2012-05-03 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

„Sno­ro“ bank­ro­tą nag­ri­nė­jan­čios Sei­mo ko­mi­si­jos na­riai pa­si­ge­do V.Va­si­liaus­ko nuo­šir­du­mo.

Lietuva 5p.

ketvirtADIENIS, gegužės 3, 2012

Ne­rin­gos me­ras A.Vin­kus – vers­lių mo­te­rų fo­ru­mo glo­bė­jas.

Klaipėdos verslas 9p.

102 (19 403)

Ne­ti­kė­tai Af­ga­nis­ta­ne ap­si­lan­kiu­sį B.Oba­mą ta­li­bai iš­ly­dė­jo sprog­di­ni­mais.

Pasaulis 13p.

Sve­ti­ma sko­la vir­to sa­va Net ir skru­pu­lin­gai są­skai­tas už ko­mu­ na­li­nes pa­slau­gas mo­kan­tis žmo­gus neap­sau­go­tas nuo sko­li­nin­ko da­lios.

Klai­pė­die­tį iš­ti­ko šo­ kas, kai jis vie­ną die­ ną ga­vo ant­sto­lių raš­tą su pra­ne­ši­mu, kad teis­mas jam pri­ tei­sė su­mo­kė­ti sve­ ti­mą sko­lą.

Kaina 1,30 Lt

„Mes, lie­tu­viai, esa­me pa­tys gud­riau­si.“ „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nio trans­por­to“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis ža­vė­jo­si tau­tie­čių su­ge­bė­ji­mu „apei­ti“ tei­sės ak­tus.

2p.

Pa­rei­gos – už vie­ną pa­ra­šą Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Kai ku­rie kan­di­da­tai į se­niū­nai­ čius ne­si­var­gi­no rink­ti juos pa­lai­ kan­čių gy­ven­to­jų pa­ra­šų ir sa­vi­ val­dy­bei pri­sta­tė vos po vie­ną. Ta­ čiau tai jiems ne­sut­ruk­dė iš­ko­vo­ti nau­jas pa­rei­gas.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Kal­tas – už akių

„Sko­li­nin­ku teis­mas ma­ne pri­pa­ži­ no už akių. Nie­kas ma­nęs ne­klau­sė: sko­lin­gas aš ar ne. Ga­vau raš­tą per de­šimt die­nų su­mo­kė­ti sko­lą. Net ne­ži­no­jau, kad toks teis­mas įvy­ ko“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tis Igo­ris (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma).

Prieš pen­ke­rius me­tus mi­rus mo­ti­nai, vy­ras ta­po vie­nu pa­li­ki­ mo pa­vel­dė­to­jų. „Dvie­jų kam­ba­rių bu­tą mo­ti­ na pa­da­li­jo per­pus – man ir se­se­ riai. Ma­no nuo­sa­vy­bė yra įtvir­tin­ ta teis­mo spren­di­mu. Aš val­dau 25 kv. met­rus dvie­jų kam­ ba­rių bu­te.

4

Tei­sė: dėl dau­gia­bu­čių ad­mi­nist­ra­to­riaus klai­dos klai­pė­die­čio gy­ve­ni­mą su­jau­kė ži­nia apie pri­teis­tą sko­lą,

dėl ku­rios jam ten­ka sam­dy­ti ad­vo­ka­tus ir įro­di­nė­ti sa­vo tie­są.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Va­kar paaiš­kė­jo, ku­riems kan­di­da­ tams į se­niū­nai­čius klai­pė­die­čiai iš­reiš­kė dau­giau­sia sim­pa­ti­jų – pa­ skelb­ti rin­ki­mų lai­mė­to­jai.

Klai­pė­do­je yra 54 se­niū­nai­ti­jos ir vi­so­se jo­se bu­vo kan­di­da­tų ei­ti se­ niū­nai­čių pa­rei­gas. Vie­no­se se­niū­ nai­ti­jo­se bu­vo po ke­tu­ris kan­di­da­ tus, o kai ku­rio­se – vos po vie­ną.

Se­niū­nai­čių rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kė Ali­na Ve­ly­kie­nė tei­gė, jog su­ su­ma­vus rin­ki­mų re­zul­ta­tus paaiš­kė­ jo, kad se­niū­nai­čiai iš­rink­ti 46 se­niū­nai­ti­jo­se.

2

2

ketvirtADIENIS, gegužės 3, 2012

miestas

Pa­rei­gos – už vie­ną pa­ra­šą Aš­t uo­n io­se – Tau­ 1 ra­l au­k io, Sau­l ė­te­k io, Ram­by­no, Bal­ti­jos, Auš­ros, Me­nų

mo­kyk­los, Ged­mi­nų, Žel­me­nė­lio – se­niū­nai­čiai neiš­rink­ti, nes kan­di­ da­tai ne­pris­ta­tė gy­ven­to­jų ap­klau­ sos la­pų ar­ba dėl įvai­rių ap­lin­ky­bių at­siė­mė sa­vo kan­di­da­tū­ras.

Rin­ki­mų me­tu kan­di­da­tai į se­ niū­nai­čius tu­rė­jo su­rink­ti se­niū­ nai­ti­jos te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­nan­čių žmo­nių pa­ra­šų spe­cia­liuo­se ap­ klau­sos la­puo­se ir juos pri­sta­ty­ti į sa­vi­val­dy­bę. „Jo­kių skun­dų iš gy­ven­to­jų dėl rin­ki­mų ne­ga­vo­me. Skun­dė­si pa­tys kan­di­da­tai, jog la­bai sun­ku rink­ti pa­ra­šus, nes žmo­nės jų ne­pa­žįs­ta, bi­jo pa­teik­ti sa­vo as­mens duo­me­ nis“, – ko­men­ta­vo A.Ve­ly­kie­nė.

Dau­giau­sia pa­ra­šų su­rin­ko Smil­ te­lės se­niū­nai­ti­jo­je kan­di­da­ta­vęs Kęs­tu­tis Ru­dys. Jis pri­sta­tė 423 pa­ ra­šus ir ta­po se­niū­nai­čiu.

Ta­čiau bu­vo ir to­kių, ku­rie ne­si­ var­gi­no. Vy­tau­tas Ten­ku­tis ir Vi­da Dau­gė­lie­nė at­ne­šė tik po vie­ną pa­ra­ šą, ta­čiau jie vis tiek iš­rink­ti se­niū­ nai­čiais, nes bu­vo vie­nin­te­liai kan­ di­da­tai se­niū­nai­ti­jo­se. Pak­laus­ta, ar aš­tuo­nio­se se­niū­nai­ti­jo­se, ku­rio­ se rin­ki­mai neį­vy­ko, bus skel­bia­mi pa­kar­to­ti­niai, A.Ve­ly­kie­nė tei­gė, jog tik­riau­siai taip ne­bus el­gia­ma­si. „Ma­nau, kad rin­ki­mai jo­se vyks po dve­jų me­tų, kaip ir vi­so­se ki­to­se se­niū­nai­ti­jo­se, nes tiek trun­ka se­ niū­nai­čių ka­den­ci­ja. Ne­bent tų se­ niū­nai­ti­jų gy­ven­to­jai pa­reikš­tų no­ rą, kad bū­tų su­reng­ti pa­kar­to­ti­niai rin­ki­mai, tuo­met sprę­si­me, ką da­ ry­ti“, – tvir­ti­no A.Ve­ly­kie­nė.

Net­ru­kus sa­vi­val­dy­bė pa­ga­mins se­niū­nai­čių pa­žy­mė­ji­mus, ku­rie bus įteik­ti rin­ki­mų nu­ga­lė­to­jams.

Se­niū­nai­čiai dirbs vi­suo­me­ni­ niais pa­grin­dais – jo­kio at­ly­gi­ni­ mo iš mies­to biu­dže­to ne­gaus.

Klai­pė­dos se­niū­nai­ti­jos ir iš­rink­ti se­niū­nai­čiai

Pa­sek­mės: vai­ruo­to­jus rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą pa­kei­ti­mai tu­rė­tų ir nu­džiu­gin­ti, ir nu­liū­din­ti.

Rink­lia­vų daugės Eks­per­tų gru­pės iš­mąs­ty­ti rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą Klai­pė­do­je tvar­kos pa­kei­ti­mai jau bus tei­kia­mi svars­ty­ti po­li­ti­ kams ir ne­tru­kus tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Ait­va­ro – Da­rius Sa­dec­kas

Nykš­tu­ko – Sau­lius Kau­pas

Alks­ny­nės – Ta­das Si­ma­naus­kas

Olim­pi­jos – Ol­ga Vo­rob­jo­va

Au­ku­ro – Vil­ma Gra­žu­ly­tė

Pa­ma­rio – Re­gi­na Ro­zenb­lat

Bal­ti­kal­nio – Eri­ka Skuo­dai­tė

Ping­vi­nu­ko – Arū­nas Pa­ku­tins­kas

Ban­du­žių – Li­gi­ta Girs­kie­nė

Po­li­tech­ni­kos – Vy­tau­tas Ten­ku­tis

Ber­že­lio – Ed­ga­ras Ab­ro­mai­tis

Pre­ky­bos uos­to – Rus­lan Schnei­de­rat

Bri­gan­ti­nos – Si­gi­ta Fio­do­ro­va

Rum­piš­kės – So­na­ta Pa­ku­tins­kie­nė

Bro­žy­nų – Mil­da Ba­ri­se­vi­čiū­tė

S.Dau­kan­to – Dai­va Ka­mins­kie­nė

Bu­del­kie­mio – And­rej Bli­nov

Sau­lu­tės – Pau­lius Mar­tin­kė­nas

Dai­na­vos – Jo­nas Ta­mo­šai­tis Da­nės – Eduard Mel­ni­kov Deb­re­ce­no – Re­mi­gi­jus Šim­kus Drau­gys­tės – Ar­nol­das Bu­čys Dvi­ra­čių tre­ko – An­ta­nas Gim­bu­tas Eg­lės – Bi­ru­tė Ten­ku­ty­tė Gim­na­zi­jos – Sau­lius Ani­lio­nis Gi­ru­lių – Vik­to­ras Ka­vo­lis Klai­pė­dos van­dens –

Smil­te­lės – Kęs­tu­tis Ru­dys Strė­vos – Li­na Šli­bu­rie­nė Su­lu­pės – Sau­lius Lie­kis Šat­ri­jos – Žu­žu­na To­lei­kie­nė Ši­lo­jų – Au­ri­mas Moc­kus Švie­sos – An­ta­nas Mo­ze­ris Švy­tu­rio – Li­na Šu­ky­tė Va­ka­rų – Ka­ro­lis Stan­kus

Vai­da Va­si­liaus­kai­tė

Vers­mės – Vi­da Dau­gė­lie­nė

Kre­tin­gos – Vy­tau­tas Ten­ku­tis

Vėt­run­gės – Ing­ri­da Kuz­mins­kie­nė

Kur­šių – Re­mi­gi­jus Žio­gas

Vil­ties – Al­do­na Ali­šaus­kie­nė

Lau­ki­nin­kų – Ire­na Gai­liu­tė

Vo­lun­gės – Jo­nas Bart­ke­vi­čius

Mo­lo – Vy­tau­tas Ten­ku­tis

Ža­lia­kal­nio – Vy­tau­tas Ten­ku­tis

Mu­zi­kos cent­ro – Ha­rold Kovs

Žil­vi­čio – Vy­tau­tas Ten­ku­tis

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

v.spuryte@kl.lt

Išp­lės ža­lią­ją zo­ną

„Po vie­šo svars­ty­mo paaiš­kė­jo, kad kai ku­riuos siū­lo­mus pa­kei­ti­mus jau ga­li­ma gul­dy­ti į mies­to ta­ry­bos spren­di­mo pro­jek­tą, nes dėl jų ne­ bu­vo iš­sa­ky­ta jo­kių pa­siū­ly­mų. Dėl ki­tų dar teks pa­dis­ku­tuo­ti“, – tei­ gė Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas.

Gy­ven­to­jai ne­pa­reiš­kė sa­vo nuo­ mo­nės, o val­džia tai priė­mė kaip pri­ ta­ri­mą tam, kad bū­tų iš­plės­ta ža­lio­ji zo­na – rink­lia­va už au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mą bus ren­ka­ma dau­ge­ly­je Meln­ ra­gės gat­vių. Be to, išaugs ir rink­lia­ vos dy­dis – už va­lan­dą rei­kės mo­kė­ti li­tą, kai da­bar tiek kai­na­vo pu­sant­ ros va­lan­dos au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mas.

Klaipėdiečiai pa­lan­kiai įver­ti­no ir va­ di­na­mąją už­mar­šu­mo rink­lia­vą.

Siū­lo­ma ne­baus­ti vai­ruo­to­jų, ku­rie ne­su­si­mo­kė­jo už au­to­mo­bi­ lio sto­vė­ji­mą, jei jie iš­tai­sys sa­vo klai­dą – iki vi­dur­nak­čio su­si­mo­ kės už vi­są die­ną.

Bu­tui – du lei­di­mai

Pa­lan­kiai su­tik­ta ir nau­jo­vė se­na­ mies­ty­je ir mies­to cent­re ne­mo­ ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius iš­duo­

ti lei­di­mus ne po vie­ną bu­tui, o po du. „Pir­ma­sis lei­di­mas kai­nuo­ja 15 li­tų me­tams. Nu­ma­tė­me, kad ant­ ra­sis ga­lė­tų kai­nuo­ti rau­do­no­jo­je zo­no­je 500 li­tų me­tams, o gel­to­no­ jo­je – 300 li­tų. Ta­čiau dėl su­mų dar tik­rai dis­ku­tuo­si­me, nes vi­suo­me­ nė pa­si­sa­kė, kad kai­na yra per di­ de­lė“, – tei­gė A.Šul­cas.

Val­džiai pa­si­ro­dė priim­ti­nas žmo­nių pa­ siū­ly­mas, kad pir­mą­ sias 5–10 mi­nu­čių už au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­ mą mo­kė­ti ne­rei­kė­tų.

Gy­ven­to­jai pa­siū­lė, o mies­to val­ džia su­ti­ko, jog lei­di­mai ne­mo­ka­ mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius se­na­mies­ ty­je ir mies­to cent­re už ati­tin­ka­mą mo­kes­tį bū­tų iš­duo­ti ir šio­se Klai­ pė­dos vie­to­se bu­tus be­si­nuo­mo­ jan­tiems žmo­nėms, ta­čiau jie tu­ rės pa­teik­ti nuo­mos su­tar­tis.

Dar vie­nas po­ky­tis – to­kius lei­ di­mus tu­rin­tys vai­ruo­to­jai sa­vo au­ to­mo­bi­lius ne­mo­ka­mai ga­lės sta­ty­ti

200 met­rų ap­link sa­vo na­mą spin­ du­liu. Šiuo me­tu jis yra 100 met­rų.

Kie­mus ap­mo­kes­tins

Val­džiai pa­si­ro­dė priim­ti­nas žmo­ nių pa­siū­ly­mas, kad pir­mą­sias 5–10 mi­nu­čių už au­to­mo­bi­lio sto­ vė­ji­mą mo­kė­ti ne­rei­kė­tų. Da­bar ieš­ko­ma tech­ni­nių ga­li­my­bių to­kį siū­ly­mą įgy­ven­din­ti.

Pas­te­bė­jus, jog įsi­ga­lio­jus to­kiai nau­jo­vei gy­ven­to­jai ims su­kčiau­ti ir ne­be­mo­kės už sto­vė­ji­mą, „Klai­ pė­dos ke­lei­vi­nio trans­por­to“ ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­ kis pa­brė­žė, kad bū­tent rei­kia taip už­prog­ra­muo­ti sto­vos skai­tik­lius, kad jų ne­pa­vyk­tų ap­gau­ti.

Nors gy­ven­to­jai dvip­ras­miš­ kai įver­ti­no siū­ly­mą au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą se­na­mies­ty­je ir mies­to cent­re ap­mo­kes­tin­ti ir dau­gia­bu­ čių na­mų kie­muo­se, toks su­ma­ny­ mas neat­šauk­tas.

Dėl šių rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą tvar­kos po­ky­čių jau ne­ be­bus dis­ku­tuo­ja­ma, o dėl ki­tų dar bus ta­ria­ma­si. Eks­per­tų gru­pė dar dis­ku­tuos, ar rei­kia rink­lia­vą se­na­ mies­ty­je rink­ti ir sa­vait­ga­liais, kur bū­tų ga­li­ma įreng­ti au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lių, ku­rio­se ma­ši­ nas bū­tų ga­li­ma lai­ky­ti pi­giau.

Per­kė­lo­je ke­lią pa­sto­ja tvo­ros Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nau­jo­jo­je Smil­ty­nės per­kė­lo­je pa­ sta­ty­tos tvo­ros su­kė­lė aist­rų ir tarp uos­ta­mies­čio val­džios at­sto­vų, ir tarp gy­ven­to­jų. Klai­pė­die­čiai su­ne­ ri­mo, kad šio­je vie­to­je ne­bus įma­ no­ma priei­ti prie ma­rių.

Įp­ro­čiai: pės­tie­ji ne­pai­so Nau­jo­jo­je per­kė­lo­je pa­sta­ty­tų tvo­rų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Si­t ua­c i­j ą tre­č ia­d ie­n į aiš­k i­n o­ si Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos bei Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­ tų na­riai.

Smil­ty­nės per­kė­los bend­ro­ vės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Da­rius But­vy­das nu­ra­mi­no, kad žmo­ nėms nie­kas ne­truk­dys atei­ti prie ma­rių.

„Priei­gos prie ma­rių nie­kas neuž­da­rė. Žmo­nės ga­li atei­ti prie kran­ti­nės. Žve­jai su meš­ke­ry­tė­mis – ki­tas klau­si­mas. Čia uos­to te­ri­ to­ri­ja. Jo­je žve­jo­ti yra drau­džia­ ma. Pri­va­lo­me už­tik­rin­ti tvar­ką“, – tvir­ti­no va­do­vas.

D.But­vy­das aiš­ki­no, kad tvo­ ros pa­sta­ty­tos dėl ke­lių prie­žas­ čių. Vie­na jų – dėl sau­gu­mo ir uos­ to tai­syk­lių už­tik­ri­ni­mo. Esą tvo­ros taip pat pa­dės at­skir­ti pės­čių­jų ir trans­por­to srau­tus. „Da­bar žmo­nės ne­kirs gat­vės bet kur. Tu­rės ei­ti ša­li­gat­viu, o to­ liau – per pės­čių­jų pe­rė­ją. Taip bus su­re­gu­liuo­ti pės­čių­jų ir trans­por­to srau­tai“, – tei­gė Smil­ty­nės per­kė­ los ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius D.But­

vy­das. Mies­to po­li­ti­kai pa­ste­bė­jo, kad pės­tie­siems dėl tvo­ros bus la­ bai ne­pa­to­gu vaikš­čio­ti – su­si­da­ ro lanks­tas.

Kol kas pės­tie­ji ir dvi­ra­ti­nin­kai at­si­ra­du­sių tvo­rų ne­pai­so ir, no­rė­ da­mi su­trum­pin­ti ke­lią, gat­vę ker­ ta kur pa­kliu­vo.

Anot D.But­vy­do, žmo­nės dar nė­ra pri­pra­tę prie nau­jos tvar­kos.

Tvo­ros pa­sta­ty­tos tik prieš tris die­nas.

Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­ tė tvir­ti­no, kad yra su­kur­ta daug prie­mo­nių, ku­rio­mis ga­li­ma pa­ keis­ti tvo­ras. Šiuo at­ve­ju pa­si­rink­tas pri­mi­ty­ viau­sias va­rian­tas.

3

ketvirtADIENIS, gegužės 3, 2012

miestas To­liau lan­ko įmo­nes

Fi­nan­suos pro­jek­tus

Skai­tys pra­ne­ši­mą

Klai­pė­dos ta­ry­bos Mies­to ūkio ko­mi­te­tas to­liau lan­ko di­džiau­ sias pa­jū­rio įmo­nes, dėl ku­rių veik­los su­lau­kia nu­si­skun­di­mų iš klai­pė­die­čių. Va­kar jie vie­šė­jo jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­jo­je „Be­ ga“. Su­si­ti­ki­mo su įmo­nės va­ do­vais me­tu bu­vo pri­sta­ty­ta kom­pa­ni­jos veik­la, ap­tar­tos tar­ šos pro­ble­mos, in­ves­ti­ci­jos.

Spe­cia­li ko­mi­si­ja pa­skirs­tė Klai­ pė­dos mies­to biu­dže­te nu­ma­ ty­tus 25 tūkst. li­tų jau­ni­mo ini­ cia­ty­vų pro­jek­tams rem­ti. Pi­ni­ gai pa­skirs­ty­ti 12 ne­vy­riau­sy­bi­ nių or­ga­ni­za­ci­jų. Di­džiau­sia pa­ ra­mos su­ma – 4 tūkst. li­tų. Jau­ ni­mo pro­jek­tai orien­tuo­ti į sa­va­ no­rys­tės ska­ti­ni­mą ir kul­tū­ri­nių ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mą.

Šian­dien 17.30 val. Si­mo­no Da­ cho na­muo­se (Jū­ros g. 7) bus skai­to­mas pra­ne­ši­mas apie le­ gen­di­nę 1844 m. Ke­nigs­ber­ge (Ka­ra­liau­čiu­je) įkur­tą ar­cheo­ lo­gi­jos drau­gi­ją „Prū­si­ja“. Jos pre­zi­den­to Hans-Jörg Froese’s pra­ne­ši­mas – pa­jū­ry­je pra­si­ dė­sian­čio fes­ti­va­lio „Vo­kie­čių kul­tū­ros die­nos“ įžan­ga.

Tur­gaus pre­kei­viai – su­tri­kę Rei­ka­la­vi­mas įsi­ gy­ti ka­sos apa­ra­tus Klai­pė­dos tur­gaus pre­kei­viams už­mi­ nė mįs­lę, ku­rie iš jų dir­ba kū­ry­bi­nį dar­ bą, o ku­rie tie­siog pre­kiau­ja.

Dienos telegrafas Dar­ž e­l iai. Klai­p ė­dos vi­s uo­me­n ės svei­k a­tos spe­c ia­l is­t ai lan­ko uos­t a­ mies­čio dar­že­l ius ir ma­ž uo­sius klai­ pė­die­čius su­pa­ž in­di­na su svei­kos gy­ ven­se­nos prin­c i­p ais. Pro­jek­t as „Su­ per­vai­kai“ tę­s ia­s i ne pir­mus me­t us.

Vai­kams ve­da­mos in­teg­r uo­tos teo­r i­ nės ir pra­kti­nės pa­mo­kos, ku­rių me­tu pri­sta­to­ma svei­kos mi­ty­bos pi­ra­mi­dė, pa­sa­ko­ja­ma apie van­dens reikš­mę or­ ga­n iz­mui, fi­z i­n į ak­t y­v u­mą. Kar­t u su vai­k ais vi­s uo­me­nės svei­k a­tos spe­ cia­l is­t ai at­l ie­ka pra­k ti­nes už­duo­t is, de­monst­r uo­ja vaiz­d i­nes prie­mo­nes, ku­r ios ma­ž ie­siems pa­de­da ge­r iau įsi­ min­t i in­for­ma­ci­ją.

Kon­fe­ren­c i­j a. Ket­v ir­t a­d ie­n į 10 val.

Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­to „Au­l a Mag­ na“ au­d i­to­r i­jų kor­pu­se vyks na­cio­na­ li­nė jau­nų­jų moks­li­nin­k ų kon­fe­ren­ci­ ja „Rek­rea­ci­jos ir tu­riz­mo plėt­ra Lie­tu­ vo­je“.

Lau­kia: V.Žu­kaus­kie­nė be­ne vie­nin­te­lė iš gė­lių par­da­vė­jų įsi­gi­jo ka­sos apa­ra­tą, ta­čiau kol kas ne­sku­ba juo

nau­do­tis. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Kir­ši­na pre­ky­bi­nin­kus

Nuo ge­gu­žės pra­džios įsi­ga­lio­jo rei­ka­la­vi­mas deng­to­se tur­ga­vie­ tė­se ka­sos apa­ra­tus įsi­gy­ti ir pre­ kiau­jan­tiems ne mais­to pro­duk­tais.

Va­kar Nau­jo­jo­je uos­ta­mies­čio tur­ ga­vie­tė­je iš pa­žiū­ros nie­kas ne­pa­ si­kei­tė – pre­ky­bi­nin­kai to­liau dir­ bo be ka­sos apa­ra­tų.

Vy­res­nio am­žiaus pre­ky­bi­nin­kai aiš­ki­ no, kad ne­pirks ka­ sos apa­ra­tų. Lauks, kol mo­kes­čių ins­pek­ to­riai pra­dės gra­sin­ti bau­do­mis, o tuo­met pre­ky­bos grei­čiau­ siai at­si­sa­kys.

Ta­čiau vos apie tai už­si­mi­nus už­ vi­rė dis­ku­si­jos. Pre­ky­bi­nin­kai aiš­ ki­no, kad nau­jo­ji tvar­ka įne­šė ge­ro­ kai su­maiš­ties.

Jie svars­tė, ku­riems iš jų ka­sos apa­ra­tus rei­kia įgy­ti, o ku­rie ga­li dirb­ti kaip ir anks­čiau.

Pre­kei­viai spė­lio­jo, ko­dėl da­ran­ tiems puokš­tes ar vai­ni­kus ka­sos apa­ra­tų ne­rei­kia, ne­va jie pri­ski­ ria­mi me­ni­nin­kams, o par­da­vi­nė­ jan­tiems skin­tas gė­les – apa­ra­tai bū­ti­ni.

Gė­lių par­da­vė­jai ti­ki­no, kad pir­ kė­jui pa­pra­šius kiek­vie­nas iš jų ga­li pa­da­ry­ti puokš­tę. Be to, vi­sos gė­lės esan­čios vie­no­dos.

Tad toks skirs­ty­mas esą tik kir­ ši­na pre­ky­bi­nin­kus ir įne­ša pai­ nia­vos.

Skin­to­mis, va­zo­ni­nė­mis gė­lė­mis ir puokš­tė­mis pre­kiau­jan­ti Ais­tė But­ku­vie­nė pa­sa­ko­jo, kad pa­skam­ bi­nus Mo­kes­čių in­for­ma­ci­jos cent­ ro te­le­fo­nu klai­pė­die­tei bu­vo paaiš­ kin­ta, kad jai ka­sos apa­ra­to rei­kia, ta­čiau to pa­ties pa­klau­sus raš­tu – at­sa­ky­mas bu­vo prie­šin­gas. Įsi­gi­jo tik vie­na

Nau­jo­jo­je tur­ga­vie­tė­je be­ne vie­ nin­te­lė ro­žė­mis pre­kiau­jan­ti Vir­gi­ ni­ja Žu­kaus­kie­nė ne­slė­pė jau įsi­gi­ ju­si ka­sos apa­ra­tą, ta­čiau jį par­si­veš tik ket­vir­ta­die­nį. Mo­te­ris abe­jo­jo, ar sku­bės juo nau­do­tis – lauks, kol ir ki­ti įsi­gis.

Vy­res­nio am­žiaus pre­ky­bi­nin­kai aiš­ki­no, kad ne­pirks ka­sos apa­ra­ tų. Lauks, kol mo­kes­čių ins­pek­ to­riai pra­dės gra­sin­ti bau­do­mis, o tuo­met pre­ky­bos grei­čiau­siai at­ si­sa­kys.

Jie ma­no, kad pre­kiau­jan­tiems mais­to pro­duk­tais pa­si­se­kė la­biau.

Per­nai prieš įve­dant ka­sos apa­ra­tus jie bu­vo la­biau in­for­muo­ja­mi apie lau­kian­čias per­mai­nas.

Jiems taip pat bu­vo paaiš­kin­ta dėl kom­pen­sa­ci­jų už įsi­gy­tus ka­ sos apa­ra­tus. Šie­met pre­ky­bi­nin­kai ti­ki­no dar ne­ži­nan­tys, ar jiems bus kom­pen­ suo­tos pri­vers­ti­nės iš­lai­dos.

Komentaras Gra­ž i­na Rim­kie­nė

Klai­pė­dos AV­M I Kont­ro­lės de­par­ta­men­to di­rek­to­rė

N

uo ge­g u­ž ės 1 d. ka­s os apa­r a­t us pri­v a­lo nau­do­ ti gy­ven­to­j ai, vyk­d an­t ys in­d i­v i­d ua­l ią pre­k y­b os veik­l ą (ne tik mais­to pro­duk­t ais, bet ir ki­to­m is pre­kė­m is) įsi­g i­j us vers­l o liu­d i­ji­m ą ir pa­g al in­d i­v i­dua­l ios veik­ los pa­ž y­m ą, bei pre­k iau­j an­t ys pa­ sta­t uo­s e ar pa­t al­p o­s e, taip pat kios­ kuo­s e, va­g o­n ė­l iuo­s e, kil­no­j a­muo­s e na­m e­l iuo­s e, au­t o­p ar­d uo­t u­v ė­s e.

Ne­rei­k ia nau­do­t i ka­s os apa­r a­t ų in­ di­v i­dua­l ia veik­l a be­s i­ver­č ian­t iems gy­ven­to­j ams, ku­r ie pre­k iau­j a pa­s ta­ tuo­s e ar pa­t al­p o­s e, ku­r ių sie­n a (-os) vi­s iš­k ai ar di­d žia da­l i­m i ati­d a­ro­m a į lau­k ą. Gy­ven­to­jams, ku­r ie pre­k iau­ja tik sa­vos ga­my­b os tau­t i­n io pa­vel­do pro­duk­t ais; tiems, ku­r ie per pa­s ku­ ti­n ius 2 me­t us pir­m ą kar­t ą įre­g ist­

Pre­ky­bos ne­pa­ge­rins

Se­na­ja­me tur­gu­je gė­lė­mis pre­kiau­ jan­čios mo­te­rys įsi­ti­ki­nu­sios, kad ka­sos apa­ra­tai il­gai neat­lai­ky­tų dėl drėg­mės.

Par­da­vė­jos taip pat guo­dė­si, kad pre­ky­ba ir taip su­men­ku­si – žmo­ nių per­ka­mo­ji ga­lia kri­tu­si, o ki­ti iš­va­žia­vę už­dar­biau­ti sve­tur. Tad pre­ky­ba gė­lė­mis ge­ro­kai su­ma­žė­ ju­si – neiš­pirk­tus žie­dus daž­nai tie­siog ten­ka iš­mes­ti.

Pre­ky­bi­nin­kai tei­gė ne­prieš­ta­ rau­jan­tys nu­ro­dy­mui įsi­reng­ti ka­ sos apa­ra­tus, ta­čiau ma­no, kad tai

ra­vo pre­k y­b os IDV pa­g al pa­ž y­m ą ar­b a įsi­g i­j o pre­k y­b os vers­lo liu­d i­j i­ mą, ar­b a kei­č ia mo­kes­č ių su­m o­kė­ ji­mo for­m ą iš IDV su pre­k y­b os vers­ lo liu­d i­j i­mu į pre­k y­b os in­d i­v i­dua­l ią veik­l ą pa­g al pa­ž y­m ą, pre­k iau­j a pir­ muo­s ius 6 veik­l os vyk­d y­m o mė­ ne­s ius, skai­č iuo­j a­mus nuo veik­l os įre­g ist­r a­v i­m o ar vers­l o liu­d i­j i­m o įsi­g i­j i­m o. Gy­ven­to­j ams, ku­r ie įsi­g i­ jo pre­k y­b os vers­lo liu­d i­j i­m ą, ku­r ia­ me nu­m a­t y­t a veik­l ą vyk­dy­t i tik 1 die­n ą per sa­v ai­tę, ir pa­s i­r in­ko veik­ lą vyk­d y­t i di­d žių­j ų ša­l ies mies­t ų (Vil­n iaus, Kau­n o, Klai­p ė­d os, Pa­n e­ vė­ž io, Šiau­l ių) sa­v i­v al­dy­b ių te­r i­to­ ri­j o­s e ar­b a ne­r i­b o­j ant veik­l os te­r i­ to­r i­j os ir pre­k iau­j a Vil­n iaus, Kau­no, Klai­p ė­dos, Pa­ne­vė­ž io, Šiau­l ių mies­ tų sa­v i­v al­dy­bių te­r i­to­r i­j o­s e, taip pat gy­ven­to­j ams, ku­r ie pre­k iau­j a įsi­g i­ ję pre­k y­b os vers­lo liu­d i­j i­m ą, ku­r ia­ me nu­ma­t y­t a veik­l ą vyk­dy­t i ne dau­ giau kaip 2 die­n as per sa­v ai­tę ki­t ų sa­v i­v al­dy­bių te­r i­to­r i­j o­s e.

te­sąs dar vie­nas sie­kis su­žlug­dy­ti smul­kų­jį vers­lą.

Iki va­kar Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­b i­n ė­je mo­kes­č ių ins­p ek­ ci­jo­je už­re­gist­ruo­ta per 560 ka­ sos apa­ra­t ų, iš jų Klai­p ė­d o­je – per 320.

Klai­pė­dos AV­MI at­krei­pia dė­ me­sį, kad ge­gu­žę tiek tur­ga­vie­ tė­se, tiek ki­to­se pre­ky­bos vie­to­se mo­kes­čių mo­kė­to­jai bus tik­ri­na­mi įpras­ta tvar­ka.

Už pre­ky­bą be ka­sos apa­ra­to fi­zi­ niams as­me­nims nu­ma­ty­ta pi­ni­gi­ nė bau­da nuo 500 iki 1000 li­tų.

Dar­b as. Ar­tė­jant va­s a­ros se­zo­nui, į Klai­p ė­dos te­r i­to­r i­nę dar­b o bir­ž ą ir Jau­n i­mo dar­bo cent­rą krei­pia­si daug dar­b o ieš­kan­č io jau­n i­mo iki 18 me­ tų. Pa­siū­ly­mų jiems nė­ra daug. To­dėl vers­l i­n in­kai kvie­čia­m i teik­t i pa­siū­ly­ mus dar­bams, ku­r ie tik­t ų as­me­n ims iki 18 me­t ų. Tą ga­l i­ma da­r y­t i Klai­p ė­ dos te­r i­to­r i­nės dar­b o bir­žos Klai­p ė­ dos sky­r iaus Jau­n i­mo dar­bo cent­re ar­ba Pas­lau­g ų darb­da­v iams po­sky­ ry­je.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­ tos 20 klai­p ė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Bo­ gu­m i­la Mic­k ie­nė (g. 1923 m.), Ma­r i­jo­ na Srė­ba­l ie­nė (g. 1923 m.), Ni­na Ti­to­ va (g. 1925 m.), Pet­ras Pu­k ys (g. 1926 m.), Alek­s andr Struž­k in (g. 1926 m.), An­t a­nas Šir­v ins­k is (g. 1928 m.), Mo­ ni­ka Vaš­k ie­nė (g. 1929 m.), Bo­r is Mu­ raš­k in (g. 1931 m.), Ni­na Ko­ma­ro­va (g.

1932 m.), Zi­ta Ni­cie­nė (g. 1933 m.), Je­ka­ te­r i­na Pro­cak (g. 1933 m.), Li­l i­ja Kor­bu­ tie­nė (g. 1937 m.), Čes­lo­vas Gus­tas (g.

1938 m.), Bro­n ius Ma­siu­l is (g. 1940 m.), Pra­nas Čer­nec­kis (g. 1941 m.), Vla­di­mi­ ras Ki­se­l io­vas (g. 1946 m.), Alek­sandr Troc­k ij (g. 1954 m.), Juo­zas Ma­ša­naus­ kas (g. 1957 m.), An­ta­nas Kli­ma­š aus­ kas (g. 1958 m.), Aud­r ius Pa­k ul­n is (g.

1972 m.).

Lė­b ar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Je­k a­te­r i­n a Pro­c ak, Pra­n as Čer­ nec­k is, Mo­n i­ka Vaš­k ie­nė, Alek­sandr Struž­kin, Aud­rius Pa­kul­nis, Ni­na Ti­to­ va, Ona Ron­kai­tie­nė, Čes­lo­vas Gus­tas, Li­l i­ja Kor­bu­t ie­nė.

Nau­ja­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 14 mo­te­r ų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 8 ber­n iu­kai.

Grei­to­j i. Va­kar iki 18 val. grei­to­s ios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 60 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si šir­d ies rit­mo su­t ri­k i­mais, aukš­t u krau­jos­pū­d žiu, pil­vo skaus­mais.

4

ketvirtadienis, gegužės 3, 2012

miestas

Sve­ti­ma sko­la vir­to sa­va 1

Ka­dan­gi šia­me bu­te ne­ gy­ve­nu, esu su­da­ręs su na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čia įmo­ne at­ ski­rą su­tar­tį“, – pa­sa­ko­jo ta­ria­mas sko­li­nin­kas. Vy­ras už sa­vo bu­to da­ lies ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius, šil­ dy­mą ir bend­rą laip­ti­nės ap­švie­ti­ mą mo­ka pa­ts. Jo nuo­sa­vy­bės da­liai yra su­teik­tas at­ski­ras ad­re­sas.

1019

– tiek li­tų pri­va­lė­jo su­ mo­kė­ti nie­kam ne­sko­ lin­gas klai­pė­die­tis, ku­ riam teis­mas pri­pa­ži­no sve­ti­mą sko­lą.

„Se­suo mo­ka pa­gal skai­tik­lių rod­ me­nis ir sa­vo pa­čios su­tar­tį su na­mų val­dų įmo­ne“, – ti­ki­no klai­pė­die­tis.

Ta­čiau ko­vo 9-ąją Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mas priė­mė spren­di­mą ci­vi­li­nė­je by­lo­je ir pri­ tei­sė ap­mo­kė­ti Igo­riui per 900 li­tų, dar 117 li­tų pa­rei­ka­la­vo ant­sto­lis už sko­los išieš­ko­ji­mą. Iš vi­so klai­pė­ die­čiui tek­tų at­sei­kė­ti 1019 li­tų. Į bu­tą net neį­lei­džia

„Aš juk nuo­lat mo­kė­jau už sa­vo nuo­sa­vy­bės da­lį. Jei bū­čiau tu­rė­jęs sko­lų, pir­ma bū­čiau ga­vęs pra­ne­ ši­mų ar­ba įsi­sko­li­ni­mai man bū­tų įra­šy­ti į kiek­vie­no mė­ne­sio są­skai­ tas“, – ti­ki­no vy­ras. Klai­pė­die­tis su žmo­na gy­ve­na ki­ta­me bu­te. „Ma­nęs šia­me bu­te nė­ra. Su se­se­ ri­mi iki šiol vy­ko teis­mai dėl to, kad ji ma­nęs neį­si­lei­džia į man pri­klau­ san­čią pa­tal­pą. Jei šia­me bu­te gy­ ve­na žmo­gus, ku­ris ne­mo­ka už ko­ mu­na­li­nes pa­slau­gas, ko­dėl aš dėl to tu­riu at­sa­ky­ti?“ – pik­ti­no­si vy­ras.

Ta­čiau na­mo ad­mi­nist­ra­to­riaus teis­mui pa­teik­tas ieš­ki­nys bu­vo iš­ kart iš­nag­ri­nė­tas. Teis­mas ne­siaiš­ki­ no ap­lin­ky­bių, už­te­ko na­mų val­doms be­sti pirš­tu į me­na­mą sko­li­nin­ką, ir ieš­ki­nys bu­vo pa­ten­kin­tas. „Paaiš­kė­jo, kad do­ku­men­tai jau per­duo­ti ant­sto­liui, o šis jau grie­ bė­si „iš­mu­ši­nė­ti“ sko­lą. Ge­rai, kad ne­spė­ta areš­tuo­ti ma­no są­skai­tų ar tur­to“, – pik­ti­no­si vy­ras.

Paaiš­kė­jo, kad ne­sko­lin­gas

Igo­ris nu­žings­nia­vo aiš­kin­tis si­ tua­ci­jos į na­mų val­dų įmo­nę. „Nie­kas ne­si­tei­kė ten su ma­ni­ mi kal­bė­tis. Sek­re­to­rė pa­reiš­kė, kad bu­hal­te­rė ato­sto­gau­ja, di­rek­to­rė yra iš­vy­ku­si. Mė­gi­nau sa­ky­ti, kad aš ne­ tu­riu įro­di­nė­ti, jog ne­su sko­li­nin­kas, juk jie pa­tys ma­to ma­no at­si­skai­ty­ mus“, – nir­šo klai­pė­die­tis.

Ta­čiau na­mo ad­mi­nist­ra­to­riaus du­ris vy­ras už­vė­rė taip ir ne­ga­vęs paaiš­ki­ni­mų. „Man pik­ta, kad nie­kas ne­si­tei­ kė nei at­si­pra­šy­ti, nei paaiš­kin­ti si­tua­ci­jos – vi­siš­kas abe­jin­gu­mas.

Sup­rask, kad ta­vo bė­dos, jog esi už akių nu­teis­tas“, – krau­po vy­ras.

Igo­ris raš­tu krei­pė­si į įmo­nę ir ga­ vo at­sa­ky­mą, kad iki ba­lan­džio 1-o­ sios įmo­nė ne­tu­ri jo­kių įra­šų apie klai­pė­die­čio sko­las, ta­čiau teis­mas dar ko­vo pra­džio­je pri­tei­sė pa­teik­tą ieš­ki­nį. Do­ku­men­te įmo­nė nu­ro­do, kad to pa­ties bu­to, bet ki­to kam­ba­ rio gy­ven­to­ja yra sko­lin­ga už ko­mu­ na­li­nius pa­tar­na­vi­mus. Bet jos sko­la jau yra pri­teis­ta ir sko­los išieš­ko­ji­ mas per­duo­tas ant­sto­lių kon­to­rai. „Man taip ir neaiš­ku – kie­no sko­lą man pri­tei­sė? Bu­vau pri­ vers­tas sam­dy­ti ad­vo­ka­tą ir min­ ti teis­mo slenks­tį, kad įro­dy­čiau, ne­sąs nie­kam sko­lin­gas. Kas man su­mo­kės už tei­si­nin­ko pa­slau­gas?

Ma­nau, kad rei­kė­tų iš to­kios įmo­ nės pa­rei­ka­lau­ti kom­pen­sa­ci­jos už mo­ra­li­nę ža­lą“, – ti­ki­no Igo­ris.

Spren­di­mas: klai­pė­die­tį pri­bloš­kė ži­nia, kad Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mas už akių jam pri­tei­sė me­

na­mą sko­lą.

Komentaras

Gra­ž i­na Mau­ru­čai­tie­nė Ad­vo­ka­tė

Ž

mo­gus tu­rė­tų kreip­tis į teis­mą ir pa­teik­ti pra­šy­mą dėl spren­ di­mo per­žiū­rė­ji­mo. Šiuo me­ tu yra reg­la­men­t uo­ta tvar­ ka dėl spren­di­mo priė­mi­mo už akių.

Spren­di­mas už akių prii­ma­mas ana­li­ zuo­jant do­ku­men­tus. Iš tie­sų teis­mas ne­t ik­r i­na pa­reikš­to rei­ka­la­v i­mo pa­ grįs­tu­mo. Teis­mas tik pa­t ik­r i­na pri­ de­da­mus do­k u­men­tus. Ta­čiau toks spren­di­mas neį­si­tei­sė­ja, kol ne­praei­ na įsta­ty­mo nu­ma­ty­tas ter­mi­nas, per ku­rį žmo­gus ne­pa­si­nau­do­ja sa­vo tei­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

se už­gin­čy­ti to­kį spren­di­mą. Žmo­gus tu­rė­t ų teis­mui pa­teik­t i nuo­sa­v y­b ę įro­dan­čius do­ku­men­tus bei pa­žy­mas dėl įsi­sko­li­ni­mo. Jei pa­ti įmo­nė iš­da­ vė pa­žy­mą, kad žmo­gus ne­sko­lin­gas, jis ją ir ga­li pa­teik­ti. Teis­mas, ma­nau, nai­k in­t ų to­k į spren­d i­mą. To­k ia pra­ kti­ka yra dėl to, kad dau­gy­bė žmo­nių yra iš­vy­kę iš ša­lies, taip ir pa­li­kę ne­su­ mo­kė­tas sko­las. Jei rei­kė­tų įpa­rei­go­ ti vi­sus to­kius gau­dy­ti, tai pu­sė to­kių by­lų bū­tų neišsp­ren­džia­mos. Žmo­nės juk iš­si­blaš­kę po vi­są Eu­ro­pą. To­dėl, jei teis­mui pa­tei­kia­ma Re­gist­rų cent­ ro pa­žy­ma, kad to­kiu ad­re­su žmo­gus yra dek­la­ra­vęs gy­ve­na­mą­ją vie­t ą, šiuo ad­re­su ir yra iš­siun­čia­mi do­ku­ men­tai. Net jei žmo­gus tu­ri nuo­sa­vy­ bę, nors ir ten ne­gy­ve­na, jis juk pri­va­ lo rū­pin­tis mo­kes­čių ap­mo­kė­ji­mais ir vi­sa do­ku­men­ta­ci­ja, ku­ri pa­sie­k ia šį ad­re­są. Tik­riau­siai skun­do pa­ts žmo­ gus ne­su­ge­bės su­ra­šy­ti, ta­čiau dau­ge­ lį do­ku­men­tų pa­vyz­džių ga­li­ma gau­ti teis­me, to­dėl ge­riau, kad žmo­gus pa­

gal­bos pra­šy­tų pa­ty­ru­sio tei­si­nin­ko.

Jei paaiš­kės, kad ieš­ko­vas bu­vo ne­tei­ sus, iš jo klai­pė­die­tis ga­li pri­si­teis­ti iš­ lai­das, ku­rias pa­ty­rė, taip pat ir iš­lai­ das ad­vo­ka­tui. Spė­ju, kad ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo žmo­gus šio­je si­tua­ ci­jo­je ne­tu­ri ga­li­my­bės rei­ka­lau­ti. Įs­ ta­ty­mas nu­ma­to, kad ne­tur­t i­nės ža­ los at­ly­g i­n i­mo ga­l i­ma rei­ka­lau­t i, kai ji pa­da­ro­ma svei­ka­tai ar­ba nu­si­kal­ti­ mu, ar­ba tai nu­ma­to spe­cia­lūs įsta­ty­ mai. Pa­v yz­d žiui, Tu­r iz­mo įsta­t y­me nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė rei­ka­lau­ti ne­tur­ ti­nės ža­los at­ly­g i­n i­mo. To­k io po­bū­ džio by­lo­je bū­tų su­dė­t in­g iau, jei da­ li­nę nuo­sa­vy­bę tu­rin­tys gi­mi­nai­čiai ne­bū­tų su na­mų val­dų įmo­ne su­da­ rę at­ski­r ų su­tar­čių dėl ko­mu­na­l i­n ių pa­slau­g ų tei­k i­mo. Juk daž­nai nu­t in­ ka, kad vie­nas gy­ve­na bu­te, o ki­tas siun­čia pi­ni­gus už sa­vo da­lį su­mo­kė­ ti Lie­tu­vo­je pa­si­li­ku­siam gi­mi­nai­čiui.

Jei šis ne­su­mo­kė­tų, bū­tų sun­ku įro­dy­ ti sa­vo tie­są ir išieš­ko­ji­mas tik­riau­siai bū­tų pri­teis­tas so­li­da­riai.

Vers­li­nin­kai savo duotų pa­ža­dų ne­su­lau­žė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nors teko plu­šė­ti ir per nak­tis, vers­ li­nin­kai įvyk­dė sa­vi­val­dy­bės iš­kel­ tus rei­ka­la­vi­mus ir ga­lės dirb­ti pa­ plū­di­miuo­se.

Si­tua­ci­ja: nors ka­vi­nės pa­plū­di­miuo­se jau pa­sta­ty­tos, ta­čiau jos ne­vei­kia.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ko­mi­si­ja šią sa­vai­tę pa­tik­ri­no, kaip vers­li­nin­kai įgy­ven­di­no sa­vo pa­ža­ dus, nes tai jie tu­rė­jo pa­da­ry­ti iki ge­gu­žės 1-osios. „Trims įmo­nėms prie­kaiš­tų ne­ tu­ri­me, o vie­na kol kas dar ne­su­ ge­bė­jo įvyk­dy­ti sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­ mų, ku­riuos pri­siė­mė, kad lai­mė­tų kon­kur­są ir ga­lė­tų vers­lu už­siim­ti pa­plū­di­miuo­se. Ko­mi­si­ja spręs, ką da­ry­ti“, – tei­gė ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­kė, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­ to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė. Šie­met Klai­pė­do­je pir­mą kar­ tą bu­vo or­ga­ni­zuo­tas kon­kur­ sas iš­rink­ti vers­li­nin­kus, ku­rie už ati­tin­ka­mas in­ves­ti­ci­jas į pa­ plū­di­mius juo­se ga­lė­tų dirb­ti.

Vers­li­nin­kai įsi­pa­rei­go­jo įreng­

ti vai­kų žai­di­mo aikš­te­les, spor­ to aikš­ty­nus, pa­sta­ty­ti tua­le­tų ir du­šų, daik­tų sau­go­ji­mo ka­me­rų, dvi­ra­čių sto­vų, es­te­tiš­kus ka­vi­nių pa­vil­jo­nus, teik­ti poil­sio reik­me­ nų nuo­mos pa­slau­gas.

Jų įsi­pa­rei­go­ji­mų su­ma – be­veik 1,5 mln. li­tų. Tiek jie į pa­plū­di­mių inf­rast­ruk­tū­rą ga­lės in­ves­tuo­ti per pen­ke­rius me­tus.

Nors ka­vi­nės pa­plū­di­miuo­se jau pa­sta­ty­tos, vers­li­nin­kai yra nu­si­ pir­kę li­cen­ci­jas pre­kiau­ti al­ko­ho­ li­niais gė­ri­mais, ta­čiau jos dar ne­ vei­kia, nes plia­žuo­se kol kas nė­ra daug žmo­nių.

Vers­li­nin­kai jau anks­čiau skun­ dė­si, kad sa­vi­val­dy­bės nu­sta­ty­tas ter­mi­nas ka­vi­nes pa­sta­ty­ti iki ge­ gu­žės 1-osios jiems at­neš tik nuo­ sto­lių, nes rea­liai se­zo­nas pra­si­de­ da bir­že­lio vi­du­ry­je.

Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai at­kir­to, jog to­kia da­ta neiš­lauž­ta iš pirš­to, nes esą mie­to ta­ry­ba yra pa­tvir­ti­nu­ si, jog va­sa­ros se­zo­nas Klai­pė­do­ je trun­ka nuo ge­gu­žės 1-osios iki spa­lio 2 d.

5

ketvirtADIENIS, gegužės 3, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

A.Va­lins­kas po­stu džiau­gė­si tei­sė­tai

Sei­mo lai­ki­no­ji ko­ mi­si­ja „Sno­ro“ bank­ ro­to ap­lin­ky­bėms tir­ti bai­gė pa­rei­ gū­nų ap­klau­sas ir pra­dė­jo ra­šy­ti sa­vo iš­va­das. Jos tu­ri at­si­ ras­ti iki ge­gu­žės pa­ bai­gos.

Sta­sys Gu­da­vi­čius Vė­ly­vą ru­de­nį nau­ja­jam Sei­mui ren­kant sa­vo va­do­vą par­la­men­ ta­rai ga­lės tai da­ry­ti pa­gal iki šiol ga­lio­ju­sias kan­di­da­tų iš­kė­li­mo ir slap­to bal­sa­vi­mo tai­syk­les.

Įs­pū­dis: po to, kai V.Va­si­liaus­kas ap­si­lan­kė spe­cia­lio­je ko­mi­si­jo­je,

kai ku­rie jos na­riai kal­bė­jo, kad Lie­tu­vos ban­ko va­do­vas ga­lė­jo bū­ti ne­nuo­šir­dus. To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Aiš­ku­mo ne­pa­dau­gė­jo Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Te­ko vėl ap­si­lan­ky­ti

Neat­me­ta­ma, kad par­la­men­ta­ rų ko­mi­si­ja sa­vo iš­va­do­se kons­ ta­tuos, jog Vy­riau­sy­bė ir Lie­tu­vos ban­kas jau prieš ke­le­rius me­tus ži­no­jo apie pa­vo­jin­gą fi­nan­si­nę pa­dė­tį ban­ke „Sno­ras“, ta­čiau ne­ siė­mė pa­kan­ka­mų prie­mo­nių iš­ veng­ti jo bank­ro­to.

Tre­čia­die­nį į opo­zi­ci­nės Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo frak­ci­jos se­niū­ no Va­len­ti­no Ma­zu­ro­nio va­do­vau­ ja­mos Sei­mo lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos „Sno­ro“ bank­ro­to ap­lin­ky­bėms tir­ti po­sė­dį bu­vo at­vy­kęs Lie­tu­ vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas.

Kaip ir va­sa­rį, kai pir­mą kar­tą da­vė pa­ro­dy­mus ko­mi­si­jai, šį­kart V.Va­si­liaus­kas vėl il­gai už­tru­ko jos už­da­ra­me po­sė­dy­je, at­sa­ki­nė­da­ mas į par­la­men­ta­rų klau­si­mus ir teik­da­mas jam ži­no­mą in­for­ma­ci­ ją. Cent­ri­nio ban­ko val­dy­to­jas tai da­rė iš­ti­sas dvi va­lan­das.

Po už­da­ro po­sė­džio V.Va­si­liaus­kas žur­na­lis­tams sa­kė, kad di­džio­ji da­ lis klau­si­mų bu­vo su­si­ju­si su „Sno­ ro“ bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus sky­ri­mu, jo at­ly­gi­ni­mu, spren­di­mo dėl „Sno­ro“ na­cio­na­li­za­vi­mo priė­ mi­mu. „Bu­vo tiks­li­na­ma anks­čiau gau­ta in­for­ma­ci­ja, kad iš­va­dos bū­ tų ob­jek­ty­ves­nės“, – tei­gė Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas.

Jis pa­kar­to­jo tai, ką jau yra sa­kęs anks­čiau, – per­nai lapk­ri­tį spren­ di­mai dėl ban­ko „Sno­ras“ na­cio­

na­li­za­vi­mo ir bank­ro­to jam iš­kė­li­ mo bu­vo prii­ma­mi va­do­vau­jan­tis pa­sku­ti­nio ins­pek­ta­vi­mo re­zul­ ta­tais, ku­ris bu­vo pra­dė­tas per­nai rug­sė­jo mė­ne­sį.

Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis:

Tiek, kiek ti­kė­jau­si gau­ti pa­tiks­li­ni­mų, pa­grin­di­mų ar at­sa­ ky­mų, aš ne­ga­vau.

Kal­bė­jo ne­nuo­šir­džiai?

V.Va­si­liaus­ko žur­na­lis­tai klau­sė, ar jis Sei­mo ko­mi­si­jai at­sa­ki­nė­ jo nuo­šir­džiai. „Nuo­šir­du­mas yra su­bjek­ty­vus da­ly­kas. Esu įspė­ tas apie bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­ bę. Pa­si­ra­šiau dėl jos ir at­sa­kiau į už­duo­tus klau­si­mus“, – at­sa­kė V.Va­si­liaus­kas.

Vie­nas ko­mi­si­jos na­rių Žil­vi­nas Šil­ga­lis pa­reiš­kė ma­nąs, kad Lie­ tu­vos ban­ko va­do­vui trū­ko nuo­ šir­du­mo at­sa­kant į klau­si­mus ir jis ne­tgi esą ga­lė­jo me­luo­ti ar nu­slėp­ ti tu­ri­mą svar­bią in­for­ma­ci­ją. „Šir­dies neišp­lė­ši ir ne­pa­ro­dy­ si“, – gūž­te­lė­jo pe­čiais V.Va­si­ liaus­kas, ko­men­tuo­da­mas to­kius Ž.Šil­ga­lio ver­ti­ni­mus. „Ma­nau, kad tik­rai ko­mi­si­jos dar­bas bu­vo ir yra konst­ruk­ty­vus.

Tik­rai ma­nau, kad bu­vę nuo­gąs­ ta­vi­mai dėl in­for­ma­ci­jos jaut­ru­mo vi­siš­kai ne­pa­sit­vir­ti­no“, – pri­dū­rė Lie­tu­vos ban­ko va­do­vas.

Api­bend­rins me­džia­gą

Sei­mo ko­mi­si­jai va­do­vau­jan­tis V.Ma­zu­ro­nis tvir­ti­no, kad jam vis dar li­ko neaiš­ku­mų. „Tiek, kiek ti­kė­jau­si gau­ti pa­tiks­li­ni­mų, pa­ grin­di­mų ar at­sa­ky­mų, ne­ga­vau“, – tei­gė jis.

Pa­vyz­džiui, pa­sak po­li­ti­ko, jam li­ko kai ku­rių klau­si­mų dėl „Sno­ ro“ ban­ko tur­to ver­ti­ni­mo, mo­ty­ vų, ko­dėl bu­vo pa­si­rink­tas ban­ko bank­ro­to va­rian­tas, ir kt.

Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas ne­pa­ nei­gė, kad te­bė­ra neaiš­ku, ar Lie­ tu­vos val­džia jau nuo 2009-ųjų ži­no­jo apie „Sno­ro“ pro­ble­mas, ta­čiau ne­siė­mė prie­mo­nių ban­ kui gel­bė­ti, ne­nu­ves­ti jo iki bank­ ro­to.

V.Ma­zu­ro­nis tvir­ti­no, kad į šiuos klau­si­mus dar bus ban­do­ ma at­sa­ky­ti ren­giant ko­mi­si­jos dar­bo iš­va­dą, sis­te­mi­nant gau­tą in­for­ma­ci­ją.

Ko­mi­si­ja pa­skel­bė, kad fak­tiš­kai bai­gė ap­klau­sas, to­dėl ima ra­šy­ti at­sa­ky­mus į jai už­duo­tus 14 klau­ si­mų dėl ban­kų kont­ro­lės, „Sno­ ro“ bank­ro­to ir ga­li­mų pikt­nau­ džia­vi­mo at­ve­jų.

Par­la­men­ti­nė ko­mi­si­ja, ku­ri ana­li­zuo­ja „Sno­ro“ bank­ro­to ap­ lin­ky­bes, iš­va­das Sei­mui tu­ri pa­ teik­ti iki bir­že­lio 1-osios.

Ko­m i­s i­ja at­s i­sa­k ė klau­s i­m us pa­teik­ti bu­vu­siems „Sno­ro“ ak­ ci­n in­kams, bet pa­s iū­l ė jiems ko­m i­s i­jai per­d uo­t i in­for­m a­c i­ ją, ku­ri ga­lė­tų jai pa­dė­ti at­sa­ky­ ti į Sei­mo su­for­mu­luo­tus klau­ si­mus.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT), tre­ čia­die­nį pa­skel­bęs nu­ta­ri­mą by­ lo­je dėl Arū­no Va­lins­ko iš­rin­ki­mo Sei­mo pir­mi­nin­ku 2008-ųjų lapk­ ri­tį, ga­lio­jan­čio­je slap­to bal­sa­vi­mo tvar­ko­je ne­nus­ta­tė es­mi­nių prieš­ ta­ra­vi­mų Kons­ti­tu­ci­jai. Ta­čiau at­ kreip­tas dė­me­sys į kai ku­rias de­ ta­les, ku­rias bū­ti­na už­tik­rin­ti or­ga­ni­zuo­jant slap­tą bal­sa­vi­mą. „Sei­mo sta­tu­to nuo­sta­ta, pa­gal ku­rią bal­suo­jan­tis Sei­mo na­rys biu­ le­te­ny­je iš­brau­kia pa­var­des tų kan­ di­da­tų, prieš ku­riuos bal­suo­ja, ar­ba tuos tei­gi­nius, ku­rie jam ne­priim­ti­ ni, ne­prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai“, – sa­vo iš­va­do­je pa­skel­bė KT. Nu­ta­ri­me pa­brėž­ta, kad priim­da­ mas sta­tu­to nuo­sta­tas dėl slap­to bal­ sa­vi­mo or­ga­ni­za­vi­mo Sei­mas pa­si­ nau­do­jo jam Kons­ti­tu­ci­jos su­teik­ta tei­se nu­sta­ty­ti sa­vo dar­bo tvar­ką. Be ki­ta ko, nu­sta­ty­ta, kaip bal­suo­jan­ čio­jo pa­si­rin­ki­mas tu­ri bū­ti pa­žy­mi­ mas slap­to bal­sa­vi­mo biu­le­te­ny­je.

KT pa­brė­žė, kad „pa­gal Sei­mo sta­tu­to nuo­sta­tas tais at­ve­jais, kai Sei­me bal­suo­ja­ma dėl vie­no kan­di­ da­to ar vie­no tei­gi­nio, bal­suo­jan­ čia­jam, no­rin­čiam iš­reikš­ti sa­vo va­lią, tu­ri bū­ti su­da­ry­ta ga­li­my­ bė bal­sa­vi­mo biu­le­te­ny­je iš­brauk­ ti jam ne­priim­ti­nus pa­si­rin­ki­mus ir pa­lik­ti neužb­rauk­tą pa­si­rin­ki­ mą, ku­ris jam yra priim­ti­nas“.

Taip pat „tu­ri bū­ti su­da­ry­ta ga­ li­my­bė bal­suo­jan­čia­jam šį veiks­ mą at­lik­ti slap­to bal­sa­vi­mo ka­bi­ no­je, ku­rios ne­pe­rė­jęs jis ne­ga­lė­tų ei­ti prie bal­sa­dė­žės“.

Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad Sei­mo na­rių gru­pės gin­čy­ta Sei­mo sta­tu­ to nuo­sta­ta „yra su­da­ry­tos tei­si­ nės prie­lai­dos už­tik­rin­ti bal­sa­vi­mo slap­tu­mą tuo at­ve­ju, kai spren­di­ mas Sei­me prii­ma­mas slap­tu bal­ sa­vi­mu“. KT nu­ta­ri­me taip pat kons­ta­tuo­ta, kad pa­reiš­kė­jo gin­

či­ja­mas Sei­mo 2008 m. lapk­ri­čio 17 d. nu­ta­ri­mas, ku­riuo Sei­mo pir­ mi­nin­ku bu­vo iš­rink­tas A.Va­lins­ kas, ne­be­ga­li bū­ti tai­ko­mas ir šiuo as­pek­tu jo ga­lio­ji­mas yra pa­si­bai­ gęs. To­dėl KT nu­spren­dė šią kons­ ti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos by­los da­lį nu­ trauk­ti. Į KT dėl A.Va­lins­ko iš­rin­ki­mo Sei­mo pir­mi­nin­ku krei­pė­si gru­pė par­la­men­ta­rų. Jie, be ki­ta ko, kė­lė klau­si­mą, ar ati­tin­ka Kons­ti­tu­ci­ ją tvar­ka, pa­gal ku­rią bal­suo­jan­ty­ sis Sei­me biu­le­te­ny­je iš­brau­kia pa­ var­des tų kan­di­da­tų, prieš ku­riuos bal­suo­ja, ar­ba tuos tei­gi­nius, ku­rie jiems ne­priim­ti­ni.

Sei­mo na­rių gru­pės nuo­mo­ne, gin­čy­tu tei­si­niu re­gu­lia­vi­mu su­da­ ry­tos prie­lai­dos pa­žeis­ti slap­to bal­ sa­vi­mo im­pe­ra­ty­vą, nes tuo at­ve­ju, kai yra iš­kel­tas tik vie­nas kan­di­da­tas, bal­suo­jan­ty­sis, ku­ris pa­lai­ko iš­kel­ tą kan­di­da­tą, bal­sa­vi­mo biu­le­te­ny­ je ne­tu­ri nie­ko iš­brauk­ti ir neu­žei­na į slap­to bal­sa­vi­mo ka­bi­ną. Taip su­ da­ro­ma ga­li­my­bė kont­ro­liuo­ti bal­ suo­jan­čio­jo bal­sa­vi­mo tu­ri­nį.

Par­la­men­ta­rų gru­pės nuo­mo­ne, Sei­mas ne­ga­lė­jo priim­ti nu­ta­ri­mo dėl A.Va­lins­ko iš­rin­ki­mo Sei­mo pir­ mi­nin­ku, nes prieš tai par­la­men­te bal­suo­jant dėl ana­lo­giš­ko nu­ta­ri­mo jam ne­bu­vo pri­tar­ta, o pa­gal Sei­mo sta­tu­tą to pa­ties tu­ri­nio įsta­ty­mo ar nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, ne­sant ypa­tin­gų ap­lin­ky­bių, Sei­mas ga­li svars­ty­ti tik po še­šių mė­ne­sių.

Sei­mo pir­mi­nin­ku A.Va­lins­kas iš­rink­tas 2008 m. lapk­ri­čio 17-ąją tik per ant­rą bal­sa­vi­mą.

Pir­mą­kart bal­suo­jant A.Va­lins­ko kan­di­da­tū­rą pa­rė­mė 67 par­la­men­ ta­rai, 69 bu­vo prieš, 1 biu­le­te­nis su­ga­din­tas. Po per­trau­kos po­sė­ dy­je val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją su­for­ma­ vu­sioms ke­tu­rioms par­ti­joms nu­ spren­dus A.Va­lins­ko kan­di­da­tū­rą teik­ti pa­kar­to­ti­nai, 79 par­la­men­ ta­rai bu­vo už, 58 – prieš.

Praė­jus ma­žiau nei me­tams, 2009-ųjų rug­sė­jo 15 d., tuo­me­tis Tau­tos pri­si­kė­li­mo par­ti­jos ly­de­ris bu­vo at­sta­ty­din­tas iš Sei­mo pir­mi­ nin­ko pa­rei­gų. Jos te­ko kon­ser­va­ to­rei Ire­nai De­gu­tie­nei.

Tau­tas pa­ly­gi­no su šei­ma Vil­niu­je vie­šin­tis Jung­ti­nių Vals­ ti­jų se­na­to­rius Joh­nas McCai­nas tei­gia, kad Eu­ro­pos vals­ty­bių, taip pat Lie­tu­vos ir Ame­ri­kos są­jun­ga yra ne­da­lo­ma.

Tre­čia­die­nį sa­ky­da­mas kal­bą Vil­ niaus uni­ver­si­te­te tran­sat­lan­ti­nį ry­šį jis pa­ly­gi­no su šei­ma. „Ži­nau, kad šio­je ša­ly­je ir šia­me re­gio­ne yra žmo­nių, ku­rie Ame­ ri­kos su­si­tel­ki­mą ties Ar­ti­mai­ siais Ry­tais ir po­slin­kį Azi­jos link ma­to kaip Ame­ri­kos nu­si­grę­ži­mą nuo Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių, to­kių kaip Lie­tu­va“, – sa­kė J.McCai­nas. „No­riu pa­sa­ky­ti vi­siš­kai aiš­ kiai: mū­sų de­mok­ra­ti­nių ver­ty­ bių są­jun­ga su Lie­tu­va ir Eu­ro­pa

yra ne­da­lo­ma. Tai ne tik JAV pre­ zi­den­to ir JAV Kong­re­so tei­gi­nys, tad ir vi­sų ame­ri­kie­čių, ku­riems mes at­sto­vau­ja­me. Tai įsi­pa­rei­go­ ji­mas, nu­lem­tas ne tik bend­rų in­ te­re­sų, bet ir bend­rų idea­lų, is­to­ri­ jos ir il­ga­lai­kių ry­šių. Mes iš es­mės esa­me šei­ma“, – kal­bė­jo JAV se­ na­to­rius.

Vil­niu­je vie­šin­tis J.McCai­nas taip pat su­si­ti­ko su Pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te. Kaip pra­ne­ ša pre­zi­den­tū­ra, ša­lies va­do­vė su se­na­to­riu­mi, bu­vu­siu kan­di­da­ tu į JAV pre­zi­den­tus, ap­ta­rė dvi­ ša­lius Lie­tu­vos ir JAV san­ty­kius, re­gio­ni­nio sau­gu­mo klau­si­mus, taip pat pa­si­ren­gi­mą NA­TO vir­ šū­nių su­si­ti­ki­mui Či­ka­go­je.

Par­la­men­ti­nis de­mok­ra­ti­jos fo­ ru­mas Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį ren­ gia tarp­tau­ti­nę kon­fe­ren­ci­ją „Par­ la­men­ta­rų vaid­muo stip­ri­nant Ry­tų Eu­ro­pos de­mok­ra­ti­nes vals­ ty­bes: ke­lias į de­mok­ra­ti­nę vi­suo­ me­nę“.

Ren­gi­ny­je pa­grin­di­nis dė­me­sys bus ski­ria­mas Ry­tų Eu­ro­pos vals­ ty­bėms. Įvai­rių ša­lių par­la­men­ta­ rai, aka­de­mi­kai ir ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų na­riai ap­tars su­si­da­ riu­sią po­li­ti­nę si­tua­ci­ją re­gio­ne, pa­grin­di­nes grės­mes ir iš­šū­kius de­mok­ra­ti­jai ir pi­lie­ti­nei vi­suo­ me­nei. Taip pat bus ap­tar­tos ES ir Ry­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių glau­des­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo per­spek­ty­vos.

Įs­kun­dė: į Kons­ti­tu­ci­jos prie­vaiz­dus dėl A.Va­lins­ko iš­rin­ki­mo Sei­mo

BNS inf.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pir­mi­nin­ku krei­pė­si gru­pė par­la­men­ta­rų.

6

ketvirtadienis, gegužės 3, 2012

nuomonės

Kai ge­du­lą už­go­žia rū­pes­čiai

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

P

Šei­my­ni­niai rei­ka­lai Man­tas Stan­ke­vi­čius

A

t­sis­ta­ty­di­no Lie­tu­vos le­do ri­t u­l io fe­de­ra­ci­ jos (LLRF) pre­z i­den­ tas Pet­ras Nau­s ė­da.

Taip, tas pa­ts, apie ku­r į jūs ži­no­ te, kad pa­sau­l io čem­pio­na­to ko­ vų įkarš­t y­je pa­k vie­tė rink­t i­nės na­r ius iš­ger­t i alaus ir pa­ž iū­rė­t i į ap­link stul­pą šo­kan­čias mer­gas.

Ta­čiau no­r i­si pa­k laus­ti, ku­ris vy­ ras at­si­sa­ky­tų bo­ka­lo alaus sa­vo gim­ta­die­nio pro­ga? Svies­k i­te ak­ me­n į tie, ku­r ie ži­no­da­mi, kad ry­ toj ne­lau­k ia rung­ty­nės, be to, sle­ gia bai­sus ap­mau­das dėl pra­lai­ mė­t ų­jų ru­mu­nams, ne­k ils­te­lė­t ų bo­ka­lo. Šven­t ų­jų vi­s a­da at­s i­ran­da, kai žiū­r i­me iš ša­l ies, sku­ba­me teis­ ti, lin­čiuo­ti ir ka­bin­tis prie žo­d žio „gė­rė“. To­kiu šven­tuo­ju su­si­da­riu­ sio­je si­t ua­ci­jo­je ta­po vy­r iau­sia­ sis rink­t i­nės tre­ne­r is iš Ru­si­jos

O di­džiau­sią mi­nu­ są, ku­ris jo lū­po­mis skam­bė­jo kaip „žo­pa“, tre­ne­ris pa­dė­jo tik at­ vy­kęs į čem­pio­na­tą.

Ser­ge­jus Bo­r i­so­vas, ku­r is, užuo­t pri­s iė­męs bent da­l į at­s a­ko­my­ bės už pra­lai­mė­ji­mus ir ne­su­ge­ bė­ji­m ą val­dy­t i ko­man­dos, tie­ siog ap­d rė­bė pur­vais ne bet ką, o pa­t į fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tą, sa­ vo darb­da­v į.

Dve­jų me­t ų su­tar­t is ir dve­ji skir­ tin­g i me­tai. Po pir­mų­jų nie­kas ne­t u­rė­jo prie­kaiš­t ų spe­cia­l is­t ui iš Ru­s i­jos. Rink­t i­nės jau­n i­mas džiau­gė­si ma­t y­da­mas, kad tre­ ne­r is vi­s as vil­t is de­da bū­tent į juos, o vy­res­nie­ji džiau­gė­si jiems su­teik­ta lais­ve prieš tre­n i­r uo­tes bei rung­ty­nes ir po jų.

Ant­r ie­ji me­tai – ir vis­kas aukš­ tyn ko­jo­m is. Tre­ne­r is, tvir­t i­nęs, kad ko­man­dos ly­de­r is tu­r i bū­t i Po­vi­las Ve­re­nis, jau po ke­lių die­ nų čem­pio­na­te nu­spren­dė, kad jis nė­ra ver­tas vie­tos rink­t i­nė­je dėl su­ž vaigž­dė­ji­mo, ku­r į pa­ste­

bė­jo jis vie­nas. At­v y­k us į rink­t i­ nę trims žai­dė­jams, tre­ne­ris tuoj pat iš ko­man­dos pa­ša­li­no dar vie­ ną jos na­r į teiš­ta­ręs: „Ne­no­riu ko­ men­t uo­t i, tai mū­sų šei­my­n i­n is rei­ka­las.“ Toks pat šei­my­n i­n is, kaip ir „de­dovš­č i­n a“. Jau­nes­n ių žai­ dė­jų ma­mos, tik pa­ma­č iu­s ios ko­men­t a­r us apie rink­t i­n ė­j e vyk­do­mą auk­lė­ji­mo pro­ce­dū­ rą, skam­bin­da­vo ir ne­d rą­s iai klaus­da­vo: „Ar nie­kas ta­vęs ne­ skriau­džia?“ Vai­kai ne­sup­ras­da­ vo, apie ką kal­ba­ma, o S.Bo­r i­so­ vas „se­n iams“ tuoj pat dė­jo mi­ nu­są. Ki­tą mi­nu­są jis pa­ra­šė už dra­bu­ž i­nė­je gar­siai klau­so­mą „The Pro­d i­g y“ mu­z i­ką.

O di­d žiau­sią mi­nu­są, ku­r is jo lū­ po­mis skam­bė­jo kaip „žo­pa“, tre­ ne­r is pa­dė­jo tik at­v y­kęs į čem­ pio­na­t ą – rink­t i­nė at­ke­l ia­vo tik su pen­k io­l i­ka žai­dė­jų. Prie ko­ man­dos pri­si­jun­g u­siems Da­r iui Plis­kaus­kui, Min­dau­g ui Kie­rui ir Pi­jui Ru­le­vi­čiui tuoj pat bu­vo su­ teik­tas did­vy­rių sta­tu­sas. „Ne­s up­ran­t u, kur at­va­ž ia­vau.

Per dvi die­nas bu­vo su­reng­ ti še­š i su­si­r in­k i­mai. Čia ko­k ia nors kon­fe­ren­ci­ja?“ – klau­sė sa­ vęs D.Plis­kaus­kas. Ko­man­da po tru­pu­tį pra­dė­jo griū­ti. Vie­nas ta­ len­t in­g iau­sių rink­t i­nės žai­dė­jų P.Ve­re­n is per rung­t y­nes ap­si­ vil­kęs kos­t iu­mą tie­siog sto­vė­ jo ir ati­da­r i­nė­jo var­te­l ius be­si­ kei­čian­t iems ko­man­dos drau­ gams.

Pra­l ai­mė­ji­m as len­k ams nie­ko ne­nus­te­bi­no, pra­lai­mė­ji­mas Pie­ tų Ko­rė­jai – taip pat. Rung­t y­nės su ru­mu­nais? Ant­ra­ja­me kė­li­ny­je žais­t i dviem pen­ke­tais nu­spren­ dė ne žai­dė­jai, o tre­ne­ris. At­lai­ky­ ti fi­z i­n į krū­v į le­do ri­tu­l i­n in­kams to­k io­se rung­ty­nė­se iš tie­sų sun­ ku. Be to, pa­ts var­t i­n in­kas Man­ tas Ar­ma­l is pri­pa­ž i­no, kad da­ lis pra­leis­tų įvar­čių – jo klai­da. O rung­ty­nės su Olan­di­ja? De­mo­ty­ vuo­tai ko­man­dai – mo­ty­va­ci­nės rung­ty­nės.

O tre­ne­ris: „Vi­si gė­rė, ypač P.Nau­ sė­da.“ Pa­sa­kė tar­si iš krū­mų au­sis iš­ki­šęs kie­ta­sis Zui­kis, ku­ris nie­ko ne­bi­jo. P.Nau­sė­da pa­si­t rau­kė iš po­sto. Su juo kar­tu ir LLRF ta­r y­ bos pir­mi­nin­kas Mar­ty­nas Šli­kas.

Trau­k ia­si vi­si, ku­rie prieš dve­jus me­tus įvyk­dė per­vers­mą fe­de­ra­ ci­jo­je. O kas da­bar? Sa­ko, kad is­ to­r i­jo­je vis­kas vyks­ta cik­lais. Pa­ žiū­rė­si­me.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Ne­ga­vę lai­do­ji­mo pa­ šal­pos, pra­ri­jo­me pi­ liu­lę ir tiek. At­ro­dė: ne­gi to­kio siel­var­to iš­ tik­ti dar im­si­me ga­din­ ti ner­vus dėl pi­ni­gų?

Kar­tą bu­vo at­vy­ku­si su kū­di­kiu į Klai­pė­dą, ta­čiau So­cia­li­nės rū­py­bos sky­riu­je bu­vo to­kios ei­lės, kad krū­ ti­mi mai­tin­da­ma kū­di­kį ne­su­ge­bė­jo „pri­sto­vė­ti“.

Be­je, kaip tik tuo me­tu, 2011 m. rugp­jū­čio 8 d. nu­me­ry­je, „Klai­pė­ dos“ laik­raš­tis ra­šė apie ne­žmo­niš­ kas ei­les, ku­rio­se gy­ven­to­jai lauk­ da­vo, kol pa­si­bai­gus dar­bo die­nai bū­da­vo iš­va­ro­mi iš įstai­gos pa­tal­pų, o kar­tą po 17 va­lan­dos ne­tgi bu­vo už­ ra­kin­ti įstai­gos vi­du­je.

Iš anks­to už­si­re­gist­ruo­ti dėl dek­la­ ra­vi­mo rei­kė­jo ar ne po tri­jų sa­vai­čių, o per tą lai­ką kū­di­kis ne­ti­kė­tai mi­rė.

Ne­ga­vę lai­do­ji­mo pa­šal­pos, pra­ri­ jo­me pi­liu­lę ir tiek. At­ro­dė: ne­gi to­ kio siel­var­to iš­tik­ti dar im­si­me ga­ din­ti ner­vus dėl pi­ni­gų?

Ta­čiau vė­liau pa­gal­vo­jau – rei­kia ką nors pa­da­ry­ti dėl tų, ku­rie ana­lo­ giš­ko­je pa­dė­ty­je at­si­durs atei­ty­je.

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Ne­pri­tai­ky­ti ve­ži­mė­liams

Klai­pė­dos ša­li­gat­viai nė­ra pri­tai­ ky­ti ma­moms, ku­rios išei­na pa­si­ vaikš­čio­ti stum­da­mos ve­ži­mė­lius.

Kai kur nė­ra vi­siš­kai jo­kių nuo­ly­ džių. Varg­šės ma­mos tu­ri ka­ba­ro­tis nuo ša­li­gat­vių že­myn. Kar­tais at­ro­ do, kad tas ve­ži­mė­lis tuoj iš­virs. Jau ne­kal­bu apie tai, kaip tu­rė­tų nu­va­ žiuo­ti neį­ga­lu­sis, sė­din­tis ve­ži­mė­ ly­je. Re­mon­tuo­jant gat­ves mies­ to val­džia tu­rė­tų at­si­žvelg­ti į šiuos da­ly­kus.

Ing­ri­da

Dės­nis: už­klu­pęs ge­du­las daž­niau­siai bū­na ne vie­nin­te­lė pro­ble­ma sun­kią

va­lan­dą.

„Klai­pė­dos“ ar­chy­vo nuo­tr.

Aš pa­skam­bi­nau straips­ny­je kri­ ti­kuo­to įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo au­to­rei So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­ te­ri­jo­je, ku­ri, be­je, Klai­pė­dos so­cia­ li­nės rū­py­bos sky­riui bu­vo raš­tu už­ drau­du­si mo­kė­ti iš­mo­ką.

Au­to­rė paaiš­ki­no, kad rei­ka­la­vi­mas dek­la­ruo­ti mi­ru­sio as­mens gy­ve­na­ mą­ją vie­tą iš­plau­kia iš to, jog daug žmo­nių gy­ve­na už­sie­ny­je ir, jiems ten mi­rus, mū­sų vals­ty­bė mo­kė­ti pa­ šal­pos ne­pri­va­lo.

Pa­tei­kiau jai du klau­si­mus.

Pir­ma­sis – jei vai­kas mi­rė Lie­tu­ vo­je, ar nė­ra aki­vaiz­du, kad jis čia ir gy­ve­no?

Ant­ra­sis – ar, jos ma­ny­mu, ke­tu­ rių mė­ne­sių krū­ti­mi žin­do­mas kū­di­ kis ga­lė­jo iš­va­žiuo­ti vie­nas į už­sie­nį, kai mo­ti­nos dek­la­ruo­ta ir rea­li gy­ ve­na­mo­ji vie­ta – Lie­tu­vo­je, ir dėl to nie­kam ne­ky­la abe­jo­nių.

Tuo­met mi­nis­te­ri­jos dar­buo­to­ja su­ ti­ko, kad abe­jo­ti dėl vai­ko gy­ve­ni­mo Lie­tu­vo­je – ab­sur­das, ir vai­kų at­žvil­ giu tu­rė­tų bū­ti va­do­vau­ja­ma­si mo­ti­ nos dek­la­ruo­ta gy­ve­na­mą­ja vie­ta.

Ta­čiau ji pa­tei­kė ki­tą ar­gu­men­tą – esą to­kio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo sie­kė sa­vi­val­dy­bės, kad bū­tų aiš­ku, ku­riai ten­ka pa­rei­ga mo­kė­ti pa­šal­pą.

Tai ma­ne ir­gi nu­ste­bi­no, nes lai­do­ ji­mo iš­mo­ka mo­ka­ma ne iš sa­vi­val­dy­ bių, o iš vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų, ir sa­ vi­val­dy­bės ne­tu­rė­tų jaus­ti skir­tu­mo,

ku­riai tuos pi­ni­gus iš­mo­kė­ti. Tuo­ met mi­nis­te­ri­jos po­nia pri­pa­ži­no, kad toks įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas, ne­pa­da­rius išim­čių vai­kams, – neap­si­žiū­rė­ji­mas, kad nie­kas neį­ver­ti­no gal­būt kil­sian­ čių ab­sur­diš­kų si­tua­ci­jų, ir kad įsta­ ty­mas sku­biai tai­sy­ti­nas.

Man pa­sa­kius, jog ke­ti­nu in­for­ muo­ti mi­nis­te­ri­jos va­do­vy­bę, kad ji ne­kva­li­fi­kuo­tai pa­ren­gė tei­sės ak­to pro­jek­tą, dar­buo­to­ja ėmė vos ne at­ si­pra­ši­nė­ti, sa­ky­da­ma, kad vi­si da­ro klai­dų, na, bet jau da­bar tai ji im­sis veiks­mų dėl įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo.

Ta­čiau, pa­si­ro­do, vis­kas taip ir li­ ko iki šiol.

La­bai ge­rai, kad ži­niask­lai­dos prie­ mo­nė­se šis klau­si­mas ke­lia­mas – gal tai pri­vers kler­kus pa­si­ju­din­ti.

Iš­ties bai­su, kad jau­ną šei­mą, ypač jei ji gy­ve­na var­gin­giau, pri­sle­gia ne tik be­ga­li­nis skaus­mas mi­rus vai­kui, bet dar ir rū­pes­tis – už ko­kius pi­ni­ gus pa­lai­do­ti.

Di­džiau­sia užuo­jau­ta straips­ny­je mi­ni­miems tė­ve­liams Vi­li­jai ir An­ to­nui.

P.S. Jei šias ma­no min­tis spaus­din­ tu­mė­te, ne­no­rė­čiau, kad bū­tų mi­ni­ ma pa­var­dė. Ne­si­no­ri, kad sa­vi­val­dy­ bės ir mi­nis­te­ri­jos biu­rok­ra­tai im­tų svars­ty­ti: ma­ty­ki­te, ge­rai gy­ve­na ir drįs­ta reikš­ti ne­pa­si­ten­ki­ni­mą dėl ko­kio tūks­tan­čio li­tų.

Apie lenk­ty­nes

su­te­mus, kai dau­gu­ma žmo­nių ruo­ šia­si mie­go­ti. Die­ną to ka­li­mo ne­si­ gir­di. Ne­la­bai su­pran­tu, ko­dėl taip da­ro­ma, ko­dėl triukš­mau­ja­ma, kai yra poil­sio me­tas?

Ry­tą va­žia­vau į dar­bą 9-uo­ju mik­ roau­to­bu­su. Vai­ruo­to­jas lė­kė kaip pa­mi­šęs. Lenk­ty­nia­vo su ki­tais. Bu­ vo ne­jau­ku va­žiuo­ti. O svar­biau­sia, ke­lei­viai tu­rė­jo jaus­tis kal­ti, kad no­ ri kaž­kur iš­lip­ti, nes mik­roau­to­bu­so vai­ruo­to­jas la­bai sku­ba, jis tu­ri ap­ lenk­ti ki­tus. Tad kiek­vie­nas su­sto­ji­ mas jį ner­vi­no. Ka­žin koks jaus­mas bū­tų, jei taip sa­vo dar­bą dirb­da­mas sku­bė­tų koks nors dan­tų gy­dy­to­jas?

Alf­re­das

Triukš­mas nak­ti­mis

Gy­ve­nu pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je. Šią sa­vai­tę jau ke­le­tą va­ka­rų iš ei­lės nuo uos­to pu­sės gir­dė­ti bai­sus ka­li­mas. Ir svar­biau­sia, triukš­mau­ja va­ka­re, jau

Lo­re­ta G.

Vy­tau­tas

Au­to­bu­suo­se – kva­pų „ro­jus“

Mies­to au­to­bu­sai, vy­rau­jant šil­tiems orams, ta­po dvo­ko tel­ki­niais. Vie­no­je pu­sė­je sė­di pa­gi­rin­gas vy­ras, ki­to­je – ko­ji­nių ne­plau­nan­tis jau­nuo­lis, tre­ čio­je – praus­tis pa­mir­šu­si mo­te­ris.

Di­džiau­sia smar­vė no­sį rie­čia. Ne­ sup­ran­tu, ko­dėl žmo­nės ne­ga­li lai­ky­ tis ele­men­ta­rios hi­gie­nos. Kaip jiems pa­tiems ma­lo­nu?

Si­mo­na Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

ers­kai­čiu­si A.Alek­sė­jū­nai­tės straips­nį „Pa­žy­ma svar­biau už mir­tį“ („Klai­pė­da“, 2012 04 26), no­riu pa­si­da­ly­ti ir sa­ vo pa­tir­ti­mi.

To­kio­je pat si­tua­ci­jo­je at­si­dū­rė ma­no duk­tė, praė­ju­sią va­sa­rą ne­ga­ vu­si pa­šal­pos mi­rus jos ke­tu­rių mė­ ne­sių duk­ry­tei.

At­ro­do, per tiek lai­ko ji tu­rė­jo ga­ li­my­bę dek­la­ruo­ti kū­di­kio gy­ve­ na­mą­ją vie­tą, bet iš tie­sų ne vis­kas taip pa­pras­ta. Jos pa­čios gy­ve­na­mo­ ji vie­ta dek­la­ruo­ta Klai­pė­do­je, ma­ no bu­te, ten bu­vo ke­tin­ta dek­la­ruo­ti ir kū­di­kio gy­ve­na­mą­ją vie­tą, ta­čiau po gim­dy­mo duk­tė ku­rį lai­ką gy­ve­no kar­tu su vai­ko tė­vu Vil­niu­je.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, gegužės 3, 2012

aktualijos Ap­vo­gė sta­to­mą na­mą

Su­nio­ko­jo au­to­mo­bi­lį

Pa­ry­čiais su­lai­kė va­gį

Ge­gu­žės 1-ąją Gargž­duo­se Va­ sa­rio 16-osios g. na­mą be­si­ sta­tan­tis vie­tos gy­ven­to­jas ra­ do ap­vog­tą sta­tyb­vie­tę. Nu­si­ kal­tė­liai iš­lau­žė na­mo lan­go rė­ mą ir įsi­bro­vė į vi­dų. Din­go du­ jų ka­ti­las, na­mo šil­dy­mo val­dy­ mo pul­tas, du klo­ze­tai. Pa­vog­ tus daik­tus sa­vi­nin­kas įver­ti­no 8,2 tūkst. li­tų.

Ant­ra­die­nio ry­tą Ar­to­jo g.

1992 m. gi­męs klai­pė­die­tis ra­ do su­nio­ko­tą sa­vo lenk­ty­ni­nį au­to­mo­bi­lį „BMW 325“. Kaž­ kas iš­dau­žė šio au­to­mo­bi­lio lan­gus, pa­vo­gė aku­mu­lia­to­ rių, ge­sin­tu­vą, rak­tą, su­ga­di­no stab­dį. Au­to­mo­bi­lio šei­mi­nin­ kas pa­tir­tą ža­lą įver­ti­no tūks­ tan­čiu li­tų.

Tre­čia­die­nio ry­tą Lie­pų g. pa­ tru­liai su­lai­kė įta­ri­mų su­kė­lu­ sį 34 m. Rai­mon­dą V., ku­ris ne­ šė­si di­džiu­lę ran­ki­nę. Jo­je bu­vo, kaip spė­ja­ma, iš ma­ši­nų pa­vog­ ti daik­tai: stip­rin­tu­vai, ma­ši­nų ko­lo­nė­lės, au­to­mo­bi­lio kom­piu­ te­ris. Ap­vog­ti žmo­nės kvie­čia­mi į 1 po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą pa­žin­ti sa­vo daik­tų.

At­ly­gi­ni­mas vo­ke­liuo­se

Įsi­pa­rei­go­ji­mai: da­li­nin­kui pa­ža­dė­jus su­mo­kė­ti sko­las, nuo „At­lan­

to“ fut­bo­li­nin­kų nu­slin­ko bank­ro­to grės­mė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„At­lan­tas“ at­si­kra­tė bank­ro­to by­los Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Fut­bo­lo klu­bas „At­lan­tas“ nu­bai­dė nuo sa­vo gal­vos bank­ro­to šmėk­lą ir su­si­tai­kė su į teis­mą juos pa­da­ vu­siais kre­di­to­riais.

Šios sa­vai­tės pra­džio­je Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas pa­tvir­ti­no tai­ kos su­tar­tį tarp vie­šo­sios įstai­gos „At­lan­to“ fut­bo­lo klu­bo ir jos kre­ di­to­rių. Ta pa­čia nu­tar­ti­mi pa­tvir­ tin­ta, kad klu­bas kre­di­to­riams sko­ lin­gas per 220 tūkst. li­tų.

Dėl ne­su­mo­kė­tų pus­šeš­to tūks­ tan­čio li­tų už at­lik­tus re­mon­to dar­ bus krei­pė­si vie­na įmo­nė. Vė­liau, kai ieš­ki­nys ir rei­ka­la­vi­mas kel­ ti bank­ro­tą jau bu­vo teis­me, rei­ ka­la­vi­mus fut­bo­lo klu­bui pa­tei­kė ir bend­ro­vė „For­tū­na Tra­vel“. Šios bend­ro­vės at­sto­vų tei­gi­mu, vie­šo­ ji įstai­ga „At­lan­to“ fut­bo­lo klu­bas ven­gia grą­žin­ti per 31 tūkst. li­tų.

Klu­bas įsi­sko­li­ni­mus pri­pa­ži­ no. Ko­vo vi­du­ry­je „At­lan­tui“ bu­ vo iš­kel­ta bank­ro­to by­la, pa­skir­ tas bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius,

vė­liau pa­tvir­tin­ti kre­di­to­ri­niai rei­ka­la­vi­mai.

Kiek dau­giau nei po mė­ne­sio be­ si­by­li­nė­jan­čios ša­lys teis­mui pa­tei­ kė tai­kos su­tar­tį ir pa­pra­šė ci­vi­li­nę by­lą nu­trauk­ti.

Pas­ku­ti­nę ba­lan­džio die­ną teis­ mas pa­tvir­ti­no tai­kos su­tar­tį. Pa­gal ją pir­mos ei­lės fi­nan­si­niai rei­ka­la­ vi­mai yra kiek dau­giau nei 2 tūkst. li­tų, ant­ros ei­lės rei­ka­la­vi­mai sie­kia 80 tūkst. li­tų, o tre­čio­sios – be­veik 140 tūkst. li­tų.

Teis­mo nu­tar­ty­je, ku­ri per 7 die­ nas dar ga­li bū­ti ap­skųs­ta, tei­gia­ ma, kad vi­si tai­kos su­tar­ty­je nu­ro­ dy­ti kre­di­to­riai su­tei­kė sko­li­nin­kei 20–50 pro­c. nuo­lai­das. Ke­li kre­ di­to­riai nuo­lai­dų ne­su­tei­kė, to­dėl tai­kos su­tar­ty­je pa­tvir­tin­ti ga­lu­ti­ niai įsi­sko­li­ni­mų jiems dy­džiai.

Kre­di­to­ri­niai rei­ka­la­vi­mai ten­ ki­na­mi iš „At­lan­to“ fut­bo­lo klu­ bui su­teik­tos da­li­nin­ko pa­sko­los.

Rei­ka­la­vi­mai vi­siems kre­di­to­riams den­gia­mi per 60 die­nų nuo tai­kos su­tar­ties pa­tvir­ti­ni­mo. Nuo­lai­dų ne­ su­tei­ku­siems kre­di­to­riams nu­sta­ty­ti in­di­vi­dua­lūs at­si­skai­ty­mo ter­mi­nai.

Žiau­ru­mas stul­bi­na Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Tram­dy­da­mi šei­mo­se smur­tau­jan­ čius vy­rus pa­rei­gū­nai kas­kart nu­ stem­ba su­si­dū­rę su žiau­riau­siais ar­ti­mų­jų kan­ki­ni­mo at­ve­jais.

Šios sa­vai­tės pra­džio­je vie­nas klai­ pė­die­tis su­lau­žė duk­rai žan­di­kau­lį, ki­tas smau­gė žmo­ną lai­du.

Va­kar į uos­ta­mies­čio areš­ti­nę už­ da­ry­tas gir­tas 47 me­tų Jū­ros gat­vės gy­ven­to­jas, ku­ris 17.30 val. pen­kio­ lik­me­tę sa­vo duk­rą pa­kė­lė ir me­tė į

grin­dis. Su­muš­ta paaug­lė pa­te­ko į li­go­ni­nę dėl žan­di­kau­lio lū­žio.

Pir­ma­die­nį Kre­tin­gos ra­jo­ne, Bud­rių kai­me gir­tas 55 me­tų vy­ ras spor­ti­niu ba­tu per gal­vą mu­šė 41 me­tų žmo­ną. Mo­te­riai pra­kirs­ ta gal­va.

Tą pa­čią die­ną Klai­pė­do­je esan­ čio­je Mi­ni­jos gat­vė­je gy­ve­nan­ tis 43 me­tų vy­ras mu­šė žmo­ną ir smau­gė ją plau­kų džio­vin­tu­ vo lai­du.

Vi­si šie vy­rai po­li­ci­nin­kų bu­ vo iš­ga­ben­ti iš na­mų ir už­da­ry­ti į areš­ti­nę.

Mo­kes­čių ins­pek­ci­ jos pa­rei­gū­nai de­ mas­ka­vo Klai­pė­dos mies­te ir ra­jo­ne au­ to­mo­bi­lių re­mon­to pa­slau­gas tei­kian­ čią bend­ro­vę, ku­ rio­je bu­vo ve­da­ma „juo­do­ji“ bu­hal­te­ ri­ja, o al­gos dar­buo­ to­jams mo­kė­tos vo­ ke­liuo­se.

Įro­dy­mai: įmo­nė­je ras­ti neaps­kai­ty­ti pi­ni­gai ir al­ga­la­pių juod­raš­čiai.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (AV­MI) pa­ si­ti­kė­ji­mo te­le­fo­nu ga­vo pra­ne­ši­ mą apie ne­tei­sė­tai be­siel­gian­čius bend­ro­vės va­do­vus.

Pa­tik­ri­nus au­to­mo­bi­lių re­mon­to bend­ro­vę nu­sta­ty­ta, kad iš neaps­ kai­ty­tų pa­ja­mų dar­buo­to­jams mo­ ka­mi at­ly­gi­ni­mai vo­ke­liuo­se. Įmo­nė­je ras­ti „al­ga­la­pių“ juod­ raš­čiai pa­tvir­ti­no, kad per pa­sta­ ruo­sius ke­le­rius me­tus apie 20čiai dar­buo­to­jų vo­ke­liuo­se įmo­nės va­do­vas ga­lė­jo iš­mo­kė­ti maž­daug 400 tūkst. li­tų. Įmo­nės va­do­vui gre­sia bau­džia­ mo­ji at­sa­ko­my­bė.

Apie tai, kad au­to­mo­bi­lių re­ mon­to bend­ro­vė­je yra pa­žei­džia­ mi dar­buo­to­jų in­te­re­sai, di­džią­ją da­lį at­ly­gi­ni­mo jiems mo­kant vo­ ke­liuo­se, iš­syk gau­ti ke­li ano­ni­mi­ niai pra­ne­ši­mai.

Dar­bo ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­tai su mo­kes­čių ins­pek­to­riais nu­vy­ko į vie­ną įmo­nės au­to­ser­vi­sų. Čia ke­ li dar­buo­to­jai pa­tvir­ti­no gau­nan­tys vo­ke­lius. Šio fak­to ne­nei­gė ir įmo­nės di­ rek­to­rius, pri­si­pa­ži­nęs, jog tą­

dien vie­nam dar­buo­to­jui iš­mo­ kė­jo 400 li­tų neaps­kai­ty­to dar­bo už­mo­kes­čio.

Lė­šos tam bu­vo kau­pia­mos iš su­ mo­kė­tų už au­tot­rans­por­to prie­mo­ nių re­mon­tą pi­ni­gų, vė­liau iš­da­li­ jant su­tar­tą pro­cen­tą.

Au­to­ser­vi­se pa­tik­ri­ni­mo me­tu bu­vo ras­ta do­ku­men­tuo­se neuž­ fik­suo­tų re­mon­tuo­ja­mų au­to­mo­ bi­lių, čia dir­bo ir ne­le­ga­lus dar­ buo­to­jas. „Pas­ta­rai­siais me­tais VMI sa­ vo dė­me­sį yra nu­krei­pu­si į įmo­nių bu­hal­te­ri­nė­je ap­skai­to­je neaps­kai­ ty­tas pa­ja­mas, kaip ga­li­mą vo­ke­lių šal­ti­nį. Daž­niau­siai to­kio­se įmo­nė­ se neaps­kai­to­mas vi­sas dar­buo­to­ jų dir­ba­mas dar­bo lai­kas, t.y. dar­ buo­to­jai ta­ria­mai dir­ba pu­se eta­to.

Klai­pė­dos AV­MI nuo­tr.

To­kie fak­tai nu­sta­to­mi kruopš­ čiai ana­li­zuo­jant vi­sus įmo­nių ro­ dik­lius“, – tei­gė Klai­pė­dos AV­MI Kont­ro­lės de­par­ta­men­to di­rek­to­ rė Gra­ži­na Rim­kie­nė.

Klai­pė­dos ap­skri­ty­je nu­si­žen­ gi­mų mo­kant at­ly­gi­ni­mus šie­met nu­sta­ty­ta sta­ty­bos, me­die­nos ap­ dir­bi­mo ir ga­my­bos, au­to­mo­bi­lių re­mon­tu už­sii­man­čio­se bei tak­si pa­slau­gas tei­kian­čio­se įmo­nė­se.

To­kie įsta­ty­mų pa­žei­dė­jai po VMI pa­tik­ri­ni­mo pri­va­lo su­mo­kė­ti vi­sus mo­kes­čius nuo ne­le­ga­liai iš­ mo­kė­to at­ly­gi­ni­mo, jiems gre­sia iki 20 tūkst. li­tų bau­da ir dels­pi­ni­giai.

Už ap­gau­lin­gą ap­skai­tos tvar­ky­mą yra nu­ma­ty­ta ir bau­džia­mo­ji at­sa­ ko­my­bė. „Klai­pė­dos“ inf.

Sta­tis­ti­ka Klai­pė­dos AV­M I pernai su­lau­kė 40 pro­c. dau­g iau pra­ne­ši­mų nei 2010 m. Šie­met nuo sau­sio iki ba­lan­d žio gau­ta 145 to­k ie pra­ne­ši­mai, tai yra 63 pro­c. dau­g iau nei per­nai per tą pa­t į lai­ko­tar­pį.

In­for­ma­ci­ja apie mo­kes­ti­nius pa­žei­di­mus VMI pa­sie­kia pa­si­ti­kė­ji­mo te­le­fo­nu 1882, raš­tu ar­ba elekt­ro­ni­niu pa­štu Klai­pe­dos.ap­skr.rastai@vmi.lt.

Juo­do­jo­je rin­ko­je – ir me­ta­do­nas Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ ta­mu­mo ty­ri­mų biu­ro pa­rei­gū­nai per vie­ną die­ną de­mas­ka­vo du nar­ko­ti­ kų pre­ky­bos „taš­kus“ ir su­lai­kė tris kvai­ša­lų par­da­vė­jus.

Vie­ną ry­tą pa­rei­gū­nai už­griu­vo pas Vir­šu­ti­nė­je gat­vė­je gy­ve­nan­tį nar­ko­ ti­kų par­da­vė­ją. 32 me­tų Alek­sand­ras S. na­muo­se tu­rė­jo re­cep­ti­nių vais­ tų, ku­rių su­dė­ty­je yra psi­chot­ro­pi­ nio po­vei­kio me­džia­gų. Nar­ko­ma­ nai pa­pras­tai to­kius vais­tus mai­šo su

kvai­ša­lais. Tą pa­čią ba­lan­džio 18-ąją Koo­pe­ra­ci­jos gat­vė­je 3-ia­ja­me na­me at­lik­ta kra­ta 40-me­čio Alek­sand­ro P. bu­te. Ki­še­nė­je vy­ras tu­rė­jo 3 gra­mus me­tam­fe­ta­mi­no, o na­muo­se – dar 5 gra­mus šių kvai­ša­lų.

Pa­rei­gū­nus nu­ste­bi­no tai, kad šis nar­ko­ti­kų par­da­vė­jas tu­rė­jo me­ta­do­ no, tai yra pri­klau­so­miems nuo opioi­ dų žmo­nėms ski­ria­mos me­džia­gos.

Pap­ras­tai šis pre­pa­ra­tas iš­duo­da­mas Prik­lau­so­my­bės li­gų cent­re, nar­ko­ ma­nai juos tu­ri su­var­to­ti ten pat.

Juo­do­jo­je rin­ko­je šie pre­pa­ra­tai at­si­ra­do ne­se­niai. Pa­rei­gū­nai ke­ti­na rei­ka­lau­ti, kad me­ta­do­no iš­da­vi­mas

bū­tų griež­čiau kont­ro­liuo­ja­mas.

Pa­rei­gū­nai ti­ki­na, kad abu nar­ko­ ti­kų par­da­vi­mo „taš­kus“ lik­vi­da­vo, nes abu anks­čiau teis­ti kvai­ša­lų par­ da­vė­jai su­lai­ky­ti, teis­mas lei­do juos suim­tus lai­ky­ti tris mė­ne­sius.

Tos pa­čios die­nos ry­tą prie sek­so reik­me­nų par­duo­tu­vės Tai­kos pro­ spek­te 31 me­tų klai­pė­die­tė Iri­na P. par­da­vė pir­kė­jui he­roi­no.

Ten pat įvy­ko su­lai­ky­mo ope­ra­ ci­ja, ku­rios me­tu pir­kė­jas iš­me­tė ką tik įsi­gy­tus lanks­ti­nu­kus, o par­da­ vė­ja tris 50 li­tų ku­piū­ras su­si­ki­šo į bur­ną ir ban­dė nu­slėp­ti ką tik pa­da­ ry­tą nu­si­kal­ti­mą.

8

KetvirtADIENIS, gegužės 3, 2012

ekonomika

OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2440 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2371 JAV do­le­ris 1 2,6114 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6481 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9337 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3129 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5588 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8884 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8731

–0,15 %

+0,2720 % –0,1296 % +0,2726 % –0,2862 % –0,0871 % +0,2835 % +0,1076 % +0,2764 % –0,0383 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,04

4,70

2,46

„Apoil“

5,01

4,66

2,43

„Brent“ naf­ta

+0,22 %

Vals­tybės tur­to fon­das per­nai pa­tyrė 989,4 tūkst. litų grynųjų nuo­sto­lių, o 2010 m. fon­das bu­vo už­dirbęs 587,6 tūkst. litų gry­no­jo pel­no. Pa­ja­mos iš vals­tybės tur­to par­da­vi­mo siekė 1,264 mln. litų, iš mo­kes­čio – 952,9 tūkst. li­ tų, pa­ja­mos iš vals­tybės žemės par­da­ vi­mo – 807 tūkst. litų, iš vals­ty­bei pri­ klau­san­čių ak­cijų par­da­vi­mo – 240,2 tūkst. litų.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

+0,11 %

OMX Tallinn

2

Tur­to fo­nde – nuo­sto­liai

De­ga­lų kai­nos pokytis

OMX Riga

105,83 dol. už 1 brl.

119,14 dol. už 1 brl.

pro­c.

šie­met smuk­telė­jo naujų au­to­mo­bi­lių rin­ka Lie­tu­vo­je.

„Sod­ra“ sko­lin­sis iš bankų Di­delį de­fi­citą tu­rin­čios „Sod­ros“ skelb­ta­me 500 mln. litų pa­skolų kon­kur­se var­žo­si 5 ban­kai.

„Sod­ros“ di­rek­to­riaus pa­tarė­ja Jo­ li­ta Ski­nu­lytė-Niak­šu in­for­ma­vo, kad į aš­tuo­nias da­lis išs­kai­dy­tos pa­sko­los laimė­to­jai ga­li būti pa­ skelb­ti kitą pir­ma­dienį. Kon­kur­so da­ly­viai neatsk­leid­žia­mi.

J.Ski­nu­lytė-Niak­šu teigė, kad šiuo me­tu aiš­ki­na­ma­si dėl ma­žiau­sios da­ lies pa­si­ūly­mo pa­grįstu­mo, nes kai­ na yra dau­giau kaip 15 pro­c. ma­žesnė nei kitų da­ly­vių.„Sod­ra“ nu­ma­to im­ti 20 mln. litų sąskai­tos kre­ditą ir dar 7 įvai­rių dyd­žių – 30 mln. li­

tų, 45 mln. litų, 55 mln. litų, 65 mln. litų, 75 mln. litų, 90 mln. litų ir 120 mln. litų – pa­sko­las. Vy­riau­sybė sausį „Sod­rai“ su­teikė 1,402 mlrd. litų pa­skolą. „Sod­ra“ sau­sio pra­ džio­je pa­prašė 2012-ie­siems jai su­ teik­ti iki 3,51 mlrd. litų pa­skolą, ta­ čiau Vals­ty­binė pa­skolų ko­mi­si­ja pa­si­ūlė fon­dui sko­lin­ti tik pir­mam pus­me­čiui – 1,402 mlrd. litų.

Pla­nuo­ja­mos 2012 m. „Sod­ros“ biud­že­to iš­lai­dos yra 3,77 mlrd. li­ tų di­desnės nei pa­ja­mos – de­fi­citą „Sod­ra“ pla­nuo­ja fi­nan­suo­ti pa­ sko­lo­mis iš Vy­riau­sybės ir ko­mer­ ci­nių bankų. Šių metų pra­džio­je „Sod­ra“ iš Vy­riau­sybės bu­vo pa­si­

sko­li­nu­si 6,28 mlrd. litų, iš ko­mer­ ci­nių bankų – 1,59 mlrd. litų, bend­ ros sko­los siekė 7,87 mlrd. litų.

BNS inf.

3,77

mlrd. litų

siekiantį biudžeto deficitą „Sodra“ dengs paskolomis.

Pa­tik­rins: ma­no­ma, kad MMA ša­ly­je gau­na ne vi­su eta­tu ar­ba ne

visą dar­bo dieną dir­ban­tys as­me­nys.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Mi­ni­ma­lią algą reiks pa­grįsti Mo­kes­čių ins­pek­to­riai aiš­ki­na­si, kodėl Lie­tu­vo­je apie 280 tūkst. dir­ban­čių gau­na ma­žiau ne­gu mi­ni­ma­lią algą ir ar jie dir­ba visą dieną.

Kol vald­žia ne­su­ta­ria, kiek tiks­liai rei­kia pa­di­din­ti mi­ni­ma­lią mėne­ sinę algą (MMA), bus ban­do­ ma iš­siaiš­kin­ti, kokį darbą dir­ba žmonės už 800 litų at­ly­gi­nimą. „Juos mes trak­tuo­ja­me kaip žmo­ nes, ku­rie dir­ba pusę dar­bo die­nos ir uži­ma ne visą etatą“, – Sei­mo Biud­že­to ir fi­nansų ko­mi­te­te tre­ čia­dienį vy­ku­sio­je dis­ku­si­jo­je, kaip vals­tybės ins­ti­tu­ci­jos ko­vo­ja su šešė­ li­ne eko­no­mi­ka, sakė Vals­ty­binės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Artū­ras Kle­raus­kas.

Pa­sak jo, 5 tūkst. įmo­nių Mo­ kes­čių ins­pek­ci­jai turės pa­teik­ ti paaiš­ki­ni­mus. Pra­šy­mus įmo­ nėms mo­kes­čių ins­pek­to­riai jau iš­siuntė.„Iš to klau­si­my­no ban­ dy­si­me su­pras­ti, ko­kias funk­ci­

jas tie dar­buo­to­jai įmonė­je at­lie­ ka, jos nuo­la­tinės ar ne“, – sakė A.Kle­raus­kas.

Anot Vals­ty­binės dar­bo ins­pek­ ci­jos va­do­vo Vi­liaus Ma­čiu­lai­čio, iš vi­so Lie­tu­vo­je 6 tūkst. žmo­nių, dir­ban­čių įmonė­se, ku­rio­se yra per 10 dar­buo­tojų, gau­na ma­žiau ne­gu mi­ni­ma­lią algą. „Skai­čius mil­ži­niš­kas ir vie­ni mes ne­tu­ri­me pa­jėgumų pro­ble­mai išspręs­ti“, – par­la­men­ta­rams sakė jis.

Darb­da­viai ir pro­fsąjun­gos lai­ ko­si nuo­monės, kad MMA nuo lie­pos tu­ri būti pa­di­din­ta 100 li­ tų, iki 900 litų, o Vy­riau­sybė siū­ lo MMA kel­ti 50 litų, iki 850 litų, ir priim­ti Dar­bo ko­dek­so pa­kei­ti­ mus.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

9

ketvirtADIENIS, gegužės 3, 2012

klaipėdos verslas

Veik­lios mo­te­rys tel­kia jė­gas Dar ir šian­dien mo­ te­rims kur kas sun­ kiau nei vy­rams įsi­tvir­tin­ti vers­le, moks­le ar po­li­ti­ko­ je. To­dėl ak­ty­vios ir veik­lios mo­te­rys iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos bei Ka­li­ning­ra­do sri­ties bu­ria­si bend­ rai veik­lai. Ge­gu­ žės pa­bai­go­je Ni­do­ je ren­gia­mas tarp­ tau­ti­nis mo­te­rų fo­ ru­mas, kur ti­ki­ma­si ras­ti bend­rų pro­ble­ mų spren­di­mų.

Su­de­ri­no: Tarp­tau­ti­nio mo­te­rų fo­ru­mo Ni­do­je ak­ty­vis­tės Ž.Bie­li­nie­nė, L.Ka­tu­lie­nė, D.Ka­va­liaus­kie­nė bei B.Ber­no­tie­nė su ko­le­gė­mis ap­ta­rė ga­lu­

ti­nę fo­ru­mo pro­gra­mą.

Vie­na­me mies­te vie­ny­ti mo­te­ris esą ne­sun­ku, ta­čiau vi­so­je Lie­tu­ vo­je – kur kas su­dė­tin­giau, pri­pa­ ži­no vers­lias mo­te­ris Lie­tu­vo­je vie­ ni­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vė.

As­te­ri­jos Ke­se­raus­kie­nės nuo­tr.

vers­las Lie­tu­vo­je“ su­si­pa­ži­no maž­ daug prieš 10 me­tų ir nuo­la­tos pa­ lai­ko ry­šius. „Kai ki­lo šio fo­ru­mo idė­ja, mes iš kar­to pa­reiš­kė­me, kad mū­sų sie­

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Su­vie­ni­jo vers­lias mo­te­ris

Per 22 at­kur­tos ne­prik­lau­so­my­bės me­tus Lie­tu­vo­je mo­te­rų at­ly­gi­ni­ mai vis dar iš­lie­ka ma­žes­ni nei vy­ rų. Ly­gių tei­sių kont­ro­lie­riaus tar­ ny­bos ata­skai­to­je pa­brė­žia­ma, kad per­nai disk­ri­mi­na­ci­ja dėl ly­ties (taip pat ir dar­be) bu­vo pir­mo­je vie­to­je tarp vi­sų gau­tų skun­dų.

Dar ašt­riau šios ten­den­ci­jos bu­vo jau­čia­mos prieš ge­rą de­šimt­me­tį.

Bū­tent tuo­met klai­pė­die­tė vers­ li­nin­kė ir vi­suo­me­ni­nin­kė Žie­dū­ na Bie­li­nie­nė įstei­gė or­ga­ni­za­ci­ją „Mo­te­rys ir vers­las Lie­tu­vo­je“. „Per tuos me­tus mes in­ten­sy­viai dir­bo­me ir už­si­mez­gė pa­žin­tys su ko­le­gė­mis – ak­ty­vio­mis vers­lo mo­ te­ri­mis iš Lat­vi­jos bei Ka­li­ning­ra­do sri­ties“, – pa­sa­ko­jo Ž.Bie­li­nie­nė, vie­na Tarp­tau­ti­nio mo­te­rų fo­ru­ mo Ni­do­je or­ga­ni­za­to­rių. „Mo­te­rys ir vers­las Lie­tu­vo­ je“ or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vė pri­si­mi­ nė dau­gy­bę pro­jek­tų, ku­rie veik­lai pa­dė­jo iš­ju­din­ti ša­lies mo­te­ris. „Vy­ko de­šim­ties įvai­rių se­mi­na­ rų cik­las, kaip bend­rau­ti su žmo­ nė­mis, su dar­buo­to­jais. Dar ir da­ bar su­lau­kiu at­gar­sių, kad mo­te­rys tuo­se se­mi­na­ruo­se pa­ži­no sa­ve ir ten iš­mo­ko dirb­ti“, – tvir­ti­no Ž.Bie­li­nie­nė.

Esą ši­tų pro­jek­tų re­zul­ta­tai ga­na ryš­kūs. Vie­nas jų – Mo­te­rų užim­ tu­mo cent­ras Anykš­čiuo­se, ku­ris vei­kia iki šiol. „Kar­tu su is­pa­nė­mis, olan­dė­mis, grai­kė­mis da­ly­va­vo­me mo­ky­muo­se „Mo­te­rys po­li­ti­ko­je“. Ši pro­gra­ma li­ko mums, ją ga­li­ma tai­ky­ti ir da­ bar“, – tvir­ti­no Ž.Bie­li­nie­nė.

Bai­ba Riv­ža:

Va­len­ti­na Zo­si­men­ko:

Pas mus yra ak­ty­vių vers­li­nin­kių mo­te­rų ju­dė­ji­mas, ku­ris sie­ kia iš­ju­din­ti pro­vin­ci­ jų, kai­mo mo­te­ris im­ tis sa­vo vers­lo, vys­ty­ ti tu­riz­mą Lat­vi­jo­je.

Vie­nos jų – sėk­m in­ gos vers­li­nin­kės, ki­ tos moks­li­nin­kės, po­li­ti­kės ar va­do­ vės, ta­čiau jos vi­suo­ met lik­da­vo vy­rų še­ šė­ly­je.

„Nors ke­le­tą me­tų or­ga­ni­za­ci­jos veik­la bu­vo su­stab­dy­ta, bet mes nė aki­mir­kos ne­bu­vo­me pra­ra­du­sios ry­šio vie­na su ki­ta. Mū­sų or­ga­ni­ za­ci­jo­je da­bar jau yra ne tik vers­li­ nin­kių, bet ir gy­dy­to­jų, mo­ky­to­jų, dai­li­nin­kių“, – tei­gė Ž.Bie­li­nie­nė.

kis – ne fe­mi­nis­ti­nis. O ir vi­sos tos mo­te­rų or­ga­ni­za­ci­jos nė­ra fe­mi­ nis­ti­nės. Jo­se ga­li da­ly­vau­ti ir vy­ rai, bet iš es­mės tos or­ga­ni­za­ci­jos va­di­na­mos mo­te­rų, nes pa­grin­di­ nis jų tiks­las – pa­dė­ti ir vie­ny­ti ak­ ty­vias mo­te­ris“, – pa­sa­ko­jo V.Zo­ si­men­ko.

Or­ga­ni­za­ci­jos ak­ty­vis­tės tei­ gia ne­men­ki­nan­čios mo­ters – šei­ mos sau­go­to­jos bei mo­ti­nos vaid­ mens. Jos tel­kia ak­ty­vias mo­te­ris, pa­de­da rea­li­zuo­ti įvai­rius pro­jek­ tus, pro­gra­mas. „Juk kiek­vie­na mo­te­ris tu­ri Die­ vo do­va­ną. Vie­nos jų – sėk­min­gos vers­li­nin­kės, ki­tos moks­li­nin­kės, po­li­ti­kės ar va­do­vės, ta­čiau jos vi­ suo­met lik­da­vo vy­rų še­šė­ly­je“, – kons­ta­ta­vo V.Zo­si­men­ko.

Per ak­ty­vių mo­te­rų vi­suo­me­ni­ nės veik­los de­šimt­me­tį kai kas pa­ si­kei­tė. Ta­čiau Ru­si­jos mo­te­rų da­ lia esą ir šian­dien yra ne­leng­va. „Pa­vyz­džiui, smul­ku­sis vers­las net vy­rams ne­leng­vas, o ką jau kal­

Te­bė­ra vy­rų še­šė­ly­je

Mo­te­rų pa­dė­tis la­bai pa­na­ši ir ki­to­ se kai­my­ni­nė­se ša­ly­se, ku­rios kaž­ ka­da pri­klau­sė vie­nam blo­kui. Ki­ to­se ša­ly­se mo­te­rys taip pat bu­ria­si į or­ga­ni­za­ci­jas. „Ne pa­slap­tis, kad šiuo­lai­ki­nia­ me pa­sau­ly­je tiek vers­le, tiek ir po­ li­ti­ko­je, taip pat ki­to­se gy­ve­ni­mo sfe­ro­se, mo­te­rims sun­kiau įsi­tvir­ tin­ti nei vy­rams“, – ne­slė­pė Ka­li­ ning­ra­do sri­ties mo­te­rų kong­re­so va­do­vė Va­len­ti­na Zo­si­men­ko.

Ka­li­ning­ra­do sri­ties mo­te­rų kong­re­sas vie­ni­ja vi­sas ak­ty­vias mo­te­ris, ne tik vers­li­nin­kes. V.Zo­ si­men­ko ti­ki­na, kad su ko­le­gė­mis iš Lie­tu­vos – or­ga­ni­za­ci­ja „Mo­te­rys ir

bė­ti apie mo­te­ris. To­dėl to­kios vie­ nin­gos or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios pa­ta­ ria, pa­lai­ko – la­bai svar­bios. Tik ta­da mo­te­rys ga­li kaž­kaip rea­li­ zuo­ti sa­vo su­ma­ny­mus“, – ti­ki­no V.Zo­si­men­ko. Šian­dien Ru­si­jos val­džia esą pa­ ga­liau tie­sio­giai at­krei­pė dė­me­sį į vi­suo­me­ni­nes vers­lo bei so­cia­li­nes or­ga­ni­za­ci­jas. To­liau sie­kia­ma, kad kuo dau­giau mo­te­rų bū­tų val­džio­ je. Ak­ty­vis­tės iš Ru­si­jos pri­pa­žįs­ta, kad Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se, taip pat ir Lie­tu­vo­je, mo­te­rų po­li­ti­kių dau­ giau nei Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jo­je. „Mū­sų mo­te­rų or­ga­ni­za­ci­jų tiks­ las – ne ko­vo­ti už kraš­tu­ti­nes fe­mi­ nis­ti­nes tei­ses, bet kar­tu su vy­rais, su tarp­tau­ti­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, su val­džia siek­ti, kad mo­te­rys tu­rė­ tų to­kias pa­čias ga­li­my­bes, kaip ir vy­rai. Kai ku­rių tei­gia­mų po­ky­čių šio­je sri­ty­je yra ir pas mus“, – sa­ kė V.Zo­si­men­ko.

Už nu­ga­rų – stip­rios or­ga­ni­za­ci­jos

Kiek ki­to­kia mo­te­rų si­tua­ci­ja kai­ my­nė­je Lat­vi­jo­je. Bu­vu­si Lat­vi­jos Res­p ub­l i­kos švie­t i­m o ir moks­ lo mi­nist­rė Bai­ba Riv­ža vie­ni­ja ak­ty­vias ša­lies mo­te­ris ir pa­lai­ ko stip­rius ry­šius su ko­le­gė­mis iš Lie­tu­vos. „Pas mus yra ak­ty­vių vers­li­nin­ kių mo­te­rų ju­dė­ji­mas, ku­ris sie­kia iš­ju­din­ti pro­vin­ci­jų, kai­mo mo­te­ris im­tis sa­vo vers­lo, vys­ty­ti tu­riz­mą Lat­vi­jo­je. Mes ne­mo­ka­mai kon­sul­ tuo­ja­me, kaip pra­dė­ti vers­lą, kaip su­si­tvar­ky­ti su mo­kes­čiais“, – pa­ sa­ko­jo B.Riv­ža.

Esą iš aukš­čiau­sio­sios val­džios smul­kia­jam vers­lui nė­ra la­bai di­ de­lės pa­ra­mos, prie­šin­gai – tik­rin­ to­jai daž­niau­siai tik ski­ria bau­das, o ne pa­ta­ria. To­dėl esą šios ne­vy­ riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos sie­kia su­švel­nin­ti vers­lo ap­lin­ką. „Ma­nau, tai la­bai svar­bu. Lat­vi­ jo­je mo­te­rų vers­li­nin­kių skai­čius kas­met au­ga. Vers­las yra ri­zi­ka, juk sun­ku nu­spė­ti, kaip pa­si­seks“, – įsi­ti­ki­nu­si B.Riv­ža.

Tei­gia­ma, kad Lat­vi­jos mo­te­ rims da­bar jau leng­viau įsi­tvir­tin­ ti nei prieš 20 me­tų. Nes jos yra ne vie­nos, už jų nu­ga­rų – ne­vy­riau­sy­ bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Ku­rio­se yra ju­ ris­čių, ban­ki­nin­kių ar sa­vi­val­dy­bės

dar­buo­to­jų. Vi­sais at­ve­jais jos pa­ de­da, kon­sul­tuo­ja rei­kia­mais klau­ si­mais. Nors pri­pa­žįs­ta­ma, kad kol kas ta sis­te­ma dar ne­vei­kia taip, kaip Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se.

A.Vin­kus – fo­ru­mo glo­bė­jas

Vi­sos šios Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Ka­li­ning­ra­do sri­ties ak­ty­vios mo­ te­rys ge­gu­žės pa­bai­go­je su­si­tiks Tarp­tau­ti­nia­me mo­te­rų fo­ru­me Ni­do­je.

Tei­gia­ma, kad kiek­vie­nas su­si­ti­ ki­mas, koks jis bū­tų, duo­da nau­dos, mo­te­rys esą vi­suo­met su­ran­da, kuo ga­li vie­na ki­tai pa­dė­ti. Pa­ra­dok­sa­ lu, bet šio fo­ru­mo glo­bė­jas ir ku­ra­ to­rius yra vy­ras. „Kai Ne­rin­gos me­ru ta­po bu­vęs am­ba­sa­do­rius An­ta­nas Vin­kus, mo­te­rys ak­ty­vis­tės taip pat bu­vo su­si­rin­ku­sios Ni­do­je, mes nuė­jo­ me pa­svei­kin­ti nau­jai iš­rink­to me­ ro, o jis priė­mė svei­ki­ni­mus. Jis sa­ ko, gal stei­gia­me ką nors pa­na­šaus Ni­do­je? Tuo­met pa­pra­šė­me jį tap­ti mū­sų bū­si­mo fo­ru­mo glo­bė­ju, ku­ ra­to­riu­mi, ir jis su­ti­ko. To­kia bu­ vo pra­džia“, – pa­sa­ko­jo Ne­rin­gos vers­li­nin­kė ir vi­suo­me­nės bei po­li­ ti­kos vei­kė­ja Ir­ma Balt­ru­šai­tie­nė. „Nusp­ren­dė­me, kad ša­lių kai­ my­nių ak­ty­vios mo­te­rys kar­tu ga­ li dau­giau nu­veik­ti nei po vie­ną.

Ir A.Vin­kus mus la­bai pa­lai­kė“, – džiau­gė­si B.Riv­ža. „Jūs mo­te­rys, tu­r i­te ro­dy­ ti mums, kaip vys­ty­ti vers­lą“, – to­kiais žo­džiais tuo­met Ne­rin­gos me­ras A.Vin­kus pa­ska­ti­no vie­ny­ tis ak­ty­vias ir vers­lias Lie­tu­vos, Lat­vi­jos bei Ka­li­ning­ra­do sri­ties mo­te­ris. „Į šią veik­lą no­riu įtrauk­ti ir Lat­ vi­jos moks­lų aka­de­mi­ją, pa­čių įvai­ riau­sių sri­čių moks­li­nin­kus – me­ di­kus, že­mės ūkio, ener­ge­ti­kus, eko­no­mis­tus, net hu­ma­ni­ta­rus.

Ke­ti­na­me at­va­žiuo­ti į Tarp­tau­ti­nį mo­te­rų fo­ru­mą Ni­do­je. Juo­lab aš esu ir Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­ jos už­sie­nio vals­ty­bės na­rė. Mū­ sų ry­šiai la­bai glau­dūs“, – tvir­ti­ no B.Riv­ža.

Tarp­tau­ti­nio fo­ru­mo tiks­las – vie­ny­ti veik­lias mo­te­ris ir jų or­ ga­ni­za­ci­jas. Ypač tų ša­lių, ku­rių mo­ra­li­nės ver­ty­bės ir tra­di­ci­jos is­ to­riš­kai pa­na­šiai su­si­for­ma­vo.

10

KetvirtADIENIS, gegužės 3, 2012

12p.

turtas

Taršos leidimus norėtų mainyti į elektromobilius arba įkrovimo stoteles.

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė

Gy­ven­to­jai rinktų­si elekt­ro­mo­bi­li Turės praei­ti daug metų, kol vi­daus de­gi­ mo va­rik­lius išs­tums elekt­ri­niai, ta­čiau at­ro­do, kad lie­tu­viai ES il­giau­siai va­žinės au­to­mo­bi­liais, va­ro­mais bran­giais de­ga­lais.

Jo­li­ta Žvirb­lytė

j.zvirblyte@diena.lt

Elekt­ro­mo­bi­lių plėtros pa­vyzd­žių ieš­ko­ti to­li nuo Lie­tu­vos ne­rei­kia.

Nėra kur skubė­ti?

Es­tai šluos­to no­sis

Dar prie­š po­rą metų, kai ša­lies vai­ ruo­to­jai šiur­po nuo tuo­met re­kor­ di­nių ben­zi­no ir dy­ze­li­no kainų, Lie­tu­vos prem­je­ras And­rius Ku­bi­ lius dėstė švie­ses­nio vai­ruo­tojų ry­ to­jaus gai­res. Ta­da jis sakė, kad au­ to­mo­bi­liai galėtų nau­do­ti dau­giau elekt­ros.

2010-ai­siais iš vald­žios vyrų lū­ pų net bu­vo išsprū­du­si vi­zi­ja, kad Lie­tu­va galėtų tap­ti eks­pe­ri­mentų su elekt­ro­mo­bi­liais aikš­te­le. Ta­čiau bu­vo tik pa­sva­jo­ta, nors pir­miau­ sia vald­žia turėtų im­tis ini­cia­ty­vos šio­je sri­ty­je.

Jau po 38 metų, t. y. 2050-ai­siais, pa­gal ES di­rek­ty­vas mies­tuo­se ne­ turės lik­ti de­ga­lais va­romų trans­ por­to prie­mo­nių. Ir dau­ge­lis ES ša­lių, ne­norė­da­mos su­lauk­ti ati­ tin­kamų san­kcijų, tam ruo­šia­si jau da­bar. Prie­šin­gai nei Lie­tu­va, dau­ ge­lis ša­lių tu­ri konk­re­čius tiks­lus, kaip spar­čiai ke­ti­na ska­tin­ti elekt­ ro­mo­bi­lių įsi­gi­jimą. Pa­vyzd­žiui, Vo­kie­ti­ja iki 2020 m. pla­nuo­ja turė­ ti 1 mln. elekt­ro­mo­bi­lių, Nor­ve­gi­ ja – 220 tūkst., Ny­der­lan­dai – 220 tūkst., Prancū­zi­ja – 200 tūkst.

Es­ti­ja itin sėkmin­gai iš­nau­do­jo ža­liųjų in­ves­ti­cijų schemą – par­ da­vu­si 10 mln. tar­šos lei­dimų, ša­ lis su­bsi­di­juo­ja bet ku­rių mar­kių elekt­ro­mo­bi­lius – iki pusės kai­nos, bet ne dau­giau kaip 18 tūkst. eurų (per 62 tūkst. litų), taip pat pir­mie­ siems pirkė­jams su­tei­kia ne­mo­ka­ mas įkro­vi­mo sto­te­les ir jas įren­gia.

Vals­tybė įsi­gi­jo ir grei­to­jo įkro­vi­mo prie­taisų, o 507 elekt­ro­mo­bi­lių ga­ vo so­cia­linėms reikmėms. Elekt­ro­ mo­bi­liai – vie­na stra­te­gi­nių Es­ti­jos kryp­čių ke­ly­je į iš­ma­niąją vi­suo­ menę: ne­di­delė vals­tybė, 2003 m. su­kūru­si „Sky­pe“, 2005 m. įdie­ gu­si elekt­ro­ninį bal­sa­vimą, o da­bar plėto­jan­ti elekt­ro­mo­bi­lių inf­rast­ ruktūrą, for­muo­ja ly­de­rių įvaizdį tarp­tau­ti­nia­me kon­teks­te.

Lat­vi­ja, rem­da­ma­si Es­ti­jos mo­ de­liu, taip pat ruo­šia­si jau šie­met pri­sta­ty­ti pa­našų pro­jektą pa­si­ nau­do­ju­si ta pa­čia fi­nan­sa­vi­mo prie­mo­ne.

En­tu­ziaz­mo ne­trūksta

Kol kas Lie­tu­vo­je nėra bend­ro su­ta­ ri­mo elekt­ro­mo­bi­lių plėtros te­ma,

ta­čiau elekt­ro­mo­bi­lių en­tu­ziastų ne­trūksta. Jie sa­vo ran­ko­mis ne vieną įprastą au­to­mo­bilį yra per­ darę į va­romą elekt­ra.

Kaip pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos elekt­ro­ mo­bi­lių aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­mi­ nin­kas Lau­ry­nas Jo­ku­žis, iš pra­džių aso­cia­ci­ja vie­ni­jo elekt­ro­mo­bi­lių mėgėjus, ku­rie pa­tys juos konst­ruo­ da­vo, o da­bar pa­grin­di­niai tiks­lai – ska­tin­ti elekt­ro­mo­bi­lių pra­monę ir elekt­ro­mo­bi­lių pa­pli­timą Lie­tu­vo­ je. Pak­laus­tas, kaip se­ka­si tai da­ry­

Lau­ry­nas Jo­ku­žis:

Elekt­ro­mo­bi­lių plėtrą Lie­tu­vo­je sie­čiau su ant­ri­ne rin­ka.

Ne­ma­nau, kad Lie­ tu­vo­je galėtų veik­ti elekt­ro­mo­bi­lių su­bsi­di­ja­vi­mo sche­ma.

ti, L.Jo­ku­žis ne­slėpė, kad, skir­tin­gai nei ki­to­se ES ša­ly­se, Lie­tu­vo­je la­bai trūksta vald­žios pa­lai­ky­mo.

Planai: K.Milčienė teigia, kad jau 2012 m. pa­bai­go­je Lie­tu­vo­je galėtų veik­ti pir­mo­sios grei­to­jo elekt­ro­mo­bi­

lių įkro­vi­mo sto­telės, inf­rast­ruktū­rai ple­čian­tis jų skai­čius pa­siektų 30.

LESTO nuotr.

Tei­gia­ma, kad ES mes smar­kiai at­si­lie­ka­me, o įver­ti­nus, ko­kiais žings­niais šuo­liuo­ja elekt­ro­mo­bi­ lių plėtra kai ku­rio­se ša­ly­se, at­ro­ do, kad no­rint jas pa­si­vy­ti pa­dėtų ne­bent tik lai­ko ma­ši­na. „Dar prie­š po­rą metų si­tua­ci­ ja ne­bu­vo to­kia blo­ga. Pa­vyzd­žiui, 2010-ai­siais Prancū­zi­jo­je bu­vo re­ gist­ruo­ta 300 elekt­ro­mo­bi­lių, Lie­tu­ vo­je tuo me­tu – 30 elekt­ri­nių trans­ por­to prie­mo­nių. Įver­ti­nus gy­ven­tojų skai­čių, pa­pli­ti­mas bu­vo ga­na pa­na­ šus. Ta­čiau per me­tus, 2011-uo­sius, Prancū­zi­jo­je bu­vo re­gist­ruo­ta 3 tūkst. elekt­ro­mo­bi­lių, o Lie­tu­vo­je – tik per 60, ku­rių did­žiąją dalį su­da­ro to­kios elekt­rinės trans­por­to prie­monės kaip mo­to­cik­lai, mo­to­ro­le­riai“, – pa­sa­ko­ jo pa­šne­ko­vas. Pa­sak jo, ki­to­se ES ša­ ly­se elekt­ro­mo­bi­lių plėtra pir­miau­sia su­si­ju­si su tuo, kad dalį šių trans­por­ to prie­mo­nių kai­nos kom­pen­suo­ ja vals­tybė.

L.Jo­ku­žis ma­no, kad Lie­tu­vo­je dau­giau elekt­ro­mo­bi­lių at­si­ras po dvejų trejų metų, kai juos į nau­ jes­nius keis kitų ša­lių gy­ven­to­jai. „Elekt­ro­mo­bi­lių plėtrą Lie­tu­vo­je sie­čiau su ant­ri­ne rin­ka. Ne­ma­nau, kad Lie­tu­vo­je galėtų veik­ti elekt­ro­ mo­bi­lių su­bsi­di­ja­vi­mo sche­ma“, – svarstė pa­šne­ko­vas.

Ren­ka­si iš idė­jos

Šiuo me­tu nau­jas elekt­ro­mo­bi­lis kai­nuo­ja apie 100–140 tūkst. litų, kol kas jo įsi­gy­ti Lie­tu­vo­je tie­siai iš au­to­mo­bi­lių sa­lo­no nėra ga­li­my­ bių, tik pa­gal išanks­tinį už­sa­kymą.

Ga­min­to­jai ne­tie­kia į Lie­tu­vos rin­ ką elekt­ro­mo­bi­lių, nes ne­jau­čia gy­ ven­tojų su­si­domė­ji­mo ir nėra inf­ rast­ruktū­ros.

Ta­čiau, kaip pa­sa­ko­jo L.Jo­ku­ žis, Lie­tu­vo­je ne­vei­kiant kom­pen­ sa­cijų me­cha­niz­mui, no­rin­tys jau da­bar vai­ruo­ti elekt­ro­mo­bi­lius tai da­ro in­ves­tuo­da­mi į įprastų ma­ žų mies­to au­to­mo­bi­lių per­da­rymą.

Pa­vyzd­žiui, ke­le­rių metų se­nu­mo apie 15 tūkst. litų kai­nuo­jantį au­ to­mo­bilį „Toyo­ta Ay­go“ per­da­ry­ ti į va­romą elekt­ra kai­nuo­ja apie 55 tūkst. litų. „No­rin­čių per­da­ry­ti įprastą au­to­mo­bilį į elekt­ro­mo­bilį at­si­ran­da vis dau­giau, ta­čiau kol kas tai dau­giau da­ro­ma iš idė­jos, nes iš tikrųjų tai da­ry­ti ne­la­bai ap­ si­mo­ka. Va­žiuo­ti pi­gu, bet kol kas la­bai bran­gi elekt­ro­ni­ka“, – ne­slėpė pa­šne­ko­vas.

L.Jo­ku­žio tei­gi­mu, tech­no­lo­gi­jos nuo­lat to­bulė­ja – tai neap­len­kia ir elekt­ro­mo­bi­lių, ku­rie atei­ty­je bus vis pi­ges­ni ir priei­na­mes­ni di­des­ nei da­liai var­to­tojų. „Pa­vyzd­žiui, 2006-ai­siais elekt­ro­mo­bi­liuo­se bu­vo nau­do­ja­mi li­čio jonų aku­mu­ lia­to­riai, o kai 2008-ai­siais at­si­ra­ do nau­ja li­čio ge­le­žies fos­fa­to aku­ mu­lia­to­rių tech­no­lo­gi­ja, tiek vie­ni,

Sva­jonė: nors Lie­tu­vos ke­liais elekt­r

tiek ki­ti aku­mu­lia­to­riai dėl kon­ku­ ren­ci­jos at­pi­go be­veik per­pus. Šiuo me­tu yra še­šios nau­jos aku­mu­lia­ to­rių tech­no­lo­gi­jos, ku­rios turėtų iš esmės pa­keis­ti elekt­ro­mo­bi­lių nau­do­ji­mo ga­li­my­bes, t. y. įkro­ vus aku­mu­lia­to­rių bus ga­li­ma nu­ va­žiuo­ti net iki 500 ki­lo­metrų“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Jo nuo­ mo­ne, kol šios nau­jos tech­no­lo­gi­ jos bus pra­dėtos tai­ky­ti se­ri­ji­niams elekt­ro­mo­bi­liams, ga­li praei­ti 7–10 metų.

Kurs inf­rast­ruktūrą

Kitų ša­lių pa­vyzd­žiai ro­do, kad elekt­ro­mo­bi­lių plėtrą pa­ska­tintų kom­pen­sa­ci­jos juos įsi­gy­jant, ta­ čiau jų ne­sant pir­miau­sia Lie­tu­ vo­je ban­do­ma kur­ti elekt­ro­mo­bi­ lių inf­rast­ruktūrą.

11

KetvirtADIENIS, gegužės 3, 2012

turtas Pin­ga ­ ba­te­ri­jos

Ban­do­mas lėktu­vas

Lenk­ty­niaus su elekt­ro­mo­bi­liu

Dėl nuo­lat to­bulė­jan­čių tech­ no­lo­gijų ir didė­jan­čio ga­my­ bos pa­jėgu­mo elekt­ro­mo­bi­lių li­čio jonų ba­te­rijų kai­nos per pra­ėju­sius me­tus su­mažė­jo be­veik 14 pro­c., o per pa­sta­ ruo­sius tre­jus me­tus – net 30 pro­c. Šiuo me­tu li­čio jo­ nų ba­te­rijų kai­na su­da­ro 25 pro­c. elekt­ro­mo­bi­lių kai­nos.

Vo­kie­ti­jo­je jau ban­do­mas pir­ ma­sis ke­lei­vi­nis lėktu­vas, va­ ro­mas elekt­ri­nių va­rik­lių.

Spėja­ma, kad toks be­gar­sis lėktu­vas jau galėtų būti ga­mi­ na­mas po trejų ket­ve­rių metų, o ma­sinė ga­my­ba būtų pra­ dėta nuo 2015 m. Šiuo me­tu ban­dy­mai at­lie­ka­mi su „Air­ bus A320“ lėktu­vu.

Bir­že­lio 1-ąją Ry­go­je vyks tarp­tau­ti­nis žur­na­listų ra­ lis, ku­ria­me sa­vo­tišką eg­za­ miną lai­kys vil­nie­čio vers­li­nin­ ko Artū­ro Mra­zaus­ko su gru­ pe en­tu­ziastų su­konst­ruo­tas elekt­ro­mo­bi­lis „Fiat Pan­da“.

Ben­zi­ninį au­to­mo­bilį per­da­ry­ ti į elekt­rinį užt­ru­ko apie pu­ santrų metų.

ius, vald­žios vy­rai – lai­ko ma­šiną te­rijų tech­no­lo­gijų iki 2025 m. su­ mažės apie 30 pro­c. Ti­ki­ma, kad var­to­to­jai bus linkę rink­tis elekt­ ro­mo­bi­lius dėl jų su­tei­kia­mo pa­ to­gu­mo ir pa­pil­domų ga­li­my­bių. „Elekt­ro­mo­bi­lių vai­ruo­to­jams ne­rei­kia ieš­ko­ti de­ga­li­nių, šias trans­por­to prie­mo­nes ga­li­ma įsik­ rau­ti tie­siog iš 230 V įtam­pos bui­ti­ nio elekt­ros liz­do – jis yra kiek­vie­ nuo­se na­muo­se. Įkrau­ti ba­te­ri­jas ne na­mie Lie­tu­vo­je taip pat jau grei­tai bus pa­to­gu – jau da­bar at­ si­ran­da įkro­vi­mo sto­te­lių prie pre­ ky­bos centrų ar po­pu­lia­riau­sio­se lan­ko­mo­se vie­to­se, il­gai­niui jų bus be­veik vi­so­se daž­nai lan­ko­mo­se vie­to­se, o es­mi­niuo­se trans­por­to maz­guo­se bus ir grei­to­jo įkro­vi­mo sto­te­lių, leid­žian­čių įsik­rau­ti elekt­ ro­mo­bilį vos per 15 mi­nu­čių“, – žadė­jo K.Mil­čienė.

Pas­katų jau yra

ro­mo­bi­liai pra­dėjo va­žinė­ti 2010-ai­siais, kaip ir dau­ge­ly­je kitų ša­lių, rin­ka kol kas ple­čia­si van­giai.

Lie­tu­vos elekt­ros skirs­tomųjų tinklų val­dy­to­ja Les­to tel­kia elekt­ro­mo­bi­liais suin­te­re­suotų įmo­nių, vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­cijų ir kitų or­ga­ni­za­cijų grupę, siek­da­ma bend­ro­mis pa­stan­go­mis ini­ci­juo­ti elekt­ro­mo­bi­lių inf­rast­ruktū­ros plė­ trą Lie­tu­vo­je, po­pu­lia­rin­ti ir rem­ ti ap­linką tau­so­jan­čių ir efek­ty­viau ener­giją nau­do­jan­čių tech­no­lo­gijų die­gimą. Ti­ki­ma­si, kad įmo­nių gru­ pė su­kurs ir pirmąjį elekt­ro­mo­bi­lių ban­domąjį pro­jektą Vil­niu­je. „Šiuo me­tu Lie­tu­va dar tik ren­ gia­si plėto­ti elekt­ro­mo­bi­lių inf­ rast­ruktūrą: ver­ti­na­mos ga­li­mybės ir rei­ka­lin­gi žings­niai elekt­ro­mo­ bi­lių inf­rast­ruktū­rai plėsti. Šia te­ ma at­li­ko­me pir­minę ana­lizę, taip pat vyks­ta ki­tos stu­di­jos. Ta­čiau „Les­to“ sie­kia jau da­bar su­bur­

ti elekt­ro­mo­bi­liais be­si­do­min­čias įmo­nes, tiekė­jus, inf­rast­ruktū­ ros plėto­to­jus ir kar­tu ieš­ko­ti ge­ riau­sių spren­dimų, su­kur­ti pirmą­ jį vei­kiantį pre­ce­dentą Lie­tu­vo­je“, – in­for­ma­vo Kris­ti­na Mil­čienė, Les­to elekt­ro­mo­bi­lių ini­cia­tyvų ir ino­va­ci­nių pro­jektų ku­ra­torė.

2050 m. Lie­tu­vos mies­tuo­se ne­turės lik­ti de­ga­lais va­ romų trans­por­to prie­mo­nių.

Anot jos, kvie­timą prie šios ini­ cia­ty­vos no­rin­čioms pri­si­jung­ ti įmonėms Les­to skelbs jau ne­

tru­kus – ge­gužę. „Su­telkę at­skirų suin­te­re­suotų gru­pių veik­las galė­ tu­me nu­veik­ti dau­giau ir pa­siek­ ti reikš­min­gesnį re­zul­tatą. Itin ver­tin­tu­me lie­tu­višką ka­pi­talą ir moks­linį po­ten­cialą – elekt­ro­mo­ bi­lių sri­tis yra nau­ja ir ino­va­ty­vi, o rin­ka grei­tai au­ga. Ma­no­me, kad tai pri­si­dėtų ne tik prie gy­ven­tojų ge­ rovės, ta­čiau ir prie vals­tybės so­ cia­li­nio ir eko­no­mi­nio vys­ty­mo­ si, eks­por­to plėtros“, – pa­brėžė K.Mil­čienė.

Ver­ti­na per­spek­tyvą

Pa­sak pa­šne­kovės, Les­to įžvel­gia di­delį po­ten­cialą elekt­ro­mo­bi­lių plėtrai atei­ty­je – efek­ty­viau ener­ giją nau­do­jan­čios nau­jos tech­no­ lo­gi­jos ir jų die­gi­mas au­to­mo­bi­lių pra­monė­je tam­pa vis kon­ku­ren­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

cin­ges­nis, ypač pa­ly­gin­ti su se­ nais, tra­d i­c i­n ius de­ga­l us nau­ do­jan­čiais au­to­mo­bi­liais. Įveik­ti 100 km elekt­ro­mo­bi­liu kai­nuo­ ja tik apie 4–8 li­tus, nes elekt­ ra yra pi­gesnė ir efek­ty­viau var­ to­ja­ma, pa­ly­gin­ti su tra­di­ci­niais de­ga­lais.

K.Mil­čienė sa­ko, jog pla­nuo­ ja­ma, kad jau 2012 m. pa­bai­go­je Lie­tu­vo­je galėtų veik­ti pir­mo­sios grei­to­jo elekt­ro­mo­bi­lių įkro­vi­mo sto­telės, inf­rast­ruktū­rai ple­čian­tis jų skai­čius pa­siektų 30. Ver­ti­na­ ma, kad, su­da­rius pa­lan­kias sąly­ gas elekt­ro­mo­bi­lių inf­rast­ruktū­ rai plėsti, 2025 m. apie 10 pro­c. au­to­mo­bi­lių Lie­tu­vo­je galėtų bū­ ti va­ro­mi elekt­ra. Tai lems ne tik elekt­ro­mo­bi­lio kai­na, ku­ri, pro­ gno­zuo­ja­ma, dėl to­bulė­jan­čių ba­

Jau šian­dien su­tei­kia­ma ga­li­mybė elekt­ro­mo­bi­lius ne­mo­ka­mai sta­ ty­ti bet ku­rio­se Vil­niaus, Kau­no ir Klaipė­dos miestų vie­to­se. Prie šios ini­cia­ty­vos ke­ti­na pri­si­jung­ ti dau­giau sa­vi­val­dy­bių, ti­ki­ma­ si, kad ne­tru­kus elekt­ro­mo­bi­lių pirkė­jams bus pa­si­ūly­ta ir dau­ giau pa­skatų. „Ma­ty­tu­me daug ga­li­my­bių pa­ rem­ti elekt­ro­mo­bi­lių plėtrą Lie­tu­ vo­je. Pa­vyzd­žiui, pri­dėtinės vertės mo­kes­čio leng­va­tos, at­lei­di­mas nuo ke­lių mo­kes­čio, su­bsi­di­jos elekt­ro­mo­bi­liams ir įkrau­na­mie­ siems hib­ri­dams pa­si­nau­do­jant ža­lio­jo in­ves­ta­vi­mo sche­ma, lei­ di­mas va­žiuo­ti A juos­ta galėtų pa­ drąsin­ti pir­muo­sius elekt­ro­mo­ bi­lių pirkė­jus, ku­riuos šian­dien ga­li­me va­din­ti pio­nie­riais. Su­tel­ kus pa­jėgas ir ak­ty­viai iš­nau­do­jus ga­li­mas fi­nan­sa­vi­mo prie­mo­nes, Lie­tu­va galėtų iš­nau­do­ti ir ki­ tas ga­li­my­bes: jau 2013 m. vie­šo­ jo trans­por­to par­ke galėtų pa­si­ro­ dy­ti pir­mie­ji elekt­ro­bu­sai, riedė­ti elekt­ri­niai mo­kyk­li­niai au­to­bu­siu­ kai; vie­to­se, kur judė­ji­mas ak­ty­ vus, o gam­ta ypač sau­go­ma, pvz., Ne­rin­go­je, Drus­ki­nin­kuo­se, galė­ tų veik­ti elekt­ro­mo­bi­lių da­li­ji­mo­ si (angl. – car sha­ring) sis­te­ma“, – teigė K.Mil­čienė.

Pa­sak jos, šiuo me­tu vyks­ta dis­ ku­si­jos su po­ten­cia­liais par­tne­riais ir spren­dimų ga­li būti įvai­rių – sie­ kia­ma ras­ti vi­siems ge­riau­sią, kad elekt­ro­mo­bi­liai būtų priei­na­mi kuo pla­tes­nei au­di­to­ri­jai, būtų įtrauk­ta kuo di­desnė tiekėjų įvai­rovė, ta­čiau už­tik­rin­tas vie­no­das ko­mu­ni­ka­cijų bei jung­čių stan­dar­tas. „Ska­ti­ni­mo prie­monės ne­tu­ri būti grįstos na­ cio­na­li­nio biud­že­to lėšo­mis, to­ dėl tu­ri­me iš­nau­do­ti ga­li­mus ki­ tus fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nius“, – sakė K.Mil­čienė.

12

KetvirtADIENIS, gegužės 3, 2012

turtas

Kios­ke­lius greit par­duos Spėlionės, kas įsi­kurs bu­vu­siuo­ se „Sno­ro“ kios­ke­liuo­se, grei­tai baig­sis. Bai­gia­mos de­ry­bos dėl bank­ru­tuo­jan­čiam na­cio­na­li­ zuo­tam „Sno­ro“ ban­kui pri­klau­ san­čių dau­giau kaip 230-ies tau­ pomųjų sky­rių.

„Šiuo me­tu vyk­do­me bai­gia­muo­ sius par­da­vi­mo pro­ce­so veiks­mus ir de­ri­na­me pa­sku­ti­nes de­ta­les.

Esu įsi­ti­kinęs, kad ne­tru­kus galė­ si­me su­da­ry­ti su­tartį su pa­si­rink­ tu pirkė­ju“, – pra­ne­ši­me spau­dai sakė „Sno­ro“ bank­ro­to ad­mi­nist­ ra­to­rius Nei­las Coo­pe­ris.

Anot jo, ne­se­niai ži­niask­lai­do­je pa­si­rodę Lie­tu­vos bankų aso­cia­ ci­jos (LBA) tei­gi­niai, kad par­duo­ ti truk­do tam tik­ros tei­sinės kliū­ tys, yra ne­pagrįs­ti. „Po­ten­cialūs pirkė­jai su­pran­ta, kad įvairūs tei­ si­niai klau­si­mai yra šio ypač su­ dėtin­go bank­ro­to pro­ce­so da­lis“, – tvir­ti­no N.Coo­pe­ris.

Praeitą sa­vaitę LBA pre­zi­den­ tas Sta­sys Kro­pas pra­si­tarė, kad ša­ly­je vei­kian­čių ko­mer­ci­nių bankų ne­do­mi­na buvę „Sno­ro“ pa­da­li­niai, nes esą bankų sek­to­ rius la­biau orien­tuo­sis į klientų ap­tar­na­vimą elekt­ro­ni­niu būdu. Ži­n iask­l ai­d o­je ra­š y­ta, kad stip­riau­si pre­ten­den­tai įsi­gy­ ti „Sno­ro“ val­domą did­žiau­sią Lie­t u­vo­je maž­m e­n inės ban­ ki­nin­kystės tinklą yra Lie­tu­ vos pa­štas ir mokė­jimų mo­bi­ liai­siais te­le­fo­nais pa­slau­gos teikė­ja „Mo­ki­pay“. „Sno­ras“ prie­š bank­rotą turė­jo did­žiau­sią maž­me­ninį tinklą Lie­ tu­vo­je su dau­giau nei 250 fi­lialų ir klientų ap­tar­na­vi­mo sky­rių, ku­rių da­lis yra kios­kai, taip pat dau­giau kaip 300 ban­ko­matų.

Ana­li­ti­kai pro­gno­zuo­ja, kad vien „Sno­ro“ kios­kus ga­li­ma par­duo­ ti už maž­daug 7 mln. litų, o kar­tu su ki­tu ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu kai­ na galėtų siek­ti ir 10 mln. litų.

BNS inf.

7

mln. litų – už maž­daug tiek, pro­gno­zuo­ja­ma, būtų ga­li­ma par­duo­ti „Sno­ro“ kios­kus.

Pla­nai: su­da­rius pa­lan­kias sąly­gas elekt­ro­mo­bi­lių inf­rast­ruktū­rai plėsti, 2025 m. Lie­tu­vo­je apie 10 pro­c. au­to­mo­bi­lių galėtų būti va­ro­mi elekt­ra.

Lietuva praplės tar­šos lei­dimų ga­li­mybes

Pa­si­ro­do, už tar­ šos lei­dimų per­tek­ lių gau­to­mis lėšo­ mis Lie­tu­vo­je su­bsi­ di­juo­ti elekt­ro­mo­bi­ lių ne­leid­žia įsta­ty­ mai. Šiuo me­tu juos ban­do­ma keis­ti ir sie­kia­ma, kad už tar­ šos lei­di­mus Lie­tu­ va mai­nais galėtų gau­ti elekt­ro­mo­bi­ lių ar­ba įkro­vi­mo sto­te­lių.

įsi­kurs bu­vu­siuo­se ban­ko „Sno- r­ as“ tau­po­muo­siuo­se sky­riuo­se.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Jo­li­ta Žvirb­lytė

j.zvirblyte@diena.lt

Į ke­lis ak­tua­lius dien­raš­čio klau­si­ mus at­sakė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Tar­šos pre­ven­ci­jos de­par­ta­men­ to Kli­ma­to kai­nos fi­nansų ir pro­ jektų val­dy­mo sky­riaus vedė­ja Ju­ li­ja Kuk­lytė.

– Ži­nia, Es­ti­jo­je elekt­ro­mo­bi­lis jau ne­be sva­jonė, nes ša­lis par­ da­vu­si tar­šos lei­di­mus ėmė su­ bsi­di­juo­ti elekt­ro­mo­bi­lių įsi­gi­ jimą. Kiek ži­no­ma, to­kiu pa­čiu ke­liu ke­ti­na pa­suk­ti ir Lat­vi­ja.

Ką Lie­tu­va ke­ti­na da­ry­ti su tar­ šos lei­dimų per­tek­liu­mi?

– Lie­tu­va tu­rimą tar­šos lei­dimų per­ tek­lių pla­nuo­ja par­duo­ti, o ne­par­ duotą dalį per­kel­ti į kitą įsi­pa­rei­go­ jimų pe­riodą, jei­gu bus priim­tas toks tarp­tau­ti­nis su­si­ta­ri­mas. Dėl to Lie­ tu­va ir to­liau de­ra­si su įvai­riais tar­ šos lei­dimų pirkė­jais, ku­rie norėtų įsi­gy­ti Lie­tu­vos tar­šos lei­dimų.

– Galbūt yra ko­kių nors planų pra­dėti su­bsi­di­juo­ti elekt­ro­mo­ bi­lių įsi­gi­jimą ir Lie­tu­vo­je? Pa­gal ko­kią schemą tai galėtų vyk­ti?

– Es­ti­ja sėkmin­gai įgy­ven­di­na elekt­ ro­mo­bi­lių plėtrą ša­ly­je dėl to, kad mai­nais už tar­šos lei­di­mus su­ti­ko įsi­gy­ti elekt­ro­mo­bi­lių ir jų įkro­vi­mo sto­te­lių. Lie­tu­vo­je to pa­da­ry­ti tei­ siš­kai iki šiol ne­bu­vo įma­no­ma, nes įsta­ty­mai vyk­dy­ti natū­ri­nių mai­ nų ne­leid­žia. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, sek­da­ma Es­ti­jos pa­vyzd­žiu, 2011 m. ini­ci­ja­vo Kli­ma­to kai­tos val­dy­mo fi­ nan­si­nių inst­ru­mentų įsta­ty­mo pa­ kei­timą, kad Lie­tu­va taip pat galė­ tų pa­si­ūly­ti vyk­dy­ti to­kius pa­čius tech­no­lo­gijų mai­nus ir už tar­šos lei­ di­mus gau­ti tam tikrų tech­no­lo­gijų, pvz., elekt­ro­mo­bilį ar jo įkro­vi­mo sto­telę. Šiuo me­tu įsta­ty­mo pa­kei­ ti­mo pro­jek­tas svars­to­mas Sei­me.

– Kaip Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ ja pri­si­de­da ar ke­ti­na pri­si­dėti prie LES­TO bu­ria­mos ini­cia­

ty­vos su­vie­ny­ti elekt­ro­mo­bi­lių ša­li­nin­kus? Koks mi­nis­te­ri­jos indė­lis į tai?

– Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja yra Tar­ pins­ti­tu­cinės dar­bo grupės dėl elekt­ro­mo­bi­lių ska­ti­ni­mo Lie­tu­ vo­je narė ir de­da vi­sas pa­stan­gas, kad tar­šos lei­dimų pirkė­jai su­tiktų fi­nan­suo­ti ir elekt­ro­mo­bi­lių plė­ trą. Tuo tiks­lu Lie­tu­vos Res­pub­ li­kos ap­lin­kos mi­nist­ro įsa­ky­mu pa­tvir­tin­to­je Kli­ma­to kai­tos spe­ cia­lio­sios pro­gra­mos lėšų nau­do­ ji­mo 2012 m. sąma­to­je nu­ma­ty­ ta at­ski­ra prie­monė pa­va­di­ni­mu „Eko­lo­giš­ko vie­šo­jo trans­por­to ir inf­rast­ruktū­ros plėtra, ap­lin­kai pa­lan­kių tech­no­lo­gijų ir prie­mo­ nių, ma­ži­nan­čių į at­mos­ferą iš­me­ tamų šilt­na­mio efektą su­ke­lian­čių dujų kiekį vie­šo­sio­se erdvė­se, die­ gi­mas“, pa­gal ku­rią Kli­ma­to kai­tos spe­cia­lio­sios pro­gra­mos lėšo­mis būtų ga­li­ma fi­nan­suo­ti ir elekt­ro­ mo­bi­lių inf­rast­ruktū­ros Lie­tu­vo­je die­gimą.

Rinkų po­rei­kis ir ma­da – elekt­ro­mo­bi­lių link Prog­no­z uo­ja­ma, kad iki 2025 m. pa­ sau­ly­je apie 15 pro­c. re­g ist­r uo­jamų naujų au­to­mo­bi­l ių bus elekt­ro­mo­ bi­l iai. Dau­g iau­sia šių eko­no­miškų ir eko­lo­g iškų au­to­mo­bi­l ių riedės be­si­ vys­tan­čių ša­l ių ke­l iais, o Ki­n i­ja taps did­ž iau­sia pa­sau­lio au­to­mo­bi­lių par­ da­vi­mo ir eks­por­to ša­li­mi.

Pir­ki­nys: grei­tai išaiškės, kas

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

To­kius duo­me­nis šių metų pra­džio­je at­skleidė vie­nos did­žiau­sių pa­sau­ly­je au­di­to ir fi­nan­si­nių kon­sul­ta­cijų bend­ rovės KPMG at­lie­ka­ma tra­di­cinė tarp­ tau­t inė au­to­mo­bi­l ių pra­monės va­ dovų ap­klau­sa.

„Pa­ly­ginę re­zul­ta­tus, gau­tus ap­klau­sus pir­mau­jan­čius pa­sau­lio au­to­mo­bi­lių pra­monės va­do­vus, su anks­tes­niais me­tais, ma­to­me, kad au­to­mo­bi­lių pra­ monė tvir­tai ne­ži­no, ku­ria kryp­ti­mi ji vys­ty­sis. Ta­čiau vi­siš­kai aiš­k u, kad pa­sau­lio rinkų po­rei­kis ir ma­da judės elekt­ro­mo­bi­lių link. Tie­sa, kaip grei­tai elekt­ro­mo­bi­l ių po­pu­l ia­r u­mas augs, pri­klau­sys ir nuo dau­ge­lio tech­no­lo­gi­ nių veiks­nių“, – sakė KPMG par­tne­ris Bal­ti­jos ša­ly­se Do­man­tas Da­bu­lis.

niu, le­m ian­č iu pirkėjų spren­d imą, lai­ko de­g alų sąnau­d as bei nau­ ją ma­d ingą ten­den­c iją pirk­t i va­do­ vau­j an­t is eko­lo­g iš­k u­mo kri­te­r i­j ais (65 pro­c .).

Du treč­da­l iai au­to­mo­bi­l ių rin­kos pro­ fe­s io­nalų ne­s i­t i­k i, kad brangs­t an­t ys de­ga­lai, eko­lo­g inės ten­den­ci­jos ir ki­ tos ma­d in­gos var­to­ji­mo kryp­t ys per ar­t i­m iau­sius 15 metų su­gebės elekt­ ro­mo­bi­l ių par­da­v imą pa­d i­d in­t i tiek, kad jie užimtų dau­g iau nei 15 pro­c .

Did­ž io­ji dau­g u­m a – net 76 pro­c . ap­ rin­kos. Ty­r i­mo duo­me­n i­m is, išim­ klau­sos da­ly­v ių – svar­biau­s iu veiks­ ti­m i ga­l i tap­t i To­l imųjų Rytų rin­kos,

ypač Ki­n i­ja, taip pat Ja­po­n i­ja, ku­r io­se elekt­ro­mo­bi­l iais po 15 metų va­ž inės nea­be­jo­ti­nai dau­giau nei 15 pro­c. visų vai­r uo­tojų.

Re­mian­tis sta­tis­ti­ne in­for­ma­ci­ja, elekt­ ro­mo­bi­lių Lie­tu­vo­je ne­daug, skai­čiuo­ ja­ma, kad iš vi­so jų šiuo me­tu yra apie 30, o hib­ri­di­nių au­to­mo­bi­lių skai­čius ne­sie­kia 1 tūkst. „Tikė­ti­na, kad pa­sau­ linės ten­den­ci­jos neap­lenks Lie­tu­vos ir elekt­ro­mo­bi­lių da­lis naujų au­to­mo­ bi­lių rin­ko­je artės link pro­gno­zuo­ja­mo Va­karų Eu­ro­pos ly­gio, t. y. 6–10 pro­c. iki 2025 m.“, – teigė D.Da­bu­lis.

13

ketvirtADIENIS, gegužės 3, 2012

pasaulis JAV iš­gel­bė­jo ki­nų ak­ty­vis­tą

Pra­si­ver­žė smur­tas

Iš na­mų areš­to pa­bė­gęs ir be­veik sa­vai­ tę JAV am­ba­sa­do­je Pe­ki­ne slė­pę­sis ak­las žmo­gaus tei­sių ak­ty­vis­tas Che­nas Guang­ chen­gas va­kar grį­žo pas šei­mą. Va­šing­to­ nas iš­si­rei­ka­la­vo iš Pe­ki­no ga­ran­ti­jų, kad vy­riš­kiui bus leis­ta lik­ti lais­vė­je ir mo­ky­tis.

C.Guang­chen­gas su­kė­lė val­džios įtū­žį, kai at­sklei­dė fak­tų apie pri­vers­ti­nius abor­tus ir ste­ri­li­za­vi­mo ope­ra­ci­jas, Pe­ki­nui vyk­ dant vie­no vai­ko po­li­ti­ką.

Egip­to sos­ti­nė­je ne­ži­no­mi už­puo­li­kai va­kar ata­ka­vo ak­ty­vis­tus, prie Gy­ny­bos mi­nis­ te­ri­jos pro­tes­ta­vu­sius prieš vals­ty­bę šiuo me­tu val­dan­čius ge­ne­ro­lus. Per su­si­rė­mi­ mus žu­vo ma­žiau­siai 11 žmo­nių. De­monst­ ran­tai nuo šeš­ta­die­nio įsi­kū­rė prie mi­nis­ te­ri­jos ir pro­tes­tuo­ja prieš rin­ki­mų ko­mi­si­ jos spren­di­mą ne­leis­ti is­la­mis­tui Ha­ze­mui Abu Is­mai­lui kan­di­da­tuo­ti šį mė­ne­sį vyk­ sian­čiuo­se pre­zi­den­to rin­ki­muo­se.

10,9 proc.

– to­kį re­kor­dą ko­vą pa­sie­kė ne­dar­bo ly­gis eu­ro zo­no­je.

JAV pre­zi­den­tas Ba­ rac­kas Oba­ma per Osa­mos bin La­de­ no lik­vi­da­vi­mo pir­ mą­sias me­ti­nes ne­ ti­kė­tai at­vy­ko į Af­ ga­nis­ta­ną. Bet jam vos iš­vy­kus Ka­bu­ le pa­si­py­lė kul­kos ir spro­gi­mai.

At­sis­vei­ki­ni­mas: vos spė­jo B.Oba­ma pa­lik­ti Af­ga­nis­ta­ną, te­ro­ris­tai ata­ka­vo Ka­bu­lo „ža­lią­jį kai­me­lį“, ku­riuo nau­do­ja­si Jung­ti­nių Tau­tų ir ES dar­

buo­to­jai.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Talibanas B.Oba­mą iš­ly­dė­jo spro­gi­mais Rin­ki­mų at­spal­vis

Va­kar at­vy­kęs į ne­to­li Ka­bu­lo esan­ čią oro pa­jė­gų ba­zę, na­mie dėl ant­ros pre­zi­den­to ka­den­ci­jos ko­ vo­jan­tis B.Oba­ma vaiz­da­vo sa­ ve vy­riau­siuo­ju JAV pa­jė­gų va­du, ku­ris už­bai­gė du ka­rus ir su­triuš­ ki­no „Al Qae­dą“, taip pat mė­gi­no įkvėp­ti ša­lį, iš­se­kin­tą konf­lik­tų ir re­ce­si­jos. „Šis ka­ro lai­kas pra­si­dė­jo Af­ga­ nis­ta­ne, čia jis ir baig­sis“, – pa­reiš­ kė B.Oba­ma ir pri­mi­nė il­giau nei de­šimt­me­tį tvy­ran­tį „tam­sų ka­ro de­be­sį“, kai Ame­ri­ka įklim­po į ka­ rą Af­ga­nis­ta­ne, O.bin La­de­nui su­ pla­na­vus ir įvyk­džius 2001 m. Rug­ sė­jo 11-osios te­ro­ro ata­kas. „Ta­čiau čia, prie­šauš­rio tam­so­ je Af­ga­nis­ta­ne, ties ho­ri­zon­tu ma­ to­me nau­jos die­nos švie­są“, – pa­ reiš­kė pre­zi­den­tas, ku­ris sie­kia pa­di­din­ti sa­vo po­li­ti­nį ka­pi­ta­lą ir bū­ti per­rink­tas ant­rai ka­den­ci­jai, grą­žin­da­mas ka­rius na­mo.

B.Oba­ma nak­tį slap­ta at­skri­ do į Af­ga­nis­ta­ną ir pa­si­ra­šė su­tar­ tį su šios ša­lies pre­zi­den­tu Ha­mi­du Kar­zai, pa­gal ku­rią JAV įsi­pa­rei­go­ ja 10 me­tų teik­ti pa­gal­bą Ka­bu­lui po to, kai iš ša­lies 2014 m. bus iš­ ves­tos NA­TO va­do­vau­ja­mos ko­vi­ nės pa­jė­gos.

Nors Jung­ti­nių Vals­ti­jų pre­zi­ den­tas sie­kė pa­ro­dy­ti užbaigiantis šitą ka­rą, B.Oba­mos pra­ne­ši­mas fak­tiš­kai reiš­kia, kad ame­ri­kie­ čių ka­riams teks kau­tis dar dve­jus me­tus, o kai ku­rie iš jų pa­vo­jin­go­ je zo­no­je ga­li lik­ti dar de­šimt­me­ čiui.

Ta­li­bai pri­mi­nė esantys

Iš Af­ga­nis­ta­no sa­vo lėk­tu­vu „Air For­ce One“ po vos še­šias va­lan­das

Šis ka­ro lai­kas pra­ si­dė­jo Af­ga­nis­ta­ne, čia jis ir baig­sis. Prie­ šauš­rio tam­so­je ties ho­ri­zon­tu ma­to­me nau­jos die­nos švie­są. tru­ku­sio sim­bo­li­nio vi­zi­to B.Oba­ ma iš­skri­do į JAV. Pre­zi­den­tui iš­ vy­kus, maž­daug po dvie­jų va­lan­

dų vie­nas mir­ti­nin­kas de­to­na­vo sprog­me­nų pri­krau­tą au­to­mo­bi­ lį Ka­bu­le ne­to­li ke­lių už­sie­nio ka­ ri­nių ba­zių. Be to, per spro­gi­mus ir šau­dy­mą svar­bia­me už­sie­nie­čių sve­čių na­mų komp­lek­se žu­vo ma­ žiau­siai še­ši žmo­nės.

Bu­vo ma­ty­ti dū­mai, ky­lan­tys iš itin sau­go­mo „ža­lio­jo kai­me­lio“, ku­riuo nau­do­ja­si Jung­ti­nių Tau­ tų ir ES dar­buo­to­jai. Kai­me­lis yra ne­to­li Af­ga­nis­ta­no sos­ti­nės pa­ grin­di­nio oro uos­to, ku­rį anks­ čiau su­dre­bi­no Ta­li­ba­no mir­ti­

nin­ko vai­r uo­ja­m o au­to­m o­b i­l io spro­gi­mas. Šie iš­puo­liai pri­mi­nė, kad ekst­re­ mis­tų pa­vo­jus Af­ga­nis­ta­ne iš­lie­ka, o Ta­li­ba­nas te­be­sip­rie­ši­na praė­jus de­šimt­me­čiui po to, kai bu­vo nu­ vers­tas jo re­ži­mas, is­la­mis­tams at­ si­sa­kius iš­duo­ti O.bin La­de­ną po Rug­sė­jo 11-osios ata­kų.

Pra­de­da nau­ją se­zo­ną

Ta­li­ba­no su­ki­lė­liai va­kar pa­skel­bė, kad šian­dien vi­sa­me Af­ga­nis­ta­ne pra­de­da sa­vo „pa­va­sa­rio puo­li­mą“.

Puo­li­mo ko­di­niu pa­va­di­ni­mu „al Fa­rouq“ pa­grin­di­niai tai­ki­niai bū­sią „už­sie­nie­čiai oku­pan­tai, jų pa­ta­rė­jai, jų kont­rak­ti­nin­kai, vi­ si tie, ku­rie pa­de­da jiems ka­ri­niu ir žval­gy­bi­niu po­žiū­riu“, kaip sa­ vo in­ter­ne­to sve­tai­nė­je skel­bia ko­ vo­to­jai.

Ta­li­ba­nas nu­ro­do, kad puo­li­mas pa­va­din­tas pa­gal mu­sul­mo­nų ant­ rą­jį ka­li­fą Oma­rą al Fa­ru­qą, ku­ris VII a. gar­sė­jo ka­ri­nė­mis per­ga­lė­ mis Azi­jo­je ir ara­bų pa­sau­ly­je.

BNS inf.

Kaip me­di­kai bel­dė­si į O.bin La­de­no du­ris Iš dar­bo at­leis­ta Pa­kis­ta­no me­di­ kė pri­si­mi­nė, kaip bel­dė­si į na­mo, ku­ria­me slaps­tė­si tarp­tau­ti­nio te­ ro­ris­tų tink­lo „Al Qae­da“ va­do­vas Osa­ma bin La­de­nas, du­ris, li­kus ke­lioms die­noms iki jo lik­vi­da­vi­ mo ope­ra­ci­jos.

Rei­ka­lau­ja grą­žin­ti į dar­bą

Aiš­kė­ja, kad ši mo­te­ris bu­vo ta­ pu­si nie­ko neį­ta­rian­čia pės­ti­ nin­ke prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mo­je JAV cent­ri­nės žval­gy­bos val­dy­ bos (CŽV) or­ga­ni­zuo­to­je ne­tik­ro­je vak­ci­na­vi­mo pro­gra­mo­je, sie­kiant su­čiup­ti „Al Qae­dos“ va­dą.

Am­na Bi­bi kal­bė­jo­si su nau­jie­nų agen­tū­ra AFP, kar­tu su dviem ki­tais me­di­ci­nos dar­buo­to­jais va­kar vėl ap­si­lan­kiu­si vie­to­je, kur anks­čiau sto­vė­jo O.bin La­de­no vi­la, mi­nint ame­ri­kie­čių rei­do pir­mą­sias me­ ti­nes. Me­di­kai, ku­riuos vy­riau­sy­ bė pa­ša­li­no iš pa­rei­gų dėl ne­tik­ros vak­ci­na­vi­mo pro­gra­mos, sa­kė, kad su jais bu­vo pa­sielg­ta ne­są­ži­nin­gai, ir rei­ka­lau­ja grą­žin­ti į dar­bą.

Pa­kis­ta­nas suė­mė gy­dy­to­ją Sha­ kee­lą Af­ri­di, ku­ris bu­vo už­ver­buo­ tas CŽV, kad pa­dė­tų su­sek­ti „Al Qae­dos“ te­ro­ris­tų ly­de­rį. Jis ta­po vie­nu iš 18 dėl šio in­ci­den­to at­leis­ tų svei­ka­tos ap­sau­gos dar­buo­to­jų.

Am­na Bi­bi:

Mes at­vy­ko­me į vi­lą.

Bel­dė­me į du­ris pen­ kias mi­nu­tes, bet nie­ kas nea­ti­da­rė.

No­rė­jo krau­jo mė­gi­nių

Jung­ti­nės Vals­ti­jos ne­bu­vo vi­siš­ kai įsi­ti­ki­nu­sios, kad O.bin La­de­ nas gy­ve­na Abo­ta­ba­de, kai Ka­ri­ nio jū­rų lai­vy­no spe­cia­lių­jų pa­jė­gų (SEAL) bū­rys bu­vo pa­siųs­tas į slap­ tą ope­ra­ci­ją per­nai ge­gu­žės 2 d.

Kaip ra­šo Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos dien­raš­tis „The Guar­dian“, Sh.Af­ ri­di bu­vo už­ver­buo­tas CŽV da­ly­ vau­ti ope­ra­ci­jo­je, per ku­rią pri­si­

den­giant skie­pi­ji­mo nuo he­pa­ti­to B pro­gra­ma bu­vo sie­kia­ma paim­ti įtar­ti­nos bu­vei­nės gy­ven­to­jų mė­ gi­nius. „Bu­vau pa­skir­ta į skie­pi­ji­ mo nuo he­pa­ti­to B pro­gra­mą ba­ lan­džio 20 d., ir ba­lan­džio 20 d.

Sh.Af­ri­di atė­jo as­me­niš­kai va­do­ vau­ti šiai kam­pa­ni­jai“, – pa­sa­ko­ jo A.Bi­bi. – Mes at­vy­ko­me į vi­lą.

Bel­dė­me į du­ris pen­kias mi­nu­tes, bet nie­kas nea­ti­da­rė. Ta­da užė­jo­ me į na­mą prie­šais Osa­mos vi­lą ir pa­klau­sė­me jos te­le­fo­no nu­me­rio.

Vie­na mer­gai­tė da­vė mums Ta­ri­ qo nu­me­rį“, – sa­kė ji ir pa­mi­nė­jo vie­ną iš vy­rų, ku­ris bu­vo nu­kau­tas per rei­dą ge­gu­žės 2-ąją. Šiuo me­ tu ži­no­ma, kad jis pa­dė­jo slaps­ty­ tis O.bin La­de­no šei­mai.

Jo­kių paaiš­ki­ni­mų ne­ga­vo

„Ta­da Sh.Af­ri­di pa­skam­bi­no Ta­ ri­qui, ta­čiau šis sa­kė esan­tis to­li nuo na­mų ir ne­ga­lin­tis grįž­ti, tad mes iš­vy­ko­me. Vė­liau Sh.Af­ri­di vėl skam­bi­no man ir pra­šė iš Pe­

ša­va­ro nu­vyk­ti į šią vi­lą pa­skie­py­ ti ten esan­čių mo­te­rų“, – pa­sa­ko­ jo A.Bi­bi.

Ta­čiau A.Bi­bi gy­dy­to­jui tą­syk at­sa­kė, kad jai skau­da ko­ją ir kad ji ne­ga­li ten grįž­ti, nors jis vėl pra­ šė tai pa­da­ry­ti. Vė­liau, ba­lan­džio 25 d., Sh.Af­ri­di jai pa­skam­bi­no ir nu­ro­dė, kad į vi­lą vyk­ti ne­be­rei­ kia. „Ge­gu­žės 2 d. su­ži­no­jo­me apie šį in­ci­den­tą, o aš pa­skam­bi­nau Sh.Af­ri­di ir pa­klau­siau jo apie tą na­mą, pa­sa­kiau, kad jį ata­ka­vo ame­ri­kie­čiai. Jis su­py­ko ir pa­sa­ kė esan­tis su­si­rin­ki­me ir ne­ga­lin­ tis kal­bė­tis. Pas­kam­bi­nau jam ki­tą die­ną, o jis vėl pa­tei­kė tą pa­tį at­sa­ ky­mą“, – nu­ro­dė bu­vu­si me­di­kė.

Pa­kis­ta­no pa­rei­gū­nai ma­no, jog Sh.Af­ri­di ga­lė­jo ži­no­ti, kad O.bin La­de­nas gy­ve­na Abo­ta­ba­de, ir pa­si­da­ly­ti šia in­for­ma­ci­ja su JAV žval­gy­bos agen­tais. Gy­dy­to­jas te­ bė­ra suim­tas, jam gre­sia teis­mas už vals­ty­bės iš­da­vys­tę.

BNS inf.

14

ketvirtadienis, gegužės 3, 2012

sportas

Keturi prizininkai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Panevėžyje vykusiame Lietuvos jaunimo bokso čempionate medalius iškovojo keturi klaipėdiečiai.

Svorio iki 91 kg grupėje rungtyniavusiam Aidui Navickui pavyko patekti į finalą. Tačiau jame negalėjęs varžytis dėl kojos traumos, buvo apdovanotas sidabro medaliu.

Bronzos žetonus iškovojo trys Klaipėdos sporto centro auklėtiniai: Raimondas Stulgevičius (iki 52 kg), Viktoras Razma (iki 91 kg) ir Gytis Gardžiulis (per 91 kg). „Čempionatas klaipėdiečiams buvo sėkmingas, – pasidžiaugė treneris Eugenijus Vaitkus. – Trejus metus paeiliui jaunimo pirmenybėse mūsų miesto boksininkams nepavykdavo iškovoti medalių. O šįkart laimėjome net keturis.“

Sėkmė: „Baltijos“ vyrai Klaipėdai aukso medalius iškovojo po ilgo laikotarpio.

„Baltijos“ ledo ritulininkai – geriausi Pasibaigus Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono čempionatui ant beveik metro aukščio nugalėtojų taurės bus išgraviruota „Baltijos“ pavadinimas ir joje rungtyniavusių žaidėjų pavardės.

Rungtynių statistika Finalas: „Baltija“ – „Ledo linija“ 4:1

(1:0, 2:0, 1:1). A.Novikas 2, V.Strazdas, J.Merkutovas po 1/V.Parchomenka 1.

Rungtynės dėl 3-osios vietos:

„Bizonai“ – OH 3:2 (2:0, 0:1, 0:1, 1:0).

A.Stančiauskas 2, M.Starkovas 1/N.Sidorovas, B.Nabursas po 1.

Geriausias: J.Merkutovas (balti marškinėliai), vedęs klaipėdiečius į

priekį, buvo pavojingas visoms varžovų komandoms.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Ūpas: dėl traumos finale rungtis

negalėjusiam A.Navickui medalis nepakėlė nuotaikos.

hockey.lt nuotr.

Auksas šios sporto šakos mūsų miesto komandai sužibo po daugiau nei 20 metų.

Uostamiestyje vykusiose finalinėse varžybose klaipėdiečiai pusfinalyje įveikė Kauno „Bizonus“ 10:4, o finale – Šiaulių „Ledo liniją“ 4:1.

Šiauliečius mūsų ledo ritulininkai gerai pažįsta – kartu žaidė Vakarų konferencijoje. Abu sykius pajėgesni buvo uostamiesčio vyrai – 6:5 ir 7:4.

Lemiama kova, kaip ir laukta, buvo itin atkakli. Progų įvarčiams netrūko. O įvartis krito netikėtai. „Baltijos“ žaidėjai jį pelnė rungtyniaudami vienu žaidėju mažiau.

Vytauto Petriko nuotr.

Antrajame kėlinyje „Ledo linija“ net du kartus aikštelėje turėjo dviem ledo ritulininkais daugiau, tačiau svečiams nepavyko įmušti įvarčių, nes vartus sėkmingai gynė Vadimas Beličenka.

Geras vartininko žaidimas suteikė papildomų jėgų klaipėdiečiams, iki antrosios pertraukos įmušusiems dar du įvarčius – 3:0. Nors skirtumas buvo gana nemažas –

aistros paskutiniajame kėlinyje nerimo. Iš viso „Baltijos“ vyrai buvo sulaukė 26 baudos minučių, „Ledo linijos“ – 30. Šiauliečiams garbės įvartį pavyko įmušti, kai laikrodis rodė, kad liko žaisti 5 minutes. „Baltija“ pratęsė įspūdingą savo pasirodymą divizione. Antrus metus lygoje žaidžiantys klaipėdiečiai šį sezoną laimėjo visas 21 rungtynes.

Naudingiausiu pirmenybių žaidėju pripažintas klaipėdietis Jurijus Merkutovas, o geriausio puolėjo finaliniame turnyre laurai atiteko „Baltijos“ atstovui Andrejui Novikui.

Varžybose dėl bronzos medalių Kauno „Bizonai“ 3:2 nugalėjo Vilniaus OH ekipą.

„Žingsnio“ šokėjų pergalės Lenkijoje

Sporto telegrafas

Česlovas Kavarza Apmaudas. Lietuvos studenčių krepšinio pirmenybėse sėkmingai žaidusios Klaipėdos universiteto (KU) merginos nepateko į finalą. Laimėjusios reguliarųjį čempionatą, uostamiesčio studentės vakar namie 86:90 pralaimėjo pusfinalio kovą Vytauto Didžiojo universiteto penketukui. Penktadienį Kaune vyksiančiose finalinėse varžybose KU krepšininkės žais dėl bronzos medalių.

Pralaimėjimas. Nesėkmingai Lietuvos futbolo A lygos čempionato antrąjį ratą pradėjo Klaipėdos „Atlanto“ žaidėjai. Jie Šiauliuose net 1:5 nusileido „Šiaulių“ vienuolikei. Romo Norkaus auklėtiniai gerai pradėjo susitikimą – po 22-ąją min. Žilvino Kymanto pasiekto įvarčio laimėjo pirmąjį kėlinį. Tačiau po pertraukos klaipėdiečiai nebuvo panašūs į save. Per septynių minučių tarpsnį šeimininkai pasiekė net tris įvarčius. 50ąją min. pasižymėjo Artūras Rimkevi-

čius, 55-ąją – Deivydas Lunskis, 57-ąją – argentinietis Santiago Casanelli. 69-ąją min. į klaipėdiečių vartus taikliai spyrė Latvijos futbolininkas Igoris Kozlovas, o 90-ąją min. tašką padėjo Robertas Veževičius. Gegužės 7 d. „Atlantas“ žais su Vilniaus „Žalgiriu“. Dedamos visos pastangos, kad šis susitikimas vyktų Klaipėdoje.

Krepšinis. Baigėsi Lietuvos jaunių vaikinų krepšinio čempionatas. Tarp keturių geriausių ekipų pateko Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos penketukas. Tačiau finalinis turnyras buvo nesėkmingas. Pusfinalyje klaipėdiečiai 84:113 pralaimėjo būsimiems čempionams – Kauno Arvydo Sabonio krepšinio centro žaidėjams, o rungtynėse dėl bronzos medalių 59:81 nusileido metais jaunesniems Vilniaus Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos atstovams. Į naudingiausių žaidėjų penketą pateko Donatas Tarolis.

c.kavarza@kl.lt

Lenkijoje surengtose pasaulio sportinių šokių reitingo varžybose sėkmingai pasirodė Klaipėdos „Žingsnio“ šokėjai.

Geriausiai sekėsi tarp jaunučių rungtyniavusiems Ramunės ir Martyno Kūros auklėtiniams Kasparui Ariui ir Vaivai Paulauskaitei.

Prizininkais taip pat tapo jaunių aštuonių šokių varžybose dalyvavę ir trečiąją vietą užėmę Maksimas Koškinas ir Darija Grigorian.

Jaunučių grupėje, aštuonis šokius šokę, Dovydas Viskontas ir Auksė Grėbliūnaitė pateko į finalą ir čia užėmė ketvirtą poziciją.

Suaugusiųjų grupėje dešimties šokių varžybose penkti buvo Mantas Sausdravas ir Megė Šerniūtė.

Ketvirti: D.Viskontas ir A.Grėbliūnaitė buvo arti prizininkų.

19

ketvirtadienis, gegužės 3, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas.

Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime trečiadienį, gegužės 8 d.

Avinas (03 21–04 20). Laukia svarbus susitikimas, emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers gebėjimas susitarti.

Jautis (04 21–05 20). Palanki diena priimti svarbius sprendimus. Sugebėsite įveikti beveik visas kliūtis ir lengvai kontroliuosite įvykius.

Išmušė realių veiksmų valanda.

Dvyniai (05 21–06 21). Būsite labai susikaupęs ir greitas, o žodžiai – vienintelis ginklas, kurio jums prireiks. Jautriai vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus ne visai teisingi, todėl neteikite tam pernelyg daug reikšmės.

Vėžys (06 22–07 22). Puikiai seksis dalyti patarimus, remiantis asmenine patirtimi, todėl jūsų populiarumas vis augs. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų.

Liūtas (07 23–08 23). Jūs esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Nereikėtų pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes vėliau galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės.

Mergelė (08 24–09 23). Neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl geriausia būtų tiesiog patylėti ir imtis tik tiesioginių pareigų.

Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų gyvenime neliko vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate. Atidžiau pažvelgęs į susidariusią situaciją suprasite, kad tai laikini sunkumai.

Skorpionas (10 24–11 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais.

Jei pernelyg puikuositės savo mąstymu ir sugebėjimais, galite įžeisti kitus žmones. Šaulys (11 23–12 21). Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Laikas išsikelti naujus tikslus, susijusius su darbu. Galite kurti ilgalaikius planus, nes viską lengvai įgyvendinsite.

Ožiaragis (12 22–01 20). Domitės įvairiomis naujovėmis, tad galite drąsiai imtis kokio nors originalaus kūrybinio projekto. Tikėtinas aistringas meilės romanas, netolima išvyka, šaunus pramoginis renginys.

Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su įdomiais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Žuvys (02 20–03 20). Svarbiausia jums – kova dėl valdžios, tad nesistebėkite, kad dingo noras tobulinti savo vidinį pasaulį. Jūsų silpnybės gali turėti neigiamos įtakos tolesniam gyvenimui.

Orai

Sausą ketvirtadienį Lietuvoje pakeis lietingas penktadienis. Šiandien bus 12–20 laipsnių šilumos, kritulių nenu­ matoma. Penktadienio naktį tempe­ ratūra sieks 6–9, dieną 12–19 laipsnių šilumos, diena bus lietinga. Savaitga­ lį bus vėsiau, taip pat palis.

Šiandien, gegužės 3 d.

+18

+12

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+17

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+17

Utena

+20

5.48 21.18 15.30

124-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 242 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +24 Brazilija +24 Briuselis +14 Dublinas +14 Kairas +31 Keiptaunas +17 Kopenhaga +17

kokteilis Al­ka­nų po­li­ti­kų vi­zi­tas Va­kar iš­va­ž iuo­ja­mą­jį po­sė­d į vie­no­je Klai­pė­dos or­ga­ni­za­ci­jų su­ren­gė mies­ to po­l i­t i­kai.

Po­s ė­d is vy­ko po pie­t ų. Aki­vaiz­du, kad ne vi­si val­d i­n in­kai spė­jo pa­pie­ tau­t i, nes, slan­k io­da­m i po san­dė­l ius, kai ku­r ie iš jų vis tai­kė­si nu­t ver­t i ką nors val­go­mo. „Kur čia ba­na­nai, apel­si­nai?“ – iš mi­ nios iš­si­sky­rė sod­rus aukš­to vy­riš­k io bal­sas.

Ta­čiau jis ir ki­ti po­li­ti­kai tu­rė­jo nu­si­vil­ ti su­ž i­no­ję, jog šiuo­se san­dė­liuo­se nė­ ra eg­zo­t i­n ių vai­sių, o tik že­mės ūkio gė­ry­bės.

Sup­ra­tęs, kad ne­teks ra­gau­ti ana­na­sų, man­da­ri­nų ir ki­vių, aukš­to sto­to po­li­ti­ kas pa­ro­dė, kad nė­ra iš­ran­kus – įjun­ko val­g y­t i mal­tas pa­ša­r i­nes so­jas.

O išei­da­mas iš san­dė­l io pa­reiš­kė kuk­ lų pa­gei­da­vi­mą: „Ga­lė­tu­mė­te bent žir­ nių duo­ti. Tu­rė­čiau ką krams­no­ti krep­ ši­n į žiū­rė­da­mas“.

Sve­čias: vie­nam mies­to po­li­ti­kų

akys rai­bo nuo že­mės ūkio pro­ duk­tų kal­nų.

Nu­girs­tas pra­šy­mas Su­rin­ki­te dvi­de­šimt kamš­te­lių, de­šimt traš­ku­čių pa­ke­l ių, pen­k io­li­ka šo­ko­la­ do pa­k uo­čių, tris­de­šimt po­pie­r iu­k ų nuo sal­d žių sū­re­l ių, tuš­čius bu­te­l ius, šiukš­les ir iš vi­so su­si­tvar­k y­k i­te ga­lų ga­le sa­vo kam­ba­r į!

Ar­tė­ja olim­pi­nės žai­dy­nės Pri­va­lo­te ži­no­ti, kad olim­pi­nės žai­dy­ nės vyks­ta kas ket­ve­r i me­tai. Jų sim­ bo­l is – pen­k i olim­pi­n iai žie­dai. Šiuo­ lai­k i­nių olim­pi­nių žai­dy­nių ini­cia­to­ rius – ba­ro­nas Pier­re’as de Cou­ber­t i­ nas. 1892 m. jis pir­mą kar­tą pa­m i­nė­ jo olim­pi­n ių žai­dy­n ių idė­ją. 1894 m. bir­že­l io 23 d. bu­vo įkur­tas Tarp­tau­t i­ nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas. Nuo 1896 m. or­ga­n i­z uo­ja­mos va­s a­ros žai­dy­nės.

Nuo 1924 m. ren­g ia­ma žie­mos olim­ pia­da. Nuo 1960 m. vyks­ta va­sa­ros, o nuo 1976 m. – žie­mos pa­ro­l im­pi­nės žai­dy­nės.

Links­mie­ji tirš­čiai Po ne­pa­si­se­k u­sių var­ž y­bų tre­ne­r is šau­k ia žai­dė­jams: – Aš pra­šiau jū­sų žais­t i taip, kaip kad nie­ka­da dar ne­žai­dė­te, o ne taip, lyg nie­ka­da ne­žai­dė­te. Čes­ka (397 719; tai ku­rio­je mais­tą ga­mi­nan­ čio­je bend­ro­vė­je, mie­li po­li­ti­kai, reng­si­te ki­tą iš­va­žiuo­ja­mą­jį po­sė­dį?)

Londonas +11 Madridas +20 Maskva +16 Minskas +22 Niujorkas +20 Oslas +14 Paryžius +18 Pekinas +30

Praha +22 Ryga +17 Roma +21 Sidnėjus +20 Talinas +9 Tel Avivas +26 Tokijas +22 Varšuva +27

Vėjas

0–3 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

9

12

10

9

2

12

14

9

9

6

rytoj

šeštadienį

9

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

Vardai Aleksandras, Arvystas, Jaunius, Jokūbas, Juvenalis, Kantvydė, Pilypas

gegužės 3-iąją

Rytas

9

+20

+18

8

7

8

1469 m. gi­mė ita­lų po­li­ ti­kas ir fi­lo­so­fas Nic­co­lo Ma­chia­vel­li.

1494 m. ke­liau­to­jas Cris­ top­he­ris Co­lum­bus at­ra­ do sa­lą, ku­ri vė­liau bu­vo pa­va­din­ta Ja­mai­ka.

1791 m. Lie­tu­vos ir Len­ki­ jos – Žeč­pos­po­li­tos – Sei­ mas priė­mė pir­mą­ją Eu­ ro­po­je bei ant­rą­ją pa­sau­ ly­je (po JAV) kons­ti­tu­ci­ją.

1841 m. Nau­jo­ji Ze­lan­ di­ja for­ma­liai pa­skelb­ta Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ko­ lo­ni­ja.

1874 m. gi­mė vie­nas tur­ tin­g iau­sių Pran­c ū­z i­jos is­to­r i­j o­j e vers­l i­n in­k ų, kve­pa­lų pra­mo­nės mag­ na­tas Fran­cois Co­ty.

1902 m. Geor­ge’as Par­ke­ ris už­pa­ten­ta­vo plunks­ na­ko­tį.

1933 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių bliu­zo le­gen­da Ja­ me­sas Brow­nas.

1937 m. ame­ri­kie­čių ra­ šy­to­ja Mar­ga­ret Mit­chell ga­vo Pu­l it­ze­r io pre­m i­ ją už ro­ma­ną „Vė­jo nu­ blokš­ti“.

1979 m. Mar­ga­ret That­ cher iš Kon­ser­va­to­r ių par­t i­jos ta­po mi­n ist­re pir­m i­n in­ke – pir­mą­ja Di­d žio­s ios Bri­t a­n i­jos prem­je­re mo­te­ri­mi.

Ge­riau­sias res­to­ra­nas – Da­ni­jo­je Da­ni­jos res­to­ra­nas „No­ma“ jau tre­čius me­tus iš ei­lės iš­ren­ ka­mas ge­riau­siu pa­sau­ly­je, bet bri­ tų žur­na­lo „Res­tau­ rant“ tarp­tau­ti­nio ty­ ri­mo re­zul­ta­tai bu­vo itin pa­lan­kūs ir įstai­ goms Is­pa­ni­jo­je, Bra­ zi­li­jo­je bei Ita­li­jo­je.

Ko­pen­ha­gos prie­plau­kos ra­jo­ne esan­čia­me bu­vu­sia­me san­dė­ly­je įsi­kū­ręs „No­ma“, ku­ria­me siū­lo­ma Šiau­rės vir­tu­vės pa­tie­ka­lų, vėl bu­vo pir­muo­ju nu­me­riu įra­šy­tas į me­ti­nį 50-ies ge­riau­sių pa­sau­lio res­to­ra­nų są­ra­šą, ku­rį jau de­šim­tą kar­tą su­da­rė dau­giau kaip 800 tarp­tau­ti­nių mi­ nė­to žur­na­lo eks­per­tų. „No­ma“ vir­tu­vės še­fą Re­ne Re­ dze­pi žur­na­las pa­va­di­no „Nau­jo­ jo šiau­rės ju­dė­ji­mo vė­liav­ne­šiu“ ir at­krei­pia dė­me­sį į jo ati­du­mą de­ ta­lėms bei ino­va­ci­joms. Pa­gar­bą jis pel­nė ir tuo, kad nau­do­ja vie­ti­nius ir se­zo­ni­nius ing­re­dien­tus, ran­da­ mus pa­kran­tė­je ar miš­ke. „Mes esa­me gar­du­mo šven­tyk­ la, – sa­kė R.Re­dze­pi, at­siė­męs sa­ vo ap­do­va­no­ji­mą. – No­ri­me kur­ti gar­du­mą ir su­teik­ti žmo­nėms tris, ke­tu­rias ar pen­kias va­lan­das, per ku­rias jie ati­trūk­tų nuo rea­ly­bės ir tap­tų lai­min­ges­ni“. Ap­do­va­no­ji­mai pir­ma­die­nio va­ka­rą bu­vo iš­da­ly­ti Lon­do­no ro­tu­šė­je. 2010 m. „No­ma“ ge­riau­sio pa­sau­lio res­to­ra­no var­dą pa­ver­žė iš Is­pa­ni­jos „El Bul­li“, ku­ris da­bar jau už­da­ry­tas. Ta­čiau Is­pa­ni­ jos res­to­ra­nai šie­met uži­ma ant­rą­ją ir tre­čią­ją są­ra­šo vie­tas.

Ly­de­ris: „No­ma“ vir­tu­vės še­fą R.Re­dze­pi žur­na­las pa­va­di­no „Nau­jo­jo

šiau­rės ju­dė­ji­mo vė­liav­ne­šiu“.

Ant­ro­ji vie­ta ati­te­ko Che­ro­no­ je esan­čiam „El Cel­ler de Can Ro­ ca“, ku­riam va­do­vau­ja trys bro­liai ir ku­ris gar­sė­ja kva­pais grin­džia­ mais pa­tie­ka­lais, o tre­čio­ji vie­ta ir „Še­fų pa­si­rin­ki­mo“ ap­do­va­no­ji­ mas vėl bu­vo skir­ti San Se­bas­tia­ ne įsi­kū­ru­siam „Mu­ga­ritz“, nors prieš dve­jus me­tus jį nu­siau­bė di­ de­lis gais­ras.

Bra­zi­li­jos D.O.M., ku­riam va­do­ vau­ja bu­vęs di­džė­jus Ale­xas Ata­ la, iš sep­tin­tos vie­tos šie­met pa­ki­ lo į ket­vir­tą­ją ir la­bai iš­po­pu­lia­rė­jo dėl nau­jo­viš­ko, už­tik­rin­to bra­zi­liš­ kų ing­re­dien­tų, to­kių kaip pal­mių Eu­ter­pe ole­ra­cea ir Bact­ris ga­si­paes vai­siai, nau­do­ji­mo.

Bri­tas Hes­to­nas Blu­ment­ha­lis pui­kuo­ja­si dvie­jo­se są­ra­šo vie­to­ se – nau­jas jo res­to­ra­nas „Din­ner“ iš­kart užė­mė de­vin­tą vie­tą, o „The Fat Duck“ ati­te­ko 13-oji vie­ta. „Blu­ment­ha­lio is­to­ri­jos pa­veik­ ta bri­tų ku­li­na­ri­ja su­lau­kė di­džiu­lio

ir vie­tos, ir tarp­tau­ti­nių ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jų pri­pa­ži­ni­mo“, – skel­bia „Res­tau­rant“.

Ge­riau­sių­jų są­ra­še do­mi­nuo­ja Eu­ro­pos res­to­ra­nai, bet įtrauk­tos ir še­šios Azi­jos įstai­gos, iš ku­rių aukš­ čiau­sią – 26 – vie­tą ga­vo „Ig­gy’s“, įsi­kū­ręs „Hil­ton“ Sin­ga­pū­re. Į są­ra­šą taip pat pa­te­ko ke­tu­ ri Pie­tų Ame­ri­kos res­to­ra­nai ir 10 res­to­ra­nų iš JAV. Ame­ri­kie­tis Tho­ mas Kel­le­ris, ku­rio „Per Se“ Niu­ jor­ke yra šeš­to­jo­je vie­to­je, ga­vo ap­do­va­no­ji­mą už vi­so gy­ve­ni­mo pa­sie­ki­mus, nes jo res­to­ra­nai į są­ ra­šą įtrau­kia­mi jau vi­sus 10 me­tų.

Res­to­ra­no, „ku­rį rei­kia ste­bė­ ti“, ap­do­va­no­ji­mas „The One to Watch“ ati­te­ko „La Gre­nouil­le­re“ Šiau­rės Pran­cū­zi­jo­je, ku­rio jau­nas vir­tu­vės še­fas Ale­xand­re’as Gaut­ hier gi­ria­mas už nau­ją priei­gą prie be­veik 100-me­tės var­lių šlau­ne­lių vir­tu­vės is­to­ri­jos. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Ge­riau­si pa­sau­lio res­to­ra­nai „No­ma“, Ko­pen­ha­ga, Da­ni­ja „El Cel­ler de Can Ro­ca“, Che­ro­na,

Is­pa­ni­ja „Mu­ga­ritz“, San Se­bas­tia­nas, Is­pa­

ni­ja