2012-04-19 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

Ka­ri­nia­me da­li­ny­je įvy­kęs spro­gi­mas pa­rei­ka­la­vo ka­rio gy­vy­bės.

Lietuva 7p.

ketvirtADIENIS, balandžio 19, 2012

Uos­ta­mies­ty­je no­ri­ma steig­ti Bal­ta­ru­sių pre­ky­bos na­mus.

91 (19 392)

Gink­lų ga­be­ni­mu į Si­ri­ją įta­ria­mas Vo­kie­ti­jos lai­vas po il­gų slė­py­nių pa­si­ro­dė Tur­ki­jo­je.

Klaipėdos verslas 9p.

Pasaulis 11p.

MMM ža­da iš­si­va­da­vi­mą Klai­pė­do­je po dvie­jų de­šimt­me­čių vėl agi­tuo­ja­ma dė­tis prie fi­nan­si­nės pi­ra­ mi­dės, ku­rios įkū­rė­jas – liūd­nai pa­gar­ sė­jęs Ser­ge­jus Mav­ro­dis. Paš­to dė­žu­tė­ se ra­dę dviem kal­bo­mis pa­ra­šy­tas skra­ ju­tes žmo­nės ir įspė­ja­mi dėl ga­li­mų pra­ ra­di­mų, ir vi­lio­ja­mi už­dirb­ti pi­ni­gų nie­ko ne­vei­kiant.

Kaina 1,30 Lt

„Taip ga­li­me ir ge­gu­žės su­lauk­ti.“ Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da ma­no, kad ne­rei­kia ak­lai va­do­vau­tis rei­ka­la­vi­mu šil­dy­mo se­zo­ną baig­ti, kai tri­jų pa­rų vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra sieks 10 laips­nių ši­lu­mos.

3p.

2012-ieji bus geresni už 2011 metus?

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į mies­to biu­dže­tą pi­ni­gai kap­si ge­ riau nei pla­nuo­ta. Įver­ti­nus pir­mo­ jo ket­vir­čio re­zul­ta­tus, ma­no­ma, kad bus su­rink­ta 2 mln. li­tų dau­ giau nei nu­ma­ty­ta.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ra­gi­na ne­be­bū­ti ver­gais

Šią sa­vai­tę dau­gy­bė klai­pė­ die­čių sa­vo pa­što dė­žu­tė­se ra­do spal­vin­gas skra­ju­tes, ku­rių cent­re ka­ri­ka­tū­riš­kas S.Mav­ro­džio at­vaiz­ das, šir­dį dras­kan­tis klau­si­mas, ar skai­ty­to­jas ne­pa­var­go dirb­ti kaip ver­gas, ir ra­gi­ni­mas tap­ti lais­vu žmo­gu­mi. Į akis krin­ta skai­čius – 15 mi­li­ jo­nų. Pa­si­ro­do, tiek žmo­nių, pa­ sak skra­ju­tės, jau iš­si­va­da­vo iš ver­go­vės.

Ko ge­ro, dau­ge­lis šiuos spal­vo­tus la­pe­lius tie­siog iš­me­tė kar­tu su ki­ tais rek­la­mi­niais lanks­ti­nu­kais.

Ką nors gal­būt šo­ki­ra­vo ne­tai­ syk­lin­ga lie­tu­vių kal­ba pa­ra­šy­tas teks­tas.

4

Su­tei­kė vil­ties

Vi­lio­nė: po dvi­de­šim­ties me­tų at­gi­mu­siai fi­nan­si­nei pi­ra­mi­dei vėl ieš­ko­ma pa­tik­lių­jų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio fo­to­mon­ta­žas

Gimtadienio proga

„Pir­mą­jį ket­vir­tį ga­li­ma va­din­ti ga­ na ge­ru ir tei­kian­čiu vil­čių. Jei to­ kia si­tua­ci­ja lai­ky­sis vi­sus me­tus, ga­li­ma pro­gno­zuo­ti ge­res­nę me­ tų pa­bai­gą nei per­nai“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų ir tur­to de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Al­ do­na Špu­čie­nė.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis šie­ met ren­ka­mas 4,1 pro­c. ge­riau nei per­nai. Pir­mą­jį ket­vir­tį šio mo­kes­ čio su­rink­ta apie 2 mln. li­tų dau­ giau nei pla­nuo­ta. Bū­tent pa­gal tai ir spren­džia­ma, kad į biu­dže­tą ga­ li­ma su­rink­ti dau­giau lė­ šų nei nu­ma­ty­ta.

2

H. Manto g. 33, .ODLSơGD

nuolaida visai avalynei ir UDQNLQÕPV EDODQGĤLR G 6$/$0$1'(5 NOXER QDULDPV GRYDQRMDPH SDSLOGRPÇ NRUWHOÕV QXRODLGÇ

','ä,$86,$6 Baltijos šalyse 6$/$0$1'(5 salonas

2

ketvirtADIENIS, balandžio 19, 2012

miestas

2012-ieji bus geresni už 2011 metus? Į mies­to biu­dže­tą šie­ 1 met nu­ma­to­ma su­rink­ ti 132,6 mln. li­tų iš gy­ven­to­jų pa­ja­ mų mo­kes­čio.

Iš bau­dų – dau­giau li­tų

Pir­mą­jį me­tų ket­vir­tį ge­riau bu­ vo ren­ka­mas ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to mo­kes­tis. Iš jo pir­mą­jį ket­vir­ tį pi­ni­gų pla­nuo­ta su­rink­ti apie 10 mln. li­tų. „Per­nai į mies­to biu­dže­tą iš šio mo­kes­čio ne­bu­vo su­rink­ta 2 mln. li­tų. Gal šie­met mo­kes­tį su­mo­kė­jo sko­li­nin­kai? Įta­kos tu­ri ir mo­kė­ji­ mo ter­mi­nai“, – tei­gė di­rek­to­rė.

Pa­sak A.Špu­čie­nės, ki­tų pa­ja­mų su­rin­ki­mas pir­mą­jį ket­vir­tį vyks­ta pa­gal pla­ną. Dau­giau pir­mą­jį ket­ vir­tį lė­šų šie­met su­rink­ta ir iš bau­ dų. Vis dėl­to A.Špu­čie­nė aiš­ki­no, kad šie­met jų pla­nuo­ja­ma su­rink­ ti kur kas ma­žiau nei per­nai. Anks­ tes­niais me­tais iš bau­dų bu­vo pla­ nuo­ja­ma su­rink­ti 4–5 mln. li­tų.

Sa­vi­val­dy­bei ati­ten­ka tik tos lė­ šos, ku­rias ji pa­ti su­si­ren­ka. Ne­be­ pa­ten­ka po­li­ci­jos ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų su­rink­tos bau­dos.

Pir­mą­jį me­tų ket­vir­tį iš bau­dų pla­ nuo­ta su­rink­ti 247,8 tūkst. li­tų, o su­ rink­ta 391,9 tūkst. li­tų. „Blo­gai, kad ne­draus­min­gi žmo­nės tu­ri mo­kė­ti bau­das, bet mies­to biu­dže­tui dėl to yra ge­rai“, – tei­gė A.Špu­čie­nė.

Pi­ni­gai jau su­pla­nuo­ti

Kaip ir įpras­ta, pra­sčiau į biu­dže­ tą ren­ka­mos pa­ja­mos už vai­kų iš­ lai­ky­mą švie­ti­mo įstai­go­se – vai­kų lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se.

Per tris mė­ne­sius gau­ta be­veik 0,5 mln. li­tų ma­žiau nei pla­nuo­ta.

A.Špu­čie­nė pa­brė­žė, kad tai nė­ra džiu­gi­nan­tis ro­dik­lis. „Gal kaž­kas ne taip yra su kai­ no­da­ra ar­ba su pa­slau­gos par­da­vi­

Au­gi­mas: pir­mą­jį ket­vir­tį į mies­

to biu­dže­tą bu­vo su­rink­ta ge­ro­ kai dau­giau nei pla­nuo­ta.

mais“, – pa­ste­bė­jo di­rek­to­rė. Pa­ sak A.Špu­čie­nės, pir­mas žings­nis, spren­džiant šią pro­ble­mą, jau pa­ da­ry­tas. Apie si­tua­ci­ją in­for­muo­ ta sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja bei Ug­dy­mo ir kul­tū­ros rei­ka­lų de­par­ ta­men­tas. „Yra su­teik­ta lai­ko iša­na­li­zuo­ti si­tua­ci­ją. Žiū­rė­si­me, ką da­ry­ti. Gal rei­kia keis­ti iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gų lan­ky­mo tvar­ką, gal to­bu­ lin­ti pla­na­vi­mą. Gal iš šios sri­ties neį­ma­no­ma su­rink­ti su­mos, ku­rią nu­ma­to­me“, – svars­tė va­do­vė.

A.Špu­čie­nė tvir­ti­no, jog op­ti­ mis­ti­nės biu­dže­to rin­ki­mo pro­ gno­zės džiu­gi­na. Jų la­biau­siai lau­ kė sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, nes tvir­ti­nant biu­dže­tą trū­ko lė­šų kai ku­rioms iš­lai­doms pa­deng­ti.

Pi­ni­gų rei­kia vie­šo­jo trans­por­to ke­lei­vių kom­pen­sa­ci­joms, iki­mo­ kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gų, sta­dio­no re­mon­to dar­bams. „Jau ži­no­me, kur rei­kė­tų pa­nau­ do­ti viršp­la­ni­nes lė­šas“, – pa­brė­ žė di­rek­to­rė.

Rekonstruojama transformatorių pastotė Klaipėdoje Gerbiami Klientai, AB „LESTO“ informuoja, kad šiuo metu vykdoma Marių 110/35/10/6 kV transformatorių pastotės (TP) rekonstrukcija, kurią planuojama užbaigti iki 2012 m. lapkričio. Nors AB „LESTO“ ėmėsi būtiniausių techninių ir organizacinių priemonių, siekdama užtikrinti kokybišką elektros energijos tiekimą klientams, vykdant rekonstrukciją elektros tiekimo patikimumas iš šios pastotės gali būti sumažėjęs.

Iš Marių 110/35/10/6 kV TP elektros energija tiekiama šiems klientams:  Neringos savivaldybės Nidos, Preilos, Pervalkos, Girininkijos, Juodkrantės gyvenvietėms,  Klaipėdos rajono Smiltynės, Alksnynės gyvenvietėms,  Klaipėdos miesto Smiltelės, Alksnynės, Jurbarko, Varpų, Poilsio, Žalgirio rajonams, Marių, Kairių gatvėms.

Marių 110/35/10/6 kV TP rekonstrukcijos investicinis projektas „Akcinės bendrovės „VST“ skirstomųjų tinklų modernizavimas“ yra iš dalies finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (projekto Nr. VP2-4.2-ŪM01-K-01-004).

Iš anksto atsiprašome dėl galimų laikinų nepatogumų.

AB „LESTO“ Informacija elektros energijos tiekimo ir vartojimo klausimais – telefonu 1802 arba www.lesto.lt

Klai­pė­dos pre­ky­ bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai ruo­ šia­si di­de­liam tarp­ tau­ti­niam ren­gi­niui.

Pir­mą­kart Va­ka­rų Lie­tu­vo­je bus su­ vie­ny­ta vers­lo pa­ ro­da, tu­riz­mo fo­ru­ mas bei kon­tak­tų mu­gė. Ren­gi­nį vai­ ni­kuos so­li­di kul­tū­ ri­nė pro­gra­ma – gol­ fo tur­ny­ras bei Pi­ lies džia­zo fes­ti­va­lis.

Pro­jek­tas: Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų dar­buo­to­

jos R.Šniuo­ly­tė ir L.Ka­va­liaus­kie­nė jau ne vie­ną mė­ne­sį de­da vi­sas pa­ stan­gas, kad ren­gi­nys su­dre­bin­tų uos­ta­mies­čio gy­ve­ni­mą.

Vers­lo ren­gi­nys įgau­na pa­grei­tį As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ne­ko­mer­ci­nis ren­gi­nys

Ge­gu­žės 31 – bir­že­lio 2 die­no­mis ver­ta ap­si­lan­ky­ti uos­ta­mies­ty­je, ti­ ki­no Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­ nės ir ama­tų rū­mų di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­ja Vi­da Ka­žu­ro.

Klai­pė­do­je or­ga­ni­zuo­ja­mas ypa­ tin­gas vers­lo ren­gi­nys, ku­ris, ti­ ki­ma­si, pri­trauks į mies­tą nau­jų vers­lo idė­jų. „Ši­tas pro­jek­tas gi­mė praė­ju­ sių me­tų ren­gi­nio „Vers­las. Gol­fas.

Džia­zas“ idė­jos pa­grin­du. Pa­ma­tė­ me, kad tai yra įdo­mu, kad pa­de­da pri­trauk­ti vers­li­nin­kus iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio“, – pa­sa­ko­jo V.Ka­žu­ro.

Rū­mai tei­kė pa­raiš­ką ir ga­vo fi­ nan­sa­vi­mą pa­ro­dai, ku­ri yra Klai­ pė­do­je pir­mo­ji to­kia pla­ti sa­vo te­ma­ti­ka ir, svar­biau­sia – ne­ko­ mer­ci­nė. „No­riu pa­brėž­ti, kad tai yra ne­ ko­mer­ci­nis ren­gi­nys. Vi­sa nau­ da gau­ta iš pro­jek­to ati­teks įmo­ nėms ir tik­rai ne Rū­mams. Rū­mai tik vyk­do sa­vo prie­der­mę ir ad­mi­ nist­ruo­ja pro­jek­tą“, – tei­gė V.Ka­ žu­ro.

Pa­ro­do­je – 100 da­ly­vių

Šiuo me­tu jau yra 76 pa­raiš­kos įmo­nių, ku­rios da­ly­vaus tarp­tau­ ti­nė­je vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­do­je Klai­pė­do­je.

Pa­ro­do­je ke­ti­na da­ly­vau­ti 4 uos­ to ir trans­por­to kom­pa­ni­jos, 10 me­die­nos bei me­die­nos ga­mi­nių įmo­nių, 23 bend­ro­vės, už­sii­man­ čios pri­dė­ti­nės ver­tės ga­my­ba, 19 – tu­riz­mo sek­to­riaus, 6 – mais­to pra­mo­nės, 3 bend­ro­vės iš ener­ge­ ti­kos sek­to­riaus. „No­ri­me pa­si­džiaug­ti, kad į mū­sų kvie­ti­mą da­ly­vau­ti pa­ro­do­ je at­si­lie­pė daug so­li­džių ir la­bai svar­bių re­gio­nui įmo­nių“, – tei­ gė Tarp­tau­ti­nės va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­dos pro­jek­to

va­do­vė Li­na Ka­va­liaus­kie­nė. Ren­ gi­nio or­ga­ni­za­to­riai ne­slė­pė, kad ti­kė­jo­si di­des­nio mais­to pra­mo­nės sek­to­riaus bend­ro­vių, ama­ti­nin­ kų dė­me­sio. Re­gist­ra­ci­ja da­ly­vau­ ti pa­ro­do­je vyks­ta iki ba­lan­džio 23 d., ti­ki­ma­si, kad jo­je da­ly­vaus 100 įmo­nių.

Pa­ro­da yra tarp­tau­ti­nė, jo­je bus Ka­li­ning­ra­do ir Lie­po­jos vers­lo įmo­nių sten­das.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Šiuo me­tu yra už­si­re­gist­ra­ vu­sios įmo­nės iš Jung­ti­nės Ka­ ra­lys­tės, Lat­vi­jos, Vo­kie­ti­jos, Ar­ mė­n i­j os, Mol­d o­vos. Ga­vo­m e in­for­m a­c i­j ą apie at­v yks­tan­č ią Ki­ni­jos de­le­ga­ci­ją“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų va­dy­bi­nin­kė Ri­man­ tė Šniuo­ly­tė.

Lau­kia­ma vers­lo de­le­ga­ci­jų iš Bal­ta­ru­si­jos bei Gru­zi­jos. Įmo­nių ak­ty­vu­mas džiu­gi­na or­ ga­ni­za­to­rius, ku­rie vi­lia­si, kad vers­li­nin­kams pa­vyks už­megz­ ti tuos ry­šius, ku­rie pa­dės eks­por­ tuo­ti jų ga­mi­nius.

Kon­tak­tų mu­ge do­mi­si ir pa­ slau­g ų sek­to­r iaus bend­ro­v ės, dau­g iau­s ia ap­g y­ven­d i­n i­m o ir mai­ti­ni­mo įmo­nės bei ke­lio­nių or­ ga­ni­za­to­riai.

Am­ži­na­sis tu­ris­tų klau­si­mas

Vi­da Ka­žu­ro:

La­bai pa­pras­ta iš­ vež­ti vers­li­nin­kų de­ le­ga­ci­ją sve­tur. Bet mes no­ri­me už tuos pa­čius pi­ni­gus, ku­ riuos gau­na­me kaip pa­ra­mą vers­lui, suor­ga­ni­zuo­ti di­des­ nį ren­gi­nį čia.

Kon­tak­tų mu­gė­je – ki­nai

Tarp­tau­ti­nė vers­lo kon­tak­tų mu­ gė – dar vie­nas pro­jek­to ren­gi­nys. Šiuo me­tu jo­je da­ly­vau­ti yra už­si­ re­gist­ra­vę dau­giau nei 40 įmo­nių.

Tei­gia­ma, kad la­bai ak­ty­vūs yra ga­min­to­jai, dau­gu­ma do­mi­si eks­ por­to ga­li­my­bė­mis.

Už­sie­nio sve­čių geog­ra­fi­ja – taip pat la­bai pla­ti.

Tarp­tau­ti­nis tu­riz­mo vers­lo fo­ ru­mas – dar vie­nas pro­jek­to ren­ gi­nys.

Or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­si, kad jis pa­ dės at­sa­ky­ti į am­ži­ną klau­si­mą, ką da­ry­ti, kad į va­ka­rų Lie­tu­vą pri­ trauk­tu­me dau­giau tu­ris­tų. „Sprę­si­me su­si­sie­ki­mo, pa­sie­nio ir vi­zų re­ži­mo klau­si­mus, pro­gra­ma bus ma­žiau for­ma­li. Tu­rė­tų at­vyk­ti su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­ siu­lis, ūkio vi­ce­mi­nist­ras Dau­man­ tas La­pins­kas. Pa­gal sa­vo veik­los sri­tis jie pri­sta­tys Vil­niaus po­žiū­rį į mū­sų re­gio­no pro­ble­mas“, – tvir­ ti­no V.Ka­žu­ro.

Tarp­tau­ti­nio pro­jek­to tiks­las – pa­gy­vin­ti, su­ju­din­ti vers­lo gy­ve­ ni­mą Klai­pė­do­je. Prap­lės­ti re­gė­ji­ mo lau­ką ir pa­dė­ti smul­kia­jam bei vi­du­ti­niam vers­lui ras­ti nau­jų var­ to­to­jų. „La­bai pa­pras­ta iš­vež­ti vers­li­ nin­kų de­le­ga­ci­ją sve­tur. Bet mes no­ri­me už tuos pa­čius pi­ni­gus, ku­ riuos gau­na­me kaip pa­ra­mą vers­ lui, suor­ga­ni­zuo­ti di­des­nį ren­gi­nį čia“, – įsi­ti­ki­nu­si V.Ka­žu­ro.

3

ketvirtADIENIS, balandžio 19, 2012

miestas Sut­var­kė parko sie­ne­lę

Šven­čia so­li­dų ju­bi­lie­jų

laukiama delegacijos

Au­to­mo­bi­lio su­nio­ko­ta ak­me­ ni­nė sie­ne­lė prie Klai­pė­dos poil­sio par­ko va­kar bu­vo su­re­ mon­tuo­ta. Kiek kai­na­vo dar­ bai, kol kas neaiš­ku – uos­ta­ mies­čio sa­vi­val­dy­bė da­bar lau­ kia są­skai­tos iš ran­go­vų. Ti­ki­ ma­si, jog šie­met pa­vyks ap­ tvar­ky­ti vi­są sie­ne­lę, ku­ri yra la­bai su­si­dė­vė­ju­si.

Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­ja, šven­čian­ti 90-me­čio su­kak­ tį, ry­toj kvie­čia į šven­ti­nius ren­ gi­nius. Bus ati­deng­tas gim­na­ zi­jos įkū­rė­jo ir di­rek­to­riaus dr.

Ka­zio Tru­ka­no ba­rel­je­fas, vyks iš­kil­min­gas mi­nė­ji­mas bei kon­ cer­tas. Šia pro­ga pla­nuo­ja­ ma iš­leis­ti ir ju­bi­lie­ji­nį gim­na­zi­ jos lei­di­nį.

Šian­dien Uos­to di­rek­ci­jo­je lau­ kia­ma Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Mais­ to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos pa­ rei­gū­nų de­le­ga­ci­jos. Spe­cia­lis­ tams bus pri­sta­ty­ta ir paaiš­kin­ ta mais­to at­lie­kų su­rin­ki­mo bei nai­ki­ni­mo iš tarp­tau­ti­nių marš­ ru­tų prie­mo­nių (lai­vų) sis­te­ ma Klai­pė­dos vals­ty­bi­nia­me jū­ rų uos­te.

Šil­dy­mo se­zo­no pa­bai­ga – ry­toj Klai­pė­die­čių ne­bes­ paus re­kor­diš­kai bran­gaus šil­dy­mo se­zo­no naš­ta. Ry­toj mies­to val­džia ke­ti­ na pa­skelb­ti ofi­cia­ lią jo pa­bai­gą. Šil­dy­ mas bus iš­jung­tas ir švie­ti­mo įstai­go­se.

Dienos telegrafas Pa­ro­da. Šian­dien 9.30 val. Klai­pė­dos are­no­je du­r is at­vers ke­t u­r ias die­nas truk­sian­t i sta­t y­bų vers­lo pa­ro­da „In­ di­vi­dua­li sta­ty­ba“. 20-tą kar­tą or­ga­ni­ zuo­ja­ma­me ren­g i­ny­je sa­vo pa­slau­ gas bei pro­duk­ci­ją pri­sta­t ys dau­g iau nei 250 Lie­tu­vos bei už­sie­nio bend­ro­ vių. Per pa­ro­dos ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ ją vi­suo­me­nei pir­mą­kart bus pri­sta­ty­ tas vers­lo ir me­no pa­jė­gas vie­ny­sian­ tis me­no pro­jek­tas – in­te­rak­ty­vi kom­ po­zi­ci­ja „Klai­pė­dos vi­nis“. Kar­tu su tra­ di­ci­ne sta­t y­bų vers­lo pa­ro­da vyks ir mu­gė „Ma­no so­das“.

Mir­tys. Va­kar Met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 5 mir­t ys. Mi­rė Sta­sė Ra­žins­kie­nė (g.1920 m.), Ju­lius Zda­ne­ vi­čius (g.1925 m.), Va­lentinas Ma­lu­kas (g.1926 m.), Ana­to­li­jus Ru­den­ka (g.1942 m.), Van­da Kai­rai­tie­nė (g.1952 m.).

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Va­kar uos­ta­mies­čio val­džia dar kar­tą ana­li­za­vo si­tua­ci­ją, ka­da ofi­ cia­liai pa­skelb­ti šil­dy­mo se­zo­no pa­bai­gą. Ap­sisp­ręs­ta tai pa­da­ry­ti penk­ta­die­nį.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tvir­ti­no, jog sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­rės įsa­ky­mas pa­reng­tas, bet dar ne­pa­si­ra­šy­tas. „Lau­kia­me in­for­ma­ci­jos iš Lie­ tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­ bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus.

Jei neužk­lups stai­gus at­ša­li­mas ir snie­gas, šil­dy­mo se­zo­ną baig­

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Da­nu­tė Va­na­gie­nė, Ma­ri­ja Bo­ri­sen­ko, Kęs­tu­tis Švel­nys, Vai­do­tas Po­vi­lai­tis, Va­ lentinas Ma­lu­kas, Fio­do­ras Mo­ro­zo­vas.

Iš­jungs: nuo ry­to­jaus ra­dia­to­riai ne­be­šils ir vai­kų dar­že­liuo­se.

si­me penk­ta­die­nį“, – ko­men­ta­vo va­do­vas.

Ra­dia­to­riai klai­pė­die­čių bu­tuo­ se tu­rė­tų nu­sto­ti šil­ti per tris die­ nas. Ta­čiau pa­pras­tai ši­lu­mos sis­ te­mų pri­žiū­rė­to­jai pa­si­rū­pi­na, kad tai bū­tų pa­da­ry­ta per vie­ną die­ną.

Penk­ta­die­nį šil­dy­mas bus iš­jung­ tas ir mo­kyk­lo­se bei iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­se. „Jei šim­tą įstai­gų šil­dy­tu­me il­ giau, mums tai kai­nuo­tų ke­lias

de­šim­tis tūks­tan­čių li­tų pa­pil­ do­mai. Be to, šil­dy­mas bus iš­ jung­tas prieš sa­vait­ga­lį, ka­da vai­ kai ne­lan­ko švie­ti­mo įstai­gų, o jo me­tu pro­gno­zuo­ja­mas at­ši­li­mas.

Pir­ma­die­nį vis tiek rei­kė­tų skelb­ ti šil­dy­mo se­zo­no pa­bai­gą“, – tei­ gė di­rek­to­rius.

Ofi­cia­li šil­dy­mo se­zo­no pa­bai­ ga tu­ri bū­ti skel­bia­ma, kai tris pa­ ras vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kia 10 laips­nių ši­lu­mos. Kol kas to­kios

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tem­pe­ra­tū­ros uos­ta­mies­ty­je ne­bu­ vo, ta­čiau jos ti­ki­ma­si su­lauk­ti ar­ ti­miau­sio­mis die­no­mis. „Kas­met dėl šil­dy­mo se­zo­no pa­bai­gos prii­ma­mi komp­ro­mi­si­ niai spren­di­mai. Jei griež­tai lai­ ky­si­mės nu­sta­ty­tos tem­pe­ra­tū­ros, ga­li­me su­lauk­ti ir ge­gu­žės, bet tai la­bai bran­giai kai­nuo­ja. Be to, dau­ gė­ja skam­bu­čių žmo­nių, ku­rie no­ ri, kad bū­tų už­baig­tas šil­dy­mo se­ zo­nas“, – ko­men­ta­vo L.Dū­da.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vy­tau­tas Kruo­pis, Van­da Kai­rai­tie­nė, Ana­to­li­jus Ru­den­ka.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­r ys. Gi­mė 2 ber­n iu­kai ir 5 mer­gai­tės, tarp ku­r ių – ir dvy­nu­ kių po­ra.

Grei­to­ji. Va­kar iki 15 val. grei­to­sios pa­ gal­bos per­so­na­las su­lau­kė 56 iš­kvie­ti­ mų. Į me­di­kus klai­pė­die­čiai dau­giau­ sia krei­pė­si dėl krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mų.

4

ketvirtadienis, balandžio 19, 2012

miestas

MMM ža­da iš­si­va­da­vi­mą 1

Da­lis gal­būt pa­nar­šė in­ ter­ne­te ir pa­si­do­mė­jo, kas ra­šo­ma nu­ro­dy­ta­me tink­la­la­py­je.

Už­te­ko ir sa­vų mul­kin­to­jų Nors praė­ju­sio šimt­me­čio de­šim­ta­ ja­me de­š imt­me­t y­j e pa­t i­kė­ju­s ių­jų MMM he­ro­jaus Lio­n ios Go­lub­ko­vo sėk­me bu­vo ir Lie­tu­vo­je.

Krei­pė­si į Lie­tu­vos žmo­nes

Tink­la­la­pis pa­tei­kia ne vie­ną vaiz­ do įra­šą. Čia ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir pa­ ties pi­ra­mi­dės įkū­rė­jo krei­pi­mą­si į Lie­tu­vos gy­ven­to­jus, rek­la­mi­nį fil­ mu­ką, ku­ria­me stu­den­tą pri­me­ nan­tis vai­ki­nas dės­to, kuo ge­ras šis bū­das už­si­dirb­ti, bei tik var­du pri­ si­sta­čiu­sio vy­ro kal­ba. Šis sklan­džiai min­tis dės­tan­tis žmo­gus aiš­ki­na, kas 1993 m. su­ grio­vė pi­ra­mi­dę; kur sep­ty­nio­li­ka „Ka­maz“ sa­vi­var­čių iš­ve­žė ku­piū­ ras; kas pa­si­gro­bė už in­dė­li­nin­kų rub­lius įsi­gy­tas „Gazp­ro­mo“ ak­ ci­jas. Jis siū­lo ir bū­dus at­gau­ti se­ niai pra­ras­tus pi­ni­gus.

In­ter­ne­to sve­tai­nės nar­šy­to­jai ne vie­ną kar­tą skir­tin­gu šrif­tu ir spal­ vo­mis pa­ra­šy­tais teks­tais įspė­ja­mi, kad jos stei­gė­jas pa­si­lie­ka tei­sę sa­ vo nuo­žiū­ra keis­ti pi­ra­mi­dės do­le­ rio kur­są, kad kiek­vie­nas da­ly­vis ga­li pra­ras­ti sa­vo pi­ni­gus ir ne­gau­ ti ža­da­mų pro­cen­tų.

Ne in­dė­liai, o do­va­na

Tei­gia­ma, kad tai nė­ra bend­ro­vė, nei in­ves­ti­ci­nis fon­das, o vi­so la­ bo fi­zi­nių as­me­nų sa­vi­šal­pa ir do­ va­nos vie­ni ki­tiems.

Be to, tei­gia­ma, kad pa­ts S.Mav­ ro­dis yra ne kar­tą pa­ty­ręs gal­vos trau­mą ir yra li­go­nis. Į jo lū­pas įdė­ tos fra­zės apie tai, kad jis ne­sup­ ran­ta, kaip vei­kia pi­ra­mi­dė.

Tik­ra įžy­my­be ta­pęs S.Mav­ro­ dis ke­liuo­se vaiz­do įra­šuo­se pa­sa­ ko­ja apie sa­ve, apie tai, kaip ge­rai jis su­pran­ta skurs­tan­čius žmo­nes, kad dėl per­ne­lyg di­de­lio go­du­mo ne vie­nas pra­ra­do sa­vo in­dė­lius.

Vie­na­me fil­mu­ke jis kal­ba iš­kė­lęs ran­kas virš gal­vos, o in­ter­viu Uk­ rai­nos žur­na­lis­tui jis duo­da mū­vė­ da­mas spor­ti­nė­mis kel­nė­mis, ap­ sia­vęs šle­pe­tes.

Pa­na­šu, kad šis vie­nų fi­nan­si­niu ge­ni­ju­mi, ki­tų – di­džiau­siu afe­ris­tu va­di­na­mas vy­ras yra su­si­kū­ręs pa­ pras­to ir at­vi­ro žmo­gus įvaiz­dį.

Tik aky­las klau­sy­to­jas ir skai­ty­ to­jas su­pran­ta, kad jis pa­sa­ko ne vi­są tie­są.

Stul­bi­na ža­da­mas pel­nas

Ka­dan­gi pa­što dė­žu­tė­je ras­to­je skra­ju­tė­je dau­giau in­for­ma­ci­jos lyg ir nė­ra, kom­piu­te­rio ne­pa­žįs­tan­tys se­no­liai vei­kiau­siai pa­skam­bins nu­ro­dy­tu te­le­fo­no nu­me­riu.

Juo at­si­lie­pia van­giai kal­ban­ tis žmo­gus ir pa­si­sa­ko esąs Ja­ros­

Ta­čiau nei sos­t i­nė­je, nei Klai­pė­do­ je dir­ban­tys pro­k u­ro­rai ne­pa­me­na, kad 1993-iai­siais dėl pi­ra­mi­dės veik­ los Lie­tu­vo­je bū­tų ke­lia­ma by­la.

Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­k u­ra­t ū­ros sen­bu­vis, vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro pa­ va­duo­to­j as Vy­t au­t as Jur­ke­v i­č ius ne­pa­me­na, ar klai­pė­die­čiai prieš 20 me­tų nu­ken­tė­jo nuo S.Mav­ro­džio pi­ ra­mi­dės.

Ko ge­ro, čia bu­vo ga­na daug sa­v ų auk­so kal­nus ža­dė­ju­sių pi­n i­g ų vi­ lio­to­jų.

V.Jur­ke­v i­čius pui­k iai pa­me­na, kaip prie „Vik­to­r i­jos“ vieš­bu­čio drie­kė­si ei­lės leng­va­t i­k ių, ti­kė­ju­sių, kad per me­tus už in­dė­l į gaus 80 pro­c. pa­lū­ ka­nų.

Agi­ta­ci­ja: tūks­tan­čiai klai­pė­die­čių šią sa­vai­tę sa­vo pa­što dė­žu­tė­se ra­do skra­ju­tes, ra­gi­nan­čias pra­lob­ti pri­

si­jun­gus prie „MMM“.

la­vas. Jis pa­sa­ko­ja jau ta­pęs šim­ti­ nin­ku, gi­ria­si nie­ko ne­veik­da­mas už­dir­ban­tis ge­rus pi­ni­gus. Ši­tas su ak­cen­tu lie­tu­viš­kai kal­ ban­tis vy­ras ti­ki­na, kad pi­ra­mi­

Re­gi­man­tas Žu­kaus­kas:

Eko­no­mi­niu sunk­ me­čiu vi­sa­da pa­ di­dė­ja žmo­nių ti­ kė­ji­mas vi­so­kiais fi­nan­sų ge­ni­jais bei bur­ti­nin­kais.

dė vei­kia 50-ty­je pa­sau­lio ša­lių ir vie­ni­ja 30 mi­li­jo­nų žmo­nių.

Jis pri­myg­ti­nai agi­tuo­ja re­gist­ ruo­tis ir net neį­ne­šus in­dė­lio ne­ tru­kus gau­ti už­dirb­tų pi­ni­gų.

Ja­ros­la­vas at­sklei­dė, kad už in­ dė­lį, pa­dė­tą mė­ne­siui, ža­da­ma 20 pro­c., už 3 mė­ne­sių in­dė­lį – 45 pro­c., 6 mė­ne­sių – 55 pro­c., o me­ ti­nį in­dė­lį – vi­si 65 pro­c.

Vy­ras ti­ki­no, kad no­rin­tis dar dau­giau už­dirb­ti pi­ra­mi­dės da­ly­ vis ga­li tap­ti de­šim­ti­nin­ku, bet tam tu­ri pri­vi­lio­ti ne ma­žiau kaip sep­ ty­nis nau­jus na­rius.

Vos už­si­mi­nus apie tai, kad prieš du de­šimt­me­čius nei­gia­ma­me

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kon­teks­te skam­bė­ju­si S.Mav­ro­džio pa­var­dė ver­čia bai­min­tis ir abe­jo­ti rei­ka­lo šva­ru­mu, vai­ki­nas su­sku­bo įti­ki­nė­ti, kad šis žmo­gus bu­vo ne­ kal­tas ir pa­ts la­biau­siai nu­ken­tė­jo nuo tei­sė­sau­gos.

Bai­mi­na­si aiš­kin­ti gy­vai

In­ter­ne­to tink­la­la­py­je nu­ro­dy­ti pen­ki Lie­tu­vos vė­lia­vos spal­vo­mis pa­žy­mė­ti var­dai, prie ku­rių pa­teik­ tas vie­nas te­le­fo­no nu­me­ris.

Juo pa­skam­bi­nus at­si­lie­pė Da­ rius ir ti­ki­no nie­ko ne­ga­lin­tis pa­ pa­sa­ko­ti apie pi­ra­mi­dę, esąs vi­so la­bo po­rta­lo ad­mi­nist­ra­to­rius.

Vai­ki­nas pra­si­ta­rė, kad pa­sta­ ruo­ju me­tu vi­si ven­gia gy­vai kal­ bė­ti te­le­fo­nu, nes bi­jo po­li­ci­nin­kų ir žur­na­lis­tų, mat pra­dė­tas iki­teis­ mi­nis ty­ri­mas.

Da­rius, kaip ir Ja­ros­la­vas, pri­ myg­ti­nai pa­ta­rė re­gist­ruo­tis in­ ter­ne­tu, ta­da į vi­sus do­mi­nan­čius klau­si­mus bus at­sa­ky­ta elekt­ro­ni­ niu laiš­ku. Be to, pa­šne­ko­vas ra­gi­ no ati­džiai iš­stu­di­juo­ti tink­la­la­py­ je pa­tei­kia­mą in­for­ma­ci­ją.

mos „MMM-2011“ var­du vyk­do­mą elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je bei ag­re­sy­ vio­je išo­ri­nė­je rek­la­mo­je.

Aiš­ki­na­ma­si, ar tai nė­ra ne­tei­sė­ ta fi­nan­si­nė veik­la.

Ty­ri­mą at­lie­ka sos­ti­nės Vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­ gū­nai, jį koor­di­nuo­ja Vil­niaus apy­ gar­dos pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rai.

Kol kas nu­ken­tė­ju­sių­jų nuo „MMM-2011“ veik­los ne­nus­ta­ty­ta.

Pak­laus­tas, ar tei­sė­tai el­gia­si pla­ti­nan­tie­ji skra­ju­tes, agi­tuo­jan­ čias jung­tis prie fi­nan­si­nės pi­ra­mi­ dės, pro­ku­ro­ras R.Žu­kaus­kas ti­ki­ no, jog to­kie veiks­mai neužt­rau­kia bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės. Įs­ta­ty­mas nu­ma­to pro­ce­si­nį spren­di­mą dėl apy­sun­kio nu­si­kal­ ti­mo ty­ri­mo priim­ti per tris mė­ne­ sius, tad bir­že­lio pa­bai­go­je tu­rė­tų tap­ti aiš­ku, ar Lie­tu­vos pa­rei­gū­nai „MMM-2011“ veik­lo­je įžvel­gė nu­ si­kal­ti­mo po­žy­mių. „Ty­ri­mo tiks­las iš­siaiš­kin­ti, ar tik­rai vis­kas da­ro­ma tei­sė­tai, kaip tei­gia da­ly­vau­jan­tie­ji pi­ra­mi­dė­je.

Klaus­tu­kų ir abe­jo­nių tu­ri­me“, – tei­gė pro­ku­ro­ras R.Žu­kaus­kas.

Ty­ri­mą ini­ci­ja­vo ban­kas

Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pra­dė­tas šie­ met ko­vo 21 d. Jį pra­dė­jo Ge­ne­ra­li­ nės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Re­gi­ man­tas Žu­kaus­kas.

Pro­ku­ro­ras ga­vo Lie­tu­vos ban­ ko pra­ne­ši­mą apie ga­li­mai nu­si­ kals­ta­mą veik­lą, fi­nan­si­nės sis­te­

Lat­viai neį­tei­si­no

Pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si žmo­nių, ku­rių te­le­fo­nų nu­me­riai nu­ro­do­mi skra­ ju­tė­se bei tink­la­la­py­je, vaid­me­nį ir veik­los tei­sė­tu­mą.

Pro­ku­ro­ras ne­slė­pė, kad pir­ miau­sias ty­ri­mo tiks­las yra ap­sau­

Ta­da pro­k u­ro­ras pa­ts at­kal­bė­jo pa­ gy­ve­nu­sią kai­my­nę nuo pa­g un­dos ir ne­tru­kus su­lau­kė jos nuo­šir­d žios pa­dė­kos. „Tiek ta­da, tiek da­bar at­si­ran­da nai­ vuo­lių, ti­k in­čių, kad są­ž i­nin­gai įma­ no­ma už­dirb­ti šim­tą pro­cen­tų pa­lū­ ka­nų“, – ste­bė­jo­si V.Jur­ke­vi­čius.

go­ti Lie­tu­vos žmo­nes nuo ga­li­mų pra­ra­di­mų bei ap­gau­lės.

Ar pa­rei­gū­nams pa­vyks ras­ti už ką nu­baus­ti kal­tuo­sius, jei to­kie bus nu­sta­ty­ti, ki­tas klau­si­mas.

Bal­ta­ru­si­jo­je, R.Žu­kaus­ko ži­ nio­mis, pi­ra­mi­dės veik­la už­draus­ ta. Lat­vi­jo­je at­gi­mu­si MMM ban­dė įtei­sin­ti sa­vo veik­lą, ta­čiau vie­ tos Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja ne­da­ vė tam lei­di­mo. „Eko­no­mi­niu sunk­me­čiu vi­sa­ da pa­di­dė­ja žmo­nių ti­kė­ji­mas vi­ so­kiais fi­nan­sų ge­ni­jais bei bur­ti­ nin­kais. Ki­ta ver­tus, S.Mav­ro­dis jau įro­dė, kad su­ge­ba ma­ni­pu­liuo­ti žmo­nių nuo­mo­ne ir el­ge­siu. Šian­ dien jis tai da­ro itin įtai­giai de­ monst­ruo­da­mas sa­vo ta­ria­mą „są­ ži­nin­gu­mą“. Juk jis per­spė­ja, kad žmo­nės, in­ves­ta­vę sa­vo pi­ni­gus į MMM 2011, ga­li jų neat­gau­ti, kad yra teis­tas už su­kčia­vi­mą. Jis net nu­ro­do, kad žai­di­mo są­ly­gas nu­ sta­to pa­ts, kad ga­li bet ku­riuo me­ tu keis­ti JAV do­le­rio ir MMM do­ le­rio kur­są. Be to, vyk­do­ma itin ag­re­sy­vi rek­la­ma“, – tei­gė pro­ku­ ro­ras R.Žu­kaus­kas.

5

ketvirtADIENIS, balandžio 19, 2012

mIESTAS

Klaipėdoje prit­rūks vai­kų dar­že­lių?

Uos­ta­mies­čio vai­kų dar­že­liuo­se nuo­lat ma­žė­ja vie­tų. Sta­tis­ti­ka by­lo­ja, jog mė­ne­sio pra­džio­je mies­to iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­se bu­vo li­ku­si vos 221 lais­va vie­ta.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais, 2010-ųjų ko­vą Klai­pė­dos dar­že­liuo­ se bu­vo 782, o 2011-ai­siais tuo pa­čiu me­tu – 470 lais­vų vie­tų. Ta­čiau to­ kios ten­den­ci­jos tu­rė­tų ne­ste­bin­ti.

Pa­sak sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­ riaus spe­cia­lis­tės Lai­mos Ja­ku­bė­nai­ tės, Klai­pė­do­je per 20 me­tų ne­bu­vo pa­sta­ty­tas nė vie­nas nau­jas vai­kų dar­že­lis. Esą bu­vo me­tas, kai vai­kų gru­pė­se ne­bū­da­vo daug. Tad ne­ ma­žai iki­mo­kyk­li­nių įstai­gų lais­vo­ se pa­tal­po­se įsi­ren­gė spor­to sa­les. „Gru­pių skai­čius su­ma­žė­jo – anks­čiau dar­že­liuo­se jų bū­da­vo po 12, o da­bar dau­giau­sia – po 10. O ir Vy­riau­sy­bė ka­dai­se pla­na­vo, kad vai­kų iki tre­jų me­tų dar­že­liuo­se iš vi­so ne­be­liks – ma­žy­lius au­gins ma­mos“, – pri­si­mi­nė L.Ja­ku­bė­nai­ tė. Ta­čiau rea­ly­bė ki­to­kia – lop­še­ liai per­pil­dy­ti. Klai­pė­do­je ma­žie­

siems nuo vie­nų iki tre­jų me­tų, iš­sky­rus tris vie­tas dar­že­ly­je „Pa­ kal­nu­tė“, lais­vų vie­tų nė­ra. Šiuo me­tu 167 vai­kus ga­lė­tų priim­ti lie­tu­viš­kos gru­pės, o 54 lais­vos vie­tos at­si­ras­tų ru­siš­ko­

Klai­pė­do­je per 20 me­tų ne­bu­vo pa­sta­ ty­tas nė vie­nas nau­ jas vai­kų dar­že­lis.

se gru­pė­se. Tie­sa, Švie­ti­mo sky­ riaus spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad pa­ va­sa­rį lais­vų vie­tų dar­že­liuo­se šiek tiek pa­dau­gė­ja. Šiuo me­tu uos­ta­mies­ty­je iš vi­ so vei­kia 52 iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gos. Vie­na jų re­mon­tuo­ja­ma.

Ko­vo 31 d. duo­me­ni­mis, Klai­pė­ do­je dar­že­lius lan­kė 7 753 vai­kai.

Do­va­na cent­rui – kom­piu­te­riai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Prie so­cia­li­nes pa­slau­gas tei­kian­ čių įstai­gų ir jų dar­buo­to­jų ge­ro­ vės pri­si­de­da ir pri­va­čios įmo­nės.

Klai­pė­dos šei­mos ir vai­ko ge­ro­vės cent­rui bu­vo pa­do­va­no­ta de­šimt kom­piu­te­rių.

Tuo pa­si­rū­pi­no bend­ro­vė „Phi­lip Mor­ris Lie­tu­va“. Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės So­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ ta­men­to di­rek­to­rė Aud­ra Dau­jo­ tie­nė tei­gė, kad su šia kom­pa­ni­ja įstai­ga ak­ty­viai bend­ra­dar­biau­ja jau ke­le­rius me­tus.

Per Ka­lė­das įmo­nė ir jos dar­ buo­to­jai pri­si­dė­jo prie do­va­nė­lių ir bal­dų, rei­ka­lin­gų šei­moms, rin­ ki­mo, da­ly­vau­ja įvai­riuo­se ki­tuo­se so­cia­li­niuo­se pro­jek­tuo­se.

„Įs­tai­ga per­da­vė de­šimt kom­piu­ te­rių su mo­ni­to­riais ir ki­ta įran­ga.

Tech­ni­ka la­bai ge­ra – bend­ro­vė se­ nuo­sius kom­piu­te­rius kei­tė į nau­ jes­nius“, – tei­gė di­rek­to­rė.

Anot A.Dau­jo­tie­nės, di­džio­ji da­ lis gau­tos tech­ni­kos ati­teks Šei­mos ir vai­ko ge­ro­vės cent­re dir­ban­tiems so­cia­li­niams dar­buo­to­jams. Da­bar čia dir­ba 16 spe­cia­lis­tų, o dar­bo vie­tų yra tik 8. „Žmo­nės prie vie­no kom­piu­te­rio dir­ba dvie­se. Da­bar jį tu­rės kiek­ vie­nas dar­buo­to­jas. Kom­piu­te­ riai, ku­rių ne­pri­reiks, bus per­duo­ti vai­kų die­nos cent­rams“, – aiš­ki­no val­di­nin­kė.

A.Dau­jo­tie­nės tei­gi­mu, bend­ro­ vė „Phi­lip Mor­ris Lie­tu­va“ ir to­liau bend­ra­dar­biaus įvai­riuo­se pro­jek­ tuo­se, su­si­ju­siuo­se su so­cia­li­nė­mis įstai­go­mis.

Pla­nai: kom­piu­te­rius, ku­rie bus ne­rei­ka­lin­gi so­cia­li­niams dar­buo­to­

jams, per­duos vai­kų die­nos cent­rams.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ten­den­ci­jos: mies­to iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se kas­met lie­ka vis ma­žiau lais­vų vie­tų.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

6

ketvirtadienis, balandžio 19, 2012

nuomonės

Kur din­go in­ves­ti­to­rių pi­ni­gai?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Iš­va­žiuo­ki­me – kad la­biau my­lė­tų Violeta Juodelienė

N

uo šių me­t ų vi­du­r i­n į iš­si­la­v i­n i­mą už­sie­ny­ je įgi­ję jau­nuo­l iai dėl vals­t y­b ės fi­n an­s a­v i­ mo stu­di­joms kon­ku­ruos kar­tu su Lie­t u­vos abi­t u­r ien­tais, ta­čiau pir­ mie­ji, sto­da­m i į mū­sų ša­l ies uni­ ver­si­te­t us, gaus pa­pil­do­mų ba­lų.

Du ba­lai – vi­siems išei­viams ir lie­ tu­v ių kil­mės už­sie­n ie­čiams, dar du – už­sie­ny­je vei­kian­čių lie­tu­viš­ kų mo­kyk­lų abi­tu­rien­tams.

To­kia nau­jo­ve Švie­ti­mo ir moks­lo mi­n is­te­r i­ja pa­si­skel­bė no­r in­t i pri­ si­dė­t i prie tau­tos tel­k i­mo. Re­g is, gra­ž us ir vi­sai ne­l i­be­ra­lus li­be­ra­ lios mi­n is­te­r i­jos ges­tas sve­tur gy­ ve­n an­t iems tau­t ie­č iams, ku­r ių gre­tos nuo­lat pa­si­pil­do vis nau­jais emig­ran­tais.

Ne­gi vi­siems rei­kia iš­ vyk­ti iš Lie­tu­vos, kad mū­sų vai­kai tap­tų ypa­tin­gi? „Yra to­k ie da­ly­kai kaip tau­ta, lie­ tu­v ių tau­ta, ir at­ski­ros so­cia­l i­nės, pro­fe­si­nės ar ko­k ios ki­tos gru­pės.

Aš vi­są lai­ką ma­nau ir ma­ny­siu, kad tau­tos tel­ki­mas yra daug svar­ bes­nis ne­gu tam tik­ros so­cia­li­nės gru­pės iš­sky­r i­mas“, – aiš­k in­da­ma ŠMM spren­di­mą sa­kė vi­ce­mi­nist­ rė Ne­ri­ja Pu­ti­nai­tė.

Vi­ce­m i­n ist­rė lei­do su­pras­t i, kad ap­s i­l an­k iu­s i už­s ie­ny­j e vei­k ian­ čio­se lie­tu­viš­ko­se mo­kyk­lo­se li­ko su­ža­vė­ta ten be­si­mo­kan­čiais la­ bai ga­biais vai­kais, o to­kia po­zi­ty­ vi disk­ri­mi­na­ci­ja bū­tent na­cio­na­li­ niu pa­grin­du esan­ti ab­so­liu­čiai tei­ siš­kas da­ly­kas.

Vi­ce­mi­nist­rę ga­li­ma su­pras­ti – at­si­ dū­rus sve­tur esan­čio­se lie­tu­viš­ko­ se sa­lo­se ga­l i su­v ir­pė­t i ir kie­čiau­ sia šir­d is. Ir la­biau­siai nu­blu­k u­si ver­ba ten švy­ti ryš­kiau­sio­mis spal­ vo­mis, ir gin­ta­ri­niai Ge­di­mi­no stul­ pai sve­tur neat­ro­do ki­čas. O kai te­ nykš­č ių vai­k ų folk­lo­ro an­s amb­ lis už­t rau­k ia „Au­go gi­r ioj ąžuo­lė­ lis“, aša­r ų ne­su­lai­ky­si. Iš­ties gra­ž u, jaut­ru – be jo­kios iro­ni­jos.

Ta­čiau ar tai tik­rai yra prie­žas­t is, ko­dėl kur nors Mask­vo­je, Dub­li­ne ar Hiu­ten­fel­de be­si­mo­kan­tys lie­tu­ viu­kai yra ge­res­ni už Kaz­lų Rū­dos ar Šan­čių vai­kus?

Ne­gi vi­siems rei­kia iš­vyk­ti iš Lie­tu­ vos, kad mū­sų vai­kai tap­tų ypa­tin­ gi, la­biau ver­ti vals­ty­bės fi­nan­suo­ ja­mos stu­di­jų vie­tos? Ku­rios, be­je, kad ir sim­bo­l i­nę da­l į, su­ne­ša bū­ tent Lie­tu­vo­je, o ne už­sie­ny­je dir­ ban­tys mo­kes­čių mo­kė­to­jai.

Ki­ta ver­tus, skelb­da­ma apie to­k ios pri­vi­le­gi­jos su­tei­ki­mą, ŠMM pir­miau­ sia pa­tai­kau­ja net ne už­sie­nio lie­tu­ viams, o Lie­t u­vos aukš­to­sio­sioms mo­kyk­loms, ku­rios ne­truks su­si­dur­ ti su po­ten­cia­lių stu­den­tų sty­giu­mi.

Vie­nus abi­tu­rien­tus nu­siur­bė emig­ ra­ci­ja, ki­tus at­bai­dė ne­pat­rauk­li stu­ di­jų fi­nan­sa­vi­mo tvar­ka. ŠMM, vie­na ran­ka stum­da­ma gim­ na­zis­tus iš Lie­tu­vos, ki­tą ties­da­ma už­sie­n io lie­t u­v iams, už­sii­ma ne „po­z i­ty­via disk­r i­mi­na­ci­ja“: ji el­g ia­ si ne­są­ž i­nin­gai.

Ką bū­t i­na da­r y­t i, jei no­r i­me „su­ telk­ti tau­tą“, no­ri­me, kad emig­ran­ tai bū­tų „mū­sų pro­tas“, ne kar­tą la­ bai aiš­kiai pa­sa­kė jie pa­tys: tu­ri­me pri­pa­žin­ti sve­tur gy­ve­nan­čių lie­tu­ vių no­rą dirb­ti Lie­tu­vo­je.

Jei jau ne­pa­jė­g ia­me iš­lai­k y­t i čia uni­ver­si­te­tus bai­g u­sių jau­nų spe­ cia­lis­tų, ver­tin­ki­me bent tuos, ku­ rie na­mo grįž­ta ne­š i­n i už­sie­n io uni­ver­si­te­tų dip­lo­mais.

Ne vie­nas ži­no­me is­to­ri­jų apie en­ tu­ziaz­mu tryš­ku­sius ab­sol­ven­tus, ku­r iuos sve­t ur su­bran­d in­tas pa­ trio­t iz­mas ar pa­pras­čiau­sias gim­ ti­nės il­ge­sys grą­ž i­no į Lie­tu­vą. Ta­ čiau trum­pam.

Vie­ti­nio vers­lo, val­di­nin­k ų bai­mė, kad kiek­vie­nas toks jau­nuo­lis yra pa­vo­jin­gas kon­k u­ren­tas, stip­res­ nė už nau­jų idė­jų al­k į. Ją ban­do­ ma slėp­ti po rei­ka­la­vi­mu jau­niems spe­cia­lis­tams tu­rė­ti pa­tir­ties ar­ba tie­siog at­vi­rai ig­no­ruo­da­mi už­sie­ nio uni­ver­si­te­to dip­lo­mą: gir­di, ati­ trū­kęs ne tik nuo pra­k ti­kos, bet ir nuo lie­tu­viš­kos rea­ly­bės.

Apie ko­kį no­rą su­telk­ti tau­tą ga­li­me kal­bė­ti, kai ten­ka ieš­ko­ti pa­guo­dos žo­džių po­lig­lo­tei ES tei­sės ma­g ist­ ran­tei, ku­r ios kaip pra­k ti­k an­tės (tai­g i – be­veik ne­mo­ka­mos dar­bo jė­gos!) pa­slau­g ų ne­pri­rei­kė nė vie­ nai Lie­tu­vos mi­nis­te­ri­jai? „Lie­tu­vo­ je – kaip so­cia­liz­mo lai­kais, vis dar yra ly­g ūs ir ly­ges­ni“, – sa­ko ji. Ir nė­ ra ne­tei­si. Juk bū­tent tai pa­ro­do ir nau­jo­ji ŠMM ini­ci­juo­ta pri­vi­le­gi­ja. Ji taip pat ver­ta dvie­jų ba­lų, tik pagal de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Po­li­ti­nės par­ti­jos ap­ skri­tai įli­po į vals­ty­ bės ki­še­nę ir jau ne­be­ si­ruo­šia iš­lip­ti.

Ki­tas klau­si­mas, kad vals­ty­bės pi­ ni­gai mė­to­mi vi­so­kiems ins­ti­tu­tams, kon­fe­ren­ci­joms, keis­toms pro­gra­ moms ir pro­jek­tams.

Pa­vyz­džiui, kas pa­sa­kys, ko­kia nau­da vals­ty­bei yra iš D.Kuo­lio ins­ ti­tu­to, ku­rį ne­ži­nia už ko­kius nuo­ pel­nus fi­nan­suo­ja Švie­ti­mo ir moks­ lo mi­nis­te­ri­ja?

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Šil­dy­mas jau ne­rei­ka­lin­gas

Pa­vy­di­me mies­tams, ku­rie jau už­bai­ gė šil­dy­mo se­zo­ną. Šil­dy­mas jau nie­ kam ne­rei­ka­lin­gas. Sa­ko, kad žmo­nės pa­tys ga­li už­baig­ti šil­dy­mo se­zo­ną.

Bend­ri­joms tai įma­no­ma, bet ne na­ mų val­doms. Rei­kia ras­ti žmo­gų, ku­ ris perei­tų vi­sus bu­tus. Be to, kai ku­ rios laip­ti­nių du­rys yra neį­vei­kia­mos.

O ir žmo­nės įbau­gin­ti. Bi­jo pa­si­ra­šy­ ti. Mies­to val­džia ga­lė­tų pa­leng­vin­ti naš­tą žmo­nėms.

Ste­fa

Pra­šau ge­ruo­ju – už­ly­gin­ki­te duo­bes

Lai­kas po­nams gat­vių tvar­ky­to­jams im­tis duo­bių. Va­kar ties įva­ža į Bal­ti­ jos pro­spek­to žie­di­nę san­kry­žą (nuo ma­gist­ra­lės Klaipėda–Kaunas pu­sės) taip žie­biau į duo­bę, tai net sal­du ta­ po. Ma­nau, ma­ši­ną da­bar teks tik­rai tvar­ky­ti, ir tai kai­nuos ne vie­ną šim­ tą li­tų. Ne­si­no­ri iš­kart į teis­mą lėk­ti, pir­miau­sia per­spė­ju ke­li­nin­kus. Su­ dau­žy­siu dėl jū­sų ap­si­lei­di­mo au­to­ mo­bi­lį, pa­teik­siu 100 tūkst. li­tų ieš­

Andriaus Deltuvos karikatūra

Ma­no nuo­mo­ne, tai yra nu­si­kal­ ti­mas, nes ke­li mi­li­jo­nai li­tų kas­met iš­me­ta­mi da­ri­niui, ku­rio vaid­muo ir reikš­mė yra abe­jo­ti­na.

Dar vie­nas klau­si­mas: kur yra tie pi­ ni­gai, ku­riuos in­ves­ti­to­riai su­mo­kė­jo už „Lie­tu­vos te­le­ko­mą“, už „Ma­žei­kių naf­tą“ (čia tu­riu ome­ny­je iš „Ju­kos“ ir iš len­kų gau­tas lė­šas, nes „Williamsui“ par­da­vę dar ir pa­tys li­ko­me sko­lin­gi)?

Ne­jau­gi juos jau se­niai pra­val­gė­me ir iš jų nie­ko ne­be­li­ko?

Ko ge­ro, tik­rai taip, nes mū­sų po­li­ ti­ka bu­vo la­biau so­cia­li­nė nei in­ves­ ti­ci­nė ar eko­no­mi­nės plėt­ros.

Ačiū Die­vui, kad mū­sų val­džiai pa­ka­ko įžval­gos ir svei­ko pro­to ne­ par­duo­ti „Klai­pė­dos naf­tos“, kaip

to prieš ke­le­rius me­tus la­bai no­rė­ jo len­kai. Da­bar ne­tu­rė­tu­me nei šios stra­te­gi­nės įmo­nės, nei pi­ni­gų.

Taip jau su­si­klos­tė Lie­tu­vo­je, kad in­ves­ti­to­rių mums su­mo­kė­tus pi­ ni­gus mes vis iš­me­ta­me į ba­lą ir tik džiau­gia­mės tuo mo­men­tu nu­ma­ri­ nę po­rei­kio kir­mi­ną. O juk ga­lė­jo bū­ti vi­sai ki­taip, ga­li­ma bu­vo tuos už par­ duo­tus ob­jek­tus gau­tus pi­ni­gus in­ ves­tuo­ti į ūkio plėt­rą, ga­my­bos pa­ jė­gu­mų di­di­ni­mą, į tas vers­lo ša­kas, ku­rios ša­liai už­dir­ba už­sie­nio va­liu­tą. Šian­dien žmo­nės gy­ven­tų daug ge­ riau ir ne­bū­tų taip pik­ta, kad už stra­ te­gi­nius ob­jek­tus gau­ti mil­ži­niš­ki pi­ ni­gai bu­vo iš­leis­ti ne­ži­nia kam.

ki­nį dėl ne­tur­ti­nės ža­los. Taip pat bus ieš­ki­nys ir dėl tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­ mo. Ir ne­rei­kia aiš­kin­ti, kad nė­ra pi­ni­ gų. Duo­bę už­ly­gin­ti kai­nuo­ja ke­lio­li­ka li­tų. Ga­li­ma pa­ga­liau ir be­to­nu už­pil­ ti, jei jau to­kie dva­sios „uba­gai“ esa­te.

Su­dau­žy­ta ma­no ma­ši­na jums kai­nuos bran­giau. Tai­gi siū­ly­čiau per­va­žiuo­ti per mies­tą ir pa­si­do­mė­ti, ku­rio­je vie­ to­je ir ko­kios duo­bės lau­kia vai­ruo­to­ jų. Aš ne­juo­kau­ju, o kal­bu la­bai rim­ tai. Jei ką, lau­ki­te ne­ma­lo­nu­mų.

dė­tis la­bai sun­ki. Esu la­bai li­go­ta. Li­ kau be pa­sto­gės. Bent iš sa­vo gy­dy­to­jos su­lau­kiu pa­gal­bos ir pa­guo­dos.

Ri­man­tas (ne Ta­raš­ke­vi­čius)

Po mies­tu sly­pi se­nie­nos

Ko­dėl nie­kas ne­ti­ria, kas sly­pi po Klai­ pė­da? Mū­sų mies­tas juk ant se­nie­nų pa­sta­ty­tas. Da­bar tik vis­ką den­gia 4–5 met­rų sto­rio že­mės sluoks­nis. Tuoj pra­dės re­konst­ruo­ti J.Ja­no­nio gat­vę.

Siū­ly­čiau pir­miau ty­ri­mus at­lik­ti, ar po ja nė­ra ko­kių nors pa­sta­tų li­ku­čių, o tik ta­da re­mon­tuo­ti.

M.

Gy­dy­to­ja – lyg se­suo

Ma­no šei­mos gy­dy­to­ja, dir­ban­ti svei­ ka­tos cent­re, esan­čia­me Ni­dos gat­vė­je, la­bai ge­ra. Ypač rū­pi­na­si ma­no svei­ka­ ta, siun­čia at­lik­ti rei­ka­lin­gus ty­ri­mus.

Pa­si­kal­bu su ja lyg su se­se. O ma­no pa­

Re­gi­man­tas Alio­nis

Ele­na

So­di­nin­kams tik­rai ne­leng­va

Pri­ta­riu Mo­te­riai A, ku­ri dien­raš­čio „Klai­pė­da“ (2012 04 16) rub­ri­ko­je „Karš­tas te­le­fo­nas“ pa­pa­sa­ko­jo apie so­di­nin­kų var­gus dėl šiukš­lių rink­ lia­vos. Ma­no si­tua­ci­ja pa­na­ši. Man jau dau­giau nei 80 me­tų. Bu­te gy­ve­ nu vie­na. Už at­lie­kas tu­riu mo­kė­ti 180 li­tų. Nors kiek aš jų pri­kau­piu. Per sa­ vai­tę gal 2–3 kg. Ma­ža­ja­me Kai­me­ly­je tu­riu so­dą. Jo plo­tas apie 6 arus. Per­ nai su­mo­kė­jau už so­dą 75 li­tus, nors ja­me ir ne­gy­ve­nu. Pa­sis­kam­bi­nau į Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rą pa­si­tar­ti, ką da­ry­ti. Jie pa­sa­ kė pa­teik­ti pa­žy­mas, ku­rios įro­dy­tų, kad ne­gy­ve­nu so­de. Su­rin­kau jas iš so­do bend­ri­jos pir­mi­nin­kės, elekt­ros tink­lų, van­den­tie­ki­nin­kų. Už pa­sta­ rą­ją pa­žy­mą te­ko mo­kė­ti 7,5 li­to. Vi­ si įro­dy­mai, kad ne­gy­ve­nu so­de, pa­ teik­ti va­sa­rį. Da­bar lau­kiu at­sa­ky­mo iš įstai­gos. Ne­su­lau­ku­si ga­vau pri­mi­ ni­mą, kad tu­riu su­mo­kė­ti rink­lia­vą.

So­di­nin­kė iš Ma­žo­jo Kai­me­lio Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

K

ai val­džios vy­rai ima lyg pa­ pū­gos kar­to­ti, kad nė­ ra pi­ni­gų ke­liams, pa­ šal­poms, di­des­nėms al­goms ar dar kam nors, ky­ la klau­si­mas: o kur tie pi­ni­gai dings­ta? Kas juos pra­ry­ja, kad taip jau jų nė­ra.

Yra tų pi­ni­gų, tik jie, ma­tyt, blo­gai tvar­ko­mi.

Pa­vyz­džiui, par­ti­joms vi­sa­da bu­vo at­ran­da­mas li­tas ki­tas, o nuo šių me­tų po­li­ti­nės par­ti­jos ap­ skri­tai įli­po į vals­ty­ bės ki­še­nę ir jau ne­be­si­ruo­šia iš­lip­ti.

Tai­gi pa­ra­dok­sas, kad mes, ne­par­ ti­niai, tu­ri­me iš­lai­ky­ti tą ma­žu­mą, nes par­ti­joms pri­klau­san­čių pi­lie­čių iš­ties yra la­bai jau ma­žai. Gal ta­da vi­ siems rei­kia iš­lai­ky­ti ir ki­tas ma­žu­ mas, pa­vyz­džiui, gė­jus? Ne­lo­giš­ka, bet kaž­kam la­bai pa­to­gu.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, balandžio 19, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Gy­vy­bę nu­si­ne­šė spro­gi­mas da­li­ny­je And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Va­kar sos­ti­nė­je esan­čio ka­ri­nio da­li­nio te­ri­to­ri­jo­je dėl ne­ži­no­mų prie­žas­čių įvy­kus spro­gi­mui žu­vo ka­rys, dar vie­nas su­žeis­tas. Ka­ri­nė va­do­vy­bė pri­pa­ži­no, kad toks in­ci­ den­tas – pir­mas. Keis­ta tai, kad jo­ kių sprog­me­nų pa­tal­po­je ne­tu­rė­ jo bū­ti.

In­for­ma­ci­ja: eksp­rem­je­ras G.Kir­ki­las sa­ko, kad 2006–2008 m., kai jis va­do­va­vo Vy­riau­sy­bei, ne­bu­vo jo­

kių ne­ri­mą ke­lian­čių ži­nių apie „Sno­ro“ fi­nan­si­nę pa­dė­tį.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Prie­žiū­ros klai­dų ne­ma­to Bu­vęs prem­je­ras Ge­di­mi­nas Kir­ki­las tvir­ti­na, kad jo va­do­va­vi­mo Vy­riau­sy­bei lai­kais „Sno­ro“ ban­ko fi­nan­si­nė pa­dė­tis ne­bu­vo blo­ ga. Da­bar­ti­nis prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius tei­gia, kad šio ban­ko pro­ble­mas su­kė­lė neat­sa­kin­ga bu­vu­sių jo sa­vi­nin­kų veik­la.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Liu­di­jo Sei­mo ko­mi­si­jai

Va­kar G.Kir­ki­las, A.Ku­bi­lius ir fi­ nan­sų mi­nist­rė Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė at­sa­kė į „Sno­ro“ bank­ro­to ap­lin­ ky­bes nars­tan­čios Sei­mo lai­ki­no­ sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos klau­si­mus.

Ko­mi­si­jos na­riai bu­vu­sio so­ cial­de­mok­ra­tų Vy­riau­sy­bės va­ do­vo tei­ra­vo­si, ar 2006–2008 m., kai G.Kir­ki­las bu­vo prem­je­ras, gau­ta ko­kių nors ne­ri­mą ke­lian­čių ži­nių apie „Sno­ro“ ban­ko pa­dė­tį. „Sa­ky­čiau, prie­šin­gai – vi­sų ban­ kų si­tua­ci­ja tuo­met bu­vo ge­ra, vi­ si ban­kai bu­vo pel­nin­gi“, – kal­bė­ jo eksp­rem­je­ras.

G.Kir­ki­las pa­brė­žė, kad Lie­tu­ vo­je pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją ir įsta­ty­ mus ko­mer­ci­nių ban­kų prie­žiū­rą vyk­do Lie­tu­vos ban­kas. „Vy­riau­sy­bė ne­ga­li į tai kiš­tis.

Mes, be abe­jo, gau­da­vom api­bend­ ri­nan­čią in­for­ma­ci­ją apie pa­dė­tį ban­kų ir fi­nan­sų sek­to­riu­je. Ir pa­ gal tą in­for­ma­ci­ją ban­kų fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja bu­vo tik­rai ge­ra. Cent­ri­nis ban­kas pri­žiū­ri ko­mer­ci­nius ban­ kus. Vy­riau­sy­bė to ne­da­ro. Vy­riau­ sy­bė, aiš­ku, in­for­muo­ja­ma apie pa­ dė­tį, bet spren­di­mų ne­prii­ma. Tai pa­sa­kiau ir ko­mi­si­jai“, – kal­bė­jo jis.

Ty­rė pi­ni­gų kil­mę

„Ki­ta ver­tus, nuo 2002 m. bu­vo vyk­do­mas ty­ri­mas dėl kai ku­rių ban­kų, įskai­tant ir „Sno­rą“, pi­ni­ gų kil­mės. Kiek man ži­no­ma, ty­ ri­mas bai­gė­si 2010 m. ir jis bai­gė­si nie­kuo“, – tei­gė po­li­ti­kas.

G.Kir­ki­las at­si­sa­kė įvar­dy­ti, ko­ kių ki­tų ko­mer­ci­nių ban­kų pi­ni­gų kil­mę nars­tė tei­sė­sau­ga, tvir­tin­ da­mas, kad tai už­da­ra in­for­ma­ci­ ja. „Ban­kai yra la­bai jaut­ri ins­ti­tu­ ci­ja. Per vie­ną die­ną ga­li si­tua­ci­ja pa­si­keis­ti. Jei­gu, pa­vyz­džiui, di­ de­lė pi­ni­gų su­ma bu­vo per­ves­ta kur nors ki­tur, pa­dė­tis ga­lė­jo la­

bai grei­tai pa­si­keis­ti į blo­ga“, – tvir­ti­no jis.

G.Kir­ki­las tvir­ti­no iki šiol ne­ ži­no­jęs, kad kai ku­rie aukš­ti Lie­ tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros de­par­ ta­men­to pa­rei­gū­nai bu­vo su­si­ję gi­mi­nys­tės ry­šiais su „Sno­ro“ dar­ buo­to­jais. „Tai, aiš­ku, blo­gai. Bet man ne­bu­vo ži­no­ma apie tuos gi­ mi­nys­tės ry­šius. Jie paaiš­kė­jo tik da­bar“, – sa­kė po­li­ti­kas.

And­rius Ku­bi­lius:

„Sno­ro“ kri­zė bu­vo in­ di­vi­dua­li, su­kel­ta ne ko­kių nors sis­te­mi­ nių pro­ble­mų, o neat­ sa­kin­gos sa­vi­nin­kų veik­los.

Pak­laus­tas, kas kal­tas dėl per­nai ki­lu­sio „Sno­ro“ bank­ro­to, eks­p­ rem­je­ras at­sa­kė: „Ma­nau, kad tei­ sė­sau­ga tu­ri į tai at­sa­ky­ti. Tu­ri­me ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios tai ti­ria.“ „Kontrolę ga­li­ma to­bu­lin­ti“

Da­bar­ti­nio Vy­riau­sy­bės va­do­vo A.Ku­bi­liaus nuo­mo­ne, ko­mer­ ci­nių ban­kų prie­žiū­ra Lie­tu­vo­je, ku­rią vyk­do cent­ri­nis ša­lies ban­ kas, yra „pa­ly­gin­ti ne­blo­ga, nors, be abe­jo, ga­li­ma ir to­bu­lin­ti“. „Ko­mi­si­jai pa­kar­to­jau, kad „Sno­ro“ kri­zė bu­vo in­di­vi­dua­li, su­kel­ta ne ko­kių nors sis­te­mi­nių pro­ble­mų, o neat­sa­kin­gos bu­vu­sių ban­ko sa­vi­nin­kų veik­los. Vy­riau­ sy­bės ir Lie­tu­vos ban­ko veiks­mais ši kri­zė bu­vo su­val­dy­ta, in­dė­li­ nin­kų in­te­re­sai ap­gin­ti. Tai ne­bu­ vo leng­va, nes tam rei­kė­jo su­telk­ti be­veik 4 mlrd. li­tų. Bet, kaip pa­ro­ dė nau­jau­sias ver­ty­bi­nių po­pie­rių auk­cio­nas, pa­si­ti­kė­ji­mas Lie­tu­vos kre­di­ti­nė­mis ga­li­my­bė­mis ne­pra­

ras­tas“, – pa­brė­žė Vy­riau­sy­bės va­do­vas. Pak­laus­tas, ka­da su­ži­ no­jo apie di­de­les „Sno­ro“ fi­nan­si­ nes pro­ble­mas, A.Ku­bi­lius at­sa­kė, kad tai įvy­ko tik po to, kai Lie­tu­ vos ban­ko val­dy­ba per­nai lapk­ri­čio 16-osios po­pie­tę priė­mė spren­di­ mą dėl šio ko­mer­ci­nio ban­ko veik­ los su­stab­dy­mo ir jo na­cio­na­li­za­vi­ mo. „Mes su­ži­no­jo­me po Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos spren­di­mo skelb­ ti mo­ra­to­riu­mą ban­kui lapk­ri­čio 16 d., maž­daug po 15 val. Ga­liu pa­ kar­to­ti, kad tai bu­vo „Sno­ro“ ak­ ci­nin­kų su­kel­tos pro­ble­mos. De­ja, nuo fi­nan­si­nių pi­ra­mi­džių pro­ble­ mų nie­kas neap­sau­go­tas net Va­ka­ ruo­se“, – kal­bė­jo prem­je­ras.

Pa­si­gen­da spar­tes­nio pro­ce­so

„Bet koks ban­kas bank­ru­tuo­tų, jei­gu kil­tų to­kių fi­nan­si­nių pro­ ble­mų“, – sa­kė fi­nan­sų mi­nist­rė I.Ši­mo­ny­tė. „Dar 1999 m. po eko­no­mi­kos kri­zės bu­vo priim­tas Fi­nan­si­nio tva­ru­mo įsta­ty­mas, ku­ris lei­do tai­ ky­ti tam tik­ras prie­mo­nes ban­kų sta­bi­lu­mui pa­lai­ky­ti. Tai­gi, tei­siš­ kai esa­me pa­si­ren­gę vi­so­kiems ne­ ti­kė­tu­mams. Pa­gal įsta­ty­mą Lie­tu­ vos ban­kas yra įpa­rei­go­tas kreip­tis į Vy­riau­sy­bės ins­ti­tu­ci­jas, jei­gu ma­ to ko­kią nors ri­zi­ką, kad bū­tų im­ ta­si biu­dže­ti­nių prie­mo­nių ban­kų sis­te­mai gel­bė­ti“, – sa­kė ji.

Pak­laus­ta, kaip vals­ty­bė at­gaus be­veik 4 mlrd. li­tų, ku­riuos pri­ va­lė­jo in­ves­tuo­ti į „Sno­ro“ in­dė­ li­nin­kų in­te­re­sų gy­ni­mą, mi­nist­rė at­sa­kė: „Tai bus pa­da­ry­ta vyks­ tant bank­ro­to pro­ce­sui. Man la­ bai gai­la, kad iki šiol dėl ne­vi­siš­kai konst­ruk­ty­vios kai ku­rių kre­di­ to­rių veik­los nė­ra kaip su­šauk­ti „Sno­ro“ kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo ir pa­skir­ti kre­di­to­rių val­dy­bos, ku­ ri pa­ju­din­tų ban­ko tur­to rea­li­za­ vi­mo pro­ble­mas. Tai­gi, pro­ce­sas yra kiek van­gus. Bet la­bai po tru­ pu­tį pro­ce­sas vis­gi vyks­ta.“

Va­kar daug­maž apie 13 val. pra­neš­ ta, kad J.Kai­riūkš­čio g. 14 esan­čio Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­ di­mi­no šta­bo ba­ta­lio­no vie­no­je iš pa­tal­pų vyks­tant pra­ty­boms ir pa­ ty­ru­siems iš­mi­nuo­to­jams ap­mo­ kant nau­jo­kus, nuai­dė­jus spro­gi­ mui žu­vo ir bu­vo su­ža­lo­ti ka­riai.

Vė­liau ši in­for­ma­ci­ja bu­vo pa­ neig­ta. Kraš­to mi­nis­te­ri­ja tik iš­pla­ ti­no pra­ne­ši­mą, ku­ria­me bu­vo in­ for­muo­ta, kad per spro­gi­mą žu­vo ka­rys, o vie­nas su­žeis­tas, spro­gi­mo prie­žas­tys ne­nu­ro­dy­tos. Anot mi­ nis­te­ri­jos, žu­vęs ir su­žeis­tas – ka­ riai iš­mi­nuo­to­jai iš Juo­zo Vit­kaus in­ži­ne­ri­jos ba­ta­lio­no Sprog­me­nų neut­ra­li­za­vi­mo kuo­pos.

Lei­dus ar­ti­mie­siems, ka­riuo­me­ nė BNS in­for­ma­vo, kad žu­vu­sy­sis – 36 me­tų vyr. ser­žan­tas Lai­mo­nas Blė­dis, pro­fe­sio­na­lią ka­ro tar­ny­bą Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je at­li­kęs nuo 1996-ųjų.

Su­ža­lo­tas ka­rys jau va­kar po spro­gi­mo bu­vo at­si­ga­vęs, ir, anot ka­riuo­me­nės at­sto­vų, vaikš­čio­jo, bend­ra­vo su jį gy­dan­čiu per­so­na­lu.

„Apie 13 val. ba­ta­lio­ne įvy­ko spro­gi­mas. Žu­vo vy­res­ny­sis ser­ žan­tas, ku­ris ka­riuo­me­nė­je tar­na­ vo nuo 1996 m. Dar vie­nas ka­rys bu­vo su­žeis­tas. Jis nu­vež­tas į li­go­ ni­nę. Ka­rio būk­lė sta­bi­li, jis vaikš­ to, bend­rau­ja su jį gy­dan­čias gy­dy­ to­jais. Pro­ku­ra­tū­ra ir Ka­ro po­li­ci­ja ti­ria šį įvy­kį“, – per trum­pą spau­ dos kon­fe­ren­ci­ją žur­na­lis­tams sa­kė Jung­ti­nio šta­bo vir­ši­nin­kas pul­ki­ nin­kas Vil­man­tas Ta­mo­šai­tis.

Anot V.Ta­mo­šai­čio, šiuo me­tu pro­ku­ra­tū­ra ir ka­ro po­li­ci­ja at­lie­ka ty­ri­mą, ku­ris tu­rės at­sa­ky­ti į klau­ si­mą, kas su­kė­lė spro­gi­mą, nu­si­ne­ šu­sį ka­rio gy­vy­bę. Jung­ti­nio šta­bo vir­ši­nin­kas tvir­ti­no, kad iš­mi­na­vi­ mo pa­tal­po­je, ku­rio­je tuo me­tu bu­ vo ka­riai, jo­kių sprog­me­nų ne­tu­rė­ jo bū­ti, juo­lab kad ten ne­vy­ko jo­kie mo­ky­mai ar iš­mi­na­vi­mo dar­bai. „Tuo me­tu pa­sta­te bu­vo ke­tu­ri iš­ mi­nuo­to­jai, iš jų du – pa­tal­po­je, ku­ rio­je ir įvy­ko spro­gi­mas. Tuo me­tu ten ne­tu­rė­jo bū­ti jo­kių sprog­me­nų.

Dar praė­jo la­bai ma­žai lai­ko, kad bū­tų ga­li­ma ką nors dau­giau pa­sa­ ky­ti, ta­čiau ty­ri­mas at­sa­kys į šiuos klau­si­mus“, – vy­lė­si šta­bo vir­ši­nin­ kas ir pa­brė­žė, kad jo „kar­je­ro­je yra bu­vę įvai­rių in­ci­den­tų, ta­čiau šis at­ ve­jis – pir­mas toks“.

V.Ta­mo­šai­tis taip pat pa­nei­gė in­for­ma­ci­ją, kad spro­gi­mas įvy­ko ban­dant neut­ra­li­zuo­ti praė­ju­sį sa­ vait­ga­lį Vil­niaus au­to­bu­sų sto­ty­je iš Bal­ta­ru­si­jos at­vež­tą mi­ną. „Ma­ no duo­me­ni­mis, šiuo sprog­me­niu už­sii­ma po­li­ci­ja“, – tei­gė ka­riš­kis.

Užuo­jau­tą pa­reiš­kė vals­ty­bės va­do­vai Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, kraš­ to ap­sau­gos va­do­v y­bė ir prem­je­ras And­r ius Ku­bi­l ius pa­reiš­kė užuo­jau­ tą žu­v u­sio ka­r io ar­t i­m ie­siems. „Po­sė­d žiau­jant pa­sie­kė ži­nia iš spe­ cia­l ių­jų tar­ny­bų, kad per in­ci­den­tą ka­r iuo­me­nė­je Vil­n iaus mies­te vie­ nas ka­rei­v is žu­vo. No­r iu pa­reikš­t i užuo­jau­t ą žu­v u­sio­jo ar­t i­m ie­siems ir su­žeis­tų­jų ar­ti­mie­siems“, – žur­na­ lis­tams po Vy­riau­sy­bės po­sė­džio sa­ kė prem­je­ras. „Reiš­k iu pa­čią nuo­šir­d žiau­sią ir gi­ liau­sią užuo­jau­t ą šian­d ien Vil­n iu­

je per spro­g i­mą žu­v u­sio ka­r io ar­t i­ mie­siems ir lin­k iu stip­ry­bės šią sun­ kią ne­tek­t ies va­lan­dą. Taip pat lin­ kiu svei­ka­tos ir grei­to iš­g i­ji­mo su­ žeis­tam ka­r iui“, – pra­ne­ši­me spau­ dai sa­kė I.De­gu­tie­nė. „Dėl Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no šta­bo ba­ta­lio­ne šian­dien įvy­ku­sios skau­džios ne­lai­mės – tra­ giš­kos ka­rio žū­ties – reiš­kiu nuo­šir­džią užuo­jau­tą ar­ti­mie­siems, ko­le­goms ir bi­čiu­liams. Šią sun­kią aki­mir­ką vi­ siems lin­kiu stip­ry­bės ir iš­tver­mės“, – ra­šo­ma Pre­zi­den­tės užuo­jau­to­je.

8

ketvirtadienis, balandžio 19, 2012

aktualijos Va­do­vas už­si­sto­jo už vai­ką

Po­li­ci­jai pa­siū­lė 600 li­tų

Fo­li­jo­je – neaiš­ki me­džia­ga

Uos­ta­mies­čio po­li­ci­ja ir Vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos dar­ buo­to­jai ėmė­si aiš­kin­tis, ar pa­ grįs­ti vie­nos Klai­pė­dos mo­ kyk­los pe­da­go­gų spė­ji­mai, kad šios mo­ki­nę nuo­lat mu­ša ma­ ma bei jos su­gy­ven­ti­nis. Apie to­kius įta­ri­mus šias tar­ny­bas raš­tu in­for­ma­vo mo­kyk­los di­ rek­to­rius.

Ant­ra­die­nio pa­va­ka­rę Pa­lan­go­ je, ties Klai­pė­dos ir Vy­tau­to g. san­kry­ža po­li­ci­nin­kai su­stab­ dė au­to­mo­bi­lį, ku­rio vai­ruo­to­ jas bu­vo ne­blai­vus. Siek­da­mas iš­veng­ti ne­ma­lo­nu­mų 1965 m. gi­męs klai­pė­die­tis pa­siū­lė po­li­ ci­nin­kams 600 li­tų ky­šį. Vy­ras už­da­ry­tas į Kre­tin­gos po­li­ci­jos areš­ti­nę.

Už­va­kar prieš­piet po­li­ci­nin­kai vie­noje Sau­sio 15-osios g. na­ mo laip­ti­nė­je su­lai­kė 20-me­tį tai­kos pro­spek­to gy­ven­to­ją. Ša­ lia vai­ki­no ant grin­dų ap­tik­tos elekt­ro­ni­nės svars­tyk­lės, o pa­ ts įta­ria­ma­sis tu­rė­jo 9 fo­li­jos ir vie­ną po­pie­ri­nį lanks­ti­nu­ką, ku­ riuo­se bu­vo ru­dos spal­vos au­ ga­li­nės kil­mės me­džia­ga.

„Ams­ter­da­mo“ veik­lą ver­tins teis­mas Il­gą lai­ką ne­tram­do­mai vei­kęs kvai­ša­lų par­duo­tu­vių tink­las „Ams­ter­da­mas“ su­ žlug­dy­tas. Jo veik­la su­gu­lė į ke­tu­rias bau­ džia­mą­sias by­las, o kar­tu su nu­si­kals­ta­mo vers­lo or­ga­ni­za­to­riu­mi į tei­sia­mų­jų suo­lą sės įmo­nės bu­hal­te­rė.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Vie­nas ty­ri­mas, ke­lios by­los

Jau ne pir­mą mė­ne­sį Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas nag­ri­nė­ja bau­ džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je 48 me­ tų sek­so reik­me­nų par­duo­tu­vių tink­lo „Ams­ter­da­mas“ sa­vi­nin­ kas Kęs­tu­tis Gu­daus­kas tei­sia­mas už di­de­lio kie­kio nar­ko­ti­nių me­ džia­gų dis­po­na­vi­mą, tu­rint tiks­ lą jas par­duo­ti. Ši by­la yra da­lis di­džiu­lio ty­ ri­mo.

Jo­je kal­ba­ma apie šim­tus gra­mų nau­jų­jų sin­te­ti­nių stip­riai vei­kian­ čių nar­ko­ti­kų, ku­riuos pa­rei­gū­nai ap­ti­ko įta­ria­mo­jo na­muo­se bei au­ to­mo­bi­ly­je.

Ki­ta by­la, ku­rio­je kal­ba­ma apie tą pa­tį as­me­nį bei jo su­kur­tą pre­ ky­bos tink­lą, ne­se­niai baig­ta tir­ ti ir ne­tru­kus tu­rė­tų pa­siek­ti teis­ mą. Jo­je kar­tu su K.Gu­daus­ku prieš teis­mą stos įmo­nės bu­hal­te­rė.

Mo­te­ris kal­ti­na­ma di­džiu­liais fi­ nan­si­niais pa­žei­di­mais, ap­gau­lin­ gu įmo­nės bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos tvar­ky­mu.

Par­duo­tu­vių tink­lo sa­vi­nin­kui ir bend­ro­vės bu­hal­te­rei ink­ri­mi­nuo­ ja­mos 7 nu­si­kals­ta­mos vei­kos.

K.Gu­daus­kui ink­ri­mi­nuo­tas ne­ tei­sė­tas pra­tur­tė­ji­mas, ne­tei­sė­ tas ver­ti­ma­sis ūki­ne ir ko­mer­ci­ne

rek­la­mi­nes pa­kuo­tes, ap­tik­ta Klai­ pė­dos ir Kre­tin­gos par­duo­tu­vė­se „Ams­ter­da­mas“.

Par­duo­tu­vė­se ras­ta dau­giau nei 22 tūkst. li­tų, neaps­kai­čiuo­ tų bend­ro­vės bu­hal­te­ri­nia­me ba­ lan­se.

K.Gu­daus­kas už gau­tus pi­ni­gus įsi­gi­jo ne­ma­žai tur­to.

Pa­rei­gū­nai iš­ty­rė tik 10 mė­ne­sių įmo­nės pa­ja­mas.

Nus­ta­ty­ta, kad per ne­pil­nus me­ tus bend­ro­vė ga­vo apie 3 mln. li­ tų pa­ja­mų.

Li­ko ne­ži­no­ma, kur pa­nau­do­ta be­veik to­kia pat su­ma.

veik­la, nu­si­kals­ta­mu bū­du įgy­ tų pi­ni­gų le­ga­li­za­vi­mas, ap­gau­lin­ gas ap­skai­tos tvar­ky­mas, ne­tei­sė­ tas dis­po­na­vi­mas nar­ko­ti­nė­mis ar psi­chot­ro­pi­nė­mis me­džia­go­mis la­ bai di­de­liais kie­kiais.

1,6

– tiek mln. li­tų vir­ši­ja kon­fis­kuo­ti­no tur­to ver­tė.

Par­da­vė­jos liu­dys prieš darb­da­vį

Žur­na­lis­tai ke­le­tą me­tų ra­šė, kad tink­lo par­duo­tu­vė­se pre­kiau­ta kvai­ša­lais, o par­da­vė­jos pui­kiai ži­ no­jo jų po­vei­kį or­ga­niz­mui ir net ly­gin­da­vo juos su tra­di­ci­niais nar­ ko­ti­kais.

Klien­tai bū­da­vo ti­ki­na­mi, kad šios me­džia­gos ne­va ne­tu­ri už­ draus­tų ir svei­ka­tai ža­lin­gų kom­ po­nen­tų.

Po il­go­kai tru­ku­sio pa­si­ren­gi­ mo ope­ra­ci­joms pa­rei­gū­nai įro­ dė, kad „Ams­ter­da­mas“ pre­kia­vo nau­jo­mis psi­choak­ty­vio­mis me­ džia­go­mis.

Pir­ko bu­tus ir ma­ši­nas

Pel­nas: kra­tos me­tu pa­rei­gū­nai pa­grin­di­nio įta­ria­mo­jo na­muo­se po lo­

va ap­ti­ko la­ga­mi­ną bank­no­tų, ku­rie įmo­nės bu­hal­te­ri­nė­je ap­skai­to­je ne­bu­vo fik­suo­ti.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Ty­ri­mo pra­džio­je įta­ri­mai bu­ vo mes­ti ir vi­sam bū­riui par­da­vė­jų bei par­duo­tu­vės va­do­vei, ku­ri pa­ti fa­sa­vo į pa­kuo­tes kvai­ša­lus.

Ta­čiau šie žmo­nės už nuo­šir­du­ mą de­mas­kuo­jant nu­si­kal­ti­mus ta­ po liu­di­nin­kais.

Tei­gia­ma, kad par­duo­tu­vių dar­buo­to­jai ne­ži­no­jo apie dis­po­ nuo­ja­mų me­džia­gų ža­lin­gas sa­ vy­bes ir apy­var­tos ap­ri­bo­ji­mus ir vei­kė bend­ro­vės sa­vi­nin­ko nu­ ro­dy­mu.

Mo­te­rys pa­čios ga­min­da­vo psi­ chot­ro­pi­nių me­džia­gų da­ri­nių ir ki­tų me­džia­gų mi­ši­nius, vė­liau juos par­duo­da­vo su­pa­kuo­tus spaus­tu­ vė­je pa­ga­min­to­se pa­kuo­tė­se.

Kvai­ša­lų pa­va­di­ni­mai „Twist“, „Storm“ bei „Lo­ve Pow­der“ grei­ tai ta­po ži­no­mi pir­kė­jams.

Nus­lė­pė mi­li­jo­nus li­tų

Ne­tei­sė­ta par­duo­tu­vių „Ams­ter­ da­mas“ veik­la nu­trauk­ta 2010 m.

gruo­džio pa­bai­go­je, kai Or­ga­ni­ zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mų biu­ro (ONTB) pa­rei­gū­nai su­lai­kė par­duo­tu­vių „Ams­ter­da­mas“ sa­ vi­nin­ką.

Kra­tos me­tu pra­šmat­nia­me įta­ ria­mo­jo ko­te­dže po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai ap­ti­ko apie 225 gra­mus mil­te­lių su psi­chot­ro­pi­ne me­džia­ga – me­ fed­ro­nu, apie 1 ki­log­ra­mą ki­tos psi­ chot­ro­pi­nės me­džia­gos ir jos da­ri­ nių bei dau­giau nei 125 tūkst. li­tų, neaps­kai­čiuo­tų bend­ro­vės bu­hal­ te­ri­nia­me ba­lan­se. Įta­ria­ma, kad šie pi­ni­gai gau­ ti vyk­dant ne­tei­sė­tas ūki­nes ir ko­ mer­ci­nes ope­ra­ci­jas bei nu­si­kals­ta­ mas vei­kas.

Pas psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų da­ri­nius fa­sa­vu­sią dar­buo­to­ją tei­ sė­sau­gi­nin­kai ap­ti­ko dar apie ki­ log­ra­mą nau­jos psi­choak­ty­vio­ sios me­džia­gos – ka­ti­no­no da­ri­nio (4-MEC). Apie 200 gra­mų ana­ lo­giš­kos me­džia­gos, su­pa­kuo­tos į

Pa­rei­gū­nai areš­ta­vo be­veik mi­li­jo­ no li­tų ver­tės ko­te­džą, be­veik 400 tūkst. li­tų ver­tės bu­tą, 80 tūkst. li­tų ver­tės au­to­mo­bi­lį „Mer­ce­des Benz E 500“, apie 90 tūkst. li­tų kai­na­vu­sį „Mer­ce­des Benz CLS 320“ bei be­veik 150 tūkst. li­tų gry­nai­siais.

Vi­so kon­fis­kuo­ti­no tur­to ver­tė vir­ši­ja 1,6 mln. li­tų.

Už nu­si­kals­ta­mą pra­tur­tė­ji­ mą įsta­ty­mas nu­ma­to bau­dą ar­ ba lais­vės atė­mi­mą iki 4 me­tų. Už nu­si­kals­ta­mu bū­du įgy­tų pi­ni­gų le­ga­li­za­vi­mą kal­ti­nin­kai ga­li bū­ ti nu­baus­ti lais­vės atė­mi­mu iki 7 me­tų.

Už ne­tei­sė­tą dis­po­na­vi­mą nar­ ko­ti­nė­mis ar psi­chot­ro­pi­nė­mis me­džia­go­mis la­bai di­de­liais kie­ kiais gre­sia ne­lais­vė nuo 10 iki 15 me­tų.

Pa­rei­gū­nai ti­ria dar dvi ma­žes­ nės apim­ties by­las, su­si­ju­sias su „Ams­ter­da­mo“ tink­lo įkū­rė­ju ir sa­vi­nin­ku.

Vie­no­je jų aiš­ki­na­ma­si, ar dar vie­nas bran­gus šei­mos au­to­mo­bi­ lis įsi­gy­tas par­duo­dant kvai­ša­lus, ki­to­je te­be­siaiš­ki­na­ma da­lies nau­ jų­jų nar­ko­ti­nių me­džia­gų su­dė­tis bei po­vei­kis.

Teis­mas – pa­lan­kus L.Stan­kū­nai­tei Drą­siaus Ke­džio ir Lai­mu­tės Stan­ kū­nai­tės duk­ros glo­bė­ja Ne­rin­ga Venc­kie­nė, ko­vo­jan­ti dėl duk­te­ rė­čios mo­ti­nos tei­sių ap­ri­bo­ji­mo, pra­lai­mė­jo ir Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­me. Spren­di­mas mer­gai­tę sku­biai per­duo­ti mo­ti­nai pri­pa­žin­ tas pa­grįs­tu.

Va­kar Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­ le­gi­ja at­me­tė N.Venc­kie­nės ape­lia­ ci­nį skun­dą.

Ne­su­tik­da­ma su Kė­dai­nių ra­jo­ no apy­lin­kės teis­mo 2011 m. gruo­ džio 16 d. spren­di­mu, ji pra­šė su­

stab­dy­ti šios by­los nag­ri­nė­ji­mą iki bus iš­nag­ri­nė­ta bau­džia­mo­ji by­ la. Glo­bė­ja taip pat pra­šė ne­ter­ mi­nuo­tai ap­ri­bo­ti L.Stan­kū­nai­tės mo­ti­nos val­džią duk­rai ir mer­gai­ tės gy­ve­na­mą­ją vie­tą nu­sta­ty­ti su ja – N.Venc­kie­ne.

Va­kar pa­skelb­to­je nu­tar­ty­je pa­ brėž­ta, kad tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos vai­kams yra išim­ti­nės ir ne­ga­li bū­ ti per­leis­tos ki­tiems as­me­nims. Įs­ ta­ty­mas lai­duo­ja vai­kui tei­sę į šei­ mos ry­šius bei gy­ve­ni­mą kar­tu su tė­vais.

By­lą nag­ri­nė­ju­si tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo, kad ne­skun­džia­ma Pa­

ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo 2010 m. lapk­ri­čio 3 d. nu­tar­ti­mi yra kons­ta­ tuo­ta, jog iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl L.Stan­kū­nai­tės yra nu­trauk­tas tei­ sė­tai ir pa­grįs­tai.

Tei­sė­jų ko­le­gi­ja įver­ti­no L.Stan­ kū­nai­tės el­ge­sį, bend­ra­vi­mą su duk­ra, teis­mo psi­cho­lo­gų iš­va­das ir ne­nus­ta­tė duo­me­nų, kad ji bū­tų ne­pa­jė­gi tin­ka­mai vyk­dy­ti pa­rei­gos rū­pin­tis, auk­lė­ti bei iš­lai­ky­ti duk­ rą atei­ty­je.

Vai­ko mo­ti­na yra sau­go­ma, to­ dėl, tei­sė­jai įsi­ti­ki­nę, vai­kui bus už­tik­rin­tos tin­ka­mos gy­ve­ni­mo są­ly­gos.

Teis­mas ak­cen­ta­vo, kad vai­ko tei­sės gy­ven­ti su mo­ti­na ir L.Stan­ kū­nai­tės pir­mu­mo tei­sė prieš ki­tus as­me­nis rū­pin­tis sa­vo duk­ra ne­ga­ li bū­ti ri­bo­ja­mos.

To­dėl įsi­tei­sė­jus Pa­ne­vė­žio apy­ gar­dos teis­mo nu­tar­čiai, lai­ki­no­ji vai­ko glo­ba tu­rė­jo pa­si­baig­ti.

Tei­sė­jų ko­le­gi­ja įver­ti­no duo­me­ nis apie mer­gai­tės psi­cho­lo­gi­nę ir emo­ci­nę būk­lę ir pa­da­rė iš­va­dą, kad, net ir praė­jus dau­giau kaip tre­ jiems me­tams, mo­ti­nos ir duk­ters ry­šys bus tin­ka­mai at­kur­tas joms vėl gy­ve­nant kar­tu. Pir­mo­sios ins­ tan­ci­jos teis­mas pa­grįs­tai kons­ta­

ta­vo, kad vai­ko tei­sė ir in­te­re­sas gy­ ven­ti su bio­lo­gi­ne mo­ti­na ati­tin­ka ge­riau­sius vai­ko in­te­re­sus.

Pri­tar­ta anks­čiau iš­sa­ky­tai teis­ mo po­zi­ci­jai, kad del­si­mas vyk­dy­ ti spren­di­mą tu­rė­tų ne­pa­tai­so­mų pa­sek­mių vai­ko ir mo­ti­nos san­ty­ kiams bei neiš­ven­gia­mai silp­nin­tų jų ry­šius. To­dėl pir­mo­sios ins­tan­ ci­jos teis­mas pa­grįs­tai nu­ro­dė sku­ biai mer­gai­tę per­duo­ti mo­ti­nai. Ši Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo nu­tar­tis įsi­ga­lio­ja nuo jos priė­mi­ mo. Ji ga­li bū­ti skun­džia­ma Lie­tu­ vos Aukš­čiau­sia­jam Teis­mui. „Klai­pė­dos“ inf.

9

ketvirtADIENIS, balandžio 19, 2012

klaipėdos verslas Vers­las in­ter­ne­te

Pa­tik­ri­no pir­ki­mus

Ta­len­tų ban­kas

Šian­dien ren­gia­mas se­mi­na­ ras „Vers­lo rin­ko­da­ra in­ter­ne­te.

Kaip sėk­min­gai iš­nau­do­ti in­ter­ ne­to re­sur­sus?“ Bus dis­ku­tuo­ ja­ma apie įmo­nės spren­di­mus, pa­si­ren­kant rin­ko­da­rą in­ter­ne­ tu. Kal­ba­ma apie nau­jas ga­li­ my­bes skait­me­ni­nė­je erd­vė­je, sa­vą in­ter­ne­to sve­tai­nę, po­rta­lą bei so­cia­li­nius tink­lus.

Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba (VPT) pa­skel­bė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės jū­rų uos­to di­rek­ ci­jos (KVJUD) vie­šų­jų pir­ki­mų pa­tik­ri­ni­mo ata­skai­tą. Per­ nai pa­tik­ri­nus 14 šios per­kan­ čio­sios or­ga­ni­za­ci­jos vyk­dy­ tų vie­šų­jų pir­ki­mų, nu­sta­ty­ta Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo pa­ žei­di­mų.

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­ žos spe­cia­lis­tai Jau­ni­mo dar­bo cent­re or­ga­ni­za­vo už­siė­mi­mą dar­bo bir­žo­je re­gist­ruo­tiems ab­sol­ven­tams. Ren­gi­nio te­ma „Dar­bo rin­kos ten­den­ci­jos. Kar­ je­ros pla­na­vi­mas. Dar­bo bir­ža in­ter­ne­te. Ta­len­tų ban­kas“. Da­ ly­viai su­pa­žin­din­ti su si­tua­ci­ja dar­bo rin­ko­je, vy­ko mo­ky­mai.

Ekspertas pataria

Iš­ma­nio­jo te­le­vi­zo­riaus era Lu­ka Leo­nai­ty­tė Tech­ni­kos iš­ra­di­mas – nau­jau­sios kar­tos iš­ma­nie­ji te­le­vi­zo­riai – jau Klai­pė­do­je. Pre­ky­bos cent­re „Avi­ te­la“ klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi iš­mė­ gin­ti šios nau­jo­vės ga­li­my­bes.

Ne­pa­ju­to: Klai­pė­dos uos­to kom­pa­ni­jų dar ne­pa­sie­kė at­gar­siai dėl tai­ko­mų tarp­tau­ti­nių san­kci­jų Bal­ta­ru­si­

jos įmo­nėms.

Komentaras

Bal­ta­ru­siai no­ri į Klaipėdą

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

At­sa­ky­mą stab­do san­kci­jos

Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų va­do­vas Vik­to­ras Kro­ lis pa­tvir­ti­no, kad prieš ke­lis mė­ ne­sius bal­ta­ru­siai krei­pė­si į rū­mus dėl ga­li­my­bės steig­ti Bal­ta­ru­si­jos pre­ky­bos na­mus. „Kol kas jiems at­sa­ky­mo ne­da­ vė­me. Lau­kia­me ir jų ini­cia­ty­vos.

Tam tik­ra pra­sme jie yra kon­ku­ ren­tai. Bet šiuo at­ve­ju, tai jau tam­ pa vals­ty­bės po­li­ti­kos da­li­mi. Jei­gu tos bal­ta­ru­sių įmo­nės to­liau veiks, be abe­jo­nės, tie Pre­ky­bos na­mai bus ir mes bend­ra­dar­biau­si­me“, – tei­gė V.Kro­lis.

Bal­ta­ru­siai į klai­pė­die­čius dėl pre­ky­bos na­mų stei­gi­mo krei­pė­si iki ko­vo 23 d., kai ES pri­tai­kė tarp­ tau­ti­nes san­kci­jas dar 29 bal­ta­ru­sių bend­ro­vėms. Iki tol nuo 2011-ųjų bir­že­lio 20 d. bu­vo san­kcio­nuo­tos 3 Bal­ta­ru­si­jos įmo­nės. Įmo­nių san­kcio­na­vi­mas reiš­kia, kad są­ra­še esan­čių bend­ro­vių tu­ri­ mos ar­ba val­do­mos lė­šos ir eko­no­ mi­niai iš­tek­liai ES yra įšal­do­mi.

mus va­žiuo­ja per Bal­ta­ru­si­ją“, – dės­tė KLAS­CO ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Aud­rius Pau­ža.

A.Pau­ža pa­si­džiau­gė, kad vals­ ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos, tiek Su­si­sie­ ki­mo mi­nis­te­ri­ja, tiek ir Vy­riau­ sy­bės va­do­vai su­pran­ta, jog rei­kia

Tadas Jankauskas

Bendrovės „Avitelos prekyba“ generalinis direktorius

– Kas tie iš­ma­nie­ji te­le­vi­zo­riai, kuo jie ypa­tin­gi?

– Te­le­v i­z o­r iaus žiū­rė­j i­m as kas die­ ną uži­m a vis di­des­nę mū­s ų lais­va­ lai­k io da­l į. Tad te­le­v i­zo­r ių ga­m in­to­ jai ėmė kur­t i vis dau­g iau pra­mo­g ų siū­l an­č ius įren­g i­n ius, taip ir at­s i­ra­ do SMART (iš­m a­n ie­j i) te­le­v i­z o­r iai.

Jie skir­t i ne tik TV trans­l ia­c i­j ų žiū­ rė­j i­mui iš­m a­n ia­j a­me te­le­fo­ne ir te­ le­v i­zo­r iu­je vie­nu me­t u, bet ir jo val­ dy­mui bal­s u, ges­t ais, taip pat ar­t i­mų žmo­n ių pa­t ir­t ų ke­l io­n ių įspū­d žių ste­ bė­ji­mui in­ter­ne­t u ar svei­ko gy­ve­n i­ mo bū­do pla­na­v i­mui.

Dip­lo­ma­ti­ja tu­ri tar­nau­ti eko­no­mi­kai

Vik­to­ras Kro­lis:

Jei­gu bal­ta­ru­sių įmo­ nės to­liau veiks, be abe­jo­nės, tie Pre­ky­ bos na­mai bus ir mes bend­ra­dar­biau­si­me.

Su kai­my­nais rei­kia bend­rau­ti

Tarp 32 Bal­ta­ru­si­jos įmo­nių, ku­ rioms tai­ko­mos ES tarp­tau­ti­nės san­kci­jos, kol kas nė­ra nė vie­nos, ku­ri dir­ba su Klai­pė­dos bend­ro­ vė­mis. „Mes kol kas dir­ba­me. Tu­ri­me su­pras­ti, kad Lie­tu­vai iš vie­nos pu­ sės yra Bal­ta­ru­si­ja, iš ki­tos – Lat­ vi­ja, Len­ki­ja ir Ka­li­ning­ra­do sri­ tis. To­dėl no­ri ne­no­ri kro­vi­niai pas

si­rink­ti tiek Ru­si­jos, tiek Uk­rai­nos uos­tus, nors jiems ir kai­nuos bran­ giau“, – tvir­ti­no A.Pau­ža.

KLAS­CO va­do­vas pa­brė­žė, kad Die­vas da­vė kai­my­nus ir su jais rei­kia bend­rau­ti. O po­li­ti­kai po­li­ ti­nė­mis prie­mo­nė­mis tu­ri spręs­ti tuos klau­si­mus, ku­rie jiems iš­ky­ la, ir ne­pai­nio­ti jų su eko­no­mi­niais da­ly­kais.

ieš­ko­ti to­kių spren­di­mo taš­kų, kad ūkio su­bjek­tai ne­pa­tir­tų di­de­lių nuo­sto­lių. „Juk šian­dien 30 pro­c. kro­vi­nių srau­tas iš Bal­ta­ru­si­jos ke­liau­ja per Klai­pė­dos uos­tą, tai la­bai ženk­ li su­ma, di­džiu­lis kro­vi­nių kie­kis, tad ir ne­tek­tys ga­li bū­ti di­džiu­lės. O Bal­ta­ru­si­ja, rei­ka­lui esant, ga­li pa­

„Ne­ga­li­ma vien­pu­siš­kai vis­ko kirs­ ti, juk čia ne vien tik mies­to, bet ir vals­ty­bės in­te­re­sai. Per me­tus kro­ vi­nių iš Bal­ta­ru­si­jos apy­var­ta Klai­ pė­dos uos­te sie­kia 7 mlrd. li­tų“, – kal­bė­jo V.Kro­lis.

Iki šiol neat­me­ta­ma ti­ki­my­bė, kad bus pa­pil­dy­tas są­ra­šas bal­ta­ ru­siš­kų įmo­nių, ku­rioms bus tai­ ko­mos tarp­tau­ti­nės san­kci­jos. Ta­ čiau jo da­bar nie­kas ne­skel­bia.

Kol kas san­kci­jos ne­lie­čia tų įmo­ nių, ku­rios dir­ba su Klai­pė­dos uos­ tu. Bal­ta­ru­siš­kus kro­vi­nius uos­te krau­na KLAS­CO, „Bi­rių kro­vi­nių ter­mi­na­las“, „Kon­tei­ne­rių ter­mi­ na­las“ ir „Klai­pė­dos naf­ta“.

Jei nu­trūk­tų bal­ta­ru­siš­kų kro­vi­ nių srau­tas per Klai­pė­dą, nuo­sto­lių pa­tir­tų dvi vals­ty­bi­nės struk­tū­ros – uos­tas ir ge­le­žin­ke­lis. „Vi­si sė­di lau­ki­mo re­ži­mu. Praė­ ju­sią sa­vai­tę Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­ do­riaus re­to­ri­ka bu­vo ga­na griež­ta.

Bet mū­sų dip­lo­ma­ti­ja tu­ri tar­nau­ti eko­no­mi­kai, o ne – at­virkš­čiai. Juk svar­biau­sia, kad ne­nu­ken­tė­tų vals­ ty­bė“, – įsi­ti­ki­nęs Klai­pė­dos pre­ ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų va­do­vas V.Kro­lis.

– Pra­si­dė­jus skait­me­ni­nės TV erai, šiems te­le­vi­zo­riams rei­kės ko­kių nors pa­pil­do­mų prie­dų?

– Vi­si mū­sų tink­le par­duo­da­mi iš­ma­nie­ ji te­le­vi­zo­riai jau pa­ruoš­ti skait­me­ni­nei te­le­vi­zi­jai, dau­gu­ma jų jau tu­ri ir pa­ly­ do­vi­nius im­tu­vus bei su­tei­kia ga­li­my­ bę ste­bė­ti TV trans­lia­ci­jas in­ter­ne­tu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Bal­ta­ru­si­jos vers­lo at­sto­vai krei­pė­si į Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­ mo­nės ir ama­tų rū­mus dėl ga­li­my­bės uos­ta­mies­ty­je steig­ti Bal­ ta­ru­sių pre­ky­bos na­mus. Klai­pė­dos uos­te kro­vi­niai iš Bal­ta­ru­si­ jos su­da­ro treč­da­lį vi­sos kro­vos, o jų apy­var­ta sie­kia 7 mlrd. li­tų.

sy­b ė pro­g ra­mų, iš ku­r ių ga­l i­te rink­ tis, kas­d ien pa­pil­do­mos vis nau­j o­ mis, tad tik­rai su­ra­s i­te to­k ių, ku­r ios jus su­do­m ins ir tu­rė­s i­te dau­g iau lai­ ko mėgs­t a­m iems da­ly­k ams.

– Ko­dėl šie te­le­vi­zo­riai yra pa­trauk­ lūs vi­siems šei­mos na­riams?

– Jūs tur­būt gir­dė­jo­te apie pro­g ra­mų įvai­ro­vę, ga­l in­č ią pa­vers­t i jū­s ų te­ le­v i­zo­r ių na­mų pra­mo­g ų cent­r u su priei­ga prie in­ter­ne­to, kad ga­lė­t u­mė­ te pa­s iek­t i žai­d i­mus, fil­mus, mu­z i­k ą ir daug ki­t ų ma­lo­n ių da­ly­k ų? Ta­č iau kaip pro­g ra­mos įsi­l ies į jū­s ų kas­d ie­ nį gy­ve­n i­m ą? Ar ga­l i „Sam­s ung“ te­ le­v i­zo­r ius iš­t ies pra­t ur­t in­t i jū­s ų kas­ die­nes pra­mo­gas? Ži­no­ma, taip. Gau­

– Mi­nė­jo­te, kad iš­ma­nie­ji te­le­vi­zo­ riai tu­ri kon­tak­tą su in­ter­ne­tu.

– Nau­jo­sios se­r i­jos te­le­v i­zo­r ių ek­ra­ne ga­l i­ma nau­do­t is kom­piu­te­r iui įpras­ to­m is funk­c i­jo­m is – nar­š y­t i in­ter­ne­ te, bend­rau­t i so­cia­l i­n iuo­se tink­luo­se ar „Sky­p e“, per­ž iū­rė­t i in­ter­ne­te įdė­ tus vaiz­de­l ius, rink­t is grei­č iau­s ius marš­r u­t us su „Goog­le Maps“ ir kt.

– Kuo iš­ma­nie­ji te­le­vi­zo­riai yra pa­ trauk­lūs ne tik nau­jo­mis tech­no­lo­gi­ jo­mis be­si­do­min­tiems žmo­nėms?

– Dau­g u­ma ga­m in­to­jų iš­ma­n io­jo te­ le­v i­z o­r iaus funk­c i­j as die­g ia į aukš­ tos kla­s ės mo­de­l ius, to­dėl jie pa­s i­ž y­ mi ne tik įvai­r io­m is gud­r y­b ė­m is, bet ir pa­t rauk­l ia iš­vaiz­da, pui­k iu vaiz­do at­k ū­r i­mu bei aukš­t a ga­m i­n io ko­k y­ be. Tai­g i, be pa­pil­do­mų funk­c i­jų, tai – ko­k y­biš­k as te­le­v i­zo­r ius.

– Kur ir ka­da klai­pė­die­čiai ga­li iš­ban­dy­ ti iš­ma­nių­jų te­le­vi­zo­rių ga­li­my­bes?

– Tai bus ga­li­ma pa­da­ry­ti jau šį penk­ta­ die­nį nuo 15 iki 19 val. ir šeš­ta­die­nį nuo 11 iki 15 val. pre­ky­bos cent­re „Avi­te­la“, 3 aukš­te. Bus ypač pa­lan­kus me­tas įsi­gy­ti „Sam­sung Smart“ te­le­vi­zo­rių, nes pri­sta­ ty­mo me­tu lau­kia ma­lo­nios staig­me­nos.

Užs. 943600

Nau­jo­vė: iš­ma­nių­jų te­le­vi­zo­rių pra­na­šu­mais penk­ta­die­nį bei šeš­ta­die­

nį ga­lės įsi­ti­kin­ti ir klai­pė­die­čiai.

„Avi­te­los pre­ky­bos“ ar­chy­vo nuo­tr.

10

KetvirtADIENIS, balandžio 19, 2012

ekonomika

OMX Vilnius

+0,15 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2878 DB sva­ras ster­lingų 1 4,1899 JAV do­le­ris 1 2,6335 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6613 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9419 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2703 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5902 Ru­si­jos rub­lis 100 8,9266 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8730

pokytis

–0,1063 % +0,1171 % –0,1062 % +0,9981 % –0,0121 % +0,4628 % +0,4266 % +0,4388 % +0,0035 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,05

4,70

2,42

„Apoil“

5,01

4,68

2,38

„Brent“ naf­ta

+0,63 %

Lie­tu­vo­je tu­ristų iš Bal­ta­ru­si­jos skai­ čius per­nai, pa­ly­gin­ti su 2010 m., pa­didė­jo 26 pro­c., iki 368 tūkst., ir tai su­darė 21 pro­c. visų už­sie­nio tu­ ristų. „Bal­ta­ru­si­ja uži­ma pirmą vietą pa­gal at­vyks­tan­čių tu­ristų srau­tus.

Op­ti­mis­tiš­kai nu­tei­kia ir 2012 m. ­ pra­džia“, – teigė Vals­ty­bi­nio tu­riz­mo de­par­ta­men­to di­rek­torė Rai­mon­da Bal­nienė.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

+0,49 %

OMX Tallinn

Plūsta bal­ta­ru­siai

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

OMX Riga

103,65 dol. už 1 brl.

117,64 dol. už 1 brl.

7

pro­c.

įmo­nių Lie­tu­vos ban­ko ap­klau­so­je nu­rodė, kad „Sno­ro“ griū­tis reikš­min­ gai pa­veikė jų veiklą.

Mokestis grasina didesnėmis kainomis Pa­di­din­tas mo­kes­tis už iš­gautą po­že­minį van­denį atei­ty­je ža­da di­des­nes tiek ge­ria­ mo­jo van­dens bu­te­liuo­se, tiek van­dens iš čiau­po kai­nas. Mi­ne­ra­li­nio van­dens ga­min­to­jai opo­nuo­ja, kad iki šiol bu­vo skriaud­žia­mi, todėl mo­kes­tis – tei­sin­gas.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

siū­lo­mos pro­duk­ci­jos ir pa­pras­ čiau­siai rinktų­si van­denį iš čiau­po.

Kils nuo­sai­kiai

Dengs sa­vo­mis lėšo­mis

Nuo šių metų pa­si­kei­tus mo­kes­čio už po­že­minį van­denį ta­ri­fams, la­ biau­siai dėl to ne­ri­mau­ja ge­ria­mo­ jo van­dens tiekė­jai ir ga­min­to­jai.

Po­že­mi­nio van­dens, ju­ri­di­nių as­ menų nau­do­ja­mo ko­mer­ci­niams tiks­lams ir su­pils­ty­to į tarą, ta­ri­fai pa­ki­lo net 180 kartų, nuo 6 cen­ tų iki 10,8 li­to už 1 kub. m. Už pir­ mą šių metų ket­virtį ko­mer­ci­niais tiks­lais pa­nau­dotą van­denį įmonės tu­ri at­si­skai­ty­ti per ba­landį.

Ge­riamąjį van­denį ga­mi­nan­čios bend­rovės „Si­le­ka“ va­do­vas Ge­das Meškū­nas pa­ti­ki­no, kad įmonė jau anks­čiau nu­jautė mo­kes­čio už van­ denį di­di­ni­mo neiš­ven­gia­mybę. Ta­ čiau esą nie­kas ne­si­tikė­jo, jog mo­ kes­tis šok­tels taip smar­kiai.

Dėl šios prie­žas­ties pa­šne­ko­vas nea­be­jo­jo, kad pils­to­mo van­dens kai­nos turėtų pa­kil­ti. Ta­čiau, pa­sak G.Meškū­no, kai­nos paaugs tik ne­ smar­kiai, esą prie­šin­gu at­ve­ju van­ dens par­da­vi­mas smuktų: „Van­ duo yra spe­ci­fi­nis pro­duk­tas. Tai ne alus ir ne deg­tinė, ku­ri yra ne­ būti­na prekė, – van­duo yra kas­die­ nio var­to­ji­mo prekė, todėl jos kai­na smar­kiai kil­ti ne­turėtų.“ Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, jau da­bar vi­ suo­menė­je vy­rau­ja įsi­ti­ki­ni­mas, kad mi­ne­ra­li­nis van­duo yra ge­res­nis už van­denį iš čiau­po ar ap­skri­tai ge­ riamąjį van­denį. Todėl kon­ku­ruo­ ti su mi­ne­ra­li­nio van­dens tiekė­jais esą ne­leng­va. Smar­kiai pa­didė­jus su­pils­ty­to ge­ria­mo­jo van­dens kai­ noms, G.Meškū­no ma­ny­mu, gy­ ven­to­jai dar la­biau nu­si­gręžtų nuo

Siek­da­mos var­to­tojų neat­bai­dy­ti kainų šuo­liais, G.Meškū­no tei­gi­ mu, bend­rovės turės „pra­ry­ti mo­ kestį“ ir kainų skir­tumą pa­deng­ti iš sa­vo ki­šenės.

At­gar­siai: į tarą pils­to­mo ge­ria­mo­jo van­dens ga­min­to­jai bai­mi­na­si, kad ge­ro­kai pa­di­din­tos pro­duk­ci­jos kai­

nos pa­ska­tins var­to­to­jus rink­tis van­denį iš čiau­po.

Bro­nius Mie­žu­ta­vi­čius:

Nors mo­kestį už gam­tos iš­tek­lius pa­ di­di­no ju­ri­di­niams as­me­nims, jo įta­ka bus jun­ta­ma ir ki­ tiems pa­slau­gos var­to­to­jams.

Bend­rovės „Birš­to­no mi­ne­ra­li­niai van­de­nys ir Ko“ ko­mer­ci­jos di­rek­ to­rius Ro­ber­tas Šna­ras taip pat sa­ kė ne­ma­nan­tis, kad pils­to­mo ge­ria­ mo­jo van­dens kai­na da­bar­tinė­mis rin­kos sąly­go­mis pa­didės. Anot jo, mi­ne­ra­linį van­denį tie­kian­ti bend­rovė siū­lo ir pa­pras­to ge­ria­mo­jo van­dens, ta­čiau kainų po­ky­čių ne­

pla­nuo­ja: „Dau­gelį metų kai­no­da­ ros ne­ko­re­guo­ja­me, nors brangs­ta ža­lia­vos, didė­ja ve­ži­mo iš­lai­dos.“ Ki­ta ver­tus, pa­šne­ko­vas pa­di­dintą mo­kestį ver­ti­no pa­lan­kiai. Jis laikė­si nuo­sta­tos, kad to­se pa­čio­se par­duo­ tuvės len­ty­no­se par­duo­da­mas mi­ ne­ra­li­nis ir ge­ria­ma­sis van­duo turė­ tų būti ap­mo­kes­tin­tas vie­no­dai.

Su­ly­gins sąly­gas

Lie­tu­vos natū­ra­laus mi­ne­ra­li­nio van­dens aso­cia­ci­jos va­do­vas Gin­ ta­ras Morkū­nas pa­brėžė, kad bet koks mo­kes­čio kėli­mas nėra ge­ras reiš­ki­nys, nes ga­lu­ti­nis var­to­to­jas bet ko­kiu at­ve­ju pa­jus pa­di­din­to mo­kes­čio įtaką. Ta­čiau iki šiol esą dėl neap­si­žiūrė­ji­mo tai­ky­ti skir­tin­ gi ta­ri­fai bu­vo ne­tei­sin­gi. „Ly­gių kon­ku­ren­ci­nių sąlygų su­ da­ry­mas yra ge­ras žings­nis. Iki šiol mi­ne­ra­li­nio van­dens ga­min­to­jai už ku­binį metrą mi­ne­ra­li­nio van­dens mokė­jo ir iki šiol mo­ka 10,8 li­to. O pa­pras­to ge­ria­mo­jo van­dens pils­ ty­to­jai mokė­jo tik 6 cen­tus. Tad kon­ku­ren­cinės sąly­gos skyrė­ si net šim­tais kartų. Ma­nau, kad šis Sei­mo įsta­ty­mas tie­siog su­ly­

Mo­kes­čio už van­denį ta­ri­fai (li­tais už 1 kub. m) Ištekliai Nuo 2010 m. Nuo 2012 m.

Po­že­mi­nis van­duo, išs­ky­rus mi­ne­ra­linį, van­dens tiekė­jo tie­k ia­mas namų ūkio 0,06 Nepakito reikmėms ir pa­talpoms šil­dy­ti Po­že­mi­nis van­duo, išs­ky­rus mi­ne­ra­linį, nau­do­ja­mas ko­mer­ci­niams tiks­lams, su­pils­ty­tas į tarą 0,06 10,8 Ki­tas po­že­mi­nis van­duo, išs­ky­rus mi­ne­ra­linį van­denį 0,06 0,24 Mi­ne­ra­l i­nis van­duo, išs­ky­rus mi­ne­ra­linį van­denį, nau­do­jamą gy­dy­mo įstai­go­se 10,8 Nepakito Mi­ne­ra­l i­nis van­duo, nau­do­ja­mas gy­dy­mo įstai­go­se 5,4 Nepakito Pa­vir­ši­nis van­duo pra­mo­nei ir žemės ūkiui 0,007 Nepakito Pa­vir­ši­nis van­duo kon­den­sa­cinėms ši­lu­minėms elekt­rinėms au­šin­ti 0,0007 Nepakito Pa­vir­ši­nis van­duo žu­vi­nin­kys­tei 0,0005 Nepakito Pa­vir­ši­nis van­duo hid­roe­ner­ge­ti­kai 0,00003 Nepakito Pa­vir­ši­nis van­duo ato­mi­nei elekt­ri­nei 0,001 Nepakito Šal­ti­nis: Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja

gi­na bend­ro­vių ga­li­my­bes“, – sa­ kė G.Morkū­nas.

Anot pa­šne­ko­vo, šiuo me­tu len­ ty­no­se siū­lo­mas į plas­ti­ki­nius bu­ te­lius su­pils­ty­tas ge­ria­ma­sis ir mi­ne­ra­li­nis van­duo kai­nuo­ja la­bai pa­na­šiai. Tai esą reiš­kia, kad mi­ ne­ra­li­nio van­dens pils­ty­to­jai turė­ da­vo dau­giau sąnaudų pa­deng­ti iš sa­vo lėšų nei ge­ria­mo­jo van­dens pils­ty­to­jai. Vis dėlto pro­gno­zuo­ ti, kaip mo­kes­tis turės įta­kos su­ pils­ty­to ge­ria­mo­jo van­dens kai­ noms, G.Morkū­nas dar ne­si­ry­žo.

Esą bend­rovės ga­li nu­spręsti, kad kel­ti kainą ne­pras­min­ga.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Jei už ga­my­bai nau­do­jamą van­ denį tiekė­jai turės mokė­ti pa­di­ dintą vals­tybės mo­kestį, va­di­na­si, van­dent­var­kos įmonės ir sa­vo reikmėms su­nau­dotą van­denį turės ap­mo­kes­tin­ti ke­tu­ris kar­tus di­des­ niu ta­ri­fu. Vien dėl to neiš­ven­gia­ mai didės pa­slau­gos sąnau­dos ir, ži­no­ma, van­dens kai­na. Nors Van­ dens tiekėjų aso­cia­ci­ja ir įmonės ga­vo Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos paaiš­ ki­ni­mus šiuo klau­si­mu, o įmonės jau dek­la­ra­vo mi­nimą mo­kestį už pirmą šių metų ket­virtį, ky­la la­ bai daug klau­simų dėl paaiš­ki­ni­ mo įgy­ven­di­ni­mo ga­li­my­bių“, – sakė B.Mie­žu­ta­vi­čius.

Sukėlė pai­niavą

Nau­jas mo­kes­tis gal­vos skausmą ke­lia ne tik po­že­minį van­denį iš­gau­ nan­tiems ge­ria­mo­jo van­dens ga­ min­to­jams, ta­čiau ir van­dens tiekė­ jams. Įve­dus naują mo­kestį, ta­ri­fai už iš­gautą van­denį namų ūkiams ir pra­monės įmonėms ne­be­bus vie­ no­di, kaip būda­vo anks­čiau. „Kai bu­vo svars­to­mi šio mo­kes­ čio pa­da­ri­niai ir jo įta­ka ge­ria­mo­jo van­dens kai­nai gy­ven­to­jams, bu­vo pa­žiūrė­ta pa­vir­šu­ti­niš­kai ir ma­ny­ ta, kad mo­kes­tis gy­ven­to­jams įta­ kos tik­rai ne­turės. Ta­čiau, nors mo­ kestį už gam­tos iš­tek­lius pa­di­di­no ju­ri­di­niams as­me­nims, t. y. pra­ mo­nei ir ga­my­bi­nin­kams, mo­kes­ čio įta­ka bus jun­ta­ma ir ki­tiems pa­slau­gos var­to­to­jams, – sakė Lie­ tu­vos van­dens tiekėjų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Bro­nius Mie­žu­ta­vi­čius.

Paš­ne­ko­vas pa­brėžė, kad šiuo me­tu van­dens tiekė­jams dau­giau­sia klau­simų ke­lia su­dėtin­gas mo­kes­ čio ad­mi­nist­ra­vi­mas. Esą van­dens tie­ki­mo įmonės dalį iš­gau­to van­ dens nau­do­ja ir sa­vo reikmėms – tech­no­lo­gi­jos tiks­lams.

Pa­jus ir pa­pras­ti gy­ven­to­jai

Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, jog mo­kes­tis už iš­gautą po­že­minį van­denį mo­ ka­mas už visą iš žemės gel­mių iš­ gautą van­denį. Jis taip pat pa­brėžė, kad reikš­min­ga van­dens da­lis pra­ ran­da­ma dėl neiš­ven­giamų nuo­sto­lių tink­luo­se. Esant skir­tin­giems mo­kes­čių ta­ri­fams pra­mo­nei ir gy­ ven­to­jams esą ky­la neaiš­kumų, ku­ rią dalį van­dens nuo­sto­lių pri­skir­ti pra­mo­nei, o ku­rią – gy­ven­to­jams.

Taip pat, anot jo, neaiš­ku, kaip ap­mo­kes­tin­ti van­denį gais­rams ge­ sin­ti ir at­skir­ti ga­my­bai, pra­mo­nei ar pa­slau­goms skirtą van­denį nuo ge­ria­mo­jo van­dens, skir­to bui­ti­ niams po­rei­kiams, jei, pa­vyzd­žiui, gy­ven­tojų bend­ri­jos eksp­loa­tuo­ja­ mo pa­sta­to pir­ma­me aukš­te yra ko­ mer­cinės pa­skir­ties pa­tal­pos, o ki­ tuo­se aukš­tuo­se gy­ve­na žmonės.

Vis dėlto B.Mie­žu­ta­vi­čius sakė dar ne­ga­lin­tis pa­sa­ky­ti, kiek ge­ria­ ma­sis van­duo brangs, juo la­biau kad kai­nas, esant rei­ka­lui, per­žiū­ri ir pa­ tvir­ti­na Vals­ty­binė kainų ir ener­ge­ ti­kos kont­rolės ko­mi­si­ja.

11

ketvirtADIENIS, balandžio 19, 2012

pasaulis Ne­ti­kė­tas spren­di­mas

Vė­žio ­ neiš­si­gan­do

NA­TO mi­nist­rai va­kar pra­dė­jo dvie­jų die­ nų su­si­ti­ki­mą, per ku­rį pla­nuo­ja­ma su­telk­ ti dė­me­sį į Al­jan­so pa­jė­gų iš­ve­di­mo iš Af­ ga­nis­ta­no stra­te­gi­ją, kai Ta­li­ba­no iš­puo­ liai ke­lia sun­ku­mų už­bai­giant jau il­giau nei de­šimt­me­tį trun­kan­tį ka­rą. NA­TO mi­nist­rų su­si­ti­ki­mo iš­va­ka­rė­se Aust­ra­li­ja pa­skel­bė ne­ti­kė­tą spren­di­mą, kad sa­vo pa­jė­gas su­ si­grą­žins me­tais anks­čiau, nei pla­nuo­ta, – 2013-ai­siais.

Tre­čiam tur­tin­giau­siam pa­sau­ly­je žmo­gui ir vie­nam dos­niau­sių fi­lant­ro­pų War­re­nui Buf­fet­tui diag­no­zuo­tas anks­ty­vos sta­di­ jos pro­sta­tos vė­žys. 81 me­tų mi­li­jar­die­rius ban­dė ra­min­ti sa­vo bend­ro­vės „Berks­hi­re Hat­ha­way Inc.“ ak­ci­nin­kus ir tei­gė, kad li­ ga nė iš to­lo ne­ke­lia pa­vo­jaus gy­vy­bei. Tą pa­tį sa­ko ir gy­dy­to­jai, ku­rie lie­pos vi­du­ry­je pra­dės pu­sant­ro mė­ne­sio truk­sian­tį spin­ du­li­nį gy­dy­mą.

14

mė­ne­sių

Is­la­miš­ko­jo Mag­ri­bo „Al Qae­dos“ ne­lais­vė­je iš­bu­vu­si ita­lė Ma­ria Sand­ra Ma­ria­ni at­ga­vo lais­vę.

Vi­dur­že­mio jū­ro­je – gink­lų de­tek­ty­vas Kai tik bu­vo pra­neš­ta, kad Vo­kie­ti­jos bend­ro­vės lai­vas ga­li ne­tei­sė­tai ga­ben­ ti gink­lus į Si­ri­ją, jis pra­dė­jo pe­rio­diš­kai ding­ti iš ra­da­rų ek­ra­nų.

Kro­vi­nys iš Ira­no

Vo­kie­ti­jos pa­rei­gū­nai jau be­veik sa­ vai­tę ieš­ko in­for­ma­ci­jos apie kro­vi­ ni­nį lai­vą „At­lan­tic Crui­ser“, ku­ris, kaip įta­ria­ma, ga­be­na gink­lus ir ka­ ri­nę įran­gą Si­ri­jos pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­sa­do re­ži­mui, nors jam Va­ka­rai sky­rė gink­lų em­bar­gą.

Kai tik šie įta­ri­mai praė­ju­sį penk­ta­die­nį pa­te­ko į vie­šu­mą, lai­ vo siųs­tu­vai, ku­rie pra­ne­ša lai­vo pa­dė­tį, bu­vo iš­jung­ti, ir „At­lan­tic Crui­ser“ din­go iš ra­da­rų. Pas­ta­rą­ jį kar­tą lai­vas pa­ste­bė­tas už 80 km nuo Si­ri­jos Tar­tu­so uos­to. Po 24 va­lan­dų jis vėl pa­si­ro­dė, vė­liau vėl din­go. Pir­ma­die­nį ra­da­rai ro­dė, kad lai­vas ju­da Tur­ki­jos kryp­ti­mi.

Apie slap­tą kro­vi­nį praė­ju­sią sa­ vai­tę pra­ne­šė Vo­kie­ti­jos lei­di­nys „Der Spie­gel“. Anot jo, Vo­kie­ti­jos bend­ro­vei „Bocks­tie­gel“ pri­klau­ san­tis lai­vas Dži­bu­čio uos­te paė­mė gink­luo­tę iš Ira­no kro­vi­ni­nio lai­vo ir tu­rė­jo nu­pluk­dy­ti ją į Si­ri­ją. In­ for­ma­ci­jai pa­tei­kus į vie­šu­mą, pra­ dė­jo ru­tu­lio­tis tik­ras de­tek­ty­vas.

Vo­kie­ti­jos ran­kos su­riš­tos

Kol lai­vo ka­pi­to­nas ma­nev­ra­vo ry­ ti­nė­je Vi­dur­že­mio jū­ros da­ly­je, Vo­kie­ti­jos po­li­ti­kai mu­šė pa­vo­jaus var­pais. Jei­gu įta­ri­mai pa­si­tvir­tins, reikš, kad Vo­kie­ti­jos lai­vas pa­žei­ džia gink­lų em­bar­gą. To­kiu at­ve­ju Ber­ly­nas su­lauk­tų la­bai ne­ma­lo­nių klau­si­mų iš ki­tų vals­ty­bių.

Bet Vo­kie­ti­jos ga­li­my­bės iš­siaiš­ kin­ti tie­są yra ri­bo­tos, nes „At­lan­ tic Crui­ser“ plau­kio­ja su An­tig­vos ir Bar­bu­dos vė­lia­va.

„Tei­siš­kai iša­na­li­za­vę šį rei­ka­lą ir rem­da­mie­si in­for­ma­ci­ja, ku­rią da­ bar tu­ri­me, pa­gal Vo­kie­ti­jos įsta­ ty­mus mes ne­ga­li­me nie­ko im­tis ir kiš­tis“, – „Der Spie­gel“ paaiš­ki­no šal­ti­nis Eko­no­mi­kos mi­nis­te­ri­jo­ je. Jis pri­dū­rė, kad su­stab­dy­ti ar­ba pa­tik­rin­ti lai­vą pa­vyks tik su­lau­ kus tei­si­nės pa­gal­bos iš An­tig­vos ir Bar­bu­dos.

Įgu­la iš­jun­gė au­to­ ma­ti­nio iden­ti­fi­ka­vi­ mo sis­te­mą, no­rė­da­ ma už­tik­rin­ti sa­vo sau­gu­mą, kad lai­vo nie­kas neuž­pul­tų.

Atp­lau­kė: lai­vas „At­lan­tic Crui­ser“, anks­čiau tu­rė­jęs pa­va­di­ni­mą „BBC Ita­ly“, su­ko ra­tus ry­ti­nė­je Vi­dur­že­

Prieš­ta­rin­gi paaiš­ki­ni­mai

Vis dėl­to Vo­kie­ti­jos pa­rei­gū­nai ga­vo „Bocks­tie­gel“ ga­ran­ti­ją, kad „At­lan­tic Crui­ser“ ne­bep­lauks į Si­ri­ją, o pri­si­švar­tuos ko­kia­me nors sau­gia­me Vi­dur­že­mio jū­ros uos­te, kur kro­vi­nys ga­lės bū­ti pa­ tik­rin­tas.

Bet prieš­ta­rin­gas lai­vo ka­pi­to­no el­ge­sys ap­žval­gi­nin­kams ke­lia di­ de­lių įta­ri­mų. Kam rei­kė­jo iš­jun­gi­ nė­ti siųs­tu­vus ir su­kti ra­tus jū­ro­je, tar­si mė­gi­nant mė­ty­ti pėd­sa­kus?

Gal­būt per tą lai­ką, kai bu­vo din­ gęs iš ra­da­rų, lai­vas spė­jo kaip nors at­si­kra­ty­ti kro­vi­nio?

Dar dau­giau įta­ri­mų kurs­to prieš­ta­rin­gi lai­vy­bos bend­ro­vių paaiš­ki­ni­mai. „Bocks­tie­gel“ lai­vą

mio jū­ros da­ly­je, kol ga­liau­siai pri­si­švar­ta­vo Tur­ki­jos Is­ken­de­ru­no uos­te, kur bus pa­tik­rin­tas kro­vi­nys.

„At­lan­tic Crui­ser“ už­sa­kė Uk­rai­ nos bend­ro­vė „Whi­te Wha­le Ship­ ping“. Pas­ta­ro­ji iš pra­džių lei­di­niui „Der Spie­gel“ aiš­ki­no, kad lai­ vas iš­vis ne­plau­kė į Si­ri­ją, o vė­liau Uk­rai­nos ži­niask­lai­dai dės­tė vi­siš­ kai ki­to­kią tie­są. „Lai­vas ga­be­no kro­vi­nį, skir­ tą sta­ty­bų pro­jek­tui Si­ri­jo­je. Kro­ vi­nys ne­pa­vo­jin­gas ir ne­tu­ri nie­ko bend­ra su gink­lais ar­ba ka­riuo­ me­ne, jis ne­ga­li bū­ti nau­do­ja­ mas ka­ro tiks­lams“, – te­le­vi­zi­ jai „Chan­nel 5“ sa­kė Olek­sand­ras Var­va­ren­ka, at­sto­vau­jan­tis „Whi­te Wha­le Ship­ping“. Taip pat ski­ria­si

AFP nuo­tr.

paaiš­ki­ni­mai, ko­dėl lai­vas jun­gi­nė­ jo siųs­tu­vus. Kai eks­per­tai pa­nei­gė pir­mi­nį paaiš­ki­ni­mą, kad siųs­tu­vai vi­suo­met iš­jun­gia­mi lai­vui su­sto­ jus, at­si­ra­do ki­tas. „Įgu­la iš­jun­gė au­to­ma­ti­nio iden­ ti­fi­ka­vi­mo sis­te­mą, no­rė­da­ma už­ tik­rin­ti sa­vo sau­gu­mą, kad lai­vo nie­kas neuž­pul­tų“, – pir­ma­die­ nį pa­skelb­ta­me pra­ne­ši­me aiš­ki­no „Bocks­tie­gel“. Ši­lu­mi­nės elekt­ri­nės da­lys

Vo­kie­ti­jos bend­ro­vė aiš­ki­no, kad lai­vas bu­vo pa­krau­tas In­di­jos uos­ te Mum­ba­ju­je ir pluk­dė kro­vi­nius

į Si­ri­ją, Tur­ki­ją ir Juod­kal­ni­ją. Da­ lis kro­vi­nio taip pat bu­vo iš­krau­ta Dži­bu­ty­je. „Re­mian­tis mū­sų tu­ri­mais do­ ku­men­tais, Si­ri­jai skir­tą kro­vi­nį su­da­rė ši­lu­mi­nės elekt­ri­nės da­lys, ku­rias In­di­jos elekt­ri­nių sta­ty­to­ jas siun­tė Si­ri­jos elekt­ros ener­gi­ jos mi­nis­te­ri­jai“, – aiš­ki­no bend­ro­vė „Bocks­tie­gel“.

Ar tai yra tie­sa, nu­sta­tys Tur­ki­ jos pa­rei­gū­nai. „At­lan­tic Crui­ser“ va­kar pri­si­švar­ta­vo Tur­ki­jos Is­ken­ de­ru­no uos­te, kur bus pa­tik­rin­tas jo kro­vi­nys. „Der Spie­gel“, „Reu­ters“, CNN inf.

Pa­liau­bos galioja tik po­pie­riuje Praė­jus be­veik sa­vai­tei nuo Jung­ti­ nių Tau­tų (JT) ini­ci­juo­tų pa­liau­bų įsi­ga­lio­ji­mo, va­kar Si­ri­jo­je at­si­nau­ ji­no smur­ti­niai veiks­mai.

Ata­kos: ra­jo­nuo­se, kur stip­ri opo­zi­ci­ja, ar­mi­ja, pa­žeis­da­ma Da­mas­ko

pa­ža­dą at­si­trauk­ti, to­liau ata­kuo­ja su­ki­lė­lius ir nau­do­ja sun­kią­ją gink­ luo­tę.

AFP nuo­tr.

Bas­ha­ro al As­sa­do pa­jė­gos va­kar ap­šau­dė Chim­so mies­to su­ki­lė­lių ra­jo­nus. Die­na anks­čiau Chim­se nuo snai­pe­rių ug­nies žu­vo še­ši ci­ vi­liai, o iš vi­so ša­ly­je žu­vo ma­žiau­ siai 15 žmo­nių. JT pir­mo­sios de­ le­ga­ci­jos va­do­vas pri­pa­ži­no, kad mi­si­jos lau­kia sun­ki už­duo­tis su­ tvir­tin­ti ket­vir­ta­die­nį įsi­ga­lio­ju­sį tra­pų ug­nies nu­trau­ki­mą.

Va­kar bu­vo bom­bar­duo­ja­mi ke­ tu­ri ša­lies cent­ri­nia­me re­gio­ne esan­čio Chim­so ra­jo­nai: Džu­rat al

Ša­ja, Ka­ra­bi­sas, Chal­di­ja ir Ba­ja­da.

Tai pra­ne­šė or­ga­ni­za­ci­ja „Sy­rian Ob­ser­va­to­ry for Hu­man Rights“.

Id­li­bo pro­vin­ci­jo­je ša­lies šiau­ rės va­ka­ruo­se, ku­ri yra dar vie­nas Lais­vosios Si­ri­jos ar­mi­jos ko­vo­to­ jų bas­tio­nas, re­ži­mo pa­jė­gos ant­ ra­die­nį nu­žu­dė še­šis ci­vi­lius, kaip nu­ro­dė ši Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je įsi­ kū­ru­si or­ga­ni­za­ci­ja.

Da­ros pro­vin­ci­jo­je į pie­tus nuo Da­ mas­ko, ku­ri yra per­nai ko­vą pra­si­dė­ ju­sio su­ki­li­mo prieš pre­zi­den­to B.al As­sa­do re­ži­mą lop­šys, sau­gu­mo pa­ jė­gos nu­šo­vė tris ci­vi­lius, ku­rių vie­ nas tuo me­tu da­ly­va­vo lai­do­tu­vė­ se. Iš vi­so per 13 mė­ne­sių trun­kan­tį su­ki­li­mą jau žu­vo dau­giau kaip 11,1

tūkst. žmo­nių, kaip nu­ro­dė „Sy­rian Ob­ser­va­to­ry for Hu­man Rights“.

Praė­jus ke­lioms die­noms po to, kai Si­ri­jo­je bu­vo pa­skelb­tas ug­nies nu­trau­ki­mas, ku­ris dar la­bai ne­ tvir­tas, JT pra­ne­šė, kad ste­bė­ji­mo mi­si­jai gal­būt rei­kės dau­giau ka­rių ir lėk­tu­vų.

Pa­liau­bos lai­ko­si kai ku­rio­se Si­ri­ jos da­ly­se. Pre­zi­den­tas B.al As­sa­das praė­ju­sią sa­vai­tę ža­dė­jo jas įgy­ven­ din­ti, ta­čiau ra­jo­nuo­se, kur stip­ ri opo­zi­ci­ja, to­kiuo­se kaip Chim­ sas, Ha­ma, Id­li­bas ir Da­ra, ar­mi­ja pa­žeis­da­ma Da­mas­ko pa­ža­dą at­si­ trauk­ti to­liau ata­kuo­ja su­ki­lė­lius ir nau­do­ja sun­kią­ją gink­luo­tę.

BNS inf.

12

KetvirtADIENIS, balandžio 19, 2012

turtas

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė

Įspūdin­ga Ru­si­jos eko­no­mi­ka – Daž­niau­siai te­mos apie Ru­siją neap­siei­na be po­li­ti­nio as­pek­to, ta­čiau gry­nai eko­no­minė ana­lizė ga­li pa­ro­dy­ti kur kas dau­giau nei su­bjek­tyvūs šios gam­tos iš­tek­lių tur­tin­gos ša­lies ver­ti­ni­mai. so­ma nuo naf­tos kainų. Vi­sas ei­na­ mo­sios sąskai­tos per­tek­lius 2000– 2011 m. siekė 785 mlrd. JAV do­le­rių.

Tai sie­kia apie 40 pro­c. vi­so ša­lies BVP. Per šį lai­ko­tarpį naf­tos kai­na pa­ki­lo ke­tu­ris kar­tus, o ša­lies biud­že­to iš­lai­dos pa­didė­jo net de­vy­nis kar­tus, at­ly­gi­ni­mai pa­tri­gubė­jo.

Ka­ro­lis Ur­bo­nas Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ eko­no­m i­n ių ty­r imų va­do­vas

Pi­ni­gai plau­kia į Ru­siją

Ne­se­niai bu­vo pa­skelb­ta, kad Ru­ si­jos ei­na­mo­sios sąskai­tos ba­lan­ sas, kurį dau­giau­sia su­da­ro pre­kių ar pa­slaugų eks­por­to ir im­por­to skir­tu­mas, pa­siekė lygį, ku­ris ne­ bu­vo ma­ty­tas nuo 2008–2009 m. krizės, kai naf­tos kai­nos siekė re­ kor­dinį dydį.

2011 m. ša­lies ei­na­mo­sios sąskai­ tos ba­lan­sas bu­vo per­tek­li­nis ir pa­ siekė 98,8 mlrd. JAV do­le­rių. Tai ro­do, kad pi­ni­gai plaukė į Ru­siją, o ne at­virkš­čiai. Ir šis ro­dik­lis jau ant­rus me­tus nuo­sek­liai didė­jo nuo ge­ro­kai nu­smu­ku­sio ly­gio po krizės pra­džios.

Pag­rin­di­nis šio ro­dik­lio didė­ jimą le­mian­tis veiks­nys bu­vo eks­ por­to didė­ji­mas. Ru­si­jos eks­por­to pa­grindą su­da­ro mi­ne­ra­li­niai iš­ tek­liai – naf­ta, naf­tos pro­duk­tai ir du­jos. O šių iš­tek­lių kai­nos dėl suin­ten­syvė­ju­sios pre­ky­bos ir vis es­ka­luo­ja­mo ga­li­mo ka­ro Ira­ne ge­ ro­kai pa­ki­lo. Ru­si­jos Ura­lo ža­lia­ vinės naf­tos kai­na bu­vo vi­du­ti­niš­ kai 103,4 JAV do­le­rio 2011-ai­siais, pa­ly­gin­ti su 81,7 do­le­rio me­tais anks­čiau. Tai ati­tin­ka­mai lėmė ša­ lies va­liu­tos stiprė­jimą – rub­lis ki­ lo 9 pro­c., pa­ly­gin­ti su JAV do­le­riu, ir 6 pro­c., pa­ly­gin­ti su eu­ru.

Ta­čiau nors aukš­tos naf­tos kai­ nos džiu­gi­na ša­lies va­do­vus ir da­ro šalį vis tur­tin­gesnę, eko­no­mi­ka yra la­bai ne­sta­bi­li ir tie­sio­giai pri­klau­

Nors aukš­tos naf­tos kai­nos leid­žia ša­ly­ je di­din­ti ge­rovę ir to­ liau kel­ti gy­ve­ni­mo ko­kybę, Ru­si­jos lau­ kia la­bai sun­ki atei­tis.

Ape­ti­tas ska­ti­na im­portą

Ru­si­jos mi­ne­ra­li­nių iš­tek­lių (naf­ tos, naf­tos pro­duktų ir dujų) eks­ por­tas su­da­ro dau­giau nei 65 pro­c. vi­so ša­lies eks­por­to ir jo reikšmė Ru­si­jos eko­no­mi­kai didė­ja. Ir jei naf­tos kai­nos per atei­nan­čius ke­ le­rius me­tus ne­pad­vi­gubės, tai ga­li at­ves­ti šalį į gi­lią re­ce­siją, nes biud­ že­to iš­laidų ma­žin­ti ne­si­ruo­šia­ma, o pa­ja­mos iš mi­ne­ra­li­nių iš­tek­ lių par­da­vi­mo ims mažė­ti ir ne­be­ numalšins vis didė­jan­čio vald­žios bei vi­suo­menės ape­ti­to.

Ka­dan­gi vi­daus rin­ka ir vi­du­rinė klasė Ru­si­jo­je for­muo­ja­si grei­tai, tai le­mia di­desnį iš už­sie­nio at­ve­ žamų pre­kių – au­to­mo­bi­lių, pa­ puo­šalų, mais­to, bui­tinės įran­gos ir t. t. – po­reikį. Ru­si­ja šio po­rei­ kio pa­ti pa­ten­kin­ti ne­ga­li, nes jos

pro­duk­ci­ja nea­ti­tin­ka ša­lies gy­ven­ tojų po­rei­kių. Tad im­por­to reikšmė Ru­si­jos eko­no­mi­kai tik augs ir tai ma­žins ša­lies ei­na­mo­sios sąskai­ tos per­tek­lių, ku­ris su­si­darė par­ duo­dant mi­ne­ra­li­nius iš­tek­lius.

Lau­kia iššū­kiai

Prog­no­zuo­ja­ma, kad Ru­si­jos ei­na­ mo­ji sąskai­ta (pre­kių ir pa­slaugų pre­ky­bos ba­lan­sas, per­ve­di­mai) ga­li tap­ti de­fi­ci­tinė jau 2015-ai­siais.

Tai smar­kiai pa­keistų ša­lies eko­no­ minę ir po­li­tinę si­tua­ciją, nes vals­ tybė turėtų sko­lin­tis tarp­tau­tinė­se rin­ko­se, de­val­vuo­ti va­liutą ir ma­ žin­ti biud­že­to iš­lai­das, o tai, kaip ma­to­me iš kar­čios vis dar te­be­ vyks­tan­čios pra­kti­kos ES, kai­ti­na tautą. At­siž­vel­giant į pa­sta­ruo­sius de­mok­ra­ti­nius mi­tin­gus, nu­kreip­ tus prie­š nau­jai iš­rinktą ša­lies pre­ zi­dentą, nau­jiems so­cia­li­niams ne­ ra­mu­mams kil­ti ne­bus sun­ku, jei vald­žia nu­spręstų ma­žin­ti pen­si­ jas, iš­mo­kas, kel­ti mo­kes­čius.

O eko­no­mi­kos lėtėji­mo ženk­lai jau aiškūs. Ru­si­jos biud­že­to iš­lai­ dos au­go 31 pro­c. vien 2007-ai­siais, kai naf­tos kai­nos ėmė spar­čiai aug­ ti ir ša­lis ga­vo re­kor­di­nes pa­ja­mas.

Nors pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus ša­lies biud­že­to iš­lai­dos bu­vo sta­bi­ lios, pra­ėju­sius me­tus Ru­si­jos vy­ riau­sybė baigė tik kuk­liu per­tek­liu­ mi biud­že­te.

Pra­ran­da ka­pi­talą

Ži­no­ma, de­fi­ci­tas nėra neiš­tai­so­mas da­ly­kas ar ka­tast­ro­fa – už­sie­nio ša­ lys tai sprend­žia pri­trauk­da­mos už­

Ru­si­jos ei­na­mo­sios sąskai­tos ba­lan­sas (mlrd. dolerių) 103,72

98,80

94,34

84,44 59,51

24,62

–1,2 1992

2,6 1993

7,84

6,96

33,94

35,41

10,85

1994 1995 1996

–0,08 0,22 1997

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Metai

Vos prie­š sa­vaitę TVF pa­reiškė, kad Ru­si­jos eko­no­mi­ka artė­ja prie per­kai­ti­mo ir re­kor­di­nio ne mi­ne­ ra­li­nių pro­duktų pre­ky­bos de­fi­ci­ to. Ins­ti­tu­ci­jos eks­per­tai tei­gia, kad vy­riau­sybė turėtų šiuo me­tu su­si­ da­riusį di­delį pre­ky­bos per­tek­lių pa­nau­do­ti ska­tin­da­ma ki­tus pra­ monės sek­to­rius bei kur­da­ma re­ zervą atei­čiai. Tai pa­dėtų ša­liai, jei pa­ja­mos iš naf­tos ir dujų kris­ tų dėl su­mažė­ju­sių jų kainų. TVF pa­ska­ti­no Ru­siją ma­žin­ti ne mi­ne­ ra­li­nių pro­duktų pre­ky­bos de­fi­citą ap­kar­pant su­bsi­di­jas ir mo­kes­čių leng­va­tas, kad jis iki 2015-ųjų su­ mažėtų iki 4,7 pro­c.

Vie­toj iš­vadų

49,52

Šal­ti­nis: CŽV pa­sau­lio faktų duo­menų bazė

98,8 mlrd. JAV do­le­rių per­nai siekė per­tek­li­nis Ru­si­jos ei­na­mo­sios sąskai­tos ba­lan­sas.

Tarp­tau­ti­niai per­spėji­mai

71,13 77,01

46,84 29,12

sie­nio in­ves­ti­cijų ir taip amor­ti­zuo­ da­mos pre­ky­bos de­fi­citą. Ta­čiau Ru­si­ja da­ro prie­šin­gai – užuot pri­ trau­ku­si ka­pi­talą, ji leid­žia jam iš­ tekė­ti iš ša­lies. Vien 2011 m. ka­pi­ta­ las judė­jo iš Ru­si­jos ir jis su­mažė­jo net 84 mlrd. JAV do­le­rių (5 pro­c. ša­lies BVP). Ir į tai ne­krei­pia­ma dėme­sio, nes vald­žia džiū­ga­vo dėl re­kor­di­nio pre­ky­bos ba­lan­so (eks­ por­to ir im­por­to skir­tu­mo). Ta­čiau il­guo­ju lai­ko­tar­piu ka­pi­ta­lo išp­lau­ kos yra svar­besnės, nes tai pa­ro­do, kad pi­ni­gai, ku­riuos ša­lis gau­na už eks­por­tuo­jamą pro­duk­ciją, pa­skui pa­lie­ka ją. Va­di­na­si, vertės iš šios pre­ky­bos nėra jo­kios. Dėl šio ka­pi­ ta­lo nu­tekė­ji­mo ga­li smar­kiai nu­ kris­ti rub­lio kur­sas.

Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF) jau ne kartą yra per­spėjęs, kad Ru­si­jos eko­no­mi­ka tam­pa vis la­biau pa­žeid­žia­ma naf­tos kai­nos šokų. TVF tei­gia, kad, jei pa­žvelg­ tu­me į Ru­si­jos pre­kybą eli­mi­navę pre­kybą mi­ne­ra­li­niais pro­duk­tais, ji yra de­fi­ci­tinė. De­fic­ i­tas smar­kiai au­ga nuo 2008–2009 m. krizės.

Tai reiš­kia, kad ša­lis im­por­tuo­ja vis dau­giau už­sie­nio pro­duk­ci­jos ir ne­spėja pa­ga­min­ti savų pa­sau­linė­je rin­ko­je kon­ku­ren­cingų pre­kių.

Sup­ran­ta­ma, kad šios pro­ble­mos ne­le­mia stai­gaus esa­mos si­tua­ci­ jos pa­blogė­ji­mo, nes ša­lis yra tre­ čia pa­sau­ly­je pa­gal už­sie­nio va­liu­ tos re­zer­vus, ku­rių tu­ri dau­giau nei 500 mln. JAV do­le­rių.

Ru­si­ja per­ėjo ilgą eko­no­mi­nių po­ ky­čių ke­lią ir ša­lis džiau­gia­si aukš­ to­mis naf­tos kai­no­mis, ku­rio­mis ne­tru­ko pa­si­nau­do­ti vald­žia: di­ di­no iš­lai­das, kėlė at­ly­gi­ni­mus ir su­kūrė pa­lan­kias mo­kes­čių ir eko­n o­m i­n es sąly­gas pa­s i­r ink­ tiems pra­monės sek­to­riams. Ta­ čiau per šį lai­ko­tarpį su­si­kūru­si ir ge­ro­kai su­stiprė­ju­si ša­lies vi­du­ rinė klasė iš­leid­žia vis dau­giau pi­ nigų im­por­tuo­ja­mai pro­duk­ci­jai ir

Au­gi­mas: per pa­sau­linę eko­no­minę

jos po­rei­kiai au­ga, todėl į šalį įve­ ža­ma vis dau­giau už­sie­nio pre­kių, o ša­lies vi­du­je pa­ga­min­ta pro­duk­ ci­ja nėra kon­ku­ren­cin­ga ir nėra vi­ sa rea­li­zuo­ja­ma. Tai yra ir bui­tinės prekės, ir au­to­mo­bi­liai, ir vi­si ki­ ti kas­dienė­je veik­lo­je nau­do­ja­mi daik­tai. Nors aukš­tos naf­tos kai­ nos leid­žia ša­ly­je di­din­ti ge­rovę ir to­liau kel­ti gy­ve­ni­mo ko­kybę, Ru­si­jos lau­kia la­bai sun­ki atei­ tis. Vie­nin­telė efek­ty­vi ir pel­nin­ga pra­monės ša­ka – mi­ne­ra­li­niai iš­ tek­liai (naf­ta, du­jos). Ki­tos – dar tik au­gi­mo fazės ir ge­ro­kai at­si­ lie­ka nuo Va­karų ko­kybės, o dar­bo

13

KetvirtADIENIS, balandžio 19, 2012

turtas Didėja įplaukos

Ga­mi­na dau­giau

Naf­ta brangs

Mo­kes­čių įplau­kos į Ru­si­jos kon­so­li­duotą iždą pirmą šių metų ket­virtį bu­vo 14,4 pro­c. di­desnės nei per tą pa­tį lai­ ko­tarpį per­nai – 2,483 trln. rub­lių, kaip pra­nešė Fe­de­ra­ linė mo­kes­čių tar­ny­ba. 24,7 pro­c. visų mo­kes­čių įplaukų su­darė gam­tos iš­tek­lių ga­vy­ bos mokestis.

Ru­si­ja šiemet pa­di­di­no pa­grin­ di­nių mais­to pro­duktų ga­mybą, kaip ro­do sta­tis­ti­kos ži­ny­bos „Ross­tat“ duo­me­nys. Mėsos ga­ my­ba išau­go 11 pro­c., iki 290 tūkst. tonų, paukš­tie­nos – 20,7 pro­c., iki 826 tūkst. tonų, deš­ rų – 1,9 pro­c., iki 361 tūkst. to­ nų. Pie­no ga­my­ba pa­didė­jo 8,7 pro­c., iki 1,3 mln. tonų.

Vi­du­tinė naf­tos kai­na 2012 m.,­ pa­ly­gin­ti su 2011-aisiais, pa­ didės 10 pro­c. ir au­gimą ska­ tins ga­li­mi tie­ki­mo su­tri­ki­mai bei au­gan­ti pa­klau­sa, kaip pro­gno­zuo­ja Tarp­tau­ti­nis va­ liu­tos fon­das (TVF). TVF ver­ ti­ni­mais, vi­du­tinė naf­tos kai­ na šie­met sieks 114,71 JAV do­le­rio už ba­relį.

ties per­kai­ti­mo ri­ba

Iššū­kiai ir ga­li­mybės Lie­tu­vai Jo­li­ta Žvirb­lytė

j.zvirblyte@diena.lt

Lie­tu­vos eks­por­tuo­to­jai jau se­nai yra pra­mynę ke­lius į Ru­si­jos rin­ ką, todėl šiai di­de­lei ir tur­tin­gai vals­ty­bei įsto­jus į Pa­sau­lio pre­ky­ bos or­ga­ni­za­ciją (PPO) vie­ni pre­ ky­bi­niai san­ty­kiai taps leng­ves­ni, o ki­tus reiks keis­ti.

Tei­gia­ma prie­lai­da

„Dans­ke“ ban­ko ana­li­ti­kai su Lie­ tu­vos pra­mo­ni­ninkų kon­fe­de­ra­ ci­ja (LPK) at­likę Ru­si­jos įsto­ji­mo į PPO nau­dos ir sąnaudų ana­lizės Bal­ti­jos ša­lims stu­diją kons­ta­ta­ vo, kad pa­lan­ki Ru­si­jos eko­no­ mi­kos pa­dėtis 2012 m. – svar­bi prie­lai­da Bal­ti­jos ša­lims iš­veng­ ti nei­giamų eko­no­mi­kos ten­den­ cijų dėl su­dėtin­gos pa­dėties eu­ ro zo­no­je.

Ru­si­ja iki šių metų bir­že­lio vi­ du­rio turėtų ra­ti­fi­kuo­ti pri­ėmi­mo į PPO do­ku­men­tus ir po 30 dienų tap­ti vi­sa­tei­se PPO na­re. Lie­tu­vos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jos duo­ me­ni­mis, Ru­si­jai ta­pus vi­sa­ver­te PPO na­re, vi­du­ti­nis muito ta­ri­fas su­mažės nuo 10 iki 7,8 pro­c., že­ mės ūkio pre­kių mui­to vi­dur­kis su­mažės nuo 13,2 iki 10,8 pro­c., o pra­monės pre­kių muitų vi­dur­ kis – nuo 9,5 iki 7,3 pro­c.

Dau­giau sta­bi­lu­mo

ę krizę iš­kilęs nau­jas Ru­si­jos sos­tinės dan­go­rai­žių cent­ras yra vie­nas didė­ju­sio naf­tos ir dujų eks­por­to re­zul­tatų.

už­mo­kes­čio dyd­žiu smar­kiai len­ kia kon­ku­ren­cingą Ki­niją. Vals­ty­ bei įsto­jus į Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ ga­ni­za­ciją (PPO), bus priim­tas dar vie­nas iššū­kis – lais­vos pre­ky­bos su­val­dy­mas. Ga­li­mi ke­li sce­na­ri­jai, iš ku­rių rea­liau­sias – im­por­ti­nių pre­kių didė­ji­mas, ir ša­lies sau­gotų sek­to­rių – žemės ūkio, trans­por­to – smu­ki­mas. Ži­no­ma, vy­riau­sybė vi­sais ga­li­mais būdais ban­dys juos ap­sau­go­ti, ta­čiau bur­tas jau mes­ tas – PPO na­rystė pa­tvir­tin­ta ir jai teks ge­ro­kai pa­si­steng­ti, kad ša­lis iš­liktų kon­ku­ren­cin­ga pa­sau­linė­je pre­ky­bos are­no­je.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ru­si­jos eks­por­to struktū­ra

Visas eksportas Mineraliniai ištekliai (proc. viso eksporto) Nafta Naftos produktai Dujos

2011 m.

522,00

65,48

181,80 95,70 64,30

mlrd. dolerių

2010 m.

400,60

63,40

135,80 70,50 47,70 Šal­ti­nis: Ru­si­jos cent­ri­nis ban­kas

Vio­le­ta Kly­vienė, „Dans­ke“ ban­ ko vy­res­nio­ji ana­li­tikė Bal­ti­jos ša­lims, at­kreipė dėmesį, kad, be su­mažė­sian­čių muito ta­rifų, su­ menks Ru­si­jos ga­li­mybės vie­na­ ša­liš­kai užd­raus­ti vie­nos ar ki­tos grupės pre­kių importą. „Im­por­to drau­di­mas ar su­stab­ dy­mas ga­li būti nu­sta­ty­tas tik pa­ gal PPO nu­ma­ty­tas tai­syk­les, kai prekės nea­ti­tin­ka įprastų tarp­ tau­ti­nių stan­dartų. Ne­tarp­tau­ ti­niams stan­dar­tams turės būti pri­tai­ky­tas moks­li­nis pa­grin­di­ mas ir įver­tin­ta ri­zi­ka“, – sakė V.Kly­vienė.

LPK ap­klau­sos duo­me­ni­mis, ket­vir­ta­da­lis su Ru­si­ja pre­kiau­ jan­čių Lie­tu­vos vers­li­ninkų ti­ki­ si, kad Ru­si­jos tai­ko­mi biu­rok­ ra­ti­niai rei­ka­la­vi­mai taps la­biau su­ba­lan­suo­ti, t. y. Ru­si­ja turės lai­ky­tis ne­disk­ri­mi­na­ci­nių mo­ kes­čių ir rink­liavų, mui­ti­nių pro­ cedūrų ir kitų tai­syk­lių. Ta­čiau li­ ku­si da­lis pra­mo­ni­ninkų ne­si­ti­ki, kad biu­rok­ra­tinė naš­ta su­mažės ir taps su­ba­lan­suo­ta.

Po­veikį jus ke­le­rius me­tus

Abe­jo­ja­ma, ar Ru­si­jos įsto­ji­mas į PPO iš­kart lems reikš­min­gas šios ša­lies eko­no­mi­kos re­for­

mas. LPK duo­me­ni­mis, trum­ puo­ju lai­ko­tar­piu eks­por­tuo­to­ jai ne­si­ti­ki tei­gia­mos įta­kos. O įmo­nių pa­teik­tos il­go­jo lai­ko­tar­ pio pro­gnozės yra kur kas la­biau op­ti­mis­tinės. Be­veik kas ant­ras ap­klaus­tas Lie­tu­vos pra­monės at­sto­vas pro­gno­zuo­ja, kad il­ges­ niu lai­ko­tar­piu Ru­si­jos įsto­ji­mas į PPO tei­gia­mai veiks įmo­nių veiklą. Itin op­ti­mis­ti­nius ver­ti­ ni­mus pa­teikė mais­to ir me­die­ nos pra­monės at­sto­vai.

Kaip paaiš­ki­no LPK ana­li­ti­kas Alek­sand­ras Iz­go­ro­di­nas, reikš­ min­gus Ru­si­jos įsto­ji­mo į PPO ver­ti­nimų skir­tu­mus trum­puo­ju ir il­guo­ju lai­ko­tar­piu lėmė skir­ tin­gi im­por­to muito ta­rifų įsi­ga­ lio­ji­mo ter­mi­nai.

Ru­si­jai ra­ti­fi­ka­vus įsto­ji­mo į PPO su­tartį, tik treč­da­lis im­por­ to mui­to ta­rifų mažės iš kar­to, o li­ku­sioms prekėms muito ta­ri­fai bus po tru­putį ma­ži­na­mi per 2–6 metų pe­rei­namąjį lai­ko­tarpį.

Ne­reiktų at­si­pa­lai­duo­ti

„Ru­si­jos įsto­ji­mo į PPO įta­kos Lie­tu­vai ne­reikėtų per­ver­tin­ti dėl to, kad, Ru­si­jai ta­pus PPO na­re, ša­lies rin­ka at­si­vers ir dau­gy­bei kitų vals­ty­bių. Tai turėtų reikš­ min­gai paašt­rin­ti kon­ku­ren­ciją Ru­si­jos rin­ko­je“, – at­kreipė dė­ mesį A.Iz­go­ro­di­nas.

Jo tei­gi­mu, es­minę įtaką Lie­tu­ vos eks­por­tui tu­ri Ru­si­jos eko­no­ mi­kos būklė, t. y. Ru­si­jos rea­laus BVP po­ky­čiai ir Ru­si­jos rub­lio svy­ra­vi­mai. Skai­čiuo­ja­ma, kad jei­gu Ru­si­jos rea­lu­sis BVP pa­ didėtų 1 pro­c., Lie­tu­vos eks­por­tas į Ru­siją paaugtų 3,43 pro­c. Ly­giai taip pat, jei­gu 1 pro­c. pa­didėtų naf­tos kai­na, Lie­tu­vos eks­por­tas į Ru­siją pa­didėtų 1,31 pro­c. „Ru­si­jai įsto­jus į PPO tikė­ti­ na, kad su­mažė­sian­tys ta­ri­fi­niai ir ne­ta­ri­fin ­ iai bar­je­rai tei­gia­mai pa­veiks Lie­tu­vos eks­por­to į Ru­siją srau­tus, ta­čiau Ru­si­jos įsto­ji­mo į PPO efek­tas Lie­tu­vos eks­por­tuo­ to­jams ne­bus reikš­min­gas“, – kons­ta­ta­vo A.Iz­go­ro­di­nas.

7,8 pro­c.

– iki tiek nuo 10 pro­c. su­mažės vi­du­ti­nis muito ta­ri­fas Ru­si­jai įsto­jus į PPO.

14

ketvirtadienis, balandžio 19, 2012

sportas Sporto telegrafas

Orientavimosi sportas. Šiandien Šarlotės g., prie dviračių tako vyks „Orientavimosi sporto ketvirtadienio“ antrasis etapas. Varžybos vyks nuo 16 iki 19 val. Laukiami visi norintys. Organizatoriai paruoš keletą įvairaus lygio trasų.

Futbolas. Lietuvos futbolo A lygos čempionate vakar Panevėžio „Ekranas“ 3:0 nugalėjo Gargždų „Bangą“, o Alytaus „Dainava“ Tauragėje palaužė „Taurą“ 4:2.

Boksas. Šilutiškis Evaldas Petrauskas iškovojo Lietuvai antrąjį kelialapį į Londono olimpinių žaidynių bokso turnyrą. Turkijoje vykstančio Europos zonos olimpinio bokso atrankos turnyro svorio iki 60 kg grupės ketvirtfinalyje lietuvis 19:10 nugalėjo Airijos vicečempioną Davidą Oliverį Joyce ir pateko tarp keturių atletų. Pernai pirmuoju boksininku olimpiečiu tapo pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas Egidijus Kavaliauskas (69 kg). Pusfinalyje E.Petrauskas boksuosis su praėjusių metų Europos čempionu turku Fatihu Kelesu.

Prancūzijoje. Nesėkmę moterų krepšinio pirmenybių „Iššūkio“ etapo (dėl 5–8 vietų), kuriame kovojama dėl kelialapio į Europos taurės krepšinio turnyrą, pirmosiose pusfinalio rungtynėse patyrė „Hainaut Basket“ komanda su Marina Solopova. Ji išvykoje 44:56 (13:17, 11:10, 11:16, 9:13) nusileido Sen Severo „Basket Landes“ ekipai. Klaipėdietė viešnioms pelnė 9 taškus.

Europoje. Prasidėjo UEFA Čempionų lygos pusfinalio etapas. Pirmieji susitiko Miuncheno „Bayern“ ir Madrido „Real“ klubai, kurie per savo gyvavimo istoriją kartu yra laimėję net 13-a Europos taurių. Rungtynes po permainingos kovos 2:1 (1:0) laimėjo „Bayern“ atstovai. Vokiečiai pergalingą įvartį pasiekė per pridėtą laiką, po Philippo Lahmo perdavimo.

Damoms patinka aukso medaliai Iš Suomijoje vykusio 5-ojo pasaulio senjorų lengvosios atletikos žiemos čempionato Gintaras Pridotkas ir Vladas Zaniauskas grįžo tuščiomis, o Algina Vilčinskienė ir Jadvyga Putinienė – pasidabinusios aukso ir bronzos medaliais.

Atsargumas: J.Putinienė nesiaukojo dėl medalių –

rungtyniavo tik pasirinktose rungtyse.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Ąžuolo“ sporto klubo senjorės planetos čempionėmis tapo rutulio stūmimo sektoriuje.

A.Vilčinskienė, 2 kg rutulį nusviedusi 9 m 41 cm, buvo geriausia tarp 75 metų ir vyresnių dalyvių.

Antrą vietą užėmusi estė Leili Kaas atsiliko 80 cm.

Tarp dešimčia metų jaunesnių sportininkių kovojusi J.Putinienė 3 kg rutulį nustūmė 10 m 65 cm.

Vicečempione tapusi latvė Maija Jakobsonė švystelėjo geležinį kamuolį 9 m 69 cm. Bronzos medalis

įteiktas vokietei Teodorai Albrecht – 9 m 56 cm.

Bronzos medaliai klaipėdietėms atiteko stadione – po disko metimo varžybų. 75 metų ir vyresnių damų grupėje pirmavo rusė Galina Kovalenskaja, numetusi 750 g diską 21 m 26 cm.

Antra buvo Estijos atstovė Asta Atsi – 20 m 91 cm. A.Vilčinskienė nuo jos atsiliko metru ir 15 cm.

Pirmą kartą diską metusi A.Putinienė 1 kg įrankį pasiuntė 20 m 64 cm. Geriau pasirodė M.Jakobsonė – 28 m 3 cm ir austrė Elisabeth Klotzmann – 21 m 76 cm.

Atkaklumas: senjorų

varžybose pasirodžiusi A.Vilčinskienė buvo tarp pirmaujančių.

Maskvos olimpinių žaidynių dalyvė tikrai būtų laimėjusi ir daugiau medalių, tačiau atsisakė mesti ietį. „Praėjusiais metais per varžybas Lenkijoje susižeidžiau ranką, todėl bijojau, kad atsinaujins trauma“, – priežasties neslėpė J.Putinienė.

Iš viso legendinė sportininkė penkiose pirmenybėse iškovojo tris aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalį. A.Vilčinskienės trofėjų lentyna tuštesnė – po vieną aukso ir bronzos bei du sidabro medaliai. Arti prizininkų buvo ir V.Zaniauskas, rungtynia-

vęs penkiakovėje. Tarp 60-mečių kovojęs klaipėdietis surinko 3382 taškus. Lemiama buvo paskutinioji rungtis – 1000 m bėgimo varžybos, kuriose užėmęs devintą vietą prarado viltį laimėti medalį.

Kukliausiai pasirodė „Ąžuolo“ klubo pirmininkas G.Pridotkas (50 m. grupė), jis 11 kg 34 g sveriantį įrankį numetė 13 m 93 cm ir užėmė dešimtą vietą Čempionatas Suomijoje Lietuvos rinktinės nariams buvo sėkmingiausias per visą istoriją – laimėti keturi aukso ir penki bronzos medaliai.

Rankų lenkikų atgimimas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Skuode surengtame šalies rankų lenkimo čempionate Klaipėdos ekipa komandinėje įskaitoje buvo antra. Tokios sėkmės uostamiesčio rankų lenkikų nebuvo pasiekę pastarąjį dešimtmetį.

Klaipėdiečiai surinko 191 tašką.

Juos aplenkė Šilutės sportininkai – 216.

Treti buvo skuodiškiai – 175 taškai.

Absoliučiai geriausiu tarp vyrų buvo klaipėdietis Arvydas Vygontas. Be to jis laimėjo svorio per 100 kg grupėje.

Tarp moterų, kaip ir tikėtasi, pergalę šventė šilutiškė policininkė Eglė Vaitkutė. „Pavyko suburti gerą komandą. Čempionatui ruošėmės atsakingai. Pergalėmis džiugino ne tik vyresnieji ekipos nariai, bet ir jaunesnieji. Klaipėdoje auga nauja rankų lenkikų karta, netrukus sužibėsianti tarptautiniuose vandenyse“, – po daugelio metų pertraukos auklėtinių rezultatais džiaugėsi uostamiesčio komandos vadovas Vladas Kuizinas.

Emocijos: dalyviai pirmenybėse siekė pergalių bet kokia kaina.

Klaipėdiečiai prizininkai Ingrida Šidlauskienė (iki 60 kg)

Marius Toleikis (iki 85 kg)

Lina Šlymienė (iki 70 kg)

Erikas Stonkus (iki 85 kg)

Mantas Leilionis (iki 65 kg)

Mantas Česnakas (iki 90 kg)

Paulius Morkūnas (iki 70 kg)

Vygantas Bubnys (senjorai; per 90 kg)

Mantas Petreikis (iki 80 kg)

Dainius Kontrimas (iki 100 kg)

Mantas Petrošius (iki 85 kg)

Arvydas Vygontas (per 100 kg)

19

ketvirtadienis, balandžio 19, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-

ma pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena atnaujinti senas pažintis, susitikti su seniai matytais draugais. Tik nebūkite nusiteikęs pernelyg kritiškai. Vertėtų pasidomėti galimybėmis tobulintis, mokytis, siekti karjeros. Vakarą praleiskite su knyga ar filmu.

Jautis (04 21–05 20). Sėkminga diena. Jausite kitų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, ypač jei norite pagerinti supantį pasaulį.

Dvyniai (05 21–06 21). Seksis bendrauti su vaikais, šeima ir aplinkiniais. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant svarbi ne mažiau negu darbe, ir prisiimtus įsipareigojimus teks įvykdyti.

Vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nelabai sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors idėja. Patirsite psichologinį spaudimą, bet pasistenkite kruopščiai atlikti savo tiesiogines pareigas.

Liūtas (07 23–08 23). Šiandien jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų.

Per kivirčą galimas emocijų protrūkis.

Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs.

Mergelė (08 24–09 23). Kils tam tikrų sunkumų kuriant naujus planus. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu bei šturmu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Būkite kantrus.

Svarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kurio planai nederės su jūsų mintimis ir idėjomis.

Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas šiandien nepadės.

Skorpionas (10 24–11 22). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią. Šaulys (11 23–12 21). Dabar svarbiausia kova dėl valdžios, todėl pastebėsite, kad dingo noras tobulinti savo vidinį pasaulį. Jūsų silpnybės turės neigiamos įtakos tolesniam gyvenimui.

Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų bei svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui.

Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Pasistenkite, kad jūsų bendravimas būtų konstruktyvus. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien kaip niekad būsite kupinas energijos, norėsis kalnus nuversti. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Pasivaikščiokite gryname ore, atsipalaiduokite.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 24 d.

Klaipėdos etnokultūros centre – „Etnoreidas“ Klaipėdoje vakar startavo jaunimui skirtas projektas „Etnoreidas“, kuriuo siekiama patraukliomis ir šiuolaikiškomis formomis prabilti apie tradicinę kultūrą bei ja sudominti jaunus klaipėdiečius.

Šiemet balandžio–gruodžio mėnesiais Klaipėdos etnokultūros centre vyks jaunimo sueigos, tradicinių šokių mokymai, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su Lietuvos folkloro entuziastais, jaunimo dainų vakarai, mieste bus rengiamos įvairios akcijos ir tradicinės pramogos. Projekto „Etnoreidas“ organizatorius Klaipėdos etnokultū-

ros centras kviečia ne tik pamatyti, bet ir pasirodyti, ne tik išgirsti, bet ir pasakyti – bendrauti ir augti etnokultūrinėje terpėje.

Vakar prasidėję dar šiandien ir rytoj 15–18 val. vyks „Etnodekoro“ užsiėmimai Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10). Dailininkė Jūratė Mierkienė juose moko improvizuoti su oda. Susidomėjusieji prašomi atsinešti odinių aksesuarų, rūbų ar odos gabalėlių, kuriuos dekoruos tradiciniais ornamentais. Į užsiėmimus dalyviai registruojami tel.

310 022. Šiandien 19 val. Etnokultūros centre (Daržų g. 10) šaukiama jau-

nimo sueiga. Dalyvaus modernaus folkloro grupė „Gyvata“ (vad. Donatas Bielkauskas), vyks tradicinių šokių mokymai, kartu bus dainuojama ir muzikuojama.

Nuo balandžio 26-osios kiekvieną ketvirtadienį 18 val. Etnokultūros centre šurmuliuos jaunimo vakarėliai – „Vožiniai“ (tai senas lietuvininkų tarmės žodis), kurių metu bus galima išmokti tradicinių šokių, liaudies dainų, muzikavimo, amatų, susipažinti su novatoriškomis folkloro grupėmis ir smagiai praleisti laiką.

Visi renginiai nemokami. „Klaipėdos“ inf.

Modernu: „Gyvata“ folklorą sušiuolaikino, sudomindama juo jaunimą.

Orai

Šiandien kai kur nedideli krituliai, rytoj daug kur numatomas lietus. Įdienojus numatoma 13–14 laipsnių šiluma. Rytoj naktį smarkiai nebeatvės, didžiuosiuose miestuose bus 6–9 laipsniai šilumos. Dieną sušils iki 12– 15 laipsnių.

Šiandien, balandžio 19 d.

+10

+9

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+11

Šiauliai

Klaipėda

+12

Panevėžys

+10

Utena

+9

6.20 20.50 14.30

110-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 256 dienos.

Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+13

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +16 Brazilija +26 Briuselis +14 Dublinas +10 Kairas +27 Keiptaunas +22 Kopenhaga +11

kokteilis Mo­te­ris ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti „Na, ne­ga­l iu pa­ti­kė­ti, kad Mei­no meš­ kė­nas pa­pjo­vė šu­n iu­k ą, – ste­b ė­jo­s i pa­skam­bi­nu­si Lo­re­ta. – Ka­t i­nas – šu­ nį. Neį­t i­kė­ti­na, nors tu ką.“ Mo­te­r is pri­si­pa­ž i­no, kad apie Mei­no meš­kė­nų veis­lės ka­tes yra gir­dė­ju­si vien ge­ra. „Šios ka­tės ži­no­mos kaip tik­ros šei­ mos au­g in­t i­nės, prie­rai­š ios ir drau­ giš­kos, – tvir­t i­no klai­pė­d ie­tė. – Ne­ga­ na to, jos pui­k iai su­si­drau­gau­ja su na­ muo­se esan­čiais gy­v ū­nais. Jos yra la­ bai pro­t in­gos ir gud­rios me­d žio­to­jos, su­ge­ba pui­k iai pri­si­tai­ky­ti prie ap­lin­ kos ir žmo­nių, ku­r ie jas su­pa.“

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ne­lai­mė klai­p ė­d ie­tės na­muo­se pa­ tvir­t i­no, kad Mei­no meš­kė­nai – gud­ rūs me­d žio­to­jai. Ka­t i­nas ty­čia pa­lau­ kė, kol šei­mi­nin­kė išeis iš na­mų.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+12 +15 +16 +11 +20 +9 +13 +25

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+13 +9 +15 +23 +7 +20 +18 +12

Vėjas

1–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+6

+9

+7

+9

4

+8

+8

+6

+5

3

rytoj

šeštadienį

+15

Vilnius

Marijampolė

+10

Alytus

+12

+9

2

1760 m. Vil­niu­je pra­dė­ tas leis­ti pir­ma­sis Lie­tu­ vos laik­raš­tis „Ku­rier Li­ tews­k i“. Ėjo iki 1840 m. gruo­džio 31 d.

1918 m. nu­sta­ty­tos Lie­ tu­vos tau­t i­nės vė­l ia­vos spal­vos.

1943 m. 50 tūkst. žy­dų da­ly­va­vo Var­šu­vos ge­to su­ki­li­me prieš na­cius.

1958 m. gi­mė hu­mo­r is­ tas, teat­ro ir ki­no ak­to­ rius, TV lai­dų ve­dė­jas Vy­tau­tas Šap­ra­naus­kas.

Užsimojo prieš kor­mo­ra­nus

Min­tis: gal Mei­no meš­kė­nus bū­tų

ga­li­ma au­gin­ti dėl mė­sos ir kai­lio.

Lau­rai – af­ri­kie­tiš­kai ži­ra­fai

Kai­my­nė prie gre­ti­mo sta­lo Li­na tvir­ ti­no, kad kiek­vie­nas iš mū­sų kas­dien tu­r i­me iš­ger­t i ne ma­ž iau nei aš­t uo­ nias stik­l i­nės van­dens. Ne­va jį svar­ bu ger­t i, nes bū­t i­na iš­lai­ky­t i rei­ka­l in­ gą skys­čių kie­k į.

Pa­si­ro­do – gry­na tie­sa. Ka­dan­g i van­ duo iš or­ga­n iz­mo iš­plau­n a nat­r io drus­kas, žmo­gus ga­li jaus­tis pa­var­gęs, jam ga­l i svaig­ti gal­va ar­ba net alp­ti.

Links­mie­ji tirš­čiai Teis­mas. Pro­ku­ro­ras rė­ž ia kal­bą: – Tei­sia­ma­sis įvyk­dė nu­si­kal­t i­mą – kaip re­ta drą­sų, su­ma­nų ir iš­ra­din­gą!

Kal­t i­na­ma­sis: – Be rei­ka­lo taip gi­ria­te – vis tiek ne­pri­ si­pa­ž in­siu kal­tas! Čes­ka (397 719; va­kar vie­nas links­muo­lis ka­lė į gal­vą, kad užau­gęs lo­kys ga­li bėg­ti ne ką lė­ čiau nei ark­lys. Rei­kės su­reng­ti lenk­ty­nes)

1995 m. įvy­k us ga­l in­ gam spro­g i­mui prie fe­ de­ra­l i­nės val­d žios pa­ sta­to Ok­la­ho­mo­je (JAV), žu­vo 168 as­me­nys.

2001 m. ba­lan­džio 19-oji pir­mą kar­t ą pa­skelb­ta pa­sau­l i­ne Die­na be au­ to­mo­bi­lio, ku­rios tiks­las – at­k reip­t i pa­sau­l io vi­ suo­me­nės dė­me­sį į oro už­terš­tu­mą.

2005 m. kardinolas Jo­ sep­has Rat­zin­ge­ris ta­po 265-uo­ju po­pie­žiu­mi.

Kas padėjo kiaušinius? Čečėnijos universitetas paskelbė apie nuošalioje kalnuotoje vietovėje Šiaurės Kaukaze aptiktą milžiniškų dinozaurų kiaušinių slėptuvę. Tiesa, paleontologai abejoja šios naujienos tikrumu.

Meš­kė­nams ne­pa­tin­ka lak­ti. Jie įmer­ kia le­te­nė­lę į van­de­n į ir iš­trau­kę ją ap­ lai­žo. Šios veis­lės ka­tės ne­m iauk­si, jų lei­d žia­m i gar­sai ne­re­tai pri­me­na paukš­čio, ma­žo ka­čiu­ko ar net var­lės lei­d žia­mus gar­sus.

Bū­ti­nai ger­ki­me van­de­nį

Aistė, Eirimas, Elfegas, Laisvė, Leonas, Leontina, Simonas

1971 m. gi­mė dai­ni­nin­ kas, te­le­v i­z i­jos lai­dų ve­dė­jas Ma­ri­jo­nas Mi­ ku­ta­vi­čius.

Keis­tos sa­vy­bės

Kad ir koks aukš­tas bū­tų Mei­no meš­ kė­nas, vis tiek aukš­čiau­sias Že­mės gy­ vū­nas – ži­ra­fa. O štai nau­ja­g i­mis ken­ gū­r iu­kas bū­na vos 3 cm dy­d žio. „Kok­ tei­l is“ įsi­t i­k i­nęs: jei jis pa­tek­t ų į to­k io ka­t i­no le­te­nas, ki­to ry­to ne­su­lauk­tų.

Vardai

balandžio 19-ąją

Rytas

+8

+14

+8

Ko­va: šie­met ža­da­ma su­nai­kin­ti pu­sę šį pa­va­sa­rį kor­mo­ra­nų pa­dė­tų kiau­ši­nių.

Min­dau­go Kirs­tu­ko nuo­tr.

Jau šį sa­vait­ga­lį Juodk­ran­tė­je tu­rė­tų pa­si­girs­ti pe­tar­dų gar­sai, ku­riais spe­cia­lis­tai kas­met bai­do sen­gi­rė­je pe­rin­čius kor­mo­ra­nus.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ta­čiau šie­met Ap­lin­kos mi­nis­te­ ri­ja nu­spren­dė im­tis dras­tiš­kes­nių prie­mo­nių mi­nė­tų spar­nuo­čių po­ pu­lia­ci­jai re­gu­liuo­ti. „Kiek­vie­nais me­tais gar­si­niais sig­na­lais ir ki­to­mis prie­mo­nė­mis mė­gi­na­me su­re­gu­liuo­ti kor­mo­ra­ nų po­pu­lia­ci­jos pli­ti­mą. Daž­niau­ siai pa­vyks­ta su­nai­kin­ti apie 10 pro­c. pa­dė­tų kiau­ši­nių. Ta­čiau šie­ met nu­spręs­ta su­nai­kin­ti 50 pro­c. kiau­ši­nių.

Kor­mo­ra­nų ko­lo­ni­ja ėmė dras­ tiš­kai plis­ti į gy­ven­vie­tės pu­sę“,

– pa­sa­ko­jo Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Gam­tos ap­sau­gos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Lai­mu­tis Bud­rys.

Paukš­čiai jau priar­tė­jo prie ke­lio Smiltynė–Nida. Dėl jų iš­ma­tų ėmė nyk­ti ir džiū­ti vis dau­giau sen­gi­rės me­džių. „Vaiz­das ne­pa­ti­ko ir Vy­riau­sy­bės iš­va­žiuo­ja­ma­ja­me po­sė­dy­je da­ly­ va­vu­siems po­li­ti­kams. Bu­vo siū­ly­ mų net šau­dy­ti šiuos paukš­čius“, – ti­ki­no L.Bud­rys.

Ta­čiau grie­bu­sis šau­tu­vo šio­je ko­lo­ni­jo­je si­tua­ci­ja ga­li tap­ti vi­siš­ kai ne­be­val­do­ma. „Paukš­čiai tie­siog pa­si­trauks ir dar la­biau iš­plis. Ne­be­bus įma­no­

ma kont­ro­liuo­ti po­pu­lia­ci­jos. Mes ne­ga­li­me su­nai­kin­ti šios ko­lo­ni­ jos, tu­ri­me re­gu­liuo­ti. Lie­tu­vo­ je yra ke­tu­rios to­kios kor­mo­ra­nų ko­lo­ni­jos. Juodk­ran­tė­je skai­čiuo­ ja­ma apie 3 tūkst. liz­dų“, – tei­gė L.Bud­rys.

Pe­tar­dų gar­sais pa­vy­kus ke­lio­li­ kai mi­nu­čių į orą pa­kel­ti pe­rin­čius paukš­čius, at­šą­la liz­duo­se pa­lik­ti kiau­ši­niai ir iš jų ne­beiš­si­ri­ta jau­ nik­liai.

Ke­tu­rių kor­mo­ra­nų ko­lo­ni­jų po­ pu­lia­ci­jai re­gu­liuoti kas­met ski­ria­ ma 50 tūkst. li­tų.

Dėl kor­mo­ra­nų ken­čia dau­ge­lis ša­lių Eu­ro­po­je, Skan­di­na­vi­jo­je.

Savo interneto puslapyje univer­ sitetas paskelbė kiaušinio formos iškilumų, matomų uolienos pavir­ šiuje, nuotraukas, šį radinį vadin­ damas sensacingu, praneša naujie­ nų agentūra AFP. „Šis atradimas yra sensacingas ne tik mūsų respublikai, bet ir dėl kiaušinių dydžio. Kai kurie jų yra iki 102 cm ilgio. Iki šiol pasaulyje tokių didelių kiaušinių nebuvo“, – skelbia universitetas.

Rusijos valstybinė televizija pa­ rodė, kaip mokslininkai ropščia­ si akmenuotu kalno šlaitu ir lupa mėginius nuo paslaptingo uolų da­ rinio. „Milžiniški kiaušiniai vilios turistus į Čečėniją“, – savo repor­ tažą pavadino televizija NTV. Čečėnija karo sudraskytos ša­ lies, kamuojamos nevaldomos ko­ rupcijos, įvaizdžio bando atsikra­ tyti rengdama prabangius sporto ir pramoginius renginius. Neseniai paskelbta apie planus statyti dide­ lį slidinėjimo kurortą.

Tačiau paleontologė Maskvoje abejojo šio atradimo autentiškumu. „Deja, tai netiesa. Dinozaurai dėjo mažus kiaušinius“, – teigė Valenti­ na Nazarova iš Maskvos valstybinio universiteto ir pridūrė, kad veikiau­ siai dinozaurai niekada negyveno kalnuotame Šiaurės Kaukaze. „Dinozaurai nedėjo kiaušinių šoki­ nėdami kaip kalnų ožkos“, – sakė ji. „Jei jie nori sukurti legendą tu­ ristams, turėjo tvirtinti, kad kiau­ šinius padėjo mitinis paukštis ro­ kas“, – pridūrė mokslininkė, kalbėdama apie arabų pasakose minimą didžiulį sparnuotį. lrt.lt inf.