PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Atvelykio šventėje buvo ridenami neįtikėtino dydžio „margučiai“.
Miestas 3p.
PIRMADIENIS, balandžio 16, 2012
Z.Vaigauskas paliks VRK pirmininko kėdę.
Ispanijos premjero M.Rajoy dar laukia daug uždavinių, kad krizė neišplistų.
Lietuva 5p.
Pasaulis 11p.
Perversmas taksi versle Per mažiau nei tris savaites Klaipėdos valstybinėje mokes čių inspekcijoje pa žymas individua liai taksi veiklai įregistravo net 145 apskrities gyven tojai, Klaipėdoje – 94. Didžioji daugu ma jų iki šiol buvo samdomi taksi įmo nių darbuotojai.
88 (19 389)
Kaina 1,30 Lt
„Mes konkuruojame sporte, kur aistros yra švariausios.“ KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža pasidžiaugė, kad uosto spartakiados taurė visiems laikams liko jo vadovaujamoje kompanijoje.
10p.
Spręs, ar išjungti šildymą Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Šiandien miesto valdžia spręs, ar užbaigti brangiausią ir labiausiai klaipėdiečius išvarginusį šildymo sezoną. Sprendimą nulems vyrau jantys orai. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Kontroliuos pajamas
Klaipėdos mokesčių inspekcijos duomenimis, anksčiau taksistų, įregistravusių individualią veiklą, visiškai nebuvo. Galimybė užsiimti tokia indivi dualia veikla pagal pažymą atsirado įsigaliojus Kelių transporto kodek so pasikeitimams bei Susisiekimo ministerijai patvirtinus „Leidimų vežti keleivius lengvaisiais auto mobiliais taksi išdavimo taisykles“.
4
Pobūdis: mokesčių inspektoriai taksi veiklą priskiria vienai rizikingiausių mokesčių mokėjimo požiūriu.
Tomo Mozūros nuotr.
Intensyvūs svarstymai, ar užbaig ti šildymo sezoną uostamiestyje, prasidėjo iš karto po Velykų. Kas dien buvo organizuojami pasitari mai šiuo klausimu. Klaipėdos savivaldybės admi nistracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo užbaigiamas šildymo sezo nas, paruoštas. Liko sulaukti tinkamų orų ir jį pasirašyti. „Išanalizavome orų prognozes ir manome, kad pirmadienį bus gali ma užbaigti šildymo sezoną. Jei tik orai leis, sprendimas bus priimtas ryte.
3
2
PIRMADIENIS, balandžio 16, 2012
miestas Įšventintas vyskupas
A.Didžbaliui – trys medaliai
Stačiatikiai sutiko Velykas
Šeštadienį Kretingos bažnyčioje į vyskupus įšventintas šiuo metu jauniausias Lietuvoje, manoma, ir pasaulyje, vyskupas 38-erių pran ciškonas Genadijus Vodopjanovas. Naujojo Telšių vyskupo konsekra vimo ceremonijai vadovavo kardi nolas Vilniaus arkivyskupas met ropolitas Audrys Juozas Bačkis. Dalyvavo visi Lietuvos vyskupai.
Turkijoje vykusiose Europos sun kiosios atletikos pirmenybėse tris medalius iškovojo Aurimas Didž balis. Svorio iki 94 kg grupėje ko vojęs klaipėdietis rovimo rung tyje tapo čempionu, o stūmimo varžybose ir dvikovėje buvo ant ras. Po pertraukos pasirodęs Ra mūnas Vyšniauskas (iki 105 kg) liko 11-as.
Septynių savaičių pasninkas šį sekmadienį stačiatikių tikintie siems baigėsi viena didžiausių re liginių švenčių – Velykomis. Klai pėdos stačiatikiai rinkosi Šventų jų mišių į Gailestingumo brolijos Visų šventųjų cerkvę nešini vely kine duona ir kitomis vaišėmis. Velykinė malda prasidėjo kry žiaus keliu apie cerkvę.
Verslo pulsas Sus it ik im as. Bal and žio 17 d.13 val. Klaip ėdos prek yb os, pramon ės ir amat ų rūm ai reng ia įmon ių ats to vų – did žiaus ių uost am iesč io mo kesč ių mokėtojų ir invest uotojų su sit ik im ą su Klaip ėdos miesto vado vais. Reng in io tiksl as – apt art i pro blem as ir kliūt is, su kur iom is sus i dur ia did iej i mokesč ių mokėtoj ai ir invest uotoj ai bei rast i sprend i mus invest ic ij ų mieste išl aik ymui ar plėtrai. Konferencija. Baland žio 18 d. 11 val. spaudos konferencija, skirta Vakar ų Liet uvos verslo pasiek imų parodai. Reg istracija į parodą vyksta iki ba land žio 23 dienos. Šiuo metu yra gau ta 71 parodos dalyv ių paraiška (pla nuojamas 100 įmon ių dalyvav imas). Su dalyvio paraiškas užpildžiusiomis įmonėmis galima susipažinti rūmų in terneto svetainėje: http://www.kcci.lt/ tarptautine-vak ar u-liet uvos-verslopasiek imu-paroda. Verslum as. Bal and žio 18 d. Klaip ė dos mokslo ir technolog ij ų park as (Herk aus Manto g. 84) praded am as student ų verslumo ugdymo proj ek tas „Start“. Mok ymuos e ir konk ur suos e gal i dalyvaut i vis i I ir II stud i jų pakopų (bak al aurai ir mag istran tai) ir vient is ųj ų stud ij ų biomed ic i nos, fiz in ių ir technolog ij os mokslų stud ijų prog ramų student ai. Pirmoji Bendr ųjų verslumo geb ėjimų ugdy mo mok ymų tema: „Inovat yv ių ir kū rybišk ų metodų taik ymas gener uo jant verslo idėjas“. Daug iau informa cijos www.ku.lt. Paroda. „Expo vakarai“, balandžio 19– 22 dienomis kviečia į jubiliejinę paro dą „Ind iv idual i stat yba“. Parodos or ganizator ių teig imu, tai pirmoji staty bų verslo paroda Liet uvoje, sėkm in gai skaičiuojant i jau 20-ąjį sezoną ir kasmet pritrauk ianti vis gausesn į da lyvių bei lankytojų būr į. Šiemet paro dos simbol iu taps viena iš svarbiau sių stat ybos med žiag ų – vin is. Paro dos ekspoz icija įsik urs po Klaipėdos arenos (Dubysos g. 10, Klaipėda) sto gu ir jos prieigose. Atask ait a. Patv irt int as bendrovės „Liet uvos jūr ų laivininkystė“ 2011 m. fin ans in ių ataskait ų rink inys, pagal kur į kompan ijos turt as 2011 m. gruo džio 31 d. siekė 213, 9 mln. lit ų, įsta tin is kapit al as – 201 mln. lit ų, nuos a vas kapit al as – 135,4 mln. lit ų, gryn a sis ūkin ių met ų nuos tol is – 27,6 mln. lit ų. Konsultac ijos. Baland žio 16 d. 9.30 val. Neringos savivaldybėje (Taikos g. 2) Klaipėdos ter itor inės darbo biržos Jaunimo užimtumo poskyrio specia listė teiks individualias konsultacijas darbo ieškančiam ar profesiją besiren kančiam jaunimui.
Bus uždaryta J.Janonio gatvė Po dviejų savaičių klaipėdiečiams teks aplenkti J.Janonio gatvę. Ji bus uždaryta remontui, kuris, numatoma, truks metus. Dalis gatvės bus atnaujinta iš pagrindų. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
J.Janonio gatvė bus uždaryta gegu žės 2-ąją. Viešojo transporto eis mas bus organizuojamas S.Dariaus ir S.Girėno gatve. Kitus maršrutus teks rinktis ir automobilių vairuo tojams. J.Janonio gatvės būklė labai pra sta. Gatvės akmeninis grindinys yra visiškai susidėvėjęs, šaligat viai ir borteliai suniokoti. Neišsp ręsta ir lietaus vandens nutekėjimo problema. Bus rekonstruojamas beveik vi sas J.Janonio gatvės ruožas – nuo Manto iki I.Kanto gatvės. Šis at stumas siekia 509 metrus. Remontuojama bus važiuojamo ji dalis. Tačiau pabrėžiama, kad ak meninis grindinys išliks. Jam bus stengiamasi panaudoti esamus ak menis. Tik netinkami bus keičiami naujais. Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė tvirtino, kad numatoma sutvarky ti lietaus kanalizacija, šaligatvius.
Gatvę pritaikyti neįgaliesiems. Bus apželdintas ir prie J.Janonio gatvės esantis skveras. Atsodinti medžiai šios gatvės dešinėje pusėje, pasta tytos šiukšliadėžės.
Darbai truks metus. Rangovas sutartį dėl tam tikrų aplinky bių galės pratęsti dar trims mėnesiams.
Pasak E.Jurkevičienės, darbai truks metus. Rangovas sutartį dėl tam tikrų aplinkybių galės pratęsti dar trims mėnesiams. Gatvės rekonstrukcija kainuos 4 mln. 84 tūkst. litų. Šį pavasarį turėjo prasidėti ir Jo niškės gatvės, kurią yra išvagoju sios didelės duobės, rekonstruk cija nuo bendrovės „Klaipėdos mediena“ iki Klemiškės gatvės. Atlikus darbus, ji turėtų būti dvie
Data: nuo gegužės 2 d. J.Janonio gatvėje pradės virti remonto dar
bai.
jų juostų su šaligatviais. Tačiau rangovai darbams atlikti dar nė ra išrinkti. Įstrigo konkursas. Jame dalyva vusios įmonės apskundė viena ki
Vytauto Liaudanskio nuotr.
tą. Miesto valdžia sustabdė kon kursą ir ketina jį skelbti iš naujo. Manoma, kad dėl tokių nesklandu mų darbai prasidės mėnesiu vėliau nei planuota.
Lietuvos kultūros dieną šventė latviai Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Klaipėdos Tautinių kultūrų cent re į tradicinę šventę rinkosi uosta miesčio latviai, pasitikdami pilnus autobusus svečių iš Latvijos.
Šeštadienį įvairių miestų, kelių bendrijų, muziejų ir tautinių są jungų nariai taip nusprendė pami nėti Lietuvos kultūros dieną. „Ši šventė surengta pirmą kartą. Tačiau programa „Lietuva ir Latvi ja – bendros šaknys ir esame visai arti“ vyksta aštuntus metus. Pa ti mūsų asociacija gyvuoja jau vie nuolika metų“, – teigė Klaipėdos apskrities latvių asociacijos „At pūta“ vadovas Gotfridas Tapinas. Jis prisipažino, kad pernai varty damas šių metų kalendorių nuste bo išvydęs, kad balandžio 14-oji yra paskelbta Lietuvos kultūros diena. „Mažai kas švenčia šią dieną. Taip gimė mintis sukviesti latvius ir paminėti. Džiugu, kad tiek daug svečių suvažiavo“, – prisipažino renginio organizatorius. Buvo surengta tautodailininkės iš Latvijos Ingos Viksna kūrinių
Drauge: uostamiesčio latvių bendruomenė sulaukė gausaus svečių būrio iš šalies kaimynės.
paroda, kuri atvežė autentiškų na cionalinių drabužių kolekciją. Į renginį atvyko Liepojos etnog rafinis ansamblis, Nicos etnogra finis ansamblis, Kuldigos bendri jos ansamblis, Bartos etnografinis ansamblis.
Vytauto Petriko nuotr.
Iš Kuldigos atvykusio folklorinio ansamblio nariai lietuviams daina vo tik senas, pačių latvių jau pri mirštas, archajiškas dainas. „Mes ieškome žmonių, kurie dar prisimena šias dainas. Jas užrašome ir prikeliame iš užmaršties. Aš pati ren
ku padavimus ir legendas apie Kuldi gą“, – pasakojo Liesma Laksdinia. Šeštadienį Palangos Birutės kal ne prie Gintaro muziejaus buvo rengiamas ir šventės tęsinys. Čia pristatyta foto ir tautodailės darbų parodos ekspozicija iš Latvijos.
3
PIRMADIENIS, balandžio 16, 2012
miestas „Dragūnai“ įveikė „Lūšį“
Ant suoliuko – radinys
Dar vienas pralaimėjimas
Lietuvos rankinio lygos čempio nate du taškus lengvai iškovo jo Klaipėdos „Žemaitijos dragū no“ septinetukas. Pirmenybė se pirmaujantys uostamiesčio vyrai net 36:25 (17:12) nugalė jo trečioje vietoje esančius Kau no „Lūšies“ žaidėjus. Daugiau siai įvarčių – 7 – pelnė Gražvy das Juška.
Užvakar vakarą Klaipėdoje praeivis pastebėjo ant auto busų stotelės suolelio padė tą žmogaus kaukolę. Kauko lė rasta apie 19.40 val. Kretin gos gatvėje esančioje autobu sų stotelėje. Praeiviai nema tė, kas ją paliko. Įvykio aplin kybes aiškinasi Klaipėdos po licija.
Klaipėdos „Atlantas“, Gargž duose 0:1 pralaimėjęs Pakruo jo „Kruojai“, šalies futbolo pir menybėse suklupo trečią kar tą. Įvartis krito susitikimui pra sidėjus – 5-ąją min. Varžyboms baigiantis klaipėdiečiai turėjo progą išlyginti rezultatą, tačiau Ivo Begičiaus smūgis nepasie kė tikslo.
Per Atvelykį – dainos ir žaidimai Klaipėdos etnokul tūros centre šur muliavo Atvelykio šventė. Čia pramo gų netrūko patiems mažiausiems šven tės dalyviams ir jų tėveliams.
Savivaldybė. Šiand ien 10.30 val. ro tušėje posėd žiaus Ugdymo ir jaun i mo reikalų komitetas. Jo nariai svars tys penkis klausimus. 13.30 val. vyks Strateginės plėtros komiteto posėdis. Jame bus svarstomi keturi klausimai. O 15 val. posėdžiaus Teritorijų plana vimo komiteto nariai. Jie svarstys taip pat penkis klausimus. Neringa. Ketvirtadien į, baland žio 19 d., posėd žiaus Neringos miesto tary ba. Posėd žio metu bus svarstomi 33 klausimai.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Sekmadienio popietę susirinkusie ji galėjo patys išmėginti įvairiausių veiklų. Mažieji miestiečiai buvo moko mi pagaminti pavasarį į namus su grįžtantiems paukščiams inkilėlių. Kam neužteko įrankių meistrau jant, šalia buvo galima pasimokyti supinti lizdelį sparnuočiams. Dailininkė Gintarė Radvilavi čiūtė paukštelius kūrė iš gamtinės medžiagos. O geriau pažįstančiuosius paukš telius dailininkė Eglė Untulytė mo kė sparnuočius nulipdyti iš molio. Šventės rengėjai papasakojo, kur ir koks sparnuotis žiemoja, koks
Pramoga: Atvelykio personažai labiausiai traukė susirinkusių mažųjų klaip ėdiečių akis.
pirmasis paukštis parskrenda į Lietuvą. Molinėmis švilpynėmis buvo mėginama atkartoti paukš čių giesmes. Mažieji klaipėdiečiai noriai dalyvavo kiaušinių ridenimo varžybose. Vaikai išmėgino, kurio atsineštas kiaušinis stipresnis. Bu vo išrinktas tradiciškiausias mar gutis. Amatų mokyklėlėje tautodaili ninkė J.Albrektienė mokė vaikus kiaušinių marginimo paslapčių.
Čia pat paaiškėjo ir kuris mažylis šiais metais gavo vikriausio „pie menuko“ vardą. Vaikų laukė sūpy nės, dainos ir žaidimai. Atvelykio šventės nuotaiką kū rė vaikų folkloro ansambliai „Al kiukai“ (vad. Elena Šalkauskienė), „Kuršiukai“ (vad. Gabija Kochans kaitė, Alvydas Vozgirdas), „Vorus nėlė“ (vad. Dalia Kiseliūnaitė), „Kikilis“ (vad. Diana Šeduikienė), „Versmelė“ (vad. Ingrida Žmijaus
Vytauto Petriko nuotr.
kienė), „Smeltužė“ (vad. Raimon da Milašienė), „Pupos“ (vad. Mar garita Macijauskienė). Kaip miesto šventė, Atvelykis Klaipėdoje organizuojamas nuo 1992 m. Kasmet ją rengia Klaipė dos etnokultūros centras. 2003 m. Atvelykio šventė buvo apdovanota konkurse „Tradicija šiandien“ specialiu prizu už tradi cijų tęstinumą ir pritaikymą šiuo laikiniame mieste.
Klaipėdos miesto geriamojo Spręs, ar išjungti šildymą vandens kokybė 2011 metais Atsakingam darbuoto Klaipėdos miesto gyventojams ir įmonėms centralizuotai geriama sis vanduo tiekiamas iš akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ pri klausančių vandenviečių.
Siekdama įvertinti tiekiamo geriamojo vandens kokybę, AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tyrimo laboratorija 2011 metais Klaipėdos mieste iš įvadų ir vidaus tinklų paėmė 3791 vandens mėginį ir ištyrė 28357 rodiklius. Iš 1-osios vandenvietės, esančios Liepų g. 49a ir aprūpinčios geriamuoju vandeniu gyventojus į šiaurę nuo Danės upės, vanduo išgaunamas iš 280 m gylio giluminių gręžinių. Nors šios vandenvietės vanduo ne visiškai atitinka higienos normos reikalavimus, tačiau nustatytas neatitikimų skaičius palyginti yra nežymus. Iš paimtų per metus 1205 mėginių, higienos normos HN 24:2003 reikalavimų pagal amonį neatitiko – 15, o pagal fluoridą – 27 mėginiai, pagal bendrąją geležį norma viršyta 1 mėginyje. Nors fluorido kiekis 1-osios vandenvietės vandenyje higienos nor-
Dienos telegrafas
mą viršija nežymiai: leistina norma – 1,5 mg/l, randamas kiekis - 1,701,85 mg/l, AB „Klaipėdos vanduo“ jau įgyvendina fluoridų ir amonio kiekio pirmosios vandenvietės tiekiamame vandenyje sumažinimo programą. Kol bus įdiegta fluoridus iš vandens šalinanti technologija, į šiaurę nuo Danės gyvenantiems klaipėdiečiams rekomenduojama naudoti fluoru nepapildytą ar bent jau kuo mažesnį fluoro kiekį turinčią dantų pastą, mažiau vartoti produktų, kuriuose yra fluoridų (žalioji arbata, jūros kopūstai ir kt.) ir reguliariai tikrintis dantis. Iš 3-iosios vandenvietės, esančios Kairių g. 13 (už AB „Vakarų laivų remontas“) ir aprūpinančios geriamuoju vandeniu Klaipėdos miesto gyventojus į pietus nuo Danės upės, tiekiamo vandens kokybė atitinka higienos normos HN 24:2003 reikalavimus. Per metus iš 3-iosios vandenvietės įvadų ir vidaus tinklų buvo paimti 2586 mėginiai ir ištirtas 19431 rodiklis. Informacija parengta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymu. Užs. 942941
1 jui dar savaitės viduryje sakiau pasirengti įsakymą ir nešio
tis su savimi“, – penktadienį tvir tino Klaipėdos savivaldybės Mies to ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda. Ilgiau šildytis gali tekti darželiams. Jiems numatoma šildymą palaikyti dar kelias dienas. Jei per kelias dienas orai išliks šil ti, šildymas išjungtas bus ir ikimo kyklinio ugdymo įstaigoms. Oficialiai šildymo sezonas bai giamas, kai trijų parų vidutinė oro temperatūra yra ne žemesnė nei 10 laipsnių šilumos. Šilumos ūkio pri žiūrėtojai išjungti šildymą turi per tris dienas. Šildymo sezoną pirma sis iš didžiųjų miestų baigė Kaunas. Tai jau padarė ir Vilnius.
Tuščiomis. Klaipėdos „Naftos-Univer siteto“ krepšininkai neiškovojo meda lių Nacional inės krepšin io lygos pir menybėse. Savaitgal į Garl iavoje vy kusiame final in iame turnyre uosta miesčio penketukas pralaimėjo abe jas rungtynes. Pusfi nalyje klaipėdie čius 89:73 nugalėjo Kauno „LKKA-At letas“, o varžybose dėl bronzos meda lių „Naftą-Universitetą“ vakar įveikė ki ta laikinosios sostinės ekipa – „ŽalgirisSabonio krepšinio centras“ 87:79. Paroda. Rotušėje eksponuojama Dai lės akademijos Dizaino katedros stu dentų plakatų paroda „Sveikas mies tas“. Savo nuomonę apie labiausiai pa tikusį darbą galima pareikšti el. paštu vytautas@sveikatosbiuras.lt. Žolė. Klaipėdos apskrityje Priešgaisri nės gelbėjimo tarnybos ekipažai per savaitgalį skubėjo malšinti 20 degan čios žolės gaisrų. Žvejys. Ugniagesiai gelbėtojai penkta dienio pavakarę išgelbėjo nuo Melnra gės molo tarp akmenų įkritusį vyrą. Mirtis. Sekmadienio rytą konstatuo ta 3,5 mėnesio kūdikio mirtis. Mergai tė rasta negyva namuose. Ji gulėjo ant pilvo. Įvykio aplinkybes aiškinasi po licija.
10
– tiek laipsnių celsijaus turi vyrauti tris paras, kad būtų išjungtas šildymas.
Viz it as. Bal and žio 16–17 dienom is Liet uvos arc hitekt ų sąjungos Klai pėdos apskrities organizacijos kvieti mu uostamiestyje lankysis kolegos iš Angl ijos, Birm ingamo apskrit ies. Pir mad ien į nuo 10 val. iki 14 val. Klaipė dos universiteto Konferencijų salėje vyks disk usija su universiteto bend ruomene ir architektais. Antrad ien į, baland žio 17 d. sav ivaldyb ėje 15 val. vyks susit ik imas su miesto sav ival dybės atstovais.
Naujagimiai. Per dvi savaitgalio die nas pagimdė 18 moterų. Gimė 9 mer gaitės ir 10 berniukų.
Pabaiga: gali būti, kad šiandien
baigsis brangiausias šildymo se zonas miesto istorijoje.
Greitoji. Vakar iki 18 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 56 iškvietimų. Medikai į pagalbą skubėjo gatvėje gu lintiems neblaiviems asmenims. Klai pėdiečiai kreipėsi ir dėl pat irtų trau mų, kraujotakos sutrikimų.
4
pirmadienis, balandžio 16, 2012
miestas
Perversmas taksi versle
Už pažeidimus – baudos
1
„Pažymėtina, jog nuo šių metų gegužės 1 d., įsiga liojus „Keleivių vežimo lengvai siais automobiliais taksi taisyklių“ pakeitimams, turės būti pildomas kiekvieno taksometro kasos opera cijų žurnalas. Jame turės būti už registruotos visos gautos per taksi darbo dieną pajamos“, – primi nė Klaipėdos apskrities valstybi nės mokesčių inspekcijos Kontro lės departamento direktorė Gražina Rimkienė.
Už nustatytus pažeidimus keleivių
vežimo paslaugas teikiančiose Klai pėdos apskrities įmonėse skirta apie 29 tūkst. litų baudų. Dviem atvejais teismo sprendimais
įmonių vadovams skirta po 10 tūkst. litų baudos už išmokėtą neapskaity tą darbo užmokestį – vokelius.
Vengia mokėti mokesčius?
Mokesčių inspekcija pabrėžia, jog keleivių vežimo sektorius pasižy mi aukšta rizika, vengiant mokėti mokesčius. „Todėl šio sektoriaus kontro lei yra skiriamas didelis dėmesys. Ypač atrinktoms rizikingiausioms įmonėms, kurių atžvilgiu taikomos įvairios priemonės. Ir ne vien kont rolės“, – pabrėžė G.Rimkienė. Tam vykdomas tęstinis projek tas „Keleivių vežimas ir taksi“, ku rio pagrindiniai tikslai – mokesčių įstatymų pažeidimų prevenci ja, mokestinių prievolių vykdymo drausmė bei pajamų apskaitymas. Mokesčių inspekcija pabrėžia sieksianti, kad taksi verslo sri tyje būtų apskaitomos visos pa jamos. Nebus toleruojama įmonių šiuo metu deklaruojamų rezultatų, kai vieno taksi automobilio dienos pa jamos fiksuojamos vos 20 ar 30 li tų, o vairuotojo atlyginimas dažnai nesiekia net 400 litų. Taip pat akcentuota, kad griež tai bus vertinami ir bandymai dar bo santykius dangstyti individua lia veikla.
Dėl dviejų taksi paslaugas teikian
čių įmonių buvo pradėti mokestiniai patikrinimai. Perspėjimai: Mokesčių inspekcija primygtinai ragina vežėjus įsiklausyti į pastabas skaidrinti veiklą. Gedimino Bartuškos nuotr.
Po patikrų apyvarta augo
Mokesčių inspekcija primygtinai ragino vežėjus įsiklausyti į pasta bas skaidrinti veiklą. „Pastebima, jog po vykdytos maršrutinių taksi įmonių kontro lės jų apyvartos augo du ar net tris kartus. Panašus rezultatas ir Klai pėdos apskrityje. Todėl tikimasi, kad, padidinus Mokesčių inspek cijos darbuotojų dėmesį, ir taksi įmonėse bus užtikrintas skaidres nis veiklos pajamų apskaitymas“, – tvirtino G.Rimkienė. Vykdant projektą „Keleivių ve žimas ir taksi“, Klaipėdos mies te patikrinta net 51 taksi paslaugas ir susisiekimo reguliariais miesto maršrutais teikianti įmonė. Patikrinimų metu aiškintasi, ar tinkamai apskaičiuotas gyvento
400 – tiek ir mažiau litų uždirbančių taksistų at lyginimą tikrintojai pri skiria prie įtartinų. jų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, pel no mokestis, ar vykdoma prievo lė registruotis PVM mokėtojais, ar nėra slepiamos gautos pajamos.
Apie pažeidimus – telefonu
Paaiškėjo, kad didesnė dalis patik rintų įmonių veikia pažeisdamos galiojančias teisės normas. Nustatyta, kad neišduodami ap skaitos dokumentai, neatitinka pi nigų kiekis, pažeista kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarka, atlyginimas mokėtas vo keliuose. Taip pat nustatyta ir nelegalaus darbo atvejų, darbo laiko apskaitos bei kitų pažeidimų. Apie pažeidimus taksi įmonė se informacijos sulaukiama ir VMI pasitikėjimo telefonu 1882. Buvo gauti devyni pranešimai. Juose informuota apie nelegalius darbuotojus, neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą bei neaps kaitomas pajamas.
Nustačius, kad nebuvo deklaruoja
mos visos gautos pajamos, vienai jų papildomai priskaičiuota sumokėti apie 30 tūkst. litų mokesčių, delspi nigių ir baudų. Kitoje taksi bendrovėje patikrini
mas tebevyksta. Vienoje minėtų įmonių nustatyta,
kad daugiau nei pusė visų vairuoto jų dirbo neterminuotam laikui išėję nemokamų atostogų. Vairuotojai darbdaviui mokėjo nu
statytą pinigų sumą. Visos kitos gautos pajamos įmonės
buhalterinėje apskaitoje nebuvo fik suojamos. Dalis neapskaitytų pajamų buvo
naudojama degalams, automobilių remontui.
Mugėje – retų veislių augalai Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Savaitgalį Klaipėdoje į augalų mu gę iš įvairiausių šalies kampelių susirinko arti šimto sodininkų. Tris dienas vykstanti mugė ateityje tu rėtų tapti viso miesto renginiu.
Į dešimtą kartą vykusią šventę su sirinko ekologinių ūkių augintojai, parduodantys vaismedžius, de koratyvinius augalus, vienmetes, daugiametes gėles. „Suvažiavo žmonės iš Biržų, Jo niškio, Vilniaus, Birštono, Šiaulių, Telšių ir kitų miestų. Kitais me tais ketiname mugę rengti dar di desnę – augintojams organizuo sime konferencijas, miestiečius linksmins kapelos. Tikimės, kad pavyks suruošti miesto renginį“, – tikino augalų mugės „Pavasa rio spalvos“ organizatorė Živilė Kristutienė. Nors augintojai tikino, kad dau guma augalų kainavo tiek pat kiek ir pernai, bet vienas kitas vaisme džių augintojas prisipažino vis dėl to kėlęs savo produkcijos kainas. „Juk viskas brango – trąšos, benzinas. Tačiau mes sodinukus branginome ne visus, o kai ku riuos parduodame vos penkiais li tais brangiau“, – tikino prekeivis Tadas Civilikas.
Pasirinkimas: kitąmet sodininkų mugė ketina virsti pavasarėjančiam
miestui skirtu renginiu.
Šiemet be obelų, kriaušių, vyš nių ir trešnių, augintojai pirkėjams siūlė ir šilkmedžių. Dekoratyvinių augalų pardavė jai taip pat nustebino retesnėmis veislėmis. „Aš siūlau pirkėjams Lietuvoje išaugintus augalus. Žmogus ma to, kad parduodu ne atvežtinius, o natūraliai čia išaugintus, mūsų kli mato nebijančius“, – kalbėjo Vili ja Vaišvilienė. Augintoja prisipažino, kad au galų kainų nekėlė, tačiau paklausa šiemet esą smarkiai išaugo. „Pa ti stebėjausi, kad tokią šaltą dieną
Vytauto Petriko nuotr.
buvo tiek daug pirkėjų. Gal žmo nės nori sodinti ir džiaugtis. Pas tebėjau, kad daugiausia žmonės ieško lietuviškų augalų“, – tikino V.Vaišvilienė. Augintoja siūlo įsigyti ypač anksti pavasarį sužydinčių etio nemų, daugiamečių dekoratyvi nių linų. „Žmonės atranda senovinius, mūsų močiučių augintus augalus – kurpeles, įvairiausių rūšių fliok sus. O štai šilokų pasaulyje išvesta tokių naujų rūšių, kad žmogus net nustemba išvydęs“, – teigė V.Vaiš vilienė.
5
pirmADIENIS, balandžio 16, 2012
lietuva
Seimo rinkimai – su nauju prievaizdu Naujojo Seimo rinkimų išvakarėse turėtų pasikeisti Vyriausio sios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas. Potencialūs kandi datai į šias pareigas kol kas neskelbiami. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Pasirinks Seimo pirmininkė
Pagal galiojančius įstatymus prieš kiekvienus Seimo rinkimus tu ri būti iš naujo formuojama VRK. Taip pat turi būti skiriamas ir nau jas jos vadovas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę jau pasirašė dek retą, kuriuo paskelbė, kad eiliniai Seimo rinkimai įvyks 2012 m. spa lio 14 d. VRK turi būti performuo ta likus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams iki visuotinio balsavi mo, tai yra birželį. Šios komisijos vadovo kandi datūrą parlamentarams turi pa teikti Seimo pirmininkas. Dabartinė parlamento vadovė Irena Degutienė jau kurį laiką svars to, kas turėtų pakeisti ilgametį VRK pirmininką Zenoną Vaigauską. Sei mo pirmininkė leido suprasti, kad greičiausiai neteiks jo kandidatū ros dar vienai vadovavimo VRK kadencijai. „Su niekuo dar nesita riau, bet asmeniškai apie tai jau gal voju nuo rudens. Todėl, kad artėjant rinkimams atsiranda ir naujų iššū kių VRK darbe. Pagaliau patys daž nai kritikuojame ir kalbame apie
pažeidimus, kai nesulaukiame jo kios VRK reakcijos, ji jokių veiksmų nedaro – teisėsaugos institucijoms palieka. Matyt, pokyčiams savaime ateina laikas“, – kovo pradžioje in terviu BNS sakė I.Degutienė.
Irena Degutienė:
Su niekuo dar nesita riau, bet asmeniškai apie tai jau galvoju nuo rudens. Kandidatų dar nėra
Nors jau netrukus I.Degutienei teks teikti Seimui naujojo VRK va dovo kandidatūrą, Seimo pirmi ninkė kol kas neturi potencialių pretendentų. Tikimasi, kad jų at siras gegužę. Parlamento vadovės atstovas spaudai Juozas Ruzgys tvirtino, kad dar laukiama, kol kandidatus į VRK pasiūlys teisingumo ministras ir Tei sininkų draugija. Greičiausiai iš jų ir bus pasirinktas kandidatas į vyriau siuosius rinkimų prievaizdus. „Dar nėra jokių kandidatų. Kai tik jie atsiras ir Seimo pirmininkė
apsispręs, tai bus pranešta“, – sa kė J.Ruzgys. Oficialiai neneigiama, kad Z.Vai gauskui jau nebebus pasiūlyta likti VRK vadovu, tačiau ir nepatvirti namas toks galimas sprendimas. Pats Z.Vaigauskas nekomentuo ja savo galimybių išlikti VRK vado vu. Jis primena, kad šis klausimas priklauso Seimo pirmininko kom petencijai, todėl, kaip I.Degutienė „apsispręs, taip ir bus“. VRK vadovas taip pat atsisakė atsakyti į klausimą, ar pats nesi jaučia pavargęs ir norįs pailsėti nuo beveik du dešimtmečius vykdytos veiklos. „Viskas ne nuo manęs pri klauso“, – pakartojo jis. Z.Vaigaus kas sakė kol kas nekalbėjęs su Sei mo vadove šiuo klausimu. Dabartinio komisijos vadovo dar bu patenkinti toli gražu ne visi poli tikai. Nepasitenkinimą reiškė įvairių politinių partijų – tiek valdančiųjų, tiek ir opozicinių – atstovai.
Pokyčiai: VRK pirmininko Z.Vaigausko dienos šiame poste greičiau
siai jau suskaičiuotos.
2004 ir 2008 m. Nors Z.Vaigauskas visuomet laikytas kairiųjų partijų atstovu, vis dėlto 2000 m. būtent jo kandidatūrą į VRK pirmininkus pasirinko Tėvynės sąjungos lyde ris, tuometis Seimo vadovas Vy tautas Landsbergis. Spręs dilemą dėl R.Pakso
Vadovauja nuo 1994-ųjų
Z.Vaigauskas VRK vadovauja nuo 1994 m. birželio. Tuomet į šias pa reigas jį pasiūlė tada Seimo pirmi ninku buvęs Česlovas Juršėnas. Į VRK vadovus Z.Vaigauskas bu vo dar kartą siūlytas 1996, 2000,
Naujajam VRK pirmininkui teks nemažai įvairių iššūkių, susijusių su pasirengimu spalį vyksiantiems rinkimams. Beje, antradienį Seimas svarstys kai kurių opozicijos atstovų pasiūlymą jau vasarą surengti pirmalai
Gedimino Bartuškos nuotr.
kius parlamento rinkimus. Tačiau dauguma šį pasiūlymą apsvarsčiu sių komitetų pasisakė prieš, todėl spėjama, kad nebus surinkta pa kankamai balsų jam priimti Seimo plenariniame posėdyje. Artėjant šio Seimo rinkimams VRK ir jos pirmininkui teks spręs ti vadinamąją Rolando Pakso pro blemą. Pagal neseniai pakeistą įsta tymą šiam 2004 m. iš prezidento posto apkaltos būdu pašalintam po litikui vėl leidžiama kandidatuoti į Seimą. Tačiau toks įstatymas prie štarauja galiojančiai Konstitucijai, o Seimas neskuba jos koreguoti.
Užduotis: miną neutralizavo ir ištirti išvežė Lietuvos policijos antitero
ristinių operacijų rinktinė „Aras“.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Autobuse rado bombą Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Šeštadienio rytą sostinės autobusų stotyje kilo panika – iš Baltarusijos atvykusiame autobuse jo vairuoto jas rado sprogstamąjį užtaisą.
Šeštadienį apie 10 val. į Vilniaus au tobusų stotį iš Minsko atvažiavusio autobuso keleiviai nė neįtarė, kad bagažinėje siuntoms skirtoje vietoje su jais keliauja ir prieštankinė mina. Apie autobuse vežamą pavojingą sprogstamąjį įtaisą vairuotojas suži nojo tik atvykęs į galutinę maršru to stotelę. Vilniuje siuntos pasiimti atėjusiam jaunuoliui krepšį paduo ti norėjęs vairuotojas žvilgtelėjo į jo turinį. Išvydęs miną vairuotojas nieko nelaukęs iškvietė policiją, o siuntinio laukęs vyras pabėgo. Krepšys su mina kaip siunta į au tobusą pateko Minske, o Vilniuje jo pasiimti atėjo maždaug 25 metų vy ras. Šiuo metu policija jo dar ieško. Įtariama, kad ieškomas asmuo yra Baltarusijos pilietis. „Iš Minsko at
vykusiame autobuse rasta įtartina dėžė, įtariama, kad joje buvo prieštankinė mina“, – BNS sakė polici jos atstovas Ramūnas Matonis. Pasak jo, miną neutralizavo ir iš tirti išvežė Lietuvos policijos an titeroristinių operacijų rinktinė „Aras“. Ekspertai aiškinasi, tai bu vo kovinė ar mokomoji mina. „Aiškiai galime pasakyti, kad tai buvo prieštankinė mina. Tiriame, ar tai yra tik mokomasis ar kovinis užtaisas. Kol kas to pasakyti nega liu. Svarbiausia, kad ta mina vieto je buvo neutralizuota, visi stotyje esantys žmonės buvo saugūs“, – sakė „Aro“ rinktinės vadas Vikto ras Grabauskas. Specialistai tvirtina, kad mina greičiausiai pagaminta šiais laikais, nes ant Antrojo pasaulinio karo lai kų minų būna specialūs užrašai. Dėl šio pavojingo radinio kuriam laikui sutriko sostinės autobusų stoties darbas, teritorija buvo ap tverta, ją saugojo stoties apsaugos darbuotojai, policijos pareigūnai, budėjo medikų ekipažas.
s 6 d.
Balandžio 16 d. – gegužė
Išleiskite AKROPOLYJE bent 50 Lt ir kasdien laimėkite po 100 Lt vertės, o kiekvieną savaitę – po 500 Lt vertės AKROPOLIO dovanų čekių. Žaidime dalyvauja visi, teisingai užpildę žaidimo kuponus ir įmetę į urną. Kuponai dalijami AKROPOLIO prekybos vietose arba informacijos centre. Užpildytus kuponus meskite į urną prie centrinio AKROPOLIO išėjimo. Išsaugokite pirkinio čekį iki akcijos pabaigos.
KLAIPĖDA
6
pirmadienis, balandžio 16, 2012
nuomonės
Ar atiduoti Neringai marių dalį?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Ant prekystalio – teisingumas Saulius Pocius
K
ai teisėja N.Venck ienė pasakė tai, ką visi ir taip žinojo, tai yra kad teisė saugos sistema Lietuvo je supuvusi, daugelis Temidės tarnų aiktelėjo: „Juk šitaip negalima“. Dabar tą globėjos ištartą tiesą patvir tino ir STT, sulaikiusi teisėją R.Skir tuną su krūva pin ig ų. Kyšio migra cijos tiesėje tarpininku tapęs advo katas sulaikytas įkyriai aiškino, kad kažkas supainiojo jį su kažkuo kitu, nes jis, suprask, niekuo čia dėtas.
Frazė „teisingumas parduotas“ jau seniai skamba Temidės tar nų kabinetuose, tik kažkaip iki šiol niekas apie tai garsiai neno rėjo kalbėti. Taigi 30 tūkstančių net nebuvo, nie kas dėl būsimo palankaus teismo sprendimo nesitarė, STT savo malo numui užtempė antrankius niekuo dėtam žmog ui, kur is šiaip sau ėjo pro nelaimingo teisėjo kabinetą. Žod žiu, ufonaut ų nuotyk iai trečia jame luite už saulės. Reikalas tas, kad vieši asmenys įpra to taip dailiai meluoti, jog ne tik kad nė pagurklis nerausta, bet ir apskri tai nebeaišk u, kur čia melas, o kur tiesa. Į kreiv ų veidrodėl ių tikrovę nu blokšti tautiečiai taip atbuko, jog kai klausosi per TV žydr umą sapal io jančio žaliaakių viliotojo, jiems net į galvą neateina, kad po pagarsėju siai nepav yk usio kerg imosi sean so jam apie moralę kalbėt i apskri tai nedera. Kam reikalinga tokia visuotinė me lo ir tiesos sąmaiša šiuo moralinės infl iacijos laikotarpiu? Praėjusios savaitės STT veiksmas ir atsklei dė kam. Lietuvoje egzistuojančiam mafijos aštuonkojui, apraizgiusiam verslą, pol it iką ir – dabar tai galut i nai paaiškėjo – teisėsaugą. 30 tūks tančių ant teisėjo darbastalio – dar vienas ir šįsyk jau akivaizdžiausias
įrodymas, kad šalyje viskas perka ma ir parduodama. Situacija puikiai primena „12 kėdžių“ filmo siužetą, kai aukcione susirin kusiems įvair iausio plauko veikė jams siūloma pirkti bronzinę fig ūrą „Teising umas“. Prad inė kaina – tik penk i rubl iai. Vang ūs fig ūrėlės pir kėjai kainą pakelia iki devynių. „Tei singumas“ parduotas,“ – iškilmingai pareiškė aukciono organizatorius ir pareikalavo tuojau pat susimokėti. Simbol iška, tač iau lyg iai tas pat s vyksta ir XXI amžiaus Lietuvos tam sumose. Frazė „teis ing umas par duotas“ ne kaip anekdotas jau seniai skamba Temidės tarnų kabinetuo se, tik kažkaip iki šiol niekas apie tai garsiai nenorėjo kalbėti. Juk reikalą turime ne su kuo nors kitu, o su ins titucija, kuri „vykdo teisingumą“. Kaip gi paaiškinti nuotykį, kai iš teis mo salės paleid žiamas jaunuol is, mirtinai peiliu subadęs bendraam žį? Įstatymo raidės teisuoliai iš kar to pasakys: nėra įrodymų. Na, jei įro dymais negalima laikyti vaizdo ka meros įrašo, įamžinusio egzekuciją, tai tada ką čia bepadarysi. Pati auka notaro patvirt intu raštu turėt ų pa teikti parodymus, kad būtent tas as muo tikrai badė peiliu. Tačiau jei to kio rašto nėra, vadinasi, nėra ir įro dymų. Jauno žmogaus kapas, – ką iš jo paimsi? Šiurpiausia, jog susik lostė opin ija, kad teismų darbo ir sprendimų ap skritai neval ia krit ik uot i. Šiukšt u! Tok ia nuostata pribloškė net Nep riklausomybės architektą V.Lands berg į, nes laisvą žod į garant uoja Konst it ucija. Bet „teising umą vyk dant ieji“ mano esant ys aukšč iau ir jos. Tiesa, yra ir pador ių teisėjų, advokatų ir prokuror ų. Tuo niekas neabejoja. Tačiau visuotiniame ko rupcijos akivare jie seniai įgijo ma žumos bruož ų. Prieš 20 metų banditai vaikščioda vo vilkėdami treningus, o šiandien sit uacija išt ies pasikeitė – Liet uvą dab ar užvaldė kost iumuot i sėb rai, kur ie bemat gal i ne tik sutvar kyt i bet kok į reikalą, neišsk ir iant nė teisminių. Ir jiems nebaisūs suė mimai, ikiteisminių tyrimų pradėji mai ar nusikaltimų inkriminavimai. Nes naujojo elito profiliai visada ži no, ką daryti. Kai Klaipėdoje FNTT „susėmė“ verslininką, nesumokėju sį milijonų litų mokesčių valstybei, jau kitą dieną mieste pasklido gan dai: nieko baisaus, išsikrapštys žmo gus. Juk teising umas Lietuvoje jau seniai parduotas. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Už
Prieš
Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos meras: – Šiuo klausimu neturiu kategoriškos nuomonės, ta čiau esu labiau už negu prieš. Nematau didelių grėsmių ar praradimų, kad tie 30 metrų nuo kranto vandens ati tektų Neringai. Kalbant apie ekonominius dalykus, ku rie buvo iškelti, svarstant pirmą kartą šį klausimą tary boje, yra pateikta išvada. Mūsų ekonomistai teritorijos atidavimo pasekmių neįžvelgia. Argumentas, kuris kė lė abejonių, grėsmės nekelia. Dėl derinimo procedūrų galbūt advokataujama kai kuriems uosto plėtros daly kams. Tačiau 30 metrų zona nepatenka į uosto plėtros ar infrastruktūros gerinimo, tobulinimo darbų teritorijas. Šiuo atveju vėl nėra kliuvinio. Argumentus už sustiprina ir faktas, kad Neringa, tapusi minėtos teritorijos savinin ke, privalės ja rūpintis. Dėl Kuršių marių dalies perdavi mo galutinį sprendimą tars Vyriausybė. Mes būsime tik vienas derinančių subjektų. Tačiau prieš tvirtindamas sutartį, kuria būtų perduota dalis Kuršių marių Neringai, norėčiau, kad būtų gautos pagrįstos garantijos klaipėdie čiams, jog jiems naudojimasis pastatytomis prieplauko mis, krantinėmis ar kitokia infrastruktūra nevirstų pa pildomomis išlaidomis. Šilutei pavyko susitarti. Reikia ir mums išgirsti papildomas garantijas.
Artūras Šulcas, Klaipėdos mero pavaduotojas: – Miesto taryba, kurios prašoma atiduoti dalį Kuršių marių, yra visų klaipėdiečių patikėtinė. Ji atsako už visą mieste esantį turtą, įskaitant žemę, vandenį. Pirmiausia šiuo atveju turėtų būti klausiama gyventojų nuomonės. Įstatymai numato, kad perduodant teritoriją iš vienos sa vivaldybei kitai turi vykti tos vietovės gyventojų apklau sa. Kuršių mariose tėra flora ir fauna. Jų neapklausi. Ta čiau, jei į įstatymą žiūrėsime plačiai, klaipėdiečių reikia atsiklausti dėl tokio sprendimo. Taryba neturi tokių įga liojimų, kad be gyventojų valios dalytų miesto teritori jas. Antras dalykas – ekonominis aspektas. Šiandien lyg ir nepriklauso nuo to plotelio vandens, kiek pajamų pa tenka į miesto biudžetą. Tačiau po kelerių metų gali pasi keisti įstatymai ir tai gali tapti reikšmingu faktoriumi. 30 ha yra labai daug. Be to, arklys arklio veltui nekaso. Nie kas niekam nieko dykai nedalija šiame pasaulyje. Nerin ga padarė tam tikrų nuolaidų Šilutei, kuri sutiko perduo ti savo vandenis. Kuo mes blogesni? Mes ką, raupsuoti? Prigimtinė teisė į žemę, taip pat ir į vandenis turi būti gerbtina. Prašymas atiduoti teritoriją, nes sunku įregist ruoti statinius, – vėjai. Sutikimus visada duosime. Tam nereikia visuotinės gyventojų apklausos.
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
tatysime, koks ten chemikalas, pirštu juk pakabinęs neragausi. Namo pir mininkas nieko nežino. Geri, puikūs medžiai, o jei taip toliau juos naikins, nudžius jie.
Kokios higienos normos?
Gyventoja
Valdininkai, diskutuodami apie šil dymo sezono pabaigą Klaipėdo je, aiškina, kad jei butuose mažes nė temperatūra nei 18–20 laipsnių, tai jau esą pažeidžiamos higienos normos. Valdininkai net nežino, jog daugybė žmonių visą žiemą pralei do kur kas žemesnėje temperatūroje. Danės gatvės 21 name žmogus gyve no bute, kuriame buvo 15–17 laips nių šilumos. Ir taip visą žiemą, net per šalčius. Stasys
Kažkas naikina medžius?
Mūsų kieme auga trys dideli gražūs medžiai, jau antrą kartą kažkas juos apipila keistu skysčiu. Statybininkų gatvės 26 namo kieme ant medžių užpilta lyg ir dažų ar chemikalų. Kur kreiptis, ką daryti? Patys juk nenus
Figaro šen, Figaro ten
Jau greitai švęsiu 70-metį, tačiau tik neseniai iškilo klausimas: kas aš esu? Gyvenu mieste, už šiukšles moku 200 litų. Turiu nediduką trijų arų sklypą kolektyviniuose soduose. Nors čia esančiame namelyje negy venu – moku dar 75 litus. Tai kas aš esu: ar normalus žmogus, ar komedi jos personažas Figaro. Norėčiau ras ti pilietį, kuris man paaiškintų, kaip aš sugebu šiukšlinti dviejose vietose. Įteikiau situacijos paaiškinimą me rui. Laukiu, kada jis mane pakvies pakalbėti. Dokumente parašiau, kad jokia komercine veikla neužsiimu, sode negyvenu, kodėl turiu mokė ti tokį pat mokestį, kaip ir tie, kurie turi šešis, aštuonis ar dešimt arų?
Tegul moka už mašinas
Mano šeima ir kaimynai pritaria tam, kad būtų apmokestintas privatus transportas senamiestyje, šios mies to dalies gyventojams už antrąjį šei mos automobilį taikant 80 proc. nuo laidą. Mokestis turi būti visus metus. Verslininkai, verkiantys dėl savo vers lo žlugdymo, tegul gerina darbo ko kybę ir su didelėmis kainomis iš pa debesių nusileidžia ant senamiesčio grindinio. Jie nori, kad ratuoti klientai galėtų net įvažiuoti į patį barą. Antanas
Vaizdą gadina nuolaužos
Einant Agluonos gatve, dėmesį trau kia tarp Jūrininkų centro ir Lengvo sios atletikos maniežo esantis tuščias sklypas. Jis labai netvarkingas – pil na akmenų, statybinių nuolaužų. Vis dėlto jis – beveik miesto centre. Gal valdžios žmonės galėtų atsakyti, kam jis priklauso, ir priversti sutvarkyti aplinką, kad atrodytų tvarkingiau. Adelė Parengė Česlovas Kavarza
Moteris A
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
T
arp uostamiesčio politikų nerimsta aistros, ar atiduoti Neringos savivaldybei Kuršių marių dalį. Tam prita rus Klaipėda netektų 30 ha teritorijos. Vasarį, kai šis klausimas buvo svarstomas pirmą kartą, miesto taryba nepasisakė už šį sprendimą. Dabar jis komitetuose svarstomas pakartotinai, tačiau diskusijos verda toliau. Vieni politikai pasisako už teritorijos atidavimą, kiti kategoriškai prieš. Ar Klaipėda turi atiduoti Neringai dalį Kuršių marių?
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
pirmADIENIS, BALANDŽIO 16, 2012
rubrika
JŪRA
v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt
Statybų voratinklis Klaipėdos uoste Šiuo metu Klaipė dos uoste yra išaiš kinta mažiausiai dvylika statybų epizodų, kuriuose bandyta „pasidaryti“ pinigų. Pagal septy nis epizodus vyko arba vyksta ikiteis miniai tyrimai.
Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Padų laižymo metas
„Mane vadina politikieriumi, niek šu, nelanksčiu, nesugebančiu dirb ti, nesuprantančiu gamybos, sta tybos proceso, nors niekas nėra apskundęs mano įsakymų. Visi jie remiasi teisės aktais. Tiesiog nebe leidžiu statybininkams uoste dirbti taip, kaip anksčiau“, – tikino Klai pėdos valstybinio jūrų uosto direk cijos vadovas Eugenijus Gentvilas. Jo teigimu, uoste statybininkai dirbo, kaip norėjo, pinigų gaudavo ir už neatliktus darbus. Uosto di rekcija mokėdavo tiek, kiek rango vai reikalaudavo. Yra ir faktų, kad buvo perkami papildomi darbai, kurių nereikėjo. „Tai buvo padų laižymo laikotar pis. Labiausiai padai yra nulaižyti vienai įmonei – „Klaipėdos hidro technikai“, – pastebėjo E.Gentvilas. Neseniai E.Gentvilas iš Uosto direkcijos archyvo išsitraukė 5–6 krantinių rekonstrukcijos medžiagą. Jis mano, kad pagal ją taip pat turė tų prasidėti ikiteisminis tyrimas, kol nesukako senaties terminas. 30 mln. litų vertės 5–6 krantinių rekonstrukcijos darbų sutartis pa sirašyta 2003 metų kovo 28 dieną. Darbai aktais forminti nuo gegužės iki rugsėjo. „Ar galėjo rangovas at likti visus darbus per penkis mėne sius? Darau prielaidą, kad darbai bu vo atliekami dar iki viešųjų pirkimų konkurso. Lenkų kompanija „Hid robudova“ bandė šį konkursą skųs ti. Bet tuomet Klaipėdos uoste buvo vienos kompanijos padų blizginimo metas“, – pastebėjo E.Gentvilas. Šiame objekte buvo net 13 papil domų darbų. Jie vykdyti be viešų jų pirkimų procedūrų, ekspertizių.
Rezultatas: bene daugiausia aistrų yra kilę dėl 2008 m. sustabdytų ir iki šiol neatnaujintų 90–96 krantinių statybų, kurios iš dalies prisidėjo ir
prie „Klaipėdos hidrotechnikos“ nykimo.
Netgi priėmus objektą 2003 me tų gruodžio 29-ąją, tą pačią dieną įforminti beveik 2 mln. litų vertės papildomi darbai. 5–6 krantinės statybos darbais E.Gentvilas susidomėjo todėl, kad naudoti Europos investicijų banko pinigai. Uosto direkcija yra kreipu sis į prokuratūrą, kad būtų atlieka mi patikrinimai laikotarpio, kuriam dar nesuėjo senaties terminai. Ekonominės bylos, susijusios su uosto statybomis, teisėsaugos institucijose nagrinėjamos sun kiai, nuolat pratęsiami terminai. Nė viena byla dar nėra pasieku si teismo. Supykdė papildomi darbai
Papildomi, dažnai nereikalingi darbai statybose – geriausias bū das „plauti“ pinigus. Rangovas, kuris užsako darbo projektą, prašo projektuotojų sugalvoti kuo dau giau papildomų darbų. Dažnai nuo jų kiekio priklauso tai, kaip greitai rangovas sumokės projektuotojui už atliktą projektą. Tam, kad sugalvoti papildo mi darbai būtų sėkmingai „įdieg ti“, savas žmogus turi būti užsako vo kontoroje. Dėl papildomų darbų juoda katė perbėgo ir tarp Klaipė dos valstybinio jūrų uosto direkci jos vadovo E.Gentvilo bei buvusio
Eugenijus Gentvilas:
Tai buvo padų laižy mo laikotarpis. La biausiai padai yra nu laižyti vienai įmonei – „Klaipėdos hidro technikai“.
infrastruktūros ir plėtros direkto riaus Vido Karolio. „Praėjus penkiems mėnesiams, kai buvo atiduoti Valstybinei ko misijai vertinti „Begos“ pirso šak nies statybos darbai, V.Karolis pra dėjo inicijuoti papildomus darbus už 264 tūkst. litų – atplauti grun tą prie pirso šaknies. Tai panašu į nevykusį danties taisymą, kai už
Vidmanto Matučio fotomontažas
deda plombą, o po savaitės pasa ko, kad ją reikia nuimti ir patikrin ti, ar negenda dantis“, – analogiją surado E.Gentvilas. Dėl pirso šaknies kelis mėnesius Uosto direkcijoje vyko tąsymasis, kol pareikalauta nutraukti nerei kalingų darbų pirkimą. Kitas epizodas – dėl 62-osios krantinės remonto. Pernai balandžio 11 dieną V.Karolis inicijavo papildo mų darbų pirkimą už 298 tūkst. litų. Kilo įtarimas, kad darbai jau yra at likti. Viešųjų pirkimų komisija atsi sakė juos forminti. Rangovas padavė Uosto direkciją į teismą. Vietoje pra džioje nurodytų 298 tūkst. litų, liko 180 tūkst. litų ieškinys. „Ką reiškia 118 tūkst. litų skirtu mas? Kur turėjo „nutūpti“ šie pi nigai?“ – klausė E.Gentvilas. Po šio epizodo V.Karolis išėjo iš Uos to direkcijos. Vėliau paaiškėjo, kad 149 krantinėje bandyta „prastumti“ papildomų darbų dar už 126 tūkst. litų. Pradėjus aiškintis, tų darbų „vertė“ sumažėjo iki 69 tūkst. litų. Faktams iškilus į viešumą, ran govas – užsienio kompanija pri pažino, kad darbai buvo atlikti iš anksto jų neįforminus ir pini gų už juos atsisakė. Kyla tas pats klausimas – kur turėjo „nusėsti“ 57 tūkst. litų skirtumas? Nė pa gal vieną iš šių epizodų žala Uosto
direkcijai nepadaryta, į teisėsaugą nėra kreiptasi. „Būtų gerai, kad Gentvilas į save pasižiūrėtų, kaip atrodo iš šalies. Artėja rinkimai, jis daro sau rekla mą, užsiima populizmu. Tegul nu stoja meluoti. Aš jokių pažeidimų nesu padaręs“, – trumpai paaiški no V.Karolis. Keisti pinigų pervedimai
Klaipėdos uoste yra atvejų, kai jau kitą dieną po pagrindinės darbų sutarties pasirašymo būdavo pasi rašoma nauja sutartis, kurioje nu matoma išmokėti rangovui avansą. „Tokiais atvejais būdavo pažei džiami konkurencijos principai. Jei kitos konkursuose dalyvavu sios įmonės būtų žinojusios, kad bus mokamas avansas, jos garan tuotai būtų pateikusios patrauk lesnius pasiūlymus“, – svarstė E.Gentvilas. Uosto direkcijoje atlikus patik rinimus, nustatyti keturi galimai neteisėti avansų mokėjimo atvejai. Bendra mokėtų avansų suma – 9,5 mln. litų. Dėl tų mokėjimų vyksta ikiteisminiai tyrimai. 2006 m. gegužės 22 d. „Klaipė dos hidrotechnika“ pasirašė 8,7 mln. litų vertės 105–106 kranti nių IV etapo staty bos sutartį.
8
8
pirmADIENIS, BALANDŽIO 16, 2012
rubrika JŪRA Kaligrafija ant burių
Įsigyja terminalą
Argumentai dėl pinigų
Švenčiant Klaipėdos 760 me tų jubiliejų, projektą „Kaligrafi ja ant burių“ pristatys menoty rininkė Goda Giedraitytė ir gra fikai Lidija Kuklienė bei Mindau gas Petrulis. Iš 40 darbų jau at rinkti 12, kurie vasarą bus eks ponuojami Danės upėje ant specialiai įrengtų 5 metrų aukš čio ir 3 metrų pločio burių.
Europos Komisija Danijos lai vybos kompanijai DFDS Švedi jos Geteborgo uoste leido įsigy ti jūrų keltų terminalą. Jame yra 7 prieplaukos, bendras plotas – 463 tūkst. kv. metrų. Pagrindi niai DFDS jūrų keltų centrai da bar yra Klaipėdoje, Geteborge ir Didžiosios Britanijos Imingemo uostuose.
Uosto direkcijos vadovybė įro dinėja, kad, „atkirpus“ dalį pel no, uoste sumenks investa vimo galimybės. Sprendimas bus gegužę. Į biudžetą perve dus 34 mln. litų, skolinimo ga limybės sudarys 180 mln. litų, nesumokėjus – 322 mln. litų. Artimiausiu laiku reikės skolin tis per 180 mln. litų.
Jūrų krova Lietuvoje įg Klaipėdos uoste šiais metais jau užfik suota teigiama krovos tendencija. Kovą uosto krova peržengė rekordinio praėju sių metų šio mėnesio ribą.
Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Lėmė naftos produktai
Didesnės krovos nei pernai tenden cijos lyg ir buvo laukiamos. Pernai uosto krova sudarė 36,59 mln. tonų. Šiemet pagal Uosto direkcijos pro gnozes krova turėtų siekti 37,5 mln. tonų. Uosto kompanijų vadovai pro gnozavo, kad kraus 41,02 mln. tonų. Kol kas po pirmojo ketvirčio Klaipėdos uosto krova sudarė 8,26 mln. tonų. Ji 819 tūkst. tonų, arba 9 proc., mažesnė nei pernai. Šie met tai yra mažiausias procentinis Klaipėdos uosto krovos atsilikimas nuo praėjusiųjų metų krovos. Šių metų kovo mėnesio krova buvo 1 proc. didesnė nei pernai. Palyginti su šių metų vasariu, ko
vą užfiksuota net 25,6 proc. krovos augimas. Teigiamus kovo mėnesio krovos rezultatus lėmė žymus naftos pro duktų krovos augimas. Pernai kovą krauta 601,5 tonos naftos produktų, o šiemet – 785,1 tonos. Krova net 30,5 proc. didesnė nei pernai. Ko vą taip pat 17,4 proc. daugiau naftos produktų krauta nei šiemet vasarį. Palyginti su šių metų vasariu, ge rokai – net 36,7 proc. – šoktelėjo ir trąšų krova, tačiau ji atsilieka nuo praėjusių metų. Priežastys aiškios – Baltarusijos trąšų eksportuoto jai pagaliau pasirašė sutartis su pa grindiniais trąšų pirkėjais ir pra dėjo jas eksportuoti per Klaipėdos uostą didesniais kiekiais. Numato ma, kad jų kiekiai bus ne mažesni, nei praėjusiais metais.
Artūras Drungilas:
Vakarų Europos rin kose Baltarusijai mo kama brangiau už naf tos produktus, todėl pastebimai auga jų eksporto kiekiai per Baltijos šalių uostus. Baltarusiai „gaudo“ valiutą
Klaipėdos valstybinio jūrų uos to direkcijos rinkodaros ir admi nistrac ijos direktor ius Art ūras Drung il as akcentavo, kad uos to krovos pag yv ėj im ą pirm iau
sia lėm ė Baltar us ijos gam intoj ų eksportas. „Vakarų Europos rinkose Balta rusijai mokama brangiau už naf tos produktus, todėl pastebimai auga jų eksporto kiekiai per Bal tijos šalių uostus. Šios tendencijos gali išsilaikyti ilgesnį laiką. Naftos produktų kainos auga, o Baltaru sijai, kuri patyrė ekonomikos su krėtimų, reikalingos didesnės va liutinės įplaukos“, – pastebėjo A.Drungilas. Kol kas nėra jokių prielaidų ma nyti, kad dėl Europos Sąjungos Baltarusijai taikomų sankcijų, bus nutrauktas jos krovinių tranzitas per Baltijos šalių uostus. Nemaloni su Baltarusija susijusi tendencija yra tai, kad šalis kaimy nė, stokodama valiutinių įplaukų, neskuba iš Klaipėdos uosto šaldy tuvų pasiimti šaldytų produktų. Šiemet per tris mėnesius jų Klai pėdos uoste krauta 35 proc. ma žiau. Tiek Norvegijos, tiek Islandijos žvejai ir transportininkai yra pasi rengę gabenti į Klaipėdą baltaru siams skirtas žuvis, bet jų nėra kur dėti – šaldytuvai pilni.
Nerimą kelia kelių mokesčiai
Per pirm uos ius tris mėn es ius užf iks uot as než ym us įprast ų Klaip ėd os uosto krov in ių krit i mas. Jūrų keltais gabenamų kro vinių krauta 3,4 proc. mažiau nei pern ai. „Sum až ėjo jūr ų keltais gel e žinkeliais tarp Vokietijos Zasni co ir Klaipėdos uostų gabenamų krovinių. Tai lėmė ir geležinke lių operator iaus pok yč iai. Daug met ų šios lin ijos operator ium i kart u su DFDS grup e buvo di džiaus ias Vok iet ijos gel ež inke lių savininkas „Deutsche Bahn“. Dabar atsirado nauja kompanija, todėl ir mažėja apimtys“, – tiki no A.Drungilas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo nepa lankios ir konteinerių krovos ten dencijos. Šiemet per pirmąjį ket virtį pagal TEU krauta 4,6 proc. mažiau konteinerių nei pernai. Tačiau bendras konteinerizuo tų krovinių augimas buvo 6 proc. didesnis. Praėjusiais metais tokiu laiku Klaipėdos uoste buvo didelis kie kis su automobilių bumu susijusių konteinerių. Iki liepos, kai Balta
Statybų voratinklis Klaipė Po 2,5 mėnesio sutar 7 tis keičiama ir sumo kamas 1,7 mln. litų avansas.
Ta pati „Klaipėdos hidrotechni ka“ 2006 m. gegužės 22 d. pasirašė 13,6 mln. litų vertės sutartį dėl 118– 119 krantinių statybos. Kaip ir pir muoju atveju, po 2,5 mėnesio sutar tis keičiama ir sumokama 2,7 mln. litų avansas. 2008 m. vasarį bend rovė „Lokys“ pasirašė 39,9 mln. li tų vertės sutartį dėl 144 krantinės statybos. Po 7 mėnesių sutartis pa pildoma ir mokamas 3,99 mln. li tų avansas. 2008 m. rugpjūčio 29 d. bendrovė „Hidrostatyba“ pasirašė sutartį dėl Danės krantinių statybos, kurios vertė – 4,7 mln. litų. Tą pačią dieną sutartis papildoma ir susita riama mokėti 1,09 mln. litų avansą. „Kai Uosto direkcijoje vyko vi dinis tyrimas, aš klausiau, kodėl, pažeidžiant galiojusią tvarką, bu vo mokami avansai? Man aiškino, jog tai buvęs gamybinis būtinu mas, kad darbai būtų baigti laiku. Nė vienu iš minėtų atvejų darbai nebuvo laiku baigti, kai kuriais at vejais jie vėlavo dvejus su puse me tų“, – pastebėjo E.Gentvilas. Keisti epizodai ir dėl Klaipėdos uosto ka
nalo gilinimo. 2007 m. gruodžio 14 d. tarp Uosto direkcijos ir „Klai pėdos hidrotechnikos“ pasirašy ta uosto gilinimo darbų sutartis. Tą pačią dieną sutartis pakeista. „Klaipėdos hidrotechnikai“ leis ta dirbti ne pagal barus, o bet kur ir bet kada, mokama ne už baigtą barą, o už iškastą grunto kiekį. Re zultatas toks, kad už gilinimą buvo sumokėti 54 mln. litų, o darbų ati duota tik už 19 mln. litų. Daugelyje barų nepasiektas numatytas gylis. Gilinimas iki šiol nebaigtas. Chaosas 90–96 krantinėse
Dėl „Klaipėdos Smeltės“ naudoja mų 90–96 krantinių rekonstruk cijos vyko arba vyksta net keli iki teisminiai tyrimai. Sutartis, kurios vertė 1,2 mln. li tų, dėl geležinkelio tiesimo „Klaipė dos Smeltės“ teritorijoje tarp Uosto direkcijos ir „Klaipėdos hidrotech nikos“ pasirašyta 2008 m. lapkričio 25 d., nors dar 2008 m. spalio 30 d. susitarta, kad šis geležinkelis nerei kalingas ir jį reikės nuardyti. „Uosto direkcijos valdymo siste moje yra 28 dokumentai, kurie liu dija, kad geležinkelis buvo tiesiamas
Vėluoja: ir šiemet daugelyje vietų uoste statybų darbai vėluoja, termi
nai pratęsiami.
Vidmanto Matučio nuotr.
be sutarties. Kai naujieji „Klaipė dos Smeltės“ savininkai pasakė, kad geležinkelio nereikia, chaotiš kai dirbusi Uosto direkcija atsidūrė keistoje padėtyje – geležinkelis pa statytas be sutarties, jis yra nerei kalingas, juridiškai neegzistuoja, o „Klaipėdos hidrotechnika“ reika lauja sumokėti už atliktus darbus“, – pastebėjo E.Gentvilas. Dėl minėtų krantinių yra ir dau giau keistų epizodų. Pasikeitus
„Klaipėdos Smeltės“ savininkui, darbai 90–96 krantinių statybose buvo sustabdyti 2008 m. rugsėjo 26 d. Uosto direkcijos valdyba 2009 m. kovą liepė koreguoti techninį pro jektą. Nepaisant to, direkcija lei do „Klaipėdos hidrotechnikai“ be techninio projekto ir statybos lei dimo toliau vykdyti darbus. Jų pa daryta už 953 tūkst. litų. Buvęs Uosto direkcijos infrast ruktūros direktorius A.Kamaraus
kas teigė, kad sustabdžius 90–96 krantinių statybas, skubiai reikė jo atlikti papildomus darbus. Kaip pavyzdį jis pateikė tai, kad bu vo betonuota 50 metrų ilgio įlai dų sienelė tam, kad metalinės da lys neliktų rūdyti. 2009 m. gegužės 5 d. pasirašyta 1,62 mln. litų papildomų darbų su tartis su „Klaipėdos hidrotechnika“. Darbai vykdyti be techninio projekto ir statybos leidimo. 2009 m. lapkritį pakoregavus techninį projektą, paaiš kėjo, kad dalis darbų buvo nereikalin gi, konstrukcijas teko nuardyti, nors rangovui pinigai sumokėti. E.Gentvilas mano, kad kaltinin kas gali būti buvęs Uosto direkci jos infrastruktūros direktorius, ku ris laikinai jai vadovavo. Yra raštai, kuriais „Klaipėdos hidrotechnika“ raginama dirbti, žadama jai mokė ti. Paskutinis toks raštas išsiųstas 2009 m. birželio 15 dieną. Nuo bir želio 16 dienos Uosto direkcijai pra dėjo vadovauti E.Gentvilas. Trintis su „Klaipėdos hidrotechnika“ dar kurį laiką vyko. Ją nutraukė 2009 m. rugpjūčio 5 d. raštelis E.Gent vilui, kuriame buvo parašyta „200 tūkstančių“ ir „Smeltė“. Už kyšio
9
pirmADIENIS, BALANDŽIO 16, 2012
JŪRA Parama uostams
Laivai – be darbo
Latvijos tranzitas
ES dosniai remia Baltijos šalių uostų vystymą. Klaipėdoje ES parama gilinamas uostas, sta tomas keleivių ir krovinių termi nalas, tvarkomi keliai. Paskelbta, kad 17,3 mln. JAV dolerių para ma skirta konteinerių termina lui Gdanske. Rygos uostas gavo 203,9 mln. JAV dolerių paramą naujam uostui Krivu saloje.
Apie 6 proc. pasaulinio kontei nerinio laivyno 2011 m. stovė jo be darbo. Pernai darbo trū ko laivams kurių bendra talpa 913 tūkst. TEU. Šiemet be dar bo stovinčių konteinerinių laivų bendra dalis sudarė 838 tūkst. TEU arba 5,3 proc. konteine rinio laivyno. Tikimasi, kad iki gegužės laivų be darbo neliks.
Nors krova Latvijos uostuose sparčiai auga, ateities perspek tyvos nedžiugina. Pagrindinio Latvijos tranzito krovinio – ang lių – per artimiausią dešimtme tį neliks. Per Latvijos uostus ga benami rusiški naftos produk tai pasuks į Ust Lugą. Latvijo je pasigendama ekspertų, kurie įvertintų ateities perspektyvas.
gauna pagreitį
Po žiemos miego žadins Šventąją Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Po žiemos pradėtas valyti Švento sios uostas. Birželio 1 dieną jame turi prasidėti buriavimo sezonas.
Tendencijos: intensyvesnė krova prie naftos krantinių kovą lėmė teigiamus viso Klaipėdos uosto rezultatus.
rusijoje, Rusijoje ir kitose Rytų ša lyse turėjo įsigalioti nauji muitai, stengtasi atgabenti kiek įmanoma daugiau automobilių. Šiemet jokio bumo nėra. Kontei nerių kiekis yra mažesnis, tačiau ne taip drastiškai, kaip tikėtasi.
Vidmanto Matučio nuotr.
„Rytinės Baltijos jūros regio ne vyksta konteinerių persiskirs tymas. Didesni kiekiai konteine rių suka į Rygos uostą. Per Latviją, kuri turi tiesioginę sieną, keliau ja didesni tranzito srautai į Rusi ją. Latvijos autotransporto vežėjai
krovinius gabena pigiau nei lie tuviai. Mums nerimą kelia ir tai, kad nuo gegužės Lietuvoje įveda mi tris kartus didesni kelių mokes čiai. Tokie staigūs šuoliai turės įta kos tranzitui per Klaipėdos uostą“, – teigė A.Drungilas.
dos uoste siūlymą Pranciškus Jurgutis buvo nuteistas. Tai buvo tiesioginis įro dymas, kad ir E.Gentvilą bandyta paversti „padų laižytoju“. Tarp keistų pinigų pervedimų yra ir toks 2009 metų epizodas. E.Gentvilo teigimu, Uosto direk cijos vadovo pareigas laikinai ėjęs A.Kamarauskas, nesuderinęs su kitais Uosto direkcijos atsakin gais asmenimis, 2009 m. gegužės 8 d. vienasmeniškai pasirašė dar bų sutarties su „Klaipėdos hidro technika“ pakeitimus. Sulaikoma suma nuo 5 proc. sumažinama iki 2 proc. Tarp šių procentų susida ręs 1,94 mln. litų skirtumas skubiai 2009 m. gegužės 12 d. pervedamas „Klaipėdos hidrotechnikai“, kad ji spėtų pasinaudoti pinigais, kol antstoliai neareštavo sąskaitos. A.Kam arauskas neig ė, kad sprendimus priiminėjo vienasme niškai. Anot jo, visi veiksmai buvo derinami su Uosto direkcijos val dyba ir jos pirmininku, susisiekimo viceministru Arūnu Štaru. Procen tas, anot A.Kamarausko, buvo ma žinamas todėl, kad, sustabdžius statybas, rengiant dokumentus ir neatnaujinant jų, rangovas ne
beturėjo už ką mokėti atlyginimų darbuotojams ir reikalavo grąžin ti uždirbtus pinigus. Prieš pusantrų metų A.Kama rauskas buvo kviečiamas į teisėsau gos institucijas paaiškinti dėl darbų sustabdytose 90–96 krantinėse ir procento sumažinimo. Po kurio lai ko jis gavo pranešimą, kad ikiteis miniai tyrimai yra nutraukti. „Mes stengėmės spartinti pro cesą, kad kaip galima greičiau pras id ėt ų darbai sus tabdytose krantinėse. Nuolat sulaukdavome skambučių iš A.Štaro operatyviau spręsti krantinių statybos klau simus, kad neišaugtų nuostoliai. Nuostabą kelia tai, kad dabarti nė Uosto direkcija per ketverius metus nesugebėjo atnaujinti 90– 96 krant in ių statyb os. Kurd a mas konteinerių skirstymo cent rą, Klaipėdos uostas jau atsiliko nuo Gdansko, jį taikosi aplenk ti ir Talinas“, – pastebėjo A.Ka marauskas. „Klaipėdos hidrotechnikos“ va dovas P.Jurgutis teigė, kad dėl 90– 96 krantinių statybos sustabdymo yra patyręs didelių nuostolių. Uos to direkcija neva nemokanti pini
gų pagal sutartinius įsipareigoji mus, siekianti bendrovės bankroto. Jau parengti maždaug 10 mln. litų vertės ieškiniai ir „Klaipėdos hid rotechnika“ rengiasi bylinėtis su Uosto direkcija. Prisitaiko, kaip „šriūbėnai“
E.Gentvilas mano, kad panašūs dalykai statybose, kokie buvo uos te, vyksta visur. „Statybų chaosas vyksta viso je Lietuvoje ir dėl to niekam galvos neskauda. Visiems viskas gerai. Visi kaip „šriūbėnai“ prisitaikė“, – mano E.Gentvilas. „Chaoso uoste dar tebėra daug. Bet negalime užmerkti akių. Dau gelį metų galai buvo kišami į van denį. Taip, statybų procesas sudė tingas, bet jį galime įveikti, jei bus laikomasi numatytų normų“, – ti kino E.Gentvilas. Ir šiandien uoste statybų darbai vyksta chaotiškai. Dėl vienų ar kitų priežasčių statybos beveik visuose objektuose vėluoja. Šiemet per pirmąjį ketvirtį turė jo būti atlikta darbų už 43 mln. li tų. Realiai jų bus atlikta maždaug už 30 mln. litų.
Pernai birželį Šventosios uostas buvo atidarytas, tačiau po de šimties dienų Baltijos bangos jį užnešė. Kas pasikeitė šiemet? Ar yra garantijų, kad išvalytas jis vėl nebus užneštas? Pernai Šventosios uostą valė Latvijos kompanija BGS. Už kubi nio metro grunto iškasimą ji buvo užsiprašiusi 13 litų. Latvių kompanija taip ir nesuge bėjo baigti valyti Šventosios uos to. Užfiksuota, kad nebuvo iškas ta 2,6 tūkst. kubinių metrų grunto. Šiemet latviai atsisakė baigti kasti grunto likutį – neapsimoka mobi lizuoti technikos. Neatliktų darbų vertė bus išskaičiuota iš tos sumos, kuri pernai latviams nesumokėta iki galo nepadarius darbų. Šiemet gruntą Šventojoje kas bendrovė „Alvetos karjerai“. Ši Pa langos bendrovė kaip uostų gilin toja nėra žinoma. Gilinti reikalin gą techniką ji samdys. Ar nėra pavojaus, kad ši bendro vė nepadarys darbų laiku? Klaipėdos valstybinės jūrų uos to direkcijos direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė patiksli no, kad, jei taip atsitiktų, „Alvetos karjerai“ patirtų sutartyje numaty tas sankcijas, kurios sudaro iki 10 proc. darbų vertės. Bendrovė „Alvetos karjerai“ pa teikė mažiausią Šventosios uosto valymo kainą. Tačiau ji yra gerokai didesnė nei pernykštė. Iš Švento sios uosto iškasti gruntą ir gramz dinti jūroje kainuos 20,66 lito už kubinį metrą, pilti jį laikinoje vie toje – 19 litų, išvežti iš Šventosios – 17 litų už kubinį metrą. „Praėjusiais metais rangovas iš Latvijos dempingavo kainas. Tai buvo pirmasis jų objektas Lietuvoje. Latviai norėjo įeiti į mūsų šalies rin
ką. Po to jie dalyvavo dar keturiuose Klaipėdos uosto konkursuose. Šven tojoje jie dirbo patirdami nuostolių. Negalėtume sakyti, kad tai buvo blo gas rangovas. Lietuvoje BGS pasiro dė garbingai“, – aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos va dovas Eugenijus Gentvilas. Per vasarą bendrovei „Alvetos karjerai“ kiekvieną mėnesį papil domai bus mokama po 150 tūkst. litų už tai, kad ji Šventojoje laikys gilinti reikalingą techniką ir užtik
Vasarą bendrovei „Alvetos karjerai“ kiekvieną mėnesį papildomai bus mo kama po 150 tūkst. li tų, kad ji užtikrintų, jog Šventosios uos tas nebus užneštas.
rins, kad uostas nebūtų užneštas. „Bendrovė privalės nuolat atlikti batimetrinius matavimus, kad bū tų aišku, jog Šventosios uostas nė ra užneštas. Gylius čia ji turės už tikrinti nuo birželio 1 iki rugsėjo 15 dienos“, – aiškino A.Čėsnienė. Planuojama, kad Šventosios uos to išorės kanale yra susikaupę apie 27 tūkst. kubinių metrų grunto, vi dinėje dalyje – apie 2 tūkst. kubi nių metrų. Pagal išankstinius skai čiavimus parengti Šventosios uostą buriavimo sezonui ir nuolat palai kyti jame reikiamą gylį per metus kainuos apie 1,5 mln. litų. Ši kaina yra kur kas mažesnė už tą, kuri būtų laikinai statant molus. Toks variantas buvo analizuojamas. Laikinų molų statybos kaina būtų nuo 12 iki 16 mln. litų. Statyti neap simoka – juos tektų griauti statant Šventosios uostą. Dar nepraran dama vilties, kad statyba prasidės maždaug po trejų ketverių metų.
Lūkesčiai: šiemet tikimasi, kad nepasikartos pernykštė istorija, kai pa
gilintas Šventosios uostas buvo užneštas.
Vidmanto Matučio nuotr.
10
pirmADIENIS, balandžio 16, 2012
JŪRA
Uosto spartakiada vienija bendroves
Pasiekimas: uosto įmonių darbuotojų
Nugalėtoja: 2011–2012 metų uosto įmonių darbuotojų spartakiados čempione tapo KLASCO komanda.
Vidmanto Matučio nuotr.
spartakiados pereinamoji taurė KLASCO vadovo A. Paužos rankose – ji visiems laikams liko šioje kompanijoje laimėjus spartakiadą tris kartus iš eilės.
Jau vienuoliktą kartą surengta Uosto įmonių darbuotojų spartakiada. Šiemet ji išskirtinė – graži pereinamoji spartakiados taurė visiems laikams liko Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos rankose. Spartakiadą ši komanda laimėjo trečią kartą iš eilės. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Uoste – Europos vicečempionai
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) sporto komandos kapitonas Remigijus Cirtautas teigė, kad laimėti taurę nebuvo paprasta. Per ilgą septynių sporto šakų – mini futbolo, tinklinio, smiginio, stalo teniso, boulingo, lenvosio atletikos ir krepšinio varžybų maratoną pagal kolektyvus didžiausias uoste KLASCO ir Vakarų laivų gamyklas skyrė vos du taškai. „Užimti ilgi žiemos vakarai, sveikas laisvalaikis, per kraštus besiliejančios emocijos, geresnis įmonės, kurioje dirbi ir gini jos sportinę garbę, pojūtis, konkurencija, o kartu ir draugiškas tarpusavio bendravimas – visa tai vienos ar kitos uosto bendrovės darbuotojui duoda spartakiada“, – gerąsias Uosto įmonių darbuotojų spartakiados puses vardijo jos organizatorė, sporto klubo „Audra“ vadovė Birutė Gapšienė. Didžiausias uostininkų sportinis pasiekimas buvo pernai. Rengiant spartakiadas, iš stipriausių uosto sportininkų suburtos komandos dalyvavo Europos darbo žmonių žaidynėse. Tai buvo smagi šventė, kuri sutraukė per septynis tūkstančius sportuojančių europiečių. Klaipėdos uosto komandos pasirodė ypač gerai. Krepšinio ir smiginio varžybose užimtos antrosios vietos, futbolo važybose, kur dalyvavo 63 komandos, Klaipėdos uosto futbolininkai pateko į šešetuką. „Man malonu matyti, kad kompanijoje dirba Europos vicečempionai. Smagu, kai kompanija gali padėti sportuojantiems žmonėms“, – pastebėjo KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.
Uosto sportininkai rengiasi ir 2013 metais dalyvauti Europos darbo žmonių spartakiadoje. Tam reikia suburti ne tik komandą, bet ir surasti maždaug po tūkstantį litų kiekvienam rinktinės atstovui sumokėti startinį mokestį ir išsiųsti į spartakiadą. Tai daro kompanijos, kurių sportininkai pakliūva į bendrą uosto komandą.
KLASCO akcininkai, valdyba, amžiną atilsį Bronislovas Lubys skatino darbuotojus sportuoti, dalyvauti kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje.
Jaučia vadovybės dėmesį
Iš vienuolikos vykusių spartakiadų, kur visose dalyvavo KLASCO, šios komandos kapitonu devyniose spartakiadose buvo R.Cirtautas. Jis yra dokininkas mechanizatorius. Neatsitiktinai ir KLASCO garbę sporto varžybose daugiausia gina dokininkai mechanizatoriai. Beje, jų santykinai bendrovėje ir daugiausia. „Buriant komandas reikia bendrovės vadovybės supratimo. Varžybose dalyvaujančius darbuotojus tenka pavaduoti darbe. Kai to padaryti nepavyksta, ne visada pasiseka suburti stipriausios sudėties komandas“, – pastebėjo R.Cirtautas, prisiminęs, jog tai lėmė, kad stipri KLASCO krepšinio komanda liko tik trečia. Kartu jis pastebėjo, kad yra palankus vadovybės požiūris. Anot R.Cirtauto, KLASCO krovos kom-
Aistros: įtemptos sportinės kovos virė tinklinio, stalo teniso, kitų sporto šakų aikštelėse.
plekso vadovas Linas Vaičaitis visada suranda galimybių padėti bendrovės sportininkams. Tarsi to patvirtinimas yra ir KLASCO generalinio direktoriaus A.Paužos žodžiai, kad jų bendrovės akcininkai, valdyba, amžiną atilsį Bronislovas Lubys skatino darbuotojus sportuoti, dalyvauti kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje. „Mes konkuruojame sporte, kur aistros yra švariausios. Malonu laimėti, nors nesame profesionalūs sportininkai“, – pastebėjo A.Pauža. B.Gapšienė akcentavo, kad Uosto darbuotojų spartakiadoje noriai dalyvauja ir uosto kompanijų vadovai. Kitus sportininkus savo pavyzdžiu dalyvaudami varžybose paskatina KLASCO teisės ir personalo direktorius Egidijus Kaselis, finansų direktorius Linas Liekis. Teniso varžybose, kurios Uosto įmonių darbuotojų spartakiadoje nebuvo įskaitinės, pirmąją vietą laimėjo Vakarų laivų gamyklos dvejetas – generalinis direktorius Arnoldas Šileika su bendrovės darbuotoju Gediminu Rimkumi. „Mūsų komandoje yra konstruktorių, inžinierių, vamz-
dininkų, dokininkų, pastolininkų, mechaninių dirbtuvių darbuotojų. Varžybose dalyvauja ir bendrovės „Baltic Primator“ direktorius Leonidas Smirinenka“, – minėjo „Vakarų laivų gamyklos“ sporto komandos kapitonas Edmontas Karinauskas, pats praeityje profesionaliai žaidęs futbolą „Atlanto“ komandoje. „Vakarų laivų gamykla“, kaip ir kitos uosto kompanijos, rengia ir vidaus spartakiadas, kad išsiaiškintų geriausius sportininkus. „Cementuoja“ kolektyvus
Savaitgalį surengtoje Uosto įmonių darbuotojų spartakiados uždarymo ceremonijoje apsilankė netgi Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Jis pasidžiaugė, kad uoste į darbuotojus žiūrima ne vien kaip į darbo jėgą, bet kaip į visaverčius darbuotojus, nes sveikas žmogus vertingas ir darbe, ir gyvenime. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis pastebėjo, kad uosto tradicijos yra pakankamai plačios, o uosto darbuotojų spartakiada – viena iš jų.
„Man džiugu, kad uosto kompanijos turi tokią spartakiadą, kuri sukuria sveiką azartą, o svarbiausia, „cementuoja“ uosto kolektyvus, stiprina pasididžiavimą savo bendrovėmis“, – akcentavo A.Kuzmarskis. Gerų žodžių negailėta ir Uosto spartakiados organizatorei B.Gapšienei. Pati ji sakė, kad rengiant spartakiadą svarbiausi žmonės yra komandų kapitonai – KLASCO – R.Cirtautas, „Vakarų laivų gamyklos“ – E.Karinauskas, „DFDS Seaways“ – Evaldas Malelė, „Begos“ – Šarūnas Jodelis, „Klaipėdos Smeltės“ – Mindaugas Butkus, Trąšų terminalo – Arūnas Ceplys, Uosto direkcijos – Egidijus Butvydas, Mindaugas Kundrotas, Robertas Baltuonė. Prisiminusi, kad Uosto įmonių darbuotojų spartakiadoje yra dalyvavusios ir dvylika komandų, B.Gapšienė tikisi, kad po krizės išnykusios uosto kompanijų komandos vėl sugrįš į sporto aikšteles. Komandų kapitonai viliasi, kad į jų bendroves įsilies daugiau jaunų, sportuojančių žmonių ir atsiras didesnis pasirinkimas.
Uosto įmonių darbuotojų spartakiados rezultatai pagal užimtas vietas Komanda Uosto direkcija „Klaipėdos Smeltė“ KLASCO „DFDS Seaways“ „Bega“ Trąšų terminalas „Vakarų laivų gamykla“
MiniTinklinis Smiginis Stalo Boulingas Lengvoji Krepšinis Bendra futbolas tenisas atletika vieta 2 6 5 4 6 5 2 4 6 7 7 6 2 6 7 7 1 1 3 3 1 1 3 1 3 4 4 2 4 4 5 3 5 3 6 5 7 2 4 5 7 5 2 7 5 7 6 6 4 2 1 1 3 3 1 2
11
pirmADIENIS, balandžio 16, 2012
PASAULIS Ispanijos ekonomi kos padėtis, regis, kelia nerimą ne tik finansų rinkoms, bet ir ES. Tiesa, Mad ridas ramina: vi siems derėtų tvar dytis ir nedidinti įtampos.
Problemos: nedarbas ir skolos – Ispanijos skauduliai, kuriuos spręsti reikia kuo skubiau.
AFP nuotr.
Ar Europoje plis „ispaniškasis gripas“? Kolegų kritika
Niekas Europoje tikrai nenori ant rosios Graikijos. Juolab kad graikų ekonomika, palyginti su ispanų, – tik lašas jūroje. Italijai pirmajai pavyko sušvel ninti įtampą finansų rinkose, tad premjeras Mario Monti pabėrė gan kritiškų komentarų ispanams. M.Monti, nors vėliau atsiprašė už savo replikas, supyko, esą palū kanų normos Italijai vėl ėmė aug ti, nes visi nerimauja dėl Ispanijos skolų krizės užkrato. Madridui pastabų taip pat nepa šykštėjo ir Prancūzijos vadovas Ni colas Sarkozy. Kalbėdamas vieno je rinkimų akcijų jis bandė rinkėjus įtikinti, kad šie jį perrinktų ir leistų tęsti išlaidų mažinimo planą. Priešingu atveju, pasak N.Sar kozy, ir Prancūzijoje reikėtų lauk ti skolų krizės – tokios, kokia su kaustė Ispaniją ir Graikiją.
savo problemų ir dirbame, stengda miesi išspręsti savąsias ir dar padėti euro zonai. Tikimės, kad kitos šalys darys tą patį, kad bus apdairios da rydamos savo pareiškimus.“ Įtampa kilo po to, kai Ispanijos vyriausybė, nors patvirtino tau pų biudžetą, pripažino, kad tau pymo planas nebus įgyvendintas šimtu procentų. Anksčiau tikėtasi, kad jau šiais metais deficitas nevir šys 4,4 proc., tačiau prognozę teko pakoreguoti iki 5,8 proc. Tiesa, vė liau su ES suderintas 5,3 proc. de ficitas, kuris praėjusiais metais sie kė 8,5 proc.
Visi mes turime savo problemų ir dirbame, stengdamiesi išspręs ti savąsias ir dar pa dėti euro zonai.
„Mažiau kalbų, daugiau darbų“
Kritika sulaukė karšto ispanų at sako. Vyriausybės vadovas Maria no Rajoy paragino kolegas atsargiau rinkti žodžius. „ES valstybės priva lo būti apdairios, komentuodamos Ispanijos ekonomikos problemas, – sakė M.Rajoy. – Visi mes turime
Ryžto nestinga
Būtent biudžetas, taip pat gležna bankų sistema, recesija, regionų skolos ir toliau augantis nedarbas kelia didžiausią nerimą. Nedarbas Ispanijoje dabar siekia net 23 proc. – tai aukščiausias ne
darbo lygis euro zonoje. Tiesa, naujoji Ispanijos vyriau sybė nesnaudžia. Per Velykas vy riausybė paskelbė, kad sieks sutau pyti dar apie 10 mlrd. eurų. Iki šiol buvo numatyta, kad Is panija sutaupys 27 mlrd. eurų. Pa pildomų pinigų ispanai tikisi gauti įvykdę sveikatos apsaugos ir švie timo sistemų pertvarkas. Ekonomistų perspėjimai
Tiesa, Ispanijos ekonomikos pa dėtis pavojinga dėl to, kad taupy mas per recesiją gali pastūmėti šalį į dar didesnį ekonomikos sąstingį, kaip nutiko Graikijoje. Antai ekonomistas Jürgenas Matthesas iš Vokietijos Kelno miesto Ekonomikos tyrimų insti tuto pabrėžė, jog visi reikalaujan tys, kad ispanai veržtųsi diržus, neturėtų perlenkti lazdos. „Manyčiau, jog kai kas neturėtų stengtis, kad Ispanija įkliūtų į pa našius kaip Graikija spąstus“, – sa kė J.Matthesas. Tačiau Vokietijos banko „Deutsche Bank“ analitikas Nicolausas Heinenas ramino, kad kol kas is panai žengia teisingu keliu. „Svarbiausia, kad ispanai su rastų tinkamą ekonomikos augumo
Paleido į laisvę Baltarusijos prezidentas Aliak sandras Lukašenka patenkino opozicijos veikėjo Andrejaus Sa nikovo malonės prašymą.
Vakar A.Sanikovas grįžo namo į Minską iš Vitebsko, kuriame kalė jo. Su juo paleistas opozicijos akty vistas Dmitrijus Bondarenka. „Ačiū visiems jums už paramą ir solidarumą. Tikiu, kad dėl šio so lidarumo ir paramos buvau ne tik paleistas, bet ir išgelbėtas“, – pa brėžė A.Sanikovas. Buvęs užsienio reikalų minist ro pavaduotojas A.Sanikovas ban dė mesti iššūkį A.Lukašenkai per 2010 m. gruodį vykusius rinkimus. Juos A.Lukašenka, oficialiais duo menimis, laimėjo surinkęs beveik 80 proc. balsų.
Aktyvistas veteranas buvo suim tas po to, kai valdžia gruo-džio 19 d. vakare išvaikė masinę demonst raciją, į kurią susirinkę žmonės protestavo prieš A.Lukašenkos perrinkimą. Abu aktyvistai buvo paleisti, kai kreipėsi į A.Lukašenką su malonės prašymu ir kai jis buvo patenkin tas. Už grotų vis dar laikomas buvęs kandidatas į prezidentus Nikolajus Statkevičius, nuteistas už tos pačios opozicijos akcijos organizavimą. A.Lukašenka balandžio 5 d. per pasitarimą užsienio politikos klau simais pareiškė, kad artimiausiu metu nagrinės klausimą dėl ma lonės to prašiusiems politikams. „(Dėl) tų, kurie patys prašė malonės, – artimiausiu metu svarstysiu šiuos klausimus. Tiesiog artimiausiu me
Ištrūko: A.Sanikovas džiaugėsi
pagaliau išėjęs į laisvę.
AFP nuotr.
tu. Man niekas neprikiš, kad aš savo įsipareigojimų arba pažadų nevyk dau. Priimsime sprendimus dėl kai kurių asmenų, kurie galų gale su prato savo pozicijos ir politikos savo valstybės atžvilgiu pražūtingumą“, – sakė A.Lukašenka. BNS inf.
ir taupymo priemonių balansą“, – sakė ekonomistas. Jis neteikė per daug reikšmės Ispanijos pareiškimui, kad ne visi pažadai bus įgyvendinti. „Manau, kad tai buvo komunikacijos pro blema“, – pabrėžė analitikas. Tačiau ekspertas nebuvo opti mistiškai nusiteikęs dėl Ispanijos regionų skolų. Nors centrinė Ispanijos valdžia yra nurodžiusi šiais metais regio nams savo skolas apkarpyti po 1,5 proc., daugelis jų toli gražu nepa sieks šio tikslo. „Tai, kas dedasi Ispanijoje, kal bant apie regionus, yra mažytė Europos kopija. Regionai skendi skolose, o vyriausybei juos kont roliuoti – sunku“, – sakė N.Hei nenas. Tiesa, padėtis gali pasikeisti, nes regionus ėmė kontroliuoti kon servatyvios jėgos, palankios vy riausybei, be to, Ispanijos centrinė valdžia neseniai pasekė Vokietijos pavyzdžiu ir regionams nustatė skolų ribas. Ekonomistai pabrėžė, kad eko nomikos augimas – ne mažiau svarbu nei taupymas. Vienas ge riausių rodiklių, pasak ekspertų, – Ispanijos eksporto atsigavimas.
„Per pastaruosius metus Ispanijos eksportas augo gana sėkmingai“, – džiaugėsi ekonomistas J.Matthesas ir pabrėžė, kad neigiamas Ispanijos prekybos balansas sumenko nuo 5,8 iki 0,5 proc. BVP. Anot jo, palygin ti su Graikija, kuri per tą patį lai kotarpį sugebėjo balansą sumažinti nuo 11,1 iki 5,5 proc., Ispanijos pa dėtis – gerokai palankesnė. „Der Spiegel“, BNS inf.
19
pirmadienis, balandžio 16, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-
ma pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 24 d.
Avinas (03 21–04 20). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Trumpiau tariant, galvoje – visiška painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite. Jautis (04 21–05 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Dvyniai (05 21–06 21). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Tinkama diena atnaujinti namams ar garderobui. Vėžys (06 22–07 22). Viskas erzins ir pykdys. Gali būti sunku kontroliuoti emocijas. Bus nelengva išlikti ramiam ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Liūtas (07 23–08 23). Iškils sunkumų arba neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės suirzęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Šiandien trauksite ir žavėsite aplinkinius. Praverstų paskaityti gerą knygą ar pažiūrėti filmą. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Skorpionas (10 24–11 22). Norėsite pakeisti savo gyvenimo būdą arba pagerinti supančią aplinką, tačiau ši diena nepalanki svarbiems ir lemtingiems klausimams spręsti. Bus sunku susikaupti darbe. Šaulys (11 23–12 21). Galbūt kas nors ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus tikrai sunku valdytis. Nė minutėlei neužsimirškite, kontroliuokite save, ir vakare reikalai ims gerėti. Ožiaragis (12 22–01 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes. Vandenis (01 21–02 19). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus. Žuvys (02 20–03 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje, ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią.
Orai
Savaitės pradžia Lietuvoje turėtų būti lietinga. Šiandien numatomas lietus, vietomis galima perkūnija. Temperatūra dieną iki 13 laipsnių šilumos. Rytoj kritulių turėtų sumažėti, o trečiadienį prognozuojami visiškai giedri orai.
Šiandien, balandžio 16 d.
+6
+4
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+7
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+9
Panevėžys
+11
Utena
+8
6.27 20.44 14.17
107-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 259 dienos. Saulė Avino ženkle.
Tauragė
+9
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +9 Brazilija +28 Briuselis +8 Dublinas +7 Kairas +29 Keiptaunas +18 Kopenhaga +8
kokteilis Vargo ir kitos virėjos Praėjusią savaitę Domicelė viešai pikti nosi, kad iš dešimties išvirusių kiaušinių vos vienas buvo sveikas. Nuskubėjusi į parduotuvę, ji nupirko dar dešimt. Iš jų šeši liko nesuskilę. „Gal šiuolaikinių viš tų kiaušinių lukštai labai suplonėję, gal vanduo kitoks“, – svarstė klaipėdietė. Vida pritarė Domicelei: „Man iš dešim ties kiaušinių vos keturi liko sveiki. Ne bėra tvarkos ir teisybės“. Panašiai nutiko ir Almai. Ji, į puodą sudė jusi dvylika, po virimo proceso rado ketu ris neįskilusius vištų pasididžiavimus. „Ir druskos dėjau, ir kambario temperatūros sąlygomis laikiau – vis tiek suskilo“, – aima navo ji, pasakiusi, kad kitąmet nevirs kiau šinių, nes jų šeimoje nelabai juos valgo.
Šimtaprocentinis rezultatas O Virėja Mėgėja pasigyrė, kad iš puodo išėmė visus sveikus dešimt kiaušinių. „Svarbu ne tik laikyti kambario tempe ratūroje ir įdėti, nors nebūtinai, druskos, bet ir į puodą dėti kiaušinių tiek, kad jie vienas prie kito glaust ųsi ir nesimaka luotų šonais vienas į kitą dauž ydamie si, – patarimų negailėjo Virėja Mėgėja. – Dar galima puodo dugne audeklo gaba lėlį patiesti, kad minkščiau būtų, na, o jei kiekvieną puošite augalėliais ir vyniosi te į medžiagos skiautes bei gerai apsuk site siūlais, rezultatas nenuvils.“
Planai: iki artimiausios šventės
– Gegužės 1-osios vėl turime lai ko mesti svorį.
Linksmieji tirščiai Žmona, vair uodama automobil į, sa ko vyrui: – Tas pėsčiasis turbūt sav iž ud is. Jis jau dešimt minučių bėga prieš mūsų mašiną. Ką daryti? – Brang ioji, grįžk į važ iuojamąją ke lio dal į. Česka (397 719; įsivaizduojate, ketvirtadalis Že mės gyventojų niekada nėra skambinę telefonu)
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+12 +17 +18 +15 +29 +8 +11 +23
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+5 +5 +14 +25 +5 +22 +17 +10
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
Vardai Algedė, Benediktas, Bernadeta, Giedrius, Gražvydas, Kalikstas, Ūdrys.
+10
Alytus
0–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+13
+10
balandžio 16-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+5
+4
+3
+6
7
+3
+4
+3
+2
8
+3
+7
+6
+2
3
rytoj
trečiadienį
1828 m. mirė ispanų da lininkas Francisco Jose de Goya. Gimė 1746 m. 1850 m. mirė vaškinių fi gūr ų muziejaus Londo ne įkūrėja šveicarė Ma rie Tussaud. 1879 m. sulaukusi 35-e rių Prancūz ijoje, Neve ro vienuolyne, mirė Ber nadette, kur iai 1858 m. Lurde buvo apsireišk u si Švenčiausioji Mergelė Mar ija. 1933 metais Po piež ius Pijus XI paskel bė ją šventąja.
1972 m. Anglijoje įvyko pirmas gyvo garso „The Electric Light Orchestra“ koncertas. 1974 m. Denveryje kon certavo „Queen“. Tai bu vo pirmasis grupės kon certas JAV. 2008 m. būdamas 90 met ų nuo vėž io mirė Chaoso teor ijos kūrė jas Edwardas Lorenzas, kur is atskleidė druge lio efektą – tai, kaip maži veiksmai gali nulemti di delius pokyčius.
1889 m. gimė anglų komikas Charlie Chaplinas.
Stebina pirmieji magnolijų žiedai Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Klaipėdos krašte atvirame grunte auginamos magnolijos kol kas dar nedžiugina savo žiedais. Tačiau pačios pirmosios žiedais apsipy lė Šilutėje žinomos augalų augin tojos Eugenijos Murauskienės so dintos magnolijos.
Šie apie 30 metų amžiaus medžiai yra paskelbti vietinės reikšmės pa minklais.„Sekmadienio rytą pa ti pastebėjau, kad pradėjo skleistis pirmieji prie miesto savivaldybės augančių medžių žiedai“, – džiau gėsi magnolijų augintoja. Pirmosios karališkais žiedais šie met pradžiugino japoninės magno lijos. „Mano manymu, jos šiemet pražydo laiku. Kiekvienais metais žiedų pasirodymas priklauso nuo orų. Vienais metais jos net pražydo balandžio 1-ąją, o buvo tokių metų, kad žiedų sulaukdavome tik gegu žės pradžioje“, – prisiminė E.Mu rauskienė. Pernai šios magnolijos pražydo taip pat balandžio viduryje. Du pirmuosius egzotiškus me delius į Šilutę apie 1933–1934 m.
Žiedai: kol klaipėdiečiai savo kiemuose laukia pirmųjų magnolijų žiedų, Šilutėje tris dešimtmečius augan
tys medžiai jau pražydo.
iš Austrijos atvežė tuometis mies to burmistras Martynas Redveikis. Iš jų išaugintos ir visos kitos Šilu tės mieste augančios magnolijos. Dabar jos auga ne tik Šilutėje, bet ir daugelyje Lietuvos vietų. „Magnolija nemėgsta persodi nimo. Norėdami, kad šis medis džiugintų žiedais, nejudinkite že mės aplink augalą. Prieš sodinimą reikia gerai paruošti žemę. Jei tik
Aldonos Aleksėjūnienės nuotr.
pradėsite purenti ir kasinėti aplink, žiedų nebus. Trys dalykai svarbūs, kad šie augalai sėkmingai augtų – erdvė, saulė ir rūgšti žemė“, – tiki no žinoma magnolijų augintoja. E.Murauskienė augina japonines magnolijas, kurios išauga į didelius 6–7 m aukščio medžius. „Auginu žvaigždinę magnoliją (magnolia stellata). Dauginu ir jos hibridus. Tačiau aš auginu tik baltažiedes
magnolijas“, – pabrėžė moteris. Šilutiškė tikino, kad šiuo me tu atlieka bandymus ir su Sulanžo bei lelijažiede magnolijomis. „Tačiau man dar nepavyko jų pa dauginti. Mano tėvelis dvidešimt metų sugaišo, kol atviro grunto sąlygomis sudaigino magnolijas, o aš dirbu tik vienuolika metų. Ma nau, dar turiu tam laiko“, – pridū rė E.Murauskienė.
teleloto Nr. 836
2012 04 15
§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 69 970 (1 x 69 970) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 14 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 08 09 20 13 18 70 74 68 61 67 53 37 39 04 06 25 71 60 48 22 40 42 45 32 52 57 16 73 47 62 36 30 63 58 56 §§§ 59 64 50 43 29 §§ §§§ 41 75 31 01 15 §§§ §§§ §§§ 03 26 38 27 69 21 55 Papildomi prizai: „Renault Thalia“ – 0061829 „Fiat Grande Punto“ – 0355688 „Nissan Micra“ – 0111201 „Škoda Fabia“ – 0249047 „Chevrolet Spark“ – 0240893
Kvietimai į TV: 034*452, 000*481, 057*869 10 000 Lt (tel. 1634, balandžio 9 d.) – Danutė Girdžiūnienė 10 000 Lt ( tel. 1634, balandžio 9 d.) – Vilius Kripas 10 000 Lt (tel. 1634, balandžio 9 d.) – Stanislava Juciutė 10 000 Lt (tel. 1634, balandžio 9 d.) – Danutė Menčinskienė 10 000 Lt (tel. 1634, balandžio 9 d.) – Adolfas Kuklys 10 000 Lt (tel. 1634, balandžio 9 d.) – Alvydas Dainius Kutaravičius 10 000 Lt (tel. 1634, balandžio 9 d.) – Marytė Žiukienė Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt