2012-04-26 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

R.Dar­gis: „Pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­ja yra tiek stip­ri, kiek stip­rūs jos na­riai“.

ketvirtadienis, balandžio 26, 2012

CŽV ka­lė­ji­mo ieš­kan­tys eu­ro­par­la­men­ta­rai vyks ir į VSD ba­zę An­ta­vi­liuo­se.

Miestas 2p.

Lietuva 10p.

97 (19 398)

Mįs­lin­ga žval­gy­bos agen­to baig­tis – pai­nus gal­vo­sū­kis Skot­land Jar­dui.

Pasaulis 13p.

Pa­žy­ma svar­biau už mir­tį Įs­ta­ty­mų ab­sur­das pa­sie­kė vir­šū­nę – try­li­ka die­nų iš­gy­ ve­nu­sio kū­di­kio vals­ty­bė ne­pri­pa­ žįs­ta ir sūnų lai­do­ jan­tiems tė­vams ne­ mo­ka lai­do­ji­mo pa­ šal­pos. Mat užuo­t puo­lę dek­la­ruo­ ti vai­ko gy­ve­na­mą­ ją vie­tą, jie dvi sa­vai­ tes ko­vo­jo už jo gy­ vy­bę.

Kaina 1,30 Lt

„Vi­si no­ri sa­vi­val­dy­bės vė­lia­vos.“ Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė at­rė­mė ak­ci­jos „Da­rom“ or­ga­ni­za­to­rių prie­kaiš­tus, jog val­džia per ma­žai pri­si­dė­jo.

7p.

Lai­ve­liams – švie­si atei­tis As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Be­veik neį­ti­kė­ti­na, ta­čiau Sei­me svars­to­mos Vi­daus van­de­nų trans­ por­to ko­dek­so pa­tai­sos, ku­rios leis­ tų ma­žų­jų lai­vų sa­vi­nin­kams ke­lei­ vius pluk­dy­ti be li­cen­ci­jos.

Iš­duo­tos tik 38 li­cen­ci­jos

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Vals­ty­bė – ne­žmo­niš­ka

Skaus­min­gos pa­tir­ties Vi­li­ja ir An­to­nas (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­ no­ma – A.A.) įgi­jo praė­ju­sią sa­ vai­tę. Vos try­li­ka die­nų iš­gy­ve­nu­ sį sū­nų klai­pė­die­čiai pa­lai­do­jo už sa­vas lė­šas. „Su mu­mis vals­ty­bė pa­siel­gė ne­ žmo­niš­kai. So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­ riu­je mums bu­vo pa­sa­ky­ta, kad ne­ gau­si­me lai­do­ji­mo pa­šal­pos, nes mū­sų vai­ke­lio gy­ve­na­mo­ji vie­ta nė­ ra dek­la­ruo­ta“, – pik­ti­no­ si šei­mos gal­va An­to­nas.

4

Tvar­ka: vals­ty­bė vi­siems ša­ly­je mi­ru­sių pi­lie­čių ar­ti­mie­siems iš­mo­ka lai­do­ji­mo pašalpą, iš­sky­rus vos gi­mu­

sių ir ne­tru­kus mi­ru­sių kū­di­kių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

Iki šiol ga­lio­ju­sią ke­lei­vių ir kro­vi­ nių ve­ži­mo vi­daus van­de­nų lai­vais li­cen­ci­ja­vi­mo tvar­ką siū­lo­ma su­ pap­ras­tin­ti, kad su­ma­žė­tų ad­mi­ nist­ra­ci­nė naš­ta vers­lui.

Spe­cia­lis­tai jau būgš­tau­ja, kad, ne­be­rei­ka­lau­jant įsi­gy­ti li­cen­ci­ jų, pra­mo­gi­nių ka­te­rių ir lai­ve­lių sa­vi­nin­kus bus sun­kiau kont­ro­ liuo­ti.

Ypač va­sa­ros se­zo­ną daž­nai re­ gi­mas vaiz­das – pra­mo­gau­to­jų pil­ ni lai­ve­liai ant ban­gų su­pa­si ne tik Kur­šių ma­rio­se ar jū­ro­je, jų ap­stu ir Ne­mu­no žio­ty­se ar ki­to­se upė­se. „Kol kas iš­duo­tos 38 li­ cen­ci­jos ve­žti ke­lei­vius.

2

2

ketvirtADIENIS, balandžio 26, 2012

miestas

Kan­di­da­tas su­lau­kė pa­lai­ky­mo

Tvar­ka: ša­ly­je su­skai­čiuo­ja­ma apie 30 tūkst. ma­žų­jų lai­vų ir val­čių, ta­čiau da­lis jų rea­liai neeg­zis­tuo­ja.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Lai­ve­liams – švie­si atei­tis Apsisprendė: Klai­pė­dos vers­li­nin­kai Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­

ra­ci­jos pre­zi­den­to rin­ki­muo­se nu­spren­dė pa­lai­ky­ti R.Dar­gio kan­di­da­ tū­rą.

Vy­tau­to Petriko nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Su Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­ cia­ci­jos na­riais va­kar su­si­ti­ko kan­ di­da­tas į Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tus Ro­ ber­tas Dar­gis. Jo kan­di­da­tū­rą bū­ si­muo­se rin­ki­muo­se uos­ta­mies­čio vers­li­nin­kai nu­spren­dė pa­lai­ky­ti.

„Mes su­si­tik­si­me su vi­sais kan­ di­da­tais, ku­rie pa­reikš to­kį no­ rą. To­kie su­si­ti­ki­mai su bū­si­mais kan­di­da­tais tu­ri la­bai di­de­lę įta­ ką ap­si­spren­džiant, už ką bal­ suo­ti. Juk ap­si­spręs­ti vi­sa­da bū­ na leng­viau, kai pa­žįs­ti as­me­nį“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­ kų aso­cia­ci­jos vyk­dan­čio­ji di­rek­to­ rė Jo­lan­ta Brau­ky­lie­nė.

Jai ant­ri­no ir pa­ts kan­di­da­tas R.Dar­gis. „Klai­pė­dos pra­mo­ni­ nin­kų sky­rius pa­kvie­tė pa­si­keis­ti

nuo­mo­nė­mis. Ma­nau, kad tai la­bai ge­rai. Pa­si­keis­ti idė­jo­mis, pa­mąs­ ty­mais, iš­girs­ti lū­kes­čius. Ma­nau, kad bet ko­kia aso­cia­ci­ja nė­ra tik ly­de­rių idė­jų įgy­ven­din­to­jas. Lie­ tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­ ja (LPK) yra tiek stip­ri, kiek stip­rūs jos na­riai“, – tvir­ti­no kan­di­da­tas į LPK pre­zi­den­tus R.Dar­gis.

Ge­gu­žės 10 d. vyks Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos (KPA) ata­skai­ti­nis rin­ki­mų su­si­rin­ki­ mas. Jo me­tu ke­ti­na­ma pa­tvir­tin­ ti sep­ty­nių uos­ta­mies­čio vers­li­nin­ kų, ku­rie at­sto­vaus klai­pė­die­čiams Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ ci­jos pre­zi­den­to rin­ki­muo­se bir­že­ lio mė­ne­sį, de­le­ga­ci­jos su­dė­tį. Į Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­ cia­ci­jos pre­zi­den­to po­stą bus tei­ kia­ma Ri­man­to Ta­raš­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­ra, nes bai­gia­si da­bar­ti­ nio aso­cia­ci­jos va­do­vo Leo­no Ma­ kū­no ka­den­ci­ja.

1

Dar du pa­teik­tus pra­šy­ mus mes svars­to­me“, – aiš­ki­no Sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ ci­jos Ūkio su­bjek­tų veik­los prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­jas Ta­das Ški­me­lis.

nės bend­ro­vės di­rek­to­rių ir bu­hal­ te­rį“, – ti­ki­no R.Že­mai­tai­tis.

Sei­mo na­rys aiš­ki­no, kad siū­lo­ ma įves­ti pa­ten­ti­nę sis­te­mą, ku­ ri su­teik­tų ga­li­my­bę lais­viau už­ siim­ti to­kia veik­la.

Siū­lo įves­ti pa­ten­tų sis­te­mą

Sei­mui po po­ros sa­vai­čių bus pa­ teik­tas svars­ty­ti įsta­ty­mo pa­kei­ti­ mas, ku­riuo sie­kia­ma, kad ke­lei­vių ir kro­vi­nių ve­ži­mu ga­lė­tų už­siim­ ti ne tik įmo­nės, bet ir fi­zi­niai as­ me­nys.

Vis dėl­to Sei­me sua­be­jo­ta, ar vie­nas fi­zi­nis as­muo, dir­ban­tis in­ di­vi­dua­lios veik­los pa­grin­du, ga­li su­da­ry­ti lai­vo įgu­lą.

Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­ mi­te­to na­rys Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis aiš­ki­no, kad iki šiol no­rin­tie­ji ga­ ben­ti ke­lei­vius pri­va­lo steig­ti ak­ci­ nes bend­ro­ves, nors rea­liai tuo už­ sii­ma tik va­sa­ros me­tu. „Kam gu­mi­nei val­čiai kas­me­tė tech­ni­nė ap­žiū­ra? Tik lai­ko gai­ši­ mas ir lė­šų švais­ty­mas. Pa­vyz­džiui, Ši­lu­tės ra­jo­ne yra dau­gy­bė ma­žų­ jų lai­vų, ta­čiau, no­rė­da­mi va­sa­rą pluk­dy­ti žmo­nes, jie vi­sus me­tus pri­va­lo iš­lai­ky­ti už­da­ro­sios ak­ci­

Įs­ta­ty­mo pa­tai­sa siū­lo­ma įves­ti tvar­ ką, ku­ri ne­rei­ka­lau­ tų pri­va­lo­mai re­ gist­ruo­ti ma­žų­jų pra­mo­gi­nių lai­vų ir bu­ri­nių jach­tų.

„Žie­mą lai­vas le­du ne­plau­kia, o mo­kes­čius rei­kia mo­kė­ti. Ma­nau, nuo ge­gu­žės iki spa­lio to­kie lai­vų sa­vi­nin­kai už vals­ty­bės nu­sta­ty­tą rink­lia­vą ga­lė­tų pluk­dy­ti poil­siau­ to­jus“, – tei­gė ši­lu­tiš­kis.

Ne­rei­kės re­gist­ruo­ti

Sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos Lai­vy­bos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­

jas Li­nas Kas­pa­ra­vi­čius ti­ki­no, kad da­bar ga­lio­jan­ti tvar­ka įpa­rei­go­ ja įmo­nes ke­lei­vių ve­ži­mui įsi­gy­ ti li­cen­ci­jas bei kas­met at­lik­ti lai­ vo tech­ni­nę ap­žiū­rą. „To­kie lai­vai kont­ro­liuo­ja­mi rei­ dų me­tu, jei pa­si­tai­ko pa­žei­di­mų, tai­ko­m os po­vei­k io prie­m o­n ės.

Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, ke­ lei­vių ve­ži­mas tu­rė­tų bū­ti kont­ ro­liuo­ja­mas li­cen­ci­jų ar at­ski­rų lei­di­mų bū­du“, – ti­ki­no L.Kas­pa­ ra­vi­čius.

Sei­mo at­sto­vo R.Že­mai­tai­čio tei­gi­mu, to­kie po­ky­čiai tu­rė­tų bū­ ti skir­ti tik ma­žiems, 4–6 žmo­nes ga­lin­tiems pluk­dy­ti lai­vams.

Ofi­cia­liai Ši­lu­tė­je ke­lei­vių pluk­ dy­mui li­cen­ci­jas įsi­gy­ja nuo 4 iki 7 įmo­nių, ki­ti gi tuo už­sii­ma ne­le­ ga­liai. „Uos­ta­mies­ty­je į del­fi­na­riu­mą ir Smil­ty­nę pluk­do di­de­li lai­vai, jiems šios leng­va­tos ne­tu­rė­tų bū­ti tai­ko­ mos“, – tei­gė Sei­mo na­rys.

Taip pat įsta­ty­mo pa­tai­sa siū­lo­ ma įves­ti tvar­ką, ku­ri ne­rei­ka­lau­ tų pri­va­lo­mai re­gist­ruo­ti apie 30 tūkst. ma­žų­jų pra­mo­gi­nių lai­vų ir bu­ri­nių jach­tų.

Ga­li tek­ti už­da­ry­ti Pi­lies til­tą Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Itin pra­stos būk­lės Pi­lies til­tui rei­ kia re­mon­to, nes jo konst­ruk­ci­jos vi­siš­kai su­si­dė­vė­ju­sios. Neat­me­ ta­ma, kad til­tas re­mon­to me­tu bus už­da­ry­tas, o tuo­met vai­ruo­to­jai neiš­vengs ne­pa­to­gu­mų.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tei­gė, kad Pi­lies til­to būk­lė nuo­lat ste­bi­ma. Sta­ti­ nys yra su­si­dė­vė­jęs, su­rū­di­ju­sios me­ta­li­nės jo konst­ruk­ci­jos. „Til­to būk­lė kas­met pra­stė­ja ir jam bū­ti­nas re­mon­tas. Til­tas nu­ si­d ė­v ė­j ęs, me­ta­l i­n ės konst­r uk­ ci­jos su­rū­di­ju­sios. Jas teks keis­ ti nau­joms. Iš su­rū­di­ju­sio daik­to nau­jo ne­pa­d a­ry­s i“, – tei­g ė va­ do­vas.

L.Dū­dos tvir­ti­ni­mu, kol kas neaiš­ku, kiek kai­nuos dar­bai.

Tai paaiš­k ės, kai til­t ą įver­ tins spe­cia­lis­tai. Re­konst­ruk­ci­jos tech­ni­nį pro­jek­tą nu­ma­to­ma pa­

reng­ti šie­met. Tam at­sei­kė­ta 370 tūkst. li­tų.

Jei šie­met bus pa­reng­tas pro­jek­ tas, dar­bai pra­si­dės ki­tą­met.

Anot Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­ riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ko Ra­mū­no Ši­dei­kio, jei tek­tų už­da­ ry­ti Pi­lies til­tą, vai­ruo­to­jams lik­ tų tik ke­lias per Mo­kyk­los gat­vės via­du­ką.

Rei­kė­tų svars­ty­ti, ar Til­tų gat­ ve leis­ti va­žiuo­ti vi­siems au­to­mo­ bi­liams.

Kai bu­vo re­mon­tuo­ja­mas Mo­ kyk­los gat­vės via­du­kas, tai bu­vo pa­da­ry­ta. „Klai­pė­die­čiams ir mies­to sve­ čiams til­to re­mon­tas su­kel­tų sun­ ku­mų, bet nie­ko ne­pa­da­ry­si. At­si­ nau­jin­ti rei­kia. Vai­ruo­to­jai tu­rė­tų pri­si­tai­ky­ti, nes amžinai juk tai netruks. Kai bu­vo re­mon­tuo­ja­mas Mo­kyk­los gat­vės via­du­kas, dau­ giau pro­ble­mų kil­da­vo per mies­to ma­si­nes šven­tes. Tik­rai ne­su­si­da­ rys di­džiau­sios spūs­tys ir ki­lo­met­ ri­nės ei­lės. Nė­ra tiek trans­por­to

Ra­mū­nas Ši­dei­kis:

Klai­pė­die­čiams ir mies­to sve­čiams til­ to re­mon­tas su­kel­tų sun­ku­mų, bet nie­ko ne­pa­da­ry­si. prie­mo­nių“, – ko­men­ta­vo R.Ši­ dei­kis.

Pi­lies til­tas li­ko vie­nin­te­lis ne­su­ re­mon­tuo­tas mies­te, nes Mo­kyk­los gat­vės via­du­kas ir Bir­žos til­tas re­ mon­to su­lau­kė.

Pla­nai: ki­tą­met Pi­lies til­tą ga­li tek­ti už­da­ry­ti re­mon­tui.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

ketvirtADIENIS, balandžio 26, 2012

miestas Ne­be­dar­kys ap­lin­kos

Gau­dė ne vi­sos si­re­nos

Spren­di­mo ne­priė­mė

Kur­šių ne­ri­jo­je va­kar su že­me su­ly­gin­tas pa­sie­nie­čių na­me­ lis, stūk­so­jęs ša­lia pa­jū­rio ap­ sau­gi­nio ko­pa­gūb­rio. Tai pa­ sku­ti­nis iš Kur­šių ne­ri­jos na­ cio­na­li­nio ir Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­kų te­ri­to­ri­jo­se ap­lin­ką dar­ kiu­sių ir nu­griau­tų sta­ti­nių – so­vie­ti­nės ar­mi­jos mi­li­ta­ris­ti­ nės pa­skir­ties re­lik­tų.

Mies­te va­kar bu­vo tik­ri­na­ma, kaip vei­kia per­spė­ji­mo ir in­for­ ma­vi­mo sis­te­mos. Trims mi­ nu­tėms prieš vi­du­die­nį bu­vo įjung­tos 56 gar­si­nės elekt­ros si­re­nos: 42 jų – cent­ra­li­zuo­ to ir 14 – vie­ti­nio val­dy­mo. Ci­ vi­li­nės sau­gos spe­cia­lis­tų duo­ me­ni­mis, pa­tik­ri­ni­mo me­tu ne­su­vei­kė 3 si­re­nos.

Vy­riau­sy­bė va­kar taip ir ne­ priė­mė spren­di­mo dėl Sus­kys­ tin­tų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­ mi­na­lo įsta­ty­mo pro­jek­to, ku­ riuo tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ti Klai­pė­ do­je iš­kil­sian­čio ob­jek­to įren­gi­ mo ir veik­los bend­rie­ji prin­ci­pai bei rei­ka­la­vi­mai. Įs­ta­ty­mo pro­ jek­to priė­mi­mas ati­dė­tas ki­tai sa­vai­tei.

Nai­ki­na­mi spe­cia­lie­ji dar­že­liai Klai­pė­do­je ne­be­liks ke­tu­rių spe­cia­lių­jų dar­že­lių ir dėl šios prie­žas­ties dar­bo ne­ teks 22 žmo­nės. Ta­čiau sa­vi­val­dy­bės at­ sto­vai ra­mi­no, jog vai­kai jo­kių po­ky­čių ne­ pa­jus, jei po­li­ti­kai bus ge­ra­no­riš­ki.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Li­gas at­sky­rė nuo ug­dy­mo

Vai­kai ne­nu­ken­tės

Tai reiš­kia, kad šiuo­se dar­že­liuo­ se dar­buo­to­jams pail­gės dar­bo va­ lan­dos – auk­lė­to­jos per pa­rą tu­ rės dirb­ti ne­be ke­tu­rias va­lan­das, o sep­ty­nias. Be to, ga­li ir su­ma­žė­ ti prie­dai prie at­ly­gi­ni­mo už dar­ bą su spe­cia­lių­jų po­rei­kių tu­rin­ čiais vai­kais.

Tra­di­ci­jos. Uos­ta­m ies­t y­je star­t uo­ja jau­n i­mui skir­tas pro­jek­tas „Et­no­rei­ das“, ku­r iuo sie­k ia­ma pa­t rauk­l io­m is ir šiuo­lai­k iš­ko­m is for­mo­m is pra­bil­t i apie tra­di­ci­nę kul­tū­rą bei ja su­do­min­ ti jau­nus klai­pė­die­čius. Nuo šian­dien kiek­v ie­ną ket­v ir­ta­d ie­n į 18 val. Et­no­ kul­t ū­ros cent­re vyks jau­n i­mo va­ka­ rė­l iai – vo­ž i­n iai, ku­r ių me­t u bus mo­ ko­ma tra­d i­ci­n ių šo­k ių, liau­d ies dai­ nų, mu­z i­ka­v i­mo, ama­t ų bei su­pa­ž in­ di­na­ma su no­va­to­r iš­ko­m is folk­lo­ro gru­pė­mis.

Poe­z i­ja. I.Si­mo­nai­t y­tės bib­l io­te­ko­je, ga­le­ri­jo­je 13L, šian­dien 17 val. vyks pro­ jek­to „Me­nas pa­ra­mai“ poe­zi­jos va­ka­ ras. Teks­tus skai­tys Ras­mi­na Ge­nu­ty­ tė, Kor­ne­li­ja Šar­lio­kai­tė, Jo­lan­ta Man­ kie­nė ir Ni­da Aku­le­vi­čie­nė su stu­den­ tais, Šv. Pran­ciš­kaus vie­nuo­ly­no bro­ lis Ber­nar­das.

v.spuryte@kl.lt

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­ dy­mo ir kul­tū­ros rei­ka­lų de­par­ ta­men­to di­rek­to­rės Ni­jo­lės Lau­ ži­kie­nės, dar praė­ju­siais me­tais bu­vo pa­keis­tas Švie­t i­m o įsta­ ty­mas, o sy­kiu su juo ir me­to­ di­ka, kaip dar­ž e­l i­n u­kams nu­ sta­ty­t i spe­c ia­l iuo­s ius ug­dy­m o po­rei­kius. „Anks­čiau bu­vo pa­tvir­tin­tas li­gų są­ra­šas ir pa­gal jį vai­kai pa­tek­da­vo į spe­cia­liuo­sius dar­že­lius. Da­bar li­ gų są­ra­šo ne­bė­ra, o bus nu­sta­to­mi spe­cia­lie­ji ug­dy­mo po­rei­kiai. Li­gas rei­kia at­skir­ti nuo ug­dy­mo“, – aiš­ ki­no N.Lau­ži­kie­nė.

Dėl šios prie­žas­ties sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja po­li­ti­kams siū­lys pa­keis­ti ke­tu­rių spe­cia­lių­jų Klai­ pė­dos dar­že­lių – „Eg­lu­tės“, „Gi­ liu­ko“, „Pu­šai­tės“ ir „Gin­ta­rė­lio“ – sta­tu­są, šias ug­dy­mo įstai­gas nu­ sta­tant bend­ro­jo po­bū­džio.

Dienos telegrafas

Mir­tys. Va­kar Met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­ta 10 mir­čių. Mi­rė Bi­r u­tė Ras­to­nie­nė (g. 1920 m.), Pet­ro­nė­lė Pau­ laus­kie­nė (g. 1925 m.), Va­si­li­jus Ku­le­šo­ vas (g. 1927 m.), Da­nu­tė Fo­k i­na (g. 1933 m.), Ka­zi­mie­ras Rui­kys (g. 1936 m.), Sta­ sė Pet­raus­kie­nė (g. 1941 m.), Jo­nas Bi­le­ vi­čius (g. 1941 m.), Va­len­t i­na Go­r ia­če­ va (g. 1943 m.), Vy­tau­tas Rin­dze­vi­čius (g. 1946 m.), Al­gi­man­tas Kve­da­ra­vi­čius (g. 1951 m.).

Nijolė Laužikienė:

Ar aler­giš­kam vai­ kui rei­kia spe­cia­ lios ug­dy­mo pro­ gra­mos?

Pa­ža­dai: spe­cia­liuo­sius dar­že­lius pa­ver­tus bend­ro­jo po­bū­džio, vai­kai

esą ne­nu­ken­tės.

„Pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ ny­bos spe­cia­lis­tai tu­ri įver­tin­ti šių dar­že­lių auk­lė­ti­nių ug­dy­mo ly­gį.

Jei gru­pė­se bus to­kių, ku­rių ug­dy­ mo po­rei­kiai yra spe­cia­lūs, tuo­ met auk­lė­to­joms prie­dai iš­liks, ta­ čiau dar­bo va­lan­dos vis tiek il­gės“, – aiš­ki­no Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­gin­tie­nė.

Ka­dan­gi il­gės auk­lė­to­jų dar­bo va­lan­dos, rei­kės ma­žiau dar­buo­ to­jų. Skai­čiuo­ja­ma, kad ke­tu­rio­ se šio­se įstai­go­se teks at­leis­ti 22 žmo­nes.

„Ta­čiau po­li­ti­kams siū­ly­si­me, kad įstai­go­se iš­lik­tų spe­cia­lie­ji eta­ tai – ma­sa­žis­tai, gy­dy­to­jai. Žo­džiu, vai­kai tik­rai ne­nu­ken­tės, jei po­li­ti­ kai šių eta­tų ne­nai­kins, nors pa­gal tei­sės ak­tus jie ne­be­bus rei­ka­lin­gi“, – tei­gė N.Lau­ži­kie­nė.

Reor­ga­ni­zuo­ja vie­šą­jį sek­to­rių

Di­de­lių ir la­bai di­de­lių spe­cia­lių­jų ug­dy­mo po­rei­kių tu­rin­tys vai­kai, ser­gan­tys ce­reb­ra­li­niu pa­ra­ly­žiu­mi, au­tiz­mu, ir to­liau bus ug­do­mi dar­ že­liuo­se „Sa­ka­lė­lis“, „Švy­tu­rė­lis“,

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

„Čiauš­ku­tė“ bei dar­že­ly­je-mo­kyk­ lo­je „Vers­mė“. Ne­kis ir šių ug­dy­mo įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo są­ly­gos. „Ar aler­giš­kam vai­kui rei­kia spe­ cia­lios ug­dy­mo pro­gra­mos? Juk jis ga­li skai­ty­ti ir ra­šy­ti, kaip ir svei­ki vai­kai, to­dėl jam rei­ka­lin­ga ir ma­ žes­nė prie­žiū­ra. To­kia šios nau­jo­ vės, ko­dėl nai­ki­na­mi kai ku­rie spe­ cia­lie­ji dar­že­liai, prie­žas­tis. Tie­siog vals­ty­bė ne­be­su­ge­ba iš­lai­ky­ti vie­ šo­jo sek­to­riaus, to­dėl ir ieš­ko ga­li­ my­bių op­ti­mi­zuo­ti šią sri­tį“, – aiš­ ki­no N.Lau­ži­kie­nė.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi An­ta­nas Mar­t i­šius, Alek­sand­ras Ob­ raz­co­vas, Jus­ti­nas Pi­li­bai­tis, Pet­ro­nė­ lė Pau­laus­kie­nė, Ro­mual­das Ar­mo­na­ vi­čius, Va­len­ti­na Go­ria­če­va.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 15 mo­te­r ų. Gi­mė 9 ber­niu­kai ir 6 mer­gai­tės.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos per­so­na­las su­lau­kė 58 iš­kvie­ti­ mų. Į me­di­kus klai­pė­die­čiai dau­g iau­ sia krei­pė­si dėl pa­d i­dė­ju­sio krau­jos­ pū­d žio, karš­čia­vi­mo, šir­dies rit­mo su­ tri­k i­mų.

Po kri­ti­kos – nau­jas eta­tas Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Žur­na­lis­tams pa­vie­ši­nus įsi­se­nė­ju­ sią pro­ble­mą, kad kon­sul­ta­ci­nė­je po­lik­li­ni­ko­je nie­kaip neį­ma­no­ma te­le­fo­nu už­si­re­gist­ruo­ti pas gy­dy­ to­ją, pro­ble­ma bu­vo iš­spręs­ta.

Dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ straips­ ny­je „Po­lik­li­ni­ko­je pa­cien­tai – it pa­stum­dė­liai“ (2012 03 30) ra­šy­ ta, kad pa­cien­tai ke­lis mė­ne­sius, o kar­tais ir il­giau ne­ga­li pri­si­skam­ bin­ti į Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­ go­ni­nės kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos re­gist­ra­tū­rą. Pa­cien­tus pik­tin­da­vo ir šiurkš­tus re­gist­ra­tū­ros dar­buo­

to­jų el­ge­sys. Po pub­li­ka­ci­jos praė­ jus ke­lioms sa­vai­tėms su­lauk­ta tei­ gia­mų po­slin­kių – re­gist­ra­tū­ro­je įdar­bin­tas dar vie­nas žmo­gus. Tad nuo šiol šio­je čia dir­ba trys dar­ buo­to­jos.

Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­ nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Ro­mal­ das Sa­ka­laus­kas pa­tvir­ti­no, kad nuo praė­ju­sios sa­vai­tės pra­dė­jo dirb­ti nau­ja re­gist­ra­to­rė. „No­ri­me stip­rin­ti šią gran­dį, kad už­tik­rin­tu­me be­tar­piš­ką bend­ra­vi­ mą su pa­cien­tais“, – pri­dū­rė gy­dy­ mo įstai­gos va­do­vas.

Pak­laus­tas, ar iš­siaiš­kin­ta dėl ne­ko­rek­tiš­ko re­gist­ra­tū­ros dar­ buo­to­jų el­ge­sio, R.Sa­ka­laus­kas nuo

tie­saus at­sa­ky­mo iš­si­su­ko. Jo tei­ gi­mu, rei­kia nuo­lat steng­tis, kad bū­tų už­tik­ri­na­mas ko­ky­biš­kas pa­ slau­gų tei­ki­mas.

Straips­ny­je apie kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos Tai­kos pr. dar­bą ra­šy­ ta, kad pa­cien­tai pus­me­tį ir il­giau nie­kaip ne­ga­li už­si­re­gist­ruo­ti pas gy­dy­to­jus spe­cia­lis­tus. Žur­na­lis­ti­nis eks­pe­ri­men­tas pa­ tvir­ti­no, kad, su­rin­kus re­gist­ra­tū­ ros te­le­fo­no nu­me­rį, net sto­vint ša­ lia, dar­buo­to­jos ra­ge­lio ne­kel­da­vo.

Jos tei­si­no­si, kad ne­spė­ja at­sa­ki­nė­ti į te­le­fo­nų skam­bu­čius dėl pa­cien­tų gau­sos. Vi­si jie esą ver­žia­si pa­kliū­ti pas čia dir­ban­čius ge­riau­sius uos­ ta­mies­čio gy­dy­to­jus.

Po­vei­kis: po žur­na­lis­ti­nio eks­pe­ri­men­to re­gist­ra­tū­ro­je įdar­bin­tas dar

vie­nas dar­buo­to­jas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

ketvirtadienis, balandžio 26, 2012

miestas

Pa­žy­ma svar­biau už mir­tį 1

Įs­ta­ty­mas nu­ma­to, kad 1040 li­tų lai­do­ji­mo pa­ šal­pa mo­ka­ma ne tik vi­siems pi­ lie­čiams, bet ir už­sie­nie­čiams, ku­ riems iš­duo­tas lei­di­mas dirb­ti ar lai­ki­nai gy­ven­ti ša­ly­je. „Mū­sų sū­nus gi­mė pir­ma lai­ko, vos 23 sa­vai­čių. Tu­rė­jau gim­dy­ti tik lie­pos pa­bai­go­je. Ta­čiau ba­lan­džio 4-ąją pa­si­ju­tau blo­gai, pra­si­dė­jo skaus­mai, ir aš sku­biai nu­va­žia­vau į li­go­ni­nę. Vai­ke­lis gi­mė gy­vas, tu­ rė­jo­me vil­ties, kad jis iš­gy­vens“, – pa­sa­ko­jo Vi­li­ja.

Aud­ro­nė Lie­sy­tė:

O žmo­nės juk krei­ pė­si ne dėl to, kad jie blo­gai gy­ve­na, o to­ dėl, kad mi­rė žmo­ gus ir jį rei­kia lai­do­ ti.

Šei­ma su­si­lau­kė 600 gra­mų sve­ rian­čio ber­niu­ko. Pa­rą pra­lei­dęs Klai­pė­dos gim­dy­mo na­mų in­ku­ ba­to­riu­je, vai­ke­lis ki­tą die­ną bu­vo nu­ga­ben­tas į Kau­no kli­ni­kas.

Su­mo­kė­jo už gim­dy­mą

„Aš ku­rį lai­ką gu­lė­jau li­go­ni­nė­je, vy­ras na­muo­se rū­pi­no­si 14-me­čiu sū­nu­mi. Kas die­ną su­si­siek­da­vo­me su Kau­no me­di­kais ir se­kė­me vai­ ke­lio svei­ka­tą. Ta­čiau po 13 die­nų jis mi­rė“, – pri­si­mi­nė mo­te­ris. Šei­mą už­gu­lė kū­di­kio lai­do­tu­vių or­ga­ni­za­vi­mo rū­pes­čiai. „Man ir taip bu­vo siau­bin­gai sun­ku, juk po to­kių su­krė­ti­mų ne tas gal­vo­je. Po lai­do­tu­vių pra­dė­jo­ me tvar­ky­ti vi­sus do­ku­men­tus. Ta­ čiau man iš­mo­kė­jo tik vien­kar­ti­nę 1403 li­tų iš­mo­ką už gi­mu­sį vai­ką“, – ti­ki­no Vi­li­ja.

Pa­šal­pa ne­prik­lau­so

Šei­ma dėl lai­do­ji­mo pa­šal­pos krei­ pė­si į Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­ cia­li­nės pa­ra­mos sky­rių. „Šio sky­riaus dar­buo­to­ja ne­ man­da­giai at­šo­vė, kad ne­si­ti­kė­tu­ mė­me pa­šal­pos, nes mes ne­si­tei­kė­ me dek­la­ruo­ti vai­ko gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Kaip man tai pa­da­ry­ti, jei pa­ti gu­lė­jau li­go­ni­nė­je, o vy­ras rū­

pi­no­si na­mais ir paaug­liu sū­nu­mi?

Ne mes vie­ni to­kio­je si­tua­ci­jo­je ga­ li­me at­si­dur­ti, juk žmo­nės ne­ten­ ka ir dvie­jų pa­rų vai­ke­lių“, – krau­ po ma­ma.

An­to­nas ti­ki­no, kad sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jos ne­man­da­gus el­ge­sys jį iš­ve­dė iš kant­ry­bės. „Aš jai pa­sa­kiau, kad Die­vas vis­ ką ma­to, juk ne­gra­žu ši­taip su žmo­ nė­mis elg­tis“, – py­ko vy­ras. Šei­ma Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Gy­ve­na­mo­sios vie­tos dek­la­ra­vi­ mo sky­riu­je iš­gir­do at­sa­ky­mą, kad do­ku­men­tus ga­lė­tų už­pil­dy­ti tik po dviejų trijų sa­vai­čių. „To­kia ei­lė, tad kaip man po gim­ dy­mo dek­la­ruo­ti vai­ko gy­ve­na­mą­ ją vie­tą, jei jis iš­gy­ve­no trum­piau, nei bū­tų atė­ju­si ma­no ei­lė? Vals­ ty­bė rei­ka­lau­ja vyk­dy­ti įsta­ty­mą, o pa­ti ne­su­da­ro tam ga­li­my­bių“, – ti­ki­no Vi­li­ja.

Li­ko nu­skriaus­ti ne vie­nin­te­liai

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Gy­ve­na­ mo­sios vie­tos dek­la­ra­vi­mo sky­ riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Bo­žie­nė va­kar pa­tvir­ti­no, kad už­si­re­gist­ruo­ti sky­ riu­je ga­li­ma tik ge­gu­žės 8 die­nai. „Jei rei­kia sku­biai, vi­sa­da ga­li­ ma atei­ti į gy­vą ei­lę“, – ti­ki­no tar­ nau­to­ja.

Klai­pė­dos So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus So­cia­li­nių iš­mo­kų po­sky­ rio ve­dė­ja Gi­na Vi­li­mai­tie­nė ti­ki­no, kad ši šei­ma ne vie­nin­te­lė Klai­pė­ do­je po vai­ko mir­ties ne­ga­vu­si lai­ do­ji­mo pa­šal­pos. „Rei­ka­la­vi­mas dek­la­ruo­ti vie­ tą at­si­ra­do per­nai bir­že­lį pa­kei­tus įsta­ty­mą. Va­sa­ros pa­bai­go­je krei­ pė­si mo­ti­na, ku­ri pa­lai­do­jo pen­kių ar še­šių mė­ne­sių vai­ke­lį. Ji ne­ga­lė­ jo dek­la­ruo­ti vai­ko gy­ve­na­mo­sios vie­tos, nes gy­ve­no mo­ti­nos bu­te. O pa­sta­ro­ji gy­ve­no Vil­niu­je. Mo­te­ris ne­spė­jo grįž­ti į Klai­pė­dą, kad duo­ tų su­ti­ki­mą dek­la­ruo­ti gy­ve­na­mą­ ją vie­tą sa­vo būs­te“, – tei­gė G.Vi­ li­mai­tie­nė.

Kū­di­kio ne­te­kę An­to­nas ir Vi­li­ ja pa­ste­bė­jo, kad po­li­ti­kų priim­tas įsta­ty­mas ker­ta­si su vei­ku pro­tu. „Juk tu­ri bū­ti nu­ma­ty­tos išim­tys.

O ypač to­kiais skau­džiais mo­men­ tais, kaip kū­di­kio mir­tis. Po­li­ti­kai ga­lė­jo įves­ti tvar­ką, kad, pa­vyz­ džiui, vai­ko gy­ve­na­mo­ji vie­ta bent tris mė­ne­sius sa­vai­me bū­tų pri­ski­ ria­ma dek­la­ruo­tai mo­ti­nos gy­ve­na­ ma­jai vie­tai“, – pa­ste­bė­jo šei­ma.

Ne­si­kei­čia: gy­ve­na­mo­sios vie­tos dek­la­ra­vi­mo sky­riu­je jau ke­le­rius me­tus ne­si­kei­čia vaiz­das – žmo­nės po

ke­lias sa­vai­tes lau­kia ei­lė­se.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Komentarai

Al­gir­das Sy­sas

Sei­mo So­cia­l i­n ių rei­ka­lų ir dar­bo ko­m i­te­to na­r ys

A

š ma­nau, kad šio­je is­to­ri­jo­ je su­vei­kė žmo­giš­ka­sis fak­ to­rius. Ne­su tik­ras, kad įsta­ ty­me yra to­k ios griež­tos nor­mos. Juk kū­di­kis bu­vo, bu­vo mir­tis – tai yra fak­tai. Aš ma­nau, kad kaž­ko­kia gran­dis ne­su­vei­kė. O jei yra toks kvai­ las re­gu­lia­vi­mas, tai jis at­si­ra­do dėl ko­ kio nors poįs­ta­ty­mi­nio ak­to, ku­rių pil­na pri­leis­ta. Bet no­riu pa­brėž­ti, kad vals­ty­ bė sa­vi­val­dy­bėms ski­ria 2 pro­c. lė­šų pa­ pil­do­moms iš­mo­koms ne­nu­ma­ty­tiems at­ve­jams. Kiek ži­nau, sa­vi­val­dy­bės nuo­ lat neiš­nau­do­ja šių pa­pil­do­mų lė­šų. Kas truk­do sa­vi­val­dy­bei iš­mo­kė­ti tą iš­mo­ką šiai šei­mai? Juk sa­vi­val­dy­bė ar­čiau­siai žmo­nių, ir ji ži­no pro­ble­mas. Teks pa­si­ do­mė­ti, koks poįs­ta­ty­mi­nis ak­tas kvai­ lio­ja, jei lė­šų yra, tai ko­dėl ieš­ko­ma, kaip ne­pa­dė­ti žmo­gui? Vals­ty­bė juk nu­ma­ tė, kad ga­li bū­ti ne­stan­dar­ti­nių si­tua­ci­ jų. Bet, ma­tyt, pa­pras­tes­nis bū­das yra pa­sa­ky­ti – ne­ga­li­ma, jums ne­prik­lau­so.

Aud­ro­nė Lie­sy­tė

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės So­cia­l i­nės pa­ra­mos sky­r iaus ve­dė­ja

Į

s­ta­ty­mas toks, kad bū­ti­na dek­la­ ruo­t i gy­ve­na­mą­ją vie­t ą, no­r int gau­t i lai­do­ji­mo pa­š al­pą. Ta­čiau dėl šios si­t ua­ci­jos mes iš­siun­tė­ me pa­klau­si­mą So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo mi­n is­te­r i­jai. Lau­k ia­me at­sa­ ky­mo, ar ga­l i­me ne­tai­k y­t i šio įsta­ ty­mo rei­ka­la­v i­mo. Kaip tė­vams fi­ ziš­kai spė­t i tai pa­da­r y­t i? Ne­ž i­nau, tai pro­t u ne­su­vo­k ia­ma. Sa­v i­val­dai juk ne­su­teik­ta tei­sė ki­taip trak­t uo­ ti nor­m i­n io ak­to, nei jis pa­ra­š y­tas.

Jei mi­n is­te­r i­ja ne­leis iš­mo­kė­t i pa­ šal­pos ir mes priim­si­me nei­g ia­mą spren­d i­mą, ta­da rei­kė­t ų kreip­t is į teis­mą. Ta­čiau svei­ko pro­to ir lo­g i­ kos čia nė­ra. Čia yra tei­si­n is ka­z u­ sas. Aš šei­mą vi­siš­kai su­pran­t u, ta­ čiau jei įsta­t y­me pa­ra­šy­ta taip, o ne ki­taip, mes ki­taip ir ne­ga­l i­me da­r y­ ti. Iš­mo­ka mo­ka­ma pi­l ie­čiui. Vai­kas yra pi­l ie­t is, nes jis tu­r i gi­m i­mo liu­ di­ji­mą. Pa­pil­do­mų lė­šų mes gau­na­

me tik so­cia­l i­nėms pa­š al­poms, kai tes­t uo­ja­m as tur­t as ir pa­ja­mos. O čia yra ki­ta ka­te­go­r i­ja. Ir tur­t in­gas, ir ne­t ur­t in­gas gau­na vie­no­d ą lai­ do­ji­mo pa­š al­p ą. Pa­pil­do­mos lė­šos ski­r ia­mos, jei šei­mai rei­k ia so­cia­l i­ nės pa­š al­pos. Žmo­nės juk krei­pė­si ne dėl to, kad jie blo­gai gy­ve­na, o to­ dėl, kad mi­rė žmo­g us ir jį rei­k ia lai­ do­t i. Jei pa­gal­bos rei­kė­t ų rem­t i­nai šei­mai, mes įver­t in­t u­mė­me jų pa­ ja­mas ir jiems pri­k lau­sy­t ų 315 li­t ų pa­ra­ma.

Li­na Bur­bai­tė

So­cia­l i­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­n is­te­r i­jos at­sto­vė

V

i­sais at­ve­jais, ypač to­kiais iš­skir­t i­n iais, kvie­č ia­me sa­v i­v al­dy­b ę pa­ž iū­rė­t i žmo­niš­kai ir pa­si­nau­do­ ti esan­čia ga­l i­my­be skir­t i iš­mo­ką šei­mai iš sa­vo biu­d že­to lė­šų. To­k ia įsta­ty­mų nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė tik­rai yra. Jei ky­la di­de­l ių ne­sklan­du­mų, ku­rių ne­ga­li­ma iš­spręs­ti vie­to­je, vi­ sa­da ga­li­ma kreip­tis kon­sul­ta­ci­jos į mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tus. Sup­ran­ta­ me, jog ši si­tua­ci­ja įskau­di­no tė­vus, ir in­for­muo­ja­me, kad tei­sės ak­tus nu­ ma­to­ma keis­ti, sie­k iant iš­tai­sy­ti šią spra­gą, de­ja, šiuo me­tu dėl dek­la­ra­ vi­mo išim­čių tai­ky­ti ne­ga­li­ma.

„Bal­ti­cum TV“ tam­pa ko­duo­tu ka­na­lu Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio te­le­vi­zi­ja „Bal­ti­cum TV“ ruo­šia­si po­ky­čiams. Il­gai­niui jos pro­gra­ma bus priei­na­ma ne vi­ siems ša­lies žiū­ro­vams.

Kai ku­rie „Skait­me­ni­nės GA­LA“ te­le­ vi­zi­jos abo­nen­tai jau su­lau­kė pra­ne­ ši­mo, kad nuo ge­gu­žės 1-osios „Bal­ti­ cum TV“ esą nu­trau­kia trans­lia­ci­jas, to­dėl var­to­to­jai šio ka­na­lo ne­be­ma­ tys. Ta­čiau „Bal­ti­cum TV“ pro­gra­mų di­rek­to­rius Vla­das Strau­pas tei­gė, jog TEO klien­tai klai­di­na­mi. „Trans­lia­ci­jų ne­nut­rau­kia­me, juo la­biau kad mū­sų ka­na­lą ir to­

liau ga­lės ma­ty­ti „In­te­rak­ty­vio­ sios GA­LA“ abo­nen­tai. Tik kaž­ko­ dėl pra­ne­ši­me apie tai nu­ty­li­ma“, – ste­bė­jo­si V.Strau­pas.

Ta­čiau „Bal­ti­cum TV“ pro­gra­mų di­rek­to­rius ne­nei­gė, jog te­le­vi­zi­jos iš­ties lau­kia nau­jas gy­va­vi­mo eta­ pas, nes kei­čia­si jos sta­tu­sas. Nuo atei­nan­čio mė­ne­sio klai­pė­die­čių ka­na­las taps ko­duo­tas.

Kaip ir „Bal­ti­cum Auk­si­nio“, „Bal­ti­cum TV“ pro­gra­ma bus pa­ sie­kia­ma uos­ta­mies­čio bei ki­tų ša­ lies mies­tų ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos, jau mi­nė­tos „In­te­rak­ty­vio­sios GA­LA“ abo­nen­tams – tai yra tų ret­rans­liuo­ to­jų, su ku­riais klai­pė­die­čiai yra pa­ si­ra­šę su­tar­tis, klien­tams.

Paš­ne­ko­vo žo­džiais, ana­lo­gi­nės ant­že­mi­nės te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vai ka­ na­lą ga­lės ma­ty­ti iki ru­dens, kol ją pa­keis skait­me­ni­nė te­le­vi­zi­ja.

Kaip ti­ki­no V.Strau­pas, už­ko­ duo­ti ka­na­lą bu­vo neiš­ven­gia­mas žings­nis. „Vie­nin­te­lis ke­lias – su­si­ ma­žin­ti iš­lai­das. Kri­zės me­tais rek­ la­mos pa­ja­mos, ku­rios ir iš­lai­ko va­ di­na­muo­sius ne­mo­ka­mus ka­na­lus, kri­to dau­giau nei 50 pro­c. Ten­ka ieš­ko­ti ki­tų bū­dų, kaip su­si­ma­žin­ ti iš­lai­das. Es­mė ne­tgi ne už­si­dirb­ ti, o iš­lai­ky­ti ka­na­lą bei ko­ky­biš­ką jo tu­ri­nį. O šiuo at­ve­ju ir jį pa­ge­ rin­ti, nes ne­be­rei­kės pirk­ti ete­ri­ nių tei­sių, ku­rios kar­tu su siųs­tu­vų nuo­ma per me­tus „su­val­go“ apie 1

Išim­tys: už­ko­duo­tą ka­na­lą ir to­liau ga­lės ma­ty­ti ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos

abo­nen­tai.

mln. li­tų. Tad ga­lė­da­mi įsi­gy­ti fil­ mų prem­je­ras ge­ro­kai anks­čiau nei ete­ri­nės te­le­vi­zi­jos, nuo ru­dens

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

žiū­ro­vams ga­lė­si­me pa­siū­ly­ti dar ge­res­nį tu­ri­nį“, – kal­bė­jo „Bal­ti­ cum TV“ pro­gra­mų di­rek­to­rius.

5

ketvirtADIENIS, balandžio 26, 2012

miestas

„Vil­ties bė­gi­me“ – ir dvi­ra­ti­nin­kai Ju­bi­lie­ji­nis penk­ ta­sis „Vil­ties bė­gi­ mas“ pra­si­dės ge­ro­ kai anks­čiau – ke­ lios sa­vai­tės iki ge­ gu­žės 20-osios ne­ trūks ir ki­to­kių pa­ra­ mos ren­gi­nių, skir­tų Šv.Pran­ciš­kaus on­ ko­lo­gi­jos cent­ro sta­ ty­boms.

Su­kak­tis: šie­met „Vil­ties bė­gi­mas“ bus or­ga­ni­zuo­ja­mas penk­tą­jį kar­tą.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Iki šiol per pa­ra­mos ak­ci­ją „Vil­ ties bė­gi­mas“ bu­vo ak­cen­tuo­ja­ ma star­to vie­ta. Šie­met bė­gi­mo ak­cen­tus nu­spręs­ta su­dė­lio­ti šiek tiek ki­taip.

Kaip pa­sa­ko­jo ak­ci­jos „Vil­ties bė­gi­mas“ va­do­vas bro­lis Be­ne­ dik­tas Jur­čys, šių me­tų nau­jo­vė – fi­ni­šo vie­to­je bus su­konst­ruo­ ta „Vil­ties ar­ka“. Tad bė­gi­kams šį­ kart fi­ni­šo li­ni­ją at­stos ši me­ta­li­nė konst­ruk­ci­ja.

Pa­sak B.Jur­čio, jei ket­ve­rius me­ tus žmo­nės bu­vo kvie­čia­mi atei­ti į star­to vie­tas, tai šie­met jie bus ra­ gi­na­mi rink­tis Va­sa­ros est­ra­do­ je bei plo­ji­mais pa­lai­ky­ti ker­tan­ čiuo­sius fi­ni­šo li­ni­ją.

Šio­je vie­to­je vyks kon­cer­tas, ku­ rį do­va­nos Klai­pė­dos pi­lies džia­zo mu­zi­kan­tai. „No­ri­me, kad žmo­nės ova­ci­jo­ mis pa­si­tik­tų tuos, ku­rie bėg­da­mi bu­vo dva­si­nė­je vie­ny­bė­je su ser­ gan­čiai­siais“, – pa­gei­da­vo ak­ci­jos va­do­vas.

Tra­di­ciš­kai per „Vil­ties bė­gi­ mą“ vyks Lie­tu­vos bė­gi­mo plen­tu čem­pio­na­tas – bė­gi­kai įveiks 10 km dis­tan­ci­ją.

Or­ga­ni­za­to­riai, kaip ir kas­met, ti­ki­si su­lauk­ti ge­riau­sių Lie­tu­vos bė­gi­kų.

Ki­ti ak­ci­jos da­ly­viai ga­lės pa­ si­rink­ti trum­pes­nes dis­tan­ci­jas: 6,3 km ar­ba 600 m, skir­tą neį­ga­ lie­siems. Šie­met bė­gi­kų gre­tas vėl pa­pil­ dys dvi­ra­ti­nin­kai. Ant­rą kar­tą jie

ga­lės va­žiuo­ti iš Pa­lan­gos iki Va­ sa­ros est­ra­dos. Šių me­tų nau­jo­ vė – dvi­ra­ti­nin­kams bus pa­siū­ly­ta įveik­ti 50 km tra­są iš Ni­dos.

Or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­si, kad pa­ra­ mos ak­ci­jos da­ly­viai ne­si­stengs tar­pu­sa­vy­je var­žy­tis, o džiaug­sis pa­čių da­ly­va­vi­mu.

Li­kus ge­rai sa­vai­tei iki „Vil­ties bė­gi­mo“, ge­gu­žės 12 d., bus or­ga­ ni­zuo­ja­mas bai­da­rių ma­ra­to­nas, ku­ris star­tuos La­pių kai­me, Klai­ pė­dos ra­jo­ne.

No­rin­tie­ji pri­si­dė­ti prie on­ko­lo­ gi­jos cent­ro sta­ty­bos ga­lės da­ly­ vau­ti pa­ra­mos kon­cer­te „Pri­kel­ti gy­ven­ti“ Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­ lė­je.

Ren­gi­ny­je skam­bės džia­zo kū­ri­ niai nuo ba­la­džių iki lais­vo sti­liaus imp­ro­vi­za­ci­jų. Bi­lie­tas kai­nuos 50

li­tų. B.Jur­čys pa­ste­bė­jo, kad jei bus par­duo­ti vi­si 500 bi­lie­tų, sta­ty­bos su­lauks ne­ma­žos pa­ra­mos. Šis kon­cer­tas vyks li­kus sa­vai­tei iki bė­gi­mo.

Ak­ci­jos iš­va­ka­rė­se, ge­gu­žės 19 d., vyks lab­da­rin­gas fo­tog­ra­fi­jų auk­cio­nas.

Per jį ti­ki­ma­si par­duo­ti 25 me­ ni­n es fo­tog­ra­f i­jas, ku­r ios bu­ vo at­rink­tos iš dau­giau kaip 300 dar­bų.

Skai­čiai da­ly­vau­ti „Vil­ties bė­gi­me“ jau už­

si­re­gist­ra­vo per 130 bė­gi­kų 55 sa­va­no­riai

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Be­ne­dik­tas Jur­čys:

No­ri­me, kad žmo­nės ova­ci­jo­mis pa­si­tik­ tų tuos, ku­rie bėg­da­ mi bu­vo dva­si­nė­je vie­ny­bė­je su ser­gan­ čiai­siais.

6

ketvirtadienis, balandžio 26, 2012

nuomonės

Tar­ša – Pa­lan­gos me­ro var­du

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kaip pa­smerk­ti Sei­mo šo­kė­jė­lius?

Stasys Gudavičius

T

ai vie­na iš va­ka­r ykš­ čių ži­n ių – „Sei­mo Eti­ kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­ si­ja su­r inks me­d žia­gą apie te­le­v i­z i­jos pra­mo­g i­n iuo­se pro­jek­tuo­se da­ly­vau­jan­čius par­ la­men­ta­r us ir prin­ci­pin­gai įver­ tins jų da­ro­mą pa­žei­di­mą“. Šia­me sa­k i­ny­je gal ir bū­t ų kas nors nau­ja, jei­g u ne jaus­mas, kad kaž­kur jį jau gir­dė­jo­me.

Tik­ra tie­sa – gir­dė­jo­me. „Prin­ci­ pin­gai“ įver­t in­t i Sei­mo „šo­kė­jė­ lius“ ir „dai­no­rė­l ius“ par­la­men­to eti­kos sar­gai ža­dė­jo jau ne kar­tą ir ne du. Bet vis bergž­d žiai.

Vi­sa­da at­si­ras tvir­ti­ nan­čių, kad tie ju­de­ siai, ku­riuos ant stu­ di­jos par­ke­to iš­da­ri­ nė­ja Sei­mo na­rys, yra nau­jas, ori­gi­na­lus, ne­ ma­ty­tas kū­ri­nys.

Iš tik­rų­jų tai pa­da­ry­ti gal ne­tgi ne­ la­bai ir įma­no­ma. Vien to­dėl, kad pra­mo­gi­niuo­se te­le­vi­zi­jos pro­jek­ tuo­se da­ly­vau­jan­čių Sei­mo na­rių is­to­r i­jo­je tei­sios abi pu­sės. Šou lai­do­se nuo­lat be­si­mai­van­ tiems po­l i­t i­kams iš tie­s ų ne­la­ bai ką pri­k i­ši. Juk ten­ka pri­m in­ ti, kad prieš me­tus Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) tie­siai taip ir neat­ sa­kė, ar Sei­mo na­r iams tik­rai vi­ siš­kai drau­d žia­ma da­ly­vau­t i ko­ mer­ci­n ių te­le­v i­z i­jų ren­g ia­mo­se pra­mo­go­se. Anot KT, Sei­mo na­ rio „kū­ry­bi­nės veik­los lais­vė ga­li bū­ti įgy­ven­di­na­ma su­da­rant su­ tar­t į, ta­čiau to­k ios su­tar­t ies pa­ grin­du ne­ga­l i at­si­ras­ti dar­bo, tar­ ny­bos ar pa­na­šūs san­ty­k iai“.

Teis­mas taip pat paaiš­k i­no, kad Sei­mo na­r ys ga­l i gau­t i at­ly­g i­n i­ mą „už kū­ry­bi­nę veik­lą“. Išaiš­k in­ ta, kaip de­rė­tų su­pras­t i šią są­vo­ ką: „Tai to­k ia veik­la, ku­rios re­zul­ ta­tas yra ko­ky­biš­kai nau­ja, ori­g i­ na­li, nie­ka­da anks­čiau neeg­zis­ta­ vu­si konk­re­ti ma­te­ria­li­nė ar dva­ si­nė moks­lo, tech­ni­kos, kul­tū­ros ar me­no ver­ty­bė – kū­ri­nys“.

Ga­l i­ma iki už­k i­m i­mo gin­č y­t is,

ar šo­k is te­le­v i­z i­jo­je ga­l i bū­t i lai­ ko­m as kū­r y­b a. Vi­s a­d a at­s i­ras tvir­ti­nan­čių, kad tie ju­de­siai, ku­ riuos ant stu­di­jos par­ke­to iš­da­ri­ nė­ja Sei­mo na­rys, yra nau­jas, ori­ gi­na­lus kū­r i­nys. Ly­g iai toks pat, ko­k į „pa­ga­m i­n a“ pro­fe­s io­na­lus šo­kė­jas.

Ir taip sa­kan­tys bus bent iš da­lies tei­sūs. Pa­sau­ly­je, ku­ria­me da­bar gy­ve­na­me, kū­ri­nys jau nė­ra vien tik tai, kas „gra­ž u me­ną su­pran­ tan­tiems kri­ti­kams“.

Fi­lo­so­fiš­kai mąs­tan­tie­ji pa­sa­ky­tų dar dau­g iau – vi­sa žmo­ni­jos veik­ la iš es­mės yra kū­ry­ba.

Tai­g i, tik­r iau­siai ne­ga­l i­ma vien prie­k aiš­t au­t i tiems Sei­mo na­ riams, ku­r ie lais­v u nuo dar­b o me­t u da­ly­vau­j a pra­mo­g i­n iuo­ se (kū­ry­bi­niuo­se?) te­le­vi­zi­jų šou pro­jek­tuo­se. Gal jie taip rea­li­zuo­ ja sa­ve? Kuo jie blo­ges­ni už au­g i­ nan­čius ka­tes ar ko­lek­cio­nuo­jan­ čius šal­dy­tu­vo mag­ne­tu­kus?

Ki­ta ver­tus, KT spren­di­mas trak­ tuo­ja­mas taip, kad par­la­men­ta­ rams ma­ž ų ma­ž iau­siai ne­re­ko­ men­duo­ja­ma ei­t i į pra­mo­g i­n ius pro­jek­t us. Ir jau tik­rai drau­d žia­ ma su­da­r y­t i bet ko­k ias su­tar­t is dėl da­ly­va­v i­mo juo­se. Teis­mas pri­mi­nė, kad Kons­ti­tu­ci­jo­je var­to­ ja­ma są­vo­ka, drau­d žian­t i Sei­mo na­r iams už­siim­t i bet ko­k iu dar­ bu „vers­lo, ko­mer­ci­jos bei ki­to­se pri­va­čio­se įstai­go­se ar įmo­nė­se“. Šis drau­d i­mas, anot KT, ga­l io­ja „neat­siž­vel­g iant į tai, ar ta veik­la yra nuo­la­ti­nė, lai­k i­na ar vien­kar­ ti­nio po­bū­d žio, į tai, ar už tą veik­ lą yra at­ly­g i­na­ma ko­k io­mis nors iš­mo­ko­mis ar­ba kaip nors ki­taip, ar nė­ra at­ly­g i­na­ma“.

Kons­t i­t u­ci­jos sar­gai taip pat pa­ ste­bė­jo, kad tu­ri bū­ti įsta­ty­mu nu­ ma­ty­ta tvar­ka, kaip atim­ti man­da­ tą iš par­la­men­ta­ro, neat­si­sa­kiu­sio su Sei­mo na­rio pa­rei­go­mis ne­su­ de­ri­na­mo dar­bo. Bet to­k ios tvar­ kos vis dar nė­ra.

To­dėl ir vargs­ta Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­r ų ko­m i­si­ja, kas­kart vis kel­d a­ma klau­s i­mus dėl par­l a­ men­ta­r ų, ig­no­r uo­jan­čių rei­ka­la­ vi­mus tuč­t uo­jau nu­t rauk­t i „už­ kla­si­nę veik­lą“.

Sei­mo na­r iai Žil­v i­n as Šil­g a­l is, And­rius Še­d žius, Arū­nas Va­lins­ kas, In­ga Va­lins­kie­nė da­ly­va­vo ir te­be­da­ly­vau­ja ko­mer­ci­n ių te­le­ vi­zi­jų pra­mo­g i­niuo­se pro­jek­tuo­ se. O į vi­so­k ius Sei­mo eti­kos sar­ gų va­do Al­g i­man­to Sa­la­ma­k i­no prieš­ta­ra­v i­mus tik spjau­na. Tie­ siog siun­čia „na­fi k“. Ir jis nie­ko pa­ da­ry­ti ne­ga­li.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

gy­ven­to­jai. La­pas su kvie­ti­mo į tal­ką teks­tu bu­vo akip­lė­šiš­kai pri­lip­dy­tas kli­jais.

K

iek­vie­nais me­tais praė­jus ak­ci­jai „Da­rom“ (ko­dėl ji pa­va­din­ta gat­vi­niu trum­pi­ niu, o ne kul­tū­rin­gų žmo­ nių var­to­ja­mu žo­džiu „Da­ro­me“?), vi­si puo­la gir­tis, ką ge­ro pa­da­rė, kiek šiukš­lių su­rin­ko.

Ypač sa­vo tik­rus ir ta­ria­mus nuo­pel­ nus mėgs­ta mi­nė­ti vi­so­kio plau­ko po­li­ ti­niai vei­kė­jai. Pas­kui vis­kas pa­mirš­ta­ ma, šiukš­lės vėl mė­to­mos kur pa­kliū­va ir jas ge­riau­siu at­ve­ju kiem­sar­giai iš­ ren­ka iš dau­gia­bu­čių kie­mų. Tuo vis­ kas ir pa­si­bai­gia iki ki­to pa­va­sa­rio. Ta­ čiau šį­syk no­rė­čiau kreip­tis į ak­ci­jos ren­gė­jus, ku­rie, kaip ga­li­ma įtar­ti, pa­si­nau­do­jo Pa­lan­gos me­ro Ša­rū­ no Vait­kaus var­du tam, kad pa­da­ry­ tų meš­kos pa­slau­gą ra­miai sau gy­ve­ nu­siems pa­lan­giš­kiams.

No­ri­si pa­klaus­ti „Da­rom“ (gal „Da­ro­me“?) or­ga­ni­za­to­rių: po­nai, ar jūs tu­ri­te bent tru­pi­nė­lį są­ži­nės?

Ba­lan­džio 21-osios ry­tą Pa­lan­go­ je tie­siog pri­bloš­kė pa­ma­ty­tas vaiz­ das. Ant Lau­kų gat­vės 10 na­mo laip­ ti­nės du­rų bu­vo kli­jais (!) pri­kli­juo­tas kvie­ti­mas į šiukš­lių rin­ki­mo tal­kas. Žo­džiu, pla­čiai iš­mo­zo­jo du­ris kaž­

karštas telefonas

397 728

ko­kiais bal­tais kli­jais, pri­lip­dė po­ pie­riaus la­pą, ku­ria­me spaus­di­na­mas „kil­nus“ kvie­ti­mas ap­si­va­ly­ti. Jau tą pa­čią die­ną tas po­pie­riaus la­pas bu­vo nu­plėš­tas, li­ko „gra­žus“ pei­za­žas ant ne taip se­niai da­žy­tų laip­ti­nės du­rų.

Mie­li ak­ci­jos „Da­rom“ or­ga­ni­za­to­riai, ne­ siar­tin­ki­te prie mū­ sų na­mo, nes gy­ven­to­ jai pa­si­lie­ka sau tei­sę gin­ti sa­vo tur­tą vi­so­ mis prie­mo­nė­mis.

Klau­si­mas: kas vi­są tą bru­dą da­bar nu­va­lys? Kas at­sa­kys už chu­li­ga­niz­ mo veiks­mą, pa­da­ry­tą pri­si­den­giant me­ro var­du? Ką skųs­ti po­li­ci­jai ir pro­ku­ra­tū­rai už pa­si­ty­čio­ji­mą iš gy­ ven­to­jų, at­vi­rą jų tur­to nio­ko­ji­mą ir įžei­di­mą? Kas tie van­da­lai, kur jie dir­ba? Gal sa­vi­val­dy­bė­je, kad ši­taip ne­ger­bia žmo­nių? ro – ne­pri­pi­la, kiek rei­kia. Man taip nu­ ti­ko pir­mą kar­tą, bet pa­si­šne­kė­jau su ki­tais – sa­ko, kad tai daž­nas at­ve­jis.

Jo­nas

telefonas@kl.lt

Įsi­ga­lė­jo ag­re­si­ja gat­vė­se

Iš tie­sų la­bai rim­tai bū­ti­na su­si­rū­pin­ ti eis­mo sau­gu­mu Klai­pė­do­je. Dau­ gy­bė ke­lių chu­li­ga­nų va­ži­nė­ja po vi­ są mies­tą, dau­gu­ma jų ne tik vir­ši­ja grei­tį, bet ir ne­ro­do po­sū­kių sig­na­ lų, jie ag­re­sy­viai len­da į ki­tą eis­mo juos­tą, ne­krei­pia dė­me­sio nei į ke­lio ženk­lus, nei į va­žiuo­ja­mo­sios da­lies žy­mė­ji­mą. Bai­siau­sia, kad tas ag­re­ sy­vu­mas ke­liuo­se vis la­biau įsi­ga­li ir jau ta­po nor­ma. Ma­nau, mū­sų mies­te ke­lių po­li­ci­jai dar­bo dar il­gai pa­kaks.

Li­nas B.

Iš de­ga­li­nės – be če­kio

Ne­se­niai vie­no­je de­ga­li­nė­je Ši­lu­tės plen­te py­liau­si ben­zi­no. Kai nuė­jau at­ si­skai­ty­ti, ope­ra­to­rius pa­klau­sė, ar man rei­ka­lin­gas če­kis. Nei jis man rei­ka­lin­ gas, nei ką. Ir ne­da­vė. Bet par­va­žia­vęs gal­vo­ju, koks čia rei­ka­las. Tai į ka­są tur­ būt „ne­mu­ša“ ir ga­li­ma su­pras­ti, ką da­

Be žmo­niš­ku­mo

Pir­ma­die­nį pa­bu­dau su­ra­kin­tu kū­ nu, skau­dan­čia nu­ga­ra, dieg­liai vars­tė spran­dą, ran­kas. Nuė­jau į sa­vo po­lik­ li­ni­ką. Re­gist­ra­tū­ro­je man paaiš­ki­no, kad anks­čiau nei ge­gu­žės 5 die­nai ta­lo­ nų ne­bus ir tai tik, jei­gu gau­siu siun­ti­ mą iš šei­mos gy­dy­to­jos. Ma­no gy­dy­to­ ja ato­sto­ga­vo, to­dėl lie­pė ei­ti pas ki­tą.

Nuė­jau, kur bu­vo liep­ta, pa­lau­kiau pus­va­lan­dį prie du­rų ir ta­da pa­si­bel­ džiau į ka­bi­ne­tą, nes dau­giau lau­kian­ čių­jų ne­bu­vo. Ne­pa­me­nu, ka­da ir kas ma­ne dar taip ba­rė. Gy­dy­to­ja šau­kė, ko­ne­vei­kė ma­ne ir va­rė ei­ti pas tą, kas už ma­no gy­dy­mą gau­na pi­ni­gus. Te­ko vėl sė­dė­ti prie du­rų ir lauk­ti. Ga­liau­ siai ga­vau siun­ti­mą ir nu­spren­džiau pa­lauk­ti gy­vo­je ei­lė­je pas spe­cia­lis­tę.

Vi­du­je gar­džiai kve­pė­jo ka­va, lau­kian­ čių pa­cien­tų ne­bu­vo ma­ty­ti, ta­čiau ši gy­dy­to­ja ka­te­go­riš­kai ne­su­ti­ko ma­nęs ap­žiū­rė­ti. Išė­jau verk­da­ma. Skaus­

O da­bar krei­pi­ma­sis į ak­ci­jos „Da­ rom“ (gal „Da­ro­me“?) or­ga­ni­za­to­ rius. Jei­gu tams­tos tu­ri­te bent tru­pu­ tį są­ži­nės, jau šį šeš­ta­die­nį, ba­lan­džio 28 d. ry­tą, iš­si­mie­go­ję su­si­rin­ki­te į dar vie­ną tal­ką Pa­lan­go­je ir nu­va­ly­ ki­te šleikš­čiai ap­derg­tas Lau­kų gat­ vės 10 na­mo laip­ti­nių du­ris.

Ir pa­bai­goje pra­šy­mas: ki­tais me­ tais, mie­li ak­ci­jos „Da­rom“ (gal vis dėl­to „Da­ro­me“?) or­ga­ni­za­to­riai, ne­siar­tin­ki­te prie mū­sų na­mo, nes gy­ven­to­jai pa­si­lie­ka sau tei­sę gin­ ti sa­vo tur­tą vi­so­mis įma­no­mo­mis prie­mo­nė­mis.

Dar vie­nas klau­si­mas. Šį­syk Pa­ lan­gos me­rui Š.Vait­kui. Kaip jūs pa­ts ver­ti­na­te to­kius jū­sų var­du at­lie­ka­mus chu­li­ga­niš­kus ir sve­ti­ mą tur­tą nio­ko­jan­čius veiks­mus?

Ar ir to­liau ty­lė­si­te, kai gy­ven­to­ jai reiš­kia sa­vo ne­pa­si­ten­ki­ni­mą dėl ne­tei­sė­tų ir an­ti­vi­suo­me­niš­ kų veiks­mų?

I.P. P.S. Ačiū Pa­lan­gos val­džiai, kad su­re­mon­ta­vo Lau­kų gat­vę ir jo­je įren­gė ma­ši­nų sto­vė­ji­mo aikš­ te­les. Ta­čiau įspū­dį apie vi­sus ge­rus dar­bus aki­ mirks­niu su­ga­di­na blo­gi dar­bai.

mas vars­to kas­dien vis la­biau, ne­ži­ nau, kaip rei­kės su­lauk­ti ge­gu­žės 5-o­ sios. Pa­ti esu dir­bu­si pa­slau­gų sri­ty­je.

Mes svei­kiems žmo­nėms ne­ga­lė­da­vo­ me šiurkš­tes­nio žo­džio pa­sa­ky­ti, o čia ši­taip žiau­riai el­gia­ma­si su li­go­tais.

Ste­fa

Bu­vu­si kont­ro­lie­rė da­bar – ap­sau­gi­nin­kė

Aną­dien ap­si­lan­kiau Tai­kos pro­spek­te esan­čio­je par­duo­tu­vė­je. Ke­ti­nau pirk­ti džio­vin­tų vai­sių. At­si­vy­nio­jau du mai­še­ lius, bet man ne­la­bai pa­ti­ko pre­kių vaiz­ das ir aš jų ne­be­pir­kau. Taip ir išė­jau su dviem plo­nais mai­še­liais ran­ko­je. Bu­vau už­pul­ta ap­sau­gi­nin­kės. Ji taip ko­ne­vei­ kė ma­ne, lyg bū­čiau žmo­gų nu­žu­džiu­si.

Va­di­no va­gi­mi, ban­di­te. Kai ta apie 40 me­tų mo­te­ris pra­dė­jo ma­ne bar­ti, pri­si­ mi­niau, kur esu ją ma­čiu­si. Ogi taip pat bjau­riai ji rėk­da­vo ant ke­lei­vių, kai dar dir­bo kont­ro­lie­re ir pa­gau­da­vo ko­kį na­ ba­gą be bi­lie­to. Ne­gi mo­kė­ji­mas ko­ne­ veik­ti žmo­nes – vie­nin­te­lis jos pri­va­lu­ mas? Ma­nau, da­bar – ne­be tie lai­kai, ir jai rei­kė­tų iš­mok­ti bend­rau­ti.

Va­lė Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Chu­li­ga­niz­mas: štai to­kį vaiz­de­lį ant sa­vo na­mo laip­ti­nės du­rų iš­vy­do Pa­lan­go­je esan­čio Lau­kų gat­vės 10 na­mo

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtADIENIS, balandžio 26, 2012

aktualijos Ak­ci­jo­ je Klai­pė­ do­je da­ly­ va­vo iki 10 tūkst. žmo­nių, ku­rie su­ rin­ko 18,2 to­nos at­ lie­kų.

Pa­si­rin­ki­mas: dau­giau­sia tal­ki­nin­kų per ak­ci­ją „Da­rom“ Klai­pė­do­je plu­šė­jo pa­plū­di­

miuo­se.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Po „Da­rom“ ak­ci­jos – prie­kaiš­tai val­džiai Vi­suo­ti­nės šva­ri­ni­mo­si ak­ci­jos „Da­rom“ or­ ga­ni­za­to­riai džiau­gė­si, jog uos­ta­mies­čio vie­šo­sio­se vie­to­se ma­žė­ja šiukš­lių, ta­čiau pa­žė­rė prie­kaiš­tų Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Mes siū­ly­tu­me tą die­ną, kai vyks­ ta „Da­rom“ ak­ci­ja, mies­te neor­ga­ ni­zuo­ti ki­tų ren­gi­nių“, – ra­gi­no ak­ci­jos „Da­rom 2012“ Klai­pė­dos re­gio­no va­do­vė Vil­ma Gri­gi­šai­tėTa­mo­lie­nė.

Me­ras Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas su­pra­to, jog, pa­ties žo­džiais ta­ riant, kan­ko­r ė­ž is bu­vo mes­tas į jo dar­ž ą, nes tą pa­č ią die­n ą, kai vi­s i bu­vo kvie­č ia­m i šva­r in­ ti mies­tą, uos­ta­mies­čio va­do­vas su­ren­gė pir­muo­sius Mal­dos pus­ ry­čius, ku­riuo­se da­ly­va­vo ne­ma­ žai žmo­nių.

V.Gri­gi­šai­tė-Ta­mo­lie­nė taip pat prie­kaiš­ta­vo, jog sa­vi­val­dy­bė per ma­žai rū­pi­no­si ak­ci­jos „Da­rom“ vie­ši­ni­mu. „Ma­nau, kad sa­vi­val­dy­bės in­ter­ ne­to sve­tai­nė­je tu­ri bū­ti vi­sa in­

for­ma­ci­ja apie ak­ci­ją „Da­rom“, o da­bar net gir­dė­jo­me prie­kaiš­tą iš vie­nos or­ga­ni­za­ci­jos, kad jos at­sto­ vai skam­bi­no bent pen­kiems val­di­ nin­kams ir jie net ne­ga­lė­jo nu­ro­dy­ ti ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­rių kon­tak­tų“, – tvir­ti­no sa­va­no­riš­kai ak­ci­ją or­ga­ ni­zuo­jan­ti mo­te­ris.

V.Grub­liaus­kas pa­ste­bė­jo, jog ak­ty­ves­ni tu­ri bū­ti ir pa­tys or­ga­ni­ za­to­riai – ne tik ra­šy­ti raš­tus, bet pra­šy­ti su­si­tik­ti ir vis­ką ap­tar­ti, iš­ sa­ky­ti sa­vo rū­pes­čius.

To­dėl bu­vo su­tar­ta, jog dar šių me­tų pa­bai­go­je bus su­da­ry­ta dar­ bo gru­pė, ku­rio­je bus ak­ci­jos or­ga­ ni­za­to­rių, sa­vi­val­dy­bės, Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro, at­lie­kų ve­žė­jų at­sto­vų. Šie­met per „Da­rom“ ak­ci­ją jos da­ly­viai bu­vo kvie­čia­mi tvar­ky­ ti 52 te­ri­to­ri­jas, ta­čiau su­tvar­ky­ tos tik 34, nes kai ku­rios pa­si­ro­dė esan­čios ne­pat­rauk­lios, per to­li.

Ak­ci­jo­je Klai­pė­do­je da­ly­va­vo iki 10 tūkst. žmo­nių, ku­rie su­rin­ko 18,2 to­nos at­lie­kų.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė šva­ros mė­ne­siais yra pa­skel­bu­si ba­lan­ dį ir ge­gu­žę, to­dėl tal­kos dar vyks. „Mes ir pa­tys dar ne­bu­vo­me išė­ ję tvar­ky­ti mies­to, o tai rei­kia da­ ry­ti“, – pri­pa­ži­no Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė.

Dar vie­na pro­ble­ma – vals­ty­ bi­nės že­mės skly­pai, ku­rie yra iš­ nuo­mo­ti, ta­čiau vers­li­nin­kai juo­se nie­ko ne­da­ro, tad jie ta­po ne­tvar­ ko­mais ša­bakš­ty­nais.

J.Si­mo­na­vi­čiū­tė ža­dė­jo, kad bus ieš­ko­ma bū­dų, kaip to­kių te­ri­to­ ri­jų nuo­mi­nin­kus pri­spaus­ti su­si­ tvar­ky­ti.

Skai­čiai Per „Da­rom“ ak­ci­ją Klai­p ė­do­je su­rink­ta at­lie­kų: 2012 m. – 18,2 t 2011 m. – 30,94 t 2010 m. – 32,7 t

Na­mų val­dos neiš­ven­gė pa­žei­di­mų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Na­mų val­dos sa­vo veik­lo­je neiš­ ven­gia pa­žei­di­mų. Kai ku­rių dau­ gia­bu­čių na­mų laip­ti­nė­se nė­ra pa­ ka­bin­tos net skel­bi­mų len­tos pri­ va­lo­mai in­for­ma­ci­jai.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­ tai ir na­mų val­dų at­sto­vai ap­ta­rė praė­ju­sių me­tų pa­tik­ri­ni­mų re­zul­ ta­tus ir dar­bus, ku­riuos rei­kia at­ lik­ti ar­ti­miau­siu me­tu. Per­nai bu­vo tik­ri­na­mi po vie­ną kiek­vie­nos na­ mų val­dos ad­mi­nist­ruo­ja­mą dau­ gia­bu­tį. Na­mų val­dų uos­ta­mies­ty­ je yra de­šimt.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dė­jas Al­ gis Gai­žu­tis tei­gė, kad pa­tik­ri­ni­mų me­tu nu­sta­ty­ta, kad nė vie­na na­ mų val­da ne­bu­vo pa­ren­gu­si il­ga­lai­ kių veik­los pla­nų.

„Pa­gal tvar­ką ad­mi­nist­ra­to­riai tu­ri juos pa­reng­ti ir su­pa­žin­din­ti su jais gy­ven­to­jus. To ne­bu­vo pa­ da­ręs nė vie­nas ad­mi­nist­ra­to­rius.

Jei žmo­nės ži­no­tų apie pla­nuo­ja­ mus dar­bus, gal bū­tų ma­žiau nu­ si­skun­di­mų. Dar kar­tą pri­mi­nė­me, kad tai bū­tų pa­da­ry­ta“, – tvir­ti­no ve­dė­jas.

Anot A.Gai­žu­čio, ke­tu­rių val­ dų ad­mi­nist­ruo­ja­muo­se na­muo­ se laip­ti­nė­se ne­bu­vo ras­ta skel­bi­ mų len­tų. Kai ku­riuo­se pa­sta­ro­sios bu­vo, bet ne­bu­vo pa­teik­ta rei­kia­ma in­for­ma­ci­ja. „Re­ko­men­da­vo­me pa­ka­bin­ti len­ tas, o in­for­ma­ci­ją pa­teik­ti ne pa­ pras­ta­me po­pie­riaus la­pe, ku­rį bet kas ga­li nu­ka­bin­ti, o la­mi­nuo­ta­ me. Bu­vo na­mų val­dų, ku­rios aiš­ ki­no, kad in­for­ma­ci­ją apie tai, kad yra na­mo va­dy­bi­nin­kas, jo kon­tak­ tus pa­tei­kė kar­tu su są­skai­to­mis“, – aiš­ki­no ve­dė­jas.

A.Gai­žu­čio tei­gi­mu, tri­juo­se na­ muo­se gy­ven­to­jai ne­bu­vo su­pa­žin­ din­ti ir su na­mo ap­ra­šais. In­for­ma­ ci­ja, kur ga­li­ma su jais su­si­pa­žin­ti, tu­ri bū­ti pa­teik­ta skel­bi­mų len­to­je, prie są­skai­tų ar in­ter­ne­ti­nia­me ad­ mi­nist­ra­to­riaus tink­la­la­py­je.

Pa­tik­ri­ni­mų me­tu vie­no na­mo są­skai­to­se ras­ta ir mo­kes­čių ne­ tiks­lu­mas. Vi­siems gy­ven­to­jams bu­vo pa­skirs­ty­tos iš­lai­dos ava­ri­nei tar­ny­bai, ku­ri at­kim­šo ka­na­li­za­ci­ją ne bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­po­se. „Ad­mi­nist­ra­to­rius pa­ro­dė vė­les­ nes są­skai­tas, kad klai­da bu­vo iš­ tai­sy­ta. Su­mos ne­di­de­lės, bet taip ne­tu­ri bū­ti. Dau­giau mo­kes­čių pa­ žei­di­mų ne­ras­ta“, – tei­gė ve­dė­jas.

Su­si­ti­ki­mo me­tu ad­mi­nist­ra­ to­riams bu­vo pri­min­ta iš­ka­bin­ti skel­bi­mų len­tas, įmes­ti į gy­ven­to­ jų pa­što dė­žu­tes ar pa­skelb­ti in­ ter­ne­ti­nia­me tink­la­la­py­je pir­mo­jo ket­vir­čio ata­skai­tas.

Dar­bo bir­žo­je – di­ri­gen­to paieš­kos As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Dar­bo bir­žos tink­la­la­py­je pa­skelb­ ta, kad Klai­pė­dos mu­zi­ki­nis teat­ ras ieš­ko di­ri­gen­to. Tai pir­mas at­ ve­jis, kai to­kio ran­go kū­ry­bi­niam dar­buo­to­jui teat­ras skel­bia kon­ kur­są.

„Klai­pė­dos vals­ty­bi­nis mu­zi­ki­nis teat­ras nuo­la­ti­niam dar­bui ieš­ko di­ri­gen­to. Rei­ka­la­vi­mai: aukš­ta­ sis mu­zi­ki­nis iš­si­la­vi­ni­mas – di­ ri­gen­to kva­li­fi­ka­ci­ja, ne ma­žes­nė kaip tre­jų me­tų dar­bo pa­tir­tis pa­ gal spe­cia­ly­bę, ne ma­žiau kaip dvi už­sie­nio kal­bos (ang­lų, ru­sų, ita­ lų), ge­bė­ji­mas va­do­vau­ti or­kest­rui ir ki­tiems teat­ro kū­ry­bi­niams pa­ da­li­niams. Ma­žiau­sias at­ly­gi­ni­mas 2 tūkst. 400 Lt., neats­kai­čius mo­ kes­čių.“ Toks skel­bi­mas at­si­ra­do ne tik Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro, bet ir Dar­bo bir­žos tink­la­la­py­je. „Kai lai­mė­jau kon­kur­są ir pra­ dė­jau dirb­ti, tai teat­re ne­bu­vo nė vie­no di­ri­gen­to. Jie gi neau­ga kaip gry­bai po lie­taus. Mes dar nė kar­ to ne­skel­bė­me vie­šos paieš­kos. Yra be­si­do­min­čių, ieš­ko­si­me iki bir­že­ lio vi­du­rio“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos mu­zi­ki­niam teat­rui jau dau­giau nei me­tus va­do­vau­jan­tis Ra­mū­nas Kaub­rys. Šian­dien Klai­pė­dos mu­zi­ki­nia­ me teat­re pu­se eta­to dir­ba vy­riau­

Ma­žai: Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­

ro vy­riau­sia­sis di­ri­gen­tas Dai­nius Pa­vi­lio­nis dir­ba tik pu­se eta­to.

sia­sis di­ri­gen­tas Dai­nius Pa­vi­lio­nis bei di­ri­gen­to asis­ten­tas Dmit­ri­jus Zlot­ni­kas. „Di­ri­gen­to rei­kia ne vie­no. Šie spe­cia­lis­tai yra neats­ki­ria­mi nuo Mu­zi­ki­nio teat­ro, tai – svar­biau­sia gran­dis. Teat­re per­nai ne­bu­vo nei di­ri­gen­to, nei re­ži­sie­riaus, nei dai­ li­nin­ko. To­dėl ne kar­tą te­ko kreip­tis į Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ją su pra­šy­mu, kad pa­dė­tų spręs­ti šias bė­das“, – pri­pa­ži­no R.Kaub­rys.

8

ketvirtadienis, balandžio 26, 2012

aktualijos

Nau­ja pra­mo­ga Klai­pė­do­je – nak­ti­šo­kiai

Nuo­tai­ka: vie­ną kar­tą pa­ban­dę pa­šok­ti tra­di­ci­nius šo­kius, žmo­nės su­

grįž­ta ir ant­rą kar­tą.

Įran­kiai: ka­pe­los šo­kė­jus sten­gia­si iš­ju­din­ti gro­da­mos pa­čiais įmant­riau­siais inst­ru­men­tais.

Tra­di­ci­nius liau­diš­kus šo­kius šok­ti tam­pa ma­din­ga ir Klai­pė­do­je. Dau­gy­bė Lie­tu­vos jau­nuo­lių jau se­niai su­pra­to, kad tai nė­ra vien se­no­lių po­mė­gis, tad kiek­vie­ną sa­ vait­ga­lį sku­ba į vis ki­tą vie­to­vę, kur or­ga­ ni­zuo­ja­mi nak­ti­šo­kiai.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Vi­dur­žie­mį trau­kia į Lat­vi­ją

Sau­sio 15-oji tra­di­ci­nių šo­kių mė­ gė­jams jau pen­ke­rius me­tus yra ma­giš­ka da­ta. Tą die­ną iš vi­sos Lat­vi­jos, Lie­tu­vos, Es­ti­jos, o šie­met net iš Bal­ta­ru­si­jos leng­vo­sios ma­ ši­nos ir au­to­bu­sai su­ko į ma­žą Lat­ vi­jos kai­me­lį Gik­ši, esan­tį maž­daug už šim­to ki­lo­met­rų nuo Ry­gos. Čia dar so­viet­me­čiu sta­ty­tuo­ se kai­mo kul­tū­ros na­muo­se vie­ną nak­tį per me­tus bū­na taip karš­ta, kad ra­so­ja lan­gai, o nuo šim­tų su­ si­rin­ku­sių­jų trep­sė­ji­mo lin­guo­ja ne tik grin­dys, bet, ro­dos, ir sto­gas.

Per­nakt gro­ja ke­lios mu­zi­kan­tų kom­pa­ni­jos. Kiek­vie­na jų sten­gia­si kaip ga­li­ma la­biau iš­ju­din­ti šo­kė­jus.

Vien sa­lės ke­liems šim­tams šo­kė­jų neuž­ten­ka. Po­ros ri­kiuo­ja­si ir fo­jė.

Ener­gi­ja: nak­ti­šo­kiuo­se nuo su­si­rin­ku­sių­jų trep­sė­ji­mo lin­guo­ja grin­dys.

Yra kur šok­ti kas sa­vai­tę

Gal­būt ateis lai­kas, kai to­kia pat gau­sy­bė tra­di­ci­nių šo­kių mė­gė­jų rink­sis ir Dre­ver­no­je. Šie­met per At­ve­ly­kį į Sil­ve­ri­jaus Grik­šo so­dy­bo­je su­reng­tus nak­ti­ šo­kius at­va­žia­vo žmo­nės iš vi­sos Lie­tu­vos, bu­vo ne­ma­žai lat­vių. Čia šok­ta iki tre­čios va­lan­dos nak­ties, iš­tver­min­giau­sie­ji ra­do prie­globs­ tį mies­te­lio kul­tū­ros na­muo­se ir siau­tė dar ke­lias va­lan­das.

Tie, ku­rie no­ri šok­ti tra­di­ci­nius šo­kius, kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį ga­ li ras­ti, kur to­kie nak­ti­šo­kiai vyks­ ta. Pa­na­šūs su­siė­ji­mai tam­pa tra­ di­ci­niai ne tik Vil­niu­je, Kau­ne, bet ir Kel­mė­je, Uk­mer­gė­je, Zer­vy­no­se ir dau­gy­bė­je ki­tų vie­tų.

Lau­kia­ma si­jo­nuo­tų ir skry­bė­lė­tų

Kom­pa­ni­ja: pa­si­šok­ti su­si­ren­ka la­bai mar­ga mi­nia.

Val­de­ma­ro Poš­kaus nuo­tr.

Pap­ras­tai siųs­da­mi ži­nią vie­ni ki­ tiems apie or­ga­ni­zuo­ja­mus pa­si­šo­ki­ mus ren­gė­jai pri­me­na, kad lau­kia­ma mer­gi­nų si­jo­nuo­tų, o vy­rų skry­bė­lė­ tų. O svar­biau­sia – pa­to­gi ava­ly­nė.

Pa­si­šok­ti su­si­ren­ka la­bai mar­ ga mi­nia. So­cio­lo­gai pa­sa­ky­tų, kad vie­no­je vie­to­je ma­to dau­gy­bės jau­ ni­mo su­bkul­tū­rų at­sto­vų. Gy­ve­ni­ mą nei­gian­čios pa­juo­du­sios go­tės, il­gap­lau­kiai pa­go­ny­bės gar­bin­to­jai,

dre­duo­ti ir ta­tui­ruo­ti mies­to gat­vės vai­kai – nė vie­nas liau­dies šo­kių sū­ ku­ry­je ne­si­jau­čia iš­skir­ti­nis, ge­res­ nis ar at­stum­tas. Čia ne­tu­ri reikš­ mės nei am­žius, nei au­to­ri­te­tas. „Į to­kius pa­si­šo­ki­mus kas­kart at­ va­žiuo­ja vis dau­giau žmo­nių. Vi­sai ne­bū­ti­nai vi­si jie tu­ri mo­kė­ti šok­ ti. Tai yra kiek­vie­no mū­sų ge­nuo­

Per­nakt gro­ja ke­lios mu­zi­kan­tų kom­pa­ ni­jos. Kiek­vie­na jų sten­gia­si kaip ga­li­ ma la­biau iš­ju­din­ti šo­kė­jus.

se, to­dėl la­bai nuo­sta­bu, pa­pras­ ta, leng­va kar­tu su dau­gy­be ki­tų žmo­nių trep­sė­ti. Tam ne­rei­kia jo­ kių kur­sų. Tie­siog ši­tie šo­kiai ma­ giš­kai už­bu­ria ir įtrau­kia“, – ti­ki­no šo­kių mo­ky­to­ja Ilo­na Po­ce­vi­čiū­tė. Įsu­ko ir is­pa­ną, ir ja­po­ną

Šo­kių mo­ky­to­ja pa­sa­ko­jo, kad tra­di­ ci­nių šo­kių svai­gu­lį „pa­gau­na“ ir mū­ sų ša­ly­je gy­ve­nan­tys už­sie­nie­čiai.

Ne­ži­nia ka­da į Lie­tu­vą at­vy­kęs jau­nas is­pa­nas pra­džio­je tik ste­bė­ da­vo šo­kan­čiuo­sius ir pri­tar­da­vo mu­zi­kan­tams būg­ne­liu. Da­bar jį ga­ li­ma su­tik­ti kiek­vie­no­je va­ka­ro­nė­ je, jis ne­klys­da­mas iš pir­mų­jų tak­tų at­pa­žįs­ta šo­kį ir at­lie­ka net įmant­ riau­sias fi­gū­ras. Pa­na­šų meist­riš­ku­ mą yra pa­sie­kęs nak­ti­šo­kius pa­mė­ gęs Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tis ja­po­nas.

Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jo­je tau­ti­nės mu­zi­kos ir šo­kių an­samb­ lio „Že­mai­tu­kas“ va­do­vė I.Po­ce­vi­ čiū­tė ti­ki­no, kad net to­li­mo­jo­je Ja­ po­ni­jo­je pa­skel­bus apie tai, kad gim­na­zis­tai mo­kys tra­di­ci­nių lie­ tu­vių šo­kių, vie­tos mo­te­rys sma­ giai kar­to­jo šo­kių ele­men­tus.

Nuo šiol Klai­pė­dos et­no­kul­tū­ros cent­re ket­vir­ta­die­niais ke­ti­na­ma mo­ky­ti tra­di­ci­nių šo­kių. Čia lau­ kia­mi įvai­rių pa­žiū­rų bei po­mė­gių žmo­nės. Am­žius – ne­svar­bu.

9

ketvirtadienis, balandžio 26, 2012

aktualijos At­lei­do pro­ku­ro­rą

Iš­vi­lio­jo duo­me­nis

Ap­ga­di­no au­to­mo­bi­lį

Iš pa­rei­gų at­leis­tas Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Ape­ lia­ci­nio sky­riaus pro­ku­ro­ras Re­ mi­gi­jus Bėt­kis. Sau­sio 12 d. tar­ ny­bo­je dar­bo me­tu jis bu­vo ne­ blai­vus. Mo­ty­vas – pa­že­min­ tas pa­rei­gū­no ir pro­ku­ra­tū­ros var­das. R.Bėt­kis no­rė­jo išei­ti iš dar­bo sa­vo no­ru, bet šis pra­šy­ mas ne­pa­ten­kin­tas.

Tre­čia­die­nį Skuo­do raj., Ged­ ri­mų k. gy­ve­nan­ti 1969 m. gi­ mu­si mo­te­ris pa­ti­kė­jo, kad jai skam­bi­no Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos pa­rei­gū­ nas. Šis įti­ki­no, kad per jos są­ skai­tą plau­na­mi pi­ni­gai ir iš­ga­ vo jos elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­ kys­tės duo­me­nis. Mo­te­ris pra­ ra­do 3 800 li­tų.

Uos­ta­mies­ty­je, Dra­gū­nų g. va­ kar ry­tą klai­pė­die­tis ra­do ap­ ga­din­tą sa­vo au­to­mo­bi­lį „Maz­ da 5“. Va­rik­lio dang­tis ir du­ re­lės bu­vo api­pil­tos kaž­ko­kiu skys­čiu, o šo­nai su­brai­žy­ti. Apie ma­ši­nos ap­ga­di­ni­mą pra­neš­ ta drau­di­mo bend­ro­vei bei po­ li­ci­jai. Nuos­to­lius at­ly­gins drau­ di­mas.

Pran­cū­zai su­lai­kė ieš­ko­tus ši­lu­tiš­kius Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Gau­jų ka­ruo­se pa­si­žy­mė­ję ir pa­rei­ gū­nų iki šiol ieš­ko­ti ši­lu­tiš­kiai įkliu­ vo Pran­cū­zi­jo­je. Šio­je ša­ly­je jie ban­ dė pra­si­ma­ny­ti pi­ni­gų ga­ben­da­mi ne­le­ga­lus af­ga­nis­ta­nie­čius.

Mįs­lė: gy­ven­to­jai spė­lio­ja, ar tven­ki­nių tvar­ky­mo dar­bai jau baig­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mies­to tven­ki­niai su­lauks dar­bų tą­sos Klam­py­nę pri­me­nan­čios mies­to tven­ki­ nių prie­kran­tės ke­lia klai­pė­die­čių ne­pa­ si­ten­ki­ni­mą. Val­di­nin­kai ra­mi­na, kad ne­ tru­kus tvar­ky­mo dar­bai vėl bus at­nau­jin­ti.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Nors Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai ža­dė­jo, kad po tven­ki­nių iš­ va­ly­mo bei su­tvar­ky­mo klai­pė­die­čių pa­mėg­ta vie­ta at­gims, ta­čiau gy­ven­ to­jai abe­jo­ja duo­tais pa­ža­dais.

Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je esan­tys Drau­gys­tės par­ko tven­ki­niai bu­vo pra­dė­ti tvar­ky­ti praė­ju­sių me­tų pa­ bai­go­je. Ta­čiau, at­li­kus da­lį dar­bų, jie nu­trū­ko. Iš­va­ly­tų dvie­jų tven­ki­ nių nau­jai su­for­muo­tos prie­kran­tės šiuo me­tu la­biau pri­me­na šiukš­lių kau­pyk­las nei poil­siui tin­ka­mą vie­ tą. Į prie­kran­tės pur­vą, ku­ris li­ko

iš­va­lius tven­ki­nių dug­ną bei van­ de­nį, pri­mė­ty­ta pa­nau­do­tų pa­dan­ gų, tuš­čios ta­ros, ki­tų šiukš­lių.

Gy­ven­to­jai ste­bi­si, kad pra­dė­ tas tven­ki­nių tvar­ky­mas tuo ir ap­ si­ri­bos. Kai ku­rie net šmaikš­tau­ja, kad dar­bi­nin­kus grei­čiau­siai iš­gąs­ di­no abie­juo­se tven­ki­niuo­se ap­tik­ ti sprog­me­nys.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė pa­ti­ki­no, kad ar­ti­miau­siu me­tu dar­bai prie Drau­gys­tės par­ko tven­ki­nių bus at­nau­jin­ti.

Kol kas lau­kia­ma, kad pra­džiū­tų po tven­ki­nių iš­va­ly­mo nau­jai su­for­ muo­tos prie­kran­tės. Prog­no­zuo­ja­

ma, kad to­les­nis jų tvar­ky­mas bus at­nau­jin­tas nuo ki­tos sa­vai­tės vi­ du­rio. Pla­nuo­ja­ma at­vež­ti dau­giau že­mių, su­for­muo­ti kran­tus bei juos ap­žel­din­ti, pa­so­din­ti me­de­lius vie­ toj iš­kirs­tų­jų. Nu­ma­ty­ti dar­bai tu­ rė­tų bū­ti baig­ti bir­že­lio mė­ne­sį.

Ve­dė­ja pri­mi­nė, kad par­ke pa­sta­ ty­ti nau­ji suo­liu­kai, šiukš­lia­dė­žės.

Pa­sak I.Ša­ka­lie­nės, nors tven­ki­ nių tvar­ky­mo dar­bai ir su­kė­lė kai ku­rių ap­lin­ki­nių na­mų gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, ta­čiau juos bai­ gus par­ko ap­lin­ka tik­rai pa­gra­žės.

Iš pra­džių pla­nuo­ta, kad šie­met tu­rė­tų bū­ti su­tvar­ky­tas ir li­kęs par­ ko tven­ki­nys. Ta­čiau ve­dė­ja spė­jo, kad šie pla­nai grei­čiau­siai bus ati­ dė­ti dėl lė­šų sto­kos – šie­met šiems dar­bams pi­ni­gų ne­skir­ta. Pir­mų­jų dvie­jų di­džių­jų tven­ki­nių su­tvar­ ky­mas kai­nuos per 350 tūkst. li­tų.

Per praė­ju­sių me­tų spa­lio mė­ne­sį, kai pra­si­dė­jo tvar­ky­mo dar­bai, bu­vo iš­va­ly­ti abu tven­ki­niai, iš­kirs­ti men­ ka­ver­čiai krū­mai, li­go­ti me­džiai.

Ne vie­nus me­tus tru­kęs ka­ras tarp Ši­lu­tės nu­si­kal­tė­lių gau­jų bu­vo įga­ vęs žiau­riau­sias for­mas: prie­ši­nin­ kai ir kon­ku­ren­tai dėl rin­kos nar­ ko­ti­kams pla­tin­ti grob­da­vo vie­ni ki­tus, muš­da­vo, smur­tas bū­da­ vo to­kio žvė­riš­ko nuo­žmu­mo, kad grės­da­vo mir­ti­mi.

2010 m. sau­sį, ker­šy­da­mi už anks­tes­nius įvy­kius, de­vy­ni vie­ nos gau­jos na­riai ke­lias die­nas ty­ ko­jo prie prie­ši­nin­ko na­mų, tar­pu­ sa­vy­je bend­rau­da­mi ra­di­jo ry­šiu.

Nors vie­nas prie­šiš­kos gau­jos na­rys jau­tė, kad ga­li tap­ti iš­puo­lio tai­ki­niu, ap­si­gin­ti ne­su­ge­bė­jo.

Grįž­tan­tį na­mo prie dau­gia­bu­ čio na­mo jį už­puo­lė de­vy­ni jau­ ni vy­rai. Mu­šė me­ta­li­niais stry­pais ir beis­bo­lo laz­do­mis. Ne­ga­na to, au­kai bu­vo per­pjau­tos abie­jų ko­jų saus­gys­lės ir rau­me­nys. Dėl pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų nu­ken­tė­ju­sio­jo gy­vy­bei bu­vo iš­ki­lu­si rea­li grės­mė. Į li­go­ni­nę pa­te­kęs ši­lu­tiš­kis ne­no­rė­jo pa­rei­gū­nams pa­sa­ko­ti

nei kas, nei už ką jį su­ža­lo­jo. Ka­ dan­gi po­li­ci­ja ži­no­jo apie gau­ jų veik­lą, ne­tru­ko iš­siaiš­kin­ti kal­ti­nin­kus. Kai ku­rie jų įkliu­vo aiš­ki­nan­tis pre­ky­bą nar­ko­ti­kais, ki­ti – re­ke­to at­ve­jus bei ki­to­kius nu­si­kal­ti­mus.

Du mu­šei­kos su­sku­bo iš­vyk­ ti iš Lie­tu­vos. Bu­vo pa­skelb­ta jų paieš­ka.

Ne­se­niai 24 ir 25 me­tų vai­ki­nai pa­rei­gū­nų par­ga­ben­ti iš Pran­cū­ zi­jos. Šio­je ša­ly­je Ma­rius N. ir Ar­ tū­ras B. ban­dė pra­si­ma­ny­ti pi­ni­gų ga­ben­da­mi ne­tei­sė­tai Eu­ro­pos Są­ jun­gos sie­ną pe­rė­ju­sius Af­ga­nis­ta­ no pi­lie­čius.

Ne­le­ga­lus ši­lu­tiš­kiai ly­dė­jo iš Ita­li­jos į Ang­li­ją. Už šį nu­si­kal­ti­mą abu bu­vo nu­teis­ti ir per­duo­ti Lie­ tu­vos pa­rei­gū­nams. Šiuo me­tu dėl 2010 m. įvy­kių, ku­rių me­tu sun­kiai bu­vo su­ža­lo­tas žmo­gus, ke­tu­ri įta­ria­mie­ji suim­ti, trims pa­skir­tos švel­nes­nės už suė­ mi­mą kar­do­mo­sios prie­mo­nės.

Dar du ši­lu­tiš­kiai pa­spru­ko jau su­lai­ky­ti po­li­ci­nin­kų. Vie­nas jų, įtar­tas nar­ko­ti­kų pre­ky­ba, pa­bė­go, kai po­li­ci­nin­kai jį su­ra­kin­tą ant­ ran­kiais ve­dė iš teis­mo.

Ki­tas, įtar­tas re­ke­tu, su­ge­bė­jo pa­spruk­ti iš po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to bu­dė­to­jų po­sky­rio. Šie įta­ria­mie­ji iki šiol ne­ras­ti.

Kva­li­fi­ka­ci­ja: ke­li įta­ria­mie­ji su­ge­bė­jo pa­bėg­ti nuo po­li­ci­nin­kų bū­da­mi

su­ra­kin­ti ant­ran­kiais.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Pras­tos spy­nos vi­lio­ja ne­kvies­tus sve­čius Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos san­dė­liu­kų va­gis la­biau­siai trau­kia leng­vai įvei­kia­mos ka­ba­mo­ sios spy­nos. Pa­rei­gū­nai įsi­ti­ki­nę, kad ap­si­sau­go­ti nuo to­kių nu­si­kal­tė­lių įma­no­ma ir be di­džiu­lių in­ves­ti­ci­jų.

Pa­vo­jai: po­li­ci­nin­kai ti­ki­na, kad

ka­ba­mo­sios spy­nos san­dė­liu­kų

neap­sau­go.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Per po­rą šios sa­vai­tės die­nų uos­ta­ mies­čio po­li­ci­jai pra­neš­ta apie tris

va­gys­tes iš rū­sių bei lau­ko san­dė­ liu­kų.

Anks­tų ant­ra­die­nio ry­tą Šau­ lių gat­vės 45 na­mo gy­ven­to­ja ra­ do ap­vog­tą sa­vo san­dė­liu­ką. Va­gys nu­lau­žė ka­ba­mo­sios spy­nos au­se­ lę. Din­go du dvi­ra­čiai, šil­dy­tu­vas bei gė­ri­mų. Šei­mi­nin­kė ap­skai­čia­vo, kad din­gę daik­tai bu­vo ver­ti 4 tūkst. li­tų.

Koo­pe­ra­ci­jos 7A na­mo gy­ven­ to­ja taip pat ra­do at­vi­ras sa­vo san­dė­liu­ko du­ris ir pa­si­ge­do tri­jų ten lai­ky­tų dvi­ra­čių. Jie įver­tin­ti 2 tūkst. li­tų.

Ant­ra­die­nio va­ka­rą iš­lauž­tas sa­vo rū­sio san­dė­liu­ko du­ris ra­ do ir I.Si­mo­nai­ty­tės gat­vė­je 33 na­me gy­ve­nan­tis žmo­gus. Din­ go gu­mi­nė val­tis, krep­šys su žve­ jy­bos įran­kiais, meš­ke­rė bei ki­tų

daik­tų. Nu­ro­dy­ta ža­la – tūks­tan­ tis li­tų.

Pa­rei­gū­nai pa­ta­ria bran­ges­nius daik­tus san­dė­liu­kuo­se lai­kan­tiems žmo­nėms įsi­reng­ti me­ta­li­nes du­ ris ir ra­kin­ti jas ne ka­ba­mo­sio­mis, o įlei­džia­mo­mis spy­no­mis.

Na­gin­gi šei­mi­nin­kai kar­tais įsi­ ve­da vie­ti­nę sig­na­li­za­ci­ją, ku­ ri siun­čia sig­na­lą apie įsi­lau­ži­mą į šei­mi­nin­kų bu­tą.

10

ketvirtadienis, balandžio 26, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Sek­liai iš Eu­ro­pos pra­dė­jo ty­ri­mą Ty­rė­jas: EPK ga­li at­vė­sin­ti An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos va­do­vo L.Ker­na­

gio (nuotr. kairėje) en­tu­ziaz­mą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Vir­ši­jo įga­lio­ji­mus Sta­sys Gu­da­vi­čius Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ja, at­li­ku­si ty­ri­mą dėl Fi­nan­si­nių nu­ si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vų at­lei­di­mo ap­lin­ky­bių, vir­ ši­jo sa­vo įga­lio­ji­mus. Taip ga­li nu­ spręs­ti Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja (EPK).

Ši ko­mi­si­ja tre­čia­die­nį nag­ri­nė­jo val­dan­čių­jų li­be­ral­cent­ris­tų pra­ šy­mą iš­siaiš­kin­ti, ar An­ti­ko­rup­ci­ jos ko­mi­si­ja ne­vir­ši­jo sa­vo įga­lio­ji­ mų, tir­da­ma bu­vu­sių FNTT va­do­vų Vi­ta­li­jaus Gai­liaus ir Vy­tau­to Gir­ ža­do at­lei­di­mo ap­lin­ky­bes. Be to, EPK pa­si­tei­rau­ta, ar An­ti­ko­rup­ci­ jos ko­mi­si­jos iš­va­dų ne­tu­rė­tų tvir­ tin­ti vi­sas Sei­mas.

EPK pir­mi­nin­ko Al­gi­man­to Sa­ la­ma­ki­no ir ko­mi­si­jos na­rio, li­be­ ral­cent­ris­to Vy­tau­to Bo­gu­šio pa­ reng­ta­me šios ko­mi­si­jos iš­va­dos pro­jek­te skel­bia­ma, kad An­ti­ko­ rup­ci­jos ko­mi­si­ja vir­ši­jo įga­lio­ji­ mus. „At­li­kus ty­ri­mą paaiš­kė­jo, kad ne vis­kas ten bu­vo taip ge­rai priim­ta, kaip at­ro­dė“, – po­sė­dy­je sa­kė A.Sa­la­ma­ki­nas.

Bet EPK na­riai tre­čia­die­nį su­si­ gin­či­jo, ar ga­li pa­reng­tą­jį pro­jek­tą pa­tvir­tin­ti. Esą pro­jek­tas „ža­lias“ ir neiš­sa­mus.

Kon­ser­va­to­rius Vai­do­tas Ba­ce­ vi­čius pa­siū­lė klau­si­mo spren­di­mą ati­dė­ti iki ki­to po­sė­džio, pir­miau­

sia su­lauk­ti An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­ko Li­gi­to Ker­na­gio, ku­ris da­bar iš­vy­kęs į ko­man­di­ruo­ tę, paaiš­ki­ni­mų ir at­sa­ky­mų į klau­ si­mus. Tik ta­da esą ga­li­ma bal­suo­ ti dėl siū­lo­mų iš­va­dų.

Be to, V.Ba­ce­vi­čius tvir­ti­no, kad per dvi sa­vai­tes iki ki­to Sei­ mo eti­kos sar­gų po­sė­džio tu­ri bū­ ti pa­teik­ti pa­siū­ly­mai ir pa­tai­sos pa­reng­tam iš­va­dų pro­jek­tui. Šį pa­siū­ly­mą pa­rė­mė dau­gu­ma EPK na­rių. To­dėl ga­lu­ti­nis bal­sa­vi­mas dėl to, ar An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ ja ne­vir­ši­jo įga­lio­ji­mų, vyks tik ge­ gu­žės vi­du­ry­je. „Ma­tau ten­den­cin­gą kon­ser­ va­to­rių nu­si­sta­ty­mą šiuo klau­si­ mu, ša­liš­ką ir po­li­ti­zuo­tą po­žiū­rį į FNTT va­do­vų at­lei­di­mo is­to­ri­ją bei jos ty­ri­mą Sei­mo An­ti­ko­rup­ ci­jos ko­mi­si­jo­je“, – šiuo ati­dė­ji­mu pa­si­pik­ti­no V.Bo­gu­šis.

A.Sa­la­ma­ki­nas įspė­jo, kad jei­ gu per dvi sa­vai­tes ne­gaus jo­kių pa­siū­ly­mų ar pa­tai­sų, ki­tam EPK po­sė­džiui bus tei­kia­mos tos pa­čios iš­va­dos – kad An­ti­ko­rup­ci­jos ko­ mi­si­ja, at­li­ku­si ty­ri­mą dėl FNTT, vir­ši­jo sa­vo įga­lio­ji­mus, nu­sta­ty­ tus Sei­mo sta­tu­te ir ki­tuo­se ga­lio­ jan­čiuo­se įsta­ty­muo­se.

Jei­gu EPK pri­tar­tų to­kioms iš­ va­doms, An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ja ga­lės kreip­tis į vi­są Sei­mą, kad šis ap­si­spręs­tų, ku­rią ša­lį šia­me gin­ če jis re­mia.

Grįž­ta dip­lo­ma­tai Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Ed­mi­nas Bag­do­nas tre­čia­die­nį grįž­ta į Mins­ ką, kaip pra­ne­šė Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja. Iki sa­vai­tės pa­bai­gos į Bal­ta­ru­si­ją ke­ti­na grįž­ti vi­si ES ša­ lių am­ba­sa­do­riai.

„Pat­vir­ti­nu, kad Lie­tu­vos am­ba­sa­ do­rius šian­dien grįž­ta į Mins­ką“, – BNS sa­kė mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas spau­dai Min­dau­gas La­šas.

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Aud­ ro­nius Ažu­ba­lis pa­brė­žė, kad ES šiuo at­ve­ju nu­spren­dė elg­tis so­li­da­ riai. „ES nu­spren­dė dėl so­li­da­raus am­ba­sa­do­rių grį­ži­mo į Mins­ką iki šios sa­vai­tės pa­bai­gos. ES pa­ro­dė, kad prin­ci­pas „skal­dyk ir val­dyk“ san­ty­kiuo­se su ja ne­veiks. Ti­ki­mės, kad Bal­ta­ru­si­jos val­džia im­sis rea­lių ir es­mi­nių san­ty­kių su ES ge­ri­ni­mo žings­nių. Pir­mas iš jų tu­rė­tų bū­ti li­ku­sių po­li­ti­nių ka­li­nių pa­lei­di­mas ir rea­bi­li­ta­ci­ja“, – BNS at­siųs­ta­me ko­men­ta­re tei­gė mi­nist­ras.

ES va­sa­rio pa­bai­go­je at­šau­kė kon­sul­ta­ci­jų vi­sus sa­vo am­ba­sa­ do­rius Bal­ta­ru­si­jo­je, kai Mins­kas nu­spren­dė du iš jų iš­siųs­ti, ker­ šy­da­mas už nau­jas san­kci­jas dėl žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mų ir opo­ zi­ci­jos per­se­kio­ji­mo. Praė­ju­sį mė­ ne­sį ES už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ rai nu­spren­dė įves­ti san­kci­jas 29 įmo­nėms, ku­rios pri­klau­so trims su Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­kos re­ži­mu sie­ja­miems Bal­ta­ru­si­jos vers­li­nin­ kams, ir į juo­dą­jį są­ra­šą pa­pil­do­mai įtrauk­ti 12 as­me­nų.

ES san­kci­jos pir­mą kar­tą pri­ tai­ky­tos oli­gar­chų Ju­ri­jaus Či­žo ir Ana­to­li­jaus Ter­navs­kio įmo­nėms, į juo­dą­jį są­ra­šą įtrauk­ta ir nau­ jų vers­li­nin­ko Vla­di­mi­ro Pef­ti­je­ vo bend­ro­vių. Šios įmo­nės, va­di­ na­mos au­to­ri­ta­ri­nio Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­to A.Lu­ka­šen­kos ki­še­nė­ mis, ne­ga­lės at­lik­ti fi­nan­si­nių ope­ ra­ci­jų ES. „Klaipėdos“, BNS inf.

Paš­niukš­ti­nės: EP na­riai vyks ir į VSD ba­zę An­ta­vi­liuo­se, ku­rio­je ta­ria­mai ga­lė­jo veik­ti CŽV ka­lė­ji­mas.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra pa­ti­ki­no į Lie­tu­vą at­vy­ku­sius eu­ro­ par­la­men­ta­rus, kad ty­ri­mas dėl ta­ria­mų Cent­ri­nės žval­gy­bos val­dy­bos (CŽV) ka­lė­ji­mų bu­vo iš­sa­mus.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Kal­bė­jo pu­sant­ros va­lan­dos

Tre­čia­die­nį tri­jų die­nų vi­zi­tą Lie­ tu­vo­je pra­dė­jo Eu­ro­pos Par­la­ men­to (EP) na­rių de­le­ga­ci­ja, ku­ ri aiš­ki­na­si pra­ne­ši­mus, kad ša­ly­je ga­lė­jo veik­ti slap­tas ame­ri­kie­čių ka­lė­ji­mas te­ro­riz­mu įta­ria­miems as­me­nims lai­ky­ti. Pir­ma­sis de­le­ ga­ci­jos su­si­ti­ki­mas – su ge­ne­ra­li­ nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­ju Da­riu­ mi Rau­lu­šai­čiu.

Po pu­sant­ros va­lan­dos tru­ku­ sio po­kal­bio eu­ro­par­la­men­ta­rai ne­no­rė­jo pa­teik­ti jo­kių iš­sa­mes­ nių pa­reiš­ki­mų apie ne­va Lie­tu­ vo­je vei­ku­sį slap­tą CŽV ka­lė­ji­mą.

Esą vi­zi­tas, su­si­ti­ki­mai ir me­džia­ gos su­rin­ki­mas tik pra­dė­tas, to­dėl kol kas nė­ra ką pa­sa­ky­ti. Sa­vo ko­ men­ta­rus EP de­le­ga­ci­jos na­riai ža­da pa­teik­ti penk­ta­die­nį, bai­ gian­tis vi­zi­tui.

Jo­kių duo­me­nų ne­gau­ta

D.Rau­lu­šai­tis po su­si­ti­ki­mo žur­na­ lis­tams sa­kė, kad eu­ro­par­la­men­ta­ rai jam pri­sta­tė sa­vo at­lie­ka­mą ty­ ri­mą ir ren­gia­mą pra­ne­ši­mą apie ta­ria­mus ka­li­ni­mus ES vals­ty­bė­se.

Jie taip pat do­mė­jo­si, kaip vy­ko šių įta­ri­mų ty­ri­mas Lie­tu­vo­je. „Prie­kaiš­tų ar pa­sta­bų dėl at­lik­ to ty­ri­mo jie ne­tu­rė­jo. Bet ne­la­bai ir ga­li tu­rė­ti, kol ne­pa­ma­tė ty­ri­ mo me­džia­gos“, – tei­gė ge­ne­ra­li­ nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas.

D.Rau­lu­šai­tis pa­ti­ki­no EP na­ rius, kad Lie­tu­vos tei­sė­sau­ga at­li­ko „iš­sa­mų, ob­jek­ty­vų ir vi­sa­pu­siš­ką ty­ri­mą, per ku­rį ne­bu­vo gau­ta jo­ kių pa­ti­ki­mų duo­me­nų dėl ga­li­mo ne­tei­sė­to įka­li­ni­mo Lie­tu­vo­je“. Žur­na­lis­tų pa­klaus­tas, ar ty­ri­ mas ga­li bū­ti ko­kiu nors pa­grin­ du at­nau­jin­tas, pro­ku­ro­ras at­sa­kė tei­gia­mai: „Bet ku­ris ty­ri­mas ga­li bū­ti at­nau­jin­tas, jei­gu bū­tų nau­jos pa­grįs­tos in­for­ma­ci­jos, su­si­ju­sios

su įta­ri­mais dėl ty­ri­mo ob­jek­to.“ Bet EP na­riai, anot D.Rau­lu­šai­čio, to­kios in­for­ma­ci­jos ne­pa­tei­kė.

Nu­ma­ty­ta daug su­si­ti­ki­mų

EP Pi­lie­čių lais­vės, tei­sin­gu­mo ir vi­daus rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rių ap­ si­lan­ky­mo Lie­tu­vo­je pro­gra­mo­je, be su­si­ti­ki­mo su Ge­ne­ra­li­nės pro­ ku­ra­tū­ros pa­rei­gū­nais, dar nu­ma­ to­mas po­kal­bis su Žmo­gaus tei­ sių ste­bė­ji­mo ins­ti­tu­to at­sto­vais, su tei­sin­gu­mo mi­nist­ru Re­mi­gi­ju­ mi Ši­ma­šiu­mi, Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės pa­ta­rė­jais, Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vais, Sei­ mo na­riais. EP na­riai taip pat vyks į Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) ba­zę An­ta­vi­liuo­se, kur, kaip tei­gia­ma kai ku­riuo­se už­sie­nio ži­ niask­lai­dos pra­ne­ši­muo­se, ga­lė­jo veik­ti slap­tas su­lai­ky­mo cent­ras.

VSD ža­da pa­ly­dė­ti de­le­ga­ci­ją į jam pri­klau­san­čias pa­tal­pas.

Apie ri­zi­ką val­džia dar ty­li Sta­sys Gu­da­vi­čius Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja pa­tei­kė Vy­ riau­sy­bei sa­vo iš­va­das dėl Vi­sa­gi­ no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) sta­ ty­bos fi­nan­si­nės ri­zi­kos vals­ty­bei.

Ji kol kas neatsk­lei­džia­ma.

Tre­čia­die­nį vy­ku­sia­me prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus su­da­ry­tos ir va­do­vau­ja­mos Nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo ko­mi­si­jos po­sė­dy­je bu­vo pri­sta­ty­ tas vi­sas pa­ke­tas do­ku­men­tų, su­ si­ju­sių su bū­si­mo­mis VAE sta­ty­ bo­mis. Ta­čiau po­sė­džio re­zul­ta­tai pri­sta­ty­ti la­bai šykš­čiai. „Ap­ta­rė­me vi­są pro­jek­to ei­gą.

Ko­mi­si­jai pri­sta­ty­tas VAE pa­reng­ tas vers­lo pla­nas, įsta­ty­mų, ku­rie rei­ka­lin­gi kar­tu su Kon­ce­si­jos su­ tar­ti­mi, pro­jek­tai, taip pat pa­ti su­

tar­tis. Po­sė­dy­je taip pat pri­sta­ty­ta ir ap­tar­ta Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos iš­va­da dėl šios su­tar­ties ir pa­ties pro­jek­to.

Iš­va­do­je nu­sa­ko­ma fi­nan­si­nė ri­zi­ ka, ku­ri ga­lė­tų at­si­ras­ti vals­ty­bei įgy­ven­di­nant pro­jek­tą“, – kal­bė­jo VAE va­do­vas Ri­man­tas Vait­kus.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos iš­va­do­ se su­ra­šy­ta, ko­kios Lie­tu­vos ga­li­ my­bės pa­si­sko­lin­ti lė­šų, rei­ka­lin­ gų sta­tant VAE, ko­kius fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus ga­li pri­siim­ti vals­ ty­bė. Ta­čiau konk­re­tūs skai­čiai dar ne­vie­ši­na­mi.

Anks­čiau skelb­ta, kad VAE pro­ jek­tas iš vi­so kai­nuos apie 17 mlrd. li­tų. Lie­tu­vos in­dė­lis į šį pro­jek­tą ga­li siek­ti apie 5–6 mlrd.

Prem­je­ras A.Ku­bi­lius yra už­si­ mi­nęs, kad sta­ty­bos ga­li at­siei­ti ir kiek pi­giau. Be to, ne­va yra ga­ li­my­bių Lie­tu­vai palyginti pi­giai

pa­si­sko­lin­ti lė­šų, rei­ka­lin­gų VAE pro­jek­tui įgy­ven­din­ti.

R.Vait­kus tvir­ti­no, kad de­ry­bos su stra­te­gi­niu in­ves­tuo­to­ju į ato­ minę elekt­ri­nę ja­po­nų kor­po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“ ir su re­gio­ni­niais par­tne­ riais – Lat­vi­ja bei Es­ti­ja – dar tę­sia­ mos. To­dėl dar nė­ra ga­li­my­bių tiks­ liai įvar­dy­ti, kiek kai­nuos pa­ts VAE pro­jek­tas ir kiek lė­šų Lie­tu­vai rei­kės pa­si­sko­lin­ti jį įgy­ven­di­nant.

Be to, neat­me­ta­ma, kad į VAE pro­jek­tą su­grįš Len­ki­ja ir bus su­ ge­bė­ta juo su­do­min­ti ki­tus ES in­ ves­tuo­to­jus. Apie tai už­si­mi­nė ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­vy­das Sek­mo­kas.

Ko­mi­si­jos po­sė­dy­je da­ly­va­vu­ si Vi­sa­gi­no me­rė Da­lia Štrau­pai­tė mi­nė­jo, kad Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos iš­va­dos esą „yra ge­ros ir di­des­nės ri­zi­kos Lie­tu­vai nė­ra“.

11

ketvirtADIENIS, balandžio 26, 2012

klaipėdos verslas Bank­ro­tai ne­si­bai­gia

In­teg­ruos neį­ga­liuo­sius

kreipėsi švedai

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ ža ga­vo 2 pra­ne­ši­mus apie įmo­nių bank­ro­tus ir at­lei­džia­ mus dar­buo­to­jus. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo nu­tar­ti­mi iš­ kel­tos bank­ro­to by­los bend­ro­ vėms „Gra­ti­da“ ir „Skan­vol­vi­ ta“. Vie­no­je bank­ru­tuo­jan­čio­je įmo­nė­je dir­bo 2 dar­buo­to­jai, ki­ to­je – 1 dar­buo­to­jas.

Pra­de­da­mas įgy­ven­din­ti Eu­ro­ pos so­cia­li­nio fon­do fi­nan­suo­ja­ mas pro­jek­tas „Neį­ga­lių­jų in­teg­ ra­ci­ja“. Pro­jek­to tiks­las – pa­rem­ ti so­cia­li­nes įmo­nes ska­ti­nant jas di­din­ti neį­ga­lių dar­buo­to­jų užim­tu­mą, in­teg­ra­ci­ją ir ma­žin­ ti so­cia­li­nę at­skir­tį. Pro­jek­to tiks­ li­nė gru­pė – žmo­nės, tu­rin­tys sun­kų ar vi­du­ti­nį neį­ga­lu­mą.

Į Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­ nės ir ama­tų rū­mus krei­pė­si net 4 skir­tin­gos Šve­di­jos įmo­nės, uos­ta­mies­ty­je ieš­kan­čios par­ tne­rių, ga­lin­čių pa­ga­min­ti me­ di­nius ar me­ta­li­nius pa­dėk­lus skait­me­ni­niu bū­du spaus­din­tu pa­vir­šiu­mi. Taip pat ieš­ko­ma su­ bran­go­vų, ga­mi­nan­čių bal­dus ir ki­tas vi­daus in­ter­je­ro de­ta­les.

To­bu­lu­mo paieš­kos As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Lie­tu­vos krikš­čio­niš­ka­me ko­le­ dže (LCC) įsi­kū­ręs Ino­va­ci­jų di­zai­ no ins­ti­tu­tas ir Lie­tu­vos mar­ke­tin­ go aso­cia­ci­ja (LI­MA) pra­de­da vyk­ dy­ti pro­jek­tą „Yra ir ga­li bū­ti“.

Nes­ku­ba: Klai­pė­dos sta­ty­bų bend­ro­vės grio­vi­mo dar­bų ima­si ne itin no­riai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Griau­ti – bran­gus ama­tas Pas­ta­tų grio­vi­mo ir ar­dy­mo dar­bai nė­ra la­bai po­pu­lia­rūs. Ir, pa­sak vers­li­nin­kų, ne vi­sa­da pel­nin­gi. To­dėl įsi­gy­ti ga­lin­gą grio­ vi­mo, juo­lab sta­ty­bi­nio lau­žo smul­ki­ni­mo tech­ni­ką, ryž­ta­si re­ta bend­ro­vė.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

kar­tais prii­ma vie­ną ki­tą sunk­ve­ži­ mį sta­ty­bi­nio lau­žo vel­tui“, – pa­ sa­ko­jo R.Nor­kus.

Per 18 me­tų – du už­sa­ky­mai

220 tūkst. li­tų. Už to­kią su­mą bend­ro­vė „Klais­ta“ Kur­šių ne­ri­ jo­je ir Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ke nu­grio­vė 12 ap­lū­žu­sių pa­sta­tų. „Mū­sų įmo­nės veik­la yra pa­sta­ tų sta­ty­ba, re­mon­tas, res­tau­ra­ci­ ja. Mes pa­sta­tė­me ir Ni­dos baž­ ny­čią. Ta­čiau per 18 dar­bo me­tų pra­kti­ką grio­vi­mo už­sa­ky­mus tu­ rė­jo­me tik du, „ – pa­sa­ko­jo įmo­ nės „Klais­ta“ va­do­vas Rim­vy­das Nor­kus.

Pa­sak R.Nor­kaus, res­tau­ruo­jant pa­sta­tus ar­dy­mo dar­bų bū­na nuo­ lat. Ta­čiau kad rei­kė­tų iš­griau­ti iki pat pa­ma­tų – re­tas už­sa­ky­mas.

Sta­ty­b i­n in­k ų skai­č ia­v i­m ais, grio­vi­mo są­ma­tą su­da­ro išar­dy­ mas, sta­ty­bi­nio lau­žo pa­kro­vi­mas ir re­kul­ti­va­ci­ja.

To­nos sta­ty­bi­nio lau­žo ati­da­vi­ mas į są­var­ty­ną kai­nuo­ja 56 li­tus. „Kar­tais mes ati­duo­da­me tas se­ nas ply­tas bend­ro­vei „Be­ga“, jie ten su­ma­la, per­dir­ba. Džiau­gia­mės, kai

Se­nos ply­tos – ke­lių skal­dai

Pa­si­ro­do, iš griu­vė­sių ga­li­ma gau­ti nau­dos. Aloy­zo Kuz­mars­kio va­do­ vau­ja­ma kom­pa­ni­ja „Be­ga“ iš se­ nų ply­tų tie­sia ke­lius įmo­nės te­ri­ to­ri­jo­je.

Pa­sak A.Kuz­mars­kio, prieš sta­ tant nau­ją pa­sta­tą, pir­miau­sia rei­ kia pa­si­ruoš­ti vie­tą.

O se­nų pa­sta­tų įmo­nė­je bu­vo dau­gy­bė. „Lie­tu­vo­je bu­vo­me ant­ri, o Klai­ pė­dos re­gio­ne – pir­mi, ku­rie įsi­ gi­jo­me spe­cia­lią tech­ni­ką, kad iš sta­ty­bi­nio lau­žo ir be­to­no pa­ ga­min­tu­me skal­dą, ku­ri jau tin­ ka ki­to­kiems dar­bams“, – pa­brė­ žė A.Kuz­mars­kis.

Skal­dą ser­ti­fi­ka­vo, tai yra ga­vo lei­di­mą nau­do­ti ją ke­lių sta­ty­bai, ša­li­gat­vių klo­ji­mui. Ši­tas spren­ di­mas bend­ro­vei esą la­bai at­pi­gi­ no sta­ty­bas įmo­nės te­ri­to­ri­jo­je ir svar­biau­sia – su­tei­kė ga­li­my­bę uti­ li­zuo­ti sta­ty­bi­nį lau­žą.

Nė­ra pi­ni­gų

Aloy­zas Kuz­mars­kis:

Tai yra bran­gi tech­ ni­ka, bet pro­tin­gai, ūkiš­kai dir­bant, vis­ kas ga­li at­si­pirk­ti.

„Mes prii­ma­me vi­są sta­ty­bi­ nį lau­žą, ku­ris su­si­kau­pia Klai­pė­ do­je. Prii­ma­me, per­dir­ba­me ir, jei kas pa­gei­dau­ja, grą­ži­na­me at­gal ar­ba pa­si­lie­ka­me pas sa­ve to­les­ niam uti­li­za­vi­mui“, – tei­gė A.Kuz­ mars­kis.

Esą jei kom­pa­ni­ja bū­tų sam­džiu­ si ki­tą bend­ro­vę grio­vi­mo dar­bams, tai sta­ty­bos bū­tų pa­bran­gu­sios ne vie­nu mi­li­jo­nu li­tų.

To­dėl bran­gią grio­vi­mo ir sta­ty­ bi­nio lau­žo smul­ki­ni­mo įran­gą ry­ žo­si įsi­gy­ti pa­tys. „Tai yra bran­gi tech­ni­ka, bet pro­tin­gai, ūkiš­kai dir­bant, vis­kas ga­li at­si­pirk­ti“, – tvir­ti­no A.Kuz­ mars­kis.

Ta­čiau „Be­gos“ at­ve­jis – išim­tis uos­ta­mies­ty­je. Klai­pė­dos sta­ty­bi­ nės bend­ro­vės „Al­das­ta“ va­do­vas Al­gi­man­tas Dau­gė­la tvir­ti­no, kad sta­ty­bi­nin­kai grio­vi­mų ne­sii­ma daž­niau­siai to­dėl, kad rei­kia tu­rė­ti spe­cia­lią ga­lin­gą tech­ni­ką. „Kai mums rei­kia ką nors nu­ griau­ti, sam­do­me ki­tas įmo­nes“, – tvir­ti­no A.Dau­gė­la.

Bend­ro­v ės „Klai­p ė­d os sta­ty­ ba“ di­rek­to­rius Si­gi­tas Bu­tė­nas pri­pa­ž i­n o, kad jo įmo­n ei ten­ka ne tik sta­ty­ti, bet ir griau­ti. Ta­ čiau re­tai. „Nė­ra po­rei­kio. Bu­vo at­ve­jis, kai ga­vo­me už­sa­ky­mą „Bi­rių kro­vi­nių ter­mi­na­le“, rei­kė­jo nu­griau­ti se­ną trans­for­ma­to­ri­nę, nu­grio­vė­me dar vie­ną pa­sta­tė­lį. O šiaip daž­niau­siai re­mon­tuo­ja­me ar­ba sta­to­me nau­ jus“, – pa­sa­ko­jo S.Bu­tė­nas.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da, prieš užim­da­mas pa­rei­gas sa­vi­val­dy­bė­je, dir­bo sta­ ty­bos įmo­nė­je, bet jo įmo­nė esą taip pat grio­vi­mais neuž­sii­mi­nė­ da­vo.

Ne ka­žin kiek už­sa­ky­mų nu­ griau­ti pa­sta­tus pa­sta­ruo­ju me­tu pa­tei­kia ir mies­to sa­vi­val­dy­bė. „Mes ne­tu­ri­me pi­ni­gų sa­vi­val­ dy­bės pa­sta­tų grio­vi­mui. Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je ga­vo­me pa­siū­ly­mą nu­griau­ti Vy­dū­no mo­kyk­lą už pu­ sę mi­li­jo­no li­tų. Nors bu­vo kal­ba­ ma, kad tam pri­reiks apie pu­sant­ro mi­li­jo­no. Bet pi­ni­gų kol kas nė­ra“, – tvir­ti­no L.Dū­da.

Pag­rin­di­nė šių kū­ry­bi­nių dirb­tu­ vių min­tis – iš­kel­ti įstai­gų ar or­ ga­ni­za­ci­jų pro­ble­mas, ge­ne­ruo­ti idė­jas, su­da­ry­ti dar­bų pla­ną, kaip veik­ti, kad esa­ma si­tua­ci­ja pa­si­ keis­tų į ge­ra.

Yra gi­mu­si idė­ja įgy­ven­din­ti kū­ ry­bi­nių dirb­tu­vių cik­lą. Su­si­rin­ kę Lie­tu­vos mar­ke­tin­go aso­cia­ci­ jos na­riai pla­nuo­ja spręs­ti įvai­rių ne pel­no sie­kian­čių vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų klau­si­mus, su­si­ju­sius su rin­ko­da­ra.

Jau įvy­ko pir­ma­sis to­kių kū­ry­bi­ nių dirb­tu­vių se­mi­na­ras, o pir­mas sve­čias – Ne­sa­va­nau­diš­kos ly­de­ rys­tės ins­ti­tu­tas. „Ko­kia ši­tos veik­los es­mė? Pa­si­ ren­ka­ma or­ga­ni­za­ci­ja, reiš­ki­nys ar dar kaž­kas, pri­sta­to­ma da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja ir ana­li­zuo­ja­ma, kaip vis­ kas ga­li bū­ti kei­čia­ma į ge­ra. Da­ly­ vau­ti pro­jek­te jau su­ti­ko „Jū­ros šven­tės“, Džia­zo fes­ti­va­lio or­ga­ni­ za­to­riai“, – ti­ki­no Lie­tu­vos mar­ke­ tin­go aso­cia­ci­jos (LI­MA) Klai­pė­dos sky­riaus va­do­vas Do­na­tas Jo­ni­kas.

Kū­ry­bi­nių dirb­tu­vių pra­kti­ka ga­na po­pu­lia­ri už­sie­ny­je. Kai su­ si­rin­kę tam tik­ros sri­ties spe­cia­ lis­tai ban­do ką nors pa­keis­ti į ge­ra.

O vers­lo kon­sul­tan­tas, ku­ruo­jan­tis dis­ku­si­jas, tam ir rei­ka­lin­gas, kad re­zul­ta­tas bū­tų iš­ties pui­kus. „Vi­sur ga­li­ma at­ras­ti, ką pa­to­bu­ lin­ti“, – tei­gė D.Jo­ni­kas.

Tobulins: kūrybinėse dirbtuvėse

bus ieškoma, kaip pagerinti ir Jū­ ros šventę.

12

ketvirtadienis, balandžio 26, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

De­ga­lų kai­nos Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

€ Du­jos

„Sta­toil“

5,04

4,70

2,46

„Apoil“

5,01

4,66

2,43

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

103,67 dol. už 1 brl.

117,97 dol. už 1 brl.

+0,07 %

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2681 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2192 JAV do­le­ris 1 2,6145 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6490 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9381 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2358 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5697 Ru­si­jos rub­lis 100 8,9246 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8729

–0,16 %

Su­kū­rė sko­lų ­ „Sod­rai“ ro­dik­lį

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

+0,38 %

pokytis

De­vy­nių pa­da­lų sko­lų „Sod­rai“ ro­dik­lio ska­lė tiks­liau nei pa­vie­nė sko­los su­ma pa­ro­do konk­re­čios įmo­nės sko­lų „Sod­ rai“ ly­gį, įsi­sko­li­ni­mo ei­gą ir su tuo su­ si­ju­sią vers­lo ri­zi­ką. Ro­dik­lio me­to­di­ką su My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to moks­ li­nin­kais su­kū­rė bend­ro­vės „Cre­dit­re­ form Lie­tu­va“ spe­cia­lis­tai. Iš vei­kian­čių Lie­tu­vos įmo­nių pra­sčiau­sią sko­lų ro­ dik­lį „9“ tu­ri 0,2 pro­c. įmo­nių.

–0,2107 % –0,2341 % –0,2099 % +0,1247 % –0,0506 % +0,1910 % –0,1420 % +0,2640 % +0,0035 %

130 tūkst. litų

sie­kia vi­du­ti­nė par­duo­ da­mos so­dy­bos kai­na Lie­tu­vo­je.

Len­kai ne­par­duos „Or­len Lie­tu­vos“ Di­džiau­sias Len­ki­jo­je naf­tos kon­cer­nas „Or­len“ ap­si­spren­dė ne­ par­duo­ti vie­nin­te­lės Bal­ti­jos ša­ly­se naf­tos per­dir­bi­mo įmo­nės „Or­len Lie­tu­va“.

Ja­po­nai pa­ta­rė pasilaikyti

„Or­len“ ste­bė­to­jų ta­ry­ba priė­ mė val­dy­bos re­ko­men­da­ci­jas ne­ tęs­ti „Or­len Lie­tu­vos“ par­da­vi­mo pro­ce­so ir di­din­ti šios bend­ro­ vės ver­tę“, – tre­čia­die­nį spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Var­šu­vo­je pa­reiš­ kė „Or­len“ pre­zi­den­tas Ja­ce­kas Kra­wie­cas, kaip pra­ne­šė nau­jie­nų po­r­ta­las ban­kier.pl.

Pa­sak „Or­len“ pre­zi­den­to, toks spren­di­mas bu­vo priim­tas, su­si­ pa­ži­nus su Ja­po­ni­jos ban­ko „No­ mu­ra“ pa­da­li­nio Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je ana­li­ze. Šie­met ba­lan­džio pra­džio­je Len­ ki­jos naf­tos kon­cer­no va­do­vas tei­ gė, kad „Or­len“ links­ta ne­par­duo­ti „Or­len Lie­tu­vos“, ta­čiau ga­lu­ti­nai ap­si­spręs­ti ke­tin­ta iki bir­že­lio pa­ bai­gos. Per­nai gruo­džio vi­du­ry­ je Len­ki­jos iž­do mi­nis­te­ri­ja, ku­ ri kont­ro­liuo­ja „Or­len“ kon­cer­ną, tei­gė, kad jis ne­pri­va­lo par­duo­ti Lie­tu­vos įmo­nės.

Kon­sul­tuo­ti dėl ga­li­mų „Or­len Lie­tu­vos“ atei­ties sce­na­ri­jų Len­ ki­jos kon­cer­nas 2010 m. pa­sam­dė Ja­po­ni­jos ban­ką „No­mu­ra“. Tuo­ met bu­vo at­skleis­ta, kad vie­nas ga­ li­mų va­rian­tų – par­duo­ti Lie­tu­vos įmo­nę, ta­čiau nė vie­nas sce­na­ri­jus nė­ra prio­ri­te­ti­nis.

Len­ki­jos „Or­len“ ne­ten­ki­no re­ zul­ta­tai mū­sų ša­ly­je, ta­čiau per­ nai kon­cer­nas pa­reiš­kė su­ma­ži­ nęs „Or­len Lie­tu­vos“ sko­lų naš­tą, o Lie­tu­vos įmo­nės veik­los ro­dik­ liai pa­ge­rė­jo.

Ne­sėk­min­gas san­do­ris

„Or­len“ Lie­tu­vos naf­tos per­dir­bi­ mo įmo­nę „Ma­žei­kių naf­ta“, ku­ ri vė­liau per­va­din­ta „Or­len Lie­tu­ va“, už 2,8 mlrd. JAV do­le­rių įsi­gi­jo 2006 m.

Len­ki­jos „Or­len“ ne­ ten­ki­no re­zul­ta­ tai Lie­tu­vo­je, ta­čiau per­nai kon­cer­nas pa­reiš­kė su­ma­ži­ nęs „Or­len Lie­tu­vos“ sko­lų naš­tą.

Vė­liau Len­ki­jos kon­cer­nas į Lie­ tu­vos įmo­nę in­ves­ta­vo dar 750 mln. JAV do­le­rių. „Or­len Lie­tu­vos“ veik­los ro­dik­liai bu­vo ne­pa­kan­ka­ mai ge­ri, nes Ru­si­ja su­stab­dė pi­ ges­nės naf­tos tie­ki­mą „Druž­bos“ naf­to­tie­kiu. „Or­len Lie­tu­va“ yra tarp nee­fek­ty­viau­sių pa­sta­ro­jo de­ šimt­me­čio san­do­rių, ku­riuos vyk­ dant bu­vo ar­ba la­bai per­mo­kė­ta, arba per ma­žai su­mo­kė­ta, kaip šią sa­vai­tę ra­šė sa­vait­raš­tis „Vei­das“.

2006 m. „Or­len“ už „Ma­žei­kių naf­tą“ pa­klo­jo apie 6,8 mlrd. li­tų, ta­čiau da­bar­ti­nė „Or­len Lie­tu­vos“ rin­kos ver­tė, In­ves­tuo­to­jų aso­cia­ ci­jos val­dy­bos pir­mi­nin­ko Vy­tau­ to Plunks­nio skai­čia­vi­mais, te­sie­ kia apie 3,9 mlrd. li­tų.

Pel­nas šie­met ma­žė­jo

Len­ki­jos naf­tos kon­cer­no „Or­len“ val­do­ma bend­ro­vė „Or­len Lie­tu­va“ pir­mą šių me­tų ket­vir­tį už­dir­bo 36 mln. JAV do­le­rių (apie 94,1 mln. li­ tų) neau­di­tuo­to gry­no­jo pel­no – 31 pro­c. ma­žiau nei 2011 m. sausį–ko­ vą, kai jis sie­kė 52 mln. JAV do­le­rių (apie 136 mln. li­tų). „Or­len Lie­tu­vos“ pa­ja­mos išau­ go 10 pro­c., iki 1,93 mlrd. JAV do­ le­rių (apie 5,046 mlrd. li­tų), kaip skel­bia­ma „Or­len“ pir­mo šių me­ tų ket­vir­čio veik­los ata­skai­to­je. „Su­ge­bė­jo­me pa­si­nau­do­ti ben­ zi­no mar­žos pa­di­dė­ji­mu, ku­ris per­dir­bi­mo mar­žas pa­lai­kė be­veik vi­są pir­mą ket­vir­tį“, – pra­ne­ši­me spau­dai sa­kė „Or­len Lie­tu­vos“ ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ire­neus­zas Fą­fa­ra. Anot jo, tai pa­vy­ko pa­da­ ry­ti ne­pai­sant di­de­lių svy­ra­vi­mų rin­ko­je ir 10 die­nų su­stab­dy­to vie­ no įren­gi­nio prieš ka­pi­ta­li­nį įmo­ nės re­mon­tą. „Or­len Lie­tu­vos“ pel­nas prieš pa­lū­ka­nas, mo­kes­čius, nu­si­dė­vė­ ji­mą ir amor­ti­za­ci­ją (EBIT­DA) su­ ma­žė­jo 29 pro­c., iki 52 mln. do­le­rių (136 mln. li­tų). Atas­kai­to­je ra­šo­ma, kad dar­buo­to­jų skai­čius su­ma­žin­ tas dar 27. „Or­len Lie­tu­va“ per­dir­bo 2,023 mln. to­nų naf­tos – 7 pro­c. ma­žiau nei per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu. Įmo­nės pa­jė­gu­mas bu­vo iš­nau­ do­tas 79 pro­c. – 6 pro­cen­ti­niais punk­tais ma­žiau.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

Pra­de­da di­džiau­sią is­to­ri­jo­je įmo­nės ka­pi­ta­li­nį re­mon­tą Naf­tos per­d ir­bi­mo bend­ro­vė „Or­len Lie­tu­va“ ba­lan­džio 30 d. pra­de­da ka­ pi­ta­li­nį naf­tos pro­duk­tų ga­myk­los re­ mon­tą. Per 35 die­nas, iki bir­že­lio 3-io­ sios, bus įgy­ven­din­ta apie 50 skir­tin­ gų mo­der­n i­z a­c i­jos ir re­mon­ to pro­jek­tų. Di­d žiau­sias įmo­n ės at­n au­ j i ­n i ­m a s leis ge­ riau iš­ nau­d o­ ti ga­my­ bos pa­ j ė ­g u ­m ą , s u ­m a ­

žin­t i ener­g i­jos są­nau­das ir už­t ik­ rin­t i sklan­dų įren­g i­n ių dar­bą atei­ty­je.

Pag­r in­d i­n is „Or­len Lie­ tu­vos“ naf­tos pro­duk­ tų ga­myk­los ka­pi­ta­l i­ nio re­mon­to pro­j ek­ tas yra vi­di­nės ka­ta­li­ zi­nio kre­kin­go reak­to­ riaus da­l ies kei­t i­mas.

Tai at­li­kus bus ge­riau iš­n au­d o­t as ga­my­ bos pa­jė­g u­mas. At­ lie­kant ka­pi­ta­li­nį re­ mon­tą vi­sos įmo­nės pa­da­li­niuo­se bus taip pat at­lie­ka­mi me­cha­ ni­kos, elekt­ros, au­to­ ma­t i­kos ir izo­l ia­ci­jos

dar­bai, vyk­do­ma įren­g i­n ių ir apa­ra­ tų pa­t ik­ra, kei­čia­m i ir re­mon­t uo­ja­ mi vamz­dy­nai, sklen­dės, vož­t u­vai.

Re­mon­t uo­jant bus baig­tos dieg­t i ir šiuo­lai­k i­nės au­to­ma­t i­n io įren­g i­n ių val­dy­mo bei ava­ri­nio stab­dy­mo sis­ te­mos. Iš vi­so per šį ka­pi­ta­li­nį re­mon­ tą pla­nuo­ja­ma at­l ik­t i apie 1500 už­ duo­čių, ku­r ioms bus pa­si­telk­ta per 4000 žmo­nių.

Tuo me­tu bus su­stab­dy­ti vi­si ga­my­ bos pro­ce­sai. De­ga­lų tie­ki­mas vi­daus rin­ko­se bus vi­siš­kai už­tik­rin­tas iš su­ kaup­tų at­sar­g ų.

Anks­tes­nis bend­ro­vės ka­pi­ta­li­nis re­ mon­tas bu­vo at­lik­tas 2007 m., ta­čiau jo dar­bų apim­tis ne­bu­vo to­k ia di­de­ lė kaip šio.

In­ves­ti­ci­jos: len­kai ap­si­spren­dė, kad ne­par­duos vie­nin­te­lės Bal­ti­jos

ša­ly­se naf­tos per­dir­bi­mo įmo­nės, ir ėmė­si di­de­lio jos ka­pi­ta­li­nio re­ mon­to.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

13

ketvirtadienis, balandžio 26, 2012

pasaulis Švei­ca­ri­ja pri­vė­rė du­ris

Ne­ti­kė­tas nuo­smu­kis

Švei­ca­ri­ja šie­met iš­duos tik 2180 dar­ bo lei­di­mų dar­bi­nin­kams iš aš­tuo­nių Ry­ tų Eu­ro­pos ša­lių. Nuo ge­gu­žės 1 d. įsi­ga­ lio­sian­čios kvo­tos įve­da­mos sie­kiant su­ ma­žin­ti imig­ran­tų iš va­di­na­mų­jų A8 ša­lių, ku­rios įsto­jo į ES 2004 m., – Če­ki­jos, Es­ ti­jos, Veng­ri­jos, Lat­vi­jos, Lie­tu­vos, Len­ki­ jos, Slo­va­ki­jos ir Slo­vė­ni­jos. Da­bar to­kių imig­ran­tų Švei­ca­ri­jo­je yra skai­čiuo­ja­ma apie 4 tūkst.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos eko­no­mi­kai pir­mą 2012 m. ket­vir­tį smu­kus 0,2 pro­c., ša­lį ofi­ cia­liai iš­ti­ko re­ce­si­ja, api­brė­žia­ma kaip du smu­ki­mo ket­vir­čiai iš ei­lės. Pas­ku­ti­nį praė­ju­sių me­tų ket­vir­tį eko­no­mi­ka smu­ ko 0,3 pro­c., o ana­li­ti­kai pro­gno­za­vo, kad pir­mą ket­vir­tį ūkis paaugs 0,1 pro­c. Pa­sak Na­cio­na­li­nio sta­tis­ti­kos biu­ro, la­biau­siai smu­ki­mą lė­mė pra­sti sta­ty­bų ir ga­my­bos sek­to­rių ro­dik­liai.

16-as

Gru­zi­jos ka­rys, ser­žan­tas Va­le­ri­ja­nas Chu­dža­dzė, žu­vo Af­ga­nis­ta­ne.

Įta­ri­mai dėl ry­šių su ma­fi­ja pa­si­tvir­ti­no Vers­lo mag­na­tas ir bu­vęs Ita­li­ jos prem­je­ras Sil­vio Ber­lus­co­ni praė­ju­sio am­žiaus aš­tun­ta­jame de­šimt­me­ty­je mo­kė­jo Si­ci­li­jos ma­fi­jai už ap­sau­gą. Tai tei­gia­ma Ita­li­jos aukš­čiau­sio­jo ape­lia­ci­nio teis­mo nu­tar­ty­je.

Mįs­lė: ty­rė­jams ne­pa­vyks­ta iš­siaiš­kin­ti, ar G.Wil­liam­sas ga­lė­jo pa­ts už­si­ra­kin­ti krep­šy­je sa­vo vo­nio­je. „Reu­ters“ nuo­tr.

Bri­tų agen­to mir­tis – neį­me­na­mas gal­vo­sū­kis Mįs­lin­gos Didžiosios Britanijos žval­gy­bos agen­to mir­ties by­lo­je at­si­ran­da vis dau­ giau klaus­tu­kų.

Pa­ša­li­nio žmo­gaus DNR

Ant krep­šio, ku­ria­me bu­vo ras­tas ka­ri­nės žval­gy­bos tar­ny­bos MI-6 šif­ruo­to­jo Ga­ret­ho Wil­liam­so kū­ nas, ty­rė­jai ap­ti­ko ne­ži­no­mo žmo­ gaus DNR. „Dvi da­le­ly­tės su pa­ša­li­nio žmo­ gaus DNR bu­vo ras­tos ant krep­šio už­trauk­tu­ko ir spy­ne­lės“, – pra­ ne­šė de­tek­ty­vė Jac­kie Se­bi­re. Anot mo­ters, dar ty­ri­mo pra­džio­je jai bu­vo ki­lę įta­ri­mų, kad prie šif­rų lau­žy­to­jo mir­ties yra pri­si­dė­jęs ki­ tas as­muo.

By­los ty­rė­jai ieš­ko at­sa­ky­mo į klau­si­mą, ar ga­lė­jo G.Wil­liam­sas pa­ts už­si­ra­kin­ti krep­šy­je. MI-6 agen­to mir­ties prie­žas­tį ban­dys iš­ siaiš­kin­ti teis­mas, ku­ris šią sa­vai­tę pra­dė­jo klau­sy­mus už už­da­rų du­rų.

Liu­dy­ti iš­kvies­ti 30 žmo­nių, tarp jų – ke­tu­ri žval­gy­bos agen­tai.

Krū­va mo­te­riš­kų dra­bu­žių

Api­ręs G.Wil­liam­so kū­nas bu­vo ras­tas 2010 m. rugp­jū­tį už­seg­ta­me ir už­ra­kin­ta­me spor­ti­nia­me krep­ šy­je jo bu­to vo­nio­je Lon­do­ne. Du rak­tai nuo spy­nos gu­lė­jo po mi­ru­ sio­jo sėd­me­ni­mis.

Jo­kių smur­to po­žy­mių pa­rei­gū­ nai neap­ti­ko. Mi­ru­sio vy­ro vei­das bu­vo ra­mus, ja­me ne­bu­vo jo­kių pa­ ni­kos po­žy­mių. Kū­no po­za pri­mi­ nė kū­di­kį mo­ti­nos įsčio­se. Bu­tas bu­vo su­tvar­ky­tas, dra­bu­žiai su­dė­ti

ant lo­vos, bet cha­la­tas ir ant­klo­dė mė­tė­si ant grin­dų. Ant ki­li­mo ras­ tas se­nas ir la­bai ne­di­de­lis mi­ru­ sio­jo krau­jo pėd­sa­kas. Kam­ba­ry­je pa­rei­gū­nai ra­do iš­kirp­tą laik­raš­ čio „The Ob­ser­ver“ straips­nį apie pen­kis da­ly­kus, ku­rių žmo­nės la­ biau­siai gai­li­si prieš mir­tį, pe­ru­ką ir ma­kia­žo prie­mo­nių.

Dvi da­le­ly­tės su pa­ ša­li­nio žmo­gaus DNR bu­vo ras­tos ant krep­šio už­trauk­tu­ ko ir spy­ne­lės.

Bu­te bu­vo gau­su gar­sių di­zai­ne­rių mo­te­riš­kų dra­bu­žių, tarp jų 26 po­ros ba­te­lių, ku­rie at­ro­dė vi­siš­kai nau­ji.

Jų ver­tė sie­kia maž­daug 20 tūkst. sva­rų ster­lin­gų (84 tūkst. li­tų).

Gė­jus ar­ba sa­do­ma­zo­chis­tas?

Prieš pat mir­tį G.Wil­liam­sas bu­vo nu­vy­kęs į kon­fe­ren­ci­ją Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se ir grį­žo į Lon­do­ną 2010 m. rugp­jū­čio 11 d.

Ty­rė­jai iša­na­li­za­vo vaiz­do įra­šus, ku­riuo­se vy­ras ma­to­mas vaikš­čio­ jan­tis po par­duo­tu­ves tarp rugp­jū­čio 11 ir 15 d., ir ne­pa­ma­tė jo­kių se­ki­mo po­žy­mių. G.Wil­liam­sas įra­ šuo­se at­ro­do vi­siš­kai ra­mus.

Agen­tas tu­rė­jo pa­si­ro­dy­ti dar­ be rugp­jū­čio 16 d., bet jo pa­si­ges­ta tik po sa­vai­tės. Kū­nas ras­tas rugp­ jū­čio 23 d.

2010 m. gruo­dį ty­rė­jai nu­sta­tė, kad G.Wil­liam­sas lan­kė­si tink­ la­la­piuo­se, skir­tuo­se žmo­nėms, ku­rie jau­čia ma­lo­nu­mą, kai bū­na su­ri­ša­mi. Šiuo­se sa­diz­mo ir ma­ zo­chiz­mo tink­la­la­piuo­se jis pra­ leis­da­vo nuo pus­va­lan­džio iki va­ lan­dos.

Bu­te ras­ti mo­te­riš­ki dra­bu­žiai pa­kurs­tė įta­ri­mų, kad G.Wil­liam­ sas bu­vo trans­ves­ti­tas. Žval­gy­bos agen­tas taip pat bu­vo pa­ste­bė­tas ho­mo­sek­sua­lų ba­re, bet po­li­ci­ ja ne­ra­do pa­tvir­ti­ni­mų, kad jis bu­ vo gė­jus.

Bu­vęs prem­je­ras, ku­rį jau se­niai per­se­kio­ja įta­ri­mai dėl ry­šių su ma­fi­ja, teis­mo bu­vo api­bū­din­tas kaip au­ka, ku­ri vei­kė iš bū­ti­ny­bės ap­sau­go­ti sa­ve ir šei­mą tuo me­ tu, kai Ita­li­jo­je kles­tė­jo smur­tas ir ne­sta­bi­lu­mas. „S.Ber­lus­co­ni mo­kė­jo įtar­ti­nas su­mas už sa­vo ir sa­vo šei­mos sau­ gu­mą“, – kons­ta­ta­vo teis­mas.

Ant­ra­die­nį pa­skelb­ta­me 146 pus­la­pių do­ku­men­te aiš­ki­na­mas ko­vą priim­tas teis­mo spren­di­ mas at­šauk­ti že­mes­nės ins­tan­ ci­jos teis­mo nu­ta­ri­mą pri­pa­žin­ti ar­ti­mą S.Ber­lus­co­ni pa­dė­jė­ją se­ na­to­rių Mar­cel­lo Dell’Ut­ri kal­ tu dėl ry­šių su or­ga­ni­zuo­tu nu­si­ kals­ta­mu­mu. Šis si­c i­l ie­t is tar­p i­n in­ka­vo S.Ber­lus­co­ni ir nu­si­kals­ta­mai gru­puo­tei. Taip sa­ko­ma teis­mo iš­va­do­je.

Ma­no­ma, kad pa­gal su­si­ta­ri­mą su ma­fi­ja S.Ber­lus­co­ni aš­tun­tojo de­šimt­me­čio vi­du­ry­je taip pat te­ko nu­sam­dy­ti ži­no­mą gangs­ te­rį Vit­to­rio Man­ga­no ne­va dirb­ ti ark­li­nin­ku sa­vo vi­lo­je Ar­ko­rė­je.

Vė­liau V.Man­ga­no bu­vo nu­teis­tas už žmog­žu­dys­tę.

2004 m. M.Dell’Ut­ri nu­teis­tas ka­lė­ti de­vy­ne­rius me­tus dėl ry­ šių su Si­ci­li­jos ma­fi­jos gru­puo­te „Co­sa Nost­ra“. Pa­ler­mo ape­lia­ ci­nis teis­mas šią nu­tar­tį pa­tvir­ti­ no 2010 m. bir­že­lį, ta­čiau su­švel­ ni­no baus­mę iki sep­ty­ne­rių me­tų lais­vės atė­mi­mo.

Nag­ri­nė­jant ape­lia­ci­nę by­ lą 2009 m. gruo­dį bu­vęs ma­fij­ os na­rys Gas­pa­re Spa­tuz­za ap­kal­ti­ no se­na­to­rių tar­pi­nin­ka­vus „Co­ sa Nost­ra“ ir po­li­ti­kos pa­sau­liui, ta­čiau jo pa­ro­dy­mai bu­vo pla­čiai disk­re­di­tuo­ti.

S.Ber­lus­co­ni, per­nai lapk­ri­tį dėl vir­ti­nės sek­so skan­da­lų ir fi­nan­ sų kri­zės pri­vers­tas pa­si­trauk­ti iš val­džios, šiuo me­tu yra kal­ti­na­ ma­sis tri­jo­se by­lo­se. Bu­vęs prem­ je­ras kal­ti­na­mas su­kčia­vi­mu, mo­ kė­ji­mu už sek­są su ne­pil­na­me­te ir ki­tais nu­si­kal­ti­mais.

Nors S.Ber­lus­co­ni ne kar­tą bu­ vo ke­lia­mos by­los, mi­li­jar­die­rius, net jei­gu iš pra­džių bū­da­vo nu­tei­ sia­mas, vi­sa­da lai­mė­da­vo ape­lia­ ci­nius pro­ce­sus ar­ba by­los bū­da­ vo nu­trau­kia­mus suėjus se­na­ties ter­mi­nui.

Va­sa­rį Mi­la­no teis­mas pa­nai­ki­ no vers­lo mag­na­tui S.Ber­lus­co­ni iš­kel­tus kal­ti­ni­mus dėl ky­ši­nin­ ka­vi­mo, suė­jus se­na­ties ter­mi­ nui po pen­ke­rius me­tus tru­ku­ sio teis­mų ma­ra­to­no, tad bu­vęs prem­je­ras ga­lė­jo švęs­ti dar vie­ną tei­si­nę per­ga­lę.

BNS inf.

Ka­muo­ja abe­jo­nės

Ta­č iau G.Wil­l iam­so vai­k ys­t ės drau­gė Sian Jo­nes ne­ti­ki ver­si­jo­ mis, kad jis bu­vo trans­ves­ti­tas ar­ ba žu­vo per sa­do­ma­zo­chis­ti­nį žai­ di­mą. Anot jos, mo­te­riš­ki dra­bu­žiai tik­riau­siai bu­vo skir­ti moteriai ar­ ba agen­to se­se­riai.

G.Wil­liam­so šei­mos ad­vo­ka­tai ti­ki­na, kad vy­ras ga­lė­jo bū­ti nu­žu­ dy­tas ki­to agen­to, ge­rai iš­ma­nan­ čio slap­tus žval­gy­bos veik­los me­ to­dus. Žval­gy­bos ana­li­ti­kas ir bu­vęs vy­ riau­sy­bės pa­ta­rė­jas Cris­pi­nas Blac­kas taip pat ma­to daug žmog­žu­ dys­tės po­žy­mių. „Ji įvyk­dy­ta pro­fe­s io­n a­l iai: kruopš­čiai, šva­riai, or­ga­ni­zuo­tai.

Jei­gu no­ri­te pa­slėp­ti nu­si­kal­ti­mo pėd­sa­kus, jūs įkel­si­te kū­ną į vo­nią ir nu­plau­si­te vi­sus pėd­sa­kus“, – tei­gė C.Blac­kas.

BBC inf.

Teis­mai: S.Ber­lus­co­ni, per­nai lapk­ri­tį dėl vir­ti­nės sek­so skan­da­lų ir

fi­nan­sų kri­zės pri­vers­tas pa­si­trauk­ti iš val­džios, šiuo me­tu yra kal­ ti­na­ma­sis tri­jo­se by­lo­se. „Reu­ters“ nuo­tr.

14

KetvirtADIENIS, balandžio 26, 2012

16p.

turtas

Ar­bat­pi­ni­gius ir­gi rei­kia už­si­dirb­ti.

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė

Ap­tar­na­vi­mo kultū­ros kr Ge­ro ap­tar­na­vi­mo, kaip ir ko­ky­biš­kos prekės ar pa­slau­gos, no­ri kiek­vie­nas pirkė­jas. Ta­čiau kiek­vie­nas mūsų ant pirštų ga­li su­ skai­čiuo­ti vie­tas, kur mokė­da­mas pi­ni­gus jau­čia dėkin­gumą, pa­garbą ir vėl no­ri su­grįžti.

Jo­li­ta Žvirb­lytė

j.zvirblyte@diena.lt

Ver­ti­na blo­gai

Por­ta­lo die­na.lt skai­ty­tojų ap­klau­ sa at­skleidė ap­gailė­tiną klientų ap­ tar­na­vi­mo kultū­ros pa­dėtį. Tik kas de­šim­tas gy­ven­to­jas ap­tar­na­vimą ver­ti­na ge­rai. Dau­gu­ma var­to­tojų ma­no, kad ap­tar­na­vi­mo kultū­ra Lie­tu­vo­je blo­ga, t. y. jos vi­sai nėra.

Likę ją ver­ti­no vi­du­ti­niš­kai.

Skai­ty­tojų pa­si­tei­ra­vus, ku­rio­ je sri­ty­je ap­tar­na­vi­mas Lie­tu­vo­je pra­sčiau­sias, paaiškė­jo, kad žmo­ nės la­biau­siai ne­pa­ten­kin­ti lie­ ka ap­si­lankę įvai­rio­se biud­že­tinė­ se įstai­go­se.

Pri­va­čia­ja­me sek­to­riu­je klien­tai kultū­rin­go ap­tar­na­vi­mo la­biau­siai pa­si­gen­da iš tak­sistų. Tik ma­ža da­ lis var­to­tojų lie­ka ne­pa­ten­kin­ti ap­ tar­na­vi­mu pre­ky­bos ir mai­ti­ni­mo vie­to­se.

dėko­jant už tvar­kin­gai pa­teik­tus do­ku­men­tus, grei­tai su­tei­kiant pa­ slaugą. O par­duo­tuvė­je šyp­se­nos ir grei­tos pa­slau­gos jau se­nai ne­ pa­kan­ka. Tai­gi klien­tus leng­viau ap­tar­nau­ti biud­že­tinė­se įstai­go­se, bet, de­ja, jos to neiš­nau­do­ja“, – pa­brėžė pa­šne­kovė.

In­ga Le­peč­kaitė:

Biud­že­ti­nių įstaigų dar­buo­to­jams leng­ viau­sia iš­gau­ti klien­to „oho“, t. y. ne­ga­ty­viai nu­si­tei­kusį žmogų ga­ li­ma nu­ste­bin­ti ne­de­ dant daug pa­stangų.

Ge­ras pa­mo­kas už­mirš­ta

In­ves­tuo­ja mi­li­jo­nus Leng­va iš­gau­ti klien­to „oho“

Nors gy­ven­to­jai ap­tar­na­vimą biud­že­tinė­se įstai­go­se ver­ti­na pra­sčiau­ siai, anot or­ga­ni­za­cijų kon­sul­tantų, būtent šios įstai­gos leng­viau­siai ga­ li nu­ste­bin­ti sa­vo klien­tus.

Bend­rovės Or­ga­ni­za­cijų vys­ty­ mo cent­ro vyr. kon­sul­tantės In­ gos Le­peč­kaitės tei­gi­mu, ty­ri­mais įro­dy­ta, kad į biud­že­ti­nes įstai­gas žmonės daž­niau­siai iš kar­to atei­na nei­gia­mai nu­si­teikę. O ma­žiau­siai nei­gia­mai žmonės būna nu­si­teikę, kai rei­kia lan­ky­tis to­kio­se klientų ap­tar­na­vi­mo vie­to­se, ku­rias pa­ts žmo­gus ga­li pa­si­rink­ti. „Ta­čiau, ki­ta ver­tus, biud­že­ti­nių įstaigų dar­buo­to­jams leng­viau­sia iš­gau­ti klien­to „oho“, t. y. ne­ga­ty­ viai nu­si­tei­kusį žmogų ga­li­ma nu­ ste­bin­ti ne­de­dant daug pa­stangų – neaprė­kiant, nu­si­šyp­sant, pa­

ad­mi­nist­ra­ci­nių pa­slaugų tei­ki­ mo ir be­si­krei­pian­čių as­menų ap­ tar­na­vi­mo efek­ty­vu­mo didė­ji­mas.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, ku­rie krei­pia­si į ins­ti­tu­ci­jas, ga­na pa­lan­kiai ver­ti­ na veiklą ir ap­tar­na­vi­mo ko­kybę“, – ap­klausų re­zul­ta­tus trum­pai api­ bend­ri­no A.Galvė­nienė.

Apk­lau­sos ro­do, kad biud­že­tinė­ se įstai­go­se gy­ven­to­jams leng­viau­ sia ras­ti rei­ka­lin­gus sky­rius ir tar­ nau­to­jus, pa­lan­kiai ver­ti­na­mas tar­nau­tojų man­da­gu­mas, dau­gu­ ma ap­klaustųjų sa­ko, kad su­teik­ ta in­for­ma­ci­ja aiš­ki ir su­pran­ta­ma.

Praė­ju­siais me­tais pa­ste­bi­mai pa­ gerė­jo ap­tar­na­vi­mo spar­tos ver­ti­ ni­mas. Pras­čiau­siai at­si­liep­ta apie pro­ble­mos išsp­ren­di­mo iš kar­to greitį ir pri­ėmi­mo pas tar­nau­toją lau­ki­mo trukmę.

Jau tre­čius me­tus iš ES lėšų Vi­ daus rei­kalų mi­nis­te­ri­ja (VRM) įgy­ven­di­na vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­ mo sek­to­riaus ko­kybės ini­cia­tyvų pro­jektą. Iki šių metų pa­bai­gos įvai­riems pa­slaugų tei­ki­mo gy­ven­ to­jams ir vers­lui ge­ri­ni­mo se­mi­na­ rams, me­to­dinėms prie­monėms ir ki­tiems da­ly­kams bus iš­leis­ta per 1,5 mln. litų.

Kaip sakė VRM vie­šo­jo val­dy­ mo po­li­ti­kos vyr. spe­cia­listė Auš­ ra Galvė­nienė, šiuo pro­jek­tu sie­ kia­ma stip­rin­ti dir­ban­čių vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo sek­to­riu­je ad­mi­ nist­ra­ci­nius gebė­ji­mus ir di­din­ ti vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo efek­ ty­vumą. Pa­sak jos, nuo 2009 m. kas­met vyk­do­mas gy­ven­tojų nuo­ monės ty­ri­mas apie ap­tar­na­vi­mo ko­kybę ins­ti­tu­ci­jo­se ro­do, kad si­ tua­ci­ja gerė­ja. „Ste­bi­mas to­ly­gus

Ap­tar­na­vi­mo ko­kybė pre­ky­bos vie­to­se Lie­tu­vo­je 2011 m.

Kri­te­ri­jus Ver­ti­ni­mas (pro­c.)

Ap­lin­ka Dar­buo­to­jo iš­vaiz­da Pir­mas kon­tak­tas Po­rei­k ių iš­siaiš­k i­ni­mas Par­da­vi­mo įgūdžiai Kon­tak­to pa­bai­ga Bend­ra­vi­mo su­gebė­ji­mai Bend­ras re­zul­ta­tas

97,9 99 79,8 90,1 88,6 71 95,6 87,5

Šal­ti­nis: „Spect-Di­ve“ (UAB „Slap­to pirkė­jo ty­ri­mai“)

Kaip pa­rodė po­rta­lo die­na.lt ap­ klau­sa, gy­ven­to­jai dau­giau­sia ak­ menų dėl pra­sto ap­tar­na­vi­mo pri­ va­čia­ja­me sek­to­riu­je me­ta į tak­sistų daržą. Tie­sa, ge­rin­ti jų el­gesį su klien­tais prie­š ke­le­rius me­tus sos­ tinė­je bu­vo ėmęsi pro­jek­to „Vil­nius – Eu­ro­pos kultū­ros sos­tinė 2009“ or­ga­ni­za­to­riai.

Kaip pa­sa­ko­jo bu­vu­si Vil­niaus – kultū­ros sos­tinės rėmi­mo pro­jektų va­dovė Dia­na So­ro­ki­naitė, vyk­dant pro­jektą „Vil­nius kvie­čia“ apie 300 ap­tar­na­vi­mo sfe­ros įmo­nių – res­ to­ranų, vieš­bu­čių, tak­si įmo­nių ir kt. – dar­buo­to­jai bu­vo mo­ko­mi ge­ rai ir ko­ky­biš­kai ap­tar­nauti. „Nors ir ne vi­sur, bet dau­gu­mo­ je vietų tik­rai bu­vo ga­li­ma pa­jus­ti ap­tar­na­vi­mo ko­kybės pa­gerė­jimą: tak­si vai­ruo­to­jai man­da­giau kalbė­ jo, cent­riu­kai ne­vers­da­vo jaus­tis, kad truk­do­me skam­bin­da­mi, o ka­ vinė­se pa­davė­jai kant­riai šyp­so­da­ vo­si net ta­da, kai nie­kas ne­pa­lik­da­ vo jiems ar­bat­pi­ni­gių“, – pri­si­minė pa­šne­kovė. Ta­čiau pa­klaus­ta, ar to­kia ini­cia­ty­va ga­li iš­gelbė­ti ap­ tar­na­vi­mo ko­kybę, pa­šne­kovė bu­ vo lin­ku­si abe­jo­ti. „Ma­tyt, ne, nes di­delė dar­buo­ tojų kai­ta ap­tar­na­vi­mo sek­to­riu­je ir bend­ras ko­kybės tra­di­cijų šio­je sfe­ro­je ne­bu­vi­mas le­mia to­kių ini­ cia­tyvų trum­pa­lai­kiš­kumą“, – tei­ gė da­bar bend­rovė­je Or­ga­ni­za­cijų vys­ty­mo cent­re pro­jektų va­do­ve dir­ban­ti D.So­ro­ki­naitė.

Pa­si­ten­ki­ni­mas: Lie­tu­vo­je ge­riau­siai ver­ti­na­mas ap­tar­na­vi­mas gro­žio

čiau­siai – spor­to, lais­va­lai­kio, dra­bu­žių, do­vanų ir in­ter­je­ro pre­kių par­duo­t

Sun­kiau­sia tin­ka­mai at­si­svei­kin­ti

Sie­kiant ge­rin­ti ap­tar­na­vi­mo kul­ tūrą Lie­tu­vo­je, bu­vo įgy­ven­di­ na­ma ne vie­na gra­ži ini­cia­ty­va.

Ke­le­rius me­tus iš eilės ba­lan­dis bu­vo skel­bia­mas ge­ro ap­tar­na­vi­ mo mėne­siu, per jį bu­vo ska­ti­na­ ma ne tik ge­rai ap­tar­nau­ti, bet ir pa­gir­ti už ge­rai su­teik­tas pa­slau­ gas. Ta­čiau užk­lu­pus eko­no­mi­

niam sunk­me­čiui ge­ras klientų ap­tar­na­vi­mas pa­ma­žu ta­po re­te­ nybė dau­ge­ly­je vietų.

Ta­čiau, pa­sak „Slap­to pirkėjo ty­ ri­mų“ („Spect-di­ve“) di­rek­torės Ne­rin­gos Kaz­laus­kienės, įmonės, ku­rio­se lau­kia­mas kiek­vie­nas, sunk­me­čiu ne­nu­mo­jo ran­ka į gerą ap­tar­na­vimą ir kaip tik stengė­si jį to­bu­lin­ti. „Slap­to­jo pirkė­jo ty­rimų,

15

KetvirtADIENIS, balandžio 26, 2012

turtas Su­pir­ki­mo ­ kai­nos mažė­jo

Im­por­tinės prekės bran­go

At­nau­jins ­ ry­šio tinklą

Žemės ūkio pro­duktų su­pir­ki­ mo kai­nos Lie­tu­vo­je kovą, pa­ly­ gin­ti su 2011-ųjų ko­vu, su­mažė­ jo 6,4 pro­c. Tai lėmė 24,9 pro­c. smu­ku­sios au­ga­li­nin­kystės pro­duktų kai­nos. O gy­vu­lių ir gy­vu­li­nin­kystės pro­duktų su­ pir­ki­mo kai­nos per me­tus pa­ didė­jo 6,9 pro­c., kaip pra­nešė Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas.

Į Lie­tuvą im­por­tuo­jamų pre­ kių kai­nos va­sarį, pa­ly­gin­ti su 2011-ųjų va­sa­riu, pa­didė­jo 8,8 pro­c. Per mėnesį, va­sarį, pa­ ly­gin­ti su sau­siu, im­por­tuotų pre­kių kai­nos išau­go 2 pro­c., kaip pra­nešė Sta­tis­ti­kos de­ par­ta­men­tas. Iš im­por­tuotų pre­kių per me­tus dau­giau­sia pa­bran­go gam­tinės du­jos.

Te­le­ko­mu­ni­ka­cijų bend­rovė „Tele2“ pra­dėjo mo­der­ni­zuo­ti mo­bi­lio­jo ry­šio tinklą. At­nau­ ji­ni­mas leis pa­di­din­ti bend­ rovės tei­kiamų pa­slaugų ko­ kybę, su­ma­žin­ti tink­lo die­gi­ mo ir eksp­loa­ta­vi­mo iš­lai­das.

Taip pat at­nau­ji­ni­mas leis pa­ si­reng­ti nu­ma­to­mam teik­ti ket­vir­tos kar­tos (4G) ry­šiui.

raš­tu­ti­nu­mai Kaip ver­ti­na­te ap­tar­na­vi­mo kultūrą Lie­tu­vo­je?

Blogai

Gerai

10

%

47

43

Vidutiniškai

Ku­rio­je sri­ty­je ap­tar­na­vi­mo kultū­ra Lie­tu­vo­je pra­sčiau­sia?

Taksi paslaugų

3

Viešojo maitinimo įstaigų

28

7

% 62

Prekybos centrų

Viešojo sektoriaus

diena.lt

du­ti­nio ly­gio ap­tar­na­vi­mas per­nai bu­vo fik­suo­ja­mas ava­lynės ir ga­ lan­te­ri­jos, spe­cia­li­zuo­to­se mais­to pre­kių par­duo­tuvė­se, res­to­ra­nuo­ se ir ka­vinė­se. Že­mes­nis nei vi­du­ ti­nis – spor­to ir lais­va­lai­kio, dra­ bu­žių, do­vanų ir in­ter­je­ro de­ta­lių par­duo­tuvė­se.

Die­gia stan­dar­tus

pa­slaugų, bankų, te­le­ko­mu­ni­ka­cijų ir ke­lio­nių or­ga­ni­za­vi­mo sfe­ro­se, pra­st­ uvė­se. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ku­rie leid­žia iš­siaiš­kin­ti stip­riau­ sias ir silp­niau­sias ap­tar­na­vi­mo pu­ses, ne­su­mažė­jo“, – sakė pa­ šne­kovė.

Slap­to­jo pirkė­jo ty­rimų duo­me­ ni­mis, ap­tar­na­vi­mo ko­kybė pre­ky­ bos vie­to­se Lie­tu­vo­je per­nai bu­vo įver­tin­ta 87,5 pro­c. iš 100. „Pir­ma­sis kon­tak­tas, par­da­vi­ mo įgūdžiai ir kon­tak­to pa­bai­

ga yra silp­nai pa­ten­ki­na­mi kri­ te­ri­jai Lie­tu­vo­je, iš jų silp­niau­sia – kon­tak­to pa­bai­ga. Ge­res­nis nei vi­du­ti­nio ly­gio ap­tar­na­vi­mas fik­ suo­ja­mas kos­me­ti­kos, par­fu­me­ ri­jos, gro­žio pa­slau­gas tei­kian­ čio­se įmonė­se, taip pat ban­kuo­se, te­le­ko­mu­ni­ka­cijų ir ke­lio­nių or­ ga­ni­za­vi­mo bend­rovė­se“, – sakė N.Kaz­laus­kienė. Pa­sak jos, vi­

„Ge­ras klientų ap­tar­na­vi­mas – kiek­vie­nos sa­ve ger­bian­čios or­ ga­ni­za­ci­jos rei­ka­las“, – sakė kon­ sul­ta­cijų bend­rovės Or­ga­ni­za­cijų vys­ty­mo cent­ro vyr. kon­sul­tantė I.Le­peč­kaitė. Pa­sak jos, vis dau­ giau or­ga­ni­za­cijų sten­gia­si įdieg­ ti klientų ap­tar­na­vi­mo stan­dar­tus, ku­riuos ku­ria pa­čios, kar­tu su dar­ buo­to­jais ar pa­si­telk­da­mos kon­ sul­tan­tus. „Klientų ap­tar­na­vi­mo stan­dar­ tuo­se pa­brėžia­mi bend­ra­vi­mo su klien­tais prin­c i­pai, nu­ro­d o­m a, kaip pa­si­svei­kin­ti su klien­tais, kaip iš­siaiš­kin­ti jo po­rei­kius, su­ teik­ti pa­slaugą, kaip at­si­svei­kin­ti.

Yra or­ga­ni­za­cijų, ku­rios dar­buo­ to­jams draud­žia su klien­tais at­ si­svei­kin­ti žod­žiais „vi­so ge­ro“ ir pan. Tai at­ro­do smulk­me­nos, bet jos la­bai svar­bios. Būtent tam ir rei­ka­lin­gi stan­dar­tai, jiems ne­si­ prie­ši­na nei va­do­vai, nei dar­buo­ to­jai. Šie net būna dėkin­gi, nes jiems tam­pa aiš­kiau, ko­kio bend­ ra­vi­mo su klien­tu ti­ki­si jo darb­da­ vys“, – pa­brėžė I.Le­peč­kaitė.

Lie­tu­viai plačiau nesišypso Jo­li­ta Žvirb­lytė Ap­t ar­n a­v i­m o sek­t o­r iu­j e lie­t u­ viai, pa­ly­gin­ti su dau­ge­lio Eu­ro­ pos ša­lių darbuotojais, pa­si­žy­mi pui­kiais ap­tar­na­vi­mo įgūdžiais, ta­čiau to­bu­lai pa­si­svei­kin­ti su klien­tais ir jiems dau­giau šyp­ so­tis vis dar neiš­moks­ta.

Klientų ap­tar­n a­v i­m o ty­r imų bend­rovė „Spect-Di­ve“ nuo 2004 m. dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­ lių ma­tuo­ja ap­tar­na­vi­mo sek­to­ riu­je dir­ban­čio per­so­na­lo par­da­ vi­mo įgūdžių, pa­si­svei­ki­ni­mo su klien­tais ir šyp­senų lygį.

Nau­jau­s i duo­m e­nys liu­d i­ ja, kad per me­tus la­biau­siai su­ prastė­jo lie­tu­vių par­da­vi­mo įgūdžių ver­ti­ni­mas – nuo 80 pro­c.

2010-ai­siais iki 64 pro­c. per­nai.

Nes­mar­kiai, bet kri­to ir tin­ka­mo pa­si­svei­ki­ni­mo su klien­tais ver­ti­ ni­mas – nuo 89 pro­c. iki 82 pro­c.

Sta­bi­lus li­ko Lie­tu­vos par­davėjų šyp­se­nos ly­gis – ant­rus me­tus iš eilės jis sie­kia 83 pro­c. „Lie­tu­va pa­gal šyp­se­nos ir pa­ si­svei­ki­ni­mo kri­te­ri­jus pa­sau­ lio kon­teks­te len­kia pa­sau­lio ir Eu­ro­pos vi­durkį. Lie­tu­va pa­gal šyp­seną uži­ma vie­nuo­liktą vietą pa­sau­lio kon­teks­te (iš 26 ša­lių).

Kai­my­nai lat­viai ir es­tai šyp­so­si dau­giau – pa­gal šyp­se­nos kri­te­ rijų ati­tin­ka­mai uži­ma aš­tuntą ir sep­tintą vie­tas. Iki 2009 m. lie­ tu­viai šyp­so­jo­si ma­žiau, nuo 2010 m. šyp­senų pa­daugė­jo ir toks pat jų ly­gis iš­li­ko per­nai“, – ko­men­ ta­vo Ne­rin­ga Kaz­laus­kienė, bend­ rovės „Slap­to pirkė­jo ty­ri­mai“ („Spect-Di­ve“) di­rek­torė.

Pa­sak N.Kaz­laus­kienės, pa­gal pa­si­svei­ki­ni­mo kri­te­rijų Lie­tu­va yra aš­tuo­nio­lik­ta (iš 31), o Es­ti­ja – pen­kio­lik­ta, Lat­vi­ja – vie­nuo­

lik­ta. „Pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais, lie­tu­viai svei­ki­no­si kiek re­čiau“, – pa­brėžė pa­šne­kovė.

Pa­gal par­d a­v i­m o įgūdžius Lie­tu­va ge­ro­kai len­kia pa­sau­ lio ir Eu­ro­pos re­gio­no vi­durkį ir yra sep­tin­ta (iš 29). „Ta­čiau mus len­kia kai­mynė Lat­vi­ja – ji yra pir­ma. Pa­gal par­da­vi­mo įgūdžius lie­tu­vius taip pat len­kia Ko­lum­bi­jos, Prancū­zi­jos, Ita­li­ jos, Čilės ir Uk­rai­nos spe­cia­lis­ tai“, – teigė N.Kaz­laus­kienė.

Ne­rin­ga Kaz­laus­kienė:

Iki 2009 m. lie­tu­viai šyp­so­jo­si ma­žiau, nuo 2010 m. šyp­senų pa­daugė­jo ir toks pat jų ly­gis iš­li­ko per­nai.

Nus­ta­ty­ta, kad per­nai pa­sau­ly­ je la­biau­siai klien­tams šyp­so­jo­si Aust­ri­jos ir Pa­rag­va­jaus ša­lių ap­ tar­na­vi­mo sek­to­riaus per­so­na­las, ma­žiau­siai šyp­senų išs­paudė pa­ kis­ta­nie­čiai ir kroa­tai. Daž­niau­ siai šyp­so­si Šiaurės Ame­ri­kos, ma­žiau­siai – Azi­jos že­my­no ša­ lių gy­ven­to­jai. Pa­gal sek­to­rius vi­ sa­me pa­sau­ly­je la­biau­siai šyp­so­si gro­žio pa­slaugų sek­to­riaus per­so­ na­las, ma­žiau­siai – trans­por­to.

Nuo­tai­ka: nors lie­tu­viai ma­žiau šyp­so­si, bet ga­li pa­si­gir­ti ge­rais par­

da­vi­mo įgūdžiais.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

16

KetvirtADIENIS, balandžio 26, 2012

turtas Tar­sis ­ su ban­kais

Su­si­mokės ­ bau­das

Tau­po ­ vai­kams

Vald­žia su ko­mer­ci­niais ban­ kais tar­sis dėl ma­žes­nių mokė­ ji­mo kor­te­lių ad­mi­nist­ra­vi­mo įkai­nių. „Ko­mer­ci­nių bankų kai­ na už kor­te­lių ad­mi­nist­ra­vimą yra ga­na di­delė ir tai di­delė pro­ble­ma. Mes ban­dy­si­me grįžti prie šio klau­si­mo ir ieš­ ko­si­me būdų“, – sakė fi­nansų mi­nistrė Ing­ri­da Ši­mo­nytė.

Drau­di­mo įmonės „Lie­tu­vos drau­di­mas“ ir „PZU Lie­tu­va“ pri­va­lo su­mokė­ti bau­das, skir­ tas už kon­ku­ren­ciją ri­bo­jantį su­ si­ta­rimą. Nes­kund­žia­mu Lie­ tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­ nio teis­mo spren­di­mu „Lie­tu­vos drau­di­mas“ pri­va­lo su­mokė­ti 360,27 tūkst. litų, o „PZU Lie­tu­ va“ – 117,72 tūkst. litų baudą.

Lie­tu­vo­je dau­giau gy­ven­tojų nei Lat­vi­jo­je ar Es­ti­jo­je tau­po vaikų atei­čiai, kaip ro­do SEB ban­ko reng­tos so­cio­lo­ginės ap­ klau­sos re­zul­ta­tai. Sa­vo at­žalų atei­čiai pi­nigų ati­de­da 42 pro­c.

Lie­tu­vos, 32 pro­c. Es­ti­jos ir tik 13 pro­c. Lat­vi­jos gy­ven­tojų. To­ kiam tiks­lui pa­kan­ka ati­dėti nuo 50 iki 100 litų per mėnesį.

Ar­bat­pi­ni­gius ir­gi rei­kia už­si­dirb­ti Dir­ban­tys ap­tar­na­vi­mo sri­ty­je ir prie al­gos pri­si­du­rian­tys ar­bat­pi­ni­gių prie­š ke­le­rius me­tus nuo­gąsta­vo, kad sunk­me­čio pri­spaus­ti gy­ven­to­jai su­si­ren­ka visą grąžą. Šiuo me­tu esą si­tua­ci­ja gerė­ja, ta­čiau į prie­škri­zinį lygį dar ne­grįžta.

Li­na Mra­zaus­kaitė, Jo­li­ta Žvirb­lytė

Vil­niu­je pa­lie­kant ar­bat­pi­ni­gių ma­ žiau­siai krei­pia­ma dėme­sio į ap­tar­na­vi­ mo ko­kybę, o ki­to­se vie­to­se klien­tai ap­ tar­nau­jan­čiam per­ so­na­lui reik­les­ni.

Lie­tu­vo­je pri­gi­jo iš už­sie­nio at­si­ vež­ta idė­ja, kad ap­tar­nau­jan­čiam per­so­na­lui rei­kia pa­lik­ti 10 pro­c. ar­bat­pi­ni­gių nuo pri­skai­čiuo­tos su­mos. Ta­čiau pa­lie­ka­ma da­lis nuo iš­leis­tos su­mos pa­sta­ruo­sius ke­letą metų mažė­jo ir ati­tin­ka­ mai at­spindė­jo var­to­to­jo fi­nan­si­ nes ga­li­my­bes.

Vi­čiūnų res­to­ranų grupės, val­ dan­čios res­to­ra­nus „Char­lie piz­ za“, „Katpėdėlė“ ir „La Crêpe“, di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Bal­nis pa­ sa­ko­jo, kad pa­sta­ruo­ju me­tu klien­ tai juos ap­tar­nau­jan­čiam per­so­na­ lui pa­lie­ka dau­giau ar­bat­pi­ni­gių nei anks­čiau. Ta­čiau ar­bat­pi­ni­gių dy­ dis, anot jo, glaud­žiai su­si­jęs su res­ to­ranų vie­ta.

„Ar­bat­pi­ni­gių dy­dis la­bai pri­ klau­so nuo res­to­ra­no ir sve­čių per­ ka­mo­sios ga­lios. Tuo­se res­to­ra­nuo­ se, kur ren­ka­si ma­žiau kai­nai jautrūs klien­tai, krizė ar­bat­pi­ni­gių dyd­žio be­veik ne­pa­ko­re­ga­vo. Ar­bat­pi­ni­ giai galbūt šiek tiek su­mažė­jo, ta­ čiau ne­dra­ma­tiš­kai“, – pa­sa­ko­jo res­to­ranų grupės „For­tas“ rin­ko­da­ ros va­do­vas Kęstu­tis Mar­ke­vi­čius.

Jis teigė, kad ma­žes­niuo­se ša­lies mies­tuo­se jo­kio at­si­ga­vi­mo ar­bat­ pi­ni­gių sri­ty­je ne­ma­ty­ti, todėl ten iš­lie­ka įpras­ta ar­bat­pi­ni­gių pa­lik­ti ne­prik­lau­so­mai nuo sąskai­tos dyd­ žio: „Ar­bat­pi­ni­gių dy­dis svy­ruo­ja nuo 2 iki 5 litų. Jei­gu klien­tai už­si­ sa­ko dau­giau, pa­davė­jams pa­lie­ka 5 li­tus ir pan. O jei ge­ria kavą, tuo­met ar­bat­pi­ni­gių iš­vis ne­pa­lie­ka.“ Kau­ne, kaip sakė K.Mar­ke­vi­ čius, žmonės linkę pa­lik­ti dau­

giau, tad ne­di­de­lis pa­gerė­ji­mas jun­ta­mas.

Tei­gia­ma, kad Vil­niu­je pa­lie­kant ar­bat­pi­ni­gių ma­žiau­siai krei­pia­ma dėme­sio į ap­tar­na­vi­mo ko­kybę, o ki­to­se vie­to­se klien­tai ap­tar­nau­ jan­čiam per­so­na­lui reik­les­ni. „Jei­ gu ap­tar­na­vi­mas ar mais­tas sve­čiui ne­pa­ti­ko, tuo­met jis leid­žia sau ne­ pa­lik­ti ar­bat­pi­ni­gių ir tai yra nor­ ma­lu“, – sakė jis. Vil­niu­je, anot pa­šne­ko­vo, klien­tai per­so­nalą dėl ne­sklan­dumų pa­ba­ra, bet vis tiek pa­lie­ka apie 10 pro­c. ar­bat­pi­ni­gių.

Kal­bin­ti res­to­ranų at­sto­vai ma­ no, kad ar­bat­pi­ni­gių dy­dis pri­klau­ so nuo var­to­tojų per­ka­mo­sios ga­ lios, res­to­ra­no geog­ra­finės vie­tos, per­so­na­lo įgūdžių ir net as­me­ni­ nio ža­ve­sio.

Ta­čiau po­rta­lo die­na.lt skai­ty­to­ jai ma­no ki­taip. Jų ap­klau­sa pa­rodė,

kad did­žio­ji da­lis žmo­nių ar­bat­pi­ ni­gių pa­lie­ka už gerą ap­tar­na­vimą, o be­veik treč­da­lis sakė, jog vi­sai jų ne­pa­lie­ka. Ki­ti teigė, kad tai da­ro iš įpro­čio ar­ba ne­pa­lik­ti ar­bat­pi­ni­gių jiems tie­siog gėda.

Kodėl pa­lie­ka­te ar­bat­pi­ni­gių?

Taip įprasta

Nepalieku

22

27

%

11

40 Įvertinu gerą aptarnavimą

Nemandagu nepalikti

Ver­ti­na: pa­lik­da­mi ar­bat­pi­ni­gių klien­tai pir­miau­sia įver­ti­na sa­vo fi­nan­

si­nes ga­li­my­bes, o pa­skui – ap­tar­na­vi­mo ko­kybę.

„Shutterstock“ nuo­tr.

17

ketvirtadienis, balandžio 26, 2012

sportas Klaipėdietis – čempionas

Pusfinalio susitikimai

„Barcelona“ suklupo namie

Artiomas Fiodorovas laimėjo atviras Šiaulių miesto teniso pirmenybes. „Tennis Star“ klubo atstovas 16-mečių žaidėjų finale įveikė telšiškį Tomą Vaišę – 1:6, 6:3, 10:7. Tarp mergaičių nugalėjo šiaulietė Karolina Vitkevičiūtė, finale 6:3, 7:6 įveikusi palangiškę Emiliją Kravtaitę.

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate vyko pirmosios pusfinalio kovos. „Šiauliai“, namie 9 taškų skirtumu įveikę „Lietuvos rytą“ – 74:65, turi neblogas galimybes prieš antrąsias rungtynes sostinėje.

Kauno „Žalgiris“ šventė pergalę Prienuose – 7 taškais įveikė „Rūdupį“ 81:74.

Čempionų lygos turnyro pusfinalio atsakomosiose rungtynėse „Barcelona“ namie, nors pirmavo 2:0, sužaidė taikiai 2:2 (2:1) su Londono „Chelsea“.

Be to, antrame kėlinyje Lionelis Messi nerealizavo 11 m baudinio. Lygiosios anglams atvėrė kelią į finalą. Namie „Chelsea“ buvo laimėjusi 1:0.

I.Reznikas – triskart čempionas Klaipėdos badmintonininkai siautė mūsų mieste vykusiame Lietuvos jaunių iki 17 metų čempionate. Visose penkiose grupėse aukso medalius iškovojo uostamiesčio sportininkai.

Lyderis: I.Reznikui čempionatas buvo sėkmingiausias

per visą karjerą.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Ypač pasižymėjo Ignas Reznikas, tris kartus tapęs čempionu, ir Gabija Narvilaitė – pasidabinusi dviem vertingiausiais žetonais.

Lengviausiai aukso medalį iškovojo vienetų grupėje rungtyniavęs I.Reznikas. Antano Narvilo auklėtinis pusfinalyje tauragiškį Renaldą Šilerį įveikė per 26 min. – 21:18, 21:15. Finale, kovodamas su kretingiškiu Giedriumi Dima, jis sugaišo dar mažiau laiko ir jėgų – per 25 min. setus laimėjo 21:18 ir 21:11.

Panašiomis „sąnaudomis“ I.Reznikas su G.Narvilaite žaidė ir

lemiamus mišrių dvejetų mačus.

Dėl patekimo į finalą klaipėdiečiai per 28 min. 21:13 ir 24:22 nugalėjo tauragiškius Tautvydą Liorančą ir Gabrielę Janušonytę.

Finalas, kuriame anapus tinklo rungtyniavo tauragiškis Renaldas Šileris ir kaunietė Vytautė Fomkinaitė, truko tiek pat minučių. Klaipėdiečių persvara nekėlė abejonių – 21:19 ir 21:16.

Vaikinų dvejetų varžybose I.Reznikas pergalių siekė su T.Lioranču. Lemiama kova su tauragiškiais Laurynu Sparnauskiu ir R.Šileriu buvo labai atkakli.

Laimėję pirmą setą 21:9, I.Reznikas ir T.Liorančas pamanė, kad darbas

badminton.lt nuotr.

Pergalė: R.Aleksevičiūtė ir G.Narvilaitė merginų

dvejetų varžybose nesunkiai iškovojo auksą.

atliktas ir laikas eiti prizininkų pakylos link. Tačiau varžovai, laimėję antrą setą 21:14, išlygino rezultatą. Trečią – lemiamą setą teko net pratęsti. Vis dėlto pergalę šventė klaipėdiečio ir tauragiškio duetas.

Daug nervų iš trenerio pareikalavo finalinė Rebekos Aleksevičiūtės akistata su kauniete V.Fomkinaite.

Beveik 50 minučių trukęs susitikimas baigėsi laimingai – 21:17, 19:21, 21:19.

14-metė G.Narvilaitė varžybose dėl bronzos medalio pranoko gerokai vyresnę Ievą Sendžikaitę iš Kauno vienodu rezultatu – 21:17.

Perspektyvios uostamiesčio badmintonininkės tarsi rea-

bilitavosi merginų dvejetų finale, be didesnio vargo per 26 min. nugalėjusios tas pačias varžoves – V.Fomkinaitę ir I.Sendžikaitę 21:17, 21:16.

Bronzos medalį kartu su vilniete Vaiva Žymantaite iškovojo dar viena mūsų miesto žaidėja – Ugnė Graužinytė. Jos po atkaklios, 53 min. trukusios kovos, 21:23, 25:23, 21:15 palaužė tauragiškes Dominyką Dragūnaitę ir Gabrielę Janušonytę. „Ar galima tikėtis dar geresnių rezultatų, – retoriškai klausė ir džiaugėsi A.Narvilas. – Auga graži žaidėjų karta, greitai sėkmingai kovosianti tarp suaugusiųjų.“

Karūnos išdalytos Taujėnų dvare Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Lietuvos šachmatų federacija vaikų pirmenybes surengė didinga senove dvelkiančiame Taujėnų dvare, XIX a. garsėjusiame turtingumu ir prašmatnumu.

Prie lentų rymojo mažieji šachmatininkai nuo 7 iki 12 metų.

Tarp berniukų iki 8 metų sėkmingai rungtyniavo klaipėdietis Maksimas Savičevas. Jis tarp 26 dalyvių užėmė antrą vietą. Šveicariška sistema vykusiose varžybose jis po 8 susitikimų pelnė 6,5 taško.

Tiek pat taškų iškovojo ir čempionas kaunietis Augustas Gucaga, aplenkęs uostamiesčio atstovą dėl geresnio koeficiento.

Gerai mergaičių iki 10 metų grupėje rungtyniavo Marija Šibajeva.

Po 8 partijų surinkusi 7 taškus klaipėdietė iškovojo sidabro medalį. Čempione tapo pustaškiu daugiau pelniusi šiaulietė Gabija Šimkūnaitė. Per plauką nuo bronzos medalio liko Ana Borisovaitė. Ji, kaip ir trečioji prizininkė Aistė Samytė iš Šiaulių, pelnė 5 taškus.

Vicečempionais tapę klaipėdiečiai iškovojo teisę atstovauti Lietuvai pasaulio arba Europos vaikų čempionate. Į kuriuos vyks uostamiesčio atstovai, priklausys nuo čempionais tapusių žaidėjų, turinčių pirmumo teisę pasirinkti, sprendimų.

Prizininkus sveikino ir medalius kabino tituluotoji viešnia – geriausia Lietuvos šachmatininkė didmeistrė Viktorija Čmilytė.

Sporto telegrafas Orientavimosi sportas. Šiandien nuo 16 iki 18 val. Trinyčių parke vyks „Orientavimosi sporto ketvirtadienio“ trečiasis etapas. Starto vieta – Kooperacijos gatvėje prie Sendvario pagrindinės mokyklos stadiono. Antrojo etapo rezultatai: A grupė (5 km, 22 kontroliniai punktai) – Agnius Čiapas („Kopa“) – 24 min. 55 sek., Mantas Totilas („Viesulas“) – 27 min. 45 sek., Daivaras Genys („Karšuva“, Jurbarkas) – 28 min.

9 sek. Moterų grupė: Reda Einikytė – 35 min. 22 sek., Monika Gotcaitytė – 36 min. 46 sek., Ieva Baltriukaitė (visos iš „Viesulo“ sporto centro) – 40 min. 27 sek. B grupėje (3 km, 9 KP) nugalėjo Vytautas Stakeliūnas („Viesulas“) – 18 min.

25 sek. ir Rasa Paulikienė („Jaunystė“) – 27 min. 44 sek. C grupėje (1,9 km, 6 KP) varžėsi tik merginos. Neaplenkiama buvo Erika Patapaitė iš S.Dacho progimnazijos – 18 min. 30 sek. Susumavus dviejų etapų rezultatus A grupėje pirmauja M.Totilas (188,63 taškai), antras – A.Čiapas (182,10), trečias – Justinas Liubinskas (175,15) iš „Sako“. Merginų grupėje maksimalią 200 taškų sumą turi R.Einikytė, antra yra Kristina Viršilaitė – 138,14, trečia – M.Gotcaitytė – 96,04.

Laimėtojai. Klaipėdos 1-osios specialiosios mokyklos komanda sėkmingai pasirodė šalies Specialiosios olimpiados krepšinio varžybų C lygoje. Olesios Matulevičienės auklėtiniai Donatas Leistrumas, Deividas Venckus, Artūras Dubrovskis, Aleksandras Mačenskis, Kęstutis Mamonas, Evaldas Voronavičius, Andrius Černiginas ir Aurimas Masiulionis, nugalėję Panevėžio, Prienų, Kėdainių ir Radviliškio komandas, užėmė pirmąją vietą.

Amerikoje. NBA čempionate paaiškėjo visi atkrintamųjų varžybų dalyviai. Paskutinieji į stipriausių 16-os komandų traukinį įšoko Jutos „Jazz“ krepšininkai. Jie namie 100:88 (25:19, 24:23, 24:26, 27:20) nugalėjo pagrindinius konkurentus – Finikso „Suns“ žaidėjus.

Atsisveikino. Gargždų „Bangos“ futbolo klubas abipusiu sutarimu nutraukė sutartį su saugu Anatolie Ostapu. 32 metų moldavas „Bangoje“ žaidė nuo 2010 metų. Praėjusieji metai futbolininkui nebuvo sėkmingi – daug laiko praleido gydydamas sunkias traumas.

Sėkmė: M.Savičevas vicečem-

pionu tapo pirmą kartą.

Strategė: M.Šibajeva sėkmingai

guldė varžovių kariaunas.

Vieta. Vieningos krepšinio lygos nugalėtojas paaiškės gegužės 2–3 dienomis Vilniuje. Rungtynių laikas dar nėra numatytas, tačiau kovosiančių ekipų poros jau senokai aiškios. Sostinės „Lietuvos rytas“ žais su Maskvos CSKA ekipa, kuriai atstovauja Ramūnas Šiškauskas ir Darjušas Lavrinovičius, o treniruoja Jonas Kazlauskas. Kitoje pusfinalio dvikovoje susigrums Kazanės „Uniks“ ir Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ekipos. Praėjusį sezoną finalas vyko Kazanėje.

18

ketvirtadienis, balandžio 26, 2012

sportas

Atgaivinta Vilhelmo kanalo regata Po 62 metų nuo irklų vėl suteliūškavo vanduo Vilhelmo kanale. Uostamiesčio irklavimo centras sumojo prisiminti surengtą pirmąjį pokario Klaipėdos čempionatą. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Sportininkai varžėsi kanalo tiesiojoje netoli Drevernos – nuo tilto iki kaimo turizmo sodybos. Beveik 70 dalyvių du kartus turėjo įveikti 1500 m distanciją.

Varžybos sudomino Drevernos ir Priekulės gyventojus, atvyko nemažai svečių, tarp jų Priekulės seniūnas Valerijus Velkas, Klaipėdos visuomeninės tarybos pirmininkas Salvijus Paškauskas, Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidentas Dainius Pavilionis.

Tarp žiūrovų buvo ir pokario metų irkluotojas lietuvininkas Otto Juzaitis. Jis, pasveikinęs organizatorius su atgaivintomis, prisiminė kanale rengtas kovas. Iki Antrojo pasaulinio karo kanale varžybas rengdavo „Santaros“ ir „Neptūno“ klubai, neužmiršdavę pasikviesti sportininkų iš kitų miestų.

D.Pavilionis pažadėjo, kad kanale vyks Lietuvos pavasario maratonai ir šių metų šalies jaunučių žaidynių irklavimo medalių dalybos.

Anot Klaipėdos irklavimo centro vadovo Liudviko Mileškos, parodomųjų varžybų apskrityje reikia dar daugiau. Taip būtų populiarinama ši sporto šaka.

Renginys: irkluotojai sujudino gyvenimą prie kanalo.

Prizininkai Vienviečių valčių klasė: 1.Raminta Viržintaitė; 2.Diana Schneiderat; 1.Tomas Vintilas; 2.Dominykas Bernotas; 3.Mantas Muliuolis.

Lengvo svorio vienviečių valčių klasė: 1.Tomas Plauška; 2.Jonas Sragauskas; 3.Martinas Juzaitis.

Senjorų vienviečių valčių klasė: 1.Vida Stačkutė; 1.Ričardas Alionis.

Dviviečių be vairininko valčių klasė: 1.Kristijonas Bernotas ir Edvardas Babarskas; 2.Lukas Virketis ir Mantas Malakauskas; 3.Gediminas Girdvainis ir Jurgis Jurgilevičius.

Senjorų dviviečių be vairininko valčių klasė: 1.Vygantas Viršilas ir Olegas Semionovas.

Aštuonviečių valčių klasė: 1.Vygantas Viršilas, Dominykas Bernotas, Tomas Vintilas, Kristijonas Bernotas, Edvardas Babarskas, Tomas Plauška, Lukas Virketis, Mantas Malakauskas ir vairininkas Dovydas Donskis; 2.Valentinas Agarkovas, Robertas Kulikauskis, Gediminas Eglinskas, Edvinas Karalius, Edvinas Macas, Tomas Ramanauskas, Aušra Dobelinskaitė ir Andra Puidokaitė.

Trofėjus: T.Plauška (kairėje) iškovojo taurę, kurią įteikė LIF preziden-

tas D.Pavilionis.

Uostamiesčio ekipai – sidabro medaliai Vicečempionai

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Kevinas Drungilas

Klaipėdos futbolo akademijos 14mečiai iškovojo sidabro medalius pirmą kartą surengtose Lietuvos žiemos-pavasario pirmenybėse.

Mindaugo Jonelio auklėtiniai, užėmę pirmą vietą Vakarų Lietuvos zonoje, pateko į finalines varžybas, vykusias Šiauliuose. Dviratininkų mieste kartu su šeimininkais dar kovojo Vilniaus „Rotalio“ ir Jonavos komandos.

Klaipėdiečiams pusfinalyje teko susiremti su sostinės bendraamžiais. Pergalę 1:0 iškovojo mūsų futbolininkai. Sėkmę atnešė Marko Šuikos taiklus smūgis tiksint paskutinėms susitikimo sekundėms.

Kitame pusfinalyje šiauliečiai, su kuriais finale susitiko Klaipėdos FA, sutriuškino jonaviečius 5:0.

Lemiamas rungtynes šeimininkai pradėjo galingomis atakomis.

Greitai viena jų baigėsi įvarčiu.

Tačiau netrukus Erikas Tolčejevas

Arnas Tolčejevas Vilius Zaleckis Rokas Mickūnas Vilius Jurčius Justas Austys Markas Šuika Gerardas Ruzgys Erikas Tolčejevas Almantas Eidėjus Rokas Vitkevičius Dovydas Šaulys Erikas Bagdonas Karolis Jasadavičius Prizininkai: antrą vietą užėmę Klaipėdos futbolininkai su treneriu M.Joneliu.

išlygino rezultatą. Vis dėlto uostamiesčio gynėjams nesisekė stabdyti varžovų. Iki pertraukos įmušę

du, o antrajame kėlinyje dar vieną įvartį, Šiaulių futbolininkai padidino rezultatą iki 4:1.

Su tuo susitaikyti nenorėjo rezultatyviausias finalinio turnyro žaidėjas E.Tolčejevas. Jis dviem

Edas Lakavičius

įvarčiais sugrąžino intrigą. Tačiau dar vienam taikliam spyriui klaipėdiečiai pritrūko laiko.

23

ketvirtadienis, balandžio 26, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas.

Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-

ma pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis.

Jautis (04 21–05 20). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus ir nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti.

Dvyniai (05 21–06 21). Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, džiaukitės šia diena.

Vėžys (06 22–07 22). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite.

Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Vakare nenuobodžiaukite, išeikite į miestą, susitikite su draugais.

Liūtas (07 23–08 23). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitokiai nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais.

Mergelė (08 24–09 23). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti.

Svarstyklės (09 24–10 23). Dėl neigiamos energijos jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia nesusipykti, nes susitaikyti gali būti sunku.

Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkinių sumanymai atrodys kvaili.

Jeigu tai tiesa, o Jūsų vertinimai šiandien teisingi, tikrai galima ginčytis su aplinkiniais, nes, pasitelkus rimtus argumentus, tai seksis puikiai. Šaulys (11 23–12 21). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą ir dvasinę būseną. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite tiek šeimos, tiek draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių bei jaunų žmonių. Tik nepiktnaudžiaukite tuo.

Vandenis (01 21–02 19). Nespręskite estetinių klausimų, neanalizuokite vertybių, nes tam šiuo metu jūs nepasiruošęs. Bet ir miegoti nevalia – reikia mokytis, mąstyti, generuoti naujas idėjas. Žuvys (02 20–03 20). Puiki nuotaika. Jūsų emocijos ir jausmai pasieks viršūnę, beveik ekstazę. Norėsis įgyvendinti svajones ir siekti savo idealo. Tokia būsena nepakenks, jei darbe viskas teka įprasta vaga.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime trečiadienį, gegužės 2 d.

Su pavasario saule – „SAULĖgrąžos“ festivalis Penktasis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „SAULĖgrąža“ šiandien klaipėdiečiams įteiks pavasarišką netradicinio šokio kompozicijų puokštę.

Į ją įsipins uostamiesčio bei šalies vaikų ir jaunimo šokio ansambliai, laukiama svečių iš egzotiškos šalies – Pietų Afrikos Respublikos.

Klaipėdos jaunimo centro choreografijos studija „Inkarėlis“ nuo 2000 m. inicijuoja ir rengia šiuolaikinio šokio – moderniosios choreografijos vaikų ir jaunimo šokio festivalį „SAULĖgrąža“. Balandžio 26-ąją 18 val. uostamiesčio Muziki-

Šokėjai: kasmet „SAULĖgrąžoje“ pasirodo geriausi miesto ir šalies vai-

kų bei jaunimo ansambliai.

nio teatro žiūrovus ir svečius šokio ir egzotiškos muzikos žiedų spinduliais šildys jau penktoji „SAULĖgrą-

ža“. Festivalio puokštė skirta gimtojo miesto jubiliejinei – Klaipėdos 760 metų sukakčiai, choreografijos

studijos „Inkarėlis“ veiklos 20-mečiui bei Tarptautinei šokio dienai. Šokis – tai kūno išraiškos kalba, kuri prabyla be žodžių. Šiuolaikinis šokis (Contemporary Dance), tapęs iššūkiu klasikiniam baletui, grindžiamas improvizacija ir individualia kūryba.

Penktąjį festivalį „SAULĖgrąža“ pradės renginio organizatoriai – Klaipėdos jaunimo centro choreografijos studija „Inkarėlis“ šokių programa „Žydėjimas...“. Kompozicijose dalyvaus pusantro šimto vaikų – nuo pačių mažiausių iki pačių vyriausių studijos šokėjų. Juos

Terpsichorės meno moko šio festivalio idėjos autorė ir iniciatorė šokio mokytoja ekspertė Esmeralda Zubrickienė ir šokio mokytoja Lina Klepeckaitė, kuri ir ves šiemetį renginį. Šiandien Klaipėdos muzikiniame teatre šoks 12 choreografinių ansamblių – pusketvirto šimto dalyvių. Anot festivalio organizatorių, tai puikūs šalies šokių kolektyvai ir geri „Inkarėlio“ draugai, į „SAULĖgrąžą“ vis sugrįžtantys su naujomis spalvingomis programomis.

Bilietai – po 10 Lt. „Klaipėdos“ inf.

Orai

Savaitės pabaigoje Lietuvoje tem­ peratūra kils iki 20 ir daugiau laips­ nių, kritulių beveik nebus. Šiandien įdienojus temperatūra kils iki 15–20 laipsnių. Rytoj kritulių nenumatoma.

Naktį bus 7–9, dieną – 15–22 laipsniai šilumos. Panašūs orai numatomi ir savaitgalį.

Šiandien, balandžio 26 d.

+17

+15

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+18

Šiauliai

Klaipėda

+17

Panevėžys

+17

Utena

+18

6.03 21.04 15.01

117-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 249 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +18 Brazilija +27 Briuselis +16 Dublinas +8 Kairas +34 Keiptaunas +18 Kopenhaga +13

kokteilis Vie­niems ga­li­ma, ki­tiems – ne Va­kar „Kok­tei­l is“ svai­čio­jo apie Lie­ tu­vos po­l i­t i­k ų priim­tą įsta­t y­mą, kad žiū­ro­vai nie­ku gy­vu ne­ga­li gurkš­te­lė­ ti alaus ar ki­to­k ių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų spor­to ar kon­cer­tų sa­lė­se.

Kad apei­tų šį abe­jo­ti­ną įsta­ty­mą, pre­ ky­bi­nin­kai vien­kar­ti­nę alaus stik­li­nę ap­v y­n io­ja ser­ve­tė­le ar net tua­le­t i­n iu po­pie­riu­mi. Ir alaus mė­gė­jams ge­rai, ir ap­sau­g i­nin­kai ne­tu­r i pre­ten­zi­jų.

Pers­kai­tęs ži­nu­tę, su­si­ner­v i­no Alf­re­ das. „Žiū­ro­vai alų ger­t i tu­r i tik are­nos fo­jė, o spor­ti­nin­kai mau­kia šam­pa­ną iš kar­to po rung­ty­nių pa­čio­je aikš­te­lė­je, – nir­šo vy­riš­k is. – Ir nei jiems įsta­ty­mai ga­lio­ja, nei kas ban­do juos su­stab­dy­ti. Įs­ta­ty­mas tu­ri bū­ti vi­siems vie­no­das.“

Pot­rau­kis: krep­ši­nin­kė šam­pa­

ną kliu­ki­no net nei­da­ma į dra­ bu­ži­nę.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Vy­r iau­sy­bė ruo­šia įsta­ty­mų pa­tai­sas, drau­s ian­č ias sir­ga­l iams per spor­to var­ž y­bas rėk­ti ir keik­tis.

Londonas +14 Madridas +16 Maskva +25 Minskas +17 Niujorkas +15 Oslas +7 Paryžius +15 Pekinas +24

Praha +20 Ryga +18 Roma +20 Sidnėjus +21 Talinas +10 Tel Avivas +26 Tokijas +21 Varšuva +22

Vėjas

1–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+10

+15

+14

+12

4

+13

+17

+13

+10

3

rytoj

šeštadienį

+16

Marijampolė

Vilnius

+18

Alytus

Vardai Dargailė, Gailenis, Klaudijus, Kletas, Marcelinas, Selma.

balandžio 26-ąją

Rytas

+12

+18

+17

+15

+12

3

1564 m. gi­mė ang­lų ra­šy­to­ jas, poe­tas ir dra­ma­tur­gas Wil­lia­mas Shakespeare‘as (m. 1616 m.).

1575 m. gi­mė Ma­r ie de‘ Me­di­ci, ant­ro­ji Pran­cū­zi­ jos ka­ra­liaus Hen­ri­ko IV žmo­na (m. 1642 m.).

1938 m. gi­mė Lie­tu­vos ir Aust­ra­li­jos žur­na­lis­tė, re­ dak­to­rė, ra­šy­to­ja Ri­ta Bal­ tu­šy­tė.

1955 m. gi­mė Ed­mun­das Ku­čins­kas, kul­tū­ros, po­li­ ti­nis bei vi­suo­me­nės vei­ kė­jas, vie­nas gar­siau­sių Lie­tu­vos po­pdai­ni­nin­kų.

1961 m. gi­mė ak­to­rius, dai­nų au­to­r ius ir at­l i­ kė­jas Ge­d i­mi­nas Stor­ pirš­tis.

1965 m. JAV už­pa­ten­ tuo­tos saus­kel­nės.

1986 m. įvy­ko Čer­no­by­ lio ato­mi­nės elekt­r i­nės ava­ri­ja.

1989 m. Ki­ni­jos stu­den­ tai or­ga­ni­za­vo ma­si­nes de­monst­ra­ci­jas Pe­k i­no cent­re.

2004 m. mi­rė lie­tu­vių ki­ no re­ži­sie­rius, do­ku­men­ ti­n io ki­no kū­rė­jas, Lie­ tu­vos mu­z i­kos ir teat­ro aka­de­m i­jos Ki­no ir te­le­ vi­z i­jos ka­ted­ros įkū­rė­jas Hen­r i­kas Šab­le­v i­čius (g.

1930 m.).

Sto­rą­ją lie­pą sau­go įsta­ty­mai Ban­dy­mai rea­ni­ muo­ti Klai­pė­dos Sto­rą­ją lie­pą no­ri­ mo re­zul­ta­to ne­da­ vė. Į vals­ty­bės gam­ tos pa­mink­lų są­ra­šą įtrauk­tą šim­ta­me­tį me­dį moks­li­nin­kai siū­lo nu­pjau­ti.

Ly­čių skir­tu­mai Kai vy­ras ir mo­te­r is pa­si­lie­ka dvie­se, mo­te­rys gal­vo­ja: „Pa­ga­liau mes kar­tu“, o vy­rai: „Pa­ga­liau mes vie­ni“.

Ar­tė­ja va­sa­ros žai­dy­nės Ne už Hi­ma­la­jų – 2012 m. Lon­do­no va­ sa­ros žai­dy­nės. Lauk­da­mi olim­pia­dos, vyk­sian­čios šią va­sa­rą, jūs, mie­li „Kok­ tei­l io“ skai­ty­to­jai, tu­r i­te bū­ti la­biau iš­ pru­sę – kuo ge­r iau ži­no­ti svar­biau­sio ket­ve­r ių me­tų spor­to fo­ru­mo is­to­ri­ją. Štai olim­pi­n is him­nas gro­ja­mas per žai­dy­nių ati­da­ry­mą, kai ke­lia­ma olim­ pi­nė vė­lia­va. Jį Tarp­tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas priė­mė 1957 m. Mu­zi­ką dar 1896-ai­siais su­k ū­rė Spi­rou Sa­ma­ra, o žo­d žius pa­ra­šė ir juos pri­tai­kė mu­z i­ kai Cos­tis Pa­la­mas iš Grai­k i­jos. Pir­mą kar­t ą him­nas su­g ro­tas 1960 m., Ro­ mos (Ita­l i­ja) olim­pia­do­je.

Links­mie­ji tirš­čiai – Na, kaip ka­bi­ne­tas?

– Pui­kus.

– O sek­re­to­rę tu­r i?

– O kaip­g i.

– Jau­na?

– Apie 20 me­tų.

– O kaip ji ren­g ia­si?

– Grei­tai. Čes­ka (397 719; spor­ti­nin­kai are­no­se ne tik ge­ria šam­pa­ną, bet ir rū­ko ci­ga­rus. Štai jums ir tvar­ka)

Pa­mink­las: vals­ty­bės sau­go­mas me­dis Klai­pė­dos sve­čiams su­si­ža­vė­ji­mo ne­ke­lia.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ste­bi­na vaiz­das

Prieš ke­le­tą me­tų be­virs­tan­ti, lūž­ tan­ti lie­pa bu­vo su­tvir­tin­ta. Ta­čiau es­te­ti­nio vaiz­do tai ne­pa­ge­ri­no. „Į šį me­dį dė­me­sį at­krei­pia ir už­ sie­nie­čiai. Kai vyks­ta mū­sų moks­li­ nės kon­fe­ren­ci­jos, su­lau­kia­me sve­ čių, ku­riems ro­do­me ypa­tin­gus mies­to au­ga­lus. Nuo­la­tos su­lau­kia­me klau­si­mo – kam jūs lai­ko­te to­kį me­ dį? Vaiz­das siau­bin­gas“, – pri­pa­ži­no Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to bo­ta­ni­kos so­ do dend­ro­lo­gė Ri­ta Nek­ro­šie­nė.

Lie­pa au­ga prie pat Mi­ni­jos gat­ vės va­žiuo­ja­mo­sios da­lies, tad yra ge­rai ma­to­ma vi­siems pra­va­žiuo­ jan­tiems. „Lai­ky­ti šį me­dį vien dėl jo var­do nė­ra pra­smės. Mū­sų nuo­mo­ne, lai­

kas jį pjau­ti. Lie­pa jau at­gy­ve­no sa­vo. Apie tai kal­bė­jo­me ir su sa­ vi­val­dy­bės dar­buo­to­jais“, – ti­ki­ no R.Nek­ro­šie­nė.

Ta­čiau tai pa­da­ry­ti nė­ra taip leng­va. Sto­rą­ją lie­pą sau­go įsta­ ty­mai.

Ser­gė­ja ir kel­mus

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų ir kraš­to­vaiz­džio de­par­ ta­men­to di­rek­to­rius Vid­man­tas Be­za­ras tei­gė, kad nė­ra nu­sta­ty­ ta, ka­da me­dis tu­ri bū­ti iš­brau­ kia­mas iš sau­go­ti­nų gam­tos pa­ mink­lų są­ra­šo.

Esą nie­kur nė­ra api­brėž­ta, ko­kia tu­ri bū­ti jo būk­lė, kad bū­tų pa­nai­ kin­tas šis sta­tu­sas. „Taip yra ne tik Lie­tu­vo­je.

Prieš tre­jus me­tus do­mė­jo­mės,

ko­kia pra­kti­ka va­do­vau­ja­ma­si ki­ to­se ša­ly­se. Daž­niau­siai jei me­ džio ne­bė­ra ar­ba li­kę tik lū­že­nos ar kel­mas, jis sau­go­mas ke­lis de­ šimt­me­čius, jei tu­ri iš­skir­ti­nę is­ to­ri­nę ar mi­to­lo­gi­nę ver­tę“, – pa­ sa­ko­jo V.Be­za­ras.

Iš pa­mink­lų są­ra­šų me­dis ga­ li bū­ti ša­li­na­mas tuo at­ve­ju, jei tai su­si­ję su grės­mė­mis, ti­ki­no mi­nis­ te­ri­jos at­sto­vas. „Ren­gė­me di­džiu­lę se­nų­jų me­džių eks­per­tų kon­fe­ren­ci­ją. Štai jei mū­sų lie­pa aug­tų Vo­kie­ti­jo­je, ją bū­tų ban­ do­ma iš­sau­go­ti bet ko­kios būk­lės. Ji bū­tų sau­go­ma kaip se­nas me­dis ve­ te­ra­nas“, – tvir­ti­no V.Be­za­ras.

Ti­ki ant­ra jau­nys­te

Be­veik 130 me­tų skai­čiuo­jan­čios Sto­ro­sios lie­pos ka­mie­no apim­tis

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

sie­kia 5,8, aukš­tis – 15 m. Į vals­ty­ bės sau­go­mų ob­jek­tų są­ra­šą me­dis įtrauk­tas 1990 m. „Klai­pė­dos Sto­ro­ji lie­pa tvar­ ky­ta prieš ke­le­rius me­tus. Kiek ži­nau, tą me­dį už­kai­šė, iš­cent­ra­ vo, api­pjaus­tė – pa­žiū­rė­ki­me, gal jis dar at­si­gaus“, – vy­lė­si V.Be­ za­ras.

Lie­tu­vo­je yra 45 me­džiai, pa­ skelb­ti vals­ty­bės sau­go­mais gam­ tos pa­vel­do ob­jek­tais. Tik 4 jų – lie­pos.

Pa­ti di­džiau­sia yra Lie­pa mo­ti­ nė­lė, au­gan­ti Kau­no ra­jo­ne: jos ka­ mie­no apim­tis sie­kia 8,4, o aukš­ tis – 26 m.

Pa­gal šiuos pa­ra­met­rus Klai­ pė­dos pla­čia­ša­kė yra tre­čia tarp vals­ty­bės sau­go­mų lie­pų Lie­tu­ vo­je.