TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, gegužės 2 d., 2012 m. Nr. 101 (1300)
Teisingumo ministras R.Šimašius atsaky muose Seimui teigia nesijaučiąs vertas interpeliacijos. Lietuva 5p.
diena.lt
Futbolo diplomatija: ES politikai ragina boikotuoti čempionatą Ukrainoje. Pasaulis 12p.
Pasikeitus „Sodros“ surenkamajai sąskaitai, neapdairūs gyventojai liko be sveikatos draudimo. Ekonomika 8p.
Elektroninė kontrolė
1,30 Lt
Šimtmečius sugyvenimo patirties turinčios Lietuva ir Lenkija gali sutarti ir rasti sprendimus. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius
6p.
Miestas
3p.
Ką skaito A.Paleckis? Dėl sov ietų agr es ij os neig im o apyl inkės teism o išteis int as bu vęs sost inės vicem er as, o dab ar Soc ial ist in io liaud ies fronto va dov as Alg ird as Pal eck is nes ij au čia esąs nus ik altęs. Jis teig ia, jog žin ių, kad prie tel ev iz ij os bokš to „sav išk iai šaudė į sav us“, sėmė si iš Vyt auto Petkev ič iaus knygos „Durn ių laiv as“.
Miestas Trikdžiai: Šeškinės vidurinėje nauja įranga jau sumontuota, tačiau lig šiol tinkamai neveikia. Gedimino Bartuškos nuotr.
Kada atėjai į mokyklą? Kuriose pamo kose buvai, kurias praleidai, ką valgei? Kiek pinigų ir kam išleidai? Visi atsakymai tėvams – SMS žinute arba e. paštu. Tokios naujovės septyniose sostinės mokyklose – jau rudeniop.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Viskas integruota
Nauji moksleivio pažymėjimai su integruotu elektroniniu bilietu, įėjimo į mokyklą terminalai, ga limybė į kortelę perversti pinigų ir atsiskaityti mokyklos valgyklo je. Su tokiomis ir panašiomis nau jovėmis rudenį susidurs septy nių sostinės mokyklų moksleiviai,
tad pamokų praleidinėjimą, regis, jiems teks pamiršti. Tarp laimingųjų mokyklų – Sen vagės, Vasilijaus Kačialovo, Jono Pauliaus II gimnazijos, Fabijoniš kių, Šeškinės vidurinės ir Balsių pagrindinė mokykla. Savivaldybė ir minėtos mokyklos taip įgyvendina bandomąjį e. mokyklos projektą – savivaldybė artimiausiu metu skelbs konkursą ir minėtą įran gą nupirks.
m.miknevicius@diena.lt
Nuo vakar visose šalies dengtose turgavietėse ne tik mėsos preky bininkai privalėjo pradėti naudo tis kasos aparatais. Tačiau kol kas turgaus prekiautojams įstatymai nė motais, o retai pasitaikantys ka sos aparatai stovi išjungti. Verslas: Halės turguje drabužius, kvepalus ir rankines pardavinėjan
tys vilniečiai kasos aparatų arba iš viso neturi, arba juos laiko pakišę po dėžėmis. Mato Miknevičiaus nuotr.
Stovi nenaudojami
Dengtose sostinės turgavietėse drabužiais ir įvairiausiais daiktais
Į „Soul Box“ grįžta viltis
2
Kasos aparatų turguose nė kvapo Matas Miknevičius
4p.
Užribis
prekiaujantys žmonės vakar įtariai stebėjo kiekvieną nematytą veidą. Įstatymams nepaklusę ir patikri nimų bei baudų išsigandę preky bininkai dirbo neramiai, nebuvo linkę bendrauti. Vilniaus Halės turguje – nieko naujo. Maistu prekiaujantys kasos aparatais naudojasi jau nuo anks čiau, o štai drabužius, kvepalus, rankines pardavinėjantys vilnie čiai jų arba iš viso neturi, arba lai ko pakišę po dėžėmis ir nė neketina įjungti.
2
9p.
S.Proninai teks ginti žentą Vilniaus pol ic ij os pareigūnai tei gia nustatę, kas vairavo automobilį „Mercedes-Benz S320“, kur is šeš tadienio pavakarę Geležinio Vilko gatvėj e rėžėsi į šalikelėje stovintį policijos automobilį ir sužalojo tris policininkus bei du civilius. Įtaria ma, kad automobilį vairavo ir ava riją sukėlė Arnas Tumėnas. Jis yra žinomos advokatės Svetlanos Pro ninos žentas.
2
TrečiADIENIS, Gegužės 2, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Elektroninė kontrolė „Projekte dalyvaujančios 1 mok ykl os sus ij ungs į bendrą žinių mainų platformą,
Išvažiuoja: Šilumos ūkio įstatymo pataisomis nepatenkinta bendro-
vė „City Service“ nusprendė trauktis iš Lietuvos. Gedimino Bartuškos nuotr.
Šilumos punktų priežiūros negaus Šilumos tiekimo bendrovė „Vil niaus energija“ turės nutraukti šilumos punktų priežiūros kon kursą, kuriame geriausiai buvo įvertinta 13,526 mln. litų pasiūlymą pateikusi nekilnojamojo turto priežiūros bendrovė „City Service“.
Lietuvos vyriausiasis administ racinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę panaikino Vilniaus apy gardos administracinio teismo sprendimą – šis buvo panaikinęs Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadą, kuria buvo pripažinta, kad „Vilniaus energija“ pažeidė Vie šųjų pirkimų įstatymą, ir pareika lauta nutraukti konkursą. LVAT neskundžiamu sprendi mu atmetė „Vilniaus energijos“ skundą dėl VPT išvados. Teismo sprendime konstatuo jama, kad „Vilniaus energijos“ konkurse buvo „nustatyti tiekė jus diskriminuojantys kvalifi kacijos reikalavimai, sudarytos palankesnės sąlygos tiekėjams, galintiems pateikti paraiškas di desniam skaičiui pirkimo objek to dalių, o dirbtinis smulkiųjų ir vidutinių verslo subjektų daly vavimo pirkime ribojimas suda rytų prielaidas konkurencijai ri boti specifinėje rinkoje“. VPT pernai balandį įpareigo jo nutraukti konkurso procedū
projekte dalyvaujantys mokyto jai savanoriai savo dėstomo daly ko turinį skaitmenizuos ir pateiks į e. pamokų archyvą tam, kad vai kas, praleidęs pamoką ar norėda mas ją geriau suprasti, bet kada ga lėtų prisijungti ir peržiūrėti ją dar kartą“, – šviesią ateitį nupasakojo projektą kuruojanti Vilniaus mies to tarybos narė Indrė Jakaitytė. Projekto išlaidas perpus dalysis minėtos mokyklos ir savivaldybė. Kiek naujoji įranga galėtų atsieiti, galima tik spėlioti – pirkimo kon kursas dar nepaskelbtas.
Audronė Janickienė:
ras, paskelbusi, kad „Vilniaus energija“ pirmenybę teikė di desniems tiekėjams. „City Ser vice“ 2010-ųjų gruodį skelbtam konkursui pateikė 13,526 mln. litų vertės pasiūlymą. Konkur so laimėtojas trejus metus turė tų prižiūrėti „Vilniaus energijos“ šilumos punktus ir šildymo bei karšto vandens sistemas. „City Service“ vienintelė pa teikė pasiūlymą atlikti visus dar bus, o ne tik dalį jų. Konkurse taip pat dalyvavo įmonės, kurios siūlė atlikti dalį darbų – „Nauji ninkų ūkis“ kartu su „Šilėja“ bei „Adminsta“ (siūlė 6,918 mln. litų kainą) ir „Verkių ūkis“, konkurse dalyvavęs su „Litmilman“ ir Ko munalinių paslaugų centru (7,34 mln. litų). „Vilniaus energija“ šį VPT sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teis mui, kuris lapkritį nusprendė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo reikala vimų neatitinka tik vienas pirki mo sąlygų punktas, todėl sprendi mas įpareigoti „Vilniaus energiją“ nutraukti pirkimo procedūras yra per griežtas. Nesutikdama su Vilniaus apy gardos administracinio teismo sprendimu VPT jį apskundė Lie tuvos vyriausiajam administraci niam teismui.
Ateityje tokia sistema tikriausiai bus įpras ta, mes greitai įpran tame prie naujovių.
pamokas, kada išėjo, tačiau visa tai neveikia. Į mokyklos pastatą gali ma patekti tik su specialia kortele, tačiau kada ir kas įėjo, nėra fiksuo jama, jokių žadėtų SMS ar e. laiškų moksleivių tėvai taip pat negauna. „Kol kas nėra tos apskaitos sis temos, ji dar neįvesta ir neįjungta. Nesklandumų kaip ir nėra. Rudenį žada dar daugiau funkcijų įdieg ti – pažymėjimą susieti su valgyk la ir biblioteka, tai dabar toks štilis yra“, – kalbėjo Šeškinės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduoto ja Audronė Janickienė. Pedagogė aiškino, kad naujoji sistema mokykloje tikrai pasiteisi no, nelankančių pamokų sumažėjo. „Ateityje tokia sistema tikriausiai bus įprasta, mes greitai įpranta me prie naujovių. Tokios sistemos mūsų mokykla labai norėjo, direk torius dėjo pastangas ir mes ją tu rime“, – džiūgavo A.Janickienė. Iš tiesų, kai kuriose Vilniaus mo kyklose veikia ir moderni e. die nynų sistema, yra automatizuotos bibliotekos, tačiau įranga tarpusa vyje nesuderinta, taigi paprasčiau siai neveikia arba yra neefektyvi.
Įdiegė, bet neveikia
Tačiau gražios vizijos, ypač jei jų imasi Vilniaus savivaldybė, su rea lybe dažnai prasilenkia. Tokia mo derni įranga dar pernai rudenį buvo pradėta diegti Šeškinės vidurinė je, tačiau paaiškėjo, kad sistema lig šiol neveikia. Mokykloje įrengta įėjimo kont rolė, moksleiviams išdalytos e. kortelės. Šiuolaikiška įranga turė jo fiksuoti, kada moksleiviai atėjo į
Pažymėjimai – nemokamai
5 tūkst. e. kortelių ruošiasi nusi pirkti savivaldybė. Ant jų ir bus spausdinami naujieji pažymėjimai. Kaip jie atrodys, kol kas neaišku, nes Švietimo ir mokslo ministerija nau jojo pavyzdžio dar nepatvirtino. Už naujus moksleivio pažymė jimus esą mokėti nereikės. Tik jį pametus teks pakloti 15 litų. Į naująsias korteles bus integruotas
„Cit y Serv ice“ antr inę įmonę „Cit y Service LT“ nutarė parduoti dėl Ši lumos ūkio įstat ymo pataisų, ku riomis nuo pernai lapkričio 1-osios šilumos tiekėjams uždrausta pri žiūrėt i ir šilumos punktus. Įmonei suteiktas pereinamasis laikotarpis, kuris baigsis liepos 1-ąją.
„O kam man jį jungti, jei 1 aplink niekas iš viso net neturi. Tai ateis ir visus nubaus?
Tegul pirmiausia visiems nuper ka tuos aparatus, o paskui gąsdina patikrinimais“, – dienraščio „Vil niaus diena“ žurnalistui piktinosi viena drabužius siūlanti prekybi ninkė. Moteris kasos aparatą sa
vo prekyvietėje laiko jau kone dvi savaites, tačiau tikina neketinanti kol kas juo naudotis. Kasos apara tas pastatytas pirkėjams matomoje vietoje, tačiau neįjungtas. „Girdė jau, kad tą tvarką dar gali atšaukti. Pažiūrėkit, visi čia laukia, kas bus. Gal ir nereiks tų aparatų, todėl ir neskuba niekas“, – sakė pašnekovė.
VD, BNS inf.
Be to, ats iž velg iant į der ybų su po tenc ial iais „Cit y Serv ice LT“ pirkė
jais rez ultat us ir siek iant pad id int i įmonės pard av imo pat rauklumą, „Cit y Serv ice“ antr inės bendrovės Latv ij oj e „Rig a Cit y Serv ice“ 100 proc. akcijų paketas bus perleistas tam pač iam invest uotoj ui, kur is įsig is „Cit y Serv ice LT“, kaip anks čiau pranešė bendrovė. Bendrovės akcin inkai, be kita ko, įpareigojo bendrovės valdybą „Ci ty Serv ice LT“ akcijų pardav imo kainą nustat yt i savo nuož iūra, at siž velg iant į susidar iusią padėtį ir derybų rezultatus. Akc in ink ai pat virt ino žin ant ys, kad valdyb os der yb as dėl akc ijų kain os aps unk ins įstat ymo pa grindu ats iradęs priverst in io ak cijų pardav imo faktas, todėl krite rijai akcijų kainai nenustatom i.
Vilniaus miesto viešojo transpor to e. bilietas. Be to, į kortelę tėvai esą galės pervesti pinigų – ja bus galima at siskaityti mokyklos valgykloje. Perbraukę per čia įrengtus monito rius, darbuotojai matys, ar mokinys turi teisę į nemokamą maitinimą,
Kasos aparatų turguose nė
Parduoda įmonę Pirmad ienį pranešt a, kad koncer no „Icor“ kontrol iuoj am a bend rovė „Cit y Serv ice“ nutarė parduo ti Liet uvoje veik ianč ių įmon ių ak cijas valdanč ią antr inę įmonę „Ci ty Serv ice LT“. Tok iam bendrovės valdyb os siūlymui pirm ad ienį prit arė akc in ink ai. Apie tai įmo nė pranešė per „Nasdaq Omx“ Vil niaus biržą.
Priežiūra: bėgti iš pamokų septynių
Tvarkai nepakluso
Net ir neveikiančių kasos aparatų sostinės turguose – vos vienas ki tas. Daugelis prekybininkų kol kas iš viso jų neturi ir nė neketina pirkti. „Vienas kasos aparatas kainuo ja kokį tūkstantį litų. Tad jei ne sugeba jie mums kompensuoti, tai kodėl už tokią sumą turime pirkti, mokėti savo pinigus. Mums tai juk niekada neatsipirks tos išlaidos“, – sakė batus pardavinėjantis vyras. Kai kurie prekybininkai sa kė iš paskutiniųjų kovosią dėl tei sės dirbti be kasos aparatų, tačiau aiškių motyvų, kodėl jiems tai taip svarbu, nurodyti negalėjo. „Gal ir nieko blogo, bet ir jokios naudos nematau. Laikas tik gaiš tamas. Nereikia mūsų visų laikyti nusikaltėliais, mokame mes ir mo kesčius, o pirkėjų niekas neapgau dinėja“, – pridūrė vyras. Trūksta informacijos
Gandai: prekybininkai teigia kasos aparatų nejungiantys, nes girdėjo,
kad naujoji tvarka gali būti atšaukta.
Mato Miknevičiaus nuotr.
Smulkiųjų verslininkų ir prekybi ninkų asociacijos prezidentė Zi ta Sorokienė dienraščiui teigė, kad smulkieji prekybininkai pastaro siomis dienomis gyvena baimėje ir nežinioje. „Labiausiai verslininkams trūks ta informacijos. Mums žadėjo rengti įvairiausius mokymus, informuo ti iš anksto, teikti visą medžiagą,
3
TrečiADIENIS, Gegužės 2, 2012
13p.
miestas
Teatras „Lėlė“ žada karštą gegužės mėnesį.
Istorijos žinių sėmėsi iš „Durnių laivo“ Dėl sovietų agresijos neigimo apylinkės teismo išteisintas bu vęs sostinės vicemeras, o dabar Socialistinio liaudies fronto va dovas Algirdas Paleckis nesijau čia esąs nusikaltęs. „Aiškėjimo procesas“
Jis teigia, kad šiuo metu tik „aiškėja, kad saviškiai šaudė į sa vus“, t. y. anot jo, vyksta procesas ir atsiranda duomenų, kad Sausio 13-ąją galėjo taip atsitikti. A.Pa leckis pirmadienį teisme aiškino, jog savo nuomonę apie Sausio 13ąją formavosi ir skaitydamas Vy tauto Petkevičiaus knygą „Dur nių laivas“, taip pat už Sausio 13-osios žudynes bausmę atliku sio Juozo Kuolelio knygą. „Mano žodžiai buvo, kad aiškėja, jog saviškiai šaudė į savus. Proce sas aiškėjimo vyksta, t. y. atsiran da liudijimų, knygų, memuarų“, – pirmadienį žurnalistams po Vil niaus apygardos teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas Vil niaus miesto apylinkės prokuratū ros apeliacinis skundas dėl išteisi nimo, sakė A.Paleckis.
Be to, pasak išteisintojo, pa našios mintys buvo išdėstytos ir J.Kuolelio knygoje „Pro kalėjimo grotas“, Algirdo Plukio knygo je „Juoda Balta“. Be to, taip ne va patvirtino liudytojai. Teismo paklaustas, ar nekilo abejonių dėl „Durnių laivo“, nes kai kurie teiginiai knygoje yra pri pažinti kaip žeminantys V.Lands bergio tėvo garbę ir orumą ir neati tinkantys tikrovės, A.Paleckis teigė pasitikėjęs knygos pradžioje išdės tytais žodžiais, kad autorius dėl tei ginių prisiima visą atsakomybę. O kalbėdamas apie J.Kuolelio, kuris yra vienas 1991 m. sausio 13-osios perversmininkų ir yra atlikęs penkerių metų nelaisvės bausmę už antivalstybinę veiklą, knygą, jis tvirtino žinojęs apie jo reputaciją, tačiau tikrinęs kelis šaltinius. „Būdamas ne tik partijos lyde ris, bet ir žurnalistas, aš itin stip riai žiūriu terminus. Pasakiau, kaip dabar aiškėja, t. y. aš nebuvau iki galo tikras, nes aš nesu fanati kas. Aš pasakiau, kad kaip dabar aiškėja. Ir aš buvau pertrauktas“, – aiškino išteisintasis.
Galutinės nuomonės neturi
sostinės mokyklų auklėtiniams teks pamiršti. Įėjimo varteliai užfiksuos, kada moksleivis atėjo ir išėjo. Gedimino Bartuškos nuotr.
netgi tai, ar yra kam alergiškas. Šią informaciją į kompiuterinę sistemą galės įvesti patys mokinių tėvai. Sistema turės galimybę siųsti pranešimus į mobiliuosius telefo nus arba e. paštą apie neatvykimą į pamokas, vėlavimą, išėjimą iš pa mokų pirma laiko. Projekto ėmęsis
kvapo o dabar nutarimas įsigaliojo, bet nieko panašaus nebuvo. Sako, kad dar pamokys. Bet tai dabar jau ne laikas mokyti, kai pradeda tikrin ti. Be to, normalios kompensavi mo tvarkos taip pat nėra. Žmonės nenori už savo pinigus pirkti apa ratų, bet nėra garantuoti, kad jiems grąžins išlaidas“, – kalbėjo preky bininkų atstovė.
O kam man jį jungti, jei aplink niekas iš vi so net neturi. Tai at eis ir visus nubaus? Anot jos, turgų prekybininkams Valstybinės mokesčių inspekci jos atstovai žadėjo kol kas į netu rinčius kasos aparatų žiūrėti nuo laidžiai, neskubėti bausti, tačiau žiniasklaidai tvirtina visai ką kita. „Jie mums sako viena, o už akių jau visai ką kita. Žmonės dabar ne bežino, ką jiems daryti. Mes Vyriau sybės dabar prašome per kokius du mėnesius padaryti tai, ko jie nepa darė iki šiol per metus ar daugiau. Visi įsivestų tuos aparatus, jei tik būtų normaliai viskas sureguliuo ta – tiek kompensacijos, tiek mo kymai“, – pridūrė pašnekovė.
tiekėjas turės susitarti su mobiliųjų tinklų operatoriais, kad siųsti SMS nekainuotų daugiau nei 10 cen tų taip nurodoma išankstiniuose konkurso reikalavimuose. Mokyklose bus įrengti ir au tomatiniai sukamieji varteliai su „Antipanic“ sistema – jų ruošia
masi nupirkti aštuoniolika. Kad mokiniai jų neperšoktų, jų aukš tis turėtų būti ne mažiau nei met ras. Perkami ir programavimo dar bai svetainėje vilnius.lt, specialūs monitoriai, rankiniai brūkšninių kodų skaitytuvai, specialios tvo relės, serveriai.
Būtini ne visiems Valst ybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Kle rauskas Lietuvos radijui sakė, kad ka sos aparatus turi įsigyti prekybininkai, prekiaujantys dengtose turgavietė se, kioskuose. Tačiau ne visiems pre kiautojams kasos aparatai yra būtini.
Sausio viduryje Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas kons tatavo, kad A.Paleckis neturė jo tikslo neigti sovietų agresiją ir aukas. Teismas padarė išvadą, kad kalbėdamas radijo laidoje A.Pa leckis neminėjo okupacijos. Be to, iš žodžių „o kas bu vo Sausio 13-ąją prie bokšto? Ir kaip dabar aiškėja, saviškiai šau dė į savus“ esą matyti, kad pats A.Paleckis dar nėra iki galo susi daręs tokios nuomonės, o „atei ties požiūriu gali paaiškėti, kad to kia nuomonė, jog saviškiai šaudė į savus, gali nepasitvirtinti“. „Jei gu būčiau pasakęs, kad saviškiai šaudė į savus, taškas, aš gailėčiau si, nes neturiu visų faktų, bet da lį faktų turiu, todėl sakiau ir saky siu, kad aiškėja, jog saviškiai šaudė į savus“, – tikino A.Paleckis. Ką jis skaito?
Teismo posėdyje jis tvirtino, kad kai kurios aplinkybės jam esą užkliuvusios 2010 m. vasarą per skaičius V.Petkevičiaus knygą „Durnių laivas“, kai kuriuos jose dėstytus dalykus jam esą anks čiau susitikus buvo patvirtinęs ir pats V.Petkevičius.
„Mokesč ių insp ekc ij a nus tatė išly gas, kur ios sum až intų galbūt ne prop orc ingą mokesč ių naštą pre kiautojams. Kasos aparatai nebūtin i prek ybin ink ams, kartą per savaitę prek iauj ant iems didž iuos iuos e ša lies miest uos e, lauko turg av ietė se, pard av inėj ant iems taut in io pa veldo gam in ius ar veikl ą pradėju siems per pas tar uos ius dvejus me tus“, – sakė A.Klerausk as.
Siekia nubausti
A.Paleckio advokatas teismą ti kino, kad ginamasis išsakė tik ki tų asmenų teiginius. O prokuro ras Egidijus Šleinius siekia, kad apylinkės teismo nuosprendis būtų panaikintas ir pats išteisin tasis nuteistas 1 metų laisvės at ėmimo bausme, ją atidedant dve jiems metams. „Mūsų nuomone, viešai pareikšdamas ir išsakyda mas savo teiginį jis šiurkščiai su menkino to meto įvykių padari nius, t. y. SSRS darytus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus Lie tuvos žmonių atžvilgiu, ir tai pa darė užgauliu ir įžeidžiančiu bū du“, – teigė E.Šleinius. Savo nuosprendį teismas skelbs birželio 12 d. 1991 m. sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus tele vizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nu kentėjo daugiau kaip 1000 begink lių žmonių. Kariai tada neišdrįso pulti Aukščiausiosios TarybosAtkuriamojo Seimo, kuris 1990 m. kovo 11 d. paskelbė apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. VD, BNS inf.
Apyvarta didėjo Ats ir adus kas os apar at ams, prek y bin inkų į aps kaitą įtrauk iamos pa jam os vidut in išk ai išaug o trečd a liu, o kai kur ių – net iki kel ių kar tų: skirt um ai pas tebim i ne tik skir ting os e aps krit ys e, bet net prek y vietėse. Viln iaus miesto turgav ietė se apyv art a augo vis ais mėnes iais: pav yzdž iui, 2011 m. lapkr itį apy vart a pad idėj o 48 proc ., o 2011 m. gruodį – 54 proc . Tikslesn ius duo men is apie paj amų aug imą, palyg i nimus bus gal im a kalbėt i šių metų geg užę, kai prek yb in ink ai pateiks
2011 m. gyventojų paj amų mokes čio dekl ar ac ij as. Valstybinė mokesčių inspekcija, įver tinusi PVM deklaracijų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duo menis, pastebi, kad, įvedus kasos apa rat us, pastebimai išsaugo legal ios mėsos produkcijos real izacija. Vil niaus turgavietėse nustatytas 141 pa žeidimas, dėl jų buvo surašyti admi nistracinių teisės pažeidimų protoko lai. Nustatyti 66 atvejai, kai nebuvo iš duotas kasos aparato kvitas, 39 – dėl prekybos be kasos aparato.
Akibrokštas: sausio viduryje Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teis
mas konstatavo, kad A.Paleckis neturėjo tikslo neigti sovietų agre siją ir aukas. Visvaldo Morkevičiaus nuotr.
4
trečiadienis, gegužės 2, 2012
miestas
Sostinės savivaldy bės taryba jau šian dien stengsis su grąžinti barui „Soul Box“ licenciją pre kiauti alkoholiu. Per sausąjį mėnesį įstaiga patyrė milži niškų nuostolių.
Konkurencija: baro „Soul Box“ savininkai įsitikinę, kad jie trukdo ne gyventojams, o šalia įsikūrusioms užeigoms.
Į barą „Soul Box“ grįžta viltis Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Investavo į tylą
Vilniaus miesto savivaldybės tary bai šios dienos posėdyje teikiamas klausimas dėl prekybos alkoholiu ribojimo barui „Soul Box“ panaiki nimo. Prieš mėnesį miesto politikai nusprendė, kad šis miesto centre Vilniaus gatvėje esantis baras alko holiu prekiauti galės tik iki 24 val. Sostinės savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas dienraščiui „Vilniaus diena“ teigė, jog baras nemažai investavo, kad triukšmo būtų kuo mažiau, todėl galiausiai nusipelnė atleidimo. „Jie darė įvairiausius žingsnius, kad tik situaciją sušvelnintų, in vestavo, viską su aprašymais pa teikė mūsų specialistams. Dėl šios priežasties manome, kad „Soul Box“ nusipelnė atgauti licenci ją prekiauti iki ryto. Tačiau dėl to apsispręsti turės taryba“, – dien raščiui kalbėjo J.Morkūnas. Anot savivaldybės atstovo, ba ro šokių salėje papildomai insta liuoti akustiniai skydai, šokių sa lė izoliuota akustine užuolaida, muzikiniai pasirodymai perkelti iš stiklinės salės į šokių salę, kurios sienos nesiriboja su išore, sugriež tinta lauko durų kontrolė – kontro
liuojamas svečių srautas ir sulaiko mas sklindantis garsas neatidarant abejų durų vienu metu, – papil domai pasamdyti du darbuotojai, stiklinėje salėje ant langų įrengta porolono izoliacija. Anot jo, per šį mėnesį, nors baras ir nebuvo uždarytas, o vėlyvais va karais prie jo žmonių netrūko, dau giau vietos gyventojų skundų ne sulaukta. „Sunku pasakyti, ar suteikus tei sę prekiauti alkoholiu ilgiau ir vėl pasipils skundai. Tikimės, kad gy ventojai bus tolerantiški. Juo labiau kad svarbūs žingsniai siekiant at gauti licenciją tikrai buvo žengti. Kaip mes ne kartą ir sakėme, visi barai turi teisę pasitaisyti, jei tik to nori“, – dėstė pašnekovas. J.Morkūnas pridūrė, kad tarybos sprendimas įsigaliotų apie jį pa skelbus vietos spaudoje. Vadinasi, jau ateinantį savaitgalį baro lanky tojai galės ūžti iki ryto. Gelbėjo tik oras
Baro savininkas Aurelijus Marudi nas sakė jau žinąs apie grįžusią vil tį atgaivinti barą ir vakarais. Jo tei gimu, to buvo tikimasi visą mėnesį, dirbta ir laukta. „Per tą mėnesį mūsų apyvar ta sumažėjo kokiais 40 proc. Skai čius labai didelis. Jei ne staiga pa gerėję orai, gal jau būtume galvoję
apie uždarymą ar kokias nors vers lo permainas. Kadangi orai buvo geri, mus gelbėjo tik lauko staliu kai. O klientų skaičius nesumažėjo, sumažėjo tik išleidžiami pinigai“, – sakė baro šeimininkas.
Julius Morkūnas:
Jie darė įvairiausius žingsnius, kad tik si tuaciją sušvelnintų, investavo, viską su aprašymais pateikė mūsų specialistams. Anot jo, suskaičiuoti visų inves ticijų šiandien jau beveik neįmano ma, tačiau jų buvo nemažai. „Dabar viduje skambančios mu zikos lauke juk iš viso beveik nesi girdi. Skundų irgi nebesulaukta. O investicijos buvo įvairios: kai ką patys sugalvojome, kai ką pirko me, kai ką skolinomės, todėl su skaičiuoti sumas labai sunku. Ati darydami barą žinojome, kad bus labai daug įvairiausių trukdžių, kad konkurentai mūsų tikrai ne norės, todėl nuo pat pradžių sten gėmės investuoti į įvairias priemo nes“, – sakė A.Marudinas.
Jis pabrėžė, kad labiausiai baro „Soul Box“ veikla greičiausiai truk do ne gyventojams, o kitiems vers lininkams. „Per tą mėnesį triukšmo kartais buvo net daugiau nei anks čiau, nes visas veiksmas vyko lau ke. Bet niekas nesiskundė po visų tų kalbų“, – pridūrė pašnekovas. Kaip dienraščiui sakė A.Marudi nas, jei taryba nepritartų grąžin ti licenciją, barui anksčiau ar vė liau veikiausiai teiktų galvoti apie užsidarymą. „Mums jau galėjo bū ti kaip barui „Gorky“ Pilies gatvė je. Jie ten jau po truputį užsidaro“, – sakė verslininkas. Dienraštis primena, kad šiam barui savivaldybė taip pat apribo jo prekybos alkoholiu laiką, tačiau rasti bendros kalbos nei su gyven tojais, nei su miesto valdininkais verslininkams taip ir nepavyko. Kova su barais
Didieji mero Artūro Zuoko žygiai prieš miesto barus ir naktinius klu bus prasidėjo kovo pabaigoje. Iki tol pavienius ribojimus tyliai su kandusi dantimis priėmusi vers lo bendruomenė pavasarį pagaliau pratrūko. Būtent miesto valdininkų kirtis barui „Soul Box“ tapo pasku tiniu lašu, privertusiu verslą garsiai prabilti apie jo žlugdymą. Stengd am as is neužs itrauk ti verslininkų nemalonės meras
Gedimino Bartuškos nuotr.
A.Zuokas savivaldybėje rengė su sitikimą su įstaigų vadovais, klau sė jų problemų, siūlymų, tačiau galiausiai vis tiek pareiškė, kad pa vieniai miesto gyventojai vis tiek turės aukštesnį balsą nei tūkstan čiai barus lankančių vilniečių. Šiandien dėl savivaldybės drau dimų uždaromas baras „Gorky“, kiek anksčiau rankas nuleisti teko naktiniam barui „Basement“, už daryta ir vyninė „Prie parlamen to“. Kai kurios kavinės jau metus kovoja su piktais kaimynais ir tik laiko klausimas, kada ir joms gali tekti užsidaryti.
Ribos toliau Griežt ą kovą su barais sost inės centre savivaldybė, regis, po trupu tį atideda į šal į, tačiau kiek nuoša liau esančioms įstaigoms ir tol iau gresia prarast i joms pelną nešan čius leidimus prek iauti alkoholiu. Sav ivaldyb ės pol it ik ai šiand ien greičiausiai apr ibos prek ybos lai ką iš karto keturiems barams: Šeš kinėje esančiai „Lirastai“, „Liamur“ Konst it ucijos prospekte, „Dar ijai“, įsik ūrusiai Šeimynišk ių gatvėje, ir „Likortui“ Viršuliškėse. Dėl prek ybos alkohol iu išsinešt i šiems barams prek ybos laiką siū loma apriboti iki 22 val.
Eitynėse prašė pagarbos ir didesnio atlygio Matas Miknevičius Gegužės 1-osios proga sostinės Ge dimino prospektu žygiavę Lietu vos profesinių sąjungų konfede racijos atstovai prašė daugiau dė mesio dirbančiam žmogui.
Tarptautinės darbo dienos eitynė se nuo Seimo iki Vyriausybės žy giavo minia vėliavomis ir plakatais nešinų žmonių. Eitynes pradėjo pučiamųjų orkestras, toliau žengė Socialdemokratų partijos vadovai, profsąjungų pirmininkai. Eitynėse dalyvaujantys dirbantys žmonės prašė garbingesnio atlygio, daugiau garantijų dirbantiems. „Kiekvienais metais dalyvauju šiose eitynėse. Juk dirbantys žmo nės yra patys svarbiausi Lietuvos piliečiai, jie kuria valstybę, ją iš laiko. Valdžia pagaliau turi supras
ti tokių žmonių reikšmę, o piliečiai turi vertinti darbą, ne iš pašalpų gyventi“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ dėstė iš Pakruojo rajono į eitynes atvykusi moteris. Bene daugiausia, kaip ir kasmet, piktintasi dabartine valdžia.
Kiekvienais metais dalyvauju šiose eity nėse. Juk dirbantys žmonės yra patys svarbiausi. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artū ras Černiauskas po eitynių kalbėjo, kad šalies vadovai darbininkus no ri paversti dvylika valandų per parą dirbančiais vergais.
„Žmonės Čikagoje prieš šimtą me tų kovojo dėl aštuonių valandų dar bo dienos. Dabar norima tai iš žmo nių atimti ir priversti juos dirbti vis daugiau, o uždirbti vis mažiau. Gal vojama tik apie darbdavius, o apie eilinius darbuotojus valdžia visai ne mąsto. Darbo rinkos liberalizavimas yra žalingas. Reikia susivienyti ir im tis priemonių, kad darbuotojai nebū tų vergai, kad nedirbtų už tokį darbo užmokestį, už kurį negali pragyven ti, kad nebūtų išnaudojami, privers ti dirbti po dvylika valandų“, – buvo įsitikinęs A.Černiauskas. Eitynėse dalyvavo žmonių iš visos Lietuvos, itin daug atvyko iš įvairių rajonų miestelių: Ukmergės, Molė tų, Širvintų, Marijampolės, Skuo do, Pasvalio, Varėnos, taip pat visų didžiųjų šalies miestų. Tarptautinė darbo diena gegužės 1-ąją pasauly je švenčiama jau 123 metus.
Girdėta: eitynėse, kaip ir kasmet, daugiausia piktintasi dabartine val
džia.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
5
TrečiADIENIS, gegužės 2, 2012
lietuva
„Linčo teismų neturi būti“ Teisingumo ministras Remigijus Šimašius situaciją Garliavoje vadina nepateisi nama ir teigia, kad per ilgai neįvykdomas teismo sprendimas mažametę mergaitę atiduoti jos motinai Laimutei Stankūnaitei. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Pabrėžė teismų nepriklausomumą
Išbandymas: teisingumo minist
ro R.Šimašiaus atsakymai į inter peliaciją Seime bus svarstomi ki tą savaitę. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
„Akivaizdu, kad teismo sprendimas neįvykdytas, o to padarinius visi la bai aiškiai matome. Tokia situacija iš tiesų nepateisinama“, – teigiama Teisingumo ministerijos vadovo pa teiktuose atsakymuose į opozicijos inicijuotoje interpeliacijoje jam už duodamus klausimus. Interpeliacija Seime bus svarstoma kitą savaitę. Opozicija, be kita ko, paklausė R.Šimašiaus, ar jis nemato savo at sakomybės dėl dabartinės padėties teisingumo vykdymo srityje, ape liuodama į situaciją, susidariusią Garliavoje. „Lietuvoje teismai yra nepriklau somi. Jų sprendimams įtakos nega li daryti joks politikas, pareigūnas ar
kitas asmuo. Interpeliacijos būčiau iš tiesų nusipelnęs, jei būčiau elgę sis priešingai ir viešai ar kitais būdais reiškęs nuomonę apie teismo spren dimo teisingumą ar pagrįstumą. To nedariau ir nedarysiu, nes tai bū tų akivaizdus mūsų Konstitucijoje įtvirtintų principų pamynimas“, – pabrėžė ministras savo atsakyme. Jis priminė, kad Lietuvoje yra teisinė valstybė, kurioje negalimi linčo teismai. Mato neatsakingą elgesį
Atkreipęs dėmesį, kad teismo sprendimas dėl Garliavoje gyve nančios mažametės perdavimo motinai neįvykdytas, teisingumo ministras apgailestavo, jog susida riusia situacija naudojasi kai ku rie politikai. „Apmaudu, kad net ir kai kurie politikai bando susi
Paskutiniame posėdyje – klausimai V.Vasiliauskui Pernai lapkritį nacionalizuoto ir bankrutuojančio banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes tirianti Sei mo sudaryta komisija šiandien dar kartą kviečia centrinio ban ko valdybos pirmininką Vitą Va siliauską.
Lietuvos banko (LB) vadovui par lamentarai nori pateikti paskutinius klausimus. „Su V.Vasiliausku susitikome vienu iš pirmųjų. Paskui vyko daug susitikimų, kilo ir kyla naujų klau simų, norime šio to paklausti, pa sitikslinti arba gauti išsamesnius atsakymus. Per pirmą susitikimą komisija nežinojo, ko V.Vasiliaus ko paklausti, pats vadovas ne viską pasakė. Gal nesvarbiais laikė fak tus“, – BNS sakė komisijos vado vas Tvarkos ir teisingumo frakcijos vadovas Valentinas Mazuronis. Pasak jo, daugiausia klausimų V.Vasiliauskui komisijos nariai tu ri dėl LB pasirengimo sustabdy ti „Snoro“ veiklą ir dėl dviejų ins pektavimo darbo grupių, 2011 m. sudarytų LB, veiklos ir išvadų. Taip pat, pasak V.Mazuronio, ko misijai dar kyla klausimų dėl „Sno ro“ adm in istrator ių skyr im o. „Tai bus mūsų paskutinis po sėdis, į kurį bus kviečiami ap klausti dėl „Snoro“ informacijos galintys pateikti asmenys. Vėliau komisija apibendrins sukauptą medžiagą. Nebent per tas diskusi jas kiltų klausimų ir būtų siūlymų kviestis į apklausas dar ką nors pa pildomai, tada gal ir pasikviesime“, – sakė V.Mazuronis. Jo vadovaujama komisija ne pateikė specialių klausimų buvu siems pagrindiniams nacionali zuoto ir bankrutuojančio banko „Snoras“ akcininkams – šiuo me
Naujasis Baltijos šokis ’12 TARPTAUTINIS ŠIUOLAIKINIO ŠOKIO FESTIVALIS
Valentinas Mazuronis:
Per pirmą susiti kimą komisija neži nojo, ko V.Vasiliaus ko paklausti, pats vadovas ne viską pasakė.
BNS inf.
Kita vertus, pasak jo, ministe rija stengiasi daryti viską, kas nuo jos priklauso, kad institucijos ga lėtų dirbti sklandžiau: „Anksčiau institucijos, vykdydamos teismo sprendimus, tarpusavyje apskri tai nebendradarbiavo. Užtikrino me, kad jos susėstų prie vieno sta lo ir tartųsi. Mano įsakymu pernai patvirtinta tvarka, kurioje aiškiai nurodyta, kad, vykdydamos teis mo sprendimus, ypač jei jie susiję su nepilnamečiais asmenimis, ins titucijos privalo glaudžiai bendra darbiauti ir tik suderinusios veiks mus ir įvertinusios visas aplinkybes imtųsi atitinkamų priemonių. Be to, nustatėme aiškesnę tvarką, kaip tu ri būti vykdomi teismo sprendimai dėl vaikų perdavimo, ir padidinome sankcijas už teismų sprendimų ne vykdymą.“ „Atsakymai – paviršutiniški“
Seimo pirmininkė Irena Degutienė jau pranešė, kad perdavė interpe liacijos iniciatoriams R.Šimašiaus pateiktus atsakymus. Opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazu ronis ministro atsakymus pavadino paviršutiniškais ir nekonkrečiais.
Rengėjai
tu Londone teismo sprendimo laukiantiems Rusijos verslininkui Vladimirui Antonovui ir buvu siam banko prezidentui Raimon dui Baranauskui. Komisija šiems buvusiems „Snoro“ akcininkams, kurie patys kreipėsi į parlamen tarus ir pasiprašė atsakyti į visus komisijos klausimus raštu, pasiūlė pateikti turimą informaciją.
„Mes jiems parašėme, kad komi sijai Seimas yra suformulavęs aiš kius klausimus, ir pasiūlėme, jeigu jie turi ką pasakyti ir mano, kad ta jų informacija ar medžiaga padės ko misijai, rengiant atsakymus į tuos klausimus, viską komisijai pateikti. Specialių klausimų neformulavo me“, – BNS sakė V.Mazuronis. V.Antonovas ir R.Baranauskas su komisija susisiekė praėjusią sa vaitę.
klosčiusią padėtį dar labiau įaud rinti ir išnaudoti ją siekdami poli tinių dividendų. Kilusi sumaištis visuomenėje ir institucijų ne veiksmingumas tik dar labiau didi na nepasitikėjimą Lietuvos teisine sistema, todėl visos atsakingos ins titucijos – policija, Vaiko teisių ap saugos tarnyba, antstoliai – priva lo veikti labai atsakingai, apgalvotai ir pirmiausia galvodami apie vaiko interesus“, – pabrėžė R.Šimašius. Anot jo, kiekviena iš šių insti tucijų už savo veiksmus atsakin ga pati, bet veikdamos kartu turi koordinuoti savo darbą. „Teisingumo ministerija, kuriai šioje istorijoje norima perkelti atsa komybę už antstolio veiksmus, pa gal savo kompetenciją negali kont roliuoti antstolių procesinės veiklos, taip pat kontroliuoti policijos, vaiko teisių apsaugos tarnybų darbo. Nors buvo aktyvių kai kurių asmenų ir ins titucijų siūlymų tiek viešumoje, tiek atskirais raštais Teisingumo ministe rijai tiesiogiai įsikišti ir sureguliuoti, ką, kada ir kaip turi padaryti antsto lis, dar kartą noriu pabrėžti, kad tai gali atlikti tik teismas, todėl tai da rydami viršytume savo kompeten cijos ribas“, – nurodė ministras.
Gegužės 2–9 Bilietai parduodami Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (Gedimino pr. 4, tel. (8 5) 262 9771) . Informacija tel. (8 5) 204 0835, ir kasose el. paštu info@dance.lt.
www.dance.lt
Rėmėjai
Informacijos rėmėjai
Partneriai
Globėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Vilniaus miesto savivaldybė
6
trečiADIENIS, gegužės 2, 2012
nuomonės
Ukrainietiškas galvosūkis
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Š Šventė šventei nelygu
Stasys Gudavičius
L
iet uva, pas irodo, yra labai tolerant iška šal is švenč ių atž vilg iu. Tu rime įteis int as valst y bines šventes pač iam įvair iau siam skon iui. Maž ai kas galėt ų priekaištauti. Netg i tris valstybės ir nepriklau somybės dienas – Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją. Valsty bin ių laisvad ienių statusą, natū ralu, tur i visos trys svarbiausios krikščion iškosios šventės: Kalė dos ir šal ia jų Kūčios, taip pat Ve lykos ir Visų Šventųjų diena. Dar ir Žol inė pridėta.
Žmonėms tikrai svar bu pailsėti. Net jeigu tai daroma Tarptautinės darbo dienos proga. Yra ir vadinamosios bendrojo po būd žio švenčių dienos – Naujieji metai bei Joninės. Valstybinėmis šventėmis paskelbtos Motinos ir Tėvo dienos. Dar turime ir „raudonosios“ praei ties atgarsį – geg užės 1-ąją šven čiamą Tarptaut inę darbo dieną. Dėl jos dažn iausiai ir kryž iuoja mos politikų ietys. Jau dukart per pastaruosius 22 nepriklausomy bės metus dešinieji buvo atšaukę Gegužės 1-osios valstybin į statu są. Ir dukart į vald žią sug rįžę kai rieji ją vis sug rąž indavo. Pastarą jį kartą – 2001-aisiais. Tikėtina, kad šįkart jau ilgam. Nes centro dešinieji per pastaruosius ketver ius buv imo vald žioje me tus taip ir nesugeb ėjo sur inkt i pakankamai pajėg ų Seime, kad ir vėl panaik intų laisvadien į Ge gužės 1-ąją. Viena vertus, Lietuvoje Tarptau tinė darbo diena (arba Darbinin kų sol idar umo diena, kaip ji bu vo vad inama anksčiau) akivaiz džiai asocijuojasi su sovietiniais komun ist in iais laikais. Juk bū tent tuomet tai buvo viena pa grind in ių švenčių met uose, kai visos gatvės, prospektai, aikštės ir skverai nusidaž ydavo raudo nai nuo iškabinėtų transparantų
su palinkėjimais „kovoti už švie sų social ist in į komun ist in į ryto jų“. Gigant iškos, bet dirbt inumu atsiduodančios, neretai privers tinės demonstracijos taip pat tu rėjo įrodyti vadinamosios komu nistinės visuomenės viršenybę. Žlugo utopinė komunistinė siste ma, turbūt turėjo žlugti ir jos atri butai, tarp jų – Geg užės 1-osios šventė ir raudonos spalvos de monstracijos. Bet Tarptautinė darbo diena įro dė savo gyv ybing umą. Tuo la biau kad daugelyje Vakar ų Eu ropos valstybių Geg užės 1-osios šventė nelaikoma kok ia nors so viet ine ar komun ist ine. Tai tie siog diena, kai profesinės sąjun gos ir kair iosios pol it inės jėgos tur i gal imybę visu balsu kalbėt i apie darbin ink ų padėt į, apie ne darbą, apie socialin į teisingumą, apie darbo užmokest į, apie mo kesčius ir kitus dalyk us, liečian čius daugybę žmonių. Ir Lietuvoje Gegužės 1-ąją vyksta demonstracijos, man ifestacijos, mitingai ir piketai. Tiesa, dalyvių gausa jie nepasiž ymi. Kaip įpras ta, tai daug iausia profsąjung ų ir socialdemokratų aktyvistai. Absol iut i daug uma žmonių lais vadienį pačioje gegužės pradžio je panaudoja kitaip, ypač jeig u pasitaiko labai graž ūs orai, kaip buvo šiemet. Atribodami šią die ną nuo visok ių kair iųjų ar deši niųjų ideolog ijų, jie tiesiog pasi naudoja galimybe sutvarkyti ap linką, pasodinti ką nors savo so de ir darže, tiesiog pailsėti sody boje, paupyje ir miške, pabūti su šeimos nariais. Žmonėms tikrai svarbu pailsėt i. Netg i jeigu tai daroma Tarptauti nės darbo dienos proga. Išt ies, skamba gal kiek paradok saliai – Darbo šventė, o nedirbam. Bet arg i reikėtų priekaištauti val džiai, kad turime ir šį laisvadien į savo kalendoriuose? Todėl tikriausiai vertėtų išlaikyti tą Lietuvoje nusistovėjusį status quo švenčių dienų sąrašo klau simu. Nėra per daug tų švenčių. Tur i me iš viso 15 šventinių dienų per metus. Tik 7 ar 8 kasmet sutam pa su darbo dienomis, todėl tam pa laisvadieniais. Kitose Europos šalyse panašūs skaičiai. Taig i, mat yt, gal im a sau leis ti ir tol iau Liet uvoje gyvent i tu rint tok į švenč ių dienų sąraš ą, koks yra dabar – nei jo trumpin ti, nei ilginti, palikti jame ir kairie siems, ir dešiniesiems priimtinas šventes.
alies vadovė Dalia Grybaus kaitė sako kol kas nepriėmusi sprendimo, ar vyks į Ukraino je, Jaltoje, rengiamą susitiki mą, kurį kai kurie ES šalių vadovai nusprendė boikotuoti dėl šios šalies valdžios elgesio su įkalinta eksprem jere Julija Tymošenko. D.Grybauskaitė sako, kad žmogaus teisių klausimas yra tas, kuriuo Eu ropa nedaro nuolaidų, bet izoliuojant Ukrainą jos „europinė perspekty va būtų gerokai sugadinta arba pri stabdyta“, ir todėl priimant spren dimą dėl vykimo reikia atsižvelgti į „visus argumentus ir į geopolitinius regiono interesus“. „Lietuva buvo gavusi kvietimą kaip ir beveik septyniolika kitų valstybių, mes iš anksto buvome davę sutiki mą atvykti, dabar taip pat stebime ir mėginame išsiaiškinti realią padėtį. Tiesiog norėčiau visiems palinkė ti, kad ypač Ukrainos europinė per spektyva išliktų, nes ji yra naudin ga ir reikalinga visoms šalims, taip pat Ukrainai“, – antradienį spaudos konferencijoje prezidentūroje sakė šalies vadovė. „Mes turime labai atsakingai žiū rėt į tai, kas vyksta Ukrainoje. Žino me, kad rudenį šioje šalyje vyks rin kimai, kad įtampa eskaluojama iš įvairių pusių, galbūt ir labai sąmo ningai. Turime suprasti, kad žmo gaus teisės yra tas klausimas, dėl ku rio Europa neturi jokių nuolaidų, kad visos šalys turi vykdyti savo įsiparei gojimus žmogaus teisės gynybos sri
Nuostolis: šalies vadovės manymu, izoliuojant Ukrainą šios šalies europi
nė perspektyva būtų gerokai sugadinta.
tyje, bet taip pat turime suprasti, kad Ukrainos integracija į Vakarų Euro pą gali vykti tik tuomet, kai kitos Eu ropos šalys jai tai padeda daryti“, – kalbėjo Prezidentė. „Todėl priimdami sprendimą dėl vykimo turėsime atsižvelgti į visus argumentus ir į geopolitinius regio no interesus“, – sakė šalies vado vė. Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso atsisakė vizi
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
to į Ukrainą dėl netinkamo šios šalies valdžios elgesio su įkalinta buvusia Ukrainos ministre pirmininke Julija Tymošenko. Anksčiau renginį Jaltoje nutarė boikotuoti dar kelių Europos šalių lyderiai, kaip pirmadienį prane šė J.M.Barroso atstovė spaudai. Ukraina gegužės 11 ir 12 d. rengia Centrinės Europos prezidentų susiti kimą Juodosios jūros kurorte Jaltoje. VD, BNS inf.
Vėl kviečia šnekėtis
Š
vietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius praė jusią savaitę Lenkijos nacio nalinio švietimo ministrei Krystynai Szumilas išsiuntė kvieti mą atnaujinti dvišalės ekspertų dar bo grupės veiklą ir tikisi, kad jau ge gužę bus surengtas jos posėdis. „Tikrai yra klausimų, kuriuos reikia dalykiškai aptarti, ir tikimės, kad ar timiausiomis savaitėmis sulauksime atsiliepimo ir pritarimo tokiai mūsų idėjai iš Lenkijos ir kad dar gegužę su sitiksime. Tai rodytų abipusį nusitei kimą profesionalų rate ieškoti atsaky mų į jautrius klausimus. Ir tarptautiniu mastu rodytume, kad šimtmečius su gyvenimo patirties turinčios Lietuva ir Lenkija gali sutarti ir rasti sprendimus net ir nelengvais klausimais“, – BNS pirmadienį sakė ministras. Jo teigimu, per pusmetį, kai švie timo klausimams analizuoti sudary ta darbo grupė į posėdžius nesirin ko, Lietuva pasistūmėjo spręsdama tautinių mažumų ugdymui aktua lius reikalus.
Gintaras Steponavičius:
Tai rodytų abipu sį nusiteikimą pro fesionalų rate ieško ti atsakymų į jautrius klausimus. „Išties buvo gana turiningas pus metis stiprinant lietuvių kalbos mo kymą ir kartu jautriai žiūrint į Švie timo įstatymo įgyvendinimą – yra pasistūmėta, dalis žingsnių padary ta, dalis sprendimų ruošiama, ir esa me pasirengę apie tai kalbėtis su sa vo kolegomis iš Lenkijos. Viena temų – pasiruošimas įvesti bendrą lietuvių kalbos egzaminą, yra siūlomi įtei sinti tam tikri kompromisai – turiu minty palengvintą vertinimą su pe reinamuoju aštuonerių metų laiko tarpiu. Taip pat nacionaliniu mastu veikia darbo grupė tautinių mažumų
švietimo klausimais, į kurią įtrauk tos visos tautinės mažumos“, – BNS pasakojo G.Steponavičius. Pasak mi nistro, Lietuva Lenkijai turi klausimų dėl tautinių mažumų galimybių pasi ruošti egzaminams Lenkijoje ir lietu viškų mokyklų išsaugojimo. „Visų pirma mes girdime signa lus iš mūsų tautinės mažumos pusės dėl tam tikrų nesklandumų ruošiantis egzaminams – tai būtų viena pagrin dinių temų, kuria norėtume kalbėti. Be abejo, lietuviškų mokyklų išsaugo jimo tema ir toliau išlieka – panašius klausimus turbūt mūsų tautinės ma žumos kėlė ir susitikdamos su Len kijos prezidentu Bronisławu Komo rowskiu“, – dėstė G.Steponavičius. Ministras teigė, kad mintis atnau jinti darbo grupės veiklą brandinta kelis mėnesius. „Norisi, kad ne per žiniasklaidą ir ne artėjančių rinkimų fone mes bendrautume, o dalykiškai, ir ma nau, tai padės vieniems kitus geriau suprasti“, – sakė G.Steponavičius. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
trečiADIENIS, gegužės 2, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Užtikrinti: pasak prokurorų, per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad V.Ma
tuzas piktnaudžiavo tarnyba.
Gintaro Lukoševičiaus (BFL) nuotr.
Partijos nario žygiai verčia raudonuoti premjerą „Tenka apgailestauti dėl tokio reikalo“, – tik tiek kol kas ga li pasakyti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokra tų (TS-LKD) partijos pirmininkas premjeras Andrius Kubilius apie partijos kolegą Vitą Matuzą ir jam mestus įtarimus. Seimo Biudžeto ir finansų ko miteto pirmininko pavaduotojui V.Matuzui prokurorai nori pateik ti įtarimus sukčiavimu ir piktnau džiavimu. „Aš neturiu ką daug komentuo ti, tenka apgailestauti dėl tokio reikalo, o narystė partijoje spren džiama partijos statuto nustaty ta tvarka ir partijos tam tikrų ins titucijų, Priežiūros komiteto. Mes šiuo atveju visiems taikome vie nodus standartus – tiek partijos nariams, tiek nepartiniams žmo nėms. Jeigu yra kokių nors nege rų įtarimų, mūsų požiūris yra toks pats“, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė premjeras A.Ku bilius. Generalinis prokuroras praėju sią savaitę kreipėsi į Seimą ir pra šė leisti patraukti V.Matuzą bau džiamojon atsakomybėn. Anot prokuratūros, Seimo narys įta riamas sukčiavimu, piktnaudžia vimu tarnybine padėtimi ir doku mentų klastojimu. Pats V.Matuzas sako esąs ne kaltas, o jam metamus įtarimus pavadino bandymais prieš rinki mus sukompromituoti TS-LKD. Taip pat V.Matuzas sako kol kas nematantis, kodėl turėtų stabdy ti savo narystę partijoje. V.Matu zo teigimu, greičiausiai jis nesiims jokių žingsnių, kol Seimas neap sispręs dėl jo neliečiamybės. Seimo narys be parlamento su tikimo negali būti patrauktas bau džiamojon atsakomybėn, suim tas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Krūva įtarimų
Pasak prokurorų, per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad V.Matu
zas, žinodamas, jog Seimo na riui draudžiama bet kokia for ma užsiimti verslu, komercija ar kitokia privačia veikla, ku ria siekiama pelno, organizavo bendrovei „Panevėžio energija“ vadovaujančių ir atsakingų dar buotojų piktnaudžiavimą tarny bine padėtimi, kai buvo sudary tos išskirtinės sąlygos „ŽilVyčio“ kooperatinei bendrovei neteisė tai laimėti „Panevėžio energijos“ 2010–2011 m. organizuotus ke turis biokuro viešuosius pirki mus, kurių bendra vertė be PVM siekia 17,503 mln. litų.
Andrius Kubilius:
Mes šiuo atveju vi siems taikome vieno dus standartus – tiek partijos nariams, tiek nepartiniams žmo nėms. Taip pat įtariama, kad tuo pa čiu laikotarpiu Seimo narys orga nizavo Panevėžio miškų urėdijos urėdo ir urėdijos viešųjų pirkimų komisijos piktnaudžiavimą tar nybine padėtimi, kai buvo suda rytos išskirtinės sąlygos žemės ūkio kooperatyvui „Dobilas“ ne teisėtai laimėti dar vieną – miš ko valymo ūkinių paslaugų – pir kimo konkursą, kurio vertė siekė 63,265 tūkst. litų. Anot prokuratūros, yra pa kankamas pagrindas įtarti, kad V.Matuzas organizavo „ŽilVyčio“ kooperatinei bendrovei atstovau jančių asmenų veiksmus, 2011 m. apgaule gaunant ES struktūrinio fondo ir Lietuvos valstybės biu
džeto paramos lėšas – iš viso 680 tūkst. litų. Be to, Seimo narys įta riamas organizavęs Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio že mėtvarkos skyriaus vedėjos pikt naudžiavimą tarnyba, kai buvo sudarytos išskirtinės sąlygos ne silaikant teisės aktų reikalavimų „ŽilVyčio“ kooperatinei bendro vei išsinuomoti 73 valstybinės že mės ūkio paskirties sklypus Pane vėžio rajone. Taip pat įtariama, kad, dalyvau damas Panevėžio miškų urėdijos organizuojamose profesionalio se medžioklėse, V.Matuzas pikt naudžiavo Seimo nario tarnybi ne padėtimi ir nemokėdavo už jas privalomų mokesčių, klastojo do kumentus apie sumedžiotus žvė ris ir sumokėtus mokesčius.
Šiuolaik inio baleto spektak lis pagal DEPECHE MODE muziką Rež. Marija Simona Šimulynaitė 2012 m. gegužės 15 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje
„Didelė žala valstybei“
Prokurorai pabrėžia, kad Seimo nario tarnybine padėtimi pikt naudžiavęs V.Matuzas padarė „didelę žalą valstybei ir jos insti tucijoms“. Ikiteisminį tyrimą Panevėžio apygardos prokuratūros Organi zuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai pra dėjo 2011 m. lapkričio 4 d. Atliekant šį ikiteisminį tyrimą pranešimai apie įtarimus iš vi so buvo įteikti 22 asmenims, tarp jų ir vienam juridiniam asmeniui. Pabrėžiama, kad dauguma įtaria mųjų pripažįsta savo kaltę visiškai arba iš dalies ir duoda išsamius parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Įtarimai piktnaudžiavus tarny ba dėl galbūt neskaidrių „Panevė žio energijos“ viešųjų pirkimų yra pareikšti Seimo nario žmonai Da nutei Matuzienei. VD, BNS inf.
www.balticballet.com
Prašo panaikinti neliečiamybę
8
trečiADIENIS, gegužės 2, 2012
ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2352 DB svaras sterlingų 1 4,2426 JAV doleris 1 2,6043 Kanados doleris 1 2,6557 Latvijos latas 1 4,9380 Lenkijos zlotas 10 8,2894 Norvegijos krona 10 4,5539 Rusijos rublis 100 8,8639 Šveicarijos frankas 1 2,8742
Jau renka prašymus
Degalų kainos pokytis
–1,0188 % +0,0873 % –0,6485 % –0,0677 % –0,0081 % +0,4508 % +0,0329 % –0,5542 % +0,0209 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,04
4,69
2,46
„Kvistija“
4,99
4,62
2,45
„Vakoil“
5,02
4,67
2,44
Gyventojai jau gali teikti prašymus gauti kompensacijas už įsigytą skaitmeninės te levizijos įrangą. Prekybininkai skelbia jau parengę pasiūlymų, kurie leis apsirūpinti šia įranga neviršijant valstybės kompensuoja mos sumos – 100 litų. Mažas pajamas gau nantys gyventojai prašymus savivaldybėms gauti kompensacijas galės teikti iki lapkričio 20 d. Skaičiuojama, kad savivaldybės gali sulaukti apie 200 tūkst. prašymų.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
104,74 dol. už 1 brl. 119,39 dol. už 1 brl.
3,9 proc.
siekė Lietuvos BVP pirmą šių metų ketvirtį.
Dėl pasikeitusio „Sodros“ sąskaitos numerio ir gyven tojų neapdairumo šie gali prarasti pri valomąjį sveikatos draudimą (PSD). Įro dyti, kad įmokos į senąją sąskaitą bu vo mokamos per neapsižiūrėjimą, gali pareikalauti kantrybės.
Painiava: pasikeitus „Sodros“ surenkamajai sąskaitai, ne ten PSD įmokas pervedę gyventojai poliklinikose nemokamai nebus aptarnaujami ke
lis mėnesius.
Rūtos Kalmukos (BFL) nuotr.
Sveikatos draudimo nėra, kaltų – irgi Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Pasikeitė sąskaita
Pagal individualios veiklos pa žymą dirbanti vilnietė Rūta A. (pa vardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad PSD įmokas „Sodrai“ sąžinin gai moka kas mėnesį. Tačiau pa sikeitus „Sodros“ surenkamajai sąskaitai ji draudimo neteko trims mėnesiams, o nemokamo gydymo priversta laukti iki birželio. „Kiekvieną mėnesį „Sodrai“ mo ku 72 litų PSD mokestį, kad galė čiau naudotis sveikatos draudimu ir gauti nemokamas paslaugas sa vo poliklinikoje. Visą laiką mokėjau tvarkingai, įmokų pavedimų išra šus atsispausdindavau. Viskas bu vo gerai iki Naujųjų metų“, – pasa kojo pašnekovė. Vasario pabaigoje dienraščio skaitytoja iš „Sodros“ sulaukė re gistruoto laiško, neva ji nemoka PSD mokesčio ir nepadengusi 72 litų skolos bus patraukta baudžia mojon atsakomybėn. „Gavau laišką su grasinimais, lyg būčiau didžiausias nusikaltė lis. Pasirodo, šiais metais pasi keitė „Sodros“ surenkamosios sąskaitos numeris, o aš ir toliau mokėjau į senąją sąskaitą. Tačiau „Sodros“ vadybininkas nei e. pa štu, nei jokiais kitais būdais apie
pasikeitimus manęs neinformavo. Suprask, aš pati turiu susivokti iš pranešimų spaudoje. O juk visi vi sada prašo nurodyti savo e. pašto adresą – kam tuomet tie duome nys reikalingi?“ – piktinosi dien raščio skaitytoja.
Draudimo neteko iki vasaros
Paskambinusi į „Sodrą“ ir šios įstaigos vadybininkei atsiuntu si įmokų pavedimo kopijas, po ke lių dienų dienraščio skaitytoja Rūta A. sužinojo, kad bankas sumokėtas įmokas už sausį ir vasarį grąžino, joms „Sodros“ nė nepasiekus.
Informuoti buvo
„Sodros direktoriaus patarėja Joli ta Skinulytė-Niakšu patikino, kad apie pasikeitusias surenkamąsias sąskaitas įmokų mokėtojai bu vo informuojami įvairiais kanalais nuo praėjusių metų pabaigos. Pa sak jos, apie tai gyventojams bu vo pranešta žiniasklaidoje, „Sod ros“ skyriuose ir įstaigos interneto svetainėje, taip pat elektroninė je draudėjų aptarnavimo sistemo je (EDAS). J.Skinulytė-Niakšu teigė, kad apie pasikeitimus buvo informuo ti ir bankai. „Sodros“ žiniomis, bent didieji komerciniai bankai savo elektroninės bankininkystės sistemų vartotojams išsiuntė pra nešimus. Pašnekovė pabrėžė, kad pasiekti visus įmokų mokėtojus ir juos as meniškai informuoti apie pasikei timus nėra galimybių. Tačiau atei tyje esą planuojama įmokas mokėti per EDAS, kad taip būtų išvengta nesklandumų dėl neteisingai nu rodytų duomenų.
Asmenys, nesu mokėję einamųjų sveikatos draudi mo įmokų, netenka teisės į nemokamą sveikatos priežiūrą. Įmokas grąžinusio banko „Swed bank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius patikino, kad ban kas apie pasikeitusią surenkamąją „Sodros“ sąskaitą informavo įvai riais būdais – interneto svetainėje, taip pat šalia mokėjimo operacijų elektroninės bankininkystės siste moje: „Tačiau iš patirties žinome, kad net ir pasitelkus nemažai kli entų informavimo priemonių visa da atsiranda nežinojusių ar infor macijos nemačiusių mokėtojų.“ Anot jo, pervedant pinigus ban kas privalomai tikrina nurodytą
sąskaitos numerį. Jei sąskaita neegzistuoja, pavyzdžiui, buvo už daryta, įmoka grąžinama. Apie tai mokėtojas nemokamai perspėja mas tik kredito operacijos įrašu jo sąskaitoje. „Galbūt pinigai ir buvo sugrąžin ti, bet aš juk kiekvieną dieną savo mokėjimo kortelės ataskaitų ne tikrinu ir to nepastebėjau. Ėmiau „Sodros“ klausinėti, kaip man elg tis, tačiau tik atsakė, kad į sveika tos įstaigą mane priimti turėtų“, – pasakojo gyventoja. Vis dėlto į Valstybinę ligonių ka są paskambinusi dienraščio skaity toja išgirdo, kad sumokėti atgaline data už sausį ir vasarį būtina, ta čiau jos draudimas jau trims mėne siams nutrūko. Tad net ir iš nau jo sumokėjusi už sausį ir vasarį bei pervedusi pinigus už einamus mėnesius ji gydymo įstaigose bus nemokamai aptarnaujama tik nuo birželio. Aiškino griežta tvarka
„Nesuprantu, kodėl turiu mokė ti už sausį ir vasarį, jeigu privalo mojo draudimo netenku. Juo la biau kad nesusipratimas įvyko ne dėl mano kaltės“, – piktinosi pa šnekovė. J.Skinulytė-Niakšu aiškino, kad asmenys, nevykdę savo prievolės mokėti sveikatos draudimo įmokų,
lieka skolingi valstybei ir šią skolą privalo grąžinti. „Asm enys, nes um okėję ei namųjų sveikatos draudimo įmokų, netenka teisės į nemokamą sveika tos priežiūrą. Tačiau tai nereiškia, kad sveikatos priežiūra nepasinau doję gyventojai atleidžiami nuo ne įvykdytos prievolės sumokėti PSD įmokas“, – sakė ji. Nors pranešimų apie pasikeitusį sąskaitos numerį netrūko, dien raščio skaitytoja buvo įsitikinusi, kad tik per klaidą „Sodros“ nepa siekusios įmokos turėtų būti ver tinamos kaip pervestos laiku. Prieš tai į gyventojos problemą reagavu si abejingai, vėliau Valstybinė ligo nių kasa žiniasklaidai pažadėjo ne susipratimą išspręsti. „Valstybinei ligonių kasai labai sunku ką nors padaryti, nes „Sod ros“ registre užfiksuota pavėluo ta mokėjimo data ir jos pakeisti negalime. Tačiau mūsų darbuo toja rašys oficialų laišką į „Sod ros“ valdybą su prašymu įskaityti gyventojos įmokas už sausį ir va sarį. Mūsų kaltės čia nėra, nes re gistro tvarka yra griežta ir teisinga, be jokių išlygų: jei nėra pinigėlių – nėra ir draudimo“, – sakė Kazys Žilėnas, Valstybinės ligonių ka sos atstovas spaudai. Jo nuomone, „Sodros“ valdyba į nesusipratimą turėtų pažiūrėti atlaidžiai.
9
trečiADIENIS, gegužės 2, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Bylos medžiagoje – prisipažinimas Terorizmu kaltinamai Eglei Ku saitei baigus duoti parodymus baudžiamojoje byloje, kurioje ji įtariama rengusis teroro aktui Čečėnijoje, teismas paskelbė jos parodymus, duotus per ikiteis minį tyrimą.
Prisilakstė: baisi avarija šeštadienį įvyko sostinės Geležinio Vilko gatvėje.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Dėl avarijos sulaikytas S.Proninos žentas Vilniaus policija teigia nustačiusi, kas vairavo automobilį „Mercedes-Benz S320“, kuris šeštadienio pavakarę Geležinio Vilko gatvėje rėžėsi į stovintį policijos automobilį. Sužaloti trys policininkai ir du civiliai. Įtaria, kad buvo neblaivus
Įtariama, kad avariją sukėlusį au tomobilį vairavo Arnas Tumėnas. Jis yra advokatės Svetlanos Proni nos žentas. A.Tumėnas pasišalino iš įvykio vietos, policija įtaria, kad jis buvo neblaivus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas pirmadienio vakarą BNS sakė, kad A.Tumėnas sulaikytas dviem paroms. Ar sulaikytas ir automobily je miegojęs Mantas Petryla, pa reigūnas atsakyti negalėjo. Kaip įtariama, lenktynėse dalyvavusi mergina nebus sulaikyta – ji įta riama administraciniu pažeidimu. Jai gresia atsakomybė už chuliga nišką vairavimą. Liudininkė atpažino
BNS žinoma liudininkė Rasa V. (tik roji vardas ir pavardė žinomi), per žvelgusi žiniasklaidoje skelbiamas nuotraukas, kuriose užfiksuotas ad vokatės S.Proninos žentas A.Tumė nas, atpažino įtariamąjį. „Šimtu procentų tas. Dėl šito galiu prisiekt. Tai tikrai jis, galiu duot ranką nu kirst“, – BNS sakė Rasa V. Įtariamasis buvo nustatytas pir madienį. Jį apklausė policijos pa reigūnai. „Visi iš esmės eismo įvykio dalyviai ir kalti asmenys nustatyti. Nustatyti automobi liai ir beveik visos aplinkybės. Da bar aplinkybės tikslinamos. Galime patvirtinti, kad turime ir vairavusį
asmenį, ir esame nustatę auto mobilį, su kuriuo tas automobi lis lenktyniavo, kas jį vairavo“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Vilniaus apskrities vyriausio jo policijos komisariato viršininkas K.Lančinskas. Iš pradžių policija buvo sulai kiusi automobilio savininkės sū nų, M.P. (g. 1973 m.) buvo užda rytas į areštinę.
Dėl šito galiu pri siekt. Tai tikrai jis, galiu duot ranką nukirst. Tarnybą galės tęsti
Kaip teigiama policijos pranešime, šeštadienį apie 18.05 val. Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje ties Did laukio gatve, automobilis „Mer cedes-Benz S320“ atsitrenkė į stovinčio su įjungtais švyturė liais tarnybinio automobilio „VW Jetta“, prie kurio vairo buvo Vil niaus apskrities VPK Kelių patru lių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulis D.J. (g. 1982 m.), galinę dalį. Nuo smūgio policijos patrulių automobilis pajudėjo ir atsitrenkė į priekyje sustabdytą automobilį „Mercedes-Benz E280“. Per eismo įvykį sužaloti prie po licijos automobilio stovintys au tomobilio „Mercedes-Benz E280“
vairuotojas M.K. (g. 1954 m.) – jis dėl galvos smegenų sukrėtimo pa guldytas į ligoninę, Vilniaus ap skrities VPK Kelių patrulių rink tinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulis M.K. (g. 1981 m.) dėl gal vos smegenų sukrėtimo taip pat paguldytas į ligoninę. Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulė J.K. (g. 1987 m.) dėl krūtinės sumušimo ir žaizdos smakre paguldyta į ligoninę. K.Lančinsko teigimu, policininkė sužalota lengviau, o policininkai sunkiau. Manoma, kad pasveikę jie galės tęsti tarnybą policijoje. Tarnybinį automobilį vairavęs D.J. dėl galvos smegenų sukrėtimo paguldytas į ligoninę, automobilio „Mercedes-Benz E280“ keleivė L.K. (g. 1972 m.) dėl galvos sumu šimo gydoma ambulatoriškai. Prašė telefono
Įvykio liudytoja Rasa V. BNS pa sakojo, kad šeštadienio pavakarę vaikščiodama stadione netoli Ge ležinio Vilko gatvės išgirdo susi dūrimo garsą. Po kurio laiko iš par kelio, esančio prie gatvės, pasirodė maždaug 30 metų vyriškis, mūvin tis baltomis kelnėmis. Jis buvo pus nuogis, be marškinėlių. Moters tei gimu, viena jo ranka buvo sužalota, jis atrodė apsvaigęs. Nepažįstamasis prašė sutiktosios leisti jam paskambinti telefonu. Jis aiškino buvęs užpultas, tačiau, pa siūlius iškviesti policiją, primygti nai prašė to nedaryti. Jaunas vyras prašė niekam nepasakoti apie jį ir atsisakė, kad jam pagalbą suteiktų kiti žmonės stadione. Praėjus kelioms paroms pirma dienį vaikščiodama tame pačia me miškelyje liudininkė rado ant šakos pakabintus vyriškus kruvi nus marškinius. Galimą įkaltį pir madienį po pietų išsivežė policijos pareigūnai. VD, BNS inf.
Kai kuriose apklausose duoti pa rodymai prieštarauja vieni ki tiems. „Aš pareikštų kaltinimų nepripažįstu, manau, kad esu kaltinama neteisingai“, – teisme pirmadienį teigė E.Kusaitė. Bylos nagrinėjimui pirminin kaujanti teisėja Virginija Švedienė pareiškė, kad kaltinamosios teis me duoti parodymai skiriasi nuo tų, kurie yra byloje. Jie buvo duoti per apklausas atliekant ikiteisminį tyrimą. Teismo posėdžio pradžioje E.Kusaitė bandė nušalinti jos bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją, ta čiau nušalinimas buvo atmestas. „Pripažįstu, kad rengiausi įvyk dyti teroro aktą susisprogdinda ma“, – teismas paskelbė byloje esančius E.Kusaitės duotus pa rodymus. Vėliau po konsultacijos su gynė ju mergina teigė, kad nedalyvavo ruošiantis įvykdyti teroro aktą, o priešingai kalbėjo spaudžiama Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų. E.Kusaitė žurnalistams sakė, kad buvo verčiama duoti parody mus ir svaiginama psichotropinė mis medžiagomis. „Rusijos Fe deracija engia čečėnus, Lietuvoje susisprogdinti nenorėjau ir reng ti teroro akto neketinau. Lietuva nėra agresorė, ji priversta vykdyti kitų šalių valią. Niekas neverba vo, pradėjau ieškoti kontaktų“, – rašoma E.Kusaitės parodymuo se, duotuose atliekant ikiteisminį tyrimą. Dabar teisme klaipėdietė teigia, kad buvo provokuojama VSD dar buotojų tapti radikale musulmo ne. Mergina tvirtino buvusi apgy vendinta VSD išnuomotame bute Klaipėdoje, Ryšininkų gatvėje. Saugumo pareigūnai mokėjo už buto nuomą, telefono sąskaitos papildymą, gyvenimą.
Mergina teigė patyrusi ir fi zinį pareigūnų smurtą. Ji sa kė, kad po to, kai buvo sulaikyta 2009 m. spalį, iš jos buvo tyčio jamasi, ji buvo spardoma, pur toma, 2010-ųjų balandžio 8 d. ją sumušė Rusijos federalinio saugumo tarnybos (FSB) dar buotojai. E.Kusaitė buvo sulai kyta 2009 m. spalį. Ji kaltinama kūrusi organizuotą grupę tero ro aktui įvykdyti ir rengusis su sisprogdinti Čečėnijoje strate ginės reikšmės objekte. Daugiau nei devynis mėnesius suimta buvusi klaipėdietė šiuo metu yra laisvėje, jai skirtas ra šytinis pasižadėjimas neišvykti, paimti dokumentai.
Eglė Kusaitė:
Pripažįstu, kad rengiausi įvykdyti teroro aktą susi sprogdindama. Pernai gruodį Rusijoje nuteisti tariami E.Kusaitės bendrininkai brolis ir sesuo Apti ir Aišat Mag madovai. Jiems skirtos atitinka mai šešerių ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos prokurorų duomeni mis, E.Kusaitė buvo užmezgu si ryšius su islamistinėmis gru puotėmis ir rengėsi teroro aktui nepriklausomybės nuo Rusijos siekusioje Šiaurės Kaukaze esan čioje Čečėnijos respublikoje. Teismas prie E.Kusaitės bylos grįš tik rugpjūtį. VD, BNS inf.
Atmetė skundą Vilniaus apygardos teismas pir madienį atmetė Drąsiaus Kedžio buvusio šalininko Mariaus Kup revičiaus skundą byloje, kurioje jis nuteistas už grasinimus vaiko teisių apsaugos kontrolierei Edi tai Žiobienei.
Atmetus skundą, nuosprendis įsiteisėjo. Nuteistajam teks su mokėti nuosprendžiu paskirtą 15-os minimalaus gyvenimo ly gio (MGL) dydžių (1,95 tūkst. li tų ) baudą. Tačiau teismas įskaitė sulaikymo vietoje praleistą parą ir baudą sumažino iki 13 MGL – tai yra 1,69 tūkst. litų. Šią bylą prokuratūra nagrinėti teismui perdavė pernai birželį. Ikiteisminis tyrimas Vilniaus miesto 3-iajame policijos komi sariate pradėtas gavus nukentė jusiosios pareiškimą. M.Kuprevi čius kaltintas 2010-ųjų rugpjūčio
26 d. asmeniniame vaiko teisių apsaugos kontrolierės puslapy je viename socialinių tinklalapių paskelbęs grasinamo pobūdžio pranešimą. Gavę valstybės tar nautojos E.Žiobienės pareiškimą, pareigūnai įtariamojo ir jo gimi naičių namuose atliko kratas. Per jas paimti kompiuteriai. Už psichinės prievartos panau dojimą reikalaujant atlikti tam tikrus veiksmus du kartus teis tam M.Kuprevičiui grėsė bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. M.Kuprevičius 2010-aisiais kurį laiką kartu su minia budė jo prie Venckų ir Kedžių namų Garliavoje, kai bandyta įvykdy ti ankstesnę teismo nutartį per duoti mergaitę motinos globon. Vėliau vyras atsiribojo nuo daly vavimo Garliavos įvykiuose. VD, BNS inf.
10
trečiadienis, gegužės 2, 2012
sportas Patyrė traumą
Žygis į finalą
Sužinojo varžovus
LKF garbės prezidentui Vla dui Garastui įtrūko Achilo saus gyslė, todėl jis pastaruoju me tu laiką leidžia namuose ir gali vaikščioti tik su ramentais. Dėl to trenerio nebuvo ir per Lietu vos krepšinio 90 metų jubilie jaus šventę. Jo sveikata rūpina si rinktinės gydytojai Rimtautas Gudas ir Vytenis Trumpickas.
Trečią kartą iš eilės Baltijos krepšinio lygos (BBL) čem pionais tapę Kauno „Žalgi rio“ krepšininkai šiandien na muose žais antrąsias Lie tuvos krepšinio lygos (LKL) pusfinalio rungtynes su Prie nų „Rūdupiu“. Pirmąjį mačą svečiuose kauniečiai laimė jo 81:74.
Bulgarijos sostinėje Sofijo je prasideda Daviso taurės III grupės varžybos. Dėl dviejų ke lialapių į II grupę Lietuvos rink tinė kovas pradės A grupėje su Andoros ir San Marino koman domis. Lietuvos rinktinę suda ro Ričardas Berankis (nuotr.), Laurynas Grigelis, Dovydas Ša kinis ir Lukas Mugevičius.
Ištraukti burtai Brazilijoje vykusiame Tarp tautinės krepšinio federacijos (FIBA) Centrinės valdybos su sirinkime buvo ištraukti 2012ųjų Londono olimpinių žaidy nių turnyro burtai.
Rio de Žaneire vykusioje cere monijoje komandas į grupes iš skirstė šios šalies krepšinio le genda Oscaras Schmidtas. Kelialapius į Londoną jau yra užsitikrinusios devynios vyrų (JAV, Argentina, Australija, Brazilija, Di džioji Britanija, Kinija, Prancūzi ja, Ispanija ir Tunisas) ir septynios moterų (JAV, Angola, Australija, Brazilija, Didžioji Britanija, Kinija ir Rusija) komandos. Trys atrankos varžybų, kurios vyks Venesueloje, stipriausios ko mandos į A ir B grupes bus paskirs tytos liepos 8 d. – iškart po kvali fikacinio turnyro. Šiame atrankos turnyre kovos ir Lietuvos rinktinė. A grupėje žais JAV, Prancūzija, Argentina, Tunisas ir dvi atran kos varžybų nugalėtojos. B gru pėje varžysis Ispanija, Australija, Brazilija, Kinija, Didžioji Britanija ir viena atrankos varžybų dalyvė. Susirinkime taip pat nuspręs ta, kad 2013 m. pasaulio merginų jaunimo (iki 19 metų) čempio natas vyks Lietuvoje. „Mote rų krepšinio plėtojimas – viena strateginių Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) veiklos kryp čių. Turime puikiai veikiančius merginų krepšinio centrus, šie met labai išaugo Lietuvos mote rų krepšinio lygos (LMKL) lygis, – sakė LKF generalinis sekreto rius Mindaugas Balčiūnas. 2013 m. 19-mečių vaikinų pla netos pirmenybės bus surengtos Čekijoje. VD inf.
12-ųjų Lietuvos stu dentų krepšinio ly gos (LSKL) pirme nybių finale dešim tą kartą čempio nais tapo Vytauto Didžiojo universite to (VDU) komanda.
Benefisas: VDU krepšininkai varžovams – jau daug metų neįkandamas riešutas.
Jubiliejinis VDU studentų triumfas Česlovas Kavarza c.kavarza@diena.lt
Arūno Juknevičiaus vadovauja mi kauniečiai lemiamoje dvikovo je, vykusioje Klaipėdoje, 86:71 nu galėjo vilniečius – Mykolo Romerio (MRU) universiteto krepšininkus. Kai VDU krepšininkai antrajame kėlinyje laimėjo tarpsnį 21:4 ir pa bėgo į priekį 15 taškų – 31:16, mažai kas tikėjosi, jog sostinės studentai ras jėgų atsitiesti. Tačiau Lauryno Samėno ir Pau liaus Dambrausko į priekį vedami vilniečiai po pertraukos išlygino rezultatą 49:49. Vis dėlto, nekeičiami MRU ly deriai pavargo lakstyti kosminiu greičiu, o daugiau lygiaverčių žai dėjų turintys daugkartiniai čem
pionai,dar kartą pabėgę į prie kį, šventė įtikinamą pergalę. Po finalinės sirenos kauniečiai guodė varžovus vilkėdami čem pioniškus pilkos spalvos marški nėlius su užrašu: „Jie vėl laimėjo.“ „Malonu, kad dešimt sezonų esame nenugalimi. Apvalus ir gra žus skaičius. Vyrai dar kartą įrodė, kad jie verti vadintis čempionais. VDU komanda dar kartą patvirti no, kad turi nugalėtojų mentalite tą“, – džiaugėsi A.Juknevičius. Treneris neslėpė, kad perga le džiaugtis ilgai negalės – gegu žės 16–20 d. Helsinkyje (Suomija) laukia SELL žaidynės, o liepą reikės vykti į Ispanijoje rengiamas Euro pos universitetų žaidynes. MRU komandos strategas Vy tautas Poteliūnas apgailestavo, kad
jo komandos nariams nepavyko nu vainikuoti daugkartinių čempionų. „Turėjome tokį tikslą, tačiau šį kart nepavyko. Rungtyniavome banguotai. Norėjome parodyti na gus, tačiau pritrūkome jėgų. Netu rime tiek daug, kiek turi VDU eki pa, lygiaverčių krepšininkų. Galbūt kitąmet pavyks pasiekti revanšą. Bent jau to giliai širdyje tikimės“, – sakė treneris. Daugelis finalą stebėjusiųjų ap gailestavo, kad MRU penketuke nebuvo Jono Valančiūno. Vidurio puolėjas būtų akivaizdžiai sustip rinęs vilniečių priekinę liniją ir fi nalą pavertęs dramatiškesniu. „VDU ekipa yra tapusi Lietuvos studentų krepšinio pažiba. Ši kau niečių pergalė – istorinė. Tikiuosi, kad ši komanda dar ne kartą perra
Vytauto Petriko nuotr.
Rezultatai VDU–MRU 86:71 (31:16, 16:19,
16:23, 23:11). P.Butkevičius 24, Š.Va siliauskas 21, Ž.Janavičius 9/L.Sa mėnas 16, P.Dambrauskas 13, A.Pe čiukevičius 12, G.Žylė 11. KU–ŠU 88:59 (25:7, 16:10, 27:25,
20:17). E.Lengvinas 21, J.Kazakaus kas 17, T.Maželis 12, V.Tarolis 10/ K.Artamonovas 26, J.Jucikas 12, A.Šikšnius 11.
šys ne tik Lietuvos, bet ir Europos ir net viso pasaulio istorijos pusla pius“, – žėrė komplimentus LSKL prezidentas Rimantas Cibauskas. VDU šalies studentų pirme nybes laimėjo 2001, 2002, 2004, 2005, 2007–2012 m. Penkis kartus (2006–2008, 2010, 2011m.) skynė nugalėtojų laurus Europos univer sitetų krepšinio čempionatuose. Bronzos medalius iškovojo Klai pėdos universiteto (KU) studentai, kurie mažajame finale net 88:59 įveikė blyškiai žaidusius Šiaulių universiteto (ŠU) krepšininkus.
Džiaugsmą apkartino svarstymai dėl ateities Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Užvakar iškilmingai uždarytas Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) sezonas. Šventėje pagerb tos visos šio sezono prizininkės – Kauno „VIČI-Aisčių“, Vilniaus „Ki birkšties-Tichės-IKI“ ir Kauno rajo no „Sirenų“ komandos bei geriau sios čempionato žaidėjos.
Naudingiausia LMKL sezono žai dėja išrinkta „Kibirkšties-Ti chės-Iki“ vidurio puolėja Ginta rė Petronytė, o rezultatyviausia šį sezoną tapo „Sirenų“ krepšininkė Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitie
nė, kuri vidutiniškai pelnydavo po 17,2 taško per rungtynes, o iš viso įmetė net 619 taškų. Geriausiai dėl atšokusių kamuo lių kovojo Sandra Baliutavičiūtė iš „Rūtos“ komandos. Ji per vieną mačą vidutiniškai sugriebdavo po 9,8 kamuolio, o iš viso atkovojo 371 kamuolį. „Kibirkšties-Tichės-Iki“ ameri kietė Sakellie Daniels pasibaigusia me LMKL čempionate atliko dau giausia rezultatyvių perdavimų (po 6,1 per rungtynes) ir perėmė dau giausiai kamuolių (po 3,3). Čempioniškuose šampano purs luose praėjusios savaitės pabaigoje išmaudytas „VIČI-Aisčių“ vyriau
siasis treneris Mantas Šernius apie ateinančius metus kalba nenoriai. Specialistas jau anksčiau buvo ne kartą užsiminęs, kad yra sulaukęs keleto įdomių ir viliojančių pasiū lymų iš vyrų klubinių komandų. Antrą kartą su Kauno koman da LMKL čempionu tapęs specia listas pripažino, kad šiemet iško votas titulas yra gerokai saldesnis ir kelia daugiau malonių emocijų. „Daug smagiau finalo seriją laimėti rezultatu 3:2, nei „sausai“. Pasku tinė pergalė yra pati saldžiausia“, – prisipažino specialistas. Pasak trenerio, šį sezoną kau nietės daug krito ir daugiau kėlė si. „Sezoną pradėjome dar praėjusį
rugpjūtį ir per visą šį laiką sužai dėme labai daug rungtynių. Da lyvavome Eurolygos, Baltijos ly gos, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės turnyre ir LMKL var žybose. Moterims toks krūvis tik rai yra didelis“, – pripažino spe cialistas. M.Šernius neslėpė nuoskaudos, kad miestą tarptautinėje arenoje ginančiai ekipai dabartinė miesto valdžia atsuko nugarą. „Situacija Kaune yra tokia, kad valdžia nebe palaiko moterų krepšinio. Ypač da bar valdantieji Kauną. Nežinau, ką jie galvoja. Jie mus draugiškai pa sikvietė į laikinąją sostinę, o dabar nuo mūsų nusisuko. Viskas pri
klausys nuo jų pozicijos – ar jiems reikia šio klubo, ar jį atiduos kaž kam kitam“, – mįslingai apie ko mandos ateitį kalbėjo treneris. Prieš sezoną Kauno meras And rius Kupčinskas stipriausiai Lie tuvos ekipai buvo pažadėjęs skirti pusę milijono litų paramos, tačiau praėjusį ketvirtadienį jo vadovau jama miesto savivaldybė „VIČIAistėms“ už 2011–2012 m. sezoną atseikėjo vos 100 tūkst. litų. Vien už miesto savivaldybei pri klausančios sporto halės nuomą, kur vienintelė Lietuvos komanda Eurolygoje žaidė šio turnyro sa vo namų rungtynes, klubas šiemet sumokėjo 84 tūkst. litų.
11
trečiadienis, gegužės 2, 2012
sportas
Golfo senbuviams – 13-mečio pavyzdys Naujasis sezonas Sostinių golfo klube (SGK) prasidėjo staigmena: „Chivas Open“ 1-osios grupės žaidėjų varžy bas laimėjo 13-metis Gediminas Markevičius.
Gediminas Grėsius, Romas Poderys Sulaukė dalyvių antplūdžio
Nors tarp sezono atidarymo tur nyro dalyvių buvo labiau patyru sių golfo žaidėjų, tačiau G.Mar kev ič ius patvirt in o savo, kaip vien o pers pektyv iaus ių jaun ų jų golfo žaidėjų, vardą ir pasie kė geriausią rezultatą tarp turin čiųjų aukščiausią meistriškumo įvertinimą – surinko 43 steibl fordo taškus. „Žiemą daug treniravausi, todėl tikėjausi nugalėti. Nebuvo leng va, šis aikštynas – kalnuotas, bet buvo puikios oro sąlygos. Manau, kad ši mano pergalė šiemet – ne paskutinė. Keliausiu po visą pa saulį ir dalyvausiu vaikų varžy bose“, – po varžybų sakė jauna sis vilnietis. G.Markevičius aplenkė 18-me tį vilnietį Žilviną Kvedaravičių (38 taškai) ir Lietuvos golfo federacijos (LGF) viceprezidentą kaunietį Ri čardą Mačiulaitį, kuris surinko taip pat 38 taškus. „Chivas Open“ turnyre pagal „shot gun“ formatą jėgas išmėgi no 88 žaidėjai, nors teorinis stan dartinis maksimalus žaidėjų skai čius šiam formatui yra 72 žaidėjai. Buvo atsižvelgta į didelį susido mėjimą varžybomis, nes golfo en tuziastai atvyko ne tik iš Kauno bei Vilniaus, bet ir Klaipėdos, Drus kininkų, taip dar kartą patvirti nę, kad SGK šiuo metu yra Lietu vos golfo Meka. Prieš apdovanojimų ceremoniją tylos minute buvo pagerbtas buvęs aktyvus SGK narys ir golfo mylėto jas Mindaugas Šertvytis.
Kviečia golfo turistus
SGK generalinis direktorius Ginta ras Didžiokas teigė, kad šiemet klu bo veikla vyks keliomis kryptimis.
Gintaras Didžiokas:
Daug dėmesio skiria me aikštyno priežiū rai, kad Lietuva turė tų visus tarptautinius standartus atitinkan čią varžybų bazę. „Rengdamiesi naujam sezonui pagražinome aikštyną, pagerino me visą infrastruktūrą. Siekiame, kad kasmet vis daugiau žmonių su sidomėtų golfu kaip puikia laisvalai kio leidimo forma, galimybe pabūti kartu visai šeimai. Norime įrodyti, kad tai nėra prabangi pramoga. Be to, daug dėmesio skiriame aikštyno priežiūrai, kad Lietuva turėtų visus tarptautinius standartus atitinkan čią varžybų bazę, kurioje žaisti būtų įdomu“, – kalbėjo G.Didžiokas. Anot SGK vadovo, viena pro blemų ta, kad iki šiol Lietuva buvo per mažai žinoma golfo turistams.
„Mūsų nebuvo vadina majame pasaulio gol fo turizmo meniu. Tai – globalus, specifinis verslas. Daug keliaujančių golfo žaidėjų yra Skandinavijoje, pirmiausia Suomijoje ir Švedijoje, taip pat Vokietijoje, Olandijoje ir, žinoma, Didžiojoje Britanijoje. Pernai žen gėme pirmuosius žingsnius – pra dėjome skelbti apie save. Rezulta tai nuteikia optimistiškai, – dalijosi mintimis G.Didžiokas. – Aukšto ly gio servisas, patogus susisiekimas, patrauklios kainos – dar ne visi mū sų koziriai. Europos komisija įvardijo Lietuvą tarp 17-os švariausių pasau lio valstybių. Natūrali gamta ir svei kas maistas – tai taip pat išskirtiniai mūsų šalies pranašumai.“ Pasak G.Didžioko, didžiausi ir reikšmingiausi 2012-ųjų SGK tur nyrai – tradiciniai, kuriems pra dedama rengtis dar neprasidėjus sezonui: gegužės 19–20 d. – LGF taurės varžybos, birželio 9-ąją – „Lexus“ taurė ir liepos 7–8 d. – Karaliaus Mindaugo taurė. Koziris – kokybė
SGK aikštyno vadovas Donatas Puodžiukynas tvirtino, kad gau sus „Chivas Open“ turnyro daly vių būrys – ne staigmena. – Pastaraisiais metais į sezono ati darymo varžybas atvyksta maždaug 90 žaidėjų. Kartais daugiau klu bo narių, kartais svečių iš kitų klu bų, o šį kartą – mišrus kolektyvas. Džiugu, kad mus renkasi ir kitų klu bų nariai. Manau, tai jie daro neat sitiktinai: mūsų aikštynas – vienas geriausių šalyje. Mūsų klubo veik la taip pat vertinama aukščiausiais pažymiais, – sakė D.Puodžiukynas.
Trofėjus: G.Markevičius pagrindiniu prizu – planšetiniu kompiuteriu
– džiaugėsi su tėčiu Vytautu.
– Ko tikitės iš šio sezono? – Stengsimės, kad mūsų turnyrai būtų dar masiškesni ir kokybiškesni – organizaciniu, teisėjavimo bei ki tais požiūriais. To sieksime bendra darbiaudami su federacija ir kitais klubais. Tikimės, kad klubo narių skaičius padidės 20 proc. Daugėja jaunimo, pirmiausia – vaikų. Tai – federacijos inicijuoto projekto mo kyklose rezultatai. Latvijoje ar Esti joje jie geresni, nes jų golfo mokyklos turi sukaupusios daugiau patirties. Tikimės, kad po trejų metų ir Lietu voje bus panaši padėtis. – Ar daugėja jūsų klubą lankan čių užsieniečių? – Mes buvome dviejose tarptauti nėse parodose – Turkijoje ir Suo mijoje. Užmezgėme ryšius ir jau sulaukėme didelio susidomėjimo, pirmiausia – iš skandinavų. Jei pa lygintume su 2011-aisiais, išanks tinių paraiškų šiemet – gal net de šimt kartų daugiau. Specialus prizas – olandui
Konkurencija: dėl „Chivas Open“ prizų varžėsi ir 12 moterų.
Laimono Ciūnio (laimonofoto.lt) nuotr.
Specialų „Diena Media News“ įsteigtą prizą už smūgį arčiau siai duobutės pelnė trečius metus į Lietuvą užsukantis olandas Tho mas Bassas. „Nesitikėjau, kad man taip pasi seks, tačiau visada reikia stengtis, nes bandydamas niekada nepralai mėsi. Tai, kad kamuoliukas nukris labai arti duobutės – per 1 m ir 62 cm, supratau vos palietęs jį lazda. Stengsiuosi laimėti ir ateityje, nes širdyje esu nugalėtojas“, – teigė svečias iš Olandijos. T.Bassas maloniai nustebo ga vęs dovanų Romualdo Požerskio ir Romualdo Rakausko albumą „Legendiniai „Žalgirio“ vyrai“ su Arvydo Sabonio autografu ir už tikrino, kad knyga ras garbingą vietą jo asmeninėje bibliotekoje, juo labiau kad pono Tomo žmona yra lietuvė.
Statistika Naują sezoną pradėjo ir kit i šal ies golfo aikšt ynai – Europos centro golfo klubo (ECGK), Viln iaus „The V Golf Club“, Klaipėdos „Nat ional Golf Resort“ ir Drusk in ink ų „Vil kės“ golfo klubo. „Chivas Open“
1-oji kategorija: 1. Gediminas Mar kev ič ius – 43 steiblfordo taškai, 2. Žilvinas Kvedaravičius – 38, 3. Ri čardas Mačiulaitis – 38. 2-oji kategorija: 1. Valdas Katkevi čius – 41, 2. Edmundas Antanait is – 39, 3. Carin Wijkstrom – 38. 3-ioji kategorija: 1. Rasa Ramonai tė – 54, 2. Tadas Krasaitis – 51, 3. Jo nas Pundzius – 42. „Majonezo „Vilnius“ taurė“
1-oji kategorija: 1. Juozapas Bud rik is – 43, 2. Arūnas Bagdonas – 38, 3. Olegas Martyniukas – 37. 2-oji kategorija: 1. Lukas Baranaus kas – 50, 2. Sergejus Martynovas – 46, 3. Alg imantas Baltramonaitis – 43. 3-ioji kategorija: 1. Valentinas Be lousovas – 33, 2. Vygantas Keras – 30, 3. Arūnas Stankevičius – 30. Moterys: 1. Džeralda Kondratienė – 42, 2. Zita Jak imavičienė – 40, 3. Gi lė Bitė Starkutė – 26. „NGK“ sezono atidarymo taurė
1-oji kategorija: 1. Edmundas Ged minčius – 43. 2-oji kategorija: 1. Vainius Kaunie tis – 40. 3-ioji kategorija: 1. Vytautas Zaue ras – 48. Moterys: 1. Daiva Mumgaud ienė – 38. „The V Golf Club“ sezono atida
rymo taurė 1. Algis Vaškelis ir Arūnas Pemkus – 76 (62,75), 2. Maja Leo ir Sirkka Wal linas – 76 (66,25), 3. Alfonso Rivera ir Stephenas Wardas – 81 (67,5).
12
trečiADIENIS, gegužės 2, 2012
pasaulis
200 žmonių
žuvo ar dingo Indijoje per staigią audrą nuskendus keltui.
Darbininkų demonstracijos
Netikėta mirtis
Tarptautinės darbo dienos demonstracijos vakar nuvilnijo per visą Europą. Didelį poli tinį atspalvį maršai turėjo Prancūzijoje, ku ri ateinantį sekmadienį rinks prezidentą, ir Graikijoje, kur tą pačią dieną vyks parla mento rinkimai. Maskvoje demonstracijoje dalyvavo prezidentas Dmitrijus Medvede vas (nuotr.) ir premjeras Vladimiras Puti nas, kurie po eitynių darbininkų šventę pa minėjo sostinės alaus bare.
26 metų Norvegijos plaukikas Dale’as Oe nas, 2011 m. Šanchajuje pelnęs pasau lio čempiono titulą, pirmadienį buvo ras tas negyvas duše Jungtinių Valstijų Flags tafo mieste, kur atvyko treniruotis. Medi kai aiškinasi, kodėl jaunam sportininkui sustojo širdis. D.Oenas 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse laimėjo sidabro me dalį, iš jo buvo tikimasi gerų rezultatų ir šių metų olimpiadoje Londone.
ES politikai dėl bu vusios premjerės Julijos Tymošenko sumušimo skelbia boikotą Ukrainai, o šios šalies vadovai ragina nesiimti Šal tojo karo taktikos.
Mėlynės: J.Tymošenko tvirtina, kad ją sumušė prižiūrėtojai, bet kalėjimo administracija tai neigia.
AFP nuotr.
Futbolo diplomatija: ES boikotuoja Ukrainą Iš kur atsirado mėlynės?
Vokietijos prezidento Joachimo Gaucko atsisakymas vykti į Ukrai nos rengiamą Centrinės Europos viršūnių susitikimą Jaltoje sukėlė grandininę reakciją. Dalyvauti ren ginyje atsisakė Čekijos preziden tas Václavas Klausas, Europos Ko misijos pirmininkas José Manuelis Barroso ir dar keleto šalių vadovai. J.M.Barroso taip pat pareiškė ne vyksiantis į Ukrainą stebėti Euro pos futbolo čempionato rungtynių. Ar boikotuoti čempionatą, svarsto ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Įtampa tarp ES ir Kijevo kilo dėl buvusios Ukrainos premjerės ir Oranžinės revoliucijos lyderės J.Tymošenko, kuri atlieka septyne rių metų kalėjimo bausmę už įga liojimų viršijimą. Politikė paskelbė bado akciją teigdama, kad buvo su mušta kalėjimo prižiūrėtojų. Gene
ralinė prokuratūra tvirtina, jog mė lynės ant jos kūno atsirado ne nuo smūgių kumščiais arba kojomis. Dukra ragina protestuoti
J.Tymošenko šeima vakar paskel bė nuogąstaujanti dėl jos sveikatos, nes kalinama buvusi premjerė jau dvyliktą dieną tęsia bado streiką. Opozicijos lyderės duktė Jevhe nija Tymošenko sakė, kad pareigū nai neleido jai per gegužės 1-osios šventes kalėjime aplankyti moti nos, ir paragino ukrainiečius parei kalauti savo lyderių pasiaiškinti. „Mama badauja 12 dienų. Mes la bai nerimaujame dėl jos sveikatos, – sakoma Jevhenijos pareiškime, kurį ji paskelbė motinos interneto sve tainėje. – Dabar – šventės, mums neleidžiama su ja pasimatyti ir mes nė nenumanome, kas tuo tarpu gali įvykti. Mes itin susirūpinę.“
J.Tymošenko paragino ukrai niečius pakilti ir protestuoti neat siliekant nuo ES valstybių reiškia mo susirūpinimo dėl elgesio su jos motina. „Jei Viktoro Janukovyčiaus (Uk rainos prezidento – red. past.) re žimas taip padarė buvusiai prem jerei, įsivaizduokite, ką jis gali padaryti kiekvienam iš jūsų“, – ra šė 32 metų Jevhenija. Šaltojo karo metodai?
Pats prezidentas V.Janukovyčius kol kas tyli ir nėra paskelbęs jokio viešo pareiškimo apie J.Tymošen ko bado streiką. Tačiau Ukrainos užsienio rei kalų ministerijos atstovas Olegas Vološynas perspėjo Vokietiją ne taikyti Šaltojo karo taktikos Euro pos 2012 m. futbolo čempionatui. „Nenorėtume manyti, kad Vokieti
Dukra į Vilnių neatvyks Buvusios Ukrainos premjerės Ju lijos Tymošenko dukra Jevhenija pranešė neatvyksianti į parlamen tinio demokratijos forumo rengia mą konferenciją Vilniuje ketvirta dienį, kaip buvo planuota.
Pavoj us: dukr a
Jevh en ij a (nuotr.) ir kiti šeimos nariai baiminasi dėl J.Tymošenko gy vybės. „Scanpix“ nuotr.
„Taip, mums ką tik pranešė, kad J.Tymošenko neatvyksta dėl mo tinos ligos“, – BNS pirmadienį sakė viena renginio organizatorių Viktorija Bražiūnaitė. Šiame renginyje laukiama daug aukšto rango svečių – buvu sio kandidato į JAV prezidentus Johno McCaino, vieno iš Rusijos opozicijos lyderių Boriso Nem covo, Baltarusijos opozicijos ly derio Anatolijaus Lebedkos, kitų šalių atstovų. Lietuvai konferen cijoje atstovaus Seimo pirmininkė Irena Degutienė, užsienio reika lų ministras Audronius Ažubalis, Seimo Užsienio reikalų komite
to pirmininkas Emanuelis Zinge ris, europarlamentaras Vytautas Landsbergis ir kiti. Į renginį taip pat buvo kviesti buvęs Europos Parlamento vado vas Jerzy Buzekas, Gruzijos, Uk rainos ir Moldovos parlamentų vadovai, judėjimo „Rusijos pa sirinkimas“ lyderis Vladimiras Ryžkovas, tačiau jie pranešė ne galėsiantys atvykti. Seime rengiamoje tarptautinė je konferencijoje „Parlamentarų vaidmuo stiprinant Rytų Euro pos demokratines valstybes: ke lias į demokratinę visuomenę“ bus kalbama apie Rytų Europos valstybių demokratizacijos per spektyvas, ypatingas dėmesys bus skiriamas šio regiono politiniams įvykiams ir tarptautinės integra cijos bei bendradarbiavimo iššū kiams ir vizijoms. BNS inf.
jos politiniai lyderiai gali atgaivin ti Šaltojo karo metodus ir paversti sportą politikos įkaitu, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė O.Volo šynas. – Norėtume manyti, kad čia kalbame tiesiog apie klaidingą ži niasklaidos pranešimą.“
Olegas Vološynas:
Nenorėtume many ti, kad Vokietijos po litiniai lyderiai gali atgaivinti Šaltojo ka ro metodus ir spor tą paversti politikos įkaitu.
Vokietijos žurnalas „Der Spie gel“ rašė, kad kanclerė A.Merkel svarsto boikotuoti visas Vokieti jos nacionalinės rinktinės rungty nes Ukrainoje ir to paties tikėtųsi iš savo ministrų. Garsiausio šalies futbolo klubo Miuncheno „Bayern“ prezidentas Uli Hoenessas tame žurnale taip pat paskelbė neįprastą raginimą Europos futbolo asociacijų sąjun gos (UEFA) prezidentui Micheliui Platini spausti Ukrainos valdžią dėl J.Tymošenko. Perkelti čempionato neįmanoma
Iš Vokietijos politikų lūpų netgi pasigirdo raginimų perkelti Euro pos futbolo čempionato rungtynes iš Ukrainos į kitas šalis – Lenkiją, Austriją arba Vokietiją. Bundesta go narė Gabriele Fograscher ir ki ti deputatai paprašė UEFA išsiaiš kinti, ar tokia galimybė yra. Tačiau UEFA atstovas Martinas Cullenas pareiškė, kad tai neįmanoma. „Padaryti tai per tokį trumpą laiką yra tiesiog nerealu, – sakė jis
Vokietijos laikraščiui „Süddeuts che Zeitung“. – Jeigu turnyras dėl kokių nors priežasčių negali įvykti, lieka tik viena galimybė – nukelti jį kitiems metams.“ Milicijos savivalė
Žmogaus teisių organizacija „Am nesty International“ artėjant Eu ropos futbolo čempionatui at kreipė dėmesį į kitą problemą – Ukrainos milicijos savivalę. Vie nas pastarųjų incidentų, kuris su kėlė nerimą žmogaus teisių gynė jams, įvyko Lvove balandžio 21 d. Per ginčą viename bare buvo sulai kyti du jaunuoliai. Vaizdo kamero mis užfiksuota, kaip šeši milicijos pareigūnai paleido ašarines dujas, sumušė vyriškius ir atėmė iš jų stambią pinigų sumą. Sulaikytie ji buvo pristatyti į milicijos skyrių ir laikomi 12 valandų be medicinos pagalbos ir galimybės susisiekti su advokatais. Prokuratūra iš pradžių atsisakė kelti bylą pareigūnams, bet galiausiai buvo priversta tai pa daryti, kai nukentėjusiųjų advoka tai davė interviu vietos televizijai. Po šio interviu penki incidento da lyviai buvo sulaikyti, o šeštasis pa reigūnas atsigulė į ligoninę pareiš kęs, kad patyrė traumų. „Šis atvejis tapo dar vienu pa vyzdžiu, kaip dabartinė sistema palieka prasikaltusius milicinin kus nebaudžiamus. Valdžia imasi veiksmų tik po to, kai įsijungia ži niasklaida“, – pareiškė „Amnesty International“. Tačiau organizacijos vadovai ne mano, kad sportinis ir politinis Ukrainos boikotas duos rezultatų. „Amnesty International“ Vokie tijos skyriaus generalinis sekreto rius Wolfgangas Grenzas teigė, kad europiečiai turėtų nuvykti į Euro pos futbolo čempionatą ir atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į žmogaus teisių padėtį Ukrainoje. BNS, „Euronews“, „Deutsche Welle“ inf.
13
trečiADIENIS, gegužės 2, 2012
menas ir pramogos Vilniaus teatras „Lė lė“ paskutinį pava sario mėnesį pasi tinka besiruošda mas ypatingiems įvykiams: gegužę bus ne tik tradiciš kai spektakliais už kariaujama legen dinė Trakų pilis, bet ir minimas profe sionalaus lėlių teat ro Lietuvoje užgimi mas.
Žvilgsnis: spektaklis „Teiresijo krūtys“ leidžia ne tik pasinerti į meno kūrinių sapną-paveikslą, bet ir atpažinti šiandienos realijas bei iš jų pasi
juokti.
Kamilės Žičkytės nuotr.
„Lėlė“ prognozuoja karštą gegužę Lėlininkų gimtadienis
Gegužės 6-oji – profesionalaus lietuviško lėlių teatro gimtadienis. Tą dieną 1936 m. Kauno „Metro politen“ kino teatre buvo pirmą kartą suvaidintas dailininko Stasio Ušinsko spektaklis Antano Gustai čio „Silvestras Dūdelė“. Vilniaus teatras „Lėlė“ kasmet švenčia šią datą ir kviečia visus kartu prisi minti ištakas. Šiemet „Lėlė“ gimtadienį minės gegužės 5 d. Tądien bus parody ti du spektakliai suaugusiesiems – „Lėlės“ spektaklis „Jūratė ir Kas tautas“ (rež. V.Mazūras), pelnęs kontroversiško ir karnavališko re ginio epitetus, bei Klaipėdos lėlių teatro pastatymas „Šalia“. Kaip teigia „Lėlės“ meno vado vas Vilmantas Juškėnas, klaipė diškių spektaklis „žiūrovams siūlo rafinuotų plastinių sprendimų re ginį, grįstą absurdo teatro poetikos ir grotesko žanro principais. Tai – fantastinių vaizdų ir žaismingos vaidybos kupinas valandos truk mės kūrinys, ironiškai, kiek paro dijuojančiai atskleidžiantis vyrų ir moterų santykių problemas“. Taip pat šventės programoje – Klaipėdos lėlininkų atvežamos pa
rodos, skirtos Klaipėdos lėlių teat ro 20-mečio jubiliejui, atidarymas ir diskusija apie suaugusiesiems skirto lėlių teatro problemas. Pastarojoje dalyvaus žymus teat ro kritikas Konstantynas Borkows kis, kurio, kaip pats teigia, daly vavimas renginyje savaime yra atskiras žanras. Apie lėlių teatrą suaugusiesiems taip pat diskutuos lėlininkas Vitalijus Mazūras, daili ninkė Julija Skuratova, režisierė ir Klaipėdos lėlių teatro meno vado vė Gintarė Radvilavičiūtė, kiti lė lių teatro kūrėjai. Diskusiją ves Vil niaus teatro „Lėlė“ meno vadovas V.Juškėnas. Užkariauti Trakų pilį
Jau keturioliktą pavasarį „Lėlės“ kūrybinė komanda, apsiginklavu si lėlėmis ir dekoracijomis, traukia į Trakus ir su Trakų istorijos mu ziejumi rengia visos Lietuvos vaikų pamėgtas kultūrines ir edukacines ekskursijas į legendinę pilį, kur ga lima ne tik pasivaikščioti senovės lietuvių išmindžiotais koridoriais, bet ir patirti spektaklį neįprasto je aplinkoje, Lietuvos didžiojo ku nigaikščio Vytauto pilies Didžiojo je menėje.
A.Miežio paroda Šv. Jono gatvės galerijoje šiandien atidaroma tapytojo Andriaus Mie žio personalinė tapybos paroda. Jos kuratorius – Gunnaras Hinzas.
Parodoje eksponuojami 1998– 2012 m. sukurti darbai. Darbų at likimo technika – drobė, akrilas. Dailininkas gimė 1970 m. Vilniu je. Nuo 1993 m. gyvena ir kuria Kretingoje. Autorius yra suren gęs daugiau kaip 40 personalinių, respublikinių bei tarptautinių pa rodų ir 17 tapybos plenerų. A.Miežis dalyvavo parodose Lie tuvoje, Rusijoje, Danijoje, Italijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Suomijoje, JAV, Airijoje. 2001 ir 2011 m. laimė
jo rezidentūros stipendijas Vokie tijoje. Kaip teigia menotyrininkė Goda Giedraitytė, A.Miežio ban dymas pažvelgti į senuosius folk loro klodus naujai arba šiuolaikinio pasaulio akimis demonstruoja rea liai nesuderinamų dalykų koegzis tenciją, priešybių lauką, kontrastą, kurį lemia pakitusi bendražmogiš kų vertybių skalė. Iš pirmo žvilgsnio linksmi ir smagūs kūriniai iš tiesų išryškina šiandienės visuomenės skaudu lius, sugeba atskleisti tai, ką daž nai slepiame po idealizuoto pasau lio horizontais ar utopiškų vizijų bei nerealių svajonių skydais. VD inf.
Šiemet Vilniaus lėlininkai krauna spektaklių „Coliukė“ (Rež. R.Drie žis) ir „Pasaka apie vėžliuką“ (rež. A.Mikutis) lagaminus. Spektaklis „Coliukė“ – tai subtili ir melan choliška istorija, savo estetika įdo mi ir suaugusiesiems, o siužetu – vaikams. O „Pasaka apie vėžliuką“ – tai spektaklis, kuriame žiūrovus jau daugiau kaip 15 metų džiugina išradinga scenografija, netikėtu hu moru nuspalvinta personažų trak tuotė ir aktorių improvizacijos.
Spektaklyje „Teire sijo krūtys“ veikian tis kioskelis „Utopia“ retoriškai svarstys, kiek laiko dar šypso sis ministras pirmi ninkas. Atvykti į šio renginio spektak lius „Lėlės“ teatras Vilniaus miesto ir apylinkių mokykloms bei darže liams gali pasiūlyti savo transpor tą, kuriuo mokiniai ir auklėtiniai gali būti nuvežti į Trakus ir atgal.
Modernizmo dvelksmas
Gegužės pabaigoje, 24 ir 27 d., Di džiąją teatro salę vėl užkariaus skardžiabalsis modernistų choras, sustyguotas režisieriaus Gintaro Varno. Spektaklis „Teiresijo krū tys“ leidžia ne tik pasinerti į me no kūrinių ir kūrėjų kuriamą atski rą sapną-paveikslą, bet ir atpažinti šiandienos realijas bei absurdą ir iš jų pasijuokti. „Pamenu, koks kilo, o gal tik buvo siekiama sukelti, ažiotažas po Lietuvos nacionalinio dramos spektaklio „Visuomenės priešas“ (rež. J.Vaitkus), kuris, kaip buvo teigiama, tiesiog sukrėtė įvairius valdžios atstovus, kaip jie stebė josi, buvo išmušti iš vėžių ir taip toliau. Net kai kurie politikos ap žvalgininkai nepasibodėjo aptar ti spektaklio kaip atskiro dėmesio verto politinio įvykio... Verčiau jau jie visi būtų nuėję į „Teiresijo krū tų“ spektaklį ir tada išsakę savo nuomonę: buvo tai paveiki saty ra ar ne... Tiesa, šią bėdą nesunku ištaisyti, bet pasiduoti intelektua linėms provokacijoms turbūt per nelyg didelė rizika, tiesa?“ – reto riškai klausė spektaklio recenzentė Agnė Patackaitė.
Kol spektaklyje „Teiresijo krū tys“ veikiantis kioskelis „Utopia“ retoriškai svarstys, kiek laiko dar šypsosis ministras pirmininkas, spektaklio „Muzikinė dėžutė“ ko manda ruošis savo melodijos pri statymui 21-ajame pasauliniame UNIMA kongrese ir tarptautinia me lėlių teatro festivalyje Čengdu mieste, Kinijos Liaudies Respub likoje. Įspūdingame renginyje, kuria me dalyvaus per 100 trupių iš 60 skirtingų pasaulio šalių, bus pa rodyta per 180 skirtingų pasiro dymų, aprėpiančių gatvės teatrą, šešėlių teatrą, marionečių teatrą, plastinį ir tarpdisciplininį meną, vyks ir parodos, forumai, paskai tos, spektaklių pristatymai, apdo vanojimai. O vos grįžusią „Muzikinės dė žutės“ komandą geografinių lai mėjimų paieškose pakeis „Lėlėje“ kuriamo naujo spektaklio „Me teo“ (rež. A.Ivanova-Brašinska ja) kolektyvas, kūrybinio proceso pakviestas parodyti kolegoms lė lininkams į Balstogėje, Lenkijo je, organizuojamą tarptautinį lėlių teatro mokyklų festivalį. VD inf.
14
trečiADIENIS, gegužės 2, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39. Kada? Gegužės 3–9 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Rašytojų klube, K.Sirvydo g. 6. Kada? Gegužės 11 d. 17 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Pamėnkalnio galerijoje, Pamėnkalnio g. 1. Kada? Iki gegužės 18 d. Kiek? Nemokamai.
Smulkmenų menas
Bendras knygų pristatymas
Rūstus pasaulis
Galerijos „Vartai“ peržiūrų kambaryje rytoj bus pristatyta Timo Kliukoito objektų instaliacija. 2010 m. Dailės akademijoje baigęs freskos mozaikos bakalaurą, Timas pastaruoju metu iš rastų, do vanotų ar sendaikčių turguose pirktų daiktų preciziškai konstruo ja nedidelius objektus, kabinamus ant sienos.
Du draugai poetai ir dvi knygos. Toks vakaras šį mėnesį vyks Vil niuje. Rimvydas Stankevičius (nuotr.) pristatys knygą „Ryšys su va daviete“, o Gintaras Bleizgys – „Sodas“. Rašytojų klubo rengiama me poezijos vakare taip pat dalyvaus šių knygų redaktorius Aidas Marčėnas, poetas, bardas Domantas Razauskas.
13-oje personalinėje dailininko Alono Štelmano parodoje „Aušros belaukiant“ demonstruojamuose peizažuose dominuojantys keli skurdūs elementai skleidžia neramios būties išgyvenimus, iš jaus minės gelmės kelia autentiškai patirtas slogaus laukimo akimir kas, vienatvės ir rūstaus pasaulio vaizdus.
Kur? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. Kada? Gegužės 4 d. 18.30 val. Kiek? 28–73 litai.
Kur? Galerijoje „Kunstkamera“, Ligoninės g. 4. Kada? Iki gegužės 12 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? „Raganiukės teatre“, S.Stanevičiaus g. 24. Kada? Gegužės 5 d. 16 val. Kiek? 18 litų.
Kur? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. Kada? Gegužės 5 d. 19 val. Kiek? 23–63 litai.
I.Stravinskio kūrinio premjera
Nematytas P.Gailiaus Klasikinė „Pelenės“ darbų ciklas istorija
Tikra šventė džiazo gurmanams
Pirmą kartą Lietuvoje bus atlikta Igorio Stravins kio „Svadebka“ – choreografinės scenos su daino mis ir muzika. Tai choro „Vilnius“ ir Rusijos šiuo laikinio šokio trupės „Provincialnyje tancy“ pro jektas.
Parodoje „Liuksemburgo sodai“ publikai prista tomas iki šiol niekur nerodytas žymaus išeivi jos menininko Prano Gailiaus tapybos darbų cik las, išsiskiriantis jaunatviška nuotaika ir linksmu, ryškiu koloritu.
Liet uvos klausytoj ai turės unikal ią gal imy bę išvysti pripažintą džiazo dainininkę iš JAV Anną Marią Flechero, kuri visame muzikos pa saulyje garsėja kaip ryškaus ir rimto džiazo at likėja.
Režisierės Ritos Urbonavičiūtės spektaklis „Pe lenė“ – tai pasaka, kurioje vaidina klasikinės ma rionetės, vaikai susipažins su Pelene, jos pamo te ir įseserėmis, Princu, karaliumi ir šmaikščiuo ju Peliuku.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (4) (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo! (k). 14.15 Ypatingas atvejis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Krašto spalvos. 19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (5). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Teisė žinoti. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LTV 19.20 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kung Fu Panda“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Lietuvos balsas (k). Finalinės kovos. 12.10 Nuo... Iki... (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kung Fu Panda“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.25 Karamelinės naujienos (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Veiksmo f. „Desperado“ (JAV, 1995 m.) (N-7). 0.45 „Specialioji Los Andželo policija“ (2) (N-7). 1.40 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Komedija „Garfildas 2“ (JAV, 2006 m.). 12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Būrys“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 „Geri vyrukai“. 0.05 „Melo teorija“. 1.05 „Kalėjimo bėgliai“. 2.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“ (3).
TV3
BTV
6.40 Teleparduotuvė. 6.55, 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.
LNK 19.19 val.
6.30 7.00 7.25 8.00 9.00
Televitrina. Žinios (k). „Auksarankiai“ (N-7). „Gyvenimo spalvos“. „Užkalnio 5“.
TV3 20.30 val.
10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Prajuokink mane“. 12.30 „Pavojingi susitikimai. Negailestingi rykliai“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Milijonieriai“. 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Tylos riba“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Prajuokink mane“. 21.25 „Karo vilkai. Likvidatoriai“ (N-14). 22.25 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.55 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Namų daktaras. 11.05 Ilgai ir laimingai. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Pigių pirkinių era“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.
BTV 22.25 val.
17.20 Lietuva tiesiogiai. 17.50 VTB Jungtinės lygos pusfinalio rungtynės. Kazanės „Uniks“ (Rusija)–Krasnodaro „Lokomotiv – Kuban“ (Rusija). Per pertrauką – Žinios. 20.00, 0.05 Reporteris. 20.47, 0.57 Orai. 20.50 VTB Jungtinės lygos pusfinalio rungtynės. Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva)–Maskvos CSKA (Rusija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus „Siemens“ arenos. 1.00 Dok. f. „Pigių pirkinių era“.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00 Olimpinės žaidynės. 10.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lagun Aro GBC“–„Gescrap Bizkaia“. 12.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–„Napoli“. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Udinese“–„Lazio“. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Napoli“–„Palermo“. 17.15 Futbolo dievai. 18.15 Olimpinės žaidynės. 18.30 Automoto. 19.00, 21.15, 23.10 Žinios +. 19.10 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Prienų „Rūdupis“. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios +). 21.25 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Maskvos CSKA. 23.20 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kazanės „UNIKS“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“.
lietuvos ryto tv 8.55 val.
15
trečiADIENIS, gegužės 2, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Studentai kviečia į meno festivalį Gegužės 3–5 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Teat ro ir kino fakulteto Sluškų rūmai (Kosciuškos g. 10) atveria savo duris kiekvienam smalsiam pilie čiui. Šiomis dienomis vyks Sluškų rūmų meno festivalis.
Sluškų rūmai, kuriuos kadaise gaubė barokinių rūmų aura, o dar vėliau dengė kalėjimo grotos, da bar yra ne tik visuomenei nepa žįstamas architektūrinis Vilniaus paminklas, bet ir daugelio jaunų ir talentingų menininkų antrie ji namai. Festivalyje kūrybiškai susipins teatras, muzika ir kinas į bend rą meninę dabarties Sluškų rūmų kuriamą istoriją. Renginių ciklą pradės Vaido Kublinsko režisuota popietė pagal Justino Marcinke vičiaus kūrybą „...turbūt galės“.
Sluškų rūmai – ne tik visuomenės neatrastas archi tektūrinis Vilniaus paminklas, bet ir daugelio jaunų bei talentingų meninin kų antrieji namai. Fotografijų parodos pristaty mas primins istorines Sluškų rū mų akimirkas, atskleis šiandienį architektūros ansamblio žavesį. Originalus festivalio atidarymo akcentas – teatralų suolelio ati dengimas. Festivalio lankytojai galės pa matyti tris intriguojančius spek taklius. LMTA Vaidybos ir režisū ros katedros diplomantai (kurso vadovės Silvija Krivickienė ir Da lia Storyk) parodys du spektak lius. J.D.Salingerio „Glasai“ at skleidžia Glasų šeimos jauniausio
vaiko Franės išgyvenimus ir dva sinius ieškojimus. Antrame spek taklyje pagal Maríos Irene Fornés „Dumblą“ išsiskiria ugningos scenos, kuriose juokas susipina su saviironija, drama su kome dija. Vaidybos ir režisūros kated ros bakalauro studijų antro kur so studentai (vadovė doc. Adrija Čepaitė) netikėtą atvirumą, isto rijas ir paslaptis žiūrovams dova nos spektaklyje „Monologai“. Visus tris vakarus publiką džiu gins muzikos garsai. Jaunų profe sionalių muzikų rankose gitaros, akordeono, tenorinės birbynės, perkusijos, kanklių, fleitų ir kitų instrumentų atliekamos melo dijos stebins netikėtomis impro vizacijomis. Tai Liaudies instru mentų ir akordeono katedros bei Džiazo katedros dėstytojų ir stu dentų dovana festivalio lankyto jams. Muzikos mokymo studijų cent ras ir Vilniaus folkloro ansamblis „Laukis“ (vadovė Lijana ŠarkaitėVilums) kviečia į popietę, kurio je bus prisiminti tradiciniai liau dies šokiai. Baigiamajame Sluškų rūmų me no festivalio renginyje svečiuo sis Lietuvos televizijos projek to „Triumfo arka“ dalyvis, Kauno valstybinio muzikinio teatro so listas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto ab solventas Egidijus Bavikinas. Bo hemiškus nuotykius žada Šoblės kino klubo filmų naktis. Festivalio organizatoriai nuo širdžiai kviečia gyvai pasižval gyti po architektūrinio paminklo erdves, prisiliesti prie turtingos Sluškų rūmų praeities, susipažin ti su šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojan čių ir kuriančių jaunų menininkų darbais. Tai nemokama muzikos, teat ro ir kino šventė visiems Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams. VD inf.
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI
SIŪLO DARBĄ UAB „Gaisrė“ priims į darbą tolimųjų reisų vairuotojus vežti krovinius cisternomis (ADR pažymėjimas – privalumas). Reikalinga CE kategorija. Kreiptis tel. (8 5) 260 2310, Vilnius. www.gaisre.lt.
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
UAB „IRDAIVA” reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai. Tel. 8 659 38 414, 8 659 38 480.
Pasiūlymas Jūsų kelionėms į Graikiją, Turkiją ir Ispaniją
946586
946665
UAB „VIADUKAS“ siūlo darbą elektrikui-remontininkui, kuris mokėtų remontuoti kėlimo mechanizmus. Reikalavimai: darbo patirtis ir atitinkami kvalifikacijos pažymėjimai. Darbo užmokestis pagal susitarimą. Esant reikalui darbuotojas gali būti apgyvendinamas. Tel. 8 615 29 327.
Prekyba Konditerijos įmonė ieško prekybos agento-prekių platintojo, turinčio B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, darbo patirties. Tel. 8 698 36 719. 950805
PASLAUGOS Kelionių Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593. 950621
Kitos Remontuojame ir montuojame santechniką, nuotekų šalinimo, vandens, šildymo vamzdynus ir įrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Valome kanalizaciją. Tel. 8 698 77 951. 948597
PARDUODA Automobilius ir detales Parduodu SUZUKI SX4 2007 m., 1.9 DDiS (88 kW). Visi privalumai, džipo kėbulas. Yra serviso ir eksploatacijos dokumentai. Būklė puiki. Rida 114 000 km. Tel. 8 686 80 733. 948723
ĮVAIRŪS Informuojame, jog Evaristas Kurlendskas (g. 1939 m.) sutartimi perleido UAB „Verslo kubas“ (į. k. 301842591) teisę į Marek Mazur (g. 1980) 1400 Lt skolą, pagal 2011 02 03 privataus buto panaudos sutartį. Skolininką raginama atsiskaityti per 3 d. po kreditoriaus viešos valios paskelbimo. Tel. 8 603 58 026. 949356
Informuojame, kad š. m. gegužės 11 d. 10 val. Pakovarniškių kaime, Migūnų seniūnijoje, Migūnų 7-oji g. Nr. 6 , SB „Migūnai“, skl. Nr. 128, bus atliekami žemės sklypo, kad. Nr. 415411020010, kadastriniai matavimai. Prašom gretimo sklypo, kad. Nr. 415411020267, savininką atvykti į savo žemės sklypą dėl ribų suderinimo. Rengėjas UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“, vykdytoja Ema Kozyreva, adresas Žalgirio g. 88507, Vilnius, tel. 8 659 55 152. E. paštas gtdarbai@gmail.com. 950918
ir muzikos šventę.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Kreta, Graikija gegužės 13 d. 3+* viešbutis, pusryčiai ir vakarienė 8 d. poilsinė kelionė nuo 1202 Lt Bodrumas, Turkija gegužės 4–25 d. 4* viešbutis, viskas įskaičiuota
Vilniaus apygardos teismas 2012 04 12 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „GP DIDMENA“, įmonės kodas 302509337, Gedimino pr. 64-84A, Vilnius. Nutartis įsiteisėjo 2012 04 24. Bankroto administratoriumi paskirta UAB Klaipėdos administratorių biuras, tel. (8 46) 310 494. Kreditorinius reikalavimus iki 2012 06 09 administratorius priima adresu Herkaus Manto g. 2/17, Klaipėda. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nutraukiamos visos sutartys, sudarytos su UAB „GP DIDMENA“. Su UAB „GP DIDMENA“ darbuotojais darbo sutartys nutraukiamos vadovaujantis LR darbo kodeksu ir LR įmonių bankroto įstatymu. Administratorius. 949953
8 d. poilsinė kelionė nuo 1475 Lt Maljorka, Ispanija birželio 9 d. 3* viešbutis, su pusryčiais 8 d. poilsinė kelionė nuo 1686 Lt Kuro mokestis – 120 Lt / asmeniui mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas. Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
949175
Kita
Dovana: LMTA auklėtiniai miestiečiams žada surengti puikią teatro
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
KELIONĖS AUTOBUSU Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, Šiauliai, Kryžių kalnas (05.12.) Kaina – 75 Lt Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, 3 autentiški Lietuvos dvarai (05.12.) Kaina – 80 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – kaina 95 Lt Šiaurės Italija (polsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1652 Lt Turkija, Antalija – nuo 1342 Lt EGZOTINĖS KELIONĖS Indonezija nuo 4400 Lt Maldyvai nuo 6445 Lt
Malaizija nuo 5690 Lt Australija nuo 10200 Lt Brazilija–Argentina nuo 6220 Lt JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt Jordanija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Praha nuo 606 Lt Milanas – 695 Ženeva – 721 Lt Tel Avivas – 881 Lt Pekinas – 1911 Delis – 1719 Lt Tokijas – 1917 Puketas – 2300 San Franciskas – 2413 KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Italija, Kroatija, Graikija, Turkija (iš Venecijos, 8 dienos), nuo 1691 Lt Ispanija, Portugalija, Madeira, Tenerifė (iš Barselonos, 10 dienų) – 2383 Lt Italija, Turkija, Kipras, Izraelis, Egiptas (iš Romos, 12 dienų) – 2626 Lt VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt; Baltarusiją – nuo 85 Lt
Orai
Vasariškus karščius artimiausiomis dienomis keis vėsesni orai. Lietaus tikimybė išlieksa maža iki penktadienio, o pragiedrėjusiomis naktimis kai kuriuose rajonuose numatomos šalnos. Dienomis termometrai rodys įprastą šio laikotarpio temperatūrą, apie 15–20 laipsnių šilumos, naktimis bus 4–9 laipsniai šilumos.
Šiandien, gegužės 2 d.
+16
+16
Telšiai
+16
Šiauliai
+16
Klaipėda
Panevėžys
+18
Utena
+18
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
5.37 20.55 15.18 16.08 3.39
123-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 243 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
+19
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +26 Brazilija +27 Briuselis +14 Dublinas +13 Kairas +28 Keiptaunas +19 Kopenhaga +18
Londonas +15 Madridas +19 Maskva +14 Minskas +19 Niujorkas +19 Oslas +19 Paryžius +17 Pekinas +30
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+18
Alytus
1–4 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+12
+19
+15
+6
3
+14
+20
+15
+9
2
+17
+19
+15
+6
4
ketvirtadienį
penktadienį
1519 m. mirė italų skulptorius, dailininkas ir mokslininkas Leonardo da Vinci. 1859 m. gimė Jerome’as K. Jerome’as, anglų rašytojas, humoristas. 1873 m. gimė diplomatas, poetas Jurgis Baltrušaitis. 1903 m. gimė amerikiečių pediatras Benjaminas Spockas. 1936 m. Indijoje gimė britų popdainininkas Engelbertas Humperdinckas.
1947 m. mirė rašytojas Petras Cvirka. 1953 m. gimė osetinų kilmės Rusijos dirigentas Valerijus Gergijevas. 1955 m. gimė italų dizainerė Donatella Versace. 1984 m. gimė futbolininkas Saulius Mikoliūnas. 1985 m. gimė Anglijos dainininkė Lily Allen. 2011 m. Pakistane nukautas „Al Qaedos“ lyderis, teroristas, kaltintas dėl Rugsėjo 11-osios teroro akto JAV, Osama bin Ladenas.
1975 m. Anglijoje gimė futbolininkas Davidas Beckhamas.
Šią savaitę laimėkite Dianos Peterfreund knygą „Labas rytas“ pagal Aline Brosh McKennos kino filmo scenarijų. Ką tik iškepta pramoginės ryto laidos prodiuserė Bekė Fuler prisivilioja legendinį žinių vedėją Maiką Pomerojų. Tiesa, Maikas kategoriškai atsisako taukšti apie madą, orą ar liežuvauti apie garsenybes. Tai jis palieka daryti savo nepakenčiamai partnerei, buvusiai grožio karalienei Kolinai Pek. Kol laidos vedėjai riejasi, Bekė užmezga romaną su žaviu prodiuseriu Adamu Benetu. Tačiau darbo problemos vis nesibaigia, o Maiko ir Kolinos konfliktai tiesioginiame eteryje tik aštrėja. Bekei tenka grumtis dėl ryto laidos likimo, darbo, reputacijos ir netgi meilės...
gegužės 8 d. Praėjusios savaitės nugalėtojas – Stasys Steišūnas. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: mergišius (pirmadienis), fontanas (antradienis), protesto nota (trečiadienis), žaidimas (ketvirtadienis), sveikata (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Atanazas, Eidmantas, Gytis, Meilė
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį,
+19
+19
Praha +28 Ryga +14 Roma +23 Sidnėjus +21 Talinas +12 Tel Avivas +25 Tokijas +18 Varšuva +28
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Su nostalgija prisiminsite savo jaunystę, malonius praeities įvykius. Bendraujant gali kilti nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Jautis (04 21–05 20). Geras laikas kurti planus, nes būtent dabar aiškiai matote visas alternatyvas. Nebijokite imtis iniciatyvos, nes šiuo metu pavyks teisingai apsispręsti. Nesidalykite savo paslaptimis su oponentais ar konkurentais. Dvyniai (05 21–06 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas nekels rūpesčių. Pasimėgaukit ramybe, neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Vėžys (06 22–07 22). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiems ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Liūtas (07 23–08 23). Jausitės prislėgtas dėl savo gyvenimo. Manysite, kad sėkmė nusisuko nuo jūsų. Susikivirčijus galimas emocijų protrūkis. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Sėkmingas laikas. Apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik pasistenkite pasilaikyti savo nuomonę ir įžvalgas, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Svarstyklės (09 24–10 23). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Skorpionas (10 24–11 22). Sveika nuovoka padės apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, nebekartokite senų klaidų. Šaulys (11 23–12 21). Karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio jums tikrai nestinga. Gerai jausite tendencijas ir sėkmingai pasirinksite tinkamą kelią. Laikas žengti į priekį. Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite šeimos paramą, o namai atrodys saugiausia vieta. Palankus metas rimtiems pokyčiams ir asmeniniame gyvenime, ir darbe. Vandenis (01 21–02 19). Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų, todėl nieko keista, kad svajosite apie poilsį, atostogas.