PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Seimo narys V.Babilius nepanoro kolegoms aiškintis, kodėl bėgo iš avarijos vietos.
Lietuva 7p.
TREČIADIENIS, balandžio 18, 2012
Ginklams valstybės lėšų negaili.
Pasaulis 10p.
90 (19 391)
Viešbučio „Viktorija“ laikinas apdaras pasaulyje – toli gražu ne naujiena.
Namai 11p.
Pinigų – ne po lygiai
Kaina 1,30 Lt
„Vilniuje yra tik dvi nuo monės: arba mano, arba neteisinga.“ Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas prasitarė uostamiesčio verslininkams, kaip Vilniuje sunku įveikti sostinės sindromą.
2p.
Verslo ir valdžios dialogas Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai surengė miesto valdžios ir didžiausių uos tamiesčio mokesčių mokėtojų bei investuotojų susitikimą.
Nelygybė: vieša paslaptis, kad gamtos mokslų tyrėjų darbams valstybė pinigų skiria kelis kartus daugiau nei humanitarams. „Shutterstock“ nuotr.
Dešimt humanitarų lygu vienam biomedikui. Tokia formulė peršasi analizuojant lėšas, kurios skiriamos humanitariniams ir gamtos mokslams. Pagrindiniai motyvai – tiksliųjų mokslų ty rėjams reikia brangios įrangos, o humanitarams pakanka ir pieštuko su popieriaus lapu.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Vyriausybė dalija nelygiai
Nelygybės principas yra užko duotas, jis egzistuoja. Tai pripa žino Klaipėdos universiteto (KU) Mokslo skyriaus vedėja Rita Vaičekauskaitė.
4
Klaipėdoje yra 30 stambių bend rovių, kurios per metus į valsty bės biudžetą sumoka nuo 10 mln. iki 100 mln. litų. įvairiausių mo kesčių. Su kai kurių jų vadovais vakar ir susitiko Klaipėdos valdžios at stovai. Ką daryti, kad investicijos plės tųsi ir nepasitrauktų iš miesto, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos ir nenutrūktų dialogas tarp miesto valdžios, politikų ir verslo atstovų. Toks pagrindinis šio fo rumo tikslas.
2
2
TREČIADIENIS, balandžio 18, 2012
miestas
Verslo ir valdžios dialogas 1
„Šis susitikimas – pa garb os ženkl as di džiausiems mokesčių mokėtojams mieste. Svarbu pasitarti ir pasida lyti įžvalgomis, kaip gerinti verslo klimatą Klaipėdoje“, – teigė uos tamiesčio meras Vytautas Grub liauskas. Verslininkus domino surenka mas Klaipėdos biudžetas, ar su kauptas mokesčių perteklius ati tenka miesto reikmėms. „Pernai surinkome 350 mln. litų. Tačiau depresinė būsena mieste trunka jau keletą metų, kai iš biudžeto nedaromos jokios in vesticijos. O valstybinė mokesti nė sistema neskatina efektyvaus viešojo sektoriaus darbo. Jei dau giau uždirbsi, atims“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės administ
racijos direktorė Judita Simona vičiūtė. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės genera linis direktorius Eimantas Kiudu las, atstovaujantis didžiajai da liai LEZ investuotojų, neslėpė, kad nuolat trūksta darbo jėgos, tam tikrų sričių specialistų. Susitikime vėl iškeltas Palangos oro uosto gaivinimo klausimas. Re giono patrauklumą padidintų bent trys naujos oro linijos. Prabilta apie tarptautinės mo kyklos steigimą, kad užsieniečiai galėtų atvykti į Klaipėdą dirbti kar tu su savo šeimomis ir jų vaikai tu rėtų, kur mokytis. Per mėnesį miesto valdžiai paža dėta pateikti tokios mokyklos po reikio analizę.
Neprilygsta: teigiama, kad regatos „Volvo Ocean Race“ negalima lyginti su anksčiau Klaipėdoje buvusio
mis regatomis.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Miestas varžysis dėl regatos Uostamiesčio valdžia pasiryžo teikti paraišką, kad jai būtų su teikta galimybė priimti pasaulinę moderniųjų jachtų regatą „Volvo Ocean Race“. Reikiamų lėšų bus ieškoma, jei organiza toriai pasirinks Klaipėdą. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Varžysis su galingais uostais
Susitiko: su didžiausiais mokesčių mokėtojais Klaipėdos vadovai prie
apskritojo stalo pakviesti diskutuoti jau ne pirmą kartą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Ketina perimti „Albatrosą“ Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Uostamiesčio savivaldybė ketina perimti paminklą „Albatrosas“, ku ris skirtas žuvusiems Lietuvos jū rininkams ir nuskendusiems lai vams pagerbti.
Savivaldybės turto komitete vakar buvo svarstoma, ar reikia perim ti skulptūros pamatą, kurį dabar pasitikėjimo teise valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Postamento įsigijimo vertė siekė beveik 880 tūkst. litų. Savivaldybės sutikimas perimti šį turtą reikalingas, kad Vyriausy bė pradėtų rengti nutarimo projek tą dėl perdavimo. Pasak Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus ve dėjos Genovaitės Paulikienės, pe rėmus paminklo pamatą bus už tikrinama jo priežiūra. Be to, anot vedėjos, tai pirmas žingsnis į pa minklo perėmimą. Šiuo atveju per davimo aktą turės pasirašyti auto riai, nors Uosto direkcija skyrė 100 tūkst. litų paramą miestui, kad pa minklas būtų sukurtas. Paminklą pagamino bendrovė „Vakarų laivų gamykla“. Pritarti pamato perėmimui dar turės miesto taryba.
Vakar, ar priimti regatą „Vol vo Ocean Race“ 2014–2015 arba 2017–2018 metais, sprendė mies to tarybos kolegija. Paraišką orga nizatoriams, kurie įsikūrę Londo ne, reikia pateikti iki gegužės 11 d. Konkurso būdu jie atrinks po 8 uostus, kurie priims regatą, or ganizuojamą nurodytais metais. Miestai kandidatai bus paskelbti gegužės 16-ąją. Vėliau organizatoriai vyks apžiū rėti miestų kandidatų, vyks disku sijos, derybos dėl sutarties. Po susitikimų, gruodžio 7-ąją, atrinktiems miestams bus pateik tos pasirašyti regatą priimančio uosto sutartys. Šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje bus paskelbti re gatos maršrutai. Jau dabar aišku, kad Klaipėda konkuruos su Švedijos uostu Gio teborgu, Danijos sostine Kopenha ga ir vienu iš kelių Olandijos uostų – Roterdamu ar Amsterdamu. Plaukti nori ir lietuviai
Dovana: uostas paminklo „Al
batrosas“ pamatą nori perduo ti miestui.
Pasak Klaip ėd os sav ivaldyb ės Tarptautinių ryšių, verslo plėt ros ir turizmo skyriaus vyriau siosios specialistės Inos Šidlaus kienės, miestai atrenkami pagal keturis pagrindinius kriterijus: re gatos maršrutą, paramos dydį re gatoje dalyvaujančiai įgulai, dydį ir strateginę svarbą regatos komerci niams partneriams. Atsižvelgiama ir į kitus kriteri jus, tokius kaip regatos ir buriavi mo sporto reklamavimas. Regatoje „Volvo Ocean Race“ Lietuvos buriuotojai yra pasiryžę dalyvauti. Galimybės jau yra de rinamos. Anot jachtos „Ambersail“ kapi tono Simono Steponavičiaus, Lie tuvos buriuotojai yra vertinami palankiai. Jų galimybė dalyvau
ti regatoje priklauso nuo finansų. Preliminarūs susitarimai su rėmė jais yra. Skaičiuojama, kad vienos komandos, dalyvaujančios regato je, biudžetas sudarys nuo 10 iki 20 mln. eurų. Jį sudaro išlaidos naujos spe cialius reikalavimus atitinkančios jachtos įsigijimui, starto mokes tis bei aplink pasaulį keliaujančio techninio palaikymo ir buriuoto jų komandos išlaikymas. Keliami dideli reikalavimai
Pasak I.Šidlauskienės, norint, kad Klaipėda laimėtų konkursą priimti regatą, reikia pademonstruoti, kad gali suteikti jai reikalingo paslau gų bei infrastruktūros lygio mini mumą. Reikalaujama, kad priėmimo metu būtų įkurtas regatos mieste lis, kur turi būti vandens, parodos ir įgulų zonos, pasirūpinti biurais regatos grupei, žiniasklaidai, ap gyvendinimu. Regatos priėmimo metu turi būti ir organizuojami renginiai mieste, skirti atvykstantiems žiūrovams. Juos rengia ir „Volvo Ocean Ra ce“ organizatoriai. Tarp reikalavi mų yra pakankamos kvalifikacijos darbuotojai, kurie kartu su orga nizatoriais sėkmingai įgyvendin tų regatą. S.Steponavičiaus pabrėžė, kad Klaipėda, atsižvelgiant į patirtį organizuojant tarptautinius ren ginius, būtų pajėgi priimti regatą. Tačiau reikėtų investuoti į infrast ruktūrą. „Klaipėdoje žmonėms trūks ta erdvės prie vandens. Kruizinių laivų terminalas ir pilies uostas ei na to link. Tačiau reikėtų nugriau ti porą apleistų pastatų ir vietoje jų pastatyti naują. Investicijos at siperka. Sulaukiama milijono žiū rovų, milžiniško žiniasklaidos dė mesio. Vakarų regionui atvykusieji paliktų mažiausiai 200 mln. litų“, – pabrėžė S.Steponavičius.
200 manoma, jog apie tiek mln. litų atvykėliai pa liktų Vakarų regione re gatos metu.
Faktai Regata „Volvo Ocean Race“ or
ganizuojama jau beveik 40 metų. Ji vyksta kas dvejus metus. Regata sujungia pasaulio prestižinius uos tus globaliame sporto renginyje. Miestai, kuriuos aplanko rega
ta, atsiduria buriavimo sporto aist ruolių, įgulų, rėmėjų ir pasaulio ži niasklaidos dėmesio centre. Šios moderniųjų jachtų lenkty
nės aplink pasaulį prasideda lapk ritį ir baigiasi kitų metų rugsėjį. Per 9 regatos mėnesius kelioli
kos jachtų laivynas nuplaukia apie 72 000 km ir aplanko apie 10 šalių uostus 6 žemynuose. TV reportažuose regata prista
toma daugiau kaip 150 šalių per 70 nacionalinių ir regioninių te levizijų. Žiniasklaida teikia daug vietos nušviesti regatą priiman čius miest us, jų unik al um ą bei kultūrą. Regatos dienomis miestuose ap
silanko milijonai turistų. Atlikta studija parodė, kad 2011–
2012 m. regatos starto uostas Ali kantė gavo 80 mln. dolerių eko nominės naudos.
3
TREČIADIENIS, balandžio 18, 2012
miestas Išrinko centrui vietą
Maitins paplūdimius
A.Bosas nebebus pirmininkas
Klaipėdos viešąjį logistikos centrą numatoma kurti šiauri nėje „Draugystės“ geležinkelio stoties dalyje. Jo steigėju taps bendrovė „Lietuvos geležin keliai“. Tokį sprendimą priėmė antradienį Susisiekimo minis terijoje posėdžiavusi Viešųjų lo gistikos centrų plėtros ir veiklos priežiūros komisija.
Palangos paplūdimiai trečiadie nį bus pradėti maitinti smėliu. Numatoma, kad jo bus išpilta 151 tūkst. kubinių metrų. Smė lis bus pilamas ruožuose prie Rąžės upelio ir pietinėje daly je iki Botanikos parko. Darbus organizuoja Aplinkos ministeri ja, o vykdo Suomijos, Latvijos ir Estijos kompanija BMGS.
Verslininkas Antanas Bosas pa sitraukė iš Darbo partijos Klai pėdos skyriaus pirmininko pa reigų. Jo partijos kolega par lamentaras Vytautas Gapšys BNS sakė, kad A.Bosas šias pareigas paliko balandžio pra džioje. Naujo skyriaus vado vo rinkimai numatomi gegužės pradžioje.
Senoliams kurs dienos centrą Klaipėdoje ketinama steigti du dienos glo bos centrus. Vieną, skirtą senyvo amžiaus žmonėms, kitą – sutrikusios psichikos as menims. Juos numatoma įkurti pastate, kuriame veikia vaikų globos namai „Danė“.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Globos centrai taptų šios įstaigos padaliniais. Kiekviename jų pagal bos sulauktų po 40 žmonių. „Tokie centrai sudarytų sąly gas senyvo amžiaus ar sutriku sios psichikos žmonių artimie siems likti darbo rinkoje. Dienos metu priežiūros reikalingais žmo nėmis rūpintųsi centrų darbuo tojai, o vakare žmonės grįš namo pas artimuosius. Už paslaugą rei kėtų mokėti 20 proc. asmens pa jamų“, – teigė Klaipėdos savival dybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė. Miesto tarybos kolegijos nariams iškilo klausimas, ar nekils rūpes čių, kad tame pačiame pastate yra įsikūrę ir globos namai.
Perspektyvos. Trečiadienį 13 val. įmo nėje „Klaipėdos energija“ vyks jos ga limybių studijos dėl techninės ir eko nominės perspektyvos iki 2020 metų pristatymas. Apklausa. Trečiadienį nuo 9 val. vieš bučio „Amberton Klaipėda“ konferen cijų salėje vyks Klaipėdos miesto stra teg inio plėtros plano 2013–2020 me tams apl inkos anal izės ir gyventojų apklausos pristatymas.
A.Liesytės teigimu, ši aplinkybė numatyta pastato rekonstrukcijoje, pritaikant jį dienos centrams. Globa senyvo amžiaus ir sutrikusios psi chikos suaugusiems asmenims bus
Posėdis. Trečiadienį 16 val. savivaldy bėje vyks trišalės tarybos posėdis. Jo metu bus svarstomas klausimas dėl gyvenamosios aplinkos saugumo už tikr in imo nakt ies metu, artėjant va saros sezonui ir did žiosioms miesto šventėms.
Audronė Liesytė:
Už paslaugą reikėtų mokėti 20 proc. asmens pajamų. teikiama atskiruose pastato aukš tuose, į juos ves skirtingi įėjimai. Atskirta ir teritorija aplink pa statą. Bendra bus tik automobilių stovėjimo aikštelė. Lėšos pastato pritaikymui cent rams bus skirtos iš ES. Prisidėti tu rės ir savivaldybė.
Dienos telegrafas
Išeitis: senolius, kurie visą dieną namuose negali būti vieni, bus gali
ma palikti dienos globos centre.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Etnoreidas. Klaipėdoje startuoja jau nimui skirtas projektas „Etnoreidas“, kuriuo siekiama tradicine kultūra su dominti jaunus klaipėdiečius. Nuo ba landžio iki gruodžio Klaipėdos etno kultūros centre vyks jaunimo sueigos, tradicinių šokių mokymai, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su Lietuvos folk loro entuziastais, jaunimo dainų vaka rai, mieste bus rengiamos įvairios akci jos ir tradicinės pramogos. Balandžio 18, 19, 20 dienomis nuo 15 iki 18 val. Me no kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) vyks „Etnodekoro“ užsiėmimai. Dailininkė Jūratė Mierkienė mokys odinių imp rovizacijų. Dalyviai prašomi atsineš ti odinių aksesuarų, rūbų ar odos ga balėlių, kuriuos dekoruosime tradici ne ornament ika. Būt ina reg istracija tel. 8 46 310022. Balandžio 19 d. 19 val. Etnokultūros centre (Daržų g. 10) ren giama „Jaunimo sueiga“. Dalyvaus mo dernaus folkloro grupė „Gyvata“, vyks tradicinių šokių mokymai. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 9 klai pėdiečių mirtys. Mirė Palina Jefišova (g. 1923 m.), Marija Borisenko (g. 1925 m.), Teresė Pocienė (g. 1926 m.), Vytau tas Letukas (g. 1938 m.), Alfonsas Ber tauskas (g. 1942 m.), Vladimir Fadejev (g. 1951 m.), Vaclovas Norvilas (g. 1967 m.), Kęstutis Švelnys (g. 1970 m.), Vai dotas Povilaitis (g. 1973 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Liucija Norvaišienė, Vlad im ir Fade jev, Irena Eleonora Povilaitienė, Tere sė Pocienė, Alfonsas Bertauskas, Pali na Jefišova. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mas Aleksandras Mitko. Naujagimiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 7 moterys. Gimė 2 mergaitės ir 5 berniukai. Greitoj i. Vakar iki 16 val. greitos ios pagalbos med ikai sulaukė 50 išk vie timų.
4
trečiadienis, balandžio 18, 2012
miestas
Pinigų – ne po lygiai 1
„Buvo prieš keletą metų Vyriausybės nutarimas, pagal kurį universitetams moks lui skiriamos lėšos turi būti skirs tomos taip: 30 proc. – humanita rams ir 70 proc. – tiksliųjų mokslų atstovams“, – patikslino R.Vaiče kauskaitė. Tiesa, Vyriausybės dokumen tuose pabrėžta, kad universitetas lėšas gali skirstyti ir savo nuožiū ra. Esą yra suteikta teisė apsispręs ti ir susidėlioti prioritetus. „Pas mus iki šiol buvo skirstoma 30 : 70. Tai yra, du kartus daugiau lėšų skiriama tiksliųjų ir biomedi cinos mokslų atstovams nei huma nitarams“, – neslėpė R.Vaičekaus kaitė. Ar mokslininkams skiriamų lėšų santykis atitinka jų darbo rezulta tus? Į šį klausimą atsakyti niekas negalėtų.
Komentaras
pieriaus lapu ir pieštuku ar kom piuteriu. Fizikui ar chemikui prireiks la boratorijos, reagentų, o tai – bran giai kainuojantis malonumas. Taip paaiškinama, kodėl skir tingų mokslo sričių finansavi mas nevienodas. Bet humanitarai ir socialinių mokslų atstovai linkę diskutuoti. „Man kaip socialinių moks lų atstovui apmaudu, kad mū
Leonidas Donskis
Moksl in inkas, europarlamentaras
P
Pakanka pieštuko?
Mokslinių darbų vertinimo me todika, kalbant apie pinigus, ga na sudėtinga, pripažino aukštojo mokslo politiką dėstantis Lietuvos edukologijos universiteto moks lo prorektorius prof. habil. dr. Ri mantas Želvys. Ekspertai vertina mokslines publikacijas, skiria atitinkamą ba lų skaičių, o pagal tuos balus sutei kiamas finansavimas. Tačiau pasverti, kiek ir kodėl tas finansavimas skiriasi, šiandien niekas negali. „Kalbant apie problemos esmę, tiksliųjų mokslų produkcija visuo met buvo vertinama svariau ir dabar tas pats yra“, – neslėpė R.Želvys. Vis dėlto profesorius nesiryžo tvirtinti, jog tai yra todėl, kad gam tos ir tiksliųjų mokslų produkcija yra svarbesnė ir vertingesnė. Esą svarbūs ir humanitarų bei sociali nių mokslų darbai. „Per tą dešimtmetį, kiek dir bu mokslo prorektoriumi, kasmet būdavo diskutuojama, ar tas ver tinimas skirstant lėšas – objekty vus ar nelabai“, – prisiminė pro fesorius. Pateisinant nevienodą finansa vimą, iškeliamas argumentas, kad, atliekant tyrimus gamtos ir tikslių jų mokslų srityje, piniginės sąnau dos yra kur kas didesnės. Humanitarui tokiu atveju esą pa kanka pasėdėti bibliotekoje su po
Silva Pocytė:
Statybininkas pasta to namą, vairuotojas veža keleivius, o ką daro humanitarai, suvokti nelengva. sų darbai vertinami menkiau. Ir finansine prasme – taip pat. Bet atlyginimą juk tokį pat gauna ir humanitarinių mokslų, ir che mijos profesorius“, – neslėpė R.Želvys. Nepamatuojamas įnašas
Humanitarų įnašą į Lietuvos ūkį pamatuoti esą labai sunku. Gam tos ir tiksliųjų mokslų atstovams yra šiek tiek lengviau. Jų darbai esą išreiškiami išradimais, paten tais, įdiegtomis naujomis techno logijomis. „Ir jiems nesunku pasakyti: ma no išradimas buvo įdiegtas ir davė ekonominį efektą. Humanitarui tuo pasigirti gerokai sunkiau. Hu manitarai atlieka tokius darbus, kuriuos sunku įvertinti“, – tvirti no KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė dr. Silva Pocytė.
Karaliauja: Lietuvoje dominuoja gamtos mokslų atstovai, kurie, kaip
teigiama, ir sukūrė humanitarus diskriminuojančius standartus.
Ji pripažino, kad humanita rų indėlis į kultūrą neįkainoja mas, tačiau materialiai neišreiš kiamas. Peršasi išvada, kad būtent dėl to juos nuspręsta mažiau finansuoti. „Mūsų, humanitarų, darbo re zultatas sunkiai apčiuopiamas ma terialia prasme. Paprastam žmogui sunku suvokti, ką mes darome. Pa vyzdžiui, statybininkas pastato na mą, vairuotojas veža keleivius, o ką daro humanitarai, suvokti neleng va“, – teigė S.Pocytė. Straipsnių ir knygų rašymai, moksliniai tyrimai visuomenei dar nėra tokie įdomūs, kad jie taptų vi suotine būtinybe. „Bet juk valstybės pagrindas, pi lietinis ugdymas ir yra grindžiamas humanitariniais mokslais. Tik ši tas indėlis neįskaičiuojamas“, – apgailestavo istorikė. Šansas – dirbant komandoje
Klaipėdos universiteto humanitarai ir Lietuvoje, ir regione žinomi bei populiarūs. Jų darbai vertinami. Tačiau iki šiol esą niekas neprie kaištavo dėl finansinės nelygybės tarp skirtingų sričių mokslinin kų. Niekada mokslo bendruome
„Shutterstock“ nuotr.
nėje nebuvo viešai skelbiama, kiek kainuoja vienas mokslo straips nis. Neoficialiais duomenimis, pi niginiu požiūriu vienas biomediko straipsnis įvertintas 10 analogiškų humanitarų darbų. „Šiais laikais mokslininkas, įgy vendindamas savo idėjas, turi ap sispręsti, ar jis nori būti individua lus tyrėjas, ar dalyvauti kokiame nors projekte su kolegomis. Jei pa sirenka darbą su komanda, tuomet yra daug galimybių gauti finansa vimą“, – neslėpė KU Mokslo sky riaus vedėja R.Vaičekauskaitė. Dabar įsijungti į projektus, įgy vendinti savo idėjas ir gauti finan sinį palaikymą daugiau galimybių ir kvietimų turi fizinių – biomedi cinos ir technologijų mokslininkai. Humanitarinių-socialinių mokslų tyrėjai tiek daug pasirinkimų ne turi, šiandien projektuose jie daly vauja mažiau, patvirtino KU Moks lo skyriaus vedėja. „Nelygybė yra jau starto pozici jose, kur renkamasi iš mažiau gali mybių. Be to, tie mokslo darbų ver tinimo kriterijai šiandien neturi nei pradžios, nei pabaigos, nei kokio nors atskaitos taško“, – konstata vo R.Vaičekauskaitė.
ats būdamas profesor ius ir humanitaras, pasakysiu la bai paprastai. Šuo pakastas labai aiškioje vietoje. Reika las tas, kad Lietuvoje fundamentinių ir tiksl iųjų mokslų bendr uomenės yra daug stipresnės negu humanita rų. Human itar ų bendr uomenė yra fragment uota ir labai nev ien inga. Būkime atviri, Lietuvoje niekada nie kas rimtai negynė humanistikos inte resų. Tai darė tik pavieniai žmonės, bet ir jie dažnai tarpusavyje nesusi kalbėdavo. Ir jeigu mokslo įstaigose, kur human ist ika pagarbiai traktuo jama – Vilniaus universitete, Vytau to Didžiojo universitete, taip pat Klai pėdos universitete, humanitarai būtų vien ing i ir bendradarbiaut ų, tai jie bent jau būtų pasiruošę tam tikroms der yboms su visom is akadem inė mis grupėmis. Šito nėra, ir Lietuvoje tiesiog karaliauja fundamentinių bei gamtos mokslų atstovai, kur ie tuos standartus ir sukūrė.
Liktų „balta dėmė“
KU Baltijos regiono istorijos ir ar cheologijos institutas veikia jau 20 metų. Klaipėdos istorikai bei ar cheologai specializuojasi tyrinė dami Vakarų Lietuvą. „Mūsų institutas vienintelis turi Nacionalinės mokslo premijos lau reatus, 2009 m. gavusius apdova nojimą už įnašą į Lietuvos moks lą, tai – prof. Vladas Žulkus, doc. Audronė Bliujienė, prof. Algirdas Girininkas. O Vykintas Vaitkevi čius pernai tapo J.Basanavičiaus premijos laureatu. Tai byloja apie mokslo įstaigos potencialą“, – įsi tikinusi S.Pocytė. Humanitarai neslepia, kad vals tybiniu lygiu šnekant apie tai, kad reikia išsaugoti kalbą, pažinti sa vo istorijos vertybes, praeitį, visa atsakomybė tarsi užkraunama ant humanitarų pečių. „Bet mūsų rezultatas – neapčiuo piamas, neverslus, todėl ir finan suojamas mažiau. Bet jei istorikų ir archeologų čia nebūtų, Klaipėdos regiono praeitis liktų „balta dėmė“, nežinau, kas galėtų užimti tą nišą“, – svarstė S.Pocytė.
Mokykloje įsikurs menininkai Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Neapsispręsdami, už kokias lėšas ir kas turėtų nugriauti buvusias Vydūno mokyklos patalpas, mies to politikai čia laikinai leido įkurti kūrybines dirbtuves.
Susitarimas: buvusias Vydūno mokyklos patalpas metams ketinama
perleisti meno kūrėjams.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Buvusiame Vydūno mokyklos pa state įsikurs menininkai, kurie ten įsirengs savo kūrybines dirbtuves ir jomis naudosis, kol ateis laikas pa statą griauti. „Konkurso nebuvo, jie ten už siims menine veikla. Menininkai dar neįsikėlė. Kol pastatas bus pri vatizuotas, galės juo naudotis“, –
patvirtino Klaipėdos mero patarė jas Simonas Gentvilas. Pasak pašnekovo, yra susitarta, kad jie rūpinsis ir pastato bei terito
Simonas Gentvilas:
Menininkai dar neįsi kėlė. Kol pastatas bus privatizuotas, galės juo naudotis.
rijos apsauga. Beveik prieš dešimt metį parengtame detaliajame pla ne numatyta, kad Vydūno mokyklos
vietoje atsiras gyvenamieji ir komer ciniai statiniai, o mokykla bus nu griauta. Buvusioje Vydūno mokyklos teritorijoje yra numatyta mažaaukš čių namų statyba. Ketinama atkur ti ir dvi istoriškai kažkada ten buvu sias gatves. Turėtų būti užstatytas stadionas, visa laisva atvira erdvė. „Pernai taryba nepritarė, kad mo kykla būtų nugriauta savivaldybės lėšomis. Tam būtų prireikę beveik pusantro milijono litų. Nuspręsta pastatą privatizuoti, o jo savininką įpareigoti pastatą nugriauti“, – pa sakojo S.Gentvilas. Vydūno mokykla persikėlė į bu vusias I.Simonaitytės mokyklos patalpas Žvejybos uosto rajone.
5
TREČIADIENIS, balandžio 18, 2012
mIESTAS
Pliažams tvarkyti – kuklios lėšos Prieš vasaros sezo ną uostamiesčio val džia bent minimaliai bandys aptvarkyti paplūdimius. Skir ta lėšų nugriuvusių pastatų liekanoms išvežti, laiptams re montuoti.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Miestiečiai sunerimo dėl prekybos centruose pardavinėjamų ir akva riumuose laikomų gyvų karpių. Vie na pirkėja išsigando, kad iš bado žu vys pradėjo kramtyti viena kitą.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdos paplūdimiai ypač nu kentėjo nuo praėjusių metų lapkritį ir šių metų sausį kilusių audrų. Dėl nuslinkusių kopų neįgalie siems skirtame pliaže buvo sunio koti betoniniai laiptai ir nuovaža, mediniai laiptai Melnragėje, Giru liuose. Prie molo atsivėrė buvusios gelbėjimo stoties griuvėsiai. Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamentas pastebi, kad statybinį laužą iki vasaros sezono pradžios būtina išvežti, nes jis kelia grėsmę poilsiautojams. Neįgaliųjų pliaže būtina suremontuoti beto ninius laiptus bei specialią nuova žą. Visame paplūdimyje reikia at statyti medinius laiptus.
Darbai: pabrėžiama, kad iki vasaros sezono pradžios būtina išvežti griuvėsius iš pliažo. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Šiems audros padarinių likvida vimo darbams lėšos nebuvo pla nuotos. Dėl to iš savivaldybės ad ministracijos direktoriaus rezervo prašoma skirti apie 120 tūkst. litų. Tačiau paplūdimiams sutvarkyti skirta kur kas mažesnė suma – 50 tūkst. litų. Už šias lėšas bus ap rinktos ir išvežtos plytos, atstaty ti laiptai. „Skirti reikiamos sumos negali me, nes rezervas per mažas. Ma nau, kad skirtų lėšų avarinei būklei pašalinti užteks“, – tvirtino Klai pėdos savivaldybės administracijos
direktorė Judita Simonavičiūtė. Darbus norima užbaigti iki vasa ros sezono pradžios. J.Simonavičiūtė pastebėjo, kad Klaipėdos paplūdimių apžiūrėti buvo atvykusi ir Valstybinė komi sija. Direktorės nuomone, paplūdi miams Vyriausybė skiria per ma žai dėmesio. Pirmosios Melnragės paplūdimį nuo pagrindinio įėjimo molo link bus bandoma gelbėti čia sandė liuojant uosto akmenis. Tikimasi, kad tada jūra nebenuplaus pliažo ar bent jau nuplaus mažiau.
„Švyturio arenos“ konkursą pralaimėję dalyviai bando trukdyti arenos darbui Beveik metus sėkmingai veiklą vykdančios „Švyturio arenos“ koncesijos sutartis užkliuvo val dymo konkursą pralaimėjusioms įmonėms.
Remiantis iš arenos valdymo kon kurso pašalinto UAB „Seven Enter tainment“ ir antroje vietoje likusio UAB „Muzikos ekspresas“ skun dais dėl Koncesijos sutarties sąlygų Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą. Tačiau koncesi ninko atstovo Vitalijaus Kuodžio teigimu, šis skundas yra visiškai nepagrįstas ir klaidinantis. Iškart po arenos valdymo kon kurso 2009 m. „Seven Entertain ment“ bandė trukdyti „Švyturio arenos“ veiklai apskųsdami spren dimą juos pašalinti iš konkurso, bet skundas buvo atmestas kaip netu rintis pagrindo. Tačiau įmonė ne nurimo ir pernai pateikė skundą dėl Koncesijos sutarties teisėtumo. „Nepagrįsti ir desperatiški iš kon kurso išmesto dalyvio veiksmai są lygojo daugiau nei metams sustoju sį arenos valdytojo darbą, pakenkė ne tik arenai, bet ir savivaldybei, taip pat visam miestui ir jo gyven tojams“, – sako V. Kuodis. Anot jo, panašu, jog konkursą pralaimėjusi ir visiškai šioje sri tyje patirties neturinti kita įmonė, „Muzikos ekspresas“, taip pat sie kia ne, kaip pati teigia, ginti viešąjį interesą, o trukdyti arenos darbui,
Susirūpino karpiais
kaltinant koncesininką ir Klaipė dos miesto savivaldybę Koncesijos sutartyje atliktais neva neteisėtais pakeitimais. Nors, V. Kuodžio tei gimu, Koncesijos įstatymas leidžia derėtis dėl absoliučiai visų konce sijos sutarties sąlygų. Koncesijos įstatymo 21 straipsnis numato, jog visos koncesijos su tarties sąlygos yra jos šalių derybų objektas – suteikiančioji instituci ja turi tokią pačią teisę susitarti dėl vėlesnių sudarytos koncesijos su tarties pakeitimų, nekeisdama es minių sudarytos sutarties sąlygų. Be to, kaip teigia koncesininko atstovas, „Muzikos ekspresas“, in formuodamas visuomenę apie ne va neteisėtai pakeistas Koncesijos sutarties sąlygas, nuslepia faktą, jog pats arenos valdymo konkurse prašė beveik 860 tūkst. litų konce sijos mokesčio. Tai reiškia, jog šio konkurso dalyvio valdymas savi valdybei per 25 metus kainuotų ne mažiau nei 22 mln. litų. Dabartinis „Švyturio arenos“ valdytojas konkursą laimėjo pa siūlydamas 0 Lt koncesijos mokes tį, tad, pasak V. Kuodžio, siekiant, jog sutartyje numatyta garantija būtų adekvati gaunamam konce sijos mokesčiui, t.y. nesant Konce sijos mokesčio, jos suma derybų su Klaipėdos miesto savivaldybe me tu pagrįstai buvo sumažinta. „Prokuratūra ginčija tik šį vieną sutarties punktą, kuris, mūsų ma
nymu, nėra esminė sutarties sąly ga, nes garantija yra tik sutarties vykdymo dokumentas, jos panau dojimas yra apribotas ir galimas tik esant esminiam sutarties pa žeidimui, ji tikrai nerodo perve damos sumos savivaldybei ar kaž kokios realiai suteikiamos naudos. Tuo tarpu „Muzikos ekspresas“, eskaluodamas ir visas kitas su tarties sąlygas, klaidina visuome nę bei teismus ir kenkia tolesniam arenos darbui bei įvaizdžiui“, – sa ko jis. Anot V. Kuodžio, Koncesijos su tartį reikia vertinti visą, o ne išski riant vieną ar kitą punktą. „Ši su tartis yra viena geriausių Lietuvoje, nes savivaldybė koncesininkui ne moka jokio koncesijos mokesčio, o tai reiškia, jog jai nekainuoja objek to išlaikymas. Be to, mes nuolat iš leidžiame didžiules sumas, kad iš laikytume areną, investuojame patys ir pritraukiame investicijas į areną ir jos vystymą“, – sako jis. Universalioje „Švyturio arenoje“ nuo jos atidarymo praėjusių metų liepos 28 d. jau surengta 70 renginių, kurie sutraukė apie 175 tūkst. žiūro vų. Rekordiniu žiūrovų skaičiumi – apie 8200 – išsiskyrė vienos po puliariausių grupių Lietuvoje „Sel“ pasirodymas Klaipėdoje. „Švytu rio arenoje“ jau įvyko 40 krepšinio rungtynių, 23 koncertai, 4 pasiro dymai ant ledo ir 1 paroda. Užs. 943472
50 – tiek tūkst. litų iš savi valdybės administraci jos direktoriaus rezer vo skirta paplūdimiams tvarkyti.
„Visi skelbia, kad reikia lesin ti paukštelius, maitinti šuniukus. Kodėl niekas nesirūpina prekybos centruose pardavinėjamais karpiais? Nuolat lankausi vienoje parduotu vėje. Pastebėjau, kad žuvys pradėjo viena kitą graužti. Jos nusėtos žaiz domis. Matyt, iš bado, nes niekas jų nemaitina“, – spėjo moteris. Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršinin ko pavaduotojas Virgilijus Liepi nis aiškino, kad prekybos įstaigose pardavinėjamų žuvų maitinti ne galima. Jos skirtos prekybai. „Sužeidimų galėjo atsirasti tik rai ne dėl to, kad karpiai kramto vienas kitą. Šios žuvys nėra plėš rūnės. Žuvys galėjo būti sužalotos jas gaudant ar transportuojant“, – tvirtino pavaduotojas. V.Liepinio teigimu, prekybos įstaiga neturi priimti sužeistų žu vų. Jos turi būti grąžinamos tiekė jui arba utilizuojamos. „Kiek gyvos žuvys gali būti lai komos prekybos įstaigoje, nusta tyta nėra. Prekybos centrai turi at sivežti tiek karpių, kad išparduotų per artimiausias dienas. Ilgiau lai kyti jiems patiems neapsimoka. Žuvys gali nudvėsti, krinta jų svo ris“, – pridūrė pavaduotojas.
6
trečiadienis, balandžio 18, 2012
nuomonės
Sena problema paplūdimiuose
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
K Ar reaguosime? Valentinas Beržiūnas
M
inskas signal iz uo ja, kad siek ia suar tėt i su ES šal im is, tarp jų ir su Liet u va. Dabar bus įdomu stebėt i pra gmatiškai mąstančių Lietuvos po litik ų reakciją. Kal in ių paleid imas – ženklas at naujinti dialogą. Baltarusijos stra teg ija, žinoma, nenauja. Taip pat dera sutikti, kad Europos sankci jos suveikė. Galbūt Baltar usijai iš anapus va karinės šalies sienos buvo patarta elgtis su ES išmintingiau, kad san kcijos nesugriežtėtų ir nepakenk tų santyk iams su kaimynais?
Briuselyje galima deklaruoti savo para mą įvairaus pobūdžio vertybinėms idėjoms, tačiau dirbti reikia ki ta linkme. Jei pat s Aliaksandras Lukašen ka pripaž ino žinąs apie ES spau dimą Lietuvai ir Latvijai – tai įma noma. Tiesa – tai miglota prielai da, nors toks sprendimas būtų la bai išmintingas tyliosios diploma tijos žingsnis. Kadangi ankstesnei prielaidai pa grįsti neturime duomenų, many sime, kad Minsko poelg į vis dėlto nulėmė ES sankcijos, arba, tiks liau, naujų sankcijų galimybė. Dabar Baltarusijos vald žia, pada riusi nuolaidą, lauk ia reakcijos. Kaip elgsis kaimynės – pirm iau sia Lietuva ir Latvija, o tada ES? Jei tol iau bus disk ut uojama dėl sankcijų ir jų griežtėjimo, kel ia mos tos pačios sąlygos, reikalau jant jas visiškai įgyvendinti, Mins kas atsitrauks. Išankstinių sąlyg ų kėlimas Balta rusijai iš esmės iš karto lems san tyk ių įšaldymą. Kitaip sakant, ku rį laiką dialogas bus, gal mestelės
ir pažadų demokratijai, bet tai bus laik ina. Dabar susik lostė palank ios sąly gos kurti ilgalaik į Lietuvos ir Bal tar usijos pol it in į dialogą, aišk iai signal izuojant, kad Viln iui ES są lygos bent jau nėra sant yk ių su Minsku prioritetas. Pav yzd žiui, gal ima pal ikt i šiuos klausimus spręsti Varšuvai. Galėt ume įtik int i Minską žengt i daug iau žingsn ių, kur ie tenk in tų Briusel į, ir taip net pasiektume daug iau nei spaud imu. Kitaip ta riant, konstr uot i sant yk ius, nors tai nelengva, – racional iau, nei juos įšaldyti. Sąlyga viena – Baltarusijos valdžia turi matyti, kad į jos žingsnius rea guojama pragmatiškai. Pirmas Minsko ženklas Liet uvai suartėjimo link buvo Baltarusijos ambasador iaus komentarai, pa skelbti aną savaitę. Tai buvo nuotaik ų pat ikr in imas aštraus pobūd žio arg ument ais. Kadang i tai sukėlė tikrai raciona lias disk usijas, Minskas suvok ia, kad santyk iams pagerinti vis dėl to yra prielaidų. Tiesa, dialogo mezg imas – ne tik Minsko reikalas, tai ir Liet uvos užduotis. Vienas svarbiausių mū sų darbų ES būtų kaip įmanoma labiau sumaž int i spaud imą. Už kul isinė strateg ija nebūt ų para ma A.Lukašenkai, o gan gudr us ėjimas. Kitaip sakant, Briuselyje gal ima deklaruoti savo paramą įvairaus pobūd žio vert ybinėms idėjoms, tačiau dirbti reik ia kita linkme. Iš esmės reik ia sal iamon iško sprend imo. Kad Briusel is mat y tų, jog kok ie nors pok yčiai vyks ta, ir Baltar usija (kur ią būt ų gal i ma įtik inti) atleid žia rež imo varž tus. Tuo met u mūsų dialogas su Baltarusija vyktų visai kitais klau simais. Tikslas? Nėra ko slėpt i – neleist i, kad Baltarusija ilgainiui taptų pri klausoma nuo kitų išorės jėgų. Jei tai nutiks, nebeturėsime visai jo kių poveik io svertų kaimynams. Be to, žinant faktą, kad, išskyrus lat vius, gal estus, su kitais kaimynais mums nelengva kalbėtis, reikia iš naudoti kiekvieną progą užsienio politikos kryptims įvairinti. Taigi, galimybė yra, ar ja bus pasi naudota – pamatysime. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Andriaus Deltuvos karikatūra
per dieną švarinamos patalpų sienos, grindys, o įrenginiai dezinfekuojami ir išplaunami. Antrosios Melnragės bei neįgalių jų paplūdimių viešieji tualetai, kurie
ne tik neatitinka higienos normų, ta čiau ir gadina kraštovaizdį, reikalauja savivaldybės dėmesio ir skubios re novacijos. Gintarė Selenytė
„Maitinti“ jūrą – nesąmonė
V
ėl pavasaris ir vėl Baltija imama „maitinti“ smėliu. Kam to reikia, niekas ne žino, bet kasmet jūra uoliai „pamaitinama“. Ir visi kaip susita rę dabar rėkia: „To būtinai reikia! Be maitinimo viskas pražus“. Kas pražus? Kur pražus? Būtų suprantama, kad be mais to pražūtų žmonės. Bet čia juk kal bama ne apie žmones, o jūrą. Didelį vandens telkinį. Anksčiau bent pasigirsdavo bal sų, kad tai yra nesąmonė, kvailys tė ir pinigų plovimas. Kitaip tariant, nusikaltimas. Tačiau laikui bėgant kažkodėl tie balsai vis tilo ir tilo, kol visai nutilo. Liko tik vienos pusės kalbėjimas, esą tai labai būtinas aktas. Ir visai nesvarbu, kad jis nustekentai ir ap vogtai valstybei kainuoja labai daug. Niekas į šiuos argumentus nekrei
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Atgimimo aikštę reikėtų sutvarkyti
Siūlau pagaliau apsispręsti dėl Atgi mimo aikštės. Tokia, kokia ji yra da bar, ji nebegali būti, nes tai yra mies to gėda. Be to, ten pavojinga, nes eidama gali koją išsisukti, – grindi nys ten kaip po karo. O juk tai cent rinė miesto aikštė. Ir ji tokia buvo visais laikais. Vien jau tai įpareigoja pasirūpinti, kad ši vieta būtų mies to puošmena, o ne pajuokos objek tas. Siūlyčiau dar šį mėnesį apsi spręsti, kokia ta aikštė turėtų būti ir iškart imtis darbų. Juk šiais laikais, kai yra tokia technika ir toks staty bų potencialas, sutvarkyti šią vietą – vienas juokas. Pavyko suremontuo ti M.Mažvydo aikštę, tai ir šią galima prikelti naujam gyvenimui. Tiesa, iš
pia dėmesio. Regis, pas mus pinigai dygsta ant medžių. Kuo labiau esame nuskurę, tuo di desni pas mus užgimsta projektai.
Kuo labiau esame nuskurę, tuo dides ni pas mus užgimsta projektai.
Tik kažin kodėl jūros niekas „ne maitindavo“ tarybiniais metais? Ir pakrantės likdavo sveikos, ir jūra kažkodėl buvo normali. Gal tas „maitinimo“ procesas anuomet nevykdavo todėl, kad tais laikais dideliais mastais vagiančius iš valstybės tarybinio teismo sprendi mu paprasčiausiai sušaudydavo. Bijo M.Mažvydo aikštės reikia išvyti tuos paauglius, kurie ten daužosi važinė dami ant ratukų. Ne invalidai juk, ga li kitoje vietoje siautėti. Pavyzdžiui, jų tėvų buto svetainėje. Jei jų tėvams toks jų vaikų elgesys patinka, tegul leidžia siautėti savo namuose.
jo visokie niekšai, kad ir jiems tas pats bus. Dabar ne tik nešaudo, bet visiš kai tikėtina, jog dar ir premijas už tai gauna. Pagaliau net pradėjus „mai tinti“ ir tam tikras pasididžiavimas ar net linksmybė atsiranda – matote, kokį mes svarbų darbą dirbame. Tik gal vienąkart atsibuskite, žmo nės, praregėkite, kas daroma su vals tybei jūsų sumokėtais pinigais. Juk tai yra tas pats, kas pinigus nuleisti į kanalizaciją. Realiai jokio „maitinimo“ visai net nereikia. Kažkas tik iš to kraunasi di delį kapitalą. Štai kur yra esmė. Bet baisiausia ne tai, kad vagiama, o todėl, kad mes visi esame abejin gi. Kaip avių banda. Mus vestų visus į skerdyklą, mes ir tada tylėtume. Taip ir liksime egzistuoti savo ap gailėtinoje šalelėje – apvogti, ap kvailinti ir nuskurę. Antanas Domantas
nereikia išjungti šilumą. Mieli klai pėdiečiai, koks jums skirtumas? Jei per šilta, užsisukite šilumos tiekimo čiaupus ir nereikės tuščiai burnų au šinti, – rado mat problemą. Yra svar besnių dalykų gyvenime. Ričardas
Janina
Medikai užsiima pamokymais Kada ateis pavasaris?
Tenka per dieną prisiklausyti pačių įvairiausių orų prognozių. Tačiau gal gali kuris nors prognozuotojas pasa kyti, kada gi pagaliau ateis pavasa ris? Nes tai, kas vyksta dabar, nėra šis metų laikas. Lietus, saulė vis išlenda, bet vis tiek žiauriai šalta ir nemalo nu. Tai dar ne pavasaris. Tai greičiau kažkoks nesusipratimas. Sigis K.
Aušinti burnų nereikėtų
Kiekvienais metais balandžio mė nesį vis užverda diskusijos: reikia ar
Ne pirmą kartą susiduriu su atve ju, kai medikai, užuot kritiniu atveju padėję pacientui, pradeda jį auklėti. Nuvažiavusi su karščiuojančiu vaiku į ligoninę buvau apšaukta, kad ne prižiūriu sūnaus. Užuot profesiona liai apžiūrėję vaiką, jie toliau auklėjo mane nežinia dėl ko. Iš kur man ži noti, kuriai ligai būdingi kokie požy miai? O medikai stebisi, kaip aš galiu šito nežinoti. Juk aš į juos tam ir krei piuosi, kad jie, savo srities specialis tai, padėtų, o ne moralizuotų. Ingrida Parengė Sandra Lukošiūtė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
asmet Klaipėdos paplūdi mius aplanko tūkstančiai poilsiautojų, todėl nenuos tabu, jog atšilus orams prie jūros plūsta vis daugiau saule, jūra bei geru oru besimėgaujančių žmonių. Tačiau, vaikštinėjant pajūrio ta kais, sunku nepastebėti senų, ap griuvusių, antisanitarinės ir net ava rinės būklės viešųjų tualetų. Ypač prastos būklės viešieji tua letai nepaliečiami stovi Antrosios Melnragės bei neįgaliųjų paplūdi miuose. Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintose Lietuvos higienos nor mose pažymėta, jog teritorija aplink tualetą turi būti sutvarkyta, tualetų patalpos privalo būti švarios visą pa rą – nešvarios grindys valomos ne delsiant drėgnuoju būdu, du kartus
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiADIENIS, balandžio 18, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Rinkimai bus eiliniai
Seimas sutiko panaikinti au tomobilio ava riją padariusio ir iš įvykio vietos pasi šalinusio Sei mo nario Vin co Babiliaus teisinę nelie čiamybę. Pats parlamentaras pasiaiškinti kolegoms nepanoro.
50
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Seimas valdančiųjų balsais at metė opozicijos pateiktą pasiūlymą vasarą rengti pirmalaikius naujojo parlamento rinkimus.
Pasivažinėjo: Seimo narys V.Babilius įtariamas padaręs tris pažeidimus, numa
tytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Vincukas – be neliečiamybės Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Pats nepasirodė
Antradienį parlamentarai svarstė generalinio prokuroro Dariaus Va lio praėjusios savaitės kreipimąsi dėl V.Babiliaus teisinės neliečia mybės panaikinimo. Specialiai šiam kreipimuisi ap svarstyti sudaryta Seimo narių komisija, vadovaujama konserva toriaus Vaidoto Bacevičiaus, pasiūlė parlamentarams tenkinti gene ralinio prokuroro prašymą. „Komisija posėdžiavo vieną kar tą. Posėdyje dalyvavo V.Babilius ir Generalinės prokuratūros atstovas. Komisija siūlo tenkinti Generalinės prokuratūros prašymą dėl išanksti nio Seimo sutikimo suvaržyti V.Ba biliaus laisvę dėl, kaip įtariama, jo padaryto administracinio teisės pa žeidimo“, – kalbėjo V.Bacevičius. Seimo pirmininkė Irena Degutienė norėjo suteikti žodį pačiam V.Babi liui. Tačiau šis dingo kaip į vandenį. „Kviečiu į tribūną V.Babilių... Ką tik jį mačiau. Ar jis kalbės ar nekalbės? – suglumo parlamento vadovė, bet po kelių akimirkų paskelbė: – Tu rime informacijos, kad nekalbės.“
Pasiūlė padėti mandatą
Diskusijoje kalbėjo vienintelis Sei mo narys Mantas Varaška. Jis pa siūlė V.Babiliui atsisakyti Seimo nario mandato. „Jau antrą kartą svarstome šio Seimo nario neliečia mybės panaikinimo klausimą. Siū lyčiau V.Babiliui: galbūt iš tikrų jų mandato atsisakymas šiandien būtų geriausia išeitis. Toks solidus elgesys galbūt prisidėtų ir prie bent šiokio tokio Seimo prestižo atkūri mo“, – kalbėjo M.Varaška. Tačiau jo pasiūlymas liko neišgirstas. Už tai, kad neliečiamybė būtų panaikinta, balsavo 91 Seimo na rys, prieš nebuvo nė vieno parla mentaro, susilaikė trys. Aiškinosi policijai
Kovo 19 d. po 22 val. V.Babilius Vil niuje, Laisvės prospekte ir J.Baltru šaičio gatvėje, vairavo automobilį, kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Neatsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas, vairuo tojas nesuvaldė savo automobilio ir atsitrenkė į stovintį kitą automo bilį. Po smūgio taip pat kliudytas šviesoforas. Iš eismo įvykio vietos V.Babilius pasitraukė. Šiais veiksmais Seimo narys įta
riamas padaręs tris pažeidimus, numatytus Administracinių tei sės pažeidimų kodekse. Jis pateikė paaiškinimus policijai. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos užtraukia baudą vairuoto jams nuo 3 tūkst. iki 4 tūkst. litų su teisės vairuoti transporto priemo nes atėmimu nuo trejų iki penke rių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuo ti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Seime prisiekė ir oficialiai pareigas eiti pradėjo naujasis vidaus rei kalų ministras Artūras Melianas.
Plenarinio posėdžio pradžioje at sistojęs priešais Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir padėjęs ranką ant Konstitucijos A.Melianas va kar perskaitė Vyriausybės nario priesaikos žodžius, paskui pasi rašė Priesaikos lapą. A.Melianas perskaitė priesaikos tekstą be paskutinio sakinio „Te padeda man Dievas!“ Naująjį ministrą pasveikino I.De gutienė, premjeras Andrius Kubi
lius, Seimo nariai, kitų ministerijų vadovai. „Ačiū už pasitikėjimą. Tikrai jūsų nenuvilsiu“, – gavęs ke lias gėlių puokštes iš Seimo tribū nos pasakė naujasis ministras. Dekretą dėl vieno liberalcent ristų lyderių A.Meliano paskyrimo į vidaus reikalų ministrus Prezi dentė Dalia Grybauskaitė pasirašė praėjusią savaitę. Valstybės vadovė gavo infor maciją apie kandidato A.Melia no patikrinimą pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Tikrinant ne nustatyta aplinkybių, kurios truk dytų paskirti šį politiką ministru. Naujasis vidaus reikalų minist ras paskirtas premjero A.Kubi
parlamentarų
balsavo už pirmalaikių rinkimų paskelbimą. tarų nuomonės išsiskyrė. Social demokratė Irena Šiaulienė teigė, kad „tolesnis dabartinės valdan čiosios daugumos valdymas yra neperspektyvus, todėl reikalinga kuo sparčiau surengti naujojo Sei mo rinkimus ir naujai daugumai bei naujai Vyriausybei perduo ti atsakomybę už šalį“. Valdan čiosios Liberalų ir centro sąjun gos atstovas Andrius Burba sakė, kad dabartiniai valdantieji dar ga li dirbti, turi per likusį iki eilinių rinkimų pusmetį baigti svarbius darbus, ypač energetikos srityje. Pasak premjero Andriaus Kubi liaus, apie pirmalaikius rinkimus būtų galima svarstyti tik tuo at veju, jei Seimui nepavyktų priim ti racionalių sprendimų svarbiau siais energetikos klausimais. „Svarbiausias uždavinys yra tinkamai, laiku ir efektyviai atlik ti svarbiausius darbus. Šioje sesi joje iki rudens pagrindiniai darbai yra susieti su svarbiausiais stra teginiais energetikos projektais. O jeigu pasirodys, kad Seimas yra visiškai nebepajėgus priimti ra cionalių, atsakingų sprendimų, tik tuo atveju galima svarstyti, kad gal reikia paankstinti rinki mus keliais mėnesiais“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Pagarsėjęs erelis Seimas 2010 m. rugsėjį jau buvo gavęs praš ymą pan aik int i V.Ba bil iaus teis inę nel ieč iamybę dėl greič io virš ij imo ir tąkart pra šymą tenk ino. Nel iečiamybė par lament ar ui buvo panaik int a dėl to, kad važ iuod am as mag istra le Vilnius–Klaipėda jis 65 kilo metrais per valandą virš ijo leis tiną greitį, o už tokį pažeid imą ga li būti skirtas administracinis areš tas. Teismas tuomet V.Babil iui už greič io virš ijimą skyrė maksima lią – 1,5 tūkst. litų – baudą ir trims mėnesiams atė mė teisę vair uot i.
Dievo pagalbos ministras neprašė Stasys Gudavičius
Vakar Seimo posėdyje svarstytas nutarimo projektas šių metų lie pos 22 d. surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jau posėdžio išvakarėse ne mažai politikų, nors viešai ir de monstravo ryžtą balsuoti už šį nutarimą, neoficialiuose pokal biuose pripažindavo, kad idėjai įgyvendinti ir vėl neužteks balsų. Taip ir atsitiko. Už pirmalai kius rinkimus balsavo tik 50 Sei mo narių, prieš buvo 24, susilaikė 25 parlamentarai. Seimo nutarimui dėl pirmalai kių rinkimų paskelbimo priim ti reikia ne mažiau kaip 85 par lamentarų sutikimo. Todėl šįkart nutarimui priimti pritrūko dau giau kaip trijų dešimčių balsų. Pirmalaikius rinkimus balsavi mu parėmė bemaž visa opozicija, prieš buvo valdančiosios koalicijos atstovai. Už pirmalaikius rinkimus balsavo tik vienas kitas valdančiųjų atstovas, tarp jų – ir Seimo pirmi ninkė Irena Degutienė. Nutarimas atmestas galutinai. Prie jo nebebus grįžta. Tai reiškia, kad šių metų spalio 14 d. įvyks eiliniai Seimo rinkimai. Dekretą dėl šios datos paskelbimo praėjusį trečiadienį pasirašė Pre zidentė Dalia Grybauskaitė. Įsi galiojus šiam dekretui prasidėjo ir oficiali eilinių Seimo rinkimų politinė kampanija. Diskusijose dėl pirmalaikių rinkimų dalyvavusių parlamen
liaus teikimu. Kandidatą Vyriau sybės vadovui pateikė valdančioji Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), kuriai pagal koalicinę sutartį pri klauso vidaus reikalų ministro portfelis. A.Melianas yra vienas LiCS pirmininko pavaduotojų. Su kandidatu Prezidentė buvo susitikusi praėjusį antradienį – tą pačią dieną, kai gavo premjero tei kimą. Vidaus reikalų ministerijos va dovo postas tapo laisvas kovą iš jo pasitraukus liberalcentristui Rai mundui Palaičiui, kuris sulaukė konservatorių kritikos dėl Finan sinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo.
Dar2o0m 12
si akcija
varinimo š ė in n e m o u Vis 1d.
2 BALANDŽIO 10:00 val.
registruokis ir sužinok artimiausią susitikimo tašką www.mesdarom.lt
Mes DAROM! Ar DARAI Tu?
DAROM!
8
trečiadienis, balandžio 18, 2012
aktualijos Pasigedo automobilio
Apgadino mašiną
Kišenėje – maišelis
Ankstų antradienio rytą Budel kiemio g. gyventojas pasige do 10 namo kieme palikto sa vo „Mercedes Benz 308“, paga minto 1993 m. Po kelių valandų policijai pranešta, kad Rimkuo se pakelėje keistai stovi merse desas. Paaiškėjo, kad tai klai pėdiečio prarasta mašina. Įvy kis tiriamas.
Balandžio 17-ąją Lūžų gatvė je gyvenantis žmogus rado iš daužtą savo „Renault Espace“ langą ir apgadintas bei purvu išteptas dureles. Automobilio viduje gulėjo pro išdaužtą langą įmesta grindinio plytelė. Savi ninkas patirtą žalą įvertino 700 litų. Pradėtas tyrimas, ieškoma nusikaltimo liudytojų.
Pirmadienio rytą vieno Spor tininkų g. namo gyventojai iš kvietė policiją. Pareigūnai laipti nėje sulaikė 1985 m. gimusį vy rą, kuris kišenėje turėjo maiše lį su įtarimų sukėlusiais milte liais bei švirkštą su bespalviu skysčiu. Šie daiktai perduoti tir ti ekspertams. Įtariamasis po apklausos išleistas.
Parke nesaugu net dieną Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Poilsio parkas, kuris arčiau jūros tarsi perauga į mišką, tapo plėši kaujančių paauglių medžioklės vie ta. Per keletą dienų čia buvo sumuš ti ir daiktų neteko trys žmonės.
Policijai pranešta apie du savait galį poilsio parke įvykdytus nu sikaltimus. Panašiai apibūdinami nusikaltėliai nuskriaudė merginą Melnragėje. Šeštadienį apie 14 val. parke du vaikinai užpuolė 14-metį. Jie pa gąsdino paauglį ir atėmė 330 litų kainavusį telefoną. Sekmadienį po devintos vakaro parke 22 metų vaikinas vaikštinėjo su mergina. Jiems iš už nugaros pribėgo du jam iš matymo pažįstami jaunuo liai ir nieko nesakę pradėjo jaunuolį spardyti. Užpultasis nugriuvo ant že mės. Plėšikai išgraibė jam kišenes ir pagrobė piniginę bei telefoną. Po to, kai užpuolikai atėmė au kos daiktus, toliau jį mušė ir spar
dė. Vaikinas pabėgo nuo užpuolikų. Vėliau jis suskaičiavo, kad prarasti daiktai kainavo 700 litų. Pirmadienį uostamiesčio 1-ojo policijos komisariato pareigūnai sulaukė Melnragėje gyvenančios moters pareiškimo. Ji pranešė, kad praėjusios savaitės viduryje vieną vakarą jos neįgalią 19-metę dukrą miškelyje užpuolė du vaikinai. Jie sumušė merginą, atėmė mai šelį su maisto produktais, elekt roninį bilietą ir telefoną. Nuken tėjusiosios mama pranešė, kad nuostolis siekia 300 litų. Su užpuolikais buvo nedidelio ūgio paauglė, pasivadinusi Aureli ja. Visi trys nukentėjusieji plėšikus apibūdino panašiai. Vienas jų nedi delio ūgio, gali būti 15 ar 17 metų, trumpai kirptais tamsiais plaukais, vilkėjo tamsiais sportiniais rūbais. Kitas – aukštesnis ir gali bū ti truputį vyresnis, taip pat tam siaplaukis, trumpaplaukis. 1-ojo policijos komisariato pa reigūnai ketina šiuos plėšikus su sekti ir demaskuoti.
Uždirbti pinigų už sienyje tikėjęsis klaipėdietis ma nė, kad apsidrau dė nuo apgavystės sudaręs sutartį dėl įdarbinimo. Tačiau iš Jungtinės Kara lystės vaikinas grįžo tuščiomis.
Pavojai: žinovai pataria ieškant darbo būti labai atidiems. Tomo Raginos nuotr.
Grįžo be pinigų ir be darbo verta paslauga. Tačiau kiekvie nas pats atsakingas už savo pa rašą. Praktika byloja, kad atsiim ti iš tokių bendrovių sumokėtus pinigus yra nerealu, kadangi tuos menkus sutartyse išvardytus įsi pareigojimus jos būna įvykdžiu sios“, – teigė T.Balčius.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Nepasitiko ir neįdarbino
Romantika: porelės mėgsta pasivaikščioti poilsio parke, tačiau neži
no, kad čia nesaugu.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vertė prisipažinti padegus Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Jaunų klaipėdiečių nesantaika pe raugo į tikrą karą, kuriame nuken tėjo ne tik automobilis, bet ir nie kuo dėtas paauglys, kurį keli jauni vyrai sumušė ir privertė prisiimti svetimą kaltę.
Vėlų penktadienio vakarą sulieps nojo Sausio 15-osios gatvėje prie 15 namo stovėjęs automobilis. 1994 m. pagamintą „BMW 525“ ugnis suniokojo nepataisomai. Gaisro metu išdegė automobilio salonas, deformavosi stogas, nude gė automobilio stogo ir bagažinės skyriaus dažai, išdužo visi langai. Netrukus į 1-ojo policijos komi sariato pastatą atėjo 1995 m. gi męs vaikinas. Nuo paauglio skli do benzino kvapas, vaikinas buvo sutrikęs, o elgesys vertė abejoti, ar jis sako tiesą. Jaunuolis paaiški no atėjęs prisipažinti, kad padegė
mašiną. Tačiau policininkai netru ko suprasti, kad jis niekuo dėtas ir prisipažinti atėjo priverstas. Pasirodo, apie 23 val. Ryšinin kų gatvėje vieno namo laiptinė je iš matymo pažįstamas Deividas ir keli jo draugai sumušė šį paaug lį ir vertė eiti į policiją prisipažinti įvykdžius nusikaltimą. Pakeliui prie vedamo paauglio priėjo kažkoks jam nepažįstamas vaikinas, apliejo benzinu, taip no rėdamas sudaryti labiau įtikinamą vaizdą, jog padegėjas būtent šis. Policininkai sužinojo, kad auto mobiliu naudojęsis vaikinas bu vo susipykęs su kiemo draugu. Dar anksčiau iš keršto buvo subadytos jo mašinos padangos ir išdaužyti langai. Išsiaiškinę šiuos faktus po licininkai netruko nustatyti ir BMW padegėjus. 23 metų Viačeslavas bu vo sulaikytas tą pačią naktį. O jo bičiulį Deividą, kuris vertė niekuo dėtą paauglį prisiimti kaltę, parei gūnai sulaikė pirmadienį.
Klaipėdos apskrities policijos ko misariato Ekonominių nusikaltimų tyrimų biuro (ENTB) pareigūnai aiškinasi, ar 21 metų klaipėdietis buvo apgautas darbą užsienyje ža dėjusios bendrovės. Kovo 12 d. Nidos gatvėje gyve nantis vaikinas sudarė sutartį su viena bendrove dėl įdarbinimo už sienyje. Po penkių dienų nuvykęs į Jung tinę Karalystę nesulaukė asmens, kuris jį turėjo pasitikti. Vaikinas ti kino, kad žadėtojo darbo jam nie kas nesuteikė. Grįžęs į Klaipėdą jaunuolis krei pėsi į policiją ir pranešė be reikalo sumokėjęs 800 litų ir 201 svarą. Daugiau pareigų nei teisių
Konkretaus tyrimo nekomentavęs Klaipėdos ENTB viršininkas To mas Balčius teigė, kad, priėmus įstatymą, draudžiantį imti mokes tį už įdarbinimą, pinigai imami už kitas paslaugas. Neretai bendrovių klientai pa sirašo sutartis atidžiai jų nepers kaitę. Tipinėse sutartyse dažniausiai nurodoma, kad suteikiamos ne įdarbinimo, o konsultavimo, doku mentų įforminimo, duomenų pa teikimo galimiems darbdaviams ar kelionės paslaugos.
Atsakingas tik pats
Tomas Balčius:
Dažnai klientai su moka kur kas dides nius pinigus, nei yra verta paslauga. Ta čiau kiekvienas pats atsakingas už savo parašą.
„Dažniausiai tose sutartyse di džiąją teksto dalį sudaro klien to pareigos, o ne paslaugos tei kėjo įsipareigojimai. Jeigu žmogų tenkina tokie dalykai, tai yra jo bėdos. Mūsų žmonės vis dar nė ra atidūs ir skuba pasirašyti do kumentus neįsigilinę, kas juose rašoma. Dažnai klientai sumoka kur kas didesnius pinigus, nei yra
Aptardamas atvejus, kai žmo nės ketina per Lietuvoje veikian čias bendroves gauti darbo už sienyje, pareigūnas paragino ne tik atidžiai skaityti sutartis, bet ir nebijoti reikalauti, kad žodžiu išsakomi pažadai būtų užfiksuo ti ir raštu. Tik tada atsirastų teisinis pa grindas reikalauti jų įvykdymo. Raštu turi būti aptarti ir tie at vejai, kai žmogus negauna žadėto darbo ar pasiūlytasis neatitinka jo lūkesčių. Pareigūnas patarė abejonių ke liančią sutartį parodyti Valstybi nės vartotojų teisių apsaugos tar nybos darbuotojams, klausiant, ar tokia sutartis neprieštarauja varto tojo interesams. Tačiau šios įstaigos atstovas Vitas Ūsas tikino, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarny ba nėra įgaliota nagrinėti asme nų skundų dėl nesuteiktų įdarbi nimo paslaugų. Pasak tarnybos atstovo, tai tu rėtų daryti policija, Darbo birža ar Darbo inspekcija.
9
trečiadienis, balandžio 18, 2012
OMX Vilnius
OMX Riga
+0,28 % 0,00 %
1,38
mlrd. litų
Lietuva vakar pasiskolino tarptautinėse rinkose.
ekonomika
OMX Tallinn
+0,92 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
Pagrindiniai degalų tiekėjai
€
Latvijos nacionalinės statistikos žinybos duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius į Lietuvą įvežta 68,3 proc. viso į šalį importuoto benzino ir 43,2 proc. dyzelino. Sausį ir vasarį iš Lietuvos į Latviją atgabenta 30,304 mln. litrų benzino ir 60,8 tūkst. tonų dyzelino – atitinkamai 16,1 proc. mažiau ir 1,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotar pį pernai.
Baltarusijos rublis 10000 3,2913 DB svaras sterlingų 1 4,1850 JAV doleris 1 2,6363 Kanados doleris 1 2,6350 Latvijos latas 1 4,9425 Lenkijos zlotas 10 8,2322 Norvegijos krona 10 4,5707 Rusijos rublis 100 8,8876 Šveicarijos frankas 1 2,8729
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
–0,4236 % –0,3714 % –0,6744 % –0,6523 % +0,0162 % +0,1655 % +0,3667 % –0,3476 % +0,0139 %
Pinigus eksportuoja
Tai rodo, kad Lietuvos banko siū lomos palūkanos bankams yra per mažos, ir turimus pinigus jie nu kreipia kitomis kryptimis. Pasiteiravus, kur šiuo metu ban kai nukreipia pinigų srautus, Lietu vos banko Priežiūros tarnybos spe cialistų teigimu, „šiuo metu rinkoje yra likvidžių lėšų perteklius. Pas kolų portfelis kinta nesmarkiai, o
5,05
4,70
2,42
„Apoil“ 5,01 4,68 2,38 Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
104,07 dol. už 1 brl. 118,57 dol. už 1 brl.
E
„Shutterstock“ nuotr.
Aukcionas indėlių Lietuvoje neišlaikė Nuo gruodžio Lietuvos bankas kiekvieną pirmadienį iki šios sa vaitės organizavo savaitės trukmės terminuotųjų indėlių aukcionus, kuriuose galėjo dalyvauti Lietuvo je veikiantys komerciniai bankai. Lietuvos banko teigimu, ši ope racija komerciniams bankams su teikė papildomų galimybių op timaliau panaudoti savo turtą ir valdyti pinigų srautus po banko „Snoras“ bankroto. Banke „Sno ras“ laikytų indėlių draudimo iš mokoms grąžinanti buvo skirta per 4 mlrd. litų. Į kitų bankų sąskaitas nugulus šiai sumai, rinkoje atsi rado litų perteklius, todėl Lietu vos bankas ėmėsi papildomų ban kų likvidumo priemonių. „Šiuo metu, kai pagrindinė drau dimo išmokų dalis banko „Sno ras“ indėlininkams jau išmokėta ir sklandžiai pasiskirstė bankų siste moje, o likvidžių atsargų svyravi mas grįžo į įprastinį lygį, papildo mos likvidumo valdymo galimybės nebėra tokios aktualios“, – prane šė Lietuvos bankas. Todėl septy niolika savaičių Lietuvos banko organizuoti terminuotųjų indėlių aukcionai šią savaitę nutraukiami, taip nuspręsta pirmadienį skelb tam aukcionui neįvykus.
Dujos
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų vadovas
nius bankus užsienyje, nukreipė į vertybinius popierius.
Palaikė likvidumą
Dyzelinas
Karolis Urbonas
Srautai: po „Snoro“ griūties rinkoje atsiradusį litų perteklių bankai laikė Lietuvos banke, išvežė į pagrindi
j.zvirblyte@diena.lt
„Statoil“
A 95
Augimas ar taupymas?
Lietuvos banko kas savaitę organizuo ti indėlių aukcio nai šią savaitę bai gėsi. Po banko „Sno ras“ bankroto atsi radusio litų pertek liaus rinkoje jau nėra, nes indėlinin kų pinigus bankai nukreipė kitur – į už sienį.
Jolita Žvirblytė
Vakar Tinklas
laisvas lėšas bankai perveda į savo pagrindinius bankus, didina skolos vertybinių popierių portfelį“. Tai reiškia, kad šalyje veikiantys komerciniai bankai vis dar neprade da aktyviau kredituoti vidaus rinkos. Lietuvos banko duomenimis, vien per pirmus du šių metų mėnesius vi daus kreditas sumažėjo 235 mln. litų. Iki vasario pabaigos Lietuvoje vei kiantys komerciniai bankai į Lietu vos ekonomiką buvo įlieję 63,4 mlrd. litų. Ši suma nuo 2008-ųjų traukia si ir per daugiau nei trejus metus su mažėjo per 10 mlrd. litų. Buvo gerai
Šiemet taip pat mažėjantis vidaus kreditas rodo, kad bankrutavusiame banke „Snoras“ gyventojų laikyti ir kitų bankų sąskaitose nugulę pinigai vidaus kreditavimo neišjudino. Kol Lietuvos bankas indėlių aukcionuo se patvirtindavo gana aukštas palū kanas, dalis laisvų bankų lėšų cirku liavo Lietuvoje, tačiau, nusmukus palūkanoms, ši lėšų laikymo prie monė bankams tapo nepatraukli. „Aktyvus bankų dalyvavimas aukcionuose praėjusių metų pa baigoje ir šių pradžioje parodė, kad Lietuvos banko pasiūlytos priemo nės rinkai buvo reikalingos, tačiau dabartinė padėtis vidaus rinkoje leidžia sugrįžti tik prie saviregu liavimu pagrįstų bankų sistemos likvidumo valdymo priemonių – tarpbankinių sandorių ir bazinės valiutos pirkimo bei pardavimo“, – komentavo Lietuvos banko val dybos narys Darius Petrauskas. Susižėrė palūkanas
Lietuvos banko duomenimis, indė lių aukcionų apimtis, šių metų sau sį siekusi 900 mln. litų per savaitę, nuosaikiai mažėjo – iki 42 mln. li tų paskutiniame įvykusiame auk cione balandžio 10 d. Per visą auk
cionų vykdymo laikotarpį vidutinė priimtų 7 dienų trukmės indėlių suma sudarė 424 mln. litų. Viduti nė savaitės trukmės palūkanų nor ma svyravo nuo 0,45 proc. aukcio nų vykdymo laikotarpio pradžioje gruodį iki 0,19–0,20 proc. palūka nų balandžio pradžioje. Nesunku apskaičiuoti, kad per visą šį laikotarpį Lietuvos ban kas indėlių aukcionuose dalyva vusiems komerciniams bankams, skaičiuojant vidutinę palūkanų normą, iš viso išmokėjo apie 28 mln. litų palūkanų. Pavyzdžiui, už sausio antrąją sa vaitę Lietuvos banke savaitei pa dėtą 900 mln. litų indėlį, jį padė ję skirtingi bankai po savaitės gavo beveik 4 mln. litų palūkanų.
Komentaras Andrius Šuminas
Klubo „Pinigų srautas“ prezidentas
R
engti indėlių aukcionus Lie tuvos bankas pradėjo po „Snoro“ nacionalizacijos. In dėl ių aukcionas atl iko per teklinių pinigų padėjimo už palūkanas funkciją šalies viduje. Šiais aukcionais aktyviausiai naudojosi didžiausi Lie tuvoje veikiantys komerciniai bankai, kuriuose nugulė daugiausia „Snoro“ pi nigų ir susikaupė litų perteklius. Šiuo metu su litų pertekliaus proble ma komerciniai bankai jau nesusidu ria. Esminių pokyčių bankų sektoriuje neįžvelgiu. Baimintis, kad kils paskolų litais palūkanos, nereiktų.
Terminuotųjų (7 dienų) indėlių aukcionai Aukciono data 2011 12 19 2011 12 27
Suma (mln. litų)
Vidutinė palūkanų norma (proc .)
300
0,45
78,5
0,45
2012 01 02
700
0,45
2012 01 09
900
0,44
2012 01 16
900
0,41
2012 01 23
900
0,39
2012 01 30
700
0,35
2012 02 06
600
0,35
2012 02 13
500
0,34
2012 02 20
500
0,30
2012 02 27
500
0,30
2012 03 05
400
0,25
2012 03 12
300
0,25
2012 03 19
88
0,20
2012 03 26
150
0,20
2012 04 02
68
0,19
2012 04 10
42
0,20
2012 04 16
–
– Šaltinis: Lietuvos bankas
uropos lyderiai pasi dalijo į dvi stovyklas – viena jų teigia, kad Europą iš krizės išves fiskalinė drausmė, o kita – kad augimą skatinančios priemo nės. Pirmieji teigia, kad Europą į krizę atvedė besaikis skolinima sis ir vienintelis būdas išspręsti jos problemas yra griežtos tau pymo programos, valstybinio sektoriaus išlaidų mažinimas ir mokesčių kėlimas. Antroji gru pė sako, kad toks taupymas at ves tik į naują recesiją, nes toks taupymas sukels naujų bankrotų virtinę ir nedarbo didėjimą.
Kol kas pralaimi paprastas pilietis, bet atrodo, kad tai ilgai nesitęs. Tač iau nors pag rind in iai sprendimų priėmėjai Vokietija, Europos Komisija ir Tarptauti nis valiutos fondas yra už pir mąjį – taupymo – planą, beveik visi sutaria, kad abiem scenari jais probleminės valstybės Grai kija, Portugalija, Ispanija dar il gai nematys teigiamų ženklų. Pagrindinė problema – nedar bas. Jos išspręsti greitai nepa vyks, o ji labiausiai erzina tautą. Ir nors bedarbiai gauna įspūdin go dydžio išmokas, kurios siekia vidutinį darbo užmokestį, tačiau tai šių šalių ekonomikas stumia į dar didesnes skolas. Tad Europa yra atsidūrusi užburtame rate. Realių sprendimų, kur laimėtų visi, nėra. Greičiausiai nukentės bankai, kurie per daug skolino. Probleminės valstybės turi ke lis scenarijus – savavališkai nu rašyti skolas, pažeisti tarptauti nes sutartis ir išstoti iš bendros valiutos klubo, arba toliau igno ruoti problemas ir laukti Vokie tijos mokesčių mokėtojų pini gų, kol pribręs laikas rimtiems nesustabdomiems socialiniams konfliktams. Kompromiso ne bus, nes šioje situacijoje kas nors turės pralaimėti. Kol kas pralai mi paprastas pilietis, bet atrodo, kad tai ilgai nesitęs.
10
TrečiADIENIS, balandžio 18, 2012
pasaulis
2
mlrd. dol. jau uždirbo 3D formatu išleistas kino filmas „Titanikas“.
Argentinos iššūkis
Surado sąjungininką
Europos Komisija pareiškė, kad yra nusi vylusi Argentinos sprendimu konfiskuo ti ispanų naftos gigantės „Repsol“ filialą. „Repsol“ žadėjo siekti mažiausiai 8 mlrd. eurų kompensacijos už Argentinos kon fiskuotą padalinį YPF. Argentinos prane šimas apie konfiskavimą buvo paskelbtas nepaisant Ispanijos perspėjimų. Argenti niečiai kaltina „Repsol“ menkomis investi cijomis į YPF.
Prancūzijos prezidento rinkimų kam panijos favoritas François Hollande’as surengė mitingą su Belgijos premje ru Elio Di Rupo – vieninteliu jį parėmu siu Europos lyderiu. Kiti Europos lyde riai ir net JAV vadovas Barackas Oba ma linkėjo sėkmės Nicolas Sarkozy. Vokietija nerimauja, kad F.Hollande’as pažadėjo peržiūrėti finansų stabilumo paktą.
Žvanga ginklai, srūva milijardai Vieni išlaidas ka riuomenei mažina, kiti didina. Antai Rusija tapo trečia šalimi pasaulyje pagal išlaidas ginklams.
sukurta naujų technologijų“, – ap gailestavo V.Šuryginas. R.Pukhovas sutiko, kad kariuo menei Rusijoje reikia restruktūri zacijos, todėl jis sakė palaikąs re formą. Abu ekspertai sutiko, kad atei tyje rusų kariuomenei teks atrem ti nemažai iššūkių. „Kai tik NATO išeis iš Afganista no, mes galime tikėtis neramumų Centrinėje Azijoje, o regiono ša lys ribojasi su Rusija. Be to, Rusi ja ribojasi su Kinija, augančia ga lia, taip pat Gruzija, kuri jau įrodė, kad yra pasiruošusi kariniam konf liktui“, – sakė R.Pukhovas.
Rusų ambicijos
Nerimauti neverta?
2011 m. Rusija nušluostė nosį net britams ir prancūzams. Tiesa, rusai dar neaplenkė kinų ir amerikiečių. Šie – absoliutūs lyderiai. JAV skyrė ginkluotei 711 mlrd., Kinija – 143 mlrd. dolerių. O rusai atseikė jo 72 mlrd. dolerių. Per praėjusius metus, palyginti su 2010 m., pa saulio šalių išlaidos gynybai per nelyg nepasikeitė. Išleista net 1,7 trln. JAV dolerių. Pavyzdžiui, JAV gerokai apkarpė savo išlaidas, o Kinija ir Rusija iš laidas kariuomenei padidino. Tiesa, duomenis, kurie paskelbti Stokhol mo tarptautinių taikos tyrimų insti tuto, komentavę ekspertai sakė, kad skaičiai gali kisti. Daugelis abejojo, kad rusams pavyks įvykdyti ambi cingus planus iki 2014 m. išlaidas padidinti 54 proc. Vakarai taupo
Taupymo keliu 2011 m. žengė ir ki tos pasaulio galiūnės, ypač iš Eu ropos. Išlaidos gynybai apkarpytos Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje,
Ginkluojasi: rusai kariuomenei modernizuoti praėjusiais metais atseikėjo 72 mlrd. dolerių ir pakilo į trečią
vietą pagal išlaidas gynybai.
Prancūzijoje, taip pat Brazilijo je ir Indijoje. „Europos valstybėse reikėjo stabilizuoti biudžetus, to dėl pasirinktas karpymo planas“, – sakė ekspertė iš Stokholmo ins tituto Carina Solmirano. Ji prognozavo, kad Europoje gy nybos biudžetai mažės, taip pat ekspertė numatė ir tolesnį JAV gy nybos biudžeto smukimą, nes ne trukus Vakarų pajėgos paliks Afga nistaną. Dėl Brazilijos ir Indijos ekspertė išreiškė nuomonę, kad čia gyny bos išlaidos labiausiai priklauso nuo ekonominės situacijos. „Tarkime, Brazilijoje „vėsinta“ ekonomika, nes siekiama sustab
„Reuters“ nuotr.
dyti augančią infliaciją“, – ko mentavo ekspertė. Anot jos, pa našiai elgiasi ir Indija, kuri per pastaruosius metus skyrė gyny bai net 8,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Rusija, pasak ekspertų, didina gynybos biudžetą siekdama mo dernizuoti šalies pajėgas, priešin gu atveju kariuomenė būtų neko kios būklės. „Pinigai pirmiausia skiriami tam, kad būtų kompensuotas jų trūku mas pastaraisiais metais“, – kalbė jo ekspertas Ruslanas Pukhovas, Strategijų analizės ir technologijų centro Maskvoje vadovas. Vladis lavas Šuryginas, saugumo eksper
tas, pridūrė, kad didžiausios in vesticijos žlugus Sovietų Sąjungai Rusijos karinį sektorių pasiekė tik 1992 m. „Nuo to laiko buvo tik sporadiš kos investicijos. Jei dabar karinis biudžetas neišaugs, kariuomenė gali nusmukti iki besivystančių šalių lygio“, – konstatavo eks pertas. Vis dėlto analitikas pridūrė, kad karinių išlaidų Rusijoje augimas nebūtinai yra panacėja nuo karinės galios silpnėjimo. „Kad skiriama daugiau pinigų, nereiškia, kad jie tinkamai panau dojami. Per pastaruosius metus armiją paliko daug karininkų, ne
Kinijos galios augimas – didžiau sias pasaulyje. Nors Pekinas kol kas smarkiai atsilieka nuo JAV, ki nų skiriamos lėšos kariuomenei jau gerokai viršija viso Rytų Azijos re giono išlaidas. 2011 m. kinai padidino karinį biudžetą 6,7 proc., šiais metais planuojamas 11,2 proc. augimas. Nors Vakarų šalys tvirtina ne rim aujanč ios dėl Pek in o kar i nių išlaidų, Gu Xuewu, Vokieti jos Bonos universiteto pasaulinių studijų centro vadovas, sako, kad nerimas – perdėtas. „Kinijoje vi si sektoriai auga dvigubai greičiau nei kitur. Ne tik karinis sektorius. Išlaidos socialinei apsaugai, švie timui taip pat auga“, – ramino ekspertas. Šiuo metu Kinijos karinis biudžetas siekia 2 proc. BVP. Tai kur kas mažesnis procentas, nei ski ria Prancūzija ar Didžioji Britani ja. Pavyzdžiui, JAV karinėms išlai doms skiria 4 proc. BVP. „Deutsche Welle“ inf.
Aktyvistas gavo į veidą Protestuoji prieš Izraelio politiką Palestinoje, protestuok ne Izrae lyje. Vienam danų aktyvistui teko paragauti šautuvo buožės, kai šis susiginčijo su žydų kariu.
Pulkininkas leitenantas Shalo mas Eisneris ginčytis su aktyvis tu iš Danijos Andreasu Iasu nebu vo linkęs. Kai aktyvisto kalbos įgriso, žy dų karys paleido į darbą rankas. Jis išsitraukė savo „Mi-6“ pistoletą ir abiem rankomis žiebė danų pro testuotojui į veidą. Kario nelaimei, viską nufilmavo šalia buvę Izraelio „Channel 10“ žurnalistai. Danų protestuotojas dalyvavo taikos žygyje dviračiais okupuota me Vakarų Krante, per kurį palai kyta Palestina. Po to, kai Sh.Eisne
ris jam vožė, aktyvistas sukniubo ant grindinio. Vaizdo medžiagoje nematyti, kad protestuotojas būtų kaip nors provokavęs karį. Po incidento da nas buvo nugabentas į ligoninę. Jam nustatytas lengvas sužeidimų laipsnis. Remiantis žydų žiniask laida, po atakos jis jautėsi gerai. Izraelio televizijai „Channel 10“ jis sakė: „Mes paprasčiausiai lėtai ėjome prie karių, dainavome pales tiniečių dainas, garsiai reikalavome Palestinai nepriklausomybės. Ne manau, kad tai provokacija“, – li goninėje sakė danas A.Iasas. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, pasklidus vaizdo medžiagai, pasmerkė kario veiksmus. „Toks elgesys netinka Izraelio gynybos pajėgoms, kariams bei va
dams ir taip elgtis Izraelio terito rijoje negalima“, – sakė ministras pirmininkas. Tiesa, Izraelio kariuomenės atsto vas Yoavas Mordechai pabrėžė, kad, nors kario elgesys nebuvo priimti nas ir jo įgaliojimai buvo sustabdy ti, vaizdo medžiaga nebuvo išsami. „Tai, žinoma, šiurkštus elgesys, ta čiau negaliu vertinti viso incidento, kuris truko valandą, iš šių kadrų. Ten buvo ir palestiniečių, ir anarchistų, tiesa, toks kario elgesys – nepateisi namas“, – sakė atstovas. Tai ne pirmas atvejis, kai Izraelio kariai imasi tramdyti taikos akty vistus Vakarų Krante. Sekmadienį žydų policija pareiškė, kad depor tuos du aktyvistus, kurie atskrido pagal kampaniją „Sveiki atvykę į Palestiną“.
Smurtas: už Palestinos laisvę agitavęs danas, regis, daugiau su žydų
kariais nejuokaus.
Į Izraelį buvo įleisti trys Prancū zijos piliečiai, atskridę „El Al“ lėktuvu iš Paryžiaus, bet depor tuoti kiti du aktyvistai – portuga las, atskridęs iš Amano Jordanijos karališkųjų oro linijų lėktuvu, ir
„Reuters“ nuotr.
kanadietis, atskridęs „United Air lines“ lėktuvu. Izraelis net perspėjo oro linijų bendroves, kad į protestus Vakarų Krante neskraidintų aktyvistų. „Daily Mail“, BNS inf.
11
TREČIADIENIS, BALANDŽIO 18, 2012
rubrika namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
namai
Miesto vaiduokliams – optinė apgaulė Per krizę išsigryni no staty bų firmos, kurios šio je rinko je nėra pa čios silp niausios, tad kai ku riais atve jais jos ga lėtų leisti sau inves tuoti ir į tokius da lykus.
Metamorfozė: galbūt į naują rūbą „Viktorijos“ viešbutį įvilkę uostamiesčio restauratoriai ims diktuoti naujas statybų madas.
„Viktorijos“ viešbučio fasadą dekoratyvi niais tentais pridengę restauratoriai ne tik pasirūpino, kad rekonstruojamas pa statas nebadytų praeivių akių. Specialis tai sykiu bando pasufleruoti, kaip būtų ga lima estetizuoti apleistų miesto pastatų vaizdą.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Lietuvoje – naujovė
Jau kurį laiką Naujojo Sodo ir S. Šimkaus gatvėse praeivių akys pra tinasi prie vaizdo, kuris turėtų tap ti realybe tik vasaros pabaigoje. Specialiai pagaminti tentai, den giantys „paradinę“ „Viktorijos“ dalį, iliustruoja, kaip po rekonst rukcijos atrodys ilgai merdėjusio statinio fasadas. Gudrybė, kurios griebėsi uosta miesčio bendrovė „Pamario res
tauratorius“, Vakarų Europos ša lyje – įprasta praktika. Tačiau, kaip pripažino įmonės vadovas Aldas Kliukas, apie pana šius sprendimus, išskyrus reklami nius projektus, Lietuvoje jam nete ko girdėti. „Tai nėra koks nors mūsų išra dimas. Tokių dalykų teko maty ti ir Milane, ir Berlyne, ir kituo se Vakar ų Europ os miest uos e, tad neretai pagalvod avom e, kad kažką panašaus būtų galima pa daryt i ir pas mus“, – pasakojo A.Kliukas.
TAURALAUKIO SLĖNIS Parduodami nauji butai. Buto kaina nuo 112 000 Lt Mob. 8 657 92 020, 8 657 99 000 www.tauralaukioslenis.lt
Dalios Grikšaitės nuotr.
Nepigus malonumas
Pašnekovas pasidžiaugė, kad ne sudėtinga pastato konstrukcija leido kuo puikiausiai įgyvendin ti šią idėją. Miestiečiai, regis, taip pat palankiai įvertino restaurato rių iniciatyvą. Įmonės užsakymu tentai su fa sadų vizualizacijomis buvo paga minti Vilniuje. Tankiai perforuotos uždangos ne tik puikiai maskuo ja statybininkų darbo virtuvę, bet ir saugo praeivius nuo dulkių bei triukšmo. Kaip įvardijo A.Kliukas, tai yra miesto jubiliejui skirta įmonės do vana be išliekamosios vertės. „Numanome, kad vasarą Klai pėda sulauks nemažai svečių tiek iš kitų miestų, tiek užsienio, todėl pačiame miesto centre verdantys statybų vaizdai, sklindančios dul kės atrodytų nekaip“, – pripažino pašnekovas. A.Kliukas neneigė, jog tai ne pigus malonumas – daugiau nei 1000 kv. m ploto tentai įmonei at siėjo ne vieną dešim tį tūkstančių litų.
12
12
TREÄŒIADIENIS, BALANDĹ˝IO 18, 2012
namai rubrika
MiesÂto vaiÂduokÂliams – opÂtiÂnÄ— apÂgauÂlÄ—
„„PaÂtirÂtis: deÂkoÂraÂtyÂviÂniai tenÂtai poÂpuÂliaÂrĹŤs ne tik VaÂkaÂrĹł EuÂroÂpoÂje – dengÂta staÂtybÂvieÂtÄ— BerÂlyÂne (kaiÂrÄ—Âje) ir BaÂku (deÂĹĄiÂnÄ—Âje). DaÂlios GrikÂĹĄaiÂtÄ—s nuoÂtr.
„KiÂta verÂt us, per 11 ekonominÄ™ kriÂzÄ™ iĹĄÂ siÂgryÂniÂno staÂtyÂbĹł firÂmos, kuÂrios
ĹĄioÂje rinÂkoÂje nÄ—Âra paÂÄ? ios silp niauÂsios, tad kai kuÂriais atÂveÂjais jos gaÂlÄ—ÂtĹł leisÂti sau inÂvesÂtuoÂti ir ÄŻ toÂkius daÂlyÂkus“, – ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ™s pa ťneÂkoÂvas.
KilsÂtelÂti kulÂtĹŤÂros karÂteÂlÄ™
„PaÂmaÂrio resÂtauÂraÂtoÂriaus“ vaÂdo vas viÂliaÂsi, jog ĹĄi iniÂciaÂtyÂva bent kiek paÂkels staÂtyÂbiÂnÄ—s kulÂtĹŤÂros ly gÄŻ. O jos, A.KliuÂko akiÂmis, LieÂtuÂvo je dar stinÂga. „TurÂbĹŤt daug kas tuÂrÄ—ÂtĹł kur pa siÂtempÂti. ÄŒia bĹŤÂtĹł gaÂliÂma kalÂbÄ—Â
GRINDINIS Ĺ ILDYMAS: TINKA TIK VONIAI AR TAUPO VISO BĹŞSTO IĹ LAIDAS? .DV PÄ—QHVÄ N\ODQW VÄŠVNDLWRPV XĂŚ äLO G\PÄŠ J\YHQWRMDL LHäNR EĹ&#x;Gŧ NDLS VX WDXS\WL 6SHFLDOLVWŧ WHLJLPX YLHQ WLN VDQGDULŧ EĹ&#x;VWR ODQJŧ LU DSäLOWLQWŧ VLH Qŧ WDP QHXĂŚWHQND 'LGHOÄ™ ÄWDNÄŠ VÄŠV NDLWRV G\GĂŚLXL WXUL LU äLOG\PR VLVWHPRV WLSDV EHL SDSLOGRPRV MR IXQNFLMRV $U UDGLDWRULDL WDXSR" 9LHQD VYDUELDXVLŧ äLOG\PR VLVWHPRV IXQN FLMŧ SDGHGDQĂżLŧ VXPDĂŚLQWL LäODLGDV ² JDOL P\EÄ— HIHNW\YLDL UHJXOLXRWL äLOXPÄŠ -HLJX DQNVĂżLDX J\YHQWRMDPV WDL UHLNGDYR GDU\WL SDWLHPV WDUNLPH VNOHQGÄ—PLV SULH UDGLD WRULŧ WDL GDEDU äLXRV UĹ&#x;SHVĂżLXV JDOLPD SD WLNÄ—WL SDĂŚDQJLRPV WHFKQRORJLMRPV 3DY\]GĂŚLXL äLXRODLNLäNRV DWVNLUŧ SDWDOSŧ WHPSHUDWĹ&#x;URV NRQWUROÄ—V VLVWHPRV NHLĂżLDQ WLV RUR VÄŠO\JRPV VXVNDLĂżLXRMD NLHN äLOG\PR JDOLRV UHLNLD NLHNYLHQDL SDWDOSDL LU SDJDO WDL DXWRPDWLäNDL QXVWDWR Mŧ WHPSHUDWĹ&#x;UÄŠ $QRW .Ä™VWXĂżLR %DOĂżLĹ&#x;QR äLOG\PR VLVWH PDV JDPLQDQĂżLRV EHQGURYÄ—V Ă…8SRQRU´ JHQHUDOLQLR GLUHNWRULDXV SDVLWHONXV WRNLDV VLVWHPDV EĹ&#x;VWR äLOG\PDV WDPSD LNL SURF HIHNW\YHVQLV 3DVLURGR NDG GDU ODELDX VXPDĂŚLQWL Lä ODLGDV SDGHGD LU VSUHQGLPDV SDWDOSDV äLOG\ WL JULQGLQLX EĹ&#x;GX Ă…3ODQXRMDQW VWDW\WL QDX MÄŠ EĹ&#x;VWÄŠ DU UHQJLDQWLV UHQRYXRWL VHQÄŠMÄ UHLNLD DSJDOYRWL NXULÄŠ äLOG\PR VLVWHPÄŠ ULQNWLV ÄUHQJWL UDGLDWRULXV DU äLOGRPDV JULQ GLV 6NDLĂżLDL SDODQNHVQL SDVWDUŧMŧ DWĂŚYLOJLX ² äLOGDQW NDPEDUÄ JULQGŧ äLOG\PR VLVWHPD UHLNLD ƒ& PDĂŚHVQÄ—V WHPSHUDWĹ&#x;URV QHL WRNLDL SDW äLOXPDL SDVLHNWL UDGLDWRULDLV´ ² NDOEÄ—MR . %DOĂżLĹ&#x;QDV 3DVDN MR WRNLX EĹ&#x;GX äLOG\PR VÄŠQDXGDV JDOLPD VXPDĂŚLQWL DSLH SURF 6SHFLDOLVWŧ VNDLĂżLDYLPDLV NDVPHW NY P SDWDOSRMH SDODLNDQW ƒ& ĂŚHPHVQÄ™ WHPSHUDWĹ&#x;UÄŠ JD OLPD VXWDXS\WL OLWŧ 1XR PLHJDPRMR LNL YDLNŧ NDPEDULR *ULQGLQLV äLOG\PDV PĹ&#x;Vŧ äDO\MH SRSX OLDUÄ—MD WDĂżLDX äLXR PHWX MLV XĂŚLPD DSLH SURF äLOG\PR ULQNRV NXRPHW (XURSRMH ² SURF 3DVDN Ă…8SRQRU´ JHQHUDOLQLR GLUHNWRULDXV . %DOĂżLĹ&#x;QR WRNLÄŠ SDGÄ—WL JDOL OHPWL LU WDP WLNUL YLVXRPHQÄ—MH SDSOLWÄ™ PL
ti apie dauÂgeÂlÄŻ daÂlyÂkĹł – ir apie tai, kad neÂreÂtai techÂniÂka iĹĄ staÂtybÂvie Ä?iĹł iĹĄÂvaÂĹžiuoÂja neÂplauÂtais raÂtais, neapÂdenÂgiaÂmi paÂstoÂliai, nÄ—Âra in forÂmaÂciÂniĹł nuoÂroÂdĹł, kas vykÂdo staÂtyÂbĹł darÂbus, – varÂdiÂjo paÂĹĄne koÂvas. – KiÂtas daÂlyÂkas – noÂrÄ—Âjo me ir paÂsufÂleÂruoÂti, kaip bĹŤÂtĹł gaÂ
Jau dviÂdeÂĹĄimt meÂtĹł KlaiÂpÄ—ÂdÄ… gar siÂnanÂti staÂtyÂbĹł versÂlo paÂroÂda „In diÂviÂduaÂli staÂtyÂba“ steÂbins nauÂjoÂvÄ—Â mis ir uĹžÂmoÂjais.
1H WLN WDXSR EHW LU VDXJR QXR GXONLŧ 'DU YLHQDV PLWDV VXVLMÄ™V VX JULQGLQLX äLOG\PX ² HVÄŠ WRNLD VLVWHPD YHLNGDPD VXNHOLD GDXJLDX GXONLŧ Ă…8SRQRU´ JHQHU DOLQLR GLUHNWRULDXV WHLJLPX GXONHV VXNHOLD WHPSHUDWĹ&#x;Uŧ VNLUWXPDV WDUS SDWDOSRV LU äLOXPRV äDOWLQLR NXULV \UD ĂŚ\PLDL GLGHVQLV äLOGDQW UDGLDWRULDLV Ă…7\ULPDLV SDWYLUWLQWD NDG DOHUJLäNL DU DVW PD VHUJDQW\V ĂŚPRQÄ—V SDWDOSRVH NXULRVH äLOGRPRV JULQG\V MDXĂżLDVL JHULDX 6NDQGL QDYLMRV äDO\VH QHWJL LNLPRN\NOLQÄ—PV ÄVWDL JRPV UHNRPHQGXRMDPD YDLNŧ ĂŚDLGLPR NDPEDULXRVH ÄUHQJWL JULQGLQÄ Ă¤LOG\PĊ´ ² SDVDNRMR . %DOĂżLĹ&#x;QDV 1HUHLNÄ—Wŧ SDPLUäWL LU WR NDG YLVL JULQGLQLR äLOG\PR VLVWHPRV HOHPHQWDL PRQWXRMDPL SR JULQGŧ GDQJD WDG LäRUÄ—MH Mŧ QHPDW\WL 'Ä—O äLRV SULHĂŚDVWLHV SDWDOSRVH DWVLUDQGD GDXJLDX YLHWRV LU Mŧ HUGYÄ™ JDOLPD LäQDXGRWL ODQNVĂżLDX
NOR specialistais, balandĹžio 19ɸ EDODQGĂŚLR ² Ă…5HVWD ´ 22 apsilankÄ™ parodoje „Indivi Ă…/LWH[SR´ SDURGŧ UĹ&#x;PDL 9LOQLXV
duali statyba“ („Švyturio“ are ɸ EDODQGĂŚLR Ă…,QGLYLGXDOL VWDW\ED´ na, KlaipÄ—da). (Ă…([SR YDNDUDL´ SDURGŧ UĹ&#x;PDL .ODLSÄ—GD
ÄŽmonÄ—s vadovas vyÂl Ä—Âs i, jog darbai vyks sklandĹžiai ir „Vik toÂriÂjos“ faÂsaÂdas bus atÂnauÂjiÂntas, kaip ir suÂplaÂnuoÂta, iki rugpÂjĹŤÂÄ?io paÂbaiÂgos. KlaipÄ—dieÄ?iĹł resÂtauÂraÂviÂmo ben drovÄ— rĹŤÂpiÂnaÂsi ir vieĹĄbuÄ?io isÂtoÂri nÄ—s saÂlÄ—s resÂtauÂraÂviÂmu.
PaÂroÂdoÂje – nauÂjoÂvÄ—s ir reÂkorÂdai
WDL .HOHWDV Lä Mŧ NDG JULQGLQLV äLOG\PDV SULWDLNRPDV WLN HOHNWUDL LU WLQND WLN YRQLRV NDPEDULXL DSäLOG\WL . %DOĂżLĹ&#x;QDV SDVDNRMR NDG WLQNDPDL VX SURMHNWXRWÄŠ JULQGLQLR äLOG\PR VLVWHPÄŠ JD OLPD SULWDLN\WL EHW NRNLR WLSR JULQGŧ GDQ JDL 7\ULPDLV ÄURG\WD NDG ML WLQND WLHN PLH JDPXRVLXRVH WLHN YDLNŧ NDPEDULXRVH Ă….DLS LU ÄUHQJLDQW EHW NXULÄŠ NLWÄŠ VLVWHPÄŠ GDUEXV UHLNÄ—Wŧ SUDGÄ—WL QXR WLQNDPR SUR MHNWR $WOLHNDQW SURMHNWDYLPÄŠ VYDUEX ĂŚLQR WL NRNLRV \UD SDVWDWR VLHQŧ ODQJŧ JULQGŧ LU VWRJR NRQVWUXNFLMRV 9HUWÄ—Wŧ GÄ—PHVÄ DW NUHLSWL LU Ä Ă¤LOXPRV äDOWLQÄ QHW LU Ä SDVWDWR RULHQWDFLMÄŠ SDVDXOLR äDOLŧ DWĂŚYLOJLX 1H WLQNDPDL ÄUHQJWD VLVWHPD QHOHLV SDVLHNWL QRULPR UH]XOWDWR JULQG\V äLOV QHWRO\JLDL WRGÄ—O SDWDOSRVH EXV SHU äDOWD DUED SHU NDUäWD´ ² WHLJÄ— MLV
$SLH JULQGLQLR äLOG\PR SULYDOXPXV EHL Apie grindinio ĹĄildymo privalu NDLS MÄ ÄVLUHQJWL JDOLWH VXĂŚLQRWL SDVLNRQ mus bei kaip jÄŻ ÄŻsirengti, galite VXOWDYÄ™ VX 832125 VSHFLDOLVWDLV DS suĹžinoti pasikonsultavÄ™ su UPO VLODQNÄ™ SDURGRVH
liÂma sprÄ™sÂti apÂleisÂtĹł KlaiÂpÄ—Âdos staÂtiÂniĹł proÂbleÂmÄ….“ Specialisto teigimu, kad ir bu vuÂsÄŻ „BalÂtiÂjos“ kiÂno teatÂrÄ… bĹŤtĹł galima nesudÄ—tingai „rekonstruo ti“ – paÂsiÂtelÂkus toÂkius tenÂtus at kurÂti buÂvuÂsÄŻ ar suÂproÂjekÂtuoÂti bĹŤÂ siÂmÄ… paÂstaÂto vaizÂdÄ….“
„„ĎverÂt iÂn iÂm as: ilÂgaamÂĹž iĹĄÂk uÂm Ä…,
tvirÂtuÂmÄ… ir paÂtiÂkiÂmuÂmÄ… simÂbo liÂzuoÂjanÂÄ?ios bronÂziÂnÄ—s viÂnys ati teks loÂjaÂliauÂsiems paÂroÂdos daÂly viams.
RyÂtoj praÂsiÂdeÂdanÂÄ?iaÂme bendÂroÂvÄ—s „ExÂpo VaÂkaÂrai“ orÂgaÂniÂzuoÂjaÂma me keÂtuÂriĹł dieÂnĹł renÂgiÂnyÂje saÂvo paÂslauÂgas, preÂkes bei techÂnoÂloÂgi nÄ™ ÄŻranÂgÄ… priÂstaÂtys per 250 ÄŻvaiÂriĹł staÂtyÂbos versÂlo bendÂroÂviĹł iĹĄ LieÂtu vos ir uĹžÂsieÂnio. Kaip teiÂgÄ— „InÂdiÂviÂduaÂlios staÂty bos“ koorÂdiÂnaÂtoÂrÄ— DoÂviÂlÄ— VerÂteÂlyÂtÄ—, pirÂmÄ…Âkart „ŠvyÂtuÂrio“ areÂnoÂje bei jos prieiÂgoÂse ĹĄurÂmuÂliuoÂsianÂti pa roÂda uĹžims reÂkorÂdiÂnÄŻ – beÂveik 3500 kv. m eksÂpoÂziÂnÄŻ ploÂtÄ…. Ĺ ieÂmeÂÄ?iaÂme renÂgiÂnyÂje tiÂkiÂmaÂsi ir diÂdĹžiauÂsio jo isÂtoÂriÂjoÂje lanÂkyÂtoÂjĹł srauÂto. „ExÂpo VaÂkaÂrai“ orÂgaÂniÂzuoÂjaÂma paÂroÂda viÂsus 20 meÂtĹł renÂgiaÂma be perÂtrauÂkĹł – paÂsak D.VerÂteÂlyÂtÄ—s, tuo LieÂtuÂvoÂje neÂgaÂlÄ—ÂtĹł paÂsiÂgirÂti nÄ— vieÂna staÂtyÂbĹł versÂlo paÂroÂda. Tad viÂsus ĹĄiuos meÂtus renÂgiÂniui iĹĄÂtiÂkiÂmi daÂlyÂviai bus paÂgerbÂti spe ciaÂliais apÂdoÂvaÂnoÂjiÂmais – 7 uosÂta miesÂÄ?io bei KlaiÂpÄ—Âdos apÂskriÂties ÄŻmoÂnÄ—ms atiÂteks stiÂliÂzuoÂtos bron ziÂnÄ—s viÂnys, tvirÂtai ÄŻkalÂtos ÄŻ akÂme niÂnÄŻ paÂgrinÂdÄ…. TiÂkiÂmaÂsi, jog tai bus tÄ™sÂtiÂnÄ— vers lo ir kraĹĄÂto bendÂruoÂmeÂnÄ™ vieÂniÂjanÂti iniÂciaÂtyÂva, koÂkia per paÂstaÂruoÂsius 20 meÂtĹł taÂpo ir paÂroÂda „InÂdiÂvi duaÂli staÂtyÂba“. Jau treÂÄ?ius meÂtus renÂgiÂnio teÂma skelÂbia, kad ateiÂtis priÂklauÂso at saÂkinÂgai enerÂgeÂtiÂkai. Tad disÂkuÂsi jĹł proÂgraÂmos „viÂniÂmi“ ĹĄieÂmet taps tarpÂtauÂtiÂnÄ— nauÂjaÂdaÂros konÂfeÂren ciÂja „DarÂnioÂsios jĹŤÂros vÄ—Âjo enerÂge tiÂkos PieÂtĹł BalÂtiÂjos reÂgioÂne link“. PenkÂtaÂdieÂnÄŻ vykÂsianÂÄ?iaÂme ne moÂkaÂmaÂme renÂgiÂnyÂje praÂneÂĹĄiÂmus skaiÂtys DaÂniÂjos techÂniÂkos uniÂverÂsiÂ
teÂto, VoÂkieÂtiÂjos bei LieÂtuÂvos jĹŤÂros vÄ—Âjo enerÂgeÂtiÂkos eksÂperÂtai. KonÂfeÂrenÂciÂjoÂje bus apÂtarÂtos jĹŤÂros vÄ—Âjo enerÂgeÂtiÂkos plÄ—tÂros gaÂliÂmyÂbÄ—s reÂgioÂne, taip pat ieĹĄÂkoÂma spren diÂmĹł, stipÂriÂnanÂÄ?iĹł ĹĄiÄ… paÂĹžanÂgiÄ… ir ekoÂloÂgiĹĄÂkÄ… praÂmoÂnÄ—s sriÂtÄŻ. Kaip jau taÂpo ÄŻprasÂta, paÂroÂdos meÂtu lanÂkyÂtoÂjus paÂkvies ir gauÂsy bÄ— seÂmiÂnaÂrĹł staÂtyÂbĹł bei kraĹĄÂtot varÂkos teÂmoÂmis. Taip pat karÂtu su paÂroÂda „InÂdiÂvi duaÂli staÂtyÂba“ vyks traÂdiÂciÂniu jos pa lyÂdoÂvu tamÂpanÂtis renÂgiÂnys – muÂgÄ— „MaÂno soÂdas“, kuÂri skirÂta viÂsiems, puoÂseÂlÄ—ÂjanÂtiems saÂvo naÂmĹł apÂlinÂkÄ…, soÂdus bei darÂĹžus, ieĹĄÂkanÂtiems nau joÂviĹł ir proÂfeÂsioÂnaÂliĹł paÂtaÂriÂmĹł. „ExÂpo VaÂkaÂrai“ atÂstoÂvai viÂliaÂsi, jog ilÂgaiÂniui ĹĄi muÂgÄ— iĹĄaugs ÄŻ atÂski rÄ… renÂgiÂnÄŻ. „KlaiÂpÄ—Âdos“ inf.
InÂforÂmaÂciÂja PaÂroÂdos darÂbo laiÂkas: „„baÂlanÂdĹžio 19–21 d. 10–19 val. „„baÂlanÂdĹžio 22 d. 10–17 val.
TeÂmiÂniai sekÂtoÂriai „„AlÂterÂnaÂtyÂvi enerÂgeÂtiÂka „„StaÂtyÂbiÂnÄ—s meÂdĹžiaÂgos „„InÂterÂjeÂro apÂdaiÂla, ÄŻranÂga ir meÂdĹžiaÂ
gos „„SanÂtechÂniÂka, vÄ—ÂdiÂniÂmas, ĹĄilÂdyÂ
mas „„LanÂgai, duÂrys, varÂtai „„ElektÂros insÂtaÂliaÂciÂja, prieÂtaiÂsai,
ÄŻranÂkiai „„ProÂjekÂtaÂviÂmo darÂbai „„StaÂtyÂbos ir reÂmonÂto paÂslauÂgos
13
trečiadienis, balandžio 18, 2012
sportas
Žaidė negaudami atlyginimų
Futbolas. Vakar Marijampolėje Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynes žaidė „Sūduva“ ir Klaipėdos „Atlantas“. Šeimininkai šventė pergalę 6:0. Pirmą kėlinį – 21 min. į uostamiesčio ekipos vartus taikliai spyrė Povilas Lukšys, po pertraukos – 63iąją min. pasižymėjo Marius Šoblinskas, 74-ąją – Vaidas Slavickas, 80-ąją – Ričardas Beniušis, 85-ąją – Tadas Eliošius, 90-ąją – P.Lukšys. Panevėžyje vykusiame susitikime tarp Pakruojo „Kruojos“ ir Vilniaus „Reo“ ekipų pajėgesni buvo sostinės vienuolikę priėmę aukštaičiai 2:1.
„Noriu padėkoti vaikinams, kurie kovojo nepaisydami to, kad nuo vidurio sezono negavo atlyginimų“, – po Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionato prabilo Dainius Miliūnas, „Naftos-Universiteto“ krepšinio komandos vyriausiasis treneris.
Krepšinis. Lietuvos moterų krepšinio lygos pirmenybėse antrąsias finalo varžybas Vilniuje žaidė sostinės „Kibirkštis-Tichė-Iki“ ir Kauno „Viči-Aistės“ Pastaroji ekipa šventė pergalę 92:68 (30:15, 27:18, 15:11, 20:24) ir išlygino bendrą rezultatą 1:1. Trečioji finalo dvikova vyks balandžio 24 d. Kaune. Varžybose dėl bronzos medalių taip pat lygybė – Šiaulių „Rūta“, namuose 63:55 palaužusi Kauno rajono „Sirenas“, išlygino bendrą rezultatą – 1:1..
Entuziastai: D.Miliūnas ir E.Jurgutis „Naftą-Universitetą“ treniruoti kasdien atvykdavo iš Plungės. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Savaitgalį Garliavoje pasibaigusiose NKL pirmenybėse triumfavo Kauno „LKKA-Atleto“ ekipa. Klaipėdos komanda, pralaimėjusi pusfinalio rungtynes ir kovą dėl bronzos medalių, liko greta prizininkų pakylos – ketvirtoje vietoje. Sidabras atiteko Vilniaus „Statybai“, bronza – Kauno „Žalgiriui-Sabonio krepšinio centrui“. „Krepšininkai – tikri šaunuoliai. Kitų komandų žaidėjai būtų išsibėgioję, o klaipėdiečiai žaidė, stengė-
si. Ko gero, kai kurie „Naftos-Universiteto“ klubo vadovai, sakydami, kad yra skolingi žaidėjams vos už du mėnesius, nežino realios situacijos, – tvirtino strategas. – Pats algą gavau vos du kartus.“ Anot D.Miliūno, abu kartus finaliniame turnyre klaipėdiečiai pralaimėjo ne dėl finansinių reikalų, dėl sportinių. „Keista, tačiau neatlaikė įtampos – perdegė ne mažiau žaidžiantys, o pagrindiniai žaidėjai, – sakė treneris. – Klydo elementariose situacijose, netaikliai mėtė iš patogių padėčių ir net baudas.“
Specialistas įsitikinęs, kad varžybose dėl 3-iosios vietos su „Žalgiriu-Sabonio krepšinio centru“, mūsų komandai koją pakišo meistriškumo stoka. „Persvėrę rezultatą, mes nesugebėjome išlaikyti persvaros dėl patirties stygiaus, – teigė ekipos vairininkas. – Nieko nuostabaus, Klaipėdos komanda buvo viena jauniausių čempionate. Žinantys mūsų komandos virtuvę tikriausiai pripažins, kad mes, savo gretose neturėdami garsių krepšininkų, itin perspektyvių žaidėjų, nuveikėme daugiau nei galėjome.“
Nerimas dėl kelialapio Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Turkijoje pasibaigusiame Europos sunkiosios atletikos čempionate Lietuvos rinktinė iškovojo kelialapį į Londono vasaros žaidynes.
O galėjo lietuviai grįžti ir be jo. Likimas buvo paskutinę varžybų dieną rungtyniavusio Vinco Šlevinskio rankose. Komandos nariai su vyriausiuoju treneriu Bronislavu Vyšniausku priešaky nustėro, kai svorio per 105 kg grupėje kovojęs klaipėdietis pirmoje – rovimo rungtyje pasitempė ranką. Kad negautų nulinio įvertinimo, jis žūtbūt turėjo dalyvauti antroje rungtyje ir stūmimo veiksmu iškelti užsakyto svorio štangą. „Kiek įmanoma stengėmės, kad Vincas nepasitrauktų iš varžybų, – apie neramias minutes pasakojo B.Vyšniauskas. – Kad nejaustų skausmo, šaldėme ranką. Sukaupęs visą valią jis įveikė štangą.“ V.Šlevinskis, dvikovėje surinkęs 339 kg, užėmė 17 vietą tarp 22 atletų.
Sporto telegrafas
Atsakomybė: V.Šlevinskio rankose buvo kelialapio į žaidynes likimas.
Komandų rikiuotėje dėl kelialapio į olimpines žaidynes Lietuvos rinktinė surinko 130 taškų ir, nusileidusi tik Moldovos (156 tšk.) bei Bulgarijos (149 tšk.) komandoms, užėmė aukštą trečią vietą. Iš viso čempionate lietuviai buvo dešimti. „Pagaliau ir mums Dievulis nusišypsojo, – sakė garsusis sunkiaatletis Stasys Mėčius. – Jei bent vienas iš vyrų būtų suklupęs – ga-
vęs nulį, būtume likę be kelialapio į olimpiadą.“ Geriausiai iš klaipėdiečių pirmenybėse kovojo Aurimas Didžbalis, laimėjęs tris medalius. Svorio iki 94 kg grupėje pasirodęs atletas rovimo rungtyje tapo čempionu, o stūmimo varžybose ir dvikovėje buvo antras. Po pertraukos rungtyniavęs Ramūnas Vyšniauskas (iki 105 kg) liko 11-as.
D.Miliūnas ir „Naftos-Universiteto“ krepšininkai dar neatostogauja. Daugelio šios ekipos žaidėjų laukia Lietuvos studentų krepšinio lygos čempionato pusfinalio susitikimas su Vytauto Didžiojo universitetu. Ar kitą sezoną treniruos uostamiesčio komandą, strategas nežino. „Girdėjau kalbų, kad Garliavoje rungtynės man – paskutinės. Gal. Jei pasiūlys vadovai likti – liksiu. Dėl to, kad patinka dirbti su jaunais krepšininkais“, – gera nuotaika netryško, bet ir nesisielojo D.Miliūnas.
Boksas. Antrąją pergalę Turkijoje vykstančiame Europos zonos olimpiniame bokso atrankos turnyre iškovojo Evaldas Petrauskas. Vakar svorio iki 60 kg grupės (27 dalyviai – 4 kelialapiai) aštuntfinalyje lietuvis 13:8 įveikė slovaką Tomašą Vano ir pateko į ketvirtfinalį. Šiandien lemiamoje dvikovoje dėl kelialapio į Londono olimpiadą E.Petrauskas susitiks su Airijos vicečempionu Davidu Oliveriu Joyce. Badmintonas. Švedijoje prasidėjusiose Senojo žemyno asmeninėse badmintono pirmenybėse mažiau nei valandą vakar truko Lietuvos rinktinės lyderio pasirodymas vyrų vienetų varžybose. Kęstutis Navickas per 53 min. 21:18, 9:21 22:24 pralaimėjo į šešioliktfinalį iškopusiam slovėnui Iztokui Utrosai.
19
trečiadienis, balandžio 18, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-
ma pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį. Tik nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Jautis (04 21–05 20). Iš kitų galite tikėtis nedidelės pagalbos, paramos. Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Jūsų problemos yra išsprendžiamos, be to, atsiras galinčių padėti jas išspręsti. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Vėžys (06 22–07 22). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti bendraminčių. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Liūtas (07 23–08 23). Būsite svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Tinkamas laikas imtis iniciatyvos. Jus palaikys aplinkiniai. Tačiau jų parama bus nelabai reikalinga, nes esate pats pajėgus tapti lokomotyvu, tempiančiu į priekį bet kokį naują užmojį. Svarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kurio norai skirsis nuo jūsų. Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokių reikia. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos atmosferai namie. Rodos, pats paprasčiausias sprendimas gali būti kenksmingas jūsų sveikatai. Prieš ko nors imantis patartina atsargiai apsvarstyti visas galimybes. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų mintys neatitiks jausmų, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Ožiaragis (12 22–01 20). Galbūt klaidingai įvertinsite karjeros galimybes. Neliks laiko užsiėmimams, kuriuos mėgstate ir vertinate. Atidžiau pažvelgęs į susidariusią situaciją, suprasite, kad tai laikini sunkumai. Vandenis (01 21–02 19). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Galbūt įsimylėsite. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Žuvys (02 20–03 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje, karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pasirinkti tinkamą kelią. Laikas žengti į priekį.
Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 24 d.
Festivalyje „Pavasario gaida“ sužydės „Tylos sodai“ Klaipėdos rajone vykstančiame VII muzikos festivalyje „Pavasario gaida rytoj skambės poezijos ir muzikos improvizacijos „Tylos sodai“.
13 val. Endriejavo bibliotekoje ir 18 val. Gargždų kultūros centre poezijos ir muzikos improvizacijas „Tylos sodai“ publikai pateiks aktorė, šio projekto scenarijaus autorė bei režisierė Birutė Mar (Marcinkevičiūtė), birbynininkas Egidijus Ališauskas ir gitaristas Valdas Narkevičius. Jų atliekama programa „Tylos sodai“ 2010-aisiais sukurta pagal Just. Marcinkevičiaus, D.Kajoko, J.Strielkūno,
R.Katinaitės-Lumpeckienės, H.Radausko, A.Andriuškevičiaus, J.Vaičiūnaitės eiles. Tai meditacija, sujungianti netikėtų sąskambių muziką bei kviečianti klausytojus kartu pabūti kūrybos erdvėje, kur iš čia ir dabar tvyrančios bendros tylos gimsta žodis ir muzika. „Tylos sodų“ sumanytoja B.Mar – teatro ir kino aktorė, režisierė, poetė gimė 1969 m. Kaune. Aktorinio meistriškumo ir režisūros studijas baigė Sankt Peterburgo teatro, muzikos ir kino institute Rusijoje. Japonų Noh teatro ir šokio mokėsi Tokijo Noh Kita mokykloje. Nuo 1994 m. menininkė dirba Lietuvos nacionaliniame
dramos teatre, taip pat kuria vaidmenis kituose šalies teatruose bei kine, garsėja kaip viena įdomiausių poezijos interpretatorių Lietuvoje. E.Ališauskas – diplomuotas birbynininkas ir dirigentas, šiuo metu yra Lietuvos kariuomenės orkestro vyr. dirigentas ir vadovas, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos lektorius, liaudies instrumentų orkestro vadovas, koncertuoja su įvairiais orkestrais bei ansambliais. Trečiasis kūrybinės grupės narys V.Narkevičius žinomas kaip muzikantas, garso režisierius ir Stalo teatro garso dizaineris.
„Jų programa pas mus atkeliaus bendradarbiaujant su Vilniaus rašytojų klubu. Festivalis daugiažanris, ir jam artima poezijos bei muzikos sintezė. Šis renginys, manau, bus įdomus visiems, kurie nori išgirsti prasmingą žodį ir pasiklausyti puikios muzikos“, – sakė festivalio meno vadovė Šarūnė Petruškevičienė. Gargždų kultūros centro organizuojamas VII muzikos festivalis „Pavasario gaida“ vyksta balandžio 13 – gegužės 23 d. Klaipėdos rajone. Jo programoje – 14 koncertų. Bilietai į „Tylos sodus“ – po 10 Lt, moksleiviams, studentams – po 5 Lt.
Aktorė: B.Mar yra viena įdomiausių
poezijos interpretatorių Lietuvoje.
Orai
Savaitės viduryje Lietuvoje naktimis šals, sausą trečiadienį keis lietingesnis ketvirtadienis. Šiandien vyraus ramūs orai, sušils iki 8–10 laipsnių šilumos. Ketvirtadienio naktis bus šalta – temperatūra gali nukristi iki 2 laipsnių šalčio. Dieną daugelyje rajonų trumpai palis, bus iki 11–13 laipsnių šilumos.
Šiandien, balandžio 18 d.
+9
+8
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+9
Šiauliai
Klaipėda
+9
Panevėžys
+9
Utena
+10
6.22 20.48 14.26
109-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 257 dienos. Saulė Avino ženkle.
Tauragė
+10
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +11 Brazilija +29 Briuselis +9 Dublinas +11 Kairas +33 Keiptaunas +23 Kopenhaga +8
kokteilis Staigmena: katinas papjovė šunį Turėjo klaipėdietė (dėl suprantamos priežasties neskelbsime jos vardo, pa vardės ir asmens kodo) tris šunis. Tie sa, ne vilkšunius, bet ir ne kišeninius čihuahua. Susižavėjo moteris įspūdin gu Meino meškėnų veislės katinu. Po dienos kitos jis jau suk iojosi moteriš kės bute. Kiek už jį paklojo pinigų, ne žinia. Tačiau čia jums ne koks Lietuvos rainis ar net Siamo tamsiaausis. Sun ku įsivaizduoti, tačiau suaugę patinai sveria 6–10 kg. Žodžiu, vieną dieną moteris paliko au gintinius namie, o pati išėjo tvarkyti rei kalų. Grįžusi namo išvydo šiurpų vaiz dą. Vienas šunų gulėjo negyvas, pasru vęs kraujais, o Meino meškėnas laižėsi letenas tarsi po gardžios vakarienės. Šeimininkė įtaria, kad katinas taip gy nė savo ėdalą, jog neapskaičiavo būti nosios ginties ribų. Dabar Meino meškėnas izoliuotas, nes galbūt vėl grybštelės dar kurį nors iš li kusių dviejų.
Londonas +12 Madridas +20 Maskva +20 Minskas +9 Niujorkas +22 Oslas +8 Paryžius +10 Pekinas +25
Praha +8 Ryga +8 Roma +17 Sidnėjus +22 Talinas +6 Tel Avivas +28 Tokijas +17 Varšuva +10
Vėjas
1–4 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+4
+8
+7
+5
4
+6
+11
+9
+8
3
rytoj
penktadienį
+10
Vilnius
Marijampolė
+10
Alytus
Vardai Apolonijus, Eitvilas, Girmantė, Kaributas, Undinė.
balandžio 18-ąją
Rytas
+10
+10
+10
+8
+7
5
1902 m. Danija tapo pir mąja valstybe, pradėju sia daryti pirštų atspau dus nusikaltėl ių ident i fikavimui. 1906 m. žemės drebėji mo aukom is San Fran ciske (JAV) tapo daugiau nei 1 tūkst. gyventojų. 1942 m. Antrojo pasaul i nio karo metais JAV karo aviacija pirmą kartą bom bardavo Tokiją Japonijoje. 1955 m. mirė Nobel io prem ijos laureatas vo kiečių mokslininkas Al bertas Einsteinas.
1956 m. gimė proz i nink as, publ ic ist as, dramaturgas Arvydas Juozaitis.
1984 m. Los And želo chirurgai atliko Michae lui Jacks onui galvos odos plast inę operaci ją – filmuojant is „Pepsi“ reklamoje tų pačių metų sausio mėnesį užsidegė dainininko plaukai. 1994 m. Ruandoje prasi dėjo masinės žudynės etniniu pagrindu. 2005 m. 265-uoju popie žiumi išrinktas vokiečių kardinolas Josephas Rat zingeris, kuris pasirinko Benedikto XVI vardą.
Vestuvinė suknelė – už auką Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Raudonojo Kryžiaus draugija nu stebino klaipėdiečius neįprasta ak cija – mainais už auką pasiūlė nuo takoms įsigyti ką tik iš Vokietijos atgabentų vestuvinių suknelių.
Gynėjas: su tokiais katinais jokie
priešai nebaisūs.
Iš veislės charakteristikos Meino meškėnas savo išvaizda užbu ria jau pirmosios pažinties metu. Dydis ir galia harmoningai dera su elegancija ir kilnumu. Artimiau pažinę šią veislę liksite sužavėti jo charakteriu. Šie nuo širdūs mažieji gigantai paprasčiausiai nemoka nuskriausti kito. Gerą būdą ga lima drąsiai vadinti veislės ypatumu.
„Kokteilio“ pozicija Tai kuo tikėt i: charakter ist ika ar tik rais faktais?
Ankstesnė sensacija Iki šiol buvo tvirtinama, kad sensaci ja gal ima vadinti ne tai, jog šuo įkan da žmogui, o tai, kad žmogus įkanda šuniui. Daugel į dešimtmečių tokios sensaci jos pavyzdžio nebuvo, bet vis dėlto at sirado Lenkijoje. Kai namo su vaikai te grįžtantį Jerzį pasitiko kaimynų šuo Kajtekas. Jis pradėjo skalyti ir, iššiepęs dantis, rengėsi pulti mergaitę. Senelis, nieko nelaukdamas, pirmas puolė šu nį ir suleido jam į sprandą dantis.
Linksmieji tirščiai Parduotuvėje: – Sprend žiant iš kvapo, jums atvežė sūrio! – Ne, čia tiesiog krovikas Jonas sandė lyje kojines persimauna. Česka (397 719; gal jūs patys ir glostykite tą meškėną. Aš geriau lietuvišką kiemo rainį)
„Idėja kilo mūsų kolegoms vokie čiams. Jie pasisiūlė atvežti ir mums padovanoti vestuvinių suknelių. Mes jas turime išdalyti mainais į auką draugijai. Kolegos Vokietijo je sako, kad net ir prašančiam pa galbos daiktą reikia atiduoti bent už simbolinę kainą – kitaip jis jos nevertins“, – kalbėjo Raudono jo Kryžiaus draugijos Klaipėdos miesto komiteto pirmininkė Dan guolė Drungilienė. Vokietijos Raudonojo Kryžiaus draugijos nariai į Klaipėdą atgabe no 22 sukneles. „Suknelės naujos, nedėvėtos, labai gražios ir mums džiugu jas dovano ti Klaipėdai“, – sakė vokiečių grupės vadovas Gerdas Gohmannas. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Klaipėdos skyriaus sek retorė Dalytė Fabijonavičienė ti kino, kad skyrius keliasi į naujas patalpas ir surinktos lėšos bus pa naudotos patiems būtiniausiems darbams. „Remontą mes patys pasidarysi me, turime talkininkų. Tačiau rei kia naujų langų, statybinių medžia gų“, – sakė D.Fabijonavičienė. Antradienį vestuvines sukne les klaipėdietėms Civilinės metri kacijos skyriuje pristatė Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyk los auklėtinės. „Visos būsimos nuotakos, ku rios panorės apžiūrėti vestuvi nes sukneles, gali kreiptis į mūsų draugijos skyrių. Tik reikėtų pa skubėti, nes pačias gražiausias iš graibstys spartesnės nuotakos“, – patarė D.Fabijonavičienė.
Akcija: Raudonojo Kryžiaus draugija kviečia būsimas nuotakas paremti draugiją savotiška auka – už pati
kusią vestuvinę suknelę prašoma nuo 200 litų.
Vytauto Petriko nuotr.