2012-04-23 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

PIRMADIENIS, balandžio 23, 2012

Klaipėda meldėsi prie pusryčių stalo.

Miestas 2p.

Di­džių­jų par­ti­jų rin­ki­mų są­ra­šų pir­mo­sio­se ei­lu­tė­se įrašyti pir­mi­nin­kai.

94 (19 395)

Vakar Prancūzijoje vyko pirmasis prezidento rinkimų ratas.

Lietuva 5p.

Pasaulis 11p.

Mir­tis krau­na pel­ną

Kaina 1,30 Lt

„Vi­suo­me­nė kaip nors iš­ ken­tės.“ Sei­mo na­rys Sau­lius Sto­ma apie sek­so skan­da­lo, į ku­rį įsi­pai­nio­jo švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras, pa­sek­mes.

6p.

Auk­cio­nai pir­kė­jų ne­do­mi­no Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei ne­pa­vyks­ ta par­duo­ti ne­rei­ka­lin­go tur­to – iš ne­se­niai skelb­tų pen­kių pri­va­ti­za­ vi­mo auk­cio­nų įvy­ko vos vie­nas.

Gedulas: artimuosius laidojantys žmonės uos­ta­miesčio bažnyčiose ne visada sulaukia paguodos.

Užuot su­tei­ku­si pa­gal­bą ne­lai­mės va­lan­ dą ir pa­guo­du­si ar­ti­mo žmo­gaus ne­te­ku­ sius gi­mi­nes, baž­ny­čia tėš­kė akib­rokš­tą. Ji at­si­sa­kė priim­ti šar­vo­ti ve­lio­nę vien to­ dėl, kad kars­tą ar­ti­mie­ji bu­vo įsi­gi­ję ki­to­je lai­do­ji­mo pa­slau­gas tei­kian­čio­je fir­mo­je.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ne­ra­do šar­vo­ji­mo sa­lės

„Taip ir pa­sa­kė, kad jiems nė­ra jo­ kio biz­nio. Jei mes ne­per­ka­me iš jų kars­to ir ki­tų lai­do­ji­mo reik­me­nų – šar­vo­ji­mo sa­lės ne­duos“, – at­ si­to­kė­ti iš­va­ry­tas iš baž­ny­čios ne­ ga­lė­jo mo­ti­ną lai­do­jęs sū­nus Ro­ ber­tas. Ne­lai­mė šei­mą iš­ti­ko per

Vy­tau­to Liau­dans­kio fo­to­mon­ta­žas

pa­čias Ve­ly­kas. Pas­ku­ti­nius me­ tus sun­kiai sir­gu­si Sta­nis­lo­va mi­ rė na­muo­se nak­tį iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­die­nį. „Dėl to, kad bu­vo ne­dar­bo die­ nos, do­ku­men­tus ga­lė­jo­me gau­ ti tik ant­ra­die­nio po­pie­tę. Juk be mir­ties liu­di­ji­mo nie­kas ne­pra­de­ da ruoš­ti lai­do­tu­vių“, – pa­sa­ko­ jo mamą laidojęs klai­ pė­die­tis.

4

Sa­vi­val­dy­bė pri­va­ti­zuo­ti ban­dė tris pa­tal­pas, esan­čias Deb­re­ce­no g. 7 bend­ra­bu­ty­je. „Jos bu­vo li­ku­sios dar nuo so­vie­ti­nių lai­kų. Ga­liau­siai su­tvar­kė do­ku­men­tus, o tos pa­tal­ pos ir ne­gy­ve­na­mos, ir ne­nau­do­ ja­mos, to­dėl ir bu­vo par­duo­da­mos auk­cio­ne“, – aiš­ki­no sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Pau­li­kie­nė.

Vie­nų pa­tal­pų, ku­rių plo­tas 11,58 kv. m, pra­di­nė par­da­vi­mo kai­na sie­kė 8,5 tūkst. li­tų. Ki­tų pa­tal­pų, esan­čių ta­me pa­čia­me pa­sta­te ir ku­rių plo­tas 48,19 kv. m, nu­sta­ty­ta pra­di­nė par­da­vi­mo kai­na bu­vo 35 tūkst. li­tų.

3

2

PIRMADIENIS, balandžio 23, 2012

miestas „Da­rom 2012“ klaipėdoje

Verslo pulsas Re­gist­ra­ci­ja. Ba­lan­d žio 23 d. bai­g ia­si Tarp­tau­ti­nės Va­ka­r ų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­k i­mų pa­ro­dos da­ly­v ių re­g ist­ra­ ci­ja. Klai­p ė­dos pre­k y­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų duo­me­ni­mis, šiuo me­ tu yra gau­ta 80 pa­ro­dos da­ly­v ių pa­ raiš­k ų bei re­zer­vuo­ta 760 kv. m. eks­ po­z i­ci­jos plo­to (pla­nuo­ja­mas 858 kv. m eks­po­z i­ci­jų plo­tas). Su da­ly­v io pa­ raiš­kas už­pil­džiu­sio­mis įmo­nė­mis ga­ li­ma su­si­pa­ž in­t i rū­mų in­ter­ne­to sve­ tai­nė­je.

Sau­ga. Ba­lan­d žio 24 d. 13 val. bend­ro­ vės „Klai­pė­dos bal­dai“ sa­lė­je (Jo­niš­kės g. 21, Klai­pė­da) Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­ pek­ci­ja ren­g ia Pa­va­sa­rio kon­sul­ta­ci­jų die­nas, skir­tas Pa­sau­li­nei dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos die­nai pa­mi­nė­ti.

Pa­ž in­tis. Ba­lan­d žio 24 d. 11–14 val. Lie­ tu­vos tech­ni­kos bib­lio­te­kos Klai­pė­dos sky­riu­je (Su­ki­lė­lių g. 14) Lie­tu­vos vals­ ty­bi­nis pa­ten­tų biu­ras uos­ta­mies­ty­je or­ga­ni­zuo­ja at­vi­r ų du­r ų die­ną.

Prie sta­lo meldėsi vi­sa Klai­pė­da Pir­mie­ji Mal­dos pus­ry­čiai, ku­riuos or­ga­ni­za­vo mies­ to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, su­ lau­kė da­ly­vių pa­ lai­ky­mo. Su­si­rin­ ku­sie­ji vy­lė­si, kad toks ren­gi­nys uos­ ta­mies­ty­je taps tra­ di­ci­niu.

Su­si­rin­ko: pir­muo­siuo­se Mal­dos pus­ry­čiuo­se Klai­pė­do­je da­ly­va­vo be­veik vi­sų mies­te vei­kian­čių re­li­gi­nių

bend­ruo­me­nių, so­cia­liai at­sa­kin­go vers­lo, tei­sėt­var­kos, po­li­ti­nių par­ti­jų at­s to­vai.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Susitikimas. Antradienį 17.30 val. sa­ vivaldybėje vyks Smulkiojo ir vidu­ tinio verslo tarybos darbinės grupės susitikimas. Jame bus svarstomi du klausimai – visuomeninio transporto paslaugų plėtra Klaipėdos regione ir turgavietės prekybinės vietos kainos įtaka verslo aplinkai.

Po­sė­dis. Ba­lan­d žio 25 d. 15 val. vyks iš­plės­t i­n is Klai­pė­dos pra­mo­n i­n in­k ų aso­cia­ci­jos ta­r y­bos po­sė­d is. Pla­nuo­ ja­ma su­s i­pa­ž in­t i su Klai­p ė­dos uni­ ver­si­te­to vys­to­mu Jū­ri­nio slė­nio pro­ jek­tu bei su­si­t ik­t i su kan­d i­da­tu į Lie­ tu­vos pra­mo­n i­n in­k ų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­z i­den­t us Ro­b er­t u Dar­g iu. Po­s ė­ dis vyks Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to „Au­ la Mag­na“ pir­mo aukš­to kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je (Her­kaus Man­to g. 84).

Dar­b as. Klai­p ė­dos te­r i­to­r i­nė­je dar­ bo bir­žo­je šiuo me­t u už­re­g ist­r uo­ta 310 lais­v ų dar­bo vie­t ų. Po­pu­l ia­r iau­ si pa­siū­ly­mai, dau­g iau nei po 50 lais­ vų dar­bo vie­t ų yra pra­mo­n i­nės ga­ my­bos sri­ty­je, vieš­bu­čiuo­se, res­to­ra­ nuo­se, val­gyk­lo­se. Dau­g iau nei po 30 spe­cia­l is­t ų trūks­ta par­da­v i­mų, pir­k i­ mų, rin­ko­da­ros, sta­ty­bų, eko­no­mi­kos ir ad­mi­nist­ra­vi­mo sek­to­riuo­se. „Trans­Rus­s ia 2012“. Ba­lan­d žio 24– 27 d. Mask­vo­je vyks XVII tarp­tau­t i­ nė trans­por­to ir lo­g is­ti­kos pa­ro­da bei kon­fe­ren­ci­ja „Trans­Rus­sia 2012“. Tai di­džiau­sia kas­me­tė Ru­si­jos trans­por­to pa­ro­da, ku­r i iš­l ie­ka svar­biau­siu vi­sos trans­por­to in­dust­ri­jos me­tų ren­g i­niu Ry­tuo­se. Šia­me ren­g i­ny­je jau 12 kar­tą Klai­pė­dos vals­t y­bi­n io jū­r ų uos­to di­ rek­ci­ja ini­ci­juo­ja ir koor­d i­nuo­ja Klai­ pė­dos uos­to ga­l i­my­bių pri­sta­t y­mą.

Jung­t i­nė­je eks­po­z i­ci­jo­je šiais me­tais da­ly­vaus 11 uos­ta­mies­čio įmo­nių.

Į už­va­kar vy­ku­sius Mal­dos pus­ry­ čius V.Grub­liaus­kas su­kvie­tė skir­ tin­gų re­li­gi­jų, pa­žiū­rų, pa­tir­ties, so­cia­li­nės pa­dė­ties as­me­nis.

Juo­se da­ly­va­vo be­veik vi­sų mies­ te vei­kian­čių re­li­gi­nių bend­ruo­ me­nių, so­cia­liai at­sa­kin­go vers­lo, tei­sėt­var­kos, po­li­ti­nių par­ti­jų at­ sto­vai.

Pir­muo­sius Mal­dos pus­ry­čius pra­dė­jo ku­ni­gas Vi­lius Vik­to­ra­ vi­čius. Anot jo, žmo­nės per dar­ bus, rū­pes­čius, pro­ble­mas, sie­ kius dirb­ti ir už­si­dirb­ti pa­mirš­ta sa­vęs pa­klaus­ti, ar jau­čia pa­si­ ten­ki­ni­mą.

Vi­lius Vik­to­ra­vi­čius:

Svar­biau­sia, kad vers­li­nin­kų, po­li­ti­ kų tiks­las bū­tų ne pel­nas, o lai­min­gas žmo­gus.

Jis pa­brė­žė, kad šian­dien ge­ra pro­ga pa­mąs­ty­ti apie sa­vo mies­tą – Klai­pė­dą. „Svar­biau­sia, kad vers­li­nin­kų, po­li­ti­kų tiks­las bū­tų ne pel­nas, o lai­min­gas žmo­gus, kad mū­sų mies­ tas – Klai­pė­da bū­tų toks, ku­ria­me ge­ra gy­ven­ti. Svar­bu ne­pa­mirš­ ti ir mal­dos, ku­ri su­jun­gia kū­ną ir sie­lą. Ti­kiu, kad Mal­dos pus­ry­čiai taps tra­di­ci­ja“, – kal­bė­jo V.Vik­to­ ra­vi­čius.

V.Grub­liaus­kas pa­brė­žė, kad vi­si žmo­nės yra la­bai skir­tin­gi – dvie­jų vie­no­dų pa­sau­ly­je nė­ra.

Anot mies­to me­ro, bū­tent apie skir­tu­mus daž­niau­siai yra kal­ba­ ma ir kur kas re­čiau su­si­mąs­to­ma apie tai, kas žmo­nes jun­gia.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

V.Grub­liaus­ko tei­gi­mu, krikš­čio­ niš­ko­sios ver­ty­bės duo­da at­sa­ky­ mų į dau­ge­lį klau­si­mų. „Mal­dos pus­ry­čiai Klai­pė­do­je – ma­žai pa­žįs­ta­ma že­mė. Tai nė­ ra ofi­cia­lus ren­gi­nys, į ku­rį rei­kia ei­ti va­ru. Šian­dien čia ma­tau vi­ są Klai­pė­dą. Jei Klai­pė­da taps šei­ ma, tai Mal­dos pus­ry­čiai tu­rės sa­vo pra­smę“, – tvir­ti­no me­ras.

Klai­pė­da – pir­ma­sis mies­tas, ku­ ris or­ga­ni­zuo­ja Mal­dos pus­ry­čius.

1953 m. įvy­ko pir­mie­ji Na­cio­na­ li­niai mal­dos pus­ry­čiai, ku­riuo­se da­ly­va­vo JAV pre­zi­den­tas.

Lie­tu­vo­je pir­mie­ji Na­cio­na­li­niai mal­dos pus­ry­čiai bu­vo su­reng­ti 2001 m. Juos glo­bo­jo pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus.

Saugoti paveldą to­to­riai mo­ko­si iš lie­tu­vių Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

To­to­riai iš įvai­rių pa­sau­lio ša­lių už­ va­kar uos­ta­mies­ty­je spren­dė, ko­ kių prie­mo­nių im­tis, kad už­sie­nio ša­ly­se gy­ve­nan­tys tau­tie­čiai neuž­ mirš­tų sa­vo šak­nų. Nusp­ręs­ta kur­ti Eu­ro­pos to­to­rių al­jan­są.

To­to­rių pa­sau­li­nio kong­re­so vyk­ do­mo­jo ko­mi­te­to biu­ro po­sė­dis vy­ ko Tau­ti­nių bend­ri­jų cent­re. Į jį at­vy­ko apie 40 to­to­rių iš ES ša­lių, Bal­ta­ru­si­jos, Ka­li­ning­ra­do sri­ties. Tarp jų ir Ta­tars­ta­no Res­ pub­li­kos vals­ty­bi­nės ta­ry­bos na­ riai. Klai­pė­dos to­to­rių bend­ri­jos „NUR“ pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ras Ra­fae­ lis Muk­si­no­vas tvir­ti­no, jog to­to­ rių tau­tos li­ki­mas la­bai pa­na­šus į lie­tu­vių.

To­to­riai, kaip ir lie­tu­viai, yra iš­ si­bars­tę po sve­čias ša­lis. Apie 1 mln. jų gy­ve­na ne Ta­tars­ta­ne, o 46 už­sie­nio vals­ty­bė­se nuo Ame­ri­kos iki Ja­po­ni­jos. Lie­tu­viai yra pa­si­ skirs­tę po 41 ša­lį. „Lie­tu­viai la­bai gra­žiai dir­ba su sa­vo tau­tie­čiais, gy­ve­nan­čiais už­ sie­ny­je. Sie­kia­ma, kad jie neuž­ mirš­tų sa­vo šak­nų, kal­bos, tra­di­ ci­jų. Ta­tars­ta­nas mo­ko­si iš lie­tu­vių ir da­ro tą pa­tį. Kaip ir lie­tu­viai, sten­gia­si, kad bū­tų iš­sau­go­ta kal­ ba, tra­di­ci­jos, su­grįž­tų jau­ni­mas.

Pag­rin­di­nis tiks­las iš­lai­ky­ti kul­tū­ ri­nį pa­vel­dą“, – tvir­ti­no R.Muk­si­ no­vas.

Po­sė­džio me­tu bu­vo kal­ba­ma apie sve­čio­se ša­ly­se gy­ve­nan­čių to­to­rių moks­lą, kul­tū­ri­nio pa­vel­do iš­sau­go­ji­mą, pa­si­ren­gi­mą penk­ ta­jam to­to­rių Pa­sau­li­nio kong­re­so su­va­žia­vi­mui. Ypač daug dė­me­sio

Su­va­žia­vi­mas: į uostamiestį už­va­kar su­si­rin­ko to­to­riai iš vi­so pa­

sau­lio.

skir­ta Klai­pė­dos to­to­rių bend­ri­jos „NUR“ pir­mi­nin­ko Fliu­ro Ša­ri­po­ vo ini­cia­ty­vai su­vie­ny­ti vi­sos Eu­ ro­pos to­to­rius. Nusp­ręs­ti su­da­ry­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ti jų al­jan­są. Ke­ti­na­ma va­žiuo­ti į Eu­ro­pos Par­la­men­tą pri­sta­ty­ti šią idė­ją ir su­vie­ny­ti Eu­ro­po­je gy­ve­ nan­čius to­to­rius.

3

PIRMADIENIS, balandžio 23, 2012

miestas „Darom 2012“ klaipėdoje

Auk­cio­nai pir­kė­jų ne­do­mi­no

Dienos telegrafas

Jo­mis pir­kė­jai ne­su­si­ 1 gun­dė – auk­cio­ne ne­da­ ly­va­vo nė vie­nas as­muo. Vie­nin­te­lis

10

pir­kė­jas pa­si­ro­dė auk­cio­ne, ku­ria­ me bu­vo par­duo­da­mos Deb­re­ce­ no g. 7 esan­čios 22,06 kv. m plo­ to pa­tal­pos. Jų pra­di­nė kai­na bu­vo 16 tūkst. li­tų. Auk­cio­ne da­ly­va­vęs vie­nin­te­lis pir­kė­jas už pa­tal­pas pa­ siū­lė 16,5 tūkst. li­tų.

– tiek tūkst. klai­pė­die­čių dalyvavo švarinimosi akcijoje.

Užmojai: ak­ci­jos „Da­rom 2012“ me­tu Klai­pė­do­je bu­vo nu­ma­ty­ta su­tvar­ky­ti 39 te­ri­to­ri­jas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Žmonės kuopė mies­tą Genovaitė Pau­li­kie­nė:

Žie­mą žmo­nės mie­ ga, auk­cio­nai pa­sta­ ruo­sius ke­le­rius me­ tus įsi­siū­buo­ja tik pra­si­dė­jus va­sa­rai.

Per Lie­tu­vą sa­vait­ga­lį nu­vil­ni­jo šva­ri­ni­mo­si ban­ga. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, ak­ci­jo­je „Da­rom 2012“ da­ly­va­vo tūks­tan­čiai klai­pė­ die­čių. At­lie­kos bu­vo ren­ka­mos ne tik sau­su­mo­je, bet ir van­ de­ny­je – na­rai jas trau­kė iš Da­nės.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ti­kė­ta­si dau­giau žmo­nių

Ke­lio­mis die­no­mis vė­liau Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bė pa­skel­bė dar du auk­cio­nus – par­duo­ti da­lį vai­kų klu­bo pa­tal­pų Kal­nu­pės g. 1 už pra­ di­nę 230 tūkst. li­tų kai­ną ir pri­va­ ti­zuo­ti bu­vu­sios raš­ti­nės pa­tal­pas Rim­kų g. 31 už pra­di­nę 70 tūkst. li­ tų kai­ną. „Nors pa­tal­pos, kai bu­vo skir­tas lai­kas jas ap­žiū­rė­ti, do­mi­no pir­ kė­jus, ta­čiau auk­cio­ne nė vie­nas taip ir ne­pa­si­ro­dė. Žie­mą žmo­ nės mie­ga, auk­cio­nai pa­sta­ruo­ sius ke­le­rius me­tus įsi­siū­buo­ja tik pra­si­dė­jus va­sa­rai“, – ko­men­ta­vo G.Pau­li­kie­nė.

To­dėl ji vy­lė­si, kad šie­met pa­ vyks pa­siek­ti už­si­brėž­tą pla­ną – še­šis ob­jek­tus pri­va­ti­zuo­ti už mi­ li­jo­ną li­tų.

Skaičiai 2011 m. aukcionuose už 1,2 mln. li­

tų parduoti penki objektai.

2010 m. Klaipėdos savivaldybė

pardavė 6 objektus, už kuriuos ga­ vo apie 2 mln. litų.

Ap­lin­ką tvar­ky­ti pa­si­ry­žę klai­pė­ die­čiai po mies­tą pa­skli­do šeš­ ta­die­nį ry­tą. Pir­mi­niais duo­me­ ni­mis, ak­ci­jo­je da­ly­va­vo apie 10 tūkst. žmo­nių, įskai­tant mo­kyk­ las, ku­rios tvar­ky­ti ap­lin­ką pra­dė­ jo sa­vai­tės vi­du­ry­je.

Ak­ci­jos „Da­rom 2012“ Klai­pė­ dos re­gio­no va­do­vė Vil­ma Gri­gi­ šai­tė-Ta­mo­lie­nė ne­slė­pė, kad ti­kė­ ta­si, jog dau­giau žmo­nių pri­si­jungs pa­grin­di­nę ak­ci­jos die­ną.

