TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės balandžio 24 d., 2012 m. Penktadalį dujų terminalo akcijų Vyriausybė būtų linkusi atiduoti inves tuotojui iš užsienio. Lietuva 5p.
Nr. 95 (1294)
Lietuvos krepšinio lygos pusfinalis šiemet bus trum pesnis, bet žada daugiau intrigos. Sportas 10p.
diena.lt
Prancūzijos deši nieji kol kas nepa tikėjo N.Sarkozy, todėl darbo dar – per akis. Pasaulis 12p.
Antras konkurso dublis
1,30 Lt
Žinau, kad tie liftai rimtai sugadinti. Laužo juos ištisai. Nebepakanka net pinigų. Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šešelgis
4p.
Miestas
2p.
Prieš Vilnių siunčia būrį Vyr iausybė apsisprendė, kas jai at stovaus teismin iame ginče su Vil niaus savivaldybe dėl beveik 1 mlrd. litų vertės pretenz ijų. Tam sudar y ta speciali darbo grupė, kuriai vado vaus ministro pirmininko kancleris Deiv idas Matul ion is. Į darbo grupę įeis Finansų ir Susisiekimo ministe rijų special istai.
Menas Atšilo: lauko kavinių sezonas Vilniuje pamažu įsisiūbuoja, nors iki gegužės 1-osios – dar visa savaitė. Tačiau naujų vietų pasisėdėti vargu ar at
siras. Simono Švitros nuotr.
Sostinės savivaldybės valdininkai nutarė pakartotinai skelbti lauko kavinių įren gimo konkursą. Kai kurios vietos iš sąra šo išbrauktos, tačiau valdininkai pasiūlė ir naujų. Verslininkai savivaldybei vėl pro gnozuoja nesėkmę.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Nesulaukė dalyvių
Prieš kurį laiką nuo verslininkų lyg šlapiu skuduru per veidą gavę sostinės savivaldybės valdininkai nusprendė pabandyti dar kartą – lauko kavinių įrengimo konkursui pasiūlytos dvi naujos vietos, ke lių anksčiau numatytų atsisakyta. Vilniaus miesto savivaldybės sau
sio pabaigoje paskelbtas naujų lau ko kavinių įrengimo konkursas pa tyrė fiasko. Nors kavinėms įrengti buvo skirtos kelios itin patrauklios iki šiol buvusios tuščios Vilniaus vietos, nė vienas miesto verslinin kas nesusigundė galimybe pradėti naują arba išplėsti seną verslą. Po dviejų savaičių nuo konkurso pradžios laimėtojus paskelbti žadė ję miesto valdininkai vė liau kelias savaites delsė,
3
13p.
Kam klykaus gervės?
2
AntrADIENIS, balandžio 24, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Naujovė nebeerzins Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Modernius elektrinius vartelius Vilniaus Gedimino technikos uni versiteto bendrabučiuose įdiegu si bendrovė „Economus“ pastaro siomis dienomis iš studentų ne pasitenkinimo nebesulaukia. Strigimas – ne gedimas
Įmonės atstovai įsitikinę, kad ne trukus visi bendrabučio gyvento jai įvertins iš pradžių juos taip er zinusią technologiją. Universiteto bendrabučius ad ministruoti pradėjusi bendrovė „Economus“ praėjusią savaitę turėjo nemažai vargo studentams aiškindama, kaip naudotis viena saugiausių ir patikimiausių tech nologijų.
Jonas Tubelis:
Nemalonu, kad kentėti turi tie, kurie nie kaip neprisidėjo prie žalos padarymo.
Elektrinius vartus, pro kuriuos praeiti galima tik nuskenavus pirštų atspaudą arba pasinaudo jus specialia magnetine kortele, bendrabučiuose įrengusi bendrovė netrukus turėjo aiškintis, kodėl šie vos po kelių savaičių užstrigo. „Varteliai ne sugedo, o papras čiausiai užsikirto, pabandžius pro juos prasmukti jėga, laužiant, trankant įrangą. Šių vartelių sis temoje užprogramuota, kad esant bandymui įsilaužti jie patys už siblokuoja, tačiau tik laikinai, tad jau po kelių minučių jais vėl gali ma naudotis. Tai visiškai nereiš kia, kad jie genda“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė „Econo mus“ atstovas Jonas Tubelis. Kaip sakė įmonės atstovai, dėl tokios technologijos bendrabučio studentai yra apsaugoti nuo ilga pirščių ir nepageidaujamų svečių. „Varteliai patys užsikirsti gali pro juos bandant prasmukti nelega liai, iš karto keliese ar dalijantis
tą pačią kortelę. Jei pro užsiblo kavusius vartelius bandoma lauž tis, tas laikas prasitęsia ir laukti tenka dar ilgiau. Tai ne technolo gijos minusas, o didelis pranašu mas galvojant apie saugumą“, – pridūrė J.Tubelis. Prašo prisipažinti
Prieš kurį laiką universiteto bend rabučio koridoriuje lėbavusių stu dentų nulaužtą radiatorių ir dėl to užlietus iš karto kelis aukštus re montuoti teko administruojan čiai bendrovei. Kadangi prisipa žinusių kaltų neatsirado, sąskaitą už remontą universitetas pateikė visiems studentams. „Nemalonu, kad kentėti tu ri tie, kurie niekaip neprisidė jo prie žalos padarymo. Tačiau tokios yra su universitetu su derintos taisyklės, jų reikia lai kytis. Daug paprasčiau būtų, jei kas nors imtų ir prisipažintų, jei žinantys ką nors mums pa pasakotų“, – kalbėjo J.Tubelis. Administratoriai teigia, jog ne menka suma už remontą susi darė dėl to, kad teko keisti ne tik radiatorių, bet ir tvarkyti iš karto kelių užlietų aukštų grindis, lu bas, sienas. „Pakeisti radiatorių yra viena, o likviduoti visą žalą jau visai kas kita. Išbėgęs vanduo užliejo visą aukštą, prasisunkė į esantį žemiau. Mums teko iš naujo tvarkyti visus šiltinimus ir panašiai. Dar dar bo bus tada, kai pradės luptis tin kas nuo sienų“, – sakė nuniokotas patalpas apžiūrėjęs J.Tubelis. Viskas apgalvota
Neseniai užstrigus elektriniams vartams studentai panikavo, kad gaisro atveju negalėtų pabėgti iš pastato. Tai, anot administrato riaus, nepamatuotos kalbos. „Gaisro atveju iš karto suveikia net keli avariniai išėjimai. Bend rabučiuose įdiegtos priešgaisrinės sistemos, tad vos paskelbus apie pavojų dabar magnetais užrakin tos avarinių išėjimų durys prasi vertų“, – aiškino J.Tubelis. Du avariniai išėjimai bendrabu tyje įrengti visai šalia pagrindi nių vartų, vienas – keliais aukš tais aukščiau.
Pagrindas: esminę Vilniaus savivaldybės ieškinio dalį sudaro negautos GPM lėšos.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Prieš Vilnių siunčia visą darbo grupę Vyriausybė apsisprendė, kas jai atsto vaus teisminiame ginče su Vilniaus savi valdybe dėl beveik 1 mlrd. litų vertės pre tenzijų. Tam sudaryta speciali Ministro pirmininko tarnybos grupė. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Vyriausybėje pirmadienį tartasi, kas bus deleguotas atstovauti vals tybei teisme su sostinės valdžia. Sutarta, kad iš Ministro pirminin ko tarnybos ir kelių ministerijų at stovų bus suformuota speciali dar bo grupė. Įgaliojimai ją sudaryti bus suteikti ministro pirmininko kancleriui Deividui Matulioniui. Ministro pirmininko tarnyba koordinuos šios grupės darbą. Į darbo grupę įeis Finansų ir Su sisiekimo ministerijų specialistai. Šios ministerijos iki šiol teigė, kad jų atstovai neturi įgaliojimų atsto vauti Vyriausybei, nagrinėjant Vil niaus savivaldybės skundą. Todėl apsispręsta grupę sudaryti Minist ro pirmininko tarnybos vardu. Anot D.Matulionio, Susisiekimo minis
teriją nuspręsta įtraukti, nes sa vivaldybė pateikė pretenzijų ir dėl kompensacijų už keleivių vežimą. „Nežinome visų detalių, susijusių su biudžeto formavimu ir lengvati nio keleivių vežimo teisine baze, dėl to savivaldybei irgi gali būti preten zijų“, – sakė D.Matulionis. Darbo grupė atstovaus Vyriau sybės pozicijai teismuose dėl sos tinės 938,791 mln. litų dydžio rei kalavimo valstybei. Vilniaus apygardos administra cinis teismas balandžio 6 d. nu sprendė nagrinėti mero Artūro Zuoko vadovaujamos Vilniaus sa vivaldybės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisti jai iš valstybės be veik 1 mlrd. litų. Pagrindinę ieški nio dalį sudaro negautos gyven tojų pajamų mokesčio (GPM) lėšos. Pasak A.Zuoko, iš 939 mln. litų siekiančių nuostolių 542 mln. litų
esą susidarė dėl nedidinamos GPM dalies ir „Vyriausybės neveiklumo“, 140 mln. litų negauta dėl nepakan kamo savivaldybės funkcijų finan savimo, Finansų ministerijai esą netinkamai planuojant 2009–2011 m. pajamas, o 257 mln. litų – dėl neva „be pagrindo savivaldybėms priskirtų funkcijų: kompensavi mo už lengvatinį keleivių vežimą“. Sostinės valdžia Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikta me skunde taip pat reikalauja įpa reigoti Vyriausybę pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuria me Vilniui būtų skiriama ne ma žesnė kaip 60 proc. GPM dalis. Šiemet į Vilniaus biudžetą pa tenka tik 40 proc. sostinėje suren kamo GPM.
1
mlrd. litų
– beveik tiek iš valstybės reikalauja sostinės savivaldybė.
Išskirtinė mokslo olimpiada Vilniaus universitete vakar pra sidėjo pirmą kartą Lietuvoje ren giama dešimtoji ES gamtos moks lų olimpiada. Savaitę truksiančia me renginyje dalyvauja mokinių komandos iš 22 ES šalių.
Technologija: šių vartelių įdiegimas administratoriams leido atsisa
kyti budėtojos, o bendrabučių gyventojų saugumas išaugo.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Lietuvai šiemet ne tik suteikta di delė garbė organizuoti 10-ąją ES olimpiadą. Garbingas sukaktis mini ir kitos Lietuvoje vykstančios gamtos mokslų olimpiados – 60oji fizikos, 50-oji chemijos ir 45-oji biologijos. Olimpiados dalyviams sveikini mo laišką perdavė renginio globėjas prezidentas Valdas Adamkus. „Jūsų misija šiandien – priimti ir suprasti mokslo tiesas, suvokti aplinkosau gos paslaptis ir išmokti naudotis
įgytomis žiniomis bei patirtimi“, – sakoma V.Adamkaus laiške. Atidarant jubiliejinį renginį pir mą kartą ES gamtos mokslų olim piados istorijoje nuskambėjo spe cialiai šiai olimpiadai sukurtas himnas. Jo autoriai – Aurimas Vil kišius ir Ingrida Žiliūtė. Vilniuje balandžio 22–29 d. vie ši daugiau nei 200 svečių iš 22 ES šalių. Komandos, kurias sudarys po tris gerai fizikos, biologijos ir chemijos mokslus išmanančius mokinius, spręs kūrybines žymiausių Lietu vos mokslininkų parengtas pra ktines užduotis, susijusias su Lie tuva. Užduotys bus kompleksinės, kur reikės ir biologijos ir chemijos, ir fizikos žinių.
Olimpiados rezultatai bus skel biami uždarymo ceremonijoje ba landžio 28 d. Lietuvos mokslų aka demijoje, kur ir paaiškės geriausia Europos komanda, o dalyviai bus apdovanoti diplomais ir aukso, si dabro bei bronzos medaliais. Lietuviai ES gamtos mokslų olimpiadoje pradėjo dalyvauti nuo 2007 m. Tada viena dalyvavusi Lietuvos komanda laimėjo sidab ro medalius. 2008 m. Lietuvai at stovavo jau dvi komandos ir pelnė aukso ir sidabro medalius. Vėliau trejus metus iš eilės lie tuviai parsiveždavo sidabro me dalius: 2009, 2010 ir 2011 m. buvo laimėta po du komandinius sidab ro medalius. VD inf.
3
AntrADIENIS, balandžio 24, 2012
miestas
Antras konkurso dublis
Komentaras
atskleisti laimėtojus žadė 1 jo kiek vėliau, tačiau ga liausiai paaiškėjo, kad konkurso
dalyvių apskritai neatsirado. „Kon kursas neįvyko – nesulaukta daly vių“, – taip trumpai galiausiai dien raščiui anuomet atsakė savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus specialistas.
Evalda Šiškauskienė
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prez identė
L
Naujos vietos
Šį kartą verslininkams lauko kavi nes jau nuo gegužės 1 d. siūloma įsi rengti septyniose sostinės vietose: Reformatų, Žemaitės ir P.Cvirkos skveruose, Gedimino prospekte ties Nepriklausomybės aikšte, A.Goš tauto gatvėje Neries upės krantinė je, Pylimo gatvėje greta buvusio ki no teatro „Lietuva“ ir Mindaugo gatvės apžvalgos aikštelėje, esan čioje greta prekybos centro „Iki“. Pastarosios dvi vietos anksčiau skelbtame konkurse nebuvo nu matytos. Lauko kavinių tikėta si Lukiškių ir V.Kudirkos aikštėse, tačiau naujame konkurse kavinių įrengti jose jau nebesiūloma. Panoro paramos
Anksčiau savivaldybė norėjo, kad lau ko kavines verslininkai įsirengtų jau nuo gegužės 1-osios, tačiau dėl ne pasisekusio konkurso šie norai buvo pamiršti. Vokai su pakartotinio kon kurso pasiūlymais bus atplėšti tik ge gužės 9 d., tad kavinės geriausiu at veju įsikurs tik mėnesio pabaigoje. Pagal savivaldybės skelbtą kon kursą vasaros lauko kavinėms įrengti geriausias sąlygas pateikę kandidatai devyniose naujose vie tose būtų turėję teisę verstis lau ko kavinių verslu net trejus me tus – iki 2014-ųjų. Beje, konkurso sąlygos taip pat buvo kiek netradi cinės. Pagrindinis konkurso verti nimo kriterijus – siūlomas mokėti paramos, skirtos socialinės infrast ruktūros plėtrai, dydis.
Tuštuma: anksčiau kavines buvo siūloma įrengti V.Kudirkos ir Lukiškių aikštėse, tačiau dabar jau aišku, kad
jų šiose vietose nebus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
abai sunk u pasak yt i, ar šį kartą konk urs as pas iseks. Paprast ai mums pav ykst a su savivaldybe susitart i dėl lauko kavinių įrengimo, jei koks nors mūsų narys to nori. Šiuo atveju sunku pasakyti, ar konkursas bus surengtas sėkmingiau, nes nežinia, kiek tokių no rinčių pradėti lauko kavinių verslą iš viso yra. Gal jų net ir nėra. Versl in ink ai Liet uvoj e yra lab ai pri klaus om i nuo oro, todėl lauko ka vinės nėra tai, dėl ko vis i plėšos i ir verč ias i per galvą. Jei lyj a, lauke ne lab ai ką ir įrengs i, jei oras geras – lie tuv iai išv až iuoj a į gamtą, kav inės e nes ėdi. Be to, vis i lauko kav ines nor i įsireng ti prie jau tur imų kav in ių, kad išlaidų ir rūpesč ių būtų kuo maž iau. Kai siū loma įsirengt i kur nors iš esmės nau joj e vietoj e, versl in ink ai vis uomet skaič iuoj a, ar jiems dėl kel ių mėne sių tai apsimoka. Manau, jog pirm iau sia reik ia tiksl iai žinot i, kas nor i ko kioje nors vietoje įsirengt i kav inę, o tuomet skelbt i konk ursą arba ties iog leist i tai padar yt i. Vien dėl konk ursų kav in ių nep adaugės.
Savavališkai įsirengti draudžiama Vas aros lauko kav inės kiekv ien ais met ais priv al o veikt i nuo geg užės 1 iki spal io 1 d., o bal andž io ir spa lio mėnes iais leidž iam a veikt i ats i žvelg iant į gal imyb es, oro sąlyg as ir mieste org an iz uoj amus reng in ius bei šventes.
Lik usiu laikotarpiu neveik ianč ių va saros lauko kav in ių konstr ukcijos tu ri būti išardytos. Prieš penker ius me tus sost inės sen am iest yj e buvo iš duota apie 30 leid imų, o pernai – jau tris kart us daug iau. Tiems, kur ie sta lus lauk an prie kav in ių išneš a ne
Lenkai atvykti nebenori
suder inę su sav ivaldyb e arb a nes i laiko proj ekte num at ytų planų, ga li grėsti baudos iki 2 tūkst. litų. Sav i valdybės Viešosios tvarkos skyr iaus darbuotojai nelegal iai stal iuk us lau kan išs ineš us ius versl in ink us daž niaus iai nub audž ia arb a įspėja dar
sezonui nepras idėjus. Pagr ind inėse miesto vietose, centre, senam iest yje ir Naujam iest yje, įkurt i lauko kav inę panorę versl in inkai tur i kas mėnesį sumokėt i 5 litų už 1 kv. m mokestį. Ki tose miesto vietose šis mokest is sie kia 2 lit us.
Su šeštadienio „Vilniaus diena“
Sumažėjo lenkų turistų susidomė jimas Lietuva, manoma, kad tai galėjo nulemti ir politiniai veiks niai. Apie tai rašo Lenkijos savait raštis „Przeglad“.
nemokamas įėjimas
į Nacionalinę dailės galeriją šį savaitgalį
Savaitraštis cituoja turizmo biu ro „Bezkresy“ vadovą Waldemarą Laweckį, kur is pab rėžia, kad, skirtingai nei pernai, šiemet ne juntamas lenkų noras per šventes gegužės 1–3 d. apsilankyti Lietu voje. „Visiškai nėra susidomėjimo ekskursijomis į Lietuvą per artė jantį ilgąjį savaitgalį. Prieš metus išsiunčiau keturis pilnus autobu sus, o dabar nebus nė vieno“, – sakė W.Laweckis.
Nacionalinėje dailės galerijoje vykstančios parodos:
„Michał Budny. Didelė šalis“ „Lietuvos XX a. dailės ekspozicija“
Jeigu ten taip traktuoja tautiečius, važiuokime šiemet kur nors kitur. Nusigręžė: Lenkijos kelionių organizatoriai teigia, kad jų tautiečiai rodo
Pasak jo, nusisukimas nuo Lietu vos rodo, kokią įtaką turizmui gali turėti ne tik ekonomika, bet ir po litika. „Galbūt nenoras vykti į Lie tuvą veiksmingiau negu kas nors ki tas įtikins šios šalies vadovus, kad lenkų mažuma turi turėti tokias pat
vis mažiau noro vykti į Lietuvą.
teises kaip lietuviai Lenkijoje. Žino ma, jokio organizuoto boikoto ne buvo, tačiau daugelis mūsų galėjo vis dėlto pasvarstyti: jeigu ten taip traktuoja tautiečius, važiuokime šiemet kur nors kitur, ir toks bend
Gedimino Savickio (BFL) nuotr.
ras mąstymas davė efektą“, – teigė turizmo biuro vadovas. Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties. VD, BNS inf.
Nemokamas įėjimas tik su balandžio 28 d. „Vilniaus diena“. Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22 Darbo laikas: šeštadieniais 12–19 val., švenčių išvakarėse 12–17 val.
4
AntrADIENIS, balandžio 24, 2012
miestas
Vilnius neįgaliesiems nepritaikytas Sostinę stengiamasi kuo labiau pritaikyti žmonėms, turintiems judėjimo negalią, tačiau patys neįgalieji tvirtina, jog dar trūksta labai daug dalykų, kad jiems būtų lengviau judėti mieste. Mažai kontrolės
Kaip sako Lietuvos žmonių su ne galia sąjungos viceprezidentė Ginta Žemaitaitytė, Vilniuje šaligatviai ir laipteliai vis dažniau įrengiami taip, kad jais būtų patogu naudotis ir ne įgaliesiems, tačiau moteris pabrėžia, jog per mažai kontroliuojama, kaip objektai pritaikomi žmonėms, tu rintiems specialiųjų poreikių.
Algirdas Šešelgis:
Žinau, kad tie liftai rimtai sugadinti. Lau žo juos ištisai. Nebe pakanka net pinigų.
„Apskritai pas mus įstatyminė ba zė yra gana gera. Problema tai, kad nėra kontrolės tuos įstatymus įgy
vendinant. Tarkim, įstatyme para šyta, kad objektas ar vieta turi būti pritaikyta neįgaliesiems, bet niekas per daug nekontroliuoja, kaip tai pritaikyta, neskiriamos baudos dėl nepritaikymo. Ir daug kas tuo nau dojasi“, – teigė G.Žemaitaitytė. Pasak pašnekovės, naujai sta tomuose objektuose dažnai vietoj laiptelių įrengiamos nuožulnios užvažos, erdvės ir baldų aukščiai pritaikomi neįgaliesiems. Tačiau, anot G.Žemaitaitytės, pagalvoja ma ne apie viską. Įranga dažnai sugadinama
„Viskas gali būti idealu: stalų aukš čiai, priėjimas ir pan., bet ima ir pastato tas sukamąsias duris, ir nė ra tos funkcijos, kai gali nuspaudęs mygtuką sulėtinti jų greitį. Iš po žeminėse perėjose esančių liftų ne įgaliesiems nė vienas neveikia“, – apie problemas, su kuriomis ne įgalieji susiduria kasdien, pasakojo
Lietuvos žmonių su negalia sąjun gos viceprezidentė. Sostinės savivaldybės admi nistracijos Miesto ūkio ir trans porto departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šešelgis at kreipia dėmesį, kad neįgaliesiems skirti liftai labai dažnai sulaužomi pašalinių žmonių. „Žinau, kad tie liftai rimti suga dinti. Laužo juos ištisai. Nebepa kanka net pinigų. Jūs puikiai žinote, koks yra mentalitetas mūsų žmonių, tie, kuriems jų nereikia, išdaužo, iš vagia, sugadina, – tikino A.Šešelgis. – Jei tokios brangios paslaugos užk raunamos savivaldybei, nespėji tų liftų vos ne kiekvieną dieną taisyti, lėšos taip pat ribotos. Tada ir atsi tinka taip, kad didelių nepatogumų sulaukia tie, kuriems reikia tų lif tų. Aišku, dabar daromi keltuvai, jie rengiami prie įstaigų. Bet tai labai brangus dalykas ir tai yra mūsų vi suomenės kultūros klausimas.“
Skundžiasi: neįgalieji teigia, kad sostinės valdžios pastangų neužten
ka, norint miestą pritaikyti jų poreikiams.
„Sveikam žmogui net į galvą ne turėtų ateiti liftą sugadinti, sulau žyti arba juo žaisti, nes atkeliaus žmogus, kuriam tas liftas labai reikalingas. Manau, kad jei nuo darželio ar pirmų klasių vaikai su neįgaliaisiais kartu į mokyklą eitų, matytų, kad yra kitoks tas žmogus, bet jis turi šalia gyventi. Bet tokio suvokimo nėra daugelio žmonių galvose“, – pritarė Lie tuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė. Anot savivaldybės atstovo, dabar stengiamasi vietoj liftų geriau pada ryti nuožulnias užvažas. „Geriau jie būna ilgesni, bet bent jau yra šimto
Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
procentų garantija, kad žmogus juo nuvažiuos ir pakils“, – LRT inter neto tarnybai dėstė A.Šešelgis. Vairuotojai padėti privalo
G.Žemaitaitytė atkreipia dėme sį ir į neįgaliųjų problemas vieša jame transporte. Anot jos, autobu sai ir troleibusai ne visada sustoja prie šaligatvio, kad neįgaliesiems ar žmonėms su ramentais būtų pa togu įlipti. Pasak A.Šešelgio, jei troleibuso vairuotojas neprivažiuoja prie ša ligatvio, tai yra pažeidimas, kvalifi kacijos reikalavimų nesilaikymas. lrt.lt inf.
5
AntrADIENIS, balandžio 24, 2012
lietuva
Penktadalis terminalo – užsieniečiams Iki penktadalio naujai pastatyto suskys tintų gamtinių dujų (SGD) terminalo galės priklausyti žaliavos arba įrangos tiekė jams. Tai numatoma Energetikos ministe rijos parengtame įstatymo projekte. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Galutinio sprendimo nėra
Pirmadienį uždarame pasitarime ministrai dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl teikiamo SGD ter minalo įstatymo projekto. Tai pla nuojama padaryti po savaitės ar dviejų, kai bus atsižvelgta į visas pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarus Vyriausybei projektas ke liaus į Seimą. Siūlomu įstatymo projektu sie kiama įtvirtinti visas būtinas sąly gas, kad terminalas pradėtų veikti iki 2014 m. gruodžio. Tikimasi, kad Seimas jau gegužę pradės svarstyti ir dar pavasario se sijoje priims įstatymą dėl SGD ter minalo statybų. Jos kainuos apie 700 mln. litų. Dar apie 2 mlrd. litų planuojama išleisti per dešimt metų iš norvegų firmos nuomojant spe cialų laivą su išdujinimo įranga. Pagal teikiamą projektą iki 20 proc. SGD terminalo, kuris turėtų būti pastatytas Lietuvos pajūryje iki 2014-ųjų pabaigos, akcijų ga li būti pasiūlyta Norvegijos bend rovei „Hoegh“, kuri nuomos laivą, arba JAV „Cheniere“, su kuria pa sirašytas ketinimų protokolas dėl suskystintų dujų tiekimo. Likusios akcijos turėtų atitek ti Lietuvos valstybei, kuri taps pa grindine investuotoja į SGD ter minalo statybą. JAV energetikos bendrovės „Cheniere“ atsto vas pernai užsiminė, kad ši įmo nė svarstytų galimybę investuoti į SGD terminalą ir tapti mažąja akci ninke, jeigu jai būtų tai pasiūlyta.
Pritaria, bet turi pastabų
Pirmadienį po Vyriausybės pasita rimo valdančiojo Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo minist ras Eligijus Masiulis tikino, kad jo vadovaujama partija pritaria SGD projekto idėjai. Tačiau šiam turima ir šiokių tokių pastabų. „Mums iki galo neaišku, kodėl, pavyzdžiui, krantinės nėra įtrauk tos į terminalo infrastruktūros api brėžimą. Taip pat manome, kad veikiančiam terminalui turi ga lioti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste galiojančios vidinės tvarkos taisyklės, nes, jeigu to nebus, vėl bus neaišku, kas bus atsakingas už eksploatacijos išlaidas, šiukšlių su rinkimą prie krantinių ir krantinė se“, – kalbėjo E.Masiulis.
Eligijus Masiulis:
Neaišku, kas bus atsa kingas už eksploata cijos išlaidas, šiukšlių surinkimą prie kran tinių ir krantinėse. Tačiau, anot jo, „Liberalų sąjūdis įsitikinęs, kad, norint ateityje už sitikrinti Lietuvos vartotojams pi gesnių dujų tiekimą, galimybė at sivežti suskystintų dujų jūros keliu per Klaipėdos uostą yra būtina“. Pakoregavo įpareigojimą
Numatoma, kad iš SGD terminalo turės būti nuperkama ne mažiau kaip 25 proc. viso šaliai reikalingo
Sumos: ties Kiaulės Nugara planuojamas statyti suskystintų dujų terminalas kainuos apie 700 mln. litų. Dar
apie 2 mlrd. litų ketinama išleisti per dešimt metų iš norvegų firmos nuomojant specialų laivą su išdujini mo įranga. Vytauto Liaudanskio nuotr.
gamtinio dujų kiekio. Toks privalo mas reikalavimas būtų taikomas tik gamtinių dujų tiekėjo licencijas tu rinčioms įmonėms: „Lietuvos du joms“, „Dujotekanai“, „Achemai“, „Intergas“, Kauno termofikacijos elektrinei, „Lietuvos energijai“. Šios įmonės turėtų pasirašyti su tartis su SGD terminalo valdytoju. Šiai nuostatai įstatyme priešta ravo liberalų ministrai, todėl ji bu vo kiek sušvelninta. Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigi mu, baiminamasi, kad įsipareigo jimas po ketvirtadalį dujų pirk ti iš SGD ir „Gazprom“ bus našta vartotojams, todėl įstatyme įra šyta nuostata, kad Lietuva nepri valės iš šių tiekėjų pirkti dujų, jei jų kaina bus aukštesnė, nei nusta tyta Vyriausybės. Energetikos ministerija neatme ta, kad dabartinis vienintelis gam
tinių dujų tiekėjas Lietuvai Rusijos koncernas „Gazprom“ ateityje, kai Lietuva pastatys SGD terminalą, parduos jas pigiau, nei šalis im portuos dujas jūra. Be to, neatme tama, kad dujų, tiekiamų per ter minalą, kainą ateityje gali nustatyti Vyriausybė. Bet kol kas „Gazprom“ tik di dina dujų kainą. A.Sekmokas in formavo, kad „Lietuvos dujos“ jau prašo šiemet kelti dujų kainą iki 20 proc. Premjeras Andrius Kubilius ir gi prognozuoja, kad SGD termi nalas Klaipėdoje privers „Gazp rom“ ilgainiui sumažinti Lietuvai parduodamų dujų kainą: „Turime sukurti tokias sąlygas, kad termi nalas tikrai galėtų veikti ir sukurti realią galimybę pagrindiniams du jų vartotojams pasirinkti dujų tie kimą iš „Gazprom“ ar suskystintų
dujų rinką, numatydami tam tikrus ekonominius mechanizmus. SGD terminalo veiklą lydės ir „Gazp rom“ pastangos su juo konkuruo ti, mažinant savo tiekiamų dujų kainas“.
Strateginis objektas „Klaipėdos nafta“ šiemet ket ina skelbti dujų tiekimo SGD terminalui konkursą, o tiekimo sutartį tikimasi pasirašyti antroje metų pusėje. Planuoj am a, kad SGD term in a las pradės veikt i 2014 m. pabai goje. Pirmaisiais metais tik imasi perpumpuot i apie 1 mlrd. kubin ių metrų dujų. Planuojama, kad SGD term in alo paj ėgum as būtų 2–3 mlrd. kubinių metrų per metus. SGD terminalas pripažintas strategi niu Lietuvos energetikos objektu.
Sėmė iki dugno Pirmam šių metų pusmečiui skir tas lėšas parlamentinėms išlai doms Seimo nariai išsėmė beveik iki dugno – jie išleido 843,44 tūkst. litų iš skirtų 896,98 tūkst. litų. Su taupyti pavyko kiek daugiau nei 53 tūkst. litų.
Kaip rodo Seimo Etikos ir pro cedūrų komisijos paskelbti duo menys, kaip visuomet didžiausią dalį lėšų „suvalgė“ parlamentarų automobiliai – jų nuoma ir tech ninė priežiūra. Už automobilių nuomą moka ne tik Seimo nariai, bet ir minist rai, kuriems priklauso tarnybinis transportas. Pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras Audronius Ažu balis per pirmą šių metų ketvirtį iš parlamentinėms išlaidoms skir tų lėšų transporto nuomai išleido 5190 litų, dar 1127 litus atsiėjo jo techninė priežiūra ir remontas. Socialinės apsaugos ir darbo mi nistras Donatas Jankauskas už au tomobilio nuomą nemoka, bet jo techninė priežiūra už tris mėne sius kainavo 4065 litus. Švietimo ir
mokslo ministras Gintaras Stepo navičius 3700 litų išleido mašinos nuomai, sveikatos apsaugos minist ras Raimondas Šukys – 5635 litus. Keleto Seimo narių ataskaitose iš siskiria nemažos sumos už viešosios informacijos rengėjų teikiamas pa slaugas. Neseniai socialdemokra tu tapęs Dainius Budrys tam išleido 4700 litų, Darbo partijos narys Kęstu tis Daukšys – 2510, jo partijos kolegė Loreta Graužinienė – 2985 litus.Sei mo vicepirmininkas socialdemok ratas Česlovas Juršėnas parlamenti nes lėšas daugiausia leido knygoms pirkti – 1976 litus ir periodinių lei dinių prenumeratai – 1869 litus. Mažiausiai parlamentinėms iš laidoms skirtų lėšų panaudojo Sei mo vicepirmininkas konservato rius Česlovas Stankevičius. Jis 84 litus išleido eksploatacinėms med žiagoms kompiuterinei technikai ir biuro įrangai. Pirmą šių metų ketvirtį kiekvie nas Seimo narys parlamentinėms išlaidoms galėjo skirti ne daugiau kaip 6407 litus. BNS inf.
2012 m. balandžio 25 d., trečiadienį, 14 val. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos salėje (Rinktinės g. 50, Vilnius) Žemės ūkio ministerija organizuoja informacinį seminarą
„Su plotu SuSijuSių priemonių pagal lietuvoS kaimo plėtroS 2007–2013 m. programą 2012 m. aktualijoS“ Seminare kviečiami dalyvauti Vilniaus r. seniūnijų darbuotojai, ūkininkai ir visi, kuriems aktuali šio renginio tema. Seminaras nemokamas. Trukmė: apie 2 val.
Užs. 945329
6
antradienis, balandžio 24, 2012
nuomonės
Mokyklose kalbama apie teises, bet ne apie pareigas
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Ž Kas trukdo blogam politikui?
Stasys Gudavičius
K
ai pras tas pol it ik as neb et ur i pas iūlymų, kaip spręst i valst ybę kamuojančias ekono mines ir social ines problemas, jis ima plat int i garsiai skamban čias, bet tuščias, o kartais ir vi suomen iškai pavojingas idėjas keisti visą valstybės sistemą. Ki taip tar iant, jie siūlo tą pat į, ką siūlė daug bėdų pasaul iui atne šę XX a. prad žios „Internaciona lą“ giedoję revol iucionieriai – „pa saulį seną išardysim, po to naujai pasaul į atstatysim...“
Lietuvos Konstitu cija, lygiai prieš dvi dešimt metų priim ta pusantro milijono rinkėjų balsais, įro dė savo gyvybingu mą ir brandumą. Štai ir Lietuvoje tur ime vieną to kį gerai žinomą pol it ik ą, kur is senokai pamėgęs visok io plau ko „baršk učius“. Tik taip gal ima pavad int i iš Rolando Pakso vis pas ig irst anč ias ekstravagant iš kas idėjas „atsisak yt i atstovauja mosios demokrat ijos“, „įvest i tie siog in į valdymą“, „kurt i Trečią ją respubl iką“, „atiduot i visą val džią žmonėms“. Ir taip tol iau, ir panašiai. Žod žiu, sug riauti seną pasaul į iš pamatų ir tada statyti naują. Žino ma, statyt i pagal „paksiškąjį“ pa saul io supratimą... Tok ie „baršk uč iai“ išt ies skam ba garsiai. Bet jų turinys tuštutė lis kaip Mikės Pūk uotuko Asilui Nulėpausiui dovanota puodynė. Anąd ien R.Paksas prabilo, kad turime visiškai pakeisti ir Kons tituciją. Kam to reikia? Ogi, pasak tvarką ir teisingumą deklaruojan čios, į nacistinę panašią simboli ką garbinančios partijos lyderio, dabar galiojanti Konstitucija jau... paseno, neva nebeat it inka šių dienų reikalavimų. R.Paks as akivaizd žiai neteisus. Drąsiai gal ima sak yt i, kad Lietu
vos Konstitucija, lyg iai prieš dvi dešimt met ų priimta referendu me pusantro milijono rinkėjų bal sais, įrodė savo gyvybing umą ir brandumą. Todėl negal ime tu rėti jai kok ių nors ypating ų prie kaištų. Dvidešimt met ų valst ybei nėra didel is laiko tarpas. Valst yb ės Konst it ucijai – taip pat. Ji prii mama ne keler iems ir net gi ne kel ioms dešimt ims, o net gi šim tams metų. Pris im ink im kad ir Jungt in ių Amerikos Valstijų pagrindinį įsta tymą. Jam – daug iau kaip pora šimtmečių. Bet Amerikoje neky la beprotišk ų idėjų atsisakyti ga liojančios Konst itucijos ir kurpt i naują, nes esą senoji nebeatitinka šiuolaik in io valstybės ir demok ratijos supratimo. Jeigu yra kok ių nors esminių bė dų, kylančių iš galiojančios Kons tit ucijos, ji tiesiog gal i būt i šiek tiek pakoreguota. Lietuvos Konstitucija taip pat tu ri potencijos būti gyvybinga dar daugel į metų. Aišku, pataisų joje neišvengsime, bet pag rindas, kaip sako žino miausi konst itucinės teisės spe cialistai, turėtų išlikti tas pats. Jau vien todėl, kad did žiulių po litinių ir ekonominių iššūk ių ku pinais 1992-aisiais Konst it ucija buvo priimta kaip socialinis ir vi suomeninis kompromisas. Tas komprom is as akt ualus iki šiol. Bet kok ie bandym ai jį su griaut i reikšt ų, kad kit a Konst i tuc ij a gal i būt i priimt a ne sut a rimo, bet konfront ac ij os sąly gom is. Arg i Lietuva nusipelnė konfron tacijos, įvilktos į konst it ucing u mo maršką? Tikriausiai, ne. Todėl prieš ašt uon ier ius met us per apkaltą iš prez idento parei gų paš al intojo R.Pakso „barška liukas“ – „pakeisk im Konst it uci ją, nes ji bloga“ – nieko vertas. Nes kas galėtų paneigti galimybę, kad R.Paksas tiesiog pyksta ant Kons titucijos, kuria remiantis jis buvo teisėtai atstatydintas iš valstybės vadov ų? Piktas, todėl siūlo jos at sisakyti. Tok ie ir panaš ūs „barškal iukai“ tik įrodo, kad R.Paksas iki šiol ne tapo geru politiku, gerbiančiu de mokratijos vertybes. Visi žinom, kas trukdo blogam šo kėjui. Perfrazavę tą posak į ir pri taik ydami jį čia aptartai aktual i jai galime pasakyti, kad „blogam pol it ik ui ir demokrat inė Konst i tucija trukdo“.
mogaus teisės Lietuvos mo kyklose yra sukompromituo tos. Tokios nuomonės laikosi teisingumo ministro Remi gijaus Šimašiaus patarėjas žmogaus teisių klausimais Tomas Baranovas. „Pačios žmogaus teisės tam tik ru atžvilgiu yra šiek tiek sukompro mituotos mokyklose. Netgi mokiniai kartais sako: „Kalbame apie žmogaus teises, o kas kalbės apie pareigas?“ Tai yra truputį negera situacija, kai sukompromituojama „žmogaus tei sių“ sąvokos reikšmė“, – pirmadie nį surengtoje spaudos konferencijo je kalbėjo T.Baranovas. Anot jo, šalies mokyklose dar trūksta diskusijų šiuo klausimu su moksleiviais, galinčių išjudinti jų išankstines nuostatas, suformuotas suaugusiųjų. „Žmogaus teisės yra ne tada, kai yra visiška anarchija ir visi daro, kas ką nori. Pagrindinė teisė, matyt, yra mokinio teisė į mokslą. Ir jeigu aplink palaikoma elementari drausmė, jei gu aplink niekas nesiverčia per galvą, tada ir užtikrinamos žmogaus teisės. Bet iki to supratimo dar yra toli, de ja. Ir mokytojai dažnai ne taip suvo kia. Yra savotiško nebaudžiamumo atmosfera mokykloje, kuri kompro mituoja žmogaus teisių sąvoką“, – teigė patarėjas. Nacionalinio socialinės integraci jos instituto direktorė Neringa Jur čiukonytė pritaria, kad mokyklo se diskriminacijos problemą spręsti trukdo išankstinės nuostatos, kurias keisti būtina. „Nemokame susidoroti su tuo, kad esame skirtingi ir ne visi tapa
Užsimerkia: pasak T.Baranovo, mokyklose trūksta diskusijų dėl žmogaus
teisių.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
tūs, ir reaguoti į tuos skirtumus ci vilizuočiau, ne patyčiomis. Matome, kad jaunosios kartos požiūrį keisti
Yra savotiško nebau džiamumo atmosfe ra mokykloje, kuri kompromituoja žmo gaus teisių sąvoką.
ypač svarbu. Kai bandome integruo ti asmenis iš įvairių socialinių grupių, pavyzdžiui, romus, psichikos negalią turinčius žmones, labai aišku, kad pa ti integracija yra neįmanoma visų pir ma dėl išankstinių neigiamų nuosta tų“, – teigė ji.
Tam, anot N.Jurčiukonytės, reikia atitinkamai ruošti pedagogus, kad jie galėtų mokiniams parodyti toleranci jos pavyzdį. „Jaunas žmogus, moks leivis viską perima iš savo aplinkos, išmoksta iš suaugusiųjų neigiamo modelio, diskriminacijos. Pedagogas tampa tuo raktiniu žmogumi, kuris galėtų neutralizuoti, parodyti teigia mą elgesio modelį“, – kalbėjo ji. Mokytojai ir pedagogikos studen tai dorotis su diskriminacijos prob lema mokyklose bus mokomi per šiomis dienomis Vilniaus kolegi jos Pedagogikos fakultete rengiamą tarptautinę studijų savaitę „Pedago gai prieš diskriminaciją“. Seminarus ves Olandijos, Danijos ir Vilniaus ko legijos Pedagogikos fakulteto dėsty tojų komandos. BNS inf.
Kiti metai skirti lakūnams? Tvarkos ir teisingumo partijos Seimo frakcija įregistravo nutarimo projek tą, kuriuo 2013-uosius siūlo paskelb ti lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno metais.
Data: kitais metais bus minima
S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą 80 metų sukaktis.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Siūlym ą frakc ija grind žia tuo, kad 2013 m. liepos 15 d. bus mini mos 80-osios S.Dariaus ir S.Girė no skrydžio per Atlantą ir jų žūties metinės. „S.Dariaus ir S.Girėno skrydis per Atlantą buvo visą tautą telkiantis, mobilizuojantis ir didelę įtaką vi sam Lietuvos valstybės vystymui si ir istorijai turėjęs įvykis, todėl 80uosius jo metus mes tiesiog priva lome paskelbti S.Dariaus ir S.Girė no metais bei garbingai paminėti šių didvyrių nuveiktus darbus ir jų var dą“, – frakcijos išplatintame prane
šime cituojamas jos seniūnas Valen tinas Mazuronis. Seimas 2013-uosius jau yra pa skelbęs tarmių metais pabrėždamas, kad toks sprendimas priimamas pri tariant ES skatinimui išlaikyti vieti nes kalbas ir atsižvelgiant į tai, kad „gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta“. Taip pat grupė skirtingoms frakci joms priklausančių Seimo narių siū lo 2013 m. paskelbti mokslininkės, Sąjūdžio narės, švietimo reformos pradininkės Meilės Lukšienės me tais. 2013-aisiais sukanka 100 metų, kai ji gimė. Mokslininkės 100-osios gimimo metinės yra įtrauktos ir į UNESCO minimų datų sąrašą, kaip pabrėžiama teikiamame nutarimo projekte. BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas –219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 Laima Žemulienė – 219 1374 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
antradienis, balandžio 24, 2012
OMX Vilnius
–0,60 %
70 proc.
dirbančių asmenų finan siškai padeda į pensiją išėjusiems tėvams.
OMX Riga
+0,04 %
ekonomika
OMX Tallinn
–0,53 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Pasitikrinti dėl antstolių
€
Asmenims, gavusiems baudas, jas už miršusiems ir laiku jų nesumokėjusiems ar iš antstolių negavusiems informacijos apie jų išieškojimą, dažnai tenka mokėti gerokai daugiau negu numatyta baudos suma. Nuo šiol gyventojai galės pasitik rinti internete, ar šiuo metu antstoliai jų vardu nevykdo jokių bylų. Tokią paslaugą pradėjo teikti asmeninės kredito istori jos sistema „Manocreditinfo.lt“.
Baltarusijos rublis 10000 3,2783 DB svaras sterlingų 1 4,2238 JAV doleris 1 2,6226 Kanados doleris 1 2,6382 Latvijos latas 1 4,9399 Lenkijos zlotas 10 8,2378 Norvegijos krona 10 4,5713 Rusijos rublis 100 8,8964 Šveicarijos frankas 1 2,8730
kiekis Santykis
pokytis
Vakar Tinklas
–0,1401 % +0,1280 % –0,1409 % –0,0303 % +0,0283 % –0,2494 % –0,0656 % +0,0135 % +0,0070 %
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,04
4,70
2,45
„Kvistija“
5,01
4,64
2,42
„Vakoil“
5,02
4,67
2,44
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
102,78 dol. už 1 brl. 117,74 dol. už 1 brl.
Skolinti litai pigiausi
Lietuvos pramonė pirmą ketvirtį augo sparčiau, nei tikė tasi. Kaip progno zuoja analitikai, gali ma laukti ir tolesnio nuosaikaus augimo.
Lietuvos banko skelbiamos 6 mė nesių VILIBOR tarpbankinių pa skolų rinkos palūkanų normos nukrito iki 1,68 proc. – žemiau sios ribos per visą jų skaičiavimo istoriją.
Lietuvos bankas pranešė, kad VI LIBOR pasiekė istoriškai žemiau sią tašką nuo 1999 m., kai jos pradėtos skaičiuoti. Šešių mėne sių rodiklis, su kuriuo dažniausiai susietos paskolų litais palūkanos, nuo metų pradžios iki vakar buvo sumažėjusios 0,35 punkto – nuo 2,03 iki 1,68 proc. VILIBOR mažėjimą pastaruo ju metu lemia smukusios euro zonos tarpbankinės palūkanos (EURIBOR), litų perteklius tarp bankinėje rinkoje ir Lietuvos ri zikos vertinimą atspindinčių ro diklių gerėjimas“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos banko val dybos pirmininkas Vitas Vasiliaus kas.
Spurtas: pirmas šių metų ketvirtis pramonės gamybai buvo sėkmin
gas.
Lietuvos įmonių konkurencingu mas, palyginti su krizės laikotar piu, pagerėjo. Nors pramonės rezultatai geres ni, nei tikėtasi, prognozuoti spar tesnio šalies ūkio augimo ir gerin ti bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės analitikai dar neskuba.
Euro zonai tenka apie 50 proc. Lietu vos apdirbamosios gamybos eksporto, tad regiono ekono mikos nuosmukis ga li atsiliepti ir mūsų šalies gamintojams. „Turėčiau pripažinti, kad pirmas ketvirtis pramonei buvo geresnis, nei tikėjomės praėjusių metų ru denį ar žiemą, bet kiti rodikliai ro do, kad dar per anksti didinti BVP prognozes. Pavyzdžiui, transporto sektorius tikrai nerodė gerų rezul tatų nei sausį, nei vasarį, tik kovą jie buvo truputėlį geresni, bet vėl gi, geležinkelių rodikliai vis dar minusiniai – minus 11 proc. pagal krovinių apyvartą“, – sakė V.Tau raitė. Ji prognozavo, kad balandį ir ge gužę bendrą pramonės rezultatą
Tai gera žinia ban kų klientams, kurie turi paskolas litais.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Lietuvos pramonė auga Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimas Lietuvoje šių metų sau sio–kovo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, padidėjo 3,9 proc., iki 17,733 mlrd. litų. Tai pranešė Statistikos departamen tas. Kovo mėnesį, palyginti su va sariu, pramonės produkcijos gamy ba ir pardavimas išaugo 5,4 proc., iki 6,024 mlrd. litų, o, pašalinus sezono įtaką, augimas siekė 3 proc. „DNB Markets“ analitikas Min daugas Jurgelis sako, kad pramonės rezultatai jį nustebino. „Naujau si mūsų šalies gamybos sektoriaus duomenys rodo stebėtiną apdir bamosios pramonės atsparumą neramumams Europoje“, – ban ko išplatintame komentare teigė M.Jurgelis. „Rodikliai kol kas atrodo tikrai tvirtai, nes Lietuva galbūt kol kas atsispiria lėtesniam augimui Vaka rų Europoje, ir lūkesčiai dėl ekspor to rinkų augimo yra pagerėję, paly ginti su praėjusių metų rudeniu, kai vyravo tikrai gana niūrios nuotai kos. Dabar matome tam tikrą atsi palaidavimą – tai suteikia pagrindą tikėti, kad ir mūsų eksporto prekių paklausa nenusmuks tiek, kiek ti kėjomės“, – sakė SEB banko anali tikė Vilija Tauraitė. Ji teigė, kad kovą fiksuotas meti nis (palyginti su pernai kovu) pra monės augimas yra geriausias nuo praėjusių metų rugsėjo. Anot jos,
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
pablogins naftos gamyklos „Orlen Lietuva“ kapitalinis 35 dienas truk siantis remontas. „Tai yra maždaug trečdalis visos pramonės produk cijos, todėl akivaizdu, kad susto jimas tikrai turės didelę įtaką“, – sakė analitikė. M.Jurgelis taip pat teigė, jog iš lieka rizika, kad apdirbamoji pra monė augs lėčiau. „Euro zonai tenka apie 50 proc. Lietuvos apdirbamosios gamybos eksporto, tad regiono ekonomikos nuosmukis gali atsiliepti ir mūsų šalies gamintojams. Tikėtina, kad pirmą 2012 m. ketvirtį euro zonos BVP šiek tiek sumenko, o pirma dienį pasirodę balandžio euro zo nos pramonės ir paslaugų sekto riaus būklės rodikliai ir vėl rodė tikėtiną ūkio traukimąsi. Pana šios tendencijos greičiausiai iš sil aik ys ir art im iaus iais mėn e siais“, – teig ė „DNB Markets“ analitikas. Analitikai sako, kad pagerėjimo galima tikėtis antroje metų pusė je, tačiau net ir toks scenarijus gali pasirodyti esąs pernelyg optimis tiškas, nes, išsisklaidžius Europos centrinio banko trejų metų tarp bankinių paskolų poveikiui, pa staruoju metu vėl sparčiai ėmė kilti Italijos ir Ispanijos obligacijų paja mingumas – Europos skolų krizė mėgina grįžti su nauja jėga. BNS, VD inf.
Lietuvos banko duomenimis, per pirmus du mėnesius, palygin ti su gruodžio pabaiga, gyventojų ir įmonių palūkanų mokėjimai už paskolas litais sumažėjo 1,6 mln. litų. Anot Lietuvos banko, pagrin dinė priežastis – mažėjančios VI LIBOR normos. „Tai gera žinia bankų klientams, kurie turi paskolas litais. Mažėjan čios tarpbankinės palūkanos leng vina jų finansinę naštą“, – teigė V.Vasiliauskas. Lietuvos banko duomenimis, paskolos litais kovo pabaigoje su darė apie 28 proc. (15 mlrd. litų) vi so paskolų portfelio. Didžioji dalis
paskolų Lietuvoje suteikta eurais – apie 72 proc. (38,7 mlrd. litų). Anot Lietuvos banko, ir eurais paskolas paėmę bankų klientai pastaraisiais mėnesiais sulaukia gerų žinių. Šešių mėnesių EURIBOR pa lūkanų normos, su kuriomis su sieta didžioji dalis paskolų eurais palūkanų, sumažėjo 0,59 procen tinio punkto – nuo 1,62 (2011 m. pabaigoje) iki 1,03 proc. (šių me tų balandžio 20 d.). Daugiausia dėl to per pirmus du 2012 m. mėnesius namų ūkių ir nefin ansinių įmonių už pasko las eurais mokamų palūkanų su ma sumažėjo 5,2 mln. litų. BNS, VD inf.
Komentaras
Andrius Šuminas
Klubo „Pin ig ų srautas“ prez identas
V
ILIBOR tarpbankinių pa lūkanų normų litais ma žėjimą pastaruoju metu lėmė smuk us ios tarp bank inės palūkanų normos eurais (EUR IB OR), skland žiai išs pręst as banko „Snoras“ bankrotas ir litų per tekl ius, kur is buvo suvaldytas per Lietuvos banko rengtus indėlių auk cionus. Artimiausiu metu nematyčiau prie žasčių, kodėl smark iau turėt ų kis ti VIL IBOR, nes bene pag rind in is veiksnys, kuris lemia paskolų litais kainą, – tarpbankinės palūkanų nor mos eurais EURIBOR. Europos cent rin is bankas linkęs laik yt i žemas baz ines palūkanų normas, kur ios siekia 1 proc.
Palūkanos: šiuo metu skolintų litų kaina itin žema, bet skolintis eu
rais dar pigiau.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
8
AntrADIENIS, balandžio 24, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Degini žolę – kenki pats sau Už lango – ilgai lauktas saulė tas pavasaris. Deja, be rūpesčių džiaugtis buvimu lauke dažnai neleidžia padidėjusi oro tarša. Žmonės neklauso
Pavasarį vėjas, važiuojantys au tomobiliai pakelia nuo nenuva lytų gatvių, statybviečių per žie mą susikaupusius nešvarumus, todėl padidėja oro tarša kietosio mis dalelėmis. Aplinkos oro koky bei labai svarbu, kad komunalinės tarnybos pavasarį nutirpus snie gui nedelsdamos išvežtų iš gatvių per žiemą susikaupusį purvą ir nuplautų gatves bei šaligatvius. Sveikatos mokymo ir ligų pre vencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos spe cialistai sako, kad kartais ir patys gyventojai prisideda prie oro tar šos degindami sausą žolę, medžių lapus ar kitas augalinės kilmės at liekas, taip pat per žiemą susikau pusias buitines atliekas. Nors apie žolės deginimo žalą aplinkai, žmonių sveikatai, sau gumui ir turtui nuolat rašoma laikraščiuose, skelbiama per ra diją, internetą, televiziją, vis tiek kiekvieną pavasarį žmonės degi na pernykštę žolę, o kai kurie net mano, kad tai yra naudinga. Galbūt tai ir lengviausias bū das atsikratyti visos pernykštės augalijos, bet jis žalingas dirvo žemiui, sumažina jo derlingumą (žolės derlius sumažėja nuo 50 iki 70 proc.), sunaikina dau gybę įvairių rūšių smulkiųjų gy vūnų, tokių kaip pelės ir pelėnai, paukščių lizdus ir kiaušinius bei nespėjusias sudygti sėklas. Nuo nevaldomos ugnies kartais už sidega ūkiniai, gyvenamieji pa statai, žolės deginimas yra viena iš pagrindinių miškų ir durpynų gaisrų priežasčių. Sukelia ligas
Degant biomasei teršiamas ap linkos oras – susidaro ne tik kie tosios dalelės, bet ir labai dideli kiekiai nuodingo anglies monok sido, kuris per plaučius patenka į kraujotaką, sumažina deguo nies patekimą į organus ir audi
nius. Lengvai apsinuodijus ang lies monoksidu svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina. Kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą per kvėpa vimo takus. Priklausomai nuo koncentracijos, jos gali sudirginti kvėpavimo takus (peršti nosį, ger klę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl to gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) bei lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių povei kis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų li gų (astmos, bronchito, emfize mos), priežastimi. Gali sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių li gos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą (sukelti širdies priepuolį). Kietosios da lelės absorbuoja aplinkos che minius bei biologinius teršalus ir perneša juos giliau į kvėpavi mo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukel ti lėtinius apsinuodijimus, alergi nes organizmo reakcijas. Tvarkykimės atsakingai
Pavasaris – švaros laikotarpis, kai tvarkome namus ir teritorijas prie jų, sodus, sodybas, o per žie mą susikaupusių šiukšlių, nerei kalingų daiktų, net padangų kai kurie žmonės atsikrato deginda mi juos tiesiog laužuose. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti che minėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, padangas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atlie kas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas at liekas. Joms degant gali išsiskirti ir la bai nuodingų cheminių medžiagų (įskaitant ir sunkiuosius metalus, dioksinus), galinčių turėti įtakos ne tik šalia, bet ir tolėliau gyve nančių žmonių sveikatai. VD inf.
Vaikų sveikata prastėja
Gripas dar kandžiojasi
Moksleivių sveikata toliau prastėja. Tai paaiškėjo Kau no visuomenės sveikatos biurui atlikus analizę. Daž niausiai serga pradinių, re čiau – vyresnių klasių moks leiviai. Daugėja senatvės li gomis sergančių vaikų. Spe cialistai sako, kad vaikams trūksta fizinio aktyvumo.
Sergamumas gripu ir viršu tinių kvėpavimo takų infek cijomis kiek išaugo. Valsty binės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duome nimis, ankstesniąją savaitę sumažėjęs iki 34,5 susirgu sioper savaitę, tenkančio 10 tūkst. gyventojų, sergamumas vėl kiek išaugo – iki 36,16.
Ne vieną plones niais ir trumpesniais drabužiais pavasarį apsirengusią mo terį nustebina tai, kas per žiemą bu vo nepastebėta: iš siplėtę kojų kapilia rai ar net venos. Ko dėl taip atsitinka, klausiame krauja gyslių chirurgo me dicinos mokslų dak taro Rolando Dagi laičio. Pavasaris: apnuogintos kojos parodo jų ligas, kurių per žiemą net ne
dies ir kraujagyslių ligas.
Mindaugo Vaičiulio (BFL) nuotr.
„Shutterstock“ nuotr.
– O kokia pagrindinė šių ligų priežastis? – Paveldimumas. Kiekvienas turė tume pasidomėti, ar giminėje yra sirgusių kojų venų ligomis. Deja, remiantis tyrimu, tai žino tik šiek tiek daugiau nei pusė žmonių.
resnių žmonių problema. O taip nė ra. Jomis gali sirgti ir paaugliai, ir brandaus amžiaus žmonės. Man yra tekę operuoti ir 14 metų mer gaitę, kuriai buvo diagnozuota ti pinė varikozė.
Mitus formuoja nežinojimas Justė Kiburytė
– Ar kojų kraujagyslės išsiple čia staiga? Juk nejaučiame jo kių simptomų. – Kojų venų ligų simptomai gali bū ti tiek matomi, tiek juntami. Mato mi – tai išsiplėtusios venos ir kapi liarai, odos pigmentacija, guziukai ant kojos, o juntami – kojų tini mas, nuovargis, sunkumas ir nakti nis mėšlungis. Nėra taisyklės, kurie simptomai pasireiškia pirmi. Kaip parodė tyrimo rezultatai, žmonės apie šias ligas, jų priežastis ir gydy mo galimybes žino nepakankamai. – O nežinojimas arba klaidin gas žinojimas formuoja mitus, kurie vilkina ligas? – Iš tiesų, atlikus tyrimą paaiškėjo: tik ketvirtadalis jo dalyvių žino, kad sėdimas darbas gali sukelti kojų ve nų ligas. Sėdimas darbas yra toks pat svarbus rizikos veiksnys kaip ir stovimas, nes kojos visą laiką bū na nuleistos, dėl to veninė kraujo taka sulėtėja.
Pavojus: nuo degančios žolės kylantys dūmai gali sukelti lėtines šir
įtarėme.
– Ką daryti, jei darbas būtent toks? – Sėdimą darbą dirbantiems žmo nėms rekomenduojama daryti pa sivaikščiojimo pertraukėles, o jeigu nėra galimybės atsitraukti nuo dar bo vietos, kartais reikėtų palanks tyti kojos čiurną. Taip suaktyvina ma veninė kraujotaka.
– Ar tikimybę susirgti lemia lytis? – Tikrai taip. Moterys šiomis ligo mis serga keturis kartus dažniau nei vyrai. Taip yra dėl dviejų priežas čių. Pirmoji, jau minėta, – geneti nis paveldimumas, antroji – nėštu mas. Ši būsena kojų venoms sukelia didelį stresą. Todėl kiekvienai besi laukiančiai moteriai rekomenduo jama nešioti kompresines kojines.
Vis dar gaji nuomonė, kad šių ligų gydy mas skausmingas, sudėtingas, o gijimo procesas ilgas. Bet juk taip nėra.
– Ar tiesa, kad kraujagyslių chi rurgų pacientai – pagyvenę žmo nės, o jauni gydytis vengia? – Tyrimas atskleidė, kad dėl kojų venų ligų į gydytojus dažniausiai kreipiasi vyresni nei 56 metų žmo nės. Manoma, kad šios ligos – vy
– Kokių dar klaidų darome, ve noms pradėjus plėstis? – Yra manančių, kad liga praeis sa vaime. Taip tikrai nėra. Liga išsi vysto tuomet, kai pažeidžiamas venos vožtuvėlis. Jeigu jis pradėjo byrėti, tai jokie vaistai vožtuvė lio neatkurs. Vaistai tinkami tik simptominiam gydymui. Liga, ne priklausomai nuo to, kiek ji pažen gusi, gali būti gydoma arba lazeriu, arba chirurginiu būdu. – Kaip manote, kodėl žmonės nesikreipia į medikus? – Tyrimas atskleidė, kad pagrin dinė priežastis, kodėl žmonės, kurie mano turintys bėdų dėl kojų, nesi kreipia – jiems tai neatrodo pakan kamai rimta. Iš patirties dar galiu pridurti, kad viena priežasčių yra baimė. Dalis žmonių tiesiog bijo, kad vizitas pas gydytoją baigsis operacija. Vis dar gaji nuomonė, kad šių ligų gydymas skausmingas, sudėtingas, o gijimo procesas ilgas ir suteikia daug ne patogumų. Bet juk taip nėra. Reikia peržengti baimės ribą ir, pasireiškus pirmiesiems šių ligų simptomams, apsilankyti pas savo gydytoją.
9
antradienis, balandžio 24, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Sulaikė slaugytoją Jurgita Šakienė j.sakiene@diena.lt
Kauno apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų iki teisminio tyrimo skyriaus pro kurorai 15 dienų sulaikė vienuo likos mėnesių kūdikio mirties by loje įtariamą Kauno klinikinės li goninės slaugytoją.
Chaltūra: DP byloje liudija ir pramogų pasaulio veikėjai.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Kiek kainuoja „Delfinai“ Valstybės kaltintojas Darbo partijos (DP) byloje Generalinės pro kuratūros prokuroras Saulius Verseckas siūlo išslaptinti su operatyvine veikla susijusius duomenis, esančius Vilniaus apygardos teismo nutartyse. Sprendimas – kitame posėdyje
Tokį prašymą prokuroras patei kė teismo posėdyje pirmadienį. DP bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui dėl duomenų išslaptinimo jis pasiūlė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą ir Vilniaus apygardos teismą. Pastarasis išda vė sankcijas operatyvinei veiklai. „Kadangi dalis duomenų bau džiamojoje byloje buvo gauti at liekant operatyvinę veiklą, pagal dabartinę bylų nagrinėjimo prakti ką reikia, kad būtų nutartys, kurių pagrindu buvo atlikti operatyviniai veiksmai“, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė S.Verseckas. Pasak jo, tiriant bylą buvo klau somasi telefoninių pokalbių, parei gūnai kontroliavo juos dominančių asmenų elektroninį susirašinėjimą. Teismas nutartį dėl prokuroro prašymo paskelbs kitame teismo posėdyje. Apklausa vėl neįvyko
Pirmadienį į posėdį susirinkus vi siems proceso dalyviams, teismas tęsė liudytojų apklausą. Šiemet pajudėjus bylos procesui, pavyko apklausti per 20 bylos liudytojų. Tačiau pagrindinės liudytojos bu vusios partijos kasininkės Nijolės Steponavičiūtės kelis kartus pla nuota apklausa taip ir neįvyko. Manoma, kad N.Steponavičiū tės apklausa vyks maždaug gegu žės viduryje. Dažniausiai prieš pagrindinės liudytojos apklausą susirgdavo DP bylos kaltinamieji, tačiau kar
tą prieš ją susirgo ir viena kolegi jos teisėjų. Žurnalistų paklaustas, kodėl prieš pagrindinės liudytojos ap klausą vis kas nors iš kaltinamųjų suserga, V.Uspaskichas tikino esąs pasiruošęs N.Steponavičiūtės ap klausai ir turįs liudytojai bent 200 klausimų.
Vilius Survila:
Atvykome į biurą ne toli Seimo, po kelių dienų pasirašėme su tartį, buvo sumokėta grynaisiais.
buvo sumokėta grynaisiais“, – per ikiteisminį tyrimą davė parodymus liudytojas. Sutarties prokurorams jis pateikti negalėjo. V.Survila teigė, kad DP jų kon certas 2005 m. kainavo apie 1,5–2 tūkst. litų. Jis kategoriškai paneigė tyrėjų duomenis, kad už koncertą DP jam sumokėjo 4 tūkst. litų – tokia suma rasta DP dokumentuose. „Mes tiek nekainuojam“, – per apklausą atliekant ikiteisminį ty rimą pareiškė V.Survila. Jis teigė, kad iš DP gautų pajamų nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai – tai esą privalėjo pa daryti ir visus mokesčius sumokė ti koncerto organizatoriai. Regi sąmokslą
Skaičiai skiriasi
Teismas pirmadienį kaip liudytoją apklausė muzikos grupės „Delfinai“ buvusį vadybininką Vilių Survilą. Jis teigė, kad nepamena visų se niai įvykusių įvykių, todėl teisė ja paskelbė per ikiteisminį tyrimą duotus parodymus. 2007 m. rugsėjį apklaustas grupės „Definai“ vady bininkas teigė, kad grupės honorarai svyravo nuo 500 iki 3,5 tūkst. litų. Pastarąją sumą buvo galima uždirb ti per Naujuosius metus. Paklaus tas, ar teko dalyvauti DP renginiuo se, apklausiamas liudytojas teigė, kad jam paskambino moteris vardu Vitalija. Ji pasakė, kad nori organi zuoti koncertą. „Atvykome į biurą netoli Seimo, po kelių dienų pasirašėme sutartį,
„Gal mane kas apgaudinėjo. Ne Vi talija Vonžutaitė išrašinėjo, o ta pa ti N.Steponavičiūtė – pažiūrėkit į dokumentus“, – žurnalistams liu dytojo apklausą komentavo V.Us paskichas. Jis mano, kad N.Steponavičiū tė ir dar kažkokie žmonės buvo in filtruoti į DP ir „darė savo darbą“. Jis šioje byloje save laiko didžiu le auka. Iki šiol valstybės saugoma N.Ste ponavičiūtė nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista, nes bendradarbiavo su teisėsauga ir padėjo atskleisti galimus nusikal timus. Kitas teismo posėdis DP byloje vyks penktadienį. Jame ketinama apklausti liudytojus. VD, BNS inf.
Pasaka be pabaigos Neseniai sukako lygiai ketveri metai, kai DP byla yra teisme. Baudžiamojo je byloje kaltinimai pateikti DP lyde riui europ arlament ar ui V.Uspask i chui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui ir buvusioms partijos darbuotojoms Vitalijai Vonž utaitei bei Marinai Liut kevičienei. Kaltinimai taip pat pateik ti jur idiniam asmeniui – DP. Anksčiau skelbta, kad buvusi partijos kasininkė N.Steponavičiūtė liudyda ma kitoje byloje dėl melag ing ų paro dymų davimo patvirtino, kad partijo
V.B. pateikti įtarimai dėl neat sargaus gyvybės atėmimo, pa žeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles. Ikiteisminį tyrimą atlieka Kau no apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, tyri mą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Labai sunkių nusi kaltimų ikiteisminio tyrimo orga nizavimo skyriaus prokurorai. Baudžiamasis kodeksas už šį nu sikaltimą numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Kauno klinikinėje ligoninėje berniukas mirė balandžio 6 d. Į li goninę kūdikis pakliuvo dėl žar nyno infekcijos. Jis mirė tą pačią dieną, kai buvo tėvų atvežtas į li goninę. Berniukas buvo paguldytas į Gastroenterologijos skyrių, čia vaikui turėjo būti suleista skys čių, kurių jis neteko daug vidu
riuodamas ir vemdamas. Tačiau mažylį staiga ištiko mirtis, jo at gaivinti nepavyko ir kolegoms į pagalbą atskubėjusiems Vaikų in tensyvios terapijos skyriaus spe cialistams. Iš pradžių Kauno Santakos po licijos komisariate buvo pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nu statyti, tačiau vėliau jis buvo per kvalifikuotas į tyrimą dėl neatsar gaus gyvybės atėmimo. Ekspertai pranešė, kad berniukas mirė, nes staiga sustojo širdis. Kauno klinikinė ligoninė jau baigė vidinį tyrimą dėl įvykio, tačiau išvadų neskelbia. „Komi sijos protokolą ir išvadas proku roro nurodymu mes išsiuntėme į prokuratūrą. Prokuroras įver tins, ar protokolą galima viešinti, ką konkrečiai iš jo galima skelb ti. Protokolas bus prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos“, – dienraščiui sakė ligoninės di rektorius Raimondas Kunickas. Atliekant tyrimą iki smulk menų buvo nustatomi gydytojų veiksmai ir inventorizuotos visos turimos medicininės medžiagos. Direktorius, motyvuodamas tuo, kad vyksta ikiteisminis tyri mas, teigė negalįs atskleisti jokios informacijos apie sulaikytą slau gytoją: nei kokį darbo stažą ji tu rėjo, nei kaip ji yra charakterizuo jama kaip darbuotoja.
je egzistavo neoficiali buhalterija, esą vokeliuose mokami atlyg inimai. Į bylą įtrauk us valst ybės gynėjus ir atmet us nep agr įst us nuš al in imus teismui pavyko bylą išjudinti iš mir ties taško. Prok uroras yra skelb ęs, kad 2004–2006 m. DP dokumentuo se nefi ksuota apie 25 mln. lit ų paja mų ir apie 23 mln. išlaidų, susijusių su turtu, įsipareigojimais ar struktū ros pasikeitimais. Teismai yra areštavę DP 6,353 mln. lit ų valst yb ės dot acijų. DP dot aci
jos buvo areštuotos tam atvejui, jei gu būtų priteisti civiliniai iešk iniai ir juos reikėtų išieškoti. Iešk in į šioje byloje yra pareišk usi Valstybinė mokesčių inspekcija, ku riai nebuvo sumokėta daug iau kaip 3,9 mln. lit ų privalomų mokesčių ir įmok ų, bei Valst ybin io soc ial in io draud imo fondo valdybos Viln iaus skyr ius dėl valst ybei padar ytos ža los nesumokant privalomų valst y bin io social in io draud imo įmok ų – daug iau kaip 855 tūkst. litų.
Kaltinimai: Kauno klinikinės ligoninės slaugytojai pateikti įtarimai
dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Prokurorę perkėlė į žemesnes pareigas Generalinis prokuroras Darius Valys, kaip pranešė prokuratū ra, už ikiteisminių tyrimų vilki nimą Vilniaus apygardos pro kuratūros prokurorę Lolitą Nar montienę perkėlė į žemesnes pa reigas. Ji perkelta dirbti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurore.
Dėl galimo prokurorės piktnau džiavimo ir dokumentų klastoji mo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį pavesta atlikti Panevėžio apygardos prokuratūrai. Generalinės prokuratūros duo menimis, praėjusiais metais pro kuratūroje iš viso atlikti 58 tar nybiniai patikrinimai dėl 64 prokurorų ir prokuratūros per
sonalo, 2010 m. – 37 tarnybi niai patikrinimai dėl 49 asmenų veiksmų, 2009 m. – 30 tarnybi nių patikrinimų. Šiais metais generalinis pro kuroras, kaip prokuratūra infor muoja, jau pradėjo 26 tarnybinius patikrinimus dėl prokurorų gal būt padarytų tarnybinių pažei dimų, t. y. tiek, kiek 2007 ir 2008 m. buvo atliekama per metus. Už aplaidų pareigų atlikimą ir darbo drausmės pažeidimus ge neralinis prokuroras 2011 m. pro kurorams ir darbuotojams skyrė 21 nuobaudą, iš kurių penkios pa stabos, 12 papeikimų, trys perkė limai į žemesnes pareigas ir vie nas atleidimas. VD, BNS inf.
10
antradienis, balandžio 24, 2012
sportas Išsidalijo medalius
Lietuviai – beveik greta
Toli nuo prizininkų
Lietuvos moterų tinklinio čempionatą laimėjo Kau no „Heksa“, finale 3:0 įveiku si Jonavos „Achemos KKSC“ komandą, o vyrų varžybose triumfavo Vilniaus „Flamin go Volley SM Tauras“ ekipa, le miamame mače 3:1 privertu si kapituliuoti Šiaulių „ElgosMaster Idea“ tinklininkus.
Naujoje Teniso profesiona lų asociacijos (ATP) klasifi kacijoje dėl kirkšnies trau mos jau porą mėnesių ne žaidžiantis Ričardas Beran kis su 290 taškų iš 175-osios vietos pakilo į 174-ąją, Lau rynas Grigelis (nuotr.) su 264 taškais iš 187-osios po zicijos smuktelėjo į 188-ąją.
Estijoje įvykusiame Europos Sąjungos šalių Lotynų Ame rikos sportinių šokių čempio nate Lietuvos čempionai, Vil niaus „Ratuto“ klubo atstovai Jokūbas Venckus ir Jomantė Dapkevičiūtė (nuotr.) užėmė 14-ąją vietą, o Lukas Petkevi čius ir Miglė Klupšaitė – 24ąją vietą.
Trumpesnis pusfinalis žada daugiau intrigos Po dešimties dienų pertraukos Kauno „Žalgirio“ krepšininkai grįžta į varžybų aikštes – šiandien prasidedančiame Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pusfinalyje Aleksandro Trifunovičiaus auklėtiniai svečiuose egzaminuos Prienų „Rūdupį“. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Pažįsta iki panagių
Tai bus jau šeštoji šių koman dų tarpusavio dvikova šį sezo ną. „Žalgirio“ ir „Rūdupio“ keliai šiemet kirtosi tiek šalies čempio nate, tiek Baltijos krepšinio lygo je (BBL). Vieną kartą Virginijaus Šeškaus treniruojami prieniškiai kaip rei kiant įkando – kovo 21-ąją pirmo se BBL ketvirtfinalio rungtynė se sensacingai paguldė tituluotus varžovus ant menčių 97:85. Po to „Žalgiris“ parodė tikrąją savo jėgą ir, užtikrintai dukart įveikęs savo priešininkus, įžengė į finalo ket vertą. Sostinės klubui prasibrovus į VTB Vieningosios krepšinio ly gos finalo ketvertą, LKL pusfin a lių serija sutrumpėjo. Pirmą kartą turnyro istorijoje bus kovojama ne iki dviejų pergalių, bet nugalėtojas paaiškės po dviejų rungtynių, skai čiuojant taškų skirtumą. LKL fina lo serija šiemet taip pat sutrumpės – bus kovojama ne iki keturių, bet iki trijų pergalių. Jėgų netaupys
– Kokia nuotaika pasitinka te LKL pusfinalį su „Žalgiriu“? Ar šį sezoną vieni kitiems dar neįgrisote? – paklausėme „Rū
dupio“ komandos vyriausiojo tre nerio Virginijaus Šeškaus asisten to Mindaugo Arlausko. – Nuotaika nebloga. Svarbiau sia, kad ketvirtfinalyje įveikė me Pasvalio „Pieno žvaigždes“. Ši akistata buvo labai sunki ir parei kalavo daug psichologinių ir fizinių jėgų. Labai gerai, kad įtampa nu slūgo. „Žalgiris“ – visai kito ka libro komanda. Visos dvikovos su tokiu priešininku – vienas malo numas. Tai puiki proga pasitikrin ti savo jėgas. – Iš penkių šį sezoną vyku sių rungtynių žalgiriečius kar tą jau įveikėte. Tikitės panašų žygdarbį pakartoti? – Stengsimės kovoti iš visų jėgų. Prognozuoti sunku, bet žinome, kad „Žalgiris“ – įveikiamas. Kita vertus, neabejoju, kad LKL čem pionai į Prienus atvyks tikrai kitaip nusiteikę, nei tai buvo per BBL ket virtfin alį. – Prisiminus tas „Rūdupio“ pergale pasibaigusias rungty nes, kaip manote, ar „Žalgi ris“ neįvertino Prienų koman dos, ar ji tiesiog sužaidė labai gerai? – Nemanau, kad „Žalgiris“ mūsų nevertina. Abiejų komandų krepši ninkai vieni kitus pažįsta puikiai. Šį sezoną ne tik kartą sugebėjo
me įveikti galingus savo varžovus, tačiau labai gerai jiems priešino mės ir kitose rungtynėse – „Žalgi rio“ arenoje kauniečiai mus palau žė tik paskutinę minutę. O pergale pasibaigusias rungtynes „Rūdu pio“ krepšininkai sužaidė tikrai ge rai, visos grandys veikė puikiai. Tai buvo vienas geriausių mūsų mačų šį sezoną. – Per trečiąsias rungtynes su „Pieno žvaigždėmis“ ant par keto skaudžiai griuvo su varžo vu susidūręs Edgaras Želionis. Ar bus pasirengęs šis krepši ninkas išbėgti į aikštę? – Sezonas artėja pabaigos link, tad smulkios traumos kamuoja daugu mą žaidėjų. Tikimės, kad rikiuotėje bus visi, tačiau Gintarui Kadžiuliui jau senokai skauda nugarą, Andriui Mažučiui – koją, užsigavo E.Želio nis. Kol kas dar neaišku, ar Edga ras žais pirmąsias LKL pusfinalio rungtynes (su treneriu kalbėjomės vakar – aut. past.). – Kad ir kaip būtų, „Žalgiris“ – pusfin alio favoritas. Ar neky la minčių pataupyti jėgas ir ge riau pasiruošti dvikovoms dėl bronzos? – Jėgas taupyti ne visuomet nau dinga. Atsipalaiduoti šiame sezo no etape tikrai negerai. Puikiai su prantame, kad pusfinalio favoritai
Pažįstami: „Žalgiris“ ir „Rūdupis“ šį sezoną – dažni varžovai. Tomo Raginos nuotr.
– ne mes, tačiau kovosime iš vi sų jėgų. „Žalgiris“ tikrai bus geras mūsų jėgų patikrinimas prieš LKL mūšius dėl bronzos. – Pagrindinis sezono tikslas – iškovoti bronzos medalius? – Taip, mūsų uždavinys yra trečioji vieta. Tokių pačių ambicijų yra ku pini ir „Šiaulių“ krepšininkai. Pernai jiems labai nepasisekė, tad neabejo ju, kad Antano Sireikos auklėtiniai stengsis bet kokia kaina reabilituo tis ir iš mūsų atimti bronzą. Šiauliečiai tiki stebuklu
Rimtai kibti į atlapus LKL vice
čempionui „Lietuvos rytui“ yra nusiteikęs kito šiandien vyksian čio pusfinalio dalyvis – „Šiaulių“ klubas. Ketvirtfinalio mače su Klaipėdos „Neptūnu“ traumą patyrė „Šiau lių“ legionierius iš Latvijos Raitis Grafas, tačiau, A.Sireikos nuomo ne, valingas krepšininkas turėtų padėti per pusfin alį su vilniečiais. „Manau, kad sprendimas su trumpinti LKL pusfinalio seri ją mums naudingas: dukart įveikti tokį varžovą, kaip Vilniaus klubą, galima tik būnant stipresniems, o dviejų mačų serijoje visko gali bū ti“, – stebuklu tikėjo A.Sireika.
MRU studentai tikisi J.Valančiūno pagalbos Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) vaikinų 1-osios grupės ko mandų čempionato finale jėgas iš mėgins Kauno ir Vilniaus atstovai – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Mykolo Romerio univer siteto (MRU) krepšininkai.
Lūkesčiai: MRU komanda viliasi,
kad jai per finalą su kauniečiais padės J.Valančiūnas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Devyniskart Lietuvos ir penkis kart Europos čempionai VDU stu dentai pusfinalyje tik po itin atkak lios ir įtemptos kovos savo aikštėje 82:77 įveikė Klaipėdos universite to (KU) ekipą. „Žinojome, kad su VDU rinkti ne kautis bus sunku, tačiau stengė mės iš paskutiniųjų. Iki sensacijos pritrūko ne tiek ir daug. Gaila, kad
mums nepasisekė, nes galėjo vis kas pakrypti ir kitaip“, – po var žybų kalbėjo KU treneris Dainius Miliūnas. Anot VDU trenerio Arūno Juknevi čiaus, panašios dvikovos jis ir tikėjosi. „Mes buvome vadinami favo ritais, tad klaipėdiečių neslėgė įtampa. Jie galėjo rungtyniauti la biau atsipalaidavę. Juk jei pralaimi stipresniems, krepšininkų niekas nesmerkia. Rungtynės buvo iš ties atkaklios. Klaipėdiečiai patai kė net 12 tritaškių iš 25. Tokio pa taikymo galėtų pavydėti net NBA komandos. Uostamiesčio koman da – susižaidusi, krepšininkai iš pusės žodžio supranta vieni kitus.
Jų ekipos branduolį, išskyrus vieną kitą žaidėją, sudaro Nacionalinėje krepšinio lygoje rungtyniaujančios „Naftos-Universiteto“ žaidėjai“, – kalbėjo VDU strategas. Kiek anksčiau į didįjį finalą iš kopė MRU studentai, pusfinalyje 71:58 parklupdę varžovus iš Šiau lių universiteto (ŠU). MRU komandos vyriausiasis treneris Vytautas Poteliūnas le miamam mačui tikisi Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkų Jono Valančiūno ir Pauliaus Dambraus ko pagalbos. „Buvo tokių užuominų, kad jei pateksime į finalą, pirmą kartą šį sezoną MRU ekipai padės joje re
gistruotas J.Valančiūnas. Būtų šau nu. Tada jau galėtume planuoti ne sidabro medalius“, – teigė V.Pote liūnas. Kol kas nenuspręsta, kada ir kur vyks LSKL finalas. Vienas variantų – neutrali aikštė Klaipėdoje. Vaikinų 2-osios grupės koman dų čempionatą laimėjo Tarptauti nės teisės ir verslo aukštosios mo kyklos (TTVAM) studentai, finale 80:76 nugalėję Vilniaus kolegijos (VK) atstovus. Bronzos medalius pelnė Kauno kolegijos (KK) krep šininkai, 102:73 įveikę Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) 2-ąją ekipą. VD, LSKL inf.
11
antradienis, balandžio 24, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Finalas – be čempionių Lietuvos moterų rankinio lyga šį sezoną turės naujas čempiones ir jos po ilgokos pertraukos bus ne vilnietės, bet kaunietės. Tai paaiškėjo pasibaigus pusfinalio kovoms. Reguliariojo sezono nuga lėtojos ir Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taurės laimėtojos Kauno „AC ME-Žalgirio“ rankininkės be dides nio vargo 2:0 (33:26 ir 27:19) elimina vo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) ekipą, o 2011-ųjų vi cečempionė Kauno rajono „Garlia va-SM“ komanda 2:0 (31:22 ir 34:33) – praėjusių metų čempionę „East con AG-Vilniaus kolegiją“. Itin dramatiškas buvo antrasis garliaviečių ir vilniečių mačas. Jį po pratęsimo laimėjo Kauno rajo no atstovės. „Šios rungtynės buvo nepapras tai svarbios abiem ekipoms, galbūt dėl to rezultatas nuolat svyravo vienos ar kitos komandos naudai. Mums pavyko sėkmingiau sužaisti pirmojo kėlinio pabaigą bei antro jo ir pratęsimo pirmąsias dalis. Tai lėmė pergalę prieš pajėgias varžo ves“, – sakė „Garliava-SM“ va dovas, buvęs rankininkas Kęstu tis Povilaitis. „Pirmojo kėlinio viduryje ir vė liau, kai buvome atsilikę 5–6 įvar čiais, komandą į lemiamą kovą pa kėlė Jurgita Daugėlaitė, ryžtingais prasiveržimais taranavusi vilnie
čių gynybą. Ji įmetė tris įvarčius iš eilės ir uždirbo labai svarbius ke lis 7 m baudinius. Po kovingų Jur gitos veiksmų ekipa atsitiesė ir ga liausiai iškopėme į didįjį finalą“, – pridūrė „Garliavos-SM“ vy riausioji trenerė Rita Urnikienė.
Šios rungtynės bu vo nepaprastai svar bios abiem ekipoms. Finalas, kuriame bus kovojama iki trijų pergalių, vyks gegužės 5, 9, 12 ir prireikus 16 bei 19 d. Tomis pat die nomis dėl bronzos medalių varžysis Panevėžio KKSC ir „Eastcon AGVilniaus kolegijos“ rankininkės. Tarp rezultatyviausių Lietuvos moterų rankinio lygos čempiona to žaidėjų pirmauja panevėžietė Simona Kazlauskaitė, jau pelniu si 246 įvarčius. Kitos KKSC ekipos rankininkės Gintarės Butkevičiū tės sąskaitoje – 237 įvarčiai. Sezoną jau baigusios Kauno „Širšių-Gajos“ komandos žaidėja Laura Masiulevi čiūtė su 224 įvarčiais – trečia. VD inf.
Pusfinalių statistika „ AC M E -Ž a l g i r i s “– Pa n e vė ž io KKSC 33:26 (17:14). Įvarčiai: L.Abra mauskaitė ir G.Vidūnaitė po 7, J.Da rulytė, D.Ilčiukaitė ir G.Lydekaitė po 5, J.Balzarevičiūtė 3, A.Kniubai tė 1/G.Butkevičiūtė 13, S.Kazlauskai tė 5, J.Lukšytė 3, V.Stankevičienė 2, R.Oksaitė, G.Bugail išk ytė ir I.Kuo dytė po 1. Panevėž io KKSC–„ACM E-Žalg i ris“ 19:27 (9:14). Įvarčiai: S.Kazlaus kaitė 8, G.Butkevičiūtė 4, V.Stanke vičienė 3, A.Košečk inaitė, I.Kuo dytė, G.Burkaitė ir J.Lukšytė po 1/D.Ilčiukaitė 8, L.Abramauskaitė 6, A.Kniubaitė ir G.Lydekaitė po 5, J.Balzarevičiūtė 3. „Eastcon AG-Vilniaus kolegija“– „Garliava-SM“ 22:31 (14:14). Įvarčiai: M.Perlibaitė 5, G.Kavaliauskaitė ir E.Kairytė po 4, D.Šniokaitė 3, E.Ver bovik ir Ž.Skendelytė po 2, G.Anu žytė ir I.Verbovik po 1/I.Mockevičiū tė ir D.Būtėnaitė po 10, D.Šatkauskai tė 6, J.Daugėlaitė 4, M.Kairytė 1. „Garliava-SM“–“Eastcon AG-Vil niaus kolegija“ 34:33 (15:16, 29:29). Įvarčiai: I.Mockevičiūtė 10, D.Būtė naitė 7, J.Daugėlaitė 6, D.Šatkaus kaitė 4, S.Navickaitė, N.Mikšytė ir G.Onusaitytė po 2, M.Kairytė 1/G.Ka valiauskaitė 10, M.Perlibaitė 9, E.Kai rytė 5, Ž.Skendelytė 4, G.Anužytė ir V.Krisiūnaitė po 2, D.Šniokaitė 1.
Akistata: trenerių R.Urnikienės ir A.Skarbaliaus vadovaujamos komandos susikaus finale.
Gedimino Bartuškos, Tomo Raginos nuotr.
Lemiamas metimas – pro šalį Dvejas pastarąsias rungtynes dėl kelio skausmų praleidęs Linas Kleiza – vėl kovos rikiuotėje, tačiau neišnaudojo puikios progos savo komandai išplėšti pratęsimą.
Lietuvio atstovaujamas Toronto „Raptors“ klubas išvykoje 73:76 nu sileido Detroito „Pistons“ ekipai, o 23 minutes aikštelėje praleidęs L.Kleiza pelnė 12 taškų ir buvo vienas naudin giausių savo komandoje. Be to, komandos vyriausiasis treneris Dwane’as Casey patikėjo Lietuvos rinktinės lyderiui lemia
mą metimą. Paskutinę ketvirtojo kėlinio sekundę L.Kleiza galėjo iš plėšti pratęsimą, tačiau, būdamas visiškai laisvas, nepataikė iš toli. „Linas dvikovos pabaigoje turė jo puikų šansą ir metė visiškai lais vas. Tai viskas, ko galėjome norė ti“, – nusivylimo po pralaimėjimo neslėpė D.Casey. „Per šias rungtynes turėjau tik rai nemažai progų atakuoti ir jomis neblogai sekėsi pasinaudoti. Buvo šansas pratęsimui, tačiau pristigo sėkmės. Lemiamas metimas buvo geras, gaila, kad kamuolys į krep
šį neįkrito“, – kalbėjo L.Kleiza. Itin atkakliame mače pirmaujanti ko manda keitėsi net 21 kartą, rezulta tas 16 kartų buvo lygus, o nė vienai ekipai nebuvo pavykę susikrauti di desnio nei 6 taškų pranašumo. Vis dėlto mačo pabaiga Kanados eki pai susiklostė labai nesėkmingai – pro šalį skriejo net 11 iš 14 paskuti nių „Raptors“ metimų. Į atkrintamąsias varžybas šan sų patekti jau neturintis Toronto klubas Rytų konferencijoje žengia dvyliktas. VD inf.
12
antradienis, balandžio 24, 2012
pasaulis
N.Sarkozy likimas M.Le Pen rankose? Pirmasis Prancūzijos prezidento rinkimų turas nenustebino. Dėl šalies vadovo posto toliau grumsis François Hollande’as ir Nicolas Sarkozy. Bet Prancūzijos politi kos padangėje sužibo nauja žvaigždė – Marine Le Pen. Nacionalinio fronto triumfas
Palaikymas: jei Nacionalinio fronto vadovė M.Le Pen išreikš savo paramą N.Sarkozy, šio pozicijos su
stiprės.
„Scanpix“ nuotr.
Rengėjai
Naujasis Baltijos šokis ’12 TARPTAUTINIS ŠIUOLAIKINIO ŠOKIO FESTIVALIS
Globėjai
N.Sarkozy, regis, taip ir nesugebė jo įtikinti dešiniųjų stovyklos, kad ši balsuotų už jį. Jis labai stengė si įtikti, net grasino pasitraukti iš Šengeno zonos, pliekė imigrantus, deportavo romus. Tačiau kalbos liko kalbomis, o reali padėtis Prancūzijoje menkai tepakito. Juolab kad daugelis pran cūzų savo kailiu pajuto, jog ekono minė padėtis prastėja. Po pirmojo rinkimų turo dabarti nis Prancūzijos vadovas galėjo įsi tikinti, kad tikrai nėra populiarumo viršūnėje, nors savo tikslą pasie kė – jis bent jau antrajame ture. Vis dėlto pergalę rinkimuose šven tė net ne socialistas F.Hollande’as, o M.Le Pen. Nacionalinio fronto va dovė susišlavė daugiau nei 18 proc. rinkėjų palaikymą.
Mūšis dėl Prancū zijos tik prasidė jo... Susprogdinome dviejų partijų mono polį.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Vilniaus miesto savivaldybė
Taigi, M.Le Pen gavo 4 proc. dau giau balsų, nei 2002 m. sugebėjo gauti jos tėvas politikos mohikanas Jeanas Marie Le Penas, beje, garsėjęs įvairiais skambiais pareiškimais, dėl kurių Nacionaliniam frontui ir kli juota kraštutinės partijos etiketė. Kraštutinės dešiniosios etiketė klijuota ir M.Le Pen, tačiau politikė garsėja kur kas pragmatiškesne lai kysena nei tėvas. Dabar jau garsiai kalbama, kad būtent jos šalininkų balsai lems N.Sarkozy likimą ant rajame ture. Tai pripažino ir pats N.Sarkozy. „Turime gerbti rinkėjų valią – mūsų pareiga įsiklausyti“, – kalbėjo prezidentas. Kita vertus, iki antrojo turo, kuris vyks gegužės 6 d., laiko dar yra. Jei M.Le Pen vis dėlto pareikštų paramą N.Sarkozy, jo pozicijos tikrai sutvirtėtų. Tiki savo sėkme
Gegužės 2–9 Bilietai parduodami Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (Gedimino pr. 4, tel. (8 5) 262 9771) . Informacija tel. (8 5) 204 0835, ir kasose el. paštu info@dance.lt.
www.dance.lt
Rėmėjai
Informacijos rėmėjai
Partneriai
Remiantis oficialiais rinkimų rezul tatais, F.Hollande’as surinko 28,56 proc., o N.Sarkozy – 27,07 proc. N.Sarkozy, žinoma, gali džiaugtis, kad nepateko į Penktosios Pran cūzijos respublikos istorijos pusla pį kaip antrasis neperrinktas šalies vadovas. Kita vertus, jis tapo pir muoju pareigas einančiu preziden tu, kuris pralaimėjo pirmajame ture. F.Hollande’as pergalę šventė socia listų tvirtove vadinamame Tiulyje. Savo šalininkams jis pareiškė, kad po pirmojo turo turi visas galimy bes užimti Eliziejaus rūmus. Žinoma, kaip įprasta, jis nepa gailėjo karčių žodžių N.Sarkozy. „Pasirinkimas paprastas: arba tę sime nepasiteisinusią politiką su ne
santaiką kurstančiu perrinkimo sie kiančiu lyderiu, arba vėl pakelsime Prancūziją su nauju, vienijančiu pre zidentu“, – kalbėjo F.Hollande’as. Pasak F.Hollande’o, „dabarti nis prezidentas įkalino Prancūziją žemyn smunkančioje taupymo ir darbo vietų praradimo spiralėje“. Įvertino teigiamai
Tiesa, tučtuojau N.Sarkozy at rėžė, kad jo varžovas yra nepa tyręs, silpnavalis ir finansinę pa niką sukels neapgalvotais išlaidų pažadais. N.Sarkozy pridūrė, kad rinkimai buvo „kriziniai“, todėl jo rezultatas nenustebino. Vis dėlto jis pabrėžė, kad rezultatus vertina „teigiamai“. N.Sarkozy sakė sa vo šalininkams: „Šis nerimas, šios kančios – aš juos žinau, supran tu juos. Reikia gerbti mūsų sienas, ryžtingai kovoti su darbo vietų perkėlimu, kontroliuoti imigraciją, suteikti vertę darbui, saugumui.“ Regis, N.Sarkozy tikslas bus vie nas – pelnyti M.Le Pen šalininkų pasitikėjimą. Jei jam pavyks, jis ga li tikėtis laimėti prieš socialistus, kurie nuo 1995 m. nebuvo valdžio je. Kol kas apklausos – nepalankios N.Sarkozy. Po pirmojo turo jos rodo, kad F.Hollande’as antrajame ture gaus 54 proc. balsų ir įveiks N.Sar kozy, kuris gaus 46 proc. balsų. Dešinieji džiaugėsi
M.Le Pen džiaugėsi pasiektais re zultatais. Savo šalininkams politi kė sakė: „Mūšis dėl Prancūzijos tik prasidėjo... Susprogdinome dviejų partijų monopolį. Nieko nebus kaip anksčiau... Prancūzijos žmonės pa kvietė save prie elito stalo.“ M.Le Pen pažadėjo, kad pareikš savo nuomonę dėl paramos vienam iš kandidatų gegužės 1-ąją. Kaip politikė ketina pasielgti – neaišku. Praėjusią savaitę ji pava dino N.Sarkozy klaida, kuris neturi galimybių išlaikyti valdžią. Kita vertus, abejojama, kad M.Le Pen ketina remti socialistus, nors kai kurie F.Hollande’o pareiškimai, ypač nukreipti prieš globalizaciją, jai yra priimtini. Užsienio valstybių pozicija M. Le Pen pergalės atžvilgiu nebuvo palanki. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad jai ne rimą sukėlė Nacionalinio fronto ly derės triumfas. „Šis aukštas rezul tatas kelia nerimą, tačiau tikiuosi, kad tai bus išlyginta per antrąjį tu rą“, – sakė kanclerės atstovo pava duotojas Georgas Streiteris. Rinkėjai Prancūzijoje buvo akty vūs. Aktyvumas siekė 80 proc. Tiesa, kiek mažiau nei 2007 m. Tada prie balsadėžių patraukė 84 proc. Iki pirmojo turo buvo pro gnozuojama, kad socialinės ir eko nominės problemos Prancūzijoje gali sukelti apatiją rinkimams. Ta čiau spėlionės nepasitvirtino. BNS, AFP, „Daily Mail“ inf.
13
antrADIENIS, balandžio 24, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Į geriausio metų il gametražio vaidy binio kino filmo „Si dabrinės gervės“ apdovanojimą šie met pretenduoja trys filmai. Preten dentais tapo Dona to Ulvydo „Tadas Blinda. Pradžia“, Algimanto Puipos „Miegančių druge lių tvirtovė“ ir Do vilės Gasiūnaitės „Narcizas“.
Šiuolaik inio baleto spektak lis pagal DEPECHE MODE muziką Rež. Marija Simona Šimulynaitė 2012 m. gegužės 15 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje
Atskleidė: „Sidabrinių gervių“ organizatoriai vakar pristatė šių meAndriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Vėl klyks kino gervės Statulėlės už serialus
Metų geriausio trumpametražio vaidybinio kino filmo kategori joje nominuoti režisierės Jūratės Samulionytės „Laikinai“, Dei manto Narkevičiaus „Draudžia mi jausmai“ ir Andriaus Blaževi čiaus „Dešimt priežasčių“. Metų ger iaus iu ilgam etra žiu dokumentiniu kino filmu gali tapti Audriaus Stonio „Raminas“, Mindaugo Survilos „Stebuklų laukas“ ir Giedrės Žičkytės „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, trum pametražiu dokumentiniu ki no filmu – Giedrės Beinoriūtės „Specialistė“, Miko Žukausko ir Gintarės Valevičiūtės „Dievas su kūrė viską, išskyrus kilimą“. Metų geriausiu animaciniu fil mu pretenduoja tapti Urtės Budi naitės „Nepriklausomybės diena“, Antano Skučo „Puntuko akmuo“ ir Gretos Stančiauskaitės „Vienos dalies fantazija“.
Pretendentais į Metų geriausio te levizijos filmo nominaciją paskelbti Raimundo Banionio, Alvydo Šlepi ko ir Marinos Kulumbegašvili „Vy no kelias“, Lino Augučio „Vieninte lis, nepakartojamas ir paskutinis“ ir Justino Lingio „Ledo vaikai“.
Per pastaruosius penkerius metus lietuviško kino pro fesionalus pasiekė 56 „Sidabrinės ger vės“ statulėlės. Pretenduoja ir A.Večerskis
Metų geriausiu režisieriumi gali tapti A.Puipa už „Miegančių drugelių tvirtovę“, A.Stonys už „Raminą“ bei M.Survila už „Stebuklų lauką“. Metų geriausio aktoriaus kategori joje buvo pristatyti Mantas Jankavi
Ceremonija – Nacionaliniame teatre Penktoji geriausių Lietuvos kino kū rėjų „Sidabr inės gervės 2012“ apdo vanojimų ceremonija vyks gegužės 13 d. Liet uvos nacional in iame dra mos teatre. Per pas tar uos ius penker ius me tus liet uv iško kino profesionalus pasiekė 56 „Sidabr inės gervės“ sta tulėlės, už viso gyven imo nuopel nus buvo įteiktos šešios „Auksinės gervės“, o jaun ieji men in inkai pa skat int i trim is „Sidabr inės gervės kiaušiniais“. Praėj us iais met ais apd ov an oj i muos e triumf avo Krist ij ono Vildž iūno filmas „Kai apk abins iu ta ve“, kur iam iš viso atiteko ašt uon i apdovanoj im ai, tarp jų ne tik ge riaus io filmo, bet ir ger iaus io rež i sier iaus, ger iaus ių aktor iaus ir ak torės kategor ijoje.
„Sidabr inės gervės 2010“ apdova nojimuose nugalėjo Šarūno Barto
filmas „Euraz ijos abor igen as“.
čius („Tadas Blinda. Pradžia“), Ma rius Repšys („Dešimt priežasčių“) ir Vainius Sodeika („Paskutinė me daus mėnesio diena“), o aktorės – Miglė Polikevičiūtė („Paskutinė medaus mėnesio diena“), Vaiva Mainelytė („Giminės. Po dvidešimt metų“) ir Janina Lapinskaitė („Mie gančių drugelių tvirtovė“). Metų geriausios epizodinės ak torės apdovanojimą pretenduoja gauti aktorių ansamblis iš „Mie gančių drugelių tvirtovės“ – Elzė Gudavičiūtė, Giedrė Giedraitytė, Miglė Polikevičiūtė, taip pat As mik Grigorian („Narcizas“), Seve rija Bielskytė („Laikinai), epizodi nio aktoriaus – Donatas Banionis („Tadas Blinda. Pradžia“), aktorių ansamblis iš „Miegančių druge lių tvirtovės“ – Arūnas Storpirš tis ir Adolfas Večerskis, taip pat Vidas Petkevičius („Tadas Blinda. Pradžia“). Metų geriausiu operatoriumi gali tapti Ramūnas Greičius („Ta das Blinda. Pradžia“), Audrius Kemežys („Raminas“) ir Feliksas Abrukauskas („Ryba“). Apdovanos studentus
2009-aisiais geriausiu pilnametražiu lietuvišku kino filmu buvo pripažintas Igno Miškinio „Artimos šviesos“.
2008 m. pirmą kartą vykusiuose ap dovanojimuose ger iausiu vaidybi niu filmu paskelbtas Kristinos Buo žytės filmas „Kolekcionierė“.
Metų geriausio profesinės meist rystės darbo kategorijoje pristaty ti Žilvinas Naujokas „už sėkmin giausio ir žiūrimiausio lietuviško filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ pro diusavimą“, Linas Dabriška ir Jo nas Sunkloda, postprodukcijos bendrovės Madstone“ atstovai, už „profesionalius postproduk cijos darbus „Laikinai“, „Dešimt priežasčių“, „Paskutinė medaus mėnesio diena“, „Kaip mes žaidė me revoliuciją“ ir „Našlaitynas“, bei Mindaugas Survila, filmo „Ste buklų laukas“ kūrėjas, „už profe sinį pasiaukojimą“. Metų geriausiu kompozitoriu mi gali tapti Giedrius Puskunigis („Narcizas“), Kipras Mašanauskas („Tadas Blinda. Pradžia“) ir Titas Petrikis („Ub Lama“). „Sidabrinis kiaušinis“ už ge riausią studento darbą gali ati tekti Jurgio Matulevičiaus juostai „Anima Animus“, Džiugo Škėmos „Jo silikoninei sielai“ ir Giedriaus Tamoševičiaus „Sugrįžtant“. VD, BNS inf.
www.balticballet.com
tų apdovanojimų kandidatus.
14
AntrADIENIS, balandžio 24, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? „Siemens“ arenoje, Ozo g. 14. Kada? Gegužės 19 d. 20 val. Kiek? 97–157 litai.
Kur? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 15–20 litų.
Kur? Šv. Jono gatvės galerijoje, Šv. Jono g. 11. Kada? Iki balandžio 29 d. Kiek? Nemokamai.
Po ligos – į gastroles
Teatro paieškos
Kaip mes pasikeitėme?
Charizmatiškieji UB40 vaikinai rengiasi į pirmuosius atnaujinto grupės gastrolių turo koncertus. UB40 koncertų turas buvo su stabdytas vasario viduryje dėl grupės vokalisto Duncano Camp bello sveikatos sutrikimų. Tačiau jau netrukus UB40 galės išgirs ti ir grupės gerbėjai Lietuvoje.
„No Concert“ – tai teatrinis kūrinys, tiksliausiai apibūdinamas kaip spektaklis-koncertas. Tai devynių jaunų menininkų, susibūrusių į teatro judėjimą „No Theatre“, savęs paieškos teatre ir teatro savy je. Devyni skirtingi spektaklio personažai bando visokiais būdais „pasisakyti“, atlikti savo numerį.
Vilniuje atidaryta menininkės Marijos Griniuk paroda „Erdvė Su permarketas“. Pati paroda yra unikali, daugiareikšmė erdvė, me ninėmis priemonėmis komentuojanti pasikeitimus ir tendencijas paskutiniojo dvidešimtmečio Lietuvoje ir už jos ribų. Parodoje ro doma animacija ir videomeno kūriniai.
Kur? „Forum Cinemas Vingyje“, Savanorių pr. 7. Kada? Šiandien 19.05 val. Kiek? 19 litų.
Kur? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. Kada? Balandžio 28 d. 21 val. Kiek? 43 litai.
Kur? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22. Kada? Šiandien 18.30 val. Kiek? 25–45 litai.
Kur? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. Kada? Šiandien 18.30 val. Kiek? 30–50 litų.
Paskutinės gyvenimo Į Vilnių atkeliauja dienos Indijoje „Krambambulya“
Vakaras su gyvuoju klasiku
Pilnas juoko ir ašarų spektaklis
Nebe pirmos jaunystės, bet parako dar turinčių anglų grupelė nusprendžia paskutinį gyvenimo etapą praleisti egzotiškojoje Indijoje. Taip prasi deda filmo „Geriausias egzotiškas Marigold vieš butis“ nuotykiai.
Jaukūs, kiek ekscentriški susitikimai su gyvuo ju lietuvių literatūros klasiku Juozu Erlicku jau tapo tradiciniai. Šie susitikimai kaskart vis kito kie, maestro improvizuoja, jausdamas publikos nuotaikas ir lūkesčius.
Režisieriaus Algirdo Latėno spektaklyje „Kapi nių klubas“ žiūrovams tikrai neteks nuobodžiau ti. Nors kūrinio tema gana rimta, spektaklis ne bus nei liūdnas, nei niūrus, tiksliau, pilnas ir juo ko, ir ašarų.
Po to, kai vasarį nebuvo leista naujo albumo pri statyti Baltarusijos sostinėje, viena garsiausių šios šalies grupių „Krambambulya“, vedama ly derio Liavono Volskio, albumo pristatymą per kėlė į Vilnių.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 9.55 „Forsaitų saga“ (N-7) (k). 11.00 Konstitucijos 38 straipsnio (apie santuoką ir šeimą) papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto I svarstymas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo. 12.20 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 Pulsas (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05, 23.20 Sportas. Orai. 18.45 Ypatingas atvejis. 19.20 „Forsaitų saga“ (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kung Fu Panda“ (7) (k).
LTV 22.15 val.
7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Nacionalinė skiepų diena. Šventinis populiariausių atlikėjų koncertas (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (2) (N-7) (k). 12.40 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kung Fu Panda“ (8). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Veiksmo f. „Dangaus lapinas“ (JAV, 1982 m.) (N-7). 1.10 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Nuotykių f. „Mažasis sniego žmogus“ (JAV, 1997 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Būrys“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“ (3). 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Ūkininkas ieško žmonos. 20.30 Nuodėmių dešimtukas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“. 23.00 „Geri vyrukai“. 0.00 „Melo teorija“. 1.00 „Kalėjimo bėgliai“.
TV3
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Tylos riba“ (N-7). 8.00 Skanus pokalbis. 9.00 Sekmadienio rytas (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
6.40 6.55 7.25 7.55 9.00
Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Simpsonai“. „Svotai“. „Meilės sūkuryje“.
LNK 16.40 val.
BTV
TV3 19.40 val.
11.30 „Gyvenimo spalvos“. 12.30 „Ugnies žiedas. Banjako salos“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Nerealu!“ 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Lietuvos žinių tyrimas (N-7). 21.25 „Daktaras Tyrsa“ (N-7). 22.25 „Spartakas. Arenos dievai“ (N-14). 23.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (2) (N-7).
BTV 17.30 val.
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 19.00 LKL čempionato pirmosios pusfinalio rungtynės. Šiaulių „Šiauliai“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių. Per pertrauką – Žinios. 21.00 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 23.05 Negaliu tylėti. 0.05 Reporteris. 1.00 Dok. f. „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (2) (N-7).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Kauno „Žalgiris“. 12.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Bologna“. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Roma“. 15.30 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Donington Park). 16.40 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup“ (Donington Park). 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Asefa Estudiantes“. 19.10 Lietuvos krepšinio lyga. Prienų „Rūdupis“–Kauno „Žalgiris“. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios +). 21.15 Diagnozė krepšinis. Krepšinio perversmas. 22.15 Lietuvos krepšinio lyga. Šiaulių „Šiauliai“–Vilniaus „Lietuvos rytas“ (per pertrauką – Žinios +).
lietuvos ryto tv 15.45 val.
15
antrADIENIS, balandžio 24, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Už bilietą – iki 500 litų Vingio parke rugpjūtį koncer tuosianti svarbiausia šių dienų popmuzikos žvaigždė Lady Ga ga su koncertų turu „Born This Way Ball“ žada priblokšti ne tik savo gerbėjus, bet ir jos nemėgs tančius lietuvius.
Atlikėja į mūsų šalį atsigabens ne tik daugybę pagalbininkų, unikalius kostiumus, garso, ap švietimo technikos, bet ir įspū dingą sceną. Visa tai atveš net 60 vil kikų. Net neabejojama, kad to kios scenos ir tokio šou Lietuvos publika ir koncertų rengėjai dar nėra matę. Internete Lady Gaga jau buvo pasidalijusi naujojo koncertų turo „Born This Way Ball“ sce nos eskizais. Vilniuje, kaip ir kiekviename mieste, kur daini ninkė pasirodys, iškils įmantri gotikinė pilis. Joje netrūks specialių bal konų, iš kurių pasirodys Lady Gaga, taip pat bus sumontuotas specialus podiumas, kuriuo at likėja galės žengti į gerbėjų mi nią ir būti ypač arti savo myli miausių „monstriukų“. Pirmieji naujuoju įspūdinguoju Lady Ga gos šou ir jo scena pasigrožė ti galės gerbėjai Pietų Korėjoje. Būtent ten, Seule, balandžio 27ąją oficialiai bus atidarytos nau josios dainininkės gastrolės. Neseniai paaiškėjo, kad šie met dainininkė yra nominuota net dešimčiai prestižinių „Bill board“ muzikinių apdovano jimų, tarp jų ir geriausio at likėjo, geriausios dainininkės, geriausio popmuzikos atlikėjo ir geriausio albumo. Muzikiniai „Billboard“ apdovanojimai vyks gegužės 20-ąją Las Vegase. Beje, vakar buvo paskelbtos ir bilietų į Lady Gagos koncertus Vilniuje kainos. Pirmieji bilietai kainuos 225 litus. Dainininkės gerbėjai galės už 295 litus įsi gyti bilietus į specialiąją gerbė jų zoną, o už 499 gaus galimybę išsirinkti geriausias vietas. VD inf.
Siūlo darbą UAB „Mitnija“ reikalingos brigados montavimo ir betonavimo darbams Vilniuje. Reikalavimai: analogiško darbo patirtis, 5-12 žmonių brigada. Jums siūlome laiku mokamą darbo užmokestį, visas socialines garantijas. Pasiteirauti tel. (8 37) 373 390. 944233
PaSlaugoS
niaus miškų urėdija 2012 m. balandžio 30 d. 9 val. Smolensko g. 15, Vilniuje, organizuoja mokymus darbui su AMEPS potencialiems medienos pirkėjams. Į mokymus prašom atsivežti nešiojamąjį kompiuterį, kuris atitiktų šiuos reikalavimus: Windows XP/ Vista/7 operacinė sistema, galimybė prisijungti prie interneto, naršyklė Internet Explorer 7.0 ir naujesnė arba Mozila Firefox 3.5 ir naujesnė. 946235
ĮvairūS
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 935284
Transporto UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 918422
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. 926728
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 944310
Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593. 942013
Kviečia moKyTiS Darbo su apvaliosios medienos elektronine pardavimo sistema mokymai. VĮ Vil-
Kita Informacija apie sklypo, kad. Nr. 0101/0115:201, Kryžiokų k., Vilnius, planavimą. Planavimo pagrindas: detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 041734, 2010 04 12. Planavimo tikslai: pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, sudalyti sklypą, nustatyti naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: UAB „Kryžiokų ūkis”, į. k. 302445870, Rodūnios k. 8, Vilnius, tel. (8 5) 215 1005. Planavimo rengėjas: UAB „Regroup projektavimas“, į. k. 300622140, Lukiškių g. 5-306, Vilnius, tel. (8 5) 215 1005, e. paštas tadas@regroup.lt, PV R.Kazickas. Viešo svarstymo procedūrų vieta ir laikas: su rengiamu detaliuoju planu susipažinti galima nuo 2012 04 24 iki 2012 05 24. Parengto detaliojo plano viešos ekspozicijos pradžia: nuo 2012 04 24 Verkių seniūnijos patalpose, Kalvarijų g. 156, Vilniuje. Detaliojo plano viešo svarstymo susirinkimas – 2012 05 24 11 val. Lukiškių g. 5-306, Vilniuje. Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu. Atsakymą, kad į pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, galima apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Vitebsko g. 19, Vilnius, per
mėnesį nuo išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.
Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame apie kartojamą visuomenės informavimo procedūrą dėl rengiamo teritorijos prie Eišiškių pl. 3A (kad. Nr. 0101/ 0070:173), Naujininkų seniūnijoje, Vilniuje, detaliojo plano. 2010 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Dėl administracijos direktoriaus 2007 03 26 įsakymo Nr. 30-588 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos prie Eišiškių pl. 3A detaliojo plano rengimą” pakeitimo, Nr. 30-1708. Planavimo tikslas – nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, pakeisti į planuojamą teritoriją patenkančių sklypų ribas ir plotus šalia sklypų esančios besiribojančios laisvos valstybinės žemės ploto sąskaita, nustatyti (patikslinti arba pakeisti) teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, įvertinant SĮ „Vilniaus planas“ rengiamą Tarptautinio Vilniaus oro uosto prieigų urbanistinio formavimo studiją. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, tel. (8 5) 211 2529. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka – planavimo pasiūlymai ir pastabos pateikiami rengėjui ir organizatoriui žodžiu ir raštu.
Pranešame, kad 2012 m. balandžio 26 d. 12.30 val. Rukainių kaime, Rukainių sen., Vilniaus r., pagal VAVA 2005 03 24 įsakymu Nr. 2.3-2018-41 patvirtintą projektą suprojektuotam Irenai Petrulevič žemės sklypui Nr. 1012-1 rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0100:0163, savininko Zigmundo Pavlovskij paveldėtojus ir žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0100:0086, savininkės Leonardos Buiko paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo, dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 5518, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.
946249
945931
Pranešame, kad 2012 m. balandžio 26 d. 10 val. Vilniaus g. 10, Rukainių kaime, Rukainių sen., Vilniaus r., atliekami žemės sklypui, kad. Nr. 4180/0400:0377, savininkas Jevgenij Genrich Petrulevič, kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0400:0486, savininkės Genoefos Dubickajos paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie namų valdos žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207
UAB „Invadis” informuoja, kad vadovaujantis „Žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0064:13), esančio Karklėnų g. 23, Vilniuje, detaliuoju planu”, šiame sklype yra parengtas daugiabučių gyvenamųjų namų su požemine a/m saugykla projektas. Projektą atliko UAB „Kita kryptis”, Laisvės al. 11-2, Kaunas. Informaciją apie projektą teikia projekto vadovas V.Merkevičius, tel. 8 699 89 509, e. paštas vygintas@kitakryptis.lt. Statyba planuojama 2012-2013 metais.
946206
945905
Pranešame, kad Murlinės kaime, Nemėžio sen., Vilniaus r., pagal VAVA 2008 05 09 įsakymu Nr. 2.3-5309-41 projektą suprojektuotam Teresai Ulevič žemės sklypui Nr. 1064 rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr.4162/0100:0406, savininkės Marijos Macevič paveldėtojus atvykti į individualią įmonę „Matininkas“ dėl bendrų žemės sklypų ribų suderinimo. Kreiptis Rinktinės g. 5518, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.
945819
KarščiauSi Kelionių PaSiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
Pasiūlymas Jūsų kelionėms į Graikiją, Turkiją ir Ispaniją Kreta, Graikija gegužės 13 d. 3+* viešbutis, pusryčiai ir vakarienė 8 d. poilsinė kelionė nuo 1202 Lt Bodrumas, Turkija gegužės 4–25 d. 4* viešbutis, viskas įskaičiuota
8 d. poilsinė kelionė nuo 1475 Lt Maljorka, Ispanija birželio 9 d. 3* viešbutis, su pusryčiais 8 d. poilsinė kelionė nuo 1686 Lt Kuro mokestis – 120 Lt / asmeniui mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas. Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.
Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
KELIONĖS AUTOBUSU Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, Šiauliai, Kryžių kalnas (05.12.) Kaina – 75 Lt Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, 3 autentiški Lietuvos dvarai (05.12.) Kaina – 80 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – kaina 95 Lt Šiaurės Italija (polsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1652 Lt Turkija, Antalija – nuo 1342 Lt
„Scanpix“ nuotr.
945907
EGZOTINĖS KELIONĖS Indonezija nuo 4400 Lt Maldyvai nuo 6445 Lt
Malaizija nuo 5690 Lt Australija nuo 10200 Lt Brazilija–Argentina nuo 6220 Lt JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt Jordanija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Praha nuo 606 Lt Milanas – 695 Ženeva – 721 Lt Tel Avivas – 881 Lt Pekinas – 1911 Delis – 1719 Lt Tokijas – 1917 Puketas – 2300 San Franciskas – 2413 KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Italija, Kroatija, Graikija, Turkija (iš Venecijos, 8 dienos), nuo 1691 Lt Ispanija, Portugalija, Madeira, Tenerifė (iš Barselonos, 10 dienų) – 2383 Lt Italija, Turkija, Kipras, Izraelis, Egiptas (iš Romos, 12 dienų) – 2626 Lt VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt; Baltarusiją – nuo 85 Lt
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus šilta, palis. Šiandien dieną bus 14– 16 laipsnių šilumos, vietomis trumpai palis. Rytoj naktį bus 7–9, o dieną – 11–15 laipsnių šilumos, naktį palis vietomis, o dieną lietus prognozuojamas visoje šalyje. Ketvirtadienį kai kur vis dar palynos, o savaitės pabaigoje dar labiau šils, bus debesuota su pragiedruliais.
Šiandien, balandžio 24 d.
+15
+15
Telšiai
+15
Šiauliai
Klaipėda
+15
Panevėžys
+13
Utena
+16
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.54 20.40 14.46 7.10 0.11
115-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 251 diena. Saulė Avino ženkle.
+15
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +17 Brazilija +29 Briuselis +12 Dublinas +9 Kairas +29 Keiptaunas +20 Kopenhaga +12
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+8
+15
+9
+4
2
+11
+17
+8
+3
6
+19
+11
+8
4
trečiadienį
ketvirtadienį
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+14
Alytus
0–4 m/s
Tarptautinėjaunimo solidarumo diena 1731 m. mirė Danielis Defoe, romano „Robinzonas Kruzas“ autorius. 1806 m. gimė Frydrichas Kuršaitis, lietuvių kalbininkas, žodynininkas, religinių raštų rengėjas. 1904 m. gimė olandų tapytojas abstrakcionistas Willemas de Koonigas. 1952 m. Paryžiaus priemiestyje gimė žymus prancūzų dizaineris Jeanas Paulis Gaultier.
1942 m. gimė JAV aktorė ir dainininkė Barbra Streisand.
Šią savaitę laimėkite knygas: Susan Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Elizabeth Rolls „Guvernantės kerai“ Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles. Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Džiulianui Trenthemui tenka skubiai ieškotis guvernantės broliams bei seserims ir kompanionės savo pamotei. Kaip paranku, kad Kristina sutinka. Ši užsispyrėlė skirtingų spalvų akimis ir puriais rusvais plaukais nepanaši į moteris, su kuriomis jam tenka bendauti.
paskelbsime trečiadienį, gegužės 2 d. Praėjusios savaitės nugalėtojas – Vytautas Jonaitis. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: rabarbaras (pirmadienis), oro pilys (antradienis), aukšta žolė (trečiadienis), bareljefas (ketvirtadienis), žemdirbys (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Ervina, Fidelis, Gražvyda, Kantrimas
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją
+15
+15
+14 +8 +18 +23 +8 +23 +21 +17
DATOS
Rytas
+12
+12 +17 +20 +13 +11 +10 +12 +15
3
4
5
6
7
8
1976 m. gimė airių futbolininkas Steve’as Finnanas. 1982 m. gimė amerikiečių poproko dainininkė, aktorė Kelly Clarkson. 2004 m. mirė kosmetikos prekės ženklo „Estée Lauder“ įkūrėja amerikietė Estée Lauder. 2005 m. Vokietijos kardinolas Josephas Ratzingeris įšventintas į popiežius ir pradėtas vadinti Benediktu XVI. Jis tapo 265-uoju Romos katalikų bažnyčios vadovu.
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Galite gauti gerą patarimą. Neabejokite savo sėkme. Jautis (04 21–05 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Didelė tikimybė, kad galvą apsuks labai charizmatiškas žmogus. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien būsite labai jautrus, tad geriau neužsiimkite rimtais reikalais. Pasistenkite nevertinti žmonių, nes įvertinimai gali būti ne visai teisingi, todėl priimkite kitus tokius, kokie yra. Vėžys (06 22–07 22). Sėkmingas laikas kurti planus ir juos įgyvendinti. Pasikvieskite draugus ir su jais apsvarstykite ateities sumanymus. Tinkamas metas ruoštis kelionei. Liūtas (07 23–08 23). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais, atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Neignoruokite savo norų. Mergelė (08 24–09 23). Jūs ir vėl blaškotės. Raskite laiko nurimti ir apmąstyti dabartinei padėčiai. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais, viską jiems ramiai paaiškinkite. Svarstyklės (09 24–10 23). Būsite kupinas džiaugsmo ir svajonių. Vertėtų pasivaikščioti arba pasportuoti. Įsiklausykite į savo sielos balsą, neignoruokite jo. Skorpionas (10 24–11 22). Esate linkęs viską supaprastinti, keisti požiūrį į aplinkybes, nes jos padėtis nesikeičia. Laukia daugybė įvairios veiklos ir galimybių save atskleisti. Viskas seksis, todėl neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Prisiminsite savo jaunystę ar kokius nors praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos. Griebkitės jau išbandytų atsipalaidavimo ir nusiraminimo būdų. Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Šiandien dėl įvairių nesusipratimų galite patirti nuoskaudų ir pajusti nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Daugiau dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Ir neapsirinkate – beveik viskas jums pasiekiama ir įmanoma. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite.