lietuva
7p. Reforma atidėta: universitetus valdžia jungs tada, kai jie patys to panorės.
ekonomika
pasaulis
8p.
Tarptautinę verslo Taikos premiją laimėjusį kaunietį V.Lašą pasveikino milijardierius R.Bransonas.
10p.
Sulaužytu klubu iš medžioklės Botsvanoje grįžusiam karaliui Jonui Karoliui I ispanai užkūrė tikrą pirtį.
Šis skraidymo oro balionais sezonas pramogautojams žada mažesnes kainas nei pernai.
17p.
Šeštadienio
Balandžio 21, 2012 Nr. 93 (19652) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Policija įtraukta į karą virtualioje erdvėje
STT atsipūsti nežada Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žimantas Pacevičius neatsako į klausimą, ar gali likti va dovauti tarnybai, kai šį rudenį baig sis jo kadencija. Tačiau jis teigia: ko va su korupcija – vis efektyvesnė.
Kalbėdamasis su „Kauno diena“ Ž.Pacevičius informavo, kad yra parengtos įstatymo pataisos, ku rios numatys institucijų vadovų at sakomybę, jeigu jie laiku neįvykdo reikalavimo kreiptis į STT dėl savo aukšto rango pavaldinių patikrini mo dėl korupcijos. „Manau, kad ko va su korupcija yra gana efektyvi“, – sakė Ž.Pacevičius, paklaustas, ar Lietuvoje pavyksta ge rinti kovą su korupcija.
6
Dienos citata „Sunkiausias buvo kalini mas KGB kalėjime ir etapai į Permės bei Mordovijos la gerius, bet su Viešpaties pa galba viską buvo galima pa kelti ir nedejuoti“, – Jautrus: į STT pareigūnų rankas įkliuvęs K.Kriščiūnas ėmė atidžiau skaityti komentarus internete.
Į korupcijos skandalą įsivėlęs Kauno po litikas Kęstutis Kriščiūnas pakilo į kovą su interneto komentatoriais. Jis kreipėsi į policiją. K.Kriščiūnas nėra pirmas politi kas, kuriam užkliūva internautai. Cheminė ar ašarinių dujų ataka?
3p.
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Paskatino belangė
Šiuo metu nuo politinės arenos nušalintas buvęs Kauno vicemeras, buvęs socialdemokratas K.Kriščiū nas, pasisvečiavęs „Kauno dienos“ portale ir atsakęs į skaitytojų klau
Tomo Raginos nuotr.
simus, vėliau kreipėsi į policiją dėl komentarų po straipsniu „K.Kriš čiūnas: izoliatoriaus kamera buvo panaši į bendrabutį“. Viename komentarų buvo rašo ma: „kur tavo draugas kauno puli nys (kęstutis) ir jo palydovas pilvinis, gražioji dulsinėja orinta bei kiti, tai tikra saika...“.
sako prieš 50 metų į kunigus įšventintas Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
5p.
2
Moksleiviams – žalgiriečių dėmesys Į LKL ir Baltijos lygos auksą nusi taikę Kauno „Žalgirio“ krepšinin kai atidavė duoklę jauniesiems savo gerbėjams. Vakar šalies čempionai ir jų treneriai apsilankė Kauno Jono ir Petro Vileišių vidurinėje mokyklo je – jos moksleiviai laimėjo tradici nę akciją „Žalgiris – tavo mokyklo je“. Per nuotaikingą šventę Mantas Kalnietis, Paulius Jankūnas ir ki ti komandos krepšininkai išgirdo ne vieną šmaikštų klausimą. Žalgi riečiai buvo apdovanoti draugiškais moksleivių pieštais nuotaikingais šaržais, o mokyklos vadovams įtei kė klubo marškinėlius. 14p.
2
Šeštadienis, balandžio 21, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
Gyvybės langelio drama Karolina Marcinkevičiūtė
k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt
Sausio pabaigoje P.Mažylio gim dymo namuose paliktas nauja gimes susigrąžinti mėgina mer gaičių tėvai. Vargu ar jiems bus leista auginti vaikus.
Į Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių 29 metų alytiškė vakar atvyko pa siruošusi pasiimti savo dukre les į nuomojamą vieno kam bario butą. Minėto skyriaus vedėja Virginija Vaitkevičienė patvirtino, kad vakar gavo psi chologų pažymą, kurioje nere komenduojama mergaičių grą žinti motinai. Mergaičių mama sirgusi dep resija. Remiantis medikų pažy mos išvadomis, alytiškė negali auginti savo mažamečių duk relių. Anot V.Vaitkevičienės, mo ters psichologinė būklė gali joms kelti pavojų. Dvynukės šiuo me tu auga gerai. „Mes ją sup až ind in om e su paž ym a. Než in au, ar ji sut iks gydytis, ar kreipsis į kitus me dik us dėl naujos paž ym os. Kol kas dvyn uk ės jai neb us grąž intos. Mergaites mot in a gal ės atgaut i tik tad a, kai tik gaus im e pal ank ią med ik ų pa žym ą. Dvynukių mama minėjo, kad vyks konsultuotis pas Kau ne dirbančius gydytojus, nes, anot jos, čia prieš ją nusiteikę priešiškai. Moteris nusiminė. Jau buvo pasiruošusi pasiim ti dukreles“, – sakė V.Vaitke vičienė. Pasiteiravus, ar nebuvo atsi žvelgta į tai, kad Kaune paliktų mergaičių mama neaugina sa vo pirmagimio sūnaus, specia listė teigė, kad buvo apsvarsty tos visos aplinkybės. Berniuku dabar rūpinasi močiutė, alytiš kės mama. Šiuo metu dvynukės auga Alytaus kūdikių namuose. Sa vaitgaliais dukras lankantis tė vas dirba statybininku Radvi liškyje, nors yra registruotas Kaune.
25
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,53
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
54
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Policija įtraukta į karą v Kitas interneto komen 1 tatorius nevengė aštres nės leksikos, vadino politiką „senu
pirdyla“, „valdiškų išteklių tranu“ ir pan. Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis ty rimas. K.Kriščiūnas piktinasi, kad esą paskelbti minėtų autorių ko mentarai jį šmeižia ir įžeidžia, nes neatitinka tikrovės. „Tai pirmas kartas, kai reaguoju į komentarus internete. Aš asme niškai niekada nekreipdavau dė mesio į jokius komentarus. Tačiau kai prasidėjo tas ikiteisminis tyri mas, man patarė reaguoti į komen tarus“, – aiškino korupcija įtaria mas politikas. Buvęs vicemeras teigė, kad įžei džius komentarus surado jo advo katas. „Mes prašome nustatyti, kas slypi po anonimu. Praktikoje būna, kad ir artimi draugai, ir giminės bū na anonimiškai parašę netinkamą komentarą“, – aiškino K.Kriščiū no advokatas Mindaugas Kukaitis. Planų neatskleidžia
K.Kriščiūnas neatsakė, ką darys, kai komentarų autoriai bus nu statyti. „Šitai visai nesąmonei esu nusamdęs advokatus ir jie man pa tars. Pagal jų patarimus spręsime, ką daryti. Individualia veikla šito je vietoje aš neužsiiminėsiu, nes ir taip nesąmonės vyksta“, – aiškino K.Kriščiūnas. Politiko advokatas taip pat ne skubėjo atskleisti planų, kokių veiksmų imsis sužinojęs, kas tie už gauliojantys komentatoriai. „Ko mentatoriai dažniausiai prisiden gia anonimu. Jeigu bus nustatytas konkretus asmuo, bus aiškiau, ar tas žmogus kelia pavojų. Tada bus paprasčiau nuspręsti, kelti ar ne
bylą“, – aiškino advokatas. Politinės iškalbos virtuoziškumo dar nepraradęs K.Kriščiūnas laikė si savo beveik neutralios pozicijos: „Tie žmonės komentuoja pagal sa vo supratimą ir sugedimą. Aš nie ko neįtariu. Taip elgiamės dėl visų tų nesąmonių, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nei aš ką nors įtariu, nei noriu ką nors įtarti.“ Renka duomenis
Dar viena Kauno politikė turi są rašą autorių, rašiusių apie ją nepa garbius atsiliepimus. Pretendavusi užimti Kauno mero vietą, partijos Tvarka ir teisingumas narė, teisi ninkė Aušra Ručienė tikina radu si ramybę, kai sužinojo, kas apie ją rašinėjo nekorektiškus atsilie pimus.
Aušra Ručienė:
Kai žinai, kas tokie ra šo, tai savotiškai ma lonu praeinant pasi sveikinti. „Taip, kreipiausi į teisėsaugą ir žinau tuos asmenis. Kodėl? Ma nau, jeigu žmogui reikėtų pasira šyti vardą ir pavardę, jis tokių da lykų nerašytų. Jeigu jau drįstame rašyti, tai pasirašykime ir bus aiš ku, kad tai, kas parašyta, yra tiesa ir asmuo atsakingas už parašytą žo dį“, – komentavo A.Ručienė. Už savo išskirtinį įvaizdį per Kauno tarybos posėdžius inter nautų dėmesio sulaukianti poli tikė tvirtino pati niekada neskai tanti ir nerašanti komentarų. Apie užgaulius rašinėjimus jai esą pra
Krūvis: dažniausiai su interneto komentatoriais tenka bendrauti Centro
nešė pažįstami. Moteris tvirtino, kad žmonės gatvėje ją stabdydavo ir pasakodavo, ką negražaus apie ją perskaitę komentaruose. Sužinojusi rašytojų pavardes teisininkė į teismą nesikreipė. „Tęsiu šį darbą ir renku duome nis“, – A.Ručienė priminė, kad šiai nusikalstamai veikai yra 5 metų se natis, todėl laiko ji turinti į valias. Rašinėjo ir valdininkai
Prieš keletą metų Kauno savival dybėje įsiplieskė konfliktas dėl darbuotojų galimai rašinėjamų ko mentarų apie tuometį merą Arvy dą Garbaravičių.
„Nesiekiau su užgaulių komen tarų autoriais susidoroti. Tiesiog norėjau išsiaiškinti, kas tokie ko mentuoja. Buvau įsitikinęs, kad tai politinių oponentų suburta ko manda. Tai pasitvirtino. Be to, ma nau, kad darbo metu tarnautojai turi dirbti, o ne rašinėti komenta rus“, – anuometę situaciją aiškino dabar Kauno tarybos narys A.Gar baravičius. Tuomet paaiškėjo, kad pikti ko mentarai parašyti iš serverio, pri klausančio savivaldybei, o joje – 700 kompiuterių, kuriais naudojasi ir politikai, ir valdininkai. „Paaiškėjo serveris, o asmenis
Norėtumėte geriau apmokamo darbo? Tapkite profesionaliu buhalteriu per 4 mėnesius!
GARANTUOJAME: baigę kursus galėsite savarankiškai vesti įmonių apskaitą, o jei kiltų klausimų – suteiksime nemokamas konsultacijas! Kursai Kaune. www.heureka.lt Tel. (8-699) 37001
Tyrimas: A.Garbaravičius įsitikino, kad įžeidžius komentarus rašinėjo
organizuota oponentų komanda, kuriai buvo mokami pinigai.
Rami: sužinojusi, kas apie ją rašinėja, A.Ručienė tikina nusiraminusi,
tačiau tolesnių savo planų neatskleidžia.
3
Šeštadienis, balandžio 21, 2012
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
virtualioje erdvėje Skundžiasi ir gydytojai Darbdav iai, gydytojai, įvair ių ma žumų organizacijų atstovai – tokią norinčiųjų išsiaiškinti, kas rašo ne pageidaujamus komentar us, hie rarchiją dėl ioja Lietuvos krimina linės pol icijos biuro nusikalt imų elektron inėje erdvėje tyr imo val dybos pareigūnai. Ne paskut inėje vietoje šioje eilėje yra politikai. Komentarai neatitin ka tikrovės, šmeiž ia, įžeid žia, gąs dina, grasina – bene pag rind in is mot yvas tų, kur ie nor i išsiaišk in ti virt ual ioje erdvėje išsak yt ų ko mentar ų autorius. Nuo šių met ų pol ic ij os tir iam ų nus ik alt im ų sąr aš e ats ir ad o nauj a skilt is „Nus ik alt im ai inter net in ėj e erdvėj e“. Tai tars i ir by loj a apie did ėj ant į tok ių tyr im ų skaič ių.
policijos komisariato pareigūnams.
išaiškinau pats. Tuo laiku visi tie žmonės dirbo Kauno savivaldy bėje. Buvo ir politikų, ir tarnauto jų“, – apie tyrimo išvadas prisimi nė politikas. Liko įslaptinti
Tuomet buvo mestas įtarimų še šėlis ir ant dabartinio Kauno mero Andriaus Kupčinsko. Esą jis vado vauja komentatorių komandai. Su trenksmais prasidėjęs konfliktas užgeso ramiai ir be baudžiamųjų bylų. A.Garbaravičiui pakako suži noti komentarų autorių pavardes. „Kai sužinojau, kas jie tokie, nie ko nebedariau. Dievas gailestingas, o laikas visagalis. Aiškiai supratau, kad tie žmonės turi šeimas ir daro viską, kad jas išmaitintų. Įdomes nis klausimas – kas vadovauja gru pei komentatorių. Dabar galbūt tai galima ir laikyti normalia politine kova, bet tuo metu tai buvo neįp rasta“, – svarstė A.Garbaravičius. Buvęs meras visgi neslėpė, kad tuometė situacija jam buvo nema loni. „Bet dabar aš suprantu, kodėl jie parsidavė ir išvertė kailį. Bet ką aš jiems galiu pasakyti? Būkite tyri, padorūs, ir gyvenkite Airijoje?“ – ironiškai šypsojosi politikas. A.Garbaravičius pasakojo, kad tuomet jam pavyko išsiaiškinti aš tuonis komentatorius, tačiau jų pavardžių jis nepaviešino. Kai ku rie jų, pasak politiko, ir dabar dirba Kauno savivaldybėje. „Tegul dirba. Vis tikiuosi, kad ateis laikas ir kas nors bus nubaustas už tokią veik lą“, – apie užgauliotojus kalbėjo A.Garbaravičius. A.Ručienė: rašė pažįstami
Politikų motyvai, kodėl jie aiškino si, kas rašė įžeidžiančius komenta rus, primena filmo pavadinimą „Aš žinau, ką tu padarei praėjusią vasa rą“. Ir A.Garbaravičius, ir A.Ručie nė aiškino, kad jiems užtenka žinoti, kas rašė įžeidžiančius komentarus. Politikai atviravo, kad nustatyti ra šeivos – ne draugai, bet pažįstami. „Kai žinai, kas tokie rašo, tai sa votiškai malonu praeinant pasisvei kinti“, – šmaikštavo A.Ručienė.
Artūro Morozovo nuotr.
Vieni komentatoriai kritiškai at siliepė apie A.Ručienės, kaip advo katės, kompetenciją, kiti pasišvais tė zoologiniais epitetais. Vienas galimai vyriškos lyties anonimas pageidavo ypatingo artumo, o kita me komentare miesto tarybos na rės politinis pilotažas pavadintas terminu, kuris paprastai taikomas laisvo elgesio moteriai.
Arvydas Garbaravičius:
Tuo laiku visi tie žmonės dirbo Kauno savivaldybėje. Buvo ir politikų, ir tarnau tojų.
Yra net keletas Baudžiamojo ko dekso straipsnių, kuriuos galima pritaikyti internetiniams komen tarams. Tai šmeižimas, įžeidimas, grasinimas nužudyti ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, re liginę ar kitokią žmonių grupę. Pagal visas šias nusikalstamas veikas numatyta nuo baudos ir griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo. Krūvis pareigūnams
Nors tikslios statistikos, kiek inter neto komentatorių teko atsakyti už savo žodžius, nėra, Kaune daugiau sia tokių nusikaltimų tenka aiškinti Centro policijos komisariatui. Ir vi sai nesvarbu, jei kokiam nors iški liam ponui pasirodo per žema kreip tis tiesiai į policininką ir jis nubėga pas prokurorą, pareiškimas vis tiek atsiduria ant policininko stalo. „Daugeliu atvejų pareiškėjo pra šymas persiunčiamas pagal teri toriją į komisariatą ir tyrėjas nu sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne“, – tvarką aiški no Lietuvos kriminalinės polici jos biuro Nusikaltimų interneti nėje erdvėje tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko pareigas laiki
nai einantis Pavelas Lysko. Pasak Centro policijos komisa riato Kriminalinės policijos vir šininko Nerijaus Černiausko, jei abejojama pareiškėjo motyvais dėl nurodyto teksto įžeidumo, kar tais komentaras siunčiamas Žur nalistų ir leidėjų etikos komisijai. Dažniausiai tyrėjas nusprendžia, ar komentaras yra įžeidžiantis, ar tiesiog išreikšta nuomonė. Žodžio laisvės neriboja?
„Lietuvoje – žodžio laisvė. Tyrė jas, žinoma, paskaito komentaro turinį. Jei komentaras nepasirodo įžeidus, tuomet atsisakoma pra dėti ikiteisminį tyrimą. Nes pa sitaiko atvejų, kad kreipiasi ir dėl vieno žodžio. Jei tyrėjas nuspren džia atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimą dar turi pa tvirtinti prokuroras“, – nustatytą tvarką aiškino P.Lysko. Pasak pareigūno, kai kurie ko mentatoriai apsidraudžia, kad jų nesurastų, o laiškus rašo per ano niminį tinklą užslaptinę savo IT adresą. Jei komentaras atsiųstas iš Mozambiko ar Malaizijos, mūsų policija turėtų kreiptis į tą šalį tei sinės pagalbos. Prel im in ar iais skaič iav im ais, apie pusės pareiškimų dėl įžeidžių komentarų policija nenagrinėja, nes neįžvelgia jokio įžeidimo. Da lis tyrimų nutraukiama, nes nepa vyksta nustatyti rašiusio asmens. Oficialus įrankis
Policijai atlikus tyrimą, jau įsižei dusio asmens teisė, ar kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pareigūnai neturi statistikos, kiek jų atliktų tyrimų nugulė stal čiuose, o kiek pasiekė teismus. „Policininkas, užuot tyręs rimtus nusikaltimus, gaišta laiką ir aiški nasi, rašo atsakymus, o rezultato net nežino“, – svarstė P.Lysko. Pareigūnai nesiėmė komentuo ti, ar naudodamiesi įstatymo nu matyta tvarka žmonės neišnaudoja pareigūnų, paprasčiausiai tik savo smalsumui patenkinti, tačiau to kios galimybės neatmetė.
Versijos: pareigūnai įtaria, kad cheminė medžiaga į seniūnijos pa
talpas galėjo būti papurkšta.
Artūro Morozovo nuotr.
Cheminė ataka Šilainių seniūnijoje? Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Vakar apie pietus pareigūnams pranešta, kad Šilainių seniūnijo je jaučiamas aitrus neaiškios kil mės kvapas. Į įvykio vietą išsku bėjo Kauno apskrities priešgaisri nės gelbėjimo pajėgos, o žmonės iš seniūnijos buvo evakuoti.
„Visi pradėjo masiškai kosėti. Kaip paprastai, dirbome kabine tuose. Pradėjęs kosėti pagalvojau, kad sergu. Bet žiūriu, jog ir pava duotoja, sekretorė taip pat kosti. Išėjau į koridorių, ir ten žmonės kosti“, – pasakojo Šilainių seniū nas Gintautas Sinkevičius. Seniūnijoje tuo metu dirbo 8 žmonės, tiek pat buvo ir gyven tojų. „Nėra jokių požymių, kad ko sulį sukėlė kieno nors į seniūni ją atnešta kažkokia medžiaga. Pe rėjome koridorių – galvojome, gal kas jį šlavė ir sukėlė daug dulkių. Bet nieko neradome. Koridoriuje sėdėjo žmonės. Jie būtų pastebė ję ką nors įtartino. Niekas neži no, kas atsitiko“, – kalbėjo se niūnas. Atvykę ugniagesiai nuodug niai patikrino patalpas, ta čiau specialiais prietaisais jo
kių cheminių medžiagų neaptiko. Pasak Kauno apskrities vy riausiojo policijos komisariato atstovės žiniasklaidai Kristinos Dzindziliauskaitės, neatmetama, kad cheminė medžiaga buvo tie siog papurkšta į patalpas, todėl ir nerastas jos židinys. Taip pat iš kelta versija, kad į patalpas tie siog galėjo būti pripurkšta aša rinių dujų.
Gintautas Sinkevičius:
Bet žiūriu, jog ir pa vaduotoja, sekretorė taip pat kosti. Išėjau į koridorių, ir ten žmo nės kosti. Seniūnijos pastate įsikūru si Senjorų taryba, raktų dirbtu vė ir įmonė, prekiaujanti langais bei durimis. Sausį netoli nuo šio įvykio vie tos buvo užfiksuotas incidentas, dėl kurio taip pat evakuotas vi sas pastatas. Tuomet į Baltų pro spekte esantį sporto klubą įbėgęs kaukėtas vyriškis išpylė galimai nuodingo, aštrų kvapą skleidusio skysčio ir pasišalino.
AB „Kauno energija“ informuoja Pasibaigus šildymo sezonui, bus pradėti pasirengimo kitam šildymo sezonui darbai. Vyks suplanuoti hidrauliniai bandymai ir remontai. Siekiant ir toliau Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo vartotojams trumpinti termofikacinio vandens tiekimo stabdymo laiką, keičiama hidraulinių bandymų ir planinių remontų atlikimo bendroji tvarka. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojus ir asmenis atsakingus už pastatų šilumos ūkį, o jei tokių nėra, tai asmenis, prisiėmusius atsa-
komybę už tinkamą pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, prašome atkreipti dėmesį, kad nuo šiol hidrauliniai bandymai prasidės antradieniais ir ketvirtadieniais, o pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos privalės būti patikimai atjungtos visą skelbime nurodytą laiką. Informaciją apie termofikacinio vandens tiekimo stabdymą bei hidraulinių bandymų ir planinių remontų laiką galite rasti AB „Kauno energija“ interneto tinklalapyje adresu www.kaunoenergija.lt. Užs. 940941
4
miestas
Šeštadienis, balandžio 21, 2012
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Žaidimas: į paslapčių pilną teatro užkulisių pasaulį jaunuoliai nėrė beveik tiesiogine prasme – apsiginklavę kas nardytojų, kas žvejų amunicija.
Artūro Morozovo nuotr.
Lobių ieškos teatro užkulisiuose Kauno valstybiniame dramos teatre va kar klegėjo vaikai ir jaunuoliai: visi susi rinko į festivalio „Nerk į teatrą“ atidarymą. Jau trečius metus vykstantis, būrius jauni mo į teatro dirbtuves sukviečiantis rengi nys šįmet žada būti dar įdomesnis. Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Vietoj televizoriaus – scena
Unikalaus festivalio „Nerk į teatrą“ idėja – galimybė pažinti teatrą. Vi si smalsuoliai galės dalyvauti spek taklio elementų kūrimo procese, iš pačių teatralų lūpų išgirsti apie pa grindinių teatro specialybių iššū kius ir kasdienius atradimus, išvysti jaunųjų aktorių, režisierių kūrybos vaisius, atrasti beribes teatro gel mes bei jose slypintį kūrybos lobį.
„Šįmet festivalis dar didesnis, steng ėm ės jį siet i su mok ykl i ne programa, – džiaugėsi gausiu moksleivių būriu teatro vadovas Egidijus Stancikas, – mums la bai svarbus jaunas žiūrovas, ku riam ateityje teatras būtų reika lingas.“ „Ir pajėgus užgožti televizoriaus ar kompiuterio siūlomą lengvą, dažnai lėkštą pramogą“, – papildė „Nerk į teatrą“ atidarymo šventė je dalyvavęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Žvilgsnis iš vidaus
Per festivalį duris atvers įvairios teatro dirbtuvės. Išlaisvinti savo vaizduotę neabejotinai pavyks re žisūros dirbtuvėse drauge su žo džio kišenėje neieškančiu teatro pedagogu, režisieriumi Gyčiu Pa degimu. Atrasti savyje artistą pa dės aktorius Aleksandras Kleinas, prisidėti prie festivalio baigiamojo koncerto scenografijos kūrimo bus galima besidarbuojant su profesio naliais teatro dailininkais ir skulp toriais, o scenos kostiumų kūrimo subtilybes atskleis dizainerė Diana Kuzmickaitė. „Kod ėl pas ir inkote aktor iaus specialybę? Ar įstojote iš pirmo karto? Koks jūs ų mėgstam iau sias žaidimas?“ – festivalio ati dar ym o dien ą jauk iai sut ūp ę klausinėjo jaunuoliai teatre dir banč ių aktor ių. Teatr u bes id o mintys moksleiviai pokalbio dar bus pakviesti ne kartą. Jie galės pažvelgti į teatrą kompozitoriaus Giedr iaus Kuprev ič iaus akim is,
su fotograf u Don at u Stankev i čiumi praverti teatro fotografi jos užkulisius, iš reklamos kūrė jų išgirsti, kodėl ir kaip kuriama spektaklių reklama. Su būriu draugų
„Labai džiaugiuosi šiuo projek tu, jame dalyvavau pernai ir šįmet su draugais taip pat dalyvausiu“, – entuziastingai kalbėjo Kauno miesto moksleivių tarybos pirmi ninkė Rimantė Bieliauskaitė, pri pažinusi, kad tarp jos bendraam žių poreikis teatrui buvo apmiręs, tačiau festivalis vis labiau įtraukia moksleivius, ir vėliau lankančius spektaklius. Svajojantiesiems bent minutėlei stabtelėti ir pagaliau susitikti su pačiais savimi, aktorė, psichodra mos ekspertė Daiva Rudokaitė ža da jaukų praktinį seminarą, kurio pagrindinė idėja – spręsti savo vi dines problemas vaidinant. Į sce nografiją pažvelgti kitomis akimis kvies besisvečiuojanti tarptautinė
„atgyjančių“ animuojamų scenog rafijos maketų paroda „Still / life“, viliosianti skirtingais ir magiškais pasauliais.
Visi smalsuoliai ga lės dalyvauti spek taklio elementų kū rimo procese, iš pačių teatralų lūpų išgirsti apie pagrin dinių teatro specia lybių iššūkius. Gegužės 4-ąją – „Nerk į teat rą“ uždarymo dieną – festiva lio lankytojai išplauks iš vidinių teatro vandenų ir turės galimybę pažvelgti į kūrybinio proceso re zultatus: vyks Lietuvos teatro mo kyklų studentų spektakliai ir už darymo koncertas.
Mieste – duobių lopymo sezonas Saulius Tvirbutas
pastebės teigiamų pokyčių“, – pri pažino A.Andriuška.
Kauno gatvėse baigtas vienas žie minių duobių lyginimo etapas. Ta čiau dėl lėšų stokos dar liko daug remontuotinos dangos.
Skirta mažai lėšų
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Kol kas – lašas jūroje
Įpusėjus pavasariui mieste tradi ciškai tvarkomos po žiemos atsi vėrusios duobės. Jų mieste kaip vi sada buvo apstu. „Vairuotojams šis metų laikas yra tarsi stichinė nelai mė – kad ir kiek stengtumeisi, bū tum atsargus vis tiek įvairuosi į atsivėrusią duobę, ypač toks pa vojus padidėja, kai palyja ir nesi mato duobių“, – kabėjo taksi vai ruotojas Algirdas Šumila. Kauno savivaldybės Miesto tvar kymo poskyrio skyriaus vyriausia sis specialistas Artūras Andriuš ka pasakojo, kad šiuo metu jau yra užtaisyta 250 duobių, arba 321,4 kv. m. „Daugiausia danga tvarky ta Raudondvario, Veiverių, Radvi lėnų, Ateities plentuose, Partizanų gatvėje, Chemijos prospekte. At likti tik būtiniausi darbai. Kol kas tai – tik lašas jūroje, daug duobių dar liko, todėl vairuotojai ne visur
Kol kas iš po žiemos atsiradusioms duobėms lopyti išleista 43 tūkst. litų. „Suprantama, kad už šią su mą rangovui, konkursą laimėju siai įmonei „Kauno tiltai“ galėjo me nurodyti tvarkyti tik labiausiai duobėtas kelių vietas“, – teigė A.Andriuška. Duobės tvarkyti pradėtos dar prieš mėnesį, tačiau tuo metu dėl oro sąlygų nebuvo galima kloti karšto asfalto. Todėl labiausiai pa žeistos vietos buvo užlygintos lai kinai, pilant skaldą, klojant šaltą asfaltą. Pa sak bend rovės „Kau no til tai“ techninio direktoriaus Vita lijaus Popovo, kai vidutinė paros tem pe ra tū ra pa sie kė aukš tes nę nei 5 laipsniai, bendrovės darbi ninkai nufrezavo duobes, jas iš valė, gruntavo ir klojo karštą as fal tą. „Šią savai tę su si da rius pa lan kioms oro są lygoms, per tris darbo dienas dvi mūsų keli ninkų brigados sutvarkė duobes savivaldybės nurodytose vietose. Mes šiame duobių tvarkymo eta
Skaičius: Kau ne kol kas už tai sy ta apie 250 duo bių, ta čiau jau ren gia mi do ku men tai nau jam kon kur sui.
pe savo darbą užbaigėme, belie ka laukti naujų konkursų“, – sa kė V.Popovas. Darbus žada tęsti
A.Andriuškos teigimu, jau baigėsi ir kitas savivaldybės skelbtas kon kursas likusioms miesto duobėms tvarkyti. „Teliko pasirašyti sutartį su rangovu, ir darbas prasidės ge gužę“, – teigė jis.
Tomo Raginos nuotr.
A.Andriuška sakė, kad iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos šiemet tikimasi gauti 10 mln. litų, iš jų duo bėms lopyti – 2,5 mln. litų. Specialistas minėjo, kad geriau sia gatves su sena danga rekonst ruoti, nes pavienių duobių lopy mas kainuoja daug, o nauda būna trumpalaikė – nusidėvėjęs asfal tas greitai vėl ima trupėti ir atsi veria naujos duobės. Kapitalinis
gatvių remontas kainuoja daug, bet kai kurios savivaldybės rado išeitį. Pavyzdžiui, Druskininkų ir Alytaus savivaldybės pasinaudo jo atidėto mokėjimo galimybe, kai už rekonstruotas gatves projekto rangovui sumokama per tam tik rą sutartą laikotarpį. Iš esmės re konstruotų gatvių dangos ilgą laiką nereikalauja priežiūros ir nuolati nių investicijų.
5
šeštadienis, balandžio 21, 2012
interviu
S.Tamkevičius: ateitį sudedu į Dievo rankas
Arkivyskupo S.Tamkevičiaus biografij a Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
gimė 1938 m. lapkričio 7 d. Gudonių kaime, Lazdijų rajone. Tėvai – ūki ninkai. Augo keturių vaikų šeimoje. Anksti mirė motina. 1955 m. baigė Seirijų vidurinę mo
kyklą ir įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1957 m. mokslą reikėjo nutrauk
nė prokuratūra pagrasino iškelti bau džiamąją bylą. 1983 m. gegužės 6 d. suimamas ir še
šis mėnesius tardomas Vilniaus KGB kalėjime. Sovietinis Aukščiausiasis teismas, apkaltinęs antitarybine pro poganda ir agitacija, paskyrė dešimties metų bausmę. Kalėjo Permės ir Mordo vijos lageriuose. 1988 m. buvo ištrem tas į Sibirą, tačiau po pusmečio, prasi dėjus „perestroikai“, buvo paleistas.
ti, nes buvo pašauktas atlikti tarny bą sovietinėje armijoje. 1960 m. vėl tęsė mokslą. KGB kelis kartus bandė verbuoti savo agentu, siūlė būsimas geras parapijas ar studijas užsieny je. Baigęs Teologijos fakulteto studi jas, 1962 m. balandžio 18 d. vyskupo P. Maželio buvo įšventintas kunigu.
rencija nutarė kun. S.Tamkevičių pa skirti Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos dvasios tėvu. Po metų jis paskiriamas šios seminarijos rek toriumi.
Vikaru dirbo įvairiose Vilkaviškio
1991 m. gegužės 19 d. buvo nomi
vyskupijos parapijose: Alytuje, Laz dijuose, Kudirkos Naumiestyje, Prie nuose ir Simne.
nuotas vyskupu ir paskirtas Kauno arkivyskupijos augziliaru.
1989 m. Lietuvos Vyskupų Konfe
1996 m. gegužės 4 d. Apaštalų Sosto
Artūro Morozovo nuotr.
1969 m. už akciją dėl Kauno kunigų
paskiriamas Kauno arkivyskupu met ropolitu. Kauno arkivyskupijai vado vauja nuo 1996 m. gegužės 19 d.
seminarijos sovietinė valdžia uždrau dė eiti kunigo pareigas, todėl metus dirbo gamykloje ir melioracijos dar bus. Vikaraudamas Simne, 1972 m. kovo 19 d. pradėjo leisti “Lietuvos Ka talikų Bažnyčios Kroniką”, kurią reda gavo 11 metų.
1999 m. Kauno arkivyskupas met
Nuo 1975 m. dirbo Kybartų klebo
Šiuo metu arkivyskupas S.Tamke
nu. 1978 m. lapkričio 13 d. su keturiais kunigais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, už tai sovieti
vičius taip pat yra Kauno VDU Kata likų teologijos fakulteto didysis kanc leris.
ropolitas S.Tamkevičius išrinktas Lie tuvos Vyskupų Konferencijos pirmi ninku.
Sukaktis: Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius prieš 50 metų buvo įšventintas į kunigus.
Auksinį kunigystės jubiliejų švenčiantis Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ prisipažįsta, kad žvelga mas į nueitą kelią nenorėtų nieko keisti. Lionginas Garnys
l.garnys@kaunodiena.lt
Anksčiau buvęs aistringas gimnas tas, mėgdavęs pralėkti motociklu, dabar dvasininkas džiaugiasi su laukęs laisvo šeštadienio, kai gali leisti laiką su knyga. – Kam labiausiai jaučiatės dė kingas už kunigystę? – Už kunigystės pašaukimą visų pirma esu dėkingas Aukščiausia jam, paskui – motinai ir dar ke liems geriems kunigams: parapijos klebonui kun. Jonui Reitelaičiui ir kun. Antanui Skelčiui SDB. Esu dė kingas geroms knygoms, kurių žodis kažkada padarė lemiamą įtaką pa sirenkant kunigystę. – Kaip galėtumėte įvertinti tą 50-ies metų kunigystės laiko tarpį? Ar nebūna akimirkų, kai mąstote, kad kas nors per tuos metus galėjo būti kitaip? – Manau, kad Apvaizda viską tvar kė taip, jog nereikėtų nieko keisti. Tikrai į nieką nekeisčiau kunigys tės pašaukimo. Tapęs kunigu ėjau ten, kur buvau skiriamas, nes ži nojau, kad klausydamas vyskupo neapsiriksiu. Pats nesirinkau nei parapijos, nei vyskupo tarnystės. Žinoma, daug ką galėjau padaryti geriau, galėjau būti uolesnis, todėl eidamas išpažinties visuomet turė davau kuo save apkaltinti. – Per gyvenimą ir kunigys tės laiką buvo visko: sovieti
nės santvarkos grimasų, veik los pogrindyje su „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, sprangios kalėjimo ir lagerio duonos. Buvote priverstas atsi traukti nuo kunigystės ir dirbti gamykloje, melioracijoje. Kurie momentai buvo sunkiausi? – Sunk iaus ias buvo kal in im as KGB kalėjime ir etapai į Permės ir Mordovijos lagerius, bet su Vieš paties pagalba viską buvo gali ma pakelt i ir ned ej uot i. Dabar, žvelgiant iš perspektyvos, nė kiek nep erd ėd am as mąst au, kad vi si išbandymai buvo didelė Dievo malonė, už kurią galiu tik dėko ti. Jie padėjo dvasiškai augti, to dėl šiandien labai praverčia įgy tas atsparumas. Kas tik nori, gali niek int i, šmeižt i, stat yt i kliū tis, bet labai praverčia išugdytas įprotis nesidairant eiti į priekį ir daryti tai, ką liepia sąžinė. – Ar turėjote kunigo idealą, į kurį norėjote lygiuotis? – Paauglystėje žavėjausi palai mintuoju kunigu Jonu Bosku, apie kurį skaičiau knygose. Vėliau su tikau daug labai gerų kunigų. Pir masis mano sutiktas labai geras kunigas buvo salezietis Antanas Skeltys. Dabar suvokiu, kad jis man padarė didelę įtaką ieškant savo pašaukimo. Nors nė vienu žo džiu neparagino stoti į kunigų se minariją, bet kai įstojau – pasi džiaugė ir pagyrė. Vėliau Kunigų seminarijoje ir po jos man didelę įtaką yra pada
ręs kun. Pranciškus Masilionis SJ. Ypač daug davė šešių dienų reko lekcijos 1957 m.
Mūsų dienomis išgy vename ne kunigys tės ir ne Bažnyčios, bet žmonių protų ir širdžių krizę. Žmo nės pradeda neskirti tiesos nuo melo, gė rio nuo nuodėmės. – Ne paslaptis, kad nemažai žmonių nežino, ką reiškia rai dės SJ prie jūsų pavardės. Neuž teko tik kunigystės? Kodėl dar reikėjo Jėzuitų vienuolijos – Jėzaus Draugijos (lot. Societas Jesu, sutrumpintai SJ)? – Dar seminarijoje būrelis klieri kų planavome, jei tapsime kuni gais, gyventi labai kukliai ir uo liai atlikti kunigo pareigas. Net privačius įžadus davėme. Žavė jausi Jėzaus Draugijos kunigais, kurie anuo metu dirbo parapijose kaip eiliniai klebonai. Todėl šeštais kunigystės metais nutariau pasek ti jų pėdomis ir pasiprašiau prii mamas į Draugiją. Provincijolas kun. Jonas Danyla SJ leido pradė ti noviciatą – taip ir pradėjau sa vo vienuolišką kelionę. Sovietme čiu priklausymas Draugijai buvo labai stipri atrama, kurios tikrai reikėjo.
– Kunigų seminarijos pastarai siais metais tuštėja, kai kurie dvasininkai pagarsėja ne itin gražiais poelgiais, taip skatin dami visuomenę mėtyti akme nis į Bažnyčios daržą. Ar, jūsų akimis, kunigystė išgyvena kri zę, ar tai tiesiog besikeičiančios ir sekuliarėjančios visuomenės vaisiai? Kokie šiandien turėtų būti jauni kunigai? – Mūsų dienomis išgyvename ne kunigystės ir ne Bažnyčios, bet žmonių protų ir širdžių krizę. Žmo nės pradeda neskirti tiesos nuo me lo, gėrio nuo nuodėmės. Šios mora linės maišalynės vaisiai yra dorybių suniekinimas ir nuodėmės išaukš tinimas. Tokioje užnuodytoje atmosfero je bręsta mūsų jaunimas, tarp jų – ir tie, kurie ateina į kunigų semi narijas. Šiandien reikėtų stebėtis tik tuomet, jei būtų daug pašauki mų į kunigystę ir jei visi į seminari jas atėję jaunuoliai visiškai subręs tų kunigiškai tarnystei. Aš neatsistebiu, kad ir šian dien seminarijos išleidžia daug labai uolių kunigų, kurių tarnyste tikrai džiaugiuosi. Kitų pasaulie tiškumas ar klaidos yra ne tik vys kupų, bet visos Bažnyčios skaus mas. – Į kunigus, o juolab vyskupus, žmonės žvelgia tarsi pamiršda mi, kad ir dvasininkai yra žmo nės. Su meškere rankoje jūsų, ko gero, nepamatysime, tačiau tikriausiai turite kokių nors žmogiškų pomėgių? – Jaunystėje buvau prisiekęs gim nastas, vėliau – motociklininkas, o dabar mielai minu dviratį. Kle bonaudamas turėjau gerą ketur kojį sargą, kuris į mano automobilį neįsileisdavo jokio pašaliečio. Da bar mane geriausiai nuteikia, kai
sulaukęs šeštadienio kalendoriu je nematau įrašyto kokio nors įsi pareigojimo ir tuomet galiu ramiai skaitinėti ir rašinėti. – Auksinio kunigystės jubilie jaus iškilmės prabėgs, ir gyve nimas toliau tekės sava vaga. Vis dėlto, ką ši sukaktis jums reiškia? Gal tai ypatingų ap mąstymų metas? O gal proga kokiems nors naujiems pasi ryžimams ir darbams, kurių iki šiol nespėjote nuveikti? – Ši jubiliejinė sukaktis kupina džiaugsmo ir dėkingumo Dievui už viską. Visą laiką jutau Apvaiz dos vedimą. Esu dėkingas Dievui, kad galėjau matyti totalitarinės sistemos grimasas, todėl šiandien džiaugiuosi laisve, nors ji skiria di delių išbandymų. Kunigystės jubiliejus yra proga permąstyti pereitą laikotarpį, pa daryti sąžinės sąskaitą, atnaujinti kunigystės įsipareigojimus ir pla nuoti tarnauti tiek, kiek Aukščiau siojo yra numatyta. Ateitį sudedu į Dievo rankas ir pasivedu Šiluvos Dievo Motinos globai.
Šventinės iškilmės – sekmadienį 12 val. iškilminga Eucharistija Ar kikatedroje bazilikoje bus dėkoja ma Dievui už arkivyskupijos gany tojo Kauno arkivyskupo metropoli to Sigito Tamkevičiaus penkiasde šimt kunigystės metų. Po šv. Mišių šventė tęsis arki
vyskupijos konferencijų salėje (Pa pilio g. 5). Programoje – arkivysku po S.Tamkevičiaus žodis, muziki nė programa, sveikinimai.
6
šeštadienis, balandžio 21, 2012
savaitė
STT atsipūsti nežada
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
– Kodėl taip manote? 1 – Aktyviai dirbame korupci nių nusikaltimų atskleidimo, korupci
jos prevencijos ir antikorupcinių teisės aktų rengimo srityse. Esame paren gę nemažai įstatymų pataisų. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad prie kovos su ko rupcija gerokai prisideda daugelis vals tybės ir savivaldybių institucijų – tiek įgyvendindamos Nacionalinės kovos su korupcija programos priemones, tiek įvairiais kitais būdais.
„Darom“ ne tik šiandien – kasdien Violeta Juodelienė
K
ad ir kur ia krypt im i Liet uvos diplom at i jos vektor ius braiž y tų mūsų užsien io po lit ikos kūrėjai, yra daug ybė tau tų, kur ioms liet uv iai turėt ų bū ti dėk ing i čia ir dabar. Air iams – kad neatst ūmė mūsų taut iečių, gruz inams – už balsus mūsų „Eu rov iz ijos“ atstov ui, lenkams – už mums, Liet uvos pirkėjams, pa traukl ias daug yb ės produkt ų kainas, estams – už tai, kad syk į užgavę mūsų ambicijas aplenkti kaimynus bent renkant šiukšles, davė mums šaunią tradiciją vie šai apsikuopti.
„Darom“ – puikus pa vyzdys, kad tvarkai įvesti tikrai nebūtina laukti, kol iš dangaus pradės kristi pinigų ma na ar šluotomis gink luoti raumeningi be darbiai. 2008-aisiais, per pirmąją visuo tinę švar in imosi akciją, nusilen kę estams, jau kitąmet parodė me, kad Liet uvoje gerokai dau giau gamtos mylėtojų / šiukšlin tojų. Grupelės ent uz iast ų palai koma iniciat yva šiand ien gero kai lenk ia rink imus į vietos ar ša lies vald žios strukt ūras. Jei ne skaičium i, tai popul iar umu, tei giamų emocijų grąža ir nauda ša lies gamtai tikrai. Skept ikai, kur iems „Darom“ tėra dar vienas šašas ant tautos vei do, nėra neteisūs. Būt ų daug ge riau, jei visuot inė švar in imo ak cija nebetektų prasmės, jei visam laikui išsinešdintų tas sovietinis žmogelis, tūnantis mūsų galvose ir leidžiantis mums versti į pakrū mes unitazus, padangas, maišus
302 250
– Galbūt situacija dėl darbuotojų dabar jau pagerėjusi? – Galiu pasidžiaugti tuo, kad mums pa vyksta išsaugoti stiprų STT branduo lį, patyrusius ir aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie savo žinias perduo da naujai atėjusiems darbuotojams. – Kodėl tiek daug korupcinių nusikaltimų tiek anksčiau, tiek pastaruoju metu išaiškinama provincijoje, nedidelėse savival dybėse? Vos ne kas antrą dieną girdime žinių, kad įtariamas koks nors rajoninės savivaldybės dar buotojas. Ar ne per mažai dėme sio didelėms savivaldybėms? – Kategoriškai negaliu sutikti su to kia nuomone, nes teismams perdavė me daug bylų, susijusių su korupci niais nusikaltimais visose be išimties didžiosiose savivaldybėse. – Apskritai savivaldybės laiko mos vienais didžiausių korupci jos židinių. Kodėl, jūsų nuomo ne, taip yra? – Esate teisus sakydamas, kad savi valdybes žmonės vis dar vertina kaip labai korumpuotas. Manau, nėra vie nareikšmiško atsakymo, kodėl taip yra. Tam yra ir objektyvių priežas čių, ir visiškai subjektyvių. – Kokių? – Pavyzdžiui, dažnai žmonės biurok ratizmą ar net nemandagų valdinin kų elgesį tapatina su korupcija, nors tai visai kas kita. – Kaip vertinate buvusio STT Pa nevėžio skyriaus vadovo pasta ruosius pareiškimus, panašius į politikavimą?
reklamos skyrius:
Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Spraga: Ž.Pacevičius sako, kad apie nusikaltimus prane
šantys žmonės Lietuvoje kol kas nėra pakankamai tei siškai apsaugoti. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
– Statutinis pareigūnas privalo bū ti apolitiškas. Tačiau kai žmogus jau nebėra susaistytas jokiais teisiniais apribojimais, jis turi teisę viešai iš sakyti savo požiūrį. Tai yra jo pozici ja, kurios aš nenorėčiau niekaip ver tinti.
kurie privalo tai daryti. Vis dėlto noriu pabrėžti, kad įstatymo nuo statų privalu laikytis. Mes jau esa me pareng ę teis ės akt ų pat aisas, kuriomis būtų įtvirtinta aiški at sakomybė už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
– Buvęs Panevėžio STT vadovas pastaruoju metu kalbėdamas viešai ypač peikė valstybės ins titucijų sprendimus dėl buvusių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų Vitali jaus Gailiaus ir Vytauto Giržado. Kaip jūs vertintumėte buvusius FNTT vadovus profesionalumo požiūriu? – Tiek, kiek mums teko kartu bend radarbiauti atliekant tyrimus, klau simų dėl jų profesionalumo man ne kildavo. Tačiau negaliu vertinti, ar jie atleisti pagrįstai, nes tai ne ma no kompetencija.
– Artėja Seimo rinkimai, parti jos priėmė sau naudingas Vie šųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios leidžia partijos nesilaiky ti viešųjų pirkimų taisyklių, pri valomų visiems biudžeto lėšų naudotojams. Vadinasi, politi nės korupcijos lygis greičiausiai šoktelės. Ar per pastarąjį pusme tį iki rinkimų daugiau dėmesio skirsite partijoms ir politikams apskritai? – Nemanau, kad būtent dėl to šoktels politinės korupcijos lygis. Tačiau no riu priminti, kad tiek Prezidentė, tiek STT, tiek kitos kompetentingos vals tybės institucijos aiškiai išsakė savo nuomonę dėl Viešųjų pirkimų įsta tymo pataisų ir galimų jų keliamų grėsmių. Bet norėčiau pasakyti, jog nuomonė, kad STT aktyviai prade da dirbti tik prieš kokius nors rinki mus, neteisinga. Tiesiog per rinkimų laikotarpį gerokai padidėja pačių po litikų ar partijų aktyvumas, jų veikla tampa intensyvesnė, todėl išauga ti kimybė sąmoningai ar nesąmoningai pažeisti įstatymus. Taigi, jeigu mato me, kad įstatymai pažeidinėjami, pa gal savo kompetenciją privalome į tai reaguoti ir užkirsti tam kelią.
– Ar turite informacijos, kas pernai lapkritį galėjo nutekin ti informaciją apie numatomus valstybės veiksmus dėl „Snoro“ banko? – Šiuo metu prokuratūroje atlieka mas ikiteisminis tyrimas dėl infor macijos apie „Snorą“ nutekinimo, todėl negaliu nieko komentuoti. – Mūsų laikraštis yra pranešęs, kad labai daug viceministrų ir ki tų aukštų pareigūnų nepatikrinti pagal Korupcijos? – Įstatymas numato, kad mes turi me gauti prašymą dėl asmens patik rinimo. Tik tada toks patikrinimas atliekamas. Todėl, manau, klausi mą, kodėl kartais vengiama kreip tis į STT su tokiu prašymu, reikėtų užduoti ne man, o tiems asmenims,
– Šį rudenį prieš pat Seimo rinki mus baigiasi jūsų kadencija STT vadovo poste. Liksite jame? – Esant tokiam gražiam pavasariui už lango, kol kas nesinorėtų kalbėti apie rudenį. Iki jo dar daug laiko.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242. „Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
– Viename interviu buvote minė jęs, kad susidariusi gana sudėtin ga situacija dėl STT darbuotojų. Nepavyksta rasti gerų specialis tų, nepakanka materialinių iš teklių esamiems išlaikyti? Ar tai reiškia, kad pastaruoju metu STT profesionalumas yra kritęs? – Anaiptol. Darbuotojų profesiona lumas kaip tik išaugęs. Žinoma, aš, kaip tarnybos vadovas, norėčiau, kad darbuotojų kaita būtų mažesnė. Todėl inicijuodami įvairias įstatymų patai sas tikimės išspręsti šią problemą.
su savo užstalės likučiais ar plas tik in iais butel iais. Tač iau anas nek viestas sveč ias, mat yt, išsi nešdins dar neg reit. Ir kodėl turėtų – juk jam niekas ne trukdo ramiai vaikštinėti po tau tiečių namus, iš kurių į pamiškes iškeliauja net seni baldai, užsukti pas automobilių meistrus, kenks mingais dūmeliais paverčiančius panaudotą tepalą. Apsilanko jis ir Kauno savivaldybių įmonių kabi netuose ir sėkmingai gundo val dininkus nusikalsti gamtai. Labai jaukus ir saugus gyvenimas! Tam sov iet in iam žmog učiui vi siškai nusispjauti, kad atsikratyti senų padangų nesudėtinga ir ne brangu. Jam nė motais, jog neko kį vaizdel į tose buv usiose kapi nėse, teoriškai paverstose Ramy bės parku, o iš tiesų virstančiose šiukšlynu, kasd ien mato jaun ie ji kaun iečiai, ženg iant ys čia sa vo pirmuos ius žingsn ius. Tam homo soviet icus neskauda gal vos dėl to, kuo jie, nuo vaikystės matant ys tok ius švaros miesto viešoje erdvėje standart us, taps užaugę: šiukšlintojais ar „Darom“ aktyvistais. Šiukšlynus – tik biurokrat ijos – primena ir vald in ink ų paaišk i nimai, kodėl tos kel ios šiukšl ia dėžės parke virsta maž yčiais są vartynais. Valdininkai sako, kad „statusas kaltas“: jei parkas – pri žiūr i vien i, kapinės – darbuojasi kit i, nors tie „kit i“ tur i sol idų pri žiūr imų objekt ų sąraš ą ir nela bai solid žias lėšas. Kita vert us, tas pat s „Darom“ – puik us pav yzdys, kad tvark ai įvest i tikrai nebūt ina laukt i, kol iš dangaus pradės krist i pin ig ų mana ar šluotomis ginkluoti rau mening i bedarbiai. Paprastos ir maž ai kainuojan čios talkos – gal imyb ė susig rą žinti miestiečių pagarbą Kaunui, pasėt i pat riot išk umo grūdą, ku rio išleistos šaknys sustipr int ų gyventojų ryšį su miestu. Tai – tik visos šal ies mastel iu – parodė ir Pilietinės galios indekso tyrimas. Tokios pilietinės akcijos kaip „Da rom“ keičia žmon ių pož iūr į į vi suomenės suvok imą, skiepija sa vanor ystės idėjas, skat ina mūsų visų pilietiškumo jausmą. Juk to mums visiems ir stinga.
informacija: E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Nuomo nė, kad STT ak tyviai pradeda dirbti tik prieš ko kius nors rinkimus, nėra tei singa.
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 269 302 269
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
302 260
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 560.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
šeštadienis, balandžio 21, 2012
lietuva Valdžia nuleidžia rankas – nevers mažinti valstybinių aukštųjų mokyklų skaičiaus ir lauks, kol jos pačios apsi spręs persitvarkyti. Bet niekas nežino, kada tai įvyks.
Reforma: pagal ekspertų pateiktus pasiūlymus iki 2015 m. sostinėje turėjo likti viena didelė valstybinė aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas,
prie kurio turėjo būti prijungti likę universitetai.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Jungs, kai panorės universitetai Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Viskas sustojo
Premjero Andriaus Kubiliaus po tvarkiu sudaryta ekspertų darbo grupė pernai spalį pateikė savo vi ziją dėl valstybinių aukštųjų mo kyklų tinklo optimizavimo. Pa siūlyta per kelerius artimiausius metus į du didelius universitetinius centrus sujungti Vilniuje ir Kaune veikiančias aukštąsias mokyklas. Reforma turėjo prasidėti jau šie met, baigtis – iki 2017-ųjų. Tačiau pasiūlytoji pertvarka ėmė buksuoti nė neprasidėjusi. Univer sitetai įvertino ją skeptiškai, stu dentai ėmėsi protestuoti, įtakingi politikai išsigando galimų neigia mų padarinių, ypač artėjant Seimo rinkimams, todėl faktiškai veta vo bet kokius bandymus peržiūrė ti aukštųjų mokyklų skaičių. Galų gale paaiškėjo, kad univer sitetų tinklo optimizavimas atide damas neribotam laikui. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Ste ponavičius šiomis dienomis pa tvirtino, kad reforma nebus vyk doma, kol to nepanorės patys universitetai. „Ekspertų darbo grupė patei kė savo siūlymus, ką reikėtų dary ti, kad rastųsi stiprių, tarptautinėje erdvėje pajėgių konkuruoti univer sitetų. Išvados buvo plačiai aptar tos politikų ir akademinės bendruomenės atstovų, dabar lau kiame iniciatyvos iš apačios. Jeigu nebus akademinės bendruomenės palaikymo, tikrai nebus jokių dirb tinų sujungimų ar integracijų“, – pareiškė G.Steponavičius. Nespėja įvykdyti
Jau 2012 m. Lietuvos edukologijos (buvęs Vilniaus pedagoginis) uni versitetas turėjo būti prijungtas prie Vilniaus universiteto, o Lietu vos kūno kultūros akademija – prie Sveikatos mokslų universiteto, Vil niaus universiteto Kauno humani tarinis fakultetas ir Vilniaus dailės akademijos filialas prijungtas prie Vytauto Didžiojo universiteto. Be to, iki šių metų pabaigos Aleksan dro Stulginskio universitetas turė
jo būti prijungtas prie Kauno tech nologijos universiteto. Tačiau akivaizdu, kad nei šiemet, nei greičiausiai kitąmet šių pertvar kų nebus spėta įvykdyti. To nenori patys universitetai. „Mūsų aukšto ji mokykla yra Vilniaus universite tas“, – griežtai pareiškė šios aukšto sios mokyklos Kauno humanitarinio fakulteto studentai ir dėstytojai.
Gintaras Steponavičius:
Išvados buvo plačiai aptartos politikų ir akademinės bendruo menės atstovų, dabar laukiame iniciatyvos iš apačios.
Rektorių konferencijoje taip pat pasisakoma prieš „skubotą univer sitetų tinklo optimizavimą“, nors ir pripažįstama, kad tokia pertvar ka yra reikalinga ir kada nors tu ri įvykti. „Gerbiant Konstitucijos deklaruojamos universitetų auto nomijos teises, būtina sudary ti sąlygas universitetinių aukštųjų mokyklų bendruomenėms priimti nutarimus dėl efektyviausios veik los, susijungiant ar surandant kitas tarpusavio bendradarbiavimo for mas“, – be kita ko, pareiškė Rekto rių konferencijos prezidentas pro fesorius Remigijus Žaliūnas. Trukdo ir rinkimai
Tikėtasi, kad Mykolo Romerio uni versitetas dėl savo išskirtinumo – sąlyginės nepriklausomybės nuo valstybės finansavimo – galėtų jau 2012 m. būti privatizuotas. Pasiūlyta šiam universitetui ieškoti strateginių investuotojų Lietuvoje ir užsieny je. Tokį tikslą Mykolo Romerio uni versitetas kelia, tačiau bent kol kas nematyti, kad būtų kokių nors po tencialių kandidatų privatizuoti šią aukštąją mokyklą, todėl šis veiksmas atidedamas vėlesniam laikui. Gerokai vėliau bus sujungtas ir Vilniaus Gedimino technikos uni versitetas su Vilniaus universitetu,
nors tai ekspertai siūlė įgyvendinti iki 2015 m. pabaigos. Taip sostinė je turėjo būti per artimiausius tre jus metus sukurtas vienas didelis universitetinis centras. Lietuvos sveikatos mokslų universitetą iki 2014 m. pabaigos siūlyta sujung ti su Vytauto Didžiojo universite tu, o iki 2017 m. pabaigos – Kauno technologijos universitetą sujungti irgi su Vytauto Didžiojo universite tu. Taip laikinojoje sostinėje turėjo gimti Kauno universitetas. Jokie judesiai šiomis kryptimis nedaromi. Turint galvoje tai, kad šiemet vyks rinkimai, prasidės nauja Seimo kadencija, taip pat būtinybę parlamente tvirtinti visas valstybi nių aukštųjų mokyklų tinklo per tvarkas, spėjama, kad bet kokie su sijungimai galimi ne anksčiau kaip 2014–2015 m. Ir jie užtruks gerokai ilgiau, nei buvo siūlę ekspertai. Nepalankios tendencijos
Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius neabejoja, kad universitetų tinklą optimizuo ti Lietuvoje yra būtina. „Tokių pa vyzdžių galime rasti ir Skandinavi jos šalyse Danijoje, Suomijoje, apie universitetų sujungimą jau disku tuojama ir Švedijoje. Pasaulinės tendencijos – universitetinių tinklų plėtra, konkurencija dėl geriausių protų verčia akademines bendruo menes konsoliduoti jėgas. Lietuvo je kurį laiką vykusi ekstensyvi uni versitetų plėtra nulėmė priešingas tendencijas. Tai – išskaidytas stu dijų ir mokslinių tyrimų potencia las, kai, pavyzdžiui, net viename mieste veikiantys universitetai siū lo labai panašias studijas, mažesni universitetai yra per silpni konku ruoti tarptautinėje erdvėje“, – tei gė ministerijos vadovas. Anot jo, dar vienas svarbus veiks nys – nepalankios demografinės tendencijos: „Prognozuojama, kad dėl pastaraisiais metais sumažėju sio gimstamumo studentų skaičius 2020 m. sumenks daugiau nei 40 proc. Jei situacija nesikeis, gali bū ti, kad netolimoje ateityje kai kurie universitetai pristigs studentų.“ G.Steponavičius neslepia apgai lestaujantis, kad reforma atideda
ma. „Svarstant ekspertų išvadas dėl universitetų skaičiaus mažini mo, dauguma universitetų pasisa kė „už“ – joms pritarė, tačiau – be mūsų arba kada nors vėliau. Dau gelis tebemano, kad gali savaran kiškai irtis į priekį, tai ir atspindi šiandienį aukštųjų mokyklų mąs tymą“, – sakė ministras. Jis pažadėjo, kad aukštųjų mo kyklų integracijos procesai bus re miami pinigais iš ES. „Esame pa sirengę ir ateityje ES struktūrinių fondų lėšomis paremti ir skatin ti šiuos procesus“, – pareiškė mi nisterijos vadovas. Pasisakytų už kitokį modelį
Vis dėlto jau akivaizdu, kad univer sitetų tinklo optimizavimas bus il galaikis procesas. Lietuvos stu dentų atstovybių sąjunga (LSAS), reaguodama į ekspertų rekomen dacijas, pabrėžė, kad „yra porei kis optimizuoti aukštųjų mokyk lų tinklą, tačiau veiksmai turi būti vykdomi apgalvotai ir nuodugniai išnagrinėjus visas galimybes bei padarinius“. „Sutinkame, kad būtina mažin ti Lietuvoje veikiančių universitetų skaičių, tačiau, atsižvelgdami į eu ropinę praktiką ir Lietuvos aukšto jo mokslo specifiką, manome, kad tikslingiau būtų skatinti universi tetų jungimąsi, atsižvelgiant į pa
našius profilius bei išlaikant specia lizuotus – technologinių, sveikatos mokslų, menų – universitetus. To kia sistema leistų efektyviau už tikrinti turimų žmogiškųjų bei in frastruktūros išteklių panaudojimą ir išlaikytų konkurenciją tarp pa našaus profilio, tačiau skirtinguo se regionuose veikiančių aukštųjų mokyklų“, – pareiškė LSAS prezi dentas Vilius Morkūnas. Ši sąjunga atkreipė dėmesį, kad tinklo optimizavimas paliekant po vieną universitetą Vilniuje ir Kaune nepagerins aukštųjų mokyklų ins titucijų kokybės valdymo bei ad ministravimo, nes sujungimo pa darinys – gerokai sudėtingesnės administracinės struktūros. Tam suvaldyti reikės specifinių spren dimų ir žinių, kad restruktūrizaci ja būtų sėkminga. LSAS akcentavo, kad, siekiant užtikrinti kokybišką universite tų tinklo optimizavimą, „būtina ne tik įvertinti galimybes sudary tos darbo grupės nagrinėtais as pektais, bet ir įvertinti ekonomi nius rodiklius, galimus socialinius pokyčius, identifikuoti jungimo laikotarpiu ir vėliau galinčias kil ti problemas, taip pat jų sprendi mo metodus, remiantis ne tik turima užsienio šalių, bet ir Lietuvos prak tika, išanalizavus jau susijungusių aukštųjų mokyklų patirtį“.
Kalba viena, daro kita Šiuo met u Liet uvoje iš viso veik ia 46 aukštosios mokyklos – 27 valsty binės ir 19 nevalstybinių. Iš jų 22 yra universitetai – 14 valstybinių ir 8 ne valstybiniai. Palyg int i su kitom is šal im is, Liet u voje mil ijonui gyventojų tenka kur kas daug iau aukšt ųjų mok yklų. Pa vyzd žiui, gerokai turt ingesnėje Da nijoje, kur ioje gyvena beveik dvi gubai daug iau žmon ių nei Lietuvo je, yra kur kas maž iau valst ybin ių universitet ų – tik 8. Vykdant aukš tųjų mokyklų pertvarką ateityje da nai turės tik 3 didel ius universitet i nius centrus. „Tai reiškia, kad Lietuvoje aukštosios mokyklos yra smulk ios, jose nema
žai besidubliuojančių studijų progra mų, tos pačios specialybės dėstytojų grupės smulk ios ir išsiskaid žiusios, universitetai vien dėl savo dyd žio negal i tapt i stipr iais, europin iu ly giu matomais mokslų ir studijų cen trais“, – tvirt ino šviet imo ir mokslo vicemin istrė Ner ija Put inaitė. Ji ne neigė, kad yra valstybinių aukštųjų mok yklų, kur ios, nors ir deklar uo ja pritar iančios universitet ų tinklo pertvarkai, tačiau iš tikr ųjų jai prie šinasi. „Akivaizdu, kad reformų ke lias nelengvas, o akadem inė sfera ir akademinis pasaulis savaime yra gana konservatyv ūs ir inertišk i. Ta čiau permainos, nuolatinė kaita, atsi naujinimas yra neišvengiamas“, – pa brėžė pareig ūnė.
8
ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012
ekonomika
Kelionių danguje sezonas prasidėjo Vis labiau pavasarėjant, skrydžių oro ba lionu organizatoriai jau pradeda sezoną. Šiemet į dangų turėtų pakilti dar daugiau oro balionų, todėl aštrėjant konkurencijai jų keleiviai gali tikėtis mažesnių kainų.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Jau pučia balionus
Pramogos: skrydžių oro balionu organizatoriai dėl įtemptos padėties
rinkoje žada mažesnes paslaugos kainas, tačiau kainų skirtumas, pa lyginti su praėjusiais metais, – tik nedidelis. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Dėl vėluojančio pavasario šiais me tais skrydžių oro balionu organiza toriai turėjo apsišarvuoti kantrybe. Skrydžių sezoną jie pradeda kelio mis savaitėmis vėliau nei įprasta. Oreivystės centro direktorius plėtrai Aurimas Vengrys pasakojo, kad skrydžių oro balionais sezo nas Vilniuje atidarytas jau praėjusį šeštadienį, todėl ir šį savaitgalį ti kimasi sulaukti vienų pirmųjų ke leivių oro balionais. „Paprastai sezoną pradedame pirmomis balandžio dienomis. Da bar oras jau gerėja, ateina ramesnės oro masės, po ilgos žiemos išdžiū vo žemė – visos sąlygos rodo, kad gyventojus galėsime pradėti inten syviai skraidinti jau artimiausiomis dienomis“, – sakė jis. Šį savaitgalį atverti duris pirmie siems klientams žada ir Klaipėdos oreivių klubas. Jo vadovė Renata Narbutė pasakojo, kad oficialiai se zonas pradedamas balandžio 1 d., tačiau paprastai tenka laukti, kol stabilizuosis orai. Kauno oreivių klubas „Antis“ paskelbti sezono pradžios dar ne siskubina. Klubo vadovas Gintau tas Mockaitis sakė, kad sezonas vėluoja kartu su pavasariu, todėl pirmuosius klientus tikimasi pa skraidinti tik kitą savaitę. Tačiau esą netinkamos oro sąlygos koją gali pakišti ir kitą savaitę. „Tausojame ir techniką, ir sa vo nuotaiką – juk skrydis visuo met yra šventė, todėl niekas ne nori klampoti po balas“, – sakė G.Mockaitis. Skraidyti dar neskuba
A.Vengrys pasakojo, kad gyvento jai skrydžiais oro balionu domisi jau nuo kovo. Tačiau iš anksto – prieš vieną ar du mėnesius – už sisakyti skrydžio laiką, anot jo, linkę tik užsieniečiai. Šalies gy ventojai pramogos planuoti esą pern elyg nes is kub in a ir daž niausiai dėl skrydžių kreipiasi li kus kelioms dienoms iki norimos skrydžio datos. „Žmonės dar laukia šiek tiek šil tesnio oro“, – sakė pašnekovas ir pripažino, kad kol kas klientų ne daug. Anot jo, lietuvių tauta yra iner tiška, tad dėl šaltų orų gyventojai skraidyti oro balionais ankstyvuo ju sezono metu neretai baiminasi. Tačiau sezono pabaigoje, dar gy vendami vasaros nuotaikomis, ne pabūgsta nė neigiamos oro tempe ratūros. Anot pašnekovo, skrydžių oro balionu sezonas tęsiasi nuo baland žio iki spalio vidurio, o didžiausių srautų sulaukiama gegužę– rugsėjį.
