Penktadienis, gegužės 4 d., 2012 m. Nr. 103 (1302)
Prieš lemiamą balsavimą Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy nesugebėjo surinkti gyvybiškai svarbių taškų. Pasaulis 12p.
TV hero
TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
s šeštadieniju s sausio 23 d.,
2010 m.
nr. 15 (671)
LTV – ska diena.lt udžių gy VėTrų nua 2,00 Lt Venimo LinTi namai
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja Laimu tei Stankūnaitei ir Andriui Ūsui.
jo Dievas“
Galvodavau, ką man reikėtų daryti – eiti į džiungles bananų valgy ti? „Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
JaukuMa s
8p.
gėlės primena Kuo žmones?
MieStaS
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“ Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje. Plačiau skaitykite
Šokoladas
17
šiandien priedai
Pasaulis
Idėja, verta „Kristoforo“
TAIKIKLY je
PrAsKLe
kuLiN
ariJa Karšto pa vasario įgei dis
Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
TA „X faktIs o uždang riaus“ a „Irmanto sriubos“ be Irmanto
Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
Sėkmė: žemės
drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan
Ratai: 11 pata rimų vairuotojams
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
NEt 37
PROGRA MOs
„Mane išgelbė
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
gegužės 5 d.
Pašalintojo prezidento R.Pakso klausimas vėl grįžta į Konstitucinį Teismą. Lietuva 5p.
diena.lt
2012 m.
TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
čių gyvybių ir
tik atsitiktinu
+
mas išgelbėjo
Tomo Mozūros
Savaitė horoskS opas ir Kryžiaž odiS
montažas
27p.
Sportas
Saulius Štomber gas grįžo į didįjį krep sušinį. Dvejų metų per trau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą. Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas. 14p.
Šokoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
tV diena
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
Darbas užsieny je – tik miražas
Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius. 6p. UžribiS
1,30 Lt
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
Sveikatos viršūnės e kilo panika
kiNo Kai nufotELis įkve sikaltė
STT įkliuvęs svei katos apsau gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski pir tos apsaugos sis moji sveika temą apėmu sio korupcijos tinklo auka. 9p.
pia lite lius ratūra
Svajas sudaužė realybė Tiražas 35 610
Mūsų tikslas – išsiaiškin ti, kur dingo tiksliai vi sos plytelės, kur jos yra ir kodėl jos atsidūrė kitur, nei turėtų būti. Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius
4p.
Miestas
2p.
Svarbiausi – senjorai Nacional in iai Europos šal ių pat ie kalai ir gėrimai, muzikos ir šokių ko lekt yvų koncertai, taiči mankštos prat imai, bingo žaid imas, įvair ios dirbt uvės. Visa tai viln iečių lauk ia šį savaitgalį, kai sost inėje bus šven čiama Europ os diena. Šiemet jos reng in iuose didž iausias dėmesys bus skir iamas senjorams.
Menas Tarša: ekologiškų automobilių sostinės gatvėse neišvysime. Miesto taksi įmonė keleivius vežios tokiomis pat mašinomis, kokiomis taksistai va
žinėja ir dabar. Gedimino Bartuškos nuotr.
Artūro Zuoko svajos apie ekologiškus miesto taksi automobilius tebuvo plepa lai. Juk mieste nėra vietų, kur juos būtų galima papildyti degalais. Tad pirksime šimtą automobilių, varomų dyzelinu. Taip nusprendė prieš porą dienų merijos įdarbintas įstaigos „Vilnius veža“ vadovas.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Suprato, kad neapsimoka
Vos prieš porą dienų oficialiai įdar bintas viešosios įstaigos „Vilnius veža“ vadovas jau baigia reng ti naujų automobilių pirkimo kon kurso sąlygas. Jos gali būti pa skelbtos šią savaitę. Aiškėja, kad Vilniaus mero A.Zuoko kalbos apie naujus ekologiškais degalais varo
mus automobilius tebuvo tuščios šnekos. Taksi bendrovės vadovybė su prato, kad ekologiškais degalais – suslėgtomis gamtinėmis dujomis – varomų automobilių bakų Vilniuje nė nebūtų kur papildyti. Išmintin gi vadovai nusprendė, kad reikia pirkti įprastus, varomus dyzelinu, o vėliau, kai bus sukurta reikiama infrastruktūra, galbūt pirks ir ekologiškus.
2
13p.
„Kablys“ kvies į festivalį
2
penktADIENIS, gegužės 4, 2012
miestas
6p.
A.Kubilius nemano, kad Ukrainos izoliacija būtų geriausia išeitis.
Europos dieną – didžiausias dėmesys senjorams Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Nacionaliniai Europos šalių patie kalai ir gėrimai, muzikos ir šokių kolektyvų koncertai, taiči prati mai, bingo žaidimas, įvairios dirb tuvės. Visa tai vilniečių laukia šį savaitgalį, kai sostinėje bus šven čiama Europos diena. Teminiai renginiai
Šiandien ir visą savaitgalį Vilniaus V.Kudirkos aikštėje ir Gedimino prospekte vyks Europos dienos šventiniai renginiai. Kulminacija taps šeštadienis – senjorų ir jau nimo organizacijos rengs aktyvius užsiėmimus, koncertuos muzikos ir šokių kolektyvai, restoranai pri statys europietiškos virtuvės įvai rovę. Lietuvoje Europos diena tradi ciškai pasitinkama teminiais ES metų renginiais. Šie metai – Eu ropos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metai, todėl į V.Kudirkos aikštę ir į Gedimino prospektą pasidalyti patirtimi su kviestos vyresnių žmonių ir jauni mo organizacijos. Šventės svečiai bus kviečia mi išbandyti savo jėgas įvairiose veiklose. Rengiamas šiaurietiš kasis ėjimas, po atviru dangumi bus atliekami taiči pratimai, vyks tautodailės ir rankdarbių kūry binės dirbtuvės. Lietuvos pen sininkų sąjunga „Bočiai“ visus norinčius senjorus mokys kom piuterinio raštingumo pradmenų. V.Kudirkos aikštėje bus žaidžia mas vienas populiariausių visų kartų žaidimų pasaulyje – bingas. Senjorai ir jaunimas galės aktyviai į jį įsitraukti ir laimėti prizų. Dešimties šalių patiekalai
Per Gedimino prospektą – nuo V.Kudirkos aikštės iki Arkika tedros – nusidrieks maisto mu gė, kurioje dešimt restoranų pri statys Europos šalių – Ispanijos, Vok iet ijos, Belg ijos, Angl ijos, Ček ijos, Latv ijos, Rum un ijos, Lenkijos, Vengrijos ir Lietuvos
– nacionalinius patiekalus ir gė rimus. Šiemet Europos šalių dienose dalyvauja dešimt restoranų. Pa lyginti su praėjusiais metais, pa sak bendrovės „Concept events & media“ generalinio direkto riaus Tado Rimdžiaus, tai daug mažiau. „Šiais metais su Europos Parlamento informavimo biu ru nusprendėme, kad itin svar bi yra kokybė ir estetika. Anks čiau restoranų būdavo daugiau, tačiau jie taip smarkiai neišsis kirdavo ir ypatingai šaliai neats tovaudavo“, – skirtumus vardijo pašnekovas.
Tadas Rimdžius:
Anksčiau restora nų būdavo daugiau, tačiau jie taip smar kiai neišsiskirda vo ir ypatingai šaliai neatstovaudavo. Jis pasidžiaugė, kad šiemet kiekvienai šaliai atstovauja bū tent to krašto restoranas, pavyz džiui, Belgijai – belgų, Anglijai – anglų „Roast & Beer Pub“, Lie tuvai – „Bernelių užeiga“ ir pan. Tiesa, Ispanijai atstovaus meksi kiečių restoranas „Meksika“. Bet, kaip teigė T.Rimdžius, šių šalių virtuvės panašios, o šventėje bus gaminami ispaniški patiekalai.
Savaitgalį užsukę paragauti Europos šalių virtuvių patiekalų, svečiai bus stebinami ne tik val giaraščiu ir gėrimais. „Restora nai labai entuziastingai priėmė šitą idėją ir ketina kuo geriau at stovauti savo šaliai. Pavyzdžiui, anglų restoranu taps dviaukš tis autobusas. Bus galima sėdė ti ir pirmame, ir antrame aukšte. Lietuviai keps šakotį. Ispanai žada surengti Ibisos vakarėlį ir pan.“, – apie restoranų ruošiamas atrakci jas pasakojo T.Rimdžius. Nemokamai siunčiami atvirukai
Į šventę atkeliaus „Gyvoji bib lioteka“ – Nacionalinio sociali nės integracijos instituto vykdo ma programa, per kurią „gyvosios knygos“ – įvairių socialinių gru pių žmonės – laužys visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus. Gyvo ji biblioteka tai – Europos Tarybos metodas, skatinantis tarpusavio supratimą, toleranciją ir pagarbą žmogaus teisėms. V.Kudirkos aikštėje bus galima apžvelgti spaudos fotografų nuo traukas, atspindinčias šių Europos metų temą. Specialiai jiems įkur tame informavimo centre sen jorai sužinos apie galimybes įsi traukti į savanorystės veiklą ar kitaip aktyviai dalyvauti visuo menės gyvenime. Visi norintys galės nemokamai išsiųsti atviru ką su linkėjimais mamai, seneliui, kolegai ar senam bičiuliui. Žinias apie ES lankytojai galės pasitik rinti Kauno trečiojo amžiaus uni versiteto rengiamoje viktorinoje „Pažink Europą“. Šeštadienį vyks koncertas, ku riame pirmą kartą Stano su Tarp tautiniu choru gyvai atliks naują Europos metų himną, kuriam jau sukurtas ir vaizdo klipas. Taip pat koncertuos ir šoks senjorų folk loro ansambliai, chorai, svečiai iš Lenkijos ir Turkijos, jaunimo klu bai pristatys modernius šokius. Visi Europos dienos renginiai yra nemokami. Tad jei neturite planų savaitgaliui, užsukite į šią šventę.
Verslininkai: viešoji įstaiga „Vilnius veža“ kol kas turi tik direktorių, gaun
būtinų dalykų.
Svajas suda „Požiūris keičiasi. Kai 1 pradėjome gilintis, su varomais dujomis taksi nelabai ką
nuveiksi – juk yra tik viena dega lų papildymo vieta Vilniuje, Verkių gatvėje. O taksistui tai reikia da ryti dažnai – nevažiuosi juk į kitą miesto galą“, – taip paaiškino „Vil niaus viešojo transporto“ direkto rius Gintas Nakutis. Jis priminė, kad taksi automo biliai keleivius gali vežti ir į kitus miestus – o ten suslėgtų gamti nių dujų terminalų apskritai nėra. G.Nakutis neatmetė, kad vėliau, galbūt po metų, būtų svarstoma galimybė nusipirkti elektra varo mus automobilius. „Jei būtų sukurta infrastruk tūra, kur juos įkrauti, galėtume svarstyti, bet tik vėlesniu bend rovės veikimo etapu“, – kalbėjo G.Nakutis.
Uždirbs daugiau nei meras
„Pastarosiomis dienomis esu vel niškai užsiėmęs“, – prisipažino naujasis įstaigos „Vilnius veža“ di rektorius 47-erių Rolandas Statu levičius ir nuo platesnių komenta rų susilaikė.
Rolandas Statulevičius:
Artimiausiu metu skelbsime konkur są. Dėl to ir esu už siėmęs. Dėl šimto au tomobilių. Oficialiai jis įdarbintas tik prieš kelias dienas, tačiau, kaip infor mavo, jau baigia ruošti būsimo
Direktorius – patyręs verslininkas Naujasis įstaigos „Vilnius veža“ direk tor ius R.Statulev ičius automobil ių pardavimo versle sukasi jau kelis de šimtmečius. Pastaruoju metu jis pri vačiai konsultavo importuotojus, su darančius sutartis su BMW ir „Gene ral Motors“ automobilių gamintojais. Kelerius metus jis vadovavo bendro vei „Ekomobility“, teikusiai dalijimosi automobiliu paslaugas „eCito“ (angl. –
car sharing). Ši bendrovė taikė ir kitas inovacijas automobilių verslo srityje. Pavyzdžiui, pardavinėjo elektra va romas transporto priemones. Tačiau šiuo metu bendrovė likviduojama. Iš PVM mokėtojų ji išregistruota pernai birželį. Be kita ko, R.Statulevičius yra ir Vilniaus Rotary klubo, kuriam pri klauso ir A.Zuokas, Labdaros ir para mos fondo administracijos vadovas.
Pirks išperkamąja nuoma „Automobil ius viešoji įstaiga pirks konkurso būdu. Dabar skaičiavimai atlikti remiantis gamintojų informa cija internete, darant prielaidą, kad įsi gyjant didelį skaičių automobilių būtų pritaikyta nuolaida. Būtų perkama iš perkamąja nuoma, už juos būtų sumo kėta per trejus metus, nes tai yra laiko tarpis, kuriam gamintojai dažniausiai duoda priežiūros garantijas“, – dienraš čiui yra sakiusi Rasa Cibulskienė, sa vivaldybės Investicijų departamen to atstovė. Skanėstai: per Gedimino prospektą – nuo V.Kudirkos aikštės iki Arkikatedros – nusidrieks maisto mu
gė, kurioje dešimt restoranų pristatys Europos šalių virtuves.
Gedimino Bartuškos nuotr.
neruojamų pinigų srautų. Tačiau dar nežinoma, kokie jie galėtų būti. Neaiš ku ir kokią dalį rinkos užimtų būsimas savivaldybės taksi parkas. Sostinės meras A.Zuokas yra sakęs, kad būsi ma taksi įmonė turės užtikrinti viešo sios paslaugos mieste teikimą, tad ne sieks jokio pelno. „Taikant 2,2 lito už ki lometrą tarifą įmonės veikla atsipirktų per 1–2 metus“, – buvo prognozuojama merijos taksi „verslo plane“.
„Vilniaus dienos“ kalbintų specialis tų nuomone, šimtas naujų automobi Esą išperkamosios nuomos įmokos lių, priklausomai nuo komplektacijos, bus mokamos iš įkurtos įstaigos ge miestui galėtų atsieiti 6–7 mln. litų.
3
penktADIENIS, gegužės 4, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Dviračiais – už Tibetą Po savaitės nuo Vilniaus iki Kau no rengiamas dviračių žygis už Tibetą, kuriuo siekiama atkreip ti Lietuvos visuomenės dėmesį į įvykius šiame Himalajų regione. Gegužės 11–13 d. rengiamas žygis sujungs Vilniaus ir Kauno Tibeto skverus.
nantį 8 tūkst. litų atlyginimą, bet neturi taksistų, automobilių ir kitų veiklai Gedimino Bartuškos nuotr.
aužė realybė viešojo pirkimo konkurso sąly gas. „Artimiausiu metu skelbsi me konkursą. Dėl to ir esu užsiė męs. Dėl šimto automobilių. Toles ni mano planai, kaip ir kiekvienos naujos įmonės: kūrimas, visų pro cedūrų sudėliojimas į vietas“, – kalbėjo R.Statulevičius. Įstaigos „Vilnius veža“ vadovas patvirtino, kad artimiausiu me tu burs darbuotojų komandą, ta čiau kiek ir kokių etatų bus sukur ta, dar neaišku. Šios įstaigos direktorius dirba nuo gegužės 1-osios. Savivaldybės atstovai informavo, kad su R.Sta tulevičiumi pasirašyta netermi nuota darbo sutartis, o jo atlygi nimas popieriuje – 8 tūkst. litų. Jo alga – kone dusyk didesnė nei pa ties mero A.Zuoko. Aiškinama, kad R.Statulevičius šių pinigų vertas.
Tar ybos nar ys, Darbo part ijos atstovas
V
erslas yra verslas, o įmonė turi būti rentabili. Aš nesu iš tų, kurie mano, kad val džios įmonėse dirbančių direktorių algos turi būti minimalios – vadovas turi gauti tiek, kiek vertas, įvertinant jo patirtį ir t. t. Tad šioje vie toje stebėtis nereikėtų, kitaip negalima būtų prisikviesti specialistų. O dėl ekologiškų degalų atsisakymo, iš tiesų planai buvo gražūs, rožiniai, pa žangūs, tačiau jiems nelemta išsipildy ti dėl vienos pagrindinės priežasties: tai yra brangu, o taksi rinka didelė, tad būtų sunku konkuruoti. Anksčiau ar vėliau, matyt, vis tiek infrast ruktūrą reikės ruoši elektromobiliams – jei taksi parkas ateityje plėsis, greičiausiai bus pereinama prie kitų rūšių degalų. Juk automobiliai kaip taksi gali važinė ti ne daugiau kaip trejus metus.
Simboliška, kad šie met, minint 40-ą siais Romo Kalan tos aukos metines, Tibete vis dar lieps noja žmonės. Antrą dieną dviračių žygis tęsis Neries regioniniu parku. Numato ma nukeliauti apie 60 kilometrų, aplankyti Dūkštų ąžuolyną, Kerna vę, netoli Čiobiškio senovišku kel tu persikelti per Nerį į Padalius. Trečios dienos maršrutas tę sis pro Ruklą, Veneciją, Skaru lius, Šveicariją, Paryžių, Londo
ną, Karmėlavą iki Tibeto skvero Kaune, kuriame planuojama bai giamoji žygio kalba. Žygeiviai į Vilnių grįš traukiniu. Pastarąjį kartą apie susidegi nusius tibetiečius pranešta prieš porą savaičių. Tąkart du jauni ti betiečiai susidegino Kinijos piet vakarių regione, nesiliaujant to kių protestų prieš Pekino valdymą bangai. Kaip pranešama, nuo praėjusių metų pradžios iš viso 34 tibetie čiai, tarp kurių daug budistų vie nuolių, mėgino nusižudyti suside gindami, taip reikšdami protestą dėl Kinijos represijų prieš jų kul tūrą. Daugelis šių žmonių mirė nuo sunkių nudegimų. Tibetiečiai Kinijoje skundžiasi jų religijos persekiojimu ir kultū ros griovimu. Dėl to kaltinami į jų tėvynę gausiai atsikeliantys kinai, kurie šalyje sudaro etninę daugu mą. VD inf.
Vienintelis darbuotojas
G.Nakučio teigimu, R.Statulevi čius – kol kas vienintelis įstaigos „Vilnius veža“ darbuotojas. Jis vie nintelis ir rengia būsimo konkurso sąlygas. G.Nakutis nurodė, kad ar timiausiu metu į „Vilnių veža“ ga li būti priimtas dar vienas žmogus – padėjėjas, nes reikia tvarkyti ne mažai dokumentų. „Kas bus ateityje, dar nežinome, bet pareigybių ir etatų sąrašą tvir tins įmonės valdyba, direktorius ne galės pats vienas nuspręsti, kokia turi būti struktūra, kiek pavaduo tojų reikia ar ne – artimiausiu metu naujų darbuotojų priimti neplanuo jame“, – užtikrino G.Nakutis. Vienintelis įstaigos „Vilnius veža“ darbuotojas dirba 2-aja me troleibusų parke įsikūrusiose „Vilniaus viešojo transporto“ pa talpose.
Komentarai
Šarūnas Birutis
„Simboliška, kad šiemet, minint 40-ąsiais Romo Kalantos au kos metines, Tibete vis dar lieps noja žmonės, o šių aukų prie žastys skausmingai panašios. 1972 m. Kauno miesto sode sušu kęs „Laisvė Lietuvai!“ suliepsno jo R.Kalanta, šiandien jau daugiau nei trys dešimtys tibetiečių ne tik okupuotame Tibete, bet ir Indi joje pasirinko ugnies auką su šū kiu „Laisvė Tibetui!“ – teigia žy gį rengianti Tibeto laisvės rėmimo grupė. Gegužės 11-ąją, penktadienį, žygio dalyviai pajudės nuo Vil niaus Tibeto skvero. Jie mins pro
Kinijos ambasadą, Vingio parką, Karoliniškių draustinį, Pilaitę, Sudervę, iki nakvynės vietos prie ežero planuojama nuvažiuoti apie 30 kilometrų.
Maršrutas: dviračių žygis prasidės sostinės Tibeto skvere, o baigsis to paties pavadinimo skvere Kaune.
Dviračių kultūra stiprėja Tie, kurie nori su būriu bendramin čių pedalus paminti anksčiau nei ateinantį savaitgalį, į žygį gali ruoš tis jau šį sekmadienį. Viešoji įstaiga „Sveikas miestas“ kviečia vilniečius ir miesto svečius dalyvauti dviračių žygyje ir drauge apvažiuoti sveikatin gumo žiedą.
Gediminas Rudžionis
Tar ybos nar ys, Tvarkos ir teising umo frakcijos atstovas
8
tūkst. alga? Negal iu pat ikė ti. Gal direktor ius koks nors taksi Nobel io prem ijos lau reatas? Profesor iai maž iau uždirba. Greičiausiai koks nors mero žmogus – sava chebrytė. Argi tokiame poste reikalingi kokie genijai ar korifė jai? Ar dar reikia komentarų, kai paaiš kėjo, kad direktorius – iš Vilniaus Ro tary klubo? Kam apskritai taksistams vadovas už 8 tūkst. litų? Atėjai, sėdai į mašiną ir išvažiavai dirbti, ir dar dis pečerės... Kad persigalvojo ir nepirks ekologiškų, manęs nė kiek nestebina. A.Zuokas vėl „kabino makaronus“. Jis visąlaik šneka viena, daro kita. Matyt, galutinis tiks las anksčiau ar vėliau šią viešąją įstai gą paversti uab’u, o vėliau, kaip jau ne kartą buvo, privatizuoti.
Simono Švitros nuotr.
Norintys laukiami gegužės 6 d. 14.30 val. su savais dviračiais prie Kated ros aikštės esančios automobilių sto vėjimo aikštelės. Žygio startas – 15 val. Pageidaujantys dalyvauti, tačiau ne
turintys savo dviračio, galės išsinuo moti „Velo City“ punkte Aušros Var tų g. 12. Žyg is, prasidėjęs Katedros aikštėje, tęsis T.Vrublevsk io gatve link Min daugo tilto, paskui bus minama Žve jų, Upės, Vytauto, S.Moniuškos gatvė mis į Vingio parką. Čia žygeiviai ap suks ratą ir grįš Birutės, A.Mickevi čiaus gatvėmis link Gedimino pro spekto. Ties Vilniaus gatve Gedimi no prospekte dvirat in inkai pasuks link Tilto gatvės ir pasieks fin išą –
šalia Katedros esančią Šventarag io gatvę. „Vilnius tampa panašus į didžiąsias Europos sostines – dviračių kultūra ateina ir į mūsų gatves. Žygiai, velotu rai vis labiau populiarėja ir sulaukia daugybės dalyvių dėmesio. „Sveikas miestas“ iš visų jėgų stengiasi prisidė ti prie dviračių kultūros plėtojimo ir kviečia kiekvieną Vilniaus gyventoją išbandyti šios transporto priemonės pranašumų“, – sakė VšĮ „Sveikas mies tas“ direktorius Mantas Paulauskas.
Kino teatrų iniciatyva Artėjant Motinos ir Tėvo dienai, ne komercinio kino teatras „Pasaka“ ir „Skalvijos“ kino centras skatins daugiau laiko praleisti su šeima.
Visą gegužę, iniciatorių pavadin tą Šeimos mėnesiu, abiejuose kino teatruose vyks intensyvios pro gramos, skirtos turiningam šei mos laisvalaikiui. Kino teatre „Pasaka“ Motinos dieną bus rodomi filmai, tinkami visai šeimai: „Kūdikiai“, „Tven kinio paslaptys“, „Mažylis Niko
lia“, „Prie jūros“. Tiek mamytės, tiek tėveliai, į kiną atėję su vaiku, filmo bilietą į šiuos seansus gaus nemokamai. Speciali šeimos akcija bus tai koma visokio amžiaus mamoms ir tėvams, kaip ir įvairaus amžiaus vaikams. Todėl tikimasi sulaukti ir šeimų, kurios atvyks su močiu tėmis, seneliais. Tokia pati akcija galios ir Tėvo dieną – pirmąjį bir želio sekmadienį. „Skalvijos“ kino centre Šei mos mėnesį aktyviai darbuosis
jau gerai žinomas „Karlsono ki nas“ – čia taip pat bus parodytas ne vienas šeimai skirtas filmas: „Tvenkinio paslaptys“, „Kroko dilai“, „Yp!“, „Kukis“. Pastaruosius du filmus Motinos dieną mamos su vaikais bus pa kviestos žiūrėti nemokamai. Taip pat nemokamai per Motinos die ną moterys bus kviečiamos pasi žiūrėti „Skalvijoje“ rodomo nau jo britų režisieriaus M.Leigh filmo „Dar vieneri metai“. VD inf.
4
penktADIENIS, gegužės 4, 2012
MIESTAS diena.lt/naujienos/miestas
Aikštelė: esą iš Gedimino prospekto išluptų plytelių valdininkai rado ir prie užeigos „Keturios sostinės“.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Siunčia seklių būrį
Galbūt dingusių Vilniaus Gedimino pro spekto trinkelių klausimą aiškinasi mies to savivaldybės darbo grupė. Išnagrinėju si gautus duomenis, grupė priims spren dimą, ar dėl to kreiptis į prokurorus.
Nemokamas kiNas prasideda su „VilNiaus dieNa“!
repriza Ateik į nemokamą „Vilniaus dienos“ kino seansą šį pirmadienį 17 val. kino centre „Skalvija“. Įėjimas nemokamas tik su gegužės 7 d. dienraščiu „Vilniaus diena“. Juokingų, romantiškų, erotiškų, melancholiškų, psichologinių ir tragiškų akimirkų nestokojanti drama pasakoja dvi galimas dviejų draugų gyvenimo istorijas. Filmo herojai – pradedantys rašytojai Erikas ir Filipas. Režisierius mikliai išnagrinėja vieną įmanomą dviejų draugų likimo variantą su fantastiška sėkme, kurią lydi literatūriniai prizai ir savo meilę savižudybėmis įrodinėjančios merginos.
„Šiuo metu sudaryta darbo grupė, kuri detaliau išnagrinės pateiktą informaciją ir nuspręs dėl kreipi mosi į papildomas institucijas“, – teigiama BNS atsiųstame sostinės savivaldybės Viešųjų ryšių sky riaus atsakyme. Darbo grupės vadovo pavaduo toju paskirtas Vilniaus miesto sa vivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento di rektorius Virginijus Pauža BNS ne galėjo pasakyti, kiek užtruks darbo grupės aiškinimasis, bet, anot jo, kreiptis į prokurorus ji siūlys. „Žiūrime visą dokumentaciją ir aiškinamės visą situaciją, kol kas nieko negaliu pasakyti. Reikia iš siaiškinti, tai ne vienos dienos dar bas“, – teigė V.Pauža. Nors žiniasklaidoje buvo skelb ta, kad dalis iš 9 tūkst. kvadrati nių metrų dingusiomis palaikytų plytelių atsirado – jos su savival dybės žinia išklotos Bistrampo lio dvare Panevėžio rajone ir Bal
siuose, Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius BNS sakė, jog kol kas tebeieškoma visų 9 tūkst. kvadra tinių metrų trinkelių.
Virginijus Pauža:
Žiūrime visą doku mentaciją ir aiški namės visą situaciją, kol kas nieko nega liu pasakyti.
„Tebeieškoma, aiškinamasi. Mū sų tikslas – išsiaiškinti, kur dingo tiksliai visos plytelės, kur jos yra ir kodėl jos atsidūrė kitur, nei turėtų būti“, – BNS sakė R.Adomavičius. V.Paužos teigimu, „dalis trin kelių iš tiesų buvo duota tam tik roms organizacijoms“, bet, anot jo, tai nėra visos minėtos 9 tūkst.
dingusių trinkelių. Žiniasklaida ba landžio pabaigoje skelbė, kad iš trijų vietų, kur aptiktas senasis prospek to grindinys, klausimų liko tik dėl šalia užeigos „Keturios sostinės“ suklotų trinkelių. Apie dingusias trinkeles skel bianti savivaldybė jas, anot ži niasklaidos, išpardavė itin pigiai. Bistrampolio dvaro administratorė Jūratė Ezerskienė nurodė, kad 180 kvadratinių metrų trinkelių buvo įsigyta už 23,4 tūkst. litų. Pasak Vilniaus mero Artūro Zuoko, iš Gedimino prospekto bu vo išimta apie 16 tūkst. kvadrati nių metrų senųjų bazalto trinke lių, iš jų 9 tūkst. yra dingę. Jos esą prapuolė vykdant trečiąjį prospek to rekonstrukcijos etapą ruože nuo Vasario 16-osios gatvės iki Žvėry no tilto. A.Zuoko teigimu, po rekonstruk cijos Gedimino prospektui sutvar kyti reikia apie 10 mln. litų. Nau joms trinkelėms ir joms pakloti išleista apie 20 mln. litų. Iš viso Gedimino prospekto re konstrukcija atsiėjo 100 mln. litų. Dėl Gedimino prospekto rekonst rukcijos prokurorai yra pradėję iki teisminį tyrimą dėl piktnaudžia vimo. Pagrindinės sostinės gatvės rekonstrukcija pradėta 2002 m. pradžioje, darbai baigti 2009 m. gegužę. VD, BNS inf.
Meras rado kaltus Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Vilniaus meras Artūras Zuokas prieš porą mėnesių pranešė apie mieste greitai, galbūt jau vasaros pabaigoje, atsirasiančius dvira čių nuomos punktus. Vis dėlto dar teks pakentėti be jų.
Maža to, politikas pavasario pra džioje aiškino, kad miestui dviračių nuomos punktai nekainuos nė cen to – būsimas investuotojas, mainais už lauko reklamos plotus, nuomos punktus esą įrengs nemokamai. Tačiau lig šiol iš vietos taip ir ne pajudėta: nuomos konkurso sąly
gos ruošiamos, o kada jis galėtų būti skelbiamas – taip pat neaišku. A.Zuokas teisinasi, kad savivaldybei kliudo kitos valstybės institucijos. „Yra tam tikri ginčai tarp vals tybės institucijų. Lietuvoje ką nors greitai ir efektyviai padaryti nėra paprasta. Savivaldos teisės spręsti yra stipriai suvaržytos. Esame pri klausomi nuo aiškinimų ir išaiški nimų iš, pavyzdžiui, Konkurenci jos tarnybos, kitų institucijų, tad procedūros užtrunka“, – taip me ras aiškino, kodėl būsimo konkurso sąlygos dar neparuoštos. A.Zuokas spėjo, kad viešojo pirkimo konkur so sąlygos gali būti tvirtinamos jau kitame tarybos posėdyje.
Vėluoja: A.Zuokui nesiseka įgy
vendinti pažadų dėl dviračių nuo mos punktų. Gedimino Bartuškos nuotr.
5
penktADIENIS, gegužės 4, 2012
lietuva
Dėl R.Pakso – nauji klausimai Įstatymas, per apkaltą iš prezidento pa reigų pašalintam Rolandui Paksui atve riantis kelią į Seimą, perduodamas Kons tituciniam Teismui (KT) svarstyti. Tai reiš kia, kad R.Pakso dalyvavimui rinkimuose greičiausiai vėl iškils grėsmė. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
tinu konstitucinės ir teisinės siste mos griovimo pavyzdžiu“.
Abejoja konstitucingumu
Parašus rinko sunkiai
Seimo socialdemokratas Vytenis Andriukaitis parengė kreipimą si į KT dėl neseniai parlamentarų priimtos ir Prez id entės Dal ios Grybauskaitės pas iraš ytos to kios Seimo rinkimų įstatymo pa taisos: „Seimo nariu negali bū ti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos ne praėjo ketveri metai“. Pagal šį įsigaliojusį įstatymą 2004-aisiais iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintas R.Paksas tu ri formalią galimybę vėl dalyvauti šių metų spalį vyksiančiuose nau jojo Seimo rinkimuose. V.Andriukaičio parengtame krei pimesi į KT abejojama, ar priimto sios Seimo rinkimų įstatymo pa taisos atitinka galiojančią šalies Konstituciją. Nes pagal 2004 m. priimtą KT išaiškinimą Konstitu cija draudžia asmeniui, iš pareigų pašalintam apkaltos proceso tvar ka, visą likusį gyvenimą siekti ren kamų pareigų, kurias pradedant ei ti reikia prisiekti. „Taigi, manome, kad Seimas priėmė akivaizdžiai Konstitucijai prieštaraujantį įsta tymą. Savo kreipimusi į KT norime patikrinti, ar tikrai esame teisūs“, – kalbėjo socialdemokratas. Jis pri imtąjį įstatymą pavadino „apgailė
Kreipimąsi į KT iš viso pasirašė 32 Seimo nariai. V.Andriukaitis pri pažino, kad rinkti parašus sekėsi gana sunkiai – parlamentarai pa sirašinėjo nelabai noriai. Kodėl taip atsitiko, politikas nedrįso spėlioti. Tačiau vis dėlto pavyko surink ti pakankamai parašų, kad kreipi masis dėl Seimo rinkimų įstatymo pataisų keliautų į KT.
Andrius Kubilius:
Tai konstitucinė pro blema. Nežinau, ar toks siūlymas, koks jis yra priimtas, atitin ka Lietuvos Konstitu cijos raidę ir dvasią. Seimo pirmininkė Irena Degu tienė jau patvirtino parašų auten tiškumą. Todėl konstitucinė byla šiomis dienomis bus perduota KT. Šis dar turės apsispręsti, ar prii ma kreipimąsi svarstyti. Jeigu pri ims, gali apsispręsti ir dėl bylos svarstymo be eilės, tai yra jau per artimiausius kelis mėnesius, atsi žvelgiant į tai, kad šis klausimas aktualus dėl artėjančių Seimo rin kimų, numatytų spalio 14 d. KT atstovai tikina, kad tik po to, kai kreipimasis bus gautas ir priim tas svarstyti Teisme, bus apsispręsta,
Grėsmė: R.Pakso planus vesti savo partiją į Seimo rinkimus gali sugriauti naujas kreipimasis į KT.
ar byla statoma į bendrą neišnag rinėtų prašymų eilę, ar svarstoma nedelsiant, tai yra be eilės. Keisti Konstitucijos nepanoro
Prezidentė, pasirašydama Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kreipėsi į parlamentą ir ragino šį parengti bei priimti Konstitucijos pataisą, ku ri leistų per apkaltą iš pareigų pa šalintiems asmenims po kurio lai ko vėl kandidatuoti į Seimą. Taip valstybės vadovė iš dalies pripaži no, kad jos pasirašomas įstatymas iš esmės prieštarauja galiojančioms Konstitucijos nuostatoms. Tačiau nemažai įtakingų poli tikų gana abejingai sutiko šį D.Gry bauskaitės pasiūlymą. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirminin kas konservatorius Stasys Šedba ras skeptiškai įvertino galimybę, kad parlamentarai pakeistų Kons titucijos nuostatas dėl asmenų, pa šalintų iš pareigų apkaltos proce so tvarka. „Mano manymu, keisti Konstitucijos nereikia, nes nėra ką keisti. Konstitucijoje to draudimo eiti tam tikras pareigas nėra, yra
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
tik Konstitucijos interpretacijoje. O jeigu tai yra interpretacijos reikalas, pati konstitucinė norma čia niekuo dėta“, – aiškino S.Šedbaras. Todėl Seimo Teisės ir teisėtvar kos komitetas neinicijuoja Konsti tucijos pataisos. Tai padaryti pasišovė tas pats V.Andriukaitis: „Dar derinu for muluotes, dar kalbuosi su kolego mis. Bet, manau, atsiras atitinka ma Konstitucijos pataisa.“ Kada tai įvyks, politikas neprog nozavo, tačiau skaičiavo, kad dar šios kadencijos Seimui gali būti su spėta pateikti tokią pataisą ir netgi galbūt vieną kartą balsuoti už ją. Premjeras taip pat abejoja
Kita vertus, V.Andriukaitis pri pažįsta, kad dabartiniame Seime gali pritrūkti politinės valios pasiūlytai Konstitucijos pataisai priimti. „Čia daug kas gali priklausyti nuo siūlomų nuostatų suderinimo, nuo to, pavyzdžiui, koks terminas bus pasiūlytas vadinamajam inkuba ciniam periodui, tai yra, kiek metų būtų neleidžiama per apkaltą pa
šalintam asmeniui vėl siekti Sei mo nario mandato – ketverius, aštuonerius ar dar daugiau“, – teigė jis. Premjeras Andrius Kubilius irgi išreiškė abejonių dėl priimtų Seimo rinkimų įstatymo pataisų konstitu cingumo. „Tai konstitucinė problema. Nežinau, ar toks siūlymas, koks yra priimtas, atitinka Lietuvos Konstitucijos raidę ir dvasią, taip pat ir KT išaiškinimus. Vyriausybė buvo pateikusi Seimui keletą pa siūlymų, kaip turėtume taisyti tą padėtį, ir visi siūlymai rėmėsi tuo, kad turi būti taisoma Konstitucija. Man kyla abejonių, ar nekeičiant Konstitucijos yra įmanoma proble mas išspręsti“, – sakė premjeras. Pats R.Paksas ir jo vadovauja mos Tvarkos ir teisingumo par tijos atstovai įsitikinę, kad reikia rinkėjams leisti apsispręsti, ku riuos politikus jie nori rinkti į Sei mą. „Todėl neturėtų būti daromos dirbtinės teisinės kliūtys tokiam rinkėjo pasirinkimui“, – pabrėžė Tvarkos ir teisingumo frakcijos se niūnas Valentinas Mazuronis.
6
PenktADIENIS, gegužės 4, 2012
nuomonės
Mūsų teismų sistema islandams – kietas riešutas
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L Kiek pinigų reikia kariuomenei? Stasys Gudavičius
U
žs ien io part ner iai, pirmiausia iš Šiaurės Atlanto gynybinio al janso NATO, ne kartą atk reipė dėmesį į tai, kad Liet u va skir ia kiek per mažai lėšų sa vo gynybinėms reikmėms. Tai yra leidęs suprast i ir dabart in is NATO general in is sekretor ius Andersas Fogh’as Rasmussenas, ir ankstesn i Alj ans o vadovai, ir pav ien ių valst ybių pol it ikai, tarp jų – buvęs Jungtinių Ameri kos Valstijų gynybos sekretorius Robertas Gatesas.
Matyt, akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau neišvengiamai padidin sime karines išlaidas. Viešai tai pasakoma gana diplo mat iškai – „reik ia stengt is skirt i daug iau dėmesio ir ištekl ių ša lies gynybai“, „būtina efekt yv iai naudoti turimas lėšas ir protingai naudotis partner ių parama“, „ke lia susir ūpin imą pernelyg men kas gynybos sektor iaus finansa vimas kai kur iose šalyse“. Bet nev iešojoje erdvėje girdėt i ir ne tok ių diplomat in ių pareiš kimų. Lietuva ir kitos menkai sa vo kariuomenes finansuojančios valst ybės kartais pavad inamos „NATO išlaik yt inėm is“ ir net gi „egoistėmis“ ar „parazitėmis“. Šiaurės Atlanto gynybiniame al janse neslepiama, kad būtų idea lu, jeig u kar ybai kiekv iena šal is skirtų ne maž iau kaip po 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos atveju tai kasmet būtų daug iau kaip 2 mlrd. litų. iš maždaug 23–25 mlrd. litų kasme čio valstybės biudžeto. Tai tikrai būtų labai solidi suma. Bet kol kas ji Lietuvai nepakelia ma. Savo krašto apsaugai skir ia me gerokai maž iau – nė mil ijar do nėra. Vadinasi, maž iau kaip 1 proc. BVP. Žinoma, galima guostis ir teisintis tuo, kad ekonominė ir finansinė
šal ies būklė dar ne tok ia stipr i, kok ios norėtųsi, tuo, kad yra gau sybė kitų social in ių srič ių, ku riose būtina bent jau palaikyti fi nansinį gyv ybing umą, taip pat tuo, kad tik nedidelė dalis NATO valst ybių savo gynybin iam pa jėgumui skiria po 2 proc. BVP. Tačiau visa tai ne visada skam ba įtik inamai. Nes Liet uvoje ne tik nebandoma priartėt i prie 2 proc. ribos, bet išlaidos kar ybai net gana nuosekliai maž inamos, pam iršt ant duot us paž adus ir įsipareigojimus tiek savo kar iš kiams, tiek part ner iams gyny bos srityje. Nem at yt i jok ių pol it in ių pa stangų bent išlaik yt i vienodą fi nansav imo procentą. Jis pasta raisiais metais vis mąžta. Todėl nenuostabu, kad užsienyje Lietuvą kas nors ima ir pavadina „išlaikytine“ ar „egoiste“. Ekonom ika pradeda po truputį ats igaut i. Tad gal ima bent jau svarstyti galimybę kariuomenės finansavimo kartelę pakelti kiek aukščiau. Bet Lietuvos politikai to, reg is, bi jo. Kurg i ne – rink imai ant nosies! Kaipg i imsies tok ios nepopul ia rios priemonės kaip gynybos iš laidų didinimas? Žmonės juk pa smerks, pirštais užbadys, per rin kimus nebalsuos! Tač iau, mat yt, akivaizdu, kad anksč iau ar vėliau neišveng ia mai pad id insime kar ines išlai das. Gal kada nors pasieksime ir 2 proc. BVP. Priešing u atveju ga li tekt i prisim int i gerai žinomą posakį: „Kas nemait ina savo ka riuomenės, yra priverstas išlai kyti svetimą.“ Norėtume to? Liet uvoj e aps il ankęs žinom as JAV pol it ikas, 2008-ais iais bu vęs Respublikonų partijos kandi datu į šalies prezidentus senato rius Johnas McCainas parag ino liet uv ių pol it ik us tvirtai susitar ti dėl pakankamo krašto apsau gos finans av imo. Jis pal inkėjo, kad Lietuvos partijoms pavyktų art im iausiu met u pasirašyt i su sitar imą dėl tok io tikslo užt ikr i nimo. Į pal inkėj imą vert a įsikl aus yt i. Tik ar toks sus it ar im as tikrai at siras nauj oj o Seimo rink imų iš vak arės e, kai vieš oj oj e, erdvė je kar al iauj a popul izm as? Var gu ar ats ak ym as gal i būti tei giam as. Netg i jeig u part in is susitar imas imtų ir atsirastų, dar než in ia, ar jo bus nuosekliai laikomasi.
ietuvoje apsilankę Islandi jos teisėjai mano, kad Lie tuvos teismų sistema yra sudėtingesnė nei jų vals tybėje. Praėjusią savaitę Lietuvos teisėjų asociacijos kvietimu Lietu voje viešėjo Islandijos teisėjų de legacija, vadovaujama Islandijos teisėjų asociacijos prezidento, Reik javiko apygardos teismo pirminin ko Hjörturo Adalsteinssono. Ketu riolika svečių iš Islandijos Lietuvoje viešėjo pirmąkart.
Ingveldur Einarsdóttir:
Islandijoje sudėtingose ir specialių žinių reikalaujančiose bylo se kaip teisėjai gali dalyvauti ekspertai.
Kaip pranešė Lietuvos teisėjų aso ciacija, islandai lankėsi Nacionalinė je teismų administracijoje, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, Lietuvos apeliaciniame teis me, susitiko su Lietuvos advokatų tarybos nariais. Lankydamiesi Seime, svečiai su sitiko su Seimo Teisės ir teisėtvar kos komiteto nariais ir kalbėjosi apie teismų sistemą Lietuvoje, papasakojo, kaip veikia teismai Islandijoje. Reikjaviko apygardos teismo teisėjos Ingveldur Einarsdót tir nuomone, Lietuvos teismų sistema gerokai sudėtingesnė nei islandų. Lietuvoje veikia trijų ins tancijų teismų sistema, specializuo
ti administraciniai teismai ir Kons titucinis Teismas. O Islandijoje yra tik dviejų instancijų teismų sistema, Konstitucinio teismo apskritai nėra. Tačiau yra specializuoti darbo gin čų teismai, kurių nėra Lietuvoje. Šių specializacija – kolektyviniai ginčai. Per metus juose būna išnagrinėjama tik kelios dešimtys bylų. Paklausta apie visuomenės vaid menį teismų darbe, I.Einarsdóttir pasidalijo islandų patirtimi. „Islandijoje sudėtingose ir spe cialių žinių reikalaujančiose bylose kaip teisėjai gali dalyvauti ekspertai. Tuomet sudaroma teisėjų kolegija iš trijų asmenų, iš kurių tik vien as yra profesiona lus teisėjas,
o kiti du vadinami ekspertais, savo srities žinovais, kurie nagrinėjant bylą taip pat turi balsavimo teisę. Tai gali būti medicinos, biologijos, che mijos ar kitų sričių ekspertai, kurių žinios būtinos bylai tinkamai ištir ti“, – sakė teisėja. Pasak Islandijos teisėjų, visą pa saulį apėmusi ekonominė krizė bu vo palietusi ir Islandijos teisėjus – visiems teismų darbuotojams buvo sumažinti atlyginimai. Tačiau prieš tris mėnesius atlyginimai tapo tokie pat, kaip ir iki krizės. Beje, bankroto bylų skaičius per tuos kelerius metus Islandijoje išau go net kelis kartus. VD, BNS inf.
Požiūris: islandams mūsų teismų sistema pasirodė pernelyg griozdiška
ir sudėtinga.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Ukrainos izoliacija būtų ne išeitis
P
remjeras Andrius Kubilius sako nesiimantis spręsti, ar Ukrainos izoliavimas protes tuojant prieš elgesį su įka linta ekspremjere Julija Tymošenko yra geriausias sprendimas, kai kurių Europos valstybių vadovams pasta rosiomis dienomis atsisakius vykti į Jaltoje rengiamą susitikimą. Pasak premjero, Ukrainos vado vams reikia tiesiai pasakyti, kad „tei siškai skaidriai ir rūpinantis žmogaus teisėmis neišsprendus J.Tymošenko bylos Ukrainos narystės ES perspek tyva bent jau artimiausiu metu gali tapti labai miglota“.
„Tokius dalykus labai atvirai reikia sakyti Ukrainos vadovams ir Ukrai nos žmonėms, todėl aš nesiimu spręs ti, ar nevykimas į Jaltą, kur tradiciškai svarstoma Ukrainos europinė per spektyva, ar toks nevykimas yra pats geriausias dalykas. Ukrainos vadovai turi išgirsti iš Europos vadovų aiškią nedviprasmišką žinią“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras. „Ukrainos artėjimas su ES yra la bai svarbus procesas, keičiantis vi są geopolitinę regiono perspektyvą, ir todėl tokios, taip drįsčiau vadinti, Ukrainos vadovybės klaidos, kokias matome, yra apgailėtinos ir tikrai su
kelia daug problemų Ukrainos kelyje link integracijos į ES“, – kalbėjo Vy riausybės vadovas. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė antradienį spaudos konferencijoje sakė kol kas nepriėmusi sprendimo, ar vykti į susitikimą Jaltoje. D.Grybauskaitė pabrėžė, kad žmo gaus teisių klausimas yra tas, kuriuo Europa nedaro nuolaidų, bet izoliuojant Ukrainą jos „europinė perspektyva bū tų gerokai sugadinta arba pristabdyta“, ir todėl priimant sprendimą dėl vykimo reikia atsižvelgti į „visus argumentus ir į geopolitinius regiono interesus“. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktADIENIS, gegužės 4, 2012
lietuva Bando antrą kartą
Premjerai susitiks Latvijoje
Siūlo nepolitikuoti
Seimo vicepirmininkas konser vatorius Česlovas Stankevičius įregistravo įstatymo projektą, kuris leistų nelietuviškas pa vardes asmens dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo raš menimis. Č.Stankevičius jau buvo siūlęs parlamentui leisti nelietuviškų pavardžių origina lią rašybą dokumentuose.
Tradicinis Baltijos, Šiaurės šalių ir Didžiosios Britanijos prem jerų susitikimas kitų metų pra džioje bus surengtas Latvijo je. Šiaurės ateities forumu va dinamame susitikime nuo per nai dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Suomijos, Šve dijos, Norvegijos, Islandijos ir Didžiosios Britanijos premjerai.
Lenkijos Seimo atstovas Andrzejus Halickis teigia, kad san tykiai su kaimyne Lietuva tu ri būti geri nepaisant to, kokia partija yra valdžioje. „Todėl, kad kartu gyvename Europoje, viename regione, turime ben drą istoriją, bendras šaknis, daug bendrų šeimų“, – argu mentus dėstė A.Halickis.
Už šmeižtą siūlo nesodinti Užsienio reikalų ministras Sei mo vald anč ios ios kons erv a torių frakcijos narys Audro nius Ažubalis ketvirtadienį pa reiškė, kad reikia panaikinti baud žiamąją atsakomybę už šmeižtą.
„Valstybės taip pat turi imtis visų priemonių žurnalistų darbo sąly goms pagerinti, užtikrinti kuo lais vesnę prieigą prie informacijos, konfidencialių žiniasklaidos infor macijos šaltinių apsaugą ir panai kinti baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą“, – ketvirtadienį Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga išpla tintame pranešime sakė A.Ažubalis. Pasak ministro, skaitmeninė ži niasklaida atvėrė precedento netu rinčias galimybes žodžio laisvei ir prieiti prie informacijos, nors spau
dos laisvę vis dar varžo smurto prieš žurnalistus grėsmė. Vien šiais metais pasaulyje buvo nužudyti 43 žurnalis tai, daugelis jų kenčia nuo išpuolių, kuriais siekiama apriboti galimybes teikti informaciją, gyvybiškai svarbią demokratijai funkcionuoti. Dekriminalizuoti šmeižimą Lie tuvą pernai rudenį paragino Euro pos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė ži niasklaidos laisvei Dunja Mijatović. Ji viešai išsakė susirūpinimą dėl kaltinimų šmeižtu Lietuvos žurna listų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui. Dėl tariamo šmeižto privataus kaltinimo tvarka į teis mą kreipėsi dienraščio „Respubli ka“ leidėjas Vitas Tomkus. Kai kurie Lietuvos teisės ekspertai sako, kad konfliktai dėl įžeidimo ir
Į Sibirą veržiasi būrys savanorių Šiemet projekto „Misija Sibiras“ or ganizatoriai teigia sulaukę rekor dinio skaičiaus pretendentų an ketų – dalyvauti projekte panoro beveik 1700 žmonių.
prieš dvidešimtmetį, todėl „Misi ja Sibiras’12“ komanda turės tikslą rasti ir sutvarkyti greitai nykstan čias kapinaites, susitikti su čia te begyvenančiais lietuviais.
Tai didžiausias projekte panoru sių dalyvauti žmonių skaičius per septynerius jo organizavimo me tus, kaip teigia misiją organizuo janti Lietuvos jaunimo organiza cijų taryba (LiJOT). Kaip praneša taryba, šiemet iš užsienio gautų anketų skaičius vir šijo jos lūkesčius. „Skaičiuojame, kad apie 10 proc. gautų anketų atsiųstos iš įvairių už sienio šalių – pradedant Jungtinė mis Amerikos Valstijomis, daugu ma senojo žemyno šalių, baigiant Haičiu, Kambodža, Meksika, kur gyvenantys, studijuojantys tautie čiai nepamiršta savo šaknų ir no ri palaikyti ryšį su Lietuva“, – sakė projekto „Misija Sibiras’12“ koor dinatorius Arnas Marcinkus. Jo tei gimu, dalyvauti projekte šiemet pa noro keletas kunigų, anketą taip pat pildė teisininkai, žurnalistai, kuli narai, aktoriai, stiuardesė, gidas, krepšinio teisėjas ir kitų profesijų atstovai. „Kaip ir kasmet, netrūksta moksleivių ir studentų dėmesio, o merginų aktyvumas šiemet gero kai didesnis nei priešingos lyties atstovų“, – teigė A.Marcinkus. Šiemet projekto ekspedicija vyks į daugiau nei už 5 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos esančias lietuvių tremties vietas Rusijoje, Chaka sijos respublikoje. Pasak projek to organizatorių, pastaroji lietuvių ekspedicija čia lankėsi daugiau nei
Arnas Marcinkus:
Skaičiuojame, kad apie 10 proc. gautų anketų atsiųstos iš įvairių užsienio šalių. Projektas „Misija Sibiras“ – sep tintus metus LiJOT organizuojama jaunimo pilietiškumo ir patriotiš kumo ugdymo iniciatyva, kai lan komos ir tvarkomos sovietų buvu sių ištremtų Lietuvos gyventojų kapavietės. Ji suteikia galimybę jauniems žmonėms parodyti pa triotiškumą ir pilietiškumą jiems patiems priimtinais būdais. VD, BNS inf.
Faktai Per pirmąją sovietų okupaciją 1940– 1941 m. buvo įkalinta, nužudyta ar ištremta apie 23 tūkst. Lietuvos gy ventojų. Vėliau buvo trejų metų na cių okupacija, per kurią išž udyta daugiau nei 90 proc. iš 200 tūkst. Lietuvos žydų. 1944 m. sovietams sugrįžus į Lietuvą, per dešimtmetį buvo suimta ir įkalinta 186 tūkst., išt remta 118 tūkst. žmonių, nužudyta per 20 tūkst. su sovietų okupacija kovojusių partizanų ar jų rėmėjų.
šmeižimo turėtų būti sprendžiami civiline tvarka, o papildomai inici juoti baudžiamąjį procesą, įtraukti ir taip darbu apkrautas teisėsaugos institucijas, atsakovui taikyti pa pildomas griežtas baudžiamąsias sankcijas yra neracionalu. Be to, perspėjama, kad baudžia mojo proceso naudojimas gali virs ti spaudimo, savotiško keršto opo nentui priemone. Baudžiamasis kodeksas numa to, kad tas, kuris paskleidė apie ki tą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekin ti ar pažeminti tą asmenį arba pa kirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, ar ba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų. BNS inf.
Valstybės taip pat turi imtis visų priemonių žurnalistų darbo sąly goms pa gerinti, už tikrinti kuo laisvesnę prieigą prie infor macijos. Gedimino Bartuškos nuotr.
8
penktADIENIS, gegužės 4, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2802 DB svaras sterlingų 1 4,2497 JAV doleris 1 2,6274 Kanados doleris 1 2,6647 Latvijos latas 1 4,9392 Lenkijos zlotas 10 8,2898 Norvegijos krona 10 4,5704 Rusijos rublis 100 8,9080 Šveicarijos frankas 1 2,8735
–0,44 %
pokytis
+1,1159 % +0,2974 % +0,6127 % +0,6269 % +0,1115 % –0,2779 % +0,2545 % +0,2205 % +0,0139 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,04
4,70
2,46
„Kvistija“
4,99
4,62
2,45
„Vakoil“
5,02
4,67
2,47
Vidutinis valandos darbo užmokes tis verslo sektoriuje 2011 m. Lietu voje buvo vienas žemiausių ES – 19 litų, kaip skelbia „Eurostat“. Už valandą darbo darbuotojai 2011 m. mažiau nei Lietuvoje gavo tik Bul garijoje – 12 litų, bei Rumunijoje – 14,49 lito. Latvijoje valandinis dar bo užmokestis pernai siekė 20,36 lito, o Estijoje – 27,95 lito.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+0,30 %
Maža darbo valandos kaina
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
+0,14 %
104,16 dol. už 1 brl. 117,56 dol. už 1 brl.
9
proc.
lengvatiniu PVM tari fu siūloma apmokestinti produktus be genetiškai modifikuotų organizmų.
Bankai atideda pelną Šiemet Lietuvoje veikiantys ko merciniai bankai skaičiuoja ma žesnį pelną, nes nesitiki uždirbti iš blogųjų paskolų, kurias šiemet esą ėmė nurašyti.
Bankų pelnas šių metų pirmą ketvir tį, palyginti su 2011 m. sausio–kovo mėnesiais, sumažėjo 43,2 proc., iki 144,6 mln. litų. Pelno pokyčiui di džiausią įtaką darė atidėjiniai blo gosioms paskoloms, kaip teigiama Lietuvos banko pranešime. „Pernykštį bankų pelno šuolį lėmė dėl geresnės, nei manyta, skolinin kų būklės sumažinti atidėjiniai blo gosioms paskoloms. Šiemet pirmą ketvirtį fiksuota priešinga tendenci ja – nauji atidėjiniai viršijo anksčiau suformuotą mažėjimą ir tai mažino bankų sistemos pelną“, – praneši me sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Bankų turtas per pirmus tris šių metų mėnesius sumažėjo 2,3 proc. ir kovo pabaigoje buvo 77,1 mlrd. litų. Paskolų portfelis pirmą šių me tų ketvirtį smuktelėjo 0,6 proc., iki 53,6 mlrd. litų. Paskolas grąžino tiek privačios įmonės, tiek fiziniai
asmenys, jiems suteiktų pasko lų suma per tris šių metų mėne sius sumažėjo atitinkamai 0,7 ir 0,8 proc. „Pirmo ketvirčio duomenys pa tvirtina prognozę, kad ryškaus pa skolų apimties augimo šiemet ti kėtis neverta, tačiau laidoti viltis, jog šiuos metus baigsime turėdami paskolų portfelio prieaugį, taip pat ankstoka“, – teigė V.Vasiliauskas. Praėjusią savaitę Lietuvos ban kų asociacijos prezidentas Stasys Kropas prognozavo, kad pasko lų portfelio augimo prielaidos yra santūrios. „Ekonomika atsigauna gana lėtai, verslas kur kas atsargiau prisiima naujus įsipareigojimus, o bankų reguliavimo veržimas ir įsta tyminė aplinka bankams optimiz mo neįkvepia“, – sakė S.Kropas. Optimistiškesnė indėlių statis tika. Pirmą ketvirtį stebėtas 0,2 proc. augimas. S.Kropo teigimu, nors žlugus „Snorui“ gyvento jų pasitikėjimas bankais smuko, jų pasitikėjimas bankų priežiūros ir indėlių draudimo sistema išlie ka pakankamas, kad žmonės tau pytų bankuose. BNS, VD inf.
Nurašo blogąsias paskolas
144,6 mln. litų per tris šių metų mėnesius pelno uždirbo bankai.
Bankų specialieji atidėjiniai per ket virtį sumažėjo 1,5 proc. ir kovo pa baigoje buvo 3,923 mlrd. litų. Anot Lietuvos banko, atidėjinių mažėji mo tendencija pasireiškė ir 2011 m., tačiau tada jie mažėjo dėl pagerė jusios skolininkų būklės bankams mažinant anksčiau sudarytus ati dėjinius, o šiemet atidėjinių mažėji mą lėmė bankų sprendimai nurašy ti blogąsias paskolas.
Nepelninga: prastus draudikų rezultatus pernai labiausiai nulėmė atkakli konkurencinė kova transporto
draudimo srityje.
Nuostoliai – priežastis branginti paslaugas Praėjusiais metais nuostolingai dirbusios draudimo bendro vės šiemet nuostolius veikiausiai dengs keldamos paslaugų kainas. Lietuvoje registruotos draudimo bendrovės pernai kartu patyrė 11,456 mln. litų grynųjų nuosto lių, o 2010 m. jos buvo uždirbusios 14,716 mln. litų grynojo pelno. Liet uvos banko duom en i mis, nuostolingą šalies draudi mo įmonių veiklą lėmė ne gyvy bės draudimo bendrovės, kurios pernai kartu patyrė 47,894 mln. litų grynųjų nuostolių – 2,6 kar to daugiau nei 2010 m. Gyvybės draudimo bendrovių uždirbtas grynasis pelnas pernai, palygin ti su 2010-aisiais, padidėjo 11,1
Andrius Romanovskis:
Šiemet stabilizuo sis draudimo kai nos ir aprims drau dikų karai dėl rinkos dalių. proc., iki 36,441 mln. litų. Lietu vos draudikų asociacijos direkto riaus Andriaus Romanovskio tei
Ne gyvybės draudimo rinkos nuosmukis
Situacija: šiemet bankų pelnas ir turtas mažėjo, indėliai augo.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Ne gyvybės draudimo sektoriuje net 53,768 mln. litų grynųjų nuostolių, ar ba 20,9 proc. daugiau nei 2010 m., pa tyrė valstybės valdomas „Būsto pa skolų draudimas“. 6,854 mln. litų gry nųjų nuostolių patyrė „PZU Lietuva“, 1,699 mln. litų – „Industrijos garantas“, o 2010 m. šios įmonės buvo uždirbu sios atitinkamai 581,5 tūkst. ir 203,1 tūkst. litų grynojo pelno.
„Liet uvos draud imo“ grynasis pel nas pernai sumažėjo 2,1 karto, iki 10,002 mln. litų, „Ergo Lietuvos“ – 2,7 karto, iki 895,5 tūkst. litų. Veiklos re zultatus pernai pagerino tik atsako mybės (laidav imo), atl iekant muit i nės procedūras, draud imo paslau gas teik iant is „Lamant inas“ – jo gry nasis pelnas išaugo 39,8 proc., iki 3,53 mln. litų.
gimu, pernai ne gyvybės draudimo rinką pasiekė krizinio laikotarpio atgarsiai, o nuostolių patirta tiek iš draudžiamosios, tiek iš investi cinės veiklos. Asociacijos praneši me spaudai A.Romanovskis tvir tino, kad ne gyvybės draudimo įmonių veiklos rezultatams įta kos turėjo ir atkakli konkurencinė kova transporto draudimo srity je, draudikų nuostoliai dėl „Sno ro“ banko bankroto, taip pat ypač nuostolingi metai būsto paskolų ir pasėlių draudimo srityje. A.Romanovskis prognozavo, kad šiemet stabilizuosis draudi mo kainos ir aprims draudikų ka rai dėl rinkos dalių. Anot jo, tokiu periodu dažniausiai orientuoja masi į naujų klientų pritraukimą, taip didinant pajamas ir mažinant nuostolingumą. Lietuvos banko duomenimis, pernai pelningai dirbo keturios iš penkių šalyje registruotų gyvy bės draudimo įmonių ir trys iš še šių registruotų ne gyvybės drau dimo bendrovių. BNS inf.
9
penktadienis, gegužės 4, 2012
tema Dar ir šiandien mo terims kur kas sun kiau nei vyrams įsitvirtinti versle, moksle ar politiko je. Todėl aktyvios ir veiklios moterys iš Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado sri ties buriasi bendrai veiklai. Gegužės pa baigoje Nidoje ren giamas Tarptauti nis moterų forumas, kur tikimasi rasti bendrų problemų sprendimų.
Suderino: Tarptautinio moterų forumo Nidoje aktyvistės Ž.Bielinienė, L.Katulienė, D.Kavaliauskienė ir B.Bernotienė su kolegėmis aptarė galuti
nę forumo programą.
Veiklios moterys telkia jėgas Asta Dykovienė
a.dykoviene@diena.lt
Suvienijo verslias moteris
Per 22 atkurtos nepriklausomybės metus Lietuvoje moterų atlygini mai vis dar išlieka mažesni nei vy rų. Lygių teisių kontrolieriaus tar nybos ataskaitoje pabrėžiama, kad pernai diskriminacija dėl lyties (taip pat darbe) buvo pirmoje vie toje iš visų gautų skundų.
Baiba Rivža:
Pas mus yra aktyvių verslininkių moterų judėjimas, kuris sie kia išjudinti provinci jų, kaimo moteris im tis savo verslo, vysty ti turizmą Latvijoje. Dar aštriau šios tendencijos buvo jaučiamos prieš gerą dešimtmetį. Būtent tuomet klaipėdietė vers lininkė ir visuomenininkė Žiedū na Bielinienė įsteigė organizaciją „Moterys ir verslas Lietuvoje“. „Per tuos metus mes intensyviai dirbome ir užsimezgė pažintys su kolegėmis – aktyviomis verslo mo terimis iš Latvijos bei Kaliningrado srities“, – pasakojo Ž.Bielinienė, viena Tarptautinio moterų foru mo Nidoje organizatorių. Organizacijos „Moterys ir verslas Lietuvoje“ vadovė prisiminė dau
gybę projektų, kurie padėjo išju dinti šalies moteris. „Vyko dešimties įvairių semina rų ciklas, kaip bendrauti su žmo nėmis, su darbuotojais. Dar ir da bar sulaukiu atgarsių, kad moterys tuose seminaruose pažino save ir ten išmoko dirbti“, – tvirtino Ž.Bielinienė. Esą šitų projektų rezultatai gana ryškūs. Vienas jų – Moterų užim tumo centras Anykščiuose, kuris veikia iki šiol. „Kartu su ispanėmis, olandėmis, graikėmis dalyvavome mokymuose „Moterys politikoje“. Ši programa liko mums, ją galima taikyti ir da bar“, – tvirtino Ž.Bielinienė. Viename mieste vienyti moteris esą nesunku, tačiau visoje Lietuvo je – kur kas sudėtingiau, kaip pri pažino verslias moteris Lietuvoje vienijančios organizacijos vadovė. „Nors keletą metų organizaci jos veikla buvo sustabdyta, mes nė akimirką nebuvome praradusios ryšio viena su kita. Mūsų organi zacijoje dabar jau yra ne tik versli ninkių, bet ir gydytojų, mokytojų, dailininkių“, – teigė Ž.Bielinienė. Tebėra vyrų šešėlyje
Moterų padėtis labai panaši ir kito se šalyse kaimynėse, kurios kažka da priklausė vienam blokui. Kito se šalyse moterys taip pat buriasi į organizacijas. „Ne paslaptis, kad šiuolaikinia me pasaulyje tiek versle, tiek po litikoje, taip pat kitose gyvenimo sferose moterims sunkiau įsitvir tinti nei vyrams“, – neslėpė Kali ningrado srities moterų kongreso vadovė Valentina Zosimenko. Kaliningrado srities moterų kongresas vienija visas aktyvias moteris, ne tik verslininkes. V.Zo simenko tikina, kad su kolegėmis iš Lietuvos – organizacija „Moterys ir verslas Lietuvoje“ susipažino maž daug prieš 10 metų ir nuolat palai ko ryšius. „Kai kilo šio forumo idėja, mes iš karto pareiškėme, kad mūsų sie kis – ne feministinis. O ir visos tos moterų organizacijos nėra femi
nistinės. Jose gali dalyvauti ir vy rai, bet iš esmės tos organizacijos vadinamos moterų, nes pagrindi nis jų tikslas – padėti ir vienyti ak tyvias moteris“, – pasakojo V.Zo simenko. Organizacijos aktyvistės teigia nemenkinančios moters – šeimos saugotojos bei motinos – vaid mens. Jos telkia aktyvias moteris, padeda realizuoti įvairius projek tus, programas. „Juk kiekviena moteris turi Die vo dovaną. Vienos jų – sėkmingos verslininkės, kitos – mokslininkės, politikės ar vadovės, tačiau jos vi suomet likdavo vyrų šešėlyje“, – konstatavo V.Zosimenko. Per aktyvių moterų visuomeni nės veiklos dešimtmetį šis tas pa sikeitė. Tačiau Rusijos moterų da lia esą ir šiandien nelengva. „Pavyzdžiui, smulkusis verslas net vyrams nelengvas, o ką jau kal bėti apie moteris. Todėl tokios or ganizacijos, kurios pataria, palaiko – labai svarbios. Tik tada moterys gali realizuoti savo sumanymus“, – tikino V.Zosimenko. Šiandien Rusijos valdžia esą pa galiau tiesiogiai atkreipė dėmesį į visuomenines verslo bei socialines organizacijas. Toliau siekiama, kad kuo daugiau moterų būtų valdžio je. Aktyvistės iš Rusijos pripažįsta, kad Skandinavijos šalyse, taip pat Lietuvoje, moterų politikių dau giau nei Rusijos Federacijoje. „Mūsų moterų organizacijų tiks las – ne kovoti už kraštutines femi nistines teises, bet kartu su vyrais, su tarptautinėmis organizacijomis, su valdžia siekti, kad moterys turė tų tokias pačias galimybes kaip ir vyrai. Kai kurių teigiamų pokyčių šioje srityje yra ir pas mus“, – sa kė V.Zosimenko. Už nugaros – stiprios organizacijos
Kiek kitokia moterų situacija kai mynėje Latvijoje. Buvusi Latvijos Resp ubl ikos šviet im o ir moks lo ministrė Baiba Rivža vienija aktyvias šalies moteris ir palai ko stiprius ryšius su kolegėmis iš Lietuvos.
„Pas mus yra aktyvių verslinin kių moterų judėjimas, kuris siekia išjudinti provincijų, kaimo moteris imtis savo verslo, vystyti turizmą Latvijoje. Mes nemokamai konsul tuojame, kaip pradėti verslą, kaip susitvarkyti su mokesčiais“, – pa sakojo B.Rivža.
Valentina Zosimenko:
Vienos jų – sėkmingos verslininkės, kitos – mokslininkės, politi kės ar vadovės, tačiau jos visuomet likdavo vyrų šešėlyje.
Esą iš aukščiausiosios valdžios smulkiajam verslui nėra labai di delės paramos, priešingai – tikrin tojai dažniausiai tik skiria baudas, o ne pataria. Todėl esą šios nevy riausybinės organizacijos siekia sušvelninti verslo aplinką. „Manau, tai labai svarbu. Latvi joje moterų verslininkių skaičius kasmet auga. Verslas yra rizika, juk sunku nuspėti, kaip pasiseks“, – įsitikinusi B.Rivža. Teigiama, kad Latvijos moterims dabar jau lengviau įsitvirtinti nei prieš 20 metų. Nes jos yra ne vie nos, joms už nugaros– nevyriausy binės organizacijos, kuriose yra ju risčių, bankininkių ar savivaldybės darbuotojų. Visais atvejais jos pa
Asterijos Keserauskienės nuotr.
deda, konsultuoja reikiamais klau simais. Nors pripažįstama, kad kol kas ta sistema neveikia taip, kaip Vakarų Europos šalyse. A.Vinkus – forumo globėjas
Visos šios Lietuvos, Latvijos ir Ka liningrado srities aktyvios moterys gegužės pabaigoje susitiks Tarp tautiniame moterų forume Nidoje. Teigiama, kad kiekvienas susiti kimas, kad ir koks jis būtų, duoda naudos, moterys esą visuomet su randa, kuo gali viena kitai padėti. Paradoksalu, bet šio forumo globė jas ir kuratorius yra vyras. „Kai Neringos meru tapo buvęs ambasadorius Antanas Vinkus, moterys aktyvistės taip pat buvo susirinkusios Nidoje, mes nuėjo me pasveikinti naujai išrinkto me ro, o jis priėmė sveikinimus. Jis sa ko, gal steigiame ką nors panašaus Nidoje? Tuomet paprašėme jo tapti mūsų būsimo forumo globėju, ku ratoriumi, ir jis sutiko. Tokia bu vo pradžia“, – pasakojo Neringos verslininkė ir visuomenės bei poli tikos veikėja Irma Baltrušaitienė. „Nusprendėme, kad šalių kai mynių aktyvios moterys kartu ga li daugiau nuveikti nei po vieną. Ir A.Vinkus mus labai palaikė“, – džiaugėsi B.Rivža. „Jūs, moterys, tur ite rody ti mums, kaip vystyti verslą“, – tokiais žodžiais tuomet Neringos meras A.Vinkus paskatino vie nytis aktyvias bei verslias Lietu vos, Latvijos ir Kaliningrado sri ties moteris. „Į šią veiklą noriu įtraukti ir Lat vijos mokslų akademiją, pačių įvai riausių sričių mokslininkus – me dikus, žemės ūkio, energetikus, ekonomistus, net humanitarus. Ke tiname atvažiuoti į Tarptautinį mo terų forumą Nidoje. Juolab aš esu ir Lietuvos mokslų akademijos užsie nio valstybės narė. Mūsų ryšiai la bai glaudūs“, – tvirtino B.Rivža. Tarptautinio forumo tikslas – vienyti veiklias moteris ir jų or ganizacijas. Ypač tų šalių, kurių moralinės vertybės ir tradicijos is toriškai panašiai susiformavo.
10
penktadienis, gegužės 4, 2012
sportas
Jaunučių rinktinė tikisi sėkmės Lietuvos šešiolik mečių krepšinin kų rinktinė netru kus pradės rengtis liepos 19–29 d. Lie tuvoje ir Latvijoje vyksiančiam Euro pos čempionatui, o treneriai tvirtina: komandos tikslai – aukščiausi.
šininkų čempionate tikrai bus, pažiūrėsime, kaip jie atrodys savo rinktinėse.“ Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomasis direktorius Pau lius Motiejūnas pabrėžė, kad fina
Gintaras Razutis: Nugalėtojai: 2008 m. Lietuvos jaunučių komanda tapo Europos čempione, dabartinė komanda tikisi to pa-
ties.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Atrinks geriausius
Pasak vyriausiojo rinktinės tre nerio Gintaro Razučio, įvadinė treniruočių stovykla, į kurią bus pakviesta 30 krepšininkų, vyks Vilniuje. „Po šios stovyklos komando je turėtų likti 20 žaidėjų. Tuo met kelsimės į Palangą, vėliau – į Druskininkus. Po kiekvieno pa sirengimo etapo liks vis mažiau
kand id at ų“, – sak ė G.Raz ut is. Birželį jaunieji krepšininkai Pa nevėžyje žais kontrolines rung tynes su bendraamžiais iš Suo mijos ir Latvijos. Kiek vėliau savo jėgas lietuviai išmėgins su ispa nais ir italais. „Kandidatų į rinktinę daug, tarp jų – ir kelios labai gerai žinomos pavardės. Tai – Domantas Sabonis, Aidas Einikis, – kalbėjo treneris. – Stengsimės į pagrindinę sudė tį atrinkti geriausius. Mūsų tikslai čempionate – aukščiausi.“
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Veržiasi į rinktinę
G.Razutis negalėjo pasakyti, ar šį kart rinktinė bus formuojama Trab zono olimpiniame festivalyje trium favusios komandos pagrindu. „Per metus vaikinai subrendo. Šiemet komandoje turėtų atsiras ti naujų veidų, bent jau tarp kandi datų. Žiūrėsime, kaip jie pasirodys treniruočių stovyklose“, – dėstė treneris. Jis pabrėžė, kad psichologiškai nėra sunku dirbti su paaugliais. „Jie trykšta noru patekti į rink
tinę, stengiasi, bet konkurencija – labai didelė, – sakė G.Razutis. – Kandidatus rinkomės su asistentu, bendravome su šalies rajonų trene riais, teiravomės jų nuomonių. Ką jie pasiūlė, tuos vaikinus ir įtrau kėme į sąrašus.“ Kainos nesikandžios
Treneris nenorėjo prognozuoti, kurie varžovai bus pavojingiausi. „Gerų žaidėjų turi Kroatija, Slo vėnija, Vokietija, – pabrėžė G.Ra zutis. – Individualiai stiprių krep
Geležinis vilkas rūdija be trofėjų Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Aleksandras Džikičius į Vilnių per galių nesugrąžino – „Lietuvos ryto“ krepšininkams, vadovaujamiems Serbijos krepšinio specialisto, ir šiemet vis mažėja viršūnių, į ku rias jie galėtų įkopti. Prizų badas tęsiasi
Praėjusį sezoną trofėjų badą išgy venusi komanda nieko nepešė jau ketveriose šio sezono varžybose.
Iš pradžių „Lietuvos rytas“ dėl kom erc in ių sum et im ų ats isak ė dalyvauti Lietuvos krepšinio fe deracijos (LKF) taurės varžybo se, po to nepasiekė Europos tau rės, Baltijos krepšinio lygos (BBL) bei VTB Vieningosios lygos tur nyrų viršūnių. VTB Vien ingos ios lygos var žybose A.Džikičius turėjo ypač daug ambicijų. Sensacingai ket virtfinalyje įveikę praėjusio se zono nugalėtojus Maskvos srities „Chimki“ krepšininkus, vilniečiai
buvo tarsi ant sparnų. Lygos va dovams patikėjus finalo ketverto kovas surengti Vilniuje, „Lietu vos ryto“ šansai dar labiau išau go, tač iau, kaip jau paaišk ėjo, viskas perniek – sostinės ekipa pusfinalyje krito prieš Maskvos CSKA 72:79. Dabar vilniečiams lieka vienin telė galimybė – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalas. Nieko neiško vojusiam A.Džikičiui tai, ko gero, paskutinis, bet vargu ar realus šan sas išsilaikyti savo poste.
Diagnozė: A.Džikičius teigia žinąs šimtus priežasčių, kodėl talentingasis J.Valančiūnas aikštėje kartais per
svarbiausius mačus būna bejėgis.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Jonas eliminavo Joną
VTB Vieningosios lygos pusfinaly je CSKA strategas Jonas Kazlaus kas akivaizdžiai laimėjo dvikovą su A.Džikičiumi ir dar kartą įrodė, kad jo gynybos sistemos svarbiausiais rungtynių momentais veikia ne priekaištingai. Vienu svarbiausių šio sezono A.Džikičiaus ginklų buvęs Jonas Valančiūnas šį kartą šaudė tuščiais šoviniais. Maskviečių gynyba Lie tuvos krepšinio talentui taip ir liko neįkandamas riešutas – vieninte lius du taškus jis pelnė baudų me timais ir sužaidė nerezultatyviau sias sezono rungtynes. Nors „Lietuvos rytas“ priešino si CSKA ekipai tris kėlinius, lemia mame ketvirtyje jėgų pristigo, tad ketvirtus metus iš eilės į šių varžy bų finalą žengė maskviečiai. „Šiose rungtynėse prastai patai kėme ir todėl sunkiai sekėsi pul ti prieš aikštės gynybą. Nežinau, ar tokio žaidimo užtektų Eurolygos finalo ketverto turnyre, tačiau vi są sezoną išlaikyti aukštą lygį tik rai nėra lengva“, – po mačo kalbė jo J.Kazlauskas. „CSKA – geriausia komanda Europoje. Manau, kad pažadą gar bingai kovoti mes įvykdėme. Galiu rasti 101 priežastį, kodėl J.Valan čiūnas nesužaidė taip, kaip bu vo tikimasi. Jis labai jaunas ir su siduria su milžinišku spaudimu, tačiau šį kartą parodėme, kad ga lime gerai žaisti ir be jo“, – teigė A.Džikičius.
Jie trykšta noru pa tekti į rinktinę, sten giasi, bet konkuren cija – labai didelė.
liniame čempionato etape, ku ris vyks Vilniuje, žiūrovų skaičius priklausys tik nuo mūsų rinktinės pasirodymo. „Tikimės, kad mūsų vaikinai da lyvaus kovose dėl apdovanojimų. Rengsime nemažai akcijų, kurios tu rėtų sudominti sirgalius. Bilietai ne bus brangūs“, – teigė P.Motiejūnas.
Statistika Pusfinalis. „Lietuvos rytas“–
CSKA 72:79 (20:22, 18:19, 14:14, 20:24). 8800 žiūrovų. A.Kirilenka 19 taškų, M.Teodosičius 13, N.Krsti čius 12/A.Rašičius 16, P.Samardžis kis 15, T.Rice’as 12. Pusfinalis. „Unics“–„Lokomotiv-
Kuban“ 87:86 (22:27, 23:16, 17:23, 25:20). 4000 žiūrovų. H.Domer cantas 30, T.Lyday’us 15, L.Greeras 10/R.Blakney 22, K.Riversas ir S.By kovas po 17.
Vėl rusiškas finalas
VTB Vieningajai krepšinio lygai šis sezonas jau ketvirtasis. Visų iki šiol vykusių turnyrų finaluose ko vojo Rusijos klubai. 2012-ieji – ne išimtis. Lemiamoje dvikovoje kar dus sukryžiuos CSKA ir Kazanės „Unics“. Tatarstano ekipa pusfinalyje po labai atkaklios kovos 87:86 palaužė Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ krepšininkus. Mačo pabaiga su siklostė dramatiškai. Iki dvikovos pabaigos likus žaisti 5 sek., Kras nodaro komandos gynėjas Kelvinas Riversas pataikė tritaškį ir persvė rė rezultatą – 86:85. Kazanės ekipa lemiamą ataką patikėjo veteranui Henry Domercantui ir nesuklydo: Bosnijos ir Hercegovinos pasą tu rinčio amerikiečio šaltakraujiškas metimas buvo tikslus. „Unics“ ir CSKA krepšinin kai VTB Vieningosios lygos fina le kovojo ir 2010-aisiais. Tuomet Kauno sporto halėje 66:55 laimė jo maskviečiai.
11
penktadienis, gegužės 4, 2012
sportas
Dziudo meistrai mintimis – jau olimpiadoje Tarptautinė dziudo federacija (IJF) kitą savaitę paskelbs Londo no vasaros olimpinių žaidynių dalyvių sąrašus, tačiau jau dabar treneris Petras Vinciūnas žino, kad tarp olimpiečių bus jo auk lėtiniai Karolis Bauža ir Marius Paškevičius. Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Tai bus pirmasis kartas per visą Lietuvos dziudo istoriją, kai olim piadoje dalyvaus du mūsų atletai. „Jau pernai neabejojau, kad Ka rolis ir Marius pasieks tikslą“, – sakė iš Čeliabinske (Rusija) įvyku sio Europos čempionato sugrįžęs P.Vinciūnas. Šio čempionato rezultatai Kau no sporto mokyklos „Gaja“ ir klu bo „Danas“ atstovų K.Baužos ir M.Paškevičiaus olimpinės atran kos reitingams įtakos neturėjo, bet Marius svorio kategorijos per 100 kg turnyre iškovojo bronzos medalį. B grupės varžybų pirmoje kovo je lietuvis taškais įveikė ispaną An gelą Parrą, antroje vos per 12 sek. susitvarkė su prancūzu Matthieu Bataille’u ir trečioje per 2 min. ir 5
sek. nugalėjo gruziną Adamą Oku rašvilį. Pusfinalyje M.Paškevičius nusileido vengrui Barnai Borui, o kovoje dėl trečiosios vietos po pratęsimo palaužė slovėno Matja žo Černajaus pasipriešinimą. Finale B.Boras per 37 sek. pra laimėjo tituluotajam rusui Alek sandrui Michalinui, kuris Europos čempionu tapo trečią kartą iš eilės. Varžybose nedalyvavo pagrindinis favoritas – 205 cm ūgio ir 140 kg svorio penkiskart pasaulio ir du kart Europos čempionas prancū zas Teddy Riner. 2009-ųjų Europos pirmenybių bronzos medalininkas K.Bauža pir mojoje svorio kategorijos iki 90 kg kovoje nugalėjo Aleksandrą Mar meliuką iš Estijos, po to įveikė Mirko Kaiserį iš Lichtenšteino, bet pralai mėjo azerbaidžaniečiui Timūrui Ali chanovui ir į aštuntuką nepateko.
Karjera: 2012-ųjų olimpiada K.Baužai (dešinėje) bus pirmoji.
Čeliabinske nepasisekė vilniečiui Artūrui Maiborodai (iki 73 kg), ku ris jau pirmąją kovą pralaimėjo Ru sijos atletui Mansurui Isajevui.
Patirtis: M.Paškevičius (dešinėje) savo sportinių trofėjų kolekcijoje jau
turi pasaulio ir Europos čempionatų medalius.
Petras Vinciūnas:
K.Bauža ir M.Paškevi čius pajėgūs mesti iš šūkį bet kuriam var žovui. – Europos čempionatas svarbus kiekvienam sportininkui. Iki šiol Mariui nepavykdavo prasibrau ti į prizininkų gretas, bet šį kar tą jis prie 2009-ųjų pasaulio pir menybių bronzos medalio pridėjo ir tokios pat spalvos Senojo kon tinento apdovanojimą. Nedidelė klaidelė sutrukdė Karoliui, nes jo dvikova su azerbaidžaniečiu buvo apylygė ir paprasčiausiai pritrū ko laiko pričiupti varžovą. Viliuo si, kad olimpiadoje ir K.Bauža, ir M.Paškevičius pademonstruos sa vo geriausią meistriškumą, – kal bėjo P.Vinciūnas.
– Treneri, ar kas nors dar ga lėtų jūsų auklėtiniams užkirsti kelią į Londono žaidynes? – Dziudo atranka į žaidynes dėl la bai didelės konkurencijos – viena sunkiausių. Kvalifikacinį reitingą sudaro dešimt geriausių rezultatų, pasiektų pasaulio ir Europos čem pionatuose, taip pat planetos tau rės, „Didžiojo kirčio“ ir „Didžiojo prizo“ turnyruose per paskutinius dvejus metus. Šiuo metu Karolis ir Marius savo svorio kategorijose tarp 22 sportininkų užima tvirtas pozicijas, tad kelialapiai į olimpi nes žaidynes – jau beveik jų ranko se. Tereikia sulaukti oficialaus IJF patvirtinimo. – Kaip ir kur rengsitės olimpi nėms kovoms? – Planuojame treniruočių stovyklas ne vien Lietuvoje, bet ir Turkijoje, Baltarusijoje, Ispanijoje ir Estijo je. Galbūt rasime savaitėlę trum
AFP nuotr.
poms atostogoms. Dalyvausime ir oficialiose varžybose, kad Karo lis su Mariumi neprarastų sporti nio azarto, bet tai nebus žūtbūti nės kovos. Pagrindinis išbandymas – olimpiada. – Koks jūsų auklėtinių rezulta tas žaidynėse tenkintų jus? – Per atrankos ciklą Karolis ir Ma rius sukaupė daug patirties. Ma nau, kad olimpiadoje pagrindiniai varžovai bus europiečiai, nes kituo se kontinentuose dziudo konkuren cija mažesnė. O beveik visus prie šininkus iš Europos mes neblogai pažįstame. Neabejoju, kad K.Bau ža ir M.Paškevičius pajėgūs mesti iššūkį bet kuriam varžovui. Burtai gali lemti jau pirmojoje kovoje susi tikti su olimpiniu ar pasaulio čem pionu, tad reikia būti pasirengus ekstremaliausiems išbandymams ir tikėti savo jėgomis. Karolis ir Ma rius motyvacijos nestokoja.
Į 47-ąją „Gintarinę porą“ – šokėjų antplūdis Romas Poderys Tradicinės – jau 47-osios – sporti nių šokių varžybos „Gintarinė po ra“ bus vienos gausiausių per vi są jų istoriją: gegužės 5–6 d. Kau no sporto halėje savo meistrišku mą rengiasi demonstruoti dau giau nei 700 duetų iš 11 pasaulio šalių.
Pagrindinis „Gintarinės poros“ akcentas – Pasaulio sportinių šo kių federacijos (WDSF) klasikinių ir Lotynų Amerikos šokių reitin go varžybos. Dalyvauti jose už siregistravo visos šiuo metu ge riausios Lietuvos poros, tarp jų – 2012-ųjų šalies čempionai kau niečiai Evaldas Sodeika ir Ieva Žu kauskaitė iš klubo „Kaspinas“) ir vilniečiai, „Ratuto“ klubo atstovai Jokūbas Venckus ir Jomantė Dap kevičiūtė. Pasak vieno iš „Gintarinės po ros“ organizatorių, Lietuvos nu sipelniusio trenerio Česlovo Nor
vaišos, mūsų šokėjų laukia pajėgūs konkurentai. Šiuo metu E.Sodeika ir I.Žu kauskaitė pasaulio klasikinių šo kių reitinge yra 15-ieji, o Lietuvos vicečempionai vilniečiai Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva – 22-eji. Tarp Lietuvos duetų kon kurentų bus 20-oji pasaulio pora iš Latvijos – Andrejus Rogovenka ir Ana Vorončiuka, taip pat 26-oji pora iš Italijos – Pasquale Nudo ir Julija Saikina bei 28-oji pora iš Ru sijos – Denisas Molkovas ir Nata lija Feeria. J.Venck us ir J.Dapkev ič iūt ė WDSF Lotynų Amerikos šokių klasifikacijoje – 94-ieji. Jiems teks varžytis su 28-ąja pasaulio pora – Latvijos šokėjais Jevgeni jumi Suvorovu ir Tiina Bazokina bei 29-ąja pora – Ispanijos atsto vais Guillemu Pascualiu ir Rosa Carne. Pasaulio reitingo taškų „Gintari nėje poroje“ sieks ir jaunimo am žiaus grupių klasikinių bei Lotynų
Amerikos šokių atlikėjai. Ant Kau no sporto halės parketo taip pat varžysis jaunių, jaunučių ir vaikų grupės. „Per „Gintarinės poros“ istori ją pasikeitė kelios šokėjų ir jų ger bėjų kartos. Norime, kad ir pa tys jauniausieji patirtų, ką reiškia šokt i legend in ėje sporto hal ė je, kuri matė visus geriausiuosius Lietuvos šokėjus“, – teigė Č.Nor vaiša. Koncertinė programa tradiciš kai bus skirta Motinos dienai. Šoks WDSF profesionalų pasaulio tau rės laimėtojai, daugkartiniai Lie tuvos klasikinių šokių čempionai Donatas Vėželis ir Lina Chatkevi čiūtė, Europos profesionalų Loty nų Amerikos šokių šou programos vicečempionai Justas Kučinskas ir Jekaterina Romankova, TV pro jekto „Šok su manimi“ nugalėtojai Dominykas Vaitiekūnas ir Justi na Žemaitytė bei 2-ąją vietą užė mę Donatas Chlebinskas ir Ginta rė Slausgalvienė.
Tradicija: penktąjį dešimtmetį baigianti „Gintarinė pora“ – emocinga
muzikos ir šokių šventė.
Tomo Raginos nuotr.
12
penktADIENIS, gegužės 4, 2012
pasaulis
45
mln. eurų išpirkos „Al Qaeda“ pareikalavo už devynis įkaitus, pagrobtus Alžyre ir Malyje.
Rusija žada prevencinį smūgį
Rinkėjai baus valdančiuosius
Rusijos kariuomenės vadas Nikolajus Ma karovas (nuotr.) vakar pagrasino prevenci niais smūgiais JAV vadovaujamos NATO priešraketinės gynybos sistemos objek tams Rytų Europoje, jeigu Vašingtonas neatsisakys šių prieštaringai vertinamų planų. Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas taip pat perspėjo, kad Mask vos ir Vašingtono derybos dėl priešrake tinės gynybos priartėjo prie aklavietės.
Didžiosios Britanijos rinkėjai vakar pra dėjo balsuoti vietos valdžios rinkimuose, per kuriuos valdančiajai koalicijai progno zuojamos nesėkmės, nors Londono, ku riame šiemet vyks olimpiada, meras Bori sas Johnsonas veikiausiai liks savo poste. Jau dvejus metus gyvuojančios koalicijos populiarumas sparčiai blėsta dėl antros recesijos bangos, viešųjų išlaidų taupymo priemonių ir virtinės skandalų.
Pirmuosiuose tiesioginiuose televizijos de batuose ietis surėmę kandi datai į Prancūzi jos prezidentus Nicolas Sarkozy ir François Hol lande’as negailė jo vienas kitam kandžių ir agre syvių replikų. Įtampa: F.Hollande’as (kairėje) ir N.Sarkozy (dešinėje) tris valandas karštai diskutavo apie ekonominę padėtį šalyje, krizę euro zonoje, migraci
jos problemas, požiūrį į islamą, galimybę svetimšaliams dalyvauti komunų rinkimuose.
„Reuters“ nuotr.
Apsisvaidymas žaibais baigėsi lygiosiomis Išvadino melagiu
„Melas! Šmeižtas! Menkas šmei žikas“, – pirmą kadenciją baigian tis prezidentas N.Sarkozy atkirto į oponento kaltinimus, kad jis į aukš tus postus vyriausybėje, žiniask laidoje ir pramonėje prikišo poli tinių bičiulių. „Atėjau čia ne tam, kad būčiau vadinamas melagiu... Jūsų paklausius, susidaro įspūdis, kad nesate dėl nieko kaltas... Čia ne jūs užduodate klausimus ir tei kiate vertinimus“, – replikavo so cialistų lyderis F.Hollande’as. Oponentai kėlė balsą vienas ant kito, o po vieno F.Hollande’o pa reiškimo N.Sarkozy atkirto: „Čia jums ne pokštų konkursėlis.“ Bandymai kompromituoti
Kandidatai bandė įgelti vienas ki tam į jautrią vietą. Socialistų ly
deris kadenciją baigiančiam pre zidentui priminė jo draugystę su buvusiu Italijos premjeru Silvio Berlusconi, kuris neišbrenda iš skandalų ir teismų. N.Sarkozy atsakė, kad nesi ruošia klausytis moralų iš parti jos, kurios lyderis Dominique’as Straussas-Kahnas dėl seksualinių skandalų negalėjo dalyvauti šiuo se parlamento rinkimuose ir buvo priverstas palikti Tarptautinio va liutos fondo vadovo pareigas. Prezidentas teigė, kad jo opo nentas nusiplovė rankas tarsi Pon tijus Pilotas, pasklidus gandams apie kolegos partijoje seksualinius ekscesus. F.Hollande’as šiuos kal tinimus įnirtingai neigė tvirtinda mas, kad nieko nežinojo apie savo buvusio sąjungininko privatų gy venimą.
Nesėkmė: nuo varžovo atsiliekančiam N.Sarkozy gyvybiškai reikėjo
surinkti keletą lemiamų taškų, bet, anot apžvalgininkų, to padaryti jam nepavyko.
Turtingi ir vargšai
Socialistas taip pat ryžtingai atsi lygindavo N.Sarkozy ir kaltino pre zidentą turtuolius pavertus dar di desniais turčiais, o neturinčius pinigų – dar didesniais skurdžiais. „Nesugebate išvystyti nė vienos pagrįstos minties, nekalbėdamas šiurkščiai, – pareiškė F.Hollan de’as ir vėliau pridūrė: – Saugosiu respublikos vaikus. Jūs saugosite labiausiai privilegijuotus.“ Kai N.Sarkozy apkaltino F.Hol lande’ą „bailumu“, nes socialis tas esą leido savo sąjungininkams svaidyti nesąžiningas ir įžeidžian čias pastabas apie dabartinio šalies vadovo būdą, jo oponentas replika vo: „Jums būtų sunku pateikti save kaip auką arba ėriuką.“
– F.Hollande’as nesubliūško, kaip tikėjosi N.Sarkozy.“ „Tokios kokybės debatų nematė me nuo 1988 m.“, – sakė viešosios nuomonės tyrimų instituto BVA ekspertas Gaelis Slimanas naujienų agentūrai AFP, turėdamas omenyje itin audringą tuomečių kandidatų François Mitterrand’o ir Jacques’o Chiraco žodžių dvikovą.
François Hollande’as:
Mūsų nedarbas pa didėjo, mūsų konku rencingumas pablogė jo, o Vokietijai sekasi labiau negu mums.
Nugalėtojo nėra
Per debatus varžovai svaidėsi įžei dimais ir nė vienam jų nepavy ko dominuoti, bet F.Hollande’as į šiuos televizijos debatus atėjo kaip populiaresnis kandidatas ir, atro do, išėjo nenukentėjęs. Politikos apžvalgininkai sako, kad juos nustebino šių debatų nuožmumas, bet abejoja, ar jie smarkiai pakreips rinkimų kovos eigą. Viešosios nuomonės tyrimo agentūros „TNS-Sofres“ politolo gas Emmanuelis Riviere’as teigė, kad šie debatai daugiau ar mažiau baigėsi lygiosiomis, tačiau pri dūrė, kad faktiškai tai reiškia per galę F.Hollande’ui, kuriam būnant favoritu pakako tiesiog nepadary ti klaidų. „Socialistų kandidatas po ku rio laiko tai suprato ir atsipalaida vo žinodamas, kad keli jo smūgiai buvo taiklūs, – aiškino analitikas.
Neapsisprendę rinkėjai
Dienraščio „Le Parisien“ tinklala pyje atliekama greitoji nemokslinė apklausa parodė, kad šių debatų nugalėtojas yra F.Hollande’as, bet dauguma ekspertų pabrėžia, jog dar per anksti spręsti, kokią iš vadą neapsisprendę rinkėjai pada rys apie abiejų kandidatų agresiją. Prieš šiuos debatus apklausų re zultatai rodė, kad F.Hollande’as turi daugiau galimybių laimėti ateinantį sekmadienį vyksiantį antrąjį rin kimų turą po to, kai jis nesmarkiai aplenkė N.Sarkozy per balandžio 22 d. vykusį pirmąjį balsavimą, po kurio atkrito aštuoni kiti kandidatai. Naujaus ios apk lausos rod o, kad F.Hollande’as surinks apie 54 proc., o N.Sarkozy – apie 46 proc. balsų, o šis santykis menkai svyra vo per šešis mėnesius trukusią rin
kimų kampaniją, kuri kartais tap davo labai įtempta. Pavyzdys – Vokietija
Praėjus dešimčiai dienų nuo pir mojo rinkimų turo, N.Sarkozy sie kė persivilioti beveik 18 proc. rin kėjų, balsavusių už Marine Le Pen – prieš imigrantus nusistačiu sio Nacionalinio fronto kandidatę. Prancūzijos ultradešiniesiems jos pasiektas rezultatas buvo rekor diškai geras. Prezidentas šiek tiek pagerino savo pozicijas, diskutuodamas su F.Hollande’u dėl imigracijos, nes N.Sarkozy oponentas gana neaiš kiai kalbėjo apie kai kuriuos savo planų aspektus. Tačiau socialistų kandidatas tvirtai pasirodė kalbė damas apie ekonomiką, atakuo damas savo priešininką dėl dide lio nedarbo. „Mūsų nedarbas padidėjo, mū sų konkurencingumas pablogė jo, o Vokietijai sekasi labiau negu mums“, – pabrėžė F.Hollande’as, kritikuodamas N.Sarkozy pasieki mus ekonomikoje. „Kodėl Vokietijai sekasi geriau negu mums? Nes Vokietija vyk dė priešingą politiką negu ta, ku rią siūlote Prancūzijos žmonėms“, – replikavo N.Sarkozy. „Jums viskas labai paprasta. Nie kas niekada nebūna jūsų kaltė“, – įgėlė F.Hollande’as. Politikos veteranai, kuriems abiem po 57 metus, surengs dar po vieną didelį rinkimų kampanijos renginį prieš oficialią jos pabaigą šiandien vidurnaktį, o sekmadienį 44 mln. Prancūzijos rinkėjų bus pakviesti atvykti į balsavimo apylinkes. BNS inf.
13
penktADIENIS, gegužės 4, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Šiuolaikinio baleto spektaklis pagal DEPECHE MODE muziką Rež. Marija Simona Šimulynaitė 2012 m. gegužės 15 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje Varžybos: už paveikslą buvo tikimasi gauti apie 80 mln. dolerių, bet entuziastingi pirkėjai viršijo aukciono
rengėjų lūkesčius.
„Scanpix“ nuotr.
Vienintelė privačiai turima norvegų dailininko Edvardo Muncho „Šauksmo“ – vieno labiausiai atpažįstamų visų laikų paveikslų – versija trečiadienį aukcione „Sotheby’s“ Niujorke buvo parduota už rekordinę sumą. Aktyviai varžantis septyniems da lyviams, suma iki rekordinės 119,9 mln. JAV dolerių (apie 320 mln. litų) kainos už meno kūrinį viešame aukcione pakilo vos per 12 minučių ir sulaukė plojimų. „Pasaulio rekordas“, – suduoda mas plaktuku paskelbė varžytojas Tobiasas Meyeris. Ankstesnis rekordas priklausė Pablo Picasso paveikslui „Nuogo ji, žali lapai ir biustas“, kuris 2010 m. buvo parduotas už 106,5 mln. dolerių. Parduotas „Šauksmas“ yra viena iš keturių šio darbo ver sijų. Košmariška centrinė paveikslo figūra ir ryškios žėruojančios spal vos simbolizuoja šiuolaikinių laikų egzistencinę baimę ir neviltį.
Paveikslą pardavė norvegas Pet teris Olsenas, kurio tėvas buvo menininko draugas ir rėmėjas. Jis planuoja Norvegijoje įsteigti naują muziejų. Du kartus kitos šio paveikslo ver sijos buvo pavogtos iš muziejų, bet vėliau atgautos. Jo kopijos puošia viską – pradedant studentų bend rabučių kambariais ir baigiant ar batos puodeliais. Be to, tai vienas tų retų atvejų, kai paveikslas ge rai žinomas ir meno ekspertams, ir plačiajai visuomenei. „Mums malonu paskelbti, kad šis nuostabus paveikslas, kuris ne tik yra vienas pamatinių mūsų is torijos atvaizdų, bet ir vienas vi zualinių modernios sąmonės rak-
tų, pas iekė pasaul io rekordą“, – sakė „Sotheby’s“ impresioniz mo ir moderniojo meno skyriaus vadovas Simonas Shaw. „Sotheby’s“ atstovas Darrellas Rocha sakė, kad parduodant pa veikslą tvyrojo „elektrinė atmos fera“ ir kad prieš aukcioną už kūrinį buvo tikimasi gauti mažiausiai 80 mln. dolerių. „Septynių pretendentų grupė į varžytines įsitraukė anksti, bet il giau užsitęsė dviejų labai ryžtingų siūlytojų telefonu kova, dėl kurios galutinė pardavimo kaina pakilo iki istorinio lygio“, – sakė jis. Pasaulyje yra tik trys kiti meno kūriniai, parduoti už daugiau nei 100 mln. dolerių: minėtas P.Pi casso paveikslas, taip pat P.Pi casso „Berniukas su pypke“, ku ris 2004-aisiais buvo parduotas už 104,1 mln. dolerių, ir Alberto Giacometti skulptūra „Einantis žmogus“, kuri 2010-aisiais buvo parduota už 104,3 mln. dolerių. Trečiadienį parduota „Šauksmo“ versija buvo sukurta 1895 m. ir yra vienintelė, nepriklausanti Norve gijos muziejams. VD, BNS inf.
Šviesos ir garso sujungti Aktyvaus laisvalaikio centro „Kab lys“ erdves gegužės 11 d. užpildys spalvingas audiovizualinis meno festivalis „Pilni ekranai: Kablys“.
Profesionalūs Lietuvos audio- ir videomenininkai kurs specialiai „Kabliui“ pritaikytas unikalias vi deoinstaliacijas bei sieks naujos audio- ir videome no sintezės.
„Norime videomeną pateikti kaip emocionaliai įtakingą meno formą ir parodyti, kad muzika ir vaizdas yra neatskiriami šiuolai kiniuose renginiuose bei už jų ribų. Tuo galės įsitikinti festivalio lankytojai – jie turės progą patys savaip nuspalvinti „Kablio“ rūmų interjerą ir artimiau susipažinti su videoinstaliacijų kūrybi niu procesu“, – sako vienas festivalio
organizatorių Rolandas Jarušaus kas. Festivalio programą sudarys videoinstaliacijų paroda, kūry binės dirbtuvės, muzikantų ir vi deomenininkų duetų pasirody mai. Vaizdas ir muzika bus sujungti į bendrą potyrį ir taps neatskiria mi vienas nuo kito, todėl bus už pildyta ir „Kablio“ muzikos scena, kurioje pasirodys Lietuvoje puikiai pažįstamų muzikos atlikėjų, didžėjų ir videomenininkų duetai. Festivalio žvaigždė – grupė „Fu sedmarc“ – vieni iš nedaugelio Lietuvos muzikantų, didelį dėmesį skiriantys savo pasirodymų vizua linei išraiškai. Jungdami įvairius garsus ir naudodami videoinsta liacijas jie sukuria ilgam atmintyje išliekančią gerą nuotaiką. VD inf.
Vieta: prieš kurį laiką atgimęs „Kablys“ miestiečius džiugina origina
liais renginiais.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Kas? Festivalis „Pilni ekranai: „Kablys“. Kur? Aktyvaus laisvalaikio centre „Kablys“, Kauno g. 5. Kada? Gegužės 11 d. 17 val. Kiek? 15–25 litai.
www.balticballet.com
E.Muncho „Šauksmas“ aukcione įžiebė tikrą ugnį
14
penktADIENIS, gegužės 4, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Vileišių rūmų kieme, Antakalnio g. 6. Kada? Gegužės 7 d. 14 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. Kada? Gegužės 9 d. 19 val. Kiek? 20–40 litų.
Kur? Prospekto galerijoje, Gedimino pr. 43. Kada? Iki gegužės 26 d. Kiek? Nemokamai.
Duoklė Maironiui
Išskirtinis svečias
Paroda ir katalogas
Vilniuje vyksiančiuose poezijos skaitymuose aktoriai, mokslei viai, studentai, mokslininkai, kultūros veikėjai skaitys poezijos patriarcho Maironio eilėraščius. Renginyje dainas pagal Mairo nio žodžius atliks Vilniaus universiteto akademinis mišrus cho ras „Gaudeamus“ ir etnomuzikos ansamblis „Ūla“.
Su Lietuvos kameriniu orkestru koncertuos garsios muzikų šei mos atžala, smuikininkas ir dirigentas Saša Roždestvenskis. S.Rož destvenskis griežia keletu smuikų, tarp kurių yra Guarneri del Gesù ir Antonio Stradivari instrumentai. Juos paskolino Stradi vari draugija, kurios ambasadoriumi neseniai tapo atlikėjas.
Vilniuje atidaryta žymios XX a. menininkės Domicelės Tarabil dienės fotografijos paroda „Nosis“ laikui“. Paroda skirta autorės 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodoje eksponuoja mi darbai iš Kauno–Jočiūnų ciklo (1930–1932 m., 1940 m.). Taip pat vėliau bus išleistas ir šios parodos katalogas.
Kur? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. Kada? Šiandien 21.30 val. Kiek? 15 litų.
Kur? Klube „Tientos“, A.Jakšto g. 9. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Galerijoje RA, Pranciškonų g. 9. Kada? Iki gegužės 16 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? „Raganiukės teatre“, S.Stanevičiaus g. 24. Kada? Gegužės 5 d. 12 val. Kiek? 19 litų.
„Siela“ žengia į kitą etapą
Flamenko dainavimo pamoka
Susispietė menininkai
Kai miške atsiranda internetas
„Baigiame vieną etapą ir pradedame ruoštis ki tam“, – pranešė roko grupės „Siela“ vokalistas Au relijus Sirgedas. „Sielos“ muzikantai sugros bai giamąjį albumo „Visa matanti akis“ pristatymo koncertą.
Brigita Bublytė, profesionali aktorė ir dainininkė, pirmoji atvežusi į Lietuvą cante jondo (flamen ko dainavimas), visus ispaniškai aistrai neabe jingus vilniečius kviečia į atvirą ritmo ir daina vimo pamoką.
Parodoje „Spiečius“ žiūrovai turės galimybę iš vysti įvairiausias tapybinio spietimosi formas ir galimybes, skirtingas išraiškos priemones, moty vus ir idėjas, kurios, kaip ir bičių šeimoje, sudaro nedalomą visumą.
Istorija, kuri pasakojama spektaklyje „Gaidelis@ Katinėlis“, – tai žinomo „Raganiukės teatro“ spek taklio „Katinėlis ir gaidelis“ tęsinys. Kokie nuoty kiai laukia draugų girioje netikėtai atsiradus in ternetui?
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (6) (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Senis“ (N-7) (k). 13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k) (subtitruota laida). 14.00 Bėdų turgus (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Duokim garo! 22.10 Loterija „Perlas“. 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Lietuvių kino aukso fondas. „Visa tiesa apie Kolumbą“ (1970 m.).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“.
LTV 21.15 val.
6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kung Fu Panda“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Valanda su Rūta (k). 11.15 Farai (N-7) (k). 12.10 „Mentalistas“ (9) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kung Fu Panda“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Mano vyras gali. 21.15 Veiksmo f. „Greiti ir įsiutę 2“ (Vokietija, JAV, 2003 m.) (N-7). 23.35 Kriminalinė drama „Žalioji mylia“ (JAV, 1999 m.) (N-14).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Kas? Kur? Kada? 12.30 Nuodėmių dešimtukas. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Būrys“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.
LNK 19.19 val.
14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Anim. komedija „Anapus tvoros“ (JAV, 2006 m.). 20.50 Nuotykių f. „Kodas. L.O.B.I.A.I“ (JAV, 2004 m.). 23.20 Parodijų komedija „Katastrofiškai nesėkmingas filmas“ (JAV, 2008 m.). 1.00 Komedija „Topinė moteris“ (JAV, 2000 m.)
18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Amerikos talentai VI“. 21.25 Rusų kinas. Kriminalinis trileris „Kova su šešėliu“ (Rusija, 2005 m.) (N-14). 0.10 Amerikietiškosios imtynės (N-14). 1.10 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 2.10 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
BTV
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Padėkime augti. 11.05 Dok. s. „Mitų griovėjai“. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Ilgai ir laimingai. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 Anim. s. „Oskaro oazė“. 15.45 Dok. f. „Levas Trockis. Pasaulinės revoliucijos paslaptis“ (2) (N-7). 16.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „Levas Trockis. Pasaulinės revoliucijos paslaptis“ (2) (N-7). 17.00 Žinios. Orai. 17.20 BBC pristato: „Jaunikliai“.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Milijonieriai“. 8.00 „Prajuokink mane“. 9.00 „Gyvenimo spalvos“. 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Nerealu!“ 18.00 Žinios.
TV3 16.40 val.
Lietuvos ryto TV
BTV 20.00 val.
18.00 Žinios. Orai. 18.20 Super L.T. 19.00 „Inspektorius Luisas“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.27 Orai. 21.30 Kriminalinė komedija „Sudiev, mano meile!“ (JAV, Vokietija, 1999 m.) (N-14). 23.40 „Zona“.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–„Napoli“. 12.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–Madrido „Real“. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Napoli“–„Palermo“. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Udinese“–„Lazio“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Atalanta“. 19.15 Sportas LT. XXVI A.Mikėno memorialo sportinio ėjimo varžybos. 20.15, 20.40 Olimpinės žaidynės. 20.30 Sporto metraštis. 21.15 Italijos Serie A lyga. XXXVI turo apžvalga. 22.00 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (balandis). 22.30 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup“ (Thruxton). 23.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Thruxton).
lietuvos ryto tv 19.00 val.
15
penktadienis, gegužės 4, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą UAB „IRDAIVA” reikalingi darbui Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480. 946666
Prekyba Konditerijos įmonė ieško prekybos agentoprekių platintojo, turinčio B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, darbo patirties. Tel. 8 698 36 719. 950807
ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos. 952443
Informuojame, kad Pašilių k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., atliekami žemės sklypo, kad. Nr. 4117/0200:298, kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4117/0200:2214, savininkus, turtinių teisių perėmėjus ir (arba) paveldėtojus nuo 2012 05 03 iki 2012 05 10 kreiptis į UAB „Geo2“, Buivydiškių g. 4-30, Vilnius, dėl ribų suderinimo. Tel. 8 686 17 539, e. paštas sarunas. linka@gmail.com. 952381
Paslaugos Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 951843
Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593. 950623
Kitos Remontuojame ir montuojame santechniką, nuotekų šalinimo, vandens, šildymo vamzdynus ir įrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Valome kanalizaciją. Tel. 8 698 77 951. 948598
Parduoda Nekilnojamąjį turtą Parduodu sodybą Anykščių r., prie Viešintų ežero. Yra medinis namas, šulinys, elektra, obelų, vyšnių sodas. Prie kelio, iki ežero 700 m. Kaina 14 000 Lt. Tel. 8 675 03 868. 952019
Įvairūs Susidūrei su problema dėl girtavimo? Gal Anoniminiai Alkoholikai gali padėti? Paskambink tel. 8 633 00 020. www.aaar.lt. 946778
Kita 2012 05 11 nuo 10 iki 10.30 val. Vilniaus r., Rastinėnų sen., Sudervės k., SB „Sodintojas“, 499 skl. (kad. Nr. 4184/1129:0499) bus ženklinamos sklypo ribos. Gretimo skl., kad. Nr.4184/1129:0502, savininkas kviečiamas dalyvauti matavimuose. UAB „Žemės matavimų grupė“, Nemenčinės pl. 8-14, Vilnius, tel. 8 621 60 003. 952371
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame apie kartojamą visuomenės informavimo procedūrą dėl parengto teritorijos prie Eišiškių pl. 3A (kad. Nr. 0101/0070:173) Naujininkų seniūnijoje, Vilniuje, detaliojo plano. 2010 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Dėl administracijos direktoriaus 2007 03 26 įsakymo Nr. 30-588 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos prie Eišiškių pl. 3A detaliojo plano rengimą” pakeitimo, Nr. 30-1708. Planavimo tikslas – nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, pakeisti į planuojamą teritoriją patenkančių sklypų ribas ir plotus šalia sklypų esančios besiribojančios laisvos valstybinės žemės ploto sąskaita, nustatyti (patikslinti arba pakeisti) teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, įvertinant SĮ „Vilniaus planas“ rengiamą Tarptautinio Vilniaus oro uosto prieigų urbanistinio formavimo studiją. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, tel. (8 5) 211 2529. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Parengto detaliojo plano ekspozicija: nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2012 m. birželio 1 d. Naujininkų seniūnijos patalpose (Kauno g. 3/ Aguonų g. 26, Vilnius). Viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 1 d. 17 val. Pamėnkalnio g. 28-2. Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešo aptarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija (toliau – Komisija) 2012 m. gegužės 30, 31 d. ir 2012 m. birželio 1, 4, 5, 6 d. organizuoja asmenų, norinčių tapti medžiotojais, egzaminus ir medžiotojų organizacijoms nepriklausančių medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas). Medžioklės egzamino teorijos egzaminas vyks Vilniuje, Stiklių g. 6/8. Medžioklės egzamino šaudymo egzaminas vyks Vilniaus rajone, Sužonių seniūnijoje, Daukšių kaime esančioje šaudykloje. Egzaminų pradžia 9 val. Asmenys, pageidaujantys įgyti teisę medžioti, Komisijai iki 2012 m. gegužės 23 d. pateikia šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų originalai, įsitikinus kopijų tikrumu, grąžinami juos pateikusiam asmeniui): 1. Asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas; 2. Pažymėjimą apie baigtus medžiotojų kursus ir atliktą stažuotę arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, ir šio diplomo priedą apie studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą ir išlaikytą atitinkamą egzaminą; 3. Prašymą Komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą; 4. Pažymą iš sveikatos priežiūros įstaigos, forma 049/a; 5. Pažymą apie nuolatinę (deklaruotą) gyvenamąją vietą; 6. Pažymą, ar asmuo nėra teistas už tyčinius nusikaltimus; 7. Pažymas apie tai, ar asmuo nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų, susijusių su medžioklę ar žūklę reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, neteisėtu ginklo panaudojimu, kėsinimusi į nuosavybę ar viešąją tvarką; 8. Dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas dokumen-
tams įforminti. Asmenys, kuriems bus atliekamas medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas, pateikia Komisijai tik prašymą. Dokumentai priimami Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, Algirdo g. 31–418, Vilniuje, iki 2012 05 23 pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8 iki 12 val. Išsamesnė informacija teikiama Algirdo g. 31–418, Vilniuje, tel. (8 5) 210 2567, 8 686 49 176. 952123
Piotr Bogucki ar jo įgaliotiems žmonėms! Š. m. gegužės 15 d. 12 val. Vilniaus m., Naujosios Vilnios sen., Eglinės Sodų 9-oji g. 2, SB „Žalgirio 2”, vyks sklypo, kad. Nr. 0101/0050:0246, kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g. 13, Vilnius. Tel. 8 600 30 784. 952861
Pranešame, kad pradėtas rengti teritorijos pagal Vilniaus Verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą patenkančios į kompleksinio planavimo zoną Nr. 31, Pilaitės sen., detalusis planas. Planavimo pagrindas – Trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis Nr. A70-30(3.1.36-MP) 2011 10 26. Planavimo tikslas – atskirti valstybinės reikšmės mišką, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pagal bendrojo plano ir Vilniaus Verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano sprendinius, padalyti sklypus, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Projekto rengėjas – L.Paulauskas, Kareivių g. 19-35, Vilnius, tel. 8 683 48 736. 952348
Sodininkų bendrijos „Krantas”, į. k. 125068355, valdybos 2012 05 01 posėdžio nutarimu 2012 m. gegužės 19 d. 10 val. šaukiamas visuotinis SB “Krantas” narių susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrijos valdybos veiklos 2011 metais ataskaita. 2. Bendrijos finansinės atskaitomybės tvirtinimas. 3. Naujų valdybos narių ir bendrijos valdybos pirmininko rinkimai. 4. Einamieji klausimai. Neįvykus 2012 m. gegužės 19 d. šaukiamam susirinkimui, pakartotinis SB „Krantas” narių susirinkimas šaukiamas 2012 m. birželio 2 d. Bendrijos valdyba. 952360
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
Keliaukite keltais, gėrėkitės jūra ir smagiai leiskite laiką laive! Gero vėjo!
jūra, draugai, pramogos ir gera nuotaika Kaina nuo 150 Lt asm.
RYGA–STOKHOLMAS ŠEIMAI Susiplanuokite kelionės maršrutą ir keliaukite po Skandinaviją Kaina šeimai ir automobiliui nuo 557 Lt į vieną pusę
ĮMONĖMS Seminarai, motyvacinės kelionės ar verslo renginiai laive Efektyvios idėjos ir kelionė jūra suburia komandą kartu Kaina nuo 190 Lt asm.
JAUNIMUI Išleistuvių vakarėlis Baltijos jūroje:
Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Daugiau pasiūlymų kelionėms laivais www.krantas.lt
Kelionių organizatorius
KELIONĖS AUTOBUSU Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, Šiauliai, Kryžių kalnas (05.12.) Kaina – 75 Lt Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, 3 autentiški Lietuvos dvarai (05.12.) Kaina – 80 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – kaina 95 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Kaina – 175 Lt Šiaurės Italija (poilsinė – pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1652 Lt Turkija, Antalija – nuo 1342 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
AVIABILIETAI* Stambulas nuo 627 Lt Praha – 606 Lt Milanas – 695 Ženeva – 721 Lt Tel Avivas – 881 Lt Pekinas – 1911 Delis – 1719 Lt Tokijas – 1917 Puketas – 2300 San Franciskas – 2413 *kainos į abi puses KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Ispanija–Italija–Prancūzija (iš Barselonos, 8 dienos), nuo 1550 Lt Norvegijos fjordai (iš Doverio, 8 dienos), nuo 1880 Lt Ispanija, Italija, Graikija, Kroatija, Juodkalnija (iš Barselonos, 12 dienų), nuo 2690 Lt VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt Baltarusiją – nuo 85 Lt
Orai
Savaitės pabaigoje Lietuvoje numatomi lietingi orai. Šiandien daug kur lis, griaudės perkūnija, temperatūra bus 18–23 laipsniai šilumos. Šeštadienį taip pat numatomas lietus. Naktį bus 7–10, dieną 14–20 laipsnių šilumos. Sekmadienį laikysis panašūs orai.
Šiandien, gegužės 4 d.
+20
+19
+20
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+23
Panevėžys
+22
Utena
+20
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
5.33 20.59 15.26 19.02 4.20
125-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 241 diena. Saulė Jaučio ženkle.
+23
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +19 Brazilija +24 Briuselis +16 Dublinas +10 Kairas +33 Keiptaunas +16 Kopenhaga +16
Londonas +15 Madridas +14 Maskva +15 Minskas +23 Niujorkas +26 Oslas +9 Paryžius +19 Pekinas +29
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+23
Alytus
2–6 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+18
+25
+19
+10
4
+14
+20
+16
+6
4
+17
+21
+17
+4
4
šeštadienį
sekmadienį
Šv. Florijono, gynėjo nuo gaisrų ir audrų, diena (Ugniagesių šventė) 1890 m. gimė Jurgis Sa- ras Chomičius, krepšivickis, prozininkas, di- ninkas, olimpinis čemplomatas. pionas, treneris. 1928 m. gimė Egipto pre- 1967 m. gimė Lietuvos ir zidentas Hosni Mubara- Didžiosios Britanijos tekas. atro režisierė Dalia Ibel1953 m. Ernestas He- hauptaitė. mingway‘us apdova- 1985 m. gimė krepšininnotas Pulitzerio premi- kas Artūras Jomantas. ja už apysaką „Senis ir 1990 m. mirė Aleksys jūra“. Churginas, poetas, ver1959 m. surengti pirmie- tėjas. 1929 m. Belgijoje gimė ji „Grammy“ apdovanoji- 1990 m. Latvija paskelbritų aktorė Audrey mai. bė nepriklausomybę Hepburn. 1959 m. gimė Valdema- nuo Sovietų Sąjungos.
Šią savaitę laimėkite Dianos Peterfreund knygą „Labas rytas“ pagal Aline Brosh McKennos kino filmo scenarijų.
Ką tik iškepta pramoginės ryto laidos prodiuserė Bekė Fuler prisivilioja legendinį žinių vedėją Maiką Pomerojų. Tiesa, Maikas kategoriškai atsisako taukšti apie madą, orą ar liežuvauti apie garsenybes. Tai jis palieka daryti savo nepakenčiamai partnerei, buvusiai grožio karalienei Kolinai Pek. Kol laidos vedėjai riejasi, Bekė užmezga romaną su žaviu prodiuseriu Adamu Benetu. Tačiau darbo problemos vis nesibaigia, o Maiko ir Kolinos konfliktai tiesioginiame eteryje tik aštrėja. Bekei tenka grumtis dėl ryto laidos likimo, darbo, reputacijos ir netgi meilės...
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 8 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Antanina, Dargailas, Florijonas, Mintautė, Monika, Vitalija
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+25
+22
Praha +21 Ryga +19 Roma +21 Sidnėjus +19 Talinas +12 Tel Avivas +28 Tokijas +25 Varšuva +24
3
4
5
6
7
8
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis. Jautis (04 21–05 20). Dabartinė padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kaip manėte. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Palankus metas kūrybai. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite, kad turite dar ir pareigų! Vėžys (06 22–07 22). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti sprendimus. Pasikvieskite draugų, kad kartu su jais apsvarstytumėte ateities planus. Tinkama diena pradėti sportuoti. Liūtas (07 23–08 23). Iškils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl būsite itin jautrus. Tikėtina daugybė sunkumų, klaidų, konfliktų, ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Pirmoje dienos pusėje pasistenkite būti malonus, venkite kivirčų. Mergelė (08 24–09 23). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Galite rinktis naujus baldus, buitinę techniką, atnaujinti vonios kambarį ar miegamąjį. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Skorpionas (10 24–11 22). Ieškosite, kaip atskleisti savo kūrybiškumą, vaizduotę. Svajosite apie nerealią meilę, draugystę. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta, esate apsuptas artimųjų meilės ir globos. Palankus laikas įgyvendinti bendrus tikslus, planuoti vasaros atostogas. Ožiaragis (12 22–01 20). Pasitelkęs vaizduotę atrasite, kaip pagerinti gyvenimą. Jūsų draugai manys, kad esate idealistas, ir mielai jums pritars. Turėsite laiko ir jėgų seniai atidėliotiems planams įgyvendinti. Vandenis (01 21–02 19). Mėgausitės gyvenimu, galima maloni romantiška pažintis, tačiau nepulkite stačia galva į tai, be to, neverta pasiduoti meilikavimui, jei nesiruošiate į tai žiūrėti rimtai. Žuvys (02 20–03 20). Daug ginčysitės. Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Stengsitės būti aktyvus, nes pasyvumas erzins.