PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Poilsiautojams Palanga paruošė siurprizą – įvedė „pagalvės“ mokestį.
Miestas 4p.
PENKTADIENIS, gegužės 4, 2012
Nušalintojo prezidento R.Pakso klausimas vėl grįžta į Konstitucinį Teismą.
Lietuva 7p.
103 (19 404)
Prieš lemiamą balsavimą N.Sarkozy nesugebėjo surinkti gyvybiškai svarbių taškų.
Pasaulis 10p.
Valdžia nori referendumo
Kaina 1,30 Lt
„Kuo daugiau duobių, tuo geriau.“ Kalbėdamas apie saugumą miesto gatvėse konstatavo Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.
5p.
Žvejų gatvė atiteko pėstiesiems Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
„Shutterstock“ nuotr.
Klaipėdos senamiestyje atsiras pėsčiųjų alėja – savivaldybės Sau gaus eismo komisija apsisprendė uždaryti vasaros sezono metu eis mą Žvejų gatvėje. Joje įsikurs lau ko kavinės.
„Klausti žmonių, ar norėtumėte daugiau uždirbti, gyventi sveikoje aplinkoje, yra kvaila, nes neatsiras nė vieno, kuris atsakys neigiamai. Tai tušti klausimai, o mums pri brendo tokių, dėl kurių nesibaigia diskusijos, nėra vieningos gyven tojų pozicijos, todėl prieš priimant sprendimus ir norisi pasiklausti jų nuomonės“, – minties sureng ti vietinį referendumą kilmę aiški no Klaipėdos mero pava duotojas Artūras Šulcas.
Dėl šio sprendimo tarp komisijos narių diskusijų netrūko. Iš pradžių Žvejų gatvėje buvo siūloma užda ryti eismą iš dalies – automobi liams leisti išvažiuoti, bet ne įva žiuoti. Taip pat norėta uždrausti maši nų stovėjimą gatvėje, leisti tik su stoti ir išleisti keleivius. Buvo siūloma, kad mašinos sto vėtų dviejose čia esan čiose aikštelėse.
Nuomonė: uostamiesčio gyventojams visuotinėje apklausoje tikriausiai bus suteikta proga pasisakyti keliais svarbiais klausimais dar prieš po
litikams priimant sprendimus.
Klaipėdiečiai gali būti pirmieji Lietuvoje, kuriems bus suteikta galimybė savo nuo monę svarbiais miestui klausimais pa reikšti visuotinėje gyventojų apklauso je. Vietinį referendumą ketinama organi zuoti per Seimo rinkimus.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaus dėl Tiltų gatvės
Visuotinę klaipėdiečių apklau są pasišovusiems surengti uos tamiesčio valdžios atstovams so ciologai aiškiai pasakė, kad miesto referendumą reikėtų organizuo ti tik tuomet, kai įmanoma sufor muluoti tokius klausimus, į ku riuos negalima iš anksto žinoti atsakymų.
4
Apribojimai – tik vasarą
2
Gegužės 5 d., šeštadienį, sodo centre FREZIJA vyks tradicinė rožių šventė
ROŽIŲ ŽIEDAI Šventės pradžia 11 val. Gausus įvairiausių rožių rūšių pasirinkimas, svaiginantis aromatas dovanos Jums gerą nuotaiką. O mes kiekvienai Mamai Motinos dienos proga dovanosime po rožės žiedą! Bus muzikos ir pramogų vaikams.
Jaunystės g. 1, Klaipėda. Tel. (8 46) 489 190, www.frezija.lt.
2
penktadienis, gegužės 4, 2012
miestas Nori bendradarbiauti
Išaugo pajamos
Sustabdė veiklą
Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas Naujajame Orleane su sitiko su šio miesto tarybos pir mininke Jacquelyn Clarkson ir Pasaulio prekybos centro prezi dentu Bobby Brannonu. Susiti kimuose aptartos Klaipėdos ir Naujojo Orleano bendradarbia vimo galimybės verslo, kultūros ir turizmo srityse.
Balandį bendrovė „Klaipėdos nafta“ krovė 614 tūkst. t naftos produktų – 10 proc. mažiau nei pernai tą patį mėnesį. Įmonės pajamos buvo 13,4 mln. litų – 4 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Bendrovės paja mos per 4 mėnesius išaugo iki 51,6 mln. litų ir yra 12 proc. di desnės nei pernai.
Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sustab dė parduotuvės-baro, esan čios J.Janonio gatvėje, veiklą. Taip nuspręsta dėl nepašalin tų anksčiau nustatytų pažeidi mų – neįrengta baro zona, lan kytojams pastatytas tik vienas stalas su viena kėde. Nustaty ta ir naujų pažeidimų.
Žvejų gatvė atiteko pėstiesiems
Sprendimas: vasaros sezono metu nuo 9 iki 23 val. Žvejų gatvė bus skirta vien tik pėstiesiems.
1
Tokius apribojimus buvo siūloma taikyti tik vasa ros sezono metu, kad Žvejų gatvėje galėtų įsikurti lauko kavinės. Tačiau dėl tokio siūlymo Saugaus eismo komisijos narių nuomonės išsisky rė. Kai kurių posėdžio dalyvių teigi mu, atsiradus tokiems pakeitimams būtų nesaugu. Mat automobiliai ga lėtų kliudyti prie stalo sėdėsiančius kavinių lankytojus. Pastebėta, kad, palikus tik vieną įvažą į Žvejų gat vę, vairuotojams būtų sunku suras ti, kaip apskritai į ją įvažiuoti. Neprivažiuos prie aikštelių
Kilus diskusijoms, komisija spren dimą dėl šio klausimo žadėjo priim ti po dviejų savaičių. Tačiau miesto tarybos narys Audrius Vaišvila, ku ris inicijavo, kad būtų uždaryta Žve jų gatvė, o joje įsikurtų lauko kavi
nės, teigė, kad toks laikas per ilgas. „Dvi savaitės – per ilgas laikas. Norime, kad lauko kavinės Žve jų gatvėje atsidarytų birželio vi duryje. Jei sprendimą priimsime po dviejų savaičių, jas turėsime tik rugpjūtį“, – teigė politikas. Galiausiai Saugaus eismo komi sijos nariai nutarė vasaros sezono metu nuo 9 iki 23 val. visiškai už daryti eismą Žvejų gatve. Į ją galėtų įvažiuoti tik gyventojai, čia esančių įstaigų darbuotojai, aptarnaujantis personalas, specialiosios tarnybos. „Ar taip, ar taip bus nelaimingų. Nesvarbu, kokį sprendimą bepriim sime.“, – ironizavo Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas. Dėl ženklų – diskusijos
Klausimų kilo ir dėl Žvejų gatvės gyventojams išduotų leidimų staty
ti mašinas 100 metrų atstumu nuo namo. Klaipėdiečiai už juos yra su mokėję. Tokių leidimų yra išduota 50. A.Vaišvila teigė, kad gyventojai automobilius gali palikti gilesnė se senamiesčio gatvelėse. Posėdžio metu tvirtinta, kad gyventojams bus sudaryta galimybė mašinas sta tyti 200 metrų atstumu. Diskusijų kilo ir dėl ribojančių kelio ženklų. Buvo siūloma statyti ženklą, kuris draudžia motorizuotų transporto priemonių eismą. Ta čiau su tuo sutiko ne visi. „Tada atsiras labai daug gyven tojų, darbuotojų ir aptarnaujan čio personalo. Kas juos sugaudys? Vienintelis galiojantis ženklas yra „plyta“. Kiti labai liberalūs“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direk torius Liudvikas Dūda.
Vytauto Petriko nuotr.
Artūras Šulcas:
Ar taip, ar taip bus nelaimingų. Nesvarbu, kokį sprendimą bepriimsime.
3
penktadienis, gegužės 4, 2012
miestas
Po „Vilties bėgimo“ – įkurtuvės
Dienos telegrafas Keleiviai. Per keturis mėnesius Tarp taut in is Palangos oro uostas aptarna vo 23 proc. daug iau keleiv ių nei per nai tuo pačiu laikotarpiu. Per baland į keleiv ių skaičius išaugo net 37 proc. Šiuo met u iš Palangos oro uosto vyk dom i šie tiesiog in iai skryd žiai: 2 kar tus per dieną orlaiv iai skrenda į Ko penhagą ir 6 kart us per savaitę į Os lą, kart ą per dieną į Rygą. Nuo vasa ros skryd žiai kartą per savaitę bus or gan iz uojam i į Maskvą.
Penktasis „Vilties bė gimas“ bus skiriamas ne tik finansinei, bet ir dvasinei on kologinių ligonių bei jų artimųjų paramai.
Konk urs as. Klaip ėdos univers ite to studentai penktad ien į Klaipėdos mokslo ir technologijų parke rengiasi pristatyt i savo verslo idėjas. Įvert inę jas ir pateikę savo pastabas, ekspertai atr inks ger iausias, kur ių autor iai pe reis į kitą „Verslo taurės“ etapą. Šio re gioninio verslo turnyro laimėtojai lai mės galimybę stažuotis Suomijoje.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Duris atvers rudenį
Artėjant jubiliejinei paramos ak cijai „Vilties bėgimas“ vis labiau ryškėja ir būsimojo Šv.Pranciš kaus onkologijos centro kontūrai. Tikimasi, kad pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse psichosocialinės ir dvasinės paramos sergantiesiems onkologinėmis ligomis įstaiga du ris atvers šį rudenį. Kaip pasakojo Šv.Pranciškaus onkologijos centro direktorė Al dona Kerpytė, spalio mėnesį pla nuojama pakviesti į centro pir mojo korpuso įkurtuves. Jame bus įsteigtas Informacijos ir meno te rapijos centras. Šioms statyboms pabaigti trūks ta 622 tūkst. litų. „Vilties bėgimo“ organizatoriai tikisi, kad surink ti trūkstamą sumą padės įvairūs paramos renginiai, prasidėsiantys nuo gegužės vidurio. Rankose laikys plakatus
Paramos akcijos „Vilties bėgi mas“ vadovas brolis Benediktas Jurčys pasakojo, kad kasmet ren ginio geografija vis labiau plečia si. Tad šiemet simbolinės „Vilties
Bėgikai: šiomis dienomis dalyvauti „Vilties bėgime“ jau užsiregistravo per 260 dalyvių.
plytos“ jau bus pardavinėjamos ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje, Kau ne, Birštone.
Spalio mėnesį pla nuojama pakviesti į centro pirmojo kor puso įkurtuves. Bėgikai šįkart rankose laikys pla katus su žmonių vardais, už kuruos jie pasirinko bėgti. Taip siūloma palaikyti ne tik sergantįjį onkolo gine liga, bet ir jį slaugantį arti mą žmogų. Kai kurie uostamies čio moksleiviai pasirinko palaikyti šeštus metus su onkologine liga kovojančius trylikmetį Dominyką arba septyniolikmetę Juliją.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Bėgikai taip pat galės subur ti savo palaikymo komandą. „Vil ties bėgimo“ dalyvis galės para ginti savo pažįstamus, draugus ir artimuosius prisidėti prie onkolo ginio centro statybos ir finansiškai jį paremti. Nurodžius bėgiko vardą bei pa vardę pageidaujamą pinigų sumą bus galima pervesti į onkologijos centro sąskaitą arba paaukoti in ternetiniame portale aukok.lt. Padidino mokestį
Jubiliejinio „Vilties bėgimo“ rengi niai startuos jau šį savaitgalį. Jiems pradžią duos sekmadienį Šv.Pran ciškaus Asyžiečio koplyčioje auko jamos Mišios ir koncertas Motinos dienai. Gegužės 12 d. vyks baidarių ra lis, kuriame dalyvaus ekstrema
liojo sporto ir gamtos mylėtojai. Jie startuos Lapių kaime, Klaipė dos rajone ir įveiks 17 km distanci ją. Baidarininkų sumokėtas 80 litų starto mokestis bus paaukotas on kologijos centro statybai. Šiemet dalyvausiančių „Vilties bėgime“ už numerį bus prašoma paaukoti daugiau. Auka nuo 2 li tų pakilo iki 5. Marškinėliai kai nuos 10 litų. Šie pinigai taip pat bus skirti onkologijos centro statybai.
Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il inės metrikacijos skyriuje užregistruotos 7 klaipėdiečių mirtys. Mirė Kazys Riep šas (g. 1926 m.), Ona Ker ienė (g. 1927 m.), Edvardas Laur inait is (g. 1928 m.), Justinas Kazlauskas (g. 1929 m.), Anta nas Čižas (g. 1932 m.), Tatjana Fediani na (g. 1960 m.), Giedrius Tamošauskas (g. 1985 m.). Lėbartų kapinės. Šiand ien laidojami Antanas Širv insk is, Vlad im iras Kise liovas, Vlad im ir Šič iov, Zita Nicienė, Ona Ker ienė, Tatjana Fed ian ina, Bro nius Masiul is, Edvardas Laur inait is.
Aukos
Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja ma Bog um ila Mick ienė.
per pirmąjį „Vilties bėgimą“ buvo
Naujag im iai. Per stat ist inę parą pa gimdė 10 moter ų. Gimė 5 mergaitės ir 5 bern iukai.
paaukota per 50 tūkst. litų pernai – 37 tūkst. litų per internetinę svetainę aukok.lt
– 85 tūkst. litų
AB „Klaipėdos energija“ informuoja
AB „Klaipėdos energija“ ieško
=2?@<;.9< C.1F/6;6;8<
Lauko kavinės ilgisi šilumos Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Pastaruoju metu lauko kavinių šei mininkai vis dažniau skaito orų prognozes. Nors ir nedrąsiai, ta čiau nemažai kavinių klientus jau aptarnauja lauke.
Gegužės 15–16 dienomis padidintu slėgiu (2 MPa) bus bandomi Klaipėdos miesto šilumos tinklai, esantys į šiaurę nuo Kauno gatvės. Vartotojai (šilumos ūkio eksploatuotojai) gegužės 14 dieną privalo 1.?/< =</Ï16@' užaklinti pastatų vidaus šildymo sis■ darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė; ■ įvairių ataskaitų temasruošimas; nuo termofikacinio vandens ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos pusės. įgyvendinimas; ■ bendrovės organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčių Pastatų šilumos ūkį eksploatuojanorganizavimas; ■ su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; čios bendrovės gegužės 17 dieną ši■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas ir metinių vertinimo pokalbių organizavimas; lumos įvaduose turi nuimti akles ir ■ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei inicijavimas. paruošti vandens pašildymo įrengiÁ:<;¼ @6Ï9<' nius. ■ atsakingą ir įdomų darbą energetinėje įmonėje; ■ profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybes; Po šilumos tinklų hidraulinio ban■ visas socialines garantijas. dymo ir remonto darbų šilumos tiekiGyvenimo aprašymą siųsti e. paštu klenergija@klenergija.lt iki balandžio 15 d. mas karšto vandens ruošimui bus atTel. pasiteirauti (8-46) 392 653. naujintas gegužės 18–19 dienomis. Vartotojus, kurių pastatams dėl defektų šilumos trasose nebus atnaujintas šilumos tiekimas, informuosime papildomai. Hidraulinių bandymų metu vartotojams nebus tiekiama šilumos energija karštam vandeniui ruošti, todėl rekomenduojame užsukti buto įvadinį karšto vandens ventilį, kad už šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą. Papildoma informacija apie hidraulinių bandymų eigą bus skelbiama per radijo stotį „Laluna” (94,9 MHz). Informacija teikiama tel. (8 46) 410 869. Atsiprašome dėl galimų nepatogumų. ?268.9.C6:.6'
■ aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, administravimas); ■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; ■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).
maliai praeiti. „Visiems verslinin kams lauko kavinių kvadratūra yra griežtai apribota. Nustatytos ribos negalime viršyti nė metru. Tačiau kai kuriems tai, atrodo, negalioja“, – stebėjosi verslininkė. V.Marcinkėnienė laikosi pozici jos, kad geriau turėti mažiau vietų, bet tiekti kokybišką maistą.
Klientų padaugėja
Prie uostamiesčio kavinių šiomis dienomis pastebimas didesnis su judimas. Vis daugiau verslininkų stalus išneša į lauką. Kavinių savi ninkai neslepia, kad prekyba lau ke būna pelningesnė ir pritraukia daugiau žmonių. Pasak pėsčiųjų alėjoje įsikūrusios „Jolos“ kavinės savininkės Virgi nijos Marcinkėnienės, saulėtomis dienomis žmonės vis dažniau pa geidauja prisėsti prie staliukų lau ke, parūkyti. Klientų gerokai pa daugėja ir per pietų pertraukas. Klientai lauke jaučiasi laisviau nei patalpoje, ilgiau pasėdi ir pa bendrauja. Užstoja praėjimą
Šiemet M.Mažvydo alėjoje pla nuojama atidaryti daugiau kavi nių, nei būdavo iki šiol. Tačiau ne visiems patinka tokia jų gausa – kai kurie klaipėdiečiai piktinasi, kad per kavines neįmanoma nor
Kraustytis neskuba
Šiomis dienomis ruošti vietą lau ko kavinėje pradėjo ir kavinė „El doradas“, tačiau stalus planuoja ma išnešti tik po geros savaitės ar dar vėliau. Kaip sakė „Eldorado“ barme nas Mantas Lukauskis, kraustytis į lauką neskubama dėl permainin gų orų. Tačiau jei šiluma neužt ruks, lauko kavinės atidarymą bus galima paspartinti. Įprastai lauko kavinės sezonas prasideda gegužės viduryje. Tuo met į darbą priimama ir daugiau padavėjų. Sezoniniam darbui pa pildomai prireikia apie 10 žmonių. Šiuo metu uostamiestyje išduo ta per 10 leidimų lauko kavinėms. Kaip pastebėjo Klaipėdos savival dybės licencijų, leidimų ir var totojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Zita Žižytė, verslininkai iš siimti leidimus suskumba tik atši lus orams.
Poreikis: kavinių klientai vis dažniau pageidauja įsitaisyti lauke.
Vytauto Petriko nuotr.
Užs. 952495
4
penktadienis, gegužės 4, 2012
miestas
Palangoje teks mokėti mokestį Palangos politikai pritarė siūlymui nuo birželio kurorte įvesti vadinamąjį pagal vės mokestį. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Lengvatos vaikams ir ligoniams
Už kiekvieną Palangoje praleis tą naktį teks pakloti po vieną litą. Teigiama, kad ši rinkliava papildys miesto biudžetą ir bus skirta mies to infrastruktūros gerinimui ir ku rorto įvaizdžio propagavimui. „Bus taikomos lengvatos vaikams iki 10 metų. Nauja rinkliava nebus imama iš vaikų iki 18 metų, kurie atvyksta gydytis į vaikų reabilita cijos centrą „Palangos gintaras“. Lengvatos bus taikomos visiems, kurie atvyksta gydytis į gydyklas, kur sveikatinimo paslaugos yra fi nansuojamos iš privalomojo svei katos draudimo fondo“, – tiki no Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė. Teigiama, kad pensininkai nega lės tikėtis nuolaidų ir privalės mo kėti šį mokestį, nebent jie į Palan gą atvyks gydytis. „Dėl amžiaus nuolaidų nebus taikoma“, – žadė jo J.Vanagė. Šis mokestis bus ren kamas visus metus. Poilsiautojai jį mokės apgyvendinimo įstaigo
je arba pas verslo liudijimą turin tį privatininką. „Kurorto svečiai neturės rūpin tis, kur jiems bėgti mokėti šio mo kesčio. Jį bus galima sumokėti iš vykstant arba kitaip susitarus su viešbučio administracija ar nak vynės paslaugas teikiančiu priva tininku. Rinkliavą susimokančiam žmogui bus išduodamas kvitukas“, – aiškino J.Vanagė. Planuoja surinkti apvalias sumas
Surinktus pinigus viešbučiai privalės pervesti į savivaldybės biudžetą. „Prieš pateikiant šį siūlymą, bu vo tartasi su viešbučių ir restora nų asociacijos nariais, kurie pri tarė tokiai rinkliavai“, – tikino mero patarėja. Palangos politikai teigė rinkliavą įvedę už poilsiau tojų naudojimąsi miesto infrast ruktūra. „Poilsiautojai palieka šiukš lių, kurias tenka tvarkyti iš miesto biudžeto. Nukenčia šaligatviai, ku riuos reikia remontuoti. Dalis šios rinkliavos lėšų bus skirta kurorto infrastruktūros gerinimui“, – tei gė J.Vanagė.
Rinkliava: Palanga jau šiemet „pagalvės“ mokesčio nori surinkti apie 600 tūkst. litų.
Planuojama, kad iš rinkliavos per metus bus galima surinkti apie 600 tūkst. litų. Pinigus skirs įvaizdžio gerinimui
„Dalį pinigų skirsime Palangos miesto renginių viešinimui, ypač tų, kurie vyksta ne vasaros sezo no metu. Pavyzdžiui, Stintų šven
tė arba festivalis „Kalėdų šviesos miestas“ vyksta šaltuoju sezonu, nors jie ir privilioja į Palangą la bai daug žmonių. Miestas išleidžia daug pinigų reklamuodamas šiuos renginius“, – tikino Palangos me ro patarėja. Skaičiuojama, kad iš poilsiauto jų paliktų pinigų kurorte pelnosi
Valdžia nori referendumo 1
Miesto valdžios vyrų gal vose šiuo metu kirba ke turi klausimai, dėl kurių norėtųsi ir gyventojų nuomonės. Kadangi vis nesibaigia ginčai dėl eismo Tiltų gatve, klaipėdie čių ir norima paklausti, kaip rei kėtų elgtis – ar vieną pagrindinių miesto eismo arterijų visiškai už daryti, ar ją atverti visiems, o ne tik viešajam transportui. Jei vyks referendumas, klaipėdie čiai galės pasisakyti ir dėl Atgimi mo aikštės perspektyvų. Prieš de šimtmetį patvirtintame teritorijos detaliajame plane numatyta aikštė je atkurti istorinį gatvių tinklą. Tačiau valdžia nesiryžta priim ti tokio sprendimo, kol nežino gy ventojų nuomonės. Nuomonė – dėl turgaus
Vienas opiausių klausimų mieste – automobilių stovėjimo vietos. „Prieš sprendžiant šią problemą taip pat norime sužinoti žmonių poziciją. Greitai vienam Klaipėdos gyventojui, net ir vaikui, teks vie nas automobilis. Nors ir didinsime automobilių stovėjimo vietų skai čių, mašinų statymo problemos tai neišspręs. Todėl gyventojai turėtų pasisakyti, ar riboti automobilių skaičių Klaipėdoje ir kaip tai pada ryti. Galbūt galima nustatyti tvarką ir limitą, kiek viename bute gyve nančių žmonių gali turėti automo bilių. Nesu specialistas ir nemoku suformuluoti klausimo, tačiau jis būtų apie automobilių skaičiaus ri bojimą mieste“, – teigė A.Šulcas. Ketvirtasis klausimas – Senojo turgaus ateitis. Tarp klaipėdiečių netyla diskusijos, ar toks objektas
senamiestyje reikalingas, todėl jie savo nuomonę galėtų pareikšti vi suotinėje apklausoje.
Nors apklausa ir įvyks, gyventojų pareikšta nuomonė yra tik patariamo jo pobūdžio ir po litikai, priimdami sprendimus, į ją ga li net neatsižvelgti.
„Galbūt referendume būtų dar vienas ar du klausimai, bet ne dau giau. Ir juos turės suformuluoti profesionalai, kad žmonės galėtų aiškiai išreikšti savo nuomonę“, – patikino vicemeras. Milijonų nekainuotų
Sprendimą, ar organizuoti visuoti nę gyventojų apklausą, turės priimti
miesto taryba. Politikai turėtų apsi spręsti iki rugsėjo 1-osios, nes re ferendumą norima organizuoti per rinkimus į Seimą – spalio 14 d. Teisės aktai neleidžia, jog toje pa čioje rinkimų apylinkėje, kur žmo nės balsuoja už kandidatus į Seimą, vyktų ir vietinis referendumas. „Tačiau galėtume įrengti kelias ar keliolika kitų vietų, kur, nubalsavę Seimo rinkimuose, žmonės galė tų ateiti ir anonimiškai biuletenyje išsakyti savo nuomonę visuotinėje gyventojų apklausoje“, – organi zacinius reikalus komentavo A.Šul cas. Paklaustas, kiek referendumas galėtų kainuoti, vicemeras teigė, jog tai priklausys nuo to, keliose vieto se žmonės galės balsuoti. Tačiau esą tikrai nereikės išleisti nei milijono, nei kelių šimtų tūkstančių litų. Tam, kad apklausa būtų laikoma įvykusi, joje turi dalyvauti ne ma žiau nei 25 proc. klaipėdiečių, tu rinčių teisę rinkti miesto tarybos na rius. Ar gyventojai bus aktyvūs, jei išreikšti savo nuomonę jie galės tik keliose vietose? „Jei klausimai svar būs, žmonės tikrai bus aktyvūs ir bet
Darbo grupė numatė gyventojų klaus ti, ar jie pritar ia šiukšl ių deg in imo ga myklų stat ybai Klaip ėdos mieste ir rajone, ar pritartų, kad būtų statomos med iena kūrenamos jėgainės, ar pri tart ų, kad rinkl iava už šiukšles Klai pėdos miesto ter itor ijoje būt ų renka ma pagal būsto plotą, ar pritart ų, kad Klaipėdos mieste ir rajone būt ų vys toma tik žmon ių sveikatai ir apl inkai nekenksm inga pramonė, kad Klaipė
Vytauto Petriko nuotr.
verslininkai, o miesto įvaizdžio ge rinimui turėtų būti skiriama dau giau lėšų. Palangiškiai skaičiuo ja, kad pernai kurorte lankėsi 900 tūkst. žmonių. Vasarai pasibaigus Palangos val džia žada sudaryti darbo grupę, ku ri ir svarstys, kam reikia pirmiausia skirti šios rinkliavos pinigus.
Komentaras
kur ateis pasisakyti“, – neabejojo Klaipėdos mero pavaduotojas. Taptų pionieriais
Nors apklausa ir įvyks, gyventojų pareikšta nuomonė yra tik pataria mojo pobūdžio ir politikai, priim dami sprendimus, į ją gali net neat sižvelgti. „Manau, kad jei kvalifikuota gy ventojų dauguma apie eismą Til tų gatve išsakytų vienokią ar kitokią nuomonę, abejoju, ar politikai drįstų priimti kitokius sprendimus“, – po litikų sąžine pasitikėjo A.Šulcas. Lietuvoje nė vienoje savivaldy bėje dar nė karto nebuvo surengta visuotinė gyventojų apklausa, tad klaipėdiečiai būtų pionieriai. „Puiku, kad Klaipėda pradeda naudotis teise atsiklausti gyven tojų nuomonės. Visuotinė apklausa – labai veiksminga priemonė, de mokratiniame pasaulyje išmėginta. Labai gaila, kad Lietuvos savival dybės tuo nesinaudoja, todėl svei kinu Klaipėdą, kad ji tam ryžtasi“, – teigė Pilietinės visuomenės ins tituto direktorius Darius Kuolys.
Iniciatyva surengti visuotinę gyventojų apklausą žlugo Klaipėdoje kartą jau bandyta sureng ti visuotinę gyventojų apk lausą aplin kosaugos klausimais. To ėmėsi iniciat yv inė grup ė, tačiau nesur inko reik iamo gyventojų para šų, įpareigojančių miesto tar ybos na rius paskelbt i referendumą ir pritart i jo klausimams, skaičiaus. Tuomet iš politik ų ir valdinink ų buvo sudaryta darbo grupė, kuri ėmė reng ti miesto tarybos sprendimo projektą dėl referendumo.
doje būt ų įrengt i oro taršą kas valan dą matuojantys prietaisai, kur ių duo menys būtų skelbiami viešai, ar pritar tų, jog viešai būtų skelbiami užterštu mo, lig ų paplitimo, mirties priežasčių, gyvenimo trukmės žemėlapiai bei sta tistika. Tačiau galiausiai referendumo inicia tor iai pat ys pareiškė, kad jo nereik ia, nes klausimai parengt i nek val ifi k uo tai – jie iškart sufleruoja atsakymus.
Saulius Šiliauskas Pol itologas
I
dėjos Klaipėdoje surengti visuoti nę gyventojų apk lausą tiesmukai nevertinčiau kaip rink imų triuko. Kad taip yra, reik ia nustatyt i, ko kiai partijai tai naudinga. Galima bandy ti išvedžioti. Klaipėdą valdo liberalai, o jų rinkėjai nėra labai mobilūs ir sunkiai ateina iki balsav imo urnų. Galbūt re ferendumas yra noras išjudinti libera lią rinkėjų dalį – jie ateis pareikšti nuo monės, kaip spręsti miesto problemas, o syk iu ir balsuos Seimo rink imuose. Tačiau tokios išvados yra nelabai ma tuotos ir noro surengt i referendumą nevertinčiau kaip politikavimo. Kodėl sav ivaldybės nereng ia visuot in ių ap klausų? Labai sudėt ingas klausimas, bylojant is apie mūsų visuomenės li gas, susvetimėjimą, atitrūkimą nuo po litikos. Pasipiktinimą politikais išreikšti yra lengviau nei žengti pilietinės parei gos žingsnį – nueiti į apklausą ir tarti žo dį, kuris susijęs su tavo gyvenimu. Sa vivaldos inst it ucijos, mat yt, žino, jog apk lausose gyventojai bus pasyv ūs, todėl jų ir neorgan iz uoja. Pol it ikams taip pat yra gražu kalbėti apie demok ratiją, bet ramiau neatsiklausti gyven tojų nuomonės, o sprend imus priim ti siaurame bendraminčių rate. Todėl taip ir yra – piliečiai keiksnoja valdžią ir nejudina nė piršto, kad ji reaguotų į kasdienius rūpesčius, o valdžią turin tiems politikams labai lengva pasaky ti, kad gyventojai yra pasyvūs. Kažkoks bejėgiškumo sindromas yra apėmęs ir valdžią, ir visuomenę. Sveikinčiau, jei referendumas Klaipėdoje įvykt ų, nes valdžia tikrai turi atsiklausti visuome nės nuomonės, ypač kalbant apie ak tualius kasdienius klausimus.
5
penktadienis, gegužės 4, 2012
miestas
Nori mokamo stovėjimo Kiemuose auto mobilius laikan tys privačių namų gyventojai miesto valdžios prašo ap mokestinti stovėji mą Mažojo Kaime lio gatvėje. Pasak jų, problemų sukelia ir aukštas pareigas einančių klaipėdie čių ne vietoje palik tos mašinos. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Dalis Mažojo Kaimelio gatvės gy ventojų nutarė kovoti su netvar ka ir kreipėsi pagalbos į savivaldy bę. Esą ši gatvė labai siaura, o dalis žmonių joje palieka savo automo bilius. Tai sukelia nemažai pro blemų, ypač žiemą. Dėl paliktų transporto priemonių gatvės ne gali nuvalyti kelininkai, privažiuoti greitoji. Pasitaiko, kad dėl šalikelė je paliktų automobilių neįmanoma įvažiuoti net į savo kiemą. Skundą parašę žmonės tvirtino, kad situacija pablogėjo, kai atsi kraustė nauji, aukštas pareigas uži mantys kaimynai: vienas jų, skun de įvardytas kaip E.G., esą gatvėje palieka tris mašinas. Kitas politi kas gatvėje neva atsidarė garažą ir remontuoja mašinas. Gyventojai prašė apmokestin ti automobilių stovėjimą Mažo
Pageidavimas: privačių namų gyventojai prašo, kad Mažojo Kaimelio
gatvėje būtų įvesta rinkliava už automobilių stovėjimą.
jo Kaimelio gatvėje. Jų nuomone, tai padėtų išspręsti problemą, o ir miesto biudžetas papilnėtų. Saugaus eismo komisija neprita rė klaipėdiečių prašymui. Policijos atstovų teigimu, šioje gatvėje eis mo intensyvumas nėra didelis, o greitis apribotas iki 30 km/val. Be to, komisijos nariai pabrėžė, kad jie negali spręsti dėl rinkliavos taikymo. Tai daro miesto taryba. Pagal tvarką yra numatyta rinklia vą rinkti miesto centre ir pajūryje. Komisija sulaukė ir Tauralaukio, Akmenų gatvės gyventojų prašy mo apriboti joje greitį iki 30 km/ val. Anot jų, neasfaltuota gatve lekiančios mašinos sukelia dulkių,
Vytauto Petriko nuotr.
nuo kurių kenčia ne tik Akmenų, bet ir Smėlio gatvės gyventojai. Klaipėdiečiai tvirtino, kad dėl gat vės asfaltavimo ne kartą kalbėta su miesto vadovais, bet problema ne sprendžiama. Dėl to prašoma bent jau apriboti važiavimo greitį. Komisija paten kino gyventojų prašymą. Greitį ri bojantys ženklai bus pastatyti zo noje, kur yra gyvenamieji namai. Posėdžio metu aptarta ir miesto gatvių būklė, pastebėta, jog kai ku rios jų – ypač duobėtos. „Kuo duobių daugiau, tuo ge riau“, – replikavo Klaipėdos savi valdybės Miesto ūkio departamen to direktorius Liudvikas Dūda.
6
penktadienis, gegužės 4, 2012
nuomonės
Netvarka vis dar bado akis
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Kiek pinigų reikia kariuomenei?
Stasys Gudavičius
U
žsienio partneriai, pirmiausia iš Šiaurės Atlanto gynybinio aljanso NATO, ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva skiria per mažai lėšų savo gynybinėms reikmėms. Tą yra leidęs suprasti ir dabartinis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, ir ankstesni aljanso vadovai, ir pavienių valstybių politikai, tarp jų – buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorius Robertas Gatesas. Viešai tai sakoma gana diplomatiškai: „reikia stengtis skirti daugiau dėmesio ir resursų šalies gynybai“, „būtina efektyviai naudoti turimas lėšas ir protingai naudotis partnerių parama“, „kelia susirūpinimą pernelyg menkas gynybos sektoriaus finansavimas kai kuriose šalyse“. Bet neviešojoje erdvėje girdėti ir
Tačiau, matyt, akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau neišvengsime karinių išlaidų didinimo. kur kas mažiau diplomatiniai pareiškimai. Lietuva bei kitos menkai savo kariuomenes finansuojančios valstybės yra kartais pavadinamos „NATO išlaikytinėmis“ ir netgi „egoistėmis“ ar „parazitėmis“. Šiaurės Atlanto gynybiniame aljanse neslepiama, kad būtų idealu, jeigu karybai kiekviena šalis skirtų ne mažiau kaip po 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos atveju tai kasmet būtų daugiau kaip 2 mlrd. litų iš maždaug 23–25 mlrd. litų kasmečio valstybės biudžeto. Tai tikrai būtų labai solidi suma. Bet kol kas ji Lietuvai nepakeliama. Savo krašto apsaugai skiriame gerokai mažiau – nė milijardo nėra. Vadinasi, mažiau kaip 1 proc. BVP.
Žinoma, galima guostis ir teisintis tuo, kad ekonominė bei finansinė šalies būklė dar ne tokia stipri, tuo, kad yra gausybė kitų socialinių sričių, kuriose būtina bent jau palaikyti finansinį gyvybingumą, taip pat tuo, kad tik nedidelė dalis NATO valstybių skiria savo gynybiniams pajėgumams po 2 proc. BVP. Tačiau visa tai ne visada skamba įtikinamai. Mat Lietuvoje ne tik nebandoma priartėti prie 2 proc. ribos, bet išlaidos karybai netgi nuosekliai mažinamos, pamirštant duotus pažadus ir įsipareigojimus tiek savo kariškiams, tiek ir partneriams gynybos srityje. Nematyti jokių politinių pastangų bent išlaikyti vienodą finansavimo procentą. Jis pastaraisiais metais vis mąžta. Todėl nenuostabu, kad užsienyje Lietuvą kas nors ima ir pavadina „išlaikytine“ ar „egoiste“. Ekonomika pradeda po truputį atsigauti. Taigi, galima bent jau svarstyti galimybę kariuomenės finansavimo kartelę pakelti kiek aukščiau. Bet Lietuvos politikai to, regis, bijo. Kurgi ne – rinkimai ant nosies. Kaipgi imsies tokios nepopuliarios priemonės kaip gynybos išlaidų didinimas? Žmonės juk pasmerks, pirštais užbadys, per rinkimus nebalsuos! Tačiau, matyt, akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau neišvengsime karinių išlaidų didinimo. Gal kada nors pasieksime ir 2 proc. BVP. Priešingu atveju gali tekti prisiminti gerai žinomą posakį: „Kas nemaitina savo kariuomenės, yra priverstas išlaikyti svetimą“. Lietuvoje apsilankęs žinomas JAV politikas, 2008-aisiais buvęs Respublikonų partijos kandidatu į šalies prezidentus, senatorius Johnas McCainas paragino lietuvių politikus tvirtai susitarti dėl pakankamo krašto apsaugos finansavimo. Jis palinkėjo, kad Lietuvos partijoms pavyktų artimiausiu metu pasirašyti susitarimą dėl tokio tikslo užtikrinimo. Palinkėjimas vertas įsiklausymo. Tik ar toks susitarimas tikrai atsiras naujojo Seimo rinkimų išvakarėse, kai viešojoje, visuomeninėje erdvėje karaliauja populizmas? Vargu, ar šioje vietoje atsakymas gali būti teigiamas. Netgi jeigu partinis susitarimas imtų ir atsirastų, dar nežinia, ar jo būtų nuosekliai laikomasi. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Jau pavasaris, laikas tvarkytis!
Vytas Tamošiūnas
Andriaus Deltuvos karikatūra
Iš kur vaikas žino žodį „pedofil as“?
N
oriu ir aš pasakyti savo nuo monę apie teisingumą Gar liavoje. Kaip motina, išaugi nusi tris vaikus, turinti tris anūkus, iš kurių Lietuvos valdžiažmo gių didelėmis pastangomis du turiu auginti aš. Vaiką turi auginti motina, nors ji yra neturtingesnė už dukros giminaičius, gal mažiau mokyta, kad su jais kovotų, tačiau vis tiek turi au ginti motina. Jei ji kuo nors prasikals, dar suspės atimti. Aš irgi buvau ne tokia turtinga, kaip vyro giminaičiai, išsiskyrėme, tai gal ir iš manęs jie turėjo atimti vaikus? Taip. Aš alinamai dirbau, sūnus bu vo mažas, sunkiai susirgau, dar nepil nametės dukros augo, buvo iš tiesų nepaprastai sunku. Valstybė „padė jo“ tik tiek, kad dirbant viršijau lei džiamo uždarbio dydį, todėl nebe mokėjo invalidumo pensijos. Žodžiu, išėjo, kad keletą mėnesių dirbau vel
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
tui. Tai buvo visa „pagalba“ man, vie nišai, auginančiai tris nepilnamečius vaikus motinai, – nuolat valgėme ko šę su aliejumi. Ir jokiems vaikų teisių saugotojams nerūpėjome. Tiesa, tų pinigų iki šiol dar taip ir ne grąžino visų: tik tyčiojasi, nors man jų jau ir nebereikia. Vaikai užaugo, geri vaikai, keista, bet myli Tėvynę, pade da man, todėl tų negrąžintų pinigų gali nebeduoti, – tegul prisideda seimūnai prie vokelių. Tik tai Tėvynei mano vai kai nereikalingi – duoną tenka pelnyti užsienyje, o aš auginu anūkus, tikėda ma, kad jie vis tiek liks Lietuvoje. Bet iš manęs niekas nežadėjo atimti vaikų, nes, tiesa, nebuvo giminaičių teisėjų. O vaikų teisių saugotojams nerūpė jo, kai žentas neteko darbo, būsto pa skolą reikėjo mokėti ir keturi žmonės turėjo iš 800 litų popieriuje gyventi. Tik dabar, kai jau tėvai emigravo, vai kų teisių tarnyba kažkodėl pastebėjo,
kad čia liko anūkai. Gal nori, kad iš sivežtų? Nesibaiminkite, patys išva žiuos, nors aš to ir labai nenoriu. Iš kur dar dešimties metų nesu laukęs vaikas žino žodį „pedofil as“? Poterių geriau temoko, manau, ne turi laiko mokyti, o tikriausiai ir pa tys nebemoka. Ir ko tie visi susamdyti ponai prie vartų stovi? Ar jie norėtų, kad iš jų vaikai būtų atimami? Jau se ni, žino, kad nebeatims jų vaikų, todėl ir gali loti, ką nori. O motina be pla katų vaiko negali pamatyti. Ką piketuotojams pasakytų, jei šie stovėtų su plakatais, raginančiais tuoj pat atiduoti motinai mergaitę ir baig ti cirką? Manau, vaikas turėtų būti perduo tas be tų svetimų žmonių prie vartų, be korespondentų, tik būnant tiems, kurie būtinai turi būti.
tų ateiti apsižiūrėti, kas čia darosi. Kreipėmės į namų valdas ir į savi valdybę ėjome. Siūlėmės, kad patys nugenėsime, turime įrankius, bet ir tai neleido. Ką mums daryti?
gu, kad turime tokią vietą, kur gali me išeiti pakvėpuoti grynu oru ir pa sidžiaugti pavasariška gamta.
Kas nugenės šakas?
Klaipėdietė
Gyvename Debreceno gatvės 92ajame name. Prieš mūsų namą yra tiek medžių, kad pirmuosiuo se aukštuose jaučiamės kaip rūsy je. Kai jie sužaliuoja, antrą valan dą dienos tenka elektrą deginti, nes namuose tamsu. Prašėme, bet me džių nenugenėja. Savivaldybė sa ko, žalieji neleidžia, bet nors galė
Poilsio parkas džiugina
Atšilus orams, gražu pažiūrėti į Poil sio parką. Jis kupinas gyvybės. Žai dimų aikštelė pilna vaikų, riedlenčių ir riedutininkų rampoje – ekstre malaus sporto mėgėjų, suoleliai visi nusėsti į parką atėjusių klaipėdiečių. Parke tiesiog verda gyvenimas. Sma
Lyda mama ir močiutė
Violeta
Apkurtino technikos garsas
Gyvenu miesto centre. Pirmadie nį anksti rytą prabudau nuo baisaus burzgimo. Buvo valomos dulkės nuo šalia esančios aikštės. Suprantu, kad šie darbai neišvengiami, bet ar ne galima jų atlikti tyliau arba bent kiek vėliau? Diana Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
P
alyginti dar visai neseniai buvo remontuojamas Biržos tiltas, rekonstruota ir tilto aplinka. Bet dar bininkai jau ir vėl taisė tą neseniai klotą grindinį, o štai viena ar net dvi laiptų į Žvejų g. šoninė bor diūrinė akmeninė plokštė po šios žiemos poroje vietų įskilo, nes toje plokštėje buvo paliktos buvusių turėk lų skylės. Jose susirinkdavo vanduo, kuris paskui už šaldavo, o tie šilimo ir šalimo procesai, kaip žino me, suskaldo ir stipriausius akmenis. Šiuo atveju tikrai galima pareikšti priekaištų žmonėms, kurie tvarkė Biržos tiltą ir jo aplinką. Kaip ir kiekvieną pavasarį, pasidairius po mūsų uosta miestį šalia palyginti švaraus centro galima pamatyti la bai daug prišiukšlintų vietų, tikrų sąvartynų. Štai pagrindinės labai užterštos vietos mieste: Danės g. rytiniame gale, prie Senojo turgaus (tarp turgaus ir nau jojo viešbučio), šiukšlynas yra užkaboryje prie K.Do nelaičio aikštės, Klaipėdos universiteto Menų fakul teto aplinkoje. Bjaurus vaizdas „saloje“ prie Liepų g. viaduko, prie statomos sentikių bažnyčios Statybi ninkų pr., prie Nemuno g. tarp Dubysos ir Sulupės g., palei Šilutės prospektą, ypač zonoje nuo „Klai pėdos kranų“ iki Rimkų. Dar yra šiukšlynai palei ge ležinkelio atšaką nuo Kauno g. į gelžbetonio gamyk lą, buvusių kareivinių dykroje, buvusios „Trinyčių“ gamyklos zonoje, ypač palei Kooperacijos g., palei Statybininkų g. tęsinį į Lypkius ir dar daug kur ki tur mieste. Kas juos kada beišvalys?
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktADIENIS, gegužės 4, 2012
lietuva Bando antrą kartą
Premjerai susitiks Latvijoje
Siūlo nepolitikuoti
Seimo vicepirmininkas konser vatorius Česlovas Stankevičius įregistravo įstatymo projektą, kuris leistų nelietuviškas pa vardes asmens dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo raš menimis. Č.Stankevičius jau buvo siūlęs parlamentui leisti nelietuviškų pavardžių origina lią rašybą dokumentuose.
Tradicinis Baltijos, Šiaurės šalių ir Didžiosios Britanijos prem jerų susitikimas kitų metų pra džioje bus surengtas Latvijo je. Šiaurės ateities forumu va dinamame susitikime nuo per nai dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Suomijos, Šve dijos, Norvegijos, Islandijos ir Didžiosios Britanijos premjerai.
Lenkijos Seimo atstovas Andrzejus Halickis teigia, kad san tykiai su kaimyne Lietuva tu ri būti geri nepaisant to, kokia partija yra valdžioje. „Todėl, kad kartu gyvename Europoje, viename regione, turime ben drą istoriją, bendras šaknis, daug bendrų šeimų“, – argu mentus dėstė A.Halickis.
Dėl R.Pakso – nauji klausimai Įstatymas, per apkaltą iš prezidento pa reigų pašalintam Rolandui Paksui atve riantis kelią į Seimą, perduodamas Kons tituciniam Teismui (KT) svarstyti. Tai reiš kia, kad R.Pakso dalyvavimui rinkimuose greičiausiai vėl iškils grėsmė.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Abejoja konstitucingumu
Seimo socialdemokratas Vytenis Andriukaitis parengė kreipimą si į KT dėl neseniai parlamentarų priimtos ir Prez id entės Dal ios Grybauskaitės pas iraš ytos to kios Seimo rinkimų įstatymo pa taisos: „Seimo nariu negali bū ti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos ne praėjo ketveri metai“. Pagal šį įsigaliojusį įstatymą 2004-aisiais iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintas R.Paksas tu ri formalią galimybę vėl dalyvauti šių metų spalį vyksiančiuose nau jojo Seimo rinkimuose. V.Andriukaičio parengtame krei pimesi į KT abejojama, ar priimto sios Seimo rinkimų įstatymo pa taisos atitinka galiojančią šalies Konstituciją. Nes pagal 2004 m. priimtą KT išaiškinimą Konstitu cija draudžia asmeniui, iš pareigų pašalintam apkaltos proceso tvar ka, visą likusį gyvenimą siekti ren kamų pareigų, kurias pradedant ei ti reikia prisiekti. „Taigi, manome, kad Seimas priėmė akivaizdžiai Konstitucijai prieštaraujantį įsta tymą. Savo kreipimusi į KT norime patikrinti, ar tikrai esame teisūs“, – kalbėjo socialdemokratas. Jis pri imtąjį įstatymą pavadino „apgailė tinu konstitucinės ir teisinės siste mos griovimo pavyzdžiu“. Parašus rinko sunkiai
Kreipimąsi į KT iš viso pasirašė 32 Seimo nariai. V.Andriukaitis pri pažino, kad rinkti parašus sekėsi gana sunkiai – parlamentarai pa sirašinėjo nelabai noriai. Kodėl taip atsitiko, politikas nedrįso spėlioti. Tačiau vis dėlto pavyko surink ti pakankamai parašų, kad kreipi masis dėl Seimo rinkimų įstatymo pataisų keliautų į KT. Seimo pirmininkė Irena Degu tienė jau patvirtino parašų auten tiškumą. Todėl konstitucinė byla
Užsienio reikalų ministras Sei mo valdančiosios konservato rių frakcijos narys Audronius Ažubalis ketvirtadienį pareiškė, kad reikia panaikinti baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą.
šiomis dienomis bus perduota KT. Šis dar turės apsispręsti, ar prii ma kreipimąsi svarstyti. Jeigu pri ims, gali apsispręsti ir dėl bylos svarstymo be eilės, tai yra jau per artimiausius kelis mėnesius, atsi žvelgiant į tai, kad šis klausimas aktualus dėl artėjančių Seimo rin kimų, numatytų spalio 14 d. KT atstovai tikina, kad tik po to, kai kreipimasis bus gautas ir priim tas svarstyti Teisme, bus apsispręsta, ar byla statoma į bendrą neišnag rinėtų prašymų eilę, ar svarstoma nedelsiant, tai yra be eilės. Keisti Konstitucijos nepanoro
Prezidentė, pasirašydama Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kreipėsi į parlamentą ir ragino šį parengti bei priimti Konstitucijos pataisą, ku ri leistų per apkaltą iš pareigų pa šalintiems asmenims po kurio lai ko vėl kandidatuoti į Seimą. Taip valstybės vadovė iš dalies pripaži no, kad jos pasirašomas įstatymas iš esmės prieštarauja galiojančioms Konstitucijos nuostatoms.
Andrius Kubilius:
Tai konstitucinė problema. Nežinau, ar toks siūlymas, koks jis yra priimtas, atitinka Lie tuvos Konstitucijos raidę ir dvasią. Tačiau nemažai įtakingų politikų gana abejingai sutiko šį D.Gry bauskaitės pasiūlymą. Seimo Tei sės ir teisėtvarkos komiteto pir mininkas konservatorius Stasys Šedbaras skeptiškai įvertino gali mybę, kad parlamentarai pakeistų Konstitucijos nuostatas dėl as menų, pašalintų iš pareigų apkal tos proceso tvarka. „Mano many mu, keisti Konstitucijos nereikia, nes nėra ką keisti. Konstitucijoje to draudimo eiti tam tikras pareigas nėra, yra tik Konstitucijos interp retacijoje. O jeigu tai yra interpre tacijos reikalas, pati konstitucinė norma čia niekuo dėta“, – aiški no S.Šedbaras.
Už šmeižtą siūlo nesodinti
Grėsmė: R.Pakso planus vesti savo partiją į Seimo rinkimus gali sugriauti
naujas kreipimasis į KT.
Todėl Seimo Teisės ir teisėtvar kos komitetas neinicijuoja Konsti tucijos pataisos. Tai padaryti pasišovė tas pats V.Andriukaitis: „Dar derinu for muluotes, dar kalbuosi su kolego mis. Bet, manau, atsiras atitinka ma Konstitucijos pataisa.“ Kada tai įvyks, politikas neprog nozavo, tačiau skaičiavo, kad dar šios kadencijos Seimui gali būti su spėta pateikti tokią pataisą ir netgi galbūt vieną kartą balsuoti už ją. Premjeras taip pat abejoja
Kita vertus, V.Andriukaitis pri pažįsta, kad dabartiniame Seime gali pritrūkti politinės valios pasiūlytai Konstitucijos pataisai priimti. „Čia daug kas gali priklausyti nuo siūlomų nuostatų suderinimo, nuo to, pavyzdžiui, koks terminas bus pasiūlytas vadinamajam inkuba ciniam periodui, tai yra, kiek metų būtų neleidžiama per apkaltą pa šalintam asmeniui vėl siekti Sei mo nario mandato – ketverius,
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
aštuonerius ar dar daugiau“, – teigė jis. Premjeras Andrius Kubilius irgi išreiškė abejonių dėl priimtų Seimo rinkimų įstatymo pataisų konstitu cingumo. „Tai konstitucinė problema. Nežinau, ar toks siūlymas, koks yra priimtas, atitinka Lietuvos Konstitucijos raidę ir dvasią, taip pat ir KT išaiškinimus. Vyriausybė buvo pateikusi Seimui keletą pa siūlymų, kaip turėtume taisyti tą padėtį, ir visi siūlymai rėmėsi tuo, kad turi būti taisoma Konstitucija. Man kyla abejonių, ar nekeičiant Konstitucijos yra įmanoma proble mas išspręsti“, – sakė premjeras. Pats R.Paksas ir jo vadovauja mos Tvarkos ir teisingumo par tijos atstovai įsitikinę, kad reikia rinkėjams leisti apsispręsti, ku riuos politikus jie nori rinkti į Sei mą. „Todėl neturėtų būti daromos dirbtinės teisinės kliūtys tokiam rinkėjo pasirinkimui“, – pabrėžė Tvarkos ir teisingumo frakcijos se niūnas Valentinas Mazuronis.
„Valstybės taip pat turi im tis visų priemonių žurnalistų darbo sąlygoms pagerinti, už tikrinti kuo laisvesnę prieigą prie informacijos, konfidencia lių žiniasklaidos informacijos šaltinių apsaugą ir panaikin ti baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą“, – ketvirtadienį Pa saulinės spaudos laisvės die nos proga išplatintame prane šime sakė A.Ažubalis. Pasak ministro, skaitmeninė žiniasklaida atvėrė preceden to neturinčias galimybes žodžio laisvei ir prieiti prie informacijos, nors spaudos laisvę vis dar varžo smurto prieš žurnalistus grėsmė. Vien šiais metais pasaulyje buvo nužudyti 43 žurnalistai, dauge lis jų kenčia nuo išpuolių, kuriais siekiama apriboti galimybes teik ti informaciją, gyvybiškai svarbią demokratijai funkcionuoti. Dekriminalizuoti šmeižimą Lietuvą pernai rudenį paragino Europos saugumo ir bendradar biavimo organizacijos (ESBO) atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatović. Ji viešai išsakė susirūpinimą dėl kaltinimų šmeižtu Lietu vos žurnalistų sąjungos pirmi ninkui Dainiui Radzevičiui. Dėl tariamo šmeižto privataus kal tinimo tvarka į teismą kreipėsi dienraščio „Respublika“ leidė jas Vitas Tomkus. Kai kurie Lietuvos teisės eks pertai sako, kad konfliktai dėl įžeidimo ir šmeižimo turėtų bū ti sprendžiami civiline tvar ka, o papildomai inicijuoti baudžiamąjį procesą, įtraukti ir taip darbu apkrautas teisėsaugos ins titucijas, atsakovui taikyti papil domas griežtas baudžiamąsias sankcijas yra neracionalu. Be to, perspėjama, kad baudžiamojo proceso naudojimas gali virsti spaudimo, savotiško keršto oponentui priemone. Baudžiamasis kodeksas nu mato, kad tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neati tinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą as menį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba lais vės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų. BNS inf.
8
penktadienis, gegužės 4, 2012
aktualijos Žymės dviračius
Švęs šv. Florijono dieną
Iš buto – su buteliais
Palangoje gegužės 8 d. nuo 10 val. iki 11.30 val. Turgaus gatvė je, ties turgaviete, pareigūnai žy mės dviračius. Savininkai turės pateikti dviračių įsigijimo bei sa vo asmens dokumentus. Daik tas pažymimas slaptoje vietoje įrėžiant specialiu prietaisu, bus fiksuojami ir identifikuojantys numeriai.
Klaipėdoje ugniagesių profesinė diena bus minima gegužės 5-ąją 14 val. prie prekybos centro Tai kos pr. 61. Bus išrikiuoti gaisri nės automobiliai, ugniagesiai pa rodys, kaip karpomas ir gesina mas automobilis, gelbėjamas ja me užspaustas žmogus, gebėji mus demonstruos aukštalipiai ir ugniagesių sporto atstovai.
Klaipėdoje toliau netramdomi miesto gyventojų butus siaubia vagys. Trečiadienį vakare Kalnu pės g. 2 name gyvenantys žmo nės rado apvogtą butą. Nusikal tėliai sulaužė užraktą ir pavogė auksinius papuošalus, kompiu terį, vestuvinę suknelę ir penkis butelius alkoholinių gėrimų. Žala tikslinama.
Mėsininkams – vokeliai Šilutėje registruotos bendrovės direktorius įtariamas Švedijoje dirbusiems mėsos pjaustytojams mokėjęs neoficialius atlyginimus ir nesumokėjęs beveik milijono li tų mokesčių.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tar nybos Klaipėdos apygardos valdy ba ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra baigė ikiteisminį ty rimą, kuriame įtariamuoju įvar dijamas 47-erių bendrovės vado vas B.B. Atskleista, kad 2002–2005 me tais, nesudaręs rašytinių darbo su tarčių, bendrovėje įdarbino 14 ši lutiškių. Pastarieji keliose Švedijos įmonėse dirbo mėsos pjaustytojais. Per kelerius metus Švedijos įmonės į įtariamojo B.B. bendrovės sąskai tas, kaip darbo užmokestį mėsos pjaustytojams, pervedė daugiau nei 4 mln. litų. Išaiškinta, kad bendrovės vado vas gautų pajamų neįtraukė į bu halterinę apskaitą, o daugiau nei
2,8 mln. litų pervedė į savo asme ninę sąskaitą. Nustatyta, kad šiuos pinigus įtariamasis pervesdavo į Švedijoje dirbančių mėsos pjaustytojų ban ko sąskaitas arba darbo užmokestį sumokėdavo vokeliuose. Be to, FNTT Klaipėdos apygar dos valdybos tyrėjai atskleidė, kad įtariamasis ne tik apgaulingai tvar kė bendrovės buhalterinę apskai tą, bet ir siekdamas išvengti mo kesčių, į mokesčių administratoriui teikiamas deklaracijas įrašydavo neteisingus duomenis apie bend rovės pajamas ir turtą. Be to, B.B. Švedijoje dirbusių mė sos pjaustytojų vardu užpildė meti nes pajamų mokesčių deklaracijas, pats jų vardu jas pasirašė ir pateikė mokesčių administratoriui. Už apgaulingai tvarkytą apskaitą, dokumentų klastojimą ir neteisin gų duomenų pateikimą šilutiškiui gresia maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. „Klaipėdos“ inf.
Iššūkis: uostamiesčio grafitininkai varžėsi, kuris aukščiau užsikabaros ar grafitį užrašys labiau rizikuoda
mas būti sučiuptas.
Grafitininkas bus teisiamas Netrukus Klaipėdos miesto apylinkės teis mas teis miesto pastatų sienas užrašais „GIN OV“ marginusį jauną klaipėdietį. Jis kaltinamas vandališkais veiksmais de monstravęs nepagarbą aplinkai.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Grynieji: bendrovės vadovas darbuotojams neapskaitytus pinigus per
vesdavo į banko sąskaitas.
Mindaugo Ažušilio nuotr.
Vytauto Petriko nuotr.
Ikiteisminį tyrimą atlikę Klaipė dos 1-ojo policijos komisariato pa reigūnai nustatė, kad nuo 2011 m. balandžio iki 2012 m. sausio gra fičių piešėjas įvairių spalvų dažais minėtu užrašu aprašinėjo Tiltų, Herkaus Manto, J.Janonio, Dar žų, Danės, S.Daukanto, Vytauto, J.Zauerveino ir kitų gatvių pasta tus. Tokiais pat užrašais vaikinas išmargino vienos bendrovės au
tomobilį bei Biržos tiltą. Pareigū nai ištyrė 34 nusikalstamos veikos epizodus. Vandališkais grafitininko veiks mais padarytą žalą pastatų savi ninkai įvertino per 14 tūkst. litų. Kai kurie pastatų savininkai civi linio ieškinio atsisakė. Tai ne vienintelis klaipėdiečiui pareikštas kaltinimas dėl grafičių piešimo viešose vietose. Kovo 30 d. jis buvo nuteistas 7 mėnesių lais vės apribojimo bausme. Atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai dėl ki
tose uostamiesčio vietose jo apra šinėtų pastatų. Už viešosios tvarkos pažeidi mą įstatymas numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apriboji mą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Ėmęsi demaskuoti grafit ininkus pareigūnai susidūrė su sunkumais įrodant terlionių autorystę. Kitas dažnai besikartojantis ant statinių užrašas yra „MER“. Vieną žiemos naktį policinin kų buvo nutvertas tokį užrašą ant iškabos virš prekybos centro Vin gio gatvėje rašęs kitas jaunas klai pėdietis. Už šį veiksmą jis jau nubaustas 780 litų bauda. Baimindamiesi atsakomybės kai kurie grafitininkai ėmėsi valyti ter liones, tačiau daugelis jų kol kas rėžia akį. Nemažai pradėtų tyrimų tebe tęsiami, o kaltininkai – vis dar neišaiškinti.
Mirtys užminė mįslių Prieš Motinos dieną – staigmena Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Trečiadienį Klaipėdoje rasti du keistomis aplinkybėmis mirę žmo nės. Pareigūnai laukia žinių iš me dikų, kad galėtų apsispręsti, ar tik rai Danės upėje stovinčiame lai ve aptikti seniai mirusio vyro pa laikai.
Laivelis buvo prišvartuotas ties Artojo gatvės 6-uoju namu. Ge rokai apiręs kūnas rastas vandens pilnoje patalpoje. Jį į krantą iškė lė ugniagesiai gelbėtojai.
Velionis galėjo būti apie 50 me tų, buvo aukšto ūgio. Tikimasi velionio asmenybę nu statyti palyginus jo ir ieškomų as menų požymius. 2-ojo policijos komisariato pa reigūnai aiškinasi ir Naujakiemio gatvėje gyvenusios 54 metų mo ters mirties priežastį. Ji rasta mi rusi savo namuose. Ant velionės kūno pastebėta kraujosruvų. Abiem atvejais pradėti ikiteismi niai tyrimai, kurių tikslas – nusta tyti žmonių mirties priežastį. At sakant į šį klausimą, lemiamą žodį tars teismo medicinos ekspertai.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Prieš Motinos dieną kapinėse be silankantys klaipėdiečiai gali būti nemaloniai nustebinti, nes šaltuo ju metų laiku retai lankomose ka pinėse siautėjo metalo vagys.
Uostamiesčio policijos pareigūnai sulaukė pirmojo pranešimo apie vagių suniokotą antkapį Joniškės kapinėse. 70-metis klaipėdietis Vitalijus S. rado nuo mamos antkapinio pa minklo pavogtą bronzinę lentelę su
užrašu. Vyras apskaičiavo, kad jam šis praradimas kainavo du tūkstan čius litų. Gali būti, kad šiomis dienomis panašių pranešimų bus daugiau, mat po žiemos pirmą kartą lan kydami kapus prieš Motinos dieną miestiečiai aptinka, jog nusikaltė liai jiems padarė žalos. Pernai tokių nusikaltimų įvyk dyta ypač daug. Iš kapinių dingo ne tik nedidelės metalinės antka pių detalės, bet ir didžiulės konst rukcijos, kurių be automobilio iš gabenti neįmanoma. Įtarimų būta, tačiau pagauti vagių nepavyko.
Nemažai metalinių paminklų de talių buvo pavogta ir Lėbartų ka pinėse. Pernai čia buvo pavogtas ne vie nas menininkų sukurtas darbas, vaizduojantis mirusiojo portretą. Būta įtarimų, kad antkapių de talės nukeliauja į metalo laužo su pirktuves. Pareigūnams sugriežti nus supirktuvių kontrolę, panašių nusikaltimų sumažėjo. Tirti vagystes iš kapinių nėra la bai paprasta. Pareigūnai guodžiasi, kad didžiuliai kapinių plotai nėra stebimi vaizdo kamerų. Čia daž nai važiuojama ir automobiliais.
9
penktADIENIS, gegužės 4, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,14 %
9
–0,44 %
+0,30 %
Maža darbo valandos kaina
€
lengvatiniu PVM tari fu siūloma apmokestinti produktus be genetiškai modifikuotų organizmų.
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien
Vidutinis valandos darbo užmokes tis verslo sektoriuje 2011 m. Lietu voje buvo vienas žemiausių ES – 19 litų, kaip skelbia „Eurostat“. Už valandą darbo darbuotojai 2011 m. mažiau nei Lietuvoje gavo tik Bul garijoje – 12 litų, bei Rumunijoje – 14,49 lito. Latvijoje valandinis dar bo užmokestis pernai siekė 20,36 lito, o Estijoje – 27,95 lito.
proc.
kl.lt/naujienos/ekonomika
Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2802 DB svaras sterlingų 1 4,2497 JAV doleris 1 2,6274 Kanados doleris 1 2,6647 Latvijos latas 1 4,9392 Lenkijos zlotas 10 8,2898 Norvegijos krona 10 4,5704 Rusijos rublis 100 8,9080 Šveicarijos frankas 1 2,8735
pokytis
+1,1159 % +0,2974 % +0,6127 % +0,6269 % +0,1115 % –0,2779 % +0,2545 % +0,2205 % +0,0139 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,04
4,70
2,46
„Apoil“
5,01
4,66
2,43
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
104,16 dol. už 1 brl. 117,56 dol. už 1 brl.
Bankai atideda pelną Šiemet Lietuvoje veikiantys ko merciniai bankai skaičiuoja ma žesnį pelną, nes nesitiki uždirbti iš blogųjų paskolų, kurias šiemet esą ėmė nurašyti.
Nepelninga: prastus draudikų rezultatus pernai labiausiai nulėmė atkakli konkurencinė kova transporto
draudimo srityje.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Nuostoliai – priežastis branginti paslaugas Praėjusiais metais nuostolingai dirbusios draudimo bendro vės šiemet nuostolius veikiausiai dengs keldamos paslaugų kainas. Lietuvoje registruotos draudimo bendrovės pernai kartu patyrė 11,456 mln. litų grynųjų nuosto lių, o 2010 m. jos buvo uždirbusios 14,716 mln. litų grynojo pelno. Liet uvos banko duom en i mis, nuostolingą šalies draudi mo įmonių veiklą lėmė ne gyvy bės draudimo bendrovės, kurios pernai kartu patyrė 47,894 mln. litų grynųjų nuostolių – 2,6 kar to daugiau nei 2010 m. Gyvybės draudimo bendrovių uždirbtas grynasis pelnas pernai, palygin ti su 2010-aisiais, padidėjo 11,1
Andrius Romanovskis:
Šiemet stabilizuosis draudimo kainos ir aprims draudikų ka rai dėl rinkos dalių. proc., iki 36,441 mln. litų. Lietu vos draudikų asociacijos direk toriaus Andriaus Romanovskio teigimu, pernai ne gyvybės drau
Ne gyvybės draudimo rinkos nuosmukis Ne gyvybės draudimo sektoriuje net 53,768 mln. litų grynųjų nuostolių, ar ba 20,9 proc. daugiau nei 2010 m., pa tyrė valstybės valdomas „Būsto pa skolų draudimas“. 6,854 mln. litų gry nųjų nuostolių patyrė „PZU Lietuva“, 1,699 mln. litų – „Industrijos garantas“, o 2010 m. šios įmonės buvo uždirbu sios atitinkamai 581,5 tūkst. ir 203,1 tūkst. litų grynojo pelno.
„Liet uvos draud imo“ grynasis pel nas pernai sumažėjo 2,1 karto, iki 10,002 mln. litų, „Ergo Lietuvos“ – 2,7 karto, iki 895,5 tūkst. litų. Veiklos re zultatus pernai pagerino tik atsako mybės (laidav imo), atl iekant muit i nės procedūras, draud imo paslau gas teik iant is „Lamant inas“ – jo gry nasis pelnas išaugo 39,8 proc., iki 3,53 mln. litų.
dimo rinką pasiekė krizinio laiko tarpio atgarsiai, o nuostolių pa tirta tiek iš draudžiamosios, tiek iš investicinės veiklos. Asociaci jos pranešime spaudai A.Roma novskis tvirtino, kad ne gyvybės draudimo įmonių veiklos rezulta tams įtakos turėjo ir atkakli kon kurencinė kova transporto drau dimo srityje, draudikų nuostoliai dėl „Snoro“ banko bankroto, taip pat ypač nuostolingi metai būsto paskolų ir pasėlių draudimo sri tyje. A.Romanovskis prognozavo, kad šiemet stabilizuosis draudi mo kainos ir aprims draudikų ka rai dėl rinkos dalių. Anot jo, tokiu periodu dažniausiai orientuoja masi į naujų klientų pritraukimą, taip didinant pajamas ir mažinant nuostolingumą. Lietuvos banko duomenimis, pernai pelningai dirbo keturios iš penkių šalyje registruotų gyvy bės draudimo įmonių ir trys iš še šių registruotų ne gyvybės drau dimo bendrovių. BNS inf.
Bankų pelnas šių metų pirmą ketvir tį, palyginti su 2011 m. sausio–kovo mėnesiais, sumažėjo 43,2 proc., iki 144,6 mln. litų. Pelno pokyčiui di džiausią įtaką darė atidėjiniai blo gosioms paskoloms, kaip teigiama Lietuvos banko pranešime. „Pernykštį bankų pelno šuolį lėmė dėl geresnės, nei manyta, skolinin kų būklės sumažinti atidėjiniai blo gosioms paskoloms. Šiemet pirmą ketvirtį fiksuota priešinga tendenci ja – nauji atidėjiniai viršijo anksčiau suformuotą mažėjimą ir tai mažino bankų sistemos pelną“, – praneši me sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Bankų turtas per pirmus tris šių metų mėnesius sumažėjo 2,3 proc. ir kovo pabaigoje buvo 77,1 mlrd. litų. Paskolų portfelis pirmą šių me tų ketvirtį smuktelėjo 0,6 proc., iki 53,6 mlrd. litų. Paskolas grąžino tiek privačios įmonės, tiek fiziniai
asmenys, jiems suteiktų pasko lų suma per tris šių metų mėne sius sumažėjo atitinkamai 0,7 ir 0,8 proc. „Pirmo ketvirčio duomenys pa tvirtina prognozę, kad ryškaus pa skolų apimties augimo šiemet ti kėtis neverta, tačiau laidoti viltis, jog šiuos metus baigsime turėdami paskolų portfelio prieaugį, taip pat ankstoka“, – teigė V.Vasiliauskas. Praėjusią savaitę Lietuvos ban kų asociacijos prezidentas Stasys Kropas prognozavo, kad pasko lų portfelio augimo prielaidos yra santūrios. „Ekonomika atsigauna gana lėtai, verslas kur kas atsargiau prisiima naujus įsipareigojimus, o bankų reguliavimo veržimas ir įsta tyminė aplinka bankams optimiz mo neįkvepia“, – sakė S.Kropas. Optimistiškesnė indėlių statis tika. Pirmą ketvirtį stebėtas 0,2 proc. augimas. S.Kropo teigimu, nors žlugus „Snorui“ gyvento jų pasitikėjimas bankais smuko, jų pasitikėjimas bankų priežiūros ir indėlių draudimo sistema išlie ka pakankamas, kad žmonės tau pytų bankuose. BNS, „Klaipėdos“ inf.
Nurašo blogąsias paskolas
144,6 mln. litų per tris šių metų mėnesius pelno uždirbo bankai.
Bankų specialieji atidėjiniai per ket virtį sumažėjo 1,5 proc. ir kovo pa baigoje buvo 3,923 mlrd. litų. Anot Lietuvos banko, atidėjinių mažėji mo tendencija pasireiškė ir 2011 m., tačiau tada jie mažėjo dėl pagerė jusios skolininkų būklės bankams mažinant anksčiau sudarytus ati dėjinius, o šiemet atidėjinių mažėji mą lėmė bankų sprendimai nurašy ti blogąsias paskolas.
Situacija: šiemet bankų pelnas ir turtas mažėjo, indėliai augo.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
10
penktADIENIS, gegužės 4, 2012
pasaulis
45
mln. eurų išpirkos „Al Qaeda“ pareikalavo už devynis įkaitus, pagrobtus Alžyre ir Malyje.
Rusija žada prevencinį smūgį
Rinkėjai baus valdančiuosius
Rusijos kariuomenės vadas Nikolajus Ma karovas (nuotr.) vakar pagrasino prevenci niais smūgiais JAV vadovaujamos NATO priešraketinės gynybos sistemos objek tams Rytų Europoje, jeigu Vašingtonas neatsisakys šių prieštaringai vertinamų planų. Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas taip pat perspėjo, kad Mask vos ir Vašingtono derybos dėl priešrake tinės gynybos priartėjo prie aklavietės.
Didžiosios Britanijos rinkėjai vakar pra dėjo balsuoti vietos valdžios rinkimuose, per kuriuos valdančiajai koalicijai progno zuojamos nesėkmės, nors Londono, ku riame šiemet vyks olimpiada, meras Bori sas Johnsonas veikiausiai liks savo poste. Jau dvejus metus gyvuojančios koalicijos populiarumas sparčiai blėsta dėl antros recesijos bangos, viešųjų išlaidų taupymo priemonių ir virtinės skandalų.
Pirmuosiuose tiesioginiuose televizijos de batuose ietis surėmę kandi datai į Prancūzi jos prezidentus Nicolas Sarkozy ir François Hol lande’as negailė jo vienas kitam kandžių ir agre syvių replikų. Įtampa: F.Hollande’as (kairėje) ir N.Sarkozy (dešinėje) tris valandas karštai diskutavo apie ekonominę padėtį šalyje, krizę euro zonoje, migraci
jos problemas, požiūrį į islamą, galimybę svetimšaliams dalyvauti komunų rinkimuose.
„Reuters“ nuotr.
Apsisvaidymas žaibais baigėsi lygiosiomis Išvadino melagiu
„Melas! Šmeižtas! Menkas šmei žikas“, – pirmą kadenciją baigian tis prezidentas N.Sarkozy atkirto į oponento kaltinimus, kad jis į aukš tus postus vyriausybėje, žiniask laidoje ir pramonėje prikišo poli tinių bičiulių. „Atėjau čia ne tam, kad būčiau vadinamas melagiu... Jūsų paklausius, susidaro įspūdis, kad nesate dėl nieko kaltas... Čia ne jūs užduodate klausimus ir tei kiate vertinimus“, – replikavo so cialistų lyderis F.Hollande’as. Oponentai kėlė balsą vienas ant kito, o po vieno F.Hollande’o pa reiškimo N.Sarkozy atkirto: „Čia jums ne pokštų konkursėlis.“ Bandymai kompromituoti
Kandidatai bandė įgelti vienas ki tam į jautrią vietą. Socialistų ly
deris kadenciją baigiančiam pre zidentui priminė jo draugystę su buvusiu Italijos premjeru Silvio Berlusconi, kuris neišbrenda iš skandalų ir teismų. N.Sarkozy atsakė, kad nesi ruošia klausytis moralų iš parti jos, kurios lyderis Dominique’as Straussas-Kahnas dėl seksualinių skandalų negalėjo dalyvauti šiuo se parlamento rinkimuose ir buvo priverstas palikti Tarptautinio va liutos fondo vadovo pareigas. Prezidentas teigė, kad jo opo nentas nusiplovė rankas tarsi Pon tijus Pilotas, pasklidus gandams apie kolegos partijoje seksualinius ekscesus. F.Hollande’as šiuos kal tinimus įnirtingai neigė tvirtinda mas, kad nieko nežinojo apie savo buvusio sąjungininko privatų gy venimą.
Nesėkmė: nuo varžovo atsiliekančiam N.Sarkozy gyvybiškai reikėjo
surinkti keletą lemiamų taškų, bet, anot apžvalgininkų, to padaryti jam nepavyko.
Turtingi ir vargšai
Socialistas taip pat ryžtingai atsi lygindavo N.Sarkozy ir kaltino pre zidentą turtuolius pavertus dar di desniais turčiais, o neturinčius pinigų – dar didesniais skurdžiais. „Nesugebate išvystyti nė vienos pagrįstos minties, nekalbėdamas šiurkščiai, – pareiškė F.Hollan de’as ir vėliau pridūrė: – Saugosiu respublikos vaikus. Jūs saugosite labiausiai privilegijuotus.“ Kai N.Sarkozy apkaltino F.Hol lande’ą „bailumu“, nes socialis tas esą leido savo sąjungininkams svaidyti nesąžiningas ir įžeidžian čias pastabas apie dabartinio šalies vadovo būdą, jo oponentas replika vo: „Jums būtų sunku pateikti save kaip auką arba ėriuką.“
– F.Hollande’as nesubliūško, kaip tikėjosi N.Sarkozy.“ „Tokios kokybės debatų nematė me nuo 1988 m.“, – sakė viešosios nuomonės tyrimų instituto BVA ekspertas Gaelis Slimanas naujienų agentūrai AFP, turėdamas omenyje itin audringą tuomečių kandidatų François Mitterrand’o ir Jacques’o Chiraco žodžių dvikovą.
François Hollande’as:
Mūsų nedarbas pa didėjo, mūsų konku rencingumas pablogė jo, o Vokietijai sekasi labiau negu mums.
Nugalėtojo nėra
Per debatus varžovai svaidėsi įžei dimais ir nė vienam jų nepavy ko dominuoti, bet F.Hollande’as į šiuos televizijos debatus atėjo kaip populiaresnis kandidatas ir, atro do, išėjo nenukentėjęs. Politikos apžvalgininkai sako, kad juos nustebino šių debatų nuožmumas, bet abejoja, ar jie smarkiai pakreips rinkimų kovos eigą. Viešosios nuomonės tyrimo agentūros „TNS-Sofres“ politolo gas Emmanuelis Riviere’as teigė, kad šie debatai daugiau ar mažiau baigėsi lygiosiomis, tačiau pri dūrė, kad faktiškai tai reiškia per galę F.Hollande’ui, kuriam būnant favoritu pakako tiesiog nepadary ti klaidų. „Socialistų kandidatas po ku rio laiko tai suprato ir atsipalaida vo žinodamas, kad keli jo smūgiai buvo taiklūs, – aiškino analitikas.
Neapsisprendę rinkėjai
Dienraščio „Le Parisien“ tinklala pyje atliekama greitoji nemokslinė apklausa parodė, kad šių debatų nugalėtojas yra F.Hollande’as, bet dauguma ekspertų pabrėžia, jog dar per anksti spręsti, kokią iš vadą neapsisprendę rinkėjai pada rys apie abiejų kandidatų agresiją. Prieš šiuos debatus apklausų re zultatai rodė, kad F.Hollande’as turi daugiau galimybių laimėti ateinantį sekmadienį vyksiantį antrąjį rin kimų turą po to, kai jis nesmarkiai aplenkė N.Sarkozy per balandžio 22 d. vykusį pirmąjį balsavimą, po kurio atkrito aštuoni kiti kandidatai. Naujaus ios apk lausos rod o, kad F.Hollande’as surinks apie 54 proc., o N.Sarkozy – apie 46 proc. balsų, o šis santykis menkai svyra vo per šešis mėnesius trukusią rin
kimų kampaniją, kuri kartais tap davo labai įtempta. Pavyzdys – Vokietija
Praėjus dešimčiai dienų nuo pir mojo rinkimų turo, N.Sarkozy sie kė persivilioti beveik 18 proc. rin kėjų, balsavusių už Marine Le Pen – prieš imigrantus nusistačiu sio Nacionalinio fronto kandidatę. Prancūzijos ultradešiniesiems jos pasiektas rezultatas buvo rekor diškai geras. Prezidentas šiek tiek pagerino savo pozicijas, diskutuodamas su F.Hollande’u dėl imigracijos, nes N.Sarkozy oponentas gana neaiš kiai kalbėjo apie kai kuriuos savo planų aspektus. Tačiau socialistų kandidatas tvirtai pasirodė kalbė damas apie ekonomiką, atakuo damas savo priešininką dėl dide lio nedarbo. „Mūsų nedarbas padidėjo, mū sų konkurencingumas pablogė jo, o Vokietijai sekasi labiau negu mums“, – pabrėžė F.Hollande’as, kritikuodamas N.Sarkozy pasieki mus ekonomikoje. „Kodėl Vokietijai sekasi geriau negu mums? Nes Vokietija vyk dė priešingą politiką negu ta, ku rią siūlote Prancūzijos žmonėms“, – replikavo N.Sarkozy. „Jums viskas labai paprasta. Nie kas niekada nebūna jūsų kaltė“, – įgėlė F.Hollande’as. Politikos veteranai, kuriems abiem po 57 metus, surengs dar po vieną didelį rinkimų kampanijos renginį prieš oficialią jos pabaigą šiandien vidurnaktį, o sekmadienį 44 mln. Prancūzijos rinkėjų bus pakviesti atvykti į balsavimo apylinkes. BNS inf.
11
penktadienis, gegužės 4, 2012
pramogų
gidas
Redaktorė Rita Bočiulytė
Vokiečių kultūros šventė kelia bures Šiandien uostamiestyje atidaromos Vo kiečių kultūros dienos, skirtos Klaipėdos 760 metų jubiliejui. Todėl šiemet vokiš kos kultūros šventė pajūryje suburs kaip niekada daug dalyvių, o publiką visą mė nesį kvies į nemokamus renginius. Šio projekto vadovei ir koordinatorei Rasai Miuller šiemetis renginys – ketvirtas, o Klaipėdos vokiečių bendrijai – jau 14-tas.
Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt
Bus ypač daug muzikos
– Kuo jis jums patiems ypa tingas? – Šiemet Vokiečių kultūros dienos bendrijai nepaprastos, mat mies tas švęs solidų jubiliejinį gimta dienį. Kadangi bendrijos branduo lys – senieji šio krašto gyventojai memelenderiai-vokiečiai, jiems to ji data yra ypač svarbi. – Ar metams bėgant festivalis keičiasi? – Galvodami apie renginius, liko me prie to paties šventės formato – per mėnesį stengsimės parodyti kuo
500 – maždaug tiek dalyvių sukvies Vokiečių kultū ros dienos Klaipėdoje.
įvairesnę vokiečių kultūros paletę. Sumanėme 15 renginių, kad kiekvie na amžiaus ar interesų grupė ras tų sau kažką įdomaus, informaty vaus ar tiesiog malonaus. Turėsime svečių iš Vokietijos, taip pat nemažą būrį ir savų, vietinių atlikėjų. Kasmet Vokiečių kultūros die nos vis kitokios. Kiekvieną kartą tenka pasukti galvą, kokius meni ninkus dar galima pasikviesti, ko kie renginiai būtų įdomūs klaipė diečiams, kokie reikalingi, kad apie mūsų bendriją sužinotų kuo dau giau žmonių. – Kokie šiemečio renginio pa grindiniai akcentai? – Šiemet skambės ypač daug muzi kos – numatyti net penki koncertai
ir du festivaliai. Ryškus muzikinis akcentas – grupės iš Berlyno „Ber ge“ koncertas, vyksiantis „Švytu rio menų doke“ gegužės 18-ąją. Tai Vilniaus Goethe’s instituto dovana klaipėdiečiams. Ši jauna savo dai nomis svajoti klausytojus skati nanti ir save moderniais didmiesčio hipiais vadinanti grupė, susibūru si 2007-aisiais, koncertuos tik vie ną kartą ir būtent pas mus, Klaipė doje. Tai tikrai išskirtinė galimybė susipažinti su jaunos, perspekty vios ir Vokietijoje jau populiarios grupės muzika. Kiti Vokiečių kultūros dienų sve čiai – jau žinomi profesionalūs muzikantai, kurių vardai pažįsta mi Klaipėdos publikai. Gegužės 25 ir 26 dienomis Simono Dacho na muose Klaipėdoje ir Thomo Manno memorialiniame muziejuje Nido je koncertuos Alexanderis Blume’s su sūnumi Maximilianu. A.Blume’s laikomas vienu geriausių Rytų Vo kietijoje tradicinio JAV džiazo pia nistų, o jo sūnus – vienu perspekty viausių Tiuringijos jaunųjų džiazo muzikos talentų. Išgirsime bliuzo, bugivugio ir fanko stilių muziką, kuri, esu įsitikinusi, nepalinks nė vieno abejingo. Įsilies du festivaliai
– Klaipėdiečiai irgi prisijungs prie Vokiečių kultūros dienų programos? – Pakvietėme būsimuosius profe sionalus, kuriuos drąsiai galiu va dinti mūsų partneriais. Tai Stasio Šimkaus konservatorijos džiazo ir populiariosios muzikos mokslei viai, vadovaujami visiems klai pėdiečiams gerai žinomos grupės „Capella A“ narės Aušros Smičiū tės, bei jau per kultūros dienų ati darymą klasikinės vokiečių mu zikos koncertą susirinkusiesiems padovanosiantys Klaipėdos univer siteto Menų fakulteto studentai. Už tai esame dėkingi gerbiamai docen tei Jūratei Karosaitei.
Koordinatorė: R.Miuller kasmet suka galvą, kad Vokiečių kultūros dienose kiekviena amžiaus ar interesų
grupė rastų sau kažką įdomaus, informatyvaus ar tiesiog malonaus.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
čių 14 vokiečių tautinių bendri jų iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Tai puiki proga susipažinti su vo kiečių bendrijomis, paklausyti jų atliekamų dainų, pabendrauti su dalyviais. Šį festivalį, kurio biu džetas išties nemažas, visiškai fi nansuoja Vokietijos Federacinės Respublikos Vidaus reikalų minis terija, kurios atstovai yra pažadė ję atvykti į Klaipėdą ir pasveikinti
festivalio dalyvius. Kitas festiva lis sukvies vokiškai dainuojan čius moksleivius iš visos Lietuvos. Tradiciškai į tokius festivalius susirenka iki 150 dalyvių. Klai pėdiečiams atstovaus Klaipėdos ture nugalėję Hermano Zuderma no ir Vytauto Didžiojo gimnazijų moksleiviai. Šio festivalio rėmėjas vėlgi Vilniaus Goethe’s institutas.
– Minėjote, ar ne du festivaliai įsilies į šventę? – Abu juos vienija tai, kad abie juose bus atliekamos vokiškos dainos, abiejuose dalyvaus ne profesionalai ir abu vyks Klaipė dos Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Gegužės 5-ąją kviečiu visus į Bal tijos šalių vokiečių bendrijų dai nų festivalį. Laukiame daugiau nei 200 dainininkų, atstovausian
12
12
penktadienis, gegužės 4, 2012
pramogų gidas A.Lekavičiaus „Nulaužtas kodas“
Motinos dienai – C.Dion dainos
Klaipėdoje vyks dailininko Alfonso Lekavičiaus grafikos paro dos „Nulaužtas kodas“ pristatymas. Darbuose deklaruojami vaizdiniai pranešimai, niveliuojant kontrastus ir linijas, pertei kia dualistinį žmogaus (vyro) santykį su aplinka. Šiame san tykyje asmeninė būtis nuolat susiduria su minčių, troškimų (geismo), įvykių, sarkazmo ir įtampos srautais. Šios analo giškos pajautos kuria atvirus kodus. Parodos atidaryme daly vaus autorius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 1 d. Kur? I.Simonaitytės bibliotekos galerijoje „13L“ (Herkaus Manto g. 25). Kada? Gegužės 4 d. 17 val. Kaina? Nemokamai.
Paskutinis akordas Loreta Narvilaitė Baigiamasis „Klaipėdos muzikos pavasario“ festivalio koncertas „Aukštybių labirintuos“ suteiks iš skirtinio malonumo muzikos gur manams.
Jame pasirodys Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras. Kartu su dirigentu Kaspa ru Zehnderiu (Šveicarija) klaipėdie čiai atliks baroko, klasikinės ir XX a. muzikos kūrinius. Tarp jų bus ir švei caro Armino Schiblerio opusas, kurio solo partijas gros K.Zehnderis (fleita) ir M.Bačkus (violončelė). K.Zehnderis šiuo metu užima kelias svarbias pozicijas Šveicari jos muzikiniame gyvenime: jis yra Murteno klasikos vasaros festiva lio meno vadovas, Paul Klee cent ro Berne muzikos vadovas ir Paul Klee ansamblio vadovas. Nuo kito sezono jis vadovaus ir Bielo simfo niniam orkestrui. K.Zehnderis nuolat pasirodo svarbiose Europos koncertų salė se ir festivaliuose. 2005–2008 m. jis ėjo Prahos filharmonijos orkest ro vyriausiojo dirigento pareigas ir dabar dažnai bendradarbiauja su šiuo kolektyvu kaip kviestinis diri gentas. Po sėkmingo debiuto Milano teatro „La Scala“ scenoje 2007 m. K. Zehnderis buvo pakviestas diriguo ti Montpellier, Lillio ir Prancūzijos nacionaliniams, Lucernos ir Prahos simfoniniams, Anglijos ir Stuttgar to kameriniams, Slovakijos ir Brno filharmonijų ir kitiems orkestrams.
Klaipėdiečiai turi puikią progą išvys ti režisieriaus Dai niaus Kazlausko premjerinį spek taklį „Laisvi druge liai“, kuriame kaip scenos aktorius de biutavo žinomas at likėjas Mantas Jankavičius.
Svečias: K. Zehnderis diriguos
Profesionalas: M.Jankavičius spektaklyje derins aktoriaus ir daininin
Klaipėdos kameriniam orkestrui.
Jis dirigavo ir kelių sceninių kūrinių pastatymams, tarp jų – Wolfgango Amadeuso Mozarto operai „Figaro vedybos“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Jis taip pat dirigavo Antono Dvořáko „Stabat Mater“ Pažaislio festivalyje Kaune. K.Zehnderis pasirodymui su Klaipėdos kameriniu orkestru pa siūlė Carlo Philippo Emanuelio Ba cho Koncertą d-moll fleitai ir stygi niams, Armino Schiblerio „Elegiją“ fleitai, violončelei ir styginiams, Arthuro Honeggerio II simfoniją styginiams ir trimitui (ad libitum) bei W.A.Mozarto „Serenata not turna“ styginiams ir timpanams. Kur? Klaipėdos koncertų salėje
(Šaulių g. 36).
Kada? Gegužės 10 d. 18 val. Kaina? 20, 30 Lt.
Motinos dienos išvakarėse – jausmingas, kupinas šilčiau sių jausmų muzikinis projektas „Tribute to Celine Dion“. Pro fesionali vokalistė Indrė Anankaitė privers ne kartą suabe joti, ar scenoje tikrai stovi ne pati garsioji kanadietė. Progra moje – geriausi Celine Dion hitai. Nuostabaus balso savinin kė I.Anankaitė, muzikiniame pasaulyje aktyviai dalyvaujan ti nuo 2002 m., jau yra pelniusi ne vieną apdovanojimą tarp tautiniuose dainininkų konkursuose Suomijoje, Italijoje, Lat vijoje, Lenkijoje. Kur? „Ramybės“ kultūros centre Palangoje (Vytauto g. 35). Kada? Gegužės 5 d. 20 val. Kaina? 30 Lt.
ko gebėjimus.
Mantas – naujame amplua Pirmą kartą į gastroles keliaujantis Juozo Miltinio dramos teatro spek taklis – puiki galimybė įvertinti ne tik M.Jankavičiaus aktorinius su gebėjimus, bet ir paklausyti gyvai atliekamų jo dainų. „Žinomo amerikiečių scenaristo ir dramaturgo L.Geršo pjesė „Laisvi drugeliai“ – tikras atradimas ir dova na aktoriams. Ji tarsi specialiai para šyta pagrindinio vaidmens atlikėjui – muzikantui ir dainininkui Mantui“, – sakė režisierius D.Kazlauskas. Tai jaudinantis pasakojimas apie nelengvą jaunų žmonių meilės ke lią. M.Jankavičiui teko sunki už duotis spektaklyje įkūnyti neregin tį, bet talentingą kūrėją, siekiantį
Puiki galimy bė įvertinti ne tik M.Jankavičiaus aktorinius suge bėjimus, bet ir pa klausyti gyvai atlie kamų jo dainų.
gerokai daugiau, negu pamėtėja likimas. Pirmąsyk Amerikos žiū rovams 1969 m. pristatyta pjesė „Laisvi drugeliai“ tapo vienu sėk mingiausių pastatymų Brodvėjuje.
Jaudinantį muzikinį spektaklį, su vaidintą daugiau nei tūkstantį kar tų, tris sezonus iš eilės lydėjo neį tikėtina sėkmė. Tuoj po premjeros Panevėžyje kritikai ir žiūrovai vienu balsu ėmė tvirtinti, jog tai „spektaklis, pa smerktas sėkmei“. Be M.Jankavičiaus, spektaklyje vaidina Deividas Rajunčius, Inga Jarkova, Eglė Špokaitė, Asta Prei dytė, Laimutis Sėdžius, Vidman tas Fijalkauskas. Kur? Klaipėdos Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70) Kada? Gegužės 10 d. 19 val. Kaina? 43–48 Lt.
Vokiečių kultūros šventė kelia bures 11
Šio instituto dėka ge gužės 16-ąją galėsime pakviesti ir į dar vieną labai įdomų renginį – moksleivių fotonuotrau kų parodos pristatymą. Ši paroda – pereitų kultūros dienų atgarsis. 16 moksleivių iš įvairių Lietuvos vie tovių buvo susirinkę Klaipėdoje ir, vadovaujami fotografės iš Vokieti jos Jacqueline’os Esen, fiksavo Klai pėdos vaizdus, fotografavo žmones, jūrą. Moksleivių atrinktų nuotrau kų parodą ir pristatysime, o po to bus pristatytas Vokietijos alum nų portalas. Tai turėtų būti ypač įdomu tiems, kurie mokosi ar mo ko vokiečių kalbos, domisi Vokieti jos ekonominio, politinio, kultūri nio gyvenimo įvykiais. Svečiuosis fotografė ir aktorė
– Ką išgirsime dar negirdėto, pamatysime – nematyto? – Noriu pristatyti dar vieną ren ginį, vyksiantį Simono Dacho na muose gegužės 11-ąją. Pati asme
niškai jo labai laukiu, mat pas mus svečiuosis dvi labai skirtingos me nininkės, savo kūriniais pasako jančios apie skirtingus dalykus, ta čiau ta pačia tema – pasikeitimai po 1990-ųjų. Fotografė Anita Back neseniai daugiau nei savaitę praleido le gendomis apipintoje Rusijos vai kų poilsio stovykloje „Orlionok“, kur stebėjo ir fotografavo stovyk lautojų – būsimojo Rusijos moks lo, meno, politikos elito – kasdieny bę, bendravo su jais. Renginio metu galėsime pamatyti nuotraukas, iš girsti fotografės nuomonę, susipa žinti su neseniai pasirodžiusia kny ga, kuri buvo pristatyta ir Leipcigo knygų mugėje. Antroji menininkė – aktorė, radi jo pjesių autorė, docentė Dunja Ar naszus pristatys savo radijo pjesę „Cepelinai“, kurioje vaizduojama moteris tarsi atspindi visos Lietu vos istoriją. Menininkes kalbins In ga Nostytė, dabar besidarbuojanti Vilniaus Goethe’s instituto Kul
tūros skyriuje. Šį, tikiuosi, be ga lo įdomų renginį, galime pasiūlyti fotografijos bei literatūros gerbė jams, mat mums talkininkauja Ro berto Bošo fondas ir Berlyno litera tūros kolokviumas. Be abejo, bus ir vokiško kino. Simo no Dacho namuose pirmąją birželio savaitę sinefilams parodysime ketu ris filmus, daug dėmesio sulaukusius ir daug žiūrovų jau sutraukusius. – Kas tie geradariai, kurie fi nansuoja jūsų projektą, pavers dami dovana publikai? – Džiaugiuosi, kad mumis pasitiki, kad šį mūsų projektą tradiciškai re mia Vokietijos Federacinės Respub likos ambasada Vilniuje, Vilniaus Goethe’s institutas, Vokietijos Vi daus reikalų ministerija, Klaipė dos krašto darbo grupė Vokietijoje, Rytprūsių sąjunga. Tarp rėmėjų po kelerių metų pertraukos vėl turime Roberto Bošo fondą. Mūsų projek tas patiko Vokietijos Alumnų portalui. Jau keletą metų mus remia ir
Sambūris: į Vokiečių kultūros dienų festivalius suvažiuos dainorėliai iš
Ventspilio, Kauno, jame dalyvaus ir Klaipėdos vokiečių bendrijos choras.
vietiniai verslininkai – bendrovės „Memlehaus“ ir „BaltTours“. Mū sų parttneriai – Ievos Simonaitytės biblioteka ar Thomo Manno memo rialinis muziejus. Visi kuo gali pa deda. Todėl ir turime nemokamą renginių programą.
Kas? Vokiečių kultūros dienų ati dar ymas. Kur? Simono Dacho namuose (Jūros g. 7). Kada? Gegužės 4 d. 17.30 val. Kaina? Nemokamai.
13
penktadienis, gegužės 4, 2012
pramogų gidas Dovana – kūrybiškas sekmadienis
miuziklas „Aida“ – Klaipėdoje
Į galerijos kūrybines dirbtuves kviečiami visi, kurie nori ne tik iš arčiau susipažinti su grafikos išraiškos priemonėmis, įvairiomis grafikos technikomis, bet ir sukurti originalią do vaną mamai. Užsiėmimų metu bus sudaryta galimybė su sikurti asmeninį ekslibrisą. Reikalingos medžiagos ir prie monės bus suteiktos. Užsiėmimus ves grafikė Laima Sa kalauskienė. Į kūrybinius užsiėmimus būtina registruotis iš anksto el. paštu: info@ramybesgalerija.lt; tel.: 8 607 88 990, 8 671 88 199. Kur? „Ramybės“ galerija Palangoje (Vytauto g. 35). Kada? Gegužės 5, 6 d. 12 ir 15 val. Kaina? 20, 30 Lt.
Daugiau nei 18 šalių scenas užkariavęs serų Eltono Džono ir Ti mo Raiso miuziklas „Aida“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre buvo pastatytas pirmą kartą Baltijos šalyse. Bilietai į miu ziklo premjerinius spektaklius buvo išpirkti akimirksniu. Miu ziklas „Aida“ pagrįstas ta pačia garsia klasikine istorija kaip ir G.Verdi opera „Aida“ – apie amžiną, laikui nepaklūstantį ryšį tarp vergijon paimtos Nubijos princesės ir Egipto kareivio. Įsiplieskus meilei jaunuoliai iš tarpusavio karuose paskendusių kraštų pri versti stoti akistaton su mirtimi arba išsiskirti amžiams. Kur? Klaipėdos Žvejų rūmai (Taikos pr. 70). Kada? Gegužės 9 d. 19 val. Kaina? 33–63 Lt.
Neliesk mano širdies
Klubinės „šarkų“ ir angelų giesmės
Pripažinimo pasaulinėse galerijose sulaukęs Vilmantas Marcin kevičius savo kūriniais pamalonins ir klaipėdiečių meno ger bėjų akį. Baroti galerijoje atidaroma šio tapytojo neoekspresio nisto, išsiskiriančio neįprastu lietuviškajai tapybos mokyklai ko loritu, paroda „Neliesk daugiau mano širdies“.
Spindes io apgaubt am seks ualumui neabejingas reng in ių ciklas „Dr.Who Glamour“ tęsia trad iciją supaž ind int i klubinėtojus su glamūrišk iausiais Lie tuvos muzik inės scenos vardais ir vei dais. Nuo „pupyčių“ iki „69 dang uje“ – vakarėlių serija jau pristatė visą pleja dą karščiausių div ų. Jų gretas penkta dien į papildys ryšk iosios šou padan
gės paukšt ytės – grup ė „Šark A“. „Dr. Who“ scenoje pirmąkart pasirodysian čios Krist ina Ivanova, Ieva Stasiulevi čiūtė ir Gintarė Valaitytė demonstruos spalvingas sceninio įvaizd žio plunks nas ir pristat ys special iai šiai nakčiai adaptuotą koverių prog ramą.
„Leon Somov & Jazzu“
KUR? Klubas „Dr.Who“.
Kitoks: V.Marcinkevičiaus kūryba lietuviškos tapybos kontekste ryškiai išsiskiria.
Leon Somov ir Jazz u vienas ryšk iau sių lietuvių duetų pasaulyje. Preciziš kumas ir romantika – pirmieji žod žiai, išsprūstantys iš lūpų, išgirdus Leon So mov ir Jazzu. Kad ir kaip atrodytų ne suderinama, tačiau šie prieštaravimai, kaip ir du kūrėjai bei atlikėjai, papildo vienas kitą tobulai. Jazzu spinduliuo ja jaunatv iška ekspresija ir emocin iu maksimal izmu, kur į atsver ia konkre
„Draugai sugrįžta“.
V.Marcinkevičiaus tapymo ma niera ekspresyvi, jam būdingos ryškios, aitrios spalvos bei kont rastingi jų deriniai. Išties, būtent koloritas yra pirminis niuansas, išskiriantis šį menininką iš kitų lietuvių tapytojų. Anot dailėtyri ninkės prof. Ramintos Jurėnaitės, V.Marcinkevičiaus paveikslai – di sonansas lietuviškos tapybos kon tekste. Jie nutapyti ekspresyviai, bet ši ekspresija visai kitokia – veržli, groteskiška ir net agresyvi. Spontaniški, ekspresyvūs, vibruo jantys potėpiai, sodrios spalvos;
gyvenimo džiaugsmo, seksualu mo, išdavystės, lytiškumo bei so cialinės temos, gvildenamos jo darbuose, nepalieka abejingų – jo paveikslai emocingi ir paveikūs. Parodoje „Neliesk daugiau mano širdies“ pristatomi naujausi Vil manto tapybos ir spalvotos litog rafijos darbai, kurių siužetai nėra atsitiktiniai – jie lydi tapytoją jau daug metų: geidulingos moterys, sugrįžtančių draugų motyvas, guo džiančio angelo prisilietimas. V.Marcinkevičius nuo 1993 m. dalyvauja parodose. Yra surengęs
„Daugiau mano širdies“.
daugiau nei trisdešimt personalinių parodų Lietuvoje, JAV, Prancūzijo je, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje. 2009 m. jis tapo nugalėtoju pasau linio masto „Showdown“ konkur se, kuris vyko „Saatchi Gallery“ Londone. Parodą uostamiestyje bus galima apžiūrėti iki gegužės 28 d. Kur? Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1). Kada? Gegužės 4 d. 17 val. Kaina? Nemokamai. „Klaipėdos” inf.
tumas ir dermė sklindanti iš perfekcio nisto Leono Somovo. Koncerto metu skambės patys geriausi šio dueto mu zikos kūr in iai. Jūs pajusite, kaip ore sklando gniauž iant ys elektron ikos, jazz, pop ir ambient garsai. Subtilus vo kalas, spalv ingos melod ijos – tai kon certas, kurio nesinorės pamiršti. Kur? Klubas „ElCalor“.
„Virus J feat. Kristina & sax Laimis live“ „Virus J feat. Kristina & sax Laimis live“ – vienas sėkmingiausių Virus J projek tų. 2007 m. su Kristina ir „M&D Subs tance“ įrašytas pirmasis kūr inys „Po lyphony“, išleistas graik ų „Vise Versa Music“ įraš ų kompan ijoje, kur is vis yra įtrauk iamas į įvair ias kompil iaci jas Europoje bei nominuotas 2008 m. geriausiu „Power Hit Radio“ lietuvišku kūriniu. Praėjusiais metais Virus J kar tu su Kristina ir Weepee pristatė „Can’t Stop“, o prieš keletą mėnesių Lietuvos radijo stotis šturmavo „I Feel“. Kur? Klubas „ElCalor“.
14
penktadienis, geguĹžÄ&#x2014;s 4, 2012
sportas â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algirisâ&#x20AC;&#x153; Ĺžais finale
â&#x20AC;&#x17E;Realâ&#x20AC;&#x153; ekipa â&#x20AC;&#x201C; nepavejama
Pristatyta apranga
Kauno â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algirioâ&#x20AC;&#x153; ĹžaidÄ&#x2014;jai, kaip ir â&#x20AC;&#x17E;Lietuvos rytoâ&#x20AC;&#x153;, pateko ÄŻ Lietuvos krepĹĄinio lygos (LKL) Ä?empionato finalÄ&#x2026;. Tai tapo Ĺžinoma po atsakomĹłjĹł kaunieÄ?iĹł rungtyniĹł su PrienĹł â&#x20AC;&#x17E;RĹŤdupiuâ&#x20AC;&#x153;, kurias Ä?empionai laimÄ&#x2014;jo 89:81 (20:13, 24:32,23:21, 22:15). Prienuose ĹžalgirieÄ?iai buvo laimÄ&#x2014;jÄ&#x2122; 81:74.
Madrido â&#x20AC;&#x17E;Realâ&#x20AC;&#x153; futbolininkai, Bilbao mieste 3:0 (2:0) ÄŻveikÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Athleticâ&#x20AC;&#x153; ekipÄ&#x2026;, Ispanijos futbolo Ä?empionate tapo nebepavejami. Likus dviem turams Ispanijos sostinÄ&#x2014;s komanda (94 taĹĄkai) â&#x20AC;&#x17E;Barcelonosâ&#x20AC;&#x153; klubÄ&#x2026; lenkia 7 taĹĄkais. â&#x20AC;&#x17E;Realâ&#x20AC;&#x153; ekipa aukso medalius iĹĄkovojo 32-Ä&#x2026;jÄŻ kartÄ&#x2026;.
Iki Londono vasaros olimpiniĹł ĹžaidyniĹł likus 85 dienoms buvo pristatyta oficiali Lietuvos olimpinÄ&#x2014;s rinktinÄ&#x2014;s apranga ĹžaidynÄ&#x2014;ms. Tarp naujais marĹĄkinÄ&#x2014;liais pasipuoĹĄusiĹł olimpieÄ?iĹł buvo ir klaipÄ&#x2014;dietis sunkiaatletis Aurimas DidĹžbalis, ĹĄilutiĹĄkis boksininkas Evaldas Petrauskas.
Sporto telegrafas Rankinis. Rytoj 14 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks Lietuvos rankinio lygos Ä?empionato finalo pirmosios rungtynÄ&#x2014;s tarp KlaipÄ&#x2014;dos â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝emaitijos dragĹŤnoâ&#x20AC;&#x153; ir Kauno â&#x20AC;&#x17E;Granito-Gajos-Karioâ&#x20AC;&#x153; komandĹł. Finale bus ĹžaidĹžiama iki dviejĹł pergaliĹł. Antrasis susitikimas vyks Kaune geguĹžÄ&#x2014;s 12 d. RungtyniĹł ĹĄeĹĄtadienÄŻ metu bus registruojami sirgaliai, norÄ&#x2014;siantys vykti ÄŻ KaunÄ&#x2026; palaikyti uostamiesÄ?io rankininkĹł. Apie ketinimÄ&#x2026; vaĹžiuoti ÄŻ laikinÄ&#x2026;jÄ&#x2026; sostinÄ&#x2122;, galite informuoti mob. tel. (8 618) 70 480. Tenisas. Lietuvos vyrĹł teniso rinktinÄ&#x2014; Sofijoje (Bulgarija) pergalingai pradÄ&#x2014;jo Deviso taurÄ&#x2014;s Europos zonos treÄ?ios grupÄ&#x2014;s varĹžybas. Po vienetĹł susitikimĹł lietuviai pirmavo prieĹĄ San Marino komandÄ&#x2026; 2:0. Pirmame susitikime Dovydas Ĺ akinis 6:0, 6:2 sutriuĹĄkino Diego ZonzinÄŻ, o Laurynas Grigelis 6:2, 6:1 Marco de RossÄŻ. TreÄ?iÄ&#x2026; taĹĄkÄ&#x2026; lietuviai pelnÄ&#x2014; po dvejetĹł varĹžybĹł. D.Ĺ akinis ir Lukas MugeviÄ?ius varĹžovus M.de RossÄŻ ir Domenico VicinÄŻ ÄŻveikÄ&#x2014; 6:0, 6:2. Futbolas. Ĺ eĹĄtÄ&#x2026; pergalÄ&#x2122; Lietuvos futbolo A lygos Ä?empionate iĹĄkovojo Pakruojo â&#x20AC;&#x17E;Kruojosâ&#x20AC;&#x153; vienuolikÄ&#x2014;, TauragÄ&#x2014;je net 4:0 (0:0) sutriuĹĄkinusi â&#x20AC;&#x17E;Tauroâ&#x20AC;&#x153; futbolininkus. Centriniame turo maÄ?e daugkartinis ĹĄalies Ä?empionas PanevÄ&#x2014;Ĺžio â&#x20AC;&#x17E;Ekranasâ&#x20AC;&#x153; namuose 2:0 (0:0) nugalÄ&#x2014;jo MarijampolÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;SĹŤduvÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;. PirmĹłjĹł antrÄ&#x2026;jÄŻ ratÄ&#x2026; pradÄ&#x2014;jusiĹł â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iauliĹłâ&#x20AC;&#x153; ir KlaipÄ&#x2014;dos â&#x20AC;&#x17E;Atlantoâ&#x20AC;&#x153; komandĹł susitikimÄ&#x2026; 5:1 laimÄ&#x2014;jo ĹĄiaulieÄ?iai. TreÄ?iadienÄŻ turÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s vykti maÄ?as tarp Vilniaus REO ir Alytaus â&#x20AC;&#x17E;Dainavosâ&#x20AC;&#x153; perkeltas ÄŻ geguĹžÄ&#x2014;s 21 d. Susitikimo iĹĄvakarÄ&#x2014;se vandalai nusiaubÄ&#x2014; Vilniaus â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝algirioâ&#x20AC;&#x153; stadionÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; pavogti futbolo vartai, nuniokoti ir iĹĄvartyti atsarginiĹł suoliukai, vejoje iĹĄkastos duobÄ&#x2014;s.
KlaipÄ&#x2014;dos gimnastĹł pergalÄ&#x2014;s MĹŤsĹł miesto sportininkai puikiai rungtyniavo Lietuvos aerobinÄ&#x2014;s gimnastikos pirmenybÄ&#x2014;se. UostamiesÄ?io atletai iĹĄkovojo titulus visose amĹžiaus grupÄ&#x2014;se. Ä&#x152;eslovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
SuaugusiĹłjĹł grupÄ&#x2014;je â&#x20AC;&#x17E;Viesuloâ&#x20AC;&#x153; sporto centro gimnastÄ&#x2014;s siautÄ&#x2014; trejetĹł varĹžybose. Ä&#x152;empionÄ&#x2014;mis tapo Gulnara Kadyrova, Julija Prochodko ir Diana ZubÄ?iuk, viceÄ?empionÄ&#x2014;mis â&#x20AC;&#x201C; Greta BauĹžytÄ&#x2014;, UgnÄ&#x2014; PaulaviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;, Goda MeiĹĄtininkaitÄ&#x2014;. Nedaug iki aukso asmeninÄ&#x2014;se varĹžybose trĹŤko antrÄ&#x2026;jÄ&#x2026; vietÄ&#x2026; uĹžÄ&#x2014;musiai Dovilei Zujevaitei. Ĺ auniai klaipÄ&#x2014;dieÄ?iai pasirodÄ&#x2014; jauniĹł trejetĹł, jaunuÄ?iĹł ir vaikĹł vienetĹł rungtyse. Tarp jauniĹł Ä?empionÄ&#x2014;mis tapo Evelina ZujevaitÄ&#x2014;, Vaiva RadzeviÄ?iĹŤtÄ&#x2014; ir Ĺ˝ivilÄ&#x2014; AntanaitytÄ&#x2014;. TrenerÄ&#x2014; Violeta MasiulienÄ&#x2014; pasidĹžiaugÄ&#x2014; berniukais gimnastais. Tarp jaunuÄ?iĹł nepralenkiamas buvo Edvardas Ĺ akalys, tarp vaikĹł â&#x20AC;&#x201C; Arinas Kilinskas. â&#x20AC;&#x17E;Rezultatai â&#x20AC;&#x201C; tikrai puikĹŤs, â&#x20AC;&#x201C; dĹžiaugÄ&#x2014;si Ĺžinoma ĹĄios sporto ĹĄakos specialistÄ&#x2014; V.MasiulienÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; Beveik visi mĹŤsĹł komandos nariai iĹĄkovojo medalius. DĹžiugino ne tik patyrusiĹł gimnasÄ?iĹł, bet ir maŞųjĹł sportininkĹł aukĹĄtos vietos.â&#x20AC;&#x153;
â&#x20AC;&#x17E;Ä&#x201E;Ĺžuoliukaiâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; deĹĄimtuke Ä&#x152;eslovas Kavarza TurniĹĄkiĹł miĹĄke Vilniuje vyko ĹĄalies moksleiviĹł olimpinio festivalio finalinÄ&#x2014;s orientavimosi sporto varĹžybos.
MĹŤsĹł miestui atstovavo pajÄ&#x2014;giausi KlaipÄ&#x2014;doje â&#x20AC;&#x17E;Ä&#x201E;Ĺžuolynoâ&#x20AC;&#x153; gimnazijos orientacininkai. MerginĹł grupÄ&#x2014;je dalyvavo 19 mokyklĹł komandos. SportininkÄ&#x2014;ms reikÄ&#x2014;jo surasti 11 kontroliniĹł punktĹł (KP), iĹĄdÄ&#x2014;stytĹł 2,8 km trasoje. GreiÄ?iausios buvo Ĺ ilalÄ&#x2014;s r. PajĹŤrio S.BirĹžiĹĄkio gimnazi-
jos moksleivÄ&#x2014;s. MĹŤsĹł miesto atstovÄ&#x2014;s Judita NikaitÄ&#x2014;, Milda DautartaitÄ&#x2014;, Raminta RaugaitÄ&#x2014;, Erika MikalauskytÄ&#x2014; ir Gabija KaÄ?inskytÄ&#x2014; uĹžÄ&#x2014;mÄ&#x2014; aukĹĄtÄ&#x2026; aĹĄtuntÄ&#x2026;jÄ&#x2026; vietÄ&#x2026;. VaikinĹł, jie turÄ&#x2014;jo surasti 14 KP iĹĄdÄ&#x2014;stytĹł 3,4 km trasoje, grupÄ&#x2014;je nugalÄ&#x2014;tojais tapo Kauno J.Jablonskio gimnazijos sportininkai. Tarp 20 komandĹł â&#x20AC;&#x17E;Ä&#x201E;Ĺžuolynoâ&#x20AC;&#x153; vaikinai â&#x20AC;&#x201C; Vytautas StakeliĹŤnas, Justinas Burba, Eimantas Zolubas, Gytis KumpikeviÄ?ius ir Vakaris BaĹĄkirov â&#x20AC;&#x201C; uĹžÄ&#x2014;mÄ&#x2014; deĹĄimtÄ&#x2026;jÄ&#x2026; vietÄ&#x2026;.
Â&#x201E;Â&#x201E;MedalininkÄ&#x2014;s: uostamiesÄ?io sportininkÄ&#x2014;s, sÄ&#x2014;kmingai pasirodĹžiusios ĹĄalies Ä?empionate.
KlaipÄ&#x2014;dieÄ?iai prizininkai SuaugusiĹłjĹł grupÄ&#x2014; Vienetai: 2.DovilÄ&#x2014; ZujevaitÄ&#x2014;; 3.Gulnara Kadyrova. Trejetai: 1.Gulnara Kadyrova, Julija Prochodko, Diana ZubÄ?iuk; 2.Greta BruĹžytÄ&#x2014;, UgnÄ&#x2014; PaulaviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;, Goda MeiĹĄtininkaitÄ&#x2014;.
ZujevaitÄ&#x2014;, Justina TrimailovaitÄ&#x2014;, Enri- mantÄ&#x2014; RiepĹĄaitÄ&#x2014;, Gerda KazlauskaitÄ&#x2014;, Goda StrakĹĄytÄ&#x2014;. ka LogvinovaitÄ&#x2014;. VaikĹł grupÄ&#x2014; JaunuÄ?iĹł grupÄ&#x2014; Vienetai: 1.Edvardas Ĺ akalys; Vienetai: 1.Arinas Kilinskas. 2.Aleksandras MaĹĄkovas. MiĹĄrios poros: 2.Simona SluĹĄnytÄ&#x2014;, AriTrejetai: 2.AugustÄ&#x2014; VilimaitÄ&#x2014;, Simona nas Kilinskas. Ĺ˝alneraviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;, Anastasija Gavrilina; Trejetai: 1.Anastasija NeÄ?iajeva, Julija JauniĹł grupÄ&#x2014; Vienetai: 2.Justina TrimailovaitÄ&#x2014;; 3.DomantÄ&#x2014; RiepĹĄaitÄ&#x2014;, Gerda Kazlaus- NeÄ?iajeva, Simona SluĹĄnytÄ&#x2014;. kaitÄ&#x2014;, Samanta SokolovaitÄ&#x2014;. 3.Evelina ZujevaitÄ&#x2014; Ĺ eĹĄetai: 2.Emilija MockutÄ&#x2014;, Ligita NuTrejetai: 1.Evelina ZujevaitÄ&#x2014;, Vaiva Ra- Ĺ eĹĄetai: 2.Samanta SokolovaitÄ&#x2014;, Domi- rislanova, Veronika NeboĹž, Ieva JokubaidzeviÄ?iĹŤtÄ&#x2014;, Ĺ˝ivilÄ&#x2014; AntanaitytÄ&#x2014;; 3.DovilÄ&#x2014; nyka BrĹŤzdaitÄ&#x2014;, Greta GvazdikaitÄ&#x2014;, Do- tytÄ&#x2014;, Ona VaitkutÄ&#x2014;, Margarita SeiliĹŤtÄ&#x2014;.
,WJFĆŚJBNF SFHJTUSVPUJT Ć° HPMGP BLBEFNJKPT LVSTVT TV QSPGFTJPOBMJV USFOFSJV JĂ? Ă&#x20AC;WFEJKPT LVSJT +VT OF UJL JĂ?NPLZT HPMGP QBHSJOEÇ&#x201E; CFU JS TVQBäJOEJOT TV HPMGP JTUPSJKB UBJTZLMĆŞNJT CFJ FUJLFUV 5BJLPNPT QBWBTBSZOĆŞT OVPMBJEPT P HSVPQĆŞNT OVP BTNFOÇ&#x201E; UBJLPNF OVPMBJEƤ
%BVHJBV JOGPSNBDJKPT XXX OBUJPOBMHPMG MU BSCB UFMFGPOV
19
penktadienis, gegužės 4, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime trečiadienį, gegužės 8 d.
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis. Jautis (04 21–05 20). Dabartinė padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kaip manėte. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Palankus metas kūrybai. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite, kad turite dar ir pareigų! Vėžys (06 22–07 22). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti sprendimus. Pasikvieskite draugų, kad kartu su jais apsvarstytumėte ateities planus. Tinkama diena pradėti sportuoti. Liūtas (07 23–08 23). Iškils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl būsite itin jautrus. Tikėtina daugybė sunkumų, klaidų, konfliktų, ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Pirmoje dienos pusėje pasistenkite būti malonus, venkite kivirčų. Mergelė (08 24–09 23). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Galite rinktis naujus baldus, buitinę techniką, atnaujinti vonios kambarį ar miegamąjį. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Skorpionas (10 24–11 22). Ieškosite, kaip atskleisti savo kūrybiškumą, vaizduotę. Svajosite apie nerealią meilę, draugystę. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta, esate apsuptas artimųjų meilės ir globos. Palankus laikas įgyvendinti bendrus tikslus, planuoti vasaros atostogas. Ožiaragis (12 22–01 20). Pasitelkęs vaizduotę atrasite, kaip pagerinti gyvenimą. Jūsų draugai manys, kad esate idealistas, ir mielai jums pritars. Turėsite laiko ir jėgų seniai atidėliotiems planams įgyvendinti. Vandenis (01 21–02 19). Mėgausitės gyvenimu, galima maloni romantiška pažintis, tačiau nepulkite stačia galva į tai, be to, neverta pasiduoti meilikavimui, jei nesiruošiate į tai žiūrėti rimtai. Žuvys (02 20–03 20). Daug ginčysitės. Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Stengsitės būti aktyvus, nes pasyvumas erzins.
Orai
Savaitės pabaigoje Lietuvoje numa tomi lietingi orai. Šiandien daug kur lis, griaudės perkūnija, temperatū ra bus 18–23 laipsniai šilumos. Šeštadienį taip pat numatomas lietus. Naktį bus 7–10, dieną 14–20 laipsnių šilumos. Sekmadienį laikysis pana šūs orai.
Šiandien, gegužės 4 d.
+20
+12
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+20
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+23
Panevėžys
+22
Utena
+20
5.46 21.20 15.34
125-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 241 diena. Saulė Jaučio ženkle.
Tauragė
+23
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +19 Brazilija +24 Briuselis +16 Dublinas +10 Kairas +33 Keiptaunas +16 Kopenhaga +16
kokteilis Užsimanė kitokių koldūnų Virt uvėje eksper imentuot i mėgstan ti Džiuljeta šiomis dienomis susikon centravo gaminti koldūnus. „Bandau surast i skanų įdarą koldū nams, – neslėpė moteris. – Vienam įda rui naudojau faršą, svog ūną, druskos. Skonis – geras, bet mėsa kieta ir sauso ka. Antrame variante pridėjau kiaušin į ir šiek tiek džiūvėsių. Nors ne taip ska nu, tačiau įdaras ne toks kietas ir sau sas. Tačiau nesijaučia mėsos skonio.“ Skaitytoja prašo šeim in ink ių pasida lyt i idėjomis. „Gal klaipėdietės tur i savotišk ų įdar ų recept ų, kur iuos mielai išbandyčiau savo virtuvėje“, – vylėsi Džiuljeta.
„Kokteilio“ pozicija Ar tikra Snieguolė, geriausias būdas ją pat ikr inti virtuvėje prie viryklės.
Londonas +15 Madridas +14 Maskva +15 Minskas +23 Niujorkas +26 Oslas +9 Paryžius +19 Pekinas +29
Praha +21 Ryga +19 Roma +21 Sidnėjus +19 Talinas +12 Tel Avivas +28 Tokijas +25 Varšuva +24
Vėjas
2–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+25
+22
Marijampolė
Vilnius
+23
Alytus
Vardai Antanina, Dargailas, Florijonas, Mintautė, Monika, Vitalija
gegužės 4-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
10
12
8
8
5
10
9
6
6
7
5
5
4
4
6
rytoj
SEKMADIENĮ
1814 m. Prancūzijos im perator ius Napoleonas Bonap arte’as buvo iš tremtas į Elbos salą Ti rėnų jūroje. 1890 m. gimė Jurgis Sa vickis, prozininkas, dip lomatas. Mirė 1952 m. Prancūzijoje. 1949 m. Vaš ington e (JAV) Brit an ijos, Pran cūzijos, Belgijos, Olandi jos, Italijos, Portugalijos, Danijos, Islandijos, Nor vegijos ir Kanados šalių užsienio reikalų minist
rai sutartimi įsipareigo jo vieni kitus remti agre sijos atveju. 1953 m. Pul itzer io pre mija buvo įteikta Ernes tui Hem ingway’ui už apysaką „Sen is ir jūra“. 1954 m. už šią knygą au tor ius buvo apdovano tas ir Nobelio premija. 1959 m. buvo paskelbt i pirmųjų „Grammy“ apdo vanojimų nugalėtojai. 1968 m. Memfyje (JAV) nužudytas pilietinių tei sių gynėj as Mart in as Lutheris Kingas.
1969 m. Hjustono (JAV) medikai pirmą kartą pa saulio istorijoje persodi no dirbtinę širdį 47-erių vyr ui, kur is po ketur ių dienų mirė. 1990 m. SSRS preziden tas Michailas Gorbačio vas parag ino Est iją at šaukt i nepriklausomy bės deklaraciją. 2006 m. Neringos nacio naliniame parke, Kuršių ner ijoje, įsiplieskė gais ras, niokojęs gamtą pen kias dienas ir išdeg inęs apie 200 ha ploto.
Iš gėlių kurs Žemės rutulį Atgimimo aikštė virs šokių, dainų ir žaidi mų erdve, kurioje pabendrauti bei drau ge smagiai praleisti laiko susitiks įvairių kartų klaipėdiečiai.
Raginimas: moterys, gaminkite
kuo daugiau ir įvairiau – vyrams patinka šis jūsų pomėgis.
Iš moterų varpinės Moter ys pripaž įsta, kad daug uma jų sulauk usios vyresnio amž iaus papil nėja. „Tai nut inka dėl to, kad mes kaupia me žinias, – teisinasi dailiosios lyties atstovės. – Savaime suprantama, kad mūsų mažoje galvoje vieną dieną ima nebet ilpti sukaupta informacija. Tuo met visa tai pradeda skirstytis graž ia me mūsų kūne. Dabar mes viską su prantame! Mes nesijaudiname dėl ant svor io! Mes – ne storos! Mes – prot in gos! Labai prot ingos! Visos klasiškos panos turi būti matomos! Argi gyveni mo tikslas – numirti sveikai ir graž iai? Ger iau per gyvenimą žengti su šoko lado plytele vienoje rankoje, vyno tau re kitoje, kad kel io gale galėtume šūk telėt i: „Kok ia puik i kel ionė!“
Nugirstas pokalbis – Ar įsivaizduoji, brangioji? Dešimt me tų kartu ir nė vieno mudviejų ginčo! – Žinau, baily nelaimingas.
Linksmieji tirščiai Ivanas prašo Vasil isos: – Duok porą rubl ių butel iui. – Eik tu, Ivanai, žinai kur... – Kaip buvai rupūžė, taip ir likai! Česka (397 719; optimizmas – tai kada ne plauni indų vakare, tikėdamasis, kad rytą tai daryti norėsis labiau)
Šeštadienį Klaipėdos Europos in formacijos centras – Europe Direct organizuoja šventę „Subatvakaris tarp kartų“. Taip bus skatinamas tiesioginis bendravimas tarp kar tų. 2012-ieji visoje ES yra paskelb ti vyresnių žmonių aktyvumo bei kartų solidarumo metais. Pasak renginio organizatorės, Klaipėdos Europos informacijos centro – Europe Direct vadovės Dalios Urbutytės, šventėje daly vauti kviečiami ir brandaus am žiaus klaipėdiečiai, ir jaunimas, susibūrę į meno kolektyvus, klu bus ar nepriklausantys jokioms or ganizacijoms. „Svarbiausias netradicinio ren ginio tikslas – atsigręžti į tradi cines lietuviškas vertybes, atras ti tai, kas šiandien aktualu visoms kartoms ir suteikti galimybę joms pabendrauti, pasidalyti patirtimi, geriau pažinti vienas kitą. Juk taip retai būna viešų renginių, skirtų ir jauniems, ir vyresniems žmo nėms“,– sakė D.Urbutytė. „Subatvakaris tarp kartų“ Atgimi mo aikštėje prasidės šeštadienį vi durdienį ir truks iki 15 val. Šventėje muzikuos „Senoliai ir „Joginta“, ne byliomis teatrinėmis provokacijomis intriguos Aleksas Mažonas ir Klai pėdos mimų trupė, senuosius lietu vių liaudies bei šiuolaikinius žaidi mus kvies žaisti Jonas Kavaliauskas ir Klaipėdos valstybinės kolegijos folkloro teatras „Aitvaras“. Šventėje bus ne tik pramogų, viktorinų, prizų, bet ir galimy bė gauti naudingos informacijos.
Atgimimo aikštėje įsikurs mobi lus Socialinės apsaugos ir dar bo ministerijos priimamasis. Jame ministerijos specialistai klaipė diečiams teiks konsultacijas so cialiniais, darbo bei ES paramos klausimais ir padės spręsti opias užimtumo, socialinio draudimo, išmokų problemas, kurios šiandien aktualios tiek jauniems, tiek pagy venusiems žmonėms. „Subatvakarį tarp kartų“ vaini kuos visų šventės dalyvių bendros kūrybos akimirka – gėlių sodini mo akcija. Specialioje formoje bus kuriama tūrinė skulptūra „Žemės rutulys – kartų simbolis“, taip sie kiant atkreipti dėmesį į žemę, kuri vienodai dosni įvairių kartų ir skir tingų tautybių žmonėms. „Klaipėdos“ inf.
Šventė: svarbiausias netradicinio renginio tikslas – atsigręžti į tradici
nes lietuviškas vertybes.