Tikisi gero sezono
„Lietuvių patarlė sako, kad viščiu kus reikia skaičiuoti rudenį. Pa vasarį tik ruošiamės, todėl sun ku spręsti, koks bus šių metų sezonas. Tačiau tikimės, kad jis bus sėkmingas, o motulė gamta pado vanos palankų orą skraidyti“, – sa kė A.Vengrys. Sėkmingo sezono leidžia tikė tis ir kiekvienais metais augantys klientų srautai. A.Vengrio teigimu, pernai skraidančių buvo daugiau nei ankstesniais metais. Tam įta kos esą turi šiek tiek mažėjančios skrydžių kainos ir didėjanti kon kurencija. „Apskritai lietuvių tauta mėgs ta aukštį ir ieško būdų, kaip pakilti į dangų, pamatyti mūsų gražią šalį. Tikimės, kad šios tendencijos išsi laikys ir šiais metais“, – sakė jis.
Norinčių skristi oro balionu kiekvienais metais daugėja. G.Mockaičio teigimu, po sunk mečio žmonės po truputį vis pla čiau atveria pinigines brangesnėms pramogoms. Todėl, anot jo, pasta ruosius keletą metų skrydžių pa klausa tik didėjo. R.Narbutė taip pat patvirtino, kad skrydžių oro balionu paklau sa praėjusiais metais, palyginti su ankstesniais, augo. Tačiau tai pa šnekovė labiausiai siejo su didė jančiu klubo žinomumu, kuris ypač priklauso nuo skrydžių dažnumo. Esą danguje kybantis oro balio nas gyventojus susidomėti šia pa slauga paskatina labiau už bet ko kią reklamą. Pasiūlyti pigiau – iššūkis
A.Vengrio teigimu, anksčiau bu vę išskirtine pramoga, šiandien skrydžiai oro balionu vis labiau prieinami. Anot jo, per pastaruo sius kelerius metus oro balionų ir pilotų skaičius išaugo, todėl gali mybė bent kartą gyvenime pakilti į dangų oro balionu padidėjo. Kaip sakė pašnekovas, šalyje yra ne mažiau kaip 15 oro balionais skraidinančių klubų, taip pat esa ma nemažai pavienių pilotų. Visų jų galimybės bei kvalifikacija, tad ir paslaugų kainos, skiriasi. Todėl konkurencija rinkoje esą nemaža ir daugumą paslaugos teikėjų skati na ieškoti būdų dar labiau suma žinti kainą. „Reaguojame į rinkos poreikius – matome, kad žmonės domisi skrydžiais, tačiau yra jautrūs kai nai. Tad mūsų uždavinys – suras ti galimybę, kaip pasiūlyti tą pačią paslaugos kokybę už mažesnę kai ną. Tai mums yra iššūkis, nes kas met brangsta privalomasis drau
dimas, dujos, dyzelinas“, – sakė jis. Anot pašnekovo, kainų svyra vimas taip pat priklauso nuo pa slaugos teikėjų užimtumo. Todėl įsibėgėjus sezonui skrydžių kainos šiek tiek didės. A.Vengrys pasakojo, kad skrydžių pikas buvo pastebimas 2006– 2007 m., tuomet šios pramogos kaina vienam asmeniui sostinėje siekė 450 litų. 2008 m., prasidėjus krizei, skrydžių kainos krito ir iki pernai jie kainavo maždaug 400 li tų. Šiais metais, anot jo, rinka dik tuoja dar labiau įtemptas sąlygas, todėl kaina svyruoja nuo 300 litų iki 400 litų, be to, taikomos įvai rios akcijos. Reaguoja į konkurentus
G.Mockaitis taip pat pabrėžė, kad, norint pritraukti vis dar taupančių klientų, tenka taikyti įvairias akci jas ir pasiūlyti pigesnius skrydžius. Šie, anot pašnekovo, šiuo metu Kaune kainuoja apie 300 litų, be to, sezono pradžioje taikoma 10 proc. nuolaida. Uostamiestyje, kaip pasako jo R.Narbutė, dangus ir vėjas ne leidžia klientų skraidinti taip daž nai kaip Vilniuje ar Kaune, kur būdingas žemyninis klimatas. To dėl Klaipėdoje skrydžio kaina, jos teigimu, būna bene didžiausia ša lyje – 399 litai. „Kainos pastaruoju metu ne keitėme. Vilniuje ir Kaune kaina dėl konkurencijos smarkiai kri to, bet mes mažinti ją turime labai mažai galimybių. Kol kas Klaipė doje neturime su kuo konkuruo ti, be to, klientų skraidinimas nė ra mūsų pagrindinis pragyvenimo šaltinis“, – sakė R.Narbutė. Atsižvelgia į vėją
A.Vengrys pasakojo, kad populia riausias maršrutas yra skrydis virš Vilniaus, nes tai yra viena iš ne daugelio sostinių Europoje, kur oro balionais skraidyti leidžiama. Taip pat dėl kraštovaizdžio popu liarūs skrydžiai virš Trakų, dėl se namiesčio bei Nemuno ir Neries santakos – virš Kauno. „Jeigu oro sąlygos ir vėjo kryp tis leidžia, dažniausiai startuo jame Klaipėdoje ir praskrendame virš miesto. Tačiau dėl vyraujan čio vėjo iš rytų dažniau skraido me Gargždų apylinkėse, judėdami Klaipėdos link“, – pasakojo klubo Klaipėdoje vadovė R.Narbutė. Paklaustas, kur klientus skraidi na Kauno oreivių klubas, G.Moc kaitis atsakė lakoniškai, bet labai aiškiai: „Tik pavėjui.“
Skrydžio oro balionu kainos 1 asmeniui (litais) Vilnius
300–400 300 Kaunas
Klaipėda
399
9
ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,43 %
–1,00 %
90 mln. litų
jau grąžinta gyventojams, permokėjusiems gyven tojų pajamų mokesčio.
+0,39 %
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Remontuos tiltą ir viaduką
€
Tiltų statybos bendrovė „Kauno til tai“ laimėjo dar du 12,8 mln. li tų bendros vertės Automobilių ke lių direkcijos užsakymus. Įmonė už 10,489 mln. litų remontuos tiltą per Nemuną kelyje Kaunas–Marijampo lė–Suvalkai ir už 2,269 mln. litų su remontuos Babtų viaduką kelyje Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labū nava–Kėdainiai.
Baltarusijos rublis 10000 3,2605 DB svaras sterlingų 1 4,2231 JAV doleris 1 2,6312 Kanados doleris 1 2,6567 Latvijos latas 1 4,9403 Lenkijos zlotas 10 8,2466 Norvegijos krona 10 4,5768 Rusijos rublis 100 8,9166 Šveicarijos frankas 1 2,8719
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
–0,8303 % +0,7924 % –0,0873 % –0,1728 % –0,0324 % –0,2866 % –0,2919 % –0,1120 % –0,0383 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,05
4,70
2,45
„Vakoil“
4,98
4,67
2,44
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
103,31 dol. už 1 brl. 118,94 dol. už 1 brl.
Žmonių patiklumui ribų nėra Bankai ir teisėsaugos institu cijos ieško būdų, kaip apsau goti bankų klientus ir apriboti sukčių galimybes.
Modernūs: E.Masiulis teigiamai vertino už Susisiekimo ministerijos ir ES lėšas kauniečių įsigytus autobusus.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Kauno gatvėse – ekologiški autobusai Kauną pirmą iš penkių didmiesčių pa siekė suspaustas gamtines dujas naudo jantys autobusai. Juos vakar apžiūrėjęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis papasakojo ir apie kitus miesto transporto projektus. Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Patogūs keleiviams
Į Kauno gatves artimiausiu me tu išvažiuos 8 autobusai „Sola ris Urbino 12 CNG“. Iš viso Kauno miestui skirta lėšų 24 suspaus tas gamtines dujas naudojantiems autobusams. Visi jie pasieks mies tą iki birželio pradžios. „Norėjome kauniečiams pateik ti kuo geresnius ir modernesnius autobusus“, – teigė bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis di rektorius Mindaugas Grigelis. Ma šinose įrengtos oro kondicionavi mo ir ventiliavimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros su vaizdo įra šymo sistema, informacinė švies lentė keleiviams. Ties pirmomis ir antromis durimis įrengtos rampos su mechaniniu valdymu, skirtos neįgaliųjų vežimėliams įvažiuoti.
Geri techniniai duomenys
„Užpildžius dujų balionus, auto busai galės nuvažiuoti ne mažiau kaip 400 km. Tad, vieną kartą pri pildžius balioną, transporto prie monės galės dirbti mieste visą die ną“, – aiškino M.Grigelis. Balionai apsaugoti nuo atmosferos povei kio, užtikrinta galimybė prireikus išleisti dujas. Iš nerūdijančio plieno pagamin tai važiuoklei autobusų gamintojai suteikė 12 metų garantiją, neprik lausomai nuo transporto prie monės ridos. Agregatams ir de talėms „Solaris Bus and Coach“ suteikė dvejų metų garantiją. Pasieks ir kitus miestus
Pirmųjų į Kauną atgabentų auto busų pristatyme dalyvavo ir susi siekimo ministras E.Masiulis. Jo vadovaujama ministerija atsakin ga už ekologinio viešojo transporto
plėtros projektą. „Kaunas sugebė jo išvengti teismų dėl viešųjų pir kimų, todėl čia jau matome pirmąją autobusų partiją“, – džiaugėsi mi nistras. Įlipęs į vieną iš autobusų jis išbandė vairuotojo kabinos prana šumus, susipažino su techninėmis autobuso ypatybėmis. Viln iaus, Kaun o, Klaipėd os, Šiaulių ir Panevėžio miestus pa sieks 84 suspaustas gamtines du jas naudojantys autobusai. Tam bus skirta 74,4 mln. litų ES pa ramos. „Tikiuosi, ir kiti miestai greičiau išspręs savo procedūri nius keblumus ir įsigis numatytą skaičių ekologiško transporto“, – vylėsi ministras.
Kauno miestui skir ta lėšų 24 suspaus tas gamtines dujas naudojantiems auto busams. Visi jie pa sieks miestą iki bir želio pradžios. Bus daugiau projektų
E.Masiulis sutiko, jog autobusai tu rėtų važinėti tvarkingomis miesto gatvėmis, tačiau akcentavo, kad už jų priežiūrą atsakinga savivaldybė. „Centrinė valdžia kasmet skiria
lėšų kelių priežiūrai, o prioritetus numato vietos savivalda. Ji taip pat turi prisidėti prie gatvių tvarkymo iš savo biudžeto“, – aiškino jis. Pasak E.Masiulio, Kaunui šiemet – sudėtingas laikotarpis dėl didelio lėšų poreikio Panemunės tilto re konstrukcijai. Miestas iš valstybės biudžeto ir ES fondų keliams šiemet turėtų gauti apie 30 mln. litų, iš jų did žiaus ia sum a teks A.Juozapav i čiaus prospekto rekonstrukcijai. Iš stambesnių transporto pro jektų, kurie netolimoje ateityje bus įgyvendinami, E.Masiulis minė jo Islandijos plento rekonstruk ciją. „Tai bene labiausiai apkrautas transporto srautu kelias, todėl čia numatoma 10 km ruože įrengti po tris eismo juostas abiejose pusė se“, – teigė ministras. E.Masiulis džiaugėsi, kad Kaune pradėta intermodalinio terminalo statyba, kuri plėsis iki laisvosios ekonominės zonos, rengiama si įkurti viešąjį logistikos centrą, atvesti europinę vėžę. „Kaunas yra transporto mazgas ir čia plė sis logistikos verslas, bus kuria mos naujos darbo vietos“, – įsiti kinęs jis. Šiemet už Susisiekimo minis terijos skirtas lėšas taip pat tu rėtų prasidėti naujos krovininės prieplaukos statyba Nemuno pa krantėje ties Marvele.
Bankininkais, teisėsaugos ar specialiųjų tarnybų pareigū nais prisistatantys nusikaltė liai iš patiklių žmonių išvilioja prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis ir iš tuština savo aukų sąskaitas. Vis dažniau veikiama pasitel kiant bendrininkus, kurių ban ko sąskaitos naudojamos išvi liotiems pinigams išgryninti. Apie tai perspėja Lietuvos ban kų asociacija (LBA). „Telefoniniai sukčiai taiko vis sudėtingesnes schemas, pa dedančias jiems apgaulės bū du ne tik užvaldyti bankų kli entų sąskaitas, bet ir perimti iš jų pinigus svetimomis ranko mis. Mūsų vertinimu, vien per pirmą šių metų ketvirtį žmo nės dėl tokių veiksmų prarado daugiau nei milijoną litų. Šioje schemoje dažnai naudojamasi socialines pašalpas gaunančių asmenų banko sąskaitomis – į jas pervedami išvilioti pinigai. Vėliau nusikaltėliai tuos pinigus išsigrynina, o sąskaitos savinin kui palieka menką atlyginimą ir visą atsakomybę už nusikal timą, jei schema būtų atskleis ta“, – sakė LBA prezidentas Stasys Kropas. Šią savaitę specialiai šiuo klausimu sušauktame pasitari me nuspręsta aktyviai koordi nuoti bankų ir atsakingų vals tybinių institucijų veiksmus įgyvendinant organizacines ir teisines priemones vykdant sukčiavimo telefonu prevenciją. Pasak S.Kropo, sukčių sche mos neveiktų, jei daugybė patik lių žmonių neliptų ant to paties grėblio. „Noriu dar kartą pakarto ti: niekas jokiomis aplinkybėmis neturi teisės reikalauti ir nereika lauja prisijungimo prie sąskaitos duomenų. Jokie techniniai pri sijungimo prie sąskaitos tvarky mo klausimai nesprendžiami te lefonu, todėl jei kažkas skambina ir prašo ar reikalauja tokių duo menų, tas kažkas yra sukčius“, – konstatavo S.Kropas. LBA prezidentas pabrėžė, kad net jei klientas vis dėl to atskleidė prisijungimo prie sąskaitos duomenis, jam ne delsiant reikėtų kreiptis į ban ką, kurio darbuotojai imsis visų reikalingų veiksmų, padėsiančių sumažinti ar neutralizuoti žalą. BNS, KD inf.
10
ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012
Vakarėlių liūtui S.Berlusconi gresia nemalonumai.
12p.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Karalius perpildė ispanų kantrybės Sulaužytu klubu iš medžioklės Botsvano je grįžęs Ispanijos karalius Jonas Karolis I tikėjosi tautiečių užuojautos, bet klydo. Skandalų virtinė sulaužė vadinamąją omertą, kurios karališkosios šeimos atžvil giu ilgai laikėsi Ispanijos visuomenė ir ži niasklaida. Teisėsaugos akiratyje
Anot JAV žurnalo „Time“, Ispa nijos karališkajai šeimai šie metai yra siaubingi. Jono Karolio I žen tas Iñaki Urdangarínas mina pro kuratūros slenksčius. Jis įtariamas tuo, kad dalyvavo stambioje afero je ir iš pelno nesiekiančios organi zacijos, kuriai vadovauja, pervedė milijonus į ofšorines sąskaitas.
14 metų laikyti rankose šaunamuo sius ginklus, todėl teisėsauga pra dėjo šio incidento tyrimą. Prieš savaitę problemos užgriuvo patį karalių. Balandžio 14 d. Ispa niją pasiekė žinia, kad Jonas Karolis I Botsvanoje medžiodamas dramb lius susilaužė klubą. Privačiu lėktu vu monarchas skubiai parskraidin tas namo, kur Madrido ligoninės gydytojai atliko dalinę lūžio dalių rekonstrukciją ir įdėjo klubo imp lantą. Monarchas išėjo iš ligoninės tikėdamasis tautiečių užuojautos, bet susidūrė su didžiuliu visuo menės nepasitenkinimu ir netgi ra ginimais atsižadėti sosto. Gamtos mylėtojai sukilo
Jonas Karolis I:
Labai apgailestauju. Padariau klaidą ir ji daugiau nepasikar tos. Ačiū už dėmesį. Monarcho vyriausias anūkas, 13-metis Felipe, treniruodamasis netyčia šovė sau į pėdą. Ispanijos įstatymai draudžia asmenims iki
Kritikams kliūva pats karaliaus pomėgis medžioti. Nors dramblių medžioklė Botsvanoje yra įteisinta ir griežtai reguliuojama, daugely je pasaulio vietų jie sparčiai nyks ta. Todėl dažnam ispanui suskau da širdį, kai jis pamato karalių savo malonumui šaudantį dramblius. „Tai nepriimtina, – laikraštyje „El País“ rašė apžvalgininkas An toni Gutiérrezas-Rubí. – Monar chas negali ir neturi ignoruoti fak to, kad dramblių medžiojimas savo malonumui yra šlykštus ir pažeidžia milijonų žmonių jausmus.“ Po incidento Botsvanoje tinkla lapis „Actuable.es“ mažiau nei per
Trofėjus: žiniasklaidoje paskelbtos Jono Karolio I medžioklės nuotrau
kos ispanams nesukėlė susižavėjimo.
Reakcija: prie Madrido ligoninės, kur buvo gydomas Jonas Karolis I, vyko protestai, kai kurie demonstrantai re
savaitę surinko 85 tūkst. parašų už tai, kad karalius turėtų pasitrauk ti iš Pasaulio laukinės gamtos fon do Ispanijos skyriaus garbės prezi dento posto. Prastas pavyzdys
Bet dramblių medžioklė nėra vie nintelė priežastis, dėl kurios ispa nai kritikuoja savo karalių. Daugelį jų dar labiau skaudina tai, kad di delės ekonomikos krizės įkarštyje, kai paprasti gyventojai verčiami veržtis diržus, karalius leidžia sau tokias egzotiškas keliones, kurios, anot jo samdytos kelionių organi zatorės, kainuoja 59,5 tūkst. dole rių (155 tūkst. litų) už 14 dienų. „Medžiodamas dramblius Af rikoje monarchas rodo prastą pa vyzdį, ypač tuo metu, kai ekonomi kos krizė ispanams kelia tiek daug problemų, – rašė konservatyvus laikraštis „El Mundo“. – Toks el gesys demonstruoja abejingumą ir lengvabūdiškumą, kurių valstybės galva niekada neturėtų rodyti.“ Ispanų, kurių beveik kas ketvir tas yra bedarbis, pyktis supranta
mas. Valstybės skoloms augant, naujoji Mariano Rajoy vyriausybė neseniai paskelbė griežtas taupy mo priemones, sumažino prie mokas valstybės tarnautojams ir užšaldė atlyginimus. Šią savaitę Ispanijos obligacijų pelningumas pasiekė 6 proc. ir pakurstė būgšta vimų, kad valstybei prireiks naujos finansinės pagalbos. Populiarumas gerokai smuko
Burbonų dinastijai, kuriai priklau so Jonas Karolis I, ilgus dešimt mečius neteko susidurti su tokia visuomenės kritika. Ispanijos ži niasklaida, netgi bulvarinė spau da, nedaug rašydavo apie meilužių istorijas, išlaidavimą, vartojamas dietines piliules arba įtartinus su sitikimus su arabų šeichais. Nors Joną Karolį I kaip įpėdinį pa sirinko diktatorius Francisco Fran co, jis greitai pasuko demokratijos keliu ir 1981 m. pelnė demokratijos didvyrio vardą, kai pasakė ryžtingą kalbą per televiziją ir numalšino vieno aukšto karininko parlamen te organizuotą perversmą.
Nuo to laiko Ispanijos žiniasklai da saugojo savo karalių nuo gandų ir skandalų, kokiais savo karališkąją šeimą nuolat kamuoja Didžiosios Britanijos žiniasklaida. Bet dabar padėtis pradėjo keistis. „Šie skandalai nesužlugdys pačios monarchijos, bet atėjo transformaci jos laikas, – pripažino Madrido auto nominio universiteto politikos moks lų profesorius Fernando Vallespínas. – Iki šiol buvo tabu reikalauti skaid rumo iš karališkųjų rūmų. Bet, ma nau, būtent tai ir turėtų įvykti.“ Reaguodami į visuomenės kritiką, karališkieji rūmai pernai gruodį pir mą kartą viešai paskelbė savo paja mas, o šį mėnesį, demonstruoda mi solidarumą su tauta, sumažino savo biudžetą 2 proc. Bet tai neiš gelbėjo jų reitingų: apklausos rodo, kad pasitikėjimas karališkąja šeima pirmą kartą per 17 metų smuko že miau negu 50 proc., netgi žemiau negu pasitikėjimas žiniasklaida. Siūlo monarchui rinktis
Kai kurie politikai žengia dar toliau. Socialistų partijos lyderis Madrido
11
ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012
pasaulis Lokiai žudikai
„Al Qaedos“ gerbėjas
Kvaišalai bananuose
Japonijos šiaurėje lokiai, pa bėgę iš aptvarų viename gyvū nų parke, mirtinai sudraskė dvi moteris. Nežinomas skaičius žvėrių ištrūko iš Hačimandairos lokių parko Akitos prefektūroje, kurioje buvo laikomi 38 žvėrys, daugiausia rudosios meškos. Iki pavakarės vietos medžioto jai nušovė šešis žvėris.
Andersas Behringas-Breivikas pareiškė, kad žinių apie gink luotų išpuolių organizavimą sė mėsi iš interneto, tyrinėdamas džihadistų tinklo „Al Qaeda“ ir kitų atakų analizes. Jis pripažino, kad „Al Qaedą“ laikė „sėkmin giausiu pasaulyje revoliuciniu judėjimu“. Be to, vyras pareiškė esąs „labai malonus“ žmogus.
Šimtas kilogramų kokaino buvo rasta bananų siuntoje, atvežto je į Pietų Lenkijoje esančius du prekybos centrus. Narkotikai buvo rasti prekybos centruo se pietiniuose Katovicių ir Raci bužo miestuose. Praeitą mėne sį 30 kg kokaino buvo rasta ba nanų nokinimo sandėlyje piet rytiniame Zgoželeco mieste.
s taurę
Pietų Europoje auga prarastoji karta?
Realybė: italų jaunimas pyksta, kad neturi darbo, tačiau šalies vyriausybė, vadovaujama M.Monti, nieko „Scanpix“ nuotr.
„Der Spiegel“ inf.
Nėra darbo
eikalavo, kad karalius atsižadėtų sosto. „Scanpix“ nuotr.
regione Tomásas Gómezas praėjusį sekmadienį pareiškė: „Atėjo laikas valstybės galvai rinktis tarp savo įsipareigojimų bei viešų pareigų ir sosto atsižadėjimo, kuris leistų jam mėgautis kitokiu gyvenimu.“ Frazė „sosto išsižadėjimas“, iki šiol Ispanijos žiniasklaidoje re tai vartota tokiu įsakmiu tonu, nu skambėjo ir kelių laikraščių redak cijos skiltyse. „Botsvanos istorija turėtų baigtis tuo, kad karalius pra ras savo karūną, – rašė laikraščio „20 Minutes“ vyriausiasis redaktorius Arsenio Escolaras. – Karaliaus ab surdiška, abejinga, nederama, bran gi, slapta ir neatsakinga kelionė bus lašas, kuris perpildys kantrybės tau rę ir privers jį atsižadėti sosto.“ Reaguodamas į visuotinę kritiką, Jonas Karolis I trečiadienį išėjęs iš ligoninės atsiprašė tautos. „Labai apgailestauju. Padariau klaidą ir ji daugiau nepasikartos. Ačiū už dė mesį“, – į kameras kalbėjo 74-erių karalius, išvykdamas iš Madrido li goninės, kurioje atsidūrė įvykus ne laimingam atsitikimui Botsvanoje. Parengė Julijanas Gališanskis
O Vokietijoje, kurios ekonomika stipriausia Europoje, algų augimas buvo įšaldytas dar gerokai prieš krizę. 2003 m. tuometis kancleris Gerhardas Schröderis ėmėsi gan griežtų socialinių reformų, kurios dabar laikomos pavyzdžiu Pietų Europos šalims. Tiesa, nors Vokietijoje net 41 mln. žmonių turi darbą, – tai didžiau sias užimtumo rodiklis per visą ša lies istoriją, – 23 proc. darbuotojų iki šiol gauna menkas algas.
Antai 33 metų portugalė Cruz neteko darbo po to, kai bankruta vo viena Ispanijos bendrovė, vei kusi Portugalijoje. Nors moteris baigė specialius kursus ES, pasak jos, Portugali jos įdarbinimo agentūros tik ban do suvaldyti minią bedarbių, o ne ieško žmonėms darbo. Cruz rimtai svarsto, kad jai reikėtų grįžti į sa vo tėvynę Angolą Afrikoje, buvu sią Portugalijos koloniją. Portugalija – viena skurdžiausių euro zonos šalių. Ekonomika pa nirusi į recesiją, o daugelis šalies gyventojų mano, kad dabar jie yra kolonizuoti. Praėjusiais metais vyriausybė gavo 78 mlrd. eurų paramos, ta čiau mainais įsipareigojo smar kiai veržtis diržus. Šiais metais valdžia progno zuoja, kad ekonomika smuks dar 3 proc. Tokio nuosmukio nebuvo nuo pat 1974 m., kai šalį valdė ka rinis režimas. Portugalijoje taip ir nepavy ko sukurti stabilios ekonomikos. 2000 m. panaikinus prekybos su Kinija apribojimus, šalies tekstilės ir avalynės pramonė tapo nekon kurencinga. 2004 m. į ES priėmus Rytų Europos šalis, Portugaliją paliko nemažai tarptautinių kor poracijų. Dabar konservatyvių pažiūrų Pedro Passos-Coelho vadovaujama vyriausybė ketina imtis reformų, kurios sustiprins gamybą. Tačiau siekiant pakelti konkurencingumą teks veržtis diržus. Bandoma supap rastinti atleidimo iš darbo procedū ras, sumažinti socialines išmokas. Laimė, ekspertai ramina, kad Por tugalijoje darbo rinkos padėtis bent jau ne tokia bloga, kaip Graikijoje ir net kaimynėje Ispanijoje. Ispanija – ne tik euro zonos, bet ir visosEuropos rekordininkė. Jo je nedarbo lygis – 23 proc. Ispanai smarkiai nukentėjo sprogus nekil nojamojo turto burbului. Šis sektorius prieš krizę lėmė milžinišką Ispanijos ekonomikos augimą, tačiau ir didžiulį nuo smukį. Kažkada kone kiekvienas ispanas galėjo apsirūpinti būstu, gavęs pigią paskolą. Dirbti statybų sektoriuje į Ispa niją sugužėjo milijonai imigrantų. Antai 66 metų José Ignacio Reco deris įsteigė bendrovę, kuri už siėmė marmuro pjaustymo ma šinų gamyba. 2006 m. įmonėje dirbo 60 žmonių, pardavimas sie kė net 12 mln. eurų per metus. Krizei ištikus, vyrui teko at leisti 45 darbuotojus ir sumokėti jiems 2,8 mln. eurų išmokas. Pats J.I.Recoderis pasitraukė iš verslo, dabar už įmonę kovoja jo jaunes nysis brolis ir vyriausiasis sūnus.
Leido pinigus nemąstydami apie ateitį – taip dažnai pagalvoja vokie čiai apie italus, graikus ar ispanus. Šiems gresia niūrūs taupymo metai.
Assunta Linza, 33 metų italė, ir jos tėvas 60 metų Giovanni, kaip rašo vokiečių leidinys „Der Spie gel“, gyvena šiauriniame Romos priemiestyje. Assunta – tradici nis katalikiškas vardas, simboli zuojantis mergelės Marijos ėmi mą į dangų. Moteris pasakojo, kad vardą jai davė tėvas, ir čia pat ironiškai pridūrė, jog vardas reiš kia „priimti“. „Dabar mano var das skamba ironiškai, nes neturiu darbo“, – sako Assunta. Maža to, jai neseniai pranešė, kad nuo va saros pradžios negaus pašalpos. Italija taupo, tačiau darbo irgi nėra. Tokia Pietų Europos valsty bių kasdienybė. Italijos televizijos vis praneša, kaip biržos makleriai Milane ne ramiai stebi padėtį pasaulio rinko se. Neseniai Italijos obligacijų kai na vėl šoktelėjo iki 5,6 proc. Tėvas su dukra sėdi kambaryje ir pasakoja, kad italų visuomenė skilo į dvi dalis – vieni dirba turė dami neterminuotas sutartis, tu ri užsitikrinę riebias pensijas, kiti nemato jokios ateities, nors jų iš silavinimas geresnis. Kai Assunta pirmąsyk prieš pen kerius metus pasirašė darbo su tartį, negalėjo atsidžiaugti. Mote ris su pagyrimu baigė psichologijos studijas, nors po to dirbo šešėlyje. Darbas skambučių centre Itali jos energetikos bendrovėje, už kurį moteris gaudavo 850 eurų per mė nesį, nebuvo susijęs su psicholo gija, tačiau bent jau nuolatinis. Deja, skambučių centras perkėlė veiklą į Albaniją. Čia jį išlaikyti pi
geresnio pasiūlyti negali.
giau. Nors netekusi darbo iš vals tybės Assunta kas mėnesį gauna po 600 eurų pašalpą, šios išmokos nuo vasaros baigsis. Paskui ji bus visiškai priklausoma nuo tėvo. Giovanni 23 metus dirbo elektriku valstybės valdomoje gele žinkelių bendrovėje. Vyras išėjo į pensiją 1994 m., kai jam tebuvo 42 metai. Kas mėnesį jis gaudavo gan solidžią 1,2 tūkst. eurų pensiją. Tai – kur kas daugiau, nei jo išsilavi nusi dukra kada nors uždirbo. O Giovanni, kilęs iš Pietų Itali jos, baigė vos vidurinę mokyklą.
Nors naujasis Italijos premjeras M.Monti panoro reformuoti darbo rinkos įstaty mus, net jam teko kapituliuoti. Aukso amžius baigėsi
Tokių istorijų, kaip Giovanni ir Assuntos, pasak „Der Spiegel“, – apstu visose Pietų šalyse. Italija, Ispanija, Graikija, Portu galija – visos šios šalys susidūrė su krize. Kai kuriems šių šalių gyven tojams tai – didžiausias socialinis ir politinis posūkis per ištisus dešimt mečius. Lyg to būtų maža, šių šalių vyriausybėms reikia mąstyti, kaip karpant biudžeto išlaidas išlaikyti ekonomikos konkurencingumą. Auga ne tik Kinijos, tačiau ir Ry tų Europos šalių įtaka. Pietų Eu ropos šalys gavo daug naudos iš bendros ES valiutos, nes palūkanų normos joms neaugo, o tai lei do vyriausybėms skolintis ir kelti gyvenimo lygį. Augo algos, socia linės išmokos, taip pat skolos.
Darbo rinka – tabu
O pietinėse valstybėse algos au go kaip ant mielių. Antai Italijoje nė viena nei kairiųjų, nei dešiniųjų vyriausybė iki krizės nesiėmė dar bo rinkos reformų. Dusyk bandy mas reformuoti darbo rinką baigė si smurtu. 1999 ir 2000 m. buvo nušauti du vyriausybės patarėjai, kurie skatino reformas. Elsa Fornero, Italijos gerovės ir darbo ministrė, priversta į darbą važiuoti lydima net 6 apsauginių. Sausį ministrė gavo laišką, kuria me buvo bomba. Italijoje net gali ma įsigyti marškinėlius, ant kurių parašyta – „Fornero al cimitero“ (Fornero vieta kapinėse – it.). Nors naujasis Italijos premjeras Mario Monti panoro reformuo ti darbo rinkos įstatymus, net jam teko kapituliuoti. Kai kuriuos sumanymus, žino ma, teks įgyvendinti, tačiau Itali jos reformos toli gražu nebus to kios radikalios, kaip Vokietijoje. Kadangi atleisti senus darbuo tojus – brangu, jaunimas Italijo je toliau dirbs pagal laikinas sutar tis. Tai, pasak „Der Spiegel“, kelia pavojų visai jaunajai kartai. Pana ši situacija ir Portugalijoje bei Is panijoje. Šiose šalyse jaunimo ne darbas dar didesnis.
12
ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012
pasaulis Paskutinė kelionė Jungtinių Valstijų erdvėlaivių rekordinin kas „Discovery“, kilęs į kosmosą 39 kar tus, ant lėktuvo stogo buvo atgabentas į muziejų netoli sostinės Vašingtono. Tai buvo paskutinis erdvėlaivio, kuris pirmą syk pakilo į kosmosą 1984 m., skrydis. Pasitikti erdvėlaivio netoli Vašingtono su sirinko gausus būrys amerikiečių. Mi nia švilpė ir džiūgavo. Įstaigų darbuoto jai puolė prie langų ar lipo ant stogų, eis mas kai kuriuose Vašingtono greitkeliuo se sulėtėjo, nes vairuotojams rūpėjo žval gytis į dangų.
„Bunga bunga“ teismo salėje Buvęs Italijos prem jeras Silvio Berlus coni – tikra Italijos bulvarinės žiniask laidos pažiba. Iki šiol jis mina teismų slenksčius.
ti 47 tūkst. eurų, kad ši padengtų jai iškelto teismo išlaidas, taip pat atseikėjo dar 150 tūkst. dvynėms Immai ir Eleonorai De Vivio, ku rios buvo reguliarios vakarėlių lan kytojos. Šios dvynės, manoma, dirbo S.Berlusconi palydovėmis už gan solidžius atlygius. Prokurorai neabejoja, kad skir damas pinigų moterims S.Berlus coni taip jas įtikino nekalbėti su teisėsauga, nors buvusio Italijos premjero advokatai tai kategoriš kai neigia. Jie tvirtina, kad pinigai – „geranoriška auka“. Pats S.Berl uscon i teis in os i: „N.Minetti paprašė manęs pagal bos, nes jai tuo metu buvo sunku su pinigais, ir aš su džiaugsmu jų da viau. Kai kam nors reikia pagalbos, juk dažniausiai neklausi kam?“
Pikantiški pasakojimai
„Bunga bunga“ vakarėliuose S.Ber lusconi mėgavosi prostitučių paslaugomis? Bent taip tvirtina pro kurorų apklaustos liudytojos. „Bunga bunga“ – laukiniai va karėliai, kuriuos buvęs Italijos premjeras mėgo rengti savo pra bangioje viloje netoli Milano. Nors vakarėlių rengti Italijoje tikrai nedraudžiama, prokurorams užkliuvo tai, kas juose vykdavo. Kaip pasakojo prokurorų apklaus tos liudytojos, vakarėlių svečiai ir pats šeimininkas S.Berlusconi ne sikuklino mokėti pinigų už seksą. Antai 27 metų manekenė Ima ne Fadi, kilusi iš Maroko, pasako jo, kad už dalyvavimą pobūvyje pas premjerą gavo net 2 tūkst. eurų. S.Berlusconi duodamas pinigus jai tarė: „Tik neįsižeisk.“
Gresia kalėjimas?
Tos, kurios praleis davo naktį, gaudavo daugiau nei tos, kurios tik dalyvau davo vakarėlyje.
Manekenė pasakojo, kad vakarėly je ji matė dvi jaunas moteris vienuo lių kostiumais, kurios šoko striptizą priešais premjerą. Pasak moters, vie na jų – Nicole Minetti – dabar pri klauso S.Berlusconi „Laisvės tautos“ partijai ir yra Milano tarybos depu tatė. Beje, ši 26 metų politikė kitoje byloje prokurorų kaltinama moterų verbavimu atvykti į vakarėlius. „Mačiau N.Minetti ir Barbarą Fagioli vilkinčias juodas tunikas, su baltais galvos apdangalais ir kryžiais“, – pasakojo I.Fadi. Ji pridūrė, kad kitos pobūvio viešnios vilkėjo „AC Milan“ fut bolo klubo marškinėlius, o po jais kelnaites su juostele. Pasak I.Fa di, moterys glamonėjo viena kitą ir leido premjerui jas glamonėti.
Nemalonumai: S.Berlusconi aplinkoje buvo daug moterų, tarp jų K.El-Mahroug, su kuria, kaip sako proku
rorai, buvęs premjeras mylėjosi nepaisydamas to, kad ji buvo nepilnametė.
I.Fadi atskleidė ir daugiau pikan tiškų detalių. Pasak jos, moterims, kurios likdavo viloje nakčiai, buvo mokama daugiau. Esą daugelis viešnių darė viską, kad galėtų pasilikti, o S.Berlusconi, jos teigimu, už seksą sumokėjo ma žiausiai dviem moterims. „Mačiau, kad moterys gavo atlygį už sekso paslaugas. Viena buvo vardu Joan na, kita, nežinau vardo, iš Gvate malos. Tos, kurios praleisdavo nak tį, gaudavo daugiau nei tos, kurios
tik dalyvaudavo vakarėlyje. Vis kam dirigavo N.Minetti“, – pasa kojo I.Fadi. Ji taip pat buvo viena S.Berlusco ni favoričių. Pasak moters, ji pra ėjusiais metais buvo ne sykį kvie čiama į vilą, nors tuo metu jau vyko S.Berlusconi teismas. „Prie mano namų sustojęs vy riškis padavė man nesusekamą te lefoną, kad suorganizuotų kelionę į Arkorę. Bet aš nenorėjau“, – pa sakojo ji teismo salėje Milane.
„Scanpix“ nuotr.
Moteris tvirtino, jog viename vakarėlyje sudalyvavo todėl, kad norėjo gauti darbą viename S.Ber lusconi žiniasklaidos imperijai pri klausančių televizijos kanalų. „Nuėjau į vakarėlį, nes S.Berlus coni man pažadėjo darbą. Tačiau buvau šokiruota to, ką mačiau“, – sakė I.Fadi. Papirko liudytojas?
Praėjusią savaitę išaiškėjo, jog S.Berlusconi sumokėjo N.Minet
S.Berlusconi „bunga bunga“ vakarė liai gali kaip reikiant atsirūgti, jei bus nustatyta, kad buvęs Italijos vyriau sybės vadovas mokėjo už seksą. Taip pat S.Berlusconi jau pateik ti kaltinimai dėl lytinių santykių su nepilnamete naktinio klubo šokė ja Karima El-Mahroug ir tariamo piktnaudžiavimo tarnybine padėti mi išlaisvinant merginą iš policijos, kai ji buvo suimta už vagystę. 2010 m. S.Berlusconi paskambi no Milano policijai ir pareiškė, kad K.El-Mahroug – buvusio Egipto prezidento Hosni Mubarako gimi naitė, todėl, siekiant išvengti diplo matinio skandalo, turi būti paleista. Manoma, kad K.El-Mahroug, geriau žinoma kaip naktinio klubo šokėja Ruby, mylėjosi su premjeru būdama vos 17 metų. Nors Italijoje su sutikimu leidžiama mylėtis nuo 14 metų, proku rorai bando įtikinti teismą, kad S.Berlusconi išnaudojo Ruby. S.Berlusconi neneigė, jog yra mokėjęs moterims, kad šios da lyvautų jo vakarėliuose. Pasak jo, sumos siekė nuo 45 iki 105 tūkst. eurų. Vis dėlto jis sakė, jog vakarė liuose niekas seksu neužsiimdavo, tik gerdavo vyną, valgydavo, kalbė davo ir dainuodavo. Manoma, kad teisme ketina liu dyti ir daugiau moterų, dalyvavu sių vakarėliuose. Taip pat italų prokurorai yra nu rodę teisme pasirodyti futbolo žvaigždei Cristiano Ronaldo ir Ho livudo garsenybei aktoriui Geor ge’ui Clooney. Abu yra dalyvavę vakarėliuose. Jei būtų pripažintas kaltu, S.Ber lusconi, kuris lapkritį atsistatydino iš vyriausybės vadovo posto, grės tų iki trejų metų kalėjimo. „Daily Mail“, BNS inf.
13
ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012
pasaulis Paskutinė kelionė
Osamos bin Ladeno vietą ieškomiausių Jungtinių Valstijų nusikaltėlių sąraše užėmė ne jo įpėdi nis, naujas „Al Qae dos“ lyderis Ayma nas al Zawahiri, o amerikietis mokyto jas. Jis nieko nenu žudė, bet įtariamas vaikų pornografi jos gamyba ir plati nimu.
Ieškomiausių Amerikos nusikaltėlių dešimtukas Ericas Justinas Tothas
Į sąrašo viršūnę patekęs 30-me tis buvęs moky tojas, sugeban tis sėkmingai slapstytis įvai riose valstijose, ieškomas dėl vaikų pornog rafijos gamybos ir platinimo. Jasonas Derekas Brownas
Siaubūnai: palyginti su O.bin Ladenu, kurio nusikalstamoje biografi
joje buvo 3 tūkst. aukų ir už kurio galvą buvo siūlomas 25 mln. dolerių atlygis, E.J.Tothas gali pasirodyti nekaltas avinėlis. „Scanpix“ nuotr.
„Šventa“ vieta tuščia nebūna Spėjo pasprukti
Kai pernai gegužę JAV specialiųjų pajėgų būrys Pakistane nukovė „Al Qaedos“ lyderį, pirma vieta ieško miausių nusikaltėlių sąraše beveik metus buvo tuščia. Federalinis ty rimų biuras (FTB) valstijų padali niams išsiuntinėjo klausimus, kas galėtų užimti O.bin Ladeno vietą, ir išrinko tinkamą kandidatą. Juo tapo 30-metis Ericas Justi nas Tothas, dirbęs trečios klasės mokytoju privačioje Vašingtono mokykloje. Šis vyras teisėsaugos dėmesį patraukė 2008 m., kai mo kyklos vaizdo kameroje, kurią jis naudojo ir asmeniniams tikslams, buvo rasta vaikų seksualinės prie vartos scenų. Pareigūnai gavo lei dimą patikrinti jo namų kompiu terį ir ten aptiko daugiau panašios vaizdo medžiagos. Kai tyrimas pradėjo įsibėgėti, E.J.Tothas paspruko. Netrukus jis buvo apkaltintas ne tik vaikų pornografijos platinimu, bet ir gamy ba. Teisėsauga persekiojo moky toją Ilinojaus, Indianos ir Arizonos valstijose, bet jo pėdsakai ataušo. Atlygis – 100 tūkst. dolerių
E.J.Tothas dar žinomas Davido Bussone’o vardu. Manoma, kad jis ieškodavo aukų internete, prisista tydamas privačiu mokytoju. Ma noma, dabar jis gali slapstytis tarp
benamių. FTB pareigūnai taip pat neatmeta galimybės, kad E.J.Tothas gali kur nors uždarbiauti kaip pri vatus mokytojas. Už informaciją, kuri padėtų su rasti įtariamą pedofilą, siūlomas 100 tūkst. dolerių atlygis. Ypatingas šio dviejų metrų ūgio žaliaakio šateno bruožas – apgamas po kaire akimi.
FTB įtaria, kad da bar E.J.Tothas gali slapstytis tarp bena mių ir kur nors už darbiauti kaip priva tus mokytojas. Nusikaltėliai keičiasi
Palyginti su O.bin Ladenu, kurio nusikalstamoje biografijoje buvo 3 tūkst. aukų ir už kurio galvą bu vo siūlomas 25 mln. dolerių atly gis, E.J.Tothas gali pasirodyti ne kaltas avinėlis. Bet FTB pareigūnai taip nemano. „Negali lyginti E.J.Totho su O.bin Ladenu, – pripažino FTB priežiū ros skyriaus specialioji agentė Jac queline Maguire. – Nors E.J.Tothas nieko nenužudė ir jis nėra tarptau tinis teroristas, tai dar nereiškia, kad jis nepavojingas.“
FTB pasirinkimas taip pat rodo permainas nusikalstamame pasau lyje. Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose ieškomiausių nu sikaltėlių sąraše dominavo smur taujantys ir prieš Vietnamo ka rą protestuojantys radikalai, tokie kaip Bernardine Dohrn, Katherine Power ir Leo Burtas. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje šiame sąraše mirgėjo vien teroristų pavardės. Naujo tūkstantmečio pradžioje jame atsirado ir keletas pedofilų bei vaikų pornografijos platintojų. Viešumas – veiksmingas
Dabar šeši iš dešimties ieško miausių nusikaltėlių yra kaltina mi žmogžudystėmis, bet teisėsau ga priversta vis daugiau dėmesio skirti internete arba per jį vykdo miems nusikaltimas. E.J.Tothas tapo 495-uoju nusi kaltėliu, patekusiu į ieškomiausių sąrašą, kurį FTB sudaro nuo 1950ųjų. Ši priemonė pasirodė labai veiksminga. 465 žmones iš sąrašo teisėsauga surado, 153 jų – su vi suomenės pagalba. Pastarasis per nai birželį įkliuvo Bostono gangs teris Jamesas Bulgeris. Jis buvo areštuotas Los Andžele, bet iš ieš komiausių nusikaltėlių sąrašo dar neišbrauktas. BBC, „The Independent“ inf.
FTB apibūdi namas kaip ištroškęs dėme sio ir mėgstan tis prabangų gyvenimą. Jis yra ieškomas už 2004 m. įvykdytą api plėšimą ir šar vuoto automo bilio sargybinio žmogžudystę Arizo noje. Tarptautinio verslo diplomą tu rintis vyras mėgsta golfą ir slidinė ti. Nešvariais būdais gaunamus pini gus leidžia naktiniuose klubuose. José Luisas Saenzas
Meksikos nar kotikų karte lio narys, kalti namas dviejų konkuruojan čių gangsterių žmogžudys te, savo draugės išprievar tavimu bei nu žudymu ir dar vieno asmens žmogžudyste.
Semionas Mogylevyčius
Ukrainietis verslininkas apmulkino tūkstančius žmonių, su kūręs milijonų dolerių vertės sukčiavi mo schemą. Kaltinimai jam buvo pateikti 2003 m. Mano ma, kad jis dabar gyvena Maskvoje turėdamas Rusijos pasą. Eduardo Ravelo
Bandydamas išvengti areš to, įtariamas Meksikos nusi kalstamo sin dikato smogi kas pasidarė plastinę opera ciją ir pasikeitė pirštų atspau dus. Žinomas pravarde 2x4, šis nusikaltėlis ieškomas dėl reketa vimo ir narkotikų laikymo. Alexis Floresas
2000 m. Fi ladelfijos bu te buvo ras ta pasmaugta penkerių metų mergaitė. Hondūre gimęs įvairių amatų meist ras ieškomas dėl šios žmog žudystės.
Glenas Stewartas Godwinas
Iš Majamio kilęs 53 metų vy ras ieškomas nuo 1991 m., kai nužudė ka meros draugą ir pabėgo iš Meksikos kalė jimo. Tai bu vo jau antras jo pabėgimas – 1987-aisiais G.S.Godwi nas sugebėjo pasprukti iš liūdnai pa garsėjusio Kalifornijos Folsomo kalė jimo, kur atliko bausmę už žmogžu dystę. Manoma, kad dabar jis užsii ma prekyba narkotikais. Robertas Williamas Fisheris
Ilgą laiką vaidinęs tvarkingą šeimos žmogų, šis ugniagesys ir aistringas medžiotojas 2001 m. Arizo noje nušovė savo žmoną ir perpjovė gerkles dviem jauniems vaikams, o po to susprogdino savo namą.
Víctoras Manuelis Gerena
53 metų vyras slapstosi nuo 1983 m., kai per ginkluotą api plėšimą Ko nektikuto sau gos bendrovėje išsinešė 7 mln. dolerių. Ieško miausių nusi kaltėlių sąraše figūruoja nuo 1984-ųjų. Jamesas Bulgeris
Bostono gangs terių vadeiva buvo sučiup tas, bet dar nepašalintas iš ieškomiau sių nusikaltėlių dešimtuko. Kaltinamas žmogžudystė mis praėjusio amžiaus aštun tajame ir de vintajame de šimtmečiuose.
14
šeštADIENIS, balandžio 21, 2012
16p.
50-metį pasitinkantis „LKKA-Atletas“ – NKL čempionas.
sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
???? ?? ???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
sportas Besiruošdami le miamoms sezono batalijoms Kauno „Žalgirio“ krepšinin kai surado laiko ap silankyti Kauno Jo no ir Petro Vileišių vidurinėje mokyk loje – jos mokslei viai laimėjo tradici nę akciją „Žalgiris – tavo mokykloje“.
Portretas: gausių ovacijų sulaukęs „Žalgirio“ vidurio puolėjas R.Javtoka
Kokią košę mėgsta Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Nuotaika: Kauno Jono ir Petro Vileišių vidurinėje mokykloje vakar tvy-
rojo „žaliai balta“ atmosfera.
Per visą sezoną įvairiose šalies čempionato, Baltijos krepšinio lygos (BBL) ir VTB Vieningosios krepšinio lygos rungtynėse lankę si J. ir P.Vileišių vidurinės moks leiviai aktyvumu nustelbė visų ki tų Lietuvos mokyklų bei gimnazijų auklėtinius. Reng in io, kur iam e dal yvavo vis i „Žalg ir io“ krepš in inkai ir tren er ių štab o nar iai, moksl ei viai sugeb ėj o ne kart ą privers ti šyps ot is bei juokt is vis us be išimt ies – net ir pač ius rimč iau sius. Kiekv ien am žalg ir ieč iui bu vo įteiktas draug iškas moksl ei vių pieštas šarž as bei suk urtas šmaikšt us ket ureil is. Gausiai mokyklos aktų salėje
susirinkusi jaunųjų gerbėjų minia sprogo iš juoko, kai vienas pradi nių klasių moksleivis paklausė Manto Kalniečio, kokią košę jis mėgsta. Išgirdęs originalų klau
Paulius Jankūnas:
Jūsų dėmesys mums labai svarbus. Tiki mės, kad ne mažiau „Žalgiris“ bus myli mas ir ateityje.
simą, gynėjas nė kiek nesutriko ir pateikė dar įdomesnį atsakymą: „Beržinę“! Pristatant žalgiriečius, būtent M.Kaln iet is, Rob ertas Javto
kas ir komandos kapitonas Pau lius Jankūnas sulaukė daugiausia moksl eiv ių ovac ij ų. P.Jank ū nas mok ykl os vad ovams įteik ė simb ol in ę dovan ą – „Žalg ir io“ maršk in ėl ius, o šie ats id ėkod a mi komandos suvenyrų kolekciją papildė J. ir P.Vileišių mokyklos mok in ių rankom is suk urta spe cialia taure. „Džiaugiamės, kad taip aktyviai ir nuoširdžiai mus palaikote visą sezoną. Jūsų dėmesys mums labai svarbus. Tikimės, kad ne mažiau „Žalgiris“ bus mylimas ir ateity je“, – kalbėjo LKL čempionų ka pitonas. Pas ib aig us reng in iui, krep šin inkai iš karto neišs isk irs tė – žaidėjai įsiamžino bendrose nuot raukose, dal ijo autograf us ar tiesiog šmaikštavo su moks leiviais.
15
šeštADIENIS, balandžio 21, 2012
sportas Ketvirtfinalyje – pusiausvyra
R.Kaukėnas dar nežaidė
Laimėjo šeimininkai
NHL čempionato Rytų kon ferencijos ketvirtfinalyje Dai niaus Zubraus atstovaujamas Naujojo Džersio „Devils“ klu bas savo aikštėje 4:0 sutriuš kino Floridos „Panthers“ le do ritulininkus bei išlygino se rijos iki keturių pergalių rezul tatą 2:2. Šiandien ekipos susi tiks penktą kartą.
Po sunkios traumos atsigavęs Rimantas Kaukėnas jau bu vo registruotas Italijos čem pionato rungtynėms, bet dar nežaidė, tačiau ir be jo Sie nos „Montepaschi“ iškovo jo 20-ąją pergalę – 109:79 su triuškino Avelino „Sidigas“ ekipą. Sienos klubas – vien valdis „Lega Basket“ lyderis.
Sužaistos pirmosios Europos futbolo lygos pusfinalio rung tynės. Madrido „Atletico“ vie nuolikė namuose 4:2 nugalė jo „Valencia“ ekipą, o Portuga lijoje vietos Lisabonos „Spor ting“ 2:1 įveikė Bilbao „Athle tic“ futbolininkus. Atsakomo sios rungtynės vyks kitą sa vaitę.
Maksimalistas nenori laukti eilėje prie medalių buvo svarbiausia iškovoti olim pinį kelialapį Lietuvai. Dėl šios priežasties šiek tiek apsidrau dėm e pas ir inkd a mi pradinį svo rį ir, jį iškėlus, jau tur ėj o me įskait y tą bandymą. Aš nor ėj au pradėti varžy bas nuo dides nio svorio, tačiau paklausiau trenerio. Liūdesio dėl to, kad nepavyko aplenkti A.Ciri cu, tikrai nejaučiu. Man užtenka žinoti, kad buvau puikios sporti nės formos ir galėjau iškelti dar daugiau.
Marius Bagdonas Naujasis Lietuvos sunkiosios at letikos lyderis Aurimas Didžbalis iškovojo svariausią per savo kar jerą pergalę – iš Turkijos kurorte Antalijoje vykusio Europos čem pionato sidabro medalį parvežęs dvidešimtmetis pelnė ir kelialapį į Londono olimpines žaidynes.
as bičiuliškai paspaudė ranką jo linksmą šaržą nupiešusiam pradinukui. Tomo Raginos nuotr.
M.Kalnietis?
Relikvija: „Žalgirio“ kapitonas P.Jankūnas mokyklos direktorės pava
duotojai Linai Dekerinei įteikė komandos marškinėlius.
Ar būtent A.Didžbal is vyks į olimpiadą – kol kas neaišku. Pa gal Tarptautinės sunkiosios at letikos federacijos (IWF) taisyk les, kel ial ap is skir iam as šal ies lengvos ios atl et ikos rinkt in ei, o ne konkreč iam sport in ink ui. Kas iš mūs ų stipr uol ių star tuos Londone, turėtų paaiškėti per Klaipėdoje surengtas varžy bas, likus mėnesiui iki olimpi nių žaidynių. Uostamiestyje besitreniruojan tis 2010-ųjų pasaulio ir Europos jaunimo čempionas – realiau sias kandidatas gauti laimin gą bilietą, tačiau ne mažiau am bicijų dalyvauti savo ketvirtojoje olimpiadoje turi ir 35-erių Ramū nas Vyšniauskas. Abu šiuos atle tus treniruoja Klaipėdos sunkio sios atletikos patriarchas Bronius Vyšniauskas. Europos čempionate A.Didžba lis (svorio kategorija iki 94 kg) per dvikovės varžybas surinko 395 kg (rovimas – 180 kg, stūmimas – 215 kg) ir galutinėje įskaitoje nusi leido tik Moldovos atstovui Ana tolijui Ciricu. Šio atleto rezultatas – 402 kg (178+224). Bronzą iško vojo rusas Aslanas Bidejevas – 382 kg (170+212). A.Didžbalio rezultatas rovimo rungtyje buvo geriausias, o stū mimo – antras. Praėjusių metų Senojo žemyno čempionate A.Didžbalis buvo tre čias, rovimo rungtyje taip pat lai mėjo aukso medalį. Bronza mū siškiui atiteko, kai už draudžiamų preparatų vartojimą buvo diskva lifikuotas vienas jo varžovas. – Aurimai, ar sėkmė Antalijo je buvo netikėta? – paklausė me atleto.
Viltis: A.Didžbalis – viena nau
josios kartos Lietuvos sporto žvaigždžių. AFP nuotr.
– Sportas sunkiai prognozuoja mas, tačiau šioms pirmenybėms buvau pasirengęs labai gerai. Sportinė forma prieš čempionatą buvo beveik optimali, tad vykda mas į Turkiją galvojau apie meda lį. Vienintelis rimtas konkurentas buvo A.Ciricu. Moldovos sporti ninkas tikrai pajėgus, jam buvau nusileidęs ir pernai Paryžiuje vy kusiame pasaulio čempionate. – Jauti, kad iš savęs išspaudei maksimumą, ar rezultatas ga lėjo būti dar geresnis? – Neabejoju, kad rovimo rungty je rezultatas bent 5 kg galėjo būti geresnis, tačiau šiame čempionate
– Esi pagrindinis kandidatas dalyvauti Londono olimpinė se žaidynėse. Kas, be jau mi nėto Moldovos sportininko, būtų pagrindiniai konku rentai tose varžybose? – Pajėgių varžovų nemažai. Bet kuris iš jų gali pateik ti staigmeną. Stabilumu pa sižymi 2008-ųjų Pekino olim pinių žaidynių čempionas Ilja Iljinas. Jis bus pagrindinis fa voritas kovoje dėl olimpinio aukso. Iki Londono žaidy nių dar daug laiko, tad ir sunkiaatlečių spor tinė forma gali pagerė ti ar suprastėti. Laimės tie, kurie tądien bus pajėgiausi. – Ar neapmaudu, kad keliala pį į olimpines žaidynes tu jau iškovojai, bet dėl jo dar teks grumtis papildomose varžy bose? – Pirmąjį tikslą Lietuvos sunkio sios atletikos rinktinė pasiekė – kelialapis mūsų kišenėje. Na, o dabar teks pakovoti ir dėl vietos olimpiadoje. Per daug nedrama tizuoju, kad aplinkybės yra būtent tokios. Nereikia užmiršti, kad bet kada ir bet kurį iš mūsų gali pa kirsti trauma. O atrankos tur nyras bus labai puiki proga prieš pačias svarbiausias varžybas vi siems pasitikrinti sa vo jėgas.
16
16
šeštADIENIS, balandžio 21, 2012
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Maksimalistas nenori laukti eilėje prie medalių 15 Kokios čia gali bū ti nuoskaudos. Kas bus pats stipriausias, tas ir važiuos. Žinau, kad dėl kelialapio rim tai kovos tiek R.Vyšniauskas, tiek Marius Mickevičius.
– Tau dar tik dvidešimt. Visos svarbiausios karjeros pergalės dar tik priešakyje? – Esu jaunas maksimalistas, re zultatų siekiu dabar. Toli į atei tį stengiuosi nežiūrėti. Pergalės Antalijoje labai nesureikšminu. Svarbiausia, kad jaučiu, jog ma no rezultatai gerėja, einu į priekį. Praėjusiame čempionate iškovojau bronzą, šiemet ją iškeičiau į sidab rą. Tikiuosi, kad ateis laikas, kai ant kaklo žibės ir dar aukštesnės prabos apdovanojimas (šypsosi).
Aurimas Didžbalis:
Būdavo baisu, kai treneris pakviesda vo kelti štangos. – Prieš dvejus metus tapai Europos ir pasaulio jauni mo čempionu. Ar varžytis su suaugusiaisiais sunkiau? – Manau, kad viskas priklauso nuo to, kokio pats lygio esi. Eu ropos ir pasaulio jaunimo čem piono medaliai man suteikė pa sitikėjimo jėgomis. Tai buvo kelio pradžia. Svoriai jaunimo varžy bose kuklesni, tačiau su tais re zultatais, kuriais tuomet laimėjau Europos ir pasaulio čempionatus, ir šiose planetos pirmenybėse bū čiau iškovojęs medalį. Galbūt jis nebūtų tokios prabos kaip dabar, tačiau ant prizininkų pakylos tur būt būčiau užkopęs. Suaugusiųjų varžybose viskas daug sudėtin giau. Čia daug įvairių psichologi nių žaidimų, stengiantis paveikti priešininką, pavyzdžiui, kaitalio jant svorius. – Kaip prasidėjo tavo kelias į didžiojo sporto pasaulį? – Iš tėvo pusės visi giminės vy rai buvo stambūs ir stiprūs. Ma tyt, ir aš toks... Tėvo brolis Arū nas pastebėjo, kad esu stiprus, ir
pasiūlė lankyti sunkiosios atle tikos treniruotes. Kad būtų drą siau praverti sporto salės duris, savaitę padirbėjau su namie bu vusia mamos brolio štanga. Į gru pę priėmė treneris Alvydas Kirk liauskas. Tikriausiai nenusivylė. Jau po savaitės pratybų Anykš čiuose vykusiose jaunučių var žybose užėmiau trečiąją vietą. Jei atvirai, eidamas į pirmąją treni ruotę negalvojau, kad būsiu sun kiaatlečiu. „Pasikočiosiu, užsiko čiosiu, ir bus gerai“, – mąsčiau. Pati pradžia buvo labai sunki. Ypač štangos kėlimo technikos va landos, kai reikėjo mokytis išriesti nugarą. Būdavo baisu, kai treneris pakviesdavo kelti štangos. Netru kus pajutau, kad sunkioji atletika įsiurbė mane, treniruotis norėjau vis daugiau. Suvokiau, kad kovoti su štanga daug įdomiau nei pum puoti raumenis.
– Esi kilęs iš Marijampolės, bet pastaruoju metu treni ruojiesi Klaipėdoje. Save lai kai klaipėdiečiu ar marijam poliečiu? – Nuo 2009-ųjų jau esu klaipė dietis. Čia baigiau „Pamario“ vidurinę mokyklą, įstojau į uni versitetą. Kad pasiektum aukštų rezultatų, reikia susikoncentruo ti. Klaipėdoje turiu idealias sąly gas. Viskas vienoje vietoje. O Ma rijampolėje buvo sunku, kasdien reikėjo važiuoti apie 20 kilometrų iš Pamargių į miestą ir atgal. Jei būdavo per dieną dvi treniruotės, tai salėje ir numigdavau. – B.Vyšniauskas – impulsyvus treneris. Turbūt dažnai teko išgirsti jo kartų žodį? – Taip, taip... Tenka patirti jo temperamentą (šypsosi). Tačiau treneris nemoka ilgai pykti. Labai geras žmogus. Ant jo pečių – mili jonas rūpesčių. Net pavydas ima, kai matai, kad kitų šalių rinktinės į varžybas atvažiuoja su gydyto jais, masažuotojais, gal net psi chologais. O Lietuvos rinktinėje B.Vyšniauskas – viskas viename asmenyje. Kai pagalvoju, kad mes, būdami tokie skurdžiai, palyginti su kitomis komandomis, tiek pa siekiame, yra stebuklas.
Kai Edas Nic kus pernai pa reiškė, kad jo treniruojama Kauno „LKKAAtleto“ koman da yra pajėgi laimėti Nacio nalinės krepši nio lygos (NKL) čempionatą, nestigo ironiš kų replikų. Vis gi atletiečiai tikslą pasiekė.
Atlygis: E.Nickaus treniruojama komanda kantriai ir atkakliai siekė NKL viršūnės. Tomo Raginos nuotr.
Be žvaigždžių, bet čempionai Romas Poderys r.poderys@diena.lt
NKL reguliarųjį sezoną baigę 2-ojoje vietoje, kauniečiai ket virtfinalyje po atkaklios kovos 2:0 (87:85 ir 96:92) eliminavo Šarūno Marčiulionio krepšinio akademi jos (KA) ekipą, po to finalo ketver to turnyro pusfinalyje 89:73 įveikė 2011-ųjų bronzos medalių laimė toją Klaipėdos „Naftą-Universite tą“, o finale 93:82 – Vilniaus „Sta tybą“. Rezultatyviausiu NKL reguliario jo sezono žaidėju ir naudingiausiu finalo ketverto turnyro krepšinin ku tapo iki šiol plačiajai krepši nio bendruomenei mažai girdėtas 22-ejų 192 cm ūgio „LKKA-Atleto“ gynėjas Šarūnas Vingelis. Šiandien „LKKA-Atletas“ pradės pereinamųjų rungtynių seriją su Lie tuvos krepšinio lygos (LKL) autsai dere „Palanga“ – kauniečiai pamė gins grįžti į divizioną, kurio istorija neatsiejama nuo „Atleto“ vardo. – Treneri, pasidalykite savo įžvalgumo receptu pirmiausia su tais, kuriems jūsų pernykš tė prognozė atrodė nereali, – paprašėme E.Nickaus. – Pasaulis įdomus tuo, kad jame yra ir skeptikų, ir optimistų. O ypa tingo sėkmės recepto nėra. Pasta ruosius kelis sezonus matėme, kad
„LKKA-Atletas“ – NKL čempionas
Kolegos: pasak sunkiaatlečio, B.Vyšniauskas – reiklus, bet gerano
riškas treneris.
Vytauto Petriko nuotr.
Gynėjai – Matas Staniukaitis (ūgis 193 cm), Šar ūnas Vingelis (192 cm), Matas Sapiega (180 cm), Paul ius Malašauskas (185 cm), Arūnas Sa kalauskas (191 cm), Juozas And riuška (185 cm) ir Tauras Tamo šiūnas (190 cm), puolėjai – Darius Gricius (195 cm), Edvinas Alunde ris (202 cm), Vidmantas Sragaus kis (200 cm) ir Raimondas Matutis (197 cm), vidurio puolėjai – Eval das Tviraga (209 cm) ir Tomas Ur bonas (218 cm).
mūsų komandos branduolys su brendo ir gali šio to pasiekti. Išlai kėme savo lyderius, akivaizdžią pa žangą padarė ir tebeturi potencialo tobulėti visi „LKKA-Atleto“ žaidė jai. Neieškojome pastiprinimo – patyrusių, vyresnių krepšininkų, vertėmės savo jėgomis. Labiausiai džiaugiuosi vaikinų charakteriu – sunkiausiais, lemiamais momen tais jie nepalūždavo, o anksčiau to dažnokai neišvengdavome. Prirei kus jie be išlygų imdavosi papildo mos naštos, jei tekdavo kompen suoti traumuoto žaidėjo netektį. Po pergalės NKL finale jiems sakiau, kad įvykdėme 99 proc. šio sezono užduočių. Jei pavyktų prasibrauti į LKL – tuomet būtų 105 proc.
Edas Nickus:
ir buvo vadinami labai perspek tyviais, bet po to kažkur prapuolė, susidarytų ne viena dešimtis. Ant ai Šar ūn as Vingel is. Nė karto nekviestas į jokią rinktinę, net į studentų. Atvyko iš Rokiš kio. Talentingas, atkaklus. Ma nau, jau vertas aukštesnio lygio išbandymų. Tą patį galiu pasakyti apie plungiškį Vidmantą Sragaus kį. Pasvalietis Evaldas Tviraga gal kiek vėlokai pasirinko krepšinį, bet daug pasiekė darbštumu. Dide lę pažangą padarė kaunietis Pau lius Malašauskas, kovinėje sudė tyje įsitvirtino 2008-ųjų Europos jaunučių čempionas Tauras Ta mošiūnas ir Europos jaunių vice čempionas Matas Sapiega, 218 cm ūgio vidurio puolėjas Tomas Ur bonas.
Labiausiai džiau giuosi vaikinų cha rakteriu – sunkiau siais, lemiamais momentais jie nepa lūždavo, o anksčiau to dažnokai neiš vengdavome.
– Jeigu iškovosite kelialapį į LKL, kaip keisis komandos su dėtis? – Apie tai su klubo prezidentu Vi du Bonkiu, Lietuvos kūno kultūros akademijos vadovais bei rėmėjais galvosime tuomet, kai baigsis pe reinamasis mačas. Jei mums nepa sisektų įveikti „Palangos“, tai ne būtų tragedija. Bet kokiu atveju iš anksto ginklų nesudėsime.
– Suskaičiuoti jūsų komandoje krepšinio mėgėjams gerai žino mus tituluotus žaidėjus ar na cionalinių rinktinių narius vie nos rankos pirštų tikriausiai būtų per daug. Kas buvo varo moji jėga, užtikrinusi „LKKAAtletui“ aukso medalius? – Sunkus darbas, susitelkimas, ti kėjimas savo galimybėmis. Kai ku rie krepšininkai ekipai atstovauja jau šešerius metus, dauguma – po 2–3 metus. Jauni žmonės įsitikino, kad būti kurios nors Lietuvos rink tinės nariu – dar ne meistriškumo viršūnė. Jei suskaičiuotume krepši ninkus, kurie per pastaruosius du dešimtmečius buvo kviečiami ar atstovavo nacionalinėms ekipoms
– Šiemet „Atleto“ klubas švęs savo 50-metį. Kuris dabartinės komandos žaidėjas galėtų pre tenduoti į visų laikų atletiečių rinktinę? – Šios kartos krepšininkams tek tų didžiulė konkurencija. Juk vien Lietuvos čempionais su „Atle tu“ yra tapę Valdemaras Chomi čius, Ramūnas Butautas, Gintaras Krapikas, Algirdas Brazys, Darius Lukminas, Kęstutis Kemzūra... Ga lėtume išvardyti dar kelias dešim tis žinomų pavardžių. Manau, kad iš šių dienų „Atleto“ arčiausiai tos simbolinės rinktinės būtų Š.Vin gelis. 50-mečiui skirtą krepšinio šventę planuojame rudeniop, galbūt rugpjūčio pabaigai. Vienas pagrin dinių renginio akcentų ir bus sim bolinis buvusių bei dabartinių „At leto“ žaidėjų mačas.
17
Šeštadienis, balandžio 21, 2012
aukštyn žemyn
18p.
Dainininkas O.Gazmanovas neatsispyrė pasiūlymui „Žalgirio“ arenoje pažaisti krepšinį.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
V.Lašas apie skrydį į kosmosą, atlyginimą sau ir globojamus vaikus
Kuklumas: kaunietis V.Lašas, vienas iš septynių laimėtojų, gavusių tarptautinę verslo Taikos premiją, nosies neriečia.
Tarptautinę verslo Taikos premiją laimė jęs Vladas Lašas vis dar kuklus, nors jam plaukia sveikinimai iš viso pasaulio, net nuo garsaus milijardieriaus Richardo Bransono. Garsios medikų dinastijos pa likuonis tyliai globoja svetimus jau savais tapusius vaikus ir nesipuikuoja, nors, ko gero, turi galimybių skristi į kosmosą.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Atlyginimas augo 15 kartų
„Krislelį vilties turėjau, nes blo gai, jei net ik ės i tuo, ką dirb i, – pris ip až įsta Kosm os o moksl o ir techn ol og ij ų inst it uto valdy bos pirm in inkas, UPS „Skub ios siuntos“ vad ovas, techn ik os moksl ų daktaras Vlad as Laš as, tap ęs vien u iš septyn ių Nob e lio taikos kom iteto ir Tarptau tin ių prek yb os rūm ų konk urs o nugal ėtoj ų. Ir čia pat V.Lašas priduria, kad jam buvo netikėta, kai jo kandida tūrą konkursui, kuriam buvo pri statyta 90 kandidatų iš 60 valsty
bių, pasiūlė Pramonės ir prekybos rūmų komanda.
Kiekvienas pokytis turi ir šviesiąją pusę, bet neužtenka vien tik galvoti. Kiekvie nas mūsų privalome atlikti namų darbus. „Pasiskirk atlyginimą sau“ – tai buvo tik vienas projektų, kurį sėk mingai realizavo V.Lašas. Įtakos laimėjimui turėjo ir TED konferen cijos rėmimas, su britų milijardie
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
riumi R.Bransonu nepelno siekian čios organizacijos „Carbon War Room“ įkūrimas, kuri kaip katali zatorius veikia jaunus verslininkus, technologijas ir siekia, kad verslas būtų efektyvus, tausotų gamtos iš teklius, energiją. Pasiūlymas UPS „Skubios siun tos“ darbuotojams pasiskirti sau atlyginimus atrodė kaip iš fantasti kos srities. Tačiau tai tapo realybe. „Kai pradėjome nuo šeimos verslo prieš 20 metų, vidutinis darbuotojų atlyginimas išaugo 15 kartų“, – V.La šas neslepia, kad ne vienas žmogus jo firmoje uždirba daugiau nei jis. – Ko negaliu, nespėju daryti, nedarau, o dažnai darbą už mane geriau atlieka kiti.“
18
18
Šeštadienis, balandžio 21, 2012
aukštyn žemyn
O.Gazmanovas: sv Penktadienis. Trylikta mėnesio diena. Su Olegu Gazmano vu kalbėjomės prieš pat jo koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje. Rusijos šou verslo ryklys prisipažino: prietarais netiki, bet dar ir dabar, kaip jaunystėje, jaudinasi prieš išeidamas į sceną. Juolab Lietuvoje, kuriai jaučia ypatingų sentimentų.
Karolina Marcinkevičiūtė
k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt
Lietuvoje patinka viskas
Antra ver tus, juk man jau šešiasde šimt ir aš gaunu pensi ją! Nostalgija: dainoje Kaunui O.Gazmanovas prisipažįsta sugrįžęs į šį miestą iš sielvarto ir liūdesio
klampynės.
Tomo Raginos nuotr.
– Jaunystėje esate gyvenęs Klai pėdoje, daug kartų esate kon certavęs Lietuvoje, bet, atrodo, jos vis nepasisotinate, nes at vykęs ne tik koncertuojate, bet ir turistaujate, apsiperkate? Ar šįsyk ir vėl pirkote laidynę? – Taip (juokiasi). Turėti gerą laidy nę – sena ma no svajonė. Kai tik atv yks tu į Bal tijos ša lis, tarsi s u g r į ž tu į vaikys tę. Oras, žmo nės – viskas čia man patinka, yra ar tima. O laidynę padovanosiu savo sūnui Filipui. Gaila, kad pastarąjį kartą būda mas Kaune nespėjau pasivaikščio ti – atvykau vėlai. Praėjusį kartą, kai Lietuvoje lankiausi su žmona, aprodžiau jai miestą, M.K.Čiur lionio ir A.Žmuidzinavičiaus vel nių muziejus, Laisvės alėją. Viską, kas man čia patinka. – Rašote eiles apie Kauną? – Dainoms žodžius rašau pats. Šį kartą sukūriau apie Kauną. – Ne kartą esate sakęs, kad ne jūs rašote dainas, o dainos ra
šo jus. Ar tiesa, kad iš atlikėjo dainų galima sudėlioti jo gyve nimo chronologiją? – Esu sukūręs daug dainų apie jūrą, Baltijos šalis. Visgi negalė čiau sakyti, kad jos atspindi ma no gyvenimą. Įvykiai susikaupia, iš prozos gimsta poezija, o iš mu zikos – dainos. Scena yra mano gyvenimas, tačiau Baltijos šaly se man atsiveria antras kvėpa vimas. Kuo arčiau gimtojo Ka liningrado, tuo geriau jaučiuosi. Klaipėda, Palanga, Nida – nuo stabūs miestai. Daug kartų ten buvau. Esu dirbęs Kaipėdoje. Uos te stovėjo mano laivas. Ir kaskart į šiuos miestus sugrįždamas jau čiuosi esąs arčiau gimtinės. Tali ne to nejaučiu. – Savo „Twitter“ puslapyje jūs publikavote Mikalojaus Kons tantino Čiurlionio reproduk cijų nuotraukas. Šio dailininko darbų turite ir savo namuose? – Taip. Čiurlionio darbai man la bai patinka. Aš manau, kad jis nėra tinkamai įvertintas pasaulyje. – O lietuviška virtuvė jums pa tinka? – Man labai skani juoda lietu viška duona, cepelinai, bulviniai blynai. Lietuvoje daug kokybiškų pieno produktų. Ir varškė – kaip vaikystėje. – Bet juk ir Rusijoje yra daug skanių pieno produktų? – Yra. Bet čia kažkodėl skaniau.
V.Lašas apie skrydį į kosmosą, atlyg 17 „Būtų nuostabu, kad Lietuvoje po kokių penkerių me Taika ir verslas
tų žmonės galėtų sau skirti atly ginimus, sąmoningai mokėtų mo kesčius, suprasdami, kad jie būtini valstybei ir būtų teisingai panau dojami gėriui“, – optimistiškai galvoja šviesiąją gyvenimo pusę matantis V.Lašas. Pajuokavus, kad greičiau Mėnu lyje bus pastatytas viešbutis, nei tai pavyks įgyvendinti Lietuvoje, kur Seimo nariai sau pasiskiria at lyginimus ir klesti oligarchai, Vla das šyptelėjo: „Galbūt. Bet to rei kia siekti.“ Ar taika ir verslas šiais laikais gali būti harmonijoje, kai didėja kont rastas tarp paprastų mirtingųjų ir lobstančių bei godumui ribų neži nančių turčių? „Taiką versle suprantu plačiąja pras me: kaip tarp usav io sup ra tim ą, santarv ę, sud er in am um ą ir sugeb ėj im ą plėtot i versl ą at
sak ingai ir naud ingai vis iems“, – V.Laš as rag in a pas teb ėt i ne tik blog us ir pes im ist in ius reiš kin ius. Neseniai vienas didžiausių JAV bankų įvedė penkių dolerių mė nesinį mokestį už kreditines kor teles, tačiau tam pasipriešino vie na moteris. Socialiniuose tinkluose ji su lauk ė did žiul io pal aik ym o, ži niaskl aid os sus id om ėj im o ir bankas buvo priverstas atsisaky ti ketinimų. Nuo JAV iki Kinijos
„Tai – kel iaujant is biuras“, – prieš eilinę išvyką į užsienį nusi juokė V.Lašas, atkreipus dėmesį į jo neatskiriamą pakeleivį – kup rinę. Apie 70 pasaulio valstybių ap lankęs V.Lašas mėgsta keliauti, bendrauti su žmonėmis tarsi būtų skubių siuntų kurjeris, atnešantis svarbių žinių.
„Kartą Italijoje slidinėjau, tai kėl iaus i ketv irt ą val and ą ry to, rengiausi uniformą ir skubė jau į Veroną, kur visą dieną ne šiojau siuntinius. Vienas jų buvo į Džiuljetos namus, – nusijuokia UPS „Skubios siuntos“ vadovas. – Išm okau kel iasd eš imt ital iš kų žodžių, be to, dirbdamas su spėjau pasigėrėti Veronos sena miesčiu.“ Dirbk žaisdamas ir žaisk dirb damas. Kauniečiui verslininkui labai imponuoja ši R.Bransono gyvenimo filosofija. Bet nejaugi kasmet dešimtis tūkstančių kilo metrų įveikiančiam Vladui nega lioja posakis „Skubėk lėtai?“ „Galioja, galioja, – nusijuokia V. Lašas. – Kai nespėsi, būtinai su stok, nes kažką darai blogai.“ V.Lašas keliauja po įvairias že mės vietas: JAV Kanaveralo ky šulyje Flor id oje palyd ėjo raket ą nešėją „Atlas V 541“, kurios kap sul ėje buvo gal ing iaus ia ir mo
derniausia mokslinė laboratori ja, skirta nusileisti Marse. Po to Kinijos kalnuose į kosmosą paly dėjo raketą su kita moksline la boratorija. Prasmingas iššūkis globoti
V.Lašas prisipažįsta, kad pokal bio išvakarėse iki tamsos sodino žibutes. „Reikia laiko skirti ir augantiems mažiukams, – šiek tiek raustelėjęs susikuklino 55-erių verslininkas. – Ir mokėti pasakyti „stop“ degan tiems darbams, paskaityti vaikams pasaką ar pabūti kartu.“ Vlado ir jo žmonos Audronės vaikai – 27-erių dukra Dalia bei 23ejų sūnus Vaidotas jau seniai pali kę tėvų namus. Dalia vykdo solidų projektą Niujorke, Vaidotas gy vena ir dirba Ouklande, Naujojoje Zelandijoje. Dabar Lašų namuose auga de šimtmetis Paulius ir devynmetė Vaida.
Kalbėti apie kosmosą, moks lo pasiekimus Tarptautinės vers lo Taikos premijos laimėtojas kuk linasi.
Tai buvo žmonos idėja. Prieš penke rius metus iš pra džių nedrąsiai pa siryžome iš vaikų namų paimti globo ti du vaikelius. Nori si padaryti ką nors prasmingo. „Tai buvo žmonos idėja. Prieš penkerius metus iš pradžių ne drąsiai pasiryžome iš vaikų namų paimti globoti du vaikelius, – pri sipažįsta. – Norisi padaryti ką nors prasmingo.“
19
Šeštadienis, balandžio 21, 2012
aukštyn žemyn
arbu ne tai, ką valgai ir dėvi – Sakoma, kad apetitas auga be valgant, juolab su gera kompa nija. Turite draugų Lietuvoje? – Kaliningrade draugų turiu daug, o Lietuvoje – vos vieną kitą. Ma lonu buvo susipažinti su krepši ninku Šarūnu Marčiulioniu, tik šį kartą neradau laiko su juo su sitikti, todėl siunčiu jam linkė jimus. Seku sportinius įvykius. Lietuviai – sportininkų tauta. Tai puiku. Juk ir Arvydas Sabonis – iš Kauno. Daiktai apkrauna sielą
– Kažkad a svaj oj ote tapt i olimpiniu čempionu. Tuo ver čia tikėti scenoje jūsų atlieka mi akrobatiniai triukai. Iš kur visa tai? – Labai mėgstu dviračių sportą, daug keliauju dviračiu. Tai ir nau dinga, ir malonu. Sportuoju kas dien, tačiau ne sporto salėje.
Svarbiausia – nieka da netingėti. Sveika ta – tai valia. Kiek jos turite, tokie ir rezul tatai. – Stebinate energija. Kaip jos neprarasti bėgant metams? – Svarbiausia – niekada netingė ti. Sveikata – tai valia. Kiek jos tu rite, tokie ir rezultatai. Aš iš ryto padarau lengvą mankštą. Anks čiau skaudėdavo stuburą, todėl turiu nuolatos mankštinti nuga ros raumenis. Aš nesu kūno rengy bos instruktorius, bet mankštinuo si nuolatos. – Kokių lauktuvių paprastai ve žate savo artimiesiems? – Oi, kaip nemėgstu visų tų smulk menų, suvenyrų. Mano namai jau jų perpildyti, o man tebedovano ja dovanas, kurių neturiu kur dė
Sportas: O.Gazmanovas vaikystėje svajojo dalyvauti olimpinėse žaidynėse, dabar kasdien mankštinasi, domisi sportu, todėl „Žalgirio“ arenoje
taikliai mėtė kamuolį į krepšį ir apsidžiaugė gavęs dovanų „Žalgirio“ marškinėlius.
ti. Viskas, ko man reikia ir ką ma no galimybės leido nusipirkti, aš jau turiu. Daiktai tik apkrauna namus. Į pensiją – sulaukus 80-ies
– O kaip vertinate Rusijos šou verslą, kuriame daug patoso, netikrų žvaigždžių ir dirbtinio jų spindesio? – Man pat ink a atl ik ėj ai, kur ie išgars ėja gera ir kok yb iška mu zika, o ne viešaisiais ryšiais. Gy ven im e svarb iaus ia ne tai, ką tu valgai ar kok ius drab už ius dė vi. Žmogaus gyven im e svarb u ne nug yventų metų, o nuveiktų dar bų skaič ius. Aš dainų turiu daugiau, nei jų reik ia dviej ų val and ų konc ert ui. Per koncertus kovoju pats su sa vim i: su jaun uoj u Gazm an ov u, kuris sudainavo pačias populia
riaus ias dain as prieš dvid eš imt met ų, ir su tuo, kur is šiand ien parašė naujų dainų. Tikiuosi nu galėti ir šiandienį, ir jaunąjį Gaz manovą. – Kokią savo ateitį įsivaizduo jate? – Išeisiu į pensiją ir pradėsiu ke liaut i. Pas iims iu vis ą savo did e lę šeim ą. Parod ys iu jiems vis as viet as, kur ios man yra miel os. Rod ys iu jiems ir steb ės iuos i jų akim is visk uo, kas man jau yra žin om a. Antra vertus, juk man jau šešias dešimt ir aš jau gaunu pensiją! Tik riausiai reikia palaukti aštuonias dešimtmečio... Galbūt tada galėsiu leistis į tokias keliones. Juk dai noje apie Kauną yra tokie žodžiai: „Sveikas, Kaune! Aš ir vėl sugrį žau. Iš sielvarto ir liūdesio klam
pynės. Aš sugrįžau į Laisvės alėją, atsigręžiau į susitikimą su likimu. Šį vakarą miegančiomis gatvėmis vėl bastysiuos kaip benamis ir žiū rėsiu, kaip tamsiam danguje skren da ir virš Velnių muziejaus sustoja debesys...“ Po koncerto „Žalgirio“ arenoje
Dainininkas O.Gazmanovas po daugiau kaip dvi valandas truku sio koncerto Kauno „Žalgirio“ are noje neatsispyrė Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo savininko Vladi miro Romanovo pasiūlymui pa žaisti krepšinį. Paaiškėjo, kad dainininkas gana neblogai valdo oranžinį kamuolį. „Tai nenuostabu – juk Ole gas nuolat sportuoja. Tikiuosi, šis draugiškas susitikimas aikštelėje paliks gražių prisiminimų“, – pa stebėjo V.Romanovas.
Dainininko laurai O.Gazmanovas per daugelį me
tų scenoje buvo įvertintas svarbiais Rusijos apdovanojimais: 1995 m. jam suteiktas Rusijos nu
sipelniusio artisto vardas, 2001 m. – Rusijos liaudies artisto
statusas, 2006 m. – Garbės ordino kavalie
riaus titulas. Net 15 kartų tapo festivalio „Pes
nia goda“ („Metų daina“) laureatu, 7 kartus laimėjo Rusijos naciona
linį apdovanojimą „Ovacija“. 1992 m. O.Gazmanovas tapo Mo
nake vykusio renginio „The World Music Awards“ (Pasaulio muzikos apdovanojimai) laureatu.
inimą sau ir globojamus vaikus Į broliuką ir sesutę vaikų namuo se jie iškart atkreipė dėmesį, bet sunkiai paaiškino, kodėl būtent jie? Kartais tą artumą, anot sutuokti nių, gali pajausti, bet neišsakysi žodžiais. Pas iteirav us, kod ėl tai vai kai ne iš Somalio ar Kambodžos, V.Lašas pastebėjo, kad Lietuvoje dar daug problemų ir daug palik tų, užm iršt ų, nep riž iūr im ų vai kelių. „Tai iššūkis, bet labai prasmin gas, – apibendrino V.Lašas, pasa kodamas apie jų globojamus Paulių ir Vaidą. – Ir juos auginti nėra sun kiau nei savus. Beje, jie labai greitai tampa savi.“ Septynios dienos Tibete
Ar ne iššūkis keturiese skristi pri vačiu lėktuvu iš Kauno iki Surina mo. Per Norvegiją, Islandiją, Gren landiją, Kanadą, JAV? „Nuostab iai atrod o Didys is kanjonas, Himalajai, kai skrido
me iš Nepalo sostinės Katmandu į Tibeto sostinę Lasą, – tą aki mirką V.Lašo akyse tarsi pralekia septynios dienos, praleistos Ti bete. – Vaizdas Kinijoje, kai kal nuose važiavome pro ryžių lau kus, gėrėjomės slėniais, idilišku grožiu, ir staiga tarpeklyje atsi vėr ė kosm odrom as. Did el ės ra ketos atrod o kaip iš fantast in io filmo.“ Ką kosmoso reikalais susižavė jęs V.Lašas atsakytų tiems, kurie priekaištauja, kad milijardai dole rių investuojami į kosmosą, turiz mą į dangų, o kasmet iš bado mirš ta apie 50 milijonų, kasdien apie 130 tūkstančių žmonių ir kas dvi sekundes – vaikas? „Ateitis yra geresnė, nei mes įsivaizduojame, – Vladas perfra zuoja garsaus JAV novatoriaus, med iko, aviac ijos inž in ier iaus, mokslininko Peterio Diamandis knygos „Ateitis geresnė, nei tu įsivaizduoji“ pavadinimą. – Yra
daugybė analizių, apskaičiavimų, kurie rodo, kad šios problemos mažėja ir mažės. Iš bado mirš ta vis mažiau žmonių, o gyveni mo trukmė ilgėja. Netolimas lai kas, kai, pavyzdžiui, afrikiečiams vaist ų gal ės skub iai pris tatyt i skraidantys robotai. Kiekvienas pokytis turi ir šviesiąją pusę, bet neužtenka vien tik galvoti. Kiek vienas mūsų privalome atlikti na mų darbus.“ Marsas ir vaikiškas automobilis
V.Laš as vėl kukl in as i, pak laus tas, koks jis tėt is? Nurausta ir žad a pak laust i vaik ų. Koks jis vyras, rag in a pak laust i žmon os Audronės. „Tikiuosi, neblogas, – juokiasi. Tiesa, pripažįsta, kad apleido žmo nos iniciatyva pradėtus kartu lan kyti šokių kursus. – Audronė susi taiko su mano trūkumais.“ Papraš ytas greitai pris im in ti vaik yst ę, min i Kaun o Aukš
taič ių gatv ę, kiem ą ir, žin om a, maš in ų mod el iuk us. Vien u jų – sen el io, gars aus profes or iaus Vlad o Laš o dar prieš 50 met ų dovan ot u ir Vlad o rekonstr uot u autom ob il iuk u-kran u nub luk u siais daž ais dab ar žaid žia Pau lius ir Vaid a. Ar Vladas nepernelyg greitai va žiuoja gyvenimo keliu ir nebijo, kad užges variklis? „Aš važiuoju ne tik gana greitai, bet ir saugiai“, – šypsosi V.La šas, tačiau netrukus vėl kalba apie dangų ir pasidžiaugia, kad vasarą į NASA praktikuotis vyks studentai iš Lietuvos. „Kalb ėjau su Elon u Musk u, – Vlad as min i amer ik ieč ių mil i jardierių, „SpaceX“ kompanijos įkūrėją ir savininką, „Tesla Mo tors“ bei „Solar City“ direktorių valdyb os pirm in ink ą, kur io in vesticijos padėjo į dangų pakil ti pirm ajai raketai neš ėjai. – Jo kompanija galės surengti ekspe
diciją į Marsą. Ir tai įvyks jau po 10–20 metų.“ V.Lašui turbūt būtų didžiausia kančia, jei jį surištų ir neprileistų prie kosmoso reikalų? Nauj aus iom is techn ol og ij o mis bes in aud ojant is ir nauj ie nas akyl ai sekant is versl in inkas juokiasi: „Galima dirbti ir suriš tam.“ Provokuojame toliau: ar V.La šui jau skirta vieta tur ist in iam skrydžiui į kosmosą su R.Bran sonu?“ „Neprisipažinsiu“, – nusijuokia verslininkas.
70
– tiek pasaulio šalių yra aplankęs V.Lašas.
20
Šeštadienis, balandžio 21, 2012
aukštyn žemyn
Katiliukai: šie galvos apdangalai moterims išpopuliarėjo, kai jais nesusigundė vyrai.
Technologijos: kokainmedžio lapai
Bolivija: „Te „Nusiimkite laikrodžius, auskarus, papuo šalus! Palikite ir fotoaparatą, jei ne – neve šiu!“ – griežtai perspėjo taksistas. Jam buvo privaloma paklusti. Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Skrydis išskridusiu lėktuvu
„Kitas pasaulis, kiti matmenys, – laiką, su žmona Valdone praleis tą Bolivijoje, apibūdino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šei mos medicinos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius, šioje ša lyje dirbęs pagal Europos Sąjungos projektą. – Penkių kilometrų aukš tyje plyti sniegas, nusileidus du ki lometrus – šilta, skraido papūgos, bėgioja lamos.“ Istorija: Tiahuanako kasinėtojai ne tik randa inkų pėdsakų, bet ir valo dulkes nuo radinių, kuriems pusket
virto tūkstančio metų.
Virtuvė: Bolivija tampa pasaulio maisto gurmanų centru.
Bolivijoje paauglės pas gydytojus ateina vienos ir nesivaržy damos sėdasi ant gi nekologinės kėdės.
Deja, įspūdžius temdė sunki ke lionė ir vėluojantys skrydžiai. Nu sipirkę bilietus internetu lietuviai gavo ne vieną pranešimą apie pa sikeitimus. Vietiniai skrydžiai Bo livijoje nuolat vėluodavo bent po 2–3 valandas. Kočabambos oro uoste Valdo nė ir Leonas sužinojo, kad skrydis atidedamas pusei paros, iki ryto, o lietuvių laukė suplanuotas darbas, susitikimai. Buvo užsakytas vieš butis. „Dar liko du bilietai į išskridusį lėktuvą. Jei turite tik rankinį baga žą, galime tuos bilietus jums par duoti, – šiek tiek ispaniškai su prantantis L.Valius pamanė, kad
suprato neteisingai, nes Bolivijoje kalbama senąja ispanų kalba. Vis gi netrukus paaiškėjo, kad tą die ną turėjęs išskristi lėktuvas dar ne siruošia kilti. – Nusipirkome tuos bilietus ir spėjome išskristi.“ Viešbučiuose – deguonies balionai
„Naktimis apima toks jausmas, tarsi kažkas ant veido būtų uždėjęs pagalvę. Reikia nepanikuoti, kvė puoti lėtai, nors tai – nelengva, – „Vitae Litera“ direktorė V.Valienė naktimis nuolat jautė oro stoką. – Ryte prie viešbučio kambarių durų pamačiusi deguonies balionus su pratau, kad problemų kildavo ne tik man.“ La Pasas yra aukščiausia pasau lyje sostinė. Kaip ir 3637 metrų aukštyje virš jūros lygio pastatytas 45 tūkstančių vietų futbolo stadio nas, pavadintas buvusio preziden to Hernando Siles vardu. „Kai važiavome per 5400 metrų aukščio kalnagūbrį, mašina kriokė ir riaumojo“, – aiškino Leonas, su žmona važiavęs ir garsiuoju Mir ties (Jungaso) keliu. 61 kilometro ilgio, vietomis itin siaurame žvyruotame kelyje kas met žūdavo apie 400 žmonių. Ta čiau net ir nutiesus naująjį kelią, senojo boliviečiai nevengia. „Kel iaujant ats iver ia lab ai įspūdingi vaizdai: kalnai, rūkas, džiunglės, kriokliai, krintantys tie siog ant automobilio, ryžių laukai ir kokainmedžių augintojų planta cijos“, – vardijo Leonas. Kokainmedžiai niokoja džiungles
Daug gyventojų džiunglėse augina kokainmedžius, kramto džiovintus
21
Šeštadienis, balandžio 21, 2012
aukštyn žemyn
turi būti labai gerai išdžiovinti.
Valdonės ir Leono Valių asmeninio archyvo nuotr.
Įspūdžiai: kelionės Bolivijoje neretai sudėtingos ne tik dėl aukštikalnių.
e gyvuoja koka!“ jų lapus, kurie energizuoja ir pakei čia kavą. „Iš tol i matos i sun iokotos džiunglės. Po dvejų kokainmedžių auginimo metų reikėtų žemei pail sėti 7–8 metus, bet boliviečiai to neleidžia“, – aiškino Valdonė. Du vaikus turintis, asmeninį gyvenimą itin slepiantis Bolivijos prezidentas Evo Moralesas anks čiau priklausė kokainmedžių au gintojų organizacijai ir kovojo už jų teises. Atėjęs į valdžią atsisakė amerikiečių kovos su narkotikais organizacijos DEA pagalbos. „Tegyvuoja koka!“ – tokie plaka tai su šūkiais nėra retenybė ir Bo livijos sostinėje. Ar lietuviai raga vo kokainmedžio lapų? „Pabandėme. Tiesa, nežinojo me, kad juos reikia išspjauti, todėl prarijome. Įspūdžio nepadarė“, – juokėsi Valdonė. Trylikametės ginekologų nebijo
L.Valius pagal ES lytinio švietimo bei sveikatos priežiūros programą dirbo pustrečio kilometro aukšty je esančiame, du tarptautinius uni versitetus turinčiame Kočabambos miestelyje. „Šalyje, ypač kaimuose, vaikus gimdo 13–14 metų merginos. No rėdamos įrodyti meilę vaikinui, jos turi pasimylėti, – pasakojo L.Va lius. – Beje, bažnyčia kategoriškai nusiteikusi ne tik prieš abortus, bet ir prieš prezervatyvus.“ JAV bei daugelyje Europos ša lių nepilnametės negali be tėvų ar vaikų teisių tarnybos darbuoto jų eiti pas ginekologus, o Bolivijoje paauglės pas gydytojus ateina vie nos ir nesivaržydamos sėdasi ant ginekologinės kėdės. Dar vienas kauniečius nustebi nęs dalykas – garsieji Peru ir Boli vijos moterų dėvimi katiliukai. Tai nėra tradicinis vietos indėnų apda ras. Paprotys moterims dėvėti ka tiliukus atsirado XVIII a. pabaigoje, kai europiečiai jų į Boliviją atpluk dė pilną laivą. Šalies vyrai katiliu
kais nesusidomėjo. Tuomet pre kiautojai sumelavo, kad Europoje juos dėvi aukštuomenės damos, ir moterys pakibo ant jauko. „Dabar katiliukai – neatsieja ma vietos moterų įvaizdžio dalis, – juokėsi Valdonė. – Beje, pagal tai, kiek katiliukas ant galvos pa kreiptas, galima nustatyti, ar mo teris ištekėjusi, koks jos materiali nis statusas. Išeiginiai prabangūs katiliukai kainuoja net kelis šim tus dolerių.“ Alte – vien šiukšlynai
Bol iv ij oj e pers pėjam a laik y tis griežtų saugumo instrukcijų: kuprines nešioti priekyje, vengti papuošalų, laikrodžių, fotoapara tų. Jų turinčių keleivių, kaip nuti ko lietuviams, taksi vairuotojai ne veža. „Nemalonių situacijų nepaty rėme, – Valdonė prisipažino, kad važiuojant pro skurdžiausią šalies miestą Altą jame apsilankyti nesi norėjo. – Pro automobilio langus matėme vien šiukšlynus, purvą, besibūriuojančias gaujas.“ Priešingi vaizdai atsivėrė prie aukščiausiai (3821 metras) virš jū ros lygio esančio Titikakos ežero. „Tarsi mostelėjusi stebuklinga prijuoste indėniškais drabužiais apsirengusi moteris pateikė fantas tiško skonio upėtakį, mažų žuvelių, kiaušinių, vištienos ir nehidruotų bulvių, – žavėjosi V.Valienė. – Die viškas skonis ir dieviškas grožis – ežeras bei senieji inkų rūmai.“ Mįslingame ir vos 7 procentus atidengtame Tiahuanako mies te, kur radiniai datuojami net 1500 metų prieš mūsų erą, nustebino idealiai tikslios plokštės, apskri timai bei vieta ausiai monolitinė je sienoje: per ją buvo galima per duoti komandas ir slapta klausytis – akustika neįtikima! Gurmanų valgiai – be daržovių
Pastaruoju metu Bolivija tampa pasaulio maisto gurmanų centru.
„Maistas ten dažniausiai kep tas arba pagamintas garuose, bet nevirtas, – puikiai gaminantis L.Valius čia populiarių jūrų kiau lyčių neragavo. – Įdomu tai, kad vienoje lėkštėje pateikiama mėsa, ryžiai, makaronai, bulvės be jokių daržovių. Labai patiko ir Bolivijos bei Peru produktas – kinua kruo pos, naudojamos garnyrui, ko šėms, sriubai.“
Bažnyčia kategoriš kai nusiteikusi ne tik prieš abortus, bet ir prieš prezer- vatyvus. Raganų turguje La Pase galima nusipirkti ne tik įvairių mikstūrų ar maisto produktų, bet ir amule tų, sapnų gaudyklių, džiovintų la mos embrionų, žiurkių uodegų ir kitokių keistenybių. Ben e švenč iaus ias Bol iv ijos miestas – Kopakabana, kur žmo nės prie Titikakos ežero ne tik ilsi si, bet ir lanko vietą, kur buvo re gėta Švč. Mergelė Marija. „Įspūdinga, kai šventinami ne tik žmonės, bet ir automobiliai“, – stebėjosi L.Valius. Kaunietį itin sužavėjo Koroiko miestas, kuriame kadaise slėpėsi naciai. Mieste, įsikūrusiame apie 1700 metrų aukštyje virš jūros ly gio, į akis krenta vokiška tvarka, atsiveria fantastiški gamtos vaiz dai, baseinuose – vanduo iš kriok lių, kurį galima gerti. „Čia galėčiau gyventi senatvė je“, – susižavėjęs žmonai pasakė Leonas. Tačiau kitą dieną ir jam, ir Val donei smarkiai niežtėjo kūną – juos sukandžiojo šiose vietose siautė jančios muselės. „Na, ar dar norėtum čia gyven ti senatvėje?“ – juokais vyrą erzi no Valdonė.
Arti: kalnuose yra krioklių, kurie krenta tiesiog ant kelio.
Kryžiai: Mirties kelyje kasmet žūdavo apie 400 žmonių.
22
Šeštadienis, balandžio 21, 2012
aukštyn žemyn
Legendinio grafitų meistro Sucypė automobilio stabdžiai. Nespėjęs atsisukti vaikinas pa juto stiprų smūgį. Pabudo tardymo izoliatoriuje. To vienas pir mųjų Sovietų Sąjungoje legendinių grafitų meistrų latvis Va dimas Meikšanas niekada nepamirš. Sienos, ant kurių jis piešė, buvo paženklintos ir jo krauju. Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Rekordas pasiektas Vilniuje
Latviui V.Meikšanui – 41 metai. Garsaus grafitų meistro pravardė Krys, kuria jis nuo jaunystės pasi rašo ant savo kūrinių, žinoma įvai riuose pasaulio kampeliuose.
Prieš kelias dienas Vilniaus pre kybos ir pramogų centre „Ozas“ Vadimas sukūrė grafitus, kurių bendras plotas – beveik 200 kv. m. Tai – didžiausi grafitai užda rose patalpose Lietuvoje ir vie ni didžiausių kada nors nupieš tų pasaulio prekybos centruose. „Idealiai nupiešti reikėtų maž
daug mėnesio, – Vadimas su mo kiniu ir draugu Andrejumi „Oze“ piešė šešias dienas. – Miegojome po tris valandas ir intensyviai dir bome.“ Vadimas dirba interjero dizaine riu. Tarp jo klientų – garsūs net tik latvių verslininkai, medikai, meni ninkai, oligarchai. Beje, jo sukurtas namo interjeras JAV mieste Maja myje buvo aukštai įvertintas. Už užtrauktų užuolaidų
„Šis filmas mane šokiravo“, – pra kalbus apie garsaus grafitų meist ro karjeros pradžią, prisipažino Va dimas. 1984 m. vaikinukas dirbo didžė jumi kultūros namuose ir mokyk loje. Naujausius garso įrašus gau davo per Latvijos menininkus. Būtent tada ir pamatė dokumen tinį filmą. „Pamenate tuos laikus? – pa siteiravo Vadimas, pasakodamas, kaip iš prekiautojų išsinuomo jo vaizdo magnetofoną, užtrau kė užuolaidas ir žiūrėjo filmą apie hiphopą bei kylančią pirmųjų gra fitų meistrų bangą Niujorke. – Nestandartinė koncepcija mane iškart pakerėjo ir sieloje sukėlė re voliuciją.“ Vadimą pakerėjo ir breikas, ku rį jis ir dabar šoka su savo vaikais – 15-mečiu Konstantinu ir 6-erių Anastasija. Jie, beje, irgi piešia. Grėsė baudžiamoji atsakomybė
Energija: pasak latvio, grafitai turi suteikti gerų emocijų.
Pirmą kartą sieną Vadimas nutapė dar 1985 m. Tai buvo hiphopas – tarsi iššūkis, jungęs novatoriškus ir nestandartinius žmones tuometė je SSRS, kuri buvo atsiribojusi nuo vakarietiškos kultūros. „Norėjosi piešti dieną, prie žmo nių, kad jie matytų, kaip gims ta piešinys, – neslėpė Vadimas. – Nors dažnai piešdavau ir naktimis. Ne kartą teko sprukti nuo milici ninkų ar civiliais persirengusių tei sėtvarkos pareigūnų.“ Žmonės, iš pilkos masės išsiski riantys apranga ir neįprastais dar bais, buvo laikomi pavojingais. Tuomet Vadimui grėsė baudžia moji atsakomybė už „antitarybi
Rekordas: prekybos ir pramogų centre „Ozas“ latvis nupiešė 200 kv. m
nę propagandą ir valstybinio tur to niokojimą“. „Buvo toks straipsnis, – nusijuo kė grafitų meistras. – Buvo ir krau jo. Buvo naktų ir dienų, praleistų tardymo izoliatoriuje.“ Išdavė dažų kvapas
„Grafitus propagavau po visą SSRS, – prisiminė Vadimas. – Ma ne kviesdavo atvykti ir atsivežti tik dažų. Nemokama nakvynė, maiti nimas buvo garantuota.“ Rygos fabrike buvo gaminami da žai pagal modernias technologijas.
Gaila, kad Murmans ke uždraudė pieš ti ant povandeninio laivo.
„Kartą naktį pasklidus dažų kva pui ir mane pastebėjus praeiviams, kažkas iškvietė policiją, – 1986 m. Maskvoje nutikusį įvykį pame na Vadimas. – Vos spėjau sudė ti aerozolio pakuotes, kai užklu po milicininkai. Sakau, kad čia ne aš piešiau, pažiūrėkit, dažai sau si. Nežinoję, kad jie greitai džiūs ta, milicininkai nuskubėjo ieškoti pažeidėjų.“ Gandas, kad atvažiuoja grafitų piešėjas, pasklisdavo greitai, todėl ten, kur būdavo demonstruoja mas neregėtas menas, susirinkda vo daug smalsuolių ar kitų bepra dedančių meistrų. „Mūsų nepripažino visuomenė, valdžia, bet kartu tai buvo estetika, suteikianti gerų emocijų“, – pasak Vadimo, jis niekada nepiešdavo ant istorinių, architektūrinių pamink
lų, privačių namų, o pasirinkdavo apleistas vietas, tvoras, gamyklas. Išsilaikė daugiau nei 20 metų
Grafitai tarybiniais laikais buvo iš šūkis, prilygo didvyriškumui. Va dimas kartą, vos atvykęs į Kara bachą, tualete buvo apsuptas kelių vietinių vyrų. „Ko tu rengiesi it boba! – durklą Vadimui, mūvėjusiam šortus, įrė mė vaikinas. – Baltijos šalys tuo met buvo novatoriškiausios, tai ir stebindavo, ir žavėdavo kitų res publikų gyventojus. Teisėtvar kos pareigūnai mums padarydavo išimčių.“ Vadimas neslepia pasitenkini mo, kad kai kurie jo darbai Rusijo je, Ukrainoje, taip pat Latvijoje iš likę iki šių dienų. Jiems jau daugiau nei 20 metų. „Dabart in iai graf it ų meist rai, jaunoji karta kitaip išauklė ta. Jie greitai sunaikina tavo kūri nį, piešdami ant viršaus. Ir neretai – geresnį piešinį. Mano jaunys tės laikais, norėdamas pasirung ti, piešdavai greta, kad kiti galėtų įvertinti konkurentus“, – palygino grafitų veteranas. Neįleido į karinę bazę
Keisčiausia vieta, kur piešė lat vis? Ilgai negalvoj ęs V.Meikš a nas išskyrė kalnus Kazachstane. Troleibusai, autobusai, automo biliai, namų, butų, gamyklų, pa statų sienos ir net kanalizacijas valančios mašinos – įprasti ob jektai. Didžiausi Vadimo grafitai Latvi joje – Maduonos miestelyje išta pyta apie 80 metrų ilgio ir 8 metrų aukščio Kultūros namų siena. Ant jos puikuojasi garsiausių šalies vei kėjų, turėjusių įtakos šio provin
23
Šeštadienis, balandžio 21, 2012
aukštyn žemyn
darbai apšlakstyti krauju Istorija ir mada Grafitai datuojami nuo senovės Ro mos imperijos laik ų, jų aptinkama ant Egipto piram id žių, Afr ikoje ir kituose žemynuose. Šiuol aik in iai graf it ai pag ars ėj o Niuj orke apie 1970 m. Juos pie šė darb in ink išk ų kvart al ų jau nim as. 1971 m. dienr ašt is „New York Times“ savo straipsnyj e pir mą kart ą graf it ų sąvok ą pan au doj o nauj aj ai miest ų men o rū šiai apib rėžt i. Vienas garsiausių pasaulio grafitų – ant Berlyno sienos, kur ios frag ment ų yra įvair ių šal ių šiuolaik i nio meno muziejuose.
ploto sieną.
cijos miestelio plėtrai, portretai. „Gaila, kad man Murmanske uždraudė piešti ant povandeninio laivo vien dėl to, kad kitos šalies piliečiui negalima apsilankyti Ru sijos karinėje bazėje“, – nusijuokė V.Meikšanas. Peliukas Mikis ir Žiurkinas
Kodėl jo pravardė Krys? Latvis šypsosi. Iki 13 metų jis labai mė go animacinius W.Disney filmu kus „Tomas ir Džeris“, mokyklo je parodijuodavo peliuką Mikį. Ir netrukus buvo pravardžiuojamas Mikiu. Tiesa, mokytojai paliepė nenau doti vakarietiškų vardų ir Vadimą vadino tik peliuku, bet vieną dieną už šunybes klasės draugas pykte lėjo: „Tu jau ne peliukas, o Žiurki nas! (krysa – rusiškai žiurkė – aut. past.)“. „Tai greitai prigijo, – nusikvato jo latvis, kurio nekart kriminaliniai autoritetai teiravosi, ar tai nesusi ję su jų žargono reikšme – skundi ku. – Būdami vaikai net nežinojo me tokios reikšmės ir šia pravarde netrukus mielai pasirašinėjau ant savo darbų, tai tapo mano prekės ženklu.“ Ar dabar grafitai jam tik verslas? Tai, anot Vadimo, nėra mėšlas, kaip grafitus įvardijo jo dailės mokyklos dekanas, akademikas. „Tai tarsi du medaliai – viena dalis dirba savo malonumui, o ki ta uždirba pragyvenimui ir gali mybėms tobulėti bei siekti to, ko noriu. Ir daug daugiau tame yra pozityvumo.“ Vadimas pamena, kaip jo vaikus be eilės priėmė į darželį, nes pa žadėjo nemokamai išdažyti ir gra žiais piešiniais išmarginti pasta to sienas.
Balta, raudona, ir mėlyna
„Vien am pieš in iui reik ia labai daug dažų, – aiškino Vadimas. – Maž ai vaivorykštei – septy nių aerozolio pakuočių. Važiuo damas pas jus dažų vežiausi vi są furgoną.“ Kokios spalvos jam gražiausios? Garsus grafitų meistras įvardija mėlyną, žydrą ir jų atspalvius bei raudoną ir oranžinę. O jei jis būtų spalva, kokia norė tų būti? „Balta, – ilgai negalvojęs atsa kė Vadimas. – Joje yra viskas. Vie nose kultūrose – ramybė, tyrumas, dieviškumas, kitose – skausmas ir gedulas. Ir visa tai susipynę ir neatsiejama, kaip ir mūsų gyveni mas.“
Iš prad žių buvo itin popul iar us burbul in is, kramtomosios gumos pučiamų burbulų stil ius, vėl iau – laukinis, kai informaciją galėjo per skaityti kitas menininkas. Dešimtajame dešimtmet yje išpo puliarėjo trimačiai piešiniai, 2000 m. – švar i grafi ka, trafaret in iai žy mekl iai naudojam i tars i klas ik i niai grafitai.
Šeima: V.Meikšanas labai didžiuojasi savo vaikais Konstantinu ir Anas
tasija.
Vadimo Meikšano asmeninio archyvo nuotr.
Nuo 2010 m. išp opul iarėjo prin ting art : taupant daž us, laiką, dar bai spausd inam i ant popier iaus, kur iuo apk lijuojam i 12–20 metr ų aukšt ų namai. Iš tol i toks darbas atrodo įspūdingai.
24
šeštadienis, balandžio 21, 2012
menas ir pramogos
G.Pečkytė: apdovanojimas – ir Už Liučijos vaidmenį operoje „Liučija di Lamermur“ Auksi nį scenos kryžių ir Metų operos solistės vardą pelniusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Gitana Pečkytė kūrybinę pilnatvę pajunta ne tada, kai gauna apdovanojimus.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
„Jie suteikia didesnio pasitikėji mo, – teigia ji, – tačiau kūrybinę pilnatvę jaučiu, kai po spektaklio tyliai sėdėdama grimo kambary je mintyse galiu ištarti: „Šian dien jie buvo su manimi ir dialo gas įvyko...“ – Buvote pasinėrusi į „Dainų dainelės“ rūpesčius, nes esate ir pedagogė? – Ped agog in į darb ą dirb u nuo 1998 m. Taip jau sutapo, kad vie nu metu kelios mano mokinės da lyvauja LTV vaikų ir moksleivių konk urs uose „Vund erk ind ai“ ir „Dainų dainelė“. Kadangi pate kome į finalinius etapus, tai rū pesčių išties nemažai. Susiduriu su daugybe mokslei vių ir studentų, kurie trokšta dai nuoti. Ir tai džiugina, juolab kad išbandyti savo jėgas, parodyti sa ve ir pamatyti kitus jie turi dides nes galimybes, nei turėjau aš. Kai buvau moksleivė, gyvavo vienin telis vaikų ir moksleivių televizijos konkursas – „Dainų dainelė“. Ma nau, kad jis vis dar laikomas pres tižiškiausiu, nors tenka girdėti, kad metams bėgant jis tapo nuobo dus dėl nuolat skambančio tų pa
čių dainų repertuaro. Mano nuo mone, anksčiau dainuotos dainos dėl naujų, drąsių muzikinių spren dimų, įdomių aranžuočių šiandien skamba naujai. Tiesiog mums, pe dagogams, reikia įdėti truputį dau giau pastangų, kurios tikrai bus įvertintos ir pastebėtos.
Titulai ir apdovano jimai man gyvenime nėra svarbiausi, dai nuoju ne dėl jų, ta čiau jie suteikia di desnio pasitikėjimo savo jėgomis.
Man „Dainų dainelė“ sukelia ypatingų jausmų. 1990 m. su savo kūrybos daina „Gyvenimas – viltis visų“ (žodžiai R.Graibaus) tapau šio konkurso laureate bei žiūrovų simpatijos prizininke. Šis laimė jimas man padėjo galutinai apsi spręsti savo ateitį susieti su profe sionaliu dainavimu. – Neabejoju, kad džiaugiatės Auksinio scenos kryžiaus ap dovanojimu, kurio, kaip pa
stebėjo jūsų talento gerbėjai, sulaukėte gana vėlai. Juk kiek vienas menininkas trokšta būti išgirstas, pastebėtas, išgyvena likdamas nuošalėje. O gal jūsų dėmesys kitur, kada išgyvenate kūrybinės pilnatvės pojūtį? – Niekada nejutau, kad esu nuo šalėje, nes visada jaučiau savo nuoširdžių gerbėjų būrį, kurie tiki manimi, laukia naujų mano prem jerų ar koncertų. Ypač tuo įsiti kinau, kai prieš metus dalyva vau LTV auksinio balso konkurse „Triumfo arka“. Žinoma, kūry biniame kelyje tenka susidurti su įvairiais išbandymais. Sunkiau siais momentais stiprybės ir pa sitikėjimo man suteikia artimiau sias mano žmogus. Manau, kiekvienas menininkas nori būti išgirstas ir pastebėtas, ir aš – ne išimtis. Nors titulai bei apdovanojimai man gyvenime nė ra svarbiausi ir dainuoju ne dėl jų, tačiau vis tik jie suteikia didesnio pasitikėjimo savo jėgomis. Auksi nio scenos kryžiaus apdovanojimas išties džiugina. Visų pirma, džiu gu, kad esu apdovanota už sudė tingiausią savo sukurtą vaidme nį operoje. Vadinasi, einu teisingu keliu. O antra – Kauno valstybi nis muzikinis teatras yra laikomas operetės žanro puoselėtoju, nors
Sudėtinga: G.Pečkytė neslepia – Liučijos vaidmuo, ypač jos išprotėjimo
jėgų.
mūsų kūrybinį repertuarą sudaro net 10 sudėtingiausių operų. Labai norisi paminėti, kad šis pagrindi nis šalies teatro meno apdovano jimas pirmą kartą buvo suteiktas operos nominacijoje! Esu labai savikritiška, reikli sau ir kitiems. Dėl ne taip sudainuotos kadencijos ar net natos ilgai nega
liu sau atleisti, daug analizuoju. Turbūt tokiems žmonėms išgyven ti kūrybinę pilnatvę yra sunkiau. Aš ją jaučiu, kai sulaukiu išsvajoto vaidmens ir galiu jį kurti, kai pasi baigus spektakliui pamatau spin dinčias nuo ašarų žiūrovų akis, girdžiu gausius aplodismentus, kai tyliai sėdėdama grimo kamba
V.Spivakovo orkestre – tik mylimieji Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Ar įmanoma pasakyti, kad koks nors klasikinės muzikinis kūrinys yra geresnis už kitą? Maestro Vla dimiras Spivakovas įsitikinęs, kad žmogui atliekančiam kūrinius sce noje nedera taip svarstyti.
Daugiau nei tris dešimtmečius „Maskvos virtuozų“ orkestrui va dovaujantis dirigentas visus kūri nius laiko unikaliais, kaip ir žmo nes. Virtuozas, anot V.Spivakovo, turi būti ne tik talentingas, bet ir mokėti išgirsti savo artimąjį. – Kokia programa laukia žiū rovų Vilniuje? Ar Jūsų orkest ras atvyks visos sudėties? – tei ravomės maestro prieš jo kelionę į Lietuvą. – Ši programa vadinasi „Maskvos virtuozai: šiandien ir rytoj“, nes koncerte dalyvauja vaikai ir jau nimas, mano labdaros fondo sti pendininkai. Tai 12 metų pianistas Daniilas Charitonovas, 13 me tų saksofonininkas Matvejus Šer mangas ir 16 metų violončelininkė Anastasija Kabekina. Orkestras, kaip ir įprasta, at vyks visos sudėties. Aš Lietuvoje esu buvęs ir su virtuozais, ir su Na
cionaliniu filharmoniniu orkestru. Pirmiausia žiūrovai išgirs W.A.Mo zarto kūrinius. – Kas Jus sieja su Lietuva? Ar pavyks įtemptoje darbotvarkėje rasti laiko kur nors pasivaikš čioti, susitikti su draugais? – Mano ryšys su Lietuva labai glau dus, užsimezgęs dar vaikystėje. Čia atvažiuodavau poilsiauti į Biršto ną, labai mėgdavau nuvažiuoti į Kauną ir į Vilnių. Galiu net pasa kyti, kad Lietuva man – tarsi gim tasis kraštas, o Kaunas – labai my limas miestas. Čia, be abejo, yra ir mano draugų. Dar nelabai žinau, ar pavyks il giau pabūti Lietuvoje, nes iki atvy kimo į Vilnių numatytas koncertų festivalis Baltarusijoje. Ten kon certuosiu ir su Nacionaliniu filhar moniniu orkestru, ir su „Maskvos virtuozais“, o tiesiai iš ten su pa staraisiais vyksiu į Lietuvą, iš Lie tuvos – į Latviją, tuomet – Estiją. Iš Estijos skrisiu į Prahą ir Miun cheną, iš ten – į Ispaniją, tada – į Maskvą. Tad visko labai daug. – Kokius reikalavimus turi ati tikti žmogus, norintis patekti į Jūsų orkestrą? – Orkestro sudėtis beveik nesikei čia. Pasakyčiau, kad dabar ma
no orkestras susideda iš antrųjų virtuozų, nes pirmieji jau paseno, kaip ir aš. Jau daugiau nei 15 me tų orkestro sudėtis visiškai nesi keičia. Dabar orkestre gana jauni žmo nės, kurie čia atsidūrė dėl savo pro fesionalumo ir žmoniškumo. Noriu pabrėžti, kad man svarbu ne tik ta lentas, bet ir žmogiškosios savybės. Kodėl? Nes grojimas ansamblyje – lygiai tas pats, kas gyvenimas žmo nių bendrijoje, visuomenėje. O norint groti ir gyventi gerai, reikia pirmiau sia išmokti klausyti vienas kito. Ir ne tik klausyti, bet ir išgirsti.
Norint groti ir gy venti gerai, reikia pirmiausia išmokti klausyti vienas kito. Ir ne tik klausyti, bet ir išgirsti.
– Jūs pats ir orkestro nariai gro ja ne tik su „Maskvos virtuo zais“, bet ir keliauja su atskirais savo orkestrais. Ar tai netrukdo Jūsų orkestro darbui? – Taip, visi groja ne tik „Mask vos virtuozų“ orkestre, bet ir ren gia solo, trio, kvartetų, kvintetų pasirodymus. Viskas pavyksta, ir labai džiaugiuosi, kai žmonės ro do iniciatyvą ir dar ką nors veikia, be darbo orkestre. Maža to, kartais rengiame atviras perklausas, kai kiekvienas muzikantas gali pagroti bet kokį pasirinktą kūrinį solo, o jo klausosi visi orkestro nariai. Aš pats neseniai grįžau iš JAV, kur surengiau 10 savo orkestro na rių solo pasirodymų pačiuose di džiausiuose JAV miestuose: Niujor ke „Carnegy hall“ salėje, Bostone, Čikagoje, Los Andžele, San Fransis ke, San Diege. Net negalėčiau pa sakyti, kiek koncertų surengiu per metus, nesu skaičiavęs, bet daug.
– Ar galima pasakyti, kad dau giau nei per 30 metų Jums pa vyko sukurti idealų orkestrą? – Daugeliu atveju – taip. Kartais orkestras groja taip, kad pats ste biuosi. Tačiau tai negali būti nuo latinė būsena.
– Ar turite laisvo laiko? Gal pa vyksta šiek tiek atitrūkti ir pail sėti nuo koncertų? – Tik rugpjūtį. Kasmet tradiciškai tą mėnesį leidžiu su šeima Prancū zijos pietuose. Na, būna taip, kad koncertuoju ir rugpjūtį, tačiau tik netoli tos vietos, kur ilsiuosi. Pa vyzdžiui, rengiau du koncertus
Karjera: nenuilstantis maestro V.Sp
Monako operos teatre. O kitu metu laisvalaikio tikrai nebūna. Tik dar bas ir gastrolės. – Ar paimsite į rankas smuiką viešėdamas Lietuvoje? – Tik savo viešbučio kambaryje, nes šioje programoje nenumatytas ma no kaip smuikininko pasirodymas.
25
šeštadienis, balandžio 21, 2012
menas ir pramogos
viso muzikinio teatro
scenos, reikalauja ypatingų emocinių
ryje mintyse galiu ištarti: „Šian dien jie buvo su manimi, ir dialo gas įvyko...“ – Liučijos di Lamermur parti ja reikalauja tikros meistrys tės. Kaip jums sekėsi ją įveikti, kuo jums artimas šis persona žas, kaip jį prisijaukinote?
– Liuč ij os part ija išt ies išskir tin ė ir pag rįst ai laik om a vien a sud ėt ing iaus ių sopran ui vis o je muzikinėje literatūroje. Jai at likt i reikal ingas ne tik bel cant o dainavimas, bet ir puiki vokalinė techn ika bei išt verm ė, ypač rei kalinga išprotėjimo scenoje, pla ti balso emocinės išraiškos skalė. Dain uoj ant išp rot ėj im o scen o je, nuolat reikia save kontroliuo ti, kad sukilusios emocijos neuž gožtų įtaigumo, kad nenukentėtų vokalas. Kuriant Liučijos vaidmenį, daug ką padiktavo pati muzika. Kai ku riais momentais tam tikra vidinė būsena išplaukdavo iš ankstesnių mano herojų (Violetos, Džiuljetos), kurias vienija meilės pažinimas, išsiskyrimo skausmas, pasiauko jimas ir mirtis. Liučijos troškimas mylėti ir būti mylimai bei reikalin gai, manau, artimas kiekvienai iš mūsų. Sunkiausia buvo prisijaukin ti tas emocines būsenas, kurių gy venime nesu patyrusi: išskirtinį jautrumą, įvairių vizijų ir vaizdi nių matymą, bendravimą su vėlė mis, galiausiai pačią išprotėjimo sceną. Stengiausi rasti kiekvieno jos poelgio pateisinimą. Viliuosi, kad mano sukurtos he rojės istorija žiūrovai patiki ir ne lieka jai abejingi. – Kauno valstybiniame muzi kiniame teatre dainuojate jau seniai, ar galite tvirtai sakyti, kad radote savo profesijos na mus, kiek jūsų gyvenimą pa pildo pedagoginė veikla? – Kauno muzikiniame teatre dai nuoti pradėjau nuo 1997 m., dar būdama studentė. Pirmasis vaid
muo buvo Pamina muzikinėje pa sakoje vaikams pagal Wolfgango Amadeus Mozarto operą „Mažoji burtų fleita“. Muzikinis teatras jau seniai ta po antraisiais mano namais. Čia praleidžiu daugiau laiko nei tik ruose savo namuose. Teatre prabė ga ir šventės, ir laisvalaikis. Neį sivaizduoju savęs be dainavimo ir teatro, nors daug dėl šios profesi jos tenka ir paaukoti. Pedagoginės veiklos nelaikau savo pomėgiu. Tai labai atsakin gas darbas, reikalaujantis profe sinių žinių ir kantrybės. Juk balsas yra vienintelis muzikinis instru mentas, kurio mes nematome, ir neteisingai jį lavinant, galima grei tai pridaryti žalos. Tačiau mokyti dainuoti man patinka. Per pamo kas ne tik suteikiu žinių, bet daug ką atrandu ir pati. – Koks buvo jūsų kelias į dai navimą? – Man o šeim oj e profes ion al ių muz ik ant ų neb uv o, tač iau na muose nuol at skamb ėj o muz ika, pris im en u gaus yb ę plokšt el ių. Lab ai ryšk ius bals us tur ėj o jau anapilin išėjusios mano mamytė, močiutė ir tetos. Kai jos dainuo davo, niekas nedrįsdavo įsiterp ti. O ir tėtis neabejingas muzikai. Jis matė visus mano spektaklius. Vaikystėje buvau tikra namų ar tist ė, mok ėj au daug yb ę įvai riaus ių dain ų. Prad ėj us i lank y ti vid ur in ę mok ykl ą, dal yvavau įvair iuose sav iveikl os būrel iuo se, kur ie buv o sus ij ę su scen a (dain av im o, dram os, šok ių), iš mokusi groti gitara, kūriau dai nas. Jau nuo antros klasės žino jau, kad būsiu dainininkė.
pivakovas džiaugiasi per 30 metų subūręs kone tobulą orkestrą.
– Koks Jūsų mėgstamiausias kūrinys? – Vis i kūr in iai, kur iuos atl iek u aš ar groja man o ork estras, yra vienodai svarbūs ir įdomūs. Kaip gal ėč iau pas ak yt i, kad Bac has lab iau mėgst am as už Čaik ovsk į ar Čaikovskio muzika geresnė už Mozart o. Negal ėč iau imt i ir iš
skirt i vien o kūr in io, kaip ir ne gal im a būt ų pasak yt i, kad kaž koks kūr inys – orkestro viz it in ė kort el ė, nes ork estras jų atl ieka šimtus. – Galbūt Jūsų orkestre yra ir gi minaičių? – Jokių giminaičių. Tik draugai,
kolegos. Kaip pasakytų apaštalas Paulius – mylimieji. – Ar apdraustos Jūsų rankos? – Mano rankos apdraustos, tačiau ne aš draudžiau, o draugai. Tad negaliu atsakyti, nei už kiek jos apdraustos, nei kaip. To nežinau, tačiau galiu pa tikinti, kad savo rankų nesaugau.
Baig us i vid ur in ę mok ykl ą, 1990 m. įstojau į Kauno J.Gruo džio konservat or ij os dain av im o skyr ių, dėst yt yt oj os B.Sod ait y tės klasę, kurią baigiau su pag y rim u. Po to sek ė vokal o stud ij os Liet uvos muz ik os ir teatro aka dem ij os Kaun o fak ult et e. Taig i 10 metų kryptingo, nuoseklaus ir nen utr ūkst am o dain av im o mo kym os i pas tą pač ią ped agog ę, prieš kur ią šiand ien žem ai len kiuos i ir nuoš ird žiaus iai dėk o ju už jos perteiktas žinias, už jos neišsenkančią kantrybę ir tikėji mą manimi! – Kokiuose dar spektakliuo se jus galima išgirsti? Ar turi te savo svajonių vaidmenį? Su dainuotas jis, ar dar ne? – Pastaruoju metu dainuoju pa grindines partijas beveik visose mū sų teatro operose: Mikaela opero je „Karmen“, Violeta „Traviatoje“,
Rozina operoje „Sevilijos kirpėjas“, Džiuljeta „Romeo ir Džiuljetoje“, Marta operoje „Marta“. Taip pat dainuoju ir operetė se: Violeta Kavalini („Monmartro žibuoklė“), Laura („Studentas el geta“), Franciska Kaljari („Vienos kraujas“), Adelė („Šikšnosparnis“) ir t.t. Viena iš pirmųjų ir didžiau sių svajonių buvo sudainuoti Vio letos partiją Giuseppe Verdi ope roje „Traviata“. 2007-aisiais ši svajonė išsipildė. Po to labai troš kau Džiuljetos vaidmens Charleso Gounodo operoje „Romeo ir Džiul jeta“. Ją taip pat dainuoju. Liuči ja – ne mažiau lauktas ir išsvajo tas vaidmuo. Be abejo, vaidmenų, kuriuos norėčiau sukurti, sąrašas dar nesibaigia. Tegul kol kas tai pasilieka... galbūt tolesniems po kalbiams. Ir ačiū Aukščiausiajam, kad galiu svajoti, o mano svajonės tampa realybe.
26 2
Šeštadienis, balandžio 21, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ���������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������26 Paslaugos �������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������27, 28 Įvairūs ���������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������28 Parduoda ��������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������29 Perka ���������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������29 Atsiliepkite! �����������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������29 Pamesta ��������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������29 Kviečia mokytis ����������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������29 Kviečia �������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������������������������������������������������30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������������������������30 Informuoja ��������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������30
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai
Picerijos tinklas siūlo darbą virėjams ir picų kepėjams. Tel. 8 682 14 213. 932278
Krovininio transporto servisui Kaune reikalingas automobilių šaltkalvis. Tel. 8 687 37 323. 938355
Metalo apdirbimo įmonei reikalingas suvirintojas-šaltkalvis ir tekintojas-frezuotojas dirbti visą darbo dieną. Tel. 261 213, 8 604 15 915. 942056
Nuolat dirbti reikalinga kasininkė (-as), darbas visu etatu. Darbo aprašymas: sąskaitų, važtaraščių, grąžinimų išrašymas ir apskaita. Atlyginimas atskaičius mokesčius 1000 Lt. Tel. 8 624 38 306, e. paštas audrius@ autura.lt. 944002
Nuolat dirbti reikalingas akmens apdirbimo specialistas, CNC centrų operatorius. Savo CV siųskite jurate@akmi.lt. Adresas Drobės g. 73, Kaunas, tel. (8 37) 342 545. 944372
Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945. 944010
Reikalinga (-as) siuvėja (-as) drabužių taisymo salone. Nedidelis kolektyvas, geros darbo sąlygos. Nauji įrengimai, turime daug darbo ir galimybę užsidirbti. Tel. 8 612 18 149. 945179
Reikalinga moteris padėti senukams ūkio ir namų ruošos darbuose, gyventi Padainupio k., Kauno r. Tel. (8 37) 440 969.
941828
Reikalingas tarptautinių pervežimų vairuotojas. Darbas Vakarų Europoje. Tel. 8 652 73 442. 944657
Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399. 941679
Reikalingi darbuotojai dirbti kebabų kioske. Tel. 8 604 46 799. 944015
943210
Darbas namų tvarkytojoms Norvegijoje. Reikalavimai: anglų k., vairuotojo pažymėjimas. Tel. 8 606 11 813. 945477
ĩ DAŽYTOJAS (metalo konstrukcijos) Tel. 8 615 57 777 www.flameksas.lt
Siūlo darbą AB „LYTAGRA“ remonto dirbtuvėms reikalingi: 1. Remonto dirbtuvių inžinieriusmechanikas; 2. Suvirintojas. CV siųsti e.preskienis@lytagra.lt, pasiteirauti tel. 8 614 85 124. 943954
Anglija! Šparagų, porų, svogūnėlių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532. 942570
Autoservisui reikalingi: automobilių mechanikai, važiuoklės meistrai, šaltkalviai. Tel. 8 698 02 939. 945126
Graikijoje, Kipre – sezoniniai darbai jaunimui dirbti barmenėmis, padavėjomis, kambarinėmis; Anglijoje – virėjams, viešbučių personalui, sandėlių, gamyklų darbuotojams; Vokietijoje – elektrikams, suvirintojams, motelių valytojoms; Olandijoje – mėsininkams, žuvies fabrikuose, salotų skynėjams. El. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt. 944653
Ieškomi plataus profilio statybos darbininkai. Kontaktinis tel. (8 37) 324 181, skambinti darbo dienomis. 941841
Kauno miesto apylinkės teismas skelbia konkursą teismo kanclerio (A lygis, 16 kategorija) pareigybei užimti (1 laisva pareigybė). Dokumentai priimami: 113 kab., Laisvės al. 103, LT-44291 Kaune, nuo 2012 04 18 iki 2012 05 02 įskaitytinai. Informacija apie konkursą teikiama tel. (8 37) 244 522, išsamesnė informacija www.kauno.teismas.lt; www.vtd.lt. 944805
944632
Stabiliai dirbančiai trikotažo siuvimo įmonei reikalinga (-as) sumani (-us) siuvimo cecho meistrė (-as). Patirtis būtina. Visos socialinės garantijos. Tel. 8 652 70 330. 941390
Stabiliai dirbanti transporto įmonė ieško tarptautinių reisų vairuotojo, maršrutas Lietuva–Vokietija–Lietuva. Tel. 8 652 96 610, skambinti darbo valandomis. 942972
Stabiliai dirbanti transporto kompanija priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių. Darbas Baltijos šalyse ir Baltarusijoje. Tel. 8 618 17 007, razuma@razuma.lt. 943836
Statybų darbams Maskvoje reikalingi: mūrininkai, betonuotojai, montuotojai, technologai, programuotojai, architektai, inžinieriai, konstruktoriai, darbų vadovai. Vizos, kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – nemokamai. Pradinis atlyginimas 3500–7000 Lt. Dėl ANKETOS kreiptis grazina@adversitus.lt. Tel. (8 5) 240 0766. 943791
UAB „Pelias“ ieško vadybininkų-technikų dirbti Kauno regione. Tel. 8 699 15 651, (8 37) 410 200, e. paštas info@pelias.lt.
940799
ĩ PARDAVIMO VADYBININKAS (priešgaisrinės įrangos prekyba)
944113
Reikalingas šaltkalvis remontininkas įmonėje, dirbančioje hidraulikos srityje. Tel. 8 611 18 185. Reikalingas stogdengys – brigadininkas ir kiti darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 674 62 107.
Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras ieško finansininko pakaitinei darbo vietai Akademijoje, Kauno r. Darbo pobūdis: tvarkyti biudžetinės įstaigos apskaitą vadovaujantis LR galiojančiais įstatymais bei teisės aktais; rengti finansines, mokestines ir kitas ataskaitas; rengti įstaigos suvestinę finansinę atskaitomybę; vykdyti apskaitos dokumentų, sutarčių, sąmatų, pažymų išankstinę, einamąją kontrolę; kontroliuoti įstaigos biudžeto vykdymą; vykdyti kitus su apskaita, finansais susijusius įstaigos direktoriaus pavestus darbus. Reikalavimai kandidatams: aukštasis universitetinis išsilavinimas, pageidautina buhalterinės apskaitos/ekonomikos/tiksliųjų mokslų; praktinio darbo patirtis biudžetinėje įstaigoje per pastaruosius 2 metus; būti susipažinus su viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (VSAFAS); mokėti dirbti su finansų valdymo ir apskaitos informacine sistema (FVAIS), viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacine sistema (VSAKIS); tarptautinių projektų administravimo patirtis – pageidautina; praktiniai vairavimo įgūdžiai – pageidautina. Motyvacijos laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) prašom iki 2012 m. gegužės 2 d. siųsti dange@zum.lt arba faksu (8 37) 397 074, informacija tel. (8 37) 397 070, Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras, Universiteto g. 8A–203, Akademija, LT-53341 Kauno r., e. p. mmc@zum.lt www.zmmc.lt.
943924
Siūlome kūrybišką darbą Kaune. Madų salonui „Audronė“ reikalingos (-i) kvalifikuotos (-i) siuvėjos (-ai) viršutiniams moteriškiems rūbams siūti. Tel. 8 699 59 441.
Reikalingas ekskavatorininkas dirbti ekskavatoriumi ATLAS1504, 18 t. Būtina darbo patirtis. Tel. 8 687 29 349. 943408
Besiplečiančiam kepyklėlių tinklui reikalingos kepėjos-konditerės. Turinčioms patirties siūlome gerą atlyginimą. Tel. 8 655 25 628, e. paštas juvigaa@gmail.com.
Rytinei spaudai išvežioti reikalingas vairuotojas, turintis mikroautobusą. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293, e. paštas info@kaunospauda.lt.
Transporto įmonei reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius-šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888.
945216
UAB „FLAMEKSAS“ IR KO REIKALINGI:
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija. Kaunas. Tel. 8 698 34 179.
941490
Reikalingos siuvėjos (-ai) siūti individualius ir masinius viršutinius vyriškus, moteriškus drabužius (tekstilės gaminiai). Patirtis nuo 2 m. Darbas Centre, 1 pamaina. Tel. 8 605 53 479. 943987
Restoranas „Bajorkiemis“, esantis greitkelyje Kaunas–Vilnius, ir PLC MEGA ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129.
940813
938777
UAB „Ekskomisarų biuras“ dirbti Kaune reikalingi apsaugos darbuotojai. Apsaugos darbuotojo kursai išsimokėtinai. CV (nurodant pareigybę) siųsti kaunas@ekskomisarai.lt. Informacija tel. (8 37) 220 476. 944428
UAB „SKAITMENINĖ ELEKTRONIKA“ siūlo darbą ekskavatorininkui-montuotojui dirbti Kauno, Klaipėdos miestuose. Darbo pobūdis: telekomunikacinių ir elektros kabelių montavimo darbai, tranšėjų kasimas, lauko inžinerinių tinklų statybos darbai. Pageidautinas vairuotojo pažymėjimas su BE, C, D kat. Gyvenimo aprašymą (CV ) siųsti e. paštu electronics@electronics.lt arba faksu +370 37 460 617. 945545
UAB „SKAITMENINĖ ELEKTRONIKA“ siūlo darbą elektros, automatikos inžinieriui ir sąmatininkui (statybos darbai). Gyvenimo aprašymą (CV ) siųsti e. paštu bdarutis@gmail.com arba teirautis tel. +370 698 79 701. 945587
942629
Restoranas „Svarstyklės“ siūlo darbą: kūrybingam, atsakingam karštųjų patiekalų virėjui. Reikalavimas – ne mažesnė kaip 3 metų virėjo darbo patirtis restorane; sezoniniam kepsnių kepėjui žarijų kaitroje. Tel. 8 698 80 130 10–19 val., e. paštas danguole@parkhotel.lt. 941542
Restoranas ieško virėjo dirbti prie šaltų patiekalų. Mes jums siūlome konkurencingą atlyginimą (nuo 1500 Lt) ir apmokymus. Gyvenimo aprašymą siųskite e. paštu henrikas@ganbeicity.lt. Tel. 8 678 80 880. 943507
Skubiai reikalingi elektrikai, tinkuotojai ir kiti statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +32486372176. 944186
UAB „SKAITMENINĖ ELEKTRONIKA“ siūlo darbą silpnų srovių ir elektros tinklų montuotojams dirbti Kauno, Klaipėdos miestuose. Darbo pobūdis: optinio, varinio kabelio klojimas, elektros kabelių klojimas, montavimas. Pageidautina panašaus darbo patirtis. Privalumas: aukštalipio, elektrosaugos, kabelininko, darbuotojo, dirbančio šuliniuose arba užd. požemin. talpyklose, pažymėjimas. Gyvenimo aprašymą (CV) siųsti e. paštu electronics@electronics. lt arba faksu +370 37 460 617. 945583
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 933298
Nukelta į 27 p.
27
Šeštadienis, balandžio 21, 2012
klasifikuoti skelbimai Dažau, glaistau, tapetuoju, dedu laminuotas grindis, atlieku plastikinių langų langokraščių apdailą. Tel. 297 200, 8 658 80 157.
Paslaugos Medikų
944961
Dažome tinkuotų medinių namų fasadus ir stogus. Garantija, patirtis. Tel. 8 602 90 796. 942683
Dengiame šlaitinius stogus, rekonstruojame, skardiname. Komplektuojame medžiagas. Gaminame kaminų įdėklus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740. 944483
Dengiame stogus bitumine prilydomąja danga, suteikiame garantiją. Tel. 8 645 30 548.
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
943402
Dengiame stogus, rekonstruojame, skardiname. Kaminų įdėklai, valymas. Karkasinių namų statymas. Tel. 8 601 77 895.
933922
„Biofirst“ klinikoje balandžio mėn. su „Eurovaistinės“ kortele „Medus“ taikoma 40 proc. NUOLAIDA ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija, atliekamoms naujuoju „Siemens 3D“ aparatu. Suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina LabanauskaitėŠliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 943262
„Biofirst“ klinikoje medicinos mokslų daktaras UROLOGAS Darijus Skaudickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir potencijos sutrikimų, sergančius akmenlige. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖŽIO diagnostika. Paskiriamas gydymas. Konsultacijos metu atliekama prostatos, šlapimo pūslės ir inkstų echoskopija. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 943263
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 943716
Buitinės technikos remonto
938873
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511. 941959
Privatūs senelių namai globoja senelius ir negalią turinčius žmones. Tel. (8 37) 244 312, 8 600 83 801, 8 675 58 822. www. seneliuslaugosnamai.lt. 943860
Skundžiatės silpnumu, nuovargiu, darbingumo sumažėjimu, diskomfortu po dešiniu šonkaulių lanku? Pasitikrinkite kepenų funkciją! Šį mėnesį kepenų funkcijos rodiklių tyrimui – 50 proc. nuolaida. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt. 935498
Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103). 931497
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt 934963
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 926232
Apdaila. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas, mansardų šiltinimas. Nuolaidos medžiagoms. Tel. 8 630 40 405. 941197
936846
Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8
641 99 000 www.kaunakiemis.lt
Atliekame aplinkos tvarkymo darbus: trinkelių klojimas, tvorų statymas, apželdinimas. Įrengiame lietaus kanalizaciją, drenažą. Tel. 8 620 26 805. 932660
Atliekame buto remonto ir apdailos darbus. Tel. 8 648 40 451. 943940
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 935810
929055
ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.
943096
Ardome WC kabinas, betonines, mūrines sienas, grindis, perdangas. Valome palėpes. Pjauname angas, sumontuojame sąramas. Tel. 8 670 17 211.
Konsultuojame, implantuojame ir protezuojame geriausiais vokiškais ir šveicariškais dantų implantais. Kaina nuo 1600 Lt. Tel. 8 610 60 004.
938057
Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.
938455
933338
Odontologinės paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.
944491
Autoservisas „Pilotas’’ taiso kėbulus, važiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310.
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 943299
AEG, „Beko“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, mikrobangų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija iki 24 mėn. Taikome nuolaidas! Tel. 8 684 82 194.
Atliekame griovimo darbus. Betonuojame, mūrijame, tinkuojame paprastu ir struktūriniu tinku, dažome. Įrengiame gręžtinius pamatus. Tel. 8 637 52 920. 944786
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 940162
944004
Atliekame šlaitinių stogų dengimą. Karkasinių namų montavimas. Kalame dailylentes, šiltiname. Pastolių nuoma ir montavimas. Tel. 8 678 66 421, 8 684 56 722.
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.
Skalbyklių remontas, prijungimas, konsultacijos. Dirbu ir šeštadieniais. Tel. 423 798, 8 687 53 111, Rimantas Motuzas.
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.
945162
939278
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 942945
938595
935787
935767
Atlieku staliaus, santechniko, elektriko, dažymo, plytelių klojimo, tinkavimo ir kitus darbus. Darau remontą. Tel. 8 646 81 287. 944468
Atlieku tik elektros montavimo darbus. Tel. 8 605 67 073.
Kompiuterininkų
943223
AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 927404
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 933597
Statybos, remonto
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 937402
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www. slifavimas.info. 933428
Daugiabučių laiptinių dažymas. Tel. 8 689 38 343. www.laiptiniudazymas.lt.
944677
Ekskavatorių ir buldozerių nuoma. Kasame, valome tvenkinius, buldozeriais lyginame žemes. Kiti žemės darbai. Tel. 8 640 26 562, 8 611 26 363. 926401
Ekskavatorių, mini krautuvų, buldozerių nuoma. Juodžemio, smėlio, grunto, statybinio laužo atvežimas. Aikštelių, įvažų įrengimas. Skylių gręžimas. Tel. 8 670 17 211. 936864
Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiškai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 651 73 760, 8 603 95 199. 941355
Gaminame iš metalo: duris garažams, sandėliukams. Tvoros, balkonai, grotos. Kalvystės darbai. Tel. 8 698 25 138. 934626
Greitai, kokybiškai ir už prieinamą kainą atliekame fasadų apšiltinimo darbus bei jų apdailą. www.siltaigyvenk.lt. Tel. 8 670 62 351, e. paštas info@siltaigyvenk.lt. 932788
GRINDŲ BETONAVIMAS, Kaune ir Kauno r., konsultuojame, organizuojame medžiagų tiekimą, suteikiame garantijas, išrašome sąskaitas. Tel. 8 678 19 899. 944190
Kalvystės darbai: metalinės laiptinių, sandėliukų, garažų durys, turėklai, tvoros, laiptų konstrukcijos, stogeliai. Tel. 477 155, 8 699 66 111; www.vaigeda.lt. 936988
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162. 944624
Kasame vandens šulinius, vietinę kanalizaciją, surandame vandenį, valome šulinius. Pristatome ritinius. Santechnikos darbai. Tel. 8 607 63 411. 944247
Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428. 930066
Klijuoju plyteles. Darau nuimamus vonios, vamzdžių uždengimus, plastikines lubas. Keičiu unitazus. Kokybė, garantija. Tel. 454 854, 8 617 24 686.
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 928992
938103
Mūrininkų brigada atlieka įvairius mūro darbus. Mūrija klinkerį. Tel. 8 676 22 632, 8 600 44 502, 8 600 23 064. 941130
Nebrangiai ir kokybiškai klojame laminuotas grindis. Tel. 8 600 98 157.
944962
Nebrangiai kalu dailylentes, dažau, dedu laminuotas grindis, parketlentes, plyteles. Tel. 477 800, 8 604 34 979. 944871
Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144. 945409
Pastatų vidaus patalpų remontas, restauracija. Fasadų remontas, restauracija. Šlaitinių stogų remontas. Tel. 8 686 51 538, 8 687 11 109, 8 682 20 378 943764
Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 934039
Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt. 934481
Profesionalus vonių restauravimas. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt. 936914
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 943672
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 934499
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 937433
Santechnikos darbai, statome kietojo kuro ir dujinius katilus. Vandentiekio, kanalizacijos ir kt. santechnikos darbai. Tel. 8 605 45 856. 943535
Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir garažams. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144. 945407
UAB „Via statyba“ projektuoja ir stato pasyvius (turinčius didelę šiluminę varžą) gyvenamuosius namus, tvarko aplinką, kloja trinkeles, atlieka statybos, remonto darbus dideliame aukštyje. Tel. 8 686 00 823, 8 699 29 179. 938481
www.meistras24.lt atliekame visus, net ir smulkius, SANTECHNIKOS DARBUS, keičiame WC, suteikiame garantijas. Tel. (8 37) 22 33 11, 8 699 49 955, e. paštas info@ meistras24.lt. 943607
945196
Klojame trinkeles, akmenis. Statau vejos, gatvės bortelius, sulyginu šulinius. Atvežu medžiagas. Akcija. Nuolaidos. Ilgametė patirtis. Tel. 8 671 73 582.
Vidaus įrangos
942885
Klojame trinkeles, klinkerį. Tel. 8 671 53 040.
924648
Klojame trinkeles, statome vejos, kelių bortelius. Tiesiame drenažą ir lietaus nuotekų vamzdžius. Tel. 8 603 07 219. 945360
Kokybiškai dažome, glaistome, tapetuojame, montuojame gipskartonį. Nuperkame medžiagas. Klojame plyteles. Tel. 8 605 45 856, 8 677 68 319. 943527
Kokybiškai remontuoju butus: glaistau, dažau, tapetuoju, lyginu sienas. Atlieku plastikinių langų angokraščių apdailą. Tel. 8 601 74 951. 945071
Krautuvais, ekskavatoriais BOBCAT gręžiame, griauname, krauname, lyginame. Tel. 8 687 57 902. 944714
Langų apdaila – nebrangiai ir kokybiškai. Tel. 8 676 82 369.
APSAUGOS SIGNALIZACIJOS namams, butams, garažams, sodų nameliams. Ryšys – valdymas per mob. telefoną. Tel. 8 675 04 304, e. paštas olsantra@gmail.com.
944062
Apsaugos sistemų montavimas, priežiūra. Nuosavame name, bute, garaže. Tel. 8 683 96 189. 940400
Baldžių Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
945315
940087
Medinių tvorų gamyba ir montavimas. Vartų ir vartelių gamyba. Medienos apdirbimas. Tel. 8 615 20 022.
Atliekame smulkų ir visą minkštųjų baldų, kėdžių remontą. Keičiame odą, gobeleną, vidines medžiagas, miegamuosius mechanizmus. Tel. 8 646 39 683.
940414
Automobilininkams
Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Trinkelių klojimas. Fasadų šildymas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479.
Montuojame, renovuojame visų tipų šlaitinius stogus. Darbus atliekame kokybiškai ir greitai. Tel. 8 670 06 645, 8 674 77 627. 944347
Mūrijame ir betonuojame (dirbame pagal kliento norus, pageidavimus). Tel. 8 651 11 544. 944026
945142
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 944666
Nukelta į 28 p.
28 2
Šeštadienis, balandžio 21, 2012
klasifikuoti skelbimai Savivarčiais pigiai atvežame iki 25 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Savikro viais – trinkelių, blokelių (iki 12 palečių), perdengimo plokščių. Tel. 8 688 12 000.
Paslaugos Baldžių
941989
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškam bario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.
935898
Šventėms ŠVENČIŲ VEDĖJAS – ŽMOGUS ORKESTRAS su linksmų dainų, šokių muzikos ir žaidimų programa Jūsų šventėms. Tel. 8 686 97 021, Kaunas.
Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informa cija – www.lietuvalondonas.com. 944316
Įvairioms progoms nuomojame „Merce des“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 933567
945561
Kitos Aladino kilimų ir baldų valykla valo čiu žinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paima me nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 942095
KALVYSTĖS DARBAI: vartai, tvoros, laiptai, turėklai, šviestuvai, baldai ir kt. Tel. 8 612 42 624. 940423
Medžių pjovimas, genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; tvenkinių kasimas; apželdinimo paslaugos. UAB „Aplinkos darbai“, tel. 8 655 55 800. 941164
Vežame įvairias siuntas maršrutu Lie tuva–Anglija–Lietuva. Renkame ir pri statome „nuo durų iki durų“. Tel. 8 691 71 752 – Lietuvoje, 07589786325, 07547615953 – Anglijoje. 941081
Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 938494
Paskolos
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalin gą metalo laužą, buitinę techniką. Moka mai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjau name medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 941897
Remontuoju sodo ir daržo techniką: veja pjoves, traktorius, pjūklus, trimerius, kul tivatorius ir t.t. Tel. 8 600 45 460, (8 37) 545 767.
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val. „Aujama-credit“.
Tvarkome aplinką. Pjauname ir persodina me didelius MEDŽIUS. Šaliname kelmus, įrengiame ir prižiūrime vejas. Įrengiame lauko ir vidaus kanalizaciją bei drenažą. Tel. 8 645 34 444.
Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.
944386
925636
Vejos ir alpinariumų priežiūra, įrengimas, pjovimas, tręšimas, cheminis piktžolių nai kinimas, aeravimas. Paslaugos teikiamos Kauno apskrityje. Tel. 8 646 89 377. 942650
Visos apželdinimo paslaugos: vejos įrengi mas, aeravimas, pjovimas, priežiūra. Alpi nariumai, baseinai, kriokliai, akmeniniai takeliai. Tel. 8 643 37 567. 944798
928094
922657
Suteikiame ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas nuo 1 proc. Būtinas užstatas, refinansuojame. E. paštas tavopasirinkimas @gmail.com. Tel. 8 600 06 886. 944616
Kiti Balandžio, gegužės mėn. kačių ir šunų vakci nacija prieš PASIUTLIGĘ – tik 5 Lt. V.Krėvės pr. 97A, tel. 460 002; Raudondvario pl. 184–7, tel. 330 342; Pramonės pr. 14, „Urmas“, Ža lioji galerija, 4 salė, 17 vieta, tel. 707 723. 934232
Želdynų projektavimas, vizualizacija (3D). Želdinimo darbai (vejos, želdynai, gėlynai, alpinariumai ir t.t.), palankios kainos. Tel. 8 681 62 573, 8 653 28 262.
Parduodamas garažas su rūsiu Šiaurės pr. Tel. 397 216, 8 616 75 596.
Parduodamas administracinės paskirties pastatas
944257
Parduodamas vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas (b. pl. 90 kv. m), ūkinis pastatas su pokylių sale (b. pl. 120 kv. m), ūkinis pastatas, stalių dirbtuvės (b. pl. 120 kv. m), du atskiri garažai Darbininkų skg. 10, Garliavoje, Kauno r. Komunikacijos, 8,5 a sklypas, akligatvis, rami, graži vieta, asfal tuotas kelias. Tel. 8 685 79 433.
Užsienio bendrovė Sunhill International Limited kviečia teikti pasiūlymus įsigyti administracinės paskirties pastatą, esantį Vilniaus g. 19/A. Mapu g. 2, Kauno m.
943779
Parduodami 105 kv. m kotedžai su žeme Vijūkuose (visos komunikacijos viduje, as faltuotas kelias, trinkelės, baigtumas 85 proc.). Tel. 8 662 17 172.
Pastatą identifikuojantys duomenys: ĩ Unikalus Nr. 1987-0002-7050 ĩ Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: administracinė ĩ Statybos pabaigos metai: 1870 ĩ Rekonstravimo pabaigos metai: 1989 ĩ Baigtumo procentas: 100 % ĩ Bendras plotas: 473,83 kv. m ĩ Pagrindinis plotas: 305,55 kv.m ĩ Aukštų skaičius: 3 + rūsys Pasiūlymus prašom siųsti iki 2012 05 21. Šis kvietimas nėra viešoji oferta ir pardavėjas pasilieka teisę laisvai spręsti, ar akceptuoti pateiktus pasiūlymus. Pasiūlymus kviečiame teikti: ECOVIS Miškinis, Kvainauskas ir partneriai advokatų kontorai, Mėsinių g. 5/2, LT-01133 Vilnius; kontaktinis asmuo papildomai informacijai „DnB būstas“ teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt. 942233
1 k. butą V.Krėvės pr. 27, prie RIMI (5/3 a., b. pl. 30, tvarkingas, labai šiltas ir šviesus, įstiklintas balkonas, uosio parketas). Kaina 67500. Tel. 8 678 00 678.
938962
Parduodami modernūs naujai stato mi namai prestižinėje Kleboniškio gy venvietėje, pamiškėje (vaizdas į Nerį). Namų plotas nuo 130 iki 180 kv. m. Tai puikus pasirinkimas žmonėms, ieškan tiems būsto išskirtinio kraštovaizdžio ap suptyje. Kreiptis tel. 8 698 35 608. 944773
Parduodami žemės sklypai su visomis komunikacijomis Kleboniškio gyvenvie tėje, pamiškėje (vaizdas į Nerį), išskir tinio kraštovaizdžio apsuptyje. Kreiptis tel. 8 698 35 608. 944776
– advokato padėjėja Dovilė Aukštuolytė, tel. 8 611 41 110, e. pašto adresas dovile.aukstuolyte@ecovis.lt. 270 kv. m mūrinį namą su 56 kv. m žiemos sodu Lapėse (3 san. taškai ir vonios, 2 virtu vės, 2 dideli balkonai, 2 garažai, 50 a skly pas). Kaina 800 000 Lt, galima derėtis. Tel. 554 511, 8 684 28 911. 945415
944131
4 kambarių butą P.Lukšio g. (12 a. monoli tiniame name VII a., b. pl. 67,94 kv. m). Be skolų, neįkeistas. Be tarpininkų. Tel. 8 659 79 122.
1,5 aukšto gyvenamąjį mūrinį namą Vytė nuose (b. pl. 170 kv. m, gyv. pl. 80 kv. m, sklypas 11 a, sklype yra tvenkinys, sodas, namas akligatvyje). Kaina 730 000 Lt. Tel. 8 650 96 900.
6 a sodą SB Gervėnupyje su 40 kv. m namu, malkine, ūk. pastatu (yra židinys, krosnis, sodas apsodintas, apželdintas, kraštinis). Kaina 67 000 Lt. Tel. 8 675 28 455.
933147
934517
945208
8 a sklypą (20x40 m) Stanaičių sodų ben drijoje, 2 km nuo Garliavos, Marijampolės link. Kaina 32 000 Lt. Tel. 8 699 88 031.
8 a sklypą SB „Panerys“ ir 13 a sklypą E.Gal vanausko g., Vytėnuose. Tel. 8 681 55 276.
943822
943463
Įvairūs Akcininkams!
943731
Bankrutavusi Ž.Šimkevičiaus IĮ parduoda namų valdą (gyvenamasis namas – bendras plotas 233,67 kv. m, su ūkiniais pastatais ir 0,1928 ha žemės sklypu), esančią Žiedo g. 28, Mastaičių k., Kauno r. sav. Kaina 360 000 Lt. Papildoma informacija teikiama UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure, Jonavos g. 16A, Kaune, tel. 8 686 32 435, e. paštas j.valaitis@adminbiuras.lt, faksas (8 37) 308 948.
Parduodu be tarpininkų 3 kambarių butą Partizanų g., prie PS „Savas“ (bendr. pl. 66 kv. m, mūrinis namas, II a.). Šalia garažas. Tel. 8 687 25 092. 945592
Parduodu Žemuosiuose Šančiuose namo dalį, yra garažas, 2 sandėliukai, 3 a žemės. Kaina sutartinė. Tel. 8 623 15 244, e. paštas ingrida.dauknyte@googlemail.com. 944121
Sklypus Aleksote, Fredoje, K.Jauniaus g. (miesto vanduo ir kanalizacija, elektra, įrengtas kelias, rami ir jauki vieta). Tel. 8 618 19 493, e. paštas nerijus@rees.lt. 945414
Skubiai 1 kambario butą Petrašiūnuose (b. pl. 30 kv. m, 5 a. plytinio namo II a.). Kaina sutartinė. Be tarpininkų. Tel. 8 682 59 500. 944409
SKUBIAI! Sklypą (10.35 a + 3 a namų valda, graži vieta, kraštinis, neapstatytas, gera kaimynystė) Ž. Šančiuose, Švenčionių g. Tik 129000 Lt! GERA INVESTICIJA! Tel. 8 639 19 602. 942647
Vieno aukšto gyvenamąjį namą Kruosto g., Romainiuose, priešais tvenkinį (2006 m. statybos, 150 kv. m, svetainė sujungta su virtuve – 54 kv. m, 3 miegamieji, gara žas 2 automobiliams, 15 a). 850 000 Lt. Tel. 8 699 27 287. 941913
Vieno kambario butą A. ir J.Gravrogkų g., netoli Panemunės pėsčiųjų tilto (4 a. mū rinio namo 1 a., bendr. pl. 30 kv. m, rei kia remonto). Kaina 53 000 Lt. Tel. 8 617 89 830. 943875
944901
Dviejų aukštų namą Babtų mstl. centre, ant Nevėžio kranto (bendr. pl. 247 kv. m, ūkinis pastatas, du garažai, 13,5 a žemės sklypas). Tel. 8 699 19 508, 8 699 52 913.
Visiems suinteresuotiems asmenims. 2012 03 16 UAB „ECG“ (į. k. 133730367) akci ninkas priėmė sprendimą sumažinti įstati nį kapitalą, išmokėti lėšas akcininkams. Tel. (8 37) 350 087.
944501
Dviejų kambarių butą Maironio g., Cent re (4/1 a., bendr. pl. 46,27 kv. m). Kaina 115 000 Lt. Tel. 8 648 32 450.
945419
Išsinuomoja
945418
Gyvenamąjį namą Salupių k., ant Neries kranto (autonominis šildymas, sauna, vieti nė kanalizacija, 2 garažai, 8 a). 160 000 Lt. „Gepard“, tel. 8 641 89 509.
Įmonė skubiai išsinuomos 2 ar 3 kambarių butą su baldais ir buitine technika statybos vadovams nuo gegužės 1 iki vasario 1 d. Pageidautina su komunaliniais mokesčiais. Teirautis tel. 8 686 40 894, (8 45) 505 573.
945280
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirk ti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.
944979
Tvarkinga pora išsinuomotų vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498.
914147
945526
Ūkininkas išsinuomotų arba pirktų žemės ūkininkauti Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Ma rijampolės rajonuose. Tel. 8 611 54 462, e. paštas audrius1977@gmail.com. 942503
Parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
Gabenimai Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, že mių, juodžemio. Nuomojame mini krautu vą BOBCAT. Išvežame statybinį laužą. Tel. 8 620 26 805. 932644
Atvežu (5–11 kub. m) žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, juodžemio. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815. 942492
Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902. 944721
941607
933579
945278
15,7 a žemės sklypą Islandijos pl., Kalnie čiuose, šalia STATOIL degalinės ir kavi nės „Šalia kelio“. Tiktų autoservisui ar ki tai veiklai. Šalia visos komunikacijos. Kaina 195 000 Lt. Tel. 8 699 83 228. 943708
parduodami naujos statybos 2, 3 kambarių butai su daline apdaila ir autonominiu šildymu. Plotas 47–72 kv. m. 1 kv. m kaina tik
2500 Lt.
Savikroviu (20 t, 6x6) išvežu statybinį lau žą, žemes. Atvežu malto betono, statybinio laužo, žemių, molio sklypui pakelti, aplinkai tvarkyti. Tel. 8 638 33 222. Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.
10–12 a namų valdos sklypus II Jonučiuose, Elnio g. (dujos, elektra, kanalizacija, miesto vandentiekis). 1 a – 9000 Lt. Tel. 8 641 89 509. „Gepard“.
Daugiau informacijos tel. 8 620 77 277
2 a. mūrinį namą Žaliakalnyje, Kapsų-Jonavos g. (b. pl. 142 kv. m, 4 a namų valdos, 2 garažai, namas tinkamas ir komercinei veiklai). Kaina 280 000 Lt. Tel. 8 685 47 914. 945035
Kaune, K.Baršausko g. (tarp PC „Molas“ ir 6-ojo forto žiedo), parduodamas garažas. Tel. 8 617 72 343. 943241
Namą Aleksote, 250 kv. m, 8 a sklypas, gera vieta, renovuotas, ekonomiškas. I a. 2 kam bariai, virtuvė, vonia, WC, atskiras įėjimas, II a. 3 kambariai, holas, virtuvė, vonia, WC, III a. mansarda. Tel. 8 687 64 771. 942729
Nebrangiai 2 ir 3 kambarių butus Noreikiš kėse (naujas namas, autonominis šildymas dujomis, dalinė apdaila, galima su garažu ir 3,3 a žemės). Tel. 8 656 47 866. 945498
Nedidelis namukas su 19 a sklypu Mastai čiuose. Visos miesto komunikacijos, asfal tas, akligatvis. Sklypas lygus, apželdintas, aptvertas. Tel. 8 684 52 486.
944188
2 kambarių butą Šiaurės pr. (bendr. pl. 73,5 kv. m, 5 a. namo V a., bendrija, labai tvarkinga laiptinė). Be tarpininkų. Kaina 90 000 Lt. Tel. 8 615 95 201. 942768
Parduodamas 14,34 a žemės sklypas Kau ne, A.Žmuidzinavičiaus g. Yra visos miesto komunikacijos. Kaina 122 000 Lt. Tel. 8 698 48 882.
20 a namų valdos sklypą Jurginų g., Rin gauduose (yra detalusis planas, trifazė elek tra, arti dujos, galimybė prijungti kanaliza ciją). Tel. 8 699 83 228.
Parduodamas butas centre, Maironio/Kęs tučio g. (47 kv. m, 4/3 a., gera būklė, su vi sais baldais). Kaina 149000 Lt. Tel. 8 680 95 903, e. paštas sankaitis@gmail.com.
943710
937505
945121
Kitose vietose Sklypus: 8,3 ir 1,4 ha Stončių k.; 2,2 ha Pes kojų k., 1,4 ha Rimkų k., šalia dujos, elektra, namų statybai, geras privažiavimas, iki Klai pėdos 7 km. Tel. 8 611 15 899. 945358
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d. 928213
Jurbarko r., Tamošiuose, parduodama sody ba. Pastatai mūriniai, reikalingas smulkus remontas. Geras privažiavimas, tvarkinga aplinka. 95000. Tel. 8 657 74 251. 943992
Marijampolės r., Balsupių k., parduodamos 4154 kv. m gamybinės patalpos (dirbtuvės, garažai, sandėlis, kalvė, kuro kolonėlė). Kai na 190 000 Lt. Galima nuoma, 3 000 Lt/ mėn. Tel. 8 616 70 200, 8 699 07 171. 942963
Parduodamas 750 kv. m sandėliavimo-ga mybos pastatas (gelžb. sienos) 1 km iki Ra seinių m., 4 km iki automagistralės „Vil nius–Klaipėda“. Tel. 8 655 14 502, e. paštas uabsakyna@gmail.com. 944069
Sodybai tinkamas patalpas. Ant upės kran to. Įspūdinga vieta. Geras privažiavimas, 40 a sklypas. Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. Kai na 130 000 Lt. Tel. 8 600 33 331. 942547
Buitinė technika PAVASARIO AKCIJA! Iki gegužės 5 d. skal byklėms, viryklėms, šaldytuvams, inte gruojamai technikai – NUOLAIDOS IKI 40 proc. BUITEX, Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570, www.buitex.lt. 945287
Nukelta į 29 p.
29
Šeštadienis, balandžio 21, 2012
klasifikuoti skelbimai Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.
Parduoda Buitinė technika
941731
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 935945
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 938309
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 919949
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes.
Tel..8 620 99 000 www.kaunakiemis.lt
Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328.
Parduodu akordeoną. Italų gamybos – „Polo Soprani“. Tel. 397 216, 8 616 75 596.
931705
944242
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
821603
Baldai Geros būklės sekciją, prieškambario baldus, taip pat sulankstomą stalą, minkštas kėdes (6 vnt.), 3 ir 2 durų spintas, siuvamąją mašiną. Tel. 421 219. 943396
Statybinės medžiagos
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 939872
928651
Parduodu tujas. Tel. 392 405, 8 636 51 147.
944881
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–18 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 937371
Supjautos atraižos: pušies – 300 Lt; juodalksnio – 380 Lt; beržo, ąžuolo – 400 Lt. Atraižos maišuose: pušinės – 6 Lt (vnt.); ąžuolo, beržo, juodalksnio – 7 Lt (vnt.). Tel. 8 670 32 999. 943338
Tujas gyvatvorėms: karpomos (0,7–1,4 m) – 4–6 Lt, koloninės (0,6–1,3 m) – 8–22 Lt; pušis kalnines (0,5–0,7 m), kitus dekoratyvinius augalus. Galime atvežti. Marijampolė. Tel. 8 610 98 306. 930843
Perka
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 939651
938078
Kitos prekės
939947
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731. 939726
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.
939575
939799
Antano R. IĮ padeda pirkti, parduoti žemes, sklypus, sodus, sodybas, namus, butus ir t.t. Tel. 8 604 20 512. 944466
Atvežame malkas miškavežiu. Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 601 25 955, 8 601 26 268. 937514
Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 5; 8; 15 kub. m). Tel. 8 682 86 242.
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 938150
940271
Bankrutavusi UAB „Miesto architektūra“ parduoda trumpalaikį turtą, pradinė pardavimo kaina 26 799 Lt. Tel. 8 687 85 602. 944893
Elektroninės Cigaretės tavo sveikatai. Plačiau www.gerasdumas.lt arba 8 607 65 203. E. paštas gerasdumas@mail.com. 943690
AB „Ūkio bankas“ LT607010400010467777
Įvairias 3 m malkas. Miškavežio nuoma. Tel. 8 612 18 535.
941094
MULČIAS: raudonas, rudas, baltas ir juodas, sufasuotas maišuose. Prekiaujame UAB „Grasta“ sandėliuose: Švenčionių g. 16, tel. 341 551, ir Vyžuonos g. 8, tel. 361 308. 943701
Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126. 935985
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 940858
Parduodame džiovintas džiovykloje beržo malkas maišeliuose. Tel. 8 686 33 048. 943289
Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626. 936672
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.
Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.
919861
ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498. 898907
Atsiliepkite! Balandžio 18 d., apie 4.30 val., iš kiemo V.Krėvės pr. 104A dingo „VW Golf 4“. Turinčius informacijos prašom paskambinti tel. 8 605 13 221. Atsilyginsime. 945751
Prašom atsiliepti moterį, radusią ir paėmusią bankomato kortelę Kauno AKROPOLIO prekybos centre. Būsime dėkingi, atsilyginsime. Tel. 8 631 39 751, 8 627 48 307. 945531
Pamesta Dingusią UAB „Daisena“ (į. k. 134809846) PVM sąskaitą faktūrą serija DK01 Nr. 368034 laikyti negaliojančia. 945665
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
Kviečia mokytis
Geromis kainomis superka automobilius, mikroautobusus, visureigius. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.
Dėstytoja individualiai moko vokiečių kalbos pradedančiuosius ir pažengusiuosius, atsižvelgiant į besimokančiųjų poreikius. Tel. 8 652 60 907.
928630
936326
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 938130
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. Pjuvenų briketai. 960 kg paletė su pristatymu – nuo 400 Lt. Tel. 8 687 31 605.
913457
917720
Parduodamos malkos. Tel. 8 642 00 055.
945241
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
Lengvuosius automobilius su defektais, po avarijų, senus, surūdijusius, nevažiuojančius. Sutvarkau dokumentus. Tel. 8 606 15 981.
941260
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
936139
Perkame tinkamus ūkininkauti sklypus, plotas nuo 5 ha. Tel. 8 655 05 365.
918195
Perkame žemės ūkio paskirties žemę – dirbamą ir apleistą, derlingą ir nenaudingą. Tel. 8 656 49 883. 918210
Perkame žemės ūkio paskirties žemę iki 30 km nuo Marijampolės. Tel. 8 680 85 819. 942966
Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 618 05 112. Siūlyti įvairius variantus. 937481
Perku brandų mišką, malkinį mišką, jaunuolynus, krūmynus, apleistą žemę. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@ gmail.com.
942073
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 05 21, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 05 23. Informacija 9–16 val. tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt. 943242
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 896707
Vaikų aviacijos mokykla kviečia 9–11 m. berniukus ir mergaites mokytis skraidyti. Mokslas nemokamas. Daugiau informacijos www.vaikuaviacija.lt. Tel. 8 677 66 142. 942983
VĮ Kauno miškų urėdija organizuoja medienos pirkėjų mokymus dirbti su apvaliosios medienos elektronine pardavimo sistema AMEPS pusmetinių ir ilgalaikių sutarčių sudarymui. Mokymai vyks 2012 m. balandžio 25–26 dienomis VĮ Kauno miškų urėdijos, Romainių g. 2, Kaunas, posėdžių salėje. Mokymų pradžia 13.30 val. Registracija iki 2012 04 24 12 val., e. paštas info@ kaunmu.lt. 945016
936264
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 936237
Perku žemės ūkio paskirties žemę, siūlyti įvairius variantus, atsiskaitome grynais. Tel. 8 611 24 808.
944058
Pirktume naudotą paverčiamą 60–150 l elektrinį virimo katilą. Tel. 8 698 83 330.
944109
Nukelta į 30 p. „Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
30
Šeštadienis, balandžio 21, 2012
klasifikuoti skelbimai Informuoja
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt
Kviečia
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Balandžio 25 d., trečiadienį, 18 val. Mažojoje salėje
Jaunosios kartos fortepijono virtuozas
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
UGNIUS PAULIUKONIS (fortepijonas) Programoje – kompozitorių D.Scarlatti, L. van Beethoven, A.Scriabin, F.Chopin kūriniai Bilieto kaina 10 Lt Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www. kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia Stasio Aukštuolio (1959 04 14–2011 11 02) paroda „Grafika“. Filharmonijos partneriai:
Filharmonijos dienraštis
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt 4 naktų kruizas iš Talino – „4 sostinės“ Pažinkite nuostabias Šiaurės Europos sostines – Taliną, Helsinkį, Stokholmą ir įspūdingąjį Rusijos miestą Sankt Peterburgą!
Kaina nuo 450 Lt asmeniui* Pažinkite dvi nuostabias Skandinavijos sostines: Kopenhagą ir Oslą mėgaudamiesi nuostabiu 2 naktų kruizų DFDS Seaways keltu! Kaina nuo 156 Lt asmeniui* 2 naktų kruizas Ryga–Stokholmas Beprotiška fiesta Baltijos jūroje! Su egzotiškais artistais iš Kubos, Brazilijos, Argentinos ir Ispanijos! Kaina nuo 95 Lt* *Kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pramogos, šventės, laisvalaikis Mokymai Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt. 934183
Sportas Maudžia nugarą, įtemptas kaklas? Ateikite ir išbandykite SPE CIALIZUOTĄ STUBURO MANKŠTĄ. www.stuburomokykla.lt, Rotušės a. 19, Kaunas. Tel. 8 686 27 980. 922685
Bibliotekų savaitė – kam nePATINKA? Balandžio 23–29 d. Kauno apskrities viešo ji biblioteka švęs Nacionalinę Lietuvos biblio tekų savaitę „Biblioteka: spausk PATINKA!“. Programoje gausybė įvairių ir mažiems, ir dideliems skirtų renginių, akcijų, žaidimų ir mokymų! Daugiau informacijos www.kvb.lt. Savaitė startuos balandžio 23 d. 12 val. ben dru renginiu visose Lietuvos bibliotekose. Tai tradicinis renginys, kviečiantis bendruo menės narius iš naujo atrasti garsiausių Lie tuvos rašytojų kūrinius, klausyti jų ar savitai interpretuoti. Šįkart prisiminsime lietuvių li teratūros klasiko, poeto ir dramaturgo Mai ronio kūrybą. RENGINIAI (įėjimas nemokamas): Balandžio 23 d. 9.30 val. – kūrybinis rytmetys vaikams „Kas kiemelyje gyvena...“. K.Donelaičio g. 8, salė Dalyvaus Kauno valstybinio lėlių teatro ak torė K.Žernytė, Kauno kolegijos J.Vienožins kio menų fakulteto ikimokyklinio ugdymo specialybės studentės (dėst. I.Jankauskie nė). Renginyje klausysimės istorijų apie ša lia mūsų gyvenančius gyvūnus, mokysimės juos atpažinti. 9.30–14 val. – paskaitos vaikams „Sauges nio interneto akademija“. K.Donelaičio g. 8, 21 kamb. Bus mokoma saugiai naudotis internetu ir išvengti galimų jo grėsmių – el. patyčių, virtualaus priekabiavimo, priklausomybės nuo interneto. Dalyvaus TEO lektorius E.Ste ponavičius 12 val. – garsiniai skaitymai Poetui Mairo niui atminti. Radastų g. 2, II a. fojė. 2012–ieji paskelbti Maironio metais, todėl šįkart prisiminsime šio lietuvių literatūros klasiko, poeto ir dramaturgo kūrybą. Rengi nyje dalyvaus Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė A.Ruseckaitė ir biblio tekos Savanorių klubas. Balandžio 24 d. 17 val. – parodos „Lietuvos krepšiniui – 90“ pristatymas ir S.L.Karalevičiaus knygos „XX a. Lietuvos krepšinio legenda“ sutiktuvės. Radastų g. 2, salė. Dalyvaus Lietuvos sporto muziejaus direk torius Pranas Majauskas, Lietuvos krepšinio veteranai ir treneriai. Balandžio 26 d. 14–15.30 val. – mokymai „Rinkmenų kon vertavimo įrankiai internete“. Registraci ja e. paštu eis@kvb.lt arba telefonu (8 37) 324 254. Bus pristatytos naudingos interneto nuoro dos, kuriomis tiesiogiai internete galima kon vertuoti audio-, video-, tekstinius failus, pa veikslėlius, el. knygų failus į jums tinkamus. 17 val. – susitikimas su žurnaliste, prodiuse re, laidų vedėja Edita Mildažyte ir jos knygos „Pasimatymas su Lietuva“ pristatymas. Ra dastų g. 2, salė. Dalyvaus knygos autorė, renginį ves Lietu vos leidėjų asociacijos prezidentė, leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė. Balandžio 27 d. 15 val. – „Spausk Kaunistika: atrask iš nau jo“. Radastų g. 2, 314 kamb. Bus pristatomi Kaunistikos virtualūs pro duktai (el. žinynai, parodos, kraštotyros rankraščiai, publikacijų apie Kauną duome nų bazė), rodomas skaitmeninis pasakoji mas „Kaunas – upių miestas“. 16 val. – P.Dumšienės knygos apie poetą A.Kalanavičių „Dulkėto erškėčio ugny“ pri statymas. K.Donelaičio g. 8, salė. Dalyvaus literatūros kritikai Valentinas Sventickas, Ramutis Karmalavičius, Kauno valstybinio lėlių teatro aktorė Laima Rupšy tė-Strazdauskienė, J.Gruodžio konservatori jos jaunieji atlikėjai. AKCIJOS Balandžio 23–29 d. Interaktyvus pažintinis žaidimas „Spausk KAVB Patinka“ Kiekvieną dieną socialiniame tinkle Facebo ok užduosime klausimus apie biblioteką, o atsakymus į juos rasite bibliotekoje ir jos vir tualioje aplinkoje. Nugalėtojų laukia prizai! Atlaidumo savaitė Iš skaitytojų neimami delspinigiai už leidi nius, negrąžintus nuo 2011 m. sausio 1 d. Nemokamas aptarnavimas Lankytojams, neturintiems skaitytojo pažy mėjimų, nemokamai išduodamas vienkar tinis skaitytojo pažymėjimas. Balandžio 24 d. Akcija „Diena bibliotekoje su fotoaparatu“. Registruotis e. paštu menas@kvb.lt. Kviečiame fotografus profesionalus ir mė gėjus vieną paskirtą dieną fiksuoti bibliote kos gyvenimą! KURSŲ KIRPYKLA kerpa, šukuoja plaukus nemokamai (10– 14 ir 15–19 val.) Savanorių pr. 66 (buv. Ra dijo gamykla, vidinis korpusas, 2-asis a., 202 kab.). Tel. 8 684 77 422. Maloniai kviečiame.
31
Šeštadienis, balandžio 21, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Tragiškai žuvus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vyresniajam seržantui Laimonui BLĖDŽIUI, nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą ir artimuosius. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadovybė Tragiška žūtis išplėšė iš mūsų vyresnįjį seržantą Laimoną BLĖDĮ, Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karį. Nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą, artimuosius ir tarnybos draugus. Neišmatuojamą netekties skausmą tegu sumažins širdinga krašto apsaugos sistemos žmonių atjauta. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Mirus mylimai mamai, Vasilijų PONOMARIOVĄ nuoširdžiai užjaučia AB „Atrama“ darbuotojai. Mirus seneliui, Ingą SEVERINĄ ir jos artimuosius nuoširdžiai užjaučia UAB „Helisota” kolektyvas.
Dėkoja Nuoširdžiai dėkojame UAB „Samsonas“, UAB „Axis Technologies“ vadovams, bendradarbiams, giminėms, draugams, kaimynams ir visiems padėjusiems ir užjautusiems sunkią gyvenimo valandą, Amžinybėn palydint mylimą vyrą Vaclovą PILIPAVIČIŲ. Dėkoja žmona Vincenta, dukros Jurgita ir Lina „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parve žimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poil sio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A , S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alekso to bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 907699
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parve žimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų su tvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES ka tafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampo lėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 935113
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Balandžio 21 d. 18 val. – Danielis Danis. AKMENŲ PELENAI. Prisiminimų drama. Rež. Agnius Jankevičius. Penktoji salė. Balandžio 22 d. 12 val. – Lewis Carroll. ALI SA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spektaklis vaikams nuo 8 metų. Adaptacijos autorė ir rež. Ewa Piotrowska. Penktoji salė. 17 val. – Keturakis. AMERIKA PIRTYJE. Trijų dalių komedija. Rež. Valdas Lencevičius. Rūtos salė. 18 val. – Marius von Mayenburgas. BJAU RUSIS. Skalpelio pjūvis. Rež. Vilius Mali nauskas. Mažoji scena. Balandžio 24 d. 18 val. – MODERATORIAI. Vienos dalies forumas. Rež. Andrius Kurie nius. Penktoji salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Balandžio 22 d. 18 val. – GALANTIŠKASIS CA SANOVOS BAROKAS. Koncertas spektaklis. Gražiausios baroko operų arijos. Dalyvau ja Kauno valstybinio muzikinio teatro dai nininkai, teatro simfoninis orkestras ir mu zikologas Viktoras Gerulaitis (Casanova). Idėjos autorius prof. Vladimiras Prudniko vas, dirigentas Jonas Janulevičius.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Balandžio 21 d. 18 val. – D.Fo, F.Rame. VIENA NAMUOSE. Monokomedija. Rež. A.Rubinovas. Balandžio 22 d. 18 val. – festivalis LIETUVOS TE ATRŲ PAVASARIS–KAUNAS 2012. TRUPĖ LIŪDI. S.Kozlovas. EŽIUKAS RŪKE. Spektaklis skirtas žmonėms nuo 14 iki 114 metų. Rež. T.Stirna.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Balandžio 21 d. 12 val. – vietoj numatyto spektaklio Pasakų Karaliaus teatras bus rodomas spektaklis mažojoje scenoje Atos togos pas Dėdę Titą. Balandžio 22 d. 12 val. – ŠEIMYNĖLĖ IŠ DI DŽIOSIOS GIRIOS, rež. O.Žiugžda (žaisminga pasaka apie vienos dienos Kau kų šeimos nuotykius), nuo 3 metų.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes grani to plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Taikos pr. 34A, Kaunas; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, krema vimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.
Balandžio 21 d. 18 val. – Mario Fratti. SESUO. Rež. A.Žukauskas. Balandžio 22 d. 18 val. – PREMJERA! Alekse jus Slapovskis. NUO RAUDONOS ŽIURKĖS IKI ŽALIOS ŽVAIGŽDĖS. Rež. Darius Rabašauskas.
Paminklų, antkapių, tvorelių gamyba iš įvairių spalvų granito. Di delis pagamintų paminklų pasirinkimas. Visiškas kapavietės sutvar kymas, pamatų liejimas, dengimas granitine plokšte. Atvežame juodžemio, smėlio, granitinės skaldos. Nemokamai teikiame kon sultacijas kapavietės sutvarkymo klausimais. Karmėlava, Vilniaus g. 3A, paminklų dirbtuvės, tel. 8 614 41 608. www.gransta.lt.
M.Daukšos g. 34 www.pantomimosteatras.lt, www.bilietai.lt
937313
933966
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS, PAMINKLAI, ANTKAPIAI, TVORELĖS. Kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Kapo uždengimas akmens plokšte, plytelėmis, trinkelėmis; kapo tvar kymas po laidotuvių; pamatų įrengimas; paminklų, tvorelių res tauravimas. AKCIJA: paminklams iš ekspozicijos taikoma iki 20 proc. nuolaida. Kontaktai www.kapineta.lt, info@kapineta.lt, tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje”). 932338
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS Balandžio 21 d. 18 val. – TYLA?! – NIEKO BAISAUS... Istorija apie kurčią mergaitę. Balandžio 22 d. 14 val. – NORŲ SKRYNELĖ. Magiškas spektaklis vaikams.
TEATRO KLUBAS Kauno architektų namai, Vilniaus g. 22
Balandžio 22 d. 18 val. – Neringos Bulotai tės monospektaklis JASEKAS pagal Andrze jaus Maleszkos pjesę. Rež. Jonas Vaitkus. Balandžio 23 d. 19 val. – Branislavo Nušičiaus miniatiūrų komedija ŠEIMOS PATARĖJAS. Vai dina Aldona Bendoriūtė, Aušra Pukelytė, Ne rijus Gadliauskas ir Aleksas Kazanavičius.
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Balandžio 22 d. 12 val. – VILKAS IR LINKS MIEJI OŽIUKAI. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Balandžio 22 d. 18 val. – komedija ŽIRKLĖS. Rež. Marcinas Slawinskis. „LIETUVOS TEATRŲ PAVASARIS – KAUNAS 2012“ VILNIAUS KEISTUOLIŲ TEATRAS Balandžio 21 d. 18 val. – spektaklis GERBIAMI PILIEČIAI. Režisieriai Aidas Giniotis, Andrius Kaniava, Ieva Stundžytė, Vaidotas Žitkus.
renginiai KARDINOLO V.SLADKEVIČIAUS MEMORIALINIS MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6, antrasis aukštas
Balandžio 21 d. 15 val. – projekto „Kultūros paveldas – sakralinė tekstilė“ pristatymasaptarimas. Bus rodoma filmuota projekto
medžiaga. Dalyvaus Kauno OFS brolijos na riai, dailininkai, studentai.
KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1
Balandžio 21 d. 15 val. – XVIII tradicinis Kau no aukštųjų mokyklų tautinių šokių ir muzi kos festivalis „EI, STUDENTE, SUKIS VĖJU. Įė jimas nemokamas. Balandžio 23 d. 19 val. – K.Binkio teatro spektaklis. Dž.Patriko lyrinė komedija KEIS TUOLĖ MISIS SEVIDŽ. Rež. Rimantas Štaras. Dailininkė Rimutė Skučienė. Bilietai parduo dami 1 val. prieš spektaklį.
RESTORANAS-KLUBAS „COMBO“ Raudondvario pl. 107
Balandžio 21 d. 16 val. – konkursas MAŽOJI AKACIJA. Jis sukvies gausų būrį bardų, no rinčių festivalio „Akacijų alėja“ įžangos kon certe pasirodyti tūkstančiams dainuojamo sios poezijos gerbėjų. Konkurse dalyvaus dainuojamosios poezijos autoriai ir atlikė jai, gyvenantys, dirbantys, besimokantys visoje Lietuvoje. Pasibaigus atrankos kon kursui, iki paties festivalio liks tik šiek tiek daugiau nei du mėnesiai. Šiemet ištrošku siems tiesos ir grožio Kulautuvos pušų pa noramoje liepos 7 d. bardai savo sielą ap nuogins jau dvyliktą kartą.
KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Konferencijų salėje
Balandžio 22 d. 12 val. – projekto DIALO GAS – ŽODIS IR SPALVA renginys. Žodžio valandoje – aktorius-bardas Hen rikas Savickis. Mindaugo Juodžio tapybos darbų paroda. Įėjimas nemokamas.
KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA Balandžio 22 d. 16 val. – vargonų muzikos koncertas. Dalyvauja Tarptautinio M.K.Čiur lionio vargonininkų konkurso nugalėtoja Karolina Juodelytė. Koncerto programoje: G.Bhomas, J.S.Bachas, A.Vivaldi, M.Durufle, J.Reubke. Įėjimas nemokamas.
KAUNO J.GRUODŽIO KONSERVATORIJA J.Gruodžio g. 6
Balandžio 23 d. 16 val. – Maironio 150-o sioms metinėms skirtas koncertas, kurio programoje skambės užsienio ir lietuvių kompozitorių kūriniai, Maironio eilės, daly vaus konservatorijos choras (vadovas Dona tas Jakūbonis), styginių orkestras (vadovė Kristina Domarkienė), skaitovai.
Kauno įgulos KARININKŲ RAMOVĖ A.Mickevičiaus g. 19
Balandžio 23 d. 18 val. miesto visuomenei bus rodomas videofilmas LEDO VAIKAI. Ren ginyje dalyvaus filmo kūrėjai Inga Berulie nė ir Justinas Lingys bei prodiuseris Algirdas Žvinakevičius, projekto globėja europarla mentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, brolijos LAPTEVIEČIAI nariai. Šiemet Kauno mišrus choras LELIUMAI šven čia savo kūrybinės veiklos 40-metį. Balandžio 29 d. 16 val. ta proga vyks JUBI LIEJINIS KONCERTAS. Choro meno vadovas – prof. Albinas Pet rauskas, dirigentas Saulius Mažulis, kon certmeisterė Dalia Jatautaitė.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Balandžio 23 d. 18 val. – koncertas BARO KINĖS MUZIKOS ATGARSIAI. Dalyvaus: daini ninkas Anvaras Haidari ir pianistė Loreta Hai dari. Programoje: J.S.Bacho arija „Deposuit potentes“ iš oratorijos „Magnificat“, arijos iš G.F.Handelio „Dignare“ ir T.Giordani „Caro mio ben“, H.Purcellio preliudas c-dur iš V-siui tos fp., G.B.Pergolesi arija „Nina“, A.Stradella arija „Pieta Signore“ ir kt. Lietuvių ir užsienio poetų eiles skaitys aktorius Petras Venslovas.
V.KUDIRKOS VIEšOJI BIBLIOTEKA VITEBSKO PADALINYS, P.Lukšio g. 60
Balandžio 24 d. 16 val. – poeto, satyriko, prozininko Petro Žemkausko knygos JUODA SIS SĄSIUVINIS sutiktuvės. Dalyvaus knygos redaktorė Dovilė Pukertaitė, knygos ištrau kas skaitys aktorė Regina Varnaitė, koncer tuos folkloro ansamblis „Kupolė“ (vadovas Antanas Bernatonis).
„SAULUTĖS“ GALERIJA S.Daukanto g. 15
Visą balandžio mėn. vyks tautodailininkės Astos Milčiuvienės autorinių LĖLIŲ PARODA. Įėjimas nemokamas. Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“
DATOS (balandžio 21 d.) 1816 m. gimė anglų rašytoja Charlotte Brontë. 1910 m. mirė amerikiečių rašytojas Markas Twainas (tikrasis vardas Samuelis Langhornas Klemensas). 1926 m. gimė Anglijos karalienė Elžbieta II. 1958 m. gimė amerikiečių aktorė Andie MacDowell. 1959 m. gimė grupės „The Cure“ lyderis Robertas Smithas. 1963 m. gimė kanadiečių aktorius Roy Dupuis. 1972 m. prancūzų ledo šokių šokėjas Gwendalis Peizerat’as.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Gyvenime atsiras problemų. Susikaupkite ir suplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Mėgausitės gyvenimu, noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Sėkminga diena, jei susiruošėte apsipirkti, tinkamas laikas atnaujinti buitinę techniką ar knygų lentyną. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena planams kurti, sprendimams priimti. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms. Liūtas (07 23–08 23). Nepalanki diena savo veiksmams planuoti ir svarbiems dalykams spręsti, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Paklausykite vyresnio žmogaus patarimo. Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį ar įtakingą asmenį. Šiandien ypač klausykite intuicijos, ji pakuždės, kaip taikiai išspręsti situaciją. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei. Apsvarstykite susidariusią situaciją. Kitaip galite sukaukti neigiamų padarinių. Vakaras palankus intelektualinei kūrybai, jūsų vaizduotė bus itin aktyvi. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų ketinimams ar projektams galbūt trukdys aplinkiniai, o nuomonė liks nesuprasta. Gali kilti nesutarimų su aplinkiniais. Todėl elkitės išmintingai, kad neatrodytumėte kaip išsišokėlis. Šaulys (11 23–12 21). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau būtų aplankyti parodą ar kitą renginį, kuris jus įkvėptų. Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vieniši. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką. Vandenis (01 21–02 19). Suprasite, kad karjeros galimybės prieštarauja jūsų poreikiams ir norams, atima laiką, kurį norėtumėte skirti mėgstamai veiklai. Bet, tai laikini sunkumai. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien kaip niekada pasikliaukite savimi, klausykitės savo vidinio balso, nes aplinkinių reikalavimų tik daugėja ir darosi sunku susigaudyti, kas svarbiausia.
Orai
Savaitgalis Lietuvoje bus šiltas, šiandien dieną numatoma 14–18 laipsnių šilumos, be kritulių. Rytoj laikysis panaši temperatūra: naktį bus 4–7, dieną – 15–17 laipsnių šilumos. Beveik visoje Lietuvoje palis. Pirmadienį orai smarkiai keistis neturėtų, taip pat kiek palis.
Šiandien, balandžio 21 d.
+15
+15
Telšiai
+17
Šiauliai
Klaipėda
+17
Panevėžys
+16
Utena
+14
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.00 20.34 14.34 5.42 21.09
112-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 254 dienos. Saulė Avino ženkle.
+18
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +17 Brazilija +29 Briuselis +11 Dublinas +10 Kairas +32 Keiptaunas +19 Kopenhaga +12
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+12 +19 +19 +16 +22 +6 +13 +16
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+15 +16 +16 +24 +7 +24 +15 +16
Vėjas
0–3 m/s
Vilnius
Marijampolė
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+11
+18
+13
+5
3
+12
+16
+11
+7
2
+9
+14
+9
+7
5
rytoj
poryt
Dvi dienas per metus – liepos 6-ąją ir rugpjūčio 15-ąją – visuose valstybiniuo se vandens telkiniuose, kuriuose mėgė jiška žūklė nėra draudžiama ir kuriuo se neorganizuota limituota žvejyba, taip pat Nemuno deltos regioninio par ko vandens telkiniuose bus galima žve joti nemokamai. Tai numato Mėgėjiškos žūklės taisyklės, kurias aplinkos minist ras pakeitė prieš tris savaites. Be to, iki gegužės 20 d. mėgėjams draudžiama žvejoti Kauno mariose – 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį. Šis draudimas nustatytas atsižvelgus į prastą Kauno marių žuvų išteklių padėtį. BNS inf., Aliaus Koroliovo nuotr.
įvairenybės
Neįveikta: Paukščių Tako paslaptys tebelieka neįmintos.
Tamsioji visatos medžiaga tebelieka mįslė Astronomai, tyrinėjantys Paukščių Tako galaktiką, pareiškė nesupran tantys, kodėl jiems niekaip nepa vyksta aptikti tamsiosios medžia gos, kuri, kaip mano mokslininkai, sudaro 83 proc. visatoje esančios medžiagos. Ši medžiaga nematoma plika aki mi ir neaptinkama naudojant šiuo laikinius astronomijos metodus. Šią medžagą įmanoma užfiksuoti tik netiesiogiai – pagal gravitaci jos lauko iškraipymus, lemiančius įvairius antrinius reiškinius. Europos pietinės observatorijos astronomai sakė turėję vilčių ap tikti netoli Saulės esančių tamsio sios medžiagos sankaupų pėdsakų, ištyrę daugiau nei 400 žvaigždžių trajektorijas Paukščių Tako galak tikoje. Tačiau jie nieko nerado. „Mūsų apskaičiuotas masės kie kis labai gerai atitinka tai, ką ma tome – žvaigždes, dulkes ir dujas– regione aplink Saulę“, – nurodoma šios grupės vadovo Christiano Mo ni Bidino iš Čilėje veikiančio Kon
sepsjono universiteto pranešime spaudai. „Tai nepalieka vietos papildo mam komponentui – tamsiajai medžiagai – kurios mes tikėjomės. Mūsų apskaičiavimai rodo, kad ji turėtų labai aiškiai pasireikšti mū sų matavimuose. Tačiau jos tiesiog nėra!“ – rašo astronomas. „Kad ir kokie būtų mūsų naujie ji rezultatai, Paukščių Takas aiš kiai sukasi daug greičiau, negu tai galėtų sukelti vien regimoji me džiaga, – pridūrė jis. – Taigi, jeigu tamsiosios medžiagos nėra ten, kur tikėjomės, turi būti naujas trūksta mos masės problemos sprendimas. Mūsų rezultatai prieštarauja anks čiau priimtiems modeliams. Tam siosios medžiagos mįslė ką tik ta po dar paslaptingesnė.“ Observatorijos astronomai ste bėjimus atliko 2,2 metro skersmens teleskopu La Siljos observatorijo je, esančioje itin sausoje Atakamos dykumoje Čilės pietuose. BNS inf.
+17
Alytus
Naujovės žvejams mėgėjams
Rytas
+18
+17
Vardai Šiandien:
Akvilė, Amalija, Anzelmas, Arėjas, Konradas, Skalvė. Rytoj:
Danutė, Kajus, Leonidas (Leonas), Norvaidė, Soteras, Visgailas.