TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, balandžio 25 d., 2012 m. Nr. 96 (1295)
Kyšininkavimu įtariamas Vilniaus teisėjas R.Skirtunas tvirtina, kad atsisa kys teisėjo darbo. Lietuva 7p.
Šiltajam metų sezonui besiruošiantis paslaugų ir prekybos sektorius jau žvalgosi į jaunimą. Ekonomika 9p.
diena.lt
Nyderlandų prem jerui M.Rutte’ei nepavyko įtikinti visų olandų politikų taupyti. Pasaulis 12p.
Vilniaus rajoną T.Barštys gramzdina į skolas
1,30 Lt
Man ta skulptūra nepatinka. Kapą lankau, bet į paminklą nežiūriu. Prezidento A.M.Brazausko našlė Kristina Brazauskienė
3p.
Miestas
3p.
Lipa ant to paties grėblio Sostinės savivaldybės politikai dar kartą imsis svarstyti nekilnojamojo turto mokesčio klausimą, kuris merą Artūrą Zuoką ir vicemerą Romą Ado mavičių įklampino į viešųjų ir priva čiųjų interesų supainiojimo skan dalą. Tarnybinės etikos prievaizdai sako, kad ir vėl galėtų paskelbti mies to vadovams nepalankų sprendimą.
Miestas Vargas: beveik 10 metų T.Barščio valdoma įmonė Rudaminos kaimo gatves privatizavo prieš 20 metų. Šios privatizacijos padarinius sostinės ra
jono valdžia jaučia iki šiol.
3,8 mln. litų – tiek Vilniaus rajonas sumokės verslininko Tautvydo Barščio koncerno valdomam paukštynui už Rudaminos kaimo šildymo trasas, lietvamzdžius, gatveles, jų apšvietimo tinklus. Belieka trūkstamus milijonus pasiskolinti.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Derėjosi kelerius metus
Kam visą šį nekilnojamąjį turtą nuomotis ir per metus verslinin kams už jį atiduoti apie trečdalį milijono? Turtą reikia nusipirk ti – taip dar ir sutaupysime! To kią išeitį šioje pinklioje situacijo je surado Vilniaus rajono taryba.
Tiesa, pirkiniui reikiamų milijonų rajonas kol kas neturi – ilgą laiką jokių skolų neturėjusi savivaldybė šiuo metu priversta varstyti ban kų duris. Visa centrinė Rudaminos kaimo infrastruktūra – kanalizacija, van dentiekis, apšvietimas, šaligatviai ir gatvelės – jau beveik 20 metų priklauso bendrovei Vilniaus paukštynui.
2
5p.
Tvarko Pūčkorių atodangą
2
TrečiADIENIS, balandžio 25, 2012
miestas
15p.
Per Jonines Vilniuje bus surengtas naujas muzikos festivalis.
Karas gatvėse tęsiasi Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Žuvusiųjų kelyje skaičius nuolat mažėja, tačiau skaudžios netek tys vis primena liūdną tiesą – Vil niaus gatvės nėra tokios saugios, kaip gali pasirodyti. Pavojingiausios – judriausios
Policijos duomenimis, šiais metais Vilniaus regione užfiksuoti 1558 eismo įvykiai, iš jų – 777 Vilniaus mieste. Eismo įvykiuose Vilniuje sužeisti 46 žmonės, 8 žuvo. Sta tistiškai avaringiausiomis ir drauge pavojingiausiomis sostinės gatvė mis yra laikomi Savanorių ir Lais vės prospektai, Ukmergės, Anta kalnio, Žirmūnų, Geležinio Vilko, Dariaus ir Girėno, Ozo gatvės. Daug eismo įvykių įvyksta dėl leistinose ir dažnai neleistinose miesto vietose sustatytų automo bilių. Tai mažina vairuotojų ma nevravimo laisvę ir matomumą. Labai dažnai vairuotojai neišlaiko reikiamo atstumo iki sankryžų ir pėsčiųjų perėjų. Ypač pavojingos gatvės, kurios neturi šaligatvio, o apšvietimo žibintai sustatyti tie siog gatvės važiuojamojoje dalyje. Skaudi tragedija, kai savaitgalį po automobilio ratais Laisvės pro spekte žuvo 11 metų berniukas, šią taisyklę tik patvirtino. „Eismo įvykių per pastaruosius kelerius metus padaugėjo Liep kalnio, Salininkų, Taikos, Olandų, Tuskulėnų, Baltupio, Parko, Šilo, S.Stanevičiaus, Pramonės, Verkių, Džiaugsmo gatvėse. Be to, viduti nis didžiausias eismo įvykių tankis yra Kalvarijų, Antakalnio, Kauno, Rinktinės, Buivydiškių, Šeimy niškių, Žirmūnų gatvėse, o ava
ringiausioms sankryžoms priskir tos Dariaus ir Girėno ir Šaltkalvių, Kirtimų ir Eišiškių, Rinktinės ir Šeimyniškių, Kalvarijų, Ozo ir Ka reivių, Architektų ir Erfurto, T.Nar buto ir Geležinio Vilko, Laisvės ir Rygos sankryžos“, – dienraščiui teigė Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas To mas Kamaitis. Dažniausiai nukenčia pėstieji
Savivaldybės duomenimis, daugu ma nukentėjusių eismo įvykiuose – pėstieji. Bendroje tapusių eismo įvykių aukomis statistikoje jų skai čius siekia 70 proc. Tiek pat eismo įvykių įvyksta ir pavojingiausiose gatvių vietose – tradicinėse ant žeminėse perėjose. „Pačios pavo jingiausios ir avaringiausios vietos Vilniuje – antžeminės pėsčių jų perėjos, kuriose įvyksta apie 70 proc. eismo įvykių ir nukenčia tiek pat eismo dalyvių. Labai pavojin gos nereguliuojamos ir neapšvies tos ar nepakankamai apšviestos pėsčiųjų perėjos už esamų san kryžų ribų“, – teigė T.Kamaitis. Statistiniai duomenys skelbia, kad kuo intensyvesnis gatvėje vie šojo transporto eismas, tuo dides nis toje gatvėje būna avaringumas. Gatvėse, kuriomis rieda viešasis transportas, įvyksta apie 75 proc. eismo įvykių. Stato įspėjamuosius ženklus
Praėjusiais metais sostinės vald žia siekdama sumažinti nelai mingų atsitikimų keliuose skaičių 25-iose pėsčiųjų perėjose įrengė 100 įspėjamųjų skydų „Pėsčiųjų perėja“. 36 vietose buvo įrengti greičio mažinimo kalneliai, nere guliuojamose pėsčiųjų perėjose ir
Atsakomybė: daugiausia eismo įvykių įvyksta perėjose. Taip atsitin
ka tiek dėl pėsčiųjų, tiek dėl vairuotojų kaltės.
Simono Švitros nuotr.
gatvėse įrengta 11 saugumo sale lių, 4 iškiliosios pėsčiųjų perėjos. Olandų, Antakalnio žiedinėje san kryžoje keturiose pėsčiųjų perėjo se ir Nemenčinės plente ties Sva jonių gatve buvo įrengtas kryptinis pėsčiųjų perėjų apšvietimas. Iki 2020 m. savivaldybė planuo ja įvairiose sostinės vietose įreng ti aštuonias šviesoforines sankry žas. Net dvi bus įrengtos Pilaitės prospekte. Taip pat Pilaitės pro spekte ties sankirta su Papilėnų gatve bus panaikinta šviesofo rinė pėsčiųjų sankryža, o vietoj jos įrengta požeminė perėja. Ši sankryža taip pat buvo pažymėta krauju – praėjusį rudenį čia auto mobilis kliudė ir mirtinai sužeidė 11 metų mergaitę.
777
eismo įvykiai šiemet registruoti Vilniaus mieste.
Atsargiai! Pavojing iausios sost inės sank ry žos ir perėjos 2010–2012 m. Dariaus ir Girėno, Kapsų ir Šalt kalvių – 20 įvykių; Kirtimų ir Eišiškių pl. – 15 įvykių; Šeimyniškių ir Rinktinės – 13 įvy kių; Kalvarijų ir Ozo, Architektų ir Erfurto, Narbuto, Geležinio Vilko ir Konstitucijos pr. – 11 įvykių; Laisvės, Rygos ir Buivydiškių – 10 įvykių; Viršuliškių ir Laisvės, Buivydiš kių, Dūkštų ir Sudervės k., Kareivių ir Žirmūnų – 9 įvykiai; Gariūnų ir Jočionių, Galvės ir Kirtimų, Justiniškių ir Ozo, Pane rių ir Algirdo, Savanorių ir Gero sios Vilties – 8 įvykiai; Ozo ir Ukmergės, Ukmergės ir Perkūnkiemio, Laisvės, T.Narbu to ir Pilaitės, Švitrigailos ir Kau no, Mindaugo ir J. Basanavičiaus – 7 įvykiai; Geležinio Vilko ir Mokslininkų, Ozo ir Gelvonų, Antakalnio ir Šilo, Antakalnio ir Klinikų, Žirmūnų ir P.Lukšio, Žalgirio ir Giedraičių, Uk mergės ir Geležinio Vilko – 6 įvykiai.
Sandoris: Rudaminos kaimo gatves iš privačios bendrovės savivaldybė lig
Vilniaus rajon gramzdina į Pastaruosius trejus me 1 tus savivaldybė šį turtą nuomojosi.
Ilgametė rajono merė Mari ja Rekst pasakojo, kad su Vilniaus paukštyno savininkais dėl turto pardavimo derėtasi kelerius me tus – buvo sudaryta speciali ko misija, pasitelkti ekspertai. Galiau siai prieš porą savaičių sutarta dėl galutinės kainos ir patvirtinta pir kimo–pardavimo sutartis, kurios vertė – 3,8 mln. litų. „Išpirkti šį turtą mes suintere suoti. Nagrinėjome šį klausimą jau kel er ius met us. Iš prad žių kalbėta apie 8 mln., dar vėliau – 5 mln. litų. Nenorėjome mokėti tokių didelių pinigų, tad derybos užsitęsė. Galiu tik pasidžiaugti, kad mums kainą pavyko suma žinti“, – „Vilniaus dienai“ aiški no M.Rekst. Rajonas netgi prašė minėtą tur tą savivaldybei perleisti už sim bolinę sumą – vieną litą. Bet Vil niaus paukštyno savininkai, pasak merės, buvo neperkalbami. O rajo nas Rudaminos gatvių, šilumos ir apšvietimo tinklų negalėjo nei re montuoti, nei kitaip tvarkyti, nes tai – ne savivaldybės turtas. „Dabar mes galėsime dalyvauti ES projektuose, investuoti į inf
rastruktūrą. Paukštynas šio turto neprižiūrėjo, į jį šiek tiek inves tavo komunalininkas, tvarkė se niūnija“, – kalbėjo rajono merė. Nepigios gatvelės
Daugiausia rajonas paklos už be veik 5 tūkst. metrų šilumos tieki mo vamzdyną. Jis, kaip nurodyta sutartyje, įvertintas 2,12 mln. litų. Kaimo lietaus kanalizacijos tink lai atsieis beveik 160 tūkst. litų, šalto vandens vamzdynas – 375 tūkst. litų. Gatvelės – priklauso mai nuo ilgio – įvertintos ir 170 tūkst., ir 25 tūkst. litų sumomis. Jų apšvietimo tinklai atsieis dar 90 tūkst. litų. Pirkimo–pardavimo sutartis ir tokios sumos Vilniaus rajono ta ryboje buvo patvirtintos vienbal siai. Merė M.Rekst nurodė, kad pirkinių kainos – adekvačios, bu vo konsultuotasi su nepriklauso mais turto vertintojais. Ar ne per daug bus sumokėta už tokį turtą? „Yra tokia situacija, ko kia yra. Taryba tam pritarė. Rajo ne vykdomas didelis ES projektas, ir jei tai bus ne mūsų turtas, nega lime pretenduoti į ES pigus“, – ar gumentus dėstė M.Rekst. 10 km nuo Vilniaus esančiame Rudaminos kaime gyvena apie 4
3
TrečiADIENIS, balandžio 25, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Komentarai Vladislavas Kondratovičius
Viln iaus rajono sav ivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas
B
uvo įvertintas šis turtas. Ne galiu pasakyti, – tai didelė ar per maža suma. Tiesiog yra padaryti vertinimai. Manau, suma atitinka realybę. Kada turtas pe reis į mūsų rankas, kol kas sunku pasa kyti. Paskelbėme paskolos konkursą, tai gali užtrukti ir du tris mėnesius. Pa gal pirkimo–pardavimo sutartį per 20 dienų nuo pirkimo apmokėjimo bus pasirašoma turto perdavimo sutartis. Jei skaičiuotume, kiek sumokame už nuomą, ši savivaldybės investicija ga li atsipirkti per 10 metų.
Gediminas Pavirž is
Viln iaus rajono tar ybos nar ys, socialdemokratas, opoz icijos atstovas
P oną T.Barštys šiol nuomojasi, tačiau artimiausiu metu jas nusipirks. Gedimino Bartuškos nuotr.
skolas tūkst. žmonių, yra 17 daugiabučių. Pastaruosius trejus metus Vilniaus rajonas inžinerinius tinklus iš Vil niaus paukštyno nuomojosi. Nuo ma rajonui pasirodė per brangi.
ir komunikacijų nuoma per metus savivaldybei atsieina daugiau nei 300 tūkst. litų. Dalį pinigų mo ka seniūnija, dalį – komunalinin kas“, – taip dienraščiui teigė Ru daminoje gyvenanti tarybos narė Janina Šimkuvienė. Aiškinosi ir prokurorai
Marija Rekst:
Iš pradžių kalbėta apie 8 mln., dar vė liau – 5 mln. litų. Ne norėjome mokėti to kių didelių pinigų.
„Vien už elektros tinklų nuomą per mėnesį tekdavo mokėti apie 13 tūkst., dar vėliau – 15 tūkst. litų. Esame suskaičiavę, kad visų tinklų
Sovietmečiu Rudaminoje apsigy venusi tarybos narė aiškino, kad miestui nusipirkti centrinės Ru daminos dalies infrastruktūrą bu vo būtina: „Paukštynas čia nieko netvarkė. Gudriai buvo parašyta ir nuomos sutartyje: kas nuomoja, tas ir tvarko. Be to, labai daug kai nuoja nuoma, tai jau geriau mokė ti paskolą.“ Rudaminos gyventojai prieš kele rius metus buvo kreipęsi ir į proku rorus. Klausta, ar Vilniaus paukš tynas teisėtai privatizavo minėtą turtą. Tarybos nariams prokuro rai atsakė, kad pagal 1992–1993 m. galiojusią privatizavimo tvarką sandoris buvo teisėtas. J.Šimkuvienė prisiminė, kad prieš daugiau nei 15 metų paukš tyno savininkai yra siūlę minėtą turtą perduoti savivaldybei, tačiau ši atsisakė. Rajonui tuomet vado vavo Leokadija Počikovska, buvu si Seimo narė.
irkinys neišvengiamas – kito kelio savivaldybei tiesiog ne buvo. Paukštyno savininkai tiesiog prievartavo jau daug kartų, trejus metus vyko derybos, ga lų gale nusileido. Kainas už nuomą jie kel ia, tinklų nepriž iūri. Iš prad žių už šį turtą reikalavo daugiau pinigų. Pir kimą inicijavo savivaldybė, nes paukš tynas ją visąlaik „dusino“. Ir ką galima buvo daugiau padaryti? Anksčiau ten gyveno daug uma paukšt yno darbi ninkų, tačiau dabar namai perduot i savivaldybei. Paukštynas, matyt, šio turto norėjo atsikratyti jau seniai, bet žinodamas, kad iš savivaldybės gali ma išpešt pinigų, ilgai derėjosi.
Tarybos narė, anksčiau priklau siusi Tvarkos ir teisingumo partijai, pasakojo kadaise ėjusi prašyti paties Rolando Pakso, kad šis padėtų susi tarti su T.Barčiu, Vilniaus paukštyno akcininku. „Nieko jis man nepadėjo. Tik pinigai, pasirodo, jiems buvo rei kalingi, nors jie nieko į minėtą turtą neinvestavo – gatvės baisios, neįma noma nė privažiuoti, o dabar, įsigijus šį turtą, bus galima rašyti projektus, viską tvarkyti“, – kalbėjo A.Zuoko sąjungai „Taip“ priklausanti J.Šim kuvienė. „Vilniaus diena“ susisiekė ir su T.Barščiu, bet jis situacijos ko mentuoti nepanoro ir pasiūlė kreip tis į paukštyno vadovus. Tačiau ir šie atsitvėrė tylos siena. Pirkimo–pardavimo sutartis įsi galios tik tada, kai Vilniaus rajonas Vilniaus paukštynui perves milijo nus. Šio metu pinigų bandoma pa siskolinti – laukiama bankų pasi ūlymų. Ilgą laiką skolų neturėjęs rajonas rengiasi imti 7,2 mln. litų paskolą. Skolą bankui planuojama grąžinti iki 2015-ųjų.
Paminklą priglobs savivaldybė Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Prezidento Algirdo Mykolo Bra zausko biustas, stovintis ant jo ka po, netrukus taps Vilniaus miesto nuosavybe. Paaiškėjo, kad prezi dento antkapinis paminklas – vals tybinės reikšmės.
Vilniaus miesto savivaldybė iš Kultū ros ministerijos ruošiasi perimti An takalnio kapinėse stovintį A.M.Bra zausko antkapinį paminklą. Šis klausimas bus svarstomas artimiau siame miesto tarybos posėdyje. „Savivaldybė perima daug pa minklų. Taip pat tuos, kurie yra
valstybinės reikšmės. Paminklas lig šiol priklausė Kultūros minis terijai, ji formina aktus ir perduo da mums, kaip ir įvairius kitus mo numentus“, – aiškino savivaldybės Miesto ūkio departamentui vado vaujantis Virginijus Pauža. Paminklas A.M.Brazauskui ati dengtas pernai vasarą. Sutvarkyti prezidento palaidojimo vietą vals tybei, kaip skelbta, atsiėjo veik 130 tūkst. litų. Prezidentų laidojimo vie ta kapinėse bus tvarkoma ir šiemet. Šalia A.M.Brazausko kapo supla nuota įrengti dar devyniolika vie tų prezidentams laidoti, pasodinti medžių alėją, pastatyti šviestuvų. Savivaldybės atstovai patvirtino,
kad konkursas šiems darbams atlik ti jau baigėsi, vyksta tiekėjų atran ka. Kultūros ministerija šiam reika lui šiemet skyrė 365 tūkst. litų. Tačiau ne visi velionio prezidento artimieji skulptoriaus Kęstučio Bal čiūno projektuotu paminklu paten kinti. Kristina Brazauskienė „Vil niaus dienai“ sakė lig šiol negalinti į jį pažiūrėti. „Man ta skulptūra ne patinka. Kapą lankau, bet į paminklą nežiūriu. Aš nežinau, kas ten užsii ma kapo tvarkymu. Pati einu, ne šu ir žvakutes deginu, paprašau, kad pavalytų, gėlytes paaugintų. Aš pati prisižiūriu, kiek reikia. Kodėl skulp tūrą nusprendė perimti savivaldybė, nežinau“, – kalbėjo K.Brazauskienė.
Lipa ant to paties grėblio Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Sostinės savivaldybės politikai dar kartą imsis svarstyti nekilno jamojo turto mokesčio klausimą, kuris merą Artūrą Zuoką ir vice merą Romą Adomavičių įklampi no į viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo skandalą.
Sostinės savivaldybės administraci ja jau parengė dokumentus, kuriais apibrėžiami nekilnojamojo turto mokesčio tarifai Vilniaus savival dybės teritorijoje 2013-iesiems.
Tomas Čaplinskas:
Tiek žmonių, kad ga lėtų sėdėti visų savi valdybių tarybose ir stebėti, mes neturime. Lygiai tokį patį klausimą, tik dėl šių metų, sostinės taryba svarstė ir praėjusių metų rudenį, tačiau tuomet neapsieita be skandalų. Už nekilnojamojo turto mokes čio tarifo sumažinimą balsavę meras A.Zuokas, jo pavaduotojas R.Adomavičius ir kitas socialde mokratas Vytautas Milėnas anuo met užkliuvo Vyriausiajai tarny binės etikos komisijai (VTEK). Nuo šio komisijos posėdžio, kuriame buvo nuspręsta, kad pirmieji du politikai balsuoda mi sau turėjo tiesioginės naudos ir pažeidė įstatymą, praėjus vos keliems mėnesiams miesto ta ryba vėl imsis pritarti lygiai to
kiam pačiam mokesčių projek tui. Politikams siūloma pritarti kultūros, švietimo, poilsio, vieš bučių, maitinimo paskirties pa talpoms ir statiniams taikyti 0,5 proc. nekilnojamojo turto mo kesčio tarifą. Pagal įstatymus tokį turtą val dantys ir naudos iš mažesnio mokesčio galintys turėti politi kai nuo balsavimo turėtų nusi šalinti, tačiau VTEK pastaboms nepritariantys sostinės vadovai ir vėl greičiausiai balsuos. VTEK atstovai greičiausiai ne siims stebėti, kaip kartą jau bausti politikai elgiasi balsuodami ana logišku klausimu, tačiau tyrimą vis dėlto gali pradėti. Kaip dienraščiui „Vilniaus die na“ sakė VTEK sekretoriato va dovas Tomas Čaplinskas, komisi ja ir pati savo iniciatyva turi teisę pradėti tyrimą. „Tiek žmonių, kad galėtų sėdėti visų savivaldy bių tarybose ir stebėti, mes netu rime, tad greičiausiai tokiu atve ju tektų laukti skundo arba kokio nors pranešimo viešojoje erdvė je“, – sakė T.Čaplinskas. Anot jo, komisijos veiksmams A.Zuoko skundai teismams jokios reikšmės neturėtų. „Manau, kad mes lygiai taip pat reikalui esant dar kartą nuspręstume, nepaisy dami vykstančių teismų procesų. Mūsų sprendimams įtakos tai ne turi. Yra buvę atvejų, kai tie patys žmonės po kelis kartus buvo svars tomi komisijos posėdžiuose. Ar buvo tokių atvejų, kai bausdavo me dėl tokių pačių nusižengimų? Dabar tiksliai negaliu pasakyti“, – sakė VTEK atstovas.
Užsispyrėliai: vieną kartą tarnybinės etikos sargų jau įspėti R.Ado-
mavičius (kairėje) ir A.Zuokas vėl gali užsitraukti jų rūstybę.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Užkliuvo reorganizacija Vilniaus apygardos administra cinis teismas pranešė pradėjęs nagrinėti skundą dėl sostinės sa vivaldybės tarybos sprendimo reorganizuoti Vilniaus A.Vivuls kio pagrindinę mokyklą.
Pareiškėjai – Vilniaus miesto sa vivaldybės tarybos nariai konser vatoriai Valdas Benkunskas ir Po vilas Tamošauskas – prašo teismo panaikinti kaip neteisėtą praėju sių metų lapkritį tarybos priimtą sprendimą reorganizuoti Vilniaus A.Vivulskio pagrindinę mokyklą ir prijungti ją prie Vilniaus J.Leleve lio vidurinės mokyklos, kuri baigus reorganizaciją tęstų savo veiklą. Pasak pareiškėjų, šiuo spren dimu taryba nesilaikė bendrojo lavinimo mokyklų tinklo plano, pagal kurį baigus reorganizaciją jungtinė Vilniaus A.Vivulskio ir Vilniaus J.Lelevelio vidurinė mo kykla turėtų veikti A.Vivulskio
pagrindinės mokyklos patalpose. A.Vivulskio pagrindinės mokyk los bendruomenė nepritarė reor ganizacijai, todėl, pareiškėjų tei gimu, reorganizavimas galimas tik gavus Švietimo ir mokslo mi nisterijos (ŠMM) siūlymus. Teismo pranešime nurodo ma, kad ŠMM pritaria pareiškėjų skundui ir mano, kad neteisė tas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas dėl mokyklų reorga nizavimo gali pažeisti viešąjį in teresą, nes Vilniaus Antakalnio vidurinei mokyklai nebus gali mybės tapti gimnazija, o Vilniaus M.Daukšos vidurinės mokyklos vienuoliktokams nebus galimybės mokytis Vilniaus Antakalnio vidu rinėje mokykloje ar gimnazijoje. Vilniaus apygardos administra cinis teismas savo sprendimą šio je administracinėje byloje skelbs gegužės 3 d. VD, BNS inf.
4
trečiadienis, balandžio 25, 2012
miestas R
UAB „Vilniaus vandenys“
Salininkuose užvirė vandentvarkos darbai Pasitraukus žiemiškam šaltukui, netoli Vilniaus esančioje gyvenvietėje – Salininkuose – prasidėjo vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų plėtros darbai, vykdomi pagal projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniuje“. Sandra Žibaitienė Darbai bus vykdomi etapais
Per pastaruosius penkerius metus Salininkai itin sparčiai plėtėsi – kaip po lietaus dygo individualūs gyvenamieji namai, bet centralizuotos komunikacijos nesuspėjo paskui statybas, todėl prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų šiuo metu neprisijungę dauguma naujakurių ir dalis senųjų gyventojų. Iki šiol čia veikę vietiniai nuotekų valymo įrenginiai – ne pačios geriausios būklės. Todėl 2011-ųjų lapkričio 18 d. pasirašyta rangos sutartis „Vandentiekio ir nuotekų tinklų renovacija ir statyba Salininkuose“, kurią vykdant planuojama nutiesti 7,242 km naujų ir rekonstruoti 0,135 km vandentiekio tinklų, nutiesti 11,16 km naujų savitakinių ir slėginių nuotekų tinklų, pastatyti 2 naujas ir rekonstruoti 2 esamas nuotekų siurblines. Per metus truksiančius darbus prie vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų bus prijungti 152 individualūs gyvenamieji namai. 2012 m. kovo 13 d. prasidėję darbai numatyti vykdyti 4 etapais (gat vės, kuriose bus vykdomi darbai, pateiktos lentelėje). Kadangi oro sąlygos palankios ir darbai vykdomi sparčiai, įgyvendinant I etapą (Eišiškių pl. 70B–Metalo g.) jau nutiesta apie 600 m slėginių nuotekų tinklų. Kol kas vamzdžiai klojami atokiau nuo gyventojų esančiuose plotuose, o balandžio antroje pusėje planuojama priartėti ir prie gyvenamųjų namų. Tada bus galima pradėti projektuoti vandentiekio įvadus ir nuotekų išvadus gyventojų kiemuose. Atlikus darbus vanduo naujiems rajonams bus tiekiamas iš vietinės rekonstruotos vandentiekio stoties. Rekonstravus esamas nuotekų siurblines ir paklojus magistralinius nuotekų tinklus, planuojama
nuotekas nukreipti į centralizuotus Vilniaus miesto nuotekų tinklus Metalo gatvėje. Gyventojai laukia komunikacijų
Nors dauguma pakalbintų Salininkų gyventojų šiek tiek nerimauja dėl galimų kasimo darbų sukeliamų nepatogumų, vis dėlto neabejoja projekto nauda ir laukia, kada jis bus įgyvendintas. Štai viena Salininkuose gyvenanti mokytoja patikino žinanti apie tokį projektą ir įžvelgianti akivaizdžią jo naudą: „Vanduo mūsų gyvenvietėje išties prastas. Pasitikiu žmonėmis, kurie vykdo tokius projektus, nes manau, kad jie išmano savo darbą ir vanduo tikrai bus švaresnis.“
Vasarą nuo nuotekų duobių sklinda nemalonus kvapas, o vanduo nuolat bėga rudas, labai nekokybiškas.
Kita Salininkuose gyvenanti moteris prasitarė, kad taip pat nekantriai laukia darbų pabaigos: „Vasarą nuo nuotekų duobių sklinda nemalonus kvapas, o vanduo nuolat bėga rudas, labai nekokybiškas. Ir arbatinuką su specialiomis priemonėmis tenka plauti net du kartus per savaitę.“ Išties, UAB „Vilniaus vandenys“ gali užtikrinti gyventojus, kad gyvenimo sąlygos smarkiai pagerės – vanduo bus tiekiamas kokybiškas, o centralizuotai tvarkant nuotekas neliks nemalonaus kvapo. Nuotekų tvarkymas padės užtikrinti higienos normų ir kitų aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, nes, žinia, iš nesandarių nuotekų surinkimo duobių
į aplinką patenkančios nuotekos užteršia tiek paviršinius, tiek gruntinius vandenis. Nors kurį laiką ir galimi nepatogumai dėl statybos, visa tai yra laikina. Pasibaigus darbams visada atnaujinama kelių danga, sutvarkoma aplinka. ES parama – 11 gyvenviečių
Lietuvai tapus ES nare, daugelyje šalies savivaldybių prasidėjo didelių darbų, kuriuos atlikti leido ES investicijos, metas. Ne išimtis ir Vilniaus miestas. Čia UAB „Vilniaus vandenys“ inicijavo vandentvarkos sektoriaus plėtrą. Įgyvendinus projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniuje“ planuojama prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungti net 11 600 gyventojų iš 11 gyvenviečių: Pavilnio, Grigiškių, Kairėnų, Buivydiškių, Santariškių, Visorių, Salininkų, Bendorių, Ažubalių, Klevinės ir Rasteniškių. Tiek vandentiekio, tiek nuotekų surinkimo tinklai dalies gyventojų buvo jau seniai laukti. Žmonės, prisijungę prie vandentiekio tinklų, nuo šiol galės naudoti kokybišką geriamąjį vandenį, o buitinių nuotekų tinklai leis ir sutaupyti, nes iki šiol besinaudojantys nuotekų surinkimo duobėmis žino, kad tai brangus malonumas, tai didesnei šeimai kainuoja nemažus pinigus. Aplinkosauginė nauda taip pat yra ne paskutinėje vietoje, nes iš nesandarių surinkimo duobių į aplinką patenkančios nuotekos teršia ją ir kenkia žmonių sveikatai. Lietuva yra įsipareigojusi ES iki 2015 m. sausio 1-osios iki 95 proc. gyventojų suteikti galimybę gauti centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį, tvarkyti jų išleidžiamas nuotekas. Darbai jau vykdomi beveik visose išvardytose gyvenvietėse (atlikti darbai pateikti lentelėje). Tik Bui-
Kruta: statybos darbai Avižieniuose, Santariškėse, Pavilnyje, Grigiškė-
se, Kairėnuose.
UAB „Vilniaus vandenys“ archyvo nuotr.
vydiškėse kol kas rengiamas darbo projektas, vyksta paruošiamieji darbai, o kasti planuojama pradėti balandžio pabaigoje. Grigiškėse šiuo metu visi numatyti darbai jau baigti: nutiesta 4,399 km vandentiekio ir 5,607 km nuotekų tinklų, sumontuotos 2 siurblinės. Kairėnuose ir Galgiuose darbai artėja prie pabaigos – sumontuotos 4 siurblinės, nutiesta 96 proc. numatytų nutiesti tinklų. Pavilnyje taip pat sparčiai artėjama prie pabaigos – nutiesta 87 proc. visų tinklų. Avižienių seniūnijoje (Bendorių, Ažubalių, Klevinės ir Rasteniškių kaimuose) iš viso nutiesta apie 74,72 proc. tinklų. Santariškėse renovuota apie 3,709 km vandentiekio ir apie 2,921 km nuotekų tinklų. Visoriuose naujai nutiesta apie 3,817 km vandentiekio ir apie 3,645 km nuotekų tinklų.
Iki projektą įgyvendinant Buivydiškių gyvenvietėje, vanduo buvo tiekiamas iš vietinio gręžinio ir dėl vamzdynų susidėvėjimo pasižymėjo labai prasta kokybe, o surinktos nuotekos buvo valomos vietinėje nuotekų valykloje, kuri, deja, prastai funkcionavo. Šią situaciją buvo būtina nedelsiant spręsti. Tad įgyvendinus sutartį bus nutiesti nauji vandentiekio tinklai, o vanduo bus tiekiamas iš Salotės III pakėlimo stoties. Taip pat bus įrengtos siurblinės, kurias naudojant nuotekos bus perpumpuojamos iki Pilaitės gatvėje esančio nuotekų kolektoriaus.
Darbai prasidės ir Buivydiškėse
UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. lapkričio pabaigoje pasirašė dar vieną rangos sutartį pavadinimu „Vandentiekio ir nuotekų sistemų išvystymas Buivydiškėse, vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimas prie Vilniaus miesto tinklų“. Projekte numatyta vykdyti darbus Smalinės, Ąžuolų, Parko, Buivydiškių, Sidaronių, Klinikų, Beržų, Rapalionio ir Pilaitės Sodų 4-ojoje, 6-ojoje, 8-ojoje gatvėse. Net 1500 Buivydiškių gyventojų bus suteikta galimybė prisijungti prie naujųjų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų.
Atlikti vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai Gyvenvietė Grigiškės Kairėnai ir Galgiai
Vandentiekio tinklai (km) 4,399 apie 4,9
Nuotekų tinklai (km) 5,607 apie 7,126 apie 11,814 (su atšakomis)
Bendra nutiestų tinklų dalis (proc.) 100 apie 96
Sumontuotos siurblinės visos 4 sumontuotos visos 4 sumontuotos
apie 87
visos 4 sumontuotos
Pavilnys
apie 1,454
Avižieniai (Bendorių, Ažubalių, Klevinės ir Rasteniškių kaimai)
apie 4,575
apie 4,728
apie 74,72
bus 3 sumontuotos
apie 8,06 (iš jų dalis renovuota)
apie 8,33 (iš jų dalis renovuota )
apie 86 (iš jų dalis renovuota)
bus 2 sumontuotos
Santariškės ir Visoriai Salininkai Buivydiškės
iš viso apie 450 m darbai bus pradėti balandžio pabaigoje
darbai tik pradėti
bus sumontuotos 2 naujos ir 2 renovuotos bus 3 sumontuotos
Bendrai apie projektą
Visų minėtų 11 gyvenviečių vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrai skirta 52 377 009,48 lito. ES Sanglaudos fondo indėlis siekia 44 509 325,73 lito, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriama 5 236 391,26 lito. Likusią lėšų dalį, būtiną projektui sėkmingai įgyvendinti, įsipareigojo finansuoti UAB „Vilniaus vandenys“ ir partnerė Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto vykdytoja UAB „Vilniaus vandenys“ – didžiausia vandentiekio bendrovė Lietuvoje, eksploatuojanti ne tik Vilniaus miesto, bet ir Šalčininkų, Švenčionių, Vilniaus rajonų vandentiekio ir nuotekų tinklus. Projektas turi būti baigtas įgyvendinti iki 2013 m. vasario 28 d. ES parama – investicija į jūsų ateitį!
Darbų vykdymo Salininkuose planas I etapas: Eišiškių pl. 70B–Metalo g. II etapas: Visinčios g., Asavos g., Žižmos g.,
Versekos g., Šalčios g., Karaliaus Šulinio g. III etapas: Mechanikų–Melioratorių g. IV etapas: Vaikų g., Kalviškių g., Pupinės
g., Salininkų g.
5
trečiadienis, balandžio 25, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Antradienį Vilniaus apygardos teismas (VAT) nesiėmė nag rinėti dėl sovietų agresijos neigimo išteisinto Socialisti nio liaudies fronto vadovo Algirdo Pa leckio bylos.
Reikalingas: vakar teismo posėdis buvo atidėtas, nes teisėjai nuspren
dė, kad neįmanoma nagrinėti bylos be A.Paleckio.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
A.Paleckis teisme nepasirodė Tokį sprendimą teismas priėmė, nes pats išteisintasis į posėdį neat vyko. Jo bylos proceso susirinko stebėti gausus būrys vyresnio am žiaus žmonių. „Kolegija nutarė, kad nėra gali mybės nagrinėti bylą nedalyvau jant išteisintajam A.Paleckiui“, – paskelbė VAT. A.Pal eck io advokatas Jur i jus Binevičius teismui sakė, kad šaukimo išteisintasis negavo, o, remiantis pranešimu apie nagrinė jimą, nebuvo galima pasakyti, kad pats A.Paleckis reikalingas. Anot advokato, išteisintasis turėjo da lyvauti visuomeniniame renginy je ir todėl buvo nuspręsta, kad jis į posėdį neatvyks. VAT nuomone, A.Paleckio daly vavimas privalomas, tai esą buvo nurodyta ir šaukime, bet šis grįžo į teismą. Anot kolegijos, išteisinta jam planuojama užduoti klausimų, atlikti dalinį įrodymų tyrimą. „Kadangi neturime duomenų, kad A.Paleckis gavo šaukimą, nors, kaip teigia advokatas, jis žinojo apie posėdį, mes negalime imtis jo at
žvilgiu procesinių prievartos prie monių“, – teigė teismas. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki balandžio 30 d.
Apeliaciniu skun du teismo prašoma priimti naują nuo sprendį – A.Paleckį pripažinti kaltu. VAT Vilniaus miesto 1-ojo apy linkės teismo nuosprendį apskundė Vilniaus miesto apylinkės prokura tūra. Kaip anksčiau teigė valstybi nį kaltinimą palaikantis prokuro ras Egidijus Šleinius, išteisinamasis nuosprendis A.Paleckiui priimtas nepagrįstai, nesivadovaujant bau džiamojoje byloje nustatytomis fak tinėmis aplinkybėmis. Pasak teisė saugininko, byloje esantys įrodymai patvirtina A.Paleckio kaltę. „Apeliaciniu skundu teismo pra šoma priimti naują nuosprendį – A.Paleckį pripažinti kaltu ir jį nu
bausti laisvės atėmimu 1 metams, atidedant paskirtos bausmės vyk dymą 2 metams“, – buvo rašoma pranešime. Sausio viduryje Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas konstata vo, kad A.Paleckis neturėjo tikslo neigti sovietų agresiją ir aukas. Teismas padarė išvadą, kad kal bėdamas radijo laidoje A.Paleckis neminėjo okupacijos. Be to, iš saki nio „o kas buvo Sausio 13-ąją prie, reiškias, prie bokšto? Ir kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“ esą matyti, kad pats A.Paleckis dar nė ra iki galo susidaręs tokios nuo monės, o „ateities požiūriu gali paaiškėti, kad tokia nuomonė, jog saviškiai šaudė į savus, gali nepa sitvirtinti“. Apylinkės teismas taip pat kons tatavo, kad A.Paleckis išsakė ne as meninę, o teisiamajame posėdyje įvardytų šaltinių nuomonę. Tai buvo pirmasis nuosprendis Lietuvos teismų istorijoje dėl So vietų Sąjungos įvykdytos agresi jos neigimo. VD, BNS inf.
Pradėta tvarkyti atodanga Pavilnių regioniniame parke pra dėtas tvarkyti valstybės saugo mas gamtos paminklas – Pūčko rių atodanga. Tai bene įspūdin giausia Lietuvoje atodanga, su formuota Vilnios upės sraunių vandenų.
Gražu: Pūčkorių atodanga – vie
nas įspūdingiausių gamtos ob jektų sostinėje. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Tvarkymo projektą vykdo Pavil nių ir Verkių regioninių parkų di rekcija kartu su Valstybine saugo mų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Kol vykdomi darbai, Pūčkorių atodangą lankyti bus draudžiama. Pūčkorių kraštovaizdžio draus tinyje saugoma tiek atodanga, tiek jos aplinka. Nuo šios atodan gos viršaus atsiveria nuostabi Vil nios slėnio panorama. Ši vieta ypač mėgstama ir lankoma vilniečių bei miesto svečių. Lietus ir vėjas ardo Pūčkorių atodangos viršutinę dalį, kuri yra labai stati, po medžių šaknimis esama naujų griovų užuomazgų. Vidurinėje šlaito dalyje matomus griovelius nuolat platina ir gilina tirpstančio sniego bei lietaus van dens srovelės.
Apatinė dalis baigia užaugti me džiais ir krūmais, nes Vilnios van duo jau nepajėgia išplauti vis di dėjančios nuobirų sankaupos. Dėl natūralių ir žmonių sukeliamų veiksnių smarkiai keičiasi atodan gos struktūra. Išlaikant natūralius kraštovaiz džio elementus, nekeičiant natū ralios aukščių ir grunto sudėties struktūros bei augalijos įvairovės, numatoma sutvirtinti atodangą. Be to, teritoriją ketinama pri taikyti dideliam lankytojų srau tui. Atodangoje turėtų būti pasta tytos jau suprojektuotos lankyto jų srautus reguliuojančios terasos, laiptai, aikštelės su pavėsinė mis. Šiame pažintiniame objek te bus sukurtos sąlygos lankytis neįgaliesiems. Automobilių aikš telėje suprojektuotos vietos, įren giamas pandusas neįgaliems žmo nėms, suplanuota neįgaliųjų trasa per mišką. Vilniečiai jau šių metų rudenį galės džiaugtis atnaujin ta ir sutvarkyta Pūčkorių atodan gos aplinka. VD inf.
6
trečiADIENIS, balandžio 25, 2012
nuomonės
Darbe jaučiamės vis saugesni
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L
Balansavimas ar konfrontacija? Valentinas Beržiūnas
V
idur io Europoje svar biausia galia, žinoma, buvo ir yra Lenk i ja. Liet uvos ir Lenk i jos santyk ius nėra prasmės nag rinėti. Ne paslaptis, kad prieš ku rį laiką susik losčius tam tikroms geopol it inėms sąlygoms buvęs Lenk ijos prez identas Lechas Kacz yńsk is buvo asmen iškai įšal dęs tautinių maž umų klausimą. Šiuo metu slopinti šių kalbų aukš čiausi Lenkijos pareigūnai perne lyg nebando, todėl ir vėl iškilo va dinamasis konfl iktas.
Svarbiausiais užsienio politikos klausimais su visais kaimynais reikia kalbėtis tik pragmatiškai. Kitaip sakant, lenkų maž umos klausimai priklauso nuo Lenkijos geopol itinės orientacijos. Jei Lie tuvos reikia (kaip sąjungininkės), konfl iktas įšaldomas, jei ne – da lies lenkų pol it ikų taut in iai gar siakalbiai plėšia visu pajėgumu. Sunk u abejot i, kad šio klausimo minėt i pol it ikai ims ir išsižadės, vien jau dėl to, kad panašūs reto riniai šūkiai Lenk ijoje dažnai pa deda surinkti šalininkų. Šiuo atveju mes gal ime velt is į šias retor ines dvikovas arba ga lime nesivelt i. Kaip sakoma, šuo loja, o karavanas eina. Tik nereik ia leist i, kad bevertės diskusijos trukdytų spręsti svar bius tarpv alst yb in ius klaus i mus. Svarbiausiais užsien io pol it ikos klausimais (toks dabar Liet uvai yra ekonom in is bei soc ial in is saug umas ir tik jis) su visais kai mynais reik ia kalbėt is tik pragmatiškai. Niekas jokių pinklių nie kam nestato – bendradarbiauji ar ba ne. Log ika gan paprasta. Taip pat būtina turėt i kuo dau giau užsien io pol it ikos krypčių. Jos nustatomos įvertinus poreikį. Šiuo metu Lietuvos užsienio poli tikos prioritetai – santykiai su kai mynais ir Vok ietija bei Rusija.
Dėl Lenk ijos. Prieš kurį laiką Var šuva (sak yt ume, pag rįstai) save laikė Vidur io Europ os reg iono centru. Ši geopolitinė orientacija tuo metu gan taikliai apibūdinta kaip „pleištas“ tarp Rusijos ir Vo kietijos. Tačiau Varšuvos geopolitinė lai kysena pasikeitė į valdž ią atėjus prag mat in io sparno pol it ikams. Iš esmės pok yt is įvyko jau tada, kai premjeru tapo Donaldas Tus kas, nors lenkų tonas Maskvos ir Berlyno atž vilg iu išl iko pakeltas iki pat Smolensko tragedijos. Kuo Lenk ijos užsien io pol it ikos pokytis reikšmingas? Varš uva gudr iai išn audoj o sa vo padėtį ne skaldyt i Europą į „naująją“ ir „senąją“, o išpešt i nau dos, balansuojant tarp svarbiau sių reg ione žaidėjų – Maskvos ir Berlyno. Kuo čia dėtos anksč iau minė tos Prancūz ija ir Jungt inė Kara lystė? Prancūz ij a – tvirt a Vok iet ij os sąjungininkė. Per euro zonos kri zę abi šalys žengė koja kojon ir su formavo gan stabilų Europos že myninį branduolį. Paryž ius prie šiškai než iūr i ir į Maskvą. Užtat Jungtinės Karalystės pozi cija – kitok ia. Pirma, Prancūz ijos ir Vok ietijos aljansas britams ke lia ner imą. Antra, lyg iai taip pat neig iamai žiūr ima į Maskvos ir Berlyno ašį, nes ji sustiprintų Vo kietijos galią. Pleišto tarp Berlyno ir Maskvos įvar ymas visuomet buvo ir yra vien as svarbiaus ių britų inte resų. Šiuo atveju pernelyg neste bina aktyvus Londono įsitrauk i mas į Šiaurės šalių dimensiją. Čia vėl svarbu paminėti Lenk iją, nes lenkų veiksnys šioje numa nomoje geopolitinėje dėlionėje – svarbiausias. Pragmat iškas lenkų tonas šiuo met u tikrai neat it inka Rusijos ir Vok iet ijos „išsk yr imo“ strateg i jos. Priešingai, Lenk ija gudriai la vir uoja, nes taip gal i turėt i dau giau naudos. Tad, log išk ai mąstant, pleišto funkcijos dabar perkeltos iš Len kijos. Galbūt šiauriau? Tiesa, Len kija – per svarbi, kad nebūtų ban doma jos grąžinti į norimą geopo litinę vietą. Vis dėlto dab art inė lenkų už sien io pol it ikos strat eg ij a re gion e – vien as ger iaus ių pa vyzdž ių kitoms reg iono šal ims, ypač Liet uv ai. Balansavimas, akivaizdu, kur kas naudingesnis nei konfrontacija.
ietuvos darbuotojai tvirtina esantys vis geriau informuo ti apie saugos bei sveikatos pavojus darbe ir tiki, kad at sakingi asmenys nelaimės atveju jais pasirūpins. Pasak darbo saugos specialistų, tai atskleidė 36 Europos valstybėse Euro pos saugos ir sveikatos darbe agentū ros užsakymu atliktas tyrimas. Jo duo menimis, Lietuvoje, kad yra labai gerai informuoti apie saugos ir sveikatos pavojus, atsakė 24 proc. apklaustųjų, gana gerai informuoti – 48 proc. Į klausimą, kaip mano, ar, pranešus atsakingam asmeniui apie saugos ir sveikatos problemą darbovietėje, bus į tai atsižvelgta, 52 proc. atsakė, kad tuo yra visiškai įsitikinę, 24 proc. – labiau įsitikinę, nei įsitikinę. Buvo apklausta apie 1000 Lietuvos piliečių, o pats tyrimas buvo atlieka mas pernai spalio 25–lapkričio 14 d. „Tendencijos gerėja. Jeigu šiandien turime rezultatus, kad daugiau negu pusės darbuotojų, kurie buvo ap klausti, pasiūlymai dėl sveikatos ir saugos įmonėje yra įvertinami ir įgy vendinami, tai yra didžiulis rezulta tas, nes prieš keletą metų, 3–5 me tus, tokia situacija galėjo būti tik 10 proc. atvejų“, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė Valsty binės darbo inspekcijos vadovas Vi lius Mačiulaitis. „Šiandien sakome, kad daugiau negu pusė darbuotojų žino darbuo tojų saugos ir sveikatos reikalavimus, iš kurių 30 proc. sako, kad labai ge rai žino darbuotojų saugos ir svei katos reikalavimus, o prieš keletą metų proporcijos buvo visai kito kios: 30 proc. apskritai kažką girdė ję, o gerai žinančių 10–20 proc.“, – aiškino Valstybinės darbo inspekci jos vadovas. Spaudos konferencijoje buvo pri statyta Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros rengiama kampa nija, vyksianti dvejus metus. Ja bus
Tendencija: tyrimai rodo, kad lietuviai vis labiau domisi darbo saugos rei
kalavimais.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
siekiama skatinti bendradarbiau ti darbuotojus ir darbdavius saugos srityje.
Vilius Mačiulaitis:
Daugiau negu pusės darbuotojų, kurie buvo apklausti, pasiūlymai dėl sveikatos ir saugos įmonėje yra įvertinami ir įgyvendinami.
„Norėtume, jog įmonės atkreiptų dėmesį į pagrindinę žinią, kad tu rime dirbti visi kartu. Tikimės, kad išsiplėtos socialinis darbuotojo ir darbdavio dialogas. Labai norisi gau ti praktinių žinių iš įmonių, kad galė tume perduoti kitoms įmonėms“, – aiškino Europos saugos ir sveika
tos darbe agentūros Lietuvos ryšių punkto koordinatorė Nerita Šot. Anot Valstybinės darbo inspek cijos vadovo, Lietuvoje kasmet per nelaimingus atsitikimus darbe nu kenčia nuo 2,5 iki 3 tūkst. žmonių, apie 200 žmonių žūsta arba praran da sveikatą. Jo teigimu, Lietuvoje yra problema, kad per mažai fiksuojama „lengvų nelaimingų atsitikimų“ – tokių atsitikimų, kai nėra nukentė jusių ar sužalojimai nesmarkūs. Be to, anot V.Mačiulaičio, netei singa, kad aukščiausi bendrovių va dovai beveik nedalyvauja sprendžiant saugos klausimus. Lietuvos verslo darbdavių kon federacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas siūlė, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti prevencinei veiklai, ir tvirtino, kad prie darbda vio ir darbuotojo bendradarbiavimo turėtų prisijungti ir viešieji asmenys. Jis sakė, kad tam galėtų būti įkurtas ir Darbų saugos institutas. BNS inf.
Premjeras pasigenda išminties
L
ietuvos ir Lenkijos santykiai negali būti nulemti „nelabai išmintingų“ atskirų ministrų pareiškimų. Taip vakar pa reiškė premjeras Andrius Kubilius, paklaustas apie Lenkijos užsienio reikalų ministro Radosławo Sikors kio pastabas Lietuvos atžvilgiu. „Santykiai tarp valstybių neapibrė žiami vieno ar kito ministro kartais ir nelabai išmintingais žodžiais“, – in terviu Lietuvos radijui kalbėjo A.Ku bilius. Taip Lietuvos premjeras at sakė paklaustas apie R.Sikorskio praeitą mėnesį išsakytą mintį, kad geresnių santykių su Lietuva Lenkija laukia po Seimo rinkimų.
„Džiaugiamės dėl puikių santy kių su Estija ir Latvija, o santykiuo se su Lietuva tikimės naujo atsivėri mo su Vyriausybe, kuri susiformuos po spalį vyksiančių rinkimų“, – ko vo pabaigoje sakė R.Sikorskis kreip damasis į Lenkijos parlamentą. Pasak A.Kubiliaus, Lietuvos ir Lenkijos santykiai nėra ypač blogi, bet juose kartais būna per daug emo cijų. „Mano įsitikinimu, tie santykiai nėra kokie nors ypač blogi. Galbūt kartais juose būna daugiau emo cijų, negu reikėtų, o šiaip jau reikėtų koncentruotis į svarbiausius tikslus, svarbiausius uždavinius šiame regio ne. Manau, kad energetikos infrast
ruktūros, transporto infrastruktūros bendrų projektų vystymas yra tai, į ką turėtume šiandien koncentruo tis“, – sakė ministras pirmininkas. Ketvirtadienį į Lenkiją dalyvauti daugiašaliame ekonomikos forume vykstantis A.Kubilius sako besiti kintis, kad „bus galimybė ir su Len kijos kolega Donaldu Tusku persi mesti keletu žodžių“. Pasak Lietuvos premjero, tiek pačiai Lenkijai, tiek šalims kaimynėms bū tų naudinga, jei Varšuva suvoktų sa vo svarbų vaidmenį vystant regionui svarbius projektus – tai padėtų „ne pasiklysti smulkiuose dalykuose“. BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
trečiadienis, balandžio 25, 2012
lietuva
Teisėju jaučiasi jau atsibuvęs Kyšininkavimu įtariamas Vilniaus teisėjas Ryšardas Skirtu nas tvirtina, kad atsisakys teisėjo darbo, nepaisydamas to, kaip baigsis jo bylos nagrinėjimas. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Sprendimo dar nepriėmė
Antradienį R.Skirtunas atvyko į Seimo laikinosios komisijos dėl jo teisinės neliečiamybės panaikini mo posėdį. Uždarame komisijos posėdyje taip pat kalbėjo prokuro ras Linas Kuprusevičius ir Specia liųjų tyrimų tarnybos (STT) parei gūnas Žydrūnas Bartkus. Išklausiusi visus posėdžio daly vius komisija sprendimo dar ne priėmė. Ketvirtadienį ji susirinks vėl ir svarstys, ar tenkinti genera linio prokuroro prašymą panaikinti R.Skirtuno teisinę neliečiamybę. „Pats teisėjas neprieštarauja, kad neliečiamybė būtų panaikinta, tik prašo, kad nebūtų suimtas. Bet kuris asmuo turi teisę pateikti tokį prašymą, tačiau komisija spręs sa varankiškai, ar į tokį prašymą atsi žvelgti“, – sakė laikinosios komisi jos vadovas Vaidotas Bacevičius. Anot jo, komisija kol kas nepriėmė sprendimo dėl prašymo panaikin ti teisėjo neliečiamybę, nes iš pro kurorų ir STT pareigūnų paprašy ta daugiau detalesnės informacijos apie kyšio davimo aplinkybes. Tiki masi, kad ketvirtadienį tokia infor macija galės būti pateikta ir tuomet komisija galės balsuoti, ar tenkinti generalinio prokuroro prašymą. Prok uroras L.Kupr usev ič ius tvirtino, kad duomenų, leidžian čių įtarti teisėją R.Skirtuną gavus
didelį kyšį, yra pakankamai. „Teis mas juk ne veltui leido imtis tam tikrų kardomųjų veiksmų“, – tei gė prokuroras. STT pareigūnas Ž.Bartkus at sisakė pranešti, kiek laiko teisėjas buvo sekamas. Pasak jo, generali nis prokuroras, įvertinęs visą bylos tyrimo medžiagą, nusprendė, kad pakanka duomenų įtarimams dėl nusikalstamos veikos pareikšti.
Vaidotas Bacevičius:
Pats teisėjas neprieš tarauja, kad nelie čiamybė būtų panai kinta, tik prašo, kad nebūtų suimtas. Bylos dar nematė
Prieš posėdį žurnalistų paklaus tas, ar sutinka su pareikštais įtari mais, R.Skirtunas atsakė: „Mano atžvilgiu buvo atlikti tam tikri iki teisminio tyrimo veiksmai ir pasi rašiau dėl informacijos neatskleidi mo. Tad nesupykit, kad nekalbėsiu apie ikiteisminio tyrimo medžiagą, nes nenoriu, kad man būtų pradėta dar viena byla.“ „Neatimkim duonos iš proku roro. Esu suinteresuotas, kad by la būtų išnagrinėta kuo greičiau ir objektyviau. Kol kas bylos nesu matęs akyse. Kai matysiu įtarimus,
Nori suvaržyti laisvę R.Skirt unas įtar iamas paėmęs 30 tūkst. litų kyšį už teigiamą sprendi mą vienoje baudžiamojoje byloje. Prieš dvi savaites generalinis proku roras Darius Valys iš Seimo tribūnos kreipėsi į parlamentar us su prašy mu leist i baud žiamojon atsakomy bėn pat raukt i Viln iaus apygardos teismo Baud žiamųjų bylų skyriaus teisėją R.Skirtuną, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. D.Valys informa vo, kad Vilniaus apygardos prokura tūros Organizuotų nusikaltimų ir ko rupcijos tyrimo skyriaus prokurorai organ iz uoja, o Special iųjų tyr imų tarnyba (STT) atlieka ikiteismin į ty
rimą dėl galimo kyšininkavimo, pre kybos poveikiu ir papirkimo. „Ikiteisminio tyrimo medžiagoje su rinkti faktiniai duomenys leidžia pa grįstai manyti, kad Vilniaus apygar dos teismo teisėjas R.Skirtunas susi tarė su kitais asmenimis priimti kyšį ir priėmė jį už neteisėtą veikimą vyk dant įgaliojimus, tai yra už nuteista jam palankaus sprend imo priėm i mą Vilniaus apygardos teisme nag rinėjant baudžiamąją bylą apeliaci ne tvarka“, – kalbėjo Generalinės pro kuratūros vadovas. „Prašau leisti šį teisėją suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“, – pridūrė jis.
Sudarė komisiją Seimas sudarė laikinąją komisiją, ku ri turi pateikti išvadą, kaip derėtų pa sielgti su generalinio prokuroro krei pimusi dėl R.Skirtuno teisinės nelie čiamybės panaikinimo. Pagal Konstituciją teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomy bėn, suimtas, negali būti kitaip suvar žyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be prezidento sutikimo. Kreip tis į kompetentingą instituciją dėl su
tikimo teisėją patraukti baudžiamo jon atsakomybėn yra išimtinė gene ralinio prokuroro kompetencija. Informacija apie teisėjo R.Skirtuno galbūt padarytas nusikalstamas vei kas buvo pateikta Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Teisėjų tarybai, Teisė jų etikos ir drausmės komisijai. Prezidentė jau kreipėsi į Teisėjų ta rybą ir parag ino ją atleisti R.Skirtu ną iš teisėjų.
tada galėsiu komentuoti, atsikirsti. Bet nespręskim iš anksto už proku rorą“, – kalbėjo teisėjas. Paklaustas, ar priešinsis tam, kad neliečiamybė būtų panaikinta Sei me, R.Skirtunas atsakė neigiamai. „Dėl neliečiamybės – negaliu būti prieš vien todėl, kad tikiuosi, jog tai padės kuo greičiau ir objektyviau išnagrinėti bylą. Jokiais būdais ne bandysiu prieštarauti neliečiamy bės panaikinimui“, – sakė jis. R.Skirtunas pranešė, kad yra nu matęs atsisakyti teisėjo mantijos. „Teisėjo darbą aš jau atidirbau. Ne norėčiau arba negalėčiau dirbti to liau teisėjo darbo, kad ir kaip baigtų si bylos nagrinėjimas“, – teigė jis. Teisėjas informavo tebeturįs ne darbingumo pažymėjimą, yra ką tik iš ligoninės. Todėl, pasak jo, „nede
Senelis: R.Skirtunas aiškino, kad, kol bus nagrinėjama jo byla, ketina
auginti anūką.
rėtų nustebti, jeigu apsilankius ko misijoje vėl teks grįžti į ligoninę“. Tikino išgyvenęs pasikėsinimą
Po beveik valandą trukusio uždaro Seimo laikinosios komisijos posė džio, kuriame atsakinėjo į jos na rių klausimus, R.Skirtunas tvirtino žurnalistams nieko nauja komisi joje neišgirdęs. „Manęs niekas ne nustebino, nieko naujo ten neišgir dau“, – sakė jis. Teisėjas pakartojo negalįs ver tinti įtarimų dėl jam esą duoto 30 tūkst. litų kyšio. „Prokurorai, STT
Gedimino Bartuškos nuotr.
pateikė komisijai informaciją. Ko misija ją ir įvertins, ne aš tai dary siu, gink Dieve“, – kalbėjo jis. R.Skirtunas teigė, kad pabaigus tirti bylą ir ją pradėjus nagrinė ti teisme ketina „toliau ramiai gy venti, auginti anūką“. „Patikėkit, šie įtarimai tikrai nė ra tai, kas įvyko baisiausio mano gyvenime. Esu išgyvenęs pasikė sinimą, esu viena koja buvęs ana me pasaulyje, teko nugalėti vėžį. Tik sveikata vis tiek nėra labai ge ra“, – sakė teisėjas. Jis atsisakė pa tikslinti, kas į jį kėsinosi.
8
trečiadienis, balandžio 25, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Nenusprendžia, kas yra šeima Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Antradienį Seimo nariai pratęsė ugningas diskusijas dėl Konsti tucijos pataisos, nustatančios ki tokį šeimos teisinį supratimą. Vėl skambėjo kalbos apie skaldomą visuomenę ir net cituota Airijos konstitucija. Reikės 94 balsų
Dar praėjusią savaitę parlamen tarai pradėjo pirmąją diskusiją dėl valdančiųjų konservatorių inici juoto Konstitucijos 38 straipsnio pataisos projekto, kuriuo siūloma nustatyti, kad šeima kyla ne tik iš santuokos, bet ir iš tėvų bei vaikų ryšio, giminystės. Pirmenybė šiuo atveju atiduodama šeimai sukurti per santuokos institutą. Antradienį diskusijos buvo pra tęstos, nes praėjusią savaitę ne visi Seimo nariai suspėjo pareikšti sa vo nuomonę šiuo klausimu. Pas kui buvo surengtas balsavimas po svarstymo. Projektui buvo pritar ta – už buvo 62, prieš 13, susilai kė 13. Tačiau tokio skaičiaus balsų už gerokai nepakanka, kad patai sos būtų galutinai priimtos. Balsavimai dėl Konstitucijos pataisos priėmimo bus sureng ti vėliau. Norint jas priimti, rei kia, kad Seimas balsuotų dukart. Kaskart už turi balsuoti ne ma žiau kaip du trečdaliai visų parla mentarų – 94 Seimo nariai. Tarp abiejų balsavimų turės būti pada ryta ne trumpesnė nei trijų mė nesių pertrauka. Planuojama, kad pirmasis bal savimas dėl šios Konstitucijos pataisos bus surengtas gegužę. Tuomet antrasis balsavimas ga lėtų vykti rugsėjį. „Įkūnija prigimtinę teisę“
Siūlomos Konstitucijos patai sos šalininkai tvirtino, kad būti na apsaugoti šeimos ir santuokos institutą. „Čia sumaištį sukėlė Konsti tucinio Teismo (KT) išvada dėl Šeimos koncepcijos. Pasirodo, šeimai sukurti santuoka visai nebūtina. Didelė dalis žmonių
dėl to liko šokiruota. Todėl ne nuostabu, kad po tokio KT išaiš kinimo atsirado iniciatyva keisti Konstituciją, patikslinti šeimos supratimą. Tik stiprindami šei mą, santuokos institutą gali ma pasiekti progreso“, – kalbėjo Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Algimantas Dumbrava. Konservatorius Mantas Ado mėnas įsitikinęs, kad siūlomas Konstitucijos pakeitimas „įkū nija europinę prigimtinę teisę“: „Šeima kyla iš kraujo ryšio ar ba iš laisvo vyro ir moters suta rimo susituokti. Visos kitos šei mos sampratos yra išvestinės. Jeigu žiūrime į Konstituciją rim tai, tai mus priverčia neekspe rimentuoti su tuo, kas sukurta per tūkstantmečius. Čia svarbus žmonių įsipareigojimas vienas ki tam. Ši Konstitucijos pataisa grą žina svarbiausią momentą – lais vą žmonių apsisprendimą gyventi kartu.“ Socialdemokratas Bronius Bra dauskas piktinosi, kad Lietuvoje vis dažniau propaguojamos vienos ly ties šeimos, diskutuojama apie lei dimą jiems įsivaikinti. „Palaikau, kad būtų valstybės politika už tą tradicinę šeimą, kurią paliko mums mūsų protėviai“, – teigė jis. „Abejotinos iniciatyvos“
Socialdemokratas Algirdas Sysas nesutiko su kolega B.Bradausku, kuris parėmė Konstitucijos patai są. „Draudimais šeimos santykių ir instituto tikrai nesustiprinsit. Kvaila užsimerkti ir sakyti, kad problema išspręsta. Šitokiomis pataisomis neuždrausime vai kams gimti ne santuokoje. O jo mis tik pabloginsime tokių vaikų situaciją“, – teigė A.Sysas. Paskutinis diskusijoje kalbėjęs premjeras, konservatorių lyderis Andrius Kubilius stebėjosi, kad Seime kalbant apie „tokius žmo giškus dalykus kaip šeima ir san tuoka skamba tiek daug pykčio ir revoliucingų pareiškimų“. Jis, be kita ko, citavo Airijos konstitucijos straipsnį, kuriame kalbama apie tai, kad santuoka yra šeimos pagrindas.
Galimybė 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti partijoms pa remti kelia nesusipratimų. Dienraščio kalbintų partijų va dovai teigia, kad dėl oficialios informaci jos trūkumo naujo vė sunkiai skinasi kelią. Nepasiruošta: pasak J.Oleko, naujovė dėl 1 proc. pajamų mokesčio
skyrimo partijoms buvo įvesta skubotai ir visko iki galo neišaiškinus visuomenei. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Dėl procento – painiava Arūnas Dambrauskas a.dambrauskas@diena.lt
Ragina mokėti
Vieno iš Socialdemokratų partijos lyderio, Seimo nario Juozas Ole ko teigimu, visuomenė buvo ne pakankamai parengta reikšmingai naujovei. „Savo partijos bičiuliams sky riuose esame patarę, kad jie atski rose savivaldybėse kviestų ir ragin tų gyventojus skirti 1 proc. GPM partijoms. Iš esmės žmonių požiū ris yra teigiamas, tik ne visi žino, kaip tai daryti. Nemažai manančių, kad tas 1 proc. bus nubrauktas nuo 2 proc., kuriuos jau įprasta skirti vaikų darželiams ar kitoms įstai goms. Tai žmonėms sukelia abe jonių, ar verta paremti partijas“, – dienraščiui sakė J.Olekas. Jo nuomone, Valstybinė mokes čių inspekcija (VMI) turėtų pateikti daugiau ir išsamesnės informaci jos. „Žinoma, VMI puslapyje infor macija yra, tačiau, akivaizdu, kad to nepakanka, nes tai gana specifi nis puslapis. Tokią informaciją rei kėtų platinti prieinamesne forma“, – kalbėjo socialdemokratas. Galimybės – nevienodos
Panašiais pastebėjimais dalijosi Darbo partijos informacijos centro darbuotojas Sergejus Dobriakovas. „Mokesčių inspekcijos darbas vie šojoje erdvėje, aiškinant apie naują galimybę paremti partijas, buvo ne pakankamas. Žmonėms liko neaiš kumų, o tokios situacijos padarinys – gana menkas žmonių aktyvu mas“, – svarstė S.Dobriakovas. J.Olekas pasakojo, kad informa cijos trūkumą partija bando kom pensuoti savo interneto tinklalapy je, kuriame išsamiai aiškina visas su nauja tvarka susijusias aplinky bes arba, kilus neaiškumų, ragina skambinti į partijos skyrius. Tačiau neseniai susikūrusios partijos pateko į keblią padėtį. Įvėlė į kebeknę
Eiga: jeigu per pirmą balsavimą dėl Konstitucijos keitimo bus su
rinkta pakankamai balsų, galutinai dėl šeimos sampratos Seimas spręs rugsėjį. „Shutterstock“ nuotr.
tos Lietuvos žmonių partijos (LŽP) pirmininkė Joana Šimanauskienė ir papasakojo apie nuviliančią patirtį bendraujant su VMI specialistais. „Daug žmonių iš įpročio skyrė tik 2 proc. GPM paramą savo pa sirinktai įstaigai ir nežinojo, kad dar 1 proc. galima skirti pasirink tai partijai. Dėl kai kurių klausi mų mes dvi dienas partijos vardu skambinome į VMI. Pagal galiojan čią tvarką VMI padaryti visų mūsų pokalbių įrašai. Norėjome išsiaiš kinti, ar užpildžius senąją formą ir ją nusiuntus VMI galima užpildyti ir antrąją pažymą dėl 1 proc. Konsultantai atsakinėjo nevie nodai. Tai sukėlė painiavą. Pas kambinau Finansų ministerijos Teisės departamento direktoriaus
„Žmonės, norėdami paskirti par tijai 1 proc. GMP, susiduria su kai kuriais keblumais, kurių, kaip įsi tikinome, sklandžiai ir supranta mai negali paaiškinti ne tik VMI darbuotojai, bet ir net finansinin kai“, – nuogąstavo neseniai įkur
pavaduotojai Alinai Gaudutytei. Tuo metu vyko posėdis ir ji įjun gė garsiakalbį, kad mano klausimus išgirstų posėdžio dalyviai. Viena reikšmiško atsakymo negavau, nes posėdžio dalyviai susiginčijo tar pusavyje“, – apie nuviliančią pa tirtį bendraujant su valdininkais pasakojo LŽP vadovė. Žlugdo pažangą
Ją pribloškė A.Gaudutytės infor macija, kad ministerija yra atmetusi abejones keliančių 11 tūkst. pažymų dėl 1 proc. paramos partijai. „Kodėl tų atvejų specialistai ne pakomentavo plačiau? Kažkodėl televizijos laidoje užkliuvo Lietu vos žmonių partija, nors nieko ne teisėto nedarėme? Mums prieina mais būdais informavome žmones apie galimybes paremti partijas. Neturime kito kelio, tik bendrau dami su artimaisiais ir darbuoto jais, pažįstamais. Tačiau tai pikta vališkai badoma palaikyti kažkokiu spaudimu, nederamais veiksmais. O iš tiesų tai yra bandymas žlugdy ti besikuriančias, savo rinkėjų ratą siekiančias formuoti partijas. Dėl tokių veiksmų partijos prieš rinki mus patenka į nelygiavertę situa ciją. Akivaizdu, kad tai neskatina demokratinių procesų šalyje“, – konstatavo J.Šimanauskienė. Ragina pervesti pinigus
Tai yra siekis žlug dyti besikuriančias, savo rinkėjų ratą sie kiančias formuoti partijas.
Savo komunikacijų tinklus per daugelį metų išplėtojusios parti jos aktyviai ragina žmones paremti politines jėgas savo lėšomis. „Kokie bus agitacijos rezulta tai, pamatysime rudeniop, kaip bus suskaičiuotos pervestos lė šos. Manau, kad rezultatai mūsų partijai turėtų būti geri“, – vylė si vienas socialdemokratų lyderių J.Olekas. „Visiems skyriams esame pa sakę: ką susirinksite, tas bus jū sų. Taip sakant, motyvavome lo kaliai. Viskas iš pradžių pateks į bendrą partijos sąskaitą, o paskui bus paskirstyta skyriams. Aišku, apibendrinančios statistikos dar neturime, tik visi intensyviai juda kruta, bandydami rinkti tą procen tą, nes tai yra galimybė turėti veik lai lėšų“, – sakė Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotojas Gintautas Babravičius.
9
trečiadienis, balandžio 25, 2012
OMX Vilnius
–0,15 %
OMX Riga
+0,22 %
4,6
ekonomika
OMX Tallinn
+0,06 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Lietuviški gaminiai brangsta Lietuvos pramonės produkcijos gamin tojų kainų indekso šuolis per metus – didžiausias Baltijos valstybėse. Na cionalinių statistikos žinybų duomeni mis, kovą, palyginti su tuo pačiu praė jusių metų mėnesiu, Lietuvos pramo nės produkcija pabrango 7,1 proc., Lat vijos – 5,4 proc., Estijos – 3,2 proc. Per mėnesį Lietuvos gamintojai kainas kils telėjo 1,8 proc.
proc.
daugiau pajamų, paly ginti su šiemet, valstybė tikisi į biudžetą surinkti kitąmet.
€
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2750 DB svaras sterlingų 1 4,2291 JAV doleris 1 2,6200 Kanados doleris 1 2,6457 Latvijos latas 1 4,9406 Lenkijos zlotas 10 8,2201 Norvegijos krona 10 4,5762 Rusijos rublis 100 8,9011 Šveicarijos frankas 1 2,8728
pokytis
–0,1007 % +0,1255 % –0,0991 % +0,2843 % +0,0142 % –0,2149 % +0,1072 % +0,0528 % –0,0070 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,04
4,70
2,45
„Kvistija“
4,99
4,64
2,45
„Vakoil“
5,02
4,67
2,44
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
103,27 dol. už 1 brl. 118,32 dol. už 1 brl.
Šiltajam metų se zonui besiruošian tis paslaugų ir pre kybos sektorius jau žvalgosi į jauni mą, kuris vasaros atostogas pasiryžęs parduoti.
Paieškos: išaugus lankytojų srautui dėl atvertų lauko kavinių, restoranai intensyviai ieško darbuotojų sezoniniam darbui. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Sezoninis darbas – studentams Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Paieškos jau pradėtos
Nors darbuotojų paieška sezo niniam darbui jau prasidėjo, ša lies bendrovės šiemet žada vers tis su mažiau nei pernai laikinų darbuotojų. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiemet laisvų vietų dirbti sezoninį darbą yra penkta daliu mažiau nei pernai. Aktyviau siai darbuotojų sezoniniam dar bui ieškoma paslaugų sektoriuje, o daugiausia tokio pobūdžio darbo pasiūlymų esama pajūryje: Klaipė doje, Palangoje, Kretingoje. Atšilus orams, restoranai yra be ne labiausiai suinteresuoti ieško ti laikinų darbuotojų, galinčių at remti padidėjusius klientų srautus. Restoranų grupės „Fortas“ rinko daros vadovas Kęstutis Markevi čius pasakojo, kad kiekvienais me tais ruošiantis vasaros sezonui ir atidarant lauko kavines kolektyvą papildo naujų darbuotojų. „Restoranų grupėje dirba apie 300 žmonių. Ne visi mūsų resto ranai turi lauko kavines, tad vasa rą papildomai įdarbiname palyginti nedaug – iki 15–20 proc. sezoninių darbuotojų, t. y. iki 50 naujų žmo nių“, – sakė jis ir pabrėžė, kad daž niausiai laikiniems darbuotojams siūlomas padavėjų darbas. Didesnes lauko kavines turintys grupės restoranai, anot pašnekovo, laikinų darbuotojų baze pasirūpina iš anksto ir juos moko jau nuo ba landžio pradžios. K.Markevičiaus teigimu, restoranai, suskubę pa siruošti šių metų sezonui, laikinų darbuotojų komandas jau sudarė ir priimti žada tik vieną kitą papildo mą darbuotoją.
Bendrovės Vičiūnų restoranų gru pės, valdančios restoranus „Charlie pizza“, „Katpėdėlė“ ir kt., direkto rius Gediminas Balnis pasakojo, kad darbuotojų skaičiaus augimas pri klauso nuo restoranų vietos. Anot jo, daugiausia klientų sezono me tu užplūsta senamiestyje įsikūru sius restoranus, todėl šių persona lo gali padaugėti ir dvigubai.
išlaikyti, nes šie jau yra mokyti ir žino aptarnavimo standartus. „Į laikinus darbuotojus inves tuojama tiek pat, kiek ir į nuo latinius. Todėl kai kurie restora nai stengiasi išlaikyti tuos pačius žmones, kad jie įsidarbintų ir ki tais metais. Ten, kur yra darbuo tojų kaita, niekaip negali išlaikyti kokybės“, – sakė K.Markevičius.
Nuolatinio darbo pradžia
Į jaunimą nesižvalgo
Teigiama, kad paprastai sezoni nis darbas labiausiai domina stu dentus. Todėl lauko kavines atvė rę ankzčiau, nei baigiasi studentų pavasario sesija, darbdaviai kartais priversti kurį laiką dirbti turėdami mažiau personalo. K.Markevičius pasakojo, kad jau nimas darbus iš anksto planuoja re tai, todėl darbo paieškų pikas prasi deda sulaukus vasaros atostogų. Pašnekovas pabrėžė, kad dalis laikinų padavėjų galvos dėl dar bovietės kasmetės paieškos nesu ka. Jie mieliau įsidarbina į jau pa žįstamus restoranus, kur vieną ar jau kelis kartus dirbo sezono metu. K.Markevičius patikino, kad bend rovės tokius darbuotojus stengiasi
Kol maitinimo sektorius jaunimo laukia išskėtęs rankas ir netgi žada darbą suderinti su mokslais, vieš bučių gali nesudominti studen tų noras vasaros sezoną prisidurti papildomų pajamų. Viešbučių tinklo „Europa Group“ personalo vadovė Lina Zavistovs kytė pasakojo, kad šiuo metu vie nam tinklo viešbučiui jau ieškoma papildomos kambarinės, o pradė jus veikti viešbučio kiemeliui ieš koma ir kelių naujų padavėjų. Tačiau pašnekovė pasakojo, kad iš anksto naujų darbuotojų nesi žvalgoma. Esą padavėjai ir kam barinės nėra sunkiai randami dar buotojai, net jei besikreipiančių dėl darbo nėra gausu.
„Jaunimas mums, deja, nelabai tinkamas, nes jauni žmonės dar nebrandūs, patys nelabai žino, ko nori, nelabai atsakingai žiūri į dar bą“, – pasakoji ji. Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad darbuotojams sezoninis darbas ga li būti nuolatinio darbo pradžia, esą per kelis mėnesius galima aiškiai pa matyti, kaip žmogus žiūri į darbą ir kokią kompetenciją jis turi. Geriau sius darbuotojus, anot jos, siekiama pasilikti, todėl rugsėjo pabaigoje, pasibaigus sezonui, dalis darbuoto jų viešbučiuose įleidžia šaknis. Ieško pavaduojančių
Nors parduotuvėse didelių klien tų srautų vasaros sezoną nenu matoma, ir jose jaunimas gali rasti apmokamos veiklos vasaros ato stogoms. Parduotuvės „Zara“ per sonalo vadybininkė Olga Žuravlio va pasakojo, kad šiltuoju metų laiku didelė dalis nuolatinių parduotu vės darbuotojų atostogauja, todėl ieškoma juos pavaduoti galinčio jaunimo. O.Žuravliova pasakojo, kad darbuotojų sezoniniam darbui pirmiausia ieškoma ne viešų skel bimų būdu. Anot pašnekovės, iš
Veikla
Laisvos darbo vietos terminuotam darbui Įdarbinimas pagal terminuotas sutartis
proc.
sezono metu gali padidėti restoranų personalas. pradžių paprastai kreipiamasi į jau esamus darbuotojus – darbas siū lomas jų besimokantiems vaikams: „Taip motyvuojame savo darbuo tojus ir jų vaikams suteikiame ga limybę įsidarbinti. Jei darbuotojų nerandame ir neturime kandida tų, jų ieškome išorėje.“ Laikiniems darbuotojams, kaip sakė O.Žuravliova, keliami tokie patys reikalavimai kaip ir bet ki tiems darbuotojams. Tačiau sezo niniai darbai, pavyzdžiui, prekių priėmimas arba klientų aptarnavi mas, esą paprastai nereikalauja itin didelės kompetencijos ir specifinių įgūdžių. Todėl su laikinomis parei gomis gali susitvarkyti ir ne tokie patyrę darbuotojai.
Sezoniniai darbai pagal veiklas*
Sezoniniam darbui įdarbinimas sumažėjo 2012 m. vasaris
50
2012 m. kovas
Palyginti su praė jusių metų atitin kamu laikotarpiu (proc .)
2620
3810
–20,6
2078
2790
–41,0 Šaltinis: Lietuvos darbo birža
Dalis visų pasiūlymų (proc .)
Paslaugos
69
Pramonė
14
Žemės ūkis
8
Statyba
7
Kita
2 * Užreg istruota laisv ų darbo vietų sezoniniams darbams pagal veiklas šių metų sausio–balandžio mėnesiais Šaltinis: Lietuvos darbo birža
10
trečiadienis, balandžio 25, 2012
sportas
R.Berankis: „Vėl pradedu žaisti“ Į tėvynę iš JAV, kur po operacijos atli ko reabilitaciją, grį žęs pajėgiausias Lietuvos tenisinin kas Ričardas Beran kis pradėjo rengtis svarbiausiam na cionalinės rinkti nės išbandymui – Daviso taurės var žyboms.
Sutiktuvės: iš JAV į Lietuvą grįžusio R.Berankio laukė naujutėlaitis BMW.
Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Po kirkšnies išvaržos operacijos lietuvis porą mėnesių reabilitaci ją atliko Floridos valstijoje. Vilniaus oro uoste tenisininką pasitiko ir BMW kompanijos ofi cialios atstovės Lietuvoje bendro vės „Krasta auto“ direktorė Asta Bagdonavičienė – ji įteikė sporti ninkui raktelius nuo naujo BMW 1-osios serijos automobilio. „Džiaugiausi sulaukęs „Kras ta auto“ pasiūlymo išsirinkti sau automobilį iš visos BMW mode
lių gamos. Girdėjau, kad šis mo delis puikus, dabar turėsiu progą pats tuo įsitikinti. Daug galvoti ne reikėjo – BMW pirmukas dėl savo kompaktiškumo, manevringumo ir sportiškumo yra tinkamiausias automobilis man“, – sakė R.Be rankis. – Ričardai, kaip jautiesi po rea bilitacijos? – paklausėme tenisi ninko. – Kasdien viskas vis geryn. Pradė jau rimtai sportuoti – maždaug 70 proc. save spaudžiu. Kaskart sten giuosi vis daugiau. Kitą savaitę
vyksime į Daviso taurės varžybas Bulgarijoje. Žiūrėsiu, kaip jausiuo si. Gydytojai leidžia pradėti žaisti. – Daviso taurė bus pasitikrini mas atsigavus po traumos? – Jau žaidžiu, ne vien treniruojuo si. Paskutines aštuonias dienas – po valandą ar pusantros per dieną. JAV treniravausi su vietos žaidėjais, jauniais. Surengėme vieną treni ruotę ir su Vašeku Pospišilu. – Ar trauma buvo netikėta, ar tai – didžiojo sporto padari nys?
– Nuolat jausdavau skausmus nuo 2011-ųjų balandžio. Diagnozavo išvaržą, buvo trūkę keli raumenys. Galima sakyti, kad visus praėju sius metus žaidžiau kovodamas su skausmu, bet galiausiai patekau į gerų medikų rankas. Šiuo metu dar suskausta, ypač kai didesni treni ruočių krūviai, bet, pasak gydyto jų, viskas turėtų būti gerai. – Teniso profesionalų asocia cijos (ATP) reitinge tave vejasi Laurynas Grigelis. Ar nesinori kuo greičiau vėl padidinti ato trūkį?
Galima sakyti, kad vi sus praė jusius me tus žai džiau ko vodamas su skaus mu. Simono Švitros nuotr.
– Jei tik dėl Lauryno, tikrai ne. No ras pasiekti aukštesnę vietą reitinge visada yra. Norint patekti į geriau siųjų penkiasdešimtuką, reikia ap lenkti daug ką. Trauma ir operacija sutruk dė R.Berankiui iškovoti kelialapį į Londono olimpiadą. Vienas iš bū dų dar patekti į žaidynes – vardi nis kvietimas. Tenisininko treneris Remigijus Balžekas teigė, kad tuo dabar rūpinasi Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). „Neabejoju, kad Ričardas savo jėgomis būtų patekęs į olimpines žaidynes“, – tvirtino R.Balžekas.
Vilniečiai nesirengia lankstytis J.Kvedarui Vilniaus apskrities futbolo federa cija (VAFF), iškovojusi pirmąją per galę mūšyje su Lietuvos futbolo fe deracija (LFF), ketina žengti toliau – skųsti LFF prezidento rinkimų re zultatus.
Prieš rinkimus LFF vykdomasis komitetas (VK) su tuomet dar fe deracijai vadovavusiu Liutauru Va ranavičiumi priešakyje nusprendė sustabdyti VAFF narystę naciona linėje federacijoje. „Vilniaus apskrityje susiklosčiusi itin sudėtinga situacija – buvo iš kilusi reali grėsmė šių metų sezo no vykdymui. Įvertinę situaciją – futbolo bendruomenės skundus dėl VAFF veiklos, teisininkų išva das dėl įvairių pažeidimų bei LFF įstatų ir drausminių procedūrų ig noravimo, vykdomojo komiteto nariai priėmė vienintelį šiuo me tu teisingą sprendimą“, – tąkart po LFF VK posėdžio Kaune aiški no L.Varanavičius. LFF pranešime buvo teigiama, kad VAFF įstatai neatitiko stan dart iz uot ų LFF VK patvirt in tų apskričių futbolo federacijų įstatų, be to, VAFF esą piktybiš kai nevykdė LFF VK sprendimų ir neužtikrino tinkamos futbo
Iniciatyva: R.Vaigino (kairėje) vadovaujama VAFF rengiasi skųsti LFF prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo
J.Kvedaras, rezultatus.
lo veiklos organizavimo Vilniaus apskrityje. Esą LFF stengėsi ieš koti kompromiso su VAFF vado vais, bet jie visiškai ignoravo LFF pastangas. VAFF prezidentas Ritas Vaiginas visas pretenzijas pavadino lauž
Andriaus Ufarto (BFL), Aliaus Koroliovo (BFL) nuotr.
tomis iš piršto. Jo nuomone, to kiu būdu L.Varanavičius keršijo už jo vadovaujamos LFF kritiką ir eli minavo iš kelio galimus konkuren tus LFF rinkimuose. Netrukus LFF prezidento kė dėje L.Varanavičių pakeitė Julius
Kvedaras, o iš LFF narių pašalin ta VAFF kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto pirmasis apy linkės teismas nutarė patenkinti VAFF ieškinį ir LFF VK sprendimą panaikinti VAFF narystę pripaži no neteisėtu. Taip pat sustabdytas
VAFF teisių perdavimas Vilniaus regiono futbolo sąjungai (VRFS), kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. „Ne kartą esu gavęs pasiūlymą eiti pas J.Kvedarą ir lankstytis jam, tačiau galiu garantuoti, kad to ne bus. Vienintelis būdas apginti savo teisybę yra teisinis kelias, tad tuo keliu mes ir ruošiamės eiti. Džiugu, kad kuo toliau, tuo daugiau sulau kiame bendraminčių“, – vos pa matęs teismo nutartį sakė VAFF prezidentas R.Vaiginas. „Žiūrėsime, kokie bus tolesni LFF veiksmai, tačiau realiausia, kad ne trukus teismui skųsime ir LFF pre zidento rinkimų rezultatus, nes dėl mūsų federacijos veiklos sustabdy mo negalėjome iškelti savo kandi dato. Galiu pasidžiaugti, kad net ir po to, kai buvome išmesti, nuo mū sų nenusisuko nei futbolo mokyk lų vadovai, nei profesionalūs klubai, nei tie žmonės, kurie iš tikrųjų kūrė futbolą“, – pabrėžė R.Vaiginas. Teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento, tačiau per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali bū ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui. VD, VAFF inf.
11
trečiadienis, balandžio 25, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
L.Kleizą sutramdė teisėjai Ketvirtą nesėkmę iš eilės NBA čempionate patyrė Lino Kleizos atstovaujamas Toronto „Rap tors“ klubas.
Santykiai: Lietuvos ledo ritulio rinktinės senbuvis D.Pliskauskas (kairėje) trenerį S.Borisovą pavadino dvasios invalidu.
ledas.lt nuotr.
Treneris už pretenzijas iš žaidėjų gavo grąžos Lietuvos ledo ritulio rinktinė išsilaikė pa saulio čempionato 1-ojo diviziono B gru pėje, tačiau iš Lenkijoje vykusių varžybų vyrai grįžo mojuodami karo kirviais.
Rūpėjo ne sportas?
Kryn icoje (Lenk ija) surengta me 1-ojo diviziono B grupės tur nyre mūsų šalies ledo ritulininkai 0:9 nusileido lenkams, 0:3 – ko rėjiečiams, 5:6 – rumunams, 1:7 – olandams, 3:2 įveikė australus ir užėmė saugią 5-ąją vietą. Į 2-ąjį divizioną iškrito visas dvikovas pralaimėjusi Australijos ekipa. Grįžęs į namus Lietuvos rinkti nės vyriausiasis treneris Sergejus Borisovas pareiškė, kad rezultatai galėjo būti geresni, tačiau kai ku riems žaidėjams pasaulio čempio nate rūpėjo ne sportas, bet išger tuvės ir moterys. Specialistas iš Rusijos pažė rė kaltinimų ir nacionalinei ko mandai atstovavusiam gynėjui – Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) prezidentui, Vilniaus tary bos nariui Petrui Nausėdai. Esą „jo galvoje buvo tik diskotekos, ba rai, striptizo klubai ir kaip išger ti alaus“. S.Borisovo teigimu, P.Nausėdos grupuotei priklausiusius triukš mingus Lietuvos ledo ritulinin kus tramdė ir Lenkijos policija, ir Tarptautinės ledo ritulio federaci jos (IIHF) vadovai. „Aš nieko negalėjau padaryti, neturėjau galimybių, buvau bejė gis, komandos įkaitas“, – teisino si treneris.
Atkirtis – su kaupu
S.Borisovo pretenzijos pribloš kė kai kuriuos Lietuvos rinktinės senbuvius. „Mane, kaip komandos kapitoną ir žaidėją, dvylika metų atidavusį rinktinei, labai nustebino ir nuvy lė trenerio žodžiai. Jis visą Lietu vos rinktinę sumetė į vieną katilą ir sumaišė su purvais, – LLRF iš platintame pranešime teigė Artū ras Katulis. – Taip, buvo problemų dėl kai kurių žaidėjų disciplinos, bet aš nemačiau, kad P.Nausėda ar kiti mūsiškiai varžybų išvaka rėse būtų linksminęsi baruose. Per visą profesionalaus ledo ritulinin ko karjerą pirmą kartą sutikau tre nerį, kuris taip negerbia savo ko mandos.“ „Dabar jau nėra prasmės slėpti: įpusėjus turnyrui komanda svars tė trenerio atleidimo galimybę, ta čiau, nenorint sukelti nereikalin go skandalo, tai nebuvo padaryta, – pridūrė puolėjas Dovydas Kule vičius. – Prieš rungtynes treneris mums nuolat kartodavo, kad tak tiškai žaidžiame gerai. Vienintelė mūsų problema, pasak jo – fizinis pasiruošimas. Manau, kad tre neris reikalingas žaidimui mode liuoti pagal turimus žaidėjus ir jų fizinę būklę, o ne aklai laikytis sa vo taktikos ir po to viešai kalbėti, kad žaidėjai pritrūko jėgų. Susida
rė įspūdis, kad jam svarbiausia bu vo savo principų laikymasis, o ne rezultatas. Vyresni žaidėjai ne vie ną kartą kalbėjo su treneriu ir pra šė adekvačiai reaguoti į situaciją, o jis – ne, ir viskas. Tarp žaidėjų ir trenerio nebuvo jokio tarpusa vio supratimo.“ D.Kulevičius tvirtino, kad S.Bo risovas nesidomėjo komandos lais valaikiu, nedalyvavo ekskursijoje.
Dovydas Kulevičius:
Įpusėjus turnyrui ko manda svarstė trene rio atleidimo galimy bę, tačiau, nenorint sukelti nereikalingo skandalo, tai nebuvo padaryta.
„Tik atvykęs į rinktinę po Di džiosios Britanijos čempionato atkrintamųjų varžybų pastebėjau keistus trenerio veiksmus: žaidė jai, kurie turi žaisti, nežaidžia. Jau pirmą dieną įvyko keli uždari su sirinkimai, kitą dieną – vėl susi rinkimas, kuriame vyresni žaidė jai buvo prašomi valdyti, sekti ir bausti jaunus žaidėjus, jeigu jie nesilaikys disciplinos. Buvo ban doma įvesti komandoje rusišką „dedovščiną“, – pasakojo gynėjas Mindaugas Kieras. „Treneris darė viską, kad išba lansuotų komandą, supriešintų žaidėjus. Mane nustebino jo pozi cija – tiek primeluoti ir sudirbti vi są Lietuvos ledo ritulį. Tokio dva sios invalido nesu matęs per savo karjerą. Jeigu jis toks geras trene
ris, kaip kad pats šneka ir galvoja, kodėl neranda darbo profesiona lioje komandoje, o treniruoja tik Maskvos naktinės lygos koman dą?“ – piktinosi puolėjas Darius Pliskauskas. Alaus vis dėlto buvo
LLRF prezidentas P.Nausėda pri pažino, kad po varžybų balandžio 19-ąją, prieš laisvą čempionato dieną ir savo gimtadienio proga, buvo pakvietęs kelis žaidėjus iš gerti alaus, bet problema – ne tai. „Nesutarimai su S.Borisovu pra sidėjo dar prieš čempionatą. Jis siūlė į rinktinės stovyklą kviesti žaidėjus už pinigus, protegavo kai kuriuos ledo ritulininkus, neats tovavusius nei jaunių, nei jaunimo rinktinėms. Sulaukiau net grasi nančio skambučio: buvo pasaky ta, kad man atsisakius jis padarys viską, kad LLRF viskas pasikeis tų, – teigė P.Nausėda. – Kiek vė liau neeiliniame federacijos tary bos posėdyje S.Borisovas su vienu LLRF nariu drįso aiškinti, kad ta rybos nariai nemoka dirbti ir dirba neteisingai. Jaučiau įtampą, tačiau tuo metu, iki čempionato pradžios likus vos kelioms dienoms, niekas nenorėjo aštrinti situacijos.“ P.Nausėda neatmeta galimybės, kad su S.Borisovu teks susitik ti teismuose dėl sutarties su LLRF nepaisymo ir asmens įžeidimo. Lietuvos ledo ritulio rinktinės vyriausiuoju treneriu S.Borisovas buvo paskirtas 2011-ųjų pavasarį. „Šį specialistą mums rekomen davo garsaus Rusijos ledo ritulio trenerio Viktoro Tichonovo sū nus Vasilijus, kuris taip pat dirba treneriu“, – tąkart sakė LLRF ge neralinis sekretorius Valdas Ška dauskas. VD inf.
12-ąją vietą Rytų konferencijoje užimanti Toronto ekipa (22 per galės ir 43 pralaimėjimai) prieš paskutines reguliariojo sezo no rungtynes svečiuose 86:92 (25:17, 23:26, 19:19, 19:30) pra laimėjo Milvokio „Bucks“ (31, 33) krepšininkams. Mačui baigiantis „Bucks“ pir mavo 82:79, bet puldamas pra sižengė L.Kleiza ir dar užsidir bo techninę pražangą. Milvokio žaidėjai Brandonas Jenningsas ir Ersanas Ilyasova baudų meti mais padidino persvarą – 84:79. Netrukus lietuvis suklydo per duodamas kamuolį. Po mačo „Raptors“ vyriausia sis treneris Dwane’as Casey pa reiškė pretenzijų Lietuvos krepši ninkui. „Privalome profesionaliai baigti rungtynes. L.Kleizos pra žanga buvo akivaizdi, tikiuosi, kad tai bus pamokantis epizo das“, – teigė strategas. Linas pelnė 15 taškų, atkovojo 9 kamuolius, po 5 kartus sukly do bei prasižengė. Paskutines reguliariojo sezono rungtynes „Raptors“ žais su Nau jojo Džersio „Nets“ komanda. Diskusiją įskėlė Dalaso „Ma vericks“ klubo savininkas Mar kas Cubanas – jis pareiškė, kad NBA žvaigždės neturėtų atsto vauti JAV nacionalinei rinktinei. „Manau, kad tai – didžiausia NBA klaida. JAV rinktinėje turėtų būti jauni krepšininkai, kaip kad anksčiau, o ne žvaigždės. Juk ga liausiai milijoninių nuostolių pa tiria klubų savininkai, o ne šalies krepšinio federacija. Olimpinis komitetas gauna milijardus dole rių, todėl esu įsitikinęs, kad ir NBA klubams turėtų tekti dalis tų paja mų“, – tvirtino M.Cubanas. VD inf.
Rezultatai Ind ianos „Pacers“–Detroito „Pistons“ 103:97 (P.George’as 27 taškai/G.Monroe 18), Vašingtono „Wizards“–Šarlotės „Bobcats“ 101:73 (N.Hilario 18/G.Hendersonas 19), Naujojo Džersio „Nets“–Fila delfijos „76ers“ 87:105 (M.Brook sas 18/E.Brandas, J.Holiday’us ir T.Youngas po 15), Memfio „Grizz lies“–Klivlando „Caval iers“ 109:101 (M.Speightsas 17/K.Irvin gas 25), San Antonijaus „Spurs“– Portlando „Trail Blazers“ 124:89 (T.Duncanas ir D.Greenas po 18/W. Matthews’as 24).
Lyderiai Rytų konferencija: 1.Čikagos
„Bulls“ (48 pergalės, 16 pralaimė jimų), 2.Majamio „Heat“ (46, 18), 3.Indianos „Pacers“ (42, 23). Vakarų konferencija: 1.San
Antonijaus „Spurs“ (48, 16), 2.Ok lahomos „Thunder“ (46, 18), 3.Los Andželo „Lakers“ (41, 24).
12
trečiadienis, balandžio 25, 2012
pasaulis Įteisino nausėdijas
Daugės šnipų
J.Tymošenko badaus
Izraelis įteisino tris žydų nau sėdijas Vakarų Krante. Be vy riausybės sutikimo pastaty tas naujakurių gyvenvietes Iz raelis laiko neteisėtomis, ta čiau tarptautinė bendruo menė laiko neteisėtomis vi sas žydų nausėdijas – nesvar bu, jos patvirtintos vyriausy bės ar ne.
Pentagonas kuria naują žval gybos agentūrą, kurios veik la, imant blėsti susidomėjimui karo zonomis Irake ir Afganis tane, bus daugiausia susiju si su Iranu ir Kinija. Gynybos žvalgybos agentūros agen tų verbuotojai jau dabar slap ta renka informaciją oficialio se karo zonose.
Buvusi Ukrainos premjerė Ju lija Tymošenko paskelbė ba do streiką, protestuodama dėl kalėjimo pareigūnų ir gydytojų elgesio su ja. Rytiniame Char kovo mieste esančiame kalėji me J.Tymošenko laikoma nuo praeitų metų, kai buvo nuteis ta už įgaliojimų viršijimą, kai ėjo premjero pareigas.
Metinės Tūkstančiai Armėnijos gyven tojų paminėjo tautos genocido metines. Jie dalyvavo eitynėse šalies sostinėje Jerevane.
Armėnijoje prieš 97 metus Os manų imperijos įvykdytos žudy nės vadinamos genocidu, tačiau Turkija šiuos pareiškimus neigia. Armėnai metines paminė jo prie kalvos viršūnėje esančio memorialo Armėnijos sostinė je. Nuo ankstaus ryto daugy bė žmonių dalyvavo kasmetėse eitynėse, nešė žvakes bei gė les ir jas dėjo prie masinių žu dynių memorialo centre degan čios amžinosios ugnies. Vis dėlto Turkija griežtai nei gia genocido faktą, o šiemet šių įvykių minėjimą temdo įtampa tarp abiejų kaimynių. Ją dar la biau pakurstė Prancūzijos prezi dento Nicolas Sarkozy pastan gos savo šalyje priimti įstatymą, numatantį teisinę atsakomy bę už viešą neigimą, kad masi nės armėnų žudynės buvo ge nocidas. Kilus diplomatiniam ginčui su Turkija, Prancūzijos aukščiau siasis teismas vasarį atmetė šį teisės aktą argumentuodamas, kad jis varžo kalbos laisvę. Švedijos parlamentas praeitą mėnesį šias žudynes taip pat pri pažino genocidu ir taip sukėlė dar didesnį Turkijos pasipiktinimą. Armėnai teigia, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo nužudyti per Pirmąjį pasaulinį karą, byrant Osmanų imperijai, o šią poziciją palaiko kai kurios kitos šalys. Tačiau Turkija argumentuo ja, kad 300–500 tūkst. armė nų ir ne mažiau turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai ar mėnai sukilo prieš Osmanų im perijos valdžią ir susivienijo su Rusijos armija. BNS inf.
Konfliktas: Osmanų imperi
jos vykdytas žudynes Armė nija vadina genocidu. Turkai tai kategoriškai neigia. „Reuters“ nuotr.
Europai teks taupy ti. Kitos išeities nie kas nemato. Kaip taupyti ir išlaiky ti ekonomikos augi mą? Šis klausimas – galvos skausmas ne vienam Europos politikui.
Pasitraukė: Nyderlandų premjerui M.Rutte’ei teko paleisti vyriausybę, kai šalies politikai nesugebėjo susi
tarti dėl taupymo programos.
AFP nuotr.
Demokratija ar taupymas? Žlugo koalicija
Antai Nyderlanduose vyriausybės bandymas imtis karpyti biudžetą sukėlė krizę vyriausybėje, kuri bai gėsi ministrų kabineto žlugimu. Šalyje bus šaukiami pirmalai kiai rinkimai. Tai pranešė premje ras Markas Rutte. Tiesa, finansų ministras Janas Keesas de Jageris neatmetė gali mybės, kad dėl taupymo projekto gali būti mėginama susitarti su ki tomis šalies partijomis. M.Rutte’s liberali Laisvės ir de mokratijos partija buvo sudariusi koaliciją su Krikščionių demokratų partija ir dešiniąja Laisvės partija, vadovaujama skambiomis kalbo mis garsėjančio Geerto Wilderso. Vyriausybė buvo prisaikdinta 2010 m. spalį, tų metų vasarį žlu gus ankstesnio premjero Jano Pete rio Balkenende’s vyriausybei, kilus nesutarimams dėl tolesnio NATO pajėgų misijos Afganistane karinio palaikymo. G.Wildersas koaliciją palaikė, to dėl iki praeito mėnesio ji turėjo 76 mandatus 150 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose. Tiesa, šią savaitę daugumos ne beliko, kai vienas G.Wilderso par tijos narys nusprendė tapti neprik lausomas, o ir pats G.Wildersas pareiškė, kad neketina remti biu džeto karpymo. Ilgos ir nesėkmingos derybos
Derybos dėl biudžeto karpymo tru ko net septynias savaites. Tačiau
Laisvės partijos atstovai pareiškė, kad „negali įgyvendinti“ ES reika lavimų. Ultradešiniųjų lyderis G.Wilder sas sakė apgailestaujantis, kad de rybos nutrūko, tačiau tvirtino, jog planuojamas išlaidų karpymas ne priimtinas.
stabilumo paktui, šalis įsipareigojo, kad didžiausia nacionalinių biudžeto deficitų riba neviršys 3 proc. BVP. Visuomenės spaudimas
Finansinio stabilumo paktas buvo patvirtintas visose ES valstybėse, išskyrus Didžiąją Britaniją ir Če kijos respubliką. Ekonomistai sako, kad alterna Tai paketas, kuris tyvų biudžetui karpyti nėra, tačiau pakenks ekonomi būtina išlaikyti biudžeto konsoli davimo ir ekonomikos augimo ba kos augimui atei lansą. nančiais metais ir Staigus ir drastiškas biudžeto leis didėti nedarbui. karpymas, pasak ekonomistų, tik pagilintų recesiją, padidintų ne darbą ir apsunkintų pajamų į biu džetą surinkimą. Panašiai nutiko „Tai paketas, kuris pakenks eko Graikijoje. nomikos augimui ateinančiais me Recesija šiuo metu fiksuoja tais ir leis didėti nedarbui“, – kal ma Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, bėjo politikas. Nyderlanduose, taip pat Čekijo Taupymo priemonių pakete buvo je. Recesija šių metų pirmą ketvir numatyta padidinti pridėtinės ver tį prognozuojama ir Vokietijai, nors tės mokestį, įšaldyti viešojo sek tikslių skaičių nėra. toriaus darbuotojų atlyginimus ir Visuomenės nepasitenkinimas mažintis išlaidas sveikatos apsau taip pat juntamas. Antai Prancū gos ir plėtros sektoriuose. zijoje pirmąjį rinkimų turą laimė Skaičiuota, kad reformos turė jo François Hollande’as, pažadėjęs tų padėti sutaupyti 16 mlrd. eurų sukurti daugiau darbo vietų ir ska (55,2 mlrd. litų) biudžeto lėšų. tinti gamybą, užuot drastiškai kar Nyderlandus imtis karpyti biu pęs išmokas. džetą pastūmėjo vis netylančios kal Tiesa, F.Hollande’as nėra prieš bos, kad šalis gali netekti aukščiausio eurą, bet jam nepatinka ES stabi AAA kreditavimo reitingo, taip pat lumo pakto nuostatos. pasirodžiusios prognozės, jog 2013 Protestų prieš karpymo ir mo m. biudžeto deficitas padidės iki 4,7 kesčių kėlimo programą kilo ir Če proc. bendrojo vidaus produkto. kijoje. Tai vėl paskatino kalbas, kad Kadangi Nyderlandai pritarė ES Vokietijos inicijuotas Europos tau
pymas – pernelyg griežtas ir nė ra tinkamiausia priemonė finansų krizei suvaldyti. Vis dėlto ekonomistai sako, kad al ternatyvų taupymui nėra ir nebus. Jensas Weidmannas, Vokietijos centrinio banko prezidentas, pa brėžė: „Nėra alternatyvos. Nega lima skolintis, kad grąžintum sko las. Reikia karpyti – tai vienintelis ką nors žadantis būdas.“ Tokie teiginiai, kaip J.Weidman no, – populiarūs prie fiskalinės drausmės pripratusioje Vokietijoje. Tačiau ekonomistė iš konsulta cijų firmos „Ernst & Young“ Ma rie Diron sako, kad vokiečiai turėtų labiau skatinti vidaus vartojimą, ne tik taupyti. Pasak jos, vokiečių var tojimas galėtų sujudinti ir kitų ša lių gamybos sektorių, nes Vokieti ja daugiau importuotų. „Taupymas turi būti platesnės ekonomikos politikos dalis“, – sa kė ekspertė. Tiesa, kai kurie Europos šalių ly deriai pabrėžė, kad ir ekonomikos skatinimas – ne panacėja. Portugalijos premjeras Vitoras Gasparas teigė, kad buvusi šalies vyriausybė klaidingai ėmėsi finan sinio skatinimo programos – ji tik padidino valstybės skolą, o ilgalai kių rezultatų nedavė. „Mano šalis – geras pavyzdys, kad trumpo laikotarpio ekonomi ką skatinanti politika gali sukelti dar daugiau rūpesčių, nei yra“, – pripažino V.Gasparas. „Time“, „The New York Times“, BNS inf.
13
trečiadienis, balandžio 25, 2012
menas ir pramogos
Menas suteikia leidimą pasakyti tiesą Šiandien vilniečiai kviečiami į ypa tingą renginį – toleranciją, pakan tumą, liberalumą ir žmonių teises palaikantį bei socialinį aktyvumą skatinantį koncertą, kurio centru taps trijų beprotiškai charizma tiškų damų iš Niujorko pasirody mas.
Jos gyvybingos, linksmos, ties mukos ir spinduliuoja nepapras tą energiją. Jų pasirodymai aštrūs, dainų tekstai – spalvingi, o punkpop melodijos nepaleidžia vos iš girstos. Už unikalumą šios damos atsiėmė du EMMY ir du BMI ap dovanojimus. Taip, tai amerikiečių grupė BETTY. O dar kitaip – tai vokalistė Elizabeth Ziff, bosistė Alyson Pal mer ir violončelininkė Amy Ziff. Pasaulį mokančios tolerancijos, ki tokios ir labai talentingos. Šiandien 21 val. Ūkio banko teatro arenoje vyksiančio koncer to išvakarėse damos atsakė į kele tą klausimų. – Prieš ką ir už ką jūs kovojate? – BETTY kovoja už toleranciją, pa kantumą ir lygybę. Taip pat visuo met garsiai pasisakome už moterų teisę įgyti išsilavinimą, būti lais voms ir nepatirti seksualinio iš
naudojimo. Tai labai opi problema visame pasaulyje. – Papasakokite daugiau apie savo socialinę veiklą. – Ačiū kažkam iš aukščiau – vi suomet turėjome galimybę de rinti savo muzikinę karjerą ir socialinius projektus. 8-ajame de šimtmetyje, kai tik susitikome Va šingtone, naudojomės savo muzi ka, skatindamos žmones balsuoti rinkimuose, gindamos moterų tei ses juose ir nešdamos savo žinutę apie tai, kokia svarbi yra toleran cija. Vėliau prisijungėme prie ju dėjimų, kurie rūpinosi AIDS ser gančių žmonių teisėmis. Kovėmės už moteris, sergančias krūties vė žiu, padėjome joms daugiau suži noti apie šią klastingą ligą ir rū pinomės jomis. Taigi tikrai yra ką prisiminti ir dar daug reikia nu veikti... – Kokie trys dalykai galėtų api būdinti BETTY? – Jei užduotumėte šį klausimą at skirai kiekvienai iš mūsų, išgirstu mėte ir skirtingus atsakymus. Amy sako, kad menas, nes be jo gyveni mas yra tiesiog beprasmis. Eliza beth mano, kad BETTY yra humo ras, nes be jo menas yra negyvas. O
Alyson sako, kad mes esame šeima. Juk mes viena kitą pažįstam kaip nuluptas. Esam patyrusios ir šilta, ir šalta. Tai labai svarbu. Tie, ku rie mūsų klauso, taip pat yra mūsų šeima. Beje, mes sukūrėme specialų interneto puslapį, kuriame visi kū rybiški ir laimingi žmonės gali at rasti vienas kitą. Štai todėl gyveni mas ir yra toks gražus.
Kaip muzikantės, mes galime išrėžti daug daugiau daly kų. Juk muziką ga lima interpretuoti įvairiai. – Jūs esate politiškai aktyvi grupė. Ar manote, kad tai jums padeda kovojant už socialinę lygybę? – Tai mums tikrai padeda. Viskas, ką darome, įgauna daug svarbes nę, stipresnę prasmę. Kaip muzi kantės, mes galime išrėžti daug daugiau dalykų. Juk muziką ga lima interpretuoti įvairiai. Me nas suteikia mums leidimą pasa kyti tiesą.
Trijulė: BETTY pasirodymuose dera energingas rokas ir kova už so
cialines teises.
Organizatorių nuotr.
– Kas jus įkvepia? – Labiausiai? Žinojimas, kad ga lime padaryti pasaulį taikesnį, to lerantiškesnį ir sveikesnį. Visiems, ne tik sau. Taip pat mums didelė garbė dirbti su tokiais stipriais žmonėmis kaip Gloria Steinem ir Eve Ensler – jos įkvepia mus. Ir ne tik mus. Gloria ir Eve su savo or ganizacijomis keliauja po pasau
lį su misija išmokyti mergaites ir subrendusias moteris nepriklau somybės. – Tai kaip jūs įsivaizduojate idealų pasaulį? – BETTY idealiame pasaulyje ne trūktų vietos nė vienam. Kad ir kas jis būtų. VD inf.
14
trečiADIENIS, Balandžio 25, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. Kada? Balandžio 29 d. 19 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Klube „Posh“, A.Vienuolio g. 4. Kada? Balandžio 27 d. 22 val. Kiek? 13 litų.
Kur? Senamiesčio menininkų galerijoje, Totorių g. 22. Kada? Balandžio 27–gegužės 12 d. Kiek? Nemokamai.
Balsas ir gausmas
„Rondo“ duos garo
Menininkės iš Estijos
Audiovizualinis sumanymas „Balsas yra gausmas“ – tai elektroni nio gausmo (drone) ir trijų dimensijų projektavimo (3D mapping) junginys, kurį ateinantį savaitgalį sostinėje pristatys du menininkai – kompozitorius Mykolas Natalevičius ir videomenininkas Ri mas Sakalauskas.
Vilniuje pasirodys legendinė Lietuvos grupė „Rondo“, kurios dai nas „Eglė mano sesė“, „Laukų gėlė“, „Pelenė“, „Palauk sustok“, „Su die, Eliza“, „Rytas perone“ ir daugelį kitų šiandien su grupe dainuo ja daugiatūkstantinės žiūrovų minios įvairiuose Lietuvos mies tuose ir miesteliuose.
Sostinėje pristatoma Estijos menininkų Lauros Põld ir Mari Pre kup paroda „Home Sweet Home“. L.Põld eksponuoja naują ins taliaciją „Namų stebėjimas“, kalbančią apie pažeistą intymumą, viešumo ir privatumo santykį, o M.Prekup pristato savo šeimos namų įkvėptus grafik os meno darbus.
Kur? Dailininkų sąjungos galerijoje, Vokiečių g. 2. Kada? Iki gegužės 2 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Klube „Brodvėjus“, Mėsinių g. 4. Kada? Balandžio 28 d. 21 val. Kiek? 15 litų.
Kur? Vilniaus grafikos meno centre, Latako g. 3. Kada? Iki birželio 12 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. Kada? Balandžio 29 d. 12 val. Kiek? 10–20 litų.
Ką kalba žalia spalva?
Dviguba roko muzikos dozė
Trys laiko Kokios muzikos skaičiavimo principai klausosi troliai
Paroda „Daiktas. Žalias“ pristato 32 skirtingų kar tų keramikos menininkų kūrybą. Renginio te mą, sutelktą žodyje „žalias“, autoriai interpretuo ja įvairiai – vieni daugiau dėmesio skiria spalvin gumui, kiti – prasmėms.
Tikros roko muzikos mėgėjų laukia puota su dvi guba jungtine ir tarptautine muzikos doze. Lietu vai šiame koncerte atstovaus energingieji „Per fect Pill“, o skandinavų pusėje – norvegai „Mirra maze“.
Sostinėje pristatoma Marijos Marcelionytės-Pa liukės kūrybos paroda „Lygiai metai“, kurią suda ro trys projektai, apmąstantys tris laiko skaičiavi mo principus. Visi jie – apie metų suvokimą, pa jautimą, paliktas žymes.
Ar žinote, kokią muziką mėgsta troliai? Tai galė site sužinoti teatralizuotame koncerte pagal Vio letos Palčinskaitės knygą „Muzika Troliui“. Šiam pasirodymui panaudota kompozitoriaus Edvar do Griego muzika.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 9.55 „Forsaitų saga“ (N-7) (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo! (k). 14.15 Ypatingas atvejis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Krašto spalvos. 19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (1). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Teisė žinoti. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka VU Matematikos ir informatikos instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LTV 19.20 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kung Fu Panda“ (8) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Lietuvos balsas. Finalinės kovos (k). 12.10 Nuo... Iki... (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kung Fu Panda“ (9). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.25 Karamelinės naujienos (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Kriminalinis trileris „Baisūs nusikaltimai“ (JAV, 2002 m.) (N-14). 1.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Nuotykių f. „Mažasis sniego žmogus 2“ (JAV, 1997 m.). 12.50 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Būrys“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“ (4). 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 „Geri vyrukai“. 0.05 „Melo teorija“. 1.00 „Kalėjimo bėgliai“.
TV3
BTV
6.40 6.55 7.25 7.55 9.00
Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Simpsonai“. „Svotai“. „Meilės sūkuryje“.
LNK 20.25 val.
6.30 7.00 7.25 8.00 9.00
Televitrina. Žinios (k). „Auksarankiai“ (N-7). „Gyvenimo spalvos“. „Užkalnio 5“.
TV3 21.00 val.
10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Prajuokink mane“. 12.30 „Pavojingi susitikimai. Krokodilas žmogėdra“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Milijonieriai“. 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Tylos riba“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Prajuokink mane“. 21.25 „Karo vilkai. Likvidatoriai“ (N-14). 22.25 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Namų daktaras. 11.05 Ilgai ir laimingai. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.
BTV 20.25 val.
15.30 Animacinis serialas „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (3) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Super L.T. 19.55 Dok. f. „Naciai ir ateiviai. Sąmokslo teorija“ (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Bologna“. 12.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Roma“. 13.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Asefa Estudiantes“. 15.30 Futbolo dievai. Zico. 15.55 Italijos „Serie A“ lyga. „Udinese“– „Inter“. Tiesioginė transliacija. 18.00 Sportas LT. Sambo čempionatas. 18.30 Olimpinės žaidynės. 18.45 Sporto metraštis. 18.55 Italijos „Serie A“ lyga. „Cesena“– „Juventus“. Tiesioginė transliacija (per pertrauką –Žinios +). 21.15 Automoto. 21.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Gescrap Bizkaia“–CAI Zaragoza . Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios +). 23.40 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (kovas).
lietuvos ryto tv 19.55 val.
15
treÄ?iadienis, balandĹžio 25, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
„LofÂto“ teÂriÂtoÂriÂjoÂje – didÂmiesÂÄ?io fesÂtiÂvaÂlis Ĺ˝iÂnia, kuÂri jau dauÂgiau nei mÄ—Â neÂsÄŻ sklanÂdÄ— tarp meÂnĹł fabÂriÂko „LofÂtas“ gerÂbÄ—ÂjĹł, ĹĄianÂdien paÂsi tvirÂtiÂno. VikÂtoÂras DiaÂwaÂra ir jo koÂmanÂda orÂgaÂniÂzuoÂja pirÂmÄ…ÂjÄŻ didÂmiesÂÄ?io fesÂtiÂvaÂlÄŻ.
BirÂĹžeÂlio 22–24 d. VilÂniaus Nau jaÂmiesÂtyÂje esanÂÄ?ioÂje „LofÂto“ te riÂtoÂriÂjoÂje ÄŻvyks granÂdioÂziÂnis ren giÂnys „LofÂtas Fest’12“, kuÂriaÂme ant triÂjĹł sceÂnĹł paÂsiÂroÂdys ir Lie tuÂvos, ir uĹžÂsieÂnio atÂliÂkÄ—ÂjĹł. Pas taÂrĹłÂjĹł bus net dauÂgiau nei lieÂtu viĹł muÂziÂkanÂtĹł. „Tai bus fesÂtiÂvaÂlis ir po atÂvi ru danÂguÂmi, ir viÂduÂje, miesÂto centÂre per JoÂniÂnes“, – trumÂpai pirÂmiÂnÄ™ fesÂtiÂvaÂlio idÄ—ÂjÄ… priÂstaÂtÄ— V.DiaÂwaÂra. Kaip ir deÂra paÂsauÂlio did miesÂÄ?iuoÂse vyksÂtanÂtiems muÂzi kos fesÂtiÂvaÂliams, taip ir ÄŻ ĹĄÄŻ Ĺžmo nÄ—s kvieÂÄ?iaÂmi atÂvykÂti dviÂraÂÄ?iu ar vieÂĹĄuoÂju transÂporÂtu. TeÂriÂtoÂriÂjoÂje veiks neÂmoÂkaÂmas beÂlaiÂdis inÂter neÂtas ir dĹžiuÂgins dar dauÂgeÂlis kiÂtĹł nuo miesÂto neatÂsieÂjaÂmĹł daÂlyÂkĹł.
SIĹŞLO DARBÄ„ UAB „Gaisrė“ priims ÄŻ darbÄ… tolimĹłjĹł reisĹł vairuotojus veĹžti krovinius cisternomis (ADR paĹžymÄ—jimas – privalumas). Reikalinga CE kategorija. Kreiptis tel. (8 5) 260 2310, Vilnius. www.gaisre.lt. 946588
UAB „IRDAIVA� reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado ťiltintojai, apdailininkai. Tel. 8 659 38 414, 8 659 38 480. 946661
UAB VieĹĄbutis „Lietuvaâ€? artÄ—janÄ?iam sezonui ieĹĄko kruopĹĄÄ?iĹł ir atsakingĹł kambariniĹł. Darbas Vilniuje visÄ… darbo dienÄ…. Pasiteirauti tel. 8 652 84 622. 946624
PASLAUGOS Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – ťaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 935285
Kelionių Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų perveŞimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593. 942014
Kitos
„DĹžiauÂgiuoÂsi, kad, be JoÂni niĹł nakÂtÄŻ ÄŻprasÂtĹł traÂdiÂciÂjĹł kep ti ĹĄaĹĄÂlyÂkus ir varÂtoÂti alĹł, atÂsiÂras kiÂtoÂkios forÂmos laisÂvaÂlaiÂkio“, – speÂciaÂliaÂme vaizÂdo kliÂpe teiÂgia renÂgiÂnio gloÂbÄ—Âjas VilÂniaus mies to meÂras ArÂtĹŤÂras ZuoÂkas. FesÂtiÂvaÂlio idÄ—Âjos suÂmaÂnyÂto jas ir paÂgrinÂdiÂnis orÂgaÂniÂzaÂtoÂrius V.DiaÂwaÂra ÄŻ pirÂmÄ…ÂjÄŻ muÂziÂkos fes tiÂvaÂlÄŻ miesÂte paÂsiÂkvieÂtÄ— dauÂgyÂbÄ™ muÂziÂkanÂtĹł iĹĄ uĹžÂsieÂnio. Tarp jau paÂtvirÂtinÂtĹł varÂdĹł yra niuÂjorÂkie Ä?iĹł gruÂpÄ— „HerÂcuÂles and LoÂve Af fair“, po pirÂmoÂjo singÂlo „Blind“ 2008 m. suÂlauÂkÄ™ itin paÂlanÂkiĹł kriÂtiÂkĹł ÄŻverÂtiÂniÂmĹł. Jie LieÂtuÂvo je pirÂmÄ… karÂtÄ… atÂliks atÂnauÂjinÂtÄ… ir, kaip paÂtys saÂko, gaÂlinÂgiauÂsiÄ… proÂgraÂmÄ… saÂvo isÂtoÂriÂjoÂje. Taip pat per JoÂniÂnes ÄŻ fesÂtiÂvaÂlÄŻ atÂvyksÂta ĹĄveÂdĹł hipÂhoÂpo meist rai „LooptÂroop RocÂkers“, spar Ä?iai poÂpuÂliaÂrÄ—ÂjanÂti inÂdie gruÂpÄ— iĹĄ DiÂdĹžioÂsios BriÂtaÂniÂjos „DirÂty Goods“, isÂlanÂdai „Low Roar“, elektÂroÂniÂkos ir dĹžiaÂzo vunÂder kinÂdai iĹĄ ItaÂliÂjos – „GaÂbin“ ir dar apie 30 atÂliÂkÄ—ÂjĹł. „Šio fesÂtiÂvaÂlio ĹĄĹŤÂkis – „open ear“ („atÂviÂra auÂsis“ – angl.). Tad ir proÂgraÂma priÂtaiÂkyÂta viÂsĹł sko nui – ir dubsÂtep muÂziÂkos ger bÄ—Âjams, ir hipÂhoÂpo, ir jungÂle, ir roÂko, ir suÂbtiÂlesÂnio ĹžanÂro mÄ—ÂgÄ—Â jams – dĹžiaÂzo bei souÂlo“, – kal bÄ—Âjo V.DiaÂwaÂra. FesÂtiÂvaÂlio „LofÂtas Fest’12“ pro graÂmoÂje taip pat paÂlikÂta vieÂtos ir tuo meÂtu ÄŻsiÂbÄ—ÂgÄ—ÂsianÂÄ?iam EuÂro pos futÂboÂlo Ä?emÂpioÂnaÂtui, ir meÂno insÂtaÂliaÂciÂjoms, ir kiÂnui, ir ÄŻvaiÂriau siems break danÂce, bmx dviÂraÂÄ?iĹł konÂkurÂsams, ir paÂnaÂĹĄiai. VD inf.
946829
Teismo informacija UAB „Kristuponis“ parduoda skolos teisÄ™. Tel. 8 686 87 939, e. paĹĄtas kestutis.sulnius@kristuponis.com.
Remontuojame ir montuojame santechnikÄ…, nuotekĹł ĹĄalinimo, vandens, ĹĄildymo vamzdynus ir ÄŻrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Tel. 8 698 11 905. 936931
ÄŽVAIRĹŞS
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
PasiĹŤlymas JĹŤsĹł kelionÄ—ms ÄŻ GraikijÄ…, TurkijÄ… ir IspanijÄ… Kreta, Graikija geguŞės 13 d. 3+* vieĹĄbutis, pusryÄ?iai ir vakarienÄ— 8 d. poilsinÄ— kelionÄ— nuo 1202 Lt Bodrumas, Turkija geguŞės 4–25 d. 4* vieĹĄbutis, viskas ÄŻskaiÄ?iuota
Kita Antstolis Darius StakeliĹŤnas skelbia 3 kambariĹł buto, bendras plotas 35,36 kv. m, esanÄ?io VarĹĄuvos g. 12/8-10, Vilniuje, nuosavybÄ—s teise priklausanÄ?io Gintautui Lisauskui ir Ingai Lisauskienei, pirmÄ…sias varĹžytynes. VarĹžytynÄ—s vyks 2012 05 29 14 val. Konstitucijos pr. 15/574 C korpusas, Vilniuje. PradinÄ— parduodamo turto kaina 92 080 Lt. VarĹžytyniĹł dalyvio ÄŻmokÄ… – 9208 Lt ÄŻneĹĄti ÄŻ Dariaus StakeliĹŤno sÄ…skaitÄ… Nr. LT957044060000469129, AB SEB bankas. Parduodamas turtas yra ÄŻkeistas ir areĹĄtuotas. Norintieji apĹžiĹŤrÄ—ti turtÄ… turi kreiptis ÄŻ antstolÄŻ. Suinteresuoti asmenys, turintys teises ÄŻ parduodamÄ… turtÄ…, iki varĹžytyniĹł turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinanÄ?ius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742. Informuojame, jog UAB „Eurobaltpack“ (ÄŻ. k. 302342991) sutartimi perleido UAB „Verslo kubas“ (ÄŻ. k. 301842591) teisÄ™ ÄŻ Vido GaiĹžuÄ?io (g. 1968 m.) 1230,39 Lt skolÄ… pagal 2010 03 02 panaudos sutartÄŻ P10-02. SkolininkÄ… raginame atsiskaityti per 3 d. po kreditoriaus vieĹĄos valios paskelbimo. Tel. 8 603 58 026. 946847
Valstybinis studijĹł fondas skelbia nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti ilgalaikio ir trumpalaikio turto pardavimÄ… vieĹĄame prekiĹł aukcione, kuris vyks 2012 m. geguŞės 14 d. 10 val. Valstybiniame studijĹł fonde, A.GoĹĄtauto g. 12-407, Vilnius. Pakartotinis aukcionas bus rengiamas 2012 m. geguŞės 22 d. 10 val. tuo paÄ?iu adresu. Atsakingas asmuo – vyriausioji specialistÄ— Viktorija VigÄ—lienÄ—, tel. (8 5) 264 7153, faks. (8 5) 263 9153. Aukcione bus parduodamas ďŹ ziĹĄkai ir funkciĹĄkai nusidÄ—vÄ—jÄ™s, nereikalingas arba netinkamas naudoti turtas: 1. Ilgalaikis turtas – kompiuteriai ir kompiuterinÄ— ÄŻranga. 2. Trumpalaikis turtas – ventiliatoriai, kompiuterinÄ— ÄŻranga. IĹĄ-
KARĹ ÄŒIAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
946428
946514
VikÂtoÂras DiaÂwaÂra:
Tai bus fesÂtiÂvaÂlis ir po atÂviÂru danÂgu mi, ir viÂduÂje, miesÂto centÂre per JoÂniÂnes.
samų parduodamo turto sąraťą galima rasti Fondo tinklapyje www.vsf.lt. Parduodamą turtą galima apŞiōrėti 2012 m. geguŞės 9-11 d. A.Goťtauto g. 12, 411 kab., Vilnius. Dalyvavimas aukcione nemokamas. UŞ aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma per 3 darbo dienas grynaisiais pinigais arba pavedimu. Nupirktą turtą laimėtojai iťsigabena patys. Aukciono rengėjas uŞ įsigyto turto kokybę neatsako ir nepriima jokių pretenzijų.
Informuojame, kad 2012 m. geguŞės 7 d. 10 val. MiĹĄkiniĹł k., JuodĹĄiliĹł sen., Vilniaus r., Tvenkinio g. 27, SB „JuodĹĄiliai“, bus atliekami ĹžemÄ—s sklypo Nr. 1, kad. Nr. 413706040170, ribĹł nuĹžymÄ—jimo darbai (savininkÄ— GraĹžina PaukĹĄtienÄ—). PraĹĄom atvykti gretimo sklypo Nr. 5, kad. Nr. 413706040005, savininkÄ… ÄŻ savo ĹžemÄ—s sklypÄ… arba susisiekti su vykdytoja dÄ—l ribĹł nustatymo ir suderinimo. UAB „Geodeziniai ir topograďŹ niai darbai“ vykdytoja Ema Kozyreva, Ĺ˝algirio g. 88-507, Vilnius. Tel. (8 5) 272 8058, 8 659 55 152, e. paĹĄtas gtdarbai@gmail.com. 946817
PraneĹĄame, kad UAB „Geodeziniai ir topograďŹ niai darbai“ atlieka kadastrinius matavimus Vilniaus m., NaujininkĹł sen., SB „PramonÄ—s darbuotojĹłâ€œ skl. Nr. 92A. PraĹĄom gretimo sklypo Nr. 93 savininkÄ… MindaugÄ… JurkĹŤnÄ… ĹĄ. m. geguŞės 4 d. 10 val. atvykti ÄŻ vietÄ… arba susisiekti su darbĹł vykdytoju R.Petrovskij ir susitarti dÄ—l ribĹł nustatymo bei suderinimo darbĹł. KontaktinÄ— informacija: Ĺ˝algirio g. 88-507, Vilnius (e. paĹĄtas gtdarbai@gmail.com) arba tel. 8 659 56 143. 946659
@b R aNQVR[V\  CVY[VNb` QVR[N•
;2:<8.:.@ Ă Âź76:.@
Ă&#x; ;NPV\[NYV[Ă? QNVYĂ&#x203A;` TNYR_VWĂ&#x2013; Ă&#x; `NcNVaTNYĂ&#x;
;NPV\[NYV[Ă&#x203A;WR QNVYĂ&#x203A;` TNYR_VW\WR cfX`aN[Ă&#x2DC;V\` ]N_\Q\`'
 :VPUN /bQ[f 1VQRYĂ&#x203A; NYV`Â&#x2022;  9VRabc\` EE N QNVYĂ&#x203A;` RX`]\gVPVWNÂ&#x2022;
;RZ\XNZN` Ă&#x;Ă&#x203A;WVZN` aVX `b ONYN[Q V\ % Q Â CVY[VNb` QVR[NÂ&#x2022; /ĂaV[N ]N_\QfaV YNVX_N aĂ&#x; ObQĂ&#x203A;a\WbV ]_VR Ă&#x;Ă&#x203A;WVZ\ ;NPV\[NYV[Ă&#x203A; QNVYĂ&#x203A;` TNYR_VWN 8\[`aVabPVW\` ]_ 1N_O\ YNVXN`' R aNQVR[VNV` Â&#x201C; & cNY cR[Ă&#x2DC;VĂş V cNXN_Ă&#x203A;`R Â&#x201C; $ cNY
8 d. poilsinÄ&#x2014; kelionÄ&#x2014; nuo 1475 Lt Maljorka, Ispanija birĹželio 9 d. 3* vieĹĄbutis, su pusryÄ?iais 8 d. poilsinÄ&#x2014; kelionÄ&#x2014; nuo 1686 Lt Kuro mokestis â&#x20AC;&#x201C; 120 Lt / asmeniui mokamas papildomai. VietĹł skaiÄ?ius ribotas. Daugiau kelioniĹł pasiĹŤlymĹł www.krantas.lt.
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS PamÄ&#x2014;nkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU TulpiĹł ĹžydÄ&#x2014;jimo ĹĄventÄ&#x2014; BurbiĹĄkyje, Ĺ iauliai, KryĹžiĹł kalnas (05.12.) Kaina â&#x20AC;&#x201C; 75 Lt TulpiĹł ĹžydÄ&#x2014;jimo ĹĄventÄ&#x2014; BurbiĹĄkyje, 3 autentiĹĄki Lietuvos dvarai (05.12.) Kaina â&#x20AC;&#x201C; 80 Lt AlyvĹł ĹžydÄ&#x2014;jimo ĹĄventÄ&#x2014; DuobelÄ&#x2014;je, Latvijoje (05.26.) â&#x20AC;&#x201C; kaina 95 Lt Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija (polsinÄ&#x2014; paĹžintinÄ&#x2014;) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas nuo 619 Lt IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) Egiptas, Hurgada â&#x20AC;&#x201C; nuo 935 Lt Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; nuo 850 Lt Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; nuo 3500 Lt Kreta â&#x20AC;&#x201C; nuo 1170 Lt Tunisas â&#x20AC;&#x201C; nuo 770 Lt IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poilsinÄ&#x2014;s) Kruizas Nilu â&#x20AC;&#x201C; nuo 2038 Lt Izraelisâ&#x20AC;&#x201C;Jordanijaâ&#x20AC;&#x201C;Egiptas â&#x20AC;&#x201C; nuo 2423 Lt Marokas â&#x20AC;&#x201C; nuo 2634 Lt Kuba â&#x20AC;&#x201C; nuo 5853 Lt IĹ RYGOS: Tailandas (paĹžintinÄ&#x2014;, poilsinÄ&#x2014;) â&#x20AC;&#x201C; nuo 5218 Lt IĹ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada â&#x20AC;&#x201C; nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka â&#x20AC;&#x201C; nuo 1652 Lt Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; nuo 1342 Lt EGZOTINÄ&#x2013;S KELIONÄ&#x2013;S Indonezija nuo 4400 Lt Maldyvai nuo 6445 Lt
Malaizija nuo 5690 Lt Australija nuo 10200 Lt Brazilijaâ&#x20AC;&#x201C;Argentina nuo 6220 Lt JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt Jordanija, paĹžintinÄ&#x2014;, poilsinÄ&#x2014; nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Praha nuo 606 Lt Milanas â&#x20AC;&#x201C; 695 Ĺ˝eneva â&#x20AC;&#x201C; 721 Lt Tel Avivas â&#x20AC;&#x201C; 881 Lt Pekinas â&#x20AC;&#x201C; 1911 Delis â&#x20AC;&#x201C; 1719 Lt Tokijas â&#x20AC;&#x201C; 1917 Puketas â&#x20AC;&#x201C; 2300 San Franciskas â&#x20AC;&#x201C; 2413 KELTŲ BILIETAI Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. pasiĹŤlymas) KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤlymas) KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤlymas) Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas KRUIZAI Italija, Kroatija, Graikija, Turkija (iĹĄ Venecijos, 8 dienos), nuo 1691 Lt Ispanija, Portugalija, Madeira, TenerifÄ&#x2014; (iĹĄ Barselonos, 10 dienĹł) â&#x20AC;&#x201C; 2383 Lt Italija, Turkija, Kipras, Izraelis, Egiptas (iĹĄ Romos, 12 dienĹł) â&#x20AC;&#x201C; 2626 Lt VIZOS ÄŽ RusijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuo 260 Lt; BaltarusijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuo 85 Lt
Orai
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja šiltus orus, lietingą trečiadienį keis sausesni orai antroje savaitės pusėje. Šiandien palis visoje šalyje, sušils iki 13–16 laipsnių. Ketvirtadienio naktį tvyros rūkas, dieną trumpas lietus numatomas pajūryje. Naktį bus apie 3–5 laipsnius šilumos, dieną sušils iki 16–20 laipsnių.
Šiandien, balandžio 25 d.
+11
+13
Telšiai
+14
Šiauliai
Klaipėda
+14
Panevėžys
+15
Utena
+12
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.52 20.42 14.50 7.54 0.59
116-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 250 dienų. Saulė Jaučio ženkle.
+14
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas +15 Brazilija +28 Briuselis +12 Dublinas +8 Kairas +29 Keiptaunas +25 Kopenhaga +11
Londonas +11 Madridas +20 Maskva +20 Minskas +19 Niujorkas +13 Oslas +14 Paryžius +13 Pekinas +21
orai vilniuje Šiandien
Praha +15 Ryga +14 Roma +17 Sidnėjus +20 Talinas +13 Tel Avivas +25 Tokijas +21 Varšuva +15
+15
+13
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+13
Alytus
2–8 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+9
+15
+12
+6
4
+13
+19
+13
+8
3
+13
+22
+14
+10
4
penktadienį
prizas Šią savaitę laimėkite knygas: Susan Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Elizabeth Rolls „Guvernantės kerai“ Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles. Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Džiulianui Trenthemui tenka skubiai ieškotis guvernantės broliams bei seserims ir kompanionės savo pamotei. Kaip paranku, kad Kristina sutinka. Ši užsispyrėlė skirtingų spalvų akimis ir puriais rusvais plaukais nepanaši į moteris, su kuriomis jam tenka bendauti.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime trečiadienį, gegužės 2 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
Morkus, Tolmantas, Vygantas, Žadmantė
horoskopai
Šv. Morkus (apaštalo Petro palydovas ir vertėjas) Taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų diena (daržų diena) Pasaulinė pingvinų diena Tarptautinė triukšmo prevencijos diena 1744 m. mirė švedų as- gitaristas ir dainininkas tronomas, termometro Albertas Kingas. išradėjas Andersas Cel- 1945 m. gimė švedų grusius. pės „ABBA“ dainininkas, 1792 m. Prancūzijoje pir- dainų autorius Björnas mą kartą mirties baus- Ulvaeusas. mė įvykdyta naudojant 1945 m. San Fransiske giljotiną. (JAV) įkurta JTO. 1913 m. gimė aktorė Mo- 1969 m. JAV gimė aktorė nika Mironaitė. Renée Zellweger. 1917 m. gimė JAV daini- 1981 m. gimė brazilų 1940 m. gimė amerikieninkė Ella Fitzgerald. „Formulės-1“ lenktyničių aktorius Al Pacino. 1923 m. gimė JAV bliuzo ninkas Felipe Massa.
ketvirtadienį
Vardai
5
6
7
8
9
10
11
12
Avinas (03 21–04 20). Lengvai bendrausite. Jūsų protas bus ypač aktyvus, tačiau pernelyg nesipuikuokite savo mąstymu ir gebėjimais, nes jei būsite ne itin dėmesingas, iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Jautis (04 21–05 20). Patyrinėkite savo emocijas, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos, tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų diplomatiškumas padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbus, lengvai bendrausite. Svarbiausia, kokias problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Vėžys (06 22–07 22). Sėkmingai įveiksite problemas, susijusias su ateitimi. Tik neatsipalaiduokite ir nesitikėkite fortūnos paramos, paskubėkite sutvarkyti pagrindinius reikalus. Liūtas (07 23–08 23). Apmąstykite praeities įvykius ir padarykite teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų mintys nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena bendrauti su draugais. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Nesijaudinkite – didelės žalos šie nesutarimai nepadarys. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų vaizduotė bus kaip niekad laki. Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal taip stengiatės išvengti pilkos kasdienybės, o išgyventi jausmai suteikia naujų jėgų? Ožiaragis (12 22–01 20). Jusite emocinę įtampą. Prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką Vandenis (01 21–02 19). Būsite kupinas nerealių svajonių. Dėl to gali nukentėti artimieji. Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Jokiu būdu nereikalaukite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jūsų fantazijas. Žuvys (02 20–03 20). Sutiksite įdomų žmogų ir galbūt įsimylėsite. Tačiau šis romantiškas susižavėjimas ilgai netruks. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus.