2012-05-05 Kauno diena

Lietuva Nuo šių me­tų ­ vi­du­rio Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė ­ gaus vi­są jai ­ pri­klau­san­tį ­ at­ly­gi­ni­mą.

7p.

ekonomika

9p.

Švie­žias ­ lie­tu­viš­kas ­ me­dus ­ šiais me­tais ­ sma­gu­riams ga­li ­ kai­nuo­ti dau­giau.

pasaulis

10p.

Krepšinio ­ specialistai ­ prognozuoja, kad LKL finalas bus atkaklus ir įdomus.

D.Medvedevo ­ prezidento ­ kadencijos ­ rezultatai: ­ pažadai taip ­ ir liko pažadais?

14p.

Šeštadienio

Gegužės 5, 2012 Nr. 104 (19663) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Eg­lu­tės ma­ma: pri­va­lėjau bū­ti stip­res­nė už dep­re­si­ją

Sa­vi­val­dy­bė per­stum­dė kė­des Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Va­kar da­lis sa­vi­val­dy­bės tar­nau­ to­jų kro­vė­si daik­tus ir kraus­tė­si į nau­jas dar­bo vie­tas. Val­diš­kus po­stus pra­ra­do vos ke­le­tas spe­ cia­lis­tų, to­dėl šį kė­džių per­­stum­ dy­mą ga­li­ma pa­ly­gin­ti su sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos re­for­ mos imi­ta­ci­ja.

An­ti­ko­rup­ci­jos ne­rei­kia

Nuo ge­gu­žės 1 d. ne­be­dir­ba tie­ sio­giai sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ ci­jos di­rek­to­riui bu­vęs pa­val­dus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Da­rius Ma­ka­re­vi­čius. Jam pa­siū­ly­tas ki­ tas dar­bas – sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos tar­ny­bos (VTT) vyr. spe­cia­lis­to vie­ta, ta­čiau D.Ma­ka­ re­vi­čius ne­su­ti­ko jos užim­ti.

3

Dienos citata „Ai­riai – gra­žūs žmo­nės. Ir lie­tu­viai iš­gra­žė­ja ten ap­si­ gy­ve­nę“, – sa­ko vie­nuo­li­ka me­tų Ai­ri­jo­je ­ gy­ve­nan­tis mu­zi­kan­tas Da­rius Mi­le­ris, į Lie­tu­vą at­vyks­tan­tis ke­tu­ris pen­kis kar­tus per me­tus. Šei­ma: Mi­šei­kiai jau su­si­tai­kė, kad jų gy­ve­ni­mas ki­toks nei dau­ge­lio, daž­nai neį­ver­ti­nan­čių to, ką tu­ri.

„Nak­čiai pa­gul­džiu­si Eg­lu­tę taip, kaip jai pa­to­gu, at­si­gu­lu į lo­vą ant nu­ga­ros ir tas mirks­nis yra ma­no poil­sis“, – iš­ta­ria neį­ga­ lios duk­ters ma­ma, nak­tį po ke­le­tą kar­tų at­ si­ke­lian­ti, kad ap­vers­tų Eg­lu­tę ant ki­to šo­no.

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Eg­lu­tės ma­ma, Ni­jo­lė Mi­šei­kie­nė, kal­ba gy­vai ir, re­gis, sto­jiš­kai: pe­ rė­ju­si ug­nį ir pra­ga­rus at­ro­do ra­mi, prii­man­ti rea­ly­bę to­kią, ko­kia yra. „Ne, neį­ma­no­ma su tuo su­si­tai­ky­ ti, nie­ka­da neį­ma­no­ma“, – ty­liai

Tomo Raginos nuotr.

iš­ta­ria ji, o ša­lia neį­ga­lio­jo ve­ži­mė­ ly­je sė­din­ti Eg­lu­tė pa­si­muis­to, ty­ li, kai ma­ma pa­sa­ko­ja šim­tus kar­tų min­ty­se per­kra­ty­tą is­to­ri­ją.

Kaip, regis, svei­ka gi­mu­si mer­gy­tė, ku­rios jau lau­kė na­muo­se pen­ke­riais me­tais vy­res­nė svei­ku­tė­lė se­su­tė, ta­ po nei ko­jų, nei ran­kų ne­ val­dan­čiu vai­ku?

4

22p.

2

šeštadienis, gegužės 5, 2012

miestas

Oro kokybė Kaune 0

35

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

50mg/m3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

Per gais­rą žu­vo žmo­gus

Ne­l ai­m ė: Ža­l io­j o­j e

gat­v ė­j e esan­tis na­mas už­si­lieps­no­jo dėl neat­sar­gaus rū­ky­mo.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Ža­lia­kal­ny­je už­si­lieps­no­jus me­ di­niam na­mui, neiš­veng­ta au­kų.

Va­kar, apie 2 val., ug­nia­ge­siai ga­ vo pra­ne­ši­mą, kad Ža­lio­jo­je gat­ vė­je esan­čia­me dvie­jų aukš­tų dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras.

Kai at­vy­ko gel­bė­to­jai, bu­tas de­ gė at­vi­ra lieps­na. Pa­sak ug­nia­ ge­sių, po pus­va­lan­džio bu­te ras­ tas ja­me gy­ve­nu­sio 67-erių vy­ro kū­nas. Per gais­rą iš­de­gė kam­ba­ rys su bu­vu­siais bal­dais ir na­mų apy­vo­kos daik­tais. Sus­ki­lo lan­go

stik­las, ap­rū­ko vir­tu­vė. Pa­sak po­ li­ci­jos, gais­ro prie­žas­tis – neat­ sar­gus rū­ky­mas lo­vo­je. Žu­vu­sio­jo kai­my­nai pa­sa­ko­ jo, kad vy­ras su vi­sais ge­rai su­ta­ rė, nors mė­go iš­ger­ti, gy­ve­no vie­ nas. Jis tu­rė­jo ne­ga­lią – vie­na ko­ja šlu­ba­vo.

Su vie­na kai­my­nių vy­ras gir­ta­ vo ir ne­lai­mės iš­va­ka­rė­se. „Oi, ne­ga­liu, su­si­ner­vi­nau, – jau­du­lį tram­dė tik­riau­siai pa­sku­ ti­nė kai­my­ną gy­vą ma­čiu­si mo­ te­ris, gy­ve­nan­ti ša­lia. – Nie­ko ne­gir­dė­jau ir ne­jau­čiau. Pa­bu­dau tik kai at­va­žia­vo gais­ri­nin­kai.“ Pir­ma­me aukš­te gy­ve­nan­čią se­nu­kų po­rą nak­tį įsi­siau­tė­jus ug­niai iš mie­go pa­kė­lė jų šuo Bar­ tas. „Jis pra­dė­jo ma­ne dras­ky­ti“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Pa­bu­dę ir pa­ ju­tę dū­mus su­tuok­ti­niai iš­kvie­tė ug­nia­ge­sius.

Nuo me­tų pra­džios per gais­rus Lie­tu­vo­je žu­vo 82 žmo­nės. Vie­ na iš pa­grin­di­nių tra­giš­kų gais­rų prie­žas­čių – neat­sar­gus rū­ky­mas.

KD, BNS inf.

0

1

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

117

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Ug­nia­ge­siai su­lau­kė plo­ji­mų

Šven­tė: ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai va­kar šven­tė Šv.Flo­ri­jo­no – jų glo­bė­jo – die­ną. Šia pro­ga Kau­no pa­rei­gū­nai

su­ren­gė ei­ty­nes Lais­vės alė­ja ir I.Kan­to gat­ve. Žy­giuo­jan­čius ug­nia­ge­sius kau­nie­čiai pa­si­ti­ko plo­ji­mais. Vė­ liau mies­tie­čiai ga­lė­jo ap­žiū­rė­ti Kau­no ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos 5-osios ko­man­dos, įsi­ kū­ru­sios Že­mai­čių plen­te, pa­tal­pas. Kie­me bu­vo su­reng­tos vai­kų žai­dy­nės: te­ko su­jung­ti gais­ri­nes žar­nas, jas su­vy­nio­ti, vy­ko vir­vės ri­ši­mo ir ta­ria­mo žo­lės gais­ro ge­si­ni­mo rung­tys. Šven­tės da­ly­vius ug­nia­ge­siai ve­ žio­jo sa­vo au­to­mo­bi­liu, o drą­siau­sie­ji ga­lė­jo ap­žvelg­ti apy­lin­kes pa­si­kė­lę au­to­kel­tu­vu.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Lam­pė­džių kem­pin­gui ra­do šei­mi­nin­ką Kon­kur­są ad­mi­nist­ruo­ti už ES ir mies­to lė­šas įreng­tą Lam­pė­ džių kem­pin­gą lai­mė­jo neį­ga­lių­jų so­cia­li­nė įmo­nė „DG ir Ko“.

Tai šią sa­vai­tę pa­skel­bė sa­vi­val­dy­bė.

Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Brangios mūsų Mamos, bėgant laikui, gyvenimui įrėžiant naujus ženklus veide, imi suprasti, kad iš visų meilės rūšių, kuriomis mes apdovanoti šiame pasaulyje, pati nesavanaudiškiausia, kilniausia, labiausiai mokanti aukotis yra Motinos meilė.

Deja, dažniausiai tai suprantame, kai Jūsų netenkame.

Motinos diena – tai ne tik besąlygiškos meilės, bet ir didelės atsakomybės šventė. Juk nuo motinos ir vaiko ryšio priklauso žmogaus, tautos ir visuomenės socialinis brandumas bei ateitis.

Ačiū Jums už tai, kad esate.

Erikas Tamašauskas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas

Mielosios mamos, į žodį MOTINA telpa viskas: iš jos švelnių rankų perimame namų šilumą, jos širdies gerumas moko pamatinių žmogiškumo vertybių, tai jos atidus ir rūpestingas žvilgsnis parodo, kaip maži dalykai gali virsti dideliais.

Sveikinu visas mamas šilčiausios pavasario šventės – Motinos dienos proga. Linkiu niekada nepristigti nuoširdaus vaikų dėmesio ir dėkingumo. Būkite laimingos ir mylimos.

Valerijus Makūnas Kauno rajono savivaldybės meras

Mielos Mamos, Jūs esate pradžia. Jūs skleidžiate šviesą, kuriate tobulumą – jūs auginate žmogų. Būkite apgaubtos šiluma, meile ir dėkingumu. Sveikiname Motinos dienos proga!

Algirdas Butkevičius LSDP pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Politinė reklama apmokėta iš LSDP einamosios banko sąskaitos. Užs. 953035

Di­džiau­sią kai­ną pa­siū­liu­si įmo­nė „DG ir Ko“ kem­pin­gą nuo­mo­sis 10 me­tų. No­rą da­ly­vau­ti sa­vi­val­dy­bės skelb­ta­me kon­kur­se pa­reiš­kė ke­tu­ rios bend­ro­vės.

Ba­lan­džio pra­džio­je mies­to ta­ ry­ba pa­tvir­ti­no pra­di­nę kem­pin­go nuo­mos kai­ną – 345 li­tus per mė­ ne­sį. Ko­kią kai­ną mo­kės lai­mė­ju­si įmo­nė, jos di­rek­to­rius Ai­das Ja­nė­ nas at­skleis­ti ne­no­rė­jo. „Ne­no­rė­čiau ko­men­tuo­ti nie­ko de­ta­liau, kol ne­pa­si­ra­šė­me su­tar­ ties su sa­vi­val­dy­be. Taip, į kon­kur­ są ėjo­me tu­rė­da­mi vi­zi­ją – ši rin­ kos ni­ša lais­va, tad su­pra­to­me, kad pri­va­lo­me pa­ban­dy­ti. Esa­ me nau­jo­kai šio­je ad­mi­nist­ra­vi­mo sri­ty­je, pa­tir­ties daug ne­tu­ri­me, ta­čiau bus ma­ty­ti, kaip mums pa­ si­seks“, – po­rta­lui kau­no­die­na.lt sa­kė A.Ja­nė­nas.

Ofi­cia­li so­cia­li­nės įmo­nės „DG ir Ko“ veik­la – svei­ka­tos prie­žiū­ ra, pa­sta­tų sta­ty­ba ir odon­to­lo­gi­ jos inst­ru­men­tų bei prie­mo­nių ga­ my­ba.

Kon­kur­so neaps­kun­dus ki­tiems da­ly­viams ir pa­si­ra­šius su­tar­tį, bend­ro­vė „DG ir Ko“ įsi­pa­rei­gos per tre­jus me­tus į kem­pin­go inf­ rast­ruk­tū­rą in­ves­tuo­ti ne ma­žiau kaip 200 tūkst. li­tų, kas­met in­ves­ tuo­jant bent 65 tūkst. li­tų.

Lam­pė­džių kon­kur­so is­to­ri­ja bu­ vo ta­pu­si gal­vos skaus­mu sa­vi­val­ dy­bei – jo rei­ka­lai ju­dė­da­vo vėž­lio

Kai­na: Lam­pė­džių kem­pin­gui iš­leis­ta 2,5 mln. li­tų, ku­riuos sky­rė ES

fon­dai ir sa­vi­val­dy­bė.

grei­čiu. Ne vie­nus me­tus pla­nuo­ ta, kad prie Lam­pė­džio ežero tu­ rė­tų iš­dyg­ti kem­pin­gas ir pa­plū­di­ mys, ku­rie bū­tų ne­su­si­ję. Ta­čiau ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šų bu­vo ga­li­

Į kon­kur­są ėjo­me tu­ rė­da­mi vi­zi­ją – ši rin­ kos ni­ša lais­va, tad su­pra­to­me, kad pri­ va­lo­me pa­ban­dy­ti.

ma gau­ti tik kem­pin­gui įreng­ti, to­dėl nu­tar­ta ob­jek­tus su­jung­ti ir sta­ty­ti kaip vie­ną. Dar­bai pra­si­dė­ jo dar 2010 m. va­sa­rą, o tu­rė­jo bū­

Evaldo Butkevičiaus nuotr.

ti pa­baig­ti po me­tų. De­ja, sta­ty­bos už­si­tę­sė ge­ro­kai il­giau, ir kem­pin­ gas sa­vo ad­mi­nist­ra­to­riaus praė­ju­ sią va­sa­rą taip ir ne­su­lau­kė.

Vė­liau kem­pin­gas su­si­dū­rė su ne­ti­kė­tais biu­rok­ra­ti­niais sun­ku­ mais. Nuo­mos su­tar­ties pro­jek­tas, lei­di­mai reng­ti kon­ce­si­jos są­ly­gas il­gai klai­džio­jo sa­vi­val­dy­bės ko­ri­ do­riuo­se. Pa­vyz­džiui, jau mi­nė­tas nuo­mos su­tar­ties pro­jek­tas iš vie­ no sa­vi­val­dy­bės sky­riaus į ki­tą ke­ lia­vo be­veik 8 mė­ne­sius.

Anks­čiau bu­vo ža­da­ma, kad kem­pin­gas ir pa­plū­di­mys vė­liau­ siai pra­dės veik­ti ba­lan­džio pa­ bai­go­je, ta­čiau nea­be­jo­ja­ma, kad ope­ra­to­rius šią va­sa­rą taip pat ga­ li ne­spė­ti ofi­cia­liai ati­da­ry­ti kem­ pin­go.

3

ťeťtadienis, geguŞės 5, 2012

miestas

Sa­vi­val­dy­bÄ— per­stum­dÄ— kė­des Sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ 1 ci­jo­je D.Ma­ka­re­vi­Ä?ius bu­ vo at­sa­kin­gas uĹž ko­rup­ci­jos pre­

ven­ci­jÄ… ir kont­ro­lÄ™. „Ma­no aka­de­mi­nis ir pra­kti­nis ÄŻdir­bis daug me­tĹł su­si­jÄ™s su an­ti­ ko­rup­ci­ja ir jos pre­ven­ci­ja. Jei ma­ no dar­bas ta­po ne­rei­ka­lin­gas ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui, la­bai keis­ta“, – pla­Ä?iau apie sa­vo iťė­ji­ mo prie­Şas­tis kal­bė­ti ne­no­rė­jo nuo 2006 m. An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jai pri­klau­sÄ™s D.Ma­ka­re­vi­Ä?ius.

Pa­si­kei­tus po­li­ti­niams vė­jams, sa­vi­ val­dy­bė­je be­veik kas­kart ren­g ia­ma reor­ga­ni­za­ci­ja.

„„Atleido: S.Lukoťiui kitų pareigų savivaldybės administracijoje nepa-

siĹŤlyta.

R

ArtĹŤro Morozovo nuotr.

Pa­kei­tė po­stus

Ve­dė­jas spi­ria­mas lauk

Di­dĹžia­jai da­liai Kul­tō­ros sky­riaus dar­buo­to­jĹł bu­vo ÄŻteik­ti at­lei­di­mo la­pe­liai. Ĺ iÄ… sa­vai­tÄ™ dau­gu­mai jĹł pa­siō­ly­tos tos pa­Ä?ios dar­bo vie­tos.

Be­ne vie­nin­te­lis, ku­rio pa­rei­gos pa­ Ĺže­min­tos, – sky­riaus ve­dė­jas Si­gi­ tas Ĺ lia­Şas. „Taip, man pa­siō­ly­ta vy­riau­sio­ jo spe­cia­lis­to vie­ta. Dar svars­tau, kÄ… da­ry­ti, bet ma­nau, kad sa­vi­ val­dy­bė­je ne­be­lik­siu dirb­ti ir iĹĄei­ siu pa­ts“, – nu­si­vy­li­mo ne­slė­pÄ— S.Ĺ lia­Şas.

Kul­tō­ros sky­riaus tai pat ne­be­ liks – vie­to­j jo at­si­ras Kul­tō­ros ir

Nuo ge­g u­Şės 5 d. sa­v i­val­dy­bė­je pa­ nai­k in­t i De­ta­l io­jo pla­na­v i­mo or­ga­ ni­za­v i­mo sky­r ius, Eu­ro­pos Są­jun­ gos pa­ra­mos ir stra­te­g i­jos sky­r ius, Kul­tō­ros sky­rius, Mies­to įvaiz­dŞio ir tu­riz­mo sky­rius, Plėt­ros pro­gra­mų ir in­ves­ti­ci­jų sky­rius, Švie­ti­mo ir kul­tō­ ros įstai­gų veik­los ana­li­zės sky­rius ir Ur­ba­nis­ti­kos sky­rius.

IĹĄ ĹĄe­ťiĹł sa­v i­val­dy­bÄ—s sky­r iĹł su­l ip­ dy­ti trys nau­ji. Tai ge­ro­kai stam­bes­ ni pa­da­l i­n iai. Nau­jie­ji sky­r iai sa­vo struk­t ō­ra pri­me­na anks­Ä?iau pa­nai­ kin­tus de­par­ta­men­tus – da­bar sa­vi­ val­dy­bė­je at­si­ra­do In­ves­ti­ci­jĹł ir stra­ te­gi­nio pla­na­vi­mo sky­rius, Kul­tō­ros ir tu­riz­mo plÄ—t­ros sky­rius, Ur­ba­nis­ti­ kos ir de­ta­lio­jo pla­na­vi­mo sky­rius.

UŞ­dirbs iť bau­dų?

Idė­ja, kad VTT rei­kia stip­rin­ ti ir priim­ti nau­jĹł dar­buo­to­jĹł, ki­lo Kau­no me­rui And­riui Kup­Ä?ins­kui.

EsÄ…, pa­di­di­nus ĹĄios tar­ny­bos dar­ buo­to­jĹł skai­Ä?iĹł, dau­giau bus su­ ren­ka­ma bau­dĹł. Ĺ iuo me­tu VTT dir­ba 16 Ĺžmo­niĹł.

Per­nai uĹž ÄŻvai­rius pra­si­Şen­gi­ mus sa­vi­val­dy­bÄ— su­rin­ko be­veik 300 tĹŤkst. li­tĹł bau­dĹł. „Mums no­ri ne­no­ri rei­kia stip­ rin­ti Vie­ťo­sios tvar­kos tar­ny­bos pa­jė­gu­mus. Vil­nius ana­lo­giť­ka­me pa­da­li­ny­je ÄŻstei­gÄ— net 40 pa­pil­do­ mĹł eta­tĹł, nes sos­ti­nÄ— nuo sau­sio ga­lė­jo pra­ras­ti 10 mln. li­tĹłâ€œ, – pa­ va­sa­rÄŻ su­si­ti­ki­me su me­ni­nin­kais kal­bė­jo A.Kup­Ä?ins­kas.

Bu­vo net svars­ty­mų, kad vie­ťą­ ją tvar­ką ga­lė­tų pri­Şiō­rė­ti ir tar­ny­ bos gre­tas pa­pil­dy­ti kai ku­rie Kul­ tō­ros sky­riaus dar­buo­to­jai. Vė­liau ťios min­ties at­si­sa­ky­ta.

Nau­jie­ji sky­riai pri­me­na de­par­ta­men­tus

Sigitas Ĺ liaĹžas:

Dar svars­tau, ką da­ry­ ti, bet ma­nau, kad sa­vi­ val­dy­bė­je ne­be­lik­siu dirb­ti ir iťei­siu pa­ts. tu­riz­mo plėt­ros sky­rius. Nau­jaja­me sky­riu­je liks du po­sky­riai, o ve­dė­jui bus skel­bia­mas nau­jas kon­kur­sas.

Nea­be­jo­ja­ma, kad ÄŻ jĹł vie­tÄ… at­si­sÄ—s val­dan­Ä?io­sios koa­li­ci­jos at­sto­vams lo­ja­lus Ĺžmo­gus.

Tu­riz­mo po­sky­riui va­do­vaus bu­ vu­sio Mies­to ÄŻvaiz­dĹžio ir tu­riz­mo sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Lai­ mu­tis Na­var­daus­kas-Pa­lai­ma, o jo pa­va­duo­to­ju dirbs And­rius Ce­cha­ na­vi­Ä?ius.

Kul­tō­ros ir me­no po­sky­riui va­ do­vaus Dai­va Mor­kō­nai­tė-Šmid­ tie­nė, da­bar esan­ti mo­ti­nys­tės ato­ sto­go­se. Sa­vi­val­dy­bės Vie­ťo­sios va­dy­bos ir per­so­na­lo sky­riaus ve­ dė­ja Ag­nė Au­go­nė pa­tvir­ti­no, kad iť Kul­tō­ros sky­riaus su S.Šlia­Şu iťei­na ir dar vie­na dar­buo­to­ja.

Dviem spe­cia­lis­tėms ki­ta dar­bo vie­ta ne­pa­siō­ly­ta dėl pen­si­nio am­ Şiaus, nors ta­ry­bos ka­den­ci­jos pra­ dŞio­je sa­vi­val­dy­bė­je dir­bo apie 70 to­kio am­Şiaus Şmo­nių.

Dar vie­na per­mai­na – lauk me­ta­ mas ir bu­vu­sio sa­vi­val­dy­bės Eu­ro­ pos Są­jun­gos pa­ra­mos ir stra­te­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Sau­lius Lu­ko­ťius.

A.Au­go­nė tei­gė, kad jam dar­bo vie­ ta ne­pa­siō­ly­ta, nes ne­be­li­ko to­kios pa­rei­gy­bės.

Informuojame, kad geguŞės 7 d. bus pradÄ—tas Kauno m. vakarinio aplinkkelio ÄŒ.Radzinausko tilto per NemunÄ… deĹĄiniosios pusÄ—s remontas. Transporto priemoniĹł eismas ĹĄiuo tiltu bus draudĹžiamas, nukreipiant jÄŻ kairiosios tilto pusÄ—s laikina eismo juosta. Rangovas AB „Kauno tiltai“ darbus planuoja baigti rugsÄ—jo 17 d.

AtsipraĹĄome vairuotojĹł dÄ—l laikinĹł nepatogumĹł. PraĹĄom bĹŤti atidĹžius, laikytis eismÄ… reguliuojanÄ?iĹł ĹženklĹł reikalavimĹł.

VÄŽ „Kauno regiono keliai“ UĹžs. 952124

DADU ledĹł parduotuvÄ—

DADU atidarÄ— pirmÄ…jÄ… firminÄ™ parduotuvÄ™! „PopuliariausiĹł Lietuvoje ledĹł DADU gamintoja UAB „Vikeda“ Kaune, Ĺ ilainiuose, Ĺ arkuvos g.

26A (ĹĄalia Juozo GruĹĄo vidurinÄ—s mokyklos), atidarÄ— pirmÄ…jÄ… firminÄ™ parduotuvÄ™.

Justas Ramanauskas, UAB „Vikeda“ generalinis direktorius, pabrėŞė, kad firminÄ—je parduotuvÄ—je galima rasti visÄ… UAB „Vikeda“ fabrike gaminamĹł ledĹł asortimentÄ… – kiekvienas gali paragauti visĹł rĹŤĹĄiĹł ledĹł ir iĹĄsirinkti mÄ—gstamiausius. „Tokios parduotuvÄ—lÄ—s kelia ir mielĹł sentimentĹł – primena laikus, kai mÄ—sÄ… pirkdavome iĹĄ savo mÄ—sininko, o pienÄ… – iĹĄ savo pienininko“, – sako J.Ramanauskas.

ď Ž Autografai: X_R] V[V\ XYbO\  NYTV_V`• XN]Va\[N` V_ 9VRabc\` _V[XaV[Ă›`

XN[QVQNaN` =NbYVb` 7N[XĂ­[N` [Ra [RTNYĂ›W\ `b`XNVĂ˜Vb\aV XVRX Nba\T_N SĂş `b`V_V[Xb`VRZ` cNVXNZ` V QNYVW\

ď Ž SulaukÄ—: cNVXĂş Q VNbT`ZbV NaVQN_faN ]V_Z\WV YRQĂş 1.1B ]N_Qb\abcĂ›

7bYVNb` =N abX\ [b\a_

4

šeštadienis, gegužės 5, 2012

Tema

Eg­lu­tės ma­ma: pri­va­lėjau bū­ti stip­res­nė už dep­re­si­ją Kaip atsitiko, kad Eglu­ 1 tė tapo vaiku, ne­su­ge­ ban­čiu nu­ry­ti mais­to, kal­bė­ti, ap­

„Tur­būt bai­siau­sia, au­gi­nant neį­ga­lų vai­ką, lik­ti vie­nam“, – pra­ ta­ria ji. O kiek to­kių ma­mų, ku­rias pa­li­ko su vai­ko ne­ga­lia ne­ga­lin­tys su­si­tai­ky­ti vy­rai? Kiek to­kių, ku­ rios, su­gniuž­dy­tos abe­jin­gu­mo, net ne­be­mė­gi­na kur nors kreip­tis?

si­vers­ti ant ki­to šo­no?

Anks­čiau gim­dy­mo na­muo­se vai­kai bu­vo at­ski­ria­mi nuo mo­ti­ nų ir pir­mą­sias die­nas gy­ven­da­vo nau­ja­gi­mių pa­la­to­je. Jo­je su ki­tais kū­di­kiais bu­vo ir Eg­lu­tė.

N.Mi­šei­kie­nė sa­vo nau­ja­gi­mės na­tū­ra­liai mai­tin­ti ne­ga­lė­jo. „Gal­ būt to­dėl neat­ne­ša Eg­lu­tės?“ – svars­tė ji. Su­vys­ty­tą duk­re­lę ji vėl pa­ma­tė tik pa­likdama gim­dy­ mo na­mus. N.Mi­šei­kie­nę nu­ste­bi­ no prie pat duk­ry­tės akies iš­pli­tu­si krau­jos­ru­va. „Tuoj praeis, taip daž­ nai nu­tin­ka“, – nu­ra­min­ta me­di­ci­ nos se­su­tės moteris grį­žo į na­mus ir pa­si­nė­rė į mo­ti­niš­kus rū­pes­čius, kas mė­ne­sį Eg­lu­tę nu­vež­da­vo į po­ lik­li­ni­ką.

Rei­kia ne gai­lė­tis, o priim­ti

Nie­ko neat­si­me­nu iš tų me­tų. Ma­nęs tar­si ne­bu­vo, ge­rai, kad nors ma­ma, da­ bar jau mi­ru­si, pa­ dė­jo au­gin­ti Eg­lu­tę.

Kar­tą ap­si­lan­kė mo­te­ris, kaip ne­tru­kus pri­si­sta­tė – gy­dy­to­ja. „Ar ži­no­te, kad au­gi­na­te neį­ga­ lų vai­ką?“ – steng­da­ma­si neiš­gąs­ din­ti pa­klau­sė gy­dy­to­ja N.Mi­šei­ kie­nės. Tas klau­si­mas ap­ver­tė vi­są gy­ve­ni­mą. „Ne“, – vir­pė­da­ma at­sa­kė. „Ne“, – at­sa­ky­tų ma­mos šir­dis ir šian­dien, per dvi­de­šimt ket­ve­rius Eg­lu­tės gy­ve­ni­mo me­tus ti­kė­ju­ si ste­buk­lu. „Ir da­bar juo ti­kiu“, – pa­rau­du­sio­mis aki­mis pa­žvel­gia N.Mi­šei­kie­nė.

Lem­tis: kar­tais N.Mi­šei­kie­nė li­ki­mo no­re­tų pa­klaus­ti: „Ko­dėl?“

Tomo Raginos nuotr.

Ir plau­kų da­žai, ir lė­lė

Gniuž­dan­tis nuo­spren­dis

Ap­lan­ky­ta šim­tai gy­dy­mo įstai­ gų, įvai­riau­sių gy­dy­to­jų, ži­niuo­nių ir ekst­ra­sen­sų. „Die­ve, ko­kio tik šiau­do mes ne­si­grie­bė­me“, – at­ si­dūs­ta mo­te­ris.

Mask­vo­je gy­dy­to­jai pa­skel­bė Eg­ lutės neį­ga­lu­mo prie­žas­tį – trau­ ma, pa­ro­dė kak­to­je li­ku­sią žy­mę.

Ir dar: per vė­lai kreip­ta­si, rei­kė­ jo iki pen­ke­rių me­tų, tuo­met bu­ vo rea­lios vil­ties, kad Eg­lu­tė ga­lės vaikš­čio­ti. Į Mask­vą jos nu­va­žia­vo, kai Eg­lu­tei ėjo sep­ty­ne­ri. „Bet juk ne­bu­vo jo­kios in­for­ma­ ci­jos, kur ga­lė­čiau kreip­tis, ko­kių spe­cia­lis­tų rei­kia to­kiam vai­kui“, – sun­kiai iš­ta­ria N.Mi­šei­kie­nė. „Ir da­bar tas pa­ts, – at­si­dūs­ta ji.– Mo­ti­na su neį­ga­liu vai­ku pa­ lie­ka­mi vi­siš­kai vie­ni, už pri­klau­ so­mas pro­ce­dū­ras, pa­ga­liau – in­ for­ma­ci­ją rei­kia grum­tis, ei­ti kry­žiaus ke­lius. Pa­vyz­džiui, prieš ke­le­tą me­tų į Drus­ki­nin­kų sa­na­to­ ri­ją at­va­žia­vu­sių mū­sų neį­si­lei­do pa­skel­bę nuo­spren­dį – vai­kas ne­ pers­pek­ty­vus.“ Vi­sa­da ša­lia

N.Mi­šei­kie­nė su Eg­lu­te va­ži­nė­jo į Mask­vą, įvai­rios pro­ce­dū­ros ten iš­ ties bū­da­vo pui­kios, la­bai nau­din­ gos neį­ga­liam vai­ku­čiui vys­ty­tis,

„Sun­ku mies­te. Eg­lu­tė vis­ką su­ pran­ta. Nė­ra leng­va, kai vai­kai į ją ro­do pirš­tu, – nu­lei­du­si akis mo­ te­ris nu­ty­la. – Da­bar jau kiek ap­si­ pra­to. Gai­la, kad tė­vai sa­vie­siems vai­kams ne­paaiš­ki­na, kad bent ne­ bū­tų to­kie šiurkš­tūs.“ Iš Eg­lu­tės gy­vos reak­ci­jos į links­ mes­nius po­kal­bio niuan­sus aki­ vaiz­du, kad ji pui­kiai vis­ką su­ pran­ta. „Kar­tais sua­be­jo­ju, ar ji tik ne­mo­ka skai­ty­ti, nes tai, kaip su­ si­gau­do sa­vo kom­piu­te­ry­je, ar tai, kaip ji rea­guo­ja į, tar­kim, skai­pe pa­ra­šy­tą teks­tą, tik­rai ke­lia min­ čių“, – nu­si­šyp­so­jo N.Mi­šei­kie­nė.

Ji kal­ba, kad to­kiems vai­kams ir jų tė­vams rei­kia ne gai­les­čio, užuo­ jau­tos pil­nų žvilgs­nių. Jie no­rė­tų bū­ti drau­ge, bend­rau­ti, jie no­rė­tų nors mi­ni­ma­lių pri­tai­ky­mų neį­ ga­lio­jo ve­ži­mė­liui, kad neat­si­tik­tų taip, kaip ta­da, kai kar­tą ma­ma su Eg­lu­te, ban­dy­da­mos įveik­ti slenks­ tį, tie­siog ap­si­ver­tė su vi­su ve­ži­mė­ liu, nes nuo­va­žos daž­nai pa­da­ry­tos be jo­kios nuo­vo­kos, kam jie skir­ti.

Švel­nu­mas: glos­ty­ti – sma­gu.

ta­čiau Mask­va – ši­taip to­li.

Kar­tą prieš vyks­tant į Mask­ vą, mo­te­riai lū­žo ran­ka, o Eg­lu­tę ji vež­da­vo­si ant ran­kų. N.Mi­šei­kie­ nė pa­ti nu­siė­mė nuo ran­kos gip­są, pri­si­tvir­ti­no ran­ką prie lie­mens ir iš­vy­ko į to­li­mą, bet la­bai rei­ka­lin­gą Eg­lu­tei ke­lio­nę. „Ko tik ne­pa­da­ry­si dėl vai­ko, – ty­liai iš­ta­ria mo­te­ris. – Da­bar kil­no­ti Eg­lę taip pat sun­ku – juk ji jau dvi­de­šimt ket­ve­rių.“ „At­ro­do – jau­nes­nė“, – iš­gir­du­ si to­kį pa­ste­bė­ji­mą Eg­lu­tė džiu­giai su­krykš­tau­ja. Ji ša­lia ir ma­mai da­ li­jan­tis sun­kiais pri­si­mi­ni­mais. O kaip­gi ki­taip? Ji vi­sa­da ša­lia. Vi­ sa­da ša­lia ir li­ki­mas, neat­sa­kan­tis į klau­si­mą – ko­dėl? Ša­lia ir Eg­lės tė­tis – ne­kal­bus, san­tū­rus vy­ras, Eg­lu­tei su­konst­ ra­vęs kė­dę su ra­tu­kais, kai ji dar ne­tu­rė­jo neį­ga­lio­jo ve­ži­mė­lio „Ir jį rei­kė­jo na­gais, ra­gais iš­si­ko­vo­ti“, – pri­si­me­na ma­ma.

Kaip ne­pa­si­duo­ti?

Anks­čiau šei­ma gy­ve­no tre­čia­me dau­gia­bu­čio aukš­te, į ku­rį Eg­lu­tę

Ša­lia: duk­ra ir ma­ma kar­tu 24 va­lan­das per pa­rą.

rei­kė­da­vo už­vež­ti tė­čio su­meist­ rau­tais ra­tu­kais. „Pa­de­du dvi vy­ro tam pa­ruoš­tas len­tas ir tem­piu, už­ tem­pu­si imu tas len­tas ir de­du ant ki­tų laip­tų – taip ir temp­da­vau iki tre­čio aukš­to, juk neuž­si­da­ry­si su vai­ku tarp ke­tu­rių sie­nų, vi­sai išei­ si iš pro­to“, – N.Mi­šei­kie­nės bal­sas kiek virp­te­lėja.

Ni­jo­lė Mi­šei­kie­nė:

Aš ir da­bar šven­ tai ti­kiu ste­buk­lu ir kiek­vie­ną die­ ną jo lau­kiu.

Prieš ke­le­rius me­tų ją įvei­ kė sun­ki dep­re­si­ja, ku­ri tę­sė­si gal tre­jus me­tus. „Nie­ko neat­si­me­ nu iš tų me­tų, – pa­sa­ko­ja mo­te­ ris. – Ma­nęs tar­si ne­bu­vo, ge­rai, kad nors ma­ma, da­bar jau mi­ru­ si, pa­dė­jo au­gin­ti Eg­lu­tę, – mo­te­

ris nu­ty­la. – Pa­si­da­viau? Gal, net ne­ga­liu kal­bė­ti apie tai, ne­ži­nau, kas bu­vo, tik ži­nau, kad bu­vo la­ bai blo­gai.“ „Sup­ra­tau ir da­bar su­pran­tu, kad net mir­ti ne­ga­liu – kas tuo­met pa­ si­rū­pins Eg­lu­te?“ – pa­rau­du­sio­ mis aki­mis mo­te­ris švel­niai žvel­gia į duk­rą. „Mes vie­na dėl ki­tos, jei ką, gerk­lę ga­lė­tu­me per­kąs­ti“, – iš­ta­ria pra­links­mė­ju­si. Jai pri­tar­da­ma Eg­ lu­tė, už­ver­tu­si gal­vą, taip il­gai juo­ kia­si, kad ant jos ran­kų įsi­tai­sęs šu­ ne­lis vos iš­si­lai­ko.

Bai­siau­sia lik­ti vie­nam

Mi­šei­kių šei­mai la­bai pa­dė­jo drau­ gi­jos „Vil­tis“ pre­zi­den­tė Joa­na Ši­ ma­naus­kie­nė. „Mes rink­da­vo­mės į tą drau­gi­ ją, da­ly­da­vo­mės sa­vo džiaugs­mais ir rū­pes­čiais, rei­ka­lin­ga in­for­ma­ci­ ja. Da­bar drau­gi­ja iš­dras­ky­ta, iš­si­ bars­tė­me, li­ko­me vie­ni, na, dar iš anks­čiau su tais, ku­riais to­je drau­ gi­jo­je su­si­bend­ra­vo­me, su­si­skam­ bi­na­me“, – su liū­de­siu kal­ba N.Mi­ šei­kie­nė.

Da­bar N.Mi­šei­kie­nė su Eg­lu­te bū­ na vi­sas dvi­de­šimt ke­tu­rias va­lan­ das per pa­rą. Veik­ti yra ką. Eg­lu­ tei rei­kia su­trin­ti kas­dien spe­cia­liai pa­ruoš­tą mais­tą. Ji no­ri bū­ti gra­ ži: ir kad plau­kai bū­tų dai­liai nu­da­ žy­ti, ir kad ap­si­ren­gu­si bū­tų taip, kaip jai pa­tin­ka. „Ji mo­ka pa­reikš­ti sa­vo pa­gei­da­ vi­mus“, – šyp­so­si ma­ma, o Eg­lu­tė vėl skam­biai su­krykš­tau­ja. Jai la­ bai svar­bios ir hi­gie­nos bei gro­žio pro­ce­dū­ros, ir lė­lė, su ku­ria kas­ dien drau­ge su ma­ma pa­žai­džia. Šven­tas ti­kė­ji­mas ste­buk­lu

Anks­čiau dar ir dir­bu­si Eg­lu­tės ma­ma tu­ri jos ne­pa­mirš­tan­čių bend­ra­dar­bių, nuo­sta­bių kai­my­ nų. „Be jų tie­siog pra­pul­čiau“, – sa­ko mo­te­ris.

Tuo­met, kai dirb­da­vo, iš ry­to Eg­lu­tės tė­tis nu­vež­da­vo mer­gai­ tę į Apuo­lės glo­bos na­mus, nes ten mer­gai­tei at­lik­da­vo jai la­bai rei­ka­ lin­gų pro­ce­dū­rų. Kiek­vie­ną va­ka­rą tė­vai ją pa­siim­da­vo, o ry­tą N.Mi­ šei­kie­nė po pu­siau mie­go­tų nak­tų vėl sku­bė­da­vo į dar­bą. „Ir vis dėl­to liūd­niau­sia, kai ten­ ka su­si­dur­ti su me­di­kų abe­jin­gu­mu, su mil­ži­niš­ko­mis kai­no­mis, ku­rias rei­kia su­mo­kė­ti už neį­ga­laus vai­ko svei­ka­tos ty­ri­mus, o ypač su tuo ne­ by­liu ver­ti­ni­mu: „Ne­pers­pek­ty­vus.“ Aš ir da­bar šven­tai ti­kiu ste­buk­lu ir kiek­vie­ną die­ną jo lau­kiu“, – ne liūd­nai, o tvir­tai iš­ta­ria ma­ma.

Mies­te jau ait­riai žy­di ie­vos, Pa­ le­mo­nas, ku­ria­me gy­ve­na Eg­lu­tės ma­ma, pa­sken­dęs vyš­nių žie­duo­ se, ku­rie čia pat bars­to žied­la­pius.

Tur­būt taip at­ro­do ir švie­siau­sios Eg­lu­tės ma­mos aki­mir­kos.

5

šeštadienis, gegužės 5, 2012

tema

Vi­sa­da lau­kian­čios, vi­sa­da glau­džian­čios En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

„Ma­tau tūks­tan­čius mo­ti­nų – sku­ ban­čių, klum­pan­čių, be­si­šyp­san­ čių, rau­dan­čių, su­tin­kan­čių, iš­ly­ din­čių, lau­kian­čių, be­si­lau­kian­ čių...“ – žo­džiais ir nuo­trau­ko­mis kal­ba fo­tog­ra­fė Iru­tė Ja­ru­še­vi­čiū­ tė, Mo­ti­nos die­nai pri­sta­tan­ti pa­ ro­dą „Ma­tau Ją to­kią – Pa­lai­ma ap­gaub­tą“.

Mo­ti­nų su kū­di­kiais po­rtre­tai

Iš I.Ja­ru­še­vi­čiū­tės fo­tog­ra­fi­jų į mus žvel­gia mo­te­rys, pa­si­puo­šu­ sios gra­žiau­siais nė­ri­niais, ak­so­ mais, šil­kais – trum­pam pa­mir­ šu­sios kas­die­ny­bės vir­ti­nę, bet su pa­siau­ko­ja­ma mei­le glaus­da­mos prie krū­ti­nės di­džiau­sią Die­vo do­ va­ną – kū­di­kį.

Pa­ro­d o­je, su­reng­to­je Šei­m os san­ty­kių ins­ti­tu­te L.Za­men­ho­ fo g. 9, ne vi­sos mo­ti­nos lai­ko svei­kus kū­di­kius ir net ne vi­sos mo­te­rys trykš­ta svei­ka­ta. „Bet vi­sas jas jun­gia ma­žas gi­ męs žmo­ge­liu­kas. Kad ir koks jis atė­jo į pa­sau­lį, vis tiek ap­gau­bia­ mas be­są­ly­giš­ka mei­le“, – apie sa­ vo he­ro­jus švel­niai kal­ba I.Ja­ru­še­ vi­čiū­tė.

da­mi ant ki­to šo­no jie stai­ga pa­ ma­to – ji kaž­kiek šyp­so­si. Ir jiems tai yra lai­mė, – su­vir­pėjo I.Ja­ru­še­ vi­čiū­tės bal­sas. – Ką ga­li­ma po to pa­sa­ky­ti apie sa­vo ne­sėk­mes, pyk­ čius, niurz­gu­lį?“ Nė­ra ne­lai­min­gos ir mo­te­rys, au­gi­nan­čios Dau­no sind­ro­mą tu­ rin­čius vai­kus, nors iš ša­lies daž­ nai at­ro­do ki­taip. Gai­les­tis, užuo­ jau­ta ver­čia gūž­tis ir slėp­tis, ta­čiau tai vai­kai, tu­rin­tys la­bai il­gą vai­ kys­tę, jie – kiek ki­to­kie, bet ne­ pap­ras­tai emo­cio­na­lūs, švel­nūs ir prie­rai­šūs. Ne­re­tai bū­tent šie vai­ kai lei­džia su­žy­dė­ti mo­ti­nys­tei pa­čiais gra­žiau­siais žie­dais, at­si­ skleis­ti jos es­mei. „Bet kiek mes jų ma­to­me vie­šu­ mo­je, kiek ma­tė­te per, tar­kim, pa­ sta­ruo­sius po­rą mė­ne­sių?“ – liūd­ nai klau­sia fo­tog­ra­fė, nes ne­ga­lią tu­rin­čių vai­kų tar­si nė­ra: ste­reo­ ti­pai, kad jie ne­va ne­ga­li bū­ti lai­ min­gi, įdė­mūs žvilgs­niai ne­re­tai bū­na skau­des­ni nei rea­ly­bė, ku­ rio­je lai­mė – la­bai są­ly­giš­ka są­ vo­ka.

Su­ge­bė­ji­me džiaug­tis šyp­se­na, ju­de­siu, gar­su, ku­rį do­va­no­ja ser­ gan­tis vai­kas, lai­mės tur­būt sly­pi dau­giau­sia.

Ma­ma – pa­ti gra­žiau­sia

Iru­tė Ja­ru­še­vi­čiū­tė:

Vie­nas jų svė­rė 800 gra­mų, bu­vo toks ma­ žu­liu­kas, ta­čiau vė­ liau pa­si­vi­jo ki­tus, fo­tog­ra­fa­vau jau pu­ sant­rų me­tu­kų – links­ mą, rau­donsk­ruos­tį.

Fo­tog­ra­fė lan­kė­si Lie­tu­vos svei­ ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Neo­ na­to­lo­gi­jos kli­ni­ko­je, fik­sa­vo per anks­ti į šį pa­sau­lį pa­si­bel­du­sius nau­ja­gi­mius. „Vie­nas jų svė­rė 800 gra­mų, bu­ vo toks ma­žu­liu­kas, ta­čiau vė­liau pa­si­vi­jo ki­tus, fo­tog­ra­fa­vau jau pu­sant­rų me­tu­kų – links­mą, rau­ donsk­ruos­tį“, – džiau­gė­si fo­tog­ ra­fė, fik­sa­vu­si ne tik ma­žu­ly­čius, lai­dais ap­raiz­gy­tus kū­di­kė­lius, bet ir vė­les­nį jų au­gi­mą.

Kas yra lai­mė?

„Vis­ko gy­ve­ni­me nu­tin­ka, vie­ niems tė­vams gims­ta svei­ku­čiai, ru­ben­siš­ki kū­di­kiai, ki­ti su­si­du­ ria su iš­ban­dy­mu – neį­ga­liu vai­ ku­čiu“, – su­si­mąs­to fo­tog­ra­fė, pa­ži­nu­si jau­ną svei­ką šei­mą, au­ gi­nan­čią rau­me­nų at­ro­fi­ja ser­gan­ čią duk­rą.

Ar neuž­val­do ne­vil­tis, skaus­ mas? „Ne, tik­rai ne. Įsi­vaiz­duo­ kit, tuos tė­vus ap­lan­ko di­džiu­lis džiaugs­mas, kai sa­vo duk­re­lę vers­

Ma­do­nos: nuo­trau­ko­se įam­žin­ta mo­ti­nys­tės pa­lai­ma, vi­sais lai­kais gau­bian­ti mo­ti­ną su kū­di­kiu.

Fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­do­je vi­sos mo­te­ rys, au­gi­nan­čios tiek svei­kus, tiek neį­ga­lius vai­kus, ap­gaub­tos mo­ti­ nys­tės pa­lai­ma, ne­pap­ras­tai gra­ žios, nes ne­gra­žių mo­ti­nų nė­ra ir ne­ga­li bū­ti. „Ar­gi jū­sų ma­ma, gal­būt kiek nu­kleip­to­mis šle­pe­tė­mis, nu­trin­ tu cha­la­tė­liu yra ne­gra­ži? – klau­ sia fo­tog­ra­fė. – Tik­rai ne, jums ji pa­ti gra­žiau­sia.“ Ir iš­ties ma­to­me ne jos gal­būt api­briz­gu­sį megz­ti­nį ar se­niai ne­ma­din­gą si­jo­ną, ma­to­ me ją – sa­vo ma­mą.

Ap­reng­tos puoš­niais, nė­ri­niuo­ tais Gra­ži­nos Ma­ži­kie­nės su­kur­ tais kos­tiu­mais vi­sos pro­jek­te da­ ly­va­vu­sios mo­ti­nos žvel­gia lyg iš ba­ro­ki­nių pa­veiks­lų. „Tarp fo­tog­ra­fi­jų, ku­rio­se – gro­ žiu ir svei­ka­ta trykš­tan­čios mo­ti­ nos su kū­di­kiais, yra ir kū­di­kių su ne­ga­lia, neiš­ne­šio­tu­kų, Dau­no li­ ga ser­gan­čių vai­kų. Yra ir neį­ga­lių mo­ti­nų fo­tog­ra­fi­jų, – kal­bė­jo I.Ja­ ru­še­vi­čiū­tė. – Jo­se po ma­do­niš­ka šyp­se­na sle­pia­si kan­čios ir skaus­ mo, lau­ki­mo ir be­ga­li­nio pa­siau­ ko­ji­mo ke­lias, ta­čiau vi­sas šias mo­ti­nas sie­ja mo­ti­nys­tės pa­lai­ma ir mei­lė sa­vo kū­di­kiams.“

Norėtumėte geriau apmokamo darbo? Tapkite profesionaliu buhalteriu per 4 mėnesius!

GARANTUOJAME: baigę kursus galėsite savarankiškai vesti įmonių apskaitą, o jei kiltų klausimų – suteiksime nemokamas konsultacijas!

Kursai Kaune. www.heureka.lt Tel. (8-699) 37001

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

6

Šeštadienis, gegužės 5, 2012

savaitė

Pa­ra­ma mo­ti­nys­tei ne­pa­kan­ka­ma

Kitoks žvilgsnis

vę nuo sa­vęs, kra­to­si šios pro­ble­mos.

Ką ga­lų ga­le skriau­džiame, ne­skir­ da­mi pa­kan­ka­mai dė­me­sio vi­soms šioms pro­ble­moms spręs­ti? Pir­miau­ sia, skriau­džia­mas vai­kas. Be to, vals­ ty­bė skriau­džia pa­ti sa­ve. Nes ja nu­si­ vy­lę žmo­nės tie­siog iš jos iš­va­žiuo­ja.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

M

o­ti­nos die­nos iš­va­ka­rė­se – po­kal­bis su Sei­mo na­re, ke­tu­rių vai­kų ma­ma As­ ta Bau­ku­te. Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad bū­ti­na priim­ti siū­lo­mą Kons­ti­ tu­ci­jos pa­tai­są dėl „šei­mos“ są­vo­kos su­sie­ji­mo su san­tuo­ka.

Vie­no fes­ti­va­lio mies­tas

Poetas Kęstutis Navakas

J

ei Na­p o­leo­n as Kau­ne ir anais lai­kais bū­tų pa­si­k ly­ dęs, kaip aną sa­vai­tę at­si­ ti­ko jo ant­r i­n in­k ui, Eu­ro­ pos is­to­r i­ja ga­lė­jo bū­t i ki­to­k ia, ir vi­si šia­me kon­teks­te mi­nė­t ų ne­ be Va­ter­lo, o Kau­ną. Čia dar bu­vo „žval­go­ma­sis“ Na­po­leo­nas, „tik­ra­ sis“ at­jos bir­že­lį, o kad ne­pa­sik­lys­ tų, ka­rei­v iai jam nu­t ies po­nto­n i­ nį til­tą, gal net su švy­tin­čiom gir­ lian­dom – kad tik­rai ne­pa­sik­lys­tų.

Ne­no­riu su­men­kin­ ti ko­kio Pa­žais­lio mu­ zi­kos fes­ti­va­lio, ar net „Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“, ta­čiau to­kia kul­tū­ri­ne pi­lig­ri­mys­te kaip „Kau­ nas Jazz“ mies­te ne­ga­li pa­si­gir­ti nie­kas.

Na­po­leo­nas Pir­ma­sis nu­n io­ko­jo vi­s ą Kau­ną (sa­ko­ma, kad jis gy­ nė Lie­t u­vą nuo ca­r iz­mo, bet iš gar­siau­sio nau­jo lie­tu­viš­ko fil­mo juk ži­nom, kad nuo ca­riz­mo mus gy­nė Ta­das Blin­da), Na­po­leo­nas Pas­ta­ra­sis – ne vi­są, tik jo kul­t ū­ ros biu­dže­tą, ku­ris te­rū­pi pa­tiems kul­tū­ri­nin­kams, t.y. ma­žai ir neį­ ta­k in­gai vi­suo­me­nės da­liai. Na ir kas, kad pa­skir­ta­sis „šven­tės“ re­ ži­sie­r ius pro­tes­tuo­da­mas at­si­sa­ kė re­ž i­suo­ti, bus dar tų re­ž i­sie­rių, o ši­tas su vi­sais kul­tū­ri­nin­kais te­ ke­l iau­ja kur no­r i nau­jai nu­t ies­tu po­nto­ni­niu til­tu.

Vi­sai ki­to­kio po­bū­džio po­nto­ni­nis til­tas ve­da į fes­ti­va­lį „Kau­nas Jazz“, ap­ra­šy­tą jau tiek kar­tų, kad akys su­dil­tų be­skai­tant, ir per dau­gy­ bę me­tų pri­si­kvie­tu­sį tiek įvai­raus sto­to džia­zo at­li­kė­jų, kad au­sys su­

– Tu­ri­me vals­ty­bi­nes Mo­ti­nos, Tė­vo die­nas, tu­ri­me Kons­ti­tu­ci­jos straips­nius apie šei­mą, bet ar mū­ sų vals­ty­bė­je eg­zis­tuo­ja nuo­sek­ li mo­ti­nys­tės, tė­vys­tės, vai­kys­tės, šei­mos pa­lai­ky­mo po­li­ti­ka?

– Aki­vaiz­du, kad vals­ty­bės dė­me­ sio šioms ver­ty­bėms trūks­ta. Esu lyg rakš­tis vie­noj vie­toj kai ku­riems po­ li­ti­kams, nes nuo­lat kal­bu apie tai.

Ab­so­liu­ti dau­gu­ma Sei­mo na­rių jau užau­gi­no vai­kus, to­dėl jiems mo­ti­ nys­tės ir šei­mos pro­ble­mos – nė mo­ tais. O aš pa­gim­džiau ke­tu­ris vai­kus, du iš jų – be­veik ket­ve­rių Ra­po­lą ir pu­sant­rų Anup­rą – pa­sta­ruo­ju me­ tu. To­dėl, kaip sa­ko­ma, ne žo­džiais, o dar­bais at­sto­vau­ju mo­ti­noms šia­me Sei­me, ban­dau sa­vo pa­vyz­džiu įro­dy­ ti, kaip svar­bu yra mo­ti­nys­tė ir vals­ ty­bės dė­me­sys jai. De­ja, bet vals­ty­bės vyk­do­ma mo­ti­nys­tės, tė­vys­tės, šei­ mos po­li­ti­ka nė­ra pa­kan­ka­ma.

dil­tų be­klau­sant. Kai kas tai va­di­ na tra­di­ci­ja, kai kas iner­ci­ja, bet, šiaip ar taip, vi­si ži­no, kad skam­ bės ka­ri­lio­nas, kils ba­lio­nas, Ire­ nos Mi­ku­li­čiū­tės pa­bi­ru­čiai mar­ gins grin­di­nį, lau­ko sce­no­je „šim­tą de­šim­tą“ kar­tą siau­tės „Sau­lės klio­ šas“, o apie „gran­dų“ kon­cer­tus vie­ ni sa­kys, kad „per­nai bu­vo ge­riau“, o ki­ti, kad „ne, ge­riau šie­met“. Fes­ ti­va­lis jau toks tra­di­ci­nis, kaip ve­ ly­ki­nis mar­gu­tis, nie­kas be jo neį­ si­vaiz­duo­ja sa­vo kul­tū­ri­nės pa­ no­ra­mos. Be „Lie­tu­vos teat­rų pa­ va­sa­rio“ dau­ge­l is ne­sun­k iai ap­ siei­tų, o Kau­nas be „Kau­nas Jazz“ (ar­ba – jo le­gen­dos) at­ro­dy­tų kaip zeb­ras be dry­žių. Tam tik­ra pra­ sme, Kau­nas ir yra Vie­no fes­ti­va­ lio mies­tas. Ne­no­riu su­men­kin­ti ko­kio Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­ lio, ar net „Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“, ta­ čiau to­kia kul­tū­ri­ne pi­lig­ri­mys­te kaip „Kau­nas Jazz“, mies­te ne­ga­li pa­si­gir­ti nie­kas.

Vis la­biau pa­si­t rau­k iant į ne­bū­t į ar neaiš­k ias lo­ka­ci­jas fes­t i­va­l io sen­bu­v iams, tik­ra­jai bo­he­m iš­ kai džia­z uo­me­nei, jų vie­tą tu­rė­ tų užim­t i no­r in­t ie­ji ne pa­si­bū­t i, o tie­siog pa­si­k lau­sy­t i mu­z i­kos.

Ar iš tie­sų taip? Fes­t i­va­l io pub­l i­ kos ge­ne­zė per du jo gy­va­v i­mo de­šimt­me­čius – pui­k iau­sia te­ma įdo­miam so­cio­lo­g i­niam ty­ri­mui.

Ki­tą sa­vai­tę Kau­ne pa­ga­l iau tu­ rė­t ų bū­t i ati­da­r y­tas dar vie­nas po­ten­c ia­lus kul­t ū­r i­nės pi­l ig­r i­ mys­tės ir ki­to­k ių trau­k ų cent­ras – „Flu­x us mi­n is­te­r i­ja“. Vi­s iems įdo­mu, ar ji bus funk­cio­na­li ir pa­ trauk­li vi­sai ki­to­je ter­pė­je nei vil­ nie­tiš­ko­ji. O tai sa­vai­me int­ri­guo­ ja. Sėk­me nea­be­jo­ja tik pa­g rin­ di­n is šios mi­n is­te­r i­jos mi­n ist­ras Ar­t ū­ras Zuo­kas, ku­r is ap­skri­tai re­tai kuo nors abe­jo­ja. Ką gi, ačiū jam ir už op­ti­miz­mą, ir už mi­nis­ te­ri­ją. Kai taps Egip­to pre­zi­den­tu (egip­tie­čių idė­ja sa­vo pre­zi­den­tu rink­t i Zuo­ką nu­si­pel­no ap­lo­d is­ men­tų), gal į Kau­ną per­kels po­rą pi­ra­mi­džių. Na­po­leo­nas juk bu­vo ir prie pi­ra­mi­džių, tad jam Kau­ne po­nto­n i­n io til­to ir me­ro kal­bos ga­li neuž­tek­ti. Tie­sa, pi­ra­mi­dėms per­kel­t i į Kau­ną ga­l i pri­reik­t i lė­ šų. Ir nė kiek nea­be­jo­ju, kad val­ di­nin­kai jų ras­tų. Juk tai bū­tų pi­ ni­gai, skir­ti kul­tū­rai, ar ne?

informacija:

302 250

– Ko pir­miau­sia trūks­ta?

– Kai 2008-ai­siais pra­si­dė­jo kri­zė, vals­ty­bė sa­vo fi­nan­si­nes sky­les ėmė kam­šy­ti skriaus­da­mi tė­ve­lius. Bu­vo ge­ro­kai su­ma­žin­tos mo­ti­nys­tės iš­ mo­kos, nu­sta­ty­tos jų ri­bos, bent ke­lis kar­tus pa­keis­tos pa­čių iš­mo­kų sky­ri­ mo tai­syk­lės.

Pir­miau­sia, skriau­ džia­mas vai­kas. Be to, vals­ty­bė skriau­džia pa­ti sa­ve.

Vi­sai ne­se­niai vaikš­čio­da­ma su sa­vo jau­nė­liu Anup­ru po Vin­gio par­ką su­ti­ kau vie­ną pa­žįs­ta­mą. Ji tu­ri tris vai­kus – vie­ną 6 me­tų, ki­tą 4-erių ir jau­niau­ sias yra 2 me­tu­kų. Ir ji pa­pa­sa­ko­jo, kad vi­sus tris pa­gim­dė ir au­gi­no vis ki­to­ kio­mis mo­ti­nys­tės iš­mo­kų mo­kė­ji­mo są­ly­go­mis, nes jos bu­vo nuo­lat kei­čia­ mos. Žo­džiu, jo­kio pa­sto­vu­mo, jo­kių tei­sė­tų lū­kes­čių už­tik­ri­ni­mo. Tad kaip pla­nuo­ti šei­mą, vai­ke­lius?

Ma­ža to, pa­ste­bė­jau, kad pa­skelb­ta lyg ir ko­kia ra­ga­nų me­džiok­lė gau­nan­ tiems mo­ti­nys­tės ar tė­vys­tės iš­mo­kas.

– No­ri­te pa­sa­ky­ti, kad ne­bu­vo pikt­n au­d žiau­jan­č ių anks­č iau ga­lio­ju­sia mo­ti­nys­tės iš­mo­kų tvar­ka?

– Pikt­nau­džiau­ja­ma gal ir bu­vo. Bet ma­nau, kad tai bu­vo da­ro­ma ne ma­ my­čių su pil­vu­kais ini­cia­ty­va. Ma­

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

Po­zi­ci­ja: A.Bau­ku­tė di­džiuo­ja­si,

kad prieš be­veik ket­ve­rius me­tus pa­žin­dė sa­vo kū­di­kį tie­siog par­la­ men­to ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je.

– Kaž­ku­ria pra­sme šo­ki­ra­vo­te bent da­lį vi­suo­me­nės, kai prieš be­veik ket­ve­rius me­tus mai­ti­no­ te sa­vo ma­žy­lį tie­siog Sei­mo ple­ na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je. Ne­si­gai­ lit dėl to­kio iš­si­šo­ki­mo?

– Anaip­tol! Esu 120 pro­c. įsi­ti­ki­nu­si, kad ma­my­tėms tu­ri bū­ti su­da­ry­tos są­ ly­gos kiek įma­no­ma il­giau mai­tin­ti sa­ vo kū­di­kius tais gy­vy­bės la­šais. Tai la­ bai svar­bu au­gi­nant svei­kus vai­kus.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

my­tės tie­siog gau­da­vo to­kias iš­mo­ kas, ko­kias už­dirb­da­vo pa­gal tuo me­tu ga­lio­ju­sias tai­syk­les. Kai mo­ kiau­si ak­to­ri­nia­me prieš dau­ge­lį me­ tų ir pa­gim­džiau pir­muo­sius kū­di­ kius, gau­da­vau už kiek­vie­ną vos po 97 li­tus. Ar­gi tai ne pa­si­ty­čio­ji­mas?

– Vis tiek ma­no­te, kad da­bar­ti­nė iš­mo­kų tvar­ka ne­tei­sin­ga?

– Da­bar­ti­nė tik­rai nė­ra tei­sin­ges­nė už bu­vu­sią­ją. Mo­ti­nys­tės iš­mo­ka nė­ ra jo­kia pra­ban­ga. Ją ma­my­tės už­ dir­ba. Ir kai vals­ty­bė taip kar­di­na­liai pa­kei­čia vi­są iš­mo­kų mo­kė­ji­mo tvar­ ką, ji tik įro­do, kad mo­ti­nys­tė jai vi­ siš­kai ne­rū­pi. Toks įspū­dis, kad mo­ti­ nys­tė tam­pa naš­ta pa­čiai vals­ty­bei.

Pa­vyz­džiui, da­bar nu­sta­ty­ta, kad ant­rai­siais vai­ko au­gi­ni­mo me­tais mo­ti­na gau­na 40 pro­c. bu­vu­sio at­ ly­gi­ni­mo, bet ga­li ei­ti dirb­ti. Ne­pa­ gal­vo­ta, kad taip ska­ti­na­ma ne­le­ga­li auk­lių rin­ka. Išei­da­ma dirb­ti ma­my­ tė tu­ri sam­dy­tis auk­lę, nes vos vie­ nų me­tų vai­ką juk rei­kia su kuo nors pa­lik­ti. Lop­še­liai ne­prii­ma vai­kų iki me­tų ir aš­tuo­nių mė­ne­sių. Bet vi­si ži­ no­me, kad auk­lės daž­niau­siai sam­ do­mos abi­pu­siu su­ta­ri­mu, ofi­cia­liai neį­re­gist­ra­vus to­kios veik­los. Tai­gi, ne­mo­ka­mi mo­kes­čiai vals­ty­bei.

Trūks­ta vie­tų lop­še­liuo­se ir dar­že­ liuo­se; Lie­tu­vo­je ne­tai­ko­mos leng­va­ tos dir­ban­čioms jau­noms šei­moms.

To la­bai trūks­ta, jei­gu no­ri­me, kad jau­nos ma­mos ir tė­čiai ne­bėg­tų iš Lie­ tu­vos.

Ne­pa­kan­ka­mai dė­me­sio vals­ty­ bė ski­ria tam, kad ne­lik­tų vai­kų glo­ bos na­mų ar­ba bent jau ten esan­čių vai­kų ge­ro­kai su­ma­žė­tų. Ne­se­niai su­skai­čiuo­ta, kad Lie­tu­vo­je kaž­kur din­gę apie 3 000 vai­kų. Bet vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ne­su­si­ta­ria, kas tu­ri tų vai­kų ieš­ko­ti. Mė­to kaip karš­tą bul­

– Ki­tą sa­vai­tę Sei­me bus bal­suo­ ja­ma dėl Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sų dėl šei­mos. Kaip bal­suo­site?

– Už.

– Ma­note, kad tų pa­tai­sų rei­kia?

– Tai rei­ka­lin­gos pa­tai­sos, nes jos yra lyg vi­zi­jos įtvir­ti­ni­mas. Tai šim­ta­me­tes tra­di­ci­jas tu­rin­čio šei­mos ins­ti­tu­to pa­ stip­ri­ni­mas. No­riu pa­neig­ti, kad šios pa­tai­sos kaip nors eli­mi­nuo­ja ne­pil­nas šei­mas, ku­rio­se ne­li­ko vie­no ar­ba ne­tgi abie­jų tė­vų. Tik­rai ne. Pa­tai­sos for­mu­ luo­tė to­kia, kad nors ji iš tik­rų­jų įtvir­ ti­na san­tuo­ką kaip vals­ty­bei prio­ri­te­ ti­nį šei­mos su­kū­ri­mo pa­grin­dą, ta­čiau ne­pa­nei­gia­mos ir ki­to­kios šei­mos, jei­ gu jos dėl ko­kių nors prie­žas­čių li­ko ne­ pil­nos. Ti­kiuo­si, kad bal­sų pa­kaks šiai Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sai priim­ti.

– Ko Mo­ti­nos die­nos pro­ga pa­lin­ kė­tu­mėte Lie­tu­vos ma­moms?

– No­rė­čiau pa­lin­kė­ti vi­soms mer­gi­ noms ir mo­te­rims – ne­bi­jo­ki­te gim­ dy­ti, tai tik­rai ne­su­ma­ži­na sme­ge­nų rie­vių. Taip pat ne­bi­jo­ki­te įsi­vai­kin­ ti. Di­džiau­sia lai­mė pa­sau­ly­je – tu­ rė­ti svei­ką, drau­giš­ką, mei­lės ku­pi­ną, di­de­lę šei­mą. Po mė­ne­sio bus ir Tė­ vo die­na. No­riu pa­sa­ky­ti, kad tu­ri­me Lie­tu­vo­je tik­rai šau­nių vy­rų, tik­rai šau­nių tė­vų. My­lin­čių sa­vo mo­te­ris, die­vi­nan­čių sa­vo vai­kus. Ne­pai­sant vi­sų iš­šū­kių, Lie­tu­vo­je tu­ri­me tik­rai pui­kias šei­mas, ku­pi­nas mei­lės ir at­ si­da­vi­mo. Tai di­džiu­lis tur­tas.

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

– Bet ku­ris eko­no­mis­tas jums pa­ sa­ky­tų, kad vi­sa tai, ką siū­lo­te, įgy­ven­din­ti kai­nuo­tų la­bai bran­ giai. Vals­ty­bė tie­siog ne­tu­ri tiek fi­nan­si­nių pa­jė­gu­mų.

– La­bai ge­rai, kad taip kal­ba ir at­ krei­pia dė­me­sį į vals­ty­bės fi­nan­sų trū­ku­mą. Ta­čiau ma­nau, kad Lie­ tu­vo­je kles­ti ele­men­ta­rus neū­kiš­ku­ mas. Jei­gu bū­tų fi­nan­si­nė tvar­ka, vi­ siems pi­ni­gų už­tek­tų. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ ja iki šiol vil­ki­na Ne­for­ma­laus ug­dy­ mo pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mą. Ar­gi ne­ svar­bu, kad vai­kai tu­rė­tų ga­li­my­bę po pa­mo­kų nuei­ti į vi­so­kiau­sius bū­re­lius, mu­zi­kos ar dai­lės mo­kyk­las?

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 269 302 269

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

302 260

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 010.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

šeštADIENIS, gegužės 5, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Brau­sis į Sei­mą

Nuo šių me­tų vi­du­ rio Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ims vi­są jai pri­klau­san­tį at­ly­gi­ni­mą, o ne pu­ sę, kaip da­rė pa­sta­ ruo­sius tre­jus me­ tus.

Bu­vęs Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vas Vi­ta­li­jus Gai­lius ke­ti­na da­ly­vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se su val­dan­čiuo­ ju Li­be­ra­lų są­jū­džiu vien­man­da­ tė­je Pak­ruo­jo-Jo­niš­kio apy­gar­do­ je. Apie tai va­kar pra­ne­šė par­ti­ja ir pa­ts kan­di­da­tas.

V.Gai­lius, ku­rio at­lei­di­mas va­sa­ rio mė­ne­sį su­kė­lė po­li­ti­nę kri­zę ša­ly­je, ki­lęs iš Jo­niš­kio, kar­je­ros pra­džio­je yra dir­bęs Jo­niš­kio ra­ jo­no po­li­ci­jo­je.

Per teis­mą į FNTT va­do­vo pa­ rei­gas sie­kian­tis grįž­ti V.Gai­lius tei­gė, kad kan­di­da­tuo­ti į par­la­ men­tą jį pa­ska­ti­no žmo­nių pa­ra­ ma, o po­li­ti­ko­je jis siek­tų per­mai­ nų vie­šo­jo sau­gu­mo sri­ty­je.

Iš­mo­kos: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė kol kas gau­na be­veik po 30 tūkst.

li­tų kom­pen­sa­ci­ją iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, to­dėl į biu­dže­tą kas mė­ne­sį grą­ži­na po pu­sę sa­vo al­gos – be­maž po 10 tūkst. li­tų. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

po­žiū­ris į vals­ty­bės val­dy­mą, tei­ si­nius da­ly­kus“. „Ma­nau, kad su šia ko­man­da ga­lė­čiau rea­li­zuo­ti sa­vo idė­jas“, – pra­ne­ši­me spau­ dai ci­tuo­ja­mas V.Gai­lius.

Ne­par­ti­nio V.Gai­liaus ir ki­tų Li­ be­ra­lų są­jū­džio kan­di­da­tų da­ly­va­ vi­mą Sei­mo rin­ki­muo­se šeš­ta­die­ nį tvir­tins Kau­ne po­sė­džiau­sian­ti Li­be­ra­lų są­jū­džio ta­ry­ba.

Par­ti­jos va­do­vas Eli­gi­jus Ma­ siu­lis sa­kė, kad V.Gai­lius daug nu­si­pel­nė Lie­tu­vai dirb­da­mas tei­ sė­sau­go­je, o vals­ty­bė ne­ga­li pra­ ras­ti to­kių pro­fe­sio­na­lų. „V.Gai­lius daug nu­si­pel­nė Lie­ tu­vai dirb­da­mas tei­sė­sau­gos ins­ ti­tu­ci­jo­se. Ma­no­me, kad vals­ty­bė ne­ga­li pra­ras­ti pa­čios išug­dy­tų pro­fe­sio­na­lų, to­dėl V.Gai­lius tu­

Esu vie­nin­te­lės sri­ties spe­cia­lis­tas – tai vie­šo­jo sau­ gu­mo sri­tis. Čia ir siek­čiau dau­giau­ sia per­mai­nų.

Prik­lau­sys vi­sa al­ga Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Da­lies at­si­sa­kė

Net­ru­kus – ge­gu­žės 17-ąją – su­ kan­ka ly­giai tre­ji me­tai, kai D.Gry­ baus­kai­tė jau pir­ma­ja­me tu­re, su­ rin­ku­si apie mi­li­jo­ną bal­sų, lai­mė­jo Lie­tu­vos Pre­zi­den­to rin­ki­mus.

Nau­jo­sios vals­ty­bės va­do­vės inau­gu­ra­ci­ja įvy­ko 2009 m. lie­pos 12 d. Nuo ta­da jai pri­klau­so pre­zi­ den­ti­nis at­ly­gi­ni­mas, sie­kian­tis ke­ lio­li­ka tūks­tan­čių li­tų.

Ta­čiau D.Gry­baus­kai­tė į pre­ zi­den­to po­stą atė­jo po pen­ke­rius me­tus ei­tų Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­ rio pa­rei­gų. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja bu­ vu­siems ko­mi­sa­rams tre­jus me­tus kiek­vie­ną mė­ne­sį mo­ka ne­men­ką iš­mo­ką. Ji bu­vo pa­skir­ta ir D.Gry­ baus­kai­tei.

To­dėl Pre­zi­den­tė dar 2009-ųjų vi­du­ry­je pa­skel­bė, kad, kol gaus iš­ mo­ką iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, ims tik pu­sę jai pri­klau­san­čio pre­zi­den­ti­ nio at­ly­gi­ni­mo.

gos grą­ži­no į vals­ty­bės biu­dže­tą.

Kiek­vie­ną mė­ne­sį nuo at­ly­gi­ni­mo at­lie­kan­ti su­ma ir da­bar per­ve­da­ ma į Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ ci­jos biu­dže­to pa­ja­mų su­ren­ka­mą­ją są­skai­tą. Pre­zi­den­tū­ra in­for­ma­vo, kad per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus į vals­ty­bės biu­dže­tą bu­vo grą­žin­ ta dau­giau kaip treč­da­lis mi­li­jo­no – 338,4 tūkst. li­tų.

Ta­čiau jau šių me­tų lie­pą iš­mo­ kos iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos baig­sis.

To­dėl Pre­zi­den­tei nuo ta­da pri­ klau­sys vi­sas jai kaip vals­ty­bės va­ do­vei skiriamas at­ly­gi­ni­mas.

Ats­kai­čius mo­kes­čius vi­sa Pre­ zi­den­tės al­ga šiuo me­tu sie­kia 18,8 tūkst. li­tų. Tad į ran­kas kol kas vals­ty­bės va­do­vė gau­na pu­sę šios su­mos – 9,4 tūkst. li­tų. Bet nuo lie­pos bus iš­mo­ka­ma vi­sa dar­bo už­mo­kes­čio su­ma.

Bu­vu­siam Eu­ro­pos ko­mi­sa­rui pri­klau­san­ti kom­pen­sa­ci­ja, ku­ri D.Gry­baus­kai­tei nuo vi­dur­va­sa­rio jau ne­bep­rik­lau­sys, sie­kia pu­sę ko­ mi­sa­rui pri­klau­san­čio at­ly­gi­ni­mo – apie 28 tūkst. li­tų.

Grą­ži­no treč­da­lį mi­li­jo­no

Taip D.Gry­baus­kai­tė ir da­rė. Tre­ jus me­tus, kol bu­vo mo­ka­ma bu­ vu­siam eu­ro­ko­mi­sa­rui pri­klau­san­ti kom­pen­sa­ci­ja, Pre­zi­den­tė pu­sę al­

Mo­ka­ma pre­zi­den­to ren­ta

Ka­den­ci­ją bai­gęs pre­zi­den­tas Val­ das Adam­kus gau­na pre­zi­den­to vals­ty­bi­nę ren­tą.

Įs­ta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad pre­zi­ den­to ren­tos dy­dis yra pu­sė pri­ skai­čiuo­to vals­ty­bės va­do­vo at­ly­gi­ ni­mo. To­dėl šiuo me­tu V.Adam­kui iš­mo­ka­ma apie 12,5 tūkst. li­tų.

Ren­tos pri­ly­gi­na­mos pen­si­joms ir ki­to­kioms so­cia­li­nėms iš­mo­koms, to­dėl nuo jų jo­kie mo­kes­čiai ne­ nus­kai­čiuo­ja­mi – kiek pri­skai­čiuo­ ta, tiek ir iš­mo­ka­ma.

Vals­ty­bės va­do­vams ren­ta už praė­ju­sį mė­ne­sį mo­ka­ma iki ei­na­ mo­jo mė­ne­sio 25 die­nos.

Pir­mą­kart ka­den­ci­ją bai­gu­siam vals­ty­bės va­do­vui skir­tą pen­si­ją V.Adam­kus gau­da­vo nuo 2003 m. ko­vo iki 2004-ųjų lie­pos.

Kons­ti­tu­ci­ją pa­žei­du­siam ir dėl to per ap­kal­tą iš pre­zi­den­to po­sto 2004 m. pa­ša­lin­tam Ro­lan­dui Pak­ sui vals­ty­bi­nė ren­ta ne­mo­ka­ma.

338,4 tūkst. li­tų Pre­zi­den­tė grą­ži­no į vals­ty­bės biu­dže­tą.

Iš­va­dos – dar šį mė­ne­sį Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) iš­va­dos dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės (AE) Lie­tu­vo­je pro­jek­to lau­kia­ma ge­gu­ žę. Taip sa­ko ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­vy­das Sek­mo­kas.

„Mū­sų ži­nio­mis, pro­jek­tas pa­ reng­tas, da­bar jis de­ri­na­mas su vi­sais di­rek­to­ra­tais, ge­gu­žę tu­rė­ tu­me gau­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos iš­ va­dą dėl Vi­sa­gi­no AE pro­jek­to. Be abe­jo, to­kia iš­va­da yra la­bai svar­bi ir es­mi­nė“, – penk­ta­die­nį Vy­riau­

sy­bė­je žur­na­lis­tams sa­kė A.Sek­ mo­kas.

Jis ba­lan­džio pa­bai­go­je tvir­ti­no, kad tei­gia­mos EK iš­va­dos dėl Lie­ tu­vos ke­ti­na­mo įgy­ven­din­ti nau­ jos AE sta­ty­bos pro­jek­to at­pi­gin­tų nu­ma­to­mas im­ti mi­li­jar­di­nes pa­ sko­las. O prem­je­ras And­rius Ku­ bi­lius yra tei­gęs, kad sko­li­ni­mo­ si kai­na pri­klau­sys ir nuo Lie­tu­vos rei­tin­go.

Nau­jos AE sta­ty­bai rei­kė­tų sko­ lin­tis 50–70 pro­c. vi­sų nu­ma­to­

mų lė­šų – iš maž­daug 17 mlrd. li­ tų bend­ros su­mos Lie­tu­vai tek­tų be­veik 6 mlrd. li­tų, iš jų apie 3–4 mlrd. li­tų sko­lin­tų­si Vi­sa­gi­no AE, ku­ri val­dy­tų apie 34 pro­c. bū­si­mos val­dy­mo įmo­nės ak­ci­jų.

Vi­sa­gi­no AE stra­te­gi­nis in­ves­ tuo­to­jas yra „Hi­ta­chi“ su „Hi­ta­ chi-GE Nuc­lear Ser­vi­ces“, ku­rio­je pa­grin­di­nis ak­ci­nin­kas yra kon­cer­ nas „Hi­ta­chi“, val­dan­tis 80 pro­c. ka­pi­ta­lo.

BNS inf.

„Žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mas, ku­rį jie iš­reiš­kė ma­ne ne­tei­sė­tai at­ lei­dus, ir ypač kraš­tie­čių pa­si­ ti­kė­ji­mas, ku­rie ma­ne pa­lai­ko ir pa­lai­kė. Tai bu­vo pa­grin­di­nis aks­ti­nas, kad pa­tei­sin­čiau jų lū­ kes­čius“, – BNS penk­ta­die­nį sa­ kė V.Gai­lius. „Esu vie­nin­te­lės sri­ties spe­cia­ lis­tas – tai vie­šo­jo sau­gu­mo sri­tis. Čia ir siek­čiau dau­giau­sia per­ mai­nų“, – tei­gė jis.

Ko­men­tuo­da­mas pa­si­rin­ki­mą ei­ti su Li­be­ra­lų są­jū­džiu, V.Gai­ lius sa­kė, kad jam im­po­nuo­ja „šios po­li­ti­nės jė­gos verž­lu­mas,

rė­tų tęs­ti sa­vo dar­bus“, – sa­kė E.Ma­siu­lis.

Anot E.Ma­siu­lio, daug pa­tir­ ties tei­sė­sau­go­je tu­rin­tis V.Gai­ lius bū­tų nau­din­gas tiek įsta­ty­mų lei­dy­bo­je, tiek vyk­do­mo­jo­je val­ džio­je kont­ro­liuo­jant nu­si­kals­ta­ mu­mą ir ko­rup­ci­ją.

Tuo­me­tis vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ras li­be­ral­cent­ris­tas Rai­mun­ das Pa­lai­tis V.Gai­lių iš FNTT va­ do­vo pa­rei­gų at­lei­do va­sa­rio 15 d.

Dėl šio spren­di­mo kon­ser­va­to­rių kri­ti­kos su­lau­kęs R.Pa­lai­tis vė­liau pa­ts pa­si­trau­kė iš pa­rei­gų.

BNS inf.

Pak­ra­tys me­di­kus Dar­bo par­ti­jos by­lą nag­ri­nė­jan­ tis Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas (VAT) penk­ta­die­nį nu­spren­dė kreip­tis į svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nist­rą, kad jis pa­gal kom­pe­ten­ci­ ją or­ga­ni­zuo­tų Vil­niu­je vei­kian­ čios pri­va­čios me­di­ci­nos įstai­ gos au­di­tą.

Ši me­di­ci­nos įstai­ga iš­duo­da pa­ žy­mas apie kal­ti­na­mo­sios Vi­ta­ li­jos Von­žu­tai­tės li­gas. Šios pa­ žy­mos teis­mui pa­tei­kia­mos kaip pa­tei­si­ni­mas dėl ne­da­ly­va­vi­mo teis­mo po­sė­dy­je. Teis­mas pra­šo pa­tik­rin­ti V.Von­žu­tai­tei iš­duo­da­ mų pa­žy­mų pa­grįs­tu­mą.

VAT at­sto­vas spau­dai Gin­tau­tas Stal­nio­nis BNS sa­kė, kad penk­ta­ die­nį teis­mas DP juo­do­sios bu­ hal­te­ri­jos by­lo­je tu­rė­jo ap­klaus­ti 20 liu­dy­to­jų, į po­sė­dį at­vy­ko tik de­vy­ni, ta­čiau ir jų teis­mui ap­ klaus­ti ne­pa­vy­ko, nes į po­sė­dį dėl li­gos neat­vy­ko kal­ti­na­mo­ji V.Von­ žu­tai­tė.

Jo gy­nė­jas teis­mui pa­tei­kė pa­ žy­mą, kad jo klien­tė ser­ga ir po­sė­ dy­je ne­ga­lės da­ly­vau­ti iki ge­gu­žės 7 d., tai yra iki pir­ma­die­nio.

Ta pa­ti Vil­niu­je vei­kian­ti me­di­ ci­nos įstai­ga kau­nie­tei V.Von­žu­ tai­tei ko­vo mė­ne­sį bu­vo iš­da­vu­ si pa­žy­mą, kad mo­te­ris po­sė­dy­je ne­ga­li da­ly­vau­ti dėl li­gos. Jau ta­da tei­sė­jai at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­ žy­mo­je ne­nu­ro­dy­tas li­gos ko­das, trū­ko ki­tų rei­ka­lin­gų duo­me­nų.

Teis­mas prie DP by­los grįš ki­tą penk­ta­die­nį. Ki­tas kal­ti­na­ma­sis Vy­tau­tas Gap­šys pra­šė leis­ti ne­ da­ly­vau­ti tos die­nos po­sė­dy­je, nes no­ri vyk­ti į ko­man­di­ruo­tę Ar­mė­ ni­jo­je. Teis­mas šio pra­šy­mo ne­ pa­ten­ki­no. Šie­met pa­ju­dė­jus by­los pro­ce­ sui, pa­vy­ko ap­klaus­ti ke­lias­de­ šimt by­los liu­dy­to­jų iš dau­giau nei 300.

Ne­se­niai su­ka­ko ly­giai ket­ve­ri me­tai, kai DP by­la yra teis­me.

BNS inf.

8

ŠeštADIENIS, gegužės 5, 2012

lietuva

Lie­ja ap­maudą dėl ter­mi­na­lo

Li­be­ra­las su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis sa­ko, kad jam ap­maudą ke­lia Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos spren­di­mas at­si­sa­ky­ti idė­jos iki 20 pro­c. būsi­mo su­ skys­tintų gam­ti­nių dujų (SGD) ter­mi­na­lo ak­cijų pa­si­ūly­ti už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams.

No­ri už­sie­nie­čių

E.Ma­siu­lio nuo­mo­ne, pri­va­taus ka­pi­ta­lo pri­trau­ki­mas už­tik­rintų sėkmin­gesnę ter­mi­na­lo veiklą. „No­ri­me kons­ta­tuo­ti, kad tik­rai į dau­gelį pa­stabų yra at­si­žvelg­ta.

Tos nea­pibrėž­tos vie­tos yra eli­ mi­nuo­tos, įsta­ty­mas da­bar kur kas aiš­kes­nis. Mums galbūt ap­ maudą ke­lia ta ap­lin­kybė, kad bu­ vo at­si­sa­ky­ta pir­mi­nio va­rian­ to iki 20 pro­c. nu­ma­ty­ti ga­li­mybę da­ly­vau­ti pri­va­čiam ka­pi­ta­lui“, – penk­ta­dienį po Vy­riau­sybės po­ sėdžio ir pa­si­ta­ri­mo žur­na­lis­tams sakė E.Ma­siu­lis.

Jo ma­ny­mu, į ter­mi­na­lo įmonės ak­ci­jas galėtų pre­ten­duo­ti su­skys­ tintųjų dujų tiekė­jai, jiems su­tei­ kiant iki 20 pro­c. ak­cijų. „Ma­no­me, kad pri­trauk­da­mi vieną svar­bių žaidėjų, ku­ris tiek­ tų su­skys­tintą­sias du­jas, į įmonės val­dymą, mes tik dar la­biau už­tik­ rin­tu­me sėkmin­gesnį įmonės vei­ kimą, būsi­mo­mis in­ves­ti­cinė­mis iš­lai­do­mis da­ly­tumės su pri­va­čiu ka­pi­ta­lu, bet iš­lai­ky­tu­me stra­te­ ginę vals­tybės įtaką šia­me ob­jek­

te. Ma­nau, kad jei­gu į tokį ob­jektą pri­trau­kia­mas ir pri­va­tus ka­pi­ta­las ar­ba kitų vals­ty­bių ka­pi­ta­las, ku­ris ati­tin­ka eu­roat­lan­tinės in­teg­ra­ci­ jos kryp­tis, tie­siog to­kie pro­jek­ tai būna gy­vy­bin­ges­ni ir už­tik­ri­na di­desnį il­ga­lai­kiš­kumą“, – kalbė­jo E.Ma­siu­lis.

Eli­gi­jus Ma­siu­lis:

Mums galbūt ap­maudą ke­lia ta ap­lin­kybė, kad bu­vo at­si­sa­ky­ta pir­mi­nio va­rian­to.

Pa­siūlė Pre­zi­dentė

Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­ tei pa­si­ūlius at­si­sa­ky­ti idė­jos iki 20 pro­c. būsi­mo SGD ter­mi­na­lo ak­cijų par­duo­ti už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams, Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja Vy­riau­sy­ bei pa­teikė at­nau­jintą SGD ter­mi­ na­lo įsta­ty­mo pro­jektą, ku­ria­me

Pla­nai: SGD ter­mi­na­las bus sta­to­mas ties Kiaulės Nu­ga­ra. Pla­nuo­ja­ma, kad jis pra­dės veik­ti 2014-ųjų pa­

bai­go­je.

ne­be­li­ko nuo­sta­tos iki penk­ta­da­lio būsi­mo­jo ter­mi­na­lo val­dy­to­jo ak­cijų per­leis­ti įran­gos ar dujų tiekė­jams.

Pa­tiks­lintą SGD ter­mi­na­lo įsta­ ty­mo pro­jektą Vy­riau­sybė svarstė penk­ta­dienį. Jis nu­ma­to, kad vals­ tybė val­dys ne ma­žiau kaip du treč­ da­lius ter­mi­na­lo ak­cijų. Anks­čiau ja­me bu­vo įra­šy­ta, jog vals­tybė val­ do ne ma­žiau kaip pusę ak­cijų.

Pre­zi­dentės ma­ny­mu, Lie­tu­ va tu­ri iš­lai­ky­ti di­desnę ter­mi­na­ lo kont­rolę.

Ti­ki­si pi­ges­nių dujų

Įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­ma įtvir­ tin­ti vi­sas būti­nas sąly­gas, kad ter­ mi­na­las pra­dėtų veik­ti iki 2014 m. gruod­žio.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja neat­me­ ta, kad da­bar vie­nin­te­lis gam­ti­nių dujų tiekė­jas Lie­tu­vai Ru­si­jos kon­ cer­nas „Gazp­rom“ atei­ty­je, Lie­tu­ vai pa­sta­čius SGD ter­mi­nalą, par­ duos jas pi­giau, nei ša­lis im­por­tuos du­jas jūra. Be to, neat­me­ta­ma, kad dujų, tie­kiamų per ter­mi­nalą, kainą atei­ty­je ga­li nu­sta­ty­ti Vy­riau­sybė.

Ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­vy­das Sek­mo­kas pra­ėju­sią sa­vaitę sakė, kad ter­mi­na­lo ak­cijų galėtų bū­ ti pa­si­ūly­ta rin­kos da­ly­viams, ku­ rie dir­ba su­skys­tintų gam­ti­nių du­ jų vers­le, pa­vyzd­žiui, Nor­ve­gi­jos bend­ro­vei „Hoegh“, ku­ri nuo­mos laivą, ar­ba JAV „Che­nie­re“, su ku­ ria pa­si­ra­šy­tas ke­ti­nimų pro­to­ko­ las dėl dujų tie­ki­mo.

JAV ener­ge­ti­kos bend­rovės „Che­ nie­re“ tarp­tau­ti­nio tie­ki­mo ir rin­ ko­da­ros pa­da­li­nio pre­zi­den­tas Jea­ nas Abi­te­bou­lis pra­ėju­sių metų ge­gužę BNS sakė, kad įmonė svars­ tytų ga­li­mybę in­ves­tuo­ti į SGD ter­ mi­nalą ir tap­ti mažą­ja ak­ci­nin­ke. „Klaipė­dos naf­ta“ šie­met ke­ti­na skelb­ti dujų tie­ki­mo SGD ter­mi­ na­lui kon­kursą, o tie­ki­mo su­tartį ti­ki­ma­si pa­si­ra­šy­ti ant­ro­je metų pusė­je. Pla­nuo­ja­ma, kad SGD ter­ mi­na­las pra­dės veik­ti 2014 m. pa­ bai­go­je. Pir­mai­siais me­tais ti­ki­ma­si per­pum­puo­ti apie 1 mlrd. ku­bi­nių metrų dujų. Pla­nuo­ja­ma, kad SGD ter­mi­na­lo pa­jėgu­mas būtų 2–3 mlrd. ku­bi­nių metrų per me­tus.

KD, BNS inf.

Daugiau kokybiškų televizijos ir interneto paslaugų neseniai pasirodę, tačiau nacionalinių televizijų dar nepasiekę filmai. Taip pat – „TV1000 Action“, transliuojantį Holivudo bei Europos veiksmo filmus, rusiškų filmų televizijos kanalą „TV1000 Ruskoje kino“ ir viso pasaulio žiūrovų pamėgtus filmus transliuojantį „TV1000“.

Praėjusių metų lapkritį kauniečiams telekomunikacijų paslaugas teikianti bendrovė „Mikrovisatos TV“ prisijungė prie telekomunikacijų tiekėjų grupės „Cgates“. Tokiu būdu svarbiausia kauniečių ryšio su pasauliu tiekėja atsistojo į šalies rinkos lyderių gretas, tapdama didžiausia po TEO pagal interneto naudotojų skaičių.

Nuo šiol „Cgates“ su „Mikrovisatos TV“ teikia paslaugas 500 tūkst. gyventojų Kaune, Vilniuje ir Pietų Lietuvoje. Kokios permainos laukia kauniečių, teiraujamės nuo 2000ųjų „Mikrovisatos TV“ dirbančio vykdomojo direktoriaus Mindaugo Anilionio.

– Kokių permainų gali tikėtis kauniečiai, „Mikrovisatos TV“ prisijungus prie „Cgates“ grupės?

– Pirmiausia noriu pabrėžti, kad šie pokyčiai kauniečiams atneš tik teigiamų permainų. Planuojame, kad dar šiais metais į „Cgates“ bendrovių veiklos plėtrą ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimą bus investuojama 12 mln. litų. Kauno gyventojai visada vertino „Mikrovisatos TV“ už profesionalų klientų aptarnavimą ir teikiamų paslaugų kokybę, tad prisijungimas prie telekomunikacijos įmonių grupės bendrovei padės žengti į priekį ir dar labiau stiprėti. Turėsime galimybę efektyviau išnaudoti technologinius išteklius, didinti paslaugų prieinamumą.

„Mikrovisatos TV“ vykdomasis direktorius M.Anilionis teigia, kad kau-

niečiams bus pasiūlyta daugiau televizijos kanalų ir naujų paslaugų.

– Ar tai reiškia, kad kauniečių laukia daugiau ir geresnių televizijos kanalų?

– Taip. Sustiprintos bendrovių pajėgos leis lengviau derėtis su televizijos programų turinio tiekėjais. Štai visai neseniai pavyko sėkmingai sutarti dėl vienos populiariausių Rusijos televizijos programų

„RTR Planeta“ transliavimo atnaujinimo. Gegužę „Mikrovisatos TV“ skaitmeninės televizijos klientams bus pristatomas teminis „Viasat“ programų paketas. Jį pasirinkę žiūrovai galės matyti kanalą „TV1000 Premium“, kuriame be reklaminių intarpų bus transliuojami naujausi, kino teatruose

– Ar pokyčiai laukia ir interneto klientų?

– Internetas visada vertinamas pagal spartą ir pagal nenutrūkstamą tiekimą. Galiu drąsiai pasigirti, jog, balandį atliktos apklausos duomenimis, 9 iš 10-ies „Cgates“ klientų rekomenduotų „Cgates“ teikiamą šviesolaidį internetą savo draugams. Toks puikus įvertinimas skatins mus ir toliau dirbti šia linkme. Ne veltui Kaunas yra tituluojamas informacinių technologijų sostine – „Mikrovisatos TV“ klientai tikrai daug laiko praleidžia internete, tad stengsimės, kad interneto paslaugų kokybė kasmet tik gerėtų.

– Kokių naujovių galime tikėtis ateityje?

– Jau dabar „Mikrovisatos TV“ klientams pirmą kartą Kaune pasiūlytas bendras televizijos ir interneto paslaugų rinkinys „Duetas“.

Jį pasirinkusieji už šias paslaugas mokės mažiau. Visi mūsų esami ir būsimi klientai gali rinktis interneto ir kabelinės televizijos arba interneto ir skaitmeninės televizi-

jos paslaugų rinkinius, ir pusę sutarties termino naudotis televizijos paslaugomis nemokamai. Be to, pasirinkusieji skaitmeninės televizijos ir interneto rinkinį, pirmuosius du mėnesius galės nemokamai žiūrėti 5 teminius televizijos programų rinkinius. Paslaugos įrengimas naujiems ir esamiems klientams taip pat nieko nekainuos.

– Visą laiką „Mikrovisatos TV“ buvo svarbi Kauno bendruomenės dalis: bendradarbiavote su jaunimo organizacijomis, dalyvavote aplinkosauginėse akcijose, rėmėte miesto renginius.

Ar, prisijungus prie „Cgates“ grupės, ši veikla keisis?

– Nors „Mikrovisatos TV“ ir prisijungė prie didelės telekomunikacijų tiekėjų grupės, pagrindinės įmonės vertybės nesikeičia.

Mes išliekame Kauno bendruomenės dalis: ketiname organizuoti aplinkosaugos akcijas, bendradarbiauti su studentais, remti tokius Kauno kultūros renginius, kaip Pažaislio muzikos festivalis.

Ir toliau orientuosimės į miesto gyventojų poreikius, rūpinsimės, kad Laisvės alėjoje visi norintieji galėtų naudotis nemokamu internetu. O „Cgates“ patirtis, sukaupta dirbant su keliais šimtais tūkstančių gyventojų visoje Lietuvoje, leis kauniečiams pasiūlyti naujų paslaugų ir padidinti darbo efektyvumą.

Užs. 120505

9

šeštadienis, gegužės 5, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,75 % 0,00 %

4,5

–0,15 %

Grą­ži­na GPM per­mo­kas

€

Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja šie­met ga­ vo apie 820 tūkst. gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­ kes­čio (GPM) dek­la­ra­ci­jų, be­veik 62 tūkst. tur­to dek­la­ra­ci­jų. Pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­ mis, 541,8 tūkst. mo­kes­čių mo­kė­to­jų pra­ šo grą­žin­ti 215,5 mln. li­tų GPM per­mo­kų, o 102 tūkst. mo­kes­čių mo­kė­to­jų tu­ri pa­tys pri­mo­kė­ti 134,03 mln. li­tų GPM. Šiuo me­tu 325 tūkst. mo­kes­čių mo­kė­to­jų jau su­si­grą­ ži­no be­veik 124 mln. li­tų GPM per­mo­kų.

– tiek kar­tų šiais me­tais, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais, išau­go bank­ro­tų skai­čius mai­ti­ni­mo vers­le.

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

De­ga­lų kai­nos Vakar

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2802 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2497 JAV do­le­ris 1 2,6274 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6647 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9392 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2898 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5704 Ru­si­jos rub­lis 100 8,9080 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8735

pokytis

+1,1159 % +0,2974 % +0,6127 % +0,6269 % +0,1115 % –0,2779 % +0,2545 % +0,2205 % +0,0139 %

Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,04

4,70

2,48

„Va­koil“

5,01

4,67

2,47

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

100,75 dol. už 1 brl.

114,83 dol. už 1 brl.

Kai­nų šuo­liai bi­ti­nin­kams ap­kar­to Ša­lies bi­ti­nin­kai įklim­po kaip į me­dų: trans­por­ta­vi­mo iš­lai­dos di­dė­ja, o kel­ti me­daus kai­nas bai­mi­na­ma­si.

Vis dėl­to iš­veng­ti ne­di­de­lio kai­nų šuo­lio jiems ga­li ir ne­pa­vyk­ti.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Se­zo­nas pra­si­dė­jo

Ak­ty­vu­sis bi­ti­nin­kys­tės se­zo­nas pra­si­de­da jau pir­mo­sio­mis ge­gu­žės die­no­mis, kai su­žy­di pie­vos bei so­ dai ir bi­tės ima ma­siš­kai ne­šti me­ dų, kaip pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos bi­ti­nin­kų są­jun­gos vi­cep­re­zi­den­tas Ka­zi­mie­ ras Spe­ty­la. Šių me­tų bi­ti­nin­kys­tės se­zo­nas jau pra­si­dė­jęs, o bi­ti­nin­kai esą jau dir­ba vi­su tem­pu. „Bi­tėms ši žie­ma bu­vo la­bai pa­ lan­ki: il­gai ne­bu­vo šal­čių, be to, per tris šal­tą­sias va­sa­rio sa­vai­tes tem­ pe­ra­tū­ra smar­kiai ne­svy­ra­vo. To­dėl bi­tės per­žie­mo­jo ge­rai, jų šei­mos ga­na stip­rios“, – sa­kė Ma­ri­jam­po­ lės bi­ti­nin­kų drau­gi­jos pir­mi­nin­kas Ge­di­mi­nas Po­vi­lai­tis.

Vis dėl­to pir­mo­jo me­daus gy­ ven­to­jams dar ga­li tek­ti pa­lū­kė­ ti iki mė­ne­sio pa­bai­gos ar bir­že­lio pra­džios. Ir tai, kaip pa­sa­ko­jo ša­lies bi­ti­nin­kai, – ge­ra­sis sce­na­ri­jus. Jei šal­nos iš­krės staig­me­nų ir su­stab­ dys in­ten­sy­vų bi­čių dar­bą, pir­mo­ jo me­daus gy­ven­to­jams teks lauk­ ti ir il­giau.

Der­liu­mi ne­si­skun­džia

Ta­čiau bi­ti­nin­kai nu­si­tei­kę po­zi­ ty­viai, o jų vil­tis dėl ge­ro der­liaus kur­sto šil­tos pir­mo­sios ge­gu­žės die­nos ir praė­ju­sio der­liaus sėk­ mė. Kaip pa­sa­ko­jo K.Spe­ty­la, per­ nykš­tis bi­ti­nin­kys­tės se­zo­nas bu­vo ypač pa­lan­kus. Anot jo, di­die­siems ša­lies bi­ti­nin­kams me­daus at­sar­gų, kaip ti­ki­ma­si, už­teks iki pat pir­mo­ jo šių me­tų der­liaus. „Kiek­vie­nais me­tais džiau­giuo­ si, kad iki nau­jo der­liaus iš­lai­kau se­no­jo der­liaus at­sar­gų. Šiuo me­ tu dar tu­riu ke­lis ki­log­ra­mus me­ daus, nors jau bai­mi­nuo­si, kad jo iki nau­jo­jo der­liaus neuž­teks“, – sa­kė Klai­pė­dos kraš­to bi­ti­nin­kų bend­ruo­me­nės „Mi­du­tis“ va­do­ vas Gin­tau­tas Gri­gai­tis.

Ne­ri­mau­ja dėl kai­nų

„Me­daus dar nė­ra – nė­ra ir kai­nų.

Kai­na su­si­for­muos tuo­met, kai pra­ si­dės pir­ma­sis pa­va­sa­ri­nis me­du­ne­ šis. Kol kas bi­tu­tės tik pra­dė­jo dirb­ ti, o mes neį­si­ti­ki­nę, kad vi­sa ge­gu­žė bus to­kia gra­ži kaip pir­mo­sios jos die­nos“, – kal­bė­jo K.Spe­ty­la.

Anot pa­šne­ko­vo, pir­mo­jo me­ daus kai­na, pri­klau­so­mai nuo der­ liaus dy­džio ir su­žy­du­sių au­ga­lų

įvai­ro­vės, pa­pras­tai svy­ruo­ja nuo 8 iki 15 li­tų už ki­log­ra­mą. Ta­čiau šiais me­tais, kaip pro­gno­za­vo K.Spe­ty­ la, dėl di­dė­jan­čių trans­por­ta­vi­mo iš­lai­dų me­daus kai­nos ne­smar­kiai šok­te­lės. „In­ven­to­rius ne­pab­ran­go, bi­ti­ nin­kys­tės są­nau­dos jau nu­si­sto­ vė­ju­sios, ta­čiau ne­ri­mą ke­lia di­ dė­jan­čios de­ga­lų kai­nos. Di­die­ji bi­ti­nin­kai, tu­rin­tys 300–400 bi­čių šei­mų, bi­ty­nus yra iš­dės­tę dau­ge­ ly­je ša­lies vie­tų ir į juos vi­sus va­ži­ nė­ja. To­dėl šok­te­lė­jus de­ga­lų kai­ noms me­daus sa­vi­kai­na pa­di­dės“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Jo spė­ji­mu, dėl de­ga­lų kai­nų au­gi­mo ki­log­ra­ mas me­daus ga­li pa­brang­ti maž­ daug vie­nu li­tu.

De­ri­na­si prie pir­kė­jo

Ki­ta ver­tus, G.Po­vi­lai­tis pa­ti­ki­no, kad me­dus ne­tu­rė­tų nei pig­ti, nei brang­ti. Anot jo, nu­si­sto­vė­ju­si vi­ du­ti­nė 18 li­tų ki­log­ra­mo me­daus kai­na šie­met tu­rė­tų iš­lik­ti smar­ kiai ne­pa­ki­tu­si. „Ne­ma­nau, kad me­dus pa­brangs.

Rei­kia at­si­žvelg­ti į žmo­nių per­ka­ mą­ją ga­lią, net jei me­daus sa­vi­kai­na di­dė­ja. Juk tai nė­ra kas­die­nio var­ to­ji­mo pre­kė, be ku­rios gy­ven­to­jai ne­ga­lė­tų ap­siei­ti. Kai­na dau­giau nei 20 li­tų už ki­log­ra­mą tik­rai ne­pa­ kils“, – pro­gno­za­vo G.Po­vi­lai­tis.

G.Gri­gai­tis ne­slė­pė, kad ša­lies bi­ ti­nin­kai dėl su­si­klos­čiu­sios si­tua­ci­ jos jau­čia­si esan­tys su­riš­to­mis ran­ ko­mis ir ne­di­din­da­mi kai­nos pa­ti­ria nuo­sto­lių: „Di­dė­jan­čios iš­lai­dos la­ bai smar­kiai ker­ta per ki­še­nę.“ Ge­riau­sia pirk­ti vi­dur­va­sa­rį

No­rin­tys pi­giau įsi­gy­ti me­daus tai ga­li pa­da­ry­ti se­zo­nui įpu­sė­jus – lie­pos mė­ne­sį, kai su­žys­ta do­bi­lai bei lie­pos ir pra­si­de­da di­dy­sis va­ sa­ri­nis me­du­ne­šis. Jei šiuo lai­ko­ tar­piu oras pa­lan­kus, der­lius ge­ras, o bi­čių šei­mos stip­rios – me­daus kai­na esą kren­ta. „Ta­čiau bū­na ir to­kių va­sa­rų, kai bi­tes ten­ka mai­tin­ti cuk­raus si­ru­ pu, nes jos ne­ga­li ap­si­rū­pin­ti net sau pa­čiom skir­tu me­du­mi. Aiš­ku, tuo­met me­daus kai­na ky­la“, – pa­ sa­ko­jo K.Spe­ty­la.

Sa­vi­kai­na ne­kon­ku­ren­cin­ga

K.Spe­ty­la pa­sa­ko­jo, kad Lie­tu­vo­je bi­čių pro­duk­tų ga­my­ba dėl oro są­ ly­gų ir trum­pos lie­tu­viš­kos va­sa­ros yra ri­bo­ta. To­dėl esą vie­tos me­daus

Lie­tu­viš­ko me­daus sa­ vi­kai­na di­ des­nė nei ki­to­se ES ša­ ly­se, to­dėl ir ša­lies vi­ du­je, ir už jos ri­bų lie­ tu­viš­ka pro­ duk­ci­ja ga­li kon­ku­ruo­ ti ne­bent ko­ ky­be.

Pa­si­rin­ki­mas: ša­lies bi­ti­nin­kai bai­mi­na­si, kad šok­te­lė­jus me­daus kai­noms gy­ven­to­

jai be šio gar­du­my­no ap­sieis.

sa­vi­kai­na yra smar­kiai di­des­nė nei at­vež­to iš už­sie­nio. Tai­gi ša­lies bi­ ti­nin­kams ten­ka kon­ku­ruo­ti su pi­ges­ne iš Is­pa­ni­jos, Bul­ga­ri­jos, Ru­mu­ni­jos ar kt. im­por­tuo­ta pro­ duk­ci­ja. „No­ri­me to ar ne­no­ri­me, mū­sų me­daus sa­vi­kai­na bus aukš­tes­nė nei ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se. To­dėl di­ die­ji pre­ky­bos cent­rai siū­lo įvai­raus im­por­tuo­to me­daus. Už­sie­nio rin­ ko­se bū­na ir taip, kai į ES ša­lį pa­te­ kęs me­dus iš Ki­ni­jos Lie­tu­vą pa­sie­ kia jau kaip ES ša­lies me­dus. Aiš­ku, to­kio me­daus kai­na yra ma­žes­nė, to­dėl pre­ky­bos cent­rai jo įsi­gy­ja ir jį par­duo­da“, – pa­sa­ko­jo jis.

Dėl di­des­nės lie­tu­viš­ko me­daus sa­vi­kai­nos ša­lies bi­ti­nin­kams su už­sie­nio rin­ko­mis sun­ku kon­ku­ ruo­ti ne tik ša­lies vi­du­je, bet ir už jos ri­bų. K.Spe­ty­los tei­gi­mu, dėl ne­kon­ku­ren­cin­gų kai­nų tik la­bai ne­di­de­lė lie­tu­viš­ko me­daus da­ lis iš­ve­ža­ma į Pran­cū­zi­ją, Vo­kie­ti­ ją. Anot jo, dau­giau eks­por­tuo­ja­ma ki­tų bi­čių pro­duk­tų – bi­čių pi­kio ir duo­ne­lės, žie­da­dul­kių: „Šie pro­ duk­tai į Eu­ro­pą ke­liau­ja la­bai di­ de­liais kie­kiais.“

Lau­kia švie­žio me­daus

Pir­mo­jo der­liaus, kaip pa­sa­ko­jo K.Spe­ty­la, gy­ven­to­jai ga­li dai­ry­tis pas bi­ti­nin­kus ar tur­gu­je. Jis sa­ kė ne­ma­nąs, kad švie­žiau­sias me­ dus pir­miau­sia pa­si­ro­dys pre­ky­bos cent­ruo­se.

Ta­čiau pre­ky­bos cent­rai at­si­lik­ ti nuo bi­ti­nin­kų ar tur­gaus ne­ža­da.

Bend­ro­vės „Ma­xi­ma LT“ at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne Ol­ga Ma­laš­ ke­vi­čie­nė pro­gno­za­vo, kad švie­žio me­daus pre­ky­bos cent­ruo­se pa­si­ ro­dys jau ki­tą mė­ne­sį, o jo kai­na tu­rė­tų bū­ti sta­bi­li. Ki­log­ra­mas na­ tū­ra­laus me­daus, anot jos, pa­pras­ tai kai­nuo­ja nuo 15 li­tų.

Vis dėl­to lie­tu­viai, ku­riems me­ dus – ir vais­tas, ir mais­tas, mie­liau esą ren­ka­si lie­tu­viš­ką pro­duk­tą.

To­dėl pre­ky­bos cent­re, kaip sa­kė O.Ma­laš­ke­vi­čie­nė, to­kio pa­tei­kia­ ma dau­giau­sia iš vi­so siū­lo­mo na­ tū­ra­laus me­daus.

At­sig­rę­žė į lie­tu­viš­ką

Nors im­por­tuo­tas me­dus pir­kė­jus gun­do ma­žes­nė­mis kai­no­mis, lie­ tu­viš­ko me­daus ko­ky­bė, kaip pa­ brė­žė K.Spe­ty­la, ge­res­nė. Anot jo,

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ša­ly­je nė­ra di­de­lių vie­no­dai žy­din­ čių plo­tų, to­dėl bi­tės ap­lan­ko dau­ gy­bę įvai­rių žie­dų ir taip pra­tur­ ti­na me­dų: „Tuo­met ir gy­do­mų­jų sa­vy­bių me­du­je dau­giau. Be to, ski­ria­si ir aro­ma­tas, ir kon­sis­ten­ ci­ja, me­dus pa­si­žy­mi di­de­le kva­ pų puokš­te.“ Pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau gy­ven­to­ jus už­klu­pu­si kri­zė pri­ver­tė juos ypač at­si­gręž­ti į ko­ky­bę. G.Gri­gai­ čio tei­gi­mu, jie pir­me­ny­bę pra­dė­ jo teik­ti ša­lies kai­muo­se eko­lo­giš­ kai išau­gin­tiems ar pa­ga­min­tiems pro­duk­tams. „Ši ten­den­ci­ja dar iš­lie­ka, net jei lie­tu­viš­ka pro­duk­ci­ja yra bran­ges­ nė už im­por­tuo­tą. Žmo­nės ver­čiau nu­si­per­ka ma­žiau, ta­čiau ko­ky­biš­ko pro­duk­to“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Dė­me­sys svei­kai gy­ven­se­nai ša­ lies gy­ven­to­jus pa­stū­mė­jo bi­ti­nin­ kys­te už­siim­ti ir pa­čius. K.Spe­ty­ los tei­gi­mu, ša­ly­je vy­rau­ja mė­gė­jų bi­ti­nin­kys­tė, kai ūki­nin­kai lai­ko iki 20 bi­čių šei­mų ir me­du­mi ap­rū­pi­ na sa­vo šei­mą, pa­vai­ši­na ir drau­gą bei kai­my­ną. Be to, į bi­ti­nin­kų gre­ tas esą įsi­trau­kia vis dau­giau jau­nų žmo­nių – stu­den­tų ir moks­lei­vių.

10

ŠeštADIENIS, gegužės 5, 2012

12p.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Buvusių merginų laiškai ir dienoraščiai atskleidžia B.Obamos jaunystės meilės nuotykius.

pasaulis

D.Med­ve­de­vo pa­li­ki­mas: pa­ža­d

Vla­di­mi­ro Pu­ti­no pro­težė, žadėjęs daug per­mainų, ta­čiau nie­ko do­ro ne­nu­veikęs.

No­mi­na­lus pre­zi­den­tas, sta­ty­ti­nis. Apibūdinimų daug. Ta­čiau koks bu­vo Dmit­ri­ jus Med­ve­de­vas iš tiesų?

V.Pu­ti­no šešė­ly­je

Ru­si­jos opo­zi­ci­jos veikė­jai kva­to­jo, kai per po­kalbį Seu­le D.Med­ve­de­ vas JAV va­do­vui Ba­rac­kui Oba­mai iš­tarė: „Per­duo­siu viską Vla­di­mi­ rui.“ Ši frazė dar kartą ta­po pa­juo­ kos ob­jek­tu, kaip ir pa­ts D.Med­ ve­de­vas. „Ne­jau­gi be V.Pu­ti­no jis nie­ko ne­su­ge­ba?“ – klausė dau­ ge­lis Ru­si­jos ko­men­ta­to­rių. At­ro­ do, D.Med­ve­de­vas taip ir ne­ta­po sa­va­ran­kiš­kas. Klau­si­mas, ar jam to reikė­jo?

Būtent V.Pu­ti­nas D.Med­ve­devą at­vedė į did­žiąją Ru­si­jos po­li­ti­kos pa­dangę. D.Med­ve­de­vas vi­suo­met iš­li­ko ša­lia V.Pu­ti­no.

Kaip? Jis tie­siog nie­kuo­met ne­ žy­gia­vo V.Pu­ti­nui sker­sai ke­lio.

Prie­šin­gai, abu ta­po neats­ki­ria­mi.

Ir pra­ėju­sią sa­vaitę duo­da­mas in­ ter­viu Ru­si­jos ži­niask­lai­dai D.Med­ ve­de­vas pa­reiškė, kad su V.Pu­ti­nu bend­ra­dar­biaus dar il­gai. „Vi­sa tai – il­gam, – sakė D.Med­ve­de­vas. – No­riu pa­sa­ky­ti, kad mus su V.Pu­ ti­nu sie­ja ne tik po­li­tinė tar­pu­sa­vio sąvei­ka, bet ir pa­pras­čiau­sia žmo­ giš­ka drau­gystė, dvi­de­šimt metų.“ Būda­mas va­di­na­mo­jo tech­nok­ra­ ti­nio Ru­si­jos eli­to spar­no at­sto­vas, D.Med­ve­de­vas su­gebė­jo laimė­ti po­pu­lia­ru­mo taškų tiek prie­š va­ di­na­muo­sius si­lo­vi­kus, – Ru­si­jos eli­to na­rius iš jėgos or­ganų, – tiek vi­suo­menė­je, nuo­lat pa­brėžda­mas, kad Ru­si­jai rei­kia per­mainų, ypač eko­no­minė­je ir so­cia­linė­je sri­ty­se.

Ta­čiau D.Med­ve­de­vo san­ty­kiai su vi­suo­me­ne šli­jo. Kodėl?

At­sa­ky­mas ga­na pa­pras­tas – dau­ ge­lis D.Med­ve­de­vo pa­žadų taip ir li­ko pa­ža­dais. Ma­ža to, vi­suo­me­nei ne­reikė­jo daug lai­ko su­si­vok­ti, kas vis dėlto yra tik­ra­sis šei­mi­nin­kas. „Mes su­vokė­me, kad ne taip jau ir svar­bu, ką D.Med­ve­de­vas sa­ko, nes jis nie­kuo­met ne­bu­vo sa­va­ran­kiš­ kas as­muo, – rašė Ser­ge­jus Stro­ka­ nas, Ru­si­jos dien­raš­čio „Kom­mer­ sant“ ap­žval­gi­nin­kas. – Jo po­li­tinė atei­tis pri­klau­so nuo V.Pu­ti­no su­ kur­tos sis­te­mos. Stebė­jo­me jo nau­ jausią in­ter­viu. Aki­vaiz­du, kad jis toks pat ny­kus, kaip jo vi­si ket­ve­ri pre­zi­den­ta­vi­mo me­tai.“ Ma­žytės per­galės ar pa­ža­dai?

Atei­da­mas į vald­žią D.Med­ve­de­ vas vie­nu svar­biau­sių sa­vo darbų

įvar­di­jo eko­no­mi­kos re­formą, pa­ nai­ki­nant Ru­si­jos pri­klau­so­mybę nuo iš­tek­lių eks­por­to, mo­der­ni­ zuo­jant ša­lies ūkį ir pri­trau­kiant in­ves­ti­cijų.

Kai kas bu­vo pa­da­ry­ta, kai kas ne. Eko­no­mis­tai sa­ko, kad Ru­si­jai ne­pa­vy­ko su­ma­žin­ti sa­vo pri­klau­ so­mybės, ma­ža to, kai kas ma­no, kad ji tik pa­didė­jo. „Prem­je­ru taps žmo­gus, ku­ris per sa­vo va­do­va­vi­ mo ša­liai me­tus dra­ma­tiš­kai su­ stip­ri­no biud­že­to pri­klau­so­mybę nuo naf­tos kainų, ku­riam va­do­ vau­jant kas šeš­tam vers­li­nin­kui grėsė teis­mi­nis baud­žia­ma­sis per­ se­kio­ji­mas, žmo­gus, ne­su­gebėjęs su­stab­dy­ti pro­tų nu­tekė­ji­mo iš Ru­si­jos į ša­lis, iš­tik­tas pa­sau­ linės krizės. Neįk­ve­pia“, – kalbė­ jo eko­no­mi­kos žur­na­lis­tas Mak­si­ mas Blan­tas.

No­riu pa­sa­ky­ti, kad mus su V.Pu­ti­nu sie­ ja ne tik po­li­tinė tar­ pu­sa­vio sąvei­ka, bet ir pa­pras­čiau­sia žmo­giš­ka drau­gystė, dvi­de­šimt metų.

Ki­tu prio­ri­te­tu D.Med­ve­de­vas įvar­di­jo kovą su Ru­si­jo­je įsi­galė­ju­ sia ko­rup­ci­ja. Ar čia D.Med­ve­de­ vui pa­si­sekė? Ne. Ir tai jis pa­ts pri­ pa­ži­no. „Būtų per­dėta sa­ky­ti, kad nie­ko ne­bu­vo pa­da­ry­ta. Ta­čiau jei kal­ba­me apie re­zul­ta­tus, jie tik­rai kuklūs“, – pri­pa­ži­no ša­lies va­do­ vas vie­na­me in­ter­viu.

Ofi­cia­liai Ru­si­ja D.Med­ve­de­vo me­tais su­gebė­jo pa­kil­ti iš 154-os į 143-ią vietą pa­gal ko­rup­ci­jos in­ deksą.

Vis dėlto dau­ge­lis ma­no, kad skai­čius at­spin­di tik ky­ši­nin­ka­vi­ mo su­mažė­jimą, o bend­ras ko­rup­ ci­jos mas­tas tik au­go.

Bo­ri­sas Nem­co­vas, buvęs prem­ je­ro pa­va­duo­to­jas, da­bar opo­zi­ci­ jos na­rys, trum­pai pa­pa­sa­ko­jo, ką reiš­kia žo­dis „ko­rup­ci­ja“ Ru­si­jo­ je. „So­čio olim­pinėms žai­dynėms sta­tomų pa­statų kai­na per pa­ starąjį laiką ne­žmo­niš­kai iš­sipūtė.

Da­bar vis­kas ga­li kai­nuo­ti net 35

mlrd. do­le­rių. Jo­kios žai­dynės nie­ kur nie­kuo­met tiek ne­kai­na­vo“ , – sakė B.Nem­co­vas. Ši su­ma, pa­sak B.Nem­co­vo, ke­lis kar­tus di­desnė nei Ka­na­da, be­je, kur kas la­biau iš­si­vys­čiu­si ša­lis, lei­do sau skir­ti Van­ku­ve­rio žie­mos olim­pia­dai.

Ne­nuos­ta­bu, jog Ru­si­jo­je ne­re­tai kal­ba­ma, kad vie­nin­telė sri­tis, ku­ rio­je D.Med­ve­de­vas šį tą nu­veikė, – žmo­gaus teisės.

Piot­ras Ro­ma­no­vas, žmo­gaus tei­sių eks­per­tas, sakė: „La­bai leng­ va kal­tin­ti Med­ve­devą, nes jis at­ro­ do nai­vus, pa­de­dan­tis ir pri­klau­so­ mas. Tie­sa, jis kalbė­jo dau­giau, nei darė, žadė­jo dau­giau, nei galė­jo iš­ tesė­ti. Ta­čiau kli­ma­tas jam val­dant pa­si­keitė. Aš ir ma­no ko­le­gos ga­vo­ me oro gurkšnį, ga­li­me reikš­ti sa­vo min­tis. Le­das ėmė tirp­ti, V.Pu­ti­nas ne­su­gebės jo vėl už­šal­dy­ti.“ D.Med­ve­de­vas ne­slėpė, kad jo po­zi­ci­ja žmo­gaus tei­sių at­žvil­ giu ne­bus to­kia, kaip jo pirm­ta­ko V.Pu­ti­no. „Lais­vė vi­siems“, – yra ne sykį sakęs pre­zi­den­tas.

Ma­ža to, D.Med­ve­de­vas ne kar­ tą kri­ti­ka­vo „Vie­nin­go­sios Ru­si­jos“ par­tiją, ska­ti­no po­li­tinį pliu­ra­lizmą.

Kri­ti­ka iš Krem­liaus su­stiprė­jo po 2011 m. Dūmos rin­kimų, ku­riuo­se bu­vo už­fik­suo­ta pa­žei­dimų ir dėl to ki­lo pro­testų.

Ta­čiau kri­ti­ka li­ko kri­ti­ka, o pa­ ts V.Pu­ti­nas pa­reiškė, kad D.Med­ ve­de­vas va­do­vaus Ru­si­jo­je va­gių ir oli­garchų par­ti­ja va­di­na­mai „Vie­ nin­ga­jai Ru­si­jai“.

Ar V.Pu­ti­nas pa­ki­šo draugą? Var­ gu. Vei­kiau Krem­liaus kri­ti­ka sis­te­ mai dar sykį bu­vo skir­ta vi­suo­me­ nei ap­ra­min­ti.

Vie­toj žadėtų po­li­ti­nių re­formų D.Med­ve­de­vas pra­stūmė kons­ti­ tu­ci­jos pa­tai­sas, ku­rio­se nu­ma­to­ ma pail­gin­ti pre­zi­den­to ka­den­ciją iki še­še­rių metų, be to, jis ka­te­go­ riš­kai prie­ši­no­si pa­si­ūly­mams re­ gionų va­do­vus rink­ti tie­sio­gi­niuo­ se rin­ki­muo­se.

Už­sie­nio po­li­ti­kos žai­di­mai

Į Krem­lių D.Med­ve­de­vas įžengė per pa­sau­linę fi­nansų krizę, ku­ri skaud­žiai smogė Ru­si­jos biud­že­to įplau­koms.

Ta­čiau krizė D.Med­ve­devą ir iš­ gelbė­jo. Iki tol tarp Ru­si­jos ir Va­ karų tvy­ro­ju­si įtam­pa bu­vo pa­keis­ ta san­ty­kių „per­kro­vi­mu“. Ypač ge­rus san­ty­kius ak­cen­ta­vo nau­jo­ ji JAV pre­zi­den­to B.Oba­mos ad­mi­ nist­ra­ci­ja. JAV va­do­vas ne­syk įvar­ di­jo Ru­siją kaip sąjun­gi­ninkę, o ne prie­ši­ninkę.

Ne­nuos­ta­bu, kad Seu­lo su­si­ti­ki­ me D.Med­ve­de­vas B.Oba­mai pra­ si­tarė, jog „pa­sta­rie­ji tre­ji me­tai bu­vo ge­riau­si JAV ir Ru­si­jos san­ty­ kių is­to­ri­jo­je per pa­sta­ruo­sius de­ šimt­me­čius“.

Nie­kas nea­be­jo­ja, kad konf­ron­ tuo­ti su Va­ka­rais 2008 m. Mask­vai būtų buvę sun­ku. Tie­sa, D.Med­ve­ de­vas įrodė, kad ne­ke­ti­na taiks­ty­ tis su Ru­si­jos nuo­monės ne­pai­sy­ mu. Būtent jam te­ko įsa­ky­ti Ru­si­jos ar­mi­jai verž­tis į Gru­ziją, kai Tbi­li­ sis už­puolė Pietų Ose­tiją.

At­rodė, kad po šio konf­lik­to be­ si­mez­gan­tis Va­karų ir Ru­si­jos dia­ lo­gas nu­trūks. Bet taip ne­įvy­ko.

Dip­lo­ma­tai pu­se lūpų sa­ko, kad D.Med­ve­de­vui pa­pras­čiau­siai pa­ si­sekė.

Pir­ma, pa­sak jų, ES štur­va­las tuo me­tu bu­vo Prancū­zi­jos ran­ko­se, ku­rios pre­zi­den­tas Ni­co­las Sar­ko­zy karšt­li­giš­kai stengė­si ras­ti vi­soms pusėms priim­tiną spren­dimą. Ant­ ra, ži­no­ma, – fi­nansų krizė. Nie­kam tuo me­tu konf­ron­ta­ci­ja ne­bu­vo nau­din­ga. „Fak­tiš­kai D.Med­ve­ de­vas po ka­ro su­si­dūrė su dviem pro­ble­mo­mis. Pir­mo­ji – Gru­zi­ ja, ant­ro­ji – fi­nansų krizė. Šie­du veiks­niai ta­da for­ma­vo jo už­sie­nio po­li­tiką“, – sakė vie­nas D.Med­ve­ de­vui ar­ti­mas pa­reigū­nas.

Vi­sai ne­tru­kus, ne­pai­sy­da­mos kai ku­rių Eu­ro­pos ša­lių nei­gia­mo nu­si­sta­ty­mo, ES ir Ru­si­ja at­nau­ ji­no dia­logą. „Vo­kie­čiai ne­spaudė Eu­ro­pos dėl Gru­zi­jos, ta­čiau Ber­ ly­nas bu­vo vie­nas svar­biau­sių ska­ ti­nant dia­logą. O juk vi­si ži­no­me, kad Ber­ly­no bal­sas ES – vie­nas svar­biau­sių. Be to, ta­da ir Pa­ry­žius žengė tuo pa­čiu ke­liu“, – sakė vie­ nas rusų dip­lo­ma­tas.

Ki­tas Krem­l iaus pa­reigū­n as pri­dūrė: „La­bai pa­dėjo tai, kad D.Med­ve­de­vas su An­ge­la Mer­kel pa­laikė ge­rus san­ty­kius. Tai lei­do ap­tar­ti pla­tesnį kon­tekstą.“ Tie­ sa, čia pat pa­reigū­nas pri­dūrė, kad Ber­lyną ir Maskvą ne sykį pik­ti­no N.Sar­ko­zy, ku­ris ini­ci­ja­vo ir Pa­ ry­žiaus įtrau­kimą. Vi­sai ne­tru­kus „troi­ka“ su­si­ti­ko Do­vi­ly­je.

Flir­tas su B.Oba­ma

Dau­giau­sia šlovės D.Med­ve­de­vui pa­sau­ly­je at­nešė jo iš­reikš­tas no­ras nu­si­gink­luo­ti. Būtent START su­ tar­tis lai­ko­ma vie­nu reikš­min­giau­ sių Ru­si­jos ir JAV san­ty­kių lūžių per pa­starąjį laiką. „Svar­biau­sia, ma­tyt, bu­vo tai, kad D.Med­ve­de­ vas bu­vo kur kas ma­žiau an­tia­me­ ri­kie­tiš­kas nei V.Pu­ti­nas“, – sakė vie­nas Krem­liaus pa­reigū­nas.

Pa­sak Ru­si­jos gy­ny­bos mi­nist­ro pa­va­duo­to­jo Ana­to­li­jaus An­to­no­ vo, de­ri­nant START su­tar­ties de­ ta­les abu ly­de­riai bend­rau­da­vo te­ le­fo­nu – kar­tais va­landą, kar­tais pu­sant­ros. „Pre­zi­den­tas bu­vo pa­ grin­di­nis de­ry­bi­nin­kas. Jie tar­ pu­sa­vy­je kalbė­jo te­le­fo­nu gal 15 kartų. Tai ne­bu­vo dis­ku­si­jos apie po­li­tiką bend­rai, tai bu­vo rim­ti po­kal­biai“, – sakė pa­reigū­nas.

Bend­ra­vo: pirmadienį prezidento po

laid­žiau­ti.

Vie­nas Krem­liaus pa­reigū­nas pa­pa­sa­ko­jo, jog D.Med­ve­de­vui ne­pa­ti­ko, kad kaž­kas už jo nu­ga­ros kal­ba tai, kas ga­li ne­pa­tik­ti ame­ri­ kie­čiams.

Svars­tant re­zo­liu­ci­jos Ira­nui klau­simą Jung­tinė­se Tau­to­se Ru­si­ jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jos at­ sto­vas And­re­jus Nes­te­ren­ka vie­šai pa­reiškė, jog san­kci­jos, ku­rias re­ mia Mask­va, ne­reiš­kia, kad Ru­si­ja ne­par­duos Ira­nui ra­ketų S-300.

D.Med­ve­de­vas tuo me­tu lankė­

11

ŠeštADIENIS, gegužės 5, 2012

pasaulis JAV ka­reivį nu­žudė šuo

Rin­ki­muo­se pa­tyrė ne­sėkmę

Vie­nas JAV ar­mi­jos ka­rys, ku­riam Af­ga­nis­ ta­ne įkan­do šuo, mirė nuo pa­siut­ligės. 24 metų vy­ras skundė­si įvai­riais simp­to­mais: jam skaudė­jo pe­čius ir kaklą, jis jautė keis­tus po­jūčius ran­ko­se, bu­vo nualpęs.

Tes­tai pa­tvir­ti­no, kad pa­cien­tas už­sikrėtęs tam tik­ros for­mos šunų pa­siut­li­ge, sie­ja­ ma konk­re­čiai su šu­ni­mis Af­ga­nis­ta­ne. Po to, kai ka­rys bu­vo pa­gul­dy­tas į li­go­ninę, jo būklė ėmė spar­čiai blogė­ti.

Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ro Da­vi­do Ca­me­ro­no Kon­ser­va­to­rių par­ti­ja pa­tyrė skaud­žių ne­sėkmių per vie­tos vald­žios rin­ki­mus – pra­ra­do daug man­datų vie­ tos ta­ry­bo­se. O pa­grin­dinė opo­zi­cinė Lei­ bo­ristų par­ti­ja smar­kiai su­stip­ri­no sa­vo po­zi­ci­jas per rin­ki­mus Ang­li­jo­je ir Vel­se – nu­galė­jo kon­ser­va­to­rius ir val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos cent­ris­ti­nius par­tne­rius li­be­ra­ lus de­mok­ra­tus.

a­dai liko pa­ža­dais?

13

žmo­nių

žu­vo per du spro­gi­mus Šiaurės Kau­ka­zo Da­ges­ta­no res­pub­li­kos sos­tinė­je Ma­chač­ka­lo­je.

Pa­vydėtina kar­je­ra Pil­ka pelė Vla­di­mi­ro Pu­ti­no šešė­ ly­je. Taip va­di­na­mas Dmit­ri­jus Med­ve­de­vas. Ar taip iš tiesų?

V.Pu­ti­no pa­si­rin­ki­mas

Jau­nas tei­si­nin­kas D.Med­ve­de­vas, re­gis, net ne­sva­jo­jo, kad pa­žin­tis su V.Pu­ti­nu jam po ke­lio­li­kos me­ tų at­vers Krem­liaus var­tus.

1987 m. tuo­me­čia­me Le­ning­ ra­do uni­ver­si­te­te jis baigė teisės stu­di­jas, vėliau ap­gynė di­ser­ta­ ciją ir iki 1999 m. dir­bo Sankt Pe­ ter­bur­go uni­ver­si­te­to dėsty­to­ju. „Griež­tas, bet ne kir­vis“, – taip jį api­būdi­no kai ku­rie stu­den­tai.

D.Med­ve­de­vas į po­li­tiką pa­su­ ko 1988 m., kai ta­po Ana­to­li­jaus Sob­čia­ko rin­kimų kam­pa­ni­jos į naująjį So­vietų Sąjun­gos par­la­ mentą va­do­vu.

1990 m. griū­vant SSRS A.Sob­ čia­kas grįžo į Sankt Pe­ter­burgą. Čia po­li­ti­kas ėmė dirb­ti mies­to ta­ry­bos va­do­vu ir ruoš­tis rin­ki­ mams į me­ro po­stą. A.Sob­čia­kas vėl pa­samdė D.Med­ve­devą, jam į pa­galbą taip pat at­vy­ko ki­tas bu­ vęs jo stu­den­tas V.Pu­ti­nas. Abu ta­po ge­rais drau­gais. D.Med­ve­ de­vas pa­dėjo V.Pu­ti­nui per kam­ pa­niją, ku­ri bu­vo sėkmin­ga. Šuo­lis į aukš­tu­mas

Tie­sa, nuo 1993 m. D.Med­ve­de­vas pa­su­ko į pri­vatų verslą. Jis dir­bo Sankt Pe­ter­bur­ge vei­kian­čio­je me­ die­nos įmonė­je „Ilim Pulp En­terp­ ri­se“. Nors bu­vo tei­si­nių rei­kalų eks­per­tas, D.Med­ve­de­vas pri­si­ dėjo ku­riant bend­rovės stra­te­giją.

Per sep­ty­ne­rius me­tus „Ilim Pulp En­terp­ri­se“ ta­po vie­na did­žiau­sių Ru­si­jo­je me­die­nos bend­ro­vių.

Tuo me­tu V.Pu­ti­nas ėmė kop­ ti po­li­tinės kar­je­ros laip­tais. 1996 m. jis bu­vo pa­skir­tas į Ru­si­jos pre­zi­den­to ad­mi­nist­ra­ciją, o jau po trejų metų ta­po Ru­si­jos mi­ nist­ru pir­mi­nin­ku.

1999 m. pra­si­dėjo ir D.Med­ve­de­ vo šuo­lis į po­li­ti­kos aukš­tu­mas. Jis

pa­skir­tas pre­zi­den­to ad­mi­nist­ra­ci­ jos va­do­vo pa­va­duo­to­ju, o 2000 m. va­do­va­vo V.Pu­ti­no rin­kimų į pre­ zi­den­to po­stą kam­pa­ni­jai.

2000 m. V.Pu­ti­nas pa­skyrė D.Med­ve­devą dujų gi­gan­to „Gazp­ rom“ vie­nu va­dovų. Su da­bar­ti­niu „Gazp­rom“ val­dy­bos pir­mi­nin­ku Alek­se­ju­mi Mi­le­riu D.Med­ve­de­vas „Gazp­rom“ pa­vertė vie­nu svar­ biau­sių nau­jo­jo val­dan­čio­jo eli­to fi­nan­si­nių at­ra­mos taškų.

Dujų mil­ži­nas vir­to did­žiau­ sia Ru­si­jos įmo­ne, ku­rios ka­pi­ ta­las nuo 2000 m. bu­vu­sių 7,8 mlrd. do­le­rių iki 2008 m. išau­go iki 300 mlrd.

2003 m. D.Med­ve­de­vas ta­po V.Pu­ti­no ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­ vu, o 2005 m. V.Pu­ti­nas pa­skyrė jį pir­muo­ju Ru­si­jos prem­je­ro pa­ va­duo­to­ju.

Pa­ti­ki­mas įpėdi­nis?

2008 m. baigė­si ant­ro­ji V.Pu­ti­no ka­den­ci­ja pre­zi­den­to po­ste. Bū­ tent ta­da pra­si­dėjo nau­jas D.Med­ ve­de­vo gy­ve­ni­mo eta­pas.

Prieš 2008 m. rin­ki­mus kalbė­ta, kad D.Med­ve­de­vas ne­bus V.Pu­ti­ no fa­vo­ri­tas, nes lai­ko­si li­be­ra­lios po­li­ti­kos vi­zi­jos, o jo globė­jas – kie­tos ran­kos ša­li­nin­kas.

Ma­ny­ta, kad V.Pu­ti­nui pre­zi­ den­to po­ste la­biau pa­tiktų ma­ty­ ti jėgos ži­nybų, va­di­namųjų si­lo­ vikų, at­stovą, pa­vyzd­žiui, bu­vusį V.Pu­ti­no ko­legą sau­gu­me Ser­gejų Iva­novą ar­ba Vik­torą Zub­kovą.

Vis dėlto 2007 m. V.Pu­ti­nas D.Med­ve­devą įvar­di­jo kaip sa­ vo įpėdinį ir po metų jis jau bu­ vo pa­tvir­tin­tas kan­di­da­tu į ša­lies va­do­vo po­stą.

2008 m. D.Med­ve­de­vas laimė­jo rin­ki­mus ir ket­ve­rius me­tus va­ do­va­vo Ru­si­jai. Po V.Pu­ti­no per­ galės rin­ki­muo­se jam bu­vo pa­ žadė­tas ša­lies prem­je­ro, taip pat par­ti­jos „Vie­nin­go­ji Ru­si­ja“ pir­ mi­nin­ko po­stas.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

ostą paliksiantis D.Med­ve­de­vas pa­laikė ge­rus san­ty­kius su vi­sais pa­sau­lio ly­de­riais, tie­sa, jis ne­bu­vo linkęs nuo­ „Scan­pix“ nuo­tr.

si Taš­ken­te. Iš­girdęs, ką kal­ba Ru­ si­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas, pre­zi­den­tas žur­na­listų aki­vaiz­do­je išrėžė dip­lo­ma­ti­jos va­ do­vui Ser­ge­jui Lav­ro­vui, kad jo vie­ to­je pa­ša­lintų A.Nes­te­renką.

Po ku­rio lai­ko A.Nes­te­ren­ka bu­ vo pa­skir­tas am­ba­sa­do­riu­mi Juod­ kal­ni­jo­je.

At­sis­vei­ki­ni­mo in­ter­viu

Pastarasis D.Med­ve­de­vo in­ter­viu Ru­si­jos ži­niask­lai­dai ne­bu­vo kuo

nors išs­kir­ti­nis. Kalbė­da­mas apie sa­vo ket­ve­rius me­tus pre­zi­den­to po­s te D.Med­ve­d e­vas džiaugė­s i, kad ša­lis ta­po lais­vesnė. „Pa­va­sa­ris at­ėjo pas mus – tie­ sio­gi­ne ir per­kel­ti­ne pra­sme. Svei­ ki­nu jus, – sakė D.Med­ve­de­vas.

– Laisvė – tai toks išs­kir­ti­nis jaus­ mas, kurį kiek­vie­nas su­vo­kia ki­taip.

Laisvės pra­smė yra ji pa­ti. Ir šio­je sri­ty­je mes daug nu­veikė­me.“ Kri­ti­kams, ku­rie tei­gia, kad jo po­li­tinės re­for­mos te­bu­vo kos­me­

tinės, D.Med­ve­de­vas at­sakė: „Pak­ laus­ki­me žmo­nių, ku­rie bu­vo išėję į įvai­rias aikš­tes, – lais­vi jie ar ne?

Nes­var­bu, ką jie pa­lai­ko: „bal­tuo­ sius“, „rau­do­nuo­sius“ ar „mėly­ nuo­sius“. Esu vi­siš­kai tik­ras, kad dau­gu­ma jų at­sa­kytų: „Taip, esu lais­vas, nes sto­viu čia, tu­riu sa­vo po­zi­ciją, man daug kas ne­pa­tin­ka – ar­ba prie­šin­gai, pa­tin­ka be­veik vis­kas; ne­drįski­te to lies­ti. Aš esu lais­vas.“

Drau­gai: V.Pu­ti­nas (dešinėje) ir D.Med­ve­de­vas vi­suo­met bu­vo ša­lia

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

„Scan­pix“ nuo­tr.

ir, pa­sak D.Med­ve­de­vo, taip bus il­gai.

12

ŠeštADIENIS, gegužės 5, 2012

pasaulis Tu­ristų mėgsta­miau­si mies­tai

1. Lon­do­nas

Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos sos­tinė ta­po tu­ris­tams pa­trauk­liau­ sia vie­ta. Ji ap­lenkė ne­tgi to­kius ke­liau­tojų pamėg­tus mies­tus, kaip Pa­ry­žius ir Niu­ jor­kas. To­kius re­zul­ta­tus pa­ teikė po­pu­lia­rus tink­la­la­ pis „Tri­pAd­vi­sor“, ap­klausęs tūkstan­čius sa­vo lan­ky­tojų.

Kam­bod­žos Siem­rea­bas ta­ po vie­nin­te­liu Azi­jos mies­tu, pa­te­ku­siu į tu­ristų mėgsta­ miau­sių de­šim­tuką.

2. Niu­jor­kas

4. Pa­ry­žius

3. Ro­ma

Hondū­re gy­vybė pi­gi, o lai­do­tuvės – ne­mo­ka­mos Du treč­da­liai Hondū­ro gy­ven­ tojų gy­ve­na skur­de, čia ka­ra­liau­ ja nar­ko­tikų kar­te­liai, o ko­rum­ puo­ta po­li­ci­ja ty­li. Tai tik ke­le­tas prie­žas­čių, kodėl ši ne­di­delė Lo­ tynų Ame­ri­kos ša­lis pa­gal žmog­ žu­dys­čių skai­čių pir­mau­ja vi­sa­ me pa­sau­ly­je.

Tie­sia pa­gal­bos ranką

Anks­tyvą vie­no šeš­ta­die­nio ry­ tą Liau­dies lai­do­ji­mo tar­ny­bo­je Te­gu­si­gal­po­je, Hondū­ro sos­tinė­ je, su­skam­bo te­le­fo­nas. Pas­kam­ binęs mor­go dar­buo­to­jas pra­nešė, kad vie­nai šei­mai rei­kia pa­gal­bos: dar vie­nas jos na­rys dieną anks­ čiau bu­vo nu­žu­dy­tas, o ji ne­tu­ri pi­nigų pa­do­rioms lai­do­tuvėms.

2009 m., kai bu­vo nu­vers­tas pre­zi­den­ tas Ma­nue­lis Ze­laya, ki­lo po­li­ti­nių žmog­ žu­dys­čių ban­ga.

Lai­do­ji­mo tar­ny­bos kie­me su­ dėta krūva naujų karstų – vie­ni smėlio spal­vos, ki­ti pil­ki. Net­ru­kus juo­das pi­ka­pas į morgą jau vežė tuš­čią karstą, taip pat kars­to sto­ vą, užuo­lai­das ir žva­kes, kavą ir duoną lai­do­tu­vi­nin­kams.

At­sis­vei­ki­ni­mas su 26 metų Ra­ mo­nu Or­lan­do-Va­re­la su­reng­tas vie­tos baž­ny­čio­je, jau­nuo­lis pa­lai­ do­tas skly­pe, kurį taip pat par­ūpi­ no Liau­dies lai­do­ji­mo tar­ny­ba.

„Kai prie­š maž­daug sep­ty­ne­rius me­tus kan­di­da­ta­vau į me­ro po­stą, pa­ma­čiau, kad žmonės lai­do­ja­mi plas­ti­ki­niuo­se šiukš­lių mai­šuo­se, – pri­si­minė mies­to gal­va. – Tuo­met pa­sa­kiau, kad taip ne­ga­li būti ma­ no ša­ly­je, ma­no mies­te. Todėl jau sep­tin­tus me­tus va­do­vau­ju Lai­ do­ji­mo tar­ny­bai.“ Skam­ba tra­giš­kai, bet šios pa­ slau­gos Hondū­re yra pa­klau­sios kaip nie­ka­da anks­čiau. Na­cio­na­ linė žmo­gaus tei­sių ko­mi­si­ja ap­ skai­čia­vo, kad šio­je 8 mln. gy­ ven­tojų tu­rin­čio­je ša­ly­je kas 74 mi­nu­tes įvyks­ta smur­tinė žmog­ žu­dystė.

Per­nai Hondū­ras pra­lenkė vi­ sas ki­tas pa­sau­lio ša­lis: 100 tūkst. gy­ven­tojų te­ko 86 žmog­žu­dystės.

Me­tais anks­čiau jų bu­vo 82.

Ga­li­ma pa­ly­gin­ti: Did­žio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je 100 tūkst. gy­ven­tojų ten­ka vos vie­na žmog­žu­dystė, Lie­tu­vo­je – aš­tuo­nios, Mek­si­ko­je – 18.

Nie­kas nėra sau­gus

Dau­gu­ma žmo­nių Hondū­re nu­ žu­do­mi šau­na­mai­siais gink­lais.

Prie­žas­čių, kodėl žmog­žu­dys­čių skai­čius nuo 2005 m. ko­ne pa­dvi­ gubė­jo, yra ke­le­tas. Čia de­šimt­me­čiais vešė­jo ko­ rup­ci­ja, nu­si­kals­ta­mos gru­puotės ir gink­lai. Jung­ti­nių Tautų duo­ me­n i­m is, de­š im­č iai Hondū­ ro gy­ven­tojų ten­ka vie­nas gink­ las. 2009 m., kai bu­vo nu­vers­tas pre­zi­den­tas Ma­nue­lis Ze­laya, ki­ lo po­li­ti­nių žmog­žu­dys­čių ban­ga.

O da­bar Hondū­re tvir­tas po­zi­ci­jas užėmė į pie­tus pa­si­stūmėję Mek­ si­kos nar­ko­tikų kar­te­liai.

Nie­kas nėra sau­gus: nei po­li­ti­ niai ak­ty­vis­tai, nei žur­na­lis­tai, nei tei­si­nin­kai. Bet Liau­dies lai­do­ji­mo

tar­ny­ba pa­de­da ne tik smur­to au­ koms.

Anks­ti ry­te į tar­nybą pri­si­statęs Mi­gue­lis An­to­nio Bue­so Re­don­do pa­pa­sa­ko­jo vi­sai ki­to­kią is­to­riją: „Ma­no žmo­na po ce­za­rio pjūvio pa­gimdė dvy­nu­kus. Ma­nė­me, kad vis­kas baigė­si lai­min­gai, bet vie­nas kūdi­kis pra­dėjo krau­juo­ti ir mirė.

Vi­siš­kai ne­turė­jau pi­nigų kars­tui.

Vie­na slau­gy­to­ja pa­pa­sa­ko­jo man apie šią pa­slaugą ir ne­tgi už ma­ ne už­pildė vi­sus do­ku­men­tus. Štai kodėl esu čia.“ At­likęs vi­sus for­ ma­lu­mus, vy­ras išė­jo ant pe­ties ne­šda­mas mažą baltą kars­telį.

Liau­dies lai­do­ji­mo tar­ny­ba dir­ ba kiek­vieną dieną 24 va­lan­das per par­ą. Te­le­fo­nas ne­ty­la nei die­ ną, nei naktį. Skam­bi­na iš mor­go, iš li­go­ninės ar­ba pa­pras­ti žmonės, apie ne­mo­kamą lai­do­jimą iš­girdę iš draugų ar ar­timųjų.

Tar­ny­bo­je dir­ba 18 žmo­nių, ji tu­ri dve­jus lai­do­ji­mo na­mus. Jie vi­siš­kai pa­reng­ti ce­re­mo­ni­joms, ku­rios pa­pras­tai užt­run­ka 12–14 va­landų.

Nu­si­kals­ta­mu­mas: 8 mln. gy­ven­tojų tu­rin­čio­je ša­ly­je kas 74 mi­nu­ AFP nuo­tr.

BBC inf.

Krau­pi sta­tis­ti­ka

Ne­mo­ka­mos lai­do­tuvės varg­šams – tai Te­gu­si­gal­pos me­ro Ri­car­do Al­va­re­zo idė­ja.

tes įvyks­ta smur­tinė žmog­žu­dystė.

Švel­nus, bet abe­jin­ gas. Toks Ba­rac­kas Oba­ma iš­ ky­la prie­š akis jau­ nystės drau­gių die­no­raš­ čiuo­se ir laiš­kuo­se, ku­rie ne­ tru­kus iš­ vys die­nos šviesą.

Ro­ma­nai: B.Oba­ma pa­ts yra pri­si­pa­žinęs žur­na­lis­tams,

Nu­vežė duk­ras į mo­kyklą

Skurd­žia­me šiau­ri­nia­me Te­gu­si­ gal­pos kvar­ta­le Liau­dies lai­do­ji­mo namų dar­buo­to­jai at­nešė R.Or­lan­ do-Va­re­los karstą į kuk­lią me­dinę baž­ny­čią. Pas­kui jie vi­sus su­si­rin­ ku­sius pa­vai­ši­no ka­va.

Liau­dies lai­do­ji­mo tar­ny­ba R.Or­lan­do-Va­re­los dviejų duk­ terų mo­tiną Ericą Fuen­tes iš­ gelbė­jo nuo di­de­lių rūpes­čių, nes pri­va­čios lai­do­tuvės būtų kai­na­ vu­sios maž­daug 1 tūkst. JAV do­ le­rių (2,6 tūkst. litų).

Ji bu­vo kar­tu su vy­ru, kai jis bu­ vo nu­žu­dy­tas, todėl su­si­tai­ky­ti su mir­ti­mi jai ypač sun­ku. „Mes va­žia­vo­me at­gal, pa­likę mer­gai­tes mo­kyk­lo­je, kai tai įvy­ ko, – sakė mo­te­ris. – Ma­nau, Ra­ mo­nas bu­vo nu­šau­tas per klaidą.

Bu­vo­me la­bai ar­ti, ran­ka į ranką, todėl tik­riau­siai Die­vas man pa­ dėjo ir iš­gelbė­jo ma­no gy­vybę.“ Kitą dieną pi­ka­pas iš­si­vežė R.Or­lan­do-Va­re­los karstą į ka­pi­ nes, kur jis at­gulė am­ži­no poil­sio.

Yo­ni Ale­xan­de­ras Oso­rio-Her­nan­ de­zas, Liau­dies lai­do­ji­mo tar­ny­bos dar­buo­to­jas, už­tik­ri­no, kad pa­sku­ tinė ke­lionė vyktų skland­žiai. „Mums ir­gi skau­du, ypač dėl to, kad mūsų ša­ly­je tiek daug smur­ to, – sakė vy­ras. – Dau­gu­ma šei­ mų, ku­rios krei­pia­si į mus, iš tie­ sų gy­ve­na la­bai skurd­žiai. Mūsų pa­slau­gos re­mia­si so­li­da­ru­mu – so­li­da­ru­mu su šio­mis šei­mo­mis joms to­kiu sun­kiu me­tu.“

5. San Fran­sis­kas

su­ti­ko būsimą žmoną M.Ro­bin­son (nuo­tr. apa­čio­je –

B.Oba­mos jau­ny Dva­sinės paieš­kos

Prieš pa­tek­da­mas į teisės mo­kyklą, po­li­tiką bei Bal­tuo­sius rūmus ir il­ go­kai prie­š su­tik­da­mas žmoną Mi­ chel­le, B.Oba­ma bu­vo su­ma­nus, dva­sinė­se paieš­ko­se pa­skendęs Niu­jor­ko stu­den­tas, pa­na­šus į dau­ gelį kitų pa­šėlu­sių to me­to jau­nuo­ lių, tik įžen­gu­sių į tre­čią de­šimtį. Ša­lies va­do­vo biog­ra­fiją ty­rinė­ jan­čiam ir ne­tru­kus knygą „Ba­rac­ kas Oba­ma: is­to­ri­ja“ iš­lei­sian­čiam Da­vi­dui Ma­ra­nis­sui pa­vy­ko su­ras­ ti ke­letą bu­vu­sių pre­zi­den­to mer­ ginų, ku­rios su­ti­ko pa­pa­sa­ko­ti apie jau­nystės lai­kus ir ne­tgi at­ver­ti se­ nus laiš­kus bei die­no­raš­čius.

Vie­nos jų, Ge­ne­vie­ve Cook, die­ no­raš­čio išt­rau­kas šią sa­vaitę pa­ skelbė JAV žur­na­las „Va­ni­ty Fair“.

Anks­ti su­brendęs

25 metų Aust­ra­li­jos dip­lo­ma­to duk­ra su­si­pa­ži­no su B.Oba­ma 1983 m. per nau­ja­metį va­karėlį Niu­jor­ ke. Jam bu­vo 22-eji, jis bu­vo ką tik baigęs Ko­lum­bi­jos uni­ver­si­tetą.

Išgėrę ai­riš­ko li­ke­rio „Bai­ley’s“, jie šne­ku­čia­vo­si įsi­taisę ant sėdi­ mos pa­galvės, o pa­skui ap­si­keitė te­le­fo­no nu­me­riais.

Iš pra­džių juo­du su­si­ti­kinė­jo kar­ tą per sa­vaitę, ant­ra­die­niais, bet

po ku­rio lai­ko ap­si­gy­ve­no kar­tu.

G.Cook pri­si­me­na, kaip kar­tu ap­ tar­da­vo kny­gas ir da­ry­da­vo Ba­rac­ko mėgsta­miau­sius mėsai­nius su tu­ nu ir kra­pais – to­kius pat, ko­kius jam anks­čiau ga­min­da­vo mo­čiutė.

Tuo me­tu, pa­sak G.Cook, B.Oba­ma už­dirb­da­vo ma­žai ir gy­ve­no la­bai kuk­lia­me bu­te Man­ha­ta­ne. „Kaip jis ga­li būti toks suaugęs, jei­gu yra tik 22-ejų?“ – drau­go bran­da die­ no­raš­ty­je stebė­jo­si mer­gi­na.

Jautė sek­sua­linę ši­lumą

To­les­ni įra­šai at­skleid­žia B.Oba­ mos mįslingą ir ne­tgi šal­toką būdą. „Sek­sua­linė ši­lu­ma, nea­be­jo­ti­nai, yra, bet jis tu­ri daug ašt­rių kampų, vi­sa tai man ke­lia ne­rimą ir su­pran­ tu, kad no­riu nuo to pa­bėgti. Tu­riu pri­si­pa­žin­ti, kad pyks­tu ant jo. Jo aist­ra ga­li būti ap­gau­lin­ga. Nors jis kal­ba sald­žius žod­žius, ga­li būti at­ vi­ras ir pa­ti­ki­mas, bet kar­tu jau­čiu ir tam tikrą šaltį“, – 1984 m. va­sa­ rio 25 d. rašė G.Cook. „Ba­rac­kas vis dar ma­ne do­mi­na, bet taip daug vyks­ta že­miau pa­vir­ šiaus, ten, kur ne­pa­sie­kia­ma. Sau­ go­ma, kont­ro­liuo­ja­ma“, – toks bu­ vo ko­vo 22 d. įra­šas.

G.Cook pri­si­pa­ži­no, kad pa­vydė­ jo Ba­rac­ko ki­toms mer­gi­noms, ypač

13

ŠeštADIENIS, gegužės 5, 2012

pasaulis Tu­ristų mėgsta­miau­si mies­tai

6. Ma­ra­ke­šas

7. Stam­bu­las

8. Bar­se­lo­na

9. Siem­rea­bas

10. Ber­ly­nas

97 metų se­nu­kui mo­ky­tis ne­vėlu Aust­ra­li­jo­je 97 metų buvęs dan­ tų gy­dy­to­jas penk­ta­dienį at­si­ ėmė kli­ni­ki­nių mokslų ma­gist­ro dip­lomą Pietų Kry­žiaus uni­ver­ si­te­te ir tik­riau­siai ta­po nau­ju se­ niau­siu pa­sau­ly­je ab­sol­ven­tu.

kad jau­nystė­je tryš­ko mei­le ir turė­jo ne vieną mer­giną, bet, anot pre­zi­den­to, vis­kas pa­si­keitė, kai 1989 m. jis – jau­na­sis B.Oba­ma su G.Cook.). „Reu­ters“, „Va­ni­ty Fair“ nuo­tr.

nystės meilės nuo­ty­kiai juo­daodėms. Be to, pa­sak jos, jis pa­ts drovė­jo­si sa­vo rasės, ir tai esą taip pat kurstė san­ty­kiuo­se tam tikrą įtampą.

Po­ra kurį laiką gy­ve­no ma­ža­ me B.Oba­mos bu­te Man­ha­ta­ne.

G.Cook pri­si­me­na, kad sa­vait­ga­ liais būsi­mas pre­zi­den­tas mėgda­ vo il­gai mie­go­ti, vaikš­tinė­ti pus­ nuo­gis, vilkė­da­mas tik sa­rongą (si­joną iš sta­čia­kam­pio med­žia­ gos ga­ba­lo), ger­ti kavą ir spręsti kry­žia­žod­žius laik­raš­čiuo­se. Lo­ vo­je B.Oba­ma mėgda­vo rūky­ti ir val­gy­ti uo­gas.

Neat­sakė į jos jaus­mus

Iš G.Cook die­no­raš­čio įrašų aiškė­ ja, kad 18 mėne­sių trukę san­ty­kiai baigė­si dėl to, jog B.Oba­ma ne­ galė­jo at­sa­ky­ti tuo pa­čiu į mer­gi­ nos jaus­mus.

1985 m. ge­gužės 23 d. mer­gi­na pa­ rašė: „Ba­rac­kas pa­lie­ka ma­no gy­ve­ nimą – bent jau mūsų meilės san­ty­ kiai baig­ti. Šie san­ty­kiai pra­si­dėjo su ap­skai­čiuo­to­mis ri­bo­mis, at­sar­giai ir ra­cio­na­liai bu­vo plėto­ja­mi, taip jie šal­tai ap­gal­vo­tai ir bai­gia­si.

Pers­kai­čiau pa­starųjų metų die­ no­raš­čio įra­šus ir pa­ju­tau tam tik­ ras pa­grin­di­nes te­mas... Kaip nuo pat pra­džių man kėlė ne­rimą tai,

kad Ba­rac­kas su­si­lai­ko nuo emo­ ci­nio po­lėkio, ku­rio aš ieš­ko­jau.

Tikė­jau­si, kad lai­kas viską pa­keis ir jis ma­ne įsi­mylės.

Sa­vait­ga­liais būsi­ mas pre­zi­den­tas mėgda­vo il­gai mie­ go­ti, vaikš­tinė­ti pus­ nuo­gis, ger­ti kavą, spręsti kry­žia­žod­žius laik­raš­čiuo­se ir rūky­ti lo­vo­je.

Da­bar man lie­ka spėlio­ti, ar jo at­sar­gu­mas bu­vo tie­siog gy­ve­ni­ mo pe­rio­das, ar šis emo­ci­nis šal­tis truk­dys jam net po to, kai bėgant me­tams jis įgis dau­giau pa­tir­ties.

Sun­ku pa­sa­ky­ti, ma­tyt aš ne­bu­ vau tas žmo­gus, ku­ris galė­jo su­kel­ti aist­ringą meilę. (Ta lanks­ti, ener­ gin­ga ir stip­ri juo­daodė mo­te­ris lau­kia kaž­kur ten!)

Dis­ku­si­jos apie li­te­ratūrą

Ro­ma­nas su G.Cook bu­vo pir­ mi rim­ti būsi­mo pre­zi­den­to mei­

lės san­ty­kiai, bet D.Ma­ra­nis­sas sa­vo kny­go­je ra­šo apie dar vieną B.Oba­mos jau­nystės aistrą – Alex McNear, su ku­ria būsi­mas pre­zi­ den­tas su­si­pa­ži­no dar Ka­li­for­ni­jos ko­led­že, į kurį įsto­jo 1979 m. Juo­ du kar­tu dir­bo stu­dentų laik­raš­ty­ je, bet san­ty­kiai bu­vo trum­pa­lai­ kiai. 1982 m. jie dar kartą su­si­ti­ko Niu­jor­ke, kur ro­man­tiš­kai res­to­ra­ ne šne­ku­čia­vo­si visą naktį.

Drau­gystė per at­stumą ga­liau­siai baigė­si, bet prie­š tai jie dar kurį lai­ ką su­si­ra­šinė­jo ir aist­rin­gai dis­ku­ ta­vo apie li­te­ratūrą. „Elio­tas tu­ri to­kią pat eks­ta­ zišką vi­ziją, ko­kia drie­kia­si nuo Münze­rio iki Yeat­so, – drau­gei ra­ šė B.Oba­ma. – At­ro­do, ta­ve ste­bi­ na Elio­to ne­su­tai­ko­mas prie­šta­rin­ gu­mas. Bet ar tu pa­ti ne­jau­ti ši­to prie­šta­rin­gu­mo, Alex?“ B.Oba­ma pa­ts yra pri­si­pa­žinęs žur­na­lis­tams, kad jau­nystė­je tryš­ ko mei­le ir turė­jo ne vieną mer­giną.

Bet, anot pre­zi­den­to, vis­kas pa­si­ keitė, kai 1989 m. jis su­ti­ko būsimą žmoną Mi­chel­le Ro­bin­son. Juo­du su­si­tuokė 1991-ai­siais.

D.Ma­ra­nis­so kny­ga „Ba­rac­kas Oba­ma: is­to­ri­ja“ JAV kny­gynų len­ ty­no­se pa­si­ro­dys bir­že­lio 19 d.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Al­la­nas Ste­war­tas, gimęs 1915 m. ko­vo 7 d., jau bu­vo įra­šy­tas į Guin­n es­so pa­sau­l io re­kordų knygą kaip se­niau­sias ab­sol­ven­ tas, 2006-ai­siais įgijęs tei­si­nin­ko laipsnį, būda­mas 91 metų.

Kol kas neaiš­ku, ar vėliau at­si­ ra­do se­nes­nių aukštąją mo­kyklą bai­gu­sių žmo­nių. „Ma­nau, da­bar ga­liu pa­ka­bin­ti sa­vo uni­ver­si­te­to ke­pu­raitę ir to­ gą – nors jau sa­kiau tai, kai įgi­jau pa­starąjį moks­lo laipsnį, o vėliau pra­dėjau nuo­bod­žiau­ti“, – A.Ste­ war­tas, gy­ve­nan­tis Port Sti­ven­ se, į šiaurę nuo Sidnė­jaus, sakė prie­š uni­ver­si­te­to bai­gi­mo ce­re­ mo­niją. „Da­bar tu­riu tiek daug lai­ko, ir man pa­tin­ka lik­ti pro­tiš­kai ak­ty­ viam“, – aiš­ki­no jis.

Kli­ni­ki­nių mokslų ma­gist­ ro – jau ket­vir­tas moks­lo laips­ nis A.Ste­war­tui, ku­ris pirmą­kart į uni­ver­si­tetą įsto­jo p­raei­to am­ žiaus ket­vir­ta­ja­me de­šimt­me­ty­ je, ke­tin­da­mas tap­ti odon­to­lo­gu.

Po il­gos dantų gy­dy­to­jo kar­je­ ros, per ku­rią taip pat įgi­jo odon­ to­lo­gi­jos dak­ta­ro laipsnį, de­vintą de­šimtį metų pra­dėjęs vy­ras nu­ sprendė to­liau stu­di­juo­ti, kad jo pro­tas iš­liktų ak­ty­vus. „Artė­da­mas prie 90 metų su­ vo­kiau, kad lai­kas la­bai svar­bus ir kad man ver­čiau pa­si­sku­bin­ti, nes ga­liu ne­spėti baig­ti stu­dijų,

– pa­sa­ko­jo jis. – Tad lan­kiau pa­ pil­do­mas va­sa­ros mo­kyk­las ir su­ gebė­jau še­še­rių metų kursą baig­ti per pus­penktų metų. Jas bai­giau 2006-ai­siais. Paaiškė­jo, kad skubė­ti ne­bu­vo būti­na.“ A.Ste­war­tas, ku­ris kas­dien ei­na pa­si­vaikš­čio­ti ir re­gu­lia­riai me­di­ tuo­ja, pro­tą mankš­ti­na skai­ty­da­ mas me­di­ci­nos va­dovė­lius, de­ tek­ty­vi­nius ro­ma­nus ir žais­da­mas bridžą.

Nie­ka­da ne per vėlu la­vin­ti pro­tą, su­si­ ras­ti naujų draugų ir mes­ti sau iššūkį siek­ ti ko nors ver­tin­ga. Į nau­jau­sias stu­di­jas jis už­si­ rašė 2009 m. Nors tai jam bu­vo mil­ži­niš­kas iššū­kis, vy­ras la­bai džiaugė­si šiais moks­lais ir tvir­ tai ra­gi­na vi­sus vy­res­nio am­žiaus žmo­nes grįžti prie stu­dijų. „Žmonės nie­ka­da ne­turėtų tei­ sin­tis: „aš per se­nas stu­di­juo­ti“ ar­ba „per vėlai pa­si­trau­kiau iš ak­ ty­vios veik­los“, – sakė jis. – Nie­ ka­da ne per vėlu la­vin­ti pro­tą, su­ si­ras­ti naujų draugų ir mes­ti sau iššūkį siek­ti ko nors ver­tin­ga.“ A.Ste­war­tas, su­si­laukęs še­šių vaikų, da­bar tu­ri 12 anūkų ir še­ šis proanū­kius, ta­čiau sa­vo pa­sie­ ki­mus ver­ti­na kuk­liai. „Iš tiesų, tai nie­ko ypa­tin­ga – tie­siog man te­ko ge­ri ge­nai, – sa­ kė jis. – Šia­me gy­ve­ni­mo eta­pe kiek­vie­na die­na man bran­gi.“ BNS inf.

Už­siė­mi­mai: A.Ste­war­tas kas­dien ei­na pa­si­vaikš­čio­ti ir re­gu­lia­riai

me­di­tuo­ja, pro­tą mankš­ti­na skai­ty­da­mas me­di­ci­nos va­dovė­lius, de­ tek­ty­vi­nius ro­ma­nus ir žais­da­mas bridžą.

AFP nuo­tr.

14

šeštadienis, gegužės 5, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

LKL karš­ti­nė: čem­pio­nų žie­dais Jau ry­toj vi­sų ša­lies krep­ši­nio mė­gė­jų dė­me­sys nu­kryps į Kau­ no „Žal­gi­rio“ are­ną, kur pra­si­dės il­gai lauk­ta Lie­tu­vos krep­ši­ nio ly­gos (LKL) fi­na­lo se­ri­ja. 14-ąjį se­zo­ną iš ei­lės dėl stip­riau­ sios ša­lies ko­man­dos ti­tu­lo ko­vos Kau­no „Žal­gi­ris“ ir Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“.

Ma­rius Bag­do­nas, Man­tas Stan­ke­vi­čius „Žal­gi­ris“ pir­mau­ja 3:0

Kau­nie­čių ir vil­nie­čių ke­liai šį se­ zo­ną bu­vo su­si­kir­tę tris kar­tus ir nė sy­kio sos­ti­nės eki­pa neį­kan­do ti­tu­ lą gi­nan­čiam „Žal­gi­riui“.

LKL čem­pio­na­to pir­mo­jo ra­ to dvi­ko­vo­je žal­gi­rie­čiai sve­čiuo­se iš­ko­vo­jo per­ga­lę 82:72, o na­muo­ se pa­lau­žė prin­ci­pi­nius var­žo­ vus 86:81. Bal­ti­jos krep­ši­nio ly­gos (BBL) fi­na­le Šiau­liuo­se vėl trium­ fa­vo žal­gi­rie­čiai – 74:70.

Na­mų aikš­tės pra­na­šu­mas – vie­ nas Kau­no ko­man­dos ko­zi­rių. LKL re­gu­lia­rų­jį se­zo­ną „Žal­gi­ris“ bai­gė vos su vie­na ne­sėk­me, o „Lie­tu­vos ry­tas“ su­klu­po net 4 kar­tus. Prieš le­mia­mą se­zo­no dvi­ko­vą žal­gi­rie­ čiai sa­vo ko­lek­ci­jo­je jau tu­ri du tro­ fė­jus – Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ ci­jos (LKF) ir BBL tau­res, Vil­niaus klu­bo krai­tis – tuš­čias. Šie­me­tė LKL fi­na­lo se­ri­ja, at­si­ žvel­gus į na­cio­na­li­nės rink­ti­nės in­ te­re­sus, bu­vo su­trum­pin­ta iki tri­ jų per­ga­lių.

Sėk­mę lems gy­ny­ba

Pas­ku­ti­nį kar­tą „Lie­tu­vos ry­tas“ įvei­kė „Žal­gi­rį“ be­veik prieš me­ tus. Per­nai ge­gu­žės 9-ąją vil­nie­ čiai na­muo­se lai­mė­jo 81:70, ta­čiau tai bu­vo vie­nin­te­lė jų per­ga­lė to­je LKL fi­na­lo se­ri­jo­je. „Žal­gi­ris“ nu­ ga­lė­jo už­tik­rin­tai – 4:1. Tą­kart žal­ gi­rie­čiai tik vie­ną kar­tą klup­te­lė­jo prieš Vil­niaus klu­bą per pa­sku­ti­ nius 11 su­si­ti­ki­mų. „Vis dėl­to ne­sku­bė­čiau „Žal­gi­ rio“ va­din­ti aiš­kiu šios se­ri­jos fa­ vo­ri­tu. Man at­ro­do, kad abi eki­pos tu­ri la­bai pa­na­šius šan­sus nu­ga­lė­ti.

Rei­kė­tų pri­pa­žin­ti, kad se­zo­no pa­ bai­go­je nė vie­na ko­man­da ne­žai­ džia aukš­čiau­sio ly­gio krep­ši­nio“, – min­ti­mis apie ry­toj pra­si­dė­sian­

čią LKL karš­ti­nę da­li­jo­si olim­pi­nis čem­pio­nas Mo­des­tas Pau­laus­kas.

Jo nuo­mo­ne, žal­gi­rie­čių ko­zi­riu ga­lė­tų tap­ti na­mų aikš­tės pra­na­ šu­mas. „Kai abie­jų ko­man­dų jė­ gos ly­gios, na­mų sie­nos – svar­bus veiks­nys. Ta­čiau Kau­no eki­pai se­ zo­no pa­bai­go­je stin­ga bran­du­mo.

Jau­čia­si, kad „Žal­gi­ris“ bu­vo ne­pa­ si­ruo­šęs Son­ny Weem­so iš­kri­ti­mui.

Kiek­vie­nam klu­bui to­kio svar­baus krep­ši­nin­ko ne­tek­tis bū­tų skaus­ min­ga. Nors se­zo­nas pa­sie­kė fi­ni­ šą, ne vi­sų žai­dė­jų spor­ti­nė for­ma šiuo me­tu yra op­ti­ma­li“, – ana­li­ za­vo M.Pau­laus­kas.

Modestas Paulauskas:

Rei­kė­tų pri­pa­žin­ti, kad se­zo­no pa­bai­go­ je nė vie­na ko­man­da ne­žai­džia aukš­čiau­ sio ly­gio krep­ši­nio.

„Vil­nie­čiai šį se­zo­ną sto­ko­ ja sta­bi­lu­mo. Jie ga­li su­žais­ti la­ bai ge­rai, kaip, tar­ki­me, VTB Vie­ nin­go­sios ly­gos pus­fi­na­ly­je su Mask­vos CSKA, ta­čiau bu­vo ne­ ma­žai ir blan­kių su­si­ti­ki­mų, pa­ vyz­džiui, pra­lai­mė­ji­mas „Kė­dai­ nių Trio­bet“ klu­bui. Nea­be­jo­ju, kad LKL fi­na­le su­lauk­si­me di­de­

lės int­ri­gos“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Olim­pi­nis čem­pio­nas pa­žy­mė­jo, kad se­zo­no pa­bai­go­je „Lie­tu­vos ry­ tui“ ten­ka at­lai­ky­ti sun­kes­nį rung­ ty­nių ma­ra­to­ną. „Vil­nie­čiai la­bai ver­žė­si į VTB Vie­nin­go­sios ly­gos fi­na­lo ket­ver­tą, ten tu­rė­jo dvi ne­ leng­vas rung­ty­nes. Pas­ta­ruo­ju me­ tu jų tvar­ka­raš­tis bu­vo ge­ro­kai in­ ten­sy­ves­nis ir tuo „Žal­gi­ris“ ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti“, – svars­tė M.Pau­ laus­kas.

Pak­laus­tas apie su­trum­pė­ju­sią fi­na­lo se­ri­ją, M.Pau­laus­kas tvir­ti­ no, kad ir pen­kių rung­ty­nių se­ri­ jos vi­siš­kai už­teks iš­siaiš­kin­ti, ku­ri eki­pa stip­res­nė. „Žal­gi­ris“ ir „Lie­ tu­vos ry­tas“ tu­ri il­gus at­sar­gi­nių žai­dė­jų suo­le­lius, tad bus ko­vo­ja­ ma iki 3 ar iki 4 per­ga­lių, nė­ra jo­ kio skir­tu­mo. Ne­ma­nau, kad ku­ri nors ko­man­da su­trum­pė­jus se­ri­jai kaž­ką lai­mė­jo ar pra­lai­mė­jo“, – sa­ kė eks­per­tas.

M.Pau­laus­ko nuo­mo­ne, fi­na­ li­nin­kų ko­zi­riai yra pa­na­šūs: tai – in­di­vi­dua­liai stip­rūs žai­dė­jai. „Ma­no nuo­mo­ne, lai­mės tie, ku­rie ge­riau gin­sis“, – už­bai­gė olim­pi­nis čem­pio­nas, ne­no­rė­jęs pro­gno­zuo­ti se­ri­jos re­zul­ta­to.

Ant svars­tyk­lių – mo­ty­va­ci­ja

„Kė­dai­nių Trio­bet“ krep­ši­nin­kus tre­ni­ra­vęs kau­nie­tis Ge­di­mi­nas Pet­raus­kas ži­no „Lie­tu­vos ry­to“ silp­ną­sias vie­tas. Jo va­do­vau­ja­ma eki­pa šį se­zo­ną pa­tei­kė be­ne di­ džiau­sią sen­sa­ci­ją, kai sve­čiuo­se LKL vi­ce­čem­pio­nus su­ge­bė­jo pa­ gul­dy­ti ant men­čių. „Sut­rum­pė­ju­si se­ri­ja – nuo­sto­lis Lie­tu­vos krep­ši­nio mė­gė­jams, nes jie pra­ras pro­gą pa­ma­ty­ti dau­giau aukš­čiau­sio ly­gio krep­ši­nio. Gal­būt nu­ste­bin­siu, ta­čiau pro­gno­zuo­čiau, kad fi­na­lo se­ri­ją 3:2 lai­mės „Lie­tu­ vos ry­tas“. Ko­dėl? Vil­nie­čiams la­ biau rei­kia šios per­ga­lės. Nu­ga­lė­

Azar­tas: iki šiol nė vie­na „Žal­gi­rio“ ir „Lie­tu­vos ry­to“ dvi­ko­va ne­bu­vo nuo

to­jų ti­tu­las jiems ga­ran­tuo­tų vie­tą Eu­ro­ly­go­je. Be to, se­zo­no pa­bai­go­ je ši ko­man­da yra ge­res­nės spor­ti­ nės for­mos nei „Žal­gi­ris“, – tei­gė jau­niau­sias LKL stra­te­gas.

Anot tre­ne­rio, Vil­niaus krep­ši­ nin­kai so­li­džiai su­žai­dė abu VTB Vie­nin­go­sios ly­gos fi­na­lo ket­ver­to su­si­ti­ki­mus ir yra pa­si­ren­gę svar­ biau­sioms se­zo­no ba­ta­li­joms. „In­ten­sy­vus tvar­ka­raš­tis kar­tais bū­na pra­na­šu­mas, kar­tais – trū­ ku­mas. Įdo­mu, ar vil­nie­čiai tuo pa­si­nau­dos. Kar­tais įsi­bė­gė­ju­ sią ko­man­dą su­stab­dy­ti bū­na la­

bai sun­ku. Yra ir ki­ta me­da­lio pu­ sė – vil­nie­čiai ga­li bū­tų pa­var­gę ir iš­si­kvė­pę. Ta­čiau neat­si­tik­ti­nai per BBL fi­na­lą Alek­sand­ras Dži­ki­čius tau­so­jo Re­nal­dą Sei­bu­tį. „Žal­gi­ris“ tu­ri na­mų aikš­tės pra­na­šu­mą, ta­ čiau tai – ne vi­sa­da per­ga­lę ga­ran­ tuo­jan­tis veiks­nys“, – M.Pau­laus­ kui opo­na­vo G.Pet­raus­kas.

Pak­laus­tas, ku­rie žai­dė­jai ga­ li pri­da­ry­ti var­žo­vams dau­giau­ sia pro­ble­mų, „Kė­dai­nių Trio­bet“ stra­te­gas iš­sky­rė R.Sei­bu­tį ir Pau­ lių Jan­kū­ną. „Re­nal­das la­bai stip­ rus in­di­vi­dua­liai, o Pau­lius – tvir­

15

šeštadienis, gegužės 5, 2012

sportas D.Zub­raus eki­pa vėl lai­mė­jo

Ko­vo­ja ­ bok­si­nin­kai

Triuš­ki­na ­ var­žo­vus

Ant­rą per­ga­lę iš ei­lės NHL Sten­lio tau­rės var­žy­bų Ry­tų kon­fe­ren­ci­jos pus­fi­na­ly­je iš­ ko­vo­jo Dai­niaus Zub­raus at­ sto­vau­ja­mas Nau­jo­jo Džer­ sio „De­vils“ klu­bas, na­muo­se po pra­tę­si­mo 4:3 nu­ga­lė­jęs Fi­ la­del­fi­jos „Flyers“ eki­pą. „De­ vils“ se­ri­jo­je iki ke­tu­rių per­ga­ lių pir­mau­ja 2:1.

Kau­ne vyks­ta 4-asis tarp­tau­ ti­nis Ri­čar­do Ta­mu­lio jau­nių ir jau­ni­mo bok­so tur­ny­ras, ku­ria­me da­ly­vau­ja 69 ko­vo­ to­jai iš 14 ša­lių. Pir­mą­ją var­ žy­bų die­ną įvy­ko 24 dvi­ko­ vos, per­ga­les iš­ko­vo­jo 18 jau­ nų­jų Lie­tu­vos bok­si­nin­kų. Va­ kar bu­vo su­reng­tos pus­fi­na­ lio ko­vos, šian­dien – fi­na­lai.

Bul­ga­ri­jo­je vyks­tan­čio Da­vi­ so tau­rės tur­ny­ro Europos– Afrikos zo­nos 3-io­sios gru­ pės A po­gru­py­je Lie­tu­vos vy­ rų rink­ti­nė 3:0 su­triuš­ki­no var­žo­vus iš San Ma­ri­no ir An­ do­ros bei pa­te­ko į pus­fi­na­lį, ku­ria­me dėl ke­lia­la­pio į 2-ąją gru­pę ko­vos su grai­kais ar­ba nor­ve­gais.

pa­si­puoš stip­res­ni žai­dė­jai iš šios gran­dies su­žai­džia ge­rai, ko­man­dos re­zul­ta­tai bū­na ge­res­ni. La­bai pa­vo­jin­gas yra Min­ dau­gas Ka­te­ly­nas. Jam rei­kia skir­ ti ypa­tin­gą dė­me­sį. Ne­ma­žai gal­vos skaus­mo kels ir Ty­re­se’as Ri­ce’as.

Ne­ma­nau, kad svar­bu, ką aikš­tė­je nu­veiks Jo­nas Va­lan­čiū­nas ir Pred­ ra­gas Sa­mar­džis­kis“, – kal­bė­jo 1982-ųjų pa­sau­lio čem­pio­nas.

Mar­ko Po­po­vi­čius – vie­nas iš ga­li­mų grės­min­giau­sių „Žal­gi­rio“ gink­lų. „Se­zo­no pa­bai­go­je jis, ma­ tyt, no­ri įro­dy­ti, ko yra ver­tas, ir yra pa­si­ruo­šęs ne­tau­so­ti jė­gų“, – at­krei­pė dė­me­sį S.Jo­vai­ša ir, pri­ dū­rė, kad be De­Jua­no Col­lin­so ir S.Weem­so li­kę žal­gi­rie­čiai su­si­tel­ kė, pa­si­tem­pė ir la­biau pa­si­ti­ki vie­ nas ki­tu.

Kon­ku­ren­tai – ly­gia­ver­čiai

o­bo­di.

čiau­sias „Žal­gi­rio“ rams­tis. Nuo jo spor­ti­nės for­mos ir dar­bo gy­ny­bo­ je šį se­zo­ną la­bai stip­riai pri­klau­so kau­nie­čių žai­di­mas“, – ak­cen­ta­vo spe­cia­lis­tas.

Tre­jų rung­ty­nių neuž­teks?

Bu­vęs il­ga­me­tis „Žal­gi­rio“ žai­dė­jas Ser­ge­jus Jo­vai­ša ne­ti­ki, kad LKL fi­ na­le pa­kaks tre­jų rung­ty­nių. „Kau­nie­čių ran­ko­se – ke­li ko­zi­ riai: „Žal­gi­ris“ šį se­zo­ną lai­mė­jo vi­sas dvi­ko­vas su vil­nie­čiais, tu­rės sa­vo aikš­tės pra­na­šu­mą ir dau­giau lai­ko pa­si­ruoš­ti le­mia­miems iš­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

ban­dy­mams. Neaiš­ku, ar vil­nie­čiai spės at­si­gau­ti po VTB ly­gos var­žy­ bų. Vis dėl­to se­ri­ja tik­rai ne­si­baigs sau­su re­zul­ta­tu, bet ge­res­nius šan­ sus tap­ti čem­pio­nu tu­ri „Žal­gi­ris“, – svars­tė pa­šne­ko­vas.

S.Jo­vai­šos nuo­mo­ne, „Lie­tu­vos ry­to“ ko­man­da pa­vo­jin­ga tuo, kad prieš rung­ty­nes sun­ku nu­ma­ty­ti, ku­ris žai­dė­jas taps ly­de­riu. „Tą pa­tį ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir apie kau­nie­čių eki­pą, bet pa­žiū­rė­ki­me į vil­nie­čių gran­dį, ku­rio­je – Re­nal­ das Sei­bu­tis, Ste­pas Bab­raus­kas ir Ar­tū­ras Jo­man­tas. Jei­gu bent du

„Žal­gi­ry­je“ yra bran­duo­lys žai­dė­jų, ku­rie no­ri bū­ti vie­nin­gi ir įro­dy­ti, kad ga­li įveik­ti bet ku­rį var­žo­vą“, – sa­kė krep­ši­nio tre­ne­ris Rū­te­nis Pau­laus­kas.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, BBL fi­na­ le stip­riau­sios Lie­tu­vos ko­man­dos vi­sų kor­tų neatsk­lei­dė. „Vil­nie­čiai žai­dė ne stip­riau­sios su­dė­ties, tre­ne­riai įdo­miai kei­tė krep­ši­nin­kus – tuos, ku­rie blyks­ te­lė­da­vo, so­din­da­vo ant suo­lo ir ne­sku­bė­da­vo vėl iš­leis­ti į aikš­ tę. Žal­gi­rie­čiai bu­vo at­si­pa­lai­da­ vę, tar­si iš anks­to ži­no­da­mi, kad iš­ko­vos per­ga­lę. Il­gas se­zo­nas gal šiek tiek nu­var­gi­no „Lie­tu­vos ry­ to“ vi­du­rio puo­lė­ją J.Va­lan­čiū­ną.

Jam ke­lia­mi la­bai aukš­ti rei­ka­la­ vi­mai, ta­čiau kiek­vie­nas Jo­no kei­ ti­mas – keis­to­kas. Su­si­da­ro įspū­ dis, kad tre­ne­riai ne­tu­ri kant­ry­bės lauk­ti J.Va­lan­čiū­no „spro­gi­mo“ ir už kiek­vie­ną klai­dą jį bau­džia kei­ ti­mu“, – svars­tė R.Pau­laus­kas.

Tre­ne­ris nea­be­jo­ja, kad LKL fi­ na­lo se­ri­ja bus įdo­mi. „Abi ko­man­dos jau il­gai ruo­šė­ si psi­cho­lo­giš­kai. Joms tik­rai ne­rei­ kia jo­kio pa­pil­do­mo sti­mu­lo. Jei­gu „Žal­gi­ris“ ir „Lie­tu­vos ry­tas“ ga­ li at­si­pa­lai­duo­ti per ma­čus su ki­ to­mis LKL eki­po­mis, to tik­rai ne­ da­rys per LKL fi­na­lo se­ri­ją. Sun­ku įžvelg­ti bent vie­ną aki­vaiz­dų kau­ nie­čių ar vil­nie­čių pra­na­šu­mą. Tai – ly­gia­ver­čiai kon­ku­ren­tai“, – tvir­ ti­no R.Pau­laus­kas.

Trium­fas: VTB Vie­nin­go­sios krep­ši­nio ly­gos pre­zi­den­tas S.Iva­no­

vas čem­pio­nų tau­rę įtei­kė CSKA lie­tu­viui R.Šiš­kaus­kui.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Lie­tu­vos sos­ti­nė­je trium­fa­vo mask­vie­čiai Ma­rius Bag­do­nas, Kęs­tu­tis Ne­ve­raus­kas, Ro­mas Po­de­rys VTB Vie­nin­go­sios krep­ši­nio ly­ gos se­zo­no fi­ni­šas – su lie­tu­viš­ kais ak­cen­tais: le­mia­mos ko­vos vy­ko Vil­niu­je, o čem­pio­ne ta­po Lie­tu­vos spe­cia­lis­to tre­ni­ruo­ja­ ma ko­man­da, sa­vo gre­to­se tu­rin­ ti ir mū­sų ša­lies krep­ši­nin­kų.

Sėk­mė tė­vy­nė­je – ypa­tin­ga

Tre­čią kar­tą VTB ly­gos auk­so me­da­lius iš­ko­vo­jo Mask­vos CS­ KA eki­pa. Šį se­zo­ną ją į vir­šū­nę at­ve­dė vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Jo­ nas Kaz­laus­kas, o prie mask­vie­ čių sėk­mės pri­si­dė­jo ir Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai – Ra­mū­nas Šiš­kaus­ kas ir Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čius.

Fi­na­le CSKA 74:62 įvei­kė ki­tą Ru­si­jos klu­bą – Ka­za­nės „Unics“. „Ypač ma­lo­nu lai­mė­ti tė­vy­nė­je.

Tai, kad krep­ši­nio aist­ruo­liai emo­ cin­gai pa­lai­kė ma­ne ir Dar­ju­šą, mus įkvė­pė. Ki­ta ver­tus, ži­no­jo­me, kad pri­va­lo­me su­žais­ti aukš­čiau­siu ly­giu ne vien sa­vo ger­bė­jams, bet ir įvyk­dy­ti nu­ma­ty­tą už­duo­tį – tap­ti čem­pio­nais. Džiau­giuo­si, kad vis­

kas pa­vy­ko. „Unics“ – kie­tas rie­ šu­tas, bet mes vi­są ma­čą bu­vo­me ke­liais žings­niais prie­ky­je“, – po var­žy­bų kal­bė­jo R.Šiš­kaus­kas.

Ramūnas Šiškauskas:

Ypač ma­lo­nu lai­mė­ ti tė­vy­nė­je. Tai, kad krep­ši­nio aist­ruo­liai emo­cin­gai pa­lai­kė ma­ne ir Dar­ju­šą, mus įkvė­pė. „Ka­za­nės eki­pa – ta­len­tin­ga, ji šį se­zo­ną Eu­ro­ly­go­je pa­te­ko tarp aš­tuo­nių pa­jė­giau­sių. Šio fi­na­ lo kai­na bu­vo aukš­čiau­sia, to­dėl ir ko­va ne­sto­ko­jo įtam­pos bei at­ kak­lu­mo. Šven­čia­me per­ga­lę, bet jau šeš­ta­die­nį vėl kib­si­me į dar­bą, nes ki­tą sa­vai­tę mū­sų lau­kia Eu­ ro­ly­gos fi­na­lo ket­ver­to tur­ny­ras. Šie­met pla­nuo­ja­me iš­ko­vo­ti tris ti­tu­lus. Pa­si­seks ar ne – pa­ma­ ty­si­me, ta­čiau mes la­bai steng­si­ mės“, – sa­kė J.Kaz­ laus­kas.

16

16

šeštadienis, gegužės 5, 2012

sportas

Lie­tu­vos sos­ti­nė­je trium­fa­vo mask­vie­čiai „VTB ly­gos fi­n a­ 15 lo ket­ver­to tur­ny­ras Vil­niu­je bu­vo lyg ap­ši­li­mas prieš

le­mia­mas Eu­ro­ly­gos ko­vas, bet no­rė­jo­me lai­mė­ti ir įgy­ti pa­si­ti­ kė­ji­mo sa­vo jė­go­mis“, – pri­dū­rė D.Lav­ri­no­vi­čius.

Vil­nie­čiams – bron­za

Bron­zos me­da­lius iš­ko­vo­jo Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ krep­ši­nin­kai, ma­ ža­ja­me fi­na­le 91:83 nu­ga­lė­ję Kras­ no­da­ro „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ban“ ko­ man­dą.

Andrejus Kirilenka:

Per 10–15 die­nų vi­ so­mis jė­go­mis žais­ ti tri­juo­se fi­na­luo­se – sun­ku, pir­miau­sia – mo­ra­liš­kai. Vis dėlto ki­tos išei­ties nė­ra, jei­ gu no­ri bū­ti ge­riau­sias.

Vil­niaus klu­bas – ant­ra­sis Lie­tu­ vos krep­ši­nio at­sto­vas, ta­pęs VTB Vie­nin­go­sios ly­gos pri­zi­nin­ku: 2010-ai­siais bron­zą pel­nė Kau­no „Žal­gi­ris“.

LKL vi­c e­č em­p io­n ų vi­d u­ rio puo­l ė­jas Jo­n as Va­l an­č iū­n as su D.Lav­r i­n o­v i­č iu­m i ir CSKA žvaigž­d e And­re­j u­m i Ki­r i­l en­k a bei „Lo­ko­m o­t iv-Ku­b an“ gy­n ė­ ju Ro­d e­r ic­k u Blak­n ey ir „Unics“ le­g io­n ie­r iu­m i Hen­r y Do­m er­ can­t u bu­vo iš­r ink­tas į sim­b o­l i­ nį fi­n a­l o ket­ver­to tur­ny­ro pen­ ke­t u­k ą.

Nau­din­giau­siu žai­dė­ju pri­pa­žin­ tas A.Ki­ri­len­ka. „Per 10–15 die­nų vi­so­mis jė­ go­mis žais­ti tri­juo­se fi­na­luo­se – sun­ku, pir­miau­sia – mo­ra­liš­kai.

Vis dėlto ki­tos išei­ties nė­ra, jei­gu no­ri bū­ti ge­riau­sias. Tos pa­čios są­ly­gos – ir var­žo­vams. Ma­lo­ nu gurkš­te­lė­ti per­ga­lės šam­pa­no, bet tai – ne iš­skir­ti­nė pri­vi­le­gi­ja, nes CSKA – ko­man­da, už­si­brė­ žian­ti tik aukš­čiau­sius tiks­lus.

Kol kas mū­sų žai­di­mas – to­li nuo idea­laus, tre­ne­ris dėl to ner­vi­na­ si, bet iki le­mia­mų Eu­ro­ly­gos dvi­ ko­vų mes pa­si­temp­si­me“, – tei­gė A.Ki­ri­len­ka.

Sta­tu­sas bus ki­toks

VTB Vie­nin­go­sios krep­ši­nio ly­gos pre­zi­den­tas Ser­ge­jus Iva­no­vas, kal­ bė­da­mas apie tur­ny­ro atei­tį, sa­kė, kad kol kas ne­nusp­ręs­ta, koks bus var­žy­bų for­ma­tas ki­tą se­zo­ną. „Tai – ly­gos vi­daus rei­ka­las. Dėl da­ly­vių skai­čiaus ir čem­pio­na­ to sis­te­mos tar­si­mės su klu­bais.

Rung­ty­niaus gal­būt tiek pat eki­pų, kaip šį se­zo­ną, bet gal­būt jų bus dau­giau, pa­vyz­džiui, dvi­de­šimt“, – svars­tė S.Iva­no­vas.

Jis pa­tvir­ti­no, kad VTB ly­ga po su­si­ta­ri­mo su Eu­ro­ly­ga nuo ki­ to se­zo­no tu­rės at­ran­kos var­žy­bų į Eu­ro­ly­gą ir Eu­ro­pos tau­rės tur­ny­ rą sta­tu­są. „Tai kol kas tik žo­di­nis su­si­ta­ri­ mas. Mums skir­tas pa­pil­do­mas ke­ lia­la­pis į Eu­ro­ly­gos at­ran­kos tur­ny­ rą, bet dėl to kvo­tos na­cio­na­li­nėms fe­de­ra­ci­joms ne­su­ma­žės. Jei­gu ko­ man­da neį­veiks at­ran­kos bar­je­ro, ji iš­kart pa­teks į Eu­ro­pos tau­rės tur­ ny­rą“, – sa­kė S.Iva­no­vas.

VTB ly­gos va­do­vas pa­brė­žė, kad klu­bai pa­tys ga­lės pa­si­rink­ti, ko­kiu ke­liu siek­ti vie­tos Eu­ro­pos tur­ny­ ruo­se. „Eu­ro­ly­gos di­rek­to­rius Jor­di Ber­ to­meu su­ti­ko, kad mū­sų ly­gą pa­si­ rin­ku­sios ša­lys, fe­de­ra­ci­jos ir klu­bai sa­vo at­sto­vus į Eu­ro­pos krep­ši­ nio tur­ny­rus de­le­guo­tų pa­gal na­ cio­na­li­nių čem­pio­na­tų re­zul­ta­tus.

J.Ber­to­meu ten­ki­na ir ki­tas va­rian­ tas – jei­gu ku­ri nors ša­lis at­ran­kai pa­si­rink­tų bū­tent VTB Vie­nin­gą­ją ly­gą. Taip da­rys Ru­si­jos klu­bai“, – kal­bė­jo S.Iva­no­vas.

Vil­niu­je su VTB Vie­nin­go­sios ly­ gos va­do­vais su­si­ti­ko ir „Žal­gi­rio“ klu­bo ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Jo­nas Sta­dal­nin­kas. „Ti­kė­ti­na, kad pa­sku­ti­nis Eu­ ro­ly­gos ir VTB Vie­nin­go­sios ly­gos bend­ras pro­jek­tas bus įgy­ven­din­ tas. Pa­gal jį mes ir to­liau iš­lai­ky­ si­me Eu­ro­ly­gos A li­cen­ci­ją, o ša­ lies čem­pio­nui ati­teks B li­cen­ci­ja.

Ki­to se­zo­no VTB Vie­nin­go­sios ly­ gos for­ma­tas tu­rė­tų iš­lik­ti pa­na­šus, grei­čiau­siai bus ko­vo­ja­ma dvie­jo­se gru­pė­se, ku­rio­se žais po 9 ko­man­ das“, – dien­raš­čiui sa­kė J.Sta­dal­ nin­kas.

Pla­nuo­ja­ma, kad VTB Vie­nin­go­ sios ly­gos ki­to se­zo­no tur­ny­ro kon­ tū­rai bus aiš­kūs po ge­gu­žės 20-ąją vyk­sian­čio val­dy­bos su­si­rin­ki­mo.

Pas­vei­ki­no: tre­ne­ris J.Kaz­laus­kas džiaugs­mu da­li­jo­si ir su sa­vo anū­ke.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Sta­tis­ti­ka Fi­n a­l as. CSKA–„Unics“ 74:62 (22:15, 18:22, 13:12, 21:13). 8 000 žiū­ro­v ų. D.Lav­r i­n o­v i­č ius 15 taš­ kų (5 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai), R.Šiš­ kaus­k as 12, N.Krsti­č ius 11/L.Gree­ ras 14, N.Ja­w ai’us 13 (13 at­ko­vo­t ų ka­muo­l ių).

Ko­le­gos: D.Lav­ri­no­vi­čius ir J.Va­lan­čiū­nas iš­rink­ti į fi­na­lo ket­ver­to tur­

Dėl 3-io­s ios vie­t os. „Lie­t u­v os r y ­t a s “– „ L o ­k o ­m o ­t i v - K u ­b a n “ 91:83 (29:26, 18:10, 20:11, 24:36).

4 300 žiū­r o­v ų. J.Va­l an­č iū­n as 15, S.Bab­r aus­k as 13, R. Sei­b u­t is 12/J.Mas­s ey 22, N.Ša­b al­k i­n as 19, A.Trao­re 11.

ny­ro sim­bo­li­nį pen­ke­tu­ką.

Le­do ri­tu­li­nin­kai ieš­kos so­li­daus va­do­vo Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Po skan­da­lo pa­sau­lio čem­pio­na­ te su­by­rė­ju­sios Lie­tu­vos le­do ri­tu­ lio fe­de­ra­ci­jos (LLRF) vai­rą pe­rė­ męs ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Val­ das Ška­daus­kas ti­ki, kad or­ga­ni­ za­ci­jos atei­tis bus švie­si.

Rek­la­mi­nis skan­da­las

„Da­bar vis­kas bus ge­rai. Ga­vo­ me ne­ma­žai ne­mo­ka­mos rek­la­mos per vi­sus ži­niask­lai­dos šal­ti­nius, – po­kal­bio pra­džio­je juo­ka­vo V.Ška­ daus­kas. – Da­bar vi­si at­si­ga­vo, net tie, ku­rie bu­vo nu­to­lę nuo le­do ri­ tu­lio. O jei­gu rim­tai, tai da­bar va­ do­vau­ju vie­nas. Vi­si ma­nęs klau­si­ nė­ja įvai­rių da­ly­kų, o aš mai­vau­si ir neat­sa­ki­nė­ju.“

Da­bar­ti­nės su­dė­ties LLRF nu­ sto­jo eg­zis­tuo­ti, kai, pa­si­trau­kus bu­vu­siam pre­zi­den­tui Pet­rui Nau­ sė­dai, at­si­sta­ty­di­ni­mo pa­reiš­ki­mą vi­suo­ti­niam klu­bų su­si­rin­ki­mui bei LLRF ge­ne­ra­li­niam sek­re­to­riui pa­ ra­šė ir ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Mar­ty­ nas Šli­kas.

Nau­jo­ji LLRF ta­ry­ba ir pre­zi­den­ tas bus ren­ka­mi vi­suo­ti­nia­me klu­ bų su­si­rin­ki­me. Ka­da jis įvyks, kol kas ne­ži­no­ma.

Per­mai­nos – nau­din­gos

„Ki­t ą sa­vai­t ę vi­s iems fe­d e­ra­ ci­jos na­r iams pra­n e­š i­m e, ka­d a vyks rin­ki­mai. Ne­ži­nau, kas pre­ ten­duos į pre­zi­den­to pa­rei­gas, – kal­bė­jo V.Ška­daus­kas. – Ne­gal­ vo­ju apie tai, nes pa­tys ma­to­te, ko­kie mū­sų pre­zi­den­tai... Ma­no

nuo­mo­ne, fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­ tas tu­ri bū­ti su­lau­kęs bent 30-ies me­tų. Gal bū­tų at­sa­kin­ges­nis. Ži­ no­ma, P.Nau­sė­dą iš­rin­ko­me pa­ tys. Jo per daug ne­p ei­k iu, tie­ siog mū­s ų le­d o ri­t u­ly­je nė­ra iš ko rink­tis, o kai iš­ren­ka­me, pa­ ma­to­me, kad at­si­dū­rė­me it kos­ mo­se. Pet­rą bu­vau per­spė­jęs, kad čia ne­ga­li­ma su­klup­ti, nes kiek­ vie­nu pa­sly­di­mu ga­li kas nors pa­ si­nau­do­ti.“

Mū­sų fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas pri­va­ lo kvė­puo­ti Lie­tu­vos le­do ri­tu­liu.

Su­si­da­riu­sios pa­dė­ties LLRF ge­ ne­ra­li­nis sek­re­to­rius ne­dra­ma­ti­ zuo­ja. „Dėl su­si­klos­čiu­sios si­tua­ci­jos iš da­lies kal­tas ir P.Nau­sė­da, bet da­ bar jau be­pras­miš­ka ieš­ko­ti ieš­ mi­nin­kų. Ti­kiuo­si, kad lai­kui bė­ gant su­pra­si­me, jog vis­kas – tik į nau­dą. Ma­nau, pre­zi­den­tu tu­rė­ tų bū­ti so­li­dus ir ži­no­mas žmo­gus, ku­ris ma­nęs ne­pra­šy­tų pi­ni­gų lėk­ tu­vo bi­lie­tui į kong­re­są“, – svars­tė V.Ška­daus­kas.

R.Bu­čiui – ne?

Pri­mi­nus, kad prieš dve­jus me­ tus bu­vo svars­to­ma ga­li­my­bė LL­ RF pre­zi­den­to pa­rei­gas pa­ti­kė­ti Da­riui Kas­pa­rai­čiui, V.Ška­daus­kas tei­gė, kad šis kan­di­da­tas var­gu ar bū­tų tin­ka­mas.

„Mū­s ų fe­d e­ra­c i­j os pre­z i­d en­ tas pri­va­l o kvė­p uo­t i Lie­t u­vos le­d o ri­t u­l iu. Per at­s tu­m ą val­ dy­t i neį­m a­n o­m a. Kaip rek­l a­ mi­n is vei­d as jis tik­rai ga­l ė­t ų bū­t i, ta­č iau ne dau­g iau, – kal­ bė­j o LLRF ge­n e­ra­l i­n is sek­re­to­ rius. – Taip pat ne­m a­n au, kad tarp kan­d i­d a­t ų ga­l ė­t ų bū­t i šio­ je kė­d ė­j e jau sė­d ė­j ęs Ro­l an­d as Bu­č ys.“ Pa­s ak V.Ška­d aus­ko, žmo­n ės, ku­r ie ša­l ies le­d o ri­t u­l y­j e yra dau­g iau nei de­š imt me­t ų, nie­ ka­d a ne­bal­s uos už R.Bu­č į. „Abe­j o­j u, ar kas nors pa­kel­ tų už jį ran­k ą. Dir­bau su juo, ta­ čiau ma­n au, kad mums rei­k ia kiek ki­taip mąs­tan­č ių žmo­n ių, tu­r in­č ių ki­to­k ių ga­l i­m y­b ių“, – pa­reiš­k ė LLRF va­d o­vas.

šeštadienis, sausio 21, 2012

5

sportas

18

Šeštadienis, gegužės 5, 2012

20p.

aukštyn žemyn Vokietijoje gyvenanti tituluota boksininkė G.Dai­ly­dai­tė neketina atsižadėti Lietuvos pilietybės.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

Lie­tu­vės kar­je­ros is­to­ri­ja ma­do Dar­bas ir už­si­spy­ri­mas. Daug dar­bo ir už­si­spy­ri­mo. La­bai daug dar­bo ir už­si­spy­ri­mo. Tai – pa­grin­di­nės Kris­ti­nos Lo­gi­no­vos sėk­min­gos kar­je­ros prie­žas­tys.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

26-erių klai­pė­die­tė Niu­jor­ke dir­ bo pas gar­sų­jį aukš­to­sios ma­dos di­zai­ne­rį Cha­do Ralp­hą Ruc­ci, jos pa­ta­rė­jas bu­vo Cal­vi­nas Klei­nas, dėl jos nau­ją eta­tą su­kū­rė pres­ti­ži­ niai Ita­li­jos Er­man­no Scer­vi­no ma­ dos na­mai. To­kios vi­sa­me pa­sau­ ly­je gar­sios pa­var­dės jau įra­šy­tos į K.Lo­gi­no­vos biog­ra­fi­ją.

Vie­na su pen­kiais la­ga­mi­nais

Trau­ki­nys nuo Da­ni­jos sos­ti­nės Ko­pen­ha­gos iki Ita­li­jos Flo­ren­ci­ jos mies­to at­va­žia­vo pa­vė­la­vęs – tik po 25 va­lan­dų. Dai­lės mo­kyk­ los di­rek­to­rė jau neat­si­lie­pė dar­bo te­le­fo­nu.

Vė­ly­vą penk­ta­die­nio va­ka­rą su pen­kiais la­ga­mi­nais vie­ną gat­vė­je li­ku­sią aš­tuo­nio­lik­me­tę trum­pam už­val­dė be­vil­tiš­ku­mas ir aky­se su­ bliz­go aša­ros.

„Man pa­siū­lė pa­dė­ti pro ša­lį einančios trys šve­dės, ku­rios priė­mė sa­vait­ga­liui per­nak­vo­ti ir iki šių die­nų li­ko ma­no drau­gės“, – prieš aš­tuo­ne­rius me­tus pa­tir­tas aki­ mir­kas pa­me­na K.Lo­gi­no­va. Ta­da ji me­tė iš­šū­kį sau: at­vy­ko į Ita­li­ją, kur nu­spren­dė lan­ky­ti kur­sus Flo­ ren­ci­jos dai­lės mo­kyk­lo­je ir įsto­ti mo­ky­tis į tarp­tau­ti­nio ma­dos di­ zai­no mo­kyk­lą „Po­li­mo­da“.

Vi­lio­jo ita­liš­ka dva­sia

Kris­ti­na bu­vo vie­na. Ita­li­jo­je ne­tu­ rė­jo pa­žįs­ta­mų. At­vy­ko ir pra­dė­jo nuo nu­lio.

Tie­sa, jau bu­vo šiek tiek už­si­grū­ di­nu­si – dar še­šio­lik­me­tė lai­mė­jo sti­pen­di­ją ir per YFU mai­nų pro­ gra­mų or­ga­ni­za­ci­ją iš­vy­ko stu­di­ juo­ti į Da­ni­ją.

Po to grį­žu­si į Lie­tu­vą bai­gė Klai­pė­dos „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ją, trum­pai šo­ko „Žu­vėd­ro­je“ ir vėl grį­žo į Ko­pen­ha­gą, kur stu­di­ja­vo džia­zo ir mo­der­nų­jį šo­kį.

No­rė­da­ma už­si­dirb­ti, su­mo­kė­ti už moks­lus, įsi­dar­bi­no „Hard Rock Ca­fe“ vir­tu­vė­je: ga­mi­no su­muš­ti­ nius, keps­nius, sa­lo­tas. „Da­ni­jo­je bu­vo per­ne­lyg ra­mu, no­rė­jo­si me­niš­ko, ita­liš­ko chao­ so, emo­ci­jų, – juo­kia­si jau­na mo­ te­ris. – Šir­dy­je jau­čiau, kad no­riu per­mai­nų. In­ter­ne­te su­ra­dau dai­lės mo­kyk­lą ir iš­vy­kau jaus­da­ma, kad ma­nęs lau­kia kaž­kas gra­žaus.“ Niu­jor­ko ka­ru­se­lė

My­li­mie­ji: Kris­ti­na ir Fran­ces­co jau še­še­ri me­tai kar­tu.

Kris­ti­nos Lo­gi­no­vos asmeninio archyvo nuo­tr.

Dai­lės kur­sus lan­kiu­si Kris­ti­na no­ rė­jo tai su­de­rin­ti su di­zai­nu, ma­ da, to­dėl nu­spren­dė įsto­ti į „Po­li­ mo­dą“. „Iki šiol keis­ta, kaip man pa­vy­ko įsto­ti, – nuo­šir­džiai ste­bi­si K.Lo­gi­ no­va. – Rei­kė­jo la­bai daug pa­stan­ gų, už­si­spy­ri­mo, dar­bo ir šiek tiek sėk­mės.“ Jau po me­tų itin ga­biai ir darbš­ čiai lie­tu­vei Flo­ren­ci­jos mo­kyk­la „Po­li­mo­da“, ku­ri bend­ra­dar­bia­ vo su Niu­jor­ko ma­dos tech­no­lo­gi­ jos ins­ti­tu­tu, pa­siū­lė vyk­ti mo­ky­ tis į JAV. „Pri­si­mi­nus Niu­jor­ką vis dar skau­da šir­dį. O So­ho ra­jo­nas pa­ va­sa­rį, va­sa­rą ypač įsi­min­ti­nas, – nu­si­juo­kė Kris­ti­na. – Die­vi­nu šį mies­tą. Ne­pap­ras­tai įdo­mus, ža­ vus, nors ir su­dė­tin­gas. Ja­me dau­ gy­bė kul­tū­ros ren­gi­nių, pa­ro­dų, veiks­mo. Jis vė­to ir mė­to į vi­sas pu­ses. Ga­li la­bai grei­tai su­žlug­dy­ ti, bet kar­tu už­grū­di­na. Bū­ti­nai dar ten grį­šiu, bū­ti­nai.“

Veržlumas: mer­gi­na iš Lie­tu­vos uos­ta­mies­čio vis­ką pa­sie­kė dar­bu ir

at­kak­lu­mu.

Bu­vo daug aša­rų

K.Lo­gi­no­vai ją su­ža­vė­ju­sia­me Niu­ jor­ke bu­vo la­bai ne­leng­va.

Moks­lai – nuo 10 iki 20 ar net 22 va­lan­dos. Be to, be pa­grin­di­nių stu­di­jų, ji ren­gė­si Aukš­to­sios ma­ dos ir skry­bė­lių dip­lo­mi­niams dar­ bams, o penk­ta­die­nio va­ka­rais ir šeš­ta­die­niais nuo 10 va­lan­dos ry­to iki pu­siau­nak­čio dir­bo dvi pa­mai­ nas ka­vi­nė­je.

Te­ko at­si­sa­ky­ti su­si­ti­ki­mų su drau­gais, pra­mo­gų ir ma­lo­nu­mų.

Ar bu­vo daug aša­rų? „Oi, daug. Per­var­gu­si verk­da­ vau ir vie­na kam­pu­ty­je ban­dy­da­ vau ra­min­ti sa­ve, kad bus leng­viau.

Bet bū­da­vo dar sun­kiau“, – da­bar

šyp­so­si sa­vo is­to­ri­ją pa­sa­ko­jan­ti po Ožia­ra­gio ženk­lu gi­mu­si už­si­spy­ ru­si mo­te­ris.

Hon­kon­gas su­ža­vė­jo

Jau ant­ra­me kur­se K.Lo­gi­ no­vos kur­ta su­kne­lė pa­ro­ do­je gar­siam ame­ri­kie­čių di­zai­ne­riui Ja­mes Ga­la­ nos pa­gerb­ti, bu­vo iš­ rink­ta į Niu­jor­ko ma­ dos mu­zie­jų FIT. Tre­čia­me kur­se Niu­ jor­ko uni­ver­si­te­tas du ge­riau­sius di­zai­no ir rin­ko­da­ros sri­ties stu­ den­tus siun­čia to­bu­ lin­tis į Hon­kon­go po­

19

Šeštadienis, gegužės 5, 2012

aukštyn žemyn Iš­sis­ky­rė R.Ščio­go­le­vai­tė ­ ir E.Dan­de­lis

Kau­ne ati­da­ry­tas pra­ban­ga ­ al­suo­jan­tis klu­bas

Dai­ni­nin­kės Rū­tos Ščio­go­le­vai­tės ir Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nan­čio dai­ ni­nin­ko, kom­po­zi­to­riaus El­vi­no Dan­de­lio ke­liai pa­su­ko į skir­tin­ gas pu­ses. Kal­ba­ma, kad jaus­mai su­tir­po, iš­si­sklai­dė ir li­ko tik dai­no­se. Pa­ti dai­ni­nin­kė nau­jie­nų ne­ko­men­tuo­ja, pra­ne­ša žur­ na­las „Žmo­nės“. Apie mei­lę El­vi­nui Rū­ta pra­bi­lo 2010 m. Ru­ mu­niš­ko ir vo­kiš­ko krau­jo tu­rin­tis E.Dan­de­lis pa­ra­šė dai­ną apie mei­lę, su ku­ria per­nai Rū­ta da­ly­va­vo na­cio­na­li­nė­je „Eu­ro­vi­zi­ jos“ at­ran­ko­je. „Da­bar­ti­nis eta­pas – vie­nas ma­ne la­bai džiu­gi­ nan­čių ir stip­ri­nan­čių po­sū­kių ma­no gy­ve­ni­me“, – kal­bė­jo dai­ ni­nin­kė dėl my­li­mo­jo įvei­ku­si skry­džio bai­mę.

Šiąnak­t Kau­ne du­ris pra­vė­rė pa­sau­li­nius stan­dar­tus ati­tin­kan­ tis pra­ban­gus klu­bas „Ma­cao Open Air“. Kai ku­rių pra­mo­gų mė­gė­jų nak­ti­niu še­dev­ru va­di­na­mo klu­bo ati­da­ry­mo va­ka­re da­ ly­va­vo dau­gy­bė Lie­tu­vo­je ži­no­mų vers­lo, spor­to, pra­mo­gų pa­ sau­lio žmo­nių. Di­de­lių in­ves­ti­ci­jų pa­rei­ka­la­vu­sia­me ir pra­ban­ gos me­no stan­dar­tus įkū­ny­sian­čia­me „Ma­cao Open Air“ ap­ si­lan­kė eli­ti­niuo­se Ibi­sos klu­buo­se pui­kiai ži­no­mos ko­man­dos „Hed Kan­di“ žvaigž­dės – dj Sa­rah Loui­se ir per­ku­si­nin­kas Dea­ nas Ora­mas, ku­riuos bus ga­li­ma iš­vys­ti ir vie­ša­me ati­da­ry­me šeš­ta­die­nį.

os pa­sau­ly­je: be lo­vos ir pa­žin­čių li­tech­ni­kos ins­ti­tu­tą. Tarp dvie­jų ge­rai be­si­mo­kan­čių­jų bu­vo Kris­ ti­na. „Niu­jor­ke la­bai daug žmo­nių, o Hon­kon­ge su­si­da­ro įspū­dis, kad la­bai la­bai daug, nors iš­ties šiek tiek ma­žiau, – juo­kia­si Kris­ti­na. – Cent­ras ypač mo­der­nus, bet 10 mi­ nu­čių, ir tu jau ga­li at­si­dur­ti miš­ke su be­ždžio­nė­mis ar prie jū­ros. Ki­ nų kul­tū­ra man pa­ti­ko.“ Uni­ver­si­te­te Hon­kon­ge lie­tu­ vė daug eks­pe­ri­men­ta­vo, dir­bo su įvai­rio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, me­ džia­go­mis, mez­gi­mo ir siu­vi­mo ma­ši­no­mis ir plė­tė aki­ra­tį, su­si­pa­ žin­da­ma su ki­to­kio­mis tra­di­ci­jo­ mis, ma­da ir kul­tū­ra. „Ša­lių ir kul­tū­rų įvai­ro­vė la­bai pa­de­da su­for­muo­ti sti­lių ir at­ras­ ti sa­ve kaip di­zai­ne­rį“, – kal­bė­jo K.Lo­gi­no­va.

Pa­ta­rė­jas – C.Klei­nas

Ne­daug – tik 2 500 do­le­rių. Toks bu­vo pir­ma­sis mer­gi­nos at­ly­gi­ni­ mas, ku­rį po pra­kti­kos ne­tru­kus jai pa­siū­lė Niu­jor­ko „Mar­che­sa“ ma­ dos na­mai.

K.Lo­gi­no­va ga­lė­jo daug eks­pe­ ri­men­tuo­ti me­džia­go­mis, pieš­ti, o „Mar­che­sa“ klien­tai – itin tur­tin­gi ir ži­no­mi žmo­nės iš vi­so pa­sau­lio.

Tur­būt nė­ra Ho­li­vu­do žvaigž­dės, ku­ri ne­bū­tų pa­sisiu­vu­si su­kne­lės šiuo­se ma­dos na­muo­se.

Gra­žios ir iš itin ko­ky­biš­kų me­ džia­gų siu­va­mos „Mar­che­sa“ su­ kne­lės kai­nuo­ja ir po 70 tūkst. li­tų. „Ji pa­li­ko la­bai ge­rą įspū­dį.

Drau­giš­ka, pa­pras­ta“, – taip Kris­ ti­na kal­bė­jo apie bu­vu­sį top­mo­de­ lį, dai­ni­nin­ko Sea­lo žmo­ną – Hei­di Klum. Ant 176 cm ūgio klai­pė­die­ tės, ku­rios fi­gū­ra be­veik iden­tiš­ka kaip ir gar­sios vo­kie­tės, kū­no bu­ vo ma­tuo­ja­mos H.Klum siu­va­mos su­kne­lės.

Lie­tu­vei te­ko bend­rau­ti ir su An­ ge­li­na Jo­lie, ir su ki­tais ži­no­mais žmo­nė­mis. Net­ru­kus Kris­ti­na jau pra­kti­ka­vo­si pas gar­sų di­zai­ne­rį Cha­do Ralp­hą Ruc­ci, ku­ris yra vie­ nin­te­lis ame­ri­kie­tis (po Main­bo­ cher) ga­vęs lei­di­mą de­monst­ruo­ti sa­vo ko­lek­ci­jas Aukš­to­sios ma­dos sa­vai­tė­je Pa­ry­žiu­je.

Bai­gia­mo­jo K.Lo­gi­no­vos moks­ lo pra­kti­kos ko­lek­ci­jos dar­bo pa­ta­ rė­jas bu­vo dar vie­na gar­se­ny­bė – Cal­vi­nas Klei­nas. „Bu­vo nuo­sta­bu ir ge­ra dirb­ ti, – džiū­ga­vo Kris­ti­na, gir­da­ma 69 me­tų di­zai­ne­rį. – Jis la­bai įdo­ mus žmo­gus, da­vė daug ge­rų pa­ ta­ri­mų, tarp jų – nie­ka­da ne­pra­ ras­ti in­di­vi­dua­lu­mo.“ My­li­ma­sis ne ma­my­čiu­kas

O as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas, mei­ lė? Ne­jau­gi Kris­ti­nos gy­ve­ni­ mas – tik kar­je­ra?

Mė­ly­n a­k ė blon­d i­n ė šyp­so­s i.

My­li­ma­sis yra. Ita­las iš Flo­ren­ci­ jos. 34 me­tų ži­no­mas ir ne­prik­ lau­so­mas fo­tog­ra­fas Fran­ces­co Last­ruc­ci, ku­rio dar­bus spaus­di­ no dau­gy­bė pa­sau­li­nių lei­di­nių, o da­bar jis ren­gia kny­gą apie Ko­ lum­bi­ją, kur po­rai mė­ne­sių skren­ da ke­lis­kart per me­tus. „Flo­ren­ci­ja – toks mies­tas... – K.Lo­gi­no­va šyp­so­si ir ieš­ko tin­ ka­mų žo­džių. – Pa­ro­do­se, ma­dos, kul­tū­ros ren­gi­niuo­se daž­nai ren­ ka­si tie pa­tys žmo­nės. Pa­ma­tė­me vie­nas ki­tą ir ne­pa­lei­do­me. Be­je, jis ski­ria­si nuo ti­piš­kų ita­lų, ku­rie yra di­de­li ma­my­čiu­kai.“ Įt­rau­kė jau­kus gy­ve­ni­mas

K.Lo­gi­no­va ir F.Last­ruc­ci kar­ tu jau še­še­rius me­tus. Da­bar prie gar­saus Pon­te Vec­chio til­to nuo­ mo­ja­si bu­tą per du aukš­tus XIII a. na­me su nuo­sta­biu 80 kv. m plo­to vi­di­niu kie­me­liu, ku­ria­me – nuo­ sta­bus so­das su bam­bu­kais ir ki­to­ kiais eg­zo­tiš­kais au­ga­lais. „Čia – ne Niu­jor­kas, – apie Flo­ ren­ci­ją kal­ba Kris­ti­na. – Ra­mu, jau­ku, ga­li mė­gau­tis gy­ve­ni­mu, ne­sku­bė­ti, pa­skam­bin­ti drau­gei ir su­si­tik­ti iš­ger­ti ka­vos, tai Niu­jor­ ke bu­vo neį­ma­no­ma. Tik­ras dol­ ce vi­ta.“

Kris­ti­na Lo­gi­no­va:

Per­var­gu­si verk­da­ vau ir vie­na kam­ pu­ty­je ban­dy­da­vau ra­min­ti sa­ve, kad bus leng­viau.

Be­je, bū­tent dėl Fran­ces­co iš ją iš­sun­ku­sio Niu­jor­ko, ku­ria­me per me­tus tu­rė­jo tik sa­vai­tę ato­sto­gų, o dve­jus me­tus dir­bo be jų, 2011 m. rug­sė­jį Kris­ti­na ir grį­žo į Ita­li­ją.

Sve­tim­ša­lei su­kū­rė eta­tą

Kris­ti­ną gąs­di­no sunk­me­čiu, ta­ čiau Ita­li­jo­je ji ra­do dar­bą jau po dvie­jų sa­vai­čių. Jos dar­bų ap­lan­ kas su­ža­vė­jo Ro­ber­to Ca­val­li žmo­ ną Evą, ta­čiau dar ge­res­nes są­ly­gas pa­siū­lė gar­sūs Er­man­no Scer­vi­no ma­dos na­mai.

Di­zai­ne­ris Er­ma­nno (Daelli) ir vers­li­nin­kas (Toni) Scer­vi­no sa­vo pre­kės ženk­lą įkū­rė tik 2000 m., ta­čiau jau da­bar yra vie­nas gar­ siau­sių pa­sau­ly­je. „Jie net su­kū­rė eta­tą, ku­rio ne­ tu­rė­jo“, – džiū­ga­vo Kris­ti­na, ku­ ri da­bar pa­de­da plės­ti Aukš­to­sios ma­dos li­ni­ją, ieš­ko nau­jų, įdo­ mių spren­di­mų, da­žo me­džia­gas, o kar­tais nau­do­ja me­džia­gas ori­

ga­mio efek­tui su­kur­ti. „Tu­riu ab­ so­liu­čią lais­vę, ku­riu, ką no­riu, o di­zai­ne­riai iš­si­ren­ka dar­bus ir plė­ to­ja nau­jos ko­lek­ci­jos li­ni­ją. Tai – nuo­sta­bus dar­bas!“ – švy­ti K.Lo­ gi­no­va.

Kris­ti­na ne­sle­pia, kad ma­dos pa­sau­ly­je pa­ma­tė daug int­ri­gų, ap­kal­bų, li­pi­mo per gal­vas, o bliz­ gan­čios ko­lek­ci­jos ir gro­žis sce­no­ je sle­pia daug ne­ma­to­mų da­ly­kų. „Šia­m e pa­sau­ly­je mo­te­r i­m is ne­la­bai do­mi­ma­si, – nu­si­juo­kia K.Lo­gi­no­va, pro­vo­kuo­ja­ma pa­pa­ sa­ko­ti apie kar­je­rą per lo­vą. O po aki­mir­kos jau rim­tai tę­sia: – Esu pa­vyz­dys, kad, tu­rint di­de­lę sva­jo­ nę ir la­bai la­bai la­bai daug dir­bant, tu­rint da­le­lę sėk­mės ir ti­kint sa­vi­ mi, ga­li­ma daug ko pa­siek­ti.“ Apie iš­si­sky­ri­mą – nė min­ties

Jai ne­be­rei­kia dirb­ti ir mo­ky­tis po 14–16 va­lan­dų, kaip bu­vo ket­ve­ rius pra­ga­riš­kus me­tus. Kris­ti­na dir­ba tik po 9 va­lan­das per die­ną.

Da­bar ji ga­li nu­skris­ti į Pa­ry­žių, Lon­do­ną ar nu­vyk­ti į Ro­mą.

Ką reiš­kia gy­ven­ti su ita­lu fo­ tog­ra­fu, kai be­veik di­des­nę lai­ko da­lį Kris­ti­na su Fran­ces­co bū­na at­ski­rai, abu vis dar sie­kia kar­je­ ros ir nie­kur dar ga­lu­ti­nai neap­ sis­to­jo? „Kai iš­va­žia­vau į Niu­jor­ką, net ne­bu­vo min­ties, kad ski­ria­mės.

Jis pas ma­ne at­skris­da­vo į Niu­ jor­ką, Hon­kon­gą, – pri­si­pa­žįs­ta Kris­ti­na. – Kai abiem ge­ra kar­tu, apie ki­tus ir iš­si­sky­ri­mą net ne­ ky­la min­čių.“ Kris­ti­na šyp­so­si pri­sipa­ži­nu­ si, kad Fran­ces­co jau siū­lė ran­ką ir šir­dį. Bet jam teks dar pa­lauk­ ti, kol jo my­li­ma mo­te­ris blaš­ko­ si po pa­sau­lį.

Sva­jo­ja apie ma­dos na­mus

Kris­ti­na no­rė­tų tu­rė­ti bu­tą Niu­ jor­ke, na­mus Ita­li­jo­je ir ten, kur gy­vens.

Ji juo­kia­si klau­sia­ma, ar daž­niau ita­liš­kai – ji, ar lie­tu­viš­kai – jis sa­ ko: „Aš ta­ve my­liu.“ „Jis, jis“, – ti­ki­na K.Lo­gi­no­va, ku­rios min­ty­ se jau – Pa­ry­žius. Ku­ria­me vis­ką vėl teks pra­dė­ti nuo nu­lio. Tiks­ liau, su tu­ri­ma pra­kti­ka ir ne­men­ ku ba­ga­žu. „Pran­cū­zi­ja – Aukš­to­sios ma­dos pra­di­nin­kė ir vis dar ly­de­rė, – aiš­ ki­na Kris­ti­na. – Ir pran­cū­zų ma­da vi­sa­da bu­vo ar­ti­ma ma­no sie­lai.“ Jos sva­jo­nė – nuo­sa­vi ma­dos na­mai. Jie va­din­sis Kris­Lo? „Ne, – juo­kia­si Kris­ti­na ir ne­ sle­pia, kad gal­vo­ja pa­si­keis­ti pa­ var­d ę.– Ma­n o pro­se­n e­l ė, gy­ ve­nu­si Šven­čio­nių ra­jo­ne, bu­vo pui­kiai ži­no­ma siu­vė­ja. O Kris­ti­ na Per­ko skam­bė­tų daug ge­riau.

Ar ne tie­sa?“

20

Šeštadienis, gegužės 5, 2012

aukštyn žemyn Smulki mergina lai­mė­jo vi­sas sep­ty­nias pro­fe­sio­na­lų ko­vas G.Dai­ly­dai­tė gi­mė 1985 m.

rugp­jū­čio 19 d. Vil­niu­je.

ty­n ias dvi­k o­v as, dvi iš jų – no­k au­ tais.

2012 m. ba­lan­džio

Mė­gė­jų rin­ge ji da­ly­va­vo dau­giau

20 d. G.Dai­l y­d ai­t ė dvi­­ko­vo­je, ku­ri tru­ko vi­sus 10 raun­dų, taš­ kais įvei­kė 31 me­tų če­kę A.Krau­so­vą.

nei 60 ofi­cia­lių ko­vų. 2007 m. G.Dai­ ly­dai­tė iš­ko­vo­jo tre­čią vie­tą mė­gė­ jų Eu­ro­pos Są­jun­gos bok­so čem­pio­ na­te.

Ese­n e gy­v e­n an­t i G.Dai­l y­d ai­t ė

Rin­ge ne­jau­čiu jo­kių sen­ti­men­tų, ta­čiau po ko­vos su dau­ge­liu mo­te­rų spor­ti­nin­kių esa­me ge­ros bi­čiu­lės.

lio pus­leng­vio svo­rio ka­te­go­ri­jos (iki 57,15 kg) čem­pio­nės ti­tu­lai pa­gal Tarp­tau­ti­nės mo­te­rų bok­so fe­de­ra­ ci­jos (WIBF) ir Tarp­tau­ti­nės bok­so fe­ de­ra­ci­jos (WBF) ver­si­jas.

pro­fe­sio­na­lių rin­ge bok­suo­tis pra­ dė­jo 2010-ųjų lie­pą. 2011 m. Dors­te­ ne (Vo­kie­ti­ja) G.Dai­ly­dai­tė iš­ko­vo­jo WIBF Tarp­kon­ti­nen­ti­nės čem­pio­nės ti­tu­lą, di­de­le taš­kų per­sva­ra nu­ga­lė­ ju­si aust­rę Do­ris Koh­ler.

G.Dai­ly­dai­tė per kar­je­rą pro­fe­sio­

Jos agen­tas – ar­mė­nas Ti­mo­ras

na­l ia­j a­m e rin­g e lai­m ė­j o vi­s as sep­

Kha­li­las.

Už per­ga­lę Go­dai ati­te­ko pa­sau­

Bok­so čem­pio­nė: esu tik­ra mo­te­ris!

Ge­gu­žės 19 d. Go­da Dai­ly­dai­tė švęs sa­vo 27 me­tų gim­ta­die­nį. Vis dėl­to Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nan­ti lie­tu­vė tą die­ną ne­su­lauks tiek svei­ki­ni­mų ir rau­do­nų ro­žių, kaip tai įvy­ ko ba­lan­džio 20-ąją, kai Dort­mun­de ji ta­po pa­sau­lio pro­fe­sio­na­lų bok­so čem­pio­ne.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Tiek svei­ki­ni­mų ne­si­ti­kė­jo

„Aš bu­vau, esu lie­tu­vė ir to nie­ ka­da neiš­si­ža­dė­siu“, – ti­ki­no 14 me­tų Ese­ne gy­ve­nan­ti bu­vu­si vil­ nie­tė.

Dort­mun­de, Go­dai taš­kais nu­ ga­lė­jus če­kę Ar­le­tą Krau­so­vą ir ta­pus pa­sau­lio pus­leng­vio svo­rio ka­te­go­ri­jos (iki 57,15 kg) čem­pio­ne pa­gal Tarp­tau­ti­nės mo­te­rų bok­so fe­de­ra­ci­jos (WIBF) ir Tarp­tau­ti­nės bok­so fe­de­ra­ci­jos (WBF) ver­si­jas, bu­vo iš­kel­ta Vo­kie­ti­jos vė­lia­va.

Iš­sis­ky­ru­si su lie­tu­viu, G.Dai­ly­ dai­tės ma­ma įsi­my­lė­jo vo­kie­tį Det­ le­fą Rup­pe­rį ir ta­po Al­ma Rup­per.

Jau 14 me­tų ji su duk­ra ir my­li­mu vy­ru Det­le­fu gy­ve­na Ese­ne – apie 30 ki­lo­met­rų nuo Dort­mun­do.

Ta­pu­si pa­sau­lio čem­pio­ne var­ gi­nan­čio­je 10 raun­dų ko­vo­je sim­ pa­t iš­ka švie­s iap­l au­k ė A.Rup­ per duk­tė Go­da su­lau­kė dau­gy­bės svei­ki­ni­mų ne tik Vo­kie­ti­jo­je, bet ir iš Lie­tu­vos. „Net ne­sva­jo­jau, kad ma­ne pa­ svei­k ins tiek daug žmo­n ių“, – švel­n iu bal­s u kal­b ė­jo G.Dai­ly­ dai­tė.

Per­ga­le nea­be­jo­jo

Pri­mi­nus, kad spor­to sa­lė­je, kur ji bu­vo pri­sta­ty­ta kaip vo­kie­tė, apie Lie­tu­vą ne­bu­vo už­si­min­ta, o šlo­vė ati­te­ko Vo­kie­ti­jai, G.Dai­ly­dai­tė ne­ sla­pu­ka­vo: „Aš čia pra­dė­jau spor­ tuo­ti. Dort­mun­do klu­bas ma­ne rė­ mė, čia iš­mo­kau bok­so pra­dme­nų, to­dėl ma­no pa­sie­ki­mas bok­se – jų nuo­pel­nas. Esu pro­fe­sio­na­lė, o spor­te man ne­tu­ri įta­kos tau­ty­bė ir kaip ma­ne pri­sta­tys, iš Dort­mun­do ar Lie­tu­vos.“ Go­da pa­brė­žė, kad ji tu­ri Lie­tu­ vos as­mens do­ku­men­tą, pi­lie­ty­

Nei iš­vaiz­da, nei ei­se­na. Pa­si­ti­ kin­ti sa­vi­mi jau­na mo­te­ris mėgs­ ta gra­ž iai reng­t is, se­g ė­t i si­jo­ nus, su­bti­liai nau­do­ja kos­me­ti­ką, kvepi­na­si sa­vo mė­gsta­miau­siais Chris­t ia­n o Dior kve­pa­l ais – „J’Ado­re“. „Mo­te­ris jau­čiuo­si vi­są lai­ką, – tei­g ia Go­d a ir ne­s le­p ia, kad ją pa­ma­tę ne­pa­žįs­ta­mi žmo­nės ne­ ga­li pa­ti­kė­ti, jog ji – bok­si­nin­kė.

Pa­sau­l io bok­so čem­p io­n ė šyp­ so­si: – Jie ne­ti­ki, bū­na šo­ki­ruo­ ti. Įsi­ti­ki­na tik pa­ma­tę nuo­trau­ kas ar vaiz­d o įra­š us. Ir tuo­m et vy­rams la­bai smal­s u, koks ma­ no smū­gis.“ Vi­du­ti­nio svo­rio čem­pio­nu pa­ gal WBA ver­si­ją vo­kie­čiu bok­si­ nin­ku Fe­li­xu Stur­mu be­si­ža­vin­ ti lie­tu­vė kol kas gal­vo­ja tik apie bok­są, moks­lus ir dar­bą.

Ir sva­jo­ja iš­ko­vo­ti dar ke­lis pa­ sau­lio čem­pio­nų dir­žus bent ke­ tu­rio­se tarp­tau­ti­nė­se bok­so ver­ si­jo­se. „Tam rei­kia la­bai daug dar­bo ir už­si­spy­ri­mo“, – pri­pa­žįs­ta Go­da.

bę, ku­rios ne­pa­si­kei­tė per 14 me­ tų ir ne­ke­ti­na keis­ti: „Jei gy­ve­nu Vo­kie­ti­jo­je, ne­reiš­kia, kad esu vo­ kie­tė.“ Kaip ji jau­tė­si, prieš rin­go tei­sė­ jui pa­ke­liant ran­ką, kai dar ne­ži­no­ jo, ar lai­mės? „Per­ga­le nea­be­jo­jau. Tuo nea­be­ jo­jo ir tre­ne­ris, nes bok­sa­vau­si ge­ riau, – pri­si­pa­ži­no Go­da. – Ta­čiau per­ga­lės jaus­mo ap­sa­ky­ti, to neiš­ gy­ve­nus, neį­ma­no­ma.“ Vy­rams nea­py­kan­tos ne­jau­čia

Sa­vo pa­tė­vį Go­da va­di­na tė­vu ir jam la­bai dė­kin­ga, nes bū­tent Det­ le­fas su­do­mi­no bok­su.

No­rą spor­tuo­ti dėl svei­ka­tos ne­ tru­kus pa­kei­tė spor­ti­nis azar­tas pa­siek­ti re­zul­ta­tų. „Kaip ir kiek­vie­na­me dar­be ar spor­to sri­ty­je, pa­sie­kęs pir­mą per­ ga­lę rin­ge, no­ri to­bu­lė­ti ir pa­siek­ ti dar ge­res­nių re­zul­ta­tų“, – tei­ gė prie­ta­rų bok­se ne­tu­rin­ti, po ar prieš ko­vas ne­si­mel­džian­ti Go­da.

Jau­na mo­te­ris nuo­šir­džiai nu­si­ juo­kė klau­sia­ma, ar su­si­do­mė­ji­mui bok­su įta­kos tu­rė­jo koks nors gy­ve­ ni­mo įvy­kis: ne­lai­min­ga mei­lė, tė­vų sky­ry­bos ar nea­py­kan­ta vy­rams. „Ne, ne, ne, – nei­gė Go­da. – Tik­rai ne­jau­čiu jo­kios nea­py­kan­ tos vy­rams.“ O gal mo­te­rims, jei be jo­kios są­ ži­nės grau­ža­ties da­ly­vau­ja, anot ki­tų, „snu­kių dau­žy­mo muš­ty­ nė­se“?

Go­da vėl šyp­so­si. Tai, ką ji pa­ sie­kia rin­ge, – sun­kaus dar­bo, iš­ glu­din­tos tech­ni­kos, at­kak­lių tre­ ni­ruo­čių re­zul­ta­tas. Tai – ne gat­vės muš­ty­nės. „Rin­ge ne­jau­čiu jo­kių sen­ti­ men­tų, ta­čiau po ko­vos su dau­ge­ liu mo­te­rų spor­ti­nin­kių esa­me ge­ ros bi­čiu­lės, net drau­gės“, – sa­ko Go­da.

Ga­li ir su­si­grau­din­ti

Ki­to­kia: ne­pa­žįs­ta­mie­ji ne­ga­li pa­ti­kė­ti, kad Go­da – pro­fe­sio­na­li bok­si­

nin­kė.

Dir­ba Dort­mun­do sa­vi­val­dy­bė­je

Go­da ne­pa­ty­rė dar nė vie­no no­ kau­to, jos no­sis ne­bu­vo su­lau­žy­ta, vei­du ne­sru­vo krau­jas. Ji džiau­gia­ si, kad ne­pa­ty­rė rim­tų su­žei­di­mų, iš­sky­rus mė­ly­nes.

Ir ne­tru­kus pa­nei­gia mi­tą, kad bok­si­nin­kai esą yra tik­ri be­sme­ge­ niai. 26 me­tų mo­te­ris ne tik tre­ni­ ruo­ja­si du kar­tus per die­ną. Ji dir­ba Dort­mun­do sa­vi­val­dy­bė­je ir mo­ko­ si eko­no­mi­kos. „Se­niau bū­da­vo žmo­nių, ku­ riems moks­las ne­rū­pi, – kal­ba G.Dai­ly­dai­tė. – Da­bar – ki­ti lai­kai ir ne­pa­žįs­tu nė vie­nos bok­si­nin­kės, ku­ri kur nors ne­dirb­tų ir ne­si­mo­ ky­tų. O eko­no­mi­ka man rei­ka­lin­ ga dar­be.“

Go­dos Dai­ly­dai­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Kiek­vie­ną ry­tą spor­ti­nį krep­ šį su ap­ran­ga ji įsi­me­ta į sa­vo juo­ dą „Volks­wa­gen Fox“ ir va­žiuo­ ja į Dort­mun­dą: tre­ni­ruo­tės vyks­ta nuo 8 iki 10 ir nuo 17 iki 19 va­l.

Nuo 10.30 iki 16.30 val. Go­da dir­ba sa­vi­val­dy­bė­je ir džiau­gia­si, kad dar­be jai su­da­ry­tos są­ly­gos tre­ ni­ruo­tėms ir var­žy­boms, taip pat – moks­lams. „Tie­sa, lais­va­lai­kio be­veik ne­lie­ ka“, – dėl to ne­si­krem­ta G.Dai­ly­ dai­tė ir pri­si­pa­žįs­ta, kad pa­sku­ti­nę kny­gą, vo­kiš­ką ro­ma­ną, skai­tė per ato­sto­gas 2011 m. va­sa­rą.

Bok­si­nin­kė? Ne­ti­ki­me!

Gat­vė­je ji vi­siš­kai ne­pa­na­ši į dau­ ge­lio įsi­vaiz­duo­ja­mą bok­si­nin­kę.

Go­da ga­li be ga­lo be kraš­to kal­bė­ tis apie bok­są, nors jos drau­gai – ne tik bok­si­nin­kai, bet ir uni­ver­si­ te­to stu­den­tai, bend­ra­dar­biai.

Vis dėl­to as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas jai ta­bu. Tur­būt to­dėl, klau­sia­ma, ar jos šir­dis užim­ta, iš pra­džių G.Dai­ly­dai­tė net ne­sup­ra­to klau­ si­mo, o po to nu­si­juo­ku­si pa­sku­ bė­jo at­sa­ky­ti: „Taip, taip...“ Kas jis? Kiek jam me­tų? Kuo už­sii­ma? Tai jau – pri­va­tu. Tie­sa, ji pra­si­ta­rė, kad tas žmo­gus vo­ kie­tis.

Go­da pri­si­pa­ži­no, kad kaip ir dau­ge­lis mo­te­rų yra sen­ti­men­ta­ li, o aša­ros jos aky­se spin­di ne tik iš­ti­kus ne­sėk­mėms. „Ga­liu su­si­grau­din­ti ir ki­ne, – šyp­so­si lie­tu­vė. – Bet jei la­bai rim­tas fil­mas... Kaip „Mer­gi­na, ver­ta mi­li­jo­no“? Taip.“ Kiek ver­ta pa­sau­lio bok­so čem­ pio­nė G.Dai­ly­dai­tė? Go­da tik šyp­ so­si ir ti­ki­na, kad apie ją ge­riau spręs­ti ki­tiems.

Džiaugs­mas – ne tik pi­ni­gai.

G.Dai­ly­dai­tė la­bai džiau­gia­si ga­ vu­si do­va­nų gė­lių. Ypač mėgs­ta­ miau­sių rau­do­nų ro­žių, ku­rio­se sken­dė­jo jos na­mai, ta­pus pa­sau­ lio mo­te­rų bok­so čem­pio­ne.

21

Šeštadienis, gegužės 5, 2012

aukštyn žemyn

Ma­ma su­kro­vė neį­kai­no­ja­mą krai­tį „Pa­nos, krai­čių jums ne­suk­rau­siu, mes esa­me ne­tur­tin­gi. Jū­sų krai­tis – jū­sų dip­lo­mai, to­dėl mo­ky­ki­tės ir dirb­ki­te!“ – vers­li­ nin­kė, po­li­ti­kos ir vi­suo­me­nės vei­kė­ja Ona Bal­že­kie­nė ge­rai pri­ si­me­na ki­ta­dos jai ir se­se­rims iš­tar­tus ma­mos žo­džius.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Išau­gi­no vie­nuo­li­ka vai­kų

Darbš­tu­mas, at­kak­lu­mas, vi­suo­ me­niš­ku­mas, va­dy­bos prin­ci­pai.

Už tas sa­vy­bes O.Bal­že­kie­nė tur­ būt šim­tus kar­tų dė­ko­jo sa­vo ma­ mai Eu­ge­ni­jai – gar­siau­siai Kel­mės siu­vė­jai. Mo­ti­nos die­ną gy­ve­ni­me daug pa­sie­ku­si duk­ra dar kar­tą nu­ si­lenks sa­vo ma­mos at­mi­ni­mui.

O.Bal­že­kie­nės ma­ma išau­gi­no vie­nuo­li­ka vai­kų. Onu­tė bu­vo sep­ tin­to­ji gau­sios šei­mos at­ža­la. „Šiais lai­kais ma­no ma­ma bū­tų pui­ki dip­lo­ma­tė ir la­bai daug pa­ sie­ku­si“, – žvelg­da­ma į ne­spal­vo­ tą, vie­nin­te­lę iš­li­ku­sią nuo­trau­ką, kur ji prie na­mų po­zuo­ja su ma­ma, nea­be­jo­ja tuo­me­čia­me KPI (da­bar – Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas – red. pa­st.) in­ži­nie­rės tech­no­lo­gės spe­cia­ly­bę įgi­ju­si, ry­šių su vi­suo­ me­ne stu­di­jas bai­gu­si, Psi­cho­lo­gi­ jos aka­de­mi­jo­je stu­di­ja­vu­si, Di­džio­ jo Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no or­di­nu įver­tin­ta Vers­lo šlo­vės ga­le­ ri­jos lau­rea­tė O.Bal­že­kie­nė.

Ji šyp­te­lė­ja pri­si­mi­nu­si nuo­trau­ ko­je įam­žin­tą die­ną, kai pa­si­puo­ šu­si skry­bė­lai­te ne tik nu­si­fo­tog­ra­ fa­vo su ma­ma, bet kar­tu ap­si­lan­kė į Kel­mę at­vy­ku­sio Šiau­lių teat­ ro spek­tak­ly­je. Tuo me­tu tai buvo itin re­ta pra­mo­go­ja. „Ma­mą ge­riau­siai at­si­me­nu vil­ kin­čią jos pa­ties siū­tu švie­siai žals­ vos spal­vos kos­tiu­mė­liu ir ant gal­ vos su­kan­čią juo­dą ka­są iš il­gų plau­kų“, – už­si­sva­jo­ja O.Bal­že­ kie­nė.

Siu­vimo ma­ši­na ir lo­ve­lė

„Per me­tus aš ne­dir­bu tris die­ nas – per šv.Ka­lė­das, šv.Ve­ly­kas ir pir­mą­ją Nau­jų­jų me­tų die­ną“, – vi­suo­met sa­ky­da­vo itin daug dir­ bu­si Eu­ge­ni­ja. Mo­te­ris su vy­ru pri­ va­lė­jo iš­mai­tin­ti di­de­lę vie­nuo­li­kos vai­kų šei­mą. „Pa­me­nu, kaip ma­ma dir­bo nuo anks­ty­vo ry­to iki va­ka­ro, o ma­žus vai­kus mig­dy­da­vo pa­lin­ku­si prie siu­vimo ma­ši­nos. Tuo me­tu ji su­ pda­vo prie ran­kos pri­riš­tą vai­kiš­ką lo­ve­lę, – ke­lias­de­šimt me­tų se­nu­ mo aki­mir­kas prisiminė Ona. – La­ bai daž­nai ma­ma ir už­mig­da­vo prie siu­va­mo­sios, vie­na ran­ka lin­guo­ da­ma lo­ve­lę.“ Re­to darbš­tu­mo siu­vė­jos Eu­ge­ ni­jos duk­ra Ona nuo ma­žens įpra­ to daug dirb­ti. Šei­mo­je kiek­vie­nas tu­rė­jo sa­vo pa­rei­gų, vai­kai pri­žiū­ rė­jo už sa­ve ma­žes­nius bro­lius ir se­se­ris.

Di­die­ji dar­bai vai­kams bū­da­vo ski­ria­mi su­lau­kus še­še­rių ar sep­ ty­ne­rių me­tų. Kai pra­si­dė­jo moks­ lai, vai­kai gau­da­vo pal­tą ir ba­tus, ku­riais, ži­no­ma, da­li­jo­si su se­sė­ mis ir bro­liais.

Ona šyp­so­si pri­si­mi­nu­si, kai jai rei­kė­jo nu­ra­vė­ti mil­ži­niš­ką va­gą ar pa­melž­ti kar­vę.

Ona Bal­že­kie­nė:

Pas ma­mą daž­niau­ siai at­va­žiuo­da­vo­me ne pa­si­guos­ti ar iš­si­ verk­ti, bet pa­ta­ri­mo.

Ji grei­tai už­g niau­ž ė ki­l u­s ias min­tis įsi­pjau­ti pirš­tą, kad ne­rei­ kė­tų melž­ti. Tuo­met jos dar­bą bū­ tų tu­rė­ju­si at­lik­ti nuo siu­va­mo­sios pa­ki­lu­si ma­ma, nes ki­ti bro­liai ir se­se­rys mo­kė­si ir dir­bo.

Pa­ma­čiu­si be­ga­li­nę va­gą Onu­tė ap­si­ver­kė ir šniurkš­čio­da­ma no­ si­mi vy­res­nei se­sei ta­rė: „Su­val­ gy­siu kaup­tu­ką, kad tik ne­rei­kė­tų ra­vė­ti.“

„Nu­ra­vėk ir po to su­val­gyk“, – jos ne­pa­guo­dė taip pat sun­kiai dir­bu­si vie­na iš se­se­rų.

Pas­nin­kau­da­vo la­bai daž­nai

„Vai­ke­li, vai­ke­li, ne­bi­jok! Akys bai­s i­n in­k ės, ran­kos dar­b i­n in­ kės“, – prieš sun­kius dar­bus sa­vo vai­kus vi­sa­da ra­min­da­vo ma­ma. „Ji mus iš­mo­kė, kad vi­sa­da ga­ li­ma su­si­do­ro­ti su dar­bu, ku­ris iš pra­džių at­ro­dė neį­vei­kia­mas“, – dar vie­ną iš­mok­tą ma­mos pa­mo­ ką pa­me­na O.Bal­že­kie­nė. Ji jau nuo ma­žens melž­da­vo kar­vę, tvar­ kydavosi na­mie, tur­gu­je par­da­vi­ nė­da­vo ma­mos iš­kep­tas spur­gas.

Ma­ma ne tik siu­vo dra­bu­žius mies­te­lio me­ro žmo­nai, gy­dy­to­ jai, mo­ky­to­jai ar dar­bi­nin­kei. Ji su vy­ru, gau­sios šei­mos tė­vu, pri­žiū­ rin­čiu ūkį, ga­mi­no val­gį, o vai­kai brau­da­vo­si prie puo­do ar vie­tos prie ma­žo sta­lo. „Vai­kai, mes ir taip daž­nai pa­ snin­kau­ja­m e“, – paaiš­k in­d a­vo ma­ma sa­vo at­ža­loms, ko­dėl šį­ kart griež­tai ne­si­lai­kys pa­snin­ ko rei­ka­la­vi­mų. Tie­sa bu­vo to­kia, kad na­muo­se ne vi­sa­da už­tek­da­ vo mais­to.

Bet pa­sto­ju­si dar kar­tą Eu­ge­ni­ ja net ne­gal­vo­jo at­si­kra­ty­ti vai­ke­ lio. Ji gim­dė tiek, kiek da­vė Die­ vas. Nors kar­tą kle­bo­nas pra­si­ta­rė: „Eu­ge­ni­ja, ga­li dau­giau ne­gim­dy­ ti, Die­vas tau at­leis.“ Vie­nuo­li­kos vai­kų ma­ma neišs­ kir­da­vo nė vie­no, nors kiek­vie­nas trokš­d a­vo bū­t i pa­ts my­l i­m iau­ sias. „Vai­kai, jei įsi­pjau­si­te į nykš­tį, skau­dės? O jei – į ki­tą pirš­tą? Ar­ ba šį? Taip pat skau­dės! – iš­tie­su­

Pri­si­mi­ni­mas: ši vie­nin­te­lė ma­mos ir duk­ros nuo­trau­ka ka­bo gar­bin­

go­je vie­to­je O.Bal­že­kie­nės na­muo­se.

si del­ną ro­dy­da­vo ma­ma. – To­dėl at­min­ki­te, man jūs vi­si la­bai bran­ gūs ir vie­no­dai my­li­mi.“ Ko liū­di, ber­že­li, ko liū­di?

Per ne­si­bai­gian­čius dar­bus Eu­ ge­ni­ja ne­tu­rė­da­vo lai­ko sek­ti vai­ kams pa­sa­kų, ta­čiau O.Bal­že­kie­nė pui­kiai pa­me­na ma­mos dai­nas. „Ko liū­di, ber­že­li, ko liū­di? Ko ver­ki, nu­lei­dęs ša­kas? Kam svy­ra ža­lie­ji la­pe­liai? Kam var­vi­ni šal­ tas ra­sas?..“ – tūks­tan­čius kar­ tų gir­dė­tos lie­tu­vių liau­dies dai­ nos žo­džių Ona da­bar mo­ko sa­vo anū­kę.

Ji pui­kiai pa­me­na ir mėgs­ta­mas ma­mos gė­les, de­ko­ra­ty­vi­nius au­ ga­lus – rau­do­nais žie­dais pra­žys­

Pa­sa­ko­ji­mai mer­din­čiai ma­mai

Su­val­gy­siu kaup­tu­ką!

„Iš­mu­šė ta­vo va­lan­da: ki­bi­ras ant pe­čių ir marš melž­ti kar­vių“, – pa­ me­na O.Bal­že­kie­nė.

tan­tį rau­gerš­kį, aly­vų spal­vos bi­ jū­nus ir jaz­mi­nus.

Har­mo­ni­ją, es­te­ti­ką ir gro­žį ver­ ti­nu­si O.Bal­že­kie­nės ma­ma mė­ go gam­tą, net nak­ti­mis kel­da­vo­si ir pa­gal mė­nu­lio fa­zes na­mų kie­me so­din­da­vo au­ga­lus.

Kel­mė­je Mai­ro­nio gat­vė­je jos įreng­ta so­dy­ba lai­mė­jo gra­žiau­ sios ti­tu­lą. Čia sa­vo kie­mus ir gat­ vę prie­šais na­mus pui­kiai tvar­kė ir kai­my­nai.

Ka­da ma­mos aša­rų be­veik nie­ka­ da ne­ma­čiu­si O.Bal­že­kie­nė ją pa­ me­na la­biau­siai švy­tin­čią? „Nuos­ta­bią bir­že­lio die­ną, per tė­vo 80 me­tų ju­bi­lie­jų. Kai su­va­ žia­vo­me su šei­mo­mis, bai­gę moks­ lus, sėk­min­gai dir­ban­tys, – su­ si­mąs­čiu­si sa­ko Ona. – Be­je, pas ma­mą daž­niau­siai at­va­žiuo­da­vo­ me ne pa­si­guos­ti ar iš­si­verk­ti, bet pa­ta­ri­mo.“

Kar­tu: sa­vo šei­mai Ona ne kar­tą pa­sa­ko­jo apie ma­mą, bu­vu­sią jai pa­vyz­džiu.

Onos Bal­že­kie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Onos ma­ma nuo ka­sos vė­žio mi­rė stai­ga, kai jai bu­vo 70 me­tų.

Rugp­jū­tį, kai ma­ma be­ne pir­mą kar­tą pa­si­guo­dė skaus­mais ir ne­ ge­ru gu­ziu­ku, O.Bal­že­kie­nė ją at­ si­ve­žė pas me­di­kus į Kau­ną. De­ja, lapk­ri­čio pra­džio­je ma­ma bu­vo jau pa­lai­do­ta Kel­mės ka­pi­nė­se. „Pa­ty­riau šo­ką“, – Ona ne­sle­ pia, kad mi­rus ma­mai be­veik ne­ ver­kė. Aša­rų bu­vo, kai ši gu­lė­jo li­ go­ni­nė­je ir mer­dė­jo sa­vai­tę bū­da­ma be są­mo­nės. Smau­gia­ma aša­rų Ona kal­bė­da­vo­si su ma­ma, tar­si ji vis­ką gir­dė­tų ir po aki­mir­kos pra­bil­tų.

Keis­tas su­ta­pi­mas – kai su­si­rgo O.Bal­že­kie­nės ma­ma, Kel­mė­je iš lė­to pra­dė­jo nyk­ti ir puo­se­lė­ta la­ bai gra­ži jos nuo­sta­bio­sios so­dy­ bos gy­vat­vo­rė. Ji vi­siš­kai su­ny­ko tą pa­čią die­ną, kai mi­rė ją so­di­nu­si ir pri­žiū­rė­ju­si Eu­ge­ni­ja.

22

Šeštadienis, gegužės 5, 2012

aukštyn žemyn

Muzikantų Mi­le­rių vaikams Bu­vu­sios po­pu­lia­rios ro­ko gru­pės „Ai­ri­ja“ mu­zi­kan­tų šei­ ma As­ta ir Da­rius Mi­le­riai iki šiol ti­ki, kad šiuo pa­va­di­ni­mu iš­si­pra­na­ša­vo atei­tį. Mu­zi­kan­tai iš tik­rų­jų iš­vy­ko gy­ven­ ti į Ai­ri­ją. Ta­čiau Lie­tu­vos ne­pa­mir­šo – čia at­vyks­ta ke­tu­ris pen­kis kar­tus per me­tus.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pris­ta­tė nau­ją al­bu­mą

Mi­le­riai Lie­tu­vo­je vie­šė­jo pa­sku­ ti­nį ba­lan­džio sa­vait­ga­lį. Šį kar­ tą 35 me­tų būg­ni­nin­kė A.Mi­le­rie­ nė ir gi­ta­ris­tas bei dai­nų au­to­rius ir at­li­kė­jas 40 me­tų D.Mi­le­ris at­ vy­ko pri­sta­ty­ti nau­jo­jo sa­vo gru­pės „No­jus“ al­bu­mo „1 Die­na“.

Ka­dan­gi į Lie­tu­vą jie at­vy­ko tik sa­vait­ga­liui, tem­pas bu­vo žvė­riš­ kas. Ba­lan­džio 27-osios va­ka­rą mu­zi­kos al­bu­mas bu­vo pri­sta­ty­tas Vil­niaus klu­be „Ar­tis­tai“. Nak­tį po kon­cer­to As­ta ir Da­rius skrie­jo į Klai­pė­dą, kur ki­tą die­ną vy­ko Da­ riaus gi­mi­nai­tės ves­tu­vės. Ba­lan­ džio 29-ąją „1 Die­na“ bu­vo pri­sta­ ty­ta jų gim­ta­ja­me Aly­tu­je. Al­bu­mo pri­sta­ty­mo kon­cer­tas Dub­li­ ne įvyks ge­gu­žės 19 d.

„Mes ne kas mė­ne­sį gro­ja­me Lie­ tu­vo­je. Mus la­bai leng­va pa­mirš­ ti“, – po kon­cer­to žur­na­lis­tei sa­ kė Mi­le­riai.

Ai­ri­jo­je gru­pė „Ai­ri­ja“ neeg­zis­ tuo­ja, tik „No­jus“. Ta­čiau ir šio­je gru­pė­je As­ta su Da­riu­mi li­ko dvie­ se. Bo­so gi­ta­ris­tas, su ku­riuo gro­jo aš­tuo­ne­rius me­tus, gru­pę pa­li­ko. „Da­bar „No­jus“ ta­po ro­ko due­ tu, įsi­vaiz­duo­ja­te? – ste­bė­jo­si pa­ts Da­rius. – Taip re­tai bū­na. Gro­ja­me su kvies­ti­niais mu­zi­kan­tais, drau­ gais. Ko­dėl ta­pau mu­zi­kan­tu? To­ dėl, kad pra­dė­jau kur­ti ei­les, pa­skui – mu­zi­ką. Man mu­zi­ka – gy­ve­ni­ mo bū­das.“ Lie­tu­vo­je bu­vo per ankš­ta

„Iš­s ip­ra­n a­š a­vo­m e atei­t į, įkū­ rę gru­pę „Ai­ri­ja“, – pu­siau juo­ kais, pu­siau rim­tai sa­kė Da­ rius. – Žur­na­lis­tai pra­dė­jo

klaus­ti, ka­da va­žiuo­si­me į tą Ai­ri­ją.

Po ke­le­rių me­tų ten ir iš­trū­ko­me.“ Ir štai Ai­ri­jos sos­ti­nė­je Dub­li­ne pra­lė­kė vie­nuo­li­ka Mi­le­rių gy­ve­ ni­mo me­tų. „Ten jau­čiuo­si la­bai ge­rai. Jau­čiu, kad da­bar ten ma­no na­mai, – kal­ bė­jo A.Mi­le­rie­nė. – Į Lie­tu­vą at­va­ žiuo­ti vi­sa­da ma­lo­nu – čia tu­ri­me sa­vo klau­sy­to­jų, ger­bė­jų, gi­mi­nai­ čių, drau­gų. Čia su­grįž­ta­me švęs­ ti di­de­lių šven­čių, pri­sta­ty­ti nau­ jų al­bu­mų, kon­cer­tuo­ti. Be abe­jo, mū­sų šak­nys Lie­tu­vo­je, bet ir Ai­ri­ jo­je ga­na gi­liai įlei­do­me šak­nis, juk vie­nuo­li­ka me­tų – il­gas lai­kotar­ pis. Ten mū­sų na­mai, dar­bai, vai­kų mo­kyk­los. Mū­sų sū­nus Ro­kas gi­mė Ai­ri­jo­je. Da­bar jam – še­še­ri.“ D.Mi­le­ris taip pat ne­si­gai­li, kad gy­ve­na Ai­ri­jo­je: „Mes gy­ve­na­me ten, kur no­ri­me bū­ti lai­min­gi. Ka­ dan­gi ten esa­me lai­min­gi, ten ir gy­ve­na­me. Mums, kaip mu­zi­kan­ tams, bu­vo ankš­ta Lie­tu­vo­je. Aly­ tus – mū­sų gim­ta­sis mies­tas, ku­rį la­bai my­li­me, bet ten mums bu­ vo ankš­ta. No­rė­jo­si pa­ma­ty­ti pa­ sau­lio, iš­ban­dy­ti sa­ve, at­ras­ti ką nors nau­jo sa­vy­je ir ei­ti į prie­kį.

Man sma­gu gy­ven­ti Ai­ri­jo­je, ieš­ ko­ti pa­ra­le­lių su lie­tu­viais. Ai­riai – gra­žūs žmo­nės. Ir lie­tu­viai iš­gra­žė­ ja ten ap­si­gy­ve­nę.“ Emig­ra­vo ir ar­ti­mie­ji

D.Mi­le­ris pri­si­mi­nė, kad lie­tu­viai pra­dė­jo va­žiuo­ti į Ai­ri­ją ir ten kur­ tis 1998 m. Jų šei­ma ten at­vy­ko su pir­mą­ja ban­ga. Prieš tai dve­jus me­tus Lie­tu­vo­je Mi­le­riai ang­liš­ kai bend­ra­vo su bi­čiu­le ame­ri­kie­te Pau­la. At­vy­kę į Ai­ri­ją su­pra­to, kad be­veik ne­mo­ka ang­lų kal­bos, nes ai­rių ak­cen­tas – vi­sai ki­toks. Dau­ gu­ma kal­ba ar­ba tar­miš­kai, ar­ba šne­ka­mą­ja kal­ba.

Ke­lio­nė: „Į Lie­tu­vą at­va­žiuo­ti vi­sa­da ma­lo­nu. Čia su­grįž­ta­m

Ari­jus lan­ko plau­ki­mą.

Ai­ri­jo­je jau įsi­kū­rė As­tos mo­ti­na, dvi jos se­se­rys ir bro­lis su šei­mo­mis.

Ar Mi­le­riai grįž­tų at­gal į tė­vy­ nę? „Nie­ka­da ne­ga­li sa­ky­ti „nie­ka­ da“, – pa­ste­bė­jo As­ta. – Bet šian­ dien gy­ve­na­me Ai­ri­jo­je.“

Su­si­mąs­ty­mas: „Man mu­zi­ka – gy­ve­ni­mo bū­das“, – sa­kė D.Mi­le­ris.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Pri­si­min­da­mi, kaip mo­kyk­lo­ je bu­vo­me mo­ko­mi, kai ką ga­li­me tai­syk­lin­giau pa­sa­ky­ti“, – šyp­so­ jo­si Da­rius.

Vy­res­nį­jį sū­nų Ari­jų tė­vai iš­si­ve­ žė į Ai­ri­ją, kai šiam ne­bu­vo nė tre­ jų. Kai tė­vai pra­ne­ša, kad va­žiuo­ja į Lie­tu­vą, jo reak­ci­ja bū­na neut­ra­li.

Lie­tu­va jam jau nė­ra kaž­kas to­kio.

Try­li­kos me­tų paaug­lys jau in­teg­ ra­vo­si į ai­riš­ką ap­lin­ką – ten jo mo­ kyk­la, drau­gai, na­mai. Ten už­kla­ si­nė veik­la, spor­tas. Dve­jus me­tus

Kū­rė­jas ieš­ko stre­so

D.Mi­le­riui pa­sau­lis at­ro­do at­vi­ras ir gra­žus. Ir žmo­nės – gra­žūs. Jam vi­sa­da ma­lo­nu at­va­žiuo­ti į Lie­tu­vą su ki­to­kia pa­tir­ti­mi, ki­to­kia kū­ry­ba ir iš­skleis­tais spar­nais.

Ar ban­dy­mai ir ieš­ko­ji­mai neap­ lau­žė vy­rui spar­nų? „Aiš­ku, kad ap­lau­žė, – ne­slė­ pė mu­zi­kan­tas. – Bet kū­rė­jui rei­ kia stre­so, to­dėl man tai – ge­rai, nes daug dai­nų at­si­ran­da iš stre­so, iš skaus­mo. Tik­riau­siai iš­vy­ko­me to ieš­ko­ti, nes po sto­vin­čiu ak­me­

niu van­duo ne­te­ka. Man, kaip au­ to­riui, rei­kė­jo nau­jų kū­ry­bos vė­jų.

No­rė­jo­me ap­si­gy­ven­ti mu­zi­kan­tų, ku­riuos ger­bia­me ir ku­rių mu­zi­kos klau­so­mės, že­mė­je.“ Vy­ras tvir­ti­no, kad iš­ban­dy­mai ir ieš­ko­ji­mai jų šei­mos pa­ma­tų neišk­ li­bi­no. At­virkš­čiai – dar la­biau su­ ce­men­ta­vo, su­tvir­ti­no. „Mes esa­me ge­ra ko­man­da, ku­ rią vie­ni­ja mu­zi­ka“, – sa­kė Mi­le­ riai. Ba­lan­dį po­ra at­šven­tė 14-ą­ sias ves­tu­vių me­ti­nes. „Mes du kar­tus pe­rė­jo­me tą sep­ ty­ne­rių me­tų ri­bą, po ku­rios iš­tin­ ka šei­mos kri­zės ir po­ros ski­ria­si.

Aiš­ku, pa­si­pyks­ta­me. Ga­li pa­si­ pyk­ti dėl bui­ties, iš nuo­var­gio. Tai – ele­men­ta­ru. Bet mes esam daug stip­res­ni už tuos pyk­čius, už tuos dū­mus, ži­no­me, kas už tai yra svar­ biau. Tai – šei­ma, vai­kai, dar­bas, pa­gal­ba vie­nas ki­tam. Mes vie­nas ki­tą pa­pil­do­me“, – dės­tė Da­rius.

23

Šeštadienis, gegužės 5, 2012

aukštyn žemyn

s Lietuva nekelia emocijų Ka­dan­gi ten esa­me lai­ min­gi, to­dėl ten ir gy­ve­ na­me. Mums, kaip mu­zi­ kan­tams, bu­ vo ankš­ta Lie­ tu­vo­je.

vi­sa­da – su džiaugs­mu. Jo­kių pa­ ty­čių ten nė­ra bu­vę. Ne­di­de­lių su­ si­py­ki­mų, pa­si­šai­py­mų tarp moks­ lei­vių pa­si­tai­ko, bet Ai­ri­jo­je su tuo griež­tai ko­vo­ja­ma. „Ma­žiu­kas jau ant­ri me­tai ei­na į mo­kyk­lą. Nei kas jį ten stum­dė iš di­des­nių, nei ką, – pa­sa­ko­jo Da­ rius. – O vy­res­nė­lio ne kar­tą klau­ siau, ar mo­kyk­lo­je jo ne­stum­do, ar ne­si­šai­po ir pa­na­šiai, trauk­te iš jo trau­kiau at­sa­ky­mą, o jis ne­sup­ ra­to, ko klau­siu. Ai­riai gi­ria­si sa­ vo švie­ti­mo sis­te­ma, bet jie ir tu­ ri kuo gir­tis.“ Ten švie­ti­mo sis­te­ma vai­kų taip ne­spau­džia kaip Lie­tu­vo­je. Vis­kas la­bai žmo­giš­ka. Du kar­tus per me­ tus mo­kyk­lo­je vyks­ta di­de­li tė­vų su­si­rin­ki­mai – va­di­na­mo­ji su­si­ti­ ki­mų die­na. Ta­da ga­li­ma pa­bend­ rau­ti su kiek­vie­no da­ly­ko mo­ky­to­ ju as­me­niš­kai. Jis vis­ką: kas ge­rai ir kas blo­giau – tė­vams iš­dės­to apie vai­ką. Į šiuos su­si­ti­ki­mus ei­na ar­ ba Da­rius, ar­ba As­ta. „Mo­ky­to­jai vai­ko ne­nu­ver­ti­na – at­virkš­čiai, vi­sa­da ska­ti­na. Pa­vyz­ džiui, sa­ko, kad to­je ir to­je sri­ty­je jam pui­kiai se­ka­si, gal atei­ty­je ga­ lė­tų bū­ti in­ži­nie­rius. Jie su­tei­kia vil­ties“, – nau­ja pa­tir­ti­mi da­li­jo­ si D.Mi­le­ris.

Iš vie­nos pu­sės, anot A.Mi­le­rie­ nės, ten vis­kas at­ro­do lais­viau, iš ki­tos – lyg ir griež­ta. Pa­vyz­džiui, jo­kių vė­la­vi­mų į pa­mo­kas. Pa­vė­la­ vęs moks­lei­vis gau­na pa­sta­bą, tu­ ri lik­ti po pa­mo­kų ir pa­ra­šy­ti nu­ ro­dy­tą dar­bą. Bet ta nuo­bau­da tai­ko­ma taip, kad vai­kas ne­bū­tų pa­že­min­tas.

Aly­tus kraus­to­si į Dub­li­ną

­me švęs­ti di­de­lių šven­čių, pri­sta­ty­ti nau­jų al­bu­mų, kon­cer­tuo­ti“, – kal­bė­jo Dub­li­ne gy­ve­nan­ti mu­zi­kan­tų Mi­le­rių šei­ma.

Į sa­vo mu­zi­ki­nę veik­lą As­ta su Da­riu­mi vai­kų spe­cia­liai neįt­rau­ kia – jie pa­tys at­bė­ga žiū­rė­ti, kai tė­vai re­pe­tuo­ja na­muo­se. Vis dėl­ to mu­zi­kuo­ti vai­kai ne­si­ver­žia.

Sma­gu gy­ven­ti Ai­ri­jo­je. Ai­riai – gra­žūs žmo­nės.

Ir lie­tu­viai iš­gra­ žė­ja ten ap­si­gy­ ve­nę.

Ta­po zum­bos inst­ruk­to­re

Kiek­vie­no emig­ran­to praei­ty­je bū­ ta sun­kių die­nų ir sū­raus pra­kai­ to. Iš­gir­dęs klau­si­mą, ar sta­ty­bo­se te­ko ne­šio­ti ply­tas, D.Mi­le­ris pra­ dė­jo juok­tis. To jis iš­ven­gė, ta­čiau pir­muo­sius še­še­rius me­tus dir­bo

ap­sau­gi­nin­ku, vai­ruo­to­ju, va­dy­ bi­nin­ku. „Lie­tu­vo­je ne­bu­vo­me nie­kur dir­bę – mū­sų dar­bas bu­vo mu­zi­ ka. Kai at­vy­ko­me į Ai­ri­ją, rei­kė­jo dirb­ti, iš kar­to iš mu­zi­kos ne­pra­ gy­ven­si. Ir pa­dir­bo­me tru­pu­tė­ lį. Ir vi­sai sma­gu bu­vo. Iš­ban­dė­me daug ką, juk neat­vy­ko­me su „So­ ny Re­cords“ kont­rak­tu“, – po­kšta­ vo mu­zi­kan­tas.

As­ta vy­rui pri­ta­rė, kad tai ne­bu­ vo sun­ku, o įdo­mu. „Po še­še­rių me­tų vis­kas su­si­ tvar­kė – už­sii­mu vien mu­zi­ka, kū­ry­ba, kon­cer­tų or­ga­ni­za­vi­mu, – pa­tiks­li­no D.Mi­le­ris. – Ai­ri­ja ne ką di­des­nė už Lie­tu­vą, bet ten – Va­ ka­rai. Pra­mo­gų vers­las – vi­sai ki­ to ly­gio. Ir ten dai­nuo­ja ang­liš­kai, bet jiems vis­kas aiš­ku, nes pa­sau­ lis jiems bu­vo at­vi­ras.“ As­ta ne­se­niai ta­po zum­bos inst­ ruk­to­re. Zum­ba – tai šo­kių ir leng­

vo­jo kul­tū­riz­mo de­ri­nys. Mo­te­ris įre­gist­ra­vo sa­vo kom­pa­ni­ją, nuo­ mo­ja­si de­vy­nias skir­tin­gas kla­ses, kur mo­te­rims ve­da už­siė­mi­mus.

Ten jos atei­na ne tik su­de­gin­ti ka­ lo­ri­jų, bet ir iš­lie­ti nei­gia­mų emo­ ci­jų. O pa­si­krau­na tei­gia­mos ener­ gi­jos.

Ką reiš­kia nuo­mo­tis bu­tą, Mi­le­ riai se­niai pa­mir­šo. Jau sep­ty­ne­ri me­tai, kai šei­ma gy­ve­na nuo­sa­va­ me na­me.

Ka­pi­ta­liz­mas skir­tas žmo­gui

Ar ir Ai­ri­jo­je vis­kas taip bran­gu, kaip Lie­tu­vo­je? A.Mi­le­rie­nė tvir­ti­ no, jei žmo­gus tu­ri dar­bą, tik­rai sau ga­li vis­ką leis­ti ne­skai­čiuo­da­mas. „Eu­rus pa­ver­tus į li­tus, Lie­tu­vo­ je mums vis­kas bran­giau. Ten tal­ pus tas pi­ni­gas. Už tą pa­tį pi­ni­gą ga­li dau­giau nu­pirk­ti, – pa­ly­gi­no Da­rius. – Ten ka­pi­ta­liz­mas skir­tas žmo­gui. Dau­giau žmo­giš­ku­mo vi­

suo­me­nė­je, bend­ruo­me­nė­je, pre­ ky­bo­je.“ As­ta dar­bo rei­ka­lais va­ži­nė­ja iš kla­sės į kla­sę, ta­čiau ap­si­pirk­ti pa­ ke­liui jai nė­ra su­dė­tin­ga. Šei­ma val­go tai, ką kaž­ka­da Lie­tu­vo­je As­ tai ir Da­riui ga­min­da­vo jų mo­ti­nos, ką vė­liau pa­mė­go jų pa­čių vai­kai.

As­ta ke­pa lie­ti­nius, mal­ti­nius, bul­vių plokš­tai­nį, ruo­šia gu­lia­šą, ki­bi­nus, va­di­na­muo­sius tar­kuo­tų bul­vių du­be­nė­lius, ver­da įvai­rias lie­tu­viš­kas sriu­bas. Šei­ma var­to­ ja ne­ma­žai eko­lo­giš­kų mais­to pro­ duk­tų – ten jie įper­ka­mi. Į mo­kyk­lą – su džiaugs­mu

Pra­kal­b us apie pa­ty­č ias tarp paaug­lių, ku­rios Lie­tu­vos mo­kyk­ lo­se tam­pa nor­ma, dėl kurių ne vie­ nas paaug­lys yra nu­si­žu­dęs, Mi­le­ riai bai­sė­jo­si ir šau­kė: „O, Die­ve!“ Mi­le­rių sū­nus Ari­jus į mo­kyk­ lą Ai­ri­jo­je ei­na de­šim­tus me­tus. Ir

Mi­le­rių nuo­mo­ne, prieš sep­ty­ne­ rius me­tus įkur­ta Ai­ri­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nė – la­bai tvir­ta, ak­ ty­vi. Ji ren­gia įvai­rius pro­jek­tus, vai­kams or­ga­ni­zuo­ja lie­tu­viš­kas šeš­ta­die­ni­nes mo­kyk­las. Ne­ma­žai lie­tu­vių ir emig­ra­ci­jo­je no­ri gy­ ven­ti lie­tu­viš­kai, puo­se­lė­ti lie­tu­ vių kal­bą.

Mi­le­riai tu­ri daug drau­gų lie­tu­ vių, tarp ku­rių ne­trūks­ta ne­tgi aly­ tiš­kių. „Kiek Dub­li­ne su­ti­ko­me aly­tiš­ kių! – ste­bė­jo­si Da­rius. – Net iš mū­sų gat­vės, net kie­mo drau­gų.

Kai ku­rie yra at­va­žia­vę anks­čiau už mus. Ta­da juos pa­ži­no­jo­me tik iš ma­ty­mo, o su­si­ti­kę Dub­li­ne ta­ po­me drau­gais. Jie atei­na į mū­sų kon­cer­tus, bend­rau­ja­me šei­mo­ mis, kar­tu šven­čia­me gim­ta­die­ nius. Mes gy­ve­na­me lie­tu­viš­kai.“ Paš­ne­ko­vai tvir­ti­no, kad tik­ri drau­gai – iš vai­kys­tės, lie­tu­viš­ko men­ta­li­te­to, ta­čiau bi­čiu­lių jie tu­ri ir tarp ai­rių. Nuo praė­ju­sio ru­dens Da­rius grį­žo į ve­te­ra­nų plau­ki­ mo spor­tą ir su­si­drau­ga­vo su ai­rių plau­ki­kais. Dau­gu­ma ai­rių – at­vi­ ri, la­bai man­da­gūs. Mi­le­riai su jais pa­lai­ko pra­ktiš­kus, dar­bo ry­šius.

Ypač ar­ti­mais drau­gais ne­tam­pa.

Mi­le­riai įsi­ti­ki­no, kad ai­riai la­bai mo­ka links­min­tis. Kiek­vie­ną sa­ vait­ga­lį jie trau­kia į sa­vo gy­ve­na­mo­ jo ra­jo­no ali­nę. Sa­vait­ga­lis jiems – šven­tė. Pen­kias die­nas jie dir­ba, kad sa­vait­ga­lį pa­si­links­min­tų. Ta­da la­ bai gra­žiai ap­si­ren­gia – kaip mes, lie­tu­viai, į ves­tu­ves – ir ei­na į ali­ nę. Ten bend­rau­ja, kal­ba­si, iš­si­kal­ ba. Tai – jų tra­di­ci­ja, pa­pro­tys.

24

šeštadienis, gegužės 5, 2012

menas ir pramogos

Poetė V.Pal­čins­kai­tė: vi­sad sva Nuo­ty­kių ieš­ko­to­ja, iš­ky­lą gam­to­je mie­ liau iš­kei­čian­ti į pa­si­vaikš­čio­ji­mą se­na­ mies­čio gat­vė­mis, bui­ti­nius pa­to­gu­mus – į ke­lio­nes, ku­rio­se gims­ta idė­jos. To­kia yra 2011 m. Vai­kų li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­ tė poe­tė, dra­ma­tur­gė, ver­tė­ja Vio­le­ta Pal­ čins­kai­tė.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Iš­gir­dęs šią pa­var­dę tar­si aki­ mirks­niu su­grįž­ti į mo­kyk­los suo­ lą. Prieš akis iš­ny­ra ei­lu­tės apie že­mę, ke­lian­čią žo­lę, žir­nių na­ me­lį, mies­to sto­gus, pū­gą, žyd­rus lie­taus nykš­tu­kus ir stik­lo ke­pu­ry­ tes... Dau­gy­bę poe­zi­jos rink­ti­nių, pje­sių vai­kams pa­ra­šiu­si V.Pal­ čins­kai­tė jau tris de­šimt­me­čius gy­ve­na sos­ti­nės An­ta­kal­nio ra­jo­ ne, va­di­na­ma­ja­me ra­šy­to­jų na­me. Čia ka­dai­se ai­dė­jo Jus­ti­no Mar­ cin­ke­vi­čiaus, Al­gio Bal­ta­kio, Jo­no Avy­žiaus bal­sai. Poe­tės kai­my­nys­ tė­je te­be­gy­ve­na Ka­zys Sa­ja, Ge­di­ mi­nas Iso­kas. Įžen­gus į vi­dų ant vie­nų du­rų ma­ty­ti iš­trau­ka iš Bu­ra­ti­no nuo­ty­ kių – ten dar­bo kam­ba­rys. Sve­tai­ nė­je – gra­žiau­sios gė­lių puokš­tės, ku­rias at­siun­tė drau­gai. Su­sė­du­ sios lei­džia­mės į tą švie­sią poe­tės vai­kys­tę, ku­rio­je, kaip pa­ti sa­kė, ne­trū­ko žais­lų ir kny­gų.

– Pir­mą sa­vo rink­ti­nę „Že­mė kė­lė žo­lę“ iš­lei­do­te bū­da­ma sep­ty­nio­li­kos, pir­ma­me kur­se.

O ka­da pa­ra­šė­te pir­mą kū­ri­nį?

– Vai­kys­tė­je tė­vai man skai­ty­da­vo ei­lė­raš­čius, pa­sa­kas. Vė­liau pa­ ti pra­dė­jau ne­ju­čia ei­liuo­ti. Išei­na ke­tu­rei­lis – ir aš lai­min­ga. Pas­ kui pra­dė­jau rim­čiau dės­ty­ti sa­ ki­nius. Bu­vau ket­vir­toj ar penk­toj kla­sėj, kai pa­ra­šiau ei­lė­raš­tį apie paukš­čių le­syk­lė­lę. Ži­no­ma, aš jo ne­tu­riu. Bet ta­da jį at­spaus­di­ no kaž­koks vai­kiš­kas laik­raš­tė­lis.

Džiau­giau­si, nu­ta­riau, kad rei­ kia ra­šy­ti to­liau. Ant­ras ei­lė­raš­ tis bu­vo apie Se­ne­lį Šal­tį, nes Ka­ lė­dų Se­ne­lis bu­vo už­draus­ta te­ma.

Pa­ra­šiau tą ei­lė­raš­tį ir taip su­ta­ po, kad Vai­kų ra­di­jo va­lan­dė­lė tu­ rė­jo vai­kų kū­ry­bos sky­re­lį. Nu­siun­ čiau ei­lė­raš­tį, jiems pa­ti­ko ir atė­jo jo įra­šy­ti. Di­džiau­sias nu­si­vy­li­ mas bu­vo, kad ma­no šuo, kai ati­ tem­piau jį prie ra­di­jo im­tu­vo, ne­ pa­ži­no ma­no bal­so. Jo­kio įspū­džio, iš­sky­rus ma­no tė­vus, tas ei­lė­raš­tis vei­kiau­siai nie­kam ne­pa­da­rė. Ir ta­ da ku­riam lai­kui ma­no me­nai bai­ gė­si. Bet vė­liau, ma­tyt, kas lem­ta, tai grįž­ta. Kaip da­bar sa­kau sa­vo skai­ty­to­jams: pro­tin­gi žmo­nės su­ si­ran­da rim­tus dar­bus, o tie, ku­rie dirb­ti nie­ko ne­mo­ka, to­liau ra­šo ei­ lė­raš­čius. Aš esu iš tų.

– Iš pra­džių žen­gė­te į suau­gu­ sių­jų li­te­ra­tū­rą, ta­čiau vė­liau pa­su­ko­te į prie­šin­gą pu­sę. Iš kur tas no­ras ra­šy­ti vai­kams?

– Pro­ziš­ki su­me­ti­mai. Tuo me­tu, kai ėjau į suau­gu­sių­jų li­te­ra­tū­rą, ša­lia ma­nęs bu­vo pui­kūs ra­šy­to­ jai, poe­tai, to­kie kaip Vla­das Šim­ kus, Ju­di­ta Vai­čiū­nai­tė, Si­gi­tas Ge­ da, ir ša­lia jų man pa­si­ro­dė, kad esu to­kia be­vil­tiš­ka. Gal­būt įgi­jau net tam tik­rą komp­lek­są. Ir ta­da iš pa­ są­mo­nės iš­lin­do min­tys ra­šy­ti vai­ kams. Pra­dė­jo sek­tis, bu­vo įdo­mu, nes tuo me­tu ne­bu­vo ei­lė­raš­čių su mies­to sti­lis­ti­ka, mies­to de­ta­lė­mis.

O man mies­tas yra la­bai ar­ti­mas.

Vis­kas, kas sie­ja­si su juo, man ar­ ti­miau nei gam­tos ste­buk­lai.

Pro­tin­gi žmo­nės su­ si­ran­da rim­tus dar­ bus, o tie, ku­rie dirb­ ti nie­ko ne­mo­ka, to­liau ra­šo ei­lė­raš­ čius.

– Kaip keis­ta tai gir­dė­ti. No­ri­te pa­sa­ky­ti, kad ne­va­žiuo­ja­te ten at­si­pa­lai­duo­ti ir ge­riau ren­ka­ tės mies­to gat­ves?

– My­liu ir ger­biu gam­tą, bet jo­je jau­ čiuo­si tar­si su­var­žy­ta. Gal čia įta­kos tu­ri įsi­sun­kę vai­kys­tės džiaugs­mai: su­pi­ma­sis iki be­pro­ty­bės ant me­ta­li­ nių var­tų, stik­liu­kų rin­ki­mas po­ka­rio gat­ve­lė­je Ža­lia­kal­ny­je ir pan. Juo­kin­ ga kam ir pa­sa­ky­ti, bet tas jaus­mas iš­li­kęs iki šiol. Tai­gi jei rei­kė­tų rink­ tis, karš­tą va­sa­ros die­ną va­žiuo­ti su lauk­ne­šė­liu į gam­tą ar pra­leis­ti ją dul­kė­ta­me se­na­mies­ty­je, ei­čiau į dul­ kė­tą se­na­mies­tį. Ki­taip yra jū­ra. Gal dėl to, kad nuo anks­ty­vos vai­kys­tės bu­vau ve­ža­ma į Pa­lan­gą.

– Vi­sad sa­kė­te, kad Han­so Chris­tia­no An­der­se­no pa­sa­kos jus la­bai ža­vi ir pa­da­rė di­de­lę įta­ką. Ar tai bu­vo pir­mo­ji jū­sų vai­kys­tės kny­ga?

– Taip, tai bu­vo pir­ma kny­ga, ku­ rią ma­ma par­ne­šė į na­mus. Kar­ tais sa­kau, jei ne tos pa­sa­kos, gal ir pa­ti ne­bū­čiau pra­dė­ju­si ra­šy­ti. Vi­ sa, kas mįs­lin­ga, ko ne­ga­li su­pras­ti, per­pras­ti, vi­sa­da pa­lie­ka la­bai di­ de­lį įspū­dį. Pen­ke­rių me­tų vai­kas tų pa­sa­kų be­veik ne­sup­ran­ta, bet yra kaž­ko­kia ma­gi­ja. Au­gi su to­mis pa­ sa­ko­mis, vis dau­giau jo­se at­ran­di.

Ir iki šiol jo­se at­ran­du ką nors nau­ ja. Vie­na ma­no mėgs­ta­mų pa­sa­kų, kaip pū­ga mies­te su­mai­šė iš­ka­bas. Žmo­nės, ku­rie ėjo į baž­ny­čią, pa­te­ ko į vieš­na­mį. Ar­gi neak­tua­lu mū­ sų gy­ve­ni­me, kai vi­sos ver­ty­bės ap­ vers­tos aukš­tyn ko­jo­mis?

Be­tar­piš­ka: su­si­ti­ki­mus su skai­ty­to­jais mėgs­tan­ti V.Pal­čins­kai­tė šyp­so­si pri­si­mi­nu­si daž­niau­siai už­duo­da­mus

– Bet kaip su­do­min­ti šiuo­lai­ ki­nį vai­ką kny­go­mis, kai daž­no jų ge­riau­sias drau­gas da­bar yra kom­piu­te­ris?

– Na, da­bar vai­kai ki­to­kie. Sun­ kiai juos su­vi­lio­si Ka­lė­dų Se­ne­liu ar tro­liais, su­pran­ta, kad čia iš­mis­las.

Bet yra to­kių, ku­rie dar ti­ki. La­bai tai ver­ti­nu, nes jie il­giau iš­lai­ko vai­ kys­tės iliu­zi­ją, sam­pra­tą, kad pa­sa­ kos tu­ri baig­tis lai­min­gai. O kai ti­ki, tai taip ir bū­na. Ba­na­lu taip sa­ky­ ti, bet vis­kas pra­si­de­da vai­kys­tė­je.

Moks­lo įro­dy­ta, kad tri­jų sa­vai­čių kū­di­kiui dai­nuo­ja­ma mo­ti­nos lop­ ši­nė tu­ri įta­kos jo es­te­ti­niam vys­ty­ mui­si. Šiais lai­kais įtrauk­ti vai­ką į kny­gų pa­sau­lį yra įvai­rių bū­dų, tuo tu­rė­tų už­siim­ti tė­vai, nes ta mei­ lė kny­gai tu­ri bū­ti die­gia­ma na­mie, mo­kyk­lo­je – jau tru­pu­tį per vė­lu.

si jų klau­si­mai ir ką jums duo­da tie su­si­ti­ki­mai?

– Pa­kan­ka­mai. Ma­no skai­ty­to­ jų au­di­to­ri­ja, iš­sky­rus pa­sku­ti­nę kny­gą, yra pir­mos-ket­vir­tos kla­ sės. Vi­si la­bai ste­bi­si ir kai ku­rie ne­ti­ki, kai pa­sa­kau, kad tie vai­ kai la­bai pui­kūs, vi­si su­si­ti­ki­mai praei­na la­bai ge­rai. Vai­kams nė­ ra ta­bu, jie klau­sia, ko tik no­ri.

Daž­niau­siai, taip bu­vo prieš dvi­ de­šimt me­tų, taip yra ir da­bar, – kiek tau me­tų ir kiek kny­gų pa­ra­ šei (juo­kia­si).

Tie su­si­ti­ki­mai duo­da im­pul­so.

Jau­tie­si esąs rei­ka­lin­gas. Ga­li ge­ riau per­pras­ti, kas vai­kams pa­tin­ ka. O pa­tin­ka jiems juo­kin­gi ei­lė­ raš­čiai, bet tai ne­reiš­kia, kad tu­ri juos vi­są­laik juo­kin­ti. Čia ir­gi toks pa­vo­jin­gas mo­men­tas.

– Kaip daž­nai su­si­tin­ka­te su sa­ vo skai­ty­to­jais? Ko­kie daž­niau­

– Bet ku­ris pa­ra­šy­tas teks­tas yra bū­das ką nors pa­sa­ky­ti. Ką

mė­gi­na­te pa­sa­ky­ti sa­vo skai­ty­ to­jams?

– Ži­no­ma, no­ri ką nors pa­sa­ky­ti, tam jau vi­sa ta­vo pa­są­mo­nė pa­ ruoš­ta. Bet kai ra­šai, ne­gal­vo­ji, kad pa­ra­šy­siu apie tą ar aną, fi­ na­las bus toks ar ki­toks, tie­siog tas ei­lė­raš­tis pa­ts ta­ve ra­šo. Čia ta­ vo gy­ve­ni­mo bū­das. Daž­nai pra­de­ di ra­šy­ti ei­lė­raš­tį, bet ne­ži­nai, kuo jis baig­sis. O jei kar­tais ir ži­nai, jis bai­gia­si vi­siš­kai ki­taip. Čia kas nors, ma­tyt, ką no­riu pa­sa­ky­ti pa­ ti sau, o jei tai tin­ka ir tam vai­kui, ge­rai. Jei ne – ei­lė­raš­tis ne jam. Jei jau toj sri­ty dir­bi, va­di­na­si, ta­vy­je dar gy­ve­na tas vai­kas, vai­kys­tė, iš ku­rios tu dar neiš­li­pai.

– Kas daž­niau vei­kia jū­sų kū­ry­ bą: ap­lin­ka ar vi­di­nė erd­vė?

– Vi­di­nę erd­vę vei­kia ap­lin­ka. Kai ap­lin­ka drau­giš­ka, vis­kas pui­ku, ir vi­di­nė erd­vė ki­to­kia. Jei ap­lin­ka sle­

25

šeštadienis, gegužės 5, 2012

menas ir pramogos

ar­biau bu­vo įdo­miai gy­ven­ti Vie­na ma­ no mėgs­ ta­mų pa­ sa­kų, kaip pū­ ga mies­te su­mai­šė iš­ka­bas. Žmo­nės, ku­rie ėjo į baž­ny­čią, pa­te­ko į vieš­na­mį.

Ar­gi neak­ tua­lu mū­ sų gy­ve­ ni­me, kai vi­sos ver­ ty­bės ap­ vers­tos aukš­tyn ko­jo­mis?

ne­są­mo­nė, nes vi­si tu­rė­jo ma­mas.

Klau­sia jo: tai kas ta­ve pa­gim­dė, jei ma­mos ne­tu­rė­jai? Nykš­tu­kas at­sa­ko: ma­ne pa­gim­dė tė­tis. Sa­lė­ je sė­dė­jo vy­ras, ant ke­lių lai­kan­tis vai­ką. Ir tas ma­žy­lis stai­ga pra­dė­jo plo­ti ir rėk­ti: tė­ve­li, tai juk tei­sy­bė, kad tu ma­ne pa­gim­dei?! Ša­lia sė­ dė­jo ma­ma, ku­ri to­kiu komp­li­men­ tu, ma­tyt, ne­la­bai li­ko pa­ten­kin­ta.

O vi­sa sa­lė ėmė kva­to­ti.

– Sma­gi is­to­ri­ja. Tai­gi šie­met jū­sų nuo­pel­nai vai­kų li­te­ra­ tū­rai įver­tin­ti pre­mi­ja. Ar ap­ do­va­no­ji­mai jums di­džiau­sias įver­ti­ni­mas?

– Ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad gy­ve­ni­ me la­bai krei­piau dė­me­sį į tuos ap­ do­va­no­ji­mus. Pa­tys ma­to­me, kad su jais bū­na vi­saip. Man di­des­nis įver­ti­ni­mas, kad jau ke­lios kar­tos užau­go su ma­no ei­lė­raš­čiais, kad tos kny­ge­lės vis dar gy­vos. La­bai ma­lo­nu, kai pa­gi­ria žmo­nės, ku­ riais pa­si­ti­kiu, ku­rių nuo­mo­nė man svar­bi. Bet jei pa­sa­ky­čiau, kad ne­ si­džiau­giu ši­ta pre­mi­ja, tie­siog me­ luo­čiau. Gal dėl to, kad ji man bu­vo vi­siš­kai ne­ti­kė­ta. Aš net ne­ži­no­jau, kad esu pri­sta­ty­ta. Tik­rai ma­lo­nu.

Ste­bė­jau­si, kad šiais me­tais, net ne­ ži­nau ko­dėl, toks iš­skir­ti­nis dė­me­ sys vai­kų li­te­ra­tū­rai, kartu ir man.

Nie­kad ne­si­jau­čiau nu­skriaus­ta ar ne­pas­te­bė­ta, bet šie­met jau­čiuo­si la­bai pa­ma­lo­nin­ta.

– Pra­kal­bom apie pre­mi­jas, o kal­bant apie gy­ve­ni­mą, ar kū­ rė­jai Lie­tu­vo­je ga­li iš­gy­ven­ti iš sa­vo kū­ry­bos?

– Jei­gu man pa­ro­dy­tu­mė­te tą, ku­ris ga­li iš­gy­ven­ti, jis bū­tų ver­tas auk­ si­nio pa­mink­lo. Mū­sų ho­no­ra­rai yra tra­giš­ki. Dir­bi, kny­gą ra­šai gal pus­me­tį. O to, ką už ją gau­ni, už­ ten­ka pra­gy­ven­ti mė­ne­siui. Pri­sii­ mi dau­giau dar­bų, pri­si­de­da ver­ti­ mas, tas, anas. Už­sie­ny yra ki­taip.

Jie ir­gi de­juo­ja, kad jų tik la­bai po­ pu­lia­rūs ra­šy­to­jai iš­gy­ve­na. Bet ten yra ki­ta sis­te­ma. O čia tai kas iš to, po­pu­lia­rus tu ar ne, ho­no­ra­rai yra tie pa­tys ir tau, ir ki­tam. To­kios są­ ly­gos, to­kios, ma­tyt, lei­dyk­lų ga­li­ my­bės.

klau­si­mus – kiek tau me­tų ir kiek kny­gų pa­ra­šei.

gian­ti, rei­kia la­bai daug va­lios, kad nuo jos at­si­tver­tum. Tu­ri už­si­da­ry­ ti sa­vo erd­vė­je su sa­vo ver­ty­bė­mis, nuo­sta­to­mis, ener­gi­ja, ir da­ry­ti tai, ką da­rai. Ne­ga­li pa­si­duo­ti. Ap­lin­ka ne­ga­li bū­ti vi­sa­da tau pa­lan­ki.

– Ar kū­ry­bi­nės min­tys ga­li kil­ ti tie­siog ge­riant ry­ti­nę ka­vą ar val­gant su­muš­ti­nį? Apsk­ri­ tai, ko­kio­je ap­lin­ko­je at­si­ran­da joms erd­vės?

– Ko­dėl ne? Net la­bai! La­bai sma­ giai man gal­vo­ja­si lėk­tu­ve, oro uos­ te. Ne tik to­dėl, kad tu­riu lai­ko, bet, kaip sa­kau, tu­riu lais­vą sme­ge­ nų dė­žu­tę nuo kas­die­ny­bės. Pas­te­ bi dau­giau da­ly­kų ir stai­ga pa­sau­ lis ryš­kes­nė­mis spal­vo­mis su­ži­ba.

Esi at­si­pa­lai­da­vęs, ir, kaip jau­ni­ mas pa­sa­ky­tų, ma­ne vi­sa­da ve­ ža nuo­ty­kis. Lai­min­giau­sia va­lan­ da, kai gir­džiu per gar­sia­kal­bį, kad pra­si­de­da įso­di­ni­mas. Ta­da jau ži­

nau, kad da­bar pra­si­de­da nuo­ty­kis.

Daug kar­tų bu­vo, kad ke­lio­nė­je gi­ mė idė­ja, o ją įgy­ven­di­nau na­mie.

– Vi­sa­da tu­ri­te su sa­vi­mi pieš­ tu­ką ir po­pie­riaus la­pą?

– La­bai la­bai gai­liuo­si, kad per vi­ są gy­ve­ni­mą tų la­pų ne­tu­rė­jau. Bu­ vau leng­va­bū­dė, at­ro­dė, kad at­min­ tis vi­sa­da bus nuo­sta­bi ir nėr čia ko ra­šy­tis kaip ko­kiai se­nai te­tai. Din­ go la­bai daug smul­kių de­ta­lių, ku­ rios ei­lė­raš­čiui yra la­bai svar­bios.

Gai­la, rei­kė­jo vis­ką ra­šy­ti. Bet kai esi jau­nas, ne­mąs­tai, pa­skui lai­ko ne­tu­ri. O vis­ką juk dar rei­kia ir su tam tik­ra nuo­tai­ka da­ry­ti.

– O ko­kia nuo­tai­ka ku­riant daž­ niau­siai ly­di jus?

– Kai pra­de­du, ly­di siau­bin­ga nuo­ tai­ka. Pyks­ti ant sa­vęs, kad ne­pa­ da­ry­si, kad blo­gai da­rai, kad rei­kia vis­ką mes­ti. Taip bu­vo su pa­sku­ti­ne

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

pro­zos kny­ga „Mu­zi­ka tro­liui“. Bet jau kai pra­dė­jau, taip įsitraukiau.

Bu­vau to­kia lai­min­ga, kad tu­riu tiek daug lais­vės. Nes poe­zi­ja, dra­ ma­tur­gi­ja tu­ri rė­mus ir la­bai griež­ tus. O čia ga­li da­ry­ti ką no­ri, kaip šuo, pa­leis­tas lau­kuo­se, džiau­gie­ si vis­kuo. Kai įsi­va­žiuo­ji – pui­kus po­jū­tis. Pas­kui atei­na la­bai blo­ gas jaus­mas, kai bai­gi kny­gą. Ne­ ži­nai, ge­rai ar blo­gai, skai­tys, ne­ skai­tys ir pan.

– To­kie jaus­mai ap­nin­ka ra­šant kny­gas. O sė­dint sa­lė­je ir ste­ bint jū­sų vai­di­na­mą pje­sę?

– Vi­sad la­bai mė­gau sė­dė­ti sa­vo prem­je­ro­se. Ten vai­kai – ste­buk­las.

Jie iš­rė­kia vis­ką, kas jiems ant dū­ šios. Pa­me­nu, bu­vo „Sep­ty­nių snie­ guo­lių ir vie­no nykš­tu­ko“ prem­je­ ra. Yra da­lis, kur iš­le­pęs nykš­tu­kas skun­džia­si, kad jis varg­šas, ne­tu­ rė­jo ma­mos. Jam sa­ko­ma, kad tai

– Grįž­ki­me prie sma­ges­nių da­ ly­kų. Mėgs­ta­te ke­liau­ti. Ar daug tų ke­lio­nių bu­vo?

– Per gy­ve­ni­mą – ne­ma­žai. Aš vi­ sa­da bui­ti­nį pa­to­gu­mą iš­kei­siu į ke­lio­nę. Už­tat vie­nin­te­lė šia­me na­ me esu ne­pa­kei­tu­si lan­gų, pro ku­ riuos kiau­rai pu­čia (juo­kia­si). Bet kai su­si­ruo­šiu juos keis­ti, nu­spren­ džiu, kad ge­riau tuos pi­ni­gus iš­ leisiu ke­lio­nei. Iš­va­žiuo­ju, pa­vyz­ džiui, pen­kioms die­noms į Vie­ną ar trims į Pa­ry­žių. Nors tai at­ro­ do ba­na­lu, man to la­bai rei­kia. O ma­no lan­gai ir to­liau by­ra, bet aš lai­min­ga.

– Ko­kia jū­sų gy­ve­ni­mo fi­lo­so­ fi­ja?

– Man vi­sa­da bu­vo svar­bu ne kiek ra­šy­ti, pa­ra­šy­ti, bet įdo­miai gy­ ven­ti. Tam iš­nau­do­ti šią die­ną, pa­ siim­ti, kas įma­no­ma. Me­tams bė­ gant ži­nai, kad lai­kas, ku­ris tau skir­tas, gal­būt ne toks il­gas, kaip no­rė­tum. To­dėl ką ga­li, dar rei­kia pa­da­ry­ti da­bar. Bū­na, kad ap­nin­ ka ir dep­re­sy­vios nuo­tai­kos, ne­vil­ tis, bet jei į tai ne­si­lei­si, tam ne­

pa­si­duo­si, gy­ven­si ly­di­mas ge­ros nuo­tai­kos, įdo­miai, va­di­na­si, dar ką nors ir pa­ra­šy­si. O jei la­bai no­ rė­si ra­šy­ti, bet to įdo­maus gy­ve­ni­ mo ne­bus, tai ir ne­pa­ra­šy­si. Įdo­ mu­mas ne­bū­ti­nai reiš­kia iš­vy­kas į ki­tas ša­lis. Tu Vie­ną ar Pa­ry­žių ga­li iš­gy­ven­ti ir sa­vo kam­ba­ry. Su kny­ ga, ge­ra mu­zi­ka, nuo­tai­ka, drau­ gais, ku­rie dar li­kę, kar­tais už­ten­ ka vie­no ma­lo­naus skam­bu­čio – ir tu kaip ant spar­nų.

– Kaip api­bū­din­tu­mė­te sa­ve kaip as­me­ny­bę?

– Iš­sib­laš­kiu­si nuo­ty­kių ieš­ko­to­ ja. Nuo­ty­kiais va­di­nu ne tik ko­kius di­de­lius įvy­kius, ku­rie ką nors pa­ kei­tė. Yra smul­kiau­sių, ku­rie tie­ siog puo­šia gy­ve­ni­mą. Pa­vyz­džiui, per šven­tę man fir­ma at­ne­šė nuo­ sta­bią puokš­tę gė­lių. Pa­dė­ko­jau už tai vi­sai ki­tiems. At­vi­ru­kas bu­vo vi­siš­kai nie­ko ne­sa­kan­tis, tik tiek, kad jei­gu ga­lė­tu­me, sės­tu­me į lėk­ tu­vą ir šią die­ną bū­tu­me su ta­vim.

Tu­riu ne vie­ną to­kį pa­žįs­ta­mą. Taip gra­žiai pa­dė­ko­jau. Ma­nau, ma­no drau­gė Ka­na­do­je ap­si­ver­kė ga­vu­si ma­no laiš­ką. O drau­gas iš Ško­ti­jos pa­skam­bi­no įsiu­tęs, ma­nė, kad ne­ ga­vau gė­lių ir kad fir­ma pa­si­ti­kė­ti ne­ga­li­ma. Tai juo­kė­mės pu­sę nak­ ties te­le­fo­nu.

– Štai jums ir ku­rio­ziš­kas nuo­ ty­kis. Kuo dar mėgs­ta­te už­ siim­ti?

– Mėgs­tu klau­sy­ti mu­zi­kos, skai­ ty­ti kny­gas, bet to­kiais tar­pais, aud­rin­gai. Kai pra­de­du, tai skai­ tau vi­są mė­ne­sį kas pa­kliū­va die­ ną nak­tį. Pas­kui stai­ga mė­ne­sį ne­bes­kai­tau. Pas­kui vėl skai­tau.

La­bai mėgs­tu kla­jo­ti ne­pa­žįs­ta­ mo mies­to gat­vė­mis. Daž­nai iš­va­ žiuo­ju vie­na, nie­kam nie­ko ne­pa­ sa­kiu­si. O pa­skui su­si­grie­biu: jei kas nors nu­tik­tų, nie­kas ne­ži­no­tų, kur ieš­ko­ti.

– Ką at­ran­da­te to­se gat­vė­se?

Kas jus ten ža­vi?

– Kiek­vie­no mies­to gat­vės skir­tin­ gos, vien tai ža­vi. At­ran­di ko­kį ne­ ti­kė­tą mu­zie­jų, su­tin­ki gat­vės klou­ ną, mu­zi­kan­tą, be­na­mį šu­nį, ga­li iki be­ga­ly­bės džiaug­tis. Gat­vė yra gat­vė, jo­je ver­da gy­ve­ni­mas. Pa­ti at­mos­fe­ra. Įei­ni į ko­kią ka­vi­nai­tę, ta­ve už­kal­bi­na ne­pa­žįs­ta­ma mo­ te­ris, ku­ri sė­di su už­ra­šų kny­gu­te ir ką nors ra­šo. Ar gė­lių par­duo­tu­vė­ lė­je iš­si­kal­bi su gė­lių par­da­vė­ja: ji – nė žo­džio ang­liš­kai, aš – nė žo­džio ita­liš­kai, bet mes la­bai il­gai kal­ba­ mės. Tai ir­gi yra nuo­ty­kis.

– Ar tu­rė­jo­te ka­da nors su­si­kū­ ru­si sa­vo sva­jo­nių są­ra­šą? Gal­ būt vai­kys­tė­je?

– Vai­kys­tė­je ne. Tu­rė­jau die­no­raš­ tį, kaž­ka­da bu­vau jį ra­du­si. La­bai jau neį­do­mus. Vie­nais me­tais prieš Nau­juo­sius kaž­kur iš­gir­dau ar per­ skai­čiau, kad rei­kia su­si­ra­šy­ti de­ šimt punk­tų, ką pa­da­ry­si ki­tais me­ tais. Pa­si­ra­šiau. Nie­ko nei­šė­jo.

Už­tat ir sa­kau, kad esu nuo­ty­kio žmo­gus, man be pla­no jau kai išei­ na, tai išei­na.

– Tu­ri­te min­čių, pla­nų, koks ki­tas jū­sų kū­ri­nys iš­vys die­nos švie­są?

– Rei­kia iš­va­žiuo­ti į nuo­ty­ki­nę ke­ lio­nę, tai tik­rai grį­šiu su min­tim.

26 2

šeštaDIENIS, gegužės 5, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai ���������������������������������� 26 Paslaugos � ����������������������������������������� 26, 27 Parduoda ������������������������������������������ 27, 28 Perka � ������������������������������������������������������������ 28 Įvairūs ����������������������������������������� 28, 29, 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������� 31 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������ 31 Kviečia mokytis ���������������������������������� 28 Kviečia ������������������������������������������������28, 29 Atsiliepkite! � �������������������������������������������� 28 Pamesta ����������������������������������������������������� 28 Informuoja ����������������������������������������������� 31

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Reikalingas elektros variklių vyniotojas.

Kreiptis darbo dienomis nuo 7 iki 16 val. tel.

362 486.

DARBo skelbimai

952511

Reikalingas MĖSININKAS dirbti privačioje maisto prekių parduotuvės mėsinėje. Tel. 8 687 47 827.

951662

Reikalingas stogdengys-brigadininkas ir kiti darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 608 71 813.

952427

Reikalingas VADYBININKAS (-ė). Reikalavimai: laisvai kalbėti prancūzų kalba, vadybinio darbo patirtis. CV siųsti e. paštu info@meistronamai.lt. Tel. 8 685 11 151.

948004

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija. Tel. 8 698 34 179. Kaunas.

952944

Siūlo darbą Anglija! Šparagų, porų, svogūnėlių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina.

Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

942572

Reikalingi: SPAUDOS PARDAVĖJA (-as) Raudondvario pl., prie Lampėdžių sankr., ir Šilainių mikrorajone; VAIRUOTOJAS arba TRANSPORTO ĮMONĖ, turintys mikroautobusą (1,5–2 t), rytinei spaudai išvežti; BUHALTERĖ-APSKAITININKĖ. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293, e. paštas info@kaunospauda.lt.

952208

Reikalingos pagalbinės virtuvės darbininkės. Tel. 8 620 65 204.

953032

Autoservisui reikalingas lengvųjų automobilių dažytojas-paruošėjas, turintis patirties.

Tel. 8 687 86 364.

Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129.

Besiplečiančiam kepyklėlių tinklui reikalingos kepėjos-konditerės. Turinčioms patirties siūlome gerą atlyginimą. Tel. 8 655 25 628.

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 34 551.

953188

950639

Graikijoje, Kipre – sezoniniai darbai jaunimui – dirbti barmenėmis, padavėjomis, kambarinėmis; Vokietijoje (vokiškai kalbantiems): elektrikams, suvirintojams, įvairių specializacijų statybininkams, santechnikams, automobilių dažytojams ir kt.; motelių valytojoms (be vokiečių k.). Anglijoje – virėjams, viešbučių personalui, sandėlių, gamyklų darbuotojams; Olandijoje – mėsininkams, žuvies fabrikuose, salotų skynėjams. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt.

950657

Ieškau darbuotojų moterų dirbti Šiaurės Airijoje. Darbas grybyne. Tel. 8 646 51 603.

948758

Ieškome virėjos (-o). Darbas Aleksote. Tel. 8 687 78 640.

950592

Įmonei reikalingi vėdinimo sistemų montuotojai. CV siųsti e. paštu info@rvi.lt, kont. tel. 8 652 32 842.

949997

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945.

953037

Reikalinga moteris gyventi ir padėti ūkyje Kauno r. Atlyginimas 500 Lt/mėn. Tel. (8 37) 440 969.

952024

Reikalingas (-a) laiškanešys (-ė) Kauno mieste. Būtinas automobilis. Kreiptis tel. 8 656 07 664. CV siųsti e. paštu kaunasbijusta@gmail.com.

947744

Reikalingas (-a) ŠALTŲJŲ PATIEKALŲ VIRĖJAS (-a) dirbti nuolat. Reikalavimas: ne mažiau kaip 2 metų darbo patirtis per paskutinius 4 m. Siūlome darbą profesionalioje komandoje, laiku mokamą atlyginimą. Restoranas SVARSTYKLĖS, T.Masiulio g. 18E, Kaunas. Tel. 8 698 80 130, e. paštas danguole@parkhotel.lt.

952936

Reikalingas medkirtės operatorius. Tel. 8 659 77 803.

948429

UAB COVERA reikalingas linoleumo klojėjas. Darbo specifikos apmokysime. Privaloma turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Tel. 8 686 04 868, e. paštas info@covera.lt.

952278

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

950679

Viešbučiui „VIA Baltica“ reikalingi: kambarinė, virėja (-as), padavėja (-as). Reikalavimai: darbo patirtis, atsakingumas, kruopštumas. Tel. 8 656 39 311, viabalticapramogos@gmail.com.

948200

947970

Siuvimo įmonei reikia kvalifikuotų siuvėjų (visomis mašinomis). Darbas Raudondvario pl. 76. Tel. 260 302, 8 618 87 551.

953216

Siuvyklai Garliavoje reikalingi: kvalifikuoti siuvėjai, pakuotojai, sukirpėjai. Visos socialinės garantijos. Kreiptis tel. 8 686 34 363.

936218

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

947403

951907

Reikalinga Nuolatiniams pervežimams Lietuvoje (prekių išvežiojimas po prekybos centrus) ilgalaikių sutarčių pagrindu reikalingos transporto įmonės, turinčios atvėsintą (-0 – 6°C) transportą 18 pll, 21 pll arba gilaus šaldymo (-18°C) 18 pll ,21 pll ir 33 pll talpos transportą.

Kreiptis tel. 8 698 71 720.

949610

Paslaugos

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas.

S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

951461

Statybos įmonė ieško patyrusių mūrininkų, komunikacijų klojėjų ir pagalbinių darbininkų. Tel. 8 686 93 879, e. paštas m.pilvelis@gmail.com.

953412

„Biofirst“ klinikoje medicinos mokslų daktaras UROLOGAS Darijus Skaudickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir potencijos sutrikimų, sergančius akmenlige. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖŽIO diagnostika. Paskiriamas gydymas. Konsultacijos metu atliekama prostatos, šlapimo pūslės ir inkstų echoskopija. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. „Biofirst“ klinikoje naujuoju „Siemens 3D“ aparatu suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

950332

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr.

284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

952815

Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

UAB „Daistatus“ ieško skardininkų dirbti nuolat. Tel. 8 611 07 838.

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

UAB „Ekskomisarų biuras“ dirbti Kaune reikalingi apsaugos darbuotojai.

Apsaugos darbuotojo kursai išsimokėtinai. CV (nurodant pareigybę) siųsti kaunas@ekskomisarai.lt. Informacija tel. (8 37) 220 476.

944430

946171

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

933601

Statybos, remonto

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

952625

Buitinės technikos remonto Apdaila. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas, palėpių įrengimas ir šiltinimas. Nuolaidos medžiagoms. Tel. 8 630 40 405.

950331

UAB „Medienos era“ reikalinga dažytojalakuotoja dirbti pulverizatoriumi ir dažymo mašina Kaune. Būtina panašaus darbo patirtis. Tel. 8 686 58 532.

952965

927415

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

949884

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

952635

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

Statybų darbams Maskvoje reikalingi: mūrininkai, betonuotojai, montuotojai, technologai, programuotojai, architektai, inžinieriai, konstruktoriai, darbų vadovai.

Vizos, kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – nemokamai. Pradinis atlyginimas 3500–7000 Lt. Dėl ANKETOS kreiptis grazina@adversitus.lt. Tel. (8 5) 240 0766.

943947

Kompiuterininkų

938287

953551

Statybinei įmonei reikalinga (-as) bendrastatybinės dalies sąmatininkė (-as), būtina viešojo pirkimo konkursų sąmatų skaičiavimo patirtis. Reikalavimai: aukštasis statybos inžinerinis išsilavinimas, patirtis ne mažiau kaip 3 m. Privalumas – darbas su sąmatinėmis programomis Astera ar Sistela. Atlyginimas iki 4000 Lt. Kontaktinis tel. 8 698 29 560, CV siųsti e. paštu avona@avona.lt.

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

929004

Medikų

953019

Siūlome darbą TRANSPORTO VADYBININKUI. Mokėti anglų kalbą. CV siųsti gintas@gerada.lt; tel. 8 620 77 579.

Sąnarių skausmai, artritas? Osteoporozė?

Odos problemos? Išbandykite Poltavos bišofitą! Vandens jonizatoriai, antireumatiniai įtvarai su gintaro danga, vaistažolių aliejai, kompresinės kojinės, VITAFON. V.Lašo g. 3, prie Klinikų. Tel. (8 37) 211 844.

944378

Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780. www.neuromedicina.lt.

949579

938059

950320

946278

Atlieka fasadų šiltinimo darbus, dažo struktūriniais dažais. Tel. 8 653 39 495.

952028

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

949093

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.

951818

AEG, „Beko“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, mikrobangų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija iki 24 mėn. Taikome nuolaidas! Tel. 8 684 82 194.

952712

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

945159

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt.

951136

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

949798

Atliekame įvairius griovimo darbus. Greitai ir kokybiškai atliekame betonavimo darbus (naudojame savo arba užsakovo medžiagas). Tel. 8 687 57 902.

944704

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

940178

Atliekame pamatų montavimo, mūro, stogų dengimo ir kitus statybos darbus. Namo 1 kv. m be vidaus apdailos kaina 1000 Lt. Tel. 8 656 27 767.

947425

Atlieku apdailos, plytelių dėjimo, glaistymo, dažymo, tapetavimo darbus. Darbai atliekami kokybiškai ir laiku. Tel. 8 672 09 598.

952390

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

937416

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

950723

Dažome tinkuotų medinių namų fasadus ir stogus. Garantija, patirtis. Tel. 8 602 90 796.

942685

Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręžiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737.

944712

Nukelta į 27 p.

27 3

šeštaDIENIS, gegužės 5, 2012

klasifikuoti skelbimai Medžių pjovimas, genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; tvenkinių kasimas; apželdinimo paslaugos. UAB „Aplinkos darbai“, tel. 8 655 55 800.

Paslaugos Statybos, remonto

941175

Dengiame naujus ir renovuojame senus stogus. Skardinimo darbai. Karkasinių namų statymas. Gipskartonio montavimas. Dailylenčių kalimas. Tel. 8 689 47 224.

948340

Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.

947150

Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiškai.

Suteikiame garantiją. Tel. 8 651 73 760, 8 603 95 199.

941357

Fasadų šiltinimas polistirenu, armuojame, dedame dekoratyvinį tinką. Naudojame savo arba kliento medžiagas. Tel. 8 603 61 599.

952109

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

946918

Kasame šulinius, vietinę kanalizaciją. Pristatome ritinius, kanalizacijos dangčius. Dirbame greitai ir kokybiškai. Tel. 8 633 89 231.

948450

Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą.

Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428.

Langų apdaila – nebrangiai ir kokybiškai.

Tel. 8 676 82 369.

945320

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus.

Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.

937435

Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir garažams. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

953114

Šlaitinių stogų dengimas, rekonstrukcija. Skardinimo paslaugos. Fasadų šiltinimas, apdaila. Tel. 8 683 51 009. Giedrius. www.renovuojam.lt.

952395

Specializuoti griovimo, rekonstrukcijos, laiptinių dažymo, mūro, tinko, betonavimo, stogų, tvorų, plytelių, santechnikos darbai. Tel. 8 648 23 501.

949131

Remontuoju sodo ir daržo techniką: vejapjoves, traktorius, pjūklus, trimerius, kultivatorius ir t.t. Tel. 8 600 45 460, (8 37) 545 767.

944388

Želdynų projektavimas, vizualizacija (3D). Želdinimo darbai (vejos, želdynai, gėlynai, alpinariumai ir t.t.), palankios kainos. Tel. 8 681 62 573, 8 653 28 262.

943467

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

953273

Staliaus darbai. Gaminame laiptus, porankius, duris, lauko baldus, pavėsines, kubilus ir t.t. Tel. 8 610 31 210, 8 612 75 320.

949766

Židiniai, krosnys (pečiai), lauko ugniakurai, šiltasienės, viryklės, pirtys, rūkyklos, šiltasuoliai, duonkepiai. Statau, remontuoju. Tel. 320 279, 8 651 71 958.

951922

952651

Klijuoju glazūruotas plyteles, darau vonios ir vamzdynų uždengimus, atlieku santechnikos darbus. Tel. 707 838, 8 619 66 635.

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt.

Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

parduodami naujos statybos 2, 3 kambarių butai su daline apdaila ir autonominiu šildymu.

Plotas 47–72 kv. m.

1 kv. m kaina tik

Vidaus įrangos

2 kambarių (54 kv. m) butą Žaliakalnyje, J.Basanavičiaus al. (5/4 a., mūrinis namas).

Kaina 179 000 Lt. Tel. 8 618 76 464.

2 kambarių butą Šiaurės pr. (bendr. pl. 37,5 kv. m, 5 a. namo V a., bendrija, langai ir durys keisti). Be tarpininkų. Kaina 90 000 Lt. Tel. 8 615 95 201.

Vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas (b. pl. 90 kv. m), ūkinis pastatas su pokylių sale (b. pl. 120 kv. m), ūkinis pastatas, stalių dirbtuvės (b. pl. 120 kv. m), du atskiri garažai Darbininkų skg. 10, Garliavoje (komunikacijos, 8,5 a sklypas, akligatvis, rami, graži vieta, asfaltuotas kelias. Tel. 8 685 79 433.

4 kambarių butą P.Lukšio g. (12 a. monolitiniame name VII a., b. pl. 67,94 kv. m). Be skolų, neįkeistas. Be tarpininkų. Tel. 8 659 79 122.

4,5 ha žemės ūkio paskirties sklypą Babtų sen., 25 km nuo Kauno. 230 m ribojasi su autostrada Kaunas–Klaipėda. Kaina 138 000 Lt. Tel. 488 448, 8 616 03 924.

950568

946086

933149

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2012 06 04 9 val. skelbia antrąsias viešąsias varžytynes turtui: sodo pastatui, plane 98S2p, b. pl. 197,08 kv. m, žemės sklypui, b. pl.

0,0592 ha, unikalus Nr. 527300140098; kitiems statiniams (inžineriniams) – kiemo statiniams (šuliniui, 3 vnt. kanalizacijos šulinių, tvorai, kiemo aikštelei) ir garažui 2G1g, užstatytas plotas 17,88 kv. m, esantiems SB „Sėmena“, 98 skl., Linažolių takas 16, Kaunas, priklausantiems Alvydui Gervickui ir Jolantai Gervickienei. Pradinė turto kaina 146 400 Lt. Norintieji dalyvauti viešosiose varžytynėse turi įnešti 10 proc. pradinės turto vertės į antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoros sąskaitą Nr. LT334010042500493336 AB „DNB bankas”.

Parduodamo turto nuosavybės apribojimas – hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių pradžios turi teisę pateikti antstolei savo teisę patvirtinančius dokumentus. Antrosios viešosios varžytynės vyks Nemuno g.

25–1b, Kaune. Informacija tel. 422 057, 221 126, antstolė S.Vaicekauskienė, padėjėjos N.Mickūnienė, O.Kačenauskaitė.

952349

2500 Lt.

Dalį namo Čekiškės mstl., Kauno r. (bendr. pl. 38 kv. m, du kambariai, virtuvė, daliniai patogumai, ūkiniai pastatai, žemė). Kaina 42 000 Lt. Tel. 8 648 72 242.

952927

950889

Klojame trinkeles. Drenažas, valymo įrenginiai. Betonuojame pamatus, atramines sienutes, perdangas. Technikos nuoma. www.peiveris.lt. Tel. 8 600 22 703.

Dviejų aukštų namą Babtų mstl. centre, ant Nevėžio kranto (bendr. pl. 247 kv. m, ūkinis pastatas, du garažai, 13,5 a žemės sklypas).

Tel. 8 699 19 508, 8 699 52 913.

Daugiau informacijos tel. 8 620 77 277

952549

944503

Kokybiškai atlieku apdailos darbus. Montuoju gipso plokštes, kloju plyteles, glaistau, dažau, tapetuoju, atlieku staliaus darbus. Tel. 8 673 08 034.

Garažą Kuršių g., Šilainiuose (II a., saugoma teritorija). Kaina 12 000 Lt. Tel. 8 685 44 433.

949791

Kokybiškai dengiame šlaitinius ir plokščius stogus įvairia danga. Šiltiname fasadus. Sukomplektuojame ir pristatome medžiagas.

Tel. 8 615 61 788.

949258

Kokybiški gaminiai iš metalo pagal užsakymą: vartai, tvoros, durys, laiptai, voljerai, grotos. Kaunas. Tel. 8 657 88 778.

947786

Liejame gręžtinius pamatus, statome karkasinius (švediškus) namus. Tel. 8 675 03 868.

952864

Montuojame, renovuojame visų tipų šlaitinius stogus. Darbus atliekame kokybiškai ir greitai. Tel. 8 670 06 645, 8 674 77 627.

944349

Nebrangiai kalu dailylentes, dažau, dedu laminuotas grindis, parketlentes, plyteles.

Tel. 477 800, 8 604 34 979.

952790

Nuomojame BOBCAT mini krautuvus, ekskavatorius. Kasame, lyginame, griauname, gręžiame pamatams skyles, iškrauname, pakrauname krovinius. Tel. 8 656 41 801.

930250

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

952777

Pastatų vidaus patalpų remontas, restauracija. Fasadų remontas, restauracija. Šlaitinių stogų remontas. Tel. 8 686 51 538, 8 687 11 109, 8 682 20 378 943768

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

949967

Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.

950518

Profesionalus vonių restauravimas.

5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

936920

Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Balkonų stiklinimas. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

950035

APSAUGOS SIGNALIZACIJOS namams, butams, garažams, sodų nameliams. Palaikomas GSM ryšys (mobiliuju telefonu). Tel. 8 675 04 304, e. paštas olsantra@gmail.com.

953572

Baldžių Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų.

Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

948824

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

951871

Projektuoju ir gaminu įvairius kietuosius baldus pagal individualius užsakymus.

Darbai atliekami profesionaliai. Tel. 8 637 09 129.

947461

Šventėms Linksmų dainų, šokių, muzikos ir žaidimų programa Jūsų šventiniam vakarui su muzikantu – vedėju. Tel. 8 686 97 021, Kaunas.

952716

Kitos Aladino kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

942097

Atliekame jaučių, kiaulių, avių, ožkų, stručių skerdimo paslaugas mažiausiomis kainomis Lietuvoje. Garantuojame aukštą paslaugų kokybę, lanksčias sąlygas. Taip pat prekiaujame lietuviška kiaulių skerdiena.

Tel. 8 687 23 028, 8 687 10 566.

953042

KALVYSTĖS DARBAI: vartai, tvoros, laiptai, turėklai, šviestuvai, baldai ir kt. Tel. 8 612 42 624.

940425

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

Krovininiu savivarčiu (10 t keliamosios galios) atvežame smėlio, žvyro, juodžemio, atsijų. Teikiame transportavimo paslaugas.

Tel. 8 657 66 158.

934501

951521

„DnB būstas“ teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

942244

1,5 aukšto gyvenamąjį mūrinį namą Vytėnuose (b. pl. 170 kv. m, gyv. pl. 80 kv. m, sklypas 11 a, sklype yra tvenkinys, sodas, namas akligatvyje). Kaina 730 000 Lt. Tel. 8 650 96 900.

934519

10,28 a sklypą Artojų g., Garliavoje (yra projektas (b. pl. 194 kv. m), leidimas statybai, pamatai, elektra). Yra privažiavimas.

Komunikacijos vietinės. Kaina 72 000 Lt. Tel. 8 657 94 150.

944551

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2012 06 04 10 val. skelbia antrąsias viešąsias varžytynes turtui: 2 kambarių butui pirmajame aukšte, b. pl. 45,91 kv. m, esančiam Varnių g. 34–42, Kaune, priklausančiam Kęstučiui Kuizinui ir Laurai Kuizinienei. Pradinė turto kaina 54 000 Lt. Norintieji dalyvauti viešosiose varžytynėse turi įnešti 10 proc. pradinės turto vertės į antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoros sąskaitą Nr. LT334010042500493336 AB „DNB bankas”. Parduodamo turto nuosavybės apribojimas – hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių pradžios turi teisę pateikti antstolei savo teisę patvirtinančius dokumentus. Antrosios viešosios varžytynės vyks Nemuno g. 25–1b, Kaune. Informacija tel. 422 057, 221 126, antstolė S.Vaicekauskienė, antstolės padėjėjos N.Mickūnienė, O.Kačenauskaitė.

952356

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2012 06 04 11 val. skelbia pirmąsias viešąsias varžytynes turtui: 3 kambarių butui su rūsiu, I a., b. pl. 78,24 kv. m, esančiam Šiltnamių g. 3–1, Neveronys, Kauno r., priklausančiam R.Benderskienei. Pradinė turto kaina 72 000 Lt. Norintieji dalyvauti viešosiose varžytynėse turi įnešti 10 proc. pradinės turto vertės į antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoros sąskaitą Nr. LT334010042500493336 AB „DNB”. Parduodamo turto nuosavybės apribojimas – hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių pradžios turi teisę pateikti antstolei savo teisę patvirtinančius dokumentus. Pirmosios viešosios varžytynės vyks Nemuno g.

25–1b, Kaune. Informacija tel. 422 057, 221 126, antstolė S.Vaicekauskienė, padėjėjos N.Mickūnienė, O.Kačenauskaitė.

952358

953713

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

914153

Mastaičiuose 19 a sklypą su mediniu nameliu, miesto komunikacijos, asfaltas. Sklypas prižiūrėtas, aptvertas. Gatvė akligatvis. Kaina 200 000 Lt. Tel. 8 684 52 486.

951528

Namą Ringaudų centre (b. pl. 210 kv. m, pusrūsis, dalinė vidaus apdaila, 10 a sklypas, sandėlis, visos komunikacijos). Be tarpininkų. Tel. 8 607 92 807.

948413

Namų valdos sklypus Kaune ir Kauno r. (plotai įvairūs). Be tarpininkų. Kainos derinamos. Tel. 8 682 38 390.

953045

Naujos statybos dviejų arba trijų kambarių butus Kaune (autonominis šildymas, vieta židiniui, vieta automobiliui, visa apdaila, šalia PC, autoservisas, gerai išvystyta infrastruktūra, name parduota 90 proc. visų butų). Konkurencinga kaina. Dirbame ir šeštadienį. Tel. 8 698 09 808.

951675

951858

Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, remontas, naujai renovuotas).

Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

946798

Parduodamas 3 k. butas (60 kv. m) mūrinio namo 1 a. Kazlų Rūdoje. Namas toliau nuo gatvės, už namo yra sodas, žemės. Tel. 8 614 20 130, e. paštas uskeniene@gmail.com.

952110

Skubiai ir nebrangiai 2 kambarių butą Kėdainiuose (I a.). Domina ir keitimas. Siūlyti įvairius variantus. Be tarpininkų. Kaina 53 000 Lt. Tel. 8 605 81 860.

951098

Sodybą 2 km nuo Šakių (gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, 61 a žemės). Tel. 8 682 01 597.

945773

Sodybą prie ežero, gražioje vietoje, Kaišiadorių r., Neprėkštos k. Namas 1975 m. statybos, su priestatu, apmūrytas, rūsys, sodas, šulinys, ūkinis, asfaltuotas kelias. 80 000 Lt. Tel. 8 610 64 950.

953182

Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

936776

Ieškote buitinės technikos? Gal jau turite išsirinkę tai, ko Jums reikia? Užsukite ar paskambinkite į „Buitex“ palyginti kainos, mes pasiūlysime Jums palankesnę kainą! „Buitex“, Taikos pr. 43; Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.

945292

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys.

Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821605

Baldai Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772.

945827

Statybinės medžiagos

950507

Parduodamas 3 k. butas Eigulių r., S.Žukausko g. (58,13 kv. m, reikalingas remontas). Kaina 92000 Lt. Tel. 8 672 88 254, 8 618 17 849.

952986

Parduodamas butas centre, Maironio/Kęstučio g. (47 kv. m, 4/3 a., gera būklė, su visais baldais). Kaina 149000 Lt. Tel. 8 680 95 903, e. paštas sankaitis@gmail.com.

945123

Parduodamas butas, esantis Kauno miesto centre, Maironio g. 13 name, pirmajame aukšte. Butas tinkamas komercinei veiklai.

Buto plotas 138,53 kv. m. Kreiptis kontaktiniu tel. 8 640 45 974.

953175

Parduodu be tarpininkų 3 kambarių butą Partizanų g., prie PS „Savas“ (bendr. pl. 66 kv. m, mūrinis namas, II a.). Šalia garažas.

Tel. 8 687 25 092.

945594

Pigiai parduodu 8,4 a. žemės ūkio paskirties sklypą Rokų sen. Šalia projektuojamas 6 m pločio kelias. Gera investicija ateičiai.

Kaina 30 000 Lt. Tel. 545 168.

951523

Pusę dviejų kambarių buto Prancūzų gatvėje (12/12 a. monolitiniame name, b. pl. 48 kv. m). Tel. 8 688 53 223.

953033

Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g.

29A, Kaunas.

951748

Metalines plokšteles ir kampus medinėms konstrukcijoms tvirtinti gamintojo kainomis. Tel. 8 686 84 461.

953059

Plieninė čerpinio ir trapecinio profilio stogo danga, beasbestinis šiferis, skardos lankstiniai, latakai, lietvamzdžiai. Pramonės pr. 25. Tel. 8 670 60 011, www.metalmeta.lt.

947551

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, gegužės 5, 2012

klasifikuoti skelbimai Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

parduoda

928634

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

kviečia mokytis Anglų, rusų, vokiečių, lietuvių k. kursai – grupėse ir individualiai. Nuolaidos! „AKADEMA ir Ko“, Laisvės al. 97, tel. 226 422, 8 611 78 092, loreta@akadema.lt.

950512

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 05 21, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 05 23. Informacija 9–16 val. tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.

943246

949317

Lengvuosius automobilius su defektais, po avarijų, senus, surūdijusius, nevažiuojančius. Sutvarkau dokumentus. Tel. 8 606 15 981.

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Siūlyti nuo trijų hektarų. Tel. 8 618 05 112.

kviečia

896709

949364

951954

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

936241

Perku žemės išvadas. Tel. 8 656 75 031.

953841

Gyvūnai

Skystą kurą krosnims. Dideliais kiekiais, jo likučius. Pasiima. Tel. 8 672 18 207.

Perka

Parduodu škotų terjerų šuniukus, 3 mėn., su kilmės dokumentais. Visi vakcinuoti ir žymėti. Tel. 8 619 11 491.

953149

Kitos prekės 941096

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.

935991

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje.

Tel. 8 656 86 202.

940871

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992.

952448

Parduodamos malkos. Tel. 8 642 00 055.

Geromis kainomis superka automobilius, mikroautobusus, visureigius. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

928655

Pjuvenų briketai. 960 kg paletė su pristatymu – nuo 400 Lt. Tel. 8 687 31 605.

952995

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–18 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

937377

Skaldytas lapuočių, spygliuočių malkas. Kaina nuo 600 Lt (7 kub. m). Tel. 8 686 30 214.

Sausą statybinę medieną (žieminio pjovimo). Tel. 8 687 56 290.

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

Gegužės 6 d., sekmadienį, 17 val.

Kauno valstybinėje filharmonijoje Sezono pabaigos koncertas, skirtas Motinos dienai

919872

ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS

(orkestro vadovas Algimantas Treikauskas)

(meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis)

898909

ANTONIN DVOŘÁK

STABAT MATER

939883

ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

939959

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

op. 58, B. 71 Solistai:

EDMUNDAS SEILIUS

(sopranas)

(tenoras)

RITA NOVIKAITĖ

LIUDAS MIKALAUSKAS

(mecosopranas)

939662

945246

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

Kontaktinė informacija: Žaliakalnis, Vaižganto g. 9 (šalia Sporto halės), Tel. 8 670 81 814.

Studio Figura Zaliakalnis

952162

937332

Įvairias 3 m malkas. Miškavežio nuoma.

Tel. 8 612 18 535.

Sveikiname artėjančios Mamos dienos proga! Būkite gražios ir laimingos! Gegužės 7–9 d. kviečiame visas mamas su dukromis registruotis masažui. Tai bus dovana Jums Mamos dienos proga.

Masažą atliksime nemokamai.

(bosas)

Dirigentas

KASPAR ZENHNDER (Šveicarija) Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes.

Tel..8 620 99 000

Globėjas:

Kauno miesto savivaldybė

Rėmėjai:

www.kaunakiemis.lt

Kauno diena

939737

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius.

Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

939586

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

939810

949761

Supjautos atraižos: pušies – 300 Lt; juodalksnio, beržo, ąžuolo – 380 Lt. Atraižos maišuose: pušinės – 6 Lt (vnt.); ąžuolo, beržo, juodalksnio – 7 Lt (vnt.). Tel. 8 670 32 999.

951304

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

949291

VĮ Kaišiadorių miškų urėdija skelbia pavasarinį malkų išpardavimą su nuolaida! Tik užsisakę malkas iki 2012 m. gegužės 31 d. galės jas nusipirkti už šias kainas: beržinės malkos (kub. m) – 96,80 Lt su PVM; juodalksninės malkos (kub. m) – 90,75 Lt su PVM; drebulinės, eglinės malkos (kub. m) – 78,65 Lt su PVM. Atvežimas Kaišiadorių ir Elektrėnų sav. gyventojams – 12 Lt (kub. m) su PVM, Kauno m. ir rajono gyventojams – 20 Lt (kub. m) su PVM. Dėl malkų kreiptis darbo dienomis 8–17 val. Daugiau informacijos www.kaismu.lt. Tel. (8 346) 67 636, e. paštas info@kaismu.lt.

Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

Ypatingas pasiūlymas! Beržiniai briketai – 370 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

949415

952037

952725

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

951476

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

940615

919960

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

Atsiliepkite!

913459

Pamestas stambus auksinis pakabukas su įrašu. Radusiajam gerai atsilyginsiu. Tel. 8 688 13 918.

953815

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

947099

Įvairūs Nuomoja Valstybinė mašinų bandymo stotis prie Žemės ūkio ministerijos skelbia viešą Valstybės materialiojo turto nuomos konkursą. Domeikavoje, Neries g. 4, išnuomojamas 10,06 kv. m ploto kabinetas biurui. Pradinė 1 kv. m biurams nuomos kaina (su PVM) 8,00 Lt/ mėn. Nuomos sutarties trukmė – 1 metai. Paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas – iki 2012 m. gegužės 21 d.

Paraiškos priimamos ir informacija teikiama stoties bendrųjų reikalų skyriaus kab. (Domeikava, Neries g. 4, tel. 8 611 44 259). Komisijos posėdis vyks 2012 m. gegužės 25 d. 9 val. bendrųjų reikalų skyriaus kab. Pradinį įnašą, lygų paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui su PVM (PVM mokėtojui) arba be PVM (ne PVM mokėtojui), reikia įmokėti į Valstybinės mašinų bandymo stoties prie ŽŪM sąskaitą (AB DNB banko sąskaita Nr. LT 144010042500010230, banko kodas 40100, įmonės kodas 190819979).

Nuomos konkurso komisija 953018

Nukelta į 29 p.

Pamesta Dingusį statybos leidimą UAB „MG STATYBA“ Nr. GN-964, išduotą 2007 m. gruodžio 12 d., laikyti negaliojančiu.

952437

29 3

šeštaDIENIS, gegužės 5, 2012

klasifikuoti skelbimai

Įvairūs Akcininkams!

UAB „STRUKTŪRA“ AKCININKAMS! 2012 m. birželio 5 d. 9 val. kviečiamas visuotinis UAB „Struktūra“ akcininkų susirinkimas, kuris vyks bendrovės patalpose (Raudondvario pl. 168, Kaune). Akcininkai registruojami nuo 8.30 val. Darbotvarkė: 1. Dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo ir turto įkeitimo „Swedbank“, AB Generalinis direktorius.

AB „Ūkio bankas“ LT607010400010467777

953066

Išsinuomoja 50 m. vyras išsinuomotų kambarį Dainavos, Kalniečių r. Gali būti bendrabučio tipo. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 605 10 234.

951082

Ūkininkas išsinuomotų arba pirktų žemės ūkininkauti Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės rajonuose. Tel. 8 611 54 462, e. paštas audrius1977@gmail.com.

942507

Gabenimai „IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

941146

Nukelta į 30 p.

SK E L B I M

AI

M SKELBI

Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

AKCIJA

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR

1 SKELBIMĄ!

AI

Kauno diena

30 2

šeštaDIENIS, gegužės 5, 2012

klasifikuoti skelbimai Įvairūs

Pramogos, šventės, laisvalaikis

Karščiausi kelionių pasiūlymai

Pramogos

Gabenimai Atvežame smėlio, žvyro, juodžemio, skal­ dos, atsijų iki 7 tonų. BOBCAT nuoma. Tel. 8 657 68 660.

APLANKYKIME DVARUS: gegužės 12 d. – BURBIŠKIŲ+TULPIŲ ŽY­ DĖJIMAS; 19 d. – UŽUTRAKIO; birželio 2 d. – ZYPLIŲ; 9 d. – ŽE­ MAITKIEMIO; 16 d. – TAUJĖNŲ; 23 d. – PLUNGĖS. Savaitės poilsis: Pervalkoje, Palangoje. Kreiptis: Kauno Rotušė, II–V 12–17 val. Tel. 8 689 54 571, (8 37) 424 282. www.veberis.com.

952281

Parduodame žvyrą, smėlį gamintojo kainomis iš karjero Stašėnų k., Jonavos r. Tel. 8 607 77 703.

946732

Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902.

944727

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

951728

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

952477

Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun­ tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

951852

Įvairioms progoms nuomojame „Merce­ des“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399 951699

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

938496

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

948143

Kiti Gegužės mėn. kačių ir šunų vakcinacija prieš PASIUTLIGĘ – tik 5 Lt. V.Krėvės pr. 97A, tel. 460 002; Raudondvario pl. 184–7, tel.

330 342; Pramonės pr. 14, „Urmas“, Žalioji galerija, 4 salė, 17 vieta, tel. 707 723.

950954

INFORMACIJA apie atrankos išvadą dėl te­ minio nuotykių parko įrengimo poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „UNO Parks“, Pilė­ nų g. 14, Alytus, tel. 8 611 25 611. 2. Planuo­ jamos ūkinės veiklos pavadinimas. Temi­ nis nuotykių parkas Kaune, Lampėdžiuose.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta. Lam­ pėdžių miško parkas, Kauno miestas, gre­ ta Lampėdžio ežero. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplin­ kos apsaugos departamento priimta atran­ kos išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2012 04 25, Nr. (PAV) – D2 – 991). 5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima krei­ piantis į UAB „UNO Parks“, Pilėnų g. 14, Aly­ tus, e. paštu marijus@onenuotykiuparkas.lt arba tel. 8 611 25 611 per 10 darbo dienų nuo informacinio pranešimo paskelbimo.

6. Pasiūlymams persvarstyti atrankos išva­ dą galima teikti per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paviešinimo adresu Lietuvos Res­ publikos aplinkos apsaugos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Rotušės a. 12, Kaunas, tel. (8 37) 320 704. 7. Išsa­ miau susipažinti su atrankos išvada ir atran­ kos dokumentais galima kreipiantis į užsa­ kovą UAB „UNO Parks“, Pilėnų g. 14, Alytus, e. paštu marijus@onenuotykiuparkas.lt arba tel. 8 611 25 611 per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.

953205

Newblood Entertainment Group, UAB, įm. k. 300669040, buveinės adresas Gedimi­ no g. 47, Kauno m., Kauno m. sav., bendro­ vės registro tvarkytojas VĮ Registrų centras, keičia pavadinimą į Newblood Group, UAB. Teirautis tel. 8 606 03 447.

953204

SB „Amaliai“ nariams! Gegužės 19 d. 12 val. bendrijos patalpose, Mairūnų takas 14, vyks pakartotinis visuotinis narių susirinkimas.

Darbotvarkėje: ūkinės finansinės veiklos atas­ kaita, revizijos komisijos ataskaita, pareiški­ mų svarstymas, valdybos narių rinkimai, val­ dybos pirmininko rinkimai, revizijos komisijos rinkimai. Einamieji klausimai. Valdyba 953578

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

953675

Sportas Gegužės 10–12 d. vyks XVI Algirdo Šociko bokso turnyras. Gegu­ žės 10 d. 15 val. – atidarymas (Griunvaldo sporto salė); gegužės 11 d. 16 val. – pusfinalio kovos (Griunvaldo sporto salė); gegužės 12 d. 16 val. – finalinės kovos (Kauno sporto halė). DALYVAUJA: O.Vyšniauskas, 15 šalių ir 115 dalyvių. Bilieto kaina 10 Lt (mokslei­ viams ir studentams – nemokamai). Tel. 8 687 88 888.

952374

Kauno Centro sporto mokykloje organizuojama ydingos laikyse­ nos korekcijos – SVEIKATINGUMO VASAROS STOVYKLA. Kviečia­ mi 8–14 metų mokiniai, turintys judamojo aparato sutrikimų, norintys sustiprinti savo sveikatą. Stovykloje kiekvieną dieną ski­ riama 45 min. gydomajai mankštai salėje ir 45 min. plaukimui baseine. Užsiėmimai vyksta grupėse. Stovyklos trukmė 15 darbo dienų. I pamaina – birželio 4–22 d., II pamaina – birželio 25–lie­ pos 13 d. Kelialapio kaina 110 Lt (vienam asmeniui). Registracija ir išsamesnė informacija tel. 422 854, Miško g. 3, Kaunas.

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Keliaukite keltais, gėrėkitės jūra ir smagiai leiskite laiką laive! Gero vėjo!

RYGA – STOKHOLMAS ŠEIMAI Susiplanuokite kelionės maršrutą ir keliaukite po Skandinaviją.

Kaina šeimai ir automobiliui nuo 557 Lt į vieną pusę.

JAUNIMUI Išleistuvių vakarėlis Baltijos jūroje: jūra, draugai, pramogos ir gera nuotaika.

Kaina nuo 150 Lt asm. ĮMONĖMS Seminarai, motyvacinės kelionės ar verslo renginiai laive.

Efektyvios idėjos ir kelionė jūra suburia komandą kartu.

Kaina nuo 190 Lt asm.

Kaina pateikta iš išvykimo uosto.

Daugiau pasiūlymų kelionėms laivais www.krantas.lt

952516

Informuoja MOTINOS DIENOS MINĖJIMAS Ge­gu­žės 7 d. 16 val. kau­nie­čius ir jų sve­čius, moks­lei­vius kvie­čia­me į MOTINOS DIENOS mi­nė­ji­mą, ku­ris vyks Ei­gu­lių se­niū­ni­jos ČE­ ČĖNIJOS aikš­tės am­fit­ e­at­re (P.Luk­šio g. 46).

Vyks ATMINIMO SIENELĖS ati­den­gi­mo ce­re­ mo­nia­las, Am­fi­te­at­ro FONTANO pa­lei­di­mas.

KAUNO VĖLIAVĄ kels kraš­to ap­sau­gos mi­ nist­rė, Sei­mo na­rė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė. ATMI­ NIMO SIENELĘ šven­tins JE ar­ki­vys­ku­pas Si­gi­ tas Tam­ke­vi­čius.

Pro­gra­mo­je:RIKIUOTĖ su vė­lia­vo­mis: jau­ nie­ji šau­liai, ple­cha­vi­čiu­kai, ku­dir­kai­čiai, skau­tai ir ATMINIMO SIENELĖJE šven­ti­na­mų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai; KARINIS or­kest­ras, DE­ DIKACINĖS sal­vės; ŠVENTINIAI svei­ki­ni­mai; LIETUVOS RAUDONOJO KRYŽIAUS drau­gi­jos Kau­no sky­riaus pa­si­ro­dy­mas (pir­mo­ji pa­ gal­ba, krau­jo spau­di­mo ma­ta­vi­mas ir kt.).

Kon­cer­tuos ge­riau­si Ei­gu­lių se­niū­ni­jos vai­kų ir moks­lei­vių ko­lek­ty­vai, gru­pė 16 HZ (vad.

Pet­ras Ju­ce­vi­čius), ro­ko gru­pė THUNDERTA­ LE (vad. Lau­ry­nas Baš­kys). Šven­tės ve­dė­jai Ge­di­mi­nas Reu­tas ir Vi­lius Ka­mins­kas. Šven­tės ren­gė­jai: EIGULIŲ, KALNIEČIŲ, KAU­ NĖNŲ ben­druo­me­nių cen­trai.

NEMOKAMA PASKAITA Lietuvos kūno kultūros akademijos Turizmo ir sporto vadybos I kurso magistrantai gegužės 7 d. 16 val. kviečia į nemokamą paskaitą ŠILAINIŲ ASORTI. Ši paskaita apie Kauno gyvenamąjį mikrorajoną, daugelio vadina­ mą „miegančiuoju”. Paskaitos metu suži­ nosite Šilainių vardo kilmę, bažnyčios staty­ bos istoriją, įdomybes apie Linkuvos dvarą, apžvalgos aikštelę, čia gyvenančius iškilius žmones ir dar daug kitų įdomybių. Ši pas­ kaita, tai galimybė Jums daugiau sužino­ ti apie miestą, kuriame gyvenate, dirbate, mokotės. Šilainiai pasirinkti neatsitiktinai, nes šis mikrorajonas kol kas dar neturi pa­ rašytos savo istorijos, todėl studentai verčia vieną pirmųjų šios istorijos puslapių. Rink­ tis Lietuvos kūno kultūros akademijos cen­ triniuose rūmuose, Sporto g. 6.

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Gegužės 5 d. 16 val. – paskaita „Našlaitė ar sirata? Grasa ir apsauga vestuviniame virs­ me”. Lektorius Aleksandras Žarskus. Susi­ tikimas su seserimi Gabriele – Aušra Vasi­ liauskaite „Būti motina: mitas ar tikrovė – liberalumo ir ortodoksijos sankirta”.

Gegužės 7 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jau­ nimui ir suaugusiesiems ,,Kūrybos džiaugs­ mai”: tapyba. Veda dailininkė Dalia Žiurke­ lienė. Informacija tel. 8 679 36 783.

Gegužės 8 d. 15 val. Kauno mokyklų kolia­ žų parodos „Tėviškės langas”, skirtos Mai­ ronio 150-osioms metinėms, atidarymas.

Dalyvauja Maironio lietuvių literatūros mu­ ziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji spe­ cialistė Dileta Tindžiulienė, pradinių klasių mokytojų meninės raiškos kūrybinės grupės nariai, miesto mokyklų mokiniai ir pedago­ gai. Veda KTKC metodininkė Eglė Vindašie­ nė. Įėjimas nemokamas.

18 val. – mokymai suaugusiesiems „Vakaro­ jimai seklyčioje”: avalono technika, teksti­ lės darbai su tirpia plėvele. Veda Daiva Vai­ nauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715.

Gegužės 9 d. 18 val. – paskaita „Žmogaus prigimtis ir gyvybės paslaptis”. Lektorius Aleksandras Žarskus.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO KAUNO BOTANIKOS SODAS Ž.E.Ži­li­be­ro g. 6 Ge­gu­žės 5–11 d. skel­bia­mos TULPIŲ IR IEVŲ ŽYDĖJIMO DIENOS. Kau­nie­čius ir sve­čius kvie­čia­me ap­si­lan­ky­ti.

KAUNO KARTŲ NAMŲ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIENOS CENTRAS Sąjun­gos a. 13A Ge­gu­žės 9 d. 11 val. – Kau­no tau­ti­nės kul­ tū­ros cen­tro lek­to­riaus Alek­san­dro Žars­ kaus pa­skai­ta ŽMOGAUS DORA IR VALSTYBĖS ĮSTATYMAI. KAUNO ŽURNALISTŲ NAMŲ „VASAROS OLIMPAS” V.Put­vins­kio g. 48, tel. 422 577 Ge­gu­žės 12 d. 14 val. šven­tė, skir­ta Spau­ dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir kny­gos die­nai, taip pat lie­tu­vių ra­šy­to­jų ir žur­na­lis­tų są­jun­gos 90-me­čiui. Be tra­di­ci­nių „Gin­ta­ri­nių par­ke­ rių”, bus įteik­ta Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bės įsteig­ta pir­mo­ji Pet­ro Ba­bic­ko (pir­mo­jo Lie­tu­vos ra­di­jo pra­ne­šė­jo ir va­do­vo) pre­mi­ ja, dviem gar­bin­giems kau­nie­čiams ati­teks „Dė­kin­gu­mo plunks­nos”. Kon­cer­tuos šių me­tų „Cho­rų ka­rų” nu­ga­lė­to­ja „Bo­žo­lė”, va­ do­vau­ja­ma Alek­san­dro Iva­naus­ko.

KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪROS PRADŽIAMOKSLIS Il­gai del­sęs pa­va­sa­ris pa­ga­liau at­ėjo, su­kel­ da­mas ir ma­lo­nių rū­pes­čių: kaip tin­ka­mai, es­te­tiš­kai ir pa­trauk­liai tvar­ky­ti sa­vo ap­lin­ką.

Tęs­da­ma ru­de­nį pra­dė­tą kraš­to­vaiz­džio ar­ chi­tek­tū­ros pa­skai­tų cik­lą, Kau­no ap­skri­ties vie­šo­ji bib­lio­te­ka (Ra­das­tų g. 2, 322 kamb.) siū­lo pa­si­do­mė­ti pa­va­sa­ri­nė­mis te­mo­mis: kaip pa­rink­ti, de­rin­ti, pri­žiū­rė­ti ir dau­gin­ti gė­les. Pa­skai­tas skai­tys kraš­to­vaiz­džio di­zai­ ne­rė, ar­chi­tek­tė Aud­ro­nė Dau­ba­rie­nė.

Pa­skai­tų da­tos ir te­mos: Ge­gu­žės 8 d. 17 val. – gė­ly­nai: dar­že­lių gė­lės, svar­biau­sios jų ypa­ty­bės, gė­ly­nų įren­gi­mas, tin­ka­mo gė­lių asor­ti­men­to pa­rin­ki­mas.

Ge­gu­žės 15 d. 17 val. – gė­lių de­ri­ni­mas: au­ ga­lų de­ri­ni­mas pa­gal spal­vas, žy­dė­ji­mo lai­ ką, truk­mę ir ki­tus po­žy­mius; au­ga­lų pla­ nas, so­di­ni­mas ir kt.

Ge­gu­žės 22 d. 17 val. – gė­lių so­di­ni­mas, prie­žiū­ra ir dau­gi­ni­mas: kaip tei­sin­gai au­ ga­lus so­din­ti, pri­žiū­rė­ti ir sau­go­ti nuo li­gų.

Pa­skai­tos ne­mo­ka­mos.

Pra­šom re­gist­ruo­tis elek­tro­ni­niu paš­tu ais­te@kvb.lt. ŠANČIŲ GEGUŽINĖ Ge­gu­žės 12 d. (šeš­ta­die­nį) nuo 12 val. „Ži­ bu­rio” vi­du­ri­nės mo­kyk­los sta­dio­ne vyks tra­di­ci­nė ŠANČIŲ GEGUŽINĖS ŠVENTĖ.

Gros vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bos or­kest­ras.

Su­si­rin­ku­sius pa­svei­kins Švč. Jė­zaus Šir­ dies pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Vir­gi­ni­jus Bir­jo­tas ir Šan­čių se­niū­nas Ri­čar­das Rus­tei­ka. Kon­cer­ tuos Šan­čių se­niū­ni­jos dar­že­lių, mo­kyk­lų, Jung­ti­nės me­to­dis­tų baž­ny­čios ko­lek­ty­vai.

Pa­si­ro­dys po­li­ci­jos ki­no­lo­gai, vyks spor­to var­žy­bos. Kon­cer­tuos Egi­di­jus Si­pa­vi­čius.

Kvie­čia­me da­ly­vau­ti.

NEMOKAMI RENGINIAI Ka­zys Star­ke­vi­čius kvie­čia į ren­gi­nius.

Ge­gu­žės 13 d. 11 val. – eks­kur­si­ja PAŽINKI­ ME ŽALIAKALNĮ. Re­gist­ruo­tis tel. 8 689 54 571 ar­ba e. p. r.ce­pur­nie­ne@gmail.com.

Ge­gu­žės 27 d. po 12 val. šv. Mi­šių – SEKMI­ NIŲ ŠVENTĖ-KONCERTAS Pa­le­mo­no švč.

Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ro­žan­čiaus Ka­ra­lie­nės baž­ny­čios šven­to­riu­je (Ma­rių g. 20).

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS „SOFA TRAVEL“

Kęstučio g. 86 (bokštas) Tel. (8 37) 244 034, 8 614 77 098 www.sofatravel.lt TURKIJA 2012 05 12, 13 – 7 n.

Muz 2* HB – 862 Lt; Dragos Beach 3* AI – 998 Lt. Merlin Beach 4* AI – 1046 Lt; L‘Ancora Beach 4* AI – 1104 Lt; Krizantem 4* AI – 1133 Lt; Tac Premier 4* AI – 1240 Lt; Ulusoy Kemer 4* AI – 1260 Lt; Holiday Garden 5* AI – 1345 Lt; Holiday Park 5* AI – 1345 Lt. *Kuro mokestis 120 Lt – papildomai.

KRETA 2012 05 13 – 7 n.

Palladion 2*+ BB – 969 Lt; Palladion 2*+ HB – 1095 Lt. ELOUNDA AQUA SOL RESORT 4* HB – 1405 Lt; Gortyna 3* HB – 1492 Lt. *Kuro mokestis 120 Lt – papildomai.

BULGARIJA 2012 05 28 – 7 n.

Warshava 2* BB – 1066 Lt; Warshava 2* HB – 1124 Lt; Balaton 2*+ BB – 1260 Lt; Balaton 2*+ HB – 1395 Lt. *Kuro mokestis 120 Lt – papildomai.

MALTA iš Kauno (skrydis + apgyvendi­ nimas) 2012 05 20 – 7 n., 3* BB kaina nuo 819 Lt. KELIONĖS AUTOBUSU! Italija su Kaprio sala 2012 05 06–15, kaina 1499 Lt. *Kuro mokestis 150 Lt – papildomai.

Pigiau nebūna!

Informuoja TARPTAUTINĘ MUZIEJŲ DIENĄ – DOVANOS LANKYTOJAMS Ge­gu­žės 18 d. nuo 11 iki 17 val. kvie­čia­me kar­tu švęs­ti Tarp­tau­ti­nę mu­zie­jų die­ną. Tik tą­dien bus ga­li­ma ap­lan­ky­ti pa­ro­das, eks­ po­zi­ci­jas ir da­ly­vau­ti edu­ka­ci­nė­se pro­gra­ mo­se ne­iš­lei­džiant nė li­to.

Prieš lan­ky­to­jų akis at­si­vers nuo­sta­bus me­ no pa­sau­lis M.Ži­lins­ko dai­lės ga­le­ri­jo­je (Ne­pri­klau­so­my­bės a. 12) vei­kian­čio­je pa­ro­ do­je „Mirábi­le vi­su/Nuo­sta­bu ma­ty­ti”. Čia eks­po­nuo­ja­mos per de­vy­nis de­šimt­me­čius su­rink­tos ver­tin­giau­sios ko­lek­ci­jos ir uni­ka­ lūs eks­po­na­tai.

Pa­veiks­lų ga­le­ri­jo­je (K.Do­ne­lai­čio g. 16) vi­sus pa­ke­rės gra­fi­kos me­nas. Čia vei­kian­ ti Egi­di­jaus Ru­dins­ko ret­ros­pek­ty­vi­nė pa­ ro­da pri­vers kiek­vie­ną lan­ky­to­ją ner­ti į at­ si­ve­rian­čią dau­gias­luoks­nę re­a­ly­bę ir jo­je už­si­bū­ti.

Vel­nių mu­zie­ju­je (V. Put­vins­kio g. 64) lauks kva­pą gniau­žian­tis ir pro­vo­kuo­jan­tis re­gi­nys – bri­tų me­ni­nin­ko S. V. Mit­chell ma­giš­ko­ jo re­a­liz­mo, fan­tas­ti­kos ir eks­pe­ri­men­ti­nio me­no pa­ro­da „De­vil’s”.

Ke­ra­mi­kos mu­zie­ju­je (Ro­tu­šės a. 15) ža­vės jau­nat­viš­kas me­nas Kau­no dai­lės ins­ti­tu­to stu­den­tų bai­gia­mų­jų dar­bų pa­ro­do­je.

M.K.Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­ju­je (V.Put­vins­ kio g. 55) at­si­vers pa­slap­tin­gas ir ke­rin­tis ge­nia­laus me­ni­nin­ko M.K.Čiur­lio­nio kū­ri­ nių pa­sau­lis.

Is­to­ri­nė­je LR Pre­zi­den­tū­ro­je (Vil­niaus g. 33) bus ga­li­ma ap­žiū­rė­ti at­nau­jin­tą Pre­zi­den­tų eks­po­zi­ci­ją, ku­ri pa­si­pil­dė Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės daik­tais bei nauju Jonui Že­ mai­čiui-Vy­tau­tui skir­tu in­for­ma­ci­niu sten­du.

Dau­ge­lį tu­rė­tų nu­ste­bin­ti ir spor­to pri­zų pa­ ro­da „Ir stok už gar­bę Lie­tu­vos!”, ku­rio­je kaip ant del­no vi­si pa­grin­di­niai Pir­mo­sios Lie­tu­ vos Res­pub­li­kos spor­ti­niai pa­sie­ki­mai – mū­ sų pa­si­di­džia­vi­mo bei įkvė­pi­mo sim­bo­liai.

Lan­ky­to­jų taip pat lauks „Lais­vės” pa­min­ klo kū­rė­jo skulp­to­riaus J.Zi­ka­ro me­mo­ria­li­ nis mu­zie­jus (J. Zi­ka­ro g. 3), A. ir P.Ga­lau­nių na­mai (Vy­dū­no al. 2), gar­saus sce­nog­ra­fo

L.Trui­kio ir jo žmo­nos ope­ros so­lis­tės M.Ra­ kaus­kai­tės me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus (E.Fry­ko g. 14).

Taip pat šią dieną be do­va­nos ne­liks ir jau­nie­ ji mu­zie­jaus lan­ky­to­jai bei šei­mos. Tik M.Ži­ lins­ko dai­lės ga­le­ri­jo­je visą dieną bus ren­gia­ mos ne­mo­ka­mos edu­ka­ci­nės pro­gra­mos: 11 val. – edu­ka­ci­nė pro­gra­ma „Lai­ko ma­ši­ na” Jus nu­kels į vi­du­ram­žių Ve­ne­ci­jos kar­na­ va­lą. Grį­žę į da­bar­tį, pa­mė­gin­si­te per­pras­ti šiuo­lai­ki­nį me­ną ir su­kur­ti ori­gi­na­lų ko­lia­žą; 11.30 ir 13.30 val. – edu­ka­ci­nės pro­gra­mos „Nak­tis pa­ke­liui į gy­ve­ni­mą” me­tu pa­ma­ty­ si­te to­kius šiur­pius eks­po­na­tus, kaip po­mir­ ti­nės kau­kės, iš­gir­si­te įvai­rių epo­chų is­to­ri­ jas, mi­tus, įvy­kius, ku­riuos gau­bia Mir­ties skrais­tė. Per­spė­ja­me – tai pro­gra­ma drą­ siems! Ke­lio­nei į tam­sų­jį pa­sau­lį bus rei­ka­ lin­ga ma­gi­nė ap­sau­ga. Bet tu­rė­ki­te vil­ties, nes po nak­ties vi­sa­da iš­auš­ta ry­tas ir sie­la at­gims­ta iš nau­jo; 12 ir 14 val. su pro­gra­ ma „Kiek kai­nuo­ja me­nas?” ga­lė­si­te pa­si­ do­mė­ti ne­įti­kė­ti­nais, ne­re­tai pa­ra­dok­sa­liais kū­ri­nių įsi­gi­ji­mo bū­dais ir jų kai­no­mis. Tu­ rė­si­te ga­li­my­bę pa­žin­ti ver­tin­giau­sius ir iš­ skir­ti­nius mu­zie­jaus eks­po­na­tus, to­kius kaip au­ten­tiš­kas Pi­ka­so pie­ši­nys, Biod­ge­rio iš­ras­ tas pir­ma­sis Eu­ro­po­je por­ce­lia­nas, pir­mą kar­tą eks­po­nuo­ja­mas M.K.Čiur­lio­nio pas­ ku­ti­nis dar­bas, se­niau­siai nau­do­ja­mo di­zai­ no JAV mo­ne­tų ka­lyk­los is­to­ri­jo­je Ba­ra­naus­ ko su­kur­tas „Lin­kol­no cen­tas” ir ki­tais. Taip pat da­ly­vau­si­te auk­cio­ne! Jūs kaip tik­ri ko­ lek­ci­nin­kai var­žy­si­tės už ga­li­my­bę įsi­gy­ti iš­ skir­ti­nių me­no kū­ri­nių ir pa­tir­si­te ko­lek­ci­nin­ ko azar­tą; 12.30 ir 14.30 val. – edu­ka­ci­nė pro­gra­ma „Gy­vy­bės me­dis” su­pa­žin­dins su iki šiol gy­vy­bin­go­mis lie­tu­vių liau­dies me­no tra­di­ci­jo­mis. Čia iš­mok­si­te sim­bo­lių kal­bą ir su­ži­no­si­te, kaip ber­ne­liai sa­vo mer­ge­lėms ra­šė laiš­kus ant prie­verps­čių! Pa­tys kur­si­te sa­vą­ją Gy­vy­bės me­džio kom­po­zi­ciją.

Vi­si no­rin­tys da­ly­vau­ti edu­ka­ci­nė­se pro­gra­mo­ se bū­ti­nai tu­ri re­gist­ruo­tis tel. (8 37) 229 475.

31

šeštadienis, gegužės 5, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

teatras

Teužpildo netekties tuštumą mūsų draugiška atjauta ir palinkėjimas stiprybės...

Skaudžią netekties valandą, mirus žmonai, nuoširdžiai užjaučiame UAB „Vilpra“ projektų vadovą Stanislovą DUMSKĮ.

UAB „Vilungė“ kolektyvas Šią valandą didžiausios nevilties Pasidalykim sielvartą per pusę.

Ir skausmas, žeidęs širdį, sumažės...

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą darbuotoją Romą Malinauskienę, mirus mylimam tėveliui, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto bendruomenė.

UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ darbuotoją Algirdą Petrauską dėl mamos mirties nuoširdžiai užjaučia bendradarbiai.

Mirus mylimam broliui, gydytoją anesteziologę-reanimatologę Kristiną PETRAUSKIENĘ nuoširdžiai užjaučia LSMUL VšĮ Kauno klinikų Neurochirurgijos anesteziologijos skyriaus bendradarbiai. Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.

Dėkoja

KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Ge­gu­žės 5 d. 18 val. – Bil­ja­na Srlbja­no­vič.

SKĖRIAI. Dvie­jų da­lių tra­gi­ko­me­di­ja. Rež.

Ro­lan­das At­ko­čiū­nas. Il­go­ji sa­lė.

Ge­gu­žės 8 d. 18 val. – Gy­tis Pa­de­gi­mas.

JAH. Dvie­jų da­lių do­ku­men­ti­nė fan­tas­ma­ go­ri­ja. Rež. Gy­tis Pa­de­gi­mas. Penk­to­ji sa­lė.

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Ge­gu­žės 5 d. 18 val. – F.Rabe­lais. GARGAN­ TIUA IR PANTAGRIUELIS. Už­sta­lė tik­rie­siems gur­ma­nams. (N-18). Rež. S.Ru­bi­no­vas.

Trečiasis tarptautinis vieno aktoriaus teatro festivalis „MONOBALTIJA” Kaunas 2012 Gegužės 9 d.

16 val. – spaudos konferencija; 17 val. – iškilmingas festivalio atidarymas; 17.30 val. – Maria Papadopoulou (Graikija).

DE SADAS – ŽIUSTINAI (C.Graužinis pagal Markizą de Sadą, spektaklis graikų kalba su lietuviškais subtitrais); 20 val. – Aleksejus Boris (Vokietija). Aristofanas. LISISTRATĖ (spektaklis vokiečių kalba).

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

Nuoširdžiai dėkojame AB „Arama“ kolektyvui už užuojautą ir paramą, mirus mylimai mamai.

Jonas Žaluda „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­ vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­ kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­ soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

950828

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parveži­ mas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmi­ mas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Re­ novuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsa­ kymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

946831

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa­ slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas­ laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi­ rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

944838

KREMAVIMAS LIETUVOJE. Metalistų g. 3, Kėdainiai.

Tel. (8 347) 55 560, 8 613 30 996.

E. paštas administracija@krematoriumai.lt www.krematoriumai.lt

Laisvės al. 87A

Ge­gu­žės 5 d. 12 val. Ma­žo­jo­je sce­no­je – ATOSTOGOS PAS DĖDĘ TITĄ, rež. J.Ja­nuš­ke­ vi­čiū­tė.

16 val. – Kau­no ir Sankt Pe­ter­bur­go kū­ry­bi­ nis pro­jek­tas. PREMJERA – KELIONĖ SAULĖS LINK (is­to­ri­ja apie ke­lią, mu­zi­ką ir cir­ką.

Apie šven­tę ir kas­die­ny­bę mu­my­se ir ša­lia mū­sų...), mu­zi­ki­nis spek­tak­lis nuo 9 iki 99 metų. Au­to­rius ir re­ži­sie­rius Bo­ri­sas Kon­ stan­ti­no­vas. Dai­li­nin­kas Vik­to­ras An­to­no­ vas. Kom­po­zi­to­rius De­ni­sas Šad­ri­nas.

Ge­gu­žės 6 d. 12 ir 14 val. Ma­žo­jo­je sce­no­je – Mo­ti­nos die­nai. MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež. R.Bart­nin­kai­tė (mu­zi­ki­nė fė­jų pa­sa­ka), nuo 3 metų.

Ge­gu­žės 8 d. 18 val. „Lai­min­gi žmo­nės” pri­sta­to spek­tak­lį su­au­gu­sie­siems – V.V.Land­sber­gio ATĖJAU, PAMAČIAU, NEGA­ LĖJAU, ARBA VISIŠKAS RUDNOSIUKAS, rež.

V.V.Land­sber­gis. Vai­di­na Ai­nis Stor­pirš­tis.

Bi­lie­tai par­duo­da­mi www.ti­ke­ta.lt ir prieš spek­tak­lį Lė­lių te­at­re.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Ge­gu­žės 5 d. 18 val. – MOKĖK – DUOSIU. Pa­gal G.Gu­ge­vi­čiū­tės pje­sę „La­bas gy­ve­ni­ mas”. Rež. V.Bal­sys.

Ge­gu­žės 8 d. 19 val. – MOKĖK – DUOSIU. Pa­gal G.Gu­ge­vi­čiū­tės pje­sę „La­bas gy­ve­ni­ mas”. Rež. V.Bal­sys.

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, Kau­no se­na­mies­ty­je www.pan­to­mi­mos­te­at­ras.lt, www.bi­lie­tai.lt

948310

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra­ nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama­ tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso­ je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt.

Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Taikos pr. 34A, Kaunas; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, krema­ vimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

937324

Paminklų, antkapių, tvorelių gamyba iš įvairių spalvų granito.

Didelis pagamintų paminklų pasirinkimas. Prekiaujame įvai­ raus storio poliruotomis švediško granito plokštėmis. Visiškas kapavietės sutvarkymas, pamatų liejimas, dengimas granitine plokšte. Atvežame juodžemio, smėlio, granitinės skaldos. Kar­ mėlava, Vilniaus g. 3A, paminklų dirbtuvės, tel. 8 614 41 608. www.gransta.lt.

950146

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS, PAMINKLAI, ANTKAPIAI, TVORELĖS. Kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Kapo uždengimas akmens plokšte, plytelėmis, trinkelėmis; kapo tvar­ kymas po laidotuvių; pamatų įrengimas; paminklų, tvorelių res­ tauravimas. AKCIJA: paminklams iš ekspozicijos taikoma iki 20 proc. nuolaida. Kontaktai www.kapineta.lt, info@kapineta.lt, tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje”).

951407

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS ir jo padaliniai: M.Žilinsko dailės galerija, Kauno paveikslų galerija, Keramikos muziejus, Velnių muziejus, A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, A. ir P.Galaunių namai, M.Rakauskaitės ir L.Truikio memorialinis muziejus, J.Zikaro memorialinis muziejus, Isto­ rinė LR Prezidentūra, M.K.Čiurlionio memorialinis muziejus Druskininkuose, V.K.Jonyno galerija Druskininkuose Motinos dieną (gegužės 6 d.) nedirbs.

Ge­gu­žės 10, 17 d. 18 val. – prem­je­ra!

KAMASUTRA. Vie­nos da­lies spek­tak­lis tik su­au­gu­sie­siems.

Te­at­ro ka­so­je bi­lie­tai par­duo­da­mi 2 val. prieš spek­tak­lį (ka­sos tel. 220 586).

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Ro­tu­šės a. 19 (Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­ju­je)

Ge­gu­žės 6 d. 12 val. – VILKAS IR LINKSMIEJI OŽIUKAI. Bi­lie­tai par­duo­da­mi 1 val. prieš spek­tak­lį.

VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Ge­gu­žės 9 d. 16 val. – S.Iva­naus­kai­tė. PIE­ MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.An­der­se­no pa­sa­kos mo­ty­vais).

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Ko­vo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girs­tu­tis.lt

IDIOTEATRAS Ge­gu­žės 7 d. 18 val. – ko­me­di­ja ŠA, KALBA MA­ MOS. Rež. Ai­das Gi­nio­tis, Jo­a­na Či­žaus­kai­tė.

DOMINO TEATRAS Ge­gu­žės 8, 13 d. 18 val. – ko­me­di­ja ŽIR­ KLĖS. Rež. Mar­cinas Sla­wins­kis.

renginiai LIETUVOS PRABAVIMO RŪMAI Kau­no fi­lia­las S.Dau­kan­to g. 4

Ge­gu­žės 5 d. 11–18 val. – ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­

nių pa­ro­da ŽIEDAI, ŽIEDAI... kvie­čia mies­to vi­suo­me­nę ir sve­čius pa­si­gro­žė­ti vie­ne­ti­ niais au­to­ri­niais dar­bais iš tau­rių­jų me­ta­lų.

Dirbs bran­gak­me­nių eks­per­tai. Įė­ji­mas lais­vas. Veiks ka­vi­nė.

KAUNO SPORTO HALĖ 47-osios tarp­tau­ti­nės spor­ti­nių šo­kių var­žy­bos GINTARINĖ PORA 2012 Ge­gu­žės 5 d. 10 val. – vai­kų, jau­nu­čių, jau­nių ir jau­ni­mo ST var­žy­bos; 15 val. – Tarp­tau­ti­nės spor­ti­nių šo­kių fe­de­ra­ci­jos pa­sau­lio rei­tin­go su­au­gu­sių­jų ST var­žy­bos.

Jau­nių LA var­žy­bos; 19 val. – var­žy­bų pus­fi­ na­liai, fi­na­lai.

Ge­gu­žės 6 d. 10 val. – vai­kų, jau­nu­čių, jau­nių ir jau­ni­mo LA var­žy­bos; 15 val. – Tarp­tau­ti­nės spor­ti­nių šo­kių fe­de­ra­ci­jos pa­sau­lio rei­tin­go su­au­gu­sių­jų LA var­žy­bos.

Jau­nių ST var­žy­bos; 19 val. – var­žy­bų pus­fi­ na­liai, fi­na­lai. Kon­cer­ti­nė pro­gra­ma, skir­ta Mo­ti­nos die­nai. Pa­sau­lio pro­fe­sio­na­lų ST tau­rės­nu­ga­lė­to­jai Do­na­tas Vė­že­lis ir Li­na Chad­ke­vi­čiū­tė. Eu­ro­pos pro­fe­sio­na­lų šou pro­gra­mos vi­ce­čem­pio­nai Jus­tas Ku­čins­kas ir Ja­ka­te­ri­na Ro­man­ko­va. TV pro­jek­to „Šok su ma­ni­mi” nu­ga­lė­to­jai Do­mi­ny­kas Vai­tie­ kū­nas ir Jus­ti­na Že­mai­ty­tė, 3-io­sios vie­tos lai­mė­to­jai Do­na­tas Chle­bins­kas ir Gin­ta­rė Slaus­gal­vie­nė.

Bi­lie­tus pla­ti­na „Ti­ke­ta”. Kai­na: 10 ir 15 val.

– 20 Lt, 19 val. – 30 Lt. Moks­lei­viams, stu­ den­tams, sen­jo­rams – 50 proc. nuo­lai­da.

KARDINOLO V.SLADKEVIČIAUS MEMORIALINIS MUZIEJUS M.Va­lan­čiaus g. 6

Ge­gu­žės 5 d. 16 val. – po­pie­tė MOKI­ NYSTĖ, skir­ta kun. dr. Ar­vy­do Pet­ro Žy­go at­mi­ni­mui.

KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Konferencijų salėje

Gegužės 6 d. 12 val. – projekto „Dialogas – žodis ir Spalva 2012”renginys, skirtas Mo­ tinos dienai. Žodžio valandoje – aktorius Saulius Čiučelis. Tekstilės grupės „Esame“ kūrybos paroda. Įėjimas nemokamas.

ŠV. PRANCIŠKAUS KSAVERO (JĖZUITŲ) BAŽNYČIA Gegužės 6 d. 13.30 val. Kauno religinės muzikos centras (KRMC) kviečia į koncertą iš ciklo SEKMADIENIO MUZIKA. Koncertuos vargonininkas Leopoldas Digrys. Progra­ moje – Baltijos šalių kompozitorių E.Arro, M.K.Čiurlionio, P.Vasks kūriniai.

KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA Ge­gu­žės 6 d. 16 val. – 3-io­jo tarp­tau­ti­ nio var­go­nų mu­zi­kos fes­ti­va­lio JUBILATE DEO kon­cer­tas. Da­ly­vau­ja: Tarp­tau­ti­nio M.K.Čiur­lio­nio var­go­ni­nin­kų kon­kur­so II pre­mi­jos lau­re­a­tas Lu­kaszas Mo­suras (Len­ki­ja).

KAUNO A.PUŠKINO GIMNAZIJA Vy­tau­to pr. 50

Ge­gu­žės 6 d. 12 val. – šven­ti­nis kon­cer­tas Per­ga­lės 67-ųjų me­tinių pro­ga. Įė­ji­mas lais­vas.

„ŽALGIRIO“ ARENA Ren­gi­niai „Žal­gi­rio“ are­no­je Ge­gu­žės 6 d. 18.50 val. – LKL fi­na­las: Kau­no „Žal­gi­ris”– Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas”.

Bi­lie­tus pla­ti­na „Bi­lie­tai.lt”, kai­na 15–70 Lt. Ge­gu­žės 10–12 d. 10 val. – 19-oji tarp­tau­ti­ nė že­mės ūkio, mais­to ir pa­kuo­čių pra­mo­ nės pa­ro­da „AgroBalt 2012”. Bi­lie­to kai­na 5 Lt (par­duo­da­mi ren­gi­nio die­ną prie til­tų į „Žal­gi­rio” are­ną).

kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54

Ge­gu­žės 5, 6 d. 14 val. – „Tik­ro­ji Ba­tuo­to ka­ti­no is­to­ri­ja” (įgar­sin­tas lie­tu­viš­kai). Rež.

Jérme Des­champs, Pa­scal Hérold, Ma­cha Ma­keïeff, Pran­cū­zi­ja, ani­ma­ci­ja/ko­me­di­ja, 2009 m.; 15.30 val. – „Tė­ve mū­sų, ku­ris esi me­dy­je”. Rež. Ju­lie Ber­tu­cel­li, Pran­cū­zi­ja, Aust­ra­li­ja, dra­ma, 2010 m.; 17 val. – „Mie­ gan­čių dru­ge­lių tvir­to­vė”. Rež. Al­gi­man­tas Pui­pa, Lie­tu­va, dra­ma, 2012 m.; 19.15 val. – „Ge­le­ži­nė le­di”. Rež. Phyl­li­da Llo­yd, UK, biog­ra­fi­nė dra­ma, 2011 m.; 21.15 val. – „Ne­vy­kė­liai po prie­dan­ga”. Rež. Phil Lord, Chris Mil­ler, USA, veiks­mo ko­me­di­ja, 2012 m.

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (gegužės 5 d.)

Vandentvarkos darbuotojų diena Berniukų šventė (japoniškai vadinama Tango no Sekku) 1819 m. gimė lenkų kompozitorius Stanislawas Moniuszko.

1821 m. tremtyje Šv. Elenos saloje mirė Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas.

1846 m. Lenkijoje gimė rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Henrykas Sienkiewiczius.

1900 m. mirė armėnų kilmės rusų dailininkas marinistas Ivanas Aivazovskis.

1969 m. mirė poetas, prozininkas, vertėjas Teofilis Tilvytis.

1983 m. gimė britų aktorius Henry Cavillas.

1988 m. gimė anglų dainininkė Adele.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Vertinsite ir su dėkingumu priimsite tai, kas gera nutinka jūsų gyvenime. Jusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti.

Jautis (04 21–05 20). Jūsų komunikabilumas padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Tikėtinas aktualus pokalbis su įtakingu asmeniu.

Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi.

Vėžys (06 22–07 22). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai.

Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais ar įtakingais žmonėmis gali kilti naujų idėjų. Metas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes.

Liūtas (07 23–08 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu.

Mergelė (08 24–09 23). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis.

Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas. Vis dėlto nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu. Prisiimtus įsipareigojimus teks vėliau įvykdyti.

Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Kantrybė ir ramybė turi būti jūsų sąjungininkės.

Skorpionas (10 24–11 22). Tikėtinos įtemptos situacijos, konfliktai, todėl teks ieškoti kompromiso. Ieškosite galimybių tobulėti, mokytis. Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, galbūt net prarasite pasitikėjimą kokiu nors autoritetingu asmeniu. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo, Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite emocinę įtampą, prarasite gyvenimo džiaugsmą. Atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką.

Vandenis (01 21–02 19). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasitikėkite savimi.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje lis, bet bus šilta.

Labiau atvės kitos savaitės pradžioje. Šiandien vietomis trumpai palis.

Temperatūra 13–20, pajūryje 13–15 laipsnių šilumos. Sekmadienį taip pat palis. Naktį bus 5–9, dieną 11–22 laipsniai šilumos. Pirmadienį temperatūra nukris labiau, naktį gali pašalti.

Šiandien, gegužės 5 d.

+17

+13

Telšiai

+19

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+19

Utena

+18

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

5.31 21.00 15.29 20.31 4.46

126-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 240 dienų.

Saulė Jaučio ženkle.

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +16 Brazilija +25 Briuselis +8 Dublinas +8 Kairas +33 Keiptaunas +19 Kopenhaga +10

Londonas +10 Madridas +16 Maskva +23 Minskas +20 Niujorkas +23 Oslas +8 Paryžius +15 Pekinas +29

orai kaune šiandien

Praha +21 Ryga +18 Roma +21 Sidnėjus +20 Talinas +14 Tel Avivas +31 Tokijas +25 Varšuva +22

+20

+20

Vėjas

Marijampolė

2–8 m/s

Vilnius

+19

Alytus

Vardai Šiandien:

Angelas (Anielius), Barvydas, Gintaras, Irena, Neris, Pijus, Sigrida.

Rytoj:

Benedikta (Benė), Eidmantė, Evodijus, Judita, Liucijus, Minvydas.

Po lie­taus pa­ge­rės oras

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+20

+17

+14

4

+16

+22

+14

+9

5

+9

+15

+13

+9

2

rytoj

poryt

Sa­vait­ga­l į pro­gno­zuo­ja­mas lie­tus pa­ ga­d ins ši­lu­mos mė­gė­jų nuo­tai­ką, ta­ čiau kau­nie­čiai ga­lės pa­si­guos­ti bent jau tuo, kad pa­ge­rės oro ko­ky­bė. Tvy­ rant ra­miems ir sau­siems orams, pa­ sta­ro­sio­mis die­no­mis oro tar­ša Kau­ ne vir­ši­jo nor­mas, skel­bia Ap­l in­kos ap­sau­gos agen­tū­ra. Kie­to­sios da­le­lės – ore esan­čių da­le­lių ir skys­čio la­še­lių mi­ši­nys, ku­rio su­dė­ty­je ga­li bū­ti rūgš­ čių, sul­fa­t ų, nit­ra­t ų, or­ga­n i­n ių jun­g i­ nių, me­ta­lų, dir­vo­že­mio da­le­l ių, dul­ kių, suo­d žių. Tar­ša šio­mis da­le­lė­mis le­mia ser­ga­mu­mą kvė­pa­vi­mo bei šir­ dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos li­go­mis.

BNS inf., Artūro Morozovo nuo­tr.

įvairenybės

Atsk­leis­tos nau­jos snie­go žmo­gaus pa­slap­tys Moks­li­nin­kai, ty­ri­nė­jan­tys prieš maž­daug 5 300 me­tų gy­ve­nu­sio prie­šis­to­ri­nio žmo­gaus, pra­min­ to Ot­zi, pa­lai­kus, ras­tus įša­lu­sius vie­na­me Ita­li­jos Al­pių le­dy­ne, pra­ ne­šė iš­sky­rę krau­jo mė­gi­nį, ku­ris, kaip ma­no­ma, yra se­niau­sias ka­da nors ras­tas pa­sau­ly­je.

Vo­k ie­t i­jos ir Ita­l i­jos moks­l i­ nin­kai nu­ro­d ė, kad ske­n uo­jan­ čiu ato­m i­n ės jė­gos mik­ros­ko­p u ty­ri­nė­jo au­di­nių pjū­vius, paim­ tus iš strė­lės pa­da­ry­tos žaiz­dos, ta­pu­sios šio neo­li­to epo­chos gy­ ven­to­jo mir­ties prie­žas­ti­mi, taip pat nu­b roz­d i­n i­m ų ant jos de­š i­ nės ran­kos. „Jie iš­ties pa­na­šūs į šiuo­lai­ki­nius krau­jo mė­gi­nius“, – sa­kė 46-erių vo­kie­tis pro­fe­so­rius Al­ber­tas Zin­ kas, va­do­vau­jan­tis Eu­ro­pos aka­de­ mi­jos Mu­mi­jų ir le­do žmo­gaus ins­ ti­tu­tui, įsi­kū­ru­siam Bol­ca­no mies­te Ita­li­jos šiau­rė­je. „Iki šiol tai aiš­kiau­si se­niau­sių krau­jo ląs­te­lių pėd­sa­kai“, – sa­kė moks­li­nin­kas, pri­dū­ręs, kad nau­ jo­ji tech­no­lo­gi­ja taip pat ga­li bū­ti pri­tai­ky­ta se­no­vės egip­tie­čių mu­ mi­joms ty­ri­nė­ti.

Per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­ čius moks­li­nin­kai kruopš­čiai iš­ ty­rė mė­gi­nius, paim­tus iš ge­rai iš­ si­lai­kiu­sio prie­šis­to­ri­nio žmo­gaus skran­džio, žar­ny­no ir dan­tų.

Ot­zi pa­lai­kus Vo­kie­ti­jos al­pi­nis­ tai ra­do le­dy­ne 1991 m., kop­da­ mi į Ti­ro­lio Al­pes ne­to­li Aust­ri­jos ir Ita­li­jos sie­nos, o šis var­das prie­ šis­to­ri­niam me­džio­to­jui bu­vo su­

Va­gių gro­bis – til­tas

teik­tas pa­gal jo ra­di­mo vie­tos vo­ kiš­ką pa­va­di­ni­mą.

Ot­zi bu­vo ru­dap­lau­kis, o jo krau­ jas bu­vo 0 gru­pės. Ma­no­ma, kad šis vy­ras bu­vo maž­daug 45-erių, kai jį, prieš maž­daug 5 300 me­tų ko­pian­tį į aukš­tus kal­nus, pa­kir­to prie­šų strė­lė.

Anot ant­ro­po­lo­go A.Zin­ko, ras­ tie­ji rau­do­nie­ji krau­jo kū­ne­liai yra kla­si­ki­nio ap­va­lai­no dis­ko pa­vi­da­ lo – to­kie pa­tys, kaip ir mū­sų lai­kais gy­ve­nan­čių svei­kų žmo­nių. „La­bai įdo­mu pa­ma­ty­ti, kad rau­do­nie­ ji krau­jo kū­ne­liai ga­li taip il­gai iš­si­ lai­ky­ti“, – nu­ro­dė moks­li­nin­kas.

Anks­čiau šiais me­tais moks­li­ nin­kai pir­mą­kart nu­sta­tė vi­są Ot­zi ge­no­mo se­ką. Šio ty­ri­mo duo­me­ nys ro­do, kad žu­vu­sy­sis bu­vo lin­ kęs sirg­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­ go­mis, o jo akys bu­vo ru­dos, tad šio vy­ro kil­mė ga­li bū­ti sie­ja­ma su Ar­ ti­mų­jų Ry­tų re­gio­nu.

Ot­zi ne­virš­ki­no lak­to­zės, o šis po­žy­mis bū­din­gas neo­li­to žem­ dir­bių bend­ruo­me­nėms. Be to, jis yra pir­ma­sis ži­no­mas er­kių pla­ti­ na­mos bak­te­ri­nės Lai­mo li­gos ne­ šio­to­jas.

Ti­riant nu­ga­ro­je strė­lės pa­da­ry­ tą žaiz­dą, bu­vo ras­ta krau­jo kre­šė­ ji­me da­ly­vau­jan­čio bal­ty­mo fib­ri­ no pėd­sa­kų. Fib­ri­nas ap­tin­ka­mas švie­žio­se žaiz­do­se, o vė­liau suy­ra, to­dėl ma­no­ma, kad šis me­džio­to­ jas nuo su­ža­lo­ji­mo mi­rė iš kar­to, o ne po ke­lių die­nų, kaip ma­ny­ta anks­čiau.

Pro­tė­vis: ma­no­ma, kad ši­taip at­ro­dė po mir­ties iš­gar­sė­jęs snie­go žmo­

Če­k i­j o­j e siau­č ian­tys me­ta­ lo va­g ys pa­vo­g ė de­š imt to­ nų sve­r ian­t į plie­n i­n į pės­č ių­ jų til­tą. „Po­li­ci­jai va­gių ta­pa­ty­bės yra ži­no­mos, pra­dė­tas ty­ri­mas“, – sa­kė vie­tos po­li­ci­jos at­sto­vė Ka­te­ri­na Boh­mo­va.

Pa­si­nau­do­ję ke­lia­muo­ju kra­ nu na­gin­gie­ji va­gys iš­mon­ta­vo til­tą ir be­veik 200 m ge­le­žin­ ke­lio bė­gių – tai pa­tvir­ti­no Če­ ki­jos ge­le­žin­ke­lius pri­žiū­rin­ti bend­ro­vė SZDC. Įmo­n ės duo­m e­n i­m is, va­ gišių nugvelbto me­ta­lo ver­tė gali sie­kti maž­daug 4,8 tūkst. eu­rų.

Il­ga­pirš­čiams net pa­vy­ko ap­ kvai­lin­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus, kai šie pa­tru­liuo­da­mi juos už­ klu­po nu­si­kal­ti­mo vie­to­je.

Po­li­ci­nin­kai pa­ti­kė­jo va­gių pa­teik­tais su­klas­to­tais do­ku­ men­tais, anot ku­rių, ant til­to dir­bę dar­bi­nin­kais apsimetę va­ gys tie­sė nau­ją dvi­ra­čių ta­ką.

Pa­vog­ta­sis pės­čių­jų til­tas pri­ klau­sė ap­leis­tai ge­le­žin­ke­lio li­ ni­jai, jun­gian­čiai Lo­ke­to mies­ tą ir Hon­ri Slav­ko­vų gy­ven­vie­tę Če­ki­jos va­ka­ruo­se.

Pa­na­šių nu­si­kal­ti­mų Če­ki­jo­je pa­si­tai­ko ga­na daž­nai. Pi­ni­gai, ku­riuos me­ta­lo su­pir­kė­jai mo­ ka už me­ta­lo lau­žą, pri­vi­lio­ja vis dau­giau va­gių, tarp kurių yra ne vienas dėl krizės darbo netekęs asmuo.

BNS inf.

AFP nuo­tr.

BNS, KD inf.

gus Ot­zi.