TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Pirmadienis, balandžio 23 d., 2012 m.
Didžiųjų partijų rin kimų sąrašų pirmose eilutėse bus įrašyti tų partijų pirmininkai. Lietuva 7p.
Nr. 94 (1293)
Verslo liudijimai bus patraukliausi tik savo gamybos prekių ir paslaugų pardavėjams. Ekonomika 9p.
diena.lt
Prancūzai vakar balsavo prezidento rinkimuose. Pasaulis 12p.
Vargas dėl mokslo
1,30 Lt
Visai neblogai lietuviai gyvena. Prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino akcijos „Darom“ radinius.
2p.
Miestas
4p.
Kur didžiausia grėsmė įminti? 16 nubaustų gyventojų ir nustat y tos 40 vietų, kur ios nuolat terš ia mos gyvūnų išmatom is. Tok ie sos tinėje vykdomos akc ijos „Švar ios vejos“ rez ultatai. Viln iaus gyvento jai rag inam i ir tol iau pranešt i apie viešąsias vietas, – vejas, aikštes, ta kus, kiemus, – kur iose gyvūnų ekskrementai nesurenkam i.
Menas Populiarumas: „Ąžuolyno“ progimnazijos vadovai neslepia, kad galės priimti vos pusę joje mokytis pageidaujančių moksleivių. O kai kurios ki
tos sostinės mokyklos – pustuštės.
Sūnų į pirmąją klasę užrašyti nusprendu si jauna vilniečių šeima nustėro – norinčių mokytis Lazdynuose esančioje vienin telėje progimnazijoje du kartus daugiau, nei mokykla gali priimti.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Į mokyklą – eilės
Lazdynų mikrorajone gyvenantys vilniečiai nuo rugsėjo savo sūnų norėtų leisti į greta esančią „Ąžuo lyno“ progimnaziją, tačiau gali mybė patekti į šią mokyklą – lyg laimėti loterijoje.
Prieš kelias dienas visus reikia mus dokumentus ir prašymą vaikui mokytis šioje progimnazijoje pa teikę vilniečiai išgirdo, kad klasės jau suformuotos, nors iki rugsėjo – beveik pusė metų. „Nunešėme dokumentus, žino jome, kad mokyklai pagal tvarką priklausančioje terito rijoje gyvenantys vaikai
2
13p.
Baleto meistrai vertė aikčioti
2
pirmADIENIS, balandžio 23, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vargas dėl mokslo turi pirmumo teisę jo 1 je mokytis, tačiau dabar tuo labai abejojame. Mums pasakė,
kad klasės jau suformuotos, o do kumentų nė nepaėmė“, – dienraš čiui „Vilniaus diena“ pasakojo Laz dynų gyventoja. Mokyklos interneto tinklalapyje pateiktame moksleivių priėmimo apraše nurodyta, kad klasės for muojamos ne anksčiau kaip likus savaitei iki mokslo metų pradžios, tačiau jau dabar nusidriekė eilės. „Gyvename visai greta mokyk los, vesti sūnų į progimnaziją bū tų patogu ir dėl artumo, ir dėl to, kad po kelerių metų nereikės dai rytis naujos mokyklos. Mūsų kvar tale tikrai nėra tiek pirmokų, kad visi nesutilptų į šią mokyklą, todėl dabar bijome, kad mūsų vietą ga li užimti ir visai kituose rajonuose gyvenantys vaikai, o mūsiškį teks kiekvieną dieną kur nors vežioti“, – nerimauja vilnietė. Priims tik pusę
Su šeštadienio „Vilniaus diena“
nemokamas įėjimas
į Nacionalinę dailės galeriją šį savaitgalį
„Ąžuolyno“ progimnazijos direk torius Audrius Tavoras dienraščiui tvirtino, kad net ir tokioje situa cijoje tėvų atneštus dokumen tus mokyklos sekretoriatas turė jo priimti. „Klasės dar tikrai nėra sufor muotos, bet tiesa, jog prašymų mo kytis yra kur kas daugiau, nei mo kykla gali patenkinti. Tačiau mes visuomet ir tokiu atveju priimame dokumentus, nes tik prieš rugsė jį vykdome atranką, žiūrime, kur vaikas gyvena, kokius kitus pir mumo kriterijus atitinka. Tėvams reiktų dokumentus atnešti“, – ti kino direktorius. Anot jo, jei vaikas gyvena greta mokyklos, tai tikimybė, kad jis joje galės mokytis, – itin didelė. „Dabar situacija tokia, kad tik rai negalėsime priimti visų vaikų, gal iš viso tik pusę. Bet tie vaikai, kurie gyvena mūsų rajone, manau, tikrai pateks. Be to, juk šalia yra ir pradinė mokykla, tad problemų tėvams neturėtų kilti“, – kalbėjo A.Tavoras.
Artumas svarbus ne visada
„Ąžuolyno“ progimnazijos direk torius neslėpė pastebėjęs, kad pra šymus priimti jų vaikus į šią mo kyklą jau neša ne tik Lazdynų, bet ir gerokai toliau esančių mikrora jonų gyventojai. „Sunku pasakyti, kodėl vienose mokyklose moksleivių labai trūks ta, mokytojams stinga darbo, o ki tur yra tiek daug norinčių. Prie žasčių gal ir nemažai, tačiau viena pagrindinių – bendra nuomonė apie mokyklą. Tėvai vieni per ki tus susidaro nuomonę apie visas mokyklas, paskui renkasi tas, ku rios jiems labiausiai patinka“, – sakė A.Tavoras. Vesti vaiką į mokyklą, kuri yra kitame mikrorajone, niekas ne draudžia, tačiau šansai tokiam moksleiviui būti priimtam – nedi deli. „Visų tėvų prašymus priima me. Dažniausiai tėvai nori vaikus vesti į mokyklą, esančią prie na mų, bet kitiems gal patogiau vai ką pasiimti iš mokyklos, esančios pakeliui į darbą ar iš darbo. Visi turi teisę pasirinkti“, – pridūrė direktorius.
Mums pasakė, kad klasės jau suformuo tos, o dokumentų nė nepaėmė. Pagausėjimas – po dvejų metų
Tačiau tokia mokyklų apgultis net ir sostinėje nėra itin dažnas daly kas. Štai visai kitoje Vilniaus pusė je esančios Baltupių progimnazijos direktorius Viktoras Blinovas sakė, kad mokinių pagausėjimo galima tikėtis tik po dvejų metų. „Demografiniai rodikliai rodo, kad po dvejų metų pirmokų turė tų padaugėti, nes prieš penkerius metus vaikų Vilniuje gimė gero kai daugiau. Tad ir tikimės, kad tik tuomet jų daugiau ateis“, – sakė mokyklos vadovas. Pasak jo, pro gimnazijoje visada buvo sudaro
Bėdos: išleisti vaiką į mokyklą tėvams
mos keturios pirmokų klasės ir joms moksleivių netrūkdavo. „Tradiciškai moksleivių ateina maždaug keturioms klasėms. Jau keleri metai taip yra, tiek tikimės ir šiais metais. Ten, kur klasių su daroma mažiau, pagausėjimas ir keliais moksleiviais atrodo labai didelis. Kai kurios mokyklos ma žiau priima į pirmąją klasę, tačiau į penktą pas juos ateina kur kas dau giau moksleivių, tad taip ir išgyve na“, – kalbėjo V.Blinovas. Išeitį randa
Situaciją sostinės mokyklose pri žiūri ir kontroliuoja savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto de partamentas. Jam vadovaujantis Gintaras Alfonsas Petronis dien raščiui teigė, kad iki šiol visos sos tinės moksleiviai patekdavo į tas mokyklas, kurios jiems priskirtos pagal gyvenamąją vietą. „Iki šiol visi pirmokėliai pa tekdavo į jiems pagal deklaruotą gyven amąją ter itor iją pris kir tas mokyklas. Tiesa, teoriškai ga
Tarp Prezidentės radi Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Prie šeštadienį Lietuvoje penk tą kartą vykusios aplinkos tvar kymo akcijos „Darom 2012“ prisi jungė Prezidentė Dalia Grybaus kaitė ir kiti šalies vadovai.
Nacionalinėje dailės galerijoje vykstančios parodos:
„Michał Budny. Didelė šalis“ „Lietuvos XX a. dailės ekspozicija“
Nemokamas įėjimas tik su balandžio 28 d. „Vilniaus diena“. Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22 Darbo laikas: šeštadieniais 12–19 val., švenčių išvakarėse 12–17 val.
Gyvename neblogai
Aktyvumas: D.Grybauskaitė ra
gino aplinką tvarkyti kasdien, o ne tik per įvairias akcijas.
Simono Švitros nuotr.
Prezidentė su kitais vilniečiais tvar kė vieną sostinės žaliųjų erdvių – parką prie Filaretų gatvės. D.Gry bauskaitė, kuri iš minios išsiskyrė raudona striuke ir tokios pat spalvos pirštinėmis, rado ne tik plastikinių butelių ar šiukšlių, bet ir meškerę, batų, džinsų ir patalynės. „Visai ne blogai lietuviai gyvena“, – rinkda ma šiukšles juokavo šalies vadovė. D.Grybauskaitė šioje akcijoje da lyvauja jau ketvirtą kartą. Šį kartą
prie talkos ji kvietė prisijungti ir gausų būrį žurnalistų, tačiau palai kymo nesulaukė, tad maišą, į kurį šalies vadovė krovė šiukšles, laiky ti teko jos palydai.
Dalia Grybauskaitė:
Kiekvienas turime jausti atsakomybę už tai, kas dedasi mus supančioje aplinkoje. Įkvepiantis pavyzdys
Pasak šalies vadovės, džiugu, kad akcija „Darom“ Jungtinių Tautų pripažinta kaip „Let’s Do it World“ projektas, kuris rengiamas daugiau nei 100 pasaulio šalių.
3
pirmADIENIS, balandžio 23, 2012
miestas
4p.
Paaiškėjo gyvūnų ekskrementais labiausiai užterštos miesto vietos.
Telkė bendruomenes į talką Andrejus Žukovskis Prie pavasarinės švarinimosi ak cijos „Darom“ aktyviai prisijungė ir sostinės mikrorajonų bendruo menės. Joms susitelkti padėjo ir darbo priemonėmis gyventojus aprūpino daugiabučių administ ratoriai. Pasirinko mėgstamas vietas
s dažnai – ne tik džiuginanti gyvenimo akimirka, bet ir nemenkas vargas. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
li atsitikti taip, kad vaikas nebus priimtas į mokyklą, jei arčiausiai namų esančioje mokykloje nėra komplektuojamos pirmosios kla sės“, – dienraščiui komentavo G.A.Petronis. Departamento vadovas taip pat pridūrė, kad kai kurie sostinės gy ventojai gyvena vienoje vietoje, o
oficialiai deklaruoja visai kitą. To kiu atveju ieškant atžalai mokyklos gali iškilti rūpesčių. „Tokiu atveju į mokyklą pirmo kas bus priimtas, jei joje bus lais vų vietų. Tačiau visi miesto pirmo kai bus priimti į sostinės mokyklas, vietų visiems atsiras“, – teigė savi valdybės valdininkas.
Pagal ką priimami vaikai? Į mok yklas vaikai dažn iausiai prii mami remiantis geografiniu artumu. Mokykloms yra priskirtos teritorijos, kuriose gyvenantys moksleiviai mo kyt is tur i pirmumo teisę. Jei visi mok yklai priskirtoje ter ito rijoje gyvenant ys vaikai jau būna priimt i, tačiau dar lieka laisvų vie tų, mokykla pati nusistato pag rindi nius kriter ijus, pagal kur iuos vaikai priimami.
vų vaikai, taip pat vaikai, kur iems reikal ingos special iosios mok ymo si prog ramos. Kai kurios mokyklos nustato, kad pir miau priimami tie vaikai, kurių bro liai ar seser ys mok ykloje jau moko si ar mokėsi anksčiau. Jei tėvai dirba netoli mokyklos arba čia gyvena ko kie nors šeimos nar iai, gal int ys pri žiūrėt i moksleivį, į situaciją taip pat atsiž velg iama.
Pavyzdž iui, pirmumo teisę tok iu at Kai kur ios šal ies mok yklos vis dar veju gal i turėt i su globėjais gyve laikosi nuostatos į mokslus priimt i nantys vaikai, našlaičiai, neį galių tė geriausiai besimokančius vaikus.
Šiemet pavasarinę talką bend rovė „City Service“ nusprendė organizuoti trijose sostinės se niūnijose – Karoliniškėse, Justi niškėse ir Antakalnyje. Specialiai pasiūtas liemenes apsivilkę įmo nės darbuotojai ranka rankon su vietos bendruomenių aktyvistais nuo pat ankstyvo ryto rinko bui tines atliekas, plastikinius bute lius, padangas. Nevalyvų vilniečių „palikimas“ buvo šalinamas iš gražiausių sos tinės vietų – Pavilnių regioninio parko, teritorijos nuo Justiniškių kapinių bei Talino gatvės iki ne toliese esančios mokyklos stadio no ir Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijos. „Vietas pasirinkome neatsitik tinai. Tai pačių darbuotojų ir, ži noma, vietos gyventojų pamėgtos poilsio vietos. Čia ateina šeimos, žaidžia vaikai, mėgsta pailsėti vy resni žmonės. Todėl nusprendė me, kad šiemet bendromis jėgo mis pasistengsime šias teritorijas padaryti dar patrauklesnes“, – teigė „City Service“ komunikaci jos direktorius Vilius Mackonis. Šiukšlintojai nesitvarko
„Net negalėčiau pasakyti, iš kur sužinojau. Gal ir buvo koks skel bimas, bet aš tikrai ne iš ten su žinojau. Rodos, kaimynas pasakė. Kadangi artimai bendraujame su savo komunalininkais, žinios grei tai eina“, – kalbėjo netoli televizi jos bokšto besidarbuojantis Alek sandras. Pašnekovas teigė prie švaros akcijos prisijungiantis kiekvie nais metais. Kasmet drauge atke liauja dar keliolika vietos bend ruomenės aktyvistų. „Paradoksas, tačiau dažniausiai tvarkyti ateina vis tie patys žmo nės. Kaip ir šiukšlintojai dažniau siai būna tie patys. Štai gretimoje
Paplušėjo: gyventojai sutvarkė Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį.
laiptinėje vienas toks „mėgėjas“ gyvena. Oras atšilo ir jau keliauja į miškelį. Aš jam sakau – tu gerk, bet susirink tuos butelius po savęs, juk pačiam bus maloniau. Tačiau jam tas pats“, – guodėsi Aleksandras. Džiaugiasi sąmoningumu
Pašnekovas sakė tikįs, jog pe rauklėti nevalyvius kaimynus įmanoma tik asmeniniu pavyzd žiu, ir pasidžiaugė, kad pirmie ji tokios veiklos rezultatai jau yra. Jau kelintus metus prie įvai rių švarinimo akcijų prisidedantis pašnekovas teigė pastaruoju metu pastebėjęs teigiamų pokyčių.
„Šiemet, ko gero, pirmi me tai, kai šiukšlių gerokai mažiau. Gal čia vieta tokia, nes anksčiau tvarkydavau kitur – Markučiuose yra tekę dirbti, prie Vingio parko. Norėčiau tikėti, kad žmonės pra deda labiau rūpintis aplinka, o kai dar švara besirūpinančios įmonės tokias iniciatyvas paremia, nori si dirbti dvigubai geriau. Tikiuosi, kad kitais metais komunalininkai ir į kitus rajonus atkeliaus, juk jų Vilniuje bent pora dešimčių yra“, – vylėsi Aleksandras. V.Mackonis patikino, kad tra dicinė švarinimosi akcija bus ren giama ir ateityje.
inių – net meškerė Prezidentės teigimu, Lietuvoje turime daug gražių vietų, kur gali me ilsėtis ir leisti savo laisvalaikį. „Labai apmaudu matyti šiukšlė mis užverstas net gražiausias mū sų šalies vietas. Kiekvienas turime jausti atsakomybę už tai, kas dedasi mus supančioje aplinkoje. Visus gy ventojus kviečiu bendromis jėgomis sutvarkyti pamėgtas savo krašto ža liąsias erdves, ežerų pakrantes, pau pius, parkus, miškelius ir prižiūrėti juos visada, ne tik per šią akciją“, – pabrėžė valstybės vadovė. Pasak Prezidentės, kasmetė ap linkos tvarkymo diena yra įkve piantis pavyzdys, kiek daug gali ma pakeisti bendromis jėgomis. Švaros akcija primena, kad didelių ir svarbių darbų sėkmė visada pri klauso nuo kiekvieno šalies pilie čio pastangų.
Šiukšlių – kaip pernai
Akcijos organizatorių teigimu, šiukšlės Lietuvoje po šeštadienio talkos bus išvežamos iš maždaug 5 tūkst. vietų. Iš sodų bendrijų, pri vačių namų bendrijų, garažų, kurių savininkai, baigę pavasarinį tvar kymąsi, sudeda atliekas prie savo teritorijų, kiemų ar tvorų, per akciją „Darom“ šiukšlės nebus vežamos. Renginio atstovė spaudai Rober ta Ažukaitė BNS šeštadienio vakarą sakė, kad, pirminiais duomenimis, akcijoje dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių, tačiau jų galėjo bū ti ir iki 150 tūkst. Manoma, kad bu vo surinktas panašus kiekis šiukš lių kaip pernai. „Darom 2011“ talkino daugiau kaip 150 tūkst. dalyvių, jie per die ną surinko daugiau negu 5 tūkst. tonų šiukšlių.
Operatyvumas: „City Service“ darbuotojai numatytas tvarkymo vietas nuo šiukšlių išlaisvino per 3 va
landas.
Simono Švitros nuotr.
4
pirmADIENIS, balandžio 23, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
40 minų laukų Justinas Argustas s.argustas@diena.lt
16 nubaustų gyventojų ir nusta tytos 40 vietų, kurios nuolat ter šiamos gyvūnų išmatomis. Tokie sostinėje vykdomos akcijos „Šva rios vejos“ rezultatai.
Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius pagal gyventojų pateiktą ir Administ racinės veiklos skyriaus persiųstą seniūnijų informaciją tikrino vietas, kurios teršiamos gyvūnų ekskrementais ir kuriose daro mi kiti Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių pažeidimai. Savivaldybės atstovai informa vo, kad, vykdant akciją „Švarios vejos“, Saugaus miesto departa mente gauta informacija dėl dau giau kaip 40 tokių vietų, kuriose Viešosios tvarkos skyrius atlieka patikrinimus. Per patikrinimus surašyta 16 administracinių tei sės pažeidimų protokolų už įvai rius Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių pažeidimus. Be to, nustatytos vietos, kur minėtų taisyklių nesilaikoma
dažniausiai. Savivaldybės atsto vai nurodė šias vietas: prie Bui vydiškių g. 14 namo ir šalia ki tų namų; Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos sporto aikštelėje; ša lia Architektų g. 37 namo; šalia Naugarduko g. 53, 55 namų; Se reikiškių parke; šalia Baltupio g. 95, 93 namų, pievos greta Didlau kio gatvės miškelio; Gedvydžių g. 10 namo kieme. Asmenims, nesurenkantiems gyvūnų ekskrementų ar kitaip pažeidžiantiems gyvūnų laikymo taisykles, gali būti skirtas įspėji mas arba bauda iki 200 litų, už pakartotinį pažeidimą gali būti skirta 400–800 litų bauda (kon fiskuojant gyvūną arba ne). Per 2011 m. pavasarį vykusią akciją „Švarios vejos“ patikrin tos 152 vietos, kuriose daroma įvairių gyvūnų laikymo taisyk lių pažeidimų, surašyti 54 ad ministracinių teisės pažeidimų protokolai. Gyventojai raginami praneš ti apie viešąsias vietas, – vejas, aikštes, takus, kiemus, – kuriose gyvūnų ekskrementai nesurenka mi ar daroma kitų Gyvūnų laiky mo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių pažeidimų.
Gausa: pirmą kartą vykusiame Vilniaus pusmaratonyje dalyvavo beveik 1000 bėgikų.
Prizus gavo ir stilingiausi bėgikai Per Vilniaus pusmaratonį, vykusį šešta dienį sostinės Vingio parke, paaiškėjo ne tik greičiausiai trasas įveikę sportininkai, bet ir mažieji bėgimo čempionai.
Skaudžiai: už nesurinktus augintinių ekskrementus gresia baudos
net iki 800 litų, o kartais gali būti konfiskuojamas gyvūnas.
Redo Vilimo (BFL) nuotr.
Simono Švitros nuotr.
Dėl žaismingų nugalėtojų var dų Vingio parke kovojo per septy ni šimtai mažųjų vilniečių. Jie bė go specialioje pusės kilometro ilgio UNICEF trasoje „Už kiekvieną vai ką“. Šios rungties dalyvių amžius siekė nuo 1 iki 12 metų. „Mūsų rungtyje nugalėtojais tapo visi, nes visi stengėsi ne tik dėl sa vęs ir savo šeimos, bet ir dėl skurs tančių pasaulio vaikų. Džiaugiamės, kad kvietimas į švietėjišką misiją buvo išgirstas ir Vingio parko ta kučiai buvo užpildyti šimtais geros valios vaikų bei jų tėvelių, neabe jingų vargstančių daliai“, – pabrėžė „UNICEF Lietuvos“ vykdomoji di rektorė Jovita Majauskaitė. Iš visų UNICEF rungties „Už kiekvieną vaiką“ dalyvių išsiskyrė
pati jauniausia – metukų ir dvie jų mėnesių – bėgikė. Organiza toriai taip pat apdovanojo grei čiausią bėgiką su mama ir tėčiu, stilingiausią maratonininką, at kakliausią mažylį, paskutinį kir tusį finišo liniją, gražiausią šyp seną turintį dalyvį, draugiškiausią, turintį daugiausia norų, garsiausią ir jautriausią bėgiką. UNICEF renginyje bėgo ir ži nomų vilniečių Rimo Valeikio, Ire nos Starošaitės, Viktoro Diawaros, Eligijaus Masiulio atžalos. Visi vai kų maratono dalyviai buvo apdo vanoti UNICEF padėkos raštais ir atminimo dovanėlėmis. Pirmą kartą vykusioje lengvosios atletikos šventėje iš viso buvo už registruoti 969 bėgimo profesio
nalai bei entuziastai iš Lietuvos ir užsienio šalių. „Bėgimas, kaip aktyvus laisva laikio praleidimo būdas, tampa vis populiaresnis – jį renkasi tiek pro fesionalūs sportininkai, tiek ir tie, kuriems smagu pramankštinti ko jas su šeima ar draugais. Todėl, be daugybę metų rengiamo Tarptauti nio Vilniaus maratono ir kitų bėgi mo varžybų, šiais metais įvedėme naują pavasarinio bėgimo tradiciją – Vilniaus pusmaratonį“, – sakė Darius Mikulis, Všį „Tarptautinis maratonas“ direktorius. Anot D.Mikulio, tokios šventės kaip Vilniaus pusmaratonis sulau kia didelio profesionalių bėgikų bei eilinių vilniečių ir sostinės svečių susidomėjimo – vieniems tai pui ki proga išmėginti savo ištvermę, taip pat pasitreniruoti ruošian tis rudenį vyksiančiam Tarptauti niam Vilniaus maratonui, kitiems – galimybė praleisti laiką gryna me ore, palaikyti bėgimo rungty se dalyvaujančius šeimos narius ar draugus. VD inf.
Atsargiai – keliuose varlės Pavasario šiluma pažadino ne tik drugelius, bites bei augalus, bet ir varliagyvius. Šokuojančios šaltak raujės jau pabiro į kelius, todėl vai ruotojai raginami būti atidesni ir saugoti kurkiančias pievų bei kū drų gyventojas – kasmet keliuose jų žūsta tūkstančiai.
Kaip teigiama Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos prane šime, jeigu ant kelių matome šo kuojančių varlių, rupūžių, šliau žiančių tritonų, galime būti tikri, kad jų migracijos tomis pat vieto mis vykdavo dar tuomet, kai žmo nės nebuvo nutiesę kelių. Varliagyvių nerštas – atsakingas laikas. Subrendusios varlės nakti mis, kai daugiau drėgmės ir ma
žiau plėšrūnų, energingai šokuo ja ir skuba. Jos pilnos ikrų, todėl yra sunkios. Pavasarinės migraci jos joms labai pavojingos. Daug keliaujančių varlių žūsta įkritusios į duobes, kitas sumedžioja gyvūnai. Begalė varliagyvių žūs ta deginamose pievose. Tačiau dau giausia varlių, rupūžių ir tritonų žūsta keliuose. Sunku reikalauti, kad vairuotojai (ypač naktį) apsaugotų važiuojamojoje dalyje šokuojančias ar prigludusias ir prastai matomas varles. Joms padėti gali prie kelių statomos apsauginės užtvaros. Pavilnių ir Verkių regioninių par kų direkcija varliagyvių migracijos takuose kasmet įrengia apsaugines užtvaras. Šį pavasarį, kaip ir anks čiau, apsauginė užtvara įrengta Pa
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
vilnių regioniniame parke, Pūčko riuose. Direkcija maloniai prašo parko lankytojų ir parko svečių neardy ti, neniokoti ar kaip nors kitaip ne naikinti įrengtų užtvarų. VD inf.
6
PirmADIENIS, balandžio 23, 2012
nuomonės
Socialiniai tinklai – karjeros garantas?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Andrius Agafonovas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Interna tional“ edukacijos tyr imų grupės vadovas
Biurokratijos baobabų šventė Saulius Pocius
P
areišk us i, kad teismo sprend im o perd uo ti merg aitę vykdymą nut rauk us i Andžel ika Vežbav ič iūtė nev ykdė tarnybi nių pareigų, Vaiko teisių apsau gos kontrol ierė Edit a Žiobienė sulaukė tikros audros. Ne, Seimo nar iai šįsyk tylėjo, ne siveržė aišk intis situacijos vieto je, – ką čia aikčiosi dėl kažkok ios darbuotojos. Tylėjo ir Vyr iau sybės nar iai, išsk yr us soc ial i nių reikalų ministrą Donatą Jan kauską, kur is vienintelis nepabi jojo viešai pareikšti, kad toks Vai ko teisių apsaugos skyr iaus vyr. special istės A.Vežbavičiūtės ver tinimas – neadekvatus.
Kas galėtų manyti, kad Kedžių namuose vaizdo kamera užfik suota situacija tikrai panaši į teismo sprendimo vykdymą? Kas galėtų manyt i, kad Kedž ių namuose vaizdo kamera užfi k suota situacija tikrai panaši į teis mo sprendimo vykdymą? Tai buvo labiau panašu į pamišė lių ataką, kurioje akivaizdž iai pa minta vaiko teisė likt i sveikam. Net ne pam inta, o pervaž iuota vikšriniu traktoriumi. Vienintelė iš pareigūnų A.Vežbav ičiūtė pa sielgė kaip žmogus. Taig i audra dėl E.Žiobienės pozi cijos kilo ne Seime ir ne teisinė se institucijose, o anoniminių in terneto komentarų plotuose. Jei pon ia Edita būtų paskait inėjusi, ką apie ją pačią ir apie A.Vežbavi čiūtę smerk iantį pareišk imą ra šo komentator iai, gal būtų sua bejojusi tuo, ką drąsiai pareiškė viešumoje. Turbūt 98 proc. visų, reišk iančių nuomonę, buvo pa kraupę dėl tok ios Liet uvos vai kų teisių gynėjos nuostatos. Supr ant am a, E.Žiob ienė gal i kreiptis į teisėsaugą ir nuo galvi jiškų pal inkėjimų gint i savo gar
bę ir orumą teismuose. Tačiau tuomet ji rizikuotų patekti į Guin nesso rekordų knygą kaip žmo gus, iškėlęs tūkstančius ikiteis minių tyrimų savo atsitiktiniams niek intojams. Kad teisybė trium fuotų, o niek intojai būtų nuteisti, gali nepakakti paskutinio gyveni mo. Bėda ta, kad jis duotas tik vie nas, kaip duota ir viena moralė – vertybių ir elgsenos normų siste ma, kur ios neį manoma apverst i aukšt yn kojom is. Net jei tai dik tuoja desperat iškai ore pak ibu sios institucinės ambicijos. A.Vežbavičiūtės poelgį neigiamai įvertino ne tik pati E.Žiobienė, bet ir jos įstaiga, kurios biurokratinė sąmonė šiame pasaulyje kaž in ar įgal i įžvelgt i kai ką daug iau – pav yzdž iui, elementarų žmo giškumą, gailestį ar privataus as mens apsisprendimo vertę. „Specialistės atsisakymas vykdy ti teismo sprend imą (numatantį vaiko teisės gyventi su mama už tikrinimą) ir jo vykdymo nutrau kimas, taip pat ir kit i šioje paž y moje nustatyti veiklos trūkumai (neužt ikr ino net rukdomo vaiko ir mot inos bendrav imo) laik yt i ni tarnybin ių pareigų nev ykdy mu“, – konstatuojama atlikto tyri mo išvadose. Gal ima suprast i, kad vaikus gin ti tur int i tarnautoja turėjo leist i suaug usiesiems suplėšyt i mer gaitę, o nutraukusi beširdį smur to aktą padarė vos ne nusikal timą. Kai akim is paner i į tą biurokra tinės rašt ijos akivarą, tampa vi sai neb eaišk u, kam ats tovau ja valst ybės vardu veik ianč ios įstaigos: sveikam protui ar inst i tucinės (ne)sąmonės pad ikt uo toms ambicijoms? Kam atstovau ja ir Vaiko teisių apsaugos tarny ba: vaikams ir jų teisei į nesuža lotą sveikatą ar juodomis kaukė mis pridengtam smurtui? Užuot apdovanojusi ir paskatinusi savo tarnautoją už tikrai human išką elgesį, ją be teismo nuteisė ir pa smerkė. Sunk u prot u suvokt i, bet ver tybės čia vartomos taip, kaip tuo metu kai kam patog iau. Praėj usį ketv irt ad ienį kažk u ris komentator ių pasiū lė rinkt i A.Vežbav ičiūtę Metų žmog um i. Iš tiesų puik i mintis, nes tai būtų gal imybė klied inčios biurokrat i jos baobabams pademonstr uot i real ią žmon ių nuomonę apie jų vardu klerkų priimamus spren dimus.
Į
šio teksto pavadinime užduodamą klausimą teigiamai atsakytų ne bent vadinamųjų galvų medžiotojų (angl. – head hunting, aukštos kva lifikacijos specialistų paieška ir pervi liojimas) taikiniai. Tačiau pažvelgus atidžiau tenka pripažinti, kad socia liniai tinklai tikrai daro įtaką karjeros vystymuisi, ir ta įtaka tik stiprėja. Virtualios darbo paieškos
Įdarbinimas per pažintis yra visiems žinomas reiškinys. Tačiau nereikia skubėti to vertinti neigiamai. Nepri- tariu įdarbinimui tik dėl giminystės ar kito artimo ryšio, bet suprantu darbdavių teikiamą pirmenybę žino mam asmeniui, kai jo kompetencija atitinka reikalavimus ieškomam dar buotojui. Tada pažintis tampa tiesiog svaria rekomendacija. Deja, pažįstamų būrys nebūna pa kankamai didelis, kad, remiantis to kiomis rekomendacijomis, būtų ga lima įdarbinti kiekvieną specialistą. Darbdaviui darbuotojų atranka yra investicija, siejama su tam tikra rizi ka, todėl darbdaviai taiko visus gali mus rizikos mažinimo būdus. Išrūšia vus keletą tūkstančių gautų gyvenimo aprašymų dažnai tinkamų vis tiek lie ka per daug, kad kandidatų atranka, pasinaudojant asmeniniais pokal biais, būtų efektyvi. Tuomet darb davys akimis permeta tai, ką apie jus žino „Google“ ar kita paieškos siste ma. O tai dažniausiai yra jūsų socia linių tinklų profiliai. Nepavyko aptikti analogiško tyrimo Lietuvoje, bet JAV dar 2009-aisiais atliktas tyrimas pa rodė, kad net 45 proc. darbdavių ieško kandidatų profilių socialiniuose tink luose ir taip susidaro pirmąjį įspūdį. Neaptarinėsiu konkrečių pavyzdžių, taip pat neteiksiu aiškių reko mendacijų. Įvairių kuriozinių situa cijų ir daugiau informacijos galima rasti Matthew Fraserio bei Soumit ros Duttos knygoje „Mano virtualieji aš. Kaip socialiniai tinklai keičia gy venimą, darbą ir pasaulį“. Kita medalio pusė
Jau turintiems darbą taip pat ne derėtų atsainiai žiūrėti į savo socia linių tinklų profilius. Vertėtų pri
siminti, kad ten nurodydami savo darbdavį jūs tampate jo įvaizdžio dalimi. Todėl darbdavys turi teisę iš jūsų reikalauti atitinkamo elgesio, o nepaisant šio reikalavimo jūsų karje ros galimybės stipriai sumenksta. Socialiniuose tinkluose darbdavys gali numatyti ir jūsų nelojalumą. Jei at virai skelbiate norą gauti darbo pasiūlymų, darbdavys tai gali vertinti nei giamai. Prieš darant tokius žingsnius vertėtų įsitikinti, kad darbdavys tam neprieštarauja, arba atitinkamai pasi rinkti socialinio tinklo privatumo nu statymus, kad ši informacija darbda vio nepasiektų. Taigi prieš suteikiant savo vadovui draugo statusą sociali niame tinkle reikėtų susimąstyti apie tokios draugystės perspektyvas.
Darbdaviui darbuo tojų atranka yra in vesticija, siejama su tam tikra rizika, to dėl darbdaviai taiko visus galimus rizikos mažinimo būdus.
Jei socialiniai tinklai yra dalis jū sų darbo, reikėtų apsvarstyti dar vie ną aspektą. Jūs privalote atskirti savo asmeninę komunikaciją nuo profe sinės. Kilus konfliktui ar jums tiesiog paliekant esamą darbo vietą darbda vys turi teisę reikalauti, kad jūsų turi mi kontaktai socialiniame tinkle liktų darbdaviui. Tam precedentą sukūrė Anglijos teismas, nurodydamas „Lin kedIn“ tinklo vartotojui perduoti dar bo metu sukurtą profesinių kontaktų bazę buvusiam darbdaviui. Lietuvos teisinė bazė taip pat leidžia darbda viui užsitikrinti, kad darbo metu su kaupti kontaktai taptų jo nuosavybe. Ne tik darbo paieškoms
Negalima teigti, kad socialiniai tink lai svarbūs tik darbdavio ir darbuoto jo santykių sėkmei. Daug platesnės jų panaudojimo galimybės yra kuriant verslo kontaktų tinklus (angl. – busi ness networking, kontaktų palaikymas profesionaliu lygmeniu). Prisiminki te, kiek įtakos turėjo jūsų artimųjų rekomendacija pastarąjį kartą jums įsigyjant buitinę techniką ar kokį ki tą brangesnį pirkinį. Lygiai taip pat ir versle ieškant tiekėjo, pirkėjo ar par tnerio mieliau pasirenkami pažįstami ar pažįstamų pažįstami asmenys. Taigi buvimas verslo kontaktų tink le įmonei ne tik sumažina riziką, bet ir
atveria galimybes gauti užsakymą. O individualus darbuotojo dalyvavimas tokiame tinkle taip pat gali atnešti naudos ne tik įmonei, bet ir pačiam darbuotojui. Tarkime, jei darbuoto jas, pasinaudodamas savo tinklu, gaus pelningą užsakymą ar susitars su pa traukliu tiekėju, jis tikriausiai bus ati tinkamai įvertintas darbdavio. Švietimo stoka
Manau, kad socialinių tinklų įta ka gyvenimo raidai apskritai yra nu vertinama ir todėl sugebėjimas de ramai elgtis socialiniuose tinkluose nėra ugdomas kaip bendroji kompe tencija dar mokykloje. „Google“ va dovas Ericas Schmidtas pusiau juo kais, pusiau rimtai yra pasakęs, kad visiems turėtų būti leista pasikeisti tapatybę ir pradėti gyvenimą iš nau jo sulaukus 21-ų. Iš tikrųjų paauglystės laikotarpiu į socialinius tinklus keliama informa cija, dažnai ne visai atitinkanti etiš ko elgesio reikalavimus, vėliau gali daryti nemenką įtaką ir siekiant as meninės karjeros, ir tapus viešuoju asmeniu. Tačiau ir teigiamos socialinių tin klų ypatybės, galinčios atverti ge rokai didesnes perspektyvas, nė ra eskaluojamos pakankamai. Toks švietimas aukštosiose mokyklo se turėtų būti privalomas bent jau socialinius mokslus kremtantiems studentams. Juolab kad aukštosios mokyklos yra puiki terpė užmegzti pirmuosius profesinius kontaktus. Kaip gerosios praktikos pavyzdį iš savo asmeninės patirties galiu pa teikti ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą, kuris, be visoms aukš tosioms mokykloms bendrų verty bių, akcentuoja ir pažinčių tinklo kūrimo svarbą. Būtent galimybė susipažinti su veikliais ir (turint omenyje studijų kainą) motyvuotais žmonėmis stu dijų metu yra viena iš priežasčių, kodėl pasirenkamas šis, o ne kitas universitetas. Norėdamas pateisinti tokius studentų lūkesčius, univer sitetas, jo atstovų teigimu, jau nuo pat pirmo kurso skatina įvairias už duotis ir projektus atlikti skirtingo se grupelėse, taip palengvinant ry šių mezgimą. Galimybė tapti įvairių klubų nariu ar dalyvauti renginiuose taip pat prie to prisideda. ISM universitetas taip pat turi at skirą absolventų socialinį tinklą. Pa sak universiteto atstovų, šio tinklo tikslas yra vienyti ISM absolventus ir suteikti galimybę kiekvienam da lytis savo pasiekimais, ryšiais, idėjo mis, klausti ar siūlyti patarimą.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
pirmADIENIS, balandžio 23, 2012
lietuva Rudenį vyksian čiuose Seimo rinki muose į didžiausių partijų kandidatų sąrašus pirmaisiais numeriais bus įra šyti tų partijų pirmi ninkai.
Įsitikinimas: pernai tiesioginiuose konservatorių pirmininko rinkimuose Seimo pirmininkę I.Degutienę nugalėjusio premjero A.Kubiliaus aplin
ka mano, kad jis turi būti automatiškai įrašytas pirmas partijos kandidatų į parlamentą sąraše.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Sąrašų viršūnėse – partijų lyderiai Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Reitinguos kandidatus
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikš čionys demokratai (TS-LKD) prieš metus visuotiniu savo narių balsa vimu pirmininku perrinko prem jerą Andrių Kubilių. Spėjama, kad jis turėtų būti įrašytas pirmas šios partijos kandidatų į Seimą sąraše. Prieš ketverius metus A.Kubilius atvedė TS-LKD į pergalę Lietuvos parlamento rinkimuose. Iki šių metų vidurio valdančiojoje TS-LKD įvyks vidinis šios partijos kandidatų į Seimą reitingavimas. „Šis procesas bus surengtas likus kelioms savaitėms iki partijos ta rybos posėdžio, kuriame bus tvir tinamas galutinis kandidatų sąra šas, taigi, vasarą“, – teigė TS-LKD vykdomasis sekretorius Raimundas Alekna. Pasak jo, dar nežinoma, ar reitingavimo būdu bus apsispręsta dėl pirmojo kandidatų sąrašo nu merio, ar sprendimas šiuo klau simu bus priimtas partijos vado vybėje. „Dėl to dar nėra diskutuota. Kiek vėliau bus priimtas sprendi mas, ar pirmasis numeris sąraše re zervuojamas partijos pirmininkui, ar jis atiteks pagal kandidatų rei tingą“, – tvirtino R.Alekna. A.Kubiliaus aplinkos žmonės neabejoja, kad šią poziciją turi užimti partijos pirmininkas ir da bartinis premjeras. Bet dalis val dančiosios partijos narių įsitikinę,
kad konservatoriai per rinkimus gautų kiek daugiau balsų, jeigu pirma sąraše būtų įrašyta už prem jerą populiaresnė A.Kubiliaus pir moji pavaduotoja partijoje, Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Todėl diskusijos šiuo klausimu tęsiasi, nors, neoficialiais duo menimis, TS-LKD vadovybėje yra daugiau pasisakančių už A.Kubi liaus įrašymą partijos kandidatų sąrašo viršūnėje. TS-LKD tarybos posėdis, kuria me bus tvirtinami pretenduojančių į parlamentarų mandatus sąrašai, bus surengtas rugpjūtį. Neatsiims mandato
Kaip ir 2008 m., Liberalų sąjūdį šiemet į Seimo rinkimus turėtų vesti dabartinis susisiekimo mi nistras, partijos pirmininkas Eligi jus Masiulis. Pernai rudenį liberalų suvažiavime jis perrinktas Liberalų sąjūdžio vadovu. Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) kandidatų sąraše pirmas turėtų būti Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas, pernai gegužę išrinktas naujuoju liberalcentristų vadovu. Į 2008 m. Seimo rinkimus LiCS vedė tuometis liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas. Partija peržengė 5 proc. balsų barjerą, pateko į Seimą. Parlamentaru tapo ir A.Zuo kas. Tačiau jau po pusmečio jis at sisakė LiCS vadovo pareigų, o dar po kurio laiko pasitraukė ir iš par tijos, ir iš Seimo.
Vilniaus meras A.Zuokas šiemet greičiausiai vadovaus savo pernai įsteigtos partijos „Taip“ kandida tams į Seimą. Bet A.Zuokas ne kartą yra sakęs, kad nori likti sostinės šeimininku, todėl tikėtina, kad neims Seimo nario mandato, net jeigu būtų išrinktas į parlamentą.
mą kelti savo lyderį Rolandą Paksą. Tačiau kol kas neaišku, ar tikrai jis turės galimybę būti pirmas kan didatų sąraše. Neatmetama, kad dėl R.Pakso kandidatavimo ir jam tai leidusio įstatymo konstitucin gumo vasarą ir rudens pradžioje dar bus teisiamasi.
R.Pakso problema
Opozicinės Lietuvos socialde mokratų partijos (LSDP) pirmi ninku dar 2009 m. pavasarį buvo išrinktas ir pernai balandį perrink tas Seimo narys Algirdas Butkevi čius. Jis turėtų būti įrašytas pirmas socialdemokratų kandidatų į par lamentarus sąraše. 2008-aisiais LSDP į Seimą bandė vesti tuome tis premjeras ir partijos pirminin kas Gediminas Kirkilas. Darbo partijos (DP) kandidatų sąraše pirmoji vieta jau seniai re zervuota partijos pirmininkui eu roparlamentarui Viktorui Uspaski chui. Jis vėl, kaip ir 2008 m., ves DP į Seimą, tik nebūtinai atsiims Lie tuvos parlamentaro mandatą, net jeigu būtų išrinktas. V.Uspaskichui bent iki 2014-ųjų vidurio garantuo ta Europos Parlamento nario vieta. Pirmas Tvarkos ir teisingumo partijos kandidatų sąraše 2008 m. Seimo rinkimuose buvo įrašytas partijos vicepirmininkas, šios par tijos frakcijos parlamente seniūnas Valentinas Mazuronis. Šiemet Tvarkos ir teisingumo partijai įstatymu leidžiama į Sei-
Raimundas Alekna:
Bus priimtas sprendimas, ar pirmasis numeris sąraše rezervuojamas partijos pirmininkui, ar jis atiteks pagal kandidatų reitingą. Jeigu teismų procesus bus spėta baigti iki balsavimo, gali atsitikti ir taip, kad R.Paksas bus išbrauk tas iš Tvarkos ir teisingumo par tijos kandidatų sąrašo pirmosios vietos. Tuomet ir vėl kandidatus į rinkimus ves V.Mazuronis.
Paaiškės vasarą
Nesikeis ir „amžinasis“ Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatų sąrašo lyderis. Kaip ir 2000, 2004 bei 2008 m., šiemet tai bus da bartinis europarlamentaras, par tijos pirmininkas Valdemaras To maševskis. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, anksčiau vadintos Valstiečių liau dininkų sąjunga, kandidatų sąra še pirmas bus įrašytas verslininkas Ramūnas Karbauskis. 2008 m. šios partijos kandidatų sąraše pirmoji buvo ekspremjerė Kazimira Pruns kienė. Bet ji tuomet surinko itin mažai balsų ir nepateko į Seimą. Tuojau po pralaimėtų rinkimų K.Prunskienė susipyko su vals tiečiais liaudininkais, išstojo iš jų gretų ir netrukus įsteigė savo va dovaujamą Lietuvos liaudies par tiją. Kol kas neaišku, ar dėl šiemet patirto insulto K.Prunskienė da lyvaus Seimo rinkimuose būdama savo vadovaujamos partijos kandi datų sąrašo viršūnėje. Dab art in iam e Seim e ned i delę frakciją turinčiai Krikščio nių partijai vadovauja ekspremje ras Gediminas Vagnorius. Jis nėra dabartinio Seimo narys, tačiau greičiausiai būtent partijos lyde ris ves jos kandidatus per būsi mojo parlamento rinkimus. Nau jojo Seimo rinkimai vyks spalio 14 d. Vasarą jau bus žinomi tiek tikslūs dalyvaujančių partijų kandi datų sąrašai, tiek ir jų lyderiai.
Saugumo darbuotojams pritrūko pinigų Valstybės saugumo departamentas (VSD) dėl nepakankamo finansavi mo 2011 m. negalėjo užtikrinti Lie tuvos diplomatinių atstovybių sau gumo taip, kaip buvo planavęs.
Stygius: A.Anušauskas teigia, kad dėl lėšų trūkumo VSD negalėjo tinka
mai užtikrinti diplomatinių atstovybių saugumo.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Tai pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), svarstydamas ir tvirtin damas praėjusių metų VSD veik los ataskaitą. Komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, jog šiuo atveju kalbama apie apsaugą nuo kokio nors kitų valstybių skverbimosi. „Dėl nepakankamo finansavi mo 2011 m. departamentas negalė jo visiškai užtikrinti Diplomatinės tarnybos institucijų saugaus funk cionavimo užtikrinimo programos įgyvendinimo“, – rašoma praėjusią savaitę priimtame komiteto spren
dime dėl VSD 2011 m. veiklos ata skaitos. A.Anuš auskas kom ent uod a mas šį teiginį sakė, kad ambasadų saugumo užtikrinimas yra prio ritetinis klausimas, tačiau tvirti no nenorįs spekuliuoti, ar nevisiš kas šios programos įgyvendinimas stipriai pakenkė diplomatinių at stovybių saugumui. „Kadangi pagal šitą programą buvo numatyta, jog bus imtasi tam tikrų papildomų priemonių, kad ambasados būtų saugomos, – rei kalingi etatai, žmonės, ne viską pa vyko pasiekti, kas buvo užsibrėž ta, būtent dėl išteklių trūkumo. Šiuo atveju neturima galvoje fizinė apsauga, bet turimas galvoje sau gumo užtikrinimas nuo kokio nors kitų valstybių neteisėto skverbi mosi“, – kalbėjo NSGK vadovas.
„Aš manau, kad tai svarbus klau simas, ir jį reikia spręsti. VSD ir kitos institucijos, Užsienio rei kalų ministerija sprendžia, galbūt šiek tiek kitais būdais, bet klausi mas vis tiek sprendžiamas“, – sakė A.Anušauskas. Pasak jo, kalbant apie papildomas priemones ome nyje turimi nauji darbuotojų etatai. „Be abejo, yra ir kitos priemonės, bet kadangi tai susiję su saugumo užtikrinimu, mes jų nedetalizuoja me“, – pridūrė A.Anušauskas. Praėjusių metų spalį Seimui pa teiktame 2012 m. biudžeto projekte VSD buvo numatyta 63,976 mln. litų. O Finansų ministerijai pakoregavus 2012 m. ūkio augimo prognozes, nu spręsta planuotas išlaidas valstybės sektoriui mažinti 4 proc., ir VSD liko 61,417 mln. litų asignavimas. BNS inf.
8
pirmADIENIS, balandžio 23, 2012
lietuva
Profesoriaus trauma – gėda Kaunui Knygą apie Lietuvą parašiusiam amerikie čiui Alfredui Erichui Sennui viešnagė mū sų šalyje apkarto. Vilniuje profesorius bu vo apdovanotas garbės ženklu, o Kauno senamiestyje patyrė sunkią galvos traumą. Arūnas Dambrauskas a.dambrauskas@diena.lt
Apsipylė krauju
Kauno centre esančioje Vilniaus gatvėje nutikusį incidentą liudi ninkai apibūdino kaip sukrečiantį ir darantį gėdą Kaunui. „Nelaimė įvyko ties Vilniaus ir M.Daukšos gatvių sankryža. Čia apie 16.30 val. vaikščiodamas su žmona profesorius iš Amerikos A.E.Sennas užkliuvo už stulpo lie kanos ir krito veidu į žemę. Ame rikiečiui lūžo nosis, trūko veido kraujagyslės, buvo sumuštos ran kos ir kojos. Apsipylęs krauju jis nuvežtas į ligoninę“, – dienraš čiui pasakojo žinomas architektas Algimantas Kančas. A.E.Sennas yra tarpukariu Vytauto Didžiojo universitete dėsčiusio švei
caro lituanisto profesoriaus Alfredo Senno sūnus. Į Lietuvą jis atvyko atšvęsti savo 80-mečio ir pristaty ti knygos „Lietuva mano gyvenime“ (angl. – „Lithuania in My Life“). Turėtų susigėsti
Architekto A.Kančo įsitikinimu, apmaudus įvykis turėtų sugėdy ti už tvarką mieste atsakingus val dininkus. „Seniai kalbama apie apgailėtiną miesto gatvių būklę. Belieka tikėtis, kad šis pasibaisė tinas incidentas miesto vadovus privers sukrusti ir imtis konkrečių darbų. Pavojingų vietų Kaune – la bai daug“, – pabrėžė architektas. Profesoriui ligoninėje buvo de zinfekuotos, sutvarstytos ir susiūtos žaizdos, sustabdytas kraujavi mas. Netrukus A.E.Sennas išleistas pas artimuosius. Tačiau po kelių
dienų jį vėl skubiai teko vežti į li goninę, nes iš žaizdų netikėtai pa sipylė kraujas, ėmė svaigti galva. Profesoriaus sveikatos būklė po traumos kelia nerimą artimie siems: jis beveik negali kvėpuoti pro nosį, nuogąstaujama, kad bet kada gali prasidėti kitas kraujoplū dis, nes širdies stimuliatorių turin čiam profesoriui leidžiami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai.
Algimantas Kančas:
Belieka tikėtis, kad šis pasibaisėtinas in cidentas miesto vado vus privers sukrusti.
Įteikė apdovanojimą
Praėjusį penktadienį blogai besi jaučiantis profesorius vis dėlto ra do jėgų nuvykti į Vilnių, kur Užsie nio reikalų ministerijoje ministras Audronius Ažubalis įteikė svečiui garbės ženklą už nuopelnus garsi nant Lietuvos vardą. „Jūs daug pri sidėjote prie Lietuvos mokslinės ir visuomeninės raidos, dėstydamas
Kauno Vytauto Didžiojo univer sitete, jūsų dėka Viskonsino uni versitete stažavosi nemažas būrys Lietuvos akademikų, diplomatų ir žurnalistų. Mums nepaprastai svarbu, kad kaip savo tyrinėjimų sritį pasirinkote ir Lietuvos tarp tautinės padėties nagrinėjimą, mū sų diplomatijos veiklą. Jūsų įžval gos ir vertinimai itin reikšmingi ir unikalūs“, – sakė „Lietuvos diplo matijos žvaigždę“ istorikui įteikęs A.Ažubalis. A.E.Sennas yra parašęs aštuo nias knygas, skirtas Lietuvos is tor ijai. Savo darb uose autor ius gil in os i į liet uv ių dipl om at ijos gimimą, jos veiklą svarbiausiais Lietuvos užsienio politikos kryp čių klaus im ais ir pats bendravo su daugeliu lietuvių politikų bei diplomatų. Dėkingas medikams
Nelaimę Kaune patyręs profesorius nelinkęs ieškoti kaltų. A.Kančas pastebėjo, kad profeso rių ištikusią fizinę ir moralinę trau mą sušvelnino jautriai į nelaimę sureagavę netoliese tuo metu buvę žmonės, kurie suteikė pirmąją pa galbą, iškvietė greitąją. Profesorius dėkingas ir Klinikų medikams.
Spąstai: po Kauno senamiestį
dairęsis profesorius A.E.Sennas nepastebėjo šaligatvį darkančių metalinių stulpų liekanų.
Artūro Morozovo nuotr.
Pirmininkauti rengsis kartu ES parlamentų pirmininkų konfe rencijoje Varšuvoje dalyvaujantys Lietuvos, Airijos ir Graikijos parla mentų atstovai pasirašė deklaraciją dėl trijų valstybių parlamentų bend radarbiavimo rengiantis pirminin kauti ES ir per patį pirmininkavimą.
Bendru pareiškimu įsipareigojama užtikrinti efektyvų visų trijų šalių
Iššūkis: Lietuva Bendrijai pirmi
ninkaus nuo 2013-ųjų pradžios.
parlamentų bendravimą ir koordi navimą, bendradarbiaujant su Eu ropos Parlamentu. Taip pat numatoma siekti bend ro sutarimo įgyvendinant išsikeltus tikslus ir jiems pasiekti būtinus už davinius, stiprinti parlamentų bend radarbiavimą ir sudaryti nuolatines bei laikinas darbo grupes, kurios po litiniu arba oficialiu lygmeniu svars tytų iškylančius klausimus. Deklaraciją pasirašė Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degu tienė, Airijos parlamento Aukštųjų rūmų pirmininkas senatorius De nisas O’Donovanas, Žemųjų rūmų pirmininkas Seánas Barrettas T.D. ir Graikijos parlamento kancleris Athanassias Papaioannou. Šių valstybių atstovai pasirašė deklaraciją dėl trijų valstybių parla mentų bendradarbiavimo ruošian tis pirmininkauti ES ir per pirmi ninkavimą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. BNS inf.
„Shutterstock“ nuotr.
Šveicarija nuvylė Lietuvos užsienio reikalų ministe rija sako visiškai pritarianti ES už sienio politikos vadovei Catherine Ashton, kuri sukritikavo Šveicarijos sprendimą įvesti kvotas darbinin kams iš Vidurio ir Rytų Europos.
„Lietuva visiškai pritaria ES vy riausiosios įgaliotinės užsienio rei kalams ir saugumo politikai C.Ash ton pareiškimui visos ES vardu, kuriuo apgailestaujama dėl Švei carijos sprendimo, pažeidžiančio susitarimus ir nepagrįsto nei eko nominiais, nei socialiniais argu mentais“, – BNS sakė ministeri
jos atstovas Mindaugas Lašas. „Su Šveicarija dėl jos sprendimo kalba masi visos ES vardu“, – teigė jis. ES pareigūnai griežtai sukritika vo Šveicarijos vyriausybės spren dimą nustatyti kvotas darbinin kams iš Vidurio ir Rytų Europos. C.Ashton teigimu, ši priemonė nėra pagrįsta ekonomiškai nei at sižvelgiant į darbo rinkos padėtį. Nuo gegužės 1 d. Šveicarija iš duos 2 tūkst. leidimų Baltijos ša lių, Lenkijos, Slovakijos, Slovėni jos, Čekijos ir Vengrijos piliečiams. Pernai išduoti 6 tūkst. leidimų. VD, BNS inf.
9
pirmADIENIS, balandžio 23, 2012
ekonomika
Verslo liudijimams – griežti apribojimai Komentaras
Nuo gegužės 1-osios dalis smulkiųjų verslininkų negalės veikti turėdami verslo liudijimus ir šiuo metu yra pri versti ieškoti kitų veiklos formų. Valstybinėje mo kesčių inspekcijo je (VMI) daugėja įsi gyjančių individua liosios veiklos pažy mas.
Jovita Valatkaitė
„NORDIA BAUBLYS & Partners“
N Pokyčiai: nuo gegužės veikla turint verslo liudijimą bus patraukliausia tik savo gamybos prekių ir paslaugų
pardavėjams, kurių pagrindiniai klientai – gyventojai.
Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Turgininkai paakino
Iki šiol veikla įsigijus verslo liu dijimą buvo viena paprasčiausių veiklos formų. Norint verstis šluo tų rišimu, didmenine prekyba, pe riodinės spaudos išnešiojimu ar nuomoti patalpas užtekdavo VMI įsigyti verslo liudijimą ir už jį su simokėti nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Tač iau nuo šių metų geg užės 1-osios valdž ia nus prendė su
griežtinti dirbančių su verslo liu dijimais veiklos apmokestinimą ir nustatyti tam tikrus veiklos apri bojimus. Kaip sakė Lietuvos bu halter ių ir aud itor ių asoc iac ijos prez id entė Dang uolė Pranckė nienė, kitą mėnesį dirbantys pa gal verslo liudijimus juridiniams asm en ims negalės teikt i dau giau kaip 10 proc. pas laugų, iš viso negalės užsiimti didmenine prekyba, nuomoti gyvenamosios pas kirt ies patalpų jur id in iams asm en ims ir užs iimt i per iod i nių spaud os leid in ių plat in im o veikla.
Renkasi individualiąją veiklą VMI duomen im is, iki šių metų ba landž io prad žios pag al verslo liu dijimus Liet uvoj e veiklą vykdė be veik 40 tūkst. gyventojų. Daug iau sia versl o liud ij imų išduod a pre kyb os bei prek yb os ne maisto pro dukt ais veikl a ir kirpyklų bei kos met ikos kabinetų veikl a užs iim an
tiems asmen ims. Iki pirmojo šių me tų ketv irč io pab aigos asmenų, vyk danč ių ind iv idual iąją veiklą pag al paž ymą, skaič ius siekė beveik 37 tūkst. O atit ink amu laikot arpiu per nai pag al šią veiklos formą veiklą vykdė per 29 tūkst. asmenų, arb a 20 proc . maž iau.
Šiuos apribojimus Vyriausybė suskubo priimti išaiškinus tam tik rus piktnaudžiavimo atvejus. Vie nas jų – Gariūnų turgavietės štur mas, kai paaiškėjo, kad pagal verslo liudijimus dirbantys asmenys vyk dė stambią didmeninę prekybą ir nuslėpė milijonus litų mokesčių.
Atlikti pakeitimai tik dėl tų rūšių veik los, kuri nelaikytina itin smulkiu, specia lių žinių nereikalau jančiu verslu. Išaiškinus šią galimos veiklos pagal verslo liudijimus spragą, dėl kurios kenčia valstybės biudžetas, nuspręsta iš esmės peržiūrėti šių dokumentų išdavimo tvarką. Kas dirbs paštininkais?
Vienintelė veikla, kuria užsiimti turint verslo liudijimą nuo gegužės
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
1-osios iš viso nebus galima, – tai periodinių spaudos leidinių plati nimas. Kaip dienraščiui paaiškino VMI Teisės dep artam ento direkto riaus pavaduotoja Alina Gaudu tytė, ši veikla šalinama, nes pa tenka į tam tikras Ekon om inės veikl os rūšių klas if ikator iaus (EVRK) klases. Pagal jas sprend žiama, kokios mokestinės ir ki tokios procedūros taikomos tam tikroms veikloms. Pasirodo, periodinių spaudos lei dinių platinimo veikla nuo gegužės 1-osios priskiriama laikraščių, žur nalų ir periodinių leidinių leidybai. Nuo šiol paštininkai bus priskiria mi leidėjams, nors iš tikrųjų jų dar bas yra tik teikti paslaugą – išne šioti leidinius skaitytojams. Apmokestinti kuo daugiau
Teigiama, kad peržiūrint rū šis veiklos, kurią, mokant fiksuo to dydžio pajamų mokestį, gali ma vykdyti turint verslo liudijimą, buvo atsižvelgta į tai, jog daugu
uo gegužės 1 d. įsigaliosian čios Vyr iausybės nutar i mo „Dėl verslo liud ijimų išd av im o gyventoj ams taisyklių“ pataisos privers nemažą da lį smulk iųjų versl in inkų ieškot i kitų veiklos formų. Nes iki šiol verslo liudi jimas suteikė teisę parduot i savo ga mybos prekes ir teikt i paslaugas gy ventojams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms beveik be apribojimų, t. y. tik jeigu kitaip nenustato veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint vers lo liudijimą, rūšių sąrašas, patvirtintas Vyriausybės nutarimu. Išanal izav us įstat ymų bazę gal ima teigti, kad šis Vyriausybės nutarimo „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyven tojams taisyklių“ pakeitimas yra vienas iš pakeitimų paketo, kuriuo siekiama skatinti užimtumą ir mažinti nedarbą šalyje, tačiau kol kas sunku atsakyti, ar tai nesukels atvirkštinio efekto.
ma šių veiklos rūšių nesuteikia ga limybių išplėtoti veiklos iki stam baus masto. „Absoliučiai didžioji dalis iš daugiau nei 100 rūšių veiklos, ku ria galima verstis įsigijus vers lo liudijimą, išlieka. Atlikti pakei timai tik dėl tų rūšių veiklos, kuri nelaikytina itin smulkiu, specia lių žinių nereikalaujančiu verslu. Išbrauktos laisvųjų profesijų at stovų, tokių kaip architektai, in žinieriai ir pan., veiklos, susiau rintos su stambios statybos veikla susijusios veiklos ir kt. Taip pat apribota galimybė gyventojams su verslo liudijimu užsiimti plačia nekilnojamojo turto nuomos veik la, paliekant teisę nuomoti tik gy venamosios paskirties patalpas“, – informavo Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė.
10
pirmADIENIS, balandžio 23, 2012
sportas Kaunietės nenugalimos
Lietuvės šou ringe
Žengė toliau
Kauno „VIČI-Aistės“ 13 kartą iš eilės apgynė Baltijos moterų krepšinio lygos čempionių titulą. Pajėgiausia Lietuvos komanda didžiojo finalo rungtynėse įveikė Minsko „Horizont“ komandą 79:66. Naudingiausia žaidėja pripažinta „VIČIAisčių“ puolėja Tatjana Lichtarovič.
Dortmunde vykusiose kovose dėl Tarptautinės moterų bokso federacijos (WIBF) ir Tarptau tinės bokso federacijos (WBF) pasaulio čempionės titulo pus lengvio svorio kategorijoje (iki 57,15 kg) Goda Dailydaitė taš kais įveikė čekę Arletą Krauso vą ir pirmą kartą istorijoje tapo stipriausia planetoje.
Lietuvos moterų teniso rink tinė Egipto sostinėje Kaire vykstančių Federacijos taurės (FedCup) Europos–Afrikos zo nos trečios grupės varžybų le miamame susitikime 2:1 įvei kė Maroko rinktinę ir iškovo jo teisę kitais metais varžytis antroje Europos–Afrikos zo nos grupėje.
Krepšinio šventovėje – iškilmingas jubiliejus Vizitas: lietuvius garbingo jubiliejaus proga pasveikino N.Zanolinas
(antras iš kairės) ir A.Volkovas (dešinėje).
Šventė: Kauno sporto halėje vakar skambėjo Lietuvos krepšiniui skirtos dainos ir sveikinimai.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Lietuvos krepšinio Meka vadina moje Kauno sporto halėje vakar paminėtas Lietuvos krepšinio 90metis. Per iškilmingą renginį pa gerbtos visos šalies krepšininkų kartos ir prisimintos iškiliausios Lietuvos pergalės. Parodytas istorinis filmas
Lietuvos krepšinio gimtadieniu laiko ma 1922 m. balandžio 23 d. Tą dieną šalyje buvo sužaistos pirmosios krep šinio rungtynės, kuriose Lietuvos fi zinio lavinimosi sąjungos (LFLS) eki pa 8:6 nugalėjo Kauno rinktinę. Renginyje žiūrovams pademonst ruotas šiai progai sukurtas keturių dalių istorinis siužetinis pasakoji
mas apie prieškario, pokario, ne priklausomybės bei šių laikų krep šinį. Pagerbti žymiausi krepšininkai, treneriai, teisėjai ir organizatoriai. „Džiaugiuosi dėl to, kad ši šven tė surengta sporto halėje, kuri ma tė visą nueitą šalies krepšinio kelią: nuo 1939-ųjų Europos čempiona to iki Kauno „Žalgirio“ komandos Eurolygoje. Norėčiau palinkėti ša lies krepšininkams, visiems prisi dedantiems prie šios sporto šakos populiarinimo, kad ir toliau noriai dirbtų ir garsintų Lietuvą pasauly je“, – sakė Lietuvos krepšinio le genda ir dabartinis federacijos pre zidentas Arvydas Sabonis. Šūsnys sveikinimų
Garbingų svečių tribūnoje A.Sa bonis su žmona Ingrida sėdėjo bu
Artūro Morozovo nuotr.
Solistai: svečius džiugino atlikėjai Vaida Genytė ir Vaidas Vyšniauskas.
vusio kovų bendražygio ir varžovo Aleksandro Volkovo, FIBA Europos generalinio sekretoriaus Naro Za nolino bei šalies ministro pirmi ninko Andriaus Kubiliaus draugi joje. „90 metų – garbingas jubiliejus. Tai tikrai labai daug, tačiau kartu ir mažai. Krepšinis visuomet buvo ir išliks Lietuvos jaunystės, pasidi džiavimo ir energijos simbolis“, – sakė A.Kubilius. Šalies krepšiniui šiltų žodžių ne gailėjo ir garbingi svečiai. Specia liai Lietuvos krepšinio 90-mečiui įrašytus vaizdo linkėjimus atsiun tė NBA komisaras Davidas Sternas, FIBA prezidentas Yvanas Maini ni, generalinis sekretorius Patric kas Baumannas, Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu, Ispanijos krepšinio
federacijos prezidentas Jose Luisas Saezas. „Lietuva – visam krepšinio pa sauliui gali būti pavyzdžiu. Ši šalis turėjo ne vieną puikią krepšininkų kartą ir neabejoju, kad ateityje lau kia dar daugybė nuostabių perga lių“, – linkėdamas ilgiausių metų sakė FIBA prezidentas Y.Mainini. Jam pritarė FIBA Europos ge neralinis sekretorius N.Zanoli nas. „Tapau tikru Lietuvos drau gu ir lankausi čia labai dažnai. Ši šalis pernai surengė neabejotinai geriausią Europos čempionatą per visą istoriją ir dėl to galite didžiuo tis“, – kalbėjo funkcionierius. Pristatyta įspūdinga paroda
Per renginį sporto halės korido riuose žiūrovai galėjo pasigėrė
ti krepšinio istoriko, kolekcininko Vytauto Gudelio parengta paroda. Ekspozicijoje buvo galima pama tyti visus svarbiausius mūsų šalies krepšininkų nuo 1937-ųjų iki 2011 m. iškovotus trofėjus ir daugybę istorinių kadrų. 1939 m. Kauno sporto halėje vy kusį Europos vyrų krepšinio čem pionatą savo akimis regėjęs paro dos autorius tvirtino, kad ši paroda – didžiausia, kokią jam kada nors yra tekę rengti. „Lietuvos krepšinio istorija tokia turtinga laimėjimų, kad bent kiek išsamiau paminėti visus vienoje parodoje yra labai sudėtinga. Iš vi so parengėme net 44 stendus. Juose krepšinio gerbėjai gali išvysti ir pir muosius mūsų krepšinio trofėjus“, – pasakojo parodos autorius.
Paaiškėjo visi dalyviai Savaitgalį paaiškėjo visi VTB Vie ningosios lygos finalo ketverto da lyviai. Tarp trijų Rusijos klubų įsi terpė ir viena Lietuvos ekipa.
Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepši ninkai sensacingai iš kovos elimi navo praėjusių metų šio turnyro laimėtoją Maskvos srities „Chim ki“ klubą. Sostinės klubas iškovo jo pergalę trečiose ketvirtfin alio rungtynėse 103:78 ir laimėjo seriją iki dviejų pergalių 2:1. Rungtynių išvakarėse „Chimki“ klubas nusprendė pratęsti kontrak tą su 51-ų strategu Rimu Kurtinai čiu dar dvejiems metams. Lietuvis
prie rusų ekipos vairo stojo 2011 m. pradžioje, pakeitęs Olegą Meleš čenką. „Chimki“ yra treniravęs ir dabartinis Lietuvos vyrų rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra. Komandos vadovybė naują su tartį nusprendė pasirašyti ekipai iškovojus Europos taurę ir teisę ki tąmet varžytis stipriausiame Seno jo žemyno turnyre – Eurolygoje. VTB Vieningosios lygos pusfi nalyje vilniečiai ginklus surems su Jono Kazlausko treniruojama Maskvos CSKA. Kitame pusfin a lyje žais Kazanės „Unics“ ir Kras nodaro „Lokomotiv-Kuban“ krep šininkai. Kur vyks finalo ketvertas,
kol kas dar nepaskelbta. „Lietuvos rytui“ patekus į finalinį VTB Vie ningosios lygos etapą, tapo aišku, kad šį sezoną Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serija bus žai džiama iki 3 pergalių. VD inf.
Rezultatas „Chimki“–„Lietuvos rytas“ 78:103 (20:29, 11:22, 29:28, 18:24). J.Vialce vas 12 tašk ų, V.Fridzonas ir K.Lon čaras po 10/R.Seibut is 24, J.Valan čiūnas 20, L.Robertsas 14.
Apmaudas: R.Kurtinaitis pratęsė sutartį su „Chimki“ dvejiems me
tams, tačiau VTB Vieningosios lygos titulo šiemet negins.
AFP nuotr.
11
pirmADIENIS, balandžio 23, 2012
sportas Pirmauja „Palanga“
Paaiškėjo čempionai
Patyrė nesėkmę
Pirmosiose LKL-NKL perei namosios serijos rungtynėse „Palanga“ namuose 74:62 nu galėjo NKL čempioną Kauno „LKKA-Atletą“. Serijoje kovo jama iki dviejų pergalių. Ant roji dvikova trečiadienį vyks Garliavoje, o jei prireiks trečio sios – ji numatyta „Palangos“ namų aikštėje.
Vilniuje vyko Lietuvos vyrų ir moterų tinklinio čempionatų finalo varžybos. Moterų finale Kauno „Heksa“ nugalėjo Jona vos „Achemos KKSC“ koman dą rezultatu 3:0, o vyrų nuga lėtoja tapo Vilniaus „Flamingo Volley SM Tauras“ ekipa, fina le privertusi pasiduoti Šiaulių „Elga-Master Idea“ 3:1.
Škotijos futbolo čempiona to rungtynėse nesėkmę paty rė šeštą vietą dvylikos koman dų turnyre užimantis praėju sių pirmenybių bronzos me dalininkas Edinburgo „Hearts“ klubas. „Širdys“ namuose 0:3 turėjo pripažinti antroje pozi cijoje esančios Glazgo „Ran gers“ pranašumą.
Iš Sofijos grįžo su olimpiniu kelialapiu
Titulas – be kovos Antrą kelialapį Lietuvai į Londo no olimpinių žaidynių bokso tur nyrą iškovojęs Evaldas Petraus kas be kovos tapo Turkijoje pasi baigusio Europos zonos olimpi nio bokso atrankos turnyro nu galėtoju.
Imtynininkas Edga ras Venckaitis Bul garijos sostinėje vy kusiame turnyre iš kovojo kelialapį į 2012 m. Londono vasaros olimpiadą. „Edgaras buvo nesustabdomas. Jis išėjo ant kilimo ir pasiėmė pergales. Lyg jos iš anksto jam buvo rezervuo tos“, – įspūdžiais iš Sofijos dalijosi Europos imtynių asociacijos biuro narys Andrejus Gribojedovas. Pradžioje E.Venckaitis nuo im tynių kilimo nušlavė italą Riccardo Magni. Kaip ir nuogąstavo rinkti nės treneris Grigorijus Kazovskis, didžiausią nerimą kėlė savų žiū rovų akivaizdoje kovojęs Emelya nas Malinovas Todorovas. Šį kartą lietuviui reikėjo būti visa galva pra našesniam. Reikėjo būti pasiruošu siam ir teisėjų bei žiūrovų spaudi mui. Pergalę lygioje imtyje iškovojo E.Venckaitis. Šią kovą komentavęs A.Gribojedovas sakė, kad buvo pa sirinkta protinga taktika. Visi tre nerių sumanymai įgyvendinti 100 proc. Arbitrai teisėjavo puikiai. Buvęs tauragiškis trenerių Jo no Sabučio, Ruslano Vartanovo ir Grigorijaus Kazovskio auklėtinis nepaliko jokių galimybių 36-erių suomiui Juhai Petteriui Hiltune nui, kuris krito po dviejų kėlinu kų kovos. Patekęs į atrankos turnyro finalą E.Venckaitis iškovojo pirmąjį kelia lapį šalies imtynių delegacijai. Bulgarijoje Fortūna nusisuko nuo Valdemaro Venckaičio (74 kg) ir Laimučio Adomaičio (84 kg). Val
Sekmadienį svorio kategorijos iki 60 kg (27 dalyviai) finale dvide šimtmečiam lietuviui be kovos bu vo įskaityta pergalė prieš Baltaru sijos atstovą Vazgeną Safariancą. Beje, išvakarėse pusfinalyje E.Petrauskas taip pat nesulau kė varžovo – turnyro šeimininko bei praėjusių metų Europos čem piono turko Fatiho Keleso. Pernai pirmu Lietuvos boksinin ku olimpiečiu tapo pasaulio čem pionato bronzos medalio savinin
Olimpietis: kelialapį į Londoną
E.Petrauskui garantavo pateki mas į pusfinalį. „Reuters“ nuotr.
kas Egidijus Kavaliauskas (69 kg). Olimpiniame bokso atrankos tur nyre Trabzone 196 atletai iš 36 Senojo žemyno valstybių kovojo dėl 26 kelialapių į Londono olim pines žaidynes. VD, BNS inf.
Aplenkė tik australus Sėkmė: Bulgarijos sostinėje E.Venckaitis iškovojo kol kas pačią svariau
sią pergalę per savo karjerą.
demaras laimėjo pirmą imtį prieš slovėną Jurę Kuharą. Tačiau ant roje kovoje atidavė pergalę Ione liui Puscasui iš Rumunijos.
Edgaras buvo ne sustabdomas. Jis išėjo ant kilimo ir pasiėmė pergales. Lyg jos iš anksto jam buvo rezervuotos. „Rumunas pats buvo nustebęs po kovos. Jis tikrai nesitikėjo įveik ti Valdemaro. Viena klaidelė viską apvertė aukštyn kojom. Valdemaro potencialas yra didelis. Jis dar pa rodys, ką gali. Šiuo atveju V.Venc kaitis kažkuo panašus į M.Ežerskį
Lietuvos vyrų ledo ritulio rinkti nė per Lenkijoje vykusias pasau lio čempionato I diviziono B gru pės paskutiniąsias rungtynes 1:7 (0:2, 1:1, 0:4) nusileido Olandijos ledo ritulininkams.
imntynes.lt nuotr.
– dar bręsta ir tobulėja“, – anali zavo A.Gribojedovas. Svorio kategorijoje iki 84 kg pir mą kovą pralaimėjo Laimutis Ado maitis. „Laimis atrodė neatsigavęs po Europos čempionato. Tik ši prie žastis gali paaiškinti jo pralaimėjimą kroatui Nenadui Ziugajui. Niekas neprarasta – laukia dar du turny rai“, – reziumavo A.Gribojedovas. Kiti Lietuvos imtynių rinktinės nariai šiuo metu vieši Kinijoje. Į šią Azijos šalį išvyko M.Ežerskis, Mindaugas Mizgaitis, Aleksand ras Kazakevičius, treneris Grigori jus Kazovskis ir gydytojas Egidijus Tutkus. Atletai dalyvauja treniruo čių stovykloje, po kurios balandžio 28–29 d. galynėsis dėl vieno iš tri jų kelialapių į Londono olimpines žaidynes.
„Bandėme užsikabinti, tačiau pa leidome varžovus trečiame kėliny je“, – po rungtynių kalbėjo puo lėjas Dovydas Kulevičius. – Labai norėjome rezultatą išlyginti tik prasidėjus trečiam kėliniui, tačiau neatlaikėme olandų kontratakų. Be to, surinkome kiek per daug bau dos minučių – teisėjai kiekvieną veiksmą vertino labai griežtai.“ Po paskutinių čempionato rungtynių drabužinėje komandos kapitonas Artūras Katulis paskel bė, kad baigia karjerą rinktinėje. Pasak kapitono, šis sprendimas neturi nieko bendro su šių metų rinktinės pademonstruotais re
zultatais – sprendimas brendo jau prieš čempionatą. Lietuvos rink tinė su 3 taškais tenkinosi penkta pozicija, o olandai liko treti. Ket virti turnyre buvo Rumunijos ledo ritulininkai, kurie 5:3 įveikė taškų nepelniusią autsaiderę Australijos ekipą, kuri iškrito į II divizioną. Aukso medalius pelnė ir kelialapį į aukštesnę pirmo diviziono A gru pę iškovojo Pietų Korėjos komanda, lemiamose rungtynėse 3:2 nugalė jusi vicečempionę Lenkijos ekipą. VD inf.
I diviziono B grupė Komanda
1. Pietų Korėja 2. Lenkija 3. Olandija 4. Rumunija 5. Lietuva 6. Australija
Rungt.
Įvarčiai
Taškai
5 5 5 5 5 5
24:10 31:7 21:13 13:28 9:27 14:27
14 12 10 6 3 0
VD inf.
Į pusfinalį – „Šiauliai“ ir „Rūdupis“ „Šiauliams“ ir Prienų „Rūdupiui“ pavyko pateisinti favoritų statusą – šios abi komandos laimėjo lemia mas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ketvirtfinalių rungtynes.
Antano Sireikos vadovaujami šiau liečiai 102:92 namuose parklupdė Klaipėdos „Neptūno“ ekipą ir po metų pertraukos sugrįžo į LKL pus finalį. Virginijaus Šeškaus treniruo jamas „Rūdupio“ klubas 89:72 pa laužė Pasvalio „Pieno žvaigždes“.
Prienų ir Šiaulių komandos lai mėjo serijas iki dviejų pergalių 2:1 ir pusfin aliuose susitiks su LKL grandais. Pusfin aliuose „Rūdupio“ varžo vas bus reguliariojo sezono nugalė tojas Kauno „Žalgiris“, o šiauliečiai susitiks su Vilniaus „Lietuvos ry tu“. Pirmosios pusfin alio iki dvie jų pergalių rungtynės Šiauliuose ir Prienuose bus žaidžiamos antra dienį. VD inf.
Rezultatai „Šiaul iai“–„Nept ūn as“ 102:92 (26:23, 27:20, 20:25, 29:24). C.Lon gas 21 taškas, A.Šikšnius 19, D.Gvez dauskas 18/ M.Mažeika 25, M.Ruikis 15, L.Mikalauskas 14. „Rūd up is“–„Pien o žvaigžd ės“ 89:72 (25:22, 12:17, 19:11, 33:22). G.Ore likas 18, A.Labuckas 14, G.Kad žiu lis 13/ T.Hughesas 35, E.Bend žius 8, P.Prestesas 7.
Bejėgiai: Lietuvos rinktinė neatlaikė Olandijos ledo ritulininkų ata
kų škvalo.
LLRF nuotr.
12
pirmADIENIS, balandžio 23, 2012
pasaulis diena.lt/naujienos/pasaulis
Rinkimų maratono finišas pasiektas Prancūzija vakar rinko šalies vadovą. Nicolas Sarkozy rinkimai – populiarumo išbandymas, jo konkurentams – galimybė išstumti Napoleoną iš valdžios. Pamiršo Prancūziją?
Vakar prancūzai rinkosi prie bal sadėžių ir spėliojo, kas gi laimės pirmąjį turą? Šį kartą spėlioti bu vo pagrindo. Apklausos prieš rin kimus rodė, kad neapsisprendusių rinkėjų Prancūzijoje daug. Nedarbas, sunki ekonominė pa dėtis, euro zonos krizė, socialinės problemos – kilpa N.Sarkozy ant kaklo. O dar visai neseniai jis žadė jo šalies ekonomikos klestėjimą. Populiarumo nepridėjo ir audrin gas asmeninis gyvenimas. Netrukus po 2007 m. rinkimų N.Sarkozy iš siskyrė su žmona ir vedė modelį Carlą Bruni. N.Sarkozy priekaištau ta dėl prabanga dvelkiančio gyveni mo stiliaus, rūpinimosi turtingais draugais, o ne šalies gyventojais. Nors N.Sarkozy sugebėjo pa gerinti santykius su JAV, Izraeliu, sėkmingai užbaigti krizę Libijoje ir spręsti euro zonos krizės reika lus, visuomenė pasigedo N.Sarko zy Prancūzijoje. O problemų namie susikaupė daug. Viena didžiausių – ekono mikos recesija, kokios šalyje nebūta nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Vis dėlto ekspertai pastebi, kad N.Sarkozy per pastaruosius pen kerius metus gerokai sustipri no šalies prezidento vaidmenį. Jis sumažino premjero galias, faktiš kai prisiėmė atsakomybę už kas dienius valstybės reikalus. Tačiau būtent tai, pasak analitikų, kainavo N.Sarkozy gerus reitingus.
Atgailos ir nauji pažadai
Būtent čia smūgiavo François Hol lande’as. Socialistas ne sykį pa brėžė, kad jo prioritetas – darbo vietų kūrimas ir ekonomikos au gimas. Jis taip pat ragino kelti mo kesčius turtingiesiems. Visgi apklausos rodė, kad tiek šalies vadovas, tiek jo varžovas F.Hollande’as gali tikėtis bilieto į antrąjį turą. Prognozuota, kad po litikai per pirmąjį turą surinks ma žiau nei 30 proc. balsų. Nenuostabu, kad abu bandė kaip įmanoma įsiteikti savo rinkėjams. Paskutinę agitacijos dieną N.Sar kozy savo šalininkams pareiškė, kad jam rinkimai – „tiesos akimirka“. Nors prieš kelerius metus buvo pašaipiai vadinamas blizgučių pre zidentu, šį kartą N.Sarkozy atgaila vo, esą ne iš karto suprato „simbolinį prezidento vaidmens matmenį“.
N.Sarkozy savo šali ninkams pareiškė, kad jam rinkimai – „tiesos akimirka“.
O ir socialistams rinkimai nėra sėkmingi. Pastarąjį kartą kairieji valdžioje buvo 1995 m., o vienin telis jų deleguotas prezidentas – François Mitterrand’as.
Tačiau, jei N.Sarkozy pralaimės šiuos rinkimus, tai taip pat bus is torinis momentas. Tokiu atveju jis būtų pirmasis nuo 1981 m. Prancū zijos prezidentas, neperrinktas antrai kadencijai. Grėsmingi ir kiti kandidatai
N.Sarkozy valdymas buvo audrin gas, o F.Hollande’as – ramesnio stiliaus politikas. Tiesa, būtent jis sugebėjo sukelti sąmyšį Europoje, kai pareiškė, kad jo netenkina Prancūzijos pasirašy tas ES stabilumo paktas, esą jame dėmesio neskiriama ekonomikos augimui ir nedarbo problemai. Beje, abu kandidatai pažadėjo, kad tęs biudžeto balansavimo politiką. Todėl abejojama, kad F.Hollande’as pasuktų Prancūzijai radikalių re formų link. Tai žada kol kas trečio je vietoje pagal populiarumą esanti Nacionalinio fronto vadovė Marine Le Pen. Ši politikė turi varžovą – Je aną Lucą Mélenchoną, kurio kampa nija buvo paremta šūkiu „Prieš Na cionalinį frontą“. Prieš pat rinkimus politikas nevyniojo žodžių į vatą. Jis tvirtino 100 proc. pakelsiąs mokesčius turtingiesiems, o pa saulinę finansinę sistemą pavadi no parazitine. Kartu jis kritikavo JAV dominavimą ir siūlė Prancū zijai bendrauti su Kinija. Spėliota, kad jis su M.Le Pen ko vos dėl trečios vietos, tačiau politi kos ekspertai ragino nesumenkinti 43 metų M.Le Pen galimybių. Apžvalgininkai pabrėžia, kad Nacionalinio fronto šalininkų ratas dažnai netiksliai atspindimas ap klausose, nes daugelis rinkėjų linkę neatskleisti, jog jiems priimtinesni ultradešiniųjų kandidatai. Būtent taip nutiko 2002 m., kai M.Le Pen tėvas sugebėjo iškopti į antrąjį tu rą. Skaičiuojama, kad dviženklį skaičių (procentais) balsų turėtų surinkti ne tik rinkimų favoritai, bet ir M.Le Pen, J.L.Mélenchonas bei Prancūzijos politikos veteranas François Bayrou. AFP, BBC, BNS inf.
Aktyvumas nustebino komentatorius Nors tikėtasi, kad rinkimai bus pa syvūs, prognozės neišsipildė. Tie sa, prancūzai tvirtino, kad rinkimų kampanija nebuvo įdomi.
Aktyvumo rodiklis buvo daug di desnis negu 2002 m. ir antras didžiausias per šalies vadovo rinki mus nuo 1981-ųjų. Panašiai akty viai balsuota 2007 m. Iš viso Prancūzijoje buvo atida ryta apie 85 tūkst. balsavimo apy linkių. Balsuoti galėjo 44,5 mln. balso teisę turinčių piliečių. Balsavimas vyko ir Prancūzijos užjūrio teritorijose. Piliečiai balsą jau galėjo atiduoti abiejuose Ame rikos žemynuose, taip pat Ramiojo, Indijos ir Atlanto vandenynų salose.
Kai kurie prancūzai piktino si blankia visų kandidatų rinkimų kampanija, kiti sakė, kad patys kandidatai – blankūs. 62 metų pensininkė Isabelle Pro vost teigė, kad rinkimų kampanija jos neuždegė. „Dar niekada nesu praleidusi balsavimo, – sakė ji. – Tačiau šį kart jaučiau menką entuziazmą dėl rinkimų. Ekonomikos požiūriu tarp abiejų pagrindinių kandidatų ma žas skirtumas.“ „Balsavau už Mélenchoną“, – pabrėžė 30 metų radiologė Ondine Leclerc. – Žinau, kad jis neturi jokių galimybių patekti į antrąjį turą, ta čiau man patinka jo pažiūros. Man patinka jo puolimas prieš bankus ir
žmones, uždirbančius milžiniškus atlyginimus. Manau, kad jam su rinkus pakankamai balsų žmogus, kuris laimės, priims kai kurias iš šių idėjų tapęs prezidentu.“ O Paryžiaus universitete kal bas studijuojantis 23 metų Jeanas Nadeau pabrėžė, kad eidamas prie balsadėžės tikrai žinojo, už ką ne balsuos. „Tai nebus Sarkozy. Man įgri so girdėti ir matyti jį per televi ziją, puldinėjantį žmones – romus, musulmonus, imigrantus – ir ver čiantį juos atpirkimo ožiais. Jis la bai priešinantis, ir nenoriu, kad Prancūzija būtų tokia šalimi“, – piktinosi studentas. BNS inf.
13
pirmADIENIS, balandžio 23, 2012
menas ir pramogos
Baleto žvaigždynas privertė aikčioti Kauno „Žalgirio“ arenoje ovacijomis įvertintas išskirtinis kultū rinis įvykis – „Šimtmečio baletai“. Daug gražių žodžių apie Lie tuvą, areną, publiką išsakė ir artistai. Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt
Žavėjo profesionalus
Šeštadienį įvykusiame renginy je „Šimtmečio baletai“ Vladimiro Romanovo fondas pristatė garsiau sius pasaulio teatrus sužavėjusius spektaklius „Šacherezada“, „Fau no popietė“ ir „Poloviečių šokiai“. „Žalgirio“ arenos žiūrovai juos taip pat palydėjo ovacijomis.
Jūratė Norvaišienė:
N.Ciskaridzės sugebėji mai mane stebina ne tik kaip šokėją, bet ir kaip medikę, gerai išmanan čią žmogaus anatomiją. Baleto primarijai po kiekvie no spektaklio net ir nusileidus už dangai po kelis kartus išeidavo pa dėkoti publikai. Apsilankę renginyje turėjo pui kią progą pamatyti pasaulinio lygio
baleto žvaigždes Nikolajų Ciska ridzę, Juliją Machaliną, kuri yra šo kusi su Povilu Vanagu Rusijos tele vizijos šokių projekte „Bolero“. Per pasirodymus šoko atlikėjai net iš trijų teatrų: Maskvos didžio jo, Kremliaus ir Sankt Peterburgo Marijos. Įspūdingai apipavidalin toje ir apšviestoje scenoje iš viso pasirodė apie 70 artistų. Per pertrauką užkalbinta garsi šokėja Jūratė Norvaišienė sakė jau ne pirmą kartą matanti gyvai šo kantį N.Ciskaridzę. „Bet niekada nesiliauju žavėtis jo meistriškumu. Jis tiesiog skraido scenoje. Vyro du bens struktūra sunkiau leidžia kel ti kojas. Tačiau N.Ciskaridzės su gebėjimai mane stebina ne tik kaip šokėją, bet ir kaip medikę, gerai iš manančią žmogaus anatomiją“, – dalijosi įspūdžiais J.Norvaišienė. Gėlės primarijui
Dėl šio baleto primarijaus specia liai iš Maskvos atvyko dizaine ris Juozas Statkevičius. Jis taip pat sakė matęs daug baleto pastatymų, kuriuose šoka N.Ciskaridzė. „Lan kiausi jo spektakliuose Kanuose,
Maskvos didžiajame teatre, tačiau Lietuvoje šokančio jo dar nema čiau. Nenoriu bent jau šį kartą praleisti „Šimtmečio baletų“, kai Nikolajus šoks Kauno „Žalgirio“ arenoje“, – dar prieš renginį sakė J.Statkevičius. Jis vėl greitai grįš į Maskvą, kur dirba prie spektaklio „Ana Karenina“. Dizaineris po spektaklio „Fau no popietė“ savo numylėtiniui N.Ciskaridzei įteikė didelę puokš tę gvazdikų. Glėbį gėlių įteikė šo kėjui ir kiti gerbėjai. Gyrė areną ir fondą
Projekto „Šimtmečio baletai“ me no vadovas Andris Liepa neslėpė susižavėjimo arena. „Esu sužavė tas. Tokią didelę „Žalgirio“ areną sugebėjome perkurti į tikrą teatrą, kuris niekuo nenusileidžia geriau siems Londono, Paryžiaus, kitų miestų teatrams“, – tvirtino visa me pasaulyje garsus Rusijos šokė jas, choreografas ir režisierius. A.Liepa sakė esąs ypač dėkingas V.Romanovo fondui, kad projektą „Šimtmečio baletai“ galėjo atvežti į Lietuvą. „V.Romanovo fondas iš
Meistrai: N.Ciskaridzės ir J.Machalinos duetas užbūrė žiūrovus.
siskiria meile menui ir geru skoniu. Esame koncertavę Rygoje, Minske, o Lietuvą vis aplenkdavome, bet dabar esame čia, jaučiamės kaip na muose ir labai tuo džiaugiamės“, – neslėpė emocijų maestro. Šokėja
Artūro Morozovo nuotr.
J.Machalina prisipažino nesitikė jusi sulaukti tokios, tūkstantinės, žiūrovų minios arenoje. „Tai labai įkvepia, čia tokia nuostabi ener gija“, – po pirmo pasirodymo kalbėjo ji.
14
PirmADIENIS, balandžio 23, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. Kada? Balandžio 25 d. 18 val. Kiek? 20 litų.
Kur? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. Kada? Balandžio 24 d. 18 val. Kiek? 10 litų.
Kur? Pramogų centre „Forum Palace“, Konstitucijos pr. 26. Kada? Balandžio 28 d. Kiek? 10 litų.
Muzikinė W.A.Mozarto Praha „Sugrįžimuose“ – Ž.Smalys
Šokių čempionatas
Ansamblis „Musica humana“ ir jo meno vadovas bei dirigentas Algirdas Vizgirda kviečia mus W.A.Mozarto takais pakeliauti po Prahą, miestą, kuris pripažino kūrėjo talentą ir didžiai jį vertino. Čia įvyko Mozarto operos „Don Žuanas“ pasaulinė premjera. Pub lika verždavosi ir į kitų jo operų pastatymus.
Aštuonerius metus gyvuojantis pasaulio breiko šokių čempiona tas „Red Bull BC One“ jau šį savaitgalį atkeliauja į Vilnių. Mūsų ša lies sostinėje vyks viso Baltijos šalių atranka. Šokėjus iš Estijos, Lat vijos bei Lietuvos vertins 2011 m. pasaulio čempionas Roxrite ir to kie talentai kaip Bootuz bei Kleju.
Kur? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. Kada? Balandžio 28 d. 14 val. Kiek? 40–50 litų.
Vilniuje vykstančiame festivalyje „Sugrįžimai“ muzikos mylėtojai turės progą susitikti su profesionaliu fagotininku, kompozitoriumi ir pedagogu Žilvinu Smaliu, kuris nuo 2008-ųjų Čilėje dirba Sant jago filharmonijos orkestro fagotų grupės koncertmeisteriu, dės to Santjago universitetuose.
Kur? Teatro sąjungoje, Teatro g. 8. Kada? Šiandien 18 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6. Kada? Balandžio 24 d. 19 val. Kiek? 20–70 litų.
Kur? Rašytojų klube, K.Sirv ydo g. 6. Kada? Balandžio 25 d. 17.30 val. Kiek? Nemokamai.
Istorinės atminties vertė
R.Arbačiauskaitės kūrybos vakaras
Koncertas armėnų genocido dienai
V.Gerulaitis ėmėsi grožinės literatūros
Agniaus Jankevičiaus spektaklyje „Akmuo“ vie no namo istorija ir kelių su juo susijusių šeimos narių likimai kalba apie šalies istoriją ir klausia apie istorinės atminties vertę šiandienių žmo nių gyvenime.
Vilniuje vyks teatro ir kino aktorės Reginos Arba čiauskaitės kūrybos vakaras. Jame žinoma ak torė pristatys monospektaklį pagal Roko Flicko istorinius monologus apie Lietuvos moteris „Ka ralienė Morta“.
Koncerte, skirtame armėnų genocido dienai pa minėti, operos solistė Asmik Grigorian pasirodys scenoje su geriausiais Armėnijos klasikinės mu zikos atlikėjais. Armėnijoje – A.Grigorian giminės šaknys.
Sostinėje vyks muzikologo Viktoro Gerulaičio prozos knygos „Noveletės“ pristatymas. Daly vaus knygos autorius, kompozitorius Algirdas Martinaitis, rašytojas Andrius Jakučiūnas. Va karą ves Lolita Varanavičienė.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 9.55 „Forsaitų saga“ (N-7) (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Sveikinimų koncertas (k). 14.30 Klausimėlis.lt. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Vieša paslaptis. 19.20 „Forsaitų saga“ (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Apokalipsė. Antrasis pasaulinis karas“ (1) (Prancūzija, 2009 m.) (N-7). 22.45 „Garsiausios pasaulio kapinės. San Fransisko Saipres Lono memorialinis“ parkas (Kanada, 2002 m.) (k). 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LTV 21.30 val.
LNK 6.20 6.50 7.20 7.50 8.50 9.45
„Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. „Tomas ir Džeris“ (k). „Kung Fu Panda“ (6) (k). „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 24 valandos (N-7). Nuotykių komedija „Viena diena Niujorke“ (JAV, 2004 m.) (k). 11.30 Romantinė drama „Rožių patalas“ (JAV, 1996 m.) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kung Fu Panda“ (7). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Nuo... Iki... 20.25 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Havajai 5.0“ (2) (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (5) (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55, 15.10 „Simpsonai“.
LNK 17.40 val.
7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Komedija „Kaip vesti milijonierę“ (JAV, 2000 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Būrys“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“ (2). 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Komedija „Dievobaimingos kalės“ (1) (JAV, 2012 m.). 23.00 „Geri vyrukai“. 0.00 „Melo teorija“. 1.00 „Kalėjimo bėgliai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 8.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7). 9.00 Šeštadienio rytas (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 Skanus pokalbis.
TV3 22.00 val.
12.30 „Alibi. Tapatybė“ (N-7). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 Kriminalinis s. „Liejyklos gatvė“ (Rusija, 2008 m.) (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Užkalnio 5“. 21.25 „Mentai“ (N-7). 22.25 Rusų kinas. Veiksmo f. „PiraMMMidė“ (Rusija, 2011 m.) (N-7) (k). 0.40 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.10 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
18.20 Super L.T. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Kas nužudė J.F.Kennedy?“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. 23.05 Negaliu tylėti. 0.05 Reporteris. 0.57 Orai.
SPORT1
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Dok. f. „Grobuonys“. „Išlikimas“ (N-7). 11.05 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Skonio reikalas. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (1) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai.
9.00 Televitrina. 10.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Milan“. 11.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Lazio“. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXXI turo apžvalga. 14.30 Krepšinio pasaulyje. 15.00 Automoto. 15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Kauno „Žalgiris“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Lucentum Alicante“. 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 19.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Donington Park). 20.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup“ (Donington Park). 21.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Lagun Aro GBC“. 23.15 Futbolo dievai.
BTV 18.25 val.
lietuvos ryto tv 19.55 val.
Lietuvos ryto TV
15
pirmADIENIS, balandžio 23, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Vakar prezidentū ros kiemelis virto sporto aikštele. Apie 150 aktyvių sporto dalyvių iš Šiaulių regiono at vyko supažindinti vilniečių su unika liomis neprofesio nalaus sporto žaidynėmis.
Technikos remonto 933618
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 944309
Kitos Remontuojame ir montuojame santechniką, nuotekų šalinimo, vandens, šildymo vamzdynus ir įrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Tel. 8 698 11 905. 936930
siūlo darbą ir vaikščiojimą kojūkais.
Prezidentūros nuotr.
Prezidentūros kiemas virto sporto aikštele a.zukovski@diena.lt
Mėgėjų olimpinės žaidynės
Vilniečiai specialiai prezidentū ros kieme įrengtuose vadinamuo siuose sporto kiemeliuose galėjo stebėti ir patys išbandyti čiuo žimą vasaros slidėmis, vaikščio jimą kojūkais, sužaisti šachma tais, šaškėmis, kėgliais, taip pat krepšinį ir išmėginti dar daugelį kitų užsiėmimų. Aktyviausi šven tės dalyviai apdovanoti prizais. 5-osios pasaulio žaidynės lie pos 5–11 d. į Šiaulių regioną tu rėtų pritraukti dalyvių iš daugiau nei 100 pasaulio valstybių. Iš viso planuojama sulaukti 5 tūkst. da lyvių iš užsienio ir dvigubai tiek – neprofesionalaus sporto mėgė jų lietuvių. Bus surengta 41-os sporto ša kos rungčių, iš jų 28 sporto šakų rungtyse vyks kova dėl prizų. Vi sa tai bus derinama su tautiniais šokiais, muzika bei tautiniais žai dimais. „Tai beveik olimpinės žai dynės, tačiau jos skirtos ne pro fesionalams, o mėgėjams. Mūsų tikslas – kad kuo daugiau žmo nių nuo mažylių iki senjorų ak tyviai dalyvautų rungtyse. Vyks ta jos nuo 1992 m. taip pat kaip ir olimpinės žaidynės, kas ketverius metus. Kiekvieną kartą vis kitoje valstybėje. 2008 m. jos buvo su
rengtos Pietų Korėjoje, 2012 m. vyks Šiauliuose, o dar po ketve rių metų Indonezijoje, Džakarto je“, – „Vilniaus dienai“ pasakojo 5-ųjų TAFISA pasaulio sporto žai dynių visiems Šiauliuose direkto rius Kęstutis Petraitis. Pristatysime ritinį
Vienas iš esminių TAFISA bruo žų – siekis populiarinti naciona linius, senovinius žaidimus. Pir miausia šie žaidimai išsiskiria savo paprastumu ir tuo, kad po kelių valandų mokymų juos ga li žaisti kone kiekvienas. Šiau liečiai kaip tokį žaidimą pasirin ko ripką – lietuvišką ritinį. Tai tautinis žaidimas, kurio populia rumą yra pasirengę gaivinti orga nizatoriai.
Kęstutis Petraitis:
Mūsų tikslas – kad kuo daugiau žmonių nuo mažylių iki sen jorų aktyviai daly vautų rungtyse. „Visi svečiai iš užsienio bei lie tuviai turės progą susipažinti su šiuo žaidimu ir jo pasimokyti. Tam bus surengti specialūs mo kymai. Taip pat mokysimės ir kitų
valstybių nacionalinių žaidimų“, – teigė K.Petraitis. Pasak pašnekovo, italai į Šiaulius atsiveš timborelo – senovinį žai dimą, panašų į šiuolaikinį tenisą, o olandai demonstruos šokimo su kartimi per upelį sugebėjimus. Vyks ir žinomesnio sporto – ėjimo su šiaurietiškosiomis laz domis, krepšinio trys prieš tris, bėgimo – rungtys. Populiarins Lietuvą
„Renginio pristatymą mes su ruošėme prezidentūros kiemely je. Tai puikiai demonstruoja, kad TAFISA žaidynės gali vykti ir spe cialiai tam nepritaikytose erdvėse. Čia svarbiausia aktyvumas ir no ras“, – tvirtino K.Petraitis. Organizatorių teigimu, Šiaulių mieste ir visose šešiose Šiaulių regiono savivaldybėse įvairioms rungtims jau rezervuotos visos įmanomos erdvės. Rungtys vyks stadionuose, miesto parkuose ir atskirose gatvių dalyse. Be sporto rungčių, per žaidy nes vyks įvairūs socialiniai, švieti mo renginiai. K.Petraitis tikino, kad jau kuriami Šiaulių, Šiaulių regio no ir visos Lietuvos populiarinimo planai. „Bus specialūs turizmo pa ketai, ir svečiai, ypač iš tolimų ša lių, turės progą ne tik dalyvauti žai dynėse, bet ir pakeliauti po Lietuvą, susipažinti su mūsų kultūra, tradi cijomis“, – patikino pašnekovas.
Skubiai reikalingi elektrikai, tinkuotojai ir kiti statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +32 486 372 176. 944210
Kita Informuojame, kad pagal 2010 m. gruodžio 22 d. reg. Nr. 2728 patvirtintą sklypo Upės g. 21, Vilniuje, detalųjį planą rengiamas administracinio pastato ir požeminės automobilių saugyklos techninis projektas. Su techninio projekto sprendiniais galima susipažinti UAB „Vilniaus archprojektas“, Kalvarijų g. 1, Vilniuje. Projekto vadovas A.Karpavičius. Tel. (8 5) 272 3003. 945019
UAB „Aliuminio profilių pasaulis“ akcininkams! 2012 04 26 11 val. Vilkpėdės g. 10, korp. 20, vyks akcininkų susirinkimas. Darbotvarkė: 1. 2011 m. metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimas. 2. Pelno (nuostolio) paskirstymas. 3. Einamieji klausimai. Tel. 8 614 301 499, e. paštas finansai@ app.lt. 940573
Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
Pasiūlymas Jūsų kelionėms į Graikiją ir Turkiją: Kosas, Graikija – birželio 28 d. 2* viešbutis, su pusryčiais. 8 d. poilsinė kelionė nuo 1099 Lt Rodas, Graikija – birželio 1 ir 8 d. 2+* viešbutis, pusryčiai ir vakarienė. 8 d. poilsinė kelio-
nė nuo 1469 Lt Bodrumas, Turkija – gegužės 18 d. 5* viešbutis, ultra viskas įskaičiuota. 8 d. poilsinė kelionė nuo 1775 Lt Kuro mokestis – 120 Lt / asmeniui mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas. Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.
Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
KELIONĖS AUTOBUSU Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, Šiauliai, Kryžių kalnas (05.12.) Kaina – 75 Lt Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, 3 autentiški Lietuvos dvarai (05.12.) Kaina – 80 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – kaina 95 Lt Šiaurės Italija (polsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt
EGZOTINĖS KELIONĖS Indonezija nuo 4400 Lt Maldyvai nuo 6445 Lt
Paveldas: lietuviai svečiams vasarą sporto žaidynėse Šiauliuose pristatys tradicinį mūsų šalies žaidimą –
Įvairūs
Karščiausi Kelionių Pasiūlymai
IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1652 Lt Turkija, Antalija – nuo 1342 Lt
ritinį.
942763
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
Nelengva: vakar prezidentūros kiemelyje vilniečiai galėjo išbandyti
Andrejus Žukovskis
Statybos įmonei reikalingi fasado meistrai dirbti Rusijoje. Geras atlyginimas. Tel. 8 685 19 687.
Paslaugos
Malaizija nuo 5690 Lt Australija nuo 10200 Lt Brazilija–Argentina nuo 6220 Lt JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt Jordanija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Praha nuo 606 Lt Milanas – 695 Ženeva – 721 Lt Tel Avivas – 881 Lt Pekinas – 1911 Delis – 1719 Lt Tokijas – 1917 Puketas – 2300 San Franciskas – 2413 KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Italija, Kroatija, Graikija, Turkija (iš Venecijos, 8 dienos), nuo 1691 Lt Ispanija, Portugalija, Madeira, Tenerifė (iš Barselonos, 10 dienų) – 2383 Lt Italija, Turkija, Kipras, Izraelis, Egiptas (iš Romos, 12 dienų) – 2626 Lt VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt; Baltarusiją – nuo 85 Lt
Orai
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dieną bus nuo 13 iki 18 laipsnių šilumos, galimas trumpas lietus. Rytoj naktį daug kur, dieną vietomis trumpai palis. Bus keliais laipsniais vėsiau.
Šiandien, balandžio 23 d.
+14
+14
+17
Telšiai
Šiauliai
+17
Klaipėda
Panevėžys
+17
Utena
+14
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.57 20.38 14.41 6.34 23.16
114-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 252 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
+16
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +15 Brazilija +29 Briuselis +9 Dublinas +9 Kairas +28 Keiptaunas +17 Kopenhaga +11
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+10 +20 +18 +17 +12 +2 +11 +27
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+14 +12 +17 +22 +7 +23 +17 +15
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+17
Alytus
0–3 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+9
+17
+7
+3
2
+7
+16
+10
+8
3
+10
+15
+9
+6
5
Antradienį
trečiadienį
Jurginės (šv. Jurgis – antrasis Lietuvos globėjas) Jorė (žalumos dievo garbinimo diena) Ganiklio diena (gyvulių globėjo garbinimo šventė) Pasaulinė knygos ir autoriaus teisių diena 1616 m. mirė anglų poetas ir dramaturgas Williamas Shakespeare’as. 1616 m. mirė ispanų rašytojas Miguelis de Servantesas.
1891 m. gimė rusų kompozitorius, pianistas Sergejus Prokofjevas.
Šią savaitę laimėkite knygas: Susan Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Elizabeth Rolls „Guvernantės kerai“ Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles. Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Džiulianui Trenthemui tenka skubiai ieškotis guvernantės broliams bei seserims ir kompanionės savo pamotei. Kaip paranku, kad Kristina sutinka. Ši užsispyrėlė skirtingų spalvų akimis ir puriais rusvais plaukais nepanaši į moteris, su kuriomis jam tenka bendauti.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime trečiadienį, gegužės 2 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Adalbertas (Vaitiekus), Daugaidas, Jurgita, Jurgis, Vygailė
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+17
+15
3
4
5
6
7
8
9
1833 m. mirė kunigas ir poetas Antanas Strazdas. 1906 m. mirė Povilas Višinskis, lietuvių spaudos darbuotojas, rašytojas, politinis veikėjas. 1910 m. gimė Henrikas Radauskas, poetas, vertėjas. 1985 m. gimė Jurgita Jurkutė, aktorė, TV laidų vedėja, konkurso „Mis Lietuva 2007“ nugalėtoja. 2007 m. nuo širdies smūgio netikėtai mirė pirmasis demokratiškai išrinktas Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas.
Avinas (03 21–04 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir vertybes. Didelė tikimybė susižavėti vyresniu arba autoritetingu žmogumi. Jautis (04 21–05 20). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Kalbėdamas su artimais žmonėmis, būkite atsargus išsakydamas savo nuomonę, tinkamai parinkite žodžius. Dvyniai (05 21–06 21). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Šiandien spinduliuosite meilę ir šilumą aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Vėžys (06 22–07 22). Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Todėl tyla šiandien – aukščiausios prabos auksas, o jeigu pasitelksite į pagalbą savo darbštumą, ši sudėtinga diena taps tikrai puiki. Liūtas (07 23–08 23). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų kūrybingumas ir vaizduotė, gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Šiuo metu praverstų gera knyga ar filmas, tačiau rinkitės ką nors sau neįprasta. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog šiandien ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Ši diena nepalanki keisti gyvenimo būdą ar vietą. Aplinkiniai gali suabejoti jūsų veiklos tikslingumu, bus sunku susikaupti darbe. Nepamirškite – svarbiausia ištvermė. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jausitės sutrikęs, nes bus sunku susikaupti, priimti svarbius sprendimus. Šiandien geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Ožiaragis (12 22–01 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Ši situacija sukels naujų, bet nelabai malonių jausmų. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų. Vandenis (01 21–02 19). Bus sunku suderinti polinkį analizuoti ir norą suvokti įvairių dalykų esmę su gyvenimo būdu. Per didelis smalsumas gali nepatikti aplinkiniams. Todėl nemalonią situaciją paverskite pokštu. Žuvys (02 20–03 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis. Kad ir tiesiogine prasme. Kaip niekada dabar jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas.