2012-04-28 Kauno diena

lietuva

7p.

CŽV ka­lė­ji­mo is­to­ri­ja Lie­tu­vo­je do­mė­ję­si eu­ro­par­la­men­ta­rai sa­ko, kad dar lie­ka klau­si­mų.

ekonomika Atos­to­gas pa­jū­ry­je pla­nuo­jan­tys lie­tu­viai dėl vie­tų vieš­bu­čiuo­se kon­ku­ruo­ja su už­sie­nio tu­ris­tais.

9p.

pasaulis

10p.

Kol Tur­ki­ja Os­ma­nų im­pe­ri­jos vyk­dy­tų ar­mė­nų žu­dy­nių ne­pri­pa­žins ge­no­ci­du, abie­jų ša­lių san­ty­kiai iš­liks įtemp­ti.

A.Sabonio ir kitų NBA arenose Lietuvą garsinusių krepšininkų pėdomis nusprendė žengti jaunasis žalgirietis M.Kup­šas.

14p.

Šeštadienio

Balandžio 28, 2012 Nr. 99 (19658) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Nio­ko­jan­čio žy­gio pro­ga Kau­nas ren­gia fes­ti­va­lį

Tyrimas: kas nu­šo­vė gand­rą?

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

Is­to­ri­niai šal­ti­niai tei­gia, kad Na­po­ leo­nui žy­giuo­jant per Lie­tu­vą Kau­ nas bu­vo api­plėš­ tas ir su­nio­ko­tas.

To­dėl mies­to val­ džios už­mo­jis šio žy­gio 200-osioms me­ti­nėms su­reng­ti fes­ti­va­lį ver­ti­na­mas prieš­ta­rin­gai.

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

„Ūki­nin­ko pa­ta­rė­jo“ re­dak­to­riui Vy­te­niui Ne­ver­daus­kui ir jo drau­ gei Alan­tai Lau­rai­ty­tei teks pa­kar­ to­ti gand­rų šau­dy­mo is­to­ri­ją. Sie­ kiant pa­ša­lin­ti by­lo­je at­si­ra­du­sius prieš­ta­ra­vi­mus, teis­mas nu­spren­ dė at­lik­ti eks­pe­ri­men­tą.

Ne­pas­kel­bė kal­ta

Kau­n o mies­to apy­l in­k ės teis­ mas narp­lio­ja prieš­ta­rin­gą gand­ rų žu­dy­n ių is­to­r i­j ą. Kal­t i­n a­m ų­ jų suo­l e 23-ejų A.Lau­rai­ty­t ė. Ji kal­t i­n a­m a ne­tei­s ė­ta me­d žiok­l e.

Bau­d žia­m a­s is ko­d ek­s as už šią nu­si­kals­ta­mą vei­ką nu­ma­to bau­ dą ar­ba lais­v ės atė­m i­ mą iki tre­jų me­tų.

3

Dienos citata „Kai yra pi­ni­gų, leng­va bū­ti vy­ru, o kai nė­ra, at­si­ran­da sun­ku­mų. Vis­kas gu­la ant mo­ters pe­čių“, –

Arū­nas Damb­raus­kas

a.dambrauskas@kaunodiena.lt

Sug­rio­vė Pa­žais­lio al­to­rių

4

sa­ko Kau­no tar­dy­mo izo­lia­to­riaus di­rek­to­rė Ži­vi­lė Mi­kė­nai­tė. Ji pir­mo­ji mo­te­ris Lie­tu­vo­je, va­do­vau­jan­ti įka­li­ni­mo įstai­gai.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Pran­cū­zų kar­ve­džio Na­po­leo­no ar­ mi­ja, žy­gia­vu­si per Kau­ną, mies­ te pa­li­ko bai­sių pėd­sa­kų. Bu­vo ne­ gai­les­tin­gai su­nio­ko­tas ba­ro­ko per­lu va­di­na­mas Pa­žais­lio vie­nuo­ly­nas, ku­rio al­to­rius ta­po griu­vė­sių krū­va.

Po Bo­na­par­to pa­jė­gų per­si­kė­li­mo per Ne­mu­ną Kau­ne ki­lo ba­das, kai kur ėmė siau­tė­ti di­zen­te­ri­ja, įsi­ vieš­pa­ta­vo ne­tvar­ka ir sa­vi­va­lė.

Da­bar, praė­jus 200 me­tų, Na­ po­leo­no I Di­džio­sios Ar­mi­jos per­ si­kė­li­mą per Ne­mu­ną Kau­no val­ džia, tal­ki­nant Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai, nu­ta­rė pa­ mi­nė­ti fes­ti­va­liu.

Star­tas: ir Kau­ne, ir Vil­niu­je jau pra­si­de­da įžan­gi­niai pran­cū­zų ar­mi­jos žy­gio per Lie­tu­vą mi­nė­ji­mo ren­gi­niai.

Ap­do­va­no­ti nuo­šir­džiau­si me­di­kai

3p.

17p.

2

Šeštadienis, balandžio 28, 2012

miestas

Oro kokybė Kaune 41

0

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

50mg/m3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,41

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

57

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Už įvy­kius Gar­lia­vo­je tik pa­ba­rė Po­li­ci­jos de­par­ta­ men­tas bai­gė tar­ ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­mą dėl ko­vo 23-io­sios konf­lik­to Klo­nio gat­ vė­je, kai, ban­dant jė­ ga iš­plėš­ti Drą­siaus Ke­džio duk­rą ir per­ duo­ti ją mo­ti­nai Lai­ mu­tei Stan­kū­nai­tei, ki­lo su­si­stum­dy­mas ir mer­gai­tei pri­rei­kė me­di­kų pa­gal­bos.

Kai­na: kau­nie­čiams už karš­tą

van­de­nį nuo ge­gu­žės teks mo­ kė­ti dau­giau.

Vytauto Petriko nuotr.

Brangs­ta karš­tas van­duo Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

Nusp­ren­dė: po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas T.Staus­kiui pa­žė­rė prie­kaiš­tų, ta­čiau nuo­bau­dos kau­nie­tis iš­ven­gė.

Tar­ny­bi­nio pa­tik­ri­ni­mo iš­va­do­ je tei­gia­ma, kad ko­vo 23-ią­ją Gar­ lia­vo­je, ban­dant per­duo­ti Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jos Ne­rin­ gos Venc­kie­nės glo­bo­ja­mą mer­ gai­tę mo­ti­nai L.Stan­kū­nai­tei, Kau­no ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nas Tau­ ris Staus­kis ne­tin­ka­mai at­li­ko sa­ vo pa­rei­gas.

Iš­va­do­se nu­ro­do­ma, kad pa­rei­ gū­nas ne­siė­mė rei­kia­mų prie­mo­ nių, kad bū­tų įvyk­dy­tas teis­mo spren­di­mas ir mer­gai­tė bū­tų per­ duo­ta L.Stan­kū­nai­tei. Tik­rin­to­jų tei­gi­mu, T.Staus­kis į kam­ba­rį esą ne­tu­rė­jo įleis­ti D.Ke­džio ar­ti­mų­jų, ku­rie sa­vo įsi­ver­ži­mu ir su­truk­dė įgy­ven­din­ti teis­mo spren­di­mą.

„Kons­ta­tuo­ta, kad pa­rei­gū­ nas T.Staus­kis sa­vo pa­rei­gas at­ li­ko ne­tin­ka­mai, ta­čiau nu­spręs­ta tar­ny­bi­nės nuo­bau­dos jam ne­ skir­ti, nes pa­rei­gū­nams trū­ko pa­ tir­ties, kaip veik­ti esant ana­lo­giš­ koms si­tua­ci­joms“, – per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją va­kar sa­kė Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to Imu­ni­te­to val­dy­ bos vir­ši­nin­kas Do­na­tas Ma­laš­ ke­vi­čius.

Jis taip pat aiš­ki­no, kad per in­ci­ den­tą už ran­kos mer­gai­tės mo­čiu­ tę Lai­mą Ke­die­nę paė­męs kau­kė­tas pa­rei­gū­nas esą pa­grįs­tai pa­nau­do­ jo prie­var­tą. „L.Ke­die­nei stip­riai spau­džiant anū­kę, pa­sta­ra­jai bu­vo ki­lęs pa­ vo­jus, to­dėl pa­rei­gū­nas pa­rei­ka­

Kau­nie­čiai vy­lė­si, kad pa­si­bai­gus šil­dy­mo se­zo­nui ga­lės at­si­ties­ti nuo di­de­lės mo­kes­čių naš­tos, ta­ čiau džiaugs­mas tru­ko neil­gai – nuo ge­gu­žės mies­te di­dė­ja šil­dy­ mo ir karš­to van­dens kai­na.

Tomo Raginos nuotr.

la­vo ne­truk­dy­ti, o vė­liau pa­trau­kė L.Ke­die­nės ran­ką“, – ban­dė aiš­ kin­ti D.Ma­laš­ke­vi­čius.

Pa­rei­gū­nams trū­ko pa­tir­ties, kaip veik­ ti esant ana­lo­giš­ koms si­tua­ci­joms.

Tar­ny­bi­nis pa­tik­ri­ni­mas dėl gal­ būt ne­tei­sė­tai pa­rei­gū­no pa­nau­ do­tos prie­var­tos prieš mer­gai­tės te­tą Aud­ro­nę Sku­čie­nę su­stab­ dy­tas, ka­dan­gi vyks­ta iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas.

Ko­vo 23 d. ban­dy­mas per­duo­ti mer­gai­tę mo­ti­nai Gar­lia­vo­je bai­ gė­si su­si­stum­dy­mu. Po šio įvy­ kio pra­dė­ti ke­li iki­teis­mi­niai ty­ ri­mai.

Per tar­ny­b i­n į pa­t ik­r i­n i­m ą T.Staus­kis aiš­ki­no, kad dar la­biau kai­tin­ti aist­ras ir vel­tis į konf­lik­ ti­nes si­tua­ci­jas su D.Ke­džio ar­ ti­mai­siais ne­ma­tė pra­smės, nes iš­kart bu­vo ma­ty­ti, kad teis­mo spren­di­mas ne­bus įvyk­dy­tas.

D.Ma­laš­ke­vi­čius taip pat pa­ žy­mė­jo, kad „teis­mo spren­di­ mo neį­vyk­dy­mą ga­lė­jo są­ly­go­ti tar­p­ins­ti­tu­ci­nio bend­ra­dar­bia­vi­ mo sto­ka ir bend­rų veiks­mų ne­ su­de­ri­na­mu­mas“.

KD, BNS inf.

parado.lt RRparado.lt

„Armani“ „Armani“pasipuošusi pasipuošusiskulptūra skulptūra Ketvirtadienio rytą Laisvės alėja į įrengiamos skulptūros.

Tačiau ne ne Ketvirtadienio rytą Laisvės alėja rengiamos skulptūros.

Tačiau darbą skubančių kauniečių žvilgspraeiviui kilokilo klausimas, darbą skubančių kauniečių žvilgs-vienam vienam praeiviui klausimas, niai krypo į neįprastai atrodanjasjas padabino visame pasaulyniai krypo į neįprastai atrodan-kaskas padabino visame pasaulyčias skulptūras. Žymaus tarpukažinomų mados ženklų ak-akčias skulptūras. Žymaus tarpuka-je gerai je gerai žinomų mados ženklų riorio Lietuvos dainininko Danieliaus Lietuvos dainininko Danieliaussesuarais. sesuarais.

Dolskio skulptūra buvo papuošta šiąšią žaismingą pavaDolskio skulptūra buvo papuošta Pasirodo, Pasirodo, žaismingą pavaklasikinio stiliaus skrybėle ir ryšakciją inicijavo parado.lt – – klasikinio stiliaus skrybėle ir ryš-sarinę sarinę akciją inicijavo parado.lt kiukiu „Hugo Boss“ kaklaraiščiu. naujas mados ir stiliaus klubas in-in„Hugo Boss“ kaklaraiščiu. naujas mados ir stiliaus klubas

ternete.

JauJau gegužę visivisi neabejingi ternete. gegužę neabejingi Sodelyje šalia Karo muziejaus stoir stiliui čiačia galės įsigyti pa-paSodelyje šalia Karo muziejaus sto-madai madai ir stiliui galės įsigyti vinti skulptūra „Sėjėjas“ buvo su susaulyje pripažintų prekės ženklų vinti skulptūra „Sėjėjas“ buvo saulyje pripažintų prekės ženklų „Armani“ ženklais išmarginta ke-ke-drabužių, aksesuarų beibei papuoša„Armani“ ženklais išmarginta drabužių, aksesuarų papuošapure ir ir stilinga kaklaskare.

TaiTailų ir pure stilinga kaklaskare. lųparfumerijos. ir parfumerijos.

Parado.lt inf. inf. ne ne pirmas kartas, kaikai Kaune ap-apParado.lt pirmas kartas, Kaune

Parado.lt nuotr.

Parado.lt nuotr.

„Nuo ge­gu­žės mė­ne­sio kai­na šiek tiek di­dės. Ba­lan­dį karš­to van­ dens kai­na bu­vo 20,55 li­to už ku­ bi­nį met­rą, o nuo ki­to mė­ne­sio ji sieks 20,72 li­to. Tai­gi, mies­to gy­ ven­to­jams karš­tas van­duo brangs 17 cen­tų. O ši­lu­mos ki­lo­vat­va­lan­ dės kai­na pa­di­dės 1,07 pro­c., t.y.

31 cen­tu“, – sa­kė „Kau­no ener­gi­ jos“ at­sto­vas ry­šiams su vi­suo­me­ ne Ūd­rys Sta­sel­ka. Šios kai­nos nu­ro­dy­tos be PVM mo­kes­čio. Gy­ven­to­jams už ši­lu­mą ir karš­tą van­de­nį tai­ko­mas 9 pro­c.

PVM ta­ri­fas. Tai­gi, už karš­to van­ dens ku­bi­nį met­rą rei­kės mo­kė­ti 18,8 cen­to dau­giau, o šil­dy­mas pa­ brangs maž­daug 33,8 cen­to už ki­ lo­vat­va­lan­dę.

Ba­lan­dį dar ga­lio­ja 28,99 ct/ kWh (be PVM) šil­dy­mo kai­na, o jau nuo ki­to mė­ne­sio – 29,30 ct/ kWh. Anot „Kau­no ener­gi­jos“, ga­ lu­ti­nė var­to­to­jams tie­kia­mos ši­lu­ mos kai­na nuo ge­gu­žės di­dė­ja, nes esą au­ga per­ka­mos ši­lu­mos ir ku­ ro kai­nos.

Tuo me­tu Vil­niu­je nuo ge­gu­žės karš­tas van­duo pa­brangs 1,9 pro­c. iki 19,49 li­to už ku­bi­nį met­rą, o ši­lu­ma – 1 pro­c. iki 27,4 cen­to už ki­lo­vat­va­ lan­dę (kWh) be PVM mo­kes­čio.

Kai ku­rie kau­nie­čiai ir da­bar mo­ ka įspū­din­gas są­skai­tas už karš­tą van­de­nį. Vil­niaus gat­vės 15 na­me gy­ve­nan­tis Vi­das Sil­vest­ra­vi­čius tei­gia per mė­ne­sį su šei­ma su­nau­ do­jan­tis 5 ku­bi­nius met­rus pa­šil­ dy­to van­dens ir tai jam kai­nuo­ja dau­giau kaip 200 li­tų. „Mū­sų na­mo gy­ven­to­jams ten­ ka mo­kė­ti va­di­na­mą­jį cir­ku­lia­ci­jos už­tik­ri­ni­mo mo­kes­tį, ku­ris vi­du­ti­ niš­kai su­da­ro net 40 li­tų už ku­bi­nį met­rą“, – aiš­ki­no gy­ven­to­jas.

Na­mas, ku­ria­me gy­ven­to­jai mo­ ka di­de­les su­mas už karštą van­de­ nį, ne­tu­ri sa­vo ka­ti­li­nės. Ji įreng­ta ki­ta­me na­me. „Vamz­džiais, ku­riais atei­na šil­tas van­duo iki mū­sų na­mo, nie­kas ne­ si­rū­pi­na, o jie neap­šil­tin­ti ir ši­lu­mos nuo­sto­liai gu­la ant var­to­to­jų pe­čių“, – pik­ti­no­si V.Sil­vest­ra­vi­čius.

Na­mo gy­ven­to­jai ke­ti­na reng­ ti re­no­va­ci­jos pro­jek­tą ir įsi­reng­ti sa­vo van­dens šil­dy­mo įran­gą.

3

Šeštadienis, balandžio 28, 2012

Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

Tyrimas: kas nu­šo­vė gand­rą?

Tei­sia­mų­jų suo­le A.Lau­ 1 rai­ty­tė ne­sė­di vie­na. Vi­ sa­da ša­lia jos my­li­ma­sis – „Ūki­

nin­ko pa­ta­r ė­j o“ re­d ak­to­r ius V.Ne­­ver­­daus­kas. Bū­tent jam pir­ miau­sia ir bu­vo pa­reikš­ti įta­ri­ mai dėl nu­šau­to gand­rų jau­nik­lio.

Net­ru­kus dau­giau kaip 30 me­ tų jau­nes­nė re­dak­to­riaus my­li­mo­ ji pa­reiš­kė, kad gand­rus šau­dė ji. „Dau­giau nie­ka­da to ne­da­ry­siu“, – teis­me ža­dė­jo A.Lau­rai­ty­tė.

Teis­mui ne­pa­ka­ko by­lo­je su­rink­ tų įro­dy­mų, kad nu­baus­tų kal­ta pri­si­pa­ži­nu­sią A.Lau­rai­ty­tę. Teis­ mo nuo­mo­ne, liu­dy­to­jų ir nu­ken­ tė­ju­sių­jų pa­ro­dy­mai per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą sky­rė­si nuo duo­tų teis­me.

Tei­sė­jai nu­spren­dė, kad ver­ta at­ nau­jin­ti įro­dy­mų ty­ri­mą ir at­lik­ti eks­pe­ri­men­tą. Taip sie­kia­ma nu­ sta­ty­ti, ar liu­dy­to­jai ga­lė­jo ma­ty­ti, kas šau­dė į gand­rus. „Lie­tu­viš­ki“ san­ty­kiai

Prieš teis­mui pa­skel­biant nu­tar­ tį apie eks­pe­ri­men­tą, A.Lau­rai­ty­tė ir V.Ne­ver­daus­kas bu­vo ga­nė­ti­nai pa­ki­liai nu­si­tei­kę, šmaikš­ta­vo. Iš­ gir­dę apie teis­mo spren­di­mą, jie el­ gė­si ge­ro­kai san­tū­riau. „Mes ir taip ži­no­me, kaip vis­kas bu­vo“, – pa­ reiš­kė V.Ne­ver­daus­kas.

Apie nu­šau­tą gand­rą po­li­ci­ jai pra­ne­šęs Hen­ri­kas Va­lio­nis dar praė­ju­sia­me po­sė­dy­je pik­ti­no­ si, kad da­ly­vau­ja vi­sai ne to­je by­ lo­je, apie ku­rią pra­ne­šė pa­rei­gū­ nams. Vy­ras ne­ga­lė­jo su­si­tai­ky­ti, kad kal­ti­ni­mai pa­reikš­ti V.Ne­ver­ daus­ko my­li­ma­jai. „Ji ne­sup­ran­ ta, ką da­ro. Teis­tu­mas – juk dė­mė vi­sam gy­ve­ni­mui“, – dėl A.Lau­ rai­ty­tės pri­siim­tos kal­tės ste­bė­jo­ si H.Va­lio­nis.

Kai­my­nų tar­pu­sa­vio ne­mei­ lė aiš­kiai jau­tė­si nag­ri­nė­jant by­ lą. Abu vy­rai vie­nas ki­tam ne­gai­ lė­jo kar­čių žo­džių. Tuoj po įvy­kio V.Ne­ver­daus­kas H.Va­lio­nį pa­va­di­ no psi­cho­pa­tu, o H.Va­lio­nis V.Ne­ ver­daus­ką – ši­zof­re­ni­ku.

Ta­ria­ma mei­lė gam­tai

H.Va­lio­nis džiau­gė­si, kad ty­ri­mas bus at­nau­jin­tas. „Sa­vo aki­mis ma­ čiau, kad šo­vė V.Ne­ver­daus­kas. Ji net ne­ga­lė­jo paim­ti šau­tu­vo, nes jis lai­ko­mas už­ra­kin­tas spe­cia­liai gink­lams lai­ky­ti įreng­to­je vie­to­ je“, – aiš­ki­no H.Va­lio­nis.

Vy­ras ne­slė­pė, kad pas V.Ne­ver­ daus­ką dir­bo sar­gu, kai pa­sta­ra­sis dar sta­tė na­mą, to­dėl pui­kiai ži­no šau­tu­vo sau­go­ji­mo vie­tą. V.Ne­ ver­daus­kas aiš­ki­no, kad H.Va­lio­nis jį ap­kal­ba dėl to, kad bu­vo at­leis­ tas iš pa­rei­gų.

Hen­ri­kas Va­lio­nis:

Ji ne­sup­ran­ta, ką da­ro. Teis­tu­mas – juk dė­mė vi­sam gy­ve­ni­mui.

Prieš me­tus, ne­tru­kus po įvy­kio, H.Va­lio­nis „Kau­no die­nai“ tvir­ti­no, kad kai­my­nas ne kar­tą gra­si­no nu­ šau­siąs gand­rus, nes jie der­gia ant sto­go. Pats V.Ne­ver­daus­kas nuo pat pir­mos iki­teis­mi­nio ty­ri­mo aki­mir­ kos nei­gė sa­vo kal­tę. „Ūki­nin­ko pa­ ta­rė­jo“ re­dak­to­rius tik pri­si­pa­ži­no šau­dęs į kregž­džių liz­dus, tie­sa, kai jie bu­vę tuš­ti. Šau­dy­mo prie­žas­ tis ta pa­ti – ne­no­ras, kad kregž­dės derg­tų ant nau­jo na­mo sto­go.

3 metų

laisvės atėmimo bausmė arba bauda gresia už šaudymą į gandrus.

Nuo­šir­džiau­sia: A.A.Va­lie­nė pa­sa­ko­jo vi­są gy­ve­ni­mą dir­bu­si li­go­ni­

nė­se: iš pra­džių – sa­ni­ta­re, vė­liau – gy­dy­to­ja.

Ro­tu­šė­je ap­do­va­no­ti nuo­šir­džiau­si medikai Man­tas La­pins­kas

Paukš­čio neiš­gel­bė­jo

Teis­mas ne­nu­ro­dė, kaip tiks­liai vyks eks­pe­ri­men­tas.

Juo bus sie­kia­ma iš­siaiš­kin­ti, ar gar­baus am­žiaus V.Ne­ver­daus­ko kai­my­nai Va­lio­niai ga­lė­jo ma­ty­ti, kas šo­vė į gand­rų jau­nik­lį.

Kai­my­nų na­mus ski­ria maž­ daug 67 met­rai. Va­lio­niai ti­ki­na, kad per­nai rugp­jū­čio mė­ne­sį, apie 8 val. ry­to, šū­vius iš­gir­do bū­da­ mi mie­ga­ma­ja­me, ant­ra­me na­mo aukš­te.

Iš tos vie­tos kaimynystėje gyve­ nantys Va­lio­niai ti­ki­na pui­kiai ma­ tę vi­są šau­dy­mo epi­zo­dą. „Jie jau net neuž­li­pa ten, iš kur sa­ko, kad ma­tė“, – rė­žė A.Lau­rai­ ty­tė. H.Va­lio­nis pik­ti­no­si, kad per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą V.Ne­ver­daus­ kui už­kliu­vo ir jo aki­nių diopt­ri­jos, ir klau­sa.

Gand­rų jau­nik­lis bu­vo ras­tas pie­vo­je. Tai ne­bu­vo V.Ne­ver­daus­ ko že­mė.

Gy­vū­nų glo­bė­jų aso­cia­ci­jos dar­ buo­to­jai dar mė­gi­no gel­bė­ti gand­ro jau­nik­lio gy­vy­bę, ta­čiau jų pa­stan­ gos bu­vo be­vai­sės. Kul­ka pa­žei­dė skran­dį, inks­tus ir jau­nik­lis neiš­ gy­ve­no.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

m.lapinskas@kaunodiena.lt

„Kau­no die­nos“ ir Lie­tu­vos gy­ dy­to­jų są­jun­gos Kau­no fi­lia­lo su­ reng­tuo­se rin­ki­muo­se dau­giau­ sia mies­tie­čių sim­pa­ti­jų su­lau­kė Na­tū­ra­laus gy­dy­mo cent­ro vi­ daus li­gų gy­dy­to­ja Al­do­na Anas­ ta­zi­ja Va­lie­nė.

Du mė­ne­sius vy­ku­siuo­se Nuo­šir­ džiau­sio Kau­no gy­dy­to­jo rin­ki­ muo­se kau­nie­čių bal­sai lė­mė, kas šie­met pa­te­ko į ge­riau­sių me­di­ kų de­šim­tu­ką. Va­kar, Me­di­ci­nos dar­buo­to­jų die­ną, vi­si lau­rea­tai ap­do­va­no­ti ir pa­gerb­ti Ro­tu­šė­je su­reng­to­se iš­kil­mė­se. „Rei­kia džiaug­tis, nes tai mū­sų šven­tė. Man ma­lo­nu, kad „Kau­ no die­na“ pa­dė­jo iš­rink­ti nuo­šir­ džiau­sią Kau­no gy­dy­to­ją. Sėk­mės,

ko­le­gos, ir pa­lin­kė­ki­me vie­nas ki­ tam svei­ka­tos“, – Ro­tu­šė­je su­si­ rin­ku­sius me­di­kus va­kar svei­ki­no Lie­tu­vos gy­dy­to­jų są­jun­gos pir­ mi­nin­kas Liu­tau­ras La­ba­naus­kas.

Na­tū­ra­laus gy­dy­mo cent­ro vi­ daus li­gų gy­dy­to­ja A.A.Va­lie­nė va­kar sa­kė, kad jai tai – neei­li­ nė šven­tė. „Pa­ti pra­dė­jau dirb­ti sa­ni­ta­ re, vė­liau ta­pau gy­dy­to­ja. Ma­čiau žmo­nių skaus­mą, at­vi­ru­mą ir ne­ tek­tis. Vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą dir­ bau gy­dy­mo įstai­go­se“, – pa­sa­ ko­jo rin­ki­mų nu­ga­lė­to­ja.

Jos tei­gi­mu, šiuo­lai­ki­nis me­di­ kas pri­va­lo ne tik gy­dy­ti, pa­tar­ti, ta­čiau ir bū­ti jau­no žmo­gaus auk­ lė­to­ju: „Pa­ro­dy­ti jam, ką ga­li­ma dė­ti į sa­vo kū­ną, o ko – ne.“ Gy­dy­to­jų są­jun­gai pri­klau­so dau­giau kaip 3 tūkst. Kau­no re­ gio­ne dir­ban­čių gy­dy­to­jų.

Lau­rea­tai 1. Al­do­na Anas­ta­zi­ja Va­lie­nė, vi­

daus li­gų gy­dy­to­ja, Na­tū­ra­laus gy­ dy­mo cent­ras.

6. Na­ta­li­ja Tret­ja­ko­va, šei­mos gy­dy­to­ja, A kli­ni­ka.

7. Vi­li­ja Ba­raus­kie­nė, gy­dy­to­ja

2. To­mas Bir­žie­tis, aku­še­ris-gi­ne­

ko­lo­gas, Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­ lų uni­ver­si­te­to (LSMU) Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos kli­ni­ka.

3. Da­n u­t ė Kry­l o­v ie­n ė , šei­m os

gy­d y­t o­j a, Kau­n o Cent­r o po­l ik­l i­ ni­ka.

4. Auš­ra Čes­nu­le­vi­čie­nė, šei­

mos gy­dy­to­ja, Pi­lė­nų svei­ka­tos cent­ras.

kar­dio­lo­gė, LSMU Kar­dio­lo­gi­jos kli­ ni­ka.

8. Al­gi­man­tas Ma­tu­ke­vi­čius, vai­

kų neu­ro­chi­rur­gas, LSMU do­cen­ tas, Neu­ro­chi­rur­gi­jos kli­ni­kos Vai­ kų neu­ro­chi­rur­gi­jos sky­riaus va­ do­vas.

9. Li­gi­ta Ka­že­me­kai­tie­nė, šei­mos gy­dy­to­ja, Dai­na­vos po­lik­li­ni­ka.

10. Kęs­tu­tis Ada­mo­nis, gy­dy­to­

5. Ol­ga Va­si­liaus­kie­nė, šei­mos

gy­dy­to­ja, LSMU Šei­mos me­di­ci­nos kli­ni­ka.

Dub­lis: V.Ne­ver­daus­ko my­li­ma­jai A.Lau­rai­ty­tei teks pa­kar­to­ti lem­tin­go šū­vio į gand­rą sce­na­ri­jų.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

jas en­dos­ko­puo­to­jas, LSMU do­cen­ tas, Gast­roen­te­ro­lo­gi­jos kli­ni­kos En­ dos­ko­pi­jų sky­riaus va­do­vas.

4

šeštadienis, balandžio 28, 2012

tema

Nio­ko­jan­čio žy­gio pro­ga Kau­n

Nio­ko­jan­čio žy­gio ju­bi­lie­ 1 jui iš sky­lė­to mies­to biu­ dže­to pla­nuo­ja­ma skir­ti apie 230

tūkst. li­tų. Jau šį šeš­ta­die­nį nu­ma­ to­ma tam tik­ra bir­že­lį vyk­sian­čio ren­gi­nio pre­liu­di­ja – šven­tiš­kos ei­ ty­nės su ka­rie­to­mis, uni­for­mo­mis ir is­to­ri­niais kos­tiu­mais.

At­si­ra­do karš­tų opo­nen­tų

Na­po­leo­no ar­mi­jos per­si­kė­li­mo per Ne­mu­ną pa­šlo­vi­ni­mo pla­nai kai ku­riems ži­no­miems kau­nie­čiams at­ro­do keis­ti. Tarp to­kių – ir Kau­ no mies­to Gar­bės pi­lie­tis kom­po­zi­ to­rius Gied­rius Kup­re­vi­čius. „Is­to­ri­niai šal­ti­niai liu­di­ja, kad tuo me­tu Kau­nas bu­vo iš­tuš­tė­ jęs, va­di­na­si, lau­kė ne iš­lais­vin­ to­jo. Na­po­leo­nas bu­vo di­dis va­ das, bet pran­cū­zai pa­tys jį nu­tei­sė, o pas mus da­bar ma­din­ga gar­bin­ ti nu­si­kal­tė­lius ir kur­ti šou“, – ta­ rė G.Kup­re­vi­čius. „Kai rei­kia pa­gro­ti Mai­ro­nio ju­ bi­lie­jaus pro­ga, iš val­džios at­sto­ vų ten­ka iš­girs­ti, kad nė­ra pi­ni­ gų. Tuo­met sa­kau: pa­pra­šy­ki­me, kad Na­po­leo­nas mus pa­rem­tų. Bet kaip jį ras­ti?“ – kan­džiai juo­ka­vo maest­ro. „Ta Na­po­leo­nui skir­ta šven­ tė man pri­me­na vers­lą ir drįs­čiau pa­sa­ky­ti, kad iš da­lies tai yra pi­ni­gų plo­vi­mas“, – at­vi­rai sa­kė G.Kup­re­ vi­čius.

Ver­tin­gas die­no­raš­tis

Skai­tant liu­dy­to­jų at­si­mi­ni­mus, aki­ vaiz­du, kad va­di­na­mo­sios Di­džio­ sios Ar­mi­jos ka­rių siau­tė­ji­mas mies­ te tu­rė­jo katast­ro­fiš­kų pa­da­ri­nių.

Toks vaiz­das su­si­da­ro var­tant „Kau­no is­to­ri­jos met­raš­čio“ 11 to­ me pa­tei­kia­mus Kau­no ber­nar­di­ nų vie­nuo­ly­no vy­res­nio­jo vie­nuo­ lio pa­sa­ko­ji­mus apie jo ma­ty­tas bai­sy­bes.

Ar vie­nuo­lio liu­di­ji­mai pa­ti­ki­mi?

Pa­sak va­di­na­mą­jį pran­cūz­me­tį Kau­ne ty­ri­nė­jan­čio kau­nie­čio is­to­ri­ko Vir­gi­ ni­jaus Pu­ga­čiaus­ko, vie­nuo­lio pri­si­ mi­ni­mai – au­ten­tiš­ki ir svar­būs. „Ne­ži­no­mo vie­nuo­lio nuo­sek­ lus ir iš­sa­mus pa­sa­ko­ji­mas, įra­šy­ tas vie­nuo­ly­no die­no­raš­ty­je, yra ver­tin­gas is­to­ri­nis šal­ti­nis, ge­ro­kai pa­pil­dan­tis ga­nė­ti­nai frag­men­tiš­ ką šal­ti­nių ba­zę“, – tvir­ti­no V.Pu­ ga­čiaus­kas.

Pa­ke­liui vis­ką šla­vė

Re­gis, kad 400 tūkst. žmo­nių ka­ riuo­me­nės per­si­kė­li­mas per Ne­ mu­ną ties Kau­nu (dar per 200

Pers­pė­ji­mas: L.Glem­žos tei­gi­mu, 1812 m. įvy­kių ne­de­rė­tų pieš­ti tik juo­do­mis ar bal­to­mis spal­vo­mis.

tūkst. žmo­nių per­si­kė­lė ki­to­je vie­ to­je) šven­tiš­kai at­ro­dė tik pa­tiems pran­cū­zams. Štai kaip 1812 m. anks­tų bir­že­lio 23-io­sios ry­tą pra­si­dė­ju­sį per­si­kė­ li­mą ap­ra­šo pran­cū­zų ka­ri­nin­kas Ni­ko­las Fa­je: „Ma­čiau im­po­zan­ tiš­kiau­sią ir ža­vin­giau­sią spek­ tak­lį, ku­rio nie­ka­da ne­ma­tė mū­sų žvilgs­niai. Ant aukš­tos kal­vos įsi­ kū­ręs Na­po­leo­nas ma­tė ge­rą tvar­ ką ant tri­jų po­nto­ni­nių til­tų. Kiek­ vie­nas pul­kas žy­gia­vo su mu­zi­ka, o tri­mi­tų gar­sai su­si­mai­šė su šauks­ mais „Te­gy­vuo­ja Na­po­leo­nas!“ Kau­no gy­ven­to­jams tai ne­kė­ lė šven­ti­nės nuo­tai­kos. Grei­čiau prie­šin­gai. „Kai ar­mi­ja įžen­gė į mies­tą, puo­lė po na­mus ieš­ko­da­mi mais­ to. Vi­so­je apy­lin­kė­je lau­kus, dar­ žus, so­dus, kie­mus, ark­li­des, rū­ sius, svir­nus, vie­nu žo­džiu, vis­ką iš­šla­vė. Net ne­kal­tos bi­te­lės ne­ su­ge­bė­jo iš­veng­ti jų ti­ro­ni­jos – ne tik me­dų iš­plė­šė, be­tgi, no­rė­da­mi jį leng­viau pa­siek­ti, jas pa­de­gė šiau­ dais“, – ap­ra­šė vie­nuo­lis. „Vie­nuo­lius mu­šė kar­do aš­me­ ni­mis ir jų di­de­ny­bėms pa­teik­tą alų ne pa­gal sko­nį py­lė į vei­dą“, – pran­cūų ka­riuo­me­nės el­ge­sį api­ bū­di­no ber­nar­di­nas.

Entuziastai: Bonaparto žygių inscenizacijomis stengiamasi atkurti

prancūzų kariuomenės didybę.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Vi­li­jam­po­lės zo­no­je – griu­vė­siai

„Ne­nu­ken­tė­jo tik tie mies­tie­čiai, pas ku­riuos bu­vo ap­si­sto­jęs im­pe­ ra­to­rius su pa­ly­da, – pa­ste­bė­jo įvy­ kių liu­dy­to­jas vie­nuo­lis. – Kau­ ne ki­lo ba­das, ka­dan­gi per mies­tą nuo­la­tos trau­kė dau­gy­bė ka­ri­nių da­li­nių.“ „Žmo­nes api­plė­šė iki be­vil­tiš­ kos pa­dė­ties, – re­ziu­ma­vo am­ ži­nin­kas. – Sun­ku ap­ra­šy­ti vi­sus Lie­tu­vos ir Že­mai­ti­jos gy­ven­to­jų var­gus. La­biau­siai nu­ken­tė­jo gy­ ve­nan­tie­ji prie ke­lių, ne­tgi dva­rai, kai­mai ir kar­čia­mos bu­vo vi­siš­kai nu­siaub­tos.“ „Pran­cū­zai, kas­da­mi ap­ka­sus Sla­ba­do­je (da­bar­ti­nė Vi­li­jam­po­ lė – red. pa­st.), nu­grio­vė daug na­ mų, kaip ir gat­vė­je, ve­dan­čio­je už Ne­ries į Kar­mė­la­vą. Už pa­tir­tus nuo­sto­lius ne tik neat­ly­gi­no, be­tgi pa­da­rė daug skriau­dų – me­die­ną, li­ku­sią po ar­dy­mo, su­de­gi­no ar­ba pa­nau­do­jo ki­tiems sa­vo tiks­lams“, – ra­šė įvy­kius Kau­ne sa­vo aki­mis re­gė­jęs ber­nar­di­nų vie­nuo­lis.

Siau­tė­jo baž­ny­čio­se

Nuo siau­tė­jan­čios ka­riuo­me­nės la­ bai nu­ken­tė­jo Kau­no baž­ny­čios ir vie­nuo­ly­nai.

Is­to­ri­ko V.Pu­ga­čiaus­ko duo­me­ ni­mis, iš sep­ty­nių Kau­no baž­ny­ čių smar­kiai nu­ken­tė­jo pen­kios, iš sep­ty­nių vie­nuo­ly­nų di­džiu­lių nuo­sto­lių pa­ty­rė ir­gi pen­ki. Įvy­kių liu­dy­to­jas vie­nuo­lis ra­šė: „Mū­sų abi pa­tal­pos bu­vo užim­tos ka­ri­nin­kų ir ka­rių, ge­rian­čių ro­mą, paim­tą iš mū­sų zak­ris­ti­jos. Ka­riai pri­si­gė­rę plo­jo ran­ko­mis ma­ty­da­ mi gais­rus. Nuo­la­tos su ma­žo­mis per­trau­ko­mis spro­gi­nė­jo šo­vi­niai, že­mė, pa­sta­tai vir­pė­jo. Pa­ne­lės vie­nuo­lės verk­da­mos mel­dė­si, o mes dū­sau­da­mi pra­šė­me Die­vo už­ta­ri­mo.“ Pa­sa­ko­da­mas apie vie­nuo­ly­ne siau­tė­jan­čius ka­rei­vius, ber­nar­di­nas skun­dė­si: „Vi­sus ko­ri­do­rius mėš­lu už­ter­šė, nuo smar­vės su­si­rgo­me vi­ du­ria­vi­mu. Mus ir sa­ve vos tuo tvai­ ku ne­nu­nuo­di­jo. Mies­te taip pat vi­ sos gat­vės bu­vo už­terš­tos.“

Šaltiniai: išlikę liudijimai nu­ke­lia į lai­kus, kur

Ar­mi­ja trau­kė­si su­tryp­ta

Ypač sle­gian­tys at­si­mi­ni­mai už­ fik­suo­ti tų pa­čių me­tų gruo­džio vi­du­ry­je, kai pa­kri­kę ru­sų su­muš­ ti Di­džio­sios Ar­mi­jos li­ku­čiai (iš 600 tūkst. ka­riuo­me­nės te­bu­vo li­ kę apie 30 tūkst. ka­rių) per Kau­ną slin­ko at­gal į Va­ka­rų Eu­ro­pą.

Gied­rius Kup­re­vi­čius:

Ta Na­po­leo­nui skir­ ta šven­tė man pri­ me­na vers­lą ir drįs­ čiau pa­sa­ky­ti, kad iš da­lies tai yra pi­ni­gų plo­vi­mas.

Vie­nuo­lio die­no­raš­ty­je ra­šo­ma, kad iš­ba­dė­ję pran­cū­zai val­gė pa­ sti­pu­sius ark­lius ir žu­vu­sius ka­ rius, kad Ro­tu­šės aikš­tė­je dur­tu­ vais juos žiau­riai ir ne­gai­les­tin­gai ba­dė ka­zo­kai. Šven­ti­nį šū­kį „Te­gy­vuo­ja Na­po­ leo­nas!“ Kau­ne pa­kei­tė „Te­gy­vuo­ja im­pe­ra­to­rius Alek­sand­ras!“ Kri­to tūks­tan­čiai ark­lių

Ne­pai­sant vi­sų ne­gan­dų, is­to­ri­kas V.Pu­ga­čiaus­kas Na­po­leo­no žy­gy­ je per Lie­tu­vą įžvel­gia ir tei­gia­mų niuan­sų, nes ši ka­ri­nė kam­pa­ni­ja at­gai­vi­no Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo sie­kius: 1812 m. lie­pos 1-ąją Na­po­ leo­no įsa­ky­mu bu­vo įkur­ta Lie­tu­vos lai­ki­no­ji vy­riau­sy­bė, lie­tu­viai sto­jo sa­va­no­riais į ku­ria­mus lie­tu­viš­kus da­li­nius Na­po­leo­no ar­mi­jo­je.

„Ži­no­me, kad lie­tu­viai su­ti­ko Na­po­leo­ną kaip iš­lais­vin­to­ją nuo Ru­si­jos, bet at­vi­ras Di­džio­sios Ar­ mi­jos plė­ši­ka­vi­mas vi­siš­kai nea­ti­ ti­ko iš­va­duo­to­jo sta­tu­so“, – pa­ste­ bė­jo V. Pu­ga­čiaus­kas.

VDU is­to­ri­ko Liu­do Glem­žos tei­ gi­mu, Na­po­leo­no ar­mi­jos plė­ši­ka­ vi­mus iš­pro­vo­ka­vo ne­ti­kė­tas orų at­ša­li­mas, ku­rį ka­riai pa­ty­rė Lie­ tu­vo­je. „Yra ap­skai­čia­vi­mai, kad ke­ly­ je Kaunas–Vilnius kri­to apie 20 tūkst. ark­lių. Len­kų moks­li­nin­ ko Da­rius­zo Naw­ro­to nuo­mo­ne, ke­lian­tis per Ne­mu­ną stai­ga ne­ ti­kė­tai at­ša­lo: die­ną tvy­ro­ju­sią 25 laips­nių tem­pe­ra­tū­rą stai­ga pa­ kei­tė vos 5 laips­nių ši­lu­ma. To­ kių stai­gių oro są­ly­gų po­ky­čių ne­ pa­kė­lė Di­džio­sios Ar­mi­jos gre­to­se bu­vę po­rtu­ga­lų, is­pa­nų, ita­lų ka­ rių žir­gai. Pra­si­dė­jo liū­tys, kru­ša.

Prie Pie­tų Eu­ro­pos kli­ma­to są­ly­gų įpra­tę ark­liai pra­dė­jo stip­ti. Tai ta­ po ne­tvar­kos prie­žas­ti­mi“, – sa­kė L.Glem­ža.

Pla­na­vo grei­tą per­ga­lę

Len­kų is­to­ri­kas D.Naw­ro­to tei­ gia, kad Na­po­leo­no ar­mi­jai ke­ lian­tis per Ne­mu­ną bu­vo pla­nuo­ ja­mas grei­tas ge­ne­ra­li­nis mū­šis su Ru­si­jos ka­riuo­me­ne. Ti­kė­ta­ si, kad stai­giai per­si­kė­lęs per Ne­ mu­ną Na­po­leo­nas su­ge­bės pa­vy­ ti prie­šą ir kaž­kur ties Vil­niu­mi jį su­muš­ti.

Ta­čiau kai Kau­ne pra­si­dė­jo ka­ riuo­m e­n ės vi­d aus sui­r u­t ė, ka­r i­ nė kam­pa­n i­ja pra­ž ū­t in­gai už­s i­ tę­s ė.

Ban­dy­da­mi gel­bė­ti šą­lan­čius ark­lius, ka­riai juos su­va­ry­da­vo net į baž­ny­čias, vie­nuo­ly­nus.

Ark­lių ka­no­pos su­tru­pi­no Pa­ žais­lio baž­ny­čios grin­di­nį, nu­ken­ tė­jo al­to­rius, o Kau­no gy­ven­to­jai pa­da­rė iš­va­dą, kad ar­mi­jos ka­riai – be­die­viai. Ėmė aug­ti prie­šiš­ku­mas

Rem­da­ma­sis D.Naw­ro­to ty­ri­nė­ ji­mais, L.Glem­ža tei­gė, kad pir­ muo­sius Di­džio­sios Ka­riuo­me­nės

5

šeštadienis, balandžio 28, 2012

tema

­nas ren­gia fes­ti­va­lį Va­ka­re mies­te de­gė daug švie­sų, o Ro­tu­šę puo­šė trans­pa­ran­tai, šlo­ vi­nan­tys per­si­kė­li­mą per Ne­mu­ ną ir vil­tin­gą Lie­tu­vos ir Len­ki­jos atei­tį.

Is­to­ri­ja kar­to­ja­si

Šian­die­nė Kau­no val­džia Na­po­leo­ no pul­kų per­si­kė­li­mo per Ne­mu­ną 200-ąsias me­ti­nes nu­ta­rė pa­mi­nė­ ti, re­gis, ne ma­žiau spal­vin­gai nei 1812-ųjų mies­to bur­mist­ras ir pa­ pre­fek­tis.

Bir­že­lio 22–24 d. Kau­ne nu­ma­ ty­tas ren­gi­nys ofi­cia­liai va­di­na­mas gy­vo­sios is­to­ri­jos fes­ti­va­liu „Eu­ro­ pa. Na­po­leo­nas I Kau­ne. 1812 m.“ Kau­no val­džiai ren­gian­tis is­to­ ri­niam fes­ti­va­liui, ak­ty­viai įsi­jun­ gė ir kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė, Lie­tu­vos ka­riuo­me­ nės va­das Ar­vy­das Po­cius, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Juo­zo Vit­kaus in­ži­ne­ ri­jos ba­ta­lio­nas, Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Vy­te­nio bend­ro­sios pa­ra­mos lo­gis­ti­kos ba­ta­lio­nas, ka­ro po­li­ci­jos pa­jė­gos, Di­vi­zi­jos ge­ne­ro­ lo Sta­sio Raš­ti­kio Lie­tu­vos ka­riuo­ me­nės mo­kyk­la. bū­ta ne tik šau­nių pa­ra­dų, bet ir daug krau­jo, kan­čių.

da­li­nius Lie­tu­vos gy­ven­to­jai su­ti­ ko kaip iš­va­duo­to­jus, bet si­tua­ci­ ja pa­si­kei­tė, kai, su­bju­rus kli­ma­tui, ėmus stig­ti mais­to, pa­ša­ro žir­gams, ka­riuo­me­nė pra­dė­jo plė­ši­kau­ti, at­ si­ra­do de­zer­ty­rų. „Tuo­met gy­ven­to­jai da­rė­si at­sar­ ges­ni, da­lis jų ta­po ne­tgi prie­šiš­ ki. Ži­no­mi at­ve­jai, kai jie bėg­da­vo ir slėp­da­vo­si miš­kuo­se, lauk­da­mi, kol pra­žy­giuos ka­riuo­me­nė“, – sa­ kė L.Glem­ža.

Pran­cū­zų ka­rių at­si­mi­ni­muo­se už­si­me­na­ma, kad trau­kian­tis per Kau­ną at­gal, gy­ven­to­jų prie­šiš­ku­ mas bu­vo aki­vaiz­dus.

Na­po­leo­no ar­mi­jos ka­rys M. de Fe­zen­sa­cas pri­s i­m i­n i­m uo­se ra­ šė: „Gy­ven­to­jai, ste­bin­tys mū­sų per­si­kė­li­mą, į mus žiū­rė­jo iš­di­ džiai. Vie­nas jų bu­vo jau gink­ luo­tas šau­tu­vu, aš ne­ga­lė­jau jo atim­ti. Dau­ge­lis ka­rei­vių, ku­rie at­si­vil­ko iki Ne­mu­no, mi­rė prie til­tų tuo mo­men­tu, kai pa­si­bai­gė jų kan­čios.“ Val­džia su­ren­gė iš­kil­mes

Ge­ro­kai ki­taip nei pa­pras­ti mies­ tie­č iai Di­d žio­s ios Ar­m i­jos ka­ riuo­me­nę su­ti­ko tuo­me­tė Kau­ no val­džia.

Artūro Morozovo nuotr.

Pa­sak L.Glem­žos, Na­po­leo­nas bu­vo suin­te­re­suo­tas, kad Lie­tu­va bū­tų jam drau­giš­ka, to­dėl Kau­ne su bur­mist­ru gė­rė ar­ba­tą, Vil­niu­ je vaikš­čio­jo į pa­mal­das, nors im­ pe­ra­to­rius to­li gra­žu ne­bu­vo uo­lus ti­kin­ty­sis. „Tai liu­di­jo jo drau­giš­ką ir pa­gar­ bų nu­si­tei­ki­mą. Jis tik­rai ne­no­rė­jo, kad ka­riuo­me­nė sa­vi­va­liau­tų. Tie­ siog jam ne­pa­vy­ko vis­ko su­val­dy­ ti“, – svars­tė L.Glem­ža.

Is­to­ri­ko V.Pu­ga­čiaus­ko pub­li­ka­ ci­jo­je „Pran­cūz­me­tis Kau­ne“ pa­ sa­ko­ja­ma, kad tuo­me­tis Kau­no pa­vie­to pa­pre­fek­tis Za­bie­la, kaip aukš­čiau­sias vie­ti­nės val­džios at­ sto­vas, pa­kvie­tė Di­džio­sios Ar­mi­ jos va­do­vy­bę da­ly­vau­ti mies­te ren­ gia­mo­se iš­kil­mė­se. Į Do­mi­ni­ko­nų baž­ny­čią, skam­ bant mu­zi­kai, su­gu­žė­jo pran­cū­zų ka­riš­kiai ir vie­ti­nės val­džios at­sto­ vai. Baž­ny­ti­nis cho­ras už­dai­na­vo „Lin­ki­me svei­ka­tos im­pe­ra­to­riui Na­po­leo­nui“.

Ta pro­ga J.Za­bie­la pran­cū­zų ka­ ri­nės ir ci­vi­li­nės val­džios pa­rei­ gū­nus, ba­jo­rus ir di­di­kus su žmo­ no­mis pa­kvie­tė pie­tų, per ku­riuos bu­vo ke­lia­mi tos­tai už „Di­dį­jį Na­ po­leo­ną, tau­tos pri­kė­lė­ją“.

Andrius Žiu­raus­kas:

Ma­no nuo­mo­ne, ne­ga­li­ma nu­rėž­ti pi­ni­gų vi­soms Kau­no šven­tėms, o pro­pa­guo­ ti tik vie­ną.

Na­po­leo­no per­si­kė­li­mo per Ne­ mu­ną mi­nė­ji­mo koor­di­na­to­rius Kau­no me­ras A.Kup­čins­kas krei­pė­ si į mi­nis­te­ri­ją ir ka­riuo­me­nės va­ do­vy­bę, kad or­ga­ni­zuo­jant fes­ti­va­lį pa­dė­tų ka­riuo­me­nė. Ti­ki­ma­si, kad ka­ri­nės struk­tū­ros pa­sta­tys po­nto­ ni­nį til­tą per Ne­mu­ną, skirs trans­ por­tą pa­būk­lams ga­ben­ti, įrengs ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mą į fes­ti­ va­ly­je da­ly­vau­jan­čių ka­rių sto­vyk­ la­vie­tę, pa­sta­tys pa­vė­si­nes, už­tik­ rins da­ly­vių ap­sau­gą ir mai­ti­ni­mą.

Juo­zo Vit­kaus in­ži­ne­ri­jos va­ do­vy­bė ra­por­ta­vo, jog „pla­nuo­ja vyk­ti į bū­si­mo­jo ren­gi­nio vie­tą ir įver­tin­ti po­nto­ni­nio til­to pa­sta­ty­ mo ga­li­my­bes, at­si­žvel­giant į vie­ tos, rel­je­fo ir pri­va­žia­vi­mo są­ly­ gas“.

Na­po­leo­ną vai­dins ru­sas

Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­ zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, is­to­ri­nių re­konst­ruk­ci­jų en­tu­zias­ tas Ar­vy­das Po­ciū­nas „Kau­no die­ nai“ sa­kė, kad vai­din­ti Na­po­leo­ną jau su­ti­ko mask­vie­tis Ole­gas So­ ko­lo­vas.

Tai pran­cū­ziš­kai pui­kiai kal­ban­ tis, pui­kiai jo­di­nė­jan­tis, imp­ro­vi­ zuo­ti mo­kan­tis ir Eu­ro­pos is­to­ri­nių klu­bų da­ly­vių aukš­tai ver­ti­na­mas spe­cia­lis­tas. Pab­rė­žia­ma, kad jo su­ti­ki­mas da­ly­vau­ti ren­gi­ny­je – tai jau pu­sė nu­ma­to­mo fes­ti­va­lio sėk­mės. „O.So­ko­lo­vas yra ap­do­va­no­tas Pran­cū­zi­jos Gar­bės le­gio­no or­di­ nu ir Sor­bo­nos uni­ver­si­te­te dės­ to na­po­leo­nis­ti­ką. Kai tar­tis dėl šven­tės į Kau­ną bu­vo at­vy­kę at­ sto­vai iš Pran­cū­zi­jos, jie mie­lai pri­ta­rė O.So­ko­lo­vo kan­di­da­tū­ rai. Jis tu­ri pa­tir­ties ana­lo­giš­ko­ se šven­tė­se Is­pa­ni­jo­je, Ang­li­jo­je, Kor­si­ko­je, Ru­si­jo­je“, – pa­sa­ko­jo A.Po­ciū­nas.

Nu­ma­to­ma, jog per Di­džio­sios Ar­mi­jos per­si­kė­li­mo re­konst­ruk­ ci­ją griau­dės 24 ar­ti­le­ri­jos pa­būk­ lai ir da­ly­vaus apie 700 įvai­rių is­ to­ri­jos klu­bų na­rių iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Len­ki­jos, Pran­cū­zi­jos, Ru­s i­jos, Bal­ta­r u­s i­jos, Če­k i­jos, Aust­ri­jos.

A.Po­ciū­no tei­gi­mu, pa­si­ren­ gi­mas ka­ri­nės ak­ci­jos mi­nė­ji­mui vyks­ta sklan­džiai.

At­si­sa­kė bū­ti re­ži­sie­riu­mi

Vis dėl­to jau įvy­ko ir ne­sklan­du­ mų. Fes­ti­va­lio re­ži­sie­riu­mi bu­vo pa­skir­tas mies­to Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas, Kau­no lė­lių teat­ro ak­to­rius And­rius Žiu­raus­kas, ta­čiau jis at­si­sa­kė re­ži­ suo­ti šį ren­gi­nį.

Prie­žas­tis – šiam fes­ti­va­liui ski­ ria­ma, pa­sak A.Žiu­raus­ko, ne­pag­ rįs­ta pi­ni­gų su­ma. „Ma­no nuo­mo­ne, ne­ga­li­ma nu­ rėž­ti pi­ni­gų vi­soms Kau­no šven­ tėms, o pro­pa­guo­ti tik vie­ną – pla­nuo­ja­mą Na­po­leo­no ar­mi­jos per­si­kė­li­mo ins­ce­ni­za­ci­ją“, – sa­kė A.Žiu­raus­kas.

Vertina neviena­ reikšmiškai VDU is­to­r i­kas Liu­das Glem­ža ma­ no, kad nei­g ia­mas po­ž iū­ris į Na­po­ leo­no kam­pa­n i­ją ga­l i bū­t i su­si­jęs dar su so­viet­me­čio kon­junk­tū­ra. „Pro­fe­s o­r ius Bro­n ius Dun­du­l is 1940 m. Pran­cū­zi­jo­je iš­lei­do kny­gą „Na­po­leo­nas ir Lie­tu­va 1812 me­tais“ (Na­po­leon et la Li­tua­nie en 1812) ir šios kny­gos pa­g rin­du Sor­b o­nos uni­ver­s i­te­te ap­g y­nė di­s er­t a­c i­j ą.

Vė­l iau, jau Lie­t u­vo­je, pro­fe­so­r ius tą kny­gą tu­rė­jo pa­tai­sy­ti, pri­tai­ky­ da­mas ją prie so­v ie­t i­nės ideo­lo­g i­ jos kli­šių, pa­sak ku­rių Ru­si­ja bu­vo „ma­žes­nių­jų tau­tų“ vy­res­ny­sis bro­ lis. Šio­je SSSR tau­tų bend­ro­je is­to­ri­ jo­je Ru­si­jos im­pe­ri­jos in­te­re­sai bu­ vo su­ta­pa­tin­ti su „ma­ž ų­jų tau­tų“ is­ to­ri­niais po­rei­k iais. Tad so­vie­ti­nė­ je Lie­tu­vo­je iš­leis­ta kny­ga va­di­no­si „Lie­tu­va Na­po­leo­no ag­re­si­jos me­ tais“ (1981), o tai nie­kaip ne­su­ta­po su XIX a. pra­d žios Lie­tu­vos vi­suo­ me­nės lū­kes­čiais“, – sa­kė L.Glem­ža, pa­brė­žian­tis, jog jis pa­ts ne­sąs iš tų, ku­rie tvir­ti­na, kad bū­tent Na­po­leo­ nas bu­vo Lie­tu­vos iš­va­duo­to­jas.

Is­to­ri­ko tei­gi­mu, Na­po­leo­nas Lie­tu­ vą ke­ti­no iš­nau­do­ti sa­vo tiks­lui – stai­ giai per­ga­lei prieš Ru­si­jos im­pe­ri­ją. „Ki­ta ver­tus, – tę­sė L.Glem­ža, – jis bu­ vo ir są­jun­gi­nin­kas, nes ir Lie­tu­vos vi­suo­me­nė, ir Pran­cū­zi­jos im­pe­ra­ to­riaus va­do­vau­ja­ma Di­džio­ji Ar­mi­ ja tu­rė­jo bend­rą prie­šą – Ru­si­jos im­ pe­ri­ją. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ab­so­liu­ti dau­gu­ma no­rė­jo iš­si­va­duo­ti iš ca­ri­ nės im­pe­ri­jos gniauž­tų. Ba­jo­rams tai, vi­sų pir­ma, bu­vo pro­ga pra­bil­ti apie sa­vo vals­ty­bę, mies­tie­čiams – apie mies­tų lais­vių su­grą­ži­ni­mą, o vals­ tie­čiams – ti­kė­tis bau­džia­vos pa­nai­ ki­ni­mo. Vie­na Lie­tu­va ne­ga­lė­jo iš­si­ va­duo­ti iš Ru­si­jos im­pe­ri­jos.

Di­d žia­jai Ar­mi­jai nu­ž y­g ia­vus į Ru­ si­jos im­pe­r i­jos gi­lu­mą, nuo­tai­kos Lie­t u­vo­je tai­sė­si, Na­po­leo­nas bu­ vo va­di­na­mas gel­bė­to­ju ir są­jun­g i­ nin­ku. Gy­ven­to­jų nuo­tai­kos kei­tė­ si 1812 m. gruo­d į, kai Di­d žio­sios Ar­ mi­jos li­ku­čiai, sku­bė­da­mi per Lie­ tu­vos te­ri­to­ri­ją, ke­ti­no kuo grei­čiau persikelti per Ne­mu­ną. Pran­cū­z ų ka­r ių at­s i­m i­n i­muo­se už­s i­me­na­ ma, kad trau­k ian­t is per Kau­ną at­ gal, bu­vo aki­vaiz­dus da­lies gy­ven­ to­jų prie­šiš­ku­mas. Bet ne­rei­k ia pa­ mirš­ti psi­cho­lo­g i­nio as­pek­to: kaip žiū­ri­ma į pra­lai­mė­ju­siuo­sius, ku­rie sku­ba pa­si­trauk­ti.“

6

Šeštadienis, balandžio 28, 2012

Savaitė

Da­bar­ti­nis mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas – nee­tiš­kas

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

„Stik­lai­nių“ ir griu­ve­nų pu­siaus­vy­ra

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

A

ky­s e sprogs­t an­t ys Lais­vės alė­j os lie­pų pum­pu­rai, ti­kė­k i­me, nie­ka­da ne­virs gin­ču: bū­t i jiems ar ne­bū­t i. Gam­tos ste­ buk­lui ne­ga­l i pri­lyg­t i nuo­sta­bio­ je šios pės­čių­jų gat­vės per­spek­ ty­vo­j e vil­n i­j an­t ys na­m ai, ku­ riuos tvė­rė žmo­nės. Vie­n i juos įkom­po­na­vo, ki­t i – sprau­dė, tre­ ti už­d rė­bė.

Ar­chi­tek­tai, kaip ir vi­sų li­k u­sių spe­cia­ly­bių žmo­nės, nė­ra to­bu­ li. Vie­ni tu­ri dau­g iau ta­len­to kur­ ti, ki­t i – ge­bė­ji­mo gau­t i ga­l i­my­bę pro­jek­t uo­t i, su­de­r in­t i pro­jek­t us su rei­ka­l in­go­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis.

Prieš pus­šim­t į, šim­tą ir dau­g iau me­t ų kaž­k ie­no lė­šo­m is sta­ty­tus na­mus ėmė­me lai­k y­t i mies­to nuo­sa­vy­be. Juk mies­tas, ko ge­ro, ir yra pa­sta­tai su gy­vas­ti­mi juo­se.

Kas, kad na­mai tu­r i sa­vo tei­sė­tus šei­mi­nin­kus, juk mies­to ur­ba­nis­ ti­nis pei­za­žas tu­r i bū­ti vi­sų?

Ar­chi­tek­tai, kaip ir vi­ sų li­ku­sių spe­cia­ly­bių žmo­nės, nė­ra to­bu­li.

Prieš šimt­me­t į to­li gra­ž u ne kiek­ vie­n as ga­lė­j o siek­t i aukš­to­j o moks­lo ir tap­ti pro­fe­sio­na­liu pro­ jek­tuo­to­ju, ar­chi­tek­t ų gre­tos bu­ vo kur kas re­tes­nės nei šian­dien.

Ta­č iau tuo­me­tės ar­chi­tek­t ū­ros ko­ky­bė da­bar jau ne dis­ku­si­jų, o liaup­sių ob­jek­tas.

Se­nuo­sius na­mus, ne­svar­bu, ar jie anuo­met bu­vo to­bu­l i, ar su ydo­m is, daž­n iau­s iai lai­ko­me kul­t ū­ros pa­vel­du, ku­r į pri­va­lo­ me sau­go­t i. Kaip mums, kau­n ie­ čiams, se­ka­si rū­pin­t is ne­k il­no­ja­ mo­mis ver­ty­bė­mis, pui­kiai iliust­ ruo­ja ne­są­ly­giš­kai įsi­my­lė­ta Lais­ vės alė­ja.

Pe­rei­k i­te ja ir ne­pa­t in­gė­k i­te pa­ kel­ti akis iki pat pa­sta­tų ke­pu­rių.

Jei jau taip sergs­t i­me ir ger­bia­ me kiek­vie­ną se­ną rau­do­ną ply­ tą, pri­si­pa­ž in­k i­me sau: ką ži­no­ me apie alė­jos pa­sta­t ų is­to­r i­ją?

Kuo ver­tin­gi is­to­ri­niai na­mai, kas

s.gudavicius@diena.lt

D

arb­da­viai su­tin­ka, kad mi­ ni­ma­lus mė­ne­sio at­ly­gi­ni­ mas (MMA) nuo šių me­tų vi­du­rio bū­tų pa­kel­tas nuo 800 iki 900 li­tų. Ta­čiau, pa­sak Lie­ tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos (LPK) Eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų de­par­ ta­men­to di­rek­to­riaus Si­gi­to Be­sa­girs­ ko, kar­tu tu­rė­tų bū­ti „šiek tiek li­be­ ra­li­zuo­ti dar­bo san­ty­kiai“.

ir kam juos pa­sta­tė? Ko­dėl vie­n i dviaukš­čiai, ki­ti pen­k iaaukš­čiai?

Ta­da lei­do?

Jei vi­si mies­tie­čiai bū­tų pa­trio­tai, bent šiek tiek iš­pru­sę ar­chi­tek­tū­ ros sri­t y­je, ir be pa­vel­do sar­g ų įsa­k ų virš se­nų­jų sto­g ų ne­k y­šo­ tų plas­t i­k i­n iai sto­ge­l iai ar vi­so­ kiau­si ki­to­k ie bui­t iš­k i pa­to­bu­l i­ ni­mai.

Lais­vės alė­ja lai­ko­ma Nau­ja­mies­ čio da­li­mi. Di­džio­ji da­lis se­nu­čiu­ kų na­mų yra sta­ty­ti, kaip įpras­ta sa­k y­t i, prie ca­ro. Liaup­si­na­mo­ ji tar­pu­ka­r io ar­chi­tek­t ū­ra į Lais­ vės alė­ją įsi­leis­ta la­bai at­sar­g iai.

Pie­no­cent­ro rū­mų, Cent­ri­nio pa­ što pa­sta­tai be­ne vie­nin­te­liai žy­ mūs ir ne­pa­ju­di­na­mi to lai­ko­tar­ pio ar­chi­tek­tų ta­len­to liu­dy­to­jai.

Ki­t i anuo­me­čiai nau­jo­kai sprau­ dė­si gre­tu­ti­nė­se gat­vė­se.

Tai­g i Kul­t ū­ros pa­vel­do de­par­ta­ men­to va­do­vės Dia­nos Var­nai­ tės pa­skelb­ta ži­n ia, kad Kau­no tar­pu­ka­r io ar­chi­tek­t ū­ra pre­ten­ duo­ja bū­ti įtrauk­ta į Eu­ro­pos pa­ vel­do ob­jek­tų są­ra­šą, Lais­vės alė­ jai di­de­lės įta­kos ne­tu­rės. „Ne­ga­li bū­ti to­k ių at­ve­jų, kaip nu­ ti­ko su Lais­vės alė­jos 90-uo­ju pa­ sta­tu, nes į Eu­ro­pos pa­vel­do są­ra­ šą tik­rai ne­tu­rė­si­me ko įra­šy­ti“, – per­spė­jo D.Var­nai­tė. Pri­min­si­me, kad da­bar­ti­nė Lais­vės alė­jos įžy­ my­bė „stik­lai­n is“ iš­k i­lo virš ca­r i­ nio pa­sta­to.

Ties­mu­kas pu­s ės is­to­r i­n io pa­ sta­to nu­g rio­v i­mas ir tal­p es­nės dė­žės už­k ro­v i­mas, be abe­jo­nės, pa­gar­biu, es­te­t iš­k u ar­chi­tek­t ū­r i­ niu spren­di­niu ne­va­din­ti­nas. Bet grįž­ki­me prie eks­kur­si­jos Lais­vės alė­ja. Ants­ta­tų ant se­nų­jų pa­sta­ tų yra ir dau­g iau, ir taip pat „stik­ lai­nių“.

Pa­v y­ko iš vi­s o su­skai­č iuo­t i 6 stik­l i­n ius paaukš­t i­n i­mus, tie­sa, jie ne to­k ie grioz­d iš­k i ir pri­m i­ty­ vūs, kai ku­r ie ne­t gi su­lau­kė vie­ šų pa­gy­r ų. Žvel­g iant iš šian­d ie­n ių Vil­n iaus pa­vel­do sar­g ų po­z i­ci­jų, vi­si šie ob­jek­tai yra nu­si­kal­t i­mas pa­vel­ dui, nes Nau­ja­m ies­č io pa­s ta­t ų už­s ta­t y­mo tū­r is ir po­bū­d is tu­ ri bū­t i sau­go­mas. Ar D.Var­nai­tės žo­d žiai „pa­gei­dau­t i­na ša­l in­t i ne­ rei­ka­lin­gus in­tar­pus“ reiš­k ia, kad šiuos na­mus, se­no ir nau­jo lip­di­ nius, bū­tų ga­li­ma grą­ž in­ti į pir­mi­ nį bū­v į?

Alė­jo­je yra ne vie­nas nuo pa­ma­ tų iki sto­go stik­lu tvis­kan­tis sta­ti­ nys. Vi­si gūž­čio­ja pe­čiais: kaip lei­ do? Ar šios is­to­r i­jos bus iš­t rauk­ tos iš stal­čių?

informacija:

302 250

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

– Ar rei­kia kel­ti MMA? – Ma­no­me, kad MMA kė­li­mas iš es­ mės jau pri­bren­do. Jis la­biau rei­ka­ lin­gas nei ne­rei­ka­lin­gas. Bet MMA kė­li­mas tu­rės ir nei­gia­mo, ir tei­gia­ mo po­vei­kio.

– Koks tas nei­gia­mas po­vei­kis?

– Jų bent ke­li. Re­gio­nuo­se vei­kian­čios įmo­nės vis dar ge­ne­ruo­ja ne tiek pri­ dė­ti­nės ver­tės, kad ga­lė­tų žmo­nėms mo­kė­ti di­des­nes al­gas.

Ki­tas nei­gia­mas pa­da­ri­nys – vals­ ty­bi­nia­me sek­to­riu­je ne­ma­žai žmo­nių gau­na mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą. To­dėl šis žings­nis au­to­ma­tiš­kai pa­di­dins biu­ dže­to iš­lai­das. Tai ga­li pri­vers­ti vals­ ty­bę dau­giau sko­lin­tis, di­din­ti mo­ kes­čius ar­ba dar ap­kar­py­ti iš­lai­das kaž­ko­kioms pro­gra­moms.

– Bet tei­gia­mas MMA kė­li­mo as­ pek­tas tik­riau­siai bū­tų tei­sė­ti žmo­ nių lū­kes­čiai – juk jie tik­rai jau nu­ si­pel­nė bent kiek di­des­nių al­gų?

– Tai tie­sa. Tu­rint gal­vo­je, kad žmo­ nių iš­lai­dos mais­tui, šil­dy­mui, trans­ por­tui ir ki­toms bū­ti­niau­sioms reik­ mėms per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus ge­ro­kai pa­di­dė­jo, iš­gy­ven­ ti už tą nu­sta­ty­tą­jį MMA – 670 li­tų „į ran­kas“ – tik­rai la­bai sun­ku, ne­ tgi ne­beį­ma­no­ma. Ypač di­de­liuo­se mies­tuo­se. To­dėl ir ma­no­me, kad jau ne­bee­tiš­ka mo­kė­ti dar­buo­to­jams to­ kį men­ką dar­bo už­mo­kes­tį.

– Kaip ver­ti­na­te ga­li­my­bę at­ski­ ruo­se Lie­tu­vos re­gio­nuo­se nu­ sta­ty­ti di­fe­ren­ci­juo­tą MMA – di­ des­niuo­se mies­tuo­se di­des­nį, o ma­žes­niuo­se, eko­no­miš­kai silp­ nes­niuo­se re­gio­nuo­se jis bū­tų ma­žes­nis?

– Tai ne­bū­tų efek­ty­vu Lie­tu­vos są­ly­ go­mis. Su­lauk­tu­me įvai­rių pa­žei­di­ mų ar to­kios tvar­kos apė­ji­mų. Pa­vyz­ džiui, įmo­nė ga­li re­gist­ruo­tis vie­na­me re­gio­ne, o dirb­ti vi­sai ki­ta­me. Taip at­si­ver­tų ga­li­my­bės mo­kė­ti ma­žes­nes al­gas. To­dėl di­fe­ren­ci­juo­tas MMA nė­ ra išei­tis. Gry­nai iš žmo­giš­ko­sios pu­ sės – kuo, tar­kim, Vil­nius ge­res­nis už ko­kį Ro­kiš­kį?

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Sta­sys Gu­da­vi­čius

MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

Iš­si­gąs­ta: Pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos de­par­ta­men­to va­do­vo S.Be­sa­girs­

ko tei­gi­mu, Lie­tu­vai bū­ti­na ma­žin­ti dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mą.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

800 iki 900 li­tų ga­li­mas tuo at­ ve­ju, jei­gu bū­tų priim­ti tam tik­ ri spren­di­mai dėl dar­bo rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mo. Darb­da­viai tik­ riau­siai tam ne­prieš­ta­rau­tų?

– Mes re­mia­me to­kius sa­vo­tiš­ kus mai­nus. Su So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja esa­me pa­ren­ gę tei­sės ak­tų pro­jek­tus, pa­gal ku­ riuos dar­bo san­ty­kiai tap­tų šiek tiek lanks­tes­ni. Ti­ki­mės, kad šis pro­jek­tų pa­ke­tas bus pa­tvir­tin­tas Sei­me. Lin­ ki­me prem­je­rui sėk­mės įti­ki­nant po­ li­ti­kus pri­tar­ti jam.

Ne­ma­to­me pro­ble­ mos, jei­gu pa­laips­ niui bū­tų priei­ta ir iki 1 000 li­tų mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo.

– Dar­bo rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mas vi­sa­da la­bai gąs­di­na pa­pras­tus dar­buo­to­jus...

– Ma­no­me, kad pa­reng­ta­sis įsta­ ty­mų pa­ke­tas ne­tgi yra pa­lan­kes­ nis dar­buo­to­jams. Pa­vyz­džiui, leis­ tų jiems dirb­ti ne vi­są dar­bo die­ną, lanks­tes­niu dar­bo gra­fi ­ku. Su­tin­ ka­me mo­kė­ti dar­buo­to­jams šiek tiek dau­giau, ta­čiau no­rė­tu­me šiek tiek lanks­tes­nių dar­bo są­ly­gų, ku­rios il­ gai­niui ir dar­buo­to­jams bus nau­ din­gos.

– Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius už­ si­mi­nė, kad MMA pa­kė­li­mas nuo

– LPK pa­si­sa­ko už MMA pa­di­di­ ni­mą iki 850 ar iki 900 li­tų?

– LPK pre­zi­diu­mas yra pa­si­sa­kęs už di­di­ni­mą iki 900 li­tų. nuo šių me­ tų lie­pos 1 d. Su ta są­ly­ga, kad bus

302 230

242

Platinimo tarnyba: 302

Prenumeratos skyrius: 302

priim­tas ma­no mi­nė­tas dar­bo san­ty­ kius per­žiū­rin­tis įsta­ty­mų pa­ke­tas.

– O jei­gu ne­bus jam pri­tar­ta?

– Ta­da ga­li bū­ti ir ki­to­kių spren­di­mų dėl MMA di­di­ni­mo.

– Ko­dėl ne­siū­lo­ma kiek ra­di­ka­ liau di­din­ti MMA, pa­vyz­džiui, iki 1 000 li­tų?

– Dėl ma­no jau mi­nė­tų nei­gia­mų to­ kio žings­nio pa­da­ri­nių. Biu­dže­tui ir darb­da­viams tai bū­tų per­ne­lyg di­de­lė naš­ta. Tai ge­ro­kai pa­di­din­tų še­šė­lį.

Bet ne­ma­to­me pro­ble­mos, jei­gu pa­ laips­niui bū­tų priei­ta ir iki 1 000 li­tų MMA. Tar­kim, nuo ki­tų me­tų pra­džios ar vi­du­rio jis ga­lė­tų bū­ti tiek pa­di­din­ tas. Da­bar­ti­nės są­ly­gos to kol kas ne­ lei­džia da­ry­ti nuo šių me­tų lie­pos.

– Lie­tu­vo­je dar­bo san­ty­kiai ap­ mo­ka­mi la­bai smar­kiai. Gal čia ver­tė­tų ką nors keis­ti?

– Apie tai tik­rai de­ra dis­ku­tuo­ti. Ma­ no­me, kad rei­kė­tų svars­ty­ti ir ieš­ko­ti ga­li­my­bių su­ma­žin­ti mo­kes­ti­nę naš­ tą dar­bo san­ty­kiams.

Kol kas Lie­tu­vo­je dar­bo jė­ga yra vie­na iš la­biau­siai ap­mo­ka­mų vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Var­gu ar ly­de­rys­ tė šio­je sri­ty­je yra per­spek­ty­vi. In­ves­ tuo­to­jams, no­rin­tiems atei­ti į tra­di­ci­ nes pra­mo­nės ša­kas Lie­tu­vo­je, tie­siog neap­si­mo­ka to da­ry­ti. Štai, sa­ky­kim, no­rė­jo „Con­ti­nen­tal“ pa­dan­gų ga­ min­to­jai atei­ti į Lie­tu­vą. Bet su­si­pa­ ži­no su dar­bo jė­gos ap­mo­kė­ji­mo są­ly­ go­mis, pa­si­bai­sė­jo ir nea­tė­jo.

Kar­tais tik­rai klai­kiai at­ro­do­me ES kon­teks­te, kai kal­ba­me apie dar­bo jė­ gos ap­mo­kes­ti­ni­mą Lie­tu­vo­je. Rei­kė­tų tuos mo­kes­čius ma­žin­ti. Tik­rai ap­si­ mo­kė­tų tai da­ry­ti su 5–10 me­tų per­ spek­ty­va.

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 269 302 269

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

302 260

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 560.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

šeštadienis, balandžio 28, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Tei­sė­jas dur­nių vo­lio­ja

Me­na­mo Cent­ri­ nės žval­gy­bos val­ dy­bos (CŽV) ka­lė­ ji­mo is­to­ri­ja Lie­tu­ vo­je do­mė­ję­si Eu­ ro­pos Par­la­men­ to (EP) na­riai tei­ gia, kad jiems dar li­ko neat­sa­ky­tų klau­si­mų.

Tei­sė­jų ta­ry­bai penk­ta­die­nį ne­pa­ vy­ko ap­svars­ty­ti ky­šio paėmi­mu įta­ria­mo Vil­niaus apy­gar­dos teis­ mo tei­sė­jo Ry­šar­do Skir­tu­no at­lei­ di­mo klau­si­mo. Per po­sė­dį paaiš­ kė­jo, kad tei­sė­jas ser­ga.

Pas­lap­tys: An­ta­vi­liuo­se pa­sta­ty­ta­me Sau­gu­mo de­par­ta­men­tui pri­klau­san­čia­me ob­jek­te ap­si­lan­kę eu­ro­par­

la­men­ta­rai sua­be­jo­jo jo pa­skir­ti­mi.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

mų, kad kas nors ga­lė­jo bū­ti ka­li­ na­mas An­ta­vi­liuo­se. „Ne­ga­vo­me įro­dy­mų, kad ten bu­vo ka­li­na­mi žmo­nės. Bet ga­li­my­bė juos slap­ ta at­ga­ben­ti, lai­ky­ti bu­vo“, – sa­ kė M.Striff­ler.

Kal­bė­da­mi apie Lie­tu­vo­je lai­ky­ tus įta­ria­muo­sius te­ro­riz­mu, eu­ ro­par­la­men­ta­rai pir­miau­sia mi­ nė­jo pa­les­ti­nie­tį Abu Zu­bay­dah, ku­ris tvir­ti­na bu­vęs ka­lin­tas Lie­ tu­vo­je. Jis yra krei­pę­sis į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą Stras­bū­re, kal­tin­da­mas Lie­tu­vą žmo­gaus tei­ sių pa­žei­di­mu. Ta­čiau A.Zu­bay­dah krei­pi­ma­sis dar nė­ra nei priim­tas, nei at­mes­tas.

to (NSGK) pir­mi­nin­kas Ar­vy­das Anu­šaus­kas. „Pak­lau­sę JAV bu­vo­me pa­ti­kin­ ti, kad Va­šing­to­nas ger­bia Lie­tu­vos su­ve­re­nu­mą. Kiek­vie­na są­jun­gi­ nin­kų veik­la tu­rė­jo bū­ti pri­žiū­ri­ ma Lie­tu­vos pa­rei­gū­nų. Mes at­li­kę ty­ri­mą kons­ta­ta­vo­me, kad Žval­ gy­bos įsta­ty­mas šiuo at­ve­ju bu­vo vyk­do­mas ne­pa­kan­ka­mai, ne­bu­vo kont­ro­liuo­ja­mi są­jun­gi­nin­kai“, – mi­nė­jo A.Anu­šaus­kas.

Jis pa­ra­gi­no ko­le­gas iš EP pa­si­ti­ kė­ti Lie­tu­vos par­la­men­ta­rų at­lik­to ty­ri­mo re­zul­ta­tais. „Jie tu­rė­tų rem­tis mū­sų at­lik­ to ty­ri­mo iš­va­do­mis, nes pa­gal kon­ven­ci­jas na­cio­na­li­niai par­la­ men­tai vyk­do žval­gy­bos tar­ny­ bų veik­los kont­ro­lę. Mū­sų ty­ri­ mas bu­vo pir­miau­sia nu­kreip­tas į mū­sų tei­si­nės sis­te­mos to­bu­li­ ni­mą“, – sa­kė jis.

NSGK pir­mi­nin­kas pa­tei­kė pa­ vyz­dį, ko­kios pa­pil­do­mos in­for­ ma­ci­jos dar bū­tų ga­li­ma gau­ti ti­ riant įta­ri­mus dėl Lie­tu­vo­je ne­va vei­ku­sio slap­to CŽV ka­lė­ji­mo: „Jei­gu nu­sta­tėm, kad bu­vo skry­ dis iš Por­to į Vil­nių, tad jei­gu Por­ tu­ga­li­ja tu­rė­tų ko­kių nors duo­me­ nų apie ten ga­ben­tus ko­kius nors as­me­nis, tuo­met ir mes ga­lė­tu­me juos tu­rė­ti. Bet kol kas to­kių duo­ me­nų nė­ra.“ EP de­le­ga­ci­jos na­rė iš Por­tu­ ga­li­jos pa­ti­ki­no, kad pa­klaus sa­ vo vals­ty­bės pa­rei­gū­nų, ar jie tu­ ri ko­kios nors in­for­ma­ci­jos apie šį skry­dį ir gal­būt ga­ben­tus as­ me­nis.

CŽV ka­lė­ji­mo is­to­ri­jo­je dar lie­ka klaus­tu­kų Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Nus­te­bi­no ne­su­ta­pi­mai

„At­vy­ko­me čia, nes Lie­tu­vo­je bu­vo ban­do­ma iš­siaiš­kin­ti CŽV slap­to­ sios pro­gra­mos de­ta­les. Ma­no­me, kad pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas yra tik­rai la­bai svar­bus eta­ pas. Ta­čiau Lie­tu­vo­je dar ne vis­ kas iš­siaiš­kin­ta“, – va­kar spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Vil­niu­je sa­kė EP Pi­lie­čių laisvių, tei­sin­gu­mo ir vi­ daus rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rė He­­le­ne Flaut­re.

De­le­ga­ci­jos na­riai taip pat pa­ brė­žė, kad nau­jos in­for­ma­ci­jos apie CŽV is­to­ri­ją jie Lie­tu­vo­je neieš­ko­jo – esą juos pir­miau­sia do­mi­no mū­ sų ša­ly­je at­lik­ti ty­ri­mai, jų iš­sa­mu­ mas ir nuo­sek­lu­mas. „Ne­ma­nau, kad mū­sų dar­bas – pa­teik­ti nau­jos in­for­ma­ci­jos apie įta­ri­mus. Mū­sų tiks­las – su­si­pa­ žin­ti su tuo, kas pa­da­ry­ta ša­ly­je ti­riant įta­ri­mus. Mes su­si­pa­ži­nom su tuo, kas pa­da­ry­ta Lie­tu­vo­je. Jo­ je pa­da­ry­tas ne­men­kas dar­bas, tu­ rint gal­vo­je pir­miau­sia par­la­men­ ti­nį ty­ri­mą. Bet mums vis dar li­ko tam tik­rų klau­si­mų“, – tvir­ti­no EP na­rė Mi­chè­le Striff­ler.

Pa­sak H.Flaut­re, eu­ro­par­la­men­ ta­rus ste­bi­na, kad Lie­tu­vos pro­ku­ ro­rų pa­teik­ti duo­me­nys ne­su­tam­ pa su at­lik­to par­la­men­ti­nio ty­ri­mo re­zul­ta­tais.

Anot po­li­ti­kės, su­si­ti­ku­si su lie­tu­vių pro­ku­ro­rais EP de­le­ga­ ci­ja no­rė­jo iš­siaiš­kin­ti, kas pa­da­ ry­ta ti­riant įta­ri­mus dėl Lie­tu­vo­

je 2002–2006 m. gal­būt vei­ku­sio slap­to CŽV ka­lė­ji­mo. „Iš­gir­do­me iš pro­ku­ro­rų, kad jie tu­ri įro­dy­mų, jog nie­kas Lie­tu­vo­ je ne­bu­vo ka­li­na­mas. Pro­ku­ro­ras aiš­kiai pa­sa­kė, kad nie­kas ne­bu­vo ka­li­na­mas. O par­la­men­ti­nio ty­ri­ mo iš­va­do­je sa­ko­ma, kad įro­dy­ mų trūks­ta. Tai mus nu­ste­bi­no“, – sa­kė ji. „Ga­vo­me ga­li­my­bę gau­ti dau­ giau in­for­ma­ci­jos iš pro­ku­ra­tū­ros.

Mes tuo pa­si­nau­do­si­me, pa­teik­si­ me raš­tu klau­si­mus, į ku­riuos bent jau iki šiol ne­bu­vo at­sa­ky­ta“, – kal­bė­jo H.Flaut­re.

Sua­be­jo­jo ob­jek­to pa­skir­ti­mi

Pap­ra­šy­ta pa­ko­men­tuo­ti Lie­tu­vos po­zi­ci­ją, kad ty­ri­mas įstri­go ne­ga­ vus pa­kan­ka­mai duo­me­nų iš Jung­ ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, H.Flaut­re pri­pa­ži­no, jog JAV tar­ny­bos Lie­tu­ vos ži­ny­boms pa­tei­kė įvai­rių at­sa­ ky­mų į pa­klau­si­mus, tarp jų – ir į tai, kad Lie­tu­vo­je nie­kas ne­bu­vo ka­li­na­mas.

Pak­laus­ti apie įspū­džius iš An­ ta­vi­lių, kur ne­va ga­lė­jo veik­ti CŽV ka­lė­ji­mas, eu­ro­par­la­men­ta­rai tvir­ ti­no pa­ste­bė­ję ge­rai įreng­tą gar­so izo­lia­ci­ją, ten su­mon­tuo­tą ame­ ri­kie­tiš­ką įran­gą. „Mums ke­lia abe­jo­nių, kad ten tik­rai mo­ko­mi sau­gu­mo tar­ny­bų pa­rei­gū­nai“, – kal­bė­jo H.Flaut­re. Pa­sak jos, ob­ jek­tas An­ta­vi­liuo­se at­ro­do la­bai keis­tai.

Vis dėl­to eu­ro­par­la­men­ta­rai, kaip ir ty­ri­mą at­li­kę Lie­tu­vos Sei­ mo na­riai, ne­tu­ri tvir­tų įro­dy­

He­le­ne Flaut­re:

Pra­dė­tas iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas yra tik­ rai la­bai svar­bus eta­ pas. Ta­čiau Lie­tu­vo­je dar ne vis­kas iš­siaiš­ kin­ta.

„Nau­jų duo­me­nų nė­ra“

„Lie­tu­va ma­no, kad pa­da­ry­ta ga­na daug. Juo­lab kad tai bu­vo vie­nin­ te­lis už­baig­tas par­la­men­ti­nis ty­ ri­mas Eu­ro­po­je. Ki­tur ty­ri­mas ar­ ba ne­pra­dė­tas, ar­ba pra­dė­tas, bet neuž­baig­tas, nu­trauk­tas“, – sa­kė par­la­men­ti­niam ty­ri­mui Lie­tu­ vo­je va­do­va­vęs Sei­mo Na­cio­na­li­ nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­

Vie­šė­jo dvi pa­ras Į Lie­tu­vą tre­čia­die­n į at­vy­ku­si Eu­ro­ pos Par­la­men­to (EP) Pi­lie­čių lais­vių, tei­sin­gu­mo ir vi­daus rei­ka­lų ko­mi­te­ to na­rių de­le­ga­ci­ja dvi pa­ras aiš­ki­no­ si pra­ne­ši­mus apie tai, kad ša­ly­je ga­ lė­jo veik­t i slap­tas ame­r i­k ie­čių ka­lė­ ji­mas te­ro­r iz­mu įta­r ia­m iems as­me­ nims lai­ky­t i.

Eu­ro­par­la­men­ta­rai su­si­ti­ko su ge­ne­ ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­ju Da­riu­ mi Rau­lu­šai­čiu ir pro­ku­ro­ru Ir­man­tu Mi­ke­lio­niu, Žmo­gaus tei­sių ste­bė­ji­mo ins­ti­tu­to at­sto­vais, tei­sin­gu­mo mi­nist­

ru Re­mi­gi­ju­mi Ši­ma­šiu­mi, Pre­zi­den­ tės Da­lios Gry­baus­kai­tės pa­ta­rė­jais, Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vais, dvie­jų Sei­mo ko­mi­te­tų na­ riais, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­ sto­vais. Jie taip pat vy­ko į Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) ba­ zę An­ta­vi­liuo­se, ne­to­li Vil­niaus, kur, anot ži­niask­lai­dos, ga­lė­jo veik­ti slap­ tas su­lai­ky­mo cent­ras.

Ba­lan­d į EP priė­mė re­zo­liu­ci­ją, ku­ria pa­ra­g i­no iki ga­lo iš­t ir­t i įta­ri­mus dėl CŽV ka­lė­ji­mų. Do­ku­men­te eu­ro­par­

la­men­ta­rai pa­reiš­kė ap­gai­les­tau­jan­ tys, kad kai ku­rios ES ša­lys „ne­su­ge­ bė­jo vi­sa­pu­siš­kai iš­tir­ti prie­lai­dų dėl savo pačių pa­gal­bos CŽV ne­tei­sė­tai ga­be­nant ir ka­l i­nant te­ro­r iz­mu įta­ ria­mus as­me­nis“.

Lie­tu­vo­je 2009 m. pa­bai­go­je per par­ la­men­ti­n į ty­ri­mą bu­vo iden­ti­fi ­kuo­ti du ob­jek­tai Vil­niu­je ir ša­lia jo, kur ga­ lė­jo bū­ti įreng­tos pa­tal­pos su­lai­ky­tie­ siems ka­lin­ti. Taip pat nu­sta­ty­ti ke­li su CŽV sie­ja­mi skry­d žiai į Vil­nių ir į Pa­lan­gą, vy­kę 2003–2006 m., ta­čiau

neat­sa­ky­ta į klau­si­mą, ar į Lie­tu­vą at­ skrai­din­ti įta­ria­mie­ji te­ro­riz­mu.

Po par­la­men­t i­nio ty­ri­mo at­ski­rą ty­ ri­m ą pra­dė­jo pro­k u­ra­t ū­ra, ta­č iau praė­ju­sių me­t ų sau­sį jį nu­t rauk­da­ mas pro­k u­ro­ras Min­dau­gas Dū­da nu­ro­dė ne­ga­vęs duo­me­nų, kad Vil­ niu­je ir ša­lia jo esan­čiuo­se ob­jek­tuo­ se bū­t ų bu­v u­sios įreng­tos pa­tal­pos ka­li­niams lai­ky­t i.

Bu­vę vals­t y­bės ir sau­g u­mo ži­ny­bų va­do­vai nei­g ia, kad Lie­tu­vo­je ga­lė­jo veik­ti CŽV ka­lė­ji­mas.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo tei­sė­ jas R.Skir­tu­nas įta­ria­mas paė­męs 30 tūkst. li­tų už nu­teis­ta­jam pa­ lan­kius spren­di­mus. Jį at­leis­ti ga­ li Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė, prieš tai ga­vu­si Tei­sė­jų ta­ry­bos pa­ta­ri­mą. Kad tei­sė­jas bū­tų tei­sia­ mas, Sei­mas tu­ri pa­nai­kin­ti jo ne­ lie­čia­my­bę. Ši ži­nia, kaip ir ta, kad neį­ma­no­ ma spręs­ti Kau­no tei­sė­jo Al­man­to Li­saus­ko klau­si­mo dėl šio li­gos, su­ pyk­dė Tei­sė­jų ta­ry­bos na­rius. „Ly­giai ta pa­ti si­tua­ci­ja kaip su A.Li­saus­ku. Jam rea­bi­li­ta­ci­ja „Li­ ne“ Pa­lan­go­je, ir aš ne­la­bai ži­nau, ar vis­kas jam tvar­kin­gai įteik­ta“, – kal­bė­jo Tei­sė­jų ta­ry­bos ir Lie­tu­ vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo va­do­vas Gin­ta­ras Kry­že­vi­čius.

Per po­sė­dį paaiš­kė­jo, kad jam ne­ bu­vo įteik­tas kvie­ti­mas ar dar ko­ kie nors do­ku­men­tai dėl jo kan­di­ da­tū­ros svars­ty­mo. „Mes ži­no­me in­for­ma­ci­ją iš jo žmo­nos, kad jis gy­do­si, bet as­me­ niš­kai jis nea­tei­na į teis­mą“, – sa­ kė Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo pir­ mi­nin­kas Ar­tū­ras Šums­kas.

Gin­ta­ras Kry­že­vi­čius:

Aš prieš ge­ra­no­riš­ ku­mo ro­dy­mą. Jis yra pro­fe­sio­na­las, jis pui­kiai ži­no, ko­kios yra pro­ce­dū­ros.

Tei­sė­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas pa­ siū­lė, kad R.Skir­tu­nui vi­si do­ku­ men­tai bū­tų per­duo­ti Sei­me, per po­sė­dį ar pa­si­tel­kiant Sei­mo Tei­ sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą. Anot jo, „jei­gu tei­sė­jas ne­no­ri ge­ruo­ju“, teks jį su­ras­ti. „Aš prieš ge­ra­no­riš­ku­mo ro­dy­ mą. Jis yra pro­fe­sio­na­las, jis pui­ kiai ži­no, ko­kios yra pro­ce­dū­ros.

Dur­nių vo­lio­ja ir mums dar ro­dy­ ti... Tu­ri bū­ti bend­ra­dar­bia­vi­mas“, – kal­bė­jo G.Kry­že­vi­čius.

Ket­vir­ta­die­nį Sei­mo lai­ki­no­ji ty­ ri­mo ko­mi­si­ja pa­siū­lė ten­kin­ti ge­ ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro Da­riaus Va­lio pra­šy­mą dėl R.Skir­tu­no imu­ni­te­to pa­nai­ki­ni­mo. Siū­lo­ma leis­ti tei­sė­ ją trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­ bėn ar ki­taip su­var­žy­ti jo lais­vę.

Ant­ra­die­nį pa­ts tei­sė­jas R.Skir­ tu­nas Sei­mo ko­mi­si­jos po­sė­dy­je pra­šė pa­nai­kin­ti jo imu­ni­te­tą, ta­ čiau ne­leis­ti jo suimti.

Sei­mas re­zo­liu­ci­ją dėl tei­sė­jo imu­ ni­te­to tu­rė­tų svars­ty­ti ar­ti­miau­sia­me Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je. Tai grei­čiau­siai vyks ge­gu­žės 8 d., nes ki­tą sa­vai­tę Sei­me po­sė­džių ne­nu­ ma­to­ma. Kad bū­tų pa­nai­kin­tas tei­ sė­jo imu­ni­te­tas, už tai tu­ri bal­suo­ti ne ma­žiau kaip 71 Sei­mo na­rys.

BNS inf.

8

šeštadienis, balandžio 28, 2012

ekonomika R

UAB „Švyturys-Utenos alus“

Didina paramos fondą Klaipėdai Šimtametėmis tradicijomis garsėjanti uostamiesčio „Švyturio“ alaus darykla ne tik stiprina pajėgumą, bet ir netrukus nustebins nauju populiariausio savo produkto įvaizdžiu.

Justė Labutytė Investuos triskart daugiau

Apdaras: jau pirmadienį šalies prekyvietėse populiarusis alus „Švytu-

rio Ekstra“ pasirodys naujuose stilinguose buteliuose.

Gamyba Klaipėdoje vyko, vyksta ir vyks – į ją investuojamos milijoninės lėšos, o Lietuvos alaus flagmanas – alus „Švyturio Ekstra“ – savo gerbėjus pasieks atsinaujinęs ir dar šviežesnis. Tai deklaruojantys bendrovės „Švyturys-Utena“ atstovai galutinai užkirto kelią pastaruoju metu sklandžiusioms spekuliacijoms, esą gamybinės pajėgos iš Klaipėdos traukiamos į Uteną. Šiemet į uostamiesčio daryklą ketinama investuoti apie 7 mln. litų, pernai ši suma siekė maždaug 3 mln. litų. Didžioji dalis lėšų skirta populiariausio lietuviško alaus „Švyturio Ekstra“ įvaizdžiui atnaujinti ir gamybos pajėgumui padidinti: darykloje sumontuota nauja statinaičių alaus barams pilstymo ir modernizuota stiklo butelių linijos.

Simbolis: R.Viršilas ir V.Grubliauskas pasirašė „Švyturio“ Klaipėdos kilmės fondo įsteigimo sutartį, kuri bu-

vo užantspauduota naujuosiuose alaus „Ekstra“ buteliuose.

Įmonės archyvo nuotr.

„Alaus „Švyturio Ekstra“, kuris gaminamas išskirtinai Klaipėdoje, skonis nekinta jau 17 metų – atnaujinama tik jo pakuotė, – kalbėjo „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas. – „Švyturio Ekstra“ taip aukštai iškėlė kokybės kartelę, kad konkurentams ją iki šiol sunku pasiekti. O naujieji buteliai, į kuriuos bus pilstomas alus, garantuos dar geresnę kokybę – tamsus stiklas alų „Švyturio Ekstra“ geriau apsaugos nuo saulės spindulių.“ Stilingo dizaino naujieji buteliai, į kuriuos alus pradėtas pilstyti tik prieš porą dienų, gaminami Kaune ir Baltarusijoje.

Aukštai iškėlė kartelę

Šiemet uostamiesčio „Švyturyje“ planuojama išvirti 34 mln. lit­ rų alaus, arba 26 proc. daugiau nei 2010-aisiais ir 10 proc. daugiau nei 2011-aisiais. Didžiąją dalį produkcijos sudaro alus „Švyturio Ekstra“, kuris užima beveik dešimtadalį šalies alaus rinkos. „Jo gamyba unikali tuo, kad jis brandinamas ne tik vertikaliose, bet ir senovinėse horizontaliose talpyklose, kurias iš didžiųjų alaus daryklų turi tik „Švyturys“, – atskleidė „Ekstros“ recepto autorė Džuljeta Armonienė. – Tai alaus flagmanas Lietuvoje ir mūsų visų pasididžiavimas, kuriam keliami griežtesni nei įprasti kokybės reikalavimai. Todėl vartotojas, kiekvienąkart ragaudamas šį alų, gali tikėtis tokio pat skonio.“ 1995-aisiais sukurtas „Švyturio Ekstra“ – pirmasis lietuviškas alus, kuris iškovojo pasaulinį pripažinimą ir šiandien yra eksportuojamas į 23 pasaulio valstybes. Klaipėdoje verdamu alumi gali mėgautis net Kinijos, Pietų Korėjos ar Brazilijos gyventojai. Pastarųjų metų tendencija – kad viena pagrindinių

eksporto rinkų tampa Rusija. Štai Kaliningrade „Ekstra“ alus iš importuojamųjų užima lyderio pozicijas. Klaipėdiečių verdamas alus sėkmingai skinasi kelią ir Maskvoje bei Sankt Peterburge, šiandien jo Rusijoje galima rasti net už Uralo.

O „Švyturio-Utenos alaus“ iniciatyva kiekvienas populiariausio Lietuvoje alaus gerbėjas nuo šiol galės prisidėti ir prie taurios misijos.

Iš 3 centų – 650 tūkst. litų

Bendrovės vadovas R.Viršilas ir Klaipėdos meras Vytautas Grub­ liauskas pasirašė „Švyturio“ Klaipėdos kilmės fondo įsteigimo sutartį. Nuo kiekvieno parduoto butelio alaus „Ekstra“ į šį fondą įkris po 3 centus – planuojama, kad taip šiais metais pavyks surinkti mažiausiai 650 tūkst. litų, kurie bus skirti sporto, kultūros ir bendruomenių projektams remti.

Metų pabaigoje „Švyturys“ pateiks viešą ataskaitą, kokioms reik­ mėms buvo skirta daugiausia lėšų. „Šie skaičiai man atrodo kaip iš pusiau fantastikos srities. Labai džiugu, kad miesto ir gamyklos bendradarbiavimas auga, – prisipažino V.Grubliauskas. – Mane, kaip klaipėdietį, ypač džiugina ir tai, kad, pirkdami šią kokybišką produkciją, prie Klaipėdos socialinių, kultūrinių, bendruomeninių projektų rėmimo prisidės visa Lietuva.“ Praėjusiais metais bendrovė „Švyturio-Utenos alus“ Jūros šventei, Pilies džiazo festivaliui, sporto komandoms „Neptūnas“, „Atlantas“, šokių ansambliui „Žuvėdra“ ir kitiems projektams paremti skyrė 470 tūkst. litų. Kaip patikino R.Viršilas, tautiečių mėgstamas alus „Ekstra“ nebrangs – paramą miestui „Švyturio-Utenos alus“ didina iš savų išteklių.

Areš­ta­vo paukš­ty­no ak­ci­jas Teis­mas penk­ta­die­nį areš­ta­vo vi­sas „Kau­no grū­dų“ val­do­mas bank­ru­tuo­jan­čio Vie­vio paukš­ty­ no ak­ci­jas ir už­drau­dė jo­mis dis­ po­nuo­ti.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas sku­biai vyk­dy­ti­ną nu­tar­tį priė­mė penk­ta­ die­nio ry­tą, li­kus ke­lioms va­lan­ doms iki Vie­vio paukš­ty­no ak­ ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo, ku­ria­me „Kau­no grū­dų“ ini­cia­ty­va bu­vo bal­suo­ja­ma dėl tai­kaus at­si­skai­ty­ mo su kre­di­to­riais.

Teis­mui ieš­ki­nį pa­tei­kė Vo­kie­ ti­jos bend­ro­vė „Ten El­sen“, ku­ri tei­gia, kad jai iki Vie­vio paukš­ty­ no bank­ro­to pri­klau­sė kont­ro­li­nis 51 pro­c. įmo­nės ak­ci­jų pa­ke­tas.

Iš „Ten El­sen“ bank­ru­tuo­jan­čio

paukš­ty­no ak­ci­jų yra įsi­gi­ję „Kau­ no grū­dai“.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo tei­ sė­ja Ri­ta Ki­sie­lie­nė pa­tvir­ti­no, kad priė­mė nu­tar­tį areš­tuo­ti „Kau­no grū­dų“ val­do­mas ak­ci­jas. Pa­sak jos, nu­tar­tis ga­li bū­ti skun­džia­ma per 7 die­nas. Šiuo me­tu su­var­žy­tos tiek bend­ ro­vės „Kau­no grū­dai“, ku­ri tei­gia, kad jai nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­so 23 pro­c. Vie­vio paukš­ty­no ak­ci­jų, tiek di­džiau­sios kre­di­to­rės, apie 54 pro­c. kre­di­to­ri­nių rei­ka­la­vi­mų val­ dan­čios Vi­čiū­nų gru­pės, tei­sės. „Kau­no grū­dai“ gin­či­jo Vi­čiū­nų gru­pės ir ban­kų san­do­rį, ku­riuo gru­pė pe­rė­mė kre­di­to­ri­nius įsi­pa­ rei­go­ji­mus.

BNS, KD inf.

9

ĹĄeĹĄtadienis, balandĹžio 28, 2012

ekonomika

Pa­jō­ry­je pirmenybÄ— uŞ­sie­nie­Ä?iams Li­na Mra­zaus­kai­tÄ—

l.mrazauskaite@diena.lt

Tu­ris­tai anks­ty­vuo­ju se­zo­no lai­ku ma­Şes­nė­mis kai­no­mis daŞ­nai ne­ su­si­gun­do ir poil­siau­ti ĹĄa­lies pa­jō­ ry­je su­si­ruo­ťa per pi­kÄ…. Ap­gy­ven­ di­ni­mo pa­slau­gos teikÄ—jai ra­mi­na, kad lais­vĹł vie­tĹł ĹĄiam lai­ko­tar­piui dar li­kÄ™. Ta­Ä?iau uŞ­sie­nie­Ä?iai jas ga­ li iť­graibs­ty­ti.

Tu­ris­tų nuo­lat dau­gė­ja

Ĺ a­lies ku­ror­ti­niuo­se mies­tuo­se Ni­do­je ir Pa­lan­go­je tu­ris­tĹł kas­met vis dau­giau. Ta­Ä?iau ge­gu­Şę ap­gy­ ven­di­ni­mo sek­to­riu­je dar nu­si­ma­ to są­stin­gis, ku­ris pa­si­baigs tik ak­ ty­viai­siais va­sa­ros mė­ne­siais. Vis dÄ—l­to pa­vie­niams tu­ris­tams snaus­ ti esÄ… ne­rei­kė­tĹł, nes da­lis ap­gy­ ven­di­ni­mo pa­slau­gos tei­kė­jĹł mie­ liau prii­ma di­de­les tu­ris­tĹł gru­pes iĹĄ uŞ­sie­nio.

Ne­rin­ga Ge­ce­vi­Ä?iō­tÄ—, lai­ki­nai ei­ nan­ti Ni­dos kul­tō­ros ir tu­riz­mo in­ for­ma­ci­jos cent­ro „Agi­la“ di­rek­ to­riaus pa­rei­gas, pa­ti­ki­no, kad ĹĄiĹł me­tĹł se­zo­no pro­gno­zÄ—s yra op­ ti­mis­ti­nÄ—s. Anot jos, praė­ju­siais me­tais tu­ris­tĹł srau­tai bu­vo di­des­ ni nei anks­Ä?iau ir atei­ty­je tu­rė­tĹł tik di­dė­ti.

Pať­ne­ko­vės tei­gi­mu, pradėti dirb­ti vi­su pa­jė­gu­mu vers­lo at­sto­ vai pla­nuo­ja neil­gai tru­kus. Poil­ siau­to­jai ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų Ni­do­je jau dai­ro­si, o ak­ty­viau­siai bōs­to poil­siui esą ieť­ko va­sa­rą į ku­ ror­tą at­vyk­sian­tys gru­pė­mis.

Ki­ta ver­tus, sve­Ä?iĹł na­mĹł „Vik­ to­ri­ja“ at­sto­vÄ— Ri­ma Ja­nu­ťie­nÄ— pa­ sa­ko­jo, kad kol kas gy­ven­to­jai ap­ gy­ven­di­ni­mo lai­ku ir są­ly­go­mis tik do­mi­si, to­dÄ—l re­zer­va­ci­jĹł va­sa­rai

R

nė­ra gau­su. Ge­gu­Şę tu­ris­tau­jan­Ä?iĹł iť­vis ne­nu­si­ma­to, esÄ… jie lau­kia ĹĄil­ tes­niĹł orĹł ir ma­Şes­nė­mis kai­no­mis se­zo­no pra­dĹžio­je ne­su­si­gun­do.

Lie­tu­viai ren­ka­si bu­tus

N.Ge­ce­vi­Ä?iō­tÄ— pro­gno­za­vo, kad ba­ lan­dĹžio pa­bai­go­je ar ge­gu­Şės pra­ dĹžio­je pa­vie­niai poil­siau­to­jai, va­ sa­rÄ… pla­nuo­jan­tys ato­sto­gas Ni­do­je su ĹĄei­mo­mis, bĹŤs­tÄ… ras ne­sun­kiai.

Ta­Ä?iau no­rin­tys poil­siau­ti pra­ban­ giau jau da­bar tu­ri kon­ku­ruo­ti su tu­ris­tĹł gru­pė­mis. „Pa­vie­niams tu­ris­tams, no­rin­ tiems ato­sto­gau­ti lie­pÄ… ar rugp­jō­ tÄŻ, pri­va­Ä?ia­me ap­gy­ven­di­ni­mo sek­ to­riu­je ras­ti vie­tĹł tik­rai nė­ra sun­ku.

Ta­Ä?iau vieť­bu­Ä?iai la­biau orien­tuo­ ja­si ÄŻ gru­piĹł ap­gy­ven­di­ni­mÄ…, to­dÄ—l pa­vie­niĹł tu­ris­tĹł kar­tais ap­gy­ven­ din­ti ne­no­ri“, – sa­kÄ— pa­ťne­ko­vÄ—.

Ki­ta ver­tus, kaip pa­sa­ko­jo N.Ge­ ce­vi­Ä?iō­tÄ—, kon­ku­ren­ci­ja dÄ—l vie­tos vieť­bu­Ä?iuo­se lie­tu­viĹł per­ne­lyg ne­ jau­di­na. Anot jos, bu­tus ar kam­ba­ rius Ni­do­je nuo­mo­ja­si net 90 pro­c. Ä?ia at­vyks­tan­Ä?iĹł tu­ris­tĹł iĹĄ Lie­tu­ vos. To­kiam pa­si­rin­ki­mui, pa­ťne­ ko­vÄ—s ma­ny­mu, nea­be­jo­ti­nai ÄŻta­ kos tu­ri kai­na.

Kai­nos – dar pa­lan­kios

N.Ge­ce­vi­Ä?iō­tÄ— pa­sa­ko­jo, kad tu­riz­ mo inf­rast­ruk­tō­ra per ĹĄiuos me­tus ne­pa­si­kei­tÄ— – Ni­do­je neiť­dy­go nÄ— vie­nas nau­jas vieť­bu­tis. To­dÄ—l kon­ ku­ren­cin­gu­mas, pa­sak jos, ne­pa­ki­ to ir vieť­bu­Ä?iai po­rei­kio ko­re­guo­ti kai­nas ne­jau­Ä?ia.

Pať­ne­ko­vÄ— pa­ti­ki­no, kad, ak­ty­ viam se­zo­nui dar ne­pra­si­dė­jus, da­lis siō­lan­Ä?iĹł ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­ gÄ… pa­si­ren­gÄ™ de­rė­tis ir ga­li pa­siō­ ly­ti ÄŻvai­riĹł nuo­lai­dĹł. Vieť­bu­Ä?iuo­se

kol kas vy­rau­ja Ĺžie­mos se­zo­no kai­ nos, ta­Ä?iau jos nuo ge­gu­Şės mė­ne­ sio ĹĄiek tiek ĹĄok­tels ir ak­ty­viau­siu lai­ko­tar­piu – lie­pÄ… bei rugp­jō­tÄŻ – pa­sieks aukť­Ä?iau­siÄ… tať­kÄ….

R.Ja­nu­ťie­nÄ— pa­tvir­ti­no, kad ku­ ror­te sve­Ä?iĹł na­mĹł dau­gė­ja tik ne­ smarkiai, to­dÄ—l kai­nos Ä?ia jau dau­ ge­lÄŻ me­tĹł sta­bi­lios ir, pri­klau­so­mai nuo lai­ko­tar­pio bei kam­ba­riĹł po­ bō­dĹžio, svy­ruo­ja nuo 120 iki 300 li­tĹł.

Pa­lan­go­je vie­tų ma­Şiau

Pir­mie­ji poil­siau­to­jai jau pla­nuo­ ja ato­sto­gas ir Pa­lan­go­je. Pa­lan­gos tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro va­dy­ bi­nin­kÄ—s Vik­to­ri­jos Ja­kie­nÄ—s tei­gi­ mu, ir Ä?ia tu­ris­tĹł ĹĄie­met ti­ki­ma­si su­lauk­ti dau­giau nei per­nai.

Apar­ta­men­tĹł Pa­lan­go­je „Apart­ ments Pa­lan­ga“ sa­vi­nin­kas Si­mo­ nas pa­ti­ki­no, kad Ĺžmo­nÄ—s vie­tas la­bai ak­ty­viai re­zer­vuo­ja jau nuo va­sa­rio. Ta­Ä?iau lais­vĹł vie­tĹł, anot jo, te­bė­ra net ir ak­ty­viau­siam se­ zo­no lai­kui. „Poil­siau­to­jai vie­tas re­zer­vuo­ja iĹĄ anks­to, nes nor­ma­liĹł, pra­ban­ giĹł apar­ta­men­tĹł nė­ra la­bai daug.

Tie­sa, lie­tu­viai pra­de­da tuo rō­ pin­tis ne taip anks­ti kaip, pa­vyz­ dĹžiui, ru­sai, ku­rie su­da­ro 90 pro­c. vi­sĹł mō­sĹł klien­tĹł. Taip yra dÄ—l to, kad tu­ris­tai iĹĄ uŞ­sie­nio apar­ta­men­ tus uŞ­si­sa­ko il­ges­niam lai­ko­tar­piui, pi­ko me­tui“, – sa­kÄ— pa­ťne­ko­vas.

V.Ja­kie­nÄ—s tei­gi­mu, Pa­lan­go­je pa­ ste­bi­ma spar­ti pri­va­Ä?io­jo sek­to­riaus plÄ—t­ra. Po nau­jÄ… vieť­bu­tÄŻ ĹĄia­me ku­ ror­te iť­dygs­ta kas­met.

Nors kon­ku­ren­ci­ja di­dė­ja kiek­ vie­nais me­tais, dau­gu­ma tei­kian­ Ä?iĹł ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gÄ… iť­lai­ kÄ— bu­vu­sias kai­nas.

„„Kon­ku­ren­ci­ja: se­zo­no me­tu dÄ—l at­vyks­tan­Ä?iĹł uŞ­sie­nio tu­ris­tĹł gru­piĹł

re­zer­vuo­tis gy­ve­na­mą­sias vie­tas jau ga­li bō­ti per vė­lu.

Šarōno MaŞeikos (BFL) nuo­tr.

Ap­gy­ven­di­ni­mo kai­nos Vi­du­ti­nė kam­ba­rių 2 as­me­nims kai­na Mė­nuo

Ni­do­je (litais)

Pa­lan­go­je (litais)

Ge­gu­Şė

90–120

80–350

Bir­Şe­lis

120–330

100–400

Lie­pa

140–330

130–400

Rugp­jō­tis

140–330

130–400

Rug­sė­jis

120–225

100–350

TEO

Geriausias metas tapti skaitmeninÄ—s TV ĹžiĹŤrovu Transliavimo analoginiu antĹžeminiu signalu siĹłstuvai bus iĹĄjungti ĹĄiĹł metĹł spalio 29 d. Tie, kurie ĹĄiuo bĹŤdu ĹžiĹŤri televizijÄ…, jos nebematys. „Tam, kad rudenÄŻ netektĹł laukti eilÄ—se, vertÄ—tĹł skaitmenine televizija pasirĹŤpinti jau dabar“, – sako TEO Kauno regiono centro direktorÄ— Loreta IvaĹĄauskienÄ—.

Pataria nelaukti

TyrimĹł duomenimis, analoginÄ™ antĹžeminÄ™ televizijÄ… ĹžiĹŤri treÄ?dalis namĹł ĹŤkiĹł Lietuvoje, tai yra maĹždaug 350 tĹŤkst. ĹĄeimĹł. Kaimuose analoginÄ™ televizijÄ… ĹžiĹŤri beveik pusÄ— ĹžiĹŤrovĹł ir iĹĄ jĹł beveik pusÄ— skaitmenine televizija ketina pradÄ—ti naudotis tik tada, kai analoginÄ— TV jau bus iĹĄjungta. „Kai ĹĄie ĹžiĹŤrovai susivoks jau nebegalintys matyti televizijos, skubÄ—s uĹžsisakyti skaitmeninÄ—s televizijos paslaugas, teks laukti eilÄ—se, ÄŻrangos gali pritrĹŤkti. Taip pat daĹžnas suĹžinos, kad reikia keisti antenÄ…, jos kabelÄŻ, ne visi mokÄ—s antenÄ… ÄŻsirengti. UĹžsisakantiems TEO skaitmeninÄ™ televizijÄ…, jÄ… padÄ—sime ÄŻrengti, taÄ?iau perkantiems rudenÄŻ irgi gali tekti laukti.

TodÄ—l klientams patariu prie skaitmeninÄ—s antĹžeminÄ—s televizijos pereiti dabar, kad per pikÄ… nereikÄ—tĹł laukti, kol meistrai at-

vyks ÄŻrengti, o jĹŤs tuo metu liktumÄ—te visai be televizijos“, – sakÄ— L.IvaĹĄauskienÄ—.

Be to, spalio pabaigoje lipti ant stogĹł ir keisti antenas (ne visiems tiks dabar naudojamos) gali bĹŤti nepalankios oro sÄ…lygos: ĹĄaltis, galbĹŤt sniegas trukdys darbams.

Viliojanti kanalĹł gausa

Ĺ˝iĹŤrintiems analoginÄ™ antĹžeminÄ™ televizijÄ… ir svarstantiems, kÄ… daryti, TEO siĹŤlo uĹžsisakyti televizijos paslaugÄ… „SkaitmeninÄ— GALA“, kuri priimama lauko antena.

Skirtingai nei skaitmeninis priedÄ—lis, su kuriuo matysite tik nekoduotus lietuviĹĄkus kanalus, antĹžeminÄ— televizija „SkaitmeninÄ— GALA“ Kaune pasiĹŤlys net iki 40 kanalĹł. Tarp jĹł rasite iki 16 pamÄ—gtĹł lietuviĹĄkĹł bei rusiĹĄkĹł kanalĹł, iki 14 uĹžsienio kanalĹł, kuriuos ĹžiĹŤrÄ—site originalo arba rusĹł kalba. „SkaitmeninÄ— GALA“ siĹŤlo naudotis ir papildomomis paslaugomis: yra galimybÄ— ÄŻsiraĹĄyti mÄ—gstamas laidas, jas sustabdyti, atsukti atgal, nemokama TV programa ekrane, kanalĹł apsauga slaptaĹžodĹžiu.

Turintys „HD Ready“ ir „Full HD“ televizorius taip pat gali matyti 3 raiĹĄkiuosius (HD) kanalus („Eurosport“, „National Geographic“, „Discovery Showcase“),

NebĹŤtina pirkti naujo

Skaitmeninei televizijai tinka dauguma dabar naudojamĹł televizoriĹł, todÄ—l norintiems ĹžiĹŤrÄ—ti televizijÄ… „SkaitmeninÄ— GALA“ naujo televizoriaus pirkti nereikÄ—s. „Jei sumanytumÄ—te pakeisti savo turimÄ… televizoriĹł ÄŻ naujÄ…, pasirinkite tokÄŻ, kuris bĹŤtĹł pritaikytas ĹžiĹŤrÄ—ti skaitmeninÄ™ antĹžeminÄ™ televizijÄ…, o mes suteiksime jums kortelÄ™, su kuria galÄ—site ĹžiĹŤrÄ—ti iki 40 kanalĹłâ€œ, – sakÄ— L.IvaĹĄauskienÄ—.

SiĹŤlo ypatingas nuolaidas

KodÄ—l nereikÄ—tĹł laukti iki spalio?

Dabar tapus televizijos „SkaitmeninÄ— GALA“ ĹžiĹŤrovu, skaitmeninÄ™ televizijÄ… iki lapkriÄ?io galima ĹžiĹŤrÄ—ti nemokamai. „Kuo anksÄ?iau uĹžsisakysite paslaugÄ…, tuo ilgiau nereikÄ—s mokÄ—ti uĹž jÄ… mÄ—nesinio mokesÄ?io. PriedÄ—lis naudojimosi paslauga laikotarpiui nieko nekainuos, jÄŻ pristatysime nemokamai. AntenÄ…, jei tik reikÄ—s, sumontuosime ir ant stogo“, – pabrėŞė TEO atstovÄ—.

Norint uĹžtikrinti televizijos „SkaitmeninÄ— GALA“ vaizdo ir garso kokybÄ™, rekomenduojama antenÄ… uĹž specialiÄ… kainÄ… ÄŻsigyti TEO klientĹł aptarnavimo skyriuje arba uĹžsisakyti mokamu telefonu 1817. Antenos testuotos skirtingo-

ď Ž L.IvaĹĄauskienÄ— ]NaN_VN ]_VR `XNVaZR[V[Ă›` N[a RZV[Ă›` aRYRcVgVW\` ]R_

RVaV WNb QNON_

mis TV signalo priÄ—mimo sÄ…lygomis ir yra patikimos. ***

Dabar tapus televizijos „SkaitmeninÄ— GALA“ klientu, taikoma 100 proc. nuolaida mÄ—nesiniam mokesÄ?iui, kai pasiraĹĄoma 36 mÄ—nesiĹł sutartis, arba taikoma 50 proc. nuolaida mÄ—nesiniam mokesÄ?iui, sudarius 24 mÄ—nesiĹł sutartÄŻ. Pa-

A2< N_PUfc\ [b\a_

siĹŤlymas galioja naujiems televizijos â&#x20AC;&#x17E;SkaitmeninÄ&#x2014; GALAâ&#x20AC;&#x153; klientams, iki 2012 07 31 ÄŻsipareigojusiems naudotis paslauga nustatytÄ&#x2026; laikotarpÄŻ.

Yra papildomĹł sÄ&#x2026;lygĹł ir mokesÄ?iĹł.

Daugiau informacijos apie ĹĄias paslaugas ir jĹł uĹžsakymas â&#x20AC;&#x201C; Kauno klientĹł aptarnavimo skyriuje (Taikos pr. 54), mokamu telefonu 1817 arba www.gala.lt.

TEO inf.

10

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

12p.

Karo nusikaltėlio R.Kony paieškos primena vaiduoklio medžioklę.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Žudynių klau­si­mas: ar įma­no Šią sa­vaitę mi­li­jo­nai armėnų vi­sa­me pa­sau­ly­je pa­minė­jo 97-ąsias armėnų ge­no­ci­do, ku­rio ne­pri­pažįs­ta Tur­ki­ja, me­ti­nes. Iki šiol šis is­to­ri­nis klau­si­mas – pleiš­tas tarp Armė­ni­jos ir Tur­ki­jos.

Komp­li­kuo­ti san­ty­kiai

Armė­nai tvir­ti­na, kad 1915–1923 m. per Os­manų im­pe­ri­jos vyk­dytą ge­ no­cidą žu­vo apie 1,5 mln. jų tau­tie­ čių. Tur­ki­ja nei­gia ge­no­ci­do fak­ tą. Ji tvir­ti­na, kad 300–500 tūkst. žu­vu­sių armėnų, kaip ir maž­daug tiek pat turkų, bu­vo ka­ro au­kos, kai armė­nai su­ki­lo prie­š Os­manų im­ pe­ri­jos val­do­vus ir pri­si­dėjo prie įsi­ver­žu­sių rusų pa­jėgų.

Klau­si­mas – is­to­ri­nis, bet nei armė­nai, nei tur­kai per be­veik šim­ tą metų taip ir ne­su­gebė­jo jo de­po­ li­ti­zuo­ti. Dėl to is­to­ri­nis lūžis tarp abiejų ša­lių dar ne­įvy­ko ir ne­ži­nia ar įvyks.

šird­žiu ir tei­sin­gu žiau­rių žu­dy­nių fak­to pri­pa­ži­ni­mu. Ženg­ti į ateitį ne­įma­no­ma, ne­pri­pa­ži­nus praei­ ties faktų“, – sakė B.Oba­ma. „Pri­si­min­da­mi neap­sa­ko­mas kan­čias prie­š 97 me­tus, mes pri­si­ jun­gia­me prie mi­li­jonų žmo­nių, ku­ rie da­ro tą pa­tį čia, Ame­ri­ko­je, kur ši su­kak­tis yra pa­gar­biai pa­minė­ta mūsų vals­ti­jo­se, ins­ti­tu­ci­jo­se ir šei­ mo­se“, – pri­dūrė JAV va­do­vas.

Ta­čiau armėnų at­sto­vai ar­gu­ men­ta­vo, kad veng­da­mas kalbė­ti apie ge­no­cidą B.Oba­ma ne­si­lai­ko pa­ža­do, duo­to per rin­kimų kam­ pa­niją. JAV va­do­vas ne sykį žadė­jo, kad be­veik prie­š 100 metų nu­ti­ku­ sius įvy­kius va­dins tik­ruo­ju var­du.

Už­sie­nio ša­lių po­zi­ci­ja

Turkų ir armėnų konf­lik­tas gvil­de­ na­mas ir už­sie­ny­je. Tie, ku­rie pri­ pažįs­ta ge­no­cidą, – armėnų drau­ gai, ta­čiau tuo pat me­tu tam­pa turkų pa­si­pik­ti­ni­mo tai­ki­niu.

Vis dėlto gau­si armėnų dias­po­ ra tu­ri ne­menką įtaką kai ku­rių ša­ lių po­zi­ci­jai.

An­tai Prancū­zi­jo­je ne­se­niai bu­vo ini­ci­juo­tas įsta­ty­mas, draud­žian­tis neig­ti ge­no­cidą ir už tai nu­ma­tan­ tis griež­tas baus­mes.

Nors prancū­zai se­niai pri­pa­ži­no ge­no­ci­do faktą, nau­ja­sis Na­cio­ na­li­nio su­si­rin­ki­mo ir Se­na­to pa­ tvir­tin­tas įsta­ty­mas, kurį pa­si­ūlė Prancū­zi­jos va­do­vas Ni­co­las Sar­ ko­zy, bu­vo kur kas reik­les­nis.

Armė­nai Prancū­zi­jos spren­dimą pa­va­di­no įra­šy­tu auk­so raidė­mis, o tur­kai ne­regė­tai įsiu­to. Jie net įšal­ dė san­ty­kius su Pa­ry­žiu­mi.

Tie­sa, Prancū­zi­jos kons­ti­tu­cinė ta­ry­ba po mėne­sio nu­sprendė at­ šauk­ti įsta­tymą, kri­mi­na­li­zuo­jantį ge­no­ci­do nei­gimą, nes jis, pa­sak ta­ry­bos, pa­žeid­žia nuo­monės lais­ vės prin­cipą.

Mi­nint ge­no­ci­do me­ti­nes armė­ nus pa­pik­ti­no ir JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos pa­reiš­ki­mas.

B.Oba­ma, pa­smerk­da­mas prie­š 97 me­tus vy­ku­sias žu­dy­nes ir pa­va­ din­da­mas jas vie­nu did­žiau­sių XX a. žiau­rumų, ne­pa­var­to­jo žod­žio „ge­no­ci­das“, nors pa­ra­gi­no Tur­kiją pri­pa­žin­ti sa­vo kaltę. „Nuo­lat iš­sa­ky­da­vau sa­vo po­ žiūrį į tai, kas at­si­ti­ko 1915 m. Ma­ no po­žiū­ris į tą is­to­riją ne­pa­si­keitė.

Esa­me suin­te­re­suo­ti vi­siš­ku, nuo­

Ig­no­ruoti – bai­siau nei ge­no­ci­das?

Armė­ni­jos am­ba­sa­do­rius Li­ba­ne As­ho­tas Ko­cha­ria­nas pa­reiškė, kad ge­no­ci­do nei­gi­mas blo­giau nei pa­ts ge­no­ci­das. „Armė­ni­ja lai­ko­si po­zi­ ci­jos, kad to­kių nu­si­kal­timų ne­pri­ pa­ži­ni­mas ne­ga­li būti tei­si­na­mas tei­gi­niais, jog tai – is­to­ri­ja, – sakė dip­lo­ma­tas. – Ge­no­ci­do pa­da­ri­niai li­ko ir šis klau­si­mas lie­ka at­vi­ras.“ Jis pri­dūrė: „Nors tarp­tau­ti­nis pri­pa­ži­ni­mas yra, Tur­ki­ja nuo­lat ko­vo­ja su šiuo fak­tu: fal­si­fi­kuo­ja is­to­ri­nius fak­tus, or­ga­ni­zuo­ja pro­ pa­gan­dos kam­pa­ni­jas ir fi­nan­suo­ ja lo­bis­tus.“ Tie­sa, B.Oba­mos pa­reiš­ki­mas su­laukė ir Tur­ki­jos kri­ti­kos. Ša­lies už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras pa­reiškė, kad B.Oba­mos tei­gi­niai nea­ti­tin­ka is­to­ri­nių faktų. Öme­ras Tașpı­na­ras, Tur­ki­jos po­li­ti­kos eks­per­tas, pa­brėžė, kad Tur­ki­jos po­zi­ciją, jo nuo­mo­ne, le­ mia baimė. „Dau­ge­lis bai­mi­na­ si, kad ge­no­ci­do pri­pa­ži­ni­mas bū­ tų pir­mas žings­nis armė­nams im­ti kves­tio­nuo­ti ki­tus jaut­rius klau­ si­mus, galbūt kom­pen­sa­ci­jos ar­ba te­ri­to­ri­nius“, – sakė eks­per­tas.

Turkų pro­fe­so­rius Ka­me­ras Ka­ si­mas pri­dūrė, kad ne tik ge­no­ci­ do klau­si­mas komp­li­kuo­ja Tur­ki­jos san­ty­kius su Armė­ni­ja, o ir Kalnų Ka­ra­ba­cho konf­lik­tas. „Tur­ki­ja ne­ ga­li at­ver­ti sie­nos, kol nėra spren­ di­mo dėl Ka­ra­ba­cho. Jei mes kal­ba­ me apie vi­sišką su­si­tai­kymą, apie re­gio­no sau­gumą ir sta­bi­lumą, šis konf­lik­tas tu­ri būti išspręs­tas“, – pa­brėžė moks­li­nin­kas.

Pa­si­pik­ti­ni­mas: armė­nai minė­jo 97-ąsias ge­no­ci­do me­ti­nes; la­biau­siai kliu­vo tur­kams, ku­rie žu­dy­nių iki šiol

Ge­no­ci­do minė­ji­mas

Armė­ni­jo­je ge­no­ci­do me­tinės pa­ minė­tos emo­cin­gai. Kaip vi­sa­da, ne­trū­ko piktų skan­duo­čių turkų at­žvil­giu.

Tūkstan­čiai armėnų ant­ra­dienį sos­tinė­je Je­re­va­ne da­ly­va­vo ei­ tynė­se prie kal­vos viršūnė­je esan­ čio me­mo­ria­lo. Nuo anks­taus ry­ to dau­gybė žmo­nių da­ly­va­vo kas­metė­se ei­tynė­se – ne­šė žva­ kes bei gėles ir dėjo prie ma­si­nių žu­dy­nių me­mo­ria­lo cent­re de­gan­ čios am­ži­no­sios ug­nies.

Ge­no­ci­do me­tinės pa­minė­tos ir Li­ba­no, kur gy­ve­na maž­daug 140 tūkst. armėnų bend­ruo­menė, sos­ tinė­je Bei­ru­te vy­ku­sio­je de­monst­ ra­ci­jo­je. Armėnų baž­ny­čio­je vy­ ku­sio­je aukų at­mi­ni­mo pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­jo­je pa­triar­chas Ara­ mas I pa­smerkė Tur­ki­jos pa­stan­ gas stip­rin­ti sa­vo įtaką Ar­ti­muo­ siuo­se Ry­tuo­se. Jis pa­reiškė, kad,

nors Tur­ki­ja gi­ria­si pri­klau­san­ ti de­mok­ra­ti­jos ir žmo­gaus tei­sių avan­gar­dui, ji dar tu­ri pri­pa­žin­ ti sis­te­min­gai žud­žiu­si ir de­por­ ta­vu­si sa­vo gy­ven­to­jus armė­nus.

Ženg­ti į ateitį ne­įma­ no­ma, ne­pri­pa­ži­nus praei­ties faktų.

„Ar ga­li to­kia tau­ta, ku­rios kalė­ ji­mai pri­pil­dy­ti žmo­gaus tei­sių gynėjų ir žur­na­listų, pa­moks­lau­ti apie būti­nybę va­do­vau­tis de­mok­ ra­ti­jos prin­ci­pais ir žmo­gaus teisė­ mis? – klausė dva­si­nin­kas. – Da­ bar­tinę Tur­ki­jos Res­pub­liką mes lai­ko­me teisė­ta Os­manų im­pe­ri­ jos įpėdi­ne, at­sa­kin­ga už nu­si­kal­ ti­mus, ku­rie bu­vo įvyk­dy­ti prie­š mūsų žmo­nes.“

Po mi­šių maž­daug 7–10 tūkst. armėnų ėjo prie Tur­ki­jos am­ba­sa­ dos ir ne­šė pla­ka­tus arabų, armėnų ir anglų kal­bo­mis su rei­ka­la­vi­mais pri­pa­žin­ti armėnų ge­no­cidą.

De­monst­ra­ci­jos da­ly­viai su­plėšė ir pa­degė ke­lias Tur­ki­jos vėlia­vas, į am­ba­sa­dos te­ri­to­riją mėtė kiau­ ši­nius, pa­ga­lius ir pe­tar­das.

Ke­li de­monst­ra­ci­jos da­ly­viai mėgi­no pra­si­verž­ti pro spyg­liuotą tvorą, ta­čiau bend­ra­žy­gių bu­vo su­ lai­ky­ti ir taip iš­vengė su­si­dūri­mo su Li­ba­no sau­gu­mo pa­jėgo­mis.

Geo­po­li­tinė si­tua­ci­ja

Iki šiol Armė­ni­ja – izo­liuo­ta. Iš rytų ša­lis su­pa­ma prie­šiš­ko Azer­baid­ža­no, su ku­riuo vis neišsp­rend­žia­ mas Kalnų Ka­ra­ba­cho konf­lik­tas ir nuo­la­tos ru­se­na ka­ro ža­ri­jos, iš va­ karų – Tur­ki­jos. Tur­ki­ja ir Armė­ ni­ja ne­pa­lai­ko dip­lo­ma­ti­nių san­ty­ kių nuo 1993 m., kai An­ka­ra už­darė

11

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

pasaulis Ro­jus ­ baigė­si

Žlu­go ­ vy­riau­sybė

Ny­der­landų teis­mas pa­laikė prie­šta­rin­ gai ver­ti­namą įsta­tymą, draud­žiantį už­ sie­nio tu­ris­tams įsi­gy­ti ka­na­pių pa­garsė­ ju­siuo­se ko­fi­šo­puo­se. Įsta­ty­mas, at­šau­ kian­tis li­be­ra­lią lengvųjų nar­ko­tikų pre­ky­ bos po­li­tiką, nu­kreip­tas prie­š dau­gelį už­ sie­nie­čių, ku­rie į šalį at­vyks­ta tik kaip į kvai­šalų rojų. Juo taip pat sie­kia­ma pa­ža­ bo­ti nu­si­kals­ta­mumą, su­si­jusį su pre­ky­ ba nar­ko­ti­kais.

Ru­mu­ni­jos cent­ro de­ši­niųjų vy­riau­sybė va­kar žlu­go – par­la­men­te jai pa­reikš­tas ne­pa­si­tikė­ji­mas. Bal­sa­vimą dėl jo ini­ci­ja­vo kai­rio­ji opo­zi­ci­ja, pro­tes­tuo­jan­ti prie­š es­ mi­nes re­for­mas, ku­rių lau­kia tarp­tau­ti­niai sko­lin­to­jai. Vėliau va­ka­re dėl pa­si­tikė­ji­mo vy­riau­sy­be bal­sa­vo ir Če­ki­jos par­la­men­ tas. Šio­je ša­ly­je vald­žią skal­do ne tik biud­že­to lėšų tau­py­mo prie­monės, bet ir ko­rup­ci­jos skan­da­lai.

o­ma tai­ka?

sieną su kai­my­ne dėl Je­re­va­no ka­ ro su Azer­baid­ža­nu dėl Kalnų Ka­ ra­ba­cho re­gio­no.

2009 m. Tur­ki­jos ir Armė­ni­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­rai pa­si­rašė pro­to­ko­lus, nu­ma­tan­čius, kad bus at­kur­ti dvi­ša­liai dip­lo­ma­ti­niai ry­ šiai ir ati­da­ry­ta bend­ra sie­na. Šiuo­se pro­to­ko­luo­se taip pat ra­ gi­na­ma įkur­ti bendrą ko­mi­siją, ku­ri iš­tirtų abiejų ša­lių bendrą is­to­riją.

Ta­čiau san­ty­kių nor­ma­li­za­vi­mas įstri­go, kai Tur­ki­ja su­si­dūrė su sa­ vo tra­di­ci­nio sąjun­gi­nin­ko Azer­baid­ža­no ir opo­zi­ci­jos pa­si­prie­ši­ni­mu.

Vis dėlto Armė­ni­jos geo­po­li­tinė pa­dėtis kuo to­liau, tuo la­biau do­ mi­na ne tik Ru­si­jos ar JAV, ta­čiau ir ES pa­reigū­nus.

Kol kas Armė­ni­ja iš­lie­ka gan sta­ bi­li Ru­si­jos sąjun­gi­ninkė, ta­čiau ji yra svar­bi tran­zi­tinė ša­lis, per ku­rią galėtų ei­ti svarbūs Eu­ropą ir Vi­du­rio Ry­tus bei Vi­du­rio Aziją su­jun­gian­tys

„Scan­pix“ nuo­tr.

du­jo­ta­kiai. Armė­ni­ja pa­lai­ko ge­rus ry­šius su ki­ta re­gio­ne ga­lią tu­rin­čia ša­li­mi Ira­nu, taip pat Li­ba­nu.

Vie­nas svar­biau­sių Armė­ni­jos už­ sie­nio po­li­ti­kos tikslų – Kalnų Ka­ ra­ba­cho konf­lik­tas. Azer­baid­ža­nas ir Armė­ni­ja dėl šio re­gio­no ne­su­ta­ ria nuo So­vietų Sąjun­gos žlu­gi­mo.

Ba­ku ne­ma­žai lėšų in­ves­tuo­ja į ka­riuo­menės mo­der­ni­za­ciją, todėl daž­nai bai­mi­na­ma­si, kad re­gio­ne ga­li kil­ti rim­tas konf­lik­tas.

Kol kas sta­bi­lumą re­gio­ne pa­lai­ko Armė­ni­jo­je dis­lo­kuo­tos Ru­si­jos pa­ jėgos. Taip pat Azer­baid­ža­nas mez­ ga gan ar­ti­mus ry­šius su Eu­ro­pa ir JAV, o Ba­ku ir Te­he­ra­no san­ty­kiai – ge­ro­kai pa­šliję. Tai su­tei­kia Armė­ ni­jai ga­li­mybę ba­lan­suo­ti tarp ga­ lią re­gio­ne tu­rin­čių ša­lių. Vis dėlto eko­no­minė pa­dėtis ša­ly­je nėra ge­ra.

Prie sta­bi­lu­mo ne­pri­si­de­da ir komp­ li­kuo­ti san­ty­kiai su kai­my­nais.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

mln. do­le­rių

kom­pen­sa­ciją ap­si­nuo-­ di­ju­siai aust­ra­lei turės su­mokė­ti grei­to­jo mais­to mil­žinė KFC.

A.P.Kas­pe­ra­vi­čius: „Armėnų ge­no­ci­das yra is­to­ri­nis fak­tas“ Tur­kai armėnų ge­no­ci­do faktą nei­gia, armė­nai rei­ka­lau­ja pri­pa­ žin­ti. Kie­no pusė­je tei­sybė? Pa­ sak is­to­ri­ko Al­gio Po­vi­lo Kas­pe­ ra­vi­čiaus, ge­no­ci­das bu­vo ir tai – is­to­ri­nis fak­tas.

ge­no­ci­du ne­lai­ko.

8

– Dėl armėnų ge­no­ci­do – ar šis klau­si­mas nėra per­ne­lyg po­ li­ti­zuo­ja­mas? Praė­jo be­veik šim­tas metų, o iki šiol Armė­ ni­ja ir Tur­ki­ja ka­riau­ja šaltą­ jį karą.

– Armėnų ge­no­ci­das yra is­to­ri­nis fak­tas. Dau­gybė žy­mių is­to­rikų apie tai rašė. Se­niai ži­no­ma, kad 1915 m. bu­vo pra­dėtos ma­sinės ir or­ga­ni­zuo­tos žu­dynės. Kar­tais sa­ ko­ma, kad iš­žu­dy­ta bu­vo 1,5 mln. žmo­nių. Tie­sa, da­lis jų žu­vo nuo ba­do, ta­čiau di­delė da­lis bu­vo ma­ siš­kai žu­do­mi. Be­je, šios žu­dynės bu­vo vyk­dy­tos ne­žmo­niš­kai žiau­ riai, ir tai yra fak­tas. Ži­no­ma, kai ku­rie, net Lie­tu­ vo­je, ban­do sa­ky­ti, kad tai ne­bu­ vo ge­no­ci­das. Bet ga­liu pri­min­ti, jog net tar­pu­ka­riu iš­leis­tos lie­tu­ vių en­cik­lo­pe­di­jos pir­ma­me to­me apie Armė­niją ge­no­ci­do klau­si­mui skir­ti net du pus­la­piai. Šiuo at­ve­ ju kalbė­ti apie po­li­tiką – su­dėtin­ ga. Lie­tu­va be­veik ne­turė­jo ry­šių su armė­nais.

Ki­tas svar­bus da­ly­kas – dau­ge­ lio pa­sau­lio ša­lių en­cik­lo­pe­di­jo­ se, tie­sa, kai kur ma­žiau, kai kur dau­giau, ap­ra­šo­mas šis fak­tas.

Bet Tur­ki­ja tai ka­te­go­riš­kai nei­ gia. O, kaip jau sa­kiau, tai yra is­ to­ri­nis fak­tas.

Juk ir Lie­tu­vos Sei­mas yra pri­ ėmęs re­zo­l iu­c iją, ku­r ia pri­pa­ žin­ta, kad armėnų žu­dynės bu­ vo ge­no­ci­das. Dau­ge­lis ša­lių tai yra pri­pa­ži­nu­sios. Ir Prancū­zi­ ja, ir Ru­si­ja. Gal tik JAV Se­na­te šis pri­pa­ži­ni­mas nie­kaip ne­pra­

sis­ki­na ke­lio. Tie­sa, JAV pre­zi­ den­tai spaud­žia se­na­to­rius, gal koks Jim­my Car­te­ris ne­spaudė, ta­čiau Tur­ki­ja – per­ne­lyg svar­bi JAV sąjun­gi­ninkė.

Armėnų žu­dynės vyk­dy­tos vie­šai, o Lie­tu­vo­je, nors trem­ti­niai iš­gy­ve­no did­žiu­les kan­čias, jie ne­bu­vo or­ga­ni­ zuo­tai žu­do­mi.

– Vis dėlto yra po­li­ti­ka ir yra is­ to­ri­ja. Tar­ki­me, kai ku­rie Lie­ tu­vos po­li­ti­kai nuo­lat pri­myg­ ti­nai Ru­si­jai ke­lia oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­simą. Nuo to mūsų san­ty­kiai su kai­my­nais ne tik ne­gerė­ja, bet ir pra­stėja?

– Na, ly­gin­ti Lie­tu­vos ir Armė­ni­jos klau­si­mus – ne­tei­sin­ga. Vien jau dėl to, kad net bai­siau­siais sta­li­ ni­nio te­ro­ro me­tais nie­kas ne­kėlė tikslų sis­te­miš­kai nai­kin­ti lie­tu­ vių tautą. Juk da­lis lie­tu­vių tau­ tos ne­pa­tyrė rep­re­sijų, tik turė­jo pa­klus­ti. Armėnų žu­dynės vyk­dy­ tos vie­šai, o Lie­tu­vo­je, nors trem­ ti­niai iš­gy­ve­no did­žiu­les kan­čias, jie ne­bu­vo or­ga­ni­zuo­tai žu­do­mi.

Tie­sa, da­lis armėnų ne­bu­vo nu­ žu­dy­ti, jie mirė ba­du, bet tie, ku­ rie ne­bu­vo vie­to­je pa­si­ųsti my­riop, bu­vo kan­ki­na­mi, o pa­skui vis tiek nu­žu­do­mi. Tai tik­rai ki­toks at­ve­jis nei Lie­tu­vos. Ma­nau, kad armėnų ge­no­ci­das – išs­kir­ti­nis at­ve­jis.

Juk net buvęs po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II vie­no­je iš sa­vo ho­mi­lijų yra iš­si­reiškęs, kad armėnų ge­ no­ci­das bu­vo tar­si įžan­ga į XX a. žu­dy­nes, to­kias kaip ho­lo­kaus­tas. Ži­no­ma, tie­sio­giai šios žu­dynės

ne­su­si­ju­sios. Žydų Tur­ki­jo­je nie­ kas ne­žudė.

– Ar da­bar­tinės ša­lys, ku­rios lai­ko­mos bu­vu­sių im­pe­rijų tei­sių per­ėmėjo­mis, pa­grįstai kal­ti­na­mos bu­vu­siais pirm­ta­ kių nu­si­kal­ti­mais?

– Tur­ki­ja yra Os­manų im­pe­ri­jos tei­sių per­ėmėja. Tie­sa, daug da­lykų Tur­ki­ja iš Os­manų im­pe­ri­jos ne­ perėmė. Tar­ki­me, sul­to­no ins­ti­tu­ci­ jos ir jo dva­sinės vald­žios. Tai bu­vo pa­nai­kin­ta, nes Tur­ki­jo­je vy­ko eu­ro­ pie­ti­za­ci­ja. Ta­čiau ge­no­ci­do klau­si­ mas vi­suo­met neig­tas. Apsk­ri­tai iki šiol krikš­čio­nys Tur­ki­jo­je ne­saugūs, galbūt tik Stam­bu­le sau­giau. Juk mes ži­no­me, kad dar 1955 m. vy­ko po­gro­ mai. Ir tai – is­to­ri­niai fak­tai.

– Koks, jūsų nuo­mo­ne, ga­li­ mas šio klau­si­mo spren­di­mas?

Kai ku­rie sa­ko, kad reikėtų dis­ku­tuo­ti. Ir ne po­li­ti­kams, o moks­li­nin­kams?

– Ma­to­te, dis­ku­tuo­ti nėra dėl ko.

Be abe­jo, iki šiol dis­ku­sijų, tar­ki­ me, dėl žydų ge­no­ci­do, vyks­ta la­ bai daug. Ta­čiau ką dis­ku­tuo­ti?

Na, ga­li­ma apie aukų skai­čių. Ži­ no­ma, kad bu­vo nu­žu­dy­ta tiek ir tiek, ta­čiau nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti tiks­laus skai­čiaus.

Dėl ga­li­mo spren­di­mo – be­je, ES gan taik­liai el­gia­si teig­da­ma, jog Tur­ki­jos pri­ėmi­mas į ES ne­bus svars­to­mas, kol An­ka­ra ne­pri­pa­ žins, kad bu­vo vyk­dy­tas ge­no­ci­das ir kad bu­vo bent jau mi­li­jo­nas au­ kų. Ži­no­ma, yra ir kitų pro­blemų, dėl ku­rių Tur­ki­jos ir taip ne­no­ ri­ma priim­ti į ES gre­tas, bet vie­ nas klau­simų vis dėlto yra ge­no­ci­ do. Kol bus ban­do­ma aiš­kin­ti, kad tai te­bu­vo ka­ras, ne­bus spren­di­mo.

Juk tai bu­vo or­ga­ni­zuo­tos žu­dynės, yra šim­tai liu­di­jimų.

Kalbino Valentinas Beržiūnas

Skerdynės: pasak A.P.Kasperavičiaus, apie masines ir organizuotas armėnų žudynes likę šimtai liudiji-

mų, apie jas rašė daugybė žymių istorikų.

„Scanpix“ nuotr.

12

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

pasaulis Gra­žiau­sių mo­terų de­šim­tu­kas

Beyoncé

JAV žur­na­las „Peop­le“ pa­skelbė šių metų gra­žiau­sių pa­sau­lio mo­terų sąrašą. Jo pir­mos ei­lutės pa­tvir­ti­no kai ku­rių moks­li­ninkų tei­gi­nius, kad mo­ters gro­žis la­ biau­siai at­si­skleid­žia, kai ji įžen­ gia į ket­virtą de­šimtį. Pir­ma vie­ ta ati­te­ko 30-me­tei dai­ni­nin­kei Beyoncé, ant­ra – 39 metų Ko­ lum­bi­jos ak­to­rei, mo­de­liui ir te­ le­vi­zi­jos vedė­jai So­fiai Ver­ga­rai, tre­čia – 36 metų ak­to­rei Char­li­ ze The­ron.

So­fia Ver­ga­ra

Sa­los pri­žiūrė­to­jas dėl nie­ko ne­si­gai­li Kai bri­t as Be­n as Sout­h al­l as 2009 m. ga­vo „ge­riau­sią pa­sau­ly­ je“ darbą, dau­ge­lis jam pa­vydė­ jo. Bet da­bar vy­riš­kis pri­si­pažįs­ ta, kad gy­ve­ni­mas ro­jaus kam­ pe­ly­je ne­bu­vo pa­na­šus į ato­sto­ gas, o kilę iššūkiai vos ne­nu­varė jo į ka­pus.

Prieš tre­jetą metų B.Sout­hal­ las įveikė 34 tūkst. kitų pre­ ten­dentų, ku­rie taip pat norė­jo gy­ven­ti pra­ban­giuo­se vieš­bu­ čiuo­s e, pra­m o­gau­t i van­d ens slidė­mis ir nar­dy­ti – vi­sa tai bu­ vo Aust­ra­li­jos Ha­mil­to­no sa­los pri­žiūrė­to­jo dar­bo da­lis. Be to, už tai dar mokė­jo. Už pusės me­ tų darbą bri­tas ga­vo 150 tūkst.

Aust­ra­li­jos do­le­rių (405 tūkst. litų) at­ly­gi­nimą.

Skrie­jant van­dens mo­to­cik­lu bri­tui įgėlė mir­ti­nai nuo­din­ga medū­za.

Jis ka­ma­vo­si visą par­ą, bet su­gebė­jo iš­si­kaps­ty­ti.

Gavęs ato­grąžų sa­los pri­žiūrė­ to­jo darbą, B.Sout­hal­las pa­si­ėmė draugę ir še­šis mėne­sius ke­lia­ vo po salą ir ap­link ją, rek­la­muo­ da­mas šį ro­jaus kam­pelį. Jis iš­ bandė tu­ris­ti­nes vie­tas ap­link Didįjį Bar­je­rinį rifą, tink­la­raš­ty­

je skelbė nuo­trau­kas, vaiz­do įra­ šus ir ži­nu­tes.

Bet dar­bas pa­si­rodė esąs ne vi­ sai toks, ko­kio bri­tas tikė­jo­si. Da­ bar jis juo­kau­ja, kad tai bu­vo ne ge­riau­sias, o sun­kiau­sias pa­sau­ ly­je dar­bas.

Be pa­grin­di­nių pa­reigų, B.Sout­hal­lui te­ko fil­muo­tis te­le­vi­zi­jos „Na­tio­nal Geog­rap­hic“ lai­do­se ir vai­kams skir­ta­me Aust­ra­li­jos te­ le­vi­zi­jos šou „Vi­siš­kai lau­ki­nis“.

Per ke­tu­ris mėne­sius jis val­ti­mi ir dvi­ra­čiu įveikė 1600 km pa­ lei Didįjį Bar­je­rinį rifą ir taip pa­ kar­to­jo ka­pi­to­no Ja­me­so Coo­ko marš­rutą.

B.Sout­hal­lui te­ko pa­tir­ti rim­ tų pa­vojų. Pa­vyzd­žiui, skrie­ jant van­dens mo­to­cik­lu jam įgėlė mir­ti­nai nuo­din­ga medū­za. Bri­tas ka­ma­vo­si visą par­ą, bet su­gebė­jo iš­si­kaps­ty­ti.

Nau­jos pa­rei­gos pa­veikė ir B.Sout­hal­lo as­me­ninį gy­ve­nimą.

Dėl dar­bo jį pa­li­ko draugė, bet Aust­ra­li­jo­je vy­ras su­si­ra­do nau­ ją meilę ir šie­met ke­ti­na su ja su­ si­tuok­ti.

Sa­l os pri­ž iūrė­to­j o kar­j e­ra tęsia­si sėkmin­gai. Jis bu­vo pa­ skir­tas vi­sos Kvyns­lan­do vals­ ti­jos tu­riz­mo am­ba­sa­do­riu­mi.

Tad api­bend­rin­da­mas tre­jus pa­ sta­ruo­sius gy­ve­ni­mo me­tus bri­ tas tei­gia, jog ne­si­gai­li, kad pra­ lei­do laiką būtent ši­taip. Anot B.Shout­hal­lo, jis daug iš­mo­ko: fil­muo­ti, mon­tuo­ti, reng­ti pri­ sta­ty­mus ir da­ly­vau­ti vie­šuo­se pa­si­ro­dy­muo­se.

BBC inf.

Char­li­ze The­ron

Li­ly Col­lins

Ma­de­lei­ne Sto­we

Dangs­ty­da­ma­sis krikš­čio­nybės var­ du, Vieš­pa­ties pa­ si­prie­ši­ni­mo ar­mi­ jos (VPA) va­dei­va Jo­sep­has Ko­ny nu­ žudė tūkstan­čius af­ri­kie­čių. JAV žur­ na­lo „News­week“ ko­res­pon­den­tas stebė­jo, kaip vyks­ta vie­no bai­siau­sių Af­ri­kos žu­dikų med­žioklė.

Ope­ra­ci­ja: J.Ko­ny (nuotr. viršuje) ir jo su­kilė­liai iš­si­barstė pla­čio­je te­ri­to­ri­jo­je,

Ka­ro nu­si­kaltė­lio Džiunglė­se ieš­ko pėdsakų

Ma­jo­ras Ri­char­das Ki­de­ga skynė­si ke­lią per med­žių ir dyg­liuotų krū­ mų tan­ku­myną ir stai­ga su­stin­go.

Prie­ky­je žy­giavęs jau­nas Ugan­dos ka­rei­vis iškėlė su­spaustą kumštį – tai ženk­las su­sto­ti. Pakėlę au­to­ma­ tus AK-47, R.Ki­de­ga ir jo vy­rai ty­liai šu­ka­vo džiung­les ieš­ko­da­mi men­ kiau­sių prie­šo žy­mių, to­kių kaip švie­ži kojų pėdsa­kai ar­ba su­tryp­ti krūmai. Prie­ky­je jie pa­matė vi­jok­ li­nius au­ga­lus, sle­pian­čius įėjimą į urvą. Tai būtų pui­ki vie­ta pa­sa­lai. „To­kio­se vie­to­se mėgsta slėptis VPA su­kilė­liai“, – tarė R.Ki­de­ga.

VPA ly­de­rio J.Ko­ny med­žioklė lė­ tai pa­judė­jo to­liau.

Cent­rinės Af­ri­kos Res­pub­li­kos ne­sve­tin­gos džiunglės yra su­kilė­ lių paieš­kos epi­cent­ras. Kiek­vieną dieną Ugan­dos ka­rei­viai, pa­de­da­ mi JAV spe­cia­liųjų pa­jėgų, šu­kuo­ja miš­kus, ieš­ko­da­mi vie­no sun­kiau­ siai pa­gau­namų šiuo­lai­kinės is­to­ ri­jos nu­si­kaltė­lių, ku­ris pa­grobė tūkstan­čius vaikų, ber­niu­kus pa­ vertė ka­riais, o mer­gai­tes – sek­so vergė­mis. Skai­čiuo­ja­ma, kad VPA nu­žudė maž­daug 70 tūkst. ci­vi­lių, pa­grobė 40 tūkst. vaikų ir iš­vi­jo iš namų šim­tus tūkstan­čių gy­ven­tojų ke­tu­rio­se vals­tybė­se. „Jo die­nos su­skai­čiuo­tos“

Judė­ji­mas, ku­ris da­bar nu­si­ri­to iki sker­dy­nių, prie­var­ta­vimų ir ne­ tgi ka­ni­ba­liz­mo, at­si­ra­do 1986 m. kaip vi­suo­menės maiš­tas prie­š

Ugan­dos pre­zi­dentą Yo­we­ri Mu­ se­ve­ni. Iš pra­džių dau­ge­lis Šiaurės Ugan­do­je pa­laikė pro­testą prie­š va­dovą, ku­rio ar­mi­ja ne­gai­les­tin­ gai per­se­kio­jo šio­je vals­tybės da­ ly­je gy­ve­nan­čią ačio­lių tautą. Bet vėliau maiš­tas iš­sikvėpė, J.Ko­ ny pra­dėjo kal­tin­ti sa­vo žmo­nes, kad nu­si­gręžė nuo Die­vo, ir baus­ ti juos nu­pjau­da­mas lūpas, no­sis ar­ba au­sis. J.Ko­ny ir jo pa­dėjėjai vers­da­vo pa­grob­tus vai­kus žu­dy­ti sa­vo šei­mas, kad jie taptų iš­ti­ki­mi.

Tuos, ku­rie ne­pak­lus­da­vo, su­kilė­ liai pa­tys nu­žu­dy­da­vo.

J.Ko­ny med­žioklė, ži­no­ma kaip ope­ra­ci­ja „Žai­buo­jan­tis griaus­ti­ nis“, vyks­ta ke­tu­rio­se ša­ly­se. Jo­ je da­ly­vau­ja ke­li šim­tai ka­rių, iš jų bent 100 – ame­ri­kie­čiai. Maiš­ti­ ninkų va­dei­va pa­traukė tarp­tau­ tinės bend­ruo­menės dėmesį po to, kai JAV ne­vy­riau­sy­binė or­ga­ni­za­ ci­ja „Ne­ma­to­mi vai­kai“ pa­rodė jį 30-ies mi­nu­čių vaiz­do įra­še, ku­ris bu­vo pa­skelb­tas po­rta­le „You­tu­be“ ir per­žiūrė­tas 87,5 mln. kartų. Fil­ mas su­kėlė pa­si­pik­ti­nimą ir at­nau­ ji­no ra­gi­ni­mus žiau­rumų vyk­dy­to­ jus pa­trauk­ti at­sa­ko­mybėn.

Jei­gu bus su­čiup­tas gy­vas, J.Ko­ny stos prie­š Tarp­tau­tinį baud­žiamąjį teismą. Ši ins­ti­tu­ci­ja 2005 m. pa­teikė jam ir dar dviem VPA va­ dei­voms kal­ti­ni­mus nu­si­kal­ti­mais žmo­ni­jai. Po trejų metų, 2008 m.

Kalėdų dieną, J.Ko­ny ir jo ka­riai su­rengė kerš­to sker­dy­nes Kon­ go Ga­ram­bos na­cio­na­li­nia­me par­

ke. Su­kilė­liai mušė ir pjovė ci­vi­lius, de­gi­no jų kai­mus.

Nuo to lai­ko J.Ko­ny li­ko ne­ma­to­ mas, ir jo paieš­kos kar­tais pa­našė­ja į vai­duok­lio med­žioklę. Bet ope­ra­ ci­jai „Žai­buo­jan­tis griaus­ti­nis“ va­ do­vau­jan­tis pul­ki­nin­kas Jo­sep­has Ba­li­kud­dem­be ryž­tin­gai nu­si­teikęs jį su­čiup­ti. „Jis ga­li visą laiką slaps­ ty­tis, bet ne­ga­li vi­siš­kai iš­nyk­ti. Jo lai­kas ateis. Jo die­nos su­skai­čiuo­ tos“, – kalbė­jo pul­ki­nin­kas.

2008 m. Kalėdų die­ ną J.Ko­ny ir jo ka­riai su­rengė kerš­to sker­ dy­nes Kon­go Ga­ram­ bos na­cio­na­li­nia­me par­ke. Su­kilė­liai mu­ šė ir pjovė ci­vi­lius, de­gi­no jų kai­mus.

Iš­nie­ki­no Die­vo įsa­ky­mus

J.Ko­ny iš­ki­lo anks­ty­vai­siais pre­zi­ den­to Y.Mu­se­ve­ni re­ži­mo me­tais, kai de­šim­tys Ugan­dos gink­luotų gru­puo­čių ko­vo­jo tar­pu­sa­vy­je dėl įta­kos. Vie­na gar­siau­sių su­kilė­lių tuo­met bu­vo mo­te­ris Ali­ce Lak­we­ na, Šven­to­sios Dva­sios judė­ji­mo ly­ derė. Ji teigė ga­lin­ti val­dy­ti dva­sių pa­saulį ir įti­ki­no tūkstan­čius se­ kėjų, kad jie yra at­sparūs kul­koms.

Y.Mu­se­ve­ni ga­liau­siai ištrėmė A.Lak­weną, o jos vietą užėmė J.Ko­

13

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

pasaulis Gra­žiau­sių mo­terų de­šim­tu­kas

Chris­ti­na Hend­ricks

Mi­chel­le Wil­liams

Pau­la Pat­ton

Mi­ran­da Lam­bert

Ku­ni­gaikš­tienė Cat­he­ri­ne

Te­ro­riz­mas pa­siekė Uk­rainą Rytų Uk­rai­nos Dniep­ro­pet­rovs­ko mies­te va­kar per ke­tu­ris spro­gi­ mus bu­vo su­žeis­ti 29 žmonės. Ša­ lies va­do­vas šiuos iš­puo­lius pa­va­ di­no iššū­kiu vals­ty­bei.

Iššū­kis vi­sai vals­ty­bei

Iš vi­so per ke­tu­ris spro­gi­mus bu­ vo su­žeis­ti 29 žmonės, vie­nam jų te­ko am­pu­tuo­ti ranką. „Mes su­pran­ta­me, kad tai dar vie­nas iššū­kis mums, vi­sai vals­ ty­bei“, – pa­reiškė Uk­rai­nos pre­ zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius.

Per pirmą spro­gimą prie tram­ vajų Ope­ros teat­ro sto­telės mies­ to cent­re maž­daug 11.50 val. vie­ tos (ir Lie­tu­vos) lai­ku nu­kentė­jo pen­ki žmonės. Jie, pa­tyrę įvai­ raus sun­ku­mo traumų, bu­vo nu­ vež­ti į li­go­ninę.

todėl jų paieš­kos vyks­ta net ke­tu­rio­se vals­tybė­se.

Ant­ra­sis spro­gi­mas po 30 mi­ nu­čių nu­griaudė­jo prie ki­no teat­ ro „Tėvynė“. Tuo­met bu­vo su­ žeis­ti sep­ty­ni žmonės.

Tre­čias spro­gi­mas 12.45 val. įvy­ko prie La­za­rio Glo­bos par­ko, bu­vo su­žeis­ti du žmonės.

Ne­pap­rastųjų si­tua­cijų mi­nis­ te­ri­ja taip pat aiš­ki­na­si, ko­kio­mis ap­lin­kybė­mis prie Ope­ros teat­ro, ne­to­li pir­mo­jo spro­gi­mo vie­tos, 13 val. įvy­ko ket­vir­tas spro­gi­mas ir kiek per jį bu­vo su­žeis­ta žmo­nių.

Mies­te ki­lo sąmy­šis

Po­li­ci­ja nu­ro­do, kad sprogs­ta­mie­ ji už­tai­sai bu­vo pa­dėti šiukš­lių dė­ žėse. Į Dniep­ro­pet­rovską sku­biai iš­vy­ko ope­ra­ty­vinė grupė, ku­riai va­do­vau­ja vi­daus rei­kalų mi­nist­ ras Vi­ta­li­jus Za­char­čen­ka.

Dniep­ro­pet­rovs­ ke nu­sto­jo veik­ ti mo­bi­lu­sis ry­šys, po­li­ci­nin­kai puo­ lė tik­rin­ti mies­to šiukš­liadė­žių.

„Scan­pix“ nuo­tr.

med­žioklė ny, ku­ris ne­tgi ap­si­reng­da­vo mo­te­ riš­kais dra­bu­žiais. Jis nu­si­vedė iš­ ti­kimų ka­rei­vių ar­miją į miš­kus.

J.Ko­ny bu­vo ra­mus vai­kas ir nemė­go muš­tis. Jo tėvas baž­ny­ čio­je skaitė ka­te­kizmą. Bet 1987 m. jo ša­li­ninkų ar­mi­ja pe­rau­go vi­sas ki­tas gink­luo­tas gru­puo­tes, o dar per ket­virtį am­žiaus jis iš­nie­ki­ no de­šimt Die­vo įsa­kymų, ku­riais, kaip pa­ts tei­gia, re­mia­si va­do­vau­ da­mas VPA. Nors ma­no­ma, kad J.Ko­ny tu­ri tik ke­lis šim­tus ka­rių, iš­si­bars­čiu­ sių pla­čio­je te­ri­to­ri­jo­je, jie su­gebė­ jo pa­sėti už­mirš­ta­me Af­ri­kos kam­ pe­ly­je mirtį ir baimę. Žu­dyk, ar­ba būsi nu­žu­dy­tas

Jas sa­vo aki­mis matė ir pa­tyrė aš­ tuon­me­tis Fos­te­ris Mi­ze­re­di, pa­ grob­tas kar­tu su se­se­ri­mi per su­ kilė­lių reidą per­nai jų gim­ta­ja­me kai­me Kon­ge. Po ke­lių sa­vai­čių VPA va­dai liepė jam ir ki­tiems pa­grob­ tiems vai­kams laz­do­mis mir­ti­nai su­muš­ti vyrą. Pas­ta­ra­sis pra­si­kal­to tuo, kad kalbė­jo azand­žių, o ne J.Ko­ ny gimtą­ja ačio­lių kal­ba. „Vi­si bu­vo­ me pri­vers­ti da­ly­vau­ti. Ir man te­ko jį muš­ti“, – pa­sa­ko­jo F.Mi­ze­re­di.

Ber­niu­kas šie­met pa­bėgo nuo su­ kilė­lių, bet prie­š tai dar matė, kaip jie nu­žudė vyrą, ku­ris ne­pajėgė pa­ neš­ti kro­vi­nio, ir mo­terį, pri­si­pa­ži­ nu­sią, kad yra ra­ga­na. „Jie liep­da­vo nu­žu­dy­ti žmogų, o jei­gu at­si­sa­ky­ da­vai – nu­žu­dy­da­vo ta­ve“, – aša­ ro­da­mas pa­sa­ko­jo ber­niu­kas.

„Kol kas nie­kas ne­su­lai­ky­tas“, – sakė po­li­ci­jos at­sto­vas.

Pa­reigū­nai kol kas ne­pa­teikė jo­ kio paaiš­ki­ni­mo ar mo­ty­vo ir ne­ sakė, kas galėtų būti at­sa­kin­gas už šiuos spro­gi­mus.

Teisė­sau­ga ėmėsi ypa­tingų sau­ gu­mo prie­mo­nių. Dniep­ro­pet­rovs­ ke nu­sto­jo veik­ti mo­bi­lu­sis ry­šys, po­li­ci­nin­kai puolė tik­rin­ti mies­ to šiukš­liadė­žių, taip pat žmo­ nių su kup­rinė­mis, ran­kinė­mis ir įtar­ti­nais pa­ke­tais. Kar­lo Marxo pro­spek­tas, ve­dan­tis prie sto­ties, bu­vo už­da­ry­tas. Mies­te pa­si­rodė šar­vuo­čiai. Gy­ven­to­jai pa­ra­gin­ti ne­si­nau­do­ti met­ro­po­li­te­nu.

Vie­tos ži­niask­lai­da pra­nešė, kad mies­te ki­lo pa­ni­ka. Mo­kyk­ los pa­lei­do vai­kus na­mo, už­da­ry­ tos par­duo­tuvės, su­sto­jo trans­por­ tas. Eva­kuo­ta ge­le­žin­ke­lio sto­tis. Į Dniep­ro­pet­rovską vyks­tan­tys trau­ ki­niai su­sto­jo mies­to priei­go­se.

Per­se­kio­ja nuo­lat

Per sausąjį se­zoną, nuo lapk­ri­ čio iki ba­land­žio, Vi­du­rio Af­ri­ko­ je trūksta van­dens ir mais­to. VPA su­kilė­liai ka­sinė­ja lau­ki­nius ba­ta­ tus ir ren­ka uo­gas. Kai ran­da van­ dens, su­tri­na nuo­dingą med­žio žievę į mil­tus ir mer­kia šį mi­šinį į van­denį, nuo­dy­da­mi ir gau­dy­da­mi žu­vis. Žaiz­das jie tvars­to med­žių la­pais.

Su­kilė­liai med­žio­ja an­ti­lo­pes, šer­nus, bi­zo­nus, o jei­gu tu­ri ga­ li­mybę ap­si­sto­ti il­ges­niam lai­kui, au­gi­na pa­sėlius.

Ugan­dos ir JAV ka­riai ma­no, kad jei­gu J.Ko­ny ir jo ka­riai ran­da vietą pa­val­gy­ti, at­si­ger­ti ir per­nak­vo­ti, jie anks­čiau ar vėliau į ją grįš. Bet ma­jo­ras R.Ki­de­ga ne­ke­ti­na leis­ti jiems ap­si­sto­ti.

Jo vy­rai pri­pratę prie ilgų ke­lio­ nių per džiung­les, ame­ri­kie­čių GPS tech­no­lo­gi­ja pa­de­da jiems ne­nuk­lys­ti to­li nuo van­dens šal­ti­nių.

R.Ki­de­ga pa­ts bu­vo pa­grob­tas su­kilė­lių ke­tu­ris kar­tus. Tris kar­ tus jį pa­lei­do, o ket­virtą jis pa­bėgo pa­ts. Su­kilė­liai nu­žudė jo tėvą ir dėdę. Užaugęs 1989 m. vai­ki­nas sto­jo į ar­miją ir nuo to lai­ko ko­vo­ ja su J.Ko­ny. „Aš ne­te­kau ar­timųjų. Jie tie­siog žu­do sa­vo žmo­nes, – teigė R.Ki­de­ ga. – Jei­gu pa­lik­si­me jį čia, jis su­ rinks dau­giau žmo­nių ir grįš. Tai ne tik mūsų, bet ir vi­so pa­sau­lio pro­ ble­ma.“

Bom­bos: sprogs­ta­mie­ji už­tai­sai bu­vo pa­dėti šiukš­lių dėžėse žmo­nių

Bir­želį ir liepą Uk­rai­na bus vie­na Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­to šei­ mi­nin­kių. Ša­lies vald­žia kreipė­si į tarp­ tau­tinę bend­ruo­menę ir pa­žadė­ jo už­tik­rin­ti čem­pio­na­to da­ly­vių ir sve­čių sau­gumą.

Gru­pinės var­žy­bos bir­želį vyks ke­tu­riuo­se Uk­rai­nos mies­tuo­se: Ki­ je­ve, Do­nec­ke, Char­ko­ve ir Lvo­ve.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

„Reu­ters“ nuo­tr.

BNS inf.

Stam­bus pra­monės cent­ras

Dniep­ro­pet­rovs­kas, esan­tis 400 km į piet­ry­čius nuo sos­tinės Ki­ je­vo, yra vie­nas did­žiau­sių Uk­rai­ nos pra­monės centrų, o so­vie­ti­ niais lai­kais taip pat bu­vo svar­bus bran­duo­linės, ginklų ir kos­mo­so pra­monės cent­ras. Šis mies­tas bu­vo kaip tramp­li­ nas į vald­žią bu­vu­siam pre­zi­den­ tui Leo­ni­dui Kuč­mai, ku­ris ša­lies va­do­vo po­ste dir­bo 1994–2005 m.

Dniep­ro­pet­rovs­ke taip pat yra gi­ mu­si da­bar ka­li­na­ma opo­zi­ci­jos ly­derė Ju­li­ja Ty­mo­šen­ko.

Iš­puo­liai pa­nau­do­jant bom­bas šio­je bu­vu­sio­je so­vie­tinė­je res­ pub­li­ko­je yra re­tas da­ly­kas, ta­čiau po­li­tinė įtam­pa ša­ly­je šiuo me­tu di­delė dėl J.Ty­mo­šen­ko ka­li­ni­mo.

Bu­vu­si prem­jerė per­nai spalį bu­vo nu­teis­ta sep­ty­ne­rius me­tus kalė­ti dėl pikt­naud­žia­vi­mo vald­žia, bet vi­sus kal­ti­ni­mus nei­gia. Ža­da už­tik­rin­ti sau­gumą

gau­siai lan­ko­mo­se vie­to­se.

14

šeštadienis, balandžio 28, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

sportas Žal­gi­rie­tis nori pra­ver­ti NBA sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

Tradicija: A.Sabonio ir kitų NBA arenose Lietuvą garsinusių krepšininkų pėdomis nusprendęs žengti M.Kup­šas (nuotr. dešinėje, su ka­muo­liu) ne­ke­ti­na iš­vyk­ti į JAV vien pa­sė­dė­ti tarp a

Iš už At­lan­to at­skrie­jo ži­nia – Kau­no „Bal­ tų“ ko­man­dos aukš­taū­gis Min­dau­gas Kup­šas ban­dys lai­mę Na­cio­na­li­nės krep­ ši­nio aso­cia­ci­jos (NBA) nau­jo­kų bir­žo­je.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Am­bi­cin­gus uni­ver­sa­laus vi­du­ rio puo­lė­jo pla­nus pa­tvir­ti­no ir žai­dė­jo agen­tas Sa­mas Por­te­ris.

21-erių 211 cm ūgio vi­du­rio puo­ lė­jas kol kas yra vie­nin­te­lis mū­ sų ša­lies at­sto­vas, pa­reiš­kęs no­rą šie­met da­ly­vau­ti stip­riau­sios pa­ sau­lio krep­ši­nio ly­gos ta­len­tų lo­ te­ri­jo­je. Šį se­zo­ną Kau­no „Žal­gi­rio-Sa­bo­ nio mo­kyk­los“ eki­po­je pra­dė­jęs, po to į „Bal­tus“ per­si­kė­lęs „cent­ras“ Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­go­je (LKL) rin­ko po 8 taš­kus ir at­ko­vo­jo po 3,9 ka­muo­lio. Bal­ti­jos krep­ši­nio ly­gos (BBL) eli­to di­vi­zio­ne aukš­taū­gio

ro­dik­liai bu­vo pa­na­šūs – 7,6 taš­ko ir 5 at­ko­vo­ti ka­muo­liai.

2012-ųjų NBA nau­jo­kų bir­ža vyks bir­že­lio 28-ąją Nau­jo­jo Džer­ sio „Pru­den­tial Cen­ter“ are­no­je.

– Min­dau­gai, kaip ki­lo su­ma­ ny­mas da­ly­vau­ti NBA nau­jo­ kų bir­žo­je? – pa­klau­sė­me vi­du­ rio puo­lė­jo.

– No­riu ir jau­čiuo­si tu­rįs jė­gų žais­ ti dar ge­riau, tad pa­si­ta­rę su agen­ tu nu­spren­dė­me, kad ver­ta pa­teik­ti sa­vo pa­raiš­ką. Blo­giau nuo to tik­ rai ne­bus. Juo­lab kad gau­siu pui­ kią pro­gą da­ly­vau­ti prieš se­zo­ną vyks­tan­čio­se sto­vyk­lo­se, pa­si­tik­ rin­ti sa­vo ly­gį ir pa­ma­ty­ti ki­tų ga­ li­my­bes.

– Ką pa­sa­ky­tum skep­ti­kams, kad ta­vo žings­nis – tik ban­dy­ mas krep­ši­nio pa­sau­liui pra­ neš­ti apie sa­ve?

– Ga­lu­ti­nio spren­di­mo dar ne­sa­ me priė­m ę. Ma­n au, kad lauk­s i­ me iki pa­sku­ti­nės aki­mir­kos. Sa­ vo kan­di­da­tū­rą pa­tei­kė­me, da­bar žiū­rė­si­me, kaip vis­kas klos­ty­sis, koks bus NBA klu­bų su­si­do­mė­ji­ mas. Jei pa­vyks ką nors su­do­min­ ti, tuo­met ir svars­ty­si­me. At­siim­ ti pa­raiš­k ą taip pat ga­l i­m e bet ka­da.

se­zo­nus pa­žais­ti Eu­ro­po­je ir po to kel­ti spar­nus, kaip tai da­ rė Jo­nas Va­lan­čiū­nas ir Do­na­ tas Mo­tie­jū­nas?

Min­dau­gas Kup­šas:

No­rė­čiau dar ke­lis se­zo­nus pa­žais­ti Eu­ ro­po­je ir su­tvir­tė­ti.

Tik­rai nie­kur ne­sku­ bė­siu.

– Ar praė­jęs se­zo­nas bu­vo ge­ riau­sias per ta­vo spor­ti­nę kar­ je­rą?

– Be abe­jo­nės, kad ge­riau­sias.

Daug žai­džiau, o to per anks­tes­ nius se­zo­nus man sti­go. Iki tol daž­niau sė­dė­da­vau ant at­sar­gi­ nių suo­lo ir žiū­rė­da­vau, kaip žai­ džia ki­ti. Pa­ga­liau tre­ne­riai su­tei­kė pro­gą at­si­skleis­ti, tad sten­giau­si ja pa­si­nau­do­ti.

– Į NBA rei­kia va­žiuo­ti tik tuo­ met, kai esi tam pa­si­ruo­šęs. Ma­ no, kaip ir kiek­vie­no krep­ši­nin­ko, sva­jo­nė – NBA, ta­čiau vien tik iš­ vyk­ti ir po to sė­dė­ti ant at­sar­gi­ nių suo­lo tik­rai ne­no­rė­čiau. No­ rė­čiau dar ke­lis se­zo­nus pa­žais­ti Eu­ro­po­je ir su­tvir­tė­ti. Tik­rai nie­ kur ne­sku­bė­siu.

– NBA ly­ga – kiek­vie­no krep­ši­ nin­ko sva­jo­nė, bet ar ne­si dar per jau­nas iš­vyk­ti už At­lan­to?

Gal bū­tų nau­din­giau dar ke­lis

– Ar do­mie­si stip­riau­sios pa­ sau­lio ly­gos ak­tua­li­jo­mis?

– Taip, NBA rung­ty­nių ap­žval­gas ir re­zul­ta­tus sten­giuo­si per­žvelg­

ti kiek­vie­ną die­ną. Taip pat akys nuo­lat už­kliū­va už nau­jie­nų apie vie­nin­te­lio mū­sų ša­lies at­sto­vo Li­ no Klei­zos pa­si­ro­dy­mus, ste­biu jo sta­tis­ti­ką. Ma­ne NBA pa­sau­lis ža­ vė­jo nuo ma­žų die­nų.

– Ne vie­nas krep­ši­nio spe­cia­ lis­tas ta­ve įvar­di­ja kaip vie­ną per­spek­ty­viau­sių sa­vo kar­tos žai­dė­jų ne tik Se­na­ja­me že­my­ ne, bet ir pa­sau­ly­je. Tei­gia­ma, kad krep­ši­nio atei­tis pri­klau­so bū­tent to­kio sti­liaus uni­ver­ sa­liems žai­dė­jams, ku­rie ga­ li rung­ty­niau­ti net ke­lio­se po­ zi­ci­jo­se. Ar tu­rė­jai sa­vo idea­lą, ku­riuo ža­vė­jai­si?

– Ma­n o, kaip dau­g u­m os aukš­ tų ir krep­š i­n į žai­d žian­č ių ber­ niu­k ų, idea­l as bu­v o vie­n as – Ar­v y­d as Sa­b o­n is. Jei kal­b ė­s i­m e apie NBA ly­g ą, vi­s uo­m et im­p o­ na­v o Ke­v i­n o Gar­n et­t o žai­d i­m as.

Pas­t a­rai­s iais me­t ais Bos­t o­n o „Cel­t ics“ uni­v er­s a­l io­j o puo­l ė­ jo sta­t is­t i­k a NBA are­n o­s e jau nė­ra to­k ia įspū­d in­ga, kaip bu­ vo anks­č iau, ta­č iau šio žai­d ė­j o pa­s i­ro­d y­m ais ir re­z ul­t a­t ais vis dar do­m iuo­s i.

15

šeštadienis, balandžio 28, 2012

sportas M.Stan­ke­vi­čius bus ope­ruo­ja­mas

Fi­ni­šas – ­ be L.Klei­zos

J.Guar­dio­la ­ pa­si­trauks

Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nės ir Ro­mos „La­zio“ (Ita­li­ja) klu­ bo gy­nė­jui Ma­riui Stan­ke­vi­ čiui (nuo­tr.) bus at­lik­ta Achi­ lo saus­gys­lės ope­ra­ci­ja. Ją re­ ko­men­da­vo Suo­mi­jos me­di­ci­ nos pro­fe­so­rius Sa­ka­ris Opa­ va, diag­no­za­vęs M.Stan­ke­vi­ čiui chro­niš­ką Achi­lo saus­gys­ lės pa­to­lo­gi­ją.

Li­nas Klei­za ket­vir­ta­die­ nį ne­žai­dė pa­sku­ti­nių­jų NBA čem­pio­na­to re­gu­lia­rio­jo se­ zo­no rung­ty­nių, o 11-ąją vie­ tą Ry­tų kon­fe­ren­ci­jo­je užė­ męs To­ron­to „Rap­tors“ klu­ bas (23 per­ga­lės ir 43 pra­ lai­mė­ji­mai) na­muo­se 98:67 nu­ga­lė­jo Nau­jo­jo Džer­sio „Nets“ (22, 44) eki­pą.

Is­pa­ni­jos fut­bo­lo čem­pio­ nės „Bar­ce­lo­nos“ vy­riau­sia­ sis tre­ne­ris Jo­se­pas Guar­dio­la (nuo­tr.), pa­si­bai­gus se­zo­nui, pa­si­trauks iš pa­rei­gų. Tre­ne­ ris apie tai jau in­for­ma­vo klu­ bo pre­zi­den­tą Sand­ro Ro­sel­lą, o va­kar – žai­dė­jus. J.Guar­dio­ los tre­ni­ruo­ja­ma „Bar­ce­lo­na“ iš­ko­vo­jo 13 ti­tu­lų.

duris

Lie­tu­viai NBA Iki šiol NBA nau­jo­kų bir­žo­je bu­vo pa­šauk­ti 11 lie­tu­vių. Še­ši iš jų jau yra žai­dę NBA are­no­se. Vie­nas Lie­tu­vos krep­ši­nin­kas į stip­riau­sią pa­sau­lio ly­gą bu­vo pa­te­kęs ne per bir­žą.

Ar­vy­das Sa­bo­nis. 1986 m. 24-uo­ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko Port­lan­do „Trail Bla­zers“. NBA ly­go­je de­biu­ta­vo 1995 m. Port­lan­do eki­pai at­sto­va­vo 1995– 2001 ir 2002–2003 m. Ša­rū­nas Mar­č iu­lio­n is. 1987 m.

127-uo­ju šau­k i­mu pa­si­r in­ko „Gol­ den Sta­te War­r iors“. NBA are­no­se de­biu­ta­vo 1989 m. ir per sa­vo kar­ je­rą at­sto­va­vo „Gol­den Sta­te War­ riors“ (1989–1994 m.), Siet­lo „Su­per­ So­nics“ (1994–1995 m.), Sak­ra­men­to „Kings“ (1994–1995 m.) ir Den­ve­rio „Nug­gets“ (1995–1996 m.) eki­poms. Žyd­r ū­n as Il­g aus­k as. 1996 m.

20-uo­ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko Kliv­lan­ do „Ca­va­liers“. NBA ly­go­je at­sto­va­ vo „Ca­va­liers“ (1997–2010 m.) ir Ma­ ja­mio „Heat“ (2010–2011 m.).

at­sar­gi­nių. Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo, nba.com nuo­tr.

– Šio­mis die­no­mis tu ir Ed­ga­ ras Ula­no­vas bu­vo­te pa­kvies­ti pa­si­tre­ni­ruo­ti su Kau­no „Žal­ gi­rio“ pa­grin­di­ne eki­pa. Koks įspū­dis dir­bant su Eu­ro­ly­gos ly­gio krep­ši­nin­kais?

– Skir­t u­m as tik­rai jau­č ia­s i. Vi­ si „Žal­g i­r io“ vai­k i­n ai – aukš­ čiau­s io ly­g io žai­d ė­j ai , tad jų meist­r iš­k u­m o ne­p as­t e­b ė­t i neį­ ma­n o­m a . „Bal­t ų“ ko­m an­d o­ je daug jau­n i­m o, čia mo­k o­m a­ si di­d žių­j ų krep­š i­n io pa­s lap­č ių.

Dir­b ant su „Žal­g i­r iu“ mo­k y­t is nė­ra ka­d a, grum­t is po krep­š iais rei­k ia vi­s o­m is jė­g o­m is. Tre­n i­ ruo­t ės su žal­g i­r ie­č iais la­b ai nau­d in­g os.

– Žai­di krep­ši­nio pa­sau­ly­ je neįp­ras­tu 49-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­tais marš­ki­nė­liais. Ką jis reiš­kia?

– Vi­sa­d a ža­v ė­jau­s i krep­š i­n in­ kais, ku­rie vi­so­se ko­man­do­se žai­ džia tuo pa­čiu nu­me­riu. No­rė­jau, kad ma­no nu­me­ris bū­tų iš­skir­ti­ nis ir kaž­k ą reikš­t ų. Pa­s i­r in­kau 49-ąjį, nes jis su­s i­j ęs su ma­n o gi­mi­mo da­ta – esu gi­męs ba­lan­ džio 9-ąją.

Trium­fas: 2011-ųjų BBL eli­to di­vi­zio­no fi­na­le „Žal­gi­ris“ 75:67 nu­ga­lė­jo VEF krep­ši­nin­kus.

Į Šiau­lius – me­džio­ti ti­tu­lo

Vir­g i­n i­j us Praš­ke­v i­č ius. 1996– 1997 m. tu­rė­jo su­tar­tį su Mi­ne­so­tos „Tim­ber­wol­ves“, ta­čiau ne­žai­dė nė vie­nų rung­ty­nių.

Ma­rius Bag­do­nas

Da­rius Son­gai­la. 2002 m. 50-uo­ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko Bos­to­no „Cel­tics“.

Per sa­vo kar­je­rą at­sto­va­vo Sak­ra­ men­to „Kings“ (2003–2005 m.), Či­ka­ gos „Bulls“ (2005–2006 m.), Va­šing­to­ no „Wi­zards“ (2006–2009 m.), Nau­jo­ jo Or­lea­no „Hor­nets“ (2009–2010 m.), Fi­la­del­fi­jos „76ers“ (2010–2011 m.).

Šian­dien Šiau­liuo­se pra­si­dės Bal­ ti­jos krep­ši­nio ly­gos (BBL) eli­to di­ vi­zio­no fi­na­lo ket­ver­to tur­ny­ras.

Nuo 2004-ųjų čem­pio­nų ti­tu­lus yra iš­ko­vo­ję tik Lie­tu­vos klu­bai, dau­giau­sia kar­tų – ke­tu­ris – yra trium­fa­vęs Kau­no „Žal­gi­ris“.

Mar­ty­nas And­riuš­ke­vi­čius. 2005 m. 44-uo­ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko Or­lan­ do „Ma­gic“ klu­bas, ta­čiau po mai­nų vi­ du­rio puo­lė­jas at­si­dū­rė „Ca­va­liers“ eki­ po­je. Vis dėl­to Kliv­lan­do eki­po­je „cent­ ras“ pra­ktiš­kai ne­žai­dė ir ne­tru­kus bu­ vo iš­siųs­tas į že­mes­nę NBDL ly­gą.

Li­nas Klei­za. 2005 m. 27-uo­ju šau­ ki­mu pa­si­rin­ko Port­lan­do „Trail Bla­ zers“, ta­čiau po mai­nų at­si­dū­rė Den­ ve­rio „Nug­gets“ eki­po­je. Jo­je žai­dė iki 2009-ųjų. Nuo 2010-ųjų at­sto­ vau­ja To­ron­to „Rap­tors“.

Do­na­tas Mo­tie­jū­nas. 2011 m. 20-uo­ ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko Hius­to­no „Roc­ kets“, ta­čiau šį se­zo­ną pra­lei­do Gdy­nės „As­se­co Pro­kom“ (Len­ki­ja) eki­po­je.

Jo­nas Va­lan­čiū­nas. 2011 m. 5-uo­ ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko To­ron­to „Rap­ tors“, ta­čiau šį se­zo­ną vil­ki Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ marš­ki­nė­lius.

Re­nal­das Sei­bu­tis. 2007 m. 50-uo­ ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko Da­la­so „Ma­ ve­ricks“ eki­pa, ta­čiau NBA du­rų gy­ nė­jas taip ir ne­pra­vė­rė.

Ro­ber­tas Jav­to­kas. 2001 m. 56-uo­ ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko San An­to­nio „Spurs“, ta­čiau NBA are­no­se taip ir ne­de­biu­ta­vo.

Eu­re­l i­j us Žu­k aus­k as. 1995 m.

54-uo­ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko Siet­lo „Su­per­So­nics“. Net­ru­kus ši ko­man­da tei­ses į vi­du­rio puo­lė­ją per­lei­do Mil­ vo­kio „Bucks“ ko­man­dai, ta­čiau NBA are­no­se „cent­ras“ ne­su­žai­dė nei vie­ nų rung­ty­nių.

Vaidoto Grigo nuo­tr.

Fa­vo­ri­tų lau­kia iš­šū­kiai

Pus­f i­n a­ly­je Alek­sand­ro Tri­f u­ no­v i­č iaus tre­n i­r uo­ja­m i žal­g i­ rie­čiai su­si­tiks su aikš­tės šei­mi­ nin­kais „Šiau­lių“ krep­ši­nin­kais.

An­ta­n o Si­rei­kos auk­l ė­t i­n iai šį se­zo­ną jau įro­dė, kad yra pa­si­ ren­g ę mes­t i rim­t ą iš­š ū­k į 2005, 2008, 2010 ir 2011 m. BBL čem­ pio­nams.

Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) re­gu­lia­rio­jo se­zo­no fi­ni­še šio mė­ ne­sio pra­džio­je „Žal­gi­ris“ Šiau­ liuo­se pa­ty­rė ne­sėk­mę 81:91. Tai bu­vo vie­nin­te­lis kau­nie­čių pra­ lai­mė­ji­mas ša­lies pir­me­ny­bė­ se. Pir­mo­je šio se­zo­no akis­ta­to­je per­nai lapk­ri­čio pa­bai­go­je žal­gi­ rie­čiai sa­vo aikš­tė­je įvei­kė „Šiau­ lius“ 104:84.

Dėl ki­to ke­lia­la­pio į fi­na­lą 2006, 2007 ir 2009 m. BBL čem­pio­nas Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ su­si­ grums su Ra­mū­no Bu­tau­to tre­ ni­ruo­ja­ma Ry­gos VEF ko­man­da.

Praė­ju­sį se­zo­ną bū­tent Lat­vi­ jos čem­pio­nai pa­tei­kė di­džiau­sią staig­me­ną, pus­fi­na­ly­je pa­lau­žę vil­nie­čius.

Pa­mo­ką įver­ti­no

Vie­nam žal­gi­rie­čiui dvi­ko­vos su šiau­lie­čiais vi­sa­da ke­lia ypa­tin­ gų sen­ti­men­tų. Min­dau­gas Kuz­ mins­kas, prieš per­si­kel­da­mas į Kau­ną, 2008–2010 m. vil­kė­jo „Šiau­lių“ marš­ki­nė­lius.

„Pas­ta­ruo­ju me­tu tu­rė­jo­me ne­ ma­žai lais­vų die­nų, ta­čiau tai ne­ bu­vo ato­sto­gos. Daug dė­me­sio sky­rė­me var­žo­vų ana­li­zei ir fi­zi­ niam pa­si­ren­gi­mui. Pus­fi­na­ly­je lau­kia „Šiau­liai“, ku­rie mus šie­met jau skau­džiai pa­mo­kė. Tas pra­lai­ mė­ji­mas mums pri­dės pa­pil­do­mos mo­ty­va­ci­jos siek­ti re­van­šo“, – dien­raš­čiui sa­kė M.Kuz­mins­kas.

Aleksandras Trifunovičius:

Re­zul­ta­tai se­zo­no fi­ ni­še ro­do, kad ki­tos LKL eki­pos ge­ro­kai priar­tė­jo prie ly­de­rių.

Pak­laus­tas, kaip „Žal­gi­ris“ pa­ si­kei­tė nuo to lai­ko, kai Šiau­lių are­ną bu­vo pri­vers­tas pa­lik­ti nu­ leis­ta gal­va, puo­lė­jas tei­gė, kad ne­sėk­mė ir klai­dos bu­vo iša­na­li­ zuo­tos la­bai nuo­dug­niai.

Apie var­žo­vus – pa­gar­biai

„Žal­gi­rio“ di­ri­gen­tas A.Tri­fu­ no­vi­čius tvir­ti­no, kad per­trau­ka prieš svar­biau­sius se­zo­no mū­šius bu­vo la­bai nau­din­ga – žai­dė­jai ne tik ga­lė­jo pa­krau­ti ba­te­ri­jas, bet ir pra­dė­jo jaus­ti rung­ty­nių al­kį. „Tu­rė­jo­me ge­rą ga­li­my­bę at­ si­pūs­ti, pail­sė­ti, vis­ką ap­mąs­ty­ti ir pa­dir­bė­ti. Esa­me pa­si­ruo­šę le­ mia­miems mū­šiams BBL ir LKL pir­me­ny­bėms“, – sa­kė ser­bas.

– Tre­ne­ri, ko­kiems žai­di­mo as­pek­tams su­tel­kė­te di­džiau­ sią dė­me­sį? – pa­klau­sė­me A.Tri­ fu­no­vi­čiaus.

– Sten­gė­mės pa­to­bu­lin­ti vi­sus žai­ di­mo kom­po­nen­tus, ta­čiau iš­skir­ti­

nį dė­me­sį sky­rė­me in­di­vi­dua­liai gy­ ny­bai. Se­zo­no pa­bai­go­je gin­da­mie­si vie­nas prieš vie­ną da­rė­me ne­ma­žai klai­dų, ku­rios mums ne­ma­žai kai­ na­vo. Ne­ži­nau, dėl ko taip nu­tik­da­ vo: gal­būt dėl nuo­var­gio ar įtam­pos, o gal­būt dėl ko­kių nors ki­tų prie­žas­ čių. Fi­zi­nio ren­gi­mo tre­ne­ris Si­gi­tas Ka­va­liaus­kas per šį lai­ką ir­gi ne­ma­ žai dir­bo su krep­ši­nin­kais ir sten­gė­ si tin­ka­mai pa­ruoš­ti juos li­ku­siam var­žy­bų ma­ra­to­nui.

– Dėl ke­lia­la­pio į BBL fi­na­lą kau­si­tės su „Šiau­liais“, ku­rie pa­sta­ruo­ju me­tu de­monst­ruo­ ja ge­rą for­mą ir su­ge­bė­jo įveik­ ti tiek „Žal­gi­rį“, tiek „Lie­tu­ vos ry­tą“. Kur sly­pi šiau­lie­čių stip­ry­bė?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti, tai tur­būt ge­ riau­siai ži­no jie pa­tys (juo­kia­si).

Pa­žy­mė­siu, kad „Šiau­liai“ – tik­ rai ge­ra ko­man­da, tu­rin­ti 12 ly­ gia­ver­čių krep­ši­nin­kų. Be šiau­lie­ čių, to­kį krep­ši­nin­kų pa­si­rin­ki­mą dar tu­ri­me mes ir „Lie­tu­vos ry­ tas“. Ver­ti­na­me juos ir ži­no­me, kad tai bus la­bai rim­ti opo­nen­ tai. Ne kar­tą ana­li­za­vo­me „Šiau­ liams“ pra­lai­mė­tų rung­ty­nių klai­ das ir vi­liuo­si, kad jų ne­kar­to­si­me.

Re­zul­ta­tai se­zo­no fi­ni­še ro­do, kad ki­tos LKL eki­pos ge­ro­kai priar­tė­jo prie ly­de­rių.

– Ar į Šiau­lius vyks­ta­te op­ti­ ma­lios su­dė­ties?

– Be­veik vi­si mū­sų žai­dė­jai svei­ ki. Vie­nin­te­lis Ma­rio De­la­šas skun­ džia­si nu­ga­ros skaus­mais. Se­zo­no pa­bai­go­je iš jo ti­kė­jo­mės sva­rios pa­ gal­bos, ta­čiau da­bar neaiš­ku, ka­da jis su­grįš į aikš­tę. Kad ir kaip bū­tų, Ma­rio – jau­nas krep­ši­nin­kas ir sku­ bin­ti jį kuo grei­čiau bet ko­kia kai­na su­grįž­ti į ri­kiuo­tę ne­bū­tų tei­sin­ga.

16

šeštadienis, balandžio 28, 2012

sportas D.Zub­rus žais pus­fi­na­ly­je

Is­pa­niš­ka­sis ­ fi­na­las

Šiau­lie­čiams ­ ne­pa­si­se­kė

Dai­niaus Zub­raus at­sto­vau­ja­ mas Nau­jo­jo Džer­sio „De­vils“ klu­bas pa­te­ko į NHL čem­pio­ na­to Ry­tų kon­fe­ren­ci­jos pus­fi­ na­lį. „De­vils“ pa­sku­ti­nė­se ket­ virt­fi­na­lio rung­ty­nė­se po dvie­ jų pra­tę­si­mų 3:2 įvei­kė Flo­ ri­dos „Pant­hers“ eki­pą ir lai­ mė­jo se­ri­ją iki ke­tu­rių per­ga­ lių 4:3.

Ge­gu­žės 9-ąją Bu­ka­reš­te (Ru­mu­ni­ja) Eu­ro­pos fut­bo­ lo ly­gos tur­ny­ro fi­na­le žais Is­pa­ni­jos klu­bai – Mad­ri­ do „At­le­ti­co“ ir Bil­bao „Ath­ le­tic“. Mad­ri­die­čiai pus­fi­na­ ly­je 4:2 ir 1:0 eli­mi­na­vo „Va­ len­cia“ eki­pą, o Bil­bao ko­ man­da 1:2 ir 3:1 – Li­sa­bo­nos „Spor­ting“ vie­nuo­li­kę.

At­sa­ko­mo­sio­se LKL pus­fi­na­ lio rung­ty­nė­se Vil­niaus „Lie­tu­ vos ry­tas“ 82:67 įvei­kė „Šiau­ lius“ ir, at­si­re­van­ša­vęs už ne­ sėk­mę 65:74 Šiau­liuo­se, pa­te­ ko į fi­na­lą. Ki­to pus­fi­na­lio pir­ ma­ja­me ma­če Kau­no „Žal­gi­ ris“ 81:74 įvei­kė Prie­nų „Rū­du­ pį“. Ant­ro­ji dvi­ko­va – ge­gu­žės 2-ąją Kau­ne.

Per­ga­lės šam­pa­ną iš­šo­vė kau­nie­tės Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­gos (LMKL) čem­pio­na­to auk­sas ir bron­ za li­ko Kau­ne, si­dab­ras po per­trau­ kos iš­ke­lia­vo į Vil­nių.

Va­kar pa­s ku­t i­n ė­s e di­d žio­j o fi­ na­l o rung­t y­n ė­s e Kau­n o „VI­ ČI-Ais­č ių“ ko­m an­d a sa­vo aikš­ tė­j e 94:65 nu­ga­l ė­j o Vil­n iaus „Ki­b irkš­t ies-Ti­c hės-IKI“ krep­ ši­n in­kes ir, lai­m ė­j u­s i se­r i­j ą iki tri­jų per­ga­lių 3:2, ap­gy­nė LKML čem­pio­nės ti­tu­lą.

Po per­ga­lės Kau­no krep­ši­nin­kių šam­pa­no už­te­ko ir vy­riau­sio­jo tre­ ne­rio Man­to Šer­niaus kos­tiu­mui.

Bron­zos me­da­liai bus įteik­ ti Kau­no ra­jo­no „Si­re­nų“ eki­pai, ku­ri ma­ža­ja­me fi­na­le 3:2 (80:76, 55:63, 73:77, 69:61 ir 76:72) pra­ no­ko Šiau­lių „Rū­tą“.

Iš­kil­min­gos LMKL čem­pio­na­to pa­baig­tu­vės, me­da­lius iš­ko­vo­ju­sių

ko­man­dų bei ge­riau­sių žai­dė­jų ap­ do­va­no­ji­mo ce­re­mo­ni­ja nu­ma­to­ma ba­lan­džio 30-ąją Aukš­tad­va­rio re­ gio­ni­nia­me par­ke, ant Un­gu­rio eže­ro kran­to įsi­kū­ru­sia­me res­to­ ra­ne „IDW Es­pe­ran­za Re­sort“.

KD inf.

Sta­tis­ti­ka „VI­Č I-Ais­tės“–„Ki­b irkš­t is-Ti­chėIKI“ 94:65 (25:17, 18:13, 31:15, 20:20).

V.Kuk­tie­nė 17 taš­k ų (5 at­ko­vo­ti ka­ muo­liai), A.Ke­me­ž ys 16 (6 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), V.Si­pa­vi­čiū­tė 13, T.Lich­ ta­ro­vič 11 (8 re­zul­ta­ty­v ūs per­da­vi­ mai)/K.Veng­r y­tė 18, L.Ric­ke­v i­čiū­ tė 12, G.Šnio­kai­tė 9 (5 at­ko­vo­t i ka­ muo­liai). 1-osios rung­ty­nės – 72:76, 2-osios – 92:68, 3-io­s ios – 86:62, 4-osios – 73:79. Se­ri­ja – 3:2.

Ga­li­my­bės: le­mia­mo­se rung­ty­nė­se „VI­ČI-Ais­tės“ bu­vo vi­sa gal­va pra­na­šes­nės už vil­nie­tes.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

17

šeštadienis, balandžio 28, 2012

aukštyn žemyn

22p.

Au­to­mo­bi­lis ve­ža kū­ną, o mo­to­cik­las – sie­lą.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Tar­dy­mo izo­lia­to­riaus di­rek­to­rė: apie tai, kas ne­svar­bu tikram vy­rui „Di­rek­to­rius“. Taip už­ra­šy­ta ant Kau­no tar­ dy­mo izo­lia­to­riaus va­do­vės Ži­vi­lės Mi­kė­ nai­tės ka­bi­ne­to du­rų. Ji pir­mo­ji per Lie­ tu­vos baus­mių is­to­ri­ją mo­te­ris, va­do­ vau­jan­ti to­kiai įstai­gai. Kai ku­rių dar­buo­ to­jų jau pa­va­din­ta ge­le­ži­ne, į vy­riš­kos gi­ mi­nės žo­dį rea­guo­ja to­le­ran­tiš­kai.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

– Ne! Man pa­tin­ka mo­te­riai ro­do­ma pa­gar­ba, dė­me­sys, kai jai už­lei­džia sė­di­mą vie­tą, pra­lei­džia pro du­ris.

Sunk­me­čiu rei­kia mo­te­rų

– Di­rek­to­rius – tai žo­dis vartoja­ mas bend­ri­nė­je kal­bo­je. Ne­su fe­mi­ nis­tė, tad koks skir­tu­mas? – ti­ki­no Kau­no tar­dy­mo izo­lia­to­riaus di­ rek­to­rė Ž.Mi­kė­nai­tė.

– Dir­ba­te vy­riš­ko­je įstai­go­je, kur mo­te­ris, juo­lab va­do­vė, – la­bai neįp­ras­ta.

– Ko­dėl vy­riš­ko­je? Vi­siš­kai ne­su­ tin­ku. Man įdo­mu. Iš­ban­dy­mas, ar su­ge­bė­siu.

– To­kia mo­te­ris tu­ri bū­ti „uch“.

Kaip ru­sai sa­ko „ba­ba...“ – ... s jai­ca­mi (su kiaušiniais – aut. past.), – kva­to­ja­si. – Ne­ma­nau. Juk ir vy­rų yra, ku­riuos ga­li­me pa­va­din­ ti le­be­do­mis. O mo­te­rys ga­li vis­ką tvar­kin­gai su­skirs­ty­ti. Tai pri­klau­ so nuo as­me­ni­nių sa­vy­bių.

Kai yra pi­ni­gų, leng­va bū­ti vy­ ru, o kai nė­ra, at­si­ran­da sun­ku­mų.

Vis­kas gu­la ant mo­ters pe­čių. Ne tik mais­to ga­my­ba. Gal sunk­me­čiu ir rei­kia to­kių mo­te­rų?

– Mo­te­rys gro­bia val­džią?

– Man ne­pa­tin­ka žo­dis „grob­ti“. Aš da­ly­va­vau kon­kur­se su tri­mis vy­ rais. Bu­vo ver­ti­na­ma daug kas: už­ sie­nio kal­bos mokėjimas, at­li­ko­me įvai­rius tes­tus, te­ko bėg­ti ki­lo­met­ rą ir 100 met­rų tvos­kiant 30 laips­ nių karš­čiui.

– Mo­te­rys pe­ri­ma val­džią ap­ gau­le?

– Mo­te­rys stip­rios, pro­fe­sio­na­lios.

Ne tik Lie­tu­vo­je. Is­to­ri­ja me­na įvai­ rių mo­te­rų. Juk narp­lio­jant vy­riš­ kus rei­ka­lus ne­re­tai sa­ko­ma: „Ieš­ kok mo­ters.“ – Jūs – už au­gan­čią fe­mi­niz­mo ban­gą? Suo­mi­jos ar Da­ni­jos mo­de­lis Lie­tu­vo­je pa­tik­tų?

Ne­mėgs­ta int­ri­gų

– Džia­zas – jū­sų silp­ny­bė?

– Ne. Tik vie­nas iš po­mė­gių. Dar – ke­lio­nės, fil­mai, kny­gos. Tie­sa, jas skai­tau, kai bū­na lai­ko. Daž­niau­ siai grįž­tu kaip iš­sunk­ta cit­ri­na.

Dau­giau­sia skai­tau per ato­sto­gas.

Vie­na pa­sku­ti­nių, ku­rią skai­čiau, – apie stre­so val­dy­mą.

– Pri­tai­ko­te ko­le­goms?

– Vi­sų pir­ma pri­tai­kau sau. Ten su­ra­šy­tos ži­no­mos tie­sos, bet jas rei­kia pa­si­kar­to­ti. Kai mo­ki su­val­ dy­ti sa­ve, ge­riau bend­rau­ti ir su ko­ le­go­mis.

Apie mo­te­ris daug ra­šy­ta, ta­py­ta, bet nie­kas tiks­liai neį­ var­di­jo, kas yra mo­ te­ris. Ir pui­ku, kad mo­te­rį ma­to­me skir­ tin­gai.

– Kam la­bai ne­leng­va, kai va­ do­vė – mo­te­ris?

– Tik­ram vy­rui tai ne­tu­rės įta­kos.

Ne­vy­riš­ka už nu­ga­ros kal­bė­ti, svars­ ty­ti. Ne­mėgs­tu int­ri­gų. Vi­sa­da sa­ kau: sė­da­me ir at­vi­rai pa­si­kal­ba­me.

– Ar, Tar­dy­mo izo­lia­to­riaus di­ rek­to­rės nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je yra daug tik­rų vy­rų?

– Yra la­bai daug rim­t ų, at­sa­ kin­g ų, vai­k us au­g i­n an­č ių vy­r ų.

Su drau­gė­mis kar­tais pa­si­kal­ba­ me: „Oi, mes, mo­te­rys...“ Bet juk ne­re­t ai vy­r ų neį­ver­t i­n a­m e. Kas mes, mo­te­rys, be jų? Kaip pa­si­ju­ siu mo­te­ri­mi, jei jų ne­bus?

18

Meš­kiu­kas: žais­lą, ku­ris tu­ri sau­go­ti di­rek­to­rę Ž.Mi­kė­nai­tę, pa­do­va­no­jo VRM Vi­daus tar­ny­bos pul­kas.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

18

šeštadienis, balandžio 28, 2012

aukštyn žemyn

Tar­dy­mo izo­lia­to­riaus di­rek­to­rė: ap Be to, au­gin­ki­me vy­rus to­ 17 kius, ko­kius no­ri­me juos ma­ty­ti. O kas dau­giau­sia jiems duo­

da? Ma­ma, dar­že­lio auk­lė­to­ja, mo­ ky­to­ja – daž­niau­siai mo­te­rys.

Juoda ir balta

– Bend­rau­ja­te leng­vai, šyp­so­ tės, bet ži­nau, kad dar­be esa­te griež­ta ir su­ke­lia­te daug vė­jo.

– Iš kur ži­no­te? Ne­su la­bai griež­ta.

Rei­ka­lau­ju, kad vis­kas bū­tų pa­gal tei­sės ak­tus. Iš pra­džių gin­či­jau­ si su kai ku­riais dar­buo­to­jais. Kad ir dėl į pro­ku­ra­tū­rą, teis­mus siun­ čia­mų raš­tų su klai­do­mis. Tai nė­ra smulk­me­na, tai – mū­sų vei­das. Da­ bar tai iš­gy­ven­din­ta.

– Ir pa­dau­gė­jo biu­rok­ra­ti­jos?

– Kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę. Kiek­vie­nas bet ko­kios sri­ties va­do­vas atei­na su nau­jais rei­ka­la­vi­mais. Bet aš la­bai my­liu žmo­nes, jau­čiu at­sa­ko­my­bę už tuos, ku­rie yra už ma­nęs.

– O už jū­sų yra daug prie­šų?

– Ne­ma­nau. Taip, ne vi­si pri­ta­ria.

No­ri išei­ti? Jų pro­ble­ma, jie tu­ri ga­ li­my­bę pa­si­rink­ti. Ar­ba pri­si­de­ri­ na­me ir dir­ba­me, ar­ba ne. Ta­čiau ki­tam va­do­vui gal­būt jis bus tin­ka­ mas? Nė­ra daug blo­gų žmo­nių, yra tik blo­gi poel­giai. Ir ka­rų nie­kas ne­ lai­mi. Net ir ma­nan­tie­ji lai­mė­ję.

– Se­na in­dė­nų le­gen­da sa­ko, kad kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri sa­vy­je du vil­kus – juo­dą ir bal­ tą. Ko­kį mes au­gi­na­me, toks ir au­ga?

– Bū­tent! Kaip ir su pia­ni­no kla­ vi­šais. Jei gro­si bal­tais, die­na bus švie­si, jei juo­dais – tam­si.

Iš nu­teis­to­jo ro­žių ne­priė­mė

– Jūs leng­vai iš­tar­dy­tu­mė­te žmo­gų?

– Ne­ži­nau, – šyp­so­si.

– Taip gud­riai šyp­so­tės, tar­ si gal­vo­tu­mė­te, na, pa­pul­tum man į ran­kas!

– (Juo­kia­si...) Vie­na – fi­ziš­kai, ki­ta – psi­cho­lo­giš­kai. Yra įvai­rios tech­ ni­kos. Kū­no, ran­kų kal­ba, ko­jų ges­ tai, ju­de­siai. Bet juos rei­kia kar­to­ ti, nes pri­mirš­tu. Esu ga­na at­vi­ras žmo­gus. Duk­ra kar­tais sa­ko: ma­ ma, ma­žiau ges­ti­ku­liuok, – kal­ ban­tis Ži­vi­lė bu­vo ga­na emo­cin­ga ir jud­ri.

El­kis su ki­tu taip, kaip no­rė­tum, kad elg­tų­si su ta­vi­mi.

Drau­gys­tė, san­ty­kiai taip pat rei­ka­lau­ja in­ves­ti­ci­jų.

– Bet jus iš­tar­dy­ti ne­leng­va?

– Jūs ma­ne jau tar­do­te.

– Lei­džia­te sau flir­tuo­ti dar­be?

– Ge­riau to ne­bū­tų, ypač prie nu­ teis­tų­jų. Dėl ope­ra­ci­jos vie­ną jų iš­ lei­do­me ato­sto­gų. Ko­vo 8-osios pro­ga jo sū­nus at­ne­šė ro­žių. La­bai pa­dė­ko­jau, bet ne­priė­miau.

– Po to bū­tų įvai­rių in­terp­re­ta­ ci­jų? Juo­lab kad mo­te­rys įsi­my­ li ka­li­nius.

– Vis­ko bū­na. Kar­tais įsi­my­li net ge­riau­sios psi­cho­lo­gės.

– Be­je, prieš pus­me­tį ža­dė­jo­ te, kad jū­sų dar­be bus dau­giau gė­lių.

– Taip ir yra. Dar bus. Fon­ta­nė­lį kie­ me ren­gia­me. Sut­var­kė­me rū­ko­mą­ jį, kur bu­vo tik dvi kė­dės ir pa­pras­ tas ki­bi­ras. Te­le­vi­zo­rių, ku­rį la­bai re­tai žiū­rė­jo pa­va­duo­to­jas, per­kė­ lė­me į pri­žiū­rė­to­jų poil­sio kam­ba­rį.

Pa­ka­bi­no­me pa­veiks­lą.

Di­džiau­sia baus­mė – ma­mos mir­tis

– Ko­kia mo­te­ri­mi sa­ve įvar­dy­ tu­mė­te?

– Mo­te­ri­mi. Tai daug. Apie mo­te­ ris daug ra­šy­ta, ta­py­ta, bet nie­kas tiks­liai neį­var­di­jo, kas yra mo­te­ris, – šyp­so­si. – Ir pui­ku, kad mo­te­rį ma­to­me skir­tin­gai.

– Taip. Ta­čiau ko­kią ma­to­te sa­ ve?

– Bend­rau­jan­čią, links­mą, nuo­šir­ džią, su­pran­tan­čią, be­si­gi­li­nan­čią, dau­giau iman­čią nei duo­dan­čią, links­mą, įdo­mią.

– Oho! Iš kuk­lu­mo ne­mir­si­te.

– (Juo­kia­si.) O jūs apie sa­ve la­bai blo­gai gal­vo­ja­te? Ga­liu pa­mi­nė­ti ir blo­gų sa­vy­bių. Kad ir reik­lu­mą. Bet kam to rei­kia?

– Ko­kią di­džiau­sią baus­mę pa­ ty­rė­te gy­ve­ni­me?

– Kai nuo vė­žio mi­rė ma­no ma­ma.

Di­rek­to­rė: Ž.Mi­kė­nai­tė – pir­mo­ji mo­te­ris Lie­tu­vo­je, va­do­vau­jan­ti baus­mi

– Daug lai­ko rei­kė­jo sa­ve vėl su­dė­lio­ti iš da­lių?

– Tre­jų me­tų.

kas bus ge­rai. Iš pra­džių bu­vo la­bai sun­ku. Te­ko iš­mok­ti gy­ven­ti vie­nai.

Mi­rę abu ma­no tė­vai, se­ne­liai.

– (Šyp­so­si.) O, taip! Mielai ati­ duo­du at­sa­ko­my­bę kitiems, ir man ra­mu.

– At­leis­ki­te, po to jūs gy­ve­ni­me dau­giau pra­ra­do­te ar at­ra­do­te?

– Su ma­ma bu­vo­me itin ar­ti­mos. Ži­ no­da­vau: nu­va­žiuo­siu pas ją, ir vis­

Na­mai – už­da­ra tvir­to­vė

– Kas jus val­do?

– Apie na­mus ne­kal­bu. As­me­ni­ nis gy­ve­ni­mas – griež­tai ne. To­kie prin­ci­pai.

– Ži­vi­le, na­mie jūs tur­būt mie­ lai pa­si­duo­da­te, kad jums va­ do­vau­tų?

V.Ge­ru­lai­tis iš­lei­do kny Ži­no­mas mu­zi­ko­lo­gas, pra­de­dan­tis ra­šy­to­jas, ką tik de­biu­ta­vęs ak­to­rius. Vis dėl­to jam la­biau­siai pa­tin­ka ne mu­zi­ka ir ne li­te­ra­ tū­ra, o is­to­ri­ja. Tik­rai mįs­lin­ga as­me­ny­bė tas Vik­to­ras Ge­ru­lai­tis.

Ir ne ma­žiau eks­cent­riš­ka bei įžū­li, nors ne­su­pyks­ta, kai mo­te­ rys lep­te­lė­ja: „A, Gerulaitis… Ca­sa­no­va.“

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

– Vik­to­rai, kas yra jū­sų „No­ velečių“ mū­za, įkvė­pė­ja, dėl ku­rios at­si­ra­do ši kny­ga?

– Pers­pė­ju: jo­kių mė­ly­nų, rau­do­nų, gel­to­nų! Apie mo­te­ris – jo­kių kal­bų, – pri­si­mi­nęs pla­čiai nu­skam­bė­ju­ sią is­to­ri­ją su Mė­ly­nos pseu­do­ni­mą pa­si­rin­ku­sia te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ ja Ind­re Da­na­zai­te, griež­tai rė­žia ne tur­tų, bet mo­te­rų dė­me­sio iš­le­ pin­tas vy­ras. – Praė­ju­sį sek­ma­die­ nį Kau­no mu­zi­ki­nio teat­ro sce­no­je vai­di­nau Ca­sa­no­vą. „Ga­lan­tiš­ka­ sis Ca­sa­no­vos barokas“ – taip va­ di­no­si se­zo­no už­da­ry­mo spek­tak­liskon­cer­tas. Bu­vo la­bai neįp­ras­tas.

De­biu­tas: Kau­no mu­zi­ki­nio teat­ro sce­no­je su­vai­di­nęs Ca­sa­no­vą, V.Ge­

ru­lai­tis pri­pa­ži­no, kad jam mil­ži­niš­ką įspū­dį pa­da­rė šio le­gen­di­nio su­ ve­džio­to­jo po­žiū­ris į mo­te­ris.

Lai­mu­čio Brun­dzos nuo­tr.

– Svei­ki­nu. Mo­te­rų su­ve­džio­to­ jo vaid­muo jums ne­tu­rė­jo bū­ti sun­kus?

– Te­ko kai ką ir pa­ra­šy­ti. Sup­ran­tu šyp­se­nas: Ge­ru­lai­tis vai­di­na sa­ve.

Ne. Man pa­li­ko mil­ži­niš­ką įspū­dį Ca­sa­no­vos po­žiū­ris į mo­te­ris. Pir­ ma, jam bu­vo svar­biau­sia neį­žeis­ ti mo­ters jaus­mų. Ant­ra, jam bu­vo svar­bu ne jo pa­ties, o mo­ters lai­ mė jo glė­by­je. Mo­te­rys ži­no­jo, kad tik­tai vie­ną nak­tį pra­leis su Ca­sa­ no­va. Ir jis ži­no­jo, kad joms reiš­kia la­bai daug. Ne­pai­sant, kas ji – pa­ pras­ta skal­bė­ja ar gra­fie­nė, ei­gu­lio duk­tė ar iš­te­kė­ju­si mo­te­ris, Ca­sa­ no­va ge­bė­jo jo­se iš nau­jo pa­ža­din­ ti mo­te­rį, ir jos vėl pra­žys­da­vo. Jis ger­bė mo­te­ris, kuo aš šiek tiek ne­ ti­kė­jau.

– Kas jus įtrau­kė į tą ga­le­rą?

– Pas­kam­bi­no Vla­di­mi­ras Prud­ni­ ko­vas ir pa­klau­sė, gal ga­lė­čiau pa­ ra­šy­ti ka­za­no­viš­kų teks­tų. Esą, jis su­ma­nė to­kį „pastičio“, ku­ria­me skam­bės ba­ro­ko mu­zi­ka, o jun­gia­ mo­ji gran­dis tu­rė­tų bū­ti ka­za­no­viš­ ki teks­tai. Man pa­ti­ko pa­siū­ly­mas.

Pa­ra­šiau tų teks­tų.

Su­ge­bė­jau at­ras­ti au­ten­tiš­kus XVIII a. Ca­sa­no­vos „Dienoraš­ čius“. Jis pa­li­ko pui­kios do­ku­men­ ti­nės me­džia­gos apie sa­vo lai­ką, ap­ra­šė sa­vo nuo­ty­kius Ang­li­jo­je,

Ma­nau, jei žmo­gus ve­dęs du, tris ar de­ šimt kar­tų, kas nors su juo ne­ge­rai. Bet aš nie­ko ne­no­riu pa­ keis­ti – esu ne­su­gy­ ve­na­mas.

Vo­kie­ti­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je ir Ita­li­jo­je.

Pil­nas jo me­mua­rų lei­di­nys pa­si­ro­ dė tik­tai 1962 m., ka­dan­gi pa­sau­ly­ je pra­si­dė­jo sek­sua­li­nė re­vo­liu­ci­ ja. Taip pat pa­skai­čiau ir Ste­fa­no Zwei­go vei­ka­lą apie jį.

19

šeštadienis, balandžio 28, 2012

aukštyn žemyn

pie tai, kas ne­svar­bu tikram vy­rui kad elg­tų­si su ta­vi­mi. Drau­gys­tė, san­ty­kiai taip pat rei­ka­lau­ja in­ves­ti­ ci­jų. Drau­gė prieš aš­tuo­ne­rius me­tus tei­sin­gai pa­sa­kė: drau­gys­tei rei­kia skir­ti lai­ko, dė­me­sio, ati­du­mo. Mes, nie­ko ne­da­vę, no­ri­me gau­ti at­gal.

– Maiš­ta­vi­mas, drau­gai, nak­ ti­nis gy­ve­ni­mas, konf­lik­tai su suau­gu­siai­siais?

– Ne. Bet ne­pa­sa­ko­siu. Tarp mū­ sų nė­ra ato­trū­kio, to­dėl ir į džia­zą Kau­ne va­žiuo­si­me kar­tu.

– Jūs gi­mė­te va­sa­rio 14-ąją...

– (Juo­k ia­s i.) Aha, aš su­t ver­t a mei­lei.

Į džia­zą – su duk­ra

Sut­ver­ta mei­lei

Yra prieš mir­ties baus­mę

– Tai, kad bu­vo­te mo­ky­to­ja, da­ bar – va­do­vė, lei­džia spė­ti: val­ din­gu­mas, troš­ki­mas dė­me­sio, ora­to­rys­tė jums bū­din­ga?

– Hm... Ga­li­ma dis­ku­tuo­ti: ly­de­ riais tam­pa­ma ar gims­ta­ma? Nuo dar­že­lio, mo­kyk­los bū­da­vau ly­de­rė.

Tie­sa, ma­nau, kad ly­de­rius ga­li­ma ir išug­dy­ti.

– Ly­de­rė ga­lė­tų iš­gy­ven­ti ne­gy­ ve­na­mo­je sa­lo­je?

– Taip. Nors vie­nat­vė šiais lai­kais yra pra­ban­ga.

– Die­vas su­kū­rė lai­ko pa­kan­ka­ mai, o mes ren­ka­mės...

– ... prio­ri­te­tus. Taip. Aš nuo­lat esu tarp žmo­nių. Man vis­ko rei­kia.

No­riu to­bu­lė­ti: mo­ky­tis, ap­si­lan­ky­ ti pa­ro­do­se, ki­ne, kon­cer­te, pa­tir­ti kaž­ką nau­jo.

ių at­li­ki­mo įstai­gai.

– Jūs ten ne­le­ga­lų gink­lų fab­ri­kė­lį tu­ri­te ar ko­kai­nu pre­kiau­ja­te?

– (Juo­kia­si.) Ne, ne! As­me­ni­nis gy­ ve­ni­mas yra tik ma­no.

– O pa­si­sė­dė­ji­mai su drau­gė­ mis, vy­nas, džia­zas?

– Tai nė­ra taip as­me­niš­ka.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

– Po va­ka­rė­lio su drau­gė­mis pra­tę­si­mo jū­sų na­muo­se ne­ bū­na?

– Ne. Ma­no na­mai – ma­no tvir­to­ vė. Man tai la­bai svar­bu.

– Ko­kių dar tu­ri­te prin­ci­pų?

– El­kis su ki­tu taip, kaip no­rė­tum,

– Tai pa­gal šią lo­gi­ką at­si­sky­rė­ lis vie­nuo­lis ne­to­bu­lė­ja?

– Tai – to­bu­lė­ji­mas aukš­čiau­siu ly­ giu. Sa­vęs at­ra­di­mas. Bet tam rei­ kia pri­bręs­ti ir tai – stip­ru. Žmo­ nėms už­tek­tų gam­tos. Vi­sa ki­ta su­gal­vo­ta dirb­ti­nai. No­rė­čiau pa­ bū­ti bent tris mė­ne­sius at­si­sky­rė­lė, bet yra duk­ra.

– Kiek duk­rai me­tų?

– (Mi­mi­ka ir ges­tais ro­do, kad tai – as­me­ni­nė te­ma. Bet po aki­mir­kos nu­si­lei­džia.) Greit bus še­šio­li­ka.

– Ko­dėl šiau­lie­tė gy­ve­na Vil­ niu­je ir va­ži­nė­ja į dar­bą Kau­ ne?

– Vil­n iu­j e – 10 me­t ų, ten no­r i gy­ven­ti šei­ma. Jei la­bai il­gai dir­ bu, lie­ku Kau­ne pas drau­gus. Jū­ sų mies­tas la­bai gra­žus ir jau­kus.

Tik, gai­la, ap­leis­tas. Ma­tau ko­kį uni­ka­lų na­mą, o jis jau ap­tru­pė­ jęs. Gra­žu pa­si­vaikš­čio­ti gat­ve­lė­ mis, pa­si­gė­rė­ti praei­viais, ypač – sme­to­niš­ko­mis mo­čiu­tė­mis.

Kai yra pi­ni­gų, leng­va bū­ti vy­ru, o kai nė­ra, at­si­ran­da sun­ku­mų. Vis­kas gu­la ant mo­ters pe­čių.

– Ar jūs čia trum­pam?

– Gal... Pri­si­riš­ti ne­rei­kia. Man čia įdo­mu, yra nau­jų ga­li­my­bių. Sten­ giuo­si ne­pri­si­riš­ti prie daik­tų. Bū­tų pui­ku ne­pri­si­riš­ti ir prie žmo­nių.

– Dvel­kia bu­diz­mu...

– Taip... Skai­tau įvai­rias kny­gas.

Pra­dė­jau nuo „Vie­nuo­lis, ku­ris par­da­vė Fe­ra­rį“... Nors prie žmo­ nių pri­si­ri­šu. Išei­da­ma iš de­par­ta­ men­to ra­šiau at­si­svei­ki­ni­mo laiš­ką ir ver­kiau.

– Ką la­biau­siai my­li­te? Duk­rą?

– Duk­rą. Po to? Vi­sus žmo­nes.

– Ar Tar­dy­mo izo­lia­to­riaus di­ rek­to­rė yra prieš mir­ties baus­ mę? Pra­šo­me at­sa­ky­ti nuo­ šir­džiai, o ne pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­la­vi­mus.

– Tos dis­ku­si­jos ma­ny­je vyks­ta.

Nie­kas ne­tu­ri tei­sės atim­ti gy­vy­ bės. Kar­tais gal­vo­ju, kad už be­pro­ tiš­kai bai­sius nu­si­kal­ti­mus tu­rė­tum at­sa­ky­ti. Ži­nau, kad yra vie­tų, kur už­mė­to ak­me­ni­mis, Ki­ni­jo­je at­va­ žiuo­ja au­to­bu­siu­kas į kai­mą ir grei­ tai pri­tai­ko mir­ties baus­mę. Bet aš vis dėl­to bal­suo­čiau prieš mir­ties baus­mę. Die­vas da­vė, te­gul jis ir ati­ma.

– Jūs ti­ki­te Die­vu?

– Ti­kiu. Kiek­vie­ną ry­tą su­kal­ bu mal­das „Tė­ve mū­sų“ ir „Svei­ka Ma­ri­ja...“ O va­ka­re – vėl mal­da ir ap­ta­ri­mas, ką pa­da­riau, ką ga­lė­jau pa­da­ry­ti ge­riau.

– Kaip pa­bėg­ti iš Kau­no tar­dy­ mo izo­lia­to­riaus?

– (Juo­k ia­s i.) Pa­b ėg­t i neį­m a­n o­ ma.

– Bet taip yra bu­vę.

– Da­bar tas ke­lias už­kirs­tas.

– Už­da­rai vie­ną ke­lią, at­si­ve­ ria ki­tas.

– Pa­sau­ly­je pa­bė­ga ir iš la­biau­siai sau­go­mų ka­lė­ji­mų. Bet leng­vų ke­lių nė­ra. Kaip ir gy­ve­ni­me.

y­gą ir su­vai­di­no legendinį Ca­sa­no­vą Ma­no teks­tai bu­vo ne­ti­kė­ti. Vi­si lau­kė, kad čia bus „pornucha“, lie­ sis kal­bos apie sek­są. Ne. Pas­ku­ti­nį mo­no­lo­gą sa­kiau iš lo­žės: „Žmo­nės, ar ži­no­te ką nors apie ma­ne iš tik­ rų­jų? Ma­nau, kad ne­ži­no­te. Ar ži­ no­te, kad 40-ies me­tų aš jau bu­vau im­po­ten­tas ir pra­dė­jau sen­ti? Kad aš du­kart nuo­dy­tas, de­šim­tis kar­tų per­dur­tas, ke­tu­ris­kart Ve­ne­ros li­ gą pa­si­ga­vęs?“ Bu­vo la­bai tra­giš­ka pa­bai­ga, ir žiū­ro­vai nu­ti­lo.

– Vik­to­rai, ka­da pra­dė­jo­te ra­ šy­ti?

– Ma­no ma­ma bu­vo li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­ja. Ra­ši­nė­ti pra­dė­jau la­bai anks­ti. Bū­da­mas 3–4 kla­sė­je, su aš­ tun­to­kais ar de­šim­to­kais apie Alek­ sand­rą Puš­ki­ną jau dis­ku­tuo­da­vau.

Nuo de­šim­ties me­tų is­to­ri­nes dra­ mas ra­ši­nė­jau apie Pu­ga­čio­vą – ne Alą, o Je­mel­ja­ną. 17-os ra­šiau to­kius ab­sur­dus, ku­rių pa­sau­lis dar ne­ži­ no­jo. Tu­riu ga­bu­mų li­te­ra­tū­rai, toks ra­šy­to­jė­lis bu­vau. Ir poe­zi­jė­lę ra­šiau, bet jos, ma­tyt, nie­ka­da ne­spaus­din­ siu, nes ji tur­būt nie­kam ti­ku­si.

Vie­ną gra­žią die­ną pa­si­ry­žau ir nuė­jau pas Mar­ce­li­jų Mar­ti­nai­tį: „Pas­kai­ty­ki­te, mie­las poe­te, ma­no ei­lė­raš­čių ir pa­sa­ky­kit sa­vo nuo­ mo­nę.“ „Prieš no­rint ra­šy­ti poe­zi­ją, rei­kia gra­ma­ti­ką išmokti“, – pa­sa­ kė Mar­ce­li­jus. Aš la­bai įsi­žei­džiau.

Su­kū­riau pa­sku­ti­nį ei­lė­raš­tį ir dau­ giau ne­be­ra­šau.

– Ar tei­sin­gai su­pran­tu, kad tuos kū­ri­nius, ku­rie pub­li­kuo­ti „Noveletėse“, už­ra­ši­nė­jo­te vi­są gy­ve­ni­mą – ry­tą, va­ka­rą, nak­tį pa­šo­kęs iš lo­vos?

– Vi­sai tei­sin­gai. Vi­sa pa­ra­šy­ ta tarp 20 ir 30 me­tų. Tai – to­ kios imp­re­si­jos, no­ve­le­tės iš ma­ no am­ži­nai pra­ras­tos jau­nys­tės.

Leis­ti tą kny­gą ma­ne pa­drą­si­no, ži­n o­te kas? Vie­n ą gra­ž ią die­n ą Vil­niaus ro­tu­šė­je bu­vo pa­mi­nė­tas ma­no 60-me­tis. Va­ka­ro pa­bai­go­ je lei­dau sau pa­skai­ty­ti ke­le­tą tų ga­ba­lė­lių. Va­len­ti­nas Sven­tic­kas pa­g y­rė: esą ver­ta pa­gal­vo­ti, kad tuos kū­ri­nė­lius rei­kė­tų spaus­din­ ti. Tai ma­ne pa­drą­si­no kreip­tis į lei­dyk­lą.

Kny­gą su­dė­lio­jau į to­kius sky­re­ lius. Jo­je yra ir sen­ti­men­ta­lių da­ly­ kų, ir la­bai as­me­niš­kų, kaip lei­dyk­ lo­je sa­kė. Dar sa­kė, kad tai – vy­riš­ki teks­tai. Kad la­bai at­vi­ra – iki nuo­ gu­mo. Bet aš ne­bi­jau verk­ti vie­šai.

Sky­rius „Laiš­kai iš narvo“ – tai laiš­kai ma­no my­li­mo­sioms iš ka­ riuo­me­nės. Aš bu­vau iš­mes­tas iš tuo­me­tės Kon­ser­va­to­ri­jos už el­ge­ sį, ne­su­de­ri­na­mą su ta­ry­bi­nio stu­ den­to var­du, ir at­si­dū­riau ka­riuo­ me­nė­je.

– Koks el­ge­sys ne­de­rė­jo su ta­ ry­bi­nio stu­den­to var­du?

– Deg­ti­nės var­to­ji­mas, ab­so­liu­ ti ne­prik­lau­so­my­bė, sien­laik­raš­čio,

ku­ria­me bu­vo švel­niai ty­čio­ja­ma­ si iš tuo­me­tės san­tvar­kos, pa­čios Kon­ser­va­to­ri­jos, lei­di­mas.

Kai iš­me­tė, pa­puo­liau į ka­riuo­ me­nę. Pas­kui įsi­žei­džiau, kad ma­ ne, pir­mū­ną, pen­ke­tu­ki­nin­ką, iš­ me­tė. Ir ne­grį­žau į Kon­ser­vą dar po­rą me­tų. Bet vie­nas ge­ras pro­fe­ so­rius pa­sa­kė: „Grįžk.“ Kon­ser­va­ to­ri­ją bai­giau rau­do­nu dip­lo­mu.

– Ku­rią my­li­mą­ją ryš­kiau­siai pri­si­me­na­te iš tų mo­te­rų, ku­ rioms ra­šė­te tuos laiš­kus iš nar­vo? Kuo tos mo­te­rys jus ža­ vė­jo?

– Vi­sas pri­si­me­nu. Bū­da­mas ant­ ro kur­so stu­d en­t as, fil­m a­vau­ si Ma­riaus Gied­rio fil­me „Žaiz­ dos že­mės mūsų“. Epi­zo­duo­se. Ir įsi­my­lė­jau vie­ną ki­no dar­buo­to­ją.

Ji – jau am­ži­na­til­sį. Dau­giau­sia laiš­kų iš nar­vo ra­šiau jai. Tai bu­vo sep­ty­ne­riais ar aš­tuo­ne­riais me­ tais už ma­ne vy­res­nė mo­te­ris, pro­ tin­ga, ap­si­skai­čiu­si. Aš jai la­bai dė­kin­gas. Ji man at­vė­rė fan­tas­ tiš­ką li­te­ra­tū­rą – Ray’ų Brad­bu­ ry, Alek­sand­rą Gri­ną. Ir aš įsi­my­ lė­jau ją už jos pro­tą ir gro­žį ir jai ra­šiau laiš­kus. Ka­riuo­me­nė­je žie­ mą su­ge­bė­jau su­si­veik­ti ato­sto­gas ir at­va­žiuo­ti pas ją į Vil­nių. Nu­va­ žia­vau į Laz­dy­nus ir pa­kė­liau akis į jos lan­gą. Ten pa­ma­čiau vy­rą su mai­ke. Ap­si­su­kau ir grį­žau at­gal į ka­riuo­me­nę.

– Ką sun­kiau bu­vo ra­šy­ti – kny­ gą apie kom­po­zi­to­rių gy­ve­ni­mą ar „Noveletes“?

– Ši­tas sė­di ir brūkš­te­lė­ji. Ma­ no die­vas yra Eri­chas Ma­ria Remarque’as. Jo „Trys draugai“ man – mal­dak­ny­gė. Gal­būt jį ban­ džiau mėg­džio­ti. Dar Er­nes­tas Hemingway’us bu­vo ma­no die­vu­ kas, bet E.M.Remarque’as man yra vis­kas. Gal tie teks­tai – re­mar­kiš­ki? „Noveletėse“ svar­biau­si yra skau­ dūs teks­tai. Ten yra ab­sur­do, rea­ liz­mo, iš­pa­žin­čių.

– Kas tuos skau­džius teks­tus iš­pro­vo­ka­vo?

– Kaip tai kas? Gy­ve­ni­mas. Aš du­ kart ve­dęs. Aiš­ku, kad tai – blo­gai.

Ma­nau, jei žmo­gus ve­dęs du, tris ar de­šimt kar­tų, kas nors su juo ne­ge­ rai. Bet aš nie­ko ne­no­riu pa­keis­ti – esu ne­su­gy­ve­na­mas.

– Pui­ki mu­zi­ka ir tig­rą pa­ver­čia švel­niu zui­ke­liu.

– Tik­rai? Mu­zi­ka ma­no gy­ve­ni­me – ant­raei­lis da­ly­kas. Ne­ty­čia. Tarp kit­ko.

– Bet jūs vi­są gy­ve­ni­mą duo­ną val­go­te iš mu­zi­kos.

– Taip. Bet į ją pa­puo­liau ne­ty­čia.

Kai iš Pa­lan­gos at­si­kraus­tė­me gy­ ven­ti į Vil­nių, man bu­vo 14 me­tų.

Tė­vai pa­klau­sė, kur no­riu mo­ky­tis – vi­du­ri­nės mo­kyk­los 9-oje kla­sė­je

ar mu­zi­kos tech­ni­ku­me? Koks pa­ ca­nas no­ri ei­ti į vi­du­ri­nę mo­kyk­lą?

Aiš­ku, į tech­ni­ku­mą, – ten rū­ky­ ti ga­li­ma, ten vis­kas ki­taip. Ir nuė­ jau į tech­ni­ku­mą. Ten priė­mė tik­tai nuo 16 me­tų. Ma­ne priė­mė išim­ ties tvar­ka, Pa­lan­go­je bu­vau bai­ gęs 4-ąją mu­zi­kos mo­kyk­los kla­sę ir skam­bi­nau tik­tai sa­vo kū­ri­nius.

Po dve­jų me­tų, su­pra­tęs, kad aš – ne kom­po­zi­to­rius, pa­ts išė­jau iš tos kom­po­zi­ci­jos. Tuo me­tu jau ra­šiau.

Aš esu mu­zi­kos švie­tė­jas – ne mu­ zi­ko­lo­gas. Mu­zi­ki­nės kny­gos da­bar lie­sis vie­na po ki­tos.

– Kas jums ar­čiau šir­dies – li­te­ ra­tū­ra ar mu­zi­ka?

– Is­to­ri­ja. Vi­so­kia – mu­zi­kos, po­ li­ti­kos, eko­no­mi­kos. Mu­zi­kos aka­ de­mi­jo­je jau 30 me­tų stu­den­tams dės­tau vi­suo­ti­nės mu­zi­kos is­to­ri­jos kur­są. To­dėl ma­no mu­zi­kos is­to­ri­ jo­se yra ir Ot­tas von Bis­marc­kas, ir Adol­fas Hit­le­ris, ir kas tik no­ri, nes aš mėgs­tu kon­teks­tą.

– Ko­kia mu­zi­ka jums la­biau­siai pa­tin­ka?

– XIX a. ro­man­tiz­mas – nuo Lud­ wi­go van Beet­ho­ve­no iki Gus­ta­vo Ma­le­rio. L. van Beet­ho­ve­nas mu­ zi­ko­je at­vė­rė ro­man­tiz­mą. Ro­man­ ti­kai jam len­kė­si ir klau­pė­si prieš jį ant ke­lių. Jis jiems bu­vo Die­vas, Ce­ za­ris, Ju­pi­te­ris. L. van Beet­ho­ve­no mu­zi­ką aš die­vi­nu.

20

šeštadienis, balandžio 28, 2012

aukštyn žemyn

Te­ne­ri­fė­je kau­nie­čiai da­ly­v

Di­džiau­sio­je Ka­na­ rų sa­lo­je Te­ne­ri­fė­je bran­gu? Mi­tas! Kau­ no vals­ty­bi­nio mu­ zi­ki­nio teat­ro so­lis­ tas Gied­rius Pruns­ kus su žmo­na ir dviem sū­nu­mis de­ vy­nias die­nas pui­ kiai pail­sė­jo neiš­ lei­dę 5 000 li­tų.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Iš­si­nuo­mo­jo dvie­jų kam­ba­rių bu­tą

„Pa­si­do­va­no­jo­me ke­lio­nę, – tai G.Pruns­kus pa­da­rė su žmo­na Vil­ ma abie­jų per­nai mi­nė­to ke­tu­rias­ de­šim­ties me­tų ju­bi­lie­jaus pro­ga. – Neiš­lei­do­me nė pen­kių tūks­tan­čių už skry­džius, nak­vy­nę ten ir tar­pi­ nė­je sto­te­lė­je Li­ver­pu­ly­je, au­to­mo­ bi­lio nuo­mą, mais­tą, eks­kur­si­ją.“ Tie­sa, Gied­rius ne­sle­pia, kad or­ ga­ni­zuo­jant sa­va­ran­kiš­ką ke­lio­nę rei­kė­jo pa­va­ka­ro­ti prie in­ter­ne­to iš anks­to ieš­kant pi­ges­nių bi­lie­tų.

Už sep­ty­nias nak­vy­nes dvie­jų kam­ba­rių bu­te su vir­tu­ve kau­nie­ čiai su­mo­kė­jo 200 eu­rų. Iš bal­ko­ no vi­di­nia­me kie­me­ly­je ma­tė­si ba­ sei­nas, iki van­de­ny­no te­bu­vo apie 50 met­rų.

Am­ži­nojo pa­va­sa­rio sa­la va­di­na­ mo­je Te­ne­ri­fė­je, kur bu­vo fil­muo­ ja­mi ir „Žvaigž­džių ka­rai“, lie­tu­viai iš­si­nuo­mo­jo 2009 m. lai­dos au­to­ mo­bi­lį „Opel Ast­ra“ ir per ten pra­ leis­tą sa­vai­tę nu­va­žia­vo apie 1 400 ki­lo­met­rų. Džiau­gė­si ne­mo­ka­mo­ mis sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­mis. „Pas­ku­ti­nę die­ną šei­ma man pa­ reiš­kė ne­pa­si­ti­kė­ji­mą dėl per­ne­lyg in­ten­sy­vaus gra­fi­ko ir die­ną pra­lei­ do prie van­de­ny­no, – juo­kė­si hu­ mo­rą mėgs­tan­tis Kau­no mu­zi­ki­nio teat­ro so­lis­tas, ku­ris Te­ne­ri­fė­je nė vie­nos die­nos ne­pra­lei­do pa­plū­di­ my­je. Į Tei­dę rei­kia lei­di­mo

Di­džiau­sio­je Ka­na­rų sa­lo­je ga­li­ma ap­si­sto­ti ir pa­la­pi­nė­se, ir pra­ban­ giuo­se vieš­bu­čiuo­se, iš­si­nuo­mo­ti bu­tus ar apar­ta­men­tus. „Vul­ka­ni­nės kil­mės sa­la Te­ne­ri­ fė la­bai įvai­ri – ga­li il­sė­tis pa­sy­viai, rink­tis gel­to­no, ru­do ar net juo­do smė­lio pa­plū­di­mius, žve­jo­ti, ypač po­pu­lia­ru – ra­jas. Vie­na sa­los da­ lis – bang­len­ti­nin­kų, bur­len­ti­nin­ kų ir jė­gos ait­va­rų ger­bė­jų ro­jus“, – Gied­rius su jo­gos inst­ruk­to­re žmo­na Vil­ma ke­lia­vo po vi­są sa­lą.

Vie­nas įspū­din­giau­sių ke­lio­nės ob­jek­tų kau­nie­čiams – ug­ni­kal­nis Tei­dė. Jis yra 3 718 met­rų aukš­ty­je.

Tai aukš­čiau­sia Is­pa­ni­jos vir­šū­nė.

Norint kop­t i į ug­n i­kal­n į, ku­ ris stūk­so 2 000 met­r ų aukš­č io

Šei­my­na: Giedrius, Vil­ma, Aidas ir Dainius Te­ne­ri­fė­je pa­si­rin­ko ak­ty­vų poil­sį.

Lo­ro: pra­mo­gų par­ke di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kia or­kų pa­si­ro­dy­mas.

kra­te­ry­je, di­džiu­lia­me gam­ti­nia­ me smė­lio ir pem­zos am­fi­teat­re, rei­k ia gau­t i lei­d i­m us prieš mė­ ne­sį. „Jie ne­mo­ka­mi, – nu­ra­mi­no G.Pruns­kus. – Ta­čiau jei ne­tu­rė­ si­te lei­di­mo, pa­ki­lę kel­tu­vu į 3 500 met­rų aukš­tį, iki pat vir­šū­nės kop­ ti jau ne­ga­lė­si­te.“ Jau­tė­si kaip Mar­se

„Tai bu­vo di­džiau­sias iš­ban­dy­mas, nes mes no­rė­jo­me at­stu­mą iki ug­ ni­kal­nio įveik­ti vie­nu ypu“, – šyp­ so­jo­si G.Pruns­kus, pa­sa­ko­da­mas, kaip ko­pė į Tei­dę. Įp­ras­tai tu­ris­tai au­to­mo­bi­liais at­va­žiuo­ja iki 2 200 met­rų aukš­čio,

Di­džiau­sio­je Ka­na­rų sa­lo­je ga­li­ma ap­si­ sto­ti ir pa­la­pi­nė­se, ir pra­ban­giuo­se vieš­ bu­čiuo­se, iš­si­nuo­ mo­ti bu­tus ar apar­ ta­men­tus. po to ko­pia iki 3 200 met­rų aukš­ty­ je esan­čios nak­vy­nės vie­tos, o ak­ li­ma­ti­za­vę­si dėl slė­gių skir­tu­mo, anks­ti ry­te ko­pia iki vir­šū­nės, kur pa­si­tin­ka tekančią sau­lę.

Gied­riaus Pru

Ugnikalnis: Tei­dės krateris yra 3 718 met­rų aukš­ty­je.

„Pra­dė­jo­me kop­ti penk­tą va­lan­ dą, pa­si­švies­da­mi pro­žek­to­riais, kai oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kė dar 8 laips­nius šal­čio, – pa­sak Gied­riaus, Te­ne­ri­fė­je vie­nu me­tu ga­li pa­ma­ty­ ti be­veik vi­sus me­tų lai­kus. – Ko­ piant vai­kus bu­vo už­plū­du­si pe­ si­miz­mo ban­ga, nes gal­va plyš­te ply­šo.“ Try­li­ka­me­tis Ai­das iš­tvė­rė iki 3 500 met­rų ir pa­si­li­ko prie kel­tu­ vo, kur bu­vo ne­ma­žai žmo­nių. Tre­ jais me­tais vy­res­nis Dai­nius dar už­li­po aukš­tyn 50 met­rų. „Žmo­na sa­kė, kad į ša­lis svir­ du­lia­vau kaip gir­tas, – juo­kė­si G.Pruns­kus. – Vir­šu­je, prie kra­ te­rio, tvy­ro­jo sie­ros kva­pas, do­mi­

na­vo gel­to­na ir ža­lia spal­vos, gal­vą ko­ne sie­kė de­be­sys.“ Pats įspū­din­giau­sias vaiz­das – tekanti sau­lė – ke­liau­to­jus pa­si­ti­ ko nuė­jus treč­da­lį ke­lio. Jie jau­tė­ si tar­si Mar­se: juo­di la­vos lie­žu­viai, raus­va uo­lie­na, ku­ri pa­te­kė­jus sau­ lei pa­rau­do­na­vo ir at­ro­dė pri­bloš­ kia­mai.

Vie­toj kry­žių – fa­lai

„Mes de­gi­na­me Mo­rę, o jie – sar­di­ nę, – nu­si­ste­bė­jo so­lis­tas, pra­kal­ bęs apie pa­ra­dą Co­so, ku­ris pri­me­ na gar­sų Bra­zi­li­jos Rio de Ža­nei­ro kar­na­va­lą. – Daug vy­rų per­si­ren­gia mo­te­rų dra­bu­žiais, mo­te­rys – vy­ rų, kars­te ne­ša sar­di­nę, o ge­du­lin­

21

šeštadienis, balandžio 28, 2012

aukštyn žemyn

v ­ a­vo sar­di­nės lai­do­tu­vė­se

Syvai: kai kurie augalai sugeba stiebtis ir ant uolų.

uns­kaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Gro­žis: di­džiau­sio­je Ka­na­rų sa­lo­je įspū­din­gi gam­tos vaiz­dai už­bu­ria.

Griu­vė­siai: ka­dai­se čia gy­ve­no žmo­nės.

Il­sė­jo­si pa­ly­gin­ti ne­bran­giai Lit­ras ben­zi­no kai­nuo­ja 3,45 li­to.

Ki­log­ra­mas jū­rų gė­ry­bių – 35 li­tai, 2 ki­log­ra­mai ka­ra­liš­kųjų kre­ve­čių – apie 40 li­tų.

Bu­te­lis bal­to­jo vy­no – nuo 1,80 li­

to, bu­te­lis alaus – 3,45 li­to, ki­log­ra­ mas ba­na­nų – nuo 2 iki 7 li­tų. „Opel Ast­ra“ nuo­ma per pa­rą kai­

na­vo 345 li­tus.

4 žmo­nėms skry­dis pir­myn ir at­

gal su pi­gių avia­li­ni­jų bend­ro­vės lėk­tu­vu per Li­ver­pu­lį kai­na­vo apie 1 900 li­tų.

Bi­lie­tas pra­mo­gų par­ke Lo­ro (bal­to­

sios or­kos, del­fi­nai ir ki­to­kia van­dens gy­vū­ni­ja) kai­na­vo apie 115 li­tų.

Ki­taip: vaiz­das nuo Tei­dė lei­do pa­si­jus­ti it Mar­se.

gai ap­si­ren­gę vy­rai ir mo­te­rys ne­ša ne kry­žius, o fa­lus.“ Dar vie­nas nu­ste­bi­nęs vaiz­das – dau­gy­bė viš­tų tar­pek­liuo­se, nors iki ar­ti­miau­sių gy­ve­na­mų­jų na­mų – apie pu­sant­ro ki­lo­met­ro.

Eg­zo­tiš­kai at­ro­dė ir ke­lios ak­ me­ni­nės ant uo­los tarp ak­me­nų įsi­sprau­du­sios Ča­mor­go kai­me­ lio tro­bos, vie­ti­nė gy­ven­to­ja, gal­vą pri­si­den­gu­si somb­re­ro, švy­tu­rys, pa­ke­lių kom­po­zi­ci­jos – kriau­šės for­mos vy­no bu­te­liai ir še­šios Gui­ mar pi­ra­mi­dės. „Įs­pū­dį pa­li­ko ir ant šlai­to ky­ šan­tis uo­los ga­ba­las, ap­li­pin­tais ak­me­ni­mis, ir ap­leis­tas mū­ri­nis būs­tas, – pa­sa­ko­jo G.Pruns­kus. –

Kaip ten įma­no­ma gy­ven­ti? Že­myn – 200 met­rų skar­dis iki van­de­ny­ no, iki vir­šū­nės – ki­lo­met­ras.“ Su­ti­ko daug ru­sų

Dau­giau nei per sa­vai­tę, pra­leis­ tą Te­ne­ri­fė­je, lie­tu­viai mė­sos be­ veik ne­val­gė. Anks­ti ry­tą Gied­rius ei­da­vo į žve­jų tur­ge­lį ir pirk­da­ vo įvai­riau­sių jū­rų gė­ry­bių. Gy­vas, jam ne­ma­ty­tas įvai­rias­pal­ves žu­vis (pa­ži­no­jo tik aš­tuon­ko­jus ir ka­ra­ liš­ką­sias kre­ve­tes) prekiautojai pa­ sver­da­vo, iš­da­ri­nė­da­vo.

Sa­lo­je – la­bai daug tu­ris­tų iš įvai­rių pa­sau­lio ša­lių. Kas­met čia ap­si­lan­ko dau­giau nei 5 mi­li­jo­nai smal­suo­lių bei poil­siau­to­jų.

Gilu: labirintus sukūrė gamta.

„Be­ne dau­giau­sia su­ti­ko­me ru­ sų“, – pri­pa­ži­no G.Pruns­kus ir šyp­ te­lė­jo, pri­si­mi­nęs vie­ną epi­zo­dą.

Mas­kos tar­pek­liu 600 met­rų aukš­ty­je jis pa­ma­tė ko­pian­čią ne­ spor­tiš­ko su­dė­ji­mo mo­te­rį trum­ pu si­jo­nu­ku ir ba­su­tė­mis bei vy­rą su po­lie­ti­le­ni­niu mai­še­liu, įsi­spy­ ru­sį į šle­pe­tes. „Ru­sai“, – pa­ma­nė Gied­rius ir ne­tru­kus jo pro­gno­zė pa­si­tvir­ ti­no. Pers­pė­jęs ne­lai­pio­ti su ba­ su­tė­mis sli­džiu kal­nų tar­pek­liu kau­nie­tis iš­gir­do klau­si­mą: „Jūs iš Ry­gos?“ „Ne, iš Lie­tu­vos“, – at­sa­kė so­lis­ tas ir iš­gir­do dar vie­ną ru­so klau­si­ mą: „O ji to­li nuo Ry­gos?“

Pa­sie­ki­mas: nuo Tei­dės vir­šū­nės de­be­sis be­veik ga­li­ma pa­siek­ti ran­ka.

22

šeštadienis, balandžio 28, 2012

aukštyn žemyn

In­di­jo­je ava­ri­jos kal­ti­nin­ką su­m

Išs­kir­ti­nu­mas: in­dų mo­to­cik­las il­giau­siai ga­mi­na­mas pa­sau­ly­je.

Eg­zo­ti­ka: T.Pal­šis pir­ma­sis Lie­tu­vo­je įsi­gi­jo „Royal En­field“.

Pa­no­rė­jęs pa­bū­ti vie­nas ir pa­kla­jo­ti po pa­sau­lį vers­li­nin­kas bei ke­liau­to­jas To­mas Pal­šis In­di­jo­je ne­ti­kė­tai at­ra­do le­gen­di­nį bri­tų-in­dų mo­to­cik­lą „Royal En­field“. Su juo nu­ke­lia­vo tūks­ tan­čius ki­lo­met­rų ir ke­ti­na su­reng­ti iš­vy­ką Hi­ma­la­juo­se į dau­ giau kaip pen­kių ki­lo­met­rų aukš­tį ir eg­zo­tiš­ką vals­ty­bę – Bu­ta­ną.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Pas­lap­tin­ga ir ne­su­vo­kia­ma

Jis ne­no­rė­jo bū­ti pa­na­šus į Ho­li­vu­ do ak­to­rių Bra­dą Pit­tą, NBA krep­ ši­nin­ką Kar­lą Ma­lo­nę, mu­zi­kan­tą Bil­ly Joe­lą ar dai­ni­nin­ką Ju­lio Ig­le­ sią, ku­rie taip pat pa­mė­go in­diš­ką mo­to­cik­lą „Royal En­field“. „Apie tai tik la­bai ne­se­niai su­ ži­no­jau“, – šyp­so­si To­mas, ku­ris pir­ma­sis ir be­ne vie­nin­te­lis Lie­tu­ vo­je tu­ri iš­si­ski­rian­tį se­no­viš­ka iš­ vaiz­da mo­to­cik­lą, ku­rį pir­ko praė­ ju­sių me­tų ba­lan­dį. „Atei­na lai­kas, kai no­ri­si pa­bū­ ti vie­nam, at­si­ri­bo­ti nuo mus vei­ kian­čių ste­reo­ti­pų, pa­kla­jo­ti, pa­ mąs­ty­ti. Pa­vyz­džiui, apie Pon­ti­jų Pi­lo­tą“, – api­bend­ri­na daug po pa­ sau­lį ke­liau­jan­tis To­mas.

Atė­jus to­kiam lai­kui jis nu­si­pir­ko pa­si­tai­kiu­sius pi­gius bi­lie­tus ir be­ veik dviem mė­ne­siams iš­vy­ko į sa­ vo ko­ne sva­jo­nių ša­lį – In­di­ją. „Tai ša­lis, ku­rio­je vyks­ta ne­su­vo­ kia­mi ir pa­slap­tin­gi da­ly­kai, – pri­ pa­ži­no T.Pal­šis. – Kar­tais net ne­

ži­nai, kas ta­ve pa­stū­mė­jo nu­vyk­ti į vie­ną ar ki­tą vie­tą, kaip neap­vo­gė ten, kur ap­va­gia, ko­dėl pa­si­ti­ki ta­vi­ mi ar kaip dir­ba 20 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­čio Mum­ba­jaus (bu­vęs Bom­ bė­jus) mies­to mais­to iš­ve­žio­to­jai, aki­mirks­niu ran­dan­tys tiks­lų ad­re­są ir ne­pak­lys­tan­tys In­di­jos chao­se.“ Apie de­šimt mo­to­cik­lų iš­ban­ dęs ir še­šis mo­to­cik­lus šiuo me­tu tu­rin­tis ke­liau­to­jas jau ne­si­ste­bė­ jo, kai prie jo priė­jo ūsuo­tas in­das ir įpras­tai jiems vos lin­guo­da­mas gal­va ang­liš­kai pa­klau­sė: „Ar jums rei­kia mo­to­cik­lo?“

Tie­sa, iš­si­nuo­mo­tas ne pa­sau­li­ nės ver­si­jos „Royal En­field“ To­mą nu­ste­bi­no, nors in­das per­spė­da­ mas klau­sė, ar jam te­ko ka­da nors va­ži­nė­ti „Royal En­field“?

Ava­ri­jos kal­ti­nin­ką ap­spin­ta ke­lio­li­ka ar ke­lias­de­šimt žmo­ nių ir puo­la muš­ti kumš­čiais, spar­do ko­jo­mis.

Už­ten­ka pa­sa­ky­ti nu­me­rį

To­mas už 20 li­tų pa­rai iš­si­nuo­mo­ jo eg­zo­tiš­ką, nuo praė­ju­sio am­žiaus šeš­to­jo de­šimt­me­čio iš­vaiz­dos ne­ kei­tu­sį mo­to­cik­lą „Royal En­field“.

Ne­rei­kė­jo nei as­mens do­ku­men­ to, nei už­sta­to. Tik vie­ti­nio mo­bi­ lio­jo ry­šio ope­ra­to­riaus kor­te­lės, ku­rią, ži­no­ma, ga­li­ma iš­mes­ti ir mo­to­cik­lą pa­vog­ti. „Bet tai – dar vie­na iš ne­sup­ran­ ta­mų ir ža­vin­čių In­di­jos rea­ly­bių“, – pri­pa­ži­no T.Pal­šis.

In­diš­ko mo­to­cik­lo bė­giai bu­vo kai­rė­je, o stab­džiai – de­ši­nė­je pu­ sė­je. Įp­ras­tai mo­to­cik­luo­se pir­mas bė­gis spau­džia­mas že­myn, ki­ti į vir­šų, o in­diš­ka­me „Royal En­field“ vis­kas bu­vo at­virkš­čiai: pir­mas – aukš­tyn, ki­ti – že­myn. „Įver­ti­nus, kad rei­kia va­žiuo­ ti kai­rią­ja eis­mo juos­ta, gat­vė­ se vaikš­ti­nė­ja dramb­liai, kar­vės, šu­nys, žmo­nės ir trans­por­to eis­

mas vyks­ta chao­tiš­kai, va­ži­nė­jau trum­pai, juo­lab no­rė­da­mas spaus­ti stab­džio pe­da­lą, spaus­da­vau prie­ šin­gai...“ – juo­kė­si T.Pal­šis.

Ava­ri­jos kal­ti­nin­kus su­mu­ša

La­bai grei­tai To­mas sė­do ant eu­ ro­pie­tiš­kos, dar Ant­ra­ja­me pa­sau­ li­nia­me ka­re to­kio di­zai­no nau­ do­tos „Royal En­f ield“ ver­s i­jos mo­to­cik­lo. „Va­ž iuo­t i neį­t i­k i­m ai sma­g u ir pa­to­gu, – nuo­šir­džiai kal­bė­ jo T.Pal­šis, – jei vai­ruo­to­jui ne­ rū­pi pa­si­gir­ti ku­ba­tū­ra, iš­skir­ti­ niais duo­me­ni­mis. Jei jis no­ri vien tik mė­gau­tis va­žia­vi­mu, yra cha­ riz­ma­tiš­kas, me­niš­kos sie­los, no­ri džia­zuo­ti, ne­bi­jo­ti bū­ti ki­toks.“ Tie­sa, In­di­jo­je kau­nie­čiui dar te­ ko įpras­ti prie ne­ra­šy­tų tai­syk­lių.

Tik po dvie­jų sa­vai­čių jis jau ži­no­ jo, kad no­rint kaž­ką per­spė­ti rei­kia pa­pyp­sė­ti vie­ną, lenk­ti – du kar­ tus. O trys gar­so sig­na­lai ar iš­ti­sas per­spė­ja: sku­bu, trau­ki­tės iš ke­lio!

Ma­ty­da­mas ki­tą trans­por­to prie­ mo­nę, ku­ri ruo­šia­si iš­va­žiuo­ti iš ša­lu­ti­nės gat­ve­lės, pri­va­lai kar­tą pa­pyp­sė­ti.

To­mas da­bar juo­kia­si pri­si­mi­ nęs si­tua­ci­ją, kai kar­tą ap­len­kė in­ dą, taip pat va­žiuo­jan­tį „Royal En­ field“, o šis su­py­kęs pra­dė­jo šauk­ti ir mo­si­kuo­ti ran­ko­mis. Tik vė­liau To­mas su­pra­to, kad lenk­da­mas jis ne­pa­nau­do­jo gar­si­nio sig­na­lo.

Kau­nie­tis įsi­ti­ki­no, kad tai – la­ bai svar­bu, nes bū­da­mas kal­tas ga­ li pa­tek­ti į si­tua­ci­ją, apie ko­kias sa­ vo be­stse­le­ry­je „Šan­ta­ra­mas“ ra­šė Gre­go­ry Da­vi­das Ro­bert­sas.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

„Ma­čiau du kar­tus, kai ava­ri­ jos kal­ti­nin­ką ap­spin­ta ke­lio­li­ka ar ke­lias­de­šimt žmo­nių ir puo­la muš­ti kumš­čiais, spar­do ko­jo­mis“, – apie ma­ty­tus ir jam pa­ti­ku­sio­je kny­go­je ap­ra­šy­tus šo­ki­ruo­jan­čius liau­dies teis­mus pa­sa­ko­jo vers­li­nin­kas. Į kai­mo dis­ko­te­ką

In­di­jo­je To­mas įpra­to prie vaiz­ dų, kai ant vien­vie­čio „Roayl En­ field“ su­si­ropš­tę pen­ki ar net sep­ ty­ni žmo­nės, ne­ga­na to, ap­si­kro­vę kal­nu pre­kių, neį­ti­ki­mais vi­ra­žais la­vi­ruo­da­vo gat­vė­se tarp dramb­ lių ir kar­vių.

Smal­su­mo ve­da­mas To­mas Ča­ nai mies­te (bu­vęs Mad­ra­sas) ap­si­ lan­kė mo­to­cik­lų fab­ri­ke ir šyp­so­jo­ si ste­bė­da­mas, kaip in­das ran­ko­mis idea­liai pie­šė geo­met­ri­nes fi­gū­ras ant mo­to­cik­lo. „Royal En­field“ kas­dien pa­ga­mi­ nama po 700, ta­čiau jau sta­to­mas ki­tas fab­ri­kas, ku­ria­me bus ga­mi­ na­ma po 2 000 sti­lin­gų mo­to­cik­ lų per die­ną.

Ko­kiu grei­čiu te­ko va­žiuo­ti eg­zo­ tiš­ku mo­to­cik­lu? „Mies­te, ku­ria­me tvy­ro chao­sas, o gat­vė­se daug gy­vu­lių, kar­tais 30 k­m ga­li įveik­ti tik per ke­lias va­lan­ das, – pri­pa­ži­no To­mas. – Vis dėl­ to neuž­mir­šiu, kai per ki­tą ke­lio­nę su drau­gu Gle­nu nak­tį į dis­ko­te­ką kai­me skuo­dė­me 90 k­m per va­lan­ dą grei­čiu.“ Pir­ko iš Len­ki­jos in­do

Vos grį­žęs na­mo ke­liau­to­jas iš­ kart pra­dė­jo ieš­ko­ti, kur nu­si­pirk­ ti „Royal En­field“. Net­ru­kus pas jį

23

šeštadienis, balandžio 28, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

m ­ u­ša

Aš jam min­ ti­mis at­sa­ ki­nė­ju, ir jis, ma­tyt, gir­di, ką at­ sa­ki­nė­ju. Įtai­ga bu­ vo ga­lin­ga.

Ne­su­si­gau­ džiau, kiek lai­ko taip sto­vė­jau – gal tris mi­ nu­tes, gal il­ giau.

Ga­mi­na­mas il­giau­siai pa­sau­ly­je „Royal-En­field“ – tai tūks­t an­č ius ger­bė­jų vi­sa­me pa­sau­ly­je tu­r in­t is le­gen­di­nis mo­to­cik­las.

Jo is­to­r i­ja pra­si­dė­jo Di­d žio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je dar 1890 m. „Royal En­field“ ti­tu­luo­ja­mas se­n iau­siu mo­to­cik­lų ga­m in­to­ju, ku­r is sa­vo is­to­r i­ja pra­ len­k ia le­gen­das „Har­ley Da­vid­son“ ir „Triumph“. Pir­ma­sis „Royal En­ field“ mo­to­cik­las su ant prie­k i­n io ra­to esan­čiu va­r ik­l iu į gat­vę iš­va­ žia­vo 1901 m. „Royal En­field“ mo­to­cik­lai įro­dė sa­vo ga­l i­my­bę net tik gat­vė­se, bet ir mū­šio lau­ke, tar­nau­da­m i ka­rei­ viams net ir at­šiau­r io­mis dy­ku­mų są­ly­go­mis.

Po­pu­l ia­r iau­sias „Royal En­ field“ mo­d e­l is „Bul­l et 500“ iki šių die­nų iš­lai­ kė au­ten­t iš­ką 1950 m. di­zai­ną ir yra vie­nas iš ne­d au­ge­l io mo­ to­cik­lų, ku­r ių vi­s ą kor­p u­s ą su­d a­r o tik me­t a­l i­nės de­ ta­lės. „Bul­let 500“ yra il­g iau­s iai ga­ mi­n a­mas mo­to­c ik­lo mo­de­l is. „Royal En­field“ mo­to­cik­lai par­ duo­da­mi dau­g iau nei 30 pa­sau­lio ša­lių. Kas­met jų par­duo­da­ma apie 70 tūkst.

iš Len­ki­jos mik­roau­to­bu­su at­va­žia­ vo 20 me­tų to­je ša­ly­je gy­ve­nan­tis in­das. „Jis man at­ve­žė ne tik nau­ją Eu­ ro­pai skir­tą mo­to­cik­lą, bet at­si­ve­žė ir sa­vo, – ma­lo­nią pa­žin­tį su in­du pa­me­na T.Pal­šis. – Dar bu­vo snie­ go, tad il­gai ne­ga­lė­jo­me va­ži­nė­tis.

Iš­gė­rė­me vy­no, pa­bend­ra­vo­me, o ko­le­ga pri­pa­ži­no, kad per „Royal En­field“ ra­do daug drau­gų vi­sa­me pa­sau­ly­je.“ Ant ža­lios spal­vos To­mo „Royal En­field“ ne­ka­ba, kaip įpras­ta In­ di­jo­je, šven­tų­jų pa­veiks­lė­liai, ta­ lis­ma­nai ar die­vy­bių fi­gū­rė­lės. Vis dėl­to 2011 m. va­sa­rą mo­to­cik­lu nu­ va­žia­vęs dau­giau ki­lo­met­rų nei au­ to­mo­bi­liu, vers­li­nin­kas ne­sle­pia, kad prie san­kry­žų neat­si­gi­na mil­ ži­niš­ko su­si­do­mė­ji­mo. „Žmo­nėms įdo­mu, koks čia mo­ to­cik­las, – apie 3 l ben­zi­no 100 km sunaudojantį sa­vo „Royal En­field“ ne­si­pui­kuo­da­mas pa­sa­ko­ja T.Pal­ šis. – Tie­sa, mer­gi­nų pa­vė­žė­ti ne­ ga­liu, nes tik vie­na sė­dy­nė. Ne­bent rei­kė­tų spe­cia­liai už­si­sa­ky­ti.“ To­mas džiau­gia­si, kad par­vir­tu­sį ant šo­no mo­to­cik­lą ga­li pa­kel­ti vie­ nas, ko ne­ga­lė­tų pa­da­ry­ti su 250 kg sve­rian­čiu jo „Ya­ma­ha“.

Da­bar su „Royal En­field“ klu­ bo na­riais T.Pal­šis ke­ti­na su­reng­ti iš­vy­ką Hi­ma­la­juo­se į dau­giau kaip pen­kių ki­lo­met­rų aukš­tį, eg­zo­tiš­ką vals­ty­bę – Bu­ta­ną.

Ko­dėl jį su­ža­vė­jo mo­to­cik­lai?

Ke­liau­to­jas tik gūž­te­lė­ja pe­čiais ir pa­kar­to­ja gar­sų po­sa­kį: „Au­to­ mo­bi­lis ve­ža kū­ną, o mo­to­cik­las – sie­lą.“

Netikėta: paprašęs, kad jį užburtų, L.Jakimavičius išties netrumpai jautė šamano įtaigą.

Simono Švitros nuotr.

Poe­tą L.Ja­ki­ma­vi­čių bu­vo už­bū­ręs in­dė­nų ša­ma­nas Bū­na die­nų lyg tyčia… Vie­ną to­kių die­ nų ra­šy­to­jas Liud­vi­kas Ja­ki­ma­vi­čius Vil­niaus se­na­mies­ty­je su­si­pa­ži­no su ša­ma­nu, ku­ris šiek tiek pa­ko­re­ga­vo jo gy­ve­ni­mą.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Iš pra­džių ne­pa­ti­kė­jo

Kar­t ą poe­tas ir dra­m a­t ur­gas L.Ja­k i­m a­v i­č ius vaikš­t i­n ė­jo Pi­ lies gat­ve ir už­su­ko pas drau­gą Vi­dą į šio an­tik­va­ri­nę par­duo­ tu­vę. Ten jie sė­dė­jo, va­ka­ro­jo, gurkš­no­jo alų. „Žiū­riu, atei­na toks žmo­ge­liu­ kas. Tam­saus gy­mio, tar­si in­dė­ niš­ko vei­do. Ap­žiū­ri­nė­jo iko­nas, ki­tus daik­tus. Pas­kui pra­dė­jo mus ang­liš­kai kal­bin­ti. Keis­tas toks“, – pri­si­mi­nė Liud­vi­kas.

Sve­čias nu­si­pir­ko iko­ną už 1 000 li­tų. Pa­si­sa­kė esąs iš Ame­ ri­kos, o ne­se­niai bu­vęs Bu­ria­ti­jo­ je, kur vy­ko ša­ma­nų su­va­žia­vi­ mas. Vy­rai pra­dė­jo juok­tis: „Tai ką, tu – ša­ma­nas?“ „Taip, – at­sa­kė šis. – Sep­tin­tos ge­ne­ra­ci­jos.“ Jo tė­vai, se­ne­liai ir pro­tė­viai bu­ vo ša­ma­nai. Liud­vi­kas su juo pra­

dė­jo juo­kau­ti, pa­va­di­no jį Kas­ta­ ne­da. Ša­ma­nas pa­pa­sa­ko­jo, kad da­ bar jo nuo­tai­ka slo­gi. Sū­nus bai­ gė moks­lus ko­le­dže, nu­va­žia­vo su drau­gais švęs­ti prie van­de­ny­ no ir nu­sken­do. Pas­kui pa­tiks­li­ no: „Ne­nus­ken­do – van­duo jį pa­ siė­mė.“ No­rė­jo mes­ti ger­ti

L.Ja­ki­ma­vi­čius juo­kais sve­tim­ša­ lio pa­si­tei­ra­vo, ar šis mo­kąs bur­ti ir sa­vo bur­tais pa­veik­ti ki­tą žmo­ gų. Pa­vyz­džiui, ar ga­lįs jį už­bur­ti?

Su­lau­kęs tei­gia­mo at­sa­ky­mo, lie­tu­vis iš­dės­tė, ko no­rė­tų: „Ma­ tai, ge­riu alų. Bet no­riu iš vi­so mes­ti ger­ti.“ „OK“, – at­sa­kė in­dė­nas.

L.Ja­ki­ma­vi­čiui pa­lie­pė at­si­sto­ ti kny­gy­no vi­du­ry­je, o pa­ts at­si­ sto­jo prie­šais jį maž­daug pu­sant­ ro met­ro at­stu­mu. „Iš­tiesk ran­kas, – pa­sa­kė ša­ma­ nas. – Užsimerk.“

Liud­vi­kas pa­da­rė tai, ko bu­vo pra­šo­mas. „Ir staiga… Kaž­ko­kia įtai­ga ei­na iš jo, – į praei­tį nu­grimz­do poe­tas.

– Jis nie­ko ne­kal­ba, bet aš gir­džiu jo bal­są, gir­džiu, kaip jis kal­ba.

Toks keis­tas da­ly­kas. Aš jam min­ ti­mis at­sa­ki­nė­ju, ir jis, ma­tyt, gir­ di, ką at­sa­ki­nė­ju. Įtai­ga bu­vo ga­ lin­ga. Ne­su­si­gau­džiau, kiek lai­ko taip sto­vė­jau – gal tris mi­nu­tes, gal il­giau.“ Ke­rai nu­sto­jo veik­ti

Po sean­so ša­ma­nas lie­tu­viui da­vė į kry­že­lį pa­na­šų amu­le­tą. „Įvy­niok jį į rau­do­ną ske­pe­tai­ tę ir ne­šio­kis ki­še­nė­je, – pa­sa­kė. Ir dar pri­dū­rė: – Ži­nok, jei­gu pra­dė­ si ger­ti, ge­rai ne­bus. Aš ta­ve ma­ ty­siu.“ Grį­žęs na­mo, Liud­vi­kas vis­ką pa­pa­sa­ko­jo žmo­nai. Ši ne juo­kais iš­si­gan­do: „Dar ga­lą gau­si. Tai­gi tas žmo­gus ta­ve už­bū­rė.“ „Aš vis­ką pa­da­riau, kaip jis sa­ kė. Iš­si­gan­dau, ru­pūs mil­tai. Ir iš tik­ro ne­gė­riau, ko ge­ro, vi­są vasa­ rą“, – pri­si­mi­nė Liud­vi­kas.

Pas­kui bu­vo jo sū­nė­no krikš­ty­ nos. „Na, ma­nau, alaus pa­ra­gau­siu.

Pa­ra­ga­vau ir lau­kiu, bus kas nors ar ne­bus. Žiū­riu – nie­ko, ne­vei­kia tie jo ke­rai. Bet ku­rį lai­ką tik­rai pri­si­bi­jo­jau, – ne­slė­pė L.Ja­ki­ma­ vi­čius prieš ke­le­rius me­tus nu­ti­

ku­sios keis­tos is­to­ri­jos. – O ma­ no žmo­na dar ir da­bar ti­ki, kad esu už­bur­tas.“ L.Ja­ki­ma­vi­čius vis tiek no­rė­jo baig­ti gir­tuok­liau­ti. Ki­tas jo ban­ dy­mas bu­vo su­si­jęs ne su ša­ma­ nais, o su Ka­ta­li­kų baž­ny­čia. „Ma­nau, be stip­raus au­to­ri­te­ to ne­la­bai ga­li mes­ti ger­ti. Ta­ da sa­vo pa­stan­go­mis ir Baž­ny­ čios dė­ka ne­gė­riau me­tus. O tais už­si­ko­da­vi­mais ne­la­bai ti­kiu, – sa­kė pa­šne­ko­vas. – Da­bar iš­ge­ riu alaus. Kaip ir vi­si nor­ma­lūs žmo­nės.“

Komentaras Min­dau­gas Šab­le­vi­čius Gy­dy­to­jas psi­chiat­ras

Š

iuo at­ve­ju bu­vo pa­si­telk­ta įtai­ga ir gal­būt hip­no­zė, tran­ sas, kuriuos sa­vo sean­suo­se nau­do­ja ša­ma­nai. Ir psi­chiat­ rai tai­ko įtai­gos me­to­dą pri­klau­so­my­ bei nuo al­ko­ho­lio ir nar­ko­ti­kų gy­dy­ti. Ša­ma­no at­žvil­giu ne­bū­čiau skep­tiš­ kas. Ša­ma­niz­mas – iš tik­rų­jų ne­tra­di­ ci­nė me­d i­ci­na. Pap­ras­tai pa­sa­k ius, ge­rian­čiam žmo­gui iš tik­rų­jų ga­li­ma įteig­ti, kad jis ne­ger­tų, ir jis ne­ge­ria.

Tai pa­siek­t i įma­no­ma. Psi­chiat­ras, tai­kan­tis įtai­gą ir hip­no­zę, tu­ri tu­rė­ti tam tik­rų su­ge­bė­ji­mų, pa­ts bū­ti tru­ pu­tį ša­ma­nas.

24

Šeštadienis, balandžio 28, 2012

menas ir pramogos

V.Trus­kaus­kai­ Bai­gė­si 34-asis „Lie­ tu­vos teat­rų pa­va­ sa­ris“, ku­ria­me 13 Lie­tu­vos teat­rų pa­ ro­dė vie­nus ge­riau­ sių sa­vo spek­tak­lių.

Teat­ro­lo­gų ko­mi­si­ jos nuo­mo­ne, nea­ be­jo­ti­ni šio fes­ti­va­ lio ly­de­riai bu­vo re­ži­sie­rių Os­ka­ro Kor­šu­no­vo ir Gin­ ta­ro Var­no spek­ tak­liai.

Pas­te­bė­ji­mas: teat­ro­lo­gės V.Trus­kau

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Fes­ti­va­lio vai­di­ni­mai vy­ko „Girs­ tu­čio“ ir Kau­no teat­rų sce­no­se.

La­biau­siai pa­ti­ku­sius spek­tak­lius ir ak­to­rių vaid­me­nis rin­ko ne tik pro­fe­sio­na­lūs teat­ro­lo­gai, bet ir žiū­ro­vai. „Lie­tu­vos teat­rų pa­va­sa­ris“ yra tar­si veid­ro­dis“, – fes­ti­va­lį api­bū­ di­no jo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė, teat­ ro­lo­gė Vi­ta­li­ja Trus­kaus­kai­tė.

– Ko­mi­si­jo­je da­ly­vau­ja­te jau ne pir­mus me­tus, ko­kias teat­ ro ten­den­ci­jas pa­ste­bė­jo­te šį­ met, ar ne­dau­gė­ja ko­mer­ci­jos, kai vy­rau­ja pra­mo­gai ku­ria­mi spek­tak­liai?

– Ne­dė­čiau ly­gy­bės ženk­lo tarp ko­mer­ci­nio ir pra­mo­gi­nio teat­ro.

Teat­ras, ku­ria­me nė­ra pra­mo­gos žiū­ro­vui, la­bai grei­tai tam­pa ne­be­ rei­ka­lin­gas. Vis dėl­to vi­sa­da ga­li­ ma kal­bė­ti apie pra­mo­gos ir spek­ tak­lio stra­te­gi­nių tiks­lų san­ty­kį, pra­mo­gos po­bū­dį ir ko­ky­bę. Post­ mo­der­ny­bės lai­kais teat­re vis daž­ niau ran­da­si tiek kū­ry­bi­nių pro­ce­

sų si­mu­liak­rų, tiek ko­mu­ni­ka­ci­jos su žiū­ro­vu imi­ta­ci­jų, ku­rio­se, tie­ są sa­kant, tai, kas pa­tei­kia­ma kaip pra­mo­ga žiū­ro­vui, tam­pa kant­ry­ bės iš­ban­dy­mu. Fes­ti­va­ly­je ne­bu­vo iš­gar­sė­ju­sių ko­mer­ci­nių spek­tak­ lių, nes juos žiū­ro­vai su­si­ran­da ir be fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rių pa­gal­bos.

Pa­si­dai­ry­ki­me po Lie­tu­vos vals­ ty­bi­nių, pri­va­čių teat­rų afi­šas, sce­nas, spek­tak­lius. Taip, mes tik­ rai ra­si­me įspū­din­gų spek­tak­lių.

Jei ap­žiū­rė­tu­me vis­ką, kas siū­lo­ma žiū­ro­vui, tie­sa bū­tų ne­gai­les­tin­ ga: iš­skir­ti­nių spek­tak­lių, ku­riuo­se me­ni­nin­kai iš­reiš­kia sa­vo gy­ve­ni­ mo sa­vi­vo­ką nau­ja me­ni­ne kal­ba, – vie­nas ki­tas per teat­ri­nį se­zo­ną. Ir jie la­bai grei­tai pa­ste­bi­mi ir įver­ ti­na­mi. Šian­dien Lie­tu­vos dra­mos teat­ruo­se te­be­do­mi­nuo­ja psi­cho­lo­ gi­nis teat­ras ir ke­lios jo at­mai­nos.

– Grįž­ki­me prie fes­ti­va­lio. Gal į jo sce­ną pra­si­smel­kė nau­jų lai­ kų teat­ri­nė kal­ba?

– Lie­tu­vos teat­rų pa­va­sa­ris yra veid­ro­dis, o ne pa­sie­ki­mų eks­po­ zi­ci­ja. Čia pa­tys teat­rai siū­lo sa­vo spek­tak­lius, o or­ga­ni­za­to­riams ten­

25

Šeštadienis, balandžio 28, 2012

menas ir pramogos

­tė: teat­rų fes­ti­va­lis – tar­si veid­ro­dis

us­kai­tės nuo­mo­ne, iš­skir­ti­nių spek­tak­lių Lie­tu­vo­je su­ku­ria­ma ne­daug.

Evaldo Butkevičiaus nuo­tr.

ka de­rė­tis, kad į Kau­ną at­vež­tų ir ro­dy­mo, ir trans­por­ta­vi­mo pra­sme sun­kes­nių spek­tak­lių. Ne tik eko­ no­mi­niai, bet ir daž­nai – me­ni­niai ar­gu­men­tai pa­si­tel­kia­mi siū­lant fes­ti­va­liui ki­tą, nei bu­vo pra­šo­ma, spek­tak­lį. Fes­ti­va­lio re­per­tua­ras tik­rai at­spin­di Lie­tu­vos dra­mos teat­rų ga­li­my­bes, ar­ba pra­tę­siant Šeks­py­ro me­ta­fo­rą – „veid­ro­dis, ku­ris ro­do mums... tik­rą­jį vei­dą“.

Fes­ti­va­lio afi­šo­je vy­ra­vo psi­cho­lo­ gi­nio teat­ro pa­tir­tys: nuo na­tū­ra­ lis­ti­nio ir bui­ti­nio iki me­ta­fo­riš­ko­jo psi­cho­lo­gi­nio teat­ro. Ačiū re­ži­sū­ros kla­si­kams. Jų pa­mo­kos – iš­mok­tos ir nuo­šir­džiai kar­to­ja­mos. Nau­jo­ ves šių me­tų fes­ti­va­ly­je stel­bė la­ biau ar ma­žiau pro­fe­sio­na­lūs pri­ si­mi­ni­mai apie bu­vu­sias nau­jo­ves.

Ga­li­ma šio­je ten­den­ci­jo­je įžvelg­ti ir ban­dy­mą iš­lik­ti kri­zės są­ly­go­mis, ir tai, kad kal­ti – vil­nie­čiai, nes neat­ ve­žė „Emig­ran­tų“, o Eimanto Nek­ ro­šiaus prem­je­ra vy­ko jau fes­ti­va­lio me­tu, ne­bu­vo to ar ki­to re­ži­sie­riaus, ku­rio spek­tak­lių ne­pa­siū­lė teat­ras.

Ga­li­ma įžvelg­ti net ko­mer­ci­ją ar ban­dy­mą at­kar­to­ti va­ka­rykš­čios die­nos links­my­bes. Ta­čiau grįž­ki­

R

me, jei ne prie sti­lis­ti­nės įvai­ro­vės ar nau­jo­vių, tai prie pro­fe­sio­na­lu­ mo ir jo at­spin­džių.

Ver­tin­čiau „At­vi­ro ra­to“, Kau­no dra­mos, Kau­no ka­me­ri­nio, Keis­tuo­ lių, Vil­niaus ma­žo­jo teat­rų ban­dy­ mus at­si­gręž­ti į sa­vo pa­čių is­to­ri­ją ir pri­si­min­ti sėk­min­giau­sius, anks­ tes­nius, teat­ri­nės kal­bos ieš­ko­ji­mų pus­la­pius. At­min­tis gelbs­ti.

Jei teat­ruo­se bū­ tų spek­tak­lių už­sa­ ky­mų sta­las, bi­jau, kad mes la­bai grei­ tai teat­rus pa­vers­ tu­me pra­mo­gi­nių ren­gi­nių or­ga­ni­za­ to­riais.

Net jau­ni re­ži­sie­riai, pra­sklei­ dę teat­ro is­to­ri­jos pus­la­pius, pa­ si­se­mia se­nų pa­tir­čių. Pri­si­mi­ni­ mų dva­sia sklan­dė ir Pa­ne­vė­žio teat­ro sce­no­je. „Idio­teat­ras“ ir

„Lai­min­gi žmo­nės“ sto­jo į dvi­ko­ vą su ko­mer­ci­nio teat­ro sti­lis­ti­ ka ir jai pra­lai­mė­jo. Šių me­tų fes­ ti­va­lio veid­ro­dy­je žiu­ri pa­ste­bė­jo ir iš­sky­rė re­ži­sie­rių O.Kor­šu­no­ vo „Mi­ran­dą“ ir G.Var­no „Šmėk­ lų so­na­tą“.

Juos vien­bal­siai rin­ko­me ge­riau­ siais. Pri­si­mi­ni­mai apie bu­vu­sias sėk­mes šiuo­se spek­tak­liuo­se bu­ vo iš­plė­to­ti su nau­ju įkvė­pi­mu ir nau­ju ak­to­rių bei vi­sos kū­ry­bi­nės gru­pės už­si­de­gi­mu. O.Kor­šu­no­ vas „Mi­ran­do­je“ sėk­min­gai pra­ tę­sė so­vie­ti­nio men­ta­li­te­to po­so­ vie­ti­nę ref­lek­si­ją, G.Var­nas lai­kų pa­bai­gos, žū­ties, ent­ro­pi­jos pro­ ble­m a­t i­k ą pa­p il­d ė įspū­d in­gais mir­ties vaiz­di­niais.

Ačiū šio fes­ti­va­lio il­ga­me­čiams, nuo­la­ti­niams ir iš­ti­ki­miems me­ ce­na­tams – jie ne tik žiu­ri, bet ir gau­siems žiū­ro­vams lei­do iš­skir­ti ir ap­do­va­no­ti ki­tus pro­fe­sio­na­lius ir kū­ry­bin­gus spek­tak­lius ir vaid­ me­nis. No­riu bū­ti op­ti­mis­tė – Lie­ tu­vos teat­ro fes­ti­va­lis yra re­mia­ mas mies­to žmo­nių.

Yra ir ki­ta – fi­nan­si­nė rė­mi­mo pu­sė. Ar tik­rai pri­zais bu­vo ap­do­ va­no­ti vi­si, ku­rie su­kū­rė vie­nu ar ki­tu as­pek­tu įdo­mius spek­tak­lius?

Ne. Pro­fe­sio­na­lu­mo šia­me fes­ti­va­ ly­je bū­ta dau­giau nei pi­ni­gų.

– O ar pa­ste­bė­jo­te ko­kių nors pub­li­kos po­ky­čių: ar no­riai lan­ko­si, ar skir­tin­gi spek­tak­liai pri­trau­kia skir­tin­gą pub­li­ką?

– Teat­ro pub­li­ka, kaip ir mū­sų bend­ruo­me­nė, vis la­biau di­fe­ren­ci­ juo­ja­si ir tam­pa vis la­biau ne­nus­ pė­ja­ma. Teat­ra­lai la­bai grei­tai tai pa­ste­bė­jo ir pri­si­tai­kė prie nau­ jų po­ky­čių. Pa­si­žiū­rė­ki­te į fes­ti­va­ lio re­per­tua­rą – dau­gu­ma spek­tak­ lių bu­vo ad­re­suo­ti ma­ža­jai sce­nai ar ne­di­de­lei au­di­to­ri­jai. Ki­taip ta­ riant, spek­tak­lio ad­re­sa­tas tar­si už­prog­ra­muo­ja­mas spek­tak­lio kū­ ri­mo kon­cep­ci­jo­je. Ko­kia tei­gia­ma šio pro­ce­so pu­sė? Fes­ti­va­lio spek­ tak­liai yra la­bai po­pu­lia­rūs ir ab­ so­liu­čiai vi­si at­ra­do sa­vo žiū­ro­vą, o kai ku­rie net ne­ga­lė­jo vi­sų sa­ vo po­ten­cia­lių žiū­ro­vų su­tal­pin­ti.

Dar vie­nas di­fe­ren­ci­juo­to ad­re­sa­

„Lie­tu­vos teat­rų pa­va­sa­rio Kau­nas 2012“ lau­rea­tai Iš­rink­ti pub­li­kos:

Ge­riau­sias mo­ters vaid­muo ma­

Ge­riau­sias mo­ters vaid­muo di­

žo­jo­je sce­no­je: už Gol­dos, Mil­dos vaid­me­nį Kau­no ka­me­ri­nio teat­ro spek­tak­ly­je „Die­na ir nak­tis“ pri­zas ski­ria­mas ak­to­rei Si­mo­nai Bla­dže­ naus­kai­tei. Pri­zą įstei­gė ke­lio­nių or­ ga­ni­za­to­rius „Pi­lig­ri­mas“.

džio­jo­je sce­no­je: už Mo­ti­nos (Va­sos Že­lez­no­vos) vaid­me­nį Vil­niaus ma­ žo­jo teat­ro spek­tak­ly­je „Mo­ti­na (Va­sa Že­lez­no­va)“ pri­zas ski­ria­mas ak­to­rei Eg­lei Gab­rė­nai­tei. Pri­zą įstei­gė „Vol­fas En­gel­ma­n“.

Ge­r iau­s ias spek­t ak­l is ma­ž o­ Ge­riau­sias vy­ro vaid­muo di­džio­

jo­je sce­no­je: už Iva­no vaid­me­nį „Idio­teat­ro“ spek­tak­ly­je „Me­nas“ ap­ do­va­no­ja­mas ak­to­rius Gied­rius Sa­ vic­kas. Pri­zą įstei­gė Ūkio ban­kas.

jo­j e sce­n o­j e: dau­g iau­s ia žiū­r o­v ų bal­s ų su­r in­k o „At­v i­r o ra­t o“ biog­r a­ fi­n ės imp­r o­v i­z a­c i­j os „Lie­t aus že­ mė“. Re­ži­sie­riui Ai­dui Gi­nio­čiui pri­ zą įstei­gė Sei­mo na­rys Ka­zys Star­ ke­vi­čius.

Ge­r iau­s ias di­d žio­s ios sce­n os

spek­tak­lis: Vil­niaus keis­tuo­lių teat­ ro spek­tak­lis „Ger­bia­mi pi­lie­čiai“. Re­ ži­sie­riams Ai­dui Gi­nio­čiui, And­riui Ka­nia­vai, Ie­vai Stun­džy­tei ir Vai­do­tui Žit­kui pri­zą skyrė kon­cer­nas SBA.

Iš­rink­ti žiu­ri: Ge­r iau­s ias di­d žio­s ios sce­n os

spek­tak­lis: OKT/ Vil­niaus mies­to teat­ro spek­tak­lis „Mi­ran­da“. Re­ži­sie­ rius Os­ka­ras Kor­šu­no­vas. Pri­zą įstei­ gė Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė.

Ge­riau­sias vy­ro vaid­muo ma­

žo­jo­je sce­no­je: už Kiš­kio vaid­me­nį „Tru­pės liū­di“ spek­tak­ly­je „Ežiu­kas rū­ke“ pri­zas ski­ria­mas ak­to­riui Vai­ dui Kub­lins­kui. Pri­zą įstei­gė ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rius „Eu­ra“.

to pro­gra­ma­vi­mo pro­ce­sų prana­ šumas: vi­si spek­tak­liai baig­da­vo­si ova­ci­jo­mis. Su­si­da­rė įspū­dis, kad ab­so­liu­čiai vi­si fes­ti­va­lio spek­tak­ liai pub­li­kai pa­ti­ko.

– Ko pa­si­gen­da­te Lie­tu­vos teat­re kaip žiū­ro­vė ir kaip teat­ro­lo­gė?

– Jei teat­ruo­se bū­tų spek­tak­lių už­ sa­ky­mų sta­las, bi­jau, kad mes la­bai grei­tai teat­rus pa­vers­tu­me pra­mo­ gi­nių ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riais. Ne­ pa­mirš­ki­te – me­ni­nin­kas yra tar­pi­ nin­kas tarp to, ką mes ži­no­me ir ko ne­ži­no­me apie sa­ve bei apie pa­sau­lį.

Pa­lik­čiau di­des­nę erd­vę me­ni­nei in­ tui­ci­jai, ku­ri pa­de­da kū­rė­jui at­spė­ ti mus teat­ro veid­ro­dy­je.

O kaip teat­ro­lo­gę ma­ne la­bai do­ min­tų veik­los bū­dai, ku­rie leis­ tų su­ma­žin­ti nuo­bo­džių spek­tak­lių teat­re. To­dėl ku­riu štai to­kią vi­zi­ją

Ge­r iau­s ias ma­ž o­s ios sce­n os

spek­tak­lis: Klai­pė­dos dra­mos teat­ ro spek­tak­lis „Šmėk­lų so­na­ta“. Re­ži­ sie­rius Gin­ta­ras Var­nas. Pri­zą įstei­gė Ūkio ban­kas.

– teat­rai ne­si­bo­di iš­klau­sy­ti kri­tiš­ kų pub­li­kos at­si­lie­pi­mų, o pub­li­ka įsi­pa­rei­go­ja to­bu­lin­ti sa­vo es­te­ti­ nį sko­nį. No­rė­čiau be­si­kei­čian­čio teat­ro, nes tai reikš­tų, kad mes jau ir vėl kei­čia­mės ir kad teat­ro kū­rė­jai tuoj tuoj pa­gaus nau­ją mū­sų lai­kų dva­sią ir at­skleis ją mums. Aš la­bai džiau­giuo­si, kai ta­len­tin­gas žmo­ gus rei­ka­lin­gas teat­rui, kai mo­ky­ to­jai pa­lai­ko ir pa­de­da sa­vo mo­ ki­niams, kai kul­tū­ra yra rei­ka­lin­ga vals­ty­bei ir jos pi­lie­čiams, o vals­ty­ bi­nin­kai tar­nau­ja me­nui. Kai to nė­ ra – tik­rai pa­si­gen­du. Vi­si ži­no­me, ko mes pa­si­gen­da­me. Ne­jaut­ros, am­ne­zi­jos zo­nos žmo­gu­je ir bend­ ruo­me­nė­je tik di­dė­ja. Ar tik­rai teat­ ras ga­li ir pri­si­de­da prie žmo­giš­ku­ mo iš­sau­go­ji­mo? Vi­sa­da? Nie­ka­da?

Kaip daž­nai? Tie­siog ne­ži­nau. Tik la­bai no­rė­čiau tuo ti­kė­ti ir ti­kė­tis.

UAB „Mineraliniai vandenys“

Besidomintys viskiu žinių semsis Kaune Laura Montvilaitė Analogų Lietuvoje neturinti „Viskio akademija“ besidominčius šio gėrimo kultūra jau kitą penktadienį, gegužės 4 d., pakvies į pirmąjį Kaune vyksiantį renginį.

Pasak renginį vesiančio „Mineralinių vandenų“ (MV) stipriųjų gėrimų eksperto Gintauto Dindos, per pastaruosius metus Lietuvoje stabiliai plėtėsi būrys žmonių, kuriems įdomus ne tik viskio prekės ženklas ir jo kaina, bet ir šio gėrimo istorija, gamyba, skonio subtilybės. „Augantį susidomėjimą liudija ne tik sparčiai didėjantis viskio degustacijų dalyvių skaičius, bet ir gerokai už sostinės ribų išplitę tokie renginiai. Pastaruoju metu juntamas ir didesnis restoranų bei barų susidomėjimas, kuris susijęs ne tik su vis-

kio asortimento plėtra, bet ir edukaciniais renginiais“, – sako G.Dinda. Šį kartą „Viskio akademija“ parengė platesnės apimties renginį, kurio dalyviams per 3,5 valandos bus pristatytos dvi pažintinės temos ir pasiūlyti degustuoti net 8 skirtingi viskiai.

Renginio programoje numatyta ne tik tradicinė, bet ir per pastaruosius metus MV išpopuliarinta virtuali degustacija, kurią iš Škotijos, pasitelkdama internetinę telekonferencijų programą, ves dr. Kirstie McCallum, bendrovės „Burn Stewart Distillers“ prekės ženklų ambasadorė pasaulyje ir viskio maišymo meistrė. Ji pristatys Škotijos salose gaminamų viskių įvairovę ir pasiūlys degustuoti škotiškus viskius „Bunnahabhain 12YO“, „Tobermory 10YO“, „Ledaig 10YO“ ir „Black Bottle“.

Vykstant tradicinei degustacijai MV ekspertas G.Dinda su akademijos dalyviais aptars skirtingų statinių įtaką viskiui ir pasiūlys palyginti „The GlenDronach 15 YO Revival“, „The GlenDronach 14YO Virgin Oak Finish“, „The BenRiach 15YO Dark Rum Finish“ ir „The BenRiach 12YO Pedro Ximenez Sherry Finish (Herodotus Fumosus)“ viskius. „Viskio brandinimas įvairaus tipo statinėse šiuo metu yra viena aktualiausių bei labiausiai diskutuojamų ir viskiu besidominčių, ir gamintojų temų. O degustacijai pasirinkti viskiai, mano nuomone, verti didžiausio šio gėrimo mėgėjų dėmesio“, – sako G.Dinda. „Viskio akademijos“ dalyviai taip pat turės galimybę paragauti ir tradicinio škotiško hagio, t. y. pikantiško patiekalo, kuris gaminamas

į avies skrandį prikemšant maltų kepenėlių, plaučių ir širdies.

Bilietas į „Daugirdo“ viešbutyje nuo 18.30 val. vyksiantį „Viskio akademijos“ renginį vienam asmeniui kainuoja 50 litų. Bilietų galima įsigyti viešbučio „Daugirdas“ registratūroje arba Kauno „Akropolio“ informacijoje (I a.).

Bendrovės „Mineraliniai vandenys“ iniciatyva įkurta „Viskio akademija“ nuo praėjusių metų sausio veikia ir internete. Tai pirmoji lietuviška, išsami, informatyvi ir interaktyvi informacijos apie viskį bazė. Tinklalapyje Viskioakademija.lt lankytojai gali susipažinti su viskio abėcėle, platesne teorija, šviežiausiomis rinkos naujienomis, renginiais, prie viskio derančių patiekalų receptais, taip pat diskutuoti, užsiprenumeruoti naujienlaiškį.

Išskirtiniai: degustacijai parink-

ti viskiai verti didžiausio šio gėrimo mėgėjų dėmesio.

„Shutterstock“ nuotr.

26 2

šeštaDIENIS, balandžio 28, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai ���������������������������������� 26 Paslaugos � ����������������������������������������� 26, 27 Parduoda ������������������������������������������ 27, 28 Perka � ����������������������������������������������������28, 29 Įvairūs ��������������������������������������������������29, 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ����������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 30 Kviečia mokytis ���������������������������������� 30 Kviečia ������������������������������������������������29, 30 Dovanoja � �������������������������������������������������� 30 Dingo ����������������������������������������������������������� 30 Pamesta ���������������������������������������������������� 30 Informuoja ���������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

DARBo skelbimai

UAB „Omniteksas“ priims į darbą

TECHNOLOGĄ, SIUVĖJAS (-US),

Siuvykla, dideliais kiekiais siuvanti trikotažinius gaminius, priima į darbą siuvėjas (-us). Darbas viena pamaina Vilijampolėje. Geras susisiekimas. Atlyginimas 1000–1800 Lt. Tel. 8 615 71 100.

941385

mokančias (-ius) siūti įvairių tipų siuvimo mašinomis

GAMINIŲ PAKUOTOJAS (-US) Kreiptis Kaunas, Raudondvario pl.

101, 4 aukštas, UAB „Omniteksas“ Tel. 8 685 01 419 Įmonei reikalingi darbuotojai automobilių ardymo ir automobilių remonto srityse. Kaunas, tel. 8 657 54 199, e. paštas automobildalys3@gmail.com.

948617

Logistikos įmonė ieško vairuotojų, turinčių nuosavus mikroautobusus. Darbas – išvežioti siuntas po Kauną. Tel. 8 612 12 778.

947994

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945.

944012

Reikalinga (-as) pardavėja (-as) dirbti Kauno „Urmo“ bazėje moteriškų drabužių skyriuje. Siūloma alga – minimali. Tel. 8 600 26 629.

948009

Reikalinga pardavėja (-as) dirbti slankiuoju grafiku mažoje parduotuvėje Sargėnuose.

Tel. 8 676 09 040.

946560

Reikalingas (-a) laiškanešys (-ė) Kauno mieste. Būtinas automobilis. Kreiptis tel. 8 656 07 664. CV siųsti e. paštu kaunasbijusta@gmail.com.

947743

Statybinei įmonei reikalingi plytelių klojėjai ir dažytojai. Kreiptis tel. 8 614 81 433.

946669

Statybų darbams Maskvoje reikalingi: mūrininkai, betonuotojai, montuotojai, technologai, programuotojai, architektai, inžinieriai, konstruktoriai, darbų vadovai.

Vizos, kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – nemokamai. Pradinis atlyginimas 3500–7000 Lt. Dėl ANKETOS kreiptis grazina@adversitus.lt. Tel. (8 5) 240 0766.

943797

Transporto įmonėms! Reikalingi mikroautobusai (1,5 t) spaudai rytais (nuo 6 iki 7.30 val.) išvežioti. Atlyginimas 1000–1200 Lt. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 223 238.

947201

UAB „Europos maršrutai“ ieško tolimųjų reisų vairuotojų dirbti maršrutais Lietuva–Rusija, Vakarų Europa-Rusija. Tel. 8 600 79 918, Tomas.

947138

UAB „Davi”, įsikūrusi Kašonių k., Prienų r., gaminanti medienos gaminius, ieško buhalterio apskaitininko. Darbas buhalterijos programa „Būtent“, atlyginimų skaičiavimo patirtis – privalumas. Kreiptis tel. 8 699 32 867 arba e. paštu zxmargo@gmail.com.

946992

UAB „Ekskomisarų biuras“ dirbti Kaune reikalingi apsaugos darbuotojai.

Apsaugos darbuotojo kursai išsimokėtinai. CV (nurodant pareigybę) siųsti kaunas@ekskomisarai.lt. Informacija tel. (8 37) 220 476.

944429

Reikalingas (-a) ŠALTŲJŲ PATIEKALŲ VIRĖJAS (-a) nuolat dirbti. Reikalavimas: ne mažiau kaip 2 metų darbo patirtis per paskutinius 4 m. Siūlome darbą profesionalioje komandoje, laiku mokamą atlyginimą. Restoranas SVARSTYKLĖS, T.Masiulio g. 18E, Kaunas. Skambinti tel. 8 698 80 130 10–19 val., e. paštas danguole@parkhotel.lt.

948510

Reikalingas ekskavatorininkas dirbti ekskavatoriumi ATLAS1504, 18 t. Būtina darbo patirtis. Tel. 8 687 29 349.

946458

Reikalingas medkirtės operatorius. Tel. 8 659 77 803.

948428

Reikalingas VADYBININKAS (-ė). Reikalavimai: laisvai kalbėti prancūzų kalba, vadybinio darbo patirtis. CV siųsti e. paštu info@meistronamai.lt. Tel. 8 685 11 151.

948001

Siūlo darbą AB „LYTAGRA“ remonto dirbtuvėms reikalingas remonto dirbtuvių inžinierius. CV siųsti e.preskienis@lytagra.lt. Teirautis tel. 8 614 85 124.

948550

Anglija! Šparagų, porų, svogūnėlių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina.

Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

942571

Autoservisui reikalingi: automobilių mechanikai, važiuoklės meistrai, šaltkalviai. Tel. 8 698 02 939.

945130

Fakyrų studija „Ugnies valdovai“ siūlo šokėjo – atlikėjo vasaros sezoninį darbą mėgstantiems šokį.

Motyvacinius laiškus ir CV siųsti info@ugniesvaldovai.lt. Tel. 8 616 56 621, e. paštas info@ugniesvaldovai.lt.

946725

Besiplečiančiam kepyklėlių tinklui reikalingos kepėjos-konditerės. Turinčioms patirties siūlome gerą atlyginimą. Tel. 8 655 25 628, e. paštas juvigaa@gmail.com.

943212

Graikijoje, Kipre – sezoniniai darbai jaunimui – dirbti barmenėmis, padavėjomis, kambarinėmis; Anglijoje – virėjams, viešbučių personalui, sandėlių, gamyklų darbuotojams; Vokietijoje – elektrikams, suvirintojams, motelių valytojoms; Olandijoje – mėsininkams, žuvies fabrikuose, salotų skynėjams. El. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic.

Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g.

29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt.

944655

Ieškau darbuotojų moterų dirbti Šiaurės Airijoje. Darbas grybyne. Tel. 8 646 51 603.

948753

Ieškome virėjos (-o) ir indų plovėjos (-o).

Darbas Aleksote. Tel. 8 687 78 640.

946227

Reikalingi vairuotojai dirbti autovežiais. Įdarbinimas Kaune. Atlyginimas mokamas laiku. Visos socialinės garantijos.

Tel. 8 699 26 591, (8 37) 360 648.

948877

Servisui Kaune reikalingas automobilių šaltkalvis varikliiams, greičių dėžėms, pakaboms remontuoti. Tel. 8 657 54 199, e. paštas automobildalys3@gmail.com.

948619

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 34 551.

948198

Siūlome darbą TRANSPORTO VADYBININKUI. Mokėti anglų kalbą. CV siųsti gintas@gerada.lt; tel. 8 620 77 579.

947968

Siūlome darbą vairuotojui – dirbti vilkiku, vietiniais maršrutais. Be žalingų įpročių. Tel. 8 699 99 120.

947355

Socialinė neįgaliųjų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us), turinčiuosius 35–55% darbingumą, dirbti Petrašiūnuose. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

944824

UAB AINAVA ieško valytojų brigadoje. Mėnesio alga 1000–1500 Lt. Tel. 8 616 49 539, Kaunas.

946549

Valymo įmonei Kaune reikalingas (-a) darbuotojas (-a) spec. valymo darbams. Darbas mobilioje brigadoje. Įmonė suteikia visas socialines garantijas bei laiku mokamą atlyginimą. Tel. (8 37) 312 349, 8 699 62 612. E. paštas admin@vitaresta.lt.

870924

Valymo kompanijai reikalinga valytoja, darbas Aleksote. Tel. 8 656 20 014.

948901

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

933304

Paslaugos Medikų „Biofirst“ klinikoje medicinos mokslų daktaras UROLOGAS Darijus Skaudickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir potencijos sutrikimų, sergančius akmenlige. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖŽIO diagnostika. Paskiriamas gydymas. Konsultacijos metu atliekama prostatos, šlapimo pūslės ir inkstų echoskopija. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

945582

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

„Biofirst“ klinikoje naujuoju „Siemens 3D“ aparatu suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

945569

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

933340

Jaučiate nuovargį, dirglumą, nevaldote emocijų, nepajėgiate dirbti ar sportuoti, sunku susikaupti, pleiskanoja oda, lūžinėja nagai, įtrūksta lūpų kampučiai, nėra apetito – kuo greičiau pasitikrinkite kraują! Gal sergate anemija? Tyrimų kompleksui – net 50 proc. nuolaida. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

935504

Konsultuojame, implantuojame ir protezuojame geriausiais vokiškais ir šveicariškais dantų implantais. Kaina nuo 1600 Lt. Tel. 8 610 60 004.

929056

Odontologinės paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

938058

ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti.

Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

938874

Pavasario nuolaidos odontologijos paslaugoms! Metalo keramikos protezams – 50 proc. nuolaida. Be eilės nemokamai protezuojame pacientus su ligonių kasos iškvietimais. Apžiūra – nemokama. Maironio g.

26A, Kaunas. Tel. 203 101, 8 672 44 348.

946069

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

941960

Privatūs senelių namai globoja senelius ir negalią turinčius žmones. www.seneliuslaugosnamai.lt. Tel. (8 37) 244 312, 8 600 83 801, 8 675 58 822.

943864

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

931498

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

926234

Nukelta į 27 p.

27 3

šeštaDIENIS, balandžio 28, 2012

klasifikuoti skelbimai Paslaugos Medikų Ekskavatorių, mini krautuvų, buldozerių nuoma. Juodžemio, smėlio, grunto, statybinio laužo atvežimas. Aikštelių, įvažų įrengimas. Skylių gręžimas. Tel. 8 670 17 211.

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

936868

934964

Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiškai.

Suteikiame garantiją. Tel. 8 651 73 760, 8 603 95 199.

Automobilininkams

941356

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

928995

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

933927

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

946720

Virinu automobilių dugnus, keičiu ir lyginu skardas. Ruošiu dažyti, dažau. Smaluoju automobilių dugnus, pripučiu ertmes. Remontuoju važiuoklę. Tel. 8 674 75 020.

948425

Buitinės technikos remonto

Apdaila. Dažau, glaistau, tapetuoju, dedu vidinius ir išorinius kampus. Kloju laminuotas grindis. Tel. 8 671 97 046.

946738

Ardome WC kabinas, betonines, mūrines sienas, grindis, perdangas. Valome palėpes. Pjauname angas, sumontuojame sąramas. Tel. 8 670 17 211.

936850

Atliekame aplinkos tvarkymo darbus: trinkelių klojimas, tvorų statymas, apželdinimas. Įrengiame lietaus kanalizaciją, drenažą. Tel. 8 620 26 805.

932664

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

935816

Greitai dengiame stogus įvairia danga. Nestandartiniai skardos lankstymo ir montavimo darbai. Pigiau sukomplektuojame medžiagas. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 682 47 001.

923924

Greitai, kokybiškai ir už prieinamą kainą atliekame fasadų šiltinimo darbus bei jų apdailą. www.siltaigyvenk.lt. Tel. 8 670 62 351, e. paštas info@siltaigyvenk.lt.

932790

GRINDŲ BETONAVIMAS, Kaune ir Kauno r., konsultuojame, organizuojame medžiagų tiekimą, suteikiame garantijas, išrašome sąskaitas. Tel. 8 678 19 899.

944196

Individualūs meniniai vienetiniai kalvystės darbai: stogeliai, turėklai, balkonai, vartai ir t.t. Tel. 8 645 46 891.

948349

Kalvystės darbai: metalinės laiptinių, sandėliukų, garažų durys, turėklai, tvoros, laiptų konstrukcijos, stogeliai. Tel. 477 155, 8 699 66 111; www.vaigeda.lt.

936994

Atliekame griovimo darbus. Betonuojame, mūrijame, tinkuojame paprastu ir struktūriniu tinku, dažome. Įrengiame gręžtinius pamatus. Tel. 8 637 52 920.

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

Atliekame įvairius griovimo darbus. Greitai ir kokybiškai atliekame betonavimo darbus (naudojame savo arba užsakovo medžiagas). Tel. 8 687 57 902.

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.

nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

Kasame šulinius, vietinę kanalizaciją. Pristatome ritinius, kanalizacijos dangčius. Dirbame greitai ir kokybiškai. Tel. 8 633 89 231.

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas.

Tel. 8 699 77 162.

Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428.

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

Klojame trinkeles, akmenis. Statau vejos, gatvės bortelius, sulyginu šulinius. Atvežu medžiagas. Akcija. Nuolaidos. Ilgametė patirtis. Tel. 8 671 73 582.

AEG, „Beko“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, mikrobangų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija iki 24 mėn. Taikome nuolaidas! Tel. 8 684 82 194.

Atlieku įvairius santechnikos darbus, statau vonias, WC, gyvatukus, vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus. Dirbu be poilsio dienų.

Tel. 8 604 95 971.

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

Atlieku tik elektros montavimo darbus. Tel. 8 605 67 073.

948603

Skubiai ir nemokamai išveža

Tel. 8

943304

948802

945160

Taisau televizorius kliento namuose, prijungiu skaitmeninę TV (14 nemokamų programų). Tel. 8 674 42 125.

949204

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

945024

Kompiuterininkų AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

927410

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

946167

Profesionalus kompiuterių remontas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Galime atvykti.

Tel. 8 672 00 861.

948899

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

933599

944701

940167

935793

935770

946162

943229

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

937408

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

933434

Butų remontas: langokraščių apdaila, grindų dėjimas, plytelių klijavimas, tapetavimas, smulkūs elektros, santechnikos darbai. Tel. 8 687 02 507.

946481

Dažome tinkuotų medinių namų fasadus ir stogus. Garantija, patirtis. Tel. 8 602 90 796.

942684

Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręžiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737.

944709

Dengiame naujus ir renovuojame senus stogus. Skardinimo darbai. Karkasinių namų statymas. Gipskartonio montavimas. Dailylenčių kalimas. Tel. 8 689 47 224.

948337

Dengiame stogus bitumine prilydomąja danga. Apšiltiname. Suteikiame garantiją. Betonuojame pagrindą. Tel. 8 645 30 548.

947947

Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433.

Statybos, remonto Apdaila. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas, palėpių įrengimas ir šiltinimas. Nuolaidos medžiagoms. Tel. 8 630 40 405.

946273

926213

Ekskavatorių ir buldozerių nuoma. Kasame, valome tvenkinius, buldozeriais lyginame žemes. Kiti žemės darbai. Tel. 8 640 26 562, 8 611 26 363.

926404

946914

944630

Kitos

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

Aeruojame ir tręšiame vejas. Tel. 8 611 45 542.

Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.

Aladino kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

Profesionalus vonių restauravimas.

5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

KALVYSTĖS DARBAI: vartai, tvoros, laiptai, turėklai, šviestuvai, baldai ir kt. Tel. 8 612 42 624.

934044

934484

936917

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

948332

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

934500

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus.

Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.

937434

Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir garažams.

Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

947955

Tveriame, remontuojame tvoras. Gaminame ir montuojame vartus, vartelius. Atliekame suvirinimo darbus. Metalo darbai.

Išrašome sąskaitas. Tel. 8 674 52 897.

947741

UAB „Saurika“ gamina: laiptinių, rūsių duris, garažo vartus, tvoras, turėklus ir kt. standartinius ir nestandartinius gaminius pagal individualius užsakymus. www.gaminiaimetalo.lt. Tel. 8 613 08 784.

946542

942096

940424

Medžių pjovimas, genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; tvenkinių kasimas; apželdinimo paslaugos. UAB „Aplinkos darbai“, tel. 8 655 55 800.

941170

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt.

Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

949126

Pavojingų medžių šalinimas, vaismedžių genėjimas, kelmų frezavimas, didelių medžių persodinimas. Tel. 8 645 34 444.

925609

Remontuoju sodo ir daržo techniką: vejapjoves, traktorius, pjūklus, trimerius, kultivatorius ir t.t. Tel. 8 600 45 460, (8 37) 545 767.

944387

Visos apželdinimo paslaugos: vejos įrengimas, aeravimas, pjovimas, priežiūra. Alpinariumai, baseinai, kriokliai, akmeniniai takeliai. Tel. 8 643 37 567.

944801

Želdynų projektavimas, vizualizacija (3D). Želdinimo darbai (vejos, želdynai, gėlynai, alpinariumai ir t.t.), palankios kainos. Tel. 8 681 62 573, 8 653 28 262.

943465

948361

parduoda

Vidaus įrangos

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

948444

930072

942891

Klojame trinkeles, klinkerį. Tel. 8 671 53 040.

924649

Kokybiškai dengiame šlaitinius ir plokščius stogus įvairia danga. Šiltiname fasadus. Sukomplektuojame ir pristatome medžiagas.

Tel. 8 615 61 788.

APSAUGOS SIGNALIZACIJOS namams, butams, garažams, sodų nameliams. Ryšys – valdymas per mob. telefoną. Tel. 8 675 04 304, e. paštas olsantra@gmail.com.

947521

Apsaugos sistemų montavimas, priežiūra.

Nuosavame name, bute, garaže. Tel. 8 683 96 189.

940401

parduodami naujos statybos 2, 3 kambarių butai su daline apdaila ir autonominiu šildymu.

Plotas 47–72 kv. m.

1 kv. m kaina tik

2500 Lt.

Baldžių

949255

Kokybiški gaminiai iš metalo Jums pagal užsakymą: vartai, tvoros, durys, laiptai, voljerai, grotos. Kaunas. Tel. 8 657 88 778.

947781

Langų apdaila – nebrangiai ir kokybiškai.

Tel. 8 676 82 369.

945318

Medinių tvorų gamyba ir montavimas. Vartų ir vartelių gamyba. Medienos apdirbimas. Tel. 8 615 20 022.

940416

Montuojame, renovuojame visų tipų šlaitinius stogus. Darbus atliekame kokybiškai ir greitai. Tel. 8 670 06 645, 8 674 77 627.

944348

Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. trinkelių klojimas. Fasadų šildymas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479.

938108

Nuomojame fasadinius statybinius pastolius (universalūs, tinka mūro ir kitiems darbams, lengvai surenkami). Tel. 8 686 79 386, www.stogudengimasjums.lt.

945443

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

947952

Pastatų šiltinimas putų polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Daugiabučių laiptinių remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.

Baldų gamyba! Suteiksime Jums profesionalią konsultaciją, patarsime interjero klausimais ir padarysime baldus pagal Jūsų specialų užsakymą. Tel. 8 683 90 946.

947456

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą.

Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas.

Tel. 440 774.

948819

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

935899

Šventėms ŠVENČIŲ VEDĖJAS – ŽMOGUS ORKESTRAS su linksmų dainų, šokių muzikos ir žaidimų programa Jūsų šventėms. Tel. 8 686 97 021, Kaunas.

949490

Finansų, audito

943766

„DnB būstas“ teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

942239

1,5 aukšto gyvenamąjį mūrinį namą Vytėnuose (b. pl. 170 kv. m, gyv. pl. 80 kv. m, sklypas 11 a, sklype yra tvenkinys, sodas, namas akligatvyje). Kaina 730 000 Lt. Tel. 8 650 96 900.

934518

130 kv. m kotedžą su visa apdaila dvibučiame name Ringaudų sen., Kauno r. Kaina 280 000 Lt. Tel. 8 685 44 433.

946835

2 a. mūrinį namą Viršužiglyje, 9 km nuo Kauno (bendr. pl. 125 kv. m). Yra ūkinis pastatas, du garažai, 30 a žemės. Tel. 536 402, 8 610 36 644.

947925

Vedame įmonių buhalterinę apskaitą, tvarkome kitą veiklai reikalingą dokumentaciją, konsultuojame įvairiais verslo klausimais. Kreiptis darbo dienomis 9–17 val. tel. (8 37) 291 652, 8 698 44 772.

929422

946520

Pastatų vidaus patalpų remontas, restauracija. Fasadų remontas, restauracija. Šlaitinių stogų remontas.

Tel. 8 686 51 538, 8 687 11 109, 8 682 20 378.

Daugiau informacijos tel. 8 620 77 277

Teisinės paslaugos Nebrangi teisinė pagalba Kaune!

Daugiau informacijos tel. 8 613 93 444 arba www.teisine.lt; e. paštas konsultacija@teisine.lt.

947995

2 a. mūrinį namą Žaliakalnyje, Kapsų-Jonavos g. (b. pl. 142 kv. m, 4 a namų valdos, 2 garažai, namas tinkamas ir komercinei veiklai). Kaina 280 000 Lt. Tel. 8 685 47 914.

945043

2 aukštų naujos statybos mūrinį namą (150 kv. m) Šilainiuose, Šaltupio g. Namas pritaikytas dviem šeimoms. Dvi virtuvės, du WC, vonios, 4 kambariai, katilinė, holas.

Asfaltuotas kelias. Miesto komunikacijos.

Be tarpininkų. Kaina 370 000 Lt. Tel. 8 609 63 814.

948768

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, balandžio 28, 2012

klasifikuoti skelbimai 8 a namų valdos sklypą Garliavoje, J.Lukšos g., visos komunikacijos, privažiavimas asfaltuotu keliu. Kaina 80 000 Lt. Kaunas, tel. (8 37) 561 790, 8 673 67 281.

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

948895

2 k. butą Žaliakalnyje, Riešutų g. (bendr. pl. 50,45 kv. m, laminuotos grindys, sienos išklijuotos tapetais, pakeisti langai). Kaina 83 000 Lt. Tel. 8 671 66 116, e. paštas nerijus@ntnevada.lt.

946182

2 kambarių butą Šiaurės pr. (bendr. pl. 37,5 kv. m, 5 a. namo V a., bendrija, langai ir durys keisti). Be tarpininkų. Kaina 90 000 Lt. Tel. 8 615 95 201.

942769

Be tarpininkų parduodamas šviesus, suremontuotas 4 kambarių butas (5/4 a.) Kalniečių r., P.Plechavičiaus g. Tvarkinga, rakinama laiptinė, aukšte po du butus. Kaina 198 000 Lt. Tel. 8 687 15 133.

947473

Dalį namo (32 kv. m) Prancūzų g., puikioje vietoje, po kapitalinio remonto, autonominis šildymas dujomis, 1 a žemės. 59 900 Lt. WWW.FORTOSIENA.LT. Tel. 8 687 03 511.

948052

Sklypą prie Seirijų ežero. 23 a krantinės. Iš viso 3,74 ha. Kaina sutartinė. Tel. 8 657 81 782.

Labai pigiai parduodu šešis naujus medinius langų rėmus; 300 naujų akinių: nuo saulės ir priešrūkinius. Tel. 8 699 64 568.

Sodybą 2 km nuo Šakių (gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, 61 a žemės). Tel. 8 682 01 597.

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.

947030

945772

Sodybą Kėdainių r. (mūrinis namas su 40 a sklypu, 3 ha dirbamos žemės). Nuo Kauno 40 km, netoli Šušvė ir Nevėžis. Kaina 65 000 Lt. Tel. (8 347) 67 377, 8 685 85 548.

948061

Buitinė technika

946436

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

939953

935988

Nuolat ąžuolines atraižas. 7 kubinių m. kaina su pristatymu 500 Lt. Tel. 8 672 65 895.

945787

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje.

Tel. 8 656 86 202.

940864

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

939732

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius.

Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

2 kambarių butą Šilainiuose (5 a. blokinio namo IV a., b. pl. 50 kv. m). Kaina 115 000 Lt. Tel. 8 652 89 953.

Dviejų aukštų namą Babtų mstl. centre, ant Nevėžio kranto (bendr. pl. 247 kv. m, ūkinis pastatas, du garažai, 13,5 a žemės sklypas).

Tel. 8 699 19 508, 8 699 52 913.

2 namų valdos sklypus (12 ir 14 a) Rožių g., Domeikavoje. Elektra 15 kW sklypuose.

Viename sklype namo projektas su leidimu statybai. Tel. 8 687 58 993.

Garažą Kuršių g., Šilainiuose (II a., saugoma teritorija). Kaina 12 000 Lt. Tel. 8 685 44 433.

4 k. butą S.Žukausko g. (9/8 a., 82,73 kv. m, pakeista santechnika, langai, el. instaliacija, automatiniai saugikliai). Kaina sutartinė. Tel. 8 688 84 471.

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

4 kambarių butą P.Lukšio g. (12 a. monolitiniame name VII a., b. pl. 67,94 kv. m). Be skolų, neįkeistas. Be tarpininkų. Tel. 8 659 79 122.

Kaune, K.Baršausko g., tarp PC „Molas“ ir 6-ojo forto žiedo, parduodamas garažas.

Kaina 11 tūkst. Lt. Tel. 8 611 08 708.

933148

947141

5 a sklypą su vasarnamiu Panerių g., SB „Panerys“ (geras privažiavimas) ir mūrinį garažą Nendrių g. Kainos sutartinės. Tel. 381 123, 8 624 27 465.

Mobilų namelį (3 kambariai, virtuvė, tualetas, dušo kabina, du įėjimai, židinys, su baldais ir įranga). Tel. 8 680 72 322.

Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

Mūrinį sodo namelį, tinkamą gyventi žiemą (6,18 a sklypas, aptvertas, geras susisiekimas), 14 km nuo Kalniečių. Kaina sutartinė.

Tel. 8 679 34 356.

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

946598

946507

Antstolis Saulius Užkuraitis skelbia Dariaus ir Loretos Žirgulių turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių. Iš varžytynių parduodama: 374/799 dalis žemės sklypo, bendro ploto 0,0799 ha, ir ½ dalis gyvenamojo namo, bendro ploto 330,49 kv. m, baigtumas 58 proc., esančius Užgirėlio g. 5, Vijūkų k., Užliedžių sen., Kauno r. Dėl turto apžiūros kreiptis į Darių Žirgulį, gyv. Užgirėlio g. 5, Vijūkų k., Užliedžių sen., Kauno r., tel. 8 673 38 269. Turto varžytynės vyks 2012 05 30 9.30 val. I.Kanto g. 22-2, Kaunas. Pradinė turto pardavimo kaina 288 000 Lt. Varžytynių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT53 7044 0600 0302 2343, esančią AB SEB banke, ar pagal antstolio kvitą dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra 28 800 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai – apribota disponavimo teisė. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių privalo pranešti antstoliui Sauliui Užkuraičiui, esančiam I.Kanto g.

22–2, Kaunas, tel. 423 883, 8 612 23 194, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

948496

Antstolis Saulius Užkuraitis skelbia Jurgos ir Luko Kančų turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių. Iš varžytynių parduodama: 912/1381 dalis žemės sklypo, bendro ploto 0,1381 ha, ir nebaigtas statyti butas, bendro ploto 182,12 kv. m, esantis Forto g. 2–2, Noreikiškių k., Ringaudų sen., Kauno r. Dėl turto apžiūros kreiptis į Luką Kančą, Barkūnų g. 49. Turto varžytynės vyks 2012 05 30 10 val. I.Kanto g. 22–2, Kaunas. Pradinė turto pardavimo kaina 332 560 Lt. Varžytynių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT53 7044 0600 0302 2343, esančią AB SEB banke, ar pagal antstolio kvitą dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra 33 256 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai – apribota disponavimo teisė. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių privalo pranešti antstoliui Sauliui Užkuraičiui, esančiam I.Kanto g. 22–2, Kaunas, tel. 423 883, 8 612 23 194, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

946830

939805

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

914150

938156

947057

948514

Namą Ringaudų centre (b. pl. 210 kv. m, pusrūsis, dalinė vidaus apdaila, 10 a sklypas, sandėlis, visos komunikacijos). Be tarpininkų. Tel. 8 607 92 807.

948412

Nebrangiai 2 ir 3 kambarių butus Noreikiškėse (naujas namas, autonominis šildymas dujomis, dalinė apdaila, galima su garažu ir 3,3 a žemės). Tel. 8 656 47 866.

945502

Parduodamas tvarkingas mūrinis garažas Vilijampolėje, Jūžintų g., „Kuršėnų“ garažų bendrija, plotas 18 kv. m, geras susisiekimas, be tarpininkų. Tel. 8 699 52 121.

948623

Parduodamas vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas (b. pl. 90 kv. m), ūkinis pastatas su pokylių sale (b. pl. 120 kv. m), ūkinis pastatas, stalių dirbtuvės (b. pl. 120 kv. m), du atskiri garažai Darbininkų skg.

10, Garliavoje, Kauno r. Komunikacijos, 8,5 a sklypas, akligatvis, rami, graži vieta, asfaltuotas kelias. Tel. 8 685 79 433.

941737

Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

931711

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys.

Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821604

Parduodu be tarpininkų 3 kambarių butą Partizanų g., prie PS „Savas“ (bendr. pl. 66 kv. m, mūrinis namas, II a.). Šalia garažas.

Tel. 8 687 25 092.

Įvairias 3 m malkas. Miškavežio nuoma.

Tel. 8 612 18 535.

941095

Parduodame džiovintas džiovykloje beržo malkas maišeliuose. Tel. 8 686 33 048.

943293

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.

936678

Parduodamos malkos. Tel. 8 642 00 055.

945244

PAVASARIO AKCIJA! Iki gegužės 5 d. skalbyklėms, viryklėms, šaldytuvams, integruojamai technikai – NUOLAIDOS IKI 40 proc. BUITEX, Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570, www.buitex.lt.

945290

Baldai Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772.

Parduodamos sausos, skaldytos malkos. Pakuotės ir kiekiai – įvairūs. Tel. 8 620 29 252, 8 614 74 247, e. paštas malkucentras@gmail.com.

944878

Parduodu įvairių rūšių malkas (trinkomis, skaldytas ir rąstukais), atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta@gmail.com.

940464

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

928653

945826

947637

PIGIAU NEBUS! Ąžuolo, beržo, uosio pjuvenų briketai su nuolaidomis. Tel. 8 698 55 663.

Statybinės medžiagos

947033

Pusę namo Vilijampolėje, Kaune, su kai kuriais patogumais (54 kv. m, šildymas vietinis, vandentiekis miesto, garažas, 4 a sklypas). Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 646 89 185.

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–18 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

SKUBIAI! Sklypą (10.35 a + 3 a namų valda, graži vieta, kraštinis, neapstatytas, gera kaimynystė) Ž. Šančiuose, Švenčionių g. Tik 129000 Lt! GERA INVESTICIJA! Tel. 8 639 19 602.

Supjautos atraižos: pušies – 300 Lt; juodalksnio – 380 Lt; beržo, ąžuolo – 400 Lt. Atraižos maišuose: pušinės – 6 Lt (vnt.); ąžuolo, beržo, juodalksnio – 7 Lt (vnt.). Tel. 8 670 32 999.

942648

943343

Sodo namą 11 km nuo Kauno (2 aukštų mūrinis, su mansarda, 125 kv. m, šulinys, dvi krosnys, garažas, 6 a). Tel. 8 682 05 236.

Tujas gyvatvorėms: karpomos (0,7–1,4 m) – 4–6 Lt, koloninės (0,6–1,3 m) – 8–22 Lt; pušis kalnines (0,5–0,7 m), kitus dekoratyvinius augalus. Galime atvežti. Marijampolė. Tel. 8 610 98 306.

945593

937374

946077

948483

946753

Antstolis Saulius Užkuraitis skelbia Nijolės Raudonikienės turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių. Iš varžytynių parduodamas dviejų kambarių butas su rūsiu, bendro ploto 29,69 kv. m, esantis Kalniečių g. 126A–204, Kaunas. Dėl turto apžiūros kreiptis į Nijolę Raudonikienę, gyv. S.Nėries g. 8, Kurkliai, Anykščių r. Turto varžytynės vyks 2012 05 30 9 val. I.Kanto g. 22–2, Kaunas. Pradinė turto pardavimo kaina 37 840 Lt. Varžytynių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT537044060003022343, esančią AB SEB Vilniaus banke, ar pagal antstolio kvitą dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra 3 784 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai – apribota disponavimo teisė. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių privalo pranešti antstoliui Sauliui Užkuraičiui, esančiam I.Kanto g.

22–2, Kaunas, tel. 423 883, 8 612 23 194, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Vieno aukšto karkasinį namą Vaišvydavoje, Reinio g. (b. pl. 80 kv. m, 8 a sklypas). Kaina 120 000 Lt. Tel. 8 657 59 599, 8 652 21 880.

948494

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

944502

942567

947746

939581

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

936205

Pjuvenų briketai. 960 kg paletė su pristatymu – nuo 400 Lt. Tel. 8 687 31 605.

938079

948717

Plieninė čerpinio ir trapecinio profilio stogo danga, beasbestinis šiferis, skardos lankstiniai, latakai, lietvamzdžiai. Pramonės pr.

25. Tel. 8 670 60 011, www.metalmeta.lt.

Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

928215

3,5 ha sklypą Skersabalio k., Prienų r., prie miško. Atlikti geodeziniai matavimai. Kaina 20 000 Lt. Tel. (8 37) 551 341.

946876

Išsigabenti naują apvalių rąstų namą (93 kv. m, 1,5 aukšto). Kaina 31000 Lt. Tel. 8 677 15 149, Jurbarkas.

946246

947549

930845

Atvežame malkas miškavežiu. Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 601 25 955, 8 601 26 268.

937518

Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 5; 8; 15 kub. m). Tel. 8 682 86 242.

940274

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

938312

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

919955

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

913458

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

947098

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

928632

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

938136

Lengvuosius automobilius su defektais, po avarijų, senus, surūdijusius, nevažiuojančius. Sutvarkau dokumentus. Tel. 8 606 15 981.

941266

Mišką su žeme ir išsikirsti. Tel. 8 672 22 443.

947031

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

936140

Perkame tinkamus ūkininkauti sklypus, plotas nuo 5 ha. Tel. 8 655 05 365.

918196

Perkame žemės ūkio paskirties žemę – dirbamą ir apleistą, derlingą ir nenaudingą.

Tel. 8 656 49 883.

918211

Perka Geromis kainomis superka automobilius, mikroautobusus, visureigius. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

936331

Kitos prekės

935950

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

939878

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

939657

Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 618 05 112. Siūlyti įvairius variantus.

937482

Perku arba keičiu su mano priemoka 2 kambarių butą Dainavoje į 3 ar 4 kambarių butą (namo dalį) Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 670 39 612.

945872

Perku brandų mišką, malkinį mišką, jaunuolynus, krūmynus, apleistą žemę. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@gmail. com.

936265

Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com.

937945

Nukelta į 29 p.

29 3

šeštaDIENIS, balandžio 28, 2012

klasifikuoti skelbimai Perka

kviečia

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

Gegužės 6 d., sekmadienį, 17 val.

936239

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

919867

ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.

Kauno valstybinėje filharmonijoje Sezono pabaigos koncertas, skirtas Motinos dienai KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS

(orkestro vadovas Algimantas Treikauskas)

(meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis)

ANTONIN DVOŘÁK

STABAT MATER

898908

ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ

op. 58, B. 71 Solistai:

EDMUNDAS SEILIUS

(sopranas)

(tenoras)

RITA NOVIKAITĖ

LIUDAS MIKALAUSKAS

(mecosopranas)

(bosas)

Dirigentas

KASPAR ZENHNDER (Šveicarija) Globėjas: Rėmėjai:

Kauno miesto savivaldybė

Kauno diena

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes.

Tel..8 620 99 000 www.kaunakiemis.lt

Įvairūs Akcininkams!

2012 m. gegužės 28 d. 9 val. šaukiamas UAB „Gama-T“, įmonės kodas 232090730, visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris vyks Vytauto pr. 3, Kaunas. Akcininkų registracijos pradžia 8.30 val. Susirinkimo apskaitos data 2012 m. gegužės 18 d. Susirinkimo darbotvarkė: 1. 2011 m. metinio pranešimo paskelbimas. 2. 2011 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. 3.

2011 m. pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas. 4. Valdybos rinkimai. 5. Valdybos įgaliojimų tvirtinimas. 6. Dėl turto įkeitimo „Swedbank“, AB už UAB „Piliakalnis“ autocentras prievolių įvykdymą. 7. Kiti klausimai.

Balsavimas vyks tiesiogiai akcininkams dalyvaujant visuotiniame akcininkų susirinkime, nesudarant galimybės akcininkams balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis. Dalyvaujantiems turėti akcininko pažymėjimą, asmens tapatybę liudijantį dokumentą.

Valdyba Tel. 868775630 e. paštas ofisas@gamat.lt.

949121

Išsinuomoja Ūkininkas išsinuomotų arba pirktų žemės ūkininkauti Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės rajonuose. Tel. 8 611 54 462, e. paštas audrius1977@gmail.com.

942505

Gabenimai Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žemių, juodžemio. Nuomojame mini krautuvą BOBCAT. Išvežame statybinį laužą. Tel. 8 620 26 805.

932648

Nukelta į 30 p.

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt.

30 2

šeštaDIENIS, balandžio 28, 2012

klasifikuoti skelbimai Įvairūs

kviečia

Karščiausi kelionių pasiūlymai

Gabenimai Parduodame žvyrą, smėlį gamintojo kainomis iš karjero Stašėnų k., Jonavos r. Tel. 8 607 77 703.

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

946729

Kaina šeimai ir automobiliui nuo 557 Lt

Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902.

944724

ROKŲ KULTŪROS CENTRAS

Savivarčiais pigiai atvežame iki 25 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Savikroviais – trinkelių, blokelių (iki 12 palečių), perdengimo plokščių. Tel. 8 688 12 000.

(Nemuno g. 14, Rokai)

Gegužės 2 ir 3 d. nuo 12 val. kviečia į respublikinę vaikų ir jaunimo teatrinės kūrybos šventę

941991

Transportas. Perkraustymas. www.limesa. lt. Tel. 8 687 48 399.

„Būk artistas“

Šventėje dalyvaus Kauno rajono kultūros centrų, Kauno bei Panevėžio miestų vaikų ir jaunimo teatrai.

Projektą iš dalies finansuoja Kultūros rėmimo fondas.

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

933582

ATOSTOGOS ANT BANGŲ Keliaukite po Skandinaviją Ryga–Stokholmas

Kelionės Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399

Aplankykite didžiausius Vokietijos pramogų parkus Klaipėda–Kylis Kaina šeimai ir automobiliui nuo 800 Lt Pasigrožėkite pietų Švedijos miesteliais Klaipėda–Karlshamnas Kaina šeimai ir automobiliui nuo 800 Lt Kainos pateiktos į vieną pusę.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Pramogos, šventės, laisvalaikis

933570

Mokymai

Vežame įvairias siuntas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Renkame ir pristatome „nuo durų iki durų“. Tel. 8 691 71 752 – Lietuvoje, 07589786325, 07547615953 – Anglijoje.

Edukacinės rinkos lyderis „Kalba.Lt“ kviečia registruotis į IELTS KURSUS, kurie prasidės gegužės 2 d.

Užsiėmimai vyks pirmadieniais ir trečiadieniais, nuo 17:45 val.

941082

Vizos

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

Su Ežio VISA ir OMNI ID kortelėmis taikome 10 % nuolaidą!

Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

Registruokitės tel.: (8~37) 322 002, (8~693) 83648 ir el. paštu mokymai@kalba.lt

938495

„Kalba.Lt“ PADEDA PAKEISTI ATEITĮ!

934189

Sportas Maudžia nugarą, įtemptas kaklas? Ateikite ir išbandykite SPECIALIZUOTĄ STUBURO MANKŠTĄ. www.stuburomokykla.lt, Rotušės a. 19, Kaunas. Tel. 8 686 27 980.

922687

Paskolos

kviečia mokytis Jau gegužės 12 d. prasideda savaitgalių buhalterinės apskaitos ir mokesčių pagrindų mokymai. Kaina tik 339 Lt už 30 ak. val. Plačiau www.docinta.lt. Tel. 8 685 07 009.

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val. „Aujama-credit“.

946704

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

928100

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

896708

Vaikų aviacijos mokykla kviečia 9–11 m. berniukus ir mergaites mokytis skraidyti. Mokslas nemokamas. Daugiau informacijos www.vaikuaviacija.lt. Tel. 8 677 66 142.

922660

Suteikiame ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas nuo 1 proc. Būtinas užstatas, refinansuojame. E. paštas tavo pasirinkimas@gmail.com. Tel. 8 600 06 886.

944620

Kiti Balandžio, gegužės mėn. kačių ir šunų vakcinacija prieš PASIUTLIGĘ – tik 5 Lt. V.Krėvės pr.

97A, tel. 460 002; Raudondvario pl. 184–7, tel. 330 342; Pramonės pr. 14, „Urmas“, Žalioji galerija, 4 salė, 17 vieta, tel. 707 723.

934238

Dovanoja Dovanoju mažus sarginius 2 mėn. šuniukus.

Tel. (8 37) 440 152, 8 618 85 985.

945789

942984

informuoja AITVARAI ŽEMEI IR DANGUI Balandžio 28 d. nuo 12 val. – Zapyškyje su aitvarais ir muzika kviečiame visus pasveikinti atbundančią Žemę. Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio šeštadienį kartu su vaikais pasidžiaugsime aitvarų meistrų kūriniais ir mažųjų išradingumu. Sigutės Trimakaitės muzikinis pasveikinimas Žemei, Dangui, Aitvarams ir mums visiems pradės šventę. Šiemet šventė išskirtinė geros muzikos gausa. Visų pamėgto Kauno rajono choro „Božolė“ pristatyti nereikia. Jų koncertas – dovana aitvarų mylėtojams. O prisibėgiojus su aitvarais, po gotikiniais skliautais pailsėti su Sigutės Trimakaitės atliekama klasikine muzika – daugiau nei prabangu.

VDU KAUNO BOTANIKOS SODAS Ž.E.Žilibero g. 6 Balandžio 28–gegužės 6 dienomis skelbiamos magnolijos ir forsitijos žydėjimo dienos.

Kauniečius ir svečius kviečiame apsilankyti.

APEIKIM LIETUVĄ Balandžio 28 d. 11 val. – šiaurietiško vaikščiojimo žygis APEIKIM LIETUVĄ, skirtas olimpiniams sveikatos metams. Pasikalbėsime apie žoleles, kurios jau sužaliavusios, ir jų naudą. Renkamės Panemunėje, Smetonos al. pradžioje, prie pliažo.

Registruotis tel. 8 615 72 600, Danutė. Kas turi savo šiaurietiško ėjimo lazdas, registruotis nereikia.

Organizatoriai – Žolinčių akademija

STAČIATIKIŲ PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Vy­tau­to pr. 38 (ša­lia Ap­reiš­ki­mo baž­ny­čios) Ba­lan­džio 29 d. 12 val. – Ele­nos Suo­die­nės kny­gos „Krikš­čio­nių ka­len­do­rius“ (2012 m.) pri­sta­ty­mas, skir­tas dva­si­nin­ko Tė­vo Ana­to­ li­jaus (A.Stal­bov­skio) at­mi­ni­mui.

Sak­ra­li­nes dai­nas at­liks Ma­ri­na So­bo­le­va, Ni­na Čin­gie­nė. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

Or­ga­ni­za­to­riai – Kau­no ru­sų kul­tū­ros cen­ tras „Moks­las-Švie­sa“ ir „Po­etog­rad“.

AB „Ūkio bankas“ LT607010400010467777

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Balandžio 28 d. 16 val. – paskaita PLAUKŲ SIMBOLIKA. KASOS ATSKYRIMAS – VIENUMA iš ciklo „Vestuvių virsmas”. Lektorius Aleksandras Žarskus. Susitikimas su istoriku Kęstučiu Kasparu ,,Pasakos apie jėgą: nuo tautosakos iki filosofijos. II dalis”.

Balandžio 30 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems KŪRYBOS DŽIAUGSMAI: ornamentas mene. Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė. Informacija tel. 8 625 65 218.

Gegužės 2 d. 18 val. – paskaita ,,Gegužės mėn. kalendorius: Motinos diena, šv. Florijonas, šv. Stanislovas, Mildos šventė, Šeštinės, Derliaus ir maldavimų dienos, Šv. Izidorius, Sekminės”. Lektorius Aleksandras Žarskus.

KURSŲ KIRPYKLA ker­pa, šu­kuo­ja plau­kus ne­mo­ka­mai (10– 14 ir 15–19 val.) Sa­va­no­rių pr. 66 (buv. Ra­ di­jo ga­myk­la, vi­di­nis kor­pu­sas, 2-asis a., 202 kab.). Tel. 8 684 77 422. Ma­lo­niai kvie­čia­me.

Dingo Balandžio 24 d. 22 val. Žemaičių g. dingo rusva, su balta krūtine, stačiom ausytėm, riesta uodegyte serganti kalytė. Radusiam atsilyginsiu. Tel. 8 671 20 729.

948801

Pamesta Pamestą V.Makaravičiaus firmos įregistravimo pažymėjimą, išduotą 1995 01 06, laikyti negaliojančiu.

948459

Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

Pamestus UAB „Ciklometa“ (įmonės kodas 133848860) įstatus laikyti negaliojančiais.

948363

31

šeštadienis, balandžio 28, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

teatras

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus Vladislavai BUTKIENEI, nuoširdžiai užjaučiame buvusį ilgametį Maisto instituto darbuotoją profesorių Kazimierą Stanislovą BUTKŲ ir jo šeimą.

KTU Maisto instituto darbuotojai Skaudžią netekties valandą, mirus Reginai ČIPURNAITEI, gimines ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia namų bendrijos „Vaiva“ nariai.

Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.

Nuoširdžiai užjaučiame Iloną Galiauskienę dėl mylimos mamytės mirties.

LSDP Kauno m. skyriaus Šančių-Panemunės grupės bičiuliai Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro Šilainių PSP skyriaus bendrosios praktikos slaugytoją Linutę KIRVELIENĘ dėl mylimo vyro mirties.

Viešosios įstaigos Kauno Šilainių poliklinikos administracija ir darbuotojai Vidą MARTINAITIENĘ, mirus broliui, skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučia UAB „Kauno švara“ kolektyvas.

Neišgirsit jau daugiau tėvelio balso, tik paliks atminty jo žodžiai ištarti.

Užgeso mielos akys, nusviro darbščios rankos ir paliko vien sielvartas širdy.

Mirus tėveliui, Audrių PINTUKĄ nuoširdžiai užjaučia UAB „Kaduva“ kolektyvas.

Gyvenimas – negailestingas, Nežiūri amžiaus nei jausmų. Į amžinybę pasikviečia Brangiausius mums ir artimiausius iš visų...

Skaudžią netekties valandą dėl mylimos dukters Eglės mirties nuoširdžiai užjaučiame Audronę ir Antaną VENCKUS ir jų artimuosius.

Kauno r. Babtų gimnazijos kolektyvas Gyvenimas – negailestingas.

Nežiūri amžiaus nei jausmų. Į amžinybę pasikviečia Brangiausius mums ir artimiausius iš visų...

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, netekus mylimos Mamytės, nuoširdžiai užjaučiame Daivą ZAREVIČIENĘ ir jos artimuosius.

Spaustuvės „Morkūnas ir ko“ darbuotojai PAMINKLAI – kalame raides, graviruojame portretus. Tvorelės, kapaviečių uždengimas akmens plokštėmis, senų paminklų perdirbimas, kapaviečių užpylimas skaldele. Teirautis Jonavos g. 248, Kaunas, tel. (8 37) 330 364, 8 656 28 129.

923856

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštė­ mis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partne­ riai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Taikos pr. 34A, Kaunas; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

937319

Paminklų, antkapių, tvorelių gamyba iš įvairių spalvų granito. Didelis pagamintų paminklų pasirinkimas. Visiškas kapavietės sutvarkymas, pa­ matų liejimas, dengimas granitine plokšte. Atvežame juodžemio, smėlio, granitinės skaldos. Nemokamai teikiame konsultacijas kapavietės sutvarkymo klausimais. Karmėlava, Vilniaus g. 3A, paminklų dirbtuvės, tel.

8 614 41 608. www.gransta.lt.

933972

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS, PAMINKLAI, ANTKAPIAI, TVORELĖS. Kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Kapo uždengimas akmens plokšte, plytelėmis, trinkelėmis; kapo tvarky­ mas po laidotuvių; pamatų įrengimas; paminklų, tvorelių restauravimas.

AKCIJA: paminklams iš ekspozicijos taikoma iki 20 proc. nuolaida. Kontak­ tai www.kapineta.lt, info@kapineta.lt, tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje”).

932342

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų.

Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Pla­ tus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priė­ mimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr.

95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

907704

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsie­ nio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligo­ ninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g.

28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

935114

Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius...

Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šar­ vojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Jonavos g. 40A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ.

930157

KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Ba­lan­džio 28 d. 18 val. – Bil­ja­na Srlbja­no­ vič. SKĖRIAI. Dvie­jų da­lių tra­gi­ko­me­di­ja.

Rež. Ro­lan­das At­ko­čiū­nas. Il­go­ji sa­lė.

Ba­lan­džio 29 d. 15 val. – Vid­man­tas Bar­ tu­lis. PAMOKSLAS ŽUVIMS. Vie­nos da­lies spek­tak­lis. Rež. Vid­man­tas Bar­tu­lis.

18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA. Yasmi­na Re­za. TRYS GYVENIMO VERSIJOS. Vie­nos da­lies tra­gi­ko­me­di­ja. Rež. Ag­nius Jan­ke­vi­čius. Penk­to­ji sa­lė.

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Balandžio 28 d. 18 val. – PREMJERA! E.Jo­nesko. PLIKAGALVĖ DAINININKĖ. Vienos dalies absurdo komedija. Rež. S.Rubinovas.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Ba­lan­džio 28 d. 12 val. Va­le­ri­jos ir Sta­sio Rat­ke­vi­čių lė­lių mu­zie­ju­je – SVEČIUOSE PAS SKUDURINĘ ONUTĘ, rež. E.Že­kie­nė (te­at­ra­ li­zuo­tas ren­gi­nys), nuo 3 metų.

16 val. – Kau­no ir Sankt Pe­ter­bur­go kū­ry­bi­ nis pro­jek­tas PREMJERA – KELIONĖ SAULĖS LINK (is­to­ri­ja apie ke­lią, mu­zi­ką ir cir­ką.

Apie šven­tę ir kas­die­ny­bę mu­my­se ir ša­lia mū­sų... Spek­tak­lis nuo 9 iki 99 metų). Au­ to­rius ir re­ži­sie­rius Bo­ri­sas Kon­stan­ti­no­vas.

Dai­li­nin­kas Vik­to­ras An­to­no­vas. Kom­po­zi­to­ rius De­ni­sas Šad­ri­nas.

Ba­lan­džio 29 d. 12 ir 14 val. Ma­žo­jo­je sce­no­je – MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež.

R.Bart­nin­kai­tė (mu­zi­ki­nė fė­jų pa­sa­ka), nuo 3 metų.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Balandžio 28 d. 18 val. – B.Srbljanovič. „Belgrado trilogija“ (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!). Rež. D.Rabašauskas.

Balandžio 29 d. 12 val. – spektaklis vaikams. VENECIJOS PASAKA. Rež. Audrius Baniūnas.

19 val. – PREMJERA! Aleksejus Slapovs­ kis. NUO RAUDONOS ŽIURKĖS IKI ŽALIOS ŽVAIGŽDĖS. Rež. Darius Rabašauskas.

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt, www.bilietai.lt

Ba­lan­džio 28 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Te­at­ri­nis-mu­zi­ki­nis ko­mik­sas skam­bant fokst­ro­to, tan­go, val­so me­lo­di­joms… („kai­ miš­ki vaiz­de­liai” pa­gal lie­tu­viš­kos est­ra­dos pra­di­nin­ko An­ta­no Ša­ba­niaus­ko dai­nas).

Teatro klubas Vilniaus g. 22, Kauno architektų namai

Gegužės 3 d. 19 val. – MARKO PALUBENKOS KONCERTAS. Albumo NO FUN IN 101 prista­ tymas.

,,NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje

Balandžio 29 d. 12 val. – PARŠELIŲ NUOTYKIAI. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Ko­vo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girs­tu­tis.lt

DOMINO TEATRAS Balandžio 28 d. 18 val. – miuziklas PARY­ ŽIAUS KATEDRA. Rež. R.Marcinkus.

Gegužės 1 d. 13 val. – muzikinis šou X FAKTORIUS. 17 val. – muzikinis šou X FAKTORIUS. Gegužės 2 d. 18 val. – V.ŠAPRANAUSKAS. JUODOJO HUMORO TURAS. Gegužės 3 d. 18 val. – V.ŠAPRANAUSKAS. JUODOJO HUMORO TURAS.

renginiai MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Ro­tu­šės a. 13

Ba­lan­džio 28 d. 14 val. – mo­nog­ra­fi­jos „Liu­das Vai­lio­nis“ su­tik­tu­vės. Mo­nog­ra­ fi­ja skir­ta bo­ta­ni­ko, pro­fe­so­riaus, vie­nos Lie­tu­vos aukš­to­sios mo­kyk­los įkū­rė­jų Liu­do Vai­lio­nio gy­ve­ni­mo ir dar­bų ap­žval­gai.

Su kny­gos au­to­re Da­nu­te Vai­lio­ny­te da­

ly­vaus dr. Ane­lė But­ku­vie­nė, pro­fe­so­rius Ro­mu­al­das Bal­tru­šis, kny­gos re­dak­to­rė Ra­mu­tė Vai­tie­kū­nai­tė, ak­to­rė Bi­ru­tė Mar.

PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Do­ne­lai­čio g. 16

Ba­lan­džio 29 d. 13 val. kvie­čia šei­mas sma­ giai ir tu­ri­nin­gai pra­leis­ti sek­ma­die­nio po­ pietę Egi­di­jaus Ru­dins­ko gra­fi­kos pa­ro­do­je.

Su ju­mis ben­draus mu­zie­ji­nin­kė-ta­py­to­ja Eg­lė Ve­la­niš­ky­tė. Pa­si­tei­rau­ti tel. 221 779.

KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA Ba­lan­džio 29 d. 13 val. – 3-io­jo tarp­tau­ ti­nio var­go­nų mu­zi­kos fes­ti­va­lio JUBILATE DEO kon­cer­tas.

Da­ly­vau­ja Vie­nos mu­zi­kos uni­ver­si­te­to pro­ fe­so­rius Mat­thias Gie­senas (Aust­ri­ja).

Kauno įgulos KARININKŲ RAMOVĖ A.Mickevičiaus g. 19

Šie­met Kau­no miš­rus cho­ras LELIUMAI šven­čia sa­vo kū­ry­bi­nės veik­los 40-me­tį.

Ba­lan­džio 29 d. 16 val. ta pro­ga vyks JUBILIEJINIS KONCERTAS. Cho­ro me­no va­do­vas – prof. Al­bi­nas Pet­raus­kas, di­ri­ gen­tas Sau­lius Ma­žu­lis, kon­cert­meis­te­rė Da­lia Ja­tau­tai­tė.

KAUNO KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Balandžio 29 d. 19 val. – II tarptautinis chorų festivalis „Kaunas Cantat”2012.

II įvadinis festivalio koncertas. Skambės vienas įspūdingiausių kompozitoriaus Ben­ jamino Britteno vokalinio-simfoninio žanro kūrinių – kantata SAINT NICOLAS. Kantatą „Saint Nicolas” atliks solistas Povilas Padleckas, kamerinis choras „Can­ temus” (vad. Linas Balandis), Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos jaunimo choras (vad. Ingrida Bertulienė), „Academia musicalis aestiva 12” simfoninio orkestro kamerinė grupė (vad. Laurynas Vakaris Lopas). Dirigentas Laurynas Vakaris Lopas.

Festivalio meno vadovas Rolandas Daugė­ la. Įėjimas nemokamas.

ROKŲ KULTŪROS CENTRAS Ne­mu­no g. 14, Ro­kai

Ge­gu­žės 2, 3 d. 12 val. – res­pub­li­ki­nė vai­kų ir jau­ni­mo te­at­ri­nės kū­ry­bos šven­tė BŪK ARTISTAS. Šven­tė­je da­ly­vaus Kau­no ra­jo­no kul­tū­ros cen­trų, Kau­no ir Pa­ne­vė­žio mies­tų vai­kų ir jau­ni­mo te­at­rai.

KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206, salėje

Gegužės 3 d. 14 val. – Motinos dienai skirtas koncertas AR MOKI DĖKOT, ŠIRDIE...

(A.Puišytė). Jį dovanoja popmuzikos grupė „16 Hz” ir mėgėjų teatro „Aira” skaitovės.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS ir jo padaliniai: M.Žilinsko dailės galerija, Kauno paveikslų galerija, Keramikos mu­ ziejus, Velnių muziejus, A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, A. ir P.Galaunių namai, M.Rakauskaitės ir L.Truikio memorialinis muziejus, J.Zikaro memorialinis muziejus, Istorinė LR prezidentūra, M.K.Čiurlionio memorialinis muziejus Druskininkuose, V.K.Jonyno galerija Druski­ ninkuose gegužės 1 d. nedirbs.

kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54

Balandžio 28 d. 13 val. – „Tikroji Batuoto katino istorija” (įgarsintas lietuviškai).

Reþ. Jérme Deschamps, Pascal Hérold, Macha Makeïeff, Prancūzija, animacija/ko­ medija, 2009 m.; 14.30 val. – „Tėve mūsų, kuris esi medyje”. Rež. Julie Bertucelli, Prancūzija, Australija, drama, 2010 m.; 16 val. – „Miegančių drugelių tvirtovė”. Rež.

Algimantas Puipa, Lietuva, drama, 2012 m.

Balandžio 29 d. 13 val. – „Tikroji Batuoto katino istorija” (įgarsintas lietuviškai).

Reþ. Jérme Deschamps, Pascal Hérold, Macha Makeïeff, Prancūzija, animacija/ko­ medija, 2009 m.; 14.30, 18.15 val. – „Mie­ gančių drugelių tvirtovė”. Rež. Algimantas Puipa, Lietuva, drama, 2012 m.; 16.45 val.

– „Tėve mūsų, kuris esi medyje”. Rež. Julie Bertucelli, Prancūzija, Australija, drama, 2010 m.

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (balandžio 28 d.)

1908 m. gimė Oskaras Schindleris, fabriko savininkas, per Antrąjį pasaulinį karą išgelbėjęs daugybę žydų.

1924 m. gimė aktorius, režisierius Donatas Banionis.

1958 m. gimė triatlonininkas, politikos ir visuomenės veikėjas Vidmantas Urbonas.

1962 m. gimė Tomas Šernas, vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonas.

1974 m. Madride gimė ispanų aktorė Penélope Cruz.

1979 m. gimė poetė Eglė Žagrakalytė.

1985 m. gimė ledo šokių šokėjas Deividas Stagniūnas.

1986 m. gimė krepšininkas Martynas Pocius.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Branginsite tai, kas gera yra jūsų gyvenime. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti.

Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Gali iškilti nenumatytų problemų. Pagalvokite, kas jums svarbiausia.

Dvyniai (05 21–06 21). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima. Jausite jų supratimą ir paramą. Nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – bendraujant atsakomybė ne mažiau svarbi nei dirbant.

Vėžys (06 22–07 22). Neskubėkite, ypač jei kas nors jums trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas, liksite nesuprastas. Tylėjimas bus itin vertingas, o jei į pagalbą pasitelksite savo darbštumą, diena bus tikrai puiki.

Liūtas (07 23–08 23). Daugiau laiko skirkite mylimam žmogui. Nors esate patenkintas gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Pasistenkite nepraleisti šios dienos bergždžiai, numatykite uždavinius ateičiai.

Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir jų žodžių. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija.

Svarstyklės (09 24–10 23). Daug ginčysitės, bus sunku bendrauti. Tačiau pasistenkite neparodyti susierzinimo ir blogos nuotaikos kitiems. Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir padarinius dėl ne laiku ištartų žodžių.

Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų ketinimams kas nors trukdys, o jūsų nuomonė liks neišgirsta arba nesuprasta.

Gali kilti nesutarimų, todėl elkitės išmintingai, kad neatrodytumėte kaip išsišokėlis. Šaulys (11 23–12 21). Svajokite, pasitelkite vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau būtų aplankyti parodą, prezentaciją, ką nors, kas įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais. Jūsų protas bus ypač aktyvus, tik nesipuikuokite savo žiniomis, kad netyčia neįskaudintumėte artimiausių draugų.

Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų. Jūsų galimybės neatitiks jūsų norų ir tikslų, dėl to pajusite nuoskaudą. Atminkite, kad emocijos dažnai blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Būsite svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi šilti orai, kritulių bus nedaug. Šiandien silpnai palyti gali kai kur šiauriniuose rajonuose, temperatūra dieną sieks 17–25 laipsnius šilumos. Sekmadienis sausas, naktį bus 11–12, dieną – 20– 26 laipsniai šilumos.

Šiandien, balandžio 28 d.

+20

+22

Telšiai

+23

Šiauliai

Klaipėda

+24

Panevėžys

+24

Utena

+25

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

5.45 20.47 15.02 10.58 1.11

119-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 247 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

+25

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +26 Brazilija +28 Briuselis +16 Dublinas +8 Kairas +32 Keiptaunas +21 Kopenhaga +13

Londonas +12 Madridas +14 Maskva +24 Minskas +21 Niujorkas +13 Oslas +15 Paryžius +16 Pekinas +19

orai kaune šiandien

Praha +28 Ryga +19 Roma +27 Sidnėjus +24 Talinas +15 Tel Avivas +28 Tokijas +23 Varšuva +27

+24

+25

Vėjas

1–4 m/s

Marijampolė

Vilnius

+25

Alytus

Vardai Šiandien:

Rimgailė, Vaidotė, Valerija, Vygantas, Vitalis, Vytuolis.

Rytoj:

Augustinas, Indrė, Rita, Rosvita, Tarmantas.

Tvy­rant ra­miems orams, ko­ky­bė pra­stė­ja

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+15

+25

+20

+15

3

+17

+23

+18

+14

2

+16

+24

+20

+16

4

rytoj

poryt

Ap­l in­kos ap­s au­gos agen­t ū­ros duo­ me­n i­m is, ket­v ir­ta­d ie­n į pa­d i­dė­jo ozo­ no kon­cent­ra­ci­ja ap­lin­kos ore. Klai­pė­ do­je, Ši­lu­tės plen­to ir Ma­žei­kių oro ko­ ky­bės ty­r i­mų sto­ty­se mak­si­ma­l i ozo­ no kon­cent­ra­ci­ja vir­ši­jo žmo­n ių svei­ ka­tos ap­sau­gai nu­sta­ty­tą siek­ti­ną ver­ tę. Hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos duo­ me­n i­m is, sa­vait­ga­l į Lie­t u­vo­je nu­ma­ to­mi šil­ti ir ra­mūs orai, kri­tu­lių bus ne­ daug. To­kios oro są­ly­gos bus ne­pa­lan­ kios ter­ša­lams sklai­dy­t is. Kie­t ų­jų da­ le­l ių kon­cent­ra­ci­ja mies­t uo­se, ypač prie in­ten­sy­ves­n io eis­mo gat­v ių, ga­l i pa­d i­dė­t i ir vir­šy­t i pa­ros ri­bi­nę ver­tę.

BNS inf., Evaldo Butkevičiaus nuo­tr.

įvairenybės

Vis la­biau įtrau­kia džia­zas

Pirkiniai Kauno „Akropolyje“ jonaviškių šeimai atvėrė Viduržemio jūrą

Sėkmė: iš kairės Kauno „Akropolio“ valdytoja Daiva Dankšienė įteikia prizą laimėtojai Vidai Šerėnienei.

Praėjusį savaitgalį praūžęs Kauno „Akropolio“ gimtadienis labiausiai įsimins jonaviškei Vidai Šerėnienei, kurios šeima ne tik papildė buitį nauju kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, drabužiais, bet ir užsitikrino nemokamas atostogas. Pirkiniai moteriai atnešė sėkmę – loterijoje ji laimėjo kruizą Viduržemio jūra.

Fes­ti­va­lis: „Kau­nas Jazz“, re­gis, ne­pa­lie­ka nė vie­no abe­jin­go. Vie­ny­bės

aikš­tė ta­po erd­ve, su­trau­kian­čia džia­zuo­me­nę nuo ma­žiau­sio­jo iki vy­ riau­sio­jo. Ant aikš­tės grin­di­nio jau pri­džia­za­vo vai­kai, kaip vi­sa­da su­ bur­ti dai­li­nin­kės Ire­nos Mi­ku­li­čiū­tės. „Kas­met čia atei­na­me pa­klau­sy­ ti „Kau­nas Jazz“ kon­cer­tų, – kal­bė­jo ant žo­lės įsi­tai­sę Vi­ka ir To­mas. – La­bai sma­gi šven­tė, ypač kai dar toks fan­tas­tiš­kas oras, – ne­jau­gi bū­si na­mie?“ Skam­bant ka­ri­lio­ni­nin­ko Ju­liaus Vil­no­nio var­pų mu­zi­kos džia­ zi­nei imp­ro­vi­za­ci­jai, džia­zą ant grin­di­nio pie­šiant vai­kams, aikš­tė pa­ na­šė­jo į džia­zo Me­ką, su­trau­ku­sią bū­rius žmo­nių, ku­rie už­pil­dė men­ kiau­sią aikš­tės ply­še­lį ieš­ko­da­mi, kur dar įma­no­ma pri­tūp­ti. At­si­pa­lai­ da­vę, be­si­šyp­san­tys, jie, re­gis, ni­ro į bend­rą džia­zi­nį tran­są ir šven­ti­nę nuo­tai­ką.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Pasak Jonavos Senamiesčio gimnazijoje socialine pedagoge dirbančios V.Šerėnienės, prie laimėjimo neabejotinai ranką prikišo fortūna. „Galėjome turėti gal kiek daugiau šansų laimėti nei kiti, kadangi apsipirkome už beveik 3 tūkstančius litų ir turėjome teisę užpildyti kelias dešimtis kuponų. Įdomiausia tai, jog dauguma pirkinių čekių dukra išmetė, liko vos keletas, o vienas jų tapo lemtingas“, – pasakojo moteris.

Dėl kruizo varžėsi visi prekybos ir pramogų sostinės lankytojai, pirkę bent už šimtą litų. „Be abejo, sužinojus, kad mums atiteko pagrindinis prizas, apėmė labai malonus jausmas.

Vyras loterijų atžvilgiu labai skeptiškai nusiteikęs, o ir patys niekad nesame nieko laimėję, tad ši sėkmė tarsi nukritusi iš dangaus. Laukia išties įspūdingos atostogos, atsipūsime iš širdies“, – džiaugėsi V.Šerėnienė. Į prabangų laivą sės visa Šerėnų šeima. „Nors laimėjimas leidžia nemokamai keliauti dviem asmenims, man ir vyrui, nusprendėme pasiimti ir atžalas – dukrą bei sūnų. Kelionės mums nėra naujiena. Išvykstame už Lietuvos ribų bent penkis kartus per metus, namie nesėdime ir savaitgaliais. Bet kruizo jūra patirti dar nėra tekę. Neabejoju, tokia patirtis suteiks

daug gerų įspūdžių“, – sakė socialinė pedagogė.

Jonavos gyventoja prisipažino, kad Kauno „Akropolyje“ lankosi gana dažnai. „Turime 15 metų dukrą, kuriai reikia madingų drabužių, o tokių visame regione galima rasti tik čia. Be to, atvykstame ir didesnių pirkinių, pavyzdžiui, kaip praėjusį savaitgalį. Pirkome planšetinį kompiuterį, mobilųjį telefoną, dovaną gimtadienį švenčiančiam draugui. Taip ir susidarė solidi sumelė“, – šyptelėjo V.Šerėnienė.

Be pagrindinio prizo – kruizo po Viduržemio jūrą, penkerių metų gimtadienį atšventusi prekybos ir pramogų sostinė Kauno „Akropolis“ savo lankytojams loterijoje suteikė galimybę laimėti ir dviračius. Ant naujų dviračių persėdo 55 kauniečiai bei miesto svečiai.

Užs. 948848