TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Ketvirtadienis, balandžio 26 d., 2012 m.
CŽV kalėjimo Lietuvoje ieškantys europarlamentarai vyks ir į VSD bazę Antaviliuose. Lietuva 5p.
Nr. 97 (1296)
Aukštos aptarnavimo kultūros Lietuvoje vis dar pasigenda daugelis vartotojų. Tema 8p.
diena.lt
Mįslinga žvalgybos agento mirtis – neįmenamas galvosūkis Skotland Jardui. Pasaulis 12p.
Revoliucija ar blefas?
1,30 Lt
Matau tendencingą kon servatorių nusistatymą šiuo klausimu, šališką ir politizuotą požiūrį į FNTT vadovų atleidimo istoriją. Seimo narys Vytautas Bogušis
4p.
Miestas
2p.
Dovana įmonei – 200 butų Sost inės sav ivaldybės vald in inkai tęsia daug klausimų kel iantį savo planą nek ilnojamuoju turt u apda lyti su juo niekaip nesusijusias savi valdybės įmones. Šį kartą per 200 butų sostinės centre norima atiduo ti įmonei „Šiaurės miestel is“. Miesto vadovai neslepia, kad tikslas – turtą parduot i paprasčiau.
Miestas Vizija: sostinės vicemeras R.Adomavičius regi šviesią šilumos ūkio ateitį. Tik tam, kad ji ateitų, reikia daugiau nei 1 mlrd. litų.
Savivaldybė rengiasi skelbti konkursą – ieškos, kas galėtų modernizuoti sostinės šilumos ūkį. Svajojama apie milijardines investicijas, sumažintą šildymo kainą. Opozicija atkerta: tai dar vienas merijos blefas.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
„Bus padaryta viskas“
„Turės būti padaryta viskas. Tai, kas vad in am a mod ern iu šil um os ūkiu. Nauj os jėgainės, tinkl ai, kur iais tiek iam a šil um a, aps kai ta, jos reg ul iav im as, išm et im o valdym as“, – Viln iaus vicem e ras Rom as Adom av ič ius jau re
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
gi švies ią sost inės šil um os ūkio ateitį. Art im iaus iam e taryb os posėdyje miesto valdžia rengia si įpareigoti savivaldybės įmonę Vilniaus šilumos tinklus paskelb ti konkursą dėl šilumos tinklų modernizavimo. Tai turės bū ti padaryta iki rugpjūčio 1-osios. R.Adomavičius pripažįsta, kad tai turėjo būti padary ta kur kas anksčiau:
2
3p.
Į turgelį gėlių – pėsčiomis
2
ketvirtadienis, balandžio 26, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Maršrutiniuose taksi – nelegalūs degalai Mokesčių inspekcija ir policijos pa reigūnai, patikrinę sostinės marš rutinių taksi įmones, nustatė, kad nesumokėta šimtai tūkstančių litų mokesčių. Tai pranešė Vilniaus ap skrities valstybinė mokesčių ins pekcija (AVMI).
Išsiaiškinta, kad viena maršruti nių taksi įmonė į apskaitą traukia kontrabandinius degalus, „lega lizuodama“ juos suklastotais įsi gijimo dokumentais. Netikruose degalų įsigijimo kvituose buvo nu rodomi Vilniuje veikiančios degali nės rekvizitai. Tikrindami šią įmonę Vilniaus AVMI darbuotojai nustatė, kad kvitai keleiviams už važiavimą buvo išduodami itin retai. Per kont rolinius važiavimus apskaičiuota, kad vienos dienos vieno maršruti nio taksi pajamos siekia vidutiniš kai 500 litų, o į kasos aparatą įmu šama tik 180 litų. Anot inspekcijos, vairuotojai taip pat turėjo grynųjų pinigų perteklių. Kaip teigiama pranešime, nors degalų pirkimo kvituose nurody tomis dienomis vairuotojai turė jo dirbti, darbo laiko žiniaraščiuose darbo laikas pažymėtas nebuvo. Už nustatytus pažeidimus šiai bendro
vei priskaičiuota beveik 700 tūkst. litų mokesčių, baudų ir delspinigių. Įmonių, į apskaitą įtraukiančių degalus su galbūt suklastotais įsi gijimo dokumentais ar išvis be jų, aptikta ir daugiau. Vilniaus AVMI su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pa reigūnais pričiupo du asmenis, pi lančius dyzeliną į maršrutinių taksi veiklą vykdančios įmonės automo bilių bakus. Jie jau buvo išpilstę 200 litrų, o šalia išrikiuotose šešiose statinėse rasta dar 140 litrų dyzelino. Jo mė ginių paimta laboratoriniams tyri mams atlikti. Vėlyvą pirmadienio vakarą, po darbo valandų, degalai buvo pils tomi įmonei priklausančioje trans porto priemonių saugojimo vietoje. Degalų įsigijimo ir gabenimo do kumentų neturintiems asmenims gresia bauda iki 20 tūkst. litų. Į Vilniaus AVMI ir teisėsaugos akiratį ši įmonė pakliūva ne pir mą kartą. Įtariama, kad bendrovė taip pat į apskaitą traukė pagal su klastotus dokumentus įsigytus de galus. VD inf.
Revoliucija ar blefas? „Viskas vyksta, kada ga 1 li vykti. Bandėme anks čiau daryti pertvarką šilumos
ūkyje, nepavyko.“ Apie investicijas į sostinės ši lumos ūkį lig šiol yra užsiminu sios tik dvi bendrovės – „Dalkia“ ir „Fortum Heat“. Abi sostinėje yra pateikusios projektus inves tuoti į naujų biokuro elektrinių statybą. „Dalkia“ tai yra siūliu si padaryti už 500 mln., o „For tum Heat“ – už 700 mln. litų. Nė su viena lig šiol sostinės valdžia rimtų derybų nevedė.
Bronius Cicėnas:
Ta modernizacija bus ne kas kita kaip susidėvėjusių vamz džių pakeitimas. Aišku, viskas bus gražiai surašyta. Tačiau aiškėja, kad biokuro ka tilinių miesto valdžiai nebūtų ga na. „Jie siūlo ne visai tai, ko mums
reikia. Jie siūlo pastatyti tik jėgai nes, bet mums to mažai. O reikia optimizuoti viską – jėgainės yra tik sudėtinė dalis. Kalbame apie šilumos tiekimą, apskaitą, visą kompleksą priemonių“, – kalbėjo R.Adomavičius. Vicemeras spėjo, kad konkurse tedalyvaus būtent dvi minėtos bendrovės. Kad atsi rastų dar viena, labai abejotina. Dairosi į ES paramą
Kiek galėtų kainuoti būsima šilu mos ūkio modernizacija? Kas tai galėtų finansuoti? Į šiuos klausi mus aiškių atsakymų sostinės val dantieji vis dar neturi. „Tie, kurie siūlys sprendimus, turės ir pasiūlyti finansavimo variantus“, – sakė R.Adomavi čius. Socialdemokratas sampro tavo, kad nuo 2014 m. galima ti kėtis ES lėšų. „Tikimės, kad dalį lėšų bus ga lima gauti iš Europos. Nemanau, jog apsieisime be privačių inves tuotojų. Gali tekti ir savivaldy bei savo lėšų įdėti, taip pat šilu mos tinklų. Viskas bus aišku po konkurso“, – dienraščiui kalbė jo politikas. Modernizacijos kai
Svajos: apie sostinės šilumos ūkio
na esą gali siekti daugiau nei 1 mlrd. litų. Be to, neaišku, ar būsimas inves tuotojas šilumos ūkį spės atnau jinti iki numatomos datos – 2015 m. gruodžio 31-osios. Dėl to Lie tuva yra įsipareigojusi ES. „Laiko tikrai nedaug. Bet vienas konkur
Turtą savo įmonėms saviva Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Šešėlis: kai kurių sostinės mikroautobusų bakuose teliuškuoja kontra
bandiniai degalai.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Sostinės savivaldybės valdinin kai tęsia daug klausimų keliantį savo planą nekilnojamuoju turtu apdalyti su juo niekaip nesusiju sias savivaldybės įmones. Šį kar tą per 200 butų sostinės centre norima atiduoti įmonei „Šiaurės miestelis“. Dovanoja patalpas
NERINGOS DIENOS VILNIUJE balandžio 27–29 d. Renginiai nemokami!
Balandžio 27 d. (penktadienis)
15.00 val. Fotografijų parodos „Sukurta Nidoje” atidarymas.
Vilniaus fotografijos galerija, adresu Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius.
16.00 val. Diskusija „Tradicinė architektūra ir jos pokyčiai kultūriniame Kuršių nerijos kraštovaizdyje“. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, adresu Šv. Jono g. 11, Vilnius. 17.00 val. Parodos „Dailininko Romualdo Kuncos kūryba – Kuršių nerijos metraštis“ pristatymas. Vilniaus dailės akademijos galerija „Akademija“, adresu Pilies g. 44/2, Vilnius. Balandžio 28 d. (šeštadienis)
Sostinės savivaldybės žinioje esanti administracines paslau gas teikianti bendrovė „Šiaurės miestelis“ netrukus dar gerokai praturtės. Savivaldybės doku mentuose jau patvirtinta, kad šiai įmonei norima atiduoti daugiau kaip 200 įvairiausios vertės butų sostinės centre. Perleidus šį turtą „Šiaurės miestelio“ įstatinis kapitalas ūg tels kiek daugiau nei 5 mln. litų.
Nebūtų nieko neįprasta, jei įmonė perimtų Šiaurės miestelio mikrora jone esančias ar vykdomai veiklai reikalingas patalpas, tačiau mies to valdininkai jai perleisti užsimojo įvairiausiose miesto vietose esan čius butus. Dauguma šių savival dybei priklausančių nenaudojamų butų yra centrinėje miesto dalyje. Nekilnojamojo turto skelbi muose galima rasti, kad nedidelis ir neišvaizdus butas sostinės cent re kainuoja kelis šimtus tūkstan čių litų. Tačiau savivaldybei rin kos dėsniai, regis, negalioja. Štai įmonei perleidžiamas 64 kv. m butas Užupyje įvertintas vos 19,2 tūkst. litų, kitas, taip pat Užu pyje esantis, tačiau geresnės būk lės ir mažesnis butas savivaldybės popieriuose įvertintas taip pat juo kinga suma – 60 tūkst. litų. Bene brangiausias iš šių butų yra pačiu miesto centru einan čioje Tilto gatvėje, tačiau jo ver
tė esą taip pat nedidelė – už 33 kv. m vos 100 tūkst. litų. Iš viso šia me perleisti ketinamo turto sąraše yra 205 objektai, kurių dauguma – gyvenamosios paskirties. Tiesa, kai kurie šių butų įvardy ti kaip avarinės būklės, neremon tuoti po gaisro ar dar kaip nors fi ziškai pažeisti. Kam to reikia – nežinia
Įmonės „Šiaurės miestelis“ direk torius Simas Ramutis Petrikis kal bėdamas apie jo žinion atitenkantį turtą tik gūžčiojo pečiais. „Pirmiausia palaukime, kol ta ryba nuspręs. Nieko nežinau, kol taryba nėra patvirtinusi, net ne sidomiu, kol nėra sprendimo. Į svetimą turtą tikrai kol kas nesi dairau, kai jį perleis, tada ir rūpin simės“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ dėstė S.R.Petrikis. Savivaldybės tarybos posėdis vyks jau kitos savaitės viduryje,
14.00 val. Neringos dailininkų parodos atidarymas. „Užupio kavinė“, adresu Užupio g. 2, Vilnius. 15.00 val. Kuršių nerijos kultūros, laisvalaikio ir turizmo galimybių pristatymas, Neringos draugų muzikinė valanda, kurorto kultūrai nusipelniusių asmenų pagerbimas. Vilniaus Rotušė, adresu Didžioji g. 31, Vilnius.
18.00 val. Nidos meno kolonijos bei žurnalo pristatymas ir rezidentų video programa. Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras „Titanikas“, adresu Maironio g. 3, Vilnius.
Balandžio 29 d. (sekmadienis)
16.00 val. Tarptautinio filmų festivalio „Baltijos banga“ atgarsiai – Latvijos režisieriaus Janis Streičs vaidybinis filmas „Rudolfo palikimas”. Lietuvos kinematografininkų sąjungos salė, adresu Vasario 16 g. 8, Vilnius.
DRAUGAI IR RĖMĖJAI: UAB „Astin Baltic“ UAB „Silberauto“ Neringos verslininkai
Pasipigino Atsainumas: ką bendrovė „Šiaurės miestelis“ veiks su šiame Tilto gatvės name esančiu bu
tu – nežinia. Bet niekas ir nesigilina.
Simono Švitros nuotr.
tą savivaldy dybės tiksla
3
ketvirtadienis, balandžio 26, 2012
6p.
miestas
Prezidentę išplūdusį A.Vinokurą pasmerkė net draugai.
modernizaciją kalbama dešimtmetį, tačiau lig šiol nepadaryta nieko. Gedimino Bartuškos nuotr.
so reikalavimų bus suspėti laiku“, – žada vicemeras. Tačiau būsimus modernizacijos planus ir etapus, taip pat projektus teks derinti su Energe tikos ministerija. Dėl to moderniza cija gali užsitęsti, nes centrinės val džios atstovai projektams galėtų ir nepritarti.
Tik pratęs sutartį?
Tačiau miesto opozicijos atstovai į tokias valdžios atstovų kalbas mo ja ranka – esą galutinis šio būsi mo konkurso rezultatas tebus su tarties su Vilniaus šilumos tinklus valdančia bendrove „Dalkia“ pra tęsimas.
Šilumos tinklų nuomos sutartis baigiasi 2017-aisiais. Taip svars to buvęs sostinės šilumos tinklų vadovas Bronius Cicėnas, tarybos opozicijos atstovas. „Ta modernizacija bus ne kas kita kaip susidėvėjusių vamzdžių pakeit im as. Aišk u, viskas bus gražiai surašyta ir pan. Iš pradžių taip, gali kalbėti apie konkursą, tačiau galiausiai, nė neabejoju, paaiškės, kad nelieka kitos išei ties – tik sutartį pratęsti“, – kal bėjo B.Cicėnas. Pasak jo, įtarimus stiprina Vil niaus valdžios pasitelkti konsul tantai šiam klausimui spręsti. Šių metų kovą Vilniaus šilumos tink lai su bendrovės „KPMG Baltics“ vadovaujamu konsorciumu pasi rašė trejų metų 1,7 mln. litų ver tės sutartį. „Vienas konsultantų yra advo katų kontora „Bernotas ir Dominas Glimstedt“, kuri konsultavo savival dybę išnuomojant Vilniaus šilumos tinklus 15 metų Prancūzijos bendro vei „Dalkia“, – priminė B.Cicėnas. Be to, pasak politiko, neverta ti kėtis, kad išsyk po modernizacijos galėtų sumažėti šilumos kaina – pinigus investicijoms teks skolin tis, visa tai gali atsipirkti ne mažiau kaip po dešimtmečio. „Artūras Zuokas, vertindamas savo stiprias pozicijas miesto taryboje, tiesiog bandys dar kartą surengti balsavi mą dėl nuomos sutarties pratęsi mo“, – spėjo pašnekovas.
aldybė toliau bruka per jėgą tad iš karto po jo įmonės direktoriui greičiausiai kils nemažai rūpesčių dėl nežinia kam skirto turto.
Simas Ramutis Petrikis:
Į svetimą turtą tikrai kol kas nesidairau, kai jį perleis, tada ir rūpinsimės.
„Žiūrėsime, ką galime panaudo ti įmonės veikloje, kokie tie butai. Jei mums bus tinkami, gal galėsi me naudoti. Apskritai su nekilnoja muoju turtu reikia tvarkytis racio naliai, kai jis stovi nenaudojamas, niekam neapsimoka“, – tvirtino „Šiaurės miestelio“ vadovas. Tačiau konkrečiai įvardyti, ką įmonė veiks su tokia galybe ne
kilnojamojo turto, įmonės vado vas atskleisti negalėjo. Jis taip pat nesiėmė svarstyti, ar tokie savival dybės veiksmai nesusiję su papras čiausiu noru pasipinigauti išpar duodant nekilnojamąjį turtą. Nebe pirmas kartas
Tai jau antras kartas per mėnesį, kai „Šiaurės miestelis“ iš sostinės savivaldybės pamaitinamas ver tingu turtu. Šios įmonės nekilnojamojo tur to kraitis neseniai pasipildė pa statais Valakampiuose ir miesto centre. Pavyzdžiui, vienas įmonei per leistas pastatas, dviejų aukštų su rūsiu mūrinis prekybos ir gydymo statinys (Bžostovskių rūmai) sos tinės centre, prie Dominikonų ir Universiteto gatvių sankirtos, įver tintas beveik 7,5 mln. litų. Panašiai įvertintas ir keturių aukštų mūrinis poilsio pastatas Palangoje.
o: Užupio gatvės 1-uoju numeriu pažymėtame name esantį 64 kv. m ploto bu ybė įvertino vos 19 tūkst. litų. Vilniaus meras A.Zuokas neslepia, kad savival as – turtą kuo greičiau parduoti. Bet gal ne už tokią kainą?
Dar vienas įmonei atitekęs pasta tas prie Liejyklos ir Totorių gatvių sankirtos įvertintas beveik 5 mln. litų. Savivaldybė tąkart turtu ap dalijo ir bendroves „Vilniaus vieša sis transportas“, „Grinda“. Pirmo ji įmonė gavo 250 tūkst. litų vertės vaikų namų pastatą, Valakampiuo se – valgyklą už 100 tūkst. litų ir džiovyklą už 15 tūkst. litų. „Grindai“ atiteko 168 tūkst. litų vertės du vieno aukšto mediniai gy venamieji namai ir lauko rūsys su ke liais kiemo pastatais, rąstinis gyve namasis pastatas už 136 tūkst. litų. Prieš kurį laiką savivaldybė pa maitino iki šiol nė neveikusią bendrovę „Naujininkų valda“. Iš viso savivaldybė įmonei skyrė be veik 8 mln. litų vertės pastatų – 5,1 mln. litų vertės trijų aukštų mūrinį ligoninės pastatą Tyzenhauzų gat vėje, toje pačioje vietoje esantį trijų aukštų 500 kv. m mūrinį ligoninės pastatą už 2,23 mln. litų.
Tikslas – parduoti Praėjus iame sav ivaldyb ės tar y bos posėdyje sost inės mer ui Ar tūrui Zuokui teko pripažinti, jog pa statai įmonėms atiduodam i vien tam, kad paskui juos būt ų gal ima netrukdomai parduoti. „Daugelis tikriausiai žino, kokia su dėtinga miesto finansinė situacija. Tiesiog ieškome būdų šiek tiek pa pildyti savivaldybės biudžetą. Pas tatus galima parduoti aukcione, tik rai nėra numatyto jok io pirkėjo“, – tarybos narius patik ino meras. Esą įprast a privat iz av imo pro cedūra trunka pusantr ų met ų, o bankrutuojantis miestas tiek laukti negali.
Gėlių pirkėjams – papildomos išlaidos Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Vairuotojų, skubančių nusipirk ti gėlių J.Basanavičiaus gatvėje esančiame turgelyje, laukia ne maloni žinia – automobilių sto vėjimas priešais turgelį esančio je kelio dalyje tapo mokamas. Prašymą parašė patys
Nuo šiol paliekantiems automo bilį prie gėlių turgelio už stovėji mą teks sumokėti minimalų 1 lito mokestį. Už šią sumą automobi lį bus galima palikti 1 valandą. Iki šiol stovėjimas šioje vietoje buvo nemokamas, jei automobilis bū davo paliekamas ne ilgiau nei 15 minučių. Pirmąją dieną, kai keliolikai au tomobilių stovėti skirta kelio da lis J.Basanavičiaus gatvėje buvo apmokestinta, gėlių pardavėjai pasitiko įvairiai. Kai kurie jų tikino nekreipian tys dėmesio į tai, kas dedasi už turgelio tvoros. Gėlėmis prekiau janti Marija teigė, jog jai automo bilių stovėjimo problema neak tuali. „Sunku ką nors pasakyti, mes čia tik dirbame, o ne automobi lius statome. Ir išvis tai tik pir ma diena, tad kokie gali būti po kyčiai? Kaip pirko, taip ir perka, o mums kas?“ – retoriškai klau sė pardavėja. Net kelios moterys tvirtino, kad šis ženklas – tai jų pačių ilgų pra šymų rezultatas. Neva iki šiol kai kurie vairuotojai, nereaguodami į laiko ribojimus, automobilius pa likdavo visai dienai. „Čia, šalia, – Baltarusijos am basada, tai beveik visos mašinos buvo jų klientų ir niekas nežiū rėdavo, kiek laiko galima palik ti mašiną. Juk nėra būdų, kaip tai sukontroliuoti. Pirkėjai neturėda vo kur automobilio pastatyti. Da bar situacija tikrai pagerės. Ačiū tiems žmonėms, kurie pagaliau sureagavo į mūsų prašymus“, – viena per kitą kalbėjo pardavėjos.
„Šiandien tik litas, rytoj jau, žiūrėkit, du ar tris kainuos. Tai jeigu žmogus atėjo nusipirkti ro žės už 5 litus, ji jam kainuos jau visus 8. Ir kas tada? Žmogus ap sisuks ir važiuos pirkti į prekybos centrą, nes kainos ten panašios, o stovėjimas nemokamas. Galėjo palikti bent 10 minučių nemoka mą stovėjimą. Aš tokį sprendimą laikau smulkiojo verslo žlugdy mu“, – pasipiktino moteris. Piktina „Taksi“ ženklas
Apmokestintas automobilių sto vėjimas privertė pardavėjus dis kutuoti dar vienu opiu klausimu – dėl tame pačiame ruože esančio „Taksi“ ženklo su prierašu „iki trijų vietų“. Ženklas galioja abi pus, bet atvažiuojantiems vairuo tojams matoma tik viena jo pusė. „Čia žmonės net nubausti bu vo už automobilio statymą taksi vietoje, mes juos gynėme. Tai yra nesąmonė, nes ne visi žino, kad ženklas galioja į abi puses. Jį bū tinai reikia nuimti“, – konstata vo prekiautoja.
Bijo smuksiančios prekybos
Su savo kolegėmis nesutinkanti Aleksandra spėjo, kad stovėjimo apmokestinimas turgeliui popu liarumo nepridės. Jos nuomone, smulkiems gėlių pirkėjams bet ko kios papildomos išlaidos gali tapti dingstimi gėlių ieškoti kitur.
Diskusija: dalis pardavėjų mo
kamam automobilių stovėjimui pritaria, o kitus tai baugina. Andrejaus Žukovskio nuotr.
Siūlo paaukštinti A.Valantiną Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvusį generalinį prokurorą Al gimantą Valantiną siūlo skirti Vil niaus apygardos teismo teisėju.
Antradienį šalies vadovė pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisė jų tarybą patarimo, ar skirti A.Va lantiną į šias pareigas. Šiuo metu buvęs Generali nės prokuratūros vadovas dirba teisėju Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. A.Valantinas generaliniu prokuroru dirbo nuo
2005 m. lapkričio iki 2010 m. va sario. Iš pareigų jis atsistatydino Lietuvą sukrėtus vadinamajam pedofilijos skandalui, kai parla mentarai išsakė jam priekaištų dėl esą netinkamo darbo. Teisėjo karjerą A.Valantinas pradėjo 1994 m.gruodį Jonavoje. 1999–2000 m. jis dirbo Vilniaus apygardos teisme, vėliau – Vil niaus miesto 2-ajame apylinkės teisme, buvo šio teismo pirmi ninkas. VD, BNS inf.
4
ketvirtadienis, balandžio 26, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Seimo Antikorup cijos komisija, atli kusi tyrimą dėl Fi nansinių nusikalti mų tyrimo tarny bos (FNTT) vadovų atleidimo aplinky bių, viršijo savo įga liojimus. Taip gali nuspręsti Seimo Eti kos ir procedūrų ko misija (EPK).
Tyrėjas: EPK gali atvėsinti Antikorupcijos komisijos vadovo L.Kerna
gio (nuotr. dešinėje) entuziazmą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Viršijo įgaliojimus Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Ši komisija trečiadienį nagrinėjo valdančiųjų liberalcentristų pra šymą išsiaiškinti, ar Antikorupci jos komisija neviršijo savo įgalioji mų, tirdama buvusių FNTT vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Gir žado atleidimo aplinkybes. Be to, EPK pasiteirauta, ar Antikorupci jos komisijos išvadų neturėtų tvir tinti visas Seimas. EPK pirmininko Algimanto Salamakino ir komisi jos nario, liberalcentristo Vytauto Bogušio parengtame šios komisi jos išvados projekte skelbiama, kad Antikorupcijos komisija viršijo įga liojimus. „Atlikus tyrimą paaiškė jo, kad ne viskas ten buvo taip gerai priimta, kaip atrodė“, – posėdyje sakė A.Salamakinas. Bet EPK nariai trečiadienį susi ginčijo, ar gali parengtąjį projektą patvirtinti. Esą projektas „žalias“ ir neišsamus.
Konservatorius Vaidotas Bace vičius pasiūlė klausimo sprendimą atidėti iki kito posėdžio, pirmiau sia sulaukti Antikorupcijos komi sijos pirmininko Ligito Kernagio, kuris dabar išvykęs į komandiruo tę, paaiškinimų ir atsakymų į klau
Algimantas Salamakinas:
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ne viskas ten buvo taip gerai priimta, kaip atrodė.
simus. Tik tada esą galima balsuo ti dėl siūlomų išvadų. Be to, V.Bacevičius tvirtino, kad per dvi savaites iki kito Seimo eti kos sargų posėdžio turi būti pateik ti pasiūlymai ir pataisos parengtam
išvadų projektui. Šį pasiūlymą pa rėmė dauguma EPK narių. Todėl galutinis balsavimas dėl to, ar An tikorupcijos komisija neviršijo įga liojimų, vyks tik gegužės viduryje. „Matau tendencingą konser vatorių nusistatymą šiuo klausi mu, šališką ir politizuotą požiūrį į FNTT vadovų atleidimo istoriją bei jos tyrimą Seimo Antikorup cijos komisijoje“, – šiuo atidėjimu pasipiktino V.Bogušis. A.Salamakinas įspėjo, kad jeigu per dvi savaites negaus jokių pa siūlymų ar pataisų, kitam EPK po sėdžiui bus teikiamos tos pačios išvados – kad Antikorupcijos ko misija, atlikusi tyrimą dėl FNTT, viršijo savo įgaliojimus, nustaty tus Seimo statute ir kituose galio jančiuose įstatymuose. Jeigu EPK pritartų tokioms išva doms, Antikorupcijos komisija ga lės kreiptis į visą Seimą, kad šis ap sispręstų, kurią šalį šiame ginče jis remia.
Į Minską grįžta diplomatai Lietuvos ambasadorius Edminas Bagdonas trečiadienį grįžta į Mins ką, kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija. Iki savaitės pabaigos į Baltarusiją ketina grįžti visi ES ša lių ambasadoriai.
„Patvirtinu, kad Lietuvos ambasa dorius šiandien grįžta į Minską“, – BNS sakė ministerijos atstovas spaudai Mindaugas Lašas. Užsienio reikalų ministras Aud ronius Ažubalis pabrėžė, kad ES šiuo atveju nusprendė elgtis soli dariai. „ES nusprendė dėl solida raus ambasadorių grįžimo į Mins ką iki šios savaitės pabaigos. ES parodė, kad principas „skaldyk ir valdyk“ santykiuose su ja neveiks. Tikimės, kad Baltarusijos valdžia imsis realių ir esminių santykių su ES gerinimo žingsnių. Pirmas iš jų turėtų būti likusių politinių kali nių paleidimas ir reabilitacija“, –
BNS atsiųstame komentare teigė ministras. ES vasario pabaigoje atšaukė konsultacijų visus savo ambasa dorius Baltarusijoje, kai Minskas nusprendė du iš jų išsiųsti, ker šydamas už naujas sankcijas dėl žmogaus teisių pažeidimų ir opo zicijos persekiojimo. Praėjusį mė nesį ES užsienio reikalų minist rai nusprendė įvesti sankcijas 29 įmonėms, kurios priklauso trims su Aliaksandro Lukašenkos režimu siejamiems Baltarusijos verslinin kams, ir į juodąjį sąrašą papildomai įtraukti 12 asmenų. ES sankcijos pirmą kartą pri taikytos oligarchų Jurijaus Čižo ir Anatolijaus Ternavskio įmonėms, į juodąjį sąrašą įtraukta ir nau jų verslininko Vladimiro Peftije vo bendrovių. Šios įmonės, vadi namos autoritarinio Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos kišenė
mis, negalės atlikti finansinių ope racijų ES. ES diplomatai sako, kad toles nės priemonės priklausys nuo to, ar Minskas leis grįžti visiems at šauktiems ambasadoriams. Lie tuvos užsienio reikalų ministras A.Ažubalis praėjusią savaitę pa reiškė, kad ES šalių ambasadoriai į Baltarusijos sostinę grįš tik vi si kartu. Šį mėnesį ES teigiamų vertini mų sulaukė Baltarusijos sprendi mas į laisvę paleisti du opozicijos politikus – buvusį kandidatą į pre zidentus Andrejų Saikovą ir jo rin kimų kampanijos padėjėją Dmitrijų Bondarenką. Tačiau ES reikalau ja išlaisvinti ir likusius politinius kalinius. Apie ketinimus sugrąžinti amba sadorių trečiadienį oficialiai pra nešė ir Čekija. VD, BNS inf.
5
ketvirtadienis, balandžio 26, 2012
lietuva
Sekliai iš Europos pradėjo tyrimą Generalinė prokuratūra patikino į Lietuvą atvykusius europar lamentarus, kad tyrimas dėl tariamų Centrinės žvalgybos val dybos (CŽV) kalėjimų buvo išsamus. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Kalbėjo pusantros valandos
Trečiadienį trijų dienų vizitą Lie tuvoje pradėjo Europos Parlamen to (EP) narių delegacija, kuri aiški nasi pranešimus, kad šalyje galėjo veikti slaptas amerikiečių kalėji mas terorizmu įtariamiems asme nims laikyti. Pirmasis delegacijos susitikimas – su generalinio prokuroro pava duotoju Dariumi Raulušaičiu. Po pusantros valandos truku sio pokalbio europarlamentarai nenorėjo pateikti jokių išsames nių pareiškimų apie neva Lietu voje veikusį slaptą CŽV kalėjimą. Esą vizitas, susitikimai ir medžia gos surinkimas tik pradėtas, todėl kol kas nėra ką pasakyti. Savo ko mentarus EP delegacijos nariai ža da pateikti penktadienį, baigiantis vizitui.
Jokių duomenų negauta
D.Raulušaitis po susitikimo žurna listams sakė, kad europarlamenta rai jam pristatė savo atliekamą ty rimą ir rengiamą pranešimą apie tariamus kalinimus ES valstybėse. Jie taip pat domėjosi, kaip vyko šių įtarimų tyrimas Lietuvoje. „Priekaištų ar pastabų dėl atlik to tyrimo jie neturėjo. Bet nelabai ir gali turėti, kol nepamatė tyrimo medžiagos“, – teigė generalinio prokuroro pavaduotojas. D.Raulušaitis patikino EP narius, kad Lietuvos teisėsauga atliko „iš samų, objektyvų ir visapusišką ty rimą, per kurį nebuvo gauta jokių patikimų duomenų dėl galimo ne teisėto įkalinimo Lietuvoje“. Žurnalistų paklaustas, ar tyri mas gali būti kokiu nors pagrindu atnaujintas, prokuroras atsakė tei giamai: „Bet kuris tyrimas gali būti atnaujintas, jeigu būtų naujos pa grįstos informacijos, susijusios su
įtarimais dėl tyrimo objekto.“ Bet EP nariai, anot D.Raulušaičio, to kios informacijos nepateikė. Numatyta daug susitikimų
EP Piliečių laisvės, teisingumo ir vi daus reikalų komiteto narių apsi lankymo Lietuvoje programoje, be susitikimo su Generalinės prokura tūros pareigūnais, dar numatomas pokalbis su Žmogaus teisių stebėji mo instituto atstovais, su teisingu mo ministru Remigijumi Šimašiu mi, Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjais, Civilinės aviacijos admi nistracijos, Užsienio reikalų ministe rijos atstovais, Seimo nariais. EP nariai taip pat vyks į Valsty bės saugumo departamento (VSD) bazę Antaviliuose, kur, kaip teigia ma kai kuriuose užsienio žiniask laidos pranešimuose, galėjo veik ti slaptas sulaikymo centras. VSD žada palydėti delegaciją į jam pri klausančias patalpas.
Apie riziką valdžia dar tyli Stasys Gudavičius Finansų ministerija pateikė Vy riausybei savo išvadas dėl Visagi no atominės elektrinės (VAE) sta tybos finansinės rizikos valstybei. Ji kol kas neatskleidžiama. Šykštūs komentarai
Trečiadienį vykusiame premje ro Andriaus Kubiliaus sudarytos ir vadovaujamos Naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje buvo pristaty tas visas paketas dokumentų, su sijusių su būsimomis VAE staty bomis. Tačiau posėdžio rezultatai pristatyti labai šykščiai. „Aptarėme visą projekto eigą. Komisijai pristatytas VAE pareng tas verslo planas, įstatymų, ku rie reikalingi kartu su Koncesijos sutartimi, projektai, taip pat pati sutartis. Posėdyje taip pat prista tyta ir aptarta Finansų ministeri jos išvada dėl šios sutarties ir pa ties projekto. Išvadoje nusakoma finansinė rizika, kuri galėtų atsi rasti valstybei įgyvendinant pro jektą“, – kalbėjo VAE vadovas Ri mantas Vaitkus. Už kiek skolinsis – neaišku
Finansų ministerijos išvadose su rašyta, kokios Lietuvos galimybės pasiskolinti lėšų, reikalingų sta tant VAE, kokius finansinius įsi pareigojimus gali prisiimti valsty bė. Tačiau konkretūs skaičiai dar neviešinami. Anksčiau skelbta, kad VAE pro jektas iš viso kainuos apie 17 mlrd. litų. Lietuvos indėlis į šį projektą gali siekti apie 5–6 mlrd. Premjeras A.Kubilius yra užsi minęs, kad statybos gali atsieiti ir kiek pigiau. Be to, neva yra galimy bių Lietuvai palyginti pigiai pasi
Klausimai: Vyriausybė kol kas nesidalija savo išvadomis, kiek kainuos
naujoji elektrinė, kokiomis sąlygomis bus skolinamasi jos statyboms ir kokią galimą grėsmę toks objektas keltų mūsų šaliai. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
skolinti lėšų, reikalingų VAE pro jektui įgyvendinti. R.Vaitkus tvirtino, kad derybos su strateginiu investuotoju į ato minę elektrinę japonų korporaci ja „Hitachi“ ir su regioniniais par tneriais – Latvija bei Estija – dar tęsiamos. Todėl dar nėra galimybių tiks liai įvardyt i, kiek kain uos pats VAE projektas ir kiek lėšų Lietu vai reikės pasiskolinti jį įgyven dinant. Be to, neatmetama, kad į VAE projektą sugrįš Lenkija ir bus su gebėta juo sudominti kitus ES in vestuotojus. Apie tai užsimi nė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. „Išvados yra geros“
Komisijos posėdyje dalyvavusi Vi sagino merė Dalia Štraupaitė mi nėjo, kad Finansų ministerijos iš vados esą „yra geros ir didesnės rizikos Lietuvai nėra“.
Tikimasi, kad sprendimus dėl koncesijos sutarties ir su ja susi jusių įstatymų projektų Vyriausy bė priims kitą savaitę. Planuojama, kad gegužės 10 d. sutarties ir įstaty mų pakeitimų projektai bus pateikti Seimui svarstyti. Iki birželio pabai gos Seimas turėtų balsuoti dėl kon cesijos sutarties patvirtinimo. Lietuva turėtų valdyti 34 proc. būsimos naujos elektrinės valdy mo įmonės akcijų, kitų akcininkų dalis kol kas yra derybų objektas. Latvijos bendrovė „Latvenergo“ paskelbė norinti ne mažiau kaip 20 proc. akcijų, į tokią pat da lį pretenduoja ir „Eesti energia“, nors oficialiai ši informacija nepa tvirtinta. Dalis VAE akcijų turėtų priklau syti ir strateginiam investuotojui – Japonijos koncernui „Hitachi“. Vieno 1350 megavatų reakto riaus VAE statybos turėtų prasi dėti 2014-aisiais, o baigtis 2020– 2022 m.
Pašniukštinės: EP nariai vyks ir į VSD bazę Antaviliuose, kurioje taria
mai galėjo veikti CŽV kalėjimas.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
6
ketvirtadienis, balandžio 26, 2012
nuomonės
A.Vinokuro išpuolis pašiurpino
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Jurgita Šakienė j.sakiene@diena.lt
„F Kaip pasmerkti Seimo šokėjėlius?
Stasys Gudavičius
T
ai viena iš vakarykščių žinių: „Seimo Etikos ir proc ed ūr ų kom is i ja sur inks med žiag ą apie telev iz ijos pramog in iuose projektuose dalyvaujančius par lamentar us ir principingai įver tins jų daromą pažeidimą.“ Šiame sak inyje gal ir būt ų kas nors nauja, jeig u ne jausmas, kad tai jau girdėjome.
Visada atsiras tvirti nančių, kad tie jude siai, kuriuos ant studi jos parketo išdarinėja Seimo narys, yra nau jas, originalus, nematy tas kūrinys. Tikra ties a – girdėjome. Princi pingai įvertinti Seimo šokėjėlius ir dainorėlius parlamento etikos sargai žadėjo jau ne kartą ir ne du. Bet vis bergžd žiai. Iš tiesų, tai padaryti gal netgi ne labai ir įmanoma. Vien todėl, kad pramog in iuose telev iz ijos pro jekt uose dalyvaujanč ių Seimo narių istor ijoje paradoksaliai tei sios abi pusės. Šou laidose nuolat strik inėjan tiems ir besimaivant iems pol it i kams iš tiesų nelabai ką prik iši. Juk tenka priminti, kad prieš me tus Konst it ucin is Teismas (KT) tiesiai taip ir neatsakė, ar Seimo nar iams tikrai visiškai draud žia ma dalyvaut i komercin ių tele viz ijų reng iamos e pramogose. Anot KT, Seimo nar io „konst it u cinė kūrybinės veiklos laisvė gali būti įgyvendinama sudarant su tart į, tačiau tok ios sutart ies pagrindu negal i atsirast i darbo, tar nybos ar panašūs santyk iai“. Teismas taip pat paaišk ino, kad Seimo nar ys gal i gaut i atlyg in i mą „už kūrybinę veiklą“. Išaiškin ta, kaip derėtų suprasti šią sąvo ką: „Tai tok ia veikla, kurios rezul tatas yra kokybiškai nauja, orig i nali, niekada anksčiau neegzista vusi konkreti materialinė ar dva sinė mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybė – kūrinys.“ Gal ima iki užk imimo ginčytis, ar šok is pramog in iame telev iz ijos
projekte gal i būt i laikomas kū ryba. Visada atsiras tvirtinančių, kad tie judesiai, kuriuos ant studi jos parketo išdar inėja Seimo na rys, santechn ikas ar bit in inkas, yra naujas, originalus, nematytas kūrinys. Lyg iai toks pat, kok į „pa gamina“ profesionalus šokėjas. Ir taip sakantys bus bent iš dalies teisūs. Postmodernistiniame pa saulyje, kur iame dabar gyvena me, kūrinys jau nėra vien tai, kas „gražu meną suprantantiems kri tikams“. Filosofiškai mąstantys pasakytų dar daugiau – visa žmonijos veik la iš esmės yra kūryba. Taig i, tikr iausiai negal ima vien priek aišt aut i tiems Seimo na riams, kur ie laisv u nuo darb o met u dalyvauja pramog in iuo se (kūrybiniuose?) televizijų šou projektuose. Gal jie taip realizuo ja save? Kuo jie blogesni už aug i nančius kates ar kolekcionuojan čius šaldytuvo magnetukus? Kita vertus, KT sprendimas trak tuojamas taip, kad parlamenta rams maž ų maž iausiai nereko menduojama eiti į pramoginius projektus. Ir jau tikrai draudžia ma sudaryti bet kokias sutartis dėl dalyvavimo juose. Teismas priminė, kad Konstitucijoje var tojama sąvoka, draud žianti Sei mo nar iams užsiimt i bet kok iu darbu „verslo, komercijos ir kito se privačiose įstaigose ar įmonė se“. Šis draudimas, anot KT, galio ja „neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, laikina ar vienkar tinio pobūdžio, į tai, ar už tą veik lą atlyginama kokiomis nors išmo komis arba kaip nors kitaip, ar nė ra atlyginama“. Konst it ucijos sargai taip pat pa steb ėjo, kad tur i būt i įstat ymu num at yt a tvark a, kaip atimt i mandatą iš parlamentaro, neat sisak iusio su Seimo nar io parei gomis nesuderinamo darbo. Bet tok ios tvarkos vis dar nėra. Todėl ir vargsta Seimo Etikos ir procedūr ų kom isija, kaskart vis keldama klaus imus dėl parl a mentar ų, ignor uojančių reikala vimus tučt uojau nut raukt i „už klasinę veiklą“. Seimo nar iai Žilv in as Šilg al is, Andr ius Šed žius, Arūnas Val ins kas, Inga Val insk ienė dalyvavo ir neretai tebedalyvauja komer cin ių telev iz ijų pramog in iuose projekt uose. O į visok ius Seimo etikos sarg ų vado Alg imanto Sa lam ak in o priešt ar av imus tik spjauna. Tiesiog siunčia jį nafi k . Ir tas nieko padar yt i negal i. Gal būtų geriausia, jeig u tai prin cipingai padarytų žmonės per ar tėjančius Seimo rink imus?
rigidiška sterva“, „dvasinė politinė prostitutė“ – taip šalies vadovę Dalią Gry bauskaitę pavadino žur nalistas ir aktorius Arkadijus Vino kuras. Portale diena.lt poziciją išsakė šimtai komentatorių. Nuomonę išsa kę skaitytojai neslėpė, kad necenzū riniai žodžiai šalies vadovei juos pa šiurpino ir įžeidė. Prezidentė sulaukė A.Vinokuro iš puolio už tai, kad atsisakė atleisti iš teisėjų Neringą Venckienę, argumen tuodama tokiais žodžiais: „Už pasi sakymus atleidinėti iš darbo? Tik už žodžius aš nieko neatleidinėju.“ Necenzūrinius žodžius, skirtus ša lies vadovei, A.Vinokuras išspausdi no savo tinklaraštyje. „Nusprendžiau naudoti tokį žargoną, kuris būtų tiek skausmingas eilinio piliečio ausiai, kad jis / ji sureaguotų. (Ne D.Gry bauskaitės ausiai... Cinikui nusi spjauti.) Ir sureagavo“, – portalui diena.lt teigė A.Vinokuras. „Kontekstas, žinoma, pritrenkian ti D.Grybauskaitės nuomonė <...>, – A.Vinokuras aiškina, kas jį paskatino šiurkščiam išpuoliui prieš Lietuvos Prezidentę. – Naudodamasis pro ga sakau ir aš: Dalia Grybauskaitė yra frigidiška sterva ir dvasinė (bet ne kompetentinga) politinė prostitutė.“ A.Vinokuras įsitikinęs, kad teis
Atsiribojo: šalies vadovę išplūdęs
A.Vinokuras sulaukė ne tik inter nautų, bet ir draugų pasmerkimo.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
mas jį dėl šių žodžių išteisins. „Juk N.Venckienė sako ką nori ir jai lei džiama sakyti ką nori <...>. Sako ką nori, nes D.Grybauskaitė jai leidžia. Keista. Seimas taip pat. Genprokuro ras – taip pat“, – samprotavo šalies vadovę žeminančių žodžių autorius. Savo viešai platinamame pareiš kime jis teigė, kad gerbia laisvos ir demokratinės Lietuvos valsty
bės institucijas, taip pat Preziden to instituciją. Tačiau jam „gėda dėl D.Grybauskaitės“. A.Vinokuro tei gimu, D.Grybauskaitei „iki Konsti tuciją, visos šalies piliečius ir save gerbiančio Prezidento yra šviesme čiai“. Dėl savo teiginių apie D.Grybaus kaitę A.Vinokuras sulaukė internautų reakcijos. Itin jautriai reagavo rašy tojas Šarūnas Navickis. „Šalinu sa ve iš tavo FB draugų, o tave – iš sa vo, – socialiniame tinkle „Facebook“ A.Vinokurui pranešė Š.Navickis. – Manau, etiška, kad sužinosi tai iš pirmų lūpų.“ „Tavo teisė lengvintis viešai, mano – į tai nežiūrėti“, – poziciją dėl A.Vi nokuro poelgio išsakė Š.Navickis. Prezidentės vyriausioji patarė ja Daiva Ulbinaitė teigė, kad Prezi dentės spaudos tarnyba tinklaraščių nekomentuoja, bet paprašė atsiųsti nuorodą į publikuotą tekstą. Už valstybės tarnautojo ar viešas administravimo funkcijas atliekan čio asmens įžeidimą gresia bauda ar ba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Jeigu pažemintas žmo gus neturi minėto statuso, už vie šą įžeidimą veiksmu, žodžiu ar raš tu gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų, tačiau būtinas nuken tėjusio asmens skundas, jo teisė to atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas.
Nuomonės G.K.
Mikas
Mane, kaip lietuvį, šis žmogus įžeidė. Jis viešai pažemino mano šalies žmonių iš rinktą šalies vadovę.
mmm Labai gaila šito skurduko, kitaip aš jo pa vadinti tiesiog negaliu. Jis įžeidė ne eili nę moterį, to daryti save gerbiantis vy ras neturėtų. D.Grybauskaitė yra Lietu vos vadovė, rinkta Lietuvos žmonių. Tad aš manau, kad šis padaras įžeidė ne tik Prezidentę, bet ir Lietuvos piliečius.
Akivaizdu
Manau, tokius žodžius gali pasakyti tik labai, labai žemos kultūros arba neken čiantis tautos ir jos išrinkto šalies vado vo žmogus. Manau, kad garbingi piliečiai pasmerks nepraustaburnį, kurio pavar dė Vinokuras.
Švedas bvb O siaube, aš priblokšta, kažkada jis vai dindavo vaikams, kokia jo moralė??? Fe.
Krenta nusivylęs Manau, p. Vinokurui „išmušė“ saugik lius.
...kaukės, krito krito ir nukrito. Iškrypė liams nervai nelaiko. Laukiam daugiau.
Hipis LR piliečiai Tai pasibaisėtina, ar prokurorai jau pra dėjo tyrimą, ar tas chuliganas jau cypė je?
Arkaška, manau, kad Prezidentė ant ta vo provokacijos nepasikabins. O tu pa darei klaidingą ėjimą.
Gailė Lygu Vieną žmogų, kai jis Adamkui pacita vo Maironio ketureilį, teisė, atėmė kom piuterį. Aišku, tai buvo nenormalu. Ku saitę už kažkokį tekstą prokurorui Lau ciui nuteisė. Kodėl dvejopi standartai? Teisėsauga nors imituotų lygybę prieš įstatymą.
Lietuvos Respublikos teisėtvarka visgi turėtų apsispręsti, ar galima viešai že minti Prezidento instituciją. Čia trupu tį rimčiau nei šlapintis ant prezidentū ros sienos.
Būna kultūringi žmonės ir būna vinoku rai. Ką padarysi, chamų ir prasčiokų nė viena visuomenė dar neišvengė. Bet vis gi sukelia šlykštumo jausmą...
stebėtojas Tai dar viena Vinokuro provokacija. Tiksliau, jėgų, kurioms jis atstovauja.
Vinokurai, tu apspjovei Lietuvą, nes Pre zidentę rinko beveik 70 proc.
Moteris Vien tik tai, kad save laikantis protin gu vyras taip kalba apie moterį, – žemas lygis. O kai toks „Lietuvos pilietis“ kal ba apie Lietuvos Prezidentę – baudžia ma. Mano akyse pagarba šiam žmogui smuko.
Kaunas Kodėl prokuratūra persekioja bobutes, parašiusias karštesnį komentarą, tačiau nereaguoja, kai daromas viešas nusikal timas valstybei?
Valenčius Tai nėra p. Grybauskaitės, tai yra Lietu vos Valstybės įžeidimas, taigi turi būti keliama baudžiamoji byla. O dėl p. Venc kienės, tai jai irgi galioja baudžiamoji tei sė, bet čia vėl kita byla.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
ketvirtadienis, balandžio 26, 2012
OMX Vilnius
+0,07 %
OMX Riga
130 tūkst. litų
siekia vidutinė parduo damos sodybos kaina Lietuvoje.
+0,38 %
ekonomika
OMX Tallinn
–0,16 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Sukūrė skolų „Sodrai“ rodiklį
€
Devynių padalų skolų „Sodrai“ rodiklio skalė tiksliau nei pavienė skolos suma parodo konkrečios įmonės skolų „Sod rai“ lygį, įsiskolinimo eigą ir su tuo su sijusią verslo riziką. Rodiklio metodiką su Mykolo Romerio universiteto moks lininkais sukūrė bendrovės „Creditre form Lietuva“ specialistai. Iš veikiančių Lietuvos įmonių prasčiausią skolų ro diklį „9“ turi 0,2 proc. įmonių.
Baltarusijos rublis 10000 3,2681 DB svaras sterlingų 1 4,2192 JAV doleris 1 2,6145 Kanados doleris 1 2,6490 Latvijos latas 1 4,9381 Lenkijos zlotas 10 8,2358 Norvegijos krona 10 4,5697 Rusijos rublis 100 8,9246 Šveicarijos frankas 1 2,8729
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
–0,2107 % –0,2341 % –0,2099 % +0,1247 % –0,0506 % +0,1910 % –0,1420 % +0,2640 % +0,0035 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,04
4,70
2,46
„Kvistija“
4,99
4,64
2,45
„Vakoil“
5,02
4,67
2,4
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
103,67 dol. už 1 brl. 117,97 dol. už 1 brl.
Lenkai neparduos „Orlen Lietuvos“ Didžiausias Lenkijoje naftos koncernas „Orlen“ apsisprendė ne parduoti vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“. Japonai patarė pasilaikyti
„Orlen“ stebėtojų taryba priė mė valdybos rekomendacijas ne tęsti „Orlen Lietuvos“ pardavimo proceso ir didinti šios bendro vės vertę“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Varšuvoje pareiš kė „Orlen“ prezidentas Jacekas Krawiecas, kaip pranešė naujienų portalas bankier.pl. Pasak „Orlen“ prezidento, toks sprendimas buvo priimtas, susi pažinus su Japonijos banko „No mura“ padalinio Didžiojoje Brita nijoje analize. Šiemet balandžio pradžioje Len kijos naftos koncerno vadovas tei gė, kad „Orlen“ linksta neparduoti „Orlen Lietuvos“, tačiau galutinai apsispręsti ketinta iki birželio pa baigos. Pernai gruodžio vidury je Lenkijos iždo ministerija, ku ri kontroliuoja „Orlen“ koncerną, teigė, kad jis neprivalo parduoti Lietuvos įmonės. Konsultuoti dėl galimų „Orlen Lietuvos“ ateities scenarijų Len kijos koncernas 2010 m. pasamdė Japonijos banką „Nomura“. Tuo met buvo atskleista, kad vienas ga limų variantų – parduoti Lietuvos įmonę, tačiau nė vienas scenarijus nėra prioritetinis. Lenkijos „Orlen“ netenkino re zultatai mūsų šalyje, tačiau per nai koncernas pareiškė sumaži nęs „Orlen Lietuvos“ skolų naštą, o Lietuvos įmonės veiklos rodik liai pagerėjo.
Nesėkmingas sandoris
„Orlen“ Lietuvos naftos perdirbi mo įmonę „Mažeikių nafta“, ku ri vėliau pervadinta „Orlen Lietu va“, už 2,8 mlrd. JAV dolerių įsigijo 2006 m.
Lenkijos „Orlen“ ne tenkino rezulta tai Lietuvoje, tačiau pernai koncernas pareiškė sumaži nęs „Orlen Lietuvos“ skolų naštą. Vėliau Lenkijos koncernas į Lie tuvos įmonę investavo dar 750 mln. JAV dolerių. „Orlen Lietuvos“ veiklos rodikliai buvo nepakanka mai geri, nes Rusija sustabdė pi gesnės naftos tiekimą „Družbos“ naftotiekiu. „Orlen Lietuva“ yra tarp nee fektyviausių pastarojo dešimtme čio sandorių, kuriuos vykdant bu vo arba labai permokėta, arba per mažai sumokėta, kaip šią savai tę rašė savaitraštis „Veidas“. 2006 m. „Orlen“ už „Mažeikių naftą“ paklojo apie 6,8 mlrd. litų, tačiau dabartinė „Orlen Lietuvos“ rinkos vertė, Investuotojų asociacijos val dybos pirmininko Vytauto Plunks nio skaičiavimais, tesiekia apie 3,9 mlrd. litų.
Pelnas šiemet mažėjo
Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 36 mln. JAV dolerių (apie 94,1 mln. li tų) neaudituoto grynojo pelno – 31 proc. mažiau nei 2011 m. sausį–ko vą, kai jis siekė 52 mln. JAV dolerių (apie 136 mln. litų). „Orlen Lietuvos“ pajamos išau go 10 proc., iki 1,93 mlrd. JAV do lerių (apie 5,046 mlrd. litų), kaip skelbiama „Orlen“ pirmo šių me tų ketvirčio veiklos ataskaitoje. „Sugebėjome pasinaudoti ben zino maržos padidėjimu, kuris perdirbimo maržas palaikė beveik visą pirmą ketvirtį“, – pranešime spaudai sakė „Orlen Lietuvos“ ge neralinis direktorius Ireneuszas Fąfara. Anot jo, tai pavyko pada ryti nepaisant didelių svyravimų rinkoje ir 10 dienų sustabdyto vie no įrenginio prieš kapitalinį įmo nės remontą. „Orlen Lietuvos“ pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvė jimą ir amortizaciją (EBITDA) su mažėjo 29 proc., iki 52 mln. dolerių (136 mln. litų). Ataskaitoje rašoma, kad darbuotojų skaičius sumažin tas dar 27. „Orlen Lietuva“ perdirbo 2,023 mln. tonų naftos – 7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Įmonės pajėgumas buvo išnau dotas 79 proc. – 6 procentiniais punktais mažiau. BNS, VD inf.
Pradeda didžiausią istorijoje įmonės kapitalinį remontą Naftos perd irbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ balandžio 30 d. pradeda ka pitalinį naftos produktų gamyklos re montą. Per 35 dienas, iki birželio 3-io sios, bus įgyvendinta apie 50 skirtin gų modern iz ac ijos ir remon to projektų. Did žiausias įmon ės atn au j i n i m a s leis ge riau iš naud o ti gamy bos pa j ė g u m ą , s u m a
žint i energ ijos sąnaudas ir užt ik rint i sklandų įreng in ių darbą ateityje. Pagr ind in is „Orlen Lie tuvos“ naftos produk tų gamyklos kapital i nio remonto proj ek tas yra vidinės katali zinio krekingo reakto riaus dal ies keit imas. Tai atlikus bus geriau išn aud ot as gamy bos pajėg umas. At liekant kapitalinį re montą visos įmonės padaliniuose bus taip pat atliekami mecha nikos, elektros, auto mat ikos ir izol iacijos
darbai, vykdoma įreng in ių ir apara tų pat ikra, keičiam i ir remont uoja mi vamzdynai, sklendės, vožt uvai. Remont uojant bus baigtos diegt i ir šiuolaik inės automat in io įreng in ių valdymo bei avarinio stabdymo sis temos. Iš viso per šį kapitalinį remon tą planuojama atl ikt i apie 1500 už duočių, kur ioms bus pasitelkta per 4000 žmonių. Tuo metu bus sustabdyti visi gamy bos procesai. Degalų tiekimas vidaus rinkose bus visiškai užtikrintas iš su kauptų atsarg ų. Ankstesnis bendrovės kapitalinis re montas buvo atliktas 2007 m., tačiau jo darbų apimtis nebuvo tok ia dide lė kaip šio.
Investicijos: lenkai apsisprendė, kad neparduos vienintelės Baltijos
šalyse naftos perdirbimo įmonės, ir ėmėsi didelio jos kapitalinio re monto. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
8
KetvirtADIENIS, balandžio 26, 2012
tema
Aptarnavimo kultūros kraš
87,5
Gero aptarnavimo, kaip ir kokybiškos prekės ar paslau gos, nori kiekvienas pirkėjas. Tačiau kiekvienas mūsų ant pirštų gali suskaičiuoti vietas, kur mokėdamas pi nigus jaučia dėkingumą, pagarbą ir vėl nori sugrįžti.
Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Vertina blogai
Portalo diena.lt skaitytojų apklau sa atskleidė apgailėtiną klientų ap tarnavimo kultūros padėtį. Tik kas dešimtas gyventojas aptarnavimą vertina gerai. Dauguma vartotojų mano, kad aptarnavimo kultūra Lietuvoje bloga, t. y. jos visai nėra. Likę ją vertino vidutiniškai. Skaitytojų pasiteiravus, kurio je srityje aptarnavimas Lietuvoje prasčiausias, paaiškėjo, kad žmo nės labiausiai nepatenkinti lie ka apsilankę įvairiose biudžetinė se įstaigose. Privačiajame sektoriuje klientai kultūringo aptarnavimo labiausiai pasigenda iš taksistų. Tik maža da lis vartotojų lieka nepatenkinti ap tarnavimu prekybos ir maitinimo vietose. Lengva išgauti kliento „oho“
Nors gyventojai aptarnavimą biudžetinėse įstaigose vertina prasčiau siai, anot organizacijų konsultantų, būtent šios įstaigos lengviausiai ga li nustebinti savo klientus. Bendrovės Organizacijų vysty mo centro vyr. konsultantės In gos Lepečkaitės teigimu, tyrimais įrodyta, kad į biudžetines įstaigas žmonės dažniausiai iš karto ateina neigiamai nusiteikę. O mažiausiai neigiamai žmonės būna nusiteikę, kai reikia lankytis tokiose klientų aptarnavimo vietose, kurias pats žmogus gali pasirinkti.
Kaip vertinate aptarnavimo kultūrą Lietuvoje? Blogai
Gerai
10
%
47
43
Vidutiniškai
Kurioje srityje aptarnavimo kultūra Lietuvoje prasčiausia? Taksi paslaugų
3
Viešojo maitinimo įstaigų
28
7
% 62
Prekybos centrų
Viešojo sektoriaus
diena.lt
„Tačiau, kita vertus, biudžeti nių įstaigų darbuotojams leng viausia išgauti kliento „oho“, t. y. negatyviai nusiteikusį žmogų ga lima nustebinti nededant daug pastangų – neaprėkiant, nusi šypsant, padėkojant už tvarkin gai pateiktus dokumentus, greitai suteikiant paslaugą. O parduo tuvėje šypsenos ir greitos pa slaugos jau senai nepakanka. Tai gi klientus lengviau aptarnauti biudžetinėse įstaigose, bet, de ja, jos to neišnaudoja“, – pabrėžė pašnekovė. Investuoja milijonus
Jau trečius metus iš ES lėšų Vi daus reikalų ministerija (VRM) įgyvendina viešojo administravi mo sektoriaus kokybės iniciatyvų projektą. Iki šių metų pabaigos įvairiems paslaugų teikimo gyven tojams ir verslui gerinimo semina rams, metodinėms priemonėms ir kitiems dalykams bus išleista per 1,5 mln. litų. Kaip sakė VRM viešojo valdy mo politikos vyr. specialistė Aušra Galvėnienė, šiuo projektu siekiama stiprinti dirbančių viešojo admi nistravimo sektoriuje administra cinius gebėjimus ir didinti viešojo administravimo efektyvumą. Pa sak jos, nuo 2009 m. kasmet vyk domas gyventojų nuomonės ty rimas apie aptarnavimo kokybę institucijose rodo, kad situaci ja gerėja. „Stebimas tolygus ad ministracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarna vimo efektyvumo didėjimas. Lie tuvos gyventojai, kurie kreipiasi į institucijas, gana palankiai vertina veiklą ir aptarnavimo kokybę“, – apklausų rezultatus trumpai api bendrino A.Galvėnienė. Apklausos rodo, kad biudžetinė se įstaigose gyventojams lengviau sia rasti reikalingus skyrius ir tar nautojus, palankiai vertinamas tarnautojų mandagumas, daugu ma apklaustųjų sako, kad suteik ta informacija aiški ir suprantama. Praėjusiais metais pastebimai pa gerėjo aptarnavimo spartos verti nimas. Prasčiausiai atsiliepta apie problemos išsprendimo iš karto greitį ir priėmimo pas tarnautoją laukimo trukmę.
proc.
iš 100 buvo įvertinta aptarnavimo kokybė Lietuvos prekybos vietose 2011 m.
Geras pamokas užmiršta
Kaip parodė portalo diena.lt ap klausa, gyventojai daugiausia ak menų dėl prasto aptarnavimo pri vačiajame sektoriuje meta į taksistų daržą. Tiesa, gerinti jų elgesį su klientais prieš kelerius metus sos tinėje buvo ėmęsi projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ organizatoriai. Kaip pasakojo buvusi Vilniaus – kultūros sostinės rėmimo projektų vadovė Diana Sorokinaitė, vykdant projektą „Vilnius kviečia“ apie 300 aptarnavimo sferos įmonių – res toranų, viešbučių, taksi įmonių ir kt. – darbuotojai buvo mokomi ge rai ir kokybiškai aptarnauti.
Inga Lepečkaitė:
Biudžetinių įstaigų darbuotojams leng viausia išgauti klien to „oho“, t. y. negatyviai nusiteikusį žmogų ga lima nustebinti nede dant daug pastangų. „Nors ir ne visur, bet daugumo je vietų tikrai buvo galima pajusti aptarnavimo kokybės pagerėjimą: taksi vairuotojai mandagiau kalbė jo, centriukai neversdavo jaustis, kad trukdome skambindami, o ka vinėse padavėjai kantriai šypsoda vosi net tada, kai niekas nepalikda vo jiems arbatpinigių“, – prisiminė pašnekovė. Tačiau paklausta, ar tokia iniciatyva gali išgelbėti ap tarnavimo kokybę, pašnekovė bu vo linkusi abejoti. „Matyt, ne, nes didelė darbuo tojų kaita aptarnavimo sektoriuje ir bendras kokybės tradicijų šioje sferoje nebuvimas lemia tokių ini ciatyvų trumpalaikiškumą“, – tei gė dabar bendrovėje Organizacijų vystymo centre projektų vadove dirbanti D.Sorokinaitė. Sunkiausia tinkamai atsisveikinti
Siekiant gerinti aptarnavimo kul tūrą Lietuvoje, buvo įgyvendi nama ne viena graži iniciatyva. Kelerius metus iš eilės balandis
Aptarnavimo kokybė prekybos vietose Lietuvoje 2011 m. Kriterijus Vertinimas (proc.) Aplinka Darbuotojo išvaizda Pirmas kontaktas Poreik ių išsiaišk inimas Pardavimo įgūdžiai Kontakto pabaiga Bendravimo sugebėjimai Bendras rezultatas
97,9 99 79,8 90,1 88,6 71 95,6 87,5
Šaltinis: „Spect-Dive“ (UAB „Slapto pirkėjo tyrimai“)
buvo skelbiamas gero aptarnavi mo mėnesiu, per jį buvo skatina ma ne tik gerai aptarnauti, bet ir pagirti už gerai suteiktas paslau gas. Tačiau užklupus ekonomi niam sunkmečiui geras klientų aptarnavimas pamažu tapo rete nybė daugelyje vietų. Tačiau, pasak „Slapto pirkėjo ty rimų“ („Spect-dive“) direktorės Neringos Kazlauskienės, įmonės, kuriose laukiamas kiekvienas, sunk mečiu nenumojo ranka į gerą aptar navimą ir kaip tik stengėsi jį tobu linti. „Slaptojo pirkėjo tyrimų, kurie leidžia išsiaiškinti stipriausias ir silpniausias aptarnavimo puses, ne sumažėjo“, – sakė pašnekovė. Slaptojo pirkėjo tyrimų duome nimis, aptarnavimo kokybė preky bos vietose Lietuvoje pernai buvo įvertinta 87,5 proc. iš 100. „Pirmasis kontaktas, pardavi mo įgūdžiai ir kontakto pabaiga yra silpnai patenkinami kriteri jai Lietuvoje, iš jų silpniausia – kontakto pabaiga. Geresnis nei vidutinio lygio aptarnavimas fik suojamas kosmetikos, parfumeri jos, grožio paslaugas teikiančiose įmonėse, taip pat bankuose, te lekomunikacijų ir kelionių orga nizav im o bendrovėse“, – sakė N.Kazlauskienė. Pasak jos, vidu tinio lygio aptarnavimas pernai buvo fiksuojamas avalynės ir ga lanterijos, specializuotose maisto prekių parduotuvėse, restoranuo se ir kavinėse. Žemesnis nei vidu tinis – sporto ir laisvalaikio, dra bužių, dovanų ir interjero detalių parduotuvėse. Diegia standartus
„Geras klientų aptarnavimas – kiekvienos save gerbiančios or ganizacijos reikalas“, – sakė kon sultacijų bendrovės Organizacijų vystymo centro vyr. konsultantė I.Lepečkaitė. Pasak jos, vis daugiau organizacijų stengiasi įdiegti klien tų aptarnavimo standartus, kuriuos kuria pačios, kartu su darbuotojais ar pasitelkdamos konsultantus. „Klientų aptarnavimo standar tuose pabrėžiami bendravimo su klientais princ ipai, nurod om a, kaip pasisveikinti su klientais, kaip išsiaiškinti jo poreikius, su teikti paslaugą, kaip atsisveikinti. Yra organizacijų, kurios darbuo tojams draudžia su klientais at sisveikinti žodžiais „viso gero“ ir pan. Tai atrodo smulkmenos, bet jos labai svarbios. Būtent tam ir reikalingi standartai, jiems nesi priešina nei vadovai, nei darbuo tojai. Šie net būna dėkingi, nes jiems tampa aiškiau, kokio bend ravimo su klientu tikisi jo darbda vys“, – pabrėžė I.Lepečkaitė.
Pasitenkinimas: Lietuvoje geria
cijų ir kelionių organizavimo sfero kių parduotuvėse.
Arbatpinig Lina Mrazauskaitė, Jolita Žvirblytė Dirbantys aptarnavimo srityje ir prie algos prisiduriantys ar batpinigių prieš kelerius metus nuogąstavo, kad sunkmečio pri spausti gyventojai susirenka vi są grąžą. Šiuo metu esą situacija gerėja, tačiau į prieškrizinį lygį dar negrįžta.
Lietuvoje prigijo iš užsienio at sivežta idėja, kad aptarnaujan čiam personalui reikia palikti 10 proc. arbatpinigių nuo priskai čiuotos sumos. Tačiau palie kama dalis nuo išleistos sumos pastaruosius keletą metų mažė jo ir atitinkamai atspindėjo var totojo finansines galimybes. Vičiūnų restoranų grupės, val dančios restoranus „Charlie piz za“, „Katpėdėlė“ ir „La Crêpe“, direktorius Gediminas Balnis pasakojo, kad pastaruoju me tu klientai juos aptarnaujančiam personalui palieka daugiau ar batpinigių nei anksčiau. Tačiau arbatpinigių dydis, anot jo, glaudžiai susijęs su restoranų vieta. „Arbatpinigių dydis labai pri klauso nuo restorano ir svečių perkamosios galios. Tuose res toranuose, kur renkasi mažiau kainai jautrūs klientai, krizė ar batpinigių dydžio beveik nepa
9
KetvirtADIENIS, balandžio 26, 2012
tema
štutinumai
Lietuviai plačiau nesišypso Jolita Žvirblytė Aptarnavimo sektoriuje lietuviai, palyginti su daugelio Europos ša lių darbuotojais, pasižymi pui kiais aptarnavimo įgūdžiais, ta čiau tobulai pasisveikinti su klien tais ir jiems daugiau šypsotis vis dar neišmoksta.
Klientų aptarnavimo tyrimų bend rovė „Spect-Dive“ nuo 2004 m. daugelyje pasaulio šalių matuo ja aptarnavimo sektoriuje dirban čio personalo pardavimo įgūdžių, pasisveikinimo su klientais ir šyp senų lygį.
Neringa Kazlauskienė:
Iki 2009 m. lietuviai šypsojosi mažiau, nuo 2010 m. šypsenų pa daugėjo ir toks pat jų lygis išliko pernai.
ausiai vertinamas aptarnavimas grožio paslaugų, bankų, telekomunika ose, prasčiausiai – sporto, laisvalaikio, drabužių, dovanų ir interjero pre „Shutterstock“ nuotr.
ius irgi reikia užsidirbti koregavo. Arbatpinigiai galbūt šiek tiek sumažėjo, tačiau nedra matiškai“, – pasakojo restoranų grupės „Fortas“ rinkodaros va dovas Kęstutis Markevičius.
Vilniuje paliekant arbatpinigių ma žiausiai kreipiama dėmesio į aptarna vimo kokybę.
Jis teigė, kad mažesniuose šalies miestuose jokio atsigavimo arbat pinigių srityje nematyti, todėl ten išlieka įprasta arbatpinigių palik ti nepriklausomai nuo sąskaitos dydžio: „Arbatpinigių dydis svy ruoja nuo 2 iki 5 litų. Jeigu klientai užsisako daugiau, padavėjams pa lieka 5 litus ir pan. O jei geria ka vą, tuomet arbatpinigių išvis ne palieka.“ Kaune, kaip sakė K.Markevi čius, žmonės linkę palikti dau giau, tad nedidelis pagerėjimas juntamas. Teigiama, kad Vilniuje palie kant arbatpinigių mažiausiai kreipiama dėmesio į aptarnavimo kokybę, o kitose vietose klien tai aptarnaujančiam personalui reiklesni. „Jeigu aptarnavimas ar
maistas svečiui nepatiko, tuomet jis leidžia sau nepalikti arbatpini gių ir tai yra normalu“, – sakė jis. Vilniuje, anot pašnekovo, klien tai personalą dėl nesklandumų pabara, bet vis tiek palieka apie 10 proc. arbatpinigių. Kalbinti restoranų atstovai ma no, kad arbatpinigių dydis pri klauso nuo vartotojų perkamosios galios, restorano geografinės vie tos, personalo įgūdžių ir net as meninio žavesio. Tačiau portalo diena.lt skaity tojai mano kitaip. Jų apklausa pa rodė, kad didžioji dalis žmonių arbatpinigių palieka už gerą aptar navimą, o beveik trečdalis sakė, jog visai jų nepalieka. Kiti teigė, kad tai daro iš įpročio arba nepalik ti arbatpinigių jiems tiesiog gėda.
Kodėl paliekate arbatpinigių? Taip įprasta
Nepalieku
22
27
%
11
40 Įvertinu gerą aptarnavimą
Nemandagu nepalikti
Naujausi duomenys liudija, kad per metus labiausiai suprastėjo lietuvių pardavimo įgūdžių verti nimas – nuo 80 proc. 2010-aisiais iki 64 proc. pernai. Nesmarkiai, bet krito ir tinkamo pasisveikinimo su klientais vertinimas – nuo 89 proc. iki 82 proc. Stabilus liko Lietuvos
pardavėjų šypsenos lygis – antrus metus iš eilės jis siekia 83 proc. „Lietuva pagal šypsenos ir pa sisveikinimo kriterijus pasaulio kontekste lenkia pasaulio ir Euro pos vidurkį. Lietuva pagal šypseną užima vienuoliktą vietą pasaulio kontekste (iš 26 šalių). Kaimynai latviai ir estai šypsosi daugiau – pagal šypsenos kriterijų atitinka mai užima aštuntą ir septintą vie tas. Iki 2009 m. lietuviai šypsojosi mažiau, nuo 2010 m. šypsenų pa daugėjo ir toks pat jų lygis išli ko pernai“, – komentavo Neringa Kazlauskienė, bendrovės „Slapto pirkėjo tyrimai“ („Spect-Dive“) direktorė. Pasak N.Kazlauskienės, pagal pasisveikinimo kriterijų Lietuva yra aštuoniolikta (iš 31), o Estija – penkiolikta, Latvija – vienuolikta. „Palyginti su ankstesniais metais, lietuviai sveikinosi kiek rečiau“, – pabrėžė pašnekovė. Pagal pardavimo įgūdžius Lie tuva gerokai lenk ia pasaul io ir Europ os reg ion o vid urkį ir yra septinta (iš 29). „Tačiau mus len kia kaimynė Latvija – ji yra pir ma. Pagal pard av im o įgūdžius lietuvius taip pat lenkia Kolum bijos, Prancūzijos, Italijos, Čilės ir Ukrainos specialistai“, – teigė N.Kazlauskienė. Nustatyta, kad pernai pasauly je labiausiai klientams šypsojosi Austrijos ir Paragvajaus šalių ap tarnavimo sektoriaus personalas, mažiausiai šypsenų išspaudė pa kistaniečiai ir kroatai. Dažniausiai šypsosi Šiaurės Amerikos, mažiau siai – Azijos žemyno šalių gyven tojai. Pagal sektorius visame pa saulyje labiausiai šypsosi grožio paslaugų sektoriaus personalas, mažiausiai – transporto.
Nuotaika: nors lietuviai mažiau
šypsosi, gali pasigirti gerais par davimo įgūdžiais. „Shutterstock“ nuotr.
10
ketvirtadienis, balandžio 26, 2012
sportas Nepataikė tik kartą
Prireikė 7 rungtynių
D.Vencevičiui – PRO licencija
Pirmosiose Graikijos krepši nio čempionato pusfinalio iki trijų pergalių rungtynėse Ša rūno Jasikevičiaus atstovauja ma Atėnų „Panathinaikos“ ko manda 103:67 sutriuškino Ro do „Kolossos VAP“ krepšinin kus. Lietuvis nugalėtojams pelnė 12 taškų (2/2 tritaškių ir 3/4 dvitaškių).
NHL čempionato Rytų konfe rencijos ketvirtfinalyje Nau jojo Džersio „Devils“ klubas su Dainiumi Zubrumi po pra tęsimo 3:2 nugalėjo Floridos „Panthers“ ledo ritulininkus, o serijos iki keturių pergalių re zultatas tapo 3:3. Lemiamos rungtynės vyks ketvirtadienį „Panthers“ arenoje.
Futbolo treneriui Donatui Vencevičiui suteikta Euro pos futbolo asociacijų sąjun gos (UEFA) PRO licencija. Tai – aukščiausia trenerio kate gorija, ji leidžia treniruoti bet kurį Europos futbolo klubą. D.Vencevičius baigė Lenki jos futbolo asociacijos reng tus kursus.
T.Delininkaitis: „Apie finalą dar nekalbame“ likti palankios galimybės atsi griebti? – Džiaug iam ės, kad laim ėj om e Prienuose ir dabar galime jaustis kiek saugiau, tačiau apie atsipa laidavimą nėra jokių kalbų. „Rū dupio“ krepšininkai šį sezoną jau ne kartą įrodė, kad su jais reikia kautis visomis jėgomis. Juokau ti žaid žiant su sunk iai prog no zuojam u varž ov u nen or i niekas. Antras is mač as vyks „Žalg ir io“ arenoje, savų sirgalių apsuptyje, todėl privalome užbaigti pradėtą darbą ir antrą kartą įveikti prie niškius.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai žengė tvirtą žingsnį Lietu vos krepšinio lygos (LKL) finalo link, ta čiau ramaus pasi vaikščiojimo atsa komajame pusfina lio mače su Prienų „Rūdupiu“ nesitiki.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
„Apie garantuotą kelialapį į finalą dar nekalbame. Šį sezoną su Prienų komanda žaidėme ne kartą ir pui kiai žinome, kaip kovingai ji būna nusiteikusi. Žinau, kad atsakomoji dvikova bus ne lengvesnė nei pir moji, tačiau viskas priklauso nuo mūsų. Kaip nusiteiksime, toks ir bus rezultatas“, – sakė 10 taškų į „Rūdupio“ krepšį įmetęs „Žalgi rio“ gynėjas Tomas Delininkaitis. – Tomai, ar Prienų krepšinin kai, su kuriais šį sezoną kovo
Išnagrinėjo: T.Delininkaičio (dešinėje) nuomone, „Rūdupio“ stilius žalgiriečiams gerai pažįstamas.
jote jau šešis kartus, jus dar kuo nors nustebina? – paklausėme žalgiriečio. – „Rūdupis“ – neprognozuojama ekipa, tačiau nepasakyčiau, kad varžovų žaidimas šį kartą kuo nors nustebino. Tai – tikrai nestandarti
Artūro Morozovo nuotr.
nė komanda. Visi penki žaidėjai per puolimą bėgioja prie tritaškio lini jos, sunku atspėti, kuris tą ar kitą dieną iššaus. Jie žaidžia savo stiliu mi: dažnai keičiasi, provokuoja mus greičiau užbaigti atakas. Prieniškių braižas mums gerai pažįstamas.
– Pusfinalio serijos nugalėto jas šiemet paaiškės po dviejų rungtynių. Ar pritartum min čiai, kad esant tokioms aplin kybėms LKL grandai priversti kautis iš paskutiniųjų kiekvie noje dvikovoje, nes gali nebe
– Ar ši pergalė pridės pasitikė jimo savo jėgomis Šiauliuose vyksiančiame Baltijos krepši nio lygos (BBL) finalo ketver to turnyre? – Be abej on ės. Mes laim ėj om e ir į Šiaul ius vyks im e pak il ios nuo taik os. „Šiaul ių“ ir Viln iaus „Liet uvos ryt o“ ekip os kaip rei kiant sus ik ib o pirm oj oj e dvik o voj e, tad pusf in al io akist at os atgars ius šių kom and ų žaid ėj ai turb ūt jaus ir savaitgal į. Šiuo požiūriu mums šiek tiek bus leng viau. Mes laimėjome pirmąjį LKL pusfinalio mačą ir tereikia neišš vaistyti persvaros bei ram iai su žaist i nam uos e, o „Liet uv os ry tui“ vien pergal ės jau nep ak aks, nes bus svarb us ir tašk ų skir tum as.
Žalgiriečių stovykloje ramiau nei Vilniuje Kauno „Žalgiris“ – per žingsnį nuo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) fi nalo, o pagrindinis žalgiriečių kon kurentas Vilniaus „Lietuvos rytas“ priverstas skubiai ieškoti gelbėji mosi šiaudo. Istorinis pusfinalis
Vilniečiai, pirmosiose LKL pusfi nalio rungtynėse nusileidę „Šiau liams“ 65:74, padėjo savo var žovams įrašyti naują eilutę į LKL istoriją. Šiaulių krepšininkai pusfinaly je kovoja 15-ąjį kartą, bet iki šiol jie buvo pralaimėję visas 28-erias rungtynes, todėl pergalė prieš „Lietuvos rytą“ – išskirtinė. Atsakomoji dvikova vyks šian dien Vilniuje. „Šiauliai“ turi nedi delį, bet viltingą rezervą, nes šie met LKL pusfinalyje kovojama ne iki 2 pergalių – finalininkai paaiš kės po dvejų rungtynių pagal įmes tų ir praleistų taškų skirtumą. Su „Šiauliais“ į finalą koją jau įkėlė Kauno „Žalgiris“, svečiuo se 81:74 įveikęs Prienų „Rūdupį“. Gegužės 2-ąją žalgiriečiai su prie niškiais susitiks savo arenoje.
Senka vilniečių jėgos
„Mes dar nieko neiškovojome. Įveikėme labai gerą komandą, bet viskas spręsis ketvirtadienį. Prieš atsakomąsias rungtynes rezultatas yra geras, tikiu, kad išlaikysime šią persvarą. Reikia tik žaisti kaip ko mandai“, – po pergalės prieš vil niečius „Šiaulių“ klubo svetainei bcsiauliai.lt sakė „Šiaulių“ lyderis Cameronas Longas. „Šiauliečiai gerai gynėsi ir tai mus išmušė iš vėžių. Be to, jie ge rai pataikė. Vis dėlto tai – tik pu sė pusfinalio. Nenorėčiau teisintis, bet mes dabar žaidžiame tokį var žybų maratoną, kokio per karjerą dar neteko. Žinoma, tai joks pasi teisinimas, mes privalėjome laimė ti“, – kalbėjo „Lietuvos ryto“ puo lėjas Artūras Jomantas. „Mūsų padėtis nėra paprasta, nes tvarkaraštis – beprotiškas. Visi kaž kodėl kalba apie superfinalo kovas tarp „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“, bet tam dar reikia įveikti pusfinalio varžovus“, – sakė „Lietuvos ryto“ strategas Aleksandras Džikičius. „Esu linkęs būti realistas – varžo vai yra pavargę, ypač antrojoje ma
čo pusėje mačiau, kad jiems trūks ta šviežumo ir laisvumo. Vis dėlto negaliu sakyti, kad mūsų pataikyti sunkūs metimai ir pergalė yra atsi tiktinumas. Prieš rungtynes kalbė jome, kad negalime prilygti vilnie
Antanas Sireika:
Prieš rungtynes kal bėjome, kad nega lime prilygti vilnie čiams penkiese prieš penkis, bet galime at silaikyti kaip vienas kumštis. čiams penkiese prieš penkis, bet galime atsilaikyti kaip vienas kumš tis. Pasiaukojamas žaidimas lėmė, kad neįsibėgėjo jų pavojingiausi žaidėjai Jonas Valančiūnas, Renal das Seibutis. Devyni taškai prieš at sakomąjį mačą yra tikrai daug, tai – ne vienas atsitiktinis metimas per visą aikštę. Tačiau mes neturime
važiuoti į Vilnių išlaikyti turimos persvaros, nes tada tikrai neišlaiky sime. Savo vyrams sakau, kad būti na sukandus dantis kentėti, nes tie, kurie kenčia, vėliau būna pamalo ninti“, – svarstė „Šiaulių“ vyriau siasis treneris Antanas Sireika.
jos komandos – Kazanės „Unics“ ir Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 2010-aisiais finalo ketverto tur nyras vyko Kaune. VD inf.
LKL pusfinalis
VTB finalas – vėl Lietuvoje
Kalbėdamas apie beprotišką tvar karaštį, A.Džikičius turėjo galvo je varžybų karštymetį, kuris pra sidėjo nuo Europos taurės finalo ketverto turnyro. Pasibaigus LKL pusfinaliui, vil niečių lauks balandžio 28–29 d. Šiauliuose vyksiantis Baltijos krep šinio lygos (BBL) elito diviziono fi nalo ketverto turnyras ir gegužės 2–3 d. rengiamos VTB Vieningo sios krepšinio lygos finalo ketver to varžybos. VTB lygos sprendimu, lemia mos kovos vyks Vilniuje. LKL vi cečempionus pusfinalyje egzami nuos Jono Kazlausko treniruojama Maskvos CSKA komanda, kuriai atstovauja ir Darjušas Lavrinovi čius bei Ramūnas Šiškauskas. Kitą pusfinalio porą sudarys dvi Rusi
„Rūdupis“–„Žalg iris“ 74:81 (11:22, 23:21, 27:22, 13:16). 1 050 žiūrov ų. G.Kad žiulis 14 tašk ų (8 atkovoti ka muol iai, 4 rez ultat yv ūs perdav i mai), A.Juškevičius 13, V.Dabkus ir S.Buterlevičius po 12, P.Butkevičius 11/R.Javtokas 18, P.Jank ūnas (7 at kovot i kamuol iai) ir M.Popovičius (4 rezultatyv ūs perdavimai) po 16, M.Kaln iet is 14 (9 atkovot i kamuo liai, 6 rez ult at yv ūs perdav imai), T.Delininkaitis 10. „Šiauliai“–„Lietuvos rytas“ 74:65 (18:21, 23:15, 15:18, 18:11). 3 600 žiūro vų. C.Longas 20 (5 atkovoti kamuo liai, 6 rez ultat yv ūs perdav imai, 7 klaidos), R.Broadusas 14, R.Grafas 10/A.Jomantas 17 (6 atkovot i ka muoliai, 4 klaidos), R.Seibut is 12.
11
ketvirtadienis, balandžio 26, 2012
sportas
Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt
Daviso taurės 3-ioji grupė – ne lietuviams Lietuvos vyrų teniso rinktinė, atstovaujama pajėgiausių žaidėjų, užsimojusi neatsilikti nuo moterų komandos. Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Gegužės 2–5 d. mūsų tenisinin kai – Ričardas Berankis, Laurynas Grigelis, Dovydas Šakinis ir Lu kas Mugevičius – Sofijoje (Bulga rija) dalyvaus Daviso taurės varžy bų Europos–Afrikos zonos 3-iosios grupės turnyre. Lietuvių tikslas – iškovoti kelialapį į 2-ąją grupę. Neseniai Editos Liachovičiūtės vadovaujama Lietuvos moterų te niso rinktinė – Lina Stančiūtė, Joa na Eidukonytė, Justina Mikulskytė ir Akvilė Paražinskaitė – sėkmingai pasirodė Tarptautinės teniso fede racijos (ITF) taurės („Fed Cup“) tur nyre Egipte: iš Europos–Afrikos zo nos 3-iosios grupės iškopė į 2-ąją.
„Į Sofij ą vyksime tik laimėti. Su tokios sudėties rinktine tiesiog ne jauku žaisti 3-iojoje grupėje. Duok Dieve, kad šie metai joje būtų pa skutiniai“, – pabrėžė vyrų ekipos kapitonas Remigijus Balžekas, ku ris šiomis pareigomis tikriausiai dalysis su Rimvydu Mugevičiumi. Bulgarijos sostinėje, be lietu vių, varžysis Albanijos, Andoros, Armėnijos, Bulgarijos, Gruzijos, Graikijos, Islandijos, Makedonijos, Maltos, Juodkalnijos, Norvegijos ir San Marino tenisininkai. Komandos bus suskirstytos į keturis pogrupius – tris po 3 ko mandas ir vieną, kuriame bus 4 rinktinės. Pogrupių nugalėtojai susigrums atkrintamosiose var žybose dėl dviejų kelialapių į Da
viso taurės Europos–Afrikos 2-ąją grupę. „Stipriausi varžovai – bulga rai. Taip pat stiprūs makedonai, juodkalniečiai. Daviso taurės tur nyre reitingai nedaug ką reiškia. Atvyksta žaidėjai be reitingo ir nugali visus reitinguotuosius. Čia žaidžiama už Tėvynę, o ne už sa ve“, – tvirtino R.Balžekas. Jis pridūrė, kad bus stengiama si tausoti po traumos ir operacijos atsigaunantį rinktinės lyderį R.Be rankį, bet prireikus Ričardas padės lemiamuose mačuose. „Reabilitacija tęsiasi, bet viskas – tik geryn. Kol kas negaliu iš savęs reikalauti 90 proc. galimybių, bet tikiuosi, kad netrukus žaisiu visa jėga“, – tvirtino R.Berankis.
Pavyzdys: Lietuvos moterų teniso rinktinė iškovojo kelialapį į ITF taurės turnyro aukštesnę grupę.
Galimybės: pasak R.Balžeko (kairėje), R.Berankis bus tausojamas, bet
padės lemiamuose mačuose.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Lūkesčiai: iš D.Šakinio tikimasi didesnio indėlio nei praėjusį sezoną.
„Chelsea“ prakeiksmo L.Messi nenutraukė Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Geriausiam pasaulio futbolinin kui Lioneliui Messi dar tik 24-eri, tačiau vilkėdamas „Barcelonos“ marškinėlius jis jau yra įmušęs 243 įvarčius, 63 iš jų – šį sezoną. Vis dėl to yra komanda, žinanti, kaip su stabdyti šį futbolo genijų.
Ta komanda – Londono „Chel sea“. Su Anglijos futbolo grandais Leo yra žaidęs jau aštuonis kartus ir neįmušė nė vieno įvarčio. Eilinį kartą galvą prieš „mėly nuosius“ L.Messi nulenkė antra dienio vakarą, kai atsakomosiose Europos futbolo klubų Čempionų lygos pusfinalio rungtynėse „Bar celona“ tesugebėjo išplėšti ly giąsias 2:2. To Josepo Guardiolos auklėtiniams nepakako, nes pir mąjį mačą Londone „Chelsea“ bu vo laimėjęs 1:0. Katalonijos atstovai dominavo aikštėje ir po Sergio Busquetso ir Andreso Iniestos įvarčių buvo įgi
ję reikiamą persvarą. Be to, 37-ąją minutę mačui vadovavęs arbitras turkas Cüneytas Cakiras iš aikštės išvarė „Chelsea“ kapitoną Johną Terry. Visi koziriai buvo „Barcelo nos“ rankose, bet rezultatą sušvel
nino Ramiresas ir po to viskas ap sivertė aukštyn kojomis. Vos prasidėjus antrajam kėli niui, Ispanijos ekipos saugas Ces cas Fabregasas uždirbo 11 m baudi nį. Prie 11 m žymos stojęs L.Messi
Lemtis: „Barcelonos“ vartininkui V.Valdesui nepavyko sulaikyti F.Tor
reso.
AFP nuotr.
galėjo įmušti 15-ąjį sezono įvartį Čempionų lygoje ir pagerinti tur nyro rekordą, tačiau jo smūgiuotas kamuolys atsitrenkė į skersinį. Dvikovai baigiantis „Chelsea“ le gionierius Fernando Torresas išbėgo vienas prieš „Barcelonos“ vartinin ką Victorą Valdesą ir taikliu smūgiu išplėšė pergalingas lygiąsias. Čempionų lygos finale „Chel sea“ žais antrą kartą klubo istori joje. 2008-ųjų lemiamoje dvikovo je „mėlynieji“ tik po dramatiškos baudinių serijos nusileido mirti nam savo priešininkui „Manches ter United“. Kad istorija nepasikartotų, Lon dono klubo savininkas Romanas Abramovičius dar prieš išvyką į Bar seloną savo žaidėjams pažadėjo at seikėti 10 mln. svarų sterlingų (apie 42,2 mln. litų) premiją, jei šie išpil dys jo svajonę ir triumfuos turnyre. Po dvikovos „Barcelonos“ stra tegas J.Guardiola pripažino, kad artimiausiu metu dėl savo ateities kalbėsis su klubo prezidentu San do Roselliu.
„Žaidėjai sugniuždyti. Žaidėme labai gerai, tačiau Ramireso įvartis mums buvo didžiulis psichologinis smūgis. Atidavėme visas jėgas, ta čiau to nepakako. Manau, kad taip ir turėjo būti – šis sezonas neprik lauso „Barcelonai“, – apmaudo neslėpė katalonas. „Daug kas mus buvo nurašę prieš pusfinalį, bet futbolininkai pade monstravo charakterį. Nesitikėjo me, kad teks žaisti ne visos sudė ties. Per paskutiniąsias 45 minutes rūpėjo ne taktika. Svarbiausia, kad atlaikėme spaudimą ir apgynėme garbę“, – kalbėjo „Chelsea“ tre neris Roberto Di Matteo.
Rezultatas „Barcelona“–„Chelsea“ 2:2 (2:1). 95 845 žiūrovai. Įvarčiai: 35 min. S.Bus quetsas, 43 min. A.Iniesta/45 min. Ramiresas, 90 min. F.Torresas. Rau dona kortelė: 37 min. J.Terry („Chel sea“). Pirmos rungtynės – 0:1.
12
ketvirtadienis, balandžio 26, 2012
Pasaulis
16-as
Gruzijos karys, seržantas Valerijanas Chudžadzė, žuvo Afganistane.
Šveicarija privėrė duris
Netikėtas nuosmukis
Šveicarija šiemet išduos tik 2180 dar bo leidimų darbininkams iš aštuonių Ry tų Europos šalių. Nuo gegužės 1 d. įsiga liosiančios kvotos įvedamos siekiant su mažinti imigrantų iš vadinamųjų A8 šalių, kurios įstojo į ES 2004 m., – Čekijos, Es tijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenki jos, Slovakijos ir Slovėnijos. Dabar tokių imigrantų Šveicarijoje yra skaičiuojama apie 4 tūkst.
Didžiosios Britanijos ekonomikai pirmą 2012 m. ketvirtį smukus 0,2 proc., šalį ofi cialiai ištiko recesija, apibrėžiama kaip du smukimo ketvirčiai iš eilės. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ekonomika smu ko 0,3 proc., o analitikai prognozavo, kad pirmą ketvirtį ūkis paaugs 0,1 proc. Pasak Nacionalinio statistikos biuro, labiausiai smukimą lėmė prasti statybų ir gamybos sektorių rodikliai.
Įtarimai dėl ryšių su mafija pasitvirtino Verslo magnatas ir buvęs Itali jos premjeras Silvio Berlusconi praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje mokėjo Sicilijos mafijai už apsaugą. Tai teigiama Italijos aukščiausiojo apeliacinio teismo nutartyje.
Buvęs premjeras, kurį jau seniai persekioja įtarimai dėl ryšių su mafija, teismo buvo apibūdintas kaip auka, kuri veikė iš būtinybės apsaugoti save ir šeimą tuo me tu, kai Italijoje klestėjo smurtas ir nestabilumas. „S.Berlusconi mokėjo įtartinas sumas už savo ir savo šeimos sau gumą“, – konstatavo teismas. Antradienį paskelbtame 146 puslapių dokumente aiškinamas kovą priimtas teismo sprendi mas atšaukti žemesnės instan cijos teismo nutarimą pripažinti artimą S.Berlusconi padėjėją se natorių Marcello Dell’Utri kal tu dėl ryšių su organizuotu nusi kalstamumu. Šis sic il iet is tarp in inkavo S.Berlusconi ir nusikalstamai grupuotei. Taip sakoma teismo išvadoje. Manoma, kad pagal susitarimą su mafija S.Berlusconi aštuntojo dešimtmečio viduryje taip pat teko nusamdyti žinomą gangs terį Vittorio Mangano neva dirb ti arklininku savo viloje Arkorėje. Vėliau V.Mangano buvo nuteistas už žmogžudystę.
2004 m. M.Dell’Utri nuteistas kalėti devynerius metus dėl ry šių su Sicilijos mafijos grupuote „Cosa Nostra“. Palermo apelia cinis teismas šią nutartį patvirti no 2010 m. birželį, tačiau sušvel nino bausmę iki septynerių metų laisvės atėmimo. Nagrinėjant apeliacinę by lą 2009 m. gruodį buvęs mafij os narys Gaspare Spatuzza apkalti no senatorių tarpininkavus „Co sa Nostra“ ir politikos pasauliui, tačiau jo parodymai buvo plačiai diskredituoti. S.Berlusconi, pernai lapkritį dėl virtinės sekso skandalų ir finan sų krizės priverstas pasitraukti iš valdžios, šiuo metu yra kaltina masis trijose bylose. Buvęs prem jeras kaltinamas sukčiavimu, mo kėjimu už seksą su nepilnamete ir kitais nusikaltimais. Nors S.Berlusconi ne kartą bu vo keliamos bylos, milijardierius, net jeigu iš pradžių būdavo nutei siamas, visada laimėdavo apelia cinius procesus arba bylos būda vo nutraukiamus suėjus senaties terminui. Vasarį Milano teismas panaiki no verslo magnatui S.Berlusconi iškeltus kaltinimus dėl kyšinin kavimo, suėjus senaties termi nui po penkerius metus truku sio teismų maratono, tad buvęs premjeras galėjo švęsti dar vieną teisinę pergalę. BNS inf.
Mįslė: tyrėjams nepavyksta išsiaiškinti, ar G.Williamsas galėjo pats užsirakinti krepšyje savo vonioje. „Reuters“ nuotr.
Britų agento mirtis – neįmenamas galvosūkis Mįslingos Didžiosios Britanijos žvalgybos agento mirties byloje atsiranda vis dau giau klaustukų. Pašalinio žmogaus DNR
Ant krepšio, kuriame buvo rastas karinės žvalgybos tarnybos MI-6 šifruotojo Garetho Williamso kū nas, tyrėjai aptiko nežinomo žmo gaus DNR. „Dvi dalelytės su pašalinio žmo gaus DNR buvo rastos ant krepšio užtrauktuko ir spynelės“, – pra nešė detektyvė Jackie Sebire. Anot moters, dar tyrimo pradžioje jai buvo kilę įtarimų, kad prie šifrų laužytojo mirties yra prisidėjęs ki tas asmuo. Bylos tyrėjai ieško atsakymo į klausimą, ar galėjo G.Williamsas pats užsirakinti krepšyje. MI-6 agento mirties priežastį bandys iš siaiškinti teismas, kuris šią savaitę pradėjo klausymus už uždarų durų. Liudyti iškviesti 30 žmonių, tarp jų – keturi žvalgybos agentai. Krūva moteriškų drabužių
Teismai: S.Berlusconi, pernai lapkritį dėl virtinės sekso skandalų ir
finansų krizės priverstas pasitraukti iš valdžios, šiuo metu yra kal tinamasis trijose bylose. „Reuters“ nuotr.
Apiręs G.Williamso kūnas buvo rastas 2010 m. rugpjūtį užsegtame ir užrakintame sportiniame krep šyje jo buto vonioje Londone. Du raktai nuo spynos gulėjo po miru siojo sėdmenimis. Jokių smurto požymių pareigū nai neaptiko. Mirusio vyro veidas buvo ramus, jame nebuvo jokių pa nikos požymių. Kūno poza primi nė kūdikį motinos įsčiose. Butas buvo sutvarkytas, drabužiai sudėti
ant lovos, bet chalatas ir antklodė mėtėsi ant grindų. Ant kilimo ras tas senas ir labai nedidelis miru siojo kraujo pėdsakas. Kambaryje pareigūnai rado iškirptą laikraš čio „The Observer“ straipsnį apie penkis dalykus, kurių žmonės la biausiai gailisi prieš mirtį, peruką ir makiažo priemonių.
Dvi dalelytės su pa šalinio žmogaus DNR buvo rastos ant krepšio užtrauktu ko ir spynelės. Bute buvo gausu garsių dizainerių moteriškų drabužių, tarp jų 26 poros batelių, kurie atrodė visiškai nauji. Jų vertė siekia maždaug 20 tūkst. svarų sterlingų (84 tūkst. litų). Gėjus arba sadomazochistas?
Prieš pat mirtį G.Williamsas buvo nuvykęs į konferenciją Jungtinėse Valstijose ir grįžo į Londoną 2010 m. rugpjūčio 11 d. Tyrėjai išanalizavo vaizdo įrašus, kuriuose vyras matomas vaikščio jantis po parduotuves tarp rugpjūčio 11 ir 15 d., ir nepamatė jokių sekimo požymių. G.Williamsas įra šuose atrodo visiškai ramus.
Agentas turėjo pasirodyti dar be rugpjūčio 16 d., bet jo pasigesta tik po savaitės. Kūnas rastas rugp jūčio 23 d. 2010 m. gruodį tyrėjai nustatė, kad G.Williamsas lankėsi tink lalapiuose, skirtuose žmonėms, kurie jaučia malonumą, kai būna surišami. Šiuose sadizmo ir ma zochizmo tinklalapiuose jis pra leisdavo nuo pusvalandžio iki va landos. Bute rasti moteriški drabužiai pakurstė įtarimų, kad G.William sas buvo transvestitas. Žvalgybos agentas taip pat buvo pastebėtas homoseksualų bare, bet polici ja nerado patvirtinimų, kad jis bu vo gėjus. Kamuoja abejonės
Tač iau G.Will iamso vaik yst ės draugė Sian Jones netiki versijo mis, kad jis buvo transvestitas ar ba žuvo per sadomazochistinį žai dimą. Anot jos, moteriški drabužiai tikriausiai buvo skirti moteriai ar ba agento seseriai. G.Williamso šeimos advokatai tikina, kad vyras galėjo būti nužu dytas kito agento, gerai išmanan čio slaptus žvalgybos veiklos me todus. Žvalgybos analitikas ir buvęs vy riausybės patarėjas Crispinas Blackas taip pat mato daug žmogžu dystės požymių. „Ji įvykdyta profes ion al iai: kruopščiai, švariai, organizuotai. Jeigu norite paslėpti nusikaltimo pėdsakus, jūs įkelsite kūną į vonią ir nuplausite visus pėdsakus“, – teigė C.Blackas. BBC inf.
13
Ketvirtadienis, balandžio 26, 2012
menas ir pramogos
Oficialiai atidaryta Šv. Jonų bažnyčios varpinė Nors lankytojai restauruota Šv. Jo nų bažnyčios varpine gali džiaug tis jau nuo praėjusių metų birželio, šią savaitę pagaliau įvyko ir oficia lus šio unikalaus objekto atidarymas. Šia proga buvo pristatyta ir varpinėje įrengtame muziejuje atidaryta paro da „Universitetas ir pasaulis“. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Klubas po žvaigždėmis Ištikimiausi elekt roninės muzikos ir gamtos mėgėjai šiais metais, liepos 5–8 d., jau devintą kart rinksis į seniau sią ir didžiausią Bal tijos šalyse alterna tyviosios elektro ninės muzikos fes tivalį „Tundra“.
Poilsis: į festivalius po atviru dangumi žmones traukia ir galimybė
tiesiog pabūti gamtoje skambant muzikai.
Įvairios pramogos
Šventinį Mindaugo karūnavimo dienos savaitgalį vyksiantis ren ginys trečią vasarą iš eilės įsikurs Dūburio ežero saloje, vaizdinga me Zarasų krašte. Keturiose muzikinėse erdvėse pasirodys daugiau nei 100 atlikė jų iš Lietuvos ir užsienio, tarp jų – legenda tapusi elektroninės šokių muzikos grupė „Bong Ra“, popu liariausias Italijos dub’n’bass sti liaus atlikėjas Peak, Nyderlandų atlikėjas Steve’as Rachmandas, elektroninės muzikos atlikėjai prancūzas Shotu ir suomis Fanu. „Muzikos festivaliai kasmet pritraukia vis daugiau lankytojų – tiek tų, kurie atvažiuoja dėl mėgs tamo atlikėjo ar grupės, tiek ir tų, kurie nori su draugais praleisti laiką vaizdingoje gamtoje skam bant muzikai“, – teigė festivalio „Tundra“ idėjinis vadas Aivaras Ustinavičius. Pasak jo, „Tundra“ yra visiems atviras festivalis. Svečiai galės apsilankyti įvairiose paskaito se ir seminaruose apie ekologiją, subkultūras, pasimokyti žongli ruoti, gaminti papuošalus, groti djembe būgnais. Taip pat veiks kūrybinių dirbtu vių miestelis, vyks kino filmų per žiūros, fakyrų, gyvojo kino pasi rodymai ir kt.“ A.Ustinavičiaus teigimu, sudarant šių metų festi valio muzikinę programą buvo at sižvelgta į prieš tai buvusių festi valio svečių nuomonę, norus ir pomėgius.
Keturios scenos
Kritinę elektroninės muzikos ger bėjų minią tradiciškai telks ke turios pagrindinės neatsiejamu „Tundros“ talismanu tapusios scenos: „Bass“, „Techno“, „Psy Trance“ ir „Chill Out“.
Sudarant muzikinę šių metų festivalio programą buvo at sižvelgta į prieš tai buvusių festivalio svečių nuomonę. „Bass“ scenoje pasirodys vienas iš breakcore stiliaus pradininkų, energingu ir savitu skambesiu iš siskiriantis olandas Bong-Ra (tik rasis vardas – Jasonas Kohnenas), muzikiniame pasaulyje vertina mas už meistrišką skirtingų mu zikos stilių – džiazo, gabba, jung le ir net metal – derinimą. Fest ival io organ izator iams taip pat pavyko pritraukti tokias elektroninės muzikos žvaigždes kaip suomis drum&bass atlikėjas Fanu, kurio muzikinis stilius api būdinamas kaip gilus, tamsus ir atmosferiškas, populiarusis Ita lijos dub’n’bass stiliaus atlikėjas Peak, kuris savo karjerą pradėjo būdamas vos 15 metų, yra įkūręs „Soundabbast“ agentūrą, o pir moji jo vinilinė plokštelė „Dark suite“ buvo platinama visame pa
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
saulyje, ir elektroninės muzikos atlikėjas, psichodelinio stiliaus virtuozas Shotu iš Prancūzijos, savo pasirodymus rengiantis va karėliuose visame pasaulyje. Festivalio senbuviai
Festivalyje „Tundra“ ne pirmą kartą lankysis ir Nyderlandų at likėjas S.Rachmandas. Garsaus technomuzikos atlikėjo stilius pa sižymi giliu skambesiu, įspūdin gomis melodijų linijomis ir fanko bei soulo atspalviais. Gyva muzika šiemet skambės „Chill Out“ erdvėje, kur tran kius akustinių instrumentų akor dus gyvos muzikos repertuare keis poilsio erdvės ir festivalio bruo žus labiau atitinkantis elektroni nis skambesys. Solidi vieta festivalio grojaraš tyje tradiciškai atiteks ir vieti nės scenos pirmūnams, tokiems kaip „Arkona Creation“ organi zacijos nariui Zooch, turuose nuo Europos iki Tolimųjų Rytų Lietu vos vardą daugybę kartų garsi nusiems Gido, doHm, Daimonui ir Pagalvei iš „Techstylism“, gy vai grojančiai regio ir dub grupei „Ministry of Echology“. Devynerius metus vykstančio renginio vizija – naujausių tech nologijų, gamtos ir žmogaus dar na, tad per festivalį siekiama ne tik supažindinti svečius su elekt roninės muzikos įvairove, bet ir skatinti aplinkosauginę, sociali nę bei kultūrinę savivoką. VD inf.
14
ketvirtadienis, balandžio 26, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22. KADA? Balandžio 27 d. 17.30 val. KIEK? 6 litai.
KUR? „Akropolio“ knygyne „Pegasas“, Ozo g. 25. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Šiandien 21 val. KIEK? 10–15 litų.
Paskutinė galimybė
Dainyno pristatymas
Papildomas koncertas
Šį savaitgalį sostinėje baigiama rodyti žymaus šiuolaikinio lenkų menininko Michalo Budny paroda „Didelė šalis“. Nespėjusius ap silankyti parodoje ar norinčius daugiau sužinoti apie šio meninin ko kūrybą vilniečius ir miesto svečius galerija kviečia į išskirtinę ekskursiją su parodos kuratore Egle Mikalajūne.
„Skylės“ lyderiai Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius gerbė jams pristatys naujausią savo kūrinį – „Skylėnų dainyną“. Renginy je muzikantai akustiškai atliks gražiausias grupės dainas, bend raus su gerbėjais ir dalys autografus. Renginyje dalyvaus ir kiti prie „Skylėnų dainyno“ prisidėję asmenys.
Netikėtai didelį šurmulį devintojo gimtadienio proga sukėlusi gru pė „Bekešo vilkai“ šventiniame koncerte sulaukė milžiniškos sėk mės. Kadangi visi, norintys patekti į šį koncertą, nesutilpo po vie nu stogu, „Bekešo vilkai“ nusprendė savo ištikimiausius gerbėjus dar kartą nudžiuginti geriausiomis grupės dainomis.
KUR? Kino centre „Multikino“, Ozo g. 18. KADA? Balandžio 27 d. 18 val. KIEK? 35 litai.
KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KADA? Šiandien 21 val. KIEK? 17 litų.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Gegužės 2 d. 18.30 val. KIEK? 20–60 litų.
KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Balandžio 28 d. 19 val. KIEK? 20–50 litų.
Legendinė A.Gadeso „Karmen“
Tikro repo dozė
Festivalio pradžioje Pradžiugins – programos pažiba klausytojus
Vilniuje bus transliuojamas vieno garsiausių vi sų laikų ispanų šokėjų ir choreografų Antonio Gadeso 75-osioms gimimo metinėms Karališ kajame teatre Madride pastatytas šokio spek taklis „Karmen“.
Sostinėje vyks antrasis „Opus 3 gyvai“ rengi nys. Vakaro skaniausiu kąsniu taps nekantriai lauktas „Despotin Fam“ pasirodymas. Vaiperis, Shmekla, Liezhuvis surengs metų pasirodymą ir pristatys naują dainą.
Festivalį „Naujasis Baltijos šokis“ atidarys viena iš šiemetės programos pažibų – žymios norve gų komandos „zero visibility corp.“ ir talentingos choreografės Inos Christel Johannessen spek taklis „(ne)įmanoma“.
Itin sėkmingą karjerą Europoje darantys diri gentas A.Markovičius ir smuikininkė R.Lipinai tytė grįžta į Lietuvą. Su simfoniniu orkestru pa rengtoje programoje skambės rusų ir armėnų kompozitorių kūriniai.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 S. „Giminės. Po dvidešimties metų“ (1) (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Kelias į Tavo širdį. Gyčio Paškevičiaus koncertas (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (2). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Kelias į UEFA EURO 2012. 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k).
LTV 18.45 val.
7.20 „Kung Fu Panda“ (9) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.40 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kung Fu Panda“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Mentalistas“ (8) (N-7). 23.35 „Slapti reikalai“ (3) (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Šok ir lieknėk. 13.40 „Būrys“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“ (5). 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“.
LNK 19.19 val.
15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Geri vyrukai“. 0.00 „Melo teorija“. 1.00 „Kalėjimo bėgliai“.
17.30 „Tylos riba“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 Humoro s. „Zaicevas + 1“ (Rusija, 2011 m.) (N-7). 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 21.25 Komedija „Geras žmogus Afrikoje“ (JAV, Pietų Afrika, 1994 m.) (N-7). 23.20 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.20 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.50 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
BTV
Lietuvos ryto TV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Duok „labas“. 8.00 „Užkalnio 5“. 9.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).
TV3 19.10 val.
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20, Super L.T. 10.35 Teritorija. 11.05 Ekovizija. Žalioji idėja. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Kas nužudė J.F.Kennedy?“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.
BTV 20.25 val.
17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Ilgai ir laimingai. 19.00 LKL čempionato antrosios pusfinalio rungtynės. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Šiaulių „Šiauliai“. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios. 19.55 Dok. f. „Katastrofa Meksikos įlankoje: lenktynės su laiku“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7). 0.05 Reporteris. 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „Kas nužudė J.F.Kennedy?“ (N-7).
SPORT1
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00 Žinios +. 10.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Lazio“. 11.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Lagun Aro GBC“. 13.30 Sportas LT. Sportinių šokių čempionatas. 14.30, 21.15 Adrenalinas. 15.00 Automoto. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Lucentum Alicante“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Milan“. 19.10 Lietuvos krepšinio lyga. Pusfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios +). 21.45 Lietuvos krepšinio lyga. Pusfinalio rungtynės (per pertrauką – Žinios +). 23.40 Sportas LT. Sambo čempionatas.
lietuvos ryto tv 21.55 val.
15
ketvirtadienis, balandžio 26, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Padalijo knygų bibliotekoms Lietuvos Didžiosios Kunigaikš tystės valdovų rūmai 55 šalies sa vivaldybių bibliotekoms skyrė 800 leidinių už 27 tūkst. litų. Visi šie leidiniai – muziejaus išleistos knygos, pristatančios Lietuvos ir jos valdovų rezidencijos istoriją ir kultūros paveldą.
Tai pirmoji parama krašto biblio tekoms – anksčiau Valdovų rūmų muziejus savo leidinių dovanoda vo universitetams, institutams, ambasadoms, ministerijoms ir ki toms Lietuvos bei užsienio insti tucijoms.
Vydas Dolinskas:
Bendradarbiavimas su savivaldybių bib liotekomis išplėtė mūsų leidinių sklai dos lauką. „Viena Valdovų rūmų muzie jaus veiklos sričių – mokslinės ir pažintinės literatūros leidyba, – teigė institucijos direktorius dr. Vydas Dolinskas. – Muziejaus specialistai ir kolegos iš kitų ins titucijų – istorikai, archeologai, restauratoriai, dailės istorikai, ar chitektai, taip pat parodų koordi natoriai – nuolat dirba prie Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir kultūros paveldo šalti nių, materialiųjų ir nematerialiųjų reliktų, esančių šalyje ir užsieny je. Visa sukaupta informacija su gula į solidžius leidinius – moks lines studijas, parodų katalogus, kitas knygas, turinčias išliekamąją vertę tiek dabartinei visuomenei, tiek ateities kartoms.“ Pasak V.Dolinsko, tokio pobū džio leidiniai turėtų būti prieina mi visiems savo krašto istorija bei paveldu besidomintiems žmo
nėms. Biblioteka šalies miestuo se ir miesteliuose yra erdvė, kur vyksta informacijos mainai. Tačiau daugelis savivaldybių bibliotekų dėl nepakankamo fi nansavimo negali įsigyti brangiai kainuojančių leidinių. Todėl Val dovų rūmų muziejus didžiuojasi galėdamas atsiliepti į Lietuvos sa vivaldybių asociacijos bei atskirų savivaldybių prašymus ir parem ti regionų bibliotekas knygomis – taip padėti šviesti visuomenę, ugdyti istorinę atmintį ir skatin ti pilietinę savimonę. Savivaldybių bibliotekų lenty nas papildys šios Valdovų rūmų muziejaus išleistos knygos: pro fesorių Jūratės Trilupaitienės, Eugenijos Ulčinaitės, Mečislo vo Jučo parengti leidiniai „Ope ra Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“, „Kalbų varžybos. Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų sveikinimai“, „Žalgirio mūšis“, tarptautinių parodų katalogai „Vavelis Vil niuje. Nuo Jogailaičių iki Abie jų Tautų Respublikos pabaigos“, „Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje“, „Kaip tai at sitiko Didžiajame mūšyje... Žal
girio atodangos“, Valdovų rūmų istoriją, atkūrimo projektą, mu ziejaus rinkinius pristatantys lei diniai „Lietuvos Didžiosios Ku nigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste“, „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Že mutinėje pilyje“ ir kitos. Valdovų rūmų muziejaus kny gų leidybą remia Kultūros rėmi mo fondas, kiti mecenatai. Nuo savo veiklos pradžios 2009 m. Valdovų rūmų muziejus jau išlei do 33 knygas, o Lietuvos ir užsie nio institucijoms perduota per 3,5 tūkst. vienetų leidinių. Jų vertė – daugiau kaip 180 tūkst. litų. „Bendradarbiavimas su savival dybių bibliotekomis išplėtė mū sų leidinių sklaidos lauką, – tei gė V.Dolinskas. – Ir nors įprasta bei natūraliai suprantama progi nė parama, mūsų manymu, kny goms dovanoti progos nereikia – užtenka noro, iniciatyvos ir ti kėjimo švietimo nauda. Todėl ti kimės ir ateityje taip remti Lie tuvos regionų bibliotekas, plačiai skleisti istorijos ir kultūros pavel do žinias.“ VD inf.
žų muziejus padovanojo šalies bibliotekoms.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Tai, kas nepakartojama Gegužės 15–21 d. sostinėje vyks 14-asis tarptautinis teatro festiva lis „Naujosios dramos akcija“.
„Visus festivalio programos ren ginius sieja dėmesys kitoniškumui – tam, kas išsiskiria iš daugumos ir yra individualu, nepakartojama. Kitoniškumas provokuoja naujai pažvelgti į pasaulį“, – rašoma Teat ro ir kino informacijos ir edukacijos centro pranešime spaudai. Gegužės 15 d. festivalį pradės norvego Amundo Sjølie Sveeno paskaitos žanro spektaklis „Nor vegijos kelias – įžanga į „Nafta menui“ programą“ ir latvio Alvio Hermanio spektaklis „Sonia“. Vengrų režisierius Árpádas Schillingas ir jo vadovaujamas teatras „Kretakor“ pristatys dvi trejus metus kurto projekto „Kri zės trilogija“ dalis. Visose trilogijos dalyse (filme, operoje ir spektaklyje) vaizduoja mos trijų vienos šeimos narių kri zės istorijos, per kurias siekiama atskleisti skaudžias šiuolaikinės visuomenės problemas. Festivalio žiūrovai galės pamatyti filmą „JP. CO.DE“ ir spektaklį „Dvasininkė“. Festivalį užbaigs vakaras, skir
PASLAUGOS
ĮVAIRŪS
Statybos ir remonto
Kita
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m kaina nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 936568
Kelionių Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593.
tas lenkų režisieriaus Krzyszto fo Warlikowskio spektakliui „(A) pollonia“. Jame bus parodytas specialus spektaklio vaizdo įra šas, darytas Avinjono festivalyje, ir dokumentinis filmas apie „(A) pollonios“ kūrimą. „Naujos ios dram os akc ijo je“ taip pat bus parodyta lietuvių spektaklių. Žiūrovai išvys šio se zono Lietuvos nacionalinio dra mos teatro (LNDT) premjeras:
VD, BNS inf.
Režisierius: festivalio programoje bus parodytas ir A.Jankevičiaus
spektaklis „Akmuo“.
Simono Švitros nuotr.
947110
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI KELIONIŲ ORGANIZATORIUS A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
Pasiūlymas Jūsų kelionėms į Graikiją, Turkiją ir Ispaniją Kreta, Graikija gegužės 13 d. 3+* viešbutis, pusryčiai ir vakarienė 8 d. poilsinė kelionė nuo 1202 Lt Bodrumas, Turkija gegužės 4–25 d. 4* viešbutis, viskas įskaičiuota
8 d. poilsinė kelionė nuo 1475 Lt Maljorka, Ispanija birželio 9 d. 3* viešbutis, su pusryčiais 8 d. poilsinė kelionė nuo 1686 Lt Kuro mokestis – 120 Lt / asmeniui mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas. Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
KELIONĖS AUTOBUSU Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, Šiauliai, Kryžių kalnas (05.12.) Kaina – 75 Lt Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, 3 autentiški Lietuvos dvarai (05.12.) Kaina – 80 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – kaina 95 Lt Šiaurės Italija (polsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt
IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt
Agniaus Jankevičiaus „Akmenį“ bei profesionalių aktorių su stu dentais sukurtą „Šitą vaiką“. LNDT pernai vykusiame festi valyje „Versmė“ nugalėję du nau jų lietuviškų pjesių pastatymai taip pat bus parodyti festivalio progra moje. Tai Gabrielės Labanauskaitės „Raudoni batraiščiai“, (rež. Yana Ross) ir Teklės Kavtaradzės „Nami sėda“ (rež. Gabrielė Tuminaitė).
UAB „Senamiesčio ūkis“ (į. k. 121452134) skelbia daugiabučio namo Geležinkelio g. 3, Vilniuje, stogo dangos remonto konkursą. Konkurso medžiagą galima gauti iki 2012 05 11 9 val. bendrovės sekretoriate. Vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra 2012 05 11 11 val. Adresas Vilniaus g. 25, Vilnius, tel. (8 5) 261 1695, faks. (8 5) 212 1386, e. paštas vilnius@vites.lt.
942015
IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt
Veikla: nuo 2009-ųjų Valdovų rūmai jau išleido 33 knygas. Dalį tira
skelbimai
IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1652 Lt Turkija, Antalija – nuo 1342 Lt EGZOTINĖS KELIONĖS Indonezija nuo 4400 Lt Maldyvai nuo 6445 Lt
Malaizija nuo 5690 Lt Australija nuo 10200 Lt Brazilija–Argentina nuo 6220 Lt JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt Jordanija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Praha nuo 606 Lt Milanas – 695 Ženeva – 721 Lt Tel Avivas – 881 Lt Pekinas – 1911 Delis – 1719 Lt Tokijas – 1917 Puketas – 2300 San Franciskas – 2413 KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Italija, Kroatija, Graikija, Turkija (iš Venecijos, 8 dienos), nuo 1691 Lt Ispanija, Portugalija, Madeira, Tenerifė (iš Barselonos, 10 dienų) – 2383 Lt Italija, Turkija, Kipras, Izraelis, Egiptas (iš Romos, 12 dienų) – 2626 Lt VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt; Baltarusiją – nuo 85 Lt
Orai
Savaitės pabaigoje Lietuvoje temperatūra kils iki 20 ir daugiau laipsnių, kritulių beveik nebus. Šiandien įdienojus temperatūra kils iki 15–20 laipsnių. Rytoj kritulių nenumatoma. Naktį bus 7–9, dieną – 15–22 laipsniai šilumos. Panašūs orai numatomi ir savaitgalį.
Šiandien, balandžio 26 d.
+17
+17
Telšiai
+18
Šiauliai
Klaipėda
+17
Panevėžys
+17
Utena
+18
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.50 20.44 14.54 8.48 0.59
117-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 249 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
+18
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +18 Brazilija +27 Briuselis +16 Dublinas +8 Kairas +34 Keiptaunas +18 Kopenhaga +13
Londonas +14 Madridas +16 Maskva +25 Minskas +17 Niujorkas +15 Oslas +7 Paryžius +15 Pekinas +24
orai vilniuje Šiandien
Rytas
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+18
Alytus
1–5 m/s
DATOS Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+12
+18
+10
+8
2
+13
+22
+14
+10
3
+14
+24
+17
+12
4
penktadienį
šeštadienį
Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena 121 m. gimė Romos imperatorius Markas Aurelijus. 1798 m. gimė Prancūzijos dailininkas romantikas Eugène Delacroix. 1900 m. gimė Charlesas Richteris, amerikiečių fizikas ir seismologas. 1910 m. mirė norvegų rašytojas, Nobelio literatūros premijos rašytojas 1961 m. gimė teatro ir Bjørnstjerne Bjørnsonas. kino aktorius, dainų 1955 m. gimė popdainiautorius ir atlikėjas Geninkas Edmundas Kudiminas Storpirštis. činskas.
Šią savaitę laimėkite knygas: Susan Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Elizabeth Rolls „Guvernantės kerai“ Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles. Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Džiulianui Trenthemui tenka skubiai ieškotis guvernantės broliams bei seserims ir kompanionės savo pamotei. Kaip paranku, kad Kristina sutinka. Ši užsispyrėlė skirtingų spalvų akimis ir puriais rusvais plaukais nepanaši į moteris, su kuriomis jam tenka bendauti.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime trečiadienį, gegužės 2 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Dargailė, Gailenis, Klaudijus, Kletas, Marcelinas, Selma
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+18
+17
Praha +20 Ryga +18 Roma +20 Sidnėjus +21 Talinas +10 Tel Avivas +26 Tokijas +21 Varšuva +22
3
4
5
6
7
8
1957 m. gimė lėlių teatro režisierius, dailininkas juvelyras Algirdas Mikutis. 1980 m. gimė amerikiečių aktorius Channingas Tatumas. 1986 m. įvyko Černobylio atominės elektrinės avarija. 2004 m. mirė Lietuvos autorinio dokumentinio kino pradininkas, Lietuvos muzikos akademijos Kino ir televizijos katedros įkūrėjas Henrikas Šablevičius.
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis. Jautis (04 21–05 20). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus ir nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Dvyniai (05 21–06 21). Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, džiaukitės šia diena. Vėžys (06 22–07 22). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Vakare nenuobodžiaukite, išeikite į miestą, susitikite su draugais. Liūtas (07 23–08 23). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitokiai nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Mergelė (08 24–09 23). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Svarstyklės (09 24–10 23). Dėl neigiamos energijos jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia nesusipykti, nes susitaikyti gali būti sunku. Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkinių sumanymai atrodys kvaili. Jeigu tai tiesa, o Jūsų vertinimai šiandien teisingi, tikrai galima ginčytis su aplinkiniais, nes, pasitelkus rimtus argumentus, tai seksis puikiai. Šaulys (11 23–12 21). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą ir dvasinę būseną. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite tiek šeimos, tiek draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių bei jaunų žmonių. Tik nepiktnaudžiaukite tuo. Vandenis (01 21–02 19). Nespręskite estetinių klausimų, neanalizuokite vertybių, nes tam šiuo metu jūs nepasiruošęs. Bet ir miegoti nevalia – reikia mokytis, mąstyti, generuoti naujas idėjas. Žuvys (02 20–03 20). Puiki nuotaika. Jūsų emocijos ir jausmai pasieks viršūnę, beveik ekstazę. Norėsis įgyvendinti svajones ir siekti savo idealo. Tokia būsena nepakenks, jei darbe viskas teka įprasta vaga.