Tra­di­ciš­kai dau­giau­sia klai­pė­ die­čių rin­ko­si tvar­ky­ti pa­plū­di­ mių. Čia pri­trū­ko mai­šų at­lie­kų rū­šia­vi­mui. „Sma­gu, kad at­lie­kų rū­šia­vi­mas pa­si­tei­si­no. Ne­rei­kės vi­sų at­lie­kų iš­vež­ti į są­var­ty­ną. Da­lį ati­duo­si­ me per­dirb­ti. Kol kas dar ne­ga­li­ me tiks­liai pa­sa­ky­ti, kiek su­rink­ta šiukš­lių. Ne­si­ti­kė­jo­me, kad pa­plū­ di­miuo­se bus ras­ta tiek daug stik­ li­nės ir plas­ti­ki­nės ta­ros“, – tvir­ ti­no va­do­vė.

Po tal­kos – pra­mo­gos

Į ak­ci­ją ak­ty­viai įsi­jun­gė kai ku­rios uos­ta­mies­čio įmo­nės. Vie­na bal­dų bend­ro­vė, tvar­kiu­si Gi­ru­lių pa­plū­ di­mį, suor­ga­ni­za­vo apie 200 žmo­ nių. Dau­giau nei 100 jų bu­vo įmo­ nės dar­buo­to­jai ir ar­ti­mie­ji.

Į ak­ci­ją jie ėjo links­mai nu­si­tei­kę, ne­ši­ni ba­lio­nais. Bu­vo pa­si­rū­pin­ta ir mu­zi­ka. Bai­gę dar­bą jie su­ren­gė iš­ky­lą ir ke­pė deš­re­les.

Neat­si­li­ko ir ki­ta uos­ta­mies­čio įmo­nė.

Ji su­bū­rė apie 100 žmo­nių. Įmo­ nės dar­buo­to­jai su­tvar­kė ne tik sa­ vo te­ri­to­ri­ją, bet ir ki­tą – prie Nau­ jo­sios per­kė­los, kur į tal­ką atė­jo tik du žmo­nės. „To­kia įmo­nių ini­cia­ty­va la­bai džiu­gi­na“, – pa­brė­žė V.Gri­gi­šai­tėTa­mo­lie­nė.

Links­mai bu­vo tvar­ko­ma­si ir Jū­ ros par­ke. Čia skam­bė­jo mu­zi­ka, ak­ci­jos da­ly­viai bu­vo vai­ši­na­mi ar­ba­ta. Po tal­kos tiek ma­žų­jų tvar­ ky­to­jų, tiek jų tė­ve­lių lau­kė pra­mo­ gos, žai­di­mai. Švarino Da­nės upę

Drau­gys­tės par­ke bu­vo ne tik ren­ ka­mos šiukš­lės, bet ir so­di­na­mi me­de­liai, o Smil­ty­nė­je ak­ci­jos da­ ly­viai tvir­ti­no ko­pas. Šiukš­lės bu­vo su­ren­ka­mos ir pa­ ke­lė­se, va­žiuo­jant nuo Til­žės tur­ gaus Ja­kų žie­do link. Žmo­nės išė­ jo tvar­ky­tis ir sa­vo kie­mų.

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ko­vi­nių na­rų tar­ny­ba šiukš­les rin­ko iš Da­ nės. Iš upės iš­trauk­ta ne­ma­žai bu­ te­lių.

Pa­sak V.Gri­gi­šai­tės-Ta­mo­lie­ nės, ak­ci­jos me­tu bu­vo su­tvar­ky­ta di­džio­ji da­lis nu­ma­ty­tų te­ri­to­ri­jų.

Pas­ta­rų­jų bu­vo 39. Li­ku­sias kai ku­ rios įmo­nės pa­si­ry­žo iš­kuop­ti ki­tą sa­vai­tę. „Bu­vo di­de­lių pri­šiukš­lin­tų te­ ri­to­ri­jų, kur į tal­ką atė­jo apie 20 žmo­nių. Jie bu­vo ne­pa­jė­gūs iš­ kuop­ti vi­sų at­lie­kų. Sma­gu, kad yra įmo­nių, ku­rios nu­spren­dė su­ tvar­ky­ti li­ku­sias te­ri­to­ri­jas“, – tei­ gė va­do­vė. Įdo­mes­nių ra­di­nių ak­ci­jos da­ly­ viai neap­ti­ko. Bu­vo ras­ta tik pi­ni­ gi­nė.

Da­lis at­lie­kų jau iš­vež­ta

Ve­žė­jai ope­ra­ty­viai rin­ko mai­šus su at­lie­ko­mis. Ne­ma­ža jų da­lis bu­ vo iš­vež­ta jau šeš­ta­die­nį.

Li­ku­sios tu­rė­tų bū­ti iš­vež­tos per sa­vai­tę. Pir­miau­sia su­rink­tos at­lie­ kos bus iš­vež­tos iš cent­ri­nės mies­ to da­lies, vė­liau iš kie­mų, ga­ra­žų bend­ri­jų.

Ak­ty­viai šiukš­lės bu­vo ren­ka­mos ma­žuo­se mies­te­liuo­se Klai­pė­dos, Kre­tin­gos, Ši­lu­tės ra­jo­nuo­se. Or­ ga­ni­za­to­riai ne­si­ti­kė­jo čia su­lauk­ ti tiek da­ly­vių. „Ak­ci­ja pa­vy­ko. Džiu­gu, kad pa­ si­tei­si­no at­lie­kų rū­šia­vi­mas. Ži­ no­ma, no­rė­jo­si, kad bū­tų su­tvar­ ky­tos vi­sos nu­ma­ty­tos te­ri­to­ri­jos.

Vi­siems nuo­šir­džiai no­riu pa­dė­ ko­ti už da­ly­va­vi­mą ak­ci­jo­je. Mies­ tas tik­rai ta­po šva­res­nis“, – dė­ko­ jo ak­ci­jos „Da­rom 2012“ Klai­pė­dos re­gio­no va­do­vė.

Bib­l io­t e­k a. Pir­m a­d ie­n į Klai­p ė­dos vie­š o­j i bib­l io­te­k a skel­bia e.įgū­d žių stip­r i­n i­mo die­n ą ir kvie­č ia lan­k y­ to­j us da­ly­v au­t i ne­mo­k a­mo­s e e.pa­ mo­ko­s e. Įs­t ai­gos Pem­pi­n in­k ų fi­l ia­le 12 val. vyks mo­k y­m ai skai­t y­to­j ams „Nau­do­k is bib­l io­te­k a iš na­mų: elekt­ ro­n i­n io ka­t a­lo­g o ga­l i­my­b ės, LI­B IS bi­l ie­to pri­v a­lu­m ai“. 13.30 val. vyks pa­m o­k a vy­res­n io am­ž iaus žmo­ nėms „Būk „Fa­ce­b oo­ke“, tapk bib­l io­ te­kos drau­g u“. 15 val. įstai­gos Jau­n i­ mo sky­r iu­j e vyks mo­k y­m ai „Elekt­ ro­n i­n ių pra­š y­mų skir­t i pa­š al­p ą pil­ dy­mas elekt­ro­n i­n iu bū­du“. Juos ves SOD­ROS spe­c ia­l is­t ai. Tai Na­c io­n a­l i­ nės bib­l io­te­k ų sa­vai­tės ren­g i­n iai.

Ju­bi­lie­jus. Pir­ma­die­nį Klai­pė­dos glo­ bos na­mų gy­ven­to­jai Je­le­nai Čmu­to­ vai sueis 100 me­t ų. Gar­baus ju­bi­l ie­ jaus šven­tė vyks 11 val. įstai­gos kop­ ly­čio­je. Mo­te­r is gi­mė Kry­me. Klai­pė­ do­je gy­ve­na nuo 1966 m. 40 me­tų dir­ bo li­go­ni­nė­je sa­ni­ta­re. Yra bai­gu­si bu­ hal­te­r ių ap­skai­t i­n in­k ų kur­sus. Kal­ba vo­k iš­kai ir ru­siš­kai, tu­r i 78 me­t ų sū­ nų Vik­to­rą.

Krep­ši­nis. Klai­pė­dos „Nep­t ū­nas“ ne­ pa­te­ko į Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos čem­ pio­na­to pus­fi ­na­l į. Uos­ta­m ies­čio eki­ pa le­m ia­mo­se – tre­čio­sio­se ket­v irt­fi­ na­l io rung­ty­nė­se Šiau­l iuo­se ne­su­ge­ bė­jo įveik­ti „Šiau­lių“ pen­ke­tu­ko. Po at­ kak­lios ko­vos šei­mi­nin­kai bu­vo pa­jė­ ges­ni 102:92 (26:23, 27:20, 20:25, 29:24).

Var­žo­vai šven­tė bend­rą per­ga­lę re­zul­ ta­tu 2:1.

Ne­s ėk­m ė. „At­l an­to“ fut­b o­l i­n in­k ai ne­p a­s ip­r ie­š i­n o ša­l ies čem­p io­n ams Pa­n e­v ė­ž io „Ek­r a­n o“ žai­d ė­j ams, Gargž­d uo­s e jiems pra­l ai­m ė­j ę 0:3 (0:1). 11-ąją min. pa­s i­ž y­m ė­j o Ra­mū­ nas Ra­d a­v i­č ius, 64-ąją – Man­t as Sa­ vė­n as, o be­s i­b ai­g iant rung­t y­n ėms – And­r ius Ve­l ič­k a. Po šios ne­s ėk­m ės klai­p ė­d ie­č iai su 5 taš­k ais Lie­t u­vos fut­b o­l o A ly­g os pir­m e­ny­b ė­s e uži­ ma de­v in­t ą vie­t ą. Šu­li­nys. Klai­pė­dos ra­jo­ne, Kai­rių kai­ me, na­mo kie­mo šu­l i­ny­je šeš­ta­d ie­n į ras­ta ne­gy­va gar­baus am­ž iaus mo­te­ ris. Ją iš­trau­kė ug­nia­ge­siai. Ma­mą su­ ra­do jos duk­ra.

Gais­ras. Klai­pė­dos ra­jo­ne, Der­cek­l ių kai­me su­de­gė me­di­nė pa­šiū­rė. Bend­ ra­sis pa­gal­bos cent­ras pra­ne­ši­mą apie de­gan­t į sta­t i­n į ga­vo 1.40 val. Į įvy­k io vie­tą iš­siųs­ti ug­nia­ge­siai. Nu­mal­ši­nus lieps­nas, gais­ra­vie­tė­je ras­tas ap­de­gęs ne­nus­ta­ty­tos ta­pa­ty­bės ir ly­ties la­vo­ nas. Gais­ro prie­žas­t is nu­sta­t i­nė­ja­ma. Įvy­k į ti­ria po­li­ci­ja.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

4

pirmadienis, balandžio 23, 2012

miestas

Mir­tis krau­na pel­ną 1

Sut­var­kiu­si for­ma­lu­mus šei­ma ėmė or­ga­ni­zuo­ti lai­do­tu­ves. Ta­čiau žmo­nėms ne­pa­ vy­ko vi­so­je Klai­pė­do­je su­ras­ti lais­ vos šar­vo­ji­mo sa­lės. Jos vi­sos bu­vo užim­tos, nes per tris lais­va­die­nius mies­te mi­rė 17 žmo­nių. „Šv.Juo­za­po Dar­bi­nin­ko baž­ ny­čio­je taip pat vi­sos sa­lės bu­ vo užim­tos, pa­ban­dė­me pa­kliū­ti į vie­ną Šv.Ka­zi­mie­ro baž­ny­čios sa­ lių. Mums bu­vo pa­sa­ky­ta, kad jei ap­si­pirk­si­me baž­ny­čios lai­do­ji­mo na­muo­se, sa­lė mums at­si­ras“, – pa­sa­ko­jo ve­lio­nės duk­ra Ing­ri­da.

Ar­ti­mie­ji mė­gi­no aiš­kin­ti, kad dėl tam tik­rų niuan­sų jie sam­ do fir­mą, ku­ri rū­pi­na­si lai­do­tu­ vė­mis. „Mums rei­kė­jo ne­ga­ba­ri­ti­nio kars­to. Ma­ma svė­rė 150 ki­log­ra­ mų, to­dėl ir su­ra­do­me vie­ną fir­mą, ku­ri iš kar­to pa­siū­lė tin­kan­tį kars­ tą. Net ir ka­po duo­bės rei­kė­jo kur kas di­des­nės“, – pri­dū­rė sū­nus.

Ig­nas Va­si­liaus­kas:

Ku­ni­gai tu­ri baž­ny­ čiai va­do­vau­ti, o ne biz­nį da­ry­ti.

Baž­ny­čia neį­si­lei­do

Ta­čiau į šiuos niuan­sus nie­kas ne­ no­rė­jo at­si­žvelg­ti – paaiš­kė­jo, kad su sve­ti­mu kars­tu baž­ny­čio­je nie­ kas ne­lau­kia, ar­ba plė­šia dvi­gu­bai di­des­nę kai­ną už šar­vo­ji­mą. „O jei ma­no ma­ma bū­tų su­si­ruo­ šu­si pa­ti vi­sas įka­pes? Juk taip bū­ na, kad se­ny­vi žmo­nės net kars­tą nu­si­per­ka. Ne­gi baž­ny­čia ga­li sa­vo pa­ra­pi­jie­čio pro du­ris neį­si­leis­ti?“ – šiur­po Ing­ri­da. Šei­ma vis dėl­to bu­vo pri­vers­ta at­si­sa­ky­ti ką tik pa­sam­dy­tos lai­do­ ji­mo pa­slau­gų įmo­nės pa­gal­bos. „Ga­liau­siai ra­do­me lais­vą vie­tą lai­do­ji­mo na­muo­se Jo­niš­kės gat­ vė­je. Už sa­lės nuo­mą pa­pra­šė 290 li­tų, tie­sa, jo­je tel­pa tik 20 žmo­nių.

Bet mums už­te­ko. Baž­ny­čio­se sa­ lė kai­nuo­ja apie 650 li­tų“, – pa­sa­ ko­jo duk­ra.

Mo­te­ris pri­si­mi­nė, kad prieš ke­ le­rius me­tus Klai­pė­do­je vei­ku­sio­je „Ca­ri­tui“ pri­klau­san­čio­je šar­vo­ji­ mo sa­lė­je nuo­ma pa­rai kai­na­vo vos 100 li­tų.

Ne duok­lė, o au­ka

Ta­čiau tai ne vie­nin­te­lės bė­dos, ne­ tek­ties va­lan­dą iš­ti­ku­sios šei­mą. „Baž­ny­čio­je ne­ra­do­me ku­ni­go.

Ne­kal­ti­nu nie­ko, gal taip su­si­klos­ tė, kad po Ve­ly­kų vi­si ku­ni­gai bu­vo užim­ti. Tuo­met nu­spren­dė­me ieš­ ko­ti pran­ciš­ko­nų vie­nuo­lių pa­gal­ bos“, – aiš­ki­no Ing­ri­da.

Mo­te­ris ti­ki­no, kad bu­vo gir­dė­ju­si, jog be dvie­jų šim­tų li­tų mi­šių ir ku­ni­ go pa­ly­dos į ka­pi­nes ji ne­ga­li ti­kė­tis. „Bu­vau pa­si­ruo­šu­si to­kią su­ mą. Ta­čiau kai ne­ra­do­me baž­ny­ čio­se lais­vo ku­ni­go, nu­va­žia­vo­me į Deb­re­ce­no gat­vė­je esan­čią vie­nuo­ lių kop­ly­tė­lę“, – pa­sa­ko­jo mo­ti­nos lai­do­tu­ves ren­gu­si duk­ra.

Po mi­šių šei­ma nu­sku­bė­jo at­si­ skai­ty­ti su ku­ni­gu. „Pak­lau­sus, kiek čia vis­kas kai­ nuos, li­ko­me ma­lo­niai nu­ste­bę. Jo

Pa­ra šal­dy­tu­ve – 100 Lt Įne­ši­mas į šal­dy­tu­vą – 80 Lt Iš­ne­ši­mas iš šal­dy­tu­vo – 60 Lt Kū­no pa­ruo­ši­mas ir ap­ren­gi­mas –

250–300 Lt Šar­vo­ji­mo sa­lė pa­rai – nuo 300 iki

1 tūkst. Lt Kop­ly­tė­lės nuo­ma va­lan­dai – 80 Lt

Lai­do­tu­vėms – tūks­tan­čiai

Cerk­vė­je – per­pus pi­giau

Vie­nos lai­do­ji­mo pa­slau­gas tei­ kian­čios įmo­nės va­do­vas Ig­nas Va­ si­liaus­kas aiš­ki­no, kad tai ne pir­ mas kar­tas, kai ki­tų fir­mų su­ruoš­tų ve­lio­nių baž­ny­čia neį­si­lei­džia. „Baž­ny­čia, ma­tyt, da­ro biz­nį.

Nors ku­ni­gai tu­ri baž­ny­čiai va­do­ vau­ti, o ne biz­nį da­ry­ti. Lai­kai to­ kie, kad žmo­nės ne­tu­ri pi­ni­gų. O baž­ny­čios lai­do­ji­mo na­muo­se yra bran­gu. To­dėl žmo­nės ir no­ri mū­sų pa­slau­gų, nes esa­me pi­ges­ni“, – ti­ ki­no I.Va­si­liaus­kas. Nau­jai įsi­kū­ru­ si įmo­nė esą su sun­ku­mais su­si­dū­ rė tik Šv.Ka­zi­mie­ro baž­ny­čio­je. „Kars­tas pas juos bran­ges­nis 400–500 li­tų. Kaip kle­bo­nas ne­ pyks?“ – ste­bė­jo­si I.Va­si­liaus­kas.

Paš­ne­ko­vas ti­ki­no, kad sta­čia­ti­ kių baž­ny­čio­se lai­do­ji­mo pa­slau­gos per­pus pi­ges­nės nei ka­ta­li­kų. „Ku­ni­gas už šar­vo­ji­mą, mi­šias ir net pa­ly­dė­ji­mą į ka­pi­nes vos 500 li­tų pap­ra­šo. Jų ku­ni­gas pa­ts nu­ va­žiuo­ja, jo net ve­žio­ti iki duo­bės ne­rei­kia. Mū­siš­kiai ku­ni­gai juk ne­

Fir­mos pa­slau­gos už do­ku­men­tų

su­tvar­ky­mą – 150 Lt

iš­tar­ta fra­zė dar da­bar man skam­ ba au­sy­se. Jis pa­sa­kė, kad čia – ne par­duo­tu­vė, čia nei per­ka­ma nei par­duo­da­ma. Baž­ny­čiai au­ko­ja­ ma. Iš­gir­dau pa­ti­ki­ni­mą, kad kiek paau­ko­siu, tiek ir bus ge­rai“, – uos­ta­mies­čio baž­ny­čių ir dva­si­ nin­kų po­žiū­rio į žmo­gų skir­tu­mais ste­bė­jo­si klai­pė­die­tė. Šei­ma su­skai­čia­vo, jog lai­do­tu­vėms iš­lei­do apie 5,2 tūkst. li­tų. „Kai­nos ski­ria­si kiek­vie­no­je fir­ mo­je. Kars­tą ga­li­ma gau­ti ir už 600 li­tų, bet gra­žaus be tūks­tan­čio li­ tų ne­nu­pirk­si. Ta­čiau ma­ne su­krė­ tė tai, kad kiek­vie­na smulk­me­na, kiek­vie­nas krus­te­lė­ji­mas taip bran­ giai kai­nuo­ja“, – ti­ki­no mo­te­ris. Šei­ma su­ži­no­jo ne­tgi tai, kad mir­tis pir­mo­jo aukš­to gy­ven­to­jams at­siei­na ge­ro­kai pi­giau nei ki­tų, nes kuo aukš­čiau gy­ve­ni, tuo bran­ges­ nės pa­slau­gos. „Jei mi­ru­sio­jo kū­ną rei­kia iš­neš­ ti iš bu­to, prie su­mos už kū­no iš­ ga­be­ni­mą už kiek­vie­ną aukš­tą pri­ de­da­ma dar po 20 li­tų. Ma­ma bu­vo stam­bi, tai iš mū­sų pa­pra­šė net 120 li­tų, nors ne­šti rei­kė­jo iš pir­mo­jo aukš­to“, – krau­po mo­te­ris.

Kiek kai­nuo­ja lai­do­tu­vės

Ne­ši­kų pa­slau­gos lai­do­tu­vėms –

150–300 Lt Ka­ta­fal­kas – nuo 220 Lt Kars­tas – nuo 200 iki ke­lių tūks­tan­

čių li­tų Ka­po duo­bė – 500 Lt Nes­tan­dar­ti­nė ka­po duo­bė – 600 Lt Duo­bės pa­puo­ši­mas – 30 Lt Gė­lės – nuo 150 iki ke­lių šim­tų Lt Kars­to įne­ši­mas į sa­lę – 60–70 Lt Suk­ne­lė 160–190 Lt Kos­tiu­mas – nuo 130 iki 350 Lt Ba­tai – apie 44 Lt Tvar­ka: Šv.Ka­zi­mie­ro baž­ny­čios ku­ni­gas R.Kar­pa­vi­čius ste­bė­jo­si pa­

ra­pi­jie­čių pa­si­pik­ti­ni­mu, jog su sa­vu kars­tu bu­vo neį­leis­ti į baž­ny­čios šar­vo­ji­mo sa­lę. „Pa­jū­rio nau­jie­nų“ nuo­tr.

vaikš­to, iki duo­bės juos vež­ti rei­ kia“, – ti­ki­no I.Va­si­liaus­kas.

Vers­li­nin­kas pri­si­mi­nė, kad sta­ čia­ti­kių šven­ti­kas už ei­li­nes mi­šias iš žmo­nių vos po 5 li­tus rin­ko. „O jei pi­ni­gų žmo­gus ne­tu­ri, ru­sų dva­si­nin­kas ir už dy­ką nu­ va­žiuo­ja į ka­pi­nes. Pas mus vis­ kas ki­taip. Net duob­ka­siai 200 li­tų nuo už­sa­ky­mo baž­ny­čiai mo­ka. Jei no­ri dirb­ti, vi­suo­met kam nors tu­ ri mo­kė­ti. Už ką? Kad klien­tą ra­ do“, – rė­žė I.Va­si­liaus­kas.

Su sa­vu kars­tu neį­lei­džia

„Klai­pė­dos“ žur­na­lis­tams pa­mė­gi­nus Šv.Ka­zi­mie­ro baž­ny­čios lai­do­ji­mo na­muo­se pa­si­tei­rau­ti, kiek kai­nuo­ja šar­vo­ji­mo sa­lės nuo­ma, ad­mi­nist­ra­ to­rius Ro­lan­das iš­pyš­ki­no, kad su sa­ vu kars­tu tai at­sieis 880 li­tų pa­rai. „Per­kant kars­tą pas mus, už sa­ lę ne­mo­ka­ma. O šiaip sa­lė kai­nuo­ja 650 li­tų plius 40 li­tų už ap­tar­na­vi­ mą ir at­ri­bu­ti­kos nuo­mą ir dar 190 li­tų už elekt­rą ir van­de­nį. Kars­tas pas mus kai­nuo­ja nuo 678 iki 1200 li­tų“, – aiš­ki­no ad­mi­nist­ra­to­rius.

Pak­laus­tas, ko­dėl čia ne­prii­ma­ ma šar­vo­ti su sa­vu kars­tu, dar­buo­ to­jas at­rė­žė, kad to­kia tvar­ka. „Jei pa­tar­na­vi­mus ima­te iš ki­tur, mes jū­sų ne­priim­si­me. O kas jums ka­ta­fal­ką duos? To­kia tvar­ka“, – pa­reiš­kė vy­riš­kis.

Klai­pė­dos Šv.Ka­zi­mie­ro baž­ny­ čios kle­bo­nas Ro­lan­das Kar­pa­vi­ čius taip pat pa­reiš­kė, kad jų lai­ do­ji­mo na­mai ki­tų fir­mų klien­tų neap­tar­nau­ja. „Tai juk mo­ka­mos pa­slau­gos.

Gal čia tos fir­mos pro­ble­ma, kad jų nie­kas ne­prii­ma?“ – aiš­ki­no kle­ bo­nas.

Pak­laus­tas, ar mo­ra­lu iš­pra­šy­ti lauk pa­ra­pi­jie­tį, jei jis kars­tą nu­si­ pir­ko ki­tur, R.Kar­pa­vi­čius tarstelė­ jo, kad jis nė­ra už tai at­sa­kin­gas. „Aš kal­bu apie fir­mas, ku­rios vis­ ką ap­sii­ma, o vė­liau ne­gau­na sa­lės ir pa­lie­ka žmo­nes „ant le­do“. Ar aš dėl tų fir­mų veik­los tu­riu at­sa­ky­ti?

Juk jie nuo pat pra­džių ne vi­są tie­są žmo­nėms pa­sa­kė ir pa­li­ko juos kaip šu­ne­lius“, – sa­kė ku­ni­gas. R.Kar­ pa­vi­čius teigė ne­ma­nąs, kad baž­

Apa­ti­niai – 5–15 Lt Ro­ži­nis – 10–15 Lt Šven­to­jo pa­veiks­liu­kas – 1 Lt Žva­kės – po 1 Lt Gie­do­to­jai – 300 Lt Ge­du­lin­gų pie­tų po­rci­ja as­me­niui

– nuo 12 Lt Kre­ma­vi­mas Lie­tu­vo­je – 2300 Lt

(pa­ts kre­ma­vi­mas – 1650 Lt) Kre­ma­vi­mas Len­ki­jo­je – pa­ts kre­

ma­vi­mas 500 Lt plius nu­ve­ži­mas – iš vi­so 2250 Lt Lai­ki­nas pa­mink­las – nuo 40 iki

150 Lt Pa­mink­las – nuo 4 tūkst. Lt

ny­čia pa­sta­ruo­ju me­tu da­ro biz­nį iš mir­ties. „Jei yra pa­slau­ga, rei­kia už tai ir at­ly­gin­ti. Šar­vo­ji­mo sa­lės kai­ na pas mus yra 650 li­tų, o jei čia įsi­gy­ji kars­tą, ne­kai­nuo­ja nie­ko“, – pa­brė­žė kle­bo­nas. Šv.Juo­za­po Dar­bi­nin­ko baž­ny­čios lai­do­ji­mo na­muo­se di­džio­sios sa­lės nuo­ma kai­nuo­ja 700, ma­žo­ji – 550 li­tų.

Per­kant kars­tą ir rū­bus sa­lių nuo­ ma krin­ta iki 430 ir 330 li­tų.

5

pirmADIENIS, balandžio 23, 2012

lietuva Ru­denį vyk­sian­ čiuo­se Sei­mo rin­ki­ muo­se į did­žiau­sių par­tijų kan­di­datų sąra­šus pir­mai­siais nu­me­riais bus įra­ šy­ti tų par­tijų pir­mi­ nin­kai.

Įsi­ti­ki­ni­mas: per­nai tie­sio­gi­niuo­se kon­ser­va­to­rių pir­mi­nin­ko rin­ki­muo­se Sei­mo pir­mi­ninkę I.De­gu­tienę nu­galė­ju­sio prem­je­ro A.Ku­bi­liaus ap­lin­

ka ma­no, kad jis tu­ri būti au­to­ma­tiš­kai įra­šy­tas pir­mas par­ti­jos kan­di­datų į par­la­mentą sąra­še.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Sąrašų viršūnė­se – par­tijų ly­de­riai Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Rei­tin­guos kan­di­da­tus

Tėvynės sąjun­ga-Lie­tu­vos krikš­ čio­nys de­mok­ra­tai (TS-LKD) prie­š me­tus vi­suo­ti­niu sa­vo na­rių bal­sa­ vi­mu pir­mi­nin­ku per­rin­ko prem­ jerą And­rių Ku­bi­lių. Spėja­ma, kad jis turėtų būti įra­šy­tas pir­mas šios par­ti­jos kan­di­datų į Seimą sąra­še.

Prieš ket­ve­rius me­tus A.Ku­bi­lius at­vedė TS-LKD į per­galę Lie­tu­vos par­la­men­to rin­ki­muo­se.

Iki šių metų vi­du­rio val­dan­čio­jo­je TS-LKD įvyks vi­di­nis šios par­ti­jos kan­di­datų į Seimą rei­tin­ga­vi­mas. „Šis pro­ce­sas bus su­reng­tas li­kus ke­lioms sa­vaitėms iki par­ti­jos ta­ ry­bos po­sėdžio, ku­ria­me bus tvir­ ti­na­mas ga­lu­ti­nis kan­di­datų sąra­ šas, tai­gi, va­sarą“, – teigė TS-LKD vyk­do­ma­sis sek­re­to­rius Rai­mun­das Alek­na. Pa­sak jo, dar ne­ži­no­ma, ar rei­tin­ga­vi­mo būdu bus ap­si­spręsta dėl pir­mo­jo kan­di­datų sąra­šo nu­ me­rio, ar spren­di­mas šiuo klau­ si­mu bus priim­tas par­ti­jos va­do­ vybė­je. „Dėl to dar nėra dis­ku­tuo­ta.

Kiek vėliau bus priim­tas spren­di­ mas, ar pir­ma­sis nu­me­ris sąra­še re­ zer­vuo­ja­mas par­ti­jos pir­mi­nin­kui, ar jis ati­teks pa­gal kan­di­datų rei­ tingą“, – tvir­ti­no R.Alek­na.

A.Ku­bi­liaus ap­lin­kos žmonės nea­be­jo­ja, kad šią po­zi­ciją tu­ri užim­ti par­ti­jos pir­mi­nin­kas ir da­ bar­ti­nis prem­je­ras. Bet da­lis val­ dan­čio­sios par­ti­jos na­rių įsi­ti­kinę,

kad kon­ser­va­to­riai per rin­ki­mus gautų kiek dau­giau balsų, jei­gu pir­ma sąra­še būtų įra­šy­ta už prem­ jerą po­pu­lia­resnė A.Ku­bi­liaus pir­ mo­ji pa­va­duo­to­ja par­ti­jo­je, Sei­mo pir­mi­ninkė Ire­na De­gu­tienė.

Todėl dis­ku­si­jos šiuo klau­si­mu tęsia­si, nors, neo­fi­cia­liais duo­ me­ni­mis, TS-LKD va­do­vybė­je yra dau­giau pa­si­sa­kan­čių už A.Ku­bi­ liaus įra­šymą par­ti­jos kan­di­datų sąra­šo viršūnė­je.

TS-LKD ta­ry­bos po­sėdis, ku­ria­ me bus tvir­ti­na­mi pre­ten­duo­jan­čių į par­la­men­tarų man­da­tus sąra­šai, bus su­reng­tas rugpjūtį.

Neat­siims man­da­to

Kaip ir 2008 m., Li­be­ralų sąjūdį šie­met į Sei­mo rin­ki­mus turėtų ves­ti da­bar­ti­nis su­si­sie­ki­mo mi­ nist­ras, par­ti­jos pir­mi­nin­kas Eli­gi­ jus Ma­siu­lis. Per­nai ru­denį li­be­ralų su­va­žia­vi­me jis per­rink­tas Li­be­ralų sąjūdžio va­do­vu.

Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­gos (LiCS) kan­di­datų sąra­še pir­mas turėtų būti Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Al­gis Čap­li­kas, per­nai ge­gužę iš­rink­tas nau­juo­ju li­be­ral­cent­ristų va­do­vu. Į 2008 m. Sei­mo rin­ki­mus LiCS vedė tuo­me­tis li­be­ral­cent­ristų ly­de­ris Artū­ras Zuo­kas. Par­ti­ja per­žengė 5 pro­c. balsų bar­jerą, pa­te­ko į Seimą. Par­la­men­ta­ru ta­po ir A.Zuo­ kas. Ta­čiau jau po pus­me­čio jis at­ si­sakė LiCS va­do­vo pa­reigų, o dar po ku­rio lai­ko pa­si­traukė ir iš par­ ti­jos, ir iš Sei­mo.

Vil­niaus me­ras A.Zuo­kas šie­met grei­čiau­siai va­do­vaus sa­vo per­nai įsteig­tos par­ti­jos „Taip“ kan­di­da­ tams į Seimą. Bet A.Zuo­kas ne kartą yra sakęs, kad no­ri lik­ti sos­tinės šei­mi­nin­ku, todėl tikė­ti­na, kad neims Sei­mo na­rio man­da­to, net jei­gu būtų iš­rink­tas į par­la­mentą.

mą kel­ti sa­vo ly­derį Ro­landą Paksą. Ta­čiau kol kas neaiš­ku, ar tik­rai jis turės ga­li­mybę būti pir­mas kan­ di­datų sąra­še. Neat­me­ta­ma, kad dėl R.Pak­so kan­di­da­ta­vi­mo ir jam tai lei­du­sio įsta­ty­mo kons­ti­tu­cin­ gu­mo va­sarą ir ru­dens pra­džio­je dar bus tei­sia­ma­si.

R.Pak­so pro­ble­ma

Opo­zi­cinės Lie­tu­vos so­cial­de­ mok­ratų par­ti­jos (LSDP) pir­mi­ nin­ku dar 2009 m. pa­va­sarį bu­vo iš­rink­tas ir per­nai ba­landį per­rink­ tas Sei­mo na­rys Al­gir­das But­ke­vi­ čius. Jis turėtų būti įra­šy­tas pir­mas so­cial­de­mok­ratų kan­di­datų į par­ la­men­ta­rus sąra­še. 2008-ai­siais LSDP į Seimą bandė ves­ti tuo­me­ tis prem­je­ras ir par­ti­jos pir­mi­nin­ kas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las.

Dar­bo par­ti­jos (DP) kan­di­datų sąra­še pir­mo­ji vie­ta jau se­niai re­ zer­vuo­ta par­ti­jos pir­mi­nin­kui eu­ ro­par­la­men­ta­rui Vik­to­rui Us­pas­ki­ chui. Jis vėl, kaip ir 2008 m., ves DP į Seimą, tik ne­būti­nai at­siims Lie­ tu­vos par­la­men­ta­ro man­datą, net jei­gu būtų iš­rink­tas. V.Us­pas­ki­chui bent iki 2014-ųjų vi­du­rio ga­ran­tuo­ ta Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rio vie­ta.

Pir­mas Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos kan­di­datų sąra­še 2008 m.

Sei­mo rin­ki­muo­se bu­vo įra­šy­tas par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­kas, šios par­ ti­jos frak­ci­jos par­la­men­te se­niū­nas Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis. Šie­met Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jai įsta­ty­mu leid­žia­ma į Sei-

Rai­mun­das Alek­na:

Bus priim­tas spren­di­mas, ar pir­ma­sis nu­me­ris sąra­še re­zer­vuo­ja­mas par­ti­jos pir­mi­nin­kui, ar jis ati­teks pa­gal kan­di­datų rei­tingą.

Jei­gu teismų pro­ce­sus bus spėta baig­ti iki bal­sa­vi­mo, ga­li at­si­tik­ti ir taip, kad R.Pak­sas bus išb­rauk­ tas iš Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ ti­jos kan­di­datų sąra­šo pir­mo­sios vie­tos. Tuo­met ir vėl kan­di­da­tus į rin­ki­mus ves V.Ma­zu­ro­nis.

Paaiškės va­sarą

Ne­si­keis ir „am­ži­na­sis“ Lie­tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­jos kan­di­datų sąra­šo ly­de­ris. Kaip ir 2000, 2004 bei 2008 m., šie­met tai bus da­ bar­ti­nis eu­ro­par­la­men­ta­ras, par­ ti­jos pir­mi­nin­kas Val­de­ma­ras To­ ma­ševs­kis.

Vals­tie­čių ir ža­liųjų sąjun­gos, anks­čiau va­din­tos Vals­tie­čių liau­ di­ninkų sąjun­ga, kan­di­datų sąra­ še pir­mas bus įra­šy­tas vers­li­nin­kas Ramū­nas Kar­baus­kis. 2008 m. šios par­ti­jos kan­di­datų sąra­še pir­mo­ji bu­vo eksp­rem­jerė Ka­zi­mi­ra Pruns­ kienė. Bet ji tuo­met su­rin­ko itin ma­žai balsų ir ne­pa­te­ko į Seimą.

Tuo­jau po pra­laimėtų rin­kimų K.Pruns­kienė su­si­py­ko su vals­ tie­čiais liau­di­nin­kais, išs­to­jo iš jų gretų ir ne­tru­kus įsteigė sa­vo va­ do­vau­jamą Lie­tu­vos liau­dies par­ tiją. Kol kas neaiš­ku, ar dėl šie­met pa­tir­to in­sul­to K.Pruns­kienė da­ ly­vaus Sei­mo rin­ki­muo­se būda­ma sa­vo va­do­vau­ja­mos par­ti­jos kan­di­ datų sąra­šo viršūnė­je.

Da­b ar­t i­n ia­m e Sei­m e ne­d i­ delę frak­ciją tu­rin­čiai Krikš­čio­ nių par­ti­jai va­do­vau­ja eksp­rem­je­ ras Ge­di­mi­nas Vag­no­rius. Jis nėra da­bar­ti­nio Sei­mo na­rys, ta­čiau grei­čiau­siai būtent par­ti­jos ly­de­ ris ves jos kan­di­da­tus per būsi­ mo­jo par­la­men­to rin­ki­mus. Nau­ jo­jo Sei­mo rin­ki­mai vyks spa­lio 14 d. Va­sarą jau bus ži­no­mi tiek tikslūs da­ly­vau­jan­čių par­tijų kan­di­ datų sąra­šai, tiek ir jų ly­de­riai.

Ba­le­to žvaigž­dy­nas pri­vertė aik­čio­ti Sau­lius Tvir­bu­tas s.tvirbutas@diena.lt

Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je ova­ci­jo­ mis įver­tin­tas išs­kir­ti­nis kultū­ri­nis įvy­kis – „Šimt­me­čio ba­le­tai“. Daug gra­žių žod­žių apie Lie­tuvą, areną, pub­liką iš­sakė ir ar­tis­tai. Žavė­jo pro­fe­sio­na­lus

Šeš­ta­dienį įvy­ku­sia­me ren­gi­ny­ je „Šimt­me­čio ba­le­tai“ Vla­di­mi­ro Ro­ma­no­vo fon­das pri­statė gar­siau­ sius pa­sau­lio teat­rus su­žavė­ju­sius spek­tak­lius „Ša­che­re­za­da“, „Fau­ no po­pietė“ ir „Po­lo­vie­čių šo­ kiai“. „Žal­gi­rio“ are­nos žiū­ro­vai juos taip pat pa­lydė­jo ova­ci­jo­mis.

Ap­si­lankę ren­gi­ny­je turė­jo pui­ kią pro­gą pa­ma­ty­ti pa­sau­li­nio ly­ gio ba­le­to žvaigž­des Ni­ko­lajų Cis­ ka­ridzę, Ju­liją Ma­cha­liną, ku­ri yra šo­ku­si su Po­vi­lu Va­na­gu Ru­si­jos

te­le­vi­zi­jos šo­kių pro­jek­te „Bo­le­ ro“. Per pa­si­ro­dy­mus šo­ko at­likė­jai net iš trijų teatrų: Mask­vos did­žio­ jo, Krem­liaus ir Sankt Pe­ter­bur­go Ma­ri­jos. Įspūdin­gai api­pa­vi­da­lin­ to­je ir ap­švies­to­je sce­no­je iš vi­so pa­si­rodė apie 70 ar­tistų.

Per per­trauką už­kal­bin­ta gar­si šokė­ja Jūratė Nor­vai­šienė sakė jau ne pirmą kartą ma­tan­ti gy­vai šo­ kantį N.Cis­ka­ridzę. „Bet nie­ka­da ne­si­liau­ju žavė­tis jo meist­riš­ku­mu.

Jis tie­siog skrai­do sce­no­je. Vy­ro du­ bens struktū­ra sun­kiau leid­žia kel­ ti ko­jas. Ta­čiau N.Cis­ka­ridzės su­ gebė­ji­mai ma­ne ste­bi­na ne tik kaip šokėją, bet ir kaip me­dikę, ge­rai iš­ ma­nan­čią žmo­gaus ana­to­miją“, – da­li­jo­si įspūdžiais J.Nor­vai­šienė.

Gėlės pri­ma­ri­jui

Dėl šio ba­le­to pri­ma­ri­jaus spe­ cia­liai iš Mask­vos at­vy­ko di­zai­

ne­ris Juo­zas Stat­ke­vi­čius. Jis taip pat sakė matęs daug ba­le­to pa­ sta­tymų, ku­riuo­se šo­ka N.Cis­ka­ ridzė. „Lan­kiau­si jo spek­tak­liuo­ se Ka­nuo­se, Mask­vos did­žia­ja­me teat­re, ta­čiau Lie­tu­vo­je šo­kan­čio jo dar ne­ma­čiau. Ne­no­riu bent jau šį kartą pra­leis­ti „Šimt­me­čio ba­letų“, kai Ni­ko­la­jus šoks Kau­no „Žal­gi­rio „are­no­je“, – dar prie­š ren­ginį sakė J.Stat­ke­vi­čius. Jis vėl grei­tai grįš į Maskvą, kur dir­ba prie spek­tak­lio „Ana Ka­re­ni­na“.

Gyrė areną ir fondą

Pro­jek­to „Šimt­me­čio ba­le­tai“ me­ no va­do­vas And­ris Lie­pa ne­slėpė su­si­žavė­ji­mo are­na. „Esu su­žavė­ tas. To­kią di­delę „Žal­gi­rio“ areną su­gebė­jo­me per­kur­ti į tikrą teatrą, ku­ris nie­kuo ne­nu­si­leid­žia ge­riau­ siems Lon­do­no, Pa­ry­žiaus, kitų miestų teat­rams“, – tvir­ti­no vi­sa­

Meist­rai: N.Cis­ka­ridzės ir J.Ma­cha­li­nos due­tas užbūrė žiū­ro­vus.

me pa­sau­ly­je gar­sus Ru­si­jos šokė­ jas, cho­reog­ra­fas ir re­ži­sie­rius.

A.Lie­pa sakė esąs ypač dėkin­gas V.Ro­ma­no­vo fon­dui, kad pro­jektą „Šimt­me­čio ba­le­tai“ galė­jo at­vež­ti į Lie­tuvą. „V.Ro­ma­no­vo fon­das iš­ sis­ki­ria mei­le me­nui ir ge­ru sko­niu.

Esa­me kon­cer­tavę Ry­go­je, Mins­ke, o Lie­tuvą vis ap­lenk­da­vo­me, bet

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

da­bar esa­me čia, jau­čiamės kaip na­ muo­se ir la­bai tuo džiau­giamės“, – ne­slėpė emo­cijų maest­ro. Šokė­ja J.Ma­cha­li­na pri­si­pa­ži­no ne­si­tikė­ ju­si su­lauk­ti to­kios, tūkstan­tinės, žiū­rovų mi­nios are­no­je. „Tai la­bai įkve­pia, čia to­kia nuo­sta­bi ener­ gi­ja“, – po pir­mo pa­si­ro­dy­mo kalbė­jo ji.

6

pirmadienis, balandžio 23, 2012

nuomonės

Po skan­da­lo – trauk­tis iš po­sto?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Biu­rok­ra­ti­jos bao­ba­bų šven­tė Saulius Pocius

P

a­reiš­k u­s i, kad teis­mo spren­d i­mo vyk­dy­m ą per­duo­t i mer­gai­tę nu­ trau­ku­si An­dže­li­ka Vež­ ba­vi­čiū­tė ne­vyk­dė tar­ny­bi­nių pa­ rei­gų, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ ro­l ie­rė Edi­ta Žio­bie­nė su­si­lau­kė tik­ros aud­ros.

Ne, sei­mū­nai šį­syk ty­lė­jo, ne­si­ ver­žė aiš­k in­t is si­t ua­ci­jos vie­to­ je, – ką čia aik­čio­si dėl kaž­ko­k ios dar­buo­to­jos. Ty­lė­jo ir Vy­r iau­sy­ bės na­riai, iš­sky­rus so­cia­li­nių rei­ ka­lų mi­nist­rą Do­na­tą Jan­kaus­ką, ku­r is vie­n in­te­l is ne­pa­bi­jo­jo vie­ šai pa­reikš­t i, kad toks Vai­ko tei­ sių ap­sau­gos sky­r iaus vyr. spe­ cia­l is­tės A.Vež­ba­vi­čiū­tės ver­ti­ni­ mas – nea­dek­va­tus.

Kas ga­lė­t ų ma­ny­t i, kad Ke­d žių na­muo­se vaiz­do ka­me­ra už­fi k­

E.Žio­bie­nė ga­li kreip­ tis į tei­sė­sau­gą ir nuo gal­vi­jiš­kų pa­lin­kė­ji­ mų gin­ti sa­vo gar­bę ir oru­mą teis­muo­se. Ta­ čiau tuo­met ji ri­zi­kuo­ tų pa­tek­ti į Guin­nes­so re­kor­dų kny­gą. suo­ta si­tua­ci­ja tik­rai pa­na­ši į teis­ mo spren­di­mo vyk­dy­mą?

Tai la­biau bu­vo pa­na­šu į pa­mi­šė­ lių ata­ką, ku­rio­je aki­vaiz­džiai pa­ min­ta vai­ko tei­sė lik­t i svei­kam.

Net ne­p a­m in­t a, o per­va­ž iuo­t a vikš­r i­niu trak­to­r iu­mi. Vie­nin­te­lė iš pa­rei­g ū­nų A.Vež­ba­v i­čiū­tė pa­ siel­gė kaip žmo­gus.

Tai­g i aud­ra dėl E.Žio­bie­nės po­zi­ ci­jos ki­lo ne Sei­me ir ne tei­si­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se, o ano­ni­mi­niuo­se in­ ter­ne­to ko­men­ta­r ų plo­tuo­se. Jei po­n ia Edi­ta bū­t ų pa­skai­t i­nė­ju­si, ką apie ją pa­čią ir apie A.Vež­ba­vi­ čiū­tę smer­kian­tį pa­reiš­ki­mą ra­šo ko­men­ta­to­r iai, gal bū­tų sua­be­jo­ ju­si tuo, ką drą­siai pa­reiš­kė į vie­ šu­mą. Tur­būt 98 pro­c. vi­sų nuo­ mo­nę reiš­kian­čių­jų bu­vo pa­krau­ pę dėl to­k ios Lie­tu­vos vai­k ų tei­ sių gy­nė­jos nuo­sta­tos.

Sup­r an­t a­m a, E.Žio­b ie­n ė ga­l i kreip­tis į tei­sė­sau­gą ir nuo gal­vi­

jiš­kų pa­lin­kė­ji­mų gin­ti sa­vo gar­bę ir oru­mą teis­muo­se. Ta­čiau tuo­ met ji ri­zi­kuo­tų pa­tek­ti į Guin­nes­ so re­kor­dų kny­gą kaip žmo­g us, iš­kė­lęs tūks­tan­čius iki­teis­m i­n ių ty­r i­mų sa­vo at­si­t ik­t i­n iams nie­ kin­to­jams. Kad tei­sy­bė trium­fuo­ tų, o nie­k in­to­jai bū­tų nu­teis­ti, ga­ li ne­pa­kak­t i pa­sku­t i­n io gy­ve­n i­ mo. Bė­da ta, kad jis duo­tas tik vie­ nas, kaip duo­ta ir vie­na mo­ra­lė – ver­ty­bių ir elg­se­nos nor­mų sis­te­ ma, ku­r ios neį­ma­no­ma ap­vers­t i aukš­t yn ko­jo­m is. Net jei tai dik­ tuo­ja des­pe­ra­t iš­kai ore pa­k i­bu­ sios ins­ti­tu­ci­nės am­bi­ci­jos.

A.Vež­ba­vi­čiū­tės poel­gį nei­gia­mai įver­ti­no ne tik pa­ti E.Žio­bie­nė, bet ir jos įstai­ga, ku­rios biu­rok­ra­ti­nė są­mo­nė šia­me pa­sau­ly­je ka­žin ar įga­li įžvelg­ti kai ką dau­g iau – pa­ vyz­d žiui, ele­men­ta­r ų žmo­g iš­ku­ mą, gai­les­t į ar pri­va­taus as­mens ap­si­spren­di­mo ver­tę. „Spe­cia­lis­tės at­si­sa­ky­mas vyk­dy­ ti teis­mo spren­d i­mą (nu­ma­tan­t į vai­ko tei­sės gy­ven­ti su ma­ma už­ tik­ri­ni­mą) ir jo vyk­dy­mo nu­trau­ ki­mas, taip pat ir ki­t i šio­je pa­ž y­ mo­je nu­sta­ty­ti veik­los trū­ku­mai (neuž­t ik­r i­no ne­t ruk­do­mo vai­ko ir mo­t i­nos bend­ra­v i­mo) lai­k y­t i­ ni tar­ny­bi­n ių pa­rei­g ų ne­v yk­dy­ mu“, – kons­ta­tuo­ja­ma at­lik­to ty­ri­ mo iš­va­do­se.

Ga­l i­m a su­pras­t i, kad vai­k us gin­t i tu­r in­t i tar­nau­to­ja tu­rė­jo leis­t i suau­g u­sie­siems su­plė­šy­t i mer­gai­tę, o nu­t rau­k u­si be­šir­d į smur­to ak­tą pa­da­rė vos ne nu­ si­kal­t i­mą.

Kai aki­mis pa­ne­ri į tą biu­rok­ra­ti­ nės raš­t i­jos aki­va­rą, tam­pa vi­sai ne­beaiš­k u, kam at­sto­vau­ja vals­ ty­bės var­du vei­k ian­čios įstai­gos: svei­kam pro­t ui ar ins­t i­t u­c i­nės (ne)są­mo­nės pa­d ik­t uo­toms am­ bi­ci­joms? Kam at­sto­vau­ja ir Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba: vai­kams ir jų tei­sei į ne­su­ža­lo­tą svei­ka­tą ar juo­do­m is kau­kė­m is pri­s i­deng­ tam smur­t ui? Užuot ap­do­va­no­ ju­si ir pa­ska­ti­nu­si sa­vo tar­nau­to­ ją už tik­rai hu­ma­n iš­ką el­ge­sį, ją be teis­mo nu­tei­sė ir pa­smer­kė.

Sun­k u pro­t u su­vok­t i, bet ver­t y­ bės čia var­to­mos taip, kaip tuo me­tu kai kam pa­to­g iau.

Praė­ju­s į ket­v ir­t a­d ie­n į kaž­k u­ ris ko­men­ta­to­r ių pa­siū­lė rink­t i A.Vež­ba­v i­čiū­tę Me­t ų žmo­g u­m i.

Iš tie­sų pui­k i min­t is, nes tai bū­ tų ga­l i­my­bė klie­d in­čios biu­rok­ ra­t i­jos bao­ba­bams pa­de­monst­ ruo­t i rea­l ią žmo­n ių nuo­mo­nę apie jų var­du kler­k ų prii­ma­mus spren­di­mus.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Už

Prieš

Lai­ma Juk­nie­nė, Klai­pė­dos švie­ti­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nio su­si­vie­ni­ji­mo pir­mi­nin­kė: – Kiek­vie­no­je gar­bin­go­je vals­ty­bė­je bet koks pa­rei­gū­ nas ar aukš­tą vals­ty­bės po­stą uži­man­tis žmo­gus, vos tik kri­tus še­šė­liui ant jo re­pu­ta­ci­jos ir pra­dė­jus tai ap­ta­ri­nė­ ti vi­suo­me­nė­je, at­si­sta­ty­di­na. To­kių pa­vyz­džių įvai­rio­ se vals­ty­bė­se yra ne vie­nas ir ne du, nors, re­gis, tie at­ si­sta­ty­di­nę po­li­ti­kai ir ne­pa­da­rė nie­ko blo­go. Ta­čiau jie su­ter­šė sa­vo var­dą vi­suo­me­nės aky­se ir gar­bin­gai pa­si­ trau­kė. Tai įpras­ta kiek­vie­no­je nor­ma­lio­je, mo­ra­lės prin­ ci­pų pai­san­čio­je ša­ly­je. O pas mus yra kaž­ko­kia gar­bė įsi­ vel­ti į skan­da­lus ir vaikš­čio­ti aukš­tai pa­kel­ta gal­va. Man svei­ku pro­tu ne­su­vo­kia­ma, ko­kio­je vals­ty­bė­je mes gy­ve­ na­me. Ma­tyt, rei­kia su­pras­ti taip, kad tam, ku­ris uži­ma aukš­tą po­stą, vis­kas ga­li­ma. Gar­bin­gas po­li­ti­kas, gar­bin­ go­je vals­ty­bė­je pa­te­kęs į to­kią si­tua­ci­ją kaip G.Ste­po­na­ vi­čius, tik­rai pa­si­trauk­tų, o ne aiš­kin­tų, kad tai kaž­ko­kia pro­vo­ka­ci­ja. Ga­liau­siai juk mi­nist­ras pa­ts ir ne­nei­gia, kad skam­bi­no tai mer­gi­nai. Be to, jis yra švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras, o ne že­mės ūkio. Taip gra­žiai sa­vo pa­vyz­džiu auk­lė­ja­me ir ug­do­me atei­ties kar­tą.

Sau­lius Sto­ma, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rys: – Ma­nau, kad G.Ste­po­na­vi­čius tu­ri aiš­kin­tis su sa­vo žmo­na, o at­si­sta­ty­din­ti jam tik­rai ne­rei­kia. Aiš­ku, yra niuan­sas, kad jis yra švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras, ro­ do moks­lei­viams pa­vyz­dį, ta­čiau ne­su įsi­gi­li­nęs, ar to­je si­tua­ci­jo­je, apie ku­rią vi­si da­bar kal­ba, ri­bos bu­vo per­ ženg­tos. Kal­ba­ma apie sek­sua­li­nį prie­ka­bia­vi­mą ir ga­ liu pa­ci­tuo­ti įsta­ty­mą, kas tai yra. Tai – už­gau­lus žo­ džiu ar fi­zi­niu veiks­mu iš­reikš­tas sek­sua­li­nio po­bū­džio el­ge­sys su as­me­niu, su ku­riuo sie­ja dar­bo, tar­ny­bi­niai ar ki­to­kio pri­klau­so­mu­mo san­ty­kiai. Ma­nau, kad sek­ sua­li­nis prie­ka­bia­vi­mas ši­to­je is­to­ri­jo­je at­krin­ta, nes už­gau­lu­mo tik­rai ne­bu­vo, o ir pri­klau­so­mu­mas abe­ jo­ti­nas. Si­tua­ci­ja – la­bai su­bti­li, ta­čiau ne­ma­nau, kad tai yra tas pra­si­žen­gi­mas, dėl ku­rio rei­kė­tų trauk­tis iš po­sto. Yra pa­kan­ka­mai mi­nist­rų, ku­riems rei­kia skelb­ ti in­ter­pe­lia­ci­jas, ta­čiau G.Ste­po­na­vi­čius to­je ei­lė­je yra tik koks tre­čias ar ket­vir­tas. Ma­nau, kad jis ga­vo ge­rą pa­mo­ką ir dar te­gul pa­bū­na tuos pen­kis mė­ne­sius mi­ nist­ru iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, o vi­suo­me­nė kaip nors iš­ken­tės.

Aną­dien ėjau pro vie­ną ry­tie­tiš­kų, at­ro­do, tai­lan­die­tiš­kų pa­tie­ka­lų ka­ vi­nę Tur­gaus gat­vė­je ir ne­ma­lo­niai nu­ste­bi­no tai, kad vi­sas ša­li­gat­vis jos pa­sie­niu nu­sė­tas nuo­rū­kų. Kaip su­pran­tu, to­kias „do­va­nė­les“ prie mai­ti­ni­mo įstai­gos pa­lie­ka klien­tai, išei­nan­tys į lau­ką pa­rū­ky­ti. Jei jau lan­ky­to­jai yra ne­kul­tū­rin­gi ir me­ta nuo­rū­kas tie­siog ant ša­li­gat­vio kur pa­kliū­va, ma­nau, kad to­kiu at­ve­ju ka­vi­nės dar­buo­to­jai tu­rė­tų pa­si­rū­ pin­ti sa­vo ap­lin­kos šva­ra ir tvar­ka, su­bar­ti šiukš­lin­to­jus, kad taip elg­ tis ne­de­ra.

ka­tos biu­rai skel­bė apie šią die­ną ir apie triukš­mo ža­lą. O Klai­pė­do­je ne­ rei­ka­lin­go triukš­mo – per akis. Skai­ čiau vie­no už­sie­nio pro­fe­so­riaus ty­ ri­mų iš­va­das. Pa­si­ro­do, pik­ty­bi­nis triukš­mas (toks, ku­rio ga­lė­tų ne­bū­ ti) žmo­nes vei­kia daug stip­riau nei neiš­ven­gia­mas, pa­vyz­džiui, va­žiuo­ jan­čių au­to­mo­bi­lių ke­lia­mas triukš­ mas. As­me­niš­kai ma­ne la­bai er­zi­na, kai mū­sų žmo­nės ima rė­kau­ti į mo­ bi­liuo­sius te­le­fo­nus par­duo­tu­vė­se ar au­to­bu­suo­se. Va­kar bu­vau vie­no­ je par­duo­tu­vė­je, tai vie­na „bo­ben­ci­ ja“ kaip nu­pli­ky­ta rė­ka­vo į mo­bi­lų­ jį. Pa­sa­ko­jo, koks jos vy­ras ne­ti­kė­lis, pa­si­lei­dė­lis. Bu­vo tik­rai šlykš­tu klau­ sy­tis. O ypač apie in­ty­mius da­ly­kus.

Už­sie­ny­je, pa­ste­bė­jau, žmo­nės mo­ bi­liai­siais kal­ba kur kas trum­piau ir ne­rė­kau­ja kaip lau­ki­niai.

Al­ma

Vy­gis

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Akis ba­do nuo­rū­kos

Nė­ra ko rė­kau­ti!

Tik ką praė­jo ba­lan­džio 20-oji – ko­ vos su triukš­mu die­na. Kaip pa­ste­ bė­jau, dau­ge­ly­je sa­vi­val­dy­bių svei­

Kont­ra­ban­di­nin­kai nie­ko ne­bi­jo

Sa­vait­ga­lį ap­si­lan­kiau Se­na­ja­me tur­ gu­je. Kol žmo­na ap­si­pir­ki­nė­jo, te­ko ste­bė­ti pre­kei­vių kont­ra­ban­di­nė­mis

ci­ga­re­tė­mis veik­lą. Nors ne­su nei kri­mi­na­lis­tas ar ki­toks nu­si­kal­tė­lių spe­cia­lis­tas, bet per tas 5–10 mi­nu­ čių be­lauk­da­mas pa­ma­čiau, kas bu­di ir ste­bi ap­lin­ką, kas vi­lio­ja pir­kė­jus, kur sle­pia­mos kont­ra­ban­di­nės ci­ga­ re­tės, kam per­duo­da­mi gau­ti pi­ni­gai, kas vy­riau­sias pa­gal ran­gą. To­kia įžū­ li, ne­le­ga­li ir vi­siems ma­to­ma veik­la ste­bi­na. O kur val­džia? Kur po­li­ci­ja?

Kur spe­cia­lio­sios tar­ny­bos? Ma­žiau­ siai to­je nu­si­kals­ta­mo­je veik­lo­je da­ ly­vau­ja 5–10 žmo­nių!

Ju­lius

Ko­dėl per­kė­lė am­bu­la­to­ri­ją?

Nie­kaip ne­sup­ran­tu, ko­dėl mū­ sų am­bu­la­to­ri­ją iš Kre­tin­gos gat­vės 8 rei­kė­jo iš­kel­ti į „Lor­nos“ me­di­ci­ nos cent­rą? Esa­me se­ni, neį­ga­lūs, vien mū­sų na­me aš­tuo­ni pen­si­nin­ kai, ku­rie lan­ky­da­vo­si šio­je gy­dy­mo įstai­go­je. Bū­da­vo taip pa­to­gu, kad vis­kas ša­lia, o kaip da­bar rei­kės nu­ si­gau­ti į nau­ją vie­tą?

Ge­no­vai­tė Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Į

ga­li­mo sek­sua­li­nio prie­ka­bia­vi­mo skan­da­lą įsi­pai­nio­jęs švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius, kai esą į sa­vo vieš­bu­čio kam­ba­rį kvie­tė sek­so eks­per­te sa­ve va­di­nan­čią Mil­dą Bar­ta­šiū­nai­tę, tarp po­li­ti­kų ir vi­suo­me­ nė­je su­kė­lė dis­ku­si­jų aud­rą. Vie­ni ma­no, jog tai tik iš­gar­sė­ti no­rin­čios mer­gi­nos pro­vo­ka­ci­ja, ki­ti įsi­ti­ki­nę, jog mi­ nist­ras tu­ri at­si­sta­ty­din­ti, nes po­li­ti­kams tai­ko­mi aukš­tes­ni mo­ra­lės rei­ka­la­vi­mai. Ar G.Ste­po­na­vi­čiui rei­kė­tų at­ si­sta­ty­din­ti?

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, BALANDŽIO 23, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Žve­jai – Eu­ro­pos Są­jun­gos įkai­tai Af­ri­kos zo­no­je žve­ jo­jan­tys Lie­tu­vos lai­vai kar­tais tu­ri kel­ti pi­gių ša­lių vė­ lia­vas tam, kad iš­ gy­ven­tų ir iš­veng­ tų Eu­ro­pos Są­jun­ gos žve­jams su­kur­ tų disk­ri­mi­nuo­jan­ čių są­ly­gų.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Stu­mia iš zo­nų

„Mums Eu­ro­pos Są­jun­ga dau­ giau truk­do nei padeda“, – pra­ bi­lo kom­pa­ni­jos „Bal­tic At­lant Shipping“ biu­ro Lie­tu­vo­je at­sto­ vas Alek­sand­ras Lo­ba­čio­vas.

Jis da­ly­va­vo Af­ri­kos zo­no­je žve­ jo­jan­čių kom­pa­ni­jų at­sto­vų su­si­ ti­ki­me su Mau­ri­ta­ni­jos žve­jy­bos ūkio mi­nist­ru. Bend­ra žve­jų at­sto­ vų nuo­mo­nė to­kia: jei Mau­ri­ta­ni­ja ir Eu­ro­pos Są­jun­ga pa­si­ra­šys nau­ją žve­jy­bos su­tar­tį, šio­je zo­no­je žve­ jams ne­be­bus ką veik­ti. „Eu­ro­pos Są­jun­gos ini­cia­ty­va ties Mau­ri­ta­ni­jos kran­tais žve­jy­bos drau­di­mo zo­ną sie­kia­ma pa­di­din­ ti nuo 12 iki 20 jūr­my­lių. Mes apie 80 pro­c. lai­mi­kio prie Mau­ri­ta­ni­ jos kran­tų su­gau­na­me kaip tik to­ je zo­no­je. At­vi­ruo­se van­de­ny­se už 20 jūr­my­lės ne tik mums, bet ir ki­ tiems žve­jams ne­bus ką veikti“, – ti­ki­no A.Lo­ba­čio­vas.

Kom­pa­ni­ja „Bal­tic At­lant Ship­ ping“ yra Af­ri­kos zo­no­je prie Mau­ ri­ta­ni­jos, Ma­ro­ko ir Se­ne­ga­lo kran­ tų žve­jo­jan­čios Lie­tu­vos bend­ro­vės „Baltlanta“ lai­vų ope­ra­to­rė. Jos per Lie­tu­vos at­sto­vus Eu­ro­pos Par­la­ men­te yra krei­pu­sis į Eu­ro­pos Ko­ mi­si­ją ir pra­šo, kad žve­jy­bos rei­ka­ lai bū­tų spren­džia­mi at­si­žvel­giant ir į žve­jų in­te­re­sus.

Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jo­ se, kaip ir at­ski­ro­se jos vals­ty­bė­se, di­džiau­sia pro­ble­ma yra tai, kad val­džio­je nė­ra okea­ni­nės žve­jy­bos spe­ci­fi­ką iš­ma­nan­čių žmo­nių, o į žve­jų pro­fe­sio­na­lų siū­ly­mus be­ veik ne­si­gi­li­na­ma. Šei­mi­nin­kau­ja olan­dai

„Okea­ni­nė žve­jy­ba Af­ri­kos zo­no­ je kas­met tam­pa vis su­dė­tin­ges­ nė. Tuos ra­jo­nus ži­no­me nuo 1994 me­tų, „Baltlanta“ juo­se žve­jo­ja nuo 1990-ųjų. Tuo­met Mau­ri­ta­

Žve­jy­ba: pa­sku­ti­ny­sis Klai­pė­do­je ka­pi­ta­liš­kai re­mon­tuo­tas lai­vas „Ko­vas“ žve­jo­ja Af­ri­kos zo­no­je.

ni­jos zo­no­je žve­jo­jo apie 20 lai­vų, ku­rie per pa­rą šal­dė 50–70 to­nų žu­vų. Da­bar žve­jo­ja apie 70 stam­ bių lai­vų, ku­rie per pa­rą šal­do iki 400 to­nų žu­vų. Tie pa­tys per­dirb­ ti ta­ry­bi­niai „Manzundai“ per pa­ rą šal­do iki 200 to­nų žuvų”, – aiš­ ki­no A.Lo­ba­čio­vas.

Mau­ri­ta­ni­jos zo­no­je ga­li­ma su­ tik­ti ir bu­vu­sius Lie­tu­vos žve­jy­bos lai­vy­no įmo­nės „Jūra“ lai­vus. Da­lį jų po 2,5 mln. JAV do­le­rių nu­si­pir­ko is­lan­dai, o per­dirb­tus vė­liau par­da­ vė po 40 mln. JAV do­le­rių.

Mau­ri­ta­ni­jos zo­no­je žve­jo­ja Ru­ si­jos, Ai­ri­jos, Lat­vi­jos, Lie­tu­vos, Bel­gi­jos, Is­lan­di­jos, Uk­rai­nos lai­ vai. Vis la­biau į šią zo­ną ver­žia­ si Ki­ni­jos ir Pie­tų Ko­rė­jos žve­jai. O šei­mi­nin­kau­ja jo­je olan­dai. Yra dvi vien olan­diš­kos kom­pa­ni­jos ir dar ke­lios bend­ros kom­pa­ni­jos su vo­ kie­čiais, ai­riais, len­kais, ne­tgi lie­ tu­viais. „Olan­dų žve­jai žu­vis Af­ri­kos zo­ no­je gau­do bar­ba­riš­kai ir la­biau­siai pri­si­de­da prie to, kad ji ten nyks­ ta“, – ti­ki­no okea­ni­nės žve­jy­bos žve­jai.

Pa­tir­ties prie Af­ri­kos kran­tų tu­ rin­tys Lie­tu­vos žve­jai bu­vo įpra­tę, kaip sa­ko­ma, „sės­ti žu­vims ant nu­ garos“ ir sek­ti jas pa­skui mig­ra­ci­ jos ke­lius. Da­bar tai da­ry­ti ne­be­

Alek­sand­ras Lo­ba­čio­vas:

Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jos mums ban­dė už­draus­ti žve­ jo­ti Se­ne­ga­lo van­de­ ny­se, nors tarp ES ir Se­ne­ga­lo nė­ra pa­si­ra­ šy­tas tarp­vals­ty­bi­nis su­ta­ri­mas. pa­vyks­ta dėl su­griež­tė­ju­sios ir ne vi­sa­da su­pran­ta­mos kvo­tų skirs­ ty­mo tvar­kos.

Ken­čia ir dėl po­li­ti­kos

Di­džių­jų ES vals­ty­bių įta­ka Mau­ ri­ta­ni­jos zo­no­je yra di­de­lė. Jos su­

ge­bė­jo įti­kin­ti Eu­ro­pos ins­ti­tu­ci­jas keis­ti kvo­tų skirs­ty­mo tvar­ką. Įp­ras­ta, kad dau­giau kvo­tų gau­na tos kom­pa­ni­jos, ku­rios tu­ri il­ges­ nę žve­jy­bos is­to­ri­ją. Mau­ri­ta­ni­jos zo­no­je ta tvar­ka bu­vo su­jauk­ta. ES sa­vo kvo­tų da­liai – maž­daug 20iai lai­vų – įve­dė sis­te­mą, kad kvo­ tos skirs­to­mos pa­gal pa­sta­rų­jų de­ vy­nių mė­ne­sių žve­jy­bą. „Nie­kas iš anks­to neįs­pė­jo, kad taip bus kei­čia­ma tvar­ka. Mes sa­ vo lai­vus re­mon­ta­vo­me, to­dėl kvo­ tų kie­kis mums smar­kiai su­ma­žė­jo.

Iš pen­kių li­cen­ci­jų li­ko vie­na, o tie, ku­rie ge­ro­kai vė­liau už mus pra­dė­ jo žve­jo­ti to­je zo­no­je, ga­vo dau­giau licencijų“, – aiš­ki­no A.Lo­ba­čio­vas, ku­ris tu­ri nuo­skau­dą, kad, mo­der­ ni­za­vus lai­vus, ga­vo ES „dovanė­ lę“. To­dėl žve­jy­bos vers­le sun­ku pla­nuo­ti bet ko­kias in­ves­ti­ci­jas, nes vers­las pri­klau­so ne tik nuo mig­ruo­jan­čių stau­ri­džių, sar­di­ne­ lių ar skumb­rių kie­kio, bet ir nuo biu­rok­ra­tų po­žiū­rio.

No­rė­da­ma iš­gy­ven­ti kom­pa­ni­ ja yra pri­vers­ti keis­ti lai­vų vė­lia­vas ir pirk­ti iš Mau­ri­ta­ni­jos ko­mer­ci­nes kvo­tas. Jei ji lik­tų su Lie­tu­vos vė­ lia­va, nie­kas neleistų žve­jo­ti net ir įsi­gi­jus ko­mer­ci­nę kvo­tą. „Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jos mums ban­dė už­draus­ti žve­jo­ti Se­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

ne­ga­lo van­de­ny­se, nors tarp ES ir Se­ne­ga­lo nė­ra pa­si­ra­šy­tas tarp­vals­ ty­bi­nis su­ta­ri­mas. Tu­rė­jo­me pro­ ble­mų Lie­tu­vai įsto­jus į ES. Ket­ ve­riems me­tams bu­vo­me pa­si­ra­šę su­tar­tį su Ma­ro­ku dėl ko­mer­ci­nių kvo­tų. Lie­tu­vai įsto­jus į ES, dar bu­ vo li­kę vie­ne­ri me­tai. ES ins­ti­tu­ci­ jos ban­dė mū­sų iš­pirk­tą kvo­tą anu­ liuoti“, – pri­si­mi­nė A.Lo­ba­čio­vas.

Keis­čiau­sias at­ve­jis bu­vo, kai ES priė­mė nuo­sta­tą pa­lai­ky­ti Ma­ro­ko val­džios en­gia­mus Va­ka­rų Sa­cha­ ros gy­ven­to­jus ir nu­trau­kė žve­ jy­bos su­tar­tį su Ma­ro­ku taip ne­ va jį baus­da­ma. Re­zul­ta­tas tai, kad nu­ken­tė­jo Va­ka­rų Eu­ro­pos žve­jai.

Vien ke­lias­de­šimt Is­pa­ni­jos lai­vų ne­te­ko ga­li­my­bės žve­jo­ti Ma­ro­ko zo­no­je.

Pa­lai­ko ko­rup­ci­ją?

„Mes įsi­vaiz­duo­ja­me, kad Eu­ro­ pos Są­jun­ga Af­ri­kos zo­nos vals­ty­ bė­se tu­rė­tų gin­ti ES pri­klau­san­čių vals­ty­bių in­te­re­sus. Ta­čiau taip nė­ ra. Eu­ro­pos Par­la­men­te bal­suo­jant dėl žve­jy­bos rei­ka­lų daž­niau­siai le­ mia po­zi­ci­jos tų ša­lių, ku­rios ne­tu­ri jo­kių okea­ni­nės žve­jy­bos interesų“, – pa­ste­bė­jo A.Lo­ba­čio­vas.

Net­gi Eu­ro­pos ban­kai ska­ti­ na po­li­ti­ką, ku­ri nu­ kreip­ta prieš žve­jy­bą.

8

8

pirmADIENIS, BALANDŽIO 23, 2012

rubrika JŪRA Olan­dų žemkasės

Kri­zė ne­pa­vei­kė

Ka­ra­liš­ko­ji jach­ta

Bend­ro­vė „Va­ka­rų lai­vų re­mon­ tas“ bai­gė mo­der­ni­zuo­ti olan­dų kom­pa­ni­jos „Van Oord“ žem­ kasę „Go­liath“. Prap­la­tin­tas ir prail­gin­tas jos kor­pu­sas. Iš vi­ so per tris mė­ne­sius VLG gru­ pė su­re­mon­ta­vo pen­kis olan­dų bend­ro­vės lai­vus. Jie gi­lins Klai­ pė­dos uos­tą iki 14,5 met­ro nuo Da­nės žio­čių iki Jū­rų per­kė­los.

Nors Grai­ki­jo­je ir yra di­džiau­sia Eu­ro­po­je kri­zė, ta­čiau šios ša­ lies lai­vy­ba au­ga spar­čiau­siai.

Grai­kų lai­vy­nas yra di­džiau­sias na­cio­na­li­nis lai­vy­nas pa­sau­ly­ je. Per me­tus grai­kų sa­vi­nin­kai įsi­gi­jo 44 kon­tei­ne­ri­nius lai­vus ir 11 du­jo­ve­žių. Bend­ras grai­kų to­na­žas išau­go nuo 261 iki 264 mln. to­nų.

Da­ni­jos ka­ra­liš­ko­ji jach­ta kas­ met nuo ba­lan­džio 16 d. pra­de­ da sto­vė­ti Ko­pen­ha­go­je, kad ja ga­lė­tų gro­žė­tis tu­ris­tai. Šie­met pla­nuo­ja­ma, kad Da­ni­jos ka­ra­ liš­ko­ji po­ra jach­ta iš­plauks du kar­tus – nuo bir­že­lio 5 d. į pen­ kių pa­rų „Dannb­rog“ krui­zą pa­ lei Da­ni­jos kran­tus, o rug­sė­jį lan­ky­sis Bor­nhol­mo sa­lo­je.

Jū­ri­nin­kų lai Ge­rė­jant in­ter­ne­ti­niam ry­šiui lai­vuo­se, „Klaipėdos” lei­di­nys „Jūra“ su­lau­kia vis dau­ giau laiš­kų su nuo­trau­ko­mis iš pla­čiuo­ siuo­se van­de­ny­se plau­kio­jan­čių lai­vų.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Rei­sas: žve­jy­bos lai­vas „Ba­lan­dis“ Las Pal­mo uos­te.

Žve­jai – Eu­ro­pos Są­jun­gos įkai­tai Siū­lo­ma Mau­ri­ta­ni­jai 7 dos­niai ne­be­da­ly­ti vis brangs­tan­čių žve­jy­bos jos van­de­

ny­se kvo­tų.

Mau­ri­ta­ni­jai, ku­ri išsilaiko iš žve­jy­bos, svar­biau yra ne kvo­ tos par­da­vi­mas, o ki­ti už žve­jy­bos vers­lo sto­vin­tys rei­ka­lai.

Mau­ri­ta­ni­jos val­džia pa­sie­kė, kad jos uos­tuo­se ati­duo­dant žu­vis, pen­kios to­nos iš kiek­vie­no lai­vo ati­tek­tų ba­dau­jan­tiems žmo­nėms. „Pra­džio­je bu­vo pra­šo­ma bet ko­ kių žu­vų, vė­liau jau stau­ri­džių, dar vė­liau – tik stam­bių stau­ri­džių, ku­rių kai­na yra pa­ti di­džiau­sia. Pas­te­bė­jo­ me, kad tai yra gry­niau­sia ko­rup­ci­ ja, nes vel­tui gau­tos, ba­dau­jan­tiems skir­tos žu­vys tie­siog parduodamos“, – ti­ki­no A.Lo­ba­čio­vas.

Nau­jo­je žve­jy­bos su­tar­ty­je, ku­ ri tu­ri bū­ti pa­si­ra­šy­ta šie­met, Eu­ ro­pos Są­jun­ga „sublizgėjo“ neį­ti­ kė­ti­nu „dosnumu“ ba­dau­jan­tiems žmo­nėms, už ku­rių sly­pi ko­rup­ci­ ja, vel­tui pa­siū­liu­si pa­lik­ti ne pen­ kias to­nas, o du pro­cen­tus su­gau­ to žu­vų kie­kio. „Tai jau ne­be­tel­pa į jo­kius rė­mus.

Lai­vai atiduo­da nuo 1000 iki 2000 to­nų žu­vų. Tai reiš­kia, kad iš kiek­ vie­no lai­vo teks ati­duo­ti 20–40 to­ nų žu­vų. Tai jau di­de­li pi­ni­gai. Mes ir taip vos iš­gy­ve­na­me. Ir at­ly­gi­ni­ mų ne­ga­li­me di­din­ti, ir lai­vų nor­ ma­liai re­mon­tuo­ti. Pa­ra­šė­me ES ins­ti­tu­ci­joms ir ga­vo­me pri­tren­ kian­tį klau­si­mą: „Ką jums reiš­ kia tie du pro­cen­tai, juo la­biau kad jie ne­bus įskai­ty­ti į jū­sų kvo­tas“, – ste­bė­jo­si A.Lo­ba­čio­vas.

Ne­pa­dė­jo ir tai, kad išaiš­ki­no­me, jog Mau­ri­ta­ni­jo­je tech­niš­kai neį­ ma­no­ma įgy­ven­din­ti ES rei­ka­la­ vi­mo dėl 2 pro­c. lai­mi­kio sky­ri­mo ba­dau­jan­tiems. Mau­ri­ta­ni­ja ne­tu­ri

san­dė­lių lai­ky­ti to­kius kie­kius žu­vų, nes kas­dien iš­krau­na­ma po 20–30 tūkst. to­nų, o 2 pro­c. su­da­ro 400– 600 to­nų. Nė­ra ir grei­to žu­vų da­li­ ni­mo karš­tu oru sis­te­mos.

Iki ne­re­gė­tų aukš­tu­mų Af­ri­kos uos­tuo­se pa­šo­ko lai­vų de­ga­lų kai­ nos. Lai­vų sa­vi­nin­kai pra­šė, kad ES ins­ti­tu­ci­jų, kad ką nors da­ry­tų ir iš­gir­do, kad jos ne­si­kiš.

Bau­dos už nie­ką

Nes­ka­ti­na žve­jy­bos plėtros

Ki­ta žve­jy­bos Af­ri­ko­je bė­da – nuo­ la­ti­nės 100 – 200 tūks­tan­čių JAV do­le­rių bau­dos. Vie­ti­niam ins­pek­ to­riui „ki­lo įtarimas”, kad lai­vas bu­vo už­su­kęs į drau­džia­mą zo­ną – bau­da. Ra­do nuo­lat pra­plė­šia­mo­ se jau su­pa­kuo­to­se dė­žė­se ma­žes­ nį nei nu­ma­to stan­dar­tas žu­vį – vėl šim­ta­tūks­tan­ti­nė bau­da.

Afrikos uostuose iš­ reiš­kia­mi nuo­la­ti­niai rei­ka­la­vi­mai ne tik žu­vų, bet ir pi­ni­gų.

Iš Af­ri­kos zo­no­je žve­jo­jan­čių lai­vų nė­ra nė vie­no, kad jo ne­bū­tų areš­ta­vę Mau­ri­ta­ni­jos pa­rei­gū­nai.

Tik Af­ri­kos ša­ly­se įpras­tas vaiz­ das, kad, at­plau­kus lai­vui, prieš iš­ krau­nant žu­vis, juo­se lan­ko­si ne tik mui­ti­nin­kai, bet ir ka­riš­kiai. Ir iš­ reiš­kia­mi nuo­la­ti­niai rei­ka­la­vi­mai ne tik žu­vų, bet ir pi­ni­gų. „Anks­čiau ati­duo­ti žu­vis Mau­ri­ ta­ni­jos uos­tuo­se bu­vo pa­pras­čiau.

Jas ga­li­ma bu­vo per­krau­ti ir išo­ri­ nia­me rei­de. Da­bar iš­kel­tas nau­jas rei­ka­la­vi­mas pa­gal ES biu­rok­ra­tų idė­ją, kad žu­vys bū­tų iš­krau­na­mos tik uos­tų vi­du­je. Af­ri­ko­je uos­tai ne­di­de­li, juo­se nė­ra tiek vie­tos, kad kas­dien priim­tų ir iš­krau­tų ne­ma­ žą kie­kį laivų”, – pa­ste­bė­jo A.Lo­ ba­čio­vas.

Ne­pai­sant dau­gy­bės pro­ble­mų, „Baltlantos“ lai­vams kol kas nau­ din­giau­sia yra žve­jo­ti prie Af­ri­kos kran­tų. Čia žu­vis gau­do lai­vai „Ba­ landis“, „Kovas“, „Aras“, „Apuo­ kas“ ir „Irvinga“. Žve­jy­bos zo­no­ je su­ki­nė­ja­si ir ke­tu­ri trans­por­ti­niai lai­vai. Pa­mai­no­mis lai­vuo­se dir­ba per 800 žmo­nių Dar vie­nas žve­jy­bi­nis lai­vas bai­ gia­mas ka­pi­ta­liš­kai per­tvar­ky­ti Is­ pa­ni­jos Las Pal­mo uos­te.

Per me­tus įmo­nės lai­vai su­gau­ na per 100 tūkst. to­nų žu­vų. Be­veik pu­sė iš jų stau­ri­dės. Di­des­nė da­lis jų šal­do­mos, da­lis per­dir­ba­ma į žu­ vų mil­tus.

Lai­vai į žval­gy­tu­ves dėl „is­to­ri­ jos“, ku­ri rei­ka­lin­ga sie­kiant kvo­tų, bu­vo nu­plau­kę Ra­mio­jo van­de­ny­no pie­ti­nę da­lį prie Či­lės kran­tų. Ta­ čiau žve­jy­bos re­zul­ta­tai nė­ra džiu­ gi­nan­tys. Žve­jo­ti Šiau­rės At­lan­te taip pat nė­ra vie­tos. Čia nuo­lat vyks­ta ka­rai dėl žve­jy­bos tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Is­lan­di­jos, Nor­ve­gi­jos, Fa­re­rų sa­lų.

Nors ir no­rė­tų, ES dau­giau žve­jy­bos kvo­tų ne­gau­na. Įsi­terp­ti nau­jiems žve­jy­bos lai­vams neį­ma­no­ma.

ES žve­jy­bos kvo­tų skirs­ty­mo po­li­ti­ka ne­ska­ti­na žve­jy­bos lai­vy­ nų vys­ty­mo. Net­gi eli­mi­na­vus se­ną lai­vą, įves­ti nau­ją ir gau­ti žve­jy­bos kvo­tą neį­ma­no­ma. To­dėl se­ni lai­vai kei­čia­mi apy­nau­jais per­tvar­ky­tais lai­vais. Iš vie­nos pu­sės tai da­ry­ti pi­giau, iš ki­tos – ne­pra­ran­da­mos tu­ri­mos kvo­tos.

„Žmo­na man nuo­lat siun­čia „Jū­ ros“ prie­dus elekt­ro­ni­niu pa­štu.

Su ma­lo­nu­mu skai­tau straips­nius apie jūrininkus“, – siųs­da­mas lin­ kė­ji­mus iš rei­so Ka­ri­bų jū­ro­je pri­ si­pa­ži­no jū­rų ka­pi­to­nas Juo­zas Lie­ puo­nius.

Jis dar žie­mą lai­vu „Jan S“, pa­ krau­to grū­dų, iš­plau­kė iš le­dais ap­ sup­to Sankt Pe­ter­bur­go uos­to.

Rei­sas bu­vo il­gas ir įsi­min­ti­nas.

Va­sa­rį ap­lan­ky­tas Tu­ni­so Sfax uos­ tas. Ja­me J.Lie­puo­nius su­ti­ko tur­ kų lai­vo „Lti In­teg­ri­ty“ ka­pi­to­ną.

Prieš tai jis lan­kė­si Klai­pė­do­je, kro­

vė­si „Be­gos“ ter­mi­na­le. Tur­ki­jos lai­vo ka­pi­to­nas tei­gia­mai at­si­lie­ pė apie Klai­pė­dos uos­to tar­ny­bas, įspū­dį pa­da­rė se­na­mies­tis. Ne­pa­ ti­ko, kad triu­mą va­liu­si fir­ma už­si­ pra­šė žy­miai dau­giau nei to­kia pa­ slau­ga kai­nuo­ja Va­ka­rų Eu­ro­pos ir Ame­ri­kos uos­tuo­se.

Lai­vas bu­vo pri­švar­tuo­tas be­veik Sfax mies­to cent­re. Jū­ri­nin­kai ga­ lė­jo ste­bė­ti kas­die­nį gy­ve­ni­mą. Po vi­sa­me pa­sau­ly­je nu­skam­bė­ju­sios Jaz­mi­nų re­vo­liu­ci­jos praė­jo be­veik me­tai. Tu­ni­se žmo­nės jau­čia dau­ giau lais­vės. „Su lai­vo vy­riau­siuo­ju me­cha­ni­ ku – ru­mu­nu Du­mit­ru Ma­no­la­che pa­si­vaikš­čio­jo­me po mies­to cent­

Klai­pė­dos miesto gat Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Jau ku­rį lai­ką Klai­pė­do­je kal­ba­ ma apie tai, kad gat­vėms, aikš­ tėms, kran­ti­nėms ir įvai­riems ki­ tiems mies­to ob­jek­tams rei­kia su­ teik­ti dau­giau jū­ri­nių pa­va­di­ni­mų.

Ta­čiau rei­ka­lai ne­ju­da iš vie­tos.

Pa­keis­ti sun­ku

„Klaipėdoje yra vos vie­nas ki­ tas jū­ri­nis pa­va­di­ni­mas. Tai Jū­ ri­nin­kų pro­spek­tas, Jū­ros, Jū­rei­ vių, Žve­jų bei Štur­ma­nų gat­vės.

Jū­ri­niu ga­li­ma lai­ky­ti ir Nau­jo­sios Uos­to gat­vės pavadinimą“, – pa­ ste­bė­jo Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­ na­ci­nės ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Pet­ ras Be­kė­ža.

Pri­si­mi­ni­mai: vie­nas pa­sku­ti­nių­jų ka­pi­to­nų se­ri­jos lai­vų bu­vo „Ka­pi­

to­nas Stul­pi­nas“.

„Jū­ros“ ar­chy­vo nuo­tr.

9

pirmADIENIS, BALANDŽIO 23, 2012

JŪRA Li­ni­jos į Bal­ti­ją

Bio­ku­ras lai­vams

Atei­ties jach­ta

Į Bal­ti­jos jū­ros uos­tus ve­da vis dau­giau tar­po­kea­ni­nių rei­sų.

Kom­pa­ni­ja „Kuehne+Nagel” pra­dė­jo tie­sio­gi­nį rei­są iš Šan­ cha­jaus į Ta­li­ną. Plau­ki­mas trun­ ka 35 pa­ras. Kom­pa­ni­ja „Ma­ ersk Li­ne“ į To­li­mų­jų Ry­tų ir Eu­ ro­pos li­ni­ją įtrau­kė Ge­te­bor­ go ir Gdans­ko uos­tus. Lai­vai čia plauks kiek­vie­ną sa­vai­tę.

Kon­tei­ne­ri­nės lai­vy­bos kom­ pa­ni­ja „Maersk Li­ne“ sa­vo lai­ vuo­se ban­do bio­ku­rą, pa­ga­min­ tą iš van­dens au­ga­lų. Kom­pa­ni­ ja „So­la­zy­me“ JAV ka­ri­nėms jū­ rų pa­jė­goms pra­dė­jo tiek­ti bio­ ku­rą iš jū­ros dumb­lių. Eks­per­tai ma­no, kad 2030 me­tais 10 pro­c. pa­sau­li­nio lai­vy­no nau­dos ku­rą, pa­ga­min­tą iš jū­ros au­ga­lų.

Ki­ni­jo­je už 15 mln. JAV do­le­rių pa­sta­ty­ta jach­ta „Adast­ra“, ku­ ri va­di­na­ma atei­ties pra­mo­gi­ niu lai­vu. Tri­ma­ra­no kor­pu­so 42 met­rų lai­vas iš­vys­to iki 22 maz­ gų grei­tį. Jis be pa­pil­do­mo de­ ga­lų pil­dy­mo ga­li įveik­ti 4 tūkst. jūr­my­lių. Lai­vas plau­kia val­do­ mas „App­le iPad“ sis­te­ma iš bet ku­rio taš­ko.

iš­kai iš rei­sų rą. Ba­ruo­se ir ka­vi­nė­se daug žmo­ nių – iš­skir­ti­nai tik vy­rai. Nau­ ja tai, kad al­ko­ho­lis lie­ja­si lais­vai vi­sa­me mies­te. Anks­čiau jo bū­ da­vo tik vieš­bu­čių res­to­ra­nuo­se

Juo­zas Lie­puo­nius:

Žmo­na man nuo­lat siun­čia „Jūros“ prie­ dus elekt­ro­ni­niu pa­ štu, su ma­lo­nu­mu rei­ se skai­tau straips­nius apie jū­ri­nin­kus.

ir ba­ruo­se“, – ra­šė J.Lie­puo­nius.

Bend­ras įspū­dis – Sfax mies­te la­ bai daug gat­vės pre­kei­vių. Jie ge­ ra­no­riš­ki – są­ži­nin­gai ati­duo­da­vo grą­žą, kai to ne­tgi ir ne­si­ti­ki. Sfax mies­te, kaip ir ki­tur Af­ri­ko­je, ypač ne­kul­tū­rin­gi yra vai­ruo­to­jai, ku­rie ne­pra­lei­džia pės­čių­jų. „Bend­ra­vau su vie­tos žmo­nė­mis ir klau­siau, kas

Tu­ni­se pa­si­kei­tė po Jaz­mi­nų re­vo­ liu­ci­jos. At­sa­ky­mas bu­vo ne­ti­kė­tas – par­la­men­te at­si­ra­do mo­te­rų, pa­ dau­gė­jo varg­šų ir be­dar­bių, la­biau pa­pli­to ko­rup­ci­ja“, – tei­gė J.Lie­ puo­nius. At­si­ra­do va­di­na­mosios „Juo­do­sios mui­ti­nės“. Mui­ti­nin­ kai jau uos­te rei­de ver­žia­si į lai­ vus ir ieš­ko kuo dau­giau įvai­riau­ sių „kab­liu­kų“. Tiks­las – gau­ti iš lai­vo san­dė­lių kuo dau­giau gė­ri­ mų, ci­ga­re­čių.

Iš Af­r i­kos rei­sas per At­l an­t ą iki Nau­jo­jo Or­lea­no ir Mi­si­si­pės upe iki Dest­re­ha­no. Čia iš­si­kro­ vė trą­šas. „Trą­šas iš­krau­ti upės uos­te yra gana su­dė­tin­ga, nes ypač griež­ti eko­lo­gi­niai reikalavimai”, – iš rei­ so ra­šė J.Lie­puo­nius.

Vė­liau – rei­sas į Ka­ri­bų jū­ros ba­ sei­ną. Vėl trą­šos. Tik jau Mek­si­kos Coat­za­coal­kos uos­te, iš ku­rio bus pluk­do­mos į Bra­zi­li­jos Pa­ra­na­gua uos­tą. Tai jau už San Pau­lo ir Rio de Ža­nei­ro.

Iš Bra­zi­li­jos J.Lie­puo­nius jau grįš na­mo, pra­bu­vęs rei­se pu­sę me­tų.

Ap­sau­ga: gel­bė­ji­mo prie­mo­nių ban­dy­mai lai­vuo­se – iš­gy­ve­ni­mo jū­ro­je bū­ti­ny­bė.

Juo­zo Lie­puo­niaus nuo­tr.

atvėms ir krantinėms trūksta jū­ri­nių pa­va­di­ni­mų Gat­vių pa­va­di­ni­mus pa­keis­ti sun­ ku, tai su­si­ję su pa­pil­do­mo­mis iš­lai­ do­mis. Da­bar­ti­nei Ag­luo­nos gat­vei bu­vo ban­do­ma su­teik­ti ka­pi­to­no Liud­vi­ko Stul­pi­no pa­va­di­ni­mą. Tai ban­dy­ta da­ry­ti to­dėl, kad ten yra vos ke­li na­mai, ir gat­vės kei­ti­mo iš­ lai­dos bū­tų ne­di­de­lės. Pa­keis­ti gat­ vės pa­va­di­ni­mo ne­pa­vy­ko. Tam ne­ pri­ta­rė is­to­ri­kai ir ar­chi­tek­tai.

Ar­gu­men­tuo­tai paaiš­kin­ta, kad Ag­luo­nos gat­vė yra Lie­tu­vos upių pa­va­di­ni­mų se­ri­jos da­lis, kaip Mi­ ni­jos ar Ne­mu­no gat­vės.

Jū­ri­niai pa­va­di­ni­mai gat­vėms ga­ lė­tų bū­ti su­tei­kia­mi kur nors Rim­ kuo­se ar prie „Draugystės“ ge­le­ žin­ke­lio sto­ties.

Dar vie­nas va­rian­tas – jū­ri­nius pa­ va­di­ni­mus su­teik­ti nau­jai sta­to­miems

gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lams. Juo­se ga­lė­tų bū­ti ir spe­cia­lus žy­mek­lis, ku­ ris liu­dy­tų, kad kvar­ta­lui su­teik­ti jū­ ri­niai pa­va­di­ni­mai. Tai bū­tų ne­blo­ga idė­ja, tik gai­la, kad pa­sta­ruo­ju me­tu to­kių kvar­ta­lų sta­ty­bų ne­li­ko.

Nau­ji jū­ri­niai pa­va­di­ni­mai ga­lė­ tų bū­ti ir bu­vu­sio­je „Laivitės“ te­ ri­to­ri­jo­je ku­ria­ma­me „Me­me­lio mieste“.

Jū­ri­niai pa­va­di­ni­ mai gat­ vėms ga­ lė­tų bū­ ti su­tei­ kia­mi kur nors Rim­kuo­ se ar prie „Draugys­ tės“ ge­le­ žin­ke­lio sto­ties.

Kas tie nu­si­pel­nę jū­ri­nin­kai?

Jū­ri­nių pa­va­di­ni­mų įam­ži­ni­mas sie­ja­mas ir su nau­jais kran­ti­nių var­ dais. Kai­rė­je Da­nės upės pu­sė­je ga­ lė­tų bū­ti bu­riuo­to­jų kran­ti­nė, de­ši­ nia­jai – Šiau­ri­nio ra­go link siū­ly­ta su­teik­ti ka­pi­to­no L.Stul­pi­no var­dą.

Kol kas spren­di­mas ati­dė­tas, nes at­si­ra­do ir ki­to­kių pa­siū­ly­mų.

Me­ri­dia­no kran­ti­nės pa­va­di­ni­mo ne­pa­vy­ko su­teik­ti tai Da­nės upės da­liai, kur švar­tuo­ja­mas bur­lai­vis „Meridianas“. Ar­gu­men­tai to­kie: ten bur­lai­vis „Meridianas“ ne­sto­ vės am­ži­nai.

Da­lis Klai­pė­dos jū­ri­nės bend­ruo­ me­nės na­rių ma­no, kad kol kas siū­ lo­mi skur­do­ki jū­ri­niai pa­va­di­ni­mai.

Vi­suo­se fi­gū­ruo­ja pir­ma­sis Klai­pė­ dos uos­to ka­pi­to­nas L.Stul­pi­nas, nors jo var­das jau įam­žin­tas pa­va­ di­nus vie­ną Klai­pė­dos mo­kyk­lų.

Prieš­ka­ry­je Lie­tu­vo­je bu­vo ir dau­giau prie ša­lies lai­vy­no kū­ri­mo pri­si­dė­ju­sių jū­ri­nin­kų, ka­pi­to­nų.

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus įsi­pa­rei­go­ jo pa­reng­ti Lie­tu­vai nu­si­pel­niu­sių jū­ri­nin­kų są­ra­šą, ku­rių var­dai ga­ lė­tų bū­ti įam­žin­ti Klai­pė­do­je.

Pra­bil­ta ir apie tai, kad nuo Se­ no­sios Smil­ty­nės per­kė­los Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus link ga­lė­tų at­si­ras­ti sten­dai, pri­sta­tan­tys žy­mius jū­ri­ nin­kus – is­to­ri­nes as­me­ny­bes.

Ne­li­ko „kapitonų“ lai­vų

Nešvardintos: be pavadinimų yra tiek kairioji, tiek dešinioji Danės upės krantinės.

Vidmanto Matučio nuotr.

Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė­je bu­ vo tra­di­ci­ja žy­mių ka­pi­to­nų var­

dais pa­va­din­ti lai­vus. Bu­vo 11 to­ kių lai­vų: „Ka­pi­to­nas Stulpinas“, „Ka­pi­to­nas A.Lučka“, „Ka­pi­to­ nas Ševčenko“, „Ka­pi­to­nas Dau­ gėla“, „Ka­p i­to­n as Ka­m ins­kas“, „Ka­pi­to­nas Do­mei­ka“, „Ka­pi­to­ nas Dau­gir­das“, „Ka­pi­to­nas Se­ ra­f i­n as“, „Ka­p i­to­n as Šim­k us“, „Ka­pi­to­nas Mar­cin­kus“, „Ka­pi­ to­nas An­dže­jaus­kas“.

Da­bar ka­pi­to­nų se­ri­jos lai­vų jau ne­li­ko. Grįž­ti prie šios tra­di­ci­jos be­veik ne­beį­ma­no­ma. „Lai­vų pa­va­di­ni­mų su­tei­ki­mo pro­ce­dū­ra yra nu­ma­ty­ta su­si­sie­ ki­mo mi­nist­ro įsa­ky­mu. Kom­pa­ ni­jų at­sto­vams pa­vy­ko įti­kin­ti mi­ nist­rą, kad pa­sau­ly­je leng­viau yra su­pran­ta­mi lo­ty­niš­ki lai­vų pava­ dinimai“, – ti­ki­no Lie­tu­vos sau­ gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­rius Eval­das Za­cha­re­vi­čius.

Jo va­do­vau­ja­ma ins­ti­tu­ci­ja kont­ ro­liuo­ja, kaip lai­ko­ma­si lai­vų su Lie­tu­vos vė­lia­va pa­va­di­ni­mų kei­ ti­mo tvar­kos.

Ne­ga­li­ma teig­ti, kad Lie­tu­vos lai­ vai ne­be­tu­ri lie­tu­viš­kų pa­va­di­ni­mų.

Lai­vus lie­tu­viš­kais pa­va­di­ni­mais „Skalva“, „Asta“, „Venta“, „Alka“, „Romuva“, „Deltuva“, „Raguva“, „Audrė“, „Daina“, „Akvilė“, „Vo­ ruta“ eksp­loa­tuo­ja Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė.

Jū­ri­nių ak­cen­tų pa­si­gen­da­ma pa­štų ženk­lų lei­dy­bo­je, Lie­tu­vo­je ne­bė­ra ir spe­cia­lių jū­ri­nės te­ma­ti­ kos te­le­vi­zi­jos ar ra­di­jo lai­dų.

10

pirmADIENIS, balandžio 23, 2012

JŪRA

Šiukš­lės klai­džio­ja po van­de­ny­ną Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Po Ra­mų­jį van­de­ny­ną klai­džio­ja mi­li­jo­nai to­nų šiukš­lių. Da­lis jų ra­ dioak­ty­vios, pa­te­ku­sios į van­de­nį po že­mės dre­bė­ji­mo, cu­na­mio ir Fu­ku­ši­mos ato­mi­nės ava­ri­jos Ja­ po­ni­jo­je.

Prie Ka­na­dos kran­tų šios ša­lies ka­ri­ niai oro pa­tru­liai ra­do žve­jy­bi­nį tra­le­ rį – Ja­po­ni­jo­je vy­ku­sio že­mės dre­bė­ ji­mo ir cu­na­mio au­ką. Apie 30 met­rų il­gio žve­jų lai­vas be žmo­nių ir nie­kie­ no ne­pas­te­bė­tas Ra­mia­ja­me van­de­ ny­ne drei­fa­vo il­giau nei me­tus.

Iš Ja­po­ni­jos nu­plau­ tos ir plū­du­riuo­jan­ čios šiukš­lės – tik ma­ža da­lis to, kas plū­ du­riuo­ja Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne.

Ja­po­ni­jos Hon­siu sa­los Ao­mo­ ri uos­te re­gist­ruo­tas žve­jų tra­le­ris din­go 2011 me­tų ko­vą per cu­na­mį.

Lai­vas kol kas pa­lik­tas drei­fuo­ti van­de­ny­ne. Jis ge­ros būk­lės, bet ge­ ro­kai ap­rū­di­jęs. Bai­mi­na­ma­si, kad tra­le­ris ga­li bū­ti už­terš­tas ra­dia­ci­ ja. Ban­gos ir sro­vės lai­vą prie kran­ to tu­rė­tų pri­plau­ti ge­gu­žės mė­ne­sį. Šis žve­jy­bos tra­le­ris yra tik ma­ žy­tė da­le­lė to, kas per­nai per že­mės dre­bė­ji­mą, cu­na­mį ir Fu­ku­ši­mos ato­mi­nės elekt­ri­nės ava­ri­ją pa­te­ko

į ap­lin­ką ir Ra­mų­jį van­de­ny­ną. Cu­ na­mio ban­ga nu­plo­vė į van­de­ny­ną nuo 4 iki 8 mln. to­nų įvai­riau­sių at­ lie­kų, įren­gi­nių, me­ta­lo lau­žo.

Moks­li­nin­kų ver­ti­ni­mu, di­džiau­ sia da­lis šiukš­lių iš Ja­po­ni­jos Šiau­ rės Ame­ri­kos kran­tus pa­sieks ne anks­čiau kaip po dve­jų me­tų. Per ava­ri­ją bu­vo ap­ga­din­ta, iš­mes­ta į kran­tą ar į jū­rą nu­plau­ta apie 10 pre­ky­bi­nių lai­vų.

Iš Ja­po­ni­jos at­kly­du­sios šiukš­lės – tik ma­ža da­lis to, kas plū­du­riuo­ ja Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne. Kas­met pa­sau­ly­je pa­ga­mi­na­ma apie 260 mln. to­nų plas­ti­ko. Moks­li­nin­kų ver­ti­ni­mu, apie 10 pro­c. jo pa­ten­ka į van­de­ny­ną. Apie 70 pro­c. į van­ de­ny­nus pa­te­ku­sių šiukš­lių anks­ čiau ar vė­liau nu­skęs­ta.

Kai kuriose Ra­mio­jo van­de­ny­no vie­to­se jau ne­tgi for­muo­ja­si plas­ti­ ko ir ki­tų at­lie­kų sa­los. Ypač smar­ kiai už­terš­ta Ra­mio­jo van­de­ny­no da­lis tarp Ha­va­jų sa­lų ir Ka­li­for­ni­ jos. Čia te­ka daug sro­vių, ku­rios at­ ne­ša leng­vas šiukš­les.

Pag­rin­di­nės šiukš­lių ju­dė­ji­mo „au­tost­ra­dos“ Ra­mia­ja­me van­de­ ny­ne yra Šiau­rės ek­va­to­riaus, Ja­ po­ni­jos Ku­ro­sio ir Šiau­rės Ra­mio­ jo van­de­ny­no sro­vės. Jos su­ren­ka ir ne­ša šiukš­les prie Ha­va­jų sa­lų.

Ki­ti na­tū­ra­liai su­si­for­ma­vę Ra­ mio­jo van­de­ny­no šiukš­ly­nai yra ties Alias­ka ir Ja­po­ni­jos jū­ra. Vie­ną to­kių van­de­ny­no šiukš­ly­nų prieš 15 me­tų ra­do bu­riuo­to­jas Čarl­zas Mū­ras. „Aš ne­sup­ra­tau, kur pa­te­kau. Vi­ sur van­de­ny­ne, kur tik akys ma­tė, plau­kio­jo šiukš­lės. Brau­tis per jas jach­ta bu­vo neį­ma­no­ma“, – ra­šė Č.Mū­ras.

Jė­ga: ga­lin­gas cu­na­mis Ja­po­ni­jo­je 2011 me­tų ko­vą į van­de­ny­ną nu­plo­

vė mi­li­jo­nus to­nų šiukš­lių.

„Theat­lan­tic.com“ nuotr.

Mi­ni­mos dau­giau kaip 200 lai­vų su­ pro­jek­ta­vu­sio ir pa­ sta­čiu­sio Nor­ve­gi­ jos lai­vų konst­ruk­ to­riaus Ko­li­no Ar­še­ rio 180-osios gi­mi­ mo me­ti­nės.

Kū­ri­nys: „Ar­še­ris“ 2011 m. tra­di­ci­nė­je re­ga­to­je.

„Seilskoy­tek­lub­ben Co­lin Ar­cher“ nuo­tr.

Nuos­ta­bie­ji K.Ar­še­rio lai­vai Ve­nan­tas But­kus

Vi­si jo lai­vai – me­di­niai, bet to­ kie tvir­ti, kad net praė­jus šimt­me­ čiui nuo „gi­mi­mo“ kai ku­rie vis dar plau­kio­ja. Ne vie­ną „ar­še­rį“, gal tik kiek jau­nes­nį, te­ko ir man ma­ty­ti bu­riuo­jant Skan­di­na­vi­jos pa­kran­ tė­mis. Juos leng­va at­pa­žin­ti ne tik pa­gal kor­pu­so ir ran­gau­to iš­vaiz­ dą, bet ir stie­be iš­ke­lia­mą gai­re­lę su už­ra­šu „Co­lin Ar­cher“.

K.Ar­še­rį (1832–1921) nuo vai­kys­ tės do­mi­no lai­vai. Su­lau­kęs tris­de­ šim­ties jis ry­žo­si pra­dė­ti ne­di­de­ lių bu­ri­nių lai­vų, skir­tų pra­mo­gai, žve­jy­bai, loc­ma­nų ir gel­bė­ji­mų tar­ ny­boms, sta­ty­bą. Vie­nas po­pu­lia­ riau­sių, nu­leis­tų į van­de­nį nuo K.Ar­še­rio sta­pe­lių, bu­vo dvis­tie­ bis ga­fe­li­nis ke­čas su il­gu bušp­ri­tu.

Pir­mo­jo šios se­ri­jos lai­vo, pa­sta­ty­ to 1893 m., pa­grin­di­niai duo­me­nys bu­vo to­kie: il­gis – 13,95 m, plo­tis – 4,65 m, grimz­lė – 2,25 m, bend­ ras bu­rių plo­tas – 110 kvad­ra­ti­nių met­rų. Nor­ve­gi­jos gel­bė­ji­mo jū­ro­ je bend­ro­vė­je jis iš­tar­na­vo 40 me­tų ir per tą lai­ką su­tei­kė pa­gal­bą dau­ giau kaip tūks­tan­čiui lai­vų, iš­gel­ bė­jo 274 žmo­nes. At­si­ra­dus pa­žan­ ges­nei tech­ni­kai, bur­lai­vis pa­te­ko į pri­va­čias ran­kas ir at­si­dū­rė Ame­ri­ ko­je. 1961 m. jį čia su­ra­do nor­ve­gų jū­rų skau­tai ir par­ga­be­no į Nor­ve­ gi­ją. Res­tau­ruo­tas iki smulk­me­nų šiuo me­tu bur­lai­vis sau­go­mas Nor­ ve­gi­jos jū­rų mu­zie­ju­je Os­le.

Pa­na­šaus pro­jek­to „ar­še­rių“ bu­ vo pa­sta­ty­ta bent ke­lios de­šim­tys.

Au­to­rius: įžy­mus nor­ve­gų lai­vų

konst­ruk­to­rius ir sta­ty­to­jas K.Ar­ še­ris.

Vie­nas iš jų – „Ga­ri­bal­di“, pa­sta­ty­ tas 1894 m., jū­ros en­tu­zias­tų dė­ka plau­kio­ja ir šian­dien. Ki­tas „ar­še­ ris“, 1918 m. sta­ty­bos „Peer Gynt“, nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kel­tas Lie­tu­ vos jū­ri­nės is­to­ri­jos ir kul­tū­ros klu­ bo „Bu­dys“.

Pats žy­miau­sias K.Ar­še­rio kū­ri­ nys, be abe­jo, yra uni­ka­lu­sis po­lia­ ri­nis lai­vas „Fram“ („Pir­myn“), su­ pro­jek­tuo­tas ir pa­sta­ty­tas žy­maus nor­ve­gų ke­liau­to­jo, Ark­ties ty­ri­ nė­to­jo Frit­jo­fo Nan­se­no nu­ro­dy­ mu. Jis bu­vo pa­sta­ty­tas iš ge­riau­sio ąžuo­lo, kad at­lai­ky­tų le­dų spau­di­ mą. Pa­sak spe­cia­lis­tų, K.Ar­še­ris, sta­ty­da­mas „Fram“, ku­ris at­lai­kė tris eks­pe­di­ci­jas rūs­čiuo­se Ark­ties ir An­tark­ties van­de­ny­se, pra­no­ko pa­ts sa­ve. Da­bar le­gen­di­nis lai­vas

sau­go­mas Os­le spe­cia­liai jam skir­ ta­me pa­sta­te mu­zie­ju­je.

K.Ar­še­ris dau­giau kaip 50 me­tų pro­jek­ta­vo ir sta­tė lai­vus. Pa­gal jo pro­jek­tus ir šian­dien vi­sa­me pa­ sau­ly­je sta­to­mi pra­mo­gi­niai ir tu­ ris­ti­niai bur­lai­viai.

Tie­sa, da­bar šių lai­vų sta­ty­bai, nau­do­ja­mas ne tik me­dis, bet ir įvai­rios šiuo­lai­ki­nės me­džia­gos.

Nuo 1972 m. Nor­ve­gi­jo­je vei­kia K.Ar­še­rio se­nų bu­ri­nių lai­vų klu­ bas, ku­ris, kaip ir Klai­pė­dos „Bu­ dys“, do­mi­si se­nais tra­di­ci­niais bur­lai­viais, ska­ti­na jū­ri­nės is­to­ri­jos ir kul­tū­ros en­tu­zias­tus res­tau­ruo­ ti se­nus bur­lai­vius, sta­ty­ti nau­jus pa­gal K.Ar­še­rio pro­jek­tus. No­rint tap­ti šio klu­bo na­riu pri­va­lu tu­rė­ti sa­vo bur­lai­vį, ku­ris bū­tų tin­ka­mas ne tik plau­kio­ji­mui, bet ir pa­si­žy­ mė­tų meist­riš­kai su­tvar­ky­tu kor­ pu­su bei ta­ke­la­žu. Šiuo me­tu, kaip ra­šo­ma „Seilskey­tek­lub­ben Co­lin Ar­cher“ tink­la­la­py­je, klu­bas tu­ri apie 180 na­rių ir 90 lai­vų. Kas ant­ ri me­tai jis ren­gia K.Ar­še­rio at­mi­ ni­mui skir­tą bur­lai­vių re­ga­tą, ku­ri, pra­si­dė­ju­si Olan­di­jo­je, tra­di­ciš­kai fi­ni­šuo­ja Ler­vi­ke – nuo­sta­bių lai­ vų kū­rė­jo gim­ti­nė­je.

Ler­vi­ke, kur gi­mė ir kū­rė sa­vo nuo­sta­bius lai­vus K.Ar­še­ris, vei­ kia jo at­mi­ni­mui skir­tas mu­zie­ jus, o to­je vie­to­je, kur ka­dai­se bu­ vo sta­to­mi gar­sie­ji „ar­še­riai“, sto­vi ori­gi­na­lus pa­mink­las – di­de­lis ak­ me­ni­nis ku­bas. Jo šo­nuo­se iš­kal­ ti brė­ži­niai lai­vų, ku­rie iš­gar­si­no K.Ar­še­rį vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Pre­ten­zi­jų ne­be­ga­lės reikš­ti Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Iš­kel­ti skan­da­lin­gai pa­gar­sė­ju­sio de­via­ci­nio įren­gi­nio Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja kol kas ne­sku­ba.

„Stul­pas na­vi­ga­ci­jai ne­trukdo. Ieš­ ko­si­me pi­giau­sio va­rian­to, kaip jį iš­kel­ti. Kai ku­rie skai­čia­vi­mai yra at­lik­ti. Iš­kel­ti be­to­ni­nį įren­gi­nį ir su­smul­kin­ti mums kai­nuos ne­pi­ giai“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las.

Nug­riau­tą stul­pą teks kel­ti vals­ ty­bės lė­šo­mis ir ne­be­bus ga­li­ma reikš­ti jo­kių pre­ten­zi­jų bu­vu­siems jo sa­vi­nin­kams, nes vals­ty­bė uos­te

esan­tį įren­gi­nį na­cio­na­li­za­vo. Gin­ čai teis­muo­se dėl kom­pen­sa­vi­mo už šį stul­pą dar ne­baig­ti.

E.Gent­vi­las yra tei­gęs, kad įren­ gi­nio sa­vi­nin­kei Au­re­li­jai Tre­ če­kaus­kie­nei at­sto­va­vęs Sau­lius Tre­če­kaus­kas jam tvir­ti­nęs, jog di­ rek­ci­jai tą įren­gi­nį su­tik­tų par­duo­ti už 588 888 li­tus. 2002 me­tais įren­ gi­nys bu­vo įsi­gy­tas už 100 li­tų.

Aiš­ku, kad Uos­to di­rek­ci­ja to­kios su­mos kaip kom­pen­sa­ci­jos ne­mo­ kės. Tik­riau­siai bus kom­pen­suo­ta jo įsi­gi­ji­mo kai­na – 100 li­tų.

Nug­riau­tas ir uos­to dug­ne gu­lin­ tis įren­gi­nys pa­vo­jus sau­giai na­vi­ ga­ci­jai ne­be­ke­lia. Įren­gi­nys bū­tų truk­dęs priim­ti Klai­pė­do­je di­de­ lius okea­ni­nius kon­tei­ne­ri­nius lai­ vus ir du­jo­ve­žius.

„Mes tu­rė­jo­me tą stul­pą nu­griau­ ti kuo grei­čiau, nes me­tų pa­bai­go­ je, tiks­liau gruo­džio 13 die­ną, bū­ tų suė­jęs se­na­ties ter­mi­nas. Ačiū teis­mams, kad ope­ra­ty­viai spren­ dė klau­si­mus, ne­si­vė­lė į ban­do­mus pri­mes­ti gin­čus dėl anks­tes­nių tur­ tų iš­pir­ki­mų Klai­pė­dos uos­te“, – ak­cen­ta­vo E.Gent­vi­las.

Iš­kel­ti įren­gi­nį ga­li kai­nuo­ti pa­na­ šiai tiek pat, kaip iš­trauk­ti iš van­dens nu­sken­du­sį ne­di­de­lį lai­vą. Be­to­ni­nis de­via­ci­jos įren­gi­nys sve­ria ke­lias­de­ šimt to­nų. Jam iš­kel­ti rei­kės na­rų, kra­no, bar­žos įren­gi­niui at­pluk­dy­ti į kran­tą. Klai­pė­dos uos­te yra kom­ pa­ni­jų, ku­rios be­to­no lui­tus suardo, at­ski­ria ar­ma­tū­rą, o su­smul­kin­tą ma­sę par­duo­da kaip me­džia­gą ke­ liams ties­ti ar sta­ty­boms.

Li­ki­mas: nu­griau­tas de­via­ci­nis įren­gi­nys pa­vo­jaus uos­te ne­be­su­da­ro

ir kol kas ne­bus iš­ke­lia­mas.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

11

pirmADIENIS, balandžio 23, 2012

pasaulis derybos nutrūko

Pa­gerbė ka­ra­lienę

Į pen­siją – vėliau

Ny­der­lan­duo­se sa­vait­galį žlu­ go koa­li­cinės vy­riau­sybės de­ ry­bos dėl biud­že­to iš­laidų tau­ py­mo. Spėja­ma, kad dėl to ga­ li būti šau­kia­mi pir­ma­lai­kiai rin­ki­mai. Sep­ty­nias sa­vai­tes vy­ku­sios de­ry­bos nu­trūko, kai iš jų pa­si­traukė de­ši­nia­jai ma­ žu­mos koa­li­ci­jai pri­klau­san­ti ult­ra­de­ši­niųjų par­ti­ja.

Šeš­ta­dienį bri­tai pa­gerbė 86ąjį gim­ta­dienį šven­čian­čią ka­ra­ lienę Elž­bietą II. Gim­ta­dienį ka­ ra­lienė šven­čia du kar­tus. Ma­ žesnės iš­kilmės vyks­ta jos tikrąją gi­mi­mo dieną – ba­land­žio ­ 21-ąją. Di­desnė va­di­na­mo­jo ofi­cia­laus gim­ta­die­nio šventė Lon­do­no Ba­kin­ga­mo rūmuo­se šie­met vyks bir­že­lio 16-ąją.

Len­ki­jos vy­riau­sybė pri­tarė įsta­ ty­mo pro­jek­tui, ku­riuo pen­si­nio am­žiaus ri­ba mo­te­rims ir vy­ rams pa­di­di­na­ma iki 67 metų.

Pradė­ti pa­laips­niui vie­no­din­ti ir il­gin­ti mo­terų bei vyrų išė­ji­mo į pen­siją am­žių pla­nuo­ja­ma nuo 2013 m. Naująjį pen­si­nio am­ žiaus įsta­ty­mo pro­jektą da­bar tu­ri pa­tvir­tin­ti Lenkijos Sei­mas.

Rin­kimų ma­ra­to­no fi­ni­šas pa­siek­tas Prancū­zi­ja va­kar rin­ko ša­lies va­dovą. Ni­ co­las Sar­ko­zy rin­ki­mai – po­pu­lia­ru­mo iš­ ban­dy­mas, jo kon­ku­ren­tams – ga­li­mybė išs­tum­ti Na­po­leoną iš vald­žios.

Ta­čiau, jei N.Sar­ko­zy pra­laimės šiuos rin­ki­mus, tai taip pat bus is­ to­ri­nis mo­men­tas. To­kiu at­ve­ju jis būtų pir­ma­sis nuo 1981 m. Prancū­ zi­jos pre­zi­den­tas, ne­per­rink­tas ant­rai ka­den­ci­jai.

Grėsmin­gi ir ki­ti kan­di­da­tai

Pa­mir­šo Prancū­ziją?

Va­kar prancū­zai rin­ko­si prie bal­ sadė­žių ir spėlio­jo, kas gi laimės pirmąjį turą? Šį kartą spėlio­ti bu­vo pa­grin­do.

Apk­lau­sos prie­š rin­ki­mus rodė, kad neap­sisp­ren­du­sių rinkėjų Prancū­ zi­jo­je daug.

Ne­dar­bas, sun­ki eko­no­minė pa­ dėtis, eu­ro zo­nos krizė, so­cia­linės pro­ble­mos – kil­pa N.Sar­ko­zy ant kak­lo. O dar vi­sai ne­se­niai jis žadė­ jo ša­lies eko­no­mi­kos klestė­jimą.

Po­pu­lia­ru­mo ne­pridė­jo ir aud­rin­ gas as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas. Net­ru­kus po 2007 m. rin­kimų N.Sar­ko­zy iš­ sis­kyrė su žmo­na ir vedė mo­delį Carlą Bru­ni. N.Sar­ko­zy prie­kaiš­tau­ ta dėl pra­ban­ga dvel­kian­čio gy­ve­ni­ mo sti­liaus, rūpi­ni­mo­si tur­tin­gais drau­gais, o ne ša­lies gy­ven­to­jais.

Nors N.Sar­ko­zy su­gebė­jo pa­ ge­rin­ti san­ty­kius su JAV, Iz­rae­liu, sėkmin­gai už­baig­ti krizę Li­bi­jo­je ir spręsti eu­ro zo­nos krizės rei­ka­ lus, vi­suo­menė pa­si­ge­do N.Sar­ko­ zy Prancū­zi­jo­je.

O pro­blemų na­mie su­si­kaupė daug. Vie­na did­žiau­sių – eko­no­ mi­kos re­ce­si­ja, ko­kios ša­ly­je ne­būta nuo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro laikų.

At­gai­los ir nau­ji pa­ža­dai

Būtent čia smūgia­vo Fran­çois Hol­ lan­de’as. So­cia­lis­tas ne sykį pa­

brėžė, kad jo prio­ri­te­tas – dar­bo vietų kūri­mas ir eko­no­mi­kos au­ gi­mas. Jis taip pat ra­gi­no kel­ti mo­ kes­čius tur­tin­gie­siems.

Vis­gi ap­klau­sos rodė, kad tiek ša­lies va­do­vas, tiek jo var­žo­vas F.Hol­lan­de’as ga­li tikė­tis bi­lie­to į ant­rąjį turą. Prog­no­zuo­ta, kad po­ li­ti­kai per pirmąjį turą su­rinks ma­ žiau nei 30 pro­c. balsų.

Ne­nuos­ta­bu, kad abu bandė kaip įma­no­ma įsi­teik­ti sa­vo rinkė­jams.

Pas­ku­tinę agi­ta­ci­jos dieną N.Sar­ ko­zy sa­vo ša­li­nin­kams pa­reiškė, kad jam rin­ki­mai – „tie­sos aki­ mir­ka“.

Nors prie­š ke­le­rius me­tus bu­vo pa­šai­piai va­di­na­mas bliz­gu­čių pre­ zi­den­tu, šį kartą N.Sar­ko­zy at­gai­la­ vo, esą ne iš kar­to su­pra­to „sim­bo­linį pre­zi­den­to vaid­mens mat­menį“.

Vis dėlto eks­per­tai pa­ste­bi, kad N.Sar­ko­zy per pa­sta­ruo­sius pen­ ke­rius me­tus ge­ro­kai su­stip­ri­ no ša­lies pre­zi­den­to vaid­menį. Jis su­ma­ži­no prem­je­ro ga­lias, fak­tiš­ kai pri­si­ėmė at­sa­ko­mybę už kas­ die­nius vals­tybės rei­ka­lus. Ta­čiau būtent tai, pa­sak ana­li­tikų, kai­na­vo N.Sar­ko­zy ge­rus rei­tin­gus.

O ir so­cia­lis­tams rin­ki­mai nėra sėkmin­gi. Pas­tarąjį kartą kai­rie­ji vald­žio­je bu­vo 1995 m., o vie­nin­ te­lis jų de­le­guo­tas pre­zi­den­tas – Fran­çois Mit­ter­rand’as.

N.Sar­ko­zy val­dy­mas bu­vo aud­rin­ gas, o F.Hol­lan­de’as – ra­mes­nio sti­liaus po­li­ti­kas.

Tie­sa, būtent jis su­gebė­jo su­kel­ti sąmyšį Eu­ro­po­je, kai pa­reiškė, kad jo ne­ten­ki­na Prancū­zi­jos pa­si­ra­šy­ tas ES sta­bi­lu­mo pa­ktas, esą ja­me dėme­sio ne­ski­ria­ma eko­no­mi­kos au­gi­mui ir ne­dar­bo pro­ble­mai.

Beje, abu kan­di­da­tai pa­žadė­jo, kad tęs biud­že­to ba­lan­sa­vi­mo po­ li­tiką. Todėl abe­jo­ja­ma, kad F.Hol­ lan­de’as pa­suktų Prancū­zi­jai ra­di­ ka­lių re­formų link. Tai ža­da kol kas tre­čio­je vie­to­je pa­gal po­pu­lia­rumą esan­ti Na­cio­na­li­nio fron­to va­dovė Ma­ri­ne Le Pen. Ši po­li­tikė tu­ri var­žovą – Jea­ ną Lucą Mélen­choną, ku­rio kam­ pa­ni­ja bu­vo pa­rem­ta šūkiu „Prieš Na­cio­na­linį frontą“.

Prieš pat rin­ki­mus po­li­ti­kas ne­ vy­nio­jo žod­žių į vatą.

Jis tvir­ti­no 100 pro­c. pa­kel­siąs mo­kes­čius tur­tin­gie­siems, o pa­ sau­linę fi­nan­sinę sis­temą pa­va­di­ no pa­ra­zi­ti­ne. Kar­tu jis kri­ti­ka­vo JAV do­mi­na­vimą ir siūlė Prancū­ zi­jai bend­rau­ti su Ki­ni­ja.

Spėlio­ta, kad jis su M.Le Pen ko­ vos dėl tre­čios vie­tos, ta­čiau po­li­ti­ kos eks­per­tai ra­gi­no ne­su­men­kin­ti 43 metų M.Le Pen ga­li­my­bių.

Apž­val­gi­nin­kai pa­brėžia, kad Na­cio­na­li­nio fron­to ša­li­ninkų ra­tas daž­nai ne­tiks­liai at­spin­di­mas ap­

N.Sar­ko­zy sa­vo ša­li­ nin­kams pa­reiškė, kad jam rin­ki­mai – „tie­sos aki­mir­ ka“.

Iššū­kis: N.Sar­ko­zy šie rin­ki­mai yra jo po­li­ti­kos iš­

ban­dy­mas, F.Hol­lan­de’ui – ga­li­mybė už­baig­ti Sar­ko­ zy erą. „Scan­pix“ nuo­tr.

klau­so­se, nes dau­ge­lis rinkėjų linkę neatsk­leis­ti, jog jiems priim­ti­nes­ni ult­ra­de­ši­niųjų kan­di­da­tai. Būtent taip nu­ti­ko 2002 m., kai M.Le Pen tėvas su­gebė­jo iš­kop­ti į ant­rąjį tu­ rą. Skai­čiuo­ja­ma, kad dvi­ženklį

skai­čių (procentais) balsų turėtų su­rink­ti ne tik rin­kimų fa­vo­ri­tai, bet ir M.Le Pen, J.L.Mélen­cho­nas bei Prancū­zi­jos po­li­ti­kos ve­te­ra­nas Fran­çois Bay­rou.

AFP, BBC, BNS inf.

Piliečių ak­ty­vu­mas nu­ste­bi­no ko­men­ta­to­rius Nors tikė­ta­si, kad rin­ki­mai bus pa­ syvūs, pro­gnozės neiš­si­pildė. Tie­ sa, prancū­zai tvir­ti­no, kad rin­kimų kam­pa­ni­ja ne­bu­vo įdo­mi.

Veiklūs: prancū­zai stovė­jo eilė­se, kad ati­duotų sa­vo balsą.

AFP nuo­tr.

Ak­ty­vu­mo ro­dik­lis bu­vo daug di­ des­nis ne­gu 2002 m. ir ant­ras did­žiau­sias per ša­lies va­do­vo rin­ki­ mus nuo 1981-ųjų. Pa­na­šiai ak­ty­ viai bal­suo­ta 2007 m.

Iš vi­so Prancū­zi­jo­je bu­vo ati­da­ ry­ta apie 85 tūkst. bal­sa­vi­mo apy­ lin­kių. Balsuo­ti galė­jo 44,5 mln. bal­so teisę tu­rin­čių pi­lie­čių.

Bal­sa­vi­mas vy­ko ir Prancū­zi­jos užjū­rio te­ri­to­ri­jo­se. Pi­lie­čiai balsą jau galė­jo atiduoti abie­juo­se Ame­ ri­kos že­my­nuo­se, taip pat Ra­mio­jo, In­di­jos ir At­lan­to van­de­nynų sa­lo­se.

Sun­kiau bu­vo tiems, ku­rie bandė su­ži­no­ti rin­kimų re­zul­ta­tus.

1977 m. įsta­ty­mas draud­žia skelb­ti pre­li­mi­na­rius re­zul­ta­tus,

kad tai ne­turėtų įta­kos vėliau prie urnų at­ėju­siems rinkė­jams. Ša­ lies rin­kimų prie­žiū­ros ko­mi­si­ ja pa­gra­si­no di­delė­mis pi­ni­ginė­ mis bau­do­mis nu­baus­ti bet ko­kią ša­lies ži­niask­lai­dos prie­monę, ku­ ri ne­pai­sytų drau­di­mo skelb­ti re­ zul­ta­tus.

Kai ku­rie prancū­zai pik­ti­no­ si blan­kia visų kan­di­datų rin­kimų kam­pa­ni­ja, ki­ti sakė, kad pa­tys kan­di­da­tai – blankūs.

62 metų pen­si­ninkė Isa­bel­le Pro­ vost teigė, kad rin­kimų kam­pa­ni­ja jos neuž­degė. „Dar nie­ka­da ne­su pra­lei­du­si bal­sa­vi­mo, – sakė ji. – Ta­čiau šį­ kart jau­čiau menką en­tu­ziazmą dėl rin­kimų. Eko­no­mi­kos po­žiū­riu tarp abiejų pa­grin­di­nių kan­di­datų ma­ žas skir­tu­mas.“ „Bal­sa­vau už Mélen­choną“, – pa­brėžė 30 metų ra­dio­logė On­di­ne

Lec­lerc. – Ži­nau, kad jis ne­tu­ri jo­kių ga­li­my­bių pa­tek­ti į ant­rąjį turą, ta­ čiau man pa­tin­ka jo pa­žiū­ros. Man pa­tin­ka jo puo­li­mas prie­š ban­kus ir žmo­nes, už­dir­ban­čius mil­ži­niš­kus at­ly­gi­ni­mus. Ma­nau, kad jam su­ rin­kus pa­kan­ka­mai balsų žmo­gus, ku­ris laimės, priims kai ku­rias iš šių idėjų tapęs pre­zi­den­tu.“ O Pa­ry­žiaus uni­ver­si­te­te kal­ bas stu­di­juo­jan­tis 23 metų Jea­nas Na­deau pa­brėžė, kad ei­da­mas prie bal­sadėžės tik­rai ži­no­jo, už ką ne­ bal­suos. „Tai ne­bus Sar­ko­zy. Man įgri­ so girdė­ti ir ma­ty­ti jį per te­le­vi­ ziją, pul­dinė­jantį žmo­nes – ro­mus, mu­sul­mo­nus, imig­ran­tus – ir ver­ čiantį juos at­pir­ki­mo ožiais. Jis la­ bai prie­ši­nan­tis, ir ne­no­riu, kad Prancū­zi­ja būtų to­kia ša­li­mi“, – pik­ti­no­si stu­den­tas.

BNS inf.

19

pirmadienis, balandžio 23, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-

ma pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 1 d.

Avinas (03 21–04 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir vertybes. Didelė tikimybė susižavėti vyresniu arba autoritetingu žmogumi.

Jautis (04 21–05 20). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Kalbėdamas su artimais žmonėmis, būkite atsargus išsakydamas savo nuomonę, tinkamai parinkite žodžius.

Dvyniai (05 21–06 21). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Šiandien spinduliuosite meilę ir šilumą aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save.

Vėžys (06 22–07 22). Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Todėl tyla šiandien – aukščiausios prabos auksas, o jeigu pasitelksite į pagalbą savo darbštumą, ši sudėtinga diena taps tikrai puiki.

Liūtas (07 23–08 23). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis.

Mergelė (08 24–09 23). Jūsų kūrybingumas ir vaizduotė, gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Šiuo metu praverstų gera knyga ar filmas, tačiau rinkitės ką nors sau neįprasta.

Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog šiandien ne jūsų diena.

Skorpionas (10 24–11 22). Ši diena nepalanki keisti gyvenimo būdą ar vietą. Aplinkiniai gali suabejoti jūsų veiklos tikslingumu, bus sunku susikaupti darbe. Nepamirškite – svarbiausia ištvermė. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jausitės sutrikęs, nes bus sunku susikaupti, priimti svarbius sprendimus. Šiandien geriau patylėkite ir venkite konfliktų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Ši situacija sukels naujų, bet nelabai malonių jausmų. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų.

Vandenis (01 21–02 19). Bus sunku suderinti polinkį analizuoti ir norą suvokti įvairių dalykų esmę su gyvenimo būdu. Per didelis smalsumas gali nepatikti aplinkiniams. Todėl nemalonią situaciją paverskite pokštu. Žuvys (02 20–03 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis.

Kad ir tiesiogine prasme. Kaip niekada dabar jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas.

Orai

Šiandien, balandžio 23 d.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dieną bus nuo 13 iki 18 laipsnių šilumos, galimas trumpas lietus. Rytoj naktį daug kur, dieną vietomis trumpai palis. Bus keliais laipsniais vėsiau.

+14

+9

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+17

Šiauliai

Klaipėda

+17

Panevėžys

+17

Utena

+14

6.10 20.58 14.48

114-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 252 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +15 Brazilija +29 Briuselis +9 Dublinas +9 Kairas +28 Keiptaunas +17 Kopenhaga +11

kokteilis Iro­niš­kos gat­vių lai­do­tu­vės Kol lie­t u­v iai len­kė nu­ga­ras vi­suo­t i­ nė­je tal­ko­je „Da­rom“, Ja­ros­lav­l io pi­ lie­t iš­kas jau­n i­mas su­gal­vo­jo sa­vo­ tiš­kai pa­šiep­t i mies­to val­d žią, ne­si­ rū­pi­nan­č ią gat­vė­m is. Dėl duo­b ė­t ų eis­mo juos­tų ru­sų vai­ruo­to­jai val­di­ nin­kus su­si­r ie­tę kei­k ia nuo neat­me­ na­mų lai­k ų.

Jau­nuo­l iai su­ren­gė gat­v ių lai­do­ tu­ves. „Nuo­š ir­d žiai liū­dė­da­m i pra­ne­š a­me, kad mū­s ų gat­ves pa­ly­dė­jo­me į pa­ sku­t i­nę ke­l io­nę. Jos il­gai ir kan­k i­na­ mai ge­so mū­sų aky­se. Gat­v ių būk­lė pa­sie­kė to­k ią kri­ti­nę ri­bą, kad jas te­ko pa­lai­do­ti“, – ak­ci­jos es­mę nu­sa­kė or­ga­ ni­za­to­r iai.

Ge­du­l in­gos ei­se­nos da­ly­viai duo­bes, į jas įbė­rę po sau­ją že­mių, iš­puo­šė rau­ do­nais gvaz­d i­kais. Ty­los mi­nu­te pa­ ger­b ę „mi­r u­sią­sias“, jau­nuo­l iai ty­l iai iš­si­skirs­tė.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

mi­nu­čių įspė­jo vai­ruo­to­jus apie duo­bes.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ačiū Klai­pė­dos va­do­vams. Mū­sų gat­ vė­se duo­bių ne­ra­si­te nė pro lu­pą.

Sa­vai­tės py­ra­gas Šią sa­vai­tę tu­r i­te pa­sma­g u­r iau­t i ska­ niu py­ra­gu. Jam pa­ga­min­ti rei­kia 200 g svies­to ar­ba mar­ga­r i­no, pu­sės stik­li­ nės cuk­raus, šaukš­te­lio ke­pi­mo mil­te­ lių, 2 kiau­ši­nių try­nių, 2 stik­li­nių kvie­ ti­nių mil­tų. Įda­rui: 500 g 9 pro­c. rie­bu­ mo varš­kės, 2 kiau­ši­nių bal­ty­mų, pu­ sės stik­l i­nės cuk­raus, 200 g ra­z i­nų, tru­pu­čio va­ni­l i­nio cuk­raus.

Svies­tą ar­ba mar­ga­r i­ną iš­t rin­k i­te su cuk­r u­m i. Su­dė­k i­te leng­vai iš­plak­t us kiau­ši­nių try­nius, ke­pi­mo mil­te­lius ir vis­ką ge­rai iš­mai­šy­k i­te. Į gau­tą ma­sę su­ber­k i­te mil­t us ir vėl vis­ką ge­rai iš­ mai­šy­k i­te. Įda­r ui varš­kę iš­t rin­k i­te su cuk­r u­ mi, su­ber­k i­te va­n i­l i­n į cuk­r ų, ra­z i­ nas ir stan­d žiai iš­plak­tus kiau­ši­n ių bal­ty­mus.

Ke­pi­mo skar­d ą iš­tep­k i­te rie­b a­l ais.

Maž­daug du treč­da­lius teš­los iš­ko­čio­ ki­te ir ja iš­k lo­k i­te ke­pi­mo for­mos dug­ ną. Ant teš­los su­dė­k i­te pa­ruoš­tą varš­ kės įda­rą, ku­rio pa­vir­šių api­ber­ki­te su­ tar­kuo­ta ar­ba su­tru­pin­ta li­ku­sia teš­la.

Kep­k i­te 20–25 min. iki 180 laips­n ių įkai­t in­to­je or­kai­tė­je. Čes­ka (397 719; skai­ty­to­jai, gal ką įdo­maus ra­do­te per tal­ką?)

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+14 +12 +17 +22 +7 +23 +17 +15

Šiandien

Vėjas

0–3 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+8

+9

+9

+6

3

+9

+14

+13

+12

4

rytoj

trečiadienį

+12

Marijampolė

Vilnius

+17

Alytus

+11

+9

6

1564 m. gi­mė ang­lų poe­ tas bei dra­ma­tur­gas Wil­ lia­mas Sha­kes­pea­re’as. Mi­ rė tą pa­čią die­ną 1616 m.

1728 m. gais­ras smar­kiai nu­n io­ko­jo Ko­p en­ha­gą (Da­ni­ja).

1891 m. gi­mė ru­sų kom­ po­zi­to­rius, pia­nis­tas Ser­ ge­jus Pro­kof­je­vas. Mi­rė 1953 m.

1922 m. įvy­ko pir­mo­sios ofi­cia­lios krep­ši­nio rung­ ty­nės Lie­tu­vo­je. Ši die­na lai­ko­ma Lie­tu­vos krep­ši­ nio gi­mi­mo die­na.

orien­tuo­ta į na­muo­se pa­lik­tus šu­ nis, ku­rių šei­mi­nin­kai die­ną bū­ na dar­be. Pa­lik­ti vie­ni au­gin­ti­niai daž­nai ken­čia ir ga­li bū­ti la­bai ne­ ra­mūs, ra­šo te­leg­raph.co.uk.

Re­mian­tis moks­li­niais ty­ri­mais, te­le­vi­zi­jos pro­gra­mos tu­ri­nys bu­ vo pri­tai­ky­tas spe­cia­liai šu­nų au­ di­to­ri­jai. Gar­sai, spal­vos ir vaiz­dai at­krei­pia ke­tur­ko­jų dė­me­sį. Pag­ rin­di­niai vei­kė­jai, ro­do­mi per šią te­le­vi­zi­ją, – šu­nys.

„Šu­nys mėgs­ta ste­bė­ti ki­tus šu­nis per te­le­vi­zi­ją“, – tvir­ti­na DOGTV rin­ko­da­ros va­do­vė Be­ke Lu­beach.

Anot jos, paukš­čiai, be­ždžio­nės ir zeb­rai taip pat at­krei­pia šių ke­tur­ ko­jų dė­me­sį. Gy­vū­nų prie­glau­da „Hu­ma­ne So­cie­ty“ pra­dė­jo ro­dy­ti DOGTV ka­na­lą pri­glaus­tiems gy­ vū­nams. Pa­sak prie­glau­dos di­rek­ to­rės Sal­ly Cos­tel­lo, šu­nų el­ge­sys aki­vaiz­džiai pa­ge­rė­jo.

Prieš van­de­nį ko­vos van­de­niu Kai ku­rie moks­li­nin­kai ma­no, kad skęs­ tan­čią Ve­ne­ci­ją ga­lė­tų iš­gel­bė­ti van­duo.

Ke­li mi­li­jar­dai lit­r ų jū­ros van­dens ga­lė­ tų „iš­pūs­ti“ aky­tas nuo­sė­das po ka­na­lų iš­va­go­tu mies­tu, ir tai leis­tų mies­tui pa­ kil­ti apie 30 cm. Tarp 1950 ir 1970 m., kai pra­mo­ni­niais tiks­lais bu­vo iš­pum­puo­ tas grun­ti­nis van­duo, Ve­ne­ci­ja pa­smu­ ko apie 12 cm. Ve­ne­ci­ja šiuo me­tu skęs­ ta ma­žiau nei 5 cm per šimt­me­tį grei­čiu.

Bet net jei­gu Ve­ne­ci­ja smun­ka lė­čiau, ją su­pan­ti Ad­ri­jos jū­ra ky­la. Iki šimt­me­čio pa­bai­gos jū­ros ly­g is čia ga­li pa­k il­ti apie 30 cm. Pa­gal pla­ną per ke­lio­li­ka šu­li­nių, esan­čių 10 km ra­tu ap­link Ve­ne­ci­ją, 10 me­tų bū­tų į že­mę pum­puo­ja­mas van­ duo – iš vi­so apie 150 mlrd. lit­r ų. „Na­tio­nal Geog­rap­hic News“ inf., AFP nuo­tr.

Adalbertas (Vaitiekus), Daugaidas, Jurgita, Jurgis, Vygailė

1990 m. Ki­n i­jos prem­ je­ras Li Pen­gas at­vy­ko į Mask­vą: tai bu­vo pir­ma­ sis Ki­ni­jos val­džios at­sto­ vo vi­z i­tas į Mask­vą per pa­sta­ruo­sius 26 me­tus.

1991 m. įkur­tas Že­mai­ti­ jos na­cio­na­li­nis par­kas.

Jo ad­mi­nist­ra­ci­nis cent­ ras – Pla­te­liai.

1997 m. Kroa­t i­jos teis­ mas už akių pra­dė­jo ka­ ro nu­si­kal­t i­mais ap­kal­ tin­to Ju­gos­la­vi­jos ar­mi­ jos va­do Mom­či­lo Pe­r i­ si­čiaus bei dar 18 ka­riš­ kių teis­mo pro­ce­są.

Te­le­vi­zi­ja, su­ba­lan­suo­ta tik šu­nims JAV at­si­ra­do nau­ja te­le­vi­zi­jos pro­ gra­ma – Šu­nų TV, ku­ri pa­de­da ke­ tur­ko­jams iš­lik­ti ra­miems ir at­si­ pa­lai­da­vu­siems, kol jų šei­mi­nin­ kai bū­na dar­be.

Vardai

balandžio 23-iąją

Rytas

+11

+17

+15

orai klaipėdoje

Prieš po­rą mė­ne­sių Ka­li­for­ni­jo­je de­biu­ta­vu­si Šu­nų TV (ang. DOG­ TV) skel­bia, kad „au­gin­ti­niai dėl šios te­le­vi­zi­jos nie­ka­da ne­be­si­jaus na­mie vie­ni­ši“. Te­le­vi­zi­ja, ku­rio­ je ne­bus trans­liuo­ja­ma rek­la­ma, Gė­lės: gvaz­di­kai ke­lias­de­šimt

+10 +20 +18 +17 +12 +2 +11 +27

lrt.lt inf.

2007 m. nuo šir­d ies smū­g io ne­t i­kė­tai mi­ rė pir­ma­sis de­mok­ra­ tiš­kai iš­rink­tas Ru­si­jos pre­z i­den­t as Bo­r i­s as Jel­ci­nas. Gi­mė 1931 m.

teleloto Nr. 837 2012 04 22 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 1 000 000 (1 x 1 000 000) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 8 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 41 56 31 05 15 65 75 57 02 53 37 29 23 24 74 10 19 30 46 03 09 17 69 71 40 36 12 59 73 51 43 04 20 33 13 §§§ 62 21 67 47 18 §§ §§§ 45 70 26 55 61 §§§ §§§ §§§ 22 38

Papildomi prizai: „Renault Thalia“ – Juozas Šniaukšta „Škoda Fabia“ – Albinas Žemaitis „VW Golf“ – 0273385 „Nissan Micra“ – 0497135 „Citroen C3“ – 0142001 1000 Lt – 0455604 Kvietimai į TV: 010*089, 062*658, 061*025 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 16 d.) – Onutė Paškauskienė 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 16 d.) – Roman Cichovič 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 16 d.) – Vikintas Albinas Štaras 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 16 d.) – Alfonsas Popas 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 16 d.) – Romas Bagdonas 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 16 d.) – Liucija Šidlauskienė 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 16 d.) – Leonarda Berdova 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 16 d.) – Albina Dapkevičienė 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 16 d.) – Laimutė Karpavičienė 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 16 d.) – Marija Pasiliauskienė Prognozė: Aukso puode bus – 200 000 Lt