TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, gegužės 9 d., 2012 m. Nr. 107 (1306)
Svarstant interpeliaciją R.Šimašiui – juokeliai apie Brunono nužudymą. Lietuva 7p.
Naujas tyrimas rodo, kad Lietuva – į veiklos efektyvumą, o ne į inovacijas orientuota šalis. Ekonomika 8p.
diena.lt
Jungtinės Amerikos Valstijos sužlugdė „Al Qaedos“ sąmokslą lėktuve susprogdinti bombą. Pasaulis 12p.
Į kavinę – tik be vaiko?
1,30 Lt
Mano asmeninė situaci ja įrodo, kad greičio kont rolės ir prevencijos siste ma Lietuvos keliuose vei kia gerai ir skaidriai. Seimo narys Arvydas Vidžiūnas
5p.
Miestas
3p.
Dėl trinkelių – pas prokurorus
Menas Atmosfera: Vilniuje tėvai su vaikais skundžiasi neturį kur nueiti, o kiti kavinių klientai – tuo, kad jie vis dėlto ateina. Simono Švitros nuotr.
Šmaikščiai pavadinta pica su šypsena, išdėliota iš pomidorų, kelios konstrukto riaus detalės, kreidutės. Tai – kone visos pramogos, kuriomis Vilniaus kavinėse ga lima sudominti vaikus. Niekam nesvarbu, kad nuobodžiaujantys klientų vaikai trukdo kitiems lankytojams.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Požiūris išsiskiria
Sostinėje kavinių yra daugybė – visų skoniui. Tačiau turintys vai kų, ilgai svarstę, kur nueiti, dažnai apsisprendžia tiesiog likti namuo se. Kavinėse nuobodžiaujančios ir nuošaliau pažaisti negalinčios atža los ne tik neleidžia pailsėti tėvams, bet dažnai vargina ir kitus ramybės
ieškančius klientus. „Norėčiau, kad vaikai išvis nebūtų įleidžiami į kavi nes, jeigu jiems ten nėra kuo užsiim ti“, – neretai girdimas argumentas. Bet tai – tik vienas iš požiūrių. „Tegul tie, kurie negali pakęsti vaikų tauškėjimo, sėdi ir ilsisi na muose, – atrėmė šeimos ir vai kų psichologė Giedrė Gutautė Kli mienė. – Manau, kad tai labiau nepatenkintų žmo nių problema.“
2
13p.
Muziejai kviečia į kelią Kultūros fest ival iai, sus it ik im ai su men in inkais, kel iautoj ais, eduka cin iai proj ekt ai, svet ing i savaitga liai lankant muz iejų eksp oz ic ij as, parod as, istor ines erdves ir kitos kultūrinės akcij os – vis a tai proj ek te „Liet uvos muz iejų kel ias“, kur is šią vasarą nusidrieks per visos Lie tuvos muz iejus.
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia atlikti
ALERGIJOS SUKĖLĖJĄ nustatantį tyrimą su
20 % nuolaida – tik už 147 Lt
IgE koncentraciją kraujyje nustatysime nemokamai. Plačiau www.karpol.lt. Tyrimo kaina ne poliklinikos pacientams 170 Lt
Rūpinkitės savo sveikata! Dėl dalyvavimo programoje kreiptis į Registratūros 102 kab. Pasiūlymas galioja iki 2012-05-31
2
TrečiADIENIS, Gegužės 9, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Teisėją jau galima liesti Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Seimas panaikino kyšio paėmimu įtariamo Vilniaus apygardos teis mo teisėjo Ryšardo Skirtuno tei sinę neliečiamybę.
Antradienį plenariniame posėdy je Seimo laikinosios komisijos va dovas Vaidotas Bacevičius pranešė, kad ši komisija, išnagrinėjusi gene ralinio prokuroro Dariaus Valio pra šymą panaikinti R.Skirtuno nelie čiamybę, nusprendė jį patenkinti. Komisija sprendimą priėmė su sipažinusi su Generalinės proku
ratūros ir Specialiųjų tyrimų tar nybos (STT) pareigūnų pateikta informacija apie įtarimus dėl R.Skirtuno padarytos nusikalsta mos veikos, taip pat paties teisėjo paaiškinimus. Balsuodami komisijos nariai nu sprendė siūlyti Seimui patenkinti pateiktą D.Valio prašymą panaikin ti teisėjo R.Skirtuno neliečiamybę „pilna apimtimi“, tai yra leisti jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, nors teisėjas prašė netaikyti jam su ėmimo kardomosios priemonės. Seimo plenariniame posėdy je už komisijos išvadą dėl R.Skir tuno neliečiamybės panaikinimo
Nepasirodė: R.Skirtunas informavo Seimą negalįs dalyvauti plena
riniame posėdyje, todėl paprašė svarstyti klausimą be jo.
Gedimino Bartuškos nuotr.
balsavo 106 parlamentarai, prieš nebuvo nė vieno, susilaikė vos vienas Seimo narys. R.Skirtunas antradienį infor mavo Seimą negalįs dalyvauti ple nariniame posėdyje, todėl paprašė svarstyti klausimą be jo. Teisėjas anksčiau neprieštara vo, kad neliečiamybė būtų panai kinta. R.Skirtunas taip pat pra nešė, kad yra numatęs atsisakyti teisėjo mantijos: „Teisėjo darbą aš jau atidirbau. Nenorėčiau ar ba negalėčiau dirbti toliau teisėjo darbo, kad ir kaip pasibaigtų by los nagrinėjimas.“ Šis Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisė jas įtariamas paėmęs 30 tūkst. litų kyšį už teigiamą sprendimą vie noje baudžiamojoje byloje. Informaciją apie teisėjo R.Skir tuno neteisėtą veiką STT agentai gavo iš Policijos departamento. Informacija apie teisėjo R.Skir tuno galimas padarytas nusikals tamas veikas buvo pateikta Prezi dentei Daliai Grybauskaitei, taip pat Teisėjų tarybai bei Teisėjų eti kos ir drausmės komisijai. Teisėjų taryba kol kas negalė jo svarstyti Prezidentės prieš ke lias savaites pateikto kreipimosi dėl R.Skirtuno atleidimo iš einamų pa reigų, nes teisėjas vis serga ir prane ša negalįs atvykti į Tarybos posėdį informuoti apie visas aplinkybes. D.Grybauskaitė pareiškė, jog pakanka informacijos, kad jis pa žeidė teisėjų etiką. Po Seimo sprendimo panai kinti R.Skirtuno neliečiamybę šis kol kas formaliai tebevilki teisėjo mantiją. Tačiau po to, kai Teisėjų taryba apsvarstys Prezidentės pra šymą ir jam pritars, valstybės va dovė galės pasirašyti dekretą dėl R.Skirtuno atleidimo iš teisėjų.
Nuomos baltas mašinas Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga „Vilnius veža“ taksi automobilius ketina nuomotis trejiems metams. Automobiliai turi būti nauji, balti, penkerių durų, varomi dyzelinu.
Tokios sąlygos būsimiems au tomobiliams nurodomos ant radienį paskelbtoje automobilių veiklos nuomos techninėje spe cifikacijoje.
Numatoma nuomotis 100 vidu tinių vienatūrių automobilių. Tai daryti ketinama trejus metus ar ba tol, kol automobilis nuvažiuos 300 tūkst. kilometrų. Įdomu tai, kad už nuomojamus automobilius ketinama atsiskai tyti pagal nuvažiuoto kilometro kainą. „Nustatomas fiksuotas mėne sinis kilometrų kiekis vienam au tomobiliui, už kurį perkančio ji organizacija įsipareigoja tiekėjui sumokėti nepriklausomai nuo per
Planai: šimtą naujų automobilių savivaldybės taksi parkas įsigis ne
iš karto – pirkimas skaidomas į tris etapus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
mėnesį nuvažiuotų kilometrų kie kio – 4000 kilometrų. Viršijus šį kilometrų kiekį (limitą), papildo mai bus mokama už faktiškai su sidariusį nuvažiuotų kilometrų kiekį. Jei nuomojamas automobi lis per mėnesį nuvažiuos 3000 km, perkančioji organizacija tiekėjui mokės už 4000 km“, – rašoma techninės specifikacijos projekte. Šimtą naujų automobilių savi valdybės taksi parkas įsigis ne iš karto – pirkimas skaidomas į tris etapus. Pirmuoju bus įsigyta 30, antruoju taip pat 30, galiausiai trečiuoju – likę 40. Automobilių remontas, jų drau dimas būtų patikėtas pačiam tiekėjui. Tiekėjo siūlomi automo biliai turi būti pagaminti ne anks čiau kaip 2012 m., kaip nurodoma pirkimo projekte. Reikalavimuose dėl automobilio kėbulo nurodoma, kad tai turi bū ti 5 durų vienatūris lengvasis auto mobilis. Detalizuojamas ir automo bilio ilgis bei plotis. Reikalavimas dėl variklio – kad šis būtų dyzeli nis, nors anksčiau planuota pirkti ekologiškus, varomus suslėgtomis gamtinėmis dujomis. Automobi lio pavara turi būti mechaninė, va rantieji ratai – priekiniai, degalų sąnaudos mieste – ne mažiau kaip 5,6 litro 100 kilometrų.
Auklėjimas: suaugusiųjų pokalbiai vaikams dažniausiai yra nepakeliamas
dažnai neatkreipia dėmesio, kad jų atžalos trukdo kitiems.
Į kavinę – ti
Suaugusiųjų pokalbiai 1 dažniausiai yra nepake liamas išbandymas ir patiems vai
kams. Psichologė G.G.Klimienė ir šio argumento nelaiko rimtu. „Nereikia vestis vaiko į kavinę vien tikintis, kad jis tyliai sėdės ir klausysis. Jam reikia dėmesio, o jeigu tėvai jį skirs tik draugams, ži noma, vaikui nepatiks būti nuoša lyje. Be to, patys tėvai turėtų pasi rūpinti, ką jų atžala veiks kavinėje. Daugelis kavinių pasiūlo piešimo priemonių, o kita galima atsinešti ir iš namų“, – patarė psichologė. Vis dėlto, ką gali pasiūlyti ka vinės, kad vaikai nezyztų tėvams į ausį, o klientai prie gretimo sta liuko nesvaidytų nepasitenkinimo kupinų žvilgsnių tiek į tėvus, tiek į vaikus?
Giedrė Gutautė Klimienė:
Augindama dvi duk ras visur einu su jo mis ir piktų atsilie pimų negirdžiu, tik ne visur yra geros sąlygos būti su vaiku.
Jaučiasi nepageidaujami
Paprastai dėsnis „yra paklausa – bus ir pasiūla“ veikia be priekaištų, bet ne šiuo atveju. Tėvų skundų, kad Vilniaus kavinėse justi, jog yra nepageidaujamų klientų grupė, pilnas internetas. O situacija, jei gu ir keičiasi, tai labai nesmarkiai. Vilniuje yra nemažai vaikams skirtų kavinių, pavyzdžiui, „Maug lis“, „Nykštukų pasaulis“, „Malvi na“, „Euroopa“ ar „Išdykėlių sa la“. Vis dėlto šios vietos yra labiau skirtos didesniems vaikų susirinki mams, tarkime, gimtadieniui švęs ti, o ne kasdienos pietums ar vaka rienei su tėvais ir jų draugais.
Kaip šeimai skirtas kavines tėvai išskiria tas, kuriose yra žaidimų kampeliai, personalas neignoruoja mažojo kliento, motinos gali oriai pamaitinti kūdikį atskiroje patal poje. Tiesa, atsiliepimų apie tokias kavines sostinėje beveik nėra. Tė vai džiaugiasi bent dviem kavinė mis Vilniuje, kuriose įrengtos zo nos vaikams. „Su vaikais einame nebent į ka vinę Žvėryne, kurios kieme sto vi batutas ir laipynės. Dar žinau vieną tame pačiame rajone, ku rioje yra žaislų“, – pasakojo dvie jų mažamečių vaikų mama vilnietė Goda. Padavėjau, padėk...
Neradus gerų sąlygų vaikams ka vinėje, svarbu daryti viską, kad vaikas būtų kuo ramesnis. Psicho logė G.G.Klimienė įsitikinusi, jog tik lankydamasis viešose erdvėse vaikas išmoks tinkamai elgtis. „Sostinėje vietų, tinkamesnių šeimoms, išties mažiau nei, pa vyzdžiui, pajūryje. Bet iš savo pa tirties galiu pasakyti, kad persona las niekuomet nebūna nusiteikęs priešiškai. Pati augindama dvi dukras visur einu su jomis ir piktų atsiliepimų negirdžiu, tik ne visur yra geros sąlygos būti su vaiku. Kita vertus, jeigu tėveliai jaučia priešiš kumą, jiems reikėtų patiems įver tinti, ar nėra pernelyg įsibaiminę, nusiteikę sulaukti blogų reakcijų“, – į situaciją kita perspektyva pa žiūrėti pasiūlė psichologė. „Jeigu į kavinę ir tenka nuei ti su atžalomis, tikrai nestebiu ki tų žmonių reakcijų, todėl nežinau, vaikai ką nors vargina ar ne“, – sa kė 33-ejų Goda. Susidarius objektyviai nemalo niai situacijai tiek tėvai, tiek kiti kavinės klientai turėtų nepamirš ti, kad padavėjai nėra vien maisto ir gėrimų nešiotojai. Viešojoje įstaigoje Vilniaus Žir mūnų darbo rinkos mokymo centre
3
TrečiADIENIS, Gegužės 9, 2012
miestas
6p.
Lenkų mokslininkai sklaidys Žalgirio mūšio paslaptis.
Galerijos rodė, ką turi Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Dabar viskas įmanoma: ir galerijo je pačiam pasigaminti aksesuarą ar suvenyrą, ir karaimų restorane išsikepti kibinų. Vilniaus rotušėje surengtoje kontaktų mugėje turiz mo verslo atstovams pristatytos įvairios edukacinės programos. Unikali technika
išbandymas, tad jie nuotykių pradeda ieškoti aplink. O užsiplepėję tėvai Gedimino Bartuškos nuotr.
ik be vaiko? vedami mokymai, kuriuos baigus suteikiama padavėjo kvalifikacija. Centro Viešbučių, restoranų ir tu rizmo specialistų rengimo skyriaus vedėja Dalia Ramunė Janarauskienė apgailestavo, kad aptarnavimo sri tyje šiuo metu vyrauja „žuvies ge dimo nuo galvos“ situacija. „Dabar darbdaviai samdo žmo nes, neturinčius specialios kvalifi kacijos, dažnai tik trumpalaikiam darbui. Į padavėjo darbą Lietuvo je nebežiūrima kaip į profesiją, tad kokios darbo kokybės galime tikė tis? Darbdaviai skundžiasi smu kusiu prestižu, bet į jį neinvestuo ja. Būtent jie turėtų sudaryti planą, kaip bus aptarnaujami klientai. Dabar padavėjai tik atidirba savo pamainą, kai kuriems būna ma lonesni tikėdamiesi didesnių ar batpinigių, bet tai viskas“, – sakė specialistė.
Pasak D.R.Janarauskienės, spe cial ių reikal av imų, kaip aptar nauti šeimas su vaikais, nėra. Ta čiau profesionalus padavėjas geba nujausti, kada reikia skirti dėme sį tik tėvams, o kada jų atžalai. Be to, atsakomybė suvaldyti nema lonias situacijas taip pat tenka aptarnaujančiam personalui. „Jis atsakingas už gerą atmos ferą visiems klientams. Jeigu ka vinėje yra neram us, triukšmą keliantis vaikas, padavėjas gali duoti neįžeidžiančių pastabų tė vams, taip pat turi paprašyti prie gretimų staliukų sėdinčių klien tų supratimo ir atsiprašyti jų. Juk tai, kad kavinėje nėra atskiros pa talpos ir veiklos vaikams, yra tos įstaigos, o ne klientų problema“, – padavėjų vaidmenį susidarius tokiai situacijai apibrėžė D.R.Ja narauskienė.
Košės ir žaidimų Kavinių vadovai turėtų būti suintere ma kavinių personalo požiūriui. Kai suoti išvengti klientų nusivylimo, ap kuriose kavinėse padavėjai patys pa link jų stalą ėmus zuit i nenuoramai siūlo, ko vaikui gali prireikti: nupliky vaikui. Taip pat jie neturėtų ir išsk ir ti nukritusį čiulptuką, atnešti apklotą ti šeimų kaip nepageidaujamų lan vaikui užmigus, pašildyti ar užplikyti kytojų. Bandant suder int i šiuos da tėvų atsineštą košę. Tačiau dažnesni lyk us kav in ių vadovams tikrai ne pastebėjimai, kad tenka tokių dalykų reikėtų nueiti kryž iaus kelių. prašyti ar net reikalauti. Dažniausi tėvų pastebėjimai, ko jie tikisi iš kavinių, o ką randa:
Komfortas. Netgi sostinėje sunku
rasti kavinių, kuriose būtų įrengtos vietos vaikui pamaitinti ar perrengti, giaraštis. Nesunku pastebėti, kad to taip pat nuošalesnės vietos vežimė kią paslaugą siūlo nemažai kavinių. liui su miegančiu kūdikiu pastatyti. Vaikų valgiaraštyje paprastai bū Dažniausia, ką tėvai randa savo ma na švelnesnio skonio, vaikiškai pa žyliams, tai maitinimo kėdutės, ta puoštų patiekalų. Vis dėlto sprend čiau, anot jų, retai kada būna neaplū žiant iš nuomonių internete, vaikus žusios. auginantys tėvai bene mažiausiai Vaikų veikla. Dažniausi tėvų skun reikalautų specialių patiekalų, juo la dai – vaikas negali pasitraukti nuo biau kad maisto visai mažiems vai stalo, nes nėra įrengtų žaidimų erd kams – košių, tyrelių – valgiaraščiuo vių. Taip pat vaikams vaikščioti ka se ir neranda. vinėse paprastai nesaugu: neap Vaikams pritaikytas specialus val
tvertos tam tikros zonos, būna statūs tarų internete daug dėmesio skiria laiptai ir panašiai.
Aptarnavimas. Daugelyje komen
Antradienio popietę Rotušėje vy ko Vilniaus, Trakų ir Kernavės galerijų-dirbtuvių ir kitų orga nizacijų, pristatančių edukacines programas, kontaktų mugė. Joje galerininkai ir amatininkai supa žindino su savo siūlomomis įvai rių sričių edukacinėmis progra momis: keramikos, juvelyrikos, kalvystės, auksakalystės, vitražo, tekstilės, audimo, gintaro, karpi nių, senųjų amatų ir kulinarijos. Galerijos „Meno niša“ atstovė dailininkė, juvelyrė Marytė Do minaitė-Gurevičienė teigė, kad jie yra vieninteliai, naudojantys tokią techniką – emalį, ir bene vieninte liai Europoje, dirbantys su vaikais. „Mums labai paprasta patrauk ti žmogų, jei jis nors kartą ateina į mūsų galeriją ir pamato, ką siū lome. Tai yra labai prabangi tech nika – emalis. Turime šimto dar bų parodą, kuri dabar keliauja po Latviją. Turime mažą muziejų, darbų pavyzdžių, galime pasiūly ti įvairių dalykų: nuo vaizdelio pa darymo iki papuošalo ar suveny ro gimtadienio proga“, – apie savo veiklą kalbėjo dailininkė. Į galeriją užsukę žmonės – tiek vaikai, tiek suaugusieji – gali ir patys susikurti daiktą, kurio no ri. O užsieniečiai, pasak M.Domi naitės-Gurevičienės, labai vertina rankų darbo procesą, gaminius, ir džiaugiasi turėdami galimybę iš sivežti daiktą, kurį patys sukūrė.
grupės. Visada sulaukiame turistų iš Lenkijos, Rusijos, kitų šalių“, – sakė pašnekovė. Savo kepamais kibinais didžiuojasi ir karaimų tautinių patiekalų restoranas „Kybynlar“. „Kibinai yra taip išpopuliarėję, kad juos jau galime vadinti ir lietu vių tautiniu patiekalu. Tačiau tikri karaimiški kibinai skiriasi nuo visų kitų. Visų pirma, karaimų virtuvė je nenaudojama kiauliena, kibinai būna su jautiena, aviena arba viš tiena. Mėsa turi būti kapota, tešla – mielinė, ne trapi“, – iš ko galima atskirti, tikrus karaimiškus kibinus valgote ar ne, vardijo administra torius Artūras Lavrinovičius.
Artūras Lavrinovičius:
Kibinai yra taip išpo puliarėję, kad juos jau galime vadinti ir lietu vių tautiniu patiekalu. Restoranas vykdo edukacinę programą – svečiai gali ateiti ne tik pavalgyti, bet ir patys pasiga minti. Lankytojai taip pat supa žindinami su karaimų tradicijo mis ir papročiais. Pokario laikų malūne Kernavėje įsikūrusiame Kerniaus bare galima ne tik pailsėti ir skaniai pavalgyti. Čia vyksta edukacinės pamokėlės apie papročius ir tradicijas vai kams ir suaugusiesiems. Per Už gavėnes jie mokomi deginti Morę, Kalėdoms gamina kūčiukus, Ve lykoms margina kiaušinius ir pan.
Įspūdingi odos gaminiai
Galerija „Sirena“ atstovauja lietu viškam odos produktui, kaip teigė jos vadovė ir dizainerė Irena Se rapinienė. Čia – daugybė puikių odos gaminių: nuo tautinio pavel do pavyzdžių iki studentų, kurių parodos dažnai rengiamos galeri joje, meninių projektų, odinių su venyrų ir rankinių. „Odos gaminiai tikrai nėra tiek žinomi, kiek gintaro ar lino, bet, manau, kiekvienas pasakys, kad odinis daiktas ar odinis suveny ras lietuviui jau yra brangus. Tu ristui, manau, svarbu, kad odinis daiktas yra lengvas, ilgaamžis, o svarbiausia, kad mūsų galerijo je suvenyrus klientai gali pasi gaminti patys. Mes parengiame ruošinuką, o žmogus gali pats jį užbaigti“, – pasakojo galerijos vadovė. Kontaktų mugėje turizmo vers lo atstovams taip pat dalyvavo Užupio kalvystės muziejus-ga lerija, Vilniaus puodžių cechas, „Dvaro meistrai“, atvira kerami kos dirbtuvė-galerija Amatų gil dija, galerija Vitražo manufaktū ra, tekstilės galerija „IndigO“, tekst ilės dirbt uvės „Graž ioj i skiautė“, tautodailininkų dirb tuvės, amatų ir menų centras ir kiti iš Vilniaus. Trakams, be „Senosios kibi ninės“ ir restorano „Kybynlar“, atstovavo Trakų turizmo infor macijos centras, Trakų neįgaliųjų užimtumo centras, senųjų Trakų tautodailininkai. Iš Kernavės, be Kerniaus baro, į sostinę atvyko ir meno dirbtuvės „Mirnabalis“, ga lerijos „Šulinys“ atstovai.
Kibinų karalystė
Trakų Senoji kibininė rengia edu kacines kibinų ir šimtalapių gami nimo pamokėles. Į jas galima re gistruotis telefonu, jos vyksta bet kada, svarbiausia – kad grupė je būtų bent dešimt žmonių. Ki bininės administratorė Staselė pasakojo, kad dabar valgiaraštis išplėstas – atsirado septynių nau jų rūšių kibinų. Ir patvirtino, kad jų kibinus mėgsta ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš užsienio. „Dabar laukiame iš Taivano atvykstančios
Paveldas: kibinais vakar sostinėje didžiavosi iš Trakų atvykę kepėjai.
Simono Švitros nuotr.
Dėl trinkelių – į prokuratūrą Vilniaus miesto savivaldybės at stovai oficialiai kreipėsi į polici jos pareigūnus ir prašė ištirti vie tas, kuriose galėjo būti neteisėtai panaudotos senos juodojo bazal to Gedimino prospekto trinkelės, kaip pranešė savivaldybė.
Remiantis pranešimu, savival dybės pareigūnai jau išnagrinė jo daugiau nei dešimt iš gyven tojų gautų paklausimų dėl galimų trinkelių panaudojimo atvejų. Iš jų įtarimą esą sukėlė du – dėl šalia Vievio esančios užeigos kie mo ir poilsio namų šalia Skaudu liškių ežero teritorijos. Informacija apie šias vietas perduota policijai.
Įtariama, kad užeigoje, esančioje šalia Vievio, gali būti apie 600 kv. m panaudotų Gedimino prospek to juodo bazalto trinkelių, o poil sio namuose šalia Skauduliškių ežero – iki 100 kv. m. Tai sudaro nedidelę dalį iš me ro Artūro Zuoko dingusiomis pa skelbtų 9 tūkst. kv. m plytelių. Gedimino prospekte pagal re konstrukcijos dokumentus iš viso buvo išardyta beveik 16 tūkst. kv. m trinkelių, iš jų beveik 7 tūkst. pan aud ota mieste vykdyt uose projektuose: Bernardinų bažny čioje, prezidentūroje, Balsių mo kykloje, Energetikos muziejuje, Dievo Gailestingumo šventovė
je, Šv. Dvasios, Pilies, Universi teto ir Šventaragio gatvėse, Kar veliškių kapinėse, Aguonų gatvės skvere, Ž.Liauksm in o gatvėje, ties Gedimino pr. 9, Vrublevs kio gatvėje. Dalis trinkelių vis dar saugoma bendrovės „Grin da“ sandėliuose. Tačiau apskaitoje, anot savi valdybės, nėra informacijos apie 9 tūkst. kv. m raudonojo granito ir juodojo bazalto trinkelių, kurios buvo išvežtos 2007–2009 m. Jos esą prapuolė vykdant trečiąjį pro spekto rekonstrukcijos etapą ruo že nuo Vasario 16-osios gatvės iki Žvėryno tilto. VD, BNS inf.
4
trečiADIENIS, gegužės 9, 2012
miestas Degė baldų gamybos cechas
Skrido prie vairo
Išnešė papuošalų
Antradienį 11.59 val. Bendra jame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad Sava norių pr. 178, kilo gaisras bend rovės „Vilniaus baldų“ gamy bos ceche. Į įvykio vietą išsiųs tos gelbėjimo pajėgos, informa cija apie įvykį perduota greito sios medicinos pagalbos sto čiai ir policijos pareigūnams.
Elektrėnų policijos komisaria to Patrulių būrio pareigūnai sulaikė automobilį, kuris ma gistrale Vilnius–Kaunas–Klai pėda važiavo milžinišku – 180 kilometrų per valandą – grei čiu. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad juo važiuojan tys vyrai vežėsi narkotikų, kai kurie prisipažino jų vartoję.
Antradienį paryčiais Vilniaus centre buvo apiplėšta juvelyri nių dirbinių parduotuvė. Pasak Policijos departamento, apie 4 val. Vilniuje, J.Basanavičiaus gatvėje, du kaukėti vyriškiai iš daužė juvelyrikos parduotuvės vitriną ir pagrobė aukso gami nių, daugiausia – aukso žiedų. Nuostolis nustatomas.
Vakarieniauti – virš miesto Pavalgyti ir išgerti šampano 50 m aukštyje virš sostinės sena miesčio. Tokią galimybę netrukus turės ir vilniečiai. Tiesa, pigu nebus. Į restoraną kels kranas
Daugiau nei 30 pasaulio šalių ap lankęs projektas „Dinner in the Sky“, gurmaniškas vaišes organi zuojantis pusės šimto metrų aukš tyje, į savo veiklos zoną įtraukė ir Lietuvą. „Dangaus restoranas“, kurį amerikietiškasis ekonomikos žurnalas „Forbes“ įtraukė į neįprasčiausių valgymo vietų 10-uką, jau šią vasarą įsikurs Vilniuje, Ro tušės aikštėje. Čia veiks kranas, kuris specialią 22 vietų platformą su stalu ir kėdė mis pakels į 50 m aukštį. Kildami svečiai galės mėgautis ne tik sos tinės panorama iki šiol nematytu rakursu, bet ir išskirtiniais patie kalais. Kartu kils virtuvės šefas – patiekdamas patiekalus jis tiesio giai bendraus su svečiais. Pademonstruoti kulinarijos me no į Vilnių atvyks pastarųjų trejų metų geriausio Švedijos restorano „Frantzén/Lindeberg“ savinin kas ir vyriausiasis virėjas Björnas Frantzénas. Šis restoranas praė jusią savaitę paskelbtame 2012 m. geriausių pasaulio restoranų 50uke užėmė 20-ą vietą ir iš visų są rašo dalyvių pakilo labiausiai. Įmantrus valgiaraštis
Šis nuo 2008 m. Stokholme vei kiantis restoranas turi dvi „Mi chelin“ žvaigždutes ir yra viena iš Skandinavijos kulinarijos scenos žvaigždžių. Savininkai restora no stilių apibūdina kaip paprastą,
kasdieninę eleganciją, jungiančią kontrastingas Šiaurės šalių ir Azi jos virtuves. „Frantzén/Lindeberg“ savo lankytojus intriguoja tuo, kad neturi tradicinio valgiaraščio – še fai gamindami improvizuoja su tą dien turimais šviežiausiais pro duktais ir kartu kuria netikėtumą.
Risto Meigas:
Tai iš tiesų unika li proga norintiems įprastą valgymą ar susitikimą paversti ypatingu įvykiu.
mą ar susitikimą paversti ypatin gu įvykiu, paliekančiu išskirtinių įspūdžių. Juolab kai vaišes rengs vieno geriausių pasaulyje resto ranų šefas, o Vilniuje iš viso bus pasikelta ne daugiau nei 84 kar tus“, – sakė „Dinner in the Sky“ ats tovas Risto Meigas. Pas ak jo, šią unikal ią pram og ą išban dė net Monako princas Albertas, taip pat Švedijos princas Karlas Filipas. Norintys apsilankyti dangaus restorane Vilniuje nuo birželio 12 d. jau dabar gali rezervuoti vie tas ir pasirinkti iš pusryčių, prieš piečių, šampano danguje ir vaka rienės. Vienas pakėlimas trunka nuo 20 iki 60 minučių, o vaišių danguje kainos prasideda nuo 99 litų.
Atrakcija: taip atrodė Toronto mieste Kanadoje įkurtas „Dangaus res
VD inf.
Organizatorių nuotr.
B.Frantzénas žada vilniečių go murius pamaloninti patieka lais su trumais, aukšlės ikrais, rūkytu unguriu, artišokais, voveraitėmis, juodosios ar batos putėsiais, klevų siru pe marinuotais pomidorais bei kitais gardumynais. „Dinner in the Sky“ turui Vilniuje bus pa sirinktas ir vietos kulinarijos šefas, o turą Lietuvoje orga nizuoti padės Vilniaus mies to savivaldybė.
toranas“.
99 litus
kainuos pigiausias patiekalas „Dangaus restorane“.
Kainos kandžiosis
„Tai iš tiesų unikali proga norintiems įprastą valgy
Baigiamas įgyvendinti ES paramos projektas naujos kokybės sistemai sukurti UAB „Moore Stephens Vilnius“ siūlo kompleksines audito, apskaitos ir mokesčių konsultacijų paslaugas, taip pat konsultacijas su verslu susijusiais klausimais. Įmonė baigia įgyvendinti iš dalies ES ir Lietuvos Respublikos finansuojamą projektą, per kurį buvo sukurta ir įdiegta audito ir apskaitos paslaugų kokybės kontrolės sistema. Bendra projekto vertė yra beveik 200 tūkst. litų ir projekto finansavimo intensyvumas – 50 proc.
Įgyvendintas projektas, sujungdamas santykių su klientais (CRM) ir dokumentų valdymo programų galimybes, papildytas 1 TKKS reikalavimais, naudojant naujausią techniką ir darbo įrankius, užtikrina audito ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės tinkamą paslaugų kokybę, darbuotojų darbų paskirstymą, kontrolę, reikalingos informacijos išsiuntimą klientams, sąskaitų išrašymą, paremtą laiko, panaudoto klientui, apskaita, tinkamą darbo laiko apskaitą, padidina darbuotojų darbo našumą.
Sistema padeda audito, apskaitos ir konsultavimo paslaugas teikiančiai komandai ir bendrovės vadovybei atsakyti į visus klausimus, susijusius su paslaugų teikimu laiku ir eiga, bei išvengti administravimo nesklandumų. Įmonėje įdiegta kokybės kontrolės sistema sudaro sąlygas kokybiškai ir greitai aptarnauti užsakovus ir taip skatina įmonės klientų skaičiaus augimą, leidžia padidinti paslaugų eksportą.
Sistemoje panaudoti „Caseware“ programinės įrangos moduliai sudaro galimybes įmonei bendradarbiaujant su užsienio partneriais efektyviai atlikti Lietuvoje esančių antrinių įmonių auditą. Projekto įgyvendinimas leidžia įmonei efektyviau vykdyti veiklą, tiksliau planuoti darbų atlikimo terminus, optimaliai paskirstyti užduotis darbuotojų komandoms, užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, skatinti darbuotojus ir didinti darbo našumą.
Įdiegti e. verslo sprendimai verslo valdymo sistemoje padeda optimizuoti verslo procesus – tai aktualu visiems įmonės darbuotojams, kurie naudojasi sistema. Naujai įdiegtos sistemos eksploatavimo, naujai priimtų darbuotojų darbo užmokesčio ir kitas išlaidas įmonė numato padengti nuosavomis lėšomis iš įmonės gaunamo pelno. Projekto fiziniai ir veiklos rezultatai yra tęstiniai ir kuria ilgalaikę naudą ne tik įmonei, bet ir šaliai. Užs. 948891
5
trečiADIENIS, gegužės 9, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Prezidentė nusprendė vizito neatsisakyti Prezidentė Dalia Grybauskaitė (nuotr.) penktadienį vyks į Ukrai ną, nors Kijevas nusprendė atidė ti planuotą Centrinės Europos va dovų susitikimą Jaltoje.
Prezidentės patarėja Daiva Ulbi naitė BNS pranešė, kad Ukraino je dabar numatytas penkių vals tybių vadovų susitikimas, kuris vyks ne Jaltoje. „Prezidentė vyks į Ukrainą“, – sakė D.Ulbinaitė. Ji taip pat patvirtino, kad vyk dama į Ukrainą Lietuvos vadovė Charkove susitiks su įkalinta bu vusia premjere Julija Tymošenko. Pasak patarėjos, į Ukrainą vyks Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos ir Moldovos vadovai. Vadovų susitikimo vieta kol kas tikslinama, negalutiniais duome nimis, jis gali įvykti Kijeve. Ukrai nos prezidento rengtas viršūnių susitikimas Jaltoje atšauktas, kai jame pranešė nedalyvausiantys Austrijos, Kroatijos, Čekijos, Es tijos, Latvijos, Vokietijos, Italijos, Slovėnijos, Bulgarijos vadovai. Šių nuomone, kompromisai dėl žmogaus teisių yra negalimi, o boikotas valdžios atžvilgiu yra geriausia priemonė parodyti pa sipiktinimą Kijevo elgesiu. Tačiau boikoto kritikai sako, kad Ukrai
nos izoliacija gali tik padidinti Rusijos įtaką, o sunkus dialogas būtų naudingesnis nei monolo gas, siekiant priartinti Ukrainą prie ES, ypač atsižvelgiant į tai, kad ES rodo mažai iniciatyvos dėl aktyvesnio bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis. Ukrai na pastaruoju metu kritikuojama dėl buvusios premjerės J.Tymo šenko įkalinimo, Vakaruose jos teismo procesas buvo laikomas politizuotu. BNS inf.
Atsiskaitė su juokais Stasys Gudavičius Premjeras Andrius Kubilius tei gia, kad pastarųjų metų Lietuvos ekonominiai rodikliai tolydžio gerėja, todėl artina šalį prie eu ro zonos.
Antradienį premjeras Seimui at siskaitė už 2011 m. Vyriausybės darbą. A.Kubilius parlamentarus informavo, kaip sekėsi įgyven dinti Vyriausybės programą, pri statė 2012 m. Vyriausybės prio ritetus. „Galime konstatuoti, kad praė ję metai nebuvo lygūs. Pirmoji metų pusė atrodė visai neblogai, kėlė optimizmą dėl ekonomikos augimo perspektyvų. Tačiau dėl įvairių priežasčių, pirmiausia su sijusių su tarptautinių rinkų ne stabilumu, antroje metų pusė je padidėjo nerimas dėl tolygaus vystymosi perspektyvos“, – iš Seimo tribūnos sakė premjeras. Bet, anot jo, metų bendri re zultatai parodė, kad Lietuvos ekonomika yra viena sparčiau siai augančių Europoje. „Mažėja biudžeto deficitas, suvaldyti fi nansai, nuosekliai artėjame prie Mastrichto kriterijų atitikimo“, – teigė A.Kubilius. „Nedarbas mažėja, nors dar kol kas išlieka gana didelis. Eksporto rinkų plėtra – stabili“, – vardijo Vyriausybės vadovas. Jis pareiškė tikįs, kad teigia mas ekonomikos tendencijas pa vyks išlaikyti ir 2012 m. bei arti miausioje ateityje. 110 puslapių metinėje ataskai toje, kurią Ministrų kabinetas patvirtino kovo pabaigoje, Vy riausybė savo pasiekimus vardija pagal sritis – nuo valstybės val
dymo pertvarkos, darbo rinkos ir užimtumo, energetikos iki kovos su korupcija, verslo skatinimo, jaunimo, migracijos politikos. Ataskaitoje Vyriausybė pasa koja, ką pernai nuveikė gerinda ma verslo aplinką, mažindama administracinę naštą, skatin dama verslą, mokslinių tyrimų, technologijų plėtrą, inovacijas, tiesiogines vidaus ir užsienio in vesticijas. Tarp pasiekimų šio se srityse minima išplėstos gali mybės elektroniniu būdu steigti uždarąsias akcines bendroves, leidimas dividendus išsimokėti keletą kartų per metus, dešimtys suorganizuotų verslumo skatini mo renginių. Po to, kai buvo pristatyta ata skaita, premjeras ir kai kurie mi nistrai atsakė į Seimo narių klau simus. Buvo užduota ir linksmų klau simų, į kuriuos premjeras taip pat atsakė su humoro doze. „Nema note, kad ši Vyriausybė į istoriją įeis kaip neįgyvendintų pažadų Vyriausybė? Juk esate prieš me tus ar dvejus sakęs, kad per šios Vyriausybės darbo laiką Lietu va laimės „Euroviziją“ ir Euro pos krepšinio čempionatą. Nei viena, nei kita nepavyko pada ryti. Kodėl?“ – teiravosi opozici nės Tvarkos ir teisingumo frakci jos narys Andrius Mazuronis. „Dėl šių dviejų pažadų neįvyk dymo galiu pasakyti, kad opozi cija kalta“, – šypsodamasis atsa kė A.Kubilius. Po Vyriausybės ataskaitos pa teikimo ją svarstys Seimo komi tetai, rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje parla mentarai gali priimti rezoliuciją, kuria ataskaitai pritaria arba ne.
Generalinis pro kuroras paprašė Seimo panaikin ti dviejų valdančio sios Tėvynės sąjun gos frakcijos narių Vito Matuzo ir Ar vydo Vidžiūno tei sinę neliečiamy bę. V.Matuzas įtaria mas piktnaudžiavi mu tarnyba, A.Vi džiūnas – Kelių eis mo taisyklių pažei dimu.
Šešėlis: V.Matuzui gresia baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, pikt
naudžiavimą tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimą.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Į tribūną – du kartus Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Generalinis prokuroras Darius Valys vakar du kartus ėjo į Seimo plenari nių posėdžių salės tribūną. Pirmuo ju kreipimusi D.Valys paprašė leisti patraukti baudžiamojon atsakomy bėn Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių de mokratų (TS-LKD) frakcijos narį V.Matuzą, jį suimti ir kitaip suvar žyti jo laisvę. „Per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys leidžia pagrįstai many ti, jog V.Matuzas, būdamas Seimo narys ir žinodamas, kad jam drau džiama bet kokia forma užsiim ti verslu, komercija ar kitokia pri vačia veikla, kuria siekiama pelno, organizavo bendrovės „Panevėžio energija“ vadovaujančių ir atsa kingų darbuotojų piktnaudžiavi mą tarnybine padėtimi ir taip su darė išskirtines sąlygas „ŽilVyčio“ kooperatinei bendrovei neteisė tai laimėti „Panevėžio energijos“ 2010–2011 m. organizuotus keturis biokuro viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė siekia 17,503 mln. litų be PVM“, – kalbėjo D.Valys. Taip pat įtariama, kad tuo pačiu laikotarpiu šis Seimo narys orga nizavo valstybės įmonės Panevė
žio miškų urėdijos urėdo ir viešųjų pirkimų komisijos piktnaudžiavi mą tarnybine padėtimi ir taip su darė išskirtines sąlygas žemės ūkio kooperatyvui „Dobilas“ neteisė tu būdu laimėti dar vieną – miško valymo ūkinių paslaugų – pirkimo konkursą, kurio vertė siekė 63,265 tūkst. litų.
Arvydas Vidžiūnas:
Mano asmeninė si tuacija įrodo, kad greičio kontrolės ir prevencijos sistema Lietuvos keliuose vei kia gerai ir skaidriai. „Surinktoje medžiagoje yra pa kankamas pagrindas įtarti, kad V.Matuzas organizavo bendrovės „ŽilVytis“ atstovaujančių asmenų veiksmus, 2011 m. apgaule gau nant ES struktūrinio fondo ir Lie tuvos valstybės biudžeto paramos lėšas – iš viso 680 tūkst. litų“, – teigė generalinis prokuroras. Be to, įtariama, kad šis Seimo TS-LKD frakcijos narys galėjo organizuoti Nacionalinės žemės tarnybos Pa
nevėžio žemėtvarkos skyriaus ve dėjos piktnaudžiavimą tarnyba ir taip sudarė išskirtines sąlygas ne silaikant teisės aktų reikalavimų pernai „ŽilVyčio“ kooperatinei bendrovei išsinuomoti 73 valsty binės žemės ūkio paskirties skly pus Panevėžio rajone. Antrą kartą kalbėdamas iš Sei mo tribūnos generalinis prokuro ras informavo, kad TS-LKD frak cijos narys A.Vidžiūnas pernai gruodį važiuodamas automobiliu gerokai viršijo greitį. Lietuvos kelių policijos tarnyba informavo, kad, remiantis greičio matuoklio rodmenimis, A.Vidžiū nas pažeidė Kelių eismo taisyk les. Vėlų 2011 m. gruodžio 4-osios vakarą grįždamas iš savo apygar dos jis buvo neatidus, nepastebė jo greitį ribojančių ženklų ir gero kai viršijo leistiną greitį – važiavo 122 km/val. greičiu tame ruože, kur nustatytas 70 km/val. greitis. „Dėl šio savo neapsižiūrėjimo la bai apgailestauju. Vienintelis pozi tyvus dalykas gal tik tai, kad ši mano asmeninė situacija įrodo, jog greičio kontrolės ir prevencijos sistema, pa reikalavusi nemažų investicijų, Lie tuvos keliuose veikia gerai ir skaid riai“, – gavęs pranešimą iš Kelių policijos kalbėjo A.Vidžiūnas.
6
trečiADIENIS, gegužės 9, 2012
nuomonės
Žalgirio mūšį žada nušviesti naujomis spalvomis
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
N
aujus tyrimus Žalgirio mūšio vietoje pradedan tys Lenkijos mokslininkai tikisi, kad naudojant mo dernias technologijas pavyks atras ti iki šiol neaptiktų įvykusio mūšio pėdsakų. Gelbės technologijos
Ar jau įvyko pokyčių?
Valentinas Beržiūnas
N
ap ol eon as pral ai mėjo. Jo vietą Eliz ie jaus rūmuos e užė mė „švelnusis socia listas“. Taip apibūd inamas Fran çois Hollande’as. Matyt, dabar laikas būtų pažvelg ti į šiuos rinkimus – ne tik į antrąjį turą, bet ir į pirmąjį. Kuo jie reikš ming i? Kas po jų Prancūzijoje ga lėtų pasikeisti. Kas gali pasikeisti Europoje, o gal ir visoje tarptauti nėje arenoje?
N.Sarkozy parodė, kad jis nesugeba, o ir nesu gebės, konsoliduoti de šiniosios Prancūzijos visuomenės stovyklos. F.Holl ande’as į prez idento po stą atėjo su šūk iu: „Laikas nusto ti taupyti, reik ia imtis gaivinti ša lies ekonomiką, užt ikr int i socia linę gerovę.“ Reg is, F.Hollande’as metė piršt i nę vok iečiams. Ar Europoje do minavęs „Merkoz y“ duet as da bar virs „Merkoll ande’u“? Vei kiausiai viskas bus gerai. Dabar kelt i bang ų Europoje niekas ne nor i, nebent graikai. Nuolaidos? Tikėtina, kad vok iečiai pernelyg nespaus Paryž iaus, o šis nesiims prieštarauti Berlynui. Klausimas kyla dėl to, kad vok ie čiai iš prigimties gyvena pagal iš gales, kur ios, žinoma, didelės, ir bet koks išlaidav imas šioje šaly je visuomenę piktina. O naujasis Prancūz ijos vadovas mano, kad karpymas tur i žengt i koja kojon su ekonomikos aug imu. Šiaip F.Hollande’as nieko naujo nesiūlo. Apie karpymo ir ekono mikos augimo pusiausvyrą kalba ne vienas Europos ekonomistas ir pirštu baksnoja į Graikiją, kurio je biudžeto karpymas sukėlė eko nomikos stagnaciją. Ir vis dėlto, kad ir kas laukia Euro pos, įdomu paž velgti į Prancūzi jos pol itikos virtuvę. Ir šiuo atveju įdomiausias pirma sis prez idento rink imų turas.
„Rad ikalai laimėjo“, „Mar ine Le Pen triumfas“ – trim itavo ne tik Prancūz ijos, bet ir daugel io Eu ropos šalių dienraščiai. Rad ikalai? Na, su išimt imi gal i me rad ikal iu laik yt i Nacional i nį frontą. Klausimas, ar negalėtu me N.Sarkozy pavadinti radikaliu, kuris bandydamas į savo pusę pa lenkt i Prancūzijos dešiniuosius dažnai net pralenkė M.Le Pen. Tačiau N.Sarkozy parodė, kad jis nesugeba, o ir nesugebės, konso liduot i deš in iosios Prancūz ijos visuomenės stovyklos. Kyla klaus imas, ar deš in ios ios stovyklos nepavyks konsoliduo ti M.Le Pen, ir po penkerių metų ši pol it ikė netaps rimt u iššūk iu F.Hollande’ui? Kodėl ne? Vad inamąją gol ist ų partiją N.Sarkozy pavertė Sarko zy part ija ir ryškaus lyder io joje kol kas nėra. Ar negalėt ų įvykt i istorinis dešiniųjų susijungimas? Galėt ų, jei po kur io laiko Nacio nalinio fronto nariams ir jo lyde rei M.Le Pen pavyks pakeisti kli juojamą radikalų etiketę. Svarbiausia, kaip jau ne syk į mi nėta, kad Nacionalinis frontas tu ri aiškią Prancūzijos raidos viziją, nors kol kas ši partija išlaiko gan griežtą toną imigracijos ir kitais klausimais. F.Holl ande’as? Jam atein ant ys penker i metais bus labai svar būs. Nuo to, kaip jam pavyks įvykdyti žadamas reformas, prik lausys jo ateitis. Kol kas ryžto šis politikas nestokoja, nors ekspertai ir pa brėž ia, kad jam teks taikytis prie dabartinių sąlygų tiek šalyje, tiek užsienyje. Kita vertus, iki šiol F.Hollande’as buvo gan pilka pelė Prancūzijos padangėje, net galima sakyti, jog jis išrinktas tik dėl to, kad jo buvęs varžovas prancūzams įkyrėjo. Pav yzd žiui, N.Sarkoz y pirmt a kas Jacques’as Chirac as buvo prag mat iškas pol it ikas, o N.Sar koz y vis įsiveldavo į avant iūras. Vienas geriausių pavyzd žių – ka rinė kampanija Libijoje. Taig i, rink imai Prancūz ijoje tik rai buvo istor in iai. Ir ne tik dėl N.Sarkoz y pralaimėjimo, bet ir dėl to, kad jie parodė, jog Prancū zijos elite gal i įvykt i reikšm ing ų pokyčių. Žinoma, viskas priklauso nuo pa dėt ies šalyje. O jei F.Hollande’ui ir nepritr ūks ryžto reformas įgy vendinti, jų rezultatai nebus grei ti. Galbūt penkerių metų pakaks, galbūt ne?
„Siejame su tuo didžiules viltis. Esa me tikri, kad pasitelkus modernias technologijas atsiras galimybė visiš kai kitaip pažvelgti į tai, kas vyko ties Žalgiriu“, – Lenkijos spaudos agen tūrai PAP sakė Žalgirio mūšio muzie jaus direktorius Szymonas Drejus. Į konferenciją susirinkę moksli ninkai ir archeologinių tyrinėjimų specialistai iš Torūnės, Olštyno, Lo dzės, Liublino ir Silezijos turi nu matyti artimiausių metų tyrinėjimo tikslus ir sukurti tyrinėjimų, naudo dami šiuolaikinius archeologijos me todus, programą, kaip rašoma dien raščio „Rzecspospolita“ interneto svetainėje. Ankstesnės archeologų ekspedici jos į Žalgirio mūšio laukus buvo su rengtos 1958–1990 m. Kaip pabrėžia Sz.Drejus, nuo to laiko įvyko milži niška technologijų pažanga. Naudo jant šiuolaikinius geologinės infor macijos metodus į mūšio eigą galima pažvelgti visai iš kitos pusės. Būrys mokslininkų
Tyrimai bus tarpdisciplininiai. Be ar cheologų, juose turi dalyvauti hidro logai, klimatologai ir kitų sričių spe cialistai. Jie, be kitų dalykų, turėtų kuo geriau nustatyti tikslią dabar jau išdžiūvusios upės, lenkiškai vadina mos Wielki Strumien, slėnio, kuria
me ir buvo pralieta daugiausia krau jo, vietą. Pasak muziejaus direktoriaus, be Jano Długoszo „Istorijoje“ ir jokio autoriaus neturinčioje „Konflikto kronikoje“ pateiktų aprašymų, dėl Žalgirio mūšio eigos „ir toliau kyla daugiau klausimų, nei gaunama at sakymų“.
Kariuomenės, artėda mos prie Žalgirio lau ko, degindavo kry žiuočių kaimus, pro kuriuos pražygiuo davo, plėšdavo ir vei kiausiai žudydavo ci vilius gyventojus. Praeityje archeologų atlikti tyrimai nedavė rezultatų, kurių buvo tikėta si anuomet. Prieš keliolika dešimt mečių buvo atrasti vos 28 ginkluotės fragmentai, daugiausia tai buvo ar baleto strėlių ir paprastų strėlių at galių dalys, tinklinių šarvų ir piršti nių atplaišos. Atliekant pirminius kasinėjimus taip pat rasta maždaug 300 mūšio dalyvių palaikų, visi aptikti neto li koplyčios, kuri po mūšio buvo pa statyta kryžiuočių stovyklos vieto je. Archeologų nuomone, tai reiškia, kad iki šiol neatrasta vieta, kurioje il sisi keli tūkstančiai kritusiųjų. Naujieji tyrimai turėtų padėti nu statyti ne tik patį Žalgirio mūšio lauką, bet ir kitas teritorijas, susiju
sias su to meto karo veiksmais: ke lius, kuriais atkeliavo abi kariuome nės, kryžiuočių perkėlas per upes ir jų bėgimo kryptis. Pirmasis objektas, kuris bus tiria mas, tai Kužentniko (lenk. Kurzętnik) pilies griuvėsiai ir senosios Drvencos (lenk. Drwęca, vok. Drewenz) bras tos, ties kuriomis 1410 m. liepos 11 d. pirmą kartą susidūrė Lenkijos ka riuomenė ir Ordino pajėgos. Nebuvo šventuoliai
Pas ak muz iejaus direktor iaus Sz.Drejaus, archeologų tyrinėjimai, kurie bus atlikti Lenkijos ir Lietu vos kariuomenės nužygiuotame ke lyje, „gali sugriauti rašytojo Henry ko Sienkiewicziaus sukurtą mitą apie kilniuosius karaliaus Jogailos riterius ir piktuosius kryžiuočius“. „Manytina, kad kariuomenės, ar tėdamos prie Žalgirio lauko, degin davo kryžiuočių kaimus, pro kuriuos pražygiuodavo, plėšdavo ir veikiau siai žudydavo civilius gyventojus. Apie liepsnojančius priešo kaimus užsimenama šaltiniuose, tai patvir tina ir anksčiau atlikti archeologi niai kasinėjimai“, – priminė muzie jaus direktorius. Daugiau nei 70 gyventojų, kritusių nuo kertamųjų bei duriamųjų gink lų, masinė kapavietė, aptikta Ulnove (lenk. – Ulnow), netoli tos vietos, kur prieš 600 metų buvo įsikūrusi lenkų ir lietuvių kariuomenės stovykla. Pa sak istorikų, tragiškiausias įvykis at sitiko Dombruvne (lenk. – Dąbrówno, vok. – Gilgenburg), nes vietos gyven tojai buvo gyvi sudeginti bažnyčioje, apgultoje Jogailos kariuomenės. VD, BNS inf.
Objektas: naujausias technologijas pasitelkę mokslininkai tikisi atskleisti daugybę iki šiol nežinomų faktų apie
garsųjį istorinį įvykį.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
trečiADIENIS, gegužės 9, 2012
lietuva
Ministras išbrido sausas Seimas antradienį slaptu balsavimu nepritarė opozicijos atstovų inicijuotai interpeliacijai teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui, nors specialios komisijos verdiktas ministrui buvo nepalankus. Stasys Gudavičius s.gudavičius@diena.lt
Išvada – neigiama
Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūno Valentino Mazuronio pa rengtą interpeliaciją R.Šimašiui plenariniame posėdyje apsvarstę parlamentarai sudarė specialią re dakcinę komisiją, kuri turėjo įver tinti teisingumo ministro atsaky mus į jam užduotus klausimus. Komisija pasiūlė nepritarti val dančiojo Liberalų sąjūdžio į Vy riausybę deleguoto teisingumo ministro atsakymams į Seimo na rių interpeliacijoje pateiktus klau simus. Komisijoje, kurią sudarė 12 narių, balsai pasiskirstė po lygiai: 6 ir 6. Tačiau kadangi komisijai pir mininkavo socialdemokratas Juo zas Olekas, jo balsas buvo lemia mas – atsakymams nepritarti. Toks komisijos parengtas pro jektas gali būti priimtas tik tuo at veju, jei už jį slapta balsuoja ne ma žiau kaip 71 parlamentaras. Tačiau slapta balsuojant daly vavo 63 Seimo nariai. Už komi sijos išvadą balsavo vos 36 parla mentarai, prieš buvo 15, susilaikė
4. Todėl Seimui gerokai pritrūko balsų nutarimui dėl nepasitikėji mo R.Šimašiumi priimti ir jis išliko Teisingumo ministerijos vadovu. Valdantieji jau anksčiau deklaravo siekiantys apginti savo ministrą.
Gerai, jog nekalti nate manęs tuo, kad esu atsakingas už šventojo Brunono nužudymo bylą. Slapta balsuojant nepakakus bal sų komisijos pateiktai išvadai pa tvirtinti, laikoma, kad teisingumo ministro R.Šimašiaus atsakymams pritarta. Interpeliacijos svarstymas tuo baigtas. Pažėrė klausimų
Antradienio plenarinio posėdžio pradžioje kalbėjęs interpeliacijos pagrindinis iniciatorius V.Mazu ronis tvirtino, kad teisingumo mi nistras atsakingas už valstybės po litiką sprendžiant įvairiausius su
teisingumu susijusius klausimus. „Bedugnė tarp biurokratizuo tos ir uždaros teisėtumo sistemos ir tikrojo teisingumo sumažė jo ar padidėjo? Ar apskritai įma nomas teisingumas tų, kurie ne turi pakankamai pinigų ar ryšių teismų sistemoje, atžvilgiu? No rėtųsi išgirsti ministro paaiškini mus dėl rezonansinių, visuomenę jaudinančių bylų: vadinamosios Kauno pedofilijos, Vytauto Pociū no žūties ir kitų. Taip, teismai tu ri būti nepriklausomi, taip, teismų sprendimus visiems privalu vyk dyti. Bet kas daroma, kad situacija valstybėje teisingumo siekimo sri tyje akivaizdžiai keistųsi? O, mūsų nuomone, ją tikrai verta keisti“, – kalbėjo V.Mazuronis. Pripažino problemas
Seimo tribūnoje atsistojęs R.Ši mašius pripažino, kad teisingumo Lietuvoje vis dar stinga. „Kas kaltas, kad teisingumo Lie tuvoje yra mažiau, nei mes visi no rėtume, nei aš pats norėčiau? Tur būt interpeliacijos autoriams būtų patogiau, jeigu atsakomybę už vi sas problemas prisiimčiau pats.
Pozicija: R.Šimašius į Seimo narių klausimus vakar atsakinėjo ir rim
tai, ir ironiškai.
Netgi už tas problemas, kurios neįeina į Teisingumo ministerijos kompetenciją. Deja, turiu inter peliacijos autorius nuliūdinti. Mi nisterija dirba ir vykdo reformas teisingumo srityje, bet tik neper žengdama ribų, kurios nustatytos Konstitucijos ir įstatymų“, – pa brėžė ministras. „Atsakingai vykdžiau ir vykdau man pagal kompetenciją priskir tus darbus, bet tikrai nesiimsiu te lefoninės teisės ir nesikišiu ten, kur kištis draudžia mūsų Konstitucija ir įstatymai“, – pridūrė jis.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Dailis Alfonsas Barakauskas teiravosi ministro, kodėl šis ne prisiima atsakomybės dėl to, kad neišnagrinėtos rezonansinės by los: Bražuolės sprogdinimas, Juro Abromavičiaus nužudymas, V.Po ciūno žūtis, taip pat Kauno pedo filijos byla. „Gerai, jog nekaltinate manęs, kad esu atsakingas už šventojo Brunono nužudymo bylą, kad ne rasti įtariamieji šio nusikaltimo padarymu“, – ironiškai į tai atsa kė R.Šimašius.
Deklaravimo naujoves pristatė gyvai Grėtė Šalčiūtė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Vilniaus rajone pakvietė ūkininkus, seniūnijų atstovus į seminarą, kuriame specialistai pristatė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos naujoves, susijusias su plotinėmis priemonėmis. Iš viso balandį skirtinguose Lietuvos rajonuose buvo suorganizuoti 26 seminarai. Palengvins darbą Į seminarą „Su plotu susijusių priemonių pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 m. programą 2012 m. aktualijos“ balandžio 25 d. susirinko didelis būrys Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijų atstovų ir ūkininkų. „Šiais metais daug naujovių, kurias suvokti iš pradžių nelengva. Kai apie jas aiškinama gyvai, viskas tampa aiškiau, be to, specialistai ūkininkams atsako į rūpimus klausimus“, – sakė seminare dalyvavęs Sužionių seniūnijos specialistas Leonas Stankevičius. Daugelis tiesioginių išmokų naujovių ateityje ūkininkams leis sutaupyti laiko, nes sumažės biurokratinių prievolių. „Pernai daug dėmesio sulaukė išmokos, mokamos už mėsinius galvijus ir mėsines avis. Šiais metais atskirų paraiškų siųsti į agentūrą nebereikės – užteks deklaracijoje pažymėti, kad norima gauti išmoką. Nuo šių metų programa leis gauti išmokas ir už ėriavedes avis“, – sakė NMA Tiesioginės paramos departamento vyriausioji specialistė Greta Šimelevičiūtė. Kiti palengvinimai – šiais metais atsisakyta paraiškų / prašymų pakeisti paraiškos duomenis registravimo žurnalų, o dokumentų, įrodančių žemės nuomos ar nuosavybės valdymo teisę, bus reika-
laujama tik iš visiškai naujų ir pernai nedeklaravusių pareiškėjų. Reikės auginti gyvulius Seminaro dalyviai ypač domėjosi nauju reikalavimu savo ūkiuose auginti gyvulius. Pievas ir ganyklas deklaruojantys pareiškėjai nuo šių metų privalės laukuose laikyti tam tikrą gyvulių skaičių, kad gautų tiesiogines išmokas. Šis reikalavimas taip pat taikomas programose „Ekologinis ūkininkavimas“, „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ dalyvaujantiems pareiškėjams. Tiesa, jiems taikomos ir tam tikros išlygos: „Jeigu jų pievos ir ganyklos sudaro ne daugiau kaip 30 proc. viso paraiškoje nurodyto ploto, tuomet reikalavimas laikyti gyvulius netaikomas“, – pasakojo G.Šimelevičiūtė. NMA atstovė ūkininkus pradžiugino, kad mažiau palankiose vietovėse gyvuliai galės būti registruoti gretimoje seniūnijoje. Be to, sutartinių gyvulių sąrašas jau papildytas, į jį taip pat įtrauktos kiaulės. „Ateityje viskas keisis, reikės ir gyvulius auginti. Mūsų seniūnijoje plotus deklaruoja apie 300 žmonių. Šiemet jų skaičius galbūt nesumažės, bet kitais metais, manau, dalis ūkininkų atsisijos“, – svarstė Riešės seniūnijos vyresnioji specialistė Henrika Kiseliovienė. „Ekologinio ūkininkavimo“ naujovės Ūkininkų pamėgta programa „Ekologinis ūkininkavimas“ šiais metais taip pat neišvengė kelių korekcijų. Nuo šiol vaistažolių, aromatinių ir prieskoninių augalų laukai galės sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. bendro programos „Ekologinis ūkininkavimas“ sertifikuoto ir įsipareigoto ploto ir negalės būti didesni kaip 50 hektarų. Tačiau G.Šimelevičiūtė pabrėžė, kad senieji ūkininkai neturėtų išsigąsti, nes įsipareigotiems iki 2012 m. plotams
Naujovės: ūkininkai ir seniūnijų atstovai seminare buvo supažindinti su naujomis paramos programomis ir pasikeitusia tvarka. Grėtės Šalčiūtės nuotr.
šis apribojimas netaikomas. „Apribojimas nebus taikomas ir tiems ūkiams, kurių vaistažolių plotas yra ne didesnis kaip 10 hektarų. Be to, svarbu paminėti, kad nuo šių metų sojos priskiriamos daržovių ir bulvių pasėlių grupei, gyvūnų sąrašas papildytas elniniais gyvūnais, o išmokos už saulėgrąžas, juodąsias ir rudąsias garstyčias beveik perpus sumažėjo“, – dėstė G.Šimelevičiūtė. Pasiūlė naują programą Seminare buvo pristatyta nauja priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programa „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, kuri, tikimasi, sulauks didelio ūkininkų dėmesio. Pagal ją parama bus mokama už sertifikuotus ir deklaruotus išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių auginimo plotus. „Šioje programoje galės
dalyvauti ne mažiau kaip 10 arų vienai kultūrai skiriantys ūkininkai. Ūkininkai kasmet galės keisti ir ploto vietą, ir auginamą kultūrą. Svarbiausia, kad plotas išliktų nepakitęs – ūkininkai nesumažintų jo daugiau kaip 3 proc. Šioje programoje reikia dalyvauti penkerius metus. Tiesa, gana griežtas dėmesys bus kreipiamas į trąšų kiekį“, – sakė NMA specialistė. Pagal šią programą didžiausia metinė išmokos suma valdos savininkui – 120 tūkst. litų. Už daržoves ir bulves numatyta išmoka 1091 litas už 1 ha, už serbentus – 1160 litų už 1 ha, vaisius ir uogas – 1188 litai už 1 ha. Skatina pasitempti Seminare dalyvavę seniūnijų atstovai ir ūkininkai neabejojo, kad pasinaudoti parama – verta, tik svarbu pirmiausia įvertinti savo galimybes ir pajėgu-
mą. Vilniaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Česlava Apolevič neabejojo, kad programoje galima sėkmingai dalyvauti, tik tam reikia noro ir atsakomybės. Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklos atstovė Jelena Hejbovič pabrėžė, kad seminare visa informacija buvo pateikta dalykiškai, tad ūkininkai ir seniūnijų atstovai per trumpą laiką galėjo susipažinti su visomis naujovėmis. „Mums informacija apie programas yra labai aktuali, kad galėtume ją teikti jauniesiems ūkininkams. Esame tarsi grandis tarp ūkininko ir agentūros“, – sakė pašnekovė. Užs. 953549
8
TrečiADIENIS, gegužės 9, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2546 DB svaras sterlingų 1 4,2850 JAV doleris 1 2,6525 Kanados doleris 1 2,6660 Latvijos latas 1 4,9414 Lenkijos zlotas 10 8,2540 Norvegijos krona 10 4,5665 Rusijos rublis 100 8,8455 Šveicarijos frankas 1 2,8746
+1,76 %
–0,4344 % –0,0047 % –0,0678 % +0,1014 % +0,0648 % +0,3672 % +0,1953 % –0,6916 % +0,0174 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,01
4,69
2,47
„Kvistija“
4,99
4,62
2,48
„Vakoil“
5,02
4,67
2,47
Vidutinė elektros kaina balandį, palygin ti su kovo mėnesiu, Lietuvos elektros bir žoje sumažėjo 6,7 proc., iki 13,98 cen to už kilovatvalandę (be PVM). Kovą, pa lyginti su vasariu, ji buvo atpigusi 17,4 proc. Elektros kainai kristi daugiausia įta kos turėjo dėl atšilusio oro sumažėju si elektros paklausa ir polaidis Latvijo je, kaip pranešė rinkos valdytoja įmonė „Baltpool“.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+0,31 %
80
elektros kainos važiuoja žemyn
Degalų kainos pokytis
–0,43 %
96,90 dol. už 1 brl. 112,17 dol. už 1 brl.
proc.
gyventojų mano, kad valdžia turėtų remti žaliąją energetiką.
Imtis verslo trūksta tik drąsos Komentaras
Lietuvos verslinin kai energingi ir ne vengia rizikos, o sa vo tikslų jie siekia ne visada etiškais ir sąžiningais būdais. Tačiau šios versli ninkų charakterio savybės lemia, kad Lietuva yra į veik los efektyvumą orientuota šalis.
Paulius Lukauskas
Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ direktorius
V
Efektyvumas: Lietuvoje naudojami efektyvūs gamybos būdai, kurie didina produktyvumą ir mažina veik
los sąnaudas.
Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Dirba efektyviai
Tai atskleidė pirmą kartą Lietu voje atlikto „Globalaus verslumo stebėsenos“ (angl. – Global Ent repreneurship Monitor, GEM) ty rimo rezultatai. Jame 2011 m. da lyvavo 54 pasaulio šalys. „Šalių verslumo lygis matuo jamas skirstant jas pagal tris sri tis. Tai į veiksnius, veiklos efek tyvumą ir inovacijas orientuotos šalys. Palyginus Lietuvos verslu mo rodiklius su kitų šalių rodik liais paaiškėjo, kad Lietuva yra į veiklos efektyvumą orientuota ša
Verslo nišų dar yra
klausimas Verslininko karjera turi daugiau pranašumų nei trūkumų Visiškai nesutinku
Visiškai sutinku
Nesutinku
20,7
7,3
7,9
% 24,3 Sutinku
lis“, – tyrimo rezultatus pristatė viena tyrėjų, dr. Erika Vaiginienė, Vilniaus universiteto (VU) Tarp tautinio verslo mokyklos (TVM) direktoriaus pavaduotoja mokslui, inovacijoms ir kokybei. Tai reiškia, kad Lietuvoje naudo jami efektyvūs gamybos būdai, ku rie didina produktyvumą ir mažina veiklos sąnaudas. Taip pat siekia ma masto ekonomijos, dominuoja didelės įmonės, o rinkos nišas uži ma smulkiosios ir vidutinės įmo nės. Lietuva pateko tarp Lotynų Amerikos šalių, kaimynių Latvijos ir Estijos, Kinijos ir kitų augančios ekonomikos šalių.
39,8 Nei nesutinku, nei sutinku
Šaltinis: GEM Lietuva, 2011 m.
„Tai, kad Lietuva yra į veiklos efek tyvumą, o ne inovacijas orientuo ta šalis, rodo, kad esame augančios ekonomikos šalis, ir tai nėra blo gai“, – pabrėžė Julius Niedvaras, VU TVM direktorius. Jo nuomo ne, paaiškėjus, kad Lietuvos vers las daugiau dėmesio skiria ne ino vacijoms, o veiklos efektyvumui, tikrai nereiktų siekti, kad per ke lerius metus taptume į inovacijas orientuota šalimi. E.Vaiginienė atkreipė dėmesį, kad inovatoriškos šalys nustoja vys tytis. Pasaulinėje verslumo ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad didžiausios intencijos kurti nau jus verslus pastebimos tose šalyse, kurių ekonomika sparčiai auga. Esą
„Shutterstock“ nuotr.
čia žmonės labiau linkę pastebėti naujas galimybes ir pasitikėti sa vo sugebėjimais pradėti bei vysty ti verslą. Stiprūs lūkesčiai pradėti savo verslą pastebimi tarp kai ku rių vidutiniškai išsivysčiusių šalių, tokių kaip Kinija, Čilė ir Brazilija, gyventojų. Šie rodikliai mažėja su lig ekonominiu šalies išsivystymu. Todėl ir viešosios įstaigos „Vers li Lietuva“ direktorius Paulius Lu kauskas sutiko, kad „geriau būti besivystančia šalimi“. Skatina jaunimą
Pasaulinė verslumo ataskaita taip pat atskleidė, kad Lietuva yra vie na daugiausiai jaunų verslininkų (nuo 18 iki 24 metų) ir jaunų vers lų (iki 3,5 metų) turinčių šalių. „Beveik pusei apklaustųjų sugal voti savo verslo idėją padėjo dar bo patirtis kitose įmonėse“, – pa brėžė E.Vaiginienė. Jos vertinimu, tai rodo lietuvių verslumą ir Lietu vos potencialą augti, vystytis, nes tokie verslininkai kuria inovatoriš kus verslus. Jaunimo iniciatyvomis kurti verslą didžiuojasi Mindaugas Da nys, Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamen to direktorius. „Jaunimo verslu mas auga, Lietuvoje pradedama daug naujų iniciatyvų. Tikiuosi, kad šios iniciatyvos bus remiamos iš Ūkio ministerijos ir kitų finan savimo programų“, – teigė M.Da
nys. Pasak jo, Ūkio ministerija pa sirengusi skirti daugiau dėmesio ir lėšų naujiems verslams atsiras ti, ruošiamasi išplėtoti finansinių priemonių prieinamumą naujiems verslams. VU TVM direktorius J.Niedva ras įsitikinęs, kad jei būtų panau dojamos verslo skatinimo siste mos, imlus ir verslus jaunimas į tai reaguotų teigiamai. „Dabar turime daug iniciatyvaus jaunimo, stiprų aukštąjį mokslą, bet to neišnau dojame kryptingai šalies verslumui didinti“, – teigė J.Niedvaras. Įvaizdis geresnis
Pirmoji Lietuvos verslumo ataskai ta atskleidė geresnį, nei tikėtasi, gyventojų požiūrį į verslininkus. „Verslininko karjera yra ganėti nai geidžiama tarp Lietuvos gy ventojų. Tyrimas taip pat parodė, kad verslininkai gerbiami, nes yra darbo vietų kūrėjai. Pripažįsta ma, kad verslininkai dirba sunkiau nei kitų profesijų atstovai“, – gy ventojų požiūrį į verslininko veiklą apibendrino dr. E.Vaiginienė. Pa sak jos, net 50 proc. apklausoje da lyvavusių gyventojų norėtų turėti savo verslą. Vertindami verslininkų savy bes, gyventojai išskyrė, kad Lietu vos verslininkai yra energingi, no vatoriški, nevengia rizikos, tačiau jiems esą labiausiai trūksta etiško ir sąžiningo elgesio.
yksta daug disk usijų, ko dėl vienos šalys vystosi sėkmingiau, kitos – ne taip sėkmingai, kodėl vienų gerovė geresnė, kitų prastesnė. Man patinka viena teorija, kuri kalba apie Didžiosios Britanijos verslumo lūžį. Il gą laiką, iki XVIII a. pabaigos, Didž io joje Britanijoje statusas visuomenėje buvo garantuojamas karališka kilme arba karybos nuopelnais, o verslinin ko statusas buvo žemas, t. y. buvo že ma užsiimti tokia veikla ir tai buvo ne rimta. Bet XVIII a. pabaigoje Didžiojoje Britanijoje įvyko lūžis ir versl ininkai tapo šalies vystymosi varikliu, versli ninko įvaizdis stipriai pasikeitė į gera. Dabar Didžioji Britanija yra išsivysčiu si šalis, nes lūžis įvyko gana anksti. Manau, panašaus lūžio reikia ir Lietu vai, nes ilgai gyvenome visuomenėje ir santvarkoje, kur ioje užsiimt i vers lu buvo draudžiama. Negalime lygin tis su Didžiąja Britanija, bet mums tam tikrų posūkių dar reikia. Pernai atlik tas pasaulinio verslumo tyrimas šioje srityje mums gali padėti. Galime maty ti keletą esminių aspektų. Pirmą sykį Lietuvoje buvo atliktas me todolog iškai rimtas tyr imas. Iki šiol turėjome daug pamąst ymų, esame verslūs ar ne, verslininkų įvaizdis ge ras ar ne. Tai rimtas atspirties taškas. Labai džiaug iuosi, kad tyr imas pa rodė, jog yra gera jaunimo verslumo situacija. Kitas džiug us dalykas, kad verslininko įvaizdis visuomenės aky se yra daug geresnis nei vyrauja vie šojoje erdvėje. Žmonės supranta, kad verslas kuria darbo vietas, kad versli ninkai sunkiai dirba ir pan. Svarbu, kad tyr imas parodė ir pa grindinius verslumo barjerus. Pasiro do, jie yra mūsų galvose. Tiek infrast ruktūra, tiek rinkos sąlygos yra gana geros verslui vystyt i, bet gana dide lis baimės imtis rizikos veiksnys, taip pat reikėtų šiek tiek daugiau pasitikė jimo savimi.
50 proc.
apklausoje dalyvavusių gyventojų norėtų turėti savo verslą.
9
TrečiADIENIS, gegužės 9, 2012
ekonomika
Įmonės skęsta skolose Įmonių įsiskolinimo padėtis šiuo metu rodo, kad ekonomikos sulėtėjimą labiausiai pajuto ap dirbamosios pramonės ir trans porto sektoriaus bendrovės.
Lietuvos įmonių pradelstų sko lų portfelis balandį padidėjo 86 mln. litų ir mėnesio pabaigoje sie kė 5 mlrd. litų, kaip rodo rizikos valdymo sprendimų bendrovės „Creditinfo Lietuva“ duomenys. Įmonių pradelstos skolos ba landį ypač padidėjo finansų įstaigoms. Praėjusį mėnesį iš viso 33 tūkst. įmonių turėjo pradelstų skolų, iš jų 477 – šio sąrašo naujokės. „Sunkiausiai įsipareigojimus kreditoriams pastaruoju metu vykdo apdirbamosios pramonės ir transporto bendrovės. Minėti sektoriai pajuto sulėtėjusį eko nominį augimą Vakarų rinkose, kur trumpalaikės perspektyvos vis primena švelnią recesiją. Dalis įmonių susiduria su sun kumais, todėl kreditoriams re komenduotina atidžiau stebėti pramonės ir transporto sektorių mokumą“, – pranešime spaudai sakė „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.
Įmonių pradelstos skolos balandį ypač padidėjo finansų įstaigoms. Balandį verslas padengė 68 mln. litų pradelstų skolų – tai sutampa su šių metų sausio– kovo mėnesių vidurkiu. Nors įmonių skolos didėja, balandį bankrutavo 94 įmonės, arba 25 mažiau nei kovą. „Ba landį bankroto atvejų labiausiai sumažėjo prekybos, apgyvendi nimo ir maitinimo įstaigų sek toriuose, o labiausiai padidėjo statybų ir apdirbamosios pra monės. Be to, tai antras mėnuo iš eilės, kai išgaunamosios pra monės bei elektros, dujų ir van dens tiekimo sektoriuose neuž fiksuotas nė vienas bankroto atvejis“, – teigė A.Buemann. „Creditinfo“ duomenimis, iš 69 tūkst. realią veiklą vykdan čių šalies įmonių kas antra tu ri vidutiniškai po tris pradelstas skolas, o vidutinė jų skola siekia 57 tūkst. litų. BNS inf.
Gaminiai atpigo
Krito butų kainos
Pramonės produkcijos kainos ba landį, palyginti su 2011-ųjų baland žiu, išaugo 5,7 proc., o palyginti su šių metų kovu, sumažėjo 0,2 proc., kaip pranešė Statistikos departa mentas. Didžiausią įtaką kainų po kyčiui balandį turėjo sumažėjusios rafinuotų naftos produktų gamybos, drabužių siuvimo, baldų gamybos produkcijos kainos.
Parduodamų butų kainos penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose ba landį, palyginti su kovu, smuktelėjo 0,1 proc. Kainų sumažėjimą balandį lėmė 0,2 proc. atpigę butai Vilniuje, o Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Pa nevėžyje butų kainos balandį nepaki to, kaip rodo bendrovės „Ober-Haus“ kas mėnesį skaičiuojamas butų kai nų indeksas.
11,1 proc.
Lietuvoje gegužės 1 d. siekė nedarbo lygis.
10
trečiadienis, gegužės 9, 2012
sportas
Žalgiriečiai trokšta revanšo Kauno „Žalgirio“ jauniesiems krepšinin kams diriguojantis Tomas Masiulis dvira čio neišradinėjo – į Eurolygos jaunimo komandų turnyrą treneris išsivežė tuos savo auklėtinius, kurie triumfavo vasario pradžioje Kaune vykusiose atrankos var žybose. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Gegužės 10–13 d. Stambulo „Abdi Ipekci“ ir „Sinan Erdem“ arenose vyksiančiame aštuonių komandų turnyre „Žalgirio“ jaunimas kovos B grupėje, kur jų varžovai bus „KK Zagreb“ (Kroatija), Stambulo „Fe nerbahçe ülker“ (Turkija) klubai ir svečio teisėmis pakviesta Kinijos jaunimo rinktinė. B grupėje varžysis Belgrado „Crvena Zvezda“ (Serbija), Stam bulo „Anadolu Efes“ (Turkija), „Barcelona Regal“ (Ispanija) ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ jaunieji krepšininkai. Kiekvienos rungtynės grupėje bus aukso vertės, nes į finalą pa teks tik grupių nugalėtojai. Dėl 1-osios vietos grupėje žal giriečiams teks kaip reikiant pa plušėti, nes jau pirmajame eta pe kauniečiai susikaus su 2011-ųjų čempionais „KK Zagreb“ krepši ninkais. Būtent šiai Kroatijos ekipai kauniečiai 65:76 pralaimėjo praė jusiais metais Barselonoje vykusio turnyro finale. „Visi kartu rungtyniavome ir moksleivių krepšinių lygoje, tad puikiai vieni kitus pažįstame. Į Turkiją vykstame turėdami vieną tikslą – nugalėti. „KK Zagreb“ eki pa mums gerai pažįstama. Dar nie kada nesame jų įveikę, be to, pra laimėjome praėjusių metų finale. Stambule sieksime revanšo. Ki tose ekipose taip pat bus nemažai nacionalinėse jaunimo rinktinėse
žaidžiančių krepšininkų. Bus labai įdomus aukšto lygio turnyras“, – prieš išvykdamas į Stambulą kal bėjo „Žalgirio“ puolėjas Marius Grigonis. 198 cm ūgio krepšininkas per at rankos turnyrą vidutiniškai atlik davo net po 7,3 rezultatyvaus per davimo ir tvirtai pirmavo tarp visų Eurolygos jaunimo dalyvių. 1999-ųjų Eurolygos čempiono T.Masiulio treniruojami auklėti niai sieks pakartoti savo pirmta kų triumfą. Pirmasis Eurolygos jaunimo turnyras buvo surengtas 2003 m. Barselonoje. Jį tuomet laimėjo „Žalgiris“. Dar kartą jau nieji žalgiriečiai triumfavo 2007 m. turnyre Atėnuose. 2005, 2006 ir 2011-aisiais kauniečiai suklu po finale. Iš visų šių metų turnyro daly vių tik „Žalgiriui“ ir „KK Zagreb“ krepšininkams yra pavykę iškovo ti čempionų titulą. Kauniečiai – šių varžybų rekordininkai: dešimtą kartą rengiamame turnyre jie da lyvaus 9-ąjį kartą. Vienintelį kartą tarp stipriausiųjų „Žalgirio“ nebu vo 2009-aisiais. – Į Turkiją vežatės tuos pačius krepšininkus, kurie laimėjo Kaune surengtą Eurolygos at rankos turnyrą. Ar esate pa tenkintas pasirengimu, ko gero, didžiausiam savo kaip trenerio iššūkiui? – paklausėme žalgirie čius treniruojančio T.Masiulio. – Pasiruošti varžyboms laiko buvo nemažai. Treniravomės maždaug
Kartos: Eurolygos čempionas T.Masiulis perduoda savo solidžią patirtį jauniesiems žalgiriečiams.
Tomo Raginos nuotr.
savaitę. Visi vaikinai puikiai vie nas kitą pažįsta, neseniai laimė jo Moksleivių krepšinio lygos čem pionatą. Viskas vyko sklandžiai ir pagal planą, subūrėme optimalią sudėtį. Nedidelę kirkšnies trau mą gydėsi Paulius Šatkus, tad jį steng ėm ės taupyt i, tač iau tik i mės, kad Stambule jis mums ga lės padėti. Nuotaika pakili, esa me pasirengę didžiausiam sezono išbandymui. – „Žalgirio“ arenoje vykusia me atrankos turnyre tiesiog nušlavėte visus savo varžovus nuo kelio. Ar Stambule laukiate rimtesnio pasipriešinimo? – Be abejonės. Puikiai suprantame, kad Turkijoje mūsų laukia visai ki to kalibro ekipos. Esame nusiteikę labai rimtai, kausimės kiekvienoje dvikovoje. Į finalą pateks tik grupių nugalėtojai, tad kiekvienas mačas bus tarsi mažasis finalas. – Kas bus pagrindiniai jūsų ko mandos konkurentai? – Neabejoju, kad „KK Zagreb“
krepšininkai bus vieni iš favori tų. Kitoje grupėje ne mažiau am bicijų turi „Crvena Zvezda“ jau nimas. Mano nuomone, vertinti reikia kiekvieną priešininką. Pir masis mūsų varžovas bus Kinijos komanda. Privalome gerai nusi teikti ir laimėti. Jei neįvertinsime jų, galime būti stipriai nubausti. Po pirmosios varžybų dienos jau būsime matę visus konkurentus, tad galėsime kruopščiau išnagri nėti jų žaidimą.
Rungtynės Gegužės 10 d. „Žalgiris“–Kinijos jaunimo rinktinė, „Anadolu Efes“– „Lietuvos rytas“. Gegužės 11 d. „Žalgiris“–„Fener bahçe ülker“, „Barcelona Regal“– „Lietuvos rytas“. Gegužės 12 d. „Lietuvos rytas“–
„Crvena Zvezda“, „KK Zagreb“–„Žal giris“.
„Žalgirio“ jaunimas Žaidėjas
Simonas Januškis Lukas Lekavičius Justas Tamulis Mantvydas Staselis Tomas Dimša Paulius Šatkus Kasparas Červinskis Marius Grigonis Rokas Gustys Tomas Miškinis Simas Raupys Kentas Vene Vyriausiasis treneris Tomas Masiulis
Šalis
Pozicija
Ūgis
Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Lietuva Estija
puolėjas gynėjas gynėjas gynėjas gynėjas vidurio puolėjas gynėjas puolėjas vidurio puolėjas vidurio puolėjas puolėjas gynėjas
197 cm 180 cm 194 cm 188 cm 193 cm 201 cm 190 cm 198 cm 202 cm 204 cm 195 cm 190 cm
„Rūdupis“ nori iššauti šampaną Šiauliuose Prienų „Rūdupio“ komandą nuo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato bronzos medalių ski ria tik vienas žingsnis.
Antrosiose mažojo finalo rung tynėse prieniškiai savo aikštėje 87:55 sutriuškino „Šiaulių“ eki pą ir serijoje iki trijų pergalių pir mauja 2:0. Pirmąjį mačą šiau liečių arenoje „Rūdupis laimėjo 93:91. Savo aikštėje Prienų krepšininkai nesuteikė varžovams nė menkiau sios vilties. „Šiauliai“ baltą vėliavą iškėlė trečiajame kėlinyje, kai atsi liko 35:59. „Rūdupio“ gynėjas Ar tūras Milaknis pataikė 5 tritaškius iš 8, tuo metu visa šiauliečių ko manda – 4 iš 13. „Kodėl mes taip anksti nuleido me rankas ir bandėme gelbėtis po
vieną, negaliu atsakyti. Tai ana lizuosime per laisvadienį. Taip, esame įspeisti į kampą, bet dar turime šansą įsikabinti. Tikiu ko manda, tikiu žaidėjais, todėl tre čiadienį, manau, bus kitokia kova. Sezono rezultatas tik išsilygino – abi komandos yra laimėjusios po tris kartus. Aišku, prieniškiai kur kas geresnėje padėtyje, bet dar nereikia ir mūsų laidoti“, – „Šiaulių“ klubo svetainei bcsiau liai.lt sakė vyriausiasis treneris Antanas Sireika. „Tikrai nesitikėjau, kad laimė sime taip lengvai. Mums vėl pa dėjo vienas svarbiausių ginklų – tritaškiai. Dvikovos pradžia buvo labai nervinga, bet keli tikslūs to limi metimai vyrams atpalaidavo rankas, o šiauliečių žaidimas išsi derino. Nemanau, kad trečiadienį
Šiauliuose bus lengva. Aišku, no rėtųsi užbaigti seriją, bet tai pa daryti bus labai sunku“, – tei gė prieniškių strategas Virginijus Šeškus. Trečiosios LKL mažojo fina lo serijos rungtynės šiandien vyks Šiauliuose. VD inf.
Statistika „Rūdupis“–„Šiauliai“ 87:55 (23:18, 24:17, 17:6, 23:14). 900 žiūrov ų. A.Milaknis 27 taškai (5/8 tritašk ių), A.Labuckas 14, E.Žel ion is 12 (10 at kovot ų kamuol ių), A.Juškev ičius 11/R.Grafas 9, R.Broadusas (1/7 dvi tašk ių) ir M.Prekevičius (4 klaidos) po 8, C.Longas 6. Pirmosios rungty nės – 93:91. Serija – 2:0.
Strategas: V.Šeškus moka nuteikti „Rūdupio“ žaidėjus žūtbūtinei kovai.
Artūro Morozovo nuotr.
11
trečiadienis, gegužės 9, 2012
sportas
A.Šociko turnyras sudomino ir australus Tradiciniame – jau 16-ajame – Algirdo Šo ciko bokso turnyre jėgas išmėgins 15 šalių atstovai, tarp jų – pirmą kartą mūsų šaly je viešėsiantys Australijos odinės piršti nės meistrai.
A.Šociko turnyras Varžybose dalyvaus Lietuvos,
Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusi jos, Švedijos, Danijos, Čekijos, Aust ralijos, Slovakijos, Norvegijos, Airi jos, Anglijos, Armėnijos, Velso bok sininkai. Gegužės 10 d. 15 val. Lietuvos po
Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Šiemet turnyrą organizuoja nese niai įkurta Kauno bokso federacija (KBF), vadovaujama buvusio Lie tuvos bokso federacijos (LBF) pre zidento Rimanto Rutkausko. – Netolimoje praeityje Kaunas turėjo savo bokso federaciją, bet jos veikla išblėso. Manome, kad mies te, kuriame yra didelis šios spor to šakos potencialas, kur išugdy tas ne vienas olimpietis, pasaulio ir Europos čempionatų prizinin kas, reikalinga bokso bendruome nę vienijanti organizacija, – sakė R.Rutkauskas. – Kuo 16-asis A.Šociko turny ras išsiskirs iš anksčiau vyku siųjų? – paklausėme KBF prezi dento. – Kaune boksuosis keliolika būsi mųjų Londono vasaros olimpinių
licijos mokymo centro Kauno biu ro sporto salėje (Griunvaldo g. 16) – turnyro atidarymas, 15.15 val. – pre liminarios kovos, 11 d. 16 val. ten pat – pusfinaliai.
žaidynių dalyvių, todėl tikimės at kaklių, įdomių dvikovų. Pirmą kar tą Lietuvoje viešės Australijos bokso rinktinė, kurioje – šeši olimpiečiai. Pajėgių kovotojų bus Anglijos, Vel so, Airijos, Armėnijos, Norvegijos, Danijos komandose.
Rimantas Rutkauskas:
Kaune boksuosis ke liolika būsimųjų Lon dono vasaros olimpi nių žaidynių dalyvių, todėl tikimės atkak lių, įdomių dvikovų.
– Kokiu būdu australai atrado Kauną? – Jie, rengdamiesi olimpiadai, su rengė varžybų turą po Europą ir pa
Gegužės 12 d. 16 val. Kauno sporto
halėje (Perkūno al. 5) – finalai. 2011-ais iais 15-ajam e turn yr e
Egzotika: australai – ne vieninteliai, sukorę ilgą kelią į Kauną: A.Šoci
ko turnyre yra kovoję Filipinų ir Mongolijos boksininkai.
reiškė norą išmėginti jėgas A.Šociko turnyre, kuris yra įtrauktas į Tarp tautinės bokso mėgėjų asociacijos (AIBA) kalendorių. Pas mus aust ralai atvyks iš Serbijos, kur daly vavo 50-ajame „Beogradski Po bednik“ turnyre ir užėmė šešias prizines vietas. – Kas atstovaus Lietuvai? – Deja, nepamatysime mūsų olim piečių – šilutiškio Evaldo Petraus ko ir kauniečio Egidijaus Kava liausko, kai kurių kitų nacionalinės
abc.net.au nuotr.
rinktinės lyderių. Jos treneriai in formavo, kad vieni boksininkai dar neatsigavę po sunkių olimpi nės atrankos kovų, o E.Petrauskas ir E.Kavaliauskas pagal išanksti nį planą rengiasi žaidynėms. Vis dėlto keli šalies čempionai ir vi cečempionai išeis į Kauno ringą. Tarp 16 mūsų boksininkų bus ir sunkiasvorių – kaunietis Vitali jus Subačius ir vilnietis Eugenijus Tutkus, stipriausi jaunimo atsto vai. Vyks devynių svorio kategori jų varžybos.
triumfavo: L.Campbellas (svorio kategorija iki 56 kg, Airija), M.War das (iki 60 kg, Anglija), E.Petraus kas (iki 64 kg, Lietuva), R.Kuncaitis (iki 69 kg, Lietuva), V.Milevskis (iki 75 kg, Lietuva), K.Eganas (iki 81 kg, Airija), E.Tutkus (iki 91 kg, Lietuva), O.Wallinas (+91 kg, Švedija). A.Šocikas (gim. 1928 m.) – Ringo
džentelmenas, daugkartinis Lietu vos ir buvusios SSRS bokso sunkio jo svorio čempionas, Tarptautinių studentų žaidynių (1949, 1954 m.) ir Europos čempionas (1953, 1955 m.), Helsinkio olimpiados (1952 m.) daly vis, nusipelnęs bokso treneris, Kau no miesto garbės pilietis. Ringe ko vojo 128 kartus, pasiekė 118 pergalių, iš jų 70 – nokautais.
Karatistų taikinys – pasaulio čempionatas Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Utenoje surengtame Lietuvos tra dicinio karatė čempionate perga les skynė favoritai, tačiau po metų pertraukos į didįjį sportą grįžęs vil nietis Paulius Mackonis sudrums tė ramius vandenis. Atranka į rinktinę
Lietuvos tradicinio karatė federa cijos (LTKF) prezidentas Giedrius Dranevičius džiaugėsi, kad var žybos vyko sklandžiai. „Nebu vo traumų, protestų, skundų. Tai reiškia, kad sportininkai gerai žino savo pareigas, o arbitrai – savo“, – sakė asociacijos vadovas. Čempionato rezultatai leidžia numatyti, kokie sportininkai ga li patekti į Lietuvos rinktinę, spa lio 2–7 d. dalyvausiančią pasaulio čempionate Lenkijoje. „Manau, kad dauguma prizines vietas užėmusių kovotojų pateks į rinktinę, nors medalis dar nieko negarantuoja. Iki pasaulio čempio nato – pusmetis, laukia sunkus ir ilgas kelias, daug darbo“, – teigė G.Dranevičius.
šiek tiek paaukojau studijas uni versitete. Prieš čempionatą spor tavau gerą mėnesį.“ P.Mackonis pripažino, kad apdo vanojimo tikėjosi tik vienoje rung tyje – komandų kata. „Netikė čiausia buvo pergalė vyrų kumitė rungtyje. Prieš prasidedant kovoms galvoje sukosi tik viena mintis: ap link – vien juodų diržų šeiminin kai, – įspūdžiais dalijosi rudo kara tė diržo savininkas. – Kai tik kovos prasidėjo, nustebau, kad man taip gerai sekasi.“ Tai buvo P.Mackonio debiu tas suaugusiųjų varžybose. „Vis kas pavyko 150 proc. Manau, kad varžovai nesitikėjo iš manęs nieko gero. Vis dėlto iššoviau“, – juokė si sportininkas.
nęs visiškai nespaudžia, šiek tiek trūksta konkurencijos. Galbūt kiti sportininkai mažiau dėmesio skiria kata rungčiai, tačiau man tai nesu vokiama. Konkurencijos stoka ne daro įtakos mano asmeniniams rezultatams, nes varžausi pats su savimi, visada stengiuosi pasiekti geresnių rezultatų negu anksčiau“, – sakė vyrų kata rungties nugalė tojas Vadimas Akimovas. Anksčiau dalyvavęs ir kitose rung tyse, sportininkas šįkart nuspren dė apsiriboti savo mėgstamiausia. „Žiemą patyriau tris traumas, todėl šiemet dalyvauju tik kata rungtyje. Dabar svarbiausia – sukaupti jėgas ir tinkamai pasiruošti pasaulio čem pionatui“, – sakė karatistas. Kovojo ir teisėjavo
Nejautė konkurencijos
„Kata – mano sritis. Vieninte lė problema, kad konkurentai ma
Moterų varžybose konkurencijos nesulaukė Dovilė Aladaitytė. „Ne pirmas kartas, tačiau Lietuvos pir
menybės man vis dar įdomios, nes galiu stebėti, kaip tobulėja sporti ninkai. Matau, kad jie daro pažan gą ir tuo džiaugiuosi. Kova su Jus te Baltrušaityte buvo įdomi. Jai dar šiek tiek trūksta patirties, ji nesu gebėjo išprovokuoti mano klaidų, tačiau ateityje man bus vis sun kiau“, – kalbėjo sportininkė. D.Aladaitytė pabrėžė, kad kon kurencijos stoka jai trukdo tobulė ti. „Europos čempionate gaunu la bai daug pamokų, nors atrodo, kad viską jau moku ir žinau. O Lietuvoje moterys karatistės nesiveržia į kovą. Juk nepriversi, – šypsojosi D.Aladai tytė. – Pasaulio čempionatui ruo šiuosi treniruodamasi su vyrais.“ Sportininkė ne vien kovojo, bet ir teisėjavo. „Turiu nacionalinę B ka tegoriją. Pirmą kartą teisėjavau vy rų varžybose. Iš pradžių buvo labai keista, tačiau pamažu apsipratau“, – sakė D.Aladaitytė.
Prizininkai Moterys.
Kata rungt is: 1. D.Aladaitytė („Lū šis“), 2. J.Baltr uš ait ytė („Danas“), 3. A.Mockutė („Lūšis“). Kum itė rungt is: 1. D.Aladait ytė, 2. J.Baltrušaitytė, 3. A.Mockutė. Vyrai.
Kata rungt is: 1. V.Akimovas („San rei“), 2. N.Mot iejūn as („Dan as“), 3. P.Mackonis („Lūšis“). