TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
PIRMadienis, balandžio 30 d., 2012 m. Nr. 100 (1299)
Politikai pripažįsta, kad valstybinių švenčių sąrašas – per ilgas, tačiau nesutaria dėl jo trumpinimo. Lietuva 7p.
Netrukus užderėsiantis lietuviškų braškių derlius mažomis kainomis pirkėjų nenudžiugins. Ekonomika 9p.
diena.lt
Artėja antrasis rinkimų turas, daugėja skandalų, į kuriuos neva įsivėlė N.Sarkozy. Pasaulis 12p.
Išgerti – į miesto parkus
1,30 Lt
Nusilenkiau kaip mokėjau ir pagerbiau Jo Ekscelen ciją šviesaus atminimo Ne ringos garbės pilietį prezi dentą A.M.Brazauską. Neringos meras Antanas Vinkus
2p.
Miestas
3p.
Koncertą nutraukė išpuolis
Miestas Poilsis: pievą prie Baltojo tilto yra pamėgę daug vilniečių. Ne paslaptis, kad dažnas čia atsineša ir alaus ar vyno. Simono Švitros nuotr.
Sušilus orams sostinės parkuose ir skve ruose pasklido alkoholio tvaikas. Savi valdybės viešosios tvarkos sergėtojai sa ko, kad viešose vietose alkoholį vartojan tiems miestiečiams gaudyti bus mestos didesnės tvarkdarių pajėgos.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Prasižengimų padaugėjo
Pavasariui įpusėjus į Lietuvą staiga atėjusi vasariška šiluma vilniečius išginė į miestą. Prie lauko kavinių staliukų visi netelpa, tad dažnas parduotuvėje perka butelį ir sėda parke ant suoliuko. Tačiau toks pasisėdėjimas su buteliu alaus rankoje netrukus ga
li apkarsti, nes vartoti alkoholį vie šose miesto vietose – draudžiama. Sostinės savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius žada šį pavasarį ir vasarą kur kas dažniau lankytis ža liosiose miesto vietose. „Viešosios tvarkos skyrius šil tuoju metų laikotarpiu ilgina savo darbo valandas ir sutelkia papil domą dėmesį į vietas, kur daro ma viešosios tvarkos pažeidimų vakarais,
2
4p.
Populistiniai užkeikimai Lenkų rinkimų akcijos lyderis Val demaras Tomaševskis prabilo lyg Vilniaus mero antrininkas. Mažin ti Seimą, didinti minimalią algą, pe reiti prie biokuro – tai Artūro Zuoko mėgstami užkeikimai. Juos perėmė ir V.Tomaševskio partija. Politologai tokias kalbas vadina populistiniu greituoju politiniu maistu.
Kitas „Vilniaus dienos“ numeris išeis gegužės 2 d., trečiadienį.
2
pirmADIENIS, balandžio 30, 2012
miestas Miestą palepino saulės vonios Praėjusį savaitgalį vilnie čiai galėjo pasimėgauti išties vasariška šiluma. Į gatves pabirusius mies tiečius pasitiko saulė, le dų pardavėjai, malonų pavėsį teikiantys parkų medžiai ir atgiję sostinės fontanai, kurie daugiau sia džiaugsmo suteikė mažiesiems Vilniaus gy ventojams. Gedimino Bartuškos nuotr.
Pagerbė velionį prezidentą Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Neringos dienų renginyje Vilniaus rotušėje Neringos meras Antanas Vinkus džiaugėsi kurorto sėkme, miesto garbės ordinais apdovano jo būrį žymių veikėjų ir nepralei do progos pagerbti velionį prezi dentą Algirdą Mykolą Brazauską.
A.Vinkus svečiams kartojo, kad ne pakanka vien žodžiais mylėti Ne
ringą ir kalbėti, „kokia ji graži“, koks gražus pajūris“ – reikia imtis realių darbų. „Mums visiems reikia ir para mos. Neringai taip pat reikia pa galbos“, – kalbėjo A.Vinkus. Neringos vadovas priminė, kad vasaros sezonas, kuris kurortui yra palankus, tetrunka du tris mėne sius ir labai greitai praeina, tad jį reikia kuo geriau išnaudoti. Meras pristatė ir didžiausius Ne ringoje vykdomus projektus. Vie
Pasigyrė: per renginį sostinės Rotušėje A.Vinkus pristatė ir didžiau
sius Neringoje vykdomus projektus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
nas jų – 500 vietų kultūros na mų statybos, prie Kuršių marių planuojamas statyti SPA centras. A.Vinkus informavo, kad Nerin goje, ant marių kranto, gali atsiras ti naujas keturių ar penkių žvaigž dučių ir keturių korpusų viešbutis. Jis esą turės ir reabilitacijos padali nius, o ant marių kranto bus įreng ta scena. Viešbutis esą tebūtų 150 vietų. A.Vinkus taip pat guodėsi, kad kurorto gyventojams ypač su dėtingas būna ruduo, kai siaučia audros, dažnai nebūna elektros. Tačiau, pasak mero, tai netruk do toliau vystyti svarbių projektų – remontuoti kelių, dviračių takų ir pan. Neringos merijos atstovai Vil niuje taip pat apdovanojo kuror tui nusipelniusius asmenis – jiems įteikti Neringos miesto ordinai. Miesto apd ovan oj im us ga vo šimtametis aviatorius Vikto ras Ašmenskas, Rotušės ceremo nimeistras Saulius Pilinkus, kino režisierius Gytis Lukšas, fotome nininkai Antanas Sutkus ir Jonas Staselis, muzikai Algirdas Vizgir da, Rokas Zubovas, Leonidas Šin kariukas ir kiti. A.Vinkus kalbėdamas auditorijai nepamiršo pridurti, kad prieš at vykdamas aplankė A.M.Brazausko kapą Antakalnio kapinėse. „Šiandien turėjau garbės nu vykti į kapus ir nusilenkiau kaip mokėjau ir pagerbiau Jo Ekscelen ciją, šviesaus atminimo Neringos garbės pilietį prezidentą A.M.Bra zauską“, – ištarė A.Vinkus ir pa siūlė tylos minute pagerbti velionį prezidentą. Rotušės salėje susirinkę žmonės noriai pakluso.
Gegužės 1-osios eitynėse Vilniuje – opi emigracijos tema Agnė Jankauskaitė Tarptautinę darbo dieną, švenčiamą gegužės 1-ąją, Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija organizuoja jau tradicines eitynes. Šiemet jos bus simbolinės ir atkreips dėmesį į emigracijos problemą. Eitynių, kurios prasidės 9.30 val., dalyviai savo atributika atspindės tuos, kurie, nebegalėdami išgyventi Lietuvoje, masiškai emigravo į kitas šalis. Emigracijai skirtose eitynėse nuo Seimo iki Vyriausybės dalyvausiantis soci-
aldemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius tikina, kad tokia eitynių tematika pasirinkta neatsitiktinai: emigracija yra palietusi kone kiekvieną Lietuvos šeimą, tai pati opiausia šiandienos problema, ir eitynėmis siekiama atkreipti į ją dar didesnį dėmesį, ir paskatinti imtis veiksmų jai spręsti. Partijos pirmininkas pabrėžia, kad svarbu ne dalyti neįgyvendinamus pažadus, o imtis konkrečių žmogiškų problemų sprendimo. „Tai jau minėtos emigracijos pažabojimas, energijos taupymas, šilumos kainų suvaldymas, realių šeimos biudžeto pajamų didinimas“, – teigia A.Butkevičius.
Po šių eitynių vyks ir kasmet gegužės 1-ąją rengiama socialdemokratų konferencija, o per ją A.Butkevičius taip pat skaitys pranešimą, kuriame išdėstys, kokių konkrečių žingsnių turėtų būti imamasi sprendžiant opiausias socialines problemas. Tarptautinę darbo dieną užbaigs šventiškas koncertas prie Baltojo tilto. Gegužinėje, kuri prasidės 18 val., populiariausius kūrinius atliks tokios šalies muzikos žvaigždės kaip Sasha Song, „Pinup Girls“, „Studentės“ ir Paulius, taip pat – Arvydas Vilčinskas. Na, o koncerto staigmena taps į sceną šią simbolinę dieną grįžtančios „69 danguje“.
Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos specialiosios rinkimų sąskaitos. Užs. 950325
Pavargo: nors savivaldybės tvarkdariai žada griežčiau kovoti su alkoho
vidury baltos dienos.
Išgerti – į mi
taip pat vartojami al 1 koholiniai gėrimai“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė
sostinės savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduo tojas Andžejus Dinikis. Anot savivaldybės pareigūno, vietos, kuriose vilniečiai daž niausiai neleistinai vartoja alko holinius gėrimus, jiems puikiai žinomos. Tokiose teritorijose ap silankoma kiek dažniau nei kitur. Tiesa, kartais apie alkoholio var tojimą viešose vietose praneša ir neapsikentę gyventojai. „Pareigūnai patruliuoja Vilniaus mieste ir, atsižvelgiant į praneši mus, skundus dėl tam tikrose Vil niaus vietose nuolat daromų pa žeidimų, tos vietos yra įtraukiamos į nuolat tikrinamų objektų sąrašą. Tokios vietos taip pat nustatomos pagal pačių pareigūnų pastebėji mus. Viešose vietose, kur varto jami alkoholiniai gėrimai, Viešo sios tvarkos skyriaus pareigūnai vykdydami savo funkcijas taip pat patruliuoja“, – sakė A.Dinikis. Vieša paslaptis, kad dažniau siai alų geriantį jaunimą galima sutikti Sereikiškių, Vingio par kuose, žaliojoje zonoje prie Balto jo tilto, Vilnelės pakrantėje mies to teritorijoje. Anot pašnekovo, alkoholinių gėrimų vartojimas viešose vie
tose padažnėja balandį ir tęsiasi maždaug iki spalio. Brangus pasisėdėjimas
Pareigūnai įspėja, kad ne vieto je geriamas alus labai greitai ga li pabrangti dešimtis kartų. Už šį viešosios tvarkos pažeidimą daž niausiai baudžiama piniginėmis baudomis. Kaip dienraščiui sakė A.Dinikis, tokie viešosios tvarkos pažeidėjai pagal įstatymus gali būti baudžiami iki 100 litų baudomis. Jei al koholio vartojimas nėra didelio masto, o toks pažeidimas pada rytas pirmą kartą, galima tikėtis atsipirkti tik įspėjimu. Pasak pašnekovo, sučiupus tvarkos pažeidėjus neretai kyla ginčų ir įtikinėjama, kad alkoho lis nebuvo vartojamas. Tokiais at vejais, anot jo, daugiau galių tu ri ne Viešosios tvarkos skyriaus, o policijos pareigūnai. „Viešosios tvarkos skyrius siūlo pastebėjus asmenis, kurie viešoje vietoje vartoja alkoholinius gėri mus, apie tai pranešti bendruo ju pagalbos telefonu 112. Į šiuos pranešimus reaguoja policijos pareigūnai, kurie turi įgaliojimus ne tik surašyti protokolus dėl al koholinių gėrimų gėrimo viešo se vietose, bet taip pat turi gali mybę nustatyti asmens girtumą.
3
pirmADIENIS, balandžio 30, 2012
miestas Miestą palepino saulės vonios
Provokacija – lyg teroro aktas Justinas Argustas Vietoj mėgstamos muzikos – dū mai ir išgąstis. Savaitgalį sostinė je vykęs renginys „Muzika už Lie tuvą be rasizmo“ žlugo. „Tai, kas įvyko, – lyg teroro aktas“, – pa reiškė koncerto organizatoriai. Sugadino vakarą
olio vartojimu viešose vietose, tokį vaizdelį dienraščio žurnalistai užfiksavo Simono Švitros nuotr.
iesto parkus Tai yra labai svarbu kilus ginčui dėl alkoholio vartojimo. Esant reikalui policijos pareigūnai gali pristatyti neblaivų asmenį į išblaivinimo įs taigą ar net suimti. Viešosios tvar kos skyrius tokių plačių įgaliojimų neturi“, – aiškino A.Dinikis. Parkuose patruliuojantys savi valdybės pareigūnai gali nubaus ti ir už kitokius nusižengimus. Pa vyzdžiui, už ne vietoje numestą šiukšlę, visur pribarstytus saulė grąžų lukštus ar nuorūkas.
Jei čia kas butelį alaus išgeria, mes nuo to nepasijunta me nesaugūs.
Neramias vietas aplenkia
Dienraščio žurnalisto pievoje prie Baltojo tilto kalbinta jauna vilniečių šeima tikino, kad ne visose miesto erdvėse gali jaustis ramiai ir saugiai. Ant Sereikiškių parko vartų paka binus spyną šeima laiką dažniausiai leidžia būtent šioje pievelėje, o štai Vingio parko vengia. „Alkoholį jaunimas vartoja ir čia, ir Sereikiškių parke, ir visur kitur, tačiau susirenkanti publika labai skiriasi. Jei čia kas butelį alaus iš
geria, mes nuo to nepasijuntame nesaugūs. Čia žmonės susiren ka pailsėti. Vingio parke, susida ro įspūdis, dažniausiai kompanijos susirenka būtent išgerti. Dėl to pasi juntame nesaugūs“, – sakė vilnietis. Jų teigimu, policijos ar savival dybės pareigūnus tokiose vieto se išvysti yra retas dalykas. „Vingio parke, sako, policininkai patruliuo ja, automobiliu važinėja. Sereikiškių parke kelis kartus mačiau polici ninkų su žirgais ir riedžiais. Čia kol kas nemačiau jokio pareigūno, nors bent kartą per savaitę ateinam. Gal iš tolo stebi su žiūronais, bet to aš nežinau“, – kalbėjo pašnekovas. Anot jo, sostinės centre gyve nančiai jaunai šeimai vietų, kurio se galėtų pasivaikščioti su vaikais, likę labai mažai. „Gyvenamuosiuose rajonuose gal tokių teritorijų daugiau, o centre la bai trūksta. Vienur vaikai bijo to ge riančio jaunimo, kitur laksto palai di šunys“, – pridūrė jaunas vyras. Tiesa, kita dienraščio kalbin ta jauna vilniečių kompanija dės tė, kad alkoholio vartojimo viešose vietose problema traktuojama ne tinkamai. „Turėtų būti kalbama ne apie tuos, kurie po darbo pasitiesę pledą prie Baltojo tilto išgeria butelį alaus ar vyno, o apie rimtai girtau jančius, lėbaujančius, trukdančius kitiems“, – sakė vilnietė studentė.
Į renginį „Muzika už Lietuvą be rasizmo“ šeštadienio pavakarę laisvalaikio centre „Kablys“ su sirinkę vilniečiai buvo nemalo niai nustebinti – įpusėjus kon certui kažkas iš klausytojų sviedė dūminį užtaisą. Sutrikę koncerto organizatoriai iš pradžių paprašė palaukti, o vėliau pareiškė, kad koncertas baigtas. Klausytojai ir dalyviai pradėjo skirstytis taip ir nesulaukę žymiausios tą vakarą turėjusios groti grupės „Skamp“. Provokacija surengta prieš grupei lipant į sceną. Keliems šimtams susirinkusiųjų vakaras buvo sugadintas. Tačiau kaltų nėra. „Mes taip pat norėtu me žinoti, kas paleido dūminį už taisą. Renginys buvo tik įpusėjęs, daugiau nei pusė grupių nepagro jo. Kaip tik mes turėjome groti ir kažkas paleido tą dūminę „šaškę“, – pasakojo Vilius Alesius, vienas koncerto organizatorių. Į policiją nesikreipė
Tačiau į policiją renginio organi zatoriai nesikreipė. „Nematėme prasmės. Visi žmonės išbėgo, o ap sauga nieko nematė, nepagavo, tas tiesiog...“ – aiškino V.Alesius. Ta čiau jis neslėpė, kad to ir buvo ga lima tikėtis – juk koncerto pava dinimas provokuojantis: „Hitler’s Death“ („Hitlerio mirtis“ – angl.), kaip skelbta, buvo nukreiptas prieš rasinę ir tautinę neapykantą. „Taip, tai provokacija. Aš ne su matęs tokio dalyko ir nežinau, kaip tai reikėtų vertinti, bet šiame kontekste incidentą prilyginčiau teroro aktui. Juk žmonėms grė sė pavojus gyvybei – dūmai pa leisti uždaroje patalpoje. Įmesti tokį užtaisą – gan pavojingas da lykas“, – svarstė V.Alesius. Jo tei gimu, apsaugai taip pat buvo nu rodyta lankytojus tikrinti atidžiau, tačiau šie, matyt, savo darbo gerai neatliko. Tiesa, dūminis užtaisas – skardinės dydžio, tad pastebėti jį gan keblu. Rankų nenuleis
Tačiau nemalonus incidentas or ganizatorių nė kiek netrikdo. Jie minties surengti dar vieną tokį koncertą šiemet ar kitąmet neat sisako. „Aišku, kad rengsime ir tikrai bandysime. Nežinau dar, ar šiais metais dar kartą, bet ki
Evakuacija: patalpoje pasklidus dūmams renginys buvo nutrauktas,
o žmonės išvesti į lauką.
tais metais tai tikrai. Gal ir kito je vietoje. Bus pretekstas jį reng ti dar sykį“, – apie ateitį kalbėjo V.Alesius.
Vilius Alesius:
Nesu matęs tokio da lyko ir nežinau, kaip tai reikėtų vertinti, bet šiame kontekste incidentą prilygin čiau teroro aktui. Didelių finansinių nuostolių dėl žlugusio koncerto organizatoriai tikina nepatyrę, nes renginys bu vo nemokamas. Didžiausias nuostolis, žinoma, moralinis.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Koncertas buvo tik įsibėgėjęs, kaip tik rinkosi žmonės, nes sute mo. Būtų buvę dar daugiau žmo nių. Bet ką padarysi, kad taip atsi tiko“, – apgailestavo V.Alesius. Šį koncertą rėmė Norvegijos am basada ir Gintaro Steponavičiaus, liberalo švietimo ir mokslo mi nistro, paramos fondas. Koncertas rengtas dėl to, kad esą „užsimerk ti prieš vis didėjančias kraštutinai nacionalistiškai nusiteikusių as menų gretas negalima“. Mintis surengti koncertą kilo po to, kai Viktoras Diawara, „Skamp“ atlikėjas, per Lietuvos neprik lausomybės atkūrimo dieną ko vo 11-ąją gatvėje buvo išvadintas beždžione. Tačiau V.Diawara į po liciją taip ir nesikreipė. V.Alesius yra sakęs, kad tada ir kilo mintis surengti tokį koncertą.
4
pirmADIENIS, balandžio 30, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Atsipirko baudomis Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas kaltais dėl kyšininkavi mo pripažino buvusius bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovus Da rių Norkų ir Nerijų Laurinaitį.
Nuosprendžiu abiem nuteistie siems skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Pasak teismo, abu kaltina mieji turės sumokėti po 20 mi nimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio, arba 2,6 tūkst. litų, įmo ką į Nukentėjusiųjų nuo nusi kaltimų asmenų fondą. D.Norkus buvo bendrovės „Vilniaus vandenys“ generali nis direktorius, jo pareigybė bu vo prilyginta valstybės tarnautojo pareigoms. N.Laurinaitis taip pat buvo valstybės tarnautojui prily gintas asmuo. Bylos duomenimis, veikdami bendrininkų grupėje, D.Norkus ir N.Laurinaitis 2010 m. vasarį kavinėje iš bendrovės „Komse tas“ komercijos direktoriaus P.K. pareikalavo 16 tūkst. litų kyšio už tai, kad „Vilniaus vandenys“ su šia bendrove pasirašytų ser verinės virtualizavimo paslaugų sutartį. Pusė šios sumos turėjo būti perduota iki sutarties pasi rašymo dienos. VD, BNS inf.
16
tūkst. litų kyšio reikalavo buvę „Vilniaus vandenų“ vadovai.
Pragydo tarsi A.Zuokas Lietuvos lenkų rin kimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis prabi lo lyg Vilniaus me ro antrininkas. Ma žinti Seimą, didinti minimalią algą, pe reiti prie biokuro – tai A.Zuoko mėgsta mi užkeikimai. Juos perėmė ir V.Toma ševskio partija.
Lauras Bielinis Pol itologas
V
isi šie klausimai – minimali alga, Seimo narių skaičiaus maž inimas, atominės sta tybos – popul iarūs. Pol it i kai mano, kad per šių klausimų aktua lizavimą galima pasiekti žinomumą ir popul iarumą tarp rinkėjų. Sak yčiau, toks popul ist in is greitojo pol it in io maisto vartojimas vėl grįžta į madą. Tačiau čia pat reikia pridurti, kad taip kalbėdami LLRA atstovai niekuo neiš siskiria iš kitų. Tad naudojant tuos pa čius argumentus ir tas politines tiesų bei kalt in imų log ikas, kur ias yra pa mėgęs A.Zuokas, pasiekt i, matyt, ne bus galima daug. LLRA turėtų akcentuoti kalbos daly kus, su ja susijusias problemas. Štai kalbėdam i šia tema jie gal i pasiek ti gana daug. Kalbos apie didelę įtaką Seime – taip pat perdėtos. Realistinis LLRA siek is – peržengt i 5 proc. bar jerą būsimuose Seimo rinkimuose, bet tam reikia daug dirbti.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Minimalią algą reikia kelti ne iki 1 tūkst. – reikia bent 1,2 tūkst. litų, parlamentą reikia sumažinti ir pa likti tik 101 narį, taip pat kandida tams į Seimą įvesti patirties rei kalavimą. Tokius šūkius savaitgalį skelbė LLRA vadovybė, susirinkusi į suvažiavimą. Pastarąsias idėjas ne taip seniai pradėjo skelbti A.Zuoko vadovau jamas politinis darinys „Taip“. LLRA lyderis V.Tomaševskis taip įsijautė, kad partijos nariams ėmė aiškinti, jog būsimame Seime len kai galėtų vadovauti net keturioms ministerijoms – Ūkio, Susisieki mo, Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio. Šiuo metu lenkai Seime te turi tris vietas. Lenkų lyderis nepamiršo pri durti, kad šalyje nepelnytai pa
Komentaras
Amžinas: V.Tomaševskis vėl buvo perrinktas LLRA pirmininku.
mirštas turizmo sektorius. „Neiš naudojame ir savo religinio bei istorinio potencialo“, – pareiškė V.Tomaševskis ir ėmė vardyti pi ligrimystės vietas. Jis paminėjo ir tikslą Vilniuje, Antakalnyje, pastatyti Jėzaus sanktuariumą. Tačiau, regis, tai ir liks tik kalbos, nes nė Vilniaus miesto taryboje dirbantys LLRA atstovai nežino, ar apskritai ta linkme kas nors daroma. Europos Parlamente dirban tis V.Tomaševskis nepraleido pro
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
gos pasipiktinti ir žiniasklaidos at stovais. Esą visi jie – nupirkti. „Ar dauguma žiniasklaidos jau išėjo? Išskyrus tuos, kurie liko. Daugu ma žiniasklaidos yra parsidavėliš ka. Kas kontroliuoja žiniasklaidą? Niekas, išskyrus pinigus. Žiniask laida niekada apie mus gerai ir gra žiai nerašys“, – išmintį skelbė V.To maševskis. Išeitis – patiems pirkti straipsnius. Esą tik taip galima ne šališkai pristatyti savo partiją. LLRA vadovas netikėtai prabi lo ir apie prokurorus bei specialią
sias tarnybas: „Iki šiol neįsivėlėme į rimtus korupcinius skandalus, ne gaudavome verslo paramos. Žino ma, galima sufabrikuoti tuos skan dalus, bet svarbiausia, kad nebūtų iš tikrųjų faktais paremtų skandalų. Mes žaidžiame labai rimtą žai dimą“, – suvažiavime skelbė jis. Galiausiai, suvažiavimui bai giantis, V.Tomaševskis buvo vien balsiai perrinktas partijos lyde riu – partijos nariai rinkosi tik iš vieno kandidato. Nė vieno „ne“ V.Tomaševskiui taip ir nepasigir do. Priešingai – partijos atstovai, pavyzdžiui, Vilniaus rajono merė Marija Rekst, V.Tomaševskį apipylė pagyromis.
5
pirmADIENIS, balandžio 30, 2012
miestas
Skrydį nutraukė smūgis į policijos automobilį Šeštadienio pavakarę sostinės Geležinio Vilko gatvėje įvykusios avarijos kaltinin kas dar nenustatytas, nors vienas asmuo jau sulaikytas. Policija dar aiškinasi, kas vaira vo į policijos patrulių automobilį įsirėžusį ir penkis žmones sužalo jusį automobilį „Mercedes-Benz S320“. Tai BNS sekmadienį sakė Vil niaus apskrities vyriausiojo poli cijos komisariato (VPK) Kelių poli cijos valdybos viršininkas Vytautas Černevičius. Anot jo, policija yra sulaikiusi automobilio savininkės sūnų, ta čiau kol kas nenustatyta, kas ma šiną vairavo. Sekmadienį išplatintose policijos suvestinėse pranešama, kad įtaria masis automobilį „Mercedes-Benz S320“ vairavęs M.P. (g. 1973 m.) uždarytas į areštinę. Policija nu rodo, jog įtariama, kad sulaikyta sis vairavo neblaivus. Kaip teigiama policijos prane šime, šeštadienį apie 18 val. Vil niuje, Gel ež in io Vilko gatvėje
ties Didlaukio gatve, automobilis „Mercedes-Benz S320“ atsitrenkė į stovinčio su įjungtais švyturė liais tarnybinio automobilio „VW Jetta“, prie kurio vairo sėdėjo Vil niaus apskrities VPK Kelių patru lių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulis D.J. (g. 1982 m.), galinę dalį. Nuo smūgio policijos patrulių automobilis pajudėjo ir atsitrenkė į priekyje jo stovintį sustabdytą au tomobilį „Mercedes-Benz E280“. Per eismo įvykį sužalotas prie policijos automobilio stovėjęs „Mercedes-Benz E280“ vairuoto jas M.K. (g. 1954 m.) – jis dėl gal vos smegenų sukrėtimo paguldytas į ligoninę. Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulis M.K. (g. 1981 m.) dėl galvos smegenų sukrėtimo taip pat paguldytas į ligoninę.
Sudaužė: policija aiškinasi, kas vairavo į policijos automobilį įsirėžusį ir penkis žmones sužalojusį „Merce-
des-Benz S320“.
Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulė J.K. (g. 1987 m.) dėl krūtinės sumušimo ir žaiz
Savivaldybė rado kontrolierių Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Po ilgos pertraukos sostinės valdžios dangoraižyje vėl pradės dirb ti nuolatinis savivaldybės kontro lierius. Konkursas šioms parei goms baigėsi, laimėtojas – aiškus.
Savivaldybės kontrolieriaus pa reigas, „Vilniaus dienos“ žiniomis, turėtų eiti Algirdas Radavičius. Jis laimėjo savivaldybės skelbtą kon kursą – penktadienį susirinkusi atrankos komisija jį paskelbė nu galėtoju. Ką A.Radavičius veikė iki šiol – nežinoma. Tiesa, konkurso rezultatus dar turės patvirtinti miesto taryba. Sa vivaldybės administracija konkur so dalyvių pavardžių kol kas nevie šina, nes dar nesuėjo terminas, per kurį galima apskųsti konkurso re zultatus. Savivaldybės paskelbtas kon kursas didelio susidomėjimo ne sulaukė. Esą iš pradžių norą jame dalyvauti pareiškė penki preten dentai, tačiau į atrankos komisijos posėdį penktadienį atvyko tik du kandidatai – A.Radavičius ir Re naldas Masteika. Pastarasis – Varė nos rajono vyriausiojo prokuroro pavaduotojas. Savivaldybės atsto vai konkurso laimėtojo pavardę ofi cialiai ruošiasi pranešti poryt. Nuo to laiko, kai mero Artūro Zuoko paraginta savivaldybės ta ryba iš kontrolieriaus posto išmetė Šarūną Skučą, laikinai Kontrolės ir audito tarnybai vadovavo specia listė Jurgita Levinienė. Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi turėti aukštą jį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą finansų, ekonomikos, teisės, audito, kont
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
dos smakre paguldyta į ligoninę. Tarnybinį automobilį vairavęs D.J. dėl galvos smegenų sukrėtimo pa guldytas į ligoninę, automobilio
„Mercedes-Benz E280“ keleivė L.K. (g. 1972 m.) dėl galvos sumu šimo gydoma ambulatoriškai. VD, BNS inf.
Rengėjai
Naujasis Baltijos šokis ’12
rolės arba viešojo administravimo srityje. Kad šios pareigos savivaldybė je yra išskirtinės, geriausiai rodo dabar jau buvusio kontrolieriaus Š.Skučo kovos už būvį istori ja. Š.Skučo pavardė žiniasklaido je mirgėjo praėjusių metų rudenį, kai jis pareiškė sulaukęs tuomečio mero Viliaus Navicko spaudimo ir žiniasklaidoje paviešino savo bei mero pokalbį. Tuomet konservato rių partijai priklausantis V.Navic kas bandė partijos kolegą atleisti, bet nesėkmingai. Ramiai Š.Skučas dirbo tol, kol meru tapo A.Zuokas. Miesto vado vas nieko nelaukęs ėmėsi kontrolie rių varyti iš darbo. Vilniaus savival dybės kontrolierius buvo atleistas birželio pabaigoje. Tačiau vėliau teismas, išnagrinėjęs administra cinę bylą, priėjo išvadą, kad savi valdybės tarybos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tąkart į darbą grįžti nė nespėjęs Š.Skučas iš jo tarybos narių sprendimu dėl pra vaikštų buvo išmestas dar kartą.
Savival dybės paskelb tas kon kursas dide lio susi domė jimo nesu laukė.
TARPTAUTINIS ŠIUOLAIKINIO ŠOKIO FESTIVALIS
Gegužės 2–9 Bilietai parduodami Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (Gedimino pr. 4, tel. (8 5) 262 9771) . Informacija tel. (8 5) 204 0835, ir kasose el. paštu info@dance.lt.
www.dance.lt
Rėmėjai
Informacijos rėmėjai
Partneriai
Globėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Vilniaus miesto savivaldybė
6
PirmADIENIS, balandžio 30, 2012
nuomonės
Aukštojo mokslo reforma: ar bus antras dublis?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Andrius Agafonovas Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Interna tional“ edukacijos tyr imų grupės vadovas
Olimpui – limuzinai, tautai – minimali alga
Saulius Pocius
V
isa šal is džiaugsmin gai lauk ia dar vieno malon aus įvyk io, – valdž ios ind iv idams bus nupirkt a naujų limuz inų. Šiam kiln iam tikslui jau supla nuot a pusė mil ij ono litų. Nei daug, nei mažai, kai pagalvoji apie amž inybę. Į akis krinta būsimo pirk imo ar gumentacija – Vadovybės apsau gos departamento klerkai dejuo ja, esą Lietuvos vadovų automo bil iai – bev ilt iškai pasenę. Atseit kai kur ios maš inos yra senos, net 2006 m. gamybos, o premje ras Andr ius Kubil ius vež iojamas dar prez idento Alg irdo Brazaus ko automobil iu.
Minimalios algos reika lai nevalingai siejasi su mūsų šalies laimėjimais „Eurovizijoje“, – kad ir kaip stengtumės, arba atsiduriame pačiame gale, arba treti nuo galo. Žodž iu, nepakel iamos tos mūsų tautos žiedo bėdos. Ypač tur int omenyje, kad statistinė dauguma šalies gyventojų kasdien gatvėse važ inėja 15–20 metų karstinėmis iškasenom is. Juk šalyje, kur ioje vyrauja menkumo rekordus sie kianti minimal i alga, kitaip ir ne gal i būti. Apskr it ai šie min imal ios algos reikalai kažkaip nevalingai sieja si su didingais mūsų šalies laimė jimais „Euroviz ijoje“, – kad ir kaip stengtumės, arba atsiduriame pa čiame gale, arba treti nuo galo. Žin ia apie valdž ios perk amus naujus automobil ius simboliškai sutapo ir su reklaminiais ginčais apie minimal ios algos didinimą. Nesibaiminantis blaiviau galvoti premjeras A.Kubil ius siūlė ją kel ti nuosaik iai – iki 850 litų, visi ki ti – iki 900. Iš kok ių ištekl ių?
Apie tai prieš rinkimus niekas ne šneka ir net nebegalvoja. Šis krei vas galvosūk is liks rudenį į Sei mą įžengs iant iems naujųjų li muz inų naudotojams – pol it inei raudonskr uosč ių puokštei, ku rią švyt uoklės principo tąsom i rinkėjai vėl ketver iems metams pamerks valdž ios olimpe. Tad jau šiand ien visiškai aišk u, kad teks smag iai skol int is ir to liau. Ir valdžios automobiliams, ir pensijoms, ir padidintai minima liai algai, kurią gaudamas gali ne bent ašaroti prekybos ir pramogų sostinės antrekotų skyriuje. O kuo toliau, tuo vis daugiau sko linamės. Ir kažkodėl mūsų nuo taika dėl to nė kiek nebjūra, netgi atv irkšč iai – lyg ir gudr iai pra linksmėjame. Kai šio mėnes io prad žioj e buvo pranešt a, kad Liet uva pas iskol ino 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų), viešumoje skambėjo opt im ist in iai marš ai: mum is pasit ik ima – mums jau skolina pig iau. Kok ia laimė! Būta net pag yrų. „Pakl aus a pla tin ant obl ig ac ij as daug iau nei du kart us virš ijo pas iū lą ir siekė beveik 1 mlrd. eurų“, – krykšt avo vieš iej i apl inkrašč iai. „Tarpt au tinės kap it al o rinkos dalyv iai pas it ik i šal ies ekon om inės ir fisk al inės pol it ikos tvar umu“, – nes lėpė džiaugsmų ir skand i nav iškų bankų, pumpuoj anč ių pin ig us savo šeim in ink ams, eksp ert ai. Išt ies, kodėl nes id žiaugt i? Juk skolinamasi ne sau asmeniškai, o valstybei, tai yra visiems, kas tik gyvas Lietuvoje. Ir atiduot i rytoj dar nereikės, nes pastarosios ob ligacijos bus išperkamos 2018 m. vasario 7 d. Kas dabar žino, kokie pol it ikos bambukai tą žiemą sė dės valdž ioje? Sugalvos ką nors. Užtat šiandien turime iš ko parti jas pašerti ir limuzinus pirkti, yra iš ko visliems girtuokliams pašal pas mokėti, dar ir ankstesnių sko lų palūkanoms liks. Nelabai kam šiand ien rūpi, kad savaitgalį valst ybės skola per kopė 45 mlrd. litų ribą, ir kiekvie nas pil iet is, net ir tas, kur is dar snaudž ia lopšyje, jau skol ingas beveik 15 tūkst. litų. Ir kai vieni šiand ien kalba apie neišveng iamą Graik ij os bank rotą, kas drįs pasakyti, kad pana šus lik imas neišt iks ir Lietuvos? 2018-ieji vis tiek kada nors ateis.
P
astarąjį mėnesį suaktyvėjusios diskusijos dėl studijų krepše lio prieinamumo privačioms aukštosioms mokykloms bu vo baigtos praėjusį antradienį Seimui priėmus Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Šioms diskusijoms netrūko ne tik piktos retorikos, bet ir įžvalgų, verčiančių susimąstyti. Baigtis iš anksto žinoma
Diskusijų baigtis buvo užprogra muota iš anksto, nes Mokslo ir stu dijų įstatymo pataisos buvo būtinos pagal Konstitucinio Teismo išaiški nimą. Šiame išaiškinime teigiama, kad nevalstybinėse aukštosiose mo kyklose mokslas gali būti nemoka mas tik išimtiniais atvejais, kai tokių specialistų negali parengti valsty binės aukštosios mokyklos. Tenka pripažinti, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra akivaizdžiai tikslus, nes Konstitucija skelbia, kad nemo kamas mokslas gerai besimokantiems piliečiams laiduojamas tik valsty binėse aukštosiose mokyklose. Susidariusią situaciją intensyviai kritikavo įvairūs ekspertai, tarp kurių labiausiai išsiskyrė Lietuvos laisvo sios rinkos institutas (LLRI). Dauge liu atvejų jų išsakytą poziciją dėl ap ribotos būsimųjų studentų galimybės rinktis, neteisybės paskirstant mokes čių mokėtojų pinigus, konkurencijos sumažėjimo ir valstybinio sektoriaus protegavimo aš palaikau. Tačiau šie teiginiai yra tiesioginė Konstitucijos, tiksliau, jos 41 straipsnio trečioje da lyje esančio vienintelio žodžio „vals tybinėse“, kritika. Tikėtis viešomis kalbomis suburti kritinę piliečių ma sę, reikalaujančią pakeisti Konstitu ciją, būtų naivu, o kritika nesiekiant, kad padėtis pasikeistų, – beprasmiš ka. Deja, didžioji dalis studijų krepšelių paskirstymo tik valstybinėms aukšto sioms mokykloms tvarkos kritikų pa rodė tik sugebėjimą paburnoti. Diskusijos su nebyliu
Kitas įdomus šių diskusijų aspektas yra tai, kad, laisvosios rinkos šali ninkams pliekiant studijų krepšelių paskirstymo sprendimą, valstybinės aukštosios mokyklos tylėjo ir, at rodo, trynė rankomis. Tik po Rūtos
Vainienės pasiūlymo itin skambiais žodžiais „padailinti“ valstybinių aukštųjų mokyklų pavadinimus ty los įžadus sulaužė prof. Stasys Gir dzijauskas, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto In formatikos katedros profesorius. Nors akademinės bendruomenės nario teiginiuose aiškiai matyti atsto vavimas šiai bendruomenei naudin giems interesams, keletas minčių yra vertos apmąstyti. Pavyzdžiui, siūly mas privačiajam sektoriui apsvars tyti galimybę užpildyti laisvas nišas ar abejonė laisvosios rinkos (tiksliau, jos kraštutinės formos, kai komerciš kai pelningos programos atiduodamos privačiajam sektoriui, o nekomercinės, tačiau būtinos, paliekamos valstybei) tinkamumu švietimo sistemai. Nesiimu vertinti prof. S.Girdzi jausko pamąstymų apie laisvosios rinkos perspektyvas apskritai – tai ne mano sritis. Tačiau iš pabrėžtos minties, kad studijų krepšelių sis tema didina regionų atskirtį, gali ma nujausti tam tikrą konkurencijos baimę. Tik ar Lietuvai reikia 22 uni versitetų ir 25 kolegijų, kurių atitin kamai trys ketvirtadaliai ir du treč daliai yra valstybiniai? Konkurencija yra pajėgi atsakyti į šį klausimą.
Tikrai neverta bandy ti sukurti savito aukš tojo mokslo finansa vimo modelio, nes šios pastangos, kaip matome, neduoda norimų rezultatų.
Siūlomos alternatyvos
Mane, kaip liberalių pažiūrų (prašau nesieti su panašių pavadinimų poli tinėmis partijomis) asmenį, džiugina švietimo ir mokslo ministro Ginta ro Steponavičiaus noras rasti spren dimą, kuris leistų nevalstybinėms aukštosioms mokykloms skirti stu dijų krepšelį ir tuo pat metu ne prieštarautų Konstitucinio Teis mo išaiškinimui. Ministro pozicija grindžiama pasirinkimo laisve: „Ge rai besimokantis jaunas žmogus turi teisę rinktis studijuoti toje aukštojoje mokykloje, kuri Lietuvoje teikia jam kokybiškiausias studijas.“ Sprendimų toli ieškoti nereikia, tačiau reikia būti nusiteikus poky čiams. Taip, ir vėl pokyčiai. Tikrai ne verta bandyti sukurti savito aukšto jo mokslo finansavimo modelio, nes šios pastangos, kaip matome, neduo
da norimų rezultatų. Štai Vilniaus universiteto švietimo politikos ma gistrė Olga Suprun siūlo „pasiskolin ti“ skandinavišką arba anglišką aukš tojo mokslo finansavimo modelį. Skandinaviškas modelis visiems gebantiems garantuoja nemokamą aukštąjį mokslą, tačiau, turint ome nyje gerokai padidėjusias valstybės išlaidas ir galimą lietuvių neloja lumą (t. y. emigraciją po studijų), ka žin, ar tai pats geriausias variantas. Konstitucinio Teismo išaiškinimo pažeidimų galima išvengti Vyriau sybei užsakant paruošti tiek specia listų, kiek apskritai pretenduoja tais metais įstoti į aukštąsias mokyklas (įskaitant ir privačias). Angliškas modelis veikia paskolų principu, tačiau paskolas teikia ne finansų institucijos, o valstybė. Jos atiduodamos didesnių mokesčių pa vidalu baigus studijas ir įsidarbinus. Dar daugiau, jos turi būti atiduoda mos tik tuo atveju, jei įsipareigojusio asmens pajamos viršija numatytą ri bą. Šioje vietoje ne taip svarbu, ko kiomis priemonėmis bus įteisintas konstitucinis nemokamo mokslo ge rai besimokantiems principas. Svar biausia, kad visų stojančiųjų startinė pozicija yra vienoda – jie nemoka už mokslą studijuodami, todėl turi lygias galimybes rinktis studijų programą. Ką mums reikia padaryti?
Pirmiausia reikia sutarti, kad studijų krepšeliai nėra vienintelė galimybė užtikrinti studentų teisę rinktis. Per daug nesusisiedami su angliško aukš tojo mokslo finansavimo modeliu, studijų krepšelį transformavę į stu dijų paskolą, kurią finansuoja vals tybė, galėtume ją siūlyti ir valstybinė se, ir privačiose aukštosiose mokyklose studijuojantiems asmenims. Numaty dami jos grąžinimo išlygas, kad ir ge rai valstybines aukštąsias mokyklas baigusiems studentams, užtikrina me Konstitucinio Teismo išaiškinimo vykdymą. Nesąžininga – taip, tačiau tokiu būdu bent jau garantuojama tei sė kiekvienam studentui rinktis. Toks sprendimas nereikalautų pa pildomų lėšų biudžete. Atvirkščiai, kryptingai numačius paskolos grąži nimo išlygas ilguoju laikotarpiu lėšų sutaupytų. Tai vis tiek būtų tam tikras valstybinio sektoriaus protegavimas, tačiau už tai netektų mokėti pasirin kimo laisve. Tie, kurie yra motyvuo ti stoti į privačias aukštąsias mokyk las dėl pačių suvokiamos aukštesnės studijų kokybės, galėtų tai padaryti. O tie, kurie mokslą privačiose aukš tosiose mokyklose suvokia kaip savo įvaizdžio dalį, turėtų apsvarstyti, ar tokia investicija jiems priimtina.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
pirmADIENIS, balandžio 30, 2012
lietuva
Švenčių dienų nemažės Politikai pripažįs ta, kad valstybinių švenčių sąrašas Lietuvoje – kiek per ilgas, tačiau nesu sitaria dėl jo trum pinimo. Todėl arti miausiu metu šven čių dienų sąrašas nesikeis.
Švenčių dienos Pagal galiojantį įstatymą Lietuvoje šios dienos yra švenčių: sausio 1-oji – Naujųjų metų diena; vasario 16-oji – Lietuvos vals
tybės atkūrimo diena; kovo 11-oji – Lietuvos nepriklau
somybės atkūrimo diena; pirmoji ir antroji Velykų dienos; gegužės 1-oji – Tarptautinė dar
bo diena; pirmasis gegužės sekmadienis –
Motinos diena; pirmasis birželio sekmadienis –
Tėvo diena; birželio 24-oji – Rasos ir Joninių
diena; liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos
karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena; Nuolaidžiauja: politikai nuolat diskutuoja dėl kai kurių švenčių dienų tikslingumo, tačiau sprendimų nepriima.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
dėl švenčių dienų sąrašas bent ar timiausiu metu tikrai neturėtų bū ti keičiamas.
Sutarimo nėra
Lietuvoje galiojančiame Darbo ko dekse įteisinta 13 švenčių. Dvi iš jų – Velykos ir Kalėdos – turi po dvi dienas, todėl iš viso per metus yra 15 švenčių dienų. Seimo nariai sako, kad sąrašas galbūt kiek per ilgas. „Jame yra ir tokių dienų, kurių galbūt nevertėtų turėti švenčių dienų sąraše“, – sa kė Seimo Socialinių reikalų ir dar bo komiteto pirmininkas, konser vatorius Rimantas Jonas Dagys. Anot jo, politikai nuolat disku tuoja dėl Tarptautinės darbo die nos gegužės 1-ąją, Joninių, Žolinės ir kai kurių kitų švenčių tikslingu mo. „Seime kartkartėmis pasitai ko vienokių ar kitokių pasiūlymų dėl švenčių dienų sąrašo pakore gavimo, tačiau nerandama poli tinio sutarimo, kurias dienas iš jo išbraukti. Todėl niekas ir nevyks ta“, – teigė parlamentaras. Dešinieji nuolat siekia atsisakyti Darbo dienos šventimo, bet su tuo griežtai nesutinka kairieji ir pik tinasi, kad konservatoriai įteisino per daug bažnytinių švenčių. Nei vieniems, nei kitiems nepa vyksta Seimo palenkti į savo pu sę. Pripažįstama, kad toks status quo greičiausiai išliks dar ilgai, to
Rimantas Jonas Dagys:
Bet pripažinkime – dabar mūsų laisvos dienos gražiai išsidėsto per metus, gražiai slenka pagal kalendorių. Papildė Kūčiomis
Kita vertus, pasak R.J.Dagio, Lie tuvoje švenčių dienos „gana tvar kingai ir gražiai išsidėsto per visus metus“, neretai šventės būna sa vaitgaliais, kai kurios švenčių die nos – visada sekmadieniais. „Taip, kartais keliamas klausi mas, kad turime per daug laisva
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
dienių. Bet pripažinkime – dabar mūsų laisvos dienos gražiai išsi dėsto per metus, gražiai slenka pa gal kalendorių. Todėl faktiškai per metus turime tik 7 ar 8 pasitaikan čias nedarbo dienas. Tai, sutikite, nėra tiek jau daug“, – kalbėjo Sei mo Socialinių reikalų ir darbo ko miteto pirmininkas. Pastarąjį kartą švenčių dienų sąrašas pakoreguotas 2010-ųjų pabaigoje, kai prie švenčių buvo priskirta gruodžio 24-oji – Kū čių diena. Tuomet irgi kalbėta, kad derėtų iš švenčių sąrašo kurią nors dieną išbraukti, kad jis ne būtų nuolat tik ilginamas. Tačiau politikai nesutarė, kurios šventės reikėtų atsisakyti, todėl nė vie na švenčių diena iš sąrašo nebu vo išbraukta. Siūlė Konstitucijos dieną
Neseniai buvo pasiūlyta vėl papil dyti švenčių dienų sąrašą. Seimui buvo teikiamas įstatymas dėl spa lio 25-osios – Konstitucijos die nos – paskelbimo valstybine šven te. Kartu siūlyta atsisakyti gegužės 1-osios šventės. Tačiau dauguma parlamentarų nesutiko pradėti šio pasiūlymo svarstyti, grąžino projektą inicia toriams tobulinti. „Ne vieną ir ne du kartus siūliau Lietuvoje įteisinti Konstitucijos
šventę, kaip yra padariusi didelė dalis Europos. Ta diena būtų tikrai dar vienas postūmis, kad gerbiame savo Konstituciją ir jos laikomės“, – sakė šios idėjos iniciatorius kon servatorius Saulius Pečeliūnas. „Kai teikiau šį siūlymą anksčiau, man Seimo nariai priekaištavo, kad dar išplečiu ir taip jau gana išpūstą švenčių dienų sąrašą, siūlė įrašant Konstitucijos dieną atsisakyti ku rios nors kitos šventės“, – aiškin damas, kodėl iš švenčių sąrašo pa siūlė išbraukti Darbo dieną, teigė S.Pečeliūnas. Tačiau socialdemokratai tokiais ketinimais pasipiktino. „Man iš ti krųjų keista. Mes kalbame apie dar bo vietų trūkumą Lietuvoje, apie pagarbą dirbantiems žmonėms. Ir nuolat siūloma atsisakyti Tarptau tinės darbo dienos. Kodėl vis nori ma išbraukti gegužės 1-ąją? Kodėl, pavyzdžiui, ne Jonines ar dar kitas šventes, kurios tarptautiniu mas tu nepripažįstamos?“ – sakė Sei mo narė Birutė Vėsaitė. „Galima rimtai diskutuoti dėl kai kurių švenčių tikslingumo. Tokių švenčių, kurios turbūt be dides nio lėbavimo prasmės nelabai ir turi. Yra tokių švenčių, deja. Gaila, pavyzdžiui, kad mūsų Rasos išvir to į Jonines, o Joninės pavirto alaus gėrimo švente“, – tvirtino Vytenis Andriukaitis.
rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mer
gelės Marijos ėmimo į dangų diena); lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena; gruodžio 24-oji – Kūčios; gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų
dienos.
Siūlytų atsisakyti Joninių
Verslininkai, darbdaviai abejoja kai kurių švenčių tikslingumu. Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ generalinis direkto rius Algimantas Akstinas sakė, kad dėl pernelyg ilgo švenčių sąrašo su trikdoma verslo veikla. „Todėl nerei kia persistengti. Galbūt, kai pasiek sime tinkamą darbo našumo lygį, gal tuomet galėsime ir daugiau nedar bo dienų turėti“, – teigė A.Akstinas. Pasak jo, gegužės 1-oji vis dar kelia kontroversiškus jausmus. Yra klaus tukų ir dėl Žolinės tikslingumo. „Mes visada pasisakėme, kad pir miausia galėtų nebūti Joninių, paskui – Žolinės. Gegužės 1-oji yra duoklė praeičiai, galbūt dirbančius galima pagerbti ir kitaip“, – tvirtino Vers lo darbdavių konfederacijos gene ralinis direktorius Danas Arlauskas.
8
pirmADIENIS, balandžio 30, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Iš namų nevarys
Premjeras vyksta į Gruziją
Seimas svarstys siūlymą leisti smurtautojui likti namie, kai šis turi neišvengiamų pareigų bend roje su smurtą patyrusiu asmeniu buityje ar ūkyje ir kai tam neprieš tarauja smurtą patyręs asmuo.
Premjeras Andrius Kubilius ir jo vado vaujama delegacija sekmadienį vyksta su darbo vizitu į Gruziją ir su aukščiausiais šios šalies vadovais aptars dvišalių san tykių plėtrą, bendradarbiavimo perspek tyvas, taip pat Lietuvos paramą Gruzijai eurointegraciniuose procesuose.
Seimas šią savaitę po pateikimo pritarė tokiai Tvarkos ir teisin gumo frakcijos nario Remigijaus Žemaitaičio registruotai Apsau gos nuo smurto artimoje aplinko je įstatymo pataisai, toliau ji bus svarstoma Seimo komitetuose, o preliminari svarstymo Seimo po sėdyje data numatyta birželio 26 d. Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad asmens apsaugos užtikrinimo priemonės nebūtų skiriamos, kai smurtautojas turi neišvengiamų pareigų bendroje su smurtą patyrusiu asmeniu bui tyje ar ūkyje ir kai tam neprieš tarauja smurtą patyręs asmuo. Kaip pabrėžiama dokumen to aiškinamajame rašte, projektą parengti paskatino gyventojų skundai, kuriuose nurodoma, kad, iškeldinus smurtautoją iš namų ir jam uždraudus artintis prie smurtą patyrusio asmens, pastarajam kai kuriais atvejais kyla sunkumų vienam tęsiant bendrus buities ar ūkio darbus. VD, BNS inf.
Šiandien A.Kubilius susitiks su Gruzijos prezidentu Michailu Saa kašviliu, parlamento pirmininku Davidu Bakradze, premjeru Nika Gilauri ir šios šalies užsienio reikalų ministru Grigoliu Vašadze. Po Lie tuvos ir Gruzijos premjerų susiti kimo planuojama pasirašyti Lietu vos ministro pirmininko tarnybos ir Gruzijos vyriausybės kanceliari jos susitarimo memorandumą dėl glaudesnio bendradarbiavimo. Vyriausybė pranešė, kad prem jero vadovaujama delegacija pir madienį taip pat dalyvaus stei giamajame Gruzijos ir Lietuvos savivaldybių forume. Antradienį numatytas A.Kubi liaus susitikimas su Gruzijos opo
zicijos atstovais Bidzina Ivanišviliu ir Irakliu Alasanija. Vėliau Lietu vos Vyriausybės vadovas dalyvaus paminklo Antanui VilkutaičiuiKeturakiui atidengimo ceremoni joje, susitiks su Gruzijos lietuvių bendruomene. Tbilisyje Vyriausybės vadovas taip pat lankysis žymaus Gruzijos dailininko Pirosmanio muziejuje, Likanio rūmuose, centrinėje Cha rušio bibliotekoje. Kutaisio mies te jis susitiks su Imeretijos regiono gubernatoriumi Laša Makatsarija ir vakare išvyks į Batumį. Trečiadienį numatyti susitiki mai su Gruzijos vicepremjeru ir Europos bei Euroatlantinės in tegracijos ministru Giorgiu Bara
Pasikalbės: vizito darbotvarkėje numatytas ir A.Kubiliaus susitikimas
su Gruzijos opozicijos atstovais.
midze. Batumio Šotos Rustavelio universitete A.Kubilius skaitys pa skaitą „Europa po krizės: išmoktos ir neišmoktos pamokos“. Vyriau sybės vadovas taip pat dalyvaus parodų apie Lietuvos vadovauja mos Afganistano Goro provincijos
Gedimino Bartuškos nuotr.
atkūrimo grupės karius ir „Naujai atrasta senoji Arianė“ atidaryme, lankysis Teisingumo rūmuose, su sitiks su Abchazų ir gruzinų šeimų sąjungos įgyvendinamo projekto dalyviais. VD, BNS inf.
Katare – pokalbiai apie dujas Darbo vizitą Katare pradėjusi Pre zidentė Dalia Grybauskaitė vakar susitiko su Kataro energetikos ir pramonės ministru Mohammedu Bin Saleh Al Sada ir pristatė Lie tuvoje statomą suskystintųjų du jų terminalą, aptarė dujų tiekimo į Lietuvą klausimus.
Kaip rašoma prezidentūros prane šime, abi valstybės pareiškė bendrą interesą bendradarbiauti energeti kos srityje. Vakar per vizitą Katare šalies vadovę lydintys „Klaipėdos naftos“ vadovai pradėjo dvišales derybas dėl dujų tiekimo į Lietuvą su didžiausiu pasaulyje suskys tintųjų dujų tiekėju „Qatargas“. Bendradarbiavimo energetikos ir ekonomikos srityse galimybes Lietuvos Prezidentė aukščiausiu lygiu sekmadienį aptars su Kata ro emyru šeichu Hamad Bin Kha lifa Al Thani. Tai – pirmas aukščiausio lygio dvišalis Lietuvos ir Kataro vadovų susitikimas. Nors šiemet minimas Lietuvos ir Kataro diplomatinių santykių 20-metis, kaip rašoma pranešime, iki šiol su šia Arabijos pusiasalio šalimi ir didžiausia pa saulyje suskystintųjų dujų tiekė
ja ekonominio bendradarbiavimo beveik nebuvo. Per Prezidentės vizitą taip pat planuojama pasirašyti Lietuvos ir Kataro ekonominio, prekybinio ir techninio bendradarbiavimo susi tarimą, kuris leis plėtoti abiem ša lims naudingus ekonominius ir in vesticinius projektus. Kataras yra antra pasaulyje vals tybė pagal BVP vienam gyventojui (102 700 JAV dolerių – 2011 m.), eko nomika auga 19 proc. Šalyje nuolat yra biudžeto perviršis, todėl Kataras ieško galimybių užsienyje investuoti į aukštos pridėtinės vertės sektorius. Vien šiemet užsienio investicijoms planuojama skirti 30 mlrd. dolerių. Per darbo vizitą Katare Prezi dentę lydi energetikos ministras Arvydas Sekmokas, užsienio rei kalų viceministrė Asta SkaisgirytėLiauškienė, „Klaipėdos naftos“ ge neralinis direktorius Rokas Masiulis ir suskystintųjų dujų terminalo di rektorius Rolandas Zukas. Lietuva siekia iki 2014 m. pabai gos pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris leistų atsikra tyti priklausomybės nuo „Gazp rom“ tiekiamų rusiškų dujų. BNS inf.
Partneriai: per D.Grybauskaitės vizitą taip pat planuojama pasirašyti
Lietuvos ir Kataro ekonominio, prekybinio ir techninio bendradarbia vimo susitarimą. Džojos Gundos Barysaitės nuotr.
9
pirmADIENIS, balandžio 30, 2012
ekonomika Brango statybos
Garantinio fondo spurtas
€
Statybos Lietuvoje kovą, palyginti su 2011-ųjų kovu, pabrango 5,4 proc., kaip pranešė Statistikos departamen tas. Labiausiai per metus pabran go įvairių rūšių betonas ir mišiniai – 8,9 proc., betono ir gelžbetonio gami niai – 6 proc., metalo gaminiai – 4,5 proc., bendrosios statybinės medžia gos – 4,6 proc., apdailos medžiagos – 4,2 proc.
Dėl efektyvesnių darbo procesų Garanti niame fonde sutrumpėjo terminas, per kurį išmokami pinigai bankrutavusių įmonių darbuotojams. Teigiama, kad dabar vienas darbuotojas per mėnesį vidutiniškai išnag rinėja 34 paraiškas, o ankstesniais metais tokį patį skaičių paraiškų išnagrinėdavo 3–5 darbuotojai. Dabar išmokas bankru tavusių įmonių darbuotojai gauna per 3–4 mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos.
Baltarusijos rublis 10000 3,2685 DB svaras sterlingų 1 4,2389 JAV doleris 1 2,6213 Kanados doleris 1 2,6575 Latvijos latas 1 4,9384 Lenkijos zlotas 10 8,2522 Norvegijos krona 10 4,5524 Rusijos rublis 100 8,9133 Šveicarijos frankas 1 2,8736
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
+0,2269 % +0,4003 % +0,4791 % +0,0452 % +0,0892 % –0,3249 % –0,3240 % +0,0303 % +0,0209 %
Lietuviškos braškės – po mėnesio
4,5
Netrukus užderėsiantis lietuviškų braškių derlius mažomis kainomis pirkėjų nenudžiugins. Šalies ūkininkai tikina, kad pasiūlyti pigesnių uogų dėl išaugu sios jų savikainos nepajėgūs.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Uogos nepigs
Šalies braškių augintojai pirmą derlių planuoja gegužės pabaigoje, tačiau apie jį dar šneka santūriai. Kalbėdami apie derliaus pradžią ūkininkai ir prekybos tinklai dai rosi į dangų, spėdami orus. Braškių veislininkystės ūkį tu rinti Danguolė Lingienė šių metų derlių prognozavo sėkmingą. Esą žiema buvo šalta, tačiau netrūko sniego, todėl nenušalo nė vienas braškių daigelis. Tačiau braškių au gintojas Dainius Serva pabrėžė, kad tolesnė derliaus sėkmė priklausys nuo šalnų braškėms žydint. Jeigu derlius bus sėkmingas, braškių kainos, kaip spėjo ūkinin kai, išliks panašios į pernykštes. D.Lingienė neslėpė, kad braškės pigios nebus ir kainuos ne mažiau kaip 4 litus per jų derliaus piką. Lietuvos braškių augintojų drau gijos pirmininkas Vidas Juodsnukis tikino, kad dauguma braškių au gintojų kainų mažinti negali, nes dėl pabrangusių trąšų ir apsaugos priemonių uogų savikaina šiais metais išaugo. Tačiau jis pabrėžė, kad kainos neturėtų ir didėti, nes jos bus pritaikytos prie gyventojų perkamosios galios: „Kainas nu stato pirkėjas. Jeigu ūkininkas ma to, kad kainos pirkėjui per didelės, jis turi prisiderinti.“
Jeigu derlius bus sėkmingas, braškių kainos, kaip spėjo ūkininkai, išliks pa našios į pernykštes. Delsti nereikėtų
V.Juodsnukis pasakojo, kad per nai braškės kainavo vidutiniškai 4,5 lito, tačiau pirkėjai dar lau kė pigesnės produkcijos. Jo many mu, panaši situacija išliks ir šie met, tačiau didelių vilčių įsigyti uogų pusvelčiui pirkėjai esą bran dinti neturėtų. „Pernai pirkti braškių buvo ge riausia per piką. Nors kaina vė liau dar smuktelėjo iki 3 litų, bet
lito
– tiek vidutiniškai kainavo pernai braškės.
ir braškių kokybė buvo prastesnė. Ir šiemet kokybiškos braškės ma žiau nei 4 litus kainuoti neturėtų. Suprantama, kad ūkininkas tu ri bent litą pridėti prie braškių sa vikainos – juk du sezono mėnesiai jam neša visų metų pelną“, – aiš kino V.Juodsnukis. D.Serva pabrėžė, kad braškių kainos yra dinamiškos ir keičiasi kiekvieną dieną: „Sezono pradžioje braškių kainos būna panašios kaip ir kasmet, o paskui jas diktuoja pri skinamų uogų kiekis ir pardavimas rinkoje. Jeigu braškių pardavimas prastas – kaina krenta.“ Pašnekovo teigimu, pirmosios braškės būna pačios brangiausios – jų kainos siekia iki 20 litų už ki logramą. Todėl jomis esą susigun do tik norintys pasilepinti vasariš ku desertu. „Pirmąsias braškes gyventojai perka ne šaldyti ar konservuoti, o paskanauti. Todėl jų žmonės įsigy ja tiek, kiek išgali. Kai kurie perka po 100 gramų, kiti – kilogramais“, – sakė D.Serva.
mos iš Belgijos, Ispanijos, Graikijos ir Olandijos. Tačiau pašnekovė patikino, kad pirkėjai lietuvišką produkciją ver tina labiau už importuotą. Kilmę parodo kaina
Konkurencija nesiskundžia
„Lenkiškos braškės galbūt ir bus puse lito pigesnės, bet lenkiškos ir lietuviškos produkcijos kokybė – nepalyginama. Mes juk dar neužau giname tokių uogų, kurios turguje ant prekystalio išsilaikytų savaitę. Sugebantys mąstyti pirkėjai renka si lietuvišką produkciją“, – vietos braškes liaupsino D.Lingienė. V.Juodsnukio teigimu, Lietu vos ūkininkams su importuotomis braškėmis konkuruoti nesunku, esą šalies ūkininkai vartotojams pasiūlo kokybiškesnę produkciją. Anot jo, lenkiškos ar ispaniškos braškės au ginamos naudojant dirbtines lais tymo sistemas, amino rūgštis, ku rios skatina cheminių medžiagų įsisavinimą. O tokios braškės esą geru skoniu nepasižymi. Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad atvežtinės uogos šalyje yra antrarūšės, nes geriausias braškes lenkai eksportuoja į Vakarus – Vo kietiją, Didžiąją Britaniją. Ir tik li kusios braškės esą vežamos į Lie tuvą, Latviją, Estiją, Rusiją, kitas Rytų šalis. Vis dėlto dėl aktyvaus lenkiškų braškių eksporto dairytis į užsienio
Kilmė: šalies braškių augintojai tikina, kad lietuviškas uogas pirkėjai
nuo atvežtinių gali atskirti iš dvigubai didesnių kainų.
rinkas priversti ir Lietuvos ūkinin kai. Anot pašnekovo, braškes šalies ūkininkai eksportuoja maždaug sa vaitę, kai šalį užplūsta didelis kie kis lenkiškų uogų: „Siekdami kon kuruoti su lenkais, esame priversti per šį laiką į Suomiją, Latviją ir Es tiją eksportuoti maždaug trečdalį pačių užaugintų braškių. Juk mes taip pat turime ieškoti rinkų, kur už braškes daugiau moka, kur der lius prasideda vėliau. Pavyzdžiui, Latvijoje su lenkais konkuruojame nesunkiai, nes ten lietuviškų braš kių laukia ir lenkiškų neperka.“ Jau esama importuotų
Prekybos tinklo „Maxima LT“ at stovė spaudai Olga Malaškevičienė
D.Serva patikino, kad prekybos centrai uogų pateikia tik nedi delį kiekį, todėl su jais ūkininkams konkuruoti nereikia. Anot jo, ge rokai daugiau galvos skausmo ke lia prekyba braškėmis turguje, nes ten lenkiškos uogos neretai par duodamos kaip lietuviškos. „Lietuviai linkę rinktis lietuviš kas uogas, tačiau turguje dar dide lis kiekis lenkiškų braškių parduo damas kaip lietuviška produkcija. Atpažinti lietuviškas braškes nuo atvežtinių pirmiausia galima iš kainos. Mūsų braškės būna 50–100 proc. brangesnės už lenkiškas“, – pasakojo D.Serva. Pašnekovas tikino, kad Lietuvos ūkininkai pačių užaugintas braš kes pateikia su savo ūkio etikete, kurioje nurodomi duomenys apie produkciją, kontaktiniai ūkio duo menys. „O turguje dalis prekiautojų tie siog nurodo, kad braškės yra lie tuviškos. Tokiu atveju gyventojai prekiautojų turėtų klausti, kokio ūkio uogas šie pardavinėja, kodėl nėra etikečių ir kaip jie gali įrodyti kilmę“, – sakė D.Serva.
Gedimino Savickio (BFL) nuotr.
pasakojo, kad pernai Lietuvoje au gintomis braškėmis pradėta pre kiauti birželio viduryje. Manoma, kad klientai lietuviškų uogų galės paragauti panašiu laiku ir šiemet. Prekybos tinklo „Norfa“ atsto vas spaudai Darius Ryliškis prognozavo, kad lietuviškų ir lenkiškų braškių pirkėjai sulauks dar anks čiau – gegužės viduryje. Tačiau jų kainų pašnekovas neatskleidė, esą tai priklausys nuo orų ir derliaus dydžio. Anot O.Malaškevičienės, Len kijoje braškės prinoksta šiek tiek anksčiau nei Lietuvoje, todėl uogų iš šalies kaimynės planuojama pa siūlyti jau birželio pirmoje pusė je. Šaltuoju periodu braškės veža
Prekiauja braškynuose
Siekdami išvengti pirkėjų nepatik lumo dėl braškių kilmės, pastaruo ju metu ūkininkai iš įprastų pre kybos vietų – turgaus ar mobiliųjų turgelių – persikelia tiesiai į savo braškynus. V.Juodsnukis pasakojo, kad ūki ninkai vis dažniau taiko iš Suomi jos pasiskolintą prekybos būdą, kai pirkėjai atvyksta tiesiai į braškynus ir uogų prisiskina patys. „Į mano braškyną kartais suva žiuoja net keli šimtai klientų, jie atvyksta su šeimomis. Suomijo je klientai taip už braškes sumoka dvigubai daugiau, o Lietuvoje braš kynuose prisiskinti uogų kol kas kainuoja beveik dukart pigiau“, – pasakojo jis.
10
pirmADIENIS, balandžio 30, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Nugalėtojai: Susisiekimo ministerijos krepšininkai šiemet buvo geriausi valstybinių įstaigų čempionate.
Susisiekimo ministerijos nuotr.
Iki pergalės kopė pamažu Valstybinių institucijų krepšinio čempionato „Baltman“ taurės laimėtoja tapo Susisiekimo ministerijos krepšinio komanda, finale rezultatu 76:74 įveikusi Krašto apsaugos ministerijos ko mandą. Rezultatyviausias rungtynių žai dėjas – Susisiekimo ministerijos krašto puolėjas Mantas Kibildis – pelnė 33 taškus ir buvo pripa žintas naudingiausiu finalo žai dėju. Komandos snaiperis Arūnas Jurevičius pelnė taikliausio viso 2011–2012 m. sezono tritaškinin ko prizą (tritaškius metė 41 proc. taiklumu).
Susisiekimo minis terija finale išsisky rė atkaklumu ir di džiule valia.
Finalinės rungtynės buvo itin at kaklios ir nors Susisiekimo minis terija pirmavo nuo pirmos iki pa skutinės minutės, persvara nesiekė daugiau nei 12 taškų, o ketvirtame kėlinyje sumažėjo iki 1 taško. Nugalėtojas išaiškėjo tik pasku tinėmis rungtynių sekundėmis, – Krašto apsaugos ministerija likus 6
sekundėms dar bandė išplėšti per galę tritaškiu metimu (tuo metu komandas teskyrė 2 taškai), tačiau pernykščiai vicečempionai turėjo susitaikyti su pralaimėjimu – atko voję kamuolį Susisiekimo ministe rijos komandos žaidėjai išlaikė jį iki pat rungtynių pabaigos sirenos. Susisiekimo ministerijos žai džiantysis treneris Liutauras Šim kus teigė, kad komanda savo at kakliu žaidimu šį sezoną tikrai nusipelnė pergalės, juolab kad pa staraisiais metais pavyko sukomp lektuoti stiprią komandą, ji ga na ilgai žaidžia kartu. Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Kar pavičius, žaidęs gynėjo pozicijoje, atkreipė dėmesį, kad Susisiekimo ministerija finale išsiskyrė atkak lumu ir didžiule valia, ypač sun kiais rungtynių momentais, kai rodėsi, kad varžovams pavyko pa siekti persilaužimą. Nors reguliariajame sezone Susi siekimo ministerijos komanda liko ketvirta, geriausią sportinę formą pademonstravo būtent per atkrin tamąsias rungtynes. Likusią sezono
dalį teko verstis be traumą patyru sio ir finale nežaidusio pagrindinio komandos centro puolėjo Gied riaus Giedros, taip pat prieš pat fi nalą susižeidusio labiausiai paty rusio komandos žaidėjo – buvusio Lietuvos jaunių rinktinės snaiperio Andriaus Montrimo. Pusfinalyje Susisiekimo mi nisterija nepaliko vilčių Vilniaus miesto savivaldybės administra cijos komandai – įveikė ją rezulta tu 86:54. Susisiekimo ministerijos krepši nio komanda Valstybės institucijų turnyre rungtyniauja nuo 1995 m. Nuo 1999 iki 2005 m. komandos suburti nepavyko, o 2006-aisiais atsikūrusi komanda liko paskuti nė. Tačiau pamažu komanda kilo aukštyn ir šįkart jai pavyko iško voti iki šiol didžiausią laimėjimą – komanda tapo šių metų valstybinių institucijų darbuotojų pirmenybių nugalėtoja. Susisiekimo ministerija taip pat yra subūrusi futbolo, stalo teniso, šachmatų komandas. VD inf.
Pasveikino krepšininkes Vilniaus Rotušėje šeštadienį vyko 2011–2012 m. sezono Lietuvos mo terų krepšinio lygos ir Lietuvos krepšinio federacijos taurės pri zininkių „Kibirkšties-Tichės-IKI“ krepšininkių apdovanojimo cere monija.
Apd ovan oj im us sport in ink ėms įteikė Vilniaus miesto meras Ar tūras Zuokas. Lietuvos moterų krepšinio lygo je (LMKL) rudenį debiutavo nauja komanda, suburta 2010–2011 m. sezoną rungtyniavusios Vilniaus
MRU ekipos pagrindu ir, perėmu si legendinės Vilniaus komandos pavadinimą, tapo „KibirkštimiTiche-IKI“. Pagrindiniais komandos rė mėjais tapo Vilniaus miesto savi valdybė, IKI parduotuvių tinklas, vanduo „Tichė“, Mykolo Romerio universitetas ir sporto klubų tink las „Impuls“. Vilniaus komandos „Kibirkštis-Tichė-IKI“ vairas pati kėtas treneriui Tadui Stankevičiui. Klubas dalyvavo LMKL, Baltijos krepšinio lygos ir Lietuvos krepši nio federacijos taurės varžybose.
„Kibirkštis-Tichė-IKI“ – tai ne paprastas krepšinio klubas, tai Vilniaus krepšinio komanda. Šio je ekipoje rungtyniauja net sep tynios vilnietės. Komandos namų rungtynėse nuolat lankosi legendi nės „Kibirkšties“ žaidėjos, kurios itin palaiko šią iniciatyvą. Pasak sportininkių ir komandos vadovų, legendinio komandos pa vadinimo grąžinimas – tai ne tik duoklė miestui, moterų krepšiniui, bet ir didelis įpareigojimas ir atsa komybė visai komandai. VD inf.
11
pirmADIENIS, balandžio 30, 2012
sportas M.Paškevičiui – Europos bronza
Sėkmingas duetas
Lietuvis įmušė įvartį
Lietuvos dziudo imtynininkas Marius Paškevičius (svorio ka tegorija daugiau kaip 100 kg, nuotr.) Europos čempionate Čeliabinske iškovojo bronzos medalį. M.Paškevičius pusfi nalyje pralaimėjo vengrui Bar najui Borui, o kovoje dėl 3-io sios vietos įveikė slovėną Mat jažą Černajų.
„Challenger Tour“ serijos „Napoli Cup“ vyrų teniso turnyro Italijoje, kurio prizų fondą sudarė 30 tūkst. eu rų, dvejetų varžybas laimėjo Lauryno Grigelio (nuotr.) ir italo Alessandro Motti due tas – jie finale 6:4, 6:4 nuga lėjo australą Rameezą Junai dą ir slovaką Igorį Zelenajų.
Pirmąjį įvartį šį sezoną Škoti jos futbolo čempionate įmu šė Arvydas Novikovas, o 6-ąją vietą užimantis jo atstovau jamas Edinburgo „Hearts“ (49 tšk.) klubas rungtynes su 4-ojoje pozicijoje esančia „Dundee United“ (53 tšk.) eki pa baigė 2:2. Lietuvis išlygino rezultatą.
BBL viršūnėje – lyg LKL finaluose Aštuntajame Baltijos krepšinio lygos (BBL) elito diviziono finale vakar Šiauliuose su sitiko principiniai ir vienas kitą gerai pa žįstantys varžovai – Kauno „Žalgiris“ ir Vil niaus „Lietuvos rytas“.
Romas Poderys, Mantas Stankevičius
Pusfinalyje žalgiriečiai sutriuški no arenos šeimininkus „Šiaulių“ krepšininkus 117:64 ir su kaupu atsilygino už pralaimėjimą Lietu vos krepšinio lygos (LKL) čempio nate (81:92). „Žalgiris“ nokautavo „Šiaulius“ jau per pirmąjį kėlinį. Kauniečiai užmėtė varžovus tritaškiais – per mačą iš viso pataikė 13 iš 20-ies to limų metimų, o šiauliečiai – atitin kamai 5 iš 20-ies. „Esu dėkingas žaidėjams, kurie laikėsi žaidimo plano. Iš pralai mėjimo „Šiauliams“ pasimokėme. Nusivyliau tik apytušte „Šiaulių“ arena“, – kalbėjo „Žalgirio“ stra tegas Aleksandras Trifunovičius. „Praėjusį kartą per LKL rung tynes čia stipriai nudegėme, to dėl šįsyk koncentracija ir pasiruo šimas buvo rimtesnis. Visi žaidėjai
įvykdė trenerio nurodymus šimtu procentų, bet tokios lengvos per galės nesitikėjome“, – pridūrė naudingiausiu „Žalgirio“ žaidė ju šiame mače pripažintas Tadas Klimavičius. „Neturiu žodžių apie turny ro organizavimą. Viena komanda per savaitę žaidžia keturias rung tynes, o kita ilsisi. Todėl toks re zultatas! Kauniečiai buvo pritvin kę jėgų, greiti, agresyvūs, o aš jau rungtynių pradžioje mačiau, kad mes neturime šansų. Todėl turiu vienintelį klausimą: kodėl žaidžia me nevienodomis sąlygomis?“ – piktinosi „Šiaulių“ komandos vyriausiasis treneris Antanas Si reika. Šiauliečiai neatsigavo ir mačui dėl 3-iosios vietos – vakar jie 75:92 pralaimėjo VEF krepšininkams. Vilniečiai 89:61 nugalėjo Ra mūno Butauto treniruojamą Rygos VEF ekipą. „Lietuvos rytas“ atsi
Statistika Pusfinalis. „Žalgiris“–„Šiauliai“
117:64 (31:12, 31:25, 31:13, 24:14). 3300 žiūrovų. P.Jankūnas 21 taš kas (6 atkovoti kamuoliai), T.Kli mavičius 19 (10 atkovotų kamuo lių), M.Rakovičius 13 (5 atkovoti ka muoliai), M.Popovičius (6 rezulta tyvūs perdavimai) ir T.Delininkai tis (5 rezultatyvūs perdavimai) po 11, V.Lipkevičius 10/R.Broadusas 14, C.Longas 10. Pusf in al is. „Liet uv os ryt as“–
VEF 89:61 (27:19, 20:12, 24:15, 18:15). 2900 žiūrovų. D.Redikas 16 (5 atkovoti kamuoliai), L.Robertsas 14, P.Samardžiskis 10/K.Berzinis 11, A.Kavaliauskas 10 (7 atkovoti ka muoliai). Rungt yn ės dėl 3-ios ios vie
tos. „Šiauliai“–VEF 75:92 (24:20, 16:30, 13:18, 22:24). 3000 žiūrio vų. D.Gvezd ausk as 20, V.Liut y chas 13/A.Kavaliauskas 24, K.Jani čenokas 16, D.Zavackas 15 (5 atko voti kamuoliai).
revanšavo rygiečiams už 2011-ųjų antausį pusfinalyje (68:79). Iki vakarykščio finalo „Žalgirio“ krepšininkai BBL čempionai buvo keturis kartus – 2005, 2008, 2010 ir 2011 m., o „Lietuvos rytas“ – trissyk: 2006, 2007 ir 2009 m.
Pramoga: po mačo dėl 3-iosios vietos gautą prizą VEF legionierius
A.Kavaliauskas iškart išbandė arenoje.
Manto Stankevičiaus nuotr.
Lietuvos regbininkai antrą kartą nugalėjo latvius Ketvirtąją pergalę septintose Euro pos vyrų regbio čempionato rung tynėse iškovojo ir FIRA-AER Nacijų taurės antrojo A diviziono penkių ekipų turnyro lyderę Švedijos rink tinę pavijo Lietuvos komanda.
Kaimynai: Lietuvos regbininkai kaimynus latvius įveikė ir pernai Kaune.
Tomo Raginos nuotr.
Lietuviai svečiuose 48:8 (20:8) sutriuškino autsaiderę Latvijos (7 tšk.) penkiolikę. 18 taškų nugalė tojams pelnė Kęstutis Marcišaus kas, po 10 – Martynas Vilimavičius ir Vytaras Bloškys, po 5 – Mindau gas Grigas ir Justinas Vasiliauskas. Mūsų rinktinėje debiutavo net 5 regbininkai – starto sudėtyje žai dę Mantautas ir Donatas Vilimavi čiai ir po keitimo – Nerijus Mačiu lis, Mantas Maršantas ir Domantas Tautkus. Brolių Mantauto ir Do nato tėvas Danas Vilimavičius taip pat du kartus atstovavo nacionali nei ekipai. Nuo pirmųjų minučių rungty niavę Mindaugas Misevičius ir Laurynas Tipelis pasiekė rekor
dą: abiem žaidėjams mačas su lat viais – 44-asis Lietuvos rinktinėje sudėtyje. Iki šiol daugiausiai – po 43 kartus – nacionalinei koman dai buvo atstovavę Darius Nosys, M.Misevičius ir L.Tipelis. Pernai Kaune lietuviai nugalėjo latvius 57:3. Abu antrojo A diviziono lyde riai turi po 24 taškus ir gegužės 5 d. Vilniuje spręs vienintelio kelia lapio į 1 B diviziono likimą. Tarpu savio pranašumą turi švedai, kurie namuose laimėjo tarpusavio dvi kovą 26:22, o Lietuvoje sužaidė ly giosiomis 30:30. Šved ai pas kut in ėse turnyro rungtynėse susitiks su autsaide riais latviais, o Lietuvos regbinin kai namuose žais su ketvirtojo je pozicijoje esančia Kroatijos (15 tšk.) rinktine, kuri praėjusį šešta dienį savo aikštėje 31:16 (3:6) nu galėjo trečią vietą turnyre užėmu sią Maltą (20 tšk.). VD, BNS inf.
12
pirmADIENIS, balandžio 30, 2012
pasaulis Brangus malonumas
Atlaikė išbandymą
Parodė dantis
Lenkijos Seimo narių, kurių iš viso yra 460, išlaikymas kas mėnesį mokesčių mokėto jams atsieina 10,8 mln. zlotų. Kiekvienas parlamentaras kas mėnesį gauna 9,8 tūkst. zlo tų atlyginimą, be to, 2,2 tūkst. zlotų asmeninėms išlaidoms, o biurui išlaikyti ir transportui – dar 11,6 tūkst. zlotų.
Čekijos centro dešinioji vyriau sybė atlaikė parlamento bal savimą dėl pasitikėjimo – taip užkirstas kelias pirmalaikiams rinkimams ir suteikta galimybė vykdyti būtinas reformas. Val dančiąją koaliciją palaikė 105 įstatymų leidėjai 200 vietų par lamente. Dėl vyriausybės politi kos kilo masiniai protestai.
JAV prezidentas Barackas Obama pašiepė savo varžovą respublikoną Mittą Romney. Jis juokavo, kad abu su var žovu savo gerąja puse laiko žmonas. Be to, B.Obamai juo ką sukėlė M.Romney poelgis, kai šis uždarė savo šeimos šu nį dėžėje ir pritvirtino ją ant automobilio stogo.
Kur rinkimai, ten skandalai Rinkimai Prancūzijoje – tikras lobis įvai rių sąmokslo teorijų kūrėjams ir, žino ma, žiniasklaidai. Nicolas Sarkozy dabar kaltinamas ir gavęs pinigų iš Libijos, ir su kurpęs Dominique’o Strausso-Kahno skandalą. Vieša išpažintis
Sakoma, kiekviename mele yra da lis tiesos. Galbūt N.Sarkozy ir ne gavo pinigų iš buvusio Libijos lyde rio Muammaro al Gaddafi, o galbūt gavo? Vis dėlto su rinkimais susi jusi antis jau paleista. Kitą skandalą sukėlė buvęs Tarp tautinio valiutos fondo (TVF) va dovas D.Straussas-Kahnas, anks čiau laikytas N.Sarkozy varžovu per šiuos rinkimus, bet po sek so skandalo Niujorke atsisveikinęs su didžiąja politika. Įtakingas so cialistas pirmąsyk viešai pareiškė, kad skandalo eskalavimas iki baud žiamojo tyrimo ir plačiai nušviesto sekso skandalo buvo „formuojamas turint politinių užmačių“. Tiesa, jis pridūrė, kad skandalas galbūt ir ne buvo tyčia surežisuotas. D.Straussas-Kahnas tvirtino, jog politiniai priešai pernai sužlugdė jo
viltis tapti Prancūzijos prezidentu, pasirūpinę, kad būtų paviešintas numanomos lytinės prievartos in cidentas prieš vieno Niujorko vieš bučių kambarinę. Tokias politiko mintis išspaus dino įtakingas kairiosios pakrai pos britų dienraštis „The Guar dian“, kuriam buvęs TVF bosas davė dviejų val andų interv iu. Tiesa, „The Guardian“ neaprašė visų pokalb io detal ių, tik pa skelbė, kad apie sekso skandalą Prancūzijoje, į kurį taip pat įsivė lęs D.Straussas-Kahnas, šis atsi sakė pasakoti. Įgriso kaltinimai
Oponentų D.Straussas-Kahnas, kuris, kaip spėjama, būtų kėlęs sa vo kandidatūrą prezidento rinki muose ir, veikiausiai, nušluostęs nosį N.Sarkozy, neįvardijo, tačiau
visi netrukus sužiuro į N.Sarkozy stovyklą. Tačiau N.Sarkozy gandus kate goriškai paneigė. „Gana! Paragin čiau D.Straussą-Kahną pasiaiškin ti įstatymui ir apsaugoti Prancūziją nuo savo pareiškimų“, – aiškiai neslėpė pykčio N.Sarkozy. Prancūzijos vadovas taip pat pabrėžė, kad po visų „skanda lingų ir gėdingų epizodų“, į ku riuos D.Straussas-Kahnas esą bu vo įsitraukęs JAV ir Prancūzijoje, jis jaučiasi esantis sukrėstas, jog bu vęs TVF vadovas dabar dar drįsta reikšti nuomonę. „D.Straussas-Kahnas pradeda duoti moralės pamokas ir sako, kad aš esu vienintelis atsakingas už tai, kas jam nutiko, – to jau tikrai per daug!“ – pareiškė prezidentas.
iš „buvusių aukštų pareigūnų, ku rie dabar slapstosi“. Tai – ne pirmas kartas, kai tink lalapis, laikomas gan patikimu, pa skelbia N.Sarkozy kompromituo jančią informaciją. Kovo 12 d. buvo pasirodęs prane šimas, kad, pasak vieno Prancūzi jos ginklų prekeivio gydytojo, jo pacientas organizavo šį lėšų per vedimą rinkimų kampanijai.
Ryšiai su Libija
Tiesa, tada „Mediapart“ neatsk leidė, gavo pinigų N.Sarkozy ar ne. Tačiau dabar portalas pareiškė, kad turi autentiškus dokumentus. 2006 m. datuotame dokumente arabų kalba, kuris, pasak tinklala pio, buvo pasirašytas M.al Gaddafi užsienio žvalgybos vadovo Mussos Kussos, kalbama apie „susitarimą dėl principo paremti preziden to rinkimų kandidatą N.Sarkozy suma, atitinkančia 50 mln. eurų (172,6 mln. litų)“.
N.Sarkozy nelaimei, D.StraussoKahno kaltinimai – ne vieninte liai jam prieš antrąjį rinkimų tu rą, kur iam e dabart in iam šal ies vad ov ui prog noz uojam as pra laimėjimas. Prancūzijos naujienų portalas „Mediapart“ pranešė, kad Libijos diktatoriaus režimas buvo sutikęs N.Sarkozy perversti milijoninę su mą 2007-aisiais. „Mediapart“ nu rodė, kad gavo slaptus dokumentus
Paraginčiau D.Straussą-Kahną pasiaiškin ti įstatymui ir apsau goti Prancūziją nuo savo pareiškimų.
Dokumente sakoma, kad šis su sitarimas buvo priimtas po 2006 m. gegužės 6 d. vykusio pasitari mo, kuriame dalyvavo Libijos žval gybos vadovas Abdullah Senussi, Tripolyje įsikūrusio Afrikos in vesticijų fondo direktorius Bashi ras Salehas, artimas N.Sarkozy pa dėjėjas Brice’as Hortefeux ir ginklų pardavėjas Ziadas Takieddine’as. Šio advokatė Samia Maktouf nei gė, kad jos klientas dalyvavo tokia me susitikime, tačiau nurodė, jog „jis įsitikinęs, kad šis dokumen tas patikimas, atsižvelgiant į datą ir minimus asmenis“. B.Hortefeux, kuris vėliau dirbo N.Sarkozy administracijos vidaus reikalų ministru, „Mediapart“ sa kė, kad niekada nebuvo susitikęs nei su M.Kussa, nei su B.Salehu. Apie tai, kad Libija finansavo N.Sarkozy, yra minėjęs ir nužudy tojo M.al Gaddafi sūnus Saifas al Islamas. „N.Sarkozy privalo pirmiausia grąžinti pinigus, kuriuos paėmė iš Libijos savo rinkimų kampanijai finansuoti. Mes ją finansavome ir turime visas detales bei esame pa siryžę viską atskleisti“, – sakė S.al Islamas. Tačiau tada N.Sarkozy tvirtino, kad kaltinimai – groteskiški. Taip pat jis negailėjo karčių žodžių apie tai kalbantiems žurnalistams. „Tai groteskiška, ir man gaila, kad esu tardomas apie M.al Gad dafi arba jo sūnaus pareiškimus per svarbų kanalą, tokį kaip TF1, – televizijos laidų vedėjui pareiškė N.Sarkozy. – Kai cituojamas M.al Gaddafi, kuris yra negyvas, jo sū nus, kurio rankos suteptos krau ju, – visa tai yra diktatorių ir žu dikų režimas, kurio patikimumas nulinis... Tiesą sakant, mes per šiuos politinius debatus gana že mai puolėme.“ Nieko neteisėto nėra
Sunkumai: N.Sarkozy ir taip sunku suburti šalininkus, o dar vis iškyla naujų skandalų.
Atsakydama į naują skandalą, pre zidento atstovė Nathalie Koscius ko-Morizet pareiškė, kad naujau sias tinklalapio pranešimas yra absurdiškas ir nevykęs mėginimas nukreipti dėmesį. Atstovė provo kacijos rengimu apkaltino Fran çois Hollande’o stovyklą. N.Sarkozy atstovai pabrėžė, kad visos lėšos, perverstos 2007 m. N.Sarkozy rinkimų kampanijai, buvo patikrintos Konstitucinės ta rybos ir ji nerado jokių pažeidimų. Tačiau F.Hollande’o atstovas Ber nard’as Cazeneuve’as paragino N.Sarkozy „pasiaiškinti Prancūzi jai dėl tokių rimtų elementų, kurie pagrįsti naujais dokumentais, susi jusiais su paties Libijos diktatoriaus aplinka“. AFP nuotr.
„Guardian“, AFP, BNS inf.
13
pirmADIENIS, balandžio 30, 2012
menas ir pramogos Gegužės pra džioje Vokieti joje bus prista tytas teatrali zuotas „Tėviš kės“ projek tas, kuriame dalyvaus ten ir Lietuvoje gyve nantys lietuviai menininkai.
Viešnia: poetė D.Molytė-Lukauskienė jau ne pirmą kartą pristatys savo poeziją Vokietijoje.
Nerijaus Jankausko nuotr.
Tiesia meno tiltus į Vokietiją Rita Bočiulytė
r.bociulyte@diena.lt
Kas yra tėvynė?
Gegužės 5-ąją teatras „Kunas Mo dernus“ iš Braunšveigo su Volfs burgo, Hanoverio ir Celės lietuvių bendruomenės nariais Braunšveige parodys teatralizuotą koliažą „Te vishkesProjekt / HeimatProjekt“. Spektaklyje dalyvausiantys lie tuviai ir vokiečiai, pasirinkę skir tingas interpretac ijos form as, bandys atsakyti į klausimą: „Kas yra Tėviškė?“ 14-os asm enų kūrybinė grupė, pasitelkusi poe ziją, pasakojimus, fotografiją ir muziką, melancholiškai, o kar tais pasijuokdami iš savęs, pasa kos apie ilgesį, svajones ir išeivių kasdienybę Vokietijoje. Spektak lis vaizdo pokalbių programa bus tiesiogiai transliuojamas interne tu iš Lietuvos.
„Šiuol aik inės kom un ikac ijos priemonės mums leidžia leng vai bendrauti su visu pasauliu ir tėviškėje likusiais artimaisiais, – kalbėjo koliažo autorė ir režisierė Gerda Raudonikis. – Esame leng vai pasiekiami atokiausiose vie tovėse. Nyksta ribos, kurios anks čiau mus skirdavo.“ Tekstai – dviem labomis
G.Raudonikis, jau per 20 metų gy venančiai ir kuriančiai Vokietijoje, buvo svarbu sutelkti grupę, kuri norėtų ir galėtų atvirai kalbėti apie tai, kas aktualu užsienyje gyvenan tiems lietuviams. „Tėviškę mes kiekvienas su prantame savaip. Man buvo svarbu rasti Vokietijos lietuvių ir Lietuvo je gyvenančių menininkų pamąs tymų apie tėviškę jungtį. Ką jaučia išeivijos lietuviai, dešimt, gal net dvidešimt metų gyvenantys kita
me krašte? Koks iš tiesų yra Vo kietijos lietuvių gyvenimas? Ar jie puoselėja lietuviškas tradicijas? Gal gyvenama susikurtoje lietu viško identitetiškumo terpėje? O gal išgyvenama „vokiškoji“ sva jonė, kiekvienam sava ir savita?“ – savęs ir savo kūrybinės grupės klausia projekto autorė, pakvietu si prie jo prisijungti ir keletą Vokie tijos menininkų.
Bendraujant įgyja ma daugiau patirties. Šioje situacijoje mus buria minčių ir idė jų vienovė, jų skirtu mai ir panašumai. Teatro koliažas kuriamas dviem kalbomis. Lietuviškai parašyti
tekstai bus skaitomi ir lietuviškai, ir vokiškai. Debiutuojanti rašytoja
Klaipėdietė poetė Daiva MolytėLukauskienė jau ne pirmą kartą pristatys savo poeziją Vokietijoje. 2011-ųjų rudenį ji rezidavo Vokie tijoje, Arenshope, Luko menininkų namuose, taip pat skaitė eilėraščius festivalyje „Lust am Lesen“. Pasak poetės, dalyvauti tarp tautiniuose projektuose visuo met įdomu, tai leidžia tarsi iš ša lies pažvelgti į savo kūrybą kitame kontekste. „Bendraujant įgyjama daugiau patirties. Šioje situacijoje mus buria minčių ir idėjų vienovė, jų skirtumai ir panašumai, ieškant bendrų sąlyčio taškų“, – kalbė jo poetė. Tiesiogiai iš Lietuvos jos eilėraš čius šiame koliaže skaitys aktorius Sigutis Jačėnas.
Spektaklyje su prozos tekstais debiutuos Vokietijos lietuvių bend ruomenės narė žurnalistė Eglė Za karauskaitė-Preine. „Kūrybai skiriu nemažai laiko, tačiau tai pirmas kartas, kai ma no tekstai bus pristatyti publi kai. Man, gyvenančiai užsienyje, bet dirbančiai Lietuvoje, tėviš kės problematika itin aktuali. Ar mes, užsienyje gyvenantys lietu viai, jau esame praradę savo tėviš kę? O gal kaip tik atradome ją tik išvažiavę iš Lietuvos? O gal Vokie tijoje sukūrėme ir tebekuriame sa vo Lietuvą? Tai klausimai, į kuriuos bandome atsakyti kasdien“, – sakė E.Zakarauskaitė-Preine. Projekte taip pat dalyvauja Uwe Brodmann, Vilma Geissler, Kris tina Gronau, Asta Knigge, Ai da Kohn, Michael Maerker, Aušra Nevienė, Kristina Rashidi, Gintarė Skroblyte, Maike Spieker.
Festivalis kvies į išskirtinę premjerą Pirmąją birželio savaitę sostinė je vyks šešioliktasis Vilniaus fes tivalis. Jo programoje numaty ti septyni įvairaus žanro koncer tai – nuo JAV šiuolaikinio šokio panoramos iki orkestro muzikos vakarų, nuo klasikos aukso fondo pristatymo iki kultinio italų kom poz it or iaus Enn io Morr ic on e’s naujos kompozicijos pasaulinės premjeros.
Meistras: E.Morricone’s kūrinį „Noktiurnas pasakalija“ pristatys kom
pozitoriaus bičiulis M.Mercelli.
Organizatorių nuotr.
Festivalis šiemet skiriamas Eu ropos festivalių asociacijos (EFA) 60-mečiui. Per 100 festivalių visoje Euro poje ir Artimuosiuose bei Toli muosiuose Rytuose vienijančios Europos festivalių asociacijos vi sateisiu nariu Vilniaus festivalis tapo 1999 m., o po 2009-aisiais per Vilniaus festivalį surengtos EFA generalinės asamblėjos fes
tivalis įgijo nemažą svorį Europos kultūros politikos arenoje ir plėto jant kultūrinius ryšius su Azijos šalių festivaliais. Deimantinio jubiliejaus pro ga EFA generalinę asamblėją šie met ketinama surengti Bergene, čia laukiama atvykstant beveik 200 festivalių vadovų, iškilmin goje ceremonijoje turėtų dalyvau ti Norvegijos karališkosios šeimos atstovai, į festivalių gretas ruošia si įstoti Afrikos žemyno festiva liai. Vilniaus festivalis su džiaugs mu prisijungia prie EFA 60-mečio jubiliejaus minėjimo ir šiųmetį fes tivalį skiria šiai progai. Šešiolika metų gyvuojančio Vil niaus festivalio struktūra išlieka tvari ir šiemet, kaip ir pagrindinis siekis – Lietuvos publikai dovanoti nekasdienių potyrių. Nors dėl ob jektyvių aplinkybių sumažėjo fes
tivalio renginių skaičius, koncertų kokybės kartelės nuleisti neketi nama. Septyni koncertai šiemet vyks kone padieniui, tad publi kos laukia intensyvi muzikos va karų savaitė. Festivalio centre atsidurs pa saulinė premjera – tai kultinio italų kompozitoriaus E.Morrico ne’s „Noktiurnas pasakalija“. Ją birželio 4 d. Filharmonijoje at liks smuikininko Sergejaus Krylo vo vadovaujamas Lietuvos kame rinis orkestras ir italų fleitininkas – E.Morricone’s bičiulis ir bendra žygis Massimo Mercelli. Virtuozų rengiamoje programo je taip pat numatyti baroko genijų Antonio Vivaldi ir Johanno Sebas tiano Bacho koncertai, taip pat Giedriaus Kuprevičiaus žvilgsnis į Niccolo Paganini kapričus. VD inf.
14
pirmadienis, balandžio 30, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 60, 70, 90 litų.
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Gegužės 1 d. 17 val. KIEK? 14 litų.
KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Gegužės 2 d. 18.30 val. KIEK? 23–63 litai.
saksofono virtuozas
Juoda duona
Šokio festivalis prasideda
Po penkerių metų pertraukos į Lietuvą grįžta saksofonininkas Davidas Sánchezas. Puerto Rike gimęs Davidas pirmiausia susižavėjo būgnais, tačiau sulaukęs dvylikos į rankas paėmė saksofoną ir šiam instrumentui ištikimas iki šiol. Šiandien jo biografijoje – jau aštuoni soliniai albumai ir keturios „Grammy“ nominacijos.
Tarptautiniame filmų festivalyje „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ – ispanų filmas „Juoda duona“. Vienuolikmetis Andriu buvo paskutinių mažo berniuko ir jo tėvo gyvenimo sekundžių liudininkas. Policija nusprendžia, kad tai žmogžudystė. Andriu tėvas tampa pagrindiniu įtariamuoju. Andriu priglaudžiamas kaimo ūkyje.
Festivalį „Naujasis Baltijos šokis 2012“ atidarys norvegų trupė „zero visibility corp.“ su spektakliu „(ne)įmanoma“. Esminiai gyvenimo prieštaravimai šiame spektaklyje yra šalia: gyvenimas ir mirtis, gedulas ir džiaugsmas, svetimumas ir intymumas. Čia kalbama apie amžiną tikrų ir nuoširdžių santykių kūrimo konfliktą ir paradoksą.
KUR? Keistuolių teatre, Laisvės pr. 60. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 43–63 litai.
KUR? Kongresų rūmų salėje, Vilniaus g. 6 / 16. KADA? Gegužės 2, 5 d. 19 val. KIEK? 22–152 litai.
KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Gegužės 4 d. 19 val. KIEK? 22–52 litai.
KUR? Galerijoje „Kunstkamera“, Ligoninės g. 4. KADA? Iki gegužės 12 d. KIEK? Nemokamai.
Intymios vyrų trupės sugrįžimas
Bohemiečių premjera
Vienos muzika
Pasivaikščiojimas po Liuksemburgo sodus
Kultiniai, legendiniai vyriausiosios Keistuolių teatro kartos aktoriai Robertas Aleksaitis, Darius Auželis, Aidas Giniotis, Andrius Kaniava ir Darius Miniotas, dar žinomi kaip intymi vyrų trupė „Erelis“, vėl kartu. Šį kartą žiūrovams jie pristato ne tik oratoriją „Brisiaus galas“, „Sakmę pagal Juzą“, bet ir naują spektaklio dalį „Sigutė“.
Bohemiečiai pristato didžiausią sezono naujieną – vieną stilingiausių ir labiausiai jaudinančių savo darbų G.Puccini operą „Manon Lesko“. Režisierė Dalia Ibelhauptaitė kartu su scenografu Dicku Birdu ir kostiumų dailininku Juozu Statkevičiumi skandalingą Manon istoriją iš XVIII a. perkėlė į dekadentišką XX a. pradžios Paryžių.
Dirigentas Johannesas Meisslas ypač laukiamas prestižiškiausiose koncertų salėse. Jis – Austrijos muzikinės kultūros pasididžiavimas, tad neatsitiktinai ir jo pasirinkta programa – tikras Vienos muzikos gardėsis. Koncerte su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru skambės J.Haydno, A.Schoenbergo, A.Zemlinskio kūriniai.
Pranas Gailius – vienas kūrybingiausių išeivijos menininkų, gyvenatis Paryžiuje. Savo abstrakčiose kompozicijose jis žaismingai, poetiškai perteikia vaizdą, spalvas. Parodoje „Liuksemburgo sodai“ pristatomas niekur nerodytas 1952–1958 m. tapybos darbų ciklas. Beveik visi eksponuojami kūriniai sukurti Paryžiuje, Liuksemburgo sode.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 Stilius (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Sveikinimų koncertas (k). 14.30 Klausimėlis.lt. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05, 23.20 Sportas. Orai. 18.45 Vieša paslaptis. 19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (3). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Dokumentinio kino vakaras. Speciali laida. 22.15 Dok. f. „Lietuvos televizijai – 55“ (2012 m.). 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Nuotykių komedija „Bilietas į Paryžių“ (JAV, 1999 m.) (k). 11.25 Veiksmo komedija „Piko valanda 3“ (JAV, Vokietija, 2007 m.) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kung Fu Panda“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 Nuo... Iki... 20.25 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Havajai 5.0“ (3) (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (6) (N-7). 0.30 Veiksmo s. „Specialioji Los Andželo policija“ (1) (JAV, 2009 m.) (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
LNK
TV3
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kung Fu Panda“ (k).
LTV 18.45 val.
7.15 Teleparduotuvė. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 Komedija „Viščiukas Pitas“ (JAV, 2009 m.).
LNK 22.35 val.
9.50 Anim. komedija „Skūbis Dū ir ateiviai“ (JAV, 2000 m.). 11.15 „Gyvenimas“. 13.35 Komedija „Atkovotas kamuolys“ (JAV, 2005 m.). 15.10 Komedija „Sachara“ (JAV, Ispanija, Vokietija, 2005 m.). 17.40 Pabandom iš naujo. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 18.50 TV3 sportas. 18.55 TV3 orai. 19.00 Komedija „Garfildas“ (JAV, 2004 m.). 20.30 Fantastinis nuotykių f. „Eragonas“ (JAV, 2006 m.). 22.40 Trileris „Apsuptyje“ (JAV, 1992 m.). 0.45 „Kalėjimo bėgliai“. 1.40 Drama „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“ (1) (Rusija, 2009 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 9.00 Šeštadienio rytas (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 Skanus pokalbis. 12.30 „Alibi. Tapatybė“ (N-7). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).
TV3 15.10 val.
17.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Užkalnio 5“. 21.25 „Mentai“ (N-7). 22.25 Detektyvas „Uždrausta meilė“ (Rusija, 2008 m.) (N-14) (k). 0.15 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.45 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Super L.T. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Kai Keitė sutiko Viljamą. Pasaka apie du gyvenimus“. 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. 23.05 Negaliu tylėti. 0.05 Reporteris. 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „Rugsėjo 11-oji. Sąmokslo teorija ir tiesa“ (N-7).
Lietuvos ryto TV
9.00 Televitrina. 10.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–„Napoli“. 11.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Udinese“–„Lazio“. 13.30 Sportas LT. Sportinių šokių čempionatas. 14.30 Krepšinio pasaulyje. 15.00 Automoto. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lagun Aro GBC“–„Gescrap Bizkaia“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Cesena“–„Juventus“. 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 19.15 Lietuvos krepšinio lyga. Prienų „Rūdupis“–Kauno „Žalgiris“. 21.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lucentum Alicante“–„Barcelona Regal“. 23.15 Diagnozė krepšinis. Krepšinio perversmas.
6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Dok. s. „Grobuonys“. „Nepasislėpsi“ (N-7). 11.05 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 12.00 Lietuvos diena. 13.00 TV parduotuvė. 13.30 Skonio reikalas. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Rugsėjo 11-oji. Sąmokslo teorija ir tiesa“ (N-7).
BTV 19.25 val.
SPORT1
lietuvos ryto tv 19.55 val.
15
pirmADIENIS, balandžio 30, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
knygų lentyna
ma Beatrise arba tiesiog Bea, ro dos, turi viską: puikų darbą vie noje Niujorko bendrovių, jaukų būstą ir supratingą bei atidų drau gą. Tačiau vieną sekmadienio po pietę per kviestinius pietus pasi girdęs telefono skambutis aukštyn kojom apverčia iki tol buvusį ra mų ir nerūpestingą Beatrisės gy venimą. Nerimaujanti ir susirūpi nusi mama praneša, kad dingo Beatrisės penkeriais metais jau nesnė sesuo Tesė.
Nieko nelaukdama Beatrisė skrenda į Londoną, kuriame gy vena sesuo, tikėdamasi surasti dingusią jaunėlę. Atvykusi į Ang lijos sostinę Beatrisė susitinka su mama, namo, kuriame Tesė nuo mojo butą, savininku ir bylą ti riančiais policininkais. Tačiau jų pasakojimai Beatrisei vilties ir optimizmo nesuteikia. Priešin gai – jie tampa dar miglotesni. Pasirodo, sesuo turėjo meilužį – vedusį dailės koledžo, kuria me mokėsi Tesė, dėstytoją. Mer gina laukėsi vaiko. O ir atstum tas sesers bendramokslis gerbėjas pasakodamas nervinasi, painio ja paskutinio jų susitikimo deta les. Tačiau greitai ateina liūdna ži nia: viename apleistų Haid parko tualetų randamas penkias dienas išgulėjęs Tesės lavonas. Ir nors policija tvirtina, kad kamuojama pogimdyminės depresijos mer gina nusižudė, Beatrisė netiki šia absurdiška versija. Tesė itin ver tino gyvenimą ir niekada nebūtų pakėlusi rankos prieš save. Ji pra deda savo asmeninį tyrimą ir at skleidžia vieną kraupią paslaptį po kitos. Beatrisė net neįtaria, kad ir jos pačios gyvybei gresia rimtas pavojus.
Kelionių vadove Makalius patei kia informacijos apie tai, kaip pi giai keliauti Europoje, kada rink tis lėktuvą, o kada – autobusą, kur ir kada pradėti ieškoti bilietų, kaip susiplanuoti kelionę ir susipakuo ti bagažą, kaip išsirinkti tinkamą viešbutį. „Pigių kelionių vadovo“ autorius taip pat dalijasi patari mais, kada ir nuo ko pasiskiepyti, kaip išvykstant pasirūpinti namų
saugumu, kaip nepavėluoti į lėk tuvą ir netūnoti valandų valandas oro uoste, kokią knygą – kelio nių vadovą – pasirinkti kelionei, ir netgi suteikia informacijos apie tai, kokių dokumentų reikia no rint keliauti su gyvūnais. Tiems, kurie mėgsta patys pla nuoti keliones ir susidaryti lanky tinų vietų sąrašus, Makalius siū lo keletą išbandytų pigių kelionių idėjų, dalijasi savo ir kitų keliau tojų įspūdžiais bei nuotykiais. „Mūsų leidykla yra išleidusi nemažai verstinių gausiai iliust ruotų leidyklos „Dorling Kin dersley“ populiarių kelionių va dovų po užsienio šalis ir sostines. Šiemet, artėjant atostogų sezo nui, nusprendėme išleisti kiek kitokį lietuvių autoriaus kelionių vadovą. Makaliaus knyga skirta tiems, kurie nori keliauti nebran giai ir kokybiškai. Knygą pagyvi na žaismingos iliustracijos, o vi sa reikalinga informacija pateikta aiškiai ir sistemingai, tad neabe jojame, kad ji taps visų besiruo šiančių keliauti pagalbininku ir keliaujančiųjų palydovu“, – sa ko Danguolė Viliūnienė, leidyk los „Alma littera“ direktorė.
Romano veiksmas vyksta neįvar dytoje, po ilgų karo metų atsigau nančioje Balkanų šalyje, intriguo jantys dabarties įvykiai susipina su
neįtikimais praėjusio amžiaus vi durio nutikimais. Jauna gydytoja Natalija sužino, kad paslaptingo mis aplinkybėmis mirė jos senelis, su kuriuo nuo mažens ją siejo ypa tingi santykiai. Prisiminusi jo pa sakotas istorijas, Natalija įsitiki na, kad prieš mirtį senelis ieškojo paslaptingojo „bemirčio“ – ne mirtingo žmogaus ir nesenstan čio klajūno. Mėgindama suprasti, kodėl jos racionalus ir pasakomis netikintis senelis leidosi į tokias paieškas, Natalija sužino neįtikimą „tigro žmonos“ istoriją: vieną žie mą Antrojo pasaulinio karo metais jo vaikystės kaime, užverstame sniegu ir neprieinamame net vo kiečiams, įjunksta lankytis tigras, pabėgęs iš subombarduoto zoolo gijos sodo, o jį globoti imasi kurč nebylė mergina.
Rosamund Lupton „Sesuo“ (iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė), 320 p.
Romanas „Sesuo“ pelnė mėnesi nio beletristikos žurnalo „Strand Magazine“ kritikų apdovanojimą už geriausią 2011 m. debiutinį ro maną. Dienraščių „The New York Times“, „Sunday Times“ ir elekt roninės komercijos portalo „Ama zon.com“ bestseleris, patekęs į Anglijos ir JAV geriausiai parduo damų knygų dešimtukus ir su gebėjęs juose išsilaikyti net devy nis mėnesius. Knyga išversta 31 pasaulio šalyje. Vien Anglijoje jos parduota dau giau nei pusė milijono egzemp liorių. Retas pripažintas plunks nos meistras galėtų pasigirti tokia netikėta sėkme ir apdovanojimų gausa, o debiutinio romano auto riui tai yra sunkiai įgyvendinama ir dažnai nepasiekiama svajonė. Svajonė, tapusi tikrove, britų ra šytojai R.Lupton, kurios debiuti nis romanas „Sesuo“ nuoširdumu ir jautrumu užkariavo daugelio pa saulio šalių, taip pat Lietuvos skai tytojų širdis. 26 metų vadybininkė Arabela Beatrisė Heming, draugų vadina Rimvydas Širvinskas-Makalius „Pigių kelionių vadovas“, 216 p.
Knygynų lentynas papildė pirmo ji R.Širvinsko, žinomo Makaliaus slapyvardžiu, knyga „Pigių kelio nių vadovas“. Vaikinas, rašyto jo karjerą pradėjęs nuo asmeninio pigių kelionių patarimų tinkla raščio, sukauptą patirtį suguldė į vieną praktišką kelionių vadovą, skirtą tiek pradedančiam, tiek pa tyrusiam keliautojui. „Keldamas savo kelionių patirtį iš tinklaraščio į knygą siekiau, kad pigiai ir komfortiškai keliauti galė tų kiekvienas – tiek jaunuolis, ku riam įsigyti kelionės bilietą inter netu jau tapo taip pat įprasta kaip prisijungti prie socialinio tinklo „Facebook“, tiek vyresnis žmogus, aktyviai nesinaudojantis internetu. Šiame kelionių vadove naudingų patarimų ras visi: pradedant tuo, ką rinktis – kelionių agentūrą ar ke liauti savarankiškai, – ir baigiant informacija apie tai, kam ir kiek palikti arbatpinigių. Ši informaci ja aiškiai sugrupuota ir suguldy ta į patogaus formato knygą, kurią rekomenduoju turėti kiekvienam keliautojui“, – teigia Makalius. Téa Obreht „Tigro žmona“ (iš anglų kalbos vertė Vidas Morkūnas), 368 p.
Romanas „Tigro žmona“ – be ne skambiausias 2011 m. debiu tas literatūroje. Jo autorė – jauna iš Balkanų kilusi JAV rašytoja Téa Obreht. Rafinuotai subtilia ma giškojo realizmo ir Emiro Kustu ricos filmus primenančio vaiz duotės šėlsmo derme alsuojantis kūrinys vos pasirodęs patraukė kritikų dėmesį ir netrukus pel nė prestižinį Jungtinės Karalystės apdovanojimą „Orange Prize for Fiction“ (autorė tapo jauniausia šios premijos laureate per visą jos skyrimo istoriją), buvo nominuo tas gausybei kitų apdovanojimų ir imtas versti į daugelį Europos bei kitų pasaulio kalbų.
paslaugos statybos ir remonto Plastikiniai langai, montavimas. Nebrangiai. Tel. 8 601 03 884.
948539
Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933620
Kitos Remontuojame ir montuojame santechniką, nuotekų šalinimo, vandens, šildymo vamzdynus ir įrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Valome kanalizacijas. Tel. 8 698 77 951. 936933
siūlo darbą
UAB „VIADUKAS“ siūlo darbą elektrikuiremontininkui, kuris mokėtų remontuoti kėlimo mechanizmus. Reikalavimai: darbo patirtis ir atitinkami kvalifikacijos pažymėjimai. Darbo užmokestis pagal susitarimą. Esant reikalui darbuotojas gali būti apgyvendinamas. Tel. 8 615 29 327. 949174
Įvairūs Informuojame, jog Evaristas Kurlendskas (g. 1939 m.) sutartimi perleido UAB „Verslo kubas“ (į. k. 301842591) teisę į Astos Šakalytės (g. 1975 m.) 900 Lt skolą, pagal 2009 06 10 gyvenamojo ploto panaudos sutartį. Skolininkę raginama atsiskaityti per 3 d. po kreditoriaus viešos valios paskelbimo. Tel. 8 603 58 026. 949349
Kita
UAB „IRDAIVA” reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai. Tel. 8 659 38 414, 8 659 38 480. 946664
UAB „VINTADA“, į. k. 302461935, keičia savo pavadinimą į UAB „TREND EXPORT“. Įmonės kodas ir vadovas nesikeičia. Tel. 8 699 41 444, e. paštas info.vintada@gmail.com. 949287
Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
Pasiūlymas Jūsų kelionėms į Graikiją, Turkiją ir Ispaniją Kreta, Graikija gegužės 13 d. 3+* viešbutis, pusryčiai ir vakarienė 8 d. poilsinė kelionė nuo 1202 Lt Bodrumas, Turkija gegužės 4–25 d. 4* viešbutis, viskas įskaičiuota
8 d. poilsinė kelionė nuo 1475 Lt Maljorka, Ispanija birželio 9 d. 3* viešbutis, su pusryčiais 8 d. poilsinė kelionė nuo 1686 Lt Kuro mokestis – 120 Lt / asmeniui mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas. Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.
Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
KELIONĖS AUTOBUSU Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, Šiauliai, Kryžių kalnas (05.12.) Kaina – 75 Lt Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, 3 autentiški Lietuvos dvarai (05.12.) Kaina – 80 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – kaina 95 Lt Šiaurės Italija (polsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1652 Lt Turkija, Antalija – nuo 1342 Lt EGZOTINĖS KELIONĖS Indonezija nuo 4400 Lt Maldyvai nuo 6445 Lt
Malaizija nuo 5690 Lt Australija nuo 10200 Lt Brazilija–Argentina nuo 6220 Lt JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt Jordanija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Praha nuo 606 Lt Milanas – 695 Ženeva – 721 Lt Tel Avivas – 881 Lt Pekinas – 1911 Delis – 1719 Lt Tokijas – 1917 Puketas – 2300 San Franciskas – 2413 KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Italija, Kroatija, Graikija, Turkija (iš Venecijos, 8 dienos), nuo 1691 Lt Ispanija, Portugalija, Madeira, Tenerifė (iš Barselonos, 10 dienų) – 2383 Lt Italija, Turkija, Kipras, Izraelis, Egiptas (iš Romos, 12 dienų) – 2626 Lt VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt; Baltarusiją – nuo 85 Lt
Orai
Šiandien išsilaikys labai šilti, saulėti ir sausi orai. Temperatūra bus 21–27 laipsniai šilumos. Antradienį lietaus nenumatoma, tačiau orai šiek tiek atvės. Temperatūra naktį bus 7–11, dieną 15–22 laipsniai šilumos. Trečiadienį be lietaus, bet oras vės dar labiau.
Šiandien, balandžio 30 d.
+23
+21
Telšiai
+22
Šiauliai
+22
Klaipėda
Panevėžys
+21
Utena
+27
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
5.41 20.51 15.10 13.27 3.00
121-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 245 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
+26
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +26 Brazilija +28 Briuselis +20 Dublinas +12 Kairas +30 Keiptaunas +22 Kopenhaga +16
Londonas +18 Madridas +16 Maskva +16 Minskas +24 Niujorkas +17 Oslas +15 Paryžius +17 Pekinas +21
orai vilniuje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+19
+26
+22
+10
4
+18
+21
+14
+6
4
+11
+19
+14
+5
2
antradienį
trečiadienį
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+27
Alytus
1–7 m/s
Tarptautinė veterinarijos diena Valpurgijos naktis 1789 m. George’as Washingtonas tapo pirmuoju JAV prezidentu. 1883 m. mirė prancūzų dailininkas Édouardas Manet. 1883 m. gimė čekų rašytojas Jaroslavas Hašekas. 1945 m. Berlyno bunkeryje nusižudė Adolfas Hitleris ir jo žmona Eva Braun. 1956 m. gimė danų kino režisierius Larsas von Trieras. 1957 m. iš Vilniaus pradėtos transliuoti Lietuvos televizijos programos. 1982 m. gimė amerikiečių aktorė Kirsten Dunst.
DATOS (gegužės 1 D.) Tarptautinė darbo diena Lietuvos įstojimo į ES diena Gegutės diena 1904 m. mirė čekų kompozitorius Antonínas Dvořákas. 1948 m. įkurta Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja). 1994 m. per lenktynes žuvo vienas žymiausių Brazilijos ir planetos lenktynininkų, triskart „Formulės-1“ pasaulio čempionas Ayrtonas Senna. 2004 m. Lietuva, Kipras, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija buvo priimtos į ES. 2011 m. Popiežius Benediktas XVI oficialiai paskelbė savo pirmtaką Joną Paulių II palaimintuoju.
prizas Šią savaitę laimėkite Dianos Peterfreund knygą „Labas rytas“ pagal Aline Brosh McKennos kino filmo scenarijų.
Ką tik iškepta pramoginės ryto laidos prodiuserė Bekė Fuler prisivilioja legendinį žinių vedėją Maiką Pomerojų. Tiesa, Maikas kategoriškai atsisako taukšti apie madą, orą ar liežuvauti apie garsenybes. Tai jis palieka daryti savo nepakenčiamai partnerei, buvusiai grožio karalienei Kolinai Pek. Kol laidos vedėjai riejasi, Bekė užmezga romaną su žaviu prodiuseriu Adamu Benetu. Tačiau darbo problemos vis nesibaigia, o Maiko ir Kolinos konfliktai tiesioginiame eteryje tik aštrėja. Bekei tenka grumtis dėl ryto laidos likimo, darbo, reputacijos ir netgi meilės...
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 8 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
Vardai Šiandien: Kotryna, Marijonas, Pijus, Sofija, Venta, Virgautas Rytoj: Anelė, Gražina, Juozapas, Orentijus, Vydmantė, Zigmantas (Zigmas), Žilvinas
DATOS (balandžio 30 D.)
Rytas
+26
+27
Praha +22 Ryga +20 Roma +23 Sidnėjus +23 Talinas +13 Tel Avivas +28 Tokijas +20 Varšuva +29
5
6
7
8
9
10
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Stengsitės iš naujo įvertinti savo pažiūras ir vertybes. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Jautis (04 21–05 20). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – šiandien tai labai svarbu. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite kitą dieną. Liūtas (07 23–08 23). Puikiai seksis suprasti aplinkinius. Geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – diena tikrai puiki, nebus jokių nemalonių staigmenų. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų idėjos gali prieštarauti jūsų pačių ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Tikėtina bloga nuotaika, bet žinokite, kad viskas praeina. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena, o kantrybė ir ramybė tegul tampa jūsų sąjungininkėmis. Skorpionas (10 24–11 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Visi nemalonumai praeis ir jau rytoj galėsite ramiai užsiimti įprastais reikalais. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, bet vėliau vis tiek būsite priverstas ieškoti kompromiso. Neverta apie tai kalbėti ar pabrėžti savo nepasitenkinimo. Susitvardymas šiandien bus labai reikalingas. Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite emocinę įtampą. Jūsų norai nesiderins su jūsų dvasinėmis vertybėmis. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų protas bus ypač aktyvus, tačiau pernelyg nesipuikuokite savo mąstymu ir gebėjimais, nes būsite ne itin dėmesingas ir galite įžeisti kitus žmones. Žuvys (02 20–03 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Kaip niekad jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas.