TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės balandžio 19 d., 2012 m. Nr. 91 (1290) Buvęs premjeras G.Kirkilas tikina jokios neigiamos informacijos apie „Snorą“ neturėjęs. Lietuva 5p.
Lietuvos verslui labiau rūpi Rusijos ekonomi kos padėtis nei jos narystė tarptautinėse organizacijose. Tema 8p.
diena.lt
Neteisėtu ginklų gabenimu į Siriją įtariamas Vokietijos laivas po ilgų slėpynių pasirodė Turkijoje. Pasaulis 12p.
Kario gyvybę nusinešė sprogimas dalinyje Vakar sostinėje esančio karinio da linio teritorijoje dėl nežinomų priežas čių įvykus sprogi mui žuvo karys, dar vienas sužeistas. Karinė vadovybė pripažino, kad toks incidentas – pirmas. Keista tai, kad jokių sprogmenų patal poje neturėjo būti.
1,30 Lt
Tikrai negirdėjau, kur trinkelės dingo. Negirdė jau, kad meras būtų sakęs, jog S.Šriūbėnas paėmė. Buvęs Vilniaus vicemeras Stanislovas Šriūbėnas
4p.
Miestas
3p.
Nauja tvarka kelia painiavą Fotografuoji pažeidėją, tačiau paaiškėja, kad jis nieko bloga nepadarė. Taip vis dažn iau nut inka su vai ruotojais, automobil ius statančiais neį gal iųjų vietose, nes jų automo bil ių ženkl in imo tvarka netobula. Specialus lipdukas ant mašinos ne bebūt inas – tereik ia turėt i special ią automobilio statymo kortelę.
Miestas
4p.
Darbai truks visą vasarą
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Prieštaringi pranešimai
Vakar daugmaž apie 13 val. pra nešta, kad J.Kairiūkščio g. 14 esan čio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vieno je iš patalpų vykstant pratyboms ir patyrusiems išminuotojams ap mokant naujokus, nuaidėjus spro gimui žuvo ir buvo sužaloti kariai.
2
Incidentas: karininkai vakar kalbėjo, kad tokio masto tragedija Lietuvos kariuomenėje – pirma.
Gedimino Bartuškos nuotr.
2
KetvirtADIENIS, balandžio 19, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Kainuos įvairiai Paaiškėj o, iš kur ių bendr ov ių ir už kiek Vilniaus kioskininkai turės pirkti naujus pav ilj on us. Savivaldybės paskelbtas naujo įvaizdžio tipinių kioskų gamin tojų konk urs as baigės i. Naujų paviljonų kainos svyruoja nuo 10 tūkst. iki 140 tūkst. litų.
Savivaldybės atstovai portalą die na.lt informavo, kad kioskus ga mins viešoji įstaiga „Vizualinių komunikacijų studija“, bend rovės „Ryterna“ ir „Aliuminio konstrukcijos“. Nuo miesto centro nutolusioms teritorijoms skirta 6 kv. m mažo ji prekybos vieta kainuos nuo 10 tūkst. iki 35 tūkst. litų. Norintys 7,5 kv. m paviljono turės mokė ti nuo 12 tūkst. iki 38 tūkst. litų.
Nuo miesto centro mažiau nuto lusioms, skirti paviljonai bran gesni. Jie, priklausomai nuo dyd žio, gali kainuoti ir 22 tūkst., ir 108 tūkst. litų. Daugiausia teks atseikėti paviljonus turintiems miesto centre ir senamiestyje. Už naują 8 kv. m paviljoną gali tekti pakloti nuo 30 tūkst. iki 65 tūkst. litų. Didesnis – 22 kv. m paviljo nas gali kainuoti nuo 70 tūkst. iki 140 tūkst. litų. Kiosko savininkas gali pasirinkti bet kurį iš konkursą laimėjusių gamintojų. Naujus kioskus pagal savival dybės reikalavimus iš jos atrinktų gamintojų bus galima užsisakyti jau vasarą. Pats miestas ateityje rengiasi įsigyti tik kelis kioskus ir vėliau juos išnuomoti. VD inf.
Rekonstruojama transformatorių pastotė Vilniuje Gerbiami Klientai, AB „LESTO“ informuoja, kad šiuo metu vykdoma Vilnios 110/10 kV transformatorių pastotės (TP) rekonstrukcija, kurią planuojama užbaigti iki 2012 m. lapkričio. Nors AB „LESTO“ ėmėsi būtiniausių techninių ir organizacinių priemonių, siekdama užtikrinti kokybišką elektros energijos tiekimą klientams, vykdant rekonstrukciją elektros tiekimo patikimumas iš šios pastotės gali būti sumažėjęs. Iš Vilnios 110/10 kV TP elektros energija tiekiama šiems klientams: Vilniaus miesto ir rajono gyvenvietėms (Naujoji Vilnia, Mickūnai, Mykoliškės, Mikutiškės, Motiejiškės, Mukna, Milašinė, Mažieji Pupojai, Gaidžiūnai, Galgiai, Grigaičiai, Gailiūnai, Kairėnai, Kyviškės, Karklėnai, Kalniškės, Kapitulsčizna, Katiliai, Popielai, Pupeliai, Pajuondžiai, Paliepiukai, Parūdupiai, Popierinė, Paliuliškės, Skaisteriai, Skaidiškės, Sadutiškės, Darželiai, Dėdoniškės, Didieji Pupojai, Dobromislė, Viktariškės, Vališkės, Vėliučionys, Šatrininkai, Šiaudinė, Liepynai, Liziškės, Ąžuolinė, Aukštieji Karklėnai, Akmenytė, Rokantiškės, Rokantai, Rukainiai, Egliškės, Žemieji Karklėnai, Ivoniškės); sodų bendrijoms „Agregatas“, „Ateitis“, „Aušra“, „Buitis“, „Neris“, „Pavilnys“, „Sodininkas“, „Spalis“, „Svajonė 33“, „Žalgiris-2“. Iš anksto atsiprašome dėl galimų laikinų nepatogumų. AB „LESTO“ Informacija elektros energijos tiekimo ir vartojimo klausimais – telefonu 1802 arba www.lesto.lt
Kario gyvybę nusineš Vėliau ši informacija buvo 1 paneigta. Krašto ministe rija tik išplatino pranešimą, kuria
me buvo informuota, kad per spro gimą žuvo karys, o vienas sužeistas, sprogimo priežastys nenurodytos. Anot ministerijos, žuvęs ir sužeistas – kariai išminuotojai iš Juozo Vit kaus inžinerijos bataliono Sprog menų neutralizavimo kuopos. Leidus artimiesiems, kariuo menė BNS informavo, kad žuvu sysis – 36 metų vyr. seržantas Lai monas Blėdis, profesionalią karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje at likęs nuo 1996-ųjų. Sužalotas karys jau vakar po sprogimo buvo atsigavęs, ir, anot kariuomenės atstovų, vaikščiojo, bendravo su jį gydančiu personalu. „Apie 13 val. batalione įvyko sprogimas. Žuvo vyresnysis ser žantas, kuris kariuomenėje tarna vo nuo 1996 m. Dar vienas karys buvo sužeistas. Jis nuvežtas į ligo ninę. Kario būklė stabili, jis vaikš to, bendrauja su jį gydančias gydy tojais. Prokuratūra ir Karo policija tiria šį įvykį“, – per trumpą spau dos konferenciją žurnalistams sakė Jungtinio štabo viršininkas pulki ninkas Vilmantas Tamošaitis. Tyrimo nekomentuoja
Anot V.Tamošaičio, šiuo metu pro kuratūra ir karo policija atlieka ty rimą, kuris turės atsakyti į klausimą, kas sukėlė sprogimą, nusinešusį ka rio gyvybę. Jungtinio štabo virši ninkas tvirtino, kad išminavimo patalpoje, kurioje tuo metu buvo kariai, jokių sprogmenų neturė jo būti, juolab kad ten nevyko jo kie mokymai ar išminavimo darbai. „Tuo metu pastate buvo keturi iš minuotojai, iš jų du – patalpoje, ku rioje ir įvyko sprogimas. Tuo metu ten neturėjo būti jokių sprogmenų. Dar praėjo labai mažai laiko, kad būtų galima ką nors daugiau pasa kyti, tačiau tyrimas atsakys į šiuos klausimus“, – vylėsi štabo viršinin kas ir pabrėžė, kad jo „karjeroje yra
buvę įvairių incidentų, tačiau šis at vejis – pirmas toks“. V.Tamošaitis taip pat paneigė informaciją, kad sprogimas įvyko bandant neutralizuoti praėjusį sa vaitgalį Vilniaus autobusų stotyje iš Baltarusijos atvežtą miną. „Ma no duomenimis, šiuo sprogmeniu užsiima policija, o bataliono terito rijoje jokie išminavimo darbai ne buvo vykdomi“, – teigė kariškis.
Vilmantas Tamošaitis:
Tuo metu ten neturė jo būti jokių sprog menų. Dar praėjo la bai mažai laiko, kad būtų galima ką nors daugiau pasakyti. Gyventojai girdėjo garsą
Batalione esantys kariai šio įvykio nekomentavo, į pačią teritoriją ži niasklaidos atstovai taip pat nebu vo įleidžiami. Šalia bataliono teritorijos gyve nantys žmonės dienraščio žurna listui pasakojo girdėję sprogimą. Vieni gyventojai teigė, kad netgi matė pažirusias šukes. Tiesa, nie kas negalėjo nurodyti tikslios vie tos, kur buvo išbarstytos šukės. Maisto produktais paviljone ne toli bataliono prekiaujanti moteris dienraščio žurnalistams teigė taip pat girdėjusi sprogimą. Prisistatyti nenorėjusi pašnekovė sakė iš pra
Slaptumas: karinio dalinio teritorijo
džių nežinojusi, kad žuvo karys, o sprogimą palaikiusi eiliniais mo kymais. „Man atrodo, kad kažką išminuoti atvežė, tad kai nuaidėjo sprogimas, net dėmesio neatkreipiau. Iš tikrų jų, kai čia mokymai vyksta, dažnai šaudo, tad mes pripratę, tokia mūsų kasdienybė. O daugiau nieko nega liu pasakyti, nes kai savo akimis ne matei, tai ką be reikalo liežuvį laidy ti“, – pabrėžė pašnekovė.
Automobilis vos už litą Justinas Argustas
Rekonstruojama transformatorių pastotė Vilniuje Gerbiami Klientai, AB „LESTO“ informuoja, kad šiuo metu vykdoma Panerių 110/10 kV transformatorių pastotės (TP) rekonstrukcija, kurią planuojama užbaigti iki 2013 m. sausio. Nors AB „LESTO“ ėmėsi būtiniausių techninių ir organizacinių priemonių, siekdama užtikrinti kokybišką elektros energijos tiekimą klientams, vykdant rekonstrukciją elektros tiekimo patikimumas iš šios pastotės gali būti sumažėjęs. Iš Panerių 110/10 kV TP elektros energija tiekiama Liudvinavo, Gurelių, Aukštųjų Panerių gyvenvietėms, Galvės, Kirtimų, Lentvario, Žarijų, Kazbėjų gatvėms, sodų bendrijai „Vokė-3“. Iš anksto atsiprašome dėl galimų laikinų nepatogumų. AB „LESTO“ Informacija elektros energijos tiekimo ir vartojimo klausimais – telefonu 1802 arba www.lesto.lt
Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ atsikrato nereikalin go turto. Nebereikalingas tapo ir 9 metų senumo automobilis „Citroën C5“. „Susisiekimo paslaugos“ jo li kutinę vertę įvertino vienu litu.
Seni kompiuteriai, biuro kėdės, kelios mikrobangų krosnelės, šar vuoti seifai ir du automobiliai. Daugmaž tokį turtą savivaldybės administracija leido nurašyti „Su sisiekimo paslaugoms“ kaip netin kamą ir nereikalingą. Vienas litas. Tokia nurodyta be ne visų daiktų likutinė vertė. Tarp jų – ir dviejų automobilių. Kiek di desnėmis sumomis įvertinta tik už 18 tūkst. litų prieš ketverius metus pirkta „mobili elektroninė priežiū ros sistema“ ir kelios biuro kėdės. „Vilniaus dienai“ raštu pateik tuose „Susisiekimo paslaugų“ di rektoriaus Ginto Bliuvo atsaky muose nurodoma, kad automobilio „Citroën C5“ nuspręsta atsisakyti ir jį viešojo aukciono būdu parduo
Našta: išlaikyti tokį automobilį „Susisiekimo paslaugoms“ per brangu.
ti, nes mašiną eksploatuoti bendrovei pasirodė per brangu. „Naujo automobilio neplanuo jame pirkti. Automobiliu „Citroën C5“ naudojosi įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai. Jis nurašo mas, nes įmonė siekia mažinti iš laidas, optimizuoti sąnaudas. „Cit roën C5“ mėnesinė rida nedidelė (sausį – 405 km, vasarį – 282 km, kovą – 227 km), automobilis yra 2003 m., o eksploatacija bran gi (degalų sąnaudos žiemą mieste siekia iki 15 l/100 km, dėl konst rukcinių ypatybių (hidropneuma
tinė pakaba) remontas brangus“, – raštu informavo G.Bliuvas. Savivaldybės bendrovė tikslino, kad automobilis iki šiol yra naudo jamas kasdien, techniškai tvarkin gas, avarijų nėra patyręs, o jo rida yra beveik 152 tūkst. km. Portalą diena.lt konsultavę auto mobilių specialistai spėjo, kad to kio automobilio vertė rinkoje gali siekti iki 10 tūkst. litų. Bendrovės atstovai nurodė, kad dalį bendrovės nurašyto turto bus mėginama par duoti aukcione, dalis bus sunaikin ti, pavyzdžiui, seni seifai.
3
KetvirtADIENIS, balandžio 19, 2012
4p.
miestas
Sostinės vadovai pasigedo senųjų Gedimino prospekto plytelių.
šė sprogimas dalinyje
oje, kur įvyko sprogimas, vaikščiojantys kariai nesileido į kalbas su žurnalistais.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Užuojautą pareiškė valstybės vadovai Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kraš timiesiems“, – žurnalistams po Vyriau „Dėl Liet uvos didž ioj o kun ig aikšč io to apsaugos vadov ybė ir premjeras sybės posėdžio sakė premjeras. „Reiš Ged im ino štab o bat al ione šiand ien Andr ius Kubilius pareiškė užuojautą kiu pačią nuoširdž iausią ir giliausią įvyk us ios skaudž ios nel aimės – tra žuv us io kar io art im ies iems. „Posė- užuojautą šiandien Vilniuje per spro giškos kar io žūties – reišk iu nuo džiaujant pasiekė žinia iš specialiųjų gimą žuvusio kario artimiesiems ir lin širdž ią užuoj autą art im ies iems, ko tarnybų, kad per incidentą kar iuo kiu stiprybės šią sunkią netekties va leg oms ir bič iul iams. Šią sunk ią menėje Vilniaus mieste vienas karei landą. Taip pat linkiu sveikatos ir grei akim irką vis iems link iu stipr ybės vis žuvo. Noriu pareikšti užuojautą žu to išgijimo sužeistam kariui“, – praneši ir ištvermės“, – raš om a Prez identės vusiojo artimiesiems ir sužeistųjų ar me spaudai sakė I.Degutienė. užuoj autoj e.
Neįgalieji nepatenkinti painia tvarka Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Fot ogr af uoj i paž eidėją, tač iau paaiškėja, kad jis nieko bloga ne padarė. Taip vis dažniau nutinka su vairuotojais, automobilius sta tančiais neįgaliųjų vietose, nes jų automobilių ženklinimo tvarka – netobula.
„Pamatote automobilį neįgaliujų vietoje be neįgaliųjų ženklo – nu fotografuokite ir nuotraukas siųs kite į puslapį www.neigalieji.lt“, – tokia pilietinė akcija šiomis die nomis vėl įgavo pagreitį. Tačiau minėto puslapio administratoriai sako sulaukiantys nemažai atsiųstų nuotraukų, kuriose užfiksuoti pa čių neįgaliųjų automobiliai, o nuo traukos juk patenka ir policijos at stovams. Dėl to kalta nevykusi automobilių ženklinimo tvarka. Specialus lipdukas ant automo bilio nebūtinas – tereikia už prie kinio lango stiklo padėti specia lią automobilių statymo kortelę – tokia tvarka neįgaliųjų atsto
vai nepatenkinti. „Dažnai žmonės fotografuoja mašiną, o tos kortelės nematyto. Kai pasikeitė ženklini mas, susipainioja“, – kalbėjo mi nėtą tinklalapį administruojanti Lietuvos žmonių su negalia sąjun gos atstovė Jurgita Masiulionytė „Dabar galiojanti automobilių ženklinimo tvarka nei gera, nei to bula. Kiekviena savivaldybė atski rai nustato tvarką, kur galima sta tyti automobilius. Viename mieste galima, kitame jau reikia specia laus leidimo. Labai daug pasikei timų ir mūsų žmonės sutrikę“, – sakė J.Masiulionytė.
Jurgita Masiulionytė:
Dabar galiojanti automobilių ženkli- nimo tvarka nei gera, nei tobula. Juk už priekinio automobilio stiklo padėta kortelė gali nukristi
arba nuslysti. J.Masiulionytė siūlo neįgaliųjų automobilių ženklinimo taisykles tobulinti – pavyzdžiui, Vakaruose tai sprendžiama specia lią kortelę su specialiu kodu kabi nant ant priekinio stiklo veidrodė lio ir pan. „Tai maždaug tokia kortelė kaip viešbutyje kabinama ant durų. Ir būtų iš visų pusių matoma. O da bar padėta kortelė nuslysta, pasi meta ir taip toliau“, – pasakojo ne įgaliųjų atstovė. Tačiau vairuojančių neįgaliųjų problemos tuo nesibaigia, nes kiekvienoje savivaldybėje auto mobilių statymo taisyklės – skir tingos. Pasak J.Masiulionytės, Vilniaus mieste automobilius mo kamose stovėjimo vietose gali sta tyti tik tie neįgalieji, kurie turi užsiklijavę specialų lipduką ir au tomobilių statymo kortelę. O Kau ne dar reikia ir specialaus leidimo, kurį išduoda savivaldybė, jis vie niems metams kainuoja 30 litų. Nuo 100 iki 300 litų – tokią bau dą galite gauti, jei automobilį sta tote neįgaliesiems skirtoje vietoje.
4
ketvirtADIENIS, balandĹžio 19, 2012
miestas
ProsÂpekÂto reÂkonstÂrukÂciÂja: mÄŻsÂlÄ— po mÄŻsÂlÄ—s SeiÂmo AnÂtiÂkoÂrupÂciÂjos koÂmiÂsiÂja treÂÄ?iaÂdie nÄŻ iĹĄ esÂmÄ—s Ä—mÄ— narsÂtyÂti sosÂtiÂnÄ—s GeÂdiÂmi no proÂspekÂto trinÂkeÂliĹł deÂtekÂtyÂvÄ…, taÂÄ?iau pirÂmiauÂsia praÂdÄ—Âtos aiĹĄÂkinÂtis ne proÂspek to byÂrÄ—ÂjiÂmo prieÂĹžasÂtys, o seÂnĹł isÂtoÂriÂniĹł plyÂteÂliĹł dinÂgiÂmo klauÂsiÂmas. DinÂgo plyÂteÂlÄ—s?
IĹĄ paÂgrinÂdiÂnÄ—s sosÂtiÂnÄ—s gatÂvÄ—s – GeÂdiÂmiÂno proÂspekÂto – iĹĄimÂta apie 16 tĹŤkst. kvadÂraÂtiÂniĹł metÂrĹł seÂnĹłÂjĹł baÂzalÂto trinÂkeÂliĹł, iĹĄ jĹł 9 tĹŤkst. din guÂsios, kaip praÂneÂĹĄÄ— VilÂniaus mies to meÂras ArÂtĹŤÂras ZuoÂkas. „NeÂranÂdaÂme, kur buÂvo iĹĄÂveĹžÂtos trinÂkeÂlÄ—s vykÂdant treÂÄ?iÄ…ÂjÄŻ etaÂpą“, – saÂkÄ— A.ZuoÂkas. TreÂÄ?iuoÂju etaÂpu rekonstruotas GeÂdiÂmiÂno proÂspekÂto ruoÂĹžas nuo VaÂsaÂrio 16-osios gatÂvÄ—s iki Ĺ˝vÄ—Âry no tilÂto. DÄ—l dinÂguÂsiĹł plyÂteÂliĹł keÂti naÂma kreipÂtis ÄŻ proÂkuÂraÂtĹŤÂrÄ…. TreÂÄ?iaÂdieÂnÄŻ SeiÂmo AnÂtiÂkoÂrup ciÂjos koÂmiÂsiÂjÄ… A.ZuoÂkas inÂforÂma vo, kad reÂkonstÂruoÂdaÂma ÄŻvaiÂrius obÂjekÂtus saÂviÂvalÂdyÂbÄ— paÂnauÂdoÂjo 5 tĹŤkst. kvadÂraÂtiÂniĹł metÂrĹł seÂnĹłÂjĹł plyÂteÂliĹł, dar 1,2 tĹŤkst. kvadÂraÂtiÂniĹł metÂrĹł sveiÂkĹł plyÂteÂliĹł sauÂgoÂmos. A.ZuoÂko teiÂgiÂmu, uĹž GeÂdiÂmiÂno proÂspekÂto reÂkonstÂrukÂciÂjÄ… buÂvo at saÂkinÂga saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s ÄŻmoÂnÄ— „Vil niaus kaÂpiÂtaÂliÂnÄ— staÂtyÂba“. SosÂtiÂnÄ—s meÂras treÂÄ?iaÂdieÂnÄŻ ne gaÂlÄ—Âjo nuÂroÂdyÂti, kuo reÂmianÂtis nuÂsprÄ™sÂta paÂkeisÂti seÂnÄ…Âsias plyÂte les nauÂjoÂmis, kuÂrios praÄ—Âjus keÂle riems meÂtams po reÂkonstÂrukÂciÂjos Ä—mÄ— smarÂkiai byÂrÄ—Âti. A.ZuoÂko teiÂgiÂmu, seÂnĹłÂjĹł plyÂteÂliĹł perÂkloÂti esÄ… neÂbuÂvo ÄŻmaÂnoÂma, ta Ä?iau, kas taip nuÂsprenÂdÄ—, jis neÂga lÄ—Âjo ÄŻvarÂdyÂti.
„PaimÂsiÂme doÂkuÂmenÂtus ir pa ŞiĹŤÂrÄ—ÂsiÂme, kas ir koÂdÄ—l nuÂsprenÂdÄ— keisÂti plyÂteÂles“, – paÂĹžaÂdÄ—Âjo jis. ViÂsas ÄŻ vieÂnÄ… krĹŤÂvÄ…
BuÂvÄ™s „VilÂniaus kaÂpiÂtaÂliÂnÄ—s sta tyÂbos“ diÂrekÂtoÂriaus paÂvaÂduoÂtoÂjas, daÂbarÂtiÂnis apÂlinÂkos viÂceÂmiÂnistÂras StaÂnisÂloÂvas Ĺ riĹŤÂbÄ—Ânas teiÂgÄ— esÄ…s nuÂsteÂbÄ™s dÄ—l tvirÂtiÂniÂmo, kad pra puoÂlÄ— bĹŤÂtent treÂÄ?iuoÂju etaÂpu iĹĄim tos trinÂkeÂlÄ—s. „BuÂvo iĹĄÂveĹžÂta ÄŻ vieÂnÄ… krĹŤÂvÄ… – ar ba ÄŻ „GrinÂdos“ smÄ—Âlio sanÂdÄ—ÂlÄŻ, ar ba ÄŻ troÂleiÂbuÂsĹł parÂkÄ… VirÂĹĄuÂliĹĄÂkÄ—Â se. KrĹŤÂvos ten buÂvo diÂdeÂlÄ—s, kaip jĹŤs atÂskyÂrÄ—Âte – Ä?ia pirÂmo, Ä?ia ant ro, Ä?ia treÂÄ?io etaÂpo, neÂgaÂliu paÂsa kyÂti“, – tvirÂtiÂno S.Ĺ riĹŤÂbÄ—Ânas. Jis paÂbrÄ—ÂŞė, kad saÂviÂvalÂdyÂbei ran goÂvas priÂvaÂlÄ—Âjo paÂteikÂti viÂsas paÂĹžy mas, kÄ… ir kur iĹĄÂveÂŞė. „TikÂrai neÂgirÂdÄ—Âjau, kur trinÂkeÂlÄ—s dinÂgo. NeÂgirÂdÄ—Âjau, kad meÂras bĹŤÂtĹł saÂkÄ™s, jog S.Ĺ riĹŤÂbÄ—Ânas paÄ—Âmė“, – saÂkÄ— viÂceÂmiÂnistÂras. IĹĄ viÂso GeÂdiÂmiÂno proÂspekÂto re konstÂrukÂciÂja atÂsiÄ—Âjo 100 mln. liÂtĹł. DÄ—l GeÂdiÂmiÂno proÂspekÂto reÂkonstÂrukÂciÂjos proÂkuÂroÂrai yra praÂdÄ—ÂjÄ™ ikiÂteisÂmiÂnÄŻ ty riÂmÄ… dÄ—l piktÂnauÂdĹžiaÂviÂmo. PagÂrinÂdiÂnÄ—s sosÂtiÂnÄ—s gatÂvÄ—s – GeÂdiÂmiÂno proÂspekÂto – reÂkonst rukÂciÂja praÂdÄ—Âta 2002 m. praÂdĹžio je, paÂskuÂtiÂniai darÂbai atÂlikÂti 2009 m. geÂguÂŞę.
@b R aNQVR[V\  CVY[VNb` QVR[N•
;2:<8.:.@ Ă Âź76:.@
Ă&#x; CVY[VNb` ]NcRVX`YĂş TNYR_VWĂ&#x2013; Ă&#x; `NcNVaTNYĂ&#x;
CVY[VNb` ]NcRVX`YĂş TNYR_VW\WR cfX`aN[Ă&#x2DC;V\` ]N_\Q\`'
2_ZVaN \ ]N_\QN Â 3RPVa NQ cVcbZ 1NVYV[V[XĂş ]\_a_RaNV EC6Â&#x201C;EC666 NZ VĂş CNXN_Ăş 2b_\]\` T_NcVĂ_\`RÂ&#x2022; AN_]aNbaV[Ă&#x203A; ]N_\QN Â 8_f VNV f_N Q\_fOĂ&#x203A;` R[XYN` \ @a_Ă&#x203A;YĂ&#x203A; Â&#x201C; ]R_TNYĂ&#x203A;` @N]VRT\` Â&#x201C; cNY`afOV[V[XNV ZR[\ ZRPR[NaNV V_ X\YRXPV[V[XNVÂ&#x2022; ;RZ\XNZN` Ă&#x;Ă&#x203A;WVZN` aVX `b ONYN[Q V\ Q Â CVY[VNb` QVR[NÂ&#x2022; /ĂaV[N ]N_\QfaV YNVX_N aĂ&#x; ObQĂ&#x203A;a\WbV ]_VR Ă&#x;Ă&#x203A;WVZ\ CVY[VNb` ]NcRVX`YĂş TNYR_VWN 1VQ V\WV T !! 1N_O\ YNVXN`' R aNQVR[VNV` Â&#x201C; % cNY cR[Ă&#x2DC;VĂş V cNXN_Ă&#x203A;`R Â&#x201C; $ cNY
Â&#x201E;Â&#x201E;PaieĹĄÂkos: daÂbar jau aiĹĄÂkiÂnaÂmaÂsi, ne tik kas kalÂtas dÄ&#x2014;l neÂkoÂkyÂbiĹĄÂkĹł GeÂdiÂmiÂno proÂspekÂto reÂmonÂto darÂbĹł, bet
ir kas praÂdanÂgiÂno seÂnÄ&#x2026;Âsias proÂspekÂto plyÂteÂles.
SuÂsiÂraÂdo iĹĄÂvaÂdas
SosÂtiÂnÄ&#x2014;s meÂras AnÂtiÂkoÂrupÂciÂjos ko miÂsiÂjai taip pat paÂroÂdÄ&#x2014; dvi 2005 m. VilÂniaus GeÂdiÂmiÂno techÂniÂkos uni verÂsiÂteÂto eksÂperÂtĹł daÂryÂtas ataÂskaiÂtas dÄ&#x2014;l nauÂjĹłÂjĹł trinÂkeÂliĹł koÂky bÄ&#x2014;s. TaÂÄ?iau tÄ&#x2026; paÂÄ?iÄ&#x2026; dieÂnÄ&#x2026; tĹł paÂÄ?iĹł ĹžmoÂniĹł paÂsiÂraÂĹĄyÂtos ataÂskaiÂtos iĹĄ esÂmÄ&#x2014;s skiÂriaÂsi. â&#x20AC;&#x17E;VieÂnu atÂveÂju jie viÂsiĹĄÂkai iĹĄÂteiÂsi na proÂjekÂto daÂlyÂvius, o kiÂtu atÂve ju buÂvo gaÂliÂma 2005 m. ÂreaÂguoÂti
ir paÂtiksÂlinÂti plyÂteÂliĹł speÂciÂfiÂkaÂciÂjÄ&#x2026;. Mes neÂĹžiÂnoÂme, kaÂda tos ataÂskaiÂtos atÂsiÂraÂdo. KoÂdÄ&#x2014;l jos vieÂnoÂdos, bet teksÂtas skiÂriaÂsi, tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł iĹĄÂsiaiĹĄÂkin ti teiÂsÄ&#x2014;ÂsauÂgos insÂtiÂtuÂciÂjosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; A.ZuoÂkas. Anot jo, eksÂperÂtiÂzÄ&#x2122; uŞ saÂkÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;VilÂniaus kaÂpiÂtaÂliÂnÄ&#x2014; staÂtyÂbaâ&#x20AC;&#x153;, bet saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s jos iĹĄÂvaÂdos neÂpa sieÂkÄ&#x2014; ir neaiĹĄÂku, kuÂris ataÂskaiÂtos vaÂrianÂtas buÂvo paÂnauÂdoÂtas. â&#x20AC;&#x17E;VieÂnoÂje iĹĄÂvaÂdoÂje paÂraÂĹĄyÂta, kad nuÂdeÂgiÂnant trinÂkeÂliĹł paÂvirÂĹĄiĹł atÂviÂ
GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
ra ugÂniÂmi paÂdiÂdiÂnaÂmas plyÂteÂliĹł pa ŞeiÂdĹžiaÂmuÂmas ir jautÂruÂmas atÂmos feÂros poÂveiÂkiams. Tuo ir baiÂgiaÂma iĹĄÂvaÂda. KiÂtoÂje yra tas paÂts saÂkiÂnys, taÂÄ?iau priÂdÄ&#x2014;Âtas dar vieÂnas saÂkiÂnys, kad graÂniÂto ir baÂzalÂto trinÂkeÂlÄ&#x2014;s ten kiÂna ĹĄiuo meÂtu LieÂtuÂvoÂje gaÂlioÂjan Ä?iĹł stanÂdarÂtĹł ir norÂmaÂtyÂvĹł reiÂka laÂviÂmus dÄ&#x2014;l stipÂruÂmo, atÂspaÂruÂmo ĹĄalÂÄ?iui ir dÄ&#x2014;ÂvÄ&#x2014;ÂjiÂmuiÂsi. Ĺ i iĹĄÂvaÂda yra laÂbai svarÂbiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄÂkiÂno A.ZuoÂkas. VD inf.
MaÂto paÂreiÂgĹŤÂnĹł atÂsaÂkoÂmyÂbÄ&#x2122; SeiÂmo naÂrys, TvarÂkos ir teiÂsinÂg uÂmo frakÂciÂjos seÂniĹŤÂnas VaÂlenÂtiÂnas MaÂzu roÂnis kreiÂpÄ&#x2014;Âsi ÄŻ geÂneÂraÂliÂn ÄŻ proÂkuÂroÂrÄ&#x2026; DaÂriĹł VaÂlÄŻ su praÂĹĄyÂmu iĹĄÂsiaiĹĄÂkinÂti, ar VilÂn iaus apÂskriÂt ies VyÂr iauÂsioÂjo poÂl i ciÂjos koÂmiÂsaÂriaÂto paÂreiÂgĹŤÂnai, atÂsiÂsaÂkÄ&#x2122; atÂlikÂti ikiÂteisÂmiÂnÄŻ tyÂriÂmÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l galÂbĹŤt ne koÂkyÂbiĹĄÂk Ĺł meÂdĹžiaÂg Ĺł, paÂnauÂdoÂtĹł re konstÂruoÂjant GeÂdiÂmiÂno proÂspekÂtÄ&#x2026;, to liau gaÂli eiÂti saÂvo paÂreiÂgas. Anot parÂlaÂmenÂtaÂro, praÄ&#x2014;ÂjuÂsiĹł meÂt Ĺł geÂguÂĹžÄ&#x2122; VilÂniaus apÂskriÂties vyÂriauÂsioÂ
jo poÂliÂciÂjos koÂmiÂsaÂriaÂto NuÂsiÂkalÂtiÂmĹł tyÂr iÂmo valÂdyÂbos EkoÂnoÂm iÂn iĹł nuÂsi kalÂtiÂmĹł tyÂriÂmo skyÂriaus tyÂrÄ&#x2014;Âjas atÂsi saÂkÄ&#x2014; praÂdÄ&#x2014;Âti miÂnÄ&#x2014;ÂtÄ&#x2026; ikiÂteisÂmiÂn ÄŻ tyÂri mÄ&#x2026;. SaÂvo sprenÂd iÂmÄ&#x2026; moÂtyÂvaÂvo tuo, kad neÂpaÂdaÂr yÂta veiÂka, tuÂr inÂt i nuÂsi kalÂt iÂmo ar bauÂd ĹžiaÂmoÂjo nuÂsiÂĹženÂg i mo poÂĹžyÂmiĹł.
tyÂta, kad nuÂsiÂkalsÂtaÂmos veiÂkos poÂĹžy miĹł visÂgi bĹŤÂta.
â&#x20AC;&#x17E;IĹĄ tikÂrĹłÂjĹł sunÂkiai suÂvoÂkiaÂmas prieĹĄ me tus iĹĄ VilÂniaus apÂskriÂties vyÂriauÂsioÂjo po liÂciÂjos koÂmiÂsaÂriaÂto paÂreiÂgĹŤÂnĹł gauÂtas nei giaÂmas atÂsaÂkyÂmas dÄ&#x2014;l maÂno praÂĹĄoÂmo praÂdÄ&#x2014;Âti ikiÂteisÂmiÂnio tyÂriÂmo, nes jau tuo met gaÂliÂmi nuÂsiÂkalsÂtaÂmos veiÂkos poÂĹžy ŠiĹł meÂtĹł koÂvo mÄ&#x2014;ÂneÂsÄŻ parÂlaÂmenÂtaÂrui miai buÂvo akiÂvaizÂdĹžiai ÄŻĹžvelÂgiaÂmi. KyÂla paÂkarÂtoÂtiÂnai kreiÂpuÂsis ÄŻ poÂliÂciÂjos koÂmi klauÂsiÂmas, koÂkiais moÂtyÂvais iĹĄ tieÂsĹł va saÂriaÂtÄ&#x2026; ĹĄis nuÂtaÂriÂmas buÂvo paÂnaiÂkinÂtas doÂvaÂvoÂsi tyÂrÄ&#x2014;Âjai, atÂsiÂsaÂkÄ&#x2122; praÂdÄ&#x2014;Âti ikiÂteis ir tyÂriÂmas vis dÄ&#x2014;lÂto praÂdÄ&#x2014;Âtas, nes nuÂsta miÂnÄŻ tyÂriÂmÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; V.MaÂzuÂroÂnis.
DarÂbai truks iki rugÂsÄ&#x2014;Âjo AndÂreÂjus Ĺ˝uÂkovsÂkis a.zukovski@diena.lt
VaÂkaÂriÂnio apÂlinkÂkeÂlio II staÂtyÂbĹł etaÂpo daÂlÄŻ vaÂkar tikÂriÂnÄ&#x2122; sosÂtiÂnÄ&#x2014;s valÂdĹžios vyÂrai geÂrai ÄŻverÂtiÂno keÂli ninÂkĹł darÂbÄ&#x2026;. Vis dÄ&#x2014;lÂto vilÂnieÂÄ?iams darÂbĹł keÂliaÂmus neÂpaÂtoÂguÂmus teks kÄ&#x2122;sÂti bent iki rugÂsÄ&#x2014;Âjo.
DarÂbiÂninÂkai sosÂtiÂnÄ&#x2014;s meÂrÄ&#x2026; ArÂtĹŤÂrÄ&#x2026; ZuoÂkÄ&#x2026; ir viÂceÂmeÂrÄ&#x2026; RoÂmÄ&#x2026; AdoÂma viÂÄ?iĹł tiÂkiÂno, kad paÂgrinÂdiÂniai dar bai bus baigÂti iki rugÂsÄ&#x2014;Âjo 1 d., kai miesÂte smarÂkiai iĹĄauÂga auÂtoÂmo biÂliĹł srauÂtai. Ĺ iuo meÂtu dirÂbaÂma dviem paÂmaiÂnoÂmis â&#x20AC;&#x201C; vieÂna ÄŻpras ta ir kiÂta ilÂgesÂne. â&#x20AC;&#x17E;VerÂsiÂmÄ&#x2014;s per galÂvÄ&#x2026;, taÂÄ?iau iki rugÂsÄ&#x2014;Âjo 1 d. darÂbus baigÂsiÂmeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tiÂkiÂno darÂbiÂninÂkai. â&#x20AC;&#x17E;JeiÂgu taip bus iĹĄ tikÂrĹłÂjĹł ir jĹŤs baigÂsiÂte darÂbus iki rugÂsÄ&#x2014;Âjo 1 d., bus
tikÂrai nuoÂstaÂbu. O mes taip pat kal bÄ&#x2014;ÂsiÂme ir su kiÂtoÂmis ÄŻmoÂnÄ&#x2014;Âmis, kad jos taip pat dirbÂtĹł kaip ir jĹŤs dirÂba teâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s, tvarÂkanÂÄ?ios GaÂriĹŤÂnĹł tilÂtÄ&#x2026;, darÂbĹł vaÂdoÂvui suoÂkÄ&#x2014; sosÂtiÂnÄ&#x2014;s viÂceÂmeÂras R.AdoÂmaÂviÂÄ?ius. ViÂceÂmeÂras â&#x20AC;&#x17E;VilÂniaus dieÂnosâ&#x20AC;&#x153; ĹžurÂnaÂlisÂtams teiÂgÄ&#x2014;, kad vaÂkaÂri nio apÂlinkÂkeÂlio proÂjekÂto kaiÂna â&#x20AC;&#x201C; per 160 mln. liÂtĹł. TaÂÄ?iau ĹĄi suÂma, anot R.AdoÂmaÂviÂÄ?iaus, atÂsiÂpirks ir vos atiÂdaÂrius apÂlinkÂkeÂlÄŻ vaiÂruoÂtoÂjai tuoj pat paÂjus jo teiÂgiaÂmÄ&#x2026; poÂveiÂkÄŻ miesÂto transÂporÂto sisÂteÂmai. â&#x20AC;&#x17E;Vien GaÂriĹŤÂnĹł tilÂtÄ&#x2026; suÂtvarÂkyÂti kaiÂnuos per 10 mln. liÂtĹł, ĹĄios gatÂvÄ&#x2014;s ruoÂĹžas â&#x20AC;&#x201C; dar 34 mln. liÂtĹł, taÂÄ?iau tai â&#x20AC;&#x201C; ilÂgaamÂĹžÄ&#x2014; inÂvesÂtiÂciÂja. MaÂnau, kad suÂtvarÂkyÂti keÂliai be paÂpilÂdoÂmĹł re monÂtĹł bus tinÂkaÂmi nauÂdoÂti ma ŞiauÂsiai 20 meÂtĹł, o jĹł buÂviÂmas iĹĄÂ sprÄ&#x2122;s dauÂgeÂlÄŻ transÂporÂto juÂdÄ&#x2014;ÂjiÂmo bÄ&#x2014;ÂdĹł. PieÂtiÂnis apÂlinkÂkeÂlis daÂvÄ&#x2014; teiÂ
giaÂmÄ&#x2026; efekÂtÄ&#x2026;, o vaÂkaÂriÂnio apÂlinkÂke lio efekÂtas bus dar diÂdesÂnisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei gÄ&#x2014; viÂceÂmeÂras. IĹĄ praÂdĹžiĹł apÂlinkÂkeÂlis praÂdÄ&#x2014;Âtas tiesÂti vien saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s lÄ&#x2014;ÂĹĄoÂmis, taÂÄ?iau sauÂsio paÂbaiÂgoÂje II vaÂkaÂri nio apÂlinkÂkeÂlio staÂtyÂbĹł etaÂpas iĹĄ daÂlies fiÂnanÂsuoÂjaÂmas SuÂsiÂsieÂkiÂmo miÂnisÂteÂriÂjos iĹĄ ES strukÂtĹŤÂriÂniĹł fon dĹł gauÂtoÂmis lÄ&#x2014;ÂĹĄoÂmis. VaÂkaÂriÂnis apÂlinkÂkeÂlis tieÂsiaÂmas LazÂdyÂnĹł, KaÂroÂliÂniĹĄÂkiĹł ir PiÂlaiÂtÄ&#x2014;s mikÂroÂraÂjoÂnuoÂse UkÂmerÂgÄ&#x2014;s plen to link. II etaÂpu bus nuÂtiesÂtas ruoÂĹžas nuo L.AsaÂnaÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2014;s iki Ozo gatÂvÄ&#x2014;s. Bus nuÂtiesÂta 2,84 km nauÂjo keÂlio, pa staÂtyÂtos dvieÂjĹł lyÂgiĹł sanÂkryÂĹžos ir du viaÂduÂkai. PaÂlei apÂlinkÂkeÂlio ruo ŞÄ&#x2026; bus ÄŻrengÂti moÂderÂnĹŤs ĹĄviesÂtuÂvai, kuÂriems elektÂrÄ&#x2026; gaÂmins auÂtoÂnoÂmi nÄ&#x2014;s sauÂlÄ&#x2014;s ir vÄ&#x2014;Âjo enerÂgiÂjos jÄ&#x2014;Âgai nÄ&#x2014;s.
Â&#x201E;Â&#x201E;KaiÂna: vaÂkaÂriÂnÄŻ apÂlinkÂkeÂlÄŻ nuÂtiesÂti kaiÂnuos dauÂgiau kaip 160 mln. liÂtĹł.
GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
5
ketvirtadienis, balandžio 19, 2012
lietuva
Priežiūros klaidų nemato Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas tvirtina, kad jo laikais „Snoro“ padėtis nebu vo bloga. Dabartinis premjeras Andrius Kubilius teigia, kad šio banko problemas sukėlė neatsakinga buvusių jo savininkų veikla.
Informacija: ekspremjeras G.Kir
kilas sako, kad 2006–2008 m., kai jis vadovavo Vyriausybei, ne buvo jokių nerimą keliančių ži nių apie „Snoro“ finansinę pa dė tį. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
nepriima. Tai pasakiau ir komisi jai“, – kalbėjo jis.
Liudijo Seimo komisijai
Tyrė pinigų kilmę
Vakar G.Kirkilas, A.Kubilius ir fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė atsakė į „Snoro“ bankroto aplin kybes narstančios Seimo laikino sios tyrimo komisijos klausimus. Kom is ijos nar iai buv us io so ciald em okrat ų Vyr iausyb ės va dovo teiravos i, ar 2006–2008 m., kai G.Kirkilas buvo premje ras, gauta kokių nors nerimą ke liančių žinių apie „Snoro“ banko padėtį. „Sakyčiau, priešingai – visų bankų situacija tuomet buvo gera, visi bankai buvo pelningi“, – kalbėjo ekspremjeras. G.Kirki las pabrėžė, kad Lietuvoje pagal Konstituciją ir įstatymus komer cinių bankų priežiūrą vykdo Lie tuvos bankas. „Vyriausybė negali į tai kiš tis. Mes, be abejo, gaudavom api bendrinančią informaciją apie pa dėtį bankų ir finansų sektoriuje. Ir pagal tą informaciją bankų fi nansinė situacija buvo tikrai gera. Centrinis bankas prižiūri komerci nius bankus. Vyriausybė to neda ro. Vyriausybė, aišku, informuo jama apie padėtį, bet sprendimų
Nutraukė tylą Stasys Gudavičius Naujojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo klausimą turi spręsti naujasis vi daus reikalų ministras Artūras Me lianas. Apie tai kalbėta trečiadienį vykusiame valdančiosios koalici jos atstovų susitikime.
Trečiadienio rytą atnaujinta prieš porą mėnesių dėl kilusios įtam pos koalicijoje nutrūkusi tradicija kiekvieną savaitę valdančiųjų at stovams pusryčiauti su premjeru Andriumi Kubiliumi ir per šį susi tikimą aptarti svarbiausias politi nes aktualijas. Pasak valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Algio Čapliko, šįkart prie pusryčių stalo kalbėta apie Vyriausiosios tarnybi nės etikos komisijos (VTEK) išvadą dėl naujojo FNTT vadovo Kęstučio Jucevičiaus, apie opozicijos inici juotą interpeliaciją teisingumo mi nistrui Remigijui Šimašiui, strategi nius energetikos projektus, Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus. „Aptarėme visas svarbiausias politines aktualijas, visus pasta ruosius iššūkius koalicijai“, – sa kė politikas. Anot jo, koalicijos susitikime, be kita ko, kalbėta apie antradienį paskelbtą VTEK sprendimą, kad neseniai FNTT vadovu paskirtas K.Jucevičius nepaisė interesų de rinimo reikalavimų pasirašydamas raštą dėl savo paties patikimumo.
Didžiausia valdančiosios koali cijos partija Tėvynės sąjunga-Lie tuvos krikščionys demokratai (TSLKD) reikalauja, kad K.Jucevičius atsistatydintų pats arba būtų at leistas. „Bendras sutarimas koali cijoje yra toks: pagal galiojančius įstatymus FNTT vadovo klausimą turi spręsti vidaus reikalų minist ras. Jam ir paliekama teisė įvertin ti padaryto nusižengimo mastą ir apsispręsti, kokią nuobaudą skirti K.Jucevičiui“, – sakė A.Čaplikas. Tik antradienį pareigas pradėju sį eiti naująjį Vidaus reikalų minis terijos vadovą A.Melianą yra dele gavę liberalcentristai. K.Jucevičių FNTT vadovu paskyręs ankstesnis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis irgi yra šios partijos atstovas. A.Melianas yra sakęs, kad, išnagri nėjęs VTEK išvadą dėl K.Jucevičiaus, spręs, ką daryti. Trečiadienio rytą ministras sakė dar nežinąs, koks bus K.Jucevičiaus likimas, nes dar nėra susipažinęs su VTEK išvada. FNTT vadovas pareiškė pats neatsistatydinsiąs ir lauksiąs vi daus reikalų ministro sprendimo. Valdančiojo Liberalų sąjūdžio vadovas susisiekimo ministras Eli gijus Masiulis teigė, kad sprendi mai dėl naujojo FNTT vadovo turi būti teisiniai, o ne politiniai: „Tik rai nereikia čia politiniais pareiški mais skubinti įvykių. Lietuvoje tei sė vis dar galioja, todėl reikia leisti ramiai naujam ministrui išsiaiš kinti situaciją ir padaryti atitinka mus sprendimus.“
„Kita vertus, nuo 2002 m. buvo vykdomas tyrimas dėl kai kurių bankų, įskaitant ir „Snorą“, pini gų kilmės. Kiek man žinoma, ty rimas baigėsi 2010 m. ir jis baigėsi niekuo“, – teigė politikas.
Andrius Kubilius:
„Snoro“ krizė buvo in dividuali, sukelta ne kokių nors sistemi nių problemų, o neat sakingos savininkų veiklos.
G.Kirk il as ats is ak ė įvardy ti, kok ių kit ų kom erc in ių ban kų pinigų kilmę narstė teisėsau ga, tvirtindamas, kad tai uždara inform ac ija. „Bankai yra labai jautri institucija. Per vieną dieną gali situacija pasikeisti. Jeigu, pa vyzdžiui, didelė pinigų suma bu vo pervesta kur nors kitur, padė
tis galėjo labai greitai pasikeisti į bloga“, – tvirtino jis. G.Kirkilas tvirtino iki šiol neži nojęs, kad kai kurie aukšti Lietuvos banko Priežiūros departamento pa reigūnai buvo susiję giminystės ry šiais su „Snoro“ darbuotojais. „Tai, aišku, blogai. Bet man nebuvo ži noma apie tuos giminystės ryšius. Jie paaiškėjo tik dabar“, – sakė po litikas. Paklaustas, kas kaltas dėl pernai kilusio „Snoro“ bankroto, ekspremjeras atsakė: „Manau, kad teisėsauga turi į tai atsakyti.“ „Kontrolę galima tobulinti“
Dabartinio Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus nuomone, komerci nių bankų priežiūra Lietuvoje, ku rią vykdo centrinis šalies bankas, yra „palyginti nebloga, nors, be abejo, galima ir tobulinti“. „Kom is ijai pakartojau, kad „Snoro“ krizė buvo individuali, sukelta ne kokių nors sisteminių problemų, o neatsakingos buvusių banko savininkų veiklos. Vyriau sybės ir Lietuvos banko veiksmais ši krizė buvo suvaldyta, indėli ninkų interesai apginti. Tai nebu vo lengva, nes tam reikėjo sutelkti beveik 4 mlrd. litų. Bet, kaip pa rodė naujausias vertybinių popie
rių aukcionas, pasitikėjimas Lie tuvos kreditinėmis galimybėmis neprarastas“, – pabrėžė Vyriau sybės vadovas. Pasigenda spartesnio proceso
„Bet koks bankas bankrutuotų, jei gu kiltų tokių finansinių problemų“, – sakė finansų ministrė I.Šimonytė. „Dar 1999 m. po ekonomikos krizės buvo priimtas Finansinio tvarumo įstatymas, kuris leido taikyti tam tikras priemones bankų stabilumui palaikyti. Taigi, teisiškai esame pa sirengę visokiems netikėtumams. Pagal įstatymą Lietuvos bankas yra įpareigotas kreiptis į Vyriausybės institucijas, jeigu mato kokią nors riziką, kad būtų imtasi biudžetinių priemonių bankų sistemai gelbė ti“, – sakė ji. Paklausta, kaip valstybė atgaus beveik 4 mlrd. litų, kuriuos priva lėjo investuoti į „Snoro“ indėlinin kų interesų gynimą, ministrė atsa kė: „Man labai gaila, kad iki šiol dėl nevisiškai konstruktyvios kai ku rių kreditorių veiklos nėra kaip sušaukti „Snoro“ kreditorių susi rinkimo ir paskirti kreditorių val dybos, kuri pajudintų banko turto realizavimo problemas. Taigi, pro cesas yra kiek vangus. “
6
ketvirtADIENIS, balandžio 19, 2012
nuomonės
KT imsis A.Valinsko
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
K
Išvažiuokim – kad labiau mylėtų
Violeta Juodelienė
N
uo šių metų vidurin į išsilavinimą užsieny je įgiję jaunuoliai dėl valst yb ės finansav i mo stud ijoms konk ur uos kart u su Lietuvos abitur ientais, tačiau pirm ieji stodam i į Liet uvos uni versitetus gaus papildomų balų. Du balai – visiems išeiviams ir lie tuvių kilmės užsieniečiams, dar du – užsienyje veik iančių liet u višk ų mokyklų abiturientams.
Negi mums visiems rei kia išvykti iš Lietuvos, kad mūsų vaikai taptų ypatingi? Tok ia naujove Švietimo ir moks lo min ister ija (ŠMM) pasiskelbė nor inti prisidėti prie tautos telk i mo. Reg is, graž us ir visai nel ibe ralus liberal ios min ister ijos ges tas svetur gyvenant iems taut ie čiams, kur ių gretos nuolat pasi pildo vis naujais emigrantais. „Yra tok ie dalykai kaip tauta, lie tuvių tauta, ir atskiros socialinės, profesinės ar kokios kitos grupės. Aš visą laiką manau ir manysiu, kad tautos telk imas yra daug svarbiau negu tam tikros sociali nės grupės išskyr imas“, – aišk in dama ŠMM sprendimą sakė vice ministrė Ner ija Putinaitė. Vicem in istrė leido suprast i, kad apsilank iusi užsienyje veik ian čiose lietuv iškose mok yklose li ko sužavėta ten besimokančių la bai gabių vaik ų, o tok ia pozityvi diskr im inacija būtent nacional i niu pag rindu esant i teisiškai vi siškai pag rįstas dalykas. Vicem in istrę gal ima suprast i – atsidūr us svet ur esanč iose lie tuviškose salose gali suvirpėti ir kiečiausia širdis. Ir labiausiai nu bluk usi verba ten švyt i ryšk iau siom is spalvom is, ir gintar in iai Ged im ino stulp ai svet ur neat rodo kičas. O kai tenykščių vai kų folkloro ansambl is užt rauk ia „Augo gir ioj ąžuolėl is“ – ašar ų ne sulaikysi. Išties graž u, jautru – be jok ios ironijos. Tačiau ar tai tikrai yra priežastis, kodėl kur nors Maskvoje, Dubl i
Komentarus, įžvalgas siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt
ne ar Hiutenfelde besimokantys lietuv iukai yra geresn i už Kazlų Rūdos ar Šančių vaikus? Neg i mums visiems reik ia išvyk ti iš Liet uvos, kad mūsų vaikai tapt ų ypat ing i, labiau vert i vals tybės finansuojamos studijų vie tos? Kur ios, beje, kad ir simbol i nę dal į, suneša būtent Lietuvoje, o ne užsienyje dirbantys mokes čių mokėtojai. Kita vert us, skelbdama apie to kios privileg ijos suteik imą, ŠMM pirmiausia pataikauja net ne už sien io liet uv iams, bet Liet uvos aukštosioms mokykloms, kurios netruks susidurti su potencialių studentų styg iumi. Vienus abitu rient us nusiurbė emigracija, ki tus atbaidė nepatraukl i stud ijų finansavimo tvarka. ŠMM, vien a rank a stumd ama gimnazistus iš Lietuvos, kitą ties dama užsienio lietuviams, užsii ma ne „pozityvia diskriminacija“: ji elg iasi nesąž iningai. Ką būt ina dar yt i, jei nor ime „su telkti tautą“, norime, kad emigran tai būt ų „mūsų protas“, ne kartą labai aiškiai pasakė jie patys: turi me pripažinti svetur gyvenančių lietuvių norą dirbti Lietuvoje. Jei jau nepajėg iame išlaik yt i čia universitetus baigusių jaunų spe cial ist ų, vert ink ime bent tuos, kur ie namo grįžta nešin i užsie nio universitetų diplomais. Ne vienas žinome istor ijų apie entuziazmu tryškusius absolven tus, kuriuos svetur subrandintas pat riot izmas ar paprasč iausias gimt inės ilgesys grąž ino į Lietu vą. Deja, trumpam. Vietos verslo, valdinink ų baimė, kad kiekvienas toks jaunuolis yra pavojingas konkurentas, stipres nė už naujų idėjų alk į. Ją bando ma slėpt i reikalaujant iš jaunų special ist ų turėt i sen ių pat irt ies arba tiesiog atv irai ignor uojant užs ien io univers iteto diplomą: girdi, atitrūkęs ne tik nuo prakti kos, bet ir nuo liet uv iškos realy bės. Apie kok į norą sutelkt i tautą ga lime kalbėti, kai tenka ieškoti pa guodos žod žių užs ienyje nuo vaik ystės gyvenančiai taut ietei – pol iglotei ES teisės mag istran tei, kurios kaip praktikantės (tai gi – beveik nemokamos darbo jė gos!) paslaug ų neprireikė nė vie nai Lietuvos ministerijai? „Lietu voje – kaip socializmo laikais, vis dar yra lyg ūs ir lygesni“, – sako ji. Ir nėra neteisi. Juk būtent tai pa rodo ir naujoji ŠMM inic ijuot a privileg ija. Ji taip pat verta dvie jų balų, tik pagal dešimtbalę ver tinimo sistemą.
onstitucinis Teismas (KT) rytoj viešame posėdyje nag rinės Arūno Valinsko išrin kimo Seimo pirmininku 2008 m. atitiktį Konstitucijai ir Sei mo statutui. Kaip teigiama KT pranešime, par lamentarų grupės nuomone, Seimas negalėjo priimti minėto nutarimo dėl A.Valinsko išrinkimo Seimo pir mininku, nes prieš tai Seime balsuo jant jam nebuvo pritarta. „Pareiškėjų nuomone, pagal Sei mo statutą to paties turinio įstatymo (nutarimo) projektą, nesant ypatingų aplinkybių, Seimas gali svarstyti tik po tam tikro laiko (po 6 mėnesių)“, – tvirtinama pranešime. Teismas taip pat aiškinsis Sei mo statuto 117 straipsnio 6 dalies
„Balsuojantysis biuletenyje išbrau kia pavardes tų kandidatų, prieš ku riuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini“ konstitucin gumą. „Ginčydama Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalies atitiktį Konstitu cijai, Seimo narių grupė teigia, kad tais atvejais, kai keliamas tik vie nas kandidatas, balsavimo sąlygos padaromos nelygiavertės: balsuo jant „prieš“ reikia išbraukti kandi dato pavardę, o balsuojant „už“ ne reikia atlikti jokių aktyvių veiksmų, išreiškiančių balsuojančiojo valią, todėl balsuojantysis „už“ nepriva lo užeiti į slapto balsavimo kabiną ir taip yra pažeidžiamas slapto balsa vimo imperatyvas“, – rašoma pra nešime.
Pareiškėjui teismo posėdyje atsto vaus Seimo nariai socialdemokratai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Julius Sabatauskas. Seimo pirmininku A.Valinskas iš rinktas 2008 m. lapkričio 17-ąją tik per antrą balsavimą. Pirmąkart bal suojant A.Valinsko kandidatūrą parė mė 67 parlamentarai, 69 buvo prieš, 1 biuletenis sugadintas. Po pertrau kos posėdyje valdančiąją koaliciją suformavusioms keturioms parti joms nusprendus A.Valinsko kandi datūrą teikti pakartotinai, 79 parla mentarai buvo už, 58 – prieš. Praėjus mažiau nei metams, 2009 m. rugsėjo 15 d., tuometis Tautos prisikė limo partijos lyderis buvo atstatydin tas iš Seimo pirmininko pareigų. VD, BNS inf.
Kraupu: šiukšlėmis nusėtos pakelės – tradicinis priemiesčių vaizdelis.
Skaitytojos nuotr.
Darom, bet nepadarom
A
teinantį savaitgalį DAROM. Tai man priminė ne laikraš čiai, ne televizorius, ne ra dijas, ne portalai ir net ne kaimynai. Apie akciją vis garsiau rė kia pakelėse augantys kalnai į maišus sugrūstų šiukšlių. Maišų kaip grybų po lietaus dygimą pastebėjau jau nuo praėjusio savaitgalio kasdien važiuo dama Eišiškių plentu: iš ryto vienoj kelio pusėj maišais paramstyti šviesą atspindintys stulpeliai, vakare – jau ir kitoj, rytojaus dieną iš vieno mai šo užaugusi krūva. Po poros dienų kai kurie neatlaikę vilkikų keliamų gūsių nuriedėję šalikelėn, atsirišę, o gal nė užrišti nebuvę. Šiukšlių pilni maišai – ne vienin teliai šviesą atspindinčių stulpelių
kompanionai, juk jau po balandžio 10-osios, oras geras, važiavimo sąly gos puikios – keičiam padangas ir... pravažiuodami nebetinkamas nau doti maunam ant stulpelių. Įdomu, ar kad pasvirusį stulpelį prilaikytų, ar kad padangos nenuriedėtų šali kelėn – gal kam prireiks? Ačiū, ge rieji žmonės, kad nors stulpelių pri gimtinę paskirtį paliekat ir sukariat ne po keturias, o tik po dvi – jie vis dar gali žibėti, gal net jums naktį va žiuojant pagelbės. Padangomis, kaip ir kitomis šiukš lėmis, dar madinga atsikratyti šalia miško keliukų (į mišką baisu ir žvilg telt), autobusų stotelių, net gyven vietėse kaimynams po langais šali kelėse numest.
Matant tokį darymą kyla klausimas: ir kokio gi stiprumo skersvėjai galvo se pučia, kad per švilpesį negirdėti en metų kartojamų raginimų, prašymų susiprotėti ir neversti savų šiukšlių kur pakliūva, kad neužtenka apkuopti savo kiemo ir nereikalingų griozdų sumesti už tvoros, kad už savo turtą ir „turtą“ esame atsakingi. Kad neužtenka dary ti, bet reikia ir padaryti. Tvarkingai, iki galo. Jau šeštadienį trauksim gražiau sias darbines pirštines, užsistovėjusius grėblius, jungsimės į talką ir kuopsim aplinką – žaisim didvyrius, nors visus metus su šiukšlėmis daugelis elgėmės neatsakingai. Bet jei DAROM, tai gal ir PADA ROM? Gero padarymo. Vilnietė Vaida R.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
KetvirtADIENIS, balandžio 19, 2012
OMX Vilnius
+0,15 %
OMX Riga
+0,49 %
7
proc. įmonių Lietuvos banko apklausoje nurodė, kad „Snoro“ griūtis reikšmin gai paveikė jų veiklą.
ekonomika
OMX Tallinn
+0,63 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Plūsta baltarusiai
€
Lietuvoje turistų iš Baltarusijos skai čius pernai, palyginti su 2010 m., padidėjo 26 proc., iki 368 tūkst., ir tai sudarė 21 proc. visų užsienio tu ristų. „Baltarusija užima pirmą vietą pagal atvykstančių turistų srautus. Optimistiškai nuteikia ir 2012 m. pradžia“, – teigė Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė.
Baltarusijos rublis 10000 3,2878 DB svaras sterlingų 1 4,1899 JAV doleris 1 2,6335 Kanados doleris 1 2,6613 Latvijos latas 1 4,9419 Lenkijos zlotas 10 8,2703 Norvegijos krona 10 4,5902 Rusijos rublis 100 8,9266 Šveicarijos frankas 1 2,8730
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
–0,1063 % +0,1171 % –0,1062 % +0,9981 % –0,0121 % +0,4628 % +0,4266 % +0,4388 % +0,0035 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,05
4,70
2,42
„Kvistija“
5,01
4,65
2,40
„Vakoil“
5,02
4,67
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
103,65 dol. už 1 brl. 117,64 dol. už 1 brl.
Mokestis grasina didesnėmis kainomis Padidintas mokestis už išgautą požeminį vandenį ateityje žada didesnes tiek geria mojo vandens buteliuose, tiek vandens iš čiaupo kainas. Mineralinio vandens gamintojai oponuoja, kad iki šiol buvo skriaudžiami, todėl mokestis – teisingas. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
gręžtų nuo siūlomos produkcijos ir paprasčiausiai rinktųsi vandenį iš čiaupo.
Kils nuosaikiai
Nuo šių metų pasikeitus mokesčio už požeminį vandenį tarifams, la biausiai dėl to nerimauja geriamo jo vandens tiekėjai ir gamintojai. Požeminio vandens, juridinių as menų naudojamo komerciniams tikslams ir supilstyto į tarą, tarifai pakilo net 180 kartų, nuo 6 cen tų iki 10,8 lito už 1 kub. m. Už pir mą šių metų ketvirtį komerciniais tikslais panaudotą vandenį įmonės turi atsiskaityti per balandį. Geriamąjį vandenį gaminančios bendrovės „Sileka“ vadovas Gedas Meškūnas patikino, kad įmonė jau anksčiau nujautė mokesčio už van denį didinimo neišvengiamybę. Ta čiau esą niekas nesitikėjo, jog mo kestis šoktels taip smarkiai. Dėl šios priežasties pašnekovas neabejojo, kad pilstomo vandens kainos turėtų pakilti. Tačiau, pasak G.Meškūno, kainos paaugs tik ne smarkiai, esą priešingu atveju van dens pardavimas smuktų: „Van duo yra specifinis produktas. Tai ne alus ir ne degtinė, kuri yra ne būtina prekė, – vanduo yra kasdie nio vartojimo prekė, todėl jos kaina smarkiai kilti neturėtų.“ Pašnekovo teigimu, jau dabar visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad mineralinis vanduo yra geres nis už vandenį iš čiaupo ar apskri tai geriamąjį vandenį. Todėl kon kuruoti su mineralinio vandens tiekėjais esą nelengva. Smarkiai padidėjus supilstyto geriamojo vandens kainoms, G.Meškūno ma nymu, gyventojai dar labiau nusi
Dengs savomis lėšomis
Siekdamos vartotojų neatbaidyti kainų šuoliais, G.Meškūno teigi mu, bendrovės turės „praryti mo kestį“ ir kainų skirtumą padengti iš savo kišenės. Atgarsiai: į tarą pilstomo geriamojo vandens gamintojai baiminasi, kad gerokai padidintos produkcijos kai
nos paskatins vartotojus rinktis vandenį iš čiaupo.
Bronius Miežutavičius:
Nors mokestį už gam tos išteklius padidino juridiniams asmenims, jo įtaka bus juntama ir kitiems paslaugos vartotojams. Bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ komercijos direk torius Robertas Šnaras taip pat sa kė nemanantis, kad pilstomo geria mojo vandens kaina dabartinėmis rinkos sąlygomis padidės. Anot jo, mineralinį vandenį tiekianti bendrovė siūlo ir paprasto geriamojo vandens, tačiau kainų pokyčių ne planuoja: „Daugelį metų kainoda
ros nekoreguojame, nors brangsta žaliavos, didėja vežimo išlaidos.“ Kita vertus, pašnekovas padidintą mokestį vertino palankiai. Jis laikėsi nuostatos, kad tose pačiose parduo tuvės lentynose parduodamas mi neralinis ir geriamasis vanduo turė tų būti apmokestintas vienodai. Sulygins sąlygas
Lietuvos natūralaus mineralinio vandens asociacijos vadovas Gin taras Morkūnas pabrėžė, kad bet koks mokesčio kėlimas nėra geras reiškinys, nes galutinis vartotojas bet kokiu atveju pajus padidinto mokesčio įtaką. Tačiau iki šiol esą dėl neapsižiūrėjimo taikyti skirtin gi tarifai buvo neteisingi. „Lygių konkurencinių sąlygų su darymas yra geras žingsnis. Iki šiol mineralinio vandens gamintojai už kubinį metrą mineralinio vandens mokėjo ir iki šiol moka 10,8 lito. O paprasto geriamojo vandens pilsty tojai mokėjo tik 6 centus. Tad kon kurencinės sąlygos skyrėsi net šim tais kartų. Manau, kad šis Seimo įstatymas tiesiog sulygina bendrovių galimybes“, – sakė G.Morkūnas.
Mokesčio už vandenį tarifai (litais už 1 kub. m) Ištekliai Nuo 2010 m. Nuo 2012 m. Požeminis vanduo, išskyrus mineralinį, vandens tiekėjo tiek iamas namų ūkio 0,06 Nepakito reikmėms ir patalpoms šildyti Požeminis vanduo, išskyrus mineralinį, naudojamas komerciniams tikslams, supilstytas į tarą 0,06 10,8 Kitas požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį 0,06 0,24 Mineral inis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį, naudojamą gydymo įstaigose 10,8 Nepakito Mineral inis vanduo, naudojamas gydymo įstaigose 5,4 Nepakito Paviršinis vanduo pramonei ir žemės ūkiui 0,007 Nepakito Paviršinis vanduo kondensacinėms šiluminėms elektrinėms aušinti 0,0007 Nepakito Paviršinis vanduo žuvininkystei 0,0005 Nepakito Paviršinis vanduo hidroenergetikai 0,00003 Nepakito Paviršinis vanduo atominei elektrinei 0,001 Nepakito Šaltinis: Aplinkos ministerija
Anot pašnekovo, šiuo metu len tynose siūlomas į plastikinius bu telius supilstytas geriamasis ir mineralinis vanduo kainuoja labai panašiai. Tai esą reiškia, kad mi neralinio vandens pilstytojai turė davo daugiau sąnaudų padengti iš savo lėšų nei geriamojo vandens pilstytojai. Vis dėlto prognozuoti, kaip mo kestis turės įtakos supilstyto geria mojo vandens kainoms, G.Morkū nas dar nesiryžo. Esą bendrovės gali nuspręsti, kad kelti kainą ne prasminga. Sukėlė painiavą
Naujas mokestis galvos skausmą kelia ne tik požeminį vandenį išgau nantiems geriamojo vandens ga mintojams, tačiau ir vandens tiekė jams. Įvedus naują mokestį, tarifai už išgautą vandenį namų ūkiams ir pramonės įmonėms nebebus vie nodi, kaip būdavo anksčiau. „Kai buvo svarstomi šio mokes čio padariniai ir jo įtaka geriamojo vandens kainai gyventojams, buvo pažiūrėta paviršutiniškai ir ma nyta, kad mokestis gyventojams įtakos tikrai neturės. Tačiau, nors mokestį už gamtos išteklius padi dino juridiniams asmenims, t. y. pramonei ir gamybininkams, mo kesčio įtaka bus juntama ir kitiems paslaugos vartotojams, – sakė Lie tuvos vandens tiekėjų asociaci jos prezidentas Bronius Miežutavičius. Pašnekovas pabrėžė, kad šiuo metu vandens tiekėjams daugiausia klausimų kelia sudėtingas mokes čio administravimas. Esą vandens tiekimo įmonės dalį išgauto van dens naudoja ir savo reikmėms – technologijos tikslams.
„Shutterstock“ nuotr.
„Jei už gamybai naudojamą van denį tiekėjai turės mokėti padi dintą valstybės mokestį, vadinasi, vandentvarkos įmonės ir savo reikmėms sunaudotą vandenį turės apmokestinti keturis kartus dides niu tarifu. Vien dėl to neišvengia mai didės paslaugos sąnaudos ir, žinoma, vandens kaina. Nors Van dens tiekėjų asociacija ir įmonės gavo Aplinkos ministerijos paaiš kinimus šiuo klausimu, o įmonės jau deklaravo minimą mokestį už pirmą šių metų ketvirtį, kyla la bai daug klausimų dėl paaiškini mo įgyvendinimo galimybių“, – sakė B.Miežutavičius. Pajus ir paprasti gyventojai
Pašnekovas pasakojo, jog mokestis už išgautą požeminį vandenį mo kamas už visą iš žemės gelmių iš gautą vandenį. Jis taip pat pabrėžė, kad reikšminga vandens dalis pra randama dėl neišvengiamų nuostolių tinkluose. Esant skirtingiems mokesčių tarifams pramonei ir gy ventojams esą kyla neaiškumų, ku rią dalį vandens nuostolių priskirti pramonei, o kurią – gyventojams. Taip pat, anot jo, neaišku, kaip apmokestinti vandenį gaisrams ge sinti ir atskirti gamybai, pramonei ar paslaugoms skirtą vandenį nuo geriamojo vandens, skirto buiti niams poreikiams, jei, pavyzdžiui, gyventojų bendrijos eksploatuoja mo pastato pirmame aukšte yra ko mercinės paskirties patalpos, o ki tuose aukštuose gyvena žmonės. Vis dėlto B.Miežutavičius sakė dar negalintis pasakyti, kiek geria masis vanduo brangs, juo labiau kad kainas, esant reikalui, peržiūri ir pa tvirtina Valstybinė kainų ir energe tikos kontrolės komisija.
8
KetvirtADIENIS, balandžio 19, 2012
tema
Įspūdinga Rusijos ekonomika – Dažniausiai temos apie Rusiją neapsieina be politinio aspekto, tačiau grynai ekonominė analizė gali parodyti kur kas daugiau nei subjektyvūs šios gamtos išteklių turtingos šalies vertinimai.
98,8 mlrd. JAV dolerių
liutos stiprėjimą – rublis kilo 9 proc., palyginti su JAV doleriu, ir 6 proc., palyginti su euru. Tačiau nors aukštos naftos kai nos džiugina šalies vadovus ir da ro šalį vis turtingesnę, ekonomi
Karolis Urbonas Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų vadovas
Pinigai plaukia į Rusiją
Neseniai buvo paskelbta, kad Ru sijos einamosios sąskaitos balan sas, kurį daugiausia sudaro prekių ar paslaugų eksporto ir importo skirtumas, pasiekė lygį, kuris ne buvo matytas nuo 2008–2009 m. krizės, kai naftos kainos siekė re kordinį dydį. 2011 m. šalies einamosios sąskai tos balansas buvo perteklinis ir pa siekė 98,8 mlrd. JAV dolerių. Tai rodo, kad pinigai plaukė į Rusiją, o ne atvirkščiai. Ir šis rodiklis jau antrus metus nuosekliai didėjo nuo gerokai nusmukusio lygio po krizės pradžios. Pagrindinis šio rodiklio didė jimą lemiantis veiksnys buvo eks porto didėjimas. Rusijos ekspor to pagrindą sudaro mineraliniai ištekliai – nafta, naftos produk tai ir dujos. O šių išteklių kainos dėl suintensyvėjusios prekybos ir vis eskaluojamo galimo karo Ira ne gerokai pakilo. Rusijos Ura lo žaliavinės naftos kaina bu vo vidutiniškai 103,4 JAV dolerio 2011-aisiais, palyginti su 81,7 dolerio metais anksčiau. Tai atitinkamai lė mė šalies va
Nors aukštos naftos kainos leidžia šaly je didinti gerovę ir to liau kelti gyvenimo kokybę, Rusijos lau kia labai sunki ateitis.
ka yra labai nestabili ir tiesiogiai priklausoma nuo naftos kainų. Visas einamosios sąskaitos per teklius 2000–2011 m. siekė 785 mlrd. JAV dolerių. Tai siekia apie 40 proc. viso šalies BVP. Per šį laikotarpį naftos kaina pakilo ke turis kartus, o šalies biu-džeto iš laidos padidėjo net devynis kar tus, atlyginimai patrigubėjo. Apetitas skatina importą
Rusijos mineralinių išteklių (naftos, naftos produktų ir dujų) eksportas sudaro daugiau nei 65 proc. viso šalies eksporto ir jo reikšmė Ru sijos ekonomikai didėja. Ir jei naf tos kainos per ateinančius kelerius metus nepadvigubės, tai ga li atvesti šalį į gilią rece siją, nes biudžeto išlaidų mažinti nesiruošiama, o pajamos iš mi n e r a l i n i ų
išteklių pardavimo ims mažė ti ir nebenumalšins vis didėjančio valdžios bei visuomenės apetito. Kadangi vidaus rinka ir vidu rinė klasė Rus ijoje form uojas i greitai, tai lemia didesnį iš užsie nio atvežamų prekių – automobi lių, papuošalų, maisto, buitinės įrangos ir t. t. – poreikį. Rusija šio poreikio pati patenkinti ne gali, nes jos produkcija neatitin ka šalies gyventojų poreikių. Tad importo reikšmė Rusijos ekono mikai tik augs ir tai mažins šalies einamosios sąskaitos perteklių, kuris susidarė parduodant mine ralinius išteklius. Laukia iššūkiai
Prognozuojama, kad Rusijos eina moji sąskaita (prekių ir paslaugų prekybos balansas, pervedimai) gali tapti deficitinė jau 2015-aisiais. Tai smarkiai pakeistų šalies ekono minę ir politinę situaciją, nes vals tybė turėtų skolintis tarptautinėse rinkose, devalvuoti valiutą ir ma žinti biudžeto išlaidas, o tai, kaip matome iš karčios vis dar tebe vykstančios praktikos ES, kaitina tautą. Atsižvelgiant į pastaruosius demokratinius mitingus, nukreip tus prieš naujai išrinktą šalies pre zidentą, naujiems socialiniams ne ramumams kilti nebus sunku, jei valdžia nuspręstų mažinti pensi jas, išmokas, kelti mokesčius. O ekonomikos lėtėjimo ženklai jau aiškūs. Rusijos biudžeto išlai dos augo 31 proc. vien 2007-aisiais, kai naftos kainos ėmė sparčiai aug ti ir šalis gavo rekordines pajamas. Nors pastaruosius dvejus metus šalies biudžeto išlaidos buvo stabi lios, praėjusius metus Rusijos vy riausybė baigė tik kukliu per tekliumi biudžete.
Rusijos einamosios sąskaitos balansas (mlrd. dolerių) 103,72
98,80
94,34
84,44 59,51
71,13 77,01
46,84 49,52 24,62
–1,2 1992
2,6 1993
7,84
6,96
29,12 33,94
35,41
10,85
1994 1995 1996
–0,08 0,22 1997
1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Metai
Šaltinis: CŽV pasaulio faktų duomenų bazė
Praranda kapitalą
Žinoma, deficitas nėra neištaiso mas dalykas ar katastrofa – užsie nio šalys tai sprendžia pritrauk damos užsienio investicijų ir taip amortizuodamos prekybos defi citą. Tačiau Rusija daro priešin gai – užuot pritraukusi kapitalą, ji leidžia jam ištekėti iš šalies. Vien 2011 m. kapitalas judėjo iš Rusijos ir jis sumažėjo net 84 mlrd. JAV dolerių (5 proc. šalies BVP). Ir į tai nekreipiama dėmesio, nes valdžia džiūgavo dėl rekordinio prekybos balanso (eksporto ir importo skir tumo). Tačiau ilguoju laikotarpiu kapitalo išplaukos yra svarbesnės, nes tai parodo, kad pinigai, ku riuos šalis gauna už eksportuo jamą produkciją, paskui palieka ją. Vadinasi, vertės iš šios preky bos nėra jokios. Dėl šio kapitalo nutekėjimo gali smarkiai nukristi rublio kursas. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau ne kartą yra perspėjęs, kad Rusijos ekonomika tampa vis labiau pažeidžiama naftos kainos šokų. TVF teigia, kad, jei pažvelg tume į Rusijos prekybą eliminavę prekybą mineraliniais produktais, ji yra deficitinė. Deficitas smarkiai auga nuo 2008–2009 m. krizės. Tai reiškia, kad šalis importuoja vis daugiau užsienio produkcijos ir nespėja pagaminti savų pasaulinėje rinkoje konkurencingų prekių. Suprantama, kad šios problemos nelemia staigaus esamos situaci jos pablogėjimo, nes šalis yra tre čia pasaulyje pagal užsienio valiu tos rezervus, kurių turi daugiau nei 500 mln. JAV dolerių.
pernai siekė perteklinis Rusijos einamosios sąskaitos balansas.
Tarptautiniai perspėjimai
Vos prieš savaitę TVF pareiškė, kad Rus ij os ekon om ika artė ja prie perkait im o ir rekord in io ne mineralinių produktų preky bos deficito. Institucijos eksper tai teigia, kad vyriausybė turėtų šiuo metu susidariusį didelį pre kyb os pertekl ių pan aud ot i ska tind am a kit us pram onės sekto rius bei kurdama rezervą ateičiai. Tai pad ėtų šal iai, jei pajam os iš naftos ir dujų kristų dėl su mažėjusių jų kainų. TVF paska tino Rusiją mažinti ne minerali nių prod uktų prek yb os def ic itą apkarpant subsid ijas ir mokes čių lengvatas, kad jis iki 2015ųjų sumažėtų iki 4,7 proc. Vietoj išvadų
Rus ija perė jo ilgą ekon om in ių pokyčių kelią ir šalis džiaugiasi aukštomis naftos kainomis, ku riomis netruko pasinaudoti vald žia: didino išlaidas, kėlė atlygini mus ir sukūrė palankias mokesčių ir ekonomines sąlygas pasirink tiems pramonės sektoriams. Ta čiau per šį laikotarpį susikūrusi ir gerokai sustiprėjusi šalies vi durinė klasė išleidžia vis daugiau pin igų imp ort uojam ai prod uk cijai ir jos poreikiai auga, todėl į
Augimas: per pasaulinę ekonominę
šalį įvežama vis daugiau užsienio prekių, o šalies viduje pagamin ta produkcija nėra konkurencinga ir nėra visa realizuojama. Tai yra ir buitinės prekės, ir automobi liai, ir visi kiti kasdienėje veikloje naudojami daiktai. Nors aukštos naftos kainos leidžia šalyje didin ti gerovę ir toliau kelti gyvenimo kokybę, Rusijos laukia labai sunki ateitis. Vienintelė efektyvi ir pel ninga pramonės šaka – minerali niai ištekliai (nafta, dujos). Kitos – dar tik augimo fazės ir gerokai atsilieka nuo Vakarų kokybės, o darbo užmokesčio dydžiu smar
9
KetvirtADIENIS, balandžio 19, 2012
tema
ties perkaitimo riba
Iššūkiai ir galimybės Lietuvai Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Lietuvos eksportuotojai jau senai yra pramynę kelius į Rusijos rin ką, todėl šiai didelei ir turtingai valstybei įstojus į Pasaulio preky bos organizaciją (PPO) vieni pre kybiniai santykiai taps lengvesni, o kitus reiks keisti. Teigiama prielaida
„Danske“ banko analitikai su Lie tuvos pramonininkų konfedera cija (LPK) atlikę Rusijos įstojimo į PPO naudos ir sąnaudų analizės Baltijos šalims studiją konstata vo, kad palanki Rusijos ekono mikos padėtis 2012 m. – svarbi prielaida Baltijos šalims išveng ti neigiamų ekonomikos tenden cijų dėl sudėtingos padėties eu ro zonoje. Rusija iki šių metų birželio vi durio turėtų ratifikuoti priėmimo į PPO dokumentus ir po 30 dienų tapti visateise PPO nare. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duo menimis, Rusijai tapus visaverte PPO nare, vidutinis muito tarifas sumažės nuo 10 iki 7,8 proc., že mės ūkio prekių muito vidurkis sumažės nuo 13,2 iki 10,8 proc., o pramonės prekių muitų vidur kis – nuo 9,5 iki 7,3 proc. Daugiau stabilumo
Violeta Klyvienė, „Danske“ ban ko vyresnioji analitikė Baltijos šalims, atkreipė dėmesį, kad, be sumažėsiančių muito tarifų, su menks Rusijos galimybės viena šališkai uždrausti vienos ar kitos grupės prekių importą. „Importo draudimas ar sustab dymas gali būti nustatytas tik pa gal PPO numatytas taisykles, kai prekės neatitinka įprastų tarp tautinių standartų. Netarptau tiniams standartams turės būti pritaikytas mokslinis pagrindi mas ir įvertinta rizika“, – sakė V.Klyvienė. LPK apklausos duomenimis, ketvirtadalis su Rusija prekiau jančių Lietuvos verslininkų tiki si, kad Rusijos taikomi biurok ratiniai reikalavimai taps labiau subalansuoti, t. y. Rusija turės laikytis nediskriminacinių mo kesčių ir rinkliavų, muitinių pro cedūrų ir kitų taisyklių. Tačiau li kusi dalis pramonininkų nesitiki, kad biurokratinė našta sumažės ir taps subalansuota.
ę krizę iškilęs naujas Rusijos sostinės dangoraižių centras yra vienas didėjusio naftos ir dujų eksporto rezultatų.
kiai lenk ia konk urenc ingą Ki niją. Valstybei įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bus priimtas dar vienas iššūkis – lais vos prekybos suvaldymas. Galimi keli scenarijai, iš kurių realiausias – importinių prekių didėjimas, ir šalies saugotų sektorių – žemės ūkio, transporto – smukimas. Ži noma, vyriausybė visais galimais būdais bandys juos apsaugoti, ta čiau burtas jau mestas – PPO na rystė patvirtinta ir jai teks gerokai pasistengti, kad šalis išliktų kon kurencinga pasaulinėje prekybos arenoje.
„Shutterstock“ nuotr.
Rusijos eksporto struktūra
Visas eksportas Mineraliniai ištekliai (proc. viso eksporto) Nafta Naftos produktai Dujos
2011 m. 522,00
65,48
181,80 95,70 64,30
mlrd. dolerių
Poveikį jus kelerius metus
Abejojama, ar Rusijos įstojimas į PPO iškart lems reikšmingas šios šalies ekonomikos refor
mas. LPK duomenimis, trum puoju laikotarpiu eksportuoto jai nesitiki teigiamos įtakos. O įmonių pateiktos ilgojo laikotar pio prognozės yra kur kas labiau optimistinės. Beveik kas antras apklaustas Lietuvos pramonės atstovas prognozuoja, kad ilges niu laikotarpiu Rusijos įstojimas į PPO teigiamai veiks įmonių veiklą. Itin optimistinius verti nimus pateikė maisto ir medie nos pramonės atstovai. Kaip paaiškino LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas, reikš mingus Rusijos įstojimo į PPO vertinimų skirtumus trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu lėmė skir tingi importo muito tarifų įsiga liojimo terminai. Rusijai ratifikavus įstojimo į PPO sutartį, tik trečdalis impor to muito tarifų mažės iš karto, o likusioms prekėms muito tarifai bus po truputį mažinami per 2–6 metų pereinamąjį laikotarpį. Nereiktų atsipalaiduoti
„Rusijos įstojimo į PPO įtakos Lietuvai nereikėtų pervertinti dėl to, kad, Rusijai tapus PPO nare, šalies rinka atsivers ir daugybei kitų valstybių. Tai turėtų reikš mingai paaštrinti konkurenciją Rusijos rinkoje“, – atkreipė dė mesį A.Izgorodinas. Jo teigimu, esminę įtaką Lietu vos eksportui turi Rusijos ekono mikos būklė, t. y. Rusijos realaus BVP pokyčiai ir Rusijos rublio svyravimai. Skaičiuojama, kad jeigu Rusijos realusis BVP pa didėtų 1 proc., Lietuvos eksportas į Rusiją paaugtų 3,43 proc. Lygiai taip pat, jeigu 1 proc. padidėtų naftos kaina, Lietuvos eksportas į Rusiją padidėtų 1,31 proc. „Rusijai įstojus į PPO tikėti na, kad sumažėsiantys tarifiniai ir netarifin iai barjerai teigiamai paveiks Lietuvos eksporto į Rusiją srautus, tačiau Rusijos įstojimo į PPO efektas Lietuvos eksportuo tojams nebus reikšmingas“, – konstatavo A.Izgorodinas.
7,8 proc.
– iki tiek nuo 10 proc. sumažės vidutinis muito tarifas Rusijai įstojus į PPO.
2010 m. 400,60
63,40
135,80 70,50 47,70 Šaltinis: Rusijos centrinis bankas
Efektas: teigiama, kad į Rusiją eksportuojantiems Lietuvos vers
lininkams didesnę reikšmę turi Rusijos ekonomikos būklė nei jos įstojimas į PPO. „Shutterstock“ nuotr.
10
ketvirtADIENIS, balandžio 19, 2012
sportas
„Žalgiris“ treniruojasi, varžovai kaunasi Kauno „Žalgirio“ krepšininkai po įtempto rungtynių ir kelionių marato no pagaliau turi lai ko išnagrinėti klai das, padaryti išva das ir pakrauti bate rijas likusioms se zono kovoms ša lies čempionate bei Baltijos krepšinio ly goje (BBL).
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Geros žinios iš rinktinės
Artimiausias rungtynes šalies čempionai žais balandžio 24-ąją, kai Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pusfin alyje svečiuose susigrums su Prienų „Rūdupiu“ arba Pasva lio „Pieno žvaigždėmis“. Ruošiant planą, kaip laimėti abu likusius turnyrus – LKL ir BBL, į „Žalgirio“ stovyklą šiomis dieno mis atskriejo ir maloni žinia: Lietu vos nacionalinės rinktinės vyriau siasis treneris Kęstutis Kemzūra atstovauti šaliai liepos 2–8 d. Ve nesueloje vyksiančiame atrankos turnyre į Londono olimpines žai dynes pakvietė net septynis žalgi riečius. Į kandidatų sąrašą pateko Pau lius Jankūnas, Mantas Kalnietis,
Statistika „Rūdupis“–„Pieno žvaigždės“
94:64 (15:18, 28:20, 23:15, 28:11). 700 žiūrovų. A.Labuckas 16 taškų (6 atkovot i kamuoliai), A.Juškevi čius 14, V.Dabkus 13 (6 atkovoti ka muoliai)/T.Hughesas 16 (6 klaidos), E.Bendžius 10 (5 atkovoti kamuo liai). Serija – 1:0. „Šiaul iai“–„Nept ūn as“
89:74 (23:22, 22:14, 20:19, 24:19). 480 žiūro vų. C.Longas 22 (4 rezultatyvūs per davimai, 4 klaidos), D.Gvezdauskas 11, J.Jucikas 11 (9 atkovoti kamuo liai)/M.Ruikis 23, L.Mikalauskas 17 (6 atkovoti kamuoliai), A.Viskontas 10. Serija – 1:0.
Šiauliečiai – priekyje
Pripažinimas: „Rūdupiui“ atstovaujantis žalgirietis A.Juškevičius (kairėje) pakviestas į nacionalinę rinktinę.
Robertas Javtokas, Tomas Delinin kaitis, Tadas Klimavičius, Mindau gas Kuzminskas ir Žygimantas Ja navičius. Pasak „Žalgirio“ klubo komuni kacijos direktoriaus Almanto Ki verio, psichologinę pusiausvyrą atgaunančius krepšininkus šio mis dienomis daugiausia muštra vo fizinio rengimo treneris Sigitas Kavaliauskas. Vakarais komandos krepšininkai tradiciškai atlikda vo vyriausiojo trenerio Aleksand ro Trifunovičiaus užduotis. Šiandien vakare per treniruotę LKL čempionai atiduos duoklę ir savo ištikimiausiems aistruoliams. Ji bus atvira daugiausia „Žalgirio“ rungtynių šį sezoną stebėjusiems studentams. Žalgiriečiai su kiek
Tomo Raginos nuotr.
vienose namų rungtynėse vykstan čių „TopSport“ lažybų nugalėto jais pasitikrins taiklumą mesdami į krepšį iš aikštės vidurio.
Virginijus Šeškus:
Prieš atsakomąją dvikovą tvirtai pasi tikime savo jėgomis.
Užgesino žvaigždes
LKL atkrintamųjų varžybų ketvirt finalyje intrigos kol kas mažai. Ket virtąją vietą po reguliariojo sezono užėmę „Rūdupio“ krepšininkai sa
vo aikštėje nušlavė „Pieno žvaigž des“ 94:64. „Pergalę lėmė gera gynyba. Ant roje rungtynių dalyje susikrovėme pranašumą ir atsikratėme įtampos. Džiaugiuosi, jog prie šios perga lės prisidėjo visi vienuolika mūsų krepšininkų. Prieš atsakomąją dvi kovą tvirtai pasitikime savo jėgo mis“, – kalbėjo „Rūdupio“ strate gas Virginijus Šeškus. Ketvirtfinalio serijoje kovojama iki dviejų pergalių, tad vietą pusfinalyje praėjusių metų bronzos medalių lai mėtojai gali užsitikrinti jau šiandien – po Pasvalyje vyksiančio mačo. „Rūdupis“ – vienintelis LKL klubas, šiemet per reguliarųjį se zoną įveikęs abu grandus – „Žal girį“ ir Vilniaus „Lietuvos rytą“.
Žingsnį pusfinalio link jau žen gė ir Antano Sireikos treniruojami „Šiauliai“, namuose 89:74 pranokę Klaipėdos „Neptūną“. Atsakoma sis mačas uostamiestyje vyks šian dien vakare. Pergal ė pirm oje ketv irtf in a lio dvikovoje šiauliečiams – geras ženklas. Pernai daugkartiniai ša lies čempionato prizininkai neti kėta nesėkme pradėjo ketvirtfina lio seriją su Utenos „Juventus“ ir galiausiai buvo eliminuoti iš ko vos. „Šiauliai“ daug metų nebu vo pralaimėję ketvirtfinalio, kai laimėdavo pirmąjį mačą. 2008 m. buvo patiestas Kėdainių „Nevė žis“, 2009 m. – „Kaunas-Trio bet“, 2010 m. – Panevėžio „Te chasas“. „Neptūnas“ sezono pabaigoje žaidžia solidų krepšinį, nors kai kas šią ekipą jau buvo nurašę. Ši per galė mums labai svarbi morališkai, tačiau visas darbas dar neatliktas“, – kalbėjo A.Sireika.
Sveikinimą lietuviams atsiuntė ir NBA komisaras Įsibėgėjo renginių, skirtų Lietu vos krepšinio 90-mečiui, marato nas. Jis nusidriekė ne vien per mū sų šalį. Sekmadienį Kauno spor to halėje bus pagerbti labiausiai krepšiniui nusipelnę žmonės. Žaidė legendinėje halėje
Kauno sporto halėje surengtame „3 prieš 3“ turnyre dalyvavo 60 ko mandų iš Kauno, Vilniaus, Šiau lių, Panevėžio, Utenos, Telšių, Marijampolės, Joniškio, Jonavos, Šakių, Kazlų Rūdos, Riešės. Krepšinio entuziastai varžėsi aš tuoniose amžiaus grupėse. Pag rindinis prizas – kelionė į Mado nos koncertą Varšuvoje – atiteko kauniečių ekipai JAZZ. Šeimų gru pėje nugalėjo Braziuliai iš Vilniaus. Baudų metimų konkursą laimė jo Petras Augė, tritaškių – Lukas Grincevičius, kamuolio dėjimo į krepšį – Benas Bagdonavičius. Konk urs ų nugal ėtojai apd o vanoti mobiliaisiais telefonais ir Lietuvos rinktinės sportine ap ranga, jaunimo grupių čempio nai galės nemokamai stebėti visas Kauno „Žalgirio“ arenoje vyk
siančio pasaulio jaunių čempio nato rungtynes. Turnyras – ir Vašingtone
90-mečiui skirtas krepšinio tur nyras įvyko ir Notingame. Jį suren gė vietos lietuvių bendruomenė, o aikštėje jėgas išmėgino Anglijoje besimokantys Lietuvos studentai. Turnyre dalyvavo 10 koman dų iš dešimties universitetų. Fina le Notingamo universiteto lietuviai įveikė kolegas iš Bradfordo univer siteto. Trečiąją vietą užėmė Šefil do universitete studijuojantys tau tiečiai. Prizininkėmis tapusioms ko mandoms įteiktos taurės, meda liai ir Lietuvos krepšinio federa cijos (LKF) prezidento A.Sabonio pasirašyti padėkos raštai. Balandžio 21-ąją Vašingtone bus surengtas Lietuvos Respubli kos ambasados taurės turnyras. Po varžybų bus iškilmingai paminėtas mūsų krepšinio jubiliejus. Atvyks plieninis Dino
Į LKF jau kelias savaites keliauja sveikinimai iš viso pasaulio.
Specialiai Lietuvos krepšinio 90-mečiui įrašytus vaizdo linkė jimus atsiuntė Nacionalinės krep šinio asociacijos (NBA) komisa ras Davidas Sternas, Tarptautinės krepšinio asociacijų federacijos (FIBA) prezidentas Yvanas Maini ni ir generalinis sekretorius Patric kas Baumannas, Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu, Ispanijos krepšinio federacijos prezidentas José Luisas Saezas. Šiuos sveikinimus bus galima iš vysti balandžio 22-ąją Kauno spor to halėje, kur vyks jubiliejui skirtas šventinis renginys. Į jį pažadėjo atvykti ir Europos krepšinio legendos, tarp jų – ne kartą praeityje Kaune rungtyniavę Italijos krepšinio federacijos pre zidentas Dino Meneghinas, Uk rainos krepšinio federacijos vado vas Aleksandras Volkovas. Renginyje bus pademonstruo tas keturių dalių istorinis siuže tinis pasakojimas apie prieškario, pokario, nepriklausomybės bei šių laikų Lietuvos krepšinį, progra mas atliks akrobatai ir meno ko lektyvai, bus pagerbti labiausiai
Dėmesys: D.Sternas gerai vertina NBA rungtyniavusių Lietuvos krep-
šininkų indėlį.
šalies krepšiniui nusipelnę žmo nės. Vienas įdomiausių akcentų – krepšinio istoriko, kolekcininko Vytauto Gudelio rengiama paroda. Ekspozicijoje bus galima pamaty ti svarbiausius mūsų šalies krep šininkų iškovotus trofėjus. Pirmo sios oficialios krepšinio rungtynės
AFP nuotr.
Lietuvoje buvo sužaistos 1922-ųjų balandžio 23-iąją Kaune. Per jas susitiko laikinosios sostinės rink tinė ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) komanda. Istori nį mačą rezultatu 8:6 laimėjo LFLS ekipa. VD, LKF inf.
11
ketvirtADIENIS, balandžio 19, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Bavarai nori perrašyti istoriją
Lietuvos mo terų krep šinio lygos (LMKL) čem pionato fi nale : Kauno „VIČI-Aisčių“ krepšinin kės nuleido ant žemės ambicingąją Vilniaus „Ki birkšties-Ti chės-IKI“ ko mandą.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Per dvidešimt metų trunkančią Europos futbolo klubų Čempio nų lygos turnyro istoriją dar nė vienai ekipai nepavyko iškovoti trofėjaus laimėjus finalą savo sta dione. Sulaužyti tradiciją yra pa sirengę Miuncheno „Bayern“ fut bolininkai.
rido „Real“, – pareiškė portu galas. „Real“ treneris siekia dar vie nos svajonės. Jei jam šįkart pa vyktų laimėti Čempionų lygą, J.Mourinho taptų pirmuoju pla netos treneriu, kuriam tai būtų pavykę padaryti su trimis skir tingomis ekipomis. 2004-aisiais jis į viršūnę atvedė kuklų „Porto“ klubą, o užpernai triumfą pakar tojo su Milano „Inter“.
Pelnyta pergalė
Pirmosiose Čempionų lygos pus finalio rungtynėse Bavarijos klu bas Miunchene 2:1 pranoko fa voritais laikytus Madrido „Real“ futbolininkus ir prieš atsakomą jį mačą Ispanijos sostinėje tu ri neblogų šansų žengti į gegužės 19-ąją toje pačioje „Allianz Are noje“ vyksiantį finalą.
Jose Mourinho: Lyderė: kaunietes į pergalę vedė kanadietė Courtnay Pilypaitis (su kamuoliu).
Pusiausvyra padidino lemiamų kovų intrigą
Vilnietės, po pratęsimo laimėju sios pirmąsias finalo serijos iki tri jų pergalių rungtynes Kaune 76:72, savo aikštėje buvo sutriuškintos – „VIČI-Aistės“ iškovojo pergalę 92:68. Antrajame kėlinyje kaunie čių persvara buvo net 65:33. „Šios rungtynės mums psicho logiškai buvo labai sunkios. Džiau giuosi, kad komanda su jauduliu ir įtampa susitvarkė. Pergalę lėmė agresyvus žaidimas puolime ir gy nyboje, be to, 70 proc. įvykdėme užduotis stabdant vilniečių lyderę Gintarę Petronytę“, – po varžy bų sakė Kauno ekipos vyriausiasis treneris Mantas Šernius. „VIČI-Aistės“ įgijo didelę per svarą jau per pirmąją rungtynių dalį. To nebuvo Kaune. Šiuo metu pasivyti taip nutolusių kauniečių negalime. Varžovės gynėsi labai aktyv iai, tod ėl mūs ų gyn ėjoms buvo sunk u perd uot i kam uo lį G.Petronytei. Pritrūko Ginta rės aktyvumo, ji žaidė pernelyg ats it rauk us i nuo krepš io, nors apie tai kalbėjome. Darysime iš vadas“, – teigė vilniečių strategas Tadas Stankevičius. Trečiosios fi nalo rungtynės vyks balandžio 24-
Tomo Raginos nuotr.
ąją (antradienį) Kaune. Komandos susitiks 18 val. Arvydo Sabonio krepšinio centre. Mažajame finale Šiaulių „Rū ta“ savo aikštėje 63:55 atsirevan šavo Kauno rajono „Sirenų“ ekipai ir taip pat išlygino serijos iki trijų pergalių rezultatą. Pirmąją dviko vą savo arenoje 80:76 laimėjo „Si renos“. „Šiaulių komanda turi tris le gionieres, pasikvietė Laurą Sva rytę, tad sustiprėjo, o mes – ne. Šis pralaimėjimas – ne tragedija, baltos vėliavos nesirengiame kel ti, bet turėsime analizuoti, kodėl taip prastai žaidėme. Pralaimėjo me kovą dėl kamuolio, nepatai kėme į krepšį, labai trūko atsar ginių žaidėjų indėlio. Nesužaidė nė viena įžaidėja. Tai – meistriš kumo stoka. Todėl krepšininkės turi kantriai ir sunkiai dirbti per treniruotes ir siekti geresnio re zultato kitose rungtynėse. Pripa žįstu, kad iš anksto mums kabin ti bronzos medaliai pakišo koją, ypač jaunoms krepšininkėms“, – svetainei lmkl.lt kalbėjo „Sirenų“ vyriausiasis treneris Linas Šalkus. Trečiosios rungtynės dėl bronzos
Statistika „Kib irkšt is-Tic hė-IKI“–„VI
ČI-Aistės“ 68:92 (15:30, 18:27, 11:15, 24:20). E.Šniokaitė 25 taškai, S.Da niels 13 (6 klaidos), G.Petronytė 11 (8 atkovoti kamuoliai, 4 klaidos)/C.Pi lypaitis 19, V.Kuktienė 12 (5 atkovo ti kamuoliai), T.Lichtarovič (4 rezul tatyvūs perdavimai), R.Valentienė ir A.Putnina po 11. Pirmosios rungty nės – 76:72. Serija – 1:1. „Rūta“–„Sirenos“ 63:55 (16:14, 13:12, 18:21, 16:8). 75 žiūrovai. S.Baliu tavičiūtė 17 (14 atkovotų kamuolių), L.Svarytė 14 (12 atkovotų kamuolių), L.Panasiuk 13/K.Alminaitė 17 (10 at kovotų kamuolių), R.Žemantaus kaitė-Matlašaitienė 16 (9 atkovoti kamuoliai, 5 rezultatyvūs perdavi mai), E.Tarasevičiūtė 13 (9 atkovo ti kamuoliai). Pirmosios rungtynės – 76:80. Serija – 1:1.
Mes dar atvyksime į Miuncheną. Juk Čempionų lygos fi nalas negali vykti be Madrido „Real“. Ispanų duobkasiu 89-ąją ma čo min ut ę tap o Mar io Gom e zas, karj eros prad žioj e rimtai svarst ęs, kur ios šal ies – Ispa nij os ar Vok iet ij os – pil iety bę pas ir inkt i, nes futb ol in inko tėvas kil ęs iš Gren ad os, o mo tin a – vok iet ė. Tai buvo jau 12-asis vokiečio taiklus smūgis Čempionų lygoje šį sezoną. Pagal šį rodiklį snai peris nusileidžia tik du kartus daug iau įmuš us iam „Barcel o nos“ vund erk ind ui Lion el iui Messi. J.Mourinho žada grįžti
Nors iš Vokietijos „Real“ grįžo tuščiomis, madridiečių strate gas Jose Mour inh o nos ies ne nukabino. „Mes dar atvyksime į Miuncheną. Juk Čempionų ly gos finalas negali vykti be Mad
Neabejoja, kad įmuš
„Bayern“ ekipai diriguojantis Juppas Heynckesas savo auklėti nius gyrė už brandų futbolą. „Manau, kad nusipelnėme per galės. Madrido komanda neblogai pradėjo susitikimą, tačiau po to kontrolę į savo rankas tvirtai pe rėmėme mes. Protingai žaidėme iki pačios pabaigos. Neabejoju, kad „Santiago Bernabeu“ stadio ne taip pat įmušime“, – tvirtino treneris. Vokiečių pranašumu prieš „Re al“ gali tapti ir tai, kad jiems jau nereikia dėmesio skirti nacio nalinėms pirmenybėms. Likus trims turams iki Bundeslygos sezono pabaigos, „Bayern“ nuo pirmaujančios Dortmundo „Bo russia“ atsilieka 8 taškais ir jau beveik prarado galybę kovoti dėl aukso. Ispanijos čempionate pirmau jantį Madrido klubą pastaruoju metu sėkmingai vejasi „Barcelo na“. Šių ekipų tarpusavio dviko va savaitgalį vyks Katalonijoje. Jei katalonams pavyktų laimėti, jų atsilikimas nuo „Real“ suma žėtų iki vieno taško. Atsakomasis „Real“ ir „Bay ern“ mačas vyks kitą trečiadie nį Madride. Kitame pusfin aly je vakar vakare susitiko Londono „Chelsea“ ir „Barcelona“.
Statistika „Bayern“–„Real“ 2:1 (1:0). 66 000 žiūrov ų. Įvarčiai: 17 min. F.Ribe ry, 89 min. M.Gomezas/53 min. M.Ozilas.
medalių bus žaidžiamos balandžio 20-ąją (penktadienį) 18 val. Garlia vos sporto centre. VD, vicibasket.lt inf.
Boksininkų gretose – antrasis olimpietis Šilutiškis Evaldas Petrauskas iš kovojo Lietuvai antrąjį kelialapį į Londono olimpinių žaidynių bok so turnyrą.
Vakar Trabzone (Turkija) vykstan čio Europos zonos olimpinio bok so atrankos turnyro svorio katego rijos iki 60 kg ketvirtfinalyje 1-ųjų jaunimo olimpinių žaidynių čem pionas E.Petrauskas 19:10 (6:3, 7:3, 6:4) nugalėjo 2009-ųjų Euro pos Sąjungos šalių čempioną ir Ai rijos vicečempioną Davidą Oliverį
Joyce’ą bei pateko tarp keturių at letų, kuriems bus įteikti kelialapiai į Londoną. Pusfinalyje lietuvis išmėgins jė gas su 2011-ųjų Europos ir Turkijos čempionu Fatihu Kellesu, kuris ket virtfin alyje 17:8 privertė kapituliuoti anglą Samuelį Vincentą Maxwellą. Vakar vėlai vakare kelialapio į olimpiadą siekė kitas Šilutės bok so auklėtinis Edgaras Skurdelis – jo varžovu svorio kategorijos iki 56 kg ketvirtfin alyje buvo Danijos atsto vas Dennisas Ceylanas.
Tikslo nepasiekė daugkartinis Lietuvos čempionas kaunietis Vita lijus Subačius (daugiau nei 91 kg) – jis ketvirtfinalyje 11:15 pralaimėjo turkui Erhanui Muhammedui Aci. Šioje svorio kategorijoje kelialapius į olimpines žaidynes gaus tik fina lininkai. Iki šiol Lietuvos boksininkai tu rėjo vieną kelialapį į Londono olim piadą – jį pernai pasaulio čempio nate iškovojo kaunietis Egidijus Kavaliauskas (iki 69 kg). VD inf.
Galimybės: M.Gomezo (kairėje) nesustabdė net S.Ramosas. „Reuters“ nuotr.
12
ketvirtADIENIS, balandžio 19, 2012
pasaulis
14
mėnesių Islamiškojo Magribo „Al Qaedos“ nelaisvėje išbuvusi italė Maria Sandra Mariani atgavo laisvę.
Netikėtas sprendimas
Vėžio neišsigando
NATO ministrai vakar pradėjo dviejų die nų susitikimą, per kurį planuojama sutelk ti dėmesį į Aljanso pajėgų išvedimo iš Af ganistano strategiją, kai Talibano išpuo liai kelia sunkumų užbaigiant jau ilgiau nei dešimtmetį trunkantį karą. NATO ministrų susitikimo išvakarėse Australija paskelbė netikėtą sprendimą, kad savo pajėgas su sigrąžins metais anksčiau, nei planuota, – 2013-aisiais.
Trečiam turtingiausiam pasaulyje žmogui ir vienam dosniausių filantropų Warrenui Buffettui diagnozuotas ankstyvos stadi jos prostatos vėžys. 81 metų milijardierius bandė raminti savo bendrovės „Berkshire Hathaway Inc.“ akcininkus ir teigė, kad li ga nė iš tolo nekelia pavojaus gyvybei. Tą patį sako ir gydytojai, kurie liepos viduryje pradės pusantro mėnesio truksiantį spin dulinį gydymą.
Viduržemio jūroje – ginklų detektyvas Kai tik buvo pranešta, kad Vokietijos bendrovės laivas gali neteisėtai gaben ti ginklus į Siriją, jis pradėjo periodiškai dingti iš radarų ekranų. Krovinys iš Irano
Vokietijos pareigūnai jau beveik sa vaitę ieško informacijos apie krovi ninį laivą „Atlantic Cruiser“, kuris, kaip įtariama, gabena ginklus ir ka rinę įrangą Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui, nors jam Vakarai skyrė ginklų embargą. Kai tik šie įtarimai praėjusį penktadienį pateko į viešumą, lai vo siųstuvai, kurie praneša laivo padėtį, buvo išjungti, ir „Atlantic Cruiser“ dingo iš radarų. Pastarą jį kartą laivas pastebėtas už 80 km nuo Sirijos Tartuso uosto. Po 24 valandų jis vėl pasirodė, vėliau vėl dingo. Pirmadienį radarai rodė, kad laivas juda Turkijos kryptimi. Apie slaptą krovinį praėjusią sa vaitę pranešė Vokietijos leidinys „Der Spiegel“. Anot jo, Vokietijos bendrovei „Bockstiegel“ priklau santis laivas Džibučio uoste paėmė ginkluotę iš Irano krovininio laivo ir turėjo nuplukdyti ją į Siriją. In formacijai pateikus į viešumą, pra dėjo rutuliotis tikras detektyvas. Vokietijos rankos surištos
Kol laivo kapitonas manevravo ry tinėje Viduržemio jūros dalyje, Vokietijos politikai mušė pavojaus varpais. Jeigu įtarimai pasitvirtins, reikš, kad Vokietijos laivas pažei džia ginklų embargą. Tokiu atveju Berlynas sulauktų labai nemalonių klausimų iš kitų valstybių. Bet Vokietijos galimybės išsiaiš kinti tiesą yra ribotos, nes „Atlan tic Cruiser“ plaukioja su Antigvos ir Barbudos vėliava.
„Teisiškai išanalizavę šį reikalą ir remdamiesi informacija, kurią da bar turime, pagal Vokietijos įsta tymus mes negalime nieko imtis ir kištis“, – „Der Spiegel“ paaiškino šaltinis Ekonomikos ministerijo je. Jis pridūrė, kad sustabdyti arba patikrinti laivą pavyks tik sulau kus teisinės pagalbos iš Antigvos ir Barbudos.
Įgula išjungė auto matinio identifikavi mo sistemą, norėda ma užtikrinti savo saugumą, kad laivo niekas neužpultų. Atplaukė: laivas „Atlantic Cruiser“, anksčiau turėjęs pavadinimą „BBC Italy“, suko ratus rytinėje Vidurže
Prieštaringi paaiškinimai
Vis dėlto Vokietijos pareigūnai gavo „Bockstiegel“ garantiją, kad „Atlantic Cruiser“ nebeplauks į Siriją, o prisišvartuos kokiame nors saugiame Viduržemio jūros uoste, kur krovinys galės būti pa tikrintas. Bet prieštaringas laivo kapitono elgesys apžvalgininkams kelia di delių įtarimų. Kam reikėjo išjungi nėti siųstuvus ir sukti ratus jūroje, tarsi mėginant mėtyti pėdsakus? Galbūt per tą laiką, kai buvo din gęs iš radarų, laivas spėjo kaip nors atsikratyti krovinio? Dar daugiau įtarimų kursto prieštaringi laivybos bendrovių paaiškinimai. „Bockstiegel“ laivą
mio jūros dalyje, kol galiausiai prisišvartavo Turkijos Iskenderuno uoste, kur bus patikrintas krovinys.
„Atlantic Cruiser“ užsakė Ukrai nos bendrovė „White Whale Ship ping“. Pastaroji iš pradžių leidiniui „Der Spiegel“ aiškino, kad lai vas išvis neplaukė į Siriją, o vėliau Ukrainos žiniasklaidai dėstė visiš kai kitokią tiesą. „Laivas gabeno krovinį, skir tą statybų projektui Sirijoje. Kro vinys nepavojingas ir neturi nieko bendra su ginklais arba kariuo mene, jis negali būti naudoja mas karo tikslams“, – televizi jai „Channel 5“ sakė Oleksandras Varvarenka, atstovaujantis „White Whale Shipping“. Taip pat skiriasi
AFP nuotr.
paaiškinimai, kodėl laivas junginė jo siųstuvus. Kai ekspertai paneigė pirminį paaiškinimą, kad siųstuvai visuomet išjungiami laivui susto jus, atsirado kitas. „Įgula išjungė automatinio iden tifikavimo sistemą, norėdama už tikrinti savo saugumą, kad laivo niekas neužpultų“, – pirmadie nį paskelbtame pranešime aiškino „Bockstiegel“. Šiluminės elektrinės dalys
Vokietijos bendrovė aiškino, kad laivas buvo pakrautas Indijos uos te Mumbajuje ir plukdė krovinius
į Siriją, Turkiją ir Juodkalniją. Da lis krovinio taip pat buvo iškrauta Džibutyje. „Remiantis mūsų turimais do kumentais, Sirijai skirtą krovinį sudarė šiluminės elektrinės dalys, kurias Indijos elektrinių statyto jas siuntė Sirijos elektros energi jos ministerijai“, – aiškino bendrovė „Bockstiegel“. Ar tai yra tiesa, nustatys Turki jos pareigūnai. „Atlantic Cruiser“ vakar prisišvartavo Turkijos Isken deruno uoste, kur bus patikrintas jo krovinys. „Der Spiegel“, „Reuters“, CNN inf.
Paliaubos galioja tik popieriuje Praėjus beveik savaitei nuo Jungti nių Tautų (JT) inicijuotų paliaubų įsigaliojimo, vakar Sirijoje atsinau jino smurtiniai veiksmai.
Atakos: rajonuose, kur stipri opozicija, armija, pažeisdama Damasko
pažadą atsitraukti, toliau atakuoja sukilėlius ir naudoja sunkiąją gink luotę. AFP nuotr.
Basharo al Assado pajėgos vakar apšaudė Chimso miesto sukilėlių rajonus. Diena anksčiau Chimse nuo snaiperių ugnies žuvo šeši ci viliai, o iš viso šalyje žuvo mažiau siai 15 žmonių. JT pirmosios de legacijos vadovas pripažino, kad misijos laukia sunki užduotis su tvirtinti ketvirtadienį įsigaliojusį trapų ugnies nutraukimą. Vakar buvo bombarduojami ke turi šalies centriniame regione esančio Chimso rajonai: Džurat al
Šaja, Karabisas, Chaldija ir Bajada. Tai pranešė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“. Idlibo provincijoje šalies šiau rės vakaruose, kuri yra dar vienas Laisvosios Sirijos armijos kovoto jų bastionas, režimo pajėgos ant radienį nužudė šešis civilius, kaip nurodė ši Didžiojoje Britanijoje įsi kūrusi organizacija. Daros provincijoje į pietus nuo Da masko, kuri yra pernai kovą prasidė jusio sukilimo prieš prezidento B.al Assado režimą lopšys, saugumo pa jėgos nušovė tris civilius, kurių vie nas tuo metu dalyvavo laidotuvė se. Iš viso per 13 mėnesių trunkantį sukilimą jau žuvo daugiau kaip 11,1
tūkst. žmonių, kaip nurodė „Syrian Observatory for Human Rights“. Praėjus kelioms dienoms po to, kai Sirijoje buvo paskelbtas ugnies nutraukimas, kuris dar labai ne tvirtas, JT pranešė, kad stebėjimo misijai galbūt reikės daugiau karių ir lėktuvų. Paliaubos laikosi kai kuriose Siri jos dalyse. Prezidentas B.al Assadas praėjusią savaitę žadėjo jas įgyven dinti, tačiau rajonuose, kur stip ri opozicija, tokiuose kaip Chim sas, Hama, Idlibas ir Dara, armija pažeisdama Damasko pažadą atsi traukti toliau atakuoja sukilėlius ir naudoja sunkiąją ginkluotę. BNS inf.
13
ketvirtADIENIS, balandžio 19, 2012
menas ir pramogos
Dirigentas smuiką pačiumpa ir pats Kaip skamba muzika, kurią atlieka virtuozai? Dieviškai, tobu liau už gamtos garsus? Atsakymus į šiuos klausimus bus galima rasti, kai Lietuvoje koncertuos orkestras „Maskvos virtuozai“. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Vadovas – lietuvio bičiulis
Valstybinis kamerinis orkestras „Maskvos virtuozai“, kurio me no vadovas ir dirigentas yra Vladi miras Spivakovas, balandžio 29 d. Vilniuje, Kongresų rūmuose, kon certuos Vladimiro Romanovo fon do kvietimu. V.Spivakovas – gar saus dirigento Sauliaus Sondeckio kolega ir bičiulis. S.Sondeckis yra pagrindinis kviestinis šio orkestro dirigentas. „Maskvos virtuozai“ – tai V.Spi vakovo kūdikis, kurį jis sukūrė ir išugdė. Orkestre groja apie 30 mu zikantų, kurių kiekvienas – aukš čiausio lygio. „Tai orkestras, ku ris žinomas visame pasaulyje, o V.Spivakovas – viena didžiausių šiandienės Rusijos muzikos asme nybių“, – svečią ir jo kūdikį apibū dino S.Sondeckis. „Maskvos virtuozai“ yra koncer tavę daugelyje pasaulio šalių. Tai populiariausias orkestras Rusijoje, mėgstamas ne tik muzikos žinovų, bet ir plačiosios publikos. Jų kon
certai sutraukia didžiulę klausyto jų auditoriją. Smuikininkas V.Spivakovas „Maskvos virtuozų“ orkestrą įkūrė 1979 m. Be šio kamerinio orkestro, dar va dovauja Rusijos filharmonijos Na cionaliniam simfoniniam orkestrui, kurį įkūrė prieš 10 metų. „Maskvos virtuozuose“ griežia tokie geri atlikėjai gal dėl to, kad Maskvoje, anot S.Sondeckio, yra iš ko pasirinkti. Kita vertus, muzikan tus V.Spivakovas išugdė pagal savo kriterijus – supratimą ir norus, kaip turėtų būti atliekama muzika. Kartais ir nediriguoja
Orkestro repertuare – XVII– XVIII a. bei XIX a. pradžios kompo zitorių muzika. Jis atlieka J.S.Bacho, G.F.Händelio, J.Haydno, W.A.Mo zarto, F.Schuberto kūrinius. „Orkestras groja ir A.Vivaldi kū rinį „Keturi metų laikai“. Pats V.Spivakovas tą kūrinį puikiai grie žia smuiku, o orkestras tuo metu apsieina be dirigento. Yra kame rinių orkestrų, kurių vadovas bū na ir pirmasis smuikas. Tada tie or kestrai groja be dirigento, – aiškino
S.Sondeckis. – Kas yra dirigentas? Tai tas žmogus, kuris parengia or kestro programą. Kamerinis or kestras gali groti ir su dirigentu, ir be jo, jei turi gerą vadovą smuiki ninką, kuris per repeticijas sugebė jo orkestrą paruošti taip, kad sce noje šis gali apsieiti ir be dirigento. Paprastai Vladimiras kiekviename koncerte ką nors pagriežia.“ Galėjo tapti ir aktoriumi
Anksčiau S.Sondeckis V.Spivako vą, kaip puikų smuikininką solistą, kviesdavo koncertuoti drauge su savo vadovaujamu orkestru. Daug kartų jie yra koncertavę Maskvoje, tuomečiame Leningrade, kituose Rusijos miestuose. Nuo 2004 m. S.Sondeckis yra pagrindinis kviestinis „Maskvos virtuozų“ orkestro dirigentas. „Tai – garbės titulas, ne etatinis darbas ir atlyginimas. Tačiau kas met esu kviečiamas su tuo orkest ru koncertuoti. Daugiausia, aišku, Rusijoje, bet esame koncertavę ir kitur“, – pasakojo S.Sondeckis, šių metų sausį dirigavęs orkestro kon certą Maskvoje.
Įvertinimas: „Labai svarbu ne tik tai, kad muzikantai būtų dideli profe
sionalai, bet ir kad jie būtų disciplinuoti. O tai – „Maskvos virtuozų“ pra našumas“, – pabrėžė dirigentas S.Sondeckis. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Esą, kada nors reikėtų suskai čiuoti, kiek buvo tokių susitikimų, bet jų buvo labai daug. Su tuo or kestru lietuvių dirigentui nepap rastai malonu koncertuoti. Labai svarbu ne tik tai, kad muzikantai būtų dideli profesionalai, bet ir kad jie būtų disciplinuoti. „Va, čia ir yra „Maskvos virtuo zų“ pranašumas, – pabrėžė S.Son deckis. – Panašiai režisierius ga li būti pakviestas statyti spektaklio į teatrą, kuriame dirba pačios di džiausios žvaigždės. Bet jeigu tos žvaigždės bus pasipūtusios ir neno rės pasiduoti režisieriaus sumany
mui, jis negalės padaryti spektak lio tokio, kokio nori.“ Po koncertų S.Sondeckis ir V.Spivakovas ilgai kalbėdavosi. „Mes turim apie ką pašnekėti“, – sakė maestro. V.Spivakovas, jo nuomone, – la bai išsilavinęs, plačios erudicijos žmogus, turi polinkį į dailę, pui kiai vaidina. Iš jo galėjo išeiti ir nė kiek ne blogesnis aktorius. Kas? Valstybinio kamerinio orkestro „Maskvos virtuozai“ koncertas. Kur? Vilniaus kongresų rūmuose. Kada? Balandžio 29 d. 18 val.
14
ketvirtADIENIS, balandžio 19, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22. Kada? Nuo šiandien. Kiek? 6 litai.
Kur? Radvilų rūmuose, Vilniaus g. 24. Kada? Iki birželio 3 d. Kiek? 6 litai.
Kur? Bažnytinio paveldo muziejuje, Šv. Mykolo g. 9. Kada? Balandžio 28 d. 18 val. Kiek? Nemokamai.
D.Liškevičiaus „Muziejus“
Spalvų fanatikas
Paskaita apie procesijas
Vilniuje pristatomas naujas aktyvaus šiuolaikinio menininko Dai niaus Liškevičiaus projektas „Muziejus“. Atsižvelgdamas į rezisten cijos ir dailės gyvenimo istoriją, D.Liškevičius žiūrovams siūlo so vietinių metų Lietuvos dailės istorijos diskursą išplėsti, į jį įtrau kiant politinį protestą kaip meninę praktiką.
Alfonsą Motiejūną galėtume pavadinti tapybos klajūnu, kuris, ieš kodamas savo stiliaus raiškos, meistriškumo, sau artimų spalvų skambėjimo, lakoniškumo tiek gamtoje, tiek žmonėse, apkeliavo daugybę Lietuvos vietų. „Iš visko, kas yra pasaulyje gražaus, man patinka tik spalvos“, – sakė pats menininkas.
Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į dr. Liepos Griciūtės-Švere bienės paskaitą „Vėliavos, patrankos, būgnai. Procesija – dieviška sis mūšis“. Paskaitos dalyviai galės sužinoti, kokį įspūdį procesijos palikdavo amžininkams, ką fiksavo metraštininkai, kokie procesi jų atributai pasiekė mūsų laikus.
Kur? Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Jono g. 12. Kada? Balandžio 21 d. 18 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, Konstitucijos pr. 25. Kada? Balandžio 21 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Pamėnkalnio galerijoje, Pamėnkalnio g. 1. Kada? Iki balandžio 21 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Koncertų salėje „Piano.lt“, Trakų g. 9. Kada? Balandžio 27 d. 19 val. Kiek? 43 litai.
Nauja choro programa
Jaunieji šokėjai rodys, ką sugeba
karikatūristų Pasaulis
Projektas „Jūra miške“
Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ klau sytojams pristatys naujausią savo programą – ru sų religinės muzikos šedevrus. Koncerte taip pat dalyvaus žinoma Lietuvos vargonininkė Virgini ja Survilaitė.
Vilniuje vyks jaunųjų šokio meistrų festivalis „Ant stogo“. Vienas populiariausių vaikų konkur sų šalyje šiais metais rengiamas jau aštuntą kar tą. Festivalis „Ant stogo“ skirtas nuo 4 iki 14 me tų šokėjams.
Europos Parlamento Informacijos biuras Lietu voje su nacionaline karikatūristų asociacija „Hu mor Sapiens“ sostinėje pristato XXXVI Lietuvos karikatūrų parodą „Vienodas užmokestis už vie nodą darbą“.
Naujojo muzikinio projekto „Jūra miške“, tyrinė jančio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūry binį palikimą, autoriai yra žinomi Lietuvos me nininkai – pianistas Petras Geniušas ir saksofo nininkas Liudas Mockūnas.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 9.55 „Forsaitų saga“ (9) (N-7) (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. Pranešėjas Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo. 14.00 Krašto spalvos (k). 14.40 Žinios. 15.00 ES finansinės drausmės reikalavimai bei jų įtaka Lietuvos biudžeto planavimo ir vykdymo sistemai. Pranešėja finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo. 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.20 „Forsaitų saga“ (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. Verslas. Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 Nuo... Iki... (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).
LTV 21.15 val.
8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.40 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kung Fu Panda“ (5). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Mentalistas“ (7) (N-7). 23.35 „Slapti reikalai“ (2) (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Šok ir lieknėk. 13.40 „Būrys“ (8). 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“.
LNK 22.35 val.
17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Geri vyrukai“. 0.00 „Melo teorija“. 1.00 „Kalėjimo bėgliai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Nerealu!“ (k). 8.00 „Užkalnio 5“ (k). 9.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7) (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai.
TV3 23.00 val.
18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Komedija „Kelias į Velvilį“ (JAV, 1994 m.). 22.55 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 23.55 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.25 Statybų TV (k). 0.55 „Sveikatos kodas“. Televitrina. 1.55 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Girių takais. 11.05 Ekovizija. Žalioji idėja. 12.00 Lietuvos diena. 13.00 TV parduotuvė. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Neįtikėtinas Krakatau“ (1). 16.00, 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Super L.T.
BTV 18.55 val.
19.00 LKL čempionatas. Antrosios ketvirtfinalio rungtynės. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Prienų „Rūdupis“. Tiesioginė transliacija iš Pasvalio. Per pertrauką – Žinios. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7). 1.00 Dok. f. „Neįtikėtinas Krakatau“ (1).
SPORT1
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Udinese“–„Inter“. 11.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Cesena“–„Juventus“. 13.30 Sportas LT. Sportinių šokių čempionatas. 14.30, 21.15 Adrenalinas. 15.00 Automoto. 15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Kauno „Žalgiris“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Lagun Aro GBC“. 19.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“. 20.25 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup“. 21.45 Olimpinės žaidynės. 22.00 Sporto metraštis. 22.10 Italijos „Serie A“ lyga. XXXI turo apžvalga. 23.15 Sportas LT. Jaunimo bokso turnyras Dano Pozniako atminimui.
lietuvos ryto tv 23.05 val.
15
ketvirtADIENIS, balandžio 19, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Kelionių
SIŪLO DARBĄ Skubiai reikalingi elektrikai, tinkuotojai ir kiti statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +32 486 372 176. 944208
Įvairūs Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 698 36 719. 941804
PASLAUGOS Statybos ir remonto Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m kaina nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 936567
Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593.
942010
ĮVAIRŪS Kita Pranešame, kad 2012 05 05 12 val. SB „Vyšnelė-2“, Mikašiūnų k., Pagirių sen., Vilniaus r., vyks sodininkų bendrijos narių susirinkimas. Susirinkimo programa: 1. Valdybos ataskaita. 2. Buhalterio ataskaita. 3. Naujos valdybos rinkimai. 4. Einamieji klausimai. Nesusirinkus kvorumui, pakartotinis susirinkimas vyks 2012 05 19. 944464
Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1, Vilnius) 2012 m. balandžio 24 d. 14.45 val. bus nagrinėjamas klausimas dėl BUAB „Aplinkuma“ įmonės pabaigos. 943780
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI KELIONIŲ ORGANIZATORIUS Aura: pasak J.Andrejevo, B.Dvarionio konkursuose visuomet tvyro ypatinga atmosfera.
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
Organizatorių nuotr.
Scena gabiems vaikams
Pasiūlymas Jūsų kelionėms į Graikiją ir Turkiją:
Šio mėnesio pabaigoje į Vilnių suplūs jaunieji fortepijono ir smuiko virtuozai iš 19 pasaulio šalių – balandžio 29–gegužės 5 d. vyks IX tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas.
Rodas, Graikija – birželio 1 ir 8 d. 2+* viešbutis, pusryčiai ir vakarienė. 8 d. poilsinė kelionė nuo 1469 Lt
Vienas konkurso iniciatorių, ver tinimo komisijos narys, kompo zitorius ir pianistas Julius And rejevas prisiminė renginio ištakas ir pasidalijo konkurso klausytojų laukiančiomis naujienomis. – Jūs buvote vienas B.Dvario no konkurso pradininkų. Gal galite prisiminti pačią pradžią: kaip kilo mintis rengti šį kon kursą? – Pati pradžia buvo B.Dvario no muzikos mokykloje, Fortepijo no skyriaus pedagogų posėdyje, kai svarstėme savo darbo planus. Tuo metu Fortepijono skyriui vadova vo Aleksandras Jurgelionis ir aš. Buvo pasiūlyta surengti konkursą, kuris aprėptų visas Lietuvos muzi kos mokyklas. Tai vyko prieš 1974uosius. Iš pradžių pedagogai sukluso, nes jie sunkiai įsivaizdavo, kaip tai būtų galima įgyvendinti, ta čiau idėją palaikė. Taip ta nedide lė žmonių grupelė ėmėsi darbo. Vi sų pirma, viską reikėjo suderinti su tuomete Švietimo ministerija, ku riai priklausė mokykla, – juk buvo dar sovietmetis. Ruošėme nuosta tus: į ministeriją nešiau daugy bę jų variantų, kad juos galop pa tvirtintų. Pagrindinė konkurso schema buvo tokia: kiekviena mokykla įpareigojama surengti savo vidinį konkursą. Tuomet atrinkti vaikai važiuoja į zoninius konkursus, ku rie vyksta didžiuosiuose miestuo se – Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir t. t. Ten jie kovoja, kad patektų į respublikinį turą. Tuo metu kai kurių atkampių miestelių muzikos mokyklose nebuvo stiprių pedago gų. Fortepijoną kartais dėstydavo ne pianistai. Jei dėstydavo chor vedys – tai dar buvo visai neblo gai. Tačiau mintis, kad rasime ga bių vaikų, buvo nepaneigiama ir ji buvo mus užvaldžiusi, todėl planas buvo įgyvendinamas. Nepamiršiu, kaip pirmojo kon kurso išvakarėse B.Dvariono muzi
kos mokyklos salėje jau viskas buvo paruošta ir tvyrojo ypatingas lau kimo jausmas: kaip bus, kaip visa tai atrodys? Bet viskas pasiteisino: į galutinį turą suvažiavo per 90 vaikų. Šiame konkurse, kaip ir vė liau surengtuose, mokyklų pedago gai dirbo iš entuziazmo, be atlygio. Budėdavo, vaikus prižiūrėdavo, repeticijas vesdavo. Šis entuziaz mas iki šiol neišblėsęs. Pamaty ti, kad vienoje ar kitoje nuošalio je mokyklėlėje yra tokių talentingų vaikų, kuriems reikia gero vedlio, geros rankos, – tai pati didžiausia satisfakcija.
Stebiu vaikus ir ma tau, kad jie nori eiti į sceną, jie nori pa sirodyti, būti tarp kitų, kurie irgi gerai groja. – O ką, jūsų nuomone, kon kursas reiškia atlikėjui – jis, matyt, yra labai svarbi moky mo sistemos dalis? – Manau, kad viena reikšmingiau sių dalių. Bet tai nereiškia, kad kiekvienas vaikas turi dalyvauti konkurse. Stebiu vaikus ir matau, kad jie nori eiti į sceną, jie nori pa sirodyti, būti tarp kitų, kurie irgi gerai groja. Atsiranda ne konku rencija, bet vieno į kitą įsiklausy mas. Kuriasi būsima bendruome nė. Dabar ypač džiugina tai, kad nuošaliuose miesteliuose, kurie anksčiau niekad niekuo nepasižy mėjo, dirba puikūs pedagogai. Ir į tarptautinį konkursą, be atstovų iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir B.Dvariono mokyklų, atvažiuo ja pakviesti vaikai iš Šilutės, Klai pėdos, Visagino, Kauno. Jie drą siai stoja greta M.K.Čiurlionio ir B.Dvariono mokyklų moksleivių. M.K.Čiurlionio konkurse paskutinis turas vyksta su orkestru.
B.Dvariono konkurse – taip pat. Vaikams ir jų pedagogams siūlo ma pasirinkti vieno iš aštuonių autorių kūrinį solistui su orkest ru. Labai gražu tai, kad mūsų fil harmonija irgi prisideda prie kon kurso: reprezentacinis orkestras repetuoja ir groja su vaikais. Pag rindinė konkurso bazė kaip buvo, taip ir liko B.Dvariono muzikos mokykla, tačiau padeda ir Vals tybinė konservatorija, Muzikos ir teatro akademija. Didelį dalyvių skaičių, kaip ir privalu, deleguoja M.K.Čiurlionio meno mokykla. – Kuo bus išskirtinis šiemetis B.Dvariono konkursas? – Pirmiausia – repertuaru, kuris šiemet liberalizuotas. Ankstesniais metais buvo šiek tiek prievartos at spalvio: būtinai turėjo būti groja ma baroko polifonija, Vienos kla sikų kūrinys. Apsigalvojome, kad taip apsiriboti visiškai nebūtina, nes mūsų tikslas – atskleisti vaikų gebėjimus. Jiems reikia leisti pasi rinkti laisvesnį repertuarą, kad ga lėtų save parodyti, išreikšti. Reikia skatinti jų kūrybiškumą, atveriant stipriąsias puses. Kita vertus, į konkurso dalyvių gretas įsijungia vis naujų šalių. Be prizo, už B.Dvariono kūrinio atliki mą (toks prizas yra visose grupėse) įsteigėme atskirą prizą už lietuviš ko kūrinio atlikimą. Tai padarėme siekdami propaguoti mūsų muzi ką. Atsirado ir kitų anksčiau nebu vusių prizų. Kiekvienas konkursas pažeria savų staigmenų. Mes patys labai šio konkurso lau kiame, nes pagrindinis dalykas – tai atradimo džiaugsmas, kai pasi rodo neeilinis talentas. Visų pirma, aišku, džiaugiamės, kad jų turime Lietuvoje. Tokia nedidelė šalis, o tokia talentinga. Džiugu, kad Kul tūros ministerija supranta šio kon kurso reikšmę, mato jį kaip inves ticiją į ateitį. Kultūros ministerija svariai remia konkursą. Jį globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. VD inf.
Kosas, Graikija – birželio 28 d. 2* viešbutis, su pusryčiais. 8 d. poilsinė kelionė nuo 1099 Lt
Bodrumas, Turkija – gegužės 18 d. 5* viešbutis, ultra viskas įskaičiuota. 8 d. poilsinė kelionė nuo 1775 Lt Kuro mokestis – 120 Lt / asmeniui mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas. Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.
Dar2o0m 12
RVL DNFLMD
åYDULQLP 9LVXRPHQLQǣ
G % $ / $ 1 ' æ , 2 YDO
UHJLVWUXRNLV LU VXçLQRN DUWLPLDXVLĎ VXVLWLNLPR WDåNĎ www.mesdarom.lt
Mes DAROM! Ar DARAI Tu?
DAROM!
Orai
Šiandien kai kur nedideli krituliai, rytoj daug kur numatomas lietus. Įdienojus numatoma 13–14 laipsnių šiluma. Rytoj naktį smarkiai nebeatvės, didžiuosiuose miestuose bus 6–9 laipsniai šilumos. Dieną sušils iki 12– 15 laipsnių.
Šiandien, balandžio 19 d.
+10
+11
Telšiai
+11
Šiauliai
+12
Klaipėda
Panevėžys
+10
Utena
+9
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
6.06 20.30 14.24 5.05 18.52
110-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 256 dienos. Saulė Avino ženkle.
+13
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +16 Brazilija +26 Briuselis +14 Dublinas +10 Kairas +27 Keiptaunas +22 Kopenhaga +11
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+12 +15 +16 +11 +20 +9 +13 +25
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+10
Alytus
1–7 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+6
+14
+10
+9
6
+10
+14
+9
+6
5
+11
+17
+12
+7
2
Penktadienį
Šeštadienį
Sekretorės diena 1824 m. mirė anglų poetas George’as G.Byronas, žinomas kaip Lordas Byronas. 1882 m. mirė anglų mokslininkas Charlesas Darwinas. 1906 m. automobilio avarijoje Paryžiuje žuvo chemikas Pierre’as Curie. 1958 m. gimė humoristas, teatro ir kino aktorius, TV laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas.
1968 m. gimė amerikiečių aktorė Ashley Judd. 1971 m. gimė dainininkas, televizijos laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius. 1972 m. gimė brazilų futbolininkas Rivaldo. 1979 m. gimė amerikiečių aktorė Kate Hudson. 1987 m. gimė rusų tenisininkė, antroji pasaulio raketė Marija Šarapova. 1987 m. gimė anglų futbolininkas Joe Hartas.
1978 m. gimė amerikiečių aktorius Jamesas Franco.
Šią savaitę laimėkite knygas: Jill Shalvis „Žavioji antrininkė“ ir Sarah Mayberry „Karštos naktys kitoje pasaulio pusėje“ Ema Vilis nė nesvajojo dirbti modeliu, kol dvynė sesuo nepaprašė nueiti į fotosesiją vietoj jos. Pozuodama fotografui Ema pasijunta gundančia moterimi... ir nesąmoningai ima vilioti. Reifui sunku atsispirti žavios moters gundymui. Ar jų ryšys gali tęstis ir po fotosesijos? Elizabeta Morgan neketino atsisakyti savo tvarkingo gyvenimo. Bet geriausias būdas pažinti tikrąją save – išvykti į kelionę. Taip ji atsiduria Australijoje priešais vyriškį, prisidengusį tik rankšluosčiu. Natanas – tai, ko Elizabetai reikia. Jis gali padėti gerai mergaitei tapti išties blogai!
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 24 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Aistė, Eirimas, Elfegas, Laisvė, Leonas, Leontina, Simonas
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+14
+8
+13 +9 +15 +23 +7 +20 +18 +12
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena atnaujinti senas pažintis, susitikti su seniai matytais draugais. Tik nebūkite nusiteikęs pernelyg kritiškai. Vertėtų pasidomėti galimybėmis tobulintis, mokytis, siekti karjeros. Vakarą praleiskite su knyga ar filmu. Jautis (04 21–05 20). Sėkminga diena. Jausite kitų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, ypač jei norite pagerinti supantį pasaulį. Dvyniai (05 21–06 21). Seksis bendrauti su vaikais, šeima ir aplinkiniais. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant svarbi ne mažiau negu darbe, ir prisiimtus įsipareigojimus teks įvykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nelabai sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors idėja. Patirsite psichologinį spaudimą, bet pasistenkite kruopščiai atlikti savo tiesiogines pareigas. Liūtas (07 23–08 23). Šiandien jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Per kivirčą galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Kils tam tikrų sunkumų kuriant naujus planus. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu bei šturmu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Būkite kantrus. Svarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kurio planai nederės su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas šiandien nepadės. Skorpionas (10 24–11 22). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią. Šaulys (11 23–12 21). Dabar svarbiausia kova dėl valdžios, todėl pastebėsite, kad dingo noras tobulinti savo vidinį pasaulį. Jūsų silpnybės turės neigiamos įtakos tolesniam gyvenimui. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų bei svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Pasistenkite, kad jūsų bendravimas būtų konstruktyvus. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien kaip niekad būsite kupinas energijos, norėsis kalnus nuversti. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Pasivaikščiokite gryname ore, atsipalaiduokite.