Penktadienis, balandžio 20 d., 2012 m. Nr. 92 (1291)
Norvegijos teroris tas A.BehringasBreivikas teisme atskleidė savo ne įgyvendintus kėslus. Pasaulis 12p.
TAIKIK
JE šeštadieniLY s TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
sausio 23 d.,
2010 m.
InTediena.lt lekTualInė s TV pramo gos
nr. 15 (671)
2,00 Lt
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja Laimu tei Stankūnaitei ir Andriui Ūsui.
NEt 37
PROGRA MOs
„Mane išgelbė
jo Dievas“
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
balandžio 21 d.
Seimas užgesino G.Songailos inicia tyvą dėl ypatingojo prokuroro instituto steigimo. Lietuva 7p.
diena.lt
Galvodavau, ką man reikėtų daryti – eiti į džiungles bananų valgy ti? „Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
2012 m.
TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
8p. MieStaS
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“
Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje. Plačiau skaitykite
Šokoladas
17
porTreTa s
Pasaulis
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
TV HeroJu s
dIdySIS
„Irmanto sriubos“ be Irmanto
ūkInInk ų Išbandy mas
Sėkmė: žemės
drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan
Ratai: 11 pata rimų vairuotojams
šiandien priedai
Idėja, verta „Kristoforo“
čių gyvybių ir
tik atsitiktinu
+
SavaiTė horoskS opas ir Kryžiaž oDiS
mas išgelbėjo
Tomo Mozūros
montažas
27p.
Sportas
Saulius Štomber gas grįžo į didįjį krep sušinį. Dvejų metų per trau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą. Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas. 14p.
Šokoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
tV diena
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
Darbas užsieny je – tik miražas Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius. 6p. UžribiS
Sveikatos viršūnės e kilo panika
STT įkliuvęs svei katos apsau gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski pir tos apsaugos sis moji sveika temą apėmu sio korupcijos tinklo auka. 9p.
KULINAR Kai buro IJA
1,30 Lt
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
kėliai suteikia sparn us
KINO FO Dar vie TELIS na „Ti taniko“ kelionė
Ieškoti plytelių – prie ežerų Tiražas 36 160
Kas nustatys tas gerąsias ar dorovingąsias šeimas, jeigu priimsime tokias pataisas? Steigsime dorovės policiją? Seimo narys Algis Čaplikas
5p.
Miestas
4p.
A.Večerskis pralaimėjo Viln iaus miesto 3-ias is apyl inkės teismas ketv irt ad ienį atmetė bu vus io Liet uvos nac ional in io dra mos teatro general in io direkto riaus Adolfo Večersk io skundą dėl konkurso minėto teatro vadovo pa reigoms eit i. Teismas paskelbė, kad procedūr in ių pažeid imų nebuvo, o konk urso rez ultatai teisėt i.
Menas Detektyvai: ieškodami dingusių prospekto plytelių valdininkai vakar bastėsi ir po Vilnių, ir po jo apylinkes.
Sostinės savivaldybės valdininkai ėmėsi seklių darbo ieškodami per rekonstruk ciją dingusių Gedimino prospekto trinke lių. Juodo bazalto plytelių ieškoma ne tik sostinėje, bet ir jos apylinkių miškuose, paežerėse, pakelių užeigose.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Aplankė kelias sodybas
Vilniaus savivaldybės Eksploata cijos poskyrio vedėjas Gintautas Kazimieras Niaura ketvirtadienio popietę sėdo į savivaldybei priklau santį mikroautobusą ir išvyko į miš kingą bei ežeringą Trakų rajoną. Kelionės tikslas – ne poilsis. G.K.Niaura su savivaldybės Vie
Gedimino Bartuškos nuotr.
šosios tvarkos skyriaus specialis tu šiose vietovėse tikėjosi rasti bent dalį per garsiąją Gedimino prospekto rekonstrukciją nežinia kur dingusių juodo ir raudono bazalto trinkelių. Kaip žurnalistams sakė savival dybės atstovas, į paieškas Trakų rajone leistasi gavus informacijos, kad čia keliose vietose grindiniai iškloti būtent tokiomis pačiomis plytelėmis, kokios dingo iš savivaldybės saugyklų.
2
13p.
Naujas R.Kazlo vaidmuo – Dantė
2
penktADIENIS, balandžio 20, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Teisėjo dienos suskaičiuotos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pa prašė Teisėjų tarybos patarimo at leisti iš pareigų kyšio paėmimu kaltinamą Vilniaus teisėją Ryšar dą Skirtuną.
Prezidentūra vakar pranešė, kad D.Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo R.Skirtuno atleidimo iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą. Prezidentė, susipažinusi su pro kurorų pateikta informacija apie Teisėjų etikos kodekso neatitin kančius teisėjo veiksmus bendrau jant su proceso dalyviais jo nagri nėjamoje byloje ir šiurkščius teisėjo elgesio principų pažeidimus, šalies vadovė nusprendė, kad R.Skirtu nas pažemino teisėjo vardą, ir ini cijavo jo atleidimą. Šiuo metu sprendžiamas ir tei sėjo R.Skirtuno patraukimo bau džiamojon atsakomybėn klau sim as. Gen eral in io prok uroro kreipimąsi dėl teisėjo teisinės ne liečiamybės panaikinimo svarsto Seimas. R.Skirtunas įtariamas paėmęs 30 tūkst. litų kyšį už kaltinama jam naudingą sprendimą vienoje savo nagrinėjamoje baudžiamojo je byloje.
Tuo metu Seime dėl R.Skirtuno ligos atidėtas jo teisinės neliečia mybės panaikinimo klausimas. Seimas ketvirtadienį patenkino laikinosios komisijos, tiriančios
generalinio prokuroro prašymą leisti patraukti teisėją baudžiamo jon atsakomybėn ar kitaip suvaržy ti jo laisvę, prašymą iki gegužės 18 d. pratęsti jos darbą. Pagal pirminį Seimo nutarimą komisija savo dar bą turėjo baigti vakar. Komisijos pirmininkas konser vatorius Vaidotas Bacevičius pra nešė, kad kyšininkavimu įtariamas teisėjas šiuo metu guli ligoninėje ir negali atvykti į komisijos posėdį. Pagal Seimo statutą komisija turi išklausyti asmenį, kurio imunite tą prašoma panaikinti. V.Bacevičius BNS sakė, kad R.Skirtunas komisiją informavo, jog penktadienį jį ketinama išleis ti iš ligoninės, ir jis pažadėjo ant radienį atvykti į laikinosios komi sijos posėdį. Be to, komisijos narių pageida vimu į posėdį bus kviečiamas ir ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos atliekančios Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas. Anksčiau par lamentarai išklausė prokuratūros informaciją. Pasak V.Bacevičiaus, jeigu ne kils daugiau nenumatytų kliūčių, jau kitą savaitę komisija galės pa teikti savo išvadą dėl teisėjo imu niteto panaikinimo. VD, BNS inf.
Rengėjai
Naujasis Baltijos šokis ’12 TARPTAUTINIS ŠIUOLAIKINIO ŠOKIO FESTIVALIS
Ieškoti plyte
Įtarimai: savivaldybės valdininkai spėja, kad kavinės „Keturios sostinės“
Juod as sav ivaldyb ės 1 autob us iukas ried ė jo žvyruotais miško keliukais, tai
vienoje, tai kitoje vietoje stab teldavo, valdininkai įvertindavo paežerių sodybų kiemų grindi nius, tačiau dingusių plytelių nė vienoje sodyboje rasti taip ir ne pavyko. Tiesa, dar prieš išvykdami į Trakus miesto specialistai stab telėjo sostinės senamiestyje šalia Rotušės aikštės esančiame resto
Globėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Vilniaus miesto savivaldybė
9
tūkst. kv. m grindinio neranda savivaldybės valdininkai.
rane „Blusynė“. Kaip aiškino sa vivaldybės atstovai, buvo gauta informacijos, kad dingusios ply telės išklotos ir šios įstaigos kie me. Tačiau po restorano kiemą pašmirinėję valdininkai konsta tavo: plytelės ne tokios. Radybos kavinėje
Vis dėlto kelionė po Vilniaus kraštą sostinės valdininkams ne praėjo veltui. Vievyje esantis pa kelės restoranas „Keturios sos tinės“ savo automobilio aikštelę išklojęs juodo bazalto plytomis, kurios, anot G.K.Niauros, yra ly giai tokios pačios, kokios kadai se buvo klojamos centrinėje sos tinės gatvėje. „Taip, tikrai tokios, kaip buvo prospekte. Negaliu pasakyti, kad čia būtent tos plytos iš prospek to, tačiau jos yra tokios pačios“, – apžiūrėjęs aikštelės grindinį rėžė miesto valdininkas. Iš sandėlių, kuriuose turėjo būti laikomos po rekonstrukcijos niekur
Nauja mašina taupo Ugnė Karaliūnaitė
Stato nemokamai
Jau keletą mėnesių Lietuvos pašto vadybininkai sėda į nedidelį geltoną elektromobilį „Tazzari Zero“ ir juo keliauja pas klientus. Taip esą ir taupomos sąnaudos, ir gerinamas įmonės įvaizdis.
Vytautas Dailydka:
u.karaliunaite@diena.lt
100 km už 7 litus
Gegužės 2–9 Bilietai parduodami Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (Gedimino pr. 4, tel. (8 5) 262 9771) . Informacija tel. (8 5) 204 0835, ir kasose el. paštu info@dance.lt.
www.dance.lt
Rėmėjai
Informacijos rėmėjai
Partneriai
Lietuvos pašto generalinė direk torė Lina Minderienė džiaugėsi įmonėje žiemą atsiradusiu eko logišku automobiliu. Pasak jos, planuojama tokių mašinų įsigyti ir daugiau: „Galvojame ir toliau plėsti elektromobilių parką.“ Pas gyventojus paštininkai elektromobiliu kol kas nevažiuos, nes „Tazzari Zero“ gana nedidelis (bagažinės talpa – 150 l). L.Minderienė teigė, kad vienas toks automobilis įmonei per me tus padės sutaupyti kelis tūkstan čius litų. Skaičiuojama, kad 100 km atstumą įveikti šiuo elektro mobiliu kainuoja apie septynis litus.
Ekologišku automobiliu Lietuvos paštas susižavėjo ir dėl to, kad Vilniuje elektromobilius kol kas galima statyti nemokamai – te reikia gauti leidimą.
Tai nėra tik automo bilis, skirtas nuva žiuoti iš vienos vie tos į kitą.
Prie šio automobilio vairo taip pat gali sėsti B1 kategorijos vai ravimo pažymėjimą turintys as menys. Kadangi šis automobi lis nesveria daugiau nei 550 kg ir neviršija 15 kW galios, jis priski riamas keturračiams. „Tazzari Zero“ elektromobilis – idealus dirbantiems mieste. Ta čiau tolimesnės kelionės gali su kelti sunkumų. Su visiškai įkrautu
3
penktADIENIS, balandĹžio 20, 2012
miestas
eÂliĹł – prie eĹžeÂrĹł PasÂkelÂbÄ— paieĹĄÂkÄ… DinÂguÂsiĹł GeÂdiÂmiÂno proÂspekÂto trin keÂliĹł isÂtoÂriÂjÄ… suÂgalÂvoÂjÄ™s VilÂniaus meÂras ArÂtĹŤÂras ZuoÂkas kreiÂpÄ—Âsi ÄŻ vilÂnieÂÄ?ius ir praÂĹĄÄ— praÂneĹĄÂti viÂsĹł, kuÂrie kur nors yra maÂtÄ™ juoÂdo ba zalÂto plyÂteÂles, kaÂdaiÂse nauÂdoÂtas tie siant sosÂtiÂnÄ—s gatÂves. „KreiÂpiuoÂsi ÄŻ viÂsus vilÂnieÂÄ?ius ir ne tik. GeÂdiÂmiÂno proÂspekÂto reÂkonstÂrukÂci jos meÂtu buÂvo iĹĄÂveĹžÂtos seÂnos rauÂdo no graÂniÂto ir juoÂdoÂjo baÂzalÂto plyÂteÂlÄ—s. VilÂnius nÄ—Âra toks diÂdeÂlis miesÂtas, to dÄ—l praÂĹĄau geÂros vaÂlios ĹžmoÂniĹł inÂfor muoÂti apie paÂsteÂbÄ—Âtas priÂvaÂÄ?ias val das, kuÂrioÂse, galÂbĹŤt, paÂnauÂdoÂtos bĹŤÂ tent ĹĄios trinÂkeÂlÄ—s, ir inÂforÂmuoÂti ma ne. AnoÂniÂmiĹĄÂkuÂmÄ… gaÂranÂtuoÂjaÂme“, – saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s praÂneÂĹĄiÂme ciÂtuoÂjaÂmas meÂras A.ZuoÂkas.
“ aikĹĄÂteÂlÄ—Âje paÂkloÂtas dinÂgÄ™s GeÂdiÂmiÂno proÂspekÂto grinÂdiÂnys. GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
neÂpaÂnauÂdoÂtos plyÂteÂlÄ—s, dinÂgo ne tik juoÂdo, bet ir rauÂdoÂno baÂzalÂto lui tai. Tad juoÂdaÂme kaÂviÂnÄ—s aikĹĄÂteÂlÄ—s grinÂdiÂnyÂje ÄŻtaiÂsyÂta lyÂgiai toÂkia paÂti rauÂdoÂna trinÂkeÂlÄ— valÂdiÂninÂkĹł ÄŻtaÂri mus tik dar laÂbiau suÂstipÂriÂno.
G.K.NiauÂra:
NeÂgaÂliu paÂsaÂkyÂti, kad Ä?ia bĹŤÂtent tos plyÂtos iĹĄ proÂspek to, taÂÄ?iau jos yra to kios paÂÄ?ios.
lÄ—s“, – kalÂbÄ—Âjo G.K.NiauÂra. MaŞ daug 5 tĹŤkst. kv. m seÂnoÂjo pro spekÂto grinÂdiÂnio baÂzalÂto plyÂteÂliĹł saÂviÂvalÂdyÂbÄ— paÂnauÂdoÂjo moÂkykÂlĹł ir baĹžÂnyÂÄ?iĹł kieÂmams grÄŻsÂti. TeÂriÂtoÂriÂjÄ… apÄ—ÂjÄ™s saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s darÂbuoÂtoÂjas tvirÂtiÂno, kad aikĹĄÂ teÂlÄ—Âje iĹĄ viÂso gaÂlÄ—ÂtĹł bĹŤÂti paÂkloÂta maĹžÂdaug 600 kv. m baÂzalÂto trin keÂliĹł, o saÂviÂvalÂdyÂbÄ— iĹĄ viÂso neÂran da maĹžÂdaug 9 tĹŤkst. kv. m grin diÂnio. „Taip po daÂlÄŻ per viÂsÄ… LieÂtuÂvÄ… tos trinÂkeÂlÄ—s, maÂtyt, ir iĹĄÂsiÂbars tė“, – priÂdĹŤÂrÄ— valÂdiÂninÂkas. KreipÂsis ÄŻ poÂliÂciÂjÄ…
„NeÂtuÂriÂme duoÂmeÂnĹł, kad ply tas kas nors bĹŤÂtĹł parÂdaÂviÂnÄ—ÂjÄ™s. Yra VilÂniuÂje keÂlios vieÂtos, kuÂrio se tos trinÂkeÂlÄ—s buÂvo paÂnauÂdo tos, taÂÄ?iau tie atÂveÂjai yra ĹžiÂnoÂmi, uĹž tas plyÂteÂles suÂmoÂkÄ—Âta tiek, kiek tuo meÂtu buÂvo reiÂkaÂlauÂjaÂma. ÄŒia jĹł neÂtuÂrÄ—Âjo bĹŤÂti, jei Ä?ia tos trinÂkeÂ
Nei ÄŻ paeÂĹžeÂriĹł soÂdyÂbĹł kieÂmus, nei ÄŻ ÄŻtaÂriÂmĹł keÂlianÂÄ?iÄ… kaÂviÂnÄ™ „KeÂtu rios sosÂtiÂnÄ—s“ nÄ— vieÂnas iĹĄ saÂviÂval dyÂbÄ—s valÂdiÂninÂkĹł koÂjos ÄŻkelÂti ne siÂryÂĹžo. EsÄ… to jiems neÂleiÂdĹžia ÄŻstaÂty mas. Be to, VilÂniaus saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s valÂdiÂninÂkai tvarÂkÄ… gaÂli daÂryÂti tik saÂvo saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s teÂriÂtoÂriÂjoÂje. Kad bĹŤÂtĹł iĹĄaiĹĄÂkinÂta, iĹĄ kur kaÂviÂnÄ— gaÂ
MeÂras praÂĹĄo, kad viÂsÄ… inÂforÂmaÂciÂjÄ… apie dinÂguÂsias baÂzalÂto trinÂkeÂles vil nieÂÄ?iai siĹłsÂtĹł ÄŻ jo paÂĹĄto dÄ—ÂĹžuÂtÄ™. GeÂdiÂmiÂno proÂspekÂte paÂgal reÂkonst rukÂciÂjos doÂkuÂmenÂtus iĹĄ viÂso buÂvo iĹĄarÂdyÂta beÂveik 16 tĹŤkst. kv. m trin keÂliĹł, iĹĄ jĹł – beÂveik 7 tĹŤkst. paÂnauÂdo ta per miesÂte vykÂdyÂtus proÂjekÂtus: BerÂnarÂdiÂnĹł baĹžÂnyÂÄ?ioÂje, preÂziÂdenÂtĹŤÂ roÂje, BalÂsiĹł moÂkykÂloÂje, VÄŽ „LieÂtuÂvos enerÂgeÂtiÂkos muÂzieÂjus“, DieÂvo Gai lesÂtinÂguÂmo ĹĄvenÂtoÂvÄ—Âje, Ĺ v. DvaÂsios gatÂvÄ—Âje, PiÂlies gatÂvÄ—Âje, UniÂverÂsiÂteÂto ir Ĺ venÂtaÂraÂgio gatÂvÄ—Âse, KarÂveÂliĹĄÂkiĹł kaÂpiÂnÄ—Âse, AguoÂnĹł gatÂvÄ—s skveÂre, LiauksÂmiÂno gatÂvÄ—Âje, ties GeÂdiÂmiÂno pr. 9, VrubÂlevsÂkio gatÂvÄ—Âje.
vo buÂvuÂsiam GeÂdiÂmiÂno proÂspekÂto grinÂdiÂniui idenÂtiĹĄÂkas baÂzalÂto trin keÂles, saÂviÂvalÂdyÂbÄ— keÂtiÂna kreipÂtis ÄŻ poÂliÂciÂjÄ…. „Čia nieÂko daÂryÂti neÂgaÂliÂme, nes mums ÄŻstaÂtyÂmai to neÂleiÂdĹžia. Ga liÂme tik ieĹĄÂkoÂti toÂkiĹł plyÂteÂliĹł paÂgal ĹžmoÂniĹł praÂneÂĹĄiÂmus, taÂÄ?iau paÂskui kreipÂsiÂmÄ—s ÄŻ poÂliÂciÂjÄ…. AtÂsaÂkinÂgi sa viÂvalÂdyÂbÄ—s skyÂriai paÂrengs doÂku menÂtus, juos perÂduoÂsiÂme paÂrei gĹŤÂnams. Bus atÂlikÂtas tyÂriÂmas ir paaiĹĄÂkÄ—s, Ä?ia tos paÂÄ?ios plyÂteÂlÄ—s ar ne“, – dÄ—sÂtÄ— G.K.NiauÂra.
o piÂniÂgus ir geÂriÂna ÄŻvaizÂdÄŻ akuÂmuÂliaÂtoÂriuÂmi auÂtoÂmoÂbiÂlis ga li nuÂvaÂĹžiuoÂti 140 km, didĹžiau sias elektÂroÂmoÂbiÂlio greiÂtis – 100 km/val. TrĹŤksÂta infÂrastÂrukÂtĹŤÂros
AkuÂmuÂliaÂtoÂriui viÂsiĹĄÂkai ÄŻkrau ti priÂreiks 5–9 vaÂlanÂdĹł. Kol kas elektÂroÂm oÂb iÂl iĹł saÂv iÂn inÂkai gaÂl i
paÂsiÂgesÂti ir vieÂtĹł, kur bĹŤÂtĹł gaÂli ma ÄŻkrauÂti ĹžaÂliuoÂsius auÂtoÂmoÂbi lius. Kaip teiÂgÄ— „TazÂzaÂri“ atÂsto vas LieÂtuÂvoÂje VyÂtauÂtas DaiÂlydÂka, jo ĹžiÂnioÂmis, ĹĄiuo meÂtu LieÂtuÂvo je tÄ—Âra 10 vieÂtĹł, kur ÄŻmonÂtuoÂtos elektÂroÂmoÂbiÂliĹł ÄŻkroÂviÂmo stoÂte lÄ—s. Nors infÂrastÂrukÂtĹŤÂra elektÂro moÂbiÂliĹł saÂviÂninÂkams dar nÄ—Âra iĹĄÂplÄ—ÂtoÂta, Lie tuÂvos paÂĹĄto diÂrek toÂrÄ— dĹžiauÂgÄ—Âsi, kad nauÂjaÂsis ÄŻ m o Ân Ä— s
auÂtoÂmoÂbiÂliĹł parÂko „gyÂvenÂtoÂjas“ skelÂbia ÄŻmoÂnÄ—s tiksÂlÄ… – tapÂti eko loÂgiĹĄÂkai. „TazÂzaÂri ZeÂro“ kaiÂnuoÂja 87 tĹŤkst. liÂtĹł. LieÂtuÂvos paÂĹĄte ĹĄis elektÂroÂmoÂbiÂlis atÂsiÂraÂdo suÂdaÂrius treÂjĹł meÂtĹł suÂtarÂtÄŻ su itaÂlĹł gaÂmin toÂjo atÂstoÂvais LieÂtuÂvoÂje. „TazÂzaÂri“ elektÂroÂmoÂbiÂlius ÄŻ Lie tuÂvÄ… atÂveÂŞęs V.DaiÂlydÂka teiÂgÄ—, kad ĹĄiuo meÂtu LieÂtuÂvoÂje yra keÂtuÂri to kie elektÂroÂmoÂbiÂliai. AuÂtoÂmoÂbiÂliĹł gaÂminÂtoÂjo atÂstoÂvai nuoÂlat deÂraÂsi su ÄŻmoÂnÄ—Âmis, kuÂrios noÂrÄ—ÂtĹł iĹĄÂsi nuoÂmoÂti ĹĄias ekoÂnoÂmiĹĄÂkas trans porÂto prieÂmoÂnes. „PagÂrinÂdiÂnÄ— prieÂĹžasÂtis, koÂdÄ—l ÄŻmoÂnÄ—s nuÂsprenÂdĹžia „neÄŻÂsiÂleis ti“ elektÂroÂmoÂbiÂliĹł, yra tai, jog jie skaiÂÄ?iuoÂja praÂdiÂnÄŻ moÂkesÂtÄŻ ar mÄ—ÂneÂsio nuoÂmos kaiÂnÄ…. TaÂÄ?iau tai nÄ—Âra tik auÂtoÂmoÂbiÂlis, skirÂtas nuÂvaÂĹžiuoÂti iĹĄ vieÂnos vieÂtos ÄŻ ki tÄ…, tai ir ÄŻvaizÂdis ÄŻmoÂnei, eko noÂmiĹĄÂkuÂmas. ÄŽvaizÂdis juk ir kaiÂnuoÂja“, – kalÂbÄ—Âjo paÂĹĄneÂko vas. „TazÂzaÂri“ atÂstoÂvas taip pat praÂsiÂtaÂrÄ—, kad vieÂnÄ… elektÂroÂmo biÂlÄŻ yra jau ÄŻsiÂgiÂjÄ™s ir priÂvaÂtuÂs as muo.
@b R aNQVR[V\  CVY[VNb` QVR[N•
;2:<8.:.@ Ă Âź76:.@
Ă&#x; CVY[VNb` ]NcRVX`YĂş TNYR_VWĂ&#x2013; Ă&#x; `NcNVaTNYĂ&#x;
CVY[VNb` ]NcRVX`YĂş TNYR_VW\WR cfX`aN[Ă&#x2DC;V\` ]N_\Q\`'
2_ZVaN \ ]N_\QN Â 3RPVa NQ cVcbZ 1NVYV[V[XĂş ]\_a_RaNV EC6Â&#x201C;EC666 NZ VĂş CNXN_Ăş 2b_\]\` T_NcVĂ_\`RÂ&#x2022; AN_]aNbaV[Ă&#x203A; ]N_\QN Â 8_f VNV f_N Q\_fOĂ&#x203A;` R[XYN` \ @a_Ă&#x203A;YĂ&#x203A; Â&#x201C; ]R_TNYĂ&#x203A;` @N]VRT\` Â&#x201C; cNY`afOV[V[XNV ZR[\ ZRPR[NaNV V_ X\YRXPV[V[XNVÂ&#x2022; ;RZ\XNZN` Ă&#x;Ă&#x203A;WVZN` aVX `b ONYN[Q V\ Q Â CVY[VNb` QVR[NÂ&#x2022; /ĂaV[N ]N_\QfaV YNVX_N aĂ&#x; ObQĂ&#x203A;a\WbV ]_VR Ă&#x;Ă&#x203A;WVZ\ CVY[VNb` ]NcRVX`YĂş TNYR_VWN 1VQ V\WV T !! 1N_O\ YNVXN`' R aNQVR[VNV` Â&#x201C; % cNY cR[Ă&#x2DC;VĂş V cNXN_Ă&#x203A;`R Â&#x201C; $ cNY
m o r a D 2012
L DNFLMD
DULQLPRV Y ĂĽ ÇŁ LQ Q H P R 9LVX G
%$/$1'ĂŚ,2 YDO
UHJLVWUXRNLV LU VXçLQRN DUWLPLDXVLÄ&#x17D; VXVLWLNLPR WDĂĽNÄ&#x17D; www.mesdarom.lt
Mes DAROM! Ar DARAI Tu?
DAROM!
4
penktadienis, balandžio 20, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vilniaus miesto 3-ia sis apylinkės teis mas ketvirtadie nį atmetė buvusio Lietuvos naciona linio dramos teatro (LNDT) generalinio direktoriaus Adol fo Večerskio skun dą dėl konkurso mi nėto teatro vadovo pareigoms eiti.
Pralaimėjimas: A.Večerskiui nepavyko įrodyti, kad iš konkurso LNDT
vadovo pareigoms eiti jis buvo pašalintas neteisėtai.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
A.Večerskio kova baigta Teismas paskelbė, kad procedūri nių pažeidimų nebuvo, o konkur so rezultatai teisėti. „Ieškinys buvo atmestas“, – BNS patvirtino teismo atstovė Renata Trimailovienė. Ši nutartis per 30 dienų gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui. Ieškovas prašė teismo pripažin ti neteisėtu draudimą jam daly vauti 2010 m. spalio 26 d. konkur se ir paskelbti konkurso rezultatus neteisėtais, juos panaikinti, su stabdyti konkurso vykdymą ir už drausti pasirašyti sutartį su kon kurso laimėtoju, dabartiniu LNDT vadovu Martynu Budraičiu. Apylinkės teismas pripažino, jog viešai, per komisijos posėdį, pa skelbdama A.Večerskiui, kad jam neleis dalyvauti konkurse, Kultūros ministerija pasielgė nesąžiningai. „Teismas padarė išvadą, kad at sakovas 2010 m. spalio 26 d. raštu komisijos akivaizdoje informuoda mas ieškovą apie teisės dalyvau ti konkurse netekimą veikė nesą
žiningai, pažeidė ieškovo teises ir (arba) saugomus interesus“, – sa kė teismo atstovė.
A.Večerskis sulaukė menininkų ir kultū ros veikėjų kritikos dėl savo prieštarin gų kalbų.
Vis dėlto, anot teismo, tokie at sakovo veiksmai nepaneigia ap linkybės, kad nepalankios A.Ve čerskiui Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados neleidžia dalyvauti konkurse. „Vien nesąžiningas būdas prie monės, kaip šis draudimas pri taikytas, neteikia pagrindo viso draudimo paskelbti neteisėtu“, – tvirtino R.Trimailovienė. Skunde teismui A.Večerskis nu rodė, jog buvo priimti dokumentai,
jam leista dalyvauti konkurse, ta čiau vykstant konkursui pranešta, kad jis iš jo šalinimas. Kultūros ministerija teigė, kad A.Večerskis buvo pašalintas iš kon kurso, nes gautas VTEK patikini mas, jog jis pažeidė Viešųjų ir pri vačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą – įdarbino teat re savo žmoną Valeriją Večerskienę, jai ir teatre taip pat dirbusiai dukrai Jutai Večerskytei skyrė priedus. 2010-ųjų rugsėjį Kultūros mi nisterija paskelbė konkursą LNDT generalinio direktoriaus pareigoms eiti. Jame dalyvavo šeši kandidatai, konkursą laimėjo M.Budraitis. A.Večerskis LNDT vadovavo nuo 2005 m. Jis sulaukė meninin kų ir kultūros veikėjų kritikos dėl savo prieštaringų kalbų ir dėl to, kad LNDT, turinčiame aukščiau siu meniniu lygiu pristatyti nacio nalinės kūrybos laimėjimus, buvo diegiamas „komercinio pobūdžio privataus teatro modelis“. VD, BNS inf.
Vilnietį surietė šiltinė Daugiau nei po penkerių metų per traukos Vilniuje užregistruotas vi durių šiltinės atvejis. Susirgo 31 metų vilnietis, kuris mėnesį kelia vo po Indiją.
Pirmieji ligos simptomai atsirado dar būnant Indijoje: ligonis skun dėsi staiga pakilusia temperatū ra iki 38,9 laipsnio, galvos ir pilvo skausmais, bendru silpnumu. Jis kelionėje medicinos pagalbos ne sikreipė, savarankiškai dvi dienas gydėsi antimikrobiniais vaistais ir ligos požymiai išnyko. Po trijų savaičių, grįžus į Lietuvą, ligoniui pakilo temperatūra iki 40 laipsnių, jis buvo paguldytas į Infek cinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę. Čia jam buvo diagnozuotas vidurių šiltinės recidyvas (pasikartojimas) ir paskirtas tinkamas gydymas. Vidu rių šiltinė yra ūminė sisteminė in
fekcinė liga, pasireiškianti ilgai trun kančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apeti to stoka, suretėjusiu širdies dažniu, vidurių užkietėjimu arba viduriavi mu, sausu kosuliu. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių žarny ne gali atsirasti opų, kurios gali tapti kraujavimo iš žarnyno ar žarnos per foracijos (prakiurimo) priežastimi. Ši liga paplitusi visame pasaulyje, ypač tose šalyse, kur blogos sanitari nės sąlygos, nesilaikoma mitybos hi gienos reikalavimų, nekokybiškai va lomi nutekamieji vandenys. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje kasmet registruojama apie 16–17 mln. susirgimo vidurių šiltine atvejų, iš jų – apie 600 tūkst. mir ties atvejų. Lietuvoje ši liga jau be veik pamiršta, nuo 1998 m. regist ruojami tik pavieniai atvejai. VD inf.
Vargas: Indijoje vidurių šiltine
užsikrėtusį sostinės gyventoją kamavo net iki 40 laipsnių tem peratūra. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
5
penktADIENIS, balandžio 20, 2012
lietuva
Dėl šeimos diskutavo net plodami Seime prasidėjo karštos diskusijos dėl Konstitucijos pataisos, nustatan čios kitokį šeimos teisinį suvokimą.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Neapsisprendžia: kas yra šeima? Užuot užsiėmęs įstatymų leidyba, Seimas įsikarščiavęs ieško atsakymo
Pirmenybė – santuokai
Parlamentarai surengė pirmąją diskusiją dėl valdančiųjų konser vatorių inicijuoto Konstitucijos 38 straipsnio pataisos projekto, ku riuo siūloma nustatyti, kad šeima kyla iš santuokos, taip pat iš tėvų bei vaikų ryšio, giminystės. Pirme nybė šiuo atveju atiduodama šei mai, sukurtai per santuoką. Aistringos diskusijos vakar dar nebuvo baigtos. Jos bus pratęstos kitą savaitę, nes labai daug par lamentarų panoro pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Vėliau bus surengti balsavimai dėl Konstitucijos pataisos priėmi mo. Norint jas priimti, reikia, kad Seimas balsuotų dukart. Kaskart už turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Tarp abiejų balsa vimų turi būti padaryta ne trum pesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
į šį klausimą.
Pyko vieni ant kitų
Palaikantys siūlomą Konstitucijos pataisą teigė, jog būtina įtvirtin ti, kad valstybė pirmiausia remia santuokos pagrindu sudarytas šei mas. „Dabartinė pasiūlytoji Konsti tucijos pakeitimo redakcija nenus tato jokios diskriminacijos. Likime ištikimi patys sau ir tam sociali niam kompromisui, kuriuo paremta 1992 m. priimtoji Konstitucija, nes pateiktoji pakoreguota pataisa yra aiškiai kompromisinė“, – kalbėjo konservatorė Vilija Aleknaitė-Ab ramikienė. Tėvynės sąjungos atstovas Ri mantas Dagys nevyniojo žodžių į vatą: „Mūsų oponentus pikti na, kad šios Konstitucijos pataisos užkerta kelią vienalytėms santuo koms ar partnerystei įteisinti. Tai
Vytauto Liaudanskio nuotr.
yra esmė. Mes turime konstitu ciškai užtikrinti, kad vaikai turėtų tėtį vyrą ir mamą moterį, o ne ko kias nors kitokias tėvystės ir moti nystės formas.“ Po ugningos Seimo narės Ri mos Baškienės kalbos, remiančios Konstitucijos pataisą, į Seimo po sėdį atėję šios pataisos šalininkai ėmė audringai ploti. Tai supykdė posėdžiui pirmininkaujantį Eri ką Tamašauską: „Čia ne koncertų salė. Prašom laikytis tvarkos. Ar iš girdot mane?“ Jis pagrasino išva ryti svečius iš salės, jeigu jie ir to liau rodys savo emocijas. „Noriu gyventi laisvoje šalyje“
Bet Konstitucijos pataisų oponen tai nesutiko su jų iniciatorių argu mentais.
„Ne tik santuokos pagrindu su daroma šeima. Negalima išskirti kokios nors vienos privilegijuotos šeimos formos. Yra šeimų, kurios neturi vaikų. Yra šeimų, kuriose nebelieka tėvo ar motinos, arba net abiejų ir vaikus augina kiti artimi giminaičiai. Būna, kad žmonės su silaukia vaikų dar nesusituokę. Ar tai nėra šeima?“ – retoriškai klau sė socialdemokratas Julius Saba tauskas. „Teisingai sakė kolegė V.Alek naitė – mūsų Konstitucija buvo so cialinio kompromiso rezultatas. Ar po dvidešimties metų nuo Konsti tucijos priėmimo atėjo laikas so cialinei priešpriešai?“ – kalbė jo jis. Kita socialdemokratė Mari ja Aušrinė Pavilionienė piktinosi,
kad Konstitucijos pataisos inicia toriai neatsiklausė tautos, kurios absoliuti dauguma yra pasakę, jog šeima laiko kartu gyvenančius, bet nebūtinai susituokusius žmones ir jų vaikus. Liberalcentristas Algis Čaplikas teiravosi: „Kas nustatys tas gerą sias ar dorovingąsias šeimas, jei gu priimsime tokias Konstitucijos pataisas? Steigsime dorovės poli ciją? Žmogus laisvas tvarkyti savo gyvenimą taip, kaip jam norisi, ne sikiškime į jo asmeninį gyvenimą. Valdžia turi tik netrukdyti laisvai gyventi žmonėms. Tada jie mylės Tėvynę, gerbs ją, nevažiuos iš jos. Nenoriu gyventi valstybėje, kurioje valdžia reguliuoja gyvenimą.“ Parašai buvo suklastoti?
Plenarinio posėdžio pradžioje šiuo klausimu kilo sumaištis. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovė Arūnė Stirblytė pasiūlė išbrauk ti klausimo svarstymą iš darbot varkės. „Yra įtarimų, kad parašai galėjo būti suklastoti. Teigiama, kad šį projektą pasirašė 98 Seimo nariai. Bet dalis pasirašė ne dėl šio Konstitucijos pakeitimo, o dėl Šei mos grupės sukūrimo Seime. To dėl manome, kad klausimas negali būti svarstomas posėdyje“, – sakė A.Stirblytė. Tačiau R.Dagys tikino, kad vi si parašai po siūloma Konstituci jos pataisa yra tikri. Seimo nariai balsų dauguma ne sutiko išbraukti Konstitucijos pa taisų svarstymo iš darbotvarkės.
Prezidentės veto pritarta ES šalyse sumokėtą PVM Stasys Gudavičius Seimas sutiko su Prezidentės Da lios Grybauskaitės veto Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms. Pa sak valstybės vadovės, šios patai sos galėjo gerokai išauginti kainas už gyventojų šiukšlių išvežimą.
Anksčiau veto pritarė Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriau sybė. Grąžindama parlamentarams ir naujo svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas Prezidentė pa reiškė, kad jos „atveria kelią Regio ninių atliekų tvarkymo centrams privatizuoti ir monopoliui įsigalė ti atliekų bei sąvartynų tvarkymo versle, o įsigaliojus šioms patai soms gerokai išaugtų atliekų tvar kymo kaina“. Taip pat Prezidentė pateikė sa vo siūlymus, kaip derėtų pataisy ti šį įstatymą. Seimo Aplinkos apsaugos ko mitetas, vadovaujamas konser
vatoriaus Jono Šimėno, ragi no parlamentarus nepritarti veto. J.Šimėnas neigė Prezidentės pa reikštus nuogąstavimus tvirtin damas, kad valstybės vadovė, ma tyt, buvo suklaidinta. Tačiau dauguma parlamentarų nepritarė tokiai nuomonei ir pa tvirtino Prezidentės pateiktas pa taisas. „Visais atvejais, kai į šį sek torių įsileidžiam privatininką, paslaugos tampa brangesnės. Nes privatusis verslas siekia tik pelno. Todėl atliekų tvarkymas turi lik ti savivaldybių rankose. Nesu prieš privatųjį verslą, bet komunalinia me ūkyje, liečiančiame visus, įskai tant ir vargingiausius visuomenės sluoksnius, turi tvarkytis valstybė ar savivaldybės“, – sakė socialde mokratas Bronius Bradauskas. D.Grybauskaitė pasveikino Sei mo priimtą sprendimą. „Atliekų tvarkymo sektorius apsaugotas nuo šilumos ūkio scenarijaus“, – pabrėžė ji.
Išgelbėjo: Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas šalies vadovė vetavo, nes
jos būtų pabranginusios paslaugas gyventojams. Gedimino Bartuškos nuotr.
galima susigrąžinti internetu
Lietuvoje sėkmingai įgyvendinamas projektas „Elektroninio deklaravimo paslaugos plėtra ir PVM grąžinimo ES šalių mokesčių mokėtojams el. paslaugos sukūrimas“, kuris jau dabar leidžia gyventojams ir įmonėms internetu susigrąžinti užsienio valstybėse sumokėtą pridėtinės vertės (PVM) mokestį. Pasak Valstybinės mokesčių inspek cijos (VMI) Paslaugų mokesčių mo kėtojams departamento direktoriaus pavaduotojos Virginijos Ginevičienės, projekto tikslas − plėtoti e. deklaravi mo paslaugą ir, įgyvendinant Europos Tarybos direktyvas, sukurti e. paslaugą ES mokesčių mokėtojams susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį, sumokėtą kitoje ES šalyje, – sėkmingai įgyven dintas. Anksčiau ES valstybėse sumokėto PVM grąžinimo procedūra iš gyven tojų bei įmonių reikalaudavo daugy bės laiko ir papildomų priemonių. Jie privalėjo susipažinti su valstybės teisi nės bazės nuostatomis dėl PVM grą žinimo, nes kiekvienoje šalyje jos yra skirtingos. Tuomet žmogus ar įmonė susidurdavo su skirtingų paraiškų pil dymu ir nevienodais prašymų vykdymo terminais. Dabar, kai projektas įgyvendintas, as menys, ES šalyse įsigiję prekę bei sumo kėję už ją PVM, pinigus atgauti gali ne tik greitai, tačiau ir itin patogiai. Kadan gi visus formalumus galima sutvarkyti internetu, išvengiama ilgų popierinės dokumentacijos procesų, nereikia skirti papildomų išlaidų dokumentams tvar kyti ir pašto paslaugoms. Be to, suma
žinama klaidų tikimybė, nes elektroni nė prašymų pildymo sistema vartotojui iš karto nurodo neteisingai užpildytus prašymo laukus „Dabartinė tvarka leidžia greitai, efektyviai ir pagal bendrai nustaty tas taisykles susigrąžinti bet kurioje ES valstybėje sumokėtą PVM. Projektas padeda tūkstančiams Lietuvos įmonių ir žmonių taupyti brangų laiką ir lėšas“, – pabrėžia V.Ginevičienė. Gyventojai ar įmonės, kurie teikia prašymus grąžinti ES valstybėse sumo kėtą PVM, dabar gali naudotis VMI su kurtu portalu EPRIS, kuris vartotojams suteikia galimybę nesudėtingai ir grei tai užpildyti prašymo formas. Kadangi šios formos panašios, vartotojams už tenka užpildyti keletą skirtingoms vals tybėms skirtų prašymų bendrai veikian čioje sistemoje. Bendra sistema taip pat užtikrina operatyvesnį ir vienodai visoje ES regla mentuotą prašymų vykdymo laiką. Be to, e. sistemoje vartotojui patogu stebė ti prašymo vykdymo eigą ir sprendimą: valstybės, kuriai teiktas prašymas, mo kesčių administratorius pateikia nagri nėjimo rezultatą pareiškėjui bei VMI. „Vertinant portalo EPRIS efektyvumą ir patogumą svarbu dar kartą pabrėžti saugumo veiksnį. Tai užtikrina jau mi nėtas e. parašas, sistemos paskyros vei kia pagal griežtas apsaugos taisykles.
Prisijungimo duomenys su vartotojo vardu bei slaptažodžiu vartotojui skiria mi tik jam pateikus prašymą VMI dėl prisijungimo prie sistemos. Tad varto tojo duomenys yra visiškai konfidenci alūs“, – sako V.Ginevičienė. Projektas „Elektroninio deklaravimo paslaugos plėtra ir PVM grąžinimo ES šalių mokesčių mokėtojams el. paslau gos sukūrimas“ įgyvendinamas pagal Ekonomikos augimo veiksmų progra mos prioriteto „Informacinė visuome nė visiems“, kurį administruoja Infor macinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos, priemonę „Elektroninės valdžios pas laugos“. Projektas finansuojamas ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansa vimo lėšomis. Tam, kad būtų galima greitai ir len gvai rasti informaciją apie ES struktū rinės paramos lėšomis jau sukurtas ir veikiančias e. paslaugas, IVPK su kūrė interneto svetainę www.prisijun gusi.lt. Svetainėje pateikiami sukurtų viešųjų ir administracinių e. paslau gų gyventojams ir verslui aprašymai, nuorodos, atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, patarimai, kaip saugiai ir patogiai naudotis e. paslaugomis. Be to, svetainėje patei kiamas nuolat atnaujinamas nemo kamų lietuviškų mobiliųjų programė lių katalogas.
6
penktADIENIS, balandžio 20, 2012
nuomonės
Taikesnių metų nesitiki
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
T Įsipareigojimai ir jų laikymasis
Stasys Gudavičius
N
etr uk us – geg už ės 1-ąją – minėsime aš tunt ąs ias Liet uvos narystės ES metines. Visuomenės nuomonės apk lau sos rodo, kad euroskeptikų Lietu voje nuo 2004-ųjų kiek padaugė jo, bet nesmark iai. Euroentuzias tai juos vis dar gerokai lenk ia sa vo skaičiumi.
Europa turi suprasti, kad gigantiškas projek tas, – o IAE uždarymas toks ir yra, – neįkan damas mažai Lietuvos ekonomikai. Mąstant ys pil ieč iai puik iausiai supranta, kad nebūt i ES greto se Liet uvai tiesiog neapsimokė tų. Per pastaruosius aštuonerius metus šalies biudžetą iš ES fondų papildė apie 40 mlrd. litų. Tai be veik pusė Lietuvos metinio bend rojo vidaus produkto, arba, jeigu skaičiuot ume kitaip, – tiek, kiek patys surenkame į savo biud že tą per bemaž dvejus metus. Gigant iška parama! Jeig u ne ji, liet uv ių žemd irbiams tekt ų ve get uot i, nebūt ų tiesiama dauge lis kel ių, nebūt ų statoma nema žai pastat ų. Galų gale turėt ume iš savo kišenės ieškoti milžiniškų pinigų brangiems aplinkosaugos projektams, o anksčiau ar vėliau – ir Ignalinos atominei elektrinei (IAE) uždaryti. Būtent dėl IAE sulauž yta bene daugiausia iečių diskutuojant dėl narystės ES pliusų ir minusų. Taip, tai tiesa – Liet uva privalė jo įsipareigot i Europai, kad pirma laiko uždarys nesaug iais lai komus rusiškus RBMK tipo reak torius, dirbusius Ignal inos elekt rinėje. Tai ir buvo padar yta: pir masis reaktor ius darbą nut rau kė 2006 m., o antrasis atjungtas 2009-aisiais. Teisūs sakant ys, kad IAE galė jo dirbt i dar bent 10–15 met ų, tai yra iki trečiojo dešimtmečio vi dur io. Bet kas būtų tada? Juk tek
tų patiems savo lėšomis uždary ti šiuos reaktorius, leisti tam šim tus milijonų litų kiekvienais me tais. ES nebepadėtų. Reikėtų rasti tuos pinigus Lietuvos kišenėje. Todėl įsipareigojimas buvo abi pusis – stodama į ES Lietuva su tiko uždaryti IAE, o ES sutiko pa dengti liūto dalį su uždarymu su sijusių išlaidų. 2007–2013 m. finans inėje per spektyvoje lėšų šiam tikslui Eu ropa skyrė pakankamai. Gal ne tgi daug iau nei pakankamai. Ne veltui uždarytos IAE generalinis direktorius gauna milžiniškus at lyginimus, dėl kurių nebūtų gėda nė vienoje kur kas brangesnėje europietiškoje valstybėje. Bet dabar, kai disk usijos dėl ki tos, jau 2014–2020 m., finansinės perspektyvos yra pačiame įkarš tyje, aiškėja, kad ES nebenusitei kusi Liet uvai duot i tiek, kiek ši prašo IAE uždar ymo darbams finansuot i. Gal ima sak yt i, gero kai nenusiteikusi. Kol kas mąsto ma tik apie trečdalio būtinų lėšų skyrimą. Liet uvos pareig ūnai bando ra minti save ir visuomenę. Esą bus bandoma priversti ES pakeisti sa vo nuostatas šiuo klausimu ir iš pešti gerokai daug iau pinig ų. Yra nemažai abejojančių, ar bus įmanoma tai padaryt i. Kai kurie anal it ikai sako: jeig u ir nusileis, Briusel is IAE uždar yt i skirs ne daug iau kaip du trečdalius to, ko reikalauja Liet uva. Vad inasi, su sidar iusį nemenką skirt umą tu rėsime padengti iš savo kišenės. O tam reikės gerokai pad id in ti elektros energ ijos kainą. Arba smark iai prasiskolinti. Toks ES nesuprat ing umas ir ne noras vykdyti prisiimtus įsiparei gojimus šiek tiek stebina. Europa turi suprasti, kad gigantiškas pro jektas, – o IAE uždarymas toks ir yra, – neįkandamas mažai Lietu vos ekonom ikai. Dar ir gerokai nukentėjus iai per pas tarąją fi nansų krizę. Įsip areigojimų būt in a laik yt is. Lietuva savišk ius įvykdė. ES gar bės reikalas – padaryti tą pat į. Toks Briuselio nihilistinis pož iū ris tikrai pagausins euroskept i kų gretas Lietuvoje. Varg u ar ES to norėt ų. Nusiv yl imas europie tiškom is vert ybėm is vienoje at skiroje valst ybėje silpn ina vis ą Bendr iją. Tai būt ų nenaud inga sol idar umo principus puoselė jančiai ES – stipr iausiai ir įtak in giausiai tarpvalst ybinei organ i zacijai pasaulyje.
ik dešimtadalis Lietuvos gy ventojų tikisi, kad 2012-ieji bus taikesni nei 2011 m., ket virtadalis 2012-aisiais tikisi mažiau taikos. Tai rodo ketvirtadienį paskelbti apklausos rezultatai. Tarptautinis tyrimas atskleidžia, kad visame pasaulyje daugėja tikin čių, jog ateinantys metai bus tai kesni. Lietuvoje tyrimas atliktas po septynerių metų pertraukos, todėl lietuvių nuotaikų pokyčių pastarai siais metais įvertinti negalima. „Pasaulio duomenys per pastaruo sius 10 metų gerėjo, daugėja žmonių, tikinčių, kad ateinantys metai bus taikesni“, – sakė tyrimą Lietuvoje atlikusios bendrovės RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė. „Lietuvoje tyrimas nebuvo atlie kamas nuo 2004 iki 2011 m., todėl sunku spręsti, ar šiais metais Lietu vos gyventojai nusiteikę viltingiau, optimistiškiau nei pernai, tačiau nuo 2001 m. situacija smarkiai pagerėju si“, – pranešime spaudai sakė I.Nau sėdienė. Apklausa atlikta 59 šalyse. 27 proc. respondentų manė, kad 2012 m. bus taikesni nei 2011-ieji. Tarptautinių apklausų agentūrų pateiktais duo menimis, tai aukščiausias vadina masis taikos indeksas nuo 2011 m. rugsėjo 11-osios išpuolių. Tyrimas atskleidžia, kad Irako ir Afganistano gyventojai labiausiai tikisi taikesnių metų, o Europos ir JAV gyventojai lieka pesimistiškesni, kaip rašoma RAIT pranešime spau
Skeptikai: pasaulyje daugėja žmonių, manančių, kad kiti metai bus tai
kesni, bet lietuviai ypatingo optimizmo nerodo.
dai. Lietuvoje taikesnių metų šiemet tikėjosi 10 proc., ne tokių taikių – 26 proc., o tokių pačių – 55 proc. ap klaustųjų. 2001-aisiais taikesnių ki tų metų laukė 5 proc., 2002-aisiais – 15 proc., 2003 ir 2004 m. – po 19 proc. respondentų. „WIN-Gallup International“ taikos indeksas rodo
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
visuotinį suvokimą apie taikos per spektyvas. 59 valstybėse 2011–2012 m. sandūroje apklausti 53 433 gy ventojai. Lietuvoje pernai gruodį tyrime da lyvavo per 1000 15–74 metų gyven tojų. VD, BNS inf.
Pilietybė rūpi vis mažiau
A
tkurtos nepriklausomybės metais iš Lietuvos išvyku siems emigrantams dvigu ba pilietybė nėra svarbi. Tai teigia naujo tyrimo autoriai. „Neseniai išvykusiems (su trečią ja banga) iš Lietuvos žmonėms pilie tybės išlaikymo klausimas nėra labai aktualus“, – ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijoje pristatydama tyrimą „Lietuvos diasporos poten cialo panaudojimas valstybės gero vei kurti: Europos Sąjungos šalių na rių geroji praktika“ sakė Socialinių inovacijų instituto direktorė Ingri da Gečienė. Pasak jos, dvigubos pilietybės klausimas svarbus likusiai lietuvių diasporos pasaulyje daliai. „Apklausti diasporos ekspertai iš sakė pageidavimus, kad išvykusiems iš Lietuvos ir kitos valstybės piliety bę įgijusiems Lietuvoje būtų sudary tos galimybės išsaugoti Lietuvos pi lietybę. Tai padėtų siekiant išsaugoti stipresnį emocinį ryšį su Lietuva“, – teigė viena tyrimo autorių.
Per tyrimą buvo atlikta Airijos, Škotijos, Graikijos, Portugalijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietu vos diasporų įtraukimo politikos ly ginamoji analizė. Buvo analizuojami mokslinių ir žiniasklaidos publikaci jų duomenys, teisės aktai. Apklausta 12 diasporos ekspertų.
Ingrida Gečienė:
Neseniai iš Lietuvos išvykusiems žmo nėms pilietybės išlai kymo klausimas nėra labai aktualus. Per pristatymą išsakyta kritiškų nuomonių, jog atliekant tyrimą rei kėjo pasitelkti daugiau ekspertų, kad nuomonių spektras būtų platesnis. Tarp veiksnių, trukdančių Lietu vos diasporai įsitraukti į gimtosios
šalies gyvenimą, buvo minimas lie tuvių bendruomenių aktyvumo trū kumas, Lietuvos dėmesio užsienio lietuviams dvigubos pilietybės klau simu trūkumas, taip pat informacijos apie įvairias Lietuvos iniciatyvas sto ka. Minėtos ir „Lietuvos vyraujan čios neigiamos visuomeninės nuo statos išvykusiųjų atžvilgiu“. Su išvardytais trūkumais taip pat susijusios tyrimo autorių rekomenda cijos: teikti visavertišką informaciją, mažinti susipriešinimą tarp gyvenan čių Lietuvoje ir išvykusių žmonių. Mi nėta, kad būtina panaudoti diasporos patirtį mokslo, verslo ir kultūros srity se, orientuotis į jaunimą, paremti eg zistuojančias diasporos iniciatyvas. Tyrimo autoriai minėjo, jog lietu vių diasporos, pavyzdžiui, Ispani joje ir Belgijoje, yra skirtingos, todėl reikia skirtingų priemonių joms pri traukti. Tarptautinės migracijos or ganizacijos Vilniaus biuras pernai pa skelbė, kad 2001–2010 m. iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktADIENIS, balandžio 20, 2012
lietuva
Ypatingojo prokuroro nebus Ypatingojo prokuroro institutą Lietuvoje įvedantys projektai prieštarauja Konstitucijai. Taip nusprendė Seimas ir artimiau siu metu prie tokio projekto negrįš. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Balsų dauguma atmetė
Vakar parlamentarai svarstė gru pės Seimo narių parengtą Ypatin gojo prokuroro įstatymo projektą. Dauguma pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad šis projektas neatitinka galiojančių Konstitucijos nuostatų. Už tokią komiteto nuomonę balsavo 49 Sei mo nariai, prieš buvo 22. Tai reiškia, kad Ypatingojo prokuroro įstatymo projektas atmestas ir prie jo Seimas artimiausiu metu nebegrįš. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras infor mavo, kad šis komitetas dėl Ypa tingojo prokuroro įstatymo suti ko su Seimo teisininkų išvadomis: „Pirmiausia derėtų teikti ir priim ti kai kurių Konstitucijos straips nių pakeitimą, tik tada būtų galima svarstyti ir priimti šį įstatymą.“ Neatitinka Konstitucijos
Pabrėžiama, kad projekte numaty tas ypatingojo prokuroro institu
tas neatitinka galiojančios Konsti tucijos. Kritikuojamos nuostatos, pagal kurias ypatingasis prokuro ras turi teisę apžiūrėti bet kurį, net ir privatų, objektą, atvykti į bet kokią privačiąją įstaigą ir reika lauti susipažinti su reikiamais do kumentais ar kita reikiama infor macija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus.
Justinas Karosas:
Negalima teisinės valstybės griauti tokiu gatvės būdu, taip mėgėjiškai. Europos teisės departamentas taip pat pareiškė, kad projektai, kuriais siūloma Lietuvoje steig ti ypatingojo prokuroro institutą, gali prieštarauti ir Europos tei sei, pirmiausia – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
Kvietė nepaisyti nuomonių
Vienas įstatymo iniciatorių Sei mo narys Gintaras Songaila despe ratiškai bandė parlamentarus įti kinti pritarti teikiamam projektui. „Prašau jūsų neatsitverti abejin gumo siena ir nesitaikstyti su Tei sės ir teisėtvarkos komiteto bei Sei mo Teisės departamento ciniškumu bei savivale. Prašau aktyviai daly vauti projekto svarstyme ir balsuoti už nepagrįstų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų atmetimą“, – to kį kreipimąsi į Seimo narius G.Son gaila išplatino posėdžio išvakarėse. Bet dauguma parlamentarų nesu tiko su G.Songaila ir kitais šio pro jekto teikėjais. „Jeigu priimtume tokį įstatymą, galėtume „didžiuotis“, kad esame vieninteliai Europoje, pralenkę netgi Baltarusiją ir Rusiją, įvedę po litinio susidorojimo įrankį, visiš kai neatitinkantį teisinės civilizuotos valstybės principų“, – kalbėjo Tvar kos ir teisingumo frakcijos narys Re migijus Žemaitaitis. „Negalima tei sinės valstybės griauti tokiu gatvės būdu, taip mėgėjiškai“, – pabrėžė socialdemokratas Justinas Karosas.
Fiasko: G.Songailos pasiūlytas projektas Seime patyrė nesėkmę.
Tirtų rezonansines bylas
Įstatymo projekte buvo numaty ta, kad ypatingasis prokuroras bū tų Seimui atskaitingas prokuroras, atliktų ypatingus tyrimus vadi namosiose rezonansinėse bylose. Taip pat jis būtų specialus Gene ralinės prokuratūros prokuroras, turėtų visas įstatymų nustatytas prokuroro teises ir pareigas, tačiau Generalinės prokuratūros vadovy bei nebūtų pavaldus. Ypatingasis prokuroras turė tų teisę savo nutarimu pradėti iki teisminį tyrimą, koordinuoti jo
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
įgyvendinimą. Jis galėtų reikalau ti nedelsiant pateikti informaciją, medžiagą ir dokumentus, apžiūrėti bet kurį Lietuvos teritorijoje esan tį statinį, atvykti į bet kokią vals tybės ar savivaldybės, viešąją ar privačiąją įstaigą, įmonę ar orga nizaciją ir reikalauti, kad jam bū tų leista susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama in formacija. Seime prieš porą metų jau ban dyta piršti ypatingojo prokuroro idėją. Tačiau tuomet ji buvo sukri tikuota ir atmesta.
8
penktADIENIS, balandžio 20, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2605 DB svaras sterlingų 1 4,2231 JAV doleris 1 2,6312 Kanados doleris 1 2,6567 Latvijos latas 1 4,9403 Lenkijos zlotas 10 8,2466 Norvegijos krona 10 4,5768 Rusijos rublis 100 8,9166 Šveicarijos frankas 1 2,8719
pokytis
–0,8303 % +0,7924 % –0,0873 % –0,1728 % –0,0324 % –0,2866 % –0,2919 % –0,1120 % –0,0383 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,05
4,70
2,46
„Kvistija“
5,01
4,64
2,40
„Vakoil“
5,02
4,67
2,44
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+0,70 %
102,38 dol. už 1 brl. 118,50 dol. už 1 brl.
Lietuvos bankas vakar neleido Rusi jos prekybos investicijų bankui („In vesticionnyj Torgovyj Bank“) įsteig ti atstovybės Lietuvoje. Priežastis – nebuvo pateikta išsami informacija apie banko akcininkus, sprendimų priėmėjus ir naudos gavėjus, kurios, siekiant užtikrinti šalies bankų sis temos patikimumą, reikia banko ir jo akcininkų tinkamumui įvertinti.
Gyventojų parama gali nuplaukti Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Iki gegužės 1-osios gyventojai gali apsispręsti, kam skirti 2 proc. para mą nuo sumokėto pajamų mokes čio. Tačiau netgi tai padarę, bet iki tam tikro laiko nepatikslinę savo pajamų deklaracijų gavėjus gali palikti be paramos.
Iki šiol pajamų deklaracijas gyven tojai turėdavo patikslinti iki liepos 1 d., antraip jų skirta parama orga nizacijoms papildydavo valstybės biudžetą. Šiemet netikslias paja mų deklaracijas gyventojai galės tikslinti mėnesiu ilgiau – iki lie pos 31 d. Valstybinės mokesčių inspek cijos atstovas spaudai Darius Bu ta patikino, kad terminas pratęstas
–0,23 %
30
Neleido steigti banko
Degalų kainos
Šiandien
+0,19 %
Skubu: gyventojams, norintiems
skirti 2 proc. paramą, reiktų su skubti tai padaryti iki gegužės 1-osios. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
dėl gyventojų patogumo. Valsty binės mokesčių inspekcijos duo menimis, šiais metais gyventojai pateikė daugiau nei 200 tūkst. pra
šymų skirti 2 proc. paramą. Praė jusiais metais tuo pačiu metu buvo pateikta apie 192 tūkst. prašymų. Pernai apie 5 tūkst. gyventojų nepašalino pajamų deklaracijose nustatytų klaidų ir trūkumų, todėl jų 2 proc. pajamų mokesčio parama liko valstybės biudžete. Kiek ne teisingai užpildytų ir nepataisytų deklaracijų jau esama šiemet, dar neskelbiama. Tai paaiškės tik bir želį, kai Mokesčių inspekcija pa tikrins prašymus ir mokesčių mo kėtojus informuos apie nustatytus trūkumus. „Praėjusiais metais 2 proc. pa ramos už 2010 m. neskyrė apie 1 mln. tai padaryti galėjusių šalies gyventojų. Neskyrusių 2 proc. pa ramos gyventojų buvo daugiau nei skyrusių – pastarųjų buvo apie 0,5 mln.“, – sakė D.Buta.
proc.
šalies namų ūkių per pasta ruosius 12 mėnesių yra nors kartą vėlavę sumokėti paskolų įmokas ar mokesčius.
Įvažiuojamoji prekyba įsivažiuoja Nuo šiol didžiųjų miestų gyventojai tu ri galimybę statybinių medžiagų įsigyti nė neišlipę iš automobilio. Grėtė Šalčiūtė
Naujos prekybos erdvės „Įva žiuoji–perki“ nuo šiandien vei kia visuose „Ermitažo“ centruo se Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Iki šiol išbandyti įva žiuojamąją prekybą pirkėjai galė jo tik Kaune, kur naujas apsipir kimo būdas įvestas prieš keturis mėnesius. „Ermitažo“ valdybos pirminin kė Nijolė Kvietkauskaitė sakė, kad prekybos erdvė „Įvažiuoji–perki“ leis gyventojams apsipirkti daug patogiau ir greičiau nei iki šiol bei išspręs statybinių prekių trans portavimo problemą. „Anksčiau pirkėjai turėdavo eiti į mūsų parduotuvę, mūsų konsul tantams nurodyti, ką nori pirkti, ir tuomet rūpintis, kur privažiuo ti, kad tas prekes pakrautų į trans porto priemonę“, – sakė ji. Pristatant naujas prek yb os vietas „Įvažiuoji–perki“ buvo pademonstruota, kad nuo šiol pirkėjui tereikia atvykti į pre kybos vietą su savo transporto priemone ir parduotuvės kon sultantams nurodyti reikiamas prekes. Jie pirkėjui jas ne tik su
randa, bet ir pakrauna į bagažinę ar priekabą. Už prekes pirkėjai susimoka toje pačioje prekybos vietoje, išvažiuodami.
Pirkėjui tereikia atvykti į prekybos vietą su savo transporto priemone ir parduotuvės konsultantams nurodyti reikiamas prekes.
„Įvažiuoji–perki“ prek yb os vietose bus galima įsigyti sudė tingiau pakraunamų grindinio trinkelių, tvorų, vamzdžių, ka ručių ir daugelį kitų prekių. Pir kėjams siūloma apie 400 pava dinimų prekių, kurios priklauso maždaug 10 statybinių medžia gų kategorijų. „Naujos „Ermitažo“ prekybos vietos įveda naują Lietuvoje pa togumo standartą, perkant sta tybines medžiagas“, – pabrėžė N.Kvietkauskaitė.
Patogumas: pirkėjai apsipirkti galės į parduotuvę įvažiavę savo
transporto priemonėmis.
Simono Švitros nuotr.
9
penktADIENIS, balandžio 20, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Aktorė E.Jackaitė – oficialiai teista
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nu sprendė, kad Kauno pedofi lijos byloje galbūt nukentėju sios mergaitės interesams at stovaus ne ma ma ar globėja, bet Vaiko tei sių apsaugos tarnyba.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@diena.lt
Aktorė Eglė Jackaitė nuo ketvir tadienio oficialiai laikoma teista, nes įsiteisėjo teismo nuospren dis, kuriuo ji nuteista už doku mento klastotę.
Nepasiduoda: N.Venckienė vakar žadėjo skųsti teismo sprendimą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Mergaitei teisme atstovaus valstybė Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Nukėlė sprendimą
Teismo nutartis, kuria nuspręsta, kad mažametės interesams gali atstovauti tik Vilniaus miesto sa vivaldybės administracijos Vai ko teisių apsaugos tarnybos atsto vas, per 7 dienas gali būti apskųsta aukštesnės instancijos teismui. Šia teise planuoja pasinaudoti iki šiol mergaitės interesams teisme atstovavusi vaiko globėjo statusą turinti Neringa Venckienė. To dėl teismas, paskelbęs savo spren dimą, nutarė ketvirtadienį teismo posėdžių nebetęsti. Kitas posėdis numatomas balandžio 30 d. Teismo siūlymui ketvirtadienį posėdžių nebetęsti pritarė N.Venc kienė, Laimutė Stankūnaitė ir kiti proceso dalyviai. Mirusio Andriaus Ūso tėvas Aleksandras Ūsas tvirti no, kad toks sprendimas tėra ban dymai vilkinti bylą, tačiau aktyviau šiam sprendimui neprieštaravo. Nukentėjusios mergaitės sene liai Vytautas Andrius Kedys bei Laimutė Kedienė prašė pripažinti juos byloje nukentėjusiais, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Se neliai teigė, kad jie patyrė didelių dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų dėl anūkei padarytos nusikalsta mos veikos. Motyvavo nešališkumu
Teismas savo sprendimą atstova uvimą vaiko interesams perduo ti Vaiko teisių apsaugos tarnybai motyvavo objektyvaus atstovavi mo poreikiu. Anot nutartį perskai čiusio teisėjo, nei N.Venckienė, nei L.Stankūnaitė, kuri prašė teismo lei dimo jai atstovauti vaiko interesams, negalėtų objektyviai ginti vaiko. „Teismas atsižvelgia į tai, kad tiek L.Stankūnaitės, tiek N.Venc kienės teisė atstovauti nepilna
metės interesams gali būti interp ret uojam a nev ien areikšm iškai. Taip pat tai, kad tarp motinos bei globėjos susiklostė priešiški san tykiai ir kilo pavojus, jog vaiku gali būti manipuliuojama nuteikinėjant jį prieš motiną arba prieš globėją. L.Stankūnaitės prašymas atmeta mas, o nukentėjusios Kedytės įsta tyminis atstovas teisme keistinas. Vietoj globėjos N.Venckienės įsta tyminiu atstovu paskiriama Vaiko teisių apsaugos tarnyba“, – skai tė teisėjas. Šiam sprendimui įsigaliojus tiek N.Venckienė, tiek L.Stankūnaitė šioje byloje įgyja vienodą liudyto jo statusą.
Laimutė Stankūnaitė:
Tai slapta informa cija, tačiau tikiuosi, kad jau greitai būsiu su savo vaiku. Pavadino nelogišku
Pasibaigus teismo posėdžiui su žurnalistais bendravusi N.Venc kienė pareiškė apskųsianti teis mo nutartį. Jos nuomone, nebuvo reikalo keisti vaiko atstovo teis me, nes pačiam vaikui į šį teismą atvykti nebereikės. Be to, N.Venc kienė įsitikinusi, kad niekas ne galės taip gerai kaip ji atstovauti
vaikui šioje byloje. „Paskirti vaiko atstovu Vaiko teisių apsaugos tar nybos žmogų vietoj manęs – ne vi sai gerai. Jis negalės taip gerai atsto vauti vaiko interesams kaip mes. Juk mes jau esame įsigilinę į šią bylą, ją detaliai išnagrinėję, žinome, kuriais atvejais L.Stankūnaitė meluoja“, – teigė N.Venckienė.
Klaipėd os apygard os teism o Baudžiamųjų bylų skyriaus tei sėjų kolegija atmetė E.Jackaitės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio. E.Jackaitė buvo nuteista už tai, kad, veikdama bendrai su kitu as meniu Erika Kabečiūte, suklastojo tikrą dokumentą – darbo sutartį – ir apgaule įgijo svetimo tur to, t. y. 32,364 tūkst. litų dydžio motinystės pašalpą, taip pat įgijo didelės vertės turtinę teisę į sve timą turtą, t. y. į 119,413 tūkst. li tų dydžio motinystės pašalpą. E.Jackaitė skundu prašė panai kinti nuosprendį ir ją išteisinti. Nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad ji dalyvavo nusikalstant. Jos tikinimu, teismas neįvertino jos buvusio sugyventinio vaid mens jos įdarbinimo procese ir nepagrįstai visą atsakomybę už galbūt fiktyvų įsidarbinimą bei padidintos motinystės išmokos gavimą perkėlė jai. Atmesdama E.Jackaitės apelia cinį skundą, teisėjų kolegija kons tatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įverti no byloje surinktus įrodymus, pa darė motyvuotas išvadas dėl nu
teistosios kaltės ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje aktua lus ne darbo užmokesčio dydis, o įdarbinimo fiktyvumo įrody mas ir, priešingai nei skunde nu rodė nuteistoji, byloje surinkti bei ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad E.Jackaitė buvo įdarbinta fiktyviai. Įvertinusi byloje surinktus duomenis, kolegija padarė išvadą, kad E.Jackaitė žinojo, jog dar bo užmokestis, reikalingas skai čiuojamoms motinystės ir mo tinystės pašalpoms vėliau gauti, jai yra padidinamas fiktyviai, nors iš anksto žinojo, kad realiai ji ne dirbs. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistoji, pateikusi prašymus skirti pašalpą tikrovės neatitin kančių duomenų pagrindu, ap gaule savo naudai įgijo svetimo turto ir didelės vertės turtinę tei sę, todėl nuteistajai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir ją išteisinti nėra jokio pagrindo. Apygardos teismo kolegija pa brėžė, kad nuteistosios drau go Karolio Malinausko veiksmus vertinti baudžiamosios teisės as pektu nėra pagrindo, nes jis bu vo apklaustas kaip liudytojas, o dėl asmens procesinės padėties atliekant ikiteisminį tyrimą gali nuspręsti tik prokuroras. Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo die nos. Ji gali būti skundžiama Lie tuvos Aukščiausiajam Teismui.
Kaltės nepripažįsta
Kaltinimai mažamečio vaiko tvir kinimu pateikti mirusiam A.Ūsui. Jo atstovai – tėvai ir našlė – miru siojo kaltės nepripažino. Kaltina majame akte rašoma, kad ikiteis minis tyrimas pradėtas 2008 m. lapkritį pagal mergaitės tėvo Drą siaus Kedžio pareiškimą. Į teismo posėdį atvykęs A.Ūso tė vas dar kartą patvirtino netikįs sa vo mirusio sūnaus kalte ir pareiškė, kad pats D.Kedys yra pedofilas. „Kedys buvo pedofilas ir niekas negali to paneigti. Nes jeigu ma no sūnus būtų parsivedęs nepilna metę namo, tai būčiau ėmęsis prie monių, kad tokių dalykų nebūtų. O dabar jie bijo grąžinti mergaitę, nes atiduota mamai po pusmečio ar po metų ji papasakos visą tiesą“, – tei gė kaltinamojo A.Ūso tėvas. Tikisi atgauti vaiką
L.Stankūnaitė, teismo salėje pa sirodžiusi su dviem kaukėtais ap saugininkais, buvo nekalbi. Mote ris teigė tikinti, kad jau artimiausiu metu mergaitė sugrįš pas ją. „Negalėčiau saugumo sume timais ką nors daugiau pasakoti, nes tai slapta informacija, tačiau tikiuosi, kad jau greitai būsiu su savo vaiku“, – žurnalistams teigė L.Stankūnaitė. Paklausta apie galimą emigraciją, L.Stankūnaitė neatsakė, tačiau pa tikino, kad sugrįžusi pas ją mer gaitė turės viską, ką privalo turėti vaikas, gyvenantis su mama.
Artistė: E.Jackaitė buvo nuteista už tai, kad apgaule įgijo svetimo
turto.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Tūkstančiai tyrimų Per keturis mėnesius nuo to laiko, kai galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, poli cija sulaukė beveik 10 tūkst. prane šimų apie smurtą šeimoje, pradėjo per 3,3 tūkst. ikiteisminių tyrimų.
Policijos departamento teigimu, iš viso registruota 9819 prane šimų apie galimą smurtą artimo je aplinkoje, o, nustačius smurto artimoje aplinkoje atvejus, pra dėti 3309 ikiteisminiai tyrimai. Per pirmą mėnesį policija gavo 3489, per antrą – 2220, per trečią – 1977, per ketvirtą – 2133 iškvieti mus dėl smurto artimoje aplinkoje.
Pirmą mėnesį buvo pradėti 1176, antrą – 737, trečią – 674, ketvirtą – 722 ikiteisminiai tyrimai. Remiantis statistika, dažniau smurtauja vyrai. Per keturis mėne sius įtariamaisiais pripažinti 2776 vyrai, 115 moterų ir šeši vaikai. Per šį laikotarpį nukentėjo 2777 mote rys, 288 vyrai, 236 vaikai. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato, kad policijos pareigūnai ikiteisminį ty rimą privalo pradėti ir tuomet, kai nėra raštiško aukos pareiškimo. Šis įstatymas įsigaliojo 2011ųjų gruodžio viduryje. VD, BNS inf.
10
penktadienis, balandžio 20, 2012
sportas
Atoslūgio išvengti nepavyko Statistika VTB Vieningosios krepšinio lygos ketvirtfinalis Viln iaus „Liet u vos rytas“–Maskvos srit ies „Chimki“ 82:71 (19:15, 17:20, 25:12, 21:24). 6200 žiūrov ų. R.Seibut is 25 taškai, J.Va lančiūnas 15, M.Katelynas 14 (9 at kovot i kamuol iai)/V.Frid zonas 15, J.Adr ienas 12, Ch.Quinnas 10. Se rija – 1:0. Krasn od ar o „Lok om ot iv-Ku ban“–Sankt Pet erb urg o „Spar tak“ 71:57 (24:17, 22:6, 11:17, 14:17). 2000 žiūrov ų. J.Mass ey 18, S.By kov as ir A.Traore po 13/P.Bever ley ir V.Drag ičev ič ius po 14. Ser i ja – 1:0.
Dubliai: antrą kartą iškovojęs Europos taurę, R.Kurtinaitis tikisi tokios pat sėkmės ir VTB Vieningosios krepšinio lygos turnyre.
gettyimages.com nuotr.
Europos taurės laimėtojams Maskvos srities „Chimki“ krepšininkams nesiseka VTB Vieningosios lygos rungtynių žaisti Lietuvoje: šiemet sausį jie Kaune 94:95 pralaimė jo „Žalgiriui“, o užvakar pirmąją ketvirtfinalio dvikovą Vilniuje 71:82 – „Lietuvos rytui“. Alvydas Staniulis
Dėl pral aim ėj im o viln ieč iams „Chimki“ komandos vyriausia sis treneris Rimas Kurtinaitis ne sikrimto: „Norėjome ir stengėmės laimėti, bet psichologiškai buvau pasirengęs ir nesėkmei. Ją nulėmė kelios objektyvios priežastys“, – interviu „Kauno dienai“ sakė bu vęs ilgametis žalgirietis. – Treneri, kas sutrukdė Vilniu je iškovoti pergalę – motyvaci jos po triumfo Europos taurės turnyre stoka ar žaidėjai pri trūko jėgų? – paklausėme R.Kur tinaičio. – Euforiją jau pamiršome, nėra kada švęsti. Sezonas tęsiasi, iš ko mandos reikalaujama gerai pasi rodyti visuose turnyruose, kuriuo
L.Kleiza – vėl žiūrovas Linas Kleiza praleido antrąsias NBA čemp ion at o rungt yn es iš eilės, o jo atstovaujama Toron to „Raptors“ ekipa patyrė dvi ne sėkmes.
Pirmadienį „Raptors“ savo aikš tėje 87:109 pralaimėjo Atlantos „Hawks“ komandai, o trečiadie nį svečiuose 72:96 – antrąją vietą Rytų konferencijoje užimančiam Majamio „Heat“ klubui. Be L.Kleizos, su „Heat“ nežai dė ir Andrea Bargnani bei Jose Manuelis Calderonas. „Raptors“ žaidėjai iš 16 tritaškių tepataikė 1 (6,3 proc.). Toronto atstovams liko sužais ti trejas NBA reguliariojo sezono rungtynes. Šiuo metu „Raptors“ ekipa Rytų konferencijoje užima 12-ąją vietą (22 pergalės ir 41 pra laimėjimas). VD inf.
se ji dalyvauja. Prieš savaitę visas fizines ir emocines jėgas buvo me sutelkę Europos taurės turnyro finalui ir kovai dėl kelialapio į Eu rolygą. Tai mums pavyko. Tačiau, pasiekus viršūnę, užklumpa neiš vengiamas atoslūgis, neįmanoma visą laiką būti tokios pat sporti nės formos. Be to, visi varžovai la bai pakiliai kovoja su čempionais. Kitą dieną po triumfo poilsiavome, o prieš kelionę į Vilnių surengėme tik lengvą treniruotę, nes kai ku riems žaidėjams prireikė net vais tais malšinti per ankstesnes rung tynes patirtas nesunkias traumas. Be to, Vilniuje žaidėme be dviejų savo lyderių – traumuoto Zorano Planiničiaus ir Krešimiro Lončaro, kurį išleidome į namus aplankyti šeimos – juk jam žmona padova nojo dukrą. Kroatus pakeitę jauni
krepšininkai nei meistriškumu, nei patirtimi kol kas neprilygsta abiem legionieriams.
Mes mokame susi kaupti ekstremalio se situacijose ir ne sykį tai įrodėme.
– Kaip manote, jei abu jūsų klu bo lyderiai būtų žaidę, ar būtu mėte įveikę Vilniaus ekipą? – Tikriausiai nei Z.Planiničiaus, nei K.Lončaro nebūčiau išleidęs į aikštę. Šį sezoną jiems tenka di džiaus ias krūv is – dažn ai žai džia po 30 ir daug iau min uč ių, tod ėl Zoran ui ir Kreš im ir ui rei
kia poilsio. Be to, reikia grūdinti jaunimą. Kur geriau jam grūdin tis, jei ne tokiose svarbiose rung tynėse, kaip su Lietuvos vicečem pionais? Jaunimui neturiu didelių priekaištų – stengėsi, kovojo, bet vaikinai dar tik siekia meistriš kum o aukšt um ų. Man au, kad ketv irt am e kėl inyj e gal ėj om e iš lyginti ir persverti rezultatą sa vo naudai, bet atleidome vadžias ir dėl pral aim ėj im o gal im e kal tinti tik patys save. Savo aikštė je stengsimės atsirevanšuoti. Ti kiu savo vyrais, jie viską padarys, kad nugalėtų vilniečius ir „Chim ki“ trečią kartą iš eilės patektų į VTB Vieningosios krepšinio lygos finalo ketvertą. – Kaip rengsitės revanšo mačui su Vilniaus klubu?
– Rimtai pasitreniruosime, išnag rinėsime klaidas, tačiau pagrindi nis dalykas bus žaidėjų nusiteiki mas. Psichologiniam pasirengimui skirsime itin didelį dėmesį. Mes mokame susikaupti ekstremalio se situacijose ir ne sykį tai įrodėme. Vilniečiai mums – įveikiami var žovai. – Kaun e pral aim ėjote VTB Vieningosios krepšinio lygos rungtyn es ir „Žalg ir iui“. Ar neįžvelgiate dėsningumo, kad šį sezoną „Chimki“ klubui ne siseka žaisti Lietuvoje? – Tiesiog sutapo aplinkybės, kad abu kartus pralaimėjome. „Žal giris“ savo arenoje žaidė puikiai, buvo atkaklios, labai gero lygio rungt yn ės. Nors pral aim ėj om e mano gimtajame mieste, aš buvau nenusivylęs, gyriau žalgiriečius už jų kovingumą. Jeigu jie būtų taip kovoję ir Eurolygoje, būtų pasiekę daugiau pergalių. Dabar noriu pa linkėti „Žalgiriui“ sėkmės Baltijos ir Lietuvos krepšinio lygų atkrin tamosiose varžybose.
Ledo ritulininkai pirmavo, bet pralaimėjo Lietuvos ledo ritulio rinktinė Len kijoje vykstančiame pasaulio čempionato 1-ojo diviziono B gru pės turnyre iškovojo pirmąją per galę ir patyrė trečiąją nesėkmę.
Mūsų šalies atstovai 3:2 nugalėjo autsaiderę Australiją ir vakar ap maudžiai 5:6 pralaimėjo rumu nams, nors pastarojo mačo tre čiajame kėlinyje pirmavo 5:4. Šeštadienį paskutines rung tynes Lietuvos ledo ritulininkai žais su Olandijos atstovais. „Ruošimės paskutiniam ma čui. Juk dar niekas neprarasta“, – komandos draugus po pralai mėjimo rumunams ramino puo lėjas Šarūnas Kuliešius. B grup ės nugal ėtojai iško vos kelialapį į 1-ojo diviziono A grupę, o paskutinėje vietoje li kusi ekipa iškris į 2-ąjį divizio ną. Didžiausia tikimybė, kad „už borto“ liks australai – jie kol kas nepelnė nė vieno taško, o penk
tajame ture išmėgins jėgas su rumunais. Pagrindiniai pretendentai į A grupę – Lenkijos ir Pietų Korė jos ledo ritulininkai. Jiems mū siškiai pralaimėjo atitinkamai 0:9 ir 0:3. VD inf.
Statistika Lietuva–Australija 3:2 (2:0, 1:2, 0:0). Įvarč iai: N.Ališ auskas (9 ir 29 min.), P.Rulev ič ius (5 min.)/M. Schlampas (24 min.), T.Grahamas (40 min.). Lietuva–Rumunija 5:6 (3:1, 1:2, 1:3). Įvarč iai: N.Ališ ausk as (12 min.), A.Bendžius (13 min.), M.Kie ras (18 min.), D.Pliskauskas (40 ir 41 min.)/A.Goga (7 min.), I.Pis a renka (26 min.), O.Biro (34 min.), E.Mihal is (57 min.), I.Nag is (57 ir 59 min.).
Nepasisekė: Lietuvos ledo ritulininkai per dvikovą su rumunais neįt
virtino savo pranašumo.
ledas.lt nuotr.
11
penktadienis, balandžio 20, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Londono „Chelsea“ dūris – skaudus, bet nemirtinas
Dukart olimpinis čempionas Virgili jus Alekna pasiekė ketvirtąjį rezultatą pasaulyje šį sezo ną ir pareiškė, kad yra didelė tikimybė, jog dėl pasirengimo Londono olimpia dai praleis šiemet Suomijoje vyksian tį Europos lengvo sios atletikos čem pionatą.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Europos futbolo klubų Čempio nų lygos nugalėtojos titulą ginan ti „Barcelona“ šio sezono pirmo siose pusfinalio rungtynėse kont roliavo kamuolį net 72 proc. viso rungtynių laiko, tačiau iš Anglijos sostinės sugrįžo tuščiomis. Išnaudojo savo šansą
Trofėjus: 2011-aisiais V.Aleknos pergalė „Deimantinės lygos“ varžybo
se buvo įvertinta įspūdingu prizu.
Manto Stankevičiaus nuotr.
V.Aleknos pirmasis startas – daug žadantis Vilniuje surengtose tradicinėse žiemos sezono ilgų metimų pir menybėse V.Alekna nusviedė dis ką 65 m 72 cm ir daugiau nei 10 m aplenkė antrąją vietą užėmusį ki tą sostinės atletą Eligijų Ruškį – 55 m 26 cm. Balandžio 19-osios duomenimis, toliau už V.Alekną šiemet pasaulyje yra numetę tik indas Vikas Gowda – 66 m 28 cm, ispanas Frankas Ca sanas – 66 m 25 cm ir kubietis Jor ge Fernandezas – 66 m 05 cm. Po varžybų sostinėje tituluočiau sias Lietuvos lengvaatletis patvir tino tai, ką buvo sakęs „Vilniaus dienai“ šiemet sausio pabaigoje, kad tikriausiai nedalyvaus birže lio 27–liepos 1 d. Helsinkyje vyk
siančiame Europos čempionate, nes visas jėgas skirs tinkamai pa sirengti Londono olimpiadai, kuri prasidės liepos 27-ąją. „Vis vien visus Europos apdo vanojimus jau turiu – ir bronzą, ir sidabrą bei auksą. Žinau, kaip šie medaliai atrodo, – sakė V.Alekna. – O į Londoną nenorėčiau vykti vien dalyvauti.“ Artimiausiu metu disko meti kas treniruosis Ispanijoje, o tarp tautinių varžybų sezoną planuoja pradėti gegužės 11-ąją Katare, kur vyks Tarptautinės lengvosios atle tikos federacijos (IAAF) „Deiman tinės lygos“ serijos 1-asis etapas. Praėjusį sezoną V.Alekna laimėjo „Deimantinės lygos“ disko metikų
varžybas, bendrojoje įskaitoje ap lenkęs 2011-ųjų pasaulio čempioną vokietį Robertą Hartingą ir 2008ųjų Pekino olimpiados čempioną estą Gerdą Kanterį. 2011-aisiais geriausias V.Aleknos rezultatas – 67 m 90 cm – pasau lyje buvo septintasis. Pirmuosius sportinius trofėjus šiemet iškovojo ir V.Aleknos sū nūs: Vilniaus lengvosios atletikos mokyklos vaikų varžybose „Mažie ji olimpiečiai“ dvi pirmąsias vietas (30 m bėgimas – 5,1 sek. ir šuoliai į tolį – 3,80 m) iškovojo Mykolas Alekna, o Martynas Alekna vyres niųjų grupėje du kartus (100 m bė gimas ir šuoliai į tolį) buvo šeštas.
Lond on o „Chelsea“ iškovojo pergalę 1:0 ir prieš atsakomąją dvikovą Katalonijoje turi neblo gų šansų antrą kartą per klubo istoriją prasibrauti į šio turny ro finalą. Josepo Guardiolos treniruojami „Barcelonos“ futbolininkai tvirtai perėmė mačo kontrolę į savo ran kas, tačiau vien to nepakako. Jau 9-ąją minutę po „Chelsea“ gynė jų klaidos čilietis Alexis Sanche zas techniškai permetė kamuolį per vartininką Petrą Čechą, ta čiau pataikė į skersinį. Katalonai pasižymėti galėjo dar ne kartą, tačiau Londono tvirtovės paim ti neįstengė. Aikštės šeimininkai į varžovų vartų plotą smūgiavo vos kartą. Tas vienintelis kartas buvo sėk mingas. Tiksint paskutinėms pir mojo kėlinio sekundėms, Franko Lampardo ir Ramireso derinys pasibaigė puikiu veterano Didier Drogba įvarčiu. Tai buvo pirmoji „Barcelonos“ nesėkmė Čempionų lygoje per pastaruosius 14 mėnesių. Negailėjo pagyrų
Laikinai „Chelsea“ klubui vado vaujantis Roberto Di Mateo švy tėjo iš pasitenkinimo ir gyrė savo auklėtinius. „Tai beveik idealus rezultatas. Žaidžiant su „Barcelo na“ reikia susitaikyti su tuo, kad teks gintis beveik visą mačą. Mes įmušėme ir gynėmės, bet gynė mės didvyriškai. Laimėjome, ta čiau abiejų komandų šansus vis dar vertinčiau lygiai. Kovoti Bar selonoje bus nepaprastai sunku“, – kalbėjo italas. Treneris nepamiršo ir perga lingą įvartį įmušusio 34-erių D.Drogba. „Aš jam sakiau, kad jis turės savo šansą. Taip ir buvo.
Tereikėjo būti kantriam ir to su laukti“, – po mačo švytėjo R.Di Mateo. Favoritais vadina varžovus
Pavojaus varpais po pralaimėji mo pradėjo skambinti paprastai visuomet santūrus ir inteligen tiškas Josepas Guardiola. „Bar celonos“ vairininkas po mačo „Stamford Bridge“ stadione pa reiškė, kad šio pusfinalio svars tyklės pakrypo ne jo komandos naudai. „Dabar jau „Chelsea“ yra fa voritas. Rezultatas 1:0 tikrai ge ras jiems. Puikiai įsivaizduoju, kad atsakomajame mače visi 10 jų aikštės žaidėjų galėtų susispiesti savo aikštės pusėje ir aklinai gin tis“, – kalbėjo katalonas.
Puikiai įsivaizduo ju, kad atsakomaja me mače visi 10 jų aikštės žaidėjų ga lėtų susispiesti sa vo aikštės pusėje ir aklinai gintis. „Maniau, kad pulti mums bus sunkiau, tačiau per rungtynes sukūrėme net 24 pavojingus mo mentus, tačiau vis tiek pralaimė jome. Toks jau tas futbolas. Da bar reikės per atsakomąjį mačą sukurti dar mažiausiai tiek pat pavojingų progų ir tikėtis, kad įmušime įvartį“, – vylėsi „Bar celonos“ strategas. Atsakomoji šių komandų dvi kova vyks kitą antradienį „Camp Nou“ stadione. Savaitgalį „Bar celonos“ žaidėjų toje pačioje are noje laukia dar vienas žūtbūtinis mūšis – Ispanijos čempionato „El Clasico“ su Madrido „Real“.
Rezultatas „Chelsea“–„Barcelona“ 1:0 (1:0). 38039 žiūrovai. Įvartis: 45 min. D.Drogba.
VD inf.
Iniciatyvą perėmė kaunietės Lietuvos moterų rankinio lygos čempionato pusfinalį pergalėmis pradėjo Kauno „ACME-Žalgirio“ ir Kauno rajono „Garliavos-SM“ ko mandos.
Reguliariojo sezono nugalėtojos „ACME-Žalgirio“ rankininkės sa vo aikštėje 33:26 įveikė penktojo je pozicijoje likusią Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) ekipą. Žalgirietės nuo balandžio pra džios, kai sužaidė paskutines 4-ojo rato rungtynes, laukė rimtų var žybų, todėl pirmasis kėlinys buvo permainingas. Įsižaidusios kaunie tės tvirtai perėmė iniciatyvą antra jame kėlinyje. Pagal dviejų skirtingų dalių sce narijų vyko ir dvikova Vilniuje, kur
Statistika „ACME-Žalgiris“–Panevėžio KKSC 33:26 (17:14). Įvarčiai: L.Abramaus kaitė ir G.Vidūnaitė po 7, J.Darulytė, D.Ilčiukaitė ir G.Lydekaitė po 5, J.Bal zarevičiūtė 3, A.Kniubaitė 1/G.Butkevi čiūtė 13, S.Kazlauskaitė 5, J.Lukšytė 3, V.Stankevičienė 2, R.Oksaitė, G.Bugai liškytė ir I.Kuodytė po 1. Serija – 1:0.
šalies čempionės „Eastcon AGVilniaus kolegijos“ rankininkės netikėtai dideliu skirtumu 22:31 pralaimėjo vicečempionei „Garlia vos-SM“ komandai, nors pirmasis kėlinys buvo apylygis – 14:14. Vil nietės nesulaikė garliaviečių Indrės
„Eastcon AG-Vilniaus koleg ija“– „Garliava-SM“ 22:31 (14:14). Įvarčiai: M.Perl ibaitė 5, G.Kaval iauskaitė ir E.Kairytė po 4, D.Šniokaitė 3, E.Verbo vik ir Ž.Skendelytė po 2, G.Anužytė ir I.Verbovik po 1/I.Mockevičiūtė ir D.Bū tėnaitė po 10, D.Šatkauskaitė 6, J.Dau gėlaitė 4, M.Kairytė 1. Serija – 0:1.
Mockevičiūtės ir Daivos Būtėnaitės – jos abi pelnė 20 įvarčių. Antrosios pusfinalio serijos iki dviejų pergalių rungtynės vyks šeštadienį 13 val. Panevėžyje ir sekmadienį 13 val. Garliavoje.
Akrobatas: D.Drogba (dešinėje) galėtų dalyvauti ir šuolių į aukštį
VD inf.
AFP nuotr.
varžybose.
12
penktADIENIS, balandžio 20, 2012
pasaulis
31
įtariamasis sulaikytas Lenkijoje per policijos reidą prieš pedofilų tinklą.
Išgelbėjo gyvybę
Išbandė raketą
Pakistano medikai sėkmingai operavo dėl reto genetinio apsigimimo su šešiomis kojomis gimusį kūdikį ir išgelbėjo jam gy vybę. Penkių patyrusių gydytojų komanda sėkmingai pašalino papildomas kūdikio galūnes. Pasak Nacionalinio vaikų sveika tos instituto direktoriaus Jamalio Razos, tai buvo parazitinio susijungimo atvejis, kai kartu suaugo keli kūdikiai, iš kurių tik vienas visiškai išsivystė.
Indija vakar sėkmingai išbandė naują il gojo nuotolio balistinę raketą, galinčią nu skraidinti toną sveriantį branduolinį už taisą į bet kurią regioninės varžovės Kini jos teritorijos vietą, taip pat smogti šalims ne Azijoje. 50 t sverianti „Agni V“ leidžia Indijai sutvirtinti regioninės galybės sta tusą, taip pat nors šiek tiek sumažinti didžiulį atotrūkį nuo Kinijos technologiš kai pažangių raketų.
Teroristas atskleidė neįgyvendintus kėslus Ketvirtą teismo dieną Norvegijos teroristas Andersas Behringas-Breivikas atsisakė savo ultradešiniųjų pasisveikini mo, papasakojo, kaip ruošėsi teroro aktams, ir paaiškino, kodėl juokiasi per posėdžius. Prokurorus permato kiaurai
Pagrindinė svarstymo tema vakar buvo pirmas teroro aktas – spro gimas prie vyriausybės rūmų, nu sinešęs septynių žmonių gyvybę. Teismas taip pat domėjosi, kaip kaltinamasis gyveno pastaruosius keletą metų. Posėdyje dalyvavę žurnalistai pastebėjo, kad teisiamojo elgesys pasikeitė, jis tapo ramesnis, pro kurorams atsakinėjo be ankstesnės agresijos, nors dieną prieš tai atsi sakė atsakyti į 140 klausimų. Jis taip pat atsisakė savo tradicinio pasisveikinimo – nuo krūtinės iš kelto kumščio. Apžvalgininkai įta ria, kad A.Behringas-Breivikas ap rimo paklausęs advokatų patarimo neapsunkinti padėties. Prokuroras vakar mėgino ape liuoti į kaltinamojo sąžinę ir pa klausė, ką, jo manymu, jaučia au kų artimieji, matydami jo pašaipias šypsenas. A.Behringas-Breivikas atsakė, kad juokiasi dėl to, jog kiau rai permato prokurorų taktiką. Treniravosi kompiuteriu
Pasakodamas apie savo gyvenimą nuo 2006 m. kaltinamasis tei gė, kad įstojo į masonų ložę, taip pat įsteigė įmonę, registruotą Ba hamų salose. Per šią įmonę esą bu vo plaunami pinigai. Dalį santaupų A.Behringas-Breivikas teigė laikęs dviejuose seifuose savo motinos namuose. 2006 m. jis taupymo sumeti mais atsikraustė gyventi pas mo tiną. Tuomet jis nutraukė santy kius beveik su visais pažįstamais, nes asmeninis gyvenimas jam esą niekada nebuvo prioritetas. Nuo 2006 m. A.Behringas-Brei vikas didžiąją laiko dalį leido prie kompiuterio, nepaisydamas mo tinos priekaištų. Vienas mėgsta miausių jo žaidimų buvo „World of Warcraft“. „Žaidžiau 16 valandų per parą. Tai daug. Žaidi ir miegi, žaidi ir miegi. Bet aš šito norėjau, – pasa kojo kaltinamasis. – Apskritai aš nemėgstu visų šitų žaidimų. Bet tai nebloga galimybė pasitreniruoti.“ „Tikimybė išeiti gyvam buvo ma žesnė nei 5 proc., – sakė A.Behrin
gas-Breivikas apie pirmąjį teroro ak tą, kai bijojo, jog policija sureaguos žaibiškai ir jį sučiups. – Aš mokiau si ištrūkti iš tokių situacijų.“ Bet teroristas prisipažino treni ravęsis ne tik kompiuteriu. Prieš išpuolius jis lankė 25 šaudymo iš pistoleto ir šautuvo pamokas.
A.Behringas-Breivikas:
40 proc. žmonių, ku riuos nužudžiau Utio joje, yra jaunesni nei 18 metų. Norėjau, kad šis rodiklis siektų maždaug 25 proc.
Planavo tris sprogdinimus
Pasak A.Behringo-Breiviko, smur tas, kaip problemos sprendimo bū das, ne visada jam atrodė vienin telis įmanomas, jis svarstė ir apie demokratinius kelius. Bet laikui bėgant įsitikino, kad ką nors pa keisti galima tik jėga. Pirm os ios mintys apie va din am oj o mus ulm onų klaus i mo sprendimą jį pradėjo lanky ti maždaug 20-ies. Kaltinamasis teigė, kad iki 2001 m. ruošėsi ata kuoti tik musulmonus, bet vėliau nusprendė, kad geriau būtų at keršyti politinei partijai, ginan čiai jų interesus. A.Behringas-Breivikas prisipaži no planavęs susprogdinti ne vieną, o tris bombas. Viena jų turėjo būti skirta Darbo partijos suvažiavimui, bet vėliau teroristas suabejojo, nes tame pačiame pastate įsikūrusi tu rizmo agentūra, todėl galėjo nu kentėti ir taikūs gyventojai. Dar vieną bombą A.BehringasBreivikas norėjo susprogdinti laik raščio „Aftenposten“ redakcijoje, įsikūrusioje viename Oslo dango raižių. Pasak kaltinamojo, jis norė jo pakartoti Rugsėjo 11-ąją, kad pastatas sugriūtų, kaip sugriuvo Niujorko pasaulio prekybos cent ro bokštai dvyniai. Teroristas taip pat nekentė leidinio „Dagsavisen“
darbuotojų, jis juos ketino tiesiog sušaudyti. Kaip trečią taikinį A.BehringasBreivikas pasirinko Karališkuosius rūmus. Bet juos sprogdinti teroris tas planavo tuo metu, kai monar chai išvykę. Tris sprogdinimus pagal pirminį A.Behringo-Breiviko planą turė jo baigti šaudynės iš važiuojančio motociklo. „Nužudyti tiek daug, kiek tik pavyks“, – savo tikslą paaiškino teisiamasis. Žvilgsnis nukrypo į Utioją
Galiausiai teroristas apsiribojo vie na bomba. Ji sprogo vyriausybinių pastatų kvartale. A.BehringasBreivikas paaiškino, kad pasiruo šimo darbų buvo gerokai daugiau, nei jis tikėjosi, ir laiko būtų reikėję pernelyg daug. Prieš išpuolį teroristas aštuonis kartus buvo atėjęs į vyriausybinių pastatų kvartalą, kad išanalizuotų pastatų „silpnąsias vietas“. „Iš lauko aš nedaug galėjau pa matyti, bet vis tiek buvo naudinga apžiūrėti atsitraukimo maršrutus“, – sakė A.Behringas-Breivikas. Į Utiojos salą ir joje vykstančią jaunimo stovyklą teroristo žvilgs nis krito, kai jis suvokė, jog nuo bombos sprogimo aukų bus ne daug, nes vasarą dauguma politikų atostogauja. O Utiojos salą kaip tik ketino aplankyti triskart Norvegi jos ministrė pirmininkė, dabartinė Jungtinių Tautų generalinio sekre toriaus specialioji pasiuntinė kli mato kaitos klausimais Gro Har lem Brundtland. Su politike A.Behringas-Breivi kas ketino susidoroti ypatingu bū du. „Turėjau peilį. Norėjau papjau ti ją, nufilmuoti viską ir paskelbti įrašą internete“, – teisme prisipa žino teroristas. „Aš nesu vaikžudys“
A.Behringas-Breivikas prisipažino norėjęs nužudyti ir kitus politikus, kurie ketino atvykti į Utiojos sa lą, ir išvis nepalikti nė vieno gyvo. Tuos, kurių nebūtų galėjęs sušau dyti, jis norėjo įbauginti iki mirties, kad jie bandytų gelbėtis plaukdami ir nuskęstų.
Aprimo: A.Behringas-Breivikas (dešinėje), veikiausiai paklausęs advo
katų patarimo neapsunkinti savo padėties, atsisakė savo įžūlių akib rokštų. „Reuters“ nuotr.
Deportavo teroristo šalininkę Vien a vok ietė, reišk us i par amą A.Behring ui-Breivikui, buvo neį leis ta į jo teismą ir deportuota. Be to, pra nešama, kad ji tvirtino esanti kaltina mojo meilužė. „Jai einant pro kontrolę tapo aišk u, kad ji nor i patekt i į vidų ir pamat y ti Breiv iką. Su pareigūnais užsieny je pat ikr inę informaciją apie ją, ga vome pat virt in imą, kad ši moter is savo šalyje yra kel is kart us teista už ramybės drumst imą. Todėl nu sprendėme, kad ji mūsų šalyje nepa geidaujama, – sakė policijos pareigū nas Janas Kvarme. – Buvo sak yta,
Bet, pasak teroristo, žudyti vai kų jis nenorėjo. Jis teigė buvęs įsi tikinęs, kad saloje nėra žmonių, jaunesnių nei 16 metų. „Norėjau susikoncentruoti į vy resnius. 40 proc. žmonių, kuriuos nužudžiau Utiojoje, yra jaunesni nei 18 metų. Norėjau, kad šis ro diklis siektų maždaug 25 proc,“ – sakė kaltinamasis. Pernai liepos 22 d. valdančio sios Darbo partijos jaunimo orga
kad ji teigė esanti Breiviko merg ina, bet mes negalime dėl to spėlioti. Ne turime informacijos, kuri rodytų, jog ji tikrai yra jo draugė.“ Moter is, kur ią stov inčią eilėje prie teismo rūmų pakalbino telev iz ija TV2, sakė, jog pažadėjo A.BehringuiBreiv ik ui dvi savaites dalyvaut i jo teismo procese. Paklausta, ar ji ir 33 metų dešin iųjų ekstrem istas A.Beh ringas-Breiv ikas rašė vienas kit am laišk us, moter is linktelėj o galv a. TV2 ji teigė, kad į Oslą atv yko sek madienį, dieną prieš teismo proceso prad žią, ir kad pat i yra iš Štutgarto.
nizacijos stovykloje netoli sostinės esančioje Utiojos saloje A.Behrin gas-Breivikas sušaudė 69 žmones. Teisindamas savo veiksmus tero ristas pateikė faktą, kad 44 jo au kos buvo liberalūs aktyvistai. „Aš nesu vaikžudys. Manau, kad vi si politiniai aktyvistai, ginantys daugiakultūriškumą, – tai tinka mi taikiniai“, – pareiškė kaltina masis. BNS, newsru.com inf.
13
PenktADIENIS, balandžio 20, 2012
menas ir pramogos
„Dieviškoji komedija“ artėja prie finišo Imtis režisuoti viduramžių dainiaus Dante’s Alighieri „Dieviškąją komediją“ – beprotiška mintis. Tokių režisierių pasaulyje nedaug. Vienas jų – Eimuntas Nekrošius, nėręs į „Pragaro“ ir „Skaistyklos“ gelmes – į klaidžiojančių dvasių, o ne realių žmonių pasaulį. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Abejonės ne padeda, o trukdo
Jau savaitė, kai „Meno forto“ tru pė persikrautė repetuoti į Naciona linio dramos teatro sceną. Čia ba landžio 26 bei 27 d. ir bus parodyta spektaklio premjera. Artėjančios premjeros proga su rengtoje spaudos konferencijoje re žisierius E.Nekrošius pasidžiaugė, kad Nacionalinio dramos teatro kli matas pasikeitė į gera – darbui su darytos žmoniškos sąlygos be įtam pos, net cigaretę galima prisidegti. Režisierius neslėpė, kad šįkart dirb ti sunku. Anksčiau statytuose Wil liamo Shakespeare’o kūriniuose „Hamletas“, „Otelas“, „Makbe tas“, Johanno Wolfgango Gothe’s „Fauste“ herojai esą daugmaž aiš kūs, yra konfliktai, vyksta perso nažų gyvenimas. O čia – aiškinkis, skaityk kaip nori. „Dieviškojoje komedijoje“ Dan te pasakoja apie kelionę per pragarą į rojų pas savo mylimąją Beatričę. Kūrinyje – daugybė personažų. Tai –
dvasios, kurios skundžiasi, kaip joms blogai tuose pragaro ratuose. Jos pa sakoja istorijas, už ką tokias sunkias bausmes tame pragare atlieka. „Kiekvieną dieną susiduri su idėjų, koncepcijos stygiumi. Labai greitai tos idėjos išsisklaido. Tas amžinas abejojimas gal ir truk do“, – ne itin aukšta gaida prabilo E.Nekrošius, į kiekvieną savo darbą žiūrintis maksimaliai atsakingai.
R.Kazlas savotiškai papildė E.Nekrošių, kad to, kiek repeticijose buvo galvota, dirbta, užtektų pen kiems spektakliams. Realiai atrodo, kad „Pragaras“ – tai labai sunku. „O gal ne – Dantė visa tai permąsto ir pasiryžta nueiti tą kelią pas Beat ričę. Gal tai – paprasta?“ – abejo jo aktorius.
Ar bus šviesus ir viltingas?
Apima toks jausmas, lyg stovėtum prieš vandenyną su knyga rankoje ir nemokėtum plaukti. Bet ta knyga – lyg šiaudas.
„Prieš naują spektaklį apima toks jausmas, lyg stovėtum prieš vande nyną su knyga rankoje ir nemokė tum plaukti. Bet ta knyga – lyg šiaudas – padeda plaukti, – kalbėjo pagrindinį Dantės vaidmenį kurian tis aktorius Rolandas Kazlas. – Kuo labiau toldavome nuo Dante’s teks to, tuo būdavo sunkiau. Kuo dau giau gilindavomės į jo poeziją, tuo būdavo lengviau.“ Pusiau rimtai, pusiau ne R.Kazlas užsiminė, esą turbūt reikalingas Dante’s vėlės vi zitas šiame teatre. Juk sunkią gyve nimo akimirką prisimeni mirusius artimuosius, prašai jų pagalbos.
Rolandas Kazlas:
Spektaklis, anot jo, nėra chresto matinis kūrinio perskaitymas. Nėra taip, kad pragare nebūtų rojaus ele mentų. Norėtųsi, kad tas spektak lis būtų šviesus ir viltingas. Gal į tai galima pažiūrėti ir kaip į meilės is toriją? Kas buvo Beatričė? Paprasta
italų mergina. Bet Dante ją iškėlė į padanges, pašlovino savo eilėmis. Naudoja abu vertimus
Iš nedaugelio režisierių, bandžiu sių „įveikti“ Dante, buvo prisi mintas italas Romeo Castellucci, sukūręs tiesiog freską pagal visas tris „Dieviškosios komedijos“ da lis. „Jis – puikus režisierius ir dai lininkas, – sakė E.Nekrošius. – Jam gerai, kad jo kūrinys – be žodžių. Mes vartojame žodžius.“ Spektak lio kūrėjai remiasi abiem „Dieviško sios komedijos“ vertimais į lietuvių kalbą – ankstesniuoju Aleksio Chur gino ir vėlesniuoju Sigito Gedos. Esą abu vertimai – tolygūs, puikūs, ta čiau scenoje lengviau tarti A.Chur gino vertimo tekstą. R.Kazlas džiaugėsi, kad Dante pa sielgė drąsiai – nemirtingąjį savo kū rinį parašė tokia kalba, kuria kalbėjo paprasti Toskanos kaimiečiai. Jei bū tų norėjęs išgarsėti, būtų jį parašęs lotyniškai. Akimirką aktorius pa svajojo, kaip gražiai tas kūrinys tada turėjo skambėti itališkai – panašiai, kaip Kristijono Donelaičio „Metai“.
Sugrįžimas: E.Nekrošius pasi-
džiaugė, kad darbo sąlygos Nacionaliniame teatre pasikeitė į gera. Gedimino Bartuškos nuotr.
Kūrybinė grupė Spekt akl io scenografas – Mar ius Nekroš ius, kost iumų dail in inkė – Nadežd a Gult iaj eva, komp oz ito rius – Andr ius Mamontovas. Vai dina Rolandas Kazlas (Dantė), Vai das Vil ius (Verg il ijus), Rem ig ijus Vilkait is (popiež ius), Ieva Trišk utė (Beatr ičė).
14
PenktADIENIS, balandžio 20, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 22–52 litai.
Kur? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6. Kada? Balandžio 24 d. 19 val. Kiek? 20–70 litų.
Kur? Venclovų namuose, Pamėnkalnio g. 34. Kada? Šiandien 18 val. Kiek? Nemokamai.
Dvigubas talentas
Armėniškos melodijos
Romano pristatymas
Sostinėje koncertuos solistė Jonė Kaliūnaitė (altas, vokalas), lydi ma Šv. Kristoforo kamerinio orkestro (meno vadovas ir dirigen tas Donatas Katkus). Šiuo metu Vokietijoje gyvenanti atlikėja Lie tuvos klausytojams pažįstama kaip alto virtuozė, ne tik grieš, bet ir dainuos.
Koncerte, skirtame armėnų genocido dienai paminėti, garsi ope ros solistė Asmik Grigorian pasirodys scenoje su geriausiais Armė nijos klasikinės muzikos atlikėjais. „Dalis mano širdies ir minčių vi suomet priklausys Armėnijai, kur mano giminės ir šaknys“, – sako armėnų kilmės solistė A.Grigorian.
Vilniuje vyks Lenos Eltang romano „Akmeniniai klevai“ pristaty mas. Dalyvaus poetas, šio romano vertėjas Vladas Braziūnas, kny gos komentarų autorius dr. Vladimiras Korobovas, tekstus skai tys aktorė Birutė Mar, improvizuos maestro Vladimiras Čekasinas, Klemensas Šimelis ir Indrė Launikonytė.
Kur? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. Kada? Šiandien 21.30 val. Kiek? 30 litų.
Kur? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 30 litų.
Kur? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2. Kada? Šiandien 17 val. Kiek? 12 litų.
Kur? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7. Kada? Iki balandžio 28 d. Kiek? Nemokamai.
„Tamstoje“ – išskirtinis svečias
Skausmingų klausimų laukas
Filmas „Dar vieneri metai“
Tarptautinė stiklo paroda
Jau kelerius metus muzikos renginių ciklą „Tams ta worldwide“ organizuojantis klubas „Tamsta“ šiemet gali pasidžiaugti išskirtiniu svečiu – Lie tuvos publikai jau pažįstamu Benny Sings iš Ny derlandų.
J.Vaitkaus spektaklyje „Fundamentalistai“ kont roversiškai analizuojama religijos įtaka šiuolai kinių žmonių gyvenimui. Pjesėje labai svarbus tarp dviejų žmonių susidarantis skausmingas klausimų laukas.
Su pavasariu į sostinę atkeliauja itin lauktas nau jausias Mike’o Leigh filmas „Dar vieneri metai“. Vieno žymiausių britų kino kūrėjų darbas šie met buvo itin sėkmingai sutiktas kino festivaly je „Kino pavasaris“.
Vilniuje veikia tarptautinė stiklo paroda „Iš plokš tumos“. Tai pirmoji tokio pobūdžio ir apimties meninio stiklo paroda. Parodoje dalyvauja 33 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomi jos ir Švedijos.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 9.55 „Forsaitų saga“ (N-7) (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Senis“ (N-7) (k). 13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (kartojama subtitruota laida). 14.00 Bėdų turgus (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Duokim garo! 22.10 Loterija „Perlas“. 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Lietuvių kino aukso fondas. Drama „Neatmenu tavo veido“ (1988 m.) (N-7).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kung Fu Panda“ (5) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).
LTV 18.45 val.
8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Valanda su Rūta (k). 11.15 Farai (N-7) (k). 12.10 „Mentalistas“ (7) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kung Fu Panda“ (6). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Nacionalinė skiepų diena. Šventinis populiariausių atlikėjų koncertas. 21.15 Nuotykių f. „Mumijos sugrįžimas“ (JAV, 2001 m.) (N-7). 23.50 Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas. Nuoga mylia“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 1.55 Siaubo f. „Valentino diena“ (JAV, Australija, 2001 m.) (S).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Kas? Kur? Kada? 12.30 Nuodėmių dešimtukas. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Būrys“ (9).
LNK 16.40 val.
14.10 Anim. s. „Ragai ir kanopos sugrįžta“ (1) (JAV, 2007 m.). 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Anim. f. „WALL-E. Šiukšlių princo istorija“ (2008 m.). 21.00 Nuotykių drama „Karaliaus vardu. Požemių pasaulio sakmė“ (JAV, Vokietija, 2007 m.). 23.25 Veiksmo f. „Gatvės lenktynininkai“ (Rusija, 2008 m.). 1.45 Veiksmo f. „Terminatorius“ (JAV, 1984 m.).
BTV 6.30 7.00 7.25 8.00 9.00
Televitrina. Žinios (k). „Milijonieriai“ (k). „Prajuokink mane“ (k). „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).
TV3 19.10 val.
17.30 „Nerealu!“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 Smagiausios akimirkos. 19.00 „Amerikos talentai VI“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Rusų kinas. Veiksmo f. „PiraMMMidė“ (Rusija, 2011 m.) (N-7). 22.40 Amerikietiškosios imtynės (N-14). 23.40 Trileris „Sunkūs pinigai“ (JAV, 2002 m.) (N-14). 1.35 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
18.20 Super L.T. 20.00 Dok. f. „Berija – Stalino įrankis“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.27 Orai. 21.30 Vertas kinas. Trileris „Žmogus, kuris žinojo per mažai“ (JAV, Vokietija, 1997 m.) (N-14). 23.30 „Zona“. 1.30 Makaliaus kelionės.
Lietuvos ryto TV
9.00 Televitrina. 10.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Cesena“–„Juventus“. 12.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „ Barcelona Regal“–„Lagun Aro GBC“. 13.45 Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Kauno „Žalgiris“. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Udinese“–„Inter“. 17.15 Sporto metraštis. 17.25 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės (kovas). 17.55 VTB vieningoji krepšinio lyga. Ketvirtfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios +). 20.00 Italijos „Serie A“ lyga. XXXII turo apžvalga. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Ketvirtfinalio rungtynės. 23.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“.
6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Padėkime augti. 11.05 „Mitų griovėjai“. 12.00 Lietuvos diena. 13.00 TV parduotuvė. 13.30 Ilgai ir laimingai. 15.30 „Oskaro oazė“. 15.45 Dok. f. „Neįtikėtinas Krakatau“ (2). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „Neįtikėtinas Krakatau“ (2). 17.20 BBC pristato: „Jaunikliai“. 18.00 VTB Jungtinės lygos atkrintamųjų rungtynių II etapas. Maskvos srities „Chimki“ (Rusija)–Vilniaus „Lietuvos rytas“. Tiesioginė transliacija iš Maskvos srities „Chimki“ arenos. Per pertrauką – Žinios.
BTV 23.40 val.
SPORT1
lietuvos ryto tv 21.30 val.
15
PenktADIENIS, balandžio 20, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Bėgime už vaikus – ir V.Diawaros sūnus Kartu su mažaisiais vilniečiais, dalyvausiančiais UNICEF pusma ratonyje „Už kiekvieną vaiką“ Vil niuje, savąjį puskilometrį bandys įveikti ir garsaus muzikanto Vik toro Diawaros atžala Kipras.
Kaip teigė grupės „Skamp“ narys, bėgimas už vargstančius pasaulio vaikus kiekvienam mažyliui yra puiki auklėjimo forma, plečianti akiratį ir skatinanti užuojautą. „Manau, svarbu nuo mažens paaiškinti vaikams, atkreipti jų dėmesį į pasaulio vaikų proble mas. Kuo anksčiau vaikai apie tai sužino ir prisideda prie problemų sprendimo, kad ir įvairiom žais mingom formom, tuo yra geriau. O šis renginys tokiam tikslui idea lus. Tikiuosi, oras bus giedras, tad kodėl neišėjus į gamtą ir smagiai nepraleidus laiko, juolab kai dar gali prisidėti prie gerų darbų da rymo“, – sakė V.Diawara. Iš Malio kilęs muzikantas pri sipažino, jog labdaros tradicijas jo tėvai jam skiepijo nuo pat ma žumės.
Viktoras Diawara:
Kodėl neišėjus į gam tą ir smagiai nepralei dus laiko, juolab kai dar gali prisidėti prie gerų darbų darymo. „Dar kai gyvenau su tėvais, mes rinkdavome labdarą Lietuvai, o kai studijavau Vokietijoje, dažnai dalyvaudavau įvairiose lėšų rin kimo akcijose ir renginiuose. Tad UNICEF tikslai man ir mano šei mai labai artimi. Būtų puiku, kad
kuo daugiau žmonių prie jo prisi dėtų“, – teigė V.Diawara. Šeštadienį 13 val. Vingio parke vyksiančiame Vilniaus pusma ratonyje UNICEF rungtis, skirta vaikams, pretenduoja tapti žais mingiausia. Prieš bėgant spe cialus organizatorių svečias nu sipelnęs maratonininkas Mantas ves mankštelę. Linksm as is bėgikas tikr ins vaikų psichologinį pasiruošimą, šypsenos platumą, juoko garsą ir kitas maratonui būtinas savybes. Ir vos pradėję vaikščioti bėgikai, ir patyrę žingsniuotojai apšils atlikdami „spalvotus“ pratimus, per kuriuos reiks apsikabinti ša lia esantį, pritūpti, pašokti į vir šų ir t. t. Mantas taip pat papasa kos apie UNICEF ir tikrąją vaikų padėtį pasaulyje. Tikimasi, kad UNICEF bėgi me dalyvaus apie 300 vaikų nuo 3 iki 12 metų. Be V.Diawaros šei mos, renginyje ketina dalyvauti ir daugiau pramogų pasaulio at stovų atžalų. Vilniaus pusmaratonyje vaikai išbandys 500 m distanciją. Kiek vienas maratono dalyvis pasipuoš UNICEF marškinėliais, ant sie nos pasikabins padėkos raštą ir džiaugsis atminimo dovanėlėmis. UNICEF duomenimis, kas 15 minučių pasaulyje berniukas ar mergaitė miršta, nes nėra pa skiepyti, neturi švaraus geriamo jo vandens, maisto ir kitų sąlygų išgyventi. „Tikimės, kad mindami Vingio parko takelius sostinės vaikai ir jų tėveliai gaus progą apie tai susi mąstyti ir imtis pagalbos priemo nių“, – sakė „UNICEF Lietuvos“ vykdomoji direktorė Jovita Ma jauskaitė. VD inf.
KarščiauSi Kelionių PaSiūlymai
Siūlo darbą Statybos įmonei reikalingi fasado meistrai dirbti Rusijoje. Geras atlyginimas. Tel. 8 685 19 687.
Įvairūs Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 698 36 719.
Kosas, Graikija – birželio 28 d. 2* viešbutis, su pusryčiais. 8 d. poilsinė kelionė nuo 1099 Lt
PaSlaugoS Transporto UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt.
Rodas, Graikija – birželio 1 ir 8 d. 2+* viešbutis, pusryčiai ir vakarienė. 8 d. poilsinė kelio-
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.
Kelionių organizatorius
918421
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 944307
Lietuva-Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593.
942011
Kitos Remontuojame ir montuojame santechniką, nuotekų šalinimo, vandens, šildymo vamzdynus ir įrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Tel. 8 698 11 905. 936929
ĮvairūS Kita
KELIONĖS AUTOBUSU Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, Šiauliai, Kryžių kalnas (05.12.) Kaina – 75 Lt Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, 3 autentiški Lietuvos dvarai (05.12.) Kaina – 80 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – kaina 95 Lt Šiaurės Italija (polsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 04 11 įsakymu Nr. 49VĮ(14.49.2)-969 patvirtintas žemės sklypų, esančių S/B „Pušelė“, Antavilių Sodų 11-oji g. 16 (kad. Nr. 0101/0003:152) ir Antavilių Sodų 11-oji g. 18 (kad. Nr. 0101/0003:84), Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas.
IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 04 11 įsakymu Nr. 49VĮ(14.49.2)-970 patvirtintas žemės sklypo, esančio S/B „Geologas“, Smėlynės Sodų 1-oji g. 10 (kad. Nr. 0101/0007:5863), Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas.
IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1652 Lt Turkija, Antalija – nuo 1342 Lt
944689
944690
944683
SB „Varsa” (k.125070420, buveinės adresas Babinių g. 49, LT-08428 Vilnius) nariams! Pranešame, kad 2012 m. balandžio 28 d. 11 val. šaukiamas visuotinis narių susirinkimas (Babinių g., SB „Varsa“ vandenvietė). Darbotvarkė: 1. SB „Varsa“ valdybos 2011 m. veiklos ir kadencijos veiklos ataskaitos. 2. Revizijos komisijos ataskaita. 3. Valdybos, valdybos pirmininko rinkimai. 4. Revizijos komisijos, revizijos komisijos pirmininko rinkimai. 5. Bendrijos metinės pajamų-išlaidų sąmatos tvirtinimas, nario mokesčio nustatymas už 2012 m. 6. Bendrijos narių prašymų ir kitų einamųjų klausimų svarstymas. Jei susirinkime dalyvaus mažiau nei 50 proc. bendrijos narių, susirinkimas bus laikomas neįvykusiu, o pakartotinis susirinkimas bus organizuojamas 2012 m. gegužės 12 d. 11 val. tuo pačiu adresu. Valdyba, tel. 8 616 38 556, e. paštas v.sirunavicius@ gmail.com. 944590
UAB „Senamiesčio ūkis“ (į. k. 121452134) skelbia daugiabučio namo Krivių g. 13, Vilniuje, stogo dangos remonto konkursą. Konkurso medžiagą galima gauti iki 2012 05 03 9 val. bendrovės sekretoriate. Vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra 2012 05 03 11 val. Pasiūlymus teikti: Vilniaus g. 25, Vilnius, tel. (8 5) 261 1695, faks. (8 5) 212 1386, e. paštas vilnius@vites.lt. 944756
nė nuo 1469 Lt Bodrumas, Turkija – gegužės 18 d. 5* viešbutis, ultra viskas įskaičiuota. 8 d. poilsinė kelionė nuo 1775 Lt Kuro mokestis – 120 Lt / asmeniui mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas. Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
926726
944687
Organizatorių nuotr.
Pasiūlymas Jūsų kelionėms į Graikiją ir Turkiją:
941805
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 04 11 įsakymu Nr. 49VĮ(14.49.2)-972 patvirtintas žemės sklypo, esančio S/B „Agregatas“, šalia sklypo kad. Nr. 0101/0050:663, Eglinės Sodų 2-oji g. 2, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas.
svarbu daryti gerus darbus.
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
942762
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 04 11 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)971 patvirtintas žemės sklypo, esančio S/B „Elektronika-1“, Viršupio Sodų g. 26 (kad. Nr. 0101/0025:822) Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas.
Auklėjimas: V.Diawara sūnui Kiprui nuo mažens pasakoja, kaip
Kelionių organizatorius
IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt
EGZOTINĖS KELIONĖS Indonezija nuo 4400 Lt Maldyvai nuo 6445 Lt
Malaizija nuo 5690 Lt Australija nuo 10200 Lt Brazilija–Argentina nuo 6220 Lt JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt Jordanija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Praha nuo 606 Lt Milanas – 695 Ženeva – 721 Lt Tel Avivas – 881 Lt Pekinas – 1911 Delis – 1719 Lt Tokijas – 1917 Puketas – 2300 San Franciskas – 2413 KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Italija, Kroatija, Graikija, Turkija (iš Venecijos, 8 dienos), nuo 1691 Lt Ispanija, Portugalija, Madeira, Tenerifė (iš Barselonos, 10 dienų) – 2383 Lt Italija, Turkija, Kipras, Izraelis, Egiptas (iš Romos, 12 dienų) – 2626 Lt VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt; Baltarusiją – nuo 85 Lt
Orai
Savaitės pabaigoje sinoptikai prognozuoja šiltus orus. Numatomi lietūs, tik šeštadienis bus sausesnis. Šiandien lis, dieną vyraus 14–15 laipsnių šiluma. Šeštadienį trumpas lietus galimas tik pajūryje. Naktį bus 3–6 laipsniai šilumos, įdienojus sušils iki 16–18 laipsnių. Sekmadienio naktį numatomas trumpas lietus, dieną gali palyti gausiau, bus apie 13–17 laipsnių šilumos.
+10
+10
+12
Telšiai
Šiauliai
+12
Klaipėda
Panevėžys
+10
Tauragė
orai vilniuje
+11 +16 +21 +17 +21 +10 +12 +19
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+16 +14 +14 +25 +4 +21 +16 +16
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+9
+13
+8
+5
2
+11
+17
+10
+7
2
+10
+16
+11
+6
2
Šeštadienį
Sekmadienį
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+13
Alytus
1–5 m/s
Tarptautinė kovos su triukšmu diena 1716 m. gimė Gotfrydas Ostermejeris, raštijos darbuotojas, lietuvių kultūros tyrinėtojas, pirmasis lietuvių literatūros istorikas, kunigas. 1840 m. gimė prancūzų dailininkas simbolistas Odilonas Redonas. 1889 m. Austrijoje gimė Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris. 1921 m. gimė dainininkas (bosas) Abdonas Lietuvninkas.
1964 m. gimė bitų aktorius Andy Serkis. 1970 m. gimė Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra. 1970 m. gimė amerikiečių aktorius Shemaras Moore’as. 1972 m. gimė amerikiečių modelis, aktorė Carmen Electra. 1992 m. mirė britų komikas Benny Hill. 2008 m. mirė lituanistas, vertėjas, žurnalistas Bronys Savukynas.
1949 m. gimė amerikiečių aktorė Jessica Lange.
Šią savaitę laimėkite knygas: Jill Shalvis „Žavioji antrininkė“ ir Sarah Mayberry „Karštos naktys kitoje pasaulio pusėje“ Ema Vilis nė nesvajojo dirbti modeliu, kol dvynė sesuo nepaprašė nueiti į fotosesiją vietoj jos. Pozuodama fotografui Ema pasijunta gundančia moterimi... ir nesąmoningai ima vilioti. Reifui sunku atsispirti žavios moters gundymui. Ar jų ryšys gali tęstis ir po fotosesijos? Elizabeta Morgan neketino atsisakyti savo tvarkingo gyvenimo. Bet geriausias būdas pažinti tikrąją save – išvykti į kelionę. Taip ji atsiduria Australijoje priešais vyriškį, prisidengusį tik rankšluosčiu. Natanas – tai, ko Elizabetai reikia. Jis gali padėti gerai mergaitei tapti išties blogai!
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 24 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
6.04 20.32 14.28 5.22 20.00
111-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 255 dienos. Saulė Avino ženkle.
2
Vardai Adeliaras, Agnė, Eisvydė, Gostautas, Marcelinas, Marcijonas, Traidenis
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+13
+12
DATOS
Rytas
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
+12
Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+13
Utena
Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +16 Brazilija +27 Briuselis +12 Dublinas +8 Kairas +28 Keiptaunas +24 Kopenhaga +10
Šiandien
Šiandien, balandžio 20 d.
3
4
5
6
7
8
9
Avinas (03 21–04 20). Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi, bendraukite su įkvepiančiais žmonėmis. Jautis (04 21–05 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų mintys bus labai prasmingos. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, pasistenkite juos nukreipti pozityvia linkme. Vėžys (06 22–07 22). Viską vertinsite ir branginsite, o gyvenimas bei problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Liūtas (07 23–08 23). Bus sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinančių minčių ir idėjų. Tai emociškai sunkus laikas, galimi kivirčai su vyresniais žmonėmis. Šiandien pasistenkite atsipalaiduoti. Mergelė (08 24–09 23). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Svarstyklės (09 24–10 23). Skaitydamas ar žiūrėdamas filmą stengsitės išvengti pilkos kasdienybės. Teigiamai vertinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis idėjomis. Ir toliau ieškokite visokių naujovių. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai darbe gali prieštarauti jūsų pačių jausmams, norui tobulėti ir ką nors keisti. Teks paprakaituoti norint teisingai pasirinkti – kelias į sėkmę ar asmeninis tobulėjimas. Šios paieškos gali tapti net labai įdomiu procesu. Šaulys (11 23–12 21). Mėgausitės gyvenimu, įvertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Neverta susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais. Ožiaragis (12 22–01 20). Priimtas neteisingas sprendimas gali neigiamai paveikti jūsų tolesnį gyvenimą. Domėsitės visuomeniniu gyvenimu. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Vandenis (01 21–02 19). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Šiandien realūs darbai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Žuvys (02 20–03 20). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, o ir rytoj nenusimato jokių nemalonių staigmenų.