TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės balandžio 17 d., 2012 m. Nr. 89 (1288) Valdžia mauna apynasrį taksistų savivalei: jie privalės keleiviams teikti kvitus. Lietuva 5p.
„Sodrai“ skolingos įmonės neskuba sudaryti skolos mokėjimo atidėjimo sutarčių. Ekonomika 8p.
diena.lt
Vakar Norvegijoje prasidėjo ilgai lauktas siaubūno A.BehringoBreiviko teismas. Pasaulis 12p.
Man 11 metų. Esu alkoholikas Priklausomybės li gų specialistų pa cientai – 11–12 metų paaugliai, jau turin tys nemenką svaigi nimosi patirtį. Kaip tai atsitinka? Nuo ko viskas praside da? Tai bandėme iš siaiškinti kalbėda miesi su keliais besi gydančiais nuo pri klausomybės ligų jaunais žmonėmis.
1,30 Lt
Ambasadoriai tariasi ir teikia siūlymus, tačiau galiu pakartoti tik tai, kad kaip išėjome kartu, taip grįšime kartu. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis
6p.
Miestas
2p.
Dėl apžiūros stovi eilėse Techn inės apž iūros stot yje šešta dien iais, o kartais ir darbo dieno mis nusid riek ia šimtametr inės ei lės. Įtakos tam tur i ir pasikeit usi dy zelinių automobilių patikros tvarka, ir vair uotojų sąmon ing umo trūku mas. Meistrai juokauja, kad apž iū ros vykstama kaip velyk inės išpa žint ies – paskut inę minutę.
Jurgita Šakienė j.sakiene@diena.lt
Valkatauja ir uosto klijus
Dešimtmetis Benas (vardas pakeis tas) uosto klijus, vartoja alkoholį, rūko. Kaip ir kiti, augantys valdiš kuose namuose, pinigų savo porei kiams prasimano pats. Berniukas jų kaulija gatvėse, prekybos centruo se. Kai kurie jo bendrai taip gautas lėšas leidžia ir lošimams. Pastaruoju metu Benui beveik niekas neįdomu. Nesvarbu, ką sa kys vaikų globos namų darbuoto jai, jam eilinį kartą praleidus pa mokas, nakvojus ne savo lovoje, o mieste. Jo pareiga yra išsisukti nuo „nesąmonių“ – ilgų moralų, psi chologų konsultacijų ir gauti pinigų.
9
Menas
13p.
Menų spaustuvė gyvens šokiu
Realybė: jie dar tik vaikai ar vos įžengę į paauglystės metus, tačiau jau gydosi nuo įvairių priklausomybių.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
2
AntrADIENIS, balandžio 17, 2012
miestas
4p.
Pirmosios šių metų erkės jau siurbia vilniečių kraują.
Ant Gedimino kalno – medkirčių technika
Į stulpą lipo parūkyti Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Karstymasis miesto paminklais, stulpais ar žibintais – tokia pra moga populiarėja tarp sostinės jaunimo, nors už panašius nuo tykius gresia kaltinimai smul kiu chuliganizmu ir nakvynė ant areštinės gultų.
Į dienraščio redakciją kreipėsi vil nietė, kurią šeštadienio rytą nu stebino sostinės Vilniaus gatvėje matytas įvykis. „Lauko kavinėje gėriau kavą. Staiga privažiavo automobilis, iš jo išlipo du jaunuoliai. Vienas pradėjo kopti gatvės šviestuvu. Jis lingavo ir pamaniau, kad tuoj bus bėdų. Jaunuolis užsikabarojo iki pat viršaus, užsidegė cigaretę, parūkė, nusileido ant šaligatvio, sėdo į automobilį ir su draugu nu važiavo“, – savaitgalio įspūdžiais dalijosi sostinės gyventoja. Dienraščio skaitytoja teigė, kad rytinis reginys praskaidrino ra mų šeštadienio rytą, tačiau taip pat ji nerimavo, ar tokie jaunuo lių linksminimosi būdai nekelia grėsmės aplinkiniams. Vilniaus 3-iojo policijos komisa riato viršininkas Ramūnas Šilob
ritas, išvydęs skaitytojos atsiųstas nuotraukas, teigė, kad jaunuolio veiksmuose galima įžvelgti nedi delį chuliganizmą. „Už tokią vei ką bausti galima pagal Civilinį ko deksą. Jei jaunuolis, užlipęs ant žibinto, būtų vartojęs necenzūri nius žodžius ar įžeidinėjęs praei vius, jį būtų buvę galima bausti ir pagal Baudžiamąjį kodeksą“, – kalbėjo policijos atstovas. Pašnekovas patikino, kad toks karstymasis ant viešųjų objektų policijos pareigūnų traktuoja mas kaip viešosios tvarkos pa žeidimas ir žmonių rimties trik dymas. „Tokios veikos autoriui gresia bauda nuo 100 iki 300 litų arba areštas iki 30 parų“, – aiški no R.Šilobritas. Pareigūnas patikino, kad pa našių įvykių policija užfiksuoja nedaug. „Tačiau pastebime, kad tenka vis įspėti jaunuolius tose vietose, kur stovi bendrabučiai. Jie išbando savo jėgas lipdami iš vieno balkono į kitą, o tai taip pat neleis tina“, – priminė pašnekovas. Laipiojimas ant miesto stulpų ar šviestuvų kelia grėsmę ne tik pačiam laipiotojui, bet ir aplin kiniams. „Pirmiausia – ne visa da pamąstoma, ar stulpas išlaikys žmogaus svorį. Jei aplinkiniai nuo
Vilniuje tvarkomas Gedimino kalno šlai tas – kertami ne vie ną dešimtmetį augę medžiai. Specialistai tvirtina, kad pašalinus senus medžius bus sustabdytas kalno iri mas. Kai kurie vilnie čiai regėdami tokius darbininkų veiksmus lieja ašaras. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Apžiūros centruo Jaunuolis užsikaba rojo iki pat viršaus, užsidegė cigaretę, parūkė, nusileido ant šaligatvio, sėdo į auto mobilį ir nuvažiavo.
judančio stulpo pasitraukia, grės mė vis tiek gali kilti jų turtui, pa vyzdžiui, šalia stovinčiam auto mobiliui“, – aiškino komisariato viršininkas.
Centrinėje sostinės techninės apžiūros stotyje šeštadieniais, o kartais ir darbo die nomis nusidriekia šimtametrinės eilės. Įta kos tam turi ir pasikeitusi dyzelinių auto mobilių patikros tvarka, ir vairuotojų sąmoningumo trūkumas.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Tikrinasi chaotiškai
Pasakų parko maniakas kalėjime pabus ilgiau Lietuvos apeliacinis teismas pa keitė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo Artūras Vasi levskis už kelių moterų ir merginų seksualinį prievartavimą buvo nu teistas kalėti 9 metus, ir paskyrė jam kalėti dvylika su puse metų.
Pirmus ketverius metus A.Vasi levskis (g. 1988 m.) kalės griež čiausiomis sąlygomis – kalėjime, o likusius – pataisos namuose. Apeliacinio teismo kolegija su tiko su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, kad A.Vasilevs kiui skirta galutinė bausmė yra per švelni. Teismas pritarė proku roro argumentui, kad darydamas vėlesnius nusikaltimus nuteis tasis darėsi vis žiauresnis: siek damas patenkinti lytinę aistrą ir palaužti nukentėjusių mergaičių ir merginų valią ne tik grasino ir gąsdino, bet ir išsitraukė peilį. Todėl, teismo nuomone, prie griežčiausios bausmės tikslinga
Sprendimas: teismas sutiko su
prokurorų nuomone, kad A.Va silevskiui skirta galutinė baus mė yra per švelni.
Broniaus Jablonsko nuotr.
pridėti po didesnę už atskirus nu sikaltimus paskirtų bausmių dalį, kuri nustatoma pagal konkretaus nusikaltimo pavojingumą, sun
kumą ir padarymo mechanizmą. Teismas nepakeitė nuosprendžio dalies dėl priteistų civilinių ieški nių. A.Vasilevskis, kaip anksčiau nuspręsta, turės nukentėjusiosioms sumokėti apie 115 tūkst. litų. Primename, kad 2010 m. vi duryje (gegužę–rugsėjį) A.Vasi levskis Pasakų parke seksualiai prievartavo keturias 13–17 me tų mergaites ir dvi 19 bei 20 me tų merginas. A.Vasilevskis prašė sušvelnin ti jam skirtą bausmę. Prokuroras prašė paskirti griežtesnes bausmes už atskirus nusikaltimus, o su bendrintą bausmę – trylikos me tų ir devynių mėnesių nelaisvės, iš kurių pirmus septynerius metus paskirti atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausia jam Teismui.
Lentvario g. 7 esanti Vilniaus cent rinė techninės apžiūros stotis ba landį sulaukia ypatingo vairuotojų antplūdžio. Per dieną čia patikri nama vidutiniškai 820 transpor to priemonių. Ypač dideli srautai susidaro šeštadieniais. Tačiau net 18 metų šioje sistemoje dirbantis bendrovės „Tuvlita“ vadovas Po vilas Imbrasas tikino iki šiol ne galintis tiksliai nuspėti, kada vai ruotojų eilės bus didžiulės, o kada patikrinti bus vos vienas kitas au tomobilis. „Šiuo metu Lentvario gatvė je vidutiniškai automobilis tech ninės apžiūros laukia 40 minučių, tačiau tai yra tik vidurkis. Priklau somai nuo dienos, metų laiko, šis skaičius gali labai svyruoti. Vi sas šis vairuotojų judėjimas ga na chaotiškas. Į techninės apžiū ros stotį vykstama kaip velykinės išpažinties – paskutiniu momen tu“, – teigė P.Imbrasas. Praėjusį savaitgalį atvykusiems
techninės apžiūros apie 11 val. ry to eilėje vietoj statistinių 40 minu čių teko laukti bemaž tris valandas. Tai, anot P.Imbraso, liudija dalies vairuotojų negebėjimą planuoti sa vo laiko. „Atvažiavę nuo 11 val. pateko į vadinamąją antrąją bangą. Keis čiausia, kad šeštadieniais apžiū ros atvyksta ir nedirbantys pen sininkai, nors būtent jie galėtų pasirinkti laiką vidury savaitės. Didžioji dalis atvažiavusių būna tie, kurie išsimiega po darbo savaitės ir tuomet vyksta techninės apžiūros. O juk mes dirbame darbo dieno mis nuo 7 iki 21 val., tad tikrai at vykęs, pavyzdžiui, prieš 7 val., vai ruotojas jau 8 val. galėtų būti darbe patikrintu automobiliu“, – dėstė P.Imbrasas. Sulaukia skundų
Vidutiniškai vieno lengvojo auto mobilio benzininiu varikliu tech ninė apžiūra trunka apie 15 mi nučių. Dyzelinio, nuo kovo 1 d. pasikeitus patikros tvarkai, 6–7 minutėmis ilgiau. Tačiau prie techniškai netvarkingo automobi
VD inf.
Troleibusais didžiuojasi Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Nors tai vienas, tai kitas vilnietis teigia pakelėje matęs sugedusį troleibusą „Amber“, viešojo trans porto įmonės vadovai teigia, kad šios Vilniuje surenkamos trans porto priemonės negenda.
Sausį sost inėje kurs uot i pra dėję mūsų šalyje surinkti tro leibusai „Amber“ rimtų tech nin ių ged imų net ur i. Taip tvirt in a bendrovės „Viln iaus viešasis transportas“ direkto
riaus pavaduotojas Vidmantas Striška. Nauj uos ius trol eib u sus jis laiko itin vykusiu projek tu. „Šitie troleibusai dar nebu vo sugedę, važinėja be gedimų. Galim e pateikti net išklotinę. Taip, iš pradžių, tik pradėjus juos eksploatuoti, gal kai kurios jung tys buvo sujungtos neteisingai, o dabar viskas kuo puikiausiai“, – V.Striška neigė gandus, esą nau jieji troleibusai dažnai genda. Kol kas neaišku, ar šiemet tokių troleibusų Vilniaus gatvėse bus daugiau, dėl to turės apsispręsti miesto valdžia. „Manyčiau, kad
tai tikrai pasisekęs projektas. Ir sėdynės patogios, ir jų valdymas patogus. Troleibusų vairuotojai jau įprato“, – sakė V.Striška. „Vilniaus viešasis transportas“ skelbia, kad naujųjų troleibusų dalys buvo gabenamos iš pen kių šalių – Baltarusijos, Čekijos, Lenkijos ir Vokietijos, Rusijos. Vieno sostinėje surinkto trolei buso kaina – apie 720 tūkst. litų, tai yra 1,6–2,6 karto pigiau negu įsigy ti jau paruoštą troleibusą, kaip yra teigę bendrovės vadovai. Šiuo me tu troleibusai „Amber“ kursuoja dviem maršrutais – 3-iu ir 21-iu.
Tvarka: dauguma vairuotojų automobilių patikrinti atvažiuoja šeštadieni
3
AntrADIENIS, balandžio 17, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
ose – automobilių grūstys lio tikrintojams tenka užtrukti ge rokai ilgiau. „Buvo toks atvejis, kai gavome skundą, kad itin kruopščiai tikri name automobilį. Žmogus skundė si, kodėl toks ypatingas dėmesys skiriamas būtent jo automobiliui. Tačiau yra daug niuansų, juk būna, kad akivaizdžiai netvarkinga maši na į pakartotinę apžiūrą atvairuo jama ne pirmą ir ne antrą kartą, anksčiau pastebėti trūkumai nepa šalinami. Aišku, tokiu atveju ji tik rinama. Kartais toks tikrinimas gali užtrukti net 40 minučių“, – dėstė „Tuvlitos“ vadovas.
Povilas Imbrasas:
Naudojasi paslaugos pigumu
Priešinasi naujovėms
„Tuvlitos“ direktoriaus pavaduo tojas Audrius Glebus teigė, kad ei lės būtų gerokai trumpesnės, jeigu dalis vairuotojų savotiškai nepikt naudžiautų techninės apžiūros stočių darbu. Dėl palyginti nedi delės techninės apžiūros kainos retas vairuotojas prieš apžiūrą savo automobilį patikrina servise. Todėl bemaž pusei visų atvykstančių pa sitikrinti automobilio į stotį vėliau tenka atvykti ir pakartotinai. „Tik mažiau nei trečdalis auto mobilių prieš apžiūrą būna apsi lankę servise. Tikimasi, kad per apžiūrą bus surašyti trūkumai ir tada automobilis bus tvarkomas. Žmonės taupo pinigus remontui, be to, nekvalifikuoti servisai nela bai kokybiškai parengia automo bilius, neturi tinkamos įrangos ir pan. Taip pat trūksta griež tesnės kontrolės keliuose“, – tei gė A.Glebus. Pasak P.Imbraso, neištaisytų šios padėties ir daugiau darbuotojų,
iais ir piko valandomis.
nes tuomet dalis žmonių tam tik rais laiko tarpais neturėtų ką veik ti. „Jau dabar esami pajėgumai ne maži. Jeigu vairuotojai būtų labiau organizuoti, viskas vyktų sklandžiai“, – teigė P.Imbrasas.
Į techninės apžiūros stotį vykstama kaip velykinės išpažinties – paskutiniu momentu.
Pagal nuo kovo 1 d. įsigaliojusias taisykles ypač nuodugniai pradėti tikrinti dyzeliniai varikliai. Vienas taisyklėse numatytų reikalavimų – matuojant variklio dūmingumą 15– 20 sekundžių priversti dirbti variklį maksimaliais sūkiais. Kai kur ie vair uotojai nuog ąstauja, kad tokie „eksperimentai“ gali sugadinti variklį. Dienraščio kalbintas Aleksandru prisistatęs vair uotojas teigė, kad vien as jo kol ega, kur io autom ob il iui po tokios techninės apžiūros suge do variklis, ruošiasi bylinėtis su techninės apžiūros vykdytojais. „Suprantu, jei pedalą paspaudžia iki dugno ir atleidžia, tačiau 15–20 sekundžių laikyti maksi mal ius sūkius... Ne kiekv ien as variklis tai atlaikys“, – svarstė vairuotojas. P.Imbrasas pripažino, kad kar tais toks drastiškai atrodantis pa tikros būdas gali sukelti gedimų, tačiau teigė, kad ši priemonė – jau
visoje ES galiojanti norma, o Lie tuva yra šalis, kurioje ši tvarka įsi galiojo bemaž vėliausiai. „Visko gali būti. Ir diržai nu trūkti gali, bet prieš tikrindami dūmingumą mūsų specialistai de taliai apžiūri variklį, patikrina, ar nesisunkia tepalai, tada tikrina ma, ar veikia gamyklos numatytas sūkių ribotuvas, ar yra pakankamai tepalų, ar šyla variklis, ar yra auši nimo skysčio. Jeigu variklis atitinka visus šiuo parametrus, tik tuomet tikrina mas dūmingumas esant maksima liems sūkiams. Gal dabar tai atrodo keistai, tačiau manau, kad su lai ku žmonės prie to pripras“, – vylė si P.Imbrasas. Mechanikas abejoja
Tačiau „Vilniaus dieną“ konsul tavęs vieno sostinės autoservisų meistras teigė, kad tokios tikrin tojų kalbos – ne visai tiesa. „Dyzelinio variklio tikrinimas esant tokiems sūkiams nėra ge ras dalykas. Girdėjau, kad vienam žmogui variklis šitaip betikrinant sugedo. Apžiūras atliekantys dar buotojai sako, kad tikrinama ne virš ijant gam intojo nus tatytų maksimalių variklio sūkių, tačiau neakcentuojama, kad gamintojo parametrai numatyti naujam au tomobiliui, be to, ne stovinčiam, o važiuojančiam. Jeigu automobilis važiuoja varik liui dirbant maksimaliais sūkiais ir tempia savo svorį, tada viskas ge rai. Tačiau kai jis stovi vietoje, tai tikrai negerai. Net ir benzininiams varikliams toks tikrinimas nebūtų geras“, – dėstė mechanikas.
Statistika Priežastys, dėl kurių automobiliai nepereina techninės apžiūros Nesureguliuoti priekiniai žibin
tai – 21 proc. Sunkiasi skysčiai – 20 proc. Priekinės pakabos gedimai – 11
proc. Netvarkingi užpakalinių ratų
stabdžiai – 6,5 proc. Netvarkingas rankinis stabdys –
4,5 proc. Netvarkingi gabaritiniai žibintai
– 4 proc. Pasak „Tuvlitos“ atstovų, bendras techn inės apž iūros pereinamu mas neretai priklauso nuo auto mobilio amžiaus: 1995–1997 m. pagamintų automo
bilių techninę apžiūrą iš pirmo kar to pereina 46–48 proc.,
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
2000–2002 m.
54–56 proc.,
2005–2007 m.
68–70 proc.
4
antradienis, balandžio 17, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Erkės jau pasirodė Nespėjus įsibėgėti pavasariui, du vilniečiai jau kreipėsi pagalbos į medikus dėl erkių įkandimo. Abi aukos nebuvo pasiskiepijusios nuo erkinio encefalito.
Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad, susiklos čius tokiai situacijai, lieka tik ne ramiai laukti ir stebėti, ar nepa sirodys pirmieji ligos simptomai, nes įkandus erkei jokių profil akti nių priemonių nėra. Šie ektoparazitai tampa aktyvūs esant 5–7 laipsnių temperatūrai. Erkės mėgsta ne tik miškų ir pievų vietoves, kaip esame įpratę many ti, bet ir vietas, kur netrūksta atlie kų, nes ten buriasi graužikai, kurių kraują jos siurbia daugiausia. Bū tent nuo graužikų šie parazitai už sikrečia erkiniu encefalitu ir Lai mo liga. Praėjusių metų statistika rodo, kad erkių pernešamomis ligomis Vilniuje ir jo apskrityje kasmet su serga daug gyventojų. Praėjusiais metais Vilniaus apskrityje Laimo liga užsikrėtė 887 žmonės, iš jų 63 vaikai, erkiniu encefalitu persirgo 80 asmenų (iš jų 4 vaikai), o Laimo liga sirgo 691 vilnietis (iš jų 57 vai kai), erkiniu encefalitu – 40 mies to gyventojų (iš jų 2 vaikai). VD inf.
Kyšio paėmi mu įtariamas Vilniaus apygar dos teismo teisė jas Ryšardas Skir tunas nuo sekma dienio gydomas li goninėje.
Žingsniai: generalinis prokuroras D.Valys jau kreipėsi į Seimą dėl teisėjo R.Skirtuno neliečiamybės pa
naikinimo.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Įtariamas teisėjas – ligoninėje Vilniaus apygardos teismo Bau džiamųjų bylų skyriaus pirmi ninkas Viktoras Dovidaitis BNS sakė, kad sekmadienį R.Skirtu no sutuoktinė jam pranešė, kad R.Skirtunas dėl padidėjusio krau jospūdžio paguldytas į ligoninę Vilniuje. Iš namų jį išvežė grei toji pagalba. Pasak V.Dovidaičio, R.Skirtu nas ir anksčiau turėjo sveikatos bėdų. Jo teigimu, proceso daly vius teismo darbuotojai įspėja telefonu, kad jie nevyktų į bylas, kuriose teisėju paskirtas šis tei sėjas. „Kolegijos bylose, kurios dar nebuvo pradėtos nagrinėti ir į ku
rias buvo paskirtas R.Skirtunas, performuojamos“, – BNS sakė V.Dovidaitis. Generalinis prokuroras Darius Valys praeitą savaitę kreipėsi į Seimą, kad būtų panaikinta teisė jo neliečiamybė. Parlamentarams prokuratūros vadovas sakė, kad R.Skirtunas įtariamas paėmęs 30 tūkst. litų už Laimonui Jurgelevi čiui palankų nuosprendį. Generalinio prokuroro duome nimis, R.Skirtunas dėjo pastangas, kad būtų paskirtas į trijų teisėjų kolegiją, kuri nagrinės L.Jurgele vičiaus baudžiamąją bylą. Jis bu vo paskirtas pranešėju šioje by loje. Be to, priimdamas pinigus iš
teisiamojo advokato Vitoldo Pet ravičiaus esą pažadėjo palankų nuosprendį jo ginamajam. Generalinis prokuroras Seimo narių prašė panaikinti teisinį tei sėjo imunitetą, nes jam norima pateikti įtarimus dėl kyšininka vimo. Konstitucija numato, kad tei sėjas be Seimo leidimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsako mybėn, suimtas, kitaip suvaržoma jo laisvė. R.Skirtunas Vilniaus apygardos teisme dirba nuo 2007 m. gegužės. 1984–1991 m. jis dirbo Vidaus rei kalų ministerijoje tardytoju, Tar dymo skyriaus poskyrio viršinin
30
tūkst. litų
kyšį galbūt paėmė teisėjas R.Skirtunas. ko pavaduotoju. 1991–1993 m. buvo bendrovės „Hermes“ juris tas, 1993-iųjų kovą tapo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo tei sėju ir juo dirbo, iki buvo paskirtas į Vilniaus apygardos teismo teisė jo pareigas. VD, BNS inf.
5
antrADIENIS, balandžio 17, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Santykius blogina tik rėksniai Prez id entės pat arėj as Laur y nas Jon av ič ius sak o, kad kal bos apie Liet uv os ir Lenk ij os sant yk ių blogėj imą yra įtart i nos, nes santykius labiausiai ir blogina „garsus šaukimas“ apie jų blogėjimą.
Kainos: taksistus vienijančios organizacijos abejojo, ar naujos priemonės nepabrangins taksi paslaugų. Simono Švitros nuotr.
Kvitus duos ir taksistai
Nesąžiningiems taksistams valdžia ruošia dar vieną apynasrį – jau šiemet kiekvienam keleiviui taksi vairuotojai privalės išduo ti kvitą, patvirtinantį, kad už suteiktas paslaugas buvo sumokėta. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Galės parašyti ranka
Vakar Vyriausybės pasitarime svarstyta, kaip užtikrinti tinkamą pajamų už suteiktas taksi vežimo paslaugas apskaitą. Pritarta siūlymui įpareigoti tak si įmones klientams privalomai išduoti čekius. „Šiuo sprendimu siekiama sudaryti geresnes sąly gas taksi veiklos ir iš jos gaunamų pajamų apskaitos kontrolei vykdy ti“, – tvirtino ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis. Pagal naująją tvarką taksi auto mobiliuose turėtų būti įrengti ar ba taksometrai su kvitų spaus dintuvais, arba naudojamas kitas paslaugų suteikimą patvirtinantis dokumentas. Koks jis bus, įmonės galės nuspręsti savo nuožiūra – tai galėtų būti ir ranka rašytas pinigų priėmimo kvitas. Vyriausybė tikisi, kad privalomų kvitų išdavimo tvarka įsigalios dar šiemet, pakeitus atitinkamus teisės aktus. Šiuo metu kvitai taksi kelei viams išrašomi tik jiems paprašius.
darbo dieną kiekvienas taksistas turės vesti pajamų apskaitą, pil dyti atitinkamos formos žurnalą“, – pridūrė jis. Pasak A.Klerausko, įgyvendinti šias priemones jau nuo gegužės yra pasirengta: „Jokių trukdžių, kliū čių nėra, visos formos patvirtintos, vyksta parengiamasis darbas.“
Deividas Matulionis:
Siekiama sudaryti geresnes sąlygas taksi veiklos ir iš jos gaunamų pajamų apskaitos kontrolei vykdyti.
Registruos taksometrus
Tačiau kai kurios naujovės taksi versle jau yra parengtos ir bus įves tos po poros savaičių – nuo gegužės 1-osios. Tądien įsigalios naujos Ke leivių vežimo lengvaisiais automo biliais taksi taisyklės, pagal kurias vežėjas privalės teritoriniame Vals tybinės mokesčių inspekcijos (VMI) padalinyje įregistruoti taksomet rus ir jo duomenis užfiksuoti tak sometro registracijos liudijime. Taip pat bus privaloma vesti tak si pajamų apskaitos žurnalą. „Nuo gegužės 1 d. įsiteisėja prie volė kiekvieną taksometrą regist ruoti VMI ir kiekvienam taksistui vesti pajamų apskaitos žurnalą“, – informavo VMI viršininko pa vaduotojas Artūras Klerauskas. Anot pareigūno, visi taksi auto mobiliai su įrengtais taksometrais šiemet turės atvykti į VMI ir įre gistruoti juos. „Vėliau kiekvieną
Rinką sudrebino kratos
Prival om as taksom etrų reg ist ravimas VMI ir specialių pajamų
apskaitos žurnalų pildymas bus žingsnis, siekiant, kad būtų pri valomai išduodami čekiai kelei viams, kur iems suteikta vež i mo taksi paslauga. Tikimasi, kad tai valstybei leis efektyviau į ap skaitą įtraukt i taks i bendrov ių pajamas. Paklaustas, kaip taksi vairuoto jai reaguoja į numatomus poky čius, A.Klerauskas atsakė: „Did žiuosiuose regionuose VMI rengia susitikimus su taksistais. Galima sakyti, kad susitikimai Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje vyko gana konstruktyviai, taksistai gerano riškai tai priėmė.“ Anksčiau taksistus vienijančios organizacijos skelbė, kad Vyriau sybės planuojamos priemonės pa brangins taksi paslaugas. Tačiau šios kalbos kiek pritilo po vasarį vilniečių taksi rinką su krėtusių kratų, kurios ir paskatino Vyriausybę paspartinti įvesti nau joves. Didžiausiose Vilniaus taksi bendrovėse atlikus kratas be dar bo liko šimtai vairuotojų. Per kra tas rasta ir paimta daugiau kaip 30-ies įmonių buhalterinės ap skaitos dokumentų, kitų svar bių duomenų. Skaičiuojama, kad įmonės, kuriose buvo atliktos kra tos, užėmė apie 70 proc. Vilniaus miesto taksi rinkos.
Įsigalios naujos taisyklės VMI jau anksčiau informavo, kad šie met nuo gegužės 1 d. įsigaliojus Kelei vių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių pakeitimams turės bū ti pildomas kiekvieno taksometro ka sos operacijų žurnalas. Jo formą nu statė VMI. Taksometro kasos opera cijų žurnale turės būti registruotos vi sos per darbo dieną gautos pajamos. Atkreipiamas dėmesys, kad Takso metro reg istrav imo VMI ir jo dok u mentų pildymo tais yklėse numa tyta, jog tuo atveju, kai taksometras naudojamas su spausdintuvu, takso metro kasos operacijų žurnalas pil domas supaprastinta tvarka.
Nor int ys užsiimt i taksi veika galės tai dar yt i savarank iškai dirbdam i turėdam i ind iv idual ios veiklos pa žymą, tačiau jau nuo gegužės taksis tai kasdien ir tiksliai privalės pildyti specialų žurnalą. Atkreipiam as dėmes ys, kad jeig u gyventoj as pas ir inko taks i ind iv i dual ią veiklą vykdyt i ją įreg istravęs VMI, jo pajamoms priskir iamos gy ventojo pajamos, kur ias jis gauna iš šios ind iv idual ios veiklos. Atėmus pagal Gyventojų pajamų mokesč io įstat ymą leidž iamus atskait ymus, jos apmokest inamos taikant 5 proc. gyventojų pajamų mokesč io tar ifą.
„Visos kalbos apie žalą tarpusavio santykiams atrodo įtartinos jau vien todėl, kad labiausiai santy kius turbūt ir blogina tai, kad gar siai šaukiama apie jų blogėjimą kiekviena tinkama ir netinkama proga“, – Lietuvos radijo laidoje „Tarp Rytų ir Vakarų“ pirmadienį kalbėjo L.Jonavičius. Paklaustas apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą nevykti į Lenkijos prezidento ini cijuotą susitikimą su Baltijos ša lių vadovais NATO klausimams aptarti, jis sakė, kad daugiaša liai saugumo klausimai nega li tapti specifinių dvišalių klau simų įkaitais. „Klausimai, dėl kurių rengia mas šis susitikimas Lenkijoje, buvo aptarti tiek su Lenkijos va dovu, tiek su Latvijos prezidentu neseniai vykusiuose susitikimuo se. Žinant bendrą kontekstą, ne sinori, kad šie daugiašaliai sau gumo aspektai iš esmės taptų dvišalių santykių specifik os įkai tais ir būtų siejami su esamu ar menamu problemų sprendimu“, – sakė L.Jonavičius. „Nesinorėtų, kad daugiašaliai saugumo klausimai, ar oro polici ja, ar su bendradarbiavimu NATO susiję klausimai taptų specifinių dvišalių klausimų įkaitais“, – pri dūrė patarėjas.
Anksčiau Lietuvos prezidentū ra buvo pranešusi, jog Prezidentė D.Grybauskaitė buvo informuo ta apie „Lenkijos diplomatų pa reiškimus Lietuvos diplomatams, kad, jei nebus sprendžiamos tau tinių mažumų problemos, Lenki ja gali pergalvoti savo poziciją dėl oro policijos misijos“. L.Jonavičius pirmadienį šių klausimų nedetalizavo, bet sakė, kad „bet koks spaudimas – vie šas ar neviešas – yra netinkama priemonė, todėl negali būti tole ruojama“. Taip pat jis teigė, kad dvišalių santykių „bendras vaiz das tikrai nėra blogas“.
Laurynas Jonavičius:
Bet koks spaudi mas – viešas ar ne viešas – yra netin kama priemonė, todėl negali būti toleruojama. „Visą laiką norisi kai kuriems įžvelgti būtent bloguosius aspek tus, matyti problemas ir trūku mus. Bet jei žiūrėtume į prekybos apimtį, ji kasmet didėja, turistų srautai iš Lietuvos į Lenkiją ir iš Lenkijos į Lietuvą didėja, Lenki ja yra trečia pagal dydį užsienio investuotoja Lietuvoje, tęsiamas labai pragmatinis bendradarbia vimas vykdant energetikos pro jektus“, – sakė jis. BNS inf.
Interpeliacijos nebijo Teisingumo ministras Remigi jus Šimašius (nuotr.), kuriam Sei me rengiama interpeliacija, sako, kad tai bus proga papasakoti apie nuveiktus darbus.
Opozicinės Tvarkos ir teisingu mo partijos frakcijos Seime se niūnas Valentinas Mazuronis pirmadienį Seimo pirmininkei Irenai Degutienei įteikė interpe liaciją teisingumo ministrui li beralui R.Šimašiui. Netrukus po to Seimo pirmininkė užregistravo interpeliaciją ir perdavė ją pačiam ministrui bei Seimo nariams. R.Šimašius žurnalistams pir madienį Vyriausybėje sakė inter peliacijos teksto dar nematęs. „Iš to, kas buvo sakoma iki tol viešumoje, galiu pasakyti, kad ne visi klausimai man pasirodė iš tikrųjų iki galo adekvatūs ir ati tinkantys konstitucinę sąran gą. Bet pažiūrėsiu ir džiaugiuosi, kad turėsiu progą atsakyti į tuos klausimus, kurie rūpi, manau, ne tik opozicijai, bet ir visiems Lie tuvos žmonėms. Kai kuriais atve jais, manau, tai bus proga išgirsti, kas gero yra nuveikta per tą lai ką“, – teigė ministras. Tvarkos ir teisingumo parti jos narių inicijuotą interpeliaciją pasirašė 29 Seimo nariai. Pasak V.Mazuronio, tarp jų yra jų frakci jos, Darbo partijos, Socialdemok
Gedimino Bartuškos nuotr.
ratų partijos, Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės atstovų parašai. Teisingumo ministrui keliami penki klausimai: dėl per lėtai vyks tančios teismų sistemos reformos, dėl padėties teismo medicinoje, dėl situacijos laisvės atėmimo įstaigo se, dėl įvykių Garliavoje vykdant teismo sprendimą perduoti ma žametę mergaitę motinai. Taip pat teiraujamasi, kokių žingsnių Teisingumo ministeri ja ėmėsi, kad nepasikartotų per nai vasarą nutikęs incidentas, kai Baltarusijai buvo perduoti duo menys apie žmogaus teisių gy nėją Alesį Beliackį. BNS inf.
6
AntrADIENIS, balandžio 17, 2012
nuomonės
Į Katarą – derėtis dėl dujų
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L Žaidimai su populistine ugnimi
Stasys Gudavičius
A
rtėj ant rink im ams Seim e užd er a vis daug iau popul izmo tvaiko prit vink us ių pasiū lymų. Nė vienas plenarinis posėdis dabar neapsieina be to kių klausimų svarstymo. Štai ir šiandien Seimui turėtų būti teik iamas pagarsėjusių politinių popul istų parengtas Ypat ingojo prokuroro įstatymo projektas. Galbūt Seimo nar ių daug umai pakaks sveiko proto atmesti šį de mokratinei ir teisinei šalies siste mai labai pavojingą projektą, nea tit inkantį ne tik Lietuvos Konsti tucijos, bet ir Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimų.
Nuo to, kad bus įtvirtin tas ypatingojo prokuro ro institutas, Lietuvoje tikrai neatsiras daugiau teisingumo. Veikiau atvirkščiai. Tačiau tol i graž u ne visada pa siteisina vilt ys, kad rink imų iš vakarėse pol it ikams pakaks to sveiko proto. Liet uvoje greičiau atv irkščiai – medž iodam i rinkė jų balsus pol it in iai veikėjai su reng ia tikrą popul izmo puotą, nepaiso nei demokrat ijos reika lav imų, nei teisės, pametę gal vas steng iasi įgyvend int i tik tai, ką siūlo triukšming i rėksniai. Ypat ingojo prok uroro įstat ymą pasiū lė priimti tok ie, švelniai pa sak ius, prieš tar ingai vert inam i Seimo nar iai kaip Gintaras Son gaila, Kaz imieras Uoka ir Aureli ja Stancik ienė. Bet ką šalia šių su teisės reikalav imų paisymu jau senokai susipykusių, populizmo trim it us intensyv iai puč ianč ių pol it ikų veik ia dar beveik pus šimtis parlamentarų, parėmusių parengtąjį projektą? Įstatyme numatyti dalykai, grind žiantys tiesų kel ią politiniam su sidorojimui ir teisin iam nih il iz mui – Seime sus iformav us ios daug umos val ia paskirti ypatin guosius prokurorus, kurie atliktų ypatingus tyrimus „rezonansinė se bylose“. Toks ypatingasis pro
kuroras taptų specialiu pareigū nu, pagal savo įgaliojimus faktiš kai būtų prilyg intas pačiam ge neral in iam prok uror ui ir net gi teismui. Ypatingus tyrimus atlie kant is pareigūnas turėtų ypač plač ias gal ias, įskaitant ir teisę apž iūrėt i bet kurį, tad ir privatų, objektą, atvykti į bet kurią priva čią įstaigą ir reikalauti susipaž in ti su reik iamais dok umentais ar kita reik iama informacija. Įsivaizduokite – esate opozicinės partijos narys ir vadovaujate ko kiai nors privačiai įmonei. Vieną negražią dieną kerštinga valdan čioji dauguma nusprendž ia, kad jūsų opozicinė partija yra bloga ir ja reikia atsikratyti, todėl paskiria mas ypatingasis prokuroras, jam suteikiami ypatingi įgaliojimai įsi veržti į jūsų įmonę, sutrikdyti jos darbą, pasiimt i visus dokumen tus, jus suimti ir imtis kitokių tei siškai bjaurių priemonių. Ne veltui Seimo Teisės departa ment as, Europ os teisės depar tamentas, net gi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pareiškė, kad Ypatingojo prokuroro įstaty mo projektas akivaizdžiai kertasi su Konstitucija. „Pagal ją prokuro ras nev ykdo teising umo; teisin gumas taip pat nėra vykdomas ikiteisminio tyrimo etape. Teisin gumo vykdymas – teismų funkci ja. Jok ia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos“, – rašoma griežtoje tei sininkų išvadoje. Jie atkreipia dėmesį, kad Ypatin gojo prokuroro įstatymu kėsina masi perimti teismų įgaliojimus. Maža to, šis projektas kel ia klau simų dėl atitikties Europos žmo gaus teisių konvencijos garantuo jamai asmens teisei į privatumą. Būtų pag irtinas Seimo ar atskirų jo narių noras tobulinti Lietuvoje veik iančią teisėsaugos sistemą. Tačiau tai varg u ar gal ima dary ti antikonstitucinėmis, neteisinė mis priemonėm is. Nes neteisė neg imdo teisės. Nuo to, kad bus įtvirtintas ypatin gojo prok uroro inst it utas, Liet u voje tikrai neatsiras daug iau tei singumo. Veik iau atvirkščiai. Jeig u Seimas nepatenk intas ge neral in io prok uroro ar teisėjų darbu, jis tur i tam tikrų svertų, kad būtų pakeisti ar net patraukti atsakomybėn asmenys, užiman tys šiuos postus. Bet tikrai negar binga ir neteisinga XXI a. imtis vi duramž ių inkvizicijos laikus pri menančių veiksmų. Tok ių kaip diktator išk us įgal iojimus tur in čių ypat ingųjų prok urorų pa skyrimas.
ietuva ketina tartis su vie nu didžiausių gamtinių du jų tiekėjų pasaulyje Kata ru dėl galimybės tiekti dujas būsimam suskystintų gamtinių du jų (SGD) terminalui Klaipėdoje. Taip teigia energetikos ministras Arvydas Sekmokas. „Vizito tikslas yra, be abejo, ir gamtinių dujų alternatyvos vysty mas. Mums reikia ne vieno tiekėjo. Mes nesiekiame vieno tiekėjo pakeis ti kitu. Tikslas yra užtikrinti konku renciją. Kuo bus daugiau galimų tie kėjų, tuo mums svarbiau užtikrinti konkurencines sąlygas rinkoje, kon kurenciją „Gazprom“, – Vyriausybė je žurnalistams sakė A.Sekmokas. Jis su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite, SGD terminalo pro jektą įgyvendinančios naftos pro duktų krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovu Roku Masiuliu ba landžio 29 d. vykta į Katarą. Prezi dentūra praėjusią savaitę pranešė, kad per vizitą bus aptartos galimybės užsitikrinti pigesnių dujų tiekimą. Klausiamas, ar Kataras gali tap ti potencialiu dujų tiekėju Lietuvai, A.Sekmokas sakė, kad tai paaiškės per susitikimą. „Susitikime matysime. Tai yra vie na šalių, kurios eksportuoja SGD. Todėl susitikimas labai svarbus“, – sakė ministras. Praėjusią savaitę ministro delega cija lankėsi Norvegijoje, kur, be kita ko, susitiko su šalies naftos ir dujų bendrovės „Statoil“ atstovais. „Vizitas buvo svarbus. Susitiko me su Norvegijos energetikos mi nistru. Iš tikrųjų Norvegija tikrai palaiko mūsų žingsnius elektros sri tyje, taip pat mūsų dujų projektą – būtent SGD terminalo projektą. Jie supranta tiekimo saugumo klau
Viltys: Lietuva tikisi, kad Klaipėdos uoste iškilsiančiam terminalui suskys
tintas dujas tieks ir Arabų šalys.
simą. „Statoil“ pareiškė susidomė jimą mūsų SGD terminalu ir išsakė, kad galimybių bendrauti yra“, – sa kė A.Sekmokas.
Arvydas Sekmokas:
Mums reikia ne vieno tiekėjo. Mes nesiekiame vieno tiekėjo pakeisti kitu. Tikslas yra užtikrinti konkurenciją.
Ministras vėliau BNS teigė, kad potencialios dujų tiekėjos Lietuvos SGD terminalui yra JAV, Norvegija ir Arabų šalys. „Klaipėdos nafta“ potencialių du jų tiekėjų būsimam SGD terminalui ieško ir Azerbaidžane – čia prieš ke
Vytauto Liaudanskio nuotr.
lias savaites tarėsi su valstybine naf tos bendrove „Socar“. Ketinimų pro tokolus dėl dujų tiekimo įmonė yra pasirašiusi su Ispanijos dujų tiekimo bendrove „Gas Natural Fenosa“ ir JAV energetikos įmone „Cheniere“. Apie savo ketinimus tiekti dujas yra pranešęs ir Rusijos dujų milžinas „Gazprom“. Pasak spaudos, dėl du jų tiekimo „Klaipėdos nafta“ tariasi ir su tarptautinėmis bendrovėmis „Bri tish Petroleum“, „Shell“ ir kitomis. „Klaipėdos nafta“ šiemet ketina skelbti dujų tiekimo SGD terminalui konkursą, o tiekimo sutartį tikimasi pasirašyti antroje metų pusėje. Pla nuojama, kad SGD terminalas pradės veikti 2014 m. pabaigoje. Pirmaisiais metais tikimasi perpumpuoti apie 1 mlrd. kubinių metrų dujų. Planuo jama, kad SGD terminalo pajėgu mas būtų 2–3 mlrd. kubinių metrų per metus. VD, BNS inf.
Ambasadoriai grįš tik kartu
I
š Minsko atšaukti ES šalių amba sadoriai į Baltarusijos sostinę grįš tik visi kartu. „Šiomis dienomis vyksta Politikos ir saugumo ko miteto posėdis, kur visų ES valsty bių ambasadoriai tariasi ir teikia siū lymus, tačiau galiu pakartoti tik tai, kad kaip išėjome kartu, taip grįšime kartu. Čia negali būti jokios selekci jos. ES turi likti vieninga“, – žurnalis tams Vyriausybėje vakar sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Paklaustas, galbūt Baltarusija ne nori įsileisti kai kurių konkrečių ES šalių ambasadorių, A.Ažubalis at sakė: „Galbūt.“„Bet aš dar kartą sa kau: ES buvo, yra ir bus vieninga šiuo požiūriu“, – pabrėžė jis. Jis pridūrė nesiimantis spekuliuo ti, kada galėtų būti priimtas spren
dimas dėl ambasadorių grąžinimo į Minską. „Lietuva siūlys pirmiausia disku tuoti dėl visų politinių kalinių palei dimo ir jų reabilitacijos. Nes suteik ti malonę ir jų nereabilituoti, reiškia laikyti žmogų su dėme arba pakabi nus už kabliuko“, – kalbėjo A.Ažu balis. Ministras trumpai pakomentavo praėjusią savaitę Baltarusijos amba sadoriaus Vilniuje Vladimiro Draži no išsakytus teiginius, kad palaiky dama ES sankcijas Lietuva rizikuoja prarasti baltarusiškų krovinių tran zitą ir taip netekti didelių įplaukų į biudžetą: „Mes manome, kad jie ne derantys ir neadekvatūs.“ ES vasario pabaigoje atšaukė kon sultacijų visus savo ambasado
rius Baltarusijoje, nes Minskas nu sprendė du jų išsiųsti keršydamas už naujas bloko sankcijas dėl žmo gaus teisių padėties. Praėjusį mėnesį ES užsienio rei kalų ministrai nusprendė įvesti san kcijas 29 įmonėms, kurios priklauso trims su A.Lukašenkos režimu sieja miems Baltarusijos verslininkams, ir į juodąjį sąrašą papildomai įtraukti 12 asmenų. ES sankcijos pirmą kartą pritaiky tos oligarchų Jurijaus Čižo ir Anato lijaus Ternavskio įmonėms, į juodą jį sąrašą įtraukta ir naujų verslininko Vladimiro Peftijevo bendrovių. Šios įmonės, vadinamos A.Lukašenkos kišenėmis, negalės atlikti finansinių operacijų ES. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
antrADIENIS, balandžio 17, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Nerimsta dėl eutanazijos Seim o nar ys lib er alc entr ist as Andr ius Burb a neats is ak o idė jos įteis int i eut an az iją. Jis sie kia, kad Seimas vėl grįžtų prie šio klausimo.
Seimas iš pavasario sesijos dar botvarkės išbraukė savanorišką medicininį pasitraukimą iš gy venimo nepagydomos ligos atve ju numatančius projektus, tačiau A.Burba su keliais kitais parla mentarais įregistravo nutarimo projektą, kuriuo minėti klausimai būtų grąžinti į darbotvarkę. Parlamentaras tikisi, jog kolegų nuomonė dėl eutanazijos bus pa sikeitusi bent tiek, kad jie matytų prasmę šiuo klausimu pradėti dis kusijas. „Projektai buvo registruoti prieš pat sesiją ir žmonėms nebuvo lai ko su jais susipažinti. Galbūt vi siems tai buvo per didelė staigme
R
na, ir klausimas iš darbotvarkės išbrauktas po kelių emocingų pra nešimų, neparemtų jokiais argu mentais. Labai tikiuosi, kad šįkart Seimo nariai bus labiau įsigilinę ir leis bent pradėti diskusijas šiuo klausimu“, – BNS sakė A.Burba.
Andrius Burba:
Klausimas iš darbot varkės išbrauktas po kelių emocingų pra nešimų, neparemtų jokiais argumentais. Kovą už Sveikatos reikalų komi teto siūlymą išbraukti eutanazijos įstatymo projektą balsavo 75 Sei mo nariai, prieš buvo 9, susilaikė 14 parlamentarų. Vieningai už išb
raukimą balsavo Mišri Seimo narių grupė, didžioji dalis konservatorių, Tvarkos ir teisingumo, Darbo par tijos atstovų. A.Burba siūlė įtvirtinti, kad eu tanazija būtų atliekama mirti nai sergančio žmogaus prašymu, o eutanaziją atliekantis gydytojas turėtų būti įsitikinęs, kad pacientą vargina nuolatinės ir nepakeliamos fizinės ir dvasinės kančios, kurių neįmanoma palengvinti, ir kad jo valia dėl eutanazijos atlikimo nė ra trumpalaikė. Parlamentaras projektą teikė tvirtindamas, jog eutanazijos įsta tymas užpildytų teisinio regulia vimo trūkumą, kai nepagydomai sergančiam ir didelių fizinių ir dva sinių kančių kamuojamam ligoniui nėra galimybės atlikti eutanaziją, siekiant išvengti blogesnės būklės ir dar didesnių kančių. VD, BNS inf.
Pradėjo registruotis Politinės partijos ima registruotis savarankiškais politinės kampa nijos dalyviais ir taip pradeda ke lią į šių metų spalio 14-ąją vyksian čius eilinius Seimo rinkimus.
Kaip BNS informavo Vyriausio joje rinkimų komisijoje, pirmoji dokumentus pirmadienį pateikė Liberalų ir centro sąjunga, taip pat juos vėliau pristatė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys de mokratai ir Darbo partija. Partijos, registruotos savaran kiškomis politinės kampanijos dalyvėmis, galės kampanijai rink ti fizinių asmenų aukas. Registracijai VRK partijos ir sa varankiškai save iškėlę kandida tai turi būti sudarę sutartį su po litinės kampanijos iždininku. Seimui nuo sausio uždraudus verslui remti politikus, palik ta galimybė vykstant kampanijai aukoti fiziniams asmenims. Per
21,75 tūkst. litų
žmogus gali paaukoti vienam rinkimų kampanijos dalyviui. kampaniją kiekvienam savaran kiškam jos dalyviui žmogus ga li skirti ne didesnę nei 10 viduti nių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU) dydžio auką, šiuo metu tai siekia 21,75 tūkst. litų. Kandidatas vienmandatėje rin kimų apygardoje savo politinei kampanijai finansuoti gali paau koti dvigubai didesnę auką, t. y. ne daugiau kaip 20 VMDU (43,5 tūkst. litų). VD, BNS inf.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Kardiologijos projektui – puikus Europos Komisijos įvertinimas Audronė Jurkšytė Rytų ir Pietryčių Lietuvoje įgyvendintas kardiologijos projektas sulaukė išskirtinio Europos Komisijos (EK) dėmesio. Mūsų šalyje viešėjęs už regioninės politikos plėtrą atsakingas eurokomisaras Johannesas Hahnas džiaugėsi pasiektais rezultatais ir išreiškė viltį, kad po kelerių metų Lietuvos Rytų ir Pietryčių regionas visoje Europoje garsės sumažėjusiu sergamumu ir mirštamumu nuo širdies bei kraujagyslių ligų.
Pasaulyje kasmet 17 mln. žmonių miršta vien nuo širdies ir kraujagys lių ligų. Lietuvoje pagrindinė pusės mirusiųjų mirties priežastis – šir dies ir kraujagyslių ligos. Tai labai aktuali sveikatos problema, todėl neatsitiktinai jai skiriamas ypatin gas dėmesys, įgyvendinami kom pleksiniai projektai, jungiantys šių ligų prevenciją, gerinantys diagnos tiką, gydymą ir reabilitaciją. Siekiant modernizuoti vieno iš Lietuvos regionų sveikatos priežiū ros sistemos infrastruktūrą, suma žinti gyventojų sergamumą, mir tingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, prailginti vidutinę gyvenimo trukmę ir pagerinti gyvenimo ko kybę, 15 rajonų buvo įgyvendintas
„Rytų ir Pietryčių Lietuvos gyven tojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ma žinimo modernizuojant ir optimi zuojant sveikatos priežiūros siste mos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“ projektas. ES struktūrinių fondų lėšomis fi nansuotą projektą puikiai įvertino ir EK. Sėkmingai įgyvendintą kar diologijos projektą leista plėsti į Vidurio ir Vakarų Lietuvą. Padidėjo paslaugų prieinamumas
Įgyvendintas kardiologijos projektas EK nariui J.Hahnui buvo pristatytas jį vykdžiusioje VšĮ Vilniaus univer siteto ligoninės Santariškių kliniko se. Įstaigos generalinio direktoriaus Aleksandro Laucevičiaus teigimu, eurokomisaras domėjosi projektu, jo ilgalaikiu poveikiu. „Kardiolo gijos projekto rezultatus J.Hahnas įvertino teigiamai. Esu labai pa tenkintas, kad šiam sėkmingai įvy kusiam projektui atvertas kelias į Vidurio ir Vakarų Lietuvą“, – sakė A.Laucevičius. Pasak Santariškių klinikų vado vo, kardiologijos projektas page rino sveikatos priežiūros paslau gų teikimą. Įgyvendinus projektą, pagerėjo paslaugų prieinamumas, kokybė, įvairovė, išaugo jų apimtis,
Skaičiai Projektas buvo vykdomas 15 sa-
vivaldybių. Dalyvavo 40 asmens sveikatos
priežiūros įstaigų. Projekto vertė – 83,4 mln. ES ir Lie-
tuvos lėšų. Vykdytojas – VU ligoninės Santa-
riškių klinikos.
padidėjo paslaugų teikimo opera tyvumas ir kompleksiškumas. Bu vo įsigyta medicininė diagnostinė ir gydymo įranga, keturi greito sios medicinos pagalbos reanimo biliai bei suformuotos mobiliosios brigados, teikiančios skubią kon sultacinę kardiologinę pagalbą. „Anksčiau miestuose gyvenan tys ūmiai susirgę pacientai gau davo daug geresnę pagalbą nei ra jonų gyventojai. Rytų ir Pietryčių Lietuvoje įgyvendintas kardiologi jos projektas suvienodino visų gy ventojų galimybes gauti pagalbą“, – pabrėžė A.Laucevičius. Reikšmingi pasiekimai
Kardiologijos projektas sukū rė prielaidas sveikatos priežiū ros įstaigoms tolygiai didinti savo veiklos efektyvumą vykdant šir dies ir kraujagyslių ligų preven ciją, diagnostiką, gydymą ir rea bilitaciją. Prieš porą metų baigto įgy vendinti projekto rezultatai, anot A.Laucevičiaus, buvo nevienadie niai. Tikimasi, kad vykdant pro jektą įgyvendintos priemonės di delę naudą teiks ir ateityje. Kaip vieną reikšmingiausių įgyvendinto projekto pasiekimų A.Laucevičius nurodo gerokai pa didėjusį išgyvenamumą susirgus miokardo infarktu. Šia liga ser Susitiko: SAM parengtas ir įgyvendintas kardiologijos projektas Rytų gančių pacientų, patekusių į ma ir Pietryčių Lietuvoje sulaukė palankaus EK įvertinimo. Projektą Re- žas ligonines, mirčių skaičius įgy gioninės politikos plėtros eurokomisarui J.Hahnui (kairėje) ir sveika- vendinus projektą sumažėjo 2,5–3 tos apsaugos ministrui R.Šukiui (centre) pristato jį vykdžiusios Vil- kartus. niaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinis direkto„Tai didžiulis pasiekimas, ku rius A.Laucevičius (dešinėje). ris leidžia tikėtis, kad Rytų ir Piet
Pagerės: įgyvendinus kardiologijos projektą, išgyvenamumas susirgus
miokardo infarktu padidėjo 2,5–3 kartus.
ryčių Lietuvos regione mirčių nuo kardiovaskulinių ligų ir toliau ma žės“, – pabrėžė profesorius. A.Laucevičiaus nuomone, Ry tų ir Pietryčių Lietuvoje vykdytas projektas svarbus ir tuo, kad pa rodė, jog sveikatos apsauga atei tyje turėtų būti tvarkoma regio niniu principu. „Į Rytų, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionų tinklą tu rėtų būti sujungtos visos sveikatos priežiūros įstaigos: nuo universi tetų ligoninių iki šeimos gydytojų centrų“, – aiškino jis. Visoje šalyje vienodos paslaugos
Idėja Lietuvoje įgyvendinti ES lė šomis remiamą kardiologijos pro jektą gimė Sveikatos apsaugos mi nisterijoje (SAM). Pasak sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šu kio, labai svarbu, kai įgyvendintas projektas sulaukia gero Europos Komisijos įvertinimo, tai patvir tina pasirinktų sveikatos politikos vektorių teisingą kryptį. „Ministerija strategiškai numa tė, kad širdies ir kraujagyslių li gos bei dėl jų kylančių problemų sprendimas turėtų būti remiamas ES struktūrinių fondų lėšomis. Pa rengus strateginius dokumentus ir derėtasi su EK, įrodinėta, kodėl mums būtina įgyvendinti projek
VU Santariškių klinikos archyvo nuotr.
tą“, – sako sveikatos apsaugos mi nistras R.Šukys. Taip, anot minis tro, pasiektas vienas svarbiausių projekto tikslų – aukštos kokybės kardiologinių paslaugų prieinamu mas rajonų gyventojams. „Šiandien ne tik didžiųjų šalies miestų Vilniaus, Kauno gyvento jai, ištikus bėdai, operatyviai su laukia aukštos kvalifikacijos šir dies ir kraujagyslių ligų specialistų pagalbos, didėja paslaugų priei namumas visiems pacientams“, – sako R.Šukys. Pasiteisinus Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos projektui, užsitikrinus ES struktūrinių fon dų paramą, analogiškas projektas šiuo metu įgyvendinamas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Šiuose regio nuose taip pat gerinama širdies ir kraujagyslių ligų diagnostika, sten giamasi užtikrinti pacientų gydy mą laiku. „Širdies ir kraujagyslių ligos iš lieka viena pagrindinių mūsų ša lies gyventojų mirties priežasčių. Šiai problemai spręsti SAM ir to liau skiria prioritetinį dėmesį, – sakė sveikatos pasaugos ministras R.Šukys. – Išplėtus kardiologi jos projektą į kitus regionus, visi Lietuvos gyventojai gaus vienodas paslaugas.“
8
antradienis, balandžio 17, 2012
ekonomika
OMX Vilnius
–0,21 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
5,05
4,70
2,39
„Kvistija“
4,99
4,64
2,39
„Vakoil“
5,03
4,68
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
102,97 dol. už 1 brl. 119,92 dol. už 1 brl.
kiekis Santykis
pokytis
Baltarusijos rublis 10000 3,3053 DB svaras sterlingų 1 4,2006 JAV doleris 1 2,6542 Kanados doleris 1 2,6523 Latvijos latas 1 4,9417 Lenkijos zlotas 10 8,2186 Norvegijos krona 10 4,5540 Rusijos rublis 100 8,9186 Šveicarijos frankas 1 2,8725
–0,28 %
OMX Tallinn
–0,01 %
175
Stabdys gamybą
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Riga
Lenkijos naftos koncerno valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ balandžio 30 d. stabdys gamyklą kapitalinio 35 die nas truksiančio remonto. „Orlen Lietu va“ tuo metu rinkai produkciją tieks iš sukauptų atsargų. Remontuojant ga myklą bus sustabdyti visi įrenginiai, o vienas didžiausių kapitalinio remonto darbų bus katalizinio krekingo įrengi nio modernizavimas.
+1,5578 % +0,4880 % +1,1818 % +0,7101 % –0,0061 % –0,6275 % +0,3769 % +0,2619 % –0,0174 %
tūkst.
litų baudą už padidin tą abonementinį mokes tį turės sumokėti „Viasat“, kaip nusprendė teismas.
Skola „Sodrai“ – ne verdiktas
„Sodrai“ skolingos įmonės neskuba sudary ti skolos mokėjimo atidėjimo sutarčių ir už skolas nenori mokėti palūkanų. Tačiau siekdamos išvengti bankroto kiekvieną mėnesį „Sodrą“ užverčia šimtais prašymų, kuriuose pasižada skolą greitai grąžinti. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Geriau nei paskola
Šiuo metu veikiančių įmonių sko la „Sodrai“ siekia per 186 mln. litų. Iki šių metų įmonės turėjo galimybę susitarti su „Sodra“ ir atidėti skolos sumokėjimo terminą, tuo laikotar piu buvo atleidžiamos nuo delspi nigių mokėjimo, nereikėjo mokė ti ir jokių palūkanų. Tokia galimybe pernai pasinaudojo per 4,5 tūkst. įmonių, kurioms buvo atidėtas 14,1 mln. litų skolos mokėjimas. Dėl beprocenčio įmonių kredi tavimo ne kartą kritikuota „Sod ra“ šiemet jau ėmė skaičiuoti palū kanas nuo įmonėms atidėtų skolų. Pirmą šių metų ketvirtį Finansų ministerija buvo nustačiusi 0,01 proc. palūkanų dydį už kiekvie ną naudojimosi mokestine pasko la dieną. Toks pats palūkanų dydis nustatytas ir atidėtoms skoloms „Sodrai“ antrą metų ketvirtį. Kaip dienraštį informavo „Sod ros“ Įmokų administravimo sky riaus vedėjas Laimonas Rudys, per šių metų tris mėnesius buvo pasira šytos 474 skolos atidėjimo sutartys, kuriomis atidėtos skolos biudžetui suma – 1,6 mlrd. litų. Per praėjusių metų tą patį laikotarpį buvo pasira šytos 483 sutartys, kurių vertė – 1,5 mln. litų. „Pokytis nedidelis, todėl teigiama, kad palūkanų nustatymas didelės reikšmės neturi“, – komen tavo L.Rudys. Iniciatoriai jau pasikeitė
Kad skolos „Sodrai“ padariniai ga li būti labai liūdni, daugelis bank rutavusių verslininkų atmena dar nuo ekonomikos pakilimo laiko 2007–2006 m. Būtent šiais me tais „Sodra“ inicijuodavo beveik kas trečią įmonių bankrotą. Prasidėjus ekonominei krizei įmonių skolos „Sodrai“ ėmė augti, taip pat smarkiai padidėjo įmonių bankrotų skaičius. Tačiau lemia mus kablelius bendrovių gyvavi mo istorijoje ėmė dėti ne „Sodra“, o įmonių vadovai ir partneriai, t. y. kitos įmonės, su kuriomis sko lininkė delsė atsiskaityti. Nors šiuo metu bendrovių sko los „Sodrai“ dar išlieka didelės ir
451,6 mln.
litų iš viso „Sodrai“ yra skolingos bank rutuojančios ir vei kiančios įmonės. bankrotų banga šluoja įmones, ši valstybės institucija inicijuoja vos šeštadalį visų bankrotų. Įmonių bankrotų valdymo departamento duomenimis, pernai buvo inicijuo ta per 12 tūkst. bankrotų, iš kurių beveik pusę inicijavo kiti kredito riai, beveik kas ketvirtą bankrotą skelbė įmonės vadovas, šeštadalį bankrotų inicijavo „Sodra“ ir t. t. Į bankrotą – tik beviltiškas
Šiuo metu didžiausią dalį skolos „Sodrai“ sudaro bankrutuojan čių įmonių skola, kurios suma sie kia per 265 mln. litų. Iš viso bank rutuojančios ir veikiančios įmonės skolingos 451,6 mln. litų. Pasak Įmokų administravimo skyriaus vedėjo Laimono Rudžio, „Sodra“ nesuinteresuota inicijuo ti įmonės bankroto procesų. „At virkščiai, „Sodra“ siekia, kad bū tų kuo daugiau įmonių, pildančių „Sodros“ biudžetą ir taip priside dančių prie visos socialinio drau dimo sistemos tvarumo, ir visais įmanomais būdais joms padeda, atsiradus sunkumų“, – sakė L.Ru dys. Pasak jo, į teismą dėl bankro to iškėlimo „Sodrai“ tenka kreiptis dėl visiškai nemokių įmonių. Bendrovės „Creditreform Lietu va“ duomenimis, šiuo metu ilgalaikių sunkumų atsiskaityti su „Sodra“ tu ri tokios įmonės kaip „Klaipėdos kra nai“ (skolinga 1,9 mln. litų), „Lithun“ (1,1 mln. litų), „Lavera“ (883 tūkst. li tų), „Kelių tiesimas“ (856 tūkst. litų) ir kitos. Iš viso ilgalaikes skolas „Sod rai“ turi 117 įmonių, kurių bendra su ma siekia 20,6 mln. litų. Įmonės klumpa ir stojasi
Bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romual
Kreditavimas: 1,6 mln. litų už 0,01 proc. palūkanas „Sodra“ „paskolino“ įmonėms per pirmą šių metų ket
virtį.
do Trumpos teigimu, skolos „Sod rai“ mažėja, tačiau daugiau nei mė nesį pradelstų skolų daugėja. „Skolos „Sodrai“ rodo bendras ūkio šakų sezoniškumo tendencijas ir konkrečių įmonių problemas. Pas taruosius du mėnesius (vasarį ir ko vą) naujų einamųjų skolų amplitudė pradėjo švytuoti lėčiau, t. y. paskel bus kito mėnesio duomenis naujų skolų sumažėjo“, – sakė R.Trumpa. Jo vertinimu, „Sodros“ sko lų metinių pokyčių tendenci jos yra geros. „Visų pirma dėl to,
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
kad bankrutavusios įmonės den gia skolas iš parduoto turto. Verti nant einamąsias veikiančių įmonių skolas reikia atskirti atsitiktinius ar laikinus vėlavimus nuo ilgalai kių problemų. Pastebimos skolų „Sodrai“ „sluoksniavimosi“ ten dencijos. Mokios įmonės stengiasi sumokėti „Sodrai“ laiku, o per mė nesį skolų nesumokėjusios įmonės įtraukiamos į skolų verpetą, dalis jų po kurio laiko patenka į problemi nių įmonių sąrašus“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
„Sodros“ inicijuotų bankrotų dinamika Metai
Iš viso
„Sodros“ iniciatyva
Proc.
2011
1238
175
14
2010
1637
253
15
2009
1844
288
16
2008
957
314
33
2007
606
184
30
2006
759
297
39
Šaltinis: Įmonių bankroto valdymo departamentas
Bankroto proceso iniciatoriai 2011 m. Kreditorius
Skaičius
Proc.
Darbuotojai
139
11
„Sodra“
175
14
32
3
VMI Savininkai Įmonės vadovas Įmonės likvidatorius Kiti kreditoriai
72
6
273
22
9
1
538
43
Šaltinis: Įmonių bankroto valdymo departamentas
Komentaras Renata Kaladytė
Nacional inės bankrot ų adm in istrator ių asociacijos valdybos pirm in inkė
P
aprastai didelės skolos „Sod rai“ ir VMI susidaro tose įmo nėse, kurios neturi turto, jose sunkiai surandami valdymo organai ir pan. Norint iškelti beturtei įmonei bankroto bylą, reikia surasti administratorių, ku ris sutiktų administruoti tokią įmonę. Tai susiję su tuo, kad, pradėjęs admi nistruoti bet kokią įmonę, administra torius priverstas kredituoti administ ruojamą įmonę. Kitaip tariant, už savo lėšas administratorius turi rūpintis pa žymomis iš Registrų centro, „Regitros“, siųst i reg istr uot us laišk us valst ybi nėms institucijoms, kreditoriams, de bitoriams, bankams, apmokėti skelbi mus laikraščiuose ir pan. Nors Įmonių bankroto įstatymo nuo statos numato, kad kel iant bankroto bylą įmonei, kuri neturi turto, teismas gali paprašyti kreditoriaus susimokėti už įmonės administravimą iki 10 tūkst. litų, teismai retai tokį reikalavimą pa reiškia „Sodrai“ ar VMI, o jei pareiškia, šios valstybinės institucijos neturi nu mačiusios tokių pinigų savo biudžeto eilutėje. Vadinasi, bankroto byla neke liama. Tiek su „Sodra“, tiek su VMI įmonės steng iasi atsiskaityti pirmiausia. Šios valstybinės institucijos turi pirmumą prieš kitus skolininko kreditorius. Pap rastai galioja taisyklė, kad, jei verslas nemoka „Sodrai“ ir (ar) VMI, kitiems sa vo kreditoriams ji nemoka dar seniau.
9
AntrADIENIS, balandžio 17, 2012
sveikata
Man 11 metų. Esu alkoholikas
Už pokalbį Benas užsip 1 rašė 20 litų, tačiau su tartu laiku nepasirodė. Tai įprastas
problemiškų ir svaigalus vartojan čių paauglių elgesys. Jiems pernelyg sunku laikytis ir pažadų, ir nustaty tos dienotvarkės, pavyzdžiui, laiku keltis ir gultis, nevėluoti į pamokas. Tikėjosi sulieknėti
Kita Priklausomybės ligų centro pacientė – jau antrą kartą čia gy doma 15-metė. Ji parsidavinėjo už dozę narkotikų. „Mesti rūkyti kol kas nenoriu, aš čia dėl gėrimo“, – paaiškino graži lieknutė paauglė, kurią pavadinome Vilte. Ji surūkydavo 10 cigarečių per dieną, o kiek išgerdavo – sun ku būtų suskaičiuoti. Tačiau ne tai baisiausia. Būdama 13 metų mer gaitė pradėjo sau nebepatikti, įsi vaizdavo, kad yra pernelyg apkūni. Alkoholio pridedamo pasitikėji mo savimi greitai ėmė nepakakti. Nudžiugino iš draugės išgirsta ži nia, neva labai greitai sulieknėjama nuo amfetamino. Būtent todėl Viltė numojo ranka į viską naikinantį šio narkotiko poveikį ir laukė tik tei giamų rezultatų. „Tačiau tapo baisi ir mano išorė, ir vidus“, – pripaži no labai gerai besimokanti mergaitė ir pridūrė, kad daugiau nė už ką ne siimtų tokių absurdiškų dietų. Pardavinėjo savo drabužius
Narkotikus Viltė vartojo pusmetį. Tam išleido visus vasarą užsidirb tus pinigus. Kai šie baigėsi, paslap čia imdavo jų iš mamos piniginės. Narkotikams išleisdavo ir maistui skirtus pinigus.
„Per pertrauką išge ri, parūkai ir grįžti į klasę“, – lyg savaime suprantamą dalyką pasakojo moksleivis. Ji prarado apetitą, susirgo anorek sija. Užeidavo silpnumo priepuoliai. Dėl jų mergaitė išsėdėdavo vos ke liose pamokose, tapo viskam abe jinga. „Tapau šiurkšti, nepaklusni. Vadovavausi principu: turiu pinigų – darau, ką noriu“, – savo gyve nimo patirtimi dalijosi Viltė. Tačiau pinigų pritrūkdavo. Tuo met mergaitė narkotikų gauda vo skolon. Jai grąžinti pardavė kolonėles, telefoną, drabužių. Iš mamos kartą pavogė gana didelę sumą pinigų. Netrukus narkotikus Viltė jau vartojo kasdien ir vis di desnėmis dozėmis. Kai jų perdo zavusi vieną parą negrįžo namo, mama ją iškart atvežė į Priklauso mybės ligų centrą. Po pirmosios reabilitacijos Viltė narkotikų nevartojo 10 mėnesių. Tiek laiko jai pavyko vakarėliuose atsilaikyti draugų siūlymams pasi vaišinti alkoholiu. Tačiau per vieną gimtadienį išgertos taurės užteko, kad ji vėl pradėtų ristis žemyn. „Padariau daug klaidų. Norė čiau užsidirbti ir grąžinti pavog tus pinigus“, – tikisi išpirkti bent dalį kaltės Viltė. Tačiau kol kas šiai paauglei reikia ilgos reabilitacijos. Čia, Priklausomybės ligų centre, jai labiausiai patinka meno terapija – filmai ir piešimas.
Iš namų išvarė mamą
Septyniolikmetis Ignas (vardas pa keistas) jau septyni mėnesiai nege ria, nerūko ir nevartoja narkotikų. Tiek laiko jis gyvena ir gydosi Kau no priklausomybės ligų centre. „Man buvo susisukusios smege nys. Su broliu mamą iš namų išvarė me. Išstūmėme pro duris, juokais iš metėme kelis jos daiktus. Įsileidome tik kitą dieną. Juk mes – asmenybės, negalėjome nusileisti, reikia parody ti savo valdžią. Priklausomybė tikrai ėda žmones. Baisiausia, kad kieme mokomi gerti, rūkyti net ir 7 metų vaikai“, – pasakojo ir savo bei kitų veiksmais baisėjosi paauglys. Jam vis dar tenka kovoti su no ru pasprukti namo ir dienas leis ti taip, kaip buvo pratęs iki šiol. Sustabdo nuolat kartojama frazė: „Šiandien dar nebėgsiu iš centro – rytoj.“ Reabilitacija centre trunka iki vienų metų. Jis labai gailisi dėl padarytų niekšybių, bet atsiprašyti tų, kurie nuo jo kentėjo, vis dar neapsiver čia liežuvis. Mama – ne vienintelė, kurios reikia atsiprašyti. „Buvau labai šiurkštus, agresyvus. Stum dydavau, mušdavau mažiukus, atimdavau akinius, mokykloje bu vau tyčia sulaužęs spintelės duris. Kartą klasėje apvertėme visus sta lus ir ėmėme mėtytis šakutėmis. Čia aš esu labai ramus, stengiuo si apgalvoti savo žodžius, mokausi bendrauti, nesivelti į konfliktus“, – džiaugėsi paauglys, kurio kalbo je anksčiau trys iš keturių žodžių buvo keiksmažodžiai. Gerdavo, kad sužavėtų
Savo kaip priklausomybės ligų pa ciento karjerą Ignas pradėjo būda mas 11 metų, kai prie Lampėdžių karjero su draugu ir teta užsirūkė pirmąją cigaretę. Netrukus to išmokė ir brolį dvy nį. Dvylikos pradėjo gerti, iš pradžių – alų, tačiau netrukus jau maukė ir degtinę. Pasirūpino, kad neatsiliktų ir brolis. „Toks amžius – pats kvai liausias. Gerdavau, kad labiau pasi tikėčiau savimi, pavyzdžiui, kai ei davome susitikti su panelėmis. Kai išgeri, atsiriša liežuvis. Būdavo, tiek prisigerdavau, kad net neatsimin davau, kokia ta panelė buvo, bet svarbu, kad padariau jai įspūdį“, – prisiminė Ignas. Viskas taip įsisiūbavo, jog kartais jis nutraukdavo draugystę su mer gaitėmis arba specialiai išprovokuo davo konfliktą, kad būtų paliktas ir turėtų pretekstą gerti. Ignas su bro liu visuomet dėl visko vienas su ki tu varžydavosi. Prisidėjo dar viena rungtis – kuris daugiau išgers. Ignas alkoholį vartojo ir mokykloje. „Per pertrauką išgeri, parūkai ir grįžti į klasę“, – lyg savaime suprantamą dalyką pasakojo moksleivis. Alkoholis dar labiau jaukė protą, kėlė agresyvumą. Atsitokėjęs Ignas gailėdavosi ką nors iškrėtęs, bet dėl savigraužos apimdavo dar didesnis noras gerti. Daugiadienės tęsėsi mėnesį
Nuo 15 metų Ignas ėmė rūkyti ma rihuaną, kiek vėliau išbandė am fetaminą. „Bet nuo jo labai blo gai jausdavausi, žiaurios „parkės“ būdavo. Mano didžiausia priklau somybė nuo alkoholio. Daug ko neatsimenu. Ilgiausiai kasdien esu
Terapija: Priklausomybės ligų centro specialistai pacientus moka sudominti iki tol buvusiu nepakenčiamu
knygų skaitymu, piešimu.
gėręs mėnesį. Alkoholį vartoda vau namie, kol mamos nebūdavo. Kai ji pareidavo, su draugais išei davome į kiemą ir ten gerdavome. Paskui eidavome pas draugus“, – neslėpė paauglys. Narkotikų, alkoholio ir cigarečių jo brolis ir dabar neatsisako. Svai galams juodu užsidirbdavo. „Baldus rinkome, vėliau statybose dirbome. Į darbą ateidavome ir girti. Bendra darbiai nieko nesakydavo – patys gerdavo. Būdavo, kad pridarydavo me broko. Bet mokėjau jį paslėpti“, – kone didžiavosi vaikinas. Stengiasi mokytis
Igno mama, pagavusi sūnus rūkan čius, atimdavo cigaretes, bardavo. Bet poveikis buvo priešingas. „Eidavome streikuoti – toliau rūkyti ir gerti. Manau, viskas bu vo dėl to, kad neturėjome kuo už siimti, turėjome per daug laisvės, mama buvo labai atlaidi mums ir ją skriausdavusiems sugyventi niams“, – samprotavo paauglys. Vėliau mama vaikus gąsdindavo gydymu, policija. Ignas ją erzinda vo ir provokuodavo tol, kol ši apsi verkdavo. Kam reikėjo su mama taip elgtis? „Mane nervindavo, kad ji ki tiems viską apie mus pasakodavo – guosdavosi“, – aiškino vaikinas. Dabar Ignas norėtų visą savo dė mesį skirti mokslams, kuriuos dėl priklausomybės nemenkai apleido. Taip pat paauglys tikisi atsiprašyti mamos ir atsidėkoti vienai gydyto jai už jam ir broliui parodytą rūpes tį bei pasitikėjimą jais, net ir nesu laukus teigiamų poslinkių. „Labai stengiuosi mokytis. Esu talentin gas, ypač sekasi tikslieji mokslai. Patinka šokti, piešti. Dabar šoku tik tada, kai namo išleidžia, tai net pil vas užaugo“, – šypsojosi paauglys. Šiuo metu jis labiausiai džiaugia si per šventes grįžęs namo. Tuomet aplanko močiutę, kurios gimtadie nis, kaip ir tėvo, tą pačią dieną. Ap lanko tėvo kapą.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Reikia, kad panorėtų Mergaitėms prik lausomybė svaiga lams išsivysto greičiau ir būna stip resnė nei bern iukams. Tai iš pat ir ties žino prik lausomybės ligų spe cialistai. „Tų 11–12 metų paaugl ių, kur iuos esam e kons ult avę, dar neg al im a vad int i alkohol ik ais, narkom an ais. Alkoh ol io, toks in ių medž iagų var tojim as yra gret ut inė asoc ial aus el ges io išr aišk a“, – įsit ik inus i Kaun o prik laus omybės ligų centro Vaikų ir jaun im o skyr iaus vedėj a Žan et a Žalk ausk aitė. Spec ial ist ai apg ailes tauj a, kad tok io amž iaus vaik ams kel ios kons ult ac ij os jok ios nau dos ned uod a. Sąmonė ima keis tis tik tuom et, kai ter ap ij a tęsiam a zultatų neį manoma. Aišk iname, kas mėnes ius. negerai, kaip padėsime. Kol vaikas „Vaikas tur i būti suinteresuot as čia to nenor i, tėvai, vaikų glob os namų būti. Kai jį pas mus atveža prievarta, darbuotoj ai, prik laus omybės ligų jis visiems be išimt ies jaučia didž iulį spec ial ist ai bej ėgiai“, – tik ino Ž.Žal prieš išk umą ir pasiekt i teig iamų re tauskaitė.
„Cys-control“ – aukštos kokybės stambiauogių spanguolių milteliai, kurių viename pakelyje yra 1800 mg proantocianidino. Proantocianidinai dėl savo ypatingos struktūros atpažįsta šlapimo takų infekcijų sukėlėjus, neleidžia jiems prisitvirtinti prie šlapimtakių sienelių ir pašalina mikrobus iš organizmo. „Cys-control“ palaiko normalią šlapimo sistemos funkciją. „Cys-control“ dienos dozė atitinka apie 200 g sviežių spanguolių.
Tik balandžio mėnesį Gintarinėse ir Norfos vaistinėse „Cys-control“ galima įsigyti su nuolaida, už ypatingą kainą!
10
antradienis, balandžio 17, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
„Hearts“ siekia Škotijos taurės Škotijos futbolo taurės turnyro pusfinalio rungtynėse Edinbur go „Hearts“ klubas svečiuose 2:1 (0:0) įveikė šalies čempionės ti tulą jau užsitikrinusią praėjusio sezono taurės laimėtoją Glazgo „Celtic“ ekipą ir po šešerių metų pertraukos pateko į finalą.
„Hearts“ atstovaujantis Marius Žaliūkas žaidė visą susitikimą, o Arvydas Novikovas šįsyk nebuvo registruotas rungtynėms.
Sergejus Fedotovas:
„Celtic“ – pajėgus varžovas, todėl reikėjo susikaupti fiziškai ir psicho logiškai. „Hearts“ futbolininkai 47-ąją minutę po Rudį Skacelo tikslaus smūgio išsiveržė į priekį, tačiau 87-ąją minutę rezultatą išlygino Gary Hooperis. Atrodė, kad jau susitikimas baigsis lygiosiomis, bet 90-ąją minutę po M.Žaliū ko smūgio kamuolys lietė „Cel tic“ gynėjo Joe Ledley’io ranką ir į „Celtic“ vartus buvo paskirtas 11
metrų baudinys. Jį realizavo Crai gas Beattie. Pasak „Hearts“ klubo valdybos nario Sergejaus Fedotovo, pergalė prieš „Celtic“ – didelis Edinbur go komandos laimėjimas, kuris prisidės prie gerų šių metų klubo finansinių rezultatų. Šį sezoną „Hearts“ buvo pasi keitimų – pradėjo dirbti naujas treneris iš Portugalijos, vienuo likę papildė nauji žaidėjai. Reng tis pusfinaliui buvo sudėtinga, nes keli pagrindiniai žaidėjai bu vo ką tik atsigavę po traumų. Vis dėlto „Hearts“ parodė tvirtą cha rakterį ir norą laimėti. „Celtic“ – pajėgus varžovas, todėl reikėjo susikaupti fiziškai ir psichologiškai. Vienintelis Glaz go ekipos įvartis buvo įmuštas iš nuošalės, ir viskas, kas liko var žovams – dėl savo nesėkmės ne pelnytai kaltinti teisėjus“, – tei gė S.Fedotovas. Rungtynes stebėjo beveik 37 tūkstančiai žiūrovų, jas tiesiogiai transliavo nacionalinė televizija. Tai liudija Škotijos futbolo tau rės turnyro populiarumą ir dė mesį jame dalyvaujantiems klu bams. Gegužės 20-ąją finale „Hearts“ klubas susitiks su Edinburgo „Hi bernian“ vienuolike, kuri pusfi nalyje svečiuose 2:1 (1:0) įveikė „Aberdeen“ vienuolikę. Keturioliktą kartą į finalą pa tekę „Hearts“ futbolininkai Ško tijos taurę iškovojo septynis kar tus ir paskutinįsyk 2006-aisiais. Komandoje dar yra žaidėjų, ku rie prisimena 2006-ųjų triumfą, kai pasveikinti „Hearts“ ekipos į gatves išėjo keli šimtai tūkstančių edinburgiečių. VD, BNS inf.
Kaimynės: pirmąsias kontrolines rungtynes lietuvės žais su latvėmis. Visvaldo Morkevičiaus nuotr.
Krepšinio rinktinėje – daugiau jaunų veidų Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 2013-ųjų Europos čempio natui pradės rengtis pasikeitusi – rikiuotėje nebus kai kurių senbuvių, bet gretas papildys jaunos žaidėjos. Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Europos čempionato atrankos var žybos vyks birželio 12 – liepos 14 d. Lietuvės C grupėje išmėgins jė gas su Slovakijos, Slovėnijos, Bel gijos ir Olandijos komandomis. Vyriausiojo trenerio Algirdo Pau lausko asistentas Linas Šalkus in formavo, kad bus surengtos penkios treniruočių stovyklos: Palangoje – gegužės 10–19 d., Druskininkuose – gegužės 22–30 d., Kaune – birželio 5–14 d., Vilniuje – birželio 24–29 d. ir vėl Kaune – liepos 1–12 d.
Kandidačių sąraše nėra kelių patyrusių krepšininkių. „Rima Valentienė ir Agnė Abromaitė gy dosi traumas, Milda Sauliūtė išei na motinystės atostogų, Vaida Si pavičiūtė nori pailsėti“, – vardijo L.Šalkus, pridūręs, kad daugiau nei pusė iš 18 kviečiamų žaidė jų – gimusios 1990 m. arba jau nesnės. „Atėjo metas atjauninti koman dą. Laikas parodys, kokie bus re zultatai“, – teigė treneris. Pirmąsias kontrolines rungty nes mūsų krepšininkės planuoja žaisti gegužės 20-ąją su Latvijos
ekipa, po to 23 ir 24 d. Druski ninkuose – su Baltarusijos ko manda. Atrankos etapą lietuvės pra dės birželio 13-ąją dvikova Kau no sporto halėje su olandėmis. 16 d. svečiuose mūsiškės susitiks su slovėnėmis, 20 d. vėl Kaune – su slovakėmis, 23 d. išvykoje – su belgėmis. Atsakomasis mačas su Olandi jos atstovėmis vyks 30 d. Alme rėje, su Slovėnijos ekipa – liepos 4-ąją Kaune, su slovakėmis – 7 d. Poprade ir su belgėmis – 11 d. Kaune.
birkštis-Tichė-IKI“), Rasa Žemantaus kaitė-Matlašaitienė (31 metų, 176 cm, Kauno rajono „Sirenos“), Marina So lopova (22-ejų, 180 cm, Sent.Amano „Union Hainaut“, Prancūzija), Mantė Kvedaravičiūtė (22-jų, 180 cm, Kau no „VIČI-Aistės“), Eglė Tarasevičiū tė (22-ejų, 181 cm, „Sirenos“), Kristina Vengrytė (31 metų, 186 cm, „Kibirkš tis-Tichė-IKI“), Eglė Šulčiūtė (27-erių,
190 cm, Stambulo „Galatasaray“, Tur kija), Gintarė Mačionytė (21 metų, 190 cm, Veserfordo koledžas, JAV), Julita Bungaitė (25-erių, 187 cm, „Lemmin kainen“), Gintarė Petronytė (23-ejų, 195 cm, „Kibirkštis-Tichė-IKI“), Giedrė Paugaitė (22-ejų, 192 cm, Movilio „USOBasket“, Prancūzija), Kristina Alminai tė (22-ejų, 204 cm, „Sirenos“), Lina Pik čiūtė (22-ejų, 196 cm, „VIČI-Aistės“).
Kandidatės į rinktinę
Triumfas: pergalės įvartį „Hearts“ ekipai pelnė C.Beattie.
Aušra Bimbaitė (30 metų, 179 cm, Kursko „Dinamo“, Rusija), Sandra Lin kevičienė (30 metų, 176 cm, Jekaterin burgo UGMK, Rusija), Kamilė Nacic kaitė (23-ejų, 174 cm, Drekslerio uni versitetas, JAV), Gabrielė Gutkauskai tė (22-ejų, 175 cm, Klaipėdos „Lemmin kainen“), Inesa Visgaudaitė (20 metų, 168 cm, „Lemminkainen“), Greta Šnio kaitė (21 metų, 173 cm, Vilniaus „Ki
„Reuters“ nuotr.
Rankininkių pusfinalis – be daugkartinių čempionių Lietuvos moterų rankinio lygos čempionate – sensacija: į pusfinalį nepateko daugkartinė šalies čem pionė ir 2011-ųjų sezono bronzos medalių laimėtoja Vilniaus „Švie sa-Eglė“.
Trečiąsias ketvirtfinalio rungty nes vilnietės 29:32 (14:18) pralai mėjo 5-ąją vietą po reguliariojo
sezono varžybų užėmusiai Panevė žio kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) komandai, kuri, laimėjusi seriją iki dviejų pergalių 2:1, toliau tęs kovą. 12 įvarčių nugalėtojoms pelnė Simona Kazlauskaitė, 6 – Gintarė Butkevičiūtė, po 5 – Miglė Alekna vičiūtė ir Justina Lukšytė. „Švie sos-Eglės“ gretose sėkmingiausiai
žaidė Aušrinė Muižytė – 7 įvar čiai, Daiva Aleksandravičiūtė – 6 bei Indrė Norvilytė – 5. Pasak rungtynių inspektoriaus Grigorijaus Gutermano, Panevėžio KKSC komandoje patikimu žaidi mu išsiskyrė vartininkė Amanda Jasiulevičiūtė, be to, panevėžietės surengė daug rezultatyvių kontra takų.
Pirmąją dvikovą 31:29 (16:13) laimėjo panevėžietės, antrąją 33:23 (18:12) – vilnietės. Pusfinalyje KKCS rankininkės susitiks su reguliariojo sezono nugalėtoja Kauno „ACME-Žal girio“ komanda. Trečiadienį (ba landžio 18-ąją) 19 val. rungtynės vyks Kauno sporto halėje (Perkū no al. 5).
Kitame pusfinalio mače jėgas išmėgins 2011-ųjų šalies čempio nė „Eastcon AG-Vilniaus kolegi ja“ bei vicečempionė Kauno rajono „Garliavos-SM“ ekipa. Trečiadie nį 19.30 val. vilnietės ir garliavie tės susitiks Lietuvos edukologijos universiteto sporto salėje (Studen tų g. 39). VD inf.
11
antradienis, balandžio 17, 2012
sportas
Krepšinio klubai – prioritetų kryžkelėje Europos klubų krepšinis – nau jo etapo išvakarė se. Galimi reformų scenarijai aptar ti Rusijos sostinės priemiestyje Chim kuose įvykusio Eu ropos taurės turny ro finalo ketverto dienomis.
Komentarai
Arvydas Sabonis
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prez identas
K
ol kas dar yt i išvadas dar ankst i. Anksčiau gavome raštą, kur iame Eurolygos pozicija šiuo klausimu yra labai tiksl iai išdėst yta. LKF poz icija buvo išsakyta taip pat ne kartą. Nori me, jog stipriausi šalies klubai pirmiau sia žaistų nacionaliniame čempiona te, o kitas prior itetas būtų Eurolygos turnyras.
Marius Bagdonas, Kęstutis Neverauskas, Alvydas Staniulis Eurolyga pritarė naujovei
Pagal rengiamą naują modelį, kurį inicijavo VTB Vieningoji krepšinio lyga, o jam pritarė Eurolyga, Rytų ir Vidurio Europos šalių komandų atranka į Eurolygą ir Europos tau rės turnyrą vyks tokia pat tvarka, kaip ir Adrijos lygoje, kurioje var žosi Balkanų šalių ekipos – bus ap sieinama be nacionalinių čempio natų. Chimkuose surengtame susitiki me, kuriame dalyvavo ir Eurolygos direktorius Jordi Bertomeu, Kau no „Žalgirio“ savininkas Vladimi ras Romanovas bei Vilniaus „Lie tuvos ryto“ generalinis direktorius Martynas Purlys, pavyko pasiekti preliminarų susitarimą. Jis kol kas neoficialus, nes jam turės pritarti Eurolygos asamblėja, VTB Vienin gosios krepšinio lygos taryba.
Vieningosios krepšinio lygos klu bai nuspręs nacionaliniuose čem pionatuose dalyvauti nuo regulia raus sezono pradžios, galbūt nuo atkrintamųjų varžybų“, – svarstė įtakingas Rusijos politikas S.Iva novas.
Spaudimo nebus
Sergejus Ivanovas:
Remiantis naujuoju projektu, Eu rolygos B licencijos būtų dalijamos VTB Vieningosios krepšinio lygos turnyre. Eurolygos vadovai ža da, kad vietų skaičius mūsų šaliai prestižiškiausiame žemyno turnyre nesumažės, bet licencijos siekian ti komanda privalės rungtyniauti šiame regioniniame turnyre. Nuo 2012-2013 m. sezono Euro lygos B licencija atiteks geriausiai šiose varžybose pasirodžiusiai Lie tuvos ekipai. Jeigu „Lietuvos ryto“ klubas VTB lygoje pasirodytų sėk mingiau nei „Žalgiris“, jam atitek tų B licencija, nes kauniečiai turi ilgalaikę A licenciją. Jeigu vilniečiams VTB Vienin goje krepšinio lygoje nepavyktų nužygiuoti toliau nei „Žalgiriui“, sostinės ekipai dėl bilieto į Euro lygą vėl tektų kovoti atrankos var žybose. Tiek J.Bertomeu, tiek VTB Vie ningosios krepšinio lygos prezi dentas Sergejus Ivanovas patiki no, kad klubai nebus spaudžiami nedalyvauti nacionalinėse pirme nybėse. „Nė iš vienos šalies neatimsi me teisės organizuoti nacionalinių pirmenybių, tačiau kiekviena vals tybė turės pati nuspręsti, kokius čempionatus rengti. Galbūt VTB
Vladimiras Romanovas „Žalg ir io“ klubo sav in inkas
Š Konkurentai: 2010–2011 m. sezoną „Žalgirio“ ir Maskvos srities „Chimki“ varžėsi vienoje ir Eurolygos, ir
VTB Vieningosios krepšinio lygos grupėje.
Galbūt VTB Vieningo sios krepšinio lygos klubai nuspręs nacio naliniuose čempiona tuose dalyvauti nuo reguliaraus sezono pradžios, galbūt nuo atkrintamųjų varžybų.
atkrintamųjų varžybų. Toks va riantas ne iš piršto laužtas ir dėl to, kad nuo ateinančio sezono Eu rolygos „Top 16“ etape kovosiantys klubai turės sužaisti ne po 6, kaip iki šiol, o po 14 rungtynių. LKL prezidentas Šarūnas Klio kys teigė, kad konkretesnė situa cija paaiškės po šios savaitės pa baigoje Barselonoje vyksiančios Europos krepšinio lygų sąjungos (ULEB) konferencijos. Jei LKL grandai nuspręstų ap riboti savo kovas nacionaliniame fronte, tai nebūtų naujovė. Euro lygoje ir VTB Vieningoje krepši nio lygoje rungtyniaujanti Gdynės „Asseco Prokom“ ekipa Lenkijos pirmenybėse šį sezoną žaidžia tik nuo atkrintamųjų varžybų. Panašia praktika vadovaujasi ir Adrijos ly goje kovojančios Slovėnijos, Serbi jos bei Kroatijos komandos.
Lauks grandų sprendimo
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prestižas turėtų sumenkti, nes pagal naują sprendimą kitą sezoną Eurolygos B licencijos galėtų siek ti tik „Lietuvos rytas“. Kitoms LKL ekipoms, net ir sensacingai laimė jusioms šalies pirmenybes, tektų tenkintis vietomis Europos taurės turnyre. Šalies krepšinio grandai po šios reformos gali taip pat peržiūrėti savo prioritetus. Anksčiau abiejų klubų vadovai sutartinai tvirtino, kad neketina trauktis iš LKL čem pionato. Užkulisiuose pradėta kalbėti, jog dėl pernelyg intensyvaus varžybų tvarkaraščio kauniečiai ir vilnie čiai LKL čempionatą pradėtų nuo
Ideali piramidė?
Neseniai J.Bertomeu tvirtino, kad neleis skriausti Vidurio ir Rytų Eu ropos šalių nacionalinių čempio natų, tačiau po susitarimo Chim kuose akivaizdu, jog pirmenybė nuo šiol bus skiriama regiono tur nyrui. Eurolygos reikalams diriguojan tis katalonas naują varžybų tvar ką pavadino idealia piramide. „Po šio istorinio susitarimo žemyno krepšinis turės tris pakopas: na cionalinius, regioninius ir Euro pos turnyrus“, – kalbėjo Euroly gos direktorius. Nuo kito sezono VTB Vieningoje krepšinio lygoje komandos rungty niaus oficialiu Eurolygos kamuoliu,
Tomo Raginos nuotr.
klubai turės įvykdyti lygos reikala vimus dėl biudžeto, arenų ir trans liacijų. Vienos Eurolygos favoričių Maskvos CSKA klubo lyderis And rejus Kirilenka šį sezoną skundė si, kad trijuose skirtinguose turny ruose tenka žaisti trimis skirtingais kamuoliais: Rusijos čempionate – „Spalding“, VTB Vieningoje krep šinio lygoje – „Molten“, Eurolygo je – „Nike“. S.Ivanovo ir pagrindiniu šio jungtinio projekto architektu vadi namo CSKA prezidento Andrejaus Vatutino teigimu, Rusijos regulia raus čempionato nuo kito sezo no nebus, o ar bus reikalingos at krintamosios varžybos, spręs patys klubai. VTB Vieningoje lygoje kovos 18 arba 20 ekipų (šiemet žaidė 16 – aut. past.), iš jų 8 arba 9 – rusų. Vi si Rusijos klubai privalės atskleisti savo metinius biudžetus (šiemet to nepadarė Sankt Peterburgo „Spar tak“ ir Maskvos srities „Chimki“ – aut. past.), taip pat bus iš naujo peržiūrėtos legionierių kvotos. Konkretus komandų skaičius paaiškės po kvalifikacinio turny ro, kuris, kaip ir pernai, vyks prieš reguliarųjį sezoną. Tuomet bus žinomi ir visi Lietuvos atstovai VTB Vieningoje krepšinio lygoje. 2011-aisiais „Šiaulių“ klubui ne pavyko įveikti atrankos barjero. Anot J.Bertomeu, Chimkuose priimti taisyklių pakeitimai galios visoms šiuo metu VTB Vieningo je krepšinio lygoje komandas tu rinčioms šalims: Rusijai, Ukrainai, Baltarusijai, Estijai, Latvijai, Lietu vai, Lenkijai ir Čekijai.
iame susit ik ime išk lausėme pasiūlymų, apsikeitėme nuo monėmis, bet, kol nėra oficia lių dok ument ų, nėra ką pla čiau komentuoti. Esu patenk int as, kad Jord i Berto meu ats is akė pern ai spal io mėnes į išs ak ytos savo nuostatos, jog klubai, žaid žiant ys VTB Vien ingoje krepš i nio lygoje, negalės rungt yn iaut i Eu rolygoje.
Mindaugas Balčiūnas
LKF general in is sekretor ius
E
urolygos vadovo pareišk i mas buvo tikrai net ikėt as, tač iau tik imės, kad „Žalg i ris“ ir „Liet uvos rytas“ daly vaus LKL čempionate. Pris ist atėme tiek daug arenų, pakėlėme infrast rukt ūros lyg į, tad jei dabar išimsime šiuos grandus, prit raukt i žiūrov ų mi nias į Klaipėdos, Šiaul ių ar Panevėž io arenas būtų tikra sudėtinga. Tokia yra principinė ir kategor iška federacijos nuos tat a. Sunk iai įsivaizduoju, kad Kauno ir Viln iaus klubams būt ų leis ta žaist i tik nuo atk rintamųjų varž y bų. Lauksime konkretaus Eurolygos sprend imo, nes kol kas tai – tik vie šai išsak yta nuomonė. Did ieji klubai gauna nemažas pajamas iš savivaldy bių. Tai nėra maž i pin igai ir naciona lin is interes as privalo būt i ginamas. Tai puik iai supranta ir pat ys klubai. Mano nuomone, pagal naują sistemą „Liet uvos ryt ui“ patekt i į Eurolygą bū tų net gi sunk iau. Reg ion ine prasme šis sumanymas galbūt ir skamba gra žiai, tačiau mes pirm iausia tur ime rū pint is sav im i. Žinau Lenk ijos ir Ukrai nos krepšin io vadov ų nuomones. Jų teig imu, niekas nesikeičia, nė vienas klubas nebus atleidžiamas nuo nacio nal inio čempionato reg ul iaraus sezo no kov ų.
12
antradienis, balandžio 17, 2012
pasaulis
Norvegų siaubūno teismas prasidėjo Norvegijoje prasidėjęs Anderso Behrin go-Breiviko teismas prikaustė visą šalį. Pamišėlis jis ar nusikaltėlis, kuriam vieta ne psichiatrijos ligoninėje, o kalėjime? Pareiškė esąs nekaltas
Pats A.Behringas-Breivikas ne sy kį kartojo, kad jis sveikas, maža to, psichinio ligonio etiketė jam – įžei dimas ir yra blogiau nei mirtis. Vakar pirmajame teismo, kuris, kaip manoma, truks dešimt sa vaičių, posėdyje jis pareiškė ne sąs kaltas dėl terorizmo, o žudy nes apibūdino kaip savigyną. „Pripažįstu šiuos veiksmus, ta čiau ne baudžiamąją kaltę, ir pa reiškiu, kad tai buvo teisėta savi gyna“, – sakė žudikas. Jis pridūrė, kad ataką surengė tam, kad Nor vegiją apsaugotų nuo musulmo nų antplūdžio. Esą būtent todėl jo taikiniais tapo vyriausybės būsti nė Osle ir valdančiosios partijos jaunimo stovykla. Jo manymu, norvegų kairieji politikai – per nelyg liberalūs dėl imigracijos po litikos. Tiesa, teisės ekspertas Jarlas Borgvinas Dørre pabrėžė: „Aki vaizdu, kad tai niekaip nesusiję su prevencine savigyna.“ Viskas teismo rankose
A.Behringo-Breiviko byla buvo ne lengvas galvosūkis prokurorams ir teisėjams, nes vienoje psichologų ataskaitoje nustatyta, kad vyras – psichinis ligonis, kitoje tokia diag nozė atmesta. Penki teisėjai turės apsvarstyti jiems pateiktas dviejų psichiatrijos ekspertizių išvadas, kurios priešin gos, ir nuspręsti, ar A.BehringasBreivikas yra pakaltinamas. Jei teismas pripažins, kad jis pa kaltinamas, jam gresia iki 21 me tų kalėjimo, nors šis nuosprendis gali būti neribotą laiką pratęstas, jeigu nuteistasis būtų pripažįsta
mas tebekeliančiu grėsmę visuo menei. Kitu atveju jam teks visą gyveni mą praleisti uždarytam psichiatri jos klinikoje. Pirmajame posėdyje prokurorė Inga Bejer Engh ilgiau nei valandą skaitė kaltinimus, įskaitant dėl „teroro aktų“, taip pat išvardijo kiekvieną iš 77 aukų, nu rodydama jų mirties priežastis. Kaltintoja pasakė, kad per žudy nes Utiojos saloje „vaikai ir suau gusieji buvo apimti panikos ir mir ties baimės“.
Pripažįstu šiuos veiksmus, tačiau ne baudžiamąją kaltę, ir pareiškiu, kad tai bu vo teisėta savigyna.
„Jis šaudė į žmones, kurie bėgo arba slėpėsi, arba kuriuos jis prisi viliojo sakydamas, kad yra polici ninkas“, – aiškino prokurorė ir pa brėžė, kad dauguma iš 69 žuvusiųjų Utiojoje buvo nušauti į galvą. Nepasitiki teismais
A.Behringas-Breivikas teismui pa reiškė, kad nepripažins Norvegijos teismo sprendimo. „Jūs savo mandatą gaunate iš Norvegijos politinių partijų, ku rios palaiko daugiakultūralizmą“, – sakė žudikas. Kliuvo ir teismo pirmininkei Wenche Elizabeth Arntzen. A.Beh ringas-Breivikas pabrėžė abejojan tis jos autoritetu, nes ji esą palaiko draugiškus santykius su buvusios
Susidomėjimas: A.Behringo-Breiviko teismo procesą visas ateinančias dešimt savaičių neabejotinai seks
visa Norvegija.
Norvegijos premjerės ir Darbo par tijos lyderės Gro Harlem Brundt land seserimi. Jis sakė esantis pasipriešinimo kovotojas ultradešiniųjų organiza cijoje, kurios modeliu tapo vidu ramžiais gyvavęs Tamplierių ri terių ordinas, dalyvavęs kryžiaus karuose. Tiesa, po to A.Behringas-Brei vikas pripažino, kad veikė vienas. Jis savo veiksmus pavadino „žiau riais, bet būtinais“, ginant šalį nuo „valstybės išdavikų“, atvėru sių Norvegiją daugiakultūralizmui ir sudariusių sąlygas „musulmonų invazijai“ į Europą. A.Behringas-Breivikas prisistatė kaip rašytojas, dirbantis kalėjime. Tiesa, teismui žiūrint jo propa gandinį filmuką, kurį jis interne te paskelbė išpuolių dieną, apsia šarojo.
„Scanpix“ nuotr.
Beprecedentis teismas
Saugumas Osle vykstant teismui bu vo kaip reikiant sustiprintas. Spe cialiai pritaikytame Oslo apygar dos teisme vyksiantys posėdžiai bus tiesiogiai transliuojami 17 regioninių teismo rūmų visoje šalyje, kad juos galėtų stebėti daugiau nei 770 liku sių gyvųjų per šiuos išpuolius ir aukų artimųjų. Kaltinamąjį nuo nukentė jusiųjų ir aukų artimųjų atskyrė storo stiklo pertvaros. Iš viso teismo posė dį stebėjo apie 200 žuvusių žmonių artimųjų ir gausus būrys žurnalis tų. Susirinko apie 800 žurnalistų iš maždaug 210 žiniasklaidos organi zacijų. Norvegijos visuomeninė te levizija NRK transliavo dalį teismo posėdžio, tačiau nebuvo leista rodyti A.Behringo-Breiviko kalbos. Baiminamasi, kad ekstremistas pasinaudos teismu savo reklamai. BNS, „Daily Mail“, AFP, AP inf.
Šokiruojantis nusikaltimas 2011 m. liepos 22 d. aštuoni žmonės žuvo, A.Behringui-Breivikui detona vus sprogmenų prikrautą automo bilį prie vyriausybinių pastatų Oslo centre. Vėliau A.Behringas-Breivi kas nuvyko į Utiojos salą, esančią ne toli Oslo. Persirengęs policininku jis šaudė į šimtus žmonių, susirinkusių į valdančiosios Darbo partijos jauni mo vasaros stovyklą. Ši ata ka tapo didžiausiomis ka da nors vie no ginkluo to užp uo liko įvykdy tom is žudynėm is. Šios bylos mastas dar neturėjo prece dento šioje Skandi navijos šalyje.
Nykus vienišo vilko A.Behringo-Breiviko gyvenimas Andersas Behringas-Breivikas, re gis, nebuvo išskirtinis. Deja, realy bė būna apgaulinga.
77 žmones nužudęs ekstremistas gimė 1979 m. vasario 13 d. Savo 1500 puslapių manifeste, paskelb tame internete prieš pat žudynes, A.Behringas-Breivikas pabrėžė, kad „augo supamas atsakingų ir protingų žmonių“. Žudiko tėvas dirbo diplomatu, motina – slauge, tačiau juodu iš siskyrė, kai A.Behringui-Breivikui tebuvo vieni. Vyras pasakojo, kad buvo augi namas motinos šeimoje, priklau sančioje vidurinei klasei, nepatir davusiai finansinių sunkumų. Jis nurodė vienintelį trūkumą: „Tu rėjau aiškiai per daug laisvės.“ Tiesa, vaikų gerovės tarnybos buvo susirūpinusios, kad jo globa gali būti nepakankama. „Andersas pradėjo vengti bend rauti; tapo šiek tiek susirūpinusiu pasyviu vaiku... Su apsimestine nuginkluojančia šypsena“, – ket
Simbolis: vos įžengęs į teismo salę A.Behringas-Breivikas iškėlė kumš
tį, o tada prispaudė jį prie širdies.
verių metų A.Behringą-Breiviką apibūdino viena psichologė. Ji ataskaitoje rašė: „Būtų idea lu, jeigu jis būtų perkeltas į stabi lią globėjų šeimą.“ Vis dėlto Anderso tėvui nepavy ko pasiekti, kad sūnaus globa būtų perduota jam, tačiau, pasak Nor vegijos žiniasklaidos, A.BehringoBreiviko vaikystė atrodė įprasta, be didesnių sunkumų.
„Scanpix“ nuotr.
„Vaikystėje jis buvo eilinis ber niukas, tačiau nelinkęs bendrauti. Tuo metu jis nesidomėjo politika“, – pasakojo jo tėvas. Jis visus ryšius su sūnumi nu traukė, kai šiam tebuvo 15 metų. Pažįstami Andersą vadino už dar u žmog um i, kur iam kartais būd avo sunk u rast i viet ą pa saulyje. Pasak jų, A.BehringasBreivikas visai nebuvo lyderis iš
prigimties, nors stengėsi toks pa sirodyti. Būdamas 18 metų Andersas metė vidurinę mokyklą, negavęs diplo mo – esą siekė karjeros politikoje. 1999 m. jis įstojo į populistinę de šiniąją Pažangos partiją, nusista čiusią prieš imigraciją, ir aktyviai veikė jos vietinėje jaunimo kuo pelėje. Šią partiją Andersas paliko 2006 m., o vėliau viename inter neto forumų rašė, kad šis judėji mas jam pasirodė esantis per daug atviras „daugiakultūriams reikala vimams“ ir „savižudiškoms huma nizmo idėjoms“. Dar vėliau A.Behringas-Breivi kas dažnai kritikavo islamą, dau giakultūralizmą ir marksizmą, save laikė „ramiu žmogumi ir gana tole rantišku daugeliu klausimų“. „Dėl fakto, kad dešimtmečius bu vau indoktrinuojamas daugiakultū ralizmo, jaučiu, kad turiu pabrėžti, jog iš tiesų nesu rasistas ir niekada juo nebuvau, – rašė jis. – Tapti skus tagalviu manęs niekada neviliojo. Jų aprangos stilius ir muzikinis skonis
man buvo nepatrauklus; maniau, kad jie per daug radikalūs.“ Socialiniame tinklalapyje „Face book“ A.Behringas-Breivikas nu rodė esantis „konservatyvių pa žiūrų krikščionis“, besidomintis medžiokle ir kompiuteriniais žaidi mais, tokiais kaip „World of Warc raft“ ir „Modern Warfare 2“. Kaip nurodoma jo manifeste, savo ideologinį „kryžiaus žygį“ jis pradėjo 2002 m., būdamas Tamp lierių riterių ordino nariu. Savo planus jis pradėjo įgyven dinti 2009 m. pabaigoje, kruopš čiai organizuodamas kruviniausius išpuolius. Jis tapo tipišku vienišu vilku, gy veno uždarą gyvenimą bute su savo motina, o vėliau išsinuomojo vie ną ūkį. „Man jis atrodė kaip eilinis vai kinas. Jis lengvai galėjo likti ne pastebėtas, – sakė vienas buvęs A.Behringo-Breiviko kaimynas. – Tvarkingas norvegas, kurio niekas nebūtų įtaręs.“ BNS inf.
13
AntrADIENIS, balandžio 17, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Su šeštadienio „Vilniaus diena“
nemokamas įėjimas
Atskleidė: vakar surengtoje spaudos konferencijoje festivalio organizatoriai pristatė šių metų programą.
į Vilniaus paveikslų galeriją šį savaitgalį
Gedimino Bartuškos nuotr.
Netikėtos šokio naujovės Netrukus prasidėsiančiame tarptautiniame šešioliktame šiuo laikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ žiūrovai išvys net 12 užsienio ir 7 lietuvių trupių ir choreografų spektaklius. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Gegužės 2–9 d. vyksiančio festiva lio programoje dominuos Vokieti jos šiuolaikinio šokio kūrėjų cho reografijos darbai. Festivalio vadovo Audronio Imb raso teigimu, festivaliuose daugiau dėmesio teikiama vienai šaliai. Šie met toji šalis yra būtent Vokietija. „Pati Vokietija, šalia Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Nyder landų, yra viena iš bazinių šokio ša lių, kur šokis turi savo istoriją, bruo žus ir atpažįstamas visame pasaulyje. Pačią šalį būtų galima įvardyti kaip tokią, kurioje gimsta šokio mados, naujos šokio kryptys“, – sakė šokio kritikė Ingrida Gerbutavičiūtė. Festivalio vadovas A.Imbrasas per pirmadienį vykusią spaudos konfe renciją išskyrė festivalį atidarysian čius svečius. Norvegų kompanija „zero visibility corp.“ ir choreografė Ina Christel Johannessen atvyksta su šokio spektakliu „(ne)įmanoma“, kuriame bus kalbama apie amžinus tikrų ir nuoširdžių santykių kūrimo konfliktus ir paradoksus. Kiti rengėjų išskirti svečiai – Je katerinburgo šokio teatras „Pro vincialnyje tancy“. Jis pristatys du
spektaklius – „Miegančioji gra žuolė“ ir Tatjanos Baganovos su kurtą šokio spektaklį „Svadebka“. Specialiai festivaliui ruošiama spe ciali „Svadebkos“ versija – spek taklis pagal kompozitoriaus Igorio Stravinskio muziką bus pristato mas su Lietuvos valstybiniu cho ru „Vilnius“.
Audronis Imbrasas:
Mėginame išeiti iš tradicinių erdvių, įprastų formų. Šiųm eč io fest ival io Liet uvos šiuolaikinio šokio programoje – septyni spektakliai. Bus parody tas naujausias Vyčio Jankausko šokio teatro spektaklis „Judan tys taikiniai“, Erikos Vizbaraitės šok io komp oz ic ija „Kopėč ios“, gatvės šok io spektakl is „Feel Link“. Menininkų grupė „Žuvies akis“ pristatys Agnijos Šeiko šokio spek taklį „Aikštelėje laisvų vietų nėra“ ir Ingos Kuznecovos bei Petro Lisausko duetą „Ir viskas klojos kuo puikiau siai“. Taip pat bus parodytas Airos
Naginevičiūtės spektaklis „Pažadė tas dangus Europos vidury“. Žiūrovai taip pat išvys du nau jus darbus, kurie, autorių teigi mu, dar tebekuriami. Tai jaunos choreografės Austėjos Vilkaitytės spektaklio „Lietuva brangi“ eski zas ir Kauno šokio teatro „Aura“ ir choreografės Birutės Letukaitės spektaklio „Jūra“ pagal Mikalo jaus Konstantino Čiurlionio kūry bą premjera. B.Letukaitės teigimu, spektakly je „Jūra“ kalbama apie žmogaus ir gamtos santykį, santykį su užterš tumu. Choreografė sakė, kad tai bus pirmas spektaklio variantas, o laikui bėgant jis vystysis. „Spektaklio idėja – mūsų vie no su kitu santykis, žmogaus su jį supančia gamta santykis ir kiek tai pasikeitė nuo tada, kai M.K.Čiur lionis kūrė šį kūrinį“, – spaudos konferencijoje sakė B.Letukaitė. „Mėginame išeiti iš tradici nių erdvių, įprastų formų“, – sakė „Naujojo Baltijos šokio“ vadovas. Tad šiemet festivalis vyks Lietu vos nacionaliniame dramos teatre, Menų spaustuvėje, prekybos cent re „Europa“ ir Šiuolaikinio meno centre, kuriame bus šokama net... ant sienų.
Grandai stoja į dvikovą Pasaulyje pripažintos „Red Bull Soundclash“ muzikinės dvikovos pagaliau pasiekė ir Lietuvą. Jau birželio 7 d. Ūkio banko teatro are noje susigrums skirtingų muzikos stilių grandai – Marijonas Mikuta vičius ir „G&G Sindikatas“.
Intriga: ar pavyks Marijonui mu
zikiniame ringe įveikti „G&G Sin dikatą“. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vienu metu arenoje bus įrengtos dvi scenos, kur atlikėjai nersis iš kailio dėl publikos ovacijų. Remiantis „Red Bull Soundclash“ pasauline praktika, grupes ir jų pa sirodymus vertina žiūrovai. Spe cialiuose garso matuokliuose atsi spindi, kuriai grupei publika skyrė daugiau ovacijų. Dalyviai rungiasi keturiuose raunduose, kol paaiškė ja, kam fortūna šypsojosi plačiau. Atlikėjų laukia išties nemažai darbo, nes per koncertą planuoja ma pristatyti per dešimt kūrinių, skambėsiančių kitaip, nei įprasta,
taip pat specialių muzikinių imp rovizacijų ir netikėtų iššūkių. Da lyviai vienbalsiai sutinka, kad gali mybė surengti tokio tipo koncertą pasitaiko kartą gyvenime: „Reikės ne juokais paplušėti, nes ruošiamės parodyti geriausia, ką turime.“ „Red Bull Soundclash“ muzikinės dvikovos jau apkeliavo visą pasaulį, nuo JAV, kur dėl vakaro lyderio var do kovojo bene žinomiausias repe ris Snoop Dogg, iki kiek artimesnių kraštų – Bulgarijos ir Čekijos, kur bilietai buvo išgraibstyti jau pirmo siomis pardavimo dienomis. Nepraleisk progos savo akimis išvysti istorinę dviejų grandų mu zikinę dvikovą. Jau birželio 7 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje. Bilietais prekiauja „Bilietų pa saulis“ ir „Ticketpro“. Bilieto kai na – 25 litai. VD inf.
Vilniaus paveikslų galerijoje vykstančios parodos:
Ermitažo paroda „Fecit ad vivum. Dailininkų portretai XVI–XVIII amžių Vakarų Europos graviūrose“ Tarptautinė paroda „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“ Nemokamas įėjimas tik su balandžio 21 d. „Vilniaus diena“. Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 44 Darbo laikas: šeštadieniais 11–18 val., švenčių išvakarėse 12–17 val.
14
antrADIENIS, balandžio 17, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Teatro sąjungoje, Teatro g. 8. Kada? Balandžio 23 d. 18 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Mažajame teatre, Gedimino pr. 22. Kada? Šiandien 20 val. Kiek? 27 litai.
Kur? Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22. Kada? Iki gegužės 30 d. Kiek? 6 litai.
R.Arbačiauskaitės vakaras Gaivalingas disko
Gyvento laiko liudijimai
Vilniuje vyks teatro ir kino aktorės Reginos Arbačiauskaitės kūry bos vakaras. Jame žinoma aktorė pristatys monospektaklį pagal Roko Flicko istorinius monologus apie Lietuvos moteris „Kara lienė Morta“. Spektaklio režisierius – Algimantas Armonas, kom pozitorius – Gintaras Kizevičius.
Vilniuje veikia menininkės Elenos Urbaitytės-Urbaitis (1922–2006 m.) kūrybos paroda „Pasirinkimai“, kurioje pristatomi žymios išei vijos lietuvių kūrėjos Lietuvai dovanota darbų kolekcija ir jos iš gyventą laiką liudijantys Kazio Daugėlos, Algimanto Kezio ir Jo no Meko meno kūriniai.
Kur? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6. Kada? Balandžio 22 d. 19 val. Kiek? 73–168 litai.
Disko vakaras „Boogie Nights“ teatro fojė – tai kitoks susitikimas su žinomais Vilniaus mažojo teatro aktoriais: užkrečiantis, įtraukian tis, šventiškas, žaižaruojantis, karštas. Pakilkite iš savo vietos ir at siduokite šokiui arba gurkšnodami prie baro ritmiškai linguokite, pasinėrę į disko muzikos gaivalą.
Kur? Pamėnkalnio galerijoje, Pamėnkalnio g. 1. Kada? Iki balandžio 21 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. Kada? Balandžio 20 d. 18 val. Kiek? 30–50 litų.
Kur? Prancūzų institute Lietuvoje, Didžioji g. 1. Kada? Šiandien 18 val. Kiek? Nemokamai.
Seksualumas ir talentas
Karikatūrų paroda
Slaptoji dviratininkų Prancūziško kino draugija retrospektyva
Daugiau kaip 100 koncertų per metus surengian tis itin seksualių, bet ir labai talentingų daininin kių trio iš Italijos „Appassionante“ derina kontras tus, kurie neretai ne tik žavi, bet ir stebina ar net šokiruoja.
Europos Parlamento Informacijos biuras Lie tuvoje su Nacionaline karikatūristų asociacija „Humor Sapiens“ pristato XXXVI Lietuvos ka rikatūrų parodą „Vienodas užmokestis už vie nodą darbą“.
Valstybinis jaunimo teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą – režisieriaus Algirdo Latė no naujausią spektaklį „Slaptoji dviratininkų draugija“, sukurtą pagal rusų dramaturgo Olego Bogajevo pjesę.
Prancūzų institutas Lietuvoje visą balandį kvie čia į prancūzų režisieriaus Érico Rohmero filmų retrospektyvą. Šį antradienį vilniečiams bus ro doma šio žinomo režisieriaus juosta „Pilnaties naktys“.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 9.55 „Forsaitų saga“ (8) (N-7) (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 Pulsas (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 Ypatingas atvejis. 19.20 „Forsaitų saga“ (9) (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LNK
6.15 Dienos programa. 6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“.
LTV 22.15 val.
6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kung Fu Panda“ (3) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 Veiksmo s. „Havajai 5.0“ (1) (JAV, 2011 m.) (N-7) (k). 12.40 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kung Fu Panda“ (4). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Kriminalinė komedija „Naujokėlis“ (JAV, 1990 m.) (N-7). 1.05 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
11.00 Drama „Raselų mergaitė“ (JAV, 2008 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Būrys“ (7). 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Nuodėmių dešimtukas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“. 23.00 „Geri vyrukai“. 0.00 „Melo teorija“. 1.00 „Kalėjimo bėgliai“.
TV3
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Tylos riba“ (N-7) (k). 8.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7) (k). 9.00 Sekmadienio rytas (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Gyvenimo spalvos“ (k).
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“.
LNK 20.25 val.
BTV
TV3 22.00 val.
12.30 „Ugnies žiedas“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Nerealu!“ 21.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7). 22.00 „Spartakas. Arenos dievai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 „Autofanai“ (k). 1.05 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45 Dok. f. „Smolensko tragedija“ (N-7).
BTV 22.00 val.
16.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „Smolensko tragedija“ (tęs.) (N-7). 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Premjera. Dok. f. „Žudynės studentų miestelyje“ (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 23.05 Negaliu tylėti. 1.00 Dok. f. „Smolensko tragedija“ (N-7).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Cagliari“– Milano „Inter“. 12.00 Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Kauno „Žalgiris“. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Milan“. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Lazio“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Lagun Aro GBC“. 19.15 Italijos „Serie A“ lyga. XXXIII turo apžvalga. 20.00 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup“ (Brands Hatch). 20.35 Sporto metraštis. 20.45 Olimpinės žaidynės. 21.15 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 23.15 Sportas LT. Sportinių šokių čempionatas.
lietuvos ryto tv 17.20 val.
15
antradienis, balandžio 17, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą
Įvairūs Kita
Įvairūs Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotojąekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 698 36 719. 941802
Paslaugos Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 935281
Transporto UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 918420
Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593. 942008
Pradedamas rengti 4 sklypų Lūšių g. 7/Elnių g. 6,8, Žvėryno sen.(kad. Nr. 0101/0031:344, 0101/0031:351, 0101/ 0031:242, 0101/0031: 140), bendras ter. plotas 0,3127 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: 2012 m. balandžio 12 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042040/042079. Planavimo tikslai: nekeičiant žemės tikslinės paskirties, naudojimo būdo ir bendrojo plano sprendinių, sujungti sklypus, patikslinti planuojamos teritorijos naudojimo pobūdį ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: UAB „Plagula“. Detaliojo plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, tel. 8 650 sausio 25 838.26, Informaketvirtadienis, 2012 cija ir pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos gali būti pateikiamos detaliojo plano rengėjui iki viešo susirinkimo pradžios, apie kurio vietą ir datą bus pranešta. 942933
Pranešame, kad 2012 m. balandžio 24 d. 12 val. Rukainių kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus r., bus atliekami žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0400:345, priklausančio Valentinai Polianskajai, kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0400:344,
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui.
Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Karlshamnas Papildomos sąlygos: • Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m • Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto. • Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. • Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. • Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
VšĮ „Versli Lietuva“ skelbia nereikalingo, netinkamo (negalimo) naudoti turto pardavimą viešajame aukcione. Aukcione bus parduodama: Turto pavadinimas
Kiekis
Pagaminimo metai 2004 m.
Pradinė pardavimo kaina 16 400,00 Lt
Automobilis „Volkswagen Passat“, degalai 1 – benzinas; rida (km) – 200846; spalva – sidabrinė Automobilis „Volkswagen Passat“, degalai 1 2003 m. 15 400,00 Lt – benzinas; rida (km) – 147744; spalva – sidabrinė Aukcionas vyks 2012-05-02 d. 16.00 val. VšĮ „Versli Lietuva“ įstaigos biure, A.Goštauto g. 40A, Vilniuje. Neįvykus šiam aukcionui, antrasis vyks tuo pačiu adresu 2012-05-08 16.00 val. Atsakingas asmuo parduodamo turto apžiūrai Violeta Jonikienė 8-683-99113. Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma per 3 darbo dienas įskaitant aukciono dieną, grynaisiais į kasą arba pavedimu į atsiskaitomąją sąskaitą AB „SEB bankas“, Nr. A/s LT34 7044 0600 0729 1073
m o r a D 2012
a
rinimosi akcij
šva Visuomeninė
21d. O I Ž D N A L A B 10:00 val.
registruokis ir sužinok artimiausią susitikimo tašką www.mesdarom.lt
Mes DAROM! Ar DARAI Tu?
DAROM!
savininkės Leonardos Švaikevič paveldėtojus ir žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0400:40, savininkės Vladislavos Pileckajos paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypų dėl bendrų žemės sklypų ribų suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas’’. Rengėjas individuali S.Bumblausko įmonė ,,Matininkas’’, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@ konsolidacija.lt. 943275
Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Šumsko kadastro vietovėje, bus ženklinamos žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų ribos ir atliekami kadastriniai matavimai: Jelenai Pilat, Genoefai Klevinskajai, Jadvygai Nai-
movič 2012 04 19 10 val. skl. 2052, gretimi sklypai kad. Nr. 4190/600:216, Nr. 4190/600:137, Nr. 4190/600:218 Jono Balukonio; Michailui Milevič, Jadvygai Barkovič, Vaclavui Milevič, Stanislavui Milevič 2012 04 24 10 val. skl. 2061//1-10, gretimi sklypai kad. Nr. 4190/600:9 Bronislav Boroško, kad. Nr. 4190/600:249 Karolinos Petrulevič; Bronislavai Milevič, Ivanui Boroško, Marijai Biznia, Michailui Boroško 2012 04 26 10 val. skl. 2080/1-9, gretimi sklypai kad. Nr. 4190/600:180 ir Nr. 4190/600:179 Bronislav Milevič, kad. Nr. 4190/600:238 Karolinos Petrulevič, kad. Nr. 4190/600:200 Eduard Milevič; Bronislavui Petrulevič, Ivanui Petrulevič, Kristinai Baranovskai, Jadvygai Volčok, Teresai Seniut, Marijanai Mašaro 2012 05 02 10 val.
skl. 2042, gretimas kad. Nr. 4190/600:222 Reniuk Peško; Vandai Čech, Feliksui Čech, Marjanai Čech, Janinai Stakun 2012 05 02 13 val. skl. 2097, gretimi sklypai kad. Nr. 4190/700:76 Hendrik Pyž, kad. Nr. 4190/700:236 Mečislav Rodz; Valentynai Naimovič 2012 05 03 11 val. 2057/1, gretimas kad. Nr. 4190/700:65 Leonarda Masiulianec; Apolionijai Milevič 2012 05 17 15 val. skl. 2520, gretimas kad. Nr. 4190/700:34 Gražinos Mazailo. Prašome visus gretimų sklypų savininkus ir/ar paveldėtojus matavimo dieną dalyvauti matavimuose. Žemės sklypų ženklinimą vykdys UAB „Atspindys” darbuotojai, Laisvės pr. 88, Vilnius, tel. (8 5) 275 0981, 8 656 28 500, info@atspindys.lt. 943278
Orai
Pirmoje savaitės pusėje Lietuvoje lietaus mažės, temperatūra kiek nukris, naktimis gali pašalti. Šiandien bus 6–9 laipsniai šilumos, daug kur galimas lietus. Trečiadienio naktį spustelės šaltukas – bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Dieną sušils iki 8–12 laipsnių šilumos, lietaus nenumatoma.
Šiandien, balandžio 17 d.
+7
+8
Telšiai
+7
Šiauliai
Klaipėda
+9
Panevėžys
+9
Utena
+8
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
6.11 20.26 14.15 4.33 16.32
108-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 258 dienos. Saulė Avino ženkle.
+9
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +11 Brazilija +29 Briuselis +9 Dublinas +11 Kairas +33 Keiptaunas +23 Kopenhaga +8
Londonas +12 Madridas +20 Maskva +20 Minskas +9 Niujorkas +22 Oslas +8 Paryžius +10 Pekinas +25
orai vilniuje Šiandien
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+9
+4
–3
4
+3
+9
+3
–2
2
+12
+9
+8
5
trečiadienį
ketvirtadienį
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+9
Alytus
2–8 m/s
Lietuvos energetikų diena 1875 m. gimė gydytojas oftalmologas Petras Avižonis, pirmojo akių ligų vadovėlio lietuvių kalba autorius. 1885 m. gimė Karen Blixen, danų rašytoja, romano „Iš Afrikos“ autorė. 1892 m. kunigaikščio Bogdano Oginskio dvare Rietave įsižiebta pirmoji Lietuvoje elektros lemputė. 1972 m. gimė ameri1942 m. gimė dailininkiečių aktorė Jennifer kė, scenografė Filomena Garner. Linčiūtė-Vaitiekūnienė.
Šią savaitę laimėkite knygas: Jill Shalvis „Žavioji antrinininkė“ ir Sarah Mayberry „Karštos naktys kitoje pasaulio pusėje“ Ema Vilis nė nesvajojo dirbti modeliu, kol dvynė sesuo nepaprašė nueiti į fotosesiją vietoj jos. Pozuodama fotografui Ema pasijunta gundančia moterimi... ir nesąmoningai ima vilioti. Reifui sunku atsispirti žavios moters gundymui. Ar jų ryšys gali tęstis ir po fotosesijos? Elizabeta Morgan neketino atsisakyti savo tvarkingo gyvenimo. Bet geriausias būdas pažinti tikrąją save – išvykti į kelionę. Taip ji atsiduria Australijoje priešais vyriškį, prisidengusį tik rankšluosčiu. Natanas – tai, ko Elizabetai reikia. Jis gali padėti gerai mergaitei tapti išties bloga!
paskelbsime antradienį, balandžio 24 d. Praėjusios savaitės nugalėtojas – Marius Markevičius. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: radiatorius (antradienis), prieskonis (trečiadienis), dividendas (ketvirtadienis), komposteris (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Anicetas, Dravenis, Giedrė, Giedrius, Robertas, Skaidra
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją
+9
+8
DATOS
+5
+7
Praha +8 Ryga +8 Roma +17 Sidnėjus +22 Talinas +6 Tel Avivas +28 Tokijas +17 Varšuva +10
3
4
5
6
7
8
1948 m. gimė politikas, europarlamentaras, Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Algirdas Saudargas. 1974 m. gimė buvusios grupės „Spice Girls“ dainininkė, dizainerė, modelis ir anglų futbolo žvaigždės Davido Beckhamo žmona Victoria Beckham. 1998 m. mirė verslininkė, fotografė ir sero Paulo McCartney žmona Linda McCartney.
Avinas (03 21–04 20). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Jautis (04 21–05 20). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas. Viskas klostysis puikiai ir reikalai judės į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Dvyniai (05 21–06 21). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Vėžys (06 22–07 22). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, ką turite. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Liūtas (07 23–08 23). Tikėtina, kad sulauksite intriguojančio darbo pasiūlymo. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Jūs turite vadovo savybių, tad seksis suburti vieningą komandą. Mergelė (08 24–09 23). Prisiminsite jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su kitais žmonėmis kils nesutarimų ar net agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Svarstyklės (09 24–10 23). Būsite susikaupęs ir greitas. Žodžiai – vienintelis ginklas, kurio jums prireiks. Esate jautrus, tad kitaip vertinsite savo veiksmus. Galbūt tie vertinimai bus nevisai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir nusiraminkite. Skorpionas (10 24–11 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos nei naudos. Visi nemalonumai praeis ir rytoj galėsite užsiimti įprastais reikalais. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti nesutarimų su mylimu žmogumi, nes prieštarausite jo vertybėms. Todėl nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote. Ožiaragis (12 22–01 20). Neįvertinsite artimųjų emocijų bei energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų, o vėliau viskas atrodys kitaip. Vandenis (01 21–02 19). Jei vengsite savo pareigų, galite prarasti draugus. Visas pastangas skirkite būtiniausiems dalykams, nesivelkite į ginčus, kad neprikalbėtumėte nesąmonių ir nereikėtų vėliau gailėtis. Žuvys (02 20–03 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis bei įgyvendinti savo svajas. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai.