TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, balandžio 18 d., 2012 m. Nr. 90 (1289)
Seimo narys V.Babilius nepanoro kolegoms aiškintis, kodėl pabėgo iš avarijos vietos. Lietuva 7p.
Po banko „Snoras“ bankroto atsiradu sio litų pertekliaus rinkoje jau nėra. Ekonomika 9p.
diena.lt
Ginklams pasaulio valstybės, tarp jų ir Rusija, pinigų niekuomet negaili. Pasaulis 12p.
Man alaus, o šuniui – vandens
1,30 Lt
Manau, kad aš žygdarbį padariau, o ne pažeidimą. Seimo narys Petras Gražulis
8p.
Miestas
2p.
Merui teks pakentėti Ką siųst i į teismą byl inėt is su Artū ro Zuoko vadovaujama sost inės sa vivaldybe? Atsak ymo į šį klausimą Vyr iausybės vald in inkai ieško jau kel ias savaites, tačiau sutar imo vis dar nėra. Aiškėja, kad valstybė laiku pateikt i atsak ymo teismui negalės. Vyr iausybės atstovai neslepia, kad prašys term inus pratęsti.
Miestas Laisvė: šunys kai kuriose sostinės užeigose laukiami net prie baro. Simono Švitros nuotr.
Šunims atsiveria vis daugiau sostinės res toranų, barų, kavinių durų. Anksčiau na minių gyvūnų baidęsi savininkai keičia savo požiūrį. Tiesa, griežtai laikantis hi gienos normų, gyvūnas kavinėje – pažei dimas. Tačiau į tai pro pirštus žiūri ir tik rintojai.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Antsnukis – nebūtinas
Ar galime į restoraną atsivesti di delį šunį, jeigu jis ramus? Daugelio tokį klausimą išgirdusių populia rių miesto kavinių, vyninių ar ba rų administratorių atsakymas bu vo „taip“. O kai kuriose užeigose klientų augintiniams bus pasiūly ta ir vandens.
„Nežinau, kaip mes turėtume pa sielgti teisiškai, bet jeigu jūsų šuo nepuola kitų svečių, ramiai būna kamputyje, nelaksto, manau, kad galite“, – tokio atsakymo „Vilniaus diena“ sulaukė iš restorano „La Bo heme“ administratorės. „Jei jūs pasirinksite vietą resto rano viduryje ir šuniukas trukdys kitiems restorano svečiams, pa prašysime imtis priemo nių. Bet jei kamputyje
2
4p.
Reklamą pirko neteisėtai
2
trečiADIENIS, balandžio 18, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Milijardo merui dar teks palūkėti Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Ką siųsti į teismą bylinėtis su Ar tūro Zuoko vadovaujama sostinės savivaldybe? Atsakymo į šį klausi mą Vyriausybės valdininkai ieško jau kelias savaites, tačiau sutarimo vis dar nėra. Aiškėja, kad valstybė laiku pateikti atsakymo teismui negalės.
Kas teisme turėtų atstovauti valsty bei? Kas parengs atsiliepimus teis mui? Kurios institucijos – Vyriausy bės ar Finansų ministerijos teisininkai – galėtų tuo užsiimti? Ministro pir mininko tarnybos klerkai jau kelias savaites laužo galvą, kas parengs at sakymą į Vilniaus miesto savivaldy bės ieškinį, kuriuo iš valstybės reika laujama beveik 1 mlrd. litų. Vyriausybės Teisės departa mentas jau išsiuntė pavedimą šiuo klausimu suinteresuotoms insti tucijoms, tačiau jos savo atsaky mus pateikti vėluoja. „Įgaliojimų suteikimas gali būti komplikuotas. Jokių sprendimų dar nėra. Išsiun tėme pavedimą suinteresuotoms institucijoms. Kas galėtų atsto vauti, man pasakyti kol kas bū tų per drąsu“, – antradienį kalbė jo Ministro pirmininko tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Rimvydas Pilibaitis. Šiandien Vyriausybės valdinin kai turėtų sulaukti Finansų minis terijos ir kitų institucijų atsakymų. Tačiau atsiliepimo teismui ligi nu matyto termino pateikti nepavyks – teismas tai padaryti yra įpareigo
jęs iki balandžio 20 d. „Mes prašy sime, kad teismas terminą pratęs tų. Aišku, nespėsime, nes nėra dar įgalioti asmenys atstovauti. Be to, institucijos mums vėluoja pateikti atsakymus“, – nurodė R.Pilibaitis. Vilniaus apygardos administracinis teismas, kur ir bus nagrinėjama ši byla, turės apsispręsti, kiek dar lai ko pasiruošti bus duota atsakovei – Vyriausybei. Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis nemato nie ko blogo, kad pateikti atsiliepimą teismui vėluojama. „Atsakymus pateiksime. Apskritai man ši byla kelia rimtų klaustukų. Sunku pa sakyti, teismas gali tą ieškinį dar ir atmesti. Nusivažiavome iki to kio lygio, kad savivaldybė duoda į teismą Vyriausybę!“ – emocingai piktinosi D.Matulionis. Vilniaus miesto savivaldybė, va dovaujama A.Zuoko, teismo reika lauja įpareigoti Vyriausybę pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siekiama, kad Vilniui būtų skiriama ne mažesnė kaip 60 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis. Taip pat prašo atlyginti nuo stolius – 939 mln. litų, kurie susi darė dėl miestui nedidinamos GPM dalies, esą Vyriausybės neveikimo, nepakankamo savivaldybės funk cijų finansavo. Finansų ministrė Ingrida Šimo nytė tokį sostinės merijos spren dimą yra pavadinusi politikavi mu. Jos teigimu, jei savivaldybė iš valstybės 939 mln. litų prisiteistų, našta mokesčių mokėtojams vis tiek nesumažėtų.
Ringas: jaunuolių kivirčas įvyko šalia Baltojo tilto. Gedimino Bartuškos nuotr.
Vilniaus centre aidėjo šūviai Pirmadienio vakarą per konfliktą Vilniuje buvo pašautas nepilname tis, įtariamas jo bendraamžis.
Anot Policijos departamento, 18.20 val. Konstitucijos prospekte, prie Baltojo tilto, šalia picerijos „Mam bo“, kilus konfliktui, jaunuolis iš šovė iš nenustatyto ginklo ir suža lojo R.Š., gimusį 1994 m. Šis dėl šautinės žaizdos kakle, krūtinės sumušimo ir rankos pirš
Svetingumas: dauguma sostinės senamiesčio kavinių šeimininkų mielai įsileidžia klientus, kurie kartu atsiv
Man alaus, o šuniui – va kur nors prisėsite, nie 1 kur neužkliūsite, žino ma, leisime. Viskas priklausys
nuo situacijos“, – tęsė „La Bohe me“ atstovė. Ji nurodė, kad lan kytojų su šunimis restorane pa sitaiko. Naminiams gyvūnėliams sve tinga ir kita populiari Vilniaus vieta – baras „In Vino“. Čia savo augintinį galite vestis ir be ant snukio. „Jūsų šuniukas gaus ir atsigerti. Jeigu šuo piktas ir dide lis, paprašysime prisegti pavadė lį, bet šiaip – laukiame. Taip, atsi veda dažnai“, – kalbėjo „In Vino“ administratorė. Statistikos, į kuriuos barus ar kavines Vilniuje galite būti įleis tas su šunimi ar kitu naminiu gyvūnėliu, nėra, tačiau aktyvūs miestiečiai šia informacija pasi dalija interneto forumuose. Ga liausiai ne visi barai, kurie prii ma lankytojus su augintiniais, yra prisiklijavę specialų lipduką, nurodantį, kad čia galima įeiti ir su gyvūnu.
Savininkų nebaudžia
Štai vilnietė politologė Morta Vi dūnaitė, auginanti vidutinio dy džio šunį, pastebi tendenciją, kad požiūris į naminius gyvus keičia si į gera.
Jeigu šuo piktas ir didelis, paprašysi me pririšti pavadėlį, bet šiaip – laukiame.
„Iš tiesų daugumos kavinių ir barų durys tiems, kurie atei na su šuniuku, – atviros. Tiesa, kai veduosi augintinį, dažniau ei nu į lauko kavines. Dauguma tik rai žiūri pozityviai. Juk pastarai siais metais tapo populiaru imti iš prieglaudų gyvūnus, todėl daugu ma savininkų, manyčiau, lanky tojus su gyvūnėliais įleidžia. Nes jei neįleis su šuniuku, tarsi bus ne VIP“, – svarstė trejus metus šu
nį auginanti ir senamiestyje gyve nanti M.Vidūnaitė. Ji kritiškai žiūri į tuos, kurie pri mygtinai reikalauja, kad šuo būtų su antsnukiu. „Akivaizdu, kad jei gyvūnas yra problemiškas, savininkas jo ne siims kartu. Tereikia ugdyti ir ska tinti dresavimo kultūrą. Ta „ab soliutaus sterilumo“ siekiamybė, kai reikalaujama, kad šuo būtų su antsnukiu, jau praeityje. Anksčiau požiūris į naminius gyvūnus bu vo kaip į galvijus, tačiau dabar at mosfera liberalėja“, – teigė M.Vi dūnaitė. Nubaustų nėra
Ne vieno restorano ar kavinės ad ministratoriai laužė galvą klausia mi, ar įleisdami šunis ir kates ten, kur valgoma, laikosi nustatytų hi gienos normų. Vita Šturmienė, Maisto ir veteri narijos tarnybos atstovė, priminė, kad vienas Higienos normų punk tas skelbia: „Maisto tvarkymo vie tose neturi būti kačių, šunų ar kitų
Komentarai Giedrius Blekaitis
takaulio lūžio buvo paguldytas į li goninę. Įtariamas sužeistojo bend raamžis E.B. uždarytas į areštinę. Tą pačią dieną, apie 23 val., lydi mas policijos pareigūno į Vilniaus ligoninę buvo pristatytas E.B. Su teikus medicinos pagalbą dėl gal vos ir veido sumušimų jis buvo grąžintas į areštinę. Ginklą policijos pareigūnai vė liau surado. VD, BNS inf.
Valstybinės maisto ir veter inar ijos tarnybos vyr iausiasis veter inar ijos gydytojas
A
r reik ia bijot i, kad gal i ma užsikrėsti nuo atves to gyv ūno? Jei gyv ūnas sergant is, tai, žinoma, ti kimyb ė, kad užsik rėsite, pad idėja. Užkrečiamosios ligos skirstomos į užkrečiamąsias infekcines, paraziti nes ir grybelines. Tačiau visi pasiut lige galintys užsikrėsti gyvūnai vak cinuojami nuo pasiutligės. Tačiau tai
yra paties gyvūnėlio savininko parei ga – paskiepyti savo gyvūną. Galiau siai, juk pamačius gyv ūną kartais akivaizdu, kad jis serga, tarkime, gry bel inėmis ligomis: nuplikęs ar plin kantis kailis ir pan. Taip, niekur nėra 100 proc. garantijos, kad jis neserga, tačiau ar kitaip yra su žmonėmis? Gyv ūno elgesys prik lauso ne nuo antsnuk io, o nuo auklėjimo ir gene tikos. Jei šuo, kad ir didelis, jokio pa vojaus nekelia, antsnukis nebūtinas. Jei tai kovinis šuo, anstnukis turėtų būti. Priminsiu, kad šunys ir katės – kompanioniniai gyvūnai, turi pasus
ir dokumentus, tad pernelyg baimin tis nederėtų.
Evalda Šiškauskienė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prez identė
S
tatistikos, kiek yra tokių vietų, kur galima atsivesti naminius gyvūnėlius, nerenkame, bet tų vietų tikrai daugėja. Tai išties labai humaniškas požiūris. Viskas pir miausia priklauso nuo restorano, baro ar kavinės savininko pozicijos. Tokios galimybės, žinoma, nėra verslo resto
3
trečiADIENIS, balandžio 18, 2012
miestas
4p.
Neįgalieji siūlosi valyti praeiviams batus.
Šeimos verslo Gariūnuose galas Dviem Gariūnų turgavietės pre keiviams už apgaulingai ir aplai džiai vestą buhalterinę apskaitą teismas skyrė pinigines baudas. Teismas nusprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrin džiančių prekeivių kaltę. Nubaudė sutuoktinius
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu dviem prekeiviams sutuoktiniams K.M. ir L.M. skyrė pinigines bau das. Pasak šią bylą tyrusios Finansi nių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), vilnietis K.M. pripažin tas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, jam paskirta 100 MGL dydžio, 13 tūkst. litų, bauda. Į paskirtą bausmę teismas įskai tė laikinojo sulaikymo vietoje per nai spalį išbūtą laiką – vieną pa rą. Galutinė bausmė vilniečiui – 98 MGL dydžio – 12,74 tūkst. litų bauda. Prekeivis įpareigotas šią baudą per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėji mo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Prašė mažesnės bausmės
veda ir savo augintinį. Simono Švitros nuotr.
vandens
gyvūnų augintinių, kurie gali kelti grėsmę maisto saugai.“ V.Šturmie nės teigimu, vieta, kurioje valgo ma ar geriama, taip pat priskiriama „maisto tvarkymo“ vietai. „Kaip pasižiūrėsime. Įstatymas kategoriškai nedraudžia, nebuvo ir atvejų, kai būtume baudę. Resto ranų ar kavinių administracija nu sprendžia, ar gyvūnėliai gali kelti grėsmę maisto saugai“, – aiškino specialistė. Ji priminė, kad resto rano ar kavinės savininkai laikyda miesi įstatymų turi užtikrinti, kad gyvūnai nebūtų taršos šaltiniai. Tačiau kaip tai patikrinti? Ar tai išvis įmanoma? „Čia iš tiesų sudė tinga. Nebent atsitiktinumo atvejis. Sakykime, tikrintų kavinę inspek torius ir užkliūtų akis už maklinė jančio šuniuko ar pan. Inspektoriai tikrina, bet sprendžiame pagal ap linkybes“, – aiškino V.Šturmienė. Maisto ir veterinarijos tarnybos at stovė nurodė, kad atvejų, kai mai tinimo vietos savininkas buvo nu baustas dėl lankytojų su šunimis, dar nebuvo.
ranuose – jie orientuoti į kitokią klientū rą. Prieš 10 metų išties atsivesti gyvūną į kavinę ar barą dar buvo šiek tiek egzo tika, o dabar keičiasi kultūra. Restorano šeimininkas, įvertinęs savo klientūrą, įpročius, restorano erdvę, priima tokį sprendimą. Klientui visad maloniau, kai jis nepaliekamas už durų. Savinin kų tikslas – visąlaik įtikti klientui visais įmanomais būdais. Tie šunys, kuriuos ved žiojasi bar ų ar kavin ių lank yto jai, dresiruoti, nesiblaško – bent jau aš lankydamasi su tuo nesusidūriau. Juk pats šeimininkas jaučia, ar tas šuo gali būti civilizuotoje aplinkoje.
K.M. neprieštaravo prokuro ro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašė skirti mažesnę bau dą, nei siūlo prokuroras. K.M. sutuoktinė L.M. pripa žinta kalta dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, jai paskirta 20 MGL dy džio – 2,6 tūkst. litų – bauda. Teismas įpareigojo L.M. baudą per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėji mo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Teismo baudžiamasis įsaky mas dar nėra įsiteisėjęs. Jis bu
vo priimtas balandžio 6 d. ir įsi teisės po 14 dienų, jei nubaustieji nesikreips su prašymu į Vilniaus apygardos teismą surengti jų by los svarstymo. Lietuvoje baudžia masis įsakymas prilygsta apkalti namajam nuosprendžiui. Abiem prekeiviams paskirti ra šytiniai pasižadėjimai neišvykti. Šios kardomosios priemonės bus panaikintos įsiteisėjus nuospren džiui. Prekes vežė iš Kinijos
Ikiteisminį tyrimą dėl prekei vių K.M. ir L.M. atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vil niaus apygardos valdyba su Vil niaus apygardos prokuratūra. Nustatyta, kad įtar iam iej i, 2010–2011 m. prekiaudami turė dami verslo liudijimą, apgaulin gai tvarkė buhalterinę apskaitą. Jie dokumentuose nurodydavo daug mažesnes prekių įsigijimo bei par davimo kainas ir taip nuslėpdavo tikrąjį prekybos mastą, išvengda vo prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį, taikomą, kai me tinė apyvarta viršija 100 tūkst. li tų sumą. Išaiškinta, kad Gariūnų prekei viai patys nuvykdavo į Kiniją ir už grynuosius pinigus be jokių ap skaitos dokumentų įsigydavo di delius kiekius įvairių prekių. Vėliau jie kreipdavosi į organi zuotos grupės vadovus, kad šie organizuotų Lietuvoje registruo tos įmonės vardu tikrovės neati tinkančių PVM sąskaitų faktūrų išrašymą. Šiuose dokumentuo se būdavo nurodomos keliskart mažesnės prekių įsigijimo kainos, nei yra iš tikrųjų, pavyzdžiui, vie nos vyriškos striukės įgijimo do kumentuose kaina buvo nurody ta 3,34 lito, moteriškos striukės tik – 2,76 lito, nors tikroji drabu
Šienauja: teisėsaugos pareigūnai kaip reikiant papurtė Gariūnų tur
gavietės šešėlinį verslą.
žių vertė būdavo keleriopai dides nė. K.M. tyrėjams pasakojo, kad daugelį metų turėdamas vers lo liudijimą Gariūnų turgavietė je prekiauja vyriškomis ir mote riškomis striukėmis. 2010–2011 m. jis taip pat buvo įsigijęs verslo liudijimus ir jų pagrindu prekiavo. Prekybą iš dalies vykdė su žmona L.M., kuri, kaip ir jis, savo vardu buvo įsigijusi atitinkamus verslo liudijimus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Atliekant tyrimą įtariamieji pri pažino savo kaltę, sutiko savano riškai atlyginti padarytą žalą ir į valstybės biudžetą sumokėjo dau giau nei 60 tūkst. litų. Pripažinus kaltę ir savanoriškai atlyginus žalą, Gariūnų prekeivių baudžiamoji by la buvo išskirta iš pagrindinės bylos ir perduota Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, kad teismas priimtų baudžiamąjį įsakymą. VD, BNS inf.
4
trečiADIENIS, balandžio 18, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Kaip Vilniaus meras dumblą uostė Vilniaus meras Artūras Zuokas su svi ta vakar lankėsi bendrovės „Vilniaus vandenys“ nuotekų valykloje, kurioje baigiami montuoti apie 150 mln. litų kainavę dumblo perdirbimo įrenginiai. Kastuvu pasemto perdirbto dumb lo pauostęs sostinės vadovas nusta tė, kad iš valyklos sklindantys nema lonūs kvapai vilniečių nebekamuos. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Reklamą apie kaimy Visą žiemą vilnie čius erzinusi ir daug diskusijų kė lusi bendrovės „Vil niaus energija“ rek lama buvo pirkta neteisėtai. Viešų jų pirkimų tarnyba (VPT) reikalauja sutartį nutraukti. Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Pirko neteisėtai
Įžūlumas: šios „Vilniaus energijos“ reklamos visą šildymo sezoną er
zino gyventojus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Vilniaus energija“ informacinės kampanijos „Mes visi – kaimynai“ paslaugas pirko neteisėtai. Tai ant radienį baigusi savo tyrimą kons tatavo VPT. Šiandien itin stambi ir bran gi „Vilniaus energijos“ reklamos kampanija jau baigta. Beveik vi są šildymo sezoną reklamos apie draugiškus bendrovėje dirbančius kaimynus, paaiškinimai, iš ko su sideda šilumos kaina, kėlė ne tik miestiečių nepasitenkinimą. Šios reklamos taip pat buvo svarsto
Neįgaliųjų darbas – valyti praeivia Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Klausos negalią turintys vilnie čiai siūlo miestiečiams teikti sosti nėje dar neregėtą paslaugą – valy ti praeiviams batus. Tokią idėją jie jau pateikė ir miesto vadovams. Paslauga nesinaudotų
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas savo socialinio tinklo „Fa cebook“ paskyroje pranešė, kad sulaukė intriguojančio projekto pasiūlymo. „Gavau batų valymo paslaugų projekto Vilniuje inicia torių užklausą. Prieš susidaryda mas nuomonę apie projektą, no rėčiau išgirsti jūsų poziciją. Kaip vertintumėte mobilią batų valy mo paslaugą Vilniaus mieste? Šią paslaugą teiktų žmonės, turintys klausos negalią“, – sostinės gy ventojų teiravosi miesto vadovas. Ugnį jautria socialine tema pa kurstęs A.Zuokas sulaukė daugy bės socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų komentarų. Vieniems ši idėja pasirodė aktuali, kiti negailėjo
kritikos ir sarkastiškų komentarų: „ši paslauga būtų paklausi tik prie Seimo durų rytais, gal“, „gal vi si pradėsime vaikščioti su skrybė lėmis ir monokliais?“, „jau geriau viešosiose įstaigose arba preky bos centrų tualetuose batų valymo aparatus pastatyti“, „man atro do, batų valymas iš esmės menki na žmogaus orumą“, „manau, kad žmonės, turintys klausos negalią, gali dirbti kūrybiškesnį darbą nei valyti batus“.
Ši paslauga būtų pa klausi tik prie Seimo durų rytais, gal. Daugelis internautų svarstė, ar sostinei tokia paslauga išvis reika linga. Juk gyventojai ir taip taupo pinigus, o batus gali puikiai nusi valyti patys. Užvirus karštai dis kusijai ir pats A.Zuokas pripaži no, kad pats nesinaudotų tokia paslauga.
Batus gali ir gaminti
Projekto „Asmenų su klausos ne galia integracija į darbo rinką“ at stovė Danguolė Michelevičienė teigė, kad kurtiesiems reikėtų siū lyti ne batus valyti, o dirbti atsa kingesnį darbą. „Batus gali valyti visi, kam patinka šis darbas. Kur tieji sugeba ne tik valyti, bet ga minti bei taisyti batus“, – tvirtino pašnekovė. Nors, specialistės teigimu, klau sos negalią turintys asmenys ga li vis geriau integruotis į darbo rinką, vis dėlto kliūčių dar yra. Kurtiesiems užimti darbo vie tas trukdo bendravimo sunkumai, negatyvus visuomenės ir darbda vių požiūris. D.Michelevičienė teigė, kad dar bo vieta klausos negalią turinčiam žmogui neatitenka kartais ir dėl as meninių jo savybių. „Probl em išk ų, neats ak ing ų žmonių yra tiek tarp girdinčių, tiek tarp kurčių. Norintys dirbti ir įgi ję profesiją žmonės, turintys klau sos negalią, sėkmingai įsidarbina, ir darbdaviai džiaugiasi, turėdami
5
treÄ?iADIENIS, balandĹžio 18, 2012
miestas
10p.
ÄŽ nacionalinÄ™ rinktinÄ™ pakviesti 24 krepĹĄininkai.
m o r a D 2012
RVL DNFLMD
yÂnus pirÂko neÂteiÂsÄ—Âtai mos ÄŻvaiÂriauÂsiĹł insÂtiÂtuÂciÂjĹł ir po liÂtiÂkĹł. Per ĹžieÂmÄ… saÂvo neiÂgiaÂmÄ… nuoÂmoÂnÄ™ apie ĹĄias rekÂlaÂmas iĹĄÂsaÂkÄ— premÂjeÂras AndÂrius KuÂbiÂlius, SeiÂmo naÂriai, EnerÂgeÂtiÂkos miÂnisÂteÂriÂjos atÂstoÂvai, VilÂniaus meÂras ArÂtĹŤÂras ZuoÂkas iĹĄÂsiÂganÂdÄ™s ÄŻtĹŤÂĹžuÂsiĹł rinÂkÄ—ÂjĹł vieÂĹĄai reiÂkaÂlaÂvo bent daÂlÄŻ rekÂlaÂmĹł nuÂtraukÂti. Jos taip pat buÂvo svars toÂmos GeÂneÂraÂliÂnÄ—Âje proÂkuÂraÂtĹŤÂroÂje, KonÂkuÂrenÂciÂjos taÂryÂboÂje. VPT nuÂstaÂtÄ—, kad perÂkanÂÄ?ioÂsios orÂgaÂniÂzaÂciÂjos staÂtuÂsÄ… tuÂrinÂti bend roÂvÄ— „VilÂniaus enerÂgiÂja“, ÄŻsiÂgyÂdaÂma vieÂĹĄĹłÂjĹł ryÂĹĄiĹł paÂslauÂgas, suÂsiÂjuÂsias su inÂforÂmaÂciÂne kamÂpaÂniÂja „Mes viÂsi – kaiÂmyÂnai“, ir neÂvykÂdyÂdaÂma vieÂĹĄoÂjo pirÂkiÂmo proÂceÂdĹŤÂrĹł, paÂĹžei dÄ— VieÂĹĄĹłÂjĹł pirÂkiÂmĹł ÄŻstaÂtyÂmÄ…. BendÂroÂvÄ—, kaip nuÂroÂdoÂma VPT praÂneÂĹĄiÂme, tuÂrÄ—ÂtĹł nuÂtraukÂti suÂtarÂtÄŻ su tieÂkÄ—Âjais ir, esant poÂreiÂkiui, or gaÂniÂzuoÂti vieÂĹĄÄ…ÂjÄŻ pirÂkiÂmÄ…. KaiÂnai neatÂsiÂlieps?
BendÂroÂvÄ—s „VilÂniaus enerÂgiÂja“ at stoÂvai ne karÂtÄ… tvirÂtiÂno, jog vieÂĹĄas rekÂlaÂmos paÂslauÂgĹł pirÂkiÂmo kon kurÂsas skelbÂtas neÂbuÂvo dÄ—l to, kad ĹĄio pirÂkiÂnio iĹĄÂlaiÂdos nieÂkaip neÂtu rÄ—s ÄŻtaÂkos gyÂvenÂtoÂjams tieÂkiaÂmos ĹĄiÂluÂmos kaiÂnai. EsÄ… viÂsas su rekÂlaÂma suÂsiÂjuÂsias iĹĄÂlaiÂdas apÂmoÂka diÂdĹžiauÂsia „Vil niaus enerÂgiÂjos“ akÂciÂninÂkÄ— Pran cĹŤÂziÂjos bendÂroÂvÄ— „DalÂkia“. TieÂsa, kiek rekÂlaÂmos kamÂpaÂniÂja kaiÂnaÂvo, ÄŻmoÂnÄ—s atÂstoÂvai neatskÂleiÂdĹžia.
VPT paÂbrÄ—ÂĹžia, kad VieÂĹĄĹłÂjĹł pir kiÂmĹł ÄŻstaÂtyÂme nÄ—Âra iĹĄimÂties, suÂda ranÂÄ?ios gaÂliÂmyÂbÄ™ perÂkanÂÄ?ioÂsioms orÂgaÂniÂzaÂciÂjoms ÄŻsiÂgyÂti preÂkes, pa slauÂgas ir darÂbus, neÂvykÂdant ÄŻsta tyÂme nuÂstaÂtyÂtĹł proÂceÂdĹŤÂrĹł, jei pirÂkiÂmas vykÂdoÂmas ÄŻmoÂnÄ—s akÂci ninÂko paÂveÂdiÂmu ar yra ĹĄio akÂciÂnin ko fiÂnanÂsuoÂjaÂmas. BĹŤÂtent taip sa vo sprenÂdiÂmÄ… neÂskelbÂti konÂkurÂso, orÂgaÂniÂzuoÂjant inÂforÂmaÂciÂnÄ™ kamÂpa niÂjÄ… „Mes viÂsi – kaiÂmyÂnai“, moÂty vuoÂja „VilÂniaus enerÂgiÂja“.
Kiek kaiÂnaÂvo rekÂla mos kamÂpaÂniÂja, ÄŻmo nÄ—s atÂstoÂvai neatskÂleiÂdĹžia. VPT atÂkreiÂpia dÄ—ÂmeÂsÄŻ, kad, ne prikÂlauÂsoÂmai nuo to, koÂkie teiÂsiÂniai sanÂtyÂkiai suÂsiÂklosÂtÄ™ tarp bendÂroÂvÄ—s „VilÂniaus enerÂgiÂja“ ir jos akÂciÂnin kÄ—s – bendÂroÂvÄ—s „DalÂkia EasÂtern EuÂroÂpe“, „VilÂniaus enerÂgiÂja“, kaip perÂkanÂÄ?ioÂji orÂgaÂniÂzaÂciÂja, pirkÂda ma preÂkes, paÂslauÂgas ir darÂbus, tu ri vaÂdoÂvauÂtis VieÂĹĄĹłÂjĹł pirÂkiÂmĹł ÄŻsta tyÂmo reiÂkaÂlaÂviÂmais. KonÂkuÂrenÂciÂjos taÂryÂba neÂpriÂkiÂbo
DienÂraĹĄÂtis priÂmeÂna, kad KonÂkuÂren ciÂjos taÂryÂba sauÂsÄŻ gaÂvo SeiÂmo naÂrio AlÂmanÂto PetÂkaus paÂklauÂsiÂmÄ…, ku riuo buÂvo praÂĹĄoÂma iĹĄÂnagÂriÂnÄ—Âti, ar
„VilÂniaus enerÂgiÂjos“ skleisÂta rekÂla ma nÄ—Âra klaiÂdiÂnanÂti ir lyÂgiÂnaÂmoÂji, kuÂri ÄŻstaÂtyÂmais drauÂdĹžiaÂma. TaÂÄ?iau praÂĹĄyÂmÄ… paÂteiÂkÄ™s parÂla menÂtaÂras nieÂko neÂpeÂĹĄÄ—, nes Kon kuÂrenÂciÂjos taÂryÂba miÂnÄ—ÂtĹł paÂĹžeiÂdi mĹł rekÂlaÂmoÂje neÂraÂdo. KlaiÂdiÂnaÂma rekÂlaÂma yra taÂda, kai ji paÂĹžeiÂdĹžia ÄŻstaÂtyÂme nuÂstaÂtyÂtus kriÂteÂriÂjus – yra neÂteiÂsinÂga, neiĹĄÂsa mi, o jos paÂteiÂkiÂmo bĹŤÂdas ir forÂma klaiÂdiÂna viÂduÂtiÂnÄŻ varÂtoÂtoÂjÄ…. LyÂgi naÂmoÂji rekÂlaÂma gaÂli bĹŤÂti priÂpaÂĹžin ta neÂleiÂdĹžiaÂma, jeiÂgu joÂje neobÂjek tyÂviai lyÂgiÂnaÂmos konÂkuÂruoÂjanÂÄ?iĹł ÄŻmoÂniĹł preÂkÄ—s ar paÂslauÂgos, lyÂgiÂni mas suÂkeÂlia paiÂniaÂvÄ…, diskÂreÂdiÂtuoÂja konÂkuÂrenÂto preÂkes ir paÂslauÂgas. KonÂkuÂrenÂciÂjos taÂryÂbos speÂciaÂlis tai ÄŻverÂtiÂno, kad „VilÂniaus enerÂgi jos“ inÂforÂmaÂciÂja apie ĹĄiÂluÂmos kai nos strukÂtĹŤÂros daÂlis yra rekÂlaÂma, taÂÄ?iau ji neÂklaiÂdiÂna varÂtoÂtoÂjĹł. TieÂsa, paÂÄ?ios ĹĄiÂluÂmiÂninÂkĹł bend roÂvÄ—s atÂstoÂvas spauÂdai NeÂriÂjus Mi kaÂlaÂjĹŤÂnas dienÂraĹĄÂÄ?iui yra saÂkÄ™s, kad ĹĄios kamÂpaÂniÂjos jis neÂlaiÂko rekÂla ma, o tik gyÂvenÂtoÂjams bĹŤÂtiÂnos ir akÂtuaÂlios inÂforÂmaÂciÂjos paÂteiÂkiÂmu. „Taip, mes maÂnoÂme, kad tai yra inÂforÂmaÂciÂja varÂtoÂtoÂjams, o ne rek laÂma. GaÂliu tai paÂtvirÂtinÂti, nes tie siog noÂriÂme ĹžmoÂnes suÂpaÂĹžinÂdin ti su tam tikÂrais daÂlyÂkais, kuÂriuos jiems ĹžiÂnoÂti nauÂdinÂga. RekÂlaÂmuo ti bendÂroÂvÄ™ tiksÂlo neÂtuÂriÂme“, – dienÂraĹĄÂÄ?iui yra saÂkÄ™s N.MiÂkaÂla jĹŤÂnas.
ams baÂtus?
G %$/$1'ĂŚ,2 YDO
UHJLVWUXRNLV LU VXçLQRN DUWLPLDXVLĎ VXVLWLNLPR WDüNĎ www.mesdarom.lt
Mes DAROM! Ar DARAI Tu?
DAROM!
@b R aNQVR[V\  CVY[VNb` QVR[N•
;2:<8.:.@ Ă Âź76:.@
Ă&#x; CVY[VNb` ]NcRVX`YĂş TNYR_VWĂ&#x2013; Ă&#x; `NcNVaTNYĂ&#x;
CVY[VNb` ]NcRVX`YĂş TNYR_VW\WR cfX`aN[Ă&#x2DC;V\` ]N_\Q\`'
2_ZVaN \ ]N_\QN Â 3RPVa NQ cVcbZ 1NVYV[V[XĂş ]\_a_RaNV EC6Â&#x201C;EC666 NZ VĂş CNXN_Ăş 2b_\]\` T_NcVĂ_\`RÂ&#x2022; AN_]aNbaV[Ă&#x203A; ]N_\QN Â 8_f VNV f_N Q\_fOĂ&#x203A;` R[XYN` \ @a_Ă&#x203A;YĂ&#x203A; Â&#x201C; ]R_TNYĂ&#x203A;` @N]VRT\` Â&#x201C; cNY`afOV[V[XNV ZR[\ ZRPR[NaNV V_ X\YRXPV[V[XNVÂ&#x2022;
geÂrus darÂbuoÂtoÂjusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;sÂtÄ&#x2014; pro jekÂto atÂstoÂvÄ&#x2014;. IĹĄÂsiÂlaÂviÂniÂmas â&#x20AC;&#x201C; su verÂtÄ&#x2014;Âju
KlauÂsos neÂgaÂliÄ&#x2026; tuÂrinÂtiems asÂme nims paÂtekÂti ÄŻ darÂbo rinÂkÄ&#x2026; paÂde danÂti moÂteÂris teiÂgÄ&#x2014;, kad, priÂklau soÂmai nuo ĹžmoÂgaus suÂgeÂbÄ&#x2014;ÂjiÂmĹł, kurÂtieÂji puiÂkiai dirÂba staÂliais, siu vÄ&#x2014;Âjais, viÂrÄ&#x2014;Âjais, maÂkeÂtuoÂtoÂjais, ka siÂninÂkais, saÂlÄ&#x2014;s darÂbuoÂtoÂjais, vaÂly toÂjais, paÂkuoÂtoÂjais. â&#x20AC;&#x17E;KurÂtieÂji ir neÂpriÂgirÂdinÂtieÂji jau priÂpaÂŞįsÂtaÂmi kaip puiÂkĹŤs darÂbuo toÂjai, taÂÄ?iau kyÂla proÂbleÂmĹł dÄ&#x2014;l jĹł iĹĄÂsiÂlaiÂkyÂmo darÂbo vieÂtoÂse dÄ&#x2014;l bendÂraÂviÂmo sunÂkuÂmĹł, kulÂtĹŤÂros skirÂtuÂmĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; apÂgaiÂlesÂtaÂvo paÂĹĄne koÂvÄ&#x2014;. IĹĄÂsiÂlaÂviÂniÂmÄ&#x2026; asÂmeÂnys, tuÂrinÂtys klauÂsos neÂgaÂliÄ&#x2026;, gaÂli ÄŻgyÂti VilÂniaus techÂnoÂloÂgiÂjĹł moÂkyÂmo ir reaÂbiÂliÂta ciÂjos centÂre ar kiÂtuoÂse proÂfeÂsiÂjos centÂruoÂse, koÂleÂgiÂjoÂse, paÂdeÂdant gesÂtĹł kalÂbos verÂtÄ&#x2014;Âjams. Kaip teiÂgÄ&#x2014; D.MiÂcheÂleÂviÂÄ?ieÂnÄ&#x2014;, ĹĄiuo meÂtu LieÂtuÂvoÂje gyÂveÂna apie 7115 kurÂÄ?iĹł asÂmeÂnĹł ir apie 30 tĹŤkst. neÂpriÂgirÂdinÂÄ?iĹł.
ĂĽYDULQLP 9LVXRPHQLQÇŁ
;RZ\XNZN` Ă&#x;Ă&#x203A;WVZN` aVX `b ONYN[Q V\ Q Â CVY[VNb` QVR[NÂ&#x2022; /ĂaV[N ]N_\QfaV YNVX_N aĂ&#x; ObQĂ&#x203A;a\WbV ]_VR Ă&#x;Ă&#x203A;WVZ\ CVY[VNb` ]NcRVX`YĂş TNYR_VWN 1VQ V\WV T !! 1N_O\ YNVXN`' R aNQVR[VNV` Â&#x201C; % cNY cR[Ă&#x2DC;VĂş V cNXN_Ă&#x203A;`R Â&#x201C; $ cNY
Â&#x201E;Â&#x201E;KlauÂsiÂmas: ar suÂtikÂtuÂmÄ&#x2014;Âte, kad baÂtus jums tieÂsiog gatÂvÄ&#x2014;Âje nuÂvaÂlyÂtĹł
sveÂtiÂmas ĹžmoÂgus?
ToÂmo UrÂbeÂlioÂnio (BFL) nuoÂtr.
6
TrečiADIENIS, balandžio 18, 2012
nuomonės
Lenkų priekaištai – be pagrindo K
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Ar reaguosime? Valentinas Beržiūnas
M
inskas signalizuoja, kad siek ia suartėt i su ES šal im is, tarp jų ir Lietuva. Dabar bus gana įdomu stebėti pragma tiškai mąstančių Liet uvos pol i tikų reakciją. Kal in ių paleid imas – ženklas at naujinti dialogą. Baltarusijos stra teg ija, žinoma, nenauja. Taip pat dera sutikti, kad Europos sankci jos suveikė. Galbūt Baltar usijai iš anapus va kar inės šal ies sienos buvo pa tart a elgt is su ES išm int ing iau, kad sankcij os nes ugr iežtėtų ir nepakenktų sant yk iams su kai mynais?
Briuselyje galima dekla ruoti savo paramą įvai raus pobūdžio verty binėms idėjoms, tačiau dirbti reikia kita linkme. Jei pat s Aliaksandras Lukašen ka pripaž ino žinąs apie ES spau dimą Lietuvai ir Latvijai – tai įma noma. Tiesa – tai gan miglota prie laida, nors toks sprendimas būtų labai išmintingas tyliosios diplo matijos žingsnis. Kad ang i ankstesnei priel aid ai pag rįsti netur ime duomenų, ma nysime, kad Minsko poelgį vis dėlto nulėmė ES sankcijos, arba, jei tiksl iau, naujų sankcijų gal i mybė. Dabar Baltarusijos valdž ia, pada riusi nuolaidą, lauk ia reakcijos. Kaip elgsis kaimynės – pirm iau sia Lietuva ir Latvija, o tada ES? Jei tol iau bus disk ut uojama dėl sankcijų ir jų griežtėjimo, kel ia mos tos pač ios sąlygos, reika laujant jas visiškai įgyvend int i, Minskas atsitrauks. Išankst in ių sąlygų kėlimas Bal tar usijai iš esmės automat iškai lems sant yk ių įšaldymą. Kitaip sakant, kurį laiką dialogas bus,
gal bus ir pažadų demokrat ijai, bet tai bus laik ina. Dabar susik lostė palank ios sąly gos kurti ilgalaikį Lietuvos ir Bal tar usijos pol it inį dialogą, aišk iai sign al iz uojant, kad Viln iui ES sąlygos bent jau nėra sant yk ių su Minsku prioritetas. Pav yzdž iui, gal ima pal ikt i šiuos klausimus spręsti Varšuvai... Galėt ume įtik int i Minską ženg ti daug iau žingsn ių, kur ie ten kintų Briuselį, ir taip net pasiek tume daug iau nei spaudimu. Ki taip tariant, konstruoti santykius, nors tai nelengva, – racional iau, nei juos įšaldyti. Sąlyga viena – Baltar usijos valdžia turi matyti, kad į jų žingsnius reaguojama pragmatiškai. Pirmas Minsko ženklas Lietuvai suartėjimo link buvo Baltar usi jos ambasador iaus komentarai, paskelbti aną savaitę. Tai buvo nuotaikų pat ikr in imas gan aštraus pobūdžio arg umen tais. Kadang i tai sukėlė tikrai ra cionalias diskusijas, Minskas su vok ia, kad santyk iams pager int i vis dėlto yra prielaidų. Tiesa, dialogo mezg imas – ne tik Minsko reikalas, tai ir Liet uvos užduotis. Vienas svarbiausių mū sų darbų ES būtų kaip įmanoma labiau sumaž int i spaud imą. Už kul isinė strateg ija nebūtų para ma A.Lukašenkai, o gan gudr us ėjimas. Kitaip sakant, Briuselyje gal ima deklaruoti savo paramą įvairaus pobūdžio vertybinėms idėjoms, tačiau dirbti reik ia kita linkme. Iš esmės reik ia sal iamon iško sprendimo. Kad Briuselis matytų, jog kok ie nors pokyčiai vyksta ir Baltarusija (kurią būtų galima įti kint i) atleidž ia rež imo varžt us. Tuo metu mūsų dialogas su Bal tarusija vyktų visai kitais klausi mais. Tikslas? Nėra ko slėpti – neleis ti, kad Baltar usija ilg uoju laiko tarpiu taptų prik lausoma nuo ki tų išorės jėgų. Jei tai nut iks, ne bet urėsime visai jok ių poveik io svertų kaimynams. Be to, žinant faktą, kad, išsk yr us latv ius, gal est us, su kit ais kai myn ais mums nelengva kalbė tis, reik ia išn audot i kiekv ieną prog ą užs ien io pol it ikos kryp tims įvair int i. Taig i, galimybė yra, ar ja bus pa sinaudota – pamatysime.
rašto apsaugos vicemi nistras Vytautas Umbrasas (nuotr.) vakar pareiškė, kad Lenkijos spaudoje išsakomi priekaištai Lietuvai dėl netinkamos paramos Šiauliuose dislokuotoms NATO oro policijos pajėgoms nea titinka tikrovės. Dienraštis „Gazeta Wyborcza“, remdamasis neįvardy tais pareigūnais, antradienį rašė, kad Lietuva nepakankamai padengia iš laidas, susijusias su svetimų lėktuvų ir pilotų buvimu Šiauliuose. „Manau, šitos kalbos nevisiškai atitinka tikrovę, nes mes skiria me labai nemažai. Visos trys Bal tijos šalys oro policijos misijai ski ria labai nemažai – dabar apie 3 mln. eurų per metus. Lietuvos dalis yra kiek didesnė negu kitų Baltijos valstybių, maždaug 1,26 mln. eu rų (apie 4,3 mln. litų)“, – BNS sakė V.Umbrasas. Pasak neįvardyto Lenkijos diplo mato, lenkų kariškiams yra patei kiamos sąskaitos už viešbučius, de galus ir vandenį. Priimančios šalies parama besi rūpinančių Lietuvos kariškių teigi mu, už pragyvenimą kiekvienai oro policijos misiją vykdančiai valstybei pervedama vienoda pinigų suma – 100 tūkst. eurų. Lietuva pateikia visą turimą infor maciją apie galimas apgyvendinimo vietas, o misiją atliekančios šalies at stovai patys nusprendžia, kokiuose viešbučiuose nori gyventi. Anot ka riškių, kol kas niekas nepareiškė noro, kad Lietuva pati užsakytų viešbučius, o ne pervestų pinigus, nes, esant ma žesniam kontingentui, ne visa minėta suma tam yra panaudojama. Lietuva aprūpina NATO pajėgas vandeniu, tačiau šiuo metu tik 18 litrų talpyklose, o ne buteliuose, todėl dauguma kariškių vandenį perka patys. Pasak kariškių, Lietuva taip pat padengia atskridimo ir išvykimo iš šalies degalų išlaidas, kurios yra pa pildoma našta misiją atliekančioms šalims. Tačiau kitos išlaidos už dega lus būtų patiriamos orlaiviams ir jų pilotams skraidant bei treniruojan tis savo gimtosiose šalyse. Pasak V.Umbraso, Lietuva ir ki tos Baltijos šalys iki 2015 m. planuo ja toliau didinti paramos atvykstan čioms NATO pajėgoms paketą. „Mes priėmėme sprendimą 2011 m., kad iki 2015 m. išlaidas padidinsime iki 4 mln. eurų. Yra šalių pageidavimų, kad, pratęsus oro policijos misiją, dar didintume priimančios šalies pa
Baltijos šalys negali padengti kokių nors nacionalinių išlaidų, pavyzdžiui, naikintu vams arba personalui išlaikyti.
ramą, ir visos Baltijos valstybės da bar tai svarsto“, – kalbėjo jis. „Su skaičiais visąlaik būna tam tikrų problemų. Galbūt skaičiuojamos ko kios nors kitos išlaidos, bet Baltijos šalys negali apmokėti kokių nors na cionalinių išlaidų, pavyzdžiui, nai kintuvams arba personalui išlaikyti. Tai yra šalių atsakomybė. Nesvarbu, kur yra naikintuvai, šalys juos išlai ko, ar tai būtų Lenkijos teritorijoje, ar kur nors kitur. Nežinau, kaip skai čiuoja žurnalistai, bet nemanau, kad tai teisingi kaltinimai“, – dėstė vice ministras.
Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ straipsnyje lenkų diplomatai išskyrė tik Lietuvą, nors Baltijos šalių oro policijos misija yra remiama jung tinėmis Lietuvos, Latvijos ir Estijos pastangomis. „Manau, bent šiuo metu išsiskiria me gerąja prasme. Mūsų indėlis šiek tiek didesnis negu kitų Baltijos šalių, tačiau mes turime Šiaulius ir ten yra daug papildomų funkcijų, kurias tu rime atlikti, pavyzdžiui, ledo šalini mo procedūras. Tai irgi išlaidos. Lat viai 2013 m. taip planuoja padidinti savo dalį“, – sakė V.Umbrasas. Jis pabrėžė, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Danija, neturi jokių prie kaištų dėl jos kontingentui suteikia mos vadinamosios priimančios šalies paramos. Tačiau KAM atstovas pri dūrė, kad šalys skirtingai supranta paramos dydį. „Apie tai kalbama, bet yra labai skirtingas šalių suvokimas ir skir tingi šalių poreikiai. Sakykime, da nai deklaruoja, kad viena keturių mėnesių rotacija, jei jų personalas ir naikintuvai būna čia, o ne Danijoje, papildomai kainuoja 1 mln. eurų. Ki tos šalys suskaičiuoja daug daugiau. Bet bendra nuostata tokia, kad NATO pageidauja, jog pratęsus oro polici jos misiją iki 2018 m. ir vėliau mūsų indėlis didėtų, ir mes nuosekliai tai darome“, – sakė viceministras. Balandžio pabaigoje turi prasidėti ketvirtoji lenkų misija Baltijos šalyse. Lietuvą, Latviją ir Estiją saugos keturi MIG-29 naikintuvai iš Malborko. Lietuvos krašto apsaugos ministe rija vasarį pranešė, kad Baltijos ša lys per trejus metus daugiau kaip 50 proc. padidins paramą NATO oro po licijos misijai, kurią Aljanso šalys ne seniai nusprendė pratęsti ir po 2014 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos indė lis į misiją 2011 m. sudarė apie 2,2 mln. eurų. Informacija apie galimus lenkų grasinimus Lietuvai dėl oro polici jos misijos Lietuvos žiniasklaido je pasirodė po to, kai pranešta apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės atsisakymą vykti į Lenkiją, kurios prezidentas inicijavo susitikimą su Baltijos šalių vadovais. Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė BNS sakė, kad šalies va dovė buvo informuota apie „Lenki jos diplomatų pareiškimus Lietuvos diplomatams, jog, jei nebus sprendžiamos tautinių mažumų proble mos, Lenkija gali pergalvoti savo po ziciją dėl oro policijos misijos“. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
trečiADIENIS, balandžio 18, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Rinkimai bus eiliniai
Seimas sutiko panaikinti au tomobilio ava riją padariusio ir iš įvykio vietos pasi šalinusio Sei mo nario Vin co Babiliaus teisinę nelie čiamybę. Pats parlamentaras pasiaiškinti kolegoms nepanoro.
Stasys Gudavičius Seimas valdančiųjų balsais at metė opozicijos pateiktą pasiūlymą vasarą rengti pirmalaikius naujojo parlamento rinkimus. Balsų pritrūko gerokai
Pasivažinėjo: Seimo narys V.Babilius įtariamas padaręs tris pažeidimus, numa
tytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Vincukas – be neliečiamybės Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Pats nepasirodė
Antradienį parlamentarai svarstė generalinio prokuroro Dariaus Va lio praėjusios savaitės kreipimąsi dėl V.Babiliaus teisinės neliečia mybės panaikinimo. Specialiai šiam kreipimuisi ap svarstyti sudaryta Seimo narių komisija, vadovaujama konserva toriaus Vaidoto Bacevičiaus, pasiūlė parlamentarams tenkinti gene ralinio prokuroro prašymą. „Komisija posėdžiavo vieną kar tą. Posėdyje dalyvavo V.Babilius ir Generalinės prokuratūros atstovas. Komisija siūlo tenkinti Generalinės prokuratūros prašymą dėl išanksti nio Seimo sutikimo suvaržyti V.Ba biliaus laisvę dėl, kaip įtariama, jo padaryto administracinio teisės pa žeidimo“, – kalbėjo V.Bacevičius. Seimo pirmininkė Irena Degutienė norėjo suteikti žodį pačiam V.Babi liui. Tačiau šis dingo kaip į vandenį. „Kviečiu į tribūną V.Babilių... Ką tik jį mačiau. Ar jis kalbės ar nekalbės? – suglumo parlamento vadovė, bet po kelių akimirkų paskelbė: – Tu rime informacijos, kad nekalbės.“
Pasiūlė padėti mandatą
Diskusijoje kalbėjo vienintelis Sei mo narys Mantas Varaška. Jis pa siūlė V.Babiliui atsisakyti Seimo nario mandato. „Jau antrą kartą svarstome šio Seimo nario neliečia mybės panaikinimo klausimą. Siū lyčiau V.Babiliui: galbūt iš tikrų jų mandato atsisakymas šiandien būtų geriausia išeitis. Toks solidus elgesys galbūt prisidėtų ir prie bent šiokio tokio Seimo prestižo atkūri mo“, – kalbėjo M.Varaška. Tačiau jo pasiūlymas liko neišgirstas. Už tai, kad neliečiamybė būtų panaikinta, balsavo 91 Seimo na rys, prieš nebuvo nė vieno parla mentaro, susilaikė trys. Aiškinosi policijai
Kovo 19 d. po 22 val. V.Babilius Vil niuje, Laisvės prospekte ir J.Baltru šaičio gatvėje, vairavo automobilį, kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Neatsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas, vairuo tojas nesuvaldė savo automobilio ir atsitrenkė į stovintį kitą automo bilį. Po smūgio taip pat kliudytas šviesoforas. Iš eismo įvykio vietos V.Babilius pasitraukė. Šiais veiksmais Seimo narys įta
riamas padaręs tris pažeidimus, numatytus Administracinių tei sės pažeidimų kodekse. Jis pateikė paaiškinimus policijai. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos užtraukia baudą vairuoto jams nuo 3 tūkst. iki 4 tūkst. litų su teisės vairuoti transporto priemo nes atėmimu nuo trejų iki penke rių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuo ti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Pagarsėjęs erelis Seimas 2010 m. rugsėjį jau buvo gavęs praš ymą pan aik int i V.Ba bil iaus teis inę nel ieč iamybę dėl greič io virš ij imo ir tąkart pra šymą tenk ino. Nel iečiamybė par lament ar ui buvo panaik int a dėl to, kad važ iuod am as mag istra le Vilnius–Klaipėda jis 65 kilo metrais per valandą virš ijo leis tiną greitį, o už tokį pažeid imą ga li būti skirtas administracinis areš tas. Teismas tuomet V.Babil iui už greič io virš ijimą skyrė maksima lią – 1,5 tūkst. litų – baudą ir trims mėnesiams atė mė teisę vair uot i.
Vakar Seimo posėdyje svarstytas nutarimo projektas šių metų lie pos 22 d. surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jau posėdžio išvakarėse ne mažai politikų, nors viešai ir de monstravo ryžtą balsuoti už šį nutarimą, neoficialiuose pokal biuose pripažindavo, kad idėjai įgyvendinti ir vėl neužteks balsų. Taip ir atsitiko. Už pirmalai kius rinkimus balsavo tik 50 Sei mo narių, prieš buvo 24, susilaikė 25 parlamentarai. Seimo nutarimui dėl pirmalai kių rinkimų paskelbimo priimti reikia ne mažiau kaip 85 parla mentarų sutikimo. Todėl šįkart nutarimui priimti pritrūko dau giau kaip trijų dešimčių balsų. Pirmalaikius rinkimus balsavi mu parėmė bemaž visa opozici ja, prieš buvo valdančiosios koa licijos atstovai. Už pirmalaikius rinkimus balsavo tik vienas ki tas valdančiųjų atstovas, tarp jų – ir Seimo pirmininkė Irena De gutienė. Nutarimas atmestas galutinai. Prie jo nebebus grįžta. Tai reiškia, kad šių metų spalio 14 d. įvyks eiliniai Seimo rinkimai. Dekretą dėl šios datos paskelbimo praėjusį trečiadienį pasirašė Pre zidentė Dalia Grybauskaitė. Įsi galiojus šiam dekretui prasidėjo ir oficiali eilinių Seimo rinkimų politinė kampanija. Nuomonės išsiskyrė
Diskusijose dėl pirmalaikių rin kimų dalyvavusių parlamentarų nuomonės išsiskyrė. Socialdemokratė Irena Šiau lienė teigė, kad „tolesnis dabar tinės valdančiosios daugumos valdymas yra neperspektyvus, todėl reikalinga kuo sparčiau su
50
parlamentarų
balsavo už pirmalaikių rinkimų paskelbimą. rengti naujojo Seimo rinkimus ir naujai daugumai bei naujai Vy riausybei perduoti atsakomybę už šalį“. Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos atstovas Andrius Bur ba sakė, kad dabartiniai valdan tieji dar gali dirbti, turi per likusį iki eilinių rinkimų pusmetį baig ti svarbius darbus, ypač energe tikos srityje. Persigalvotų, jei nepavyktų
Pasak premjero Andriaus Kubi liaus, apie pirmalaikius rinkimus būtų galima svarstyti tik tuo at veju, jei Seimui nepavyktų priim ti racionalių sprendimų svarbiau siais energetikos klausimais. „Svarbiausias uždavinys yra tinkamai, laiku ir efektyviai at likti svarbiausius darbus. Šioje sesijoje iki rudens pagrindiniai darbai yra susieti su svarbiau siais strateginiais energetikos projektais. O jeigu pasirodys, kad Seimas yra visiškai nebe pajėgus priimti racionalių, at sakingų sprendimų, tik tuo at veju galima svarstyti, kad gal reikia paankstinti rinkimus ke liais mėnesiais“, – sakė Vyriau sybės vadovas. Tiek dabartiniame, tiek ir anks tesniuose Seimuose yra buvę ne mažai svarstymų surengti pirma laikius rinkimus. Tačiau jie nuolat patirdavo nesėkmę dėl pernelyg menko parlamentarų, balsuojan čiųjų už, skaičiaus. Pastarąjį kartą toks Seimo nu tarimas svarstytas 2010 m. lapk ritį.
Dievo pagalbos ministras neprašė Stasys Gudavičius Seime prisiekė ir oficialiai pareigas eiti pradėjo naujasis vidaus rei kalų ministras Artūras Melianas.
Plenarinio posėdžio pradžioje at sistojęs priešais Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir padėjęs ranką ant Konstitucijos A.Melianas va kar perskaitė Vyriausybės nario priesaikos žodžius, paskui pasi rašė Priesaikos lapą. A.Melianas perskaitė priesaikos tekstą be paskutinio sakinio „Te padeda man Dievas!“ Naująjį ministrą pasveikino I.De gutienė, premjeras Andrius Kubi
lius, Seimo nariai, kitų ministerijų vadovai. „Ačiū už pasitikėjimą. Tikrai jūsų nenuvilsiu“, – gavęs ke lias gėlių puokštes iš Seimo tribū nos pasakė naujasis ministras. Dekretą dėl vieno liberalcent ristų lyderių A.Meliano paskyrimo į vidaus reikalų ministrus Prezi dentė Dalia Grybauskaitė pasirašė praėjusią savaitę. Valstybės vadovė gavo infor maciją apie kandidato A.Melia no patikrinimą pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Tikrinant ne nustatyta aplinkybių, kurios truk dytų paskirti šį politiką ministru. Naujasis vidaus reikalų minist ras paskirtas premjero A.Kubi
liaus teikimu. Kandidatą Vyriau sybės vadovui pateikė valdančioji Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), kuriai pagal koalicinę sutartį pri klauso vidaus reikalų ministro portfelis. A.Melianas yra vienas LiCS pirmininko pavaduotojų. Su kandidatu Prezidentė buvo susitikusi praėjusį antradienį – tą pačią dieną, kai gavo premjero tei kimą. Vidaus reikalų ministerijos va dovo postas tapo laisvas kovą iš jo pasitraukus liberalcentristui Rai mundui Palaičiui, kuris sulaukė konservatorių kritikos dėl Finan sinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo.
Nuotaikos: dauguma Seimo narių netikėjo, kad pavyks surinkti pa
kankamai balsų už pirmalaikius rinkimus. Gedimino Bartuškos nuotr.
8
trečiADIENIS, balandžio 18, 2012
lietuva
Seimo chuliganams gaila 200 litų Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas Seimo narius Petrą Gražulį ir Kazimierą Uoką pripažino kaltais dėl administracinių pažeidimų per seksualinių mažumų eitynes Vilniuje prieš dvejus metus ir skyrė jiems 200 litų baudas. Sprendimą skųs
Abu parlamentarai nubausti už policijos specialiosios juostos, ri bojusios įvykio vietos perimetrą, perėjimą. Už šį pažeidimą Admi nistracinių teisės pažeidimų ko deksas numato baudą nuo 100 iki 300 litų. Teismo sprendimą P.Gra žulis sakė skųsiantis. „Aš tai kaltas nesijaučiu. Aš to neneigiu, kad šokau per tvorą ir, kaip sakiau teisėjui, didžiuojuosi, kad protestavau prieš tokį renginį, tikrai nesigailiu. Dabar skųsiu, nes nebuvo išklausyti liudininkai, ku riuos prašiau pakviesti. Yra ir dau giau aplinkybių, dėl ko aš kreip siuosi į aukštesnę instanciją ir skųsiu“, – išklausęs teismo spren dimą žurnalistams sakė P.Gražulis. „Manau, kad aš žygdarbį padariau, o ne pažeidimą“, – pridūrė jis. K.Uoka santūresnis
K.Uoka teigė dar nagrinėsiantis teismo sprendimą. „Mes panag rinėsime, 20 dienų turime. Pasi nagrinėsime, išsiaiškinsime, kaip tos baudos sumokamos, kas gali ma vietoj jų. Bauda yra neteisinga, mano nuomone“, – teigė K.Uoka. Jo vertinimu, teisinga būtų buvę išsiaiškinti, kodėl aptvaras buvo pa
liktas po eitynių, taip pat tai, ar ne buvo pažeista Seimo narių lygybė. „Kaip buvo su Seimo narių lygy be – vieni buvo vienoje pusėje, kiti – kitoje?“ – svarstė K.Uoka.
Petras Gražulis:
Manau, kad aš žygdarbį padariau, o ne pažeidimą. Teismuose jau ilgai
Abu parlamentarai buvo teisiami tik dėl vieno pažeidimo, nors poli cija buvo surašiusi tris administra cinių teisės pažeidimų protokolus. Be anksčiau minėto užtvaro per ėjimo, parlamentarai kaltinti pasi priešinę policijai ir nevykdę polici jos pareigūnų teisėtų reikalavimų. Abiem Seimo nariams admi nistracinių teisės pažeidimų by lų dalis dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir jų nurodymų ne vykdymo teismas nutraukė – norint patraukti atsakomybėn Seimo narį už pažeidimus, už kuriuos numaty tas administracinis areštas, būtina gauti išankstinį Seimo sutikimą su
varžyti parlamentarui laisvę, o Sei mas tokio sutikimo nedavė. Šios dvi bylos į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą grįžo, kai va sario 24 d. Lietuvos vyriausiojo ad ministracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija nutarė grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręs ti politikų patraukimo administra cinėn atsakomybėn klausimą. 2010 m. lapkričio pradžioje Vil niaus miesto 1-asis apylinkės teis mas buvo nutraukęs administraci nių teisės pažeidimų bylas K.Uokai bei P.Gražuliui. Jo teigimu, parla mentarų veiksmai per seksualinių mažumų eitynes buvo verti baudžiamųjų bylų. Seimas atsisakė pa naikinti šių parlamentarų teisinį imunitetą ir leisti suvaržyti jiems laisvę, todėl esą bylos nebuvo ga lima nagrinėti, nes už jų pažeidi mus gresia ir areštas. Šį apylinkės teismo sprendimą sostinės policija apskundė LVAT ir jis pareiškė, kad pirmosios ins tancijos teismas bet kuriuo atveju turėjo nagrinėti Seimo narių pa traukimą administracinėn atsa komybėn už vieną iš inkriminuotų veikų, už kurią nenumatyta admi nistracinio arešto nuobauda.
Be to, interneto svetainėje „Prisijungusi Lietuva“ e. paslaugų vartotojams pateikiami paaiškinimai, kaip naudotis elektroniniu parašu, kaip nustatyti savo tapatybę elektroninėje erdvėje. Iškilus klausimų, svetainės lankytojai gali juos užduoti ir sulaukti atsakymo. Sukurti trumpi nuotaikingi vaizdo siužetai pristato keletą populiariausių e. paslaugų ir jų naudojimo ypatumus. Interneto vartotojams stinga informacijos apie viešojo sektoriaus teikiamas e. paslaugas. Kaip parodė IVPK užsakymu šių metų sausį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, 27 proc. gyventojų trūksta informacijos, kuo šios e. paslaugos gali būti jiems naudingos, 22 proc. – aiškių ir lengvų instrukcijų, kaip naudotis e. paslaugomis, 17 proc. – susistemintos, vienoje vietoje pateikiamos informacijos apie visas viešąsias ir administracines paslaugas, teikiamas skirtingų valdžios institucijų. „Būtent tam, kad tokio pobūdžio informacija būtų efektyviai skleidžiama, ir kuriame „Prisijungusios Lietuvos“ interneto svetainę. Kaip institucija, administruojanti ES struktūrinę paramą, skiriamą informacinės visuomenės plėtrai Lietuvoje, norime, kad informacija apie šios paramos lėšomis sukuriamas nau-
mi tik dėl vieno pažeidimo, nors policija buvo surašiusi tris administ racinių teisės pažeidimų protokolus. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Pasipriešino pareigūnams Seimo nariai P.Graž ulis ir K.Uoka ad min istracinėn ats akomybėn buvo patraukti už tai, kad prieš porą metų per vykusias homoseksualų eitynes Vilniuje, šalia Baltojo tilto, pasiprieši no policijos pareigūnams, perėjo po
licijos užtvar us, paž ymėtus specia liąja juosta su užrašu „stop pol icija“ ir nev ykdė pol icijos pareigūnų tei sėtų reikalav imų. Pirmosios Liet u voje seksual in ių maž umų eit ynės vyko 2010 m. gegužę.
BNS, VD inf.
Informacija apie aktualias viešojo sektoriaus e. paslaugas – vienoje interneto svetainėje Pastaraisiais metais Lietuvos viešasis sektorius e. paslaugoms kurti skiria daug dėmesio ir lėšų. Tam, kad tiek gyventojai, tiek verslo įmonės galėtų greitai ir patogiai rasti informaciją, kokios viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos yra teikiamos Lietuvos institucijų, kur jas rasti ir kaip jomis pasinaudoti, Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos sukūrė interneto svetainę „Prisijungusi Lietuva“, pasiekiamą adresu www.prisijungusi.lt. Šioje interneto svetainėje vartotojai gali vienoje vietoje rasti patogiai pateikiamą ir nuolat atnaujinamą informaciją apie ES struktūrinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšomis sukurtas viešojo sektoriaus elektronines paslaugas, kurių skaičius nuolat auga. Prisijungusi.lt yra funkcionalus elektroninis katalogas, kuriame skelbiami trumpi ir aiškūs skirtingų institucijų teikiamų elektroninių paslaugų aprašymai: kam skirta kiekviena konkreti e. paslauga, kuo ji naudinga, kokia paslaugos suteikimo trukmė, kokia institucija teikia paslaugą, kokie paslaugos teikimo žingsniai, taip pat atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus ir, be abejo, nuoroda į e. paslaugos teikimo tinklalapį. Paslaugos šiame kataloge suskirstytos į skirtas gyventojams ir verslui, taip pat į nacionalinės aprėpties ir į atskirų regionų gyventojams aktualias e. paslaugas.
Išsisuko: abu gėjų eitynėse „pasižymėję“ parlamentarai buvo teisia
jas e. paslaugas kuo greičiau pasiektų tuos, kam jos yra skirtos, – gyventojus ir verslo įmones“, − sako IVPK direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė. Atsižvelgiant į sparčiai populiarėjančius mobiliuosiuos įrenginius – išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, sukurta ir mobiliesiems įrenginiams pritaikyta „Prisijungusios Lietuvos“ versija m.prisijungusi.lt. Taip pat interneto svetainėje pateikiamas vis papildomas nemokamų lietuviškų mobiliųjų programėlių katalogas. „Lietuvos mobiliojo turinio sprendimų kūrėjai nestokoja idėjų, kurdami mūsų rinkai ir vartotojams patogius ir reikalingus produktus. „Prisijungusi Lietuva“ pateikia nemokamų mobiliųjų programėlių katalogą, kurį svetainėje nesunkiai ras kiekvienas lankytojas. Tikimės, kad artimoje ateityje į jį galėsime įtraukti vis daugiau viešojo sektoriaus paslaugoms skirtų sprendimų“, – pabrėžia I.Žilionienė. „Prisijungusi Lietuva“ – tai IVPK įgyvendinamas informacinis projektas, kuriuo siekiama supažindinti visuomenę su ES ir struktūrinės paramos lėšomis sukurtomis e. paslaugomis bei mokyti jomis naudotis. Projektas finansuojamas 2007–2013 m. ES Techninės paramos lėšomis. Užs. 943898
FNTT vadovas – ministro reikalas Naujojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Kęstučio Jucevičiaus tinkamumą toliau eiti pareigas turi vertinti ir spręsti naujasis vidaus reikalų mi nistras Artūras Melianas. Tokios pozicijos laikosi prezidentūra.
„Vertinti ir spręsti turi naujasis vi daus reikalų ministras“, – taip Pre zidentės spaudos tarnyba atsakė į BNS klausimą, ar FNTT vadovas K.Jucevičius, kurį VTEK pripaži no supainiojus viešuosius ir pri vačiuosius interesus, yra tinkamas asmuo vadovauti FNTT ir ar dėl jo reputacijos Prezidentei Daliai Gry bauskaitei nekyla jokių abejonių. Vyriausioji tarnybinės etikos ko misija (VTEK) vakar nusprendė, kad dokumentą dėl savo patiki mumo pasirašęs K.Jucevičius su painiojo viešuosius ir privačiuo sius interesus. Komisijos nuomone, K.Jucevi čius galėjo ir privalėjo aiškiai iš reikštais veiksmais pranešti apie savo nusišalinimą, informuoti vi daus reikalų ministrą apie interesų konfliktą. Vidaus reikalų ministro A.Me liano atstovė spaudai Ramunė Ha zir BNS sakė, kad ministras kol kas nuo komentarų susilaiko. „Ministras sprendimą pakomen tuos, kai gaus medžiagą raštu ir su
sipažins su argumentais“, – sakė R.Hazir. Į VTEK su prašymu svarstyti K.Jucevičiaus elgesį kreipėsi Sei mo Antikorupcijos komisija. Jai kilo abejonių, ar K.Jucevičius galėjo pasirašyti Specialiųjų ty rimų tarnybai (STT) skirtą raštą, kad FNTT neturi duomenų apie jo paties nepatikimumą. Toks raš tas buvo reikalingas, kad laikinai FNTT direktoriaus pareigas ėjęs K.Jucevičius būtų paskirtas nuo lat dirbti. K.Jucevičius FNTT vadovu buvo paskirtas kovo pabaigoje. Tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sprendimą dėl K.Jucevi čiaus priėmė nepaisydamas prem jero Andriaus Kubiliaus raginimo atidėti jo skyrimą – premjeras ra gino neskubėti, nes suabejota pa reigūno nepriekaištinga reputacija. O Prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė neturinti faktais parem tos neigiamos informacijos apie K.Jucevičių. „Girdėjau tik galimai ir tariamai. Galimai ir tariamai komentuoti ne galiu, o komentuoti galiu tik fak tus. Dėl paties paskyrimo, turi būti gautos visos pažymos apie patiki mumą ir tai, atrodo, padaryta, kiek žinau“, – kovo 22 d. žurnalistams sakė Prezidentė. VD, BNS inf.
9
trečiadienis, balandžio 18, 2012
OMX Vilnius
OMX Riga
+0,28 % 0,00 %
1,38
mlrd. litų
Lietuva vakar pasiskolino tarptautinėse rinkose.
ekonomika
OMX Tallinn
+0,92 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Pagrindiniai degalų tiekėjai
€
Latvijos nacionalinės statistikos žinybos duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius į Lietuvą įvežta 68,3 proc. viso į šalį importuoto benzino ir 43,2 proc. dyzelino. Sausį ir vasarį iš Lietuvos į Latviją atgabenta 30,304 mln. litrų benzino ir 60,8 tūkst. tonų dyzelino – atitinkamai 16,1 proc. mažiau ir 1,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotar pį pernai.
Baltarusijos rublis 10000 3,2913 DB svaras sterlingų 1 4,1850 JAV doleris 1 2,6363 Kanados doleris 1 2,6350 Latvijos latas 1 4,9425 Lenkijos zlotas 10 8,2322 Norvegijos krona 10 4,5707 Rusijos rublis 100 8,8876 Šveicarijos frankas 1 2,8729
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
Degalų kainos
kiekis Santykis
pokytis
–0,4236 % –0,3714 % –0,6744 % –0,6523 % +0,0162 % +0,1655 % +0,3667 % –0,3476 % +0,0139 %
Pinigus eksportuoja
Tai rodo, kad Lietuvos banko siū lomos palūkanos bankams yra per mažos, ir turimus pinigus jie nu kreipia kitomis kryptimis. Pasiteiravus, kur šiuo metu ban kai nukreipia pinigų srautus, Lietu vos banko Priežiūros tarnybos spe cialistų teigimu, „šiuo metu rinkoje yra likvidžių lėšų perteklius. Pas kolų portfelis kinta nesmarkiai, o
„Statoil“
5,05
4,70
2,42
„Kvistija“
4,99
4,64
2,39
„Vakoil“ 5,03 4,68 2,39 Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
104,07 dol. už 1 brl. 118,57 dol. už 1 brl.
E
„Shutterstock“ nuotr.
Aukcionas indėlių Lietuvoje neišlaikė Nuo gruodžio Lietuvos bankas kiekvieną pirmadienį iki šios sa vaitės organizavo savaitės trukmės terminuotųjų indėlių aukcionus, kuriuose galėjo dalyvauti Lietuvo je veikiantys komerciniai bankai. Lietuvos banko teigimu, ši ope racija komerciniams bankams su teikė papildomų galimybių op timaliau panaudoti savo turtą ir valdyti pinigų srautus po banko „Snoras“ bankroto. Banke „Sno ras“ laikytų indėlių draudimo iš mokoms grąžinanti buvo skirta per 4 mlrd. litų. Į kitų bankų sąskaitas nugulus šiai sumai, rinkoje atsi rado litų perteklius, todėl Lietu vos bankas ėmėsi papildomų ban kų likvidumo priemonių. „Šiuo metu, kai pagrindinė drau dimo išmokų dalis banko „Sno ras“ indėlininkams jau išmokėta ir sklandžiai pasiskirstė bankų siste moje, o likvidžių atsargų svyravi mas grįžo į įprastinį lygį, papildo mos likvidumo valdymo galimybės nebėra tokios aktualios“, – prane šė Lietuvos bankas. Todėl septy niolika savaičių Lietuvos banko organizuoti terminuotųjų indėlių aukcionai šią savaitę nutraukiami, taip nuspręsta pirmadienį skelb tam aukcionui neįvykus.
Dujos
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų vadovas
nius bankus užsienyje, nukreipė į vertybinius popierius.
Palaikė likvidumą
Dyzelinas
Karolis Urbonas
Srautai: po „Snoro“ griūties rinkoje atsiradusį litų perteklių bankai laikė Lietuvos banke, išvežė į pagrindi
j.zvirblyte@diena.lt
A 95
Augimas ar taupymas?
Lietuvos banko kas savaitę organizuo ti indėlių aukcio nai šią savaitę bai gėsi. Po banko „Sno ras“ bankroto atsi radusio litų pertek liaus rinkoje jau nėra, nes indėlinin kų pinigus bankai nukreipė kitur – į už sienį.
Jolita Žvirblytė
Vakar Tinklas
laisvas lėšas bankai perveda į savo pagrindinius bankus, didina skolos vertybinių popierių portfelį“. Tai reiškia, kad šalyje veikiantys komerciniai bankai vis dar neprade da aktyviau kredituoti vidaus rinkos. Lietuvos banko duomenimis, vien per pirmus du šių metų mėnesius vi daus kreditas sumažėjo 235 mln. litų. Iki vasario pabaigos Lietuvoje vei kiantys komerciniai bankai į Lietu vos ekonomiką buvo įlieję 63,4 mlrd. litų. Ši suma nuo 2008-ųjų traukia si ir per daugiau nei trejus metus su mažėjo per 10 mlrd. litų. Buvo gerai
Šiemet taip pat mažėjantis vidaus kreditas rodo, kad bankrutavusiame banke „Snoras“ gyventojų laikyti ir kitų bankų sąskaitose nugulę pinigai vidaus kreditavimo neišjudino. Kol Lietuvos bankas indėlių aukcionuo se patvirtindavo gana aukštas palū kanas, dalis laisvų bankų lėšų cirku liavo Lietuvoje, tačiau, nusmukus palūkanoms, ši lėšų laikymo prie monė bankams tapo nepatraukli. „Aktyvus bankų dalyvavimas aukcionuose praėjusių metų pa baigoje ir šių pradžioje parodė, kad Lietuvos banko pasiūlytos priemo nės rinkai buvo reikalingos, tačiau dabartinė padėtis vidaus rinkoje leidžia sugrįžti tik prie saviregu liavimu pagrįstų bankų sistemos likvidumo valdymo priemonių – tarpbankinių sandorių ir bazinės valiutos pirkimo bei pardavimo“, – komentavo Lietuvos banko val dybos narys Darius Petrauskas. Susižėrė palūkanas
Lietuvos banko duomenimis, indė lių aukcionų apimtis, šių metų sau sį siekusi 900 mln. litų per savaitę, nuosaikiai mažėjo – iki 42 mln. li tų paskutiniame įvykusiame auk cione balandžio 10 d. Per visą auk
cionų vykdymo laikotarpį vidutinė priimtų 7 dienų trukmės indėlių suma sudarė 424 mln. litų. Viduti nė savaitės trukmės palūkanų nor ma svyravo nuo 0,45 proc. aukcio nų vykdymo laikotarpio pradžioje gruodį iki 0,19–0,20 proc. palūka nų balandžio pradžioje. Nesunku apskaičiuoti, kad per visą šį laikotarpį Lietuvos ban kas indėlių aukcionuose dalyva vusiems komerciniams bankams, skaičiuojant vidutinę palūkanų normą, iš viso išmokėjo apie 28 mln. litų palūkanų. Pavyzdžiui, už sausio antrąją sa vaitę Lietuvos banke savaitei pa dėtą 900 mln. litų indėlį, jį padė ję skirtingi bankai po savaitės gavo beveik 4 mln. litų palūkanų.
Komentaras Andrius Šuminas
Klubo „Pinigų srautas“ prezidentas
R
engti indėlių aukcionus Lie tuvos bankas pradėjo po „Snoro“ nacionalizacijos. In dėl ių aukcionas atl iko per teklinių pinigų padėjimo už palūkanas funkciją šalies viduje. Šiais aukcionais aktyviausiai naudojosi didžiausi Lie tuvoje veikiantys komerciniai bankai, kuriuose nugulė daugiausia „Snoro“ pi nigų ir susikaupė litų perteklius. Šiuo metu su litų pertekliaus proble ma komerciniai bankai jau nesusidu ria. Esminių pokyčių bankų sektoriuje neįžvelgiu. Baimintis, kad kils paskolų litais palūkanos, nereiktų.
Terminuotųjų (7 dienų) indėlių aukcionai Aukciono data 2011 12 19 2011 12 27
Suma (mln. litų)
Vidutinė palūkanų norma (proc .)
300
0,45
78,5
0,45
2012 01 02
700
0,45
2012 01 09
900
0,44
2012 01 16
900
0,41
2012 01 23
900
0,39
2012 01 30
700
0,35
2012 02 06
600
0,35
2012 02 13
500
0,34
2012 02 20
500
0,30
2012 02 27
500
0,30
2012 03 05
400
0,25
2012 03 12
300
0,25
2012 03 19
88
0,20
2012 03 26
150
0,20
2012 04 02
68
0,19
2012 04 10
42
0,20
2012 04 16
–
– Šaltinis: Lietuvos bankas
uropos lyderiai pasi dalijo į dvi stovyklas – viena jų teigia, kad Europą iš krizės išves fiskalinė drausmė, o kita – kad augimą skatinančios priemo nės. Pirmieji teigia, kad Europą į krizę atvedė besaikis skolinima sis ir vienintelis būdas išspręsti jos problemas yra griežtos tau pymo programos, valstybinio sektoriaus išlaidų mažinimas ir mokesčių kėlimas. Antroji gru pė sako, kad toks taupymas at ves tik į naują recesiją, nes toks taupymas sukels naujų bankrotų virtinę ir nedarbo didėjimą.
Kol kas pralaimi paprastas pilietis, bet atrodo, kad tai ilgai nesitęs. Tač iau nors pag rind in iai sprendimų priėmėjai Vokietija, Europos Komisija ir Tarptauti nis valiutos fondas yra už pir mąjį – taupymo – planą, beveik visi sutaria, kad abiem scenari jais probleminės valstybės Grai kija, Portugalija, Ispanija dar il gai nematys teigiamų ženklų. Pagrindinė problema – nedar bas. Jos išspręsti greitai nepa vyks, o ji labiausiai erzina tautą. Ir nors bedarbiai gauna įspūdin go dydžio išmokas, kurios siekia vidutinį darbo užmokestį, tačiau tai šių šalių ekonomikas stumia į dar didesnes skolas. Tad Europa yra atsidūrusi užburtame rate. Realių sprendimų, kur laimėtų visi, nėra. Greičiausiai nukentės bankai, kurie per daug skolino. Probleminės valstybės turi ke lis scenarijus – savavališkai nu rašyti skolas, pažeisti tarptauti nes sutartis ir išstoti iš bendros valiutos klubo, arba toliau igno ruoti problemas ir laukti Vokie tijos mokesčių mokėtojų pini gų, kol pribręs laikas rimtiems nesustabdomiems socialiniams konfliktams. Kompromiso ne bus, nes šioje situacijoje kas nors turės pralaimėti. Kol kas pralai mi paprastas pilietis, bet atrodo, kad tai ilgai nesitęs.
10
trečiadienis, balandžio 18, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Kelią į olimpiadą skinasi ringe Paskutiniame Europos zonos bokso olimpinės atrankos turny re Trabzone (Turkija) tikslo sie kia ir mūsų šalies odinės piršti nės meistrai.
1-ųjų jaunimo olimpinių žaidy nių čempionas šilutiškis Evaldas Petrauskas (svorio kategorija iki 60 kg) pirmoje kovoje 24:10 nu galėjo Ispanijos pilietybę turin tį kubietį Ericą Pambani, o vakar aštuntfinalyje 13:8 – Tomasą Va no iš Slovakijos. „Esu labai patenkintas Evaldo pa sirodymu. Jis pateisino visus lūkes čius, netgi viršijo. Tikiu, kad galime kovoti dėl aukščiausių apdovanoji mų“, – kalbėjo Lietuvos rinktinės treneris Vladimiras Bajevas. E.Petrauskas ketvirtfinalyje su sitiks su 2009-ųjų Europos Są jungos šalių čempionato nuga lėtoju airiu Davidu Joyce’u, kuris vakar 22:14 palaužė 2010-ųjų pa saulio jaunimo čempioną vokietį Arturą Brilį. Šioje svorio katego rijoje bus išdalyti 4 olimpiniai ke lialapiai, tad lietuviui reikia pra sibrauti į pusfinalį. Daugkartinis Lietuvos čempio nas kaunietis Vitalijus Subačius (daugiau nei 91 kg) jau pirmajame aštuntfinalio raunde privertė ka pituliuoti 2011-ųjų Europos čem pionato bronzos medalio laimėto ją gruziną Michailą Bachtidzę. „Vitalijus pasiuntė varžovą į nokdauną ir šis nebeatsigavo“, – agentūrai BNS sakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis rinktinės
treneris Stanislavas Mižigurskis. Šiandien ketvirtfin alyje V.Su bačius susitiks su devyniolikme čiu Turkijos boksininku Erhanu Muhammedu Aci, kuris aštunt finalyje 17:12 įveikė airį Corne liusą Sheehaną. Šioje svorio ka tegorijoje kelialapius į olimpines žaidynes gaus tik finalininkai. Nepasisekė Lietuvos rinkti nės senbuviui kauniečiui Dau girdui Šemiotui (iki 81 kg) – jis 8:14 pralaimėjo 2008-ųjų Euro pos čempionato bronzos meda lio laimėtojui moldavui Viktorui Kostiužanskiui. „Labai apmaudi nesėkmė, var žovas tikrai buvo įveikiamas. At rodo, pasirinkome reikiamą takti ką, tačiau viskas klostėsi ne taip, kaip norėtųsi. Galbūt koją paki šo psichologinės problemos“, – svarstė V.Bajevas. Svorio kategorijos iki 75 kg aš tuntfin alyje vilnietis Vladimiras Milevskis 9:17 nusileido 2011 m. Europos čempionato bronzos me dalininkui gruzinui Džabai Cho sitašviliui. Vakar Trabzono ringe su 2010ųjų Europos čempionato bronzos medalio laimėtoju baltarusiu Ser gejumi Kunicinu susitiko šilutiš kis Edgaras Skurdelis (iki 56 kg). Lietuvos boksininkai turi kol kas vieną kelialapį į Londo no olimpines žaidynes – jį per nai pasaulio čempionate iškovo jo kaunietis Egidijus Kavaliauskas (iki 69 kg). VD, LBF inf.
Sąskaitos: pirmąsias kontrolines rungtynes lietuviai žais su makedonais – savo skriaudėjais 2011-ųjų Eu
ropos čempionate.
Rinktinė laukia Šaro atsakymo
Trenerio Kęstučio Kemzūros pateiktame kandidatų į Lietu vos vyrų krepšinio rinktinę sąraše yra keli naujokai, o kai kurie senbuviai įrašyti avansu. Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Lūkesčiai: trenerio V.Bajevo (kairėje) nuomone, E.Petrauskas pa
jėgus iškovoti olimpinį kelialapį.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Dvi nesėkmės Lietuvos ledo ritulio rinktinė Lenkijoje vykstančiame pasau lio čempionato 1-ojo diviziono B grupės turnyre pralaimėjo dvejas rungtynes iš eilės.
Pirmojoje dvikovoje mūsų ša lies komanda 0:9 (0:2, 0:4, 0:3) nusileido lenkų ekipai. Antraja me kėlinyje Mauras Baltrukonis nuginklavo varžovų vartininką, bet teisėjai, įžvelgę taisyklių pa žeidimą, įvarčio neįskaitė. Ge riausiu žaidėju Lietuvos rinkti nėje buvo pripažintas vartininkas Nerijus Dauksevičius, atrėmęs 32 Lenkijos ledo ritulininkų metimus
(78,05 proc.). Lenkai per rungty nes 41 kartą smūgiavo ritulį į mūsų ekipos vartus, lietuviai – vos 9. Antrąjį mačą Lietuvos ledo ri tulininkai 0:3 (0:3, 0:0, 0:0) pra laimėjo Pietų Korėjos komandai. Šį kartą geriausiu žaidėju Lie tuvos komandoje buvo pripažin tas vartininkas Mantas Armalis. Šiandien mūsiškiai žais su Australijos ledo ritulininkais, ku rie 4:8 pralaimėjo korėjiečiams ir 2:6 – olandams. B grupės čem pionai iškovos kelialapį į I divizio no A grupę, o 6-ąją vietą užėmusi rinktinė iškris į II divizioną. VD inf.
AFP nuotr.
Į nacionalinę komandą kviečiami 24 krepšininkai, kurie nuo gegu žės pabaigos ruošis liepos 2–8 d. Karakase (Venesuela) vyksiančiam olimpiniam atrankos turnyrui. Pirmojoje treniruočių stovyklo je, kuri bus surengta Druskinin kuose, K.Kemzūra tikisi sulauk ti 15 žaidėjų. „Kandidatų sąrašas ilgas, nes norime turėti daugiau laiko stebė ti krepšininkus, kad būtų lengviau surinkti pagrindinę sudėtį. Visada yra dvejonių, – sakė K.Kemzūra. – Nekviečiame sveikatos problemų turinčio Marijono Petravičiaus. Nėra ir Darjušo Lavrinovičiaus – ne dėl to, kad pablogėjo jo žaidi mas, tiesiog kartais reikia pasi rinkti. Manome, kad radome šiems žaidėjams pamainą.“ Vyriausiasis treneris kol kas nega lėjo pasakyti, ar rinktinei padės Ša rūnas Jasikevičius ir Rimantas Kau kėnas, nors jie yra kandidatų sąraše. „Kalbėjausi su Šarūnu, jis dar nėra galutinai apsisprendęs. Vis
Kęstutis Kemzūra:
Kandidatų sąrašas ilgas, nes norime tu rėti daugiau laiko stebėti krepšinin kus, kad būtų leng viau surinkti pagrin dinę sudėtį.
kas paaiškės gegužės viduryje. Po sunkios traumos atsigaunantis Ri mantas nori atstovauti rinktinei, jis jau pradėjo treniruotis. Žinome,
koks valingas ir darbštus šis krep šininkas. Rimantas planuoja gegu žės pradžioje pradėti rungtyniau ti“, – teigė K.Kemzūra. R.Kaukėnas, Kšyštofas Lavrino vičius ir Martynas Pocius tikriau siai vėluos į treniruočių stovyklas, nes krepšinio sezonai Italijoje bei Ispanijoje perkops birželio vidu rį. NBA rungtyniaujantis Linas Kleiza planuoja po reguliaraus čempionato grįžti į Lietuvą ir pa dirbėti individualiai, kad būtų tin kamai pasirengęs rinktinės treni ruotėms. Tarp naujokų – Rolandas Alije vas, Adas Juškevičius, Žygimantas Janavičius, Deividas Dulkys ir An tanas Kavaliauskas. Pirmąsias kontrolines rungtynes lietuviai žais birželio 16-ąją Klai pėdoje su makedonais. 17 d. mūsų krepšininkai Kauno „Žalgirio“ are noje išmėgins jėgas su graikais. Birželio 23–29 d. Lietuvos rink tinė treniruosis Hjustone (JAV) ir planuoja sužaisti 3–4 kontrolines rungtynes. Jau žinoma, kad 23 ir 29 d. vyks mačai su Didžiąja Britanija, o 27 d. – su Rusija.
Kandidatai į rinktinę Mantas Kalnietis, Žygimantas Janavi čius, Tomas Delininkaitis, Mindaugas Kuzminskas, Paulius Jankūnas, Tadas Klimavičius ir Robertas Javtokas (visi – Kauno „Žalgiris“), Šarūnas Jasikevičius (Atėnų „Panathinaikos“, Graikija), Rolan das Alijevas (Samaros „Krasnyje Krylja“, Rusija), Adas Juškevičius (Prienų „Rū
dupis“), Martynas Gecevičius (Pirėjo „Olympiakos“, Graikija), Rimantas Kau kėnas ir Kšyštofas Lavrinovičius (abu – Sienos „Montepaschi“, Italija), Renaldas Seibutis, Mindaugas Katelynas ir Jonas Valančiūnas (visi – Vilniaus „Lietuvos rytas“), Martynas Pocius (Madrido „Re al“, Ispanija), Deividas Dulkys (Floridos
universitetas, JAV), Simas Jasaitis (An karos „Turk Telekom“, Turkija), Jonas Mačiulis (Kauno „Baltai“), Linas Kleiza (Toronto „Raptors“, Kanada), Darius Songaila (Valjadolido „Blancos de Rue da“, Ispanija), Donatas Motiejūnas (Gdy nės „Asseco Prokom“, Lenkija), Antanas Kavaliauskas (Rygos VEF, Latvija).
11
trečiadienis, balandžio 18, 2012
sportas
Revoliucijos grėsmė baugina ne visus Eurolygos ir VTB Vieningosios krepšinio lygos susiliejimas ir galima atrankos į Europos klubų turnyrus reforma sukėlė dis kusijų šalyse, kurių komandos dalyvauja šiose tarptautinėse varžybose. Marius Bagdonas, Romas Poderys Rygiečiai laukia
Latvijos čempionas Rygos VEF klubas lauks, ką nuspręs Euroly gos asamblėja ir VTB Vieningosios krepšinio lygos taryba. „Kai derybos vyksta logiškai ir nuosekliai, visada galima rasti išei tį. Neabejoju, kad iki šio sezono pabaigos VTB Vieningosios krep šinio lygos ateitis bus visiškai aiš ki. Per susitikimą Chimkuose VTB Vieningosios krepšinio lygos va dovams ir klubų atstovams pavyko susitarti su Europos krepšinio ly gų sąjunga (ULEB) dėl principinių nuostatų, ir tai yra svarbiausia“, – sakė VEF klubo valdybos pirmi ninkas Edgaras Jaunupas. Jis kol kas neįvardijo, kuriuose turnyruose kitąmet dalyvaus VEF komanda. E.Jaunupo teigimu, ry giečiai savo sprendimą praneš po to, kai bus sudėlioti visi taškai VTB Vieningosios krepšinio lygos ir ULEB sutartyje. „Yra nemažai pavyzdžių Adrijos lygoje. Ten dauguma komandų žai džia tiek Europos taurių varžybo se, tiek regioniniuose turnyruose ir nacionaliniuose čempionatuose“, – apie tai, kad VEF neketina pasi
traukti iš Latvijos čempionato, už siminė E.Jaunupas. VEF klubo vadovas pabrėžė: jei gu VTB Vieningojoje krepšinio ly goje ateinantį sezoną teks žaisti daugiau rungtynių nei šiemet, ry giečiai nedalyvaus Baltijos krepši nio lygos (BBL) varžybose.
Rimas Kurtinaitis:
Kyla klausimas: kodėl Ispanijos ar Italijos klubai į Eurolygą pa tenka ne per VTB Vie ningąją lygą? Ukrainiečių pozicija aiški
Ukrainos krepšinio federacijos (UKF) prezidentas Aleksandras Volkovas kategoriškesnis: šios ša lies klubų prioritetas – nacionali nis čempionatas, o ne VTB Vienin goji krepšinio lyga. „Mes visada pritarėme VTB Vie ningosios krepšinio lygos idėjai. Tai – kokybiškas, perspektyvus tarp tautinis turnyras, sudarantis ir ge ras finansines sąlygas. Mūsų klubai, dalyvaujantys šia me turnyre, neketina atsisakyti na
cionalinio čempionato ir šiuo atveju nėra jokios politikos. Tiesiog Ukrai na turi savąjį vyrų krepšinio čem pionatą ir nori jį plėtoti, tobulinti. Atranką į VTB Vieningąją krepšinio lygą ir Europos taurių turnyrus mes vykdysime atsižvelgdami į naciona linių pirmenybių rezultatus. Man kelia nerimą tai, kad VTB Vieningajai krepšinio lygai norima suteikti išskirtinių teisių, kurio mis netiesiogiai spaudžiami užsie nio klubai būtų priversti apriboti su savo nacionaliniais čempiona tais susietus interesus. Tai gali pa kenkti pačiai lygai – ji atbaidys po tencialius dalyvius. Kita vertus, Eurolyga – gana už dara struktūra, atranka į ją kito kia nei, tarkime, futbole. Kol Eu rolyga beveik vien savo nuožiūra sprendžia, ką iškart priimti, o kam pasiūlyti brautis į ją per atrankos varžybas, mums šis turnyras nėra pagrindinė siekiamybė“, – svars tė A.Volkovas. Estai nori progresuoti
Apie nedalyvavimą savo šalies pir menybėse nekalba ir Estijos stip riausio klubo Talino „Kalev-Cra mo“ vadovas. Šiemet VTB Vieningosios krep šinio lygos varžybose Talino eki
Paskutinis barjeras – Lenkija
(kairėje) ir Eurolygos vadovo J.Bertomeu derybos apaugo prieštarin gais komentarais. mn.ru nuotr.
pa šventė tik dvi pergales, įveiku si Kijevo „Budivelnik“, ir A grupėje užėmė paskutinę – 9-ąją – vietą. „Kalev-Cramo“ klubo preziden tas Ivaras Valdmaa džiaugėsi, kad VTB Vieningosios krepšinio lygos vadovybė nori išlaikyti Estijos eki pą savo turnyre. I.Valdmaa užsiminė, kad kitą se zoną „Kalev-Cramo“ rungtyniaus ir Estijos pirmenybėse, ir VTB Vienin gosios krepšinio lygos varžybose. „Visada sakiau, kad mes džiau giamės, jog galime žaisti VTB tur nyre. Jis mums – puiki proga ženg ti į priekį ir progresuoti“, – tvirtino I.Valdmaa. R.Kurtinaitis – apie Lietuvą
Mintimis apie naujus vėjus krep šinyje pasidalijo ir Europos taurę bei kelialapį į Eurolygą iškovoju sios Maskvos srities „Chimki“ ko mandos vyriausiasis treneris Ri mas Kurtinaitis.
Prezidentūroje pristatyta knyga apie auksinę Lietuvos krepšinin kų kartą.
Barjeras: Lietuvos rankininkai (žalia apranga) į pasaulio čempionato
atkrintamąsias varžybas prasibrovė po dramatiško mačo su šveica rais. Simono Švitros nuotr.
tamųjų varžybų etapą patekę var žovai labai pajėgūs, todėl negalima sakyti, kad kažkuri kita rinktinė būtų mums parankesnė. Juokauju, kad lenkai – artimi kaimynai, gal būt tai ir yra tam tikras pranašumas, nes nereikės toli vykti į rungty nes, todėl žaidėjai nepavargs. Ant ra, mums parankesnis ir jų žaidimo stilius – lenkai ne tokie techniški ir greiti, kaip, pavyzdžiui, skandina vai. Lenkams rungtynės su mumis nebus lengvos, ypač Lietuvoje. Vis ką padarysime, kad komanda gar bingai atstovautų mūsų šaliai“, –
„Kol kas nežinau visų Euroly gos ir VTB Vieningosios krepšinio lygos derybų niuansų, bet galiu tvirtai pasakyti: Lietuvos krepši nio federacijai naujos sąlygos bus nepriimtinos, – interviu Rusijos dienraščiui „Sport-Express“ sakė R.Kurtinaitis. – Jeigu Lietuvos klu bams teks rinktis, kokiu keliu siekti vietų Europos turnyruose – ar VTB Vieningosios krepšinio lygos var žybose, ar nacionaliniame čem pionate, lietuviai be išlygų pasi rinks antrąjį variantą. Kyla klausimas: kodėl Ispani jos ar Italijos klubai į Eurolygą pa tenka ne per VTB Vieningąją lygą? Lietuva – taip pat Europos Sąjun gos šalis, vadinasi, turi tokias pat teises kaip visos Vakarų Europos valstybės ir niekas jai negali dik tuoti savo valios. Gali būti, kad Eurolygos direktorius Jordi Berto meu ne iki galo suvokia susiklos čiusią situaciją.“
Pristatyta knyga apie auksinį krepšinio jaunimą
Dėl kelialapio į kitąmet Ispanijoje vyksiantį pasaulio rankinio čempio nato finalo turnyrą kovojanti Lietu vos vyrų rinktinė lemiamas atkrin tamųjų varžybų rungtynes su Len kijos ekipa žais birželio 10 ir 17 d.
Pirm as is sus it ik im as birž el io 10-ąją vyks Vilniaus „Siemens“ arenoje, o atsakomosios rungty nės – Katovicuose. „Esame vos per vieną žings nį nuo pasaulio čempionato finalo turnyro. Mūsų rinktinė parodė, kad gali laimėti. Atrankos grupėje turė jome užimti pirmąją vietą, kad ga lėtume eiti pirmyn. Mums tai pa vyko. Nors pasiekėme minimalų išsikeltą tikslą, atėjome iki galu tinio etapo, kuris užtikrina mums vietą rudenį prasidėsiančiose Eu ropos rankinio čempionato kvalifi kacijos varžybose. Visgi dabar su stoti nenorime“, – sakė Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezi dentas Edis Urbanavičius. Lenkijos rinktinė priskiriama prie pasaulio rankinio elito. Mū sų kaimynai 2008-aisiais Peki no olimpiadoje užėmė 5-ąją vietą, 2007-aisiais tapo pasaulio vice čempionais, o 2009-aisiais plane tos pirmenybėse iškovojo bronzos medalius. „Visi į paskutinį atkrin
Klausimai: VTB Vieningosios krepšinio lygos prezidento S.Ivanovo
tvirtino E.Urbanavičius. Lietuviai paskutinį atrankos į pasaulio čem pionato finalo turnyrą etapą pa siekė antrą kartą iš eilės – 2010aisiais mūsiškiai atkrintamosiose varžybose 19:27 ir 21:24 nusileido Norvegijos rinktinei. Mūsų rankininkams kelialapis į Ispaniją būtų didžiulis įvykis, nes paskutinį kartą lietuviai pasau lio čempionato finalo turnyre da lyvavo 1997-aisiais ir tąkart Ja ponijoje tarp 24 komandų užėmė 10-ąją vietą. VD inf.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo prezidentūroje vykusioje fotografo Roberto Dačkaus knygos „Auksinis Lietuvos jaunimas. Prisiminti negalima pamiršti“ pristatyme. Šios knygos pristatymas – tai prasidėjusios šventinės savaitės, skirtos Lietuvos krepšinio 90mečiui, renginys. Knygos, kurioje įamžintos įsimintiniausios keturis aukso medalius iškovojusios Jono Valančiūno kartos triumfo akimirkos, pristatymo renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis, nacionalinės krepšinio rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra, jaunimo krepšinio rinktinės nariai ir jos vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis. „Būdami tokie jauni, jūs jau perrašėte mūsų istoriją. Pasiektos pergalės aukso raidėmis bus įrašytos ne tik į jūsų, bet ir į visos Lietuvos sporto istoriją. Išlikite kovotojai ir pateisinkite auk-
sinės jaunimo kartos vardą. Tegul ši knyga įkvepia šiandien taip atkakliai kovojančią jauniausią mūsų krepšininkų kartą, kuri dar tik svajoja prisidėti prie Lietuvos krepšinio istorijos kūrimo“, – pranešime spaudai cituojama šalies vadovė. Po renginio prezidentūros vidiniame kieme J. Valančiūno komanda žaidė parodomąsias rungtynes su 10–12 metų sporto mokyklų jaunaisiais krepšininkais. BNS inf.
12
TrečiADIENIS, balandžio 18, 2012
pasaulis
2
mlrd. dol. jau uždirbo 3D formatu išleistas kino filmas „Titanikas“.
Argentinos iššūkis
Surado sąjungininką
Europos Komisija pareiškė, kad yra nusi vylusi Argentinos sprendimu konfiskuo ti ispanų naftos gigantės „Repsol“ filialą. „Repsol“ žadėjo siekti mažiausiai 8 mlrd. eurų kompensacijos už Argentinos kon fiskuotą padalinį YPF. Argentinos prane šimas apie konfiskavimą buvo paskelbtas nepaisant Ispanijos perspėjimų. Argenti niečiai kaltina „Repsol“ menkomis investi cijomis į YPF.
Prancūzijos prezidento rinkimų kam panijos favoritas François Hollande’as surengė mitingą su Belgijos premje ru Elio Di Rupo – vieninteliu jį parėmu siu Europos lyderiu. Kiti Europos lyde riai ir net JAV vadovas Barackas Oba ma linkėjo sėkmės Nicolas Sarkozy. Vokietija nerimauja, kad F.Hollande’as pažadėjo peržiūrėti finansų stabilumo paktą.
Žvanga ginklai, srūva milijardai Vieni išlaidas ka riuomenei mažina, kiti didina. Antai Rusija tapo trečia šalimi pasaulyje pagal išlaidas ginklams.
sukurta naujų technologijų“, – ap gailestavo V.Šuryginas. R.Pukhovas sutiko, kad kariuo menei Rusijoje reikia restruktūri zacijos, todėl jis sakė palaikąs re formą. Abu ekspertai sutiko, kad atei tyje rusų kariuomenei teks atrem ti nemažai iššūkių. „Kai tik NATO išeis iš Afganista no, mes galime tikėtis neramumų Centrinėje Azijoje, o regiono ša lys ribojasi su Rusija. Be to, Rusi ja ribojasi su Kinija, augančia ga lia, taip pat Gruzija, kuri jau įrodė, kad yra pasiruošusi kariniam konf liktui“, – sakė R.Pukhovas.
Rusų ambicijos
Nerimauti neverta?
2011 m. Rusija nušluostė nosį net britams ir prancūzams. Tiesa, rusai dar neaplenkė kinų ir amerikiečių. Šie – absoliutūs lyderiai. JAV skyrė ginkluotei 711 mlrd., Kinija – 143 mlrd. dolerių. O rusai atseikė jo 72 mlrd. dolerių. Per praėjusius metus, palyginti su 2010 m., pa saulio šalių išlaidos gynybai per nelyg nepasikeitė. Išleista net 1,7 trln. JAV dolerių. Pavyzdžiui, JAV gerokai apkarpė savo išlaidas, o Kinija ir Rusija iš laidas kariuomenei padidino. Tiesa, duomenis, kurie paskelbti Stokhol mo tarptautinių taikos tyrimų insti tuto, komentavę ekspertai sakė, kad skaičiai gali kisti. Daugelis abejojo, kad rusams pavyks įvykdyti ambi cingus planus iki 2014 m. išlaidas padidinti 54 proc. Vakarai taupo
Taupymo keliu 2011 m. žengė ir ki tos pasaulio galiūnės, ypač iš Eu ropos. Išlaidos gynybai apkarpytos Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje,
Ginkluojasi: rusai kariuomenei modernizuoti praėjusiais metais atseikėjo 72 mlrd. dolerių ir pakilo į trečią
vietą pagal išlaidas gynybai.
Prancūzijoje, taip pat Brazilijo je ir Indijoje. „Europos valstybėse reikėjo stabilizuoti biudžetus, to dėl pasirinktas karpymo planas“, – sakė ekspertė iš Stokholmo ins tituto Carina Solmirano. Ji prognozavo, kad Europoje gy nybos biudžetai mažės, taip pat ekspertė numatė ir tolesnį JAV gy nybos biudžeto smukimą, nes ne trukus Vakarų pajėgos paliks Afga nistaną. Dėl Brazilijos ir Indijos ekspertė išreiškė nuomonę, kad čia gyny bos išlaidos labiausiai priklauso nuo ekonominės situacijos. „Tarkime, Brazilijoje „vėsinta“ ekonomika, nes siekiama sustab
„Reuters“ nuotr.
dyti augančią infliaciją“, – ko mentavo ekspertė. Anot jos, pa našiai elgiasi ir Indija, kuri per pastaruosius metus skyrė gyny bai net 8,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Rusija, pasak ekspertų, didina gynybos biudžetą siekdama mo dernizuoti šalies pajėgas, priešin gu atveju kariuomenė būtų neko kios būklės. „Pinigai pirmiausia skiriami tam, kad būtų kompensuotas jų trūku mas pastaraisiais metais“, – kalbė jo ekspertas Ruslanas Pukhovas, Strategijų analizės ir technologijų centro Maskvoje vadovas. Vladis lavas Šuryginas, saugumo eksper
tas, pridūrė, kad didžiausios in vesticijos žlugus Sovietų Sąjungai Rusijos karinį sektorių pasiekė tik 1992 m. „Nuo to laiko buvo tik sporadiš kos investicijos. Jei dabar karinis biudžetas neišaugs, kariuomenė gali nusmukti iki besivystančių šalių lygio“, – konstatavo eks pertas. Vis dėlto analitikas pridūrė, kad karinių išlaidų Rusijoje augimas nebūtinai yra panacėja nuo karinės galios silpnėjimo. „Kad skiriama daugiau pinigų, nereiškia, kad jie tinkamai panau dojami. Per pastaruosius metus armiją paliko daug karininkų, ne
Kinijos galios augimas – didžiau sias pasaulyje. Nors Pekinas kol kas smarkiai atsilieka nuo JAV, ki nų skiriamos lėšos kariuomenei jau gerokai viršija viso Rytų Azijos re giono išlaidas. 2011 m. kinai padidino karinį biudžetą 6,7 proc., šiais metais planuojamas 11,2 proc. augimas. Nors Vakarų šalys tvirtina ne rim aujanč ios dėl Pek in o kar i nių išlaidų, Gu Xuewu, Vokieti jos Bonos universiteto pasaulinių studijų centro vadovas, sako, kad nerimas – perdėtas. „Kinijoje vi si sektoriai auga dvigubai greičiau nei kitur. Ne tik karinis sektorius. Išlaidos socialinei apsaugai, švie timui taip pat auga“, – ramino ekspertas. Šiuo metu Kinijos karinis biudžetas siekia 2 proc. BVP. Tai kur kas mažesnis procentas, nei ski ria Prancūzija ar Didžioji Britani ja. Pavyzdžiui, JAV karinėms išlai doms skiria 4 proc. BVP. „Deutsche Welle“ inf.
Aktyvistas gavo į veidą Protestuoji prieš Izraelio politiką Palestinoje, protestuok ne Izrae lyje. Vienam danų aktyvistui teko paragauti šautuvo buožės, kai šis susiginčijo su žydų kariu.
Pulkininkas leitenantas Shalo mas Eisneris ginčytis su aktyvis tu iš Danijos Andreasu Iasu nebu vo linkęs. Kai aktyvisto kalbos įgriso, žy dų karys paleido į darbą rankas. Jis išsitraukė savo „Mi-6“ pistoletą ir abiem rankomis žiebė danų pro testuotojui į veidą. Kario nelaimei, viską nufilmavo šalia buvę Izraelio „Channel 10“ žurnalistai. Danų protestuotojas dalyvavo taikos žygyje dviračiais okupuota me Vakarų Krante, per kurį palai kyta Palestina. Po to, kai Sh.Eisne
ris jam vožė, aktyvistas sukniubo ant grindinio. Vaizdo medžiagoje nematyti, kad protestuotojas būtų kaip nors provokavęs karį. Po incidento da nas buvo nugabentas į ligoninę. Jam nustatytas lengvas sužeidimų laipsnis. Remiantis žydų žiniask laida, po atakos jis jautėsi gerai. Izraelio televizijai „Channel 10“ jis sakė: „Mes paprasčiausiai lėtai ėjome prie karių, dainavome pales tiniečių dainas, garsiai reikalavome Palestinai nepriklausomybės. Ne manau, kad tai provokacija“, – li goninėje sakė danas A.Iasas. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, pasklidus vaizdo medžiagai, pasmerkė kario veiksmus. „Toks elgesys netinka Izraelio gynybos pajėgoms, kariams bei va
dams ir taip elgtis Izraelio terito rijoje negalima“, – sakė ministras pirmininkas. Tiesa, Izraelio kariuomenės atsto vas Yoavas Mordechai pabrėžė, kad, nors kario elgesys nebuvo priimti nas ir jo įgaliojimai buvo sustabdy ti, vaizdo medžiaga nebuvo išsami. „Tai, žinoma, šiurkštus elgesys, ta čiau negaliu vertinti viso incidento, kuris truko valandą, iš šių kadrų. Ten buvo ir palestiniečių, ir anarchistų, tiesa, toks kario elgesys – nepateisi namas“, – sakė atstovas. Tai ne pirmas atvejis, kai Izraelio kariai imasi tramdyti taikos akty vistus Vakarų Krante. Sekmadienį žydų policija pareiškė, kad depor tuos du aktyvistus, kurie atskrido pagal kampaniją „Sveiki atvykę į Palestiną“.
Smurtas: už Palestinos laisvę agitavęs danas, regis, daugiau su žydų
kariais nejuokaus.
Į Izraelį buvo įleisti trys Prancū zijos piliečiai, atskridę „El Al“ lėktuvu iš Paryžiaus, bet depor tuoti kiti du aktyvistai – portuga las, atskridęs iš Amano Jordanijos karališkųjų oro linijų lėktuvu, ir
„Reuters“ nuotr.
kanadietis, atskridęs „United Air lines“ lėktuvu. Izraelis net perspėjo oro linijų bendroves, kad į protestus Vakarų Krante neskraidintų aktyvistų. „Daily Mail“, BNS inf.
13
trečiADIENIS, balandžio 18, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Diplomatija ir menas
Katie Melua patvir tino, kad dar šie met apsilankys Lie tuvoje. Viena dau giausia įrašų Didžio joje Britanijoje par davusių daininin kių ir dainų autorė mūsų šalyje koncer tuos rudenį.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Lotynų Amerikos valstybių ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 20-mečiui paminė ti skirta paroda supažindina lan kytojus su Pietų Amerikos gyve nimo kasdienybe.
Parodos „Lotynų Amerikos žmo nės ir jų gyvenimai“ autorius – trejus metus Pietų Amerikoje gy venęs ir keliavęs fotografas Tomas Griškevičius, anksčiau pažinotas Černiševo pavarde.
Jo fotografijose – Argentinos, Paragvajaus, Čilės, Urugvajaus, Bolivijos, Ekvadoro bei Brazilijos peizažai ir tų šalių gyventojų portretai. „Daugelį tų žmonių, kurie yra nuotraukose, pažinojau asmeniš kai. Pas kai kuriuos yra tekę gy venti, iš kitų tiesiog sulaukdavau pagalbos“, – „Vilniaus dienos“ žurnalistams pasakojo T.Griške vičius. Visos nuotraukos, demonst ruojamos parodoje, yra nespal votos, šitaip autorius stengėsi su kurti parodos vientisumą.
Pristatymas: K.Melua mūsų šalyje pristatys visiškai naują albumą
„Secret Symphony“.
„Scanpix“ nuotr.
Į Lietuvą grįžta K.Melua Vienintelis K.Melua koncertas įvyks lapkričio 25 d. Kauno „Žal girio“ arenoje. Išsiilgę gerbėjai iš girs ne tik pačias geriausias atlikė jos dainas, bet ir bus supažindinti su naujausiu jos studijiniu albumu „Secret Symphony“. „Didžiuojamės, kad pasaulinę šlovę pelniusi dainininkė jau ant rą kartą sutiko atvykti į Lietuvą“, – sakė koncertą organizuojančios bendrovės „Makroconcert Lietu va“ vadovas Vaidas Zdancevičius. Bilietus į K.Melua koncertą galima
įsigyti jau nuo šiandienos „Bilietai LT“ kasose ir internetu. K.Melua gastrolių „Secret Symp hony Tour“ rudeninė dalis prasi dės spalio 8 d. Jungtinėje Karalystė je, kur atlikėja surengs net septynis koncertus iš eilės. Vėliau dainininkė koncertuos Nyderlanduose, Belgijo je, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austri joje, Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Gruzijoje gimusi K.Melua karje rą pradėjo 2002 m., kai niekas net neįtarė, kad jau greitai jaunoji atli kėja taps daugiausia įrašų planeto
je parduodančia britų dainininke. Didžiulę sėkmę pelnė visi ketu ri pirmieji K.Melua albumai, ku rie milijonams klausytojų įsiminė dėl užburiančio nuoširdumo dai nų „Nine Million Bicycles“, „The Closest Thing To Crazy“, „Piece By Piece“, „If You Were a Sailboat“, „I Cried For You“, „The Flood“, „I’d Love To Kill You“ ir daugelio kitų. Dabar K.Melua pristato visiš kai naują, penktą, studijinį darbą „Secret Symphony“.
Objektas: vakar atidarytoje parodoje – Lotynų Amerikos kasdieny
VD inf.
Simono Švitros nuotr.
bės vaizdai.
14
trečiADIENIS, balandžio 18, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13. Kada? Balandžio 20 ir 21 d. 18 val. Kiek? 30–35 litai.
Kur? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. Kada? Balandžio 21 d. 19 val. Kiek? 20–50 litų.
Kur? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. Kada? Balandžio 20 d. 19 val. Kiek? 40 litų.
Netradicinė dramaturgija
Talentingas jaunuolis
Grįžta „Arabiška naktis“
Spektaklis „Iliuzijos“ statomas pagal garsaus šiuolaikinio rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo, garsėjančio netradiciniu požiū riu į dramaturgiją, pjesę. Režisūros ėmėsi teatralams neįprastas veidas – ugdomojo vadovavimo (angl. – coaching) seminarus ve dantis vilnietis psichologas Olegas Kovrikovas.
Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru koncertuos praėju siais metais vykusio tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlio nio pianistų konkurso antros premijos laureatas, talentingas jau nosios kartos Lietuvos pianistas Rokas Valuntonis. Diriguos sve čias iš Prancūzijos Olivier Grangeanas.
Po pertraukos į Lietuvos teatro scenas sugrįžta populiarusis teatro „Cezario grupė“ spektaklis „Arabiška naktis“ pagal vokiečių drama turgo Rolando Schimmelpfennigio pjesę. Spektaklio režisierius – Cezaris Graužinis. Šiuo spektakliu prasidėjo „Cezario grupės“ ke lionė po Lietuvos teatrus.
Kur? S.Vainiūno namuose, A.Goštauto g. 2. Kada? Balandžio 24 d. 18 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Rašytojų klube, K.Sirv ydo g. 6. Kada? Balandžio 25 d. 17.30 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Šiuolaikinio meno centre, Vokiečių g. 2. Kada? Iki gegužės 20 d. Kiek? 6 litai.
Kur? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39. Kada? Iki gegužės 26 d. Kiek? Nemokamai.
Koncertas S.Vainiūno V.Gerulaičio knygos atminimui pristatymas
Menininkas iš Libano
Kaip jaučiasi menininkai?
Vilniuje vyks koncertas Stasio Vainiūno atmi nimui. Koncertuoja jaunieji vilniečiai – Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ mokiniai. Dalyvaus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profeso rė Birutė Vainiūnaitė.
Žinomas Libano menininkas Akramas Zaatari kultūriniu ir geopolitiniu aspektu tiria pokarinį Libano laikotarpį – urbanistinių įtampų, kultū rinių pokyčių ir teritorinių konfliktų nužymėtą šiandienį jo peizažą.
Menininkė Jurga Bailaitė kviečia į parodą „Paro dyk“. Projektas susijęs su dalį vidurinės lietuvių menininkų kartos ištikusia netikrumo būsena, kuri atsirado nepavykus įsitvirtinti europinėje meno rinkoje.
Sostinėje vyks muzikologo Viktoro Gerulaičio prozos knygos „Noveletės“ pristatymas. Daly vaus knygos autorius, kompozitorius Algirdas Martinaitis, rašytojas Andrius Jakučiūnas. Va karą ves Lolita Varanavičienė.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 TV techninė profilaktika. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Krašto spalvos. 19.20 „Forsaitų saga“ (N-7). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Teisė žinoti. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka Vilniaus licėjaus ir Mykolo Romerio universiteto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kung Fu Panda“ (4) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.00 Techninė profilaktika. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7).
LTV 22.15 val.
15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.25 Karamelinės naujienos (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Kriminalinis trileris „Oušeno tryliktukas“ (JAV, 2007 m.) (N-7). 1.05 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 „Geri vyrukai“. 0.05 „Melo teorija“. 1.00 „Kalėjimo bėgliai“.
TV3
BTV
6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 9.00
Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Simpsonai“. „Aiškiaregys“. „Gyvenimas“. Lietuvos radijo ir televizijos centro siųstuvų techninė profilaktika (dalis žiūrovų nematys programos 9–15 val.). 10.45 Komedija „Šuns istorija apie meilę“ (JAV, 2006 m.). 12.50 Drama „Pasiklydę girioje“ (JAV, 2009 m.). 14.30 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“.
LNK 21.00 val.
20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Tylos riba“ (N-7). 21.00 „Karo vilkai. Likvidatoriai“ (N-14). 22.00 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 „Autopilotas“ (k). 1.05 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14 6.30 7.55 8.55
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 8.00 „Gyvenimo spalvos“ (k). 9.00 Techninė profilaktika. 15.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Milijonieriai“ (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Prajuokink mane“. 20.00 Žinios.
TV3 22.05 val.
TV parduotuvė. Ryto reporteris. Negaliu tylėti. „Merdoko paslaptys“. 10.00 Super L.T. 10.35 Namų daktaras. 11.05 Ilgai ir laimingai. 12.00 Lietuvos diena. 13.00 TV parduotuvė. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45 Dok. f. „Žudynės studentų miestelyje“ (N-7). 16.00, 17.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „Žudynės studentų miestelyje“ (N-7). 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Super L.T. 18.55 Negaliu tylėti.
BTV 22.00 val.
19.00 VTB Jungtinės lygos atkrintamųjų rungtynių II etapas. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Maskvos srities „Chimki“ (Rusija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios. 21.00 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. 23.05 Negaliu tylėti. 0.05 Reporteris. 1.00 Dok. f. „Žudynės studentų miestelyje“ (N-7).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Lazio“. 12.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Lucentum Alicante“. 13.45 Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Kauno „Žalgiris“. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Lagun Aro GBC“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Milan“. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Maskvos srities „Chimki“ (per pertrauką – Žinios +). 21.15 Automoto. 21.45 Sportas LT. Sambo čempionatas. 22.20 Italijos „Serie A“ lyga. XXXIII turo apžvalga. 23.15 Sportas LT. Europos šaudymo čempionatas.
lietuvos ryto tv 10.00 val.
15
trečiADIENIS, balandžio 18, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
SIŪLO DARBĄ Statybos įmonei reikalingi fasado meistrai dirbti Rusijoje. Geras atlyginimas. Tel. 8 685 19 687. 942761
Įvairūs Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 698 36 719. 941803
PASLAUGOS Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 935282
Įvykis: J.Didžiulis ir E.Jennings rengiasi į didžiausią koncertų turą dueto istorijoje.
Organizatorių nuotr.
Seksualus pašėlęs avangardas „The Ball & Chain“ – Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings – šiandien menų fabrike „Loftas“ pradeda masinį „Bad Ass Retro“ turą per Lietuvą. Kai kuriuose koncertuose pasirodys per 30 žmonių, dalis jų – šokėjai. Koncertas „Lofte“ bus ypatingas dar ir tuo, kad jame bus filmuoja ma dueto vaizdo klipo finalinė sce na. Daugiau apie turą – nuoširdžia me interviu su Jurgiu ir Erica. – Ar tai bus didžiausias „The Ball & Chain“ turas? Erica: – Tikrai taip. – Kokio dydžio? Jurgis: – Turbūt iš dalies turo dydį reiktų matuoti šokančiais besišyp sančiais žmonėmis – šokėjais. Jų bus tikrai daug. Prie kai kurių koncertų prisijungia ir daugiau muzikantų, nei mes kada nors turėjome. Su mu mis kartu koncertuos gatvės svingo ansamblis „Rhythm Junkies“. – Taip pat neapleisite ir įvaiz džio – visi atrodysite lyg nu žengę iš senų kino juostų? Jurgis: – Taip, visi bus apsiren gę gražiai. Tikrai į sceną nelipsi me atrodydami lyg išvirtę iš lovos. Tikrai bus daugiau gražių batų ir daugiau makiažo nei per ankstes nius mūsų renginius. Erica: – Taip, tikrai, makiažo bus daug (juokiasi). – Praėjusią savaitę filmavote dainos „Tearing Up The Dan cefloor“ vaizdo klipą. Apie ką jis bus?
Jurgis: – Erica, rašei dainos žo džius, tu ir pasakok. Erica: – Norėjau parašyti dai ną, tinkamą šokiams su ypatin ga nuotaika. Įsivaizduok, esi klu be. Klubas kiek pogrindinis. Na, toks, kuriame gali nutikti įvai riausių dalykų, net ir nelabai gerų. Tu pamatai vaikiną. Ir viskas ap link tarsi sustoja. Visas klubas ga lėtų sugriūti ar sudegti, tu to net nepastebėtum. Vaizdo klipą filma vome daugiau mažiau pagal dainos žodžius. Aš pamatau tą vaikiną. Jį vaidina choreografas Šarūnas Kir deikis. Kartu su juo mes tarsi ke liaujame per dešimtmečius viename iš klubų, kuris yra mūsų fantazijos vaisius. Jame mus pasitinka, stebi, apsupa labai skirtingi žmonės. – O kur Jurgis šiame klipe? Jurgis: – Aš šiame klipe vaidinu tokį nevykėlį ir tai man nepatinka. Mano moteris pabėga su kitu. Erica: – Ne aš rašiau scenarijų. Jurgis: – Aš norėjau, kad klipas būtų subtilesnis. Šarūnas iš pra džių turėjo vaidinti vaikinuką, kurį sutikome gatvėje ir atsivedėme į tą klubą, bet išėjo taip, kad Erica pa bėga su juo. – Klipe filmavosi daugybė žmonių. Iš kur jie? Jurgis: – Dauguma jų profesio nalūs lindihopo šokėjai. Jų atsi davimas šokiui ir šiam klipui šim
taprocentinis. Šiuo klipu ir visu muzikiniu turu norime parodyti, kad mūsų seneliai bei tėvai irgi daug linksminosi. Tačiau šoko vienas su kitu, porom, o ne po vieną. Kiekvie nam vakarėliui ruošėsi ir puošėsi. Erica: – Klipe nevyrauja vienos subkultūros estetika. Tai daugelio jų kratinys. Ačiū Robertui Kalinki nui, kuris rūpinosi visų klipo vei kėjų įvaizdžiu. – Kada šį klipą išvysime? Jurgis: – Kol kas pristatome tik iš trauką. Finalinė klipo dalis bus fil muojama per pirmą „Bad Ass Ret ro“ koncertą menų fabrike „Loftas“ jau šį ketvirtadienį. Taigi kas norite nusifilmuoti ir patekti į istoriją, pa sipuoškit ir šokit pirmose eilėse. – Turas vadinasi „Bad Ass Ret ro“ – ką tai reiškia? Jurgis: – Iš pirmo žvilgsnio atro do, kad šis žodžių derinys nelabai racionalus. Tačiau tam tikras retro, kurį mes pristatome scenoje, seniau buvo ties vulgarumo riba. Taip pat seksualus, pašėlęs, avangardiškas. Erica: – Taip, tai kita retro pusė. Tos merginos, kurios ėjo į tuome čiu džiazo klubus, leido sau dary ti įvairiausius dalykus, kurie tuo metu neatitiko jokių normų. Džia zo klubai buvo pradžia viso to, kas vėliau vyko ir tebevyksta klubinė je aplinkoje. VD inf.
Parodoje – menas namams Vilniuje rytoj atidaroma didžiau sia šiuolaikinės taikomosios dai lės paroda „Menas namams“, ku rioje bus pristatoma daugiau nei 90 skirtingų kartų autorių darbų.
Patriarchas: parodoje bus pri
statomi ir fotomenininko R.Di chavičiaus darbai.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Baldų ir interjero centre „Do mus galerija“ rengiamoje paro doje – nuo klasikos iki jaunų po tapybinės kartos dailininkų. Bus pristatomi jų tapybos, grafikos, tekstilės, keramikos, skulptūros, stiklo, juvelyrikos ir meninės fo tografijos darbai, kaip pranešė or ganizatoriai. Parodoje dalyvaus dailės kla sikai – Vladas Karatajus, Aloyzas Stasiulevičius. Tarp jaunųjų pa rodos menininkų – Jolanta Kyzi kaitė, Eglė Karpavičiūtė, Kristina Ališauskaitė, Monika Furmanavi čiūtė, Adomas Danisevičius.
Pasak menotyrininko Vido Poš kaus, tai potapybinės kartos kūrė jai, su kuriais galima sieti lietuvių tapybos atsinaujinimo viltis. „Jie praturtina tapybą skirtingo mis, naujomis raiškos priemonė mis. Siekdami interdisciplinišku mo, jie suteikia tapybai šiuolaikinio meno išraišką. Jų stiprioji pusė – entuziazmas, įtakų sugėrimas ir gebėjimas jas savitai atspindėti“, – cituojamas V.Poškus. Bus pristatomi ir Rimanto Di chavičiaus meninės fotografijos darbai, tekstilininko Felikso Ja kubausko gobelenai, Rūtos Šipa lytės interjerinė keramika, Tado Gutausko skulptūros, Eglės Kuc kaitės grafikos darbai. Paroda vyks balandžio 19– 28 d. VD, BNS inf.
Kelionių Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593.
942009
Kitos Remontuojame ir montuojame santechniką, nuotekų šalinimo, vandens, šildymo vamzdynus ir įrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Tel. 8 698 11 905. 936928
PARDUODA Kitas prekes
kovskaja, Šeškinės g. 49-4, Vilniaus m. sav.; UAB „Finėjas”, Kauno g. 55, Vievis. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Infostat“, Naugarduko g. 15/28, Vilnius; Baltupio g. 41-32, LT-08324, Vilnius (korespondencijai); e. paštas info@infostat.lt, informacija tel. 8 616 21 752, faks. (8 5) 215 1756. www.infostat.lt. Teikti pastabas ir pasiūlymus dėl detaliojo plano rengimo galima planavimo organizatoriams arba detaliųjų planų rengėjui nurodytais adresais. Parengto detaliojo plano viešos ekspozicijos vieta ir laikas bus paskelbti papildomai. Planavimo organizatoriai, tel. 8 616 21 752. 943681
Vieno, dviejų pjovimų juodalksnio lentas, storiai įvairūs. Tel. 8 617 05 605.
943404
ĮVAIRŪS Kita INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pradedamas rengti žemės sklypų, kad. Nr. 0101/0171:251 ir kad. Nr. 0101/0171:1853, Tarandės k., Pašilaičių sen., Vilniaus r. sav., detalusis planas. Planavimo pagrindas 2012 02 03 „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis” Nr. A615-9-(2.15.1.7-AD4). Detaliojo plano tikslai: žemės sklypų (kad. Nr. 0101/0171:251 ir kad. Nr. 0101/0171:1853) žemės tikslinės paskirties pakeitimas pagal bendrojo plano sprendinius, perkonfigūruoti sklypus (jungimas, skaidymas), nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą (numatoma gyvenamųjų namų statyba). Planavimo terminai: pradžia 2012 m. II ketv., pabaiga 2013 m. II ketv. Planavimo organizatoriai: Rimvydė Plaščinskienė, Sakalų g. 6-6, Vilniaus m. sav; Joana Kvet-
Pabaigtas rengti vietovės lygmens 0,08 ha žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0115:138, Naujanerių k., Vilniaus m. sav., detalusis planas. Planavimo pagrindas – Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 041778. Planavimo tikslas – pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorė – Teresa Bukštinovič. Detaliojo plano rengėjas – UAB ,,Projektavimo sprendimai“, A.Juozapavičiaus g. 11-313, LT-09311, Vilnius. Informacija teikiama tel. (8 5) 261 0506, 8 679 92 646, e. paštas info@ detalus.lt. Parengto detaliojo plano ekspozicija: nuo 2012 m. balandžio 11 iki 2012 m. gegužės 10 d. 10 val. Verkių seniūnijos patalpose, Kalvarijų g. 156, LT-08207 Vilnius. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui ir organizatoriui raštu iki viešo aptarimo pabaigos. Viešas svarstymas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. gegužės 10 d. 10 val. Verkių seniūnijos patalpose, Kalvarijų g. 156, LT-08207 Vilnius. 943849
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI KELIONIŲ ORGANIZATORIUS A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui.
Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Karlshamnas Papildomos sąlygos: t Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m t Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto. t Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. t Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. t Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
Orai
Savaitės viduryje Lietuvoje naktimis šals, sausą trečiadienį keis lietingesnis ketvirtadienis. Šiandien vyraus ramūs orai, sušils iki 8–10 laipsnių šilumos. Ketvirtadienio naktis bus šalta – temperatūra gali nukristi iki 2 laipsnių šalčio. Dieną daugelyje rajonų trumpai palis, bus iki 11–13 laipsnių šilumos.
Šiandien, balandžio 18 d.
+9
+9
+9
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+9
Panevėžys
+9
Utena
+10
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
6.08 20.28 14.20 4.49 17.43
109-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 257 dienos. Saulė Avino ženkle.
+10
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +11 Brazilija +29 Briuselis +9 Dublinas +11 Kairas +33 Keiptaunas +23 Kopenhaga +8
Londonas +12 Madridas +20 Maskva +20 Minskas +9 Niujorkas +22 Oslas +8 Paryžius +10 Pekinas +25
orai vilniuje Šiandien
Rytas
+4
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+10
Alytus
1–4 m/s
DATOS Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+10
+5
0
2
+3
+13
+10
+9
6
+10
+14
+7
+5
4
penktadienį
kiečių mokslininkas Albertas Einsteinas. 1956 m. gimė Arvydas Juozaitis, filosofas, publicistas, sportininkas. 1965 m. gimė Herkus Kunčius, prozininkas, dramaturgas, eseistas. 1967 m. gimė amerikiečių aktorė Maria Bello. 1980 m. Zimbabvės Respublika paskelbė nepriklausomybę. 2002 m. mirė Thoras Heyerdahlas, norvegų keliautojas, mokslininkas.
prizas Šią savaitę laimėkite knygas: Jill Shalvis „Žavioji antrinininkė“ ir Sarah Mayberry „Karštos naktys kitoje pasaulio pusėje“ Ema Vilis nė nesvajojo dirbti modeliu, kol dvynė sesuo nepaprašė nueiti į fotosesiją vietoj jos. Pozuodama fotografui Ema pasijunta gundančia moterimi... ir nesąmoningai ima vilioti. Reifui sunku atsispirti žavios moters gundymui. Ar jų ryšys gali tęstis ir po fotosesijos? Elizabeta Morgan neketino atsisakyti savo tvarkingo gyvenimo. Bet geriausias būdas pažinti tikrąją save – išvykti į kelionę. Taip ji atsiduria Australijoje priešais vyriškį, prisidengusį tik rankšluosčiu. Natanas – tai, ko Elizabetai reikia. Jis gali padėti gerai mergaitei tapti išties blogai!
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 24 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Apolonijus, Eitvilas, Girmantė, Kaributas, Undinė
horoskopai
Tarptautinė paminklų apsaugos diena 1876 m. gimė Jurgis Šlapelis, kalbininkas, vertėjas, gydytojas, kultūros ir politinis veikėjas. 1906 m. San Fransiske (JAV) įvykęs žemės drebėjimas (7,9 balo) ir po jo kilę gaisrai suniokojo didžiąją miesto dalį. 1909 m. Jeanne d’Ark paskelbta palaimintąja. 1939 m. gimė Romual1930 m. BBC radijas pradas Granauskas, prozinešė, kad šią dieną nėra ninkas, eseistas, Nacijokių žinių. onalinės premijos lau1955 m. mirė Nobelio reatas. premijos laureatas vo-
ketvirtadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+10
+10
Praha +8 Ryga +8 Roma +17 Sidnėjus +22 Talinas +6 Tel Avivas +28 Tokijas +17 Varšuva +10
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį. Tik nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Jautis (04 21–05 20). Iš kitų galite tikėtis nedidelės pagalbos, paramos. Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Jūsų problemos yra išsprendžiamos, be to, atsiras galinčių padėti jas išspręsti. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Vėžys (06 22–07 22). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti bendraminčių. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Liūtas (07 23–08 23). Būsite svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Tinkamas laikas imtis iniciatyvos. Jus palaikys aplinkiniai. Tačiau jų parama bus nelabai reikalinga, nes esate pats pajėgus tapti lokomotyvu, tempiančiu į priekį bet kokį naują užmojį. Svarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kurio norai skirsis nuo jūsų. Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokių reikia. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos atmosferai namie. Rodos, pats paprasčiausias sprendimas gali būti kenksmingas jūsų sveikatai. Prieš ko nors imantis patartina atsargiai apsvarstyti visas galimybes. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų mintys neatitiks jausmų, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Ožiaragis (12 22–01 20). Galbūt klaidingai įvertinsite karjeros galimybes. Neliks laiko užsiėmimams, kuriuos mėgstate ir vertinate. Atidžiau pažvelgęs į susidariusią situaciją, suprasite, kad tai laikini sunkumai. Vandenis (01 21–02 19). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Galbūt įsimylėsite. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Žuvys (02 20–03 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje, karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pasirinkti tinkamą kelią. Laikas žengti į priekį.