT va­do­vÄ… K.Ju­ce­vi­Ä?iĹł, nes esÄ… abe­jo­ti­ni jo lai­mė­to kon­kur­so ei­ti ĹĄias pa­rei­gas re­zul­ta­tai, o pa­sky­ri­mo ap­lin­ky­bÄ—s ne­va ke­lia su­si­rō­pi­ni­mÄ….

J.Raz­ma tei­gė, kad kon­ser­va­to­ riai ap­gai­les­tau­ja dėl sa­vo ly­de­rio prem­je­ro A.Ku­bi­liaus spren­di­mo į vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rus siō­ly­ ti li­be­ral­cent­ris­tus. Nors jiems pa­ gal koa­li­ci­jos su­tar­tį pri­klau­so ťios mi­nis­te­ri­jos va­do­vo po­rtfe­lis, TSLKD frak­ci­jos nuo­mo­ne, bu­vo ga­ li­ma mi­nist­ru skir­ti kon­ser­va­to­rių ar­ba ne­par­ti­nį spe­cia­lis­tą.

Tei­si­no­si par­ti­jai

J.Raz­ma taip pat sa­kė, kad Vy­riau­ sy­bė dar tu­ri ga­li­my­bę tei­siť­kai įver­ tin­ti Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos iť­va­das dėl bu­vu­sių FNTT va­do­vų

at­lei­di­mo ir nau­jo­jo pa­sky­ri­mo.

Ta­Ä?iau prem­je­ras And­rius Ku­ bi­lius ne­pat­vir­ti­na, kad Vy­riau­ sy­bÄ— im­sis sprÄ™s­ti ĹĄÄŻ klau­si­mÄ…. Jis pri­mi­nÄ—, jog prieĹĄ dvi sa­vai­tes ÄŻvy­ ku­sia­me su­si­ti­ki­me su Pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te bu­vo su­si­tar­ ta, kad R.Pa­lai­tis at­si­sta­ty­di­na, o bu­vu­siĹł FNTT va­do­vĹł klau­si­mas bus spren­dĹžia­mas tik tei­si­nė­mis, ne po­li­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis.

V.Gai­lius ir V.Gir­Şa­das krei­pė­si į teis­mą – jie skun­dŞia spren­di­mus at­leis­ti juos iť FNTT ir rei­ka­lau­ja su­grą­Şin­ti į tar­ny­bą.

Prem­je­ras taip pat tei­si­no­si kon­ ser­va­to­riams ne­ga­lė­jęs ne­teik­ti Pre­ zi­den­tei li­be­ral­cent­ris­tų kan­di­da­to į vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rus, nes tai bu­vo vie­na vals­ty­bės va­do­vės są­ ly­gų. Taip ti­ki­ma­si, kad esa­ma val­

Nau­jai pa­skir­tas vi­daus rei­ka­lĹł mi­ nist­ras A.Me­lia­nas sa­ko ne­pa­si­duo­ siÄ…s spau­di­mui po­li­ti­niu spren­di­ mu grą­Şin­ti V.Gai­liĹł ir V.Gir­Şa­dÄ… ÄŻ FNTT. „Spren­dĹžiant ĹĄÄŻ klau­si­ mÄ… rei­kia va­do­vau­tis tik tei­se, nau­ do­tis tei­si­nė­mis prie­mo­nė­mis. Tai reiť­kia, kad tik jei­gu teis­mas priims spren­di­mÄ… grą­Şin­ti ĹĄiuos abu pa­rei­ gō­nus ÄŻ FNTT, bus ir el­gia­ma­si ati­ tin­ka­mai“, – tei­gÄ— A.Me­lia­nas, ku­ ris mi­nis­te­ri­jos va­do­vo pa­rei­gas pra­dÄ—s ei­ti ki­tos sa­vai­tÄ—s pra­dĹžio­je.

Kol kas ne­Şi­no­ma, ka­da baig­sis teis­mai dėl V.Gai­liaus ir V.Gir­Şa­do skun­dų at­leis­ti juos iť FNTT. Ga­li bō­ti, kad nag­ri­nė­ji­mas uŞ­truks iki ťių me­tų pa­bai­gos ar­ba net ke­le­ rius me­tus.

A.Me­lia­nas pa­si­sa­kÄ— uĹž FNTT per­tvar­kÄ…. Tik kol kas ne­konk­re­ti­ za­vo ko­kiÄ…. „Su­tin­ku, kad ĹĄiÄ… tar­ ny­bÄ… rei­kia re­for­muo­ti. Ta­Ä?iau, kaip tai, ma­no nuo­mo­ne, tu­ri bō­ti da­ro­ma, leis­ki­te at­sa­ky­ti, kai su­si­ pa­Şin­siu su si­tua­ci­ja vi­so­je vi­daus rei­ka­lĹł sis­te­mo­je“, – kal­bė­jo pa­ skir­ta­sis mi­nist­ras.

Sei­me jau ÄŻre­gist­ruo­tas siō­ly­mas FNTT pa­vers­ti ne prie Vi­daus rei­ ka­lĹł mi­nis­te­ri­jos, bet prie Vy­riau­sy­ bÄ—s dir­ban­Ä?ia ins­ti­tu­ci­ja. FNTT va­ do­vÄ… skir­tĹł ir at­leis­tĹł prem­je­ras.

Vy­riau­sy­bė­je svars­to­mi ir ki­ to­kie FNTT per­tvar­kos va­rian­ tai – pa­da­ry­ti ją pa­val­dŞią Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai, iť­skai­dy­ti tar­ny­bą, iť­ skirs­ty­ti jos funk­ci­jas ke­lioms ins­ ti­tu­ci­joms.

UAB „Vilkmergės alus“

VilkmergÄ—s alaus darykla gaivins XVIII a. aludarystÄ—s tradicijas UgnÄ— LaĹĄaitÄ— ÄŽ ĹĄalies alaus rinkÄ… sugrÄŻĹžo atsinaujinÄ™s alaus prekÄ—s Ĺženklas – „VilkmergÄ—s alus“. Pasak aludariĹł, kartu su ĹĄiuo alumi VilkmergÄ—s alaus darykla atkuria savo kraĹĄto aludarystÄ—s tradicijas, kuriomis dabartinÄ— UkmergÄ— garsÄ—jo miesto klestÄ—jimo laikotarpiu XVIII a.

„Alaus pasiĹŤla Lietuvoje yra gana didelÄ—, taÄ?iau matome niĹĄÄ… ieĹĄkantiems iĹĄskirtinio, ÄŻdomesnio skonio, gurmaniĹĄko alaus – tokie vartotojai anksÄ?iau neretai rinkdavosi uĹžsieninÄŻ maŞų gamintojĹł alĹł. Manome, juos turÄ—tĹł patraukti mĹŤsĹł maĹžoje darykloje kruopĹĄÄ?iai, nedidelÄ—mis partijomis ir pagal senÄ…sias aludarystÄ—s tradicijas gaminamas VilkmergÄ—s alus. Jis, kaip ir garsiĹłjĹł Belgijos vienuolynĹł alus, daromas naudojant aukĹĄtutinÄ—s fermentacijos mieles, tai yra vadinamasis elio tipo alus – sodraus, turtingo, iĹĄskirtinio skonio,“ – sakÄ— „VilkmergÄ—s alaus“ vadovas RamĹŤnas BlazarÄ—nas.

Pasak jo, kaip ir miesto klestÄ—jimo laikais XVIII a., kai miesto teises gavusioje VilkmergÄ—je bĹŤ-

rėsi aludarių gildijos, Vilkmergės alus verdamas iť vandens, salyklo ir apynių, gaminamas naudojant aukťtutinės fermentacijos mieles, brandinamas rōsiuose horizontaliose talpyklose ir nepasterizuojamas. Kartu su senuoju gamybos bōdu Vilkmergės darykla atgaivina ir to meto Lietuvoje paplitusį talpos matą – senąją lietuviťką kvortą. MaŞosios daryklos alus bus pilstomas į tamsaus storo stiklo pusės kvortos – 0,41 litro – butelius.

Pasak alaus eksperto prof. Lino ÄŒekanaviÄ?iaus, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ilgÄ… laikÄ… dominavo bĹŤtent pavirĹĄinÄ—s fermentacijos alus – elis (ang. – „ale“). „Skirtingai nei lageris, elis rauginamas ĹĄiltai, dÄ—l to fermentacija vyksta sparÄ?iau. Fermentacija aukĹĄtesnÄ—je temperatĹŤroje suteikia alui turtingesnÄŻ aromatÄ… ir skonio kompleksiĹĄkumÄ…. Elis paprastai yra sodresnio skonio nei apatinÄ—s fermentacijos alus. Geros kokybÄ—s elio paragauti verta tiems, kurie mÄ—gsta eksperimentuoti ir atrasti ÄŻdomesnius, netradicinius alaus skonius,“ – pasakojo L.ÄŒekanaviÄ?ius.

VilkmergÄ—s aludariai kartu su aludarystÄ—s tradicijomis ketina puoselÄ—ti ir alaus kultĹŤrÄ…. „VilkmergÄ—s alus – tai alus, skirtas skanauti, todÄ—l kartu gaivinsime ir alaus gÄ—rimo kultĹŤrÄ…: kaip alus turi bĹŤti ragaujamas, patiekiamas, derinamas, pasakosime apie jo rĹŤĹĄis. O mĹŤsĹł ÄŻsipareigojimas kiekvienÄ… alaus kvortÄ… iĹĄvirti tik aukĹĄÄ?iausios kokybÄ—s iĹĄ vandens, salyklo bei apyniĹł yra net ÄŻspaustas ant kiekvieno mĹŤsĹł butelio“, – sakÄ— R.BlazarÄ—nas. Pasak jo, aukĹĄtos kokybÄ—s pagal XVIII a. tradicijas pagamintas alus turÄ—tĹł tapti ir geromis lauktuvÄ—mis iĹĄ Lietuvos, reprezentuojanÄ?iomis aukĹĄtÄ… ĹĄalies aludariĹł lygÄŻ.

PaminÄ—dama senajam Lietuvos miestui svarbiÄ… datÄ… – 1792 m., kai Vilkmergei (dabartinei Ukmergei) buvo suteikta LDK kunigaikĹĄÄ?io ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto privilegija, o mieste Ä—mÄ— klestÄ—ti ÄŻvairĹŤs amatai ir burtis gildijos, VilkmergÄ—s alaus darykla iĹĄleido partijÄ… iĹĄskirtiniĹł buteliĹł. Pirmieji 1792 kolekciniai buteliai paĹžymÄ—ti specialiais numeriais. Tikimasi, kad ilgainiui ĹĄie pusÄ—s kvortos buteliai ÄŻgis kolekcinÄ™ vertÄ™.

ď Ž NaujovÄ—:  CVYXZR_TĂ›` NYNb`• cNQ\cN` ? /YNgN_Ă›[N` ]_V`aNa\ NYĂş TNZV

[NZĂ– ]NTNY EC666 N NYbQN_f`aĂ›` a_NQVPVWN` .YNb` ObaRYV` NaVaV[XN ]b`Ă?

YVRabcV X\` Xc\_a\`

Ă Z\[Ă›` N_PUfc\ [b\a_

8

šeštadienis, balandžio 14, 2012

10p.

Nor­ve­gi­jos sker­di­ko teis­mas kurs­to aist­ras.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Kirgizija Lietuvoje atveria vartus į Eu Apie tai, kas Lie­tu­vo­je do­mi­na kir­gi­zus ir ko­dėl lie­tu­vių žvilgs­niai taip pat kryps­ta į to­li­mą Cent­ri­nės Azi­jos ša­lį, dien­raš­čiui ­pa­sa­ko­jo Kir­gi­zi­jos am­ba­sa­do­rius Bal­ta­ru­si­ jo­je ir Lie­tu­vo­je Eri­kas Asa­na­li­je­vas.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Pat­rauk­lu­m as: E.Asa­na­li­je­vas

tei­gia, kad vis dau­giau kir­gi­zų ren­ka­si Lie­tu­vą vers­lui ar­ba vers­ lo ry­šiams su Eu­ro­pa plė­to­ti.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Net­gi eu­ro­pie­čiai kar­tais su­ trin­ka iš­gir­dę žo­dį „Lie­tu­va“.

O kiek Kir­gi­zi­jos žmo­nės ži­ no apie mū­sų ša­lį ir kaip ją įsi­ vaiz­duo­ja?

– Pri­si­me­nu, so­vie­ti­niais lai­kais mes la­bai ge­rai mo­kė­jo­me geog­ra­ fi­ją, mo­kyk­lo­se bu­vo daug dės­to­ma apie są­jun­gi­nes res­pub­li­kas. Da­bar mes pa­me­tė­me vie­ni ki­tus. Iš­ki­lo nau­jų pro­ble­mų, pra­si­dė­jo glo­ba­ li­za­ci­ja, in­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­ jos lei­do žmo­nėms pa­tiems rink­tis in­for­ma­ci­ją, ku­ri jiems yra nau­din­ ga ir įdo­mi. To­dėl do­mė­ji­ma­sis nu­ slo­po ir, tu­rė­tu­me pri­pa­žin­ti, mū­sų jau­no­ji kar­ta apie Lie­tu­vą ne­ži­no be­veik nie­ko. Gal­būt jie tu­ri bend­ rą su­pra­ti­mą apie Bal­ti­jos ša­lis, bet apie kul­tū­rą, tra­di­ci­jas, ūkį in­for­ ma­ci­jos yra la­bai ma­žai.

Bet to, taip su­si­klos­tė, kad mū­sų re­gio­ne nė­ra lie­tu­vių dias­po­ros. Pa­ vyz­džiui, jū­sų kai­my­nai bal­ta­ru­siai pas mus gy­ve­no nuo 3–4 de­šimt­ me­čio, ir iki šiol gy­ve­na. To­dėl apie juos ži­no, apie len­kus taip pat.

Ki­ta ver­tus, Lie­tu­vą tik­rai ži­ no tie, ku­rie tu­ri eko­no­mi­nių ry­ šių su jū­sų ša­li­mi, ku­rie va­žiuo­ja į jū­sų au­to­mo­bi­lių tur­gus, ku­rie ga­ be­na pre­kes per jū­sų uos­tus, ku­rie per Lie­tu­vą va­žiuo­ja į ki­tas Eu­ro­ pos ša­lis.

– Kas dar Lie­tu­vo­je do­mi­na ir trau­kia kir­gi­zus?

– Ko­dėl mū­siš­kiai no­riai va­žiuo­ja į Lie­tu­vą? Mū­sų bend­ra is­to­ri­ja prieš maž­daug 20 me­tų nu­trū­ko, bet bu­ vo at­gai­vin­ti ko­ky­biš­kai nau­ji san­ty­ kiai. Anks­čiau mes gy­ve­no­me vie­no­je są­jun­go­je, o da­bar bend­ra­dar­biau­ ja­me kaip dvi ne­prik­lau­so­mos vals­ ty­bės. Jū­sų jau­no­ji kar­ta ge­rai mo­ ka ang­lų kal­bą, to­dėl ga­li leng­viau bend­rau­ti su ES. Bet tuo pat me­ tu žmo­nės Lie­tu­vo­je vis dar mo­ka ir ga­li bend­rau­ti ru­siš­kai. Mes dėl ang­ lų kal­bos kol kas tu­ri­me šio­kių to­kių sun­ku­mų. To­dėl mū­sų vers­li­nin­kams jū­sų rin­ka pa­trauk­li tuo, kad jūs su­ pran­ta­te ir ru­siš­kai, ir ang­liš­kai. Ki­ taip ta­riant, jūs ga­li­te bū­ti mū­sų ir Va­ka­rų tar­pi­nin­kais. Tie, ku­rie pre­ kiau­ja au­to­mo­bi­liais, ve­ža kro­vi­nius, čia leng­vai bend­rau­ja ru­siš­kai ir ne­ ma­to jo­kių bė­dų ar­ba bar­je­rų.

– Lie­tu­va ne­se­niai pa­lei­do trau­ ki­nį „Sau­lė“, ku­ris su­jun­gė mū­ sų ša­lį su Ki­ni­ja per Bal­ta­ru­si­ją, Ru­si­ją ir Ka­zachs­ta­ną. Kir­gi­zi­ja į marš­ru­tą ne­pa­te­ko, bet gal­būt jū­sų vers­li­nin­kai ro­do su­si­do­ mė­ji­mą šiuo marš­ru­tu ir ma­to sau per­spek­ty­vų?

– Vis dau­giau mū­sų pi­lie­čių ren­ ka­si Lie­tu­vą vers­lui ar­ba vers­lo ry­ šiams su Va­ka­rų Eu­ro­pa plė­to­ti. Juk čia yra uos­tai, jū­sų ir Lat­vi­jos, var­ tai į ES, ki­taip ta­riant – tie­sio­gi­nės

ko­mu­ni­ka­ci­jos. O mes, Kir­gi­zi­ja ir Ta­dži­ki­ja, esa­me ko­mu­ni­ka­ci­nė­je ak­la­vie­tė­je. Už mū­sų pra­si­de­da Hi­ ma­la­jai, kal­nai, Ki­ni­ja, ir Af­ga­nis­ ta­nas, ku­ris ne­duo­da išė­ji­mo prie pie­ti­nių jū­rų. Mes tu­ri­me aukš­tus kal­nus, sun­kiai pa­sie­kia­mus punk­ tus. To­dėl trans­por­tuo­ja­me pre­kes per Ka­zachs­ta­ną ir Ru­si­ją, o iš ten – į Eu­ro­pą.

Lie­tu­va vi­suo­met gar­sė­jo juo­da duo­ na, sū­riais ir ki­tais pro­duk­tais, jie pa­ siek­da­vo ir Kir­gi­zi­ją.

Jū­sų trau­ki­nio marš­ru­tas mū­sų ne­lie­čia, bet jei­gu vers­li­nin­kai ne­ ras lėk­tu­vų skry­džių, gal­būt juos su­do­mins šis va­rian­tas. Be to, mes pla­nuo­ja­me ge­le­žin­ke­lio pro­jek­tą Kinija–Kirgizija–Uzbekija. Jį įgy­ ven­di­nus, gal­būt at­si­ras dau­giau ga­li­my­bių.

– Sta­tis­ti­ka ro­do, kad Lie­tu­va iš Cent­ri­nės Azi­jos ša­lių dau­giau­ sia eks­por­tuo­ją į Ka­zachs­ta­ną.

Bet, skai­čiuo­jant vien lie­tu­viš­ kos kil­mės pre­kes, dau­giau­sia jų ve­ža­ma į Kir­gi­zi­ją. Kaip jūs tai paaiš­kin­tu­mė­te?

Kalnai: Tian Šanis Lietuvos ir kitų šalių alpinistams yra vienas paskutinių laiptelių prieš kopiant į Himalajus.

– Lie­tu­va vi­suo­met gar­sė­jo juo­da duo­na, sū­riais ir ki­tais pro­duk­tais, jie pa­siek­da­vo ir Kir­gi­zi­ją. O iš­lai­ ky­ti ar­ba at­gai­vin­ti se­nas eks­por­ to rin­kas vi­suo­met yra leng­viau, nei už­ka­riau­ti nau­jas. Be to, Kir­gi­zi­ja yra pa­ly­gin­ti ma­ža ša­lis, o di­de­lė­ je rin­ko­je jū­sų pro­duk­ci­ja ga­li bū­ ti ne­ma­to­ma ar­ba, jei­gu yra gau­su ki­tos pro­duk­ci­jos, jū­siš­kę ga­li bū­ti sun­kiau par­duo­ti.

– O ar lie­tu­viai do­mi­si Kir­gi­zi­ ja? Te­ko gir­dė­ti, kad mū­sų al­ pi­nis­tai vie­ną Tian Ša­nio kal­ nų vir­šū­nę pa­va­di­no Žal­gi­rio var­du...

– Ir so­vie­ti­niais, ir vė­les­niais lai­ kais al­pi­nis­tai iš Lie­tu­vos ir ki­tų Bal­ti­jos ša­lių do­mė­jo­si mū­sų kal­ nais. Ir da­bar jie kas­met at­va­žiuo­ ja ir ko­pia į vir­šu­kal­nes. Kop­da­mi į mū­sų kal­nus pro­fe­sio­na­lūs al­pi­ nis­tai gau­na „Snie­gi­nio leo­par­do“ laips­nį, ku­ris pa­ro­do, kad jie yra pa­si­ren­gę kil­ti į Hi­ma­la­jus. Mū­sų aukš­čiau­sia vir­šu­kal­nė yra 7439 m, Ta­dži­ki­jo­je dar yra 100 m aukš­tes­nė vir­šū­nė, ir tai yra pa­sku­ti­niai laip­ te­liai, to­liau jau – Hi­ma­la­jai.

Kai „Žal­gi­ris“ gar­sė­jo So­vie­tų Są­jun­go­je, vi­si ži­no­jo apie jį, apie Ar­vy­dą Sa­bo­nį. Jū­sų ir ki­tų ša­lių al­pi­nis­tai, kai pa­siek­da­vo be­var­dę vir­šu­kal­nę, skelb­da­vo, kad ji ski­ria­ ma pa­gerb­ti tam tik­ram as­me­niui, da­tai ar­ba vals­ty­bei.

9

šeštadienis, balandžio 14, 2012

pasaulis Ra­ke­ta ­ nu­kri­to

Juo­do­ji ­ naš­lė

Trau­ki­nio ­ ava­ri­ja

Šiau­rės Ko­rė­jos ra­ke­ta, tu­ rė­ju­si iš­kel­ti į or­bi­tą pa­ly­ do­vą, nu­kri­to į jū­rą praė­jus vos mi­nu­tei po star­to. Va­ka­ rai griež­tai kri­ti­ka­vo šį pa­lei­ di­mą ir tei­gė, kad tai už­mas­ kuo­tas to­li­mo­jo nuo­to­lio ra­ ke­tos ban­dy­mas. Ja­po­ni­ja ir Pie­tų Ko­rė­ja ne­tgi gra­si­no ją nu­muš­ti.

Ja­po­ni­jo­je va­kar mir­ti nu­teis­ ta juo­do­ji naš­lė, nu­žu­džiu­ si tris vy­rus, su ku­riais su­si­ ti­ki­nė­jo dėl pi­ni­gų. 37 me­tų Ka­nae Ki­ji­ma su 41, 53 ir 80 me­tų vy­rais su­si­pa­ži­no in­ter­ ne­te ir nu­nuo­di­jo juos ang­lies vien­de­gi­niu, su­gir­džiu­si jiems mig­do­mų­jų ir už­kū­ru­si me­ džio ang­lių bri­ke­tus.

Vo­kie­ti­jo­je trau­ki­niui su­si­dū­ rus su ke­lia­muo­ju kra­nu, bu­ vu­siu ant bė­gių, žu­vo trys žmo­nės ir dar 13 bu­vo su­ žeis­ta. Trau­ki­ny­je, ku­ris maž­ daug 100 km per va­lan­dą grei­čiu va­žia­vo iš Frank­fur­to į Ha­nau mies­tą, bu­vo 35 ke­lei­ viai. Žu­vo trau­ki­nio vai­ruo­to­ jas ir du dar­bi­nin­kai.

uropą Štai vos prieš ke­le­tą mė­ne­sių mū­ sų par­la­men­tas dis­ku­ta­vo, ar vie­ nai vir­šu­kal­nei skir­ti po­li­ti­ko var­ dą. Ir tuo­met iš­ki­lo klau­si­mas – ar vi­sos vir­šu­kal­nės tu­ri ofi­cia­lius pa­ va­di­ni­mus, ar nė­ra dvi­gu­bų var­dų ir ko­kių nors konf­lik­tų, chao­so. Val­ džios pa­rei­gū­nams bu­vo nu­ro­dy­ta pa­tik­rin­ti re­gist­rus ir įves­ti tvar­ ką. Lie­tu­vo­je aš su­si­ti­kau su vers­ li­nin­kais, tarp jų bu­vo ir al­pi­nis­ tų, ku­rie pri­mi­nė man šį klau­si­mą.

Aš ap­siė­miau jį iš­nag­ri­nė­ti, nu­ve­ šiu in­for­ma­ci­ją į Biš­ke­ką ir siek­siu, kad re­gist­ras bū­tų su­tvar­ky­tas ir at­nau­jin­tas.

– Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­jos tink­la­la­py­je vis dar ka­bo įspė­ji­mas su­si­lai­ky­ti nuo ne­bū­ti­nų ke­lio­nių į Kir­gi­zi­ją.

Jis su­si­jęs su ne­ra­miais 2010ai­siais, kai jū­sų ša­ly­je įvy­ko re­ vo­liu­ci­ja ir ki­lo et­ni­niai su­si­rė­ mi­mai. Ar nuo to lai­ko pa­dė­tis pa­si­kei­tė?

– Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ne­tgi to­kia­ me pa­žan­gia­me ir mo­bi­lia­me am­ žiu­je mums daž­nai trūks­ta in­for­ ma­ci­jos. Tie įvy­kiai tru­ko tik tris die­nas. Da­bar ei­na jau tre­ti me­ tai, o ži­niask­lai­da pa­tei­kia tą pa­ čią in­for­ma­ci­ją, tą pa­čią pa­dė­tį. ES bei Sau­gu­mo bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ ga­ni­za­ci­ja ste­bė­jo mū­sų rin­ki­mus ir vien­bal­siai pa­reiš­kė, kad jie bu­ vo są­ži­nin­gi, ne­pai­sant ne­di­de­lių trū­ku­mų. Mes per šį lai­ką pa­ra­šė­ me nau­ją kons­ti­tu­ci­ją ir su­kū­rė­me par­la­men­ti­nę res­pub­li­ką, iš­rin­ko­ me nau­ją par­la­men­tą ir pre­zi­den­ tą. Ar vi­sa tai bū­tų bu­vę įma­no­ma pa­da­ry­ti, jei­gu ša­ly­je ne­bū­tų bu­vę sta­bi­lu­mo?

Įvai­ro­vė: Cent­ri­nės Azi­jos ša­lys ga­na skir­tin­gos ir žai­džia sa­vo žai­di­mus.

Cent­ri­nė Azi­ja – ne­nus­pė­ja­mas re­gio­nas Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Kuo Cent­ri­nės Azi­jos re­gio­nas įdo­mus, ko­kiu ke­liu su­ks? Gal in­ teg­ra­ci­jos, o gal jis taps di­džių­jų ga­lių ko­vos are­na?

Is­la­mo įta­ka

Žlu­gus So­vie­tų Są­jun­gai da­ly­je re­ gio­no ša­lių ne­ma­žą įta­ką įga­vo is­ la­miš­kos jė­gos.

Di­džiau­si ne­ra­mu­mai ki­lo Ta­ dži­ki­jo­je ir Uz­be­ki­jo­je. Ka­dan­gi abie­jo­se ša­ly­se val­džią po So­vie­tų Są­jun­gos griū­ties iš­lai­kė se­no­ji so­ vie­ti­nė no­menk­la­tū­ra, is­la­mo se­ kė­jų iš­ki­li­mas kė­lė ne­men­ką pa­vo­ jų šių vei­kė­jų po­zi­ci­joms.

Sėk­min­gai su is­la­mo pro­ble­ma, re­gis, su­si­tvar­ky­ta Uz­be­ki­jo­je, ku­ rį kumš­ty­je su­spau­dęs iki šiol lai­ ko so­vie­ti­nis vei­kė­jas Is­la­mas Ka­ ri­mo­vas.

Uz­be­kų eli­tas ga­na gud­riai pa­si­ nau­do­jo po rug­sė­jo 11-osios te­ro­ro ak­tų ki­lu­siu pa­sau­li­niu pa­si­pik­ti­ ni­mu is­la­mis­ti­niais ju­dė­ji­mais. Ne vel­tui Uz­be­ki­ja per ame­ri­kie­čių JAV ka­rą su te­ro­riz­mu bu­vo vie­na ak­ty­ viau­sių Ame­ri­kos rė­mė­jų re­gio­ne.

2005 m. is­la­mis­tų gru­puo­čių ini­ci­juo­tos de­monst­ra­ci­jos An­ di­ža­ne nu­mal­šin­tos kaip nie­ka­da griež­tai.

Tie­sa, po šių pro­tes­tų Va­ka­rų san­ty­kiai su Uz­be­ki­ja, re­gis, at­ ša­lo. Ta­čiau iš­tek­lių tur­tin­ga ša­lis per­ne­lyg dėl to neiš­gy­ve­na.

Ira­no są­jun­gi­nin­kas

„Shutterstock“ nuotr.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ta­dži­ki­jo­je tarp re­ži­mo ir is­la­ mo ša­li­nin­kų iki šiol te­be­jun­ta­ ma ne­ma­ža trin­tis, ta­čiau čia bu­ vęs so­vie­ti­nis vei­kė­jas Emo­ma­lis

Rach­mo­nas su­ge­ba iš­lai­ky­ti do­ mi­nuo­jan­čią pa­dė­tį.

Bū­da­ma per­si­ška, ša­lis, re­gis, ga­lė­tų bū­ti tvir­ta per­si­ško­jo Ira­ no par­tne­rė.

Ta­dži­ki­ja Te­he­ra­nui svar­bi dėl sa­vo stra­te­gi­nės pa­dė­ties, nes ri­ bo­ja­si su Ki­ni­ja ir Af­ga­nis­ta­nu. Tai lei­džia E.Rach­mo­nui žais­ti tri­gu­ bą žai­di­mą su re­gio­no ga­lio­mis – JAV, Ki­ni­ja ir Ru­si­ja.

Ira­nui, vie­nai di­džiau­sias gam­ ti­nių du­jų at­sar­gas tu­rin­čių vals­ ty­bių pa­sau­ly­je, bū­ti­na tu­rė­ti tie­ sio­gi­nį du­jo­ta­kį į Ki­ni­ją, di­džiau­sią iš­tek­lių var­to­to­ją, ku­rios po­rei­kiai tik au­ga.

Ira­nui – tai vie­nas svar­biau­ sių už­sie­nio po­li­ti­kos tiks­lų. Jei ša­lis ne­siims prie­mo­nių ener­ge­ ti­kos sek­to­riui ap­sau­go­ti, ša­ly­je dėl eko­no­mi­nių san­kci­jų ga­li kil­ ti rim­ta eko­no­mi­kos kri­zė.

Neat­si­tik­ti­nai Ira­no pre­zi­den­ tas Mah­mu­das Ah­ma­di­ne­ja­das ką tik lan­kė­si Du­šan­bė­je. Čia jis su­ si­ti­ko su Ta­dži­ki­jos ir Af­ga­nis­ta­ no va­do­vais.

Ki­ni­jai pra­vers­tų tu­rė­ti pa­ti­ ki­mą, sau­ges­nį ir pi­ges­nį iš­tek­lių ga­be­ni­mo ke­lią iš Ira­no nei jū­ra, o Ru­si­jai, re­gis, svar­biau­sia san­ty­ kių su pro­ble­miš­ku Af­ga­nis­ta­nu be­si­ri­bo­jan­čio­je vals­ty­bė­je sta­bi­ lu­mas ir ga­li­mos in­ves­ti­ci­jos į ša­ lies ener­ge­ti­kos sek­to­rių.

Turk­mė­ni­ja, anks­čiau vie­na už­ da­riau­sių re­gio­no vals­ty­bių, ku­rį lai­ką lin­ko Va­ka­rų pu­sėn. Eu­ro­pa sie­kė, kad Turk­mė­ni­ja su Azer­bai­ dža­nu du­jo­mis ap­rū­pin­tų pla­nuo­ ja­mą „Na­buc­co“ du­jo­tie­kį, apei­ nan­tį Ru­si­ją.

Tie­sa, šis pro­jek­tas ky­bo ant plau­ko iki šiol, o Turk­mė­ni­ja ne­ lau­kė ir kar­tu su ki­to­mis Cent­ ri­nės Azi­jos ša­li­mis di­ver­si­fi­ka­ vo du­jų tie­ki­mo ke­lius – ži­no­ma, į Ki­ni­ją.

Žai­di­mai dėl du­jų

Kir­gi­zų fe­no­me­nas

Turk­mė­ni­ja pa­na­ši į Uz­be­ki­ją ir Ka­zachs­ta­ną. Vi­sas tris tvir­ta ran­ka val­do bu­vu­si so­vie­ti­nė no­ menk­la­tū­ra. Vi­sos trys ša­lys sa­va­ ran­kiš­kos, nes tu­ri gau­sius iš­tek­lių klo­dus. Vi­sas tris ir Ki­ni­ją ne­se­niai su­jun­gė du­jo­ta­kis.

Ba­lan­sa­vi­mas tarp jė­gų – svar­bus Kir­gi­ zi­jai, nes lei­džia už­ tik­rin­ti eko­no­mi­nį ir so­cia­li­nį sta­bi­lu­mą.

Kar­tu turk­mė­nai pa­ro­dė špy­ gą ir bend­ro­vei „Gazp­rom“, ku­ rios val­do­mus du­jo­ta­kius nau­ja­ sis du­jo­tie­kis ap­len­kė. O anks­čiau tik Mask­va re­gu­lia­vo, kiek ir už ko­ kią kai­ną Turk­mė­ni­jos du­jos ke­liaus pas pir­kė­jus Eu­ro­po­je. Tie­sa, Ru­si­ ja, pa­sak pa­čių turk­mė­nų, at­si­ly­gi­ no jiems mįs­lin­gu du­jo­ta­kio spro­ gi­mu ir konf­lik­tu dėl du­jų kai­nos, dėl to Turk­mė­ni­ja pa­ti­ria ne­men­ kų nuo­sto­lių.

Ka­za­chi­ja – iš­ti­ki­miau­sia Mask­ vos są­jun­gi­nin­kė, nors tai ne­truk­ do da­bar­ti­niam šios ša­lies eli­tui megz­ti ry­šių su Va­ka­rais ar vai­din­ ti di­des­nio vaid­mens re­gio­ne.

Vis dėl­to As­ta­nai Ru­si­ja – svar­ biau­sia ener­ge­ti­kos iš­tek­lių tran­

zi­to ša­lis ir eko­no­mi­nė par­tne­rė. O ir Mask­vai Cent­ri­nė­je Azi­jo­je ka­ za­chai – pa­ti­ki­miau­si par­tne­riai. Įdo­miau­sia šio­je vals­ty­bių ei­lė­je – Kir­gi­zi­ja. Apsk­ri­tai ši ša­lis žlu­ gus So­vie­tų Są­jun­gai bu­vo vie­na de­mok­ra­tiš­kiau­sių, pa­ly­gin­ti su kai­my­nais.

2005 m. po va­di­na­mo­sios Tul­ pių re­vo­liu­ci­jos po­stą pa­li­ko bu­ vęs ša­lies va­do­vas As­ka­ras Aka­je­ vas. Tie­sa, jo re­ži­mas rep­re­sy­vus ne­bu­vo, nes pa­ts A.Aka­je­vas pa­ly­ gin­ti bu­vo ga­na li­be­ra­lus ly­de­ris.

Ma­tyt, dėl is­to­ri­nių prie­žas­ čių Kir­gi­zi­jo­je de­mok­ra­ti­jos ke­liu žen­gia­ma ir da­bar, ver­čiau ieš­ kant pu­siaus­vy­ros tarp skir­tin­ gų kla­nų ir gru­puo­čių, nei iman­ tis jė­gos tak­ti­kos.

Ira­nui ir Ki­ni­jai Kir­gi­zi­ja, kaip ir Ta­dži­ki­ja, ga­lė­tų pa­si­tar­nau­ti kaip ga­li­ma ener­gijos iš­tek­lių tran­zi­ to ša­lis.

Glau­dūs Kir­gi­zi­jos eli­to vers­lo ry­šiai su Ru­si­ja, di­de­lis skai­čius kir­ gi­zų imig­ran­tų Ru­si­jo­je – svar­būs ko­zi­riai Krem­liaus ran­ko­se. Tie­sa, Mask­vai tiek Kir­gi­zi­jo­je, tiek Ta­ dži­ki­jo­je, iš­tek­lių ne­tu­rin­čio­se ša­ ly­se, svar­biau sta­bi­lu­mas ir sau­gu­ mas, ypač dėl Af­ga­nis­ta­no.

Be­je, ka­ri­nių in­te­re­sų Kir­gi­zi­jo­je tu­ri ir JAV. Čia ame­ri­kie­čiai nuo­ mo­ja ka­ri­nę ba­zę, ku­ri svar­bi mi­ si­jai Af­ga­nis­ta­ne. Ta­čiau kol kas Kir­gi­zi­ja nė­ra pa­lan­kiai nu­si­tei­ ku­si JAV ba­zės nuo­mos pra­tę­si­mo klau­si­mu.

Ba­lan­sa­vi­mas tarp jė­gų – svar­ bus Kir­gi­zi­jai, nes lei­džia už­tik­ rin­ti eko­no­mi­nį ir so­cia­li­nį sta­bi­ lu­mą. Vei­kiau­siai to­dėl ši ša­lis iki šiol ne­tu­ri pa­sto­vios už­sie­nio po­ li­ti­kos li­ni­jos.

10

šeštadienis, balandžio 14, 2012

pasaulis Bjau­riau­si pa­sau­lio pa­sta­tai Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­tis „The Dai­ly Te­leg­raph“ su­da­rė grioz­diš­ kiau­sių ir ne­pat­rauk­liau­sių pa­sau­lio pa­sta­tų są­ra­šą. Į jį pa­te­ko Mi­la­no Ve­ las­kos bokš­tas (iš kai­rės), Lon­do­no olim­pi­nio par­ko ap­žval­gos bokš­tas, Niu­jor­ko dan­go­rai­žis „375 Pearl“, krep­šių ga­min­to­jo „Lon­ga­ber­ger“ būs­ti­nė Niuar­ke, Pra­hos te­le­vi­zi­jos bokš­tas, „na­mas dramb­lys“ Ban­ko­ ke, Mad­ri­do pa­sta­tas „Mi­ra­dor“, Ru­ si­jos am­ba­sa­da Ha­va­no­je ir Šen­ja­no pa­sta­tas „Fang Yuan“.

Nor­ve­gi­jos sker­di­ko teis­mas ku Va­sa­rą su­kaks me­tai, kai Nor­ve­gi­jos sker­di­ku ti­tu­luo­ja­mas An­ der­sas Beh­rin­gas-Brei­vi­kas įvyk­dė krau­pų te­ro­ro ak­tą. Kol kas baus­mė bu­de­liui ne­pas­kir­ta.

Gai­li­si, kad nė­jo to­liau

Bū­ti už­da­ry­tam psi­chiat­ri­jos kli­ni­ ko­je bū­tų blo­giau už mir­tį ir gai­la, kad nė­jau to­liau, – to­kie siau­bū­nu Nor­ve­gi­jo­je va­di­na­mo A.Beh­rin­ go-Brei­vi­ko žo­džiai šiur­pi­na net daug ma­čiu­sius pro­ku­ro­rus ir ad­ vo­ka­tus.

Ką jau kal­bė­ti apie vi­suo­me­nę...

Per­nai lie­pos 22 d. A.Beh­rin­ gas-Brei­vi­kas pir­miau­sia de­to­ na­vo sprog­me­nų pri­krau­tą au­to­ mo­bi­lį prie vy­riau­sy­bi­nių pa­sta­tų Os­le – per šį iš­puo­lį žu­vo aš­tuo­ni žmo­nės.

Vė­liau vil­kė­da­mas po­li­ci­jos pa­ rei­gū­no uni­for­mą jis nu­vy­ko į ato­ kią Utio­jos sa­lą, esan­čią už maž­ daug 40 km į šiau­rės va­ka­rus nuo sos­ti­nės. Tai, kas čia įvy­ko, pri­mi­ nė koš­ma­rą.

Sa­lo­je A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas il­ giau nei va­lan­dą šau­dė į be­gink­ lius žmo­nes. Siau­bū­nas nu­žu­dė 69 žmo­nes – dau­giau­sia paaug­ lius, at­vy­ku­sius į va­sa­ros sto­vyk­ lą, or­ga­ni­zuo­tą val­dan­čio­sios Dar­ bo par­ti­jos jau­ni­mo sky­riaus.

A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas dėl sa­ vo veiks­mų nie­kuo­met ne­si­gai­lė­ jo, prie­šin­gai, to, ką pa­da­rė, – jam net ma­ža.

Kaip sa­kė jo ad­vo­ka­tas Gei­ras Lip­pes­ta­das, vi­sų žu­di­ko kal­bų net jam sun­ku klau­sy­ti, ką ir kal­ bė­ti apie žu­vu­sių­jų ar­ti­muo­sius. „Bus la­bai sun­ku klau­sy­tis jo paaiš­ki­ni­mų, tai bus siau­bin­ga už­ duo­tis, – kal­bė­jo prieš teis­mo po­ sė­dį G.Lip­pes­ta­das. – Jis ne tik

gins (sa­vo veiks­mus teis­me – red. pa­st.), bet, ma­nau, ir ap­gai­les­taus, kad nė­jo to­liau.“ Ant­ro­ji eks­per­ti­zė

A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko kal­bos ir pa­ siaiš­ki­ni­mai pa­ska­ti­no Nor­ve­gi­jos tei­sė­sau­gą kruopš­čiai iš­siaiš­kin­ti, ar žu­di­kas ne­ser­ga ko­kia nors psi­ chi­kos li­ga.

Pir­mo­ji žu­di­ko eks­per­ti­zė bu­vo at­lik­ta psi­chiat­rų Tor­gei­ro Hus­by ir Syn­ne Sor­heim.

Eks­per­tai nu­sta­tė, kad A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas ser­ga pa­ra­noi­di­ ne ši­zof­re­ni­ja. Pro­ku­ro­rams bu­vo pa­siū­ly­ta siū­ly­ti teis­mui skir­ti žu­ di­kui pri­vers­ti­nį gy­dy­mą psi­chiat­ ri­jos li­go­ni­nė­je.

Ta­čiau po to­kių iš­va­dų Nor­ve­gi­ jo­je ki­lo pa­si­pik­ti­ni­mo ban­ga.

Pa­siųs­ti po­li­ti­kos ak­ty­vis­tą į be­prot­ na­mį – sa­dis­tiš­kiau ir blo­giau ne­gu jį nu­ žu­dy­ti!

Be to, pa­ts A.Beh­rin­gas-Brei­ vi­kas už­pro­tes­ta­vo to­kį spren­di­ mą ir pa­va­di­no jį pa­že­mi­ni­mu. Jis yra pa­reiš­kęs, kad gy­dy­ma­sis psi­ chiat­ri­jos li­go­ni­nė­je jam bū­tų blo­ giau už mir­tį.

Esą jis no­ri bū­ti pri­pa­žin­tas esan­ tis blai­vaus pro­to, kad, anot jo ad­

A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas tai­kė­si į B.Oba­mą?

Ti­riant krau­piau­sio Nor­ve­gi­jo­je nu­ si­kal­ti­mo de­ta­les, jo or­ga­ni­za­to­rius A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas tvir­ti­no, kad 2009 m. sie­kė su­sprog­din­ti bom­bą Nor­ve­gi­jo­je vie­šint JAV pre­zi­den­tui Ba­rac­kui Oba­mai.

Tais me­tais B.Oba­ma Nor­ve­gi­jos sos­ti­ nė­je Os­le at­siė­mė No­be­lio tai­kos pre­ mi­ją. Kaip tvir­ti­no by­lą nag­ri­nė­jan­ tys pro­k u­ro­rai, A.Beh­rin­gas-Brei­vi­ kas jiems pra­si­ta­rė, kad iš­puo­lis per No­be­lio pre­mi­jos tei­ki­mo ce­re­mo­ni­ ją bū­tų bu­vęs sim­bo­liš­kas.

Tie­sa, kar­tu jis pri­pa­ži­no, kad at­si­sa­ kė pla­no, nes sau­gu­mas per No­be­ lio tei­ki­mo ce­re­mo­ni­ją bu­vo per­ne­ lyg su­stip­rin­tas, kad pla­nas pa­vyk­tų.

A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas ty­rė­jams sa­kė, kad B.Oba­ma – aukš­to ran­go tai­ki­nys.

vo­ka­tų, ne­bū­tų su­komp­ro­mi­tuo­tas jo 1500 pus­la­pių po­li­ti­nis ma­ni­fes­ tas, pa­skelb­tas in­ter­ne­te prieš per­ nai įvyk­dy­tus iš­puo­lius.

Po vi­suo­me­nė­je ki­lu­sių pro­tes­tų tei­sė­jai nu­ta­rė, kad žu­di­kui bus at­ lik­ta ant­ro­ji psi­chiat­ri­nė eks­per­ti­ zė. Ją bu­vo pa­ves­ta vyk­dy­ti dviem nau­jiems eks­per­tams Ag­na­rui As­ paa­sui ir Ter­je Tor­ris­se­nui.

Ta­čiau abu eks­per­tai priė­mė vi­ sai ki­to­kias iš­va­das nei ko­le­gos.

Nors ne­kri­ti­ka­vo anks­tes­nio spren­di­mo, jie tei­gė, kad at­li­ko eks­per­ti­zę, pa­si­tel­kę ki­to­kią me­ to­di­ką.

Be to, A.As­paa­sas ir T.Tor­ris­se­ nas pa­brė­žė, kad nuo nu­si­kal­ti­mo praė­jo dau­giau lai­ko, tai­gi jų iš­va­ dos – ob­jek­ty­ves­nės.

Psi­chiat­rai nu­sta­tė, kad žu­di­ kas – svei­kas ir ga­li at­sa­ky­ti už sa­ vo veiks­mus. „Eks­per­tų pa­grin­di­nė iš­va­da yra ta, kad kal­ti­na­ma­sis, A.Beh­rin­ gas-Brei­vi­kas, per lie­pos 22-osios įvy­kius ne­bu­vo psi­chi­nis li­go­nis, – sa­ko­ma Os­lo apy­gar­dos teis­mo pra­ne­ši­me. – Tai reiš­kia, kad jis lai­ko­mas nu­si­kal­ti­mo me­tu bu­vęs at­sa­kin­gas pa­gal bau­džia­mą­jį ko­ dek­są.“ Tie­sa, eks­per­tai su­ti­ko su ko­le­ go­mis, kad A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas nea­be­jo­ti­nai tu­ri po­lin­kį žu­dy­ti to­ liau. Tai reiš­kia, kad bet ku­riuo at­ve­ ju jis var­gu ar bus pa­leis­tas į lais­vę.

Nor­ve­gi­jos teis­mo psi­chiat­ras Ar­ne Thor­vi­kas, anks­čiau ne sy­kį abe­jo­jęs pir­mų­jų eks­per­tų iš­va­do­ mis, pa­brė­žė, kad skir­tin­gos iš­va­ dos jam ne­su­kė­lė nuo­sta­bos. „Pa­na­šaus nu­si­kal­ti­mo Nor­ve­gi­ jos tei­si­nė­je sis­te­mo­je ne­bu­vo. Ki­ taip nei Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se, kur teis­muo­se daž­nai ver­ti­na­mos skir­ tin­gos nuo­mo­nės, mes daž­niau­siai pa­ren­gia­me vie­ną ata­skai­tą, pa­gal ku­rią teis­mas nu­ta­ria, ko­kią baus­ mę skir­ti“, – tvir­ti­no A.Thor­vi­kas.

Jis pri­dū­rė: „Nor­ve­gi­jo­je nuo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ne­sa­ me su­si­dū­rę su ideo­lo­giš­kai mo­ ty­vuo­tu smur­tu. Ma­tyt, pir­mie­ji psi­chiat­rai ne­bu­vo tin­ka­mai su­ si­pa­ži­nę su A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko ideo­lo­gi­nė­mis pa­žiū­ro­mis.“ Pra­džiu­gi­no eks­per­ti­zė

Tie­sa, leng­va dirb­ti su A.Beh­rin­guBrei­vi­ku psi­chiat­rams A.As­paa­sui ir T.Tor­ris­se­nui ne­bu­vo, nes žu­di­ kas ven­gė tal­kin­ti. Vis dėl­to eks­

Pro­tes­tas: A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko pri­pa­ži­ni­mas psi­chi­niu li­go­niu Nor­ve­gi­jo­j

Per ją nu­sta­ty­ta, kad žu­di­kas – pa­kal­ti­na­mas.

per­tai su­ge­bė­jo su­rink­ti įro­dy­mų.

Jie pra­lei­do su žu­di­ku 37 va­lan­das, ste­bė­jo jį be­veik pa­rą. Žu­di­kas bu­vo už­da­ry­tas 60 kv. met­rų vie­nu­tė­je, ku­rio­je bu­vo kom­piu­te­ris, te­le­vi­zo­rius ir kny­ gų. Kar­tu su psi­chiat­rais jį ste­bė­ jo so­cia­li­niai dar­buo­to­jai ir me­di­ ci­nos se­se­lės.

A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, pa­sak jo ad­vo­ka­tų, džiau­gė­si eks­per­ti­zės iš­va­do­mis.

Ad­vo­ka­tas G.Lip­pes­ta­das pa­brė­ žė, kad kal­ti­na­ma­sis jam sa­kė esąs svei­kas ir yra at­sa­kin­gas pa­gal įsta­ ty­mus už sa­vo veiks­mus. „Jo pir­ma reak­ci­ja bu­vo ta, kad jis pa­ten­kin­tas (nau­jo­sios eks­per­ti­ zės – red. pa­st.) iš­va­do­mis, – sa­kė G.Lip­pes­ta­das. – Jis taip pat sa­kė, kad tai jo ne­ste­bi­na, kad jis ti­kė­jo­ si to­kių iš­va­dų.“ Sa­vo pa­reiš­ki­me jis sa­kė ne­ke­ti­ nąs su­si­tai­ky­ti su li­go­nio da­lia. „Pri­pa­žin­ti ma­ne li­go­niu – bai­ siau­sias pa­že­mi­ni­mas, koks ga­li bū­ti. Pa­siųs­ti po­li­ti­kos ak­ty­vis­tą į be­prot­na­mį sa­dis­tiš­kiau ir blo­giau

ne­gu jį nu­žu­dy­ti! Toks li­ki­mas blo­ ges­nis už mir­tį“, – 33 me­tų ekst­re­ mis­tas ra­šė 38 pus­la­pių laiš­ke, ku­ rio iš­trau­kas pa­skel­bė dien­raš­tis „Ver­dens Gang“.

Tie­sa, nau­jo­sios iš­va­dos su­kė­lė ne­ma­žai klau­si­mų pro­ku­ro­rams.

Ko siek­ti teis­me, kad kal­ti­na­ma­ sis vis dėl­to bū­tų už­da­ry­tas psi­ chiat­ri­jos kli­ni­ko­je ar ka­lė­ji­me?

Nor­ve­gi­jos vi­suo­me­nė ir­gi smar­ kiai pa­si­da­li­ju­si šiuo klau­si­mu.

Ga­lu­ti­nį spren­di­mą priims Os­lo teis­mo tei­sė­jai po 10 sa­vai­čių už­ truk­sian­čio teis­mo pro­ce­so, ku­ris pra­si­dės ba­lan­džio 16 d. „Jei­gu bus są­ly­gos nu­teis­ti A.Beh­rin­gą-Brei­vi­ką ka­lė­ti, mes siek­si­me šio va­rian­to. Jei­gu są­ly­ gų skir­ti įka­li­ni­mo baus­mę ne­bus, pra­šy­si­me jam skir­ti gy­dy­mą už­da­ ro­je psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė­je“, – sa­ ko­ma pro­ku­ro­rų In­gos Be­jer Engh ir Svei­no Hol­de­no pa­reiš­ki­me.

Jų ap­si­spren­di­mas pri­klau­sys nuo teis­me pa­teik­tų įro­dy­mų ir pa­ties A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko, psi­chiat­rų ir teis­mo eks­per­tų pa­ro­dy­mų, kaip

11

šeštadienis, balandžio 14, 2012

pasaulis Bjau­riau­si pa­sau­lio pa­sta­tai

urs­to aist­ras

Vai­ri­nin­kas: R.Hi­chen­sas sto­vė­jo prie „Ti­ta­ni­ko“ štur­va­lo tuo me­tu, kai lai­vas rė­žė­si į led­kal­nį. AFP nuo­tr.

Žmo­gus, pa­skan­di­nęs „Ti­ta­ni­ką“ Su­ka­kus 100 me­tų nuo „Ti­ta­ni­ko“ ka­tast­ro­fos, le­gen­di­nio lai­vo is­to­ ri­ją te­be­gau­bia gau­sy­bė gan­dų ir mi­tų. Vie­nas jų – apie žmo­gų, ku­ ris esą nu­skan­di­no Ti­ta­ni­ką.

Ne­lai­mė su­žlug­dė gy­ve­ni­mą

j­e su­kė­lė pa­si­pik­ti­ni­mo ban­gą, to­dėl teis­mas nu­ro­dė pa­kar­to­ti eks­per­ti­zę. „Scan­pix“ nuo­tr.

sa­kė jie. Os­lo teis­mo tei­sė­jai spren­ di­mą tu­rė­tų priim­ti lie­pą.

Nuosp­ren­dis per anks­ty­vas?

Be­je, ad­vo­ka­tas G.Lip­pes­ta­das bu­ vo pa­ten­kin­tas nuo­spren­džiu, ku­ ris priim­tas po pir­mo­sios psi­chiat­ ri­nės eks­per­ti­zės, ta­čiau pa­ties A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko spau­di­mas pri­ver­tė gy­nė­jų ko­man­dą pa­keis­ti gy­ny­bos stra­te­gi­ją.

Da­bar ad­vo­ka­tų ko­man­da ke­ti­na įro­dy­ti, kad A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas el­gė­si ve­da­mas po­li­ti­nių mo­ty­vų ir ga­li at­sa­ky­ti už sa­vo veiks­mus, o ne yra psi­chi­nis li­go­nis.

Ad­vo­ka­tai ke­ti­na kvies­ti į teis­mą liu­dy­ti as­me­nis, ku­rie ga­lė­tų pa­dė­ ti pa­grįs­ti šią prie­lai­dą.

Ke­ti­na­ma į teis­mą kvies­ti ra­di­ ka­lą mu­sul­mo­nų dva­si­nin­ką Mul­ lah Kre­ka­rą, ku­ris to pa­ties teis­mo bu­vo nu­teis­tas pen­ke­rių me­tų lais­ vės atė­mi­mo baus­me už nea­py­kan­ tą kurs­tan­čius pa­moks­lus.

Taip pat ža­da­ma kvies­ti liu­dy­ ti an­tiis­la­miš­kų pa­žiū­rų tink­la­raš­ ti­nin­ką sla­py­var­džiu Fjord­ma­nas,

ku­ris pa­lai­kė ry­šius su A.Beh­rin­ gu-Brei­vi­ku, be­je, jo ci­ta­tų ap­stu žu­di­ko ma­ni­fes­te.

Ad­vo­ka­tų liu­di­nin­kų są­ra­še yra ir ša­lies kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų par­ti­jos Nor­ve­gi­jos gy­ny­bos są­jun­gos va­ do­vas Ron­ny Al­te, de­ši­nio­sios Pa­ žan­gos par­ti­jos va­do­vy­bė, taip pat kon­ser­va­ty­vaus Nor­ve­gi­jos dien­ raš­čio „Af­ten­pos­ten“ vy­riau­sio­ji re­dak­to­rė Hil­de Haugsg­jerd. Tie­sa, ad­vo­ka­tai su­lau­kė kal­ti­ni­mų, kad „ban­do teis­mą pa­vers­ti cir­ku“.

Taip pa­reiš­kė bu­vęs nor­ve­gų tei­ si­nin­kas Ha­ral­das Sta­bel­lis ir pri­ dū­rė, jog vi­lia­si, kad teis­mas bus san­tū­rus. Tie­sa, ki­ti ko­men­ta­to­ riai rė­mė A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko ad­ vo­ka­tų su­ma­ny­mą.

Be­rit Reiss-An­der­sen, Nor­ve­gi­ jos ad­vo­ka­tų aso­cia­ci­jos va­do­vė, pa­brė­žė, kad ad­vo­ka­tas G.Lip­pes­ ta­das tu­ri tei­sę kvies­ti liu­dy­ti įvar­ dy­tus as­me­nis. „Ma­nau, kad ver­dik­tas šio­je by­ lo­je bu­vo per anks­ty­vas“, – sa­kė tei­si­nin­kė.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Kai Ro­ber­tas Hi­chen­sas ta­po „Ti­ ta­ni­ko“ vai­ri­nin­ku, jis bu­vo pa­ sie­kęs sa­vo kar­je­ros vir­šū­nę. Bet žmo­gui, vai­ra­vu­siam lai­vą tuo me­tu, kai šis rė­žė­si į led­kal­nį, ka­ tast­ro­fa su­žlug­dė vi­sas sva­jo­nes ir ap­tem­dė li­ku­sį gy­ve­ni­mą. R.Hi­ chen­sas iš­gy­ve­no ne­lai­mę ir lai­vu „Car­pat­hia“ pa­sie­kė Niu­jor­ką.

Praė­jus va­lan­dai nuo su­si­dū­ri­ mo, vai­ri­nin­kui bu­vo liep­ta pa­ lik­ti lai­vo štur­va­lą ir im­tis ke­lei­ vių eva­kua­ci­jos. Vy­ras su­so­di­no 40 žmo­nių į gel­bė­ji­mo val­tį ir nu­pluk­dė juos į sau­gią vie­tą. Bet R.Hi­chen­so proa­nū­kė Sal­ly Nils­ son tei­gia, kad ka­tast­ro­fa su­žlug­ dė jo gy­ve­ni­mą ir ga­liau­siai pri­ve­ dė prie tra­giš­kos baig­ties.

Vy­ro san­tuo­ka iši­ro, jis pra­dė­jo pikt­nau­džiau­ti al­ko­ho­liu, du­kart ban­dė nu­si­žu­dy­ti ir bu­vo pa­so­ din­tas į ka­lė­ji­mą už pa­si­kė­si­ni­mą į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę.

Pa­su­ko ne ta kryp­ti­mi?

„Tuo me­tu bu­vo at­lie­ka­mi du ty­ri­ mai – vie­nas Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­ se, ki­tas – Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, – pa­sa­ko­jo Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je gy­ve­nan­ti S.Nils­son. – R.Hi­chen­ sas bu­vo vie­nas svar­biau­sių liu­ di­nin­kų, ku­rio pa­sa­ko­ji­mas ta­po svar­bia da­li­mi tos is­to­ri­jos, ku­rią mes šian­dien ži­no­me. Bet pro­ble­ ma bu­vo ta, kad ki­ti įgu­los na­riai lai­kė jį ne­šan­čiu ne­lai­mes.“ Bu­vo iš­kel­ta ver­si­ja, kad vai­ ri­nin­kas R.Hi­chen­sas klai­din­gai su­pra­to įsa­ky­mą ir nu­krei­pė lai­vą blo­ga kryp­ti­mi, tie­siai į led­kal­nį.

S.Nils­son, pa­ra­šiu­si pro­se­ne­lio biog­ra­fi­ją, tai ka­te­go­riš­kai nei­gia. „Jis plau­kio­jo jū­ro­je nuo 14 me­ tų, į „Ti­ta­ni­ką“ pa­te­ko bū­da­mas 30-ies. Jis dir­bo vai­ri­nin­ku sep­ ty­ne­rius me­tus ir nie­ka­da ne­bū­

tų pa­da­ręs to­kios šiurkš­čios klai­ dos“, – ti­ki­no S.Nils­son.

Iš­va­di­no bai­liu ir chu­li­ga­nu

1997 m. fil­me „Ti­ta­ni­kas“ R.Hi­ chen­so vaid­me­nį at­li­ko ak­to­rius Pau­las Bright­wel­las. Vie­no­je sce­ no­je jis gin­či­ja­si su ke­lei­ve Mol­ ly Brown, ku­rią vai­di­na Kat­hy Ba­ tes. Mo­te­ris ra­gi­na jį grįž­ti į lai­vą ir gel­bė­ti ki­tus ke­lei­vius, bet vai­ ri­nin­kas at­si­sa­ko. „R.Hi­chen­sas tu­rė­jo griež­tą ka­ pi­to­no įsa­ky­mą iš­lai­pin­ti ke­lei­vius ir tik ta­da grįž­ti, – aiš­ki­no S.Nils­ son. – Iš­si­gel­bė­ju­si M.Brown krei­pė­si į laik­raš­čius ir įka­lė vi­nį į Ro­ber­to kars­tą pa­reiš­ku­si, kad jis bu­vo bai­lys ir chu­li­ga­nas. Bet si­tua­ci­ja bu­vo siau­bin­ga, pa­na­ši į koš­ma­rą. Ro­ber­tas ne­ži­no­jo, kur plauk­ti, o to­je pa­čio­je vie­to­je bu­ vo dar 16 gel­bė­ji­mo val­čių.“ S.Nils­son, ku­rios mo­čiu­tė gi­ mė praė­jus vos ke­lioms sa­vai­ tėms po ka­tast­ro­fos ir iš­gar­sė­jo kaip „Ti­ta­ni­ko“ kū­di­kis, ty­ri­nė­jo sa­vo pro­se­ne­lio gy­ve­ni­mą ir pa­ra­ šė biog­ra­fi­nę kny­gą „Žmo­gus, ku­ ris nu­skan­di­no „Ti­ta­ni­ką“.

Ji iš­siaiš­ki­no, kad R.Hi­chen­ so šei­ma per­si­kė­lė į Tor­ki mies­tą Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės De­vo­no gra­ fys­tė­je, bet grei­tai iši­ro. Žmo­na su vai­kais grį­žo gy­ven­ti į Sau­tamp­ to­ną, iš kur į sa­vo vie­nin­te­lę ke­ lio­nę iš­plau­kė „Ti­ta­ni­kas“.

Pas­ku­ti­nė ke­lio­nė

Anot S.Nils­son, R.Hi­chen­sui iš­ si­vys­tė neu­ras­te­ni­ja. Jis įsi­gi­jo gink­lą ir ki­lus gin­čui dėl pi­ni­gų šo­vė į Har­ry Hen­ley, ku­ris par­ da­vė jam val­tį. H.Hen­ley iš­gy­ve­ no, o R.Hi­chen­sas bu­vo pa­so­din­ tas į ka­lė­ji­mą. 1937 m. vy­ras išė­jo į lais­vę, o 1940 m. mi­rė. „Ro­ber­tas bai­gė kar­je­rą kaip tre­čias ka­pi­to­no pa­dė­jė­jas kro­vi­ ni­nia­me lai­ve, ku­ris vyks­tant Ant­ ra­jam pa­sau­li­niam ka­rui ga­be­no ang­lis į Af­ri­ką. Jie nu­ve­žė kro­vi­nį ir grį­žo, bet tai bu­vo jo pa­sku­ti­nė ke­lio­nė“, – pa­sa­ko­jo proa­nū­kė.

Kai lai­vas pri­si­švar­ta­vo Aber­dy­ ne, vie­nas įgu­los na­rių ra­do R.Hi­ chen­są mi­ru­sį sa­vo gul­te. Kiek S.Nils­son pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti, jos pro­se­ne­lis mi­rė dėl šir­dies li­gos.

Sal­ly Nils­son:

Jis dir­bo vai­ri­nin­ku sep­ty­ne­rius me­tus ir nie­ka­da ne­bū­tų pa­ da­ręs to­kios šiurkš­ čios klai­dos.

Pa­lai­do­tas bend­ra­me ka­pe

„At­lik­da­ma ty­ri­nė­ji­mus, at­ra­dau žmo­gų, ku­ris bu­vo la­ba rū­pes­tin­ gas, links­mas, my­lin­tis ir iš­ti­ki­ mas“, – pa­sa­ko­jo S.Nils­son.

Po tre­jų me­tų paieš­kų jai pa­ga­ liau pa­vy­ko ras­ti pro­se­ne­lio ka­pą.

Vai­ri­nin­kas gu­li Aber­dy­no Tre­jy­ bės ka­pi­nė­se bend­ro­je kap­vie­tė­je.

S.Nill­son nu­vy­ko ten, ati­da­vė pa­ gar­bą ir pa­sta­tė me­di­nį kry­žių. „Tai bu­vo il­ga ke­lio­nė. Aš nie­ ka­da ne­ma­čiau ši­to žmo­gaus, bet la­bai smar­kiai jį pa­mi­lau“, – pri­ si­pa­ži­no mo­te­ris.

BBC inf.

12

šeštADIENIS, balandžio 14, 2012

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2456 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1864 JAV do­le­ris 1 2,6289 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6275 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9383 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2539 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5388 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8823 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8722

pokytis

+0,9424 % –0,0310 % –0,0456 % +0,0647 % –0,0364 % +0,2892 % –0,2352 % +0,5912 % –0,0626 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,06

4,70

2,41

„Apoil“

4,99

4,66

2,38

Per­nai gruo­dį iš Vy­riau­sy­bės ga­vęs 3,06 mlrd. li­tų pa­sko­lą, skir­tą bank­ ru­tuo­jan­čia­me ban­ke „Sno­ras“ lai­ ky­tiems vals­ty­bės ap­draus­tiems in­ dė­liams grą­žin­ti, In­dė­lių ir in­ves­ti­ci­jų drau­di­mo fon­das jau grą­ži­no 667 mln. li­tų. Pas­ko­los li­ku­tis sie­kia 2,393 mlrd. li­tų, fon­das dar tu­ri ne­par­duo­tų ver­ty­ bi­nių po­pie­rių. Pas­ko­los ter­mi­nas iki 2017 m. gruo­džio 1 d.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

73

Grą­ži­na ­ pa­sko­lą vals­ty­bei

De­ga­lų kai­nos

103,19 dol. už 1 brl.

121,41 dol. už 1 brl.

san­do­riai per­nai su­da­ry­ti Lie­tu­vos įmo­nių įsi­gi­ji­mų ir su­si­jun­gi­mų rin­ko­je.

Svei­ka­ta rū­pi­na­si tu­ris­tau­da­mi Su­si­gun­dę me­di­ci­nos pa­slau­gų ko­ky­be ir pa­trauk­lio­mis kai­no­mis, už­sie­nie­čiai vis daž­niau at­vyks­ta į Lie­tu­vą kaip svei­ka­tos tu­ris­tai. Vis dėl­to tik­ro­jo svei­ka­tos tu­riz­mo pro­ver­žio esą rei­kė­tų lauk­ti tik atei­ty­je.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Pir­mo­sios užuo­maz­gos

2011 m. ša­ly­je bu­vo pa­skelb­ti svei­ ka­tos tu­riz­mo me­tais, o šie­met ko­vą įsteig­ta ir Lie­tu­vos me­di­ci­ nos tu­riz­mo aso­cia­ci­ja „Me­di­ci­nos Lie­tu­va“. Vis dėl­to da­lis me­di­ci­ nos pa­slau­gas tei­kian­čių me­di­ci­ nos cent­rų tei­gia, kad į ša­lį gy­dy­tis at­vyks­tan­čių už­sie­nie­čių su­lauk­ da­vo ir anks­čiau.

Pri­va­čios li­go­ni­nės ir po­lik­li­ni­ kos „Kar­dio­li­ta“ ge­ne­ra­li­nio di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas par­da­vi­ mui ir rin­ko­da­rai And­rius Jo­nu­tis pa­sa­ko­jo, kad pir­mo­sios me­di­ci­ nos tu­riz­mo užuo­maz­gos pa­ste­ bė­tos prieš po­rą me­tų. Pa­ra­dok­sa­ lu, ta­čiau Lie­tu­vai vys­ty­ti šią sri­tį pa­dė­jo ne­lai­mė Ru­si­jo­je. „Prieš po­rą me­tų Ru­si­jo­je siau­ tė di­džiu­liai gais­rai. Dau­ge­liui pa­ cien­tų iš šios ša­lies tai su­tei­kė pro­ gą vėl at­ras­ti Lie­tu­vą. Bėg­da­mi nuo su­si­da­riu­sio smo­go, lie­pos ir rugp­ jū­čio mė­ne­siais čia at­va­žia­vę ru­sai ty­rė­si, gy­dė­si, pa­skui vy­ko į Drus­ ki­nin­kus ar Pa­lan­gą. Ga­vę pui­kias pa­slau­gas ir grį­žę į sa­vo ša­lį, jie da­li­jo­si įspū­džiais su ki­tais, o tai – ge­riau­sia rek­la­ma. Daug klien­tų pa­skui at­va­žia­vo jau su re­ko­men­ da­ci­jo­mis, ir to­kių pa­cien­tų vis dau­gė­ja“, – sa­kė jis.

Anot pa­šne­ko­vo, „Kar­dio­li­ta“ jau tu­ri di­džiu­lį už­sie­nio pa­cien­ tų srau­tą – už­sie­nio tu­ris­tai su­da­ ro 30 pro­c. vi­sų įstai­gos pa­cien­tų.

Nuo 2008 m. srau­tas kiek­vie­nais me­tais au­ga apie 15–20 pro­c.

Svei­ka­tos tu­ris­tai į Lie­tu­vą at­vyks­ta dėl konk­re­čių me­di­ci­ni­ nių tiks­lų.

Pro­ver­žio dar nė­ra

Me­di­ci­nos cent­ro Auš­ros me­di­ci­ nos cent­ro ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Sau­lius Kmi­tas pa­sa­ko­jo, kad me­ di­ci­nos tu­riz­mas kaip pa­pil­do­ma įstai­gos veik­los kryp­tis su­si­for­ma­vo prieš po­rą me­tų. Ta­čiau ši tu­riz­mo ša­ka, anot jo, dar nau­ja, to­dėl kol kas tu­ris­tų su­lau­kia­ma ne­daug.

Bend­ro­vės „North­way“ me­di­ci­ nos cent­rų rin­ko­da­ros va­dy­bi­nin­kė Vai­va Ja­ke­ly­tė sa­kė, kad už­sie­nie­ čius me­di­ci­nos cent­ras prii­ma nuo pat ati­da­ry­mo die­nos 2004 m. To­ dėl esą ga­li­ma sa­ky­ti, kad svei­ka­ tos tu­riz­mo pa­slau­ga bend­ro­vė­ je gy­vuo­ja nuo pat pra­džių. Nors pa­šne­ko­vė tei­gė pa­ste­bė­ju­si, kad me­di­ci­nos tu­ris­tų srau­tai šiek tiek di­dė­ja, di­de­lis klien­tų pro­ver­žis kol kas ne­pas­te­bi­mas.

Pak­lau­sa: nors svei­ka­tos tu­ris­tų ša­ly­je kas­met dau­gė­ja, jie kol kas su­da­ro tik ne­di­de­lę vi­sų me­di­ci­nos cent­rų

pa­cien­tų da­lį.

Anot pa­šne­ko­vės, svei­ka­tos tu­ ris­tai į Lie­tu­vą at­vyks­ta dėl konk­ re­čių me­di­ci­ni­nių tiks­lų – tai nė­ra už­sie­nio gy­ven­to­jai, ku­rie lan­ky­da­ mie­si ša­ly­je krei­pia­si dėl ne­nu­ma­ ty­tų svei­ka­tos sutrikimų.

V.Ja­ke­ly­tė pa­sa­ko­jo, kad svei­ka­ tos tu­ris­tą me­di­ci­nos cent­ras pra­ de­da glo­bo­ti vos iš­li­pus iš lėk­tu­vo.

Ta­čiau ji pa­ti­ki­no, kad tuo ly­giai taip pat ge­rai už­sii­ma ir spe­cia­li­ zuo­tos įmo­nės.

Gy­dy­tis sve­tur – pres­ti­žas

V.Ja­ke­ly­tė pa­sa­ko­jo, kad me­di­ci­ nos tu­ris­tų daž­niau­siai at­vyks­ta iš Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Skan­di­na­ vi­jos ša­lių, Ang­li­jos. O jų pa­si­rin­ ki­mą gy­dy­tis Lie­tu­vo­je esą le­mia pa­trauk­lus kai­nos ir pa­slau­gų ko­ ky­bės san­ty­kis. „Tar­ki­me, Ru­si­jo­je me­di­ci­nos pa­ slau­gos kai­nuo­ja ge­ro­kai bran­giau, be to, ten di­des­nės ei­lės. O mū­ sų ma­žo­je ša­ly­je pa­slau­gų priei­na­

mu­mas ge­res­nis. Bal­ta­ru­si­jo­je, kiek te­ko pa­ste­bė­ti, žmo­nės ne­la­bai pa­ si­ti­ki sa­vais me­di­kais, to­dėl gy­dy­ tis va­žiuo­ja į Lie­tu­vą ar ki­tas ša­lis.

Tur­tin­giems žmo­nėms gy­dy­tis už­ sie­ny­je yra ne­tgi pres­ti­žas“, – sa­ kė ji.

A.Jo­nu­tis pa­sa­ko­jo, kad dau­ giau­sia pa­cien­tų įstai­ga su­lau­kia iš Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių san­ drau­gos ša­lių – Ru­si­jos, Bal­ta­ ru­si­jos, Gru­zi­jos, Ka­zachs­ta­no: „Juos į Lie­tu­vą pri­trau­kia ne tik ge­ra kai­na, bet ir kal­bos bar­je­ro ne­bu­vi­mas, men­ta­li­te­to su­pra­ti­ mas. Taip pat ne­ma­žą srau­tą su­ da­ro Skan­di­na­vi­jos ša­lių gy­ven­ to­jai, o iš Va­ka­rų Eu­ro­pos gau­siai at­vyks­ta lie­tu­vių išei­vių, emig­ ran­tų.“ Anot jo, lie­tu­vių išei­vių ir emig­ ran­tų srau­tai yra di­džiau­si va­sa­rą – po­lik­li­ni­ko­je lie­pos ir rugp­jū­čio mė­ne­siais emig­ran­tai su­da­ro apie 30 pro­c. vi­sų pa­cien­tų.

Komentaras

Lai­mu­tis Paš­ke­vi­čius

Lie­tu­vos me­d i­ci­nos tu­r iz­mo aso­cia­ci­jos „Me­d i­ci­nos Lie­tu­va“ pre­z i­den­tas

L

ie­tu­vo­je me­di­ci­nos tu­riz­mas ta­po ma­to­mas prieš pen­ke­ rius me­tus, ta­čiau pro­ver­ž is po­li­ti­niu lyg­me­niu įvy­ko tik per­nai. Pa­vy­ko „svei­ka­tos tu­riz­mo“ ter­ mi­ną įtrauk­ti į Tu­riz­mo įsta­ty­mą, pa­ si­ra­šė­me bend­ra­dar­bia­v i­mo su­tar­t į su Pa­sau­li­ne me­di­ci­nos tu­riz­mo aso­ cia­ci­ja.

Su Ūkio mi­n is­te­r i­ja nu­t a­rė­me, kad ne­t u­r i bū­t i daug pa­v ie­n ių me­d i­ci­nos tu­r iz­mu už­sii­man­čių įstai­g ų, nes tai

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Kai­nos ne­si­ski­ria

Anot V.Ja­ke­ly­tės, pa­slau­gų kai­ nų skir­tu­mai Lie­tu­vo­je ir me­di­ci­ nos tu­ris­tų ša­ly­se yra to­kie di­de­li, kad ke­lio­nė į Lie­tu­vą jiems at­si­per­ ka. O pa­slau­gų kai­nos svei­ka­tos tu­ ris­tams, kaip tei­gė pa­šne­ko­vė, tai­ ko­mos to­kios pat kaip ir bet ku­riam ki­tam vie­tos klien­tui. Me­di­ci­nos tu­ ris­tams esą pa­pil­do­mai kai­nuo­ja tik ver­ti­mo pa­slau­gos. Anot V.Ja­ke­ly­ tės, me­di­ci­nos cent­ruo­se pa­klau­ siau­si pro­fi­lak­ti­niai pa­tik­ri­ni­mai, kai at­lie­ka­mi vi­si pa­grin­di­niai la­bo­ra­to­ ri­niai ir diag­nos­ti­niai ty­ri­mai. Taip pat, anot jos, po­pu­lia­ri plas­ti­nė chi­ rur­gi­ja, ko­jų ve­nų chi­rur­gi­ja, or­to­ pe­di­ja, trau­ma­to­lo­gi­ja, kar­dio­lo­gi­ ja, akių la­ze­ri­nė chi­rur­gi­ja ir pan. „Tiek už­sie­nie­čiai, tiek lie­tu­viai emig­ran­tai pa­si­ti­ki Lie­tu­vos me­ di­ci­na, ku­ri tik­rai neat­si­lie­ka nuo Va­ka­rų nei tu­ri­mos apa­ra­tū­ros, nei per­so­na­lo kva­li­fik ­ a­ci­jos po­žiū­riu“, – sakė A.Jo­nu­tis. kaip blaš­k y­ma­s is ka­vos puo­de­ly­je.

Ma­no­me, kad ban­gą su­kel­t i ga­l i va­ di­na­ma­sis klas­te­r is, ku­r is tu­rė­t ų su­ jung­t i pri­va­čius ir vals­t y­bi­n ius me­d i­ ci­nos pa­slau­g ų tei­kė­jus, vieš­bu­č ius, mai­t i­n i­mo įstai­gas, ke­l io­n ių agen­t ū­ ras. Juk į Lie­t u­vą at­v y­kęs pa­cien­tas ver­t i­na vi­s ą me­d i­ci­nos tu­r iz­mo pa­ slau­g ų pa­ke­tą.

Vis dėl­to ma­no­me, kad klas­te­r io su­ kur­t i šiais me­tais dar ne­rei­kė­t ų, nes pir­m iau­sia bū­t i­na su­for­muo­t i me­d i­ ci­nos tu­riz­mą kaip pro­duk­tą, pa­ko­re­ guo­t i įstai­g ų men­ta­l i­te­tą. Kol kas jos ko­vo­ja dėl sa­vo svar­bos klas­te­ry­je. Įs­ tai­gos tu­ri išei­ti iš sa­vo dar­ž ų į bend­ rą kie­mą.

Kas­met me­di­ci­nos tu­riz­mo rin­ka Lie­ tu­vo­je, kaip ir pa­sau­ly­je, au­ga apie 30 pro­c. Ta­č iau di­d žio­ji dau­g u­ma me­ di­ci­nos cent­r ų Eu­ro­po­je, su ku­r iais bend­ra­vau, tu­r i tiks­lą tu­rė­t i vos 10 pro­c. me­d i­ci­nos tu­r is­t ų iš vi­sų tu­r i­ mų pa­cien­tų.

13

šeštADIENIS, balandžio 14, 2012

vakarė vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

As­me­ny­bė: „Nuo pat ma­žens mo­kiau­si imp­ro­vi­zuo­ti ir ne­stan­dar­tiš­kai žiū­rė­ti į mu­zi­ką bei gyvenimą”, – pa­me­na džia­zo pri­ma­do­na N.Ma­lū­na­vi­čiū­tė.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Džia­zo pri­ma­do­na Ne­da ne­ken­čia tai­syk­lių Ne­da Ma­lū­na­vi­čiū­tė švy­ti: Tarp­tau­ti­nia­ me Birš­to­no džia­zo fes­ti­va­ly­je jai įteik­tas Di­dy­sis pri­zas. Skulp­tū­rą su sa­vo at­vaiz­ du džia­zo pri­ma­do­na vos pa­kė­lė. Bet Ne­ da – jau ne to­kia. Vie­no­kia – at­vi­ra ir nuo­ šir­di, ta­čiau dau­ge­lio pa­smerk­ta ir nu­ teis­ta, ji bu­vo iki 40-ies. Vi­sai ki­to­kia – bran­gi­nan­ti kiek­vie­ną gy­ve­ni­mo va­ lan­dą – ji yra da­bar.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

– Pir­mą kar­tą tarp vy­rų, iki šiol Birš­to­no fes­ti­va­ly­je ga­vu­sių pri­zus, at­si­ra­do mo­te­ris. Kaip jau­čia­tės, Ne­da?

– Pui­kiai! Jau­čiuo­si la­bai pa­ma­lo­ nin­ta. Esu la­bai lai­min­ga. Birš­to­ no džia­zo fes­ti­va­lio Di­dy­sis pri­zas man bu­vo di­de­lė staig­me­na. Sma­ gu, kai įver­ti­na. Aš 25-erius me­tus dai­nuo­ju džia­zą.

Kon­cer­ta­vau su Vil­niaus džia­zo kvar­te­tu – Vy­tau­tu La­bu­čiu, Leo­ ni­du Šin­ka­ren­ka, Ge­di­mi­nu Lau­ ri­na­vi­čiu­mi, Ole­gu Mo­lo­ko­je­do­vu.

Neiš­lip­da­vo­me iš au­to­bu­so 10 me­

tų – la­bai daug kon­cer­tuo­da­vo­me.

Vi­sa Eu­ro­pa iš­mai­šy­ta, ne­bu­vau tik Mal­to­je ir Kip­re. Ir ne tik Eu­ro­po­je kon­cer­ta­vo­me.

Su dau­g y­be pro­jek­tų vi­są Ru­ si­ją per­va­žia­vau. O nuo 2006 m. ak­ty­viai kon­cer­tuo­ju su „Mei­lės trikampiu“ – Ole­gu Dit­kovs­kiu ir Kos­tu Smo­ri­gi­nu. Vi­suo­se šiuo­ se pro­jek­tuo­se – ir ma­no sva­rus in­dė­lis.

– Ar tuo pri­zu ap­si­džiau­gė tė­ vai, sū­nus Ma­tas?

– Ma­no ar­ti­miau­si žmo­nės – vi­sa­da už ma­ne. Taip, jie la­bai džiau­gė­si.

Ma­no gy­ve­ni­me, ma­tyt, vis­kas bu­vo už­prog­ra­muo­ta. Dar mo­ti­nos įsčio­

se ži­no­jau, kad bū­siu mu­zi­kan­tė.

Nuo sep­ty­ne­rių me­tų pra­dė­jau lan­ ky­ti mu­zi­kos mo­kyk­lą ir pa­kliuvau į džia­zo liū­ną. Nuo pat ma­žens mo­ kiau­si imp­ro­vi­zuo­ti ir ne­stan­dar­ tiš­kai žiū­rė­ti į mu­zi­ką ir į gy­ve­ni­ mą. Ma­no ma­ny­mu, gy­ve­ni­mas yra džia­zas. Aš ne­ken­čiu tai­syk­lių.

– To­kiu at­ve­ju nie­ka­da ne­ži­nai, ku­rioj sto­ty iš­kri­si, ką prarasi ir ką laimėsi.

– Tai ir yra įdo­mu. Jei­gu vis­kas bū­tų su­pla­nuo­ta, su­tvar­ky­ta ir su­dė­lio­ta į len­ty­nė­les, bū­tų la­ bai neį­do­mu. O džia­ze ir gy­ve­ni­ me nie­ka­da ne­ži­nai, kas bus.

14

14

šeštADIENIS, balandžio 14, 2012

vakarė

Džia­zo pri­ma­do­na Ne­da ne­ken­čia tai­syk­lių 13

– Ma­tau, jūs pa­si­ kei­tė­te. Vi­du­mi.

– Taip. Sup­ra­tau, kad no­riu sau­ go­ti sa­vo erd­vę – na­mus, as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą, ar­ti­mus žmo­nes. Anks­ čiau ma­niau, kad ma­no nuo­šir­du­ mas ir at­la­pa­šir­diš­ku­mas bus la­ bai nau­din­gi. Ma­niau, pub­li­ka my­li tuos, ku­rie nuo­šir­džiai at­vi­ ri. Ma­no gy­ve­ni­mas ne­bu­vo stan­ dar­ti­nis ir ab­so­liu­čiai ne­pa­na­šus į mi­li­jo­nus ki­tų gy­ve­ni­mų, dau­ge­ liui pa­si­ro­dė, kad la­bai ne­tei­sin­ gai gy­ve­nu.

Ma­no po­žiū­ris į dau­ge­lį da­ly­kų ski­ria­si, jis ne toks, kaip dau­ge­ lio tra­di­ci­nių šei­mų. To­dėl bu­vau ap­kal­tin­ta ir nu­teis­ta už ne­tei­sin­ gą, ne­tra­di­ci­nį gy­ve­ni­mo bū­dą. Aš ma­nau, kad gy­ve­nu sa­vo gy­ve­ni­ mą ir nie­kas ne­tu­ri tei­sės ma­nęs teis­ti, kaip da­ro dar iki šiol. Dėl to nu­spren­džiau nie­kam ne­pa­sa­ ko­ti, su kuo gy­ve­nu, su kuo mie­ gu, su kuo ma­no sū­nus, ką jis vei­ kia. Vis­kas. Ta­bu.

– Vis dėl­to, koks tas ne­stan­dar­ ti­nis jū­sų po­žiū­ris į gy­ve­ni­mą, daik­tus, ap­lin­ką, san­tuo­ką?

– Gal­vo­ju, kad vy­ras, kaip ir mo­te­ ris, ga­li au­gin­ti vai­kus. Jis ga­li bū­ ti la­bai ge­ras tė­vas ir pui­kiai užau­ gin­ti vai­ką. Aš tai su­pra­tau iš sa­vo pa­tir­ties. Teig­ti, kad vai­kas pri­va­lo bū­ti tik­tai su mo­ti­na, – ne­są­mo­nė.

Aš už tai, kad žmo­gus ne­pra­ras­tų sa­ vo­jo „aš“. Kad kiek­vie­nas žmo­gus tu­ rė­tų pa­si­rin­ki­mą. Kad jis ne­bū­tų ap­ kal­tin­tas ir nu­teis­tas už tai, kad ki­taip pa­siel­gė. Juk pa­sau­ly­je – dau­gy­bė žmo­nių, va­di­na­si, dau­gy­bė gy­ve­ni­mo mo­de­lių. Nė­ra vie­no to­bu­los san­tuo­ kos mo­de­lio – jų mi­li­jo­nai. Nie­kas ne­ ži­no, ko­kia yra to­bu­la šei­ma.

Yra to­kių san­tuo­kų, kai vie­nas au­ko­ja­si dėl ki­to kar­je­ros. Jei vy­ras da­ro kar­je­rą, žmo­na au­ko­ja­si – tai jos pa­si­rin­ki­mas. Ji my­li tą žmo­gų, jam la­bai pa­si­se­kė. Bet mo­te­ris ir­gi no­rė­tų gy­ve­ni­me ką nors nu­veik­ti.

– Bet vy­ras dėl jos ne­siau­ko­ja.

Jū­sų sū­nus au­go su bu­vu­siu jū­

Ap­do­va­no­ji­mas: Tarp­tau­ti­nia­me Birš­to­no džia­zo fes­ti­va­ly­je N.Ma­lū­na­

vi­čiū­tei bu­vo įteik­tas Di­dy­sis pri­zas už sva­rų in­dė­lį į Lie­tu­vos džia­zą.

sų vy­ru. Va­di­na­si, dėl jū­sų kar­ je­ros jis pa­siau­ko­jo?

– Ma­no san­tuo­ka tru­ko pen­ke­rius me­tus, ji se­niai nu­trauk­ta. Mes abu bu­vo­me mu­zi­kan­tai, ir vie­nam rei­ kė­jo pa­si­trauk­ti iš mu­zi­kos. Ir pa­ si­trau­kė ma­no vy­ras, jis užau­gi­no sū­nų, ir aš už tai jam pa­mink­lą pa­ sta­ty­čiau. Aš esu lai­min­ga, kad la­ bai jau­na pa­gim­džiau sū­nų ir kad jis gi­mė iš be­ga­li­nės mei­lės.

– Ar jū­sų sū­nus lin­kęs į mu­zi­ ką? Gal, kaip ir jūs, gro­ja flei­ta, gal – gi­ta­ra, pia­ni­nu?

– Ne. Jis nuo pen­ke­rių me­tų lan­kė „Ąžuoliuko“ cho­rą. Po ket­ve­rių me­ tų pa­reiš­kė, kad mu­zi­kos ne­be­no­ri.

– Tie­siog neį­ti­ki­ma, kad džia­ze jūs – jau 25-eri me­tai. Iš ko pa­ vel­dė­jo­te džia­zo ge­ną?

– Ma­no tė­vas – mu­zi­kan­tas, gro­jo sak­so­fo­nu ir klar­ne­tu „Trimite“, Te­ le­vi­zi­jos ir ra­di­jo leng­vo­sios mu­zi­kos or­kest­re. Bet jau 20 me­tų ne­beg­ro­ja.

Ma­no tė­vai vi­sa­da ma­ne pa­lai­ kė. 16-os me­tų išė­jau iš vi­du­ri­nės

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

ir įsto­jau į „Kelpšą“ (Vil­niaus Juo­ zo Tal­lat-Kelp­šos kon­ser­va­to­ri­ja – red. pa­st.). Ten bu­vo la­bai ge­rai, nes mu­zi­kan­tams ne­rei­kė­jo mo­ky­ tis tų vi­sų ne­są­mo­nių – che­mi­jos, ma­te­ma­ti­kos.

Aš ma­nau, kad gy­ve­ nu sa­vo gy­ve­ni­mą ir nie­kas ne­tu­ri tei­sės ma­nęs teis­ti, kaip da­ro dar iki šiol.

Ba­lio Dva­rio­no mu­zi­kos mo­ kyk­lo­je mo­kiau­si dvie­jų spe­cia­ ly­bių – stu­di­ja­vau kla­si­ką ir est­ ra­dą. Pau­lius Kon­cė ma­ne mo­kė flei­ta gro­ti Mo­zar­tą, o Vla­di­mi­ras Če­ka­si­nas mo­kė lau­žy­ti tai­syk­les ir imp­ro­vi­zuo­ti.

Nuo 16-os me­tų ak­ty­viai kon­ cer­tuo­ju džia­ze, bet to nie­kas ne­ ga­li su­pras­ti. Ma­ne pra­dė­jo pa­ žin­ti, kai už­dai­na­vau po­psą. Kad

iki to dar dai­na­vau „n“ me­tų, nie­ kas ne­ži­no­jo.

si­jo­je – tu­ri at­ras­ti lai­ko ir vie­tą, kur nuo jos pail­sė­ti.

– Klau­san­tis jū­sų ir Ole­go Dit­ kovs­kio kon­cer­to, at­ro­do, kad jūs – kaip vie­nas kumš­tis.

– Mes su Ole­gu esa­me la­bai ge­ ri bi­čiu­liai. Ga­li­me nu­lėk­ti į ki­ną, į spek­tak­lį, į miš­ką, aš jį kar­tais nu­ si­tem­piu į ko­kį nors džia­zo kon­cer­ tą. Pa­gal Zo­dia­ką mu­du – Avi­nai.

Sa­ko, Avi­nai mo­te­rys ir vy­rai – la­ bai ski­ria­si. Bet mu­du su Ole­gu net dar­žo­ves tas pa­čias mėgs­ta­me!

Kai kar­tu mu­zi­kuo­ja­me, su­pran­ ta­me bend­rą tiks­lą – ga­lu­ti­nį dai­ nos re­zul­ta­tą. Jį vie­no­dai ma­to­me.

Kai par­tne­riai, dar prieš gro­da­mi dai­ną, ži­no, kaip ji tu­ri skam­bė­ti ir kaip tu­ri baig­tis, – tai daug.

– Ar jums jū­sų na­mai – jū­sų tvir­to­vė?

– Taip. Ma­no na­mai – tai oa­zė, ku­ rio­je tu­riu pa­bū­ti vie­na. Nes­ce­ni­ nę gy­ve­ni­mo pu­sę no­riu pra­leis­ti ki­ taip. To­dėl, kad la­bai pa­vargs­tu.

Ma­no pro­fe­si­ja įpa­rei­go­ja bū­ti tarp žmo­nių, la­bai daug ener­gi­jos tu­riu ati­duo­ti vi­siš­kai sve­ti­miems žmo­ nėms. Pas­kui kaž­kur tu­riu at­si­gau­ ti, vėl pa­si­krau­ti tos ener­gi­jos. To­dėl kar­tais ren­kuo­si ra­my­bę, ty­lą. Net­gi sve­čių ne­kvie­čiu į na­mus – ne­no­riu.

Jau ne­be­pakenčiu va­ka­rė­lių, vi­ so­kių su­si­bū­ri­mų. Tie­siog ne­be­no­ riu švais­ty­ti lai­ko ne­rei­ka­lin­giems da­ly­kams. Va­ka­rė­liuo­se ma­tau la­ bai daug be­pras­my­bės. Ne­kal­bu apie tuos su­si­bū­ri­mus, kur ren­ka­ si, ką nors šven­čia ma­no ge­ri drau­ gai, ko­le­gos. Bet ei­ti links­min­tis į nak­ti­nį klu­bą – ne.

La­bai no­rė­jau to­kio bu­to, ko­kį tu­ riu. Ši ma­no sva­jo­nė iš­si­pil­dė. Na­ me gy­ve­na tik­tai trys šei­mos. Ma­no kai­my­nai be ga­lo ty­lūs. Kai nu­si­pir­ kau ten bu­tą, jie bai­siai iš­si­gan­do, – esą, rink­sis bo­he­ma, bus daug cheb­ros, iš­ti­sai gros mu­zi­ka, per lan­gus sklis triukš­mas. Nie­ko pa­ na­šaus – jie ma­nęs ne­gir­di. Nak­ tį grįž­tu, įsė­li­nu ty­liai į na­mus, šmurkšt į lo­vą ir mie­gu.

– Džia­zo mu­zi­kan­tai – dau­giau­ sia vy­rai. Kaip jie žiū­ri į jus?

– Ne­ži­nau, kaip jie žiū­ri. Man pa­ čiai bū­tų įdo­mu su­ži­no­ti. Aš jo­kios džia­zo vy­rų disk­ri­man­ci­jos ne­jau­ čiu. Pa­ty­riau, kad su vy­rais daug pa­pras­čiau ne­gu su mo­te­ri­mis bend­rau­ti, gro­ti. Vy­rai ne­pai­so, ką tu su kuo da­rai. Jie žiū­ri, ką tu su­ ge­bi sce­no­je. Jiems svar­bu, kad ge­ rai pa­gro­tum, pa­dai­nuo­tum.

Pa­sau­ly­je la­bai daug ge­rų džia­zo at­li­kė­jų ir vy­rų, ir mo­te­rų, į ku­riuos no­rė­čiau ly­giuo­tis, iš ku­rių ga­lė­čiau pa­si­mo­ky­ti. Vis­gi ma­no sie­kia­my­ bė – bū­ti sa­vi­mi, iš­si­skir­ti iš ki­tų.

Me­ne tu­ri bū­ti in­di­vi­dua­ly­bė, ki­taip pra­ding­si, iš­nyk­si.

– Koks mėgs­ta­miau­sias jū­ sų kū­ri­nys, ku­rio ga­li­te iš­ti­sai klau­sy­tis?

– Kū­ri­nio – kaip to­kio – nė­ra. Esu kaip tas bat­siu­vys – be ba­tų. Grįž­tu na­mo ir džiau­giuo­si, kad ga­liu bū­ti ra­my­bė­je. Net po kon­cer­to įsė­du­si į ma­ši­ną ne­jun­giu ra­di­jo, kad pail­sė­ čiau nuo mu­zi­kos. Mu­zi­kan­tai sa­ko, kad nuo vai­kys­tės ne­ken­čia mu­zi­kos.

Jei­gu 24 va­lan­das per pa­rą gy­ven­čiau tik­tai su mu­zi­ka, ­mir­čiau. Ar­ba se­ niai bū­čiau išė­ju­si iš pro­to. Vi­sur tu­ri bū­ti pu­siaus­vy­ra. Taip pat ir pro­fe­

– Ar neat­si­bo­do skai­čiuo­ti įmo­ kų už bu­tą, ar sle­gia bu­to pa­ sko­la?

– Sle­gia, bet da­bar vi­si taip gy­ve­na.

Tik vie­ni tu­ri iš ko su­mo­kė­ti įmo­ką, ki­ti – ne. Aš kol kas už­dir­bu, to­dėl ga­liu su­mo­kė­ti tą įmo­ką. Ir dar ga­liu ka­vi­nė­je už­si­sa­ky­ti bak­la­ža­nų sa­lo­ tų. Ta­čiau va­žiuo­ti pail­sė­ti į Tai­lan­ dą – ne, ši­to sau leis­ti ne­ga­liu. Bet iš to ne­da­rau pro­ble­mų. Ma­no drau­gai tu­ri pui­kias so­dy­bas, ten daug ge­ riau pail­sė­siu ne­gu Tai­lan­de. Į gy­ve­ni­mą pra­dė­jau žiū­rė­ti pa­ pras­čiau. Jei ta­ve ri­bo­ja fi­nan­sai ir ne­ga­li ko nors da­ry­ti, na, ir vel­niai ne­ma­tė. Ne­da­ryk.

Geriausi „Balticum TV“ pasiūlymai – parodoje Besidomintieji individualia statyba ir sodininkyste, kaip ir kasmet, jau ruošiasi parodoms „Individuali statyba 2012“ ir „Mano sodas 2012“, kurios įvyks balandžio 19 – 22 dienomis Klaipėdos „Švyturio arenoje“.

Būtent čia ir „Balticum TV“ pristatys geriausius savo pasiūlymus ne tik individualių namų, užmiesčio gyventojams, bet ir sodininkams.

Išvežama skaitmeninė TV

Dabar sodininkai paprastai po darbų mėgaujasi nemokama televizija, kurią mato iškėlę paprastą anteną ir prijungę ją prie televizoriaus. Tačiau šiais metais numatomas nemokamos analoginės antžeminės televizijos išjungimas jau verčia galvoti apie kitas galimybes. „Balticum TV“ šį sezoną kaip tik pateikė puikią alternatyvą. „Balticum TV“ pristato naują antžeminės skaitmeninės TV paketą. Jį sudaro daugiau nei 20-imt populiariausių lietuviškų ir užsienio programų, tarp kurių ir „RTR Planeta“, „Discovery“, „Cartoon Network“ bei unikali lietuviška filmų programa „Balticum Auksinis“.

Svarbiausi šios skaitmeninės TV privalumai – paprasta ir lengvai vežiojama įranga ir nedidelė paslaugos kaina. „Balticum“ abonentams ji kainuoja vos nuo 9 Lt/mėn.

Užmiesčio gyventojams – internetas ir TV

Anksčiau individualių namų savininkams gyvenimas užmiestyje gan greitai apkarsdavo, mat įgiję nuosavus namus jie dažnai netekdavo galimybės turėti kokybišką interneto ryšį ir matyti norimas televizijos programas.

Dabar užmiesčio gyventojams tai jau ne problema, nes „Balticum“ teikia kokybišką belaidį interneto ryšį ir skaitmeninę TV. „Klaipėdos regiono užmiesčio gyventojams galime pasiūlyti ne tik skaitmenines, bet ir raiškiąsias skaitmenines programas. Taip pat teikiame gana spartų ir pastovų interneto ryšį, kurio mėnesio mokestis yra fiksuotas. Mūsų klientai nežino, ką reiškia interneto greičio ribojimai ar staiga padidėję mokesčiai už neva išnaudotą duo-

menų limitą, – sako UAB „Balticum TV“ vyresnioji pardavimų vadybininkė Jurgita Jazdauskienė.

– Beje, belaidžių paslaugų tinklas nuolat plečiamas, todėl kasdien jis gali pasiekti vis daugiau užmiesčio gyventojų.“ Karščiausi pasiūlymai miestiečiams

Karščiausias šio sezono pasiūlymas miestiečiams – tai nauja interneto paslauga, skirta minimaliems interneto poreikiams. Ji išsiskiria neįtikėtinai maža kaina – tik nuo 9 Lt/mėn. „Tai internetas, skirtas jau turintiems mūsų televiziją, – sako pašnekovė. – Jis skirtas tiems, kurie namuose tenori pasitikrinti elektroninį paštą, paskaityti naujienas, bendrauti per Skype’ą ar naudotis internetine bankininkyste.“ Lankytojams – loterija be pralaimėjimų

„Šiųmetis mūsų tikslas ne tik pristatyti geriausia, ką turime, bet ir paprasčiausiai pabendrauti su sa-

Naujas: „Balticum TV“ pristatė naują skaitmeninės antžeminės TV pa­

ketą sodininkams. Turintiesiems naujos kartos televizorių su integruo­ tu TV imtuvu užtenka tik delne telpančio sąlyginės prieigos modulio su kortele ir paprastos kambario antenos.

vo klientais, pabūti arčiau jų, – aplankyti „Balticum“ stendą kviečia J. Jazdauskienė. – Mums labai svarbu išgirsti jūsų nuomonę ir lūkesčius, o už tai norime padovanoti mūsų ir mūsų partnerių prizus, to-

kius kaip brangūs pokerio rinkiniai, marškinėliai, užrašų knygutės ir kiti suvenyrai. Juk mes tam ir esame, kad dovanotume pramogas visai jūsų šeimai.“ Užs. 942654

15

šeštADIENIS, balandžio 14, 2012

vakarė

Trau­ka: ry­ti­nės Vo­kie­ti­jos da­lies uos­tas Ros­to­kas – mie­lai tu­ris­tų lan­ko­mas mies­tas.

Įs­pū­dis: nors sve­čia­me mies­te vie­šė­jo la­bai trum­pai, I.Grub­liaus­kie­nę me­dia.pho­to­buc­ket.com

su­ža­vė­jo kū­ry­bin­ga ir lais­va Ros­to­ko dva­sia.

Į kul­tū­ros mai­nus – sunk­ve­ži­miu Iki smulk­me­nų su­pla­nuo­ta ke­lio­nė, už­sa­ky­tas tak­si, nu­pirk­ti bi­ lie­tai į trau­ki­nį – re­gis, vis­kas tu­rė­jo ei­ti tar­si iš pyp­kės. Ta­čiau gam­tos kap­ri­zai ne­pa­val­dūs net punk­tua­lu­mu ir or­ga­ni­zuo­tu­ mu gar­sė­jan­tiems vo­kie­čiams.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Plū­du­ria­vo še­še­tą va­lan­dų

„Or­ga­ni­za­to­riai links­mai juo­kė­si, kai iš di­džiu­lių vil­ki­kų iš­li­po­me ne­ ši­nos kom­piu­te­rių krep­šiais ir la­ga­ mi­nais. Tu­rė­jo­me at­ro­dy­ti įspū­din­ gai“, – juo­kė­si „Klai­pė­dos džia­zo fes­ti­va­lio“ aso­cia­ci­jos va­do­vė In­ga Grub­liaus­kie­nė, pri­si­mi­nu­si ne­ti­ kė­tu nuo­ty­kiu pra­si­dė­ju­sią ke­lio­nę.

Drau­ge su ko­le­ge, aso­cia­ci­jos asis­ten­te Edi­ta Me­je­rai­te-Zen­ke­ vi­čie­ne In­ga vy­ko į kon­fe­ren­ci­ją Ros­to­ke, ku­rio­je taip pat da­ly­va­vo ki­tų Bal­ti­jos ša­lių, kaip Vo­kie­ti­jos, Len­ki­jos, Šve­di­jos bei Da­ni­jos uos­ ta­mies­čių at­sto­vai.

Prieš­ve­ly­ki­nė vieš­na­gė sve­čio­ je ša­ly­je klai­pė­die­tėms ža­dė­jo tu­ ri­nin­gą ren­gi­nių pro­gra­mą ir nau­jų įspū­džių. Nea­be­jo­ti­nai vie­nu jų ta­ po ke­lio­nė iš Klai­pė­dos į Zas­ni­cą.

Ties Vo­kie­ti­jos kran­tais už­klu­ pu­si aud­ra bend­ra­ke­lei­vių kel­ tą pri­ver­tė drei­fuo­ti be­maž še­šias va­lan­das. „Aud­ra lyg ir ne­bu­vo la­bai smar­ ki, bet kel­tas ga­na se­nas, tad nie­ kaip ne­ga­lė­jo pri­si­švar­tuo­ti uos­te“, – pa­sa­ko­jo In­ga.

Su­lau­kė ne­ti­kė­to pa­siū­ly­mo

At­ro­dė, jog mo­te­rys at­si­dū­rė be­ vil­tiš­ko­je si­tua­ci­jo­je – trau­ki­nys, tu­rė­jęs nu­ga­ben­ti į Ros­to­ką, iš­vy­ kęs, va­ka­rė­jant da­rė­si ne­ra­mu ir dėl nak­vy­nės. „Ir štai du šau­nūs sunk­ve­ži­mių vai­ruo­to­jai iš Kre­tin­gos pa­si­siū­lė mus pa­ve­žė­ti. Kai pa­si­skam­bi­no­ me kon­fe­ren­ci­jos or­ga­ni­za­to­riams

ir mums pa­sa­kė, kad jiems at­va­ žiuo­ti už­truk­tų dar il­giau, nu­ spren­dė­me, kad ki­tos išei­ties nė­ra.

Tai­gi su­li­po­me į tas di­de­les ma­ši­ nas ir dar­dė­jo­me iki pat Ros­to­ko.

To­kio nuo­ty­kio gy­ve­ni­me dar ne­

In­ga Grub­liaus­kie­nė:

La­bai pa­si­džiau­ giau, jog mi­tas, kad lie­tu­viai ne­drau­ giš­ki, su­bliūš­ko. bu­vau pa­ty­ru­si. Ta­čiau la­bai pa­si­ džiau­giau, jog mi­tas, kad lie­tu­viai ne­drau­giš­ki, su­bliūš­ko“, – šyp­so­ jo­si pa­šne­ko­vė.

Kaip pa­sa­ko­jo In­ga, vieš­na­gė bu­ vu­sia­me Ry­tų Vo­kie­ti­jos mies­te ne­ pri­mi­nė ne­rū­pes­tin­gų ato­sto­gų.

Klai­pė­die­tės Lie­tu­vai at­sto­va­vo kul­tū­ri­nių mai­nų pro­jek­te „Bal­ti­ jos kul­tū­ros ban­ga“ („Bal­tic Cul­ tu­re Wa­ve“), ku­ris jun­gia pen­kių Eu­ro­pos vals­ty­bių uos­ta­mies­čius: Ros­to­ką (Vo­kie­ti­ja), Gdy­nę (Len­ ki­ja), Vor­ding­bor­gą (Da­ni­ja), Kris­ tians­ta­dą (Šve­di­ja) bei Klai­pė­dą.

Kiek­vie­nos ša­lies kul­tū­ri­nių įstai­gų at­sto­vai pri­sta­tė sa­vo mies­ tų ren­gi­nius, fes­ti­va­lius, klu­bus bei at­li­kė­jus. „Kon­fe­ren­ci­jos ren­gė­jai mus kvie­tė pa­pa­sa­ko­ti tik apie aso­cia­ci­ jos or­ga­ni­zuo­ja­mus ren­gi­nius, bet pa­si­nau­do­da­mos pro­ga nu­spren­ dė­me pri­sta­ty­ti vi­sus di­džiuo­sius uos­ta­mies­čio fes­ti­va­lius bei svar­ biau­sias šven­tes“, – pa­sa­ko­jo pa­ šne­ko­vė.

Kel­te da­li­jo lanks­ti­nu­kus

Pa­sak In­gos, klai­pė­die­čiai ga­ li džiaug­tis tur­tin­gu mies­to kul­tū­ ri­niu gy­ve­ni­mu, ta­čiau apie Klai­ pė­do­je vyks­tan­čius ren­gi­nius, čia ku­rian­čius me­ni­nin­kus ne­ži­no net ar­ti­miau­si už­sie­nio kai­my­nai. „Tad sa­vo ini­cia­ty­va su­ma­ke­ta­ vo­me lanks­ti­nu­kus, pri­sta­tan­čius svar­biau­sius mū­sų mies­to kul­tū­ri­ nius ren­gi­nius su jų da­to­mis ir in­ ter­ne­ti­nių sve­tai­nių ad­re­sais, at­ ra­do­me rė­mė­jų juos at­spaus­din­ti ang­lų, vo­kie­čių ir lie­tu­vių kal­bo­ mis, pa­ren­gė­me spal­vin­gą pri­sta­ to­mą­jį fil­mu­ką ir net pa­si­ga­mi­no­me spe­cia­lius marš­ki­nė­lius su už­ra­šu, kvie­čian­čiu į Klai­pė­dos 760-ąjį gim­ta­die­nį – „Co­me to Ce­leb­ra­te Klai­pe­da 760th Birth­day!“ – „na­ mų dar­bus“ var­di­jo In­ga.

Paš­ne­ko­vė pri­si­mi­nė, jog vos įli­pus į kel­tą, juo ke­lia­vę vo­kie­ čiai ėmė stu­di­juo­ti šiuos už­ra­šus ir smal­sau­ti, kaip Klai­pė­da pla­nuo­ja švęs­ti šią svar­bią su­kak­tį. „O mes ėmė­me iš­di­džiai da­ly­ti lanks­ti­nu­ kus su mies­to ren­gi­nių pro­gra­ma“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Brai­žas: ant daž­no pa­sta­to pui­kuo­ja­si di­džiu­liai me­niš­ki pie­ši­niai.

din­gas sa­va­no­rių, tal­ki­nan­čių per di­džią­sias šven­tes, skai­čius. Išs­ kir­ti­nio su­si­do­mė­ji­mo su­lau­ kė vai­kų ir jau­ni­mo džia­zo dai­nų šven­tė „Jau­no­ji džia­zo ban­ga“, Jū­ros šven­tė, tarp­tau­ti­nis šiuo­ lai­ki­nio me­no fes­ti­va­lis „PLArT­ FOR­MA“, kla­si­ki­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Mu­zi­ki­nis rugp­jū­tis pa­jū­ry­je“, – var­di­jo pa­šne­ko­vė.

Pa­sak In­gos, kai ko­le­gos iš ki­tų ša­lių iš­gir­do at­li­kė­jų, ku­rie kon­ cer­tuos šie­me­čia­me Klai­pė­dos pi­ lies džia­zo fes­ti­va­ly­je, pa­var­des, ne­ga­lė­jo at­si­ste­bė­ti, kad or­ga­ni­za­ to­riams pa­vy­ko pri­si­kvies­ti to­kias pa­sau­li­nio ly­gio žvaigž­des, apie ku­rias šie sva­jo­jo dau­ge­lį me­tų.

Ste­bi­no Ros­to­ko spal­vos

Tu­rė­jo kuo pa­si­di­džiuo­ti

Kaip ti­ki­no In­ga, klai­pė­die­čių pri­ sta­ty­ta pre­zen­ta­ci­ja apie mū­sų mies­tą gar­si­nan­čius ren­gi­nius ki­ tiems kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viams su­ kė­lė ne­men­ką nuo­sta­bą. „Ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius iš ki­tų ša­lių ypač nu­ste­bi­no fak­tas, kad di­die­ji ne­mo­ka­mi mies­to ren­gi­ niai, kad ir Klai­pė­dos džia­zo fes­ ti­va­lis, dau­giau­sia re­mia­mi pri­va­ taus vers­lo. Ko­le­gas iš Vo­kie­ti­jos bei Len­ki­jos itin nu­ste­bi­no įspū­

„Ži­no­ma, kad mus pa­ma­lo­ni­no jų pri­si­pa­ži­ni­mas, kad cha­riz­ma­tiš­ ko­ji sak­so­fo­ni­nin­kė iš Olan­di­jos Can­dy Dul­fer bei džia­zo vir­tuo­zas iš Ru­si­jos Igo­ris But­ma­nas, ku­rie pa­si­ro­dys Pi­lies džia­zo fes­ti­va­ly­je, iš­lie­ka vi­sų fes­ti­va­lių or­ga­ni­za­to­rių sva­jo­nių są­ra­še“, – tei­gė In­ga.

Paš­ne­ko­vė pa­si­džiau­gė, jog jau šią va­sa­rą, pir­mo­je lie­pos pu­sė­je, Klai­pė­dos kraš­to mu­zi­kan­tai tu­ rės ga­li­my­bę da­ly­vau­ti ša­lia Ros­ to­ko vyk­sian­čia­me fes­ti­va­ly­je, ki­

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

tą­met uos­ta­mies­čio at­li­kė­jai jau bus lau­kia­mi Gdy­nė­je.

O kuo pa­čias klai­pė­die­tes su­ža­ vė­jo vieš­na­gė sve­čio­je ša­ly­je? „Kiek­vie­ną­kart nu­steb­da­vo­me, Ros­to­ko gat­vė­se iš­vy­du­sios ori­gi­ na­lius pro­fe­sio­na­lių dai­li­nin­kų pie­ ši­nius – jo­kiu bū­du ne pik­ty­biš­kas ke­ver­zo­nes – ant pa­sta­tų, ki­tų vie­ šų ob­jek­tų. Šie pie­ši­niai iš tie­sų la­ bai puo­šia ir pa­gy­vi­na mies­tą, ypač jo se­na­mies­tį“, – įspū­džiais da­li­jo­ si džia­zo fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rė.

Krantinės – be atitvarų

Ka­dan­gi sve­čio­je ša­ly­je klai­pė­die­ tės vie­šė­jo prieš pat Ve­ly­kas, bend­ ra­ke­lei­vių akis džiu­gi­no su­bti­liai, su iš­mo­ne iš­puoš­tas mies­tas, jo cent­re šur­mu­lia­vu­sios mu­gės bei ki­tos links­my­bės. „Ko ge­ro, di­džiau­sią įspū­dį pa­li­ ko upės kran­ti­nės, ku­rios Ros­to­ke yra di­džiu­lis trau­kos ob­jek­tas. Čia vyks­ta įvai­rūs kul­tū­ri­niai ren­gi­niai, me­ni­nin­kų mu­gės. Nus­te­bo­me, kad kran­ti­nės vi­siš­kai at­vi­ros – ap­sau­ gi­nes tvo­re­les čia at­sto­ja su­vo­ki­ mas, kad rū­pin­tis sau­gu­mu – ne tik val­džios, bet ir as­me­niš­kai kiek­vie­ no rū­pes­tis ir rei­ka­las. Tie­siog vis­ kas pri­klau­so nuo žmo­nių kul­tū­ ros“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė.

Orai

Savaitgalis numatomas pavasariškai šiltas. Šiandien vyraus ramūs orai, lietaus bus nedaug. Įdienojus šils iki 10–15 laipsnių šilumos, kiek vėsiau bus pajūryje. Sekmadienis bus sau­ sas. Naktis prognozuojama vėsoka, atvės iki 2–4 laipsnių šilumos, o die­ ną bus pavasariškai šilta – iki 14–16 laipsnių šilumos.

Šiandien, balandžio 14 d.

+9

+8

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+12

Šiauliai

Klaipėda

+13

Panevėžys

+14

Utena

+12

6.32 20.40 14.08

105-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 261 diena.

Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+14

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +14 Brazilija +27 Briuselis +11 Dublinas +8 Kairas +33 Keiptaunas +22 Kopenhaga +9

kokteilis Iš stu­den­tų gy­ve­ni­mo – Ka­da stu­den­tas pa­na­šus į šu­n į?

– Per eg­za­mi­ną: akys gud­rios, o pa­sa­ ky­t i nie­ko ne­ga­l i. *** Stu­den­tas, bū­si­ma­sis ju­ris­tas, lai­ko eg­ za­mi­ną. Pro­fe­so­rius siū­lo jam pa­pil­do­ mą klau­si­mą: – Ar ga­lė­tu­mė­te man pa­teik­ti iš pra­kti­ kos tris pa­vyz­d žius: tei­sė­ta, bet ne­lo­ giš­ka; ne­tei­sė­ta, bet lo­g iš­ka; ir ne­tei­sė­ ta, ir ne­lo­g iš­ka?

– Jūs, pro­fe­so­riau, ve­dė­te žmo­ną, 30-čia me­tų jau­nes­nę už jus. Tai – tei­sė­ta, bet ne­ lo­giš­ka. Pas jū­sų žmo­ną ap­si­lan­ko jau­nas mei­lu­žis, kas yra ne­tei­sė­ta, bet lo­giš­ka. O tai, kad jū­sų žmo­na dar my­li­si ir su san­ tech­ni­ku, tai ir ne­tei­sė­ta, ir ne­lo­giš­ka. *** Skel­bi­mas laik­raš­ty­je: „Pen­kių stu­den­ tų šei­ma iš­si­nuo­mo­tų kam­ba­r į. Ar­ba lo­vą. Ar­ba da­l į lo­vos“. *** Me­d i­ci­nos ins­t i­t u­te vyks­ta eg­za­m i­ nas. Pro­fe­so­r ius, ro­dy­da­mas stu­den­ tui į krū­ti­nę, klau­sia: – Kur aš pa­tek­čiau, jei dur­čiau čia?

– Į ka­lė­ji­mą! *** Stu­den­tas – pro­fe­so­r iui: – Aš sap­na­vau, kad iš­lai­k iau vi­sus eg­ za­mi­nus! Ką man rei­kia da­ry­ti, kad tai tap­tų rea­ly­be?

– Ma­ž iau mie­go­ti. *** Pir­mas kur­sas: pro­fe­so­r ius sė­di, skai­ to laik­raš­t į, stu­den­tai pa­slap­č io­m is nu­si­ra­ši­nė­ja nuo kons­pek­tų. Pro­fe­so­ rius grei­tai nu­lei­džia laik­raš­tį, stu­den­ tai grei­tai sle­pia už­ra­šus.

Ant­ras kur­sas: si­tua­ci­ja ana­lo­giš­ka. Tik pro­fe­so­rius iš lė­to nu­lei­d žia laik­raš­t į, o stu­den­tai iš lė­to sle­pia už­ra­šus.

Ket­v ir­tas kur­s as: pro­fe­so­r ius skai­to laik­raš­t į. Stu­den­tai, ap­si­kro­vę kny­go­ mis, nu­si­ra­ši­nė­ja. Pro­fe­so­rius žvilg­te­ li pro laik­raš­čio kam­pą, stu­den­tai pik­ to­ku bal­su: – Pro­fe­so­r iau!

Pro­fe­so­rius grei­tai už­si­den­gia laik­raš­čiu: – At­sip­ra­šau. Čes­ka (prieš praė­ju­sią se­si­ją uni­ver­si­te­to skel­ bi­mų len­to­je – raš­te­lis: „Eg­za­mi­nas neį­vyks.

Vi­si bi­lie­tai par­duo­ti“.)

Londonas +12 Madridas +13 Maskva +13 Minskas +15 Niujorkas +19 Oslas +10 Paryžius +14 Pekinas +26

Praha +14 Ryga +9 Roma +15 Sidnėjus +24 Talinas +7 Tel Avivas +28 Tokijas +13 Varšuva +16

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+6

+8

+6

+5

3

+7

+13

+10

+8

4

rytoj

pirmadienį

+8

Marijampolė

Vilnius

+14

Alytus

Vardai Šiandien: Justinas, Liudvika, Vaišvydė, Vaiva, Valerijonas, Visvaldas Rytoj: Anastazija, Gema, Josmina, Liudvina, Modestas, Vaidotė, Unė, Vilnius

balandžio 14-ąją

Rytas

+8

+14

+15

+5

+5

5

1865 m. ak­to­rius Joh­nas Wil­ke­s as Boot­has Va­ šing­to­no teat­re šo­vė į 16ąjį JAV pre­zi­den­tą Ab­ra­ ha­mą Lin­col­ną, ku­ris ki­ tą ry­tą mi­rė.

1902 m. Ma­r ie ir Pier­ re’as Cu­r ie iš­sky­rė ra­ dioak­t y­v ų che­m i­n į ra­ džio ele­men­tą.

1912 m. At­lan­to van­de­ ny­ne „Ti­t a­n i­k as“ su­s i­ dū­rė su led­kal­niu: žu­vo dau­g iau nei 1500 lai­vo ke­lei­vių ir įgu­los na­rių.

1930 m. Kau­ne gi­mė ki­ no re­ž i­sie­r ius ir sce­na­ ris­tas, Lie­tu­vos ki­no stu­ di­jos me­no va­do­vas ir di­rek­to­rius Vy­tau­tas Ža­ la­ke­vi­čius. Mi­rė 1996 m.

1962 m. Geor­ges Pom­ pi­dou ta­po Pran­cū­z i­jos pre­zi­den­tu.

1991 m. iš Vin­sen­to van Go­go mu­z ie­jaus Ams­ ter­d a­me pa­g rob­t a 20 pa­veiks­lų už 500 mln. do­le­rių.

1997 m. lai­m in­gai bai­ gė­si įkai­t ų dra­ma Ru­si­ jos pie­t uo­se: Da­ges­t a­ ne gink­luo­t as te­ro­r is­ tas, už­g ro­bęs au­to­bu­są su 30 įkai­tų, pa­lei­do vi­ sus ke­lei­v ius ir pa­si­da­ vė mi­li­ci­jai.

Nors šis sa­vait­ga­ lis to­kio akib­rokš­to kaip per Ve­ly­kas iš­ kri­tęs snie­gas ne­ža­ da, ta­čiau ir pa­va­ sa­riš­kai ma­lo­niais orais ne­nu­džiu­gins.

Paieš­kos: pa­ma­žu at­gims­tan­ti gam­ta spar­nuo­čiams do­va­no­ja dau­giau pe­no.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Šil­čiau – tik sek­ma­die­nį Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Si­nop­ti­kų tei­gi­mu, šil­čiau tu­rė­tų bū­ti tik sek­ma­die­nį.

Kaip pro­gno­za­vo Lie­tu­vos hid­ ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­ nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys, šeš­ta­die­nį įdie­no­jus ter­mo­met­ro stul­pe­ lis kils iki 7–9, sek­ma­die­nį – iki 10–12 laips­nių ši­lu­mos, o nak­ti­ mis bus 1–4 laips­niai aukš­čiau nu­lio.

Sa­vait­ga­lį lau­kia­mas ne­di­de­lis de­ be­suo­tu­mas, ta­čiau kri­tu­lių ti­ki­my­ bė men­ka.

Šeš­ta­die­nį pūs va­ka­rų, sek­ma­die­ nį – šiau­rės ry­tų 4–9 m/s vė­jas. „Ki­tą sa­vai­tę bus de­be­suo­ ta su pra­gied­ru­liais, pir­ma­die­nį, ant­ra­die­nį ti­kė­ti­ni ne­di­de­li lie­ tūs, vy­raus šiau­rės, šiau­rės va­ ka­rų 6–11 m/s vė­jas“, – ko­men­ ta­vo L.Pakš­tys.

Pir­mo­sio­mis atei­nan­čios sa­vai­ tės die­no­mis oras tu­rė­tų įšil­ti iki 6–9, nak­ti­mis – iki 1–4 laips­nių ši­lu­mos. „Ant­rą sa­vai­tės pu­sę jau bus vė­ siau, ypač tre­čia­die­nį. Įdie­no­jus lai­ky­sis 5–8, nak­tį – 1–3 laips­niai ši­lu­mos“, – džiu­gių nau­jie­nų ne­ ža­dė­jo spe­cia­lis­tas.

Dar2o0m 12

RVL DNFLMD

åYDULQLP 9LVXRPHQLQǣ

G % $ / $ 1 ' æ , 2 YDO

UHJLVWUXRNLV LU VXçLQRN DUWLPLDXVLĎ VXVLWLNLPR WDåNĎ www.mesdarom.lt

Mes DAROM! Ar DARAI Tu?

DAROM!