2012-04-28 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, balandžio 28 d., 2012 m. Nr. 99 (1298)

diena.lt porTreTas

Įkve­pian­Tys­ G.Leš­ke­vi­č iaus­v

2,50 Lt ėjai

NEt 37

2012 m. balan džio

28 d.

PROGRA MOs

Su šiandienos „Vilniaus diena“ nemokamas įėjimas į Nacionalinę dailės galeriją šį savaitgalį

Tv­herojus

Jaukumas žydintis tortas mamai

kulinariJa Improviza

cija tiems, kuriems pabo do silkė

+ ElEgantišk Sava a , horoskopItėS išsilavinu s Ir KryžIažodIasS ir mylima i – 55-erių­

kinO FO Senjorų tElis laimės pa

Šiandien priedas

su­Lau Lie­Tu­vos­Te ­ku­si­ ­Le­vi­zi­ja

Miesto sto­gais su A.Sut­ku­mi Fo­tog­ra­fas An­ta­ nas Sut­kus – ne tik vie­nas po­rtre­tinės fo­tog­ra­fi­jos pra­di­ ninkų Lie­tu­vo­je. Na­ cio­na­linės kultū­ ros ir me­no pre­mi­ jos lau­rea­tas prie­š dau­giau nei 50 me­ tų pir­ma­sis su­gal­ vo­jo Vil­nių fo­tog­ra­ fuo­ti iš aukš­čiau­ sių mies­to taškų.

ieškos In dijoje

Tiražas 36 160

Ma­no­me, kad jau ne­bee­ tiš­ka mokė­ti dar­buo­to­ jams tokį menką dar­bo už­mo­kestį.

Pra­mo­ni­ninkų kon­fe­de­ra­ci­jos Eko­no­mi­kos ir fi­nansų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Si­gi­tas­ Be­sa­girs­kas

8p.

Mies­tas

Valdininkai su­rengė pa­ro­domąją ak­ciją Penk­ta­die­nio rytą sos­tinės se­na­ mies­čio Pi­lies gatvė­je būrys da­ žais gink­luotų sa­vi­val­dybės spe­ cia­listų už­dažė van­dalų ap­ra­ šinė­tus pa­statų fa­sa­dus.

4p.

Mies­tas

Rengia­si Ro­tušės re­konst­ruk­ci­jai Iš­tir­ti ir at­ver­ti lan­ky­to­jams se­ nuo­sius rūsius, nu­da­žy­ti išorę ir vidų, pa­keis­ti lan­gus, re­no­vuo­ti res­to­raną – Vil­niaus vald­žia ren­ gia­si Ro­tušės re­mon­tui.

5p.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Pa­mi­lo ar­chi­tektūrą

Tuo­met, 1961-ai­siais, A.Sut­kui te­bu­vo 22-eji. Iš pro­vin­ci­jos į sos­ tinę at­vy­ku­siam jau­nuo­liui vis­ kas at­rodė nau­ja. Mies­tas žavė­jo sa­vo grįsto­mis gat­velė­mis, į as­ fal­to gniauž­tus įspraus­ta gam­ta, kie­mais ir tie­siog žmonė­mis.

2

Eko­no­mi­k a

Vie­tas vieš­bu­čiuo­se uži­ma at­vykė­liai Maest­ro: prie­š pusę am­žiaus Vil­nių fo­tog­ra­fuo­ti pra­dėjęs A.Sut­kus ga­li pa­pa­sa­ko­ti ne vieną įsi­min­tiną nuo­

tykį, kurį pa­tyrė per sa­vo kar­jerą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Lie­tu­va: CŽV kalė­ji­mo is­to­ri­jo­je dar lie­ka klaus­tukų

šiandien Pasaulis

Kol Tur­ki­ja Os­manų im­pe­ri­jos vyk­dytų armėnų žu­dy­nių ne­pri­ pa­žins ge­no­ci­du, abiejų ša­lių san­ ty­kiai iš­liks įtemp­ti.

12p.

Šeštadienis

Ži­no­mas mu­zi­ ko­lo­gas, pra­de­ dan­tis ra­šy­to­jas, ką tik de­biu­tavęs ak­to­rius. Tik­rai mįslin­ga as­me­ nybė tas Vik­to­ras Ge­ru­lai­tis. Ir ne ma­žiau eks­cent­ riš­ka bei įžūli.

Ta­čiau ne vi­sa­da jis su­pyks­ta, kai mo­te­rys lep­te­li: „A, Ge­ru­lai­tis...

Tas Ka­za­no­va.“

19p.

6p.

Sportas

„For­muo­ja­ma nuo­monė, kad le­do ri­tu­li­nin­kai į pa­sau­lio čem­pio­natą bu­vo iš­vykę tik pailsė­ti ir jiems nerūpė­jo re­zul­ta­tai“, – nu­si­skundė 19-me­tis Lie­tu­vos rink­tinės var­ti­ nin­kas Man­tas Ar­ma­lis.

16p.

TV diena

57-ajai „Eu­ro­vi­zi­jai“, vyk­sian­čiai Azer­baid­ža­ne, be­si­ruo­šian­tis Do­ na­tas Mont­vy­das nu­tarė pa­si­nau­ do­ti dai­ni­nin­ko Sas­hos Song pa­tir­ ti­mi. At­likė­jas su­rengs so­linį kon­ certą, per kurį jam bus ren­ka­mos lėšos kon­kur­sui pa­si­ruošti.

Atos­to­gas pa­jūry­je pla­nuo­jan­ tys lie­tu­viai dėl ap­gy­ven­di­ni­mo jau tu­ri kon­ku­ruo­ti su už­sie­nio tu­ris­tais, nes vieš­bu­čiai mie­liau dai­ro­si į sve­tim­ša­lius.

7p.

Me­nas ir pra­mo­g os

V.Anu­žis Vil­niu­je įleid­žia šak­nis Praė­ju­sią va­sarą žengęs ryž­tingą žingsnį – iš Klaipė­dos per­si­ kraustęs gy­ven­ti ir kur­ti į Vil­nių – ži­no­mas teat­ro ak­to­rius Vy­tau­tas Anu­žis ne­si­gai­li. 30p.

2

šeštadienis, balandžio 28, 2012

miestas

Miesto sto­gais su A.Sut­ku­mi Šian­dien A.Sut­kus 1 pri­si­min­da­mas anuos lai­kus sa­ko, kad se­no­ji Vil­niaus ar­

chi­tek­tū­ra bu­vo kiek­vie­ną vil­nie­tį iš­lais­vi­nan­tis veiks­nys. Ne­gy­ven­ da­mas šia­me mies­te var­gu ar bū­ tum ga­lė­jęs kur­ti.

bo – fotografuoti kny­gai „Vil­niaus šio­kia­die­niai“. „Vil­nius la­bai fo­to­ge­niš­kas mies­ tas, ypač ža­vūs jo kie­mai – su­tvar­ ky­ti ir ne­sut­var­ky­ti. Ta­čiau ma­ne la­biau do­mi­no aukš­ti taš­kai. Ypač tie, ku­rie lei­do pa­kil­ti virš mies­to“,

Ėmiau fo­ tog­ra­fuo­ ti kai­mo žmo­nes ir tai bu­vo tik­ras at­ra­ di­mas. Jų ko­lo­ri­tas ryš­kes­nis, ti­pa­žas ypa­tin­gas.

„Aš vis pa­gal­vo­ju apie tuos lai­ kus. Re­ži­mas tas bu­vo, stu­ka­čiai sek­da­vo, pa­si­kal­bė­ti lais­vai ne­ga­ lė­jai. Ir kas pa­dė­da­vo? Da­bar su­ pra­tau – ar­chi­tek­tū­ra. Nes ar­chi­ tek­tū­ra – tai su­stin­gu­si mu­zi­ka. Ji duo­da­vo tei­gia­mą po­vei­kį. Ne be rei­ka­lo mes vi­si ei­da­vom į Ka­ted­ rą. Ten tuo­met bu­vo pa­da­ry­ta pa­ veiks­lų ga­le­ri­ja, bet ei­da­vom ne pa­veiks­lų žiū­rė­ti, o pa­bū­ti Ka­ted­ ro­je“, – nu­grimz­da­mas į pri­si­mi­ni­ mus sa­vo pa­sa­ko­ji­mą pra­dė­jo gar­ sus fo­tog­ra­fi­jos me­ni­nin­kas.

Fo­to­ge­niš­kas mies­tas

Šv. Jo­nų baž­ny­čios var­pi­nė, Ka­ ted­ros sto­gas ir var­pi­nė, li­te­ra­tų ka­vi­nės sto­gas – taš­kai, nuo ku­rių tuo­met jau­nas fo­tog­ra­fas pra­dė­jo sa­vo žy­gį Vil­niaus sto­gais. 1961 m. su fo­tog­ra­fu Ro­mual­du Ra­kaus­ku ėmė­si pir­mo mo­nu­men­ta­laus dar­

– pri­si­mi­nė A.Sut­kus. Pir­mo­ji vie­ ta, iš ku­rios me­ni­nin­kas pa­žvel­gė į Vil­nių, bu­vo aukš­čiau­sias to me­to sos­ti­nės bokš­tas – Šv. Jo­nų baž­ny­ čios var­pi­nė. „Iš ūk­ve­džio gau­ni rak­tus ir įli­ pi į var­pi­nę. Pa­vo­jin­ga bu­vo, laip­tai pa­pu­vę, vos ne­drim­bi. Kaip stu­di­ juo­jan­tis uni­ver­si­te­te da­riau nuo­ trau­kas stu­den­tų laik­raš­čiui, tai man duo­da­vo rak­tus“, – pa­sa­ko­jo fo­tog­ra­fas.

Pa­vo­jai ant Ka­ted­ros

Ki­tas A.Sut­kaus žvilgs­nį pa­trau­kęs taš­kas – Ka­ted­ros aikš­tė. Iki šiol šią se­na­mies­čio da­lį jis va­di­na ma­giš­ ka vie­ta. Prieš pen­kis de­šimt­me­ čius aikš­tė­je pa­va­sa­riais rink­da­ vo­si mo­čiu­tės su anū­kais. „Ir pa­ti aikš­tė bu­vo įdo­mi. Lip­ da­vau į var­pi­nę, bet vė­liau bu­ vo ne­leng­va fo­tog­ra­fuo­ti, nes ant

lan­gų įtai­sė tink­le­lius. Lip­da­vau ir ant Ka­ted­ros sto­go. Kai už­lip­da­ vau fo­tog­ra­fuo­ti prie kry­žiaus, jis pa­si­ro­dy­da­vo 3–4 kar­tus di­des­nis už ma­ne. Ir tai, ko ge­ro, bu­vo pa­ts pa­vo­jin­giau­sias taš­kas, nes ten nė­ ra di­de­lės nuo­žul­nios plokš­tu­mos, ir vie­nin­te­lė at­ra­ma bu­vo kry­žius.

Jei nu­kris­tum, tai tik bly­nas lik­tų“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Lėk­tu­vas ne­ti­ko

Fo­tog­ra­fuo­ti A.Sut­kui te­ko ir įsi­ li­pus į vir­šun re­mon­ti­nin­kų au­to­ mo­bi­lio iš­kel­tą lop­šį. Neiš­gąs­di­no fo­tog­ra­fo ir tai, kad kel­tu­vui neiš­ lai­kius žu­vo Šv. Onos baž­ny­čią fil­ muo­jan­tis ope­ra­to­rius. „Dir­bau su jais ke­lis kar­tus ir tris kar­tus bu­vo ne­sklan­du­mų. Ži­no­ ma, bu­vo bai­su, nes kai tu esi iš­ kel­tas į 36 m aukš­tį, o ta­ve be­lei­ džiant kaž­kas trakš­te­li ir tas ta­vo lop­šys pa­svy­ra, vė­jas toks, kad tą lop­šį lin­guo­ja po met­rą į vi­sus šo­ nus, tai esi la­bai iš­si­gan­dęs“, – pri­ si­mi­nė fo­tog­ra­fas.

Nuo sto­gų ir re­mon­ti­nin­kų kel­ tu­vų A.Sut­kus per­sė­do į lėk­tu­vą, ta­čiau nuo­trau­kos skren­dant di­ de­liu grei­čiu jam ne­pa­vyk­da­vo. „Tik nie­ka­las išei­da­vo, kad­rai bū­da­vo su­ga­din­ti. Tuo­met per­sė­ dau į ma­lūns­par­nį, tai jau bu­vo vi­ sai kas ki­ta. Ga­lė­da­vai nu­si­žiū­rė­ti vie­tą, ap­švie­ti­mą. Vil­nių ge­riau­ sia fo­tog­ra­fuo­ti va­ka­ri­nė­je da­ly­je, kai sau­lė ant sto­gų. Vil­niaus se­ na­mies­tis, uni­ver­si­te­to an­samb­lis ypač gra­žiai at­ro­dė. Da­bar jau vi­ si yra jį ši­to­kiu bū­du iš­fo­tog­ra­fa­vę, bet tuo­met mū­sų su­ma­ny­mas bu­vo nau­jo­vė“, – dės­tė A.Sut­kus.

Su­pyk­dė A.Snieč­kų

No­rė­da­mas pa­da­ry­ti tik­rai įspū­din­ gų nuo­trau­kų A.Sut­kus ne tik tu­ rė­da­vo įkal­bė­ti la­kū­nus jį pa­skrai­ din­ti. Fo­tog­ra­fui pa­čiam tek­da­vo pa­si­rū­pin­ti skry­džio fi­nan­sa­vi­mu, o tai reiš­kė, kad tekdavo min­ti įmo­ nių ir or­ga­ni­za­ci­jų slenks­čius. „Ieš­ko­da­vau or­ga­ni­za­ci­jų, ku­ rioms rei­kė­tų fo­tog­ra­fij­ ų, kad jos ap­mo­kė­tų tri­jų va­lan­dų skry­dį ma­ lūns­par­niu. Pa­vyz­džiui, ku­rios or­ ga­ni­za­ci­jos no­rė­tų Vil­niaus nau­jus

Išsigelbėjimas: pasak A.Sutkaus, ištverti sovietmetį padėjo ir įkvepianti V

ra­jo­nus nu­fo­tog­ra­fuo­ti. Ar­ba ku­ ris nors fab­ri­kas no­ri nu­si­fo­tog­ ra­fuo­ti. Aš iš­si­de­ru tris va­lan­das, su­ta­riam, kad fo­tog­ra­fuo­siu fab­ri­ ką švie­čiant sau­lei. Yra sau­lė – fo­ tog­ra­fuo­ju, pa­si­sle­pia – aš po vi­są Vil­nių tuo sraig­tas­par­niu va­ri­nė­ju, fo­tog­ra­fuo­ju tai, kas man pa­tin­ka, ir nie­kas ne­kont­ro­liuo­ja“, – dar­bo ypa­tu­mus at­sklei­dė fo­tog­ra­fas.

Ta­čiau, no­rint pa­da­ry­ti tik­rai

ko­ky­biš­kų nuo­trau­kų, neiš­ven­gia­ mai tek­da­vo pa­žeis­ti tai­syk­les. Virš mies­to tuo­met bu­vo ga­li­ma skris­ ti ne že­miau nei 150 m aukš­ty­je, o A.Sut­kui žut­būt rei­kė­jo, kad pi­lo­ tas pra­skris­tų su­lig Šv. Jo­nų baž­ny­ čios var­pi­nės bokš­tu, daug­maž 50 m virš že­mės. Ši­taip di­de­lis no­ras fo­tog­ra­fuo­ ti kar­tą ne juo­kais su­pyk­dė to me­to ko­mu­nis­tų par­ti­jos pir­mą­jį sek­re­

3

šeštadienis, balandžio 28, 2012

miestas vo iš ko. Su už­sie­niu fo­tog­ra­fij­ os sri­ty­je kon­tak­tų ne­bu­vo, o TSRS ėjęs lei­di­nys „Ta­ry­bi­nė fo­tog­ra­fi­ ja“ bu­vo toks neį­do­mus, kad nei A.Sut­kus, nei jam ži­no­mi fo­tog­ra­ fai jo net ne­var­ty­da­vo. „No­rė­jo­si nau­jos, ko­kios nors įspū­din­gos fo­tog­ra­fi­jos. To, ko dar ne­bu­vo. Tais me­tais bu­vo įpras­ ta pro­to­ko­li­nė fo­tog­ra­fi­ja – kai žmo­nes su­sta­to, duo­da laik­raš­tį ir jie skai­to. Mū­sų fo­tog­ra­fi­ja nuo to sky­rė­si kaip die­na ir nak­tis“, – pri­ si­mi­nė A.Sut­kus.

Gau­da­vo laik­raš­čių už­sa­ky­mų

Neį­ti­ki­ma, ta­čiau A.Sut­kaus fo­ tog­ra­fi­jos iki šiol de­monst­ruo­ja­ mos pa­ro­do­se Pran­cū­zi­jo­je, Bra­ zi­li­jo­je, Ru­si­jo­je, bu­vo da­ro­mos to me­to laik­raš­čiams. „Li­te­ra­tū­ ra ir me­nas“, „Va­ka­ri­nės nau­jie­ nos“, len­kų kal­ba ėjęs „Czer­wo­ny sztan­dar“ bu­vo lei­di­niai, ku­riuo­se pir­miau­sia at­si­dū­rė A.Sut­kaus Vil­ niaus vaiz­dai. „Tai bu­vo at­ši­li­mo lai­ko­tar­pis, laik­raš­čiai no­rė­da­vo ma­ty­ti ką nors nau­jo, dė­da­vo di­de­les nuo­trau­kas per 2 ar 3 skil­tis. Pra­šy­da­vo, duok fo­tog­ra­fij­ ą – va, to­kią. Kad įspū­ din­ga bū­tų. O bū­da­vo, kad iš­girs­ da­vau: šū­dą pa­da­rei. Ir nie­ko, neį­ si­žeis­da­vau, ei­da­vau da­ry­ti vėl“, – pri­si­mi­nė A.Sut­kus.

Ta­čiau ge­rai pa­dir­bė­jęs už vir­ še­lio nuo­trau­ką ga­lė­da­vai gau­ti 20 rub­lių, o tai ga­ran­ta­vo ma­žiau­siai 20 so­čių pie­tų ge­riau­sio­je Vil­niaus bly­ni­nė­je.

Ras­da­vo dva­si­nį kon­tak­tą

Tu­rė­da­mi ome­ny­je, kad A.Sut­kus – pir­miau­sia po­rtre­ti­nės fo­tog­ra­ fi­jos meist­ras, ne­ga­lė­jo­me ne­pa­si­ tei­rau­ti ir apie to me­to vil­nie­čius.

Vilniaus architektūra.

to­rių An­ta­ną Snieč­kų. „Fo­tog­ra­ fa­vom se­na­mies­tį, o aš vis pra­ šy­da­vau skris­ti kuo že­miau. Kai iš ma­lūns­par­nio no­ri fo­tog­ra­fuo­ ti uni­ver­si­te­to an­samb­lį, ten­ka da­ ry­ti lanks­tą virš da­bar­ti­nių Vy­ riau­sy­bės rū­mų (tuo­met čia bu­vo Cent­ro ko­mi­te­tas). Man pa­sa­ko­jo, kad A.Snieč­kus da­ro pra­ne­ši­mą, o virš pa­sta­to ma­lūns­par­nis. Ir 3–4 mi­nu­tes bai­sus gar­sas, nie­ko ne­

An­ta­no Sut­kaus nuo­tr.

gir­dė­ti. Jis nu­ty­la, pa­skui pra­de­da vėl šne­kėt, o po de­šim­ties mi­nu­ čių vėl mes at­skren­dam“, – juo­ kė­si pa­šne­ko­vas.

Mo­der­niz­mą kū­rė pa­tys

Ga­liau­siai 1965 m. pa­sau­lį iš­vy­do „Vil­niaus šio­kia­die­niai“. Po jų bu­ vo ki­tas nuo­trau­kų rin­ki­nys „Ša­lis ta Lie­tu­va va­di­nas“, jis bu­vo iš­leis­ tas 1970 m. Mo­ky­tis tuo­met ne­bu­

– Fo­tog­ra­fuo­da­mi Vil­nių ne­pa­ mir­šo­te ir to, kas svar­biau­sia mies­te, – žmo­nių. Ko­kį įspū­dį su­si­da­rė­te apie to me­to vil­nie­ čius? – „Vil­niaus die­na“ pa­klau­sė A.Sut­kaus.

– Iš tik­rų­jų tie aukš­ti taš­kai bu­vo vie­nas iš ma­no gy­ve­ni­mo paį­vai­ri­ ni­mų, o dau­giau­sia aš fo­tog­ra­fa­vau žmo­nes. To me­to vil­nie­čiai bu­vo la­ bai aukš­to in­te­lek­to ly­gio. Vil­niu­je bu­vo uni­ver­si­te­tas, re­dak­ci­jų, daug me­ni­nin­kų gy­ve­no. Bu­vo ir su­si­ reikš­mi­nu­sių me­ni­nin­kų, nes tuo­ met me­ni­nin­kų sta­tu­sas bu­vo kaip da­bar­ti­nių dva­siš­kių, vys­ku­pų. Bet bu­vo ir daug nor­ma­lių žmo­nių. Į ka­vi­nę užei­da­vom, ka­vi­nė­je sko­ lon duo­da­vo. Atei­nu sy­kį į li­te­ra­tų sve­tai­nę, o bu­fe­ta­va sa­ko: „Draugs Sut­kau, už­py­kot bene, ne­bu­vot se­ niai, sko­lon nei­mat.“ Bu­vo di­de­

Liu­di­ji­mai: A.Sut­kaus nuo­trau­ko­se 7-ojo de­šimt­me­čio Vil­nius už­fik­suo­tas nuo sto­gų ar iš ma­lūns­par­nio.

lė len­ta, ku­rio­je sko­li­nin­kus su­ra­ šy­da­vo. Gau­na žmo­gus ho­no­ra­rą, atei­na, vi­sus vai­ši­na ir su­si­mo­ka, ta­da jį iš­brau­kia. O pa­skui vėl sko­ lon duo­da.

Vil­niaus se­na­mies­ tis, uni­ver­si­te­to an­ samb­lis ypač gra­žiai at­ro­dė. Da­bar jau vi­ si jį ši­taip iš­fo­tog­ra­ fa­vę, bet tuo­met mū­ sų su­ma­ny­mas bu­vo nau­jo­vė.

– Kaip žmo­nės rea­guo­da­vo fo­ tog­ra­fuo­ja­mi?

– Kaž­kaip anks­čiau žmo­nes pa­pras­ čiau bū­da­vo fo­tog­ra­fuo­ti. Ras­da­ vai dva­si­nį kon­tak­tą su žmo­gu­mi, o da­bar vi­si iš­kart nu­si­gąs­ta. Gal čia nu­si­kals­ta­mais tiks­lais fo­tog­ra­fuo­ ja... Ban­džiau aš va­ži­nė­ti po Lie­tu­vą ir fo­tog­ra­fuo­ti sku­du­ry­nus, tai vi­ sur už­si­rau­ni ant tų pre­kiau­to­jų. Jie

pa­siū­lo tau apa­ra­tą su­dau­žy­ti. O aš sa­kau – jei­gu aš tau ma­ši­ną su­dau­ žy­siu, tu bū­si pa­ten­kin­tas? Pa­si­kei­tė žmo­nės. O tuo­met, kad fo­tog­ra­fuo­ji, ne­la­bai ir pa­jus­da­vo.

Te­ko fo­tog­ra­fuo­ti ir ži­no­mus to me­to žmo­nes. Ak­to­rius Lai­mo­nas No­rei­ka nu­si­ve­dė ma­ne pas ra­šy­ to­ją Vin­cą My­ko­lai­tį-Pu­ti­ną, pri­ sta­tė A.Sut­kų kaip am­ži­nai al­ka­ną stu­den­tą. Pu­ti­no žmo­na de­da, o aš ir val­gau.Bai­giau ir sa­kau, kad at­ si­dė­ko­da­mas no­riu pa­da­ry­ti ke­lias nuo­trau­kas. Ga­vau 5–6 mi­nu­tes, pa­da­riau ke­le­tą fo­tog­ra­fi­jų.

– Jūs vie­nas pir­mų­jų at­si­sa­kė­te pro­to­ko­li­nės fo­tog­ra­fi­jos ir at­ si­su­ko­te į pa­pras­tą žmo­gų. Ar ne­si­gai­li­te?

– Da­bar gal­vo­ju ir dar kar­tą įsi­ti­ki­ nu, kad lai­ku pa­si­trau­kiau nuo įžy­ my­bių. Tos įžy­my­bės yra są­ly­gi­nis ir san­ty­ki­nis da­ly­kas. Pas mus jie žy­mūs, o nu­va­žiuok į ki­tą Eu­ro­pos mies­tą – tų mū­sų įžy­my­bių nie­kas ne­ži­no. Ėmiau fo­tog­ra­fuo­ti kai­mo žmo­nes ir tai bu­vo tik­ras at­ra­di­ mas. Jų ko­lo­ri­tas ryš­kes­nis, ti­pa­ žas ypa­tin­gas.

4

šeštadienis, balandžio 28, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Už­da­žė ter­lio­nes Ma­tas Mik­ne­vi­čius Penk­ta­die­nio ry­tą sos­ti­nės se­ na­mies­čio Pi­lies gat­vė­je bū­rys da­žais gink­luo­tų spe­cia­lis­tų už­ da­žė van­da­lų ap­ra­ši­nė­tus pa­s­ ta­tų fa­sa­dus. Už­ra­šai ne nu­va­ ly­ti, o už­da­žy­ti pa­sta­tų spal­va.

Su­tik­tu­vės: tariamą Na­po­leo­ną Bo­na­par­tą ir jo pa­ly­dą pa­si­ti­ko to lai­ko­tar­pio dra­bu­žiais pa­si­puo­šu­si mies­te­lė­nų mi­nia.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Vil­niu­je su­tik­tas Na­po­leo­nas Pro Vil­niaus Auš­ ros var­tus penk­ ta­die­nio vi­dur­ die­nį įžen­gu­sį Na­po­leo­ną Bo­na­ par­tą iš­kil­min­gai pa­si­ti­ko bū­rys vil­nie­čių.

R

dė­jo Na­po­leo­no kor­te­žą iki Ro­tu­ šės aikš­tės.

Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

At­ku­ria­ma­sis Na­po­leo­no žy­gis per Eu­ro­pą, į ku­rį bu­vo įtrauk­tas ir Vil­ nius, or­ga­ni­zuo­tas Olan­di­jos fon­do „Gi­chon“ ini­cia­ty­va. Per žy­gį su­ rink­tos lė­šos bus skir­tos nuo Čer­ no­by­lio ava­ri­jos nu­ken­tė­ju­siems Bal­ta­ru­si­jos vai­kams.

Be­je, Vil­niu­je Na­po­leo­no ko­ man­da kaip tik ap­si­lan­kė Čer­no­ by­lio ato­mi­nės elekt­ri­nės spro­gi­ mo 26-ųjų me­ti­nių die­no­mis.

Pro Auš­ros var­tus su žir­gais ir ka­rie­to­mis įžen­gu­sį Na­po­leo­ną Bo­na­par­tą ir jo pa­ly­dą pa­si­ti­ko to lai­ko­tar­pio dra­bu­žiais pa­si­puo­šu­si mies­te­lė­nų mi­nia, ku­ri, gau­džiant tri­mi­tams, šo­kant šo­kė­jams, pa­ly­

Ar pas jus to­kie vai­ di­ni­mai daž­nai vyks­ta? Kuo Na­po­ leo­nas jū­sų ša­liai svar­bus?

Tie­sa, šios olan­dų su­tik­tu­vės sos­ti­nė­je di­de­lio vil­nie­čių su­si­do­ mė­ji­mo ne­su­lau­kė, pa­si­žiū­rė­ti vai­ di­ni­mo dau­giau­sia su­si­rin­ko tik at­ si­tik­ti­niai tu­ris­tai. „Ar pas jus to­kie vai­di­ni­mai daž­ nai vyks­ta? Kuo Na­po­leo­nas jū­sų

ša­liai svar­bus?“ – klau­si­nė­jo vo­ kie­čių tu­ris­tų po­re­lė.

Olan­dų Na­po­leo­nas po šių su­tik­ tu­vių ve­ži­mu nu­dar­dė­jo iki Ro­tu­šės, ku­rio­je ati­da­ry­ta pa­ro­da „Na­po­ leo­nas ir Lie­tu­va“. Ji skir­ta pa­mi­ nė­ti Na­po­leo­no žy­gio 200-osioms me­ti­nėms per Lie­tu­vą.

Lie­tu­vos ko­lek­ci­nin­kų aso­cia­ci­ jos sek­re­to­riaus Zigf­ri­do Jan­kaus­ko rin­ki­nys apie Pran­cū­zi­jos im­pe­ra­ to­rių Na­po­leo­ną I su­da­ro 170 gra­ viū­rų, ku­rio­se pa­vaiz­duo­ti ar­mi­jos mar­ša­lai, ge­ne­ro­lai, dau­ge­lis mū­ šių, bron­zos ir po­rce­lia­no skulp­tū­ ros, sta­lo me­da­liai, per 200 kny­gų, per 600 at­vi­ru­kų.

Pa­ro­dai ko­lek­ci­nin­kas at­rin­ko gra­viū­ras, ku­rio­se pa­vaiz­duo­ti įvy­ kiai, sie­ti­ni su Lie­tu­va.

parado.lt

Kas padabino Žemaitę prabangia skara?

Ankstyvą ketvirtadienio rytą Gedimino prospektu į darbą skubančių vilniečių žvilgsniai krypo į ryškia skarele papuoštą Žemaitės skulptūrą. Aprengtų skulptūrų pastebėta ir kitose senamiesčio vietose.

Praeivius stebino tai, kad visi drabužiai buvo paženklinti žinomų gamintojų prekės ženklais. Ne vienam praeiviui kilo klausimas, ar

tai ne vienos iš Vilniuje veikiančių prabangių drabužių parduotuvių reklamos akcija.

Paaiškėjo, kad taip su vilniečiais pasisveikino jau gegužę startuosiantis mados ir stiliaus klubas internete parado.lt. Jau visai greitai jame bus pristatytos pasaulyje puikiai žinomų ir vertinamų prekės ženklų drabužių, avalynės, aksesuarų ir parfumerijos kolekcijos.

Parado.lt inf.

Tie­sa, ši ak­ci­ja – tik pa­ro­do­mo­ ji. Ja ti­ki­ma­si sie­nų tep­lio­to­jams pa­ro­dy­ti, kad jų men­ka­ver­čiai pie­ši­niai ir už­ra­šai il­gai ant sie­ nų neuž­si­bus.

Ne vie­nus me­tus ren­gia­mo­je ter­lio­nių ant pa­sta­tų už­da­žy­mo tal­ko­je šiais me­tais da­ly­va­vo ir pro­fe­sio­na­lūs gra­fi­čių va­ly­to­jai, ir moks­lei­viai.

Pa­ro­do­ma­sis įmo­nės „Cle­ an Ex­perts“ va­ly­mas vy­ko ant sie­nos Šv. Jo­no gat­vė­je. Čia kai ku­rių sta­ti­nių sie­nos iš­mar­gin­ tos taip, kad bu­vu­sių da­žų nė ne­ma­ty­ti.

Sa­vi­val­dy­bės įmo­nės „Se­na­ mies­čio ūkis“ Pas­ta­tų ad­mi­ nist­ra­vi­mo ir prie­žiū­ros sky­riaus vir­ši­nin­kas Leo­nar­das Si­vins­kis ste­bė­da­mas plu­šan­čius dar­bi­ nin­kus sa­kė, kad ne­re­tai už­da­ žy­tos sie­nos ne­tru­kus ir vėl bū­ na van­da­lų iš­mar­gi­na­mos. „Ti­ki­mės, kad nau­jų tep­lio­nių neat­si­ras, bet rea­ly­bė to­kia, jog daž­nai vėl už­pai­šo. Bet išei­ties nė­ra, tu­ri­me už­da­žy­ti, kad se­ na­mies­tis at­ro­dy­tų gra­žiai“, – kal­bė­jo val­di­nin­kas.

Anot jo, van­da­lų iš­ter­lio­tas ver­tin­gų se­na­mies­čio pa­sta­tų sie­nas su­tvar­ky­ti mies­tui kas­ met kai­nuo­ja ne­ma­žus pi­ni­gus. „Dar­buo­to­jams pa­pil­do­mas dar­bas, rei­kia pirk­ti da­žų, įran­ gą. Šian­dien su­nau­do­ja­ma tik ne­daug da­žų, nes ak­ci­ja pa­ro­ do­mo­ji. Ta­čiau ap­siė­mus už­da­ žy­ti vi­sas mies­to tep­lio­nes tek­tų pirk­ti ir su­nau­do­ti di­de­lį jų kie­ kį. Dar rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je, kad su­tvar­ky­ti pa­sta­tai vis tiek nuo van­da­lų neap­sau­go­ti. Tuos pa­čius pa­sta­tus se­na­mies­ty­je po ke­lis kar­tus da­žo­me“, – kal­bė­jo spe­cia­lis­tas.

Jis pri­dū­rė, kad apie tep­lio­nes ne­re­tai pra­ne­ša pa­tys gy­ven­to­ jai, o dau­ge­lio nau­jų iš­ter­lio­tų vie­tų ne­pas­te­bė­ti ei­nant gat­ve tie­siog neį­ma­no­ma.

Dar­bas: vie­nin­te­lis ko­vos su

ter­lio­nė­mis ant sie­nų bū­das – jas už­da­žy­ti.

Parado.lt nuotr.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

5

šeštadienis, balandžio 28, 2012

miestas

Miesto ro­tu­šė lau­kia mi­li­jo­nų Iš­tir­ti ir at­ver­ti lan­ky­to­jams se­nuo­sius rū­sius, nu­da­žy­ti išo­rę ir vi­dų, pa­keis­ti lan­ gus, re­no­vuo­ti res­to­ra­ną – Vil­niaus val­ džia ren­gia­si Ro­tu­šės re­konst­ruk­ci­jai. Tai mies­tui ga­li kai­nuo­ti ke­le­tą mi­li­jo­nų li­tų.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Brai­žo pla­nus

Vil­niaus me­ri­ja ne­tru­kus skelbs kon­kur­są ir ieš­kos, kas ga­lė­tų pa­ reng­ti Ro­tu­šės pa­sta­to re­no­va­ci­jos pro­jek­tą. Tam šie­met skir­ta be­veik 200 tūkst. li­tų.

Kaip ma­ty­ti iš pa­skelb­tos už­duo­ ties pro­jek­tuo­to­jui, pa­si­tel­kiant ar­ cheo­lo­gus ren­gia­ma­si iš­tir­ti pa­ sta­to būk­lę: pa­ma­tus ir pa­grin­dus, pa­sta­to sta­bi­li­za­ci­ją. Taip pat pro­ jek­tuo­to­jas tu­ri pa­teik­ti rū­sių vė­ di­ni­mo pro­jek­tą, pa­siū­ly­ti, kaip bū­tų ga­li­ma re­no­vuo­ti res­to­ra­ną, vė­di­ni­mo sis­te­mą, pa­sta­to vi­daus elekt­ros ins­ta­lia­ci­ją, šil­dy­mo sis­te­ mą, vi­daus pa­tal­pas ir du­ris.

Re­na­tas Du­do­nis, Vil­niaus vys­ ty­mo kom­pa­ni­jos va­do­vas, nu­ro­dė, kad šie­met Ro­tu­šės re­mon­tui pi­ni­ gų kol kas ne­nu­ma­ty­ta. Tė­ra skir­ ta 200 tūkst. li­tų pro­jek­ta­vi­mo dar­ bams pa­reng­ti. Tai ar­ti­miau­siu me­tu ir bus da­ro­ma. „Jau bu­vo da­ry­ta eks­per­ti­zė – nu­sta­ty­ta, kad rū­siuo­ se be­si­kau­pian­ti drėg­mė ar­do pa­sta­ tą, at­šo­ka da­žai. Bus at­lik­ti rei­ka­lin­ gi ty­ri­mai, pa­reng­tas pro­jek­tas, ta­da ma­ty­si­me, kiek re­no­va­ci­ja ga­li kai­ nuo­ti“, – in­for­ma­vo R.Du­do­nis.

Jis spė­jo, kad re­no­va­ci­ja ga­lė­tų pra­si­dė­ti ki­tą­met, nes 2013 m. Lie­ tu­va pir­mi­nin­kaus ES, tai­gi sos­ti­nei pri­si­reiks dau­giau rep­re­zen­ta­ci­nių vie­tų, grei­čiau­siai bus sie­kia­ma pa­si­nau­do­ti ir ES lė­šo­mis.

Baigs per ke­lis mė­ne­sius

Jo­nas Jo­ny­nas, vie­šo­sios įstai­gos Vil­niaus ro­tu­šės val­dy­to­jas, tiks­li­ na, kad bū­si­mas re­mon­tas mies­tui ga­li at­siei­ti ke­le­tą mi­li­jo­nų li­tų. „Tai kai­nuo­tų tik­rai ne dau­giau nei 2 mln. li­tų. Ga­li bū­ti ir ma­žiau, neaiš­ku, kaip su­skai­čiuos ty­rė­jai“, – kal­bė­jo J.Jo­ny­nas.

Už­mo­jai: Vil­niaus ro­tu­šė ir vėl lau­kia re­mon­to – ren­gia­ma­si tvar­ky­ti ne tik rū­sius, bet ir pa­sta­te įreng­tas

res­to­ra­no pa­tal­pas.

Jo­nas Jo­ny­nas:

Rei­kia at­lik­ti ty­ri­mus, kad ta Ro­tu­šė sto­vė­tų dar ke­lis šim­tus me­tų.

Ro­tu­šės val­dy­to­jas tvir­ti­na, kad bū­si­mas re­mon­tas ne­bus di­de­lis. „Tai tik­rai ne­truks il­gai. O nuo 1937 m. Ro­tu­šės rū­siu­kų nie­kas ne­ty­rė. Tad rei­kia ju­dė­ti į prie­kį“, – dės­tė J.Jo­ny­nas.

Bū­si­mas re­mon­tas, pa­sak Ro­tu­ šės val­dy­to­jo, truk­tų tik ke­lis mė­ ne­sius. „Jei sa­vi­val­dy­bė vis dėl­to nu­ spręs, kad re­mon­tas rei­ka­lin­gas, jis tet­ruk­tų vi­so la­bo ko­kius du mė­ne­sius. Dar­bo tai tik­rai ne­suk­ liu­dys“, – už­tik­ri­no J.Jo­ny­nas.

Nors pro­jek­ta­vi­mo dar­bų kon­ kur­so nuo­sta­to­se įra­šy­tas ir ga­li­ mas res­to­ra­no re­no­va­vi­mas, ir ki­ti, lyg ir ne bū­ti­niau­si, dar­bai, J.Jo­ny­ nas tei­gia, kad tai dar ne­reiš­kia, jog vi­sa tai ir bus re­mon­tuo­ja­ma. „Pro­jek­tuo­to­jai tu­rės pa­sa­ky­ti, ką rei­kia ir ko ne­rei­kia re­no­vuo­ti: ką da­ry­ti su vė­di­ni­mo sis­te­ma, su šil­dy­mu. O gal paaiš­kės, kad vis­kas ge­rai ir to­kių dar­bų ne­rei­kės. Į vi­sus

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

klau­si­mus at­sa­kys pro­jek­tuo­to­jai“, – aiš­ki­no Ro­tu­šės val­dy­to­jas.

Kal­tas upe­lis?

La­biau­siai ty­ri­mų ir re­mon­to rei­ kia pa­sta­to rū­siams, kur drėks­ta tin­kas ir lu­pa­si da­žai. Spe­cia­lis­tai įta­ria, kad taip ga­li bū­ti dėl upe­lio, te­kan­čio po Rūd­nin­kų gat­ve. „Gal­būt jis kur pra­si­grau­žė į rū­ sius. To­dėl ir rei­kia at­lik­ti ty­ri­mus, kad ta Ro­tu­šė sto­vė­tų dar ke­lis šim­ tus me­tų“, – kal­bė­jo J.Jo­ny­nas.

Vi­tas Kar­čiaus­kas, Kul­tū­ros pa­ vel­do de­par­ta­men­to Vil­niaus te­ri­ to­ri­nio pa­da­li­nio va­do­vas, nu­ro­do, kad di­de­lių pro­ble­mų yra su rū­sių hid­roi­zo­lia­ci­ja ir ven­ti­lia­ci­ja: „Tai la­bai ne­ge­rai. Lai­kas pa­ga­liau tvar­

ky­ti ir at­ver­ti li­ku­sius rū­sius, pa­ ma­ty­ti, kas ten yra.“ Spe­cia­lis­tai aiš­ki­na, kad su rū­ siuo­se be­si­kau­pian­čia drėg­me bu­ vu­si Ro­tu­šės grin­di­nio re­konst­ruk­ ci­ja ne­tu­ri nie­ko bend­ra, – to­kių įta­ri­mų jau pa­si­gir­do. Esą su rū­sių vė­di­ni­mu pro­ble­mų bu­vo ir anks­ čiau. Šiuo me­tu iš­ty­ri­nė­ta tik treč­ da­lis po sos­ti­nės Ro­tu­še esan­čių rū­sių. Kai ku­riuos jų ga­li ap­lan­ky­ ti ir mies­tie­čiai. Dau­gy­bė Ro­tu­šės po­že­mių erd­vių dar ne­ži­no­mos, jos yra už­vers­tos.

Vil­niaus Ro­tu­šė re­mon­tuo­ta 2002 m. Nau­jau­sias jos re­mon­tas vy­ko per­nai me­tų ru­de­nį – re­mon­ tuo­tas pa­sta­to kar­ni­zas. Tam bu­vo iš­leis­ta 155 tūkst. li­tų.

6

šeštadienis, balandžio 28, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Tei­sė­jas dur­nių vo­lio­ja Tei­sė­jų ta­ry­bai penk­ta­die­nį ne­pa­ vy­ko ap­svars­ty­ti ky­šio paėmi­mu įta­ria­mo Vil­niaus apy­gar­dos teis­ mo tei­sė­jo Ry­šar­do Skir­tu­no at­lei­ di­mo klau­si­mo. Per po­sė­dį paaiš­ kė­jo, kad tei­sė­jas ser­ga.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo tei­sė­ jas R.Skir­tu­nas įta­ria­mas paė­męs 30 tūkst. li­tų už nu­teis­ta­jam pa­ lan­kius spren­di­mus. Jį at­leis­ti ga­ li Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė, prieš tai ga­vu­si Tei­sė­jų ta­ry­bos pa­ta­ri­mą. Kad tei­sė­jas bū­tų tei­sia­ mas, Sei­mas tu­ri pa­nai­kin­ti jo ne­ lie­čia­my­bę. Ši ži­nia, kaip ir ta, kad neį­ma­no­ ma spręs­ti Kau­no tei­sė­jo Al­man­to Li­saus­ko klau­si­mo dėl šio li­gos, su­ pyk­dė Tei­sė­jų ta­ry­bos na­rius. „Ly­giai ta pa­ti si­tua­ci­ja kaip su A.Li­saus­ku. Jam rea­bi­li­ta­ci­ja „Li­ ne“ Pa­lan­go­je, ir aš ne­la­bai ži­nau, ar vis­kas jam tvar­kin­gai įteik­ta“, – kal­bė­jo Tei­sė­jų ta­ry­bos ir Lie­tu­ vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo va­do­vas Gin­ta­ras Kry­že­vi­čius.

Per po­sė­dį paaiš­kė­jo, kad jam ne­ bu­vo įteik­tas kvie­ti­mas ar dar ko­ kie nors do­ku­men­tai dėl jo kan­di­ da­tū­ros svars­ty­mo. „Mes ži­no­me in­for­ma­ci­ją iš jo žmo­nos, kad jis gy­do­si, bet as­me­ niš­kai jis nea­tei­na į teis­mą“, – sa­ kė Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo pir­ mi­nin­kas Ar­tū­ras Šums­kas.

Gin­ta­ras Kry­že­vi­čius:

Aš prieš ge­ra­no­riš­ku­ mo ro­dy­mą. Jis yra pro­fe­sio­na­las, jis pui­ kiai ži­no, ko­kios yra pro­ce­dū­ros.

Tei­sė­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas pa­ siū­lė, kad R.Skir­tu­nui vi­si do­ku­ men­tai bū­tų per­duo­ti Sei­me, per po­sė­dį ar pa­si­tel­kiant Sei­mo Tei­ sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą. Anot jo, „jei­gu tei­sė­jas ne­no­ri ge­ruo­ju“, teks jį su­ras­ti. „Aš prieš ge­ra­no­riš­ku­mo ro­dy­ mą. Jis yra pro­fe­sio­na­las, jis pui­ kiai ži­no, ko­kios yra pro­ce­dū­ros.

Dur­nių vo­lio­ja ir mums dar ro­dy­ ti... Tu­ri bū­ti bend­ra­dar­bia­vi­mas“, – kal­bė­jo G.Kry­že­vi­čius.

Ket­vir­ta­die­nį Sei­mo lai­ki­no­ji ty­ ri­mo ko­mi­si­ja pa­siū­lė ten­kin­ti ge­ ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro Da­riaus Va­lio pra­šy­mą dėl R.Skir­tu­no imu­ni­te­to pa­nai­ki­ni­mo. Siū­lo­ma leis­ti tei­sė­ ją trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­ bėn ar ki­taip su­var­žy­ti jo lais­vę.

Ant­ra­die­nį pa­ts tei­sė­jas R.Skir­ tu­nas Sei­mo ko­mi­si­jos po­sė­dy­je pra­šė pa­nai­kin­ti jo imu­ni­te­tą, ta­ čiau ne­leis­ti jo suimti.

Sei­mas re­zo­liu­ci­ją dėl tei­sė­jo imu­ ni­te­to tu­rė­tų svars­ty­ti ar­ti­miau­sia­me Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je. Tai grei­čiau­siai vyks ge­gu­žės 8 d., nes ki­tą sa­vai­tę Sei­me po­sė­džių ne­nu­ ma­to­ma. Kad bū­tų pa­nai­kin­tas tei­ sė­jo imu­ni­te­tas, už tai tu­ri bal­suo­ti ne ma­žiau kaip 71 Sei­mo na­rys.

BNS inf.

Me­na­mo Cent­ri­ nės žval­gy­bos val­ dy­bos (CŽV) ka­lė­ ji­mo is­to­ri­ja Lie­tu­ vo­je do­mė­ję­si Eu­ ro­pos Par­la­men­ to (EP) na­riai tei­ gia, kad jiems dar li­ko neat­sa­ky­tų klau­si­mų.

Pas­lap­tys: An­ta­vi­liuo­se pa­sta­ty­ta­me Sau­gu­mo de­par­ta­men­tui pri­klau­san­čia­me ob­jek­te ap­si­lan­kę eu­ro­par­

la­men­ta­rai sua­be­jo­jo jo pa­skir­ti­mi.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

na­mas An­ta­vi­liuo­se. „Ne­ga­vo­me įro­dy­mų, kad ten bu­vo ka­li­na­mi žmo­nės. Bet ga­li­my­bė juos slap­ ta at­ga­ben­ti, lai­ky­ti bu­vo“, – sa­ kė M.Striff­ler.

nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­ to (NSGK) pir­mi­nin­kas Ar­vy­das Anu­šaus­kas. „Pak­lau­sę JAV bu­vo­me pa­ti­kin­ ti, kad Va­šing­to­nas ger­bia Lie­tu­vos su­ve­re­nu­mą. Kiek­vie­na są­jun­gi­ nin­kų veik­la tu­rė­jo bū­ti pri­žiū­ri­ ma Lie­tu­vos pa­rei­gū­nų. Mes at­li­kę ty­ri­mą kons­ta­ta­vo­me, kad Žval­ gy­bos įsta­ty­mas šiuo at­ve­ju bu­vo vyk­do­mas ne­pa­kan­ka­mai, ne­bu­vo kont­ro­liuo­ja­mi są­jun­gi­nin­kai“, – mi­nė­jo A.Anu­šaus­kas.

Jis pa­ra­gi­no ko­le­gas iš EP pa­si­ ti­kė­ti Lie­tu­vos par­la­men­ta­rų at­ lik­to ty­ri­mo re­zul­ta­tais. „Jie tu­ rė­tų rem­tis mū­sų at­lik­to ty­ri­mo iš­va­do­mis, nes pa­gal kon­ven­ci­jas na­cio­na­li­niai par­la­men­tai vyk­do žval­gy­bos tar­ny­bų veik­los kont­ro­ lę. Mū­sų ty­ri­mas bu­vo pir­miau­sia nu­kreip­tas į mū­sų tei­si­nės sis­te­ mos to­bu­li­ni­mą“, – sa­kė jis.

NSGK pir­mi­nin­kas pa­tei­kė pa­ vyz­dį, ko­kios pa­pil­do­mos in­for­ ma­ci­jos dar bū­tų ga­li­ma gau­ti ti­ riant įta­ri­mus dėl Lie­tu­vo­je ne­va vei­ku­sio slap­to CŽV ka­lė­ji­mo: „Jei­gu nu­sta­tėm, kad bu­vo skry­ dis iš Por­to į Vil­nių, tad jei­gu Por­ tu­ga­li­ja tu­rė­tų ko­kių nors duo­me­ nų apie ten ga­ben­tus ko­kius nors as­me­nis, tuo­met ir mes ga­lė­tu­me juos tu­rė­ti. Bet kol kas to­kių duo­ me­nų nė­ra.“ EP de­le­ga­ci­jos na­rė iš Por­tu­ ga­li­jos pa­ti­ki­no, kad pa­klaus sa­ vo vals­ty­bės pa­rei­gū­nų, ar jie tu­ ri ko­kios nors in­for­ma­ci­jos apie šį skry­dį ir gal­būt ga­ben­tus as­ me­nis.

CŽV ka­lė­ji­mo is­to­ri­jo­je dar lie­ka klaus­tu­kų Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Nus­te­bi­no ne­su­ta­pi­mai

„At­vy­ko­me čia, nes Lie­tu­vo­je bu­vo ban­do­ma iš­siaiš­kin­ti CŽV slap­to­ sios pro­gra­mos de­ta­les. Ma­no­me, kad pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas yra tik­rai la­bai svar­bus eta­ pas. Ta­čiau Lie­tu­vo­je dar ne vis­ kas iš­siaiš­kin­ta“, – va­kar spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Vil­niu­je sa­kė EP Pi­lie­čių laisvių, tei­sin­gu­mo ir vi­ daus rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rė He­­le­ne Flaut­re.

De­le­ga­ci­jos na­riai taip pat pa­ brė­žė, kad nau­jos in­for­ma­ci­jos apie CŽV is­to­ri­ją jie Lie­tu­vo­je neieš­ko­jo – esą juos pir­miau­sia do­mi­no mū­ sų ša­ly­je at­lik­ti ty­ri­mai, jų iš­sa­mu­ mas ir nuo­sek­lu­mas. „Ne­ma­nau, kad mū­sų dar­bas – pa­teik­ti nau­jos in­for­ma­ci­jos apie įta­ri­mus. Mū­sų tiks­las – su­si­pa­ žin­ti su tuo, kas pa­da­ry­ta ša­ly­je ti­riant įta­ri­mus. Mes su­si­pa­ži­nom su tuo, kas pa­da­ry­ta Lie­tu­vo­je. Jo­ je pa­da­ry­tas ne­men­kas dar­bas, tu­ rint gal­vo­je pir­miau­sia par­la­men­ ti­nį ty­ri­mą. Bet mums vis dar li­ko tam tik­rų klau­si­mų“, – tvir­ti­no EP na­rė Mi­chè­le Striff­ler.

Pa­sak H.Flaut­re, eu­ro­par­la­men­ ta­rus ste­bi­na, kad Lie­tu­vos pro­ku­ ro­rų pa­teik­ti duo­me­nys ne­su­tam­ pa su at­lik­to par­la­men­ti­nio ty­ri­mo re­zul­ta­tais.

Anot po­li­ti­kės, su­si­ti­ku­si su lie­tu­vių pro­ku­ro­rais EP de­le­ga­ ci­ja no­rė­jo iš­siaiš­kin­ti, kas pa­da­ ry­ta ti­riant įta­ri­mus dėl Lie­tu­vo­

je 2002–2006 m. gal­būt vei­ku­sio slap­to CŽV ka­lė­ji­mo. „Iš­gir­do­me iš pro­ku­ro­rų, kad jie tu­ri įro­dy­mų, jog nie­kas Lie­tu­vo­je ne­bu­vo ka­li­ na­mas. Pro­ku­ro­ras aiš­kiai pa­sa­ kė, kad nie­kas ne­bu­vo ka­li­na­mas.

O par­la­men­ti­nio ty­ri­mo iš­va­do­je sa­ko­ma, kad įro­dy­mų trūks­ta. Tai mus nu­ste­bi­no“, – sa­kė ji. „Ga­vo­me ga­li­my­bę gau­ti dau­ giau in­for­ma­ci­jos iš pro­ku­ra­tū­ros.

Mes tuo pa­si­nau­do­si­me, pa­teik­si­ me raš­tu klau­si­mus, į ku­riuos bent jau iki šiol ne­bu­vo at­sa­ky­ta“, – kal­bė­jo H.Flaut­re.

Sua­be­jo­jo ob­jek­to pa­skir­ti­mi

Pap­ra­šy­ta pa­ko­men­tuo­ti Lie­tu­vos po­zi­ci­ją, kad ty­ri­mas įstri­go ne­ga­ vus pa­kan­ka­mai duo­me­nų iš Jung­ ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, H.Flaut­re pri­pa­ži­no, jog JAV tar­ny­bos Lie­tu­ vos ži­ny­boms pa­tei­kė įvai­rių at­sa­ ky­mų į pa­klau­si­mus, tarp jų – ir į tai, kad Lie­tu­vo­je nie­kas ne­bu­vo ka­li­na­mas.

Pak­laus­ti apie įspū­džius iš An­ ta­vi­lių, kur ne­va ga­lė­jo veik­ti CŽV ka­lė­ji­mas, eu­ro­par­la­men­ta­rai tvir­ ti­no pa­ste­bė­ję ge­rai įreng­tą gar­so izo­lia­ci­ją, ten su­mon­tuo­tą ame­ ri­kie­tiš­ką įran­gą. „Mums ke­lia abe­jo­nių, kad ten tik­rai mo­ko­mi sau­gu­mo tar­ny­bų pa­rei­gū­nai“, – kal­bė­jo H.Flaut­re. Pa­sak jos, ob­ jek­tas An­ta­vi­liuo­se at­ro­do la­bai keis­tai.

Vis dėl­to eu­ro­par­la­men­ta­rai, kaip ir ty­ri­mą at­li­kę Lie­tu­vos Sei­ mo na­riai, ne­tu­ri tvir­tų įro­dy­ mų, kad kas nors ga­lė­jo bū­ti ka­li­

He­le­ne Flaut­re:

Pra­dė­tas iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas yra tik­ rai la­bai svar­bus eta­pas. Ta­čiau Lie­ tu­vo­je dar ne vis­kas iš­siaiš­kin­ta.

Kal­bė­da­mi apie Lie­tu­vo­je lai­ky­ tus įta­ria­muo­sius te­ro­riz­mu, eu­ ro­par­la­men­ta­rai pir­miau­sia mi­ nė­jo pa­les­ti­nie­tį Abu Zu­bay­dah, ku­ris tvir­ti­na bu­vęs ka­lin­tas Lie­ tu­vo­je. Jis yra krei­pę­sis į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą Stras­bū­re, kal­tin­da­mas Lie­tu­vą žmo­gaus tei­ sių pa­žei­di­mu. Ta­čiau A.Zu­bay­dah krei­pi­ma­sis dar nė­ra nei priim­tas, nei at­mes­tas. „Nau­jų duo­me­nų nė­ra“

„Lie­tu­va ma­no, kad pa­da­ry­ta ga­na daug. Juo­lab kad tai bu­vo vie­nin­ te­lis už­baig­tas par­la­men­ti­nis ty­ ri­mas Eu­ro­po­je. Ki­tur ty­ri­mas ar­ ba ne­pra­dė­tas, ar­ba pra­dė­tas, bet neuž­baig­tas, nu­trauk­tas“, – sa­kė par­la­men­ti­niam ty­ri­mui Lie­tu­ vo­je va­do­va­vęs Sei­mo Na­cio­na­li­

Vie­šė­jo dvi pa­ras Į Lie­tu­vą tre­čia­die­n į at­vy­ku­si Eu­ro­ pos Par­la­men­to (EP) Pi­lie­čių lais­vių, tei­sin­gu­mo ir vi­daus rei­ka­lų ko­mi­te­ to na­rių de­le­ga­ci­ja dvi pa­ras aiš­ki­no­ si pra­ne­ši­mus apie tai, kad ša­ly­je ga­ lė­jo veik­ti slap­tas ame­ri­k ie­čių ka­lė­ ji­mas te­ro­r iz­mu įta­r ia­m iems as­me­ nims lai­ky­ti.

Eu­ro­par­la­men­ta­rai su­si­ti­ko su ge­ne­ ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­ju Da­riu­ mi Rau­lu­šai­čiu ir pro­ku­ro­ru Ir­man­tu Mi­ke­lio­niu, Žmo­gaus tei­sių ste­bė­ji­mo ins­ti­tu­to at­sto­vais, tei­sin­gu­mo mi­nist­

ru Re­mi­gi­ju­mi Ši­ma­šiu­mi, Pre­zi­den­ tės Da­lios Gry­baus­kai­tės pa­ta­rė­jais, Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vais, dvie­jų Sei­mo ko­mi­te­tų na­ riais, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­ sto­vais. Jie taip pat vy­ko į Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) ba­ zę An­ta­vi­liuo­se, ne­to­li Vil­niaus, kur, anot ži­niask­lai­dos, ga­lė­jo veik­ti slap­ tas su­lai­ky­mo cent­ras.

Ba­lan­d į EP priė­mė re­zo­liu­ci­ją, ku­ria pa­ra­g i­no iki ga­lo iš­t ir­t i įta­ri­mus dėl CŽV ka­lė­ji­mų. Do­ku­men­te eu­ro­par­

la­men­ta­rai pa­reiš­kė ap­gai­les­tau­jan­ tys, kad kai ku­rios ES ša­lys „ne­su­ge­ bė­jo vi­sa­pu­siš­kai iš­tir­ti prie­lai­dų dėl savo pačių pa­gal­bos CŽV ne­tei­sė­tai ga­be­nant ir ka­l i­nant te­ro­r iz­mu įta­ ria­mus as­me­nis“.

Lie­tu­vo­je 2009 m. pa­bai­go­je per par­ la­men­ti­n į ty­ri­mą bu­vo iden­ti­fi ­kuo­ti du ob­jek­tai Vil­niu­je ir ša­lia jo, kur ga­ lė­jo bū­ti įreng­tos pa­tal­pos su­lai­ky­tie­ siems ka­lin­ti. Taip pat nu­sta­ty­ti ke­li su CŽV sie­ja­mi skry­d žiai į Vil­nių ir į Pa­lan­gą, vy­kę 2003–2006 m., ta­čiau

neat­sa­ky­ta į klau­si­mą, ar į Lie­tu­vą at­ skrai­din­ti įta­ria­mie­ji te­ro­riz­mu.

Po par­la­men­ti­nio ty­ri­mo at­ski­rą ty­ ri­m ą pra­dė­jo pro­k u­ra­t ū­ra, ta­č iau praė­ju­sių me­t ų sau­sį jį nu­t rauk­da­ mas pro­k u­ro­ras Min­dau­gas Dū­da nu­ro­dė ne­ga­vęs duo­me­nų, kad Vil­ niu­je ir ša­lia jo esan­čiuo­se ob­jek­tuo­ se bū­t ų bu­v u­sios įreng­tos pa­tal­pos ka­li­niams lai­ky­ti.

Bu­vę vals­t y­bės ir sau­g u­mo ži­ny­bų va­do­vai nei­g ia, kad Lie­tu­vo­je ga­lė­jo veik­ti CŽV ka­lė­ji­mas.

7

šeštadienis, balandžio 28, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+1,44 %

–0,93 %

8,1

pro­c.

šie­met pa­di­dė­jo maž­me­ni­nė pre­ky­ba Lie­tu­vo­je.

+0,38 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Areš­ta­vo paukš­ty­no ak­ci­jas

€

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas va­kar areš­ta­ vo vi­sas „Kau­no grū­dų“ val­do­mas bank­ ru­tuo­jan­čio Vie­vio paukš­ty­no ak­ci­jas ir už­ drau­dė jo­mis dis­po­nuo­ti. Teis­mas sku­ biai vyk­dy­ti­ną nu­tar­tį priė­mė penk­ta­die­ nio ry­tą, li­kus ke­lioms va­lan­doms iki Vie­ vio paukš­ty­no ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo, ku­ ria­me „Kau­no grū­dų“ ini­cia­ty­va bu­vo bal­ suo­ja­ma dėl tai­kaus at­si­skai­ty­mo su kre­ di­to­riais.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2611 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2220 JAV do­le­ris 1 2,6088 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6563 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9340 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2791 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5672 Ru­si­jos rub­lis 100 8,9106 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8730

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–0,2142 % +0,0664 % –0,2180 % +0,2756 % –0,0830 % +0,5258 % –0,0547 % –0,1569 % +0,0035 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,04

4,70

2,46

„Kvis­ti­ja“

5,01

4,63

2,45

„Va­koil“ 5,02 4,67 2,44 Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

104,30 dol. už 1 brl.

119,75 dol. už 1 brl.

Pa­jū­ry­je pirmenybė už­sie­nie­čiams Tu­ris­tai anks­ty­vuo­ju se­zo­no lai­ku ma­žes­nė­mis kai­no­mis daž­nai ne­su­si­gun­do ir poil­ siau­ti ša­lies pa­jū­ry­je su­si­ruo­šia per pi­ką. Ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gos teikėjai ra­mi­na, kad lais­vų vie­tų šiam lai­ko­tar­piui dar li­kę. Ta­čiau už­sie­nie­čiai jas ga­li iš­graibs­ty­ti.

„Ypač vie­tas iš anks­to re­zer­vuo­ ja nuo­la­ti­niai klien­tai, ku­rie bai­ mi­na­si ne­tek­ti ap­gy­ven­di­ni­mo“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

Rin­ka au­ga

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Tu­ris­tų nuo­lat dau­gė­ja

Ša­lies ku­ror­ti­niuo­se mies­tuo­se Ni­do­je ir Pa­lan­go­je tu­ris­tų kas­met vis dau­giau. Ta­čiau ge­gu­žę ap­gy­ ven­di­ni­mo sek­to­riu­je dar nu­si­ma­ to są­stin­gis, ku­ris pa­si­baigs tik ak­ ty­viai­siais va­sa­ros mė­ne­siais. Vis dėl­to pa­vie­niams tu­ris­tams snaus­ ti esą ne­rei­kė­tų, nes da­lis ap­gy­ ven­di­ni­mo pa­slau­gos tei­kė­jų mie­ liau prii­ma di­de­les tu­ris­tų gru­pes iš už­sie­nio.

Ne­rin­ga Ge­ce­vi­čiū­tė, lai­ki­nai ei­ nan­ti Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­ for­ma­ci­jos cent­ro „Agi­la“ di­rek­ to­riaus pa­rei­gas, pa­ti­ki­no, kad šių me­tų se­zo­no pro­gno­zės yra op­ti­ mis­ti­nės. Anot jos, praė­ju­siais me­ tais tu­ris­tų srau­tai bu­vo di­des­ni nei anks­čiau ir atei­ty­je tu­rė­tų tik di­dė­ ti: „Šie­met, tu­rint ome­ny­je ir orų pro­gno­zes, ir mū­sų vers­lo at­sto­vų pa­si­ruo­ši­mą se­zo­nui, ti­ki­ma­si, kad se­zo­nas bus ak­ty­vus ir ge­ras.“ Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, pradėti dirb­ti vi­su pa­jė­gu­mu vers­lo at­sto­ vai pla­nuo­ja neil­gai tru­kus. Poil­ siau­to­jai ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų Ni­do­je jau dai­ro­si, o ak­ty­viau­siai būs­to poil­siui esą ieš­ko va­sa­rą į ku­ ror­tą at­vyk­sian­tys gru­pė­mis.

Ki­ta ver­tus, sve­čių na­mų „Vik­ to­ri­ja“ at­sto­vė Ri­ma Ja­nu­šie­nė pa­ sa­ko­jo, kad kol kas gy­ven­to­jai ap­ gy­ven­di­ni­mo lai­ku ir są­ly­go­mis tik do­mi­si, to­dėl re­zer­va­ci­jų va­sa­rai nė­ra gau­su. Ge­gu­žę tu­ris­tau­jan­čių iš­vis ne­nu­si­ma­to, esą jie lau­kia šil­ tes­nių orų ir ma­žes­nė­mis kai­no­mis se­zo­no pra­džio­je ne­su­si­gun­do.

Lie­tu­viai ren­ka­si bu­tus

N.Ge­ce­vi­čiū­tė pro­gno­za­vo, kad ba­ lan­džio pa­bai­go­je ar ge­gu­žės pra­ džio­je pa­vie­niai poil­siau­to­jai, va­ sa­rą pla­nuo­jan­tys ato­sto­gas Ni­do­je su šei­mo­mis, būs­tą ras ne­sun­kiai.

Ta­čiau no­rin­tys poil­siau­ti pra­ban­ giau jau da­bar tu­ri kon­ku­ruo­ti su tu­ris­tų gru­pė­mis.

„Pa­vie­niams tu­ris­tams, no­rin­ tiems ato­sto­gau­ti lie­pą ar rugp­jū­ tį, pri­va­čia­me ap­gy­ven­di­ni­mo sek­ to­riu­je ras­ti vie­tų tik­rai nė­ra sun­ku.

Ta­čiau vieš­bu­čiai la­biau orien­tuo­ ja­si į gru­pių ap­gy­ven­di­ni­mą, to­dėl pa­vie­nių tu­ris­tų kar­tais ap­gy­ven­ din­ti ne­no­ri. Jie dar nė­ra ga­lu­ti­ nai su­ta­rę su ke­lio­nių agen­tū­ro­ mis, ku­rios at­veš tu­ris­tų gru­pes“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

Ki­ta ver­tus, kaip pa­sa­ko­jo N.Ge­ce­ vi­čiū­tė, kon­ku­ren­ci­ja dėl vie­tos vieš­ bu­čiuo­se lie­tu­vių per­ne­lyg ne­jau­di­ na. Esą pa­jū­ry­je lie­tu­viai lin­kę jaus­tis kaip na­mie ir mie­liau ren­ka­si ap­gy­ ven­di­ni­mą pri­va­čia­jame sek­to­riu­je.

Anot jos, bu­tus ar kam­ba­rius Ni­do­je nuo­mo­ja­si net 90 pro­c. čia at­vyks­ tan­čių tu­ris­tų iš Lie­tu­vos. To­kiam pa­si­rin­ki­mui, pa­šne­ko­vės ma­ny­mu, nea­be­jo­ti­nai įta­kos tu­ri kai­na. „O už­sie­nie­čiai, pa­vyz­džiui, tu­ ris­tai iš Ru­si­jos, daž­niau­siai yra pra­tę prie kom­for­to, tai­gi vieš­ bu­čiai jiems – priim­ti­nes­nis va­ rian­tas. Vieš­bu­čiuo­se jie gau­na mai­ti­ni­mą, įvai­rių pa­slau­gų bei pra­mo­gų“, – sa­kė ji.

bū­džio, svy­ruo­ja nuo 120 iki 300 li­tų. Ki­ta ver­tus, pa­šne­ko­vė pa­brė­ žė, kad kon­ku­ren­cin­gu­mas jau­čia­ mas dėl au­gan­čių tu­ris­tų po­rei­kių, to­dėl ten­ka ge­ro­kai pa­si­temp­ti ko­ ky­bės at­žvil­giu.

Vik­to­ri­ja Ja­kie­nė:

Kai­na iš­lie­ka vie­nas pa­grin­di­nių veiks­nių ren­kan­tis poil­sį ir gy­ ve­na­mą­ją vie­tą ku­ ror­te. „Inf­lia­ci­ja au­ga, vis­kas brangs­ta, o kai­na – vis ta pa­ti. To­dėl ga­li­ma sa­ky­ti, kad ji bend­ra­me kon­teks­ te ne­tgi ma­žė­ja“, – sa­kė bu­tus bu­ vu­siuo­se poil­sio na­muo­se „Ni­dos Rū­ta“ nuo­mo­jan­ti gy­ven­to­ja.

Pa­lan­go­je vie­tų ma­žiau

Pir­mie­ji poil­siau­to­jai jau pla­nuo­ ja ato­sto­gas ir Pa­lan­go­je. Pa­lan­gos

tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro va­dy­ bi­nin­kės Vik­to­ri­jos Ja­kie­nės tei­gi­ mu, ir čia tu­ris­tų šie­met ti­ki­ma­si su­lauk­ti dau­giau nei per­nai.

Apar­ta­men­tų Pa­lan­go­je „Apart­ ments Pa­lan­ga“ sa­vi­nin­kas Si­mo­ nas pa­ti­ki­no, kad žmo­nės vie­tas la­bai ak­ty­viai re­zer­vuo­ja jau nuo va­sa­rio. Ta­čiau lais­vų vie­tų, anot jo, te­bė­ra net ir ak­ty­viau­siam se­ zo­no lai­kui. „Poil­siau­to­jai vie­tas re­zer­vuo­ja iš anks­to, nes nor­ma­lių, pra­ban­ gių apar­ta­men­tų nė­ra la­bai daug.

Tie­sa, lie­tu­viai pra­de­da tuo rū­ pin­tis ne taip anks­ti kaip, pa­vyz­ džiui, ru­sai, ku­rie su­da­ro 90 pro­c. vi­sų mū­sų klien­tų. Taip yra dėl to, kad tu­ris­tai iš už­sie­nio apar­ta­men­ tus už­si­sa­ko il­ges­niam lai­ko­tar­piui, pi­ko me­tui“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Sve­čių na­mų „7 sa­ka­lai“ sa­vi­nin­kė pa­ti­ki­no, kad maž­daug treč­da­lis vie­ tų jau re­zer­vuo­tos, ta­čiau lais­vų kam­ ba­rių ak­ty­viau­siam se­zo­no lai­ko­tar­ piui taip pat dar esa­ma. Daž­niau­siai, anot jos, re­zer­vuo­ja­ma va­sa­ros mė­ ne­siams – lie­pai ir rugp­jū­čiui.

V.Ja­kie­nės tei­gi­mu, Pa­lan­go­je pa­ ste­bi­ma spar­ti pri­va­čio­jo sek­to­riaus plėt­ra. Tai, anot jos, le­mia au­gan­tis nau­jų bu­tų par­da­vi­mas ir in­ten­sy­ vios nau­jų ra­jo­nų sta­ty­bos. Vieš­bu­ čių plėt­ra, kaip sa­kė pa­šne­ko­vė, nė­ra to­kia spar­ti, ta­čiau po nau­ją vieš­bu­tį šia­me ku­ror­te iš­dygs­ta kas­met.

Nors kon­ku­ren­ci­ja di­dė­ja kiek­ vie­nais me­tais, dau­gu­ma tei­kian­ čių ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gą iš­ lai­kė bu­vu­sias kai­nas. Tik da­lis pri­va­čio­jo sek­to­riaus pa­slau­gų tei­ kė­jų di­dė­jan­čių mo­kes­čių naš­tos neat­lai­kė ir kai­nas šiek tiek kils­te­ lė­jo: „Ta­čiau tai nė­ra di­de­li po­ky­ čiai, nes kai­na iš­lie­ka vie­nas pa­ grin­di­nių veiks­nių ren­kan­tis poil­sį ir gy­ve­na­mą­ją vie­tą ku­ror­te.“ Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, poil­siau­ jan­čių dau­gu­mą Pa­lan­go­je su­da­ ro lie­tu­viai, ku­rie pa­pras­tai ieš­ ko vi­du­ti­nės kla­sės apar­ta­men­tų.

Esą tu­ris­tai iš Lie­tu­vos Pa­lan­go­ je la­biau lin­kę nuo­mo­tis bu­tus ar kam­ba­rius pri­va­čiuo­se na­muo­se ir dau­gia­bu­čiuo­se nei už­sie­nie­čiai, ma­nan­tys, jog vieš­bu­tis – pa­ti­ki­ mes­nė gy­ve­na­mo­ji vie­ta.

Kai­nos – dar pa­lan­kios

N.Ge­ce­vi­čiū­tė pa­sa­ko­jo, kad tu­riz­ mo inf­rast­ruk­tū­ra per šiuos me­tus ne­pa­si­kei­tė – Ni­do­je neiš­dy­go nė vie­nas nau­jas vieš­bu­tis. To­dėl kon­ ku­ren­cin­gu­mas, pa­sak jos, ne­pa­ki­ to ir vieš­bu­čiai po­rei­kio ko­re­guo­ti kai­nas ne­jau­čia.

Paš­ne­ko­vė pa­ti­ki­no, kad, ak­ty­ viam se­zo­nui dar ne­pra­si­dė­jus, da­lis siū­lan­čių ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­ gą pa­si­ren­gę de­rė­tis ir ga­li pa­siū­ ly­ti įvai­rių nuo­lai­dų. Vieš­bu­čiuo­se kol kas vy­rau­ja žie­mos se­zo­no kai­ nos, ta­čiau jos nuo ge­gu­žės mė­ne­ sio šiek tiek šok­tels ir ak­ty­viau­siu lai­ko­tar­piu – lie­pą bei rugp­jū­tį – pa­sieks aukš­čiau­sią taš­ką.

R.Ja­nu­šie­nė pa­tvir­ti­no, kad ku­ ror­te sve­čių na­mų dau­gė­ja tik ne­ smarkiai, to­dėl kai­nos čia jau dau­ ge­lį me­tų sta­bi­lios ir, pri­klau­so­mai nuo lai­ko­tar­pio bei kam­ba­rių po­

Ap­gy­ven­di­ni­mo kai­nos Vi­du­ti­nė kam­ba­rių 2 as­me­nims kai­na Mė­nuo

Ni­do­je (litais)

Pa­lan­go­je (litais)

Ge­g u­žė

90–120

80–350

Bir­že­l is

120–330

100–400

Lie­pa

140–330

130–400

Rugp­jū­t is

140–330

130–400

Rug­sė­jis

120–225

100–350

Kon­ku­ren­ci­ja: se­zo­no me­tu dėl at­vyks­tan­čių už­sie­nio tu­ris­tų gru­pių re­zer­vuo­tis gy­ve­na­mą­sias vie­tas jau

ga­li bū­ti per vė­lu.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuo­tr.

8

šeštadienis, balandžio 28, 2012

savaitės interviu

Mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas – nee­tiš­kas Darb­da­viai su­tin­ka, kad mi­ni­ma­lus mė­ ne­si­nis at­ly­gi­ni­mas (MMA) nuo šių me­tų vi­du­rio bū­tų pa­kel­tas nuo 800 iki 900 li­tų.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ta­čiau, pa­sak Lie­tu­vos pra­mo­ni­ nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos (LPK) Eko­ no­mi­kos ir fi­nan­sų de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus Si­gi­to Be­sa­girs­ko, taip pat tu­rė­tų bū­ti „šiek tiek li­be­ra­li­ zuo­ti dar­bo san­ty­kiai“.

– Ar rei­kia kel­ti MMA? – Ma­no­me, kad MMA kel­ti iš es­ mės jau pri­bren­do­me. To la­biau rei­kia nei ne­rei­kia. Bet MMA kė­li­ mas tu­rės ir nei­gia­mų, ir tei­gia­mų pa­da­ri­nių.

– Koks tas nei­gia­mas po­vei­kis?

– Jų bent ke­li. Re­gio­nuo­se vei­kian­ čios įmo­nės vis dar ge­ne­ruo­ja ne tiek pri­dė­ti­nės ver­tės, kad ga­lė­tų žmo­nėms mo­kė­ti di­des­nes al­gas.

Ki­tas nei­gia­mas pa­da­ri­nys – vals­ ty­bi­nia­me sek­to­riu­je ne­ma­žai žmo­nių gau­na mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą. To­dėl šis žings­nis au­to­ma­tiš­kai pa­di­dins biu­dže­to iš­lai­das. Tai ga­li pri­vers­ ti vals­ty­bę dau­giau sko­lin­tis, di­din­ti mo­kes­čius ar­ba dar ap­kar­py­ti iš­lai­ das ko­kioms nors pro­gra­moms.

– Ki­ta ver­tus, pa­di­din­tas MMA šiek tiek pa­suks var­to­ji­mo smag­ra­tį ir mo­kes­čių for­ma į vals­ty­bės biu­dže­tą ne­men­ka da­lis pi­ni­gų su­grįš?

– Vi­sa­da yra tas efek­tas, kad pa­di­di­ nus var­to­ji­mą šiek tiek lė­šų į biu­dže­ tą grįž­ta. Ta­čiau šiuo at­ve­ju grįž­tų ge­ro­kai ma­žiau, nei vals­ty­bei reik­tų iš­leis­ti di­di­nant MMA. Nie­kad ne­ bū­na taip, kad vals­ty­bei, tar­kim, iš­ lei­dus 100 li­tų ir pa­di­dė­jus var­to­ji­ mui, į biu­dže­tą grįž­tų tas pa­ts 100.

Grįž­ta 30, ge­riau­siu at­ve­ju 50 li­tų.

Tad skai­čiuo­ja­me, kad tik iki pu­sės MMA di­din­ti iš biu­dže­to iš­leis­tų pi­ ni­gų grįž­tų į jį mo­kes­čių for­ma.

Dar vie­nas nei­gia­mas as­pek­tas – MMA kė­li­mas pa­di­dins še­šė­lį. Ypač ma­žuo­siuo­se mies­tuo­se įmo­nės ne­ sle­pia, kad ne­ga­li žmo­nėms mo­kė­ ti di­des­nių al­gų. To­dėl, pa­di­di­nus MMA, ga­li at­si­tik­ti taip, kad da­ lis dar­buo­to­jų to­kio­se įmo­nė­se bus per­ves­ta į pu­sę ar 0,75 eta­to, da­lis al­gų bus mo­ka­ma vo­ke­liuo­se.

– Bet tei­gia­mas MMA kė­li­mo as­pek­tas tik­riau­siai bū­tų tei­sė­ti žmo­nių lū­kes­čiai – juk jie tik­rai jau nu­si­pel­nė bent šiek tiek di­ des­nių al­gų?

– Tai tie­sa. Tu­rint gal­vo­je, kad žmo­nių iš­lai­dos mais­tui, šil­dy­mui, trans­por­tui ir ki­toms bū­ti­niau­sioms reik­mėms per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus ge­ro­kai pa­di­dė­jo, iš­gy­ven­ti už tą nu­sta­ty­tą­jį MMA – 670 li­tų į ran­kas – tik­rai la­bai sun­ku, net ne­ beį­ma­no­ma. Ypač di­de­liuo­se mies­ tuo­se. To­dėl ir ma­no­me, kad jau ne­ bee­tiš­ka mo­kė­ti dar­buo­to­jams to­kį men­ką dar­bo už­mo­kes­tį.

– Kaip ver­ti­na­te ga­li­my­bę at­ ski­ruo­se Lie­tu­vos re­gio­nuo­se

nu­sta­ty­ti di­fe­ren­ci­juo­tą MMA: di­des­niuo­se mies­tuo­se – di­des­ nį, o ma­žes­niuo­se, eko­no­miš­ kai silp­nes­niuo­se re­gio­nuo­se – ma­žes­nį?

– Tai ne­bū­tų efek­ty­vu Lie­tu­vos są­ ly­go­mis. Su­lauk­tu­me įvai­rių pa­žei­ di­mų, to­kia tvar­ka bū­tų apei­na­ma.

Pa­vyz­džiui, įmo­nė ga­li re­gist­ruo­tis vie­na­me re­gio­ne, o dirb­ti vi­sai ki­ta­ me. Taip at­si­ver­tų ga­li­my­bės mo­kė­ ti ma­žes­nes al­gas. To­dėl di­fe­ren­ci­ juo­tas MMA nė­ra išei­tis. Gry­nai iš žmo­giš­ko­sios pu­sės – kuo, tar­kim, Vil­nius ge­res­nis už ko­kį Ro­kiš­kį?

– Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius už­si­mi­nė, kad MMA pa­kel­ti nuo 800 iki 900 li­tų ga­li­ma tuo at­ ve­ju, jei­gu bū­tų priim­ti tam tik­ ri spren­di­mai dėl dar­bo rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mo. Darb­da­viai tik­ riau­siai tam ne­prieš­ta­rau­tų?

– Mes re­mia­me to­kius sa­vo­tiš­kus mai­nus. Su So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja esa­me pa­ren­ gę tei­sės ak­tų pro­jek­tus, pa­gal ku­ riuos dar­bo san­ty­kiai tap­tų šiek tiek lanks­tes­ni. Ti­ki­mės, kad šis pro­jek­ tų pa­ke­tas bus pa­tvir­tin­tas Sei­me.

Lin­ki­me prem­je­rui sėk­mės įti­ki­nant po­li­ti­kus pri­tar­ti jam.

– Dar­bo rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mas vi­sa­da la­bai gąs­di­na pa­pras­tus dar­buo­to­jus...

– Ma­no­me, kad pa­reng­ta­sis įsta­ty­ mų pa­ke­tas dar­buo­to­jams net pa­ lan­kes­nis. Pa­vyz­džiui, leis­tų jiems dirb­ti ne vi­są dar­bo die­ną, lanks­ tes­niu dar­bo gra­fi­ku. Tad su­tin­ ka­me dar­buo­to­jams mo­kė­ti šiek tiek dau­giau, ta­čiau no­rė­tu­me šiek tiek lanks­tes­nių dar­bo są­ly­gų, ku­ rios il­gai­niui ir dar­buo­to­jams bus nau­din­gos. Mus tik glu­mi­na tai, kad pro­fsą­jun­gos į šiuos pa­siū­ly­ mus žiū­ri kiek, sa­ky­čiau, sa­va­nau­ diš­kai. Dar­buo­to­jai gal ir su­tik­tų su jais, bet pro­fsą­jun­gos tu­ri pa­tei­sin­ ti sa­vo bu­vi­mą, to­dėl griež­tai pa­si­ sa­ko prieš bet ko­kius dar­bo san­ty­ kių tai­syk­lių pa­kei­ti­mus.

– Ar­gi ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, kad prieš rin­ki­mus po­li­ti­kai iš­drįs­ tų priim­ti ko­kius nors ne­po­pu­ lia­rius dar­bo rin­kos li­be­ra­li­za­ vi­mo įsta­ty­mus?

– Ma­nau, kad kaip tik da­bar tam pa­lan­kus lai­kas – prieš rin­ki­mus priim­ti įsta­ty­mus, ku­rie nu­sta­ to lanks­tes­nes ir pa­lan­kes­nes dar­ buo­to­jams dar­bo są­ly­gas. Be­je, kar­ tu bū­tų pa­kel­tas ir MMA. Ži­no­ma, ga­liu su­pras­ti, kad kai ku­rie po­li­ti­kai, pir­miau­sia kon­ ser­va­to­riai, ku­rie da­bar la­biau­siai at­sa­kin­gi už val­džią, bai­min­sis im­ tis ko­kių nors veiks­mų dar­bo san­ ty­kių sri­ty­je. Vi­sa­da po­li­ti­kai ga­li bū­ti gar­siai kal­ti­na­mi, kad blo­gi­na dar­buo­to­jų pa­dė­tį, nors, įsi­gi­li­nus į tei­kia­mus pa­siū­ly­mus, yra vi­sai ne taip. Tas siū­lo­mas įsta­ty­mų pa­ke­ tas tik­rai nė­ra ra­di­ka­lus, dar­buo­to­ jai ne­skriau­džia­mi. At­virkš­čiai.

Iš­si­gąs­ta: S.Be­sa­girs­kas sa­ko, kad Lie­tu­vai bū­ti­na ma­žin­ti dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mą, nes da­bar­ti­niai ta­

ri­fai at­bai­do per­spek­ty­vius in­ves­tuo­to­jus.

– LPK pa­si­sa­ko už MMA pa­di­ di­ni­mą iki 850 ar iki 900 li­tų?

– LPK pre­zi­diu­mas yra pa­si­sa­kęs už di­di­ni­mą iki 900 li­tų.

pra­džios ar vi­du­rio jis ga­lė­tų bū­ti tiek pa­di­din­tas. Da­bar­ti­nės są­ly­ gos to kol kas ne­lei­džia da­ry­ti nuo šių me­tų lie­pos.

Ne­ma­to­me pro­ble­ mos, jei­gu pa­ma­ žu bū­tų priei­ta ir iki 1000 li­tų MMA.

– Lie­tu­vo­je dar­bo san­ty­kiai ap­ mo­kes­tin­ti la­bai smar­kiai. Gal čia ver­tė­tų ką nors keis­ti?

– Apie tai tik­rai de­ra dis­ku­tuo­ti.

Ma­no­me, kad rei­kė­tų svars­ty­ti ir ieš­ko­ti ga­li­my­bių su­ma­žin­ti dar­bo san­ty­kių mo­kes­čių naš­tą.

Be to, ma­no­me, kad dar­buo­to­ jams de­rė­tų po­pie­riu­je ro­dy­ti vi­ są jų al­gą, dar iki vi­sų mo­kes­čių, ku­riuos su­mo­ka ir darb­da­vys. Kad žmo­gus ga­lė­tų aiš­kiai su­si­da­ry­ ti nuo­mo­nę, aiš­kiai ma­ty­ti, kiek jis gau­na iš tie­sų ir kiek iš tų pi­ ni­gų ati­ten­ka vals­ty­bei. Tai tik­rai pa­dė­tų dar­buo­to­jams aiš­kiau su­ vok­ti, kiek iš tie­sų apmokestina­ mas jų dar­bas.

Kol kas Lie­tu­vo­je dar­bo jė­ga yra vie­na la­biau­siai ap­mo­kes­ti­na­mų vi­so­je ES. Var­gu, ar ly­de­rys­tė šio­ je sri­ty­je yra per­spek­ty­vi. In­ves­ tuo­to­jams, no­rin­tiems atei­ti į tra­ di­ci­nes pra­mo­nės ša­kas Lie­tu­vo­je, tie­siog neap­si­mo­ka to da­ry­ti. Štai, sa­ky­kim, no­rė­jo „Con­ti­nen­tal“ pa­ dan­gų ga­min­to­jai atei­ti į Lie­tu­vą.

Bet su­si­pa­ži­no su dar­bo jė­gos ap­ mo­kes­ti­ni­mo są­ly­go­mis, pa­si­bai­ sė­jo ir nea­tė­jo.

– Nuo ka­da?

– Nuo šių me­tų lie­pos 1 d. Su ta są­ ly­ga, kad bus priim­tas ma­no mi­ nė­tas dar­bo san­ty­kius per­žiū­rin­tis įsta­ty­mų pa­ke­tas.

– O jei­gu ne­bus jam pri­tar­ta?

– Ta­da ga­li bū­ti ir ki­to­kie spren­di­ mai dėl MMA di­di­ni­mo.

– Ko­dėl ne­siū­lo­ma kiek ra­di­ka­ liau di­din­ti MMA, pa­vyz­džiui, iki 1000 li­tų?

– Dėl ma­no jau mi­nė­tų nei­gia­mų to­kio žings­nio pa­da­ri­nių. Biu­dže­ tui ir darb­da­viams tai bū­tų per­ne­ lyg di­de­lė naš­ta. Tai ge­ro­kai pa­di­ din­tų še­šė­lį.

Bet ne­ma­to­me pro­ble­mos, jei­ gu pa­ma­žu bū­tų priei­ta ir iki 1000 li­tų MMA. Tar­kim, nuo ki­tų me­tų

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Kar­tais tik­rai klai­kiai at­ro­do­ me ES kon­teks­te, kai kal­ba­me apie dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mą Lie­tu­ vo­je. Rei­kė­tų tuos mo­kes­čius ma­ žin­ti. Tik­rai ap­si­mo­kė­tų tai da­ry­ ti 5–10 me­tų per­spek­ty­vo­je. Pi­ni­gai į biu­dže­tą grįž­tų per in­ves­ti­ci­jas, per ne­dar­bo ma­ži­ni­mą, per var­to­ ji­mo di­di­ni­mą.

– Fi­nan­sų mi­nist­rė tuo­jau pat pa­rei­ka­lau­tų pa­siū­ly­ti mo­kes­ čius, ku­riuos rei­kė­tų pa­di­din­ ti, ma­ži­nant dar­bo jė­gos ap­ mo­kes­ti­ni­mą. Ką di­din­tu­mėt – pri­dė­ti­nės ver­tės, pel­no mo­ kes­čius, ak­ci­zus, įves­tu­mėt vi­ suo­ti­nį ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir au­to­mo­bi­lių mo­kes­čius?

– Iš da­lies ji bū­tų tei­si. Bet, ma­nau, įma­no­ma ras­ti ga­li­my­bių dar­bo jė­ gos ap­mo­kes­ti­ni­mą ma­žin­ti sek­to­ riais – to­se sri­ty­se, kur tai ap­si­mo­ ka da­ry­ti.

Ki­taip ta­riant, per mo­kes­čius ska­ti­nant kai ku­rias pra­mo­nės ša­ kas. Yra sche­mų pa­sau­ly­je, ku­rios lei­džia tai pa­da­ry­ti ga­na grei­tai ir efek­ty­viai.

– Tad ar di­dės MMA nuo lie­pos?

– Ti­ki­mės, kad taip. Kiek pa­di­dės – dar dis­ku­si­jų ir su­si­ta­ri­mų klau­ si­mas. Bet bū­ti­ny­bė tai da­ry­ti jau „pri­si­rpo“.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

10

šeštadienis, balandžio 28, 2012

tema

Šu­nų dre­suo­to­jui ten­ka auk­lė­ti ir jų šei­mi­nin­kus Smū­giai, kan­ki­ni­mai, psi­cho­lo­gi­nis smur­tas ir nuo­la­ti­nis er­zi­ni­ mas. Ši­to­kie šu­nų dre­sa­vi­mo bū­dai Lie­tu­vo­je yra dar ga­na daž­ nas reiš­ki­nys. Spe­cia­lis­tai sa­ko, kad taip ga­li už­siau­gin­ti ne ke­ tur­ko­jį drau­gą, o žvė­rį, ku­ris vie­ną die­ną per­kąs tau gerk­lę.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Mo­kė bau­gin­da­mi

Dre­suo­to­jas Kęs­tu­tis Vai­čiū­nas įsi­ti­ki­nęs, kad šu­nų dre­sū­ros sri­ ty­je Lie­tu­va be­vil­tiš­kai at­si­li­ku­si.

Re­tas spe­cia­lis­tas te­sup­ran­ta, kad lai­kai kei­čia­si ir jė­gos po­li­ti­ka lie­ ka praei­ty­je. Pats so­viet­me­čiu dre­ sū­ros mo­kę­sis vy­riš­kis pri­pa­žįs­ta, jog rei­kė­jo ne­ma­žai ko­vo­ti su sa­vi­ mi, kad per­pas­tų šu­nis ir iš­mok­tų su jais bend­rau­ti tei­sin­gai. Da­bar K.Vai­čiū­nas to pa­ties mo­ko ki­tus. „Aš pa­ts mo­kiau­si dre­sū­ros ta­ ry­bi­niais lai­kais. Ta­čiau tuo­met ji bu­vo vi­sai ki­to­kia. Šuo bu­vo mo­ko­ mas per griež­tu­mą, per ins­tink­tus.

Skam­bė­da­vo tik griež­tos ko­man­dos – sė­dėt, gu­lėt. Mais­to yra – ge­rai, nė­ra – bū­da­vo mo­ko­ma ir be mais­ to. Šuo tu­rė­da­vo klau­sy­ti vi­saip“, – pri­si­mi­nė K.Vai­čiū­nas. Šian­dien K.Vai­čiū­no na­muo­se yra trys šu­nys – du bel­gų avi­ga­niai ir šar­pė­jus. Pas­ta­rą­jį dre­suo­to­jas juo­kais va­di­na ka­ti­nu. „Bel­gų avi­ga­niai – dar­bi­niai šu­ nys, o šar­pė­jus man vie­toj ka­ti­no. Aš jį taip pat vis­ko iš­mo­kiau, pu­sę me­tų su deš­re­le ve­džio­jau. Tai ra­mus šuo ir pa­vyz­dys, kad kiek­vie­nas gy­vū­nas ga­li bū­ti išauk­lė­tas ir iš­mo­ky­tas ko­ man­dų. Svar­bu ras­ti bend­rą kal­bą“, – pa­brė­žė dre­suo­to­jas.

Da­ly­va­vo ap­sau­gos čem­pio­na­te

Ge­riau­si dre­suo­to­jai, pa­sak K.Vai­ čiū­no, dir­ba Bel­gi­jo­je, Olan­di­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Suo­mi­jo­je. Net ame­ ri­kie­čiai iš olan­dų per­ka tar­ny­bi­ nius jau iš­dre­suo­tus šu­nis. Be to, kiek­vie­no­je ša­ly­je eg­zis­tuo­ja sa­vi­ ta dre­sa­vi­mo mo­kyk­la. „Aš pa­ts pir­mą kar­tą į už­sie­nį iš­va­žia­vau daug­maž prieš 12 me­ tų. Iš pra­džių bu­vau Suo­mi­jo­je, vė­liau Pran­cū­zi­jo­je. Pas­kui ma­no bel­gų avi­ga­nis da­ly­va­vo pir­ma­ja­

me pa­sau­lio ap­sau­gos čem­pio­na­ te. Jis bu­vo pir­ma­sis šuo iš bu­vu­sių TSRS res­pub­li­kų, da­ly­va­vęs to­kia­ me čem­pio­na­te. Ant­rie­ji po ma­nęs bu­vo šu­nų dre­suo­to­jai iš Ru­si­jos“, – pa­sa­ko­jo K.Vai­čiū­nas.

Kęs­tu­tis Vai­čiū­nas:

Bel­gų avi­ga­niai – dar­bi­niai šu­nys, o šar­pė­jus man vie­toj ka­ti­no.

Se­ka Eu­ro­pos pa­vyz­džiu

Lie­tu­vo­je at­si­sa­ko­ma dre­suo­ti šu­ nį be do­ku­men­tų. Va­ka­ruo­se tai – at­gy­ve­na. Nors yra prie­lai­dų, kad vie­na ar ki­ta veis­lė mo­ko­si ge­riau, ta­čiau bet koks šuo, ne­svar­bu, tu­ri do­ku­men­tus ar ne, ga­li bū­ti išauk­ lė­tas. Šuns pa­klus­nu­mo ug­dy­mo pro­gra­ma Lie­tu­vo­je da­bar la­bai pa­na­ši į va­ka­rie­tiš­ką. Ta­čiau auk­lė­jant šu­ nis, skir­tus ap­sau­gai, mū­sų ša­ly­ je vis dar tai­ko­mi ar­cha­jiš­ki me­ to­dai. Tai, pa­sak K.Vai­čiū­no, ly­giai tas pat, kas, užuo­t de­šimt­me­tį vai­ ką lei­dus į ka­ra­tė pa­mo­kas, įmes­ti jį į ba­rą su gir­tais se­niais ma­nant, kad ši­taip jis iš­moks muš­tis. Toks bū­das – stre­sas gy­vū­nui. „Pas mus šu­nį er­zi­na pu­sę me­tų, kad jis kąs­tų. O ta­da yra su­gal­vo­ta ko­man­da „pa­lik“, kad pa­leis­tų nu­ si­kal­tė­lį. Ir tą šu­nį nuo­lat bau­džia“, – dės­tė dre­suo­to­jas.

Reikia stengtis su­pras­ti gyvūną

Be dre­sū­ros, K.Vai­čiū­nas pa­sta­ruo­ ju me­tu su­si­do­mė­jo nau­ja veik­la – ne šu­nų, bet jų šei­mi­nin­kų auk­ lė­ji­mu. O tam pir­miau­sia rei­kia at­si­kra­ty­ti vi­sų ste­reo­ti­pų. „Daug kas kal­ba apie dre­suo­to­

Dresavimo komandos

jų ma­fi­ją, ne­va dre­suo­to­jai ne­rei­ ka­lin­gi, jie tik plė­šia pi­ni­gus. O aš sa­kau, kad mes rei­ka­lin­gi. Ir rei­ka­ lin­gi tam, kad mo­ky­tu­me ne tiek šu­nis, kiek šei­mi­nin­kus. Mo­ky­tu­ me lau­žy­ti ste­reo­ti­pus ir švies­tume žmo­nes. Aiš­ku, nie­kas ne­drau­džia gy­vū­no šei­mi­nin­kui to­bu­lė­ti pa­ čiam. Svar­bu tuo gy­ven­ti, my­lė­ ti gy­vū­nus, jais do­mė­tis, va­ži­nė­ti po se­mi­na­rus, mo­ky­tis“, – dės­tė K.Vai­čiū­nas.

Di­džiau­sia šiuo­lai­ki­nių šei­mi­ nin­kų yda, anot dre­suo­to­jo, – ne­ no­ras skir­ti sa­vo au­gin­ti­niui dė­ me­sio. Ti­ki­ma, kad už­ten­ka šu­nį iš­ves­ti į lau­ką, ret­kar­čiais duo­ti jam lais­vai pa­laks­ty­ti, pa­žais­ti su ki­tais šu­ni­mis ir vis­kas. To ne­va vi­siš­kai pa­kan­ka, kad šuo „iš­siauk­lė­tų“. „Šei­mi­nin­kai išei­na į lau­ką, pa­ lei­džia šu­nį ir šuo laks­to, da­ro ką no­ri. Pas­kui pa­žiū­ri į laik­ro­dį – aha, rei­kia į dar­bą. Ir ta­da – ateik čia, o šuo ne­klau­so, nes ži­no, kad jį pri­riš ir ves na­mo. Kam jam ei­ti? Rei­kia nuo­lat kvies­ti, bend­rau­ti su šu­ni­ mi, o ne kaž­kur kal­bė­ti mo­bi­liuo­ju, kol jis vie­nas laks­to. Aiš­ku, ga­li­ma pa­leis­ti pa­žais­ti su ki­tais šu­ni­mis, bet daž­nai rei­kia šli­fuo­ti ko­man­ das, tuo­met ge­rė­ja šuns ir žmo­gaus kon­tak­tas. Šuo tu­ri šei­mi­nin­ką my­ lė­ti, gerb­ti ir tru­pu­tį jo bi­jo­ti“, – ži­ nio­mis da­li­jo­si pa­šne­ko­vas.

Kar­tais pa­tei­si­na smur­tą

Šei­mi­nin­ko ir šuns ne­su­si­kal­bė­ji­mas ne­re­tai pa­sta­ra­jam bai­gia­si liūd­nai.

Ned­rįs­tan­tis griež­tes­nio žo­džio sa­ vo au­gin­ti­niui pa­sa­ky­ti šei­mi­nin­kas vė­liau pa­si­ryž­ta kraš­tu­ti­niam žings­ niui – šu­nį už­mig­do ar­ba ati­duo­da į prie­glau­dą, nes ti­ki, kad gy­vū­nas ne­be­su­val­do­mas. Tai, pa­sak K.Vai­ čiū­no, pa­ro­do tik vie­ną da­ly­ką – šuns šei­mi­nin­ko silp­nu­mą. „Ga­li­ma šu­niui ir anek­do­tą pa­ pa­sa­ko­ti, bend­rau­ti rei­kia. Ta­čiau ne­ga­li bū­ti taip, kad šei­moj šuo

Patarimas: pa­sak K.Vai­čiū­no, net ap­sau­gai dre­suo­ja­mų šu­nų ne­ga­li­ma au

pri­pa­žįs­ta vy­rą, ant žmo­nos dė­jo, o vai­kus iš­vis kan­džio­ja. Šuo pa­sku­ ti­nis po vai­kų. Kam Die­vas su­kū­ rė šu­nį? Ne tam, kad bū­tų ly­gus, o tam, kad tar­nau­tų žmo­gui. Jis šei­ mos drau­gas, bi­čiu­lis, bet šiek tiek že­miau“, – aiš­ki­no dre­suo­to­jas. „Ge­rai, kai šuo neag­re­sy­vus. O jei­ gu ag­re­sy­vus, ir šei­mi­nin­kas yra lep­ šis – ne­su­ge­ba šuns nu­baus­ti, – kuo tai bai­gia­si? Ko­vo­ja jie, ko­vo­ja pu­sę me­tų. O pa­skui: ai, kur man tą šu­ nį dė­ti – už­mig­dy­ti ar į prie­glau­dą?

Ir bai­gia­si mei­lė. Ne­gai­la šuns? Ge­ riau duo­kit į snu­kį, išauk­lė­sim ir ne­ reiks mig­dy­ti. Bet sa­ko, kad gai­la. Tai atim­ti gy­vy­bę ne­gai­la, o pa­mo­ky­ti – gai­la?“ – ste­bė­jo­si pa­šne­ko­vas.

K.Vai­čiū­nas pri­si­mi­nė kar­tą su­ lau­kęs skam­bu­čio iš šei­mos, ku­ri įbau­gin­ta sa­vo do­ber­ma­no veis­lės šuns ne­ga­lė­jo išei­ti iš vir­tu­vės. „Sa­ko, mes su žmo­na ir vai­kais vir­tu­vėj sė­dim, o mū­sų do­ber­ma­ nas ko­ri­do­riuj kau­lą grau­žia. Ne­

ga­lim išei­ti iš vir­tu­vės, puo­la. At­ va­žiuo­kit, pa­dė­kit. Kas aš jums – nin­dzė? At­va­žiuo­siu ir mu­šiu sve­ti­mą šu­nį? Sa­kau, duo­kit šu­ niui į no­sį. O ar šu­nį muš­ti ga­li­ma?

O ar šuo tu­ri tei­sę jus kąs­ti?“ – re­ to­riš­kai klau­sė dre­suo­to­jas.

Geriau auk­lė­ti su mais­tu

Paš­ne­ko­vas pa­brė­žė, kad ne­ga­li­ma šuns nu­baus­ti ir už­da­ry­ti kam­ba­ ry­je vie­no. Tai gy­vū­nui su­ke­lia di­ džiu­lį stre­są. Užuot bau­dus ši­taip, K.Vai­čiū­nas pa­ta­ria gy­vū­ną auk­lė­ ti su mais­tu ir jo­kiu bū­du ne­nau­ do­ti prie­var­tos.

Jei­gu ma­no­te, kad šuo vis dėl­to nu­si­pel­nė baus­mės, ge­riau su­duo­ ti skau­džiau ir pa­skui iš­kart pa­gir­ ti, kad šuo su­pras­tų, kas yra bal­ta, o kas – juo­da. Šuo su­pran­ta, kaip rei­kia bend­rau­ti, ir ne­pyks­ta. O tuo­met jau tu­ri pra­si­dė­ti moks­lai. „Šuns kaip ir vai­ko ne­ga­li­ma mo­ky­ti per prie­var­tą – dau­žy­ti su

11

šeštadienis, balandžio 28, 2012

tema Kai žmo­ gus per­ ka ma­ ši­ną, pa­sii­ma me­cha­ni­ ką. O šu­nį per­ka bet kaip – ti­ ki tuo, ką vei­sė­jas sa­ko. Rei­ kia pa­gal sa­ve šu­ nį rink­tis, o ne: oi, koks gra­ žus.

uk­lė­ti žiau­ru­mu. Ko­man­das šuo tu­ri vyk­dy­ti ne iš bai­mės, o ži­no­da­mas, kad gaus pa­ska­ti­ni­mą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

li­niuo­te per ran­kas ir sa­ky­ti ra­šyk „A“, ra­šyk „B“. Taip pat svar­bu ir die­ta. Sa­vai­tę ar dvi rei­kia duo­ ti pu­sę nor­mos. Kai šuo pra­de­da rea­guo­ti į kąs­ne­lį ar­ba į žais­liu­ką, ta­da pra­si­de­da tik­rie­ji moks­lai“, – dės­tė K.Vai­čiū­nas.

Ne­re­tai dre­suo­ti at­ve­da­mi šu­nys bū­na tiek per­šer­ti, kad ne­rea­guo­ja ne tik į mais­to tru­pi­nius, bet net į vi­są viš­tos kul­šį. „Kai ku­rie atei­na, sa­ko: oi, žiau­ru ne­šert šuns. O aš sa­kau: o ne žiau­ ru per prie­var­tą dre­suo­ti? Kaip jį išauk­lė­ti, jei­gu šuo ne­no­ri ės­ti? Jei­ gu jums duo­tų per die­ną tūks­tan­ tį li­tų už nie­ką, ar jūs už šim­tą li­tų dirb­tu­mėt? Tik­riau­siai pa­tin­gė­tu­ mėt. Taip ir šuo. Jei­gu jis gau­na už dy­ką paės­ti, tai kam jam dirb­ti?“ – re­to­riš­ki klau­sė pa­šne­ko­vas.

Komandas duoda pran­cū­ziškai

Ar lie­tu­vių šuo ga­li iš­mok­ti len­ kų kal­bos, o len­kų šuo – ki­nų? Ar

tie­sa, kad pa­sie­ny­je tar­nau­jan­tys šu­nys – nar­ko­ma­nai? To­kie klau­ si­mai, pa­sak K.Vai­čiū­no, ti­piš­ki ste­reo­ti­pai, be­je, vi­siš­kai ne­pag­ rįs­ti fak­tais.

K.Vai­čiū­nas vie­ną iš sa­vo šu­nų ko­man­dų iš­mo­kė pran­cū­zų kal­ba, nors šiaip su juo bend­rau­ja lie­tu­ viš­kai. Ly­giai taip šu­nį ko­man­dų ga­li­ma mo­ky­ti ir ki­to­mis kal­bo­mis – vo­kie­čių, lat­vių, len­kų ar ki­nų.

Ir vi­siš­kai ne­svar­bu, ko­kia kal­ba su šu­ni­mi bend­rau­jame kas­dien. „Kai šei­mi­nin­kas sa­ko, kad me­tas ei­ti į lau­ką, šuo rea­guo­ja, nes ži­no, kad tuoj jam už­segs pa­va­dė­lį ir jis bus ve­da­mas į lau­ką. O šei­mi­nin­kas įsi­vaiz­duo­ja, kad šuo iš­mo­ko lie­tu­ vių kal­bos. Šuo ne­sup­ran­ta žmo­nių kal­bos. Šuo su­pran­ta gar­sus ir ge­ riau­sia, kad ko­man­dos skam­bė­tų kiek­vie­ną kar­tą vie­no­dai ir tuo pa­ čiu bal­su“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Lie­tu­vių kal­ba šiuo at­žvil­giu dre­suo­ti nė­ra pa­ti ge­riau­sia. „Mū­

sų kal­bo­je ko­man­dos „sė­dėt“, „gu­ lėt“, „sto­vėt“ šu­niui skam­ba la­bai pa­na­šiai. O pran­cū­zų kal­ba šios ko­man­dos yra „asi“, „kus­he“, „de­ bu“. Be to, ne­ga­li­ma sa­ky­ti „sė­ dėk“, „sėsk“, „sės­kis“. Mums tie žo­džiai reiš­kia tą pa­tį, o šu­niui – tai trys skir­tin­gos ko­man­dos. Iš tų žo­ džių ko­man­dai tu­ri bū­ti pa­si­rink­tas vie­nas la­biau­siai šu­niui pa­tin­kan­ tis“, – mo­kė dre­suo­to­jas.

Nar­ko­ma­nų ne­bū­na

Dre­suo­to­jų dar­bas ir šu­nis iš­mo­ky­ ti ieš­ko­ti nar­ko­ti­kų. Ne­ma­žai žmo­

nių įsi­ti­ki­nę, kad to­kių gy­vū­nų gy­ve­ni­mo die­nos su­skai­čiuo­tos – jie pri­pra­tin­ti prie nar­ko­ti­kų ir ve­ja­mi pri­klau­so­my­bės jų ak­ty­viai ieš­ko, o su­ra­dę gau­na do­zę.

K.Vai­čiū­nas ti­ki­na, kad tai – mi­tas. Šuo, ieš­ko­da­mas drau­džia­ mų me­džia­gų, sie­kia gau­ti ne jų, o ži­no, kad užuo­dęs to­kį kva­pą gaus pa­ska­ti­ni­mą. Lie­tu­vo­je jau dir­ba ir du šu­nys, ku­rie to­kiu prin­ci­pu iš­ mo­ky­ti ieš­ko­ti ne nar­ko­ti­nių me­ džia­gų, bet ci­ga­re­čių. „Šiuo me­tu šu­nys ieš­ko 15 skir­ tin­gų kva­pų nar­ko­ti­kų, ir šis skai­ čius nuo­lat au­ga, nes at­si­ran­da vis nau­jų sin­te­ti­nių nar­ko­ti­kų. Ir kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te šu­nį nar­ko­ma­ ną, ku­ris var­to­ja 15 rū­šių nar­ko­ ti­kus? Juk net nar­ko­ma­nas sa­vai­ tės neiš­tver­tų, o šu­nis iš­vis kas pus­die­nį rei­kė­tų keis­ti“, – tei­gė K.Vai­čiū­nas.

Ra­gi­na ne­pa­si­duo­ti ma­dai

K.Vai­čiū­nas ra­gi­na ne­pirk­ti šuns vien dėl ma­dos, nes vė­liau ga­ li tek­ti skau­džiai nu­si­vil­ti. Kiek­ vie­nas tu­rė­tų iš­si­rink­ti gy­vū­ną pa­gal sa­vo cha­rak­te­rį: vie­niems tin­ka ma­ži ir mei­lūs, ki­tiems – ak­ty­vūs, tre­tiems – šu­nys, pa­si­ žy­min­tys ypa­tin­gu cha­rak­te­riu, to­kie kaip če­kų avi­ga­niai. „Kai žmo­gus per­ka ma­ši­ną, pa­ sii­ma me­cha­ni­ką. O šu­nį per­ka bet kaip – ti­ki tuo, ką vei­sė­jas sa­ ko. Jei­gu žmo­gus ra­mus, tai kam jam rei­kia hi­pe­rak­ty­vaus lab­ra­do­ ro? Rei­kia pa­gal sa­ve šu­nį rink­tis, o ne: oi, koks gra­žus“, – tvir­ti­no K.Vai­čiū­nas.

Dre­suo­to­jas pri­mi­nė liūd­ną is­ to­ri­ją su dai­ni­nin­kui Sta­no pri­ klau­siu­siu has­kių veis­lės šu­ni­mi. „Kur din­go has­kiai? Prieš 2–3 me­tus bu­vo pil­na has­kių, ir Sta­ no to­kį tu­rė­jo. Pas­kui at­si­sa­kė jo.

Su has­kiu rei­kia vaikš­čio­ti, jį dre­ suo­ti. Jie lin­kę pa­bėg­ti, jie na­mus ver­čia, grau­žia vis­ką“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Pa­vo­jin­gos ko­vi­nių veis­lių šu­ nys – sta­ford­šy­rai, pit­bul­ter­je­rai.

To­kį šu­nį, duo­da­mas jam į kup­rą, iš­gąs­din­si, ta­čiau nu­si­su­kęs ga­li bū­ti su­kan­džio­tas. „Ko­vi­nis šuo yra ko­vi­nis. Aš sa­ vo šu­nų nie­ka­da ne­lei­džiu žais­ti su ko­vi­niais šu­ni­mis, net jei šei­mi­ nin­kas sa­ko, kad jo sta­ford­šy­ras – ge­riau­sias pa­sau­ly­je. Ma­čiau šim­tą kar­tų, kaip to­kie žai­di­mai bai­gė­si tra­ge­di­ja“, – įspė­jo dre­suo­to­jas.

Leng­viau­siai dre­suo­ja­mi šu­nys Dau­ge­l is šu­nų dre­suo­to­jų leng­v iau­ siai dre­suo­ja­mais šu­n i­m is lai­ko di­ džių­jų veis­l ių at­sto­v us. Be­ne leng­ viau­siai mo­ko­mais šu­n i­m is kai ku­ rių ki­no­lo­g ų yra va­d i­na­m i lab­ra­do­ ro ret­r i­ve­r iai ir vo­k ie­č ių avi­ga­n iai.

Ma­no­ma, kad labai leng­va dre­suo­ ti pa­s ie­n io tar­ny­b o­se itin mėgs­t a­ mus ko­l ius. Vie­nais pro­t in­g iau­s ių

ma­ž ų­jų šu­nų daž­nai va­d i­na­m i pa­ pil­jo­nai.

Stafordšyro bulterjeras Amerikiečių buldogas

Amerikiečių pitbulterjeras

Argentinos dogas

Bandogas (amerikiečių mas­ tifas)

Fila Brasileiro (brazilų masti­ fas)

Pavojingų šunų veis-

Kangalas (turkų aviganis)

Amerikiečių Stafordšy­ ro terjeras

Egi­di­jus Knis­pe­lis Te­le­vi­zi­jos žur­na­lis­tas

Tu­riu auk­sas­pal­vių ret­ri­ve­rių veis­ lės ka­ly­tę, var­du Do­ra. Jai jau 7-eri.

Kai ji bu­vo daug­maž me­tų, vaikš­ ti­nė­da­mi Vin­gio par­ke pa­ma­tė­me skel­bi­mą, kvie­čian­tį į dre­sa­vi­mo pa­ mo­kas. Tad ga­liu pa­sa­ky­ti, kad mū­ sų šuo pra­di­nę mo­kyk­lą yra bai­gęs.

Jį iš­mo­kė ko­man­dų „ateik“, „sėsk“. O šiaip auk­sas­pal­viai ret­ri­ve­riai yra pa­klus­nūs, iš pri­gim­ties ra­mūs, tad jiems spe­cia­laus dre­sa­vi­mo net ne­ la­bai rei­kia. Pa­vyz­džiui, jo vi­siš­kai ne­rei­kė­jo mo­ky­ti ko­man­dos at­nešt nu­mes­tą daik­tą, nes čia jau vei­kia ins­tink­tai.

Rū­ta Mi­kel­ke­vi­čiū­tė Te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ja

Ma­no na­muo­se ne­ma­žai gy­vū­nų – paukš­čiai, ka­ti­nas, ke­tu­ri šu­nys. Tu­ riu vilk­šu­nį, lab­ra­do­rą, Urug­va­jaus ki­ma­ro­ną ir tak­są. Ma­no šu­nys į spe­ cia­lią mo­kyk­lą nė­jo, ta­čiau jie nė­ra ne­mo­ky­ti. Ma­no tė­tis juos dre­suo­ ja. Tad ko­man­dų šu­niu­kai yra pra­ mo­kę ne­ma­žai. Ke­li mo­ka šok­ti per bar­je­rą, ko­man­das „ša­lia“, „sė­dėt“. Ir vi­si ži­no ko­man­dą „ma­žu­lis, sa­vas, ne­lies­ti“. Čia kal­ba­ma apie ka­ti­ną, su ku­riuo šu­niu­kai la­bai ge­rai su­gy­ve­ na ir ne­tgi bū­na jo paauk­lė­ja­mi.

Ma­rius Jam­pols­kis Ki­no ir teat­ro ak­to­rius

Tu­ri­me Alias­kos ma­la­mu­tų veis­lės ka­ly­tę. Jai me­tai, ta­čiau mes jos ne­ dre­sa­vom. Ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad ji kaip žmo­gus – la­bai ra­mi mer­gai­ tė. Tai šuo, pa­na­šus į has­kį, tik akys ru­dos. Ma­nau, kad kai ku­riuos šu­nis dre­suo­ti rei­kia, kai ku­rių – ne. Vis­kas pri­klau­so nuo veis­lės ir cha­rak­te­rio.

Be to, svar­bu, ko no­ri pa­ts šei­mi­nin­ kas. Mū­sų šuo la­bai pri­pra­tęs prie ko­lek­ty­vo, jį ga­li­ma pa­niur­ky­ti.

mišrūnai

lės ir jų mišrūnai

Pro­tin­giau­sių ir leng­viau­siai dre­suo­ ja­mų šu­nų ga­l i­ma iš­v ys­t i ki­no fil­ muo­se ir cir­ko pa­si­ro­dy­muo­se. Pas­ ta­rie­ji sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja­mi be pu­ de­lių, o ki­no fil­muo­se pa­grin­di­nius vaid­me­n is at­l ie­ka Jac­ko Rus­sel­lo ter­je­rai, niu­faund­len­dai.

Agresyvių šunų veislės Kovinių šunų veislės ir jų

Nuomonės

Kaukazo aviganis Pietų Rusijos aviganis

Mar­ty­nas Bud­rai­tis Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro va­do­vas

Sa­vo šu­nį prieš ket­ve­rius me­tus dar vi­sai ma­žiu­ką pa­siė­miau iš prie­ glau­dos, pa­va­di­nau Lo­kiu. Nie­ka­da jo spe­cia­liai ne­dre­sa­vau, ta­čiau mes la­bai ge­rai su­si­šne­ka­me, jis ma­nęs klau­so kaip drau­go ir šei­mi­nin­ko.

Lo­kis – tik­ras drau­gas, yra la­bai so­ cia­lus, vi­sus prii­ma. Ne­ma­nau, kad dre­suo­ti bū­ti­na. Ne­bent ko­kių nors ag­re­sy­vių veis­lių šu­nis.

12

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

14p.

Karo nusikaltėlio R.Kony paieškos primena vaiduoklio medžioklę.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Žudynių klau­si­mas: ar įma­no Šią sa­vaitę mi­li­jo­nai armėnų vi­sa­me pa­sau­ly­je pa­minė­jo 97-ąsias armėnų ge­no­ci­do, ku­rio ne­pri­pažįs­ta Tur­ki­ja, me­ti­nes. Iki šiol šis is­to­ri­nis klau­si­mas – pleiš­tas tarp Armė­ni­jos ir Tur­ki­jos.

Komp­li­kuo­ti san­ty­kiai

Armė­nai tvir­ti­na, kad 1915–1923 m. per Os­manų im­pe­ri­jos vyk­dytą ge­ no­cidą žu­vo apie 1,5 mln. jų tau­tie­ čių. Tur­ki­ja nei­gia ge­no­ci­do fak­ tą. Ji tvir­ti­na, kad 300–500 tūkst. žu­vu­sių armėnų, kaip ir maž­daug tiek pat turkų, bu­vo ka­ro au­kos, kai armė­nai su­ki­lo prie­š Os­manų im­ pe­ri­jos val­do­vus ir pri­si­dėjo prie įsi­ver­žu­sių rusų pa­jėgų.

Klau­si­mas – is­to­ri­nis, bet nei armė­nai, nei tur­kai per be­veik šim­ tą metų taip ir ne­su­gebė­jo jo de­po­ li­ti­zuo­ti. Dėl to is­to­ri­nis lūžis tarp abiejų ša­lių dar ne­įvy­ko ir ne­ži­nia ar įvyks.

šird­žiu ir tei­sin­gu žiau­rių žu­dy­nių fak­to pri­pa­ži­ni­mu. Ženg­ti į ateitį ne­įma­no­ma, ne­pri­pa­ži­nus praei­ ties faktų“, – sakė B.Oba­ma. „Pri­si­min­da­mi neap­sa­ko­mas kan­čias prie­š 97 me­tus, mes pri­si­ jun­gia­me prie mi­li­jonų žmo­nių, ku­ rie da­ro tą pa­tį čia, Ame­ri­ko­je, kur ši su­kak­tis yra pa­gar­biai pa­minė­ta mūsų vals­ti­jo­se, ins­ti­tu­ci­jo­se ir šei­ mo­se“, – pri­dūrė JAV va­do­vas.

Ta­čiau armėnų at­sto­vai ar­gu­ men­ta­vo, kad veng­da­mas kalbė­ti apie ge­no­cidą B.Oba­ma ne­si­lai­ko pa­ža­do, duo­to per rin­kimų kam­ pa­niją. JAV va­do­vas ne sykį žadė­jo, kad be­veik prie­š 100 metų nu­ti­ku­ sius įvy­kius va­dins tik­ruo­ju var­du.

Už­sie­nio ša­lių po­zi­ci­ja

Turkų ir armėnų konf­lik­tas gvil­de­ na­mas ir už­sie­ny­je. Tie, ku­rie pri­ pažįs­ta ge­no­cidą, – armėnų drau­ gai, ta­čiau tuo pat me­tu tam­pa turkų pa­si­pik­ti­ni­mo tai­ki­niu.

Vis dėlto gau­si armėnų dias­po­ ra tu­ri ne­menką įtaką kai ku­rių ša­ lių po­zi­ci­jai.

An­tai Prancū­zi­jo­je ne­se­niai bu­vo ini­ci­juo­tas įsta­ty­mas, draud­žian­tis neig­ti ge­no­cidą ir už tai nu­ma­tan­ tis griež­tas baus­mes.

Nors prancū­zai se­niai pri­pa­ži­no ge­no­ci­do faktą, nau­ja­sis Na­cio­ na­li­nio su­si­rin­ki­mo ir Se­na­to pa­ tvir­tin­tas įsta­ty­mas, kurį pa­si­ūlė Prancū­zi­jos va­do­vas Ni­co­las Sar­ ko­zy, bu­vo kur kas reik­les­nis.

Armė­nai Prancū­zi­jos spren­dimą pa­va­di­no įra­šy­tu auk­so raidė­mis, o tur­kai ne­regė­tai įsiu­to. Jie net įšal­ dė san­ty­kius su Pa­ry­žiu­mi.

Tie­sa, Prancū­zi­jos kons­ti­tu­cinė ta­ry­ba po mėne­sio nu­sprendė at­ šauk­ti įsta­tymą, kri­mi­na­li­zuo­jantį ge­no­ci­do nei­gimą, nes jis, pa­sak ta­ry­bos, pa­žeid­žia nuo­monės lais­ vės prin­cipą.

Mi­nint ge­no­ci­do me­ti­nes armė­ nus pa­pik­ti­no ir JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos pa­reiš­ki­mas.

B.Oba­ma, pa­smerk­da­mas prie­š 97 me­tus vy­ku­sias žu­dy­nes ir pa­va­ din­da­mas jas vie­nu did­žiau­sių XX a. žiau­rumų, ne­pa­var­to­jo žod­žio „ge­no­ci­das“, nors pa­ra­gi­no Tur­kiją pri­pa­žin­ti sa­vo kaltę. „Nuo­lat iš­sa­ky­da­vau sa­vo po­ žiūrį į tai, kas at­si­ti­ko 1915 m. Ma­ no po­žiū­ris į tą is­to­riją ne­pa­si­keitė.

Esa­me suin­te­re­suo­ti vi­siš­ku, nuo­

Ig­no­ruoti – bai­siau nei ge­no­ci­das?

Armė­ni­jos am­ba­sa­do­rius Li­ba­ne As­ho­tas Ko­cha­ria­nas pa­reiškė, kad ge­no­ci­do nei­gi­mas blo­giau nei pa­ts ge­no­ci­das. „Armė­ni­ja lai­ko­si po­zi­ ci­jos, kad to­kių nu­si­kal­timų ne­pri­ pa­ži­ni­mas ne­ga­li būti tei­si­na­mas tei­gi­niais, jog tai – is­to­ri­ja, – sakė dip­lo­ma­tas. – Ge­no­ci­do pa­da­ri­niai li­ko ir šis klau­si­mas lie­ka at­vi­ras.“ Jis pri­dūrė: „Nors tarp­tau­ti­nis pri­pa­ži­ni­mas yra, Tur­ki­ja nuo­lat ko­vo­ja su šiuo fak­tu: fal­si­fi­kuo­ja is­to­ri­nius fak­tus, or­ga­ni­zuo­ja pro­ pa­gan­dos kam­pa­ni­jas ir fi­nan­suo­ ja lo­bis­tus.“ Tie­sa, B.Oba­mos pa­reiš­ki­mas su­laukė ir Tur­ki­jos kri­ti­kos. Ša­lies už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras pa­reiškė, kad B.Oba­mos tei­gi­niai nea­ti­tin­ka is­to­ri­nių faktų. Öme­ras Tașpı­na­ras, Tur­ki­jos po­li­ti­kos eks­per­tas, pa­brėžė, kad Tur­ki­jos po­zi­ciją, jo nuo­mo­ne, le­ mia baimė. „Dau­ge­lis bai­mi­na­ si, kad ge­no­ci­do pri­pa­ži­ni­mas bū­ tų pir­mas žings­nis armė­nams im­ti kves­tio­nuo­ti ki­tus jaut­rius klau­ si­mus, galbūt kom­pen­sa­ci­jos ar­ba te­ri­to­ri­nius“, – sakė eks­per­tas.

Turkų pro­fe­so­rius Ka­me­ras Ka­ si­mas pri­dūrė, kad ne tik ge­no­ci­ do klau­si­mas komp­li­kuo­ja Tur­ki­jos san­ty­kius su Armė­ni­ja, o ir Kalnų Ka­ra­ba­cho konf­lik­tas. „Tur­ki­ja ne­ ga­li at­ver­ti sie­nos, kol nėra spren­ di­mo dėl Ka­ra­ba­cho. Jei mes kal­ba­ me apie vi­sišką su­si­tai­kymą, apie re­gio­no sau­gumą ir sta­bi­lumą, šis konf­lik­tas tu­ri būti išspręs­tas“, – pa­brėžė moks­li­nin­kas.

Pa­si­pik­ti­ni­mas: armė­nai minė­jo 97-ąsias ge­no­ci­do me­ti­nes; la­biau­siai kliu­vo tur­kams, ku­rie žu­dy­nių iki šiol

Ge­no­ci­do minė­ji­mas

Armė­ni­jo­je ge­no­ci­do me­tinės pa­ minė­tos emo­cin­gai. Kaip vi­sa­da, ne­trū­ko piktų skan­duo­čių turkų at­žvil­giu.

Tūkstan­čiai armėnų ant­ra­dienį sos­tinė­je Je­re­va­ne da­ly­va­vo ei­ tynė­se prie kal­vos viršūnė­je esan­ čio me­mo­ria­lo. Nuo anks­taus ry­ to dau­gybė žmo­nių da­ly­va­vo kas­metė­se ei­tynė­se – ne­šė žva­ kes bei gėles ir dėjo prie ma­si­nių žu­dy­nių me­mo­ria­lo cent­re de­gan­ čios am­ži­no­sios ug­nies.

Ge­no­ci­do me­tinės pa­minė­tos ir Li­ba­no, kur gy­ve­na maž­daug 140 tūkst. armėnų bend­ruo­menė, sos­ tinė­je Bei­ru­te vy­ku­sio­je de­monst­ ra­ci­jo­je. Armėnų baž­ny­čio­je vy­ ku­sio­je aukų at­mi­ni­mo pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­jo­je pa­triar­chas Ara­ mas I pa­smerkė Tur­ki­jos pa­stan­ gas stip­rin­ti sa­vo įtaką Ar­ti­muo­ siuo­se Ry­tuo­se. Jis pa­reiškė, kad,

nors Tur­ki­ja gi­ria­si pri­klau­san­ ti de­mok­ra­ti­jos ir žmo­gaus tei­sių avan­gar­dui, ji dar tu­ri pri­pa­žin­ ti sis­te­min­gai žud­žiu­si ir de­por­ ta­vu­si sa­vo gy­ven­to­jus armė­nus.

Ženg­ti į ateitį ne­įma­ no­ma, ne­pri­pa­ži­nus praei­ties faktų.

„Ar ga­li to­kia tau­ta, ku­rios kalė­ ji­mai pri­pil­dy­ti žmo­gaus tei­sių gynėjų ir žur­na­listų, pa­moks­lau­ti apie būti­nybę va­do­vau­tis de­mok­ ra­ti­jos prin­ci­pais ir žmo­gaus teisė­ mis? – klausė dva­si­nin­kas. – Da­ bar­tinę Tur­ki­jos Res­pub­liką mes lai­ko­me teisė­ta Os­manų im­pe­ri­ jos įpėdi­ne, at­sa­kin­ga už nu­si­kal­ ti­mus, ku­rie bu­vo įvyk­dy­ti prie­š mūsų žmo­nes.“

Po mi­šių maž­daug 7–10 tūkst. armėnų ėjo prie Tur­ki­jos am­ba­sa­ dos ir ne­šė pla­ka­tus arabų, armėnų ir anglų kal­bo­mis su rei­ka­la­vi­mais pri­pa­žin­ti armėnų ge­no­cidą.

De­monst­ra­ci­jos da­ly­viai su­plėšė ir pa­degė ke­lias Tur­ki­jos vėlia­vas, į am­ba­sa­dos te­ri­to­riją mėtė kiau­ ši­nius, pa­ga­lius ir pe­tar­das.

Ke­li de­monst­ra­ci­jos da­ly­viai mėgi­no pra­si­verž­ti pro spyg­liuotą tvorą, ta­čiau bend­ra­žy­gių bu­vo su­ lai­ky­ti ir taip iš­vengė su­si­dūri­mo su Li­ba­no sau­gu­mo pa­jėgo­mis.

Geo­po­li­tinė si­tua­ci­ja

Iki šiol Armė­ni­ja – izo­liuo­ta. Iš rytų ša­lis su­pa­ma prie­šiš­ko Azer­baid­ža­no, su ku­riuo vis neišsp­rend­žia­ mas Kalnų Ka­ra­ba­cho konf­lik­tas ir nuo­la­tos ru­se­na ka­ro ža­ri­jos, iš va­ karų – Tur­ki­jos. Tur­ki­ja ir Armė­ ni­ja ne­pa­lai­ko dip­lo­ma­ti­nių san­ty­ kių nuo 1993 m., kai An­ka­ra už­darė

13

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

pasaulis Ro­jus ­ baigė­si

Žlu­go ­ vy­riau­sybė

Ny­der­landų teis­mas pa­laikė prie­šta­rin­ gai ver­ti­namą įsta­tymą, draud­žiantį už­ sie­nio tu­ris­tams įsi­gy­ti ka­na­pių pa­garsė­ ju­siuo­se ko­fi­šo­puo­se. Įsta­ty­mas, at­šau­ kian­tis li­be­ra­lią lengvųjų nar­ko­tikų pre­ky­ bos po­li­tiką, nu­kreip­tas prie­š dau­gelį už­ sie­nie­čių, ku­rie į šalį at­vyks­ta tik kaip į kvai­šalų rojų. Juo taip pat sie­kia­ma pa­ža­ bo­ti nu­si­kals­ta­mumą, su­si­jusį su pre­ky­ ba nar­ko­ti­kais.

Ru­mu­ni­jos cent­ro de­ši­niųjų vy­riau­sybė va­kar žlu­go – par­la­men­te jai pa­reikš­tas ne­pa­si­tikė­ji­mas. Bal­sa­vimą dėl jo ini­ci­ja­vo kai­rio­ji opo­zi­ci­ja, pro­tes­tuo­jan­ti prie­š es­ mi­nes re­for­mas, ku­rių lau­kia tarp­tau­ti­niai sko­lin­to­jai. Vėliau va­ka­re dėl pa­si­tikė­ji­mo vy­riau­sy­be bal­sa­vo ir Če­ki­jos par­la­men­ tas. Šio­je ša­ly­je vald­žią skal­do ne tik biud­že­to lėšų tau­py­mo prie­monės, bet ir ko­rup­ci­jos skan­da­lai.

o­ma tai­ka?

sieną su kai­my­ne dėl Je­re­va­no ka­ ro su Azer­baid­ža­nu dėl Kalnų Ka­ ra­ba­cho re­gio­no.

2009 m. Tur­ki­jos ir Armė­ni­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­rai pa­si­rašė pro­to­ko­lus, nu­ma­tan­čius, kad bus at­kur­ti dvi­ša­liai dip­lo­ma­ti­niai ry­ šiai ir ati­da­ry­ta bend­ra sie­na. Šiuo­se pro­to­ko­luo­se taip pat ra­ gi­na­ma įkur­ti bendrą ko­mi­siją, ku­ri iš­tirtų abiejų ša­lių bendrą is­to­riją.

Ta­čiau san­ty­kių nor­ma­li­za­vi­mas įstri­go, kai Tur­ki­ja su­si­dūrė su sa­ vo tra­di­ci­nio sąjun­gi­nin­ko Azer­baid­ža­no ir opo­zi­ci­jos pa­si­prie­ši­ni­mu.

Vis dėlto Armė­ni­jos geo­po­li­tinė pa­dėtis kuo to­liau, tuo la­biau do­ mi­na ne tik Ru­si­jos ar JAV, ta­čiau ir ES pa­reigū­nus.

Kol kas Armė­ni­ja iš­lie­ka gan sta­ bi­li Ru­si­jos sąjun­gi­ninkė, ta­čiau ji yra svar­bi tran­zi­tinė ša­lis, per ku­rią galėtų ei­ti svarbūs Eu­ropą ir Vi­du­rio Ry­tus bei Vi­du­rio Aziją su­jun­gian­tys

„Scan­pix“ nuo­tr.

du­jo­ta­kiai. Armė­ni­ja pa­lai­ko ge­rus ry­šius su ki­ta re­gio­ne ga­lią tu­rin­čia ša­li­mi Ira­nu, taip pat Li­ba­nu.

Vie­nas svar­biau­sių Armė­ni­jos už­ sie­nio po­li­ti­kos tikslų – Kalnų Ka­ ra­ba­cho konf­lik­tas. Azer­baid­ža­nas ir Armė­ni­ja dėl šio re­gio­no ne­su­ta­ ria nuo So­vietų Sąjun­gos žlu­gi­mo.

Ba­ku ne­ma­žai lėšų in­ves­tuo­ja į ka­riuo­menės mo­der­ni­za­ciją, todėl daž­nai bai­mi­na­ma­si, kad re­gio­ne ga­li kil­ti rim­tas konf­lik­tas.

Kol kas sta­bi­lumą re­gio­ne pa­lai­ko Armė­ni­jo­je dis­lo­kuo­tos Ru­si­jos pa­ jėgos. Taip pat Azer­baid­ža­nas mez­ ga gan ar­ti­mus ry­šius su Eu­ro­pa ir JAV, o Ba­ku ir Te­he­ra­no san­ty­kiai – ge­ro­kai pa­šliję. Tai su­tei­kia Armė­ ni­jai ga­li­mybę ba­lan­suo­ti tarp ga­ lią re­gio­ne tu­rin­čių ša­lių. Vis dėlto eko­no­minė pa­dėtis ša­ly­je nėra ge­ra.

Prie sta­bi­lu­mo ne­pri­si­de­da ir komp­ li­kuo­ti san­ty­kiai su kai­my­nais.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

mln. do­le­rių

kom­pen­sa­ciją ap­si­nuo-­ di­ju­siai aust­ra­lei turės su­mokė­ti grei­to­jo mais­to mil­žinė KFC.

A.P.Kas­pe­ra­vi­čius: „Armėnų ge­no­ci­das yra is­to­ri­nis fak­tas“ Tur­kai armėnų ge­no­ci­do faktą nei­gia, armė­nai rei­ka­lau­ja pri­pa­ žin­ti. Kie­no pusė­je tei­sybė? Pa­ sak is­to­ri­ko Al­gio Po­vi­lo Kas­pe­ ra­vi­čiaus, ge­no­ci­das bu­vo ir tai – is­to­ri­nis fak­tas.

ge­no­ci­du ne­lai­ko.

8

– Dėl armėnų ge­no­ci­do – ar šis klau­si­mas nėra per­ne­lyg po­ li­ti­zuo­ja­mas? Praė­jo be­veik šim­tas metų, o iki šiol Armė­ ni­ja ir Tur­ki­ja ka­riau­ja šaltą­ jį karą.

– Armėnų ge­no­ci­das yra is­to­ri­nis fak­tas. Dau­gybė žy­mių is­to­rikų apie tai rašė. Se­niai ži­no­ma, kad 1915 m. bu­vo pra­dėtos ma­sinės ir or­ga­ni­zuo­tos žu­dynės. Kar­tais sa­ ko­ma, kad iš­žu­dy­ta bu­vo 1,5 mln. žmo­nių. Tie­sa, da­lis jų žu­vo nuo ba­do, ta­čiau di­delė da­lis bu­vo ma­ siš­kai žu­do­mi. Be­je, šios žu­dynės bu­vo vyk­dy­tos ne­žmo­niš­kai žiau­ riai, ir tai yra fak­tas. Ži­no­ma, kai ku­rie, net Lie­tu­ vo­je, ban­do sa­ky­ti, kad tai ne­bu­ vo ge­no­ci­das. Bet ga­liu pri­min­ti, jog net tar­pu­ka­riu iš­leis­tos lie­tu­ vių en­cik­lo­pe­di­jos pir­ma­me to­me apie Armė­niją ge­no­ci­do klau­si­mui skir­ti net du pus­la­piai. Šiuo at­ve­ ju kalbė­ti apie po­li­tiką – su­dėtin­ ga. Lie­tu­va be­veik ne­turė­jo ry­šių su armė­nais.

Ki­tas svar­bus da­ly­kas – dau­ge­ lio pa­sau­lio ša­lių en­cik­lo­pe­di­jo­ se, tie­sa, kai kur ma­žiau, kai kur dau­giau, ap­ra­šo­mas šis fak­tas.

Bet Tur­ki­ja tai ka­te­go­riš­kai nei­ gia. O, kaip jau sa­kiau, tai yra is­ to­ri­nis fak­tas.

Juk ir Lie­tu­vos Sei­mas yra pri­ ėmęs re­zo­l iu­c iją, ku­r ia pri­pa­ žin­ta, kad armėnų žu­dynės bu­ vo ge­no­ci­das. Dau­ge­lis ša­lių tai yra pri­pa­ži­nu­sios. Ir Prancū­zi­ ja, ir Ru­si­ja. Gal tik JAV Se­na­te šis pri­pa­ži­ni­mas nie­kaip ne­pra­

sis­ki­na ke­lio. Tie­sa, JAV pre­zi­ den­tai spaud­žia se­na­to­rius, gal koks Jim­my Car­te­ris ne­spaudė, ta­čiau Tur­ki­ja – per­ne­lyg svar­bi JAV sąjun­gi­ninkė.

Armėnų žu­dynės vyk­dy­tos vie­šai, o Lie­tu­vo­je, nors trem­ti­niai iš­gy­ve­no did­žiu­les kan­čias, jie ne­bu­vo or­ga­ni­ zuo­tai žu­do­mi.

– Vis dėlto yra po­li­ti­ka ir yra is­ to­ri­ja. Tar­ki­me, kai ku­rie Lie­ tu­vos po­li­ti­kai nuo­lat pri­myg­ ti­nai Ru­si­jai ke­lia oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­simą. Nuo to mūsų san­ty­kiai su kai­my­nais ne tik ne­gerė­ja, bet ir pra­stėja?

– Na, ly­gin­ti Lie­tu­vos ir Armė­ni­jos klau­si­mus – ne­tei­sin­ga. Vien jau dėl to, kad net bai­siau­siais sta­li­ ni­nio te­ro­ro me­tais nie­kas ne­kėlė tikslų sis­te­miš­kai nai­kin­ti lie­tu­ vių tautą. Juk da­lis lie­tu­vių tau­ tos ne­pa­tyrė rep­re­sijų, tik turė­jo pa­klus­ti. Armėnų žu­dynės vyk­dy­ tos vie­šai, o Lie­tu­vo­je, nors trem­ ti­niai iš­gy­ve­no did­žiu­les kan­čias, jie ne­bu­vo or­ga­ni­zuo­tai žu­do­mi.

Tie­sa, da­lis armėnų ne­bu­vo nu­ žu­dy­ti, jie mirė ba­du, bet tie, ku­ rie ne­bu­vo vie­to­je pa­si­ųsti my­riop, bu­vo kan­ki­na­mi, o pa­skui vis tiek nu­žu­do­mi. Tai tik­rai ki­toks at­ve­jis nei Lie­tu­vos. Ma­nau, kad armėnų ge­no­ci­das – išs­kir­ti­nis at­ve­jis.

Juk net buvęs po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II vie­no­je iš sa­vo ho­mi­lijų yra iš­si­reiškęs, kad armėnų ge­ no­ci­das bu­vo tar­si įžan­ga į XX a. žu­dy­nes, to­kias kaip ho­lo­kaus­tas. Ži­no­ma, tie­sio­giai šios žu­dynės

ne­su­si­ju­sios. Žydų Tur­ki­jo­je nie­ kas ne­žudė.

– Ar da­bar­tinės ša­lys, ku­rios lai­ko­mos bu­vu­sių im­pe­rijų tei­sių per­ėmėjo­mis, pa­grįstai kal­ti­na­mos bu­vu­siais pirm­ta­ kių nu­si­kal­ti­mais?

– Tur­ki­ja yra Os­manų im­pe­ri­jos tei­sių per­ėmėja. Tie­sa, daug da­lykų Tur­ki­ja iš Os­manų im­pe­ri­jos ne­ perėmė. Tar­ki­me, sul­to­no ins­ti­tu­ci­ jos ir jo dva­sinės vald­žios. Tai bu­vo pa­nai­kin­ta, nes Tur­ki­jo­je vy­ko eu­ro­ pie­ti­za­ci­ja. Ta­čiau ge­no­ci­do klau­si­ mas vi­suo­met neig­tas. Apsk­ri­tai iki šiol krikš­čio­nys Tur­ki­jo­je ne­saugūs, galbūt tik Stam­bu­le sau­giau. Juk mes ži­no­me, kad dar 1955 m. vy­ko po­gro­ mai. Ir tai – is­to­ri­niai fak­tai.

– Koks, jūsų nuo­mo­ne, ga­li­ mas šio klau­si­mo spren­di­mas?

Kai ku­rie sa­ko, kad reikėtų dis­ku­tuo­ti. Ir ne po­li­ti­kams, o moks­li­nin­kams?

– Ma­to­te, dis­ku­tuo­ti nėra dėl ko.

Be abe­jo, iki šiol dis­ku­sijų, tar­ki­ me, dėl žydų ge­no­ci­do, vyks­ta la­ bai daug. Ta­čiau ką dis­ku­tuo­ti?

Na, ga­li­ma apie aukų skai­čių. Ži­ no­ma, kad bu­vo nu­žu­dy­ta tiek ir tiek, ta­čiau nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti tiks­laus skai­čiaus.

Dėl ga­li­mo spren­di­mo – be­je, ES gan taik­liai el­gia­si teig­da­ma, jog Tur­ki­jos pri­ėmi­mas į ES ne­bus svars­to­mas, kol An­ka­ra ne­pri­pa­ žins, kad bu­vo vyk­dy­tas ge­no­ci­das ir kad bu­vo bent jau mi­li­jo­nas au­ kų. Ži­no­ma, yra ir kitų pro­blemų, dėl ku­rių Tur­ki­jos ir taip ne­no­ ri­ma priim­ti į ES gre­tas, bet vie­ nas klau­simų vis dėlto yra ge­no­ci­ do. Kol bus ban­do­ma aiš­kin­ti, kad tai te­bu­vo ka­ras, ne­bus spren­di­mo.

Juk tai bu­vo or­ga­ni­zuo­tos žu­dynės, yra šim­tai liu­di­jimų.

Kalbino Valentinas Beržiūnas

Skerdynės: pasak A.P.Kasperavičiaus, apie masines ir organizuotas armėnų žudynes likę šimtai liudiji-

mų, apie jas rašė daugybė žymių istorikų.

„Scanpix“ nuotr.

14

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

pasaulis Gra­žiau­sių mo­terų de­šim­tu­kas

Beyoncé

JAV žur­na­las „Peop­le“ pa­skelbė šių metų gra­žiau­sių pa­sau­lio mo­terų sąrašą. Jo pir­mos ei­lutės pa­tvir­ti­no kai ku­rių moks­li­ninkų tei­gi­nius, kad mo­ters gro­žis la­ biau­siai at­si­skleid­žia, kai ji įžen­ gia į ket­virtą de­šimtį. Pir­ma vie­ ta ati­te­ko 30-me­tei dai­ni­nin­kei Beyoncé, ant­ra – 39 metų Ko­ lum­bi­jos ak­to­rei, mo­de­liui ir te­ le­vi­zi­jos vedė­jai So­fiai Ver­ga­rai, tre­čia – 36 metų ak­to­rei Char­li­ ze The­ron.

So­fia Ver­ga­ra

Sa­los pri­žiūrė­to­jas dėl nie­ko ne­si­gai­li Kai bri­tas Be­nas Sout­hal­las 2009 m. ga­vo „ge­riau­sią pa­sau­ly­je“ dar­ bą, dau­ge­lis jam pa­vydė­jo. Bet da­ bar vy­riš­kis pri­si­pažįs­ta, kad gy­ ve­ni­mas ro­jaus kam­pe­ly­je ne­bu­ vo pa­na­šus į ato­sto­gas ir vos ne­ nu­varė jo į ka­pus.

Prieš tre­jetą metų B.Sout­hal­las įveikė 34 tūkst. kitų pre­ten­dentų, ku­rie taip pat norė­jo gy­ven­ti pra­ ban­giuo­se vieš­bu­čiuo­se, pra­mo­ gau­ti van­dens slidė­mis ir nar­dy­ti – vi­sa tai bu­vo Aust­ra­li­jos Ha­ mil­to­no sa­los pri­žiūrė­to­jo dar­ bo da­lis. Be to, už tai dar mokė­jo.

Už pusės metų darbą bri­tas ga­vo 150 tūkst. Aust­ra­li­jos do­le­rių (405 tūkst. litų) at­ly­gi­nimą.

Skrie­jant van­dens mo­to­cik­lu bri­tui įgėlė mir­ti­nai nuo­din­ga medū­za.

Jis ka­ma­vo­si visą par­ą, bet su­gebė­jo iš­si­kaps­ty­ti.

Gavęs ato­grąžų sa­los pri­žiūrė­ to­jo darbą, B.Sout­hal­las pa­si­ėmė draugę ir še­šis mėne­sius ke­lia­ vo po salą ir ap­link ją, rek­la­muo­ da­mas šį ro­jaus kam­pelį. Jis iš­ bandė tu­ris­ti­nes vie­tas ap­link Didįjį Bar­je­rinį rifą, tink­la­raš­ty­

je skelbė nuo­trau­kas, vaiz­do įra­ šus ir ži­nu­tes.

Bet dar­bas pa­si­rodė esąs ne vi­ sai toks, ko­kio bri­tas tikė­jo­si. Da­ bar jis juo­kau­ja, kad tai bu­vo ne ge­riau­sias, o sun­kiau­sias pa­sau­ ly­je dar­bas.

Be pa­grin­di­nių pa­reigų, B.Sout­ hal­lui te­ko fil­muo­tis te­le­vi­zi­jos „Na­tio­nal Geog­rap­hic“ lai­do­se ir vai­kams skir­ta­me Aust­ra­li­jos te­le­ vi­zi­jos šou „Vi­siš­kai lau­ki­nis“. Per ke­tu­ris mėne­sius jis val­ti­mi ir dvi­ ra­čiu įveikė 1600 km pa­lei Didįjį Bar­je­rinį rifą ir taip pa­kar­to­jo ka­ pi­to­no Ja­me­so Coo­ko marš­rutą.

B.Sout­hal­lui te­ko pa­tir­ti rim­ tų pa­vojų. Pa­vyzd­žiui, skrie­ jant van­dens mo­to­cik­lu jam įgėlė mir­ti­nai nuo­din­ga medū­za. Bri­tas ka­ma­vo­si visą par­ą, bet su­gebė­jo iš­si­kaps­ty­ti.

Nau­jos pa­rei­gos pa­veikė ir B.Sout­hal­lo as­me­ninį gy­ve­nimą.

Dėl dar­bo jį pa­li­ko draugė, bet Aust­ra­li­jo­je vy­ras su­si­ra­do nau­ ją meilę ir šie­met ke­ti­na su ja su­ si­tuok­ti.

Sa­los pri­žiūrė­to­jo kar­je­ra tęsia­si sėkmin­gai. Jis bu­vo pa­skir­tas vi­ sos Kvyns­lan­do vals­ti­jos tu­riz­mo am­ba­sa­do­riu­mi. Tad api­bend­rin­ da­mas tre­jus pa­sta­ruo­sius gy­ve­ ni­mo me­tus bri­tas tei­gia, jog ne­ si­gai­li, kad pra­lei­do laiką būtent ši­taip. Anot B.Shout­hal­lo, jis daug iš­mo­ko: fil­muo­ti, mon­tuo­ ti, reng­ti pri­sta­ty­mus ir da­ly­vau­ti vie­šuo­se pa­si­ro­dy­muo­se.

BBC inf.

Char­li­ze The­ron

jo dar­bas bu­vo sun­kiau­sias pa­sau­ly­je, bet džiau­gia­si iš­mokęs daug naujų da­lykų.

AFP nuo­tr.

Ma­de­lei­ne Sto­we

Dangs­ty­da­ma­sis krikš­čio­nybės var­ du, Vieš­pa­ties pa­ si­prie­ši­ni­mo ar­mi­ jos (VPA) va­dei­va Jo­sep­has Ko­ny nu­ žudė tūkstan­čius af­ri­kie­čių. JAV žur­ na­lo „News­week“ ko­res­pon­den­tas stebė­jo, kaip vyks­ta vie­no bai­siau­sių Af­ri­kos žu­dikų med­žioklė.

Ope­ra­ci­ja: J.Ko­ny (nuotr. viršuje) ir jo su­kilė­liai iš­si­barstė pla­čio­je te­ri­to­ri­jo­je,

Ka­ro nu­si­kaltė­lio Džiunglė­se ieš­ko pėdsakų

Ma­jo­ras Ri­char­das Ki­de­ga skynė­si ke­lią per med­žių ir dyg­liuotų krū­ mų tan­ku­myną ir stai­ga su­stin­go.

Prie­ky­je žy­giavęs jau­nas Ugan­dos ka­rei­vis iškėlė su­spaustą kumštį – tai ženk­las su­sto­ti. Pakėlę au­to­ma­ tus AK-47, R.Ki­de­ga ir jo vy­rai ty­liai šu­ka­vo džiung­les ieš­ko­da­mi men­ kiau­sių prie­šo žy­mių, to­kių kaip švie­ži kojų pėdsa­kai ar­ba su­tryp­ti krūmai. Prie­ky­je jie pa­matė vi­jok­ li­nius au­ga­lus, sle­pian­čius įėjimą į urvą. Tai būtų pui­ki vie­ta pa­sa­lai. „To­kio­se vie­to­se mėgsta slėptis VPA su­kilė­liai“, – tarė R.Ki­de­ga.

VPA ly­de­rio J.Ko­ny med­žioklė lė­ tai pa­judė­jo to­liau.

Cent­rinės Af­ri­kos Res­pub­li­kos ne­sve­tin­gos džiunglės yra su­kilė­ lių paieš­kos epi­cent­ras. Kiek­vieną dieną Ugan­dos ka­rei­viai, pa­de­da­ mi JAV spe­cia­liųjų pa­jėgų, šu­kuo­ja miš­kus, ieš­ko­da­mi vie­no sun­kiau­ siai pa­gau­namų šiuo­lai­kinės is­to­ ri­jos nu­si­kaltė­lių, ku­ris pa­grobė tūkstan­čius vaikų, ber­niu­kus pa­ vertė ka­riais, o mer­gai­tes – sek­so vergė­mis. Skai­čiuo­ja­ma, kad VPA nu­žudė maž­daug 70 tūkst. ci­vi­lių, pa­grobė 40 tūkst. vaikų ir iš­vi­jo iš namų šim­tus tūkstan­čių gy­ven­tojų ke­tu­rio­se vals­tybė­se. „Jo die­nos su­skai­čiuo­tos“

Įspūdžiai: B.Sout­hal­las juo­kau­ja, kad Ha­mil­to­no sa­los pri­žiūrė­to­

Li­ly Col­lins

Judė­ji­mas, ku­ris da­bar nu­si­ri­to iki sker­dy­nių, prie­var­ta­vimų ir ne­ tgi ka­ni­ba­liz­mo, at­si­ra­do 1986 m. kaip vi­suo­menės maiš­tas prie­š

Ugan­dos pre­zi­dentą Yo­we­ri Mu­ se­ve­ni. Iš pra­džių dau­ge­lis Šiaurės Ugan­do­je pa­laikė pro­testą prie­š va­dovą, ku­rio ar­mi­ja ne­gai­les­tin­ gai per­se­kio­jo šio­je vals­tybės da­ ly­je gy­ve­nan­čią ačio­lių tautą. Bet vėliau maiš­tas iš­sikvėpė, J.Ko­ ny pra­dėjo kal­tin­ti sa­vo žmo­nes, kad nu­si­gręžė nuo Die­vo, ir baus­ ti juos nu­pjau­da­mas lūpas, no­sis ar­ba au­sis. J.Ko­ny ir jo pa­dėjėjai vers­da­vo pa­grob­tus vai­kus žu­dy­ti sa­vo šei­mas, kad jie taptų iš­ti­ki­mi.

Tuos, ku­rie ne­pak­lus­da­vo, su­kilė­ liai pa­tys nu­žu­dy­da­vo.

J.Ko­ny med­žioklė, ži­no­ma kaip ope­ra­ci­ja „Žai­buo­jan­tis griaus­ti­ nis“, vyks­ta ke­tu­rio­se ša­ly­se. Jo­ je da­ly­vau­ja ke­li šim­tai ka­rių, iš jų bent 100 – ame­ri­kie­čiai. Maiš­ti­ ninkų va­dei­va pa­traukė tarp­tau­ tinės bend­ruo­menės dėmesį po to, kai JAV ne­vy­riau­sy­binė or­ga­ni­za­ ci­ja „Ne­ma­to­mi vai­kai“ pa­rodė jį 30-ies mi­nu­čių vaiz­do įra­še, ku­ris bu­vo pa­skelb­tas po­rta­le „You­tu­be“ ir per­žiūrė­tas 87,5 mln. kartų. Fil­ mas su­kėlė pa­si­pik­ti­nimą ir at­nau­ ji­no ra­gi­ni­mus žiau­rumų vyk­dy­to­ jus pa­trauk­ti at­sa­ko­mybėn.

Jei­gu bus su­čiup­tas gy­vas, J.Ko­ny stos prie­š Tarp­tau­tinį baud­žiamąjį teismą. Ši ins­ti­tu­ci­ja 2005 m. pa­teikė jam ir dar dviem VPA va­ dei­voms kal­ti­ni­mus nu­si­kal­ti­mais žmo­ni­jai. Po trejų metų, 2008 m.

Kalėdų dieną, J.Ko­ny ir jo ka­riai su­rengė kerš­to sker­dy­nes Kon­ go Ga­ram­bos na­cio­na­li­nia­me par­

ke. Su­kilė­liai mušė ir pjovė ci­vi­lius, de­gi­no jų kai­mus.

Nuo to lai­ko J.Ko­ny li­ko ne­ma­to­ mas, ir jo paieš­kos kar­tais pa­našė­ja į vai­duok­lio med­žioklę. Bet ope­ra­ ci­jai „Žai­buo­jan­tis griaus­ti­nis“ va­ do­vau­jan­tis pul­ki­nin­kas Jo­sep­has Ba­li­kud­dem­be ryž­tin­gai nu­si­teikęs jį su­čiup­ti. „Jis ga­li visą laiką slaps­ ty­tis, bet ne­ga­li vi­siš­kai iš­nyk­ti. Jo lai­kas ateis. Jo die­nos su­skai­čiuo­ tos“, – kalbė­jo pul­ki­nin­kas.

2008 m. Kalėdų die­ ną J.Ko­ny ir jo ka­riai su­rengė kerš­to sker­ dy­nes Kon­go Ga­ram­ bos na­cio­na­li­nia­me par­ke. Su­kilė­liai mu­ šė ir pjovė ci­vi­lius, de­gi­no jų kai­mus.

Iš­nie­ki­no Die­vo įsa­ky­mus

J.Ko­ny iš­ki­lo anks­ty­vai­siais pre­zi­ den­to Y.Mu­se­ve­ni re­ži­mo me­tais, kai de­šim­tys Ugan­dos gink­luotų gru­puo­čių ko­vo­jo tar­pu­sa­vy­je dėl įta­kos. Vie­na gar­siau­sių su­kilė­lių tuo­met bu­vo mo­te­ris Ali­ce Lak­we­ na, Šven­to­sios Dva­sios judė­ji­mo ly­ derė. Ji teigė ga­lin­ti val­dy­ti dva­sių pa­saulį ir įti­ki­no tūkstan­čius se­ kėjų, kad jie yra at­sparūs kul­koms.

Y.Mu­se­ve­ni ga­liau­siai ištrėmė A.Lak­weną, o jos vietą užėmė J.Ko­

15

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

pasaulis Gra­žiau­sių mo­terų de­šim­tu­kas

Chris­ti­na Hend­ricks

Mi­chel­le Wil­liams

Pau­la Pat­ton

Mi­ran­da Lam­bert

Ku­ni­gaikš­tienė Cat­he­ri­ne

Te­ro­riz­mas pa­siekė Uk­rainą Rytų Uk­rai­nos Dniep­ro­pet­rovs­ko mies­te va­kar per ke­tu­ris spro­gi­ mus bu­vo su­žeis­ti 29 žmonės. Ša­ lies va­do­vas šiuos iš­puo­lius pa­va­ di­no iššū­kiu vals­ty­bei.

Iššū­kis vi­sai vals­ty­bei

Iš vi­so per ke­tu­ris spro­gi­mus bu­ vo su­žeis­ti 29 žmonės, vie­nam jų te­ko am­pu­tuo­ti ranką. „Mes su­pran­ta­me, kad tai dar vie­nas iššū­kis mums, vi­sai vals­ ty­bei“, – pa­reiškė Uk­rai­nos pre­ zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius.

Per pirmą spro­gimą prie tram­ vajų Ope­ros teat­ro sto­telės mies­ to cent­re maž­daug 11.50 val. vie­ tos (ir Lie­tu­vos) lai­ku nu­kentė­jo pen­ki žmonės. Jie, pa­tyrę įvai­ raus sun­ku­mo traumų, bu­vo nu­ vež­ti į li­go­ninę.

todėl jų paieš­kos vyks­ta net ke­tu­rio­se vals­tybė­se.

Ant­ra­sis spro­gi­mas po 30 mi­ nu­čių nu­griaudė­jo prie ki­no teat­ ro „Tėvynė“. Tuo­met bu­vo su­ žeis­ti sep­ty­ni žmonės.

Tre­čias spro­gi­mas 12.45 val. įvy­ko prie La­za­rio Glo­bos par­ko, bu­vo su­žeis­ti du žmonės.

Ne­pap­rastųjų si­tua­cijų mi­nis­ te­ri­ja taip pat aiš­ki­na­si, ko­kio­mis ap­lin­kybė­mis prie Ope­ros teat­ro, ne­to­li pir­mo­jo spro­gi­mo vie­tos, 13 val. įvy­ko ket­vir­tas spro­gi­mas ir kiek per jį bu­vo su­žeis­ta žmo­nių.

Mies­te ki­lo sąmy­šis

Po­li­ci­ja nu­ro­do, kad sprogs­ta­mie­ ji už­tai­sai bu­vo pa­dėti šiukš­lių dė­ žėse. Į Dniep­ro­pet­rovską sku­biai iš­vy­ko ope­ra­ty­vinė grupė, ku­riai va­do­vau­ja vi­daus rei­kalų mi­nist­ ras Vi­ta­li­jus Za­char­čen­ka.

Dniep­ro­pet­rovs­ ke nu­sto­jo veik­ ti mo­bi­lu­sis ry­šys, po­li­ci­nin­kai puo­ lė tik­rin­ti mies­to šiukš­liadė­žių.

„Scan­pix“ nuo­tr.

med­žioklė ny, ku­ris ne­tgi ap­si­reng­da­vo mo­te­ riš­kais dra­bu­žiais. Jis nu­si­vedė iš­ ti­kimų ka­rei­vių ar­miją į miš­kus.

J.Ko­ny bu­vo ra­mus vai­kas ir nemė­go muš­tis. Jo tėvas baž­ny­ čio­je skaitė ka­te­kizmą. Bet 1987 m. jo ša­li­ninkų ar­mi­ja pe­rau­go vi­sas ki­tas gink­luo­tas gru­puo­tes, o dar per ket­virtį am­žiaus jis iš­nie­ki­ no de­šimt Die­vo įsa­kymų, ku­riais, kaip pa­ts tei­gia, re­mia­si va­do­vau­ da­mas VPA. Nors ma­no­ma, kad J.Ko­ny tu­ri tik ke­lis šim­tus ka­rių, iš­si­bars­čiu­ sių pla­čio­je te­ri­to­ri­jo­je, jie su­gebė­ jo pa­sėti už­mirš­ta­me Af­ri­kos kam­ pe­ly­je mirtį ir baimę. Žu­dyk, ar­ba būsi nu­žu­dy­tas

Jas sa­vo aki­mis matė ir pa­tyrė aš­ tuon­me­tis Fos­te­ris Mi­ze­re­di, pa­ grob­tas kar­tu su se­se­ri­mi per su­ kilė­lių reidą per­nai jų gim­ta­ja­me kai­me Kon­ge. Po ke­lių sa­vai­čių VPA va­dai liepė jam ir ki­tiems pa­grob­ tiems vai­kams laz­do­mis mir­ti­nai su­muš­ti vyrą. Pas­ta­ra­sis pra­si­kal­to tuo, kad kalbė­jo azand­žių, o ne J.Ko­ ny gimtą­ja ačio­lių kal­ba. „Vi­si bu­vo­ me pri­vers­ti da­ly­vau­ti. Ir man te­ko jį muš­ti“, – pa­sa­ko­jo F.Mi­ze­re­di.

Ber­niu­kas šie­met pa­bėgo nuo su­ kilė­lių, bet prie­š tai dar matė, kaip jie nu­žudė vyrą, ku­ris ne­pajėgė pa­ neš­ti kro­vi­nio, ir mo­terį, pri­si­pa­ži­ nu­sią, kad yra ra­ga­na. „Jie liep­da­vo nu­žu­dy­ti žmogų, o jei­gu at­si­sa­ky­ da­vai – nu­žu­dy­da­vo ta­ve“, – aša­ ro­da­mas pa­sa­ko­jo ber­niu­kas.

„Kol kas nie­kas ne­su­lai­ky­tas“, – sakė po­li­ci­jos at­sto­vas.

Pa­reigū­nai kol kas ne­pa­teikė jo­ kio paaiš­ki­ni­mo ar mo­ty­vo ir ne­ sakė, kas galėtų būti at­sa­kin­gas už šiuos spro­gi­mus.

Teisė­sau­ga ėmėsi ypa­tingų sau­ gu­mo prie­mo­nių. Dniep­ro­pet­rovs­ ke nu­sto­jo veik­ti mo­bi­lu­sis ry­šys, po­li­ci­nin­kai puolė tik­rin­ti mies­ to šiukš­liadė­žių, taip pat žmo­ nių su kup­rinė­mis, ran­kinė­mis ir įtar­ti­nais pa­ke­tais. Kar­lo Marxo pro­spek­tas, ve­dan­tis prie sto­ties, bu­vo už­da­ry­tas. Mies­te pa­si­rodė šar­vuo­čiai. Gy­ven­to­jai pa­ra­gin­ti ne­si­nau­do­ti met­ro­po­li­te­nu.

Vie­tos ži­niask­lai­da pra­nešė, kad mies­te ki­lo pa­ni­ka. Mo­kyk­ los pa­lei­do vai­kus na­mo, už­da­ry­ tos par­duo­tuvės, su­sto­jo trans­por­ tas. Eva­kuo­ta ge­le­žin­ke­lio sto­tis. Į Dniep­ro­pet­rovską vyks­tan­tys trau­ ki­niai su­sto­jo mies­to priei­go­se.

Per­se­kio­ja nuo­lat

Per sausąjį se­zoną, nuo lapk­ri­ čio iki ba­land­žio, Vi­du­rio Af­ri­ko­ je trūksta van­dens ir mais­to. VPA su­kilė­liai ka­sinė­ja lau­ki­nius ba­ta­ tus ir ren­ka uo­gas. Kai ran­da van­ dens, su­tri­na nuo­dingą med­žio žievę į mil­tus ir mer­kia šį mi­šinį į van­denį, nuo­dy­da­mi ir gau­dy­da­mi žu­vis. Žaiz­das jie tvars­to med­žių la­pais.

Su­kilė­liai med­žio­ja an­ti­lo­pes, šer­nus, bi­zo­nus, o jei­gu tu­ri ga­ li­mybę ap­si­sto­ti il­ges­niam lai­kui, au­gi­na pa­sėlius.

Ugan­dos ir JAV ka­riai ma­no, kad jei­gu J.Ko­ny ir jo ka­riai ran­da vietą pa­val­gy­ti, at­si­ger­ti ir per­nak­vo­ti, jie anks­čiau ar vėliau į ją grįš. Bet ma­jo­ras R.Ki­de­ga ne­ke­ti­na leis­ti jiems ap­si­sto­ti.

Jo vy­rai pri­pratę prie ilgų ke­lio­ nių per džiung­les, ame­ri­kie­čių GPS tech­no­lo­gi­ja pa­de­da jiems ne­nuk­lys­ti to­li nuo van­dens šal­ti­nių.

R.Ki­de­ga pa­ts bu­vo pa­grob­tas su­kilė­lių ke­tu­ris kar­tus. Tris kar­ tus jį pa­lei­do, o ket­virtą jis pa­bėgo pa­ts. Su­kilė­liai nu­žudė jo tėvą ir dėdę. Užaugęs 1989 m. vai­ki­nas sto­jo į ar­miją ir nuo to lai­ko ko­vo­ ja su J.Ko­ny. „Aš ne­te­kau ar­timųjų. Jie tie­siog žu­do sa­vo žmo­nes, – teigė R.Ki­de­ ga. – Jei­gu pa­lik­si­me jį čia, jis su­ rinks dau­giau žmo­nių ir grįš. Tai ne tik mūsų, bet ir vi­so pa­sau­lio pro­ ble­ma.“

Bom­bos: sprogs­ta­mie­ji už­tai­sai bu­vo pa­dėti šiukš­lių dėžėse žmo­nių

Bir­želį ir liepą Uk­rai­na bus vie­na Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­to šei­ mi­nin­kių. Ša­lies vald­žia kreipė­si į tarp­ tau­tinę bend­ruo­menę ir pa­žadė­ jo už­tik­rin­ti čem­pio­na­to da­ly­vių ir sve­čių sau­gumą.

Gru­pinės var­žy­bos bir­želį vyks ke­tu­riuo­se Uk­rai­nos mies­tuo­se: Ki­ je­ve, Do­nec­ke, Char­ko­ve ir Lvo­ve.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

„Reu­ters“ nuo­tr.

BNS inf.

Stam­bus pra­monės cent­ras

Dniep­ro­pet­rovs­kas, esan­tis 400 km į piet­ry­čius nuo sos­tinės Ki­ je­vo, yra vie­nas did­žiau­sių Uk­rai­ nos pra­monės centrų, o so­vie­ti­ niais lai­kais taip pat bu­vo svar­bus bran­duo­linės, ginklų ir kos­mo­so pra­monės cent­ras. Šis mies­tas bu­vo kaip tramp­li­ nas į vald­žią bu­vu­siam pre­zi­den­ tui Leo­ni­dui Kuč­mai, ku­ris ša­lies va­do­vo po­ste dir­bo 1994–2005 m.

Dniep­ro­pet­rovs­ke taip pat yra gi­ mu­si da­bar ka­li­na­ma opo­zi­ci­jos ly­derė Ju­li­ja Ty­mo­šen­ko.

Iš­puo­liai pa­nau­do­jant bom­bas šio­je bu­vu­sio­je so­vie­tinė­je res­ pub­li­ko­je yra re­tas da­ly­kas, ta­čiau po­li­tinė įtam­pa ša­ly­je šiuo me­tu di­delė dėl J.Ty­mo­šen­ko ka­li­ni­mo.

Bu­vu­si prem­jerė per­nai spalį bu­vo nu­teis­ta sep­ty­ne­rius me­tus kalė­ti dėl pikt­naud­žia­vi­mo vald­žia, bet vi­sus kal­ti­ni­mus nei­gia. Ža­da už­tik­rin­ti sau­gumą

gau­siai lan­ko­mo­se vie­to­se.

16

šeštadienis, balandžio 28, 2012

18p.

M.Kup­šas ban­dys lai­mę NBA nau­jo­kų bir­žo­je.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas Juo­do­ji ave­lė ar­ba did­vy­ris

„Tai bu­vo pa­čios blo­giau­sios rung­ty­nės šiais me­tais“, – taip apie Len­ki­jo­je vy­ku­sio pa­sau­lio le­do ri­tu­lio čem­pio­na­to 1-ojo di­vi­ zio­no B gru­pės rung­ty­nes su ru­mu­nais sa­kė 19-me­tis Lie­tu­vos rink­ti­nės var­ti­nin­kas Man­tas Ar­ma­lis.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Tą ma­čą mū­sų ko­man­da pra­lai­mė­ jo 5:6, nors pir­mą­jį kė­li­nį lai­mė­jo 3:1, o tre­čia­ja­me pir­ma­vo 5:3. Šve­ di­jos klu­bui „Mo­ra IK“ at­sto­vau­ jan­tis M.Ar­ma­lis pri­pa­ži­no pa­da­ ręs klai­dų, ko­kių iki šiol per sa­vo kar­je­rą iš­veng­da­vo.

– Man­tai, pa­sau­lio čem­pio­na­ tui pa­si­bai­gus ki­lo skan­da­las.

Vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ser­ge­jus Bo­ri­so­vas pa­reiš­kė, kad rink­ti­ nė į Len­ki­ją bu­vo nu­vy­ku­si ato­ sto­gau­ti. Kai ku­rie ko­man­dos sen­bu­viai tai pa­nei­gė ir pa­reiš­ kė pre­ten­zi­jų pa­čiam tre­ne­riui.

Ką ma­nai apie tai? – pa­klau­sė­ me var­ti­nin­ko.

– Apie šį in­ci­den­tą ne­ga­liu daug pa­sa­ky­ti, nes lais­va­lai­kiu be­veik nei­šei­da­vau iš vieš­bu­čio. Ką tuo me­tu vei­kė ki­ti, ne­ga­liu ko­men­ tuo­ti, nes ne­ži­nau. Ga­liu at­sa­ky­ti tik už sa­ve. Ma­no nuo­mo­ne, svar­ biau­sia, kad rink­ti­nė­je bū­tų nu­sta­

ty­tos aiš­kios tai­syk­lės – kas ga­li­ma, o kas ne. Da­bar for­muo­ja­ma nuo­ mo­nė, kad Lie­tu­vos le­do ri­tu­li­nin­ kai į pa­sau­lio čem­pio­na­tą bu­vo iš­ vy­kę tik pail­sė­ti ir jiems ne­rū­pė­jo žai­di­mas, re­zul­ta­tai. Man at­ro­do, kad vi­si da­rė, ką ga­lė­jo, kad užim­ tu­me aukš­tą vie­tą.

Mantas Armalis:

Jau­čiu ma­lo­nu­mą ži­ no­da­mas, kad kar­ tais tik aš vie­nas ga­liu iš­gel­bė­ti ko­ man­dą ir lai­mė­ti rung­ty­nes.

– Kas at­si­ti­ko, kad pra­lei­dai pir­mą­sias rung­ty­nes su Len­ki­ jos eki­pa?

– Vieš­bu­ty­je iš­gė­riau jų fir­mi­nio mi­ne­ra­li­nio van­dens, ku­riuo bu­vo vai­ši­na­mi vi­si čem­pio­na­to da­ly­

viai. Vos nu­ri­jęs gurkš­nį pa­ju­tau, kad van­duo – ne­šva­rus. Va­ka­rop pa­ki­lo tem­pe­ra­tū­ra. Per rung­ty­nes su len­kais net ne­ga­lė­jau sė­dė­ti ant ko­man­dos suo­le­lio – jau­čiau­si la­ bai pra­stai. To­dėl at­si­gu­liau dra­ bu­ži­nė­je ir snau­džiau. Ant­rą­sias rung­ty­nes su ko­rė­jie­čiais jau žai­ džiau, bet po var­žy­bų tem­pe­ra­tū­ ra vėl pa­ki­lo, su­ko­si gal­va. At­ro­dė, kad čem­pio­na­tas man jau bai­gė­si, ta­čiau pa­ma­žu at­si­ga­vau.

– Per var­žy­bas at­ro­dė, kad pra­ rėk­si bal­są pa­ta­ri­nė­da­mas ko­ man­dos drau­gams.

– Šve­di­jo­je rė­kau­ju dar dau­giau (šyp­so­si). Aš aikš­tę ma­tau ge­riau ne­gu dau­gu­ma ki­tų po­zi­ci­jų žai­dė­ jų, to­dėl vi­sa­da ban­dau jiems pa­dė­ ti. Per vie­nas pa­sau­lio čem­pio­na­ to rung­ty­nes, pri­si­pa­žin­siu, bu­vau kaip rei­kiant su­si­ner­vi­nęs ir dra­ bu­žė­je pra­trū­kau, nes pri­rei­kė par­ tne­riams tą pa­tį da­ly­ką kar­to­ti ke­ lis sy­kius. Jie ma­nęs ne­klau­sė, to­dėl var­žo­vai prie mū­sų var­tų su­kū­rė daug pa­vo­jin­gų si­tua­ci­jų.

Tvir­to­vė: M.Ar­ma­lis – pa­sku­ti­nis bar­je­ras Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio rink­ti­nės v

– Ko­kį pa­žy­mį pa­ra­šy­tum Lie­ tu­vos rink­ti­nei už pa­si­ro­dy­mą pa­sau­lio čem­pio­na­te?

– Pra­džia ver­ta pen­ke­to, vi­du­rys ir pa­bai­ga – sep­ty­ne­to, nes rink­ti­nė jau bu­vo su­stip­rė­ju­si, at­vy­ko trys stip­rūs žai­dė­jai – Da­rius Plis­kaus­ kas, Min­dau­gas Kie­ras ir Pi­jus Ru­ le­vi­čius. Jie pri­ver­tė pa­si­temp­ti ir ki­tus le­do ri­tu­li­nin­kus. Tu­rint gal­ vo­je, kad žai­dė­me tri­mis pen­ke­tais, sep­ty­ne­tas – ge­ras pa­žy­mys.

– Kas tu­rė­jo įta­kos ta­vo žai­di­mui su ru­mu­nais? Gal jau­du­lys?

– To­kių vai­kiš­kų klai­dų dar ne­bu­vau pa­da­ręs... Aš re­tai jau­di­nuo­si. Ne­ ga­liu sau to leis­ti, nes su­pran­tu, kad ma­no po­zi­ci­ja ko­man­do­je – la­bai svar­bi. Jei­gu ne­su ge­riau­sios psi­cho­ lo­gi­nės ir fi­zi­nės for­mos, ga­li­me pra­ lai­mė­ti di­des­niu nei de­šim­ties įvar­čių skir­tu­mu. Tai tai­ky­ti­na ir Šve­di­jos čem­pio­na­te, ku­ria­me rung­ty­niau­ju.

Tra­di­ci­ja: M.Ar­ma­lis sva­jo­ja ženg­ti D.Kas­pa­rai­čio ir D.Zub­raus pė­do­mis – žais­ti NHL.

– Var­ti­nin­kai vi­sa­da iš­si­ski­ria iš le­do ri­tu­lio žai­dė­jų. Kai kas juos ne­tgi va­di­na keis­tuo­liais.

– Bet tai ne­reiš­kia, kad aš ar ku­ris nors ki­tas var­ti­nin­kas esa­me ki­to­kie.

Aš – ne­ti­pi­škas lie­tu­vis, nes au­gau ir gy­ve­nu Šve­di­jo­je. Ti­kiu, kad ma­no

cha­rak­te­ris – la­biau skan­di­na­viš­kas nei lie­tu­viš­kas. Ki­ta ver­tus, yra le­do ri­tu­lio var­ti­nin­kų, ku­rie nuo­lat kal­ ba tik apie vi­sa­tos pro­ble­mas. Tu­riu gal­vo­je Fi­la­del­fi­jos „Flyers“ var­ti­ nin­ką Il­ją Bryz­ga­lo­vą. Jis man at­ro­ do tik­rai šiek tiek nu­čiuo­žęs.

– Jū­sų šei­ma į Šve­di­ją iš­va­žia­ vo, kai tau bu­vo vos 4 mė­ne­siai.

Ta­vo tė­vai – orien­ta­ci­nio spor­ to mė­gė­jai. Ko­dėl pa­si­rin­kai le­ do ri­tu­lį?

– Ne­ži­nau, ar tė­vai į Šve­di­ją per­si­ kė­lė dėl dar­bo rei­ka­lų, ar dėl spor­to.

Kai pra­dė­jau lan­ky­ti mo­kyk­lą, iš­ kart su­si­dū­riau su le­do ri­tu­liu. Ta­da man bu­vo še­še­ri. Nuė­jau į tre­ni­ruo­ tę. Iš pra­džių mo­kė­mės tik čiuož­ti, lai­ky­ti laz­dą ran­ko­se. Var­ti­nin­ku ta­pau ne iš­kart. Ten, kur gy­ve­nau, su kai­my­nais daž­nai žais­da­vo­me fut­bo­lą, žo­lės rie­du­lį. Aš 99 kar­tus iš 100 sto­vė­da­vau var­tuo­se, nes bu­ vau jau­niau­sias, o pir­me­ny­bę pa­si­ rink­ti po­zi­ci­ją tu­rė­jo vy­res­nie­ji.

– Kuo tau ypa­tin­ga var­ti­nin­ko po­zi­ci­ja?

– Vis­kas la­bai pa­pras­ta: pa­vyz­ džiui, to­kio­se rung­ty­nė­se kaip su ru­mu­nais ga­liu bū­ti juo­do­ji ave­

17

šeštadienis, balandžio 28, 2012

sportas M.Stan­ke­vi­čius bus ope­ruo­ja­mas

Fi­ni­šas – ­ be L.Klei­zos

J.Guar­dio­la ­ pa­si­trauks

Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nės ir Ro­mos „La­zio“ (Ita­li­ja) klu­ bo gy­nė­jui Ma­riui Stan­ke­vi­ čiui (nuo­tr.) bus at­lik­ta Achi­ lo saus­gys­lės ope­ra­ci­ja. Ją re­ ko­men­da­vo Suo­mi­jos me­di­ci­ nos pro­fe­so­rius Sa­ka­ris Opa­ va, diag­no­za­vęs M.Stan­ke­vi­ čiui chro­niš­ką Achi­lo saus­gys­ lės pa­to­lo­gi­ją.

Li­nas Klei­za ket­vir­ta­die­ nį ne­žai­dė pa­sku­ti­nių­jų NBA čem­pio­na­to re­gu­lia­rio­jo se­ zo­no rung­ty­nių, o 11-ąją vie­ tą Ry­tų kon­fe­ren­ci­jo­je užė­ męs To­ron­to „Rap­tors“ klu­ bas (23 per­ga­lės ir 43 pra­ lai­mė­ji­mai) na­muo­se 98:67 nu­ga­lė­jo Nau­jo­jo Džer­sio „Nets“ (22, 44) eki­pą.

Is­pa­ni­jos fut­bo­lo čem­pio­ nės „Bar­ce­lo­nos“ vy­riau­sia­ sis tre­ne­ris Jo­se­pas Guar­dio­la (nuo­tr.), pa­si­bai­gus se­zo­nui, pa­si­trauks iš pa­rei­gų. Tre­ne­ ris apie tai jau in­for­ma­vo klu­ bo pre­zi­den­tą Sand­ro Ro­sel­lą, o va­kar – žai­dė­jus. J.Guar­dio­ los tre­ni­ruo­ja­ma „Bar­ce­lo­na“ iš­ko­vo­jo 13 ti­tu­lų.

Į Šiau­lius – me­džio­ti ti­tu­lo Šian­dien Šiau­liuo­se pra­si­dės Bal­ ti­jos krep­ši­nio ly­gos (BBL) eli­to di­ vi­zio­no fi­na­lo ket­ver­to tur­ny­ras.

Nuo 2004-ųjų čem­pio­nų ti­tu­lus yra iš­ko­vo­ję tik Lie­tu­vos klu­bai, dau­giau­sia kar­tų – ke­tu­ris – yra trium­fa­vęs Kau­no „Žal­gi­ris“.

„Pas­ta­ruo­ju me­tu tu­rė­jo­me ne­ ma­žai lais­vų die­nų, ta­čiau tai ne­ bu­vo ato­sto­gos. Daug dė­me­sio sky­rė­me var­žo­vų ana­li­zei ir fi­zi­ niam pa­si­ren­gi­mui. Pus­fi­na­ly­je lau­kia „Šiau­liai“, ku­rie mus šie­met jau skau­džiai pa­mo­kė. Tas pra­lai­ mė­ji­mas mums pri­dės pa­pil­do­mos mo­ty­va­ci­jos siek­ti re­van­šo“, – dien­raš­čiui sa­kė M.Kuz­mins­kas.

Fa­vo­ri­tų lau­kia iš­šū­kiai

Aleksandras Trifunovičius:

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

var­žo­vams.

lė, bet ki­tą kar­tą – did­vy­ris. Man pa­tin­ka di­de­lė at­sa­ko­my­bės naš­ ta. Jau­čiu ma­lo­nu­mą ži­no­da­mas, kad kar­tais tik aš vie­nas ga­liu iš­ gel­bė­ti ko­man­dą ir lai­mė­ti rung­ty­ nes. Džiau­giuo­si, kad ga­liu pa­dė­ ti sa­vo eki­pos drau­gams esant itin su­dė­tin­gom­s si­tua­ci­jom­s.

– Ar tu­ri au­to­ri­te­tų?

– Ma­no po­zi­ci­jos žai­dė­jai su­bręs­ta kur kas vė­liau ne­gu puo­lė­jai ar gy­ nė­jai. Ne vie­nas var­ti­nin­kas kar­je­ rą Na­cio­na­li­nė­je le­do ri­tu­lio ly­go­je (NHL) pra­dė­jo su­lau­kęs 28-erių ar dau­giau. Da­bar Šve­di­jo­je yra var­ ti­nin­kas, ku­ris ki­tais me­tais tik­ rai tu­rė­tų de­biu­tuo­ti NHL, tai – 2011-ųjų pa­sau­lio vi­ce­čem­pio­nas 29-erių Vik­to­ras Fast­has iš AIK klu­bo. Jis – ge­riau­sias pa­sta­rų­jų dve­jų me­tų Šve­di­jos eli­to di­vi­zio­ no var­ti­nin­kas, nors ne­se­niai žai­dė ant­ra­ja­me di­vi­zio­ne. Ge­rų žai­dė­ jų ga­li­ma ras­ti vi­sur, svar­biau­sia, kad jiems bū­tų są­ly­gos to­bu­lė­ti.

Jei­gu nė­ra ge­rų tre­ne­rių, tuo­met – sun­ku. Ga­li­ma daug dirb­ti sa­va­ ran­kiš­kai, ta­čiau toks ke­lias į pro­ fe­sio­na­lu­mą – ne­vi­sa­ver­tis.

– Gir­dė­jau, kad la­bai griež­tai

Pus­fi­na­ly­je Alek­sand­ro Tri­fu­no­ vi­čiaus tre­ni­ruo­ja­mi žal­gi­rie­čiai su­si­tiks su aikš­tės šei­mi­nin­kais „Šiau­lių“ krep­ši­nin­kais. An­ta­ no Si­rei­kos auk­lė­ti­niai šį se­zo­ną jau įro­dė, kad yra pa­si­ren­gę mes­ ti rim­tą iš­šū­kį 2005, 2008, 2010 ir 2011 m. BBL čem­pio­nams.

Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) re­gu­lia­rio­jo se­zo­no fi­ni­še šio mė­ ne­sio pra­džio­je „Žal­gi­ris“ Šiau­ liuo­se pa­ty­rė ne­sėk­mę 81:91. Tai bu­vo vie­nin­te­lis kau­nie­čių pra­ lai­mė­ji­mas ša­lies pir­me­ny­bė­ se. Pir­mo­je šio se­zo­no akis­ta­to­je per­nai lapk­ri­čio pa­bai­go­je žal­gi­ rie­čiai sa­vo aikš­tė­je įvei­kė „Šiau­ lius“ 104:84.

Dėl ki­to ke­lia­la­pio į fi­na­lą 2006, 2007 ir 2009 m. BBL čem­pio­nas Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ su­si­ grums su Ra­mū­no Bu­tau­to tre­ ni­ruo­ja­ma Ry­gos VEF ko­man­da.

Praė­ju­sį se­zo­ną bū­tent Lat­vi­ jos čem­pio­nai pa­tei­kė di­džiau­sią staig­me­ną, pus­fi­na­ly­je pa­lau­žę vil­nie­čius.

Man­to Stan­ke­vi­čiaus nuo­tr.

lai­kai­si tam tik­ro re­ži­mo. Ar tai tie­sa?

– Taip, per pa­sau­lio čem­pio­na­ tą Len­ki­jo­je be­veik nė kar­to ne­val­ giau su ko­man­da. Tu­riu sa­vo mi­ty­ bos gra­fi­ką. Ma­no nuo­mo­ne, mū­sų rink­ti­nė val­gė per re­tai. Mai­ti­ni­mo gra­fi­ką su­da­rė neiš­ma­nė­lis, nie­ko ne­ži­nan­tis apie spor­tą: 14 va­lan­ dą – pie­tūs, 17 va­lan­dą – ka­va ir ar­ba­ta, o 20 va­lan­dą – rung­ty­nės.

Tai vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Toks gra­fi­kas bu­vo prieš pir­mą­sias rung­ty­nes su len­kais. Ge­rai, kad ne­žai­džiau. Jei­ gu bū­čiau žai­dęs, bū­čiau dar pa­val­ gęs. Aš pa­ts ne­var­to­ju jo­kių pa­pil­ do­mų vi­ta­mi­nų ar mik­roe­le­men­tų, man ne­rei­ka­lin­gi jo­kie spor­ti­niai gė­ ri­mai. Jie su­tei­kia ener­gi­jos, bet la­ bai trum­pam lai­ko­tar­piui, to­dėl per rung­ty­nes ge­riu tik van­de­nį, o po var­žy­bų ge­rai pa­val­gau (juo­kia­si).

– Ka­da NHL are­no­se iš­gir­si­me nau­ją lie­tu­viš­ką pa­var­dę?

– Žais­ti NHL – di­džiau­sia ma­no sva­ jo­nė. Ne­pa­ti­kė­si­te: apie stip­riau­sią pa­sau­lio ly­gą ir dvi­ko­vas su ge­riau­ siais žai­dė­jais pra­dė­jau gal­vo­ti tuo­ met, kai pir­mą kar­tą ap­si­vil­kau le­do ri­tu­lio ap­ran­gą. O ką gi? Kai žmo­gus tu­ri aukš­tą tiks­lą, tuo­met ir pa­ts au­ga.

Pa­mo­ką įver­ti­no

Vie­nam žal­gi­rie­čiui dvi­ko­vos su šiau­lie­čiais vi­sa­da ke­lia ypa­tin­ gų sen­ti­men­tų. Min­dau­gas Kuz­ mins­kas, prieš per­si­kel­da­mas į Kau­ną, 2008–2010 m. vil­kė­jo „Šiau­lių“ marš­ki­nė­lius.

Re­zul­ta­tai se­zo­no fi­ ni­še ro­do, kad ki­tos LKL eki­pos ge­ro­kai priar­tė­jo prie ly­de­rių.

Pak­laus­tas, kaip „Žal­gi­ris“ pa­ si­kei­tė nuo to lai­ko, kai Šiau­lių are­ną bu­vo pri­vers­tas pa­lik­ti nu­ leis­ta gal­va, puo­lė­jas tei­gė, kad ne­sėk­mė ir klai­dos bu­vo iša­na­li­ zuo­tos la­bai nuo­dug­niai.

Apie var­žo­vus – pa­gar­biai

„Žal­gi­rio“ di­ri­gen­tas A.Tri­fu­ no­vi­čius tvir­ti­no, kad per­trau­ka prieš svar­biau­sius se­zo­no mū­šius bu­vo la­bai nau­din­ga – žai­dė­jai ne tik ga­lė­jo pa­krau­ti ba­te­ri­jas, bet ir pra­dė­jo jaus­ti rung­ty­nių al­kį. „Tu­rė­jo­me ge­rą ga­li­my­bę at­ si­pūs­ti, pail­sė­ti, vis­ką ap­mąs­ty­ti ir pa­dir­bė­ti. Esa­me pa­si­ruo­šę le­ mia­miems mū­šiams BBL ir LKL pir­me­ny­bėms“, – sa­kė ser­bas.

– Tre­ne­ri, ko­kiems žai­di­mo as­pek­tams su­tel­kė­te di­džiau­ sią dė­me­sį? – pa­klau­sė­me A.Tri­ fu­no­vi­čiaus.

– Sten­gė­mės pa­to­bu­lin­ti vi­sus žai­ di­mo kom­po­nen­tus, ta­čiau iš­skir­ti­

nį dė­me­sį sky­rė­me in­di­vi­dua­liai gy­ ny­bai. Se­zo­no pa­bai­go­je gin­da­mie­si vie­nas prieš vie­ną da­rė­me ne­ma­žai klai­dų, ku­rios mums ne­ma­žai kai­ na­vo. Ne­ži­nau, dėl ko taip nu­tik­da­ vo: gal­būt dėl nuo­var­gio ar įtam­pos, o gal­būt dėl ko­kių nors ki­tų prie­žas­ čių. Fi­zi­nio ren­gi­mo tre­ne­ris Si­gi­tas Ka­va­liaus­kas per šį lai­ką ir­gi ne­ma­ žai dir­bo su krep­ši­nin­kais ir sten­gė­ si tin­ka­mai pa­ruoš­ti juos li­ku­siam var­žy­bų ma­ra­to­nui.

– Dėl ke­lia­la­pio į BBL fi­na­lą kau­si­tės su „Šiau­liais“, ku­rie pa­sta­ruo­ju me­tu de­monst­ruo­ ja ge­rą for­mą ir su­ge­bė­jo įveik­ ti tiek „Žal­gi­rį“, tiek „Lie­tu­ vos ry­tą“. Kur sly­pi šiau­lie­čių stip­ry­bė?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti, tai tur­būt ge­ riau­siai ži­no jie pa­tys (juo­kia­si).

Pa­žy­mė­siu, kad „Šiau­liai“ – tik­ rai ge­ra ko­man­da, tu­rin­ti 12 ly­ gia­ver­čių krep­ši­nin­kų. Be šiau­lie­ čių, to­kį krep­ši­nin­kų pa­si­rin­ki­mą dar tu­ri­me mes ir „Lie­tu­vos ry­ tas“. Ver­ti­na­me juos ir ži­no­me, kad tai bus la­bai rim­ti opo­nen­ tai. Ne kar­tą ana­li­za­vo­me „Šiau­ liams“ pra­lai­mė­tų rung­ty­nių klai­ das ir vi­liuo­si, kad jų ne­kar­to­si­me.

Re­zul­ta­tai se­zo­no fi­ni­še ro­do, kad ki­tos LKL eki­pos ge­ro­kai priar­tė­jo prie ly­de­rių.

– Ar į Šiau­lius vyks­ta­te op­ti­ ma­lios su­dė­ties?

– Be­veik vi­si mū­sų žai­dė­jai svei­ ki. Vie­nin­te­lis Ma­rio De­la­šas skun­ džia­si nu­ga­ros skaus­mais. Se­zo­no pa­bai­go­je iš jo ti­kė­jo­mės sva­rios pa­ gal­bos, ta­čiau da­bar neaiš­ku, ka­da jis su­grįš į aikš­tę. Kad ir kaip bū­tų, Ma­rio – jau­nas krep­ši­nin­kas ir sku­ bin­ti jį kuo grei­čiau bet ko­kia kai­na su­grįž­ti į ri­kiuo­tę ne­bū­tų tei­sin­ga.

Trium­fas: 2011-ųjų BBL eli­to di­vi­zio­no fi­na­le „Žal­gi­ris“ 75:67 nu­ga­lė­jo VEF krep­ši­nin­kus.

Vaidoto Grigo nuo­tr.

18

šeštadienis, balandžio 28, 2012

sportas D.Zub­rus žais pus­fi­na­ly­je

Is­pa­niš­ka­sis ­ fi­na­las

Šiau­lie­čiams ­ ne­pa­si­se­kė

Dai­niaus Zub­raus at­sto­vau­ja­ mas Nau­jo­jo Džer­sio „De­vils“ klu­bas pa­te­ko į NHL čem­pio­ na­to Ry­tų kon­fe­ren­ci­jos pus­fi­ na­lį. „De­vils“ pa­sku­ti­nė­se ket­ virt­fi­na­lio rung­ty­nė­se po dvie­ jų pra­tę­si­mų 3:2 įvei­kė Flo­ ri­dos „Pant­hers“ eki­pą ir lai­ mė­jo se­ri­ją iki ke­tu­rių per­ga­ lių 4:3.

Ge­gu­žės 9-ąją Bu­ka­reš­te (Ru­mu­ni­ja) Eu­ro­pos fut­bo­ lo ly­gos tur­ny­ro fi­na­le žais Is­pa­ni­jos klu­bai – Mad­ri­ do „At­le­ti­co“ ir Bil­bao „Ath­ le­tic“. Mad­ri­die­čiai pus­fi­na­ ly­je 4:2 ir 1:0 eli­mi­na­vo „Va­ len­cia“ eki­pą, o Bil­bao ko­ man­da 1:2 ir 3:1 – Li­sa­bo­nos „Spor­ting“ vie­nuo­li­kę.

At­sa­ko­mo­sio­se LKL pus­fi­na­ lio rung­ty­nė­se Vil­niaus „Lie­tu­ vos ry­tas“ 82:67 įvei­kė „Šiau­ lius“ ir, at­si­re­van­ša­vęs už ne­ sėk­mę 65:74 Šiau­liuo­se, pa­te­ ko į fi­na­lą. Ki­to pus­fi­na­lio pir­ ma­ja­me ma­če Kau­no „Žal­gi­ ris“ 81:74 įvei­kė Prie­nų „Rū­du­ pį“. Ant­ro­ji dvi­ko­va – ge­gu­žės 2-ąją Kau­ne.

NBA du­ris nori pra­ver­ti žal­gi­rie­tis Iš už At­lan­to at­skrie­jo ži­nia – Kau­no „Bal­ tų“ ko­man­dos aukš­taū­gis Min­dau­gas Kup­šas ban­dys lai­mę Na­cio­na­li­nės krep­ ši­nio aso­cia­ci­jos (NBA) nau­jo­kų bir­žo­je.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Am­bi­cin­gus uni­ver­sa­laus vi­du­rio puo­lė­jo pla­nus pa­tvir­ti­no ir žai­dė­ jo agen­tas Sa­mas Por­te­ris. 21-erių 211 cm ūgio vi­du­rio puo­lė­jas kol kas yra vie­nin­te­lis mū­sų ša­lies at­ sto­vas, pa­reiš­kęs no­rą šie­met da­ly­ vau­ti stip­riau­sios pa­sau­lio krep­ši­ nio ly­gos ta­len­tų lo­te­ri­jo­je. Šį se­zo­ną Kau­no „Žal­gi­rio-Sa­bo­ nio mo­kyk­los“ eki­po­je pra­dė­jęs, po to į „Bal­tus“ per­si­kė­lęs „cent­ras“ Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­go­je (LKL) rin­ko po 8 taš­kus ir at­ko­vo­jo po 3,9 ka­muo­lio. Bal­ti­jos krep­ši­nio ly­gos (BBL) eli­to di­vi­zio­ne aukš­taū­gio ro­dik­liai bu­vo pa­na­šūs – 7,6 taš­ko ir 5 at­ko­vo­ti ka­muo­liai.

Min­dau­gas Kup­šas:

No­rė­čiau dar ke­lis se­zo­nus pa­žais­ti Eu­ ro­po­je ir su­tvir­tė­ti.

Tik­rai nie­kur ne­sku­ bė­siu.

2012-ųjų NBA nau­jo­kų bir­ža vyks bir­že­lio 28-ąją Nau­jo­jo Džer­ sio „Pru­den­tial Cen­ter“ are­no­je.

– Min­dau­gai, kaip ki­lo su­ma­ ny­mas da­ly­vau­ti NBA nau­jo­ kų bir­žo­je? – pa­klau­sė­me vi­du­ rio puo­lė­jo.

– No­riu ir jau­čiuo­si tu­rįs jė­gų žais­ ti dar ge­riau, tad pa­si­ta­rę su agen­ tu nu­spren­dė­me, kad ver­ta pa­teik­ti sa­vo pa­raiš­ką. Blo­giau nuo to tik­ rai ne­bus. Juo­lab kad gau­siu pui­kią pro­gą da­ly­vau­ti prieš se­zo­ną vyks­ tan­čio­se sto­vyk­lo­se, pa­si­tik­rin­ti sa­ vo ly­gį ir pa­ma­ty­ti ki­tų ga­li­my­bes.

– Ką pa­sa­ky­tum skep­ti­kams, kad ta­vo žings­nis – tik ban­dy­ mas krep­ši­nio pa­sau­liui pra­ neš­ti apie sa­ve?

– Ga­lu­ti­nio spren­di­mo dar ne­sa­me priė­mę. Ma­nau, kad lauk­si­me iki pa­sku­ti­nės aki­mir­kos. Sa­vo kan­di­ da­tū­rą pa­tei­kė­me, da­bar žiū­rė­si­

me, kaip vis­kas klos­ty­sis, koks bus NBA klu­bų su­si­do­mė­ji­mas. Jei pa­ vyks ką nors su­do­min­ti, tuo­met ir svars­ty­si­me. At­siim­ti pa­raiš­ką taip pat ga­li­me bet ka­da.

– Ar praė­jęs se­zo­nas bu­vo ge­ riau­sias per ta­vo spor­ti­nę kar­ je­rą?

– Be abe­jo­nės, kad ge­riau­sias. Daug žai­džiau, o to per anks­tes­nius se­zo­ nus man sti­go. Iki tol daž­niau sė­dė­ da­vau ant at­sar­gi­nių suo­lo ir žiū­ rė­da­vau, kaip žai­džia ki­ti. Pa­ga­liau tre­ne­riai su­tei­kė pro­gą at­si­skleis­ti, tad sten­giau­si ja pa­si­nau­do­ti.

Po­žiū­ris: M.Kup­šas (su ka­muo­liu) ne­ke­ti­na iš­vyk­ti į NBA vien dėl to, kad ga­lė­tų pa­sė­dė­ti tarp at­sar­gi­nių.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

– NBA ly­ga – kiek­vie­no krep­ši­ nin­ko sva­jo­nė, bet ar ne­si dar per jau­nas iš­vyk­ti už At­lan­to?

Gal bū­tų nau­din­giau dar ke­lis se­zo­nus pa­žais­ti Eu­ro­po­je ir po to kel­ti spar­nus, kaip tai da­ rė Jo­nas Va­lan­čiū­nas ir Do­na­ tas Mo­tie­jū­nas?

– Į NBA rei­kia va­žiuo­ti tik tuo­met, kai esi tam pa­si­ruo­šęs. Ma­no, kaip ir kiek­vie­no krep­ši­nin­ko, sva­jo­nė – NBA, ta­čiau vien tik iš­vyk­ti ir po to sė­dė­ti ant at­sar­gi­nių suo­lo tik­rai ne­no­rė­čiau. No­rė­čiau dar ke­lis se­ zo­nus pa­žais­ti Eu­ro­po­je ir su­tvir­tė­ ti. Tik­rai nie­kur ne­sku­bė­siu.

– Ar do­mie­si stip­riau­sios pa­ sau­lio ly­gos ak­tua­li­jo­mis?

– Taip, NBA rung­ty­nių ap­žval­gas ir re­zul­ta­tus sten­giuo­si per­žvelg­ ti kiek­vie­ną die­ną. Taip pat akys nuo­lat už­kliū­va už nau­jie­nų apie vie­nin­te­lio mū­sų ša­lies at­sto­vo Li­ no Klei­zos pa­si­ro­dy­mus, ste­biu jo sta­tis­ti­ką. Ma­ne NBA pa­sau­lis ža­ vė­jo nuo ma­žų die­nų.

– Ne vie­nas krep­ši­nio spe­cia­ lis­tas ta­ve įvar­di­ja kaip vie­ną per­spek­ty­viau­sių sa­vo kar­tos žai­dė­jų ne tik Se­na­ja­me že­my­ ne, bet ir pa­sau­ly­je. Tei­gia­ma, kad krep­ši­nio atei­tis pri­klau­ so bū­tent to­kio sti­liaus uni­ver­ sa­liems žai­dė­jams, ku­rie ga­li rung­ty­niau­ti net ke­lio­se po­zi­ ci­jo­se. Ar tu­rė­jai sa­vo idea­lą, ku­riuo ža­vė­jai­si?

– Ma­no, kaip dau­gu­mos aukš­tų ir krep­ši­nį žai­džian­čių ber­niu­kų,

idea­las bu­vo vie­nas – Ar­vy­das Sa­ bo­nis. Jei kal­bė­si­me apie NBA ly­gą, vi­suo­met im­po­na­vo Ke­vi­no Gar­ net­to žai­di­mas. Pas­ta­rai­siais me­ tais Bos­to­no „Cel­tics“ uni­ver­sa­lio­jo puo­lė­jo sta­tis­ti­ka NBA are­no­se jau nė­ra to­kia įspū­din­ga, kaip bu­vo anks­čiau, ta­čiau šio žai­dė­jo pa­si­ ro­dy­mais ir re­zul­ta­tais vis dar do­ miuo­si.

– Šio­mis die­no­mis tu ir Ed­ga­ ras Ula­no­vas bu­vo­te pa­kvies­ti pa­si­tre­ni­ruo­ti su Kau­no „Žal­ gi­rio“ pa­grin­di­ne eki­pa. Koks įspū­dis dir­bant su Eu­ro­ly­gos ly­gio krep­ši­nin­kais?

– Skir­tu­mas tik­rai jau­čia­si. Vi­si „Žal­gi­rio“ vai­ki­nai – aukš­čiau­ sio ly­gio žai­dė­jai, tad jų meist­ riš­ku­mo ne­pas­te­bė­ti neį­ma­no­ma. „Bal­tų“ ko­man­do­je daug jau­ni­ mo, čia mo­ko­ma­si di­džių­jų krep­ ši­nio pa­slap­čių. Dir­bant su „Žal­ gi­riu“ mo­ky­tis nė­ra ka­da, grum­tis po krep­šiais rei­kia vi­so­mis jė­go­ mis. Tre­ni­ruo­tės su žal­gi­rie­čiais la­bai nau­din­gos.

– Žai­di krep­ši­nio pa­sau­ly­ je neįp­ras­tu 49-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­tais marš­ki­nė­liais. Ką jis reiš­kia?

– Vi­sa­da ža­vė­jau­si krep­ši­nin­kais, ku­rie vi­so­se ko­man­do­se žai­džia tuo pa­čiu nu­me­riu. No­rė­jau, kad ma­ no nu­me­ris bū­tų iš­skir­ti­nis ir kaž­ ką reikš­tų. Pa­si­rin­kau 49-ąjį, nes jis su­si­jęs su ma­no gi­mi­mo da­ta – esu gi­męs ba­lan­džio 9-ąją.

Lie­tu­viai NBA Iki šiol NBA nau­jo­k ų bir­žo­je bu­vo pa­šauk­ti 11 lie­tu­vių. Še­ši iš jų jau yra žai­dę NBA are­no­se. Vie­nas Lie­tu­vos krep­ši­n in­kas į stip­r iau­sią pa­sau­l io ly­gą bu­vo pa­te­kęs ne per bir­žą.

Ar­vy­das Sa­bo­nis. 1986 m. 24-uo­

ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko Port­lan­do „Trail Bla­zers“. NBA ly­go­je de­biu­ta­vo 1995 m. Port­lan­do eki­pai at­sto­va­vo 1995–2001 ir 2002–2003 m. Ša­rū­nas Mar­čiu­lio­nis. 1987 m.

127-uo­ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko „Gol­ den Sta­te War­riors“. NBA are­no­se de­biu­ta­vo 1989 m. ir per sa­vo kar­je­ rą at­sto­va­vo „Gol­den Sta­te War­riors“ (1989–1994 m.), Siet­lo „Su­per­So­nics“ (1994–1995 m.), Sak­ra­men­to „Kings“ (1994–1995 m.) ir Den­ve­rio „Nug­gets“ (1995–1996 m.) eki­poms. Žyd­r ū­n as Il­g aus­k as. 1996 m.

20-uo­ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko Kliv­lan­ do „Ca­va­liers“. NBA ly­go­je at­sto­va­vo „Ca­va­liers“ (1997-2010 m.) ir Ma­ja­mio „Heat“ (2010–2011 m.).

Vir­gi­ni­jus Praš­ke­vi­čius. 1996–

1997 m. tu­rė­jo su­tar­tį su Mi­ne­so­tos „Tim­ber­wol­ves“, ta­čiau ne­žai­dė nė vie­nų rung­ty­nių.

Da­rius Son­gai­la. 2002 m. 50-uo­ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko Bos­to­no „Cel­tics“.

Per sa­vo kar­je­rą at­sto­va­vo Sak­ra­ men­to „Kings“ (2003–2005 m.), Či­ka­ gos „Bulls“ (2005–2006 m.), Va­šing­to­ no „Wi­zards“ (2006–2009 m.), Nau­jo­ jo Or­lea­no „Hor­nets“ (2009–2010 m.), Fi­la­del­fi­jos „76ers“ (2010–2011 m.).

Mar­ty­nas And­riuš­ke­vi­čius. 2005

m. 44-uo­ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko Or­lan­ do „Ma­gic“ klu­bas, ta­čiau po mai­nų vi­ du­rio puo­lė­jas at­si­dū­rė „Ca­va­liers“ eki­ po­je. Vis dėl­to Kliv­lan­do eki­po­je „cent­ ras“ pra­ktiš­kai ne­žai­dė ir ne­tru­kus bu­ vo iš­siųs­tas į že­mes­nę NBDL ly­gą.

Li­nas Klei­za. 2005 m. 27-uo­ju šau­

ki­mu pa­si­rin­ko Port­lan­do „Trail Bla­ zers“, ta­čiau po mai­nų at­si­dū­rė Den­ ve­rio „Nug­gets“ eki­po­je. Jo­je žai­dė iki 2009-ųjų. Nuo 2010-ųjų at­sto­vau­ ja To­ron­to „Rap­tors“.

Do­na­tas Mo­tie­jū­nas. 2011 m. 20-uo­

ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko Hius­to­no „Roc­ kets“, ta­čiau šį se­zo­ną pra­lei­do Gdy­nės „As­se­co Pro­kom“ (Len­ki­ja) eki­po­je.

Jo­nas Va­lan­čiū­nas. 2011 m. 5-uo­

ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko To­ron­to „Rap­ tors“, ta­čiau šį se­zo­ną vil­ki Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ marš­ki­nė­lius.

Re­nal­das Sei­bu­tis. 2007 m. 50-uo­

ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko Da­la­so „Ma­ve­ ricks“ eki­pa, ta­čiau NBA du­rų gy­nė­jas taip ir ne­pra­vė­rė.

Ro­ber­tas Jav­to­kas. 2001 m. 56-uo­

ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko San An­to­nio „Spurs“, ta­čiau NBA are­no­se taip ir ne­de­biu­ta­vo.

Eu­re­li­jus Žu­kaus­kas. 1995 m.

54-uo­ju šau­ki­mu pa­si­rin­ko Siet­lo „Su­per­So­nics“. Net­ru­kus ši ko­man­da tei­ses į vi­du­rio puo­lė­ją per­lei­do Mil­ vo­kio „Bucks“ ko­man­dai, ta­čiau NBA are­no­se „cent­ras“ ne­su­žai­dė nei vie­ nų rung­ty­nių.

19

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

Kaip poetą L.Jakimavičių užbūrė indėnų šamanas.

21p.

Ka­za­no­vos vaid­muo jam tin­ka Ži­no­mas mu­zi­ko­lo­ gas, pra­de­dan­tis ra­šy­to­jas, ką tik de­biu­tavęs ak­to­rius.

Ta­čiau jam la­biau­ siai pa­tin­ka ne mu­ zi­ka ir ne li­te­ratū­ra, o... is­to­ri­ja. Tik­rai mįslin­ga as­me­nybė tas Vik­to­ras Ge­ru­ lai­tis. Ir ne ma­žiau eks­cent­riš­ka ir įžūli.

Ta­čiau ne vi­sa­da jis su­pyks­ta, kai mo­te­rys lep­te­li: „A, Ge­ru­lai­tis...

Tas Ka­za­no­va.“

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Su­si­tin­ka­me su V.Ge­ru­lai­čiu vie­ ną vi­du­dienį pa­si­kalbė­ti apie ne­se­ niai pa­si­rod­žiu­sią jo pro­zos knygą „No­ve­letės“. Tos die­nos pa­va­karį kny­ga tu­ri būti pri­sta­ty­ta Lie­ tu­vos ra­šy­tojų sąjun­go­je. Ieš­ko­ me ra­mesnės vie­tos iš­ger­ti ka­vos, nes iš­temp­ti iki pa­va­karės Vik­to­ rui pra­ga­riš­kai sun­ku: „Tai – pre­ ten­zi­ja. Mu­zi­ko­logė­lis len­da į Ra­ šy­tojų sąjungą kny­gelės pri­sta­ty­ti. Įsi­vaiz­duo­ju, kaip ma­ne su­ne­šios.“

20

De­biu­tas: pra­ėjusį sek­ma­dienį Kau­no mu­zi­ki­nio teat­ro sce­no­je su­vai­dinęs Ka­za­novą, V.Ge­ru­lai­tis pri­pa­ži­no, kad jam mil­ži­nišką įspūdį pa­darė šio

le­gen­di­nio su­ved­žio­to­jo po­žiū­ris į mo­te­ris.

Lai­mu­čio Brun­dzos nuo­tr.

20

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

Ka­za­no­vos vaid­muo jam tin­ka – Vik­to­rai, kas yra 19 jūsų „No­ve­l e­č ių“ mūza, įkvėpėja, dėl ku­rios at­

li­te­ratūrą – Ray Brad­bu­ry, Alek­ sandrą Griną. Ir aš įsi­mylė­jau ją už jos pro­tą ir grožį ir jai ra­šiau laiš­kus. Ka­riuo­menė­je žiemą su­ gebė­jau su­si­veik­ti ato­sto­gas ir at­ va­žiuo­ti pas ją į Vil­nių. Nu­va­žia­ vau į Laz­dy­nus ir pa­kėliau akis į jos langą. Ten pa­ma­čiau vyrą su „mai­ke“. Ap­si­su­kau ir grįžau at­ gal į ka­riuo­menę.

si­ra­do ši kny­ga? – klau­siu pa­ke­ liui į ka­vinę.

– Perspė­ju – jo­kių mėlynų, rau­donų, gel­tonų! Apie mo­te­ris – jo­kių kalbų, – pri­si­minęs pla­čiai nu­skambė­ju­sią is­to­riją su Ind­re Da­na­zai­te-Mėly­ na, griež­tai rėžia ne turtų, bet mo­ terų dėme­sio iš­le­pin­tas vy­riš­kis. Įtam­pa au­ga. Po­kal­bis ga­li baig­ tis nė ne­pra­sidėjęs. Bet Vik­to­ras stai­ga pa­reiš­kia: „Praė­jusį sek­ ma­dienį Kau­no mu­zi­ki­nio teat­ro sce­no­je vai­di­nau Ka­za­novą. „Ga­ lan­tiš­ka­sis Ca­sa­no­va’os ba­ro­kas“ – taip va­di­no­si se­zo­no už­da­ry­mo spek­tak­lis-kon­cer­tas. Bu­vo la­bai ne­įpras­tas.

– Ką sun­kiau bu­vo ra­šy­ti – kny­ gą apie kom­po­zi­to­rių gy­ve­nimą ar „No­ve­le­tes“?

– Ši­tas sėdi ir brūkšte­li. Kaip čia pa­sa­kius, ma­no die­vas yra Eri­chas Ma­ria Re­mar­que’as. Jo „Trys drau­ gai“ man – mal­dak­nygė. Galbūt jį band­žiau mėgdžio­ti. Man jo sti­lius la­bai pa­tin­ka. Dar Er­nes­tas He­ ming­way bu­vo ma­no die­vu­kas, bet E.M.Re­mar­que’as man yra vis­kas.

Gal tie teks­tai – re­mar­kiš­ki? „No­ ve­letė­se“ pir­mo­je vie­to­je yra skaudūs teks­tai. Ten yra ab­sur­do, rea­ liz­mo, iš­pa­žin­čių.

– Svei­ki­nu. Mo­terų su­ved­žio­to­ jo vaid­muo jums ne­turė­jo būti sun­kus?

– Bet te­ko šį tą ir pa­ra­šy­ti. Sup­ran­ tu šyp­se­nas: Ge­ru­lai­tis vai­di­na sa­ ve. Ne. Man mil­ži­nišką įspūdį pa­ li­ko Ka­za­no­vos po­žiū­ris į mo­te­ris.

Pir­ma, jam bu­vo svar­biau­sia ne­ įžeis­ti mo­ters jausmų. Ant­ra, jam bu­vo svar­bu ne jo pa­ties, o mo­ters laimė jo glėby­je. Mo­te­rys ži­no­jo, kad tik vieną naktį pra­leis su Ka­za­no­va.

Ir jis ži­no­jo, kad joms reiš­kia la­bai daug. Nes­var­bu, kas ji – pa­pras­ta skalbė­ja ar gra­fienė, ei­gu­lio duktė ar iš­tekė­ju­si mo­te­ris, Ka­za­no­va gebė­jo iš nau­jo pa­ža­din­ti mo­terį, ir jos vėl pra­žys­da­vo. Jis gerbė mo­te­ris, nors tuo aš šiek tiek ne­tikė­jau.

– Kas jus įtraukė į tą ga­lerą?

– Pas­kam­bi­no Vla­di­mi­ras Prud­ni­ ko­vas ir pa­klausė, gal galė­čiau pa­ ra­šy­ti ka­za­no­viškų tekstų. Esą jis su­manė tokį „pa­sti­čio“, ku­ria­me skambės ba­ro­ko mu­zi­ka, o vi­sa ko jun­gia­mo­ji gran­dis turėtų būti ka­ za­no­viš­ki teks­tai. Man pa­ti­ko pa­si­ ūly­mas. Pa­ra­šiau tų tekstų.

Su­gebė­jau at­ras­ti au­ten­tiš­kus XVIII a. Ca­sa­no­vos „Die­no­raš­ čius“. Jis pa­li­ko pui­kios do­ku­men­ tinės med­žia­gos apie sa­vo laiką, ap­rašė sa­vo nuo­ty­kius Ang­li­jo­ je, Vo­kie­ti­jo­je, Prancū­zi­jo­je ir Ita­ li­jo­je. Vi­sas jo me­muarų lei­di­nys pa­si­rodė tik 1962 m., nes pa­sau­ ly­je pra­si­dėjo sek­sua­linė re­vo­liu­ ci­ja. Taip pat pa­skai­čiau ir Ste­fa­ no Zwei­go vei­kalą apie jį.

Ma­no teks­tai bu­vo ne­tikė­ti. Vi­si laukė, kad čia bus „po­rnu­cha“, lie­ sis kal­bos apie seksą. Ne. Pas­ku­tinį mo­no­logą sa­kiau iš ložės: „Žmonės, ar ži­no­te ką nors apie ma­ne iš tikrųjų? Ma­nau, kad ne­ži­no­te. Ar ži­no­te, kad 40-ies metų jau bu­vau im­po­ten­tas ir pra­dėjau sent? Kad aš du­kart nuo­dy­tas, de­šim­tis kartų per­dur­tas, ke­tu­ris­kart Ve­ne­ros ligą pa­si­gavęs?“ Bu­vo la­bai tra­giš­ ka pa­bai­ga ir žiū­ro­vai nu­ti­lo.

– Vik­to­rai, ka­da pra­dėjo­te ra­šy­ti?

– Ma­no ma­ma bu­vo li­te­ratū­ros mo­ky­to­ja. Ra­šinė­ti pra­dėjau la­ bai anks­ti. Būda­mas 3–4 klasė­je, su aš­tun­to­kais ar de­šim­to­kais apie Alek­sandrą Puš­kiną jau dis­ku­tuo­ da­vau. Nuo de­šim­ties metų is­to­ ri­nes dra­mas ra­šinė­jau apie Pu­ga­ čiovą – ne Alą, o Je­mel­janą. 17-os metų ra­šiau to­kius ab­sur­dus, ku­ rių pa­sau­lis dar ne­ži­no­jo. Aš ga­bus li­te­ratū­rai, toks ra­šy­tojė­lis bu­vau.

Ir poe­zijėlę ra­šiau, bet jos, ma­tyt,

„Prieš no­rint ra­ šy­ti poe­ ziją, rei­kia gra­ma­tiką iš­mok­ti“, – pa­sakė Mar­ce­li­jus.

Aš la­bai įsi­žeid­žiau.

Sukū­riau pa­sku­tinį eilė­raštį ir dau­giau ne­be­ra­šau.

Leng­vu­mas: „Sėdi ir brūkšte­li jas. Tai to­kios imp­re­si­jos iš ma­no am­ži­nai pra­ras­tos jau­

nystės“, – taip mu­zi­ko­lo­gas V.Ge­ru­lai­tis api­būdi­no ne­se­niai pa­si­rod­žiu­sią sa­vo knygą „No­ve­letės“.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

nie­ka­da ne­spaus­din­siu, nes ji turbūt nie­kam ti­ku­si.

Vieną gra­žią dieną pa­si­ry­žau ir nu­ėjau pas Mar­ce­lijų Mar­ti­naitį: „Pas­kai­ty­kit, mie­las poe­te, ma­no eilė­raš­čių ir pa­sa­ky­kit sa­vo nuo­ monę.“ „Prieš no­rint ra­šy­ti poe­ ziją, rei­kia gra­ma­tiką iš­mok­ti“, – pa­sakė Mar­ce­li­jus. Aš la­bai įsi­ žeid­žiau. Sukū­riau pa­sku­tinį eilė­ raštį ir dau­giau ne­be­ra­šau.

Mo­te­rys ži­no­jo, kad tik vieną naktį pra­ leis su Ka­za­no­va. Ir jis ži­no­jo, kad joms reiš­kia la­bai daug.

– Ar tei­sin­gai su­pran­tu, kad tuos kūri­nius, ku­rie pub­li­kuo­ti „No­ve­letė­se“, už­ra­šinė­jo­te visą gy­ve­nimą – rytą, va­karą, naktį pa­šokęs iš lo­vos?

– Vi­sai tei­sin­gai. Vis­kas pa­ra­šy­ta tarp 20 ir 30 metų. Tai – to­kios imp­

re­si­jos, no­ve­letės iš ma­no am­ži­nai pra­ras­tos jau­nystės. Ži­not, kas ma­ ne pa­drąsi­no leis­ti tą knygą? Vieną gra­žią dieną Vil­niaus ro­tušė­je bu­vo pa­minė­tas ma­no 60-me­tis. Va­ka­ro pa­bai­go­je lei­dau sau pa­skai­ty­ti ke­ letą tų ga­balė­lių. Va­len­ti­nas Sven­tic­ kas pa­gyrė: esą ver­ta pa­gal­vo­ti, kad tuos kūrinė­lius reiktų spaus­din­ti. Tai ma­ne pa­drąsi­no kreip­tis į lei­dyklą.

Knygą su­dėlio­jau į to­kius sky­re­ lius. Jo­je yra ir sen­ti­men­ta­lių da­lykų, ir la­bai as­me­niškų, kaip lei­dyk­lo­ je sakė. Dar sakė, kad tai – vy­riš­ki teks­tai. Kad la­bai at­vi­ra – iki nuo­ gu­mo. Bet aš ne­bi­jau verk­ti vie­šai.

Sky­rius „Laiš­kai iš nar­vo“ – tai laiš­kai ma­no my­li­mo­sioms iš ka­ riuo­menės. Aš bu­vau iš­mes­tas iš tuo­metės Kon­ser­va­to­ri­jos už el­ gesį, ne­su­de­ri­namą su ta­ry­bi­nio stu­den­to var­du, ir at­si­dūriau ka­ riuo­menė­je.

– Kuo pa­si­žymė­jo jūsų el­ge­sys, ku­ris ne­derė­jo su ta­ry­bi­nio stu­ den­to var­du?

– Deg­tinės var­to­ji­mu, ab­so­liu­čiai ne­prik­lau­so­mu el­ge­siu, sien­laik­

raš­čio lei­di­mu. Ja­me bu­vo švel­niai ty­čio­ja­ma­si iš tuo­metės san­tvar­ kos, pa­čios Kon­ser­va­to­ri­jos.

Kai iš­metė, pa­kliu­vau į ka­riuo­ menę. Pas­kui įsi­žeid­žiau, kad ma­ ne, pirmūną, pen­ke­tu­ki­ninką, iš­ metė. Ir ne­grįžau į Kon­servą dar po­rą metų. Bet vie­nas ge­ras pro­ fe­so­rius pa­sakė: „Grįžk.“ Baig­da­ mas Kon­ser­va­to­riją ga­vau rau­doną dip­lomą.

– Ku­rią my­limąją ryš­kiau­siai pri­si­me­na­te iš tų mo­terų, ku­ rioms rašė­te tuos laiš­kus iš nar­vo? Kuo tos mo­te­rys jus žavė­jo?

– Vi­sas pri­si­me­nu. Būda­mas ant­ ro kur­so stu­d en­t as, fil­m a­vau­ si Ma­riaus Gied­rio fil­me „Žaiz­ dos žemės mūsų“. Epi­zo­duo­se. Ir įsi­mylė­jau vieną ki­no dar­buo­toją.

Ji – jau am­ži­na­tilsį. Dau­giau­sia laiškų iš nar­vo ra­šiau jai. Tai bu­ vo sep­t y­n e­r iais ar aš­t uo­n e­r iais me­tais už ma­ne vy­resnė mo­te­ris, pro­tin­ga, ap­si­skai­čiu­si, man la­ bai daug davė. Aš jai la­bai dėkin­ gas. Ji man at­v ėrė fan­t as­t išką

– Kas tuos skaud­žius teks­tus išp­ro­vo­ka­vo?

– Kaip tai kas? Gy­ve­ni­mas. Aš du­ kart vedęs. Aiš­ku, kad tai – blo­gai.

Ma­nau, jei žmo­gus vedęs du, tris ar de­šimt kartų, kas nors su juo ne­ge­ rai. Bet aš nie­ko ne­no­riu pa­keis­ti – esu ne­su­gy­ve­na­mas.

– Pui­ki mu­zi­ka ir tigrą pa­ver­čia švel­niu zui­ke­liu.

– Tik­rai? Mu­zi­ka ma­no gy­ve­ni­me – ant­raei­lis da­ly­kas. Ne­ty­čia. Tarp kit­ko.

– Bet jūs visą gy­ve­nimą duoną val­go­te iš mu­zi­kos.

– Taip. Bet į ją pa­kliu­vau ne­ty­čia.

Kai iš Pa­lan­gos at­si­kraustė­me gy­ ven­ti į Vil­nių, man bu­vo 14 metų.

Tėvai pa­klausė, kur no­riu mo­ky­tis – vi­du­rinės mo­kyk­los 9-oje klasė­je ar mu­zi­kos tech­ni­ku­me? Koks „pa­ ca­nas“ no­ri ei­ti į vi­du­rinę mo­kyklą?

Aiš­ku, į tech­ni­kumą, – ten rūky­ti ga­li­ma, ten vis­kas ki­taip. Ir nu­ėjau į tech­ni­kumą. Ten pri­ėmė tik nuo 16 metų. Ma­ne išim­ties tvar­ka į kom­ po­zi­ci­jos spe­cia­lybę pri­ėmė 14-metį. Pa­lan­go­je bu­vau baigęs ket­virtą mu­zi­kos mo­kyk­los klasę ir skam­bi­ nau tik sa­vo kūri­nius.

Po dvejų metų, su­pratęs, kad aš – ne kom­po­zi­to­rius, pa­ts išė­jau iš tos kom­po­zi­ci­jos. Tuo me­tu jau ra­šiau.

Aš esu mu­zi­kos švietė­jas – ne mu­ zi­ko­lo­gas. Mu­zi­kinės kny­gos da­bar lie­sis vie­na po ki­tos.

– Kas jums ar­čiau šir­dies – li­te­ ratū­ra ar mu­zi­ka?

– Is­to­ri­ja. Vi­so­kia – mu­zi­kos, po­ li­ti­kos, eko­no­mi­kos. Mu­zi­kos aka­ de­mi­jo­je jau 30 metų stu­den­tams dėstau vi­suo­tinės mu­zi­kos is­to­ri­jos kursą. Todėl ma­no mu­zi­kos is­to­ri­ jo­se yra ir Ot­tas von Bis­marc­kas, ir Adol­fas Hit­le­ris, ir kas tik no­ri, nes aš mėgstu kon­tekstą.

– Ko­kia mu­zi­ka jums la­biau­siai pa­tin­ka?

– XIX a. ro­man­tiz­mas – nuo Lud­ wi­go van Beet­ho­ve­no iki Gus­ta­vo Mah­le­rio. L.van Beet­ho­ve­nas mu­ zi­ko­je at­vėrė ro­man­tizmą. Ro­man­ ti­kai jam lenkė­si ir klaupė­si prie­š jį ant ke­lių. Jis jiems bu­vo Die­vas, Ce­za­ris, Ju­pi­te­ris. L.van Beet­ho­ ve­no mu­ziką aš die­vi­nu.

21

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

Įtai­ga: ša­ma­no už­kalbė­tas L.Ja­ki­ma­vi­čius al­ko­ho­lio į burną ne­ėmė visą va­sarą. Pas­kui pa­ma­žu įsidrą­si­no.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Ša­ma­no bur­tai iš­si­vadė­jo grei­tai Būna dienų lyg ty­čia... Vieną to­kių dienų ra­šy­to­jas Liud­vi­kas Ja­ki­ma­vi­čius Vil­niaus se­na­mies­ty­je su­si­pa­ži­no su indėnų ša­ma­nu, ku­ris šiek tiek pa­ko­re­ga­vo jo gy­ve­nimą.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Kartą poe­tas ir d r a ­m a ­t u r ­g a s L.Ja­k i­m a­v i­č ius vaikš­tinė­jo Pi­lies gat­ve ir už­su­ko pas draugą Vidą į šio an­ tik­va­r inę par­d uo­ tuvę. Ten jie va­ka­ro­ jo, gurkš­no­jo alų.

„Shutterstock“ piešinys

„Žiū­riu, atei­na toks žmo­ge­liu­ kas. Tam­saus gy­mio, tar­si indė­ niš­ko vei­do. Ap­žiū­rinė­jo iko­nas, ki­tus daik­tus. Pas­kui pra­dėjo mus ang­liš­kai kal­bin­ti. Keis­tas toks“, – pri­si­minė Liud­vi­kas.

Sve­čias nu­si­pir­ko ikoną už 1000 litų. Pa­si­sakė esąs iš Ame­ri­kos, o ne­se­niai buvęs Bu­ria­ti­jo­je, kur vy­ko ša­manų su­va­žia­vi­mas. Vy­rai pra­ dėjo juok­tis: „Tai tu – ša­ma­nas?“ „Taip, – at­sakė šis. – Sep­tin­tos kar­tos.“ Jo tėvai, se­ne­liai ir pro­ tėviai bu­vo ša­ ma­n ai. Liud­v i­ kas su juo pra­dėjo po­kštau­ti, pa­va­di­no jį Cas­ta­ne­da. Ša­m a­n as pa­pa­sa­ko­ jo, kad da­bar jo nuo­tai­ ka – slo­gi. Sūnus baigė moks­lus ko­led­že, nu­va­ žia­vo su drau­gais švęsti prie van­de­ny­no ir nu­sken­do.

Pas­kui pa­tiks­li­no: „Ne nu­sken­do – van­duo jį pa­si­ėmė.“ L.Ja­ki­ma­vi­čius juo­kais sve­tim­ ša­lio pa­si­tei­ra­vo, ar šis mokąs bur­ti ir sa­vo ke­rais pa­veik­ti kitą žmogų.

Pa­vyzd­žiui, ar galįs jį už­bur­ti?

Su­laukęs tei­gia­mo at­sa­ky­mo, lie­tu­vis išdėstė, ko norėtų: „Ma­ tai, ge­riu alų. Bet no­riu iš vi­so mes­ ti ger­ti.“ „Okay“, – at­sakė indė­nas.

L.Ja­ki­ma­vi­čiui jis pa­liepė at­si­sto­ti

kny­gy­no vi­du­ry­je, o pa­ts at­si­sto­jo prie­šais jį maž­daug pu­sant­ro met­ ro at­stu­mu.

Jis nie­ko ne­kal­ba, bet aš gird­žiu jo balsą, gird­žiu, kaip jis kal­ba. Toks keis­tas da­ly­kas. „Iš­tiesk ran­kas, – pa­sakė ša­ma­ nas. – Už­si­merk.“ Liud­vi­kas pa­darė tai, ko bu­vo pra­šo­mas. „Ir staiga… kaž­ko­kia įtai­ga ei­na iš jo, – į praeitį nu­grimz­do poe­ tas. – Jis nie­ko ne­kal­ba, bet aš gird­žiu jo balsą, gird­žiu, kaip jis kal­ ba. Toks keis­tas da­ly­kas. Aš jam min­ti­mis at­sa­kinė­ju, ir jis, ma­tyt, gir­di, ką at­sa­kinė­ju. Įtai­ga bu­vo ga­lin­ga. Ne­su­si­gaud­žiau, kiek lai­ ko taip stovė­jau – gal tris mi­nu­tes, gal il­giau.“ Po sean­so ša­ma­nas lie­tu­viui davė į kry­želį pa­našų amu­letą. „Įvy­niok jį į rau­doną ske­pe­taitę ir ne­šio­kis ki­šenė­je, – pa­sakė. Ir dar pri­dūrė: Ži­nok, jei­gu pra­dėsi ger­ti, ge­rai ne­ bus. Aš ta­ve ma­ty­siu.“ Grįžęs na­mo, Liud­vi­kas viską pa­ pa­sa­ko­jo žmo­nai. Ši ne juo­kais iš­ si­gan­do: „Dar galą gau­si. Tai­gi tas žmo­gus ta­ve užbūrė.“

„Aš viską pa­da­riau, kaip jis sakė.

Iš­si­gan­dau, rupūs mil­tai. Ir iš tik­ ro ne­gėriau, ko ge­ro, visą va­sarą“, – pri­si­minė Liud­vi­kas.

Pas­kui bu­vo jo sūnėno krikš­ty­ nos. „Na, ma­nau, alaus pa­ra­gau­siu.

Pa­ra­gau­ju ir lau­kiu, bus kas nors ar ne­bus. Žiū­riu – nie­ko, ne­vei­kia tie jo ke­rai. Bet kurį laiką tik­rai pri­si­ bi­jo­jau, – ne­slėpė L.Ja­ki­ma­vi­čius prie­š ke­le­rius me­tus nu­ti­ku­sios keis­tos is­to­ri­jos. – O ma­no žmo­ na dar ir da­bar ti­ki, kad esu už­ bur­tas.“ Ta­čiau L.Ja­ki­ma­vi­čius vis tiek norė­jo baig­ti gir­tuok­lystę. Ki­tas jo ban­dy­mas bu­vo su­si­jęs ne su ša­ ma­nais, o su Ka­ta­likų baž­ny­čia. „Ma­nau, be stip­raus au­to­ri­te­to ne­la­bai ga­li mes­ti ger­ti. Ta­da sa­ vo pa­stan­go­mis ir Baž­ny­čios dėka ne­gėriau me­tus. O tais už­si­ko­da­vi­ mais ne­la­bai ti­kiu, – sakė pa­šne­ko­ vas. – Da­bar iš­ge­riu alaus. Kaip ir vi­si nor­malūs žmonės.“

Komentaras Min­dau­gas Šab­le­vi­čius Gy­dy­to­jas psi­chiat­ras

Š

iuo at­ve­ju bu­vo pa­si­telk­ta įtai­ ga ir galbūt hip­nozė, tran­sas – tai sa­vo sean­suo­se nau­do­ja ša­ma­nai. Ir psi­chiat­rai tai­ko įtai­gos me­todą pri­k lau­so­my­bei nuo al­ko­ho­lio bei nar­ko­tikų gy­dy­ti. Dėl ša­ ma­no ne­būčiau skep­tiš­kas. Ša­ma­niz­ mas – iš tikrųjų ne­tra­di­cinė me­di­ci­na.

Pap­ras­tai pa­sa­kius, ge­rian­čiam žmo­ gui iš tikrųjų ga­li­ma įteig­ti, kad jis ne­ gertų, ir jis ne­ge­ria. Tai pa­siek­ti įma­no­ ma. Ta­čiau psi­chiat­ras, tai­kan­tis įtaigą ir hip­nozę, tu­ri turė­ti tam tikrų su­gebė­ jimų – pa­ts būti tru­putį ša­ma­nas.

22

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

Te­ne­rifė­je lie­tu­viai da­ly­va­vo Did­žiau­sio­je Ka­ narų sa­lo­je Te­ne­ rifė­je bran­gu? Mi­ tas! Kau­no vals­ty­bi­ nio mu­zi­ki­nio teat­ ro so­lis­tas Gied­rius Pruns­kus su žmo­ na ir dviem sūnu­ mis de­vy­nias die­ nas pui­kiai pailsė­ jo ir neiš­lei­do nė 5 tūkst. litų.

Kom­po­zi­ci­ja: pa­lik­ti vy­no bu­te­liai – įpras­tas vaiz­de­lis.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Iš­si­nuo­mo­jo 2 kam­ba­rių butą

Do­va­na: ke­lionė į Ka­na­rus bu­vo per­ka­ma Gied­riaus ir Vil­mos 40-ojo

gim­ta­die­nio pro­ga.

Kai­nos lie­tu­vių ne­gąsdi­no Lit­r as ben­z i­n o kai­n uo­j a 3,45 li­ „Opel Ast­ros“ nuo­ma per par­ą kai­ na­vo 345 li­tus. to.

Ki­log­ra­mas jūros gėry­bių – 35 li­tai,

Skry­dis pir­myn ir at­gal pi­gių oro li­

2 ki­log­ra­mai ka­ra­liškųjų kre­ve­čių – apie 40 litų.

nijų bend­rovės lėktu­vu per Li­ver­pulį 4 žmonėms kai­na­vo apie 1900 litų.

Bu­te­lis bal­to­jo vy­no – nuo 1,8 li­to,

Bi­lie­tas Lo­ro pra­mogų par­ke (ja­ bu­te­lis alaus – nuo 3,45 li­to, ki­log­ra­ me – del­fi­nai, taip pat bal­to­sios or­kos, mas ba­nanų – nuo 2 eu­ro centų iki ki­to­kia van­dens gyvū­ni­ja) kai­na­vo apie 115 litų.

7 litų.

G.Pruns­kus ir jo žmo­na Vil­ma šią ke­lionę pa­si­do­va­no­jo per­nai abiejų minė­to 40-ies metų ju­bi­lie­jaus pro­ga. Vy­ras džiau­gia­si, kad ke­ lionę or­ga­ni­za­vo pa­ts, o ne pir­ko iš ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių: „Neiš­ lei­do­me nė pen­kių tūkstan­čių už skryd­žius, nak­vynę ten ir tar­pinė­ je sto­telė­je Li­ver­pu­ly­je, au­to­mo­ bi­lio nuo­mą, maistą, eks­kur­siją.“ Tie­sa, Gied­rius ne­slėpė, kad or­ ga­ni­zuo­jant sa­va­ran­kišką ke­lionę reikė­jo pa­va­ka­ro­ti in­ter­ne­te iš anks­to ieš­kant pi­ges­nių bi­lietų.

Už sep­ty­nias nak­vy­nes dviejų kam­ba­rių bu­te su vir­tu­ve lie­tu­viai su­mokė­jo 200 eurų. Iš bal­ko­no vi­ di­nia­me kie­me­ly­je matė­si ba­sei­ nas, iki van­de­ny­no te­bu­vo apie 50 metrų.

Am­ži­no pa­va­sa­rio sa­la va­di­na­ mo­je Te­ne­rifė­je, kur bu­vo fil­muo­ ja­mi ir „Žvaigžd­žių ka­rai“, lie­tu­ viai iš­si­nuo­mo­jo 2009 m. lai­dos au­to­mo­bilį „Opel Ast­ra“, juo per ten pra­leistą sa­vaitę nu­va­žia­vo apie 1400 ki­lo­metrų. Be­je, lie­tu­ vius pra­džiu­gi­no tai, kad stovė­ji­ mo aikš­telės bu­vo ne­mo­ka­mos. „Pas­ku­tinę dieną šei­ma man pa­ reiškė ne­pa­si­tikė­jimą dėl per­ne­lyg in­ten­sy­vaus gra­fi­ko ir dieną pra­ lei­do prie van­de­ny­no“, – juokė­si hu­morą mėgstan­tis Kau­no mu­zi­ ki­nio teat­ro so­lis­tas, ku­ris Te­ne­ rifė­je nė vie­nos die­nos ne­pra­lei­do pa­plūdi­my­je.

Pa­sie­ki­mas: nuo Teidės viršūnės de­be­sis be­veik ga­li­ma pa­siek­ti ran­ka.

plūdi­miuo­se su gel­to­nu, ru­du ar net juo­du smėliu ar žve­jo­ti, ypač po­pu­lia­ru – ra­jas. Vie­na sa­los da­ lis – bang­len­ti­ninkų, bur­len­ti­ninkų ir jėgos ait­varų gerbėjų ro­jus“, – kalbė­jo Gied­rius, su jo­gos inst­ruk­ to­re žmo­na Vil­ma ir vai­kais ap­ke­ liavęs visą salą.

Vie­nas įspūdin­giau­sių ke­lionės ob­jektų lie­tu­viams – ug­ni­kal­nis Teidė. Jis yra 3718 metrų aukščio.

Tai aukš­čiau­sia Is­pa­ni­jos viršūnė.

No­rint kop­ti į ug­ni­kalnį, ku­ris stūkso 2000 metrų aukš­čio senesnio vul­ka­no kra­te­ry­je – did­žiu­lia­ me gam­ti­nia­me smėlio ir pem­zos

am­fi­teat­re, – prie­š mėnesį rei­kia gau­ti lei­di­mus. „Jie ne­mo­ka­mi, – nu­ra­mi­no G.Pruns­kus. – Ta­čiau jei ne­turė­ si­te lei­di­mo, pa­kilę kel­tu­vu į 3500 metrų aukštį iki pat viršūnės kop­ ti jau ne­galė­si­te.“ Jautė­si kaip Mar­se

„Tai bu­vo did­žiau­sias iš­ban­dy­mas, nes mes norė­jo­me at­stumą iki ug­ ni­kal­nio įveik­ti iškart“, – šyp­so­jo­ si G.Pruns­kus, pa­sa­ko­da­mas, kaip kopė į Teidę. Įpras­tai tu­ris­tai au­to­mo­bi­liais at­va­žiuo­ja iki 2200 metrų aukš­čio,

Į Teidę rei­kia lei­di­mo

Lo­ro: pra­mogų par­ke di­de­lio su­si­domė­ji­mo su­lau­kia orkų pa­si­ro­dy­mas.

Did­žiau­sio­je Ka­narų sa­lo­je ga­li­ma ap­si­sto­ti ir pa­la­pinė­se, ir pra­ban­ giuo­se vieš­bu­čiuo­se, iš­si­nuo­mo­ti bu­tus ar apar­ta­men­tus. „Ši vul­ka­ninės kilmės sa­la la­ bai įvai­ri – ga­li ilsė­tis pa­sy­viai pa­

Ki­taip: vaiz­das nuo Teidės lei­do pa­si­jus­ti it Mar­se.

23

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

sar­dinės lai­do­tuvė­se

paskui ko­pia iki 3200 metrų aukš­ ty­je esan­čios nak­vynės vie­tos, o pri­pratę prie slėgių skir­tu­mo anks­ti ry­te ko­pia iki viršūnės, ten pa­si­tin­ka te­kan­čią saulę. „Pradė­ jo­me kop­ti penktą va­landą ry­to pa­si­švies­da­mi pro­žek­to­riais, o oro tem­pe­ratū­ra siekė 8 laips­nius šal­ čio, – pa­sak Gied­riaus, Te­ne­rifė­ je vie­nu me­tu ga­li pa­ma­ty­ti be­ veik vi­sus metų lai­kus. – Ko­piant vai­kus bu­vo užplū­du­si pe­si­miz­mo ban­ga, nes gal­va plyš­te ply­šo.“ Try­li­ka­me­tis Ai­das ištvėrė iki 3500 metrų ir pa­si­li­ko prie kel­tu­ vo, kur bu­vo ne­ma­žai žmo­nių. Tre­

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

jais me­tais vy­res­nis Dai­nius už­li­po aukš­tyn dar 50 metrų. „Žmo­na sakė, kad į ša­lis svir­ du­lia­vau kaip gir­tas, – juokė­si G.Pruns­kus. – Vir­šu­je, prie kra­ te­rio, tvy­ro­jo sie­ros kva­pas, do­mi­ na­vo gel­to­na ir ža­lia spal­vos, gal­va be­veik galė­jai pa­siek­ti de­be­sis.“ Pats įspūdin­giau­sias vaiz­das – saulės tekė­ji­mas – ke­liau­to­ jus pa­si­ti­ko nu­ėjus treč­dalį ke­lio.

Jie jautė­si tar­si Mar­se: juo­di la­vos lie­žu­viai, raus­va uo­lie­na, ku­ri pa­ tekė­jus sau­lei pa­rau­do­na­vo ir at­ rodė pri­bloš­kia­mai.

Vie­toj kry­žių – fa­lai

„Mes de­gi­na­me Morę, o jie – sar­ dinę, – so­lis­tas stebė­da­ma­sis kalbė­jo apie Co­so pa­radą, ku­ris pri­me­na garsų Bra­zi­li­jos Rio de Ža­ nei­ro kar­na­valą. – Vy­rai per­si­ren­ gia mo­terų dra­bu­žiais, mo­te­rys – vyrų. Kars­te ne­ša sar­dinę, o vie­toj kry­žių – fa­lus.“ Dar vie­nas nu­ste­binęs vaiz­das – dau­gybė vištų tar­pek­liuo­se, nors iki ar­ti­miau­sių gy­ve­namųjų namų – apie pu­sant­ro ki­lo­met­ro.

Lie­tu­viui eg­zo­tiš­kai at­rodė ir ke­ lios ak­me­ninės ant uo­los tarp ak­ menų įsisp­rau­du­sios Ča­mor­go kai­me­lio tro­bos, vie­tos gy­ven­to­ja, galvą pri­si­den­gu­si somb­re­ru, švy­ tu­rys, pa­kelė­je ma­ty­tos kom­po­zi­ ci­jos iš kriaušės for­mos vy­no bu­te­ lių ir še­šios Gvi­ma­ro pi­ra­midės. „Įspūdį pa­li­ko ir ant šlai­to ky­šan­ tis uo­los ga­ba­las, ap­li­pin­tais ak­me­

ni­mis, ir ap­leis­tas mūri­nis būstas, – sakė G.Pruns­kus. – Stebė­jomės, kaip ten bu­vo įma­no­ma gy­ven­ti? Že­myn – 200 metrų il­gio skar­dis į van­de­nyną, iki viršūnės – ki­lo­ met­ras.“ Su­ti­ko daug rusų

Per dau­giau nei sa­vaitę, pra­leistą Te­ne­rifė­je, lie­tu­viai mėsos be­veik ne­valgė. Anks­ti rytą Gied­rius ei­da­ vo į žvejų tur­gelį ir pirk­da­vo įvai­ riau­sių jūros gėry­bių. Gy­vas jam ne­ma­ty­tas įvai­rias­pal­ves žu­vis (iš tų jūros gėry­bių pa­ži­no­jo tik aš­ tuon­ko­jus ir ka­ra­lišką­sias kre­ve­ tes) pa­sver­da­vo, iš­da­rinė­da­vo.

Sa­lo­je la­bai daug tu­ristų iš įvai­ rių pa­sau­lio ša­lių. Kas­met čia ap­si­ lan­ko dau­giau nei 5 mln. smal­suo­ lių, poil­siau­tojų. „Be­ne dau­giau­sia su­ti­ko­me ru­ sų“, – pri­pa­ži­no G.Pruns­kus ir šyp­telė­jo, pri­si­minęs vieną epi­ zodą.

Mas­kos tar­pek­liu 600 me­ trų aukš­ty­je jis pa­matė ko­pian­čią ne­spor­tiš­ko su­dėji­mo mo­terį su trum­pu si­jo­nu­ku, ap­sia­vu­sią ba­ sutė­mis, ir įsis­py­rusį į šle­pe­tes vy­ rą su po­lie­ti­le­ni­niu mai­še­liu. „Ru­sai“, – pa­manė Gied­rius, ir ne­tru­kus jo pro­gnozė pa­si­tvir­ti­no.

Perspėjęs ne­lai­pio­ti su ba­sutė­mis slid­žiu kalnų tar­pek­liu lie­tu­vis iš­ gir­do klau­simą: „Jūs iš Ry­gos?“ „Ne, iš Lie­tu­vos“, – at­sakė so­lis­ tas ir su­laukė dar vie­no ru­so klau­ si­mo: „O ji to­li nuo Ry­gos?“

Vir­šu­je, prie kra­ te­rio, tvy­ro­jo sie­ ros kva­ pas, do­ mi­na­vo gel­to­na ir ža­lia spal­vos, gal­va be­veik galė­jai pa­siek­ti de­be­sis.

Gro­žis: did­žiau­sio­je Ka­narų sa­lo­je įspūdin­gi gam­tos

vaiz­dai už­bu­ria.

Ga­lybė: Te­ne­rifės kran­tus iš visų pu­sių ska­lau­ja At­

lan­to van­de­ny­nas.

24

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

La­dy Ga­ga pa­de­monst­ra­vo sa­vo naujųjų gast­ro­lių kos­tiu­mus Pop­mu­zi­kos su­perž­vaigždė La­dy Ga­ga pa­de­monst­ra­vo ke­tu­ris kos­ tiu­mus, ku­riuos dėvės per kon­ certą, grei­tai vyk­siantį Pietų Korė­ jo­je. Tarp jų – tri­ko, pa­puoš­tas gi­ta­ ro­mis, ir did­žiulės pia­ni­no kla­viatū­ ros pa­vi­da­lo gal­vos ap­dan­ga­las.

Ame­ri­kietė at­likė­ja taip pat vilkės ma­dos namų „Gior­gio Ar­ma­ni“ su­ kur­tus kos­tiu­mus per ke­tu­ris ki­tus kon­cer­tus, pra­dėda­ma Seu­le pa­ sau­li­nes gast­ro­les „Born This Way Ball“, kaip nu­rodė bend­rovė „Shin­ se­gae In­ter­na­tio­nal“ – „Ar­ma­ni“ vers­lo par­tnerė Pietų Korė­jo­je.

Dai­ni­ninkė į Pietų Korėją at­vy­ko va­kar, li­kus sa­vai­tei iki pa­si­ro­dy­mo Seu­le, ku­ris pra­dės jos gast­ro­les po Aziją ir 21 Eu­ro­pos miestą.

Nau­jo­jo­je kos­tiumų ko­lek­ci­ jo­je, ati­tin­kan­čio­je ekst­ra­va­gan­ tišką La­dy Ga­gos sti­lių, taip pat bus juo­das tri­ko iš žvil­gan­čių vi­ ni­li­nių vamz­de­lių, su­tvir­tintų me­ ta­linė­mis sąsa­go­mis ir stik­linė­mis puoš­me­no­mis.

Ki­tas ap­temp­tas ap­da­ras bus pa­ si­ūtas iš tink­linės med­žia­gos, pa­ puoš­tas ku­tais, tvis­kan­čiais nuo kris­talų, ir ašt­riais dyg­liais.

„Di­rek­to­rius.“ Taip už­ra­šy­ta ant Kau­ no tar­dy­mo izo­lia­ to­riaus va­dovės Ži­ vilės Mikė­naitės ka­ bi­ne­to durų. Ji – pir­ mo­ji per Lie­tu­vos baus­mių is­to­riją mo­te­ris, va­do­vau­ jan­ti to­kiai įstai­gai.

Kai ku­rių dar­buo­ tojų ge­le­ži­ne jau pa­va­din­ta mo­te­ris į vy­riš­kos gi­minės žodį rea­guo­ja to­le­ ran­tiš­kai.

Di­rek­torė: Ž.Mikė­naitė – pir­mo­ji mo

Šiuo­lai­kiš­ki kos­tiu­ mai bu­vo pa­ga­min­ti iš med­žiagų, ku­rios įkūni­ja šių gast­ro­lių fu­tu­ris­tinę kon­cep­ciją.

Da­rius Sėle­nis

pa­gar­ba, dėme­sys, kai jai už­leid­žia sėdimą vietą, pra­leid­žia pro du­ris.

– „Di­rek­to­rius“ – tai žo­dis var­to­ ja­mas bend­rinė­je kal­bo­je. Ne­su fe­ mi­nistė, tad koks skir­tu­mas? – ti­ ki­no Kau­no tar­dy­mo izo­lia­to­riaus di­rek­torė Ž.Mikė­naitė.

– Džia­zas – jūsų silp­nybė?

– Ne. Tik vie­nas iš po­mėgių. Taip pat ke­lionės, fil­mai, kny­gos. Tie­sa, jas skai­tau, kai būna lai­ko. Daž­ niau­siai grįžtu kaip iš­sunk­ta cit­ ri­na. Dau­giau­sia skai­tau per ato­ sto­gas. Vie­na naujausių, ku­rią skai­čiau, – apie stre­so val­dymą.

d.selenis@diena.lt

– Dir­ba­te vy­riš­ko­je įstai­go­je, kur mo­te­ris, juo­lab va­dovė, – la­bai ne­įpras­tas reiš­ki­nys.

– Kodėl vy­riš­ko­je? Vi­siš­kai ne­su­ tin­ku. Man įdo­mu. Iš­ban­dy­mas, ar su­gebė­siu.

La­dy Ga­ga, pa­garsė­ju­si sa­vo akiplė­šiš­ku sti­liu­mi ir pro­vo­kuo­ jan­čiais pa­si­ro­dy­mais, taip pat vil­ kės ilgą kūno spal­vos la­tek­sinę tu­ niką su tri­kam­piais ak­cen­tais ant krūtinės ir vei­do. „Šie šiuo­lai­kiš­ki kos­tiu­mai bu­ vo pa­ga­min­ti iš med­žiagų, ku­rios įkūni­ja šių gast­ro­lių fu­tu­ris­tinę kon­cep­ciją“, – nu­rodė „Shin­se­ gae“ ir pri­dūrė, kad šie dra­bu­ žiai taip pat bus de­monst­ruo­ja­mi Hon­kon­ge, Sin­gapū­re, Aust­ra­li­jo­ je ir Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je.

Pietų Korė­jos pa­reigū­nai užd­raudė į ant­rąjį šio­je ša­ly­je La­dy Ga­gos kon­certą įleis­ti jau­nes­nius nei 18 metų žiū­ro­vus, kai jos šou bu­vo pri­pa­žin­tas ne­tin­ka­mu jau­ nes­nei pub­li­kai.

Re­li­ginės or­ga­ni­za­ci­jos pro­tes­ ta­vo prie­š šiuos kon­cer­tus, kal­tin­ da­mos dai­ni­ninkę pa­lai­kant ho­mo­ sek­sua­lumą ir po­rnog­ra­fiją.

La­dy Ga­ga, ku­rios tik­ra­sis var­das – Ste­fa­ni Joan­ne An­ge­li­na Ger­ma­ not­ta, yra su­kūru­si daug hi­tais vė­ liau ta­pu­sių dainų, iš jų – „Bad Ro­ man­ce“ ir „Po­ker Fa­ce“.

Dai­ni­ninkė pla­nuo­ja šie­met su­ reng­ti 110 kon­certų. Per­nai ge­gužę ji iš­lei­do la­bai sėkmingą al­bumą „Born This Way“ – pa­sau­ly­je par­ duo­ta jau be­veik 6 mln. jo ko­pijų. Ši pro­vo­ka­torė pro­fe­sio­nalė, JAV žur­na­lo „Ti­me“ įvar­dy­ta kaip vie­ na iš 100 įta­kin­giau­sių ma­dos iko­ nų, ste­bi­no sa­vo gerbė­jus itin eks­ cent­riš­kais dra­bu­žiais – pra­de­dant su­kne­le iš švie­žios mėsos, bai­giant ap­da­ru iš plas­ti­ki­nių bur­bulų.

BNS inf.

Tik­ram vy­rui

– To­kia mo­te­ris tu­ri būti „uch“.

Kaip ru­sai sa­ko „ba­ba...“ – ... s jai­ca­mi? (Kva­to­ja­si.) Ne­ma­ nau. Juk ir vyrų yra, ku­riuos ga­li­ me pa­va­din­ti le­be­do­mis, ki­taip ta­ riant – skys­ta­kiau­šiais. O mo­te­rys ga­li viską tvar­kin­gai su­skirs­ty­ti. Tai pri­klau­so nuo as­me­ni­nių sa­vy­bių.

Kai yra pi­nigų, leng­va būti vy­ ru, o kai nėra, at­si­ran­da sun­kumų.

Vis­kas gu­la ant mo­ters pe­čių. Ne tik mais­to ga­my­ba. Gal sunk­me­čiu ir rei­kia to­kių mo­terų?

– Mo­te­rys gro­bia vald­žią?

– Man ne­pa­tin­ka žo­dis „grob­ti“.

Aš da­ly­va­vau kon­kur­se su tri­mis vy­rais. Bu­vo ver­ti­na­ma daug kas: už­sie­nio kal­bos mokė­ji­mas, at­li­ ko­me įvai­rius tes­tus, te­ko bėgti ki­ lo­metrą ir 100 metrų tvos­kiant 30 laips­nių karš­čiui.

– Mo­te­rys pe­ri­ma vald­žią ap­ gau­le?

– Mo­te­rys stip­rios, pro­fe­sio­na­lios.

Ne tik Lie­tu­vo­je. Is­to­ri­ja me­na įvai­ rių mo­terų. Juk narp­lio­jant vy­riš­ kus rei­ka­lus ne­re­tai sa­ko­ma: „Ieš­ kok mo­ters.“

„Scan­pix“ nuo­tr.

– Jūs – už au­gan­čią fe­mi­niz­mo bangą? Suo­mi­jos ar Da­ni­jos mo­de­lis Lie­tu­vo­je pa­tiktų?

– Ne! Man pa­tin­ka mo­te­riai ro­do­ma

– Pri­tai­ko­te ko­le­goms?

– Visų pir­ma pri­tai­kau sau. Ten su­ra­šy­tos ži­no­mos tie­sos, bet jas rei­kia pa­si­kar­to­ti. Kai mo­ki su­val­ dy­ti sa­ve, ge­riau bend­rau­ti ir su ko­ le­go­mis.

Apie mo­te­ris daug ra­ šy­ta, ta­py­ta, bet nie­ kas tiks­liai ne­įvar­di­ jo, kas yra mo­te­ris.

Ir pui­ku, kad mo­terį ma­to­me skir­tin­gai.

– Ku­riems la­bai ne­leng­va, kai va­dovė – mo­te­ris?

– Tik­ram vy­rui tai ne­turės įta­ kos. Ne­vy­riš­ka už nu­ga­ros kalbė­ti, svars­ty­ti. Nemėgs­tu int­rigų. Vi­sa­ da sa­kau: sėda­me ir at­vi­rai pa­si­ kal­ba­me.

– Ar, Tar­dy­mo izo­lia­to­riaus di­ rek­torės nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je yra daug tikrų vyrų?

– Yra la­bai daug rimtų, at­sa­kingų, vai­kus au­gi­nan­čių vyrų. Su draugė­mis kar­tais pa­si­kal­ba­me: „Oi, mes, mo­te­ rys...“ Bet juk ne­re­tai vyrų ne­įver­ti­na­ me. Kas mes, mo­te­rys, be jų? Kaip pa­ si­ju­siu mo­te­ri­mi, jei jų ne­bus? Be to, au­gin­ki­me vy­rus to­kius, ko­kius no­ ri­me juos ma­ty­ti. O kas dau­giau­ sia jiems duo­da? Ma­ma, dar­že­lio

25

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

ne­svar­bu, kad va­do­vau­ja mo­te­ris – Tai, jog bu­vo­te mo­ky­to­ja, da­ bar – va­dovė, leid­žia spėti, kad val­din­gu­mas, troš­ki­mas dėme­ sio, ora­to­rystė jums būdin­ga?

– Hm... Ga­li­ma dis­ku­tuo­ti: ly­de­ riais tam­pa­ma ar gims­ta­ma? Nuo dar­že­lio, mo­kyk­los būda­vau ly­derė.

Tie­sa, ma­nau, kad ly­de­rius ga­li­ma ir išug­dy­ti.

– Ly­derė galėtų iš­gy­ven­ti ne­gy­ ve­na­mo­je sa­lo­je?

– Taip. Nors vie­natvė šiais lai­kais yra pra­ban­ga.

o­te­ris Lie­tu­vo­je, va­do­vau­jan­ti baus­mių at­li­ki­mo įstai­gai.

auklė­to­ja, mo­ky­to­ja – daž­niau­siai mo­te­rys.

– Bend­rau­ja­te leng­vai, šyp­ sotės, bet ži­nau, kad dar­be esa­te griež­ta ir su­ke­lia­te daug vėjo.

– Iš kur ži­no­te? Ne­su la­ba griež­ta.

Rei­ka­lau­ju, kad vis­kas būtų pa­gal teisės ak­tus. Iš pra­džių gin­či­jau­ si su kai ku­riais dar­buo­to­jais. Kad ir dėl į pro­ku­ratūrą, teis­mus siun­ čiamų raštų su klai­do­mis. Tai nėra smulk­me­na, tai – mūsų vei­das. Da­ bar tai iš­gy­ven­din­ta.

– Ir pa­daugė­jo biu­rok­ra­ti­jos?

– Kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri pri­siim­ti at­sa­ko­mybę. Kiek­vie­nas bet ko­kios sri­ties va­do­vas atei­na su nau­jais rei­ka­la­vi­mais. Bet aš la­bai my­liu žmo­nes, jau­čiu at­sa­ko­mybę už tuos, ku­rie yra už manęs.

– O už jūsų yra daug prie­šų?

– Ne­ma­nau. Taip, ne vi­si pri­ta­ria.

No­ri išei­ti? Jų pro­ble­ma, jie tu­ri ga­ li­mybę pa­si­rink­ti. Ar­ba pri­si­de­ri­na­ me ir dir­ba­me, ar­ba ne. Ta­čiau ki­tam va­do­vui galbūt jis bus tin­ka­mas? Nė­ ra daug blogų žmo­nių, yra tik blo­gi poel­giai. Ir karų nie­kas ne­lai­mi. Net ir ma­nan­tys, kad laimė­jo.

– Se­na indėnų le­gen­da sa­ko, kad kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri sa­vy­je du vil­kus – juodą ir baltą. Kokį mes au­gi­na­me, toks ir au­ga?

– Būtent! Kaip ir su pia­ni­no kla­ vi­šais. Jei gro­si bal­tais, die­na bus švie­si, jei juo­dais – tam­si.

– Jūs leng­vai iš­tar­dy­tumė­te žmogų?

– Ne­ži­nau. (Šyp­so­si.)

– Taip gud­riai šyp­sotės, tar­si gal­vo­tumė­te, na, pa­pul­tum man į ran­kas!

– Vie­na – fi­ziš­kai, ki­ta – psi­cho­ lo­giš­kai. (Juo­kia­si.) Yra įvai­rių tech­nikų. Pa­vyzd­žiui, kūno kal­ba

Kai yra pi­nigų, leng­va būti vy­ru, o kai nėra, at­si­ran­da sun­kumų.

Vis­kas gu­ la ant mo­ ters pe­čių.

– Die­vas su­kūrė lai­ko pa­kan­ka­ mai, o mes ren­kamės...

– ...prio­ri­te­tus. Taip. Aš nuo­lat esu tarp žmo­nių. Man vis­ko rei­kia. No­ riu to­bulė­ti: mo­ky­tis, ap­si­lan­ky­ti pa­ro­do­se, ki­ne, kon­cer­te, pa­tir­ti ką nors nau­jo.

– Tai pa­gal šią lo­giką at­si­skyrė­ lis vie­nuo­lis ne­to­bulė­ja?

– Tai – to­bulė­ji­mas aukš­čiau­siu ly­ giu. Savęs at­ra­di­mas. Bet tam rei­kia pri­bręsti ir tai – stip­ru. Žmonėms už­tektų gam­tos. Vi­sa ki­ta su­gal­vo­ta dirb­ti­nai. Norė­čiau pa­būti bent tris mėne­sius at­si­skyrėlė, bet yra duk­ra.

– Kiek duk­rai metų?

– Greit bus še­šio­li­ka.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

– rankų ges­tai, kojų ju­de­siai. Bet juos rei­kia kar­to­ti, nes pri­mirš­tu.

Esu ga­na at­vi­ras žmo­gus. Duk­ra kar­tais sa­ko: „Ma­ma, ma­žiau ges­ ti­ku­liuok.“ – Bet jus iš­tar­dy­ti ne­leng­va?

– Jūs ma­ne jau tar­do­te.

blogų sa­vy­bių. Kad ir reik­lumą. Bet kam to rei­kia?

– Ko­kią did­žiau­sią bausmę pa­ tyrė­te gy­ve­ni­me?

– Kai nuo vėžio mirė ma­no ma­ma.

– Leid­žia­te sau flir­tuo­ti dar­be?

– Ge­riau to ne­būtų, ypač prie nu­ teistųjų. Dėl ope­ra­ci­jos vieną jų iš­lei­do­me ato­stogų. Ko­vo 8-osios pro­ga jo sūnus at­nešė ro­žių. La­bai pa­dėko­jau, bet ne­priė­miau.

– Daug lai­ko reikė­jo sa­ve vėl su­dėlio­ti iš da­lių?

– Trejų metų... Su ma­ma bu­vo­ me itin ar­ti­mos. Ži­no­da­vau: nu­va­ žiuo­siu pas ją, ir vis­kas bus ge­rai. Iš pra­džių bu­vo la­bai sun­ku. Te­ko iš­ mok­ti gy­ven­ti vie­nai. Mirę abu ma­ no tėvai, se­ne­liai.

– Po to būtų įvai­rių in­terp­re­ta­ cijų? Juo­lab kad mo­te­rys ne­re­ tai įsi­my­li ka­li­nius.

– Vis­ko būna. Kar­tais įsi­my­li net ge­riau­sios psi­cho­logės.

– Ži­vi­le, na­mie jūs turbūt mie­ lai pa­si­duo­da­te, kad jums va­ do­vautų?

– O, taip! (Šyp­so­si.) Ati­duo­du at­ sa­ko­mybę, ir man ra­mu.

– Be­je, prie­š pus­metį žadė­jo­ te, kad jūsų dar­be bus dau­giau gėlių.

– Taip ir yra. Pa­va­sarį dar dau­ giau bus. Fon­tanėlį kie­me įren­ gia­me. Sut­varkė­me rūkomąjį, kur bu­vo tik dvi kėdės ir pa­pras­tas ki­ bi­ras. Te­le­vi­zo­rių, kurį la­bai re­tai žiūrė­jo pa­va­duo­to­jas, per­kėlėme į pri­žiūrė­tojų poil­sio kam­barį. Pa­ ka­bi­no­me pa­veikslą.

– Kas jus val­do?

– Apie na­mus ne­kal­bu. As­me­ni­ nis gy­ve­ni­mas – griež­tai ne. To­kie prin­ci­pai.

– Ko­kia mo­te­ri­mi sa­ve įvar­dy­ tumė­te?

– Mo­te­ri­mi. Tai daug. Apie mo­te­ ris daug ra­šy­ta, ta­py­ta, bet nie­kas tiks­liai ne­įvar­di­jo, kas yra mo­te­ris. (Šyp­so­si.) Ir pui­ku, kad mo­terį ma­ to­me skir­tin­gai.

– Taip. Ta­čiau ko­kią ma­to­te sa­ve?

– Bend­rau­jan­čią, linksmą, nuo­ šird­žią, su­pran­tan­čią, be­si­gi­li­nan­ čią, dau­giau iman­čią nei duo­dan­ čią, linksmą, įdo­mią.

– Oho! Iš kuk­lu­mo ne­mir­si­te.

– O jūs apie sa­ve la­bai blo­gai gal­ vo­ja­te? (Juo­kia­si.) Ga­liu pa­minė­ti ir

– Maiš­ta­vi­mas, drau­gai, nak­ ti­nis gy­ve­ni­mas, konf­l ik­tai su suau­gu­siai­siais?

– Ne. Bet ne­pa­sa­ko­siu. Tarp mū­ sų nėra ato­trūkio, todėl ir į „Kau­ ną Jazz“ va­žiuo­si­me kar­tu.

– Kodėl šiau­lietė gy­ve­na Vil­ niu­je ir va­žinė­ja į darbą Kau­ ne?

– Vil­niu­je – jau 10 metų, ten no­ ri gy­ven­ti šei­ma. Jei la­bai il­ gai dir­bu, lie­ku Kau­ne pas drau­gus. Kau­nas – la­bai gra­žus ir jau­kus. Tik, gai­ la, ap­leis­tas. Ma­tau kokį uni­kalų namą, o jis jau ap­trupėjęs. Gra­žu pa­ si­vaikš­čio­ti gat­velė­mis, pa­si­gėrėti praei­viais, ypač – sme­to­niš­ko­mis mo­čiutė­mis.

– Ar jūs čia trum­pam?

– Gal... Pri­si­riš­ti ne­rei­kia. Man čia įdo­mu, yra naujų ga­li­my­bių. Sten­ giuo­si ne­pri­si­riš­ti prie daiktų. Būtų pui­ku ne­pri­si­riš­ti ir prie žmo­nių.

– Dvel­kia bu­diz­mu...

– Taip... Skai­tau įvai­rias kny­gas. Pradė­jau nuo „Vie­nuo­lis, ku­ris par­davė „Fer­rarį“... Nors prie žmo­nių pri­si­ ri­šu. Išei­da­ma iš de­par­ta­men­to ra­ šiau at­si­svei­ki­ni­mo laišką ir ver­kiau.

– Jūs gimė­te va­sa­rio 14-ąją...

– (Juo­kia­si.) Aha, aš su­kur­ta mei­lei.

– Ką la­biau­siai my­li­te? Dukrą?

– Dukrą. Po to – vi­sus ki­tus žmo­nes.

– Ar Tar­dy­mo izo­lia­to­riaus di­ rek­torė yra prie­š mir­ties baus­ mę? Pra­šo­me at­sa­ky­ti nuo­šird­ žiai, o ne pa­gal ES rei­ka­la­vi­mus.

– Tos dis­ku­si­jos ma­ny­je vyks­ta.

Nie­kas ne­tu­ri teisės atim­ti gy­vybės.

Kar­tais gal­vo­ju, kad už be­pro­tiš­kai bai­sius nu­si­kal­ti­mus turė­tum at­sa­ ky­ti. Ži­nau, kad yra vietų, kur užmė­ to ak­me­ni­mis, Ki­ni­jo­je į kaimą at­ va­žiuo­ja au­to­bu­siu­kas ir grei­tai pri­tai­ko mir­ties bausmę. Bet aš vis dėlto bal­suo­čiau prie­š mir­ties baus­ mę. Die­vas davė, te­gul jis ir ati­ma.

– Jūs ti­ki­te Dievą?

– Ti­kiu. Kiek­vieną rytą su­kal­bu mal­ das „Tėve mūsų“ ir „Svei­ka, Ma­ri­ja...“ O va­ka­re – vėl mal­da ir ap­ta­ri­mas, ką pa­da­riau, ką galė­jau pa­da­ry­ti ge­riau.

– Kaip pa­bėgti iš Kau­no tar­dy­ mo izo­lia­to­riaus?

– (Juo­kia­si.) Pabėg­ti ne­įma­no­ma.

– Bet taip yra buvę.

– Da­bar tas ke­lias už­kirs­tas.

– Už­da­rai vieną ke­lią, at­si­ve­ria ki­tas.

– Pa­sau­ly­je pa­ bėga ir iš la­ biau­siai sau­ gomų kalė­jimų.

Bet lengvų ke­ lių nėra. Kaip ir gy­ve­ni­me.

– Jūs ten ne­le­galų ginklų fab­rikėlį tu­ri­te ar ko­kai­nu pre­kiau­ja­te?

– Ne, ne! (Juo­kia­si.) As­me­ni­nis gy­ ve­ni­mas yra tik ma­no.

– O pa­si­sėdėji­mai su draugė­ mis, vy­nas, džia­zas?

– Tai nėra taip as­me­niš­ka.

– Po va­karė­lio su draugė­mis pra­tęsi­mo jūsų na­muo­se ne­ būna?

– Ne. Ma­no na­mai – ma­no tvir­ tovė. Man tai la­bai svar­bu.

– Ko­kių dar tu­ri­te prin­cipų?

– El­kis su ki­tu taip, kaip norė­tum, kad elgtų­si su ta­vi­mi. Drau­gystė, san­ty­kiai taip pat rei­ka­lau­ja in­ ves­ti­cijų. Draugė prie­š aš­tuo­ne­rius me­tus tei­sin­gai pa­sakė: drau­gys­ tei rei­kia skir­ti lai­ko, dėme­sio, ati­ du­mo. Mes, nie­ko ne­davę, no­ri­me gau­ti at­gal.

Meš­kiu­kas: žaislą, ku­ris tu­ri sau­go­ti di­rek­torę Ž.Mikė­naitę, pa­do­va­no­

jo VRM Vi­daus tar­ny­bos pul­kas.

26

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

Pi­te­rį ka­li­na XIX am­žiu­je Sankt Pe­ter­bur­gas savo architektūri­ niais užmojais ne­no­ri nu­si­leis­ti sos­ti­ nei Mask­vai. Ant­ro­jo pa­gal dy­dį Ru­si­jos mies­to nau­jo­ji ar­chi­tek­tū­ra ver­ti­na­ma ne­vie­na­reikš­miš­kai: sta­ty­ti XIX a. sti­liu­ mi čia įpras­ta, o šiuo­lai­ki­niai pro­jek­tai iš­ ve­ja­mi.

Istorinis: Eugenijaus Gerasimovo sukurtas viešbutis nesiskiria nuo

statytų prieš kelis šimtus metų.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Kas nau­jo pa­sta­ty­ta Sankt Pe­ter­ bur­ge, ga­lima pa­ma­ty­ti dar dvi sa­vai­tes veik­sian­čio­je pa­ro­do­je „Šiuo­lai­ki­nė Sankt Pe­ter­bur­go ar­ chi­tek­tū­ra“. Eks­po­zi­ci­ja iš­ka­bin­ ta Kauno vers­lo cent­ro BLC ves­ti­ biu­ly­je. Į pa­ro­dos ati­da­ry­mą at­vy­ku­si vie­no­je Sankt Pe­ter­bur­go pro­jek­ ta­vi­mo stu­di­jų dir­ban­ti Liud­mi­ la Li­cha­čio­va už­ver­tė gal­vą ir at­ si­du­so: „Ži­nau, kad anks­čiau tai bu­vo Mies­tų pro­jek­ta­vi­mo ins­ti­ tu­to rū­mai.“ In­ter­viu dienraščiui da­vu­si L.Li­ cha­čio­va pa­ti ka­dai­se dir­bo ana­lo­ giš­ko­je įstai­go­je, ji su ko­le­go­mis at­vyk­da­vo į Lie­tu­vą su­si­pa­žin­ti su ki­to­kia ar­chi­tek­tū­ra. Pra­bė­go de­ šimt­me­čiai, o Ru­si­jos ar­chi­tek­tams no­ri­si pail­sė­ti nuo ru­siš­kos gi­gan­ to­ma­ni­jos, pa­si­kly­di­mo lai­ke.

Liud­mi­la Li­cha­čio­va:

Tei­gia­mos ypatybės, ku­rias anuo­met ver­ ti­no­me lie­tu­vių ar­ chi­tek­tū­ro­je, iš­li­ko ir da­bar. Tai mas­te­ lio po­jū­tis, pro­por­ci­ jos, de­ta­lės. Vi­sa tai jūs tu­ri­te.

Nepastatė: prancūzų architekto D.Perrault suprojektuoto operos

teatro peterburgiečiai turėti nepanoro.

– Ar tu­ri Sankt Pe­ter­bur­go ar­ chi­tek­tū­ra sa­vi­tu­mų?

– Mū­sų mies­to iš­skir­ti­nu­mai vie­ nus džiu­gi­na, o ki­tus prie­šin­gai – liū­di­na. Ko­ne vi­sa ar­chi­tek­tū­ra, kad ir ko­kia ji bū­tų, net šiuo­lai­ki­ nė, pa­klūs­ta kla­si­kai. Ki­tur vy­rau­ jan­tys sti­liai pas mus pi­ko taip ir ne­pa­sie­kia, bū­na tar­si no­kau­tuo­ ja­mi ir pa­su­ka­mi kla­si­ki­niu ke­liu.

An­tai konst­ruk­ty­viz­mas pas mus

Daugiabučiai: šį kompleksą „Studio 17“ architektai sukūrė drauge su kolegomis iš Suomijos.

minkš­tes­nis nei Mask­vo­je. Se­ce­si­ja pas mus la­bai grei­tai vir­to neok­la­ si­ka. Šiuo­lai­ki­nė ar­chi­tek­tū­ra taip pat sten­gia­si pri­si­lai­ky­ti kla­si­ki­ nių dės­nių.

– Ar ant­ra­ja­me Ru­si­jos mies­te jun­ta­mas sie­kis bū­ti pa­na­šiems į Va­ka­rus?

– Sup­ran­ta­ma, žmo­nės var­to žur­ na­lus, in­for­ma­ci­jos da­bar la­bai daug. Ačiū Die­vui, žmo­nės ke­liau­ja po už­sie­nį ir ga­li vi­sa tai pa­ma­ty­ti pa­tys. Sa­ko­te sie­kis? Mū­siš­kiai taip pat no­ri ge­ros ar­chi­tek­tū­ros, bet ne­ si­sten­gia ko­pi­juo­ti.

– Gal­būt ar­chi­tek­tū­ri­nam sti­ liui įta­ką da­ro ne tiek ar­chi­tek­ tas, kiek už­sa­ko­vas?

– Ži­no­ma, taip vi­sa­da bū­na. Kur ras­ti ge­rą už­sa­ko­vą?

– Kai ku­rie pa­ro­do­je pri­sta­to­ mi pa­sta­tai nė neat­ro­do sta­ty­ti da­bar, o ma­žiau­siai prieš šimt­ me­tį...

– Taip, yra to­kių pa­vyz­džių. To­ kius stan­dar­tus nu­sta­tė už­sa­ko­ vai. Štai vie­nas nau­jų vieš­bu­čių mies­to cent­re yra sta­ty­tas XIX a. sti­liu­mi. Na taip, tai gin­čy­ti­nas ob­jek­tas. Fak­tas, kad pas mus yra ir to­kių spren­di­mų. Daug kas no­ ri sė­dė­ti is­to­ri­niuo­se pa­sta­tuo­ se, ir ne­svar­bu, kad jie pa­sta­ty­ ti nau­jai.

– Ar tai priim­ti­na?

– Pro­fe­sio­na­lai to ne­pa­tei­si­na.

Ta­čiau Sankt Pe­ter­bur­gas tuo ir sa­vo­tiš­kas. Ei­li­niams žmo­nėms, ku­rie ne­tu­ri ar­chi­tek­tū­ri­nio iš­si­la­ vi­ni­mo, to­kie is­to­ri­niai nau­jai sta­ ty­ti na­mai la­bai pa­tin­ka. Jie ma­ no, kad Sankt Pe­ter­bur­ge tik to­kius na­mus ir rei­kia sta­ty­ti. Be­je, šia­ me skly­pe, ku­ria­me pa­sta­ty­tas is­ to­riz­mą ko­pi­juo­jan­tis vieš­bu­tis, prieš tai bu­vo nu­ma­ty­ti dar bent du pro­jek­tai, bet jie ne­bu­vo rea­li­ zuo­ti. Vie­nas pro­jek­tas bu­vo ab­ so­liu­čiai šiuo­lai­ki­nis – pa­pras­tų for­mų, ap­dai­lai bu­vo nu­ma­ty­tas stik­las. Vis dėl­to jis ne­bu­vo pa­ tvir­tin­tas.

– Ar bu­vo to­kių šiuo­lai­ki­nių pa­ sta­tų, ku­rie, ne­pai­sant prieš­ta­ rin­gos vi­suo­me­nės nuo­mo­nės, vis tiek buvo pa­sta­tyti?

– Už­mo­jų sta­ty­ti mo­der­nius na­ mus bu­vo, bet jų, de­ja, ne­pas­ta­tė.

Maž­daug prieš de­šimt­me­tį mies­to val­džio­je buvo juntama pro­va­ka­ rie­tiš­ka nuo­tai­ka. Bu­vo pa­skelb­tas

Išs­kir­ti­nu­mas: di­džiau­sias Ru­si­jos u

ar­chi­tek­tū­ri­nis kon­kur­sas ope­ros teat­ro pa­sta­tui su­kur­ti. Kon­kur­są lai­mė­jo žy­mus pran­cū­zų ar­chi­tek­ tas Do­mi­ni­que’as Per­rault, su­pro­ jek­ta­vęs Pran­cū­zi­jos na­cio­na­li­nę bib­lio­te­ką ir ki­tus stam­bius ob­ jek­tus. Tai vie­nas gar­siau­sių ar­ chi­tek­tų pa­sau­ly­je. Jo pa­siū­ly­tas pa­sta­tas bu­vo la­bai sa­vo­tiš­kas – tai ne­tai­syk­lin­gos for­mos auk­si­ nis ku­po­las, pri­me­nan­tis kiau­tą.

Pro­jek­tas iš­bu­vo tre­jus me­tus, ta­ čiau, vil­ni­jant pro­tes­tams, teat­ro ne­sta­tė.

– Ar val­džia nepritaria mo­der­ nių kū­ri­nių projektams?

– Skir­tin­gai ne­gu Mask­vo­je, pas mus val­džia ne itin ki­ša­si į sti­lis­ti­ nius ar­chi­tek­tū­ros rei­ka­lus. Bent jau tuo me­tu, kai žlu­go mi­nė­tas ope­ros teat­ro pro­jek­tas, mies­to val­džia bu­ vo ga­na to­le­ran­tiš­ka. Tai ne Ju­ri­ jus Luž­ko­vas, ku­ris sa­ky­da­vo: „Su bokš­te­liais, ir vis­kas!“ Pas mus to nie­ka­da ne­bu­vo.

27

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

Ko­ne vi­ sa ar­chi­ tek­tū­ra, kad ir ko­ kia ji bū­ tų, net šiuo­lai­ ki­nė, pa­ klūs­ta kla­si­kai.

uos­ta­mies­tis, įkur­tas 1703 m. Ru­si­jos ca­ro Pet­ro I, ne­si­sten­gia keis­ti tuo­met su­kur­to įvaiz­džio, net ir nau­jai sta­to­mi na­mai ko­pi­juo­ja XVIII-XIX a. sti­lius.

– Kas ini­ci­juo­ja pro­tes­tus?

– Sankt Pe­ter­bur­ge da­lis vi­suo­me­ nės itin ak­ty­viai sau­go pa­sta­tus.

Gar­siai šau­kia, jei, ne­duok Die­ve ko­kį nors se­ną pa­sta­tą su­žei­džia.

Neat­si­tik­ti­nai sa­kau „su­žei­džia“.

Sankt Pe­ter­bur­ge grun­tas la­bai pra­stas. Bu­vo at­ve­jų, kai pra­dė­jus kas­ti duo­bes pa­ma­tams ar po­že­ mi­niam ga­ra­žui, gre­ta sto­vin­tis se­nas pa­sta­tas griu­vo. Vy­ko ko­ne de­monst­ra­ci­jos. Kal­bant apie ar­ chi­tek­tū­ri­nį sko­nį, ši vi­suo­me­nės da­lis la­bai kon­ser­va­ty­vi. Jie ma­ no, kad be­maž vi­sas Sankt Pe­ter­ bur­gas tu­ri bū­ti toks, kaip XIX a., kad to­kie pa­sta­tai ir atei­ty­je tu­ rė­tų bū­ti pro­jek­tuo­ja­mi ir sta­to­ mi. Ne­ma­lo­nu pri­pa­žin­ti, bet taip ir vyks­ta.

– Vis dėl­to nau­juo­se ra­jo­nuo­se sta­to­mi nau­ji dau­gia­bu­čių na­ mų kvar­ta­lai jau pa­na­šūs į mo­ der­nius va­ka­rie­tiš­kus. Ar bu­tus juo­se per­ka?

– Ži­no­ma, per­ka. Šių butų ge­ri planai. Kai­na pri­klau­so nuo ra­jo­ no. Bu­tai eli­ti­niuo­se na­muo­se, ku­ rie sta­to­mi mies­to cent­re, priei­na­mi gal vos 2 pro­c. gy­ven­to­jų. Kal­bant apie Ru­si­ją ap­skri­tai, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos per­ne­lyg už­kel­tos. Tai pri­klau­so ne tik nuo sta­ty­to­jų, tai – mak­roe­ko­no­mi­nė pro­ble­ma. Žmo­ nės per­ka būs­tus ne­bū­ti­nai tam, kad juo­se gy­ven­tų, tie­siog in­ves­tuo­ja pi­ ni­gus. Kar­tais sto­vi vi­siš­kai už­baig­ ti na­mai, o juo­se nie­kas ne­gy­ve­na. Šie vers­li­nin­kai ži­no, kad ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to kai­nos dar nė kar­to ne­ kri­to, o prie­šin­gai – vis dar au­ga.

Tar­kim, šian­dien in­ves­ta­vo tris mi­ li­jo­nus rub­lių, ry­toj jau ga­li par­duo­ ti šį tur­tą už ke­tu­ris mi­li­jo­nus.

– Kur gy­ve­na mi­li­jo­nai pe­ter­ bur­gie­čių?

– Dau­gu­ma žmo­nių – tur­būt du treč­d a­l iai – gy­ve­n a so­v ie­t i­n ės sta­ty­bos dau­gia­bu­čiuo­se, va­di­ na­mo­sio­se chruš­čiov­kė­se, sta­ty­

to­se 1960–1970 m. Mies­to cent­re gy­ve­nan­čių la­bai ma­žai, juos tie­ siog iš­kė­lė, na­muo­se pri­kū­rė vieš­ bu­čių, vers­lo cent­rų, vi­suo­me­ni­nių įstai­gų.

mai, re­no­va­ci­ja to­liau ne­vyks­ta.

Ma­t yt, eko­n o­m iš­kai neap­s i­m o­ ka. Žmo­gui ne­nau­din­ga, o vals­ ty­bė to­kios naš­tos taip pat ne­pa­ temp­tų.

– Ar se­nie­ji dau­gia­bu­čiai mo­ der­ni­zuo­ja­mi?

– Tu­ri­me vos ke­le­tą pa­ro­do­mų­jų pro­jek­tų. Bu­vo at­nau­jin­tos chruš­ čiov­kės, ta­čiau pro­ce­sas kaž­ko­dėl neį­si­bė­gė­jo. Vals­ty­bė prie to ne­ pri­si­de­da, ke­lių įgy­ven­din­tų pro­ jek­tų ėmė­si pri­va­čios bendrovės.

Tar­kim, bu­vo ima­mas ne­di­de­lis dau­gia­bu­čių kvar­ta­las. Ja­me pa­ sta­to­mas nau­jas dau­gia­bu­tis, į jį iš­kel­di­na­mi vie­no se­no na­mo gy­ ven­to­jai. Šis na­mas mo­der­ni­zuo­ ja­mas tiek iš vi­daus, tiek iš išo­rės.

Na­m as ap­š il­t i­n a­m as, paaukš­ ti­na­mas, ant plokš­čio sto­go pa­ sta­to­ma man­sar­da. Tuo­met į re­ no­vuo­tą pa­sta­tą per­ke­lia­mi ki­to se­no na­mo gy­ven­to­jai ir taip to­ liau. De­ja, su­tvar­ky­ti vos ke­li na­

– Gal­būt pas jus są­skai­tos už šil­dy­mą dar ne­si­kan­džio­ja, to­ dėl re­no­va­ci­ja žmo­nėms nė­ra to­kia ak­tua­li?

– Tik­riau­siai. Mo­kes­čiai už ši­lu­mą mums dar ne­la­bai skaus­min­gi.

Masyvus: spalvos šiek tiek suskaido Olego Romanovo biuro projektuotą statinį.

– Kaip api­bū­din­tu­mė­te Lie­tu­ vos ar­chi­tek­tū­rą?

– Prik­lau­sau tai Ru­si­jos ar­chi­tek­ tų kar­tai, ku­ri va­žiuo­da­vo į Lie­tu­vą dai­ry­tis dar ta­da, kai ne­sky­rė vals­ ty­bi­nės sie­nos. Tei­gia­mos ypatybės, ku­rias anuo­met ver­ti­no­me lie­tu­vių ar­chi­tek­tū­ro­je, iš­li­ko ir da­bar. Tai mas­te­lio po­jū­tis, pro­por­ci­jos, de­ta­ lės. Vi­sa tai jūs tu­ri­te. Be to, la­bai mo­ka­te pa­rink­ti me­džia­gas. Ačiū Die­vui, ne­tu­ri­te to­kių gi­gan­tiš­kų pa­sta­tų, ko­kius sta­to pas mus.

Komentaras Gin­ta­ras Bal­čy­t is Ar­chi­tek­tas

N

e­nuos­ta­bu, kad Sankt Pe­ ter­bur­ge mėgs­ta­mas is­to­ ri­nis sti­lius, nes jis šia­me mies­te vy­rau­ja. Ru­sų ar­chi­ tek­tū­ri­nis sko­nis pa­si­žy­mi tuo, kad no­ ri­ma pa­ro­dy­ti tur­tin­gu­mą, o is­to­ri­nis sti­lius tar­si tai ir lei­džia da­ry­ti. Pas mus to ne­la­bai ra­si. Gal­būt ir bū­tų no­rin­čių taip sta­ty­ti, bet tai, ko ge­ro, per bran­gu.

Mes vi­si esa­me pa­su­kę eu­ro­pi­niu ke­ liu. Tai ro­do di­de­lį lie­tu­vių bei ru­sų ar­ chi­tek­tų mąs­ty­mo skir­tu­mą. Pa­ro­do­ je pri­sta­to­mi gran­dio­zi­niai pro­jek­tai ro­do, kad tai iš­ties tur­tin­ga ir ga­lin­ga ša­lis, pas mus to­kių ob­jek­tų iš esmės nė­ra. Ne pa­slap­tis, kad to­je pa­čio­je Eu­ ro­po­je ar Ame­ri­ko­je pa­si­tu­rin­tys už­sa­ ko­vai pa­gei­dau­ja la­biau is­to­ri­nės, kla­si­ ki­nės ar­chi­tek­tū­ros, ga­lin­čios pa­ro­dy­ti už­sa­ko­vo tur­tin­gu­mą. La­bai re­tai tam pa­si­tel­kia­mas mo­der­nus sti­lius.

Projektų autorių archyvo, „Shutterstock“ nuotr.

28

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

Pa­norėjęs pa­būti vie­nas ir pa­kla­jo­ ti po pa­saulį vers­li­ nin­kas ir ke­liau­to-­ jas To­mas Pal­šis In­di­jo­je ne­tikė­tai at­ra­do le­gen­dinį britų ir indų mo­to­ciklą „Royal En­field“. Su juo nu­ ke­lia­vo tūkstan­čius ki­lo­metrų ir ke­ti­na su­reng­ti iš­vyką į eg­zo­tišką vals­tybę Hi­ma­la­juo­se – Bu­taną.

Eg­zo­ti­ka: T.Pal­šis pir­ma­sis Lie­tu­vo­je įsi­gi­jo „Royal En­field“.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Kai mo­to­cik­las ve­ža sielą Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Pas­lap­tin­ga ir ne­su­vo­kia­ma

Jis ne­norė­jo būti pa­na­šus į Ho­li­vu­ do ak­to­rių Bradą Pittą, mu­zi­kantą Bil­ly Joelą ar dai­ni­ninką Ju­lio Ig­le­ siasą, ku­rie taip pat pamė­go in­diš­ kus mo­to­cik­lus „Royal En­field“. „Apie tai tik la­bai ne­se­niai su­ži­ no­jau“, – šyp­so­jo­si To­mas, ku­ris pir­ma­sis ir be­ne vie­nin­te­lis Lie­ tu­vo­je tu­ri tokį mo­to­ciklą. Vers­li­ nin­kas jį nu­si­pir­ko In­di­jo­je pra­ėju­ sių metų ba­landį. „Atei­na lai­kas, kai no­ri­si pa­ būti vie­nam, at­si­ri­bo­ti nuo mus vei­kian­čių ste­reo­tipų, pa­kla­jo­ti, pamąs­ty­ti“, – api­bend­ri­no daug po pa­saulį ke­liau­jan­tis To­mas.

Atė­jus to­kiam lai­kui jis nu­si­pir­ko pa­si­tai­kiu­sius pi­gius bi­lie­tus ir be­ veik dviem mėne­siams iš­vy­ko į sa­ vo sva­jo­nių šalį – In­diją. „Tai ša­lis, ku­rio­je vyks­ta ne­su­vo­ kia­mi ir pa­slap­tin­gi da­ly­kai, – pri­ pa­ži­no T.Pal­šis. – Kar­tais net ne­ ži­nai, kas ta­ve pa­stūmėjo nu­vyk­ti į vieną ar kitą vietą, kaip neap­vogė ten, kur ap­va­gia, kodėl pa­si­ti­ki ta­vi­ mi ar kaip dir­ba 20 mln. gy­ven­tojų tu­rin­čio Mum­ba­jaus (buvęs Bombė­ jus) mies­to mais­to iš­ve­žio­to­jai, aki­ mirks­niu ran­dan­tys tikslų ad­resą ir ne­pak­lys­tan­tys In­di­jos chao­se.“ Apie de­šimt mo­to­ciklų iš­bandęs ir še­šis mo­to­cik­lus šiuo me­tu tu­ rin­tis ke­liau­to­jas jau ne­si­stebė­ jo, kai prie jo pri­ėjo ūsuo­tas in­das ir įpras­tai jiems vos lin­guo­da­mas gal­va ang­liš­kai pa­klausė: „Ar jums rei­kia mo­to­cik­lo?“ Už­ten­ka pa­sa­ky­ti nu­merį

To­mas už 20 litų per par­ą iš­si­nuo­ mo­jo eg­zo­tišką, pra­ėju­sio am­žiaus šeš­to­jo de­šimt­me­čio iš­vaizdą iš­ sau­go­jusį mo­to­ciklą „Royal En­ field“.

Ne­reikė­jo nei as­mens do­ku­men­ to, nei užs­ta­to. Tik vie­tos mo­bi­lio­jo

ry­šio ope­ra­to­riaus kor­telės, ku­rią, ži­no­ma, ga­li­ma iš­mes­ti ir mo­to­ ciklą pa­vog­ti. „Bet tai – dar vie­nas iš ne­sup­ ran­tamų ir ža­vin­čių In­di­jos bruo­ žų“, – pri­pa­ži­no T.Pal­šis.

Iš­si­nuo­mo­ta „Royal En­field“ in­diš­ka ver­si­ja Tomą nu­ste­bi­no: mo­to­cik­lo pa­va­ros bu­vo kairė­je, o stabd­žiai – de­šinė­je pusė­je. Įpras­ tai mo­to­cik­luo­se pir­ma pa­va­ra spaud­žia­ma že­myn, ki­tos – į viršų, o in­diš­ka­me „Royal En­field“ vis­kas bu­vo at­virkš­čiai: pir­ma – aukš­tyn, ki­tos – že­myn. „Įver­ti­nęs, kad rei­kia va­žiuo­ti kai­rią­ja eis­mo juos­ta, gatvė­se vaikš­ tinė­ja dramb­liai, karvės, šu­nys, žmonės ir trans­por­to eis­mas vyks­ ta chao­tiš­kai, va­žinė­jau trum­pai, juo­lab norė­da­mas spaus­ti stabd­žio pe­da­lą, spaus­da­vau prie­šin­gai...“ – juokė­si T.Pal­šis.

Ava­ri­jos kal­ti­ninką ap­spin­ta ke­lio­li­ka ar ke­lias­de­šimt žmo­ nių ir puo­la muš­ti kumš­čiais, spar­do ko­jo­mis.

Ava­ri­jos kal­ti­nin­kus su­mu­ša

La­bai grei­tai To­mas sėdo ant eu­ro­ pie­tiš­kos dar Ant­ra­ja­me pa­sau­li­ nia­me ka­re nau­do­tos to­kio di­zai­no „Royal En­field“ ver­si­jos mo­to­cik­lo. „Va­ž iuo­t i ne­į ti­k i­m ai sma­g u ir pa­to­gu, – nuo­šird­žiai kalbė­ jo T.Pal­šis, – jei vai­ruo­to­jui nerū­ pi pa­si­gir­ti ku­batū­ra, išs­kir­ti­ niais duo­me­ni­mis. Jei jis no­ri vien mėgau­tis va­žia­vi­mu, yra cha­riz­ ma­tiš­kas, me­niš­kos sie­los, ne­bi­jo­ ti būti ki­toks.“ Tie­sa, In­di­jo­je lie­tu­viui dar te­ko pripras­ti prie ne­ra­šytų tai­syk­lių.

Tik po dviejų sa­vai­čių jis su­ži­no­ jo, kad, no­rint per­spėti, rei­kia pa­ pypsė­ti vieną, len­kiant – du kar­ tus. O trys gar­so sig­na­lai ar iš­ti­sas į­spėja: sku­bu, trau­kitės iš ke­lio!

Ma­ty­da­mas kitą trans­por­to prie­ monę, ku­ri ruo­šia­si iš­va­žiuo­ti iš ša­lu­tinės gat­velės, pri­va­lai kartą pa­pypsė­ti.

To­mas da­bar juo­kia­si pri­si­minęs si­tua­ciją, kai kartą ap­lenkė indą, taip pat va­žiuo­jantį „Royal En­ field“, o šis su­pykęs pra­dėjo šauk­ ti ir mo­si­kuo­ti ran­ko­mis. Tik vėliau To­mas su­pra­to, kad lenk­da­mas jis ne­pa­nau­do­jo gar­si­nio sig­na­lo.

Lie­tu­vis įsi­ti­ki­no, kad tai – la­bai svar­bu, nes būda­mas kal­tas ga­li pa­tek­ti į si­tua­ciją, apie ko­kias sa­vo kny­go­je „Šan­ta­ra­mas“ rašė Gre­go­ ry Da­vi­das Ro­bert­sas. „Ma­čiau du kar­tus, kai ava­ri­ jos kal­ti­ninką ap­spin­ta ke­lio­li­ka ar ke­lias­de­šimt žmo­nių ir puo­la muš­ti kumš­čiais, spar­do ko­jo­mis“, – apie ma­ty­tus ir kny­go­je ap­ra­šy­tus šo­ki­ ruo­jan­čius liau­dies teis­mus pa­sa­ ko­jo vers­li­nin­kas. Į kai­mo dis­ko­teką

In­di­jo­je To­mas pripra­to prie vaiz­ dų, kai ant vien­vie­čio „Roayl En­ field“ už­si­ropštę pen­ki ar net sep­ ty­ni žmonės, ne­ga­na to, ap­si­krovę kal­nu pre­kių, ne­įti­ki­mais vi­ra­žais la­vi­ruo­da­vo gatvė­se tarp dramb­ lių ir kar­vių.

Smal­su­mo ve­da­mas To­mas Če­ na­jaus mies­te (buvęs Mad­ra­sas) ap­si­lankė mo­to­ciklų fab­ri­ke ir šyp­ so­jo­si stebė­da­mas, kaip in­das ran­ ko­mis idea­liai piešė geo­met­ri­nes figū­ras ant mo­to­cik­lo.

Se­no­ji „Royal En­field“ ga­myk­la kas­dien pa­ga­mi­na po 700, ta­čiau jau sta­to­mas ki­tas fab­ri­kas, ku­ria­ me bus ga­mi­na­ma po 2 tūkst. sti­ lingų mo­to­ciklų per dieną.

Ko­kiu grei­čiu te­ko va­žiuo­ti eg­ zo­tiš­ku mo­to­cik­lu? „Mies­te, ku­ ria­me tvy­ro chao­sas, o gatvė­se –

Ga­mi­na­mas il­giau­siai pa­sau­ly­je „Royal En­field“ – tai tūkstan­čius ger­ bėjų vi­sa­me pa­sau­ly­je tu­rin­tis le­gen­ di­nis mo­to­cik­las.

Jo is­to­ri­ja pra­si­dėjo Did­žio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je dar 1890 m. „Royal En­field“ ti­ tu­luo­ja­mas se­niau­siu mo­to­ciklų ga­ min­to­ju, ku­r is sa­vo is­to­r i­ja pra­len­ kia le­gen­das „Har­ley-Da­v id­son“ ir „Triumph“. Pir­ma­sis „Royal En­field“ mo­to­cik­las ant prie­ki­nio ra­to su­mon­ tuo­tu va­rik­liu į gatvę iš­va­ žia­vo 1901 m. „Royal En­field“ mo­ to­cik­lai įrodė sa­vo ga­l i­my­bes ne tik gatvė­ se, bet ir mūšio lau­k e –

daug gy­vu­lių, kar­tais 30 ki­lo­metrų ga­li įveik­ti tik per ke­lias va­lan­ das, – tvirti­no To­mas. – Vis dėl­ to neuž­mir­šiu, kai per kitą ke­lionę su drau­gu Gle­nu naktį į dis­ko­teką kai­me skuodė­me 90 ki­lo­metrų per va­landą grei­čiu.“ Pir­ko iš Len­ki­jos in­do

Vos grįžęs na­mo ke­liau­to­jas iš­ kart pra­dėjo ieš­ko­ti, kur nu­si­ pirk­ti „Royal En­field“. Net­ru­kus pas jį iš Len­ki­jos mik­roau­to­bu­su at­va­žia­vo 20 metų ten gy­ve­nan­ tis in­das. „Jis at­vežė ne tik naują „Royal En­field“ mo­to­ciklą man, bet at­si­ vežė ir sa­vo, – ma­lo­nią pa­žintį su in­du pri­si­minė T.Pal­šis. – Dar bu­ vo snie­go, tad il­gai ne­galė­jo­me va­ žinė­tis. Išgėrė­me vy­no, pa­bend­ra­ vo­me, o ko­le­ga pri­pa­ži­no, kad per „Royal En­field“ ra­do daug draugų vi­sa­me pa­sau­ly­je.“ Ant ža­lios spal­vos To­mo „Royal En­field“ ne­ka­ba, kaip įpras­ta In­ di­jo­je, šventųjų pa­veikslė­lių, ta­

juos nau­do­jo ka­rei­v iai net ir at­šiau­ rio­mis dy­kumų sąly­go­mis.

Po­pu­l ia­r iau­sias „Royal En­f ield“ mo­ de­l is „Bul­let 500“ iki šių dienų iš­ laikė au­ten­t išką 1950 m. di­z ainą ir yra vie­nas iš ne­dau­ge­l io mo­to­ciklų, ku­r ių visą kor­pusą su­da­ro tik me­ta­ linės de­talės. „Bul­let 500“ yra il­g iau­ siai ga­m i­na­mas mo­to­cik­lo mo­de­l is. „Royal En­field“ mo­to­cik­lai par­duo­ da­mi dau­giau nei 30 pa­sau­ lio ša­l ių. Kas­met jų par­ d u o ­d a ­m a apie 70 tūkst.

lis­manų ar die­vy­bių figūrė­lių. Vis dėlto 2011 m. va­sarą mo­to­cik­lu nu­va­žiavęs dau­giau ki­lo­metrų nei au­to­mo­bi­liu, vers­li­nin­kas ne­slėpė, kad prie san­kryžų neat­si­gi­na mil­ ži­niš­ko smal­suo­lių dėme­sio. „Žmonėms įdo­mu, koks čia mo­ to­cik­las, – apie 3 l ben­zi­no 100 km su­nau­do­jantį sa­vo „Royal En­field“ ne­si­pui­kuo­da­mas pa­sa­ko­jo T.Pal­ šis. – Tie­sa, mer­ginų pa­vėžėti ne­ ga­liu, nes tik vie­na sėdynė. Ne­bent reikėtų spe­cia­liai už­si­sa­ky­ti.“ To­mas džiaugė­si, kad ant šo­no par­vir­tusį mo­to­ciklą ga­li pa­kel­ ti vie­nas, o to pa­da­ry­ti ne­galėtų su 250 kg sve­rian­čia sa­vo „Ya­ma­ha“.

Da­bar su „Royal En­field“ klu­ bo na­riais T.Pal­šis ke­ti­na su­reng­ ti iš­vyką į Hi­ma­la­juo­se dau­giau kaip pen­kių ki­lo­metrų aukš­ty­ je įsikū­ru­sią eg­zo­tišką vals­tybę – Bu­taną.

Kodėl jį su­žavė­jo mo­to­cik­lai? Ke­ liau­to­jas tik gūžtelė­jo pe­čiais ir pa­ kar­to­jo garsų po­sakį: „Au­to­mo­bi­lis ve­ža kūną, o mo­to­cik­las – sielą.“

29

šeštadienis, balandžio 28, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Ne­te­ko­me re­ži­sie­riaus Anapilin iš­ke­lia­vo ki­no fil­mų kū­ rė­jas – re­ži­sie­rius Vy­tau­tas Da­ba­ šins­kas (nuo­tr.), Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ jos auk­so fon­de pa­li­kęs ga­na ne­ ma­žai do­ku­men­ti­nių ir mu­zi­ki­ nių fil­mų.

Kvie­čia­me: Na­cio­na­li­nės ga­le­ri­jos du­rys šį sa­vait­ga­lį ne­mo­ka­mai at­si­vers vi­siems „Vil­niaus die­nos“ skai­ty­

to­jams.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Vie­nu kar­tu – net trys pa­ro­dos

Bai­gęs Ki­ne­ma­tog­ra­fi­jos ins­ti­tu­tą Mask­vo­je, jis su re­ži­sie­riu­mi Ba­ liu Brat­kaus­ku pa­ban­dė kur­ti vai­ dy­bi­nį fil­mą „Ju­lius Ja­no­nis“, o jau nuo 1961 m. vi­sam lai­kui atė­ jo dirb­ti į Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ją.

Te­le­vi­zi­jo­je su­kū­ręs pu­siau vai­dy­bi­nį fil­mą „Laiš­kas žu­vėd­ rai“ ir vai­dy­bi­nę juos­tą „Ma­no Ire­na“ pa­gal V.Mi­liū­no apy­sa­ ką, V.Da­ba­šins­kas ga­lu­ti­nai at­si­ grę­žė į do­ku­men­ti­nį ki­ną ir sten­ gė­si kur­ti fil­mus apie Lie­tu­vos mies­tus ir žmo­nes (Vil­nių, gra­ fi­ką Jo­ną Kuz­mins­kį, mo­ky­to­ją S.Guo­bį), no­rė­da­mas kuo la­biau iš­veng­ti tam lai­ko­tar­piui bū­din­ gų po­li­ti­nių šū­kių. Iš­veng­ti ne vi­ sa­da pa­vyk­da­vo, gal to­dėl į to me­ to tik­ro­vę žvel­gė su iro­ni­ja, ga­na

są­mo­jin­gai pa­juok­da­mas su­si­for­ ma­vu­sius veid­mai­niš­kus mąs­ty­ mo ste­reo­ti­pus, ne­pik­tai dėl jų įgel­da­mas ir sa­vo ko­le­gas.

Nuo po­li­ti­nio ab­sur­do pail­sė­ da­vo kur­da­mas mu­zi­ki­nius fil­mus – tai „Su­ba­tos va­ka­rė­lį“, „Ke­tu­ ri su­grį­ži­mai“, „Rū­ta ža­lio­ji“, – įam­žin­da­mas ža­vias gar­sių Lie­tu­ vos dai­ni­nin­kų, mu­zi­kan­tų kū­ry­bos aki­mir­kas ir liau­dies dai­nų gro­žį.

VD, lrt.lt inf.

Dien­raš­tis „Vil­niaus die­na“ ir Na­cio­na­li­nė dai­lės ga­le­ri­ja tik šį sa­ vait­ga­lį kvie­čia ne­mo­ka­mai su­si­pa­žin­ti su žy­mios JAV lie­tu­vių me­ni­nin­kės Lie­tu­vai do­va­no­ta dar­bų ko­lek­ci­ja, iš ar­ti ap­žiū­ rė­ti 450 lie­tu­vių dai­li­nin­kų kū­ri­nių ir pa­si­vaikš­čio­ti po Mi­cha­ło Bud­ny „Di­de­lę ša­lį“.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Do­va­no­ta dar­bų ko­lek­ci­ja

Na­cio­na­li­nė­je dai­lės ga­le­ri­jo­je pri­ sta­to­ma Ele­nos Ur­bai­ty­tės-Ur­ bai­tis kū­ry­bos pa­ro­da „Pa­si­rin­ ki­mai“, pri­sta­tan­ti žy­mios JAV lie­tu­vių me­ni­nin­kės Lie­tu­vai do­ va­no­tą dar­bų ko­lek­ci­ją ir jos iš­ gy­ven­tą lai­ką liu­di­jan­čius Ka­zio Dau­gė­los, Al­gi­man­to Ke­zio ir Jo­ no Me­ko kū­ri­nius.

Mi­nint E.Ur­bai­ty­tės-Ur­bai­tis de­vy­nias­de­šimt­me­tį, pir­mą kar­ tą iš­sa­miai pri­sta­to­ma šios me­ni­ nin­kės kū­ry­bos rai­da, su­si­ju­si su tam tik­ra is­to­ri­ne ap­lin­ka, – tar­ pu­ka­rio Lie­tu­vo­je, po­ka­rio Eu­ro­ po­je, XX a. 6–10 de­šimt­me­čiais Niu­jor­ke plė­to­ti kū­ry­bi­niai ieš­ ko­ji­mai ir vė­ly­vie­ji dar­bai, su­kur­ti ne­prik­lau­so­my­bę at­ga­vu­sio­je Lie­ tu­vo­je. Pa­ro­do­je ga­li­ma iš­vys­ti per 120 me­ni­nin­kės kū­ri­nių iš Lie­tu­ vos li­te­ra­tū­ros ir me­no ar­chy­vo, Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jaus, Mi­ka­ lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio dai­ lės mu­zie­jaus, Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus ir Lie­tu­vos tech­ni­kos bib­lio­te­kos.

Pa­ro­dos pa­va­di­ni­mas „Pa­si­rin­ ki­mai“ žy­mi dra­ma­tiš­kų XX a. is­ to­ri­nių lū­žių kryž­ke­lė­je at­si­dū­ru­ sios me­ni­nin­kės su pa­sau­lė­žiū­ra su­si­ju­sius ir kū­ry­bi­nius spren­di­ mus. Eks­po­zi­ci­ja – tar­si įvaiz­din­ta pen­kių da­lių no­ve­lė, konst­ruo­ja­ ma gre­ti­nant as­me­ni­nį, me­ni­nin­ kės iš­gy­ve­ni­mų, kū­ry­bi­nių ieš­ko­ ji­mų, ir is­to­ri­nį – lai­ko liu­di­ji­mų – lyg­me­nis.

E.Ur­bai­ty­tės-Ur­bai­tis ta­py­ba, skulp­tū­ra, švie­čian­čiais ob­jek­tais, gra­fi­ka, pie­ši­niais, ko­lia­žais ku­ria­

mą pa­sa­ko­ji­mą pa­pil­do nuo­trau­kos ir die­no­raš­čių, laiš­kų, at­si­mi­ni­ mų, kri­ti­kų at­si­lie­pi­mų iš­trau­kos.

Jos pa­tir­tis pa­ro­do­je įrė­mi­na is­to­ ri­nį lai­ką įam­ži­nę lai­ko liu­di­ji­mai, fo­tog­ra­fų K.Dau­gė­los, A.Ke­zio ir ame­ri­kie­tiš­ko­jo avan­gar­di­nio ki­ no krikš­ta­tė­vio J.Me­ko dar­bai.

Pa­va­di­ni­mas „Pa­si­ rin­ki­mai“ žy­mi dra­ ma­tiš­kų XX a. is­to­ri­ nių lū­žių kryž­ke­lė­ je at­si­dū­ru­sios me­ ni­nin­kės su pa­sau­ lė­žiū­ra su­si­ju­sius ir kū­ry­bi­nius spren­di­ mus.

Pa­žin­tis su Lie­tu­vos dai­le

Ant­ro­ji Na­cio­na­li­nė­je dai­lės ga­ le­ri­jo­je pri­sta­to­ma pa­ro­da kvie­ čia ar­ti­miau su­si­pa­žin­ti su Lie­ tu­vos dai­le. 11-oje re­konst­ruo­tos ga­le­ri­jos sa­lių eks­po­nuo­ja­ma pus­ penk­to šim­to 180-ies žy­miau­sių Lie­tu­vos dai­li­nin­kų kū­ri­nių. Tai ta­py­ba, skulp­tū­ra, gra­fi­ka, fo­tog­ ra­fi­ja, šiuo­lai­ki­nis me­nas – nuo XX a. pra­džios iki šių die­nų. Čia ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su XX a. pra­džios Vil­niaus dai­li­nin­ kų (M.K.Čiur­lio­nio, P.Rim­šos, A.Žmui­dzi­na­vi­čiaus ir kt.) kū­ri­ niais, mo­der­nią­ja XX a. pir­mo­sios pu­sės Lie­tu­vos ir Vil­niaus kraš­to dai­le (M.Do­bu­žins­kio, V.Ei­du­ke­ vi­čiaus, R.Ja­ki­ma­vi­čiaus, V.K.Jo­ ny­no, V.Kai­riūkš­čio, V.Viz­gir­dos ir kt. dar­bais), mo­der­niz­mo tra­di­

ci­ją tę­sian­čių XX a. ant­ro­sios pu­ sės Lie­tu­vos dai­li­nin­kų, fo­tog­ra­fų ir lie­tu­vių išei­vi­jos me­ni­nin­kų (V.An­ ta­na­vi­čiaus, K.De­reš­ke­vi­čiaus, S.Džiaukš­to, S.Kra­saus­ko, P.Rep­ šio, Š.Sau­kos, A.Sut­kaus, A.Šal­ te­nio, S.Vei­ve­ry­tės ir kt.) kū­ry­ba ir šiuo­lai­ki­nių me­ni­nin­kų (D.Nar­ke­ vi­čiaus, M.Na­va­ko, A.Rai­los, E.Ra­ kaus­kai­tės ir kt.) dar­bais. „Di­de­lė ša­lis“

Už­su­kę į ga­le­ri­ją tu­rės ga­li­my­bę su­si­pa­žin­ti su len­kų me­ni­nin­ko M.Bud­ny kū­ri­niais. Čia pri­sta­to­ ma jo per­so­na­li­nė pa­ro­da „Di­de­ lė ša­lis“.

M.Bud­ny de­biu­tas me­no pa­sau­ ly­je įvy­ko 2003 m., kai jis su­ren­ gė pa­ro­dą tuo­met dar ne­se­niai at­ si­da­riu­sio­je Var­šu­vos ga­le­ri­jo­je „Ras­ter“. „Iš nie­kur“ at­si­ra­du­sio me­ni­nin­ko pa­ro­da bu­vo ne­ti­kė­ta – ne­stu­di­ja­vęs dai­lės aka­de­mi­jo­je, jis ne­prik­lau­sė tuo­me­čiam Var­šu­ vos me­ni­nin­kų bū­riui. Nuo to lai­ ko su­si­do­mė­ji­mas M.Bud­ny kū­ry­ ba spar­čiai au­ga.

Per ke­lis ga­le­ri­jos aukš­tus pa­ skli­du­sio­je pa­ro­do­je „Di­de­lė ša­ lis“ pri­sta­to­mi pa­sta­rai­siais me­ tais me­ni­nin­ko su­kur­ti dar­bai, su­si­for­muo­ja dia­lo­gas tarp jo kū­ ri­nių ir ga­le­ri­jos, kaip pa­sta­to ir ins­ti­tu­ci­jos.

Pa­ro­da pa­va­din­ta pa­gal kū­ri­nį „Di­de­lė ša­lis“. Jo­je eks­po­nuo­ja­mi la­ko­niš­kos for­mos, ties abst­rak­ ci­jos ri­ba ba­lan­suo­jan­tys skulp­ tū­ri­niai ob­jek­tai, ku­rie ga­li bū­ ti in­terp­re­tuo­ja­mi ap­mąs­tant tiek as­mens vi­di­nio pa­sau­lio vyks­mus, tiek bend­ruo­me­nė­se (ins­ti­tu­ci­jo­ se, ša­ly­se ir t. t.) vyks­tan­čius pro­ ce­sus.

Su šeštadienio „Vilniaus diena“

nemokamas įėjimas

į Nacionalinę dailės galeriją šį savaitgalį

Nacionalinėje dailės galerijoje vykstančios parodos:

„Michał Budny. Didelė šalis“ „Lietuvos XX a. dailės ekspozicija“

Nemokamas įėjimas tik su balandžio 28 d. „Vilniaus diena“.

Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo.

Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22 Darbo laikas: šeštadieniais 12–19 val., švenčių išvakarėse 12–17 val.

30

šeštadienis, balandžio 28, 2012

menas ir pramogos

V.Anu­žis ne­si­gai­li pa­si­rin­kęs Vil­nių Praė­ju­sią va­sa­rą žen­gęs ryž­tin­gą žings­nį – iš Klai­pė­dos per­si­kraus­tęs gy­ven­ti ir kur­ ti į Vil­nių – ak­to­rius Vy­tau­tas Anu­žis ne­ si­gai­li. Ten tu­ri daug ir įdo­maus dar­bo, o į my­li­mą uos­ta­mies­tį su­grįž­ta vai­din­ti spek­tak­liuo­se.

Ri­ta Bo­čiu­ly­tė

r.bociulyte@diena.lt

Me­nas: V.Anu­žis sa­ko, kad vaid­

muo „Iš­va­ry­me“ sun­kus, ta­čiau tei­kian­tis pa­si­ten­ki­ni­mą.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

– Kaip jums se­ka­si Vil­niu­je?

Dės­to­te? Vai­di­na­te? Fil­muo­ ja­tės? – dien­raš­tis pa­si­tei­ra­vo V.Anu­žio.

– Se­ka­si, ma­nau, ne­blo­gai. Bent jau pra­džia ne­blo­gai klos­to­si. Nuo rugp­jū­čio iki va­sa­rio bu­vau la­ bai užim­tas. Ga­vau vaid­me­nų Na­ cio­na­li­nio dra­mos teat­ro spek­tak­ liuo­se – Jo­no Vait­kaus re­ži­suo­ta­me „Vi­suo­me­nės prie­še“, Os­ka­ro Kor­ šu­no­vo „Iš­va­ry­me“, Ce­za­rio Grau­ ži­nio „Ir vėl vis­kas bus ge­rai“.

Vaid­me­nys – ne­ma­ži, dėl to la­bai džiau­giuo­si. Da­bar yra dar rim­tes­ nių pa­siū­ly­mų ir vaid­me­nų.

Su žmo­na Vel­ta per­nai su­rin­ko­me la­bai stip­rų jau­nų­jų ak­to­rių kur­są Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­ mi­jo­je. Jau da­bar yra re­ži­sie­rių ir teat­rų, ku­rie tai­ko­si į juos.

Tu­riu gra­žaus dar­bo ra­di­jo teat­ re. Man pa­tin­ka skai­ty­mai ra­di­ju­je.

Net­ru­kus tu­rė­čiau pra­dė­ti fil­muo­tis vie­na­me vo­kie­čių fil­me. Te­le­vi­zi­jo­je – pau­zė. Bet tai ir ge­rai. Žo­džiu, la­bai įtemp­tas lai­kas. Bet to ir no­rė­jom, ir no­rim.

– Ne­pa­siilgs­ta­te Klai­pė­dos?

Gy­ven­ti sos­ti­nė­je pa­tin­ka?

– Vil­niu­je man la­bai pa­tin­ka. O Klai­pė­dos abu su Vel­ta la­bai il­gi­ mės. Kai čia at­va­žiuo­ja­me, įvyks­ta to­kių emo­ci­nių reak­ci­jų!.. Vis grįž­tu

vai­din­ti se­nuo­se Klai­pė­dos dra­mos teat­ro spek­tak­liuo­se. Tai­gi ry­šio su šiuo šir­džiai la­bai bran­giu mies­tu dar ne­pra­ra­dau.

per spek­tak­lį to­ji lek­si­ka lie­ka šo­ne, o į prie­kį iš­ky­la skau­džiau­sia mū­sų pro­ble­ma – lai­mės ieš­ko­ji­mas sve­ tur.

– Nau­jau­sias jū­sų dar­bas – vaid­muo Os­ka­ro Kor­šu­no­vo spek­tak­ly­je „Iš­va­ry­mas“. Kuo jums svar­bus šis spek­tak­lis?

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­vo vaid­ me­nį šia­me spek­tak­ly­je. Jis įdo­ mus jums pa­čiam?

– La­bai! To­kio ne­tu­rė­jau nie­kad.

Dar nie­kad ne­te­ko vai­din­ti žmo­ gaus, sce­no­je iš­gy­ve­nan­čio pri­si­ mi­ni­mus. Bet spek­tak­ly­je praei­ties da­ly­kai gy­vi, ne skai­to­viš­ki. La­bai įdo­mi pa­tir­tis.

Ir man tai la­bai sun­kus vaid­ muo. Spek­tak­lis – il­gas, ki­ti sa­ ko, kad ga­lė­tų bū­ti dar il­ges­nis. Bet ko­kiu at­ve­ju tas lai­kas ne­prailgs­ ta. O aš – vi­są­laik sce­no­je. Tai ne­ leng­va. Bet svar­bu, kad gau­ni pa­ si­ten­ki­ni­mą iš to, ką da­rai. Kaskart vai­di­nant spek­tak­lį, vaid­muo pa­si­ pil­do nau­ja pa­tir­ti­mi. Sun­kus vaid­ muo... Jau sa­vai­tę prieš šį spek­tak­ lį jam ren­giuo­si.

Dis­tan­ci­ja tarp gy­ ve­ni­mo rea­ly­bės ir vaid­mens vis ma­žė­ ja... Sten­giuo­si, kad prieš spek­tak­lį ji bū­ tų mi­ni­ma­li.

– La­bai jį ver­ti­nu. Ir tik­rai ne tik to­ dėl, kad ja­me tu­riu di­de­lį vaid­me­nį.

Nes kai teat­ras pra­de­da kal­bė­ti apie mū­sų tau­tos pro­ble­mas, tai pri­ ver­čia mąs­ty­ti vi­sus. O emig­ra­ci­ja lie­tu­viams – la­bai svar­bi, skau­di pro­ble­ma. Juk mū­sų tau­ta ba­lan­ suo­ja ties iš­ny­ki­mo ri­ba. „Iš­va­ry­mas“ į pub­li­ką krei­pia­ si šiuo­lai­ki­ne teat­ro kal­ba, ne­nor­ mi­ne lek­si­ka. Gal tai šo­ki­ruo­ja, bet

– Įdo­mu, kaip?

– Po tru­pu­tį imu gy­ven­ti to spek­ tak­lio idė­ja. Ir to­ji kas­die­nė rea­ly­bė tam­pa ne­be to­kia svar­bi. Dis­tan­ci­ja tarp gy­ve­ni­mo rea­ly­bės ir vaid­mens vis ma­žė­ja... Sten­giuo­si, kad prieš spek­tak­lį ji bū­tų mi­ni­ma­li.

Lie­tu­va be ra­siz­mo

Rengėjai

Naujasis Baltijos šok is ’12 TARPTAUTINIS ŠIUOLAIKINIO ŠOKIO FESTIVALIS

Globėjai

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Vilniaus miesto savivaldybė

Ak­ty­vaus lais­va­lai­kio cent­re „Kab­ lys“ šian­dien va­ka­re vyks tai­kaus po­bū­džio ren­gi­nys „Mu­zi­ka už Lie­ tu­vą be ra­siz­mo“. Ren­gi­ny­je ne­mo­ ka­mai su­ti­ko da­ly­vau­ti gau­sus bū­ rys Lie­tu­vos mu­zi­kan­tų.

„Dee & Ka­my“, „Un­lost“, „Gy­vai“, „At­ti­tu­de“, „Ali­ve way“, „The Art­ ra­ce“, „Skamp“, „Fun clock“, „Af­ ri­kie­tiš­ki būg­nai“, „Mor­da Mc“, „Omer­ta“, Mark Splin­ter, „Soc­ le“, „Up-lif­ters“ – vi­si jie pa­si­ro­ dys „Kab­lio“ sce­no­je.

Pa­de­dant Nor­ve­gi­jos am­ba­sa­dai ir G.Ste­po­na­vi­čiaus pa­ra­mos fon­ dui vi­si no­rin­tys į kon­cer­tą pa­teks ne­mo­ka­mai. „Tur­būt neat­si­tik­ti­nai šį ren­gi­ nį su­ti­ko pa­rem­ti Nor­ve­gi­jos am­ ba­sa­da. Dar vis su siau­bu pri­si­ me­na­me praei­tos va­sa­ros įvy­kius Os­le ir to­je sa­lo­je, kur sa­vo ra­ sis­ti­nių pa­žiū­rų ne­sle­pian­tis as­ muo nu­žu­dė ar vi­sam gy­ve­ni­mui trau­ma­vo daug Nor­ve­gi­jos pi­lie­ čių. Esa­m e eu­ro­p ie­č iai, tu­r i­m e

ga­li­my­bę gy­ven­ti ir dirb­ti vi­sa­ me pa­sau­ly­je, to­dėl ir pa­tys tu­ ri­me su­teik­ti šan­są ki­ta­tau­čiams gy­ven­ti mū­sų ša­ly­je. Ga­li­me pa­ si­mo­ky­ti iš Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių, ko­kių klai­dų jos da­rė in­teg­ruo­da­ mos imig­ran­tus, ir tai at­lik­ti ne­ prie­kaiš­t in­gai, o ne už­s i­m erk­t i prieš vis di­dė­jan­čias na­cio­na­lis­ tiš­kai nu­si­tei­ku­sių as­me­nų gre­ tas“, – sa­kė vie­nas kon­cer­to or­ ga­ni­za­to­rių Vi­lius Ale­sius.

Per ren­gi­nį taip pat veiks pa­ro­da „Jung­ti­nės Eu­ro­pos vals­ty­bės“. Tai kil­no­ja­mo­ji pa­ro­da apie eu­ro­pie­čio ta­pa­ty­bę ir šian­die­nos Eu­ro­pą; bus pri­sta­to­mi ži­no­mi me­ni­nin­kai, ku­ rie su­si­du­ria su įvai­rio­mis kul­tū­ro­ mis ir ku­riems ak­tua­lūs ta­pa­ty­bės klau­si­mai. „Jung­ti­nės Eu­ro­pos vals­ty­bės“ yra Eu­ro­pos ša­lių bend­ra­dar­bia­ vi­mo pro­jek­tas, ku­rį koor­di­nuo­ja Pa­ry­žiaus Goet­he’s ins­ti­tu­tas kar­ tu su de­vy­nio­mis ki­to­mis par­tne­ rių or­ga­ni­za­ci­jo­mis.

VD inf.

Gegužės 2–9 Bilietai parduodami Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (Gedimino pr. 4, tel. (8 5) 262 9771) . Informacija tel. (8 5) 204 0835, ir kasose el. paštu info@dance.lt.

www.dance.lt

Rėmėjai

Informacijos rėmėjai

Partneriai

Dai­nuos: kon­cer­te pa­si­ro­dys ir gru­pė „Skamp“. Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

31

šeštadienis, balandžio 28, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Siūlo darbą

Parduoda

UAB „IRDAIVA” reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai. Tel. 8 659 38 414, 8 659 38 480.

946663

UAB „VIADUKAS“ siūlo darbą elektrikuiremontininkui, kuris mokėtų remontuoti kėlimo mechanizmus. Reikalavimai: darbo patirtis ir atitinkami kvalifikacijos pažymėjimai. Darbo užmokestis pagal susitarimą. Esant reikalui darbuotojas gali būti apgyvendinamas. Tel. 8 615 29 327.

949173

Žemės ūkis Anglija! Šparagų, porų, svogūnėlių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina.

Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

942575

Paslaugos Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

935286

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933619

Kelionių Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593.

942017

Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760901

Automobilius ir detales Parduodu SUZUKI SX4 2007 m., 1.9 DDiS (88 kW). Visi privalumai, džipo kėbulas.

Yra serviso ir eksploatacijos dokumentai.

Būklė puiki. Rida 114000 km. Tel. 8 686 80 733.

948722

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

929893

Keičia Keičiu 2 kambarių (51 kv. m) butą Kaune į panašų butą Vilniuje. Tel. 8 650 23 878, 8 652 70 309.

945188

Įvairūs Kita 2012 05 09 18 val. bus ženklinamos sklypo, kad. Nr. 0101/0007:1819, Vilniaus m., SB „Geologas“, skl. Nr. 124 ribos. Kviečiame dalyvauti gretimų sklypų, kad. Nr. 0101/0007:1798, kad. Nr. 0101/0007:1793 ir kad. Nr. 0101/0007:1760, savininkus.

UAB „Geodezijos centras“, Pašilaičių g. 1738, Vilnius. Tel. 8 673 92 494, info@geocentras.lt.

948897

INFORMACIJA APIE PARENGTĄ TERITORIJOS DETALŲJĮ PLANĄ. Informuojame, kad yra parengtas žemės sklypų (kad. Nr. 0101/0158:340, kad. Nr. 0101/0158:342 ir kad. Nr. 0101/0158:343) Juodasis kelias 75E, Naujosios Vilnios seniūnijoje, Vilniuje, detalusis planas. Teritorijos detaliojo plano rengimo pagrindas – 2010 m. gruodžio 22 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo Stanislavui Jaristo ir kitiems“ Nr. A301950, 2011 m. sausio 17 d. „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis“ Nr. 041884 (registracijos Nr. A-615-7-(2.15.1.7-AD4) ir 2011 m. balandžio 29 d. „Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumen-

tui rengti“ Nr. A620-111-(2.15.1.21-MP2).

Teritorijos detaliojo planavimo organizatoriai – Stanislavas Jaristo, Teresa Dailidžionienė, Gelena Janina Buiko ir Jadvyga Ruseckaja. Teritorijos detaliojo plano rengėjas – UAB „ADS projektai“ (J.Gabrio g.11, Garliava, Kauno r., tel. 8 679 15 830, e. p. arvydas@adsprojektai.lt). Projekto vadovas – Vidas Vaksmanas (kvalifikacijos atestato Nr. 6999). Planuojamos teritorijos plotas – apie 3,30 ha. Teritorijos detaliojo planavimo užduotis bei tikslai: vadovaujantis Vilniaus m. bendrojo plano sprendiniais ir apie 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko pl. detaliojo plano konceptualiosios dalies kvartalo T1 detaliojo planavimo rekomendacijomis, pakeisti pagrindinę, tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, padalyti esamus žemės sklypus, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą vienbučių gyvenamųjų namų ir bendro naudojimo teritorijoms. Planuojamai teritorijai taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Planuojamos teritorijos prisijungimas prie inžinerinių tinklų – planuojamas pagal eksploatuojančių organizacijų išduotas teritorijos detaliojo planavimo sąlygas. Parengto detaliojo plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas ir/ ar sprendinių poveikio vertinimas atliktas šiais aspektais: urbanistiniu, aplinkosauginiu, aplinkos kokybės, higienos, inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros.

Su parengto teritorijos detaliojo planavimo sprendiniais nuo 2012 m. balandžio 25 d. galima susipažinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos (Pergalės g. 8, Naujoji Vilnia) patalpose (tel. (8 5) 211 2940) arba susisiekus su projekto vadovu tel. 8 679 15 810. Galimi pasiūlymai, pageidavimai ir skundai dėl teritorijos detaliojo planavimo sprendinių teikiami rašytine forma teritorijos detaliojo planavimo organizatoriui ir rengėjui. 2012 m. gegužės 25 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos (Pergalės g. 8, Naujoji Vilnia) patalpose nuo 10 iki 11 val. vyks žemės sklypų (kad. Nr. 0101/0158:340, kad. Nr. 0101/0158:342 ir kad. Nr. 0101/0158:343) Juodasis kelias 75E, Naujosios Vilnios seniūnijoje, Vilniuje, detaliojo plano sprendinių viešas svarstymas su visuomene.

949219

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Pasiūlymas Jūsų kelionėms į Graikiją, Turkiją ir Ispaniją Kreta, Graikija gegužės 13 d.

3+* viešbutis, pusryčiai ir vakarienė 8 d. poilsinė kelionė nuo 1202 Lt Bodrumas, Turkija gegužės 4–25 d.

4* viešbutis, viskas įskaičiuota

8 d. poilsinė kelionė nuo 1475 Lt Maljorka, Ispanija birželio 9 d.

3* viešbutis, su pusryčiais 8 d. poilsinė kelionė nuo 1686 Lt Kuro mokestis – 120 Lt / asmeniui mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas. Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.

Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

KELIONĖS AUTOBUSU Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, Šiauliai, Kryžių kalnas (05.12.)

Kaina – 75 Lt Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, 3 autentiški Lietuvos dvarai (05.12.)

Kaina – 80 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – kaina 95 Lt Šiaurės Italija (polsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1652 Lt Turkija, Antalija – nuo 1342 Lt EGZOTINĖS KELIONĖS Indonezija nuo 4400 Lt Maldyvai nuo 6445 Lt

Malaizija nuo 5690 Lt Australija nuo 10200 Lt Brazilija–Argentina nuo 6220 Lt JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt Jordanija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Praha nuo 606 Lt Milanas – 695 Ženeva – 721 Lt Tel Avivas – 881 Lt Pekinas – 1911 Delis – 1719 Lt Tokijas – 1917 Puketas – 2300 San Franciskas – 2413 KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Italija, Kroatija, Graikija, Turkija (iš Venecijos, 8 dienos), nuo 1691 Lt Ispanija, Portugalija, Madeira, Tenerifė (iš Barselonos, 10 dienų) – 2383 Lt Italija, Turkija, Kipras, Izraelis, Egiptas (iš Romos, 12 dienų) – 2626 Lt VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt; Baltarusiją – nuo 85 Lt

Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi šilti orai, kritulių bus nedaug. Šiandien silpnai palyti gali kai kur šiauriniuose rajonuose, temperatūra dieną sieks 17–25 laipsnius šilumos. Sekmadienis sausas, naktį bus 11–12, dieną – 20–26 laipsniai šilumos.

Šiandien, balandžio 28 d.

+20

+22

Telšiai

+23

Šiauliai

Klaipėda

+24

Panevėžys

+24

Utena

+25

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

5.45 20.47 15.02 10.58 1.11

119-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 247 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

+25

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +26 Brazilija +28 Briuselis +16 Dublinas +8 Kairas +32 Keiptaunas +21 Kopenhaga +13

Londonas +12 Madridas +14 Maskva +24 Minskas +21 Niujorkas +13 Oslas +15 Paryžius +16 Pekinas +19

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+24

+19

+12

2

+18

+24

+18

+9

2

+14

+20

+17

+11

4

+17

+24

+17

+8

3

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Praha +28 Ryga +19 Roma +27 Sidnėjus +24 Talinas +15 Tel Avivas +28 Tokijas +23 Varšuva +27

+24

+25

Vėjas

1–4 m/s

Vilnius

Marijampolė

+25

Alytus

Rytoj: Augustinas, Indrė, Rita, Rosvita, Tarmantas

DATOS (balandžio 28 D.)

DATOS (balandžio 29 D.)

1908 m. gimė Oskaras Schindleris, fabriko savininkas, per Antrąjį pasaulinį karą išgelbėjęs daugybę žydų.

1910 m. gimė tautodailininkė tapytoja Monika Bičiūnienė.

1924 m. gimė aktorius, režisierius Donatas Banionis.

1958 m. gimė triatlonininkas, politikos ir visuomenės veikėjas Vidmantas Urbonas.

1962 m. gimė Tomas Šernas, vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonas.

1974 m. Madride gimė ispanų aktorė Penélope Cruz.

1979 m. gimė poetė Eglė Žagrakalytė.

1981 m. gimė amerikiečių aktorė Jessica Alba.

1985 m. gimė ledo šokių šokėjas Deividas Stagniūnas.

1986 m. gimė krepšininkas Martynas Pocius.

Tarptautinė šokio diena Imunologijos diena Pasaulinė susigiminiavusių miestų diena Pinhole fotografijos diena Geologų diena Gyvybės diena 1933 m. mirė lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas.

1958 m. gimė aktorė Michelle Pfeiffer.

1970 m. gimė aktorė Uma Thurman.

1970 m. gimė Andre Agassi, buvęs profesionalus JAV tenisininkas, buvusi pirmoji pasaulio raketė.

1980 m. mirė Alfredas Hitchcockas, kino režisierius ir prodiuseris, kilęs iš Didžiosios Britanijos.

1984 m. gimė Paulius Jankūnas, lietuvių krepšininkas, Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės narys.

2011 m. įvyko Kembridžo kunigaikščio princo Williams ir Kate Middleton vestuvės.

įvairenybės

Ves­tu­vių me­ti­nės bus kuk­lios Ar­tė­jant pir­mo­sioms ves­tu­vių me­ ti­nėms, bu­vu­sios Ka­te Midd­le­ton virs­mas itin ger­bia­ma ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­re yra be­veik baig­tas.

Da­bar ji va­di­na­ma Kemb­ri­džo ku­ ni­gaikš­tie­ne ir yra įspū­din­ga mo­ te­ris, ga­lin­ti lais­vai kal­bė­ti vie­šai, ly­dė­ti vy­rą prin­cą Wil­lia­mą į lab­ da­ros ren­gi­nius ar ger­ti ar­ba­tą su su­tuok­ti­nio se­ne­le ka­ra­lie­ne Elž­ bie­ta II. Kal­ba­ma, jog ka­ra­lie­nė la­ bai pa­ten­kin­ta, kad anū­kas tu­ri to­ kią nuo­sta­bią žmo­ną.

Ku­ni­gaikš­tie­nė pir­muo­sius me­ tus po ves­tu­vių, im­da­ma­si vis svar­bes­nio vie­šo vaid­mens, jau­tė ne­ma­žą spau­di­mą, bet, re­gis, su­ lau­kė stip­rios šei­mos pa­ra­mos.

Kemb­ri­džo ku­ni­gaikš­čiai iki šiol ne­ga­li skųs­tis dė­me­sio sto­ka. Bri­tai ap­ta­ri­nė­ja kiek­vie­ną jų žo­dį, ges­tą, ap­da­rą. Nuot­rau­ka, ku­rio­je Wil­lia­ mas ir Cat­he­ri­ne bend­rau­ja su JAV pir­mą­ja po­ra, ap­ke­lia­vo vi­są pa­sau­lį.

Prieš pat ves­tu­vių me­ti­nes ži­ niask­lai­do­je pa­si­ro­džiu­si nuo­trau­ ka, ku­rio­je prin­cas Wil­liams vie­ na­me ren­gi­ny­je lai­ko tri­jų sa­vai­čių kū­di­kį, vėl pa­kurs­tė spė­lio­nes apie ku­ni­gaikš­tie­nės Cat­he­ri­ne nėš­ tu­mą. Ta­čiau Ka­ra­liš­kie­ji rū­mai pa­nei­gė šiuos gan­dus, o ir aky­ liau­si ste­bė­to­jai pri­pa­žįs­ta, kad ku­ ni­gaikš­tie­nės pil­vas te­bė­ra toks pat plokš­čias, koks bu­vo prieš me­tus.

Ka­ra­liš­kų­jų rū­mų pa­rei­gū­nai va­ kar sa­kė, kad po­ra sa­vo pir­mą­sias ves­tu­vių me­ti­nes sek­ma­die­nį ža­da pa­mi­nė­ti pri­va­čiai: iš pra­džių sve­ čiuo­se su ar­ti­mais drau­gais, o pa­skui – dvie­se sa­vo na­muo­se.

Ne­tin­gi­nia­vo: pir­mie­ji san­tuo­kos me­tai ku­ni­gaikš­čiams Wil­lia­mui ir Cat­he­ri­ne bu­vo la­bai tu­ri­nin­gi, ku­pi­ni

BNS inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.

vie­šų pa­si­ro­dy­mų, lab­da­ros ak­ci­jų ir ofi­cia­lių vi­zi­tų.

Vardai Šiandien: Rimgailė, Vaidotė, Valerija, Vygantas, Vitalis, Vytuolis

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Branginsite tai, kas gera yra jūsų gyvenime. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti.

Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Gali iškilti nenumatytų problemų. Pagalvokite, kas jums svarbiausia.

Dvyniai (05 21–06 21). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima. Jausite jų supratimą ir paramą. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – bendraujant atsakomybė ne mažiau svarbi nei dirbant, prisiimtus įsipareigojimus vėliau teks vykdyti.

Vėžys (06 22–07 22). Neskubėkite, ypač jei kas nors jums trukdo.

Patirsite sunkumų bendraudamas, liksite nesuprastas. Tylėjimas bus itin vertingas, o jei į pagalbą pasitelksite savo darbštumą, diena bus tikrai puiki.

Liūtas (07 23–08 23). Daugiau laiko skirkite mylimam žmogui.

Nors esate patenkintas gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Pasistenkite nepraleisti šios dienos bergždžiai, numatykite uždavinius ateičiai.

Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir jų žodžių. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Daug ginčysitės, bus sunku bendrauti. Tačiau pasistenkite neparodyti susierzinimo ir blogos nuotaikos kitiems. Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir padarinius dėl ne laiku ištartų žodžių.

Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų ketinimams kas nors trukdys, o jūsų nuomonė liks neišgirsta arba nesuprasta. Gali kilti nesutarimų, todėl elkitės išmintingai, kad neatrodytumėte kaip išsišokėlis. Šaulys (11 23–12 21). Svajokite, pasitelkite savo vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau būtų aplankyti parodą, prezentaciją, ką nors, kas įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais. Jūsų protas bus ypač aktyvus, tik nesipuikuokite savo žiniomis, kad netyčia neįskaudintumėte artimiausių draugų.

Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų. Jūsų galimybės neatitiks jūsų norų ir tikslų, dėl to pajusite nuoskaudą. Atminkite, kad emocijos dažnai blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Būsite svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.