2012-04-17 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

Šildymo sezonas Klaipėdoje vis dar tęsiasi.

Miestas 2p.

ANTRADIENIS, balandžio 17, 2012

Val­džia mau­na apy­nas­rį tak­sis­tams: jie pri­va­lės ke­lei­viams teik­ti kvi­tus.

89 (19 390)

Vakar Norvegijoje prasidėjo ilgai lauktas siaubūno A.B.Breiviko teismas.

Pasaulis 12p.

Lietuva 5p.

Ants­to­liams at­riš ran­kas?

Kaina 1,30 Lt

„Dantis valo šepetukas, o ne dantų pasta“.

Odontologė Rita Baranauskienė apie netinkamus žmonių įpročius.

9p.

Ne­su­lau­kia pri­va­čių in­ves­ti­ci­jų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­p ė­d os sa­v i­v al­d y­b ė ne­s u­g e­ ba pri­trauk­ti pri­va­čių in­ves­ti­ci­ jų. Pa­siū­ly­mų su­lau­kia­ma tik vie­ no ki­to.

Vi­zi­ja: pa­kei­tę įsta­ty­mą po­li­ti­kai ga­li suteikti galimybę ant­sto­liams ir no­ta­rams at­ly­gio už pa­slau­gas dy­dį nu­si­sta­ty­ti pa­tiems.

Val­džia vi­suo­me­nei ren­gia dar vie­ną akib­rokš­tą – ir taip ga­na so­ li­džiai kai­nuo­jan­čios ant­sto­lių ir no­ta­rų pa­slau­gos ga­li dar la­ biau brang­ti. Jei iki šiol pyk­tį lie­jan­tiems klien­tams ant­sto­liai ga­lė­da­vo at­šau­ti, kad pa­slau­gų įkai­nių dy­džius nu­sta­to mi­nis­te­ ri­ja, ne­tru­kus ga­li at­si­tik­ti taip, kad ant­sto­liai pa­tys spręs, ko­kio at­ly­gio rei­ka­lau­ti.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ma­žes­nių al­gų ne­no­rės

Iki šiol ant­sto­lių ir no­ta­rų įkai­nius nu­sta­ty­da­vo Tei­sin­gu­mo ir Fi­nan­ sų mi­nis­te­ri­jos. Ta­čiau da­lis Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to na­rių pa­ren­gė įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis val­di­nin­kai ne­be­ga­lės re­gu­liuo­ti šių įstai­gų pa­slau­gų kai­nų, o jas tvir­tins tik ga­vę Ants­to­lių ir No­ta­ rų rū­mų pri­ta­ri­mą.

4

Pri­va­čio­mis in­ves­ti­ci­jo­mis su­si­ rū­pi­no mies­to ta­ry­bos Stra­te­gi­nės plėt­ros ko­mi­te­to na­riai.

Jie pa­pra­šė pa­teik­ti są­ra­šą, ko­ kių pa­siū­ly­mų in­ves­tuo­ti iš pri­ va­taus sek­to­riaus sa­vi­val­dy­bė yra ga­vu­si. „Ma­nė­me, kad jų bus kur kas dau­giau, ta­čiau in­ves­ti­ci­jos yra skur­džios“, – tvir­ti­no mies­to ta­ ry­bos Stra­te­gi­nės plėt­ros ko­mi­te­ to na­riai.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio ko­mi­te­tas yra su­da­ręs su­tar­ tis su ke­lio­mis įmo­nė­mis dėl fon­ta­nų prie­žiū­ros.

2

2

ANTRADIENIS, balandžio 17, 2012

miestas

No­ri su­ma­žin­ti biu­rok­ra­ti­nes kliū­tis Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia svars­to, kaip pa­dė­ti smul­kia­jam ir vi­du­ti­ niam vers­lui. Ka­dan­gi sa­vi­val­dy­ bė ne­ga­li teik­ti fi­nan­si­nės pa­gal­ bos, no­ri­ma su­ma­žin­ti biu­rok­ra­ti­ nes kliū­tis.

„Žmo­nės, no­rin­tys ati­da­ry­ti ma­ žą par­duo­tu­vę ar kir­pyk­lą, daž­nai pra­ran­da en­tu­ziaz­mą, kai rei­kia su­ si­rink­ti vi­sas pa­žy­mas, sė­dė­ti ei­lė­ se. Tai trun­ka la­bai il­gai. Šio­je vie­ to­je ir ga­lė­tu­me pa­dė­ti smul­kia­jam ir vi­du­ti­niam vers­lui“, – bu­vo tvir­ ti­na­ma mies­to ta­ry­bos Stra­te­gi­nės plėt­ros ko­mi­te­to po­sė­dy­je.

Anot po­li­ti­kų, sa­vi­val­dy­bė ga­ lė­tų pa­dė­ti smul­kie­siems ir vi­du­

ti­niams vers­li­nin­kams iš­sii­mant lei­di­mus, gau­nant pa­žy­mas, de­ri­ nant do­ku­men­tus. Tam ga­li rei­kė­ti pa­si­ra­šy­ti su­tar­tis su ki­to­mis ins­ ti­tu­ci­jo­mis.

Teik­ti to­kias pa­slau­gas bu­vo siū­ lo­ma Klai­pė­dos eko­no­mi­nės plėt­ ros agen­tū­rai, ta­čiau ši at­si­sa­kė.

Anot įstai­gos va­do­vės Rai­mon­dos Lau­ži­kie­nės, tam įstai­ga ne­tu­ri pa­ jė­gų. Be to, to­kie įpa­rei­go­ji­mai nė­ra su­si­ję su jos veik­la.

Ko­mi­te­to na­rių tei­gi­mu, tuo­ met pa­gal­bą vers­li­nin­kams ga­lė­tų teik­ti sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai. Tai bus siū­lo­ma da­ry­ti Vie­no lan­ge­lio ir elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų sky­riui.

Ap­tar­ti šį klau­si­mą ke­ti­na­ma ir su Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­re Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­te.

Ne­su­de­ri­no: kai ku­rie klai­pė­die­čiai pik­ti­no­si, kad ra­dia­to­riai, vy­rau­jant šil­tiems orams, bu­vo per karš­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šil­dy­mas dar tuš­tins ki­še­nes Sub­ju­rę orai su­truk­dė va­kar ofi­cia­liai už­ baig­ti šil­dy­mo se­zo­ną. Ka­da tai pa­da­ry­ti, mies­to val­džia spręs ry­toj.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Trik­džiai: po­li­ti­kai pa­ste­bė­jo, kad, no­rint ati­da­ry­ti lau­ko ka­vi­nę ar ki­

tą ma­žą įstai­gą, rei­kia su­tvar­ky­ti daug do­ku­men­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Pa­si­žiū­rė­jo­me į pro­gno­zes. Paaiš­ kė­jo, kad šios sa­vai­tės vi­du­ti­nė pa­ ros tem­pe­ra­tū­ra bus 8 laips­niai ši­lu­mos, o rei­kia 10“, – tei­gė sa­vi­ val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­ to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da.

Anot jo, su­ma­žin­ti šil­dy­mą penk­ta­die­nį bu­vo ban­do­ma sa­vi­ val­dy­bė­je, bet tuo pa­si­pik­ti­no dar­ buo­to­jai. „Ki­lo triukš­mas, ne­pa­si­ten­ki­ni­ mas. Pa­tal­po­se bu­vo šal­ta, ne­jau­ ku. Abe­jo­ju, kad žmo­nės no­rė­tų baig­ti šil­dy­mo se­zo­ną, kai drėg­ nas oras, dvel­kia vė­sa“, – svars­tė di­rek­to­rius.

Rink­tis ir dar kar­tą spręs­ti, ka­ da baig­ti šil­dy­mo se­zo­ną, ke­ti­na­ ma ry­toj. Ofi­cia­li jo pa­bai­ga skel­ bia­ma, kai tri­jų pa­rų vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kia ne ma­žiau kaip 10 laips­nių ši­lu­mos.

Ne­pai­sant šio rei­ka­la­vi­mo, va­kar šil­dy­mo se­zo­ną bai­gė Pa­lan­ga.

Ne­b e­s i­š il­d o ir pen­k i Klai­p ė­ do­je esan­tys dau­g ia­b u­č iai na­ mai: Alks­ny­nės gat­vės 7, Ne­mu­

no gat­vės 133, Bal­ti­jos pro­spek­to 13, Vin­gio gat­vės 39, Ban­du­žių gat­vės 6. Pir­mie­ji du šil­dy­mo se­ zo­ną bai­gė nuo ba­lan­džio 1-osios, ant­ra­sis – nuo 2-osios, tre­čia­sis – nuo 11, o pa­sku­ti­niai du nuo 12 die­nos.

Ra­dia­to­riai ne­be­šy­la ir 26 įvai­rių įmo­nių ir įstai­gų pa­sta­tuo­se. Tarp jų po­li­ci­ja, Pak­ran­čių ap­sau­gos rink­ti­nės šta­bo Lo­gis­ti­kos sky­rius, E.Bal­sio me­nų gim­na­zi­ja, Klai­pė­ dos lai­vų sta­ty­bos ir re­mon­to mo­ kyk­la, Lie­tu­vos aukš­to­ji jū­rei­vys­ tės mo­kyk­la, vai­kų glo­bos na­mų „Ry­tas“ ūki­nės pa­tal­pos, Lie­tu­ vos Rau­do­no­jo Kry­žiaus drau­gi­jos Klai­pė­dos sky­rius.

Kai ku­rie klai­pė­die­čiai skun­džia­ si, kad jų na­muo­se yra per karš­ta.

Vie­no Jur­gi­nų gat­vės na­mo gy­ ven­to­jai skun­dė­si, kad sek­ma­die­ nį, nors lau­ke bu­vo šil­ta, bu­tuo­ se ra­dia­to­riai ply­šo nuo karš­čio, o pri­si­skam­bin­ti ši­lu­mos ūkio pri­ žiū­rė­to­jams, kad su­ma­žin­tų ši­lu­ mą, ne­pa­vy­ko. Žmo­nės bai­mi­na­si už ba­lan­dį su­ lauk­ti ne ką ma­žes­nių są­skai­tų nei už ko­vą.

Liud­vi­kas Dū­da:

Abe­jo­ju, kad žmo­ nės no­rė­tų baig­ti šil­ dy­mo se­zo­ną, kai drėg­nas oras, dvel­ kia vė­sa.

Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ duo­me­ni­mis, pir­mą­jį pa­va­sa­rio mė­ne­sį ši­lu­mos su­var­to­ta vi­du­ti­ niš­kai 35,9 pro­c. ma­žiau nei va­sa­ rį ir 14,55 pro­c. ma­žiau nei praė­ju­ sių me­tų ko­vą. Šių me­tų ko­vą vi­du­ti­nė oro tem­ pe­ra­tū­ra bu­vo 1,5 laips­nio ši­lu­mos.

Per­nai ji sie­kė – 0,8. 1 kv. m ap­šil­ dy­mas klai­pė­die­čiams vi­du­ti­niš­kai at­sieis 4,33 li­to.

Tra­di­ciš­kai ma­žiau­siai ši­lu­mos su­var­to­ta nau­jos sta­ty­bos ir vi­siš­ kai re­no­vuo­tuo­se na­muo­se.

Ne­su­lau­kia pri­va­čių in­ves­ti­ci­jų Taip pat yra gau­tas pa­ 1 siū­ly­mas dėl ko­lum­ba­ riu­mo įren­gi­mo.

Jis yra svars­to­mas. Stra­te­gi­nės plėt­ros ko­mi­te­to na­riai pa­ste­bė­jo, kad tai la­biau nau­din­ga siū­ly­to­jams nei mies­tui.

La­bai do­mi­ma­si te­ni­so aikš­ty­nų įren­gi­mu.

Dvi įmo­nės siū­lo Poil­sio par­ ke įreng­ti nuo­ty­kių par­kus – kars­ tyk­les iš vir­vių ant me­džių. Su­da­ ry­ta dar­bo gru­pė, ku­ri ana­li­zuo­ja pa­siū­ly­mus.

Vė­liau ke­ti­na­ma skelb­ti kon­kur­ są to­kiam par­kui įreng­ti.

Ak­ty­vūs ir įvai­rių spor­to ša­kų at­sto­vai. No­ri­ma, kad bū­tų įreng­ ta rei­kia­ma inf­rast­ruk­tū­ra. Vie­ni iš be­si­krei­pu­sių­jų bu­vo le­do ri­tu­ li­nin­kai. Ta­čiau jie in­ves­tuo­ti ne­ no­ri.

Ka­dan­gi iš pri­va­taus sek­to­riaus pa­siū­ly­mų in­ves­tuo­ti ne­su­lau­kia­ ma daug, ža­da­ma su­da­ry­ti dar­bo gru­pę, ku­ri ana­li­zuo­tų, kaip bū­ tų ga­li­ma pri­trauk­ti dau­giau pri­ va­čių lė­šų.

Prob­le­ma: mies­tas su­lau­kia la­

bai ma­žai pri­va­čių in­ves­ti­ci­jų.

3

ANTRADIENIS, balandžio 17, 2012

miestas No­ri tiek­ti ben­zi­ną

Ser­ga­mu­mas su­ma­žė­jo

per­skirs­ty­s ko­mi­te­tus

Bend­ro­vė „Kro­vi­nių ter­mi­na­las“ pla­nuo­ja sta­ty­ti nau­jus įren­gi­ nius ku­rui per­dirb­ti. Įmo­nė per­ dirb­tų 92 ben­zi­ną, ga­min­tų 95 ir tiek­tų Lie­tu­vos rin­kai. Ku­ ro per­py­li­mo ir įpy­li­mo sto­ties įren­gi­mui tu­ri pri­tar­ti mies­to ta­ ry­ba. Da­bar įmo­nė­je krau­na­ mas ben­zi­nas, dy­ze­li­nas, avia­ci­ nis ku­ras.

Praė­ju­sią sa­vai­tę Klai­pė­dos ap­skri­ty­je už­re­gist­ruo­tas ma­ žes­nis ser­ga­mu­mas gri­pu ir ūmių vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­ kų in­fek­ci­jų su­kel­to­mis li­go­ mis. Mi­nė­tų li­gų at­ve­jų skai­ čius sie­kė 1059. Ser­ga­mu­ mas gri­pu ir per­ša­li­mo li­go­ mis ma­žė­jo vi­so­je Lie­tu­vo­je, iš­sky­rus Tau­ra­gės ap­skri­tį.

Po per­vers­mo Klai­pė­dos ra­jo­no val­džio­je teis­mas įpa­rei­go­jo ta­ ry­bą pa­keis­ti ko­mi­te­tų su­dė­tis, nes juo­se pa­žeis­tos val­dan­čių­jų ir opo­zi­ci­jos pro­por­ci­jos. Vy­riau­ sy­bės at­sto­vo ap­skri­ty­je tar­ny­ ba dėl to į teis­mą krei­pė­si dar va­sa­rį. Klai­pė­dos apy­gar­dos ad­ mi­nist­ra­ci­nis teis­mas pra­šy­mą ten­ki­no.

Miesto par­kui gra­žin­ti – „Avi­va Lie­tu­va“ tal­ki­nin­kų pa­jė­gos At­gi­mu­sio Klai­pė­ dos poil­sio par­ko puo­se­lė­to­jų gre­tos ne­pa­liau­ja plės­ tis. Įpu­sė­jus šva­ ros mė­ne­siui, klai­ pė­die­čių pa­mėg­ta poil­sio ir pra­mo­gų vie­ta su­lau­kė bū­rio tal­ki­nin­kų.

„Ap­si­gink­la­vę“ di­džiu­liais šiukš­lių mai­šais bei dar­bi­nė­mis pirš­ti­nė­mis vie­na­me gra­žiau­sių uos­ta­mies­čio par­kų penk­ta­die­nio po­pie­tę plu­šė­jo bend­ro­vės „Avi­va Lie­tu­va“ Klai­pė­ dos sky­riaus dar­buo­to­jai, pa­de­da­ mi bū­rio Dva­si­nės pa­gal­bos jau­ni­ mui cent­ro ug­dy­ti­nių.

Sma­giai nu­si­tei­ku­si kom­pa­ni­ ja – dvi­de­šimt suau­gu­sių­jų ir de­ šimt vai­kų, ne­pa­bū­gę pa­va­sa­riš­ko lie­taus krikš­to, šva­ri­no par­ko ta­ke­ lius bei ve­jas – rin­ko šiukš­les, vė­jų nu­lau­žy­tas ša­kas, graibs­tė su­džiū­ vu­sius la­pus. „Ka­dan­gi la­bai my­li­me sa­vo mies­tą, no­ri­me pri­si­dė­ti prie jo gra­ži­ni­mo ir tai su ma­lo­nu­mu da­ ro­me jau ne vie­nus me­tus“, – tei­ gė „Avi­va Lie­tu­va“ Klai­pė­dos sky­ riaus va­do­vė Da­lia Šiau­čiū­nie­nė. Štai praė­ju­siais me­tais vie­nos di­ džiau­sių gy­vy­bės drau­di­mo ir pen­ si­jų bend­ro­vės at­sto­vai uos­ta­mies­

Re­ga­ta. Ant­ra­die­n į 10 val. sa­vi­val­dy­ bės po­sė­d žių sa­lė­je vyks mies­to ta­ ry­bos ko­le­gi­jos po­sė­dis. Jo me­tu bus svars­to­ma dėl „Vol­vo Ocean Rea­ce“ re­ga­tos Klai­pė­do­je.

Po­sė­dis. Tre­čia­die­nį 16 val. sa­vi­val­dy­ bė­je vyks tri­ša­lės ta­ry­bos po­sė­dis. Jo me­tu bus svars­to­mas klau­si­mas dėl gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos sau­gu­mo už­ tik­r i­n i­mo nak­t ies me­tu, ar­tė­jant va­ sa­ros se­zo­nui ir di­d žio­sioms mies­to šven­tėms.

Se­mi­na­ras. Ket­v ir­ta­d ie­n į 13.30 val.

Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­ tų rū­mai bei juo­se vei­kian­tis Eu­ro­pos vers­lo ir ino­va­ci­jų tink­las ren­gia se­mi­ na­rą „Vers­lo rin­ko­da­ra in­ter­ne­te. Kaip sėk­min­gai iš­nau­do­ti in­ter­ne­to re­sur­ sus?“. Se­m i­na­ras skir­tas įmo­n ių va­ do­vams ir rin­ko­da­ros spe­cia­l is­tams, sie­k ian­t iems iš­nau­do­t i in­ter­ne­to re­ sur­sus di­di­nant įmo­nės ži­no­mu­mą ir par­da­vi­mus.

Būrys: pa­mėg­ta klai­pė­die­čių poil­sio vie­ta su­lau­kė gau­saus šva­rin­to­jų „de­san­to“.

Jus­tė La­bu­ty­tė

Dienos telegrafas

čio Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tę pa­puo­šė gė­lių so­di­nu­kais.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, šie­me­tė­je mies­to gra­ži­ni­mo ak­ci­jo­je įmo­nės dar­buo­to­jams neat­si­tik­ti­nai tal­ki­ no ir jau­nie­ji pa­gal­bi­nin­kai. „Avi­va Lie­tu­va“ įgy­ven­di­na il­ ga­me­tį so­cia­li­nį edu­ka­ci­nį pro­jek­tą „Iš gat­vės – į mo­kyk­lą“. Tad glau­ džiai bend­ra­dar­biau­ja­me su Klai­ pė­dos dva­si­nės pa­gal­bos cent­ru ir gra­žiais pa­vyz­džiais ma­žie­siems sie­kia­me at­ver­ti švie­ses­nio, pra­ smin­ges­nio gy­ve­ni­mo pu­ses, pra­ skaid­rin­ti jų kas­die­ny­bę bei šven­ tes. Juo la­biau kad ri­zi­kin­gų šei­mų vai­kai la­biau už­mirš­ti nei vai­kų na­ mų ug­dy­ti­niai“, – kal­bė­jo pa­šne­ ko­vė.

Pras­min­ga tra­di­ci­ja tam­pan­čią pa­va­sa­ri­nę ap­lin­kos šva­ri­ni­mo ak­ ci­ją „Avi­va tal­ka – ža­lia Lie­tu­va“ bend­ro­vė su­ren­gė vi­sur, kur tik tu­ ri sa­vo pa­da­li­nius, – iš vi­so 18-oje Lie­tu­vos mies­tų.

Užs. 943431

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 11 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Liu­ci­ja Nor­ vai­šie­nė (g. 1915 m.), Bro­nis­la­va Bu­die­ nė (g. 1917 m.), Do­mi­ce­lė Sa­lie­nė (g. 1921 m.), Alek­sand­ra Ki­ri­na (g. 1925 m.), Sta­ sys Striau­pa (g. 1932 m.), Dmit­rij Va­sil­ jev (g. 1932 m.), Ire­na Eleo­no­ra Po­vi­lai­ tie­nė (g. 1935 m.), Fio­dor Mo­ro­zov (g.

1940 m.), Liu­ba Vy­soc­ka­ja (g. 1946 m.), Vla­di­mi­ras Su­le­je­vas (g. 1947 m.), Tai­ si­ja Lov­kis (g. 2012 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Bro­nis­la­va Bu­die­nė, Re­g i­na It­mo­nie­ nė, Sta­sys Striau­pa, Da­nu­tė Ši­me­l iū­ nai­tė, Vla­d i­m i­ras Su­le­je­vas, Zi­nai­da Ra­ma­naus­k ie­nė, Alek­sand­ra Ki­r i­na, Tai­si­ja Lov­kis, Liu­ba Vy­soc­ka­ja.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Javg­ra­so­va Ry­ba­ko­va.

Re­zul­ta­tas: 30 mai­šų šiukš­lių bei 5 pa­dan­gos – tiek Klai­pė­dos poil­sio

par­ke su­rin­ko „Avi­va Lie­tu­va“ tal­ki­nin­kai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai.

Gerbiami bendrovės darbuotojai ir klientai, Balandžio 17-oji – Lietuvos energetikų diena. Profesinės šventės proga nuoširdžiai sveikinu visus įmonės darbuotojus, pašventusius savo gyvenimą šiai profesijai, kasdien besidarbuojančius šioje atsakingoje srityje ar išėjusius į užtarnautą poilsį veteranus bei ištikimus bendrovės klientus.

Linkiu Jums kuo geriausios kloties darbuose, naujų idėjų, stiprios sveikatos ir šviesios pavasariškos nuotaikos.

Vytautas Valutis AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius

4

antradienis, balandžio 17, 2012

miestas

Ants­to­liams at­riš ran­kas?

1

„Iš­kart ga­li­me nu­spė­ti, kad šio­je nuo­sta­to­je yra už­prog­ra­muo­tas konf­lik­tas. Tuo­ met, kai vyk­do­mo­ji val­džia nu­sta­ to įkai­nius, o tai dar rei­kia de­rin­ti su aso­cia­ci­jo­mis, vi­suo­met yra ri­ zi­ka, kad to­kios or­ga­ni­za­ci­jos ne­ su­tiks ma­žin­ti kai­nų. Kas no­rės, kad ma­žė­tų at­ly­gi­ni­mas?“ – sa­kė tei­sin­gu­mo vi­ce­mi­nist­ras To­mas Vait­ke­vi­čius.

Dar­bus leng­vins in­ter­ne­tas

Kol kas nei pa­tys ant­sto­liai ar no­ta­ rai, nei po­li­ti­kai do­rai ne­ži­no, kaip kei­sis pa­slau­gų įkai­niai. Tei­gia­ma tik tiek, kad vie­ni įkai­niai ma­žės, o ki­ti ga­li ir kil­ti. „Kol kas yra vi­sos prie­lai­dos įkai­ niams ma­žė­ti. Tai mes sie­ja­me su nau­ja elekt­ro­ni­ne sis­te­ma, ku­ri star­ tuos ki­tų me­tų pra­džio­je. Dau­ge­liui dar­bų per­si­kė­lus į elekt­ro­ni­nę erd­vę, ant­sto­lių ar no­ta­rų lai­ko bus su­gaiš­ta­ ma ma­žiau, va­di­na­si, ir įkai­niai tu­rės ma­žė­ti“, – aiš­ki­no T.Vait­ke­vi­čius.

Ants­to­l ių rū­m ų pre­z i­d en­tas Alek­sand­ras Se­lez­nio­vas ti­ki­no, kad ir pa­tys ant­sto­liai lau­kia, ka­da pra­dės veik­ti elekt­ro­ni­ne by­la va­ di­na­mas in­for­ma­ci­nis tink­las. „Elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je ne tik ant­sto­lis, bet ir pa­ts žmo­gus ga­ lės sek­ti, kas da­ro­ma su jo by­la. Jei įkrin­ta pi­ni­gė­liai, žmo­gus ga­li ste­ bė­ti, su kiek ir su ko­kiais kre­di­to­ riais yra at­si­skai­to­ma. Pir­miau­sia tai priar­tins ant­sto­lius prie žmo­ nių, ne­rei­kės va­žiuo­ti į biu­rą ir gaiš­ti lai­ką aiš­ki­nan­tis“, – bū­si­mas ga­li­my­bes ver­ti­no A.Se­lez­nio­vas.

Lie­ka lais­vė in­terp­re­tuo­ti

„Ants­to­lis ar no­ta­ras tu­ri ne tik iš­ leis­ti, bet ir už­si­dirb­ti. Tad už­mo­ kes­tis tu­rė­tų pri­klau­sy­ti nuo są­ nau­dų, pri­de­dant rei­kia­mą pel­no nor­mą. Ta­čiau įsta­ty­mo pro­jek­te yra la­bai daug kri­te­ri­jų, ku­rie lei­ džia spė­ti, kad įkai­niai liks to­kie pat, kaip ir bu­vo, ta­čiau ga­li bū­ti ir so­cia­liai orien­tuo­ti“ – pa­ste­bė­jo T.Vait­ke­vi­čius.

Nau­jo­se Ants­to­lių ir No­ta­ria­to įsta­ty­mų pa­tai­so­se at­si­ra­do nuo­ sta­ta, kad vyk­dy­mo iš­lai­dos tu­rės bū­ti grin­džia­mos eko­no­mi­niais skai­čia­vi­mais, ku­riais už­tik­ri­na­ mas ant­sto­lio eko­no­mi­nis ne­prik­ lau­so­mu­mas. „Kaip eko­no­mi­nis ne­prik­lau­so­ mu­mas nu­lems įkai­nių dy­dį, aš ne­ ži­nau. Kal­ba­ma apie tai, kad leis­ ti­nas kryž­mi­nis su­bsi­di­ja­vi­mas.

Dėl šio kri­te­ri­jaus mi­nis­te­ri­ja nė­ra tei­gia­mai nu­si­tei­ku­si. Tai reiš­kia, kad žmo­gus, par­duo­dan­tis bran­gų tur­tą, už no­ta­ro pa­slau­gas tu­rės

Ri­zi­ka: no­ta­ras M.Strač­kai­tis tei­gia, kad jei tvir­tin­da­mas san­do­rį pa­

Abe­jo­nės: tei­sin­gu­mo vi­ce­mi­nist­ras T.Vait­ke­vi­čius abe­jo­ja, ar ant­sto­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

da­rys klai­dą, nuo­sto­lius tu­rės pa­deng­ti iš sa­vo ki­še­nės.

mo­kė­ti žy­miai dau­giau, nei par­ duo­dan­ty­sis pi­gų tur­tą“, – ti­ki­no tei­sin­gu­mo vi­ce­mi­nist­ras.

Mi­nis­te­ri­jos ma­ny­mu, to­kio ti­po san­do­rių už­tvir­ti­ni­mui no­ta­ras su­ gaiš­ta vie­no­dai lai­ko ir pa­stan­gų.

Alek­sand­ras Se­lez­nio­vas:

Ants­to­lių luo­mas būgš­tau­ja, kad pa­ slau­gos at­pigs, mi­ nis­te­ri­ja ne­ri­mau­ja, kad pa­brangs.

„Taip pat lei­džia­ma at­si­žvelg­ti į ri­ zi­ką, pa­slau­gos po­bū­dį ir ver­tę. Ma­ no gal­va, kri­te­ri­jų tiek daug, kad lie­ka la­bai jau di­de­lė erd­vė juos in­terp­re­ tuo­ti“, – ne­slė­pė T.Vait­ke­vi­čius.

Už klai­das tek­tų mo­kė­ti

Lie­tu­vos no­ta­rų rū­mų pre­zi­den­tas Ma­rius Strač­kai­tis ti­ki­no, kad tvir­ ti­nant ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to par­da­ vi­mo san­do­rį, no­ta­ro at­ly­gi­ni­mo skai­čia­vi­mo sis­te­ma tu­rė­tų bū­ti nu­sta­to­ma pro­cen­ti­ne iš­raiš­ka. „Di­dė­jant san­do­rio ver­tei, di­dė­ja no­ta­ro at­sa­ko­my­bė. Tvir­tin­da­mas di­de­lės ver­tės san­do­rius no­ta­ras tam­pa ypač fi­nan­siš­kai pa­žei­džia­ mas, nes ne­sėk­mės at­ve­ju ri­zi­kuo­ja vi­su sa­vo ir sa­vo šei­mos tur­tu. Pa­ vyz­džiui, no­ta­ras, tvir­tin­da­mas ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, ku­rio ver­tė 1 mln. li­tų, san­do­rį, ri­zi­kuo­ja 900 tūkst. li­tų su­ma. 100 tūkst. li­tų pa­ deng­tų pri­va­lo­ma­sis ci­vi­li­nės at­ sa­ko­my­bės drau­di­mas, nes esant ma­žiau­siai no­ta­ro klai­dai, bū­tent

to­kios su­mos ža­los at­ly­gi­ni­mą jis tu­rė­tų su­mo­kė­ti iš sa­vo as­me­ni­nių lė­šų“, – tei­gė M.Strač­kai­tis.

Prog­no­zuo­ja gin­čą

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos nuo­mo­ ne, to­kios pa­tai­sos pro­gra­muo­ja konf­lik­tą ir anks­čiau ar vė­liau rei­ kės kreip­tis į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą išaiš­ki­ni­mo, kaip tu­ri bū­ti vyk­do­ mas šis tei­sės ak­tas. „Mū­sų ma­ny­mu, įkai­nių nu­sta­ty­ mas yra val­džios pre­ro­ga­ty­va. Nes įkai­niai nu­sta­to­mi ne pa­tiems ant­ sto­liams ir no­ta­rams, o vi­suo­me­nei. Įs­ta­ty­muo­se mes ne­ži­no­me to­kio pre­ce­den­to, kad mo­kes­čiai ar rink­ lia­vos bū­tų nu­sta­to­mos tik po to, kai tam pri­ta­rė vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ ja, ku­ri yra suin­te­re­suo­ta įkai­nių dy­ džiu“, – ti­ki­no T.Vait­ke­vi­čius.

Skun­džia­si mo­kes­čių naš­ta

Ants­to­lių rū­mų pre­zi­den­tas A.Se­ lez­nio­vas ti­ki­no, kad ant­sto­lių įkai­ niai yra di­fe­ren­ci­juo­ja­mi, o mo­kes­

liai ir no­ta­rai no­rė­tų su­si­ma­žin­ti al­gas.

čius mo­ka to­kius pat, kaip ir vi­si mo­kes­čių mo­kė­to­jai. „Mes mo­ka­me 21 pro­c. pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį. Mo­ka­me 15 pro­c. pa­ja­mų mo­kes­tį, atė­mus iš­lai­dų dy­ dį. Jei iš­lai­ko­mas biu­ras, o jis sto­vi ant že­mės, mo­ka­me že­mės mo­kes­ tį“, – var­di­jo A.Se­lez­nio­vas.

Ants­to­liams at­ly­gi­ni­mas iš vals­ ty­bės biu­dže­to nė­ra mo­ka­mas, nors jiems nu­sta­ty­ti griež­ti rei­ka­la­vi­mai biu­ro įren­gi­mui – plo­tas, pa­tal­pų skai­čius, spe­cia­li priei­ga neį­ga­lie­ siems, biu­ro tech­ni­ka, do­ku­men­tų sau­go­ji­mas, ar­chy­vo pa­tal­pos.

Ants­to­liams yra drau­džia­ma gau­ti bet ko­kį ki­tą at­ly­gi­ni­mą, iš­ sky­rus išim­tis dėl pe­da­go­gi­nės ir kū­ry­bi­nės veik­los, drau­džia­ma rek­la­muo­tis. „Vi­si ti­ki­si, kad ant­sto­lių pa­ slau­gos at­pigs – ta­čiau klau­si­mas, ku­rių pa­slau­gų, ko­kio­se by­lo­se?

Ants­to­lių luo­mas būgš­tau­ja, kad pa­slau­gos at­pigs, mi­nis­te­ri­ja ne­ ri­mau­ja, kad pa­brangs. Va­di­na­si,

Ants­to­lių pa­slau­gų įkai­niai Išieš­ko­ma su­ma Bū­ti­no­sios vyk­dy­mo

iš­lai­dos 10 Lt 30 Lt 10–50 Lt 40 Lt 50–200 Lt 50 Lt 200–1000 Lt 60 Lt 1–2 tūkst. Lt 70 Lt

2–3 tūkst. Lt 80 Lt

30–50 tūkst. Lt 350 Lt

Nuo 100 tūkst. Lt 1 tūkst. Lt

rei­kia su­sės­ti ir kal­bė­tis“, – ti­ki­no A.Se­lez­nio­vas.

Iš­gąs­di­no pa­bran­gi­mas

Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­ te­to na­rys Ju­lius Sa­ba­taus­kas ti­ki­no, kad šių pa­tai­sų pri­rei­kė po to, kai pa­ts tei­sin­gu­mo mi­nist­ras prieš pu­ sant­rų me­tų „at­ri­šo“ no­ta­ria­tų pa­ slau­gų įkai­nius. „To­kios no­ta­rų pa­ slau­gos kaip įga­lio­ji­mo, tes­ta­men­to tvir­ti­ni­mas ir daug ki­tų, ku­rių rei­kia daž­nam gy­ven­to­jui, – smar­kiai pa­ bran­go. O štai vers­lo su­bjek­tams to­ kios pa­slau­gos smar­kiai at­pi­go“, – aiš­ki­no J.Sa­ba­taus­kas. Ši tvar­ka bu­vo grin­džia­ma są­ nau­dų prin­ci­pu. Sei­mo na­rio tei­ gi­mu, po­li­ti­kai su­si­zgri­bo, kad no­ ta­rų pa­slau­gos ei­li­niams pi­lie­čiams ga­lė­jo tap­ti „ne­beį­kan­da­mos“ ir pa­brang­ti šim­tu pro­cen­tų. „Tam rei­kė­jo įsta­ty­mo. Pas­lau­gų pi­gi­mas ne­ga­ran­tuo­ja­mas, ta­čiau svar­bu, kad jos ne­brang­tų“, – sa­ kė J.Sa­ba­taus­kas.

No­ta­rų įkai­niai At­ly­gis ant­sto­liui

20 Lt 50 Lt 100 Lt 200 Lt 19 pro­c. nuo su­mos, bet ne ma­žiau kaip 200 Lt 18 pro­c. nuo su­mos, bet ne ma­žiau kaip 380 Lt 8 pro­c. nuo su­mos, bet ne ma­žiau kaip 3 tūkst. Lt 4 pro­c. nuo su­mos, bet ne ma­žiau kaip 6 tūkst. Lt

Už ne­kil­no­ja­mo­jo daik­to san­do­rių pa­tvir­ ti­ni­mą – 0,45 pro­c. nuo san­do­rio ša­lių nu­ ro­dy­tos ne­kil­no­ja­mo­jo daik­to kai­nos, bet ne ma­žiau kaip 100 Lt ir ne dau­giau kaip 20 tūkst. Lt; Už ne­kil­no­ja­mo­jo daik­to do­va­no­ji­mo su­ tuok­ti­niui, tė­vams, vai­kams (įvai­k iams), se­ne­liams, vai­kai­čiams ar mai­nų tarp šių as­me­nų su­tar­ties pa­tvir­ti­ni­mą – 50–80 Lt; Už ve­dy­bų su­tar­ties pa­tvir­ti­ni­mą – 150– 300 Lt; Už tes­ta­men­to pa­tvir­ti­ni­mą – 20–100 Lt.

5

antrADIENIS, balandžio 17, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

San­ty­kius blo­gi­na tik rėksniai Pre­z i­d entės pa­t arė­j as Lau­r y­ nas Jo­n a­v i­č ius sa­k o, kad kal­ bos apie Lie­t u­v os ir Len­k i­j os san­t y­k ių blogė­j imą yra įtar­t i­ nos, nes san­ty­kius la­biau­siai ir blo­gi­na „gar­sus šau­ki­mas“ apie jų blogė­jimą.

Kai­nos: tak­sis­tus vie­ni­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos abe­jo­jo, ar nau­jos prie­monės ne­pab­ran­gins tak­si pa­slaugų.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Kvi­tus duos ir tak­sis­tai

Nesą­ži­nin­giems tak­sis­tams vald­žia ruo­šia dar vieną apy­nasrį – jau šie­met kiek­vie­nam ke­lei­viui tak­si vai­ruo­to­jai pri­valės iš­duo­ ti kvitą, pa­tvir­ti­nantį, kad už su­teik­tas pa­slau­gas bu­vo su­mokė­ta.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Galės pa­ra­šy­ti ran­ka

Va­kar Vy­riau­sybės pa­si­ta­ri­me svars­ty­ta, kaip už­tik­rin­ti tin­kamą pa­jamų už su­teik­tas tak­si ve­ži­mo pa­slau­gas ap­skaitą.

Pri­tar­ta siū­ly­mui įpa­rei­go­ti tak­ si įmo­nes klien­tams pri­va­lo­mai iš­duo­ti če­kius. „Šiuo spren­di­mu sie­kia­ma su­da­ry­ti ge­res­nes sąly­ gas tak­si veik­los ir iš jos gau­namų pa­jamų ap­skai­tos kont­ro­lei vyk­dy­ ti“, – tvir­ti­no mi­nist­ro pir­mi­nin­ko kanc­le­ris Dei­vi­das Ma­tu­lio­nis.

Pa­gal naująją tvarką tak­si au­to­ mo­bi­liuo­se turėtų būti įreng­ti ar­ ba tak­so­met­rai su kvitų spaus­ din­tu­vais, ar­ba nau­do­ja­mas ki­tas pa­slaugų su­tei­kimą pa­tvir­ti­nan­tis do­ku­men­tas. Koks jis bus, įmonės galės nu­spręsti sa­vo nuo­žiū­ra – tai galėtų būti ir ran­ka ra­šy­tas pi­nigų pri­ėmi­mo kvi­tas.

Vy­riau­sybė ti­ki­si, kad pri­va­lomų kvitų iš­da­vi­mo tvar­ka įsi­ga­lios dar šie­met, pa­kei­tus ati­tin­ka­mus teisės ak­tus. Šiuo me­tu kvi­tai tak­si ke­lei­ viams iš­ra­šo­mi tik jiems pa­pra­šius.

dar­bo dieną kiek­vie­nas tak­sis­tas turės ves­ti pa­jamų ap­skaitą, pil­ dy­ti ati­tin­ka­mos for­mos žur­nalą“, – pri­dūrė jis.

Pa­sak A.Kle­raus­ko, įgy­ven­din­ti šias prie­mo­nes jau nuo ge­gužės yra pa­si­reng­ta: „Jo­kių trukd­žių, kliū­ čių nėra, vi­sos for­mos pa­tvir­tin­tos, vyks­ta pa­ren­gia­ma­sis dar­bas.“

Dei­vi­das Ma­tu­lio­nis:

Sie­kia­ma su­da­ry­ti ge­res­nes sąly­gas tak­si veik­los ir iš jos gau­namų pa­jamų ap­skai­tos kont­ro­lei vyk­dy­ti.

Re­gist­ruos tak­so­met­rus

Ta­čiau kai ku­rios nau­jovės tak­si vers­le jau yra pa­reng­tos ir bus įves­ tos po po­ros sa­vai­čių – nuo ge­gužės 1-osios. Tądien įsi­ga­lios nau­jos Ke­ lei­vių ve­ži­mo leng­vai­siais au­to­mo­ bi­liais tak­si tai­syklės, pa­gal ku­rias vežė­jas pri­valės te­ri­to­ri­nia­me Vals­ ty­binės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (VMI) pa­da­li­ny­je įre­gist­ruo­ti tak­so­met­ rus ir jo duo­me­nis už­fik­suo­ti tak­ so­met­ro re­gist­ra­ci­jos liu­di­ji­me.

Taip pat bus pri­va­lo­ma ves­ti tak­ si pa­jamų ap­skai­tos žur­nalą. „Nuo ge­gužės 1 d. įsi­teisė­ja prie­ volė kiek­vieną tak­so­metrą re­gist­ ruo­ti VMI ir kiek­vie­nam tak­sis­tui ves­ti pa­jamų ap­skai­tos žur­nalą“, – in­for­ma­vo VMI vir­ši­nin­ko pa­ va­duo­to­jas Artū­ras Kle­raus­kas.

Anot pa­reigū­no, vi­si tak­si au­to­ mo­bi­liai su įreng­tais tak­so­met­rais šie­met turės at­vyk­ti į VMI ir įre­ gist­ruo­ti juos. „Vėliau kiek­vieną

Rinką su­dre­bi­no kra­tos

Pri­va­l o­m as tak­so­m etrų re­g ist­ ra­vi­mas VMI ir spe­cia­lių pa­jamų

ap­skai­tos žur­nalų pil­dy­mas bus žings­nis, sie­kiant, kad būtų pri­ va­lo­mai iš­duo­da­mi če­kiai ke­lei­ viams, ku­r iems su­teik­ta ve­ž i­ mo tak­si pa­slau­ga. Ti­ki­ma­si, kad tai vals­ty­bei leis efek­ty­viau į ap­ skaitą įtrauk­t i tak­s i bend­ro­v ių pa­ja­mas.

Pak­laus­tas, kaip tak­si vai­ruo­to­ jai rea­guo­ja į nu­ma­to­mus po­ky­ čius, A.Kle­raus­kas at­sakė: „Did­ žiuo­siuo­se re­gio­nuo­se VMI ren­gia su­si­ti­ki­mus su tak­sis­tais. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad su­si­ti­ki­mai Klaipė­do­je, Šiau­liuo­se, Pa­nevė­žy­je vy­ko ga­na konst­ruk­ty­viai, tak­sis­tai ge­ra­no­ riš­kai tai pri­ėmė.“ Anks­čiau tak­sis­tus vie­ni­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos skelbė, kad Vy­riau­ sybės pla­nuo­ja­mos prie­monės pa­ bran­gins tak­si pa­slau­gas.

Ta­čiau šios kal­bos kiek pri­ti­lo po va­sarį vil­nie­čių tak­si rinką su­ krėtu­sių kratų, ku­rios ir pa­ska­ti­no Vy­riau­sybę pa­spar­tin­ti įves­ti nau­ jo­ves. Did­žiau­sio­se Vil­niaus tak­si bend­rovė­se at­li­kus kra­tas be dar­ bo li­ko šim­tai vai­ruo­tojų. Per kra­ tas ras­ta ir paim­ta dau­giau kaip 30-ies įmo­nių bu­hal­te­rinės ap­ skai­tos do­ku­mentų, kitų svar­ bių duo­menų. Skai­čiuo­ja­ma, kad įmonės, ku­rio­se bu­vo at­lik­tos kra­ tos, užėmė apie 70 pro­c. Vil­niaus mies­to tak­si rin­kos.

Įsi­ga­lios nau­jos tai­syklės VMI jau anks­čiau in­for­ma­vo, kad šie­ met nuo ge­gužės 1 d. įsi­ga­lio­jus Ke­lei­ vių ve­ži­mo leng­vai­siais au­to­mo­bi­liais tak­si tai­syk­lių pa­kei­ti­mams turės bū­ ti pil­do­mas kiek­vie­no tak­so­met­ro ka­ sos ope­ra­cijų žur­na­las. Jo formą nu­ statė VMI. Tak­so­met­ro ka­sos ope­ra­ cijų žur­na­le turės būti re­gist­ruo­tos vi­ sos per dar­bo dieną gau­tos pa­ja­mos.

Atk­rei­pia­mas dėme­sys, kad Tak­so­ met­ro re­g ist­ra­v i­mo VMI ir jo do­k u­ mentų pil­dy­mo tai­s yklė­se nu­ma­ ty­ta, jog tuo at­ve­ju, kai tak­so­met­ras nau­do­ja­mas su spaus­din­tu­vu, tak­so­ met­ro ka­sos ope­ra­cijų žur­na­las pil­ do­mas su­pap­ras­tin­ta tvar­ka.

No­r in­t ys už­siim­t i tak­si vei­ka galės tai da­r y­t i sa­va­ran­k iš­kai dirb­da­m i turė­da­m i in­d i­v i­dua­l ios veik­los pa­ žymą, ta­čiau jau nuo ge­gužės tak­sis­ tai kas­dien ir tiks­liai pri­valės pil­dy­ti spe­cialų žur­nalą.

Atk­rei­pia­m as dėme­s ys, kad jei­g u gy­ven­to­j as pa­s i­r in­ko tak­s i in­d i­v i­ dua­l ią veiklą vyk­dy­t i ją įre­g ist­ravęs VMI, jo pa­ja­moms pri­ski­r ia­mos gy­ ven­to­jo pa­ja­mos, ku­r ias jis gau­na iš šios in­d i­v i­dua­l ios veik­los. Atė­mus pa­gal Gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­č io įsta­t ymą leid­ž ia­mus at­skai­t y­mus, jos ap­mo­kes­t i­na­mos tai­kant 5 pro­c. gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­č io ta­r ifą.

„Vi­sos kal­bos apie žalą tar­pu­sa­vio san­ty­kiams at­ro­do įtar­ti­nos jau vien todėl, kad la­biau­siai san­ty­ kius turbūt ir blo­gi­na tai, kad gar­ siai šau­kia­ma apie jų blogė­jimą kiek­vie­na tin­ka­ma ir ne­tin­ka­ma pro­ga“, – Lie­tu­vos ra­di­jo lai­do­je „Tarp Rytų ir Va­karų“ pir­ma­dienį kalbė­jo L.Jo­na­vi­čius.

Pak­laus­tas apie Pre­zi­dentės Da­lios Gry­baus­kaitės spren­dimą ne­vyk­ti į Len­ki­jos pre­zi­den­to ini­ ci­juotą su­si­ti­kimą su Bal­ti­jos ša­ lių va­do­vais NA­TO klau­si­mams ap­tar­ti, jis sakė, kad dau­gia­ša­ liai sau­gu­mo klau­si­mai ne­ga­ li tap­ti spe­ci­fi­nių dvi­ša­lių klau­ simų įkai­tais. „Klau­si­mai, dėl ku­rių ren­gia­ mas šis su­si­ti­ki­mas Len­ki­jo­je, bu­vo ap­tar­ti tiek su Len­ki­jos va­ do­vu, tiek su Lat­vi­jos pre­zi­den­tu ne­se­niai vy­ku­siuo­se su­si­ti­ki­muo­ se. Ži­nant bendrą kon­tekstą, ne­ si­no­ri, kad šie dau­gia­ša­liai sau­ gu­mo as­pek­tai iš esmės taptų dvi­ša­lių san­ty­kių spe­ci­fik ­ os įkai­ tais ir būtų sie­ja­mi su esa­mu ar me­na­mu pro­blemų spren­di­mu“, – sakė L.Jo­na­vi­čius. „Ne­si­norėtų, kad dau­gia­ša­liai sau­gu­mo klau­si­mai, ar oro po­li­ci­ ja, ar su bend­ra­dar­bia­vi­mu NA­TO su­si­ję klau­si­mai taptų spe­ci­fi­nių dvi­ša­lių klau­simų įkai­tais“, – pri­ dūrė pa­tarė­jas.

Anks­čiau Lie­tu­vos pre­zi­dentū­ ra bu­vo pra­ne­šu­si, jog Pre­zi­dentė D.Gry­baus­kaitė bu­vo in­for­muo­ ta apie „Len­ki­jos dip­lo­matų pa­ reiš­ki­mus Lie­tu­vos dip­lo­ma­tams, kad, jei ne­bus sprend­žia­mos tau­ ti­nių ma­žumų pro­ble­mos, Len­ki­ ja ga­li per­gal­vo­ti sa­vo po­zi­ciją dėl oro po­li­ci­jos mi­si­jos“.

L.Jo­na­vi­čius pir­ma­dienį šių klau­simų ne­de­ta­li­za­vo, bet sakė, kad „bet koks spau­di­mas – vie­ šas ar ne­vie­šas – yra ne­tin­ka­ma prie­monė, todėl ne­ga­li būti to­le­ ruo­ja­ma“. Taip pat jis teigė, kad dvi­ša­lių san­ty­kių „bend­ras vaiz­ das tik­rai nėra blo­gas“.

Lau­ry­nas Jo­na­vi­čius:

Bet koks spau­di­ mas – vie­šas ar ne­ vie­šas – yra ne­tin­ ka­ma prie­monė, todėl ne­ga­li būti to­le­ruo­ja­ma. „Visą laiką no­ri­si kai ku­riems įžvelg­ti būtent blo­guo­sius as­pek­ tus, ma­ty­ti pro­ble­mas ir trūku­ mus. Bet jei žiūrė­tu­me į pre­ky­bos apimtį, ji kas­met didė­ja, tu­ristų srau­tai iš Lie­tu­vos į Len­kiją ir iš Len­ki­jos į Lie­tuvą didė­ja, Len­ki­ ja yra tre­čia pa­gal dydį už­sie­nio in­ves­tuo­to­ja Lie­tu­vo­je, tęsia­mas la­bai pra­gma­ti­nis bend­ra­dar­bia­ vi­mas vyk­dant ener­ge­ti­kos pro­ jek­tus“, – sakė jis.

BNS inf.

Dar2o0m 12

si akcija

varinimo š ė in n e m o u Vis 1d.

2 BALANDŽIO 10:00 val.

registruokis ir sužinok artimiausią susitikimo tašką www.mesdarom.lt

Mes DAROM! Ar DARAI Tu?

DAROM!

6

antradienis, balandžio 17, 2012

nuomonės

Ben­zi­ną rei­kia dar bran­gin­ti?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Žai­di­mai su po­pu­lis­ti­ne ug­ni­mi Stasys Gudavičius

A

r­t ė­j ant rin­k i­m ams Sei­m e už­d e­r a vis dau­g iau po­pu­l iz­mo tvai­ko pri­t vin­k u­s ių pa­siū­ly­mų. Nė vie­nas ple­na­r i­nis po­sė­d is da­bar neap­siei­na be to­ kių klau­si­mų svars­ty­mo. Štai ir šian­dien Sei­mui tu­rė­tų bū­ti tei­k ia­mas pa­gar­sė­ju­sių po­l i­t i­n ių po­pu­l is­t ų pa­reng­tas Ypa­t in­go­jo pro­ku­ro­ro įsta­ty­mo pro­jek­tas.

Gal­būt Sei­mo na­rių dau­gu­mai pa­ kaks svei­ko pro­to at­mes­t i šį de­ mok­ra­ti­nei ir tei­si­nei ša­lies sis­te­

Nuo to, kad bus įtvir­ tin­tas ypa­tin­go­jo pro­ ku­ro­ro ins­ti­tu­tas, Lie­ tu­vo­je tik­rai neat­si­ras dau­giau tei­sin­gu­mo.

Vei­kiau at­virkš­čiai. mai la­bai pa­vo­jin­gą pro­jek­tą, nea­ ti­t in­kan­t į ne tik Lie­tu­vos Kons­t i­ tu­ci­jos, bet ir Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­jos rei­ka­la­vi­mų.

Ta­čiau to­l i gra­ž u ne vi­sa­da pa­si­ tei­si­na vil­tys, kad rin­ki­mų iš­va­ka­ rė­se po­li­ti­kams pa­kaks to svei­ko pro­to. Lie­tu­vo­je grei­čiau at­v irkš­ čiai – me­d žio­da­mi rin­kė­jų bal­sus po­l i­t i­n iai vei­kė­jai su­ren­g ia tik­ rą po­pu­liz­mo puo­tą, ne­pai­so nei de­mok­ra­ti­jos rei­ka­la­vi­mų, nei tei­ sės, pa­me­tę gal­vas sten­g ia­si įgy­ ven­d in­t i tik tai, ką siū­lo triukš­ min­g i rėks­niai.

Ypa­t in­go­jo pro­k u­ro­ro įsta­t y­mą pa­siū­lė priim­ti to­k ie, švel­niai pa­ sa­k ius, prieš­t a­r in­gai ver­t i­na­m i Sei­mo na­r iai kaip Gin­ta­ras Son­ gai­la, Ka­zi­mie­ras Uo­ka ir Au­re­li­ja Stan­ci­kie­nė. Bet ką ša­lia šių su tei­ sės rei­ka­la­v i­mų pai­sy­mu jau se­ no­kai su­si­py­ku­sių, po­pu­liz­mo tri­ mi­t us in­ten­sy­v iai pu­čian­čių po­ li­t i­k ų vei­k ia dar be­veik pus­šim­ tis par­la­men­ta­r ų, pa­rė­mu­sių pa­ reng­tą­jį pro­jek­tą? Įs­ta­ty­me nu­ma­ty­t i da­ly­kai, grin­ džian­t ys tie­s ų ke­l ią po­l i­t i­n iam su­si­do­ro­ji­mui ir tei­si­n iam ni­h i­ liz­mui – Sei­me su­si­for­ma­v u­sios dau­g u­mos va­l ia pa­skir­t i ypa­t in­

guo­sius pro­ku­ro­rus, ku­rie at­lik­tų ypa­tin­gus ty­ri­mus „re­zo­nan­si­nė­ se by­lo­se“. Toks ypa­t in­ga­sis pro­ ku­ro­ras tap­t ų spe­cia­l iu pa­rei­g ū­ nu, pa­gal sa­vo įga­l io­ji­mus fak­t iš­ kai bū­tų pri­ly­gin­tas pa­čiam ge­ne­ ra­l i­n iam pro­k u­ro­r ui ir ne­t gi teis­ mui. Ypa­tin­gus ty­ri­mus at­lie­kan­ tis pa­rei­gū­nas tu­rė­tų ypač pla­čias ga­l ias, įskai­tant ir tei­sę ap­ž iū­rė­ ti bet ku­r į, tad ir pri­va­tų, ob­jek­tą, at­vyk­ti į bet ku­rią pri­va­čią įstai­gą ir rei­ka­lau­ti su­si­pa­ž in­ti su rei­k ia­ mais do­k u­men­tais ar ki­ta rei­k ia­ ma in­for­ma­ci­ja. Įsi­vaiz­duo­k i­te – esa­te opo­zi­ci­nės par­t i­jos na­r ys ir va­do­vau­ja­te ko­ kiai nors pri­va­čiai įmo­nei. Vie­ną ne­g ra­ž ią die­ną kerš­tin­ga val­dan­ čio­ji dau­g u­ma nu­spren­d žia, kad jū­sų opo­zi­ci­nė par­ti­ja yra blo­ga ir ja rei­kia at­si­kra­ty­ti, to­dėl pa­ski­ria­ mas ypa­tin­ga­sis pro­ku­ro­ras, jam su­tei­kia­mi ypa­tin­gi įga­lio­ji­mai įsi­ verž­ti į jū­sų įmo­nę, su­trik­dy­ti jos dar­bą, pa­siim­t i vi­sus do­k u­men­ tus, jus suim­t i ir im­t is ki­to­k ių tei­ siš­kai bjau­rių prie­mo­nių.

Ne vel­t ui Sei­mo Tei­sės de­par­ta­ men­t as, Eu­ro­p os tei­s ės de­p ar­ ta­men­tas, ne­t gi Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­m i­te­tas pa­reiš­kė, kad Ypa­t in­go­jo pro­k u­ro­ro įsta­ ty­mo pro­jek­tas aki­vaiz­d žiai ker­ ta­si su Kons­ti­tu­ci­ja. „Pa­gal ją pro­ ku­ro­ras ne­vyk­do tei­sin­gu­mo; tei­ sin­gu­mas taip pat nė­ra vyk­do­mas iki­teis­mi­nio ty­ri­mo eta­pe. Tei­sin­ gu­mo vyk­dy­mas – teis­mų funk­ci­ ja. Jo­k ia ki­ta vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja ar pa­rei­g ū­nas ne­ga­li vyk­dy­ti šios funk­ci­jos“, – ra­šo­ma griež­to­je tei­ si­nin­k ų iš­va­do­je.

Bū­tų pa­g ir­t i­nas Sei­mo ar at­ski­r ų jo na­rių no­ras to­bu­lin­ti Lie­tu­vo­je vei­k ian­č ią tei­sė­s au­gos sis­te­mą.

Ta­čiau tai var­g u ar ga­l i­ma da­r y­ ti an­ti­kons­ti­tu­ci­nė­mis, ne­tei­si­nė­ mis prie­mo­nė­mis. Nes ne­tei­sė ne­ gim­do tei­sės.

Nuo to, kad bus įtvir­t in­tas ypa­ tin­go­jo pro­k u­ro­ro ins­t i­tu­tas, Lie­ tu­vo­je tik­rai neat­si­ras dau­giau tei­ sin­gu­mo. Vei­k iau at­virkš­čiai.

Jei­g u Sei­mas ne­pa­ten­k in­tas ge­ ne­ra­l i­n io pro­k u­ro­ro ar tei­s ė­jų dar­bu, jis tu­r i tam tik­r ų sver­t ų, kad bū­tų pa­keis­ti ar net pa­trauk­ti at­sa­ko­my­bėn as­me­nys, uži­man­ tys šiuos po­stus. Bet tik­rai ne­gar­ bin­ga ir ne­tei­sin­ga XXI a. im­tis vi­ du­ram­ž ių ink­vi­zi­ci­jos lai­kus pri­ me­nan­čių veiks­mų. To­k ių kaip dik­ta­to­r iš­k us įga­l io­ji­mus tu­r in­ čių ypa­t in­g ų­jų pro­k u­ro­r ų pa­ sky­ri­mas.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Daž­nai ma­tau vie­ną vie­nin­te­lį tuo pat me­ tu tik­riau­siai į dar­bą dvi­ra­čiu pra­va­žiuo­jan­ tį jau­nuo­lį. Re­mian­tis lie­tu­viš­ka sam­pra­ta, jis – varg­die­nis. da­vo be­si­spy­rio­jan­čias sa­vo at­ža­las, da­bar ša­li­gat­viai bū­na vi­siš­kai tuš­ti.

Ret­kar­čiais tik pra­šlub­čio­ja vie­na ki­ ta mo­čiu­tė, sku­ban­ti į pre­ky­bos cent­ rą nu­kai­no­tų ry­ti­nių pre­kių.

Už­tat ma­ši­nų – ap­sau­gok, Vieš­ pa­tie. Ir va­žiuo­ja vis po vie­ną. Vis po vie­ną per­so­ną au­to­mo­bi­ly­je. Po­ niš­kai, nors ir ge­ro­kai pa­bran­gu­siu ben­zi­nu „burz­gi­na“ net ir di­džiau­ sius vi­su­rei­gius.

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Ko­dėl ne aš­tuo­ni, o de­šimt?

Kas bu­vo toks gud­rus, pro­tin­gas, ir, ne­pa­si­ta­ręs su vi­suo­me­ne, nu­ spren­dė, jog gy­ven­to­jams šil­dy­mą iš­jung­ti ir įjung­ti rei­kia, kai vi­du­ ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra bū­na de­šimt laips­nių? Ne taip se­niai ri­ba bu­vo aš­tuo­ni laips­niai. Ypač šiuo me­ tu, kai šil­dy­mas toks bran­gus. Dėl dvie­jų laips­nių skir­tu­mo ra­dia­to­riai ru­de­nį per anks­ti pra­de­da „kep­ti“, pa­va­sa­rį – per il­gai kai­ti­na mus.

Ky­la įta­ri­mas, kad vi­du­ti­nė tem­pe­ ra­tū­ra pa­di­din­ta dėl ati­tin­ka­mų or­ ga­ni­za­ci­jų pel­no. Bū­tų įdo­mu su­ži­ no­ti to gud­ruo­lio pa­var­dę.

An­ta­nas

Ner­vi­na ter­ša­lai

Mums, gy­ve­nan­tiems Kre­tin­gos gat­vė­je, ir­gi opi šu­nų pro­ble­ma.

Tie­siog po 39-o na­mo lan­gais yra įreng­tas ženk­las, nu­ro­dan­tis, kad čia ga­li­ma ve­džio­ti šu­nis. Ba­ la ne­ma­to, jei tam­py­tų ke­tur­ko­ jus po nu­ro­dy­tą te­ri­to­ri­ją, ta­čiau jie ter­šia vi­sa­me ra­jo­ne. O šei­ mi­nin­kai šu­nų „do­va­nų“ ne­ren­ ka. Kvie­čiu sa­vi­val­dy­bės ati­tin­ ka­mos tar­ny­bos spe­cia­lis­tus nuo 7 iki 8 val. čia pa­bu­dė­ti. Iš kar­ to bau­das su­ra­šy­tų bent de­šim­ čiai žmo­nių.

Al­do­na

Andriaus Deltuvos karikatūra

Tie­sa, dar daž­nai ma­tau vie­ną vie­ nin­te­lį tuo pat me­tu tik­riau­siai į dar­ bą dvi­ra­čiu pra­va­žiuo­jan­tį jau­nuo­lį.

Re­mian­tis lie­tu­viš­ka sam­pra­ta, jis – varg­die­nis.

Vis dėl­to to­kių varg­die­nių kai ku­ rio­se iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se ir ry­tais, ir va­ka­rais va­žiuo­ja tun­tais.

Mes, nors ir am­ži­nai de­juo­jan­ ti, var­gais be­si­skun­džian­ti tau­ta, pės­čio­mis ne­vaikš­to­me, dvi­ra­čiais ne­va­ži­nė­ja­me. Kur tai ma­ty­ta, dar ko­le­gos pa­ste­bės į dar­bą at­my­nus dvi­ra­tu­ku...

Jau se­no­kai vie­nas mū­sų fi­nan­sų mi­nist­ras kar­tą į am­ži­nas lie­tu­vai­

čių de­jo­nes iš­dro­žė: „Ben­zi­no kai­ną rei­kia ir to­liau di­din­ti tol, kol tau­ta neuž­sės ant dvi­ra­čių“.

Ta­čiau kad ir kas ką be­sa­ky­tų, lie­ tu­vai­čiai sa­vo įpro­čių lai­ko­si tvir­tai.

Da­bar, žy­miai pa­bran­gus ben­zi­nui, jie vis tiek va­žiuo­ja au­to­mo­bi­liais ir kaip ta­ry­bi­niais lai­kais dai­nuo­ ja dai­nuš­ką apie nuo­lat brangs­tan­ čią deg­ti­nę: „Nam i de­siat rub­lej po ple­čiu“ („Mums ir de­šimt rub­lių – ne­daug“).

Ar įvyks lū­žis tau­tos są­mo­nė­je? O gal ir de­šim­ti­nę pa­jėg­si­me už ben­zi­ no lit­rą pa­klo­ti?“ Ne­ži­nia.

Tai kur tie pi­ni­gai?

„nuo­pel­nus“ vals­ty­bė jiems mo­ka pi­ni­gus? To­kie juk ga­lė­tų dirb­ti, o ne ran­ką iš­tie­sę lauk­ti ma­lo­nės. Ap­ mau­du, kad dir­bi tam, kad bū­tų iš­ lai­ko­mi to­kie vel­tė­džiai.

Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė dau­žo­si į krū­ti­ nę, kad nė­ra pi­ni­gų ko­poms po žie­mos su­tvar­ky­ti, Ire­na Ša­ka­lie­nė tvir­ti­na, kad nė­ra pi­ni­gų mies­tui pa­puoš­ti gė­ lė­mis. Išk­ri­to su­pu­vęs vai­kų dar­že­lio lan­gas. Liud­vi­kas Dū­da aiš­ki­na: „Nė­ ra pi­ni­gų“. Gat­vėms tai­sy­ti taip pat jų nė­ra. Nie­kam jų nė­ra. Te­gul paaiš­ki­na val­di­nin­kai, tai kur tie pi­ni­gai?

Dau­gai­lė

Gal neį­ga­lie­siems ne­rei­kia mo­kė­ti?

Man įdo­mu, ar neį­ga­lie­siems rei­ kia mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mą. Pa­vyz­džiui, nu­va­žia­vau į li­go­ni­ nę Vil­ties gat­vė­je, ir ne­ži­nau, mes­ti į sto­vos skai­tik­lį pi­ni­gų, ar ne­mes­ti. O in­for­ma­ci­jos prie jo – jo­kios.

Jo­nas

Plas­ti­ko – daug

Rū­šiuo­ju kaip kvai­lys šiukš­les. Plas­ ti­ką me­tu į vie­ną „var­pe­lį“, po­pie­rių – į ki­tą, stik­lą – į ati­tin­ka­mą. Ta­čiau mes, gy­ve­nan­tys Tai­kos pro­spek­te tarp Sau­sio 15-osios ir Pa­ry­žiaus Ko­ mu­nos gat­vių, ne­pri­si­me­na­me, ka­da esa­me ma­tę tuš­čią kon­tei­ne­rį plas­ti­ kui. Prig­rūs­tas – net braš­ka.

Vy­tau­tas

Iš­lai­ko­me vel­tė­džius

Val­džia tu­rė­tų griež­tin­ti pa­šal­pų mo­ kė­ji­mą. Kiek­vie­no mė­ne­sio vi­du­ry­je vi­si ma­to prie pa­što nu­tį­su­sią di­džiu­ lę pa­šal­pų ga­vė­jų ei­lę. Pik­čiau­sia, kad dau­gu­ma jo­je sto­vin­čių­jų – jau­ni vy­ rai. Nie­kaip ne­sup­ran­tu, už ko­kius

Eu­ge­ni­jus Ur­ma­nas

Vik­to­ri­ja

Pa­var­gė­lių – kaip pri­sė­ta

Kaip pa­va­sa­rį iš­len­da žo­lė, taip vie­ šo­se vie­to­se pa­dau­gė­ja gu­lin­čių gir­tų vy­rų. Va­ka­re ei­nu į par­duo­tu­vę pa­čia­ me Klai­pė­dos cent­re. Prie par­duo­tu­ vės įė­ji­mo kaip sa­vo lo­vo­je gu­li su­ si­ka­bi­nę du jau­ni gir­ti vy­rai. Pe­rei­ni per gat­vę, o prie ki­to pre­ky­bos cent­ ro – vėl pri­gu­lęs „bom­žiu­kas“. Ki­tas su­si­ran­gęs ant suo­liu­ko au­to­bu­sų sto­ te­lė­je. Kur pa­žiū­rė­si, pil­na to­kių pa­ var­gė­lių. Nie­kaip ne­sup­ran­tu, iš kur jie vi­si iš­lin­do? Vy­res­nie­ji pro to­kius praei­da­mi tik pa­si­juo­kia, o jau­nes­nės mer­gai­tės žiū­ri ir nie­kaip ne­ga­li nu­ spręs­ti, ką da­ry­ti – skam­bin­ti grei­ta­ jai pa­gal­bai ar pa­lik­ti gu­lė­ti gat­vė­je.

Si­mo­na

Išk­rai­po šven­ti­nius pa­pro­čius

Praė­jo Ve­ly­kos, At­ve­ly­kis, or­ga­ni­ zuo­ja­mi įvai­rūs šven­ti­niai ren­gi­niai tam, kad mū­sų vai­kai ne­pa­mirš­tų se­no­lių tra­di­ci­jų. Bet kar­tais, kai pa­ žiū­ri, kaip to­kios šven­tės or­ga­ni­zuo­ ja­mos, ky­la min­čių, kad kai ku­riems or­ga­ni­za­to­riams rei­kė­tų ati­džiau pa­ skai­ty­ti, pa­stu­di­juo­ti pa­pro­čius, kad ži­no­tų, kaip se­no­vė­je žmo­nės žais­ da­vo ve­ly­ki­nius žai­di­mus.

Jo­nas Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

G

y­ve­nu ša­lia Kau­no gat­vės.

Kiek­vie­ną ry­tą ir va­ka­rą mankš­tin­da­ma­sis bal­ko­ne ste­biu bun­dan­tį ar nak­ties poil­siui be­si­ruo­šian­tį mies­tą. Ir jei dar prieš ke­le­tą me­tų bu­vo gau­su klai­ pė­die­čių, į dar­bą sku­ban­čių pės­čio­ mis, jei anks­čiau praei­da­vo jau­nys­te ir ener­gi­ja trykš­tan­tys bū­riai moks­ lei­vių, o mo­ti­nos į dar­že­lius temp­

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, balandžio 17, 2012

aktualijos Ieš­ko įta­ria­mų­jų va­gys­tė­mis

Nup­jo­vė te­le­fo­no ka­be­lius

Ap­vo­gė kau­nie­tį fo­tog­ra­fą

Klai­pė­dos po­li­ci­ja pra­šo pra­ neš­ti apie 1977 m. gim. Ri­mo Stuo­pe­lio ir 1984 m. gim. Ar­tū­ ro Ston­kaus bu­vi­mo vie­tą. Jie įta­ria­mi va­gys­tė­mis iš nuo­sa­ vų na­mų. Pas­te­bė­ju­sius įta­ria­ muo­sius ar ži­nan­čius jų bu­vi­ mo vie­tą, pra­šo­ma pa­skam­bin­ti į po­li­ci­ją tel. 354 106 ar­ba 354 113 bet ku­riuo pa­ros me­tu.

Klai­pė­dos 2-ojo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nams teks pa­ban­dy­ti ras­ti te­le­fo­nų ka­ be­lių va­gis. Te­le­ko­mu­ni­ka­ci­ jų bend­ro­vės dar­buo­to­jai pra­ ne­šė, kad ba­lan­džio pra­džio­je Deb­re­ce­no gat­vė­je ry­šių sis­ te­mos šu­li­niuo­se nu­pjau­ta ir pa­vog­ta 105 m ka­be­lio. Bend­ ro­vė pa­ty­rė 7380 li­tų nuo­sto­lį.

Sek­ma­die­nį au­to­mo­bi­lių aikš­ te­lė­je Gi­ru­liuo­se pa­si­sta­tęs ma­ši­ną kau­nie­tis ra­do ją ap­ vog­tą. Va­gys su­ge­bė­jo at­ra­ kin­ti „Volks­wa­gen Golf“ ir nu­ gvel­bė vi­du­je pa­lik­tą la­ga­mi­ ną su as­me­ni­niais šei­mi­nin­ko daik­tais. Din­go ir ne­šio­ja­ma­ sis kom­piu­te­ris, fo­toa­pa­ra­tas bei ki­ti ver­tin­gi daik­tai.

Po de­šimt­me­čio nu­spren­dė: kal­tas Dėl au­to­mo­bi­lio veid­ro­dė­lio tarp pir­kė­ jo ir par­da­vė­jo ki­lęs konf­lik­tas pe­rau­go į kru­vi­ną su­si­šau­dy­mą, ku­rio me­tu žu­vo žmo­gus. Šio­je prieš de­šimt­me­tį įvy­ku­sio­je is­to­ri­jo­je pir­ma­die­nį pa­skelb­tas pir­ma­sis, bet ne pa­sku­ti­nis teis­mo spren­di­mas.

bo me­tu, tad bu­vo neu­ni­for­muo­ti.

Per konf­lik­tą bu­vo šau­do­ma iš le­ga­ liai sa­vi­gy­nai įsi­gy­tų gink­lų.

Su­si­šau­dy­mas vy­ko prie san­dė­lio, ku­rį bu­vo iš­si­nuo­mo­ju­si au­to­mo­bi­ lių da­lių pre­ky­ba be­si­ver­čian­ti in­di­ vi­dua­li A.Kund­ro­to įmo­nė. Šau­dy­ta ir san­dė­lio vi­du­je. Įvy­kio me­tu kul­ka kliu­dė E.Lev­čen­ko­vą. Tą pa­čią die­ ną dvie­jų vai­kų tė­vas li­go­ni­nė­je mi­ rė. Mir­ti­ną šū­vį iš­šo­vė A.De­rin­gis.

Ke­ti­na ra­šy­ti skun­dus

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Šim­tai tūks­tan­čių – naš­lei

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas „Aro“ ko­vo­to­ją Al­gir­dą De­rin­gį pri­pa­ži­ no kal­tu ir nu­tei­sė lais­vės atė­mi­ mo baus­me.

Pa­sak nuo­spren­džio, 38 me­tų vy­riau­sia­sis ko­vo­to­jas A.De­rin­gis kal­tas dėl ty­či­nės žmog­žu­dys­tės ir pa­tai­sos na­muo­se tu­rė­tų pra­leis­ti pus­šeš­tų me­tų. Žu­vu­sio­jo tau­ra­giš­kio Egi­di­ jaus Lev­čen­ko­vo naš­lei bei dviem naš­lai­čiais li­ku­siems vai­kams jis tu­rė­tų at­ly­gin­ti ne­tur­ti­nę ža­ lą. Nors mo­te­ris bu­vo pa­reiš­ku­ si 600 tūkst. li­tų ci­vi­li­nį ieš­ki­ nį, teis­mas jį su­ma­ži­no iki 200 tūkst. li­tų.

Pri­teis­tos ir lai­do­ji­mo bei ka­po tvar­ky­mo iš­lai­dos – 9500 li­tų. Dar 1500 li­tų kal­ti­nin­kas tu­rė­tų at­ly­ gin­ti li­go­nių ka­soms už neiš­gy­ve­ nu­sio E.Lev­čen­ko­vo gy­dy­mą.

Konf­lik­tas dėl veid­ro­dė­lio

2002 m. rugp­jū­čio 16-ąją vers­li­ nin­kas Jo­nas Ar­mo­nas su bi­čiu­ liais arie­čiais už­su­ko į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to te­ri­to­ri­jo­je vei­ku­sią nau­do­tų au­to­mo­bi­lių bei jų da­lių pre­ky­bos įmo­nę aiš­kin­tis dėl ne­ ko­ky­biš­ko čia pirk­to au­to­mo­bi­lio

By­la pen­kis kar­tus įvai­riais pre­teks­tais bu­vo nu­trauk­ta ir tiek pat kar­tų at­nau­jin­ta.

veid­ro­dė­lio, ku­ris ne­va ne­ti­ko pir­ kė­jo au­to­mo­bi­liui. Par­da­vė­jas ne­ su­ti­ko grą­žin­ti pi­ni­gų ir siū­lė pa­ keis­ti ne­tin­ka­mą pre­kę ki­ta. Į pir­kė­jo ir par­da­vė­jo konf­lik­tą įsi­ trau­kė abie­jų pu­sių drau­gai: ke­tu­ ri tau­ra­giš­kiai ir pen­ki klai­pė­die­čiai. „Aro“ vy­rai tal­ki­no drau­gui ne dar­

Klai­pė­die­tis tei­si­no­si gy­nę­sis nuo į jį bei drau­gus šau­džiu­sio tau­ra­giš­ kio. Teis­mas nu­spren­dė, kad bū­ti­ no­sios gin­ties ne­bu­vo, kad ko­vo­to­ jas šo­vė iš po­ros met­rų at­stu­mo, o E.Lev­čen­ko­vas bu­vo be­gink­lis.

By­la pen­kis kar­tus įvai­riais pre­ teks­tais bu­vo nu­trauk­ta ir tiek pat kar­tų at­nau­jin­ta. Pra­džio­je pro­ku­ ro­rai nu­trauk­da­vo ty­ri­mą teig­da­mi, kad pa­rei­gū­nas ne­per­žen­gė bū­ti­no­ sios gin­ties ri­bų, vė­liau to­dėl, kad ty­ri­mas per­ne­lyg il­gai už­si­tę­sė.

A.De­rin­gis ke­ti­na ap­skųs­ti teis­ mo spren­di­mą ir iki ga­lo įro­di­nė­ti sa­vo ne­kal­tu­mą. Arie­tis į tei­sia­mų­ jų suo­lą sė­do Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­ tū­ros va­lia, bai­giant nag­ri­nė­ti by­ lą kal­ti­ni­mą pa­lai­kęs pro­ku­ro­ras pa­pra­šė ją nu­trauk­ti, mo­ty­vuo­da­ mas, kad A.De­rin­gis vei­kė bū­ti­no­ sios gin­ties są­ly­go­mis.

Ga­li bū­ti, kad teis­mo spren­di­mą ap­ skųs ir mi­ru­sio­jo naš­lė. Mo­te­ris per 10 me­tų nuo vy­ro žū­ties neiš­te­kė­jo, vie­ na au­gi­no vai­kus. Jau­nė­liui jos sū­nui ne­lai­mės me­tu bu­vo vos pus­me­tis.

Tei­sin­gu­mas: A.De­rin­gis pa­var­go de­šimt­me­tį įro­di­nė­ti, kad ne­tu­rė­jo

ki­to pa­si­rin­ki­mo, kaip tik iš­šau­ti, prie­šin­gu at­ve­ju bū­tų žu­vęs pa­ts ir jo drau­gai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Apie Dak­ta­rus liu­di­jo iš ek­ra­no Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Dak­ta­rų gau­jos by­lo­je vals­ty­bės sau­go­mas liu­dy­to­jas pir­mą kar­tą Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo is­to­ ri­jo­je ap­klaus­tas nuo­to­li­niu bū­du.

Ne vie­no­je gar­sio­je by­lo­je liu­di­jęs vy­ras jo­kių nau­jie­nų neatsk­lei­dė. Žė­rė fak­tus

Procesas: liudininkui klausimų

turėjo ir H.Dak­ta­ras.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dak­ta­rų gau­jos by­lą nag­ri­nė­jan­ tis teis­mas pir­ma­die­nį ap­klau­sė vals­ty­bės sau­go­mą liu­dy­to­ją Jo­ną Biels­kį. Šis kau­nie­tis yra ta­pęs ko ne eta­ ti­niu gar­sių by­lų liu­dy­to­ju. H.Dak­ ta­ro ar­ti­mie­ji jo pa­sa­ko­ji­mą va­di­no klie­de­siais ir pa­sa­ko­mis. Šia­me teis­me pir­mą kar­tą liu­dy­ to­jas bu­vo ap­klau­sia­mas per at­stu­ mą, jis bu­vo ki­ta­me mies­te, o teis­ mo sa­lė­je su­si­rin­kę žmo­nės jį ma­tė ek­ra­nuo­se.

Vy­ras skun­dė­si pra­sta svei­ka­ta ir ti­ki­no, kad dėl dia­be­to jam kar­tais

strin­ga at­min­tis. Ta­čiau at­sa­ki­nė­ da­mas į klau­si­mus jis žė­rė pa­var­des, mi­nė­jo me­tus, var­di­jo įvy­kius, vaiz­ din­gai api­bū­di­no gau­jos na­rius.

Pat­vir­ti­no se­nas tie­sas Klau­si­nė­ja­mas apie Dak­ta­rų gau­ją, J.Biels­kis ne­pa­pa­sa­ko­jo nie­ko nau­jo – su­si­vie­ni­ji­mo va­dei­va bu­vo Hen­ ri­kas Dak­ta­ras, jis tu­rė­jo di­džiu­lę įta­ką vi­siems Kau­no nu­si­kal­tė­liams ir bu­vo ne­pa­ju­di­na­mas au­to­ri­te­tas.

Kai H.Dak­ta­ras bū­da­vo ka­lė­ji­me, va­do pa­rei­gas pe­rim­da­vo Egi­di­ jus Aba­rius. „Šei­ma“ tu­rė­jo gink­ lų, rin­ko iš vi­sų nu­si­kal­tė­lių duok­ lę į bend­rą ka­są sa­viš­kiams iš­pirk­ti bei pa­rei­gū­nams pa­pirk­ti. Po Dak­ ta­rų su­šau­dy­mo „Vi­li­jos“ res­to­ra­ ne“ se­kė kerš­to ak­ci­ja, ku­rios me­tu po že­me at­si­dū­rė Mon­go­lu pra­var­ džiuo­tas Ri­man­tas Ga­nu­saus­kas.

J.Biels­kis ti­ki­no šiuos da­ly­kus su­ži­no­da­vęs iš gau­jai pri­klau­siu­ sio Ari­ko Pas­tuš­ko­vo.

Ypa­tin­gų nau­jie­nų teis­mas iš J.Biels­kio neiš­gir­do.

Iš vi­so bū­rio tei­sia­mų­jų klau­si­mų jam tu­rė­jo tik H.Dak­ta­ras. Kai ku­ riuos tei­sia­muo­sius bei teis­mo ne­ su­lau­ku­sius gau­jos na­rius liu­dy­to­ jas api­bū­di­no pri­si­min­da­mas sa­vo pa­ties bend­ra­vi­mą su jais.

Vai­di­no nu­si­kal­tė­lių tai­ky­to­ją

Ad­vo­ka­tai do­mė­jo­si, ko­kiai nu­si­kal­ tė­lių kas­tai J.Biels­kis pri­ski­ria sa­ve.

Liu­dy­to­jas pie­šė sa­vo po­rtre­tą švie­sio­mis spal­vo­mis pa­sa­ko­da­ mas, kaip jį skau­di­no gau­jų lie­ja­ mas krau­jas, ti­ki­no 1987–1990 m. bu­vęs sa­vo­tiš­ku taik­da­riu tarp nu­ si­kal­tė­lių.

Jis dės­tė pra­džio­je ve­žęs par­da­ vi­nė­ti į Uk­rai­ną megz­ti­nius, vė­liau kont­ro­lia­vo ant­pirš­čiais žmo­nes mul­kin­da­vu­sius su­kčius, da­ly­va­ vęs pri­va­ti­za­vi­mo rei­ka­luo­se, sko­ li­nęs už pro­cen­tus pi­ni­gus, kar­tu su Dak­ta­rais pre­kia­vęs spi­ri­tu. Įdo­miai skam­bė­jo J.Biels­kio pa­ sa­ko­ji­mas apie H.Dak­ta­rui pa­da­ry­ tą pa­slau­gą. Pa­lan­go­je būs­tą tu­rė­jęs

J.Biels­kis tei­gė, kad He­na pra­šė­ si prii­ma­mas pail­sė­ti ku­ror­te, nors J.Biels­kis pa­ts gy­ve­no su­si­spau­dęs.

H.Dak­ta­ras su­lau­kė pa­lai­ky­mo

Pir­ma­die­nį teis­mo po­sė­džio ste­bė­ ti at­vy­ko H.Dak­ta­ro mo­ti­na, žmo­na, duk­ra, žen­tas ir anū­kė. Vi­si gi­mi­nai­ čiai iš­nau­do­jo ga­li­my­bę ne tik pa­ma­ ty­ti H.Dak­ta­rą, bet ir jį pa­bu­čiuo­ti.

Nė vie­nas ki­tas tei­sia­ma­sis ne­ jau­čia to­kio šei­mos pa­lai­ky­mo.

Pa­na­šu, kad pa­grin­di­niu gau­jos va­dei­va ir vi­so Kau­no nu­si­kal­tė­ lių au­to­ri­te­tu va­di­na­mas H.Dak­ ta­ras tu­ri ger­bė­jų ne tik tarp gi­mi­ nai­čių.

Ne­se­niai Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas ga­vo vie­nos Kau­no ra­jo­no gy­ven­to­jos laiš­ką, ku­riuo 1930 m. gi­mu­si mo­te­ris pra­šė leis­ti jai pa­ si­ma­ty­ti su H.Dak­ta­ru.

Laiš­ko au­to­rė ti­ki­no no­rin­ti drau­ge su juo pa­si­mels­ti. Ta­me pa­ čia­me laiš­ke mo­te­ris pra­šė teis­mą griež­tai H.Dak­ta­ro ne­baus­ti.

8

antradienis, balandžio 17, 2012

ekonomika

OMX Vilnius

–0,21 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

De­ga­lų kai­nos Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

€ Du­jos

„Sta­toil“

5,05

4,70

2,39

„Apoil“

4,99

4,66

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

102,97 dol. už 1 brl.

119,92 dol. už 1 brl.

kiekis Santykis

pokytis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3053 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2006 JAV do­le­ris 1 2,6542 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6523 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9417 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2186 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5540 Ru­si­jos rub­lis 100 8,9186 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8725

–0,28 %

OMX Tallinn

–0,01 %

175

Stab­dys ga­my­bą

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

OMX Riga

Len­ki­jos naf­tos kon­cer­no val­do­ma bend­ro­vė „Or­len Lie­tu­va“ ba­lan­džio 30 d. stab­dys ga­myk­lą ka­pi­ta­li­nio 35 die­ nas truk­sian­čio re­mon­to. „Or­len Lie­tu­ va“ tuo me­tu rin­kai pro­duk­ci­ją tieks iš su­kaup­tų at­sar­gų. Re­mon­tuo­jant ga­ myk­lą bus su­stab­dy­ti vi­si įren­gi­niai, o vie­nas di­džiau­sių ka­pi­ta­li­nio re­mon­to dar­bų bus ka­ta­li­zi­nio kre­kin­go įren­gi­ nio mo­der­ni­za­vi­mas.

+1,5578 % +0,4880 % +1,1818 % +0,7101 % –0,0061 % –0,6275 % +0,3769 % +0,2619 % –0,0174 %

tūkst.

li­tų bau­dą už pa­di­din­ tą abo­ne­men­ti­nį mo­kes­ tį tu­rės su­mo­kė­ti „Via­sat“, kaip nu­spren­dė teis­mas.

Sko­la „Sod­rai“ – ne ver­dik­tas

„Sod­rai“ sko­lin­gos įmo­nės ne­sku­ba su­da­ry­ ti sko­los mo­kė­ji­mo ati­dė­ji­mo su­tar­čių ir už sko­las ne­no­ri mo­kė­ti pa­lū­ka­nų. Ta­čiau siek­da­mos iš­veng­ti bank­ro­to kiek­vie­ną mė­ne­sį „Sod­rą“ už­ver­čia šim­tais pra­šy­mų, ku­riuo­se pa­si­ža­da sko­lą grei­tai grą­žin­ti.

Jo­li­ta Žvirb­ly­tė

j.zvirblyte@diena.lt

Ge­riau nei pa­sko­la

Šiuo me­tu vei­kian­čių įmo­nių sko­ la „Sod­rai“ sie­kia per 186 mln. li­tų.

Iki šių me­tų įmo­nės tu­rė­jo ga­li­my­bę su­si­tar­ti su „Sod­ra“ ir ati­dė­ti sko­los su­mo­kė­ji­mo ter­mi­ną, tuo lai­ko­tar­ piu bu­vo at­lei­džia­mos nuo dels­pi­ ni­gių mo­kė­ji­mo, ne­rei­kė­jo mo­kė­ ti ir jo­kių pa­lū­ka­nų. To­kia ga­li­my­be per­nai pa­si­nau­do­jo per 4,5 tūkst. įmo­nių, ku­rioms bu­vo ati­dė­tas 14,1 mln. li­tų sko­los mo­kė­ji­mas.

Dėl be­pro­cen­čio įmo­nių kre­di­ ta­vi­mo ne kar­tą kri­ti­kuo­ta „Sod­ ra“ šie­met jau ėmė skai­čiuo­ti pa­lū­ ka­nas nuo įmo­nėms ati­dė­tų sko­lų.

Pir­mą šių me­tų ket­vir­tį Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja bu­vo nu­sta­čiu­si 0,01 pro­c. pa­lū­ka­nų dy­dį už kiek­vie­ ną nau­do­ji­mo­si mo­kes­ti­ne pa­sko­ la die­ną. Toks pa­ts pa­lū­ka­nų dy­dis nu­sta­ty­tas ir ati­dė­toms sko­loms „Sod­rai“ ant­rą me­tų ket­vir­tį.

Kaip dien­raš­tį in­for­ma­vo „Sod­ ros“ Įmo­kų ad­mi­nist­ra­vi­mo sky­ riaus ve­dė­jas Lai­mo­nas Ru­dys, per šių me­tų tris mė­ne­sius bu­vo pa­si­ra­ šy­tos 474 sko­los ati­dė­ji­mo su­tar­tys, ku­rio­mis ati­dė­tos sko­los biu­dže­tui su­ma – 1,6 mlrd. li­tų. Per praė­ju­sių me­tų tą pa­tį lai­ko­tar­pį bu­vo pa­si­ra­ šy­tos 483 su­tar­tys, ku­rių ver­tė – 1,5 mln. li­tų. „Po­ky­tis ne­di­de­lis, to­dėl tei­gia­ma, kad pa­lū­ka­nų nu­sta­ty­mas di­de­lės reikš­mės ne­tu­ri“, – ko­men­ ta­vo L.Ru­dys.

Iniciatoriai jau pasikeitė

Kad sko­los „Sod­rai“ pa­da­ri­niai ga­ li bū­ti la­bai liūd­ni, dau­ge­lis bank­ ru­ta­vu­sių vers­li­nin­kų at­me­na dar nuo eko­no­mi­kos pa­ki­li­mo lai­ko 2007–2006 m. Bū­tent šiais me­ tais „Sod­ra“ ini­ci­juo­da­vo be­veik kas tre­čią įmo­nių bank­ro­tą.

Pra­si­dė­jus eko­no­mi­nei kri­zei įmo­nių sko­los „Sod­rai“ ėmė aug­ti, taip pat smar­kiai pa­di­dė­jo įmo­nių bank­ro­tų skai­čius. Ta­čiau le­mia­ mus kab­le­lius bend­ro­vių gy­va­vi­ mo is­to­ri­jo­je ėmė dė­ti ne „Sod­ra“, o įmo­nių va­do­vai ir par­tne­riai, t. y. ki­tos įmo­nės, su ku­rio­mis sko­ li­nin­kė del­sė at­si­skai­ty­ti.

Nors šiuo me­tu bend­ro­vių sko­ los „Sod­rai“ dar iš­lie­ka di­de­lės ir

451,6 mln.

li­tų iš vi­so „Sod­rai“ yra sko­lin­gos bank­ ru­tuo­jan­čios ir vei­ kian­čios įmo­nės. bank­ro­tų ban­ga šluo­ja įmo­nes, ši vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja ini­ci­juo­ja vos šeš­ta­da­lį vi­sų bank­ro­tų. Įmo­nių bank­ro­tų val­dy­mo de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, per­nai bu­vo ini­ci­juo­ ta per 12 tūkst. bank­ro­tų, iš ku­rių be­veik pu­sę ini­ci­ja­vo ki­ti kre­di­to­ riai, be­veik kas ket­vir­tą bank­ro­tą skel­bė įmo­nės va­do­vas, šeš­ta­da­lį bank­ro­tų ini­ci­ja­vo „Sod­ra“ ir t. t. Į bank­ro­tą – tik be­vil­tiš­kas

Šiuo me­tu di­džiau­sią da­lį sko­los „Sod­rai“ su­da­ro bank­ru­tuo­jan­ čių įmo­nių sko­la, ku­rios su­ma sie­ kia per 265 mln. li­tų. Iš vi­so bank­ ru­tuo­jan­čios ir vei­kian­čios įmo­nės sko­lin­gos 451,6 mln. li­tų.

Pa­sak Įmo­kų ad­mi­nist­ra­vi­mo sky­riaus ve­dė­jo Lai­mo­no Ru­džio, „Sod­ra“ ne­suin­te­re­suo­ta ini­ci­juo­ ti įmo­nės bank­ro­to pro­ce­sų. „At­ virkš­čiai, „Sod­ra“ sie­kia, kad bū­ tų kuo dau­giau įmo­nių, pil­dan­čių „Sod­ros“ biu­dže­tą ir taip pri­si­de­ dan­čių prie vi­sos so­cia­li­nio drau­ di­mo sis­te­mos tva­ru­mo, ir vi­sais įma­no­mais bū­dais joms pa­de­da, at­si­ra­dus sun­ku­mų“, – sa­kė L.Ru­ dys. Pa­sak jo, į teis­mą dėl bank­ro­ to iš­kė­li­mo „Sod­rai“ ten­ka kreip­tis dėl vi­siš­kai ne­mo­kių įmo­nių.

Bend­ro­vės „Cre­dit­re­form Lietu­ va“ duo­me­ni­mis, šiuo me­tu il­ga­lai­kių sun­ku­mų at­si­skai­ty­ti su „Sod­ra“ tu­ ri to­kios įmo­nės kaip „Klai­pė­dos kra­ nai“ (sko­lin­ga 1,9 mln. li­tų), „Lit­hun“ (1,1 mln. li­tų), „La­ve­ra“ (883 tūkst. li­ tų), „Ke­lių tie­si­mas“ (856 tūkst. li­tų) ir ki­tos. Iš vi­so il­ga­lai­kes sko­las „Sod­ rai“ tu­ri 117 įmo­nių, ku­rių bend­ra su­ ma sie­kia 20,6 mln. li­tų. Įmo­nės klum­pa ir sto­ja­si

Bend­ro­vės „Cre­dit­re­form Lie­tu­va“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Ro­mual­

Kre­di­ta­vi­mas: 1,6 mln. li­tų už 0,01 pro­c. pa­lū­ka­nas „Sod­ra“ „pa­sko­li­no“ įmo­nėms per pir­mą šių me­tų ket­

vir­tį.

do Trum­pos tei­gi­mu, sko­los „Sod­ rai“ ma­žė­ja, ta­čiau dau­giau nei mė­ ne­sį pra­dels­tų sko­lų dau­gė­ja. „Sko­los „Sod­rai“ ro­do bend­ras ūkio ša­kų se­zo­niš­ku­mo ten­den­ci­jas ir konk­re­čių įmo­nių pro­ble­mas. Pas­ ta­ruo­sius du mė­ne­sius (va­sa­rį ir ko­ vą) nau­jų ei­na­mų­jų sko­lų amp­li­tu­dė pra­dė­jo švy­tuo­ti lė­čiau, t. y. pa­skel­ bus ki­to mė­ne­sio duo­me­nis nau­jų sko­lų su­ma­žė­jo“, – sa­kė R.Trum­pa.

Jo ver­ti­ni­mu, „Sod­ros“ sko­ lų me­ti­nių po­ky­čių ten­den­ci­ jos yra ge­ros. „Vi­sų pir­ma dėl to,

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

kad bank­ru­ta­vu­sios įmo­nės den­ gia sko­las iš par­duo­to tur­to. Ver­ti­ nant ei­na­mą­sias vei­kian­čių įmo­nių sko­las rei­kia at­skir­ti at­si­tik­ti­nius ar lai­ki­nus vė­la­vi­mus nuo il­ga­lai­ kių pro­ble­mų. Pas­te­bi­mos sko­lų „Sod­rai“ „sluoks­nia­vi­mo­si“ ten­ den­ci­jos. Mo­kios įmo­nės sten­gia­si su­mo­kė­ti „Sod­rai“ lai­ku, o per mė­ ne­sį sko­lų ne­su­mo­kė­ju­sios įmo­nės įtrau­kia­mos į sko­lų ver­pe­tą, da­lis jų po ku­rio lai­ko pa­ten­ka į pro­ble­mi­ nių įmo­nių są­ra­šus“, – įžval­go­mis da­li­jo­si pa­šne­ko­vas.

„Sod­ros“ ini­ci­juo­tų bank­ro­tų di­na­mi­ka Me­tai

Iš vi­so

„Sod­ros“ ini­cia­ty­va

Proc.

2011

1238

175

14

2010

1637

253

15

2009

1844

288

16

2008

957

314

33

2007

606

184

30

2006

759

297

39

Šal­ti­nis: Įmo­nių bank­ro­to val­dy­mo de­par­ta­men­tas

Bank­ro­to pro­ce­so ini­cia­to­riai 2011 m.

Kre­di­to­rius

Skai­čius

Proc.

Dar­buo­to­jai

139

11

„Sod­ra“

175

14

32

3

VMI Sa­vi­nin­kai Įmo­nės va­do­vas Įmo­nės lik­vi­da­to­rius Ki­ti kre­di­to­riai

72

6

273

22

9

1

538

43

Šal­ti­nis: Įmo­nių bank­ro­to val­dy­mo de­par­ta­men­tas

Komentaras Re­na­ta Ka­la­dy­tė

Na­cio­na­l i­nės bank­ro­t ų ad­m i­n ist­ra­to­r ių aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­m i­n in­kė

P

ap­ras­tai di­de­lės sko­los „Sod­ rai“ ir VMI su­si­da­ro to­se įmo­ nė­se, ku­rios ne­tu­ri tur­to, jo­se sun­kiai su­ran­da­mi val­dy­mo or­ga­nai ir pan.

No­rint iš­kel­ti be­tur­tei įmo­nei bank­ro­to by­lą, rei­kia su­ras­ti ad­mi­nist­ra­to­rių, ku­ ris su­tik­tų ad­mi­nist­ruo­ti to­kią įmo­nę.

Tai su­si­ję su tuo, kad, pra­dė­jęs ad­mi­ nist­ruo­ti bet ko­kią įmo­nę, ad­mi­nist­ra­ to­rius pri­vers­tas kre­di­tuo­ti ad­mi­nist­ ruo­ja­mą įmo­nę. Ki­taip ta­riant, už sa­vo lė­šas ad­mi­nist­ra­to­rius tu­ri rū­pin­tis pa­ žy­mo­mis iš Re­gist­rų cent­ro, „Re­git­ros“, siųs­t i re­g ist­r uo­t us laiš­k us vals­t y­bi­ nėms ins­ti­tu­ci­joms, kre­di­to­riams, de­ bi­to­riams, ban­kams, ap­mo­kė­ti skel­bi­ mus laik­raš­čiuo­se ir pan.

Nors Įmo­nių bank­ro­to įsta­ty­mo nuo­ sta­tos nu­ma­to, kad ke­l iant bank­ro­to by­lą įmo­nei, ku­ri ne­tu­ri tur­to, teis­mas ga­li pa­pra­šy­ti kre­di­to­riaus su­si­mo­kė­ti už įmo­nės ad­mi­nist­ra­vi­mą iki 10 tūkst. li­tų, teis­mai re­tai to­kį rei­ka­la­vi­mą pa­ reiš­kia „Sod­rai“ ar VMI, o jei pa­reiš­kia, šios vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos ne­tu­ri nu­ ma­čiu­sios to­kių pi­ni­gų sa­vo biu­dže­to ei­lu­tė­je. Va­di­na­si, bank­ro­to by­la ne­ke­ lia­ma.

Tiek su „Sod­ra“, tiek su VMI įmo­nės sten­g ia­si at­si­skai­ty­ti pir­miau­sia. Šios vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos tu­ri pir­mu­mą prieš ki­tus sko­li­nin­ko kre­di­to­rius. Pap­ ras­tai ga­lio­ja tai­syk­lė, kad, jei vers­las ne­mo­ka „Sod­rai“ ir (ar) VMI, ki­tiems sa­ vo kre­di­to­riams ji ne­mo­ka dar se­niau.

9

ANTRADIENIS, balandžio 17, 2012

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Bur­nos hi­gie­no­je – per­vers­mas Pa­mirš­ki­te įpras­tą dan­tų še­pe­tu­ką ir dan­tų pa­stą, jei no­ri­ te džiaug­tis svei­kais dan­ti­mis. Siū­lo­mas nau­ja­sis dan­tų va­ ly­mo bū­das ge­ro­ kai kei­čia po­žiū­rį į bur­nos hi­gie­ną.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Pra­žū­tin­gas bak­te­ri­jų po­vei­kis

Pa­va­sa­rį dau­ge­lis žmo­nių su­si­rū­pi­ na bal­tes­ne šyp­se­na, tad vis daž­ niau pra­ve­ria odon­to­lo­gų ka­bi­ne­ tų du­ris. Ta­čiau spe­cia­lis­tai prieš dan­tų ba­li­ni­mą pir­miau­sia pa­ta­ria pa­si­rū­pin­ti bur­nos hi­gie­na. Prie­ šin­gu at­ve­ju ši pro­ce­dū­ra ne­duos trokš­ta­mo re­zul­ta­to. „VDV odon­to­lo­gi­jos kli­ni­kos“ di­rek­to­rė Vil­ma Ve­re­nie­nė pri­mi­ nė, kad ne­pa­kan­ka kas­dien va­ly­ti dan­tų bei tarp­dan­čių – po­rą kar­ tų per me­tus pa­ta­ria­ma at­lik­ti bur­ nos hi­gie­ną, kad pro­fe­sio­na­las nuo dan­tų pa­ša­lin­tų ap­na­šas bei su­si­ da­riu­sius ak­me­nis.

Ki­taip ri­zi­kuo­ja­ma su­si­rgti ka­ rie­su ar pe­rio­don­ti­tu, o ga­liau­siai ne­tek­ti dan­tų.

Pa­sak odon­to­lo­gi­jos kli­ni­kos „Dan­vi­tė plius“ va­do­vės Ri­tos Ba­ ra­naus­kie­nės, iki 30 me­tų dan­ tis daž­niau­siai ata­kuo­ja ka­rie­sas, o po 30 gim­ta­die­nio – pe­rio­don­ ti­tas. Abi šias li­gas su­ke­lia bak­te­ ri­jos. Jų ne­su­ma­ži­nus ga­li­ma pra­ ras­ti dan­tis. „Štai jums ir at­sa­ky­mas, ko­dėl tiek daug vy­res­nio am­žiaus žmo­ nių – be­dan­čiai“, – at­krei­pė dė­ me­sį R.Ba­ra­naus­kie­nė.

Odon­to­lo­gės pa­ste­bi, kad už­ker­ tan­ti ke­lią rim­toms li­goms bur­nos hi­gie­na at­siei­na pi­giau nei vė­les­nis jų gy­dy­mas. Įver­ti­na nau­dą

V.Ve­re­nie­nė pa­si­rū­pin­ti pro­fe­sio­ na­lia bur­nos hi­gie­na pa­ta­rė prieš bet ko­kią dan­tų tvar­ky­mo pro­ce­

Per­vers­mas: nau­ja­sis dan­tų va­ly­mo bū­das iš­va­duo­ja nuo dan­tų ap­na­šų bei ak­me­nų su­si­da­ry­mo.

dū­rą: pro­te­za­vi­mą, imp­lan­ta­vi­mą ar gy­dy­mą. „Kiek­vie­nam yra ma­lo­nu, kai šva­ri bur­na ir gai­vus kva­pas. Gra­ ži šyp­se­na yra kaip vi­zi­ti­nė mū­sų kor­te­lė“, – pri­dū­rė ji.

Vie­toj di­de­lio dan­tų še­pe­tu­ko siū­lo­mas vie­no dan­ties še­pe­ tu­kas, o tarp­dan­ čių siū­lą pa­ta­ria­ma keis­ti į spe­cia­liai kiek­vie­nam žmo­gui pa­rink­tus tarp­dan­ čių še­pe­tu­kus. „VDV odon­to­lo­gi­jos kli­ni­kos“ va­do­vė pa­si­džiau­gė, kad žmo­nės vis daž­niau bei no­riau rū­pi­na­si bur­nos hi­gie­na.

Jos ma­ny­mu, iš­ban­džiu­sie­ji šią pro­ce­dū­rą įsi­ti­ki­na jos nau­da. Kuo ji nau­din­ga ir kiek rei­kia įdė­ti pa­ stan­gų tin­ka­mai bur­nos hi­gie­nai pa­lai­ky­ti, ypač ge­rai ži­no dan­tų ka­ bes ne­šio­jan­tys žmo­nės.

V.Ve­re­nie­nė pa­ste­bi, kad pu­sei nuo­la­tos be­si­rū­pi­nan­čių bur­nos hi­gie­na žmo­nių ne­rei­kia jo­kių pa­ pil­do­mų odon­to­lo­go pa­slau­gų.

Pi­gu­mas kai­nuo­ja bran­giau

„Dan­vi­tė plius“ va­do­vė at­krei­ pė dė­me­sį, kad kar­tais no­rint su­ tau­py­ti ga­li­ma la­biau pra­loš­ti nei lai­mė­ti.

Jei bur­nos hi­gie­ną siū­lo­ma at­ lik­ti už ma­žes­nę kai­ną, ga­li bū­ ti, kad taip bus tik pa­ša­lin­ti ak­ me­nys bei ap­na­šos ir nu­purkš­tas dan­tų pa­vir­šius. R.Ba­ra­naus­kie­ nės tei­gi­mu, to­kia pro­ce­dū­ra gal kai­nuos ma­žiau, bet efek­ty­vu­mas bus abe­jo­ti­nas.

Pa­sak jos, bur­n os hi­g ie­n is­tas tu­ri ne tik nu­va­ly­ti dan­tis, bet ir nu­po­li­ruo­ti pa­vir­šių. Ki­tu at­ve­ju bak­te­ri­jos to­liau kaup­sis. „Bur­nos hi­gie­nai nau­do­ja­mos prie­m o­n ės bran­g iai kai­n uo­ja, tad pi­giai pa­ša­lin­ti ap­na­šų ne­pa­ vyks“, – įspė­jo odon­to­lo­gė.

At­si­sa­ko se­nų­jų še­pe­tė­lių

Odon­to­lo­gi­jos kli­ni­kos „Dan­vi­tė plius“ va­d o­v ė R.Ba­ra­n aus­k ie­n ė vie­toj il­gų pa­sa­ko­ji­mų apie bur­ nos hi­g ie­n os svar­b ą klien­tams pa­ro­do fil­mą.

Pa­vyz­dys: taip at­ro­do nau­ja­sis vie­no dan­ties ir tarp­dan­čių še­pe­tė­liai.

Odon­to­lo­gė pa­ti­ki­na, kad jis bū­na ge­ro­kai veiks­min­ges­nis.

Il­ga­m e­č iais moks­l i­n iais ty­r i­ mais pa­rem­ta me­džia­ga kar­di­na­ liai kei­čia po­žiū­rį į vi­siems įpras­ tą dan­tų va­ly­mą – vie­toj di­de­lio

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

dan­tų še­pe­tu­ko siū­lo­mas vie­no dan­ties še­pe­tu­kas, o tarp­dan­čių siū­lą pa­ta­ria­ma keis­ti į spe­cia­ liai kiek­vie­nam žmo­gui pa­rink­ tus tarp­d an­č ių še­ pe­tu­kus.

10

10

ANTRADIENIS, balandžio 17, 2012

sveikata

Bur­nos hi­gie­no­je – per­vers­mas Šį nau­ją dan­tų va­ly­mo 9 me­to­dą pa­siū­lė vo­kie­ čių odon­to­lo­gas, 15 me­tų pa­sky­ręs

ele­men­ta­raus dan­tų va­ly­mo ty­ri­ mams.

Paaiš­kė­jo, kad įpras­tu še­pe­tė­liu dan­tis iš­va­lo­me tik 30 pro­c., o li­ ku­sią­ją da­lį su­da­ro bak­te­ri­jos. To­ kiu bū­du su­da­ro­mos pui­kios są­ly­ gos dau­gin­tis bak­te­ri­joms. Be to, kas­dien nau­do­ja­mas di­de­lis dan­tų še­pe­tė­lis trau­muo­ja dan­te­nas.

O štai dan­tų pa­sta kar­tais ir su­ klai­di­na. R.Ba­ra­naus­kie­nės tei­gi­ mu, dan­tų pa­sta su­tei­kia tik gai­vų bur­nos kva­pą. „Dan­tis va­lo še­pe­tu­kas, o ne dan­tų pa­sta. Ją nau­do­ti nė­ra blo­ gai, bet taip kar­tais ap­si­gau­na­me“, – aiš­ki­no odon­to­lo­gė.

Pa­sak jos, dan­tų pa­sta tė­ra pa­ gal­bi­nė prie­mo­nė, pa­vyz­džiui, kai krau­juo­ja dan­te­nos ar­ba no­ri­me gai­vaus bur­nos kva­po.

Tre­ti dan­tys ne­dygs­ta

Kuo ypa­tin­gas nau­ja­sis dan­tų va­ly­ mo bū­das? R.Ba­ra­naus­kie­nė pa­tei­ kia mėgs­ta­mą šį nau­ją bur­nos hi­ gie­nos bū­dą pa­siū­liu­sio vo­kie­čio pa­vyz­dį: su­si­sta­ty­ki­te į ei­lę daug ba­tų ir va­ly­ki­te juos vie­nu še­pe­

Ka­rie­so ir pa­ro­don­ to­zės po­žy­miai

čiu. Abe­jo­ja­ma, ar taip juos nu­va­ lę džiaug­si­tės bliz­gan­čia ir pri­žiū­ rė­ta ava­ly­ne. Mat taip nu­va­lo­mas tik pa­vir­šius. Pa­na­šiai nu­tin­ka ir su mū­sų dan­ti­mis.

Bū­tent dėl šios prie­žas­ties siū­lo­ mi nau­jo­viš­ki vie­no dan­ties ir tarp­ dan­čių še­pe­tė­liai, pa­de­dan­tys ge­rai iš­va­ly­ti dan­tis.

R.Ba­ra­naus­kie­nė ne­sle­pia – va­ lan­tis dan­tis nau­juo­ju me­to­du šis pro­ce­sas trun­ka apie 10 mi­nu­čių, o kol įpran­ta­ma, ir il­giau „Pa­tei­kia­me pa­cien­tams pa­si­ rin­ki­mą – ar­ba jis va­lo dan­tis nau­ juo­ju bū­du, ar­ba atei­ty­je ri­zi­kuo­ ja lik­ti be­dan­tis. Taip jis pa­si­ra­šo nuo­spren­dį sau, nes tre­ti dan­tys ne­dygs­ta“, – pa­brė­žė odon­to­lo­gė.

dan­tų ak­me­nys dan­tų sky­lu­tės skaus­mas ga­li­mas skruos­to pa­ti­ni­mas krau­juo­jan­čios dan­te­nos at­si­trau­ku­sios dan­te­nos dan­ties pra­ra­di­mas blo­gas bur­nos kva­pas

Ne­be­rei­kės pro­fe­sio­na­lų pa­gal­bos

Už­ten­ka vie­no kar­to

Paš­ne­ko­vė ne­sle­pia, jog ne vi­si ren­ ka­si šį ke­lią – vie­niems pri­trūks­ta va­lios, už­si­spy­ri­mo, o kai ku­riems kliu­do ne­tin­ka­mas tarp­dan­čių še­ pe­tė­lių pa­si­rin­ki­mas ar ne­tai­syk­ lin­gas va­ly­mas.

Bū­tent dėl pa­sta­ro­sios prie­žas­ ties šias prie­mo­nes pa­ta­ria­ma iš­ si­rink­ti kar­tu su odon­to­lo­gu ar bur­nos hi­gie­nis­tu. Ty­ri­mai pa­ tvir­ti­no, kad vie­no dan­ties še­pe­

Efek­ty­vu: V.Ve­re­nie­nė džiau­gia­si, kad vis dau­giau žmo­nių įver­ti­na pro­

fe­sio­na­lios bur­nos hi­gie­nos nau­dą.

tė­liu dan­tis už­ten­ka iš­si­va­ly­ti kar­ tą per die­ną, ge­riau­sia tai pa­da­ry­ti va­ka­re. Dan­tų pa­stos nau­do­ti ne­ rei­kia.

Sau­su še­pe­tė­lu kruopš­čiai nu­ va­lo­mas kiek­vie­nas dan­tis iš abie­ jų pu­sių. Pa­si­tik­rin­ti, ar tin­ka­mai

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

iš­va­ly­ta, pa­de­da lie­žu­vis. Jei dan­ tų pa­vir­šius bū­na sli­dus, va­di­na­si, dar­bas baig­tas. „Jei ry­tą no­ri­te gai­vaus bur­ nos kva­po, ga­li­te iš­si­va­ly­ti įpras­tu dan­tų še­pe­tė­liu ir pa­sta“, – siū­lė odon­to­lo­gė.

R.Ba­ra­naus­kie­nė pa­ti­ki­no, kad va­lan­tis dan­tis nau­juo­ju me­to­du ap­na­šos ir dan­tų ak­me­nys ne­si­ for­muo­ja, tad ne­be­rei­kia ir pro­fe­ sio­na­lios bur­nos hi­gie­nos. Ne­bent tam, kad spe­cia­lis­tas pa­tik­rin­tų, ar tin­ka­mai pri­žiū­ri­te dan­tis. „Dan­vi­tė plius“ va­do­vė pa­sa­ko­ jo, kad toks dan­tų va­ly­mo bū­das tik pas mus kol kas yra nau­jo­vė. Ta­čiau ji pa­si­džiau­gė jau ir kai ku­rio­se mū­ sų vais­ti­nė­se, par­duo­tu­vė­se pa­ma­ tan­ti vie­no dan­ties še­pe­tė­lius. Pa­ na­šius siū­lo ir or­to­don­tai.

Medikams blogiau nei ligoniams Medikų pacientai palankiau vertina pokyčius sveikatos priežiūros sistemoje, medikai – kritiškesni. Tai parodė neseniai atliktas pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų nuomonės tyrimas.

Pirmąkart nekritikuoja permainų

Geriausiai pacientai Lietuvoje ver­ tina dienos chirurgijos paslaugas, o iš gydytojų tikisi dėmesio, pagar­ bos, išsamių atsakymų į klausimus ir paguodos žodžių. Medikai dau­ giausia priekaištų turi gydymo įs­ taigų vadybai.

Sociologai pastebi, kad reformas, nesvarbu, kokiose srityse jos būtų įgyvendinamos, gyventojai linkę kritikuoti. Kalbant apie konkrečias sveikatos priežiūros paslaugas si­ tuacija priešinga – visose amžiaus grupėse tiek užpernai, tiek praėju­ siais metais bendras paslaugų ver­ tinimo vidurkis svyruoja tarp 3,9 ir 4,1 balo iš 5 galimų.

Prasčiausios slaugos paslaugos

Geriausiai pacientai Lietuvoje ver­ tina dienos chirurgijos paslaugas.

Ypač aukštas paslaugų vertinimo vidurkis tuose rajonuose, kuriuo­ se vyko paslaugų ir gydymo įstaigų restruktūrizacija – tarp 3,9 ir 4,4 balo iš 5 galimų.

Daugiausia pokyčių pacientai pastebi ir juos teigiamai vertina šeimos gydytojų ir greitosios me­ dicinos pagalbos srityse.

Prasčiausiai vertinamos stacio­ narinės slaugos ir palaikomojo gy­ dymo paslaugos.

Tyrimas parodė, kad kalbant apie šeimos gydytojus ir specialis­ tus pacientams ypač svarbu, kad gydytojas būtų kuo arčiau namų ir būtų labai dėmesingas.

Atstumas iki ligoninės pacientų negąsdina, čia svarbiausia, kad bū­ tų užtikrinama reikiama priežiūra ir slauga.

Skundžiasi darbo krūviu

Apklaustieji medikai savo teikia­ mų paslaugų kokybę ir prieinamu­ mą vertina itin gerai, tačiau siste­ mą linkę kritikuoti.

4

Medikai skundžiasi dideliu dar­ bo krūviu ir turi priekaištų dėl gy­ dymo įstaigų darbo organizavimo.

Regionų medikai džiaugiasi atnau­ jintomis paslaugomis ir medicini­ ne įranga, tačiau jaučiasi neverti­ nami, kalba apie jaunų specialistų ir slaugytojų trūkumą, blogą nuo­ taiką, suprastėjusią atmosferą dar­ bo kolektyve. „Dvejus metus trukęs tyrimas parodė, kad ligoninių tinklo per­ tvarka pasitvirtino, – sako svei­ katos apsaugos viceministrė No­ ra Ribokienė. – Taip pat akivaizdu,

kad toliau reikia stiprinti šeimos gydytojo ir ambulatorinės pagal­ bos grandis, ypač aktualu žmo­ giškųjų išteklių pasiskirstymas ir gydymo įstaigų vadyba. Tyrimo nauda neabejotina – pacientų ir medikų nurodyti kai kurie organi­ zaciniai ir vadybos trūkumai pa­ dės mums geriau planuoti tolesnį sveikatos sistemos plėtojimą.“ Tyrimo duomenimis, į gydymo įstaigas bent kartą per dvejus me­ tus kreipiasi beveik kiekvienas (99 proc.). „Klaipėdos“ inf.

balai – toks bendras paslaugų vertinimo vidurkis iš galimų 5 balų.

80

99

– tiek gyventojų per metus bent kartą apsilankė pas medikus.

– tiek gyventojų kreipiasi į medikus bent kartą per dvejus metus.

proc.

proc.

11

ANTRADIENIS, balandžio 17, 2012

sveikata Lie­tu­vo­je pra­dė­ta pre­kiau­ti pir­muo­ju ape­ti­tą ska­ti­nan­čiu mais­to pa­pil­du vai­ kams. Kal­bin­tos gy­ dy­to­ja, svei­kos mi­ ty­bos spe­cia­lis­tė ir ma­ma pa­tei­kia sa­ vo nuo­mo­nę apie vai­kų ne­val­gu­mo prie­žas­tis ir ga­li­ mus bū­dus šiai pro­ ble­mai spręs­ti.

Ne­ge­rai: jei vai­kas ne­tu­ri ape­ti­to, žai­di­mais, juo­lab prie­var­ti­niu mai­ti­ni­mu jo neišp­ro­vo­kuo­si.

Far­ma­ci­nin­kai nu­si­tai­kė į ne­val­gan­čius vai­kus Jurgi­ta Ša­kie­nė j.sakiene@diena.lt

Svar­bu, ne kiek, o ką

Die­tų ir svei­kos mi­ty­bos spe­cia­lis­ tė Ie­va Kuo­die­nė vai­kų mi­ty­bos ir svei­ka­tos pa­lai­ky­mo nau­jie­no­mis do­mi­si ne tik iš pro­fe­si­nio smal­ su­mo, bet ir to­dėl, kad pa­ti au­gi­ na du vai­kus.

Spe­cia­lis­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad vai­ kų ne­val­gu­mas pir­miau­sia yra tė­ vų bė­da. „Nė vie­nas vai­kas ne­nu­mi­rė ir ne­su­sir­go dėl to, kad yra ma­ža­ val­gis. Nu­jau­čiu ma­mų kont­rar­ gu­men­tus: ne­val­gūs vai­kai daž­ niau ser­ga, yra pa­blyš­kę, kar­tais ir krau­jo ty­ri­mai bū­na pra­stes­ni.

Taip, tai tie­sa. Bet tik to­dėl, kad tai, ką ir kaip jie val­go, – re­tai ir ma­žais kie­kiais – nė­ra pa­kan­ka­ mai mais­tin­ga“, − aiš­ki­no I.Kuo­ die­nė.

Pa­sak jos, daž­nai ma­mos vai­kui, vi­są die­ną at­si­sa­kan­čiam val­gy­ti, ban­do įkiš­ti bent sau­sai­nį, sal­dai­ nį ar sul­čių iš pa­ke­lio. „Bū­tent to­kie spren­di­mai ir pri­ ve­da prie vai­ko svei­ka­tos pa­blo­ gė­ji­mo, be to, for­muo­ja ža­lin­gus mi­ty­bos įpro­čius“, − įspė­jo I.Kuo­ die­nė.

Ji sa­ko, kad ma­ža­val­gio vai­ko me­džia­gų apy­kai­ta iš pri­gim­ties yra lė­ta. Jų or­ga­niz­mas su­nau­do­ja ma­žai ener­gi­jos ir iš­ski­ria ne­daug ši­lu­mos, to­dėl ir rei­ka­lau­ja ma­žai ka­lo­ri­jų. „Toks vai­kas tu­ri il­gai bū­ti gry­ na­me ore, daug ju­dė­ti, re­gu­lia­riai bei ko­ky­biš­kai mai­tin­tis ir su­val­gy­ ti, tiek, kiek rei­ka­lau­ja jo or­ga­niz­ mas“, − pa­ta­rė ži­no­vė.

Pyk­ti – blo­giau­sia išei­tis

Spe­cia­lis­tė pa­ste­bė­jo, kad ne­val­gių vai­kų ma­mų pa­stan­gos iš­ra­din­gai puoš­ti pa­tie­ka­lus, de­ko­ruo­ti juos

gry­bu­kais, va­ba­liu­kais, be­si­šyp­ san­čiais vei­de­liais daž­nai nuei­na per­niek. „Blo­giau­sia, ką to­kiais at­ve­jais da­ro tė­vai, − pyks­ta ar­ba ver­čia vai­ką val­gy­ti. Prie­var­ta val­gan­tis vai­kas il­gai­niui pra­ran­da so­tu­mo jaus­mą. Suau­gęs jis me­cha­niš­kai val­go, jei ant sta­lo kas nors yra, ir su­val­go tiek, kiek yra. Ne­re­tai pa­si­ tai­ko ir at­me­ti­mo reak­ci­jų – suau­ gęs ne­val­go to, ką jį ver­tė val­gy­ti vai­kys­tė­je“, − įspė­jo pa­šne­ko­vė.

Mais­to pa­pil­das vai­ kams ga­li bū­ti ža­ lin­gas, nes dirb­ti­ nis sti­mu­lia­vi­mas at­ro­fuo­ja na­tū­ra­lią reak­ci­ją.

Jos ma­ny­mu, efek­ty­viau­sias vais­tas, ge­ri­nan­tis ape­ti­tą − mi­ ty­bos re­ži­mas. Žmo­gaus or­ga­niz­ mas la­bai mėgs­ta tvar­ką ir apei­ gas, o vai­kai yra ypač jaut­rūs ir juos leng­va pa­veik­ti. Atė­jus mie­go lai­ kui ima žio­vu­lys, lim­pa akys, o kai lai­kas val­gy­ti – iš­si­ski­ria skran­džio sul­tys ir ky­la ape­ti­tas.

Val­gy­ti rei­kia įpras­tu lai­ku ir tam tik­ra tvar­ka. Bent kar­tą per die­ ną prie sta­lo tu­rė­tų su­si­rink­ti vi­sa šei­ma. Ge­riau­sia, kai den­giant sta­ lą da­ly­vau­ja ir vai­kai. „Ga­li bū­ti, kad vai­kas tik pa­sė­ dės prie sta­lo, ne­su­val­gęs nė kąs­ nio, bet pa­ro­dy­ti ge­rą pa­vyz­dį − jau di­de­lis žings­nis į prie­kį. Su­ da­ry­ki­te są­ly­gas vai­kui pa­si­rink­ti mais­tą ir val­gy­ti, kaip jie mėgs­ta, – kiek­vie­ną kom­po­nen­tą at­ski­ rai. Ven­ki­te mai­šy­ti daug pro­duk­ tų į vie­ną pa­tie­ka­lą. Įvai­rias­pal­vės miš­rai­nės, troš­ki­niai, sriu­bos daž­

nai trik­do vai­ką, nes jis ne­sup­ran­ ta, kas tai yra, ir ne­si­ryž­ta val­gy­ ti. Tik vy­res­ni vai­kai per pa­tir­tį pa­žįs­ta ir pa­mėgs­ta dau­gia­kom­ po­nen­čius pa­tie­ka­lus“, − aiš­ki­no I.Kuo­die­nė.

Svar­bu tė­vų pa­vyz­dys

Gy­dy­to­ja Vir­gi­ni­ja Luk­šie­nė tei­gė su­lau­kian­ti daug tė­vų skun­dų dėl vai­kų ne­val­gu­mo. „Išs­k ir­č iau ma­ž us vai­k us ir paaug­les mer­gai­tes. Kal­bant su vai­k ų tė­ve­l iais paaiš­k ė­ja, kad ma­ž y­l is ne­val­go įpras­to mais­ to, bet per die­ną už­kan­džiau­ja ir su­si­ren­ka rei­ka­lin­gą ka­lo­ri­jų kie­ kį. Daž­niau­siai tai bū­na leng­vai pa­s i­s a­v i­n a­m i ang­l ia­van­d e­n iai: sau­sai­niai, vai­siai, sul­tys. Įsi­su­ ka ydin­gas ra­tas: ne­gau­na­ma pa­ kan­ka­mai ge­le­žies su mais­tu, vys­ to­si ma­žak­rau­jys­tė, dėl to ape­ti­tas vi­sai pa­blo­gė­ja“, − kal­bė­jo V.Luk­ šie­nė.

Pa­sak jos, tai­syk­lin­ga mi­ty­ba pri­va­lu rū­pin­tis nuo kū­di­kys­tės. Šei­mos val­gy­mo įpro­čiai per­duo­ da­mi ir vai­kams, to­dėl tė­ve­liai tu­ rė­tų pa­gal­vo­ti apie tai, kaip ir ką val­go pa­tys. „Ape­ti­tui di­de­lę reikš­mę tu­ri fi­ zi­nis ak­ty­vu­mas ir bu­vi­mas gry­ na­me ore. Prie sta­lo vai­ką tu­ri do­min­ti ne žai­di­mai, o iš­ra­din­gai pa­tiek­tas mais­tas. Ne­ga­li­ma vai­ko vers­ti su­val­gy­ti vi­są po­rci­ją, nes tai ga­li su­kel­ti pa­si­prie­ši­ni­mą. Jei vai­kas, anks­čiau nor­ma­liai val­gęs, pra­ra­do ape­ti­tą, pa­si­tar­ki­te su jū­ sų vai­ką gy­dan­čiu gy­dy­to­ju, ku­ris įver­tins vai­ko au­gi­mą, pa­skirs rei­ ka­lin­gus ty­ri­mus“, – pa­ta­rė gy­dy­ to­ja.

Ga­li bū­ti ir ža­lin­gas

Far­ma­ci­nin­kai skel­bia, kad nau­ ja­sis mais­to pa­pil­das pa­dės re­gu­ liuo­ti ma­žy­lio ape­ti­tą ir iš­veng­ti

ga­li­mų li­gų, su­si­ju­sių su mi­ty­bos ne­pa­kan­ka­mu­mu.

I.Kuo­die­nė tei­gė, kad mais­to pa­ pil­das ga­li bū­ti ne tik ne­veiks­min­ gas, bet net ir ža­lin­gas. Pa­sak jos, kai žmo­gus išalks­ta, or­ga­niz­mas pra­de­da duo­ti sig­na­lus ir ruo­šia­si mai­tin­tis. Užuo­dęs mais­to aro­ma­ tą, pa­ma­tęs jo vaiz­dą žmo­gus ne tik są­mo­nin­gai nu­si­tei­kia val­gy­ti, bet ir fi­zio­lo­giš­kai pa­si­ruo­šia – bur­no­ je su­si­tel­kia sei­lių, iš­si­ski­ria skran­ džio sul­tys. „Vai­kai daž­nai ne­su­ge­ba šif­ruo­ ti šių or­ga­niz­mo sig­na­lų, ig­no­ruo­ ja juos ir tei­kia pir­me­ny­bę įdo­ mes­niems už­siė­mi­mams. Mais­to pa­pil­das, dirb­ti­nai sti­mu­liuo­jan­tis fi­zio­lo­gi­nes reak­ci­jas, šiuo at­ve­ ju – skran­džio sul­čių iš­si­sky­ri­mą, ga­li bū­ti ne­veiks­min­gas. Ga­li bū­ ti ir ža­lin­gas, nes dirb­ti­nis sti­mu­ lia­vi­mas at­ro­fuo­ja na­tū­ra­lią reak­ ci­ją“, – kal­bė­jo I.Kuo­die­nė.

Svei­kos mi­ty­bos spe­cia­lis­tė pa­ brė­žė, kad mais­to pa­pil­dą re­ko­ men­duo­tų var­to­ti tik kri­ti­niu at­ ve­ju kaip lai­ki­ną prie­mo­nę. Toks spren­di­mas tu­rė­tų bū­ti tik kaip pir­mas žings­nis or­ga­ni­zuo­jant vi­ sos šei­mos mi­ty­bą. „Vi­suo­met pir­miau­sia ska­ti­na­ma sau­go­ti sa­vo ir sa­vo vai­kų svei­ka­tą na­tū­ra­liais bū­dais. Ta­čiau dėl tam tik­rų gy­ve­ni­mo są­ly­gų ar svei­ka­tos būk­lės ne vi­suo­met ga­li­ma už­tik­ rin­ti na­tū­ra­lių pro­ce­sų vyks­mą“, − tei­gė die­tų ir svei­kos mi­ty­bos spe­ cia­lis­tė.

V.Luk­šie­nė mais­to pa­pil­dus vai­ kams re­ko­men­duo­ja tik nuo tre­ jų me­tų, jei ne­nus­ta­to­ma svei­ka­ tos su­tri­ki­mų. „Vai­kams nau­ją­jį pa­pil­dą ga­li­ma duo­ti tik gy­dy­to­jui re­ko­men­da­vus, nes jo su­dė­ty­je ne­nu­ro­dy­tos tiks­ lios vi­ta­mi­nų A, C, E bei mik­roe­ le­men­tų – cin­ko, se­le­no do­zės“, − įspė­jo me­di­kė.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Komentaras Mil­da Amb­ra­sie­nė

Dve­jų sū­nų (3,5 ir 2 me­t ų) ma­ma

A

u­g in­d a­m a pir­m ą ­j į sū­n ų jau­d i­n au­s i, kad jis ma­ž ai val­g o. No­rė­d a­m a įsiū­ly­t i dau­g iau, mai­t in­d a­m a sū­ nų įjung­d a­v au te­l e­v i­z o­r ių ir žiū­r ė­ da­vo­me „Te­le­t a­bius“, duo­d a­v au žais­ lų, skai­t y­d a­v au kny­g u­tes, pro lan­g ą var­n as skai­č iuo­d a­vo­m e. Ma­n au, su vy­r u da­rė­m e ne tik šias klai­d as, bet ir tai, kad il­g ai jį mai­t i­n o­m e pa­t ys.

Me­t ams bė­g ant vy­res­n ė­l io val­g y­mo įpro­č iai kei­č ia­s i, bet jis vis dar ne­s i­ ryž­t a ra­g au­t i nau­j o, ki­t aip at­ro­d an­ čio mais­to. Daug ge­ros įta­kos pa­d a­rė dar­ž e­l is. Jau bū­n a at­ve­j ų, kai sū­nus pa­p ra­š o iš­v ir­t i ko­š ės ar įdė­t i tik mė­ sy­tės. Ant­ro­j o vai­ko ape­t i­t as ne­p a­ly­ gi­n a­m ai ge­res­n is. Nuo pat ma­ž u­m ės jis vis­k ą val­g o la­b ai no­r iai ir su­v al­g o dau­g iau nei bro­l is. Su vy­r u juo­k au­ ja­m e, kad vy­r es­n y­s is val­g y­d a­m as no­r i pa­ž ais­t i, o jau­n es­n y­s is be­ž ais­ da­m as no­r i ir pa­v al­g y­t i. Dar ne­s u­ lau­k ęs nė me­t u­k ų, ma­ž iu­k as val­ gy­d a­vo jau sa­v a­r an­k iš­k ai. Griež­t ai ne­l eis­d a­vo pa­d ė­t i. Jo­k ių ska­t i­n i­m o val­g y­t i me­to­d ų jam ne­rei­k ia, pa­v al­ go grei­t ai. Kad ir kaip bu­vo, nie­k a­d a ne­p a­g al­vo­j au grieb­t is me­d i­k a­m en­ tų. Ma­n au, šiais lai­k ais žmo­n ės vais­ tų var­to­j a per daug. Ne­n o­r iu vai­k ų pra­t in­t i bet ko­k iu gy­ve­n i­m o at­ve­j u jais pa­s i­k liau­t i. Vi­t a­m i­nų kar­t ais rei­ kia, bet kal­b ė­d a­m a apie ape­t i­t ą ska­ ti­n an­č ių pa­p il­d ų var­t o­j i­m ą, vi­s ų pir­m a rim­t ai ap­s vars­t y­č iau tei­g ia­ mas ir nei­g ia­m as jų sa­v y­b es ir ga­l i­ mą nau­d ą. Bi­j au, kad tai ga­l i bū­t i ir far­m a­c i­n in­k ų triu­k as gau­t i pa­j a­m ų, ma­n i­p u­l iuo­j ant tė­v ais.

12

antradienis, balandžio 17, 2012

pasaulis

Nor­ve­gų siau­bū­no teis­mas pra­si­dė­jo Nor­ve­gi­jo­je pra­si­dė­jęs An­der­so Beh­rin­ go-Brei­vi­ko teis­mas pri­kaus­tė vi­są ša­lį.

Pa­mi­šė­lis jis ar nu­si­kal­tė­lis, ku­riam vie­ta ne psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė­je, o ka­lė­ji­me?

Pa­reiš­kė esąs ne­kal­tas

Pats A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas ne sy­ kį kar­to­jo, kad jis svei­kas, ma­ža to, psi­chi­nio li­go­nio eti­ke­tė jam – įžei­ di­mas ir yra blo­giau nei mir­tis.

Va­kar pir­ma­ja­me teis­mo, ku­ris, kaip ma­no­ma, truks de­šimt sa­ vai­čių, po­sė­dy­je jis pa­reiš­kė ne­ sąs kal­tas dėl te­ro­riz­mo, o žu­dy­ nes api­bū­di­no kaip sa­vi­gy­ną. „Pri­pa­žįs­tu šiuos veiks­mus, ta­ čiau ne bau­džia­mą­ją kal­tę, ir pa­ reiš­kiu, kad tai bu­vo tei­sė­ta sa­vi­ gy­na“, – sa­kė žu­di­kas. Jis pri­dū­rė, kad ata­ką su­ren­gė tam, kad Nor­ ve­gi­ją ap­sau­go­tų nuo mu­sul­mo­ nų ant­plū­džio. Esą bū­tent to­dėl jo tai­ki­niais ta­po vy­riau­sy­bės būs­ti­ nė Os­le ir val­dan­čio­sios par­ti­jos jau­ni­mo sto­vyk­la. Jo ma­ny­mu, nor­ve­gų kai­rie­ji po­li­ti­kai – per­ ne­lyg li­be­ra­lūs dėl imig­ra­ci­jos po­ li­ti­kos.

Tie­sa, tei­sės eks­per­tas Jar­las Borg­vi­nas Dørre pa­brė­žė: „Aki­ vaiz­du, kad tai nie­kaip ne­su­si­ję su pre­ven­ci­ne sa­vi­gy­na.“ Vis­kas teis­mo ran­ko­se

A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko by­la bu­vo ne­ leng­vas gal­vo­sū­kis pro­ku­ro­rams ir tei­sė­jams, nes vie­no­je psi­cho­lo­gų ata­skai­to­je nu­sta­ty­ta, kad vy­ras – psi­chi­nis li­go­nis, ki­to­je to­kia diag­ no­zė at­mes­ta.

Pen­ki tei­sė­jai tu­rės ap­svars­ty­ti jiems pa­teik­tas dvie­jų psi­chiat­ri­jos eks­per­ti­zių iš­va­das, ku­rios prie­šin­ gos, ir nu­spręs­ti, ar A.Beh­rin­gasBrei­vi­kas yra pa­kal­ti­na­mas.

Jei teis­mas pri­pa­žins, kad jis pa­ kal­ti­na­mas, jam gre­sia iki 21 me­ tų ka­lė­ji­mo, nors šis nuo­spren­dis ga­li bū­ti ne­ri­bo­tą lai­ką pra­tęs­tas, jei­gu nu­teis­ta­sis bū­tų pri­pa­žįs­ta­

mas te­be­ke­lian­čiu grės­mę vi­suo­ me­nei.

Ki­tu at­ve­ju jam teks vi­są gy­ve­ni­ mą pra­leis­ti už­da­ry­tam psi­chiat­ri­ jos kli­ni­ko­je. Pir­ma­ja­me po­sė­dy­je pro­ku­ro­rė In­ga Be­jer Engh il­giau nei va­lan­dą skai­tė kal­ti­ni­mus, įskai­tant dėl „te­ro­ro ak­tų“, taip pat iš­var­di­jo kiek­vie­ną iš 77 au­kų, nu­ ro­dy­da­ma jų mir­ties prie­žas­tis.

Kal­tin­to­ja pa­sa­kė, kad per žu­dy­ nes Utio­jos sa­lo­je „vai­kai ir suau­ gu­sie­ji bu­vo apim­ti pa­ni­kos ir mir­ ties bai­mės“.

Pri­pa­žįs­tu šiuos veiks­mus, ta­čiau ne bau­džia­mą­ją kal­tę, ir pa­reiš­kiu, kad tai bu­ vo tei­sė­ta sa­vi­gy­na.

„Jis šau­dė į žmo­nes, ku­rie bė­go ar­ba slė­pė­si, ar­ba ku­riuos jis pri­si­ vi­lio­jo sa­ky­da­mas, kad yra po­li­ci­ nin­kas“, – aiš­ki­no pro­ku­ro­rė ir pa­ brė­žė, kad dau­gu­ma iš 69 žu­vu­sių­jų Utio­jo­je bu­vo nu­šau­ti į gal­vą.

Ne­pa­si­ti­ki teis­mais

A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas teis­mui pa­ reiš­kė, kad ne­pri­pa­žins Nor­ve­gi­jos teis­mo spren­di­mo. „Jūs sa­vo man­da­tą gau­na­te iš Nor­ve­gi­jos po­li­ti­nių par­ti­jų, ku­ rios pa­lai­ko dau­gia­kul­tū­ra­liz­mą“, – sa­kė žu­di­kas.

Kliu­vo ir teis­mo pir­mi­nin­kei Wen­che Eli­za­beth Arnt­zen. A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas pa­brė­žė abe­jo­jan­ tis jos au­to­ri­te­tu, nes ji esą pa­lai­ko drau­giš­kus san­ty­kius su bu­vu­sios

Su­si­do­mė­ji­mas: A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko teis­mo pro­ce­są vi­sas atei­nan­čias de­šimt sa­vai­čių nea­be­jo­ti­nai seks

vi­sa Nor­ve­gi­ja.

Nor­ve­gi­jos prem­je­rės ir Dar­bo par­ ti­jos ly­de­rės Gro Har­lem Brundt­ land se­se­ri­mi.

Jis sa­kė esan­tis pa­si­prie­ši­ni­mo ko­vo­to­jas ult­ra­de­ši­nių­jų or­ga­ni­za­ ci­jo­je, ku­rios mo­de­liu ta­po vi­du­ ram­žiais gy­va­vęs Tamp­lie­rių ri­ te­rių or­di­nas, da­ly­va­vęs kry­žiaus ka­ruo­se.

Tie­sa, po to A.Beh­rin­gas-Brei­ vi­kas pri­pa­ži­no, kad vei­kė vie­nas.

Jis sa­vo veiks­mus pa­va­di­no „žiau­ riais, bet bū­ti­nais“, gi­nant ša­lį nuo „vals­ty­bės iš­da­vi­kų“, at­vė­ru­ sių Nor­ve­gi­ją dau­gia­kul­tū­ra­liz­mui ir su­da­riu­sių są­ly­gas „mu­sul­mo­nų in­va­zi­jai“ į Eu­ro­pą.

A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas pri­si­sta­tė kaip ra­šy­to­jas, dir­ban­tis ka­lė­ji­me.

Tie­sa, teis­mui žiū­rint jo pro­pa­ gan­di­nį fil­mu­ką, ku­rį jis in­ter­ne­ te pa­skel­bė iš­puo­lių die­ną, ap­sia­ ša­ro­jo.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Bep­re­ce­den­tis teis­mas

Sau­gu­mas Os­le vyks­tant teis­mui bu­ vo kaip rei­kiant su­stip­rin­tas. Spe­ cia­liai pri­tai­ky­ta­me Os­lo apy­gar­ dos teis­me vyk­sian­tys po­sė­džiai bus tie­sio­giai trans­liuo­ja­mi 17 re­gio­ni­nių teis­mo rū­mų vi­so­je ša­ly­je, kad juos ga­lė­tų ste­bė­ti dau­giau nei 770 li­ku­ sių gy­vų­jų per šiuos iš­puo­lius ir au­kų ar­ti­mų­jų. Kal­ti­na­mą­jį nuo nu­ken­tė­ ju­sių­jų ir au­kų ar­ti­mų­jų at­sky­rė sto­ro stik­lo per­tva­ros. Iš vi­so teis­mo po­sė­ dį ste­bė­jo apie 200 žu­vu­sių žmo­nių ar­ti­mųjų ir gau­sus bū­rys žur­na­lis­ tų. Su­si­rin­ko apie 800 žur­na­lis­tų iš maž­daug 210 ži­niask­lai­dos or­ga­ni­ za­ci­jų. Nor­ve­gi­jos vi­suo­me­ni­nė te­ le­vi­zi­ja NRK trans­lia­vo da­lį teis­mo po­sė­džio, ta­čiau ne­bu­vo ­leis­ta ro­dy­ti A.Behringo-Brei­vi­ko kal­bos.

Bai­mi­na­ma­si, kad ekst­re­mis­tas pa­si­nau­dos teis­mu sa­vo rek­la­mai.

BNS, „Dai­ly Mail“, AFP, AP inf.

Šo­ki­ruo­jan­tis nu­si­kal­ti­mas 2011 m. lie­pos 22 d. aš­tuo­ni žmo­nės žu­vo, A.Beh­rin­gui-Brei­vi­kui de­to­na­ vus sprog­me­nų pri­krau­tą au­to­mo­ bi­lį prie vy­riau­sy­bi­nių pa­sta­tų Os­lo cent­re. Vė­liau A.Beh­rin­gas-Brei­vi­ kas nu­vy­ko į Utio­jos sa­lą, esan­čią ne­ to­li Os­lo. Per­si­ren­gęs po­li­ci­nin­ku jis šau­dė į šim­tus žmo­nių, su­si­rin­ku­sių į val­dan­čio­sios Dar­bo par­ti­jos jau­ni­ mo va­sa­ros sto­vyk­lą. Ši ata­ ka ta­po di­džiau­sio­mis ka­ da nors vie­ no gink­luo­ to už­p uo­ li­ko įvyk­dy­ to­m is žu­dy­nė­m is. Šios by­los mas­tas dar ne­tu­rė­jo pre­ce­ den­to šio­je Skan­di­ na­vi­jos ša­ly­je.

Ny­kus vie­ni­šo vil­ko A.Behringo-Breiviko gy­ve­ni­mas An­der­sas Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, re­ gis, ne­bu­vo iš­skir­ti­nis. De­ja, rea­ly­ bė bū­na ap­gau­lin­ga.

77 žmo­nes nu­žu­dęs ekst­re­mis­tas gi­mė 1979 m. va­sa­rio 13 d. Sa­vo 1500 pus­la­pių ma­ni­fes­te, pa­skelb­ ta­me in­ter­ne­te prieš pat žu­dy­nes, A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas pa­brė­žė, kad „au­go su­pa­mas at­sa­kin­gų ir pro­tin­gų žmo­nių“. Žu­di­ko tė­vas dir­bo dip­lo­ma­tu, mo­ti­na – slau­ge, ta­čiau juo­du iš­ si­sky­rė, kai A.Beh­rin­gui-Brei­vi­kui te­bu­vo vie­ni.

Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad bu­vo au­gi­ na­mas mo­ti­nos šei­mo­je, pri­klau­ san­čio­je vi­du­ri­nei kla­sei, ne­pa­tir­ da­vu­siai fi­nan­si­nių sun­ku­mų. Jis nu­ro­dė vie­nin­te­lį trū­ku­mą: „Tu­ rė­jau aiš­kiai per daug lais­vės.“ Tie­sa, vai­kų ge­ro­vės tar­ny­bos bu­vo su­si­rū­pi­nu­sios, kad jo glo­ba ga­li bū­ti ne­pa­kan­ka­ma. „An­der­sas pra­dė­jo veng­ti bend­ rau­ti; ta­po šiek tiek su­si­rū­pi­nu­siu pa­sy­viu vai­ku... Su ap­si­mes­ti­ne nu­gink­luo­jan­čia šyp­se­na“, – ket­

Sim­bo­lis: vos įžen­gęs į teis­mo sa­lę A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas iš­kė­lė kumš­

tį, o ta­da pri­spau­dė jį prie šir­dies.

ve­rių me­tų A.Beh­rin­gą-Brei­vi­ką api­bū­di­no vie­na psi­cho­lo­gė.

Ji ata­skai­to­je ra­šė: „Bū­tų idea­ lu, jei­gu jis bū­tų per­kel­tas į sta­bi­ lią glo­bė­jų šei­mą.“ Vis dėl­to An­der­so tė­vui ne­pa­vy­ ko pa­siek­ti, kad sū­naus glo­ba bū­tų per­duo­ta jam, ta­čiau, pa­sak Nor­ ve­gi­jos ži­niask­lai­dos, A.Beh­rin­goBrei­vi­ko vai­kys­tė at­ro­dė įpras­ta, be di­des­nių sun­ku­mų.

„Scan­pix“ nuo­tr.

„Vai­kys­tė­je jis bu­vo ei­li­nis ber­ niu­kas, ta­čiau ne­lin­kęs bend­rau­ti.

Tuo me­tu jis ne­si­do­mė­jo po­li­ti­ka“, – pa­sa­ko­jo jo tė­vas.

Jis vi­sus ry­šius su sū­nu­mi nu­ trau­kė, kai šiam te­bu­vo 15 me­tų.

Pa­žįs­ta­mi An­der­są va­di­no už­ da­r u žmo­g u­m i, ku­r iam kar­tais bū­d a­vo sun­k u ras­t i vie­t ą pa­ sau­ly­je. Pa­sak jų, A.Beh­rin­gasBrei­vi­kas vi­sai ne­bu­vo ly­de­ris iš

pri­gim­ties, nors sten­gė­si toks pa­ si­ro­dy­ti.

Bū­da­mas 18 me­tų An­der­sas me­tė vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, ne­ga­vęs dip­lo­ mo – esą sie­kė kar­je­ros po­li­ti­ko­je.

1999 m. jis įsto­jo į po­pu­lis­ti­nę de­ ši­nią­ją Pa­žan­gos par­ti­ją, nu­si­sta­ čiu­sią prieš imig­ra­ci­ją, ir ak­ty­viai vei­kė jos vie­ti­nė­je jau­ni­mo kuo­ pe­lė­je. Šią par­ti­ją An­der­sas pa­li­ko 2006 m., o vė­liau vie­na­me in­ter­ ne­to fo­ru­mų ra­šė, kad šis ju­dė­ji­ mas jam pa­si­ro­dė esan­tis per daug at­vi­ras „dau­gia­kul­tū­riams rei­ka­la­ vi­mams“ ir „sa­vi­žu­diš­koms hu­ma­ niz­mo idė­joms“.

Dar vė­liau A.Beh­rin­gas-Brei­vi­ kas daž­nai kri­ti­ka­vo is­la­mą, dau­ gia­kul­tū­ra­liz­mą ir mark­siz­mą, sa­ve lai­kė „ra­miu žmo­gu­mi ir ga­na to­le­ ran­tiš­ku dau­ge­liu klau­si­mų“. „Dėl fak­to, kad de­šimt­me­čius bu­ vau in­dokt­ri­nuo­ja­mas dau­gia­kul­tū­ ra­liz­mo, jau­čiu, kad tu­riu pa­brėž­ti, jog iš tie­sų ne­su ra­sis­tas ir nie­ka­da juo ne­bu­vau, – ra­šė jis. – Tap­ti skus­ ta­gal­viu ma­nęs nie­ka­da ne­vi­lio­jo. Jų ap­ran­gos sti­lius ir mu­zi­ki­nis sko­nis

man bu­vo ne­pat­rauk­lus; ma­niau, kad jie per daug ra­di­ka­lūs.“ So­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je „Fa­ce­ book“ A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas nu­ ro­dė esan­tis „kon­ser­va­ty­vių pa­ žiū­rų krikš­čio­nis“, be­si­do­min­tis me­džiok­le ir kom­piu­te­ri­niais žai­di­ mais, to­kiais kaip „World of Warc­ raft“ ir „Mo­dern War­fa­re 2“.

Kaip nu­ro­do­ma jo ma­ni­fes­te, sa­vo ideo­lo­gi­nį „kry­žiaus žy­gį“ jis pra­dė­jo 2002 m., bū­da­mas Tamp­ lie­rių ri­te­rių or­di­no na­riu.

Sa­vo pla­nus jis pra­dė­jo įgy­ven­ din­ti 2009 m. pa­bai­go­je, kruopš­ čiai or­ga­ni­zuo­da­mas kru­vi­niau­sius iš­puo­lius.

Jis ta­po ti­piš­ku vie­ni­šu vil­ku, gy­ ve­no už­da­rą gy­ve­ni­mą bu­te su sa­vo mo­ti­na, o vė­liau iš­si­nuo­mo­jo vie­ ną ūkį. „Man jis at­ro­dė kaip ei­li­nis vai­ ki­nas. Jis leng­vai ga­lė­jo lik­ti ne­ pas­te­bė­tas, – sa­kė vie­nas bu­vęs A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko kai­my­nas. – Tvar­kin­gas nor­ve­gas, ku­rio nie­kas ne­bū­tų įta­ręs.“ BNS inf.

13

antradienis, balandžio 17, 2012

sportas Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionate triumfavo Kauno „LKKAAtleto“ ekipa. Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ penketukas, likęs greta prizininkų pakylos, pirmenybes baigė ketvirtoje vietoje.

Sporto telegrafas Pralaimėjimas. Vakar Šiauliuose pirmąsias Lietuvos krepšinio lygos čempionato ketvirtfinalio rungtynes žaidė „Šiaulių“ ir Klaipėdos „Neptūno“ komandos. Susitikimą 89:74 laimėjo šiauliečiai. Atsakomoji kova – ketvirtadienį 19.15 val. Klaipėdos sporto arenoje (Taikos pr. 61A).

Pastangos: „Naftos-Universiteto“ krepšininkai (geltona apranga), žaisdami su „Žalgiriu-Sabonio krepšinio

Finišas. Maskvos srities „Chimki“ klubas triumfavo Europos taurės turnyre.

Chimkuose (Rusija) vykusiame finale Rimo Kurtinaičio auklėtiniai po atkaklios ir dramatiškos kovos 77:68 (16:15, 21:15, 15:20, 25:18) palaužė „Valencia“ (Ispanija) ekipą bei iškovojo ne tik trofėjų, bet ir kelialapį į kito sezono Eurolygą.

Naudingiausiu finalo žaidėju buvo išrinktas Zoranas Planiničius, lemiamoje kovoje pelnęs 19 taškų. Tai jau antroji R.Kurtinaičio iškovota Europos taurė – 2009 m. strategas šiame turnyre triumfavo su Vilniaus „Lietuvos rytu“.

Pastarosios ekipos krepšininkai Rusijoje užėmė trečiąją vietą. Mažajame finale vilniečiai 71:62 (24:10, 16:20, 15:14, 16:18) įveikė Sankt Peterburgo „Spartako“ ekipą.

centru“, buvo arti pergalės, tačiau pristigo jėgų per lemiamas minutes.

NKL čempionas – „LKKA-Atletas“ Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Lemiamos kovos antrus metus paeiliui vyko Kauno priemiestyje Garliavoje. Pusfinalyje uostamiesčio krepšininkams teko susiremti su šiame miestelyje namų rungtynes žaidžiančiu „LKKA-Atletu“.

Nuo pirmųjų minučių į priekį išsiveržė kauniečiai. Po dviejų kėlinių jie pirmavo net 20 taškų. Po pertraukos klaipėdiečiai bandė gelbėtis, tačiau pakiliai rungtyniavę šeimininkai neleido priartėti. Nuaidėjus finalinei sirenai švieslentėje švietė nemalonus mūsų ekipai rezultatas 73:89.

Nesustabdomas varžovų komandoje buvo 29 taškus pelnęs Šarūnas Vingelis. 21 tašką pridėjo Vidmantas Sragauskis, 19 – Tauras Tamošiūnas. Klaipėdos ekipą dugnan gramzdino klaidos. Mūsiškiai kauniečiams kamuolį padovanojo net 24 kartus. Negana to, Dainiaus Miliūno auklėtiniams itin rankos drebėjo metant baudas – iš 21 įmetė tik 10. Daugiausia taškų pelnė Paulius Žurna – 14, Deividas Anužis – 13 ir Artūras Gudaitis - 12.

Pusfinalio susitikimą baigę 21 val., klaipėdiečiai dėl bronzos medalių turėjo kovoti po nepilnos paros – kitos dienos 13 valandą.

Rungtynės su Kauno „ŽalgiriuSabonio krepšinio centru“ vyko permainingai. Tiesa, įvykiai po pertraukos vertė prisiminti vakarykštį susitikimą. Laimėję tarpsnį 23:4, kauniečiai išsiveržė į priekį 39:23. Prieš pauzę „Nafta-Universitetui“ pavyko sušvelninti skirtumą 35:46.

Trečiajame kėlinyje į žaidybinę duobę įkrito „saboniukai“. Klaipėdiečiai, pelnę net 22 taškus, o leidę įmesti 3, išsiveržė į priekį 59:53.

Tačiau Kauno komanda po 8 paeiliui taškų išlygino rezultatą 62:62.

Vėliau vėl priekyje buvo varžovai, jie iškovojo pergalę 87:79.

Finalinėse rungtynėse „LKKA-Atletas“ 93:82 įveikė Vilniaus „Statybą“. 32-ąją min. kauniečiai pirmavo 13 taškų, tačiau sostinės komanda spurtavo 11:0 ir sumažino skirtumą iki 2 taškų. Likus pustrečios minutės po vilniečių gynėjo O.Varanausko nesportinės pražangos Edo Nickaus auklėtiniai pelnė 4 taškus vienos atakos metu ir pergalės iš savo rankų nebeišleido. „Neverta liūdėti – sezono išvakarėse buvome iškėlę sau uždavinį patekti į penketuką, o mes nužengėme net toliau“, – grįždamas iš Garliavos kalbėjo vienas „Naftos-Universiteto“ komandos vadovų Algimantas Žičkus.

Anot jo, vaikinams nuotaikos nepraskaidrina ir vėluojančios algos. „Esame skolingi už du mėnesius, – atviravo A.Žičkus, retai kalbantis apie pinigus. – Kasmet iš miesto gauname vis mažiau ir mažiau. Šįmet dar nurėžė. Gavome juokingą sumą. Net pavydu girdėti, kiek iš savivaldybių gauna kitos – mažesnių miestelių ekipos. “

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Šalies sporto mokyklų ir klubų 16mečių žiemos futbolo pirmenybėse sėkmingai rungtyniavo Klaipėdos mokyklos ekipa, treniruojama Prano Ivaškevičiaus ir Raimondo Vainoro.

Pirmajame etape dviem ratais komandos varžėsi keturiose – Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Klaipėdos zonose. Jų nugalėtojai pateko į finalines varžybas, vykusias Marijampolėje.

Uostamiesčio Futbolo mokykla pogrupyje du kartus po 1:0 nugalėjo Klaipėdos futbolo akademiją. Pirmosiose varžybose 4:1 įveikė Tauragės „Taurą“, o antrosiose išsiskyrė taikiai – 0:0. Su trečiuoju varžovu – Gargždų „Banga“ klaipėdiečiai pasidalijo po pergalę – 4:0 ir 0:1.

Pelnę 13 taškų, uostamiesčio žaidėjai iškovojo bilietą į Suvalkijos sostinę.

Pusfinalyje Klaipėdos FM 1:0 palaužė Vilniaus „Ateitį“. Pergalingą įvartį įmušė Edgaras Drąsutis.

Finale teko susiremti su šeimininkais – „Sūduvos“ jaunaisiais futbolininkais. Po atkaklios kovos susitikimą 1:0 laimėjo suvalkiečiai.

Geriausiu finalinių varžybų gynėju pripažintas klaipėdietis Justas Adamas. Anot strategų P.Ivaškevičiaus ir R.Vainoro, puikiai rungtyniavo visa komanda.

Rungtynių statistika „LKKA-Atletas“ – „Nafta-Universitetas“ 89:73 (26:13, 26:19, 21:23, 16:18). Š.Vingelis 29, V.Sragauskis 21, T.Tamošiūnas 19, E.Tviraga ir P.Malašauskas po 6/P.Žurna 14, D.Anužis 13, A.Gudaitis 12, M.Kumpys, D.Norkus ir J.Kazakauskas po 8, H.Venskus 3, D.Jokubaitis, D.Žvinklys ir V.Chodosovskis po 2, V.Tarolis 1. „Žalgiris-Sabonio krepšinio centras“ – „Nafta-Universitetas“ 87:79 (17:19, 29:16, 16:27, 25:17). M.Grigonis 23, T.Dimša 14, T.Jogėla 13, Ž.Skučas 9, V.Kariniauskas ir N.Barauskas po 6/M.Kumpys 19, J.Kazakauskas 12, D.Norkus 11, P.Žurna ir V.Chodosovskis po 10, D.Anužis 9, H.Venskus 2.

16-mečiams – sidabras

Sidabro medalininkai

Tradicija: krepšio tinklelį kirpo laimėtojai – Kauno studentai.

Tomo Raginos nuotr.

Artūras Rožinas, Konstantinas Andrejenka, Deividas Gubysta, Justas Adamas, Dovydas Krasauskas, Irmantas Mockus, Matas Krugelis, Edgaras Drąsutis, Dominykas Juškevičius, Denisas Denikajevas, Martynas Turskis, Irmantas Slušnys, Vilius Zaburas, Džiugas Kubilius, Jonas Sakuotis.

19

antradienis, balandžio 17, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: antradienis – Radiatorius trečiadienis – Prieskonis ketvirtadienis – Dividendas penktadienis – Komposteris Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtoja – Rasa Samulionienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis.

Jautis (04 21–05 20). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas. Viskas klostysis puikiai ir reikalai judės į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite.

Dvyniai (05 21–06 21). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite.

Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti.

Vėžys (06 22–07 22). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, ką turite. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti.

Liūtas (07 23–08 23). Tikėtina, kad sulauksite intriguojančio darbo pasiūlymo. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Jūs turite vadovo savybių, tad seksis suburti vieningą komandą.

Mergelė (08 24–09 23). Prisiminsite jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su kitais žmonėmis kils nesutarimų ar net agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Būsite susikaupęs ir greitas. Žodžiai – vienintelis ginklas, kurio jums prireiks. Esate jautrus, tad kitaip vertinsite savo veiksmus. Galbūt tie vertinimai bus ne visai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir nusiraminkite.

Skorpionas (10 24–11 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos nei naudos. Visi nemalonumai praeis ir rytoj galėsite užsiimti įprastais reikalais. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti nesutarimų su mylimu žmogumi, nes prieštarausite jo vertybėms. Todėl nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote.

Ožiaragis (12 22–01 20). Neįvertinsite artimųjų emocijų bei energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti.

Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų, o vėliau viskas atrodys kitaip.

Vandenis (01 21–02 19). Jei vengsite savo pareigų, galite prarasti draugus. Visas pastangas skirkite būtiniausiems dalykams, nesivelkite į ginčus, kad neprikalbėtumėte nesąmonių ir nereikėtų vėliau gailėtis. Žuvys (02 20–03 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis bei įgyvendinti savo svajas. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 24 d.

„Klaipėdos galerijoje“ – jaunosios menininkės debiutas Rytoj „Klaipėdos galerijoje“ atidaroma Agnės Matulionytės skaitmeninės grafikos autorinė paroda „Sapnai“.

„Visada labai smagu, kai mūsų meno padangėje pasirodo naujas veidas“, – džiaugėsi klaipėdietė grafikė Danutė Žalnieriūtė, pristatydama savo mokinę, autorine paroda „Klaipėdos galerijoje“ debiutuojančią jauną menininkę A.Matulionytę.

Jos autorė neatsirado iš niekur – ji yra profesionalė, 2009 m. baigusi Vilniaus dailės akademijos Vizualiojo dizaino studijas Klaipėdoje, dalyvavusi keliose rimtose teminėse parodose ir nepražuvusi dirbdama komercinius darbus.

Parodos pagrindą sudarys jos rankų darbo knygutės padidintos iliustracijos, atliktos skaitmenine technika. Tai yra šios žiemos Agnės kūrybos rezultatas, šiuo-

laikine menine kalba perteikiantis tam tikrą požiūrį į mus supantį pasaulį. „Žiūri ir pamatai“, kaip sako pati autorė. Tai ne vien sapnų, kai nežinai, kas tu esi, kur tu esi, kokiame laike ar erdvėje galėtum būti, perteikimas vizualia kalba. Tai ir gana racionali santykio su aplinka, jausmų, požiūrio į tam tikrus reiškinius išraiška. „Jaunosios dailininkės meninė kalba gana santūri, išgryninta, asociacijų pagrindu pertei-

kianti savo tiesą, bet ne brukanti savąjį požiūrį, o leidžianti žiūrovui savaip interpretuoti kiekvieną kūrinį. Žavi subtilus humoro jausmas, situacijų paradoksalumas bei netikėtumas“, – kalbėjo D.Žalnieriūtė apie savo buvusios studentės kūrybą.

Vernisažas – balandžio 18 d.

17 30 val. „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10). Paroda veiks iki gegužės 16 d. „Klaipėdos“ inf.

Grafika: A.Matulionytės „Sapnas“.

Orai

Pirmoje savaitės pusėje Lietuvoje lietaus mažės, temperatūra kiek nukris, naktimis gali pašalti. Šiandien bus 6–9 laipsniai šilumos, daug kur galimas lietus. Trečiadienio naktį spustelės šaltukas – bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Dieną sušils iki 8–12 laipsnių šilumos, lietaus nenumatoma.

Šiandien, balandžio 17 d.

+7

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+8

Šiauliai

Klaipėda

+9

Panevėžys

+9

Utena

+8

6.25 20.46 14.21

108-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 258 dienos.

Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+9

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +11 Brazilija +29 Briuselis +9 Dublinas +11 Kairas +33 Keiptaunas +23 Kopenhaga +8

kokteilis Spek­tak­lis su­lau­kė dė­me­sio Ap­l ink Va­sa­ros est­ra­dą praė­ju­sią sa­ vai­tę vaikš­čio­ju­si Al­do­na pri­si­ž iū­rė­ jo ir links­mų, ir bai­sių vaiz­dų. Tą­kart mo­te­rį pa­šiur­pi­no šiukš­lių kal­nai mu­ zi­kos šven­to­vės te­ri­to­ri­jo­je. Ta­čiau po­ pie­r iaus, plas­t i­ko at­l ie­kos ne­do­m i­no pro ša­l į va­ž ia­v u­sių tvar­k y­to­jų iš žel­ di­nių kom­pa­ni­jos. Jie va­ž ia­vo vai­din­ ti dar­bo dvi­ra­t i­n in­k ų ta­ke, ve­dan­čia­ me į Gi­ru­lius.

Al­do­na vos ne­si­rai­tė iš juo­ko, kai vie­ nas dar­bi­nin­kas, ne­sku­bė­da­mas, su pa­ ga­lio ga­lo vi­ni­mi smai­gė šiukš­les. Vie­ ną po­pie­riu­ką baks­tel­da­vo, tris pa­l ik­ da­vo. Kol jis me­džio­jo šiukš­les, bend­ro­ vės au­to­mo­bi­lio va­rik­lis burz­gė be su­ sto­ji­mo. Ži­nu­tė su­lau­kė skai­t y­to­jų dė­me­sio. Štai Ni­jo­lė ant­r i­no Al­do­nai, kad vaiz­ dai, kaip dar­bi­nin­kai imi­tuo­ja, jog ren­ ka šiukš­les, ne­bes­te­bi­na. „Ana­lo­g iš­ką vaiz­dą ma­to­me vi­sa­me mies­te, – tvir­ti­no skai­ty­to­ja. – Ga­liu pa­ sa­ky­ti tik tiek, kad sa­vo dar­bo neat­lie­ ka mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja.

Ji mo­ka at­ly­gi­ni­mus už neat­lik­tus dar­ bus, va­di­na­si, ir jo­kios kont­ro­lės mies­ te nė­ra. Tad šiukš­lė­se ir su ne­tvar­ka gy­ ven­si­me dar il­gai. To nie­ka­da ne­pas­te­ bė­jo­me, kai me­ru dir­bo Eu­ge­ni­jus Gent­ vi­las. Jis ir iš pa­val­di­nių rei­ka­lau­da­vo, ir pa­ts neuž­mirš­da­vo kont­ro­liuo­ti.“ „Bū­tų tik­rai la­bai juo­kin­ga, jei ne­ž i­no­ tu­me, kad tie vel­tė­d žiai ap­mo­ka­mi iš mū­sų vi­sų mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­n i­ gų“, – drėb­te­lė­jo Praei­vis.

Londonas +12 Madridas +20 Maskva +20 Minskas +9 Niujorkas +22 Oslas +8 Paryžius +10 Pekinas +25

Praha +8 Ryga +8 Roma +17 Sidnėjus +22 Talinas +6 Tel Avivas +28 Tokijas +17 Varšuva +10

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+4

+5

+3

+2

6

+4

+7

+6

+6

3

rytoj

ketvirtadienį

+7

Marijampolė

Vilnius

+9

Alytus

Vardai Anicetas, Dravenis, Giedrė, Giedrius, Robertas, Skaidra.

balandžio 17-ąją

Rytas

+6

+9

+8

+8

+7

3

1790 m. mi­rė žy­mus ame­r i­k ie­č ių po­l i­t i­k as, moks­l i­n in­kas Ben­ja­m i­ nas Frank­l i­n as. Gi­mė 1706 m.

1875 m. gi­mė gy­dy­to­jas of­tal­mo­lo­gas Pet­ras Avi­ žo­nis, pir­mo­jo akių li­g ų va­do­vė­lio lie­tu­vių kal­ba au­to­rius. Mi­rė 1939 m.

1894 m. gi­mė SSRS ly­de­ ris (1958–1964 m.) Ni­ki­ta Chruš­čio­vas.

1895 m. Ki­ni­ja ir Ja­po­ni­ ja pri­pa­ži­no Ko­rė­jos ne­ prik­lau­so­my­bę.

1912 m. gi­mė ak­to­rius ir re­ž i­sie­r ius Juo­zas Gus­ tai­tis. Mi­rė 1990 m.

1942 m. gi­mė dai­l i­n in­ kė Fi­lo­me­na Vai­t ie­k ū­ nie­nė.

1946 m. pa­s ku­t i­n iai pran­cū­z ų ka­rei­v iai pa­ li­ko Si­r i­ją, ku­r iai bu­vo su­teik­t a ne­p rik­l au­s o­ my­bė.

1977 m. pir­mą kar­tą bal­ so tei­sė rin­k i­muo­se su­ teik­ta Lich­tenš­tei­no mo­ te­rims.

1998 m. su­lau­k u­si 56-e­ rių, nuo krū­ties vė­žio mi­ rė vers­l i­n in­kė, fo­tog­ra­ fė bei se­ro P.McCart­ney žmo­na Lin­da McCart­ney.

„Jazz Voi­ces“ lau­rai – lie­tu­vėms „Jazz Voi­ces“ nu­ga­lė­to­jai 2002 m.

I vie­ta – Vi­ta Ru­sai­ty­tė (Lie­tu­va) 2003 m.

I vie­ta – Ra­sa Se­ra (Lie­tu­va) 2004 m.

Di­dy­sis pri­zas – Kris­t i­na Ja­tau­tai­tė (Lie­tu­va) 2005 m.

Di­dy­sis pri­zas – Dai­va Sta­r ins­kai­tė (Lie­tu­va)

Skai­ty­to­jo po­zi­ci­ja

2006 m.

Emig­ran­tas tei­gia, kad Lie­tu­va – di­de­ lis teat­ras: „Dar­bi­n in­kai vai­d i­na, kad dir­ba. Darb­da­v iai vai­d i­na, kad mo­ka at­ly­gi­ni­mą“.

I vie­ta – Ja­na Tiul­ko­va (Ru­si­ja) 2007 m.

Di­dy­sis pri­zas – Bai­ba Skurs­te­ne (Lie­ tu­va) 2008 m.

Di­dy­sis pri­zas – Kris­ti­na Svol­ki­nai­tė (Lie­tu­va) Ge­riau­si: „Jazz Voi­ces“ or­ga­ni­za­to­rius Ste­po­nas Ja­nuš­ka (ant­ras iš kai­rės) su šių me­tų fes­ti­va­lio lau­rea­

tais: L.Bud­rec­ky­te, G.Kaz­laus­kai­te, D.Ca­ci­ja ir C.Koy­ba­siog­lu.

Ke­tu­rias die­nas uos­ta­mies­ty­je vy­ ku­sį tarp­tau­ti­nį džia­zo vo­ka­lis­tų fes­ti­va­lį „Jazz Voi­ces“ vai­ni­ka­vo lie­tu­vai­čių per­ga­lės.

Ta­len­tas: ne kiek­vie­nas su­ge­bė­

tų vai­din­ti, kad dir­ba.

Links­mie­ji tirš­čiai Sė­d i ber­n iu­kas par­ke ant suo­l iu­ko ir žiau­mo­ja vie­ną sal­dai­nį po ki­to. Po še­ šių sal­dai­nių ant prie­šais esan­čio suo­ liu­ko įsi­tai­sęs vy­riš­kis sa­ko: – Sū­ne­l i, val­g y­t i tiek daug sal­dai­n ių kenks­m in­ga. Su­ga­d in­si dan­t is, bū­si sto­ras.

– O ma­no se­ne­l is iš­g y­ve­no iki 106 me­tų!

– Ir ką, jis val­gy­da­vo po še­šis sal­dai­nius per die­ną?

– Ne, jis ne­lin­do ne į sa­vo rei­ka­lus! Čes­ka (397 719; ry­tas – tai me­tas, kai be­veik vi­si pa­vy­di­me be­dar­biams)

Vie­nuo­lik­tą kar­tą vy­ku­sio­se pro­fe­ sio­na­lių jau­nų­jų dai­ni­nin­kų var­žy­ tu­vė­se po ke­le­rių me­tų per­trau­kos aukš­čiau­sias ap­do­va­no­ji­mas vėl ati­te­ko Lie­tu­vos at­sto­vei: di­džio­ jo pri­zo lai­mė­to­ja ta­po Gi­na Kaz­ laus­kai­tė.

Tarp­tau­ti­nio džia­zo vo­ka­lis­tų fes­ti­va­lio „Jazz Voi­ces“ or­ga­ni­za­ to­rius, ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­kas, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to do­ cen­tas Ste­po­nas Ja­nuš­ka džiau­gė­si lau­rea­tų ga­le­ri­ją pa­pil­džiu­sia šių me­tų di­džio­jo pri­zo lai­mė­to­ja. „Tai bu­vo la­bai ne­ti­kė­ta. Ne­ti­kė­ ta ge­rą­ja pra­sme. Mes, pro­fe­sio­na­ lai, maž­daug ži­no­me, kam ir kaip

Lie­tu­vo­je se­ka­si. Se­ka­me, ar to­bu­ lė­ja vo­ka­lis­tas, ar ne, ga­li­me pro­ gno­zuo­ti, ko iš jo ti­kė­tis. O Gi­na bu­vo iki šiol vi­siš­kai ne­ži­no­ma vo­ ka­lis­tė, kaip me­teo­ri­tas įskrie­ju­ si į šį pa­sau­lį. Pe­rė­ju­si na­cio­na­li­nę at­ran­ką per pu­sę me­tų ji su­ge­bė­jo taip pa­si­ruoš­ti kon­kur­sui, kad su­ triuš­ki­no ne­tgi daug pa­tir­ties tu­ rin­čius kon­kur­so da­ly­vius“, – at­ ra­di­mu džiau­gė­si S.Ja­nuš­ka.

Vil­niaus ko­le­gi­jos po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos spe­cia­ly­bės ant­ra­kur­sė po „Jazz Voi­ces“ fi­na­li­nio tu­ro, vy­ku­ sio Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lės sce­ no­je, ga­vo 2 tūkst. eu­rų bei rė­mė­ jų įsteig­tas do­va­nas. Be to, jau­no­ji dai­ni­nin­kė pel­nė ir pub­li­kos sim­ pa­ti­jų pri­zą – akus­ti­nę gi­ta­rą.

Pir­mo­ji vie­ta, įver­tin­ta 1 tūkst. eu­rų, bei pre­mi­ja už ge­riau­sią lais­ vą­ją pro­gra­mą ati­te­ko šie­met Lie­

„Jazz Voi­ces“ nuo­tr.

tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jas bai­gian­čiai Lau­rai Bud­rec­ky­tei. Ant­rą­ją vie­tą užė­mė ir 700 eu­rų pri­zą ga­vo Tur­ ki­jos at­sto­vė Cey­da’i Koy­ba­siog­lu, tre­čio­ji vie­ta ir 500 eu­rų te­ko kroa­ tui Da­niel’iui Ca­ci­ja’i, jė­gas kon­ kur­se mė­gi­nu­siam ir per­nai.

Vieš­nia iš Ru­mu­ni­jos Ele­na Mind­ru ga­vo ke­lia­la­pį į ki­tą­met Es­ ti­jo­je vyk­sian­tį vo­ka­lis­tų kon­kur­są „Nom­me Jazz“.

Be Ri­man­to Ule­vi­čiaus lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do įsteig­tų pi­ni­gi­ nių pri­zų, kon­kur­so lau­rea­tai ga­vo ir Gin­ta­ro Frid­ri­ko įmo­nės, bend­ ro­vių „Kran­tas Tra­vel“ ir „Mu­zi­kos fak­to­rius“ do­va­nas.

Da­ly­vių pa­si­ro­dy­mus ver­ti­no ko­ mi­si­ja, ku­rios su­dė­ty­je šie­met bu­ vo 11-a džia­zo ži­no­vų ir pro­pa­guo­ to­jų iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos,

2009 m.

Di­dy­sis pri­zas – Mo­n i­ka Liu­bi­nai­tė (Lie­tu­va) 2010 m.

Di­dy­sis pri­zas – Sa­rah El­len Hug­hes (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja) 2011 m.

Di­dy­sis pri­zas – Woj­te­kas Myrc­ze­kas (Len­ki­ja) 2012 m.

Di­dy­sis pri­zas – Gi­na Kaz­laus­kai­tė (Lie­tu­va)

Suo­mi­jos bei Tur­ki­jos. Anot ko­ mi­si­jos na­rio, fes­ti­va­lio „Kau­ nas Jazz“ me­no va­do­vo Jo­no Ju­čo, nors kai ku­riais klau­si­mais spe­cia­ lis­tų nuo­mo­nės iš­si­sky­rė, dėl fa­vo­ ri­tų dis­ku­si­jų ne­ki­lo. Šie­me­čia­me „Jazz Voi­ces“ kon­ kur­se da­ly­va­vo 17-a dai­ni­nin­kų iš 13-os ša­lių. „Klai­pė­dos“ inf.