2012-04-30 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

PIRMADIENIS, balandžio 30, 2012

Vil­niu­je vie­šė­jęs Ne­rin­gos me­ras A.Vin­kus ra­do lai­ko ir ap­lan­ky­ti A.M.Bra­zaus­ko ka­pą.

„Na­tio­nal Golf Re­sort“ se­zo­no ati­da­ry­mo tur­ny­re jė­gas iš­mė­gi­no 22 vy­rai ir 6 mo­te­rys.

Lietuva 7p.

Sportas 14p.

Gegužės 1 dieną, antradienį, laikraštis neišeis.

Kitas dienraščio numeris – gegužės 2-ąją trečiadienį.

Dirb­ti – iki gy­vos gal­vos 65 me­tų pen­si­nis am­žius – ne ri­ba.

Jau da­bar pra­bil­ta apie tai, kad jį neiš­ ven­gia­mai teks dar di­din­ti. Esą il­gė­jant žmo­nių am­žiui, su­ by­rės vals­ty­bės so­ cia­li­nė sis­te­ma, to­ dėl į už­tar­nau­tą poil­sį atei­ty­je rei­ kė­tų išei­ti bent jau su­lau­kus 67-erių ar­ba dar vė­liau.

100 (19 401)

Kaina 1,30 Lt

„Kur tu­rė­jo pa­si­skirs­ty­ti tie 118 tūkst. li­tų?“ Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to va­do­vui Eu­ge­ni­jui Gent­vi­lui iki šiol ra­my­bės ne­duo­da di­rek­ci­jo­je šmė­ža­vę fi­nan­si­niai še­šė­liai.

9p.

Rink­lia­va: skir­tin­gos nuo­mo­nės Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Mies­to val­džiai pa­ren­gus rink­ lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą Klai­pė­do­je po­ky­čių pro­jek­tą, sa­ vo nuo­mo­nę pa­reiš­kė ir klai­pė­die­ čiai. Į ra­cio­na­lius gy­ven­to­jų pa­siū­ ly­mus ke­ti­na­ma at­si­žvelg­ti.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Sta­tis­ti­ka – ne­vie­no­da

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­r i­jos (SADM) tink­l a­l a­py­ je pa­tei­kia­ma to­kia in­for­ma­ci­ja: „Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, 2009 m. Lie­tu­vo­je vi­du­ ti­nė ti­kė­ti­na žmo­nių, su­lau­ku­sių 65 me­tų, to­les­nio gy­ve­ni­mo truk­ mė yra: vy­rų 13,38 me­tų, mo­te­rų – 18,25 me­tų“. Ta­čiau to pa­ties Sta­ tis­ti­kos de­par­ta­men­to gy­ven­to­jų am­žiaus truk­mės len­te­lė­se ma­to­ mi vi­sai ki­to­kie skai­čiai: „2010ai­siais vi­du­ti­nė mo­te­rų am­žiaus truk­mė bu­vo 78,8 m., o vy­rų – 68 m.

4

Idea­lu: iki mir­ties dir­ban­tys sen­jo­rai, ku­riems ne­rei­kė­tų mo­kė­ti pen­si­jų, – kai ku­rių val­džios vy­rų ma­ny­mu,

toks mo­de­lis bū­tų ge­riau­sias vals­ty­bei.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Iš val­di­nin­kų ir po­li­ti­kų su­da­ry­ta spe­cia­li dar­bo gru­pė ke­lis mė­ne­ sius ana­li­za­vo ga­lio­jan­čius rink­ lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą Klai­pė­do­je nuo­sta­tus ir pa­tei­kė ne­ma­žai pa­siū­ly­mų, kaip juos pa­ ko­re­guo­ti.

Dar­b o gru­p ė pa­s iū­l ė ap­m o­ kes­t in­t i va­d i­n a­m ą­s ias pil­k ą­s ias zo­n as – se­n a­m ies­ty­je ir mies­ to cent­re esan­č ias ne­m o­ka­m as au­to­m o­b i­l ių sto­v ė­j i­m o aikš­te­les.

2

2

PIRMADIENIS, balandžio 30, 2012

miestas savaitgalis klaipėdoje

Atidarė paplūdimių sezoną

Vasariškai šilti orai klaipėdiečius savaitgalį viliojo į pajūrį. Nors jūros vanduo dar vėsus, kai kurie jau drąsiai brido į bangas, o nemažai poilsiautojų, nu­ simetę viršutinius drabužius, mėgavosi saulės vo­ niomis. Medikai įspėja, jog pavasariniais spindu­ liais derėtų nepiktnaudžiauti, o ir žemė ilgesniam sėdėjimui ar gulėjimui dar tinkamai neįšilusi. Aukš­ čiausia šeštadienį Klaipėdoje užfiksuota oro tem­ peratūra siekė 20, o vakar – apie 23 laipsnius ši­ lumos. Sinoptikai prognozuoja, jog šią savaitę pa­ mažu atvės.

Linos Bieliauskaitės ir Vytauto Petriko fotoreportažas

Verslo pulsas Ne­p a­s i­kei­tė. Lie­t u­vos sta­t is­t i­kos de­p ar­t a­men­t as pra­ne­š a, kad var­ to­to­jų pa­si­t i­kė­ji­mo ro­d ik­l is 2012 m. ba­l an­d žio mėn. bu­vo mi­nus 21 ir, pa­ly­g in­t i su ko­vo mėn., ne­pa­s i­kei­ tė. Šiek tiek pa­d i­dė­ju­s į pe­si­m iz­mą pro­g no­z uo­jant sa­vo na­mų ūkio ir ša­l ies eko­no­m i­nės pa­dė­t ies po­k y­ čius per ar­t i­m iau­sius 12 mėn. at­svė­ rė op­t i­m is­t iš­kes­nės be­dar­bių skai­ čiaus ki­t i­mo bei ga­l i­my­b ės bent kiek su­t au­py­t i per ar­t i­m iau­s ius 12 mėn. pro­g no­zės.

Išau­go. Maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­ nių apy­var­ta per mė­ne­s į pa­d i­dė­jo dau­g iau nei 10 pro­c . Išanks­t i­n iais Lie­t u­vos sta­t is­t i­kos de­par­ta­men­to duo­me­n i­m is, maž­me­n i­nės pre­k y­ bos įmo­n ių apy­var­ta (be PVM) 2012 m. ko­vo mėn. su­da­rė 2071,6 mln. li­tų ir, pa­ly­g in­ti su va­sa­rio mėn., pa­di­dė­ jo 10,1 pro­c. Per mė­ne­sį įmo­n ių, pre­ kiau­jan­č ių mais­to pre­kė­m is, apy­ var­ta pa­d i­dė­jo 9,5 pro­c., pre­k iau­jan­ čių ne mais­to pre­kė­m is – 11,7 pro­c., au­to­mo­bi­l ių de­g a­lų maž­me­n i­nės pre­k y­bos įmo­n ių – 7,9 pro­c. pa­ly­g i­ na­mo­s io­m is kai­no­m is. Ko­vo mėn. la­biau­s iai pa­d i­dė­j o me­t a­lo dir­bi­ nių, da­ž ų ir stik­lo (31,8 pro­c.), žai­d i­ mų ir žais­lų (30,2 pro­c.), gė­l ių, so­d i­ nu­k ų, sėk­lų, trą­šų (23,4 pro­c.) maž­ me­n i­nė pre­k y­b a spe­c ia­l i­z uo­to­s e par­duo­t u­vė­se.

Pa­ro­d a. Klai­p ė­dos pre­k y­b os, pra­ mo­nės ir ama­t ų rū­mai ge­g u­žės 31 – bir­ž e­l io 2 d. „Švy­t u­r io“ are­no­j e pir­mą­kart ren­g ia Va­ka­r ų Lie­t u­vos vers­lo pa­sie­k i­mų pa­ro­dą. Šiuo me­ tu yra at­r ink­t i 99 pa­ro­dos da­ly­v iai, ku­r iems re­zer­v uo­ta 852 kv. m eks­ po­z i­ci­n io pa­ro­dos plo­to. Dar yra li­ kę ke­l i neuž­pil­dy­t i sten­dai. Neuž­ pil­dę da­ly­v ių pa­raiš­k ų rū­mų na­r iai kvie­č ia­m i kuo sku­biau ap­si­spręs­t i dėl da­ly­va­v i­mo pa­ro­do­je.

Kon­fe­ren­c i­j a. Klai­p ė­dos mies­to sa­v i­val­dy­b ė kvie­č ia į kon­fe­ren­c i­ ją „Efek­t y­v us sa­v i­val­dy­bių įmo­n ių val­dy­mas“, ku­r i vyks ge­g u­žės 3 d.

9 val. Klai­p ė­dos uni­ver­si­te­te, Au­la Mag­na au­d i­to­r i­jo­je (Her­kaus Man­ to g. 84).

Pa­raiš­kos. Lie­t u­vos vers­lo pa­ra­ mos agen­t ū­ra (LVPA) in­for­muo­ja, jog iki 2012 m. ge­g u­žės 31 d. įmo­nės kvie­č ia­mos teik­t i pa­raiš­k as prie­ mo­nei „In­te­lek­t as LT+“. Šiuo me­t u LVPA yra už­re­g ist­ra­v u­si 32 pa­raiš­ kas, ku­r io­m is pra­šo­ma 67,3 mln. li­ tų. ES struk­t ū­r i­nės pa­ra­mos. In­for­ muo­ja­ma, kad pa­ra­mos su­ma pa­d i­ din­ta dvi­g u­bai – nuo 60,66 mln. iki 121,17 mln. li­t ų. Pa­raiš­k ų pa­tei­k i­mo ter­mi­nas li­ko ne­pa­ki­tęs. Dau­g iau in­ for­ma­c i­jos http://www.lvpa.lt/Pus­ lapiai/Naujiena.aspx?uid=279 .

Lei­di­mo šil­dy­ti – ki­tu ad­re­su Lei­di­mus na­me pra­dė­ti šil­dy­mo se­zo­ną nuo šiol iš­duos ne ši­lu­mos tie­kė­jas, o Vals­ ty­bi­nės ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­ tai. Uos­ta­mies­čio val­džia jau bai­mi­na­si, kad bus sun­kiau koor­di­nuo­ti šį pro­ce­są.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šil­dy­mo pa­sus iki šiol na­mams uos­ta­mies­ty­je iš­duo­da­vo bend­ro­ vė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“.

Ta­čiau, anot sa­vi­val­dy­bės Bū­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dė­jo Al­gio Gai­žu­čio, ki­tam šil­dy­mo se­zo­nui lei­di­mą teiks Vals­ty­bi­nės ener­ge­ ti­kos ins­pek­ci­jos Klai­pė­dos te­ri­to­ ri­nis sky­rius.

Pa­gal nu­sta­ty­tą tvar­ką šil­dy­ mo pa­sai iš­duo­da­mi tik tiems na­ mams, ku­rių šil­dy­mo sis­te­mos yra tvar­kin­gos, taip pat at­lik­ti pa­sta­to sis­te­mų hid­rau­li­niai pa­tik­ri­ni­mai.

„Ma­nau, kad taps su­dė­tin­giau koor­di­nuo­ti pro­ce­są. Anks­čiau nuo­lat bend­rau­da­vo­me su įmo­ne „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ ir būdavome susipažinę su si­tua­ci­ja. Da­bar mes įta­kos ne­tu­rė­si­me. Pra­šy­si­me, jog na­mų val­dos kont­ro­liuo­tų pri­žiū­ rė­to­jus, kad šie lai­ku pa­ruoš­tų sis­ te­mas“, – tei­gė A.Gai­žu­tis.

Dėl šių pa­si­kei­ti­mų bu­vo or­ga­ ni­zuo­ja­mas pa­si­ta­ri­mas, ku­ria­me da­ly­va­vo sa­vi­val­dy­bės, na­mų val­ dų, Ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­jos at­sto­ vai. Jo me­tu ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­ tai tvir­ti­no no­rin­tys, kad kiek­vie­ną va­sa­ros mė­ne­sį šil­dy­mo se­zo­nui bū­tų pa­ruoš­ta po treč­da­lį na­mų.

Ter­mi­nas: no­ri­ma, kad dau­gia­bu­čiai na­mai šil­dy­mo se­zo­nui bū­tų pa­

ruoš­ti kuo anks­čiau.

„Ma­no­me, kad tai yra tiks­lin­ ga. Pa­si­tai­ky­da­vo at­ve­jų, kad ši­ lu­mos ūkio pri­žiū­rė­to­jai ruoš­tis pra­dė­da­vo pa­sku­ti­nę mi­nu­tę. Vis

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

dėl­to na­mo šil­dy­mo sis­te­mų hid­ rau­li­nius ban­dy­mus sten­gia­ma­si at­lik­ti kuo anks­čiau“, – ko­men­ ta­vo A.Gai­žu­tis.

Rink­lia­va: skir­tin­gos nuo­mo­nės Daug dis­ku­si­jų su­kė­ 1 lė siū­ly­mas ap­mo­kes­ tin­ti dau­gia­bu­čių na­mų kie­mus, o

tų na­mų gy­ven­to­jams leis­ti nu­si­ pirk­ti lei­di­mą au­to­mo­bi­lius sta­ty­ ti kie­muo­se ir 50 met­rų spin­du­liu ne­mo­ka­mai.

Gy­ven­to­jai vie­na­ reikš­miškai ne­pri­ta­ rė siū­ly­mui, kad už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mą se­na­mies­ty­je rei­ kė­tų mo­kė­ti ir sa­vait­ ga­liais.

Dar vie­nas dar­bo gru­pės siū­ ly­mas – rink­lia­vą už au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mą se­na­mies­ty­je rink­ ti ir sa­vait­ga­liais. Vi­si ga­lio­jan­čios tvar­kos siū­lo­mi po­ky­čiai bu­vo pa­ teik­ti svars­ty­ti vi­suo­me­nei. Ne­ma­ žai klai­pė­die­čių pa­reiš­kė sa­vo nuo­ mo­nę. Gy­ven­to­jai vie­na­reikš­miškai ne­pri­ta­rė siū­ly­mui, kad už au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mą se­na­mies­ty­je rei­kė­tų mo­kė­ti ir sa­vait­ga­liais. Žmo­nių nuo­mo­nė dėl kie­mų ap­ mo­kes­ti­ni­mo iš­si­sky­rė – vie­ni to­kį siū­ly­mą pa­lai­kė, ki­ti pa­si­sa­kė nei­ gia­mai. „Vi­si siū­ly­mai dar bus api­bend­ rin­ti ir tik ta­da ati­duo­ti svars­ty­ti

po­li­ti­kams. Ta­čiau ga­liu pa­sa­ky­ ti, kad rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą nuo­sta­tų kei­ti­mo svars­ ty­mas su vi­suo­me­ne bu­vo la­bai pro­duk­ty­vus, su­lau­kė­me ne­ma­žai švie­žių žvilgs­nių“, – tei­gė Klai­ pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas.

Jis tvir­ti­no, kad į ra­cio­na­lius pa­ siū­ly­mus tik­rai bus at­si­žvelg­ta.

Tarp to­kių jis pa­mi­nė­jo gy­ven­to­ jų iš­sa­ky­tą nuo­mo­nę, jog pir­mą­ sias de­šimt mi­nu­čių už au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mą ne­rei­kė­tų mo­kė­ti.

Dar vie­nas – lei­di­mus ne­mo­ka­ mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius kie­muo­ se ir 50 met­rų spin­du­liu ap­link juos ga­lė­tų įsi­gy­ti ne tik bu­tų sa­ vi­nin­kai, bet ir nuo­mi­nin­kai, jei tu­ ri nuo­mos su­tar­tis.

„No­ri­si pa­si­džiaug­ti tuo, kad ne­ bu­vo nė vie­nos nuo­mo­nės, jog rink­ lia­vą ap­skri­tai rei­kia pa­nai­kin­ti.

Prie­šin­gai, net bu­vo to­kių pa­siū­ly­ mų, kad rei­kė­tų dau­gia­bu­čių na­mų kie­mus ap­mo­kes­tin­ti ne tik se­na­ mies­ty­je ir mies­to cent­re, bet ir ki­ to­se Klai­pė­dos vie­to­se. Va­di­na­si, rink­lia­va už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą pa­si­tei­si­no“, – tvir­ti­no A.Šul­cas.

Atei­tis: už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą mo­kan­čių klai­pė­die­čių ir mies­to sve­čių lau­kia po­ky­čiai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

PIRMADIENIS, balandžio 30, 2012

miestas savaitgalis klaipėdoje

Mo­to­cik­liz­mo iš­ta­kos – ant ša­li­gat­vio Is­to­ri­kai uos­ta­mies­ čio mo­to­cik­li­nin­ kams pa­dė­jo iš­ siaiš­kin­ti tiks­lią vie­tą, kur 1925 m. bu­vo įkur­tas pir­ma­ sis Lie­tu­vo­je Klai­pė­ dos kraš­to au­to­mo­ bi­lių ir mo­to­ra­čių klu­bas. Ti­ki­ma­si šią vie­tą įam­žin­ti.

Pa­ro­da. „Pa­jū­rio“ pa­grin­di­nė­je mo­kyk­ lo­je šian­dien 16 val. ati­da­ro­ma se­no­vi­ nių nuo­trau­kų pa­ro­da „Praei­ties vi­zi­ jos. XIX–XX a. Ru­si­jos šei­mos ar­chy­vų fo­tog­ra­fi­ja“. Dar­bų au­to­rė – mask­viš­kė Ga­li­na Ma­tuš­ki­na. Ši pa­ro­da – tarp­tau­ ti­nio folk­lo­ro se­mi­na­ro „Ma­no se­ne­lių kul­tū­ra“, ku­ria­me da­ly­vaus bū­rys et­ nog­ra­fi­jos spe­cia­l is­t ų iš Sankt Pe­ter­ bur­go, Mask­vos ir Ry­gos, da­lis. Se­mi­ na­rą ir pa­ro­dą or­ga­ni­zuo­ja Klai­pė­dos folk­lo­ro aso­cia­ci­ja „Ve­čio­ra“.

Is­to­ri­ja: šio­je Su­ki­lė­lių gat­vės vie­to­je tarp in­for­ma­ci­nio stul­po ir iš­li­ku­sio pa­sta­to sto­vė­jo ob­jek­tas, ku­ria­me

bu­vo įre­gist­ruo­tas pir­ma­sis Lie­tu­vo­je mo­to­cik­li­nin­kų klu­bas.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Klai­pė­da“ jau ra­šė, kad šal­ti­niuo­ se už­fik­suo­ta, jog ir pir­ma­sis Lie­ tu­vo­je mo­to­cik­li­nin­kų klu­bas bu­vo įkur­tas bū­tent Klai­pė­do­je.

Tai įvy­ko 1928 m. bir­že­lio 11 d.

Ma­no­ma, kad klu­bas vie­ni­jo ke­ lias­de­šimt na­rių, nes uos­ta­mies­ty­ je tuo me­tu bu­vo re­gist­ruo­ta apie 200 mo­to­cik­lų – tik per­pus ma­žiau nei au­to­mo­bi­lių. Šiuos fak­tus sa­vo kny­go­je apie Lie­tu­vos mo­to­cik­liz­mo ju­dė­ji­mo is­to­ri­ją ap­ra­šė ir ži­no­mas žur­na­ lis­tas Ri­mas Bru­žas. Kai jis sa­vo kny­gą pri­sta­tė uos­ta­mies­čio mo­

to­cik­li­nin­kams ir pa­mi­nė­jo, jog Lie­tu­vos mo­to­cik­liz­mo iš­ta­kos yra bū­tent Klai­pė­do­je, mo­to­cik­li­nin­kų klu­bo „West Coast“ na­riui Au­ri­mui Moc­kui šo­vė min­tis su­ras­ti tiks­lią vie­tą, kur vei­kė pir­ma­sis klu­bas ir ją įam­žin­ti.

Vy­rui pa­dė­ti su­sku­bo ates­tuo­ tas ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­ do spe­cia­lis­tas ir is­to­ri­kas Dai­nius Eler­tas. Jis pa­dė­jo su­ras­ti tiks­lią vie­tą, kur Klai­pė­do­je bu­vo įre­gist­ ruo­tas pir­ma­sis Lie­tu­vo­je mo­to­ cik­li­nin­kų klu­bas. D.Eler­tas pa­tei­ kė tuo­me­tės Per­ka­sų gat­vės, ku­ri da­bar yra Su­ki­lė­lių gat­vė, pla­ną su tiks­lia nu­me­ra­ci­jos tvar­ka. Paaiš­

kė­jo, kad ši vie­ta yra pa­čio­je Su­ki­ lė­lių gat­vės pra­džio­je. „Pas­ta­tas, ku­ria­me bu­vo įre­ gist­ruo­tas Klai­pė­dos kraš­to au­to­ mo­bi­lių ir mo­to­ra­čių klu­bas, neiš­ li­kęs. Ta­čiau vie­ta, kur jis sto­vė­jo, yra stra­te­giš­kai pa­to­gi lan­ky­to­jams ir mies­tie­čiams. Ma­ny­čiau, kad jo­ je ga­lė­tų at­si­ras­ti at­mi­ni­mo len­ta, api­bū­di­nan­ti tos vie­to­vės svar­bą, ir ša­lia pa­sta­ty­tas at­mi­ni­mo ženk­las – pa­mink­las ar skulp­tū­ra, ku­ri su­ teik­tų šiai vie­to­vei sa­vo­tiš­ko ža­ve­ sio“, – į atei­tį žvel­gė A.Moc­kus.

To­dėl jis krei­pė­si į Klai­pė­dos me­rą Vy­tau­tą Grub­liaus­ką pra­ šy­da­mas iš­siaiš­kin­ti, ko­kios ga­lė­

Au­ri­mo Moc­kaus nuo­tr.

tų bū­ti šios vie­tos įam­ži­ni­mo ga­ li­my­bės. „Mo­to­cik­liz­mas šiuo me­tu do­ mi­na ir ža­vi dau­ge­lį Lie­tu­vos žmo­ nių bei uži­ma svar­bią vie­tą jų gy­ ve­ni­me. Lie­tu­va kas­met pri­trau­kia tūks­tan­čius mo­to­cik­lais ke­liau­ jan­čių žmo­nių, ku­rie lan­ko ži­no­ mas mū­sų ša­lies vie­tas. To­dėl tos iš­skir­ti­nės vie­tos įam­ži­ni­mas pri­ trauk­tų ne­men­ką in­te­re­san­tų srau­ tą į mū­sų kraš­tą, o konk­re­čiai – ir į Klai­pė­dą“, – įsi­ti­ki­nęs A.Moc­kus.

Jis tvir­ti­no, kad ta vie­ta mo­to­cik­ li­nin­kams bū­tų lyg Me­ka, nes bū­ tent nuo jos pra­si­dė­jo mo­to­cik­liz­ mo ju­dė­ji­mas Lie­tu­vo­je.

Pa­gar­ba – Klai­pė­dos kraš­to bib­lio­te­koms 12-ąją Na­cio­na­li­nę Lie­tu­vos bib­ lio­te­kų sa­vai­tę vai­ni­kuos ge­riau­ sių Klai­pė­dos re­gio­no bib­lio­te­kų ir bib­lio­te­ki­nin­kų ap­do­va­no­ji­mai.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­sios I.Si­ mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos te­ri­to­ri­jai pri­klau­so dvie­jų ap­skri­čių – Klai­ pė­dos bei Tau­ra­gės 11 sa­vi­val­dy­bių vie­šų­jų bib­lio­te­kų.

Na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kų sa­vai­tės pro­ga bei no­rė­da­mas pa­ska­tin­ti pui­kiai dir­ban­čias te­ri­to­ri­jos bib­ lio­te­kas Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­ šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos di­rek­to­rius Juo­zas Šikš­ne­lis įstei­ gė dvi no­mi­na­ci­jas.

Vie­na jų – „Iš­min­ties ma­rės“ – ati­teks re­gio­no bib­lio­te­kai. Šį ap­ do­va­no­ji­mą re­mia kny­gų pla­tin­to­ jai bend­ro­vės „Ro­tas“ bei „Pa­to­gu pirk­ti“. Bib­lio­te­kai nu­ga­lė­to­jai bus skir­tas ne­ma­žas kie­kis nau­jų kny­ gų. Ki­ta no­mi­na­ci­ja – „Jon­va­ba­lis“ – bus įver­tin­tas ge­riau­sias re­gio­no bib­lio­te­ki­nin­kas. Šį ap­do­va­no­ji­mą re­mia bend­ro­vė ATEA, sky­ru­si so­li­ dų pri­zą. Pre­ten­den­tus ap­do­va­no­ji­

Dienos telegrafas

mams tei­kė bib­lio­te­kos, jų va­do­vai, dar­buo­to­jai. Kiek­vie­nai no­mi­na­ci­jai bu­vo pa­teik­ta po 6 kan­di­da­tus.

Ko­mi­si­ja, ver­tin­da­ma vi­sų kan­di­ da­tų pa­sie­ki­mus, ap­do­va­no­ji­mą „Iš­ min­ties ma­rės“ nu­ta­rė skir­ti Klai­pė­ dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės J.Lan­ku­čio vie­ša­jai bib­lio­te­kai už ne­nuils­ta­mą kul­tū­ros puo­se­lė­ji­mą ir jos sklai­ dą, nuo­lat ge­ri­na­mą bib­lio­te­ki­nin­ kų par­tne­rys­tę ir bend­ra­dar­bia­vi­mą, ren­gi­nių gau­są ir įvai­ro­vę, tra­di­ci­nių ir mo­der­nių dar­bo for­mų de­ri­ni­mą, at­sa­kin­gai vyk­do­mą in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų plėt­rą. „Jon­va­ba­lio“ no­mi­na­ci­ją lai­mė­ jo Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės B.Balt­ru­šai­ty­tės vie­šo­sios bib­lio­ te­kos Pag­ra­man­čio kai­mo fi­lia­lo vyr. bib­lio­te­ki­nin­kė Vir­gi­na Bar­tu­ šie­nė už ak­ty­vią bib­lio­te­ki­nę, kraš­ to­ty­ri­nę bei kul­tū­ri­nę veik­lą, ry­šius su bend­ruo­me­ne.

Ap­do­va­no­ji­mai bus įteik­ti šian­ dien Ra­sei­niuo­se vyk­sian­čios Lie­ tu­vos bib­lio­te­ki­nin­kų drau­gi­jos kon­fe­ren­ci­jos me­tu. „Klai­pė­dos“ inf.

Kiek­vie­ nai no­ mi­na­ci­ jai bu­vo pa­teik­ ta po 6 kan­di­ da­tus.

Kon­cer­tas. Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je ge­gu­žės 5-ąją 16 val. įvyks kul­tū­ri­nių Lie­tu­vos bei Ru­si­jos mai­nų pro­jek­to ren­g i­nys „Mū­sų at­si­mi­ni­mų mu­zi­ka, skir­tas uos­ta­mies­čio 760 m. ju­bi­lie­ji­ nei su­kak­čiai pa­mi­nė­ti. Ka­li­ning­ra­do sri­ties mu­zi­ki­nio teat­ro ar­tis­tai pub­li­ kai pri­sta­tys teat­ra­l i­z uo­tą mu­z i­k i­nę kom­po­zi­ci­ją iš ket­vir­to­jo bei penk­to­ jo de­šimt­me­čio fil­mų.

Siau­t ė­j o. Uos­t a­m ies­č io pa­rei­g ū­ nams sa­vait­ga­lį te­ko tram­dy­ti įsi­siau­ tė­ju­sius klai­pė­die­čius. Šeš­ta­die­nį apie 16.30 val. po­li­ci­nin­kai vy­ko į vie­ną Lū­ žų gat­vės na­mą, kur gir­tas vy­ras su­ mu­šė ma­ža­me­tę mer­gai­tę. 1980 m. gi­ męs vy­ras, grie­bęs dve­jais me­tais vy­ res­nės su­gy­ven­ti­nės duk­rą, tren­kė ją į du­ris. 2009-ai­siais gi­mu­si ma­žy­lė be są­mo­nės pri­sta­ty­ta į li­go­ni­nę, kur at­si­ ga­vo. Mo­ti­na paė­mu­si duk­rą iš gy­dy­ mo įstai­gos sa­va­va­l iš­kai pa­si­ša­l i­no. Įta­r ia­ma­sis, ku­r iam nu­sta­t y­tas sun­ kus gir­tu­mo laips­n is – 3,73 pro­mi­lės al­ko­ho­l io, už­da­r y­tas į areš­t i­nę. Sek­ ma­die­nio nak­t į san­ty­kius kumš­čiais aiš­ki­nę­sis jau­nuo­lis už­si­mo­jo ir prieš po­li­ci­jos pa­rei­gū­ną. Nak­tį į sek­ma­die­ nį apie 2.50 val. Poil­sio ir Nai­k u­pės gat­vių san­k ry­žo­je pa­t ru­l iai pa­ste­bė­ jo vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­dė­jus, ku­rie tar­pu­sa­vy­je mu­šė­si. Su­lai­ko­mas M.Š., gi­męs 1988 m., pa­si­prie­ši­no Klai­pė­dos ap­skri­ties VPK Pat­ru­lių rink­ti­nės 1-o­ sios kuo­pos 1-ojo bū­rio va­dui bei su­ža­ lo­jo jam ran­ką. Pa­rei­gū­nas dėl kai­rės al­kū­nės są­na­rio šo­ni­nio raiš­čio ply­ši­ mo ir dil­bio rau­me­nų pa­tem­pi­mo gy­ do­mas am­bu­la­to­riš­kai. Įta­ria­ma­sis už­ da­ry­tas į areš­ti­nę.

Mir­tys. Šeš­ta­d ie­n į Met­r i­ka­ci­jos sky­ riu­je už­re­gist­ruo­ta vie­na mir­tis. Mi­rė Ma­ri­ja Jer­šo­va (g. 1929 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Ana­to­li­jus Po­lo­zo­vas.

Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­gim­dė 21 mo­te­ris. Gi­mė 13 ber­niu­kų ir 8 mer­gai­tės.

Įver­ti­ni­mas: ge­riau­sioms kraš­to bib­lio­te­koms J.Šikš­

ne­lio ini­cia­ty­va įsteig­tos dvi no­mi­na­ci­jos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 15 val. grei­to­sios pa­ gal­bos per­so­na­las su­lau­kė 37 iš­kvie­ ti­mų. Į me­di­kus krei­pė­si ne­ma­žai ne­ blai­vių, trau­ku­lių ka­muo­ja­mų klai­pė­ die­čių.

4

pirmadienis, balandžio 30, 2012

miestas

Dirb­ti – iki gy­vos gal­vos

Pen­si­nis am­žius Eu­ro­pos ša­ly­se Da­ni­ja – 65 m., siū­lo­ma di­din­ti iki

1

Mies­to mo­te­rų vi­du­ ti­nis am­žius sie­kė 79,5 m., vy­rų – 69, kai­mo mo­te­rų am­ žius – 77,5 m., vy­rų – iki 66“. Pa­ gal šią sta­tis­ti­ką, žmo­nių, su­lau­ku­ sių 65-erių, to­les­nė vi­du­ti­nė vy­rų gy­ve­ni­mo truk­mė – 3 m., mo­te­rų – 13,8 m. Kai­muo­se išė­ję į pen­si­ją vy­rai vi­du­ti­niš­kai iš­gy­ve­na tik vie­ nus me­tus. Tai­gi sta­tis­ti­ka aki­vaiz­ džiai ne­su­tam­pa.

67 m.

Olan­di­ja – 65 m.

Suo­mi­ja – 62–68 m. Šve­di­ja – nuo 61 m.

Lat­vi­ja – 62 m., ke­ti­na­ma di­din­ti iki

65 m. abiem ly­tims.

Len­ki­ja – 60 m. mo­te­rims, 65 m. –

vy­rams, sie­kia­ma di­din­ti vi­siems iki 67 m.

Vo­kie­ti­ja – 65 m., di­dės iki 67 m.

„Sod­ros“ gel­bė­ji­mo pla­nas

SADM tink­la­la­py­je tei­gia­ma, kad pen­si­nio am­žiaus vė­li­ni­mas – neiš­ven­gia­mas.

Esą pa­gal 2008 m. Eu­ros­ta­to de­ mog­ra­fi­nes pro­gno­zes Lie­tu­vai vi­ du­ti­nė ti­kė­ti­na gy­ve­ni­mo truk­mė vy­rų, su­lau­ku­sių 65-erių, il­gės ir 2020 m. sieks 14,9 m., o 2050 – 19 m., mo­te­rų 2020 m. bus 19 m., o 2050 – 22,6 m. „Pen­si­nio am­žiaus il­gi­ni­mas yra bū­ti­na prie­mo­nė, pa­dė­sian­ti spręs­ ti pen­si­jų sis­te­mos fi­nan­si­nio tva­ ru­mo pro­ble­mas il­ga­lai­kė­je per­ spek­ty­vo­je. To­kių prie­mo­nių im­tis ver­čia blo­gė­jan­ti de­mog­ra­fi­nė si­ tua­ci­ja, au­gan­tis ato­trū­kis tarp so­ cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų mo­kė­to­jų ir iš­mo­kų ga­vė­jų skai­čiaus, dėl ko atei­ty­je ne­bū­tų su­ren­ka­ma pa­kan­ ka­mai įmo­kų į „Sod­ros“ biu­dže­tą“, – ra­šo­ma SADM tink­la­la­py­je.

Esą no­rė­da­mi atei­ty­je gy­ven­ti ge­ riau, šian­dien tu­ri­me priim­ti su­dė­ tin­gus ir ne­po­pu­lia­rius spren­di­mus.

Es­ti­ja – 63 m. vy­rams, 60 m. – mo­te­

rims; abiem ly­tims atei­ty­je bus 65 m.

Veng­ri­ja – 62 m., pa­laips­niui bus di­

di­na­mas iki 65 m. Če­ki­ja – vy­rams – 62 m., mo­te­rims

– pri­klau­so­mai nuo vai­kų skai­čiaus.

Pa­laips­niui di­di­na­mas, kol vy­rams pa­sieks 63 m., mo­te­rims – 59–63 m.

Aust­ri­ja – 60 m. mo­te­rims, 65 m. –

vy­rams. Mo­te­rų pen­si­nis am­žius pa­ laips­niui bus di­di­na­mas iki 65 m.

Slo­va­ki­ja – iki 2025-ųjų pa­laips­niui di­di­na­mas iki 62 m. abiem ly­tims.

Stum­do­mi: jau da­bar nea­be­jo­ja­ma, kad il­gai dir­ban­tys sen­jo­rai pa­tirs disk­ri­mi­na­ci­ją dėl sa­vo am­žiaus.

„Mes kal­ba­me apie žmo­gaus tei­ sių ne­pa­žei­džian­tį dar­bą – 8 va­lan­ dų dar­bo die­ną, adek­va­tų poil­sį ir tin­ka­mą svei­ka­tos prie­žiū­rą. Ži­no­ ma, to ne­sant, žmo­gus ga­li ir ne­ tu­rė­da­mas sun­kių li­gų ar neį­ga­lu­ mo jaus­tis per daug pa­var­gęs dirb­ti

Idea­lios vals­ty­bės link?

Iš tie­sų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų gy­ve­ ni­mo truk­mė il­gė­ja.

Tai pa­tvir­ti­na ir Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Vi­suo­me­nės svei­ka­tos ka­ted­ros dės­ty­to­jas dr. doc. Faus­ tas Ste­pu­ko­nis. Tik ne to­kiais tem­ pais, ko­kius dek­la­ruo­ja SADM. Am­žiaus il­gė­ji­mo ten­den­ci­jas moks­li­nin­kai ste­bi pa­sta­ruo­sius dve­jus tre­jus me­tus. Jei jos iš­liks, pa­gal gy­ve­ni­mo truk­mę pa­vy­si­me Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lis.

Moks­li­niai ty­ri­mai by­lo­ja, kad žmo­nių svei­ka­ta ge­rė­ja. „Jei neį­vyks ko­kių eko­no­mi­ nių per­ver­si­jų, ma­nau, kad nu­kel­ti pen­si­nio am­žiaus ri­bą – tei­sin­gas žings­nis. Šiuo­lai­ki­niai žmo­nės ski­ ria­si nuo praei­ties žmo­nių. Pa­vyz­ džiui, pro­ti­nį dar­bą jie ga­li dirb­ti ir bū­da­mi vy­res­nio am­žiaus. Žmo­nės sens­ta vis vė­liau, tad dirb­ti ga­lės il­ giau“, – įsi­ti­ki­nęs F.Ste­pu­ko­nis.

Moks­li­nin­kų tei­gi­mu, da­bar­ti­niai sens­tan­tys žmo­nės tu­ri aukš­tes­nį iš­si­la­vi­ni­mą ne­gu prieš 30 me­tų, tad jie il­giau ir iš­si­lai­kys. „Kai­me trum­piau gy­ve­na tiek vy­rai, tiek mo­te­rys. Taip yra vi­sa­ me pa­sau­ly­je. Vis dėl­to mies­to gy­ ve­ni­mo pri­va­lu­mai per­sve­ria trū­ ku­mus. Mies­te tu­ri­me ge­res­nes pa­slau­gas, dau­giau hi­gie­nos, ge­ riau ap­sau­go­ti nuo trau­mų ir pa­ na­šiai“, – tvir­ti­no F.Ste­pu­ko­nis. Žmo­gaus tei­sės ne­pa­žei­džia­mos?

Suo­mi­jo­je, Šve­di­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, taip pat Bel­gi­jo­je vi­suo­me­nė ir­gi la­bai spar­čiai sens­ta. Ta­čiau šio­se ša­ly­se yra lanks­ti so­cia­li­nė sis­te­ma ir ten eg­zis­tuo­ja ga­li­my­bė į pen­si­ją pa­si­trauk­ti nuo 60–62 m.

Lie­tu­vo­je to­kios ga­li­my­bės ti­kė­ tis ne­ga­li­me. Ar ver­čiant dar vė­liau ei­ti į pen­si­ją ne­bus pa­žei­džia­mos pa­gy­ve­nu­sio žmo­gaus tei­sės?

Faus­tas Ste­pu­ko­nis:

Šiuo­lai­ki­niai žmo­ nės ski­ria­si nuo praei­ties žmo­nių, pa­vyz­džiui, pro­ti­nį dar­bą jie ga­li dirb­ti ir bū­da­mi vy­res­nio am­žiaus. Jie sens­ta vis vė­liau, tad dirb­ ti ga­lės il­giau.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

įmo­nės no­rė­tų at­si­kra­ty­ti vy­res­ nio am­žiaus žmo­nė­mis.

Esą jie tu­ri di­džiu­lę pa­tir­tį, yra aukš­tos kom­pe­ten­ci­jos, pa­kan­ka­ mai at­sa­kin­gi.

To­dėl darb­da­viai ne­lin­kę sku­bė­ ti iš­leis­ti vy­res­nio am­žiaus žmo­nių į už­tar­nau­tą poil­sį. „Ma­ny­čiau, kad klai­din­gas mąs­ ty­mas, jog vy­res­nio am­žiaus žmo­ nės uži­ma kaž­kie­no vie­tą. Iš es­mės trūks­ta pa­čių dar­bo vie­tų. Šiuo at­ ve­ju jau­ni­mas tik­rai tu­ri di­des­nes ga­li­my­bes pa­tys su­si­kur­ti dar­bo vie­tas nei pen­si­nio am­žiaus žmo­ nės“, – tei­gė A.Mi­leš­ka.

Ta­čiau pri­pa­žįs­ta­ma, kad ne kiek­vie­na­me dar­be pen­si­nio am­ žiaus žmo­gus pa­jė­gus dirb­ti. Į tai tu­rė­tų bū­ti la­bai at­si­žvelg­ta. Prak­ ti­ka pa­ro­dė, kad pen­si­nio am­žiaus mo­ky­to­jai la­bai sėk­min­gai at­lie­ka sa­vo pa­rei­gas. „Ta­čiau kai kal­ba­me apie ak­ty­vų dar­bą, ak­ty­vius par­da­vi­mo va­dy­bi­ nin­kus ar dar ką nors, tai ten am­ žiaus vi­dur­kis to­li gra­žu nuo pen­si­ nio, jis vy­rau­ja nuo 20 iki 40 me­tų.

Kal­bant apie pen­si­nį am­žių, la­bai svar­bu at­si­žvelg­ti ir į pa­čią pro­fe­ si­ją“, – pa­sa­ko­jo A.Mi­leš­ka.

Disk­ri­mi­nuo­ja dėl am­žiaus

tą pa­tį dar­bą, ku­rį dir­bo jau­nys­tė­ je“, – tei­gė Žmo­gaus tei­sių ste­bė­ ji­mo ins­ti­tu­to pro­gra­mų di­rek­to­rė Do­vi­lė Ša­ka­lie­nė.

Tei­gia­ma, kad svar­bu įver­tin­ti sa­vo svei­ka­tos būk­lę, ga­li­mas dar­ bo pa­sek­mes. Esą la­bai di­de­lė da­ lis į pen­si­ją išė­ju­sių žmo­nių, kri­tus jų ak­ty­vu­mo ly­giui, pa­ti­ria svei­ka­ tos būk­lės pa­blo­gė­ji­mą. „Rei­kė­tų ap­svars­ty­ti al­ter­na­ty­ vas – leng­ves­nį dar­bą, da­lies die­ nos užim­tu­mą ir pa­na­šiai. Tai­gi, ne­sant li­gos ar neį­ga­lu­mo fak­to­rių, žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mo čia neįž­ velg­čiau“, – tei­gė D.Ša­ka­lie­nė.

Bran­gi­na pa­ty­ru­sius dar­buo­to­jus?

Klai­pė­dos ap­skri­ties darb­da­vių aso­cia­ci­jos va­do­vas Aras Mi­leš­ka tvir­ti­na, jog nė­ra pa­ste­bė­jęs, kad

Pen­si­nio am­žiaus žmo­nių dar­be lau­kia pa­stum­dė­lių per­spek­ty­va.

Jau da­bar nea­be­jo­ja­ma, kad il­gai dir­ban­tys sen­jo­rai pa­tirs disk­ri­mi­ na­ci­ją dėl sa­vo am­žiaus. To­kios iš­ va­dos per­ša­si, ste­bint šian­die­ni­nes ten­den­ci­jas. „Disk­ri­mi­na­ci­ja dėl am­žiaus yra la­bai daž­nas reiš­ki­nys Lie­tu­ vo­je. Ypač ji iš­ryš­kė­jo eko­no­mi­nės kri­zės lai­ko­tar­piu. Jau ko­kius dve­ jus me­tus šis reiš­ki­nys – tarp daž­ niau­siai pa­si­tai­kan­čių, ypač dar­bo san­ty­kių sri­ty­je“, – ne­slė­pė Mo­ te­rų ir vy­rų ly­gių ga­li­my­bių tar­ ny­bos kont­ro­lie­rė Auš­ri­nė Bur­ nei­kie­nė.

2011 m. ši tar­ny­ba dėl am­žiaus disk­ri­mi­na­ci­jos at­li­ko 36 ty­ri­mus.

Iš Klai­pė­dos su­lauk­ta 7 to­kių skun­ dų, o tai su­da­rė dau­giau nei penk­ ta­da­lį vi­sų ty­ri­mų.

Disk­ri­mi­na­ci­ja dėl am­žiaus skun­džia­si tiek vy­rai, tiek mo­ te­rys. „Vi­sai ne­se­niai tu­rė­jo­me skun­ dą, kad jau­nes­ni vil­ki­kų vai­ruo­to­ jai gau­na di­des­nius at­ly­gi­ni­mus, o vy­res­ni už tą pa­tį dar­bą – ma­žes­ nius“, – pa­sa­ko­jo A.Bur­nei­kie­nė.

Ka­te­go­ri­ja „vy­res­nis am­žius“ ga­li bū­ti skir­tin­gų darb­da­vių su­vo­kia­ ma la­bai įvai­riai: vie­no­se įstai­go­ se vy­res­nio am­žiaus dar­buo­to­jais yra lai­ko­mi as­me­nys, su­lau­kę 37– 40 me­tų, ki­to­se – 50 me­tų. Kont­ ro­lie­rių ata­skai­tos iš­va­do­je tei­gia­

Bel­gi­ja – nu­sta­ty­tas am­žius – 65 m.

abiem ly­tims, ta­čiau yra lanks­taus pa­si­trau­ki­mo ga­li­my­bė nuo 60 m.

Is­pa­ni­ja – 65 m., nu­ma­to­mas am­

žiaus di­di­ni­mas iki 67 m.

Ita­li­ja – 65 m. vy­rams, 60 m. – mo­

te­rims.

Grai­ki­ja – 65 m. abiem ly­tims.

Pran­cū­zi­ja – 60 m.; pla­nuo­ja­ma di­

din­ti iki 65 m.

Ai­ri­ja – 66 m.

Por­tu­ga­li­ja – 65 m.

Ru­mu­ni­ja – di­di­na­mas iki 65 m. vy­

rams, 60 m. mo­te­rims.

Slo­vė­ni­ja – mo­te­rims – 61 m., vy­

rams – 63 m.

Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė – vy­rams – 65

m., mo­te­rims – 60 m.

Nor­ve­gi­ja – 67 m. Yra lanks­taus išė­

ji­mo ga­li­my­bė nuo 62 m.

Liuk­sem­bur­gas – 65 m. Šal­ti­nis: MIS­SOC.

ma, kad di­dė­jan­tis skun­dų skai­čius dėl disk­ri­mi­na­ci­jos dar­be yra eko­ no­mi­nės kri­zės pa­sek­mė. „Pas mus la­bai daug ste­reo­ti­pų, esą žmo­gus la­bai no­ri į tą už­tar­ nau­tą poil­sį. Į tą poil­sį kar­tais no­ ri ir tris­de­šimt­me­čiai, ku­rie la­bai bran­giai sa­ve įver­ti­na ir iš vi­so ne­ dir­ba, o gy­ve­na iš pa­šal­pų“, – tei­ gė A.Bur­nei­kie­nė.

5

pirmadienis, balandžio 30, 2012

miestas

Mo­kes­čius ge­riau mo­kė­ti gry­nai­siais?

67

Vy­res­nio am­žiaus žmo­nės sun­kiai prii­ma tech­no­lo­gi­nes nau­jo­ves. Ban­kų duo­me­ ni­mis, Lie­tu­vo­je sen­jo­rai apie 8 pro­c. sa­ vo iš­lai­dų ap­mo­ka mo­kė­ji­mo kor­te­le, tuo pat me­tu Es­ti­jo­je – be­veik treč­da­lį. Vis dėl­to iki 2011 m. pa­bai­gos bend­ras mū­sų sen­jo­rų nau­do­ji­ma­sis elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės pa­slau­go­mis išau­go iki 10 pro­c.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ma­sa­las pik­ta­va­liams

Tei­gia­ma, kad Lie­tu­va – gry­nie­ siems pi­ni­gams vie­na „iš­ti­ki­miau­ sių“ vals­ty­bių Eu­ro­po­je. Ypač sun­ kiai įpro­čius lin­kę keis­ti vy­res­nio am­žiaus žmo­nės.

Mo­kė­ji­mo kor­te­lė, ban­ko­ma­tas, elekt­ro­ni­nė ban­ki­nin­kys­tė jau­ niems žmo­nėms – neat­sie­ja­ma kas­die­nių fi­nan­sų val­dy­mo da­lis, o vy­res­niam žmo­gui daž­nai ši­tai yra ne­pa­žįs­ta­mi, ne­sup­ran­ta­mi, bai­mę ke­lian­tys įran­kiai. Įp­ras­ta, kad pen­si­jos ga­vi­mo die­ ną sen­jo­rai at­vyks­ta į ban­ko pa­da­li­nį,

lau­kia ei­lė­je, pa­sii­ma vi­są gau­tą mė­ ne­sio pen­si­ją gry­nai­siais ir išei­na.

Ne­re­ti at­ve­jai, kaip to­kį se­no­lį iki na­mų „pa­ly­di“ pik­ta­va­liai ar­ba na­muo­se lai­ko­mus pi­ni­gus iš­vi­lio­ ja įvai­rūs su­kčiai.

In­ter­ne­tas – ne bau­bas

Klai­pė­die­tė Ge­no­vai­tė Ele­na In­ gau­nie­nė, prieš išei­da­ma į pen­si­ją, 17 me­tų dir­bo Lie­tu­vos ban­ko Klai­ pė­dos sky­riu­je. 67-erių mo­te­ris ne tik pa­ti ak­ty­viai nau­do­ja­si in­ter­ne­ti­ ne ban­ki­nin­kys­te, bet ir kon­sul­tuo­ja bei ši­to mo­ko sa­vo bend­raam­žius. „Aš dar dar­be ne­ma­žai dir­bau kom­ piu­te­riu. Man ne­bu­vo jo­kių pro­ble­mų.

Bet šiaip vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms

– tiek pro­c. Lie­tu­vos pen­si­nin­kų pen­si­jas gau­na per kre­di­to įstai­ gas. Di­džio­ji da­lis pi­ni­ gus iš­kart iš­si­gry­ni­na.

Bai­mė: Lie­tu­vos sen­jo­rai van­giai nau­do­ja­si in­ter­ne­ti­ne ban­ki­nin­kys­te,

jiems pa­ti­ki­miau gry­nie­ji pi­ni­gai.

tai yra sun­ku. Jei su sa­vo bend­raam­ žiais pa­si­kal­bu, pa­ro­dau, kaip nau­ do­tis in­ter­ne­tu, tvar­kant są­skai­tas, žiū­rėk, vie­nas ki­tas jau ir iš­moks­ta“, – pa­sa­ko­jo G.E.In­gau­nie­nė.

La­biau­siai sen­jo­rai lin­kę iš są­ skai­tos pa­siim­ti vi­sus pi­ni­gus, nors tu­ri ban­ko kor­te­lę, ku­ria tą pa­tį ga­ lė­tų pa­da­ry­ti ne ka­so­je, bet ban­ko­ ma­te. Ta­čiau jie sto­vi ban­ke, lau­kia ei­lė­je, ti­ki­no pa­šne­ko­vė.

Bi­jo­jo ir mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų

Lie­tu­vo­je pen­si­jas per kre­di­to įstai­ gas gau­na 67 pro­c. pen­si­nin­kų, 20

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

pro­c. – per pa­štą, 13 pro­c. pen­si­jų at­ne­ša­ma į na­mus.

Bu­vu­si ban­ko dar­buo­to­ja G.E.In­ gau­nie­nė ste­bi­si, ko­dėl sen­jo­rai ne­ si­nau­do­ja ban­ko­ma­tais. Juk ten pi­ ni­gus iš­si­gry­nin­ti pa­pras­čiau. „Tik ne­rei­kia ne­šio­tis už­ra­šy­to pin ko­do, jei jo ne­ži­no ki­tas as­muo, ta kor­te­le pa­si­nau­do­ti ne­ga­lės. Ko­ dą rei­kė­tų at­si­min­ti, o jei jis sun­ kus, ga­li­ma pa­keis­ti į leng­ves­nį“, – G.E.In­gau­nie­nė dės­tė mo­ty­vus, ku­riais ban­do įti­kin­ti sa­vo bend­ raam­žius ne­bi­jo­ti nau­jo­vių. Kaip nau­do­tis ban­ko­ma­tu, pa­si­tik­rin­

ti są­skai­tas, pa­si­žiū­rė­ti iš­ra­šus, ga­li­ma tei­rau­tis bet ku­rio ban­ko sky­riu­je. Jo dar­buo­to­jai paaiš­kins, kaip ban­ko kor­te­le nau­do­tis par­ duo­tu­vė­je.

Na­mie in­ter­ne­to priei­gą tu­rin­tys sen­jo­rai daž­niau­siai nau­do­ja­si in­ ter­ne­ti­ne ban­ki­nin­kys­te, ta­čiau to­ kių ne­daug.

Kai ku­rie ban­kai net ėmė­si or­ ga­ni­zuo­ti ne­mo­ka­mus kur­sus, ku­ riuo­se šių da­ly­kų mo­ko. „Žmo­nės bi­jo iš įpro­čio tu­rė­ti pi­ni­gus ki­še­nė­je ir ma­no, kad taip sau­giau. Tai tas pa­ts, kaip anks­čiau bi­jo­jo mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų, o iš­mo­ko ir vi­siems ge­rai“, – G.E.In­gau­nie­nė ti­ki­no, kad in­ter­ne­ti­nės ban­ki­nin­ kys­tės bai­mė praeis bė­gant lai­kui.

Naujajame biog­ra­fi­jų ži­ny­ne – gar­sūs klai­pė­die­čiai Į Klai­pė­dos 760 me­tų su­kak­čiai skir­ tą žy­miau­sių klai­pė­die­čių ir mies­tui la­biau­siai nu­si­pel­niu­sių žmo­nių biog­ra­fi­jų ži­ny­ną jau įtrauk­ta dau­ giau kaip 1000 pa­var­džių.

Vie­šo­sios įstai­gos „JJJ lei­dy­ba“ ren­gia­mo­je kny­go­je bus pri­sta­ty­ ti vi­si Klai­pė­dos gar­bės pi­lie­čiai, kul­tū­ros ma­gist­rai, vi­si mies­to me­ rai nuo 1990 m., klai­pė­die­čiai Ko­

vo 11-osios ak­to sig­na­ta­rai, vi­ sų Sei­mo ka­den­ci­jų ir vy­riau­sy­bių (1990–2012 m.) na­riai, vals­ty­bi­ nius ap­do­va­no­ji­mus, aukš­čiau­sius kul­tū­ros, me­no, spor­to, vers­lo, ki­ tus na­cio­na­li­nius ap­do­va­no­ji­mus pel­nę kraš­tie­čiai, vi­sų veik­los sri­ čių – me­no, kul­tū­ros, vers­lo, po­li­ ti­kos, spor­to, me­di­ci­nos, švie­ti­mo, ži­niask­lai­dos, tei­sė­sau­gos ir kt. at­ sto­vai. Kny­go­je bus įam­žin­tos Vy­

tau­to Paukš­tės, Po­vi­lo Gai­džio, Aloy­zo Kaž­dai­lio, Skais­tu­tės ir Ro­ mal­do Idze­le­vi­čių, Leo­ni­do Dons­ kio, Eu­ge­ni­jaus Gent­vi­lo, Nar­su­čio Dum­baus­ko, Va­len­ti­no Grei­čiū­no, Ber­nar­do Alek­na­vi­čiaus, Ne­lės Pal­ ti­nie­nės ir dau­ge­lio ki­tų pa­var­dės. Į Klai­pė­dos kraš­tie­čių biog­ra­fi­jų ži­ ny­ną įtrauk­ti ir krep­ši­nin­kai Mo­des­ tas Pau­laus­kas bei Sau­lius Štom­ber­ gas, žur­na­lis­tai Gin­ta­ras Alek­no­nis ir

Hen­ri­kas Vai­tie­kū­nas, ži­no­mas eko­ no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da, poe­tas, Jei­lio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius To­mas Venc­lo­va, Ko­vo 11-osios ak­to sig­na­ta­ rai Me­čys Lau­rin­kus ir Liud­vi­kas Sa­ bu­tis, Ruan­dos ku­ni­gas mi­sio­nie­rius Her­ma­nas Šul­cas ir ki­ti ži­no­mi žmo­ nės, ku­rių są­sa­jos su Klai­pė­da at­si­ skleis per jų gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mus.

An­ke­tas, ku­r ios siun­č ia­m os kiek­vie­nam as­me­niš­kai, jau už­pil­

dė dau­giau kaip 300 su Klai­pė­da su­si­ju­sių žy­mių žmo­nių.

Ats­ki­rą kny­gos da­lį su­da­rys praei­ty­je gar­sių, jau mi­ru­sių žy­mių klai­pė­die­čių gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mai, ku­riuos lei­di­niui ren­gia Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­ji I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ka, jau su­kau­pu­si ne­ma­ žą elekt­ro­ni­nį ži­ny­ną „Klai­pė­da: mies­tas ir žmo­nės“. „Klai­pė­dos“ inf.

6

pirmadienis, balandžio 30, 2012

nuomonės

Ge­gu­žės 1-oji: ar ver­ta švęs­ti?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Olim­pui – li­mu­zi­nai, tau­tai – mi­ni­ma­li al­ga

Saulius Pocius

V

i­sa ša­l is džiaugs­min­ gai lau­k ia dar vie­ no ma­l o­n aus įvy­ kio, – val­d žios in­di­vi­ dams bus nu­pirk­ta nau­jų li­mu­zi­ nų. Šiam kil­niam tiks­lui jau su­pla­ nuo­ta mos­te­lė­ti pu­sę mi­li­jo­no li­ tų. Nei daug, nei ma­žai, kai pa­gal­ vo­ji apie am­ž i­ny­bę. Į akis krin­ta bū­si­mo pir­k i­mo ar­ gu­men­ta­ci­ja – Va­do­vy­bės ap­sau­ gos de­par­ta­men­to kler­kai de­juo­ ja, esą Lie­tu­vos va­do­v ų au­to­mo­ bi­l iai – be­v il­t iš­kai pa­se­nę. At­seit kai ku­r ios ma­ši­nos yra to­k ios se­ nos, kad net 2006 m. ga­my­bos, o prem­je­ras And­r ius Ku­bi­l ius ve­ žio­ja­mas dar pre­z i­den­to Al­g ir­do

Mi­ni­ma­lios al­gos rei­ ka­lai ne­va­lin­gai sie­ja­ si su mū­sų ša­lies lai­ mė­ji­mais „Eu­ro­vi­zi­jo­ je“, – kad ir kaip be­si­ steng­tu­me, ar­ba at­si­ du­ria­me pa­čia­me ga­ le, ar­ba tre­ti nuo ga­lo.

Bra­zaus­ko au­to­mo­bi­liu. Žo­d žiu, ne­pa­ke­l ia­mos tos mū­s ų tau­tos žie­do bė­dos. Ypač tu­r int ome­ny­je, kad sta­t is­t i­nė dau­g u­ma ša­l ies gy­ven­to­jų kas­d ien gat­vė­se va­ž i­nė­ja 15–20 me­t ų kars­t i­nė­m is iš­ka­se­no­mis. Juk ša­ly­je, ku­rio­je vy­ rau­ja men­ku­mo re­kor­dus ski­nan­ti mi­ni­ma­li al­ga, ki­taip ir ne­ga­li bū­ti.

Apsk­r i­tai ši­t ie mi­n i­ma­l ios al­gos rei­ka­lai kaž­kaip ne­va­l in­gai sie­ja­ si su di­din­gais mū­sų ša­lies lai­mė­ ji­mais „Eu­ro­v i­z i­jo­je“, – kad ir kaip be­si­steng­tu­me, ar­ba at­si­du­r ia­me pa­čia­me ga­le, ar­ba tre­ti nuo ga­lo. Ži­n ia apie val­d žios per­k a­mus nau­jus au­to­mo­bi­l ius sim­bo­liš­kai su­ta­po ir su rek­la­mi­niais gin­čais apie mi­ni­ma­lios al­gos di­di­n i­mą.

Ne­si­bai­mi­nan­tis blai­viau gal­vo­ti prem­je­ras A.Ku­bi­l ius siū­lė ją kel­ ti nuo­sai­k iai – iki 850 li­tų, vi­si ki­ ti – iki 900.

Iš ko­k ių re­sur­sų?

Apie tai prieš rin­ki­mus nie­kas ne­ šne­ka ir net ne­be­gal­vo­ja. Šis krei­ vas gal­vo­sū­k is liks ru­de­n į į Sei­ mą įženg­s ian­t iems nau­jų­jų li­ mu­z i­nų nau­do­to­jams – po­l i­t i­nei rau­donsk­ruos­čių puokš­tei, ku­rią švy­t uok­lės prin­ci­po tą­so­m i rin­ kė­jai vėl ket­ve­riems me­tams pa­ merks val­d žios olim­pe.

Tai­g i jau šian­dien vi­siš­kai aiš­ku, jog teks sma­giai sko­lin­tis ir to­liau.

Ir val­džios au­to­mo­bi­liams, ir pen­ si­joms, ir pa­d i­d in­tai mi­n i­ma­l iai al­gai, ku­rią gau­da­mas ga­li ne­bent aša­ro­ti pre­ky­bos ir pra­mo­g ų sos­ ti­nės ant­re­ko­tų sky­riu­je.

O sko­l i­na­mės kuo to­l iau, tuo vis dau­g iau. Ir kaž­ko­dėl mū­sų nuo­ tai­ka dėl to nė kiek ne­bjū­ra, ne­ tgi at­virkš­čiai – lyg ir gud­r iai pra­ links­mė­ja­me. Kai šio mė­ne­s io pra­d žio­je bu­vo pra­neš­ta, jog Lie­ tu­va pa­si­sko­l i­no 400 mln. eu­r ų (1,38 mlrd. li­tų), vie­šu­mo­je skam­ bė­jo op­t i­m is­t i­n iai mar­š ai: mu­ mis pa­si­t i­k i­ma – mums jau sko­ li­na pi­g iau.

Ko­k ia lai­mė!

Bū­ta net pa­gy­rų „Pak­lau­sa ob­li­ga­ ci­jų pla­t i­n i­mo me­tu dau­g iau nei du kar­tus vir­ši­jo pa­siū­lą ir sie­kė be­veik 1 mlrd. eu­r ų“, – krykš­ta­vo vie­šie­ji ap­l ink­raš­čiai. „Tarp­tau­t i­ nės ka­pi­ta­lo rin­kos da­ly­viai pa­si­ ti­k i ša­l ies eko­no­m i­nės ir fis­ka­l i­ nės po­li­ti­kos tva­ru­mu“, – ne­slė­pė džiaugs­mų ir skan­di­na­viš­kų ban­ kų, pum­puo­jan­čių pi­n i­g us sa­vo šei­mi­nin­kams, eks­per­tai.

Iš­t ies, ko­dėl ne­s i­d žiaug­t i? Juk sko­li­na­ma­si ne sau as­me­niš­kai, o vals­ty­bei, tai yra – vi­siems, kas tik gy­vas Lie­tu­vo­je. Ir ati­duo­t i ry­toj dar ne­rei­kės, nes pa­sta­ro­sios ob­ li­ga­ci­jos bus iš­per­ka­mos 2018 m. va­sa­rio 7 d. Kas da­bar ži­no, ko­k ie po­l i­t i­kos bam­bu­kai tą žie­mą sė­ dės val­d žio­je? Su­gal­vos ką nors.

Už­tat šian­dien tu­ri­me iš ko par­ti­ jas pa­šer­ti ir li­mu­zi­nus pirk­ti, yra iš ko vis­liems gir­tuok­liams pa­šal­ pas mo­kė­ti, dar ir anks­tes­nių sko­ lų pa­lū­ka­noms liks.

Ne­la­bai kam šian­d ien rū­pi, kad vals­t y­b ės sko­l a per­ko­p ė 44 mlrd. li­tų ri­bą, ir kiek­vie­nas pi­lie­ tis, net ir tas, ku­r is dar snau­d žia lop­šy­je, jau yra sko­lin­gas be­veik 15 tūkst. li­tų.

Ir kai kas nors šian­dien kal­ba apie neiš­ven­g ia­mą Grai­k i­jos bank­ro­ tą, kas drįs pa­sa­ky­ti, kad pa­na­šus li­ki­mas neiš­tiks ir Lie­tu­vos? 2018ie­ji vis tiek ka­da nors ateis.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

dar­bi­nin­kų so­li­da­ru­mo die­na. Ta­čiau šian­dien var­gu ar dau­ge­lis ga­lė­tų įvar­dy­ti šios da­tos iš­ta­kas ir pra­smę. Kai vie­niems ge­gu­žės 1-oji – tai pro­ga at­kreip­ti dė­me­sį į dar­ buo­to­jų tei­ses, ki­tiems – tik dar vie­nas lais­va­die­nis. Ar ši die­na ver­ta bū­ti vals­ty­bi­ne, tad ir ne­dar­bo die­na, ar ne – ir ša­li­nin­kai, ir skep­ti­kai tu­ri sa­vų ar­gu­men­tų.

Už

Prieš

Auk­sė Kont­ri­mie­nė, Sei­mo LSDP frak­ci­jos at­sto­ vė spau­dai: – Šyp­se­ną ke­lia nuo­la­ti­niai kon­ser­va­to­rių ban­dy­mai iš­brauk­ti Ge­gu­žės 1-ąją iš šven­čių są­ra­šo. Val­džio­je – so­ cial­de­mok­ra­tai, Ge­gu­žės 1-oji – šven­tė. Sug­rįž­ta kon­ ser­va­to­riai – vėl ne­be. O juk šią tarp­tau­ti­nę die­ną mi­ni vi­sas dir­ban­tis pa­sau­lis. Pa­ga­liau kas ne­no­ri švęs­ti mies­ te – ga­li va­žiuo­ti į kai­mą pas tė­vus ar se­ne­lius ir pa­dė­ti jiems pa­so­din­ti bul­ves. Te­ko gir­dė­ti, kad šiais me­tais ne­ ma­žai tar­nau­to­jų, ne­tgi vers­li­nin­kų „pail­gi­no“ sa­vait­ga­lį ir džiau­gia­si ma­žy­tė­mis ato­sto­go­mis. Tad Ge­gu­žės 1-oji – pui­ki ga­li­my­bė pa­bū­ti su sa­vo šei­ma, pa­bend­rau­ti su vai­kais ir skir­ti jiems dau­giau lai­ko nei tos var­ga­nos sta­ tis­ti­nės sep­ty­nios mi­nu­tės per pa­rą, ku­rias su­skai­čia­vo psi­cho­lo­gai, įver­tin­da­mi, kiek vi­du­ti­niš­kai tė­vai bend­ rau­ja su sa­vo vai­kais. Ma­nau, kad ir dau­ge­liui ki­tų Ge­ gu­žės 1-oji yra pui­ki pro­ga skir­ti dau­giau lai­ko ne vien sa­vo šei­mos na­riams, bet ir bend­ra­min­čiams, pa­si­da­ly­ ti su jais idė­jo­mis bei ge­ra nuo­tai­ka.

Da­nas Ar­laus­kas, Lie­tu­vos vers­lo darb­da­vių kon­ fe­de­ra­ci­jos va­do­vas: – Tai su­bti­lus klau­si­mas, vis dėl­to ma­ny­čiau, jog tam tik­ros šven­tės šian­dien at­ro­do kiek keis­to­kai ar­ba is­ to­riš­kai su­ni­ve­liuo­tos, pra­ra­du­sios sa­vo reikš­mę. Sup­ ran­ta­ma, kad XIX am­žiu­je, kai ga­my­bos pro­ce­sas bu­vo ga­na bru­ta­lus, tek­da­vo dirb­ti bai­sio­mis są­ly­go­mis, dar­ bo žmo­gus tu­rė­jo bū­ti kaž­kaip iš­skir­tas iš to­kios dar­bo rin­kos. Bet šian­dien ta ta­kos­ky­ra tarp darb­da­vių ir dar­ buo­to­jų la­bai men­ka. Tai­gi to­ji pir­mi­nė idė­ja, ku­ri ka­ dai­se bu­vo la­bai gra­ži, šian­dien tam­pa sun­kiai su­pran­ta­ ma. Kaip ir abe­jo­nių ke­lia kai ku­rios ki­tos šven­tės, ku­rios man at­ro­do „pri­temp­tos“, dau­giau po­li­ti­nės – Jo­ni­nės, kad ir ta pa­ti Žo­li­nė. Juk Lie­tu­vo­je yra ne vie­na kon­fe­ si­ja, bet šią šven­tę šven­čia tik ka­ta­li­kai. Ma­ny­čiau, kad vis dėl­to tu­rė­tu­me iš­skir­ti tas šven­tes, ku­rios bū­tų ak­ tua­lios, bend­ros vi­sai vi­suo­me­nei, o ne at­ski­roms gru­ pėms. O kal­bant skai­čiais, per vie­ną ne­dar­bo die­ną vals­ ty­bė pra­ran­da iki 100 mln. li­tų.

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

No­riu il­go sa­vait­ga­lio

Esu la­bai ne­pa­ten­kin­ta, kad nė­ra il­ go sa­vait­ga­lio. Ne­są­mo­nė, kai tarp poil­sio ir šven­čių die­nų įterp­ta vie­ na dar­bo die­na. Ypač tiems ne­pa­to­ gu, ku­rie va­ži­nė­ja dirb­ti į ki­tus mies­ tus. O to­kių šiais lai­kais – daug.

Da­nu­tė

Va­lio! Hid­rau­li­niai ban­dy­mai ati­dė­ti

La­bai džiau­giuo­si, kad bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ ar ki­tų ins­ti­ tu­ci­jų spren­di­mu hid­rau­li­niai ban­ dy­mai vyks vė­liau. Anks­čiau jie bu­ vo at­lie­ka­mi ge­gu­žės pir­mą sa­vai­tę.

Dėl nau­jo spren­di­mo ga­lė­si­me pri­

pras­ti prie to, kad nu­trauk­tas šil­dy­ mas, o šal­tu van­de­niu per ban­dy­mų lai­ko­tar­pį prau­si­mės, kai, ti­kiuo­si, bus šil­ti orai. Pui­ku, kad at­si­žvel­ gia­ma į gy­ven­to­jų pa­gei­da­vi­mus ir pa­sta­bas.

M.

Sma­gūs nuo pat ry­to

Gy­ve­nu vie­na­me Spor­ti­nin­kų gat­vės na­me. Vie­ną ry­tą te­ko ste­bė­ti ko­miš­ ką vaiz­de­lį, kaip du ge­rai įkau­šę vy­ rai ban­do ves­ti tre­čią. Pas­ta­ra­sis bu­ vo nu­vir­tęs, o jo „ko­le­gos“ ban­dė jį pa­kel­ti. Kel­da­mi ir pa­tys par­griu­ vo. Vis dėl­to jiems pa­vy­ko at­si­sto­ti bend­ro­mis pa­stan­go­mis. Nu­lin­ga­ vo jie vi­si trys per kie­mą. Juo­kiau­si pro aša­ras. Keis­čiau­sia, kad tuo me­tu dar ne­bu­vo 10 val. Kaip žmo­nės su­ ge­ba tiek pri­liuob­ti iš ry­to? Gal ver­

tė­tų grą­žin­ti se­ną rei­ka­la­vi­mą, kad al­ko­ho­liu ga­li­ma pre­kiau­ti tik nuo 11 val. Gal ta­da žmo­nės ne­spė­tų iš ry­to tiek pri­si­ger­ti.

Vi­da

„Stop“ juos­ta ne­sus­tab­do

J.Ja­no­nio gat­vės pa­bai­go­je yra pa­ sta­tas, ku­ris, kiek ži­nau, pri­klau­ so Uos­to di­rek­ci­jai. Nuo to pa­sta­to krin­ta tin­kas. Sa­vi­nin­kai ant sta­ti­nio ko­lo­nų pri­ri­ša apie pa­vo­jų įspė­jan­ čias „Stop“ juos­tas. Ta­čiau po nak­ ties jos daž­niau­siai bū­na nu­plė­šy­tos ir plaiks­to­si ant že­mės. Bai­siau­sia, kad net ma­mos sa­vo vai­kus ve­da prie to pa­sta­to. Ko­dėl žmo­nėms taip sun­ku su­pras­ti, kad „Stop“ juos­tos už­de­da­mos ne šiaip sau?

Ig­nas Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

L

ie­tu­va, kaip ir ne­ma­ža da­lis ki­tų vals­ty­bių, ryt švęs Tarp­tau­ti­nę dar­bo die­ną. Is­to­ri­ja by­lo­ja, jog 1886 m. ge­gu­žės 1-ąją, kai Či­ka­gos po­li­ci­ja mal­ ši­no de­monst­ra­ci­ją, ku­rios me­tu dar­bi­nin­kai rei­ ka­la­vo su­trum­pin­ti dar­bo lai­ką iki 8 va­lan­dų, neap­siei­ ta be au­kų. O po ke­le­rių me­tų ši da­ta pa­skelb­ta pa­sau­li­ne

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, balandžio 30, 2012

lietuva

Šven­čių dienų ne­mažės Po­li­ti­kai pri­pažįs­ ta, kad vals­ty­bi­nių šven­čių sąra­šas Lie­tu­vo­je – kiek per il­gas, ta­čiau ne­su­ si­ta­ria dėl jo trum­ pi­ni­mo. Todėl ar­ti­ miau­siu me­tu šven­ čių dienų sąra­šas ne­si­keis.

Šven­čių die­nos Pa­gal ga­lio­jantį įsta­tymą Lie­tu­vo­je šios die­nos yra šven­čių: sau­sio 1-oji – Naujųjų metų die­na; va­sa­rio 16-oji – Lie­tu­vos vals­

tybės at­kūri­mo die­na; ko­vo 11-oji – Lie­tu­vos ne­prik­lau­

so­mybės at­kūri­mo die­na; pir­mo­ji ir ant­ro­ji Ve­lykų die­nos; ge­gužės 1-oji – Tarp­tau­tinė dar­

bo die­na; pir­ma­sis ge­gužės sek­ma­die­nis –

Mo­ti­nos die­na; pir­ma­sis bir­že­lio sek­ma­die­nis –

Tėvo die­na; bir­že­lio 24-oji – Ra­sos ir Jo­ni­nių

die­na; lie­pos 6-oji – Vals­tybės (Lie­tu­vos

ka­ra­liaus Min­dau­go karū­na­vi­mo) die­na; Nuo­laid­žiau­ja: po­li­ti­kai nuo­lat dis­ku­tuo­ja dėl kai ku­rių šven­čių dienų tiks­lin­gu­mo, ta­čiau spren­dimų ne­prii­ma.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

dėl šven­čių dienų sąra­šas bent ar­ ti­miau­siu me­tu tik­rai ne­turėtų bū­ ti kei­čia­mas.

Su­ta­ri­mo nėra

Lie­tu­vo­je ga­lio­jan­čia­me Dar­bo ko­ dek­se įtei­sin­ta 13 šven­čių. Dvi iš jų – Ve­ly­kos ir Kalė­dos – tu­ri po dvi die­nas, todėl iš vi­so per me­tus yra 15 šven­čių dienų.

Sei­mo na­riai sa­ko, kad sąra­šas galbūt kiek per il­gas. „Ja­me yra ir to­kių dienų, ku­rių galbūt ne­vertėtų turė­ti šven­čių dienų sąra­še“, – sa­ kė Sei­mo So­cia­li­nių rei­kalų ir dar­ bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, kon­ser­ va­to­rius Ri­man­tas Jo­nas Da­gys.

Anot jo, po­li­ti­kai nuo­lat dis­ku­ tuo­ja dėl Tarp­tau­tinės dar­bo die­ nos ge­gužės 1-ąją, Jo­ni­nių, Žo­linės ir kai ku­rių kitų šven­čių tiks­lin­gu­ mo. „Sei­me kart­kartė­mis pa­si­tai­ ko vie­no­kių ar ki­to­kių pa­si­ūlymų dėl šven­čių dienų sąra­šo pa­ko­re­ ga­vi­mo, ta­čiau ne­ran­da­ma po­li­ ti­nio su­ta­ri­mo, ku­rias die­nas iš jo išb­rauk­ti. Todėl nie­kas ir ne­vyks­ ta“, – teigė par­la­men­ta­ras.

De­ši­nie­ji nuo­lat sie­kia at­si­sa­ky­ti Dar­bo die­nos šven­ti­mo, bet su tuo griež­tai ne­su­tin­ka kai­rie­ji ir pik­ ti­na­si, kad kon­ser­va­to­riai įtei­si­no per daug baž­ny­ti­nių šven­čių.

Nei vie­niems, nei ki­tiems ne­pa­ vyks­ta Sei­mo pa­lenk­ti į sa­vo pu­ sę. Pri­pažįs­ta­ma, kad toks sta­tus quo grei­čiau­siai iš­liks dar il­gai, to­

Ri­man­tas Jo­nas Da­gys:

Bet pri­pa­žin­ki­me – da­bar mūsų lais­vos die­nos gra­žiai išsidėsto per me­tus, gra­žiai slen­ka pa­gal ka­len­do­rių.

Pa­pildė Kūčio­mis

Ki­ta ver­tus, pa­sak R.J.Da­gio, Lie­ tu­vo­je šven­čių die­nos „ga­na tvar­ kin­gai ir gra­žiai iš­sidės­to per vi­sus me­tus“, ne­re­tai šventės būna sa­ vait­ga­liais, kai ku­rios šven­čių die­ nos – vi­sa­da sek­ma­die­niais. „Taip, kar­tais ke­lia­mas klau­si­ mas, kad tu­ri­me per daug lais­va­

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

die­nių. Bet pri­pa­žin­ki­me – da­bar mūsų lais­vos die­nos gra­žiai išsi­ dėsto per me­tus, gra­žiai slen­ka pa­ gal ka­len­do­rių. Todėl fak­tiš­kai per me­tus tu­ri­me tik 7 ar 8 pa­si­tai­kan­ čias ne­dar­bo die­nas. Tai, su­ti­ki­te, nėra tiek jau daug“, – kalbė­jo Sei­ mo So­cia­li­nių rei­kalų ir dar­bo ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kas.

Pas­tarąjį kartą šven­čių dienų sąra­šas pa­ko­re­guo­tas 2010-ųjų pa­bai­go­je, kai prie šven­čių bu­vo pri­skir­ta gruod­žio 24-oji – Kū­ čių die­na. Tuo­met ir­gi kalbė­ta, kad derėtų iš šven­čių sąra­šo ku­rią nors dieną išb­rauk­ti, kad jis ne­ būtų nuo­lat tik il­gi­na­mas. Ta­čiau po­li­ti­kai ne­su­tarė, ku­rios šventės reikėtų at­si­sa­ky­ti, todėl nė vie­ na šven­čių die­na iš sąra­šo ne­bu­ vo išb­rauk­ta.

Siūlė Kons­ti­tu­ci­jos dieną

Ne­se­niai bu­vo pa­si­ūly­ta vėl pa­pil­ dy­ti šven­čių dienų sąrašą. Sei­mui bu­vo tei­kia­mas įsta­ty­mas dėl spa­ lio 25-osios – Kons­ti­tu­ci­jos die­ nos – pa­skel­bi­mo vals­ty­bi­ne šven­ te. Kar­tu siū­ly­ta at­si­sa­ky­ti ge­gužės 1-osios šventės.

Ta­čiau dau­gu­ma par­la­men­tarų ne­su­ti­ko pra­dėti šio pa­si­ūlymo svars­ty­ti, grąži­no pro­jektą ini­cia­ to­riams to­bu­lin­ti. „Ne vieną ir ne du kar­tus siū­liau Lie­tu­vo­je įtei­sin­ti Kons­ti­tu­ci­jos

šventę, kaip yra pa­da­riu­si di­delė da­lis Eu­ro­pos. Ta die­na būtų tik­rai dar vie­nas po­stūmis, kad ger­bia­me sa­vo Kons­ti­tu­ciją ir jos lai­komės“, – sakė šios idė­jos ini­cia­to­rius kon­ ser­va­to­rius Sau­lius Pe­če­liū­nas. „Kai tei­kiau šį siū­lymą anks­čiau, man Sei­mo na­riai prie­kaiš­ta­vo, kad dar išp­le­čiu ir taip jau ga­na išpūstą šven­čių dienų sąrašą, siūlė įra­šant Kons­ti­tu­ci­jos dieną at­si­sa­ky­ti ku­ rios nors ki­tos šventės“, – aiš­kin­ da­mas, kodėl iš šven­čių sąra­šo pa­ si­ūlė išb­rauk­ti Dar­bo dieną, teigė S.Pe­če­liū­nas.

Ta­čiau so­cial­de­mok­ra­tai to­kiais ke­ti­ni­mais pa­si­pik­ti­no. „Man iš ti­ krųjų keis­ta. Mes kal­ba­me apie dar­ bo vietų trūkumą Lie­tu­vo­je, apie pa­garbą dir­ban­tiems žmonėms. Ir nuo­lat siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti Tarp­tau­ tinės dar­bo die­nos. Kodėl vis no­ri­ ma išb­rauk­ti ge­gužės 1-ąją? Kodėl, pa­vyzd­žiui, ne Jo­ni­nes ar dar ki­tas šven­tes, ku­rios tarp­tau­ti­niu mas­ tu ne­pri­pažįs­ta­mos?“ – sakė Sei­ mo narė Bi­rutė Vėsaitė. „Ga­li­ma rim­tai dis­ku­tuo­ti dėl kai ku­rių šven­čių tiks­lin­gu­mo. To­kių šven­čių, ku­rios turbūt be di­des­ nio lėba­vi­mo pra­smės ne­la­bai ir tu­ri. Yra to­kių šven­čių, de­ja. Gai­la, pa­vyzd­žiui, kad mūsų Ra­sos iš­vir­ to į Jo­ni­nes, o Jo­ninės pa­vir­to alaus gėri­mo šven­te“, – tvir­ti­no Vy­te­nis And­riu­kai­tis.

rugpjū­čio 15-oji – Žo­linė (Švč. Mer­

gelės Ma­ri­jos ėmi­mo į dangų die­na); lapk­ri­čio 1-oji – Visų Šventųjų die­na; gruod­žio 24-oji – Kūčios; gruod­žio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų

die­nos.

Siū­lytų at­si­sa­ky­ti Jo­ni­nių

Vers­li­nin­kai, darb­da­viai abe­jo­ja kai ku­rių šven­čių tiks­lin­gu­mu.

Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ci­jos „ICC Lie­tu­va“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Al­gi­man­tas Aks­ti­nas sakė, kad dėl per­ne­lyg il­go šven­čių sąra­šo su­ trik­do­ma vers­lo veik­la. „Todėl ne­rei­ kia per­si­steng­ti. Galbūt, kai pa­siek­ si­me tin­kamą dar­bo na­šu­mo lygį, gal tuo­met ga­lėsime ir dau­giau ne­dar­ bo dienų turė­ti“, – teigė A.Aks­ti­nas.

Pa­sak jo, ge­gužės 1-oji vis dar ke­lia kont­ro­ver­siš­kus jaus­mus. Yra klaus­ tukų ir dėl Žo­linės tiks­lin­gu­mo. „Mes vi­sa­da pa­si­sakė­me, kad pir­ miau­sia galėtų ne­būti Jo­ni­nių, pa­skui – Žo­linės. Ge­gužės 1-oji yra duoklė praei­čiai, galbūt dir­ban­čius ga­li­ma pa­gerb­ti ir ki­taip“, – tvir­ti­no Vers­ lo darb­da­vių kon­fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius Da­nas Ar­laus­kas.

Pa­gerbė ve­lionį pre­zi­dentą Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ne­rin­gos dienų ren­gi­ny­je Vil­niaus ro­tušė­je Ne­rin­gos me­ras An­ta­nas Vin­kus džiaugė­si ku­ror­to sėkme, mies­to garbės or­di­nais ap­do­va­no­ jo būrį žy­mių veikėjų ir ne­pra­lei­ do pro­gos pa­gerb­ti ve­lionį pre­zi­ dentą Al­girdą My­kolą Bra­zauską.

A.Vin­kus sve­čiams kar­to­jo, kad ne­ pa­kan­ka vien žod­žiais mylė­ti Ne­ ringą ir kalbė­ti, „ko­kia ji gra­ži“, koks gra­žus pa­jūris“ – rei­kia im­tis rea­lių darbų. „Mums vi­siems rei­kia ir pa­ra­mos. Ne­rin­gai taip pat rei­kia pa­gal­bos“, – kalbė­jo A.Vin­kus.

Ne­rin­gos va­do­vas pri­minė, kad va­sa­ros se­zo­nas, ku­ris ku­ror­tui yra pa­lan­kus, tet­run­ka du tris mėne­ sius ir la­bai grei­tai praei­na, tad jį rei­kia kuo ge­riau iš­nau­do­ti.

Me­ras pri­statė ir did­žiau­sius Ne­ rin­go­je vyk­do­mus pro­jek­tus. Vie­nas jų – 500 vietų kultū­ros namų sta­ ty­bos, prie Kur­šių ma­rių pla­nuo­ja­ mas sta­ty­ti SPA cent­ras. A.Vin­kus in­for­ma­vo, kad Ne­rin­go­je, ant ma­ rių kran­to, ga­li at­si­ras­ti nau­jas ke­ tu­rių ar pen­kių žvaigž­du­čių ir ke­ tu­rių kor­pusų vieš­bu­tis. Jis esą turės ir rea­bi­li­ta­ci­jos pa­da­li­nius, o ant ma­rių kran­to bus įreng­ta sce­na.

Vieš­bu­tis esą tebūtų 150 vietų.

A.Vin­kus taip pat guodė­si, kad ku­ror­to gy­ven­to­jams ypač su­dėtin­ gas būna ru­duo, kai siau­čia aud­ros, daž­nai ne­būna elekt­ros. Ta­čiau, pa­ sak me­ro, tai ne­truk­do to­liau vys­ ty­ti svar­bių pro­jektų – re­mon­tuo­ti ke­lių, dvi­ra­čių takų ir pan.

Ne­rin­gos me­ri­jos at­sto­vai Vil­ niu­je taip pat ap­do­va­no­jo ku­ror­ tui nu­si­pel­niu­sius as­me­nis – jiems įteik­ti Ne­rin­gos mies­to or­di­nai.

Mies­to ap­do­va­no­ji­mus ga­vo šim­ta­me­tis avia­to­rius Vik­to­ras Aš­ mens­kas, Ro­tušės ce­re­mo­ni­meist­ ras Sau­lius Pilin­kus, ki­no re­ži­sie­ rius Gy­tis Luk­šas, fo­to­me­ni­nin­kai An­ta­nas Sut­kus ir Jo­nas Sta­se­ lis, mu­zi­kai Al­gir­das Viz­gir­da, Ro­ kas Zu­bo­vas, Leo­ni­das Šin­ka­riu­kas ir ki­ti.

A.Vin­kus kalbė­da­mas au­di­to­ri­jai ne­pa­mir­šo pri­dur­ti, kad prie­š at­ vyk­da­mas ap­lankė A.M.Bra­zaus­ko kapą An­ta­kal­nio ka­pinė­se. „Šian­dien turė­jau garbės nu­ vyk­ti į ka­pus ir nu­si­len­kiau kaip mokė­jau ir pa­ger­biau Jo Eks­ce­len­ ciją, švie­saus at­mi­ni­mo Ne­rin­gos garbės pi­lietį pre­zi­dentą A.M.Bra­ zauską“, – iš­tarė A.Vin­kus ir pa­ si­ūlė ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti ve­lionį pre­zi­dentą.

Ro­tušės salė­je su­si­rinkę žmonės no­riai pa­klu­so.

Pa­si­gyrė: per ren­ginį sos­tinės Ro­tušė­je A.Vin­kus pri­statė ir did­žiau­

sius Ne­rin­go­je vyk­do­mus pro­jek­tus.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

8

pirmADIENIS, balandžio 30, 2012

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2685 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2389 JAV do­le­ris 1 2,6213 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6575 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9384 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2522 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5524 Ru­si­jos rub­lis 100 8,9133 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8736

pokytis

+0,2269 % +0,4003 % +0,4791 % +0,0452 % +0,0892 % –0,3249 % –0,3240 % +0,0303 % +0,0209 %

Bran­go ­ sta­ty­bos

Ga­ran­ti­nio fon­do spur­tas

Sta­ty­bos Lie­tu­vo­je kovą, pa­ly­gin­ti su 2011-ųjų ko­vu, pa­bran­go 5,4 pro­c., kaip pra­nešė Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­ tas. La­biau­siai per me­tus pa­bran­ go įvai­rių rūšių be­to­nas ir mi­ši­niai – 8,9 pro­c., be­to­no ir gelž­be­to­nio ga­mi­ niai – 6 pro­c., me­ta­lo ga­mi­niai – 4,5 pro­c., bend­ro­sios sta­ty­binės med­žia­ gos – 4,6 pro­c., ap­dai­los med­žia­gos – 4,2 pro­c.

Dėl efek­ty­ves­nių dar­bo pro­cesų Ga­ran­ti­ nia­me fon­de su­trumpė­jo ter­mi­nas, per kurį iš­mo­ka­mi pi­ni­gai bank­ru­ta­vu­sių įmo­nių dar­buo­to­jams. Tei­gia­ma, kad da­bar vie­nas dar­buo­to­jas per mėnesį vi­du­ti­niš­kai iš­nag­ rinė­ja 34 pa­raiš­kas, o anks­tes­niais me­tais tokį pa­tį skai­čių pa­raiškų iš­nag­rinė­da­vo 3–5 dar­buo­to­jai. Da­bar iš­mo­kas bank­ru­ ta­vu­sių įmo­nių dar­buo­to­jai gau­na per 3–4 mėne­sius nuo pa­raiš­kos ga­vi­mo die­nos.

Lie­tu­viš­kos braškės – po mėne­sio

4,5

Net­ru­kus už­derė­sian­tis lie­tu­viškų braš­kių der­lius ma­žo­mis kai­no­mis pirkėjų ne­nud­žiu­gins. Ša­lies ūki­nin­kai ti­ki­na, kad pa­si­ūly­ti pi­ges­nių uogų dėl išau­gu­ sios jų sa­vi­kai­nos ne­pajėgūs.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Uogos ne­pigs

Ša­lies braš­kių au­gin­to­jai pirmą der­lių pla­nuo­ja ge­gužės pa­bai­go­je, ta­čiau apie jį dar šne­ka san­tūriai.

Kalbė­da­mi apie der­liaus pra­džią ūki­nin­kai ir pre­ky­bos tink­lai dai­ ro­si į dangų, spėda­mi orus.

Braš­kių veis­li­nin­kystės ūkį tu­ rin­ti Dan­guolė Lin­gienė šių metų der­lių pro­gno­za­vo sėkmingą. Esą žie­ma bu­vo šal­ta, ta­čiau ne­trūko snie­go, todėl ne­nu­ša­lo nė vie­nas braš­kių dai­ge­lis. Ta­čiau braš­kių au­ gin­to­jas Dai­nius Ser­va pa­brėžė, kad to­lesnė der­liaus sėkmė pri­klau­sys nuo šalnų braškėms žy­dint.

Jei­gu der­lius bus sėkmin­gas, braš­kių kai­nos, kaip spėjo ūki­nin­ kai, iš­liks pa­na­šios į per­nykš­tes.

D.Lin­gienė ne­slėpė, kad braškės pi­gios ne­bus ir kai­nuos ne ma­žiau kaip 4 li­tus per jų der­liaus piką.

Lie­tu­vos braš­kių au­gin­tojų drau­gi­ jos pir­mi­nin­kas Vi­das Juods­nu­kis ti­ ki­no, kad dau­gu­ma braš­kių au­gin­tojų kainų ma­žin­ti ne­ga­li, nes dėl pa­bran­ gu­sių trąšų ir ap­sau­gos prie­mo­nių uogų sa­vi­kai­na šiais me­tais išau­go.

Ta­čiau jis pa­brėžė, kad kai­nos ne­ turėtų ir didė­ti, nes jos bus pri­tai­ky­ tos prie gy­ven­tojų per­ka­mo­sios ga­ lios: „Kai­nas nu­sta­to pirkė­jas. Jei­gu ūki­nin­kas ma­to, kad kai­nos pirkė­ jui per di­delės, jis tu­ri pri­si­de­rin­ti.“

Jei­gu der­lius bus sėkmin­gas, braš­kių kai­nos, kaip spėjo ūki­nin­kai, iš­liks pa­ na­šios į per­nykš­tes.

Dels­ti ne­reikėtų

V.Juods­nu­kis pa­sa­ko­jo, kad per­ nai braškės kai­na­vo vi­du­ti­niš­kai 4,5 li­to, ta­čiau pirkė­jai dar lau­ kė pi­gesnės pro­duk­ci­jos. Jo ma­ny­ mu, pa­na­ši si­tua­ci­ja iš­liks ir šie­ met, ta­čiau di­de­lių vil­čių įsi­gy­ti uogų pus­vel­čiui pirkė­jai esą bran­ din­ti ne­turėtų. „Per­nai pirk­ti braš­kių bu­vo ge­ riau­sia per piką. Nors kai­na vė­ liau dar smuk­telė­jo iki 3 litų, bet

lito

– tiek vidutiniškai kainavo pernai braškės.

ir braš­kių ko­kybė bu­vo pra­stesnė.

Ir šie­met ko­ky­biš­kos braškės ma­ žiau nei 4 li­tus kai­nuo­ti ne­turėtų.

Sup­ran­ta­ma, kad ūki­nin­kas tu­ ri bent litą pri­dėti prie braš­kių sa­ vi­kai­nos – juk du se­zo­no mėne­siai jam ne­ša visų metų pelną“, – aiš­ ki­no V.Juods­nu­kis.

D.Ser­va pa­brėžė, kad braš­kių kai­nos yra di­na­miš­kos ir kei­čia­si kiek­vieną dieną: „Se­zo­no pra­džio­je braš­kių kai­nos būna pa­na­šios kaip ir kas­met, o pa­skui jas dik­tuo­ja pri­ ski­namų uogų kie­kis ir par­da­vi­mas rin­ko­je. Jei­gu braš­kių par­da­vi­mas pra­stas – kai­na kren­ta.“ Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, pir­mo­sios braškės būna pa­čios bran­giau­sios – jų kai­nos sie­kia iki 20 litų už ki­ log­ramą. Todėl jo­mis esą su­si­gun­ do tik no­rin­tys pa­si­le­pin­ti va­sa­riš­ ku de­ser­tu. „Pirmą­sias braš­kes gy­ven­to­jai per­ka ne šal­dy­ti ar kon­ser­vuo­ti, o pa­ska­nau­ti. Todėl jų žmonės įsi­gy­ ja tiek, kiek iš­ga­li. Kai ku­rie per­ka po 100 gramų, ki­ti – ki­log­ra­mais“, – sakė D.Ser­va.

mos iš Bel­gi­jos, Is­pa­ni­jos, Grai­ki­jos ir Olan­di­jos.

Ta­čiau pa­šne­kovė pa­ti­ki­no, kad pirkė­jai lie­tu­višką pro­duk­ciją ver­ ti­na la­biau už im­por­tuotą.

Kilmę pa­ro­do kai­na

Kon­ku­ren­ci­ja ne­si­skund­žia

„Len­kiš­kos braškės galbūt ir bus pu­se li­to pi­gesnės, bet len­kiš­kos ir lie­tu­viš­kos pro­duk­ci­jos ko­kybė – ne­pa­ly­gi­na­ma. Mes juk dar neu­žau­ gi­na­me to­kių uogų, ku­rios tur­gu­je ant pre­kys­ta­lio iš­si­lai­kytų sa­vaitę.

Su­ge­ban­tys mąsty­ti pirkė­jai ren­ka­ si lie­tu­višką pro­duk­ciją“, – vie­tos braš­kes liaup­si­no D.Lin­gienė.

V.Juods­nu­kio tei­gi­mu, Lie­tu­ vos ūki­nin­kams su im­por­tuo­to­mis braškė­mis kon­ku­ruo­ti ne­sun­ku, esą ša­lies ūki­nin­kai var­to­to­jams pa­si­ūlo ko­ky­biš­kesnę pro­duk­ciją. Anot jo, len­kiš­kos ar is­pa­niš­kos braškės au­ gi­na­mos nau­do­jant dirb­ti­nes lais­ ty­mo sis­te­mas, ami­no rūgštis, ku­ rios ska­ti­na che­mi­nių med­žiagų įsi­sa­vi­nimą. O to­kios braškės esą ge­ru sko­niu ne­pa­si­žy­mi.

Paš­ne­ko­vas taip pat pa­brėžė, kad at­vež­tinės uo­gos ša­ly­je yra ant­rarūšės, nes ge­riau­sias braš­kes len­kai eks­por­tuo­ja į Va­ka­rus – Vo­ kie­tiją, Did­žiąją Bri­ta­niją. Ir tik li­ ku­sios braškės esą ve­ža­mos į Lie­ tuvą, Lat­viją, Es­tiją, Ru­siją, ki­tas Rytų ša­lis.

Vis dėlto dėl ak­ty­vaus len­kiškų braš­kių eks­por­to dai­ry­tis į už­sie­nio

Kilmė: ša­lies braš­kių au­gin­to­jai ti­ki­na, kad lie­tu­viš­kas uo­gas pirkė­jai

nuo at­vež­ti­nių ga­li at­skir­ti iš dvi­gu­bai di­des­nių kainų.

rin­kas pri­vers­ti ir Lie­tu­vos ūki­nin­ kai. Anot pa­šne­ko­vo, braš­kes ša­lies ūki­nin­kai eks­por­tuo­ja maž­daug sa­ vaitę, kai šalį užplūs­ta di­de­lis kie­ kis len­kiškų uogų: „Siek­da­mi kon­ ku­ruo­ti su len­kais, esa­me pri­vers­ti per šį laiką į Suo­miją, Lat­viją ir Es­ tiją eks­por­tuo­ti maž­daug treč­dalį pa­čių užau­gintų braš­kių. Juk mes taip pat tu­ri­me ieš­ko­ti rinkų, kur už braš­kes dau­giau mo­ka, kur der­ lius pra­si­de­da vėliau. Pa­vyzd­žiui, Lat­vi­jo­je su len­kais kon­ku­ruo­ja­me ne­sun­kiai, nes ten lie­tu­viškų braš­ kių lau­kia ir len­kiškų ne­per­ka.“ Jau esa­ma im­por­tuotų

Pre­ky­bos tink­lo „Ma­xi­ma LT“ at­ stovė spau­dai Ol­ga Ma­laš­ke­vi­čienė

D.Ser­va pa­ti­ki­no, kad pre­ky­bos cent­rai uogų pa­tei­kia tik ne­di­ delį kiekį, todėl su jais ūki­nin­kams kon­ku­ruo­ti ne­rei­kia. Anot jo, ge­ ro­kai dau­giau gal­vos skaus­mo ke­ lia pre­ky­ba braškė­mis tur­gu­je, nes ten len­kiš­kos uo­gos ne­re­tai par­ duo­da­mos kaip lie­tu­viš­kos. „Lie­tu­viai linkę rink­tis lie­tu­viš­ kas uo­gas, ta­čiau tur­gu­je dar di­de­ lis kie­kis len­kiškų braš­kių par­duo­ da­mas kaip lie­tu­viš­ka pro­duk­ci­ja.

At­pa­žin­ti lie­tu­viš­kas braš­kes nuo at­vež­ti­nių pir­miau­sia ga­li­ma iš kai­nos. Mūsų braškės būna 50–100 pro­c. bran­gesnės už len­kiš­kas“, – pa­sa­ko­jo D.Ser­va.

Paš­ne­ko­vas ti­ki­no, kad Lie­tu­vos ūki­nin­kai pa­čių užau­gin­tas braš­ kes pa­tei­kia su sa­vo ūkio eti­ke­te, ku­rio­je nu­ro­do­mi duo­me­nys apie pro­duk­ciją, kon­tak­ti­niai ūkio duo­ me­nys. „O tur­gu­je da­lis pre­kiau­tojų tie­ siog nu­ro­do, kad braškės yra lie­ tu­viš­kos. To­kiu at­ve­ju gy­ven­to­jai pre­kiau­tojų turėtų klaus­ti, ko­kio ūkio uo­gas šie par­da­vinė­ja, kodėl nėra eti­ke­čių ir kaip jie ga­li įro­dy­ti kilmę“, – sakė D.Ser­va.

Ge­di­mi­no Sa­vic­kio (BFL) nuo­tr.

pa­sa­ko­jo, kad per­nai Lie­tu­vo­je au­ gin­to­mis braškė­mis pra­dėta pre­ kiau­ti bir­že­lio vi­du­ry­je. Ma­no­ma, kad klien­tai lie­tu­viškų uogų galės pa­ra­gau­ti pa­na­šiu lai­ku ir šie­met.

Pre­ky­bos tink­lo „Nor­fa“ at­sto­ vas spau­dai Da­rius Ry­liš­kis pro­gno­za­vo, kad lie­tu­viškų ir len­kiškų braš­kių pirkė­jai su­lauks dar anks­ čiau – ge­gužės vi­du­ry­je. Ta­čiau jų kainų pa­šne­ko­vas neatsk­leidė, esą tai pri­klau­sys nuo orų ir der­liaus dyd­žio.

Anot O.Ma­laš­ke­vi­čienės, Len­ ki­jo­je braškės pri­noks­ta šiek tiek anks­čiau nei Lie­tu­vo­je, todėl uogų iš ša­lies kai­mynės pla­nuo­ja­ma pa­ si­ūly­ti jau bir­že­lio pir­mo­je pusė­ je. Šal­tuo­ju pe­rio­du braškės ve­ža­

Pre­kiau­ja braš­ky­nuo­se

Siek­da­mi iš­veng­ti pirkėjų ne­pa­tik­ lu­mo dėl braš­kių kilmės, pa­sta­ruo­ ju me­tu ūki­nin­kai iš įprastų pre­ ky­bos vietų – tur­gaus ar mo­bi­liųjų tur­ge­lių – per­si­ke­lia tie­siai į sa­vo braš­ky­nus.

V.Juods­nu­kis pa­sa­ko­jo, kad ūki­ nin­kai vis daž­niau tai­ko iš Suo­mi­ jos pa­si­sko­lintą pre­ky­bos būdą, kai pirkė­jai at­vyks­ta tie­siai į braš­ky­nus ir uogų pri­si­ski­na pa­tys. „Į ma­no braš­kyną kar­tais su­va­ žiuo­ja net ke­li šim­tai klientų, jie at­vyks­ta su šei­mo­mis. Suo­mi­jo­ je klien­tai taip už braš­kes su­mo­ka dvi­gu­bai dau­giau, o Lie­tu­vo­je braš­ ky­nuo­se pri­si­skin­ti uogų kol kas kai­nuo­ja be­veik du­kart pi­giau“, – pa­sa­ko­jo jis.

9

pirmADIENIS, BALANDŽIO 30, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Uos­tas klimps­ta į sko­las Per praė­ju­sius me­ tus įvai­rių bend­ro­ vių sko­los Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to di­rek­ci­jai išau­go.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Gin­čai dėl že­mės

Vien už že­mės nuo­mą, pa­ly­gin­ ti su 2010 me­tais, per­nai sko­la ūg­ te­lė­jo 1,16 mln. li­tų ir su­da­rė per 3 mln. li­tų.

Di­džiau­sia Uos­to di­rek­ci­jos že­ mės nuo­mos sko­li­nin­kė bu­vo Klai­ pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja (KLAS­CO). Uos­to di­rek­ci­jos skai­ čiuo­ja­mo­ji KLAS­CO sko­la su­da­rė 2 mln. 578 tūkst. li­tų.

Su šia kom­pa­ni­ja vy­ko du Uos­to di­rek­ci­jos gin­čai teis­muo­se. Vie­nu at­ve­ju Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­ mas pri­tei­sė, kad KLAS­CO su­mo­ kė­tų Uos­to di­rek­ci­jai 770 tūkst. li­tų že­mės nuo­mos, o su dels­pi­ni­giais, at­sto­va­vi­mo iš­lai­do­mis ir žy­mi­ niais mo­kes­čiais ši su­ma šok­te­lė­jo per 1 mln. li­tų. Ta­čiau KLAS­CO ap­ skun­dė spren­di­mą ape­lia­ci­ne tvar­ ka ir gin­čai tę­sė­si.

Gin­čai įsi­plies­kė dėl to, kaip tu­ri bū­ti skai­čiuo­ja­mi kran­ti­nių il­giai ir, ap­skai­čiuo­jant že­mės nuo­mos mo­ kes­tį, tu­rė­jo bū­ti at­si­žvelg­ta į tai, kad kran­ti­nių fak­ti­nės ir pro­jek­ti­ nės ap­kro­vos sky­rė­si.

7-9 kran­ti­nės bu­vo pa­sta­ty­tos su bro­ku, to­dėl KLAS­CO ne­ga­lė­ jo jų tin­ka­mai nau­do­ti ir ne­su­ti­ko mo­kė­ti ir di­des­nio nuo­mos mo­ kes­čio.

Uos­to di­rek­ci­jos gin­čas su KLAS­ CO dėl kran­ti­nių ap­kro­vų vyks­ta ir ki­to­je že­mės nuo­mos tei­si­nė­je by­ lo­je. Uos­to di­rek­ci­ja po Vals­ty­bės kont­ro­lės išaiš­ki­ni­mo teis­me pra­ šė pri­teis­ti 1 mln. 807 tūkst. li­tų.

Ta­čiau Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­ mas iš KLAS­CO pri­tei­sė tik 646 tūkst. li­tų. Šiuo at­ve­ju spren­di­mą ap­skun­dė pa­ti di­rek­ci­ja.

Abi­pu­siai ieš­ki­niai

Be­vil­tiš­kiau­sias sko­li­nin­kas – bend­ro­vė „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ ni­ka“. Ji šių me­tų pra­džio­je tu­rė­jo

Motyvai: už­si­tę­su­sios sta­ty­bos, jo­se pa­lik­tas bro­kas, bank­ru­tuo­jan­tys ran­go­vai klam­pi­na uos­tą į sko­las ir tei­si­nius gin­ čus.

ne tik 514 tūkst. li­tų sko­lų už že­mės nuo­mą, bet ir Uos­to di­rek­ci­jai pra­ lai­mė­tą krū­vą ieš­ki­nių.

Di­rek­ci­ja su „Klai­pė­dos hid­ro­ tech­ni­ka“ tu­rė­jo per 10 tei­si­nių epi­zo­dų, ku­rių me­tu pri­si­tei­sė ar­ba to­liau tei­sia­si dėl su­mos, sie­kian­ čios per 13,7 mln. li­tų. Į šią su­mą įei­na ir ne­te­sy­bos už įvai­rius neat­ lik­tus dar­bus uos­te, ir nuo­sto­liai dėl neat­lik­tų dar­bų, ir dels­pi­ni­giai, ir su­mos dėl bro­ko 68 bei 142 kran­ ti­nė­se, ir by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­dos.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas Eu­ge­ni­jus Gent­ vi­las ne kar­tą mi­nė­jo, kad ieš­ki­nių su­mos „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kai“ bū­tų dar di­des­nės, ta­čiau di­rek­ci­ ja ne­ga­lin­ti leis­ti pi­ni­gų teis­mams, nes ne­be­si­ti­ki at­gau­ti lė­šų. „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ yra fak­tiš­kai ne­mo­ki įmo­nė, jai ini­ci­ juo­ta bank­ro­to by­la. To­dėl ra­cio­ na­liau yra pa­teik­ti rei­ka­la­vi­mus „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kai“ bank­ ro­to by­lo­je ne­be­pa­ti­riant pa­pil­ do­mų by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­dų“, – ra­ šo­ma Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos 2011 me­tų veik­los ata­skai­to­je.

Nors ir smar­kiai fi­nan­siš­kai nu­ krau­ja­vu­si, „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ ni­ka“ ne­ke­ti­na nu­si­leis­ti Uos­to di­ rek­ci­jai, ku­rią kal­ti­na su­žlug­džius jos vers­lą. 2011 m. pra­džio­je „Klai­ pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ teis­mams bu­vo pa­tei­ku­si ieš­ki­nių iš Uos­to di­rek­ci­jos už 9 mln. 655 tūkst. li­ tų. Bai­gian­tis 2011 me­tams ši su­ ma bu­vo pa­di­din­ta iki 10 mln. 905 tūkst. li­tų.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad Uos­to di­ rek­ci­jos ir „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ ni­kos“ teis­mai dar tę­sis ne vie­ne­ rius me­tus.

Yra ma­nan­čių, kad Lie­tu­vo­je ir uos­te pa­si­kei­tus po­li­ti­nei val­džiai, „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ dar ga­li pa­kil­ti kaip fe­nik­sas iš pe­le­nų.

Ven­gia tei­si­nių gin­čų

Teis­mo pro­ce­suo­se su Uos­to di­rek­ ci­ja da­ly­va­vę bet neį­var­dy­tais no­ rin­tys lik­ti žmo­nės, bu­vę jos dar­ buo­to­jai, tei­gė, kad teis­muo­se kau­tis su įta­kin­ga ir tur­tin­ga ins­ ti­tu­ci­ja nė­ra leng­va.

Dau­ge­lį gąs­di­na ir tai, kad be­veik vi­sas by­las tiek dėl ran­gos dar­bų, tiek dėl kon­kur­sų Uos­to di­rek­ci­

Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las:

Ieš­ki­nių su­mos „Klai­ pė­dos hid­ro­tech­ni­ kai“ bū­tų dar di­des­nės, ta­čiau Uos­to di­rek­ci­ ja ne­ga­li leis­ti pi­ni­gų teis­mams, nes ne­be­si­ ti­ki at­gau­ti lė­šų.

ja per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus yra lai­mė­ju­si.

Be­veik vi­si bu­vu­sių Uos­to di­rek­ ci­jos dar­buo­to­jų gin­čai baig­da­vo­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

si tai­kos su­si­ta­ri­mu. Kad teis­muo­ se su di­rek­ci­ja kau­na­si „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“, esą nie­ko nuo­sta­ baus. Ji ne­be­tu­ri ko pra­ras­ti. Be to, „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ vi­ suo­met vyk­dė „tei­sy­bės paieš­kų“ teis­muo­se pro­ce­są ypač tuo­met, kai ran­gos kon­kur­suo­se bū­da­vo ne pir­mo­ji. Į teis­mi­nius gin­čus su Uos­to di­ rek­ci­ja įsi­vė­lė ir Gargž­duo­se esan­ti bend­ro­vė „Hid­ros­ta­ty­ba“. Re­mon­ tuo­da­ma 62 kran­ti­nę, ji at­li­ko dar­ bus už ku­riuos Uos­to di­rek­ci­ja ne­ su­mo­kė­jo.

E.Gent­vi­las ne kar­tą aiš­ki­no, kad pa­pil­do­mi dar­bai bu­vo at­lik­ti be vie­šo­jo pir­ki­mo pro­ce­dū­rų. Jis pa­ ts ir pa­siū­lęs kreip­tis į teis­mą.

Dėl šio epi­zo­do per­nai iš pa­rei­ gų at­si­sta­ty­di­no bu­vęs Uos­to di­ rek­ci­jos Inf­rast­ruk­tū­ros ir plėt­ros di­rek­to­rius Vi­das Ka­ro­lis. Anot E.Gent­vi­lo, jis ini­ci­ja­vo, kad di­rek­ ci­ja mo­kė­tų 118 tūkst. li­tų di­des­nę su­mą nei ran­go­vas vė­liau pa­pra­šė pri­teis­ti teis­me. „Kur tu­rė­jo pa­si­skirs­ty­ti tie 118 tūkst. li­tų?“ – re­to­riš­kai klau­sė E.Gent­vi­las.

10

pirmADIENIS, BALANDŽIO 30, 2012

rubrika JŪRA Uos­to pi­ni­gai

Lat­vių pre­ten­zi­jos

At­ly­gi­ni­mų po­ky­čiai

Uos­to di­rek­ci­ja šių me­tų pra­ džio­je tu­rė­jo 69,5 mln. li­tų lais­ vų pi­ni­gų. 39,5 mln. li­tų bu­vo pa­dė­ti ban­ke, o 32 mln. li­tų – in­ves­tuo­ti. Iš ban­ko „Sno­ras“ iš­pirk­ta ser­ti­fi­ka­tų už 17 mln. li­ tų. Bank­ru­tuo­jant „Sno­ro“ ban­ kui šių pi­ni­gų ne­be­si­ti­ki­ma at­ gau­ti. 2011 m. pra­džio­je lais­vų pi­ni­gų bu­vo 63 mln. li­tų.

Lie­po­jos me­ras rei­ka­lau­ja, kad Lie­tu­va at­sta­ty­tų apie 20 km il­ gio ge­le­žin­ke­lio li­ni­ją Ma­žei­kių ra­jo­ne. Šia li­ni­ja į Lie­po­ją bū­tų ga­be­na­mi Bal­ta­ru­si­jos ir „Or­len Lie­tu­va“ naf­tos pro­duk­tai. Lat­ viai ma­no kad ge­le­žin­ke­lis Lie­ po­jos uos­tui per me­tus pa­pil­ do­mai pri­dė­tų apie 1 mln. to­nų kro­vi­nių.

Klai­pė­dos jū­rų uos­to di­rek­ci­ ja yra vie­na iš ne­dau­ge­lio ins­ti­ tu­ci­jų Lie­tu­vo­je, ku­rio­je at­ly­gi­ ni­mai di­dė­ja. Uos­to ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus at­ly­gi­ni­mas išau­go nuo 9673 li­tų 2010 me­tais iki 11840 li­tų 2012 me­tais, di­rek­ to­rių – ati­tin­ka­mai nuo 8666 iki 10656 li­tų. Tik pa­da­li­nių va­do­vų ma­žė­jo nuo 6946 iki 6231 li­to.

Nau­ja ma­da – sta­ti­niai po van

Šiuo­lai­ki­nė ar­chi­tek­tū­r daus ga­li­ma ap­žiū­rė­ti n res­to­ra­nai, vieš­bu­čiai, v Egi­di­jus Ba­ce­vi­čius Mies­tas van­de­ny­je

Poil­sis: nau­jo­viš­kas res­to­ra­nas po van­de­niu.

„The­ho­tel­facts.com“, „Phoe­bettmh.blogs­pot.com“.

Kol kas kom­piu­te­ri­nė­je gra­fi­ko­ je eg­zis­tuo­ja ar­chi­tek­to Joa­chi­mo Hau­se­rio hid­ro­po­lis. Jo įgy­ven­di­ ni­mas po po­ros me­tų tu­rė­tų pra­si­ dė­ti Ara­bi­jos jū­ros įlan­ko­je. Šiuo­lai­ki­nės sta­ty­bi­nės ir izo­lia­ ci­nės me­džia­gos pa­de­da ar­chi­tek­ tams įgy­ven­din­ti sva­jo­nes van­de­ ny­je.

Bend­ras hid­ro­po­lio plo­tas – 260 hek­ta­rų. Ja­me pla­nuo­ja­mas ne tik 200 kam­ba­rių vieš­bu­tis, bet ir pra­ mo­gų cent­ras, spor­to aikš­ty­nai, ap­žval­gų aikš­te­lės.

Sta­ti­nio pa­tal­pas nuo jū­ros van­ dens skirs skaid­ri sie­na. Šiuo­lai­ki­ nės ar­chi­tek­tū­ros sie­kis yra to­kius pa­sta­tus priar­tin­ti prie rea­lios ap­lin­ kos, su­stip­rin­ti po­jū­tį po van­de­niu. Įp­ras­ta, kad di­džiau­siuo­se ak­va­ riu­muo­se – okea­na­riu­muo­se vie­na pa­sta­to sie­na bū­na su at­vi­ru vaiz­du į gel­mes. Ša­lia sta­liu­kų plau­kio­ja jū­ ros gy­vū­nai. Tai vaiz­das iš Iz­rae­lio Rau­do­no­sios jū­ros žvaigž­dės res­

Tragiška vilkiko „Bar­ta“ by­la bliūkš­ta teis Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Su­ka­ko ket­ve­ri me­tai, kai Klai­pė­ dos uos­te lai­vas „Mag­da­le­na“ per­ ver­tė vil­ki­ką „Bar­ta“ – nu­sken­do du žmo­nės. Per tą lai­ką by­lo­je taš­ kas ne­pa­dė­tas, nors ty­rė­jai kal­ti­ nin­kus bu­vo įvar­di­ję.

Ka­pi­to­nas ir loc­ma­nas – ne­kal­ti

Per­nai iki­teis­mi­nį ty­ri­mą „Bar­tos“ ava­ri­jos by­lo­je at­li­ko Klai­pė­dos ap­ skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to Jū­rų uos­to po­li­ci­jos sky­ riaus pa­rei­gū­nai.

Po ty­ri­mo Klai­pė­dos mies­to apy­ lin­kės pro­ku­ra­tū­ra kal­ti­ni­mą dėl neat­sar­gu­mo atė­mus gy­vy­bę dviem žmo­nėms, su­ga­di­nus sve­ti­mą tur­tą pa­tei­kė lai­vo „Mag­da­le­na“ ka­pi­to­ nui len­kui Vik­to­rui Mi­cha­lovs­kiui ir Klai­pė­dos uos­to loc­ma­nui Vy­tui Šau­laus­kui.

Dėl šio įvy­kio Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jai, kaip loc­ma­no V.Šau­laus­ko darb­da­ vei, bu­vo pa­reikš­tas 261 tūkst. li­ tų drau­dė­jų ieš­ki­nys. Šie­met ba­lan­džio vi­du­ry­je Klai­ pė­dos apy­lin­kės teis­mas pa­nai­ki­ no kal­ti­ni­mus tiek V.Šau­laus­kui,

tiek lai­vo „Mag­da­le­na“ ka­pi­to­nui V.Mi­cha­lovs­kiui.

Tai tar­si ati­tin­ka Lie­tu­vos sau­ gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos iš­ va­das, ku­rias ji bu­vo pa­skel­bu­si po ava­ri­jos praė­jus pus­me­čiui. Sau­ gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos ko­ mi­si­ja ti­ki­no, kad ava­ri­ja įvy­ko dėl ne­sau­gaus vil­ki­ko „Bar­ta“ grei­čio ir jo įgu­los klai­dų.

Be­veik dvie­jų mi­li­jo­nų li­tų ci­vi­li­ nį ieš­ki­nį dėl tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ ni­mo by­lo­je bu­vo pa­reiš­ku­si vil­ki­ko „Bar­ta“ sa­vi­nin­kė – Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja (KLAS­CO).

Ci­vi­li­niais ieš­ko­vais by­lo­je taip pat bu­vo pri­pa­žin­tos dvi drau­di­ mo bend­ro­vės, reiš­kian­čios be­veik pu­sės mi­li­jo­no li­tų ieš­ki­nį. Nu­ken­ tė­ju­siai­siais pri­pa­žin­ti žu­vu­sių­ jų jū­ri­nin­kų – pa­mai­nos ka­pi­to­no pa­dė­jė­jo Ka­zi­mie­ro Vait­ke­vi­čiaus (gim. 1945 m.) ir jū­rei­vio mo­to­ris­ to And­re­jaus Blin­džio (gim. 1948 m.) ar­ti­mie­ji taip pat sie­kė, kad jiems bū­tų at­ly­gin­ta 200 tūkst. ir 30 tūkst. li­tų tur­ti­nė ir ne­tur­ti­nė ža­la.

Ta­čiau Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­ me nu­ken­tė­ju­sių­jų ci­vi­li­niai ieš­ki­ niai pa­lik­ti ne­nag­ri­nė­ti – kol kas ne­be­li­ko iš ko rei­ka­lau­ti pi­ni­gų.

Plau­kė per grei­tai?

„Lai­vas „Mag­da­le­na“ uos­to ak­va­to­ ri­jos ka­na­lu plau­kė ne­sau­giu, vir­ši­ jan­čiu mak­si­ma­lų leis­ti­ną grei­tį,

„Mag­da­le­na“ iš­plau­ kė ne­pa­rei­ka­la­vus įra­šų ir do­ku­men­tų, kai ki­tuo­se uos­tuo­ se po ava­ri­jų lai­vai su­lai­ko­mi ir iš­lei­ džia­mi tik jų sa­vi­ nin­kams su­mo­kė­jus už­sta­tą.

pa­si­rin­ko ne­tin­ka­mą ir ne­leis­ti­ną vil­ki­mo ly­no pa­da­vi­mo bū­dą, to­dėl vil­ki­ko „Bar­ta“ įgu­lai pra­dė­jus švar­ ta­vi­mo dar­bus, mo­tor­lai­vio „Mag­ da­le­na“ kor­pu­so prie­ki­s įsi­rė­mė į vil­ki­ką, ap­ver­tė ir per­plau­kė per jį, o du vil­ki­ko įgu­los na­riai nu­sken­ do“, – taip aiš­ki­no kal­ti­na­mą­jį ak­tą by­lo­je su­ra­šiu­si bei vals­ty­bi­nį kal­ ti­ni­mą teis­me pa­lai­kan­ti Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės pro­ku­ro­rė Kris­ti­na Prial­gaus­kie­nė. Uos­to vi­du­je leis­ti­

nas grei­tis yra še­ši maz­gai. Jau vien tai, kad lai­vas plau­kė di­des­niu grei­ čiu, lai­ko­ma šiurkščiu pa­žei­di­mu.

Pro­ku­ro­rė K.Prial­gaus­kie­nė teis­ me tei­gė, kad li­kus mi­nu­tėms iki ava­ri­jos, grei­tis bu­vo dau­giau nei 8 maz­gai. „Mag­da­le­na“ vir­ši­ju­si mak­si­ma­ lų leis­ti­ną grei­tį, ly­no pe­rė­mi­mo ope­ra­ci­jai bu­vu­si pa­si­rink­ta srau­ niau­sia ka­na­lo vie­ta, loc­ma­nas tei­ kęs ne­pa­kan­ka­mas re­ko­men­da­ci­jas grei­čiui ma­žin­ti ir ne­bu­vo įsi­ti­ki­ nęs vil­ki­ko ga­li­my­bė­mis, o „Mag­ da­le­nos“ ka­pi­to­nas ne­si­lai­kęs buk­ sy­ra­vi­mo tai­syk­lių.

Ta­čiau įro­dy­mų teis­me ne­pa­ka­ ko. Tarp lai­vų vy­ku­sio gar­so ry­šio įra­šų ko­ky­bė yra pra­sta, da­lies po­ kal­bių įra­šuo­se ne­tgi nė­ra. Dėl to ky­la tam tik­rų abe­jo­nių.

Dėl gal­būt vir­šy­to „Mag­da­le­nos“ grei­čio jau po Lie­tu­vos sau­gios lai­ vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos ty­ri­mo 2008 me­tais iš­ki­lo dau­gy­bė klau­si­mų.

KLAS­CO iš kar­to ap­skun­dė Sau­ gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos ty­ rė­jų iš­va­das. Pa­čios KLAS­CO su­ da­ry­ta ko­mi­si­ja nu­sta­tė, kad ly­no paė­mi­mo me­tu, kai ir įvy­ko ava­ri­ja, „Mag­da­le­na“ plau­kė di­des­niu nei leis­ti­nas 6 maz­gų grei­tis.

Pa­sek­mė: po ava­ri­jos vil­ki­kas „Bar­ta

Klai­dų vir­ti­nės

Teis­mų ma­ra­to­ne dėl „Bar­tos“ ava­ ri­jos tai nė­ra pa­bai­ga.

Spren­di­mas ap­skųs­tas ir kel­sis į aukš­tes­niosios ins­tan­ci­jos teis­ mus. „Bar­tos“ ava­ri­jos is­to­ri­ja yra

11

pirmADIENIS, BALANDŽIO 30, 2012

JŪRA Eko­no­mi­kos veid­ro­dis

Ne­ma­lo­nios pro­gno­zės

Do­mi­nuo­ja lat­viai

Sue­co ka­na­las, per ku­rį ga­be­ na­ma maž­daug 8 pro­c. pa­sau­lio pre­kių, la­biau­siai at­spin­di eko­ no­mi­kos vys­ty­mo ten­den­ci­jas.

Di­dė­jant pa­sau­li­nei pre­ky­bai, lai­ vų Sue­co ka­na­le dau­gė­ja. Šie­ met ten­den­ci­ja to­kia, kad lai­vų ju­dė­ji­mo prieau­gis Sue­co ka­na­ le yra ryš­kiai ma­žes­nis nei per­ nai ir už­per­nai.

Vo­kie­ti­jos Liu­be­ko ir Ky­lio uos­ tų va­do­vai pro­gno­zuo­ja, kad 2015 me­tais su­griež­ti­nus rei­ka­ la­vi­mus lai­vų iš­me­ta­lams ir pra­ dė­jus nau­do­ti bran­ges­nį dy­ze­li­ ną, jū­rų ga­be­ni­mai iš Vo­kie­ti­jos į Ru­si­ją ir Bal­ti­jos ša­lis pa­brangs apie 50 pro­c. Jū­rų kel­tai ne­teks apie 20 pro­c. kro­vi­nių, ku­rie per­ si­kels į sau­su­mą.

Šie­met per tris mė­ne­sius bend­ ra Lat­vi­jos uos­tų kro­va su­da­ rė per 20 mln. to­nų ar­ba 22,6 pro­c. dau­giau nei per­nai. Es­ti­ jos uos­tai kro­vė 8,34 mln. to­nų.

Tai 9,4 pro­c. ma­žiau nei 2011 me­tais. Klai­pė­dos uos­to kro­va per tris mė­ne­sius su­da­rė 8,25 mln. to­nų ar­ba 9 pro­c. ma­žiau nei per­nai.

n­de­niu

­ra vis drą­siau ne­ria į jū­rų gel­mes. Tar­si iš vi­ ne tik jū­rų mu­zie­jus. Po van­de­niu jau vei­kia van­de­ny­je pro­jek­tuo­ja­mi mies­tai. to­ra­no „Ei­lat“. Jū­rų žvaigž­dės pa­ vi­da­lo sta­ti­nio sa­lės sie­na su­skai­dy­ ta į 62 di­de­lius ak­va­riu­mus. Jū­ro­je už stik­lo – dirb­ti­nis Rau­do­no­sios jū­ros „ko­ra­li­nio ri­fo so­das“.

Po­van­de­ni­nių ap­ žval­gi­nių sta­ti­nių kol kas ne­nu­ma­to­ ma sta­ty­ti Bal­ti­jos jū­ro­je – ji yra la­biau pra­mo­ni­nis nei pra­ mo­gi­nis van­dens tel­ki­nys.

Bū­nant res­to­ra­no sa­lė­je neap­ lei­d žia nuo­l a­t i­n is nė­r i­m o į gel­ mes ir gy­v ū­n i­j os at­ra­d i­m o džiaugs­mas.

Pa­ki­bę jū­ros žyd­ry­nė­je

Jū­ra kaip puoš­me­na jau se­niai ta­po poil­sio sta­ti­nių pa­ly­do­vu.

s­me

a“ bu­vo pa­sta­ty­tas į do­ką.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

pa­vyz­dys, kaip at­si­ti­kus to­kiems in­ci­den­tams ne­tu­ri elg­tis uos­to ir tei­sė­sau­gos tar­ny­bos.

Tuoj po įvy­kio „Mag­da­le­na“ kaip nie­kur nie­ko bu­vo iš­leis­ta iš uos­ to be jo­kio delsimo, ne­pa­rei­ka­la­

Pa­sau­ly­je lenk­ty­niau­ja­ma dėl to, ku­ri vie­ta bus pa­trauk­liau­sia.

Du­ba­ju­je trau­kia erd­vi Al Ma­ha­ ra („Aust­rė“) vieš­bu­čio res­to­ra­no sa­lė su pla­čiu re­gi­niu į van­de­nis. Čia ap­link di­džiu­lį ba­sei­ną, ku­ria­ me su­kur­ta na­tū­ra­li po­van­de­ni­nė gam­ta, iš­dės­ty­ti sta­liu­kai.

Fi­dži sa­lo­je lan­ky­to­jus trau­kia Po­sei­do­no val­dos – res­to­ra­nas po van­de­niu. Įs­pū­dį su­stip­ri­na įtai­sy­ ti po­van­de­ni­nio lai­vo iliu­mi­na­to­ riai, ap­ta­kūs pa­tal­pų kam­pai. Gre­ ta res­to­ra­no lau­kia po­van­de­ni­nis lai­ve­lis, ku­ris vi­lio­ja eks­kur­si­jo­mis po van­de­niu.

Mal­dy­vų sa­lo­se ste­bi­na vieš­bu­ čiai ir res­to­ra­nai ant van­dens. Jie ga­vę ge­riau­sius pa­sau­lio ar­chi­tek­ tų kon­kur­sų įver­ti­ni­mus. Čia su­si­ lie­ja van­de­ny­nas ir vais­ki dan­gaus žyd­ry­nė.

Sa­la tvy­ro at­skir­ta nuo šiuo­lai­ ki­nio pa­sau­lio. Gre­ta ir ka­vi­nė po van­de­niu – 5 met­rų aukš­čio ir 30 met­rų il­gio sa­lė.

Per sie­nas ir lu­bas ma­ty­ti ko­ ra­li­nis ri­fas. Už­val­do ne­sva­ru­mo vus svar­bių įvy­kio įra­šų ir do­ku­ men­tų.

Ki­tuo­se uos­tuo­se to­kiais at­ve­jais lai­vai su­lai­ko­mi ne vie­nai pa­rai, o iš uos­to iš­lei­džia­mi jų sa­vi­nin­kams su­mo­kė­jus so­li­dų už­sta­tą.

Jau at­si­to­kė­jus, ban­dy­ta lai­vą „Mag­da­le­na“ areš­tuo­ti, ta­čiau į Lie­tu­vos van­de­nis jis dau­giau nie­ ka­da ne­beįp­lau­kė.

Su Mal­tos vė­lia­va plau­kio­jan­tis lai­vas „Mag­da­le­na“ pri­klau­so len­ kų lai­vy­bos bend­ro­vei „ESL Char­ te­ring Li­mi­ted“, jos ope­ra­to­rius – šios kom­pa­ni­jos įmo­nė „Eu­roaf­ri­ca Li­nie Zeg­lu­go­we S.p. z.o.o.“.

Lie­tu­vos tei­sė­sau­gos su­si­ra­ši­nė­ ji­mas su šio­mis kom­pa­ni­jo­mis tru­ ko net tre­jus me­tus. Il­gai už­truk­da­ vo do­ku­men­tų ver­ti­mas. Len­ki­jos kom­pa­ni­jos ne­si­tei­kė grei­tai at­sa­ ki­nė­ti į Lie­tu­vos tei­sė­sau­gos pra­ šy­mus. „Bar­tos“ ir „Mag­da­le­nos“ ava­ri­ja ir nu­ken­tė­ju­siai pu­sei ne­pa­lan­kus spren­di­mas pir­mosios ins­tan­ci­jos teis­me iš­kė­lė dau­gy­bę klau­si­mų dėl sau­gu­mo uos­te. Ko­dėl uos­te ka­me­ ros ir ma­tuok­liai ne­fik­suo­ja plau­ kian­čių lai­vų grei­čio? Ko­dėl uos­te nė­ra ne­prik­lau­so­mų ava­ri­jų ty­ri­mų eks­per­tų? Ko­dėl Klai­pė­dos uos­to lai­vy­bos tai­syk­lės, kaip paaiš­kė­ jo teis­me, ne­bu­vo skelb­tos vie­šai, to­dėl yra ju­ri­diš­kai lyg ir ne­ga­lio­ jan­čios?

Ro­man­ti­ka: jau ir da­bar yra jū­ros gel­mių ap­sup­tų mie­ga­mų­jų.

jaus­mas – ne­ju­čio­mis ieš­ko­ma, į ką tvir­čiau įsi­kib­ti.

Dirb­ti­nai su­kur­to­se „gel­mė­se“ su­si­du­ria­ma su gam­ti­ne tik­ro­ve.

Nuo­lat ten­ka va­ly­ti jū­rą ir žmo­nes ski­rian­tį ap­si­ne­šu­sį stik­li­nį gaub­tą.

Jį ter­šia tik pro pa­di­di­ni­mo stik­lus ma­to­mi dumb­liai, gy­vū­nų ler­vos.

Trik­do ir rai­bu­liuo­jan­čio van­dens žais­mas, ra­jų ar ryk­lių še­šė­liai. Yra žmo­nių, ku­riuos po van­de­niu iš­ tin­ka klaust­ro­fo­bi­ja.

Bal­ti­ja kol kas ne­pat­rauk­li

Po­van­de­ni­nių ap­žval­gi­nių sta­ti­nių kol kas ne­nu­ma­to­ma sta­ty­ti Bal­ti­ jos jū­ro­je. Ji yra la­biau pra­mo­ni­nis nei pra­mo­gi­nis van­dens tel­ki­nys.

Tai le­mia šal­ta ap­lin­ka ir drums­ tas van­duo. Daž­niau­siai Bal­ti­jos dug­nas ma­ty­ti vos ke­lis met­rus.

Skaid­res­nis van­duo iš­si­lai­ko tik pa­va­sa­rį. Vi­du­ti­nių pla­tu­mų šal­ ta­van­de­nė jū­rų aug­me­ni­ja ir gy­vū­ ni­ja nė­ra to­kia iš­raiš­kin­ga kaip šil­

tes­nė­se jū­ro­je, kur tiek žu­vys, tiek au­ga­lai spin­du­liuo­ja įvai­riau­sio­mis spal­vo­mis.

Bal­ti­jos jū­ro­je sun­kes­nė ir pra­ mo­gi­nių sta­ti­nių prie­žiū­ra. Čia per kiek­vie­ną di­des­nę aud­rą kar­to­ja­si kran­tų ar­dy­mo pro­ce­sai. Ge­riau­sia, ką šian­die­ną ar­chi­tek­tai ga­li pa­siū­ ly­ti jū­ros gel­mių mė­gė­jams, tai sta­ ti­nius Šve­di­jos ar Suo­mi­jos šche­ ruo­se su vaiz­du į gel­mes bei lai­vą per­ma­to­mu dug­nu.

Stu­den­tai su­kū­rė naują jach­tą Pa­sau­ly­je ku­ria­mi vis nau­ji ir pa­trauk­les­ ni pra­mo­gi­nių lai­ vų mo­de­liai. Nus­te­ bi­no du Ita­li­jos stu­ den­tai, ku­rių kū­ri­ nys iš kar­to pel­nė di­ de­les sim­pa­ti­jas.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ita­li­jos lai­vų di­zai­no ins­ti­tu­to stu­ den­tai Si­mo­nas Ma­de­lo­jus ir Lo­ ren­sas Ber­si­lė pa­tei­kė ori­gi­na­lios jach­tos pro­jek­tą. Jis ga­vo spe­cia­ lų tūks­tant­me­čio jach­tos no­mi­ na­ci­jos kon­kur­so pri­zą. Tai aukš­ čiau­sias pra­mo­gi­nių lai­vų di­zai­no įver­ti­ni­mas.

Jach­ta „Cro­nos“ ver­ti­na­ma kaip eko­lo­giš­kiau­sias pra­mo­gi­nis lai­vas pa­sau­ly­je. Ji pa­ga­min­ta iš me­džio.

Kū­ri­nys: nau­jau­sio di­zai­no Ita­li­jos stu­den­tų su­kur­ta jach­ta va­ro­ma tik

eko­lo­giš­kai gau­ta ener­gi­ja.

„Lo­ren­zo-ber­sel­li.blogs­pot.com“ nuo­tr.

Neįp­ras­tas, šiuo­lai­kiš­kas bal­dų di­ zai­nas, o to­kio lai­vo sta­ty­ba – tar­si su­grį­ži­mas į se­ną­ją lai­va­dir­bys­tės lai­ko­tar­pį. Ta­čiau jach­ta „Cro­nos“ tu­ri ir daug šiuo­lai­ki­nių pra­mo­gi­ nių lai­vų sta­ty­bos nau­jo­vių, pir­ miau­sia na­vi­ga­ci­jos sri­ty­je.

Neįp­ras­ta ir jach­tos for­ma. Jo­je nė­ra stie­bų ar bu­rių. Jas pa­kei­tė virš pa­grin­di­nio ant­sta­to be­si­plaiks­ tan­tis di­džiu­lis jė­gos ait­va­ras.

Lai­vą stu­mia į prie­kį ne tik šie ait­va­rai, bet ir du elekt­ros va­rik­liai.

Elekt­ros ener­gi­ja lai­vas ap­rū­pi­na­ mas iš sau­lės ba­te­ri­jų ir su­konst­ ruo­tų vė­jo ge­ne­ra­to­rių.

Nuos­ta­bu ir tai, kad nuo elekt­ros va­rik­lių ir ma­ši­nų sky­riaus spe­cia­ lios izo­lia­ci­jos su­gau­do­ma ši­lu­mos ener­gi­ja, ku­ri taip pat ver­čia­ma elekt­ros ener­gi­ja. „Cro­nos“ ap­link pa­sau­lį ga­li­ ma ke­liau­ti be jo­kio de­ga­lų pil­dy­ mo. Kol kas ne­pa­teik­ta nei to­kios jach­tos kai­na, nei ga­li­mi jos matmenys.

12

pirmADIENIS, balandžio 30, 2012

JŪRA

No­rė­tų ki­to­kio Pi­lia­vie­tės uos­to Gru­pė klai­pė­die­čių ke­lia klau­si­mą, ar su­tvar­ky­tas Pi­lia­ vie­tės uos­tas ati­tin­ ka is­to­ri­nę šios te­ri­ to­ri­jos vi­zi­ją.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ša­lia „stik­lai­nių“

Tai at­ro­do tar­si van­dens drums­ ti­mas, nes daug kam šian­die­ni­nės Pi­lia­vie­tės vys­ty­mas yra priim­ti­ nas. Prieš ke­le­rius me­tus ge­ro­kai ap­leis­to­je te­ri­to­ri­jo­je at­si­ra­do šiuo­ lai­kiš­kas tal­pus jach­tų uos­tas.

Nau­jos vi­zi­jos Pi­lia­vie­tės uos­te ieš­ko­to­jas yra Lie­tu­vos jū­ri­nės is­ to­ri­jos ir kul­tū­ros klu­bas „Bu­dys“. Šio klu­bo at­sto­vas Al­gi­man­tas Lie­sis pa­ste­bė­jo, kad po ne­prik­lau­ so­my­bės at­kū­ri­mo pir­mo­ji Klai­pė­ dos mies­to ta­ry­ba skel­bė, kad iki 2009 me­tų tu­ri bū­ti iš­kel­ta Klai­ pė­dos lai­vų re­mon­to įmo­nė.

Da­bar 2012-ie­ji, bet lai­vus re­ mon­tuo­jan­ti bend­ro­vė ša­lia pi­lia­ vie­tės te­bė­ra.

Ji tie­sio­giai ar ne­tie­sio­giai val­do ne tik lai­vų re­mon­to įmonės te­ri­to­ ri­ją, bet ir ša­lia esan­čius krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lą, Pi­lies uos­tą.

Vi­zi­ja: te­ri­to­ri­jos ša­lia jach­tų uos­te­lio ir Da­nės upės kom­piu­te­ri­nė gra­fi­ka.

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“ nuo­tr.

Ko­dėl is­to­ri­nė­je mies­to šir­dy­je jach­tų uos­tą-ma­ri­ną val­do ne is­to­ri­niai klu­bai, kaip yra dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių, o so­ vie­ti­niais lai­kais su­ kur­tas tva­ri­nys?

„Pi­lies uos­to-ma­ri­nos įkū­ri­mas pa­gy­vi­no ne tik pi­lies kraš­to­vaiz­dį, bet ir se­na­mies­tį. Ky­šan­tys stie­bai, pu­čiant vė­jui švil­pian­tys van­tai, be­si­su­kio­jan­čios vė­ja­ro­dės at­ro­do pa­trauk­liai“, – pa­ste­bė­jo A.Lie­sis.

Kar­tu jis ke­lia klau­si­mą, ko­ dėl is­to­ri­nė­je mies­to šir­dy­je jach­ tų uos­tą-ma­ri­ną val­do ne is­to­ri­niai klu­bai, kaip yra dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių, o so­vie­ti­niais lai­kais su­kur­ tas tva­ri­nys?

Su to­kiu klau­si­mu jū­ri­nės is­to­ ri­jos ir kul­tū­ros klu­bas „Bu­dys“ svars­tant Pi­lie­vie­tės de­ta­lų­jį pla­ną krei­pė­si ir į Klai­pė­dos mies­to sa­vi­ val­dy­bę. „Skai­tė­me iš­ties ap­mau­džias ei­lu­tes, gau­tas į mū­sų raš­tą, ku­ rį pa­si­ra­šė Klai­pė­dos mies­to sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė. Ji at­sa­kė, kad de­ta­lu­sis pla­nas ne­reg­la­men­ tuo­ja is­to­ri­nių jachtk­lu­bų at­kū­ri­mo ir veik­los“, – pa­ste­bė­jo A.Lie­sis. Jis pri­si­mi­nė, kad J.Si­mo­na­vi­čiū­tė bu­ vo pir­mo­sios mies­to ta­ry­bos na­rė. Ši ta­ry­ba no­rė­jo ap­sau­go­ti Klai­pė­ dos is­to­ri­nę da­lį nuo „vers­li­nin­kų“ in­va­zi­jos. „Da­bar vers­li­nin­kai pie­šia sep­ ty­naukš­čius „stik­lai­nius“. Di­de­li

Prob­le­ma: lai­vais už­grioz­din­ta te­ri­to­ri­ja ša­lia pi­lia­vie­tės, ku­rią A.Lie­

sis va­di­na pra­mo­gi­nių lai­vų es­kad­ra.

pa­sta­tai už­stos ho­ri­zon­tą, o žvel­ gian­čia­jam nuo pi­lies py­li­mo į jū­ ros pu­sę su­kels tik dau­giaaukš­čio kvar­ta­lo įspū­dį. Bū­tų ge­rai, jei aš klys­čiau pieš­da­mas bū­si­mą pi­lies ap­lin­ką. No­rė­tų­si, kad jo­je kun­ ku­liuo­tų gy­ve­ni­mas. Neap­lei­džia nuo­jau­ta, jog ga­li bū­ti ir at­virkš­čiai ir to prie­žas­tis yra neat­sa­kin­gi ar­ chi­tek­tai“, – pa­ste­bė­jo A.Lie­sis.

Pa­vel­do ob­jek­tas

Lie­tu­vos jū­ri­nės is­to­ri­jos ir kul­ tū­ros klu­bo „Bu­dys“ pir­mi­nin­kas Kos­tas Fran­kas ma­no, kad Klai­pė­ dos pi­lies ir bas­tio­nų komp­lek­sas yra na­cio­na­li­nės reikš­mės pa­vel­ do ob­jek­tas. Nie­kur ki­tur Lie­tu­vo­ je nė­ra to­kio Se­no­jo uos­to sta­tu­są ati­tin­kan­čio jū­ri­nio pa­vel­do komp­ lek­so. A.Lie­sio nuo­mo­ne, šis ob­ jek­tas tu­rė­tų bū­ti tvar­ko­mas pa­gal 2003 me­tais priim­tą „Bar­se­lo­nos char­ti­ją“, ku­ri pri­tai­ky­ta jū­ri­niam pa­vel­dui. Pi­lia­vie­tė ir jos te­ri­to­ri­ jos tu­rė­tų bū­ti pri­pa­žin­tos Se­no­jo uos­to jū­ri­nio pa­vel­do komp­lek­su.

A.Lie­sis pri­pa­ži­no, kad po re­ konst­ruk­ci­jos Pi­lies uos­tas ta­po

pa­trauk­les­nis, ne­tgi žais­min­gas.

Ta­čiau jis ne­ta­po sau­ges­nis. „Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų nie­ kas ne­pla­nuo­ja, ta­čiau jie įvyks­ ta. Grės­mę ke­lia tarp sto­vų ka­da­ ruo­jan­tys de­ko­ra­ty­vi­niai teat­ri­niai „ly­nai“. Vi­di­nės Pi­lies uos­to kran­ ti­nės pri­tai­ky­tos jach­tų uos­tui, bet jas įren­giant jach­ti­nin­kų neat­sik­ laus­ta“, – dės­tė A.Lie­sis.

Lie­tu­vos jū­ri­nės is­to­ri­jos ir kul­ tū­ros klu­bo „Bu­dys“ na­riams su­si­ rū­pi­ni­mą ke­lia is­to­ri­nių lai­vų kran­ ti­nė, ku­ri re­konst­ruk­ci­jos me­tu ne­pa­lies­ta. „Čia rei­kė­tų pa­di­din­ti knech­tų skai­čių, ma­žes­nių lai­vų eks­po­na­ vi­mui tu­rė­tų bū­ti įreng­tas po­nto­ nas ar­ba pa­že­min­ta kran­ti­nės da­ lis. Ne­nu­tei­kia ma­lo­niai ir prie šios kran­ti­nės ne­ži­nia ko­kiais prin­ci­pais at­si­ra­du­si pra­mo­gi­nių lai­vų es­kad­ ra“, – pa­ste­bė­jo A.Lie­sis.

Rim­tų pro­ble­mų yra Pi­lies uos­to įplau­kos ka­na­le. Pa­va­sa­rį ir ru­de­ nį, kai sro­vė Da­nės upė­je di­džiau­ sia, su­si­da­ro sū­ku­rys, ku­ris įplau­ kos ka­na­le so­di­na ne­šme­nis.

Jū­ri­nės is­to­ri­jos ir kul­tū­ros klu­bo

Pa­li­ki­mas: pi­lia­vie­tės ne­puo­šia jau il­gai kiurk­san­tys ir bai­gian­tys su­

pū­ti lai­ve­liai.

na­riai taip pat no­rė­tų, kad pa­su­ka­ mas til­te­lis bū­tų au­to­ma­ti­zuo­tas. Jį grei­čiau ga­lė­tų su­kti vi­daus de­gi­ mo va­rik­lis. Įver­tin­tas jū­ri­nis pa­vel­das

„Ren­gia­ma­me Pi­lies uos­to de­ta­ lia­ja­me pla­ne nie­ko neuž­si­min­ta apie jach­ti­nin­kus, ja­me – tik pi­ lis, bokš­tai, aikš­te­lės. To­je vie­to­ je, kur da­bar yra Klai­pė­dos lai­vų re­mon­to bend­ro­vė, anks­čiau bu­ vo ne vie­na jach­ti­nin­kų drau­gi­ ja su nuo­sa­vo­mis kran­ti­nė­mis ir pa­sta­tais“, – pa­ste­bė­jo A.Lie­sis.

Jis sa­kė, kad ver­ta pro­tes­tuo­ti, jog bū­tų priim­tas spren­di­mas dėl is­to­ri­nių klu­bų nuo­sa­vy­bės tęs­ ti­nu­mo.

Ar­chi­tek­tas Vy­tau­tas Šlio­ge­ris yra pa­ren­gęs pla­ne­lį, ku­ria­me pa­ žy­mė­ta, kur ir kas pi­lia­vie­tės te­ri­ to­ri­jo­je ir ša­lia jos bu­vo prieš­ka­rio lai­ko­tar­piu. „Kai ren­gia­mas de­ta­lu­sis pla­nas, vi­sos pu­sės nu­ro­do te­ri­to­ri­jas, kur tu­ri nuo­sa­vy­bės tei­ses ir pa­tei­kia sa­vo pa­gei­da­vi­mus. Kaip ga­li sa­vi­ val­dy­bė de­ta­lia­ja­me pla­ne nu­ro­dy­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

ti, kad vie­no­je ar ki­to­je vie­to­je tu­ ri bū­ti at­kur­tas is­to­ri­nis klu­bas“, – klau­sė Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ol­ga Ža­lie­nė.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Pa­vel­do­ sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Edi­ta Pet­ raus­kie­nė mi­nė­jo, kad nuo­sa­vy­bės klau­si­mai pi­lia­vie­tės da­ly­je ir ap­ link ją tu­ri bū­ti spren­džia­mi tik tei­ si­niu ke­liu. „De­ta­lio­jo pla­no vie­šas svars­ty­ mas jau bu­vo. At­siž­velg­ta į pa­siū­ ly­mus. De­ta­liuo­ju pla­nu neį­ma­no­ ma gi­lin­tis į is­to­ri­jos da­ly­kus, nors is­to­ri­niai ty­ri­mai at­lik­ti, ir vis­kas įver­tin­ta. Pap­ra­šė­me, kad tie, kas tu­ri pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­jos jū­ri­nio pa­vel­do ty­ri­mus, pa­si­da­lin­tų jais.

K.Fran­kas sa­kė­si ty­ri­mus tu­rin­tis, bet jais da­ly­sis tik su­tar­ti­mis“, – pri­si­mi­nė E.Pet­raus­kie­nė.

Ji mi­nė­jo, kad is­to­ri­niai ob­jek­ tai pi­lia­vie­tės da­ly­je ir ša­lia jos bus pa­žy­mė­ti spe­cia­liais ženk­lais. Įdo­mus yra bu­vęs prieš­ka­rio bu­riuo­to­jų ir irk­luo­to­jų ba­zės pa­ sta­tas, per­duo­tas Pi­lies mu­zie­jų val­dan­čiam Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­ to­ri­jos mu­zie­jui.

13

pirmADIENIS, balandžio 30, 2012

pasaulis Bran­gus ­ ma­lo­nu­mas

At­laikė ­ iš­ban­dymą

Pa­rodė ­ dan­tis

Len­ki­jos Sei­mo na­rių, ku­rių iš vi­so yra 460, iš­lai­ky­mas kas mėnesį mo­kes­čių mokė­to­ jams at­siei­na 10,8 mln. zlotų.

Kiek­vie­nas par­la­men­ta­ras kas mėnesį gau­na 9,8 tūkst. zlo­ tų at­ly­gi­nimą, be to, 2,2 tūkst. zlotų as­me­ninėms iš­lai­doms, o biu­rui iš­lai­ky­ti ir trans­por­tui – dar 11,6 tūkst. zlotų.

Če­ki­jos cent­ro de­ši­nio­ji vy­riau­ sybė at­laikė par­la­men­to bal­ sa­vimą dėl pa­si­tikė­ji­mo – taip už­kirs­tas ke­lias pir­ma­lai­kiams rin­ki­mams ir su­teik­ta ga­li­mybė vyk­dy­ti būti­nas re­for­mas. Val­ dan­čiąją koa­li­ciją pa­laikė 105 įsta­tymų leidė­jai 200 vietų par­ la­men­te. Dėl vy­riau­sybės po­li­ti­ kos ki­lo ma­si­niai pro­tes­tai.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma pa­šiepė sa­vo var­žovą res­pub­li­koną Mittą Rom­ney.

Jis juo­ka­vo, kad abu su var­ žo­vu sa­vo gerą­ja pu­se lai­ko žmo­nas. Be to, B.Oba­mai juo­ ką su­kėlė M.Rom­ney poel­gis, kai šis už­darė sa­vo šei­mos šu­ nį dėžėje ir pri­tvir­ti­no ją ant au­to­mo­bi­lio sto­go.

Kur rin­ki­mai, ten skan­da­lai Rin­ki­mai Prancū­zi­jo­je – tik­ras lo­bis įvai­ rių sąmoks­lo teo­rijų kūrėjams ir, ži­no­ ma, ži­niask­lai­dai. Ni­co­las Sar­ko­zy da­bar kal­ti­na­mas ir gavęs pi­nigų iš Li­bi­jos, ir su­ kurpęs Do­mi­ni­que’o Straus­so-Kah­no skan­dalą.

Vie­ša iš­pa­žin­tis

Sa­ko­ma, kiek­vie­na­me me­le yra da­ lis tie­sos. Galbūt N.Sar­ko­zy ir ne­ ga­vo pi­nigų iš bu­vu­sio Li­bi­jos ly­de­ rio Muam­ma­ro al Gad­da­fi, o galbūt ga­vo? Vis dėlto su rin­ki­mais su­si­ ju­si an­tis jau pa­leis­ta.

Kitą skan­dalą su­kėlė buvęs Tarp­ tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) va­ do­vas D.Straus­sas-Kah­nas, anks­ čiau lai­ky­tas N.Sar­ko­zy var­žo­vu per šiuos rin­ki­mus, bet po sek­ so skan­da­lo Niu­jor­ke at­si­svei­kinęs su did­žią­ja po­li­ti­ka. Įta­kin­gas so­ cia­lis­tas pirmą­syk vie­šai pa­reiškė, kad skan­da­lo es­ka­la­vi­mas iki baud­ žia­mo­jo ty­ri­mo ir pla­čiai nu­švies­to sek­so skan­da­lo bu­vo „for­muo­ja­mas tu­rint po­li­ti­nių už­ma­čių“. Tie­sa, jis pri­dūrė, kad skan­da­las galbūt ir ne­ bu­vo ty­čia su­re­ži­suo­tas.

D.Straus­sas-Kah­nas tvir­ti­no, jog po­li­ti­niai prie­šai per­nai su­žlugdė jo

vil­tis tap­ti Prancū­zi­jos pre­zi­den­tu, pa­si­rūpinę, kad būtų pa­vie­šin­tas nu­ma­no­mos ly­tinės prie­var­tos in­ ci­den­tas prie­š vie­no Niu­jor­ko vieš­ bu­čių kam­ba­rinę.

To­kias po­li­ti­ko min­tis išs­paus­ di­no įta­kin­gas kai­rio­sios pa­krai­ pos britų dien­raš­tis „The Guar­ dian“, ku­riam buvęs TVF bo­sas davė dviejų va­l andų in­ter­v iu.

Tie­sa, „The Guar­dian“ neap­rašė visų po­kal­b io de­ta­l ių, tik pa­ skelbė, kad apie sek­so skan­dalą Prancū­zi­jo­je, į kurį taip pat įsivė­ lęs D.Straus­sas-Kah­nas, šis at­si­ sakė pa­sa­ko­ti. Įgri­so kal­ti­ni­mai

Opo­nentų D.Straus­sas-Kah­nas, ku­ris, kaip spėja­ma, būtų kėlęs sa­ vo kan­di­datūrą pre­zi­den­to rin­ki­ muo­se ir, vei­kiau­siai, nu­šluostęs nosį N.Sar­ko­zy, ne­įvar­di­jo, ta­čiau

vi­si ne­tru­kus su­žiu­ro į N.Sar­ko­zy sto­vyklą.

Ta­čiau N.Sar­ko­zy gan­dus ka­te­ go­riš­kai pa­neigė. „Ga­na! Pa­ra­gin­ čiau D.Straussą-Kahną pa­siaiš­kin­ ti įsta­ty­mui ir ap­sau­go­ti Prancū­ziją nuo sa­vo pa­reiš­kimų“, – aiš­kiai ne­slėpė pyk­čio N.Sar­ko­zy.

Prancū­zi­jos va­do­vas taip pat pa­brėžė, kad po visų „skan­da­ lingų ir gėdingų epi­zodų“, į ku­ riuos D.Straus­sas-Kah­nas esą bu­ vo įsit­raukęs JAV ir Prancū­zi­jo­je, jis jau­čia­si esan­tis su­krėstas, jog bu­ vęs TVF va­do­vas da­bar dar drįsta reikš­ti nuo­monę. „D.Straus­sas-Kah­nas pra­de­da duo­ti mo­ralės pa­mo­kas ir sa­ko, kad aš esu vie­nin­te­lis at­sa­kin­gas už tai, kas jam nu­ti­ko, – to jau tik­rai per daug!“ – pa­reiškė pre­zi­den­tas.

iš „bu­vu­sių aukštų pa­reigūnų, ku­ rie da­bar slaps­to­si“.

Tai – ne pir­mas kar­tas, kai tink­ la­la­pis, lai­ko­mas gan pa­ti­ki­mu, pa­ skel­bia N.Sar­ko­zy komp­ro­mi­tuo­ jan­čią in­for­ma­ciją.

Ko­vo 12 d. bu­vo pa­si­rodęs pra­ne­ ši­mas, kad, pa­sak vie­no Prancū­zi­ jos ginklų pre­kei­vio gy­dy­to­jo, jo pa­cien­tas or­ga­ni­za­vo šį lėšų per­ ve­dimą rin­kimų kam­pa­ni­jai.

Ry­šiai su Li­bi­ja

Tie­sa, ta­da „Me­dia­part“ neatsk­ leidė, ga­vo pi­nigų N.Sar­ko­zy ar ne.

Ta­čiau da­bar po­rta­las pa­reiškė, kad tu­ri au­ten­tiš­kus do­ku­men­tus.

2006 m. da­tuo­ta­me do­ku­men­te arabų kal­ba, ku­ris, pa­sak tink­la­la­ pio, bu­vo pa­si­ra­šy­tas M.al Gad­da­fi už­sie­nio žval­gy­bos va­do­vo Mus­sos Kus­sos, kal­ba­ma apie „su­si­ta­rimą dėl prin­ci­po pa­rem­ti pre­zi­den­ to rin­kimų kan­di­datą N.Sar­ko­zy su­ma, ati­tin­kan­čia 50 mln. eurų (172,6 mln. litų)“.

N.Sar­ko­zy ne­lai­mei, D.Straus­soKah­no kal­ti­ni­mai – ne vie­nin­te­ liai jam prie­š ant­rąjį rin­kimų tu­ rą, ku­r ia­m e da­bar­t i­n iam ša­l ies va­d o­v ui pro­g no­z uo­ja­m as pra­ laimė­ji­mas.

Prancū­zi­jos nau­jienų po­rta­las „Me­dia­part“ pra­nešė, kad Li­bi­jos dik­ta­to­riaus re­ži­mas bu­vo su­tikęs N.Sar­ko­zy per­vers­ti mi­li­jo­ninę su­ mą 2007-ai­siais. „Me­dia­part“ nu­ rodė, kad ga­vo slap­tus do­ku­men­tus

Pa­ra­gin­čiau D.Straussą-Kahną pa­siaiš­kin­ti įsta­ty­mui ir ap­sau­go­ti Prancū­ziją nuo sa­vo pa­reiš­kimų.

Do­ku­men­te sa­ko­ma, kad šis su­ si­ta­ri­mas bu­vo priim­tas po 2006 m. ge­gužės 6 d. vy­ku­sio pa­si­ta­ri­ mo, ku­ria­me da­ly­va­vo Li­bi­jos žval­ gy­bos va­do­vas Ab­dul­lah Se­nus­si, Tri­po­ly­je įsikū­ru­sio Af­ri­kos in­ ves­ti­cijų fon­do di­rek­to­rius Bas­hi­ ras Sa­le­has, ar­ti­mas N.Sar­ko­zy pa­ dėjėjas Bri­ce’as Hor­te­feux ir ginklų par­davė­jas Zia­das Ta­kied­di­ne’as. Šio ad­vo­katė Sa­mia Mak­touf nei­ gė, kad jos klien­tas da­ly­va­vo to­kia­ me su­si­ti­ki­me, ta­čiau nu­rodė, jog „jis įsi­ti­kinęs, kad šis do­ku­men­ tas pa­ti­ki­mas, at­si­žvel­giant į datą ir mi­ni­mus as­me­nis“.

B.Hor­te­feux, ku­ris vėliau dir­bo N.Sar­ko­zy ad­mi­nist­ra­ci­jos vi­daus rei­kalų mi­nist­ru, „Me­dia­part“ sa­ kė, kad nie­ka­da ne­bu­vo su­si­tikęs nei su M.Kus­sa, nei su B.Sa­le­hu.

Apie tai, kad Li­bi­ja fi­nan­sa­vo N.Sar­ko­zy, yra minėjęs ir nu­žu­dy­ to­jo M.al Gad­da­fi sūnus Sai­fas al Is­la­mas. „N.Sar­ko­zy pri­va­lo pir­miau­sia grąžin­ti pi­ni­gus, ku­riuos pa­ėmė iš Li­bi­jos sa­vo rin­kimų kam­pa­ni­jai fi­nan­suo­ti. Mes ją fi­nan­sa­vo­me ir tu­ri­me vi­sas de­ta­les bei esa­me pa­ si­ryžę viską at­skleis­ti“, – sakė S.al Is­la­mas.

Ta­čiau ta­da N.Sar­ko­zy tvir­ti­no, kad kal­ti­ni­mai – gro­tes­kiš­ki. Taip pat jis ne­gailė­jo kar­čių žod­žių apie tai kal­ban­tiems žur­na­lis­tams. „Tai gro­tes­kiš­ka, ir man gai­la, kad esu tar­do­mas apie M.al Gad­ da­fi ar­ba jo sūnaus pa­reiš­ki­mus per svarbų ka­nalą, tokį kaip TF1, – te­le­vi­zi­jos laidų vedė­jui pa­reiškė N.Sar­ko­zy. – Kai ci­tuo­ja­mas M.al Gad­da­fi, ku­ris yra ne­gy­vas, jo sū­ nus, ku­rio ran­kos su­tep­tos krau­ ju, – vi­sa tai yra dik­ta­to­rių ir žu­ dikų re­ži­mas, ku­rio pa­ti­ki­mu­mas nu­li­nis... Tiesą sa­kant, mes per šiuos po­li­ti­nius de­ba­tus ga­na že­ mai puolė­me.“ Nie­ko ne­teisė­to nėra

Sun­ku­mai: N.Sar­ko­zy ir taip sun­ku su­bur­ti ša­li­nin­kus, o dar vis iš­ky­la nau­jų skan­da­lų.

At­sa­ky­da­ma į naują skan­dalą, pre­ zi­den­to at­stovė Nat­ha­lie Kos­cius­ ko-Mo­ri­zet pa­reiškė, kad nau­jau­ sias tink­la­la­pio pra­ne­ši­mas yra ab­sur­diš­kas ir ne­vykęs mėgi­ni­mas nu­kreip­ti dėmesį. Ats­tovė pro­vo­ ka­ci­jos ren­gi­mu ap­kal­ti­no Fran­ çois Hol­lan­de’o sto­vyklą.

N.Sar­ko­zy at­sto­vai pa­brėžė, kad vi­sos lėšos, per­vers­tos 2007 m.

N.Sar­ko­zy rin­kimų kam­pa­ni­jai, bu­vo pa­tik­rin­tos Kons­ti­tu­cinės ta­ ry­bos ir ji ne­ra­do jo­kių pa­žei­dimų.

Ta­čiau F.Hol­lan­de’o at­sto­vas Ber­ nard’as Ca­ze­neu­ve’as pa­ra­gi­no N.Sar­ko­zy „pa­siaiš­kin­ti Prancū­zi­ jai dėl to­kių rimtų ele­mentų, ku­rie pa­grįsti nau­jais do­ku­men­tais, su­si­ ju­siais su pa­ties Li­bi­jos dik­ta­to­riaus ap­lin­ka“.

AFP nuo­tr.

„Guar­dian“, AFP, BNS inf.

14

pirmadienis, balandžio 30, 2012

sportas „Baltija“ tapo čempione

Nugalėti kauniečiai

Tauragėje – lygiosios

Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono čempionais pirmą kartą tapo Klaipėdos „Baltija“. Uostamiesčio ekipa finale 4:1 nugalėjo Šiaulių „Ledo linijos“ komandą. Geriausiu finalinio turnyro žaidėju pripažintas klaipėdietis Jurijus Merkutovas. Bronza atiteko Kauno „Bizonų“ klubui.

Sėkmingai Lietuvos rankinio lygos čempionato antrąjį etapą baigė Klaipėdos „Žemaitijos dragūnas“. Artūro Juškėno vadovaujama komanda namie 34:27 (16:14) įveikė Kauno „Granito-Gajos-Kario“ septynetuką. Šios dvi ekipos gegužės mėnesį iki dviejų pergalių kausis lygos finale.

Šalies A lygos futbolo pirmenybėse dar vieną tašką iškovojo „Atlanto“ vienuolikė. Klaipėdos ekipa Tauragėje su „Tauru“ sužaidė taikiai 0:0. Pirmajame kėlinyje geriau žaidė šeimininkai, o antrajame kėlinyje palankesnes progas turėjo „Atlanto“ žaidėjai. Galėjo pasižymėti E.Razulis ir E.Mastianica.

Golfo žaidėjai pradėjo sezoną Šiandien – studentų finalai Šiandien Klaipėdoje – lemiamos Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) čempionato kovos.

Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) 17 val. dėl bronzos medalių kovos Klaipėdos (KU) ir Šiaulių (ŠU) universitetų penketukai.

19 val. dėl aukso medalių susigrums Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentai ir daugkartiniai LSKL čempionai – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) krepšininkai.

Pusfinalyje VDU po itin atkaklios kovos namie 82:77 įveikė KU studentus. MRU atstovai taip pat po dramatiško susitikimo 71:58 palaužė ŠU komandą.

Anot LSKL prezidento klaipėdiečio Rimanto Cibausko, į varžybas ateisiantys žiūrovai nenusivils. Matys kvapą gniaužiančias atkaklias rungtynes. Per pertraukas aistruolius džiugins šokėjos. „Klaipėdos“ inf.

Golfo klube „National Golf Resort“ buvo surengtas pirmasis 2012-ųjų turnyras – Sezono atidarymo varžybos.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Dėl trofėjų kovojo 28 dalyviai – 22 vyrai ir 6 moterys.

1-oje vyrų kategorijoje rungtyniavo sportininkai, kurių handikapas nuo 0 iki 24. Čia pergalę šventė klaipėdietis Edmundas Gedminčius, į paskutinę duobutę kamuoliuką įmušęs 87 smūgiu.

2-oje kategorijoje (handikapas nuo 24,1 iki 34) geriausias buvo dar vienas Klaipėdos atstovas Vainius Kaunietis. Jis baigė varžybas po 99 bandymų.

Ir 3-iojoje kategorijoje (handikapas – 34,1-54) geriausias buvo uostamiesčio golfo žaidėjas Vytautas Zaueras – išnaudojęs 105 smūgius.

Tarp moterų taikliausia smūgiavo klaipėdietė Daiva Mumgaudienė.

Varžybos vyko pagal„R&A Rules Limited“ ir USGA bei „National Golf Resort“ golfo klubo taisykles. Taškai buvo skaičiuojami pagal Steiblfordo sistemą.

Ilgesys: golfo mėgėjai dėl nepalankaus pavasario sezoną pradėjo beveik mėnesiu vėliau.

„Lietuvoje vienu metu vyko net trys turnyrai, todėl „National Golf Resort“ varžybose rungtyniavo daugiausia klaipėdiečiai ir golfo klubo nariai. Nuostabus oras papildomai suteikė žaidėjams geros nuotaikos“, – varžybas apibendrino vienas geriausių Klaipėdos regiono golfo žaidėjų, turnyro organizatorius Arūnas Kuraitis.

Birželio 2 d. golfo žaidėjų laukia dar didesnis išbandymas – Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų taurės turnyras. Jo rezultatai bus įskaičiuoti į žaidėjų reitingo lentelę.

Vytauto Petriko nuotr.

Nugalėtoja: D.Mumgaudienė buvo geriausia tarp moterų.

Akivaizdžiai greičiausia – „Velostreet-Fuji Team“ Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdoje buvo surengtas Žemaitijos taurės kalnų dviračių varžybų pirmasis etapas, kuriame išmėginti jėgas panoro per 230 sportininkų.

Taktika: pergales kalnų dviračių varžybose skynė geriausiai komandinius veiksmus suderinusios ekipos.

Vytauto Petriko nuotr.

30 km trasoje visus akivaizdžiai aplenkė jungtinės, keleto miestų dviratininkų sudarytos „Velostreet-Fuji Team“ ekipos nariai, užėmę pirmąsias vietas.

Elito grupėje pirmas finišo liniją kirto kaunietis Šarūnas Pacevičius, antras buvo panevėžietis Domas Manikas, trečias – taip pat panevėžietis Arnas Pelaitis.

Pastarasis dviratininkas užėmė pirmą vietą tarp jaunių iki 18 metų.

Moterų grupėje nugalėjo šiaulietė Kristina Andriuškienė. Tik jai nusileido neringiškė Rūta Pareigytė. Trečia buvo klaipėdietė Reda Latakaitė.

18-mečių grupėje, pralaimėjęs tik nugalėtojui A.Pelaičiui, antrą vietą užėmė šiaulietis Karolis Borkertas.

Trečias buvo dar vienas vadinamojo Saulės miesto atstovas Ovidijus Balčiūnas.

Jaunieji klaipėdiečiai siautė tarp 16-mečių. Pirmas buvo Paulius Gustys, trečias – Kristijonas Rauba. Antrą vietą užėmė panevėžietis Augustas Mažeika.

Anot organizatorių, sunkių sužeidimų pavyko išvengti, keletas sportininkų lengvai susižeidė alkūnes, kojas.

Kiti du etapai vyks liepos 1 d.

Telšiuose ir spalio 7 d. Šiauliuose.

23

pirmadienis, balandžio 30, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas.

Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-

ma pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime trečiadienį, gegužės 8 d.

Avinas (03 21–04 20). Stengsitės iš naujo įvertinti savo pažiūras ir vertybes. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus.

Jautis (04 21–05 20). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – šiandien tai labai svarbu.

Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos.

Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi.

Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite kitą dieną.

Liūtas (07 23–08 23). Puikiai seksis suprasti aplinkinius. Geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – diena tikrai puiki, nebus jokių nemalonių staigmenų.

Mergelė (08 24–09 23). Jūsų idėjos gali prieštarauti jūsų pačių ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Tikėtina bloga nuotaika, bet žinokite, kad viskas praeina.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena, o kantrybė ir ramybė tegul tampa jūsų sąjungininkėmis.

Skorpionas (10 24–11 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Visi nemalonumai praeis ir jau rytoj galėsite ramiai užsiimti įprastais reikalais. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, bet vėliau vis tiek būsite priverstas ieškoti kompromiso. Neverta apie tai kalbėti ar pabrėžti savo nepasitenkinimo. Susitvardymas šiandien bus labai reikalingas.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite emocinę įtampą. Jūsų norai nesiderins su jūsų dvasinėmis vertybėmis. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų protas bus ypač aktyvus, tačiau pernelyg nesipuikuokite savo mąstymu ir gebėjimais, nes būsite ne itin dėmesingas ir galite įžeisti kitus žmones. Žuvys (02 20–03 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Kaip niekad jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas.

Orai

Šiandien išsilaikys labai šilti, saulėti ir sausi orai. Temperatūra bus 21–27 laipsniai šilumos. Antradienį lietaus nenumatoma, tačiau orai šiek tiek atvės. Temperatūra naktį bus 7–11, dieną 15–22 laipsniai šilumos. Trečiadienį be lietaus, bet oras vės dar labiau.

Šiandien, balandžio 30 d.

+23

+21

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+22

Šiauliai

Klaipėda

+22

Panevėžys

+21

Utena

+27

5.54 21.12 15.18

121-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 245 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+26

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +26 Brazilija +28 Briuselis +20 Dublinas +12 Kairas +30 Keiptaunas +22 Kopenhaga +16

kokteilis Grą­ža – už­sie­nie­tiš­ka va­liu­ta Aną­dien Rai­mon­da nu­ste­bo pi­ni­gi­nė­ je tarp lie­tu­viš­kų cen­tų ap­ti­ku­si už­sie­ nio vals­ty­bės mo­ne­tą. Vie­no­je jos pu­ sė­je (aver­se) bu­vo iš­kal­ta „Uk­rai­na“, ki­ to­je (re­ver­se) – „25 ko­pi­nok“.

Mo­te­r is min­t y­se per­me­tė pa­s ta­rai­ siais me­tais ap­lan­k y­tas pa­sau­l io ša­ lis, ta­čiau tarp jų Uk­rai­nos ne­bu­vo.

Il­g iau pa­gal­vo­ju­si, Rai­mon­da su­mo­jo, kad uk­rai­nie­tiš­ką mo­ne­tą, dy­d žiu pa­ na­šią į lie­tu­viš­kus 20 cen­tų, ga­vo kar­ tu su grą­ža va­ž iuo­da­ma „mik­riu­ku“. „Kok­tei­l io“ skai­t y­to­jai ta­po smal­su – gal nu­ne­šu­si į va­l iu­tos kei­tyk­lą ji gau­ tų ne­men­ką su­mą. Ta­čiau su­ži­no­ju­si, kad už 1 gri­vi­ną (100 uk­rai­nie­tiš­kų ka­ pei­k ų) duo­da­mi vos 32 lie­tu­viš­ki cen­ tai, nu­si­lei­do ant že­mės.

Londonas +18 Madridas +16 Maskva +16 Minskas +24 Niujorkas +17 Oslas +15 Paryžius +17 Pekinas +21

Praha +22 Ryga +20 Roma +23 Sidnėjus +23 Talinas +13 Tel Avivas +28 Tokijas +20 Varšuva +29

Vėjas

1–7 m/s

Marijampolė

Vilnius

+27

Alytus

liks šią mo­ne­tą at­mi­ni­mui.

Vie­to­je li­tų ga­vo la­tų Po ke­le­to die­nų apie pa­na­šų at­ve­jį pa­ pa­sa­ko­jo Vy­tau­tas. Jis par­duo­t u­vė­je ga­vo grą­žą – ne du li­tus, o du la­tus. Šį­kart vy­r iš­k is try­nė del­nus, mat va­ liu­tos kei­tyk­lo­je du la­tai virs­tų be­maž de­šim­čia li­tų.

Klai­pė­d ie­čiui bu­vo smal­su, kaip pre­ ky­bos cent­re par­da­vė­ja ne­pas­te­bė­jo to­k ios mo­ne­tos. „Tie­sa, du la­tai la­bai pa­na­šūs į du li­tus, – pa­ts par­da­vė­ją tei­si­no skai­ty­to­jas. – Mo­ne­tos cent­ri­nė da­lis – iš bal­tos spal­ vos ly­d i­n io, išo­r i­nė da­l is (žie­das) – iš auk­so gel­to­nu­mo spal­vos va­rio.“

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+15

+21

+20

+13

2

+14

+17

+14

+6

2

+10

+15

+12

+5

2

rytoj

trečiadienį

1632 m. mi­rė Len­k i­jos ka­ra­l ius ir Lie­t u­vos di­ dy­sis ku­n i­gaikš­t is, taip pat Šve­d i­j os ka­ra­l ius Zig­man­tas (Žy­gi­man­tas) Va­za. Gi­mė 1566 m.

1789 m. Geor­ge’as Was­ hing­to­nas ta­po pir­muo­ ju JAV pre­zi­den­tu.

1803 m. JAV iš Pran­cū­zi­ jos nu­si­pir­ko Lui­zia­ną ir Nau­ją­jį Or­lea­ną.

1883 m. mi­rė pran­cū­ zų dai­l i­n in­kas, imp­re­ sio­n iz­mo pra­d i­n in­k as Edouar­das Ma­net.

1900 m. Ha­va­jai ta­po JAV da­li­mi.

1945 m. Adol­fas Hit­le­ris ir jo žmo­na Eva Braun nu­si­ž u­dė Ber­ly­no bun­ ke­ry­je.

1957 m. Vil­niu­je pra­dė­ tos trans­l iuo­t i Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos pro­gra­mos.

1986 m. So­vie­tų vy­riau­ sy­b ės tvir­t i­n i­mu, Čer­ no­by­l io AE ka­tast­ro­fos me­tu nu­ken­tė­jo ir bu­vo pa­g ul­dy­t i į li­go­ni­nę 197 žmo­nės: reak­to­r ius su­ stab­dy­tas, ra­d ia­ci­jos ly­ gis krin­ta.

„Bet­ty“ – su to­le­ran­ci­jos vė­lia­va

Pla­nas: Vy­tau­tas du la­tus ža­dė­jo

iš­leis­ti, kai vie­šės Lat­vi­jo­je.

Pa­siž­val­gius po pa­sau­lį Įdo­mu bū­t ų gau­t i Aust­ra­l i­jos 50 cen­t ų mo­ne­tą. Ji – ne ap­va­l i, kaip vi­sos ki­tos šios ša­lies mo­ne­tos, o yra net 12 kam­pų.

Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos vy­riau­sy­bė nuo 1999 m. sa­vo rin­ko­je nau­do­ja plas­ti­k i­ nius do­le­r ių bank­no­tus. Tie­sa, tai ne ori­g i­na­l i idė­ja. Aust­ra­lai to­k ius do­le­ rius tu­r i nuo 1988 m.

Links­mie­ji tirš­čiai Nak­t į su­skam­bo te­le­fo­nas: – Pag­ro­bė­me jū­sų uoš­vę.

– Pui­ku, vy­rai, ačiū!

– Jei ne­gau­si­me iš­pir­kos – pa­lei­si­me. Čes­ka (397 719; par­da­vė­jos, man ir­gi grą­žą duo­ki­te la­tais)

1993 m. te­ni­si­nin­kė Mo­ ni­ca Se­les var­žy­bų me­tu Vo­kie­ti­jo­je bu­vo su­žeis­ ta pei­liu į nu­ga­rą.

1995 m. ap­kal­t i­nęs Te­ he­ra­ną te­ro­riz­mo rė­mi­ mu, JAV pre­zi­den­tas Bil­ las Clin­to­nas nu­t rau­kė pre­k y­bi­n ius san­t y­k ius su Ira­nu bei su­stab­dė in­ ves­ti­ci­jas šio­je ša­ly­je.

1998 m. NA­TO pa­skel­bė ke­t i­nan­t i priim­t i Len­k i­ ją, Veng­ri­ją ir Če­ki­ją į sa­ vo su­dė­tį.

teleloto Nr. 838 2012 04 29 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 58 106 (1 x 58 106) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 10 Lt §§§ Eilutė – 4 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Vil­niu­je ir Kau­ne šil­tai pub­li­kos su­tik­tus pa­si­ro­dy­mus su­ren­gu­si spal­vin­ga po­pro­ko gru­pė iš Niu­ jor­ko „Bet­ty“ neap­len­kė ir pa­jū­rio – su­ren­gė kon­cer­tą Klai­pė­dos klu­ be „Dr.Who“. JAV am­ba­sa­dos kvie­ ti­mu Lie­tu­vą ap­lan­kiu­sios mu­zi­ kan­tės tvir­ti­no, kad kū­ry­ba ir sce­ na joms pa­de­da kal­bė­ti su žmo­nė­ mis apie ak­tua­lius da­ly­kus vi­sų su­ pran­ta­ma kal­ba.

Trys cha­riz­ma­tiš­kos bran­daus am­ žiaus da­mos – vo­ka­lis­tė Eli­za­beth Ziff, bo­sis­tė Aly­son Pal­mer ir vio­ lon­če­li­nin­kė Amy Ziff – dar iki pa­si­ro­dy­mo ant „Dr.Who“ sce­nos tar­si mag­ne­tas trau­kė ap­lin­ki­nių žvilgs­nius ta­tui­ruo­tė­mis ir ekst­ra­ va­gan­tiš­ko­mis šu­kuo­se­no­mis.

Po du pres­ti­ži­nius „Em­my“ ir BMI ap­do­va­no­ji­mus pel­niu­sios gru­pės na­rių įvaiz­dis gan ap­gau­ lin­gas – to­le­ran­ci­jos idė­jas pa­sau­ ly­je ak­ty­viai sklei­džian­čios mo­te­ rys spin­du­lia­vo pa­pras­tu­mu, ge­ra nuo­tai­ka ir ap­lin­ki­niams ne­gai­lė­ jo šyp­se­nų.

Be­sis­ten­gian­čios pa­sau­lį mo­ky­ti to­le­ran­ci­jos mu­zi­kan­tės pri­pa­ži­no, kad Niu­jor­kas, ku­ria­me jos gy­ve­na ir ku­ria, – itin įvai­riab­riau­nis mies­tas. „Šia­me me­ga­po­ly­je knibž­da įvai­ riau­sių ra­sių žmo­nės, čia su­si­tin­ ka skir­tin­gos re­li­gi­jos ir tra­di­ci­ jos. Niu­jor­kas yra fan­tas­tiš­kas, bet tuo pat me­tu ir pra­keik­tas mies­tas.

Gal­būt su­pras­ti vie­niems ki­tus ne vi­suo­met leng­va, ta­čiau žmo­nės tie­siog ne­tu­ri pa­si­rin­ki­mo – gy­ ve­na­me drau­ge, tad ten­ka ieš­ko­ ti komp­ro­mi­sų, įsi­klau­sy­ti ir gerb­ti ap­lin­ki­nius. Vi­siš­kai ne­reiš­kia, kad Ame­ri­ko­je ne­tu­ri­me pro­ble­mų – žmo­nės tie­siog mo­ka apie jas at­vi­ rai kal­bė­ti ir tai pa­de­da ras­ti spren­ di­mus.“ Gru­pės na­rės ap­gai­les­ta­vo, kad pa­sau­ly­je dar ne­ma­žai vie­tų, kur mo­te­rų tei­sės šiurkš­čiai pa­žei­džia­ mos: „Sun­ku su­vok­ti, kad, pa­vyz­

Šiandien: Kotryna, Marijonas, Pijus, Sofija, Venta, Virgautas

balandžio 30-ąją

Jur­ga Bar­kaus­kai­tė

Pri­si­mi­ni­mas: Rai­mon­da pa­si­

Vardai

Rytoj: Anelė, Gražina, Juozapas, Orentijus, Vydmantė, Zigmantas (Zigmas), Žilvinas

orai klaipėdoje Šiandien

+26

+27

§§ §§ 06 61 58 50 56 73 29 64 54 51 20 66 59 11 71 37 30 49 38 74 14 08 09 48 22 75 39 57 67 65 40 24 10 70 04 §§§ 52 26 60 02 72 §§ §§§ 41 43 47 32 23 §§§ §§§ §§§ 17 15 55 16

Vi­zi­tas: „vy­riš­ką“ mu­zi­ką gro­jan­čios vieš­nios iš JAV ste­bi­no dro­vius

lie­tu­vius.

džiui, Sau­do Ara­bi­jo­je mo­te­rims drau­džia­ma vai­ruo­ti ar išei­ti iš na­ mų be vy­ro pa­ly­dos. Ma­nau, kad nė vie­na iš mū­sų ne­ga­li jaus­tis vi­siš­kai lais­va, kol ki­tur yra mo­te­rų, ku­rių lais­vės pa­mi­na­mos. Nors Va­ka­ruo­ se pa­dė­tis kur kas ge­res­nė nei tre­ čio­jo pa­sau­lio ša­ly­se, mo­te­rų, sek­ sua­li­nių ma­žu­mų tei­sės ir čia nė­ra šim­tu pro­cen­tų ap­sau­go­tos“. „Bet­ty“ na­rės tvir­ti­no, kad uni­ ver­sa­lia kal­ba va­di­na­ma mu­zi­ka iš­ties pa­de­da skleis­ti to­le­ran­ci­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

jos idė­jas, o gy­ve­ni­mas ant la­ga­ mi­nų ne­šykš­ti ki­tų ša­lių, kul­tū­rų pa­ži­ni­mo bei nuo­la­ti­nių gy­ve­ni­ mo pa­mo­kų. „Šis JAV am­ba­sa­dos suor­ga­ni­ zuo­tas vi­zi­tas – mū­sų pir­mas kon­ tak­tas su Lie­tu­va. Iš­si­ve­ža­me pa­ čius ge­riau­sius įspū­džius apie ša­lį ir čia gy­ve­nan­čius žmo­nes bei ti­ ki­mės su­grįž­ti ki­tą­met – ke­ti­na­ me su­reng­ti sa­vo kon­cer­tą fes­ti­va­ lio „Bal­tic Pri­de“ me­tu“, – kal­bė­jo ame­ri­kie­tės.

Papildomi prizai: „Nissan Micra“ (TV) – Valentina Jurginienė „Renault Thalia“ – 0264266 „Citroen C3“ – 0390233 1000 Lt – 0314273 Kvietimai į TV: 027*983, 044*936, 034*362.

5000 Lt (tel. 1634, balandžio 23 d.) – Ramūnas Pakalka iš Anykščių 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 23 d .) – Laimutė Pranė Jarulienė iš Joniškio 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 23 d.) – Kristina Rušinskienė iš Garliavos 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 23 d.) – Petras Dilainis iš Kauno 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 23 d.) – Albinas Karužas iš Vilniaus 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 23 d.) – Petronėlė Mikienė iš Mažeikių 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 23 d.) – Rima Jakutytė iš Zarasų Prognozė: Aukso puode bus – 300 000 Lt