2012-04-16 Vilniaus diena

TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės

Pirmadienis, balandžio 16 d., 2012 m. Nr. 88 (1287)

Prieš artė­jan­čius Sei­mo rin­ki­mus Z.Vai­gaus­kas pa­liks VRK pir­mi­nin­ko kėdę.

Lietuva 5p.

Kon­kursą Lo­šimų prie­žiū­ros tar­nybos di­rek­to­riaus pa­rei­goms ei­ti te­ko stab­dy­ti.

Ekonomika 7p.

diena.lt

Is­pa­ni­jos prem­je­ro M.Ra­joy dar lau­kia daug su­dėtingų už­da­vi­nių, kad krizė neišp­listų.

Pasaulis 8p.

Dvi­mies­čio uto­pi­ja

1,30 Lt

Svar­biau­sia, kad ta mi­na iš­kart bu­vo neut­ra­li­zuo­ta, vi­si sto­ty­je esan­tys žmonės bu­vo saugūs. „Aro“ rink­tinės va­das Vik­to­ras ­ Gra­baus­kas

2p.

Miestas

2p.

Fi­zi­kai: „Fi­lo­logės – jėga!“ Jau 44-ąjį pa­va­sarį di­de­l is ža­l ias fi­ zikų Di­nas Zau­ras iš Saulė­te­k io alė­ jos vi­s a An­t a­kal­n io gat­ve iki pat cent­r i­n ių Vil­n iaus uni­ver­si­te­to rūmų ke­l ia­vo pas fi­lo­lo­g ijos stu­den­ tes. Taip fi­z i­kai šventė tra­d i­cinę sa­ vo šventę „Fi­Di“. Ei­da­mi fi­zi­kai skan­ da­vo įvai­riau­sius šūkius, vie­nas jų – „Fi­lo­logės jėga!“.

Miestas

Sva­jok­liai: kau­nie­čiai va­do­vau­ti dvi­mies­čio pro­jek­to ko­mi­si­jai de­le­ga­vo lai­ki­no­sios sos­tinės ta­ry­bos narę A.Ru­čienę. Va­kar ji su Vil­niaus me­ru

A.Zuo­ku ati­darė dvi­mies­čiui skirtą pa­rodą.

Sos­tinės sa­vi­val­dybė­je pra­si­dėjo Vil­niaus ir Kau­no po­li­tikų po­sėdžiai dėl dvi­mies­ čio pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo. Pir­ma­ja­me su­ si­rin­ki­me – šim­tus kartų girdė­tos ro­žinės idė­jos ir vi­zi­jos.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Tęsia tra­di­ciją

Il­gai delsę dviejų did­žiau­sių ša­lies miestų po­li­ti­kai pa­ga­liau su­sėdo prie bend­ro sta­lo ap­tar­ti dvi­mies­čio pro­jek­to plėto­ji­mo klau­simų. Kaip

sa­ko pa­tys idė­jos su­ma­ny­to­jai, dvi­ mies­čio pro­jek­to tiks­las – su­jung­ti abiejų miestų inf­rast­ruktūrą, pa­ge­ rin­ti su­si­sie­kimą, ska­tin­ti bend­ra­ dar­bia­vimą, kultū­ros ir ki­to­kių ren­ gi­nių bendrą or­ga­ni­za­vimą.

Su­si­ti­ki­mas pa­ na­šus į anks­tes­nius:

2

Mil­ži­niš­kas gra­fi­tis

4p.

2

pirmADIENIS, BALANDŽIO 16, 2012

MIESTAS diena.lt/naujienos/miestas

Dvi­mies­čio uto­pi­ja džiu­gios svei­ki­ni­mo kal­ 1 bos, vie­nas ki­to įti­kinė­ ji­mas dvi­mies­čio sėkme, pa­skui

Už­duo­tis: miną neut­ra­li­za­vo ir iš­tir­ti iš­vežė Lie­tu­vos po­li­ci­jos an­ti­

te­ro­ris­ti­nių ope­ra­cijų rink­tinė „Aras“.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Au­to­bu­se ra­do bombą Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Šeš­ta­die­nio rytą sos­tinės au­to­ busų sto­ty­je ki­lo pa­ni­ka – iš Bal­ ta­ru­si­jos at­vy­ku­sia­me au­to­bu­se jo vai­ruo­to­jas ra­do sprogs­tamąjį už­taisą.

Šeš­ta­dienį apie 10 val. į Vil­niaus au­to­busų stotį iš Mins­ko at­va­žia­ vu­sio au­to­bu­so ke­lei­viai nė ne­įtarė, kad ba­ga­žinė­je siun­toms skir­to­je vie­to­je su jais ke­liau­ja ir prie­štan­ kinė mi­na.

Apie au­to­bu­se ve­žamą pa­vo­ jingą sprogs­tamąjį įtaisą vai­ruo­to­ jas su­ži­no­jo tik at­vykęs į ga­lu­tinę marš­ru­to sto­telę. Vil­niu­je siun­ tos pa­siim­ti at­ėju­siam jau­nuo­liui krepšį pa­duo­ti norėjęs vai­ruo­to­ jas žvilg­telė­jo į jo tu­rinį. Iš­vydęs miną vai­ruo­to­jas nie­ko ne­laukęs išk­vietė po­li­ciją, o siun­ti­nio lau­ kęs vy­ras pa­bėgo.

Krep­šys su mi­na kaip siun­ta į au­to­busą pa­te­ko Mins­ke, o Vil­ niu­je jo pa­siim­ti at­ėjo maž­daug 25 metų vy­ras. Šiuo me­tu po­li­ci­ ja jo dar ieš­ko. Įta­ria­ma, kad ieš­ ko­mas as­muo yra Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­tis. „Iš Mins­ko at­vy­ku­sia­me au­to­bu­se ras­ta įtar­ti­na dėžė, įta­ ria­ma, kad jo­je bu­vo prie­š-tan­ kinė mi­na“, – BNS sakė po­li­ci­jos at­sto­vas Ramū­nas Ma­to­nis.

Pa­sak jo, miną neut­ra­li­za­vo ir iš­tir­ti iš­vežė Lie­tu­vos po­li­ci­jos an­ti­te­ro­ris­ti­nių ope­ra­cijų rink­ tinė „Aras“. Eks­per­tai aiš­ki­na­ si, tai bu­vo ko­vinė ar mo­ko­mo­ ji mi­na. „Aiš­kiai ga­li­me pa­sa­ky­ti, kad tai bu­vo prie­štan­kinė mi­na. Ti­ ria­me, ar tai yra tik mo­ko­ma­sis ar ko­vi­nis už­tai­sas. Kol kas to pa­sa­ ky­ti ne­ga­liu. Svar­biau­sia, kad ta mi­na vie­to­je bu­vo neut­ra­li­zuo­ta, vi­si sto­ty­je esan­tys žmonės bu­vo saugūs“, – sakė „Aro“ rink­tinės va­das Vik­to­ras Gra­baus­kas.

Spe­cia­lis­tai tvir­ti­na, kad mi­na grei­čiau­siai pa­ga­min­ta šiais lai­ kais, nes ant Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro laikų minų būna spe­cialūs už­ra­šai, o ant ras­to­sios mi­nos iš­ mi­nuo­to­jai jų neap­ti­ko.

Dėl šio pa­vo­jin­go ra­di­nio ku­ riam lai­kui su­tri­ko sos­tinės au­to­ busų sto­ties dar­bas, te­ri­to­ri­ja bu­vo ap­tver­ta, ją sau­go­jo sto­ties ap­sau­ gos dar­buo­to­jai, po­li­ci­jos pa­reigū­ nai, budė­jo me­dikų eki­pa­žas.

Ta­čiau jau po po­ros va­landų ke­ lei­viai galė­jo lauk­ti sa­vo au­to­busų, ap­tver­ta bu­vo li­ku­si tik ne­di­delė te­ri­to­ri­ja ap­link iš Mins­ko at­vy­ kusį au­to­busą. Po­li­ci­jos pa­reigū­ nai ja­me kurį laiką ieš­ko­jo ko­kių nors įkal­čių, rin­ko pirštų at­spau­ dus. Dar vėliau bu­vo nuim­tos pa­ sku­tinės įspėja­mo­sios juos­tos.

pa­si­sėdėji­mas su ka­va ir sau­sai­ niais. Šian­dien dvi­mies­čio su­kūri­ mo nau­din­gu­mu di­die­siems ša­lies mies­tams ir vi­sai Lie­tu­vai jau ma­ žai kas abe­jo­ja, bet ko­kia nau­da iš de­šimt­metį vis su­si­ren­kan­čios ir nuo­lat to­mis pa­čio­mis gra­žio­mis min­ti­mis be­si­da­li­jan­čios ko­mi­si­ jos – sun­ku pa­sa­ky­ti.

Pir­ma­sis dvi­mies­čio ko­mi­si­jos, su­da­ry­tos iš abiejų miestų po­li­tikų, re­gio­no val­di­ninkų ir plėtros spe­ cia­listų, įvy­ko dar 2002 m. Nuo to lai­ko bent po vieną tokį su­si­ti­kimą ar­ba pa­našų ren­ginį vy­ko kas­met.

Kas iš to? Ke­lios ga­li­my­bių stu­ di­jos, ke­lios ana­lizės, stra­te­gi­niai pla­nai ir ga­liau­siai į pi­ni­gus at­si­ re­mian­tys bai­gia­mie­ji žod­žiai. Bū­ tent pi­ni­gai šian­dien yra vie­nas did­žiau­sių ir iki šiol jo­kio­mis ana­ lizė­mis neišspręstų klau­simų Šią ka­den­ciją ko­mi­si­jai va­do­ vau­ja sos­tinės ta­ry­bos na­rys me­ ro Artū­ro Zuo­ko sekė­jas Ed­ga­ ras Sta­ni­šaus­kas ir Kau­no po­li­tikė Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos na­ rė Auš­ra Ru­čienė.

Kol kas A.Ru­čienė yra įsi­ti­ki­nu­ si, kad iš nau­jo pra­dėti po­kal­biai apie miestų su­si­jun­gimą ne­tru­kus taps rea­liais dar­bais. „Ma­nau, kad tai ne­bėra vien vi­zi­ja ir sva­jonės.

Bend­ra­dar­biau­ti iš nau­jo pra­de­ da­me la­bai sėkmin­gai. Ma­nau, kad ne­tru­kus pa­siek­si­me gerų re­zul­ tatų“, – sva­jo­jo A.Ru­čienė.

Ki­ta ver­tus, dar ke­lis de­šimt­ me­čius sva­jo­jant apie dvi­miestį jis grei­čiau­siai pa­ts sa­vai­me ims ir dėl spar­čios miestų plėtros at­si­ras.

Teks pa­si­temp­ti

Ku­riant Vil­niaus ir Kau­no dvi­miestį la­biau­siai steng­tis grei­čiau­siai reiks ne šiems di­die­siems mies­tams, o tarp jų iš­sidės­čiu­siems ra­jonų cent­ rams. Būtent nuo to, kaip šie ne­di­ de­li dvi­mies­čio cent­re at­si­dur­sian­ tys mies­te­liai su­gebės ar­ti­miau­siu me­tu keis­tis ir tap­ti eu­ro­pie­tiš­kais mies­tais, iš esmės pri­klau­sys ir vi­ so dvi­mies­čio sėkmė.

Kai­šia­do­rių me­ras Ro­mual­das Ur­ mie­la­vi­čius ko­mi­si­jos po­sėdy­je tei­ gė pri­ta­riąs dvi­mies­čio idė­jai. Anot jo, Kai­šia­do­rims at­si­dur­ti šio dvi­ mies­čio cent­re būtų itin nau­din­ga. „Mūsų mies­te stos vi­si nuo vie­no iki ki­to dvi­mies­čio ga­lo va­žiuo­sian­ tys trau­ki­niai. Dėl šios prie­žas­ties ir pas mus už­suks tu­ris­tai, pa­gerės inf­ rast­ruktū­ra, su­lauk­si­me in­ves­ti­cijų.

Kai­šia­do­rims tik­rai pra­verstų pri­si­ dėti prie to­kio pro­jek­to, nau­da bū­ tų did­žiulė. Kaip tik galė­si­me, taip da­ly­vau­si­me ku­riant dvi­miestį“, – kalbė­jo mies­te­lio me­ras.

Trakų ra­jo­no sa­vi­val­dybės me­ ras Vin­cas Ka­po­čius dėl dvi­mies­ čio pro­jek­to pa­si­ryžęs kiek įma­no­ ma išg­ra­žin­ti ra­jo­no cent­rus. „Mes la­bai norė­tu­me pa­keis­ ti ge­le­žin­ke­lių sto­tis, kad jos būtų va­ka­rie­tiš­kesnės. Tu­ri­me pa­rengę ke­lis va­rian­tus, siū­lo­me juos ir Su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai, su jos at­ sto­vais dis­ku­tuo­ja­me. Esa­me pri­ si­ruošę pri­si­dėti prie pro­jek­to“, – sakė V.Ka­po­čius.

Tie­sa, jis pa­brėžė, kad ne vi­ si ra­jo­no gy­ven­to­jai no­ri dar ak­ ty­vesnės ge­le­žin­ke­lio li­ni­jos. Esą iš abiejų bėgių pu­sių iš­sidės­čiu­ sių mies­te­lių gy­ven­to­jus itin er­zi­ na triukš­mas.

Ke­lionės: dvi­mies­čio en­tu­zias­tai kal

mos gy­ven­tojų po­rei­kius vi­siš­kai ten

„Ti­kimės gau­ti in­ves­ti­cijų triukš­ o klau­si­mams išspręs­ti, bet kol m kas ne­si­sekė to pa­da­ry­ti. Lent­va­ rio gy­ven­to­jai la­bai skund­žia­si dėl triukš­mo“, – pri­dūrė me­ras. Tarp Vil­niaus ir Kau­no kas­dien kur­suo­ jan­tys trau­ki­niai ir šian­dien sto­ja tiek Kai­šia­do­ry­se, tiek Lent­va­ry­ je, ta­čiau tai ne­pa­de­da nei tu­ristų su­lauk­ti, nei fi­nan­sinės pa­ra­mos gau­ti.

Svar­biau­sia – ge­le­žin­ke­lis

Pir­ma­ja­me ko­mi­si­jos po­sėdy­ je da­ly­vavęs dvi­mies­čio en­tu­zias­ tas pro­fe­so­rius Jur­gis Va­na­gas sakė dau­giau­sia vil­čių de­dan­tis į dvi­

Prieš po­sėdį pa­si­py­ko Dar vi­sai ne­se­niai Vil­niaus mies­to sa­ vi­val­dybė išp­la­ti­no pra­ne­šimą, ku­ria­ me Kau­no va­do­vus ap­kal­ti­no, kad jie vil­k i­na dvi­m ies­č io pro­jek­to gai­v i­ nimą, o Kau­no me­ras And­r ius Kup­ čins­kas to­k ius kal­t i­n i­mus pa­va­d i­no po­li­ti­ka­vi­mu.

Kau­n o me­r as to­k ius vil­n ie­č ių pa­ reiš­k i­mus iš­va­d i­no dėme­s io pri­s ti­ gu­s ių žmo­n ių iš­s i­š o­k i­m ais. Anot jo, kau­n ie­č iai į ko­legų kvie­t imą su­ si­r ink­t i rea­g a­vo iš kar­to, tik laukė,

kol bus pa­t vir­t in­t as sa­v i­v al­dybės biud­ž e­t as, ži­no­mos jo gairės. O jau­ na­s is Vil­n iaus sa­v i­v al­dybės po­l i­t i­ kas E.Sta­n i­š aus­k as tvir­t i­no, jog jau tris kar­t us kreipė­s i į Kau­no merą ir ta­r ybą, kad Kau­ne būtų įkur­t a dvi­ mies­č io pro­j ek­to stra­te­g i­n io pla­n a­ vi­mo ko­m i­s i­j a.

Vil­niu­je to­k ia ko­mi­si­ja veik­ti pra­dėjo nuo spa­lio, jos na­riai esą nag­rinė­ja si­ tua­ciją dėl pra­dėtų, ta­čiau pa­sta­ruo­ sius ket­ve­rius me­tus ne­plėtotų dvie­

jų did­ž iau­sių Lie­tu­vos miestų bend­ ra­dar­bia­vi­mo pro­jektų. „Jau ke­t u­r is mėne­s ius kvie­č ia­me Kau­n o va­d o­v us ir ta­r ybą priim­ ti būti­nus spren­d i­mus, kad galė­t u­ me drau­ge pra­dėti įgy­ven­d in­t i dvi­ mies­č io pro­j ektą. De­j a, lai­k i­no­s ios sos­t inės vald­ž ia dėl mums ne­s up­ ran­tamų prie­žas­čių vil­k i­na pro­jektą, ne­p a­tei­k ia jo­k ios sa­vo po­z i­c i­jos dėl šios idė­jos atei­t ies“, – tąkart skundė­ si E.Sta­n i­š aus­k as.

Fi­zikų Di­nas Zau­ras vėl Ma­tas Mik­ne­vi­čius Jau 44-ąjį pa­va­sarį di­de­lis ža­lias fi­ zikų Di­nas Zau­ras iš Saulė­te­kio alė­ jos vi­sa An­ta­kal­nio gat­ve iki pat cent­ri­nių Vil­niaus uni­ver­si­te­to rū­ mų ke­lia­vo pas fi­lo­lo­gi­jos stu­den­ tes. Taip fi­zi­kai šventė tra­di­cinę sa­ vo šventę „Fi­Di“.

Tra­di­ci­ja: jau dau­gelį metų Fi­zikų die­nos šventė yra vie­na įspūdin­giau­

sių Vil­niaus uni­ver­si­te­te.

Ta­do Uma­ro (BFL) nuo­tr.

Ei­da­mi pa­skui Diną Zaurą fi­zi­kai skan­da­vo įvai­riau­sius šūkius, vie­ nas jų – „Fi­lo­logės jėga!“. Jau dau­ gelį metų Fi­zikų die­nos šventė yra vie­na įspūdin­giau­sių Vil­niaus uni­ ver­si­te­te. Tuo įsi­ti­kinę ir pa­tys stu­

3

pirmADIENIS, BALANDŽIO 16, 2012

6p.

miestas

Kokią visuomenę kuriame – informacinę, žinių ar sumanią?

Komentaras

Artū­ras Zuo­kas

Vil­n iaus mies­to me­ras

M

an ma­lo­nu, kad ta dvi­ mies­č io idė­j a vis dar ru­se­na, gy­ve­na. Kar­tais gal ak­t y­v iau, kar­t ais ne taip ak­t y­v iai. Norėtų­s i, kad tas nuo­ la­t i­n is Vil­n iaus ir Kau­no bend­r a­v i­ mas būtų ak­t y­ves­n is ir daž­nes­n is. Ži­no­m a, tu­r i būti ir ki­v irčų, dėl ki­ virčų gims­t a ge­ros idė­j os, o be jų bū­ tų la­b ai ra­mu ir pa­p ras­t a, ne­b ūtų pro­g re­s o.

Su­do­min­tu­me in­ves­tuo­to­jus

l­ba apie abu mies­tus su­jung­siantį mo­dernų bėginį trans­portą, nors dau­gu­ n­ki­na ir da­bar kur­suo­jan­tis trau­ki­nys Vilnius–Kaunas. Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

mies­čio kūrimą iš­nau­do­jant bū­ tent gre­ta trau­ki­nio bėgių esan­ čius mies­te­lius. „Bėgi­nis trans­por­tas šia­me pro­ jek­te turės pa­čią did­žiau­sią svar­ bą, juo pa­to­giai ir grei­tai ga­li­ma ke­liau­ti tarp abiejų miestų, be to, pui­kiai ga­li­ma pa­jung­ti pa­kelė­je esan­čius ma­žes­nius mies­tus. Bū­ tent šie bėgiai turėtų jung­ti mies­ tus, o prie jų kur­tis inf­rast­ruktū­ra, ku­ri už­pil­dytų esan­čią tuš­tumą. Ži­no­ma, kal­ba­me apie greitą su­si­ sie­kimą bėgi­niu trans­por­tu. Atei­ ty­je bus ga­li­ma gal­vo­ti ir apie grei­ tąjį trau­kinį. Pa­gal bėgius būtų ga­li­ma plėto­ti inf­rast­ruktū­ros taš­ kus, plėsti ke­ly­je esan­čias gy­ven­ vie­tes“, – dėstė moks­li­nin­kas.

J.Va­na­gas pa­brėžė, kad Lie­tu­va yra vie­na iš ne­dau­ge­lio po­so­vie­ti­ nio blo­ko ša­lių, ku­rio­je yra įma­no­ mi dvi­mies­čių pro­jek­tai. „Tais lai­kais vi­so­se ša­ly­se bu­vo miestų, ku­rie žūtbūt stengė­si kuo grei­čiau pa­siek­ti mi­li­jo­no gy­ven­ tojų sta­tusą. Tuo me­tu mi­li­jo­no turė­ji­mas reiškė, kad ga­li sto­ti į met­ro sta­tybų eilę. Lie­tu­vo­je vis­ kas bu­vo da­ro­ma at­virkš­čiai. Mes kaip tik la­biau kon­cent­ra­vomės į at­ski­rus re­gio­no cent­rus, todėl tu­ ri­me ke­lis pa­na­šaus dyd­žio mies­

tus. Šian­dien at­si­ra­do ga­li­mybė šiuos mies­tus jung­ti“, – kalbė­jo J.Va­na­gas.

Anot jo, mies­tams pa­sie­kus pusę mi­li­jo­no gy­ven­tojų, sa­vai­me pra­de­ da kur­tis ag­lo­me­ra­ci­ja, mies­tas au­ ga į ša­lis, ple­čia­si, gy­ven­to­jai ke­lia­si gy­ven­ti už mies­to. Dėl šios prie­žas­ ties di­die­ji mies­tai vie­ni prie kitų vis artė­ja. Toks šian­dien yra Vil­ nius, ne­daug be­li­ko ir Kau­nui.

Auš­ra Ru­čienė:

Bend­ra­dar­biau­ti iš nau­jo pra­de­da­me la­ bai sėkmin­gai. Ma­nau, kad ne­tru­kus pa­siek­ si­me gerų re­zul­tatų.

„La­bai svar­bu su­kur­ti trau­kos taš­kus ne­to­li pa­grin­di­nių bėgių, kad būtų ge­ras su­si­sie­ki­mas. Tuo­ met būtų ga­li­ma ke­liau­ti be au­to­ mo­bi­lių, pa­pras­čiau, o tarp dviejų miestų gy­ve­nan­tys žmonės jau ne­ be­si­jaustų ra­jo­no gy­ven­to­jais. Jie būtų to dvi­mies­čio da­lis“, – pri­ dūrė dvi­mies­čio en­tu­zias­tas.

Vie­na prie­žas­čių kur­ti dvi­miestį – sie­kis pri­trauk­ti stam­bių in­ves­ti­cijų.

Tiek Kau­nas, tiek Vil­nius vis dar yra per ma­ži mies­tai, kad galėtų tikė­tis stam­bes­nių už­sie­nio in­ves­tuo­tojų dėme­sio, ta­čiau šiuos mies­tus su­ jun­gus si­tua­ci­ja pa­si­keistų.

Tuo įsi­ti­kinęs sos­tinės sa­vi­val­ dybės įmonės „Vil­niaus pla­nas“ pro­jektų va­do­vas Li­nas Sin­ke­vi­ čius. Jis skai­čiuo­ja, kad dvi­mies­ tis turėtų maž­daug 1,5 mln. gy­ ven­tojų. „Ma­žais mies­tais ir ma­žu gy­ ven­tojų skai­čiu­mi šian­dien tur­ tingų in­ves­tuo­tojų jau ne­su­do­min­ si. To­kie po­ky­čiai pa­dėtų leng­viau įti­kin­ti vers­li­nin­kus pra­dėti veiklą šio­je te­ri­to­ri­jo­je“, – ma­no L.Sin­ ke­vi­čius.

Ta­čiau jis pa­brėžė ir kitą itin svarbų da­lyką – tarp did­žiųjų miestų esan­čio gam­tos ir kultū­ros pa­vel­do ob­jektų iš­sau­go­jimą. „Ne­ga­li­me gal­vo­ti tik apie inf­ rast­ruktūrą ir vers­lo plėtrą. Gam­ tos ir kultū­ros pa­vel­das tu­ri bū­ ti iš­sau­go­tas, ant­raip tu­ris­tams var­gu ar bus la­bai įdo­mu tie­siog vaikš­čio­ti po mies­te­lius ar va­žiuo­ ti trau­ki­niu. Šio­je te­ri­to­ri­jo­je tarp miestų yra la­bai gau­su ir gam­tos turtų, ku­riuos rei­kia iš­nau­do­ti“, – sakė spe­cia­lis­tas.

Anot jo, Eu­ro­po­je šiuo me­tu yra ke­lio­li­ka dvi­mies­čių, o už­sie­nio ur­ ba­nis­tai vie­na­bal­siai pri­ta­ria ne tik jų, bet ir tri­mies­čių pro­jek­tams. „Vis dėlto šis klau­si­mas yra ga­ na po­li­ti­zuo­tas, todėl ir ki­to­se ša­ly­ se pa­na­šių pro­jektų įgy­ven­di­ni­mas daž­nai strin­ga. Ta­čiau jau ir šian­dien pa­sau­linė­se pa­ro­do­se ga­li­me da­ly­ vau­ti kaip dvi­mies­tis, taip sa­ve pri­ sta­ty­ti“, – pa­brėžė L.Sin­ke­vi­čius.

ke­lia­vo pas fi­lo­lo­ges den­tai, ku­rie kiek­vie­nais me­tais no­ riai įvai­riau­siais būdais pri­si­de­da prie jos or­ga­ni­za­vi­mo ir šven­ti­mo. „Ma­no tėtis prie­š tris­de­šimt metų Vil­niaus uni­ver­si­te­te stu­di­ ja­vo fi­ziką, ly­giai taip pat ėjo šio­ mis gatvė­mis pas fi­lo­lo­ges. Dėl to ir man di­delė garbė da­bar da­ry­ti ly­ giai tą pa­tį, ir jis ma­ni­mi grei­čiau­ siai did­žiuo­ja­si. Mūsų fa­kul­te­te tai la­bai di­delė šventė“, – dien­raš­čiui kalbė­jo ei­ty­nių da­ly­vis Jus­tas.

Ne­re­tai fi­zi­kus vi­suo­menė įsi­ vaiz­duo­ja kaip už­da­rus, ty­lius, la­ bai su­si­kau­pu­sius ir į sa­vo mokslą įni­ku­sius žmo­nes. Tokį ste­reo­tipą

norėtų pa­keis­ti stu­den­tai, ku­rie, kaip pa­tys sa­ko, ne­sto­ko­ja ir kūry­ biš­ku­mo, ir me­niš­kos sie­los. „Ži­nau, kad mus įsi­vaiz­duo­ja kaip knygų žiur­kes, pa­mi­šu­sias dėl įvai­ riau­sių for­mu­lių, dėsnių, nea­tit­ rau­kia­mus nuo kom­piu­te­ri­nių pro­ gramų, įvai­rių tech­no­lo­gijų. Bet juk pa­sau­ly­je dau­gybė žmo­nių, ku­rie yra fi­zi­kai, ta­čiau už­sii­ma veik­la, su šiuo moks­lu ne­tu­rin­čia nie­ko bend­ra. Tai la­bai įvai­ria­ly­pis moks­las, jį stu­di­juo­ jan­tys žmonės būna la­bai iš­si­la­vinę“, – teigė tre­čia­kur­sis Mar­ty­nas.

Prieš ei­ty­nes uni­ver­si­te­te Saulė­ te­kio alė­jo­je fi­zi­kai rin­ko­si į šven­

tinį Fiz­len­do mies­telį. Čia vi­sus lan­ky­to­jus links­mi­no gy­vi mu­zi­ kos pa­si­ro­dy­mai. Be­si­do­min­tiems fi­zikų iš­ra­di­mais bu­vo pri­sta­ty­ tas kam­ba­rio­lai­dis „Omega2“, did­žiau­sias švie­so­lai­dis Lie­tu­vo­je.

Fi­zikų ta­lis­ma­no Di­no Zau­ro ke­ lionė pas fi­lo­lo­ges – svar­biau­sias kas­metės fi­zikų šventės „Fi­Di“ ak­ cen­tas. Le­gen­da pa­sa­ko­ja, kad fi­ zikų sim­bo­lis Di­nas Zau­ras ka­dai­ se su­ri­jo vieną iš fi­lo­lo­gių ir dėl to da­bar kas­met keliauja at­si­pra­šy­ti.

Po šių ei­ty­nių fi­zi­kai tra­di­ciš­kai su­rengė va­karėlį. Šį kartą jis bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mas Spau­dos rūmuo­se.

4

pirmADIENIS, balandžio 16, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Rei­ka­la­vo tei­sin­gu­mo Šim­tai žmo­nių šeš­ta­dienį su­si­rin­ko į mi­tingą prie Sei­mo. Jo or­ga­ni­za­to­ riai sakė kvie­čian­tys rei­ka­lau­ti dau­ giau tei­sin­gu­mo vals­tybė­je.

Ak­ci­ja su­reng­ta tęsiant va­sa­rio ir ko­vo mėne­siais vy­ku­sius mi­tin­gus prie pre­zi­dentū­ros ir par­la­men­ to. Ren­gi­ny­je pik­tin­ta­si teisė­sau­ gos ins­ti­tu­cijų, Vals­tybės sau­gu­ mo de­par­ta­men­to veik­la, si­tua­ci­ja Gar­lia­vo­je, reikš­ta pa­ra­ma at­leis­

Vei­das: mi­tin­ge da­ly­va­vo ir jau­

no­sios kar­tos ak­to­rius Ai­nis Stor­pirš­tis. To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

tiems Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vams.

Mi­tin­ge dai­nas at­li­ko po­pu­lia­rus dai­ni­nin­kas Gy­tis Paš­ke­vi­čius.

Vie­nas ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­rių Da­rius Kuo­lys teigė, kad judė­ji­ mas „Už tei­sin­gumą“ sie­kia „pa­ veik­ti vald­žią, kad ji stotų tie­sos ir tei­sin­gu­mo pusėn, už­tik­rintų par­la­men­tinę teisėt­var­kos ir slap­ tųjų tar­nybų kont­rolę, su­tram­ dytų šių sa­vi­valę“. Į ak­ci­jos da­ly­vius kreipę­sis Al­ vy­das Me­da­lins­kas sakė, kad būti­na gin­ti at­leis­tus FNTT va­ do­vus, nes tik taip ga­li­ma iš­reikš­ ti pa­ramą do­riems teisė­sau­gi­nin­ kams, taip pat ra­gi­no „su­stab­dy­ti smurtą Gar­lia­vo­je“. Į mi­tingą at­ėju­si po­nia Da­nutė, ku­ri ne­norė­jo vie­šin­ti sa­vo pa­ vardės, teigė, kad ją at­vyk­ti pa­ ska­ti­no pa­dėtis Gar­lia­vo­je ir si­ tua­ci­ja teismų sis­te­mo­je. „Atė­jau dau­giau­sia dėl Gar­lia­ vos, taip pat dėl kitų ne­sprend­žiamų bylų – Po­ciū­no, Us­pas­ki­cho bylų. Blo­gai, kad teis­muo­se anks­ čiau ne­pa­da­ry­ta tai, ką rei­kia: ne­ bu­vo at­leis­ti tie, ku­rie anks­čiau dir­bo KGB. Da­bar jie įga­vo ant­ rąjį kvėpa­vimą. O ne­sant tei­sin­ gu­mo daug kam pa­tin­ka gy­ven­ti to­kia­me drumz­li­na­me van­de­ny­ je“, – BNS sakė mo­te­ris.

Su­sibūręs judė­ji­mas „Už tei­ sin­gumą“ mi­tin­gus ža­da reng­ti ir atei­ty­je.

VD, BNS inf.

Kūri­nys: Vil­niu­je Krys su­kūrė įspūdin­go dyd­žio gra­fitį, ku­rio bend­ras plo­tas su­da­ro ke­lis šim­tus kvad­ra­ti­

nių metrų.

Į pre­ky­bos centrą – lyg per me­no ga­le­riją Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Pre­ky­bos cent­ro „Ozas“ po­že­minę au­to­mo­bi­lių stovė­ji­mo aikš­telę ir pa­tį centrą jun­gian­tis tu­ne­lis sa­ vait­galį bu­vo iš­mar­gin­tas vie­no žy­ miau­sių Rytų Eu­ro­pos pie­ši­mo ant sienų meistrų lat­vio Va­di­mo Meik­ ša­no, pra­var­de Krys.

Ant ke­lių de­šim­čių metrų il­gio tu­ne­lio sienų šis me­ni­nin­kas su dviem ko­le­go­mis visą sa­vaitę piešė įvai­riau­sius mo­ty­vus: gatvės gy­ve­ ni­mo kro­ni­kas, spal­vin­gas abst­rak­ ci­jas ir net ati­davė duoklę ma­žie­ siems pre­ky­bos cent­ro lan­ky­to­jams ant sienų pa­tup­dy­da­mas spal­votų ve­ly­ki­nių kiš­kių.

V.Meik­ša­nas lai­ko­mas pa­sau­li­nio gar­so gra­fi­čių spe­cia­lis­tu ir brei­ko le­gen­da. „Oze“ jis su­kūrė įspūdin­go dyd­žio gra­fitį, ku­rio bend­ras plo­tas su­da­ ro ke­lis šim­tus kvad­ra­ti­nių metrų.

Kaip tvir­ti­na or­ga­ni­za­to­riai, tai yra vie­nas did­žiau­sių gra­fi­čių pa­sau­ ly­je, esan­čių pre­ky­bos ir pra­mogų cent­ruo­se. „Gra­fi­tis – tai kūry­ba, po­lėkis, ad­re­na­li­nas ir laisvė. Dau­gu­mos dai­li­ninkų dar­bai su am­žiu­mi tam­pa nuo­bodūs, gra­fi­tis leid­žia ne­sen­ti ir vi­sa­da būti jau­nam. Per sa­vo kar­jerą su­kūriau tūkstan­čius darbų vi­sa­me pa­sau­ly­je. Vėliau nu­ta­riau skir­ti dė­ mesį ta­py­bai, gra­fi­kai, in­ter­je­ro di­ zai­nui ir skulptū­rai. Ta­čiau šird­žiai mie­lo gra­fi­čio ne­pa­lik­siu nie­ka­da.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Tai ne pro­fe­si­ja, o gy­ve­ni­mo bū­ das“, – sakė V.Meik­ša­nas-Krys.

Pa­sak jo, įspūdin­ga­me gra­fi­ty­je įam­žin­tas jau­ni­mo gy­ve­ni­mas, dis­ ko­te­kos, ried­len­ti­ninkų dvi­ko­vos, dai­li­ninkų su­si­ti­ki­mai. Šių dai­li­ninkų darbą galės stebė­ti vi­si no­rin­tys. „Iš mūsų pre­ky­bos cent­ro po­ že­minės au­to­mo­bi­lių aikš­telės į pre­ky­bos centrą ve­da il­gas tu­ne­ lis. Nu­tarė­me jo pil­kas be­to­ni­nes sie­nas pa­puoš­ti įspūdin­gu gar­ saus me­ni­nin­ko kūri­niu. Krys var­ das ži­no­mas vi­sa­me pa­sau­ly­je. Šis 41 metų ry­gie­tis lai­ko­mas gra­fi­čio ir brei­ko šo­kio judė­ji­mo pra­di­nin­ku bu­vu­sio­je So­vietų Sąjun­go­je. Sa­vo pirmąjį gra­fi­čio darbą V.Meik­ša­nas su­kūrė 1985 m.“, – sakė pre­ky­bos cent­ro va­dovė In­ga Na­vic­kaitė.

5

pirmADIENIS, balandžio 16, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Nau­jo­jo Sei­mo rin­kimų iš­va­ karė­se turėtų pa­si­keis­ti Vy­riau­sio­sios rin­kimų ko­ mi­si­jos (VRK) pir­mi­nin­kas.

Po­ten­cialūs kan­di­da­tai į šias pa­rei­gas kol kas ne­ skel­bia­mi.

m o r a D 2012

Po­ky­čiai: VRK pir­mi­nin­ko Z.Vai­gaus­ko die­nos šia­me po­ste grei­čiau­siai jau su­

skai­čiuo­tos.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Sei­mo rin­ki­mai – su nau­ju prie­vaiz­du Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pa­si­rinks Sei­mo pir­mi­ninkė

Pa­gal ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus prie­š kiek­vie­nus Sei­mo rin­ki­mus tu­ ri būti iš nau­jo for­muo­ja­ma VRK. Taip pat tu­ri būti ski­ria­mas ir nau­ jas jos va­do­vas.

Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė pra­ėju­sią sa­vaitę jau pa­si­rašė dek­ retą, ku­riuo pa­skelbė, kad ei­li­niai Sei­mo rin­ki­mai įvyks 2012 m. spa­ lio 14 d. VRK tu­ri būti per­for­muo­ ta li­kus ne ma­žiau kaip ke­tu­riems mėne­siams iki vi­suo­ti­nio bal­sa­vi­ mo, tai yra bir­želį. Šios ko­mi­si­jos va­do­vo kan­di­ datūrą par­la­men­ta­rams tu­ri pa­ teik­ti Sei­mo pir­mi­nin­kas.

Da­bar­tinė par­la­men­to va­dovė Ire­na De­gu­tienė jau kurį laiką svars­to, kas turėtų pa­keis­ti il­ga­ metį VRK pir­mi­ninką Ze­noną Vai­ gauską. Sei­mo pir­mi­ninkė lei­do su­pras­ti, kad grei­čiau­siai ne­teiks jo kan­di­datū­ros dar vie­nai va­do­ va­vi­mo VRK ka­den­ci­jai. „Su nie­kuo dar ne­si­ta­riau, bet as­me­niš­kai apie tai jau gal­vo­ju nuo ru­dens. Todėl, kad artė­jant rin­ki­ mams at­si­ran­da ir naujų iššū­kių VRK dar­be. Pa­ga­liau pa­tys daž­ nai kri­ti­kuo­ja­me ir kal­ba­me apie pa­žei­di­mus, kai ne­su­lau­kia­me jo­ kios VRK reak­ci­jos, ji jo­kių veiksmų ne­da­ro – teisė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms pa­lie­ka. Ma­tyt, po­ky­čiams sa­vai­me atei­na lai­kas“, – ko­vo pra­džio­je in­ ter­viu BNS sakė I.De­gu­tienė.

Kan­di­datų dar nėra

Nors jau ne­tru­kus I.De­gu­tie­nei teks teik­ti Sei­mui nau­jo­jo VRK va­do­vo kan­di­datūrą, Sei­mo pir­mi­ninkė kol kas ne­tu­ri po­ten­cia­lių pre­ten­dentų.

Ti­ki­ma­si, kad jų at­si­ras ge­gužę.

Par­la­men­to va­dovės at­sto­vas spau­dai Juo­zas Ruz­gys tvir­ti­no, kad dar lau­kia­ma, kol kan­di­da­tus į VRK pa­si­ūlys tei­sin­gu­mo mi­nist­ras ir Tei­ si­ninkų drau­gi­ja. Grei­čiau­siai iš jų ir bus pa­si­rink­tas kan­di­da­tas į vy­riau­ siuo­sius rin­kimų prie­vaiz­dus. „Dar nėra jo­kių kan­di­datų. Kai tik jie at­si­ras ir Sei­mo pir­mi­ninkė

ap­si­spręs, tai bus pra­neš­ta“, – sa­ kė J.Ruz­gys.

Ofi­cia­liai ne­nei­gia­ma, kad Z.Vai­ gaus­kui jau ne­be­bus pa­si­ūly­ta lik­ti VRK va­do­vu, ta­čiau ir ne­pat­vir­ti­ na­mas toks ga­li­mas spren­di­mas.

Pats Z.Vai­gaus­kas ne­ko­men­tuo­ ja sa­vo ga­li­my­bių iš­lik­ti VRK va­do­ vu. Jis pri­me­na, kad šis klau­si­mas pri­klau­so Sei­mo pir­mi­nin­ko kom­ pe­ten­ci­jai, todėl, kaip I.De­gu­tienė „ap­si­spręs, taip ir bus“.

VRK va­do­vas taip pat at­si­sakė at­sa­ky­ti į klau­simą, ar pa­ts ne­si­ jau­čia pa­vargęs ir norįs pailsė­ti nuo be­veik du de­šimt­me­čius vyk­dy­tos veik­los. „Vis­kas ne nuo manęs pri­ klau­so“, – pa­kar­to­jo jis. Z.Vai­gaus­ kas sakė kol kas ne­kalbėjęs su Sei­ mo va­do­ve šiuo klau­si­mu.

Da­bar­ti­nio ko­mi­si­jos va­do­vo dar­bu pa­ten­kin­ti to­li gra­žu ne vi­si po­li­ti­kai. Ne­pa­si­ten­ki­nimą reiškė įvai­rių po­li­ti­nių par­tijų – tiek val­ dan­čiųjų, tiek ir opo­zi­ci­nių – at­ sto­vai.

Ire­na De­gu­tienė:

Su nie­kuo dar ne­si­ta­ riau, bet as­me­niš­kai apie tai jau gal­vo­ju nuo ru­dens.

Va­do­vau­ja nuo 1994-ųjų

Z.Vai­gaus­kas VRK va­do­vau­ja nuo 1994 m. bir­že­lio. Tuo­met į šias pa­ rei­gas jį pa­si­ūlė ta­da Sei­mo pir­mi­ nin­ku buvęs Čes­lo­vas Juršė­nas. Į VRK va­do­vus Z.Vai­gaus­kas bu­ vo dar kartą siū­ly­tas 1996, 2000, 2004 ir 2008 m.

Nors Z.Vai­gaus­kas vi­suo­met lai­ ky­tas kai­riųjų par­tijų at­sto­vu, vis dėlto 2000 m. būtent jo kan­di­ datūrą į VRK pir­mi­nin­kus pa­si­ rin­ko Tėvynės sąjun­gos ly­de­ris, tuo­me­tis Sei­mo va­do­vas Vy­tau­tas Lands­ber­gis.

si akcija

švarinimo Visuomeninė 1d.

2 BALANDŽIO 10:00 val.

registruokis ir sužinok artimiausią susitikimo tašką www.mesdarom.lt

Mes DAROM! Ar DARAI Tu?

DAROM!

Spręs di­lemą dėl R.Pak­so

Nau­ja­jam VRK pir­mi­nin­kui teks ne­ma­žai įvai­rių iššū­kių, su­si­ju­sių su pa­si­ren­gi­mu spalį vyk­sian­tiems rin­ki­mams.

Be­je, ant­ra­dienį Sei­mas svars­tys kai ku­rių opo­zi­ci­jos at­stovų pa­si­ūlymą jau va­sarą su­reng­ti pir­ma­lai­ kius par­la­men­to rin­ki­mus. Ta­čiau dau­gu­ma šį pa­si­ūlymą ap­svars­čiu­ sių ko­mi­tetų pa­si­sakė prie­š, todėl spėja­ma, kad ne­bus su­rink­ta pa­ kan­ka­mai balsų jam priim­ti Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­sėdy­je.

Jei­gu vis dėlto pir­ma­lai­kių Sei­mo rin­kimų datą pa­vyktų pa­tvir­tin­ ti, Pre­zi­dentė turėtų at­šauk­ti sa­vo dek­retą dėl ei­li­nių rin­kimų pa­skel­ bi­mo. To­kiu at­ve­ju VRK būtų per­ for­muo­ta anks­čiau, o vi­sa rin­kimų kam­pa­ni­ja vyktų ge­ro­kai spar­čiau.

Artė­jant šio Sei­mo rin­ki­mams VRK ir jos pir­mi­nin­kui teks spręs­ ti va­di­namąją Ro­lan­do Pak­so pro­ blemą. Pa­gal ne­se­niai pa­keistą įsta­tymą šiam 2004 m. iš pre­zi­ den­to po­sto ap­kal­tos būdu pa­ ša­lin­tam po­li­ti­kui vėl leid­žia­ma kan­di­da­tuo­ti į Seimą. Ta­čiau toks įsta­ty­mas prie­šta­rau­ja ga­lio­jan­ čiai Kons­ti­tu­ci­jai, o Sei­mas ne­sku­ ba jos ko­re­guo­ti. Todėl VRK, ku­ri reng­da­ma rin­ki­mus pri­va­lo lai­ky­ tis ir Kons­ti­tu­ci­jos, ir įsta­tymų, tu­ rės spręsti, ar re­gist­ruo­ti R.Paksą kan­di­da­tu į naująjį Seimą, ar gin­ čy­ti naująjį įsta­tymą teis­me.

Be to, nau­jos su­dėties VRK ir nau­ja­jam jos pir­mi­nin­kui teks ap­ si­spręsti, ka­da pa­da­ly­ti ant­rąją šių metų vals­tybės do­ta­ci­jos par­ ti­joms dalį – kiek dau­giau kaip 10 mln. litų. VRK pla­na­vo tai pa­da­ ry­ti tik lapk­ritį, po Sei­mo rin­kimų, bet par­ti­jos la­bai pa­gei­dau­ja gau­ ti pi­ni­gus jau per rin­kimų kam­pa­ niją, kad galėtų juos nau­do­ti rinkė­ jų agi­ta­ci­jai.

Su šeštadienio

nemokamas įėjimas

į Vilniaus paveikslų galeriją šį savaitgalį

Vilniaus paveikslų galerijoje vykstančios parodos:

Ermitažo paroda „Fecit ad vivum.

Dailininkų portretai XVI–XVIII amžių Vakarų Europos graviūrose“ Tarptautinė paroda „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“ Nemokamas įėjimas tik su balandžio 21 d. „Vilniaus diena“.

Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo.

Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 44.

Darbo laikas: šeštadieniais 11–18 val., švenčių išvakarėse 12–17 val.

6

PirmADIENIS, balandžio 16, 2012

nuomonės

In­for­ma­cinė, ži­nių ar su­ma­ni vi­suo­menė?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ant pre­kys­ta­lio – tei­sin­gu­mas Sau­lius Po­cius

K

ai teisė­j a Neringa Venc­kienė pa­sakė tai, ką vi­si ir taip ži­no­jo, tai yra, kad teisė­sau­ gos sis­te­ma Lie­tu­vo­je su­pu­v u­si, dau­ge­l is Te­m idės tarnų aik­telė­ jo: „Juk ši­taip ne­ga­l i­ma.“ Da­bar tą globė­jos iš­tartą tiesą pa­ tvir­ti­no ir Spe­cia­l iųjų ty­rimų tar­ ny­ba (STT), su­lai­k iu­si teisėją Ry­ šardą Skir­t uną su krūva pi­n igų.

Ky­š io mig­ra­c i­jos tiesė­j e tar­pi­ nin­k u tapęs ad­vo­ka­tas su­lai­k y­ tas įky­riai aiš­ki­no, kad kaž­kas su­ pai­nio­jo jį su kaž­kuo ki­tu, nes jis, su­prask, nie­kuo čia dėtas.

Frazė „tei­sin­gu­mas par­ duo­tas“ jau se­niai skam­ ba Te­midės tarnų ka­bi­ ne­tuo­se, tik kaž­kaip iki šiol nie­kas apie tai gar­ siai ne­norė­jo kalbė­ti.

Tad 30 tūkst. net ne­bu­vo, nie­ kas dėl būsi­mo pa­lan­kaus teis­ mo spren­d i­mo ne­si­tarė, STT sa­ vo ma­lo­nu­mui uždėjo ant­ran­ kius nie­k uo dėtam žmo­g ui, ku­ ris šiaip sau ėjo pro ne­lai­m in­go teisė­jo ka­bi­netą. Žod­ž iu, ufo­nautų nuo­t y­k iai tre­ čia­ja­me lui­te už Saulės.

Rei­ka­las tas, jog vie­ši as­me­nys įpra­to taip dai­l iai me­luo­t i, kad ne tik kad nė pa­g urk­lis ne­raus­ta, bet ir ap­skri­tai ne­beaiš­ku, kur čia me­las, o kur tie­sa. Į kreivų veid­rodė­lių tik­rovę nu­ blokš­ti tau­tie­čiai taip at­bu­ko, kad kai klau­so­si per TV žyd­rumą sa­pa­ lio­jan­čio ža­liaa­kių vi­lio­to­jo, jiems net į galvą nea­tei­na, jog po pa­ garsė­ju­sio ne­pa­vy­ku­sio ker­gi­mo­ si sean­so jam apie mo­ralę kalbė­ti ap­skri­tai ne­tin­ka prie vei­do.

Kam rei­ka­l in­ga to­k ia vi­suo­t inė me­lo ir tie­sos sąmai­ša šiuo mo­ra­ linės inf­lia­ci­jos lai­ko­tar­piu? Praė­ ju­sios sa­vaitės STT veiks­mas ir at­skleidė kam. Lie­t u­vo­je eg­z is­ tuo­jan­čiam ma­fi­jos aš­tuon­ko­jui, ap­raiz­g iu­siam verslą, po­l i­t iką ir – da­bar tai ga­lu­t i­nai paaiškė­jo – teisė­saugą. 30 tūkst. ant teisė­jo dar­bas­ta­l io – dar vie­nas ir šįsyk jau aki­vaizd­ž iau­sias įro­dy­mas, kad ša­ly­je vis­kas per­ka­ma ir par­ duo­da­ma.

Si­tua­ci­ja pui­k iai pri­me­na „12 kė­ džių“ fil­mo siu­žetą, kai auk­cio­ ne su­s i­r in­k u­s iems įvai­r iau­s io plau­ko veikė­jams siū­lo­ma pirk­ ti bron­zinė figū­ra „Tei­sin­gu­mas“.

Pra­dinė kai­na – tik pen­k i rub­liai.

Vangūs figūrėlės pirkė­jai kainą pa­ke­l ia iki de­v y­n ių. „Tei­s in­g u­ mas“ par­duo­t as“, – iš­k il­m in­gai pa­reiškė auk­c io­no or­ga­n i­z a­to­ rius ir pa­rei­ka­la­vo tuo­jau pat su­ si­mokė­ti.

Sim­bo­l iš­ka, ta­čiau ly­g iai tas pat vyks­ta ir XXI a. Lie­tu­vos tam­su­ mo­se. Frazė „tei­s in­g u­mas par­ duo­tas“ ne kaip anek­do­tas jau se­ niai skam­ba Te­midės tarnų ka­bi­ ne­tuo­se, tik iki šiol nie­kas apie tai gar­siai ne­norė­jo kalbė­t i. Juk rei­ kalą tu­r i­me ne su kuo nors ki­tu, o su ins­t i­t u­ci­ja, ku­r i „vyk­do tei­ sin­gumą“.

Kaip­g i paaiš­k in­t i nuo­t ykį, kai iš teis­mo salės pa­leid­ž ia­mas jau­ nuo­l is, mir­t i­nai pei­l iu su­badęs bend­raamžį? Įsta­t y­mo raidės tei­suo­l iai iš kar­to pa­sa­k ys: nėra įro­dymų. Na, jei įro­dy­mais ne­ga­ li­ma lai­k y­t i vaiz­do ka­me­ros įra­ šo, ku­r ia­me įam­ž in­ta eg­ze­k u­ci­ ja, tai ta­da ką čia be­pa­da­ry­si. Pa­ti au­ka no­ta­ro pa­tvir­tin­tu raš­tu tu­ rėtų pa­teik­ti pa­ro­dy­mus, kad bū­ tent tas as­muo tik­rai badė pei­liu.

Ta­čiau jei to­k io raš­to nėra, va­d i­ na­si, nėra ir įro­dymų. Jau­no žmo­ gaus ka­pas, – ką iš jo paim­si? Šiur­p iau­s ia, jog su­s i­k lostė opi­ ni­j a, kad teismų dar­b o ir spren­ dimų ap­skri­t ai ne­va­l ia kri­t i­k uo­ ti. Šiukš­t u! To­k ia nuo­s ta­t a pri­ bloškė net Nep­r ik­l au­s o­mybės ar­c hi­t ektą Vy­t autą Lands­ bergį, nes laisvą žodį ga­ran­t uo­ ja Kons­t i­t u­c i­j a. Bet „tei­s in­g umą vyk­dan­t ys“ ma­no esan­t ys aukš­ čiau ir už ją. Tie­s a, yra ir pa­do­ rių teisėjų, ad­vo­k atų ir pro­k u­ rorų. Tuo nie­k as nea­b e­j o­j a. Ta­ čiau vi­s uo­t i­n ia­m e ko­r up­c i­j os aki­v a­re jie se­n iai įgi­j o ma­ž u­ mos bruožų.

Prieš 20 metų ban­di­tai vaikš­čio­ da­vo vilkė­da­m i tre­n in­g us, o si­ tua­ci­ja šian­d ien iš­t ies pa­si­keitė – Lie­t uvą da­bar už­valdė kos­t iu­ muo­t i sėbrai, ku­r ie be­mat ga­ li ne tik su­t var­k y­t i bet kokį rei­ kalą, neišs­k ir­da­m i nė teis­m i­n ių.

Ir jiems ne­bai­sus su­ėmi­mas, iki­ teis­m i­n ių ty­r imų pra­dėji­mas ar nu­s i­k al­t imų ink­r i­m i­n a­v i­m as.

Nes nau­jo­jo eli­to pro­fi ­liai vi­sa­da ži­no, ką da­ry­ti. Kai Klaipė­do­je Fi­ nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­rimų tar­ ny­ba su­sėmė vers­l i­n inką, ne­su­ mokė­jusį mi­li­jonų litų mo­kes­čių vals­t y­bei, jau kitą dieną mies­te pa­skli­do gan­dai: nie­ko bai­saus, iš­sik­rapš­t ys žmo­g us. Juk tei­sin­ gu­mas Lie­t u­vo­je jau se­n iai par­ duo­tas.

And­rius Aga­fo­no­vas Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ edu­ka­ci­jos ty­r imų grupės va­do­vas

S

tip­rios ir vie­nin­gos ša­lies pa­ grin­das yra jos vi­suo­menė.

Ta­čiau ban­dant api­brėžti vi­ suo­menės vi­ziją var­to­ja­mi skir­tin­gi ter­mi­nai, to­kie kaip in­for­ ma­cinė, di­na­miš­ka, ži­nių, su­ma­ni ar be­si­mo­kan­ti vi­suo­menė. Spe­ku­lia­ ci­jos šiais skam­biais žod­žiais vi­siš­ kai ne­priim­ti­nos, nes to­kie veiks­mai truk­do vi­suo­me­nei su­vok­ti nu­ma­ tytąją vi­ziją ir taip ją de­mo­ty­vuo­ja.

Pap­ras­tai apie skam­bius žod­žius

Kas­die­nia­me gy­ve­ni­me „in­for­ma­ciją“ ir „ži­nias“ daž­nai var­to­ja­me kaip si­ no­ni­mus, nors tech­niš­kai šie žod­ žiai su­da­ro aiš­kią hie­rar­chiją. „In­for­ ma­ci­ja“ yra duo­me­nys tam tik­ra­me kon­teks­te, pa­vyzd­žiui, Ma­rytės kūno tem­pe­ratū­ra yra 38 laips­niai Cel­si­jaus.

Ta­čiau in­for­ma­ci­ja yra ob­jek­ty­vus si­ tua­ci­jos vaiz­das, iš ku­rio, nau­do­jan­ tis pa­tir­ti­mi ir su­vo­ki­mu, iš­gau­na­ mos ži­nios. Tad pa­gal tą pa­tį pa­vyzdį „ži­nios“ būtų tei­gi­mas, kad Ma­rytė per­si­šaldė, nes jos kūno tem­pe­ratū­ra aukš­tesnė nei nor­ma­li. Būtent to­kias jau in­terp­re­tuo­tas ži­nias daž­niau­siai gau­na­me ne tik iš ži­niask­lai­dos prie­ mo­nių, bet ir iš ar­timųjų, kai­mynų ir kitų mūsų ap­lin­kos žmo­nių.

Reikėtų at­kreip­ti dėmesį į tai, kad ži­ nios tu­ri tam tikrą su­bjek­ty­vu­mo dozę, pri­klau­so­mai nuo tu­ri­mos in­for­ma­ci­ jos kie­kio ir ži­nias ku­rian­čio as­mens su­vo­ki­mo. Juk yra ga­li­mybė, kad Ma­ rytė per­kai­to saulė­je – dėl to jos tem­ pe­ratū­ra taip pat būtų aukš­tesnė nei nor­ma­li. Tad ga­li­ma teig­ti, kad kri­ti­ nis veiks­nys da­rant tei­sin­gas iš­va­das yra gebė­ji­mas ob­jek­ty­viai ver­tin­ti tu­ rimą in­for­ma­ciją ir iš jos pa­da­ry­ti tei­ sin­gas iš­va­das. Šis veiks­nys va­di­na­mas iš­min­ti­mi, in­te­lek­tu ar­ba tie­siog gebė­ ji­mu mąsty­ti ir yra pa­grin­di­nis žmo­ gaus pra­na­šu­mas prie­š tech­niką.

Tai ko­kia gi ta vi­suo­menė?

Ly­giai taip pat ski­ria­si in­for­ma­cinė ir ži­nių vi­suo­menė. „In­for­ma­cinės vi­suo­menės“ sąvo­ka la­biau sie­ja­ma su in­for­ma­cinė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis ir jų nau­do­ji­mu kas­die­nia­me gy­ve­ ni­me, pa­vyzd­žiui, viešųjų ir ad­mi­ nist­ra­ci­nių pa­slaugų tei­ki­mas elekt­ ro­ninė­mis prie­monė­mis per at­stumą

ir in­di­vi­dua­liu pa­slau­gos gavė­jo pra­ šy­mu. Tad in­for­ma­cinė vi­suo­menė yra vi­suo­menė, ge­ban­ti nau­do­tis (ir gau­ti, ir pa­teik­ti) in­for­ma­ci­ja šiuo­lai­ kinė­mis prie­monė­mis.

Pa­gal­vo­jus apie ži­nių vi­suo­menę gal­ vo­je iš­kart pro­jek­tuo­ja­ma pa­ra­lelė, t. y. kad ži­nių vi­suo­menė yra vi­suo­menė, ge­ban­ti nau­do­tis ži­nio­mis. Ta­čiau ES Li­sa­bo­nos stra­te­gi­jo­je, pa­grin­di­nia­me 2000–2010 m. pla­na­vi­mo do­ku­men­ te, kalbė­da­ma apie ži­nių vi­suo­menę, turė­jo ome­ny­je vi­suo­menės gebė­jimą kur­ti ži­nias, o ne jo­mis ak­lai nau­do­ tis. Nau­ja­ja­me pla­na­vi­mo do­ku­men­ te „Eu­ro­pe 2020“ kaip tiks­las įvar­di­ ja­ma di­na­miš­ka (jud­ri, ge­ban­ti grei­tai keis­tis) ir ži­nio­mis grįsta vi­suo­menė.

O Lie­tu­va sa­vo il­ga­laikės stra­te­gi­jos do­ku­men­te „Lie­tu­va 2030“ kaip tiks­ lą nu­ma­to su­ma­nią vi­suo­menę. Pa­gal anks­čiau aiš­kintą hie­rar­chiją siū­ly­čiau ter­miną „iš­min­tin­ga vi­suo­menė“, ta­ čiau pa­ties vi­suo­menės tiks­lo tai ne­ kei­čia. O tas tiks­las yra vi­suo­menės ir jos at­skirų in­di­vidų gebė­ji­mas kur­ti ži­nias in­di­vi­dua­liai ir ko­lek­ty­viai, sie­ kiant ten­kin­ti ir in­di­vi­dua­lius, ir bend­ rus vi­suo­menės po­rei­kius.

Tiks­las yra vi­suo­ menės ir jos at­skirų in­di­vidų gebė­ji­mas kur­ti ži­nias in­di­vi­ dua­liai ir ko­lek­ty­viai.

Gebė­ji­mas iš in­for­ma­ci­jos iš­gau­ti ži­nias pir­miau­sia tu­ri būti ug­do­mas per švie­ti­mo sis­temą. Žy­mus aust­ralų kon­sul­tan­tas ir de­mog­ra­fij­ os ži­no­vas Ber­nar­das Sal­tas šį gebė­jimą įvar­di­ ja kaip ge­riau­siai iš­vys­tytą skait­me­ ninės kar­tos vaikų, ar­ba atei­ties vi­ suo­menės gebė­jimą. Ta­čiau no­rint, kad jis taptų eko­no­mi­kos ir so­cia­li­ nių po­ky­čių va­rik­liu, rei­kia skait­me­ ninės kar­tos vai­kams pa­ro­dy­ti, kaip šią kom­pe­ten­ciją pa­nau­do­ti sie­kiant konst­ruk­ty­vių po­ky­čių vi­suo­menė­je.

Da­bar­ti­nei vi­suo­me­nei rei­kia su­teik­ ti įran­kius, ku­rie jai leistų ana­li­zuo­ti in­for­ma­ciją ki­tos in­for­ma­ci­jos kon­ teks­te ir pa­leng­vintų ži­nių ga­vybą – taip būtų ska­ti­na­mas jos sąmo­nin­gu­ mas ir virs­mas į su­ma­nią vi­suo­menę.

Reikėtų ne­pa­mirš­ti, kad, pa­si­tel­kiant šiuo­lai­ki­nes ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­mo­ nes, ži­nios daug efek­ty­viau ga­li būti ku­ria­mos ir ko­lek­ty­vinė­je ap­lin­ko­je.

Bend­ros vi­suo­menės ver­tybės pra­ ver­čia ne tik kaip pa­žan­gos ke­lio gai­ rės, bet ir kaip mo­ty­va­ci­jos prie­monė.

Stra­te­gi­jo­je „Lie­tu­va 2030“ nu­ma­ty­ tos trys pa­grin­dinės su­ma­nios vi­suo­ menės ver­tybės: kūry­bin­gu­mas, at­vi­ ru­mas ir at­sa­ko­mybė. Kūry­bin­gu­mas at­spin­di gebė­jimą iš­gau­ti ži­nias, at­ vi­ru­mas ska­ti­na kri­tiš­kai ver­tin­ti gau­na­mas ži­nias ir joms pri­tar­ti ar­ ba ne­pri­tar­ti, o at­sa­ko­mybė – tai pa­ ra­gi­ni­mas da­ly­vau­ti sie­kiant bend­ro tiks­lo. Kai šios ver­tybės tam­pa vi­ suo­ti­nai pri­pa­žin­ta sie­kia­my­be, jos kar­tu mo­ty­vuo­ja kiek­vieną in­di­vidą, no­rintį tap­ti su­ma­nios vi­suo­menės da­li­mi, jo­mis va­do­vau­tis.

Vi­suo­menės vi­zi­jos iššū­kiai

No­rint to­bu­lin­ti vi­suo­menę kaip su­ ma­nią (iš­min­tingą) ir ži­nias ku­rian­čią struktūrą, rei­kia gal­vo­ti apie in­for­ma­ ci­jos priei­na­mu­mo už­tik­ri­nimą, ži­nių kūri­mo gebė­jimų vys­tymą ir bendrų vi­suo­menės ver­ty­bių die­gimą. Ki­ taip sa­kant, su­ma­nios vi­suo­menės kūri­mas rei­ka­lau­ja ne tik ug­dy­ti ži­nių kūri­mo kom­pe­ten­ciją, bet ir pa­kan­ka­ mai ža­lia­vos, t. y. in­for­ma­ci­jos, toms ži­nioms kur­ti. Šio pro­ce­so su­dėtin­ gumą liu­di­ja ir ofi­cia­lus ES pri­pa­ži­ni­ mas, kad dau­gu­ma Li­sa­bo­nos stra­te­ gi­jo­je nu­ma­tytų tikslų ne­pa­siek­ti.

Su­ma­ni vi­suo­menė ga­li iš­si­vys­ty­ti tik iš in­for­ma­cinės vi­suo­menės ar­ba tik ta­da, kai vi­suo­menė tu­ri pa­kan­ ka­mai in­for­ma­ci­jos, rei­ka­lin­gos ži­ nioms kur­ti. Pa­si­kar­to­siu, kad in­ for­ma­ci­ja – tai ob­jek­ty­vus si­tua­ci­jos api­būdi­ni­mas. In­terp­re­tuo­jant in­ for­ma­ciją ga­li­ma gau­ti ži­nias, tad in­for­ma­cinės vi­suo­menės virs­mas į su­ma­nią vi­suo­menę ga­li­mas tuo­ met, kai in­for­ma­ciją in­terp­re­tuo­ ti ar­ba gau­ti ži­nių su­ge­ba kiek­vie­nas vi­suo­menės na­rys.

Pa­žan­gos ver­ti­ni­mas

In­for­ma­cinės vi­suo­menės pa­sie­ki­ mus ver­tin­ti ne­sudė­tin­ga, o su­ma­ nios vi­suo­menės pa­žangą – kur kas sun­kiau. In­for­ma­cinės vi­suo­menės ly­gis ver­ti­na­mas pa­gal in­for­ma­ci­jos ir ko­mu­ni­ka­ci­jos tech­no­lo­gijų nau­do­ jimą kas­die­nia­me gy­ve­ni­me, taip pat nau­do­jimą­si elekt­ro­ninės vald­žios pa­slau­go­mis ir pa­na­šiais ro­dik­liais.

Su­ma­nios vi­suo­menės ly­gis tu­ri bū­ ti ver­ti­na­mas ne tik pa­gal ob­jek­ty­ vius ro­dik­lius, to­kius kaip aukštųjų mo­kyklų rei­tin­gai, aukštąjį iš­si­la­vi­ nimą tu­rin­čių ar be­si­mo­kan­čių visą gy­ve­nimą as­menų pro­cen­tas, bet ir su­bjek­ty­vius, su­vo­kia­mus ro­dik­lius, to­kius kaip as­menų, lai­kan­čių vaiz­ duotę la­bai svar­bia, no­rin­čių da­ly­ vau­ti kultū­rinė­je me­ninė­je veik­lo­je ar be­si­did­žiuo­jan­čių sa­vo ša­lies ta­ pa­ty­be, pro­cen­tas.

O pa­grin­dinė su­ma­nios vi­suo­ menės su­kūri­mo sėkmės sąly­ga yra pa­čios vi­suo­menės su­vo­ki­mas, ko­ kia yra jos sie­kia­mybė, ir no­ras keis­ tis šios vi­zi­jos link.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397

212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

1

pirmADIENIS, balandžio 16, 2012

3p.

Įspūdinga scenografija, šviesos daugiau nei „Prodigy“ koncerte.

šimtmečio

???@diena.lt Redaktorius ???

baletai

Sužavėtas pasaulis šaukia: „Bravo“ Ba­lan­džio 21-ąją ga­li­ma įra­šy­ ti į svar­biau­sių Lie­tu­vos kul­tū­ rai die­nų są­ra­ šą – tą­dien su ge­ riau­siais praė­ju­ sio am­žiaus ba­ le­tų pa­sta­ty­mais pir­mą kar­tą mū­ sų ša­ly­je vie­ šės Mask­vos di­ džio­jo teat­ro ir Krem­liaus ba­le­ to žvaigž­dės.

Įspūdis: is­to­ri­nės gast­ro­lės – po šimt­me­čio Lie­tu­va iš­vys ge­riau­sius am­žiaus ba­le­tus.

Žiū­ro­vai per vie­ną va­ka­rą tu­rės uni­ka­lią ga­li­my­bę iš­vys­ti net tris „Šimt­me­čio ba­le­tų“ spek­tak­lius: „Še­che­re­za­da“, „Po­lo­vie­čių šo­ kiai“ ir „Fau­no po­pie­tė“, ku­riems plo­jo iš­le­pin­ta pub­li­ka nuo Pa­ry­ žiaus iki Niu­jor­ko. Nuo Los An­ dže­lo iki To­ki­jo. Uni­ka­lus pro­jek­ tas Lie­tu­vo­je bus pa­ro­dy­tas pir­mą kar­tą per šim­tą me­tų.

Pa­ry­žius. Po jų pa­si­ro­dy­mo gar­ siau­siems Pran­cū­zi­jos ba­le­to sta­ ty­to­jams bu­vo ne­dvip­ras­miš­kai pa­ siū­ly­ta: „Se­ki­te jų pa­vyz­džiu.“ Mad­ri­das. Po „Šimt­me­čio ba­le­tų“ gast­ro­lių kri­ti­kai kir­to iš pe­ties: „At­

si­bus­ki­te pie­tie­čiai. Pa­ga­liau ir jūs pa­ma­tė­te tik­rą­jį kla­si­ki­nį me­ną.“ Ro­ma. Ita­li­jo­je to­kio už­mo­jo pro­ jek­tai – jau praei­tis. Kri­zė ne­lei­džia su­kur­ti to­kio di­din­go įspū­džio, taip ra­šė prie­ka­bio­ji ita­lų spau­da. „Di­dy­sis ba­le­tas su­grįž­ta į Kau­ ną, – nė ne­dve­jo­da­ma pa­reiš­kė bu­ vu­si Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro me­no va­do­vė Tat­ ja­na Se­du­no­va. – Sim­bo­liš­ka, nes bū­tent Kau­ne ir pra­si­dė­jo lie­tu­viš­ ko ba­le­to is­to­ri­ja.“ Nors „Žal­gi­rio“ are­no­je jau vy­ ko ke­li ba­le­to pro­jek­tai, ta­čiau ba­ le­to pro­fe­sio­na­lė nea­be­jo­ja: „To,

ką šeš­ta­die­nį iš­vys Kau­no are­no­ je su­si­rin­kę žmo­nės, ne­ma­tė ne tik Kau­nas, bet ir vi­sa Lie­tu­va.“ Vien ko ver­ti pa­grin­di­nių ar­tis­ tų var­dai – Ni­ko­la­jus Cis­ka­ri­dzė ir Sankt Peterburgo Marijos tea­ tro žvaigždė Ju­li­ja Ma­cha­li­na. „Jei po­psce­na tu­ri Ma­do­ną, tai ba­le­to sce­na – Ju­li­ją Ma­cha­li­ną“, – po­ pu­lia­riai apie į Lie­tu­vą at­vyks­ tan­čių žvaigž­džių spin­de­sį kal­ba T.Se­du­no­va. Apie N.Cis­ka­ri­dzę kal­bė­ti ne­ver­ta, vien jo var­das pa­ sa­ko ge­ro­kai dau­giau.

Jau šim­tą me­tų ro­do­mi ba­le­ to pa­sta­ty­mai ir da­bar ne­pa­lie­ka

abe­jin­gų. „Šimt­me­čio ba­le­tams“ nei iš to­lo ne­pri­lygs­ta iki šiol Lie­tu­ vo­je vie­šė­ję „sprag­tu­kai“ ar „gul­ bių eže­rai“. Tech­ni­nis ren­gi­nio iš­ pil­dy­mas ste­bi­na sa­vo di­din­gu­mu ir už­mo­ju. To­kia „Šimt­me­čio ba­ le­tams“ rei­ka­lin­ga švie­sų ir sce­ni­ nės įran­gos gau­sa ne­ga­lė­jo pa­si­gir­ti nei „Pro­di­gy“, nei joks ki­tas „Žal­ gi­rio“ are­no­je vie­šė­jęs pa­sau­li­nio ly­gio ko­lek­ty­vas.

No­rė­da­mi su­kur­ti kva­pą gniau­ žian­tį re­gi­nį, prie šio pro­jek­to dir­bo ke­li šim­tai žmo­nių: ge­riau­si sce­ nog­ra­fai, di­zai­ne­riai, re­ži­sie­riai, ap­švie­tė­jai, dai­li­nin­kai. Pa­si­tel­kus

XX a. pra­džios pa­veiks­lus, ar­chy­ vi­nę me­džia­gą ir vi­sos ko­man­dos pro­fe­sio­na­lu­mą, di­džio­jo­je sce­no­ je bu­vo pri­kel­ta praė­ju­sio am­žiaus ba­le­to dva­sia.

Vie­nas va­ka­ras – trys ba­le­to pa­ sta­ty­mai. Jau šį šeš­ta­die­nį di­džio­ jo­je „Žal­gi­rio“ are­no­je. „Ne šiaip sau ba­le­to pa­sta­ty­mai. Jie to­kie, ko­kių Lie­tu­va dar ne­ma­tė“, – nė kiek nea­be­jo­ja T. Se­du­no­va.

Interviu su J.Machalina.

Reportažas iš baleto gastrolių.

2p.

2

pirmADIENIS, balandžio 16, 2012

šimtmečio baletai

„ŠE­che­re­za­da“ , „Fau­no po­pie­tė“, „Po­lo­vie­čių šo­kiai“ ir kiti „šimtmečio baletų“ pastatymai užbūrė ne tik baleto krit

Per vie­ną va­ka­rą – trys ba­le­tai

„Fau­no po­pie­tė“ Vie­no veiks­mo ba­le­tas, ku­rio prem­ je­ra Pa­ry­žiu­je įvy­ko 1912 m., lai­ko­ mas Ser­ge­jaus Dia­gi­le­vo še­dev­ru.

Spek­tak­ly­je skam­ba Klo­do De­ biu­si sim­fo­ni­nė mu­zi­ka. Su­kur­ ti šį ba­le­to pa­sta­ty­mą S.Dia­gi­le­ vą įkvė­pė ke­lio­nė į Grai­ki­ją, ku­ri pa­ke­rė­jo ru­sų kū­rė­ją sa­vo pa­sa­ kiš­kais gam­tos vaiz­dais ir mis­ tiš­ko­mis le­gen­do­mis.

To­dėl ba­le­te „Fau­no po­pie­tė“ cho­reog­ra­fo su­kur­ti nau­ji ba­le­to šo­kio mo­ty­vai pri­me­na grai­kiš­ ko raš­to sim­bo­lius. Šia­me spek­ tak­ly­je ba­le­to pri­ma­ri­jus pir­mą kar­tą į sce­ną išė­jo ap­si­nuo­gi­nęs.

Fau­nas bu­vo be pal­to, be lie­me­nės ir ne­tgi be kel­nių! Tik su pėd­kel­ nė­mis ir prie jų pri­tvir­tin­ta ne­di­ de­le uo­de­ga, ap­kai­šy­tas vy­nuo­gių vy­te­lė­mis, juos­me­nį pri­si­den­gęs

ant­klo­de. O šios pus­nuo­gės mis­ tiš­kos bū­ty­bės gal­vą puo­šė auk­si­ nės gar­ba­nos ir du ra­ge­liai. To­dėl nie­ko nuo­sta­baus, kad iš­le­pin­ta Pa­ry­žiaus pub­li­ka bu­vo ne­pap­ ras­tai su­ža­vė­ta to­kio nau­jo­viš­ko S.Dia­gi­le­vo po­žiū­rio į ba­le­tą.

„Še­che­re­za­da“ 1910-ai­siais Pa­ry­žiu­je bu­vo pa­ ro­dy­tas pir­ma­sis „Še­che­re­za­dos“ spek­tak­lis, pa­sta­ty­tas pa­gal ara­bų pa­sa­kų rin­ki­nį „Tūks­tan­tis ir vie­ na nak­tis“. Vie­no veiks­mo ba­le­te pa­sa­ko­ja­ma is­to­ri­ja, kaip neį­var­ dy­tos sa­los tarp In­di­jos ir Ki­ni­jos ka­ra­lius Šach­ra­ja­ras, šo­ki­ruo­tas žmo­nos neiš­ti­ki­my­bės, ją nu­žu­ do. Ma­ny­da­mas, kad vi­sos mo­ te­rys yra neiš­ti­ki­mos, lie­pia sa­ vo vi­zi­riui kas­nakt at­ves­ti jam vis po nau­ją žmo­ną. Pra­lei­dęs su ja nak­tį, ry­te ka­ra­lius įvyk­do eg­ ze­ku­ci­ją. Tai tę­sia­si, kol gud­ri vi­ zi­rio duk­ra Še­che­re­za­da su­ku­ria pla­ną ir pa­si­siū­lo tap­ti ki­ta ka­ra­ liaus žmo­na.

Po ve­dy­bų kiek­vie­ną nak­tį ji va­ lan­dų va­lan­das pa­sa­ko­ja is­to­ri­jas, o auš­tant nu­trau­kia jas ne­bai­gu­ si ir ka­ra­lius, no­rė­da­mas su­lauk­

Išskirtinis: nors Lietuvos scenoje J.Machalina šoks pirmą kartą, po pasi

Pri­ma­ba­le­ri­na J.Ma­ch „Pamilau P.Va­na­gą ir v Angelė Mieželytė

ti pa­bai­gos, pri­vers­tas vis ati­dė­ ti eg­ze­ku­ci­ją. Is­to­ri­jos pa­bai­go­je Še­che­re­za­da jau bu­vo pa­gim­džiu­ si ka­ra­liui tris sū­nus, o tas, įsi­ti­ ki­nęs žmo­nos iš­ti­ki­my­be, at­šau­ kė sa­vo įsa­ką.

„Po­lo­vie­čių šo­kiai“ Pa­gal gru­zi­nų kil­mės ru­sų kom­ po­zi­to­riaus Alek­sand­ro Bo­ro­di­no žy­miau­sios ope­ros „Ku­ni­gaikš­tis Igo­ris“ ant­ro veiks­mo frag­men­tą su­kur­tas ba­le­tas „Po­lo­vie­čių šo­ kiai“ su­lau­kė di­džiu­lio po­pu­lia­ru­ mo ir pa­sau­li­nio pri­pa­ži­ni­mo. Su šiuo 1909 m. Pran­cū­zi­jos sos­ti­nė­ je S.Dia­gi­le­vo pa­sta­ty­tu spek­tak­ liu sie­ja­ma fe­no­me­na­laus pa­si­se­ ki­mo su­lau­ku­si nau­jo­jo ba­le­to era. „Po­lo­vie­čių šo­kiai“ bu­vo no­va­to­ riš­ko me­no žy­gis po Eu­ro­pą.

Lib­re­tas pa­sa­ko­ja apie ne­sėk­ min­gą ku­ni­gaikš­čio ka­ro žy­gį prieš po­lo­vie­čius. Is­to­ri­kai spė­ja, kad po­lo­vie­čiai Ru­si­jo­je gy­ve­no

„Lie­tu­vo­je lan­kiau­ si kar­tą, bet la­bai se­ niai, tad ga­li­ma sa­ ky­ti, kad at­vyk­siu čia pir­mą kar­tą, – pri­si­pa­žįs­ta „Šimt­ me­čio ba­le­tuo­se“ šok­sian­ti pri­ma­ba­ le­ri­na Ju­li­ja Ma­cha­ li­na. – Bet apie jū­sų ša­lį ga­liu tar­ti tik pa­ čius gra­žiau­sius žo­ džius. O da­bar suti­ kau dar ir Po­vi­lą...“

J.Ma­cha­li­na tu­ri ome­ny­je čiuo­žė­ję Po­vi­lą Va­na­gą, su ku­riuo ba­le­ri­na su­si­bi­čiu­lia­vo šią žie­mą da­ly­vau­ da­ma Ru­si­jos šo­kių pro­jek­te. Žiū­ ro­vų sim­pa­ti­jų pri­zą pel­niu­si po­ra ne­gai­li vie­nas ki­tam gra­žių žo­džių, o Lie­tu­vą, iš­duo­da vie­na gar­siau­ sių Ru­si­jos ba­le­ri­nų, ji pa­mi­lo bū­ tent sa­vo par­tne­rio dė­ka.

– Kaip su­pran­tu, pri­ma­ba­le­ri­na ir čiuo­žė­jas ra­do bend­rą kal­bą ne tik ant šo­kių par­ke­to?

– Tik­rai tu­ri­te nuo­sta­bų sa­vo ša­ lies am­ba­sa­do­rių. (Šyp­so­si.) Juo li­ kau taip su­ža­vė­ta, kad Po­vi­lo dė­ ka pa­mi­lau jū­sų ša­lį ir jus vi­sus. Su šo­kių par­tne­riu man iš tie­sų pa­si­ se­kė. Ta­čiau ma­nau, kad su Po­vi­lu kiek­vie­nam ne­bū­tų su­dė­tin­ga ras­ti bend­rą kal­bą.

– Duo­da­ma in­ter­viu, apie jį vi­ sa­da la­bai šil­tai at­si­liep­da­vo­ te. Sa­ky­ki­te, ar Mar­ga­ri­ta Dro­ biaz­ko ne­pa­vy­du­lia­vo to­kiai gra­žiai mo­te­riai kaip jūs?

– Pir­miau­sia pa­ti Mar­ga­ri­ta yra tik­ra gra­žuo­lė. (Šyp­so­si.) Ta­čiau kai vyks­ta in­ten­sy­vus kū­ry­bi­nis pro­ce­sas, pa­vy­dui vie­tos tik­rai ne­ lie­ka. Mar­ga­ri­ta vi­sa­da mums la­ bai pa­dė­da­vo per re­pe­ti­ci­jas, duo­ da­vo nau­din­gų pa­ta­ri­mų. O jei su ja pra­si­lenk­da­vo­me, Po­vi­las man kas­kart per­duo­da­vo jos siun­čia­mus lin­kė­ji­mus. Mo­te­ris bu­vo mū­sų an­ ge­las sar­gas. Ji la­bai ge­ras, nuo­šir­ dus žmo­gus su pa­čio­mis švie­siau­ sio­mis min­ti­mis.

– Gal­būt pa­si­bai­gus pro­jek­tui drau­gau­si­te šei­mo­mis?

– Tie­są sa­kant, šei­mo­mis taip ir ne­ spė­jo­me su­si­drau­gau­ti dėl lai­ko sto­ kos. Tiek per pro­jek­tą, tiek jam pa­si­ bai­gus tu­rė­jau la­bai daug pa­si­ro­dy­mų ir dar­bo teat­re. Po­vi­las taip pat. To­ dėl drau­ge su­si­bėg­ti su šei­mo­mis kol kas ne­bu­vo ka­da. Bet ma­no mo­te­riš­ka nuo­jau­ta kuž­da, kad šo­kių pro­jek­tas tik­rai bu­vo ne pa­sku­ti­nis mū­sų kū­ry­ bi­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas.

– Pa­si­bai­gus šo­kių pro­jek­tui tur­būt jau tvir­tai ga­li­te pa­sa­ky­

ti, ar ba­le­tas, ar spor­ti­niai šo­ kiai pel­nė di­des­nę jū­sų mei­lę?

– Mes šo­ko­me ne tik spor­ti­nius šo­ kius. Daž­nai juo­kau­ju, kad mu­du su Po­vi­lu pro­jek­te at­lik­da­vo­me čiuo­ži­mo nu­me­rius, tik be pa­čiū­žų. (Juo­kia­si.)

Iš­ra­do­me nau­ją šo­kio sti­lių – ma­ne daž­nai apim­da­vo jaus­mas, kad aš ne šo­ku, bet čiuo­žiu par­ke­tu. Iš tie­sų šis pro­jek­tas da­vė la­bai daug tiek man, tiek Po­vi­lui – kaip sa­vo sri­ties pro­fe­ sio­na­lams ir kaip as­me­ny­bėms.

– O jūs mo­ka­te čiuož­ti pa­čiū­ žo­mis?

– Aš nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­bu­vau jų ap­sia­vu­si! Nors vai­kys­tė­je daž­nai sli­di­nė­da­vau, mo­kyk­lo­je net užim­ da­vau pir­mas vie­tas. Bet, at­vi­rai pa­sa­kius, čiuož­ti pa­čiū­žo­mis man bai­su. To­dėl nuo­sta­bią le­do sce­ną mie­liau už­lei­džiu pro­fe­sio­na­lams.

Nors ir jie daž­nai krin­ta. Tad, įsi­ vaiz­duo­ki­te, kas ga­li nu­tik­ti, jei le­ du čiuož­tų to­kia mė­gė­ja kaip aš!

Tai la­bai pa­vo­jin­gas už­siė­mi­mas, neišd­rįs­čiau taip ri­zi­kuo­ti nei sa­ vi­mi, nei sa­ vo part­

N.Cis­ka­ri­dzė – viena ryškiausių pasaulio žvaigždžių

XI a. Gen­čių mai­šy­mą­si at­spin­ di su­kur­tas uni­ka­lus ba­le­to šo­ kis, pa­sta­ty­tas pa­gal au­ten­tiš­ką ir spon­ta­niš­ką A.Bo­ro­di­no mu­zi­ką.

Vie­nas gar­siau­sių ba­le­to pri­ma­ri­jų pa­ sau­ly­je Ni­ko­la­jus Cis­ka­ri­dzė su Mask­ vos di­džiuo­ju teat­ru Lie­tu­vo­je vie­ši re­ tai. N.Cis­ka­ri­dzė pri­si­pa­ži­no, kad mū­sų ša­ly­je jau­čia­si ypač ge­rai ir pa­ti­ria di­de­ lį dva­si­nį ma­lo­nu­mą net ir vaikš­čio­da­ mas, pa­vyz­džiui, Šiau­lių gat­vė­mis.

„Tai nuo­sta­baus gro­žio spek­tak­liai, pa­ sta­ty­ti XXI a. pra­d žio­je. Bū­tent šie ba­ le­tai ka­dai­se pa­k lup­dė po ko­jo­mis vi­ są pa­sau­l į. Ta­čiau Lie­tu­vo­je jie iki šiol ne­bu­vo pa­ro­dy­ti, to­dėl jū­sų žiū­ro­vai tu­rės uni­ka­lią ga­li­my­bę iš­vys­ti „Šimt­ me­čio ba­le­tus“, – sako N.Ciskaridzė.

3

pirmADIENIS, balandžio 16, 2012

šimtmečio baletai

tikus, bet ir klasikinio meno gurmanus

Įran­gos daugiau nei „Pro­di­gy“ ar „Rammstein“ koncertuose Angelė Mieželytė Pa­ry­žiaus, Mi­la­no ar Mask­vos sce­ nog­ra­fai ži­no: „Šimt­me­čio ba­le­tai“ – tai ne­re­gė­tas iš­šū­kis sce­nos ap­ švie­tė­jams, gar­so ope­ra­to­riams ir de­ko­ra­ci­jų mon­tuo­to­jams.

irodymo su P.Vanagu jaučia ypatingą ryšį su mūsų šalimi.

ha­li­na: visą Lie­tu­vą“ ne­riu. Nors, ži­no­te, Po­vi­las ma­ne taip daž­nai ne­šio­da­vo ant ran­kų, kad gal ir iš­drįs­čiau. (Juo­kia­si.)

– Mu­zi­kan­tai tu­ri sa­vo ta­lis­ ma­nus – mu­zi­kos inst­ru­men­ tus, spor­ti­nin­kai – ba­te­lius ar marš­ki­nė­lius. Gal­būt tu­ri­te sėk­mę ne­šan­čius puan­tus?

– Kai ku­rie kos­tiu­mai man iš tie­sų ne­ša sėk­mę. O puan­tai grei­tai dė­vi­ si. Kaip ir pa­sa­gos žir­gams. To­dėl il­ gai iš­lai­ky­ti šok­ti tin­kan­čių puan­tų neį­ma­no­ma. Jei ta­vo puan­tai at­ro­ do pui­kiai, va­di­na­si, ne­tu­ri dar­bo.

Yra to­kių spek­tak­lių, kai per va­ka­rą pa­kei­čiu ke­lias po­ras puan­tų. Prieš nu­me­rius, kur rei­kia su­šok­ti leng­ vais žings­niais ir ne­kauk­šė­ti grin­ di­niu, ap­siau­nu leng­vą apa­vą. Ta­ čiau jis ne­tin­ka, sa­ky­ki­me, ki­ta­me veiks­me, kur rei­kia tvir­to ir kie­to puan­to pa­grin­do, kad pa­das ne­su­ lūž­tų. To­dėl vi­sa­da tu­riu at­sar­gi­nių puan­tų po­rą. Juk vis­ko ga­li nu­tik­ti – au­to­mo­bi­liai gen­da, o ką kal­bė­ti apie me­džia­gi­nius daik­tus.

– Tu­ri­te sva­jo­nių vaid­me­nį?

– Jau se­niai no­riu įgy­ven­din­ti sva­jo­nę pa­sta­ty­ti spek­tak­lį. Ir, be­je, gal­vo­ju vie­ną iš vaid­me­nų pa­siū­ly­ti Po­vi­lui.

Nors jis to dar ne­ži­no. (Juo­kia­si.)

– Kuo jums ypa­tin­gi „Šimt­me­ čio ba­le­tai“?

– Pir­miau­sia Ser­ge­jaus Dia­gi­le­vo „Šimt­me­čio ba­le­tai“ bu­vo tik­ra re­ vo­liu­ci­ja ba­le­to pa­sau­ly­je. Jo dar­ bai pri­ly­go plau­ki­mui prieš sro­vę. Tai ne­bu­vo leng­vas ke­lias. Pui­kiai tai su­ pran­tu, nes man taip pat te­ko ei­ti re­ vo­liu­ci­niu ke­liu. Kar­je­ros pra­džio­je su­lau­kiau daug kri­ti­kos, kad kė­liau ko­ją per aukš­tai, da­riau per di­de­lius žings­nius, šo­kau per­ne­lyg emo­cin­gai.

Ki­to­kia ba­le­to tech­ni­ka ir plas­ti­ka bu­vo pri­ly­gin­ta re­vo­liu­ci­jai, nu­si­sto­ vė­ju­sių nor­mų lau­žy­mui. Ta­čiau man tai bu­vo sa­vai­me su­pran­ta­ma. Jau kai au­gau, ma­čiau, kad kei­čia­si ne tik ju­ de­sys, bet ir vi­sas ba­le­tas. Ne­bi­jo­jau per­mai­nų ir lai­kiau­si sa­vo įsi­ti­ki­ni­ mų. Po dvi­de­šim­ties me­tų vi­sas ba­le­ tas pra­dė­jo ženg­ti pa­skui ma­ne. Da­ bar jau sun­ku įsi­vaiz­duo­ti ba­le­ri­ną be pla­čių žings­nių, stip­raus ap­si­su­ki­mo ar aukš­tai ne­kil­no­jan­čią ko­jų...

– Turite pui­kius fi­zi­nius duo­ me­nis, il­gas ko­jas, nuo­sta­bų kū­ną, ke­rin­čią šyp­se­ną. Kokia jūsų jaunystės paslaptis?

– Jau­nys­tė – sie­los at­spin­dys. (Juo­ kia­si.) Ją iš­sau­go­ti bū­na la­bai pa­ pras­ta, jei ta­vo sie­la šva­ri. Kiek­vie­ na­me iš mū­sų gy­ve­na ma­žas vai­kas.

Jis nie­kur ne­dings­ta, nors au­ga­me, bręs­ta­me, sens­ta­me.

Sce­nog­ra­fi­ja, de­ko­ra­ci­jos, ap­švie­ ti­mas ir gar­sas su­da­rys įspū­dį, jog esi Lon­do­no ar Pa­ry­žiaus ope­ros ir ba­le­to teat­re“, – pa­ti­ki­no skru­ pu­lin­gai Mask­vos di­džio­jo teat­ro rei­ka­la­vi­mus vykdan­tys meist­rai.

Kai ba­le­to sta­ty­to­jai spek­tak­lius nu­spren­dė pa­ro­dy­ti di­džiau­siuo­se Mask­vos „Olim­pys­ky“ rū­muo­se, su­lau­kė at­sa­ky­mo: „Tai per­ne­lyg su­dė­tin­gas ir mil­ži­niš­kų iš­lai­dų rei­ka­lau­jan­tis pro­jek­tas.“ Ta­čiau ba­le­to gast­ro­les Lie­tu­vo­ je ren­gian­tys or­ga­ni­za­to­riai priė­ mė iš­šū­kį, nors tech­ni­kos ir de­ko­ ra­ci­jų are­no­je rei­kės su­mon­tuo­ti ge­ro­kai dau­giau nei per „Pro­di­gy“ ar „Ramms­tein“ kon­cer­tus.

Tar­si Pa­ry­žiaus teat­re

Jau atei­nan­tį šeš­ta­die­nį Kau­ne vyk­sian­tis ren­gi­nys „Šimt­me­ čio ba­le­tai“ žiū­ro­vus nu­ste­bins ne tik gar­siau­siais praė­ju­sio am­ žiaus ba­le­to pa­sta­ty­mais ir ryš­ kiau­sių žvaigž­džių pa­si­ro­dy­mais, bet ir įspū­din­ga sce­nog­ra­fi­ja, ku­ ri pra­noks­ta iki šiol ro­dy­tus ba­le­ to spek­tak­lius. Ren­gi­nio tech­ni­ niu ap­tar­na­vi­mu be­si­rū­pi­nan­čios įmo­nės spe­cia­lis­tai pri­si­pa­žįs­ta dar ne­ma­tę tiek daug ap­švie­ti­mo, gar­so ir ki­tos sce­ni­nės įran­gos. „Šiam ba­le­to pa­sta­ty­mui nei iš to­lo ne­pri­lygs­ta iki šiol Lie­tu­vo­ je vie­šė­ję „sprag­tu­kai“ ar „gul­ bių eže­rai“. Tech­ni­nis „Šimt­me­ čio ba­le­tų“ iš­pil­dy­mas ma­žiau­siai tris kar­tus di­din­ges­nis ir tu­ri­nin­ ges­nis, – sa­ko už tech­ni­nį ren­ gi­nio ap­tar­na­vi­mą at­sa­kin­gos įmo­nės „Mex pro“ ko­mu­ni­ka­ci­ jos di­rek­to­rius Vai­do­tas Mo­tu­ zas. – Per vie­ną va­ka­rą bus pa­ro­ dy­ti net trys spek­tak­liai, sce­no­je bus įmon­tuo­tos tech­niš­kai su­dė­ tin­gos ju­dan­čios de­ko­ra­ci­jos, per ren­gi­nį pa­kei­sian­čios skir­tin­gas veiks­mo vie­tas. To­kia „Šimt­me­ čio ba­le­tams“ rei­ka­lin­ga švie­sų ir sce­ni­nės įran­gos gau­sa ne­ga­lė­jo pa­si­gir­ti nei „Pro­di­gy“, nei joks ki­tas „Žal­gi­rio“ are­no­je vie­šė­jęs pa­sau­li­nio gar­so ko­lek­ty­vas. Su daug ren­gi­nių esu dir­bęs, ta­čiau šis tik­rai len­kia dau­ge­lį sa­vo ko­ ky­be ir mas­tu.“ V.Mo­tu­zas pa­žy­mi, kad ren­gi­nio die­ną are­na bus pa­keis­ta neat­pa­ žįs­ta­mai. Tiek sce­na, tiek pa­ti sa­ lė bus įreng­ta pa­gal aukš­čiau­sius teat­ro rei­ka­la­vi­mus. „Vi­si pro­žek­to­riai ir ki­ta tech­ ni­nė sce­nos įran­ga, skir­tin­gai nei per kon­cer­tus, bus meist­riš­kai pa­slėp­ta. Ste­bė­da­mi re­gi­nį žiū­ro­ vai tik­rai pa­mirš, kad sė­di are­no­je.

Prireiks 40 specialistų

No­rint įgy­ven­din­ti vi­sus ke­lia­ mus tech­n i­n ius už­m o­j us, su­ rink­ti ge­riau­sius sa­vo pro­fe­si­jos ži­no­vus te­ko ne­tgi iš tri­jų įmo­ nių. Taip pat rei­kė­jo nuo­mo­tis da­lį tech­ni­kos iš už­sie­nio, nes esa­mos Lie­tu­vo­je tie­siog ne­pa­ ka­ko. „Jei prie kon­cer­to pa­pras­tai dar­ buo­ja­si apie 12–15 žmo­nių, mums pri­rei­kė 40 spe­cia­lis­tų, ne­skai­ čiuo­jant pa­gal­bi­nių sce­nos dar­bi­ nin­kų. Il­giau nei pa­pras­tas ren­gi­ nys už­truks ir sce­nos mon­ta­vi­mas.

Sa­ky­ki­me, „Ramms­tein“ sce­nai su­mon­tuo­ti rei­kė­jo ke­lių va­lan­dų, o „Šimt­me­čio ba­le­tų“ sce­nog­ra­ fi­jai, ap­švie­ti­mui ir de­ko­ra­ci­joms įreng­ti pri­reiks net tri­jų die­nų.

To­dėl iš Mask­vos vilks­ti­nė vil­ki­ kų su spek­tak­lių de­ko­ra­ci­jo­mis ir kos­tiu­mais jau pa­ju­dė­jo šį sa­vait­ ga­lį“, – pa­sa­ko­ja V.Mo­tu­zas. Įspūdingas kos­tiu­mų dizainas

Tris įspū­din­giau­sius praė­ju­sio am­žiaus ba­le­to pa­sta­ty­mus – „Še­che­re­za­da“, „Fau­no po­pie­ tė“ ir „Po­lo­vie­čių šo­kiai“ – at­ve­ žan­čios Mask­vos di­džiojo teat­ro, Sankt Peterburgo Marijos teatro ir Kremliaus valstybinio baleto teatro žvaigždės ypa­tin­gą dė­me­ sį ski­ria ne tik ren­gi­nio sce­nog­ ra­fi­jai, bet ir kos­tiu­mams. Juos kū­rė dau­giau nei pu­sė šim­to pro­ fe­sio­na­lių di­zai­ne­rių bei sti­lis­tų.

Kos­tiu­mams bu­vo pa­nau­do­ta ke­ li šim­tai met­rų šil­ko, med­vil­nės, odos, la­tek­so, ak­so­mo, kaš­my­ro. Įs­pū­din­gų kos­tiu­mų di­zai­ne­rė Ana Než­na­ja pa­sa­ko­jo, kad šiems spek­tak­liams kur­da­ma sce­ni­nius ap­da­rus lai­kė­si is­to­ri­nės li­ni­jos.

Pa­si­telk­da­ma to me­to pa­veiks­ lus, ar­chy­vi­nę me­džia­gą ir vi­ sos ko­m an­d os pro­fe­s io­n a­l u­ mą, me­ni­nin­kė sten­gė­si at­kur­ti prieš šimt­me­tį gy­va­vu­sias ba­ le­to ma­das. Taip bu­vo su­kur­ti uni­ka­lūs kos­tiu­mai ir de­ko­ra­ci­ jos, ku­rios sce­no­je pa­de­da su­ kur­t i kva­p ą gniau­ž ian­t į įspū­ dį bei pri­kel­ti praė­ju­sio am­žiaus ba­le­to dva­sią.

50

Užmojis: išskirtinis „Šimtmečio

baletų“ bruožas – užburiantys kostiumai ir įspūdingi šviesos efektai.

profesionalių dizainerių ir stilistų kūrė „Šimtmečio baletų“ kostiumus.

7

pirmADIENIS, balandžio 16, 2012

ekonomika De­ga­lai to­liau bran­go

Tak­si ­ duos če­kius?

€

Bend­rovė „Lu­koil“ litrą 95 ben­zi­no penk­ ta­dienį par­davė po 5,06 li­to, ar­ba 6 cen­ tais dau­giau nei prie­š sa­vaitę. „Or­len“ ben­zi­no kainą per sa­vaitę pa­di­di­no 3 cen­ tais, iki 5,06 li­to, „Sta­toil“ – 6 cen­tais, iki 5,07 li­to už litrą. Dy­ze­li­nas „Lu­koil“ ir „Or­ len“ de­ga­linė­se penk­ta­dienį kai­na­vo 4,71 li­to, ar­ba 2 cen­tais dau­giau nei prie­š sa­ vaitę. „Sta­toil“ jis taip pat bran­go 2 cen­ tais, iki 4,72 li­to.

Tak­si vai­ruo­tojų nuo ge­gužės lau­kia prie­ volė – tak­so­met­rai turės būti re­gist­ruo­ ja­mi Mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je. Taip sie­kia­ ma pa­nai­kin­ti pra­ktiką, kai tak­si vai­ruo­ to­jai išt­ri­na tak­so­metrų rod­menų is­to­ riją. O mi­nist­ro pir­mi­nin­ko kanc­le­ris Dei­vi­ das Ma­tu­lio­nis Vy­riau­sy­bei siū­lo nu­ma­ty­ ti, kad tak­si pri­valėtų turė­ti tak­so­met­rus su kvitų spaus­din­tu­vais. Al­ter­na­ty­va galė­ tų būti ir ran­ka ra­šy­tas kvi­tas.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2546 DB sva­ras ster­lingų 1 4,1802 JAV do­le­ris 1 2,6232 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6336 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9420 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2705 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5369 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8953 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8730

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,2773 % –0,1481 % –0,2168 % +0,2322 % +0,0749 % +0,2011 % –0,0419 % +0,1464 % +0,0279 %

Tik­sin­ti bom­ba

Ka­ro­lis Ur­bo­nas Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ eko­no­m i­n ių ty­r imų va­do­vas

E Skaid­ru­mas: pa­skel­bus kon­kursą Lo­šimų prie­žiū­ros tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­rei­goms, paaiškė­jo, kad anks­tes­nis pa­rei­gybės ap­ra­šy­mas bu­vo

disk­ri­mi­nuo­jan­tis.

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Švel­ni­na rei­ka­la­vi­mus lo­šimų prie­vaiz­dui Praė­ju­sią sa­vaitę turė­jo baig­tis Fi­nansų mi­nis­te­ri­jos skelb­tas kon­kur­sas Lo­šimų prie­žiū­ros tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­rei­ goms. Ta­čiau kon­kursą te­ko stab­dy­ti, nes jo sąly­gas galė­jo ati­tik­ti ne­bent tik buvęs va­do­vas.

Jo­li­ta Žvirb­lytė

j.zvirblyte@diena.lt

Konk­re­ti sąly­ga

Vos ko­vo pa­b ai­go­j e bu­vo pa­ skelb­tas kon­k ur­s as į Lo­š imų prie­žiū­ros tar­ny­bos prie Fi­nansų mi­n is­te­r i­j os va­d o­vo po­s tą, vi­ suo­m enė­j e ki­l o dis­k u­s i­j os, kas galėtų ati­t ik­t i ke­l ia­m us aukš­t us rei­ka­la­vi­mus.

Nors nea­be­jo­ja­ma, kad vals­tybės re­gu­liuo­ja­mai lo­te­rijų ir lo­šimų rin­kai pri­žiūrė­ti rei­kia pro­fe­sio­ na­lo, iš­ki­lo kon­kur­so skaid­ru­mos klau­si­mas, nes ke­lia­mus rei­ka­la­vi­ mus galė­jo ati­tik­ti ne­bent tik buvę ir esa­mi Lo­šimų prie­žiū­ros tar­ny­ bos dar­buo­to­jai.

No­rin­tiems iš ša­lies kan­di­da­ tuo­ti į Lo­šimų prie­žiū­ros tar­ny­bos va­do­vo po­stą koją pa­ki­šo kon­kur­so kva­li­fi­ka­ci­nis rei­ka­la­vi­mas „turė­ti ne ma­žesnę kaip 5 metų dar­bo pa­ tirtį vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo ir lo­ te­rijų ar lo­šimų veik­lo­je“.

Nors po kon­kur­so sąly­go­mis ne­ bu­vo nu­ro­dy­ta, kas rengė Lo­šimų prie­žiū­ros tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­rei­gybės ap­ra­šymą, po šie­met vy­ku­sios šios ins­ti­tu­ci­jos per­tvar­ kos tai turė­jo būti pa­da­ry­ta Fi­nansų mi­nis­te­ri­jos.

Fi­nansų mi­nistrės pa­tarė­ja vi­ suo­menės in­for­ma­vi­mo klau­si­mais Ra­sa Ja­ki­lai­tienė dien­raš­čiui pa­ti­ ki­no, kad anks­tes­nes ir šiuo me­tu nau­jas kon­kur­so sąly­gas bei pa­rei­

gybės ap­ra­šymą ren­gia at­sa­kin­gi Fi­nansų mi­nis­te­ri­jos pa­da­li­niai.

Nie­kas ne­kan­di­da­ta­vo

Pa­si­tei­ra­vus, dėl ko­kių prie­žas­čių šis kon­kur­sas bu­vo su­stab­dy­tas, R.Ja­ki­lai­tienė pri­pa­ži­no, kad anks­ tes­ni rei­ka­la­vi­mai bu­vo per griež­ti ir esą dėl jų spe­ci­fiš­ku­mo galė­jo neat­ si­ras­ti nė vie­nas vi­sas sąly­gas ten­ ki­nan­tis pre­ten­den­tas. „Šią ri­ziką įver­ti­no­me ir nu­sprendė­me kon­ kur­so sąly­gas per­žiūrė­ti“, – pri­ dūrė ji. Tei­gia­ma, kad iki kon­kur­so at­šau­ki­mo die­nos rei­kiamų do­ku­ mentų ne­pa­teikė nė vie­nas kan­di­ da­tas, net ir buvęs šios ins­ti­tu­ci­jos va­do­vas Ro­ber­tas Kviet­kovs­kis.

R.Ja­ki­lai­tienės tei­gi­mu, lo­šimų prie­žiū­ra yra spe­ci­finė sri­tis, rei­ka­ lau­jan­ti ir spe­ci­finės pa­tir­ties. Dėl to esą, be tra­di­ci­nių rei­ka­la­vimų įs­ taigų va­do­vams (vie­šo­jo ad­mi­nist­ ra­vi­mo pa­tir­ties ir pan.), ren­giant pa­rei­gy­bių ap­ra­šy­mus sri­ties spe­ ci­fi­kos ne­bu­vo ga­li­ma ig­no­ruo­ti.

Nu­leis iš­si­la­vi­ni­mo kar­telę

Fi­nansų mi­nistrės pa­tarė­jos tei­ gi­mu, pa­kar­to­ti­nis kon­kur­sas bus skel­bia­mas, kai bus pa­tiks­lin­tas Lo­šimų prie­žiū­ros tar­ny­bos di­

rek­to­riaus pa­rei­gybės ap­ra­šy­mas. „Tai nu­ma­to­ma pa­da­ry­ti ar­ti­miau­ siu me­tu“, – da­tos ne­su­konk­re­ti­no R.Ja­ki­lai­tienė.

Pak­laus­ta, kuo nau­jos kon­kur­ so sąly­gos skir­sis nuo anks­tes­nių, pa­šne­kovė pa­sakė, kad pa­kei­timų esmė – su­pap­ras­tin­ti iš­si­la­vi­ni­mo rei­ka­la­vi­mai, ku­rie esą at­vers ke­lią da­ly­vau­ti kon­kur­se di­des­niam no­ rin­čių būriui.

Anks­tes­ni rei­ka­la­vi­ mai bu­vo per griež­ ti ir dėl jų spe­ci­fiš­ku­ mo galė­jo neat­si­ras­ti nė vie­nas vi­sas sąly­gas ten­ki­nan­tis pre­ten­den­tas. „Kol sąly­gos ne­pat­vir­tin­tos, iš­ sa­miau ko­men­tuo­ti ne­ko­rek­tiš­ka, o no­rin­tys pa­ly­gin­ti anks­tes­nius ir nau­jus rei­ka­la­vi­mus galės tai pa­ da­ry­ti, kai bus pa­skelb­tas nau­ jas kon­kur­sas – ši in­for­ma­ci­ja bus vie­ša ir priei­na­ma“, – at­sakė R.Ja­ ki­lai­tienė.

u­ro­pai pa­vy­ko sa­ve ir pa­saulį ap­gau­dinė­ti tik dvi sa­vai­tes. Be­ne pu­ sę mėne­sio at­rodė, kad Is­pa­ni­jos ir Ita­li­jos – did­žiau­ sių Eu­ro­pos pro­ble­mi­nių vals­ ty­bių – sko­los bėdos, iš­ny­ko.

Ta­čiau tai lėmė fan­tas­ma­go­ riš­ko dyd­žio Eu­ro­pos cent­ri­ nio ban­ko (ECB) in­jek­ci­jos į šių ša­lių skolų su­pir­kimą. Per pra­ ėju­sių metų gruodį ir šių va­sarį ECB įlie­jo apie 1 trln. eurų su­ pirk­da­ma eu­ro zo­nos vals­ty­bių sko­las. Ta­čiau tie pi­ni­gai, kaip kalbė­jau anks­čiau, tėra simp­ tomų gy­dy­mas. Ir tai paaiškė­ jo anks­čiau, nei tikė­ta­si.

Is­pa­ni­jos sko­li­ni­mo­si palū­ka­ nos vėl au­ga, ir tam su­stab­dy­ti ECB ne­be­ga­li sau leis­ti išs­paus­ din­ti pa­pil­do­mo 1 trln. eurų.

Nes tai su­keltų ne­val­domą inf­ lia­ciją ir nu­smuk­dytų eu­ro kur­ są iki to­kio ly­gio, ku­ris būtų ne­ to­le­ruo­ja­mas dėl brangs­tan­čių im­por­to pre­kių. Ta­čiau simp­ tomų gy­dy­mo ten­den­ci­ja, at­ ro­do, iš­lie­ka to­kia pat ga­ji, kaip ir anks­čiau. Iš bankų rei­ka­lau­ ja­ma pa­pil­do­mo ka­pi­ta­lo, vals­ ty­bių pra­šo­ma dau­giau tau­py­ti, pi­ni­gai spaus­di­na­mi ast­ro­no­ mi­niu tem­pu, o kaip pa­ska­tin­ ti verslą ir ga­mybą – lie­ka ta­bu.

Nors tai yra esmė.

Ne pi­ni­gai ku­ria eko­no­miką, o eko­no­mi­ka – pi­ni­gus. Pi­ni­ gai yra tik žmo­nių tar­pu­sa­vio mainų ir eko­no­minės veik­los re­zul­ta­tas, o šiuo at­ve­ju ECB po­li­ti­ka yra spaus­din­ti pi­ni­gus, kad būtų su­stip­rin­ti bankų ka­ pi­ta­lai ir pa­leng­vin­tas Eu­ro­pos vals­ty­bių sko­li­ni­ma­sis, nors tai ir yra pa­grin­dinė pro­ble­ma – sko­los ir per ma­žai ka­pi­ta­li­zuo­ ti ban­kai. Vie­nin­te­lis ke­lias – skaus­min­gi spren­di­mai, pro­ble­m i­n ių vals­ty­b ių bank­ro­tai, skolų nu­ra­šy­mas, blo­gai vei­ kian­č ių bankų per­ė mi­m as ir sun­kus 3–5 metų nuo­smu­kis.

Nes to­kie trum­pa­re­giš­ki „po manęs nors ir tva­nas“ spren­ di­mai su­kels ne tik dar di­des­ nes kri­zes, bet ga­li ap­skri­tai su­stab­dy­ti pa­sau­lio eko­no­miką ir pri­ves­ti prie rimtų so­cia­li­nių ne­ra­mumų.

8

pirmADIENIS, balandžio 16, 2012

pASAULIS Ata­ka ­ Ka­bu­le

Vie­šas ­ pa­si­ro­dy­mas

Agentų ­ lėba­vi­mas

Su­kilė­liai Af­ga­nis­ta­ne su­rengė sos­tinės Ka­bu­lo puo­limą. Per ata­ką nu­kentė­jo Vo­kie­ti­jos ir Ru­si­jos am­ba­sa­dos. Tei­gia­ma, kad itin kruopš­čiai sau­go­mo­ je Ka­bu­lo da­ly­je, ku­rio­je yra dau­ge­lio ša­lių am­ba­sa­dos ir vy­riau­sy­bi­niai pa­sta­tai, įvy­ko ma­žiau­siai sep­ty­ni di­de­li spro­ gi­mai ir su­si­šau­dy­mas.

Nau­ja­sis Šiaurės Korė­jos ly­de­ ris Kim Jong-unas sek­ma­dienį pa­sakė sa­vo pirmąją viešą kal­ bą – per di­delį ka­rinį pa­radą Pchen­ja­ne, ku­ris bu­vo su­reng­ tas mi­nint šimtą­sias ša­lies įkūrėjo Kim Il-sun­go gi­mi­mo me­ti­nes. Prieš iš­kil­mes ša­lis norė­jo iš­kel­ti į or­bitą pa­ly­dovą, bet ban­dy­mas žlu­go.

JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­ mos ap­sau­gi­niai Ko­lum­bi­jo­je, užuot sau­goję ša­lies va­dovą, le­pi­no­si pro­sti­tu­čių pa­slau­go­ mis ir lėba­vo. Vieš­bu­čio „Ca­ ri­be“, ku­ria­me bu­vo ap­si­stoję JAV slaptųjų tar­nybų agen­tai, dar­buo­to­jai pa­tvir­ti­no gan­dus apie links­my­bes. Bal­tie­ji rūmai si­tua­ci­jos ne­ko­men­ta­vo.

Pa­lei­do į laisvę Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Aliak­ sand­ras Lu­ka­šen­ka pa­ten­ki­no opo­zi­ci­jos veikė­jo And­re­jaus Sa­ni­ko­vo ma­lonės pra­šymą.

Va­kar A.Sa­ni­ko­vas grįžo na­mo į Minską iš Vi­tebs­ko, ku­ria­me kalė­jo. Su juo pa­leis­tas opo­zi­ ci­jos ak­ty­vis­tas Dmit­ri­jus Bon­ da­ren­ka. „Ačiū vi­siems jums už pa­ramą ir so­li­da­rumą. Ti­kiu, kad dėl šio so­li­da­ru­mo ir pa­ra­mos bu­vau ne tik pa­leis­tas, bet ir iš­gelbė­tas“, – pa­brėžė A.Sa­ni­ko­vas.

Buvęs už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­ro pa­va­duo­to­jas A.Sa­ni­ko­vas bandė mes­ti iššūkį A.Lu­ka­šen­ kai per 2010 m. gruodį vy­ku­sius rin­ki­mus. Juos A.Lu­ka­šen­ka, ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, laimė­jo su­rinkęs be­veik 80 pro­c. balsų.

Ak­ty­vis­tas ve­te­ra­nas bu­vo suim­tas po to, kai vald­žia gruod­žio 19 d. va­ka­re iš­vaikė ma­sinę de­monst­ra­ciją, į ku­rią su­si­rinkę žmonės pro­tes­ta­vo prie­š A.Lu­ ka­šen­kos per­rin­kimą.

Abu ak­ty­vis­tai bu­vo pa­leis­ ti, kai kreipė­si į A.Lu­ka­šenką su ma­lonės pra­šy­mu ir kai jis bu­ vo pa­ten­kin­tas. Už grotų vis dar lai­ko­mas buvęs kan­di­da­tas į pre­ zi­den­tus Ni­ko­la­jus Stat­ke­vi­čius, nu­teis­tas už tos pa­čios opo­zi­ci­ jos ak­ci­jos or­ga­ni­za­vimą.

A.Lu­ka­šen­ka ba­land­žio 5 d. per pa­si­ta­rimą už­sie­nio po­li­ti­ kos klau­si­mais pa­reiškė, kad ar­ ti­miau­siu me­tu nag­rinės klau­ simą dėl ma­lonės to pra­šiu­siems po­li­ti­kams. „(Dėl) tų, ku­rie pa­ tys pra­šė ma­lonės, – ar­ti­miau­siu me­tu svars­ty­siu šiuos klau­si­mus.

Tie­siog ar­ti­miau­siu me­tu. Man nie­kas ne­pri­kiš, kad aš sa­vo įsi­ pa­rei­go­jimų ar­ba pa­žadų ne­vyk­ dau. Priim­si­me spren­di­mus dėl kai ku­rių as­menų, ku­rie galų ga­le su­pra­to sa­vo po­zi­ci­jos ir po­li­ti­kos sa­vo vals­tybės at­žvil­giu pra­žūtin­ gumą“, – sakė A.Lu­ka­šen­ka.

BNS inf.

Prob­le­mos: ne­dar­bas ir sko­los – Is­pa­ni­jos skau­du­liai, ku­riuos spręsti rei­kia kuo sku­biau.

AFP nuo­tr.

pil­domų pi­nigų is­pa­nai ti­kisi gau­ti įvykdę svei­ka­tos ap­sau­gos ir švie­ ti­mo sis­temų per­tvar­kas.

pa­ža­dai bus įgy­ven­din­ti. „Ma­nau, kad tai bu­vo ko­mu­ni­ka­ci­jos pro­ ble­ma“, – pa­brėžė ana­li­ti­kas.

Ta­čiau eks­per­tas ne­bu­vo op­ti­ mis­tiš­kai nu­si­teikęs dėl Is­pa­ni­jos re­gionų skolų.

Nors cent­rinė Is­pa­ni­jos vald­žia yra nu­rod­žiu­si šiais me­tais re­gio­ nams sa­vo sko­las ap­kar­py­ti po 1,5 pro­c., dau­ge­lis jų to­li gra­žu ne­pa­ sieks šio tiks­lo. „Tai, kas de­da­si Is­pa­ni­jo­je, kal­ bant apie re­gio­nus, yra ma­žytė Eu­ro­pos ko­pi­ja. Re­gio­nai sken­di sko­lo­se, o vy­riau­sy­bei juos kont­ ro­liuo­ti – sun­ku“, – sakė N.Hei­ ne­nas.

Tie­sa, pa­dėtis ga­li pa­si­keis­ti, nes re­gio­nus ėmė kont­ro­liuo­ti kon­ ser­va­ty­vios jėgos, pa­lan­kios vy­ riau­sy­bei, be to, Is­pa­ni­jos cent­rinė vald­žia ne­se­niai pa­sekė Vo­kie­ti­jos pa­vyzd­žiu ir re­gio­nams nu­statė skolų ri­bas.

Eko­no­mis­tai pa­brėžė, kad eko­ no­mi­kos au­gi­mas – ne ma­žiau svar­bu nei tau­py­mas. Vie­nas ge­ riau­sių ro­dik­lių, pa­sak eks­pertų, – Is­pa­ni­jos eks­por­to at­si­ga­vi­mas. „Per pa­sta­ruo­sius me­tus Is­pa­ni­ jos eks­por­tas au­go ga­na sėkmin­gai“, – džiaugė­si eko­no­mis­tas J.Matt­he­ sas ir pa­brėžė, kad nei­gia­mas Is­pa­ ni­jos pre­ky­bos ba­lan­sas su­men­ko nuo 5,8 iki 0,5 pro­c. BVP. Anot jo, pa­ly­gin­ti su Grai­ki­ja, ku­ri per tą pa­tį lai­ko­tarpį su­gebė­ jo ba­lansą su­ma­žin­ti nuo 11,1 iki 5,5 pro­c., Is­pa­ni­jos pa­dėtis – ge­ro­kai pa­lan­kesnė.

Ar plis „is­pa­niš­ka­sis gri­pas“?

Is­pa­ni­jos eko­no­mi­kos pa­dėtis, re­gis, ke­lia ne­rimą ne tik fi­nansų rin­koms, bet ir ES. Tie­sa, Mad­ri­das ra­mi­na: vi­siems derėtų tvar­dy­tis ir ne­di­din­ti įtam­pos.

Ko­legų kri­ti­ka

Nie­kas Eu­ro­po­je tik­rai ne­no­ri ant­ ro­sios Grai­ki­jos. Juo­lab kad graikų eko­no­mi­ka, pa­ly­gin­ti su is­panų, – tik la­šas jūro­je.

Ita­li­jai pir­ma­jai pa­vy­ko su­švel­ nin­ti įtampą fi­nansų rin­ko­se, tad prem­je­ras Ma­rio Mon­ti pa­bėrė gan kri­tiškų ko­men­tarų is­pa­nams.

M.Mon­ti, nors vėliau at­si­prašė už sa­vo rep­li­kas, su­py­ko, esą palū­ kanų nor­mos Ita­li­jai vėl ėmė aug­ ti, nes vi­si ne­ri­mau­ja dėl Is­pa­ni­jos skolų krizės užk­ra­to.

Mad­ri­dui pa­stabų taip pat ne­pa­ šykštė­jo ir Prancū­zi­jos va­do­vas Ni­ co­las Sar­ko­zy. Kalbė­da­mas vie­no­ je rin­kimų ak­cijų jis bandė rinkė­jus įti­kin­ti, kad šie jį per­rinktų ir leistų tęsti iš­laidų ma­ži­ni­mo planą.

Prie­šin­gu at­ve­ju, pa­sak N.Sar­ ko­zy, ir Prancū­zi­jo­je reikėtų lauk­ ti skolų krizės – to­kios, ko­kia su­ kaustė Is­pa­niją ir Grai­kiją. „Ma­žiau kalbų, dau­giau darbų“

Ištrū­ko: A.Sa­ni­ko­vas džiaugė­

si pa­ga­liau išėjęs į laisvę.

AFP nuo­tr.

Kri­ti­ka su­laukė karš­to is­panų at­ sa­ko. Vy­riau­sybės va­do­vas Ma­ria­ no Ra­joy pa­ra­gi­no ko­le­gas at­sar­giau rink­ti žod­žius. „ES vals­tybės pri­va­ lo būti ap­dai­rios, ko­men­tuo­da­mos Is­pa­ni­jos eko­no­mi­kos pro­ble­mas,

– sakė M.Ra­joy. – Vi­si mes tu­ri­me sa­vo pro­blemų ir dir­ba­me, steng­da­ mie­si išspręs­ti savą­sias ir dar pa­dėti eu­ro zo­nai. Ti­kimės, kad ki­tos ša­lys da­rys tą pa­tį, kad bus ap­dai­rios da­ ry­da­mos sa­vo pa­reiš­ki­mus.“ Įtam­pa ki­lo po to, kai Is­pa­ni­jos vy­riau­sybė, nors pa­tvir­ti­no taupų biud­žetą, pri­pa­ži­no, kad tau­py­mo pla­nas ne­bus įgy­ven­din­tas šim­tu pro­centų.

Anks­čiau tikė­ta­si, kad jau šiais me­tais de­fi­ci­tas ne­vir­šys 4,4 pro­c., ta­čiau pro­gnozę te­ko pa­ko­re­guo­ ti iki 5,8 pro­c. Tie­sa, vėliau su ES su­de­rin­tas 5,3 pro­c. de­fi­ci­tas, ku­ris pra­ėju­siais me­tais siekė 8,5 pro­c.

Ryž­to ne­stin­ga

Būtent biud­že­tas, taip pat glež­na bankų sis­te­ma, re­ce­si­ja, re­gionų sko­los ir to­liau au­gan­tis ne­dar­bas ke­lia did­žiau­sią ne­rimą.

Ne­dar­bas Is­pa­ni­jo­je da­bar sie­kia net 23 pro­c. – tai aukš­čiau­sias ne­ dar­bo ly­gis eu­ro zo­no­je.

Tie­sa, nau­jo­ji Is­pa­ni­jos vy­riau­ sybė ne­snaud­žia. Per Ve­ly­kas vy­ riau­sybė pa­skelbė, kad sieks su­tau­ py­ti dar apie 10 mlrd. eurų.

Iki šiol bu­vo nu­ma­ty­ta, kad Is­ pa­ni­ja su­tau­pys 27 mlrd. eurų. Pa­

Eko­no­mistų per­spėji­mai

Tie­sa, Is­pa­ni­jos eko­no­mi­kos pa­ dėtis pa­vo­jin­ga dėl to, kad tau­py­ mas per re­ce­siją ga­li pa­stūmėti šalį į dar di­desnį eko­no­mi­kos sąstingį, kaip nu­ti­ko Grai­ki­jo­je.

An­tai eko­no­mis­tas Jürge­nas Matt­he­sas iš Vo­kie­ti­jos Kel­no mies­to Eko­no­mi­kos ty­rimų ins­ti­ tu­to pa­brėžė, jog vi­si rei­ka­lau­jan­ tys, kad is­pa­nai veržtų­si dir­žus, ne­turėtų per­lenk­ti laz­dos.

Vi­si mes tu­ri­me sa­vo pro­blemų ir dir­ba­me, steng­da­mie­si išspręs­ ti savą­sias ir dar pa­ dėti eu­ro zo­nai.

„Ma­ny­čiau, jog kai kas ne­turėtų steng­tis, kad Is­pa­ni­ja įkliūtų į pa­ na­šius kaip Grai­ki­ja spąstus“, – sa­ kė J.Matt­he­sas.

Ta­čiau Vo­kie­ti­jos ban­ko „Deuts­che Bank“ ana­li­ti­kas Ni­co­lau­sas Hei­ne­nas ra­mi­no, kad kol kas is­ pa­nai žen­gia tei­sin­gu ke­liu. „Svar­biau­sia, kad is­pa­nai su­ rastų tin­kamą eko­no­mi­kos au­gu­mo ir tau­py­mo prie­mo­nių ba­lansą“, – sakė eko­no­mis­tas.

Jis ne­teikė per daug reikšmės Is­pa­ni­jos pa­reiš­ki­mui, kad ne vi­si

„Der Spie­gel“, BNS inf.

9

pirmADIENIS, balandžio 16, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Ko­vo­je dėl auk­so – vil­nie­čių staig­me­na Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­gos (LMKL) čem­pio­na­to fi­na­le įsi­ plies­kė int­ri­ga: daug­kar­ti­nės ša­ lies čem­pio­nės Kau­no „VI­ČI-Ais­ tės“ pra­lai­mė­jo pir­mą­ją dvi­ko­vą dėl auk­so me­da­lių Vil­niaus „Ki­ birkš­ties-Ti­chės-IKI“ eki­pai.

Trium­fas: „Sta­ty­ba“ pa­tei­kė di­džiau­sią NKL se­zo­no staig­me­ną.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

At­gi­mu­siai „Sta­ty­bai“ – NKL čem­pio­na­to si­dab­ras

Na­cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­gos (NKL) čem­pio­na­tas bai­gė­si ne­ ti­kė­tais re­zul­ta­tais – į pri­zi­nin­kių gre­tas ne­pa­te­ko ko­man­dos, sėk­min­gai žai­du­sios per re­gu­lia­rų­jį se­zo­ną.

Išim­ti­mi ta­po Kau­no „LKKA-At­ le­to“ krep­ši­nin­kai. Po NKL re­gu­ lia­rio­jo se­zo­no užė­mę 2-ąją vie­ tą, pa­ty­ru­sio tre­ne­rio Edo Nic­kaus auk­lė­ti­niai va­kar Gar­lia­vo­je fi­ni­ša­ vu­sių fi­na­lo ket­ver­to var­žy­bų pus­ fi­na­ly­je 89:73 par­klup­dė 2011-ųjų bron­zos me­da­lių lai­mė­to­ją Klai­pė­ dos „Naf­tą-Uni­ver­si­te­tą“, o fi­na­le 93:82 – Vil­niaus „Sta­ty­bą“.

Vi­są le­mia­mą ma­čą sa­vo są­ly­gas dik­ta­vo kau­nie­čiai. Įpu­sė­jus ket­ vir­ta­jam kė­li­niui, „Sta­ty­ba“ be­ veik pa­si­vi­jo var­žo­vus – 66:68. „LKKA-At­le­tas“ pa­si­nau­do­jo pro­ ga, kai ne­spor­ti­ne pra­žan­ga bu­vo nu­baus­tas vil­nie­tis Ovi­di­jus Va­ ra­naus­kas, ir vėl pa­di­di­no per­sva­ rą – 78:69.

Vil­nie­čių da­ly­va­vi­mas fi­na­le – ne vie­nin­te­lė jų pa­teik­ta staig­me­ na. Tik 9-ąją vie­tą po re­gu­lia­raus se­zo­no užė­mu­si „Sta­ty­ba“ pir­ miau­sia ket­virt­fi­na­ly­je eli­mi­na­ vo re­gu­lia­raus se­zo­no nu­ga­lė­to­jus „Rad­vi­liš­kio-Juo­de­lių“ krep­ši­nin­ kus, o pus­fi­na­ly­je 77:73 – vie­ną fa­ vo­ri­čių Kau­no „Žal­gi­rio-Sa­bo­nio krep­ši­nio cent­ro“ ko­man­dą.

Nau­jo­ji „Sta­ty­ba“ gar­bin­gai tę­sia sa­vo le­gen­di­nio pirm­ta­ko – 1964– 1997 m. gy­va­vu­sio sos­ti­nės vy­rų krep­ši­nio klu­bo – tra­di­ci­jas.

Jau­nie­ji žal­gi­rie­čiai iš­ko­vo­jo bron­zos ap­do­va­no­ji­mus, po per­ mai­nin­gos ko­vos 87:79 pa­lau­žę klai­pė­die­čius.

VD inf.

Sta­tis­ti­ka Pus­f i­n a­l is. „Sta­t y­b a“–„Žal­g i­r isSa­bo­nio krep­ši­nio cent­ras“ 77:73 (21:16, 23:18, 9:14, 23:25). 980 žiū­ro­vų.

D.Tar­vy­das 18 taš­kų, M.Pa­liu­kė­nas 12, V.Luk­ša 11/M.Gri­go­nis ir R.Jakš­ tas po 13, V.Ka­ri­niaus­kas 12.

Fi­na­las. „LKKA-At­le­tas“–„Sta­ty­ ba“ 93:82 (22:17, 21:19, 20:19, 30:27).

1150 žiū­ro­v ų. V.Sra­gaus­k is 27 (6 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai), Š.Vin­ge­l is 21, M.Sa­pie­ga 16 (12 re­zul­ta­ty­vių per­ da­vi­mų), T.Ta­mo­šiū­nas 13/O.Va­ra­ naus­kas 19, M.Bu­dzi­naus­kas 17 (8 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), D.Tar­vy­das 13 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­liai).

Eu­ro­ly­gą pa­pil­dys „Chimki“ Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio klu­bų tau­ rę lai­mė­jo ir ke­lia­la­pį į Eu­ro­ly­gą iš­ ko­vo­jo Rimo Kurtinaičio treniruo­ jama Maskvos srities „Chimki“ ko­ man­da, va­kar tur­ny­ro fi­na­le 77:68 įvei­ku­si „Valencia“ eki­pą.

Ne­rea­lias am­bi­ci­jas puo­se­lė­jęs Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ užė­mė 3-ią­ją vie­tą, pa­guo­dos ma­če 71:62 įvei­kęs Sankt Pe­ter­bur­go „Spar­ tak“ krep­ši­nin­kus. „Mes ga­li­me pa­kar­to­ti Tu­ri­no žy­gį“, – fi­na­lo ket­ver­to iš­va­ka­rė­se pa­reiš­kė vil­nie­čių ko­man­dos ka­ pi­to­nas Ste­po­nas Bab­raus­kas, tu­ rė­da­mas gal­vo­je 2009-uo­sius, kai Lie­tu­vos vi­ce­čem­pio­nai Ita­li­jo­je iš­ko­vo­jo Eu­ro­pos tau­rę. „Mū­sų tiks­las – iš­ko­vo­ti Eu­ro­pos tau­rę ir pra­si­brau­ti į Eu­ro­ly­gą“, – ne­ si­kuk­li­no „Lie­tu­vos ry­to“ vy­riau­sia­ sis tre­ne­ris Alek­sand­ras Dži­ki­čius.

Vil­niaus at­sto­vų žy­gis įstri­ go pus­fi­na­ly­je – 70:80 pra­lai­mė­ ta „Va­len­cia“ eki­pai. Vos 4 taš­kus pel­nė, bet per be­veik pus­de­vin­tos

žai­di­mo mi­nu­tės 5 pra­žan­gas su­si­ rin­ko „Lie­tu­vos ry­to“ žvaigž­dė Jo­ nas Va­lan­čiū­nas, o vie­nas snai­pe­ rių Alek­sand­ras Ra­ši­čius „pra­py­lė“ pro ša­lį vi­sus 4 mes­tus tri­taš­kius. „Di­džią­ją da­lį dar­bo mes at­li­ko­me jau per pir­mą­jį kė­li­nį. Pa­vy­ko su­stab­ dy­ti Va­lan­čiū­ną: jį ak­ty­viai den­gė­me,

to­dėl vil­nie­tis grei­tai pri­si­rin­ko pra­ žan­gų ir daug lai­ko pra­lei­do tarp at­ sar­gi­nių“, – kal­bė­jo „Va­len­cia“ stra­ te­gas Ve­li­mi­ras Pe­ra­so­vi­čius.

Ki­ta­me pus­fi­na­ly­je „Chim­ki“ krep­ši­nin­kai 77:73 pa­lau­žė „Spar­ tak“ ko­man­dą.

Sos­ti­nės at­sto­vės Kau­ne po pra­ tę­si­mo lai­mė­jo ma­čą 76:72 ir se­ ri­jo­je iki tri­jų per­ga­lių pir­mau­ ja 1:0. Ant­ra­sis su­si­ti­ki­mas vyks ry­toj Vil­niu­je.

Tre­čia­ja­me kė­li­ny­je Vil­niaus krep­ši­nin­kės lai­mė­jo at­kar­pą 15:2 ir nu­to­lo – 50:37. Kau­nie­tės ėmė vy­tis var­žo­ves ir, iki rung­ ty­nių pa­bai­gos li­kus ma­žiau nei 5 se­kun­dėms, ka­na­die­tė Court­ nay Pi­ly­pai­tis bau­dų me­ti­mais iš­ly­gi­no – 68:68. „Ki­birkš­tisTi­chė-IKI“ ga­lė­jo iš­plėš­ti per­ga­ lę, bet ame­ri­kie­tė Sa­kiel­le Da­niels ne­pa­tai­kė iš po krep­šio.

Per pra­tę­si­mą Kau­no ko­man­da bu­vo iš­si­ver­žu­si į prie­kį – 72:70, ta­čiau ne­tru­kus vil­nie­tės pe­rė­mė ini­cia­ty­vą – še­šis taš­kus iš ei­lės pel­nė Gre­ta Šnio­kai­tė ir Gin­ta­rė Pet­ro­ny­tė. „Pag­rin­di­nė už­duo­tis bu­vo nuo pat ma­čo pra­džios ne­leis­ti kau­ nie­tėms įgy­ti per­sva­ros, nes su „VI­ČI-Ais­tė­mis“ ga­li­ma žais­ ti ta­da, kai re­zul­ta­tas apy­ly­gis, nes vy­tis jas sun­ku. Per pir­mą­ ją rung­ty­nių da­lį gy­ny­ba už­duo­ tį įvyk­dė­me. Dvi­ko­vai bai­gian­tis neiš­lai­kė­me per­sva­ros. Pas­ku­ti­nė S.Da­niels ata­ka bu­vo su­pla­nuo­ta, ti­kė­jo­mės, kad gal ją stab­dys su pra­žan­ga, ta­čiau ame­ri­kie­tė pa­si­ rin­ko ki­tą spren­di­mą. Gai­la, kad ne­pa­tai­kė. Per pra­tę­si­mą ma­ niau, kad pa­lū­ši­me, bet at­si­lai­kė­ me. Svei­ki­nu sa­vo žai­dė­jas“, – po var­žy­bų kal­bė­jo „Ki­birkš­ties-Ti­ chės-IKI“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ta­das Stan­ke­vi­čius. „Vil­nie­tės bu­vo la­biau nu­si­tei­ ku­sios ko­vai, ag­re­sy­viau gy­nė­si ir puo­lė. Esu la­bai pik­tas, kad ma­ no krep­ši­nin­kės neį­ver­ti­no, jog tai fi­na­las, kad kiek­vie­na per­ga­ lė la­bai svar­bi, to­dėl bū­ti­na žais­ ti su­si­kau­pus nuo rung­ty­nių pra­ džios iki ga­lo. Juo­da die­na bu­vo mū­sų snai­pe­rėms – ne­pa­tai­kė­ me tri­taš­kių, o jie – mū­sų ko­zi­ ris. Pra­tę­si­mą ga­lė­jo lai­mė­ti bet ku­ri eki­pa, jo baig­tį nu­lė­mė šal­ti

krep­ši­nin­kių ner­vai sun­kiau­sio­ mis aki­mir­ko­mis“, – sa­kė „VI­ ČI-Ais­č ių“ stra­te­gas Man­tas Šer­nius.

At­kak­lu­mo ne­sto­ko­jo ir pir­mo­ ji dvi­ko­va dėl bron­zos me­da­lių.

Be ser­gan­čio vy­riau­sio­jo tre­ne­ rio Li­no Šal­kaus žai­du­sios Kau­ no ra­jo­no „Si­re­nos“ sa­vo aikš­tė­ je 80:76 pa­lau­žė Šiau­lių „Rū­tą“ ir se­ri­jo­je iki tri­jų per­ga­lių pir­mau­ ja 1:0. Ant­ro­sios rung­ty­nės – ry­ toj Šiau­liuo­se. Įpu­sė­jus ket­vir­ta­jam kė­li­niui, „Si­re­nos“ bu­vo įgi­ju­sios ap­čiuo­ pia­mą per­sva­rą – 73:61, ta­čiau šiau­lie­tės, li­kus žais­ti 16 se­kun­ džių, priar­tė­jo – 79:76. Pas­ku­ ti­nį taš­ką bau­dos me­ti­mu pel­nė Kau­no ra­jo­no ko­man­dos žai­dė­ja Eg­lė Sa­ra­pai­tė, o „Rū­tos“ kont­ ra­ta­ka bu­vo ne­sėk­min­ga, be to, ka­muo­lį at­ko­vo­jo „Si­re­nų“ ly­de­ rė Ra­sa Že­man­taus­kai­tė-Mat­la­ šai­tie­nė. „Tik var­žy­bų pra­džia tru­pu­tį klos­tė­si ne taip, kaip no­rė­jo­me, bet per per­trau­ką pa­si­kal­bė­jo­me ir džiau­giuo­si, kad žai­dė­jos su­si­ kau­pė. Juk ži­no­me, ko­kia rung­ ty­nių kai­na“, – pa­brė­žė „Si­re­nų“ vy­riau­sio­jo tre­ne­rio asis­ten­tas Jus­tas Ka­zi­liū­nas.

VD, LMKL inf.

Sta­tis­ti­ka „VI­ČI-Ais­tės“–„Ki­birkš­tis-Ti­chėIKI“ 72:76 (13:12, 18:17, 14:25, 23:14, 4:8). 120 žiū­ro­v ų. C.Pi­ly­pai­t is 19 taš­k ų, T.Lich­ta­ro­v ič 16 (6 re­z ul­ ta­ty­v ūs per­da­vi­mai), V.Kuk­tie­nė 11 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­liai)/G.Pet­ro­ ny­tė 24 (26 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai), G.Šnio­kai­tė 21 (4 klai­dos), S.Da­ niels 14 (7 klai­dos, 6 pe­r im­t i ka­ muo­liai). Se­ri­ja – 0:1. „Si­re­nos“–„Rū­t a“ 80:76 (14:18, 21:22, 26:16, 19:20). 120 žiū­ro­v ų.

K.Al­mi­nai­tė (12 at­ko­vo­tų ka­muo­ lių) ir R.Že­m an­t aus­k ai­tė-Mat­ la­š ai­t ie­nė po 19, E.Sa­ra­pai­tė 12, E.Ta­ra­se­vi­čiū­tė 11 (11 at­ko­vo­tų ka­ muo­lių)/L.Pa­na­siuk 20 (6 at­ko­vo­ ti ka­muo­l iai, 5 re­z ul­ta­ty­v ūs per­ da­v i­mai), V.Ka­py­lo­va 16, S.Ba­l iu­ ta­vi­čiū­tė (7 at­ko­vo­ti ka­muo­liai) ir S.Kuo­die­nė (10 at­ko­vo­tų ka­muo­ lių) po 11. Se­ri­ja – 1:0.

VD inf.

Finalo ketverto sta­tis­ti­ka Pus­f i­n a­l is. „Va­len­c ia“–„Lie­t u­vos ry­tas“ 80:70 (29:15, 13:17, 19:16, 19:22).

3870 žiū­ro­vų. B.New­ley’s (5 at­ko­vo­ ti ka­muo­l iai) ir N.Ca­ne­ras-Med­ley po 12 taš­k ų, V.Cla­ve­ras, V.Fa­ve­ra­nis ir N.De Co­lo po 10/S.Bab­raus­kas 21, R.Sei­bu­tis 15.

Pus­f i­n a­l is. „Chim­k i“–„Spar­t ak“ 77:73 (27:14, 15:24, 14:22, 21:13). 3870 žiū­ro­v ų. V.Fri­dzo­nas 16 (5 at­ko­vo­t i ka­muo­liai), K.Lon­ča­ras 13 (9 at­ko­vo­ ti ka­muo­liai), Z.Pla­ni­ni­čius 12 (5 at­ko­ vo­ti ka­muo­liai, 4 klai­dos)/Y.Hal­pe­ri­ nas (5 re­z ul­ta­t y­v ūs per­da­v i­mai, 5

klai­dos) ir P.Be­ver­ley (6 at­ko­vo­ti ka­ muo­liai) po 15.

Dėl 3-io­sios vie­tos. „Spar­tak“–„Lie­ tu­vos ry­tas“ 62:71 (10:24, 20:16, 14:15, 18:16). 1950 žiū­ro­v ų. P.Be­ver­ley’s 18, V.Dra­g i­če­v i­čius 17/R.Sei­bu­t is 21 (5 klai­dos), A.Ra­ši­čius 12, M.Ka­te­ly­nas ir J.Va­lan­čiū­nas (12 at­ko­vo­tų ka­muo­ lių) po 10.

Fi­na­las. „Chim­ki“–„Va­len­cia“ 77:68 (16:15, 21:15, 15:20, 25:18). 4100 žiūrovų.

Z. Pla­ni­ni­čius 19, K.Lon­ča­ras 14/ N.Ca­ ne­ras-Med­ley 23.

Ly­de­rė: „Ki­birkš­ties-Ti­chės-IKI“ vi­du­rio puo­lė­ja G.Pet­ro­ny­tė (de­ši­

nė­je, tam­si ap­ran­ga) pa­ti­ki­mai gy­nė­si ir re­zul­ta­ty­viai ata­ka­vo kau­ nie­čių krep­šį.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

10

PirmaDIENIS, Balandžio 16, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

Kur? Vil­niaus sa­vi­val­dybė­je, Kons­ti­tu­ci­jos pr. 3.

Ka­da? Iki ba­land­žio 20 d. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? „Vil­niaus var­tuo­se“, Gynėjų g. 14.

Ka­da? Ba­land­žio 20–27 d. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? Ra­šy­tojų klu­be, K.Sir­v y­do g. 6.

Ka­da? Ba­land­žio 18 d. 17.30 val. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Mar­gu­čių pa­ro­da

Ero­tinė fo­tog­ra­fi­ja

Li­te­ratū­rinė po­pietė

Vil­niu­je su­reng­ta mar­gu­čių pa­ro­da, ku­rio­je da­ly­va­vo vaikų me­ ninės stu­di­jos „Die­me­dis“, VšĮ ne­vals­ty­bi­nio vaikų dar­že­lio „Nen­ drė“, vaikų ir jau­ni­mo me­no ga­le­ri­jos, lop­še­lių-dar­že­lių „Rūta“, „Gi­ raitė“, „Del­fi­nu­kas“, „Pi­lai­tu­kas“, „Ozas“, „Straz­de­lis“ ir dar­že­lio „Vi­li­ ja“ auklė­ti­niai.

„Mo­ters sta­tu­sas šių laikų vi­suo­menė­je spar­čiai kei­čia­si. Šio­je ama­zonės vi­zi­jo­je – ji stip­ri ir ener­gin­ga ko­vo­to­ja, bet kar­tu iš­li­ku­ si mo­te­riš­ka, ku­pi­na sek­sua­lu­mo ir pa­slap­ties“, – pa­sa­ko­ja ero­ti­ nių fo­tog­ra­fijų pa­rodą sos­tinė­je ren­gian­tis ži­no­mas fo­to­me­ni­nin­ kas Ge­di­mi­nas Ži­lins­kas.

Vil­niu­je vyks li­te­ratū­rinė po­pietė, skir­ta ra­šy­to­jo Jur­gio Buit­kaus 75-osioms gi­mi­mo me­tinėms, ir bus įteik­ta J.Buit­kaus li­te­ratū­rinė pre­mi­ja. Prog­ra­mo­je da­ly­vau­ja pre­mi­jos steigė­ja ra­šy­to­ja Ine­za Ju­ ze­fa Ja­nonė-Buit­ku­vienė, taip pat bus ati­da­ry­ta Geor­gi­jaus Jef­re­ mo­vo fo­tog­ra­fijų pa­ro­da „Ke­ly­je“.

Kur? Vil­niaus ro­tušė­je, Did­žio­ji g. 31.

Ka­da? Iki ba­land­žio 22 d. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? Menų fab­ri­ke „Lof­tas“, Švit­ri­gai­los g. 29.

Ka­da? Ba­land­žio 26 d. 21 val. Kiek? 17 litų.

Kur? Kon­certų salė­je „Pia­no.lt“, Trakų g. 9.

Ka­da? Ba­land­žio 27 d. 19 val. Kiek? 43 li­tai.

Kur? Ga­le­ri­jo­je AV17, Auš­ros Vartų g. 17.

Ka­da? Iki ba­land­žio 24 d. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Pa­sau­lis, tel­pan­tis del­ne

Re­po šei­mos su­va­žia­vi­mas

Kai jūra at­si­ran­da miš­ke

Kas šiais lai­kais yra avan­gar­das?

Sos­tinė­je vei­kia me­ni­ninkės, gra­fikės Dai­vos Gu­ de­lytės per­so­na­linė pa­ro­da „Žemė­la­pis ant del­ no“. Tai jau tre­čia me­ni­ninkės pa­ro­da, ku­rio­je vy­rau­ja laisvės troš­ki­mu, ro­man­ti­ka, gro­žiu per­ smelk­ti dar­bai.

Vie­na did­žiau­sių, jei ne did­žiau­sia, mu­zi­kos gru­ pė Lie­tu­vo­je „Des­po­tin Fam“ su­rengs gran­dio­zinį sa­vo re­po šei­mos pa­si­ro­dymą. Vai­pe­ris, Šmėkla ir Lie­žu­vis ant sce­nos lips su vi­sa griaus­min­ga kom­pa­ni­ja.

Nau­jo­jo mu­zi­ki­nio pro­jek­to „Jūra miš­ke“, ty­rinė­ jan­čio Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio kūry­ binį pa­li­kimą, au­to­riai yra ži­no­mi Lie­tu­vos me­ ni­nin­kai – pia­nis­tas Pet­ras Ge­niu­šas ir sak­so­fo­ ni­nin­kas Liu­das Mockū­nas.

Prieš ke­lis mėne­sius AV17 ga­le­ri­jai pa­skel­bus kon­kursą „Nau­jo­jo avan­gar­do“ ob­jek­tas“ ir pa­ kvie­tus ja­me da­ly­vau­ti vi­sus pro­fe­sio­na­lius me­ni­nin­kus, ga­le­ri­ja su­laukė 62 kūri­nių. Vis dėl­ to bu­vo at­rink­ti tik 24 dar­bai.

tv programa

LTV

6.00 Labas rytas.

9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k).

10.00 Stilius (k).

11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida.

12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita.

12.15 Sveikinimų koncertas (k).

14.30 Klausimėlis.lt.

14.50 Žinios.

15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7).

16.00 „Meilės skonis“.

17.05 „Senis“ (N-7).

18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.).

18.35, 21.05 Sportas. Orai.

18.45 Vieša paslaptis.

19.20 „Forsaitų saga“ (8) (N-7).

20.25, 22.10 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.55 Verslas.

21.00 Kultūra.

21.15 Dienos tema.

21.30, 22.15, 23.30 Dokumentinio kino vakaras. „Černobylio mūšis“ (Prancūzija, 2006 m.).

23.15 Vakaro žinios.

23.25 Orai.

0.00 „Senis“ (N-7) (k).

LNK

6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“.

6.50 „Tomas ir Džeris“ (k).

7.20 „Kung Fu Panda“ (2) (k).

LTV 21.30 val.

7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (9) (N-7) (k).

8.45 24 valandos (N-7).

9.35 Romantinė komedija „Kitokia Pelenės istorija“ (JAV, Kanada, 2008 m.) (N-7) (k).

11.15 Kriminalinė komedija „Mėlynakis Mikis“ (D.Britanija, JAV, 1999 m.) (N-7) (k).

13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“.

13.40 „Kung Fu Panda“ (3).

14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“.

14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7).

15.40 „Langai III“ (N-7).

16.40 24 valandos (N-7).

17.40 Būk mano meile! (N-7).

18.45 Žinios. Kriminalai.

19.14, 22.19 Sportas. Orai.

19.19 Nuo... Iki...

20.25 Kažkas atsitiko (N-7).

21.00 KK2 (N-7).

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7).

22.35 Veiksmo s. „Havajai 5.0“ (1) (JAV, 2011 m.) (N-7).

23.35 „V. Vizitas“ (4) (N-7).

0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7).

1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).

11.00 Drama „Loch Nesas“ (D.Britanija, JAV, 1996 m.).

13.10 „Bakuganas“.

13.40 „Būrys“ (6).

14.10 „Ančiukų istorijos“.

14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“.

15.10 „Simpsonai“.

15.40 „Likimo galia“.

16.40 „Meilės triumfas“.

17.40 Pabandom iš naujo.

18.35 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.00 TV3 sportas.

19.05 TV3 orai.

19.10 „Naisių vasara“.

19.40 Kodėl?

20.30 Gyvenimas yra gražus.

21.00 „Vyno kelias“.

21.35 TV3 vakaro žinios.

21.50 TV3 sportas.

21.55 TV3 orai.

22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“.

23.00 „Geri vyrukai“.

0.00 „Melo teorija“.

1.00 „Kalėjimo bėgliai“.

TV3

6.30 Televitrina.

7.00 Žinios (k).

7.25 Savaitės kriminalai (N-7) (k).

8.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7) (k).

9.00 Šeštadienio rytas (k).

10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.

11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.

11.30 Skanus pokalbis (k).

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (9).

7.25 „Simpsonai“.

7.55 „Svotai“.

9.00 „Meilės sūkuryje“.

10.05 „Moterys meluoja geriau“.

LNK 19.19 val.

BTV

TV3 22.00 val.

12.30 „Alibi. Tapatybė“ (N-7) (k).

13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).

14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7).

15.30 „Amerikos talentai“.

16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

17.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k).

18.00 Žinios. Sportas. Orai.

18.25 „Galileo: norintiems žinoti“.

19.00 „Užkalnio 5“.

20.00 Žinios.

20.15 Verslas.

20.19 Sportas.

20.23 Orai.

20.25 „Milijonieriai“.

21.00 „Mentai“ (N-7).

23.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).

0.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k).

0.30 Tauro ragas (N-7) (k).

1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).

Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė.

6.30 Ryto reporteris.

7.55 Negaliu tylėti.

8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7).

10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Makaliaus kelionės.

11.05 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai.

12.00 Lietuvos diena.

13.00 TV parduotuvė.

13.30 Skonio reikalas.

14.30 Negaliu tylėti.

15.30 „Padūkėlis Eliotas“.

BTV 19.00 val.

15.45, 16.10 Dok. f. „Kas nužudė Ivaną Rūstųjį?“ (N-7).

16.00, 18.00 Žinios. Orai.

17.20 Lietuva tiesiogiai.

18.55 Negaliu tylėti.

19.55 Premjera. Dok. f. „Smolensko tragedija“ (N-7).

21.00 Reporteris.

21.52 Orai.

21.55 Lietuva tiesiogiai.

23.05 Negaliu tylėti.

0.05 Reporteris.

1.00 Dok. f. „Kas nužudė Ivaną Rūstųjį?“ (N-7).

SPORT1

9.00 Televitrina.

10.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Cesena“–„Juventus“ .

11.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Lagun Aro GBC“.

13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXXI turo apžvalga.

14.30 Krepšinio pasaulyje.

15.00 Automoto.

15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Udinese“–„Inter“ .

17.15 Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Kauno „Žalgiris“.

19.00, 21.00 Žinios +.

19.15 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“.

21.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Lucentum Alicante“.

23.00 Žinios +.

lietuvos ryto tv 18.55 val.

11

pirmADIENIS, balandžio 16, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt

Pil­nas sa­les gerbėjų su­ren­kan­ti Bal­ti­jos ba­le­to grupė kvie­ čia at­švęsti ant­ro­ jo trupės se­zo­no pa­ bai­gos. Ir pa­da­ry­ti tai ne bet kaip, o su de­biu­ti­niu jos spek­ tak­liu „Ki­tas pa­sau­ lis“ pa­gal „De­pe­che Mo­de“ mu­ziką.

siūlo darbą Statybos įmonei reikalingi fasado meistrai dirbti Rusijoje. Geras atlyginimas. Tel. 8 685 19 687.

942760

Terminuotam darbui Vilniuje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) gamyboje. Darbas prie technologinių įrengimų, produkcijos paruošimas pakavimui, darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578.

940014

Įvairūs Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 698 36 719.

941801

paslaugos Technikos remonto Kūri­nys: įkve­pian­tis ir už­bu­rian­tis – toks šo­kio ir mu­zi­kos šou visų

gerbėjų lauks ge­gužės vi­du­ry­je.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Se­zoną už­baigs de­biu­ti­niu spek­tak­liu Įkve­pian­tis ir už­bu­rian­tis – toks šo­kio ir mu­zi­kos šou visų gerbė­ jų lauks jau ge­gužės 15-ąją sos­ tinės Ūkio ban­ko teat­ro are­no­je.

Vos čia de­biu­ta­vu­si Bal­ti­jos ba­le­ to grupė su­rin­ko sau­sa­kimšą salę, tad di­de­lio žiū­rovų pa­lai­ky­mo ti­ ki­si ir šįkart. „Sim­bo­liš­ka pa­baig­ti se­zoną su dar­bu, nuo ku­rio pra­si­dėjo mūsų kūry­bi­nis ke­lias. Ne­no­ri­me pri­ si­kalbė­ti, ta­čiau su „Ki­tu pa­sau­ liu“ ku­riam lai­kui at­si­svei­kin­si­me. Šiuo me­tu trupė gerbė­jams ruo­šia pri­bloš­kiamą prem­jerą pa­gal „The

Beat­les“ mu­ziką. Jos ga­li­ma tikė­ tis artė­jantį ru­denį. O kol kas no­ ri­me tar­ti nuo­širdų ačiū už tokį spal­vingą se­zoną – be žiū­rovų šio sun­kaus ke­lio ne­būtu­me nu­ėję“, – nos­tal­giš­kai apie ant­ruo­sius Bal­ ti­jos ba­le­to grupės me­tus kalbė­jo jos cho­reog­rafė ir re­ži­sierė Ma­ri­ja Si­mo­na Ši­mu­ly­naitė. Šis šiuo­lai­ ki­nio ba­le­to spek­tak­lis įkvėptas ne tik kul­tinės grupės kūry­bos, bet ir ja­ponų ra­šy­to­jo Ha­ru­ki Mu­ra­ka­mi ro­ma­no „Ne­gai­les­tin­ga ste­buklų ša­lis ir pa­sau­lio ga­las“. Sce­no­ je su­vie­ny­ti skir­tin­gi me­no žan­

S.Bec­ket­tas – britų au­to­rius, iš kuk­laus mu­zi­kan­to ir re­por­te­rio virtęs de­tek­tyvų ra­šy­to­ju ir iš­kart tapęs la­bai po­pu­lia­rus. „Mir­ties che­mi­ja“, pir­ma­sis jo de­tek­ty­vas iš se­ri­jos apie Dei­vidą Han­terį, už­ka­ria­vo visą Eu­ropą, vi­sa se­ri­ ja iš­vers­ta į dau­giau nei 27 kal­bas, o pa­grin­di­nis veikė­jas kri­mi­na­lis­ tas at­ro­do tar­si nu­žengęs iš fil­mo „CSI Niu­jor­kas“. „Įra­šy­ta kau­ luo­se“ – ant­ro­ji kny­ga apie Dei­ vidą Han­terį.

Teis­mo me­di­kas Dei­vi­das Han­ te­ris jau bu­vo ne­to­li namų, kai jį su­stabdė te­le­fo­no skam­bu­tis. Ru­ no­je, vie­no­je iš Heb­ridų salų to­ li At­lan­to van­de­ny­ne, ras­tas la­ vo­nas.

Elektroninės Cigaretės tavo ir tavo artimųjų sveikatai! www.gerasdumas.lt.

Tel. 8 607 65 203, e. paštas gerasdumas@mail.com.

942559

rai – tai etiu­dai, gimę iš sim­bo­lių, fi­lo­so­fi­jos, vaiz­di­nių ir ener­gi­jos ku­pi­nos mu­zi­kos. Šokė­jai sce­no­ je tam­pa me­cha­ni­niais or­ga­niz­ mais, gy­ve­nan­čiais šviesų, la­ze­ rių ir vaiz­do pro­jek­cijų ša­ly­je.

Da­lis šokėjų – pri­siekę „De­ pe­che Mo­de“ gerbė­jai ir vi­si iki vie­no pri­ta­ria, kad grupės dainų teks­tuo­se bei me­lo­di­jo­se tel­pa la­ bai daug dra­ma­tur­gi­jos, čia stip­ rios siu­že­to li­ni­jos, ku­rios, nors ir pa­rei­ka­lau­ja daug jėgų, ga­liau­siai pa­si­duo­da šo­kio kal­bai.

VD inf.

At­vykęs į audrų pur­tomą salą teis­mo me­di­kas su­si­du­ria su sun­ kiu nu­si­kal­ti­mu. Be­veik vi­siš­kai suanglėjęs la­vo­nas ras­tas se­no­je lūšnelė­je; vie­tos po­li­ci­jos pa­jėgos

links­ta tai lai­ky­ti ne­lai­min­gu at­si­ ti­ki­mu, ta­čiau Dei­vi­das tuo ne­ti­ ki. Tir­da­mas gais­ra­vietę jis pa­da­ ro iš­vadą, kad au­ka bu­vo nu­žu­dy­ta.

Padė­tis tam­pa dar grėsmin­gesnė, kai aud­ra at­ski­ria salą nuo išo­ri­nio pa­sau­lio, pa­stip­ri­ni­mas neat­vyks­ ta, o vel­niš­ka ug­nis įsip­lies­kia vėl.

Tai reiš­kia tik vie­na: žu­di­kas ty­ko sa­lo­je ir teis­mo me­di­kas pri­va­lo jį ras­ti, kol dar ne per vėlu. „Įra­šy­ta kau­luo­se“ – pa­šėlu­sios įtam­pos ku­pi­nas de­tek­ty­vas, su­da­ ry­tas iš kla­si­ki­nių su­de­damųjų da­ lių: api­brėžtas ga­limų įta­riamųjų ra­tas, vi­sus be per­sto­jo įta­rinė­jan­ tys sa­los gy­ven­to­jai ir dau­gybė ver­ sijų, todėl au­to­riui pa­vyks­ta klas­ tin­gai ved­žio­ti skai­ty­toją už no­sies. Įtam­pa au­ga su­lig kiek­vie­nu pus­ la­piu, žiau­ru­mas ne­slūgsta, kny­ga ku­pi­na ne­jau­kių pa­slap­čių, ku­rios tyrėją ap­gau­bia tar­si ko­ko­nas.

pa­kraš­ty­je įsikū­ru­sią ga­lingą ir pa­ slap­tingą Si Sia ka­ra­lystę. Ne­to­li – sau­giai už Did­žio­sios kinų sie­nos

be­si­jau­čian­ti Dzinų im­pe­ri­ja, vi­ lio­jan­ti ir grėsmin­ga. Čin­gio va­do­ vau­ja­mi mon­go­lai žiau­ru­mu, gud­ ru­mu ir klas­ta sten­gia­si nu­galė­ti prie­šus, o jam už nu­ga­ros ša­ma­ nas ir šni­pai rez­ga sąmoks­lus... „Lan­ko vieš­pa­čiai“ – ant­ra­sis pa­ sa­ko­ji­mas apie Čin­gis­chaną. Jo gy­ ve­ni­mas – tai krau­jo sko­nis ir per­ga­ lių sal­du­mas, sva­jonės apie di­dingą im­pe­riją, ne­ri­mas dėl tau­tos atei­ties ir pa­vergtų prie­šų ai­ma­nos.

C.Ig­gul­de­nas – britų ra­šy­to­ jas, vie­nuo­li­kos knygų au­to­rius. „Is­to­ri­ja pil­na nuo­sta­biau­sių siu­ žetų“, – sa­ko jis. Ne vel­tui „Im­pe­ ra­to­rių“ ir „Už­ka­riau­tojų“ se­ri­jos, skir­tos žy­miau­siems pa­sau­linės is­to­ri­jos he­ro­jams, jau pa­traukė dau­ge­lio ša­lių skai­ty­tojų dėmesį.

Con­nas Ig­gul­de­nas „Lan­ko vieš­ pa­čiai“ (iš anglų kal­bos vertė Gra­ ži­na Ne­mu­nienė) 463 p.

Di­die­ji už­ka­riau­to­jai per is­to­riją daž­nai žen­gia kru­vi­nais ba­tais.

Jų pa­lik­tas žaiz­das dar il­gai gy­do­ si nu­galė­tie­ji, o jų var­dai neiš­dy­la per šimt­me­čius. C.Ig­gul­de­nas tę­ sia kny­go­je „Tyrų vil­kas“ („Ty­to al­ba“, 2010 m.) pra­dėtą pa­sa­ko­ jimą apie Mon­go­li­jos ste­pių siau­ bo Čin­gis­cha­no gy­ve­nimą. Ši is­to­ri­ja žiau­ri ir kru­vi­na, kaip ir pa­grin­di­nis jos he­ro­jus. Mūšiais ir gra­si­ni­mais su­vie­nijęs mon­golų gen­tis Čin­gis drau­ge su bro­liais pa­trau­kia į žygį prie­š did­žiuo­sius kinų mies­tus, bet prie­š tai rei­kia pe­rei­ti Go­bio dy­kumą ir įveik­ti jos

933629

Kitos

knygų lentyna Si­mo­nas Bec­ket­tas „Įra­šy­ta kau­ luo­se“ (iš anglų kal­bos vertė Ma­ rius Bu­ro­kas) 373 p.

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

Remontuojame ir montuojame santechniką, nuotekų šalinimo, vandens, šildymo vamzdynus ir įrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Tel. 8 698 11 905.

936927

parduoda nekilnojamąjį turtą Palangos miesto centre parduodamas jaukus 2 kamb. butas 2-ajame aukšte. Yra vieta automobiliui, rūsys. Tel. 8 687 81 990.

940760

automobilius ir detales SUZUKI SX4 2007 m., 1.9 DDiS (88 kW). Džipo kėbulas. Yra serviso ir eksplotacijos dokumentai. Būklė puiki. Nuotraukos www. autoplus.lt. Tel. 8 686 80 733.

942872

Įvairūs Kita Antstolė Nemira Šiugždaitė skelbia 2396/29983 žemės sklypo (bendras plotas 2,9983 ha), esančio Sudervės g. 14C, Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausančių Vadimui Basovui, pirmąsias varžytynes. Varžytynės vyks

2012 05 18 14 val. Konstitucijos pr. 15/574, Vilniuje. Pradinė kaina 200 000 Lt. Varžytynių dalyvio įmoką – 20 000 Lt įnešti į antstolės Nemiros Šiugždaitės sąskaitą Nr. LT077044060000469161. Parduodamas turtas yra įkeistas ir areštuotas. Norintieji apžiūrėti turtą turi kreiptis į antstolę. Suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742.

942395

Antstolis Darius Stakeliūnas skelbia parduotuvės patalpos, pažymėtos nuo 1-1 iki 1-6, bendras plotas 175,26 kv. m, esančios Vilniaus g. 29, Vilniuje, nuosavybės teise priklausančios Andrzej Stanislaw Krauze, pirmąsias varžytynes. Varžytynės vyks 2012 05 18 14 val. Konstitucijos pr. 15/5-74 C korpusas, Vilniuje. Pradinė parduodamo turto kaina 569 600 Lt. Varžytynių dalyvio įmoką – 56 960 Lt įnešti į Dariaus Stakeliūno sąskaitą Nr. LT957044060000469129, AB SEB bankas. Parduodamas turtas yra areštuotas. Norintieji apžiūrėti turtą turi kreiptis į antstolį.

Suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742.

942209

SB „Rūkas“ nariams! Š.m. gegužės 19 d. 13 val. susirinkimų vedimo vietoje, prie miško, šaukiamas narių susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Valdybos ataskaita už 2011 m. 2. Revizoriaus ataskaita už 2011 m. 3. Valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai. 4. Revizoriaus rinkimai. 5. Einamieji klausimai. Neatvykus 50 proc. SB narių, kitas pakartotinis SB narių susirinkimas vyks š. m. birželio 2 d. 13 val. toje pačioje vietoje ta pačia darbotvarke.

942679

Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui.

Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui.

Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Karlshamnas Papildomos sąlygos: • Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m • Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto.

• Bilietai nekeičiami ir negrąžinami.

• Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas.

• Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.

Orai

Savaitės pradžia Lietuvoje turėtų būti lietinga. Šiandien numatomas lietus, vietomis galima perkūnija. Temperatūra dieną iki 13 laipsnių šilumos. Rytoj kritulių turėtų sumažėti, o trečiadienį prognozuojami visiškai giedri orai.

Šiandien, balandžio 16 d.

+6

+8

+7

Telšiai

Šiauliai

+9

Klaipėda

Panevėžys

+11

Utena

+8

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

6.13 20.24 14.11 4.16 15.21

107-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 259 dienos.

Saulė Avino ženkle.

+9

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +9 Brazilija +28 Briuselis +8 Dublinas +7 Kairas +29 Keiptaunas +18 Kopenhaga +8

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

orai vilniuje Šiandien

+12 +17 +18 +15 +29 +8 +11 +23

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

Vilnius

Marijampolė

Vėjas

+10

Alytus

0–4 m/s

DATOS (balandžio 16 d.)

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+8

+13

+7

+2

1

+4

+9

+5

–1

4

+7

+11

+6

0

1

antradienį

trečiadienį

1828 m. mirė ispanų dailininkas Francisco Goya.

1850 m. mirė vaškinių figūrų muziejaus Londone įkūrėja šveicarė Marie Tussaud.

1879 m. Prancūzijoje, Nevero vienuolyne, mirė šv. Bernadeta.

1927 m. gimė popiežius Benediktas XVI. 1940 m. gimė Danijos karalienė Margarita II. 1947 m. gimė profesionalus JAV krepšininkas Kareemas AbdulJabbaras.

1948 m. mirė lietuvių muzikos klasikas, kompozitorius, profesorius Juozas Gruodis.

1959 m. gimė psichiatras, visuomenės veikėjas, buvęs Vilniaus meras Raimundas Alekna.

1960 m. gimė ispanų futbolininkas ir treneris Rafaelis Benítezas.

1980 m. gimė jaunosios kartos aktorius Giedrius Savickas.

2008 m. mirė chaoso teorijos kūrėjas Edwardas Lorenzas.

1889 m. gimė anglų komikas Charlie Chaplinas.

Šią savaitę laimėkite knygas: Jill Shalvis „Žavioji antrininkė“ ir Sarah Mayberry „Karštos naktys kitoje pasaulio pusėje“ Ema Vilis nė nesvajojo dirbti modeliu, kol dvynė sesuo nepaprašė nueiti į fotosesiją vietoj jos. Pozuodama fotografui Ema pasijunta gundančia moterimi... ir nesąmoningai ima vilioti. Reifui sunku atsispirti žavios moters gundymui. Ar jų ryšys gali tęstis ir po fotosesijos?

Elizabeta Morgan neketino atsisakyti savo tvarkingo gyvenimo. Bet geriausias būdas pažinti tikrąją save – išvykti į kelionę. Taip ji atsiduria Australijoje priešais vyriškį, prisidengusį tik rankšluosčiu. Natanas – tai, ko Elizabetai reikia. Jis gali padėti gerai mergaitei tapti išties blogai!

neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 24 d.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

1

2

3

4

5

6

7

8

Vardai Algedė, Benediktas, Bernadeta, Giedrius, Gražvydas, Kalikstas, Ūdrys

horoskopai

prizas

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą.

Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių.

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-

+13

+10

+5 +5 +14 +25 +5 +22 +17 +10

9

10

Avinas (03 21–04 20). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Trumpiau tariant, galvoje – visiška painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite.

Jautis (04 21–05 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę.

Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo.

Dvyniai (05 21–06 21). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Tinkama diena atnaujinti namams ar garderobui.

Vėžys (06 22–07 22). Viskas erzins ir pykdys. Gali būti sunku kontroliuoti emocijas. Bus nelengva išlikti ramiam ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes.

Liūtas (07 23–08 23). Iškils sunkumų arba neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų.

Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės suirzęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos.

Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Šiandien trauksite ir žavėsite aplinkinius. Praverstų paskaityti gerą knygą ar pažiūrėti filmą.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus.

Skorpionas (10 24–11 22). Norėsite pakeisti savo gyvenimo būdą arba pagerinti supančią aplinką, tačiau ši diena nepalanki svarbiems ir lemtingiems klausimams spręsti. Bus sunku susikaupti darbe. Šaulys (11 23–12 21). Galbūt kas nors ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus tikrai sunku valdytis. Nė minutėlei neužsimirškite, kontroliuokite save, ir vakare reikalai ims gerėti.

Ožiaragis (12 22–01 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes.

Vandenis (01 21–02 19). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus. Žuvys (02 20–03 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje, ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią.