TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės gegužės 3 d., 2012 m. Nr. 102 (1301) „Snoro“ bankrotą nagrinėjančios Seimo komisijos nariai pasigedo V.Vasiliausko nuoširdumo. Lietuva 5p.
Atrodo, kad lietuviai ES ilgiausiai važinės automobiliais, varomais ne elektra, o brangiais degalais. Tema 8p.
diena.lt
Netikėtai Afganistane apsilankiusį JAV prezidentą B.Obamą talibai išlydėjo sprogdinimais. Pasaulis 12p.
Merui – pralaimėjimo kartėlis
1,30 Lt
Patys matome, kas pas mus vyksta, kaip stengiamasi išspausti iš žmogaus viską. Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė
6p.
Miestas
2p.
Konkursas ar dūmų uždanga? Viln iaus miesto tar yba trečiad ienį pradėjo svarstyti siūlymą, ar skelbti tarptaut inį Viln iaus šilumos tinklų modern izav imo konk ursą. Klausi mo pateik imui pritarė 29 tar ybos nar iai, prieš balsavo 13 nar ių. Opo zicijos pol it ikai į šį konk ursą žiū ri įtar iai – esą tai būdas pratęsti su tartį su „Dalk ia“.
Miestas Kova: Antakalnio universitetinės ligoninės medikai savivaldybės planams vakar priešinosi ligoninę apjuosę gyva juosta.
Meras Artūras Zuokas ir vicemeras Jonas Pinskus vakar tarybos posėdžių salę ap leido surūgusiais veidais – Antakalnio universitetinės ligoninės nuomos planas žlugo. Koją pakišo koalicijos partneriai – socialdemokratai ir dalis lenkų.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Pralaimėjimo nepripažįsta
„Keista“, – dažniausiai taip sužlu gusį vakarykštį balsavimą miesto taryboje įvertino įtakingi valdan tieji. Juk tai tebuvo projekto patei kimo stadija, tad klausimas bent pusę metų negalės būti svarsto mas iš naujo.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Ketvirčiui amžiaus išnuomo jame privačiam investuotojui, už tai gauname 40 mln. litų – ligo ninė taps modernesnė, į iždą pa teks daugiau pinigų. Daugmaž taip valdantieji šią idėją pristatinėjo vi suomenei ir oponentams. Dabar šias svajones teks atidėti arba išvis prie šio klausimo negrįžti. Kaip elgsis valdantieji, vakar nebuvo aišku.
3p.
Postamentas – į miesto rankas
2
Į stadioną įsibrovė ne žaisti Nupjauti vartai, išvartyti suoleliai, iškasinėta veja, išmėtytas invento rius – tokį vaizdą trečiadienio ry tą išvydo į Vilniaus „Žalgirio“ sta dioną atvykę darbuotojai.
Absurdas: naktį „Žalgirio“ stadione siautėję chuliganai nepasigailėjo
nei vartų, nei vejos.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Vienas „Žalgirio“ stadiono dar buotojų sakė, kad įtaria, kas galė jo nusiaubti aikštę. „Tokio atvejo Lietuvoje nėra bu vę daugybę metų. Manau, kad kol šalyje bus tokių futbolo sirgalių, ir futbolo lygis bus atitinkamas – toks, koks dabar yra. Parašėme pareiškimą policijai. Tikimės, kad pažeidėjai bus greitai sučiupti. Mes
irgi padėsime policijai. Kol kas ne noriu įvardyti, kas tai padarė, bet tai nesunku suprasti iš komen tarų viešoje erdvėje ir įtampos tarp dviejų Vilniaus futbolo klubų“, – teigė stadiono atstovas. Spėjama, kad stadioną galėjo nu niokoti „Žalgirio“ klubo sirgaliai, pasipiktinę, kad būtent šioje are noje šeimininkų teisėmis žais ki tas sostinės futbolo klubas – REO. Patys „Žalgirio“ gerbėjai atsako mybės už šį išpuolį kratosi. Plačiau skaitykite
Sportas
10
Menas
13p.
Choras padėjo sukurti šeimas 40-metį švenč iant is mišr us cho ras „Lel ium ai“ neužm igo ant pel nytų laurų – choras išs augoj o per deš imtm eč ius puos elėtą meilę dain ai ir talent ingą kolektyvo įkū rėją bei vadovą Albiną Petrauską. Dab ar chor ist ai pris im en a ne tik per deš imtmeč ius dainuot as dai nas, bet ir chore nut ik us ias meilės istor ij as.
2
KetvirtADIENIS, Gegužės 3, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Šilumos kainą mažins leisdami milijardus Vilniaus taryba trečiadienį pra dėjo svarstyti siūlymą, ar skelbti tarptautinį Vilniaus šilumos tin klų modernizavimo konkursą.
Klausimo pateikimui pritarė 29 tarybos nariai, prieš balsavo 13 narių. Toliau klausimą svarstys savivaldybės komitetai, o vėliau dar kartą – taryba. „Mes siūlome paskelbti kon kursą dėl Vilniaus šilumos tinklų modernizavimo. Yra ES direkty va, kuri mus įpareigoja iki 2016 m. atlikti modernizavimo dar bus, kad sumažintume taršą. Mū sų nuomone, geriausias sprendi mas – modernizavimas, pereinant prie biokuro“, – trečiadienį tary bos posėdyje kalbėjo Vilniaus ši lumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas. Anot jo, atnaujinus šilumos ūkį, vilniečiams turėtų mažėti šilumos kaina. A.Keserauskas sakė, kad konkursą planuojama paskelbti iki rugpjūčio 1 d., o jo sąlygos šiuo metu yra rengiamos kartu su au dito bendrove „KPMG Baltics“. Viln iaus sav ivaldybės skai čiavimais, investicijos į šilumos
ūkio modernizavimą, kuris ati tiktų ES keliamus reikalavimus, gali siekti nuo 450 mln. iki 1,2 mlrd. litų. Vilniaus savivaldybė balandžio pradžioje išsiuntė Europos Komi sijai (EK) skundą, kad Vyriausybė esą vėluoja atnaujinti termofika cines elektrines.
Arūnas Keserauskas:
Mūsų nuomone, geriausias sprendi mas – modernizavi mas, pereinant prie biokuro.
Anot savivaldybės, jeigu EK nuspręs pateikti ES Teisingumo Teismui ieškinį dėl pažeidimo, Lietuvai gali būti skirta nuo 1,9 mln. iki 119 mln. litų baudų. Vilniaus, Kauno ir Mažeikių ter mofik acinės elektrinės nuo 2016 m. turi atitikti ES keliamus rei kalavimus dėl taršos. Savivaldybė
skaičiuoja, kad per metus Lietuva gauna beveik 40 įspėjimų iš EK, o per beveik aštuonerius metus EK dėl pažeidimo į ES Teisingumo Teismą kreipėsi tris kartus. 2010 m. birželį miesto taryba nepritarė siūlymui dar dvidešim čiai metų – nuo 2017 iki 2037 m. – pratęsti Vilniaus šilumos tin klų nuomą Prancūzijos koncernui „Dalkia“. Tuomet skelbta, kad tik su tokia sąlyga „Dalkia“ sutiktų investuo ti į biokuro katilus. Vyriausybė ir šalies Prezidentė nuolat kritikuo ja Vilniaus valdžią dėl nesugebėji mo tvarkytis energetikos ūkyje, o merą Artūrą Zuoką – dėl jo inte resų šiame versle. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad miesto šilu mos ūkyje piktnaudžiaujama mo nopoline padėtimi, matomi „Icor“ grupės interesai, o didelė dalis at sakomybės dėl to tenka savivaldy bei. Vilniaus šilumos ūkį yra išsi nuomojusi Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma „ Vilniaus ener gija“, kuri yra susijusi su koncer nu „Icor“. VD, BNS inf.
Įtarimai: po šią žiemą kilusios avarijos niekas neabejoja, kad modernizuoti šilumos ūkį būtina. Tačiau
opozicija baiminasi, kad tokie darbai tik dar labiau ištuštins miestiečių kišenes.
Simono Švitros nuotr.
Po vienu stogu turės išsitekti dvi mokyklos Nuo kitų mokslo metų vietoj reor ganizuotos Vilniaus Antakalnio vidurinės mokyklos šiame sos tinės mikrorajone veiks Antakal nio gimnazija ir Antakalnio pro gimnazija.
Jos abi dalysis patalpas, esančias Antakalnio g. 29, kur iki šiol veikė Antakalnio vidurinė mokykla. Progimnazijai skiriama ir da lis patalpų, esančių rusų ir lenkų J. Lelevelio vidurinės mokyklos pastate Antakalnio g. 33. Perpildytos Antakalnio mokyk los bendruomenė anksčiau prašė kuriamai progimnazijai atiduo ti pustuštės J.Lelevelio ugdy mo įstaigos patalpas, bet Vilniaus politikai sutiko jai skirti ne visas,
o pusę J.Lelevelio mokyklos pa talpų. Anot savivaldybės, šiuo metu J.Lelevelio mokyklos patal pose jau mokosi daugiau kaip 250 Antakalnio vidurinės mokyklos mokinių. Po reorganizacijos vie name iš šios mokyklos korpusų galės mokytis apie 400 Antakal nio mokyklos moksleivių. Pernai gegužę Vilniaus miesto taryba pritarė lenkiškos Vilniaus A.Vivulskio pagrindinės mokyklos reorganizacijai nuo 2011 m. rugsė jo, kad ji būtų sujungta su J.Le levelio vidurine mokykla ir pa likta esamose patalpose Minties gatvėje, nes abi šios mokyklos – pustuštės. Į dabartinį J.Lelevelio mokyklos pastatą turėjo įsikel ti lietuviška Antakalnio vidurinė
mokykla. Tačiau lapkritį taryba persigalvojo ir nusprendė, kad, juridiškai sujungus dvi mokyk las, J.Lelevelio vidurinė mokykla ir toliau dirbs Antakalnio gatvė je, tik į vieną korpusą įsileis An takalnio progimnazijos mokinius, o Minties gatvėje veiks J.Leleve lio mokyklos filialas – A.Vivuls kio skyrius. Vilniaus politikai pripažįsta, kad tai ekonomiškai nenaudinga, nes lenkiškose mokyklose dėl ma žo mokinių skaičiaus liks neišnau dotų tuščių patalpų. Antakalnio mokyklos direktorė Vita Kirkilienė tuomet teigė, kad tokiais sprendi mais jos vadovaujamai mokyklai trukdoma tapti gimnazija. VD, BNS inf.
Supyko: prie savivaldybės vakar susirinkę keli piketuotojai žadėjo net
Merui – pralaimė Koją pakišo taryboje dir 1 bantys socialdemokra tai ir dalis Lenkų rinkimų akci
jos atstovų – koalicijos partneriai balsavo arba prieš, arba susilaikė. A.Zuokas situaciją bandė taisyti ir paskelbė antrą balsavimą, tačiau vieno balso vis tiek pritrūko. Prieš lemiamą posėdį entuzias tingai ir noriai apie būsimą ligo ninės nuomos naudą dėstę aukšti politikai po to, kai žlugo balsavi mas, suirzo. „Pagyvensime – pa matysime“, – tiek po nepavyku sio balsavimo teišspaudė meras A.Zuokas, dar prieš valandą en tuziastingai dėstęs apie būsimos nuomos naudą. A.Zuokas pridūrė, kad žlugusio balsavimo nelaiko pralaimėjimu. „Taryba svarsto ir turi savo nuo monę“, – tiek dienraščiui teištarė visus klausimus paprastai noriai komentuojantis A.Zuokas. Vicemeras J.Pinskus, vienas šios idėjos entuziastų, pasibaigus bal savimui taip pat buvo sutrikęs: „Kad socialdemokratai nepalaikys, mes žinojome. Bet lenkai... Meras čia geriau žino, kodėl taip atsiti ko. Man keista. Esu nustebęs. Bu vo geras projektas, bet praradome
galimybę diskutuoti, siūlyti, ana lizuoti, tobulinti. Kodėl taip atsi tiko, klauskite mero“, – J.Pinskus badė pirštais į A.Zuoką. „Vilniaus dienos“ žiniomis, la biausiai ligoninės nuoma buvo suinteresuota koalicijos partnerė Darbo partija – esą tikrasis šios idėjos autorius Viktoras Uspaski chas taip paprašė A.Zuoko atsi dėkoti už darbą koalicijoje. Merijos kulisuose šnekama, kad konkursą laimėti esą turėjo V.Uspaskicho verslo partneriai.
Jonas Pinskus:
Kad socialdemokra tai nepalaikys, mes žinojome. Bet lenkai...
Sujudo ir Seimas Sostinės valdantiesiems vakar kir to ir konservator ių valdomas Sei mo Sveikatos reikalų kom itet as. Šio atstovai dėl Antakaln io ligo ninės nuomos pareiškė kreipęs i į Special iųjų tyr imų tarnybą, Sei mo Audito komitetą. Kom itetas jau anksčiau parag ino mer iją ats is ak yt i ilgalaikės ligo ninės nuomos planų, tač iau Vil niaus valdant ieji į tai numojo ran ka – esą jei kas ne taip, viską bus ga lima pataisyti svarstant projektą. Į komitetą su skundu kreipėsi Anta kaln io ligon inės vadovas Adolfas Barkštis aišk indamas, kad naudos iš būsimos nuomos nebus. BNS, VD inf.
Tikėjosi papildyti iždą
Vilniaus meras A.Zuokas prieš bal savimą žurnalistams užsidegęs pa sakojo, kad išnuomojus ligoninę išloš ir miestas, ir vilniečiai, ga liausiai – visa valstybė. Milijoninės investicijos, daugiau pinigų, dau giau sveikatos turistų – taigi dau giau pinigų ir į miesto, ir į valstybės biudžetą. Galiausiai ligoninė bus valdoma efektyviau: juk privatus kapitalas sau neleis turėti didelių nuostolių. Be to, pritraukti užsienio investuo tojus yra raginusi pati Vyriausybė, tad miestas tiesiog tai įgyvendina praktiškai. Vicemeras J.Pinskus prieš balsa vimą ramino, kad 9 hektarų ligo
3
KetvirtADIENIS, Gegužės 3, 2012
miestas
11p.
Eurolygos strategai išgirdo lietuvius.
Koją įvertino pigiau Lietuvos apeliacinis teismas tre čiadienį paskelbė nutartį, kad perpus sumažina priteistą netur tinę žalą vilnietei mergaitei, kuri per ekskursiją Kauno I forte įvy kus sprogimui neteko kojos.
emigruoti, jei Antakalnio universitetinė ligoninė bus išnuomota. Simono Švitros nuotr.
ėjimo kartėlis ninei patikėjimo teise priklausan čiame skype šalia Neries privatus investuotojas nieko negalės staty ti. O jei pastatys, turtas išsyk pereis savivaldybės žinion. Prie ligoninės nuomos sąlygų ruošimo, dienraščio žiniomis, pri sidėjo ir advokatų kontora „Lidei ka, Pertrauskas, Valiūnas ir partne riai“ – dokumentą rengė ir derino advokatas Marius Dobilas. Kiek šių elitinių teisininkų kon toros paslaugos atsiėjo savival dybei, neviešinama. Aišku viena: taip ilgai ruoštas ir derintas nuo mos konkurso sąlygas bent pus mečiui teks padėti į stalčių. O gal ir apskritai išmesti. „Geriausia būtų prie šio klausi mo išvis negrįžti. Jei norime inves ticijų, galime skirti sklypą, leng vatų ir ten galima statyti naują ligoninę. Šiuo atveju svarbiausi yra miesto piliečių interesai“, – reziu mavo opozicijos atstovas, Tvarkos ir teisingumo partijos narys Gedi minas Rudžionis
slaugom is naud ot is ties iog ne galės. Antakalnio ligoninėje, kuri so vietinės okupacijos metais buvo prieinama tik nomenklatūrai, šiuo metu dirba daugiau nei 500 dar buotojų. Įsiaudrinę vakar jie ligo ninę bandė apjuosti žmonių gran dine, rinko gyventojų parašus, mojavo žymių žmonių, kurie taip pat priešinasi ligoninės nuomai, pareiškimais. Darbuotojų neįtikino merijos at stovų kalbos, kad investuotojas įsi pareigotų nemažinti nei lovų, nei teikiamų paslaugų skaičiaus. „Jei darbuotojai yra kvalifikuoti, inves tuotojui nebūtų pagrindo juos at leisti“, – atkirto merijos atstovai.
Komentaras
Grasino emigracija
Galbūt dalį tarybos narių išgąsdi no aktyvūs ligoninės darbuotojai, prieš tarybos posėdį susirinkę prie savivaldybės pastato. Apsikarstę plakatais, smerkiančiais A.Zuoką ir ligoninės nuomos idėją, ligoninės profsąjungos nariai žiniasklaidai aiškino biją, kad ligoninė tiesiog bus privatizuota – taip jie interp retavo paskelbtas nuomos konkur so nuostatas. Viena protestuotoja, dirban ti Antakalnio ligoninėje, prieš te levizijos kameras taip įsijautė, kad net pareiškė emigruosianti, jei li goninės nuomos konkursas būtų. Susirinkusieji dėstė, esą juos pri vatus investuotojas greičiausiai at leis, ir gąsdino, kad ligoninės turtas bus tiesiog išparceliuotas. Piketuotojai taip pat sėjo įtari mus, kad eiliniams miestiečiams ligon inės teik iam os pas laugos bus neįkandamos, kainos išaugs, ir šalies gyventojai ligoninės pa
Raimundas Alekna Buvęs meras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščion ių demokratų atstovas
B
uvo visiškai akivaizdu, kad socialdemokratai šio klausi mo nepalaik ys – jų amž iną atilsį partijos vadovas ir pa triarchas prezidentas A.M.Brazauskas turėjo draugiškus santykius su šios li gon inės vyr iausiuoju gydytoju ir tai plačiai buvo žinoma. Šio klausimo žlug imas – tai menk u tis uodo įgėlimas A.Zuokui, tikrai ne pralaimėjimas. Jok io skilimo, esu įsi tikinęs, koalicijoje nėra. Nė neabejoju, kad šį klausimą jie bandys stumti vė liau – neabejoju, kad tie būsimi inves tuotojai būtų tie patys lietuviai, prisi dengę garsiais vardais iš užsienio. Kad merą sužlugęs balsavimas suerzi no, nesistebiu: A.Zuokas labai jautriai reaguoja net į smulkius dalykus. Jis tie siog nemoka pralaimėti.
Be to, teismas nusprendė, kad turtinės žalos nukentėjusioji ga lės reikalauti tik tada, kai jai su kaks 14 metų. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 3 d. mergaitei priteisė daugiau nei 447 tūkst. li tų turtinei žalai ir 400 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad mergaitei valstybė turi sumokėti 200 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą. Tokia suma buvo priteista vado vaujantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir atsižvelgiant į jauną ieškovės amžių, sužalojimų sunkumą ir sveikatos sutrikdymo negrįžtamumą, esamus ir būsi mus mergaitės išgyvenimus, todėl ši suma yra didesnė negu pritei siamos neturtinės žalos vidurkis tokio pobūdžio bylose. Teismas konstatavo, kad kitose panašiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo priteis tos kur kas mažesnės sumos negu nukentėjusiai mergaitei pirmo
sios instancijos teismo sprendimu (pvz., 80 tūkst. litų garbaus am žiaus moteriai, netekusiai abie jų kojų; 200 tūkst. litų ligoninė je nudegintiems dvyniams, 100 tūkst. litų mokykloje akies nete kusiam berniukui ir pan.).
Kol jai nėra 14 metų, turi būti priteistas tik neturtinės žalos atlyginimas ir gydy mosi išlaidos. Apeliacinio teismo vertinimu, turtinės žalos valstybė nukentėju siajai kol kas atlyginti negali. Teis mas konstatavo, kad pagal Lietu voje galiojantį Civilinį kodeksą mergaitė teisę reikalauti turtinės žalos atlyginimo dėl prarasto dar bingumo įgis sulaukusi 14 metų – tai yra nuo to amžiaus, nuo kada asmenims leidžiama pradėti dirb ti. Turtinė žala, nustačius praras to darbingumo lygį, jai galėtų būti atlyginama nuo 14 metų, iki ji su lauktų pensinio amžiaus. Toks reguliavimas siejamas su tuo, kad tik nuo 14 metų asmuo gali įgyvendinti savo teisę į darbą ir gauti iš jo pajamų, todėl tik as
menims, sulaukusiems tokio am žiaus, prarastas darbingumas gali būti kompensuojamas. „Tad nukentėjusiai mergaitei šiuo metu, kol jai nėra 14 metų, tu ri būti priteistas tik neturtinės ža los atlyginimas ir gydymosi išlai dos, bet ne turtinė žala, kaip buvo nuspręsta pirmosios instancijos teisme“, – paskelbė teismas. 2008 m. lapkričio 12 d. Vilniaus Žemynos pagrindinės mokyklos trečiaklasė dalyvavo pažintinėje ekskursijoje po Kauną. Mokiniai buvo nuvežti į Kauno I fortą. Bai giantis ekskursijai vaikai ėjo auto buso link, kai staiga nugriaudėjo sprogimas. Netrukus paaiškėjo, kad mer gaitė užlipo ant vienoje iš aikš telėje esančių smėlio krūvų bu vusio tamsaus buteliuko. Jam sprogus, mergaitei buvo nutrauk ta dešinės kojos pėda, vėliau am putuota ir dalis blauzdos. Medikai teigė, kad išgelbėti 9 metų vaikui koją jie buvo bejėgiai. Valstybei atstovaujantys as menys šį ieškinį ginčijo ir prašė sprendimą visai panaikinti. Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. VD, BNS inf.
Nelaimė: prieš trejetą metų sostinės moksleivei ekskursija į Kauno I fortą baigėsi tragiškai.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Paminklas – miesto globon Vilniaus savivaldybės taryba tre čiadienį nusprendė perimti savi valdybės nuosavybėn Antakal nio kapinėse esantį antkapinį pa minklą prezidentui Algirdui My kolui Brazauskui.
Savivaldybės Miesto ūkio depar tamento vadovas Virginijus Pau ža BNS sakė, kad toks perėmimas – įprasta procedūra. „Savivaldybė perima visus pa minklus ir visas lentas eksploa tuoti ir prižiūrėti, kuriuos įrengia Vyriausybė. Čia joks ne ypatingas atvejis – tai pats paprasčiausias atvejis, kaip ir bet kokią atminimo lentą ar bet kokį paminklą perim ti“, – BNS teigė V.Pauža. Paminklas A.M.Brazauskui An takalnio kapinėse prie jo kapo bu vo atidengtas pernai birželio 26ąją, minint pirmąsias jo mirties metines. Ant A.M.Brazausko kapo buvo pastatyta granitinė platfor ma ir pailgas pjedestalas su me taline prezidento galva. Paminklą kūrė architektai Tadas Balčiūnas,
Kristina Balčiūnaitė ir skulpto rius Kęstutis Balčiūnas. Lėšas paminklui pastatyti skyrė Vy riausybė. Anot savivaldybės, pa minklo bendra įsigijimo vertė – 128 tūkst. litų. Šis paminklas sulaukė priešta ringų vertinimų – pernai rudenį A.M.Brazausko bendražygiai buvo pareiškę norą, kad jis būtų pakeis tas kitu, nes dabartinis esą nepa našus į velionį prezidentą. Paminklo autorius K.Balčiūnas teigė padaręs viską, ką per to kį trumpą laiką galėjęs. Pirmasis tiesiogiai išrinktas Lietuvos pre zidentas A.M.Brazauskas po sun kios ligos mirė 2010-ųjų birželio 26 d. Vilniuje. Šiemet bus minimos jo 80-osios gimimo metinės. Lietuvos prezi dento pareigas jis ėjo 1993–1998 m., o 2001–2006 m. buvo Vyriau sybės vadovas. Per Lietuvos tau tinį išsivadavimą, 1988–1990 m., A.M.Brazauskas vadovavo Lietu vos komunistų partijai. VD, BNS inf.
Vertinimai: apie šį paminklą
A.M.Brazauskui esama įvairių nuomonių. Gedimino Bartuškos nuotr.
4
ketvirtADIENIS, gegužės 3, 2012
lietuva
A.Valinskas postu džiaugėsi teisėtai Vėlyvą rudenį naujajam Seimui renkant savo vadovą parlamentarai galės tai daryti pagal iki šiol galiojusias kandidatų iškėlimo ir slapto balsavimo taisykles.
Stasys Gudavičius
s.gudavicius@diena.lt
Įsk undė: į Konstitucijos prie
vaizdus dėl A.Valinsko išrinkimo Seimo pirmininku kreipėsi grupė parlamentarų.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Konstitucinis Teismas (KT), trečiadienį paskelbęs nutarimą byloje dėl Arūno Valinsko išrinki mo Seimo pirmininku 2008-ųjų lapkritį, galiojančioje slapto bal savimo tvarkoje nenustatė esminių prieštaravimų Konstitucijai. Tačiau atkreiptas dėmesys į kai kurias de tales, kurias būtina užtikrinti orga nizuojant slaptą balsavimą. „Seimo statuto nuostata, pagal kurią balsuojantis Seimo narys biu letenyje išbraukia pavardes tų kan didatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimti ni, neprieštarauja Konstitucijai“, – savo išvadoje paskelbė KT. Nutarime pabrėžta, kad priimda mas statuto nuostatas dėl slapto bal savimo organizavimo Seimas pasi naudojo jam Konstitucijos suteikta teise nustatyti savo darbo tvarką. Be kita ko, nustatyta, kaip balsuojan čiojo pasirinkimas turi būti pažymi mas slapto balsavimo biuletenyje. KT pabrėžė, kad „pagal Seimo statuto nuostatas tais atvejais, kai
Seime balsuojama dėl vieno kan didato ar vieno teiginio, balsuo jančiajam, norinčiam išreikšti savo valią, turi būti sudaryta galimybė balsavimo biuletenyje išbraukti jam nepriimtinus pasirinkimus ir palikti neužbrauktą pasirinkimą, kuris jam yra priimtinas“.
Seimas pasinaudojo jam Konstitucijos su teikta teise nustatyti savo darbo tvarką.
Taip pat „turi būti sudaryta ga limybė balsuojančiajam šį veiks mą atlikti slapto balsavimo kabi noje, kurios neperėjęs jis negalėtų eiti prie balsadėžės“. Teismas konstatavo, kad Seimo narių grupės ginčyta Seimo statu to nuostata „yra sudarytos teisi nės prielaidos užtikrinti balsavimo slaptumą tuo atveju, kai sprendi mas Seime priimamas slaptu bal savimu“.
KT nutarime taip pat konstatuo ta, kad pareiškėjo ginčijamas Sei mo 2008 m. lapkričio 17 d. nuta rimas, kuriuo Seimo pirmininku buvo išrinktas A.Valinskas, nebe gali būti taikomas ir šiuo aspektu jo galiojimas yra pasibaigęs. Todėl KT nusprendė šią konstitucinės justi cijos bylos dalį nutraukti. Į KT dėl A.Valinsko išrinkimo Seimo pirmininku kreipėsi grupė parlamentarų. Jie, be kita ko, kėlė klausimą, ar atitinka Konstituci ją tvarka, pagal kurią balsuojanty sis Seime biuletenyje išbraukia pa vardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini. Seimo narių grupės nuomone, ginčytu teisiniu reguliavimu su darytos prielaidos pažeisti slap to balsavimo imperatyvą, nes tuo atveju, kai yra iškeltas tik vienas kandidatas, balsuojantysis, kuris palaiko iškeltą kandidatą, balsa vimo biuletenyje neturi nieko iš braukti ir neužeina į slapto bal savimo kabiną. Taip sudaroma galimybė kontroliuoti balsuojan čiojo balsavimo turinį.
Parlamentarų grupės nuomo ne, Seimas negalėjo priimti nu tarimo dėl A.Valinsko išrinkimo Seimo pirmininku, nes prieš tai parlamente balsuojant dėl analo giško nutarimo jam nebuvo pri tarta, o pagal Seimo statutą to paties turinio įstatymo ar nutari mo projektą, nesant ypatingų ap linkybių, Seimas gali svarstyti tik po šešių mėnesių. Seimo pirmi ninku A.Valinskas išrinktas 2008 m. lapkričio 17-ąją tik per antrą balsavimą. Pirmąkart balsuojant A.Valins ko kandidatūrą parėmė 67 parla mentarai, 69 buvo prieš, 1 biule tenis sugadintas. Po pertraukos pos ėdyj e vald anč iąj ą koal ic i ją suform av us ioms ket ur ioms partijoms nusprendus A.Valins ko kandidatūrą teikti pakartoti nai, 79 parlamentarai buvo už, 58 – prieš. Praėjus mažiau nei metams, 2009-ųjų rugsėjo 15 d., tuometis Tautos prisikėlimo partijos lyderis buvo atstatydintas iš Seimo pirmi ninko pareigų. Jos teko konserva torei Irenai Degutienei.
5
ketvirtADIENIS, gegužės 3, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Partijoms – pinigai, rėmėjams – kalėjimas?
Seimo laikinoji ko misija „Snoro“ bank roto aplinkybėms tirti baigė parei gūnų apklausas ir pradėjo rašyti savo išvadas. Jos turi atsi rasti iki gegužės pa baigos.
Seimo grupės „Už piliečių talką ku riant Lietuvą be korupcijos“ nariai įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisų projektą, kuriuo siūlo įtei sinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą politinių partijų finansa vimą.
Įspūdis: po to, kai V.Vasiliauskas apsilankė specialioje komisijoje,
kai kurie jos nariai kalbėjo, kad Lietuvos banko vadovas galėjo būti nenuoširdus. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Aiškumo nepadaugėjo Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Teko vėl apsilankyti
Neatmetama, kad parlamenta rų komisija savo išvadose kons tatuos, jog Vyriausybė ir Lietuvos bankas jau prieš kelerius metus žinojo apie pavojingą finansinę padėtį banke „Snoras“, tačiau ne siėmė pakankamų priemonių iš vengti jo bankroto. Trečiadienį į opozicinės Tvar kos ir teisingumo frakcijos seniū no Valentino Mazuronio vadovau jamos Seimo laikinosios komisijos „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti posėdį buvo atvykęs Lietu vos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Kaip ir vasarį, kai pirmą kartą davė parodymus komisijai, šįkart V.Vasiliauskas vėl ilgai užtruko jos uždarame posėdyje, atsakinėda mas į parlamentarų klausimus ir teikdamas jam žinomą informaci ją. Centrinio banko valdytojas tai darė ištisas dvi valandas. Po uždaro posėdžio V.Vasiliauskas žurnalistams sakė, kad didžioji da lis klausimų buvo susijusi su „Sno ro“ bankroto administratoriaus skyrimu, jo atlyginimu, sprendimo dėl „Snoro“ nacionalizavimo priė mimu. „Buvo tikslinama anksčiau gauta informacija, kad išvados bū tų objektyvesnės“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Jis pakartojo tai, ką jau yra sakęs anksčiau, – pernai lapkritį spren dimai dėl banko „Snoras“ nacio
nalizavimo ir bankroto jam iškėli mo buvo priimami vadovaujantis paskutinio inspektavimo rezul tatais, kuris buvo pradėtas pernai rugsėjo mėnesį.
Valentinas Mazuronis:
Tiek, kiek tikėjausi gauti patikslinimų, pagrindimų ar atsa kymų, aš negavau. Kalbėjo nenuoširdžiai?
V.Vasiliausko žurnalistai klausė, ar jis Seimo komisijai atsakinė jo nuoširdžiai. „Nuoširdumas yra subjektyvus dalykas. Esu įspė tas apie baudžiamąją atsakomy bę. Pasirašiau dėl jos ir atsakiau į užduotus klausimus“, – atsakė V.Vasiliauskas. Vienas komisijos narių Žilvinas Šilgalis pareiškė manąs, kad Lie tuvos banko vadovui trūko nuo širdumo atsakant į klausimus ir jis netgi esą galėjo meluoti ar nuslėp ti turimą svarbią informaciją. „Širdies neišplėši ir neparody si“, – gūžtelėjo pečiais V.Vasi liauskas, komentuodamas tokius Ž.Šilgalio vertinimus. „Manau, kad tikrai komisijos darbas buvo ir yra konstruktyvus. Tikrai manau, kad buvę nuogąs tavimai dėl informacijos jautrumo visiškai nepasitvirtino“, – pridūrė Lietuvos banko vadovas.
Apibendrins medžiagą
Seimo komisijai vadovaujantis V.Mazuronis tvirtino, kad jam vis dar liko neaiškumų. „Tiek, kiek tikėjausi gauti patikslinimų, pa grindimų ar atsakymų, negavau“, – teigė jis. Pavyzdžiui, pasak politiko, jam liko kai kurių klausimų dėl „Sno ro“ banko turto vertinimo, moty vų, kodėl buvo pasirinktas banko bankroto variantas, ir kt. Komisijos pirmininkas nepa neigė, kad tebėra neaišku, ar Lie tuvos valdžia jau nuo 2009-ųjų žinojo apie „Snoro“ problemas, tačiau nesiėmė priemonių ban kui gelbėti, nenuvesti jo iki bank roto. V.Mazuronis tvirtino, kad į šiuos klausimus dar bus bando ma atsakyti rengiant komisijos darbo išvadą, sisteminant gautą informaciją. Komisija paskelbė, kad faktiškai baigė apklausas, todėl ima rašyti atsakymus į jai užduotus 14 klau simų dėl bankų kontrolės, „Sno ro“ bankroto ir galimų piktnau džiavimo atvejų. Parlamentinė komisija, kuri analizuoja „Snoro“ bankroto ap linkybes, išvadas Seimui turi pa teikti iki birželio 1-osios. Kom is ija ats isak ė klaus im us pateikti buvusiems „Snoro“ ak cin inkams, bet pas iūl ė jiems kom is ijai perd uot i inform ac i ją, kuri galėtų jai padėti atsaky ti į Seimo suformuluotus klau simus.
Tautas palygino su šeima Vilniuje viešintis Jungtinių Vals tijų senatorius Johnas McCainas teigia, kad Europos valstybių, taip pat Lietuvos ir Amerikos sąjunga yra nedaloma.
Trečiadienį sakydamas kalbą Vil niaus universitete transatlantinį ryšį jis palygino su šeima. „Žinau, kad šioje šalyje ir šiame regione yra žmonių, kurie Ame rikos susitelkimą ties Artimai siais Rytais ir poslinkį Azijos link mato kaip Amerikos nusigręžimą nuo Rytų Europos šalių, tokių kaip Lietuva“, – sakė J.McCainas. „Noriu pasakyti visiškai aiš kiai: mūsų demokratinių verty bių sąjunga su Lietuva ir Europa
yra nedaloma. Tai ne tik JAV pre zidento ir JAV Kongreso teiginys, tad ir visų amerikiečių, kuriems mes atstovaujame. Tai įsipareigo jimas, nulemtas ne tik bendrų in teresų, bet ir bendrų idealų, istori jos ir ilgalaikių ryšių. Mes iš esmės esame šeima“, – kalbėjo JAV se natorius. Vilniuje viešintis J.McCainas taip pat susitiko su Prezidente Dalia Grybauskaite. Kaip prane ša prezidentūra, šalies vadovė su senatoriumi, buvusiu kandida tu į JAV prezidentus, aptarė dvi šalius Lietuvos ir JAV santykius, regioninio saugumo klausimus, taip pat pasirengimą NATO vir šūnių susitikimui Čikagoje.
Parlamentinis demokratijos fo rumas Vilniuje ketvirtadienį ren gia tarptautinę konferenciją „Par lamentarų vaidmuo stiprinant Rytų Europos demokratines vals tybes: kelias į demokratinę visuo menę“. Renginyje pagrindinis dėmesys bus skiriamas Rytų Europos vals tybėms. Įvairių šalių parlamenta rai, akademikai ir nevyriausybinių organizacijų nariai aptars susida riusią politinę situaciją regione, pagrindines grėsmes ir iššūkius demokratijai ir pilietinei visuo menei. Taip pat bus aptartos ES ir Rytų Europos valstybių glaudesnio bendradarbiavimo perspektyvos. BNS inf.
Tuo atveju, jeigu neteisėto finansa vimo vertė viršija 13 tūkst. litų, pa taisomis siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Baudžiamąją atsakomybę siūloma taikyti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, kaip pranešė Seimo Ry šių su visuomene skyrius. Iniciatorių vertinimu, esamas reguliavimas, numatantis tik ad ministracinę atsakomybę, neuž tikrina adekvačios atsakomybės už tokius pažeidimus. Parlamentarų teigimu, tai pa tvirtina Europos Tarybos valstybių prieš korupciją (GRECO) trečiojo vertinimo turo Lietuvos rekomen dacijų įgyvendinimo ataskaita, ku rioje nurodoma, kad rekomendaci jos dėl politinių partijų finansavimo yra įgyvendintos tik iš dalies. Sausį Lietuvoje įsigaliojo nau ja politinių partijų finansavimo ir kontrolės tvarka: uždraustos au
kos iš juridinių asmenų, sudary tos sąlygos didžiąja dalimi partijas finansuoti per biudžeto skiriamus asignavimus, leidžiama aukoti tik per politinę kampaniją fiziniams asmenims, bet per pusę sumažin tas maksimalus tokios aukos dydis vienam kampanijos dalyviui (21,75 tūkst. litų). Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) nuomone, atsiradus daugiau apri bojimų, daugės ir bandymų netei sėtai finansuoti politines partijas ir kampanijas. Be to, pagal dabartinę tvarką STT į finansavimo kontrolės procesą įsitraukia tik tada, kai yra Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamos veikos požymių. „Taip yra todėl, kad politinio fi nansavimo klausimai nėra įtraukti į Baudžiamąjį kodeksą, todėl STT neturi svertų atidžiau tokius pa žeidimus nagrinėti ir atlikti ope ratyvinį tyrimą. Teikiamu projektu siūlau papildyti kodeksą ir nusta tyti baudžiamąją atsakomybę ne tik naudos gavėjui, bet ir partiją ar kampaniją neteisėtai finansuojan čiam asmeniui“, – pranešime ci tuojama Seimo narių grupės pir mininkė Agnė Bilotaitė. VD, BNS inf.
6
ketvirtADIENIS, gegužės 3, 2012
nuomonės
Dėl raketų – į Maskvą
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
K
Šeimyniniai reikalai
Mantas Stankevičius
A
tsistatydino Lietuvos ledo rit ul io federaci jos (LLRF) prez iden tas Petras Naus ėda. Taip, tas pats, apie kur į jūs žino te, kad pasaul io čempionato ko vų įkaršt yje pak vietė rinkt inės nar ius išgert i alaus ir paž iūrėt i į aplink stulpą šokančias mergas. Tačiau nor isi pak lausti, kuris vy ras atsisakytų bokalo alaus savo gimtadienio proga? Sviesk ite ak men į tie, kur ie žinodami, kad ry toj nelauk ia rungtynės, be to, sle gia baisus apmaudas dėl pralai mėtų rungtynių rumunams, ne kilstelėtų bokalo.
O didžiausią minusą, kuris jo lūpomis skam bėjo kaip „žopa“, trene ris padėjo tik atvykęs į čempionatą. Švent ųjų vis ada atsiranda, kai žiūr ime iš šal ies, skubame teis ti, linčiuoti ir kabintis prie žod žio „gėrė“. Tokiu šventuoju susidariu sioje sit uacijoje tapo vyr iausia sis rinkt inės trener is iš Rusijos Sergejus Bor isovas, kur is, užuot pris iėmęs bent dal į ats akomy bės už pralaimėjimus ir nesuge bėjim ą valdyt i komandos, tie siog apd rėbė purvais ne bet ką, o pat į federacijos prezidentą, sa vo darbdav į. Dvejų met ų sutart is ir dveji skir ting i metai. Po pirmųjų niekas net urėjo priekaišt ų special ist ui iš Rus ijos. Rinkt inės jaun imas džiaugėsi matydamas, kad trene ris visas viltis deda būtent į juos, o vyresn ieji džiaugėsi jiems su teikta laisve prieš treniruotes bei rungtynes ir po jų. Antrieji metai – ir viskas aukštyn kojom is. Trener is, tvirt inęs, kad komandos lyder is tur i būt i Po vilas Veren is, jau po kel ių dienų čempionate nusprendė, kad jis nevertas vietos rinktinėje dėl su
žvaigždėjimo, kur į pastebėjo jis vienas. Atv yk us į rinkt inę trims žaidėjams, treneris tuoj pat iš ko mandos paš al ino dar vieną jos nar į teištaręs: „Nenor iu komen tuot i, tai mūs ų šeimyn in is rei kalas.“ Toks pats šeimyn in is kaip ir „de dovšč yn a“. Jaunesn ių žaidėj ų mamos, tik pamačiusios komen tar us apie rinkt inėje vykdomą auklėjimo procedūrą, skambin davo ir ned rąsiai klausdavo: „Ar niekas tavęs neskriaud žia?“ Vai kai nes uprasdavo, apie ką kal bama, o S.Bor is ovas „sen iams“ tuoj pat dėjo minusą. Kitą minu są jis parašė už drabuž inėje gar siai klausomą „The Prod ig y“ mu ziką. O did žiausią minusą, kuris jo lū pomis skambėjo kaip „žopa“, tre ner is padėjo tik atv ykęs į čem pionatą – rinkt inė atkel iavo tik su penk iol ika žaidėjų. Prie ko mandos prisijung usiems Dar iui Pliskauskui, Mindaug ui Kierui ir Pijui Rulevičiui tuoj pat buvo su teiktas didvyrių statusas. „Nesuprantu, kur atvažiavau. Per dvi dienas buvo surengti šeši su sir ink imai. Čia kok ia nors kon ferencija?“ – klausė savęs D.Plis kausk as. Komanda po truput į pradėjo griūt i. Vienas talent in giausių rinkt inės žaidėjų P.Vere nis per rungt ynes su kost iumu tiesiog stovėjo ir atidarinėjo var tel ius besikeičiant iems koman dos draugams. Pralaimėjimas lenkams nieko ne nustebino, pralaimėjimas Piet ų Korėjai, sakyčiau, taip pat. Rung tynės su rumunais? Antrajame kėl inyje žaist i dviem penketais nusprendė ne žaidėjai, o trene ris. Atlaik yt i fiz in į krūv į ledo ri tul in inkams tok iose rungt ynė se iš tiesų sunku. Be to, pats var tininkas Mantas Armalis pripaži no, kad dalis praleistų įvarčių – jo klaida. O rungtynės su Olandija? Demotyvuotai komandai – moty vacinės rungtynės. O treneris: „Visi gėrė, ypač P.Nau sėda.“ Pasakė tarsi iš krūmų ausis išk išęs kietasis Zuik is, kur is nie ko nebijo. P.Naus ėda pas it rau kė iš posto. Su juo kartu ir LLRF tar ybos pirm in inkas Mart ynas Šlikas. Trauk iasi visi, kurie prieš dvejus metus įvykdė perversmą federacijoje. O kas dabar? Sako, kad istor ijoje viskas vyksta cik lais. Paž iūrėsime.
rašto apsaugos ministeri jos (KAM) atstovai dalyvaus Maskvoje vyksiančioje tarp tautinėje konferencijoje, ku rioje bus diskutuojama priešraketinės gynybos klausimais. Remiantis KAM pranešimu, ket virtadienį prasidedančioje dviejų dienų konferencijoje tema „Prieš raketinės gynybos veiksnys naujos saugumo erdvės formavime“ daly vaus ministerijos politikos direkto rius Vaidotas Urbelis ir Euroatlanti nio bendradarbiavimo departamento atstovas pulkininkas leitenantas Ju rijus Parfenčikas. „Konferencijoje bus diskutuoja ma apie priešraketinės gynybos vie tą šiuolaikinėje globalioje ir regioni nėje gynybos sistemoje. Įvairių šalių aukšto lygio atstovai taip pat apsi keis nuomonėmis apie priešraketi nės gynybos potencialo įvertinimo techninius aspektus ir bendradar biavimo priešraketinės gynybos sri tyje galimybes“, – rašoma KAM pra nešime. Lietuvos atstovai renginyje daly vaus Rusijos gynybos ministro Ana tolijaus Serdiukovo kvietimu, konfe renciją Maskvoje organizuoja Rusijos gynybos ministerija. 2010 m. vykusiame NATO vir šūnių susitikime Aljanso ir Rusi jos vadovai sutarė bendradarbiau ti plėtojant priešraketinės gynybos pajėgumus Europoje. Tačiau netru kus ėmė ryškėti nesutarimai, kaip turi atrodyti ir veikti naujas prieš raketinis skydas.
NATO nuo pradžių laikėsi pozi cijos, kad turi būti kuriamos dvi at skirus vadovavimo centrus turin čios sistemos, kurios galėtų glaudžiai bendradarbiauti ir keistis duomeni mis. Kuriant NATO sistemą JAV prie Europoje jau esančių pajėgumų pla nuoja iš pradžių prijungti laivuose esančias priešraketinės gynybos sis temas, o vėliau pastatyti radarus bei dislokuoti antžemines raketas buvu siose Varšuvos pakto valstybėse Len kijoje ir Rumunijoje. Šiems planams griežtai nepritarė Rusija, kuri siekė, kad rusų ir Aljanso sistema būtų valdoma bendrai, be to, siūlė pasidalyti Europą atsakomybės zonomis. Į Rusijos atsakomybės zoną būtų patekusios ir Šiaurės Rytų Eu ropoje esančios NATO narės. Lisabonoje buvo sutarta, kad pir masis bendrų NATO ir Rusijos pa stangų įvertinimas bus padarytas 2012-ųjų gegužę Čikagoje. Dabar planuojama, kad NATO vienašališ kai kurs savo sistemą ir jos plėto jimo nesies su stringančiu dialogu Rytuose. Rusijos karinė ir politinė vadovy bė yra pareiškusi, kad, NATO neat sižvelgus į jos poziciją, tarp Lietuvos ir Lenkijos įsiterpusioje Karaliau čiaus srityje bus dislokuotos naujau sios „žemė–oras“ ir „žemė–žemė“ tipo raketinės sistemos, tokios kaip S-400 ir „Iskander“. Naujausios ze nitinės sistemos S-400 balandį, re miantis Rusijos žiniasklaidos praneši mais, buvo atgabentos į šį eksklavą. VD, BNS inf.
Gąsdina: Rusijos karinė ir politi
nė vadovybė yra pareiškusi, kad, NATO neatsižvelgus į jos pozici ją, Karaliaučiaus srityje bus dis lokuotos naujausios raketų siste mos. „Scanpix“ nuotr.
Prieštarauja kompromisui
S
eimo vicepirmininkė, Darbo partijos narė Virginija Balt raitienė kategoriškai pasisako prieš Vyriausybės pasiūlymus liberalizuoti darbo santykius ir prieš tai, kad jie būtų siejami su minima lios mėnesinės algos (MMA) didini mu. Šiuos siūlymus ji vadina premje ro Andriaus Kubiliaus šantažu. „Premjero šantažas peržengia visas ribas. Tai yra pasityčiojimas iš žmo nių. Suprantu, kad reikia darbdaviams padėti, verslui padėti, bet reikia padė ti per mokesčių sistemą, kad verslas išsilaikytų, o ne per tuos pačius dir bančius, kad dėl jų verslui būtų geriau, lengviau dirbti, kad jis lengviau galėtų atleisti žmogų“, – interviu Žinių radi jui sakė Seimo vicepirmininkė. Vyriausybė siūlo sutrumpinti įspė jimo dėl atleidimo iš darbo terminą, sumažinti išeitinių išmokų dydžius, ilginti savaitės darbo laiko trukmę, trumpinti kasmetes minimalias ato stogas iki 20 darbo dienų, naikinti papildomas atostogas. V.Baltraitie nė sukritikavo Vyriausybės pasiūly
mą išeitines pašalpas darbuotojams išmokėti ne iš karto, o per tam tik rą laiką.
Virginija Baltraitienė:
Toks tas lietuviškas mentalitetas – įstatymai kuriami tiems, kurie vykdo juos sąžiningai. „Kodėl išeitines siūloma mokėti per išdėstytą laiką? Dar būtų galima tai suprasti, jei ta išeitinė – 30 tūkst. litų. Taip, suprantu, kad galima siū lyti per tris keturis mėnesius. Bet jei gu 2 tūkst. litų? Bet jeigu išeinantis žmogus gyvena tik iš atlyginimo, jam iš kažko reikia gyventi, kol kitą darbą susiras. Ir toks šantažas, kad kelsim tada 50 ar 100 litų MMA, jeigu jūs su tiksite. Profsąjungoms taip pasaky ta, tai pasijuokimas iš paprastų darbo žmonių, iš visų žmonių, kurie gyve na nuo atlyginimo iki atlyginimo“, –
tvirtino V.Baltraitienė. Jos nuomone, Vyriausybės siūlomos Darbo kodekso pataisos blogina situaciją. „Manau, kad tai tikrai blogina si tuaciją. Toks tas lietuviškas mentali tetas – įstatymai kuriami tiems, ku rie vykdo juos sąžiningai. Jau šiaip aš būčiau prieš, o dabar atsiranda tokia galimybė, kad darbdavys reiks ne reiks pasinaudos šiuo liberalizavimu ir pasistengs, kad jam būtų kuo di desnė nauda iš to“, – sakė Seimo vi cepirmininkė. Pasak jos, darbo san tykius liberalizuoti, kaip siūloma, įmanoma tik esant normaliems žmo giškiems santykiams. „Jeigu tarp mūsų būtų normalūs žmogiškieji santykiai, galbūt būtų galima liberalizavimo nebijoti. Bet patys matome, kas pas mus vyksta, kaip stengiamasi išspausti iš žmo gaus viską. Aš esu bent tokiam pro jektui, koks jis yra pateiktas, kate goriškai prieš. Reikėtų peržiūrėti ir nesieti jo su MMA didinimu“, – sa kė V.Baltraitienė. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
KetvirtADIENIS, gegužės 3, 2012
OMX Vilnius
–0,15 %
2
proc. šiemet smuktelėjo naujų automobilių rinka Lietuvoje.
OMX Riga
+0,11 %
ekonomika
OMX Tallinn
+0,22 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Turto fonde – nuostoliai
€
Valstybės turto fondas pernai patyrė 989,4 tūkst. litų grynųjų nuostolių, o 2010 m. fondas buvo uždirbęs 587,6 tūkst. litų grynojo pelno. Pajamos iš valstybės turto pardavimo siekė 1,264 mln. litų, iš mokesčio – 952,9 tūkst. li tų, pajamos iš valstybės žemės parda vimo – 807 tūkst. litų, iš valstybei pri klausančių akcijų pardavimo – 240,2 tūkst. litų.
Baltarusijos rublis 10000 3,2440 DB svaras sterlingų 1 4,2371 JAV doleris 1 2,6114 Kanados doleris 1 2,6481 Latvijos latas 1 4,9337 Lenkijos zlotas 10 8,3129 Norvegijos krona 10 4,5588 Rusijos rublis 100 8,8884 Šveicarijos frankas 1 2,8731
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos Vakar Tinklas
pokytis
+0,2720 % –0,1296 % +0,2726 % –0,2862 % –0,0871 % +0,2835 % +0,1076 % +0,2764 % –0,0383 %
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,04
4,70
2,46
„Kvistija“
4,99
4,62
2,45
„Vakoil“
5,02
4,67
2,44
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
105,83 dol. už 1 brl. 119,14 dol. už 1 brl.
Kioskelius greit parduos
7
Spėlionės, kas įsikurs buvusiuo se „Snoro“ kioskeliuose, greitai baigsis. Baigiamos derybos dėl bankr ut uoj anč iam nac ion al i zuotam „Snoro“ bankui priklau sančių daugiau kaip 230-ies tau pomųjų skyrių.
Patikrins: manoma, kad MMA šalyje gauna ne visu etatu arba ne visą darbo dieną dirbantys asmenys.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Minimalią algą reiks pagrįsti Mokesčių inspek toriai aiškinasi, kodėl Lietuvoje apie 280 tūkst. dirbančių gauna mažiau negu minimalią algą ir ar jie dirba visą dieną.
Kol valdžia nesutaria, kiek tiksliai reikia padidinti minimalią mėne sinę algą (MMA), bus bandoma iš siaiškinti, kokį darbą dirba žmonės už 800 litų atlyginimą. „Juos mes traktuojame kaip žmo nes, kurie dirba pusę darbo dienos ir užima ne visą etatą“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete tre čiadienį vykusioje diskusijoje, kaip valstybės institucijos kovoja su šešėline ekonomika, sakė Valsty binės mokesčių inspekcijos viršinin ko pavaduotojas Artūras Klerauskas. Pasak jo, 5 tūkst. įmonių Mokes čių inspekcijai turės pateikti paaiš kinimus. Prašymus įmonėms mo kesčių inspektoriai jau išsiuntė.„Iš to klausimyno bandysime supras
ti, kokias funkcijas tie darbuotojai įmonėje atlieka, jos nuolatinės ar ne“, – sakė A.Klerauskas. Anot Valstybinės darbo inspek cijos vadovo Viliaus Mačiulaičio, iš viso Lietuvoje 6 tūkst. žmonių, dirbančių įmonėse, kuriose yra per 10 darbuotojų, gauna mažiau negu minimalią algą. „Skaičius milži niškas ir vieni mes neturime pa jėgumų problemai išspręsti“, – parlamentarams sakė jis. Darbdaviai ir profsąjungos laiko si nuomonės, kad MMA nuo liepos turi būti padidinta 100 litų, iki 900 litų, o Vyriausybė siūlo MMA kelti 50 litų, iki 850 litų, ir priimti Dar bo kodekso pakeitimus.
– už maždaug tiek, prognozuojama, būtų galima parduoti „Snoro“ kioskus.
BNS inf.
Pirkinys: greitai išaiškės, kas įsikurs buvusiuose banko „Snoras“
taupomuosiuose skyriuose.
Ekonominės veiklos rūšis Dalis (proc.)* 14 Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 5,2 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 11,2 Apdirbamoji gamyba Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 1,1 6,7 Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas 15,1 Statyba 16 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; transporto priemonių ir motociklų remontas 8,7 Transportas ir saugojimas 9,7 Pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla 33,9 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 8,5 Informacija ir ryšiai 3,3 Finansinė ir draudimo veikla 18,3 Nekilnojamojo turto operacijos 12,7 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 11,7 Administracinė ir aptarnavimo veikla 4,3 Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 11,6 Švietimas 3,5 Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 10,5 Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 25,1 Kita aptarnavimo veikla * 2011 m. spal is
Žiniasklaidoje rašyta, kad stip riausi pretendentai įsigyti „Sno ro“ valdomą didžiausią Lietuvoje mažmeninės bankininkystės tin klą yra Lietuvos paštas ir mokė jimų mobiliaisiais telefonais pa slaugos teikėja „Mokipay“. „Snoras“ prieš bankrotą turėjo didžiausią mažmeninį tinklą Lie tuvoje su daugiau nei 250 filialų ir klientų aptarnavimo skyrių, ku rių dalis yra kioskai, taip pat dau giau kaip 300 bankomatų. Analiti kai prognozuoja, kad vien „Snoro“ kioskus galima parduoti už maž daug 7 mln. litų, o kartu su kitu nekilnojamuoju turtu kaina galė tų siekti ir 10 mln. litų.
BNS, VD inf.
Gavusiųjų MMA dalis
„Šiuo metu vykdome baigiamuo sius pardavimo proceso veiksmus ir deriname paskutines detales. Esu įsitikinęs, kad netrukus galė sime sudaryti sutartį su pasirink tu pirkėju“, – pranešime spaudai sakė „Snoro“ bankroto administ ratorius Neilas Cooperis. Anot jo, neseniai žiniasklaidoje pasirodę Lietuvos bankų asocia cijos (LBA) teiginiai, kad parduo ti trukdo tam tikros teisinės kliū tys, yra nepagrįsti. „Potencialūs pirkėjai supranta, kad įvairūs tei siniai klausimai yra šio ypač su dėtingo bankroto proceso dalis“, – tvirtino N.Cooperis. Praeitą savaitę LBA prezidentas Stasys Kropas prasitarė, kad ša lyje veikiančių komercinių bankų nedomina buvę „Snoro“ padali niai, nes esą bankų sektorius la biau orientuosis į klientų aptar navimą elektroniniu būdu.
mln. litų
Šaltinis: Statistikos departamentas
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
„Sodra“ skolinsis iš bankų Didelį deficitą turinčios „Sodros“ skelbtame 500 mln. litų paskolų konkurse varžosi 5 bankai.
„Sodros“ direktoriaus patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu informa vo, kad į aštuonias dalis išskaidy tos paskolos laimėtojai gali būti paskelbti kitą pirmadienį. Kon kurso dalyviai neatskleidžiami. J.Skinulytė-Niakšu teigė, kad šiuo metu aiškinamasi dėl mažiau sios dalies pasiūlymo pagrįstumo, nes kaina yra daugiau kaip 15 proc. mažesnė nei kitų dalyvių. „Sodra“ numato imti 20 mln. litų sąskaitos kreditą ir dar 7 įvai rių dydžių – 30 mln. litų, 45 mln. litų, 55 mln. litų, 65 mln. litų, 75 mln. litų, 90 mln. litų ir 120 mln.
litų – paskolas. Vyriausybė sausį „Sodrai“ suteikė 1,402 mlrd. litų paskolą. „Sodra“ sausio pradžioje paprašė 2012-iesiems jai suteikti iki 3,51 mlrd. litų paskolą, tačiau Valstybinė paskolų komisija pa siūlė fondui skolinti tik pirmam pusmečiui – 1,402 mlrd. litų. Planuojamos 2012 m. „Sodros“ biudžeto išlaidos yra 3,77 mlrd. litų didesnės nei pajamos – defi citą „Sodra“ planuoja finansuoti paskolomis iš Vyriausybės ir ko mercinių bankų. Šių metų pradžioje „Sodra“ iš Vyriausybės buvo pasiskolinu si 6,28 mlrd. litų, iš komercinių bankų – 1,59 mlrd. litų, bendros skolos siekė 7,87 mlrd. litų. BNS inf.
8
KetvirtADIENIS, gegužės 3, 2012
tema
Gyventojai rinktųsi elektromobili Turės praeiti daug metų, kol vidaus degimo variklius išstums elektriniai, tačiau atrodo, kad lietuviai ES ilgiausiai važinės au tomobiliais, varomais brangiais degalais. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Nėra kur skubėti?
Dar prieš porą metų, kai šalies vai ruotojai šiurpo nuo tuomet rekor dinių benzino ir dyzelino kainų, Lietuvos premjeras Andrius Kubi lius dėstė šviesesnio vairuotojų ry tojaus gaires. Tada jis sakė, kad au tomobiliai galėtų naudoti daugiau elektros. 2010-aisiais iš valdžios vyrų lū pų net buvo išsprūdusi vizija, kad Lietuva galėtų tapti eksperimentų su elektromobiliais aikštele. Tačiau buvo tik pasvajota, nors pirmiau sia valdžia turėtų imtis iniciatyvos šioje srityje. Jau po 38 metų, t. y. 2050-aisiais, pagal ES direktyvas miestuose ne turės likti degalais varomų trans porto priemonių. Ir daugelis ES šalių, nenorėdamos sulaukti ati tinkamų sankcijų, tam ruošiasi jau dabar. Priešingai nei Lietuva, dau gelis šalių turi konkrečius tikslus, kaip sparčiai ketina skatinti elekt romobilių įsigijimą. Pavyzdžiui, Vokietija iki 2020 m. planuoja turė ti 1 mln. elektromobilių, Norvegi ja – 220 tūkst., Nyderlandai – 220 tūkst., Prancūzija – 200 tūkst. Elektromobilių plėtros pavyzdžių ieškoti toli nuo Lietuvos nereikia. Estai šluosto nosis
Estija itin sėkmingai išnaudojo žaliųjų investicijų schemą – par davusi 10 mln. taršos leidimų, ša lis subsidijuoja bet kurių markių elektromobilius – iki pusės kainos, bet ne daugiau kaip 18 tūkst. eurų (per 62 tūkst. litų), taip pat pirmie siems pirkėjams suteikia nemoka mas įkrovimo stoteles ir jas įrengia. Valstybė įsigijo ir greitojo įkrovimo prietaisų, o 507 elektromobilių ga vo socialinėms reikmėms. Elektro mobiliai – viena strateginių Estijos krypčių kelyje į išmaniąją visuo menę: nedidelė valstybė, 2003 m. sukūrusi „Skype“, 2005 m. įdie gusi elektroninį balsavimą, o dabar plėtojanti elektromobilių infrast ruktūrą, formuoja lyderių įvaizdį tarptautiniame kontekste.
Latvija, remdamasi Estijos mo deliu, taip pat ruošiasi jau šiemet pristatyti panašų projektą pasi naudojusi ta pačia finansavimo priemone. Entuziazmo netrūksta
Kol kas Lietuvoje nėra bendro suta rimo elektromobilių plėtros tema, tačiau elektromobilių entuziastų netrūksta. Jie savo rankomis ne vieną įprastą automobilį yra per darę į varomą elektra. Kaip pasakojo Lietuvos elektro mobilių asociacijos valdybos pirmi ninkas Laurynas Jokužis, iš pradžių asociacija vienijo elektromobilių mėgėjus, kurie patys juos konstruo davo, o dabar pagrindiniai tikslai – skatinti elektromobilių pramonę ir elektromobilių paplitimą Lietuvo je. Paklaustas, kaip sekasi tai dary ti, L.Jokužis neslėpė, kad, skirtingai nei kitose ES šalyse, Lietuvoje labai trūksta valdžios palaikymo.
„Dar prieš porą metų situaci ja nebuvo tokia bloga. Pavyzdžiui, 2010-aisiais Prancūzijoje buvo re gistruota 300 elektromobilių, Lietu voje tuo metu – 30 elektrinių trans porto priemonių. Įvertinus gyventojų skaičių, paplitimas buvo gana pana šus. Tačiau per metus, 2011-uosius, Prancūzijoje buvo registruota 3 tūkst. elektromobilių, o Lietuvoje – tik per 60, kurių didžiąją dalį sudaro tokios elektrinės transporto priemonės kaip motociklai, motoroleriai“, – pasako jo pašnekovas. Pasak jo, kitose ES ša lyse elektromobilių plėtra pirmiausia susijusi su tuo, kad dalį šių transpor to priemonių kainos kompensuo ja valstybė. L.Jokužis mano, kad Lietuvoje daugiau elektromobilių atsiras po dvejų trejų metų, kai juos į nau jesnius keis kitų šalių gyventojai. „Elektromobilių plėtrą Lietuvoje siečiau su antrine rinka. Nemanau, kad Lietuvoje galėtų veikti elektro mobilių subsidijavimo schema“, – svarstė pašnekovas. Renkasi iš idėjos
Laurynas Jokužis:
Elektromobilių plėtrą Lietuvoje siečiau su antrine rinka. Nemanau, kad Lie tuvoje galėtų veikti elektromobilių subsidijavimo schema. Teigiama, kad ES mes smarkiai atsiliekame, o įvertinus, kokiais žingsniais šuoliuoja elektromobi lių plėtra kai kuriose šalyse, atro do, kad norint jas pasivyti padėtų nebent tik laiko mašina.
Šiuo metu naujas elektromobilis kainuoja apie 100–140 tūkst. litų, kol kas jo įsigyti Lietuvoje tiesiai iš automobilių salono nėra galimy bių, tik pagal išankstinį užsakymą. Gamintojai netiekia į Lietuvos rin ką elektromobilių, nes nejaučia gy ventojų susidomėjimo ir nėra inf rastruktūros. Tačiau, kaip pasakojo L.Joku žis, Lietuvoje neveikiant kompen sacijų mechanizmui, norintys jau dabar vairuoti elektromobilius tai daro investuodami į įprastų mažų miesto automobilių perdarymą. Pa vyzdžiui, kelerių metų senumo apie 15 tūkst. litų kainuojantį automobilį „Toyota Aygo“ perdaryti į varomą elektra kainuoja apie 55 tūkst. litų. „Norinčių perdaryti įprastą auto mobilį į elektromobilį atsiranda vis daugiau, tačiau kol kas tai daugiau daroma iš idėjos, nes iš tikrųjų tai daryti nelabai apsimoka. Važiuoti pigu, bet kol kas labai brangi elekt ronika“, – neslėpė pašnekovas. L.Jokužio teigimu, technologijos nuolat tobulėja – tai neaplenkia ir
Svajonė: nors Lietuvos keliais elektromobiliai pradėjo važinėti 2010-aisiais,
elektromobilių, kurie ateityje bus vis pigesni ir prieinamesni dides nei daliai vartotojų. „Pavyzdžiui, 2006-aisiais elektromobiliuose buvo naudojami ličio jonų akumu liatoriai, o kai 2008-aisiais atsira do nauja ličio geležies fosfato aku muliatorių technologija, tiek vieni, tiek kiti akumuliatoriai dėl konku rencijos atpigo beveik perpus. Šiuo metu yra šešios naujos akumulia torių technologijos, kurios turėtų iš esmės pakeisti elektromobilių naudojimo galimybes, t. y. įkro vus akumuliatorių bus galima nu važiuoti net iki 500 kilometrų“, – pasakojo pašnekovas. Jo nuo mone, kol šios naujos technologi jos bus pradėtos taikyti serijiniams elektromobiliams, gali praeiti 7–10 metų.
Kurs infrastruktūrą
Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad elektromobilių plėtrą paskatintų kompensacijos juos įsigyjant, ta čiau jų nesant pirmiausia Lietu voje bandoma kurti elektromobi lių infrastruktūrą. Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų valdytoja Lesto telkia elektrom ob il iais suinteres uotų įmonių, valstybinių institucijų ir kitų organizacijų grupę, siekda ma bendromis pastangomis inici juoti elektromobilių infrastruktū ros plėtrą Lietuvoje, populiarinti ir remti aplinką tausojančių ir efek tyviau energiją naudojančių tech nologijų diegimą. Tikimasi, kad įmonių grupė sukurs ir pirmą jį elektromobilių bandomąjį pro jektą Vilniuje.
Lietuva praplės taršos leidimų galimybes Jolita Žvirblytė Pasirodo, už taršos leidimų per teklių gautomis lėšomis Lietuvoje subsidijuoti elektromobilių neleidžia įstatymai. Šiuo metu juos ban doma keisti ir siekiama, kad už tar šos leidimus Lietuva mainais galė tų gauti elektromobilių arba įkro vimo stotelių.
Į kelis aktualius dienraščio klausi mus atsakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamen to Klimato kainos finansų ir pro jektų valdymo skyriaus vedėja Ju lija Kuklytė.
– Žinia, Estijoje elektromobilis jau nebe svajonė, nes šalis par davusi taršos leidimus ėmė su bsidijuoti elektromobilių įsigi jimą. Kiek žinoma, tokiu pačiu keliu ketina pasukti ir Latvija. Ką Lietuva ketina daryti su tar šos leidimų pertekliumi? – Lietuva turimą taršos leidimų perteklių planuoja parduoti, o ne parduotą dalį perkelti į kitą įsipa reigojimų periodą, jeigu bus priim tas toks tarptautinis susitarimas. Dėl to Lietuva ir toliau derasi su įvairiais taršos leidimų pirkėjais, kurie norėtų įsigyti Lietuvos tar šos leidimų.
– Galbūt yra kokių nors planų pradėti subsidijuoti elektromo bilių įsigijimą ir Lietuvoje? Pagal kokią schemą tai galėtų vykti? – Estija sėkmingai įgyvendina elekt romobilių plėtrą šalyje dėl to, kad mainais už taršos leidimus sutiko įsigyti elektromobilių ir jų įkrovimo stotelių. Lietuvoje to padaryti tei siškai iki šiol nebuvo įmanoma, nes įstatymai vykdyti natūrinių mai nų neleidžia. Aplinkos ministerija, sekdama Estijos pavyzdžiu, 2011 m. inicijavo Klimato kaitos valdymo fi nansinių instrumentų įstatymo pa keitimą, kad Lietuva taip pat galė tų pasiūlyti vykdyti tokius pačius
technologijų mainus ir už taršos lei dimus gauti tam tikrų technologijų, pvz., elektromobilį ar jo įkrovimo stotelę. Šiuo metu įstatymo pakei timo projektas svarstomas Seime. – Kaip Aplinkos ministeri ja prisideda ar ketina prisidėti prie LESTO buriamos inicia tyvos suvienyti elektromobilių šalininkus? Koks ministerijos indėlis į tai? – Aplinkos ministerija yra Tarpins titucinės darbo grupės dėl elektro mobilių skatinimo Lietuvoje narė ir deda visas pastangas, kad tar šos leidimų pirkėjai sutiktų finan
suoti ir elektromobilių plėtrą. Tuo tikslu Lietuvos Respublikos aplin kos ministro įsakymu patvirtin toje Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2012 m. sąmatoje numatyta atskira prie monė pavadinimu „Ekologiško viešojo transporto ir infrastruktū ros plėtra, aplinkai palankių tech nologijų ir priemonių, mažinančių į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vie šosiose erdvėse, diegimas“, pagal kurią Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis būtų galima fi nansuoti ir elektromobilių infrast ruktūros Lietuvoje diegimą.
9
KetvirtADIENIS, gegužės 3, 2012
tema
ius, valdžios vyrai – laiko mašiną Rinkų poreikis ir mada – elektromobilių link Progn oz uoj am a, kad iki 2025 m. pas aulyj e apie 15 proc . reg istr uo jamų naujų autom ob il ių bus elekt rom ob il iai. Daug iaus ia šių ekon o miškų ir ekol og iškų autom ob il ių riedės bes iv yst anč ių šal ių kel iais, o Kin ij a taps didž iaus ia pas au lio autom ob il ių pard av im o ir eks porto šal im i. Tok ius duom en is šių metų prad žioj e ats kleidė vien os didž iaus ių pas aul yj e aud ito ir fi nans in ių kons ult ac ijų bendrovės KPMG atl iek am a trad ic inė tarp taut inė autom ob il ių pram onės va dovų apk laus a. „Pal yg inę rez ult at us, gaut us ap klaus us pirm auj anč ius pas aul io autom ob il ių pram onės vad ov us, su ankst esn iais met ais, matom e, kad autom ob il ių pram onė tvirt ai než in o, kur ia krypt im i ji vyst ys is. Tač iau vis išk ai aišk u, kad pas aul io rinkų poreik is ir mad a judės elekt rom ob il ių link. Ties a, kaip grei tai elektrom ob il ių pop ul iar um as augs, prik laus ys ir nuo daug el io technolog in ių veiksn ių“, – sakė KPMG part ner is Bal tij os šalys e Dom ant as Da bul is.
ekologiškumo kriterijais (65 proc.). Du trečdaliai automobilių rinkos profe sionalų nesitiki, kad brangstantys de galai, ekologinės tendencijos ir kitos madingos vartojimo kryptys per arti miausius 15 metų sugebės elektromo bilių pardavimą padidinti tiek, kad jie užimtų daugiau nei 15 proc. rinkos. Ty rimo duomenimis, išimtimi gali tapti Tolimųjų Rytų rinkos, ypač Kinija, taip pat Japonija, kuriose elektromobi liais po 15 metų važinės neabejotinai daugiau nei 15 proc. visų vairuotojų. Rem iant is stat ist ine inform ac ij a, elektromobil ių Liet uvoj e ned aug, skaičiuojama, kad iš viso jų šiuo me tu yra apie 30, o hibr idinių automo bilių skaičius nesiekia 1 tūkst. „Tikėti na, kad pasaulinės tendencijos neap lenks Lietuvos ir elektromobilių da lis naujų automobil ių rinkoje artės link prog noz uojamo Vakarų Euro pos lyg io, t. y. 6–10 proc. iki 2025 m.“, – teigė D.Dabulis.
Didžioji dauguma – net 76 proc. apklausos dalyvių – svarbiausiu veiksniu, lemian čiu pirkėjų sprendimą, lai ko degalų sąnaudas bei naują madingą tenden ciją pirkti vadovaujantis
, kaip ir daugelyje kitų šalių, rinka kol kas plečiasi vangiai.
„Šiuo met u Liet uva dar tik reng ias i plėtot i elektrom ob il ių infrastruktūrą: vertinamos ga limybės ir reikal ing i žingsn iai elektrom ob il ių infrastr uktūrai plėsti. Šia tema atlikome pirminę analizę, taip pat vyksta kitos stu dijos. Tačiau „Lesto“ siekia jau dabar sub urt i elektrom ob il iais besidominčias įmones, tiekėjus, infrastruktūros plėtotojus ir kartu ieškoti geriausių sprendimų, su kurti pirmąjį veikiantį precedentą Lietuvoje“, – informavo Kristina Milčienė, Lesto elektromobilių iniciatyvų ir inovacinių projektų kuratorė. Anot jos, kvietimą prie šios ini ciatyvos norinčioms prisijung ti įmonėms Lesto skelbs jau ne trukus – gegužę. „Sutelkę atskirų
suinteresuotų grupių veiklas galė tume nuveikti daugiau ir pasiek ti reikšmingesnį rezultatą. Itin vertintume lietuvišką kapitalą ir mokslinį potencialą – elektromo bilių sritis yra nauja ir inovatyvi, o rinka greitai auga. Manome, kad tai prisidėtų ne tik prie gyventojų ge rovės, tačiau ir prie valstybės so cialinio ir ekonominio vystymo si, eksporto plėtros“, – pabrėžė K.Milčienė. Vertina perspektyvą
Pasak pašnekovės, Lesto įžvelgia didelį potencialą elektromobilių plėtrai ateityje – efektyviau ener giją naudojančios naujos techno logijos ir jų diegimas automobilių pramonėje tampa vis konkuren cingesnis, ypač palyginti su se
„Shutterstock“ nuotr.
nais, trad ic in ius degal us nau dojančiais automobiliais. Įveikti 100 km elektromobiliu kainuo ja tik apie 4–8 litus, nes elekt ra yra pigesnė ir efektyviau var tojama, palyginti su tradiciniais degalais. K.Milčienė sako, jog planuo jama, kad jau 2012 m. pabaigoje Lietuvoje galėtų veikti pirmosios greitojo elektromobilių įkrovimo stotelės, infrastruktūrai plečiantis jų skaičius pasiektų 30. Vertina ma, kad, sudarius palankias sąly gas elektromobilių infrastruktū rai plėsti, 2025 m. apie 10 proc. automobilių Lietuvoje galėtų bū ti varomi elektra. Tai lems ne tik elektromobilio kaina, kuri, pro gnozuojama, dėl tobulėjančių ba terijų technologijų iki 2025 m. su
mažės apie 30 proc. Tikima, kad vartotojai bus linkę rinktis elekt romobilius dėl jų suteikiamo pa togumo ir papildomų galimybių. „Elektromobilių vairuotojams nereikia ieškoti degalinių, šias transporto priemones galima įsik rauti tiesiog iš 230 V įtampos buiti nio elektros lizdo – jis yra kiekvie nuose namuose. Įkrauti baterijas ne namie Lietuvoje taip pat jau greitai bus patogu – jau dabar at siranda įkrovimo stotelių prie pre kybos centrų ar populiariausiose lankomose vietose, ilgainiui jų bus beveik visose dažnai lankomose vietose, o esminiuose transporto mazguose bus ir greitojo įkrovimo stotelių, leidžiančių įsikrauti elekt romobilį vos per 15 minučių“, – žadėjo K.Milčienė. Paskatų jau yra
Planai: sudarius palankias sąlygas elektromobilių infrastruktūrai plėsti, 2025 m. Lietuvoje apie 10 proc. au
tomobilių galėtų būti varomi elektra.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Jau šiandien suteikiama galimybė elektromobilius nemokamai sta tyti bet kuriose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų vietose. Prie šios iniciatyvos ketina prisijungti dau giau savivaldybių, tikimasi, kad netrukus elektromobilių pirkėjams bus pasiūlyta ir daugiau paskatų. „Matytume daug galimybių pa remti elektromobilių plėtrą Lietu voje. Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, atleidimas nuo kelių mokesčio, subsidijos elektromobiliams ir įkraunamie siems hibridams pasinaudojant žaliojo investavimo schema, lei dimas važiuoti A juosta galėtų pa drąsinti pirmuosius elektromo bilių pirkėjus, kuriuos šiandien galime vadinti pionieriais. Sutel
kus pajėgas ir aktyviai išnaudojus galimas finansavimo priemones, Lietuva galėtų išnaudoti ir ki tas galimybes: jau 2013 m. viešo jo transporto parke galėtų pasiro dyti pirmieji elektrobusai, riedėti elektriniai mokykliniai autobusiu kai; vietose, kur judėjimas akty vus, o gamta ypač saugoma, pvz., Neringoje, Druskininkuose, galė tų veikti elektromobilių dalijimo si (angl. – car sharing) sistema“, – teigė K.Milčienė.
Kristina Milčienė:
Planuojama, kad jau 2012 m. pabaigoje Lie tuvoje galėtų veikti pirmosios greitojo elektromobilių įkro vimo stotelės, infrastruktūrai plečiantis jų skaičius pasiektų 30. Pasak jos, šiuo metu vyksta dis kusijos su potencialiais partneriais ir sprendimų gali būti įvairių – sie kiama rasti visiems geriausią, kad elektromobiliai būtų prieinami kuo platesnei auditorijai, būtų įtraukta kuo didesnė tiekėjų įvairovė, tačiau užtikrintas vienodas komunikacijų bei jungčių standartas. „Skatinimo priemonės neturi būti grįstos na cionalinio biudžeto lėšomis, to dėl turime išnaudoti galimus ki tus finansavimo šaltinius“, – sakė K.Milčienė.
10
Ketvirtadienis, gegužės 3, 2012
Sportas Prezidentas atsistatydino
T.Danilevičius – pas gydytojus
Pasižymėjo ir D.Zubrus
Po pasaulio čempionate kilu sio skandalo iš Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidento pareigų atsistatydino Petras Nausėda (nuotr.). Esą jam ne priimtini nesutarimai federa cijos taryboje, o rinktinės tre nerio Sergejaus Borisovo kri tika pažemino jį ir nacionali nę ekipą.
53-iąjį tašką Italijos futbolo „Serie B“ čempionate iškovo jo 10-ąją vietą užimantis Nea polio „Juve Stabia“ klubas, kurio gretose dėl Achilo saus gyslės uždegimo nerungtynia vo Tomas Danilevičius. „Ju ve Stabia“ su 12-ojoje vietoje esančia „Grosseto“ ekipa (48 tšk.) sužaidė 0:0.
NHL čempionato Stenlio tau rės varžybų Rytų konferenci jos pusfinalyje Dainiaus Zub raus atstovaujamas Naujo jo Džersio „Devils“ klubas 4:1 nugalėjo Filadelfijos „Flyers“ ekipą ir išlygino serijos iki ke turių pergalių rezultatą 1:1. D.Zubrus atliko du rezultaty vius perdavimus.
Nupjauti vartai, iš vartyti suoleliai, iš kasinėta veja, iš mėtytas invento rius – tokį vaizdą trečiadienio rytą iš vydo į Vilniaus „Žal girio“ stadioną atvy kę darbuotojai.
Komanda: spėjama, kad „Žalgirio“ stadione pasidarbavo nemaža grupė niokotojų.
Į stadioną įsibrovė ne žaisti Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Padės ieškoti pažeidėjų
Vienas „Žalgirio“ stadiono dar buotojų sakė, kad įtaria, kas galė jo nusiaubti areną. „Tokio atvejo Lietuvoje nėra bu vę daugybę metų. Manau, kad kol šalyje bus tokių futbolo sirgalių, tai ir futbolo lygis bus atitinkamas – toks, koks dabar yra. Parašėme pareiškimą policijai. Tikimės, kad pažeidėjai bus greitai sučiupti. Mes irgi padėsime policijai. Kol kas ne noriu įvardyti, kas tai padarė, bet tai nesunku suprasti iš komenta rų viešoje erdvėje ir įtampos tarp dviejų Vilniaus futbolo klubų“, – teigė stadiono atstovas.
Spėjama, kad stadioną galėjo nu niokoti „Žalgirio“ klubo sirgaliai, pasipiktinę, kad būtent šioje are noje šeimininkų teisėmis žais ki tas sostinės futbolo klubas – REO. „Žalgirio“ stadiono adminis tratorė Stas ė Mork ūn ait ė, pir moji pamačiusi vandalų darbus, patyrė šoką. „Į darbą atėjau aš tuntą ryto. Vaizdas siaubingas. Skaudu. Kad suoleliai ištampyti, dar nieko, bet kad aikštė iškasi nėta – baisu.“ Paklausta, ar turi versiją, kie no tai galėtų būti darbas, S.Mor kūnaitė nė kiek neabejojo: „Pa maniau, kad tai padarė „Žalgirio“ sirgaliai, nes jie visada nori, kad Vilniuje būtų vienas klubas. Taip buvo ir „Vėtros“, ir „Vilniaus“ lai
kais. „Žalgirio“ sirgalių atstovas, su kuriuo kalbėjausi, nenori pa tikėti, kad tai galėjo padaryti jo bendražygiai.“ Karas su stadionu?
REO ekipos treneris Stasys Bara nauskas teigė, kad žaidėjai ruo šėsi trečiadienio rungtynėms su Alytaus „Dainava“. „Kai sulau kiau skambučio ir sužinojau, kas įvyko, pamaniau, kad tai – nevy kęs pokštas, – kalbėjo legendinis žalgirietis. – Pasirodo, kažkas tikrai kariauja su „Žalgirio“ sta dionu.“ REO ir „Dainavos“ mačas, pla nuotas trečiadienio vakarą, dėl išpuolio atšauktas ir perkeltas į gegužės 21-ąją.
„Tai nesuvokiama – karas su stadionu? Juk čia tiek metų žai dė „Žalgiris“. Buvo pasiekta pui kių rezultatų, o dabar kažkas atėjo ir nuniokojo. Nesu tyrėjas, tačiau nenoriu tikėti, kad tai padarė mū sų kartos „Žalgirio“ sirgaliai. At metu tokią versiją. Nebent čia pa sidarbavo jaunoji karta, tačiau tai būtų nesuvokiama sveiku protu“,– kalbėjo S.Baranauskas.
Stasys Baranauskas:
Juk čia tiek me tų žaidė „Žalgiris“. Buvo pasiekta pui kių rezultatų, o da bar kažkas atėjo ir nuniokojo. Sirgalių lyderis priblokštas
Išpuolis: futbolo rungtynės legendinėje Vilniaus arenoje artimiausiu metu nevyks.
„Žalgirio“ sirgalių lyderis Ingvaras Butautas, išvydęs, kaip atrodo sta dionas, neslėpė nuostabos. „Netikiu, kad tai padarė „Žalgi rio“ sirgaliai, nes pernai REO šia me stadione žaidė visą sezoną. Juk panašių dalykų nenutiko, – sakė
Gedimino Bartuškos nuotr.
Komentaras
Vladimiras Romanovas
Ūkio banko investicinės grupės prezidentas
N
e paslaptis, kad futbolas – band it ų rankos e. Šit as vandalizmo aktas – ne pa skutinis. Kažkas už valdiš kus pinigus remia klubus, kad su fanų priedanga palaik yt ų band it ų gaujos rinkimų kampaniją.
I.Butautas. – „Žalgirio“ sirgaliai nuo šio vandalizmo akto atsiriboja. Nemanau, kad šis pažeidimas susi jęs su futbolu. Manau, kad tai pa darė galbūt išgėrusių žmonių gru pelė.“ REO klubo direktorius Rytis Sa bas sakė tikįs, kad kitą savaitę sta dione jau bus galima žaisti. „Paž eist i gil um in iai vej os sluoksniai, vartus sutaisysime, nes jau radome skersinius prie bu vusio atviro baseino, tinklus už sakysime. Su Gargždų „Banga“ kitą savaitę, manau, jau galėsi me žaisti, – teigė R.Sabas. – Ma tyti, kad čia darbavosi gerai pa siruošusi nemaža grupė žmonių, nes reikėjo ne vien kastuvų atsi nešti. Versija, kad čia galėjo pasi darbuoti priešiškai nusiteikę sir galiai, man netelpa į galvą. Juk jie žino, kad stadionas – šventa vieta. Jei reikia aiškintis santykius, gali ma išeiti iš stadiono. Dar nesu gir dėjęs, kad sirgaliai niokotų aikštę, kurioje žaidžiamas jų dievinamas žaidimas.“
11
Ketvirtadienis, gegužės 3, 2012
Sportas
Eurolygos strategai išgirdo ir lietuvius Mūru prieš Eurolygos ir VTB Vieningosios lygos reformų projektą stoję Lietuvos ir kitų šalių krepšinio atstovai privertė pla nuotos revoliucijos architektus atsi žvelgti į kitokią nuomonę.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Atsižvelgė į pageidavimus
Eurolyga oficialiai išplatino prane šimą, kuriame teigiama, kad Euro pos krepšinio lygų sąjungos (ULEB) ir VTB Vieningosios lygos sutartis dėl kelialapių į Eurolygą dalybų at šaukiama. Didžiulę nepasitenkinimo bangą, pirmiausia Lietuvoje ir Ukrainoje, sukėlę bandymai reformuoti Seno jo žemyno klubinį krepšinį patyrė fiasko. Po Eurolygos vykdomojo direktoriaus Jordi Bertomeu ir VTB Vieningosios lygos vadovų susiti kimo nuspręsta, kad VTB Vienin gosios lygos nugalėtoja iškovos ne kelialapį į Eurolygą, o įgis galimybę dalyvauti atrankos turnyre. „Derybos su VTB Vieningosios lygos atstovais vyko kelias pasta rąsias savaites. Buvo aptarti įvairūs sunkumai ir norai, kuriuos išreiškė klubai bei nacionalinių čempiona tų ir federacijų atstovai“, – teigia ma pranešime. „Eurolyga atsižvelgė į daugumos klubų nuomonę. Prieš dvi savaites priėmę bendrą sutarimą sulaukėme daugybės nacionalinių federaci jų kritikos ir nepasitenkinimo. Dėl šios priežasties privalėjome viską peržiūrėti iš naujo“, – lakoniškai situaciją komentavo VTB Vienin gosios lygos viceprezidentas And
rejus Vatutinas, su Maskvos CSKA komanda atvykęs į šiomis dieno mis Vilniuje vykstantį šios lygos finalo ketverto turnyrą. Tikslas – integracija
Pagal pirminį sumanymą nuo kito sezono kelialapiai į Eurolygą turė jo būti dalijami ne nacionaliniuo se čempionatuose, o VTB Vienin gojoje lygoje.
Andrejus Vatutinas:
Eurolyga atsižvelgė į daugumos klubų nuo monę. Tai reikštų, kad klubai, norintys žaisti Eurolygoje ir neturintys ga rantuotų vietų, privalėtų dalyvau ti VTB pirmenybėse. Tokiu spren dimu buvo ypač pasipiktinę LKF ir LKL vadovai, nes būtų gerokai su mažėjęs nacionalinio čempiona to prestižas. Be to, būtų kilusi reali grėsmė, kad dėl ypač intensyvaus tvarkaraščio tiek Kauno „Žalgiris“, tiek Vilniaus „Lietuvos rytas“ ga lėtų atsisakyti LKL čempionato ar ba žaisti jame pradėtų tik nuo at krintamųjų varžybų etapo. „Norime, kad stipriausi šalies klu bai pirmiausia žaistų nacionalinėse pirmenybėse, o kitas prioritetas bū
Autoritetas: Eurolygos direktorius J.Bertomeu (kairėje) įvertino ir LKF prezidento A.Sabonio nuomonę.
tų Eurolygos turnyras“, – tvirtino LKF prezidentas Arvydas Sabonis. „Niekada nemaniau, kad nacio nalinės pirmenybės taps tretiniu turnyru, o komercinė lyga – antri niu. Toks sprendimas būtų smūgis visam Lietuvos krepšiniui“, – tuo met nuoskaudos neslėpė LKL pre zidentas Šarūnas Kliokys. Iki šiol Lietuvoje ilgalaikę A li cenciją ir garantuotą vietą Euro lygoje turėjo „Žalgirio“ klubas, o LKL čempionui atitekdavo B li cencija, suteikianti galimybę vie ną sezoną žaisti Eurolygoje. Jeigu LKL čempionu tapdavo „Žalgi ris“, tuomet antrąją vietą užėmęs klubas įgydavo teisę dalyvauti Eu rolygos atrankos turnyre. Po antradienio sprendimo pa skelbta, kad ši tvarka nebus pa keista ir kelialapiai į svarbiausią Europos klubų krepšinio turny
gettyimages.com nuotr.
rą bus dalijami nacionaliniuose čempionatuose. „Svarbiausias šio sprendimo tikslas – integruoti VTB Vieningo sios lygos turnyrą į Europos klubi nių varžybų struktūrą ir garantuo ti nacionalinių čempionatų augimą ir tobulėjimą, – teigiama Eurolygos pranešime. – Pagal naujausią pla ną kelialapių į Eurolygą skirstymo nacionaliniuose čempionatuose sistema išliks, tačiau patekti į Eu rolygą bus galima ir iš VTB Vienin gosios lygos.“ Skirs vieną vietą?
Sprendimas, kiek vietų VTB Vie ningajai lygai bus skirta Eurolygo je, kol kas dar nepriimtas, tačiau neoficialiai teigiama, kad teisė da lyvauti atrankos varžybose atiteks tik turnyro nugalėtojui. Tokiu atve ju, jei VTB Vieningosios lygos nuga
lėtoja taptų Maskvos CSKA, kuri tu ri Eurolygos A licenciją, kelialapis į atrankos turnyrą greičiausiai atitek tų antrąją vietą užėmusiai ekipai ar ba tai komandai, kuri neturi garan tuotos licencijos. Pasak VTB Vieningosios lygos generalinio direktoriaus Andre jaus Širokovo, galutinis sprendi mas ir tvarka dėl ekipų patekimo į Eurolygą turėtų paaiškėti iki ge gužės 20-osios – tuomet planuo jamas VTB Vieningosios lygos val dybos posėdis. Eurolygos pranešime taip pat teigiama, kad derybos su VTB Vie ningąja krepšinio lyga bus tęsiamos toliau, stengiantis, kad klubų tvar karaščiai būtų sudėlioti taip, jog jie galėtų sklandžiai dalyvauti tiek Eurolygos turnyre, tiek VTB Vie ningojoje lygoje ir nacionaliniuo se čempionatuose.
„Saboniukai“ finale nugalėjo „marčiulioniukus“ Statistika
Lietuvos „Manijos“ Moksleivių krepšinio lygos“ jaunių vaikinų (gimusių 1994 m.) A čempionatą antrus metus iš eilės laimėjo kau niečiai – Arvydo Sabonio krepšinio centro (KC) auklėtiniai.
Trenerio Arūno Visocko vadovau jama A.Sabonio KC 1-oji komanda pusfinalyje 113:84 sutriuškino klai pėdiečius – Vlado Knašiaus krep šinio mokyklos (KM) atstovus, o finale 84:71 privertė kapituliuoti vilniečius – Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos (KA) „Schu co“ ekipą. Trečiajame finalo kėlinyje „sa boniukai“ buvo įgiję 14 taškų per svarą, bet „marčiulioniukams“ pavyko sušvelninti skirtumą iki 12 taškų. Netrukus kauniečiai Justas Tamulis ir Tomas Dimša tritaš kiais vėl padidino skirtumą ir iš kovojo pergalę. „Prieš rungtynes jautėme neri mą. Paskutinį kartą „marčiulio niukus“ buvome įveikę lengvai, todėl, kad mūsų žaidėjai neatsipa laiduotų, stengiausi juos nuteik ti rimtai kovai. Atrodo, kad tai pa vyko padaryti, – po varžybų sakė čempionų treneris A.Visockas. –
Finalas
A.Sabonio KC–Š.Marčiulionio KA „Schuco“ 84:71 (28:19, 17:12, 23:20, 16:20). T.Dimš a (6 rez ult at yv ūs perdavimai) ir S.Raupys (6 atkovo ti kamuoliai) po 18 taškų, J.Tamulis 15, R.Gustys 11 (17 atkovotų kamuo lių), L.Lekav ičius 10 (5 per imt i ka muoliai) / P.Naraškevičius 23 (6 at kovot i kamuol iai), J.Gintvain is 17, D.Krestininas 15. Dėl 3-iosios vietos
Š.Marč iulionio KA „YIT“–V.Kna šiaus KM 81:59 (19:15, 17:16, 25:8, 20:20). E.Šešk us 28 (7 atkovot i ka muol iai), B.Vait ul ion is 13 (9 atko vot i kamuol iai), G.Žalal is 11 (14 at kovot ų kamuol ių) / D.Tarol is 20 (15 atkovot ų kamuol ių), D.Jok u bait is 19. Titulas: Š.Marčiulionio KA „Schuco“ komanda – Lietuvos jaunių vicečempionė.
Buvo svarbu su šia komanda sėk mingai užbaigti ilgą etapą – juk jiems tai buvo paskutinis jaunių čempionatas.“ „Neprilygome varžovams ko vingumu ir noru laimėti, – teigė vicečempionų „marčiulioniukų“
treneris Rolandas Penikas. – Gal pagrindiniai žaidėjai bandė patau pyti jėgas, kad jų užtektų visoms rungtynėms? Manau, kad pagrin dinė nesėkmės priežastis – psicho loginė. Gal mūsiškius veikė tai, kad mes šiai Kauno komandai jau bu
MKL nuotr.
vome pralaimėję kelis finalus.“ Bronzos medalius iškovojo ki ta Š.Marčiulionio KA ekipa – YIT, 81:59 nugalėjusi V.Knašiaus KM auklėtinius. Į naudingiausių žaidėjų penketą pateko T.Dimša ir Marius Grigonis
(abu – iš A.Sabonio KC 1-osios ko mandos), Edvinas Šeškus (Š.Mar čiulionio KA YIT) ir Paulius Na raškevičius (Š.Marčiulionio KA „Schuco“) ir klaipėdietis Donatas Tarolis. VD, MKL inf.
12
ketvirtADIENIS, gegužės 3, 2012
pasaulis
10,9 proc.
– tokį rekordą kovą pasiekė nedarbo lygis euro zonoje.
JAV išgelbėjo kinų aktyvistą
Prasiveržė smurtas
Iš namų arešto pabėgęs ir beveik savai tę JAV ambasadoje Pekine slėpęsis aklas žmogaus teisių aktyvistas Chenas Guang chengas vakar grįžo pas šeimą. Vašingto nas išsireikalavo iš Pekino garantijų, kad vyriškiui bus leista likti laisvėje ir mokytis. C.Guangchengas sukėlė valdžios įtūžį, kai atskleidė faktų apie priverstinius abortus ir sterilizavimo operacijas, Pekinui vyk dant vieno vaiko politiką.
Egipto sostinėje nežinomi užpuolikai vakar atakavo aktyvistus, prie Gynybos minis terijos protestavusius prieš valstybę šiuo metu valdančius generolus. Per susirėmi mus žuvo mažiausiai 11 žmonių. Demonst rantai nuo šeštadienio įsikūrė prie minis terijos ir protestuoja prieš rinkimų komisi jos sprendimą neleisti islamistui Hazemui Abu Ismailui kandidatuoti šį mėnesį vyk siančiuose prezidento rinkimuose.
JAV prezidentas Ba rackas Obama per Osamos bin Lade no likvidavimo pir mąsias metines ne tikėtai atvyko į Af ganistaną. Bet jam vos išvykus Kabu le pasipylė kulkos ir sprogimai.
Atsisveikinimas: vos spėjo B.Obama palikti Afganistaną, teroristai atakavo Kabulo „žaliąjį kaimelį“, kuriuo naudojasi Jungtinių Tautų ir ES dar
buotojai.
„Scanpix“ nuotr.
Talibanas B.Obamą išlydėjo sprogimais Rinkimų atspalvis
Vakar atvykęs į netoli Kabulo esan čią oro pajėgų bazę, namie dėl antros prezidento kadencijos ko vojantis B.Obama vaizdavo sa ve vyriausiuoju JAV pajėgų vadu, kuris užbaigė du karus ir sutriuš kino „Al Qaedą“, taip pat mėgino įkvėpti šalį, išsekintą konfliktų ir recesijos. „Šis karo laikas prasidėjo Afga nistane, čia jis ir baigsis“, – pareiš kė B.Obama ir priminė ilgiau nei dešimtmetį tvyrantį „tamsų karo debesį“, kai Amerika įklimpo į ka rą Afganistane, O.bin Ladenui su planavus ir įvykdžius 2001 m. Rug sėjo 11-osios teroro atakas. „Tačiau čia, priešaušrio tamso je Afganistane, ties horizontu ma tome naujos dienos šviesą“, – pa reiškė prezidentas, kuris siekia padidinti savo politinį kapitalą ir būti perrinktas antrai kadencijai, grąžindamas karius namo. B.Obama naktį slapta atskri do į Afganistaną ir pasirašė sutar tį su šios šalies prezidentu Hamidu Karzai, pagal kurią JAV įsipareigo ja 10 metų teikti pagalbą Kabului po to, kai iš šalies 2014 m. bus iš vestos NATO vadovaujamos kovi nės pajėgos. Nors Jungtinių Valstijų prezi dentas siekė parodyti užbaigiantis šitą karą, B.Obamos pranešimas faktiškai reiškia, kad amerikie čių kariams teks kautis dar dvejus metus, o kai kurie iš jų pavojingo je zonoje gali likti dar dešimtme čiui. Talibai priminė esantys
Iš Afganistano savo lėktuvu „Air Force One“ po vos šešias valandas
Šis karo laikas pra sidėjo Afganistane, čia jis ir baigsis. Prie šaušrio tamsoje ties horizontu matome naujos dienos šviesą. trukusio simbolinio vizito B.Oba ma išskrido į JAV. Prezidentui iš vykus, maždaug po dviejų valan
dų vienas mirtininkas detonavo sprogmenų prikrautą automobi lį Kabule netoli kelių užsienio ka rinių bazių. Be to, per sprogimus ir šaudymą svarbiame užsieniečių svečių namų komplekse žuvo ma žiausiai šeši žmonės. Buvo matyti dūmai, kylantys iš itin saugomo „žaliojo kaimelio“, kuriuo naudojasi Jungtinių Tau tų ir ES darbuotojai. Kaimelis yra netoli Afganistano sostinės pa grindinio oro uosto, kurį anks čiau sudrebino Talibano mirti
ninko vair uojam o autom ob il io sprogimas. Šie išpuoliai priminė, kad ekstre mistų pavojus Afganistane išlieka, o Talibanas tebesipriešina praėjus dešimtmečiui po to, kai buvo nu verstas jo režimas, islamistams at sisakius išduoti O.bin Ladeną po Rugsėjo 11-osios atakų. Pradeda naują sezoną
Talibano sukilėliai vakar paskelbė, kad šiandien visame Afganistane pradeda savo „pavasario puolimą“.
Puolimo kodiniu pavadinimu „al Farouq“ pagrindiniai taikiniai būsią „užsieniečiai okupantai, jų patarėjai, jų kontraktininkai, vi si tie, kurie padeda jiems kariniu ir žvalgybiniu požiūriu“, kaip sa vo interneto svetainėje skelbia ko votojai. Talibanas nurodo, kad puolimas pavadintas pagal musulmonų ant rąjį kalifą Omarą al Faruqą, kuris VII a. garsėjo karinėmis pergalė mis Azijoje ir arabų pasaulyje. BNS inf.
Kaip medikai beldėsi į O.bin Ladeno duris Iš darbo atleista Pakistano medi kė prisiminė, kaip beldėsi į namo, kuriame slapstėsi tarptautinio te roristų tinklo „Al Qaeda“ vadovas Osama bin Ladenas, duris, likus kelioms dienoms iki jo likvidavi mo operacijos. Reikalauja grąžinti į darbą
Aiškėja, kad ši moteris buvo ta pusi nieko neįtariančia pėsti ninke prieštaringai vertinamoje JAV centrinės žvalgybos valdy bos (CŽV) organizuotoje netikroje vakcinavimo programoje, siekiant sučiupti „Al Qaedos“ vadą. Amna Bibi kalbėjosi su naujienų agentūra AFP, kartu su dviem kitais medicinos darbuotojais vakar vėl apsilankiusi vietoje, kur anksčiau stovėjo O.bin Ladeno vila, minint amerikiečių reido pirmąsias me tines. Medikai, kuriuos vyriausy bė pašalino iš pareigų dėl netikros vakcinavimo programos, sakė, kad su jais buvo pasielgta nesąžiningai, ir reikalauja grąžinti į darbą.
Pakistanas suėmė gydytoją Sha keelą Afridi, kuris buvo užverbuo tas CŽV, kad padėtų susekti „Al Qaedos“ teroristų lyderį. Jis tapo vienu iš 18 dėl šio incidento atleis tų sveikatos apsaugos darbuotojų.
Amna Bibi:
Mes atvykome į vilą. Beldėme į duris pen kias minutes, bet nie kas neatidarė. Norėjo kraujo mėginių
Jungtinės Valstijos nebuvo visiš kai įsitikinusios, kad O.bin Lade nas gyvena Abotabade, kai Kari nio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL) būrys buvo pasiųstas į slap tą operaciją pernai gegužės 2 d. Kaip rašo Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“, Sh.Af ridi buvo užverbuotas CŽV daly vauti operacijoje, per kurią prisi
dengiant skiepijimo nuo hepatito B programa buvo siekiama paimti įtartinos buveinės gyventojų mė ginius. „Buvau paskirta į skiepiji mo nuo hepatito B programą ba landžio 20 d., ir balandžio 20 d. Sh.Afridi atėjo asmeniškai vado vauti šiai kampanijai“, – pasako jo A.Bibi. – Mes atvykome į vilą. Beldėme į duris penkias minutes, bet niekas neatidarė. Tada užėjo me į namą priešais Osamos vilą ir paklausėme jos telefono numerio. Viena mergaitė davė mums Tari qo numerį“, – sakė ji ir paminėjo vieną iš vyrų, kuris buvo nukautas per reidą gegužės 2-ąją. Šiuo me tu žinoma, kad jis padėjo slapsty tis O.bin Ladeno šeimai. Jokių paaiškinimų negavo
„Tada Sh.Afridi paskambino Ta riqui, tačiau šis sakė esantis toli nuo namų ir negalintis grįžti, tad mes išvykome. Vėliau Sh.Afridi vėl skambino man ir prašė iš Pe
šavaro nuvykti į šią vilą paskiepy ti ten esančių moterų“, – pasako jo A.Bibi. Tačiau A.Bibi gydytojui tąsyk atsakė, kad jai skauda koją ir kad ji negali ten grįžti, nors jis vėl pra šė tai padaryti. Vėliau, balandžio 25 d., Sh.Afridi jai paskambino ir nurodė, kad į vilą vykti neberei kia. „Gegužės 2 d. sužinojome apie šį incidentą, o aš paskambinau Sh.Afridi ir paklausiau jo apie tą namą, pasakiau, kad jį atakavo amerikiečiai. Jis supyko ir pasa kė esantis susirinkime ir negalin tis kalbėtis. Paskambinau jam kitą dieną, o jis vėl pateikė tą patį atsa kymą“, – nurodė buvusi medikė. Pakistano pareigūnai mano, jog Sh.Afridi galėjo žinoti, kad O.bin Ladenas gyvena Abotabade, ir pasidalyti šia informacija su JAV žvalgybos agentais. Gydytojas te bėra suimtas, jam gresia teismas už valstybės išdavystę. BNS inf.
13
KetvirtADIENIS, gegužės 3, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Entuziastai: choristai į koncertinę kelionę Italijoje vežėsi tautinius drabužius, kuriuos įsigijo savo lėšomis.
Albino Paulausko archyvo nuotr.
Choro „Leliumai“ iškilumo formulė 40-metį švenčiantis mišrus choras „Leliumai“ neužmigo ant pelnytų laurų – choras išsaugojo per dešimtmečius puoselėtą meilę dainai ir talentingą kolektyvo įkūrėją bei vadovą Albiną Petrauską. Virginija Skučaitė v.skucaite@diena.lt
Sujungia poras
Dauguma „Leliumai“ narių, prieš ateidami į šį kolektyvą, dainavo kituose choruose. „Dainuoju nuo vaikystės, nes tėvai buvo dainingi. Dainavau ir sovietmečiu mokyklos chore, anais laikais tai buvo po puliaru. Paskui tapau Kauno po litechnikos instituto dainų ir šo kių ansamblio „Nemunas“ nare. Į organizuojamą „Leliumai“ cho rą nuėjau todėl, kad, baigusi ins titutą, negalėjau gyventi be dai nos“, – pasakojo viena kolektyvo senbuvių Laima Vaičaitienė. Ji puikiai mena pirmąsias cho ro repeticijas spaustuvės „Giedra“ kultūros klube. Anuomet chore bu vę daug jaunų veidų. Dabar daugu ma choristų – vidutinio ir brandaus amžiaus žmonės. „Bet tai ir supran tama, nes mūsų choro repertuaras klasikinis, o jaunimui visada reikia ko nors naujo. Todėl pritariu „Cho rų karams“, nes taip jauni žmonės pratinami prie bendro dainavimo. Gal paskui jie ateis į klasikinį cho rą, kur galės mėgautis kitokios mu zikos skoniu“, – svarstė moteris. Pašnekovės teigimu, choras – tai didelė darni šeima. Joje ji sura do ir antrąją savo pusę – Rymantą, poeto Prano Vaičaičio palikuonį. Moteris šypsosi, kad dažnai bū na klausiama, kaip jai nenusibos ta visur, net ir į choro repeticijas, eiti su vyru. Juk į repeticijas eina ma ne pramogauti, o rimtai dirb ti, todėl ji net užmirštanti, kad re peticijose už jos, soprano, nugaros bosu dudena Rymantas. Atgaiva sielai
Dar tik šešerius metus chore dai nuojanti Skirmantė Ginkevičienė
teigė pasirinkusi šį kolektyvą to dėl, kad girdėjo daug gerų atsilie pimų apie kultūringą, tolerantišką šių choristų bendruomenę, reiklų, talentingą ir choru lyg savo vaiku jau 40 metų besirūpinantį jo vadovą. Choro senbuvė Bronė Jastroms kienė kolektyve dainuoja nuo pir mų jo dienų. „Dainavimas – atgai va sielai. Tai puikiai supranta mano nedainuojantis vyras, niekada ne prieštaraujantis „Leliumai“ kon certinėms išvykoms į užsienį, ke lionėms į konkursus, bendroms šventėms“, – juokėsi choristė.
Dalia Kriščiūnienė:
Nemanau, kad sumažėjo žmonių meilė dainai – tiesiog dabar daug daugiau dėme sio ir laiko skiriama darbui. Paprašyta palyginti chorų gyva vimą sovietmečiu ir dabar, B.Jast romskienė ilgai negalvojusi atsakė, kad vienareikšmiško atsakymo nėra. „Sovietmečiu chorams ne skaudėjo galvos dėl finansavi mo, tačiau buvo stipri repertuaro kontrolė. Dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Beje, mūsų cho ro vadovas sugebėjo ir sovietmečiu parengti programą, skirtą Mairo niui. Toje programoje dalyvaudavo net garsūs skaitovai... Dabar mūsų repertuaras orientuotas į klasiki nius kūrinius, sakralinę muziką“, – aiškino moteris. Margaspalvė kasdienybė
Choro prezidentė VU Kauno hu manitarinio fakulteto daktarė Da
lia Kriščiūnienė į „Leliumai“ at ėjo prieš 26 metus su vyru Algirdu tradiciniu šio choro nariams keliu – tiesiai iš „Nemuno“. „Anuomet į repeticijas susi rinkdavo apie 70 dainininkų, o da bar – 30. Nemanau, kad sumažėjo žmonių meilė dainai, tiesiog da bar daug daugiau dėmesio ir laiko skiriama darbui. Tačiau kolektyvo draugiškumas, profesionalumas nepriklauso nuo jo narių skai čiaus. Kasmet puoselėjama ne tik muzikinė choristų dainavimo, bet ir kasdienė kultūra, dalyvaujant susitikimuose, pavyzdžiui, su žy miais žmonėmis. Mūsų bendrystė bręsta ir išvykose, bendrai pla nuojamose kelionėse“, – kalbėjo choro prezidentė. Chorai neturi ateities?
Muzikos pedagogas prof. A.Pet rauskas visą savo gyvenimą pa skyrė chorams – jiems vado vaudamas nuo 1959 m. kartu su choristais sovietmečiu yra tapęs respublikinių konkursų nugalė toju, o 1972 m. įkūręs „Leliumai“, du kartus su šiuo choru pelnė ab soliučiai geriausio Lietuvoje miš raus choro titulą, užėmė trečią vietą tarptautiniame chorų festi valyje Korke (Airija). „Leliumai“ koncertavo ir kon certuoja įvairiose pasaulio šalyse, tačiau visą repertuarą, kurį su daro šimtai kūrinių, gali pateik ti tik savo šalyje per dainų šven tes, įvairius renginius, koncertus bažnyčiose. Tačiau A.Petrauskui rūpi ne vien „Leliumai“, bet ir kitų chorų Lietuvoje ateitis. „Jau daugel me tų organizuoju moksleivių mišrių chorų konkursus mūsų šalyje ir galiu pasakyti – mūsų dainų šven tės nebeturi ateities: iš 1300 mo kyklų ir gimnazijų Lietuvoje teli ko 27 chorai. Tai liūdnas valstybės požiūrio į šį mūsų kultūros klodą rezultatas“, – konstatavo maestro ir pridūrė, kad muzikos pasaulis ypač vertina pastangas palaikyti mokyklų chorus. Antai įvertinęs A.Petrausko sumanymo svarbą, vieną iš minėtų moksleivių cho rų konkursų savo kūriniu „Sere nada“ parėmė garsusis kompozi torius Radionas Ščedrinas.
14
KetvirtADIENIS, gegužės 3, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Bare „Aula“, Pilies g. 11. Kada? Šiandien 20 val. Kiek? 10 litų.
Kur? Klube „Studio 9“, Gedimino pr. 9. Kada? Gegužės 5 d. 22 val. Kiek? 32 litai.
Kur? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. Kada? Šiandien 21 val. Kiek? 10 litų.
Džiazo klasika
I.Narkutės koncertas
Kūrybiniai ieškojimai
Nesenstančią džiazo klasiką melomanams dovanos Vilniaus kon servatorijos dėstytojas, klavišininkas ir vokalistas Leonidas Miel dažis ir trombonininkas, orkestrų „London bridge ensemble“ bei „Moscow composers orchestra“ narys, ansamblio „Rūdiškių brass band“ vadovas Vytautas Pilibavičius.
Motinos dienos išvakarėse sostinės publikai pasirodysianti atlikė ja Ieva Narkutė sako, kad bene žinomiausias jos kūrinys „Raudoni vakarai“ jau nebepriklauso jai. „Kažkas nešiojasi dainą savo galvo je, kažkas savo širdyje, kompiuteryje, grotuve – taip ji keliauja per pasaulį“, – svarsto dainos autorė.
„ReedNoBrass“ debiutavo 2011 m. projektu „WillNews“, kurio globė ja buvo „Fluxus ministerija“. Projekto pagrindinė mintis – atskleisti įdomias miesto vietas kaip koncertų erdves. Besitęsiantys kūrybi niai ieškojimai suformavo grupės muzikinį stilių ir skambesį, išk ristalizavo pagrindines temas.
Kur? Galerijoje „2W“, Pilies g. 8. Kada? Iki gegužės 5 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. Kada? Gegužės 6 d. 18.30 val. Kiek? 18–43 litai.
Kur? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. Kada? Gegužės 12 d. 18 val. Kiek? 20 litų.
Kur? Šiuolaikinio meno centre, Vokiečių g. 2. Kada? Iki gegužės 20 d. Kiek? 6 litai.
Tarptautinė tapybos paroda
Šokis pagal M.K.Čiurlionį
Blizgesys ir skurdas
Ar buvo modernizmas?
Vilniuje dar kelias dienas bus demonstruojama tarptautinė tapybos paroda „Kultūrų tiltai. Ber lynas–Vilnius–Maskva“, kurioje pristatoma lietu vių, rusų ir vokiečių menininkų impresionizmo įkvėpti paveikslai.
Choreografei Birutei Letukaitei kompozitoriaus M.K.Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ tapo pa grindine metafora kalbėti apie pakitusį šiuolai kinio žmogaus ir gamtos santykį, apie šių dienų skaudulius.
„Šmėklos“ – viena žymiausių norvegų dramatur go Henriko Ibseno pjesių, kurią į Jaunimo teat ro sceną perkėlė režisierius Agnius Jankevičius. Tai spektaklis apie išorinį blizgesį ir vidinį žmo nių skurdą.
Paroda „Galimas modernizmas“ tiria Lietuvos moderniosios architektūros kūrimo sovietme čiu ribas. Žodis „galimas“ projekto pavadinime nurodo abejojimą kaip atviro ir kritiško meni nio tyrimo pagrindą.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (5) (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Donato Montvydo palaikymo koncertas „Būkime kartu“ (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05, 23.20 Sportas. Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (6). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kung Fu Panda“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k).
LTV 18.45 val.
12.40 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kung Fu Panda“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Mentalistas“ (9) (N-7). 23.35 „Slapti reikalai“ (4) (N-7). 0.30 „Specialioji Los Andželo policija“ (3) (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Šok ir lieknėk 2012. 13.40 „Būrys“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“.
LNK 16.40 val.
15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Geri vyrukai“. 0.00 Kriminalinė drama „Liudininkai“ (1) (JAV, 2009 m.). 1.00 „Kalėjimo bėgliai“. 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“ (4).
15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 Humoro s. „Zaicevas + 1“ (Rusija, 2011 m.) (N-7). 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 21.25 Komiška drama „Vienišius“ (JAV, 2009 m.) (N-14). 23.10 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.10 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.40 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
BTV
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Girių takais. 11.05 Idėjos namams. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 Anim. s. „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Levas Trockis. Pasaulinės revoliucijos paslaptis“ (1) (N-7).
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Duok „labas“. 8.00 „Užkalnio 5“. 9.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7).
TV3 21.00 val.
Lietuvos ryto TV
BTV 20.25 val.
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 17.50 VTB Jungtinės lygos rungtynės dėl trečiosios vietos. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus „Siemens“ arenos. Per pertrauką – Žinios. 20.00, 0.05 Reporteris. 20.47, 0.57 Orai. 20.50 VTB Jungtinės lygos finalinės rungtynės. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus „Siemens” arenos.
SPORT1
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 23.00 Žinios +. 10.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Maskvos CSKA. 11.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Atalanta“. 13.30 Sportas LT. Sportinių šokių čempionatas. 14.30, 20.30 Adrenalinas. 15.00 Automoto. 15.30 Diagnozė – krepšinis. Krepšinio perversmas. 16.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Blusens Monbus“–„Valencia Basket“. 18.15 VTB vieningosios krepšinio lygos rungtynės. Mažasis finalas (per pertrauką – Žinios +). 20.15 Olimpinės žaidynės. 21.00 VTB vieningosios krepšinio lygos rungtynės. Didysis finalas (per pertrauką – Žinios +). 23.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–Madrido „Real“.
lietuvos ryto tv 17.50 val.
15
ketvirtadienis, gegužės 3, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą Naujai atidaromam prekybos centrui Vilniuje reikalingi darbuotojai: parduotuvės direktorius (-ė), pamainos viršininkai, pardavėjai kasininkai, apsaugos darbuotojai. CV siųsti e. paštu sekretore@tausistema.lt, tel. (8 41) 550 662. 951279
Prekyba
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 947050
Kelionių Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593.
950622
Konditerijos įmonė ieško prekybos agentoprekių platintojo, turinčio B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, darbo patirties. Tel. 8 698 36 719. 950806
Paslaugos Statybos ir remonto Greitai ir kokybiškai remontuojame daugiabučių namų laiptines. Turime 10 metų patirtį. Dirbame už prieinamą kainą. Tel. 8 672 46 162. 951580
Įvairūs Kita 2012 05 16 15.10 val. bus ženklinamos sklypo, kad. Nr. 6928/0001:0025, Prienų r. sav., Veiverių sen., Paviemuonio k., ribos. Kviečiame dalyvauti gretimų sklypų, kad. Nr. 6928/0001:0045, kad. Nr. 6928/0001:0026 ir kad. Nr. 6928/ 0001:0049, savininkus. UAB „Geodezijos centras“, Pašilaičių g. 17-38, Vilnius. Tel. 8 698 58 240, info@geocentras.lt. 951298
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
Pasiūlymas Jūsų kelionėms į Graikiją, Turkiją ir Ispaniją Kreta, Graikija gegužės 13 d. 3+* viešbutis, pusryčiai ir vakarienė 8 d. poilsinė kelionė nuo 1202 Lt Bodrumas, Turkija gegužės 4–25 d. 4* viešbutis, viskas įskaičiuota
8 d. poilsinė kelionė nuo 1475 Lt Maljorka, Ispanija birželio 9 d. 3* viešbutis, su pusryčiais 8 d. poilsinė kelionė nuo 1686 Lt Kuro mokestis – 120 Lt / asmeniui mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas. Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.
Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
KELIONĖS AUTOBUSU Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, Šiauliai, Kryžių kalnas (05.12.) Kaina – 75 Lt Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, 3 autentiški Lietuvos dvarai (05.12.) Kaina – 80 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – kaina 95 Lt Šiaurės Italija (polsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1652 Lt Turkija, Antalija – nuo 1342 Lt EGZOTINĖS KELIONĖS Indonezija nuo 4400 Lt Maldyvai nuo 6445 Lt
Malaizija nuo 5690 Lt Australija nuo 10200 Lt Brazilija–Argentina nuo 6220 Lt JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt Jordanija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Praha nuo 606 Lt Milanas – 695 Ženeva – 721 Lt Tel Avivas – 881 Lt Pekinas – 1911 Delis – 1719 Lt Tokijas – 1917 Puketas – 2300 San Franciskas – 2413 KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Italija, Kroatija, Graikija, Turkija (iš Venecijos, 8 dienos), nuo 1691 Lt Ispanija, Portugalija, Madeira, Tenerifė (iš Barselonos, 10 dienų) – 2383 Lt Italija, Turkija, Kipras, Izraelis, Egiptas (iš Romos, 12 dienų) – 2626 Lt VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt; Baltarusiją – nuo 85 Lt
skelbimai
Orai
Sausą ketvirtadienį Lietuvoje pakeis lietingas penktadienis. Šiandien bus 12–20 laipsnių šilumos, kritulių nenumatoma. Penktadienio naktį temperatūra sieks 6–9, dieną 12–19 laipsnių šilumos, diena bus lietinga. Savaitgalį bus vėsiau, taip pat palis.
Šiandien, gegužės 3 d.
+18
+12
+17
Telšiai
Šiauliai
+18
Klaipėda
Panevėžys
+17
Utena
+20
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
5.35 20.57 15.22 17.34 3.58
124-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 242 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +24 Brazilija +24 Briuselis +14 Dublinas +14 Kairas +31 Keiptaunas +17 Kopenhaga +17
Londonas +11 Madridas +20 Maskva +16 Minskas +22 Niujorkas +20 Oslas +14 Paryžius +18 Pekinas +30
orai vilniuje Šiandien
Praha +22 Ryga +17 Roma +21 Sidnėjus +20 Talinas +9 Tel Avivas +26 Tokijas +22 Varšuva +27
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+19
Alytus
0–3 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+13
+20
+16
+7
1
+16
+22
+17
+9
4
+13
+16
+12
+8
5
penktadienį
šeštadienį
Saulės diena (skirta atkreipti dėmesui į saulės energijos galimybes) Pasaulinė spaudos laisvės diena 1469 m. gimė italų poli- 1937 m. amerikiečių ratikas ir filosofas Niccolò šytoja Margaret MitMachiavelli. chell laimėjo Pulitzerio 1791 m. Abiejų Tautų premiją už knygą „Vėjo Respublikos Seimas pri- nublokšti“. ėmė pirmąją Europoje 1975 m. gimė ameribei antrąją pasaulyje (po kiečių aktorė Christina JAV) konstituciją. Hendricks. 1874 m. gimė prancū- 1985 m. JAV mirė Stazų parfumeris François sys Raštikis, Lietuvos kaCoty. riuomenės vadas, gene1933 m. gimė amerikie- rolas, LR krašto apsau1987 m. gimė lengvačių dainininkas ir dainų gos ministras. atletė sprinterė Lina autorius Jamesas Brow- 1987 m. mirė PrancūziGrinčikaitė. nas. jos dainininkė Dalida.
Šią savaitę laimėkite Dianos Peterfreund knygą „Labas rytas“ pagal Aline Brosh McKennos kino filmo scenarijų.
Ką tik iškepta pramoginės ryto laidos prodiuserė Bekė Fuler prisivilioja legendinį žinių vedėją Maiką Pomerojų. Tiesa, Maikas kategoriškai atsisako taukšti apie madą, orą ar liežuvauti apie garsenybes. Tai jis palieka daryti savo nepakenčiamai partnerei, buvusiai grožio karalienei Kolinai Pek. Kol laidos vedėjai riejasi, Bekė užmezga romaną su žaviu prodiuseriu Adamu Benetu. Tačiau darbo problemos vis nesibaigia, o Maiko ir Kolinos konfliktai tiesioginiame eteryje tik aštrėja. Bekei tenka grumtis dėl ryto laidos likimo, darbo, reputacijos ir netgi meilės...
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 8 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Aleksandras, Arvystas, Jaunius, Jokūbas, Juvenalis, Kantvydė, Pilypas
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+20
+18
3
4
5
6
7
8
9
Avinas (03 21–04 20). Laukia svarbus susitikimas, emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers gebėjimas susitarti. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena priimti svarbius sprendimus. Sugebėsite įveikti beveik visas kliūtis ir lengvai kontroliuosite įvykius. Išmušė realių veiksmų valanda. Dvyniai (05 21–06 21). Būsite labai susikaupęs ir greitas, o žodžiai – vienintelis ginklas, kurio jums prireiks. Jautriai vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus ne visai teisingi, todėl neteikite tam pernelyg daug reikšmės. Vėžys (06 22–07 22). Puikiai seksis dalyti patarimus, remiantis asmenine patirtimi, todėl jūsų populiarumas vis augs. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Liūtas (07 23–08 23). Jūs esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Nereikėtų pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes vėliau galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Mergelė (08 24–09 23). Neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl geriausia būtų tiesiog patylėti ir imtis tik tiesioginių pareigų. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų gyvenime neliko vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate. Atidžiau pažvelgęs į susidariusią situaciją suprasite, kad tai laikini sunkumai. Skorpionas (10 24–11 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais. Jei pernelyg puikuositės savo mąstymu ir sugebėjimais, galite įžeisti kitus žmones. Šaulys (11 23–12 21). Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Laikas išsikelti naujus tikslus, susijusius su darbu. Galite kurti ilgalaikius planus, nes viską lengvai įgyvendinsite. Ožiaragis (12 22–01 20). Domitės įvairiomis naujovėmis, tad galite drąsiai imtis kokio nors originalaus kūrybinio projekto. Tikėtinas aistringas meilės romanas, netolima išvyka, šaunus pramoginis renginys. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su įdomiais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Žuvys (02 20–03 20). Svarbiausia jums – kova dėl valdžios, tad nesistebėkite, kad dingo noras tobulinti savo vidinį pasaulį. Jūsų silpnybės gali turėti neigiamos įtakos tolesniam gyvenimui.