2012-04-24 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

Vai­ruo­to­jams teks vėl mo­kė­ti rink­lia­vą pa­plū­di­mių priei­go­se.

Miestas 3p.

antradienis, balandžio 24, 2012

Penk­ta­da­lį du­jų ter­mi­na­lo ak­ci­jų Vy­riau­sy­bė lin­ku­si ati­duo­ti in­ves­tuo­to­jui iš už­sie­nio.

Lietuva 7p.

95 (19 396)

Pran­cū­zi­jos de­ši­nie­ji kol kas ne­pa­ti­kė­jo N.Sar­ko­zy, to­dėl dar­bo jam dar – per akis.

Pasaulis 10p.

Išgelbės tik bankrotas Tris mažamečius vaikus auginantis juodkrantiškis Juozas Skučas, gelbėdamas šeimą nuo benamių likimo, grie­ bėsi šiaudo – asme­ ninio bankroto. Vyras jau pasiekė bankroto procedūros kaimynėje Latvijoje, nes Lietuvoje fizinių asmenų bankroto įstatymo priėmimas pradėtas tik dabar.

Kaina 1,30 Lt

„Žmo­gus tu­ri tu­rė­ti ga­li­my­ bę „res­tar­tuo­tis“.

Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras Gied­rius Da­nė­lius ma­no, kad gy­ve­ni­mo nie­kad ne­vė­lu pra­dė­ti iš nau­jo.

4p.

Plia­žuo­se prasidėjo dar­by­me­tis Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos pa­plū­di­miuo­se va­sa­rą ke­ti­nan­tys dirb­ti vers­li­nin­kai gy­ ve­na skir­tin­go­mis nuo­tai­ko­mis. Ne vi­si jie op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­kę, kad per li­ku­sią sa­vai­tę su­spės įvyk­dy­ ti uos­ta­mies­čio val­džios rei­ka­la­vi­ mus ir ne­pra­ras ga­li­my­bės pra­dė­ ti veik­lą.

Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt

Ter­mi­nas – ge­gu­žės 1-oji

Būstą įvertino milijonais

„Kas tokioje situacijoje belie­ ka? Turbūt tik nusišauti“, – teigė J.Skučas.

Juodkrantiškis – vienas iš ke­ lių privačių asmenų, kurių įsigytas turtas Neringoje yra areštuotas, o teismo dar ir pripažintas neteisėtai pastatytu ir turi būti nugriautas. „Sprendimas įsigyti šį turtą mane sužlugdė kaip verslininką ir žmogų.

Prieš perkant turtą, situ­ aciją tikrino ir bankas.

4

Našta: Lietuvoje fizinių asmenų bankroto įstatymo laukia 4,7 tūkst. prasiskolinusių gyventojų.

Vytauto Petriko fotomontažas

Šie­met Klai­pė­do­je bu­vo or­ga­ni­zuo­ tas kon­kur­sas iš­rink­ti vers­li­nin­kus, ku­rie už ati­tin­ka­mas in­ves­ti­ci­jas į pa­plū­di­mius juo­se ga­lė­tų dirb­ti.

Kon­kur­so me­tu uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miai bu­vo su­skirs­ty­ti į 12 zo­nų.

Nu­ga­lė­to­jai bu­vo iš­rink­ti at­si­ žvel­giant į vers­li­nin­kų įsi­pa­rei­go­ ji­mus įreng­ti vai­kų žai­di­mo, spor­ to aikš­te­les, du­šus, tua­le­tus, daik­tų sau­go­ji­mo ka­me­ras, nuo­ mo­ti poil­sio reik­me­nis.

2

2

antradienis, balandžio 24, 2012

miestas

Permokėti mokesčiai jau sugrįžta Klai­pė­die­čiai jau su­si­grą­ži­no mi­li­jo­nus li­ tų per­mo­kė­tų mo­kes­čių. Ta­čiau kai ku­rie žmo­nės vals­ty­bei tu­rės su­si­mo­kė­ti su­si­ da­riu­sias sko­las, o dar da­lis ap­skri­ties gy­ ven­to­jų ven­gia teik­ti pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jas, nors tai jiems ir pri­va­lo­ma.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos duo­me­ni­ mis, nuo me­tų pra­džios Klai­pė­dos ap­skri­ties gy­ven­to­jai yra pa­tei­kę per 70 tūkst. pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jų.

Pu­sę jų pa­tei­kė klai­pė­die­čiai.

Dar apie 3,3 tūkst. ap­skri­ties gy­ ven­to­jų, iš ku­rių – apie 1,6 tūkst. yra klai­pė­die­čiai, pa­tei­kė ir tur­to dek­la­ra­ci­jas. Ta­čiau jas pri­va­lo­ma už­pil­dy­ti ne vi­siems.

Klai­pė­die­čiai uo­liai tei­kė pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jas, nes ti­kė­jo­si kuo grei­ čiau at­gau­ti da­lį mo­kes­čių, ku­rių praė­ju­siais me­tais ga­li­mai su­mo­ kė­jo per daug.

To­kios žmo­nių vil­tys pa­si­tei­si­ no su kau­pu.

Klai­pė­dos ap­skri­ties gy­ven­to­ jams jau grą­žin­ta per 10 mln. li­ tų – per­mo­kas at­ga­vo 26,9 tūkst. žmo­nių.

Klai­pė­die­čiams Mo­kes­čių ins­ pek­ci­ja su­grą­ži­no 5,7 mln. li­tų, o jie iš­da­ly­ti 14,5 tūkst. žmo­nių.

Tu­ri­mais ne­ga­lu­ti­niais pa­teik­tų dek­la­ra­ci­jų duo­me­ni­mis, per­mo­ kas, be jau mi­nė­tų grą­žin­tų, ga­li at­gau­ti dar apie 50 tūkst. ap­skri­ ties gy­ven­to­jų.

Bend­ra grą­žin­ti­na su­ma – 20,6 mln. li­tų. Ta­čiau da­lis gy­ven­to­ jų tu­ri su­mo­kė­ti ne­su­mo­kė­tą gy­ ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį.

To­kių „sko­li­nin­kų“ Klai­pė­dos ap­skri­ty­je yra per 5,8 tūkst., o mies­te – apie 3,2 tūkst. Jų „sko­ la“ ati­tin­ka­mai sie­kia apie 5 ir 3 mln. li­tų.

Pareigingi: klai­pė­die­čiai praė­ju­siais me­tais su­mo­kė­tų mo­kes­čių su­mas dek­la­ra­vo ak­ty­viai.

Da­lis klai­pė­die­čių sa­vo pa­teik­ to­se dek­la­ra­ci­jo­se pa­ma­tę, kad jiems bus su­grą­žin­ta per­mo­ka, ga­liau­siai li­ko nu­si­vy­lę, nes pi­ni­ gų taip ir ne­su­lau­kė. „Tuo at­ve­ju, kai pa­tei­kus dek­la­ ra­ci­ją gy­ven­to­jui su­si­da­ro grą­žin­ti­ na su­ma, ta­čiau jis nė­ra su­mo­kė­jęs ki­tų mo­kes­čių, jam grą­ži­na­ma ta da­lis, ku­ri lie­ka atė­mus mo­kė­ti­ną

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

su­mą. Taip pat vi­sais at­ve­jais pa­ teik­to­je dek­la­ra­ci­jo­je ap­skai­čiuo­ ta grą­žin­ti­na su­ma au­to­ma­tiš­kai ma­ži­na­ma, jei praė­ju­siais mo­kes­ ti­niais me­tais yra su­si­da­riu­si mo­ kes­čių sko­la vals­ty­bei. Įs­kai­ty­mai vyks­ta au­to­ma­tiš­kai, gy­ven­to­jui ne­rei­kia pa­teik­ti pra­šy­mo“, – aiš­ ki­no Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­ bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos Mo­

kes­ti­nių prie­vo­lių de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Edi­ta Ci­bie­nė.

Gy­ven­to­jai pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jas tu­ri pa­teik­ti iki ge­gu­žės 2 d.

Mo­kes­čių ins­pek­to­riai pa­brė­žė, jog ypač van­giai pa­ja­mas dek­la­ ruo­ja pa­gal vers­lo liu­di­ji­mus dir­ ban­tys ar įre­gist­ra­vę in­di­vi­dua­lią veik­lą klai­pė­die­čiai, nors jiems tai da­ry­ti pri­va­lo­ma.

Plia­žuo­se prasidėjo dar­by­me­tis

IŠVARYMAS MARIUS IVAŠKEVIČIUS

REŽISIERIUS OSKARAS KORŠUNOVAS

Taip pat bu­vo ver­ti­na­ma 1 ir bū­si­mų ka­vi­nių es­te­ ti­nė iš­vaiz­da, nu­ma­to­mas ap­lin­kos

su­pla­na­vi­mas ir su­tvar­ky­mas.

Ko­mi­si­ja iš­rin­ko nu­ga­lė­to­jus, ku­rie pa­slau­gas teiks de­vy­nio­se pa­plū­di­mio zo­no­se.

Vi­sus įsi­pa­rei­go­ji­mus, duo­ tus sa­vi­val­dy­bei, vers­li­nin­kai tu­ri įvyk­dy­ti iki ge­gu­žės 1-osios. Ge­gu­ žės 2 d. spe­cia­li sa­vi­val­dy­bės at­sto­ vų ko­mi­si­ja ver­tins, ar vers­li­nin­kai pa­sta­tė ža­dė­tas ka­vi­nes, tua­le­ tus, du­šus, įren­gė vai­kų žai­di­mų ir spor­to aikš­te­les. Jei vers­li­nin­ kai įsi­pa­rei­go­ji­mų ne­bus įvyk­dę, iš jų bus atim­ta tei­sė dirb­ti pa­plū­di­ miuo­se.

Ry­tis Mur­mo­kas:

Rei­kia spė­ti, nes juk pri­gra­si­no, kad ki­ taip vis­ką atims.

2012 m. gegužės 4 d. 18 val.

Klaipėdos žvejų rūmuose.

BILIETUS PLATINA TIKETA TEATRAS.LT N-18 SCENOGRAFAS IR VAIZDO PROJEKCIJŲ DAILININKAS GINTARAS MAKAREVIČIUS KOSTIUMŲ DAILININKĖ AGNĖ JAGELAVIČIŪTĖ MUZIKĄ KŪRĖ IR PARINKO SAULIUS PRŪSAITIS ANIMATORĖS MONIKA ŽEKNYTĖ IR SIGITA KUČIKAITĖ VAIDINA: AINIS STORPIRŠTIS, VYTAUTAS ANUŽIS, MARIUS REPŠYS, MONIKA VAIČIULYTĖ, TOMA VAŠKEVIČIŪTĖ, ONEIDA KUNSUNGA, MARTYNAS NEDZINSKAS, MIGLĖ POLIKEVIČIŪTĖ, GINTARĖ SABALIAUSKAITĖ, ELZĖ GUDAVIČIŪTĖ, MONIKA BIČIŪNAITĖ, TADAS GRYN, ARŪNAS SAKALAUSKAS, PAULIUS IGNATAVIČIUS, IRMANTAS JANKAITIS, VITALIJA MOCKEVIČIŪTĖ, RIMANTĖ VALIUKAITĖ, MARIUS ČIŽAUSKAS, DOVYDAS STONČIUS, ALGIRDAS DAINAVIČIUS, ARŪNAS VOZBUTAS, JOLANTA DAPKŪNAITĖ, NERINGA BULOTAITĖ, DAUMANTAS CIUNIS, RAMUTIS RIMEIKIS, REMIGIJUS BUČIUS, MINDAUGAS JUSČIUS, ALGIRDAS GRADAUSKAS, DIANA ANEVIČIŪTĖ

Šiuo me­tu pa­plū­di­miuo­se in­ten­ sy­viai ver­da dar­bai, nes vers­li­nin­ kai sku­ba vyk­dy­ti duo­tus įsi­pa­rei­ go­ji­mus.

Truk­do „pik­ti dė­dės“

„La­bai ti­ki­mės iki ge­gu­žės 2-osios su­spė­ti, šią sa­vai­tę la­bai in­ten­sy­ viai dir­ba­me. Aiš­ku, yra vi­so­kių truk­džių, pik­tų dė­džių, bet kol kas vi­liuo­si, kad su­spė­si­me lai­ku su­si­ tvar­ky­ti“, – tvir­ti­no tri­jo­se pa­plū­ di­mio zo­no­se dirb­sian­ti vers­li­nin­ kė Re­da Vis­man­tie­nė.

Vers­l i­n in­kas Ry­t is Mur­m o­kas taip pat vy­lė­si, jog įvyk­dy­ti įsi­ pa­rei­go­j i­m us sa­v i­val­dy­b ei su­ spės lai­ku.

Sku­ba: pa­plū­di­miuo­se jau ma­ty­ti va­sa­ros ka­vi­nių kon­tū­rai.

„Rei­kia spė­ti, – juk pri­gra­si­ no, kad ki­taip vis­ką atims. Dar­bus pra­dė­jo­me dar ba­lan­džio pra­džio­ je. Mums la­biau­siai truk­do lie­tus, nes tuo­met ir dar­bai strin­ga. Bet rei­kia ti­kė­tis, kad ko­mi­si­jai įtik­ si­me ir ga­lė­si­me dirb­ti“, – op­ti­ mis­tiš­kai nu­si­tei­kęs bu­vo R.Mur­ mo­kas.

Op­ti­miz­mo stin­ga

Ta­čiau kai ku­rie ki­ti vers­lo žmo­nės ne­bu­vo to­kie op­ti­mis­tai. „Dir­ba­me, ma­ny­ki­me, kad spė­ si­me, bet 100 pro­c. dėl nie­ko nie­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kas ne­ga­li bū­ti ga­ran­tuo­tas. Pa­kal­ bė­ti ga­lė­si­me po ge­gu­žės 2-osios“, – tei­gė pri­si­sta­ty­ti ne­pa­no­ręs pa­ plū­di­mių vers­li­nin­kas.

Jei kon­kur­sų nu­ga­lė­to­jai lai­ku neį­vyk­dys sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų, sa­ vi­val­dy­bė su jais nu­trauks su­tar­tis ir toms pa­plū­di­mių zo­noms skelbs nau­jus kon­kur­sus.

Ta­čiau jei vers­li­nin­kai iki ge­gu­žės 2-osios pa­da­rys tai, ką yra pa­si­ža­ dė­ję, jie ga­lės pra­dė­ti dirb­ti.

Su­tar­tys su kon­kur­sų nu­ga­lė­ to­jais yra su­da­ry­tos pen­ke­riems me­tams.

3

antradienis, balandžio 24, 2012

miestas Vy­ko gel­bė­to­jų at­ran­ka

Ne­vei­kė švie­so­fo­ras

Šven­tė ju­bi­lie­jų

Jau su­si­rū­pin­ta, kas šį se­zo­ną pa­plū­di­miuo­se rū­pin­sis poil­ siau­to­jų sau­gu­mu. Va­kar „Gin­ ta­ro“ ba­sei­ne vy­ko gel­bė­to­ jų at­ran­ka. Jo­je da­ly­vau­ti bu­vo už­si­re­gist­ra­vę 50 žmo­nių. Vi­ si jie įvyk­dė nor­ma­ty­vus. Anot at­ran­kos or­ga­ni­za­to­rių, rink­ tis tik­rai bus iš ko. Bus at­rink­ti ge­riau­si pre­ten­den­tai.

Kre­tin­gos ir Pa­ne­vė­žio gat­vių san­kry­žo­je sa­vait­ga­lį ir va­kar ry­ tą ne­vei­kė švie­so­fo­ras. Mirk­sė­jo tik gel­to­na švie­sa. Ma­no­ma, kad ge­di­mui įta­kos tu­rė­jo praė­ju­sią sa­vai­tę šio­je vie­to­je įvy­kęs eis­ mo įvy­kis. Jo me­tu au­to­mo­bi­ lis kliu­dė ir švie­so­fo­rą. Ža­da­ma, kad ar­ti­miau­siu me­tu įren­gi­nys bus su­re­mon­tuo­tas.

Klai­pė­dos glo­bos na­mų gy­ ven­to­jai Je­le­nai Čmu­to­vai va­ kar suė­jo 100 me­tų. Ju­bi­lie­jaus šven­tė vy­ko įstai­gos kop­ly­čio­je.

Mo­te­ris gi­mė Kry­me. Klai­pė­do­ je gy­ve­na nuo 1966 m. 40 me­ tų dir­bo li­go­ni­nė­je sa­ni­ta­re. Yra bai­gu­si bu­hal­te­rių ap­skai­ti­nin­kų kur­sus. Kal­ba vo­kiš­kai ir ru­siš­ kai, tu­ri 78 me­tų sū­nų Vik­to­rą.

Poilsį apkartins rink­lia­va Nuo ge­gu­žės 1-osios vai­ruo­to­jams teks pra­dė­ti mo­ kė­ti rink­lia­vą pa­ plū­di­mių priei­go­se.

Per šią sa­vai­tę nu­ ma­ty­to­se aikš­te­lė­se bus su­sta­ty­ti sto­vos skai­tik­liai.

Se­m i­n a­ras. Tre­č ia­d ie­n į 9.30 val. vieš­bu­t y­je, esan­č ia­me Nau­jo­jo So­do gat­vė 1, pra­s i­dės se­m i­na­ras „Už šva­ rią že­mę ir ty­rą van­de­n į“. Se­m i­n a­ro tiks­l as – pa­s ka­t in­t i gam­tos iš­tek­l ių, pir­m iau­sia van­dens iš­s au­go­ji­mą, su­ da­rant są­ly­gas efek­t y­v iam jų pri­t ai­ ky­mui gy­ven­to­jų reik­mėms.

m.skiriute@kl.lt

Mo­kes­tis: nuo ge­gu­žės 1 d. už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą teks mo­kė­ti ir pa­jū­ry­je.

Juos ruo­šia­ma­si su­mon­tuo­ti sa­ vai­tės pa­bai­go­je.

Aikš­te­l ė­se, ku­r io­se lai­ko­m a dau­giau­sia au­to­mo­bi­lių – Ant­ro­ sios Meln­ra­gės, neį­ga­lių­jų plia­žo – bus pa­sta­ty­ta po du įren­gi­nius.

Pa­sak G.Ne­niš­kio, karš­to­mis die­no­mis, kai bus di­de­li ma­ši­nų srau­tai, šio­se aikš­te­lė­se dirbs ir žmo­nės.

Rink­lia­va už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mą Klai­pė­dos pa­jū­ry­je ren­ka­ma

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

iki rug­sė­jo 30 d. Pa­lan­go­je rink­ lia­va už au­to­m o­b i­l ių sto­v ė­j i­m ą ren­ka­ma nuo bir­že­lio 1 d. Cent­ ri­nė­je mies­to da­ly­je nuo Vy­tau­ to gat­vės jū­ros link va­lan­da kai­ nuos 3 li­tus.

Nuo mi­nė­tos gat­vės į ry­tus – 2 li­tus.

Rink­lia­va di­džiau­sia­me ša­lies ku­ror­te ren­ka­ma iki rugp­jū­čio 31 d. vi­są pa­rą. Čia, kaip ir per­nai, pa­ sta­ty­ti 32 sto­vos skai­tik­liai.

1 Lt – tiek kainuos 1,5 val. automobilių stovėjimas pajūryje.

Nup­jau­ti me­džiai po­nų ne­šil­dys Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pra­si­dė­ju­si J.Ja­no­nio gat­vės re­ konst­ruk­ci­ja iš­kart su­kė­lė kai ku­ rių klai­pė­die­čių pyk­tį ir pa­sė­jo jiems įta­ri­mų.

J.Ja­n o­n io gat­v ės gy­ven­to­jams ypač daug įta­r i­m ų ke­l ia, kur dings­ta dėl re­konst­ruk­ci­jos pjau­ na­mi me­džiai. „Tik­rai kaž­ko­kiems po­nams į kie­mus ve­ža, nes ka­mie­nai taip tvar­kin­gai su­pjaus­to­mi, kad ga­ li tie­siai į kros­nį dė­ti. Anks­čiau, jei koks me­d is iš­v irs­d a­vo, jis nie­kam ne­rū­pė­da­vo, o čia aki­ vaiz­džiai po­nams mal­kos ga­mi­ na­mos“, – sa­vo spė­ji­mus iš­sa­kė vie­na J.Ja­no­nio gat­vės gy­ven­ to­ja.

J.Ja­no­nio gat­vės re­konst­ruk­ci­ją at­lie­kan­čios bend­ro­vės „Žem­ka­ sa“ va­do­vas Dai­nius Zo­kas pa­tvir­

Uos­tas. Sa­vait­ga­l į olan­dų įmo­nė pra­ dė­jo gi­l i­n i­mo ir pla­t i­n i­mo Klai­pė­dos vals­ty­bi­n io jū­r ų uos­to lai­vy­bos ka­na­ le dar­bus, ku­r ių ver­tė – 129,5 mln. li­t ų.

Uos­to lai­vy­bos ka­na­lo gi­l i­n i­mo ir pla­ ti­n i­mo pro­jek­tas yra ypač svar­bus.

Po­s ė­d is. Ant­ra­d ie­n į 14 val. ro­t u­š ė­j e vyks Jū­r i­n ių ir vi­d aus van­de­nų rei­ ka­lų ko­m i­s i­jos po­s ė­d is. 15.30 val. po­ sė­d žiaus sa­v i­val­dy­bės Tur­to ko­m i­te­ to na­r iai.

Mil­da Ski­riu­tė

Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­ lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis tvir­ti­no, kad nau­jų vie­tų, kur bū­tų ren­ka­mas mo­kes­tis, šie­met ne­nu­ma­ty­ta.

Iš­liks tos pa­čios še­šios aikš­te­lės: Pir­mo­jo­je Meln­ra­gė­je prie mo­lo ir prieš bu­vu­sią se­niū­ni­ją, Ant­ro­jo­je Meln­ra­gė­je, neį­ga­lių­jų plia­že, Gi­ ru­liuo­se prieš kal­ną ir prie sto­vyk­ los „Pa­sa­ka“.

Ne­kis ir pa­slau­gos kai­na. Pu­ sant­ros va­lan­dos kai­nuos li­tą.

Rink­lia­va bus ren­ka­ma nuo 10 iki 20 val. kiek­vie­ną die­ną, įskai­tant šven­tes ir sa­vait­ga­lius. G.Ne­niš­ kio tei­gi­mu, šiuo me­tu jau bai­gia­ ma re­mon­tuo­ti sto­vos skai­tik­lius.

Dienos telegrafas

ti­no, jog nu­pjau­ti me­džiai iš­ve­ža­ mi į bend­ro­vės kie­mą. „Ve­ža­me juos į sa­vo įmo­nės te­ ri­to­ri­ją ir lau­kia­me to­les­nių nu­ro­ dy­mų iš sa­vi­val­dy­bės, ką su jais da­ ry­ti. Jei nu­ro­dy­mų ne­bus, tuo­met to­mis mal­ko­mis ki­tą žie­mą šil­dy­ si­me sa­vo bend­ro­vės pa­tal­pas“, – at­vi­ras bu­vo D.Zo­kas.

Gy­ven­to­jų įta­ri­mai, jog nu­pjau­ ti me­džiai kaip ku­ras gal­būt ve­ža­mi aukš­tas pa­rei­gas ei­nan­tiems žmo­ nėms, pa­šne­ko­vui su­kė­lė juo­ką. „Po­nams mal­kų ne­rei­kia, jie du­jo­ mis kū­re­na­si. Nė vie­nas pa­ga­liu­kas į šo­ną tik­rai ne­nu­va­žia­vo“, – ti­ki­ no D.Zo­kas.

Dėl re­konst­ruk­ci­jos J.Ja­no­nio gat­vė­je bus iš­pjau­ti vi­si 107 jo­je au­gan­tys me­džiai, ta­čiau į jų vie­tas bus pa­so­din­ti nau­ji. „Ir ne kiau­ros lie­pos, o tau­rūs me­džiai“, – pa­brė­ žė pa­šne­ko­vas.

Pu­sės ki­lo­met­ro J.Ja­no­nio gat­ vės ruo­žo re­konst­ruk­ci­ja pra­si­

Kon­fe­ren­c i­ja. Tre­čia­d ie­n į 12 val. Vy­ tau­to Di­d žio­jo gim­na­z i­jo­je vyks kon­ fe­ren­c i­ja „Kad vi­s ų rū­p es­t is tap­t ų vi­ sų pa­rei­ga“. Ren­g i­n io me­t u bus skai­ to­m i pra­ne­ši­mai apie mo­k i­n ių mo­k y­ mo­si ga­l i­my­bes ir pro­ble­mas mo­k yk­ lo­je, vyks me­n i­nė ak­c i­ja „Ga­l i­my­b ės ir pro­ble­mos“.

Tai­k a. Vy­r iau­s y­b ė pir­m a­d ie­n į vy­ ku­s ia­me pa­s i­t a­r i­me nu­s pren­dė pa­ lai­k y­t i siū­ly­m ą siek­t i tai­kos su­t ar­č ių su pen­k ių sta­t i­n ių sa­v i­n in­k ais Pa­ lan­go­j e. Prieš su­d a­rant tai­kos su­t ar­ tis sta­t y­to­j ai tu­rės pa­reng­t i sta­t i­n ių pro­jek­t ų pa­kei­t i­mo pa­s iū­ly­mus, ku­ rie su­ma­ž in­t ų ža­l ą vals­t y­b ės sau­go­ mai kul­t ū­ros pa­vel­do vie­to­vei – Pa­ lan­gos mies­to is­to­r i­nei da­l iai ir kraš­ to­vaiz­d žiui.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­ tos 12 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Li­ di­ja Mi­c hai­lo­va (g. 1926 m.), Va­len­t i­ na De­d ia­j e­va (g. 1927 m.), Ona Stan­ ke­v i­č ie­nė (g. 1929 m.), Vac­lo­vas Ber­ taus­kas (g. 1931 m.), Pav­l i­na Ro­d i­na (g.

1936 m.), Al­bi­na Mag­da­le­na Sta­nai­t ie­ nė (g. 1936 m.), Zi­n ai­d a Grin­ce­v i­č ie­ nė (g. 1937 m.), Sta­s ys Svei­k ac­k as (g.

1942 m.), Ana­to­l ij Sma­že­l iuk (g. 1945 m.), Al­bi­na Ston­k ie­nė (g. 1949 m.), Al­ gi­m an­t as Ba­ra­n aus­k as (g. 1950 m.), Al­v y­das Pet­rė­nas (g. 1968 m.).

Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­j a­ mi Va­len­t i­n a De­d ia­j e­va, Igor Ra­z ė, Li­d i­ja Mi­c hai­lo­va.

Jo­n iš­kės ka­p i­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ona Stan­ke­v i­č ie­nė, Al­g i­m an­t as Ba­ra­naus­k as.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 3 mer­g ai­tės ir 7 ber­n iu­k ai.

švie­ti­mo įran­gą. J.Ja­no­nio gat­vės re­konst­ruk­ci­ja kai­nuos 4,33 mln. li­tų, iš ku­rių di­džią­ją da­lį sky­ rė ES.

Grei­to­j i. Va­k ar iki 16 val. grei­to­s ios pa­gal­b os me­d i­k ai su­l au­kė 59 iš­k vie­ ti­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­sia skun­ dė­s i aukš­t u krau­jos­pū­d žiu.

Au­ka: J.Ja­no­nio gat­vė­je dėl re­konst­ruk­ci­jos bus iš­pjau­ti vi­si me­džiai.

dė­jo prieš ke­lias die­nas. Ji truks me­tus. Sta­ty­bi­nin­kai per­klos ak­ me­ni­nį grin­di­nį, pa­keis ša­li­gat­vių dan­gas, lie­taus ka­na­li­za­ci­ją ir ap­

4

antradienis, balandžio 24, 2012

miestas

Išgelbės tik bankrotas 1

Niekas negalėjo pasakyti, jog valdžia vieną dieną praneš, kad visa tai neteisėta.

O paskolą tai aš juk turiu mokėti ir toliau“, – kalbėjo vyras.

Juodkrantėje, ant marių kranto iškilusiame trijų pastatų komplekse įsikūręs restoranas „Sorento“, kiti pastatuose įrengti butai, kuriuos nusipirko dvi vilniečių šeimos, klaipėdietė su sūnumi. „Aš įsigijau vieną pastatų. Tačiau iš visų pirkėjų esu vienintelis čia gyvenantis, mano vaikai čia lanko mokyklą“, – pasakojo vyras.

J.Skučas tikino, kad būstą jis pirko už 1,8 mln. litų. Tačiau praėjusią savaitę pastatas įvertintas 2,7 mln. litų. „Mano investicija turėjo pasiteisinti. Tai rodo ir turto vertinimas.

Mes planavome pastato dalį nuomoti. Aš nesu iš tų bankrutuojančių, kurie kažką siekia nuslėpti. Mano klaida buvo tik ta, kad aš investavau Lietuvoje“, – piktinosi vyras.

Giedrius Danėlius

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras

F

Statytojai restruktūrizuojasi

Pastatai Juodkrantėje iškilo 2005aisiais, o 2010-ųjų gruodį teismas

Nutartis: šių Juodkrantėje esančių pastatų savininkai bet kurią minutę gali sulaukti griovėjų buldozerių.

Juozas Skučas:

aš padariau klaidą, kad su manimi valstybė taip turėjo pasielgti?“ – kalbėjo J.Skučas.

Komplekso statytojai dėl patirtos žalos taip pat pateikė ieškinius teismui. Reikalaujama suma viršija 10 mln. litų. „Tačiau statytojų įmonė restruktūrizuojama. Žinote, kaip Lietuvoje vyksta tokie procesai? Vieną dieną įmonei gali būti paskelbtas bankrotas. O kur privačiam asmeniui dėtis?“ – nuomonę dėstė J.Skučas.

Nors teismai iš statytojų priteisė būstų pirkėjams grąžinti investuotas sumas, keturios šeimos, Juodkrantėje įsigijusios būstus, iki šiol yra nežinioje. „Mes ketiname teikti kolektyvinį ieškinį valstybei. Tačiau ar pavyks pasiekti teisingumą, nežinia.

Kol kas laukiu, kada pradės griauti mano būstą. Tuomet kreipsiuosi į Europos teismus dėl persekiojimo“, – žadėjo J.Skučas.

Valstybė iki dabar tyčiojasi, atsiunčia reikalavimus sumokėti mokesčius už turtą, kurį pati nugriaus.

pripažino šias statybas neteisėtomis. Statytojai „Verslo investicijų projektų centras“ buvo įpareigoti patys nugriauti statinius. Praėjusį gruodį teismas perdavė vykdomuosius raštus antstoliams. „Tačiau juk buvo gauti visi leidimai statyboms, pats projektas derintas su visomis institucijomis, pastatai pripažinti tinkami naudoti, notaras patvirtino sandorį. Kur

Komentarai

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Mokėjo turto mokestį

Juodkrantiškis pripažino, kad asmeninis bankrotas nėra jokia siekiamybė, nors ir pasinaudojo latvių teisininkų patarimu. „Nuo ko čia pabėgsi? Nuo banko paskolos mokėjimo? Mano situacijoje yra kitaip, aš neturiu kito turto. Turiu tik savo namą ir iki praėjusių metų gruodžio mokėjau kreditą. Skolinomės iš giminių, artimųjų ir uošvių, mėginome atsiskaityti, nes tikėjome, kad gal kas nors nušvis“, – tvirtino J.Skučas.

Vyras aiškino, jog mokėjo ir nekilnojamojo turto mokestį, nors teismai jau buvo pripažinę, kad pastatai turi būti nugriauti. „Valstybė iki dabar tyčiojasi, atsiunčia reikalavimus sumokėti mokesčius už turtą, kurį pati nugriaus“, – šiurpo J.Skučas.

Klaipėdos antstoliai, gavę Latvijos teismo nutartį dėl J.Skučo as-

meninio bankroto, kol kas nepuolė vykdyti nutarčių, nes procedūrai vykdyti reikalingas Lietuvos teismo sprendimas. „Bankroto administratorius Latvijoje nustėro išgirdęs mano istoriją. Aš iki šiol nežinau, kaip bankroto procedūra vyks, nes neaišku, kaip antstolis turės realizuoti turtą“, – stebėjosi J.Skučas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neseniai nutartimi pripažino, kad Europos Sąjungos valstybių teismų sprendimai dėl fizinių asmenų bankroto Lietuvoje pripažįstami automatiškai ir nedelsiant.

Nors Lietuvoje dar nėra įvestas fizinio asmens bankroto institutas, Teismo nutartyje skelbiama, kad sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui kitoje valstybėje narėje pripažįstamas be papildomų sąlygų ar kitų formalumų.

izinių asmenų bankroto procedūra – galimybė žmogui pradėti viską iš naujo. Tai susiję su tuo, kad reikalavimai asmeniui turi turėti tam tikrą senatį.

Jei baudžiamojoje atsakomybėje senatis yra, tai senatis turi būti ir civilinėje atsakomybėje. Kalbant apie nesunkius nusikaltimus, yra dvejų metų senaties terminas, sunkiems nusikaltimams – 5–10 metų senaties terminas. Net nužudymo bylose yra 15 metų senaties terminas arba kiekvienu atveju šis laiko tarpas nustatomas individualiai. Gal iš dalies analogiškai turėtų būti ir civiliniuose santykiuose, kad žmogus galėtų turėti galimybę naujam startui. Juk yra samprata – teistumo išnykimas. Negali juk būti visą gyvenimą skolingas. Kalbant apie Neringos nelegalių statybų istorijas, turime pripažinti, kad sprendimai dėl statybų buvo kolegialūs. Kas tvirtino detaliuosius planus? Miesto taryba. O įstatymas numato, kad tarybos negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai kolegialus organas, be to, valstybės ir savivaldybės įstaigų negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau Fizinių asmenų bankroto įstatymas nėra panacėja, jei žmogus, prisiėmęs paskolų, iššvaisto pinigus. Tokia veikla turėtų būti įvertinta baudžiamosios atsakomybės aspektu. Įstatyme turi būti svertai, kad žmogus nepiktnaudžiautų šia galimybe.

Vytautas Gapšys

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys

F

izinio asmens bankrotą galės inicijuoti tik pats žmogus, jokie kreditoriai negalės to padaryti. Žmogus turės paduoti pareiškimą, jei jo pradelsti įsiskolinimai yra viršiję 20 tūkst. litų.

Toks žmogus turės atitikti tam tikras sąlygas – jis negalės būti prasiskolinęs dėl tam tikrų įpročių, finansinių nusikaltimų. Bankrotas galės trukti iki penkerių metų. Pagal sudarytą planą žmogus turės mokėti įmokas ir bent dalį skolos turės grąžinti kreditoriams.

Jei žmogus neturės galimybių grąžinti skolų, jos bus nurašomos, išskyrus tam tikrus atvejus. Komitete svarstysime, ar antstoliams galės būti suteikta galimybė tapti fizinių asmenų bankroto administratoriais, tačiau jie negalės būti juridinių asmenų bankroto administratoriais. Ar tai turės įtakos bankroto proceso kainai? Nemanau. Antstolis už savo veiksmus vis tiek reikalaus savo atlygio. Kalbant apie Juodkrantėje gyvenančio žmogaus istoriją, čia problema ne ten, kur žmogus pasirinks bankroto procedūrą. Čia reikėtų kalbėti apie teisinį netikrumą, kurį jaučia į tokią situaciją patekusysis. Sąžiningai turtą įsigijęs žmogus nukenčia, kai nustatomas pažeidimas. Tokiais atvejais pilietis galėtų kreiptis į specialius fondus dėl žalos kompensavimo.

6

antradienis, balandžio 24, 2012

nuomonės

Bib­lio­te­ka mąs­to apie atei­tį

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kas truk­do blo­gam po­li­ti­kui?

Stasys Gudavičius

K

ai pra­s tas po­l i­t i­k as ne­b e­t u­r i pa­s iū­ly­mų, kaip spręs­t i vals­t y­bę ka­muo­jan­čias eko­no­ mi­nes ir so­cia­l i­nes pro­ble­mas, jis ima pla­t in­t i gar­siai skam­ban­ čias, bet tuš­čias, o kar­tais ir pa­ vo­jin­gas idė­jas keis­t i vi­są vals­ty­ bės sis­te­mą.

Ki­taip ta­r iant, jie siū­lo tą pa­t į, ką siū­lė daug bė­dų pa­sau­l iui at­ne­ šę XX a. pra­d žios „In­ter­na­cio­na­ lą“ gie­do­ję re­vo­l iu­cio­nie­riai – „Pa­ sau­l į se­ną išar­dy­sim, po to nau­jai pa­sau­l į at­sta­ty­sim...“ Štai ir Lie­tu­vo­je tu­ri­me vie­ną to­kį ge­rai ži­no­mą po­li­ti­ką, ku­ris se­no­ kai pa­mė­go vi­so­kio plau­ko „barš­ ku­čius“. Tik taip ga­l i­ma pa­va­din­ ti iš Ro­lan­do Pak­so vis pa­si­g irs­ tan­čias ekst­ra­va­gan­tiš­kas idė­jas

Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ ja, ly­giai prieš dvi­de­ šimt me­tų priim­ta pu­ sant­ro mi­li­jo­no rin­kė­ jų bal­sais, įro­dė sa­vo gy­vy­bin­gu­mą ir bran­ du­mą. „at­si­sa­k y­t i at­sto­vau­ja­mo­sios de­ mok­ra­t i­jos“, „įves­t i tie­sio­g i­n į val­ dy­mą“, „kur­ti Tre­čią­ją res­pub­li­ką“, „ati­duo­ti vi­są val­d žią žmo­nėms“.

Ir taip to­liau, ir pa­na­šiai. Žo­d žiu, su­g riau­t i se­ną pa­sau­l į iš pa­ma­tų ir ta­da sta­ty­ti nau­ją. Ži­no­ ma, sta­ty­t i pa­gal „pa­ksiš­ką­jį“ pa­ sau­l io su­pra­ti­mą...

To­k ie „barš­k u­čiai“ iš­t ies skam­ba gar­siai. Bet jų tu­r i­nys tuš­t u­tė­l is kaip Mi­kės Pū­kuo­tu­ko asi­lui Nu­ lė­pau­siui do­va­no­ta puo­dy­nė.

Aną­d ien R.Pak­s as pra­bi­lo, kad tu­r i­me vi­siš­kai pa­keis­t i ir Kons­ ti­tu­ci­ją. Kam to rei­k ia? Ogi, pa­sak tvar­ką ir tei­sin­gu­mą dek­la­ruo­jan­ čios, į na­cis­ti­nę pa­na­šią sim­bo­li­ ką gar­bi­nan­čios par­t i­jos ly­de­r io, da­bar ga­lio­jan­ti Kons­ti­tu­ci­ja jau... pa­se­no, ne­va ne­bea­ti­tin­ka nū­die­ nos rei­ka­la­vi­mų.

R.Pak­s as aki­vaiz­d žiai ne­tei­sus.

Drą­siai ga­l i­ma sa­k y­t i, kad Lie­tu­

vos Kons­ti­tu­ci­ja, ly­g iai prieš dvi­ de­šimt me­t ų priim­ta re­fe­ren­du­ me pu­sant­ro mi­li­jo­no rin­kė­jų bal­ sais, įro­dė sa­vo gy­v y­bin­g u­mą ir bran­du­mą. To­dėl ne­ga­l i­me tu­ rė­t i jai ko­k ių nors ypa­t in­g ų prie­ kaiš­tų.

Dvi­de­šimt me­t ų vals­t y­bei nė­ra di­de­l is lai­ko tar­p as. Vals­t y­b ės Kons­ti­tu­ci­jai – ir­gi. Ji prii­ma­ma ne ke­liems de­šimt­me­čiams, o ne­tgi šim­tams me­tų. Pri­si­min­ki­me kad ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų pa­ grin­di­n į įsta­ty­mą. Jam – dau­g iau kaip po­ra šimt­me­čių. Bet Ame­ri­ ko­je ne­ky­la be­pro­tiš­k ų idė­jų at­si­ sa­ky­ti ga­lio­jan­čios Kons­ti­tu­ci­jos ir kurp­ti nau­ją, nes esą se­no­ji ne­ bea­ti­tin­ka šiuo­lai­k i­nio vals­ty­bės bei de­mok­ra­ti­jos su­pra­ti­mo.

Jei­gu yra ko­kių nors es­mi­nių pro­ ble­mų, ky­lan­č ių iš ga­l io­jan­č ios Kons­t i­t u­ci­jos, ji tie­siog ga­l i bū­t i šiek tiek pa­ko­re­guo­ta.

Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ja ir­g i tu­ri po­ ten­ci­jos bū­ti gy­vy­bin­ga dar dau­ ge­l į me­t ų. Sup­ran­ta­ma, pa­tai­sų jo­je neiš­veng­s i­me, bet pa­g rin­ das, kaip sa­ko ži­no­m iau­si kons­ ti­tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tai, tu­rė­ tų iš­l ik­t i tas pa­ts. Jau vien to­dėl, kad di­de­lių po­li­ti­nių ir eko­no­mi­ nių iš­šū­k ių ku­pi­nais 1992-ai­siais Kons­ti­tu­ci­ja bu­vo priim­ta kaip so­ cia­li­nis ir vi­suo­me­ni­nis komp­ro­ mi­sas.

Tas komp­ro­m i­sas ak­tua­lus iki šiol. Bet ko­k ie ban­dy­mai jį su­ griau­t i reikš­t ų, kad ki­ta Kons­ ti­t u­ci­ja ga­l i bū­t i priim­ta ne su­ ta­r i­mo, o konf­ron­ta­ci­jos są­ly­ go­mis.

Ar­g i Lie­tu­va nu­si­pel­nė konf­ron­ ta­ci­jos, įvilk­tos į kons­t i­t u­cin­g u­ mo marš­ką? Tik­riau­siai ne.

To­dėl prieš aš­t uo­ne­r ius me­t us per ap­kal­tą iš pre­z i­den­to pa­rei­ gų pa­ša­l in­to­jo R.Pak­so „barš­ka­ liu­kas“ – „pa­keis­k i­me Kons­t i­t u­ ci­ją, nes ji blo­ga“ – nie­ko ver­tas.

Nes kas ga­lė­t ų pa­neig­t i ga­l i­my­ bę, kad R.Pak­sas tie­siog pik­tas ant Kons­t i­tu­ci­jos, ku­r ia re­m ian­ tis bu­vo tei­sė­tai at­sta­ty­d in­tas iš vals­ty­bės va­do­v ų? Pik­tas, to­dėl siū­lan­t is jos at­si­sa­ky­t i?

To­k ie ir pa­na­š ūs „barš­ka­l iu­kai“ tik by­lo­ja, kad R.Pak­sas iki šiol ne­ ta­po ge­ru po­li­ti­ku, ger­bian­čiu de­ mok­ra­ti­jos ver­ty­bes.

Vi­si ži­no­me, kas truk­do blo­gam šo­kė­jui. Perf­ra­za­v us tą po­sa­k į ir pri­tai­ky­da­mi jį čia ap­tar­tai ak­tua­ li­jai ga­li­me pa­sa­ky­ti: „Blo­gam po­ li­ti­kui ir de­mok­ra­ti­nė Kons­ti­tu­ci­ ja truk­do“.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Klai­pė­dos mies­to sa­v i­val­dy­bės vie­šo­sios bib­l io­te­kos di­rek­to­rė

Į

si­bė­gė­ja Na­cio­na­li­nė Lie­tu­vos bib­ lio­te­kų sa­vai­tė. Šie­met šį gra­žų ren­gi­nį glo­bo­ja Lie­tu­vos Pre­zi­den­ tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Na­cio­na­li­ nės Lie­tu­vos bib­lio­te­kų sa­vai­tės pro­ga bib­lio­te­ki­nin­kams pa­sa­ky­ti Pre­zi­den­ tės žo­džiai pa­drą­si­no, įkvė­pė no­ro to­ liau kū­ry­bin­gai dirb­ti.

Kas yra bib­lio­te­ka šiuo­lai­ki­nė­je vi­ suo­me­nė­je? Ko­kia tu­ri bū­ti mo­der­ni vie­šo­ji bib­lio­te­ka? Šis klau­si­mas ky­la ir spe­cia­lis­tui, ir vi­suo­me­nei, ir val­ džios at­sto­vams.

Pir­miau­sia, tai vie­ta, į ku­rią ma­lo­ nu užei­ti. To­liau – bib­lio­te­ko­je rei­ kia tu­rė­ti ką veik­ti. Sko­lin­tis kny­gą ir pa­skai­ty­ti spau­dą – se­niai įpras­ta. Šiuo­lai­ki­nė bib­lio­te­ka tu­ri bū­ti ki­to­ kia – tai ir kul­tū­ros erd­vė, ir vie­ta tie­ siog su­si­tik­ti, bend­rau­ti.

Dėl nau­jų pa­slau­gų bib­lio­te­kos virs­ta svar­bio­mis vie­šo­mis erd­vė­mis kul­tū­ros ren­gi­niams, lais­va­lai­kio pra­ lei­di­mo vie­ta – tre­čią­ja vie­ta ša­lia na­ mų ir dar­bo­vie­tės.

Išau­gu­si in­for­ma­ci­nių pa­slau­gų įvai­ro­vė lė­mė bib­lio­te­kai tap­ti svar­ biu vei­kė­ju de­mok­ra­ti­nės vi­suo­me­ nės plėt­ros ir mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­ mą pro­ce­se.

Atė­jo lai­kas pri­pa­žin­ti, kad in­for­ ma­ci­jos priei­ga jau se­niai ne­be vie­ nin­te­lis, o gal­būt ir ne­be svar­biau­sias bib­lio­te­kų veik­los lau­kas. Vis ak­tua­ les­nis tam­pa mo­ky­mo, pa­gal­bos žmo­ gui, kon­sul­ta­vi­mo, skait­me­ni­ni­mo vaid­muo.

Nau­ja vie­šo­sios bib­lio­te­kos kon­ cep­ci­ja su­si­for­ma­vo per pir­mą­jį XXI a. de­šimt­me­tį. Lie­tu­vos vie­šo­sios bib­lio­te­kos per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį ga­vo tin­ka­mą po­stū­mį mo­der­nu­mo link. Eko­no­mi­nio pa­ki­li­mo lai­ko­tar­ piu Lie­tu­vo­je pa­sta­ty­ta ir re­konst­ ruo­ta pen­kio­li­ka mo­der­nių vie­šų­jų bib­lio­te­kų. Prie spar­taus bib­lio­te­

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Ne­no­riu ato­mi­nės elekt­ri­nės

La­bai džiau­giuo­si, kad Sei­me at­si­ra­ do są­mo­nin­gų par­la­men­ta­rų, ku­rie rū­pi­na­si, kad dėl nau­jo­sios ato­mi­nės elekt­ri­nės bū­tų su­reng­tas re­fe­ren­ du­mas. To­kiais svar­biais klau­si­mais tau­ta tu­ri pa­sa­ky­ti, ką ji ma­no. Tik­ rai da­ly­vau­čiau ir pa­si­sa­ky­čiau prieš, nes vi­siš­kai ne­no­riu, kad ma­no vai­ kai ir anū­kai atei­ty­je už šį „pro­jek­tą“ mo­kė­tų mil­ži­niš­kas sko­las. Jau ne­

Są­ži­nin­gai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad mū­sų bib­lio­te­ka tech­no­lo­giš­kai ino­ va­ty­vi, tei­kia gau­sias vir­tua­lias pa­ slau­gas, tu­ri su­komp­lek­ta­vu­si ge­ rą do­ku­men­tų fon­dą, ne­ma­žą bū­rį aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­ tų, ta­čiau ma­žos erd­vės ne­lei­džia ženg­ti į prie­kį. Ne­ga­liu įsi­vaiz­duo­ ti, ką ar­ti­mo­je atei­ty­je ga­lės veik­ti žmo­gus dau­gia­bu­ty­je įsi­kū­ru­sio­je bib­lio­te­ko­je.

Kal­ba­me apie pi­lie­ti­nę vi­suo­me­ nę, ne­for­ma­lų bend­ra­vi­mą – tai bib­ lio­te­kos veik­los zo­na. Ir da­bar mes tai da­ro­me, tik, no­rint tai at­lik­ti šiuo­lai­ kiš­kai, rei­kia or­ga­ni­za­ci­nių po­ky­čių, nau­jų in­ves­ti­ci­jų.

Nuo 2009 m. kal­ba­me, kad mies­ to pie­ti­nė­je da­ly­je, kur gy­ve­na dau­ gu­ma klai­pė­die­čių, trūks­ta erd­vių bend­ra­vi­mui ir lais­va­lai­kiui pra­leis­ti, to­dėl rei­kia pa­sta­ty­ti nau­ją bib­lio­te­ką.

Ir vie­tą iš­si­rin­ko­me. Bu­vu­si Klai­pė­ dos mies­to ta­ry­ba vien­bal­siai nu­ta­rė, kad I.Si­mo­nai­ty­tės gat­vė­je 29A ne­ baig­tas sta­ty­ti pa­sta­tas – idea­li vie­ ta nau­ja­jai bib­lio­te­kai. Pra­dė­tas ruoš­ ti te­ri­to­ri­jos de­ta­lu­sis pla­nas 2012 m. pa­bai­go­je tu­rė­tų bū­ti pa­teik­tas vi­suo­ me­nės svars­ty­mui.

Va­di­na­si, me­tas pra­dė­ti at­vi­rai dis­ ku­tuo­ti, ka­da, ko­kį ir ko­kio­mis lė­šo­ mis sta­ty­si­me bend­ruo­me­nės cent­rą. Ži­nau, mies­tas šian­dien pi­ni­gų rieš­ ku­čio­mis ne­se­mia, bet ra­cio­na­liai per­tvar­kius bib­lio­te­kų tink­lą, daug su­tau­pant pa­sta­tų eksp­loa­ta­ci­nėms iš­lai­doms, fi­nan­si­nė grą­ža bū­tų įma­ no­ma. Pa­ga­liau ir įsi­ga­lint vien tik eko­no­mi­niam mąs­ty­mui, ne­ga­li­me vi­siš­kai ig­no­ruo­ti kul­tū­ri­nių ir so­ cia­li­nių reik­mių svar­bos.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­ šo­ji bib­lio­te­ka sto­vi kryž­ke­lė­je: ar­ba pa­sta­čius nau­ją bib­lio­te­ką, per­tvar­ kius tink­lą, ženg­si­me kar­tu su mo­der­ nio­mis Lie­tu­vos vie­šo­sio­mis bib­lio­te­ ko­mis į prie­kį; ar­ba nie­ko ne­keis­da­mi ir to­liau varg­da­mi siau­ro­se erd­vė­se, ne­ su­tei­kian­čio­se ga­li­my­bės teik­ti nau­jų pa­slau­gų, bū­si­me iš­stum­ti iš gy­ve­ni­mo greit­ke­lio ir at­si­dur­si­me ša­li­ke­lė­je.

Bib­lio­te­kų sa­vai­tė – pui­ki pro­ga pa­mąs­ty­ti apie atei­tį. Kvie­čiu in­ten­ sy­viau nau­do­tis mū­sų pa­slau­go­mis vi­sus klai­pė­die­čius. Bū­ki­me kar­tu šian­dien ir ry­toj.

kal­bu apie ki­tus mo­ty­vus, ku­rių yra be­ga­lės. Ti­kiuo­si, kad pa­na­šią va­lią iš­sa­kys di­džio­ji dau­gu­ma ša­lies gy­ ven­to­jų ir pri­vers mū­sų val­džios at­ sto­vus mąs­ty­ti to­lia­re­giš­kai, o ne tik gy­ven­ti šia die­na ir rū­pin­tis sa­vo so­ čiu gy­ve­ni­mu.

lių eis­mo tai­syk­les. Štai vi­sai ne­se­niai vie­nas toks ke­lių ere­lis, ban­dy­da­mas ap­lenk­ti au­to­mo­bi­lį, šo­ko į prie­šin­ gą eis­mo juos­tą, kirs­da­mas dvi­gu­bą li­ni­ją. Grei­tis – bai­sus, iki ne­lai­mės – vos žings­nis. Kaž­kaip anks­čiau to­ kių nuo­ty­kių tek­da­vo pa­tir­ti ma­žiau, to­dėl per­ša­si min­tis, kad Klai­pė­dos gat­vė­se trūks­ta ele­men­ta­rios pa­rei­ gū­nų kont­ro­lės. Daž­niau pa­tru­liuo­ tų, kaip rei­kiant „nu­skaus­min­tų“ to­kius ere­lius – ir ša­lies biu­dže­tui bū­tų į nau­dą, ir tvar­kos ke­liuo­se bū­ tų dau­giau.

Rim­vy­das

Ke­lių ere­liai suį­žū­lė­jo

Pas­ta­ruo­ju me­tu ten­ka vis daž­niau su­si­dur­ti su cha­miš­kais au­to­mo­bi­ lių vai­ruo­to­jais. Jau ne­kal­bu apie tai, kad prieš no­sį už­ki­ša ma­ši­ną, bet net ne­si­tei­kia įjung­ti po­sū­kio sig­na­lo. O ne­re­tai tie­siog įžū­liai pa­žei­di­nė­ja ke­

Ar­nas Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Bro­nė Lau­ciu­vie­nė

kų pro­gre­so la­bai pri­si­dė­jo pro­jek­tas „Bib­lio­te­kos pa­žan­gai“. Per ket­ve­ rius me­tus į vie­šų­jų bib­lio­te­kų inf­ rast­ruk­tū­rą bei vi­suo­me­nės kom­ piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo mo­ky­mus in­ves­tuo­ta mi­li­jo­nai li­tų. Šian­dien net to­li­miau­sios kai­mo bib­lio­te­kos su­jung­tos grei­to­jo in­ter­ne­to ry­šiu.

La­bai išau­go bib­lio­te­ki­nin­kų kva­li­fi­ ka­ci­ja. Jie ta­po pa­ti­ki­mais mo­ky­to­jais įsi­sa­vi­nant kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­ mo pro­gra­mas, pa­žįs­tant in­ter­ne­to erd­ves. Ir tuo pa­si­nau­do­jo tūks­tan­ čiai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų.

O kaip šia­me mo­der­nė­ji­mo pro­ce­se at­ro­do­me mes, Klai­pė­dos mies­to sa­ vi­val­dy­bės vie­šo­ji bib­lio­te­ka?

Su šyp­se­na pri­si­me­na­me, kaip pir­ mai­siais Nep­rik­lau­so­my­bės me­tais, kai daug kas bu­vo neaiš­ku, mes ry­ žo­mės pa­tys ieš­ko­ti nau­jų ke­lių, su­ tel­kė­me bū­rį rė­mė­jų, ėmė­mės sa­ va­ran­kiš­kai įgy­ven­din­ti bib­lio­te­kos mo­der­ni­za­vi­mą. La­bai daug mums pa­dė­jo G.So­ro­so fi­nan­suo­ja­mas At­ vi­ros vi­suo­me­nės ins­ti­tu­tas. Jo ins­ pi­ruo­ja­mi veik­los pro­jek­tai, į ku­rių ter­pę su­ge­bė­da­vo­me įterp­ti sa­vas bib­lio­te­kas, lau­žė mū­sų mąs­ty­mą, plė­tė aki­ra­tį, ro­dė ke­lią, kaip tu­ ri dirb­ti šiuo­lai­ki­nė bib­lio­te­ka, plė­ tė veik­los aki­ra­tį. 1996 m. pra­si­dė­jo kom­piu­te­ri­za­ci­ja. Rė­mė­jų ir sa­vi­val­ dy­bės lė­šo­mis vie­ną po ki­to re­mon­ ta­vo­me bib­lio­te­kos pa­da­li­nius, kom­ piu­te­ri­za­vo­me juos, die­gė­me nau­jas pa­slau­gas. Ta­da mes žen­gė­me Lie­ tu­vos vie­šų­jų bib­lio­te­kų prie­ša­ky­ je. At­vi­ros vi­suo­me­nės ins­ti­tu­tas, fi­nan­sa­vęs ke­lis pro­jek­tus, įver­ti­no mū­sų ino­va­ty­vu­mą ir su­tei­kė Pa­vyz­ di­nės bib­lio­te­kos sta­tu­są. Ge­ro­sios pa­tir­ties sem­tis pas mus at­vyk­da­ vo ko­le­gos iš dau­ge­lio po­ko­mu­nis­ti­ nio pa­sau­lio ša­lių bib­lio­te­kų. Mū­sų ba­zė­se vy­ko se­mi­na­rai, kon­fe­ren­ci­ jos. Tai bu­vo sma­gus ir kū­ry­bin­gas XX a. pa­bai­gos ir šio am­žiaus pir­mo penk­me­čio eta­pas. O kaip at­ro­do­me šian­dien, kai pro­jek­to „Bib­lio­te­kos pa­žan­gai“ dė­ka spar­tūs tech­no­lo­gi­ niai po­ky­čiai neat­pa­žįs­ta­mai pa­kei­ tė dau­ge­lį Lie­tu­vos vie­šų­jų bib­lio­ te­kų? Šian­dien vi­suo­me­nei rei­kia, kad mo­der­ni bib­lio­te­ka bū­tų ir kul­ tū­ros erd­vė, ir vie­ta mo­ky­tis, ir vie­ ta bend­rau­ti.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

AntrADIENIS, balandžio 24, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Sėmė iki dug­no Pir­mam šių metų pus­me­čiui skir­ tas lėšas par­la­men­tinėms iš­lai­ doms Sei­mo na­riai išsėmė be­veik iki dug­no – jie iš­lei­do 843,44 tūkst. litų iš skirtų 896,98 tūkst. litų. Su­ tau­py­ti pa­vy­ko kiek dau­giau nei 53 tūkst. litų.

Su­mos: ties Kiaulės Nu­ga­ra pla­nuo­ja­mas sta­ty­ti su­skys­tintų dujų ter­mi­na­las kai­nuos apie 700 mln. litų. Dar

apie 2 mlrd. litų ke­ti­na­ma iš­leis­ti per de­šimt metų iš nor­vegų fir­mos nuo­mo­jant spe­cialų laivą su iš­du­ji­ni­ mo įran­ga.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Penk­ta­da­lis ter­mi­na­lo – už­sie­nie­čiams

Iki penk­ta­da­lio nau­jai pa­sta­ty­to su­skys­ tintų gam­ti­nių dujų (SGD) ter­mi­na­lo galės pri­klau­sy­ti ža­lia­vos ar­ba įran­gos tiekė­ jams. Tai nu­ma­to­ma Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ ri­jos pa­reng­ta­me įsta­ty­mo pro­jek­te.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ga­lu­ti­nio spren­di­mo nėra

Pir­ma­dienį už­da­ra­me pa­si­ta­ri­me mi­nist­rai dar ne­priėmė ga­lu­ti­nio spren­di­mo dėl tei­kia­mo SGD ter­ mi­na­lo įsta­ty­mo pro­jek­to. Tai pla­ nuo­ja­ma pa­da­ry­ti po sa­vaitės ar dviejų, kai bus at­si­žvelg­ta į vi­sas pa­teik­tas pa­sta­bas ir pa­si­ūly­mus.

Pri­ta­rus Vy­riau­sy­bei pro­jek­tas ke­ liaus į Seimą.

Siū­lo­mu įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­ kia­ma įtvir­tin­ti vi­sas būti­nas sąly­ gas, kad ter­mi­na­las pra­dėtų veik­ti iki 2014 m. gruod­žio.

Ti­ki­ma­si, kad Sei­mas jau ge­gužę pra­dės svars­ty­ti ir dar pa­va­sa­rio se­ si­jo­je priims įsta­tymą dėl SGD ter­ mi­na­lo sta­tybų. Jos kai­nuos apie 700 mln. litų. Dar apie 2 mlrd. litų pla­nuo­ja­ma iš­leis­ti per de­šimt metų iš nor­vegų fir­mos nuo­mo­jant spe­ cialų laivą su iš­du­ji­ni­mo įran­ga.

Pa­gal tei­kiamą pro­jektą iki 20 pro­c. SGD ter­mi­na­lo, ku­ris turėtų būti pa­sta­ty­tas Lie­tu­vos pa­jūry­je iki 2014-ųjų pa­bai­gos, ak­cijų ga­ li būti pa­si­ūly­ta Nor­ve­gi­jos bend­ ro­vei „Hoegh“, ku­ri nuo­mos laivą, ar­ba JAV „Che­nie­re“, su ku­ria pa­ si­ra­šy­tas ke­ti­nimų pro­to­ko­las dėl su­skys­tintų dujų tie­ki­mo.

Li­ku­sios ak­ci­jos turėtų ati­tek­ ti Lie­tu­vos vals­ty­bei, ku­ri taps pa­ grin­di­ne in­ves­tuo­to­ja į SGD ter­ mi­na­lo sta­tybą. JAV ener­ge­ti­kos bend­rovės „Che­nie­re“ at­sto­ vas per­nai už­si­minė, kad ši įmo­ nė svars­tytų ga­li­mybę in­ves­tuo­ti į SGD ter­mi­nalą ir tap­ti mažą­ja ak­ci­ nin­ke, jei­gu jai būtų tai pa­si­ūly­ta.

Pri­ta­ria, bet tu­ri pa­stabų

Pir­ma­dienį po Vy­riau­sybės pa­si­ta­ ri­mo val­dan­čio­jo Li­be­ralų sąjūdžio pir­mi­nin­kas, su­si­sie­ki­mo mi­nist­

ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis ti­ki­no, kad jo va­do­vau­ja­ma par­ti­ja pri­ta­ria SGD pro­jek­to idė­jai. Ta­čiau šiam tu­ri­ma ir šio­kių to­kių pa­stabų. „Mums iki ga­lo neaiš­ku, kodėl, pa­vyzd­žiui, kran­tinės nėra įtrauk­ tos į ter­mi­na­lo inf­rast­ruktū­ros api­ brėžimą. Taip pat ma­no­me, kad vei­kian­čiam ter­mi­na­lui tu­ri ga­ lio­ti Klaipė­dos vals­ty­bi­nia­me jūrų uos­te ga­lio­jan­čios vi­dinės tvar­kos tai­syklės, nes, jei­gu to ne­bus, vėl bus neaiš­ku, kas bus at­sa­kin­gas už eksp­loa­ta­ci­jos iš­lai­das, šiukš­lių su­ rin­kimą prie kran­ti­nių ir kran­tinė­ se“, – kalbė­jo E.Ma­siu­lis.

Ta­čiau, anot jo, „Li­be­ralų sąjūdis įsi­ti­kinęs, kad, no­rint atei­ty­je už­ si­tik­rin­ti Lie­tu­vos var­to­to­jams pi­ ges­nių dujų tie­kimą, ga­li­mybė at­ si­vež­ti su­skys­tintų dujų jūros ke­liu per Klaipė­dos uostą yra būti­na“.

Eli­gi­jus Ma­siu­lis:

Neaiš­ku, kas bus at­sa­ kin­gas už eksp­loa­ta­ ci­jos iš­lai­das, šiukš­lių su­rin­kimą prie kran­ ti­nių ir kran­tinė­se.

Šiai nuo­sta­tai įsta­ty­me prie­šta­ ra­vo li­be­ralų mi­nist­rai, todėl ji bu­ vo kiek su­švel­nin­ta. Ener­ge­ti­kos mi­nist­ro Ar­vy­do Sek­mo­ko tei­gi­ mu, bai­mi­na­ma­si, kad įsi­pa­rei­go­ ji­mas po ket­vir­ta­dalį dujų pirk­ ti iš SGD ir „Gazp­rom“ bus naš­ta var­to­to­jams, todėl įsta­ty­me įra­ šy­ta nuo­sta­ta, kad Lie­tu­va ne­pri­ valės iš šių tiekėjų pirk­ti dujų, jei jų kai­na bus aukš­tesnė, nei nu­sta­ ty­ta Vy­riau­sybės.

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja neat­me­ ta, kad da­bar­ti­nis vie­nin­te­lis gam­ ti­nių dujų tiekė­jas Lie­tu­vai Ru­si­jos kon­cer­nas „Gazp­rom“ atei­ty­je, kai Lie­tu­va pa­sta­tys SGD ter­mi­nalą, par­duos jas pi­giau, nei ša­lis im­ por­tuos du­jas jūra. Be to, neat­me­ ta­ma, kad dujų, tie­kiamų per ter­ mi­nalą, kainą atei­ty­je ga­li nu­sta­ty­ti Vy­riau­sybė.

Bet kol kas „Gazp­rom“ tik di­di­na dujų kainą. A.Sek­mo­kas in­for­ma­vo, kad „Lie­tu­vos du­jos“ jau pra­šo šie­ met kel­ti dujų kainą iki 20 pro­c.

Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius ir­ gi pro­gno­zuo­ja, kad SGD ter­mi­ na­las Klaipė­do­je pri­vers „Gazp­ rom“ il­gai­niui su­ma­žin­ti Lie­tu­vai par­duo­damų dujų kainą: „Tu­ri­me su­kur­ti to­kias sąly­gas, kad ter­mi­ na­las tik­rai galėtų veik­ti ir su­kur­ti rea­lią ga­li­mybę pa­grin­di­niams du­ jų var­to­to­jams pa­si­rink­ti dujų tie­ kimą iš „Gazp­rom“ ar su­skys­tintų dujų rinką, nu­ma­ty­da­mi tam tik­rus eko­no­mi­nius me­cha­niz­mus. SGD ter­mi­na­lo veiklą lydės ir „Gazp­ rom“ pa­stan­gos su juo kon­ku­ruo­ ti, ma­ži­nant sa­vo tie­kiamų dujų kai­nas“.

Stra­te­gi­nis ob­jek­tas Pa­ko­re­ga­vo įpa­rei­go­jimą

Nu­ma­to­ma, kad iš SGD ter­mi­na­lo turės būti nu­per­ka­ma ne ma­žiau kaip 25 pro­c. vi­so ša­liai rei­ka­lin­go gam­ti­nio dujų kie­kio.

Toks pri­va­lo­mas rei­ka­la­vi­mas būtų tai­ko­mas tik gam­ti­nių dujų tiekė­jo li­cen­ci­jas tu­rin­čioms įmo­ nėms: „Lie­tu­vos du­joms“, „Du­jo­ te­ka­nai“, „Ache­mai“, „In­ter­gas“, Kau­no ter­mo­fi­ka­ci­jos elekt­ri­nei, „Lie­tu­vos ener­gi­jai“. Šios įmonės turėtų pa­si­ra­šy­ti su­tar­tis su SGD ter­mi­na­lo val­dy­to­ju.

„Klaipė­dos naf­ta“ šie­met ke­t i­na skelb­ti dujų tie­ki­mo SGD ter­mi­na­lui kon­kursą, o tie­ki­mo su­tartį ti­ki­ma­si pa­si­ra­šy­ti ant­ro­je metų pusė­je.

Pla­nuo­j a­m a, kad SGD ter­m i­n a­ las pra­dės veik­t i 2014 m. pa­bai­ go­je. Pir­mai­siais me­tais ti­k i­ma­si per­pum­puo­t i apie 1 mlrd. ku­bi­n ių metrų dujų. Pla­nuo­ja­ma, kad SGD ter­m i­n a­lo pa­j ėgu­m as būtų 2–3 mlrd. ku­bi­nių metrų per me­tus.

SGD ter­mi­na­las pri­pa­žin­tas stra­te­gi­ niu Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ob­jek­tu.

Kaip ro­do Sei­mo Eti­kos ir pro­ cedūrų ko­mi­si­jos pa­skelb­ti duo­ me­nys, kaip vi­suo­met did­žiau­sią dalį lėšų „su­valgė“ par­la­men­tarų au­to­mo­bi­liai – jų nuo­ma ir tech­ ninė prie­žiū­ra.

Už au­to­mo­bi­lių nuo­mą mo­ka ne tik Sei­mo na­riai, bet ir mi­nist­ rai, ku­riems pri­klau­so tar­ny­bi­nis trans­por­tas. Pa­vyzd­žiui, už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Aud­ro­nius Ažu­ ba­lis per pirmą šių metų ket­virtį iš par­la­men­tinėms iš­lai­doms skir­ tų lėšų trans­por­to nuo­mai iš­lei­do 5190 litų, dar 1127 litus at­si­ėjo jo tech­ninė prie­žiū­ra ir re­mon­tas.

So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras Do­na­tas Jan­kaus­kas už au­to­mo­bi­lio nuo­mą ne­mo­ka, bet jo tech­ninė prie­žiū­ra už tris mėne­sius kai­na­vo 4065 li­tus. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius 3700 litų iš­lei­do ma­ši­nos nuo­mai, svei­ka­ tos ap­sau­gos mi­nist­ras Rai­mon­ das Šu­kys – 5635 li­tus.

Ke­le­to Sei­mo na­rių ata­skai­ to­se iš­sis­ki­ria ne­ma­žos su­mos už vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos ren­ gėjų tei­kia­mas pa­slau­gas. Ne­se­ niai so­cial­de­mok­ra­tu tapęs Dai­ nius Bud­rys tam iš­lei­do 4700 litų, Dar­bo par­ti­jos na­rys Kęstu­tis Dauk­šys – 2510, jo par­ti­jos ko­legė Lo­re­ta Grau­ži­nienė – 2985 li­tus.

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas so­cial­de­ mok­ra­tas Čes­lo­vas Juršė­nas par­ la­men­ti­nes lėšas dau­giau­sia lei­ do kny­goms pirk­ti – 1976 li­tus ir pe­rio­di­nių lei­di­nių pre­nu­me­ra­tai – 1869 li­tus.

Ma­ž iau­s iai par­l a­m en­t inėms iš­lai­doms skirtų lėšų pa­nau­do­jo Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas kon­ser­ va­to­rius Čes­lo­vas Stan­ke­vi­čius.

Jis 84 li­tus iš­lei­do eksp­loa­ta­ cinėms med­žia­goms kom­piu­te­ ri­nei tech­ni­kai ir biu­ro įran­gai.

Tarp tau­p iau­s ių Sei­m o na­r ių yra ir par­la­men­to va­dovė kon­ ser­va­torė Ire­na De­gu­tienė, ku­ ri iš­lei­do 643 li­tus, eksp­rem­je­ ras so­cial­de­mok­ra­tas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las, ku­ris pa­nau­do­jo 1666 li­tus, ir prem­je­ras kon­ser­va­to­ rius And­rius Ku­bi­lius, ku­ris iš­ lei­do 2366 li­tus.

Pirmą šių metų ket­virtį kiek­ vie­nas Sei­mo na­rys par­la­men­ tinėms iš­lai­doms galė­jo skir­ti ne dau­giau kaip 6407 li­tus.

BNS inf.

Skai­ty­to­jas: dau­gu­ma par­la­

men­tarų už par­la­men­tinėms iš­ lai­doms skir­tas lėšas iš­laikė sa­ vo au­to­mo­bi­lius, o štai Č.Juršė­ nas pri­si­pir­ko knygų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Im­sis dai­norė­lių Sei­mo Eti­kos ir pro­cedūrų ko­mi­ si­ja (EPK) svars­tys, ko­kių veiks­ mų im­tis dėl pra­mo­gi­nių laidų ne­pa­lie­kan­čių par­la­men­tarų, ig­ no­ruo­jan­čių Kons­ti­tu­ci­nio Teis­ mo išaiš­ki­nimą dėl Sei­mo na­rių pa­pil­do­mos veik­los.

„Ren­gia­me dis­ku­siją, ar imamės ko­kių nors veiksmų, ką da­ro­me, nes si­tua­ci­ja da­ro­si ne­be­su­val­ do­ma. At­rodė, kad kurį laiką bu­ vo ra­miau, o da­bar vėl par­la­men­ ta­rai da­ly­vau­ja šou lai­do­se, nors yra Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo išaiš­ ki­ni­mas“, – BNS pir­ma­dienį sakė EPK pir­mi­nin­kas so­cial­de­mok­ra­ tas Al­gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas.

Tre­čia­dienį EPK dar­bot­varkė­je įtrauk­tas klau­si­mas dėl Sei­mo na­ rių veik­los ati­tik­ties Kons­ti­tu­ci­jos 60 straips­nio ir Sei­mo sta­tu­to 6 ir 15 straips­nių nuo­sta­toms. Kons­ti­ tu­ci­jos 60 straips­nis nu­ma­to, kad Sei­mo na­rio pa­rei­gos, išs­ky­rus jo pa­rei­gas Sei­me, ne­su­de­ri­na­mos su jo­kio­mis ki­to­mis pa­rei­go­mis, taip pat dar­bu, o pa­pil­domą at­

lygį par­la­men­ta­ras ga­li gau­ti tik iš kūry­bos.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas yra išaiš­ kinęs, kad Sei­mo na­riui ne­leis­ti­ nas dar­bas api­ma bet ko­kią veiklą pri­va­čio­je įstai­go­je, įmonė­je, or­ga­ni­za­ci­jo­je ar­ba jai at­sto­vau­ jant, jei­gu ši veik­la yra su­si­ju­si su dar­bo at­li­ki­mu, pa­reigų, tar­ny­bos ėji­mu, kitų funk­cijų vyk­dy­mu, ki­ tų už­duo­čių at­li­ki­mu.

Pa­sak Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo, to­kia veik­la Sei­mo na­riams draud­žia­ma ne­prik­lau­so­mai nuo to, ar ta veik­la nuo­la­tinė, ar epi­zo­dinė, ar ji įfor­mi­na­ma ko­kia nors su­tar­ ti­mi, ar ne, ar už ją at­ly­gi­na­ma, ar ne, ar ji at­lie­ka­ma dar­bo Sei­me, ar lais­va­lai­kio ir ato­stogų me­tu.

EPK anks­čiau ne kartą yra nag­ rinė­ju­si įvai­riuo­se pra­mo­gi­niuo­ se te­le­vi­zi­jos pro­jek­tuo­se da­ly­va­ vu­sių par­la­men­tarų el­gesį, daž­nai ete­ry­je pa­si­ro­dan­tiems Arū­nui Va­lins­kui bei In­gai Va­lins­kie­nei re­ko­men­duo­ta ne­be­si­fil­muo­ti pra­mo­ginė­se lai­do­se.

BNS inf.

8

antradienis, balandžio 24, 2012

aktualijos Mo­ti­na auk­lė­jo duk­rą

Ne­lai­mė – ne vie­na

Kie­me – konf­lik­tas

Sa­vait­ga­lį konf­lik­tas ki­lo vie­ na­me Nau­ja­kie­mio g. dau­gia­ bu­čia­me na­me. Čia 42 m. mo­ te­ris mu­šė ir tam­pė už plau­kų sa­vo 24 m. duk­rą, ma­tant šios ma­ža­me­čiams vai­kams. Mo­ ti­na pa­te­ko į po­li­ci­ją, pra­dė­ tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Po ap­ klau­sos ji iš­leis­ta. Nu­ken­tė­ju­ sio­ji krei­pė­si į me­di­kus.

Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos raj., Žvel­ sė­nų k. so­dy­bos ūki­nia­me pa­ sta­te me­džiok­li­niu šau­tu­vu nu­ si­šo­vė 55 m. įmo­nės sa­vi­nin­ kas. Spė­ja­ma, kad žmo­gų pa­ lau­žė li­ga. Dar vie­nas žmo­gus su­de­gė gais­ro me­tu Der­cek­lių k. Aiš­ki­na­ma­si jo ly­tis ir as­me­ ny­bė. Spė­ja­ma, kad čia gy­ve­no neį­ga­lus vy­ras.

Sek­ma­die­nį apie 15 val. Bal­ti­ jos pr., vie­no na­mo kie­me jau­ ni vy­rai konf­lik­ta­vo. Į muš­ty­nes įsi­ki­šo ir kur kas jau­nes­nį drau­ gą no­rė­jo ap­gin­ti di­džė­ju­mi dir­ ban­tis 38 m. vy­ras. Jo drau­go skriau­di­kas pei­liu su­ža­lo­jo šiam vei­dą. Švais­tū­nas bu­vo su­lai­ky­ tas ir ap­klaus­tas po­li­ci­jo­je. Pra­ dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas.

Au­to­ser­vi­suo­se – spūs­tys dėl pa­dan­gų Nors žie­mi­nes pa­dan­gas au­to­mo­bi­lių sa­ vi­nin­kai jau tu­rė­jo pa­si­keis­ti prieš ke­le­ tą sa­vai­čių, ta­čiau uos­ta­mies­čio au­to­ser­ vi­sus vai­ruo­to­jai už­gu­lę tik šiol.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Dar prieš ke­le­tą die­nų pa­dan­gų mon­ta­vi­mu už­sii­man­čio­se įmo­nė­ se net iš pat ry­to ne­bu­vo įma­no­ma ras­ti lais­vos vie­tos. „Iki pat va­ka­ro bu­vo su­da­ry­ta ei­ lė. Ne­ži­no­me, kas nu­ti­ko, gal oras at­ši­lo, bet vi­si su­puo­lė keis­ti žie­ mi­nes pa­dan­gas va­sa­ri­nė­mis“, – ti­ki­no Ši­lu­tės plen­te įsi­kū­ru­sios įmo­nės dar­buo­to­jas Ka­ro­lis.

Ki­tos įmo­nės va­do­vas aiš­ki­no, kad klien­tų gau­sa, jo ma­ny­mu, ne­ nus­pė­ja­mas rei­ka­las. „Bū­na die­nų, kai iš tie­sų vos spė­ ja­me su­ktis, pas mus gy­va ei­lė, tad žmo­nės ri­kiuo­ja­si ir lau­kia už var­ tų. Čia toks pul­suo­jan­tis rei­ka­las, jei su­va­žiuo­ja, tai vi­si iš kar­to“, –

pa­ste­bė­jo Ar­tū­ras Dum­šai­tis.

Uos­ta­mies­ty­je vie­nos pa­dan­gos mon­ta­vi­mas svy­ruo­ja nuo 14 iki 20 li­tų, kai­na pri­klau­so nuo rat­lan­kių ir pa­dan­gos dy­džio. „Kai­nos pas mus iš­li­ko tos pa­ čios, kaip ir per­nai. Di­des­nis bu­ mas bū­na ru­de­nį, nes tuo­met vi­ si sku­ba va­sa­ri­nes pa­dan­gas keis­ti žie­mi­nė­mis. Juk ir po­li­ci­ja tuo­met griež­čiau tik­ri­na. O žie­mi­nė­mis pa­dan­go­mis ga­li va­ži­nė­ti kad ir vi­ są va­sa­rą“, – sa­kė vy­ras.

Pa­gal Ke­lių eis­mo tai­syk­les, nuo ba­lan­džio 10 d. iki lapk­ri­čio 1 d. mū­sų ša­ly­je drau­džia­ma eksp­ loa­tuo­ti trans­por­to prie­mo­nes su dyg­liuo­to­mis pa­dan­go­mis. Va­sa­ ros me­tu vai­ruo­to­jai ga­li eksp­loa­ tuo­ti au­to­mo­bi­lius su va­sa­ri­nė­mis ar­ba uni­ver­sa­lio­mis pa­dan­go­mis.

Ei­lė: pa­dan­gų mon­tuo­to­jai ste­bi­si, kad klai­pė­die­čiai tik da­bar su­sku­bo keis­ti žie­mi­nes pa­dan­gas va­sa­ri­nė­mis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Au­ka var­guo­lius pa­sie­kė pa­vė­luo­tai Ma­žy­lė ma­mos lau­kė Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Dar prieš Ve­ly­kas „Mais­to ban­kui“ skir­to­je dė­žė­je pa­li­ku­si vi­są krep­ šį vai­šių var­gin­goms šei­moms klai­ pė­die­tė ne­ma­lo­niai nu­ste­bo pa­ ma­čiu­si, kad ir po po­ros sa­vai­čių jos nu­pirk­ti pro­duk­tai te­be­gu­lė­jo per­ma­to­mo­je dė­žė­je.

Klai­pė­die­tė Da­lia Jam­pols­kie­nė prieš di­džią­ją šven­tę nu­spren­dė pa­si­da­ly­ti su sun­kiai be­si­ver­čian­

čiais klai­pė­die­čiais ska­nės­tais, kad Ve­ly­kos jiems bū­tų bent kiek links­ mes­nės.

Mo­te­ris nu­pir­ko ne tik mil­tų, kruo­pų bei ki­tų bū­ti­niau­sių mais­ to pro­duk­tų. Ji ne­pa­gai­lė­jo pi­ni­gų ir sal­du­my­nams, kon­den­suo­tam pie­nui, sal­dai­niams. „Nors pa­ti ne­su tur­tuo­lė, la­ bai no­rė­jau, kad šven­tė bent vie­ nai šei­mai bū­tų so­tes­nė. Prie ka­sos mo­kė­jau už pil­ną pir­ki­nių krep­še­ lį. Tie­sa, kai su­dė­jau pro­duk­tus į „Mais­to ban­ko“ dė­žę, ji at­ro­dė

Nu­si­vy­li­mas: prieš Ve­ly­kas paau­ko­ju­si mais­to pro­duk­tų ir ska­nės­tų,

klai­pė­die­tė juos au­kų dė­žė­je ma­tė dar dvi sa­vai­tes.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

apy­tuš­tė, nes bu­vo tik ma­no nu­ pirk­tie­ji. Bu­vo ap­mau­du, kai ne tik prieš šven­tes nie­kas nei­šė­mė ma­no do­va­nų, bet ir ki­tą bei dar ki­tą sa­ vai­tę“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do „Mais­to ban­kas“ sa­va­no­rių koor­ di­na­to­rius Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­ nui Rai­mon­das Da­nu­pas ti­ki­no, jog sa­va­no­riai pre­ky­bos cent­ruo­se dir­ ba tik ta­da, kai pa­skel­bia­ma ak­ci­ja ir žmo­nės ra­gi­na­mi pirk­ti ir au­ko­ ti pro­duk­tų.

Ki­tu lai­ku pre­ky­bos cent­ruo­se „Ri­mi“ esan­čios au­ko­ji­mo dė­žės iš­tuš­ti­na­mos kar­tą per po­rą sa­vai­ čių. Bū­tent to­dėl ir pra­šo­ma au­ko­ti ne­gen­dan­čių mais­to pro­duk­tų. „Ma­nau, ga­lė­jo bū­ti, kad mū­ sų žmo­nės bu­vo ne­se­niai ap­si­lan­ kę par­duo­tu­vė­je, ku­rio­je pro­duk­tus au­ko­jo klai­pė­die­tė. Ap­mau­du, kad pra­si­len­kė­me, ta­čiau ga­li­me pa­ti­ kin­ti, kad mo­ters paau­ko­ti pro­duk­ tai pa­sie­kė vargs­tan­čius, nors ir po šven­čių“, – ti­ki­no R.Da­nu­pas.

Koor­di­na­to­rius pa­sa­ko­jo, kad kas dvi sa­vai­tės „Mais­to ban­ko“ dė­žės lan­ko­mos tau­pant de­ga­lus.

Dau­giau­sia pro­duk­tų sa­va­no­riai ran­da pa­dė­tų au­kų dė­žė­se Lie­po­ jos gat­vė­je, prie Tai­kos bei Bal­ti­ jos pro­spek­tų san­kry­žos esan­čio­ je par­duo­tu­vė­je.

R.Da­nu­pas su­si­sie­kė su D.Jam­ pols­kie­ne, pa­dė­ko­jo jai už paau­ko­ tą mais­tą ir pa­ti­ki­no, jog pro­duk­tai jau iš­ga­ben­ti.

prie at­vi­ro lan­go

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­do­je sek­ma­die­nį va­ka­re Žar­ di­nin­kų gat­vės gy­ven­to­jai su siau­ bu ste­bė­jo ket­ve­rių me­tų mer­gai­ tės gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ją.

Apie pu­sę de­šim­tos va­ka­ro ug­ nia­ge­siams pra­neš­ta, kad penk­ ta­ja­me šios gat­vės 1-ojo na­mo aukš­te ant palangės sė­di ma­ža mer­gai­tė, ko­jas nu­ko­ru­si į lau­ ko pu­sę.

Gel­bė­to­jai nu­si­lei­do iki šio lan­go nuo sto­go. 2008 m. gi­mu­si mer­gai­ tė iš­gel­bė­ta, ug­nia­ge­siai įne­šė ma­ žy­lę į vi­dų, ta­čiau bu­to du­rys bu­vo už­ra­kin­tos, mer­gai­tės ma­mos na­ mie ne­bu­vo.

Po­li­ci­jos pa­tru­lių tei­gi­mu, mo­ti­ na pa­rė­jo tik po va­lan­dos.

Va­kar aiš­kin­ta­si, ko­dėl mo­te­ris pa­li­ko na­mie vai­ką.

Kai pa­rei­gū­nai su­ži­nos vi­sas įvy­ kio ap­lin­ky­bes ir nu­spręs, ar rei­kia baus­ti mer­gai­tės mo­ti­ną už tai, kad ne­pri­žiū­rė­jo vai­ko, apie tai ke­ti­na in­for­muo­ti Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bą.

Ins­pek­to­rės ke­ti­na anks­čiau ap­ si­lan­ky­ti šio­je šei­mo­je ir pa­čios nu­ spręs­ti, ar vai­kui šio­je šei­mo­je gy­ ven­ti sau­gu.

Ap­lin­ky­bė: mer­gai­tė už­ra­kin­

tuo­se na­muo­se vė­lų va­ka­rą bu­ vo li­ku­si vie­na.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

9

antradienis, balandžio 24, 2012

OMX Vilnius

–0,60 %

70 proc.

dir­ban­čių as­me­nų fi­nan­ siš­kai pa­de­da į pen­si­ją išė­ju­siems tė­vams.

OMX Riga

+0,04 %

–0,53 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

Pa­si­tik­rin­ti dėl ant­sto­lių

€

As­me­nims, ga­vu­siems bau­das, jas už­ mir­šu­siems ir lai­ku jų ne­su­mo­kė­ju­siems ar iš ant­sto­lių ne­ga­vu­siems in­for­ma­ci­jos apie jų išieš­ko­ji­mą, daž­nai ten­ka mo­kė­ti ge­ro­kai dau­giau ne­gu nu­ma­ty­ta bau­dos su­ma. Nuo šiol gy­ven­to­jai ga­lės pa­si­tik­ rin­ti in­ter­ne­te, ar šiuo me­tu ant­sto­liai jų var­du ne­vyk­do jo­kių by­lų. To­kią pa­slau­gą pra­dė­jo teik­ti as­me­ni­nės kre­di­to is­to­ri­ jos sis­te­ma „Ma­noc­re­di­tin­fo.lt“.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2783 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2238 JAV do­le­ris 1 2,6226 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6382 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9399 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2378 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5713 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8964 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8730

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

Vakar Tink­las

–0,1401 % +0,1280 % –0,1409 % –0,0303 % +0,0283 % –0,2494 % –0,0656 % +0,0135 % +0,0070 %

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,04

4,70

2,45

„Apoil“

5,01

4,66

2,43

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

102,78 dol. už 1 brl.

117,74 dol. už 1 brl.

Sko­lin­ti li­tai pi­giau­si

Lie­tu­vos pra­mo­nė pir­mą ket­vir­tį au­go spar­čiau, nei ti­kė­ ta­si. Kaip pro­gno­ zuo­ja ana­li­ti­kai, ga­li­ ma lauk­ti ir to­les­nio nuo­sai­kaus au­gi­mo.

Lie­tu­vos ban­ko skel­bia­mos 6 mė­ ne­sių VI­LI­BOR tarp­ban­ki­nių pa­ sko­lų rin­kos pa­lū­ka­nų nor­mos nu­kri­to iki 1,68 pro­c. – že­miau­ sios ri­bos per vi­są jų skai­čia­vi­mo is­to­ri­ją.

Lie­tu­vos ban­kas pra­ne­šė, kad VI­ LI­BOR pa­sie­kė is­to­riš­kai že­miau­ sią taš­ką nuo 1999 m., kai jos pra­dė­tos skai­čiuo­ti. Še­šių mė­ne­ sių ro­dik­lis, su ku­riuo daž­niau­siai su­sie­tos pa­sko­lų li­tais pa­lū­ka­nos, nuo me­tų pra­džios iki va­kar bu­vo su­ma­žė­ju­sios 0,35 punk­to – nuo 2,03 iki 1,68 pro­c.

VI­LI­BOR ma­žė­ji­mą pa­sta­ruo­ ju me­tu le­mia smu­ku­sios eu­ro zo­nos tarp­ban­ki­nės pa­lū­ka­nos (EU­RI­BOR), li­tų per­tek­lius tarp­ ban­ki­nė­je rin­ko­je ir Lie­tu­vos ri­ zi­kos ver­ti­ni­mą at­spin­din­čių ro­ dik­lių ge­rė­ji­mas“, – pra­ne­ši­me spau­dai tei­gė Lie­tu­vos ban­ko val­ dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­ kas.

Spur­tas: pir­mas šių me­tų ket­vir­tis pra­mo­nės ga­my­bai bu­vo sėk­min­

gas.

Lie­tu­vos įmo­nių kon­ku­ren­cin­gu­ mas, pa­ly­gin­ti su kri­zės lai­ko­tar­ piu, pa­ge­rė­jo.

Nors pra­mo­nės re­zul­ta­tai ge­res­ ni, nei ti­kė­ta­si, pro­gno­zuo­ti spar­ tes­nio ša­lies ūkio au­gi­mo ir ge­rin­ ti bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) pro­gno­zės ana­li­ti­kai dar ne­sku­ba.

Eu­ro zo­nai ten­ka apie 50 pro­c. Lie­tu­ vos ap­dir­ba­mo­sios ga­my­bos eks­por­to, tad re­gio­no eko­no­ mi­kos nuo­smu­kis ga­ li at­si­liep­ti ir mū­sų ša­lies ga­min­to­jams. „Tu­rė­čiau pri­pa­žin­ti, kad pir­mas ket­vir­tis pra­mo­nei bu­vo ge­res­nis, nei ti­kė­jo­mės praė­ju­sių me­tų ru­ de­nį ar žie­mą, bet ki­ti ro­dik­liai ro­ do, kad dar per anks­ti di­din­ti BVP pro­gno­zes. Pa­vyz­džiui, trans­por­to sek­to­rius tik­rai ne­ro­dė ge­rų re­zul­ ta­tų nei sau­sį, nei va­sa­rį, tik ko­vą jie bu­vo tru­pu­tė­lį ge­res­ni, bet vėl­ gi, ge­le­žin­ke­lių ro­dik­liai vis dar mi­nu­si­niai – mi­nus 11 pro­c. pa­gal kro­vi­nių apy­var­tą“, – sa­kė V.Tau­ rai­tė.

Ji pro­gno­za­vo, kad ba­lan­dį ir ge­ gu­žę bend­rą pra­mo­nės re­zul­ta­tą

Tai ge­ra ži­nia ban­ kų klien­tams, ku­rie tu­ri pa­sko­las li­tais.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Lie­tu­vos pra­mo­nė au­ga Pra­mo­nės pro­duk­ci­jos ga­my­ba ir par­da­vi­mas Lie­tu­vo­je šių me­tų sau­ sio–kovo mė­ne­siais, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu 2011 m. lai­ko­tar­piu, pa­di­dė­jo 3,9 pro­c., iki 17,733 mlrd. li­tų. Tai pra­ne­šė Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­ tas. Ko­vo mė­ne­sį, pa­ly­gin­ti su va­ sa­riu, pra­mo­nės pro­duk­ci­jos ga­my­ ba ir par­da­vi­mas išau­go 5,4 pro­c., iki 6,024 mlrd. li­tų, o, pa­ša­li­nus se­zo­no įta­ką, au­gi­mas sie­kė 3 pro­c. „DNB Mar­kets“ ana­li­ti­kas Min­ dau­gas Jur­ge­lis sa­ko, kad pra­mo­nės re­zul­ta­tai jį nu­ste­bi­no. „Nau­jau­ si mū­sų ša­lies ga­my­bos sek­to­riaus duo­me­nys ro­do ste­bė­ti­ną ap­dir­ ba­mo­sios pra­mo­nės at­spa­ru­mą ne­ra­mu­mams Eu­ro­po­je“, – ban­ ko iš­pla­tin­ta­me ko­men­ta­re tei­gė M.Jur­ge­lis. „Ro­dik­liai kol kas at­ro­do tik­rai tvir­tai, nes Lie­tu­va gal­būt kol kas at­si­spi­ria lė­tes­niam au­gi­mui Va­ka­ rų Eu­ro­po­je, ir lū­kes­čiai dėl eks­por­ to rin­kų au­gi­mo yra pa­ge­rė­ję, pa­ly­ gin­ti su praė­ju­sių me­tų ru­de­niu, kai vy­ra­vo tik­rai ga­na niū­rios nuo­tai­ kos. Da­bar ma­to­me tam tik­rą at­si­ pa­lai­da­vi­mą – tai su­tei­kia pa­grin­dą ti­kė­ti, kad ir mū­sų eks­por­to pre­kių pa­klau­sa ne­nus­muks tiek, kiek ti­ kė­jo­mės“, – sa­kė SEB ban­ko ana­li­ ti­kė Vi­li­ja Tau­rai­tė.

Ji tei­gė, kad ko­vą fik­suo­tas me­ti­ nis (pa­ly­gin­ti su per­nai ko­vu) pra­ mo­nės au­gi­mas yra ge­riau­sias nuo praė­ju­sių me­tų rug­sė­jo. Anot jos,

ekonomika

OMX Tallinn

pa­blo­gins naf­tos ga­myk­los „Or­len Lie­tu­va“ ka­pi­ta­li­nis 35 die­nas truk­ sian­tis re­mon­tas. „Tai yra maž­daug treč­da­lis vi­sos pra­mo­nės pro­duk­ ci­jos, to­dėl aki­vaiz­du, kad su­sto­ ji­mas tik­rai tu­rės di­de­lę įta­ką“, – sa­kė ana­li­ti­kė.

M.Jur­ge­lis taip pat tei­gė, jog iš­ lie­ka ri­zi­ka, kad ap­dir­ba­mo­ji pra­ mo­nė augs lė­čiau. „Eu­ro zo­nai ten­ka apie 50 pro­c.

Lie­tu­vos ap­dir­ba­mo­sios ga­my­bos eks­por­to, tad re­gio­no eko­no­mi­kos nuo­smu­kis ga­li at­si­liep­ti ir mū­sų ša­lies ga­min­to­jams. Ti­kė­ti­na, kad pir­mą 2012 m. ket­vir­tį eu­ro zo­nos BVP šiek tiek su­men­ko, o pir­ma­ die­nį pa­si­ro­dę ba­lan­džio eu­ro zo­ nos pra­mo­nės ir pa­slau­gų sek­to­ riaus būk­lės ro­dik­liai ir vėl ro­dė ti­kė­ti­ną ūkio trau­ki­mą­si. Pa­na­ šios ten­den­ci­jos grei­čiau­siai iš­ si­l ai­k ys ir ar­t i­m iau­s iais mė­n e­ siais“, – tei­g ė „DNB Mar­kets“ ana­li­ti­kas.

Ana­li­ti­kai sa­ko, kad pa­ge­rė­ji­mo ga­li­ma ti­kė­tis ant­ro­je me­tų pu­sė­ je, ta­čiau net ir toks sce­na­ri­jus ga­li pa­si­ro­dy­ti esąs per­ne­lyg op­ti­mis­ tiš­kas, nes, iš­si­sklai­džius Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko tre­jų me­tų tarp­ ban­ki­nių pa­sko­lų po­vei­kiui, pa­ sta­ruo­ju me­tu vėl spar­čiai ėmė kil­ti Ita­li­jos ir Is­pa­ni­jos ob­li­ga­ci­jų pa­ja­ min­gu­mas – Eu­ro­pos sko­lų kri­zė mė­gi­na grįž­ti su nau­ja jė­ga.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, per pir­mus du mė­ne­sius, pa­ly­gin­ ti su gruo­džio pa­bai­ga, gy­ven­to­jų ir įmo­nių pa­lū­ka­nų mo­kė­ji­mai už pa­sko­las li­tais su­ma­žė­jo 1,6 mln. li­tų. Anot Lie­tu­vos ban­ko, pa­grin­ di­nė prie­žas­tis – ma­žė­jan­čios VI­ LI­BOR nor­mos. „Tai ge­ra ži­nia ban­kų klien­tams, ku­rie tu­ri pa­sko­las li­tais. Ma­žė­jan­ čios tarp­ban­ki­nės pa­lū­ka­nos leng­ vi­na jų fi­nan­si­nę naš­tą“, – tei­gė V.Va­si­liaus­kas.

Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, pa­sko­los li­tais ko­vo pa­bai­go­je su­ da­rė apie 28 pro­c. (15 mlrd. li­tų) vi­ so pa­sko­lų po­rtfe­lio. Di­džio­ji da­lis

pa­sko­lų Lie­tu­vo­je su­teik­ta eu­rais – apie 72 pro­c. (38,7 mlrd. li­tų).

Anot Lie­tu­vos ban­ko, ir eu­rais pa­sko­las paė­mę ban­kų klien­tai pa­sta­rai­siais mė­ne­siais su­lau­kia ge­rų ži­nių. Še­šių mė­ne­sių EU­RI­BOR pa­ lū­ka­nų nor­mos, su ku­rio­mis su­ sie­ta di­džio­ji da­lis pa­sko­lų eu­rais pa­lū­ka­nų, su­ma­žė­jo 0,59 pro­cen­ ti­nio punk­to – nuo 1,62 (2011 m. pa­bai­go­je) iki 1,03 pro­c. (šių me­ tų ba­lan­džio 20 d.).

Dau­giau­sia dėl to per pir­mus du 2012 m. mė­ne­sius na­mų ūkių ir ne­fin ­ an­si­nių įmo­nių už pa­sko­ las eu­rais mo­ka­mų pa­lū­ka­nų su­ ma su­ma­žė­jo 5,2 mln. li­tų.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

Komentaras

And­rius Šu­mi­nas

Klu­bo „Pi­n i­g ų srau­tas“ pre­z i­den­tas

V

I­LI­BOR tarp­ban­ki­nių pa­ lū­ka­nų nor­mų li­tais ma­ žė­ji­mą pa­sta­ruo­ju me­tu lė­mė smu­k u­s ios tarp­ ban­k i­nės pa­lū­ka­nų nor­mos eu­rais (EU­R I­B OR), sklan­d žiai iš­s pręs­t as ban­ko „Sno­ras“ bank­ro­tas ir li­tų per­ tek­l ius, ku­r is bu­vo su­val­dy­tas per Lie­tu­vos ban­ko reng­tus in­dė­lių auk­ cio­nus.

Ar­ti­miau­siu me­tu ne­ma­ty­čiau prie­ žas­čių, ko­dėl smar­k iau tu­rė­t ų kis­ ti VI­L I­BOR, nes be­ne pa­g rin­d i­n is veiks­nys, ku­ris le­mia pa­sko­lų li­tais kai­ną, – tarp­ban­ki­nės pa­lū­ka­nų nor­ mos eu­rais EU­RI­BOR. Eu­ro­pos cent­ ri­n is ban­kas lin­kęs lai­k y­t i že­mas ba­z i­nes pa­lū­ka­nų nor­mas, ku­r ios sie­kia 1 pro­c.

Pa­lū­ka­nos: šiuo me­tu sko­lin­tų li­tų kai­na itin že­ma, bet sko­lin­tis eu­

rais dar pi­giau.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

10

antradienis, balandžio 24, 2012

pasaulis

N.Sar­ko­zy li­ki­mas M.Le Pen ran­ko­se?

Pir­ma­sis Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­ras ne­nus­te­bi­no.

Dėl ša­lies va­do­vo po­sto to­liau grum­sis Fran­çois Hol­lan­de’as ir Ni­co­las Sar­ko­zy. Bet Pran­cū­zi­jos po­li­ti­koje atsirado nauja reikšminga asmenybė – Marine Le Pen. Na­cio­na­li­nio fron­to trium­fas

N.Sar­ko­zy, re­gis, taip ir ne­su­ge­bė­ jo įti­kin­ti de­ši­nių­jų sto­vyk­los, kad ši bal­suo­tų už jį.

Jis la­bai sten­gė­si įtik­ti, net gra­ si­no pa­si­trauk­ti iš Šen­ge­no zo­nos, plie­kė imig­ran­tus, de­por­ta­vo ro­ mus.

Ta­čiau kal­bos li­ko kal­bo­mis, o rea­li pa­dė­tis Pran­cū­zi­jo­je men­kai te­pa­ki­to. Juo­lab kad dau­ge­lis pran­ cū­zų sa­vo kai­liu pa­ju­to, jog eko­no­ mi­nė pa­dė­tis pra­stė­ja.

Po pir­mo­jo rin­ki­mų tu­ro da­ bar­ti­nis Pran­cū­zi­jos va­do­vas ga­ lė­jo įsi­ti­kin­ti, kad tik­rai nė­ra po­ pu­lia­ru­mo vir­šū­nė­je, nors sa­vo tiks­lą pa­sie­kė – jis bent jau ant­ ra­ja­me tu­re.

Vis dėl­to per­ga­lę rin­ki­muo­se šven­tė net ne so­cia­lis­tas F.Hol­ lan­de’as, o M.Le Pen. Nacionalinio fron­to va­do­vė su­si­šla­vė dau­giau nei 18 pro­c. rin­kė­jų pa­lai­ky­mą.

Tai­gi, M.Le Pen ga­vo 4 pro­c. dau­giau bal­sų, nei 2002 m. su­ge­ bė­jo gau­ti jos tė­vas po­li­ti­kos mo­hi­ ka­nas Jea­nas Ma­rie Le Pe­nas, be­je, gar­sė­jęs įvai­riais skam­biais pa­reiš­ ki­mais, dėl ku­rių Na­cio­na­li­niam fron­tui ir kli­juo­ta kraš­tu­ti­nės par­ ti­jos eti­ke­tė.

Kraš­tu­ti­nės de­ši­nio­sios eti­ke­tė kli­juo­ta ir M.Le Pen, ta­čiau po­li­ti­ kė gar­sė­ja kur kas pra­gma­tiš­kes­ne lai­ky­se­na nei tė­vas.

Da­bar jau gar­siai kal­ba­ma, kad bū­tent jos ša­li­nin­kų bal­sai lems N.Sar­ko­zy li­ki­mą ant­ra­ja­me tu­re.

Tai pri­pa­ži­no ir pa­ts N.Sar­ko­zy. „Tu­ri­me gerb­ti rin­kė­jų va­lią – mū­sų pa­rei­ga įsi­klau­sy­ti“, – kal­bė­ jo pre­zi­den­tas. Ki­ta ver­tus, iki ant­ ro­jo tu­ro, ku­ris vyks ge­gu­žės 6 d., lai­ko dar yra. Jei M.Le Pen vis dėl­ to pa­reikš­tų pa­ra­mą N.Sar­ko­zy, jo po­zi­ci­jos tik­rai su­tvir­tė­tų.

Ti­ki sa­vo sėk­me

Pa­lai­ky­mas: jei Na­cio­na­li­nio fron­to va­do­vė M.Le Pen iš­reikš sa­vo

pa­ra­mą N.Sar­ko­zy, šio po­zi­ci­jos su­stip­rės.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Re­mian­tis ofi­cia­liais rin­ki­mų re­zul­ ta­tais, F.Hol­lan­de’as su­rin­ko 28,56 pro­c., o N.Sar­ko­zy – 27,07 pro­c.

N.Sar­ko­zy, ži­no­ma, ga­li džiaug­ tis, kad ne­pa­te­ko į Penk­to­sios

Pran­cū­zi­jos res­pub­li­kos is­to­ri­jos pus­la­pį kaip ant­ra­sis ne­per­rink­tas ša­lies va­do­vas.

Ki­ta ver­tus, jis ta­po pir­muo­ju pa­rei­gas ei­nan­čiu pre­zi­den­tu, ku­ ris pra­lai­mė­jo pir­ma­ja­me tu­re.

F.Hol­l an­d e’as per­ga­l ę šven­ tė so­cia­lis­tų tvir­to­ve va­di­na­ma­ me Tiu­ly­je. Sa­vo ša­li­nin­kams jis pa­reiš­kė, kad po pir­mo­jo tu­ro tu­ ri vi­sas ga­li­my­bes užim­ti Eli­zie­ jaus rū­mus.

Mū­šis dėl Pran­cū­ zi­jos tik pra­si­dė­ jo... Susp­rog­di­no­me dvie­jų par­ti­jų mo­no­ po­lį.

Ži­no­ma, kaip įpras­ta, jis ne­pa­ gai­lė­jo kar­čių žo­džių N.Sar­ko­zy. „Pa­si­rin­ki­mas pa­pras­tas: ar­ba tę­si­me ne­pa­si­tei­si­nu­sią po­li­ti­ką su ne­san­tai­ką kurs­tan­čiu per­rin­ki­mo sie­kian­čiu ly­de­riu, ar­ba vėl pa­kel­ si­me Pran­cū­zi­ją su nau­ju, vie­ni­jan­ čiu pre­zi­den­tu“, – kal­bė­jo F.Hol­ lan­de’as.

Pa­sak F.Hol­lan­de’o, „da­bar­ti­ nis pre­zi­den­tas įka­li­no Pran­cū­ zi­j ą že­myn smun­kan­č io­je tau­ py­mo ir dar­bo vie­tų pra­ra­di­mo spi­ra­lė­je“. Įver­ti­no tei­gia­mai

Tie­sa, tuč­tuo­jau N.Sar­ko­zy at­rė­ žė, kad jo var­žo­vas yra ne­pa­ty­ręs, silp­na­va­lis ir fi­nan­si­nę pa­ni­ką su­ kels neap­gal­vo­tais iš­lai­dų pa­ža­ dais.

N.Sar­ko­zy pri­dū­rė, kad rin­ki­mai bu­vo „kri­zi­niai“, to­dėl jo re­zul­ta­ tas ne­nus­te­bi­no. Vis dėl­to jis pa­ brė­žė, kad re­zul­ta­tus ver­ti­na „tei­ gia­mai“.

N.Sar­ko­zy sa­kė sa­vo ša­li­nin­ kams: „Šis ne­ri­mas, šios kan­čios – aš juos ži­nau, su­pran­tu juos. Rei­kia gerb­ti mū­sų sie­nas, ryž­tin­gai ko­vo­ ti su dar­bo vie­tų per­kė­li­mu, kont­

ro­liuo­ti imig­ra­ci­ją, su­teik­ti ver­tę dar­bui, sau­gu­mui.“ Re­gis, N.Sar­ko­zy tiks­las bus vie­ nas – pel­ny­ti M.Le Pen ša­li­nin­kų pa­si­ti­kė­ji­mą. Jei jam pa­vyks, jis ga­ li ti­kė­tis lai­mė­ti prieš so­cia­lis­tus, ku­rie nuo 1995 m. ne­bu­vo val­džio­ je. Kol kas ap­klau­sos – ne­pa­lan­kios N.Sar­ko­zy.

Po pir­mo­jo tu­ro jos ro­do, kad F.Hol­lan­de’as ant­ra­ja­me tu­re gaus 54 pro­c. bal­sų ir įveiks N.Sar­ko­zy, ku­ris gaus 46 pro­c. bal­sų.

De­ši­nie­ji džiau­gė­si

M.Le Pen džiau­gė­si pa­siek­tais re­ zul­ta­tais. Sa­vo ša­li­nin­kams po­li­ti­ kė sa­kė: „Mū­šis dėl Pran­cū­zi­jos tik pra­si­dė­jo... Susp­rog­di­no­me dvie­jų par­ti­jų mo­no­po­lį. Nie­ko ne­bus kaip anks­čiau... Pran­cū­zi­jos žmo­nės pa­ kvie­tė sa­ve prie eli­to sta­lo.“ M.Le Pen pa­ža­dė­jo, kad pa­reikš sa­vo nuo­mo­nę dėl pa­ra­mos vie­nam iš kan­di­da­tų ge­gu­žės 1-ąją.

Kaip po­li­ti­kė ke­ti­na pa­sielg­ti – neaiš­ku. Praė­ju­sią sa­vai­tę ji pa­va­ di­no N.Sar­ko­zy klai­da, ku­ris ne­tu­ri ga­li­my­bių iš­lai­ky­ti val­džią.

Ki­ta ver­tus, abe­jo­ja­ma, kad M.Le Pen ke­ti­na rem­ti so­cia­lis­tus, nors kai ku­rie F.Hol­lan­de’o pa­reiš­ki­mai, ypač nu­kreip­ti prieš glo­ba­li­za­ci­ją, jai yra priim­ti­ni.

Už­sie­nio vals­ty­bių po­zi­ci­ja M. Le Pen per­ga­lės at­žvil­giu ne­bu­vo pa­ lan­ki. Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­ la Mer­kel pa­reiš­kė, kad jai ne­ri­mą su­kė­lė Na­cio­na­li­nio fron­to ly­de­ rės trium­fas. „Šis aukš­tas re­zul­ ta­tas ke­lia ne­ri­mą, ta­čiau ti­kiuo­si, kad tai bus iš­ly­gin­ta per ant­rą­jį tu­ rą“, – sa­kė kanc­le­rės at­sto­vo pa­va­ duo­to­jas Geor­gas Strei­te­ris.

Rin­kė­jai Pran­cū­zi­jo­je bu­vo ak­ty­ vūs. Ak­ty­vu­mas sie­kė 80 pro­c.

Tie­sa, kiek ma­žiau nei 2007 m.

Ta­da prie bal­sa­dė­žių pa­trau­kė 84 pro­c. Iki pir­mo­jo tu­ro bu­vo pro­ gno­zuo­ja­ma, kad so­cia­li­nės ir eko­ no­mi­nės pro­ble­mos Pran­cū­zi­jo­je ga­li su­kel­ti apa­ti­ją rin­ki­mams. Ta­ čiau spė­lio­nės ne­pa­sit­vir­ti­no.

BNS, AFP, „Dai­ly Mail“ inf.

Nau­jo­ji Pran­cū­zi­jos po­li­ti­kos žvaigž­dė Kas to­ji Ma­ri­ne Le Pen, ku­ri po pir­ mo­jo Pran­cū­zi­jos rin­ki­mų tu­ro su­ ge­bė­jo su­si­žer­ti 18 pro­c. pran­cū­zų sim­pa­ti­jas?

M.Le Pen Na­cio­na­li­nio fron­to vai­rą iš tė­vo pe­rė­mė praei­tų me­tų pa­bai­ go­je, o da­bar ši po­li­ti­kė – tre­čia pa­ gal po­pu­lia­ru­mą Pran­cū­zi­jo­je. Kur jos sėk­mės pa­slap­tis?

Tik ėmu­si va­do­vau­ti prieš­ta­ rin­gai Pran­cū­zi­jo­je ver­ti­na­mam Na­c io­n a­l i­n iam fron­t ui po­l i­t i­k ė ėmė­si gai­vin­ti jo pres­ti­žą vi­suo­ me­nė­je.

43 me­tų tei­si­nin­kė M.Le Pen ne­ snau­dė ir ne­ke­ti­no tai­ky­tis su nuo­ lat tra­di­ci­nių rin­kė­jų par­ti­jai ati­ duo­da­mais bal­sais.

Nors Na­cio­na­li­nis fron­tas iš­lai­ kė sa­vo skep­tiš­ką po­žiū­rį į imig­ra­ ci­ją ir ES, M.Le Pen ak­cen­ta­vo, kad re­mia vie­nin­gos Eu­ro­pos idė­ją, ta­ čiau ne to­kios, ko­kia ku­ria­ma Briu­ se­ly­je.

Taip pat M.Le Pen ak­cen­ta­vo, kad jai svar­biau­sia – stip­ri Pran­ cū­zi­ja ir jos tiek vi­daus, tiek už­sie­ nio po­li­ti­ka bus grįs­ta na­cio­na­li­nė­ mis ver­ty­bė­mis.

M.Le Pen prieš rin­ki­mus ne sy­ kį ra­gi­no stip­rin­ti „eko­no­mi­nį pa­ trio­tiz­mą“ ir ža­dė­jo iš­ves­ti Pran­cū­ zi­ją iš eu­ro zo­nos, taip pat smer­kė glo­ba­li­za­ci­ją ir sa­vo ša­lies „is­la­mi­ za­ci­ją“. Šiuo ke­liu ban­dė ei­ti ir N.Sar­ ko­z y, ta­č iau jam ko­j ą pa­k i­š o

pra­s ­ta Pran­c ū­z i­jos eko­n o­m i­n ė pa­dė­tis.

M.Le Pen tiks­las – su­kur­ti pa­ trauk­lų de­ši­nie­siems Na­cio­na­li­nio fron­to įvaiz­dį, ta­čiau iš­lai­ky­ti aiš­ kią po­zi­ci­ją. Ir tai po­li­ti­kei pa­vy­ ko. Ana­li­ti­kų nuo­mo­ne, M.Le Pen pri­klau­so nau­jai Eu­ro­pos ult­ra­de­ ši­nių­jų ly­de­rių kar­tai, sie­kian­čiai at­si­kra­ty­ti skaus­min­gų sa­vo pirm­ ta­kų są­sa­jų su fa­šiz­mu. „Ji įkū­ni­ja nau­ją po­li­ti­kų kar­tą Na­cio­na­li­nia­me fron­te, ku­ri no­ ri jį mo­der­ni­zuo­ti ir už­tik­rin­ti, kad jis ne­beat­ro­dy­tų se­na­ma­diš­kas“, – sa­kė Pa­ry­žiu­je įsi­kū­ru­sio Po­li­ti­nių stu­di­jų ins­ti­tu­to dar­buo­to­ja Non­ na Mayer.

Po­zi­ci­ja: M.Le Pen pa­vy­ko įti­kin­ti 18 pro­c. pran­cū­zų. Klau­si­mas, kaip

BNS inf.

„Reu­ters“ nuo­tr.

jai sek­sis to­liau.

11

ANTRADIENIS, balandžio 24, 2012

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Svei­ka­tos tu­ristai į Klaipėdą neplūsta Įvai­rių sri­čių spe­cia­ lis­tai vien­bal­siai tvir­ ti­na – Klai­pė­dos re­ gio­nas tu­ri iš­skir­ti­ nes ga­li­my­bes ska­ tin­ti svei­ka­tos tu­riz­ mą. Ta­čiau iki šiol šios ga­li­my­bės tin­ ka­mai neiš­nau­do­ ja­mos, o tu­ris­tų su­ lau­kia­ma vos ke­lis mė­ne­sius per me­tus.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Iš­lei­džia dau­giau pi­ni­gų

Kaip pa­ste­bi Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to svei­ka­tos moks­lų fa­kul­te­to de­ka­nas Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas, per­nai rea­ liai pra­dė­ta kal­bė­ti apie svei­ka­tą kaip vie­ną iš tu­riz­mo ša­kų. Įs­ta­ty­mas pa­tvir­ti­no dvi ša­kas – svei­ka­ti­ni­mo, pri­lygs­tan­čio me­di­ ci­nos tu­riz­mui, ir svei­ka­tin­gu­mo,

Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas:

Tu­ri­me vi­sas ga­li­ my­bes bū­ti ma­to­mi, bet kol kas ma­žai da­ro­me.

ap­rė­pian­čio rea­bi­li­ta­ci­jos, svei­ka­ tos tau­so­ji­mo bei SPA pro­ce­dū­ras.

Klai­pė­dos moks­lo ir tech­no­lo­gi­ jų par­ko di­rek­to­rė Ro­ma Stub­rie­nė pa­sa­ko­jo, kad kas­met vis dau­giau žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je ak­ty­viai rū­pi­na­si sa­vo svei­ka­ta. Jie pa­gei­ dau­ja ne tik įdo­miai pra­leis­ti ato­ sto­gas, bet ir su­stip­rin­ti svei­ka­tą.

Trau­ka: į pa­jū­rį ga­lė­tų vi­lio­ti ir la­biau rek­la­muo­ja­mos SPA pro­ce­dū­ros.

Aps­kai­čiuo­ta, kad Lie­tu­vo­je svei­ ka­tin­gu­mo tiks­lais at­vy­kęs tu­ris­ tas vi­du­ti­niš­kai per die­ną iš­lei­džia dau­giau kaip 350 li­tų, per sa­vai­tę – 2 450 li­tų, per mė­ne­sį – 10 500.

Tuo tar­pu ato­sto­gau­jan­čio tu­ris­to poil­sis per die­ną at­siei­na ma­žiau – apie 210 li­tų.

Tarp pri­va­lu­mų – ope­ra­ci­jos

Pa­sak A.Raz­ba­daus­ko, Klai­pė­da pa­trauk­li na­tū­ra­liais bei uni­ka­liais iš­tek­liais – jū­ra, geo­ter­mi­niu van­ de­niu, ta­čiau jų neiš­nau­do­ja.

Me­di­ci­nos tu­riz­mą ga­lė­tų pa­ ska­tin­ti aukš­to ly­gio gy­dy­mo pa­ slau­gas tei­kian­čios li­go­ni­nės ir ge­ri spe­cia­lis­tai. Už­sie­nie­čius iš Va­ka­rų Eu­ro­pos ir Ame­ri­kos į pa­jū­rį tu­rė­

tų trauk­ti že­mos kai­nos. Tu­ris­tus iš Ry­tų vi­lio­ja svei­ka­ti­ni­mo bei svei­ ka­tin­gu­mo pa­slau­gos, tei­kia­mos Pa­lan­go­je, Ne­rin­go­je ar Klai­pė­do­ je. Kaip pri­va­lu­mas nu­ro­do­mas ir dau­ge­lio gy­ven­to­jų dar ne­pa­mirš­ ta ru­sų kal­ba.

A.Raz­ba­daus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad di­des­nis gy­dy­mo ar svei­ka­tin­gu­mo pa­slau­gų vie­ši­ni­mas, vers­li­nin­kų ir pri­va­čių me­di­ci­nos įstai­gų įtrau­ki­ mas leis­tų pro­pa­guo­ti svei­ka­tos tu­ riz­mą uos­ta­mies­ty­je.

Li­go­ni­nės esą taip pat ga­lė­tų pri­ si­dė­ti prie me­di­ci­nos tu­riz­mo ska­ ti­ni­mo.

Kaip pa­vyz­dį pro­fe­so­rius pa­mi­ nė­jo Ang­li­jo­je tei­kia­mas me­di­ci­ nos pa­slau­gas, ku­rios nė­ra pa­čios

aukš­čiau­sios ko­ky­bės. Tad ten įsi­ tvir­ti­nę ir svei­ka­tos drau­di­mą tu­ rin­tys tau­tie­čiai gy­dy­tis ge­riau grįž­ta į Lie­tu­vą. Į Klai­pė­dą ki­tų ša­lių gy­ven­to­ jus ga­l ė­t ų vi­l io­t i plas­t i­n ė chi­ rur­g i­ja, šir­d ies kar­d io­c hi­r ur­g i­ ja, ke­lio ir klu­bo są­na­rio kei­ti­mo ope­ra­c i­j os, odon­to­l o­g i­j os pa­ slau­gos, ne­vai­sin­gu­mo gy­dy­mas, taip pat pui­kios diag­nos­ti­kos ga­ li­my­bės.

Truk­do so­vie­ti­nis mąs­ty­mas

Spe­cia­lis­tai įsi­ti­ki­nę, kad svei­ka­ tos tu­riz­mas pa­dė­tų spręs­ti ne­dar­ bo pro­ble­mas.

Dar­bo vie­to­mis bū­tų ap­rū­pin­ ti ne tik me­di­kai, bet ir trans­por­to

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės, ap­ tar­na­vi­mo sri­ties spe­cia­lis­tai.

Sus­tip­ri­nus šią sri­tį, bū­tų iš­ spręs­ta ir se­zo­niš­ku­mo pro­ble­ma.

Mat da­bar šal­tuo­ju me­tų lai­ku pa­ jū­rio vieš­bu­čiai bū­na pus­tuš­čiai, o Drus­ki­nin­kai šią pro­ble­mą sėk­ min­gai iš­spren­dė, pa­siū­ly­da­mi ki­ to­kias pa­slau­gas. „Tu­ri­me vi­sas ga­li­my­bes bū­ti ma­ to­mi, bet kol kas ma­žai da­ro­me“, – pri­pa­žįs­ta A.Raz­ba­daus­kas.

Jo ma­ny­mu, prie svei­ka­tos tu­riz­ mo są­stin­gio pri­si­de­da vie­šo­sios svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos, sto­ ko­jan­čios va­dy­bos ži­nių. Kai ku­rie va­do­vai dar esą so­vie­ti­nio mąs­ty­ mo, tad ne­si­va­do­vau­ ja pla­tes­niu po­žiū­riu.

12

12

ANTRADIENIS, balandžio 24, 2012

sveikata

Kojų venoms kenkia ir sėdimas darbas Atšilus orui ir plonesniais ir trumpesniais drabužiais apsirengus ne vieną moterį nustebina tai, ko per žiemą nematėme: išsiplėtę kojų kapiliarai ar net venos. Kodėl taip atsitinka, klausiame kraujagyslių chirurgo medicinos mokslų daktaro Rolando Dagilaičio.

Justė Kiburytė

Pa­gal­ba: N.Is­to­mi­na įsi­ti­ki­nu­si, kad svei­ka­tos tu­riz­mą ga­lė­tų pa­dė­ti

ska­tin­ti ir moks­li­niai ty­ri­mai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Svei­ka­tos tu­ristai į Klaipėdą neplūsta Pa­sak de­ka­no, svei­ka­ 11 tos prie­žiū­ros įstai­gos taip pat nė­ra suin­te­re­suo­tos pa­pil­

do­mai už­dirb­ti, nes jų pa­slau­gos už­tek­ti­nai fi­nan­suo­ja­mos iš vals­ ty­bės biu­dže­to.

Kai ku­rie sve­čiai iš už­sie­nio skun­džia­si, kad nė­ra iš­spręs­tos su­si­sie­ki­mo pro­ble­mos: ypač ma­ žai tie­sio­gi­nių rei­sų į Pa­lan­gos oro uos­tą, nė­ra tarp­tau­ti­nių trau­ki­nių sis­te­mos, ri­bo­ti au­to­bu­sų ir kel­ tų rei­sai.

Lie­tu­vos svei­ka­tos tu­riz­mui trūks­ta rek­la­mos ir vie­nin­gos vie­ ši­ni­mo stra­te­gi­jos.

Tad šiuo me­tu svei­ka­tos tu­riz­mą Klai­pė­dos re­gio­ne A.Raz­ba­daus­kas pa­gal de­šimt­ba­lę sis­te­mą įver­tin­tų ne­pa­ten­ki­na­mai – ra­šy­tų stip­rų 4.

Siū­lo moks­li­nius ty­ri­mus

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Svei­ka­tos moks­lų fa­kul­te­to plėt­ros koor­di­ na­to­rė Na­tal­ja Is­to­mi­na įsi­ti­ki­nu­si, kad aukš­to­ji mo­kyk­la taip pat ga­lė­ tų pri­si­dė­ti prie svei­ka­tos tu­riz­mo ska­ti­ni­mo: at­lik­ti moks­li­nius ty­ri­ mus, tir­ti rin­kos po­rei­kį.

Pa­sak jos, da­bar vi­sas uni­ver­si­te­ tas įtrauk­tas į dis­ku­si­jas dėl svei­ka­ ti­ni­mo ir svei­ka­tin­gu­mo pa­slau­gų – svars­to­ma, kuo ga­lė­tų bū­ti pa­ trauk­lus Klai­pė­dos re­gio­nas. „Tu­ri­me jū­rą, ta­čiau ją ga­lė­tu­ me iš­nau­do­ti įvai­riau bei įdo­miau.

Ga­lė­tu­me pa­siū­ly­ti lau­ki­nę pa­jū­rio gam­tą“, – ke­le­tą pa­vyz­džių pa­mi­ nė­jo koor­di­na­to­rė.

M.Is­to­mi­na pa­ste­bi, kad daž­nas vieš­bu­tis siū­lo pur­vo pro­ce­dū­ras.

Ta­čiau klien­tai ne vi­sa­da ži­no, ar tas pur­vas yra ser­ti­fi­kuo­tas, pa­ tik­rin­tas ir ar tik­rai pa­si­žy­mi rek­ la­muo­ja­mo­mis gy­dan­čio­mis sa­vy­ bė­mis. „Daž­niau­siai ši­to nė­ra“, – at­ krei­pia dė­me­sį ji.

Tad, pa­sak N.Is­to­mi­nos, čia moks­las ga­lė­tų pri­si­dė­ti bei or­ga­ ni­zuo­ti tik­ri­ni­mus, taip pa­dė­da­mas iš­blaš­ky­ti abe­jo­nes.

Pra­džia jau pa­da­ry­ta – at­lik­ tas moks­li­nis ty­ri­mas, ar ga­li­ ma geo­ter­mi­nį van­de­nį pa­nau­do­ti svei­ka­tai ge­rin­ti. Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Rea­bi­li­ta­ci­jos ka­ted­ros lek­to­rius And­rius Sta­siu­lis pa­tvir­ ti­no – vie­no­je gy­dy­mo įstai­gų at­

lik­tas ty­ri­mas įro­dė, kad geo­ter­ mi­nio van­dens vo­nios tei­gia­mai vei­kia žmo­gaus sa­vi­jau­tą.

Nė­ra suin­te­re­suo­ti

„Da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja to­kia, kad kiek­vie­nas dir­ba sau ir nė­ra bend­ ra­dar­bia­vi­mo. Uni­ver­si­te­tas at­lie­ ka daug ty­ri­mų, bet jie taip ir lie­ka ne­pa­nau­do­ti. Nors šie ty­ri­mai tu­ rė­tų tap­ti kū­nu, ne tik idė­ja“, – ap­ gai­les­ta­vo N.Is­to­mi­na.

Ji taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad tei­kian­čios svei­ka­ti­ni­mo pa­slau­ gas įmo­nės tu­rė­tų bū­ti ser­ti­fi­kuo­ tos pa­gal tarp­tau­ti­nius stan­dar­ tus. Kol kas Klai­pė­do­je tė­ra vie­na to­kia įmo­nė. Nors vi­sos įstai­gos yra ser­ti­fik ­ uo­tos pa­gal Lie­tu­vos stan­dar­tus.

Pa­sak N.Is­to­mi­nos, vals­ty­bi­nės gy­dy­mo įstai­gos nė­ra suin­te­re­ suo­tos pri­trauk­ti už­sie­nio tu­ris­tus, nes dėl jų bū­na dau­giau pro­ble­mų – rei­kia skir­ti dau­giau lai­ko, dau­ giau aiš­kin­ti, o gy­dy­to­jai pa­pil­do­ mai pi­ni­gų ne­gau­na.

Tad val­diš­koms įstai­goms jie nė­ ra įdo­mūs, o pri­va­čių gy­dy­mo įstai­ gų Klai­pė­do­je nė­ra daug. „Pa­gal pro­gno­zes – svei­ka­tos tu­ riz­mas yra vie­na per­spek­ty­viau­ sių sri­čių. Tad tu­rė­tų bū­ti di­des­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas tarp moks­lo ins­ti­tu­ci­jų ir vers­li­nin­kų, ku­rie bū­ tų suin­te­re­suo­ti in­ves­tuo­ti į to­kias pa­slau­gas, taip pat rei­kė­tų di­des­ nio mies­to val­džios ir pa­čios bend­ ruo­me­nės ak­ty­vu­mo“, – įsi­ti­ki­nu­ si N.Is­to­mi­na.

Svei­ka­tos tu­riz­mas pa­sau­ly­je Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja skel­ bia, kad po de­šimt­me­čio svei­ka­tos tu­r iz­mas taps pir­mau­jan­č ia tu­r iz­ mo rū­ši­mi. Me­ti­nė me­di­ci­nos tu­riz­ mo rin­kos apy­var­ta pa­sau­ly­je sie­ kia per 60 mlrd. JAV do­le­rių. Prog­no­ zuo­ja­ma, kad ši ša­ka kas­met augs 35 pro­c. Pa­vyz­d žiui, Tai­lan­das kas­met su­lau­k ia mi­li­jo­no svei­ka­tos tu­ris­tų, In­di­ja – apie 500 tūkst. Lie­tu­va svei­ ka­tos tu­riz­mo že­mė­la­py­je kol kas tik sten­g ia­si at­si­ras­ti.

– Ar kojų kraujagyslės išsiplečia staiga, jei nejaučiame jokių simptomų?

– Kojų venų ligų simptomai gali būti tiek matomi, tiek juntami. Matomi – tai išsiplėtusios venos ir kapiliarai, odos pigmentacija, guziukai ant kojos, o juntami – kojų tinimas, nuovargis, sunkumas ir naktinis mėšlungis. Nėra taisyklės, kurie simptomai pasireiškia pirmieji.

Kaip parodė atlikto tyrimo rezultatai, žmonės apie šias ligas, jų priežastis ir gydymo galimybes žino nepakankamai.

– O nežinojimas arba klaidingas žinojimas formuoja mitus, kurie vilkina ligas?

– Iš tiesų, atlikus tyrimą, paaiškėjo: tik ketvirtadalis jo dalyvių žino, kad sėdimas darbas gali sukelti kojų venų ligas.

Sėdimas darbas yra toks pat svarbus rizikos faktorius kaip ir stovimas, nes kojos visą laiką yra nuleistos, dėl to veninė kraujotaka sulėtėja.

Vis dar gaji nuomonė, kad šių ligų gydymas skausmingas, sudėtingas, o gijimo procesas ilgas ir suteikia daug nepatogumų. Bet juk taip nėra.

– Ką daryti, jei būtent toks?

– Sėdimą darbą dirbantiems žmonėms rekomenduojama daryti pasivaikščiojimo pertraukėles, o jeigu nėra galimybės atsitraukti nuo darbo vietos, kartkartėmis reikėtų palankstyti kojos čiurną. Taip suaktyvinama veninė kraujotaka.

– O kokia pagrindinė šių ligų priežastis?

– Paveldimumas. Kiekvienas turėtume pasidomėti, ar giminėje yra sirgusių kojų venų ligomis. Deja, remiantis tyrimu, tai žino tik šiek tiek daugiau nei pusė žmonių.

– Ar tikimybę susirgti lemia lytis?

– Tikrai taip. Moterys šiomis ligomis serga keturis kartus dažniau nei vyrai. Taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirmoji, jau minėta – genetinis paveldimumas, antroji – nėštumas. Ši būsena kojų venoms sukelia didelį stresą. Todėl kiekvienai besilaukiančiai moteriai rekomenduojama nešioti kompresines kojines.

Pavasaris: apnuogintos kojos apnuogina jų ligas, kurių per žiemą net

neįtarėme.

„Shutterstock“ nuotr.

– Ar tiesa, kad kraujagyslių chirurgų pacientai – pagyvenę žmonės, o jauni gydytis vengia?

– Tyrimas atskleidė, kad dėl kojų venų ligų į gydytojus dažniausiai kreipiasi vyresni nei 56-erių.

Manoma, kad šios ligos – vyresnių žmonių problema. O taip nėra. Jomis gali sirgti ir paaugliai, ir brandaus amžiaus žmonės. Man yra tekę operuoti ir 14 metų mergaitę, kuriai buvo diagnozuota tipinė varikozė.

somai, kiek ji pažengusi, gali būti gydoma arba lazeriu, arba chirurginiu būdu.

– Kokių dar klaidų darome, pradėjus venoms plėstis?

– Yra manančiųjų, kad negydant ligos ji praeis savaime. Taip tikrai nėra. Liga išsivysto tuomet, kai pažeidžiamas venos vožtuvėlis. Jeigu jis pradėjo byrėti, tai jokie vaistai vožtuvėlio neatkurs.

Vaistai tinkami tik simptominiam gydymui. Liga, nepriklau-

– Kaip manote, kodėl žmonės nesikreipia į medikus?

– Tyrimas atskleidė, kad pagrindinė priežastis, kodėl žmonės, kurie mano turintys bėdų dėl kojų, nesikreipia – jiems tai neatrodo pakankamai rimta.

Iš patirties dar galiu pridurti, kad viena iš priežasčių yra baimė.

Dalis žmonių tiesiog bijo, kad vizitas pas gydytoją pasibaigs operacija. Vis dar gaji nuomonė, kad šių ligų gydymas skausmingas, sudėtingas, o gijimo procesas ilgas ir suteikia daug nepatogumų. Bet juk taip nėra. Reikia peržengti baimės ribą ir, pasireiškus pirmiesiems šių ligų simptomams, apsilankyti pas savo gydytoją.

13

ANTRADIENIS, balandžio 24, 2012

sveikata ar Papildai veiksmingi?

Kalanetika – lietuviškai

Asbestas sukelia vėžį

Po bendrovės RAIT tyrimo paaiškėjo: 47 proc. apklaustųjų mano, kad vitaminai ir maisto papildai yra veiksmingi, 21 proc.

– neveiksmingi. Anot mitybos specialistų, norint, kad maisto papildai, užuot padėję nepadarytų žalos, reikia juos teisingai pasirinkti, pirkti tik vaistinėje, o ne turguje, ir tinkamai vartoti.

Išleista pirmoji Lietuvoje knyga apie kalanetiką – mankštą, kurią amerikietė Callan Pickney išrado prieš 30 metų. Į Lietuvą kalanetika atkeliavo apie 2000uosius. Kalanetika vadinama tinginių mankšta, nes pratimai atliekami lėtai, ramiai, mankštinantis nepervargstama, nealinama širdis ir sąnariai.

Asbestas yra toksiška kancerogeninė medžiaga, įtraukta į nuodingų medžiagų sąrašą Lietuvoje. Į plaučius patekusios asbesto skaidulos gali sukelti asbestozę – plaučių audinio randėjimą, plaučių, pleuros vėžį.

Nustatyta, kad dėl asbesto Europoje kasmet miršta apie 30 tūkst. žmonių.

Suvienijo Par­kin­so­no li­ga Klai­pė­dos ser­gan­ tie­ji Par­kin­so­no li­ga nu­spren­dė su­si­vie­ ny­ti. Šiuo me­tu su­si­ bū­rę į klu­bą klai­pė­ die­čiai ti­ki­si, kad tai jiems išeis į nau­dą.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ta­čiau klai­pė­die­čius nuo už­mo­jų įsteig­ti drau­gi­ją stab­do biu­rok­ra­ti­ nių kliū­čių bei do­ku­men­tų tvar­ky­ mo bai­mė. Šiuo me­tu pri­rei­kus su­si­bur­ ti ser­gan­tie­ji glau­džia­si Klai­pė­dos Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės pa­ra­pi­ jos „Ca­ri­to“ pa­tal­po­se.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

No­ri įkur­ti drau­gi­ją

Var­gi­na ei­lės

Ma­no­ma, kad įstei­gus drau­gi­ją ser­gan­tie­siems bū­tų leng­viau su­ lauk­ti fi­nan­si­nės pa­ra­mos, o gal net įkur­ti ser­gan­čių­jų Par­kin­so­ no li­ga ka­bi­ne­tą. To­kie yra prie kai ku­rių Vil­niaus ir Kau­no gy­dy­ mo įstai­gų.

Pa­cien­tų ma­ny­mu, įkū­rus Par­ kin­so­no li­gos ka­bi­ne­tą bū­tų ga­li­ma kvies­ti spe­cia­lis­tus skai­ty­ti pa­skai­

Mo­ni­ka Sau­liū­tė

Lie­tu­vos ser­gan­čių­jų Par­k in­so­no li­ga drau­g i­jos tei­si­n in­kė

K

lu­b as – ne­for­m a­l us da­r i­ nys, nie­k ur ne­r e­g ist­r uo­ ja­m as. Jis eg­z is­t uo­j a tik drau­g i­j os vi­d u­j e. No­r int įkur­t i ser­g an­č ių ­j ų Par­k in­s o­n o li­ ga ka­b i­n e­t ą, rei­k ia įvyk­d y­t i tre­č ių­ jų as­m e­n ų, šį­k art li­g o­n i­n ės, ke­l ia­ mus rei­k a­l a­v i­m us. Nu­m a­t y­t i tam tik­r i drau­g i­j os ar aso­c ia­c i­j os įkū­r i­ mo eta­p ai. Ją už­r e­g ist­r uo­t i ga­l i­m a elekt­ro­n i­n iu bū­d u ar­b a įpras­t u. Pa­ si­r in­k us pa­s ta­r ą ­j į va­r ian­t ą rei­k ia re­z er­v uo­t i pa­v a­d i­n i­m ą, pa­r eng­t i stei­g i­m o do­k u­m en­t us, or­g a­n i­z uo­t i na­r ių su­s i­b ū­r i­m ą ir pa­teik­t i Re­g ist­ rų cent­r ui. Re­g ist­r uo­j ant elekt­r o­ ni­n iu bū­d u – ge­r o­k ai grei­č iau, pa­ pras­č iau ir pi­g iau. Re­g ist­r uo­j ant drau­g i­j ą per no­t a­r us, skir­t u­m as sie­ kia apie 200 li­t ų. Bū­t i­n a tu­r ė­t i bu­ vei­n ę, ku­r io­j e bū­t ų re­g ist­r uo­j a­m a drau­g i­j a ar aso­c ia­c i­j a. Ja ga­l i bū­t i ir bu­t as. Bet už­re­g ist­r a­v us vie­n ą ad­re­ są, ki­t ą die­n ą nė­r a sun­k u jį pa­keis­ ti – te­rei­k ia pra­n eš­t i Re­g ist­r ų cent­ rui. Anks­č iau, prieš ko­k ius 15 me­t ų drau­g i­j as re­g ist­r uo­d a­vo sa­v i­v al­d y­ bė. Da­b ar ji ši­t uo neuž­s ii­m a.

Bend­ra­dar­bia­vi­mas: ser­gantiesiems Par­kin­so­no li­ga dažnai trūksta bendravimo ir pagalbos.

Klai­pė­dos ser­gan­čių­jų Par­kin­so­ no li­ga klu­bas vie­ni­ja per 50 žmo­ nių, nors pa­lies­tų šios li­gos gy­ ven­to­jų uos­ta­mies­ty­je yra ge­ro­kai dau­giau. Tarp klu­bo na­rių yra ne­ ma­žai ne­vaikš­tan­čių, di­džią­ją gy­ ve­ni­mo da­lį pra­lei­džian­čių tarp ke­tu­rių sie­nų.

Klai­pė­dos ser­gan­čių­jų Par­kin­so­ no li­ga klu­bo pir­mi­nin­kas Leo­nas Pa­žie­ra pa­sa­ko­jo, kad jau­niems li­ go­niams to­kiais at­ve­jais kas­die­ny­ bę pra­skaid­ri­na ir pa­de­da ar­ti­mie­ji.

Ta­čiau vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms kur kas sun­kiau su­lauk­ti pa­gal­bos ar dė­me­sio.

L.Pa­žie­ra svars­to, kad gal su­vie­ ni­jus jė­gas bei įkū­rus drau­gi­ją bū­tų leng­viau su­lauk­ti pa­gal­bos ar tie­ siog žmo­giš­kai šil­tai pa­bend­rau­ti.

Juo la­biau kad vi­sus klu­bo na­rius vie­ni­ja ta pa­ti li­ga. Prie klai­pė­die­ čių no­rė­tų pri­si­jung­ti ir ki­ti Va­ka­ rų Lie­tu­vos gy­ven­to­jai.

Komentarai

Leo­nas Pa­žie­ra:

Na­tal­ja Zor­jan:

Dėl di­de­lio dar­bo krū­vio bei užim­tu­mo gy­dy­to­jas ne vi­sa­da ga­li at­sa­ky­ti į vi­sus klau­si­mus, ku­rie rū­pi ser­gan­tie­siems bei jų ar­ti­mie­siems.

Ar­ti­mie­ji ser­gan­tį Par­ kin­so­no li­ga dar ga­ li nu­vež­ti iki gy­dy­mo įstai­gos, ta­čiau jei pri­ rei­kia tvar­ky­ti do­ku­ men­tus ar ki­to­kius rei­ ka­lus, bū­na su­dė­tin­ga.

tų, la­biau pa­dė­ti ne­vaikš­tan­tiems li­ki­mo bro­liams ir se­se­rims.

Li­go­niai pa­sa­ko­jo, kad pas gy­dy­ to­ją neu­ro­lo­gą pa­kliū­ti bū­na keb­lu dėl di­de­lių ei­lių. „Dėl di­de­lio dar­bo krū­vio bei užim­tu­mo gy­dy­to­jas ne vi­sa­da ga­ li at­sa­ky­ti į vi­sus klau­si­mus, ku­rie rū­pi ser­gan­tie­siems bei jų ar­ti­mie­ siems“, – sa­kė L.Pa­žie­ra, ap­gai­ les­tau­da­mas, kad kar­tais pa­si­bai­ gia vais­tai, o ei­lė pas gy­dy­to­ją – vis dar nea­tė­ju­si.

Ti­ki­ma­si, kad įkū­rus ser­gan­čių­ jų Par­kin­so­no li­ga ka­bi­ne­tą, ei­lė­je pas gy­dy­to­ją ne­rei­kė­tų lauk­ti pus­ me­tį.

Jau­čia­si pa­mes­ti­nu­kais

Pa­sak L.Pa­žie­ros, ko­le­gos Pa­ne­vė­ žy­je mė­ne­sio vi­du­ry­je or­ga­ni­zuo­ja kon­fe­ren­ci­ją, į ku­rią no­rė­tų nu­va­ žiuo­ti ir klai­pė­die­čiai. Ta­čiau stab­ do pi­ni­gų sty­gius.

Pir­mi­nin­kas liūd­nai kons­ta­ tuo­ja, kad no­rė­da­mas į ren­gi­ nį nu­vež­ti ke­tu­ris žmo­nes tu­rė­ tų paau­ko­ti pu­sę sa­vo pen­si­jos.

Jis įsi­ti­ki­nęs, kad įkū­rus drau­gi­ją to­kios pro­ble­mos spręs­tų­si leng­ viau ir pa­pras­čiau. „Jau­čia­mės kaip pa­mes­ti­nu­kai, o įkū­rę drau­gi­ją ga­lė­tu­me įsi­reng­ti ka­bi­ne­tą ar su­lauk­ti fi­nan­si­nės pa­ ra­mos“, – guo­dė­si klu­bo va­do­vas.

Tam­pa už­da­res­ni

Kaip paaiš­ki­no Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­ti­nės li­go­ni­nės gy­dy­to­ja neu­ro­lo­ gė Na­tal­ja Zor­jan, sun­ki Par­kin­so­no li­ga už­de­da tam tik­rą ant­spau­dą. Ji pa­vei­kia žmo­nių ju­de­sius, ei­se­ną, pa­ga­liau sa­vi­ver­tę. Bū­tent tai kar­ tais tam­pa kliū­ti­mi tvar­kant do­ku­ men­tus. Šios li­gos pa­veik­ti žmo­nės bū­na už­da­ri, lin­kę nuo ki­tų už­si­sklęs­ti.

Ser­gan­tie­ji šia lė­ti­ne bei pro­gre­ suo­jan­čia neu­ro­lo­gi­ne li­ga jau­čia­ si ne­vi­sa­ver­čiai.

Kal­bant te­le­fo­nu ar su ne­pa­žįs­ ta­mu žmo­gu­mi jie grei­čiau su­si­jau­ di­na, tad pri­rei­kus tvar­ky­ti rei­ka­lus ne­pa­žįs­ta­mam žmo­gui su­dė­tin­ga paaiš­kin­ti si­tua­ci­ją.

Vin­sas Ja­nu­šo­nis

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­t i­nės li­go­n i­nės vy­r iau­sia­sis gy­dy­to­jas

S

er­g an­č ių­j ų Par­k in­s o­n o li­g a ka­b i­n e­to įkū­r i­m as li­g o­n i­n ė­ je tė­r a for­m a­lu­m as, iš es­m ės nie­ko ne­kei­č ian­t is. Šiuos li­ go­n ius gy­d y­to­j ai neu­ro­l o­g ai ir taip kon­s ul­t uo­j a. Tad ne­m a­n au, kad įstei­g us to­k į ka­b i­n e­t ą pa­c ien­t ams tei­k ia­m a pa­g al­b a kaip nors pa­s i­ keis­t ų.

Pa­sak gy­dy­to­jos, ar­ti­mie­ji ser­ gan­tį Par­kin­so­no li­ga dar ga­li nu­ vež­ti iki gy­dy­mo įstai­gos, ta­čiau jei pri­rei­kia tvar­ky­ti do­ku­men­tus ar ki­to­kius rei­ka­lus, bū­na su­dė­tin­ga.

Trūks­ta in­for­ma­ci­jos

N.Zor­jan pa­ste­bi, kad šiems pa­ cien­tams ypač trūks­ta in­for­ma­ci­ jos apie so­cia­li­nius da­ly­kus. Į to­ kius klau­si­mus gy­dy­to­jas kar­tais net ne­ži­no, ką at­sa­ky­ti. Tad su­si­ ti­ki­mai su so­cia­li­niais dar­buo­to­jais ar ki­tais spe­cia­lis­tais pra­plės­tų li­ go­nių ži­nias. Gy­dy­to­jos ma­ny­mu, tar­pu­sa­vy­je bend­rau­jan­čius pa­ cien­tus vie­ni­ja vie­nas tiks­las – pa­ ge­rin­ti sa­vo gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.

Apie Par­kin­so­no li­gą Par­kin­so­no li­ga – vie­na daž­niau­sių neu­ro­de­ge­ne­ra­ci­n ių li­g ų. Tai lė­t i­nė, pro­gre­suo­jan­ti li­ga, ku­ri po 10–20 me­ tų bai­g ia­si neį­ga­lu­mu. Daž­n iau­siai li­go­n iai skun­d žia­si ran­k ų ar­ba ko­jų dre­bė­ji­mu. Išs­k i­r ia­m i ke­t u­r i pa­g rin­ di­n iai li­gos simp­to­mai: lė­t i ju­de­siai,

rau­me­nų su­kaus­t y­mas, dre­bė­ji­mas bei pu­siaus­v y­ros ne­sta­bi­lu­mas ver­ ti­ka­lio­je pa­dė­ty­je. Ne­re­tai pir­mai­siais šios li­gos simp­to­mais ga­li bū­ti rau­me­ nų su­kaus­ty­mas, su­stin­g i­mas, ju­de­ sių su­lė­tė­ji­mas, o tre­mo­ras (dre­bė­ji­ mas) ga­li bū­ti vi­siš­kai ne­di­de­lis.

14

antradienis, balandžio 24, 2012

sportas Sporto telegrafas

Geriausia – „Lemminkainen“ ekipa

Rankinis. Pergalę Lietuvos rankinio lygos pirmenybėse iškovojo Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ septynetukas. Uostamiesčio ekipa Vilniuje 33:26 nugalėjo „Vilnių“. Antrajame etape klaipėdiečiams liko vienos varžybos – su Kauno „Granitu-Gaja-Kariu“.

Abiem ekipoms šis susitikimas – bereikšmis, mat nepriklausomai nuo rungtynių baigties jos išliks esamose vietose. O gegužės 5 dieną jos pradės superfinalą iki dviejų pergalių.

Futbolas. Prasidėjo Sekmadienio futbolo lygos čempionatas. Pirmasis turas nustebino dideliais rezultatais. „Gargždų pramogos-Taškas“ sutriuškino „Sendvarį-Triobet“ 8:2, „AMGTitanikas“ – „Salantą“ 8:0, „Pagėgiai“ – „Triobet“ 7:2, „Klarksonas-Plikiai“ – „Baltus“ 9:1, „Sarema“ – „Versmę“ 5:2.

Kukliausią pergalę iškovojo Mažeikių „Olimpas“, 3:1 nugalėjęs „Kuršius“.

Italijoje. Penkioliktą pergalę antros pagal pajėgumą Italijos futbolo lygos (Serie B) pirmenybėse iškovojo „Juve Stabia“ komanda su Tomu Danilevičiumi. Ji svečiuose 2:1 (1:1) nugalėjo turnyro autsaiderę „Albinoleffe“ (25 tšk.) komandą. Nuo mačo pradžios žaidusį klaipėdietį 59-ąją min. pakeitė Giacomo Beretta. Įvarčius nugalėtojams pelnė Adriano Mezavilla (6 min.) ir Donovanas Maury (60 min.), šeimininkams – Andrea Belotti (11 min.). Pirmauja „Torino“ (67 taškai) komanda, „Juve Stabia“ (52) – devinta.

Lietuvoje. A lygos futbolo čempionate sekmadienį Alytaus „Dainava“ savo aikštėje 1:0 įveikė „Šiaulius“ Vienintelį įvartį 52-ąją min. pasiekė Lukas Kochanauskas. Dvikovos pabaigoje šiauliečiai turėjo idealią progą santykį išlyginti, bet po Santiago Cesanelli smūgio kamuolys sudrebino skersinį. Pirmą pergalę iškovojo Gargždų „Banga“. Gargždiškiai namuose tokiu pat rezultatu palaužė Tauragės „Taurą“. 85-ąją min. pasižymėjo gruzinas Giorgi Nikabadzė.

Dviračių sportas. Olandijoje 67-ą kartą vykusias klasikines lenktynes „Int. Ronde van Noord-Holland“ laimėjo Gediminas Bagdonas. Jis, 211,5 km nuvažiavęs per 4 val. 56 min., finiše 39 sek. aplenkė prizininkais tapusius olandą Jeffą Vermeuleną bei airį Samą Bennettą.

Čempionai: „Lemminkainen“ krepšininkai A.Banelis ir D.Rupšys „Švy-

turio“ lygos varžybas laimėjo pirmą kartą.

Pergalingai: nugalėtojus į priekį vedė E.Žukauskas (juoda apranga).

„Švyturio“ krepšinio mėgėjų lygos pirmenybėse aukso medalius ir Mero taurę pelnytai iškovojo „Lemminkainen“ penketukas, kurį į pergales vedė dukart olimpinis prizininkas Eurelijus Žukauskas. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Kelininkai“ nuo sezono pradžios žengė priekyje – laimėjo reguliarųjį čempionatą, nesuklupdami įveikė ketvirtfinalio ir pusfinalio etapus.

Paradoksalu, finalinės rungtynės tarp „Lemminkainen“ ir „Delikateso-Dexteros“ buvo vienos lengviausių Rolando Razgaičio auklėtiniams, tarp kurių buvo

neseniai „Naftoje-Uni-Laivitėje“ žaidę Remigijus Kasparavičius, Andrius Žymantas. Jie šventė įtikinamą pergalę beveik 30 taškų skirtumu – 83:55.

Rungtynes geriau pradėjo „Delikateso-Dexteros“ ekipa – 7:3, 12:6.

Po „Lemminkainen“ minutės pertraukėlės skirtumas ištirpo beregint – 12:12.

Prieš didžiąją pertrauką būsimieji čempionai pabėgo į priekį 38:27.

Po pauzės E.Žukauskas su draugais, dar labiau padidinę skirtumą, nuramino žiūrovus ir varžovus.

Ir rungtynės dėl bronzos medalių nebuvo atkaklios. 2011 metų vicečempionai „Danvitės“ krepšininkai lengvai nugalėjo „JRV Manjaną“ – 104:68. Šiame susitikime intrigos neliko nuo pirmųjų minučių, kai „Danvitė“ šoktelėjo į priekį 25:6. Po pirmojo kėlinio ji pirmavo 28:11, po antrojo – net 55:28.

ŠKL nuotr.

Rungtynių statistika „Lemminkainen“ – „DelikatesasDextera“ 83:55 (19:16; 19:11; 25:16; 20:12). E.Žukauskas ir M.Lapas po 16, A.Žymantas 12, A.Zaburas ir R.Kasparavičius po 10/D.Banys 19, E.Sova 12, M.Granzbergas 11.

„Danvitė“ – „JRV Manjana“ 104:68 (28:11, 27:17, 25:20, 24:20). P.Žurna 40, R.Bražas 25, A.Viršilas 20/D.Kurmis 25, R.Žilevičius 15, D.Joskaudas 13, D.Ivanauskas 11.

Studentai kovos dėl bronzos Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos universiteto (KU) krepšininkai, pralaimėję Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ekipai, nepateko į Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) pirmenybių finalą.

Dainiaus Miliūno auklėtiniai kiek beįmanydami priešinosi devyniskart Lietuvos ir penkiskart Europos studentų čempionams, tačiau kauniečiai buvo pajėgesni 82:77.

Klaipėdiečiai po pirmųjų dešimties minučių pirmavo 25:18, tačiau šeimininkai iki pertraukos pavijo svečius – 48:48.

Antroje rungtynių pusėje VDU turėjo iniciatyvą. Įpusėjus ketvirtajam kėliniui uostamiesčio stu-

dentai išlygino rezultatą – 68:68.

Po dar vieno kauniečių spurto čempionai atitrūko 10 taškų. Klaipėdiečiai bandė gelbėtis, tačiau kauniečiai atrėmė jų atakas. „Žinojome, kad bus sunku kautis. Stengėmės iš paskutiniųjų. Iki sensacijos pritrūko ne tiek ir daug.

Gaila, galėjo viskas pakrypti ir kitaip“, – kalbėjo D.Miliūnas.

Panašios dvikovos tikėjosi ir VDU treneris Arūnas Juknevičius. „Žinojau, kad klaipėdiečiams nėra ko prarasti,

jų neslėgė įtampa. Varžovai žaidė labai gerai. Jie pataikė net 12 tritaškių iš 25. Tai labai geras rezultatas“, – mūsų ekipą gyrė VDU strategas.

Finale VDU susitiks su Vilniaus Mykolo Romerio universiteto (MRU) atstovais, kurie po dramatiškos kovos pusfinalyje įveikė Šiaulių universitetą (ŠU) 71:58.

Kol kas nėra nuspręsta, kada vyks finalinės varžybos. Neatmetama galimybė, jog jos gali vykti Klaipėdoje.

Rungtynių statistika VDU – KU 82:77 (18:25, 30:23, 15:13, 19:16). Š.Vasiliauskas ir M.Valukonis po 15, V.Čepukaitis 14, V.Čižauskas 12, A.Drungilas 11/V.Chodosovskis 26, M.Kumpys 16, J.Kazakauskas 12, I.Razutis 9.

Lyderis: rezultatyviausiai žaidęs V.Chodosovskis pelnė net 26 taškus.

Vytauto Petriko nuotr.

19

antradienis, balandžio 24, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas.

Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Rabarbaras antradienis – Oro pilys trečiadienis – Aukšta žolė ketvirtadienis – Bareljefas penktadienis – žemdirbys Praėjusios savaitės laimėtojas – Adomas Danilevičius.

teatras Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Balandžio 28 d. 18.30 val. – P.Abraham. „Balius Savojoje“. 3 v. operetė.

Balandžio 29 d. 17 val. – Tarptautinei šokio dienai. „Didysis kankanas“. Teatralizuotas koncertas.

Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.).

Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.

XXXVII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ „Klaipėdos muzikos pavasaris – didingas klasikos skambesys“ Balandžio 27 d. 18 val. – „Liepsningoji fantazija“. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Meno vadovas

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-

ma pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

ir vyr. dirigentas J.Domarkas. Dirigentas A.Markovič (Austrija). Solistė R.Lipinaitytė (smuikas, Lietuva-Austrija). Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja.

KITI RENGINIAI Balandžio 29 d. 12 val. – koncertas visai šeimai „Kaip šarka ir pelėdžiukas dūdų klausė“. Dalyvaus Klaipėdos brass kvintetas ir aktorius L.Zubė.

Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Gegužės 8 d. 18 val. – muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Gegužės 17 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Gegužės 21 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja Tiketa.

Gegužės 27 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera – komedija „Daktaras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Balandžio 25 d. 19 val. skelbtas Kauno valstybinio muzikinio teatro spektaklis „Dulkių spindesys“ neįvyks.

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose.

Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Balandžio 28 d. 12 val. – spektaklis kūdikiams „Labas, mažyli“. Rež. K.Jurkštaitytė.

Balandžio 29 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai „Suraskim pasaką“. Rež. L.Beržinienė.

Klaipėdos jaunimo centras Balandžio 26 d. 18 val. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (Danės g. 19) – V šiuolaikinio šokio festivalis „Saulėgrąža“.

Balandžio 27 d. 12 val. Klaipėdos jaunimo centre (Puodžių g. 1) – Lietuvos lėlių teatro šventės „Molinuko teatras“ zoninis etapas.

Balandžio 29 d. 12 ir 15 val. Žvejų rūmuose (Taikos pr.

70) – choreografinių kolektyvų tarptautinis festivalis „Šokio vizija“, skirtas Tarptautinei šokio dienai.

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Galite gauti gerą patarimą. Neabejokite savo sėkme.

Jautis (04 21–05 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Didelė tikimybė, kad galvą apsuks labai charizmatiškas žmogus. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo.

Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien būsite labai jautrus, tad geriau neužsiimkite rimtais reikalais. Pasistenkite nevertinti žmonių, nes įvertinimai gali būti ne visai teisingi, todėl priimkite kitus tokius, kokie yra.

Vėžys (06 22–07 22). Sėkmingas laikas kurti planus ir juos įgyvendinti. Pasikvieskite draugus ir su jais apsvarstykite ateities sumanymus. Tinkamas metas ruoštis kelionei.

Liūtas (07 23–08 23). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais, atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Neignoruokite savo norų.

Mergelė (08 24–09 23). Jūs ir vėl blaškotės. Raskite laiko nurimti ir apmąstyti dabartinei padėčiai.

Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais, viską jiems ramiai paaiškinkite.

Svarstyklės (09 24–10 23). Būsite kupinas džiaugsmo ir svajonių. Vertėtų pasivaikščioti arba pasportuoti. Įsiklausykite į savo sielos balsą, neignoruokite jo.

Skorpionas (10 24–11 22). Esate linkęs viską supaprastinti, keisti požiūrį į aplinkybes, nes jos padėtis nesikeičia. Laukia daugybė įvairios veiklos ir galimybių save atskleisti. Viskas seksis, todėl neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Prisiminsite savo jaunystę ar kokius nors praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas.

Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos.

Griebkitės jau išbandytų atsipalaidavimo ir nusiraminimo būdų.

Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Šiandien dėl įvairių nesusipratimų galite patirti nuoskaudų ir pajusti nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Daugiau dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Ir neapsirinkate – beveik viskas jums pasiekiama ir įmanoma.

Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 1 d.

KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Balandžio 28 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Piešimas negatyvas“.

Būtina iš anksto registruotis tel. 313 691 arba e. paštu virginija@kulturpolis.lt. Užsiėmimų kaina įeina į bilieto kainą – vaikams 2 Lt, suaugusiesiems 4 Lt.

bibliotekos

Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės savivaldybės viešoji biblioteka

viešoji biblioteka

BIBLIOTEKA: SPAUSK PATINKA! Balandžio 24 d. E.įgūdžių diena. Nuo 10 val. individualūs e-paieškos mokymai „Slaptos interneto erdvės“ Viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8).

Išankstinė registracija tel. 314 723. 11 val. naujoviška vaikų biblioteka – reali ir virtuali. Dalyvauja lopšelio-darželio „Aušrinė“ ugdytiniai su progra-

ma „Saulutė atbunda per šilą“. „Ruoniuko” filialas (Kalnupės g. 13). 12 val. E-pamoka „Naudokis biblioteka iš namų: elektroninio katalogo galimybės, LIBIS bilieto privalumai“ Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81). 13.30 val. E.pamoka „Būk „Facebooke“, tapk bibliotekos draugu“ - mokymai vyresnio amžiaus žmonėms Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81). Išankstinė registracija į e.pamokas tel.

346 301. 15 val. E.pamoka „Elektroninių prašymų skirti ligos pašalpą pildymas elektroniniu būdu”.

Mokymus Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9) ves SODROS specialistai.

Balandžio 23 – gegužės 5 d. nepraleiskite bibliotekai nereikalingų knygų išpardavimo! Ieškokite knygų, kurias svajojote perskaityti ir pratęskite jų gyvavimą. Galėsite įsigyti ir vaizdo kasečių. I–V 11–19 val., VI 10–15 val., VII – poilsio diena. Pietų pertrauka 13-14 val. Balandžio 25 d. – švaros diena. Laukiame Jūsų Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Mainų fondo patalpose (Debreceno g. 22).

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus šilta, palis. Šiandien dieną bus 14– 16 laipsnių šilumos, vietomis trum­ pai palis. Rytoj naktį bus 7–9, o dieną – 11–15 laipsnių šilumos, naktį palis vietomis, o dieną lietus prognozuo­ jamas visoje šalyje. Ketvirtadienį kai kur vis dar palynos, o savaitės pabai­ goje dar labiau šils, bus debesuota su pragiedruliais.

Šiandien, balandžio 24 d.

+15

+12

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+15

Šiauliai

Klaipėda

+15

Panevėžys

+13

Utena

+16

6.08 21.00 14.52

115-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 251 diena.

Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+15

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +17 Brazilija +29 Briuselis +12 Dublinas +9 Kairas +29 Keiptaunas +20 Kopenhaga +12

kokteilis Pauostė ir nevalgė Povilas, grįžęs iš kelionės po Rodo salą, negalės nurimti, kol negaus atsakymo. „Užsisakiau graikų restorane Saganaki midijų, tačiau neišdrįsau jų valgyti, nes jos smirdėjo puvėsiu, – atviravo vyriš­ kis. – Ir vienaip, ir kitaip į jas žiūrėjau, ta­ čiau neradau požymių, kad jos tikrai su­ gedusios ar specialiai „pagardintos“, kad kam nors būtų skanios.“ Turistas nutarė nerizikuoti – nevalgyti.

Oficiantui pasiteiravus, gal kas blogai, lietuvis teisinosi midijų nevalgysiantis dėl prasto „aromato“.

Povilas stebėjosi, kad oficiantas de­ monstratyviai parodė, jog midijų sąs­ kaitoje nėra. „Vargu ar pas mus taip būtų atsitikę“, – dar vienu faktu stebėjosi skaitytojas.

Tačiau vyriškiui neduoda ramybės klausimas, ar jis pats nesuprato specifi­ nių aukštosios kulinarijos šedevrų niu­ ansų, ar tos jūros gėrybės iš tikrųjų bu­ vo sugedusios.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+12 +17 +20 +13 +11 +10 +12 +15

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+14 +8 +18 +23 +8 +23 +21 +17

Vėjas

0–4 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+15

+15

Marijampolė

Vilnius

+14

Alytus

Vardai Ervina, Fidelis, Gražvyda, Kantrimas

balandžio 24-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+8

+12

+12

+10

3

+11

+11

+10

+8

9

+10

+16

+15

+11

8

rytoj

ketvirtadienį

1514 m. Tur­k i­ja pra­dė­jo Per­si­jos už­ka­ria­vi­mą.

1731 m. mi­rė Da­nie­lis De­ foe – ro­ma­no „Ro­bin­zo­ nas Kru­zas“ au­to­rius.

1792 m. Clau­de’as Jo­ sep­has Rou­get de Lis­ le’is pri­sta­tė sa­vo su­kur­ tą Pran­cū­z i­jos him­ną – „Mar­se­lie­tę“.

1898 m. Is­p a­n i­j a pa­ skel­bė ka­rą Jung­ti­nėms Vals­ti­joms, ga­vu­si pa­sta­ ro­sios ša­lies ul­ti­ma­tu­mą pa­si­trauk­ti iš Ku­bos.

1942 m. gi­mė JAV ak­to­ rė ir dai­ni­nin­kė Barb­ra Strei­sand.

1967 m. nu­si­leis­da­mas į Že­mę, žu­vo SSRS kos­ mo­n au­t as Vla­d i­m i­ras Ko­ma­ro­vas.

1970 m. Ki­n i­ja pa­lei­do pir­mą­jį dirb­t i­n į Že­mės pa­ly­do­vą.

2004 m. su­lau­ku­si 97-e­ rių mi­rė kos­me­t i­kos fir­ mos „Es­tee Lau­der“ įkū­ rė­ja ir pra­di­nin­kė Es­tee Lau­der.

2011 m. su­lau­kęs 85-e­ rių mi­rė vie­nas gar­siau­ sių In­di­jos dva­si­nių mo­ ky­to­jų Sa­tya Sai Ba­ba.

Bib­lio­te­ka nu­ra­šys skolas

„Kokteilio“ pozicija Gyventi taip gera, kad net bloga darosi.

Žvaigždė: A.Mamontovą britai

pristato kaip žymiausią vardą Lietuvos muzikos scenoje.

BBC parengė reportažą apie A.Mamontovą

Palyginimas: graikams midijos –

kaip mums stintos.

Karti tiesa apie dietą „Kokteilis“ gavo informacijos apie tai, kad dietos metu kūnas patiria didžiulį stresą.

Organizmas mano, kad gresia pavojus, ir pasikartojantis stresas sukelia „jo-jo“ efektą, tarp aukšto ir žemo cukraus kie­ kio kraujyje visam organizmui keldamas dar didesnį stresą. Būtent dėl to žmogus nuolat jaučiasi pavargęs ir išsekęs.

Valgant nepakankamai maistinių me­ džiagų turintį maistą, organizmas suvo­ kia, kad atėjo badas ir kilo išlikimui pa­ vojus. Tuomet kūnas daro viską, kad tik išsigelbėtų, o išsigelbėjęs ir papildomą „gelbėjimosi ratą“ parūpina, kad ateity­ je nekiltų pavojus.

Dieta, žvelgiant iš platesnės perspekty­ vos, žmonėms, norintiems lieknėti svei­ kai ir išlaikyti optimalų svorį, nepasitei­ sina, nes tai kenkia svarbių hormonų ir fermentų veiklai. Praleidus nors vieną valgymą arba suvartojus per didelį an­ gliavandenių kiekį, jūsų organizme ga­ li įvykti tam tikrų pokyčių, kurie apsun­ kins riebalų atsikratymo galimybę.

Linksmieji tirščiai Skruzdėlė sako drambliui: – Būk draugas, sėsk ant šito trupinio.

Dramblys atsisėdo.

– Būk geras, užsidėk šitą trupinį ant nugaros.

Dramblys užsidėjo.

Skruzdėlė: – Na va, tai bent geras sumuštinis! Česka (397 719; ne, šįmet nevažiuosiu ilsėtis į Graikiją)

Britų nacionalinio transliuotojo BBC tinklalapyje vakar įdėtas reportažas apie muzikantą, Hamleto vaidmens atlikėją Andrių Mamontovą.

Ges­tas: ak­ci­ja „Kny­gai ant­rą gy­ve­ni­mą“ skai­ty­to­jai ra­gi­na­mi at­neš­ti per­skai­ty­tus lei­di­nius ir jais keis­tis tar­

pu­sa­vy­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Už ne­grą­žin­tas kny­gas uos­ta­mies­čio vie­ ša­jai I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kai įsi­sko­li­nę klai­pė­die­čiai su­lau­kė bib­lio­te­ki­nin­kų ma­lo­nės.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Na­cio­na­li­nės Lie­tu­vos bib­lio­te­kų sa­vai­tės pro­ga čia va­kar pra­si­dė­ jo ir iki penk­ta­die­nio truks tra­di­ ci­nė ak­ci­ja – „Sko­li­nin­kų at­lai­du­ mo“ die­nos.

Kaip tei­gė įstai­gos Bib­lio­te­kų ir kul­tū­ros va­dy­bos sky­riaus ve­dė­ ja Dai­va Nak­ro­šie­nė, šią ne pir­ mus me­tus vyks­tan­čią „in­dul­gen­ ci­jos“ ak­ci­ją šie­met nu­spręs­ta kiek pa­ko­re­guo­ti. Anks­čiau jos me­tu lei­di­nius grą­žin­da­vu­siems sko­li­

nin­kams bū­da­vo nu­brau­kia­mi vi­ si dels­pi­ni­giai, o da­bar teks su­mo­ kė­ti pu­sę sko­los.

Paš­ne­ko­vė pa­ti­ki­no, kad to­kių nau­jo­vių im­ta­si ne dėl sunk­me­čio. „No­ri­me, kad skai­ty­to­jai vis dėl­ to tuo ne­pikt­nau­džiau­tų ir jaus­tų at­sa­ko­my­bę – pa­ste­bė­jo­me, kad kai ku­rie ėmė pik­ty­biš­kai ne­grą­ žin­ti kny­gų, o lauk­da­vo bū­tent šios ak­ci­jos“, – aiš­ki­no D.Nak­ro­šie­nė.

Paš­ne­ko­vė pri­pa­ži­no, jog sko­li­ nin­kų at­lai­du­mo die­nos pa­ska­ti­na skai­ty­to­jus grą­žin­ti ir la­bai se­niai paim­tas kny­gas.

„Tuo me­tu tik­rai jau­čia­me pa­di­dė­ ju­sį skai­ty­to­jų ak­ty­vu­mą. Ma­tyt, ne­ re­tai žmo­nės ne­drįs­ta grą­žin­ti se­niai paim­tų lei­di­nių, tad ši ak­ci­ja jiems su­tei­kia šiek tiek mo­ty­va­ci­jos“, – šyp­so­jo­si bib­lio­te­kos at­sto­vė.

Iki penk­ta­die­nio vyks ir ki­ta tra­ di­ci­nė I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos ak­ci­ja „Kny­gai ant­rą gy­ve­ni­mą“. Šį­syk skai­ty­to­jai kvie­čia­mi at­neš­ti sa­vo per­skai­ty­tus lei­di­nius į bib­lio­ te­ko­je esan­čią spe­cia­lią len­ty­ną ir taip keis­tis įvai­riais skai­ti­niais tar­ pu­sa­vy­je.

Na­cio­na­li­nės Lie­tu­vos bib­lio­ te­kų sa­vai­tės pro­ga I.Si­mo­nai­ty­ tės bib­lio­te­ka mies­to bend­ruo­me­ nę taip pat burs ir džiu­gins gau­sy­be ki­tų ren­gi­nių bei kon­kur­sų.

D.Nak­ro­šie­nė pa­si­džiau­gė, jog į šian­dien va­ka­re vyk­sian­tį orien­ ta­ci­nį žai­di­mą jau­ni­mui „Nak­ti­nis nuo­ty­kis bib­lio­te­ko­je“ už­si­re­gist­ ra­vo net 9 ko­man­dos.

Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Hamletas“, kuris buvo sukurtas dar 1997 m. ir kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka A.Mamontovas, bus parodytas Olimpiniame festivalyje, rengiamame Londono olimpiados proga.

Spektaklis bus rodomas Pasaulinio Shakespeare’o festivalio programoje liepos 2–3 d. „A.Mamontovas yra žymiausias vardas vietinėje muzikos scenoje jau beveik 25-erius metus“, – reportaže pristatomas muzikantas.

Atlikėjas pasakojo, kad iki darbo su E.Nekrošiumi ne itin domėjosi Williamo Shakespeare’o kūryba, mokykloje ji jam atrodė nuobodi.

A.Mamontovas teigė, kad sovietmečiu dėl priespaudos teatras buvo įdomesnis, jame buvo užslepiama žinučių apie laisvę, kurių viešai išreikšti nebuvo galima. „Hamleto“ premjera įvyko 1997 m. gegužės 11 d.

BNS inf.