2012-05-07 2012 tarp miesto ir kaimo by Diena Media News

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

2012: tarp

miesto ir kaimo

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

2012: tarp miesto ir kaimo XXp. xxxx xxx

Maisto ir veterinarijos tarnyba – tarp verslo ir vartotojo

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarny ba teigiamai vertinama mūsų šalies versli ninkų, o jos sukurtas veiklos modelis ta po pavyzdžiu kitoms šalims. Apie tarny bos laimėjimus, aktualijas ir iššūkius kal bėjomės su jos direktoriumi Jonu Miliumi.

Saulius Tvirbutas

– Papasakokite apie svarbiau sius tarnyboje įgyvendinamus projektus, tarptautinius ryšius, jų naudą? – Vienas iš didžiausių kada nors tarnybos įgyvendintų projektų – techninės paramos projektas Ser bijai ruošiantis įstoti į Europos Są jungą. Jo vertė – net 2 mln. eurų. Be jo, mūsų tarnyba laimėjo dar kele tą mažesnės apimties, bet ne mažiau svarbių projektų Kosove, Moldovoje, Ukrainoje. Džiugu, kad mūsų užsie nio kolegos stengiasi ne tik perimti geriausių tarnybos specialistų pa tirtį, žinias ir kompetenciją, bet ir siekia sukurti panašų maisto gran dinės „nuo lauko iki stalo“ kontrolės modelį, organizacinę struktūrą. – Daugelis mūsų šalies vers lo atstovų jūsų vadovaujamą įstaigą šiemet pripažino viena iš geriausių kontrolės institu cijų, o Lietuvos verslo konfe deracija jus apdovanojo Gar bės ženklu. – Pastaraisiais metais ne tik atvi rai diskutavome apie būtinus poky čius tarnybos veikloje, bet ir realiais darbais siekėme tobulinti praktiko je taikomus verslo priežiūros me chanizmus. Pagrindinis tikslas – reikalavimai turi būti žinomi, gerai suprantami ir vienodai traktuojami kontrolę atliekančių inspektorių ir dar svarbiau – verslininkų. Visuo met pabrėžiu, kad ko nors pasiek ti galima tik subūrus stiprią profe sionalų komandą. Džiaugiuosi, kad, nepaisant sunkmečio ir pernai įgy vendintos reorganizacijos, pavyko iš saugoti tarnyboje dirbančius kvalifi kuotus, patirtį turinčius specialistus. Žinoma, turime dar daug ką nuveik ti, o ir kadrų problema gan sudėtinga – ypač sunku rasti norinčiųjų dirb ti provincijoje. Tačiau ieškome kelių, kaip tas problemas spręsti. Bendra darbiaujame su rajonų savivaldybių vadovais, pavyzdžiui, Šilutėje sutar ta mūsų padalinyje dirbantiems jau niems specialistams skirti stipendi jas, gyvenamąjį plotą. – Kodėl tiek daug dėmesio skiria te kaimiškose vietovėse dirban tiems veterinarijos gydytojams? – Veterinarijos gydytojas – vie na pagrindinių, netgi pati pirmoji grandis, nuo kurios priklauso gy vūnų sveikata, produktyvumas, li gų prevencija. Per praėjusius metus pavyko ne mažai nuveikti siekiant galvijų

sveikų gyvenimo įpročių formavimą, kaip tik įgyvendina projektą „Tausok gamtą ir save“. Tarnybos interneto puslapyje vaikai, spręsdami inte raktyvų testą, taip pat gali nenuo bodžiai sužinoti kai ką naujo apie sveikesnę mitybą.

– Pernai tarnyba daug dėme sio skyrė ir informacijos, pa teikiamos vartotojams maisto produktų etiketėse, reklamoje pagrįstumui tirti. Ar ketinate šią veiklą tęsti? – Kelerių metų pažeidimų anali zė rodo, kad ženklinimo ir rekla mos pažeidimai vieni iš dažniausių. Vartotojams pateikiama netinka ma, klaidinanti ar ne visa informa cija apie maisto produktą. Pasitai ko atvejų, kai bandoma gudrauti ir maisto produktą pristatyti kaip iš skirtinį, nors jis toks toli gražu nėra, arba, pavyzdžiui, norima priskirti produktui tam tikras savybes, ku rių jis neturi. Tačiau reikia pripa žinti, kad viskas nėra vien tik balta arba juoda. Kartais keliami reika lavimai gan griežti, ne specialistui sunkiai suprantami, o juolab įgy vendinami. Todėl nuolat pabrėžiu profesionalių konsultacijų, nuola tinio, tiesioginio ir konstruktyvaus dialogo su verslu svarbą. Manau, kad drauge galime rasti geriausius sprendimus visiems.

sveikos bandos statuso – ištirti net 98 proc. laikomų galvijų. Šį pava sarį tikimės gauti laisvos nuo leu kozės, o metų gale – nuo brucelio zės ir tuberkuliozės šalies statusą. Tai, be kitų privalumų, sudarys ir palankesnes sąlygas pieno produk tų eksportui. Ir čia reikia pripažin ti neabejotiną privačių veterinari jos gydytojų indėlį įgyvendinant šią programą, imant būtinus mėginius, prižiūrint gyvulių sveikatą. – Pastarieji metai kaip niekad akivaizdžiai parodė, kad ligos nepaiso sienų. – Plečiantis prekybos ryšiams ir globalizacijos procesams, vis sun kiau apsisaugoti ir nuo naujų, mū sų kraštams nebūdingų ligų išpli timo. Akivaizdžiausias pavyzdys – Šmalenbero virusas. Bet kokios gyvulių užkrečiamosios ligos pa sireiškimas tiesiogiai daro įtaką ne tik konkretiems ūkininkams, bet ir visai šalies ekonomikai. Todėl sten giamės iš anksto numatyti galimus pavojus ir pavojingoms ligoms už kirsti kelią dar joms nepasireiškus. Nuolat vykdome pavojingų užkre čiamųjų ligų stebėsenos progra mas, parengti detalūs veiksmų pla nai, kurių būtų imtasi, pasireiškus vienai ar kitai užkrečiamajai ligai. Sakoma, jei sunku pratybose, leng viau mūšyje. Praėjusių metų klasi kinio kiaulių maro protrūkis Jona vos rajone šią taisyklę tik dar kartą patvirtino – tik dėl puikaus specia listų pasiruošimo pavyko suvaldy ti labai pavojingą gyvūnų ligą. Kitų šalių kolegos mūsų veiksmus įverti no kaip pavyzdinius. – Kaip manote, kokių pokyčių reikėtų žaliavinio pieno sek toriui? – Esu įsitikinęs, kad būtinos es minės permainos, ir svarbiausia, jog pieno gamintojai ir perdirbė jai taptų viena komanda, siekian čia bendrų interesų ir tikslų. Tai demonstruoja kaimynų pavyzdys – ten, kur pieno gamintojai koo peruojasi, dalyvauja perdirbant produkciją, klausimų apie pie no kokybę nebekyla. Norint mūsų šalyje turėti aukščiausios kokybės pieną, būtina stiprinti superkamo pieno ir jo mėginių atitikties kont rolę, užkirsti kelią pieno mėginių ir pieno žaliavos falsifikavimui. Pie no supirkėjai privalo jausti atsa komybę ir sąžiningai imti mėginius iš kiekvieno superkamo pieno indo. Už pieno mėginių falsifikavimą su griežtinome nuobaudas ir sankci

Naudinga: J.Milius tikisi, kad parodoje „AgroBalt“ netrūks konstruk

tyvių diskusijų, atversiančių naujų galimybių.

jas, pavyzdžiui, nesąžiningam pie no supirkėjui net 6 mėn. gali būti sustabdytas kvalifikacijos pažy mėjimo galiojimas. – Tarnybos interneto svetainėje nemažai pranešimų apie neko kybiškus produktus, dėl pažei dimų laikinai uždaromos par duotuvės ir pan. Ar tai reiškia, kad tarnyba tapo reiklesnė, ar tiesiog daugėja aplaidžiai dir bančių verslininkų?

Esame viena iš di džiausių verslą pri žiūrinčių instituci jų, todėl, norėdami kuo geriau vykdy ti mums patikėtas funkcijas, negalime užsisklęsti.

– Esame vartotojų interesus ginan ti institucija. Manau, kad jie turi teisę žinoti apie netinkamus mais to produktus ar nesąžiningus, apsi leidusius verslininkus. Stengiamės vartotojams suteikti kuo daugiau informacijos apie maisto ir mitybos aktualijas, užtikrinti, kad visuome nė žinotų apie pavojus, būtų infor muota apie valgomo maisto saugą ir kokybę. Antra vertus, džiugina, kad vartotojai vis aktyviau domisi tuo, ką deda į savo pirkinių krepše

lį ar kaip tvarkosi lankomos kavinės virtuvės darbuotojai. Tačiau tikrai būtų klaidinga manyti, kad nesąži ningų verslininkų daug. Iš tiesų to kių – mažuma, per 86 proc. mūsų inspektorių, atlikdami patikrini mus, neužfiksuoja šiurkščių pažei dimų, ir kasmet šis procentas au ga. Turint galvoje, kad kiekvienais metais atliekama daugiau kaip 30,5 tūkst. patikrinimų maistą tvarkan čiose įmonėse, manau, pagrįstai galime didžiuotis lietuviškų mais to produktų sauga ir kokybe. – Akcentuojate, kaip svarbu skatinti visuomenės domėji mąsi sveika mityba. Kas, jū sų manymu, turėtų būti prio ritetu? – Prioritetu visuomet turėtų bū ti jaunoji karta. Juk vaikystėje įgy ti maitinimosi įpročiai išlieka visam gyvenimui, vėliau juos pakeisti la bai sudėtinga. Todėl ypatingą dėme sį tarnyba skiria maitinimui vaikų ugdymo įstaigose. Pastarųjų me tų tendencijos rodo, kad šios grupės viešojo maitinimo įstaigose maisto kokybė prastėja – vaikams tiekiamas maistas dažnai neatitinka mitybinės vertės ir kokybės reikalavimų. Bū tina sugrąžinti į mokyklas maisto ruošimą vietoje, o ne vežiojimą ter mosuose. Be to, mokyklų bendruo menės turėtų aktyviau ieškoti būdų bendradarbiauti su vietiniais ūki ninkais, pirkti vietoje užaugintus ir todėl vertingesnius produktus. Na cionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, orien tuodamasis į moksleivių švietimą ir

– Dar viena iš tarnybos veik los sričių – importo, tranzito ir eksporto kontrolė, kovojant su kontrabanda ir nelegalia prekių apyvarta. – Bendradarbiaujame su įvairio mis institucijomis – nuolat organi zuojami bendri reidai su policijos, mokesčių inspekcijos, ekonomi nių nusikaltimų tyrimų, mobiliųjų muitinės grupių pareigūnais. Vien pernai sustabdyta, išimta iš apy vartos ir sunaikinta daugiau kaip 69,3 t gyvūninio ir 2,1 t negyvūni nio maisto produktų. Mūsų vals tybė nedidelė, esame ES pasienio šalis, todėl kiekvienais metais tar nybos inspektoriai patikrina de šimtis ir šimtus tūkstančių tonų per pasienio postus importuojamų į kitas ES valstybes ar tranzitu ve žamų maisto produktų, pašarų, gy vų gyvūnų. Be to, nuolat siekiame sustiprinti mūsų šalies gaminto jų, norinčių eksportuoti savo pro dukciją, pozicijas. Šiandien didžioji dauguma tarnybos kontroliuojamų įmonių savo produkciją eksportuo ja į daugiau kaip 70 pasaulio šalių, šioje srityje gerokai pralenkėme kai mynus latvius ir estus. – Ko palinkėtumėte parodos „AgroBalt 2012“ dalyviams ir lankytojams? – Sakoma, kad pati brangiau sia energija pasaulyje – kiekvieno žmogaus iniciatyva ir entuziazmas. Todėl norėčiau pakviesti visus pa rodos dalyvius ir lankytojus panau doti šią energiją konstruktyvioms diskusijoms ir naujų galimybių paieškai. Linkiu, kad ši paroda su teiktų naujų įspūdžių, vertingų ži nių ir tiesiog padovanotų gerų emo cijų mums visiems.

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

2012: tarp miesto ir kaimo

„AgroBalt 2012“: sveikesniam gyvenimui!

Parodos temos Sveikesniam gyvenimui – svei kas ir saugus maistas: ekologiniai produktai; išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktai; tautinio paveldo produktai; žalias maistas; maisto sauga ir kokybė, veterina rija, fitosanitarija. Agroverslo galimybės: maisto produktų ir gėrimų ga

myba; gyvulininkystė; pašarų gamyba; augalininkystė; sodininkystė; daržininkystė; sėklos, sėklininkystė; agrochemija; žuvininkystė; bitininkystė; žemės ūkio produktų pirminis

apdorojimas ir sandėliavimas; tiesioginiai pardavimai; miškininkystė, medienos perdir

bimas; alternatyvūs verslai.

Aktyvus paž intinis turizmas: turizmas kaime; kulinarijos ir tradicinių amatų pa

žinimas bei sklaida; kultūrinis paveldas ir tradicijos; viešbučiai ir visuomeninis mai Vieta: „Žalgirio“ arenoje vyks didžiausia Baltijos regione žemės ūkio ir maisto pramonės paroda.

Žemės ūkio ir maisto pramonės paro da „AgroBalt“ yra reikšmingiausias ir di džiausias Baltijos regione tarptautinis renginys.

Jolanta Rimkutė Rūpinasi kaimu

Parodos tikslas – stiprinti žemės ir maisto ūkio sektoriaus konkuren cingumą, skatinti smulkųjį ir vi dutinį verslą kaimo vietovėse, už megzti regioninių žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių bei ins titucijų kontaktus su kitomis ša limis, atskleisti narystės Europos Sąjungoje poveikio kaimo plėtrai privalumus ir iššūkius. Tradiciškai parodos struktūra apima tris pagrindines dalis: vers lo, vartotojišką ir politinę. Parodos verslo dalyje akcentuojamos smul kiojo ir vidutinio verslo galimybės, tokioms įmonėms skirtos techno logijos, alternatyvioji veikla žemės ūkyje, gyvulininkystė, Europos Są jungos lėšų tikslingo naudojimo galimybės. Vartotojiškojoje parodos daly je akcentuojamas bendravimas su vartotojais, verslo ryšiai, o pagrin dinės šios dalies temos – mais to pramonė, kulinarinis paveldas, pakuotės, jų medžiagos, įrenginiai, ekologinis ūkininkavimas, kaimo plėtra, veislininkystė, gėlininkys tė ir daržininkystė, žemės, sodų, miškų ūkio technika ir kita. Dėmesys gyvenimo kokybei

„AgroBalt 2012“ tęs geriausias sa vo tradicijas ir kaip kasmet papil dys savo turinį rinkos diktuojamo mis aktualijomis. 2012 m. įvyksiančios ir jau 19ąjį kartą rengiamos parodos ofi cialus šūkis – „Sveikesniam gy

venimui“, norint pabrėžti, kad su maistu glaudžiai susijusi žmonių sveikata, jų gyvenimo kokybė – tai veiksniai, lemiantys darnią valsty bės socialinę ir ekonominę plėtrą. Parodoje bus siekiama prista tyti įmones, gaminančias saugius kasdienio vartojimo produktus, taip pat naujausius maisto koky bės tyrimus, naujų maisto gami nių kūrimo technologijas. Taip pat ketinama pristatyti įmones, tei kiančias įvairiapuses aktyvaus pa žintinio turizmo, tradicinių amatų, prekybos rankdarbiais paslaugas ir įvairias kitas sveikos gyvensenos paslaugų sferos įmones. Būsimo joje parodoje nemažas dėmesys bus skiriamas retų (nykstančių) Lietu vos gyvulių ir galvijų pristatymui. Atvyksta iš įvairių šalių

Parodos organizatoriai viliasi, kad plėsis parodos dalyvių geografi ja. Iki šiol parodoje jau dalyvavo Argentina, Austrija, Baltarusija, Belgija, Brazilija, Bulgarija, Čeki ja, Danija, Didžioji Britanija, Es tija, Iranas, Ispanija, Italija, Izrae lis, Japonija, JAV, Kanada, Kinijos Liaudies Respublika, Kroatija, Lat vija, Lenkija, Lietuva, Liuksembur gas, Moldova, Monakas, Norvegija, Nyderlandai, Olandija, Prancūzi ja, Rusija, San Marinas, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Šri Lanka, Šve dija, Šveicarija, Taivanas, Turkija, Ukraina, Vengrija, Vokietija. Nuo pat gyvavimo pradžios „Ag roBalt“ – ne vien tarptautinė paro da, kurioje vyksta maisto produk tų, naujausios įrangos, technikos ir

technologijų demonstravimas, bet ir vieta, kurioje susitinka daugelio šalių vyriausybių, oficialių delega cijų atstovai, žemės ūkio specia listai, kur rengiami laiko keliamus poreikius atitinkantys politiniai forumai, diskutuojama ir dalija masi patirtimi susitikimuose, se minaruose, konferencijose. Ūkininkų laukia iššūkiai

Lietuvai rengiantis pirmininkavi mo Europos Sąjungai laikotarpiui, šiemet ypač svarbiu akcentu taps ES ir užsienio šalių žemės ūkio mi nistrų forumas tema „2007–2013 kaimo plėtros programa pristato: smulkaus ūkininkavimo perspek tyva ir globalizacijos iššūkiai“. Lietuvos žemdirbiams ir kai mo bendruomenėms tai bus puiki proga atviruose debatuose išgirs ti aukštus ES ir kitų šalių pareigū nus, šią sritį kuruojančius politikus ir mokslininkus.

„AgroBalt 2012“ tęs geriausias savo tra dicijas ir kaip kas met papildys savo turinį rinkos diktuo jamomis aktualijo mis.

Forumas, vyksiantis jau 19-ąjį kartą, taps svarbiu akcentu lai kotarpiui, kuriuo Lietuva rengiasi pirmininkauti Europos Sąjungai. Jau dirbama su užsienio partne riais Vokietijoje, Lenkijoje, Rusi joje, kurie dar pernai pažadėjo da lyvauti parodoje „AgroBalt 2012“ ir įrengti savo šalių stendus. Tarptautinė specializuotos že mės ūkio ir maisto pramonės pa roda „AgroBalt 2012“ stiprins re gioninį bendradarbiavimą, tolygią

Šarūno Mažeikos (BFL), Artūro Morozovo nuotr.

Lietuvos regionų plėtrą, žemės ir maisto ūkio sektoriaus konkuren cingumą, skatins smulkųjį ir vi dutinį verslą, stiprins regioninių žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių ir institucijų kontaktus su kitomis šalimis. Geriausi bus apdovanoti

Nuo 1995 m. rengiamas „Agro Balt“ eksponatų konkursas, kurio nugalėtojai apdovanojami presti žiniais parodos aukso medaliais ir diplomais. Taip siekiama skatinti žemės ūkio produkcijos, maisto prekių kokybę, spartinti žemės ūkio ir maisto pramonės plėtrą. Tai pres tižinis apdovanojimas, kurį pelno tik patys kokybiškiausi gaminiai. Iki 2004 m. konkurse dalyva vo tik Baltijos šalių atstovų gami niai, tačiau, Lietuvai tapus ES nare, varžytis galėjo visų parodos daly vių eksponatai. „AgroBalt 2012“ taip pat bus rengiamas eksponatų konkursas, kuriame bus išrinkti ir medaliais bei diplomais apdovanoti geriau si maisto produktai, žemės ūkio technikos gamintojai ir veislinių gyvulių augintojai. Nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti paro dos atidarymo dieną. Mobilioji ekspozicija

Balandžio 16 d. Madride (Ispani ja) atidaryta mobilioji ekspozici ja, skirta Europos Sąjungos Bend rosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 50-ies metų sukakčiai paminė ti. Ekspozicijos tikslas – priminti šios svarbios politikos, kuri pen kis dešimtmečius užtikrino ne nutrūkstamą maisto tiekimą Eu ropos piliečiams ir kaimo vietovių gyvybingumą, istoriją ir apžvelgti jos perspektyvas. Paroda šiais me tais apkeliaus daugumą ES valsty bių narių. Lietuvoje ekspoziciją Bendrosios žemės ūkio politikos 50-ies me

tinimas. Žemės ūkio ir maisto pramonės įranga: įrenginiai augalininkystės ir gy vulininkystės produktams per dirbti; pakuočių įranga; smulkūs įrenginiai kepykloms ir konditerijos pramonei; gėrimų technologijos ir pilstymo įrenginiai; šaldymo, transportavimo, sandė liavimo įranga. Žemės ūkio ir maisto pramonės technologijos: technologijos smulkiajam ir vidu tiniam verslui; žemės ūkio ir maisto pramonės technologijos; žemės ūkio ir maisto pramonės pasiekimai. Bioenergetika Veislinė gyvulininkystė Žemės ūkio technika

tų sukakčiai paminėti bus galima aplankyti gegužės 10–12 d. Kau no „Žalgirio“ arenoje vyksiančioje tarptautinėje žemės ūkio ir mais to pramonės parodoje „AgroBalt 2012“. Europos Komisijos iniciatyva surengtoje BŽŪP parodoje lanky tojai bus interaktyviai supažindi nami su politikos istorija nuo 1962 m. iki mūsų dienų. Paroda turės tris pagrindines temas: pirmo ji – maistas, ypač apsirūpinimo maistu saugumas ir maisto koky bė; antroji – aplinka, klimato kai ta, atsakingas ir tausus gamtinių išteklių naudojimas ir mokslinių tyrimų bei inovacijų vaidmuo; tre čioji – kaimo plėtra ir žemės ūkio svarba darniam regionų vystymui si. Pristatant visas tris temas, kar tu bus primenami ir pagrindiniai BŽŪP reformos uždaviniai.

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

2012: tarp miesto ir kaimo XXp. xxxx xxx

Laukiama būrio ES ministrų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa pristato apskritojo stalo diskusiją „Smulkaus ūkininkavimo perspektyvos ir globalizacijos iššūkiai“ parodos „AgroBalt 2012“ metu gegužės 10 d. Kaune, „Žalgirio“ arenoje.

Sumažino bilietų kainas

Gausu: parodos dalyviai konkursui pateikė 107 įvairius gaminius, kuriuos jau įvertino komisija, o geriausių

Jolanta Rimkutė

jų gamintojai bus apdovanoti per „AgroBalt“ atidarymą.

Jolantos Rimkutės nuotr.

Atvyks ir ES pareigūnų

Lietuvai rengiantis pirmininkau ti Europos Sąjungai, šiemet ypač svarbiu parodos „AgroBalt“ akcen tu taps ES ir užsienio šalių žemės ūkio ministrų forumas tema „Lie tuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa pristato apskritojo sta lo diskusiją „Smulkaus ūkininka vimo perspektyvos ir globalizaci jos iššūkiai“. Šio forumo moderatorius A.Stulginskio universiteto rekto rius prof. Antanas Maziliauskas. Pranešimus skaitys EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmi ninkas Paolo De Castro, DG AGRI generalinio direktoriaus pavaduo tojas Jerzy Bogdan Plewa, Euro pos žemės savininkų organizacijos generalinis sekretorius Thierry de l’Escaille. Apskritojo stalo diskusijoje žada dalyvauti 11 šalių žemės ūkio mi nistrai. Parodoje bus įrengti užsienio ša lių stendai, atvyks 19 oficialių de legacijų. „AgroBalt 2012“ lankysis ir Eu ropos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirminin kas Paolo de Castro, ES žemės ūkio komisarė Maria Damanaki, įvairių Europos Komisijos direktoratų at stovai, tarptautinių žemės ūkio or ganizacijų vadovai. Parodoje bus įrengta ir 120 kv. m dydžio Europos Sąjungos eks pozicija, skirta Bendrosios žemės ūkio politikos 50-ies metų sukak čiai paminėti. Daugėja dalyvių

„AgroBalt“ spaudos konferencijo je dalyvavęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius informavo, kad šiuo metu jau yra užsiregistravę 449 dalyviai – žemės ūkio verslo ir maisto pramonės atstovai (2010 m. buvo 400 dalyvių). Bendras paro dos plotas yra beveik 7,7 tūkst. kv. m (2010 m. – 5,2 tūkst kv. m). Pas ak min istro K.Starkev i čiaus, „AgroB alt“ unikal i tuo, kad tai – ne tik tarptautinė pa roda, kurioje vyksta maisto pro dukt ų, naujaus ių techn ol og ij ų, gyvulių demonstravimas, bet ir vieta, kurioje susitinka daugelio šalių vyriausybių, oficialių dele gacijų atstovai, žemės ūkio spe cial istai, organ iz uojam i sus it i

– žemės ūkio techniką, visa kita – pašarai, trąšos, pakuotės, augalai, reikmenys sodui ir daržui. „AgroBalt 2012“ dalyvaus 35 da lyviai iš 10 užsienio šalių (Didžio sios Britanijos, Vokietijos, Italijos, Kinijos, Latvijos, Estijos, Vengri jos, Rumunijos, Lenkijos, Moldo vos). „AgroBalt 2012“ taip pat bus rengiamas eksponatų konkursas, kuriame bus išrinkti ir medaliais bei diplomais apdovanoti geriau si maisto produktai, žemės ūkio technikos gamintojai bei veislinių gyvulių augintojai.

Naujienos: spaudos konferencijoje ministras K.Starkevičius (antras iš kairės) pasidžiaugė, kad šiemet pa

daugėjo dalyvių ir pavyko sumažinti tiek bilietų kainas, tiek dalyvių mokestį.

kimai, seminarai maisto saugos, ekologinio ūkininkavimo ir kitais aktualiais klausimais.

Gausu užsieniečių

Parodoje daugiausia dalyvių – be veik 50 proc. – pristatys maisto

produktus ir gėrimus, 16 proc. – veislinius gyvulius, 5 proc. – tau tinio paveldo gaminius, 4 proc.

Žemės ūkio ministras pasidžiau gė, kad šiemet pavyko pasiekti, jog dalyvavimo parodoje paslau gų įkainiai būtų net 40 proc. ma žesni, palyginti su ankstesnių metų kainomis. Šiemet mažesnė ir paro dos lankytojo bilieto kaina – 5 litai (2010 m. buvo 8 litai). „AgroBalt 2012“ daug atrakcijų laukia mažųjų lankytojų – jie galės pramogauti specialiai įrengtame vaikų kaime: bandyti melžti plasti kinę karvę, pajodinėti poniu, pieš ti, pabėgioti šiaudų labirintu. Visi parodos lankytojai galės pa sigrožėti demonstruojamais veis liniais gyvuliais, stebėti raitosios policijos kuopos ir žirgų veislių pa rodomąsias programas. Vyks tarptautinė kačių paroda, šunų dresavimo mokyklos pasiro dymai, žirgų konkūras „AgroBalt 2012“ taurei laimėti ir kt. Parodoje planuojama užfiksuoti ir rekordą – bus gaminama ilgiausia dešra, ku rios vėliau galės paragauti visi no rintieji.

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

2012: tarp miesto ir kaimo

Kaimo gyvento Paraiškas pagal Lie tuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. pro gramos (KPP) prie monės „Kaimo at naujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos kei timas“ pateikę kai mo gyventojai jau gauna pranešimus, informuojančius apie jiems skirtą paramą.

Jolanta Rimkutė Metas pradėti

Taigi, paramos gavėjai turėtų nie ko nelaukdami pradėti įgyvendinti ir savo projektus. Su projektų vykdymu susijusias išlaidas galima atlikti jau nuo pa raiškos pateikimo dienos, tačiau jos turi būti pripažintos tinkamomis

finansuoti pagal veiklą „Asbesti nių stogų dangos keitimas“, o pir kimai atlikti laikantis priemonės administravimo taisyklėse numa tytų reikalavimų. Kitu atveju Nacionalinė mokėji mo agentūra prie Žemės ūkio mi nisterijos (NMA) negalės išmokė ti paramos lėšų. Finansavimo taisyklės

Projektų vykdytojai turėtų atkreipti dėmesį, kad tinkamomis finansuo ti yra laikomos tos išlaidos, kurios yra būtinos projektui įgyvendinti ir yra numatytos priemonės įgy vendinimo taisyklėse. Jos taip pat negali viršyti nustatyto paramos dydžio ir intensyvumo ir, žinoma, pareiškėjas jas turi būti numatęs savo paramos paraiškoje. Visos įsigyjamos prekės turi būti naujos, nenaudotos ir atitikti Lie tuvos Respublikos ir Europos Są jungos (ES) teisės aktų nustatytus reikalavimus, o visos faktiškai pa tirtos išlaidos ir jų suma turi būti pagrįsta atitinkamais dokumen tais, kurie yra nurodyti priemonės įgyvendinimo taisyklėse ir para mos paraiškoje. Labai svarbu nepamiršti, kad pa ramos gavėjų atsiskaitymai su tie kėjais turi vykti tik per finansines institucijas – kitaip tariant, gry naisiais pinigais apmokėtos są skaitos nebus tinkamos finansuoti paramos lėšomis.

Prasidėjo žemės Balandžio 23 d. prasidėjęs kasme tis pasėlių ir žemės ūkio naudme nų deklaravimas bei paraiškų pa gal kai kurias Lietuvos kaimo plėt ros 2007–2013 m. programos (KPP) priemones rinkimas šiemet truks iki birželio 15 d. Vėluojantieji tai dar galės atlikti iki liepos 10 d., ta čiau už kiekvieną uždelstą die ną parama jiems bus mažinama 1 proc. Gali teikti paraiškas

Ūkininkai ir miškininkai su dek laracijomis, kaip ir ankstesniais metais, gali teikti paraiškas išmo koms pagal KPP priemones „Išmo kos ūkininkams vietovėse, kurio se yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB su sijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, „Miškų aplinkosau gos išmokos“ bei pagal priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmo kos“ programas „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininka vimas“ ir „Rizikos“ vandens telki nių būklės gerinimas“ gauti. Šiais metais ūkininkai, pasiry žę laikytis griežtesnių nei privalo mieji agroaplinkosaugos reikala vimų, kviečiami dalyvauti naujoje priemonės „Agrarinės aplinkosau gos išmokos“ programoje „Tauso janti vaisių ir daržovių auginimo sistema“. Parama pagal programą moka ma tik už sertifikuotus ir dekla ruotus išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių auginimo plotus: daržovių ir bulvių – 1 091 Lt/ha, serbentų – 1 160 Lt/ha, vai sių ir uogų – 1 188 Lt/ha. Išskirti

Trukmė: paraiškas galima pateikti

kiekvieną uždelstą dieną parama jie

nės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus sertifikuoja ir prižiūri VšĮ „Ekoagros“ ir VĮ Lietuvos že mės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Keičiasi reikalavimai

Viena iš pagrindinių naujienų – 2012 m. balandžio 13 d. įsigalio jo nauji Geros agrarinės ir ap linkosaugos būklės reikalavimai (GAAB). Vienas svarbiausių GAAB reikalavimų pakeitimų – pareiškė jai, deklaruojantys pievas ir ganyk las („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“, „Natūralių ir pu siau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“, „Programa „Rizi kos“ vandens telkinių būklės geri

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

2012: tarp miesto ir kaimo XXp. xxxx xxx

ojai gali pasikeisti asbestinius stogus Paramos lėšomis taip pat nega lės būti kompensuojamos išlaidos, patirtos įsigyjant trumpalaikį turtą (išskyrus naujas statybines medžia gas), taip pat išlaidos už statybos darbus, už banko sąskaitos atidary mą ir tvarkymą bei už projekto pa rengimą ir administravimą. Būtina pateikti prašymus

Po kiekvieno projekto įgyvendi nimo etapo paramos gavėjai nie ko nelaukdami NMA teritoriniams skyriams turėtų teikti mokėjimo prašymus, nes tik tuomet NMA galės išmokėti jiems priklausančią paramą. Su mokėjimo prašymais turės būti pristatyti išlaidas pa grindžiantys, apmokėjimą įrodan tys ir kiti reikiami dokumentai. Svarbu, kad paramos gavėjai ne vėluotų ir mokėjimo prašymus teik tų laikydamiesi paraiškoje numa tytų terminų. Kitu atveju jiems gali būti taikomos sankcijos arba mo kėjimo prašymai iš viso nepriima mi. Išimtis taikoma tik tais atvejais, jei vėluojama dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure). Jeigu projekto vykdytojas dėl pa teisinamų priežasčių nespėja laiku pateikti mokėjimo prašymo arba no ri perskirstyti paramos objektus tarp paramos dalių, jis turėtų iš anksto apie tai informuoti NMA, raštu pa teikdamas argumentuotą prašymą. Mokėjimo prašymo forma ir in formacija apie pridedamus do

kum ent us pateik iam a inter neto svetainėse www.nma.lt ir www.paramakaimui.lt.

Finansuojamos išlaidos

Prisiima ir įsipareigojimus

Gyventojai, kurie gaus ES para mą asbestiniams stogams pakeis ti, turės laikytis ir tam tikrų įsipa reigojimų. Visų pirma, be rašytinio NMA su tikimo jie negalės keisti projekto įgy vendinimo vietos, parduoti ar kitaip perleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto. Paramos gavėjai taip pat įsipareigoja savo lėšomis atstatyti stogo dangą, jei ji bus sunaikinta arba sugadinta. Šie įsipareigojimai galioja penkerius metus nuo NMA sprendi mo skirti paramą priėmimo dienos. Taip pat svarbu nepamiršti kuo skubiau pranešti apie bet kurių pa ramos paraiškoje nurodytų duome nų ar paramos gavėjo rekvizitų pa sikeitimus. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo įvykusių pasikeitimų datos.

Pagal KPP priemonės „Kaimo at naujin imas ir plėtra“ veikl ą „As best in ių stog ų dangos keit imas“ tinkamom is finansuot i laikomos išlaidos, skirtos: Kaimo estetinei gerovei kelti: projektui įgyvendinti būtinų as

bestinių atliekų transportavimo iki regioninių atliekų tvarkymo vietos ir galutinio atliekų šalinimo paslau goms pirkti; Statybinėms (stogo keitimo) me džiagoms įsigyti: izoliaciniams sluoksniams; stogo dangai; kraigui;

Rekordinis pareiškėjų skaičius

Paraiškų surinkimas pagal priemo nės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ vyko šių metų sausio– kovo mėnesiais. Ši priemonė sulaukė didelio Lie tuvos kaimo gyventojų susidomėji mo – iš viso buvo pateikta daugiau kaip 8 tūkst. paraiškų, o prašoma pa ramos suma viršija 50,4 mln. litų.

vėjalentėms; karnizams-laštakiams; lietaus nuotekų sistemai; sniego užtvarai; Populiari: sulaukta 8 tūkst. paraiškų iš norinčiųjų pasikeisti senuosius

asbestinius stogus.

Projektui viešinti.

Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.

ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas

iki birželio 15 d. Vėluojantieji tai dar galės atlikti iki liepos 10 d., tačiau už ems bus mažinama 1 proc. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

nimas“ (nuo 2012 m.)“, „Ganyklos (pievos) iki 5 m. (Ekologinio ūki ninkavimo programa (nuo 2012 m.)“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau (Ekologi nio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.)“), turi laikyti ūkinius gy vūnus, registruotus Ūkinių gyvū nų registre. Deklaruojamų pievų ir ganyk lų hektarui, už kurį prašoma tie sioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi suda ryti ne mažiau kaip 0,1 sutartinio gyvulio (SG), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, o nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG. Šis reikalavimas netaikomas pa reiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyk

lų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne dau giau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tie sioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų. Gresia ir sankcijos

Pareiškėjams, deklaruojantiems pievas ir ganyklas, tačiau pažeidu siems minėtą naują GAAB reikala vimą dėl ūkinių gyvūnų laikymo, gresia sankcijos, taikomos pagal Sankcijų už kompleksinės para mos reikalavimų pažeidimo taiky mo metodiką, atsižvelgiant į pažei dimo mastą, sunkumą ir poveikio trukmę. Naujojo GAAB reikalavi mo pažeidimas visada laikomas

mažo masto, sunkiu, o poveikis – nepastoviu. Taikomos sankcijos dydis priklau so nuo deklaruojamo tiesioginėms išmokoms ploto. Kai pareiškėjas tu ri sutartinių gyvulių, tačiau jų neuž tenka mažiau nei 50 proc. paraiško je deklaruotų ganyklų ir pievų ploto, tuomet 3 proc. būtų mažinamos vi sos išmokos už paraiškoje deklaruo tus plotus (tiek tiesioginės išmokos, tiek paramos suma pagal KPP prie mones, tiek išmokos už cukrų bei mėsinius galvijus). Jei plotas, kuriame nustaty tas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesio ginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyk lų ploto, sankcijos dydis apskai čiuojamas taip pat pagal minėtą Sankcijų už kompleksinės para mos reikalavimų pažeidimo taiky mo metodiką. Norėtume dar kartą priminti, kad pažeidimas dėl ūki nių gyvūnų laikymo visada laiko mas mažo masto, sunkiu, o povei kis – nepastoviu. Taigi šiuo atveju, kai SG neužtenka daugiau kaip pu sei ganyklų ir pievų plotų, paramos suma mažinama 19 proc. Jei plotas, kuriame nustatytas mi nėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms dek laruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, t. y. pareiškėjas pa raiškoje deklaruoja vien tik ganyk las, pievas ir neturi sutartinių gy vulių, einamaisiais metais parama sumažinama per pusę – 50 proc. Išmokos už galvijus ir avis

Tiesioginė išmoka už mėsinius gal vijus ir mėsines avis bus mokama

registruotiems žemės ūkio valdos valdytojams, pateikusiems Nacio nalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos paraiš kas gauti paramą už deklaruotus plotus bei jose nurodžiusiems, jog prašo skirti tiesioginę išmoką už visus valdoje laikomus valdos val dytojo ir (ar) partnerio mėsinius galvijus ir (arba) mėsines avis. Išm okos mokam os už vald o je nuo 2012 m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. išlaikytus įskaity tinai savo ir (ar) valdos partnerio (-ių) vardu nustatyta tvarka Ūki nių gyvūnų registre įregistruo tas ir suženklintas mėsines avis ir (ar) ne jaunesnius nei 12 mėn. (rugpjūčio 1 d. duomenimis) mė sinius galvijus. Dar viena naujiena – šiais metais bendroje paraiškoje galima prašy ti ir papildomų nacionalinių tie sioginių išmokų už ėriavedes. Iš mokos gali būti mokamos už ne mažiau kaip 12 Ūkinių gyvūnų re gistre įregistruotų bei iki einamų jų metų birželio 1 d. 100 dienų iš laikytų ūkyje ėriavedžių. Elektroninis parašas

Kaip ir ankstesniais metais, 2012 m. deklaruoti bei teikti paraiškas galima savarankiškai prisijungus prie e. dekl arav im o sistem os, naud ojant is e. bank in ink yst ės pas laugom is. 2011 m. šiuo bū du deklaravo žemės ūkio naud menas 1,9 tūkst. pareiškėjų – 30 proc. daugiau negu 2010 m. Sa varank iškai dekl ar uotas plotas 2011 m. siekė beveik 190 tūkst. ha. 2012 m. savarankiškai dekla ruojantiesiems žemės ūkio naud

menas numatytas palengvinimas, jie paraiškos duomenų registravi mo dokumentą gali atsiųsti ne tik antžeminiu paštu, bet ir e. paštu (siunčiama skenuota dokumen to kopija). Taip pat savarankiškai teikiantiesiems paraišką sudary ta galimybė ją pasirašyti elektro niniu parašu. Kitos naujovės

Šiais metais kontroliniai žemės sklypai sumažinti atsižvelgiant į natūralias gamtines ir dirbtines ri bas bei istorines žemės naudojimo ribas. Pareiškėjai, įbraižydami plo tus, turėtų atkreipti dėmesį, kad į juos nepatektų medžiais, krūmais apaugę kontroliniai žemės sklypai (žymimi GKODAIS bl3 ir bl3m). Įbraižant laukų plotus, būtina at sižvelgti į kontrolinio žemės skly po (KŽS) ribas. Jei lauką dalija KŽS, tokį lauką reikia įbraižyti dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai KŽS bl3 ar bl3m riba yra išnykusi (tokiu at veju braižomam plotui būtina ap rašyti KŽS ribų pasikeitimus). Dar vienas pakeitimas – 2012 m. neliko susietos išmokos už bulius, vietoj jos – atsieta išmoka už 2010– 2011 m. vidutinį bulių skaičių, už kuriuos gautos susietos išmokos. Taip pat neliko susietos išmokos už baltyminius augalus, vietoj jos – at sieta išmoka už 2011 m. deklaruotus baltyminius augalus.

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

2012: tarp miesto ir kaimo

„Agrovet“ – mėsos ekspertai tus autostradų ir pagrindinių kelių tinklas, didžiausias Lietuvos gele žinkelių mazgas, Palangos oro uos tas ir Klaipėdos jūrų uostas sudaro puikias sąlygas verslo plėtrai ir ga minių eksportui į užsienio šalis. Bendrovės vadovas A.Gudžiūnas neslepia, kad „Agrovet“ augo pa laipsniui, o kartu didėjo siekiai ir ambicijos dalyvauti ne tik Lietu vos, bet ir užsienio rinkose. „Dirbame ne tik Lietuvoje ar ki toje uždaroje erdvėje, bet ir esame pasaulinės verslo rinkos žaidėjai. Visas pasaulyje vykstančias ten dencijas privalome matyti ir į jas atsižvelgti“, – pasakojo generali nis direktorius. Pasiteiravus direktoriaus, ar jis galėtų įvardyti, kas jo bendrovė je nepasikeitė per 20 veiklos metų, atsakymą išgirdome iš karto: „Ti kėjimas tuo, ką darome. Mokame dirbti geriau negu konkurentai ir tikime savo darbu. Visais laikais stengiamės patenkinti išrankiau sių klientų poreikius.

Atsakomybė, garan tija, racionalumas, optimizmas, plėtra, energija ir tikėjimas – „Agrovet“. Tai pa grindiniai princi pai, kuriuos 20 me tų puoselėja šios bendrovės kolek tyvas, vadovauja mas generalinio di rektoriaus Augeni jaus Gudžiūno.

Sparti įmonės plėtra

Patirtis: bendrovės generalinis direktorius A.Gudžiūnas džiaugiasi, kad

Vilija Žukaitytė Konkurencingai veikianti įmonė

Šeimos įkurta įmonė, kuri šiemet švenčia savo veiklos 20-metį, yra viena pirmaujančių mėsos perdir bimo įmonių Lietuvos mėsos pro duktų rinkoje. Įmonė pažįstama vartotojui kaip aukščiausius ko kybės standartus atitinkančios šviežios mėsos ir jos gaminių bei pusgaminių gamintoja, nuolat to bulinanti ir atnaujinanti savo asor timentą, drąsiai priimanti visus iš šūkius ir naujoves. Siekdama patenkinti vartoto jų poreikius, „Agrovet“ remiasi pridėtinės vertės vartotojui kūri mo strategija. Įmonės lankstumas, stabilumas, sugebėjimas operaty viai reaguoti į vartotojų poreikius leidžia gaminti konkurencingus ir vartotojui patrauklius gaminius. Glaudūs ir patikimi ryšiai su par tneriais užtikrina ilgalaikį bei abi pusiškai naudingą bendradarbia vimą, o operatyvus reagavimas į besikeičiančius rinkos poreikius leidžia augti, keistis ir tobulėti. Lietuvos rinkoje bendrovės stra teginis tikslas – būti rinkos lyde riais, pasiūlyti mūsų šalies ūkinin kams patraukliausias supirkimo kainas bei užmegzti ir plėtoti esa mus ilgalaikius ryšius su partne riais.

per 20 metų bendrovėje pavyko suburti patikimą komandą – tiek dar bininkų, tiek vadovų.

Modernus kompleksas

„Agrovet“ užsiima skerdimo, nu kaulinimo, pakavimo veikla, ga mina pusgaminius bei kitus mėsos gaminius, pateikiamus į rinką var totojams patraukliose pakuotėse. „Agrovet“ taip pat užsiima kiau lienos, jautienos, veršienos, ėrie nos šviežios ir šaldytos mėsos ap dorojimu.

„Agrovet“ yra pri pažinta kaip viena iš eksporto lyderių Lietuvos žemės ūkio rinkoje.

Veiklos pradžioje „Agrovet“ pir ko gyvulius ir prekiavo šviežia mė sa daugiausia Klaipėdos apylinkė se. Itin sparčiai plečiantis gamybos mastams, atrastos dar neužpildy tos rinkos nišos – įmonė pradėjo tiekti šviežią mėsą valstybinėms įstaigoms – darželiams, mokyk loms, kariuomenei, ligoninėms. Netrukus įmonėje pradėti gaminti ir mėsos gaminiai. Bendrovės va dovų noras patenkinti išrankiau sių vartotojų poreikius vertė ieš

koti naujų nišų rinkoje. Dėl šios priežasties prieš dvidešimt metų buvusi apleista ferma virto nauju modernių gamybos pastatų komp leksu. „Agrovet“ generalinis direkto rius didžiuojasi, kad pavyko su burti kūrybingą ir kompetentingą komandą, kuri įmonėje dirba ne vienus metus. Anot vadovo, dar buotojai – pagrindinis sėkmingos veiklos pamatas. „Neabejoju, kad tai, ką pavy ko sukurti per bendrovės veiklos 20-metį – visų darbuotojų nuo pelnas. Ypač džiaugiuosi savo il gamečiais bendraminčiais, kurie įmonėje dirba ne vieną dešimtmetį. Tokių ilgamečių bendražygių turi me visose gamybos procesų gran dyse, pradedant aukščiausio lygio vadovais ir baigiant darbininkais“, – džiaugėsi A.Gudžiūnas. Pasaulinės rinkos žaidėjai

Plėsdamasi ir investuodama į įran gą, kokybės sistemas, žmogiškuo sius išteklius bendrovė tapo moder ni ir galėjo pasinaudoti aukštomis technologijomis bei pažangiais dar bo procesais. „Agrovet“ įsikūrusi Kretingalės kaime Klaipėdos rajo ne, esančiame prie niekada neuž šąlančios Baltijos jūros uosto. Pla

Šiandien bendrovė „Agrovet“ tie kia įvairų šviežios mėsos ir jos ga minių, mėsos pjausnių, smulkintos mėsos, pusgaminių asortimentą Lietuvoje, sėkmingai konkuruo ja ne tik su Lietuvos, bet ir su di džiausiomis Europos mėsos per dirbimo įmonėmis. „Agrovet“ yra pripažinta kaip viena iš eksporto lyderių Lietuvos žemės ūkio rinkoje. Dėl aktyvaus, aukštos kokybės bei lankstaus dar bo organizavimo ir galimybės pa tenkinti klientų poreikius įmonė sukūrė stabilius ir ilgalaikius pre kybos ryšius su daugeliu Europos, Rusijos ir Azijos šalių. Šiuo metu bendrovės eksportas siekia beveik 50 proc. visų metinių pardavimų. Aktyviai, kokybiškai ir kūrybiš kai dirbdama bendrovė „Agrovet“ įtikina užsienio partnerius, kad ji nenusileidžia savo produkcijos kokybe, pakuotėmis ir kitomis sa vybėmis Europos mėsos perdirbi mo įmonėms. Tai leidžia užsitik rinti ilgalaikį produkcijos tiekimą Lietuvoje, Rusijoje, Vakarų ir Ry tų Europos šalyse. Gauta Europos Sąjungos struk tūrinių fondų parama leido pa spartinti įmonės plėtrą ir greičiau pasiekti užsibrėžtų tikslų. „Europos Sąjungos paramą pa naudojome investicijoms ir toles nei perspektyvai, kad galėtume konkuruoti globaliame pasaulyje. Tikėjome, kad galime išaugti į pa saulinio lygio įmonę, o be paramos tai būtų sunku padaryti“, – pasa kojo A.Gudžiūnas.

„Exclusive quality“ – gurmanams „Agrovet“, siekd am a pam alon in ti kiekv ieno mėsos vartotojo sko nio receptor ius, pirkėj ams pas iū lė išskirt inę produkt ų lin iją gurma nams. Special iai gurmanams buvo suk ur ta mėsos produkt ų grupė „Exclusi ve qual ity“, kur i gaminama tik iš ko kybišk iausios kiaul ienos, jaut ienos ir avienos. Autentiška senolių išsau gota recept ūra ir trad icin is gamy

bos būdas rankomis– tai išskirtinės šių gaminių savybės. Aukščiausios rūšies „Exclusive quali ty“ gaminiai gaminami iš kruopščiai atrinktos žaliavos, įtrinami išskirtinai atrinktais prieskoniais, kurie atsklei džia ypatingą mėsos skonį ir kvapą. Kiekvienas „Exclusive quality“ gami nys yra rankų darbo kūrinys. Šie pro duktai skirti tiems, kurie vertina tikrą, natūralų skonį ir ilgametes tradicijas.

Rinka: 50 proc. produkcijos „Agrovet“ eksportuoja į įvairias pasau

lio šalis.

Kasmet augantis eksportas

Eksportas yra bendrovės strategi nė kryptis, todėl visos būsimos in vesticijos yra nukreiptos į ekspor to didinimą. Šiuo metu bendrovė 50 proc. sa vo produkcijos parduoda vietinei rinkai, o likusią eksportuoja. Ta čiau kiekvienais metais yra siekia ma, kad eksportuojamos produk cijos tik didėtų. „Siekiame padidinti eksportą iki 70 proc. Dabartinė pardavimų į užsienio šalis struktūra yra: „60 proc. „Agrovet“ produkcijos par duodama į ES šalis, o likę 40 proc. – į Rusiją bei buvusias Sovietų Są jungos šalis. Pirmieji partneriai Rytuose buvo iš Rusijos, su ku riais draugaujame jau aštuonerius metus. Rusijos rinkai reikia mūsų produktų, o mes galime jų pateik ti, nes esame arčiau negu Vokietija ar Prancūzija“, – partnerystės ry šiais didžiavosi A.Gudžiūnas. Bendrovės veiklos principai yra pagrįsti ne tik eksportu, bet ir im portu. Anot įmonės vadovo, gami namai produkcijai gyvulių „Agro vet“ neaugina, o perka iš Lietuvos augintojų ar importuoja. Įmonės vadovas apgailestauja, kad bendrovės gaminamai produk cijai neužtenka vietinės žaliavos. Jas tenka pirkti iš kitų ES šalių, turinčių gerą reputaciją, technologijas ir tra dicijas gyvulių auginimo srityje. „Didžioji dalis jautienos – vietinė. Su kiauliena atvirkščiai – 90 proc. yra perkama iš kitų valstybių. Šiuo me tu Lietuvoje yra auginama apie 800 tūkst. kiaulių. Žmogus vidutiniš kai per metus suvalgo pusę bekono, t.y. 40 kg mėsos. Lietuvos augintojai neužaugina pakankamai kiaulių, ku rios tenkintų mūsų poreikius“, – tei gė generalinis direktorius.

Sveikesnis požiūris į maistą „Agrovet“ keičia pož iūr į į maistą – tai ne tik būtinas energ ijos šaltinis, bet ir geros savijautos ir nuotaikos pag rindas. Kiekv ienas mėsos ga minys – aukščiausio lygio gamybos ir kokybės specialistų kūrinys, ku rie kasdien siekia, kad jie būtų svei ki ir natūralūs. Rūpindamasi vartotojų sveikata ir poreikiais „Agrovet“ beveik pirmoji patobulino savo gaminių receptū ras ir suk ūrė mėsos gaminių liniją be aromato ir skonio stipriklio mo nonatrio glutamato, arba E621. „Agrovet“ yra social iai atsak inga bendrovė, rūpinasi maisto sauga ir vartotojų sveikata, ekolog ija, gy vūnų gerovės klausimais ir siek ia apl inkai draug iškos veiklos plėto jimo. „Mums svarbu, ką valgo mėsos ga min ių vartotojas. Galbūt yra žmo nių, alerg išk ų atit inkam iems pro duktams arba įsit ik inusių, kad jie nesveiki, kenkia organizmui. Nusp rendėme išleisti tok ią produkcijos lin iją, kad žmog us turėt ų gal imy bę rinktis“, – apie sveiką produkci ją pasakojo bendrovės generalinis direktorius A.Gud žiūnas.

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

2012: tarp miesto ir kaimo XXp. xxxx xxx

Stambiausias Lietuvos rinkoje vakarietiškos žemės ūkio technikos tiekėjas bendrovė „DOJUS agro“ šiemet mini savo veiklos dvidešimtmetį.

Turime didelį būrį patyrusių specialistų. Dalis jų nuolat siunčiami tobulintis į kompaniją „John Deere“.

Nuostata: P.Dailidė akcentavo, kad techninis aptarnavimas bei priežiūra yra vienas svarbiausių „DOJAUS agro“ veiklos priori-

tetų ir yra sėkmės pagrindas.

Lietuvius giria užsienio partneriai Saulius Tvirbutas

Per 20 metų „DOJAUS agro“ metinė apyvarta išaugo nuo 13,5 mln. iki 267 mln. litų, o kolektyvas pagausėjo nuo 13 iki 200 specialistų visose šalyse. Nuo veiklos pradžios Lietuvoje parduota jau daugiau kaip 2 000 „John Deere“ traktorių, 500 kombainų, 180 ritininių presų, 200 purkštuvų, 50 savaeigių pašarų smulkintuvų. Iš viso per „DOJAUS agro“ įmonių grupės prekybos tinklą keturiose valstybėse parduota 4 100 geltonos ir žalios spalvos mašinų bei apie 3 500 kitų atstovaujamų kompanijų technikos vienetų. „John Deere“ šiam sezonui pasiūlė per 100 naujos ir atnaujintos technikos modelių, kurie jau parduodami ir Lietuvoje. Įmonės „DOJUS agro“ valdybos pirmininko Prano Dailidės pirmiausiai paklausėme, kaip prasidėjo įmonės bendradarbiavimas su stambiausiu pasaulio žemės ūkio technikos gamintoju, kurio prekės ženklas tituluojamas kaip vienas geidžiamiausių. – Įmonės veiklos pradžia buvo ūkyje „Grūduva“, kurį prieš trejus metus pardavėme. Tada buvome vieni pirmųjų „John Deere“ pirkėjų. Iš jų įsigijome tris kombainus ir didelį traktorių. Tuo metu Lietuvoje tai buvo labai didelis kiekis. Tai suintrigavo šią kompaniją ir jų atstovai atvyko apžiūrėti mūsų ūkį, o per viešnagę pasiūlė bendradarbiauti. Prisimenu, jie aiškino apie plėtros galimybes, pagal dirbamų plotų dydžius skaičiavo, kiek traktorių galės būti nupirkta ir panašiai. Tada tokie planai atrodė neįtikimi, tačiau laikas parodė, kad rinka ir naujos technikos poreikis nuolat didėjo. Mūsų ūkininkai jau niekuo nenusileidžia vakariečiams. O mes savo ruožtu irgi turime būti pasitempę. – Kokios pagrindinės sėkmės priežastys? Juk anksčiau, kol neįstojome į Europos Sąjungą, įkalbėti pirkti naują techniką nebuvo lengva?

– Visada daug investuojame į žmones, jų mokymą. Turime didelį būrį patyrusių specialistų. Dalis jų nuolat siunčiami tobulintis į kompaniją „John Deere“. Grįžę jie perduoda patirtį kitiems kolegoms, taip pat moko mūsų įmonės padalinių darbuotojus Latvijoje, Kaliningrade, Baltarusijoje. Dauguma vadovaujančių žmonių, prieš tai dirbę kitose grandyse, išaugo mūsų įmonėse. Na, o pagrindinė mūsų sėkmės priežastis – dėmesys pirkėjui po prekės įsigijimo. Patys turėjome ūkį, todėl puikai suprantame žemdirbių poreikius. Nuo veiklos pradžios deklaravome, kad techninis aptarnavimas ir priežiūra yra vienas svarbiausių mūsų veiklos prioritetų, kuris garantuoja klientams, kad ištikus bėdai pagalba visada bus šalia. Šio pažado nuosekliai laikomės visą savo veiklos laikotarpį. Ne veltui daugiau kaip pusė visų specialistų dirba įmonės serviso padalinyje. Vien atsarginių detalių asortimentas 11-oje sandėlių keturiose šalyse sudaro per 20 tūkst. pozicijų, o keliais rieda 50 mobilios techninės priežiūros automobilių, veikia 4 regioniniai centrai, ateityje jie turėtų iškilti šalia Panevėžio ir Klaipėdos. Dar šiais metais numatytos naujo centro statyba La-

Įvertinimas: bendrovė

tvijoje, kitais metais – Kaliningrado srityje.

– Kaip „John Deere“ vadovai jūsų įmonės veiklą vertina dabar? Ar jie mato gerą Lietuvos perspektyvą? – Šiomis dienomis 20 metų jubiliejaus proga pas mus lankysis didelis būrys pagrindinių kompanijos vadovų: iš JAV atskrenda „Deere & Co“ prezidentas Samuelis Alenas su dviem viceprezidentais, iš Vokietijos atvyksta „Deere & Co“ žemės ūkio padalinio prezidentas Markwartas von Pentzas su dviem viceprezidentais. Galima sakyti, kad tai „DOJAUS agro“ darbuotojų įvertinimas. Jie Europoje lankysis penkias dienas, iš jų net dvi skirs Lietuvai. Tai rodo jų požiūrį į mūsų įmonę. Nekuklu girtis, bet „John Deere“ kompanijoje esame minimi kaip geras pavyzdys kompanijos atstovams kituose regionuose, šalyse. Vienas iš „John Deere“ vadovų pastebėjo, kad dabar jau mes galime mokyti kitus, kaip reikia dirbti. Jiems įspūdį daro sukurtas ir gerai veikiantis „DOJAUS agro“ tinklas. Mums netgi siūlė pradėti veiklą Vakarų Europos šalyse, bet dar norime įsitvirtinti savo regione.

– Ir kaip sekasi kitų šalių rinkose? – Dirbame Baltarusijoje, Kaliningrade, nemažas iššūkis yra Latvijos rinka. „John Deere“ pasiūlė perimti atstovybę 2010 m., sunkmečiu, iš kitos nesėkmingai dirbusios kompanijos. Ten dirbame jau dvejus metus, plėtojame tinklą, greitai pradėsime statyti aptarnavimo centrą. Per daugiau nei metus latviai jau įsigijo daugiau kaip 200 „John Deere“ mašinų.

– Europos Sąjungos lėšos įsigyti technikai 2007–2013 m. jau baigiasi. Kaip tai paveiks „DOJAUS agro“ darbą? – Dirbdami kelių šalių rinkose jaučiamės saugiau. Be to, užimame 30 proc. traktorių rinkos, visada buvome žemės ūkio technikos pardavimo lyderiai, todėl mūsų mašinos labai plačiai paplitusios ūkiuose. O jiems esame reikalingi kaip atsarginių dalių, serviso paslaugų tiekėjai. „DOJUS agro“ plečia naudotos žemės ūkio technikos pardavimo ir trumpalaikės žemės ūkio technikos nuomos veiklą. Planuojama, kad jau šiais metais pajamos iš šios veiklos išaugs daugiau nei du kartus.

„DOJUS agro“ bendradarbiauja su daugiau kaip 15 žemės ūkio technikos, padargų ir atsarginių detalių gamintojų. Įmonė atstovauja ir kitoms garsioms kompanijoms: „Kuhn“, „Manitou“, „Vervaet“ ir kitoms. – Jūsų įmonė jau gerai žinoma ne tik žemdirbiams, bet ir sodybų, nuosavų namų savininkams, nes siūlote platų vejos priežiūros technikos asortimentą. Šioje srityje konkurencija nedaug mažesnė nei tarp žemės ūkio technikos tiekėjų. Kokie jūsų koziriai? – Kompanija „John Deere“ yra viena didžiausių vejos priežiūros technikos gamintojų. Jų produkcija išsiskiria kokybe, patikimumu, kaip ir „John Deere“ žemės ūkio technika. Tie, kurie nusiperka šių gaminių, niekada nesiskundžia. Atskirais atvejais daug kuo lenkiame ir specializuotus vejos priežiūros įrenginių gamintojus. Turime platų atstovų tinklą, šiomis prekėmis aprūpiname ir atstovybes Baltarusijoje, Kaliningrade, Latvijoje. Tikiu, kad jų rinka tik plėsis. Parduodame įvairios galios ir dydžio vejapjoves, traktoriukus.

vis labiau įsitvirtina ir vejų priežiūros technikos rinkoje – klientai vertina šių gaminių kokybę ir patikimumą.

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

2012: tarp miesto ir kaimo

„Lytagros“ partneriai ir pirkėjai

Įmonė, kurios pagrindu 1992 m. susikūrė AB „Lytagra“, įkurta prieš 67-erius metus, iki šiol gali save vadinti žemės ūkio sekto riaus lydere. Tačiau dažnai pamirštama, kad įmonės veikla yra daugiašakė ir vi suomenei siūlomos produkcijos asorti mentas yra labai platus. Vilija Žukaitytė Daugiametė patirtis

Šiuo metu įmonė yra viena iš di džiausių bendrovių Respublikoje, turi net 20 filialų ir 8 antrines įmo nes, išsidėsčiusias visoje Lietuvoje ir Latvijoje. Bendrovė per visą savo gyvavimo istoriją vykdo prekybą, orientuotą į Lietuvos žemės ūkį. Bendrovė didžiuojasi, kad su kauptą patirtį itin vertina pirkė jai, todėl nuolat jiems siūlo daug šiuolaikiškų ir modernių įrengi nių, technikos. „Mes kiekvieną pirkėją, žemdir bį, statybininką laikome savo par tneriu, darbdaviu. Ne generalinis direktorius yra darbdavys, o mūsų klientai. Ar pirkėjas didelis, ar ma žas – mums nesvarbu, visi mums vienodai reikalingi“, – sakė bend rovės „Lytagra“ generalinis direk torius Adomas Balsys. Bendrovė prekiauja juodaisiais metalais, jų gaminiais, vamzdžiais, statybinėmis medžiagomis, tvirti nimo detalėmis, spalvotaisiais me talais, žemės ūkio technika, trak toriais, technikos atsarginėmis dalimis, gyvulininkystės reikme nimis, elektros prekėmis, įran kiais, akumuliatoriais, kompreso riais, padangomis, diržais, gumos dirbiniais, guoliais, ūkinėmis, sodo ir daržo prekėmis bei žirgų sporto reikmenimis. Įmonės vadovas ypač vertina ap dovanojimus, kuriuos pernai pel nė bendrovės atstovaujamų fir mų mašinos Hanoveryje vykusioje tarptautinėje žemės ūkio technikos parodoje – vieną aukso ir net 15 si dabro medalių.

me iš Rytų, o dabar – iš Vakarų ša lių“, – pasakojo bendrovės vadovas A.Balsys. Kombainai, sėjamosios, trakto riai, kiti padargai, įvairūs įrankiai, instrumentai, staklės – visu tuo prekiaujama iki šiol. Dalis prekių pagaminta mūsų šalyje, bet nema žai bendrovė importuoja iš Angli jos, Kinijos, Italijos, Vokietijos, Lenkijos, Čekijos, Ukrainos, Bal tarusijos, Skandinavijos šalių. „Nors mūsų siūlomų prekių asortimentas labai išaugo, tačiau iki šiol save vadiname žemdirbiš ka organizacija“, – teigė generali nis direktorius. „Lytagra“ turi privatų ūkį, ku riame ūkininkaujama remiantis naujomis žemdirbystės technolo gijomis, išbandoma parduodama žemės ūkio technika. „Dirbame 3 200 ha žemės. Ūkyje išbandome visą vakarietišką tech niką, kuria vėliau prekiaujame. Darome atranką ir to neslepiame. Tikrai buvo technikos, kurios mes atsisakėme, nes ji netiko“, – sakė A.Balsys. Apie 60 proc. bendrovės veik los yra žemdirbiškasis sektorius. Pirkėjai perka ne tik žemės ūkio techniką, bet ir vamzdžius, meta lą, įrankius. „Pernai prekių ir paslaugų apy varta išaugo iki 572,3 mln. litų. Di desnę apyvartos dalį sudarė žem dirbiškasis sektorius. Ypač išaugo traktorių ir javų kombainų par davimas. Šiais metais planuoja me parduoti 80 kombainų“, – bū simus darbus planuoja bendrovės generalinis direktorius. Užima antrą vietą Lietuvoje

Žemdirbiška organizacija

„Visa mūsų bazė buvo sukur ta sovietmečiu. Nuo tų senų laikų yra išlikęs panašus prekių asorti mentas, tačiau mes labai išplėtė me pardavimus visoje Lietuvoje, įžengėme į Latviją. Prieš dvide šimt metų prekiavome žemės ūkio technika, dabar irgi ja prekiauja me. Tik anksčiau jos atsiveždavo

Be žemdirbystės prekių, bendro vėje itin platus ir solidus statybų ir gamybinės paskirties produkci jos sektorius. „Esame vieni iš stambiausių me talo importuotojų Lietuvoje, todėl glaudžiai bendradarbiaujame ir dirbame su statybinėmis organi zacijomis. Mūsų pirkėjai yra netgi įmonės, kurios gamina dalis „Mer

Veikla: „Lytagros“ prekybos centras Klaipėdoje.

cedes“ automobiliams“, – įmonės veiklą vertino komercijos direkto rė Dalia Balsienė. „Lytagra“ išskirtinai prekiau ja tik mėlynuoju metalu, o tai la bai vertina pirkėjai. Rudasis meta las asocijuojasi su rūdimis, todėl jis turėtų būti pigesnis. Jau praėjo ket veri metai, kai bendrovės vadovybė nusprendė pastatyti metalų termi nalą ir metalą sandėliuoti patalpo je, o ne laikyti lauke. Šis sprendi mas pasitvirtino 100 proc. „Pagal statybinių medžiagų par davimą Lietuvoje esame antroje vietoje. Kitos įmonės dažnai mus pamiršta, nes galvoja, kad esa me tik žemės ūkio technikos par davėjai. Mes jau seniai dirbame su statybinėmis organizacijomis ir gamintojais. 2011 m. vien tik me talų ir statybinių medžiagų apy varta sudarė 262 mln. litų“, – sa kė A.Balsys. Įmonės vadovybė daug dėmesio skiria jos plėtrai. Rekonstruoja mi esami ir statomi nauji prekybos centrai. Jie veikia visuose didžiuo siuose Lietuvos miestuose. Juose ne tik žemdirbiai, bet ir miestiečiai ypač patraukliomis kainomis ran da jiems reikalingų buities, sodo ir daržo, statybinių ir apdailos pre kių, įvairiausių buityje rekalingų įrankių. Šie prekybos centrai su laukė didelio pirkėjų dėmesio. „Kasmet apie 20–25 mln. litų investuojame į bendrovės plėtrą. Šiais metais savo veiklą pradės naujas 8 000 kv. m ploto preky bos centras „Lytagra“ Šiauliuo se, antroje met ų pus ėje dur is pirkėjams atvers prekybos cent ras „Lytagra“ Marijampolėje“, – pasakojo „Lytagros“ generalinis direktorius.

Prekės žirgams ir raiteliams

„Pastebėjome, kad rinkoje trūks ta prekių žirgams ir raiteliams, į mus dažnai kreipdavosi klientai ir prašydavo tokių prekių, todėl nu sprendėme pabandyti patenkinti šių klientų poreikius“, – apie pa sirinkimą prekiauti išskirtinėmis prekėmis pasakojo vadybininkė Gitana Novikovienė. Populiarios prekės tiek žirgams, tiek ir raiteliams. Itin paklau si raitelių apranga: šalmai, kelnės, džemperiai. Pirkėjai mielai perka žirgų priežiūros priemones. Bal nų pasiūla taip pat didelė – ir pro fesionalas, ir mėgėjas ras jam tin kamą balną. Labai populiarūs yra kaubojiški, laisvalaikiui skirti bal nai. Pirkėjai mielai įsigyja įvairios šiam pomėgiui skirtos atributikos. „Pradėti tokių prekių preky bą mus paskatino Vakarų mados, anksčiau mūsų bendrovė tuo neuž siėmė. Juk bet kuris geras šeimi ninkas, ūkininkas turi šunį, katę. Kai kuriems pasiturintiems ūki ninkams žirgo reikia laisvalaikiui, o ne žemės ūkio darbams“, – sa kė vadybininkė. Bendrovė „Lytagra“, nusprendusi praplėsti savo siūlomų prekių asor timentą, tapo aktyvi visuomeninės organizacijos „Penkta koja“ dalyvė. „Esame pagrindiniai jų rėmėjai. Prekės mūsų keturkojams drau gams skatina žmonių gerumą. Mes patys turime priglaudę šešis šu nis, kurie saugo mūsų teritoriją“, – apie savanorišką veiklą užsimi nė direktorius. „Kai ėmėme prekiauti šiomis pre kėmis, patys netikėjome, kad bus tokia didelė paklausa. Žinoma, iš to nepragyvensi, tačiau mūsų pre kių asortimentą labai gražiai papil

do. Mūsų visose parduotuvėse yra atskiri skyriai, skirti žirgininkystei. Šios prekės pritraukia pirkėjų, kurie vėliau įsigyja ir kitos mūsų bendro vės produkcijos“, – teigė A.Balsys. Dalis naujausios žemės ūkio tech nikos, sodo ir daržo, buitinių prekių, įrankių bus eksponuojama „Ag roBalt 2012“ parodoje. Lankyto jai maloniai laukiami AB „Lytagra“ ekspozicijoje bei „Lytagros“ preky bos centruose ir parduotuvėse.

„Lytagros“ dosjė 1945 m. liepos mėn. Kaune įkurta

„Lytagros“ pirmtakė Respublikinė žemės ūkio tiekimo „Žemūktech nika“ Kauno centrinė bazė. Įmonės pavadinimas daug kartų

keitėsi, tačiau veiklos pobūdis visą laiką išliko tas pats. 1992 m. įmonė buvo privatizuota

ir pavadinta AB „Lytagra“. „Lytagros“ įmonių grupėje dirba

daugiau kaip 830 darbuotojų. 2011 m. „Lytagros“ įmonių grupės

paslaugų ir prekių apyvarta sudarė 572,3 mln. litų. Kiekvienais metais įmonių grupės

plėtrai investuojama 20–25 mln. litų. 95 proc. „Lytagros“ įmonių grupės

akcijų valdo bendrovės direktoriai.

„Lytagros“ įmonių grupę sudaro: Centrinė įmonė „Lytagra“ Kaune, 8 antrinės įmonės, viena iš jų Ly

tagra-AS „Agroapgade“ Rygoje, 20 filialų, prekybos centrų ir par

duotuvių visoje Lietuvos ir Latvijos teritorijoje. Centrinė įmonė Kaune, antrinės

Asortimentas: „Lytagros“ prekybos centruose gausus buitinių pre

kių pasirinkimas.

Kokybė: šie traktoriai ir kombainai netrukus darbuosis Lietuvos žem

dirbių ūkiuose.

Evaldo Butkevičiaus nuotr.

įmonės, visi prekybos centrai, par duotuvės, sandėliai Lietuvoje ir Lat vijoje užima 44,4 ha plotą. Iš jo 128 199 kv. m , arba 12,81 ha dengtos pa talpos.

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

2012: tarp miesto ir kaimo XXp. xxxx xxx

Jaučiatės apsunkę po žiemos? Norisi kažko natūralaus, ypač skanaus ir lengvo? O jūsų nosis užuodžia ką tik šviežiai išrūkytų žuvų kvapą, kuris neleidžia jums ramiai praeiti pro šalį ir vis labiau primena artėjančios vasaros linksmybes? Tai kodėl gi jums nepalepinus savęs itin aukštos kokybės žuvų produktais.

„Norvelita“: valgyk sveikai. Jauskis lengvai!

Jolanta Rimkutė Kokybė: UAB „Norvelita“ gaminama produkcija atitinka aukščiausius maisto saugos reikalavimus.

Įvertino Europa

Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“ yra viena didžiausią patirtį turinčių žuvų gamintojų mūsų šalyje. Įmonės gaminami produktai labai gerai vertinami daugelyje užsienio valstybių – Vokietijoje, Bel-

gijoje, Italijoje, Graikijoje, Danijoje, atitinka aukščiausius maisto saugos ir kokybės reikalavimus. Įmonė ne vieną kartą buvo įvertinta už kryptingą veiklos plėtrą, modernizavimą ir nuolatines in-

vesticijas, padedančias dar labiau pagerinti produktų kokybę. Patikimi partneriai

„Norvelita“ reikalingas žaliavas tiesiogiai importuoja iš pati-

krintų ir patikimų partnerių. Žuvys yra rūpestingai atrenkamos profesionalių darbuotojų. Vėliau jos sūdomos, marinuojamos, rūkomos pagal tradicines laiko patikrintas receptūras arba pagal

kliento pateiktas produkto specifikacijas. Dėl moderniausios įrangos gamybos procesas atitinka aukščiausius maisto produkto kokybės reikalavimus. Griežtai kontroliuojami temperatūros ir procesiniai režimai. Tai leidžia užtikrinti geriausią produkto kokybę, ilgiau išlaikyti gaminio šviežumą ir nepakitusį jo skonį. Mėgsta gurmanai

„Norvelitos“ gaminami produktai – tai įvairūs šaltai ir karštai rūkytų, sūdytų ir marinuotų lašišų gaminiai, lašišų gabaliukai ar kubeliai salotoms, picoms ar pagardams, sūdyti ir marinuoti silkių produktai, įvairūs kulinariniai gaminiai su silkės filė.

Įvertinta už kryptingą veiklos plėtrą, modernizavimą ir nuolatines investicijas.

Gausa: įmonės gaminamų produktų asortimentas turtingas šaltai ir karštai rūkytų skumbrių, jūros lydekų, silkių ir kitų žuvų produktų.

Įmonės gaminamų produktų asortimentas turtingas šaltai ir karštai rūkytų skumbrių, jūros lydekų, silkių ir kitų žuvų produktų. Įmonės gaminamą produkciją rasite ne tik su „Norvelitos“ ar „Koko“ ženklais, bet ir „Northland“, „Rimi“, „IKI“, „IKI Gurmanai“, „Optima linija“, „Favorit“, „Ocean“, „Columbo“ prekių ženklais. Ilgalaikė įmonės profesionalų patirtis leidžia patenkinti net ir išrankiausius Lietuvos bei užsienio gurmanų poreikius.

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

2012: tarp miesto ir kaimo

Ekologiški produktai: būdas rinktis šviežią maistą Šiandien daugelis žmonių rūpinasi savo sveikata, todėl mitybai, maisto produktų kokybei ir jų sudėčiai teikia daug dėmesio.

Jolanta Rimkutė Griežta kontrolė – kokybės garantija

Sveikai gyventi nėra labai sudėtinga, o ekologiški produktai ne tik elitui skirta prabanga. Netgi atvirkščiai – sveikai maitintis, sveikai gyventi kartais netgi pigiau. Nenorit keisti savo gyvenimo iš esmės, tada reikėtų žengti bent keletą žingsnelių savo ir savo vaikų labui. Pats paprasčiausias būdas įsitikinti frazės „Esame tokie, ką valgome“ teisingumu ir pasirūpinti sveikata ir savijauta – rinktis tik ekologiškus produktus. Vieni iš tokių – „Dobilas“. Ekologiški produktai „Dobilas“ – tai aukščiausios kokybės produktai, pasižymintys natūraliu maistingumu, paveldėtu iš Motinos Žemės. Jie yra griežtai reglamentuojami, kontroliuojami, ženklinami ir sertifikuojami pagal žemės ūkio taisykles ir ES Tary-

bos reglamentą. Produktų gamyba nuolat kontroliuojama kompetentingos VĮ „Ekoagros“ ekspertų, VMVT (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) specialistų. Gamybos ir parduodamų produktų kokybę kontroliuoja Nepriklausoma tyrimų laboratorija, sertifikuota Vokietijos akreditavimo tarnybos DAKKS, bei maisto saugos ir kokybės sistemų užtikrinimą kontroliuojantys auditoriai. Atlikus kontrolę, įvertinus reikalavimų ekologiškų produktų gamybai užtikrinimą, suteikiamas sertifikatas ir teisė ženklinti specialiais ženklais ekologinius ūkius ir ekologinius produktus.

Gamyboje nenaudojami tirštikliai, želatina.

Nuolatinė kontrolė įpareigoja disciplinuotai laikytis reglamentų reikalavimų, todėl ekologiški produktai yra tik aukščiausios kokybės. Aišku jie kainuoja brangiau, bet geriau valgyti sveikus, kokybiškus produktus, nes vėliau sutaupytus pinigus išleisime tyrimams, alergiškų vaikų gydymui, chemizuotiems papildams, kurių įsisavinimas dažnai vertinamas 20–30 proc., ir t.t. Produktai „Dobilas“

Sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų ir genetiškai modifikuotų produktų,

jie neužteršti cheminėmis medžiagomis. Jogurtų ir sūrelių sudėtyje esantys vaisiai, uogos užauginti be cheminių trąšų ir sintetinių pesticidų. Kai gyvulys laikomas švarioje, neužterštoje aplinkoje, yra galimybė pagaminti aukštos kokybės ekologišką pieną, o iš jo ir pieno produktus. Ekologiški „Dobilo“ produktai yra gerai vertinami vartotojų, o ekspertai–žinovai jį įvertino aukščiausiu apdovanojimu – aukso medaliu! „Dobilas“ jungia įvairių skonių jogurtus, varškės sūrelius, varškę, pieną, fermentinį sūrį. Pienas „Dobilas“ gaminamas taikant pažangiausią Europoje Bactocatch technologiją, dėl kurios produktui suteikiamos išskirtinės maistinės savybės, leidžiančios ilgai išlaikyti pieno šviežumą ir jo kokybę. Ekologiškas fermentinis sūris „Dobilas“ ypač vertinamas dėl jame esančio kalcio bei baltymų, reikalingų žmogaus organizmui.Šio sūrio gamybai nenaudojami nitratai ar kiti konservantai, dažikliai. Platus ir originalus pasirinkimas

Jogurto „Dobilas“ gamyboje nenaudojami tirštikliai, želatina, o kreminis tirštumas pasiekiamas pridedant ypač aukštos kokybės pieno baltymų, kuriuos žmogaus organizmas lengvai įsisavina. Tyrimai parodė, jog kasdien valgant jogurtų su gyvosiomis kultūromis, organizme daugėja gerųjų bakterijų, stiprinančių organizmo imunitetą ir gerinančių visų jo sistemų veiklą. Valgydami natūralų

Skanu: „Dobilas“ padės jums ir jūsų vaikams pajusti gyvenimo

džiaugsmą.

ekologišką jogurtą „Dobilas“ pajusite gyvų, aktyvių jogurtinių bakterijų Streptococus thermophilus ir Lactobacilus bulgaricus naudą, padedančių užtikrinti tinkamą virškinimą. Sveika virškinimo sistema yra visų funkcijų pagrindas. Naujausias „Dobilo“ produktas – jogurtas su obuoliais ir grūdais.

Kruopščiai atrinkta jogurte esančių priedų kompozicija ne tik suteikia jogurtui originalų skonį, bet dar padidina jo maistinę vertę. Paragaukite „Dobilo“ su obuoliais ir grūdais ir jis taps jūsų mėgstamais pusryčiais, greitu užkandžiu išalkus, o gal net desertu po pietų.

„Žemaitijos pienas“ remia Kaltinėnų senelių namus Kaltinėnų parapijos senelių globos namai savo gyvavimą pradėjo 1992 m. Nuo tada „Žemaitijos pieno“ bendrovė, siekdama bent kiek prisidėti prie garbaus amžiaus žmonių materialinių poreikių tenkinimo, teikia šiems namams gardžius įmonėje gaminamus produktus. Kaltinėnų parapijos senelių globos namų įkūrimo iniciatorius buvo tuometis klebonas Petras Linkevičius. Seneliais rūpinasi 28 darbuotojai

Nuo 2006 m. spalio mėnesio pagal JE Telšių vyskupo Jono Borutos SJ dekretą Kaltinėnų šv.Jono Krikštytojo parapijos klebonu ir Kaltinėnų parapijos senelių globos namų direktoriumi paskirtas Narsutis Petrikas. Pasak dvasininko, per 20-metį Senelių globos namai iš vieno pastato, tuomet grąžintos buvusios klebonijos, išaugo iki keturių pastatų, nuo kelių globotinių – iki 62 šiuo metu globojamų asmenų. Seneliais rūpinasi 28 darbuotojai. Daugiausia iš jų – 13 – socialiniai. Pirmajame pastate gyvena 21 sveikesnis ir save galintis apsitarnauti gyventojas, 17 iš jų gyvena vienviečiuose kambariuose. Senelių gyvenimo sąlygos nepriekaištingos. 41 neįgalus asmuo gyvena antrajame pastate Slaugos skyriuje. Čia savo senatvės dienas seneliai, nuolat prižiūrimi ir slaugomi, leidžia gyvendami po du ar tris, yra

Padėka: N.Petrikas dėkingas visiems geros valios žmonėms, padedan-

tiems įgyvendinti kilnias idėjas.

ir du keturviečiai kambariai. Pastate yra koplyčia, kurioje aukojamos šv. Mišios. Paramą teikia „Žemaitijos pienas“

Ant abiejų pastatų sienų pritvirtintos specialios lentos, informuojančios, jog seneliams nuo 1992 m. paramą teikia „Žemaitijos pienas“. Veiklus ir energingas dvasininkas per beveik šešerius savo veiklos metus nuveikė labai daug. Kaip prisimena N.Petrikas, pirmiausia reikėjo suremontuoti sanitarines patalpas. Trūko lėšų, bet

padėjo geri bičiuliai, ir patalpos buvo įrengtos. Atsiradus galimybei, 2008 m. parašė „Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos“ projektą. Sėkmingai laimėjo konkursą. Kaip šiandien klebonas N.Petrikas prisimena: „Organizavome pirkimus. Sutvarkę dokumentaciją, nupirkome dvi reguliuojamo aukščio vonias nemobiliems pacientams su sėdimais keltuvais, elektrinius pacientų keltuvus, įrangą asmeniui pakelti į antrą aukštą su neįgaliojo

vežimėliu. 2008 m. Didžiojoje gatvėje esančius pastatus sujungėme į vieną sistemą ir įrengėme bendrą katilinę. 2008 m. pabaigoje gimė projektas „Saulės energijos panaudojimas karšto vandens ruošimui bei patalpų šildymui“. Didžiąją dalį lėšų gavus iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo, vakuuminių saulės kolektorių sistemą pastatėme ir instaliavome 2009 m. pavasarį. 2009 m. rudenį pradėjome kapitalinį vieno iš Senelių globos namų pastatų rekonstrukcijos projektą. Vietoj dviejų, šiuo metu pastate turime 6 sanitarinius mazgus. Vietoj vienos vonios – keturias. Įrengėme bendrą valgyklą, kurios iš viso nebuvo, virtuvėlę, laisvalaikio salę. Vietoje buvusios katilinės turime bendrą skalbyklą, cheminių priemonių sandėlį, archyvo patalpą. Nupirkome tris profesionalias skalbykles, vieną džiovinimo mašiną, lyginimo volą. Gauta speciali licencija

2011 m. Senelių globos namai gavo įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją bendrosios praktikos slaugai. Iki 2015 m. pradžios dar turime gauti Senelių globos licenciją. Praėjusių metų lapkritį pasirašėme finansavimo sutartį su CPVA dėl lėšų antrajam rekonstrukcijos etapui, per kurį bus

sutvarkyti gyvenamieji kambariai su visomis sistemomis: elektros, šildymo, vėdinimo, priešgaisrine, darbuotojo iškvietimo. Pastatysime liftą, keltuvą, evakuacinę laiptinę. Perėmus Senelių globos namus, teko rūpintis ir kitomis problemomis. Pakeitėme visus keturis kietojo kuro katilus, išgręžėme du artezinius vandens gręžinius. Praėjusiais metais nupirkome 10 naujų slaugos lovų su reguliuojamo aukščio sistema, malkų skaldymo mašiną. N.Petrikas dėkingas visiems geros valios žmonėms, padedantiems įgyvendinti kilnias idėjas. Jis labai vertina bičiulystę su „Žemaitijos pienu“, kaip solidžia ir žodžio besilaikančia įmone. Juk ji, pasak klebono, nuo 2006 m. Senelių globos namams skyrė labdaros produktais už 200 tūkst. litų. Klebonas tikisi, kad gražus bendradarbiavimas tęsis ir ateityje, o seneliai, pamaloninami „Žemaitijos pieno“ gardžių produktų, su dėkingumu minės geru žodžiu kilnia veikla garsėjančios įmonės ir jos vadovo generalinio direktoriaus Algirdo Pažemecko vardą. Klebonas N.Petrikas išvardijo daugybę Senelių globos namuose nuveiktų darbų. Speciali lenta ant Senelių globos namų sienos liudija, jog juos 20 metų remia „Žemaitijos pienas“.

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

2012: tarp miesto ir kaimo XXp. xxxx xxx

Leader: galimybės kaimo žmonėms Jau yra gauta daugiau kaip 1,8 tūkst. paraiškų vietos projektams finansuoti pagal VVG administ ruojamas vietos plėtros strategi jas. Šiuo metu yra pasirašyta apie 800 paramos sutarčių, tai suda ro apie 25 proc. visų numatytų lė šų vietos plėtros strategijoms įgy vendinti. Patvirtinti 6 tarptautinio ir 2 tarpteritorinio VVG bendradar biavimo projektai.

Jolanta Rimkutė Kaimo plėtra tampa vis svarbesnė bendrosios žemės ūkio politikos dalis. Sprendžiant ekonomines, so cialines ir aplinkos problemas ska tinama tvarusioji Europos kaimiš kųjų vietovių plėtra. Aktyvi veikla

LEADER – tai naujoviškas Euro pos Sąjungos (ES) kaimo plėtros politikos metodas, kuriuo siekia ma skatinti gyventojus ir organi zacijas aktyviai dalyvauti gyvena mosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese. Šis metodas padeda stiprinti pi lietinę visuomenę kaimo vietovėse, skatina bendradarbiauti vietos val džios, verslo ir visuomeninio sek toriaus atstovus. Septyni principai

LEADER metodas remiasi septyniais pagrindiniais principais: į vietovę orientuota vietos plėtros strategija, metodas „iš apačios į viršų“, vals tybinio ir privataus sektorių partne rystė, vietos veiklos grupės (VVG), naujovių diegimas, integruota dau gelio sektorių veikla, darbas kaimo tinkle, bendradarbiavimas. Visi šie principai papildo vienas kitą ir naudingai sąveikauja. Siekiant LEADER metodo tai kymo sėkmės, reikia žmonių, ge bančių rengti ir įgyvendinti vietos plėtros strategijas. Vietos partne rystės grupių, vadinamųjų VVG, steigimas yra išskirtinis ir svarbus

Nuveikti darbai džiugina

Rezultatas: pasinaudojus Leader metodo parama, buvo rekonstruo-

ti Betygalos bendruomenės namai.

LEADER metodo elementas. VVG – tai ribotos civilinės atsa komybės viešasis juridinis asmuo, kurio valdymo organas, turin tis sprendimų priėmimo teisę, at stovauja VVG teritorijos gyvento jų interesams, t. y. ne mažiau kaip 50 proc. valdymo organų narių su daro kaimo bendruomenių, socia linių ir kitų partnerių, jų asocia cijų atstovai, iki 25 proc. – verslo atstovai, iki 25 proc. – vietos val džios atstovai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 51 VVG. Gauta tūkstančiai paraiškų

LEADER metodas mūsų šalyje įgy vendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) 3 krypties „Gyvenimo koky bės kaimo vietovėse ir kaimo eko nomikos įvairinimas“ bei 4 krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“

priemones: „Vietos plėtros stra tegijų įgyvendinimas“ (apimant priemonę „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“), „Teritorinis ir tarptauti nis bendradarbiavimas“ bei „Para ma VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“. LEADER meto dui įgyvendinti skirta 6,2 proc. visų KPP lėšų, t. y. 473 mln. litų.

Šiuo metu jau įgyvendinta apie 100 vietos projektų. Vienas iš jų – Ra seinių rajono VVG „Raseinių krašto bendrija“ finansuotas Betygalos kai mo bendruomenės projektas „Bety galos bendruomenės administracinio pastato ir patalpų rekonstravimas“. Projektui skirta paramos suma – 300 tūkst. litų. Projekto tikslas – rekonstruoti bendruomenės namų pastatą, išsaugant jo istorinę vertę, stiprinti materialinę bazę ir pritai

LEADER metodo įgyvendinimas Lietuvoje Lėšų paskirstymas

14,4 mln. 20,19 mln.

350,74 mln.

87,68 mln.

Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas Vietos plėtros strategijų administravimas Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas

kyti vietos ir aplinkinių kaimų įvai rių socialinių ir amžiaus grupių gy ventojams. Bendruomenės namai – tai se nos medinės architektūros pastatas su išlikusia autentiška dabokle, sa vitu statybos ir apdailos būdu, pa tenkantis į Betygalos miestelio isto rinę zoną. 1922 m. statytame pastate Nepriklausomoje Lietuvoje buvo įsi kūrusi Betygalos valsčiaus valdyba. Betygalos bendruomenės namų rekonstravimo darbai buvo atlie kami remiantis techniniu projektu bei paveldosaugos specialistų re komendacijomis. Pakeista dalis sienos rąstų, naujai perstatytas kaminas, atkurtos au tentiškos pastato langinės, rekonst ruota stogo danga, įrengta mansar da, sudėtos grindys, dailylentėmis iškalta pastogė, įrengti arbatžolių džiovinimo ir naminės duonos ke pimo kambariai, pastatytas duon kepis. Patalpai šildyti pastatytas židinys, įrengtas vandentiekis. Įėji mas į bendruomenės namus ir kitas patalpas pritaikytas neįgaliesiems. Įvairiai veiklai organizuoti sukur ta materialinė bazė: pagaminti na tūralaus medžio senovinio stiliaus baldai: suolai, krėslai, stalai, indau jos, taburetės, skrynia, veidrodis, naminės duonos kepimo įrankiai, įsigytas nešiojamasis kompiuteris, projektorius, ekranas ir kt. Įgyvendinant projektą buvo sie kiama atnaujinti ir išsaugoti istori nį kaimo etninės kultūros paveldo objektą, sukurti jaukią, patrauklią ir patogią aplinką.

„Krekenavos agrofirma“ skaldo mitus apie mėsos gaminius gaminių saugumą, visų norinčių į gamyklą priimti negalime“, – sakė „Krekenavos agrofirmos“ rinkoda ros vadovas.

Robertas Jankauskas Įvairiausi mėsos gaminiai tapo ne atsiejama kasdienio raciono dali mi – pusryčiai daugeliui asocijuo jasi su virtomis dešrelėmis, prieš piečiai – su sumuštiniais su kum piu, o iškyla gamtoje – su kvapiais šašlykais. Tačiau dažnai vartotojai sutrinka produktų gausoje – juos gąsdina nežinojimas, kaip iš tiesų ruošiami mūsų stalą pasiekiantys mėsos gaminiai.

Į ekskursiją kviečia kiekvieną

Absurdiški mitai

Gamintojai pastebi, kad pirkėjo žinių stygius yra itin palanki ter pė sklisti prasimanytiems mitams apie mėsos pramonės neva kelia mus pavojus žmogaus sveikatai ar sąmokslo teorijomis apipintą ga mintojų siekį apgauti pirkėją patei kiant žemiausios kokybės prekes. Lietuvoje vis dar kartais sklan do sunkiai įtikimi mitai apie mė sos gamintojus ir gaminius. Ti kima, jog neva virtose dešrelėse ir dešrose beveik nėra mėsos ir ji pakeičiama popieriumi, kad rū kytais vadinami mėsos gaminiai iš tiesų nėra rūkomi, bet mirko mi specialiame tirpale, kad di džiųjų mėsos gamintojų fabrikuo se nesilaikoma higienos normų ir knibžda graužikų. Labiau išpru sę vartotojai netiki ir pasako mis, esą pasibaigusio galiojimo mėsos gaminiai nuplaunami, iš naujo supakuojami ir grąžinami atgal į rinką, o pirkėjai yra nuodi jami pavojingais „E“ raide žymi mų priedų kiekiais, apgaudinėja

Įsitikina: tikroviškoje virtualioje ekskursijoje po mėsos fabriką vartotojai mato gamybos procesą be jo-

kių pagražinimų.

mi vaizdžiai žymint pakuotes, esą šie priedai gamyboje nenaudoja mi, nors neva to paties gaminio sudėtyje jie aiškiai nurodyti. Atvirai rodys gamybos procesą

„Jeigu tokie mitai apie mėsos gami nius kelia nerimą renkantis mėsos produktus, ar vis dar nesate iki ga lo įsitikinę, kad gamintojai nuo var totojų neslepia jokios „šiurpios tie sos“, didžiausioje Baltijos regione tarptautinėje žemės ūkio ir mais to pramonės parodoje „AgroBalt“ kviečiame aplankyti mūsų stendą“, – kvietė „Krekenavos agrofirmos“ rinkodaros vadovas Gytis Svilainis.

„Krekenavos agrofirmos“ sten de lankytojai turės galimybę patys pamatyti, kaip gaminami jų stalą pasiekiantys mėsos produktai bei įsitikinti šių procesų kokybe. „Juk savo akimis regėtas procesas yra tikresnis už bet kokius mitus“, – sakė G.Svilainis. Atsakomybės prieš vartotojus

Būdama didžiausia šviežios mė sos tiekėja Lietuvoje „Krekenavos agrofirma“ jaučia pareigą ir atsako mybę savo pavyzdžiu demonstruo ti naujų technologijų teikiamas ga limybes tiek rinkos dalyviams, tiek vartotojams, mėgstantiems mėsos

gaminius. Todėl, pasak G.Svilainio, gamybos linijose „Krekenavos agrofirma“ nuolat diegia moder niausias technologijas. „Kadangi esame šalies šviežios mėsos rinkos lyderiai ir aprėpiame daugiau nei dešimtadalį termiš kai apdorotų mėsos gaminių rin kos, jaučiamės įsipareigoję varto tojams atvirai demonstruoti savo gamybos procesus. Kartais tenka priimti ir garbingų svečių, norin čių apžiūrėti įmonę, delegacijas ir maisto pramonės studentų eks kursijas. Bet dėl aukštų higienos reikalavimų, kurių griežtai laiko mės siekdami užtikrinti kokybę ir

Pasak G.Svilainio, dėl šios priežas ties „Krekenavos agrofirma“ pir moji Lietuvoje iš mėsos gamintojų ryžosi kovoti su vyraujančiais mi tais apie mėsos gaminių ruošimą. Dar pernai bendrovė atvėrė gamy klos duris visiems mėsos gamybos procesais susidomėjusiems var totojams pasiūlydama jiems apsi lankyti „Krekenavos agrofirmos“ interneto svetainėje pateiktoje vir tualioje ekskursijoje po bendrovės gamybines patalpas. Unikalios ekskursijos metu gido lydimas vartotojas per 20 minučių savo akimis pamato visus realius įmonės cechus, sužino, kokie pro cesai juose vyksta, susipažįsta su griežtais reikalavimais kiekvienai fabrike atliekamai funkcijai. „Vartotojas, apsilankęs virtua lioje ekskursijoje pamato ir išgirs ta tą patį, kaip ir gyvai atvykęs į pačią gamyklą, todėl jis gali susi daryti pagrįstą nuomonę, kaip iš tikrųjų gaminami gaminiai, pasie kiantys jo stalą. Parodome ir papa sakojame viską kaip yra – be jokio melo“, – sakė G.Svilainis. „Krekenavos agrofirmos“ stende „AgroBalt“ parodoje vartotojai taip pat galės patys susipažinti su mė sos gaminių procesais gamykloje, o į visus lankytojams rūpimus klau simus parodoje atsakys įmonėje dirbantys specialistai.

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

2012: tarp miesto ir kaimo

Šeimos ūkių turgeliai žavi Europą Europos Sąjunga ateityje žada daug dėmesio skirti ma žiesiems ūkiams ir skatinti jų produkci jos pardavimą. Geru pavyzdžiu kitoms šalims rodomi Lie tuvos mobilieji tur geliai.

Saulius Tvirbutas Įvertinimas: Lietuvoje išpopuliarėję ūkininkų turgeliai pastebėti ir Briuselyje.

Geros žinios iš Briuselio

„Europa įvertino mūsų pastangas rūpinantis smulkiaisiais ir viduti niais ūkiais, ypač tai pabrėžiama kalbant apie mobiliuosius ūkininkų turgelius, kurie kitoms šalims pa teikiami kaip pavyzdiniai prekybos žemės ūkio produkcija grandinėje“, – teigė Mindaugas Kuklierius po Briuselyje organizuotos konferen cijos „Vietinis žemės ūkis ir trum pos maisto tiekimo grandinės“. Pasak viceministro, pirmą kartą tarptautiniu lygiu pradėta kalbėti apie būtinybę remti smulkiuosius ir vidutinius ūkius, taip pat tiesio ginį žemės ūkio produkcijos parda vimą vartotojams. Pasak M.Kuk lieriaus, džiugu, kad šiuo metu, kai aktyviai diskutuojama apie Bend rosios žemės ūkio politikos po 2013 m. prioritetus, akcentuota ir ma žųjų ūkių plėtra. „Visi dalyvavusie ji konferencijoje Briuselyje į namus grįžo su žinia, kad smulkieji ir vi dutiniai ūkiai bei tiesioginis žemės ūkio produktų pardavimas pateks į ES paramos skyrimo prioritetus ir bus remiami ateityje. Tai ženk las ir mums, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą pakeisiančiu nauju 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu turėsime ga limybę šiam ūkio segmentui skirti daugiau dėmesio, kartu – ir para mos“, – sakė viceministras. Konferencijoje dalyvavo aukš čiausio lygio Europos Komisi jos pareigūnai, iš Lietuvos atvyko Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, koope ratyvo „Lietuviško ūkio kokybė“, „Tatulos“ programos atstovai. Esame vieni pirmųjų

„Europa naujuoju laikotarpiu eina ta linkme, į kurią mes pasukome anksčiau, kai keitėme 2007–2013 m. programą, kad parama galėtų pasinaudoti ir smulkiųjų ūkių sa vininkai. Taip pat labai svarbu, kad sudarėme galimybes gauti finan savimą mobiliesiems turgeliams,

mažoms parduotuvėms iki 6 tūkst. gyventojų kaimo vietovėse steigti“, – kalbėjo M.Kuklierius.

ti maisto produktų iš pirmų rankų, tiesiai iš gamintojų. Tokių produk tų poreikis yra gerokai didesnis ne gu pasiūla. Beje, finansavimą gali gauti ir stambieji pieno gaminto jai, kurie ketina investuoti į per dirbimo įrangą savo ūkyje“, – ak centavo M.Kuklierius. Bendradarbiavimo vaisiai

Mindaugas Kuklierius:

Sudarėme galimy bes gauti finansa vimą mobiliesiems turgeliams, mažoms parduotuvėms iki 6 tūkst. gyventojų kai mo vietovėse steigti.

Pagal rūpinimąsi smulkiaisiais ir vidutiniais ūkiais Lietuva yra pra lenkusi daugumą Europos Sąjun gos šalių, todėl ją vis dažniau kaip pavyzdį mini kitos valstybės. Vice ministro nuomone, gamyba smul kiajame ir vidutiniame ūkyje turi geras plėtros perspektyvas. „Te reikia suskaičiuoti, kiek sumoka me tarpininkams, kad įvertintume tiesioginės prekybos naudą. Taip pat smulkieji ir vidutiniai ūkiai yra gerokai lankstesni, lengviau prisi taiko prie rinkos pokyčių, mažiau priklausomi nuo bankų finansavi mo“, – įsitikinęs jis. Europoje apie 15 proc. ūkininkų savo produkciją parduoda tiesio giai vartotojams ir tokia veikla dar labiau plėtojama. „Vartotojai labai palankiai vertina galimybę įsigy

Jau dešimtmetį Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga (LŠŪS) dalyvau ja Europos žemės savininkų orga nizacijos (ELO) veikloje, kuri taip pat atstovauja smulkiųjų ūkių in teresams ES, kurių ES suskaičiuo jama per 15 mln. „Pasinaudodami proga, konferencijoje pristatėme ir ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarui Dacianui Ciolosui bei ES Sveikatos ir vartotojų reikalų poli tikos komisarui Johnui Dalli įteikė me raštą, kuriame išdėstytos mūsų nuostatos apie ES paramos priori tetus. Jie turėtų būti suteikti šei mos ūkiams“, – pasakojo LŠŪS pirmininkas Vidas Juodsnukis. LŠŪS nuomone, ateityje nega li būti taikomas tas pats ES para mos modelis ir dideliam, ir mažam ūkiui. „Todėl savo siūlyme prašo me, kad parama būtų skirstoma pagal ūkių tipus ir dydžius. Tik taip smulkieji ūkiai turėtų galimybę in vestuoti ir plėtoti gamybą“, – tvir tino V.Juodsnukis. Jis ragina ūkininkus ir toliau ak tyviai siūlyti, kokia smulkiųjų ir vi dutinių ūkių veikla turėtų būti re miama ateityje. Konkurencija dar nedidelė

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviš ko ūkio kokybė“ vadovas Mindau gas Maciulevičius pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje nėra didelės konku rencijos tarp ūkininkų, kurie augina, gamina ir prekiauja patys. Jo nuo mone, tokiai veiklai išsiplėtus, tur geliuose parduodamos produkcijos kainos būtų mažesnės nei preky bos tinkluose. „Naujienos iš Briu

selio įrodė, kad mūsų pastarųjų me tų darbas buvo prasmingas ir išliks toks ateityje. Ypač tie, kurie dirba su produkcijos tiesioginiu pardavi mu, paramą gaus. Nėra taip svarbu, ar šia veikla užsiims didelis, ar ma žas ūkis. Daug svarbiau, kad pasta rosios naudą pajustų vartotojai“, – įsitikinęs M.Maciulevičius. Antra vertus, per šį ES finansa vimo laikotarpį ir pradėjus ūki ninkų turgelių veiklą išsiplėtė ūkininkų gaminamos produkci jos asortimentas, pagerėjo koky bė. „Eilės prie ūkininkų prekysta lių – geriausias kriterijus vertinant ūkininkų pastangas gaminti koky biškai, skaniai ir sveikai. Vartoto jų įvertinimas skatina ūkininkus ne tik naudotis šio finansinio periodo ES parama, įsigyjant prekybai rei kalingų priemonių, bet ir siūlyti, kad ateityje ji būtų skirta steigiant nedideles ūkininkų parduotuvė les“, – kalbėjo M.Maciulevičius. Produktai – saugūs

Valstybinės maisto ir veterinari jos tarnybos direktoriaus pavaduo tojas Vidmantas Paulauskas tei gė, kad per beveik ketverius metus, kai buvo pradėta organizuoti ūki ninkų turgelius, dėl ūkininkų par duodamos produkcijos nebuvo nė vieno rimtesnio užkrečiamųjų li gų protrūkio ar susirgimo. „Tai pa ts geriausias bendradarbiavimo tarp kontrolę atliekančios institucijos ir ūkininkų indikatorius“, – kalbėjo V.Paulauskas. Tikrinant ūkininkų parduodamą produkciją kaip dažniausi pažeidi mai įvardyti neteisingas ženklini mas (35 proc.) ir ribotas produkci jos atsekamumas (30 proc.), kurie iš esmės neturi tiesioginės įtakos pro dukto saugai. „Manau, kad ūkininkai nėra suinteresuoti gaminti nekoky bišką produkciją ar kaip nors kitaip pažeisti reikalavimus. Jie patys su pranta, kad užtenka tik kartą su klysti, ir tai gali būti jų šeimos vers

Tomo Raginos nuotr.

lo pabaiga. Esame pasiruošę ir toliau konsultuoti ūkininkus, kaip atitikti reikalavimus gaminant vieną ar ki tą produkciją tiesioginiam pardavi mui“, – teigė V.Paulauskas. Šalyje per pastaruosius ketverius metus įsteigti 67 turgeliai, kuriuo se kasmet savo produkciją parduo da per 600 ūkininkų. Minėtu lai kotarpiu savo veiklą pradėjo ir ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“, jo veik loje dalyvauja apie 300 ūkininkų. Šis kooperatyvas sėkmingai bend radarbiauja ir su vienu iš prekybos tinklų. Penkiolika metų Lietuvoje vykdoma „Tatulos“ programa, vie nijanti ekologinių ūkių savininkus ir suteikianti jiems galimybę pa tiems prekiauti sava produkcija.

Padės jaunimui Liet uvos jaunųjų ūkin ink ų rate lių sąjungos atstovas Vidas Kmie liauskas įsitikinęs, kad ES dėmesys smulkiajam ir vidutiniam ūkiui yra apgalvotas ir reikšmingas žingsnis kaimo ateičiai. „Manau, kad Europa atkreipė dėmesį į baug inamai pra stėjančią demografi nę padėt į kai me. Tai verčia ieškot i įvairių resur sų atjauninti žemės ūkio sektorių“, – sakė jis. Dėmesys smulk iesiems ir vidut i niams ūkiams neabejot inai turės teig iamą postūm į ūkininkauti jau niems žmonėms. „Nemažai jaunų žmon ių pradeda ūkin inkaut i bū tent ned idel iuos e plot uos e, pir miausia tapdami smulkiaisiais ūki ninkais“, – aišk ino V.Kmieliauskas. Jis smulkiųjų ūkių svarbą palygino su lengvaatlečiu: stambieji ūkiai – tarsi sportininko kojos, o smulk ieji – širdis. Jei pastaroji bus silpna, bė gikas maratono neįveiks. „Kojos ir širdis turi būti stiprinami tolyg iai“, – įsitik inęs V.Kmieliauskas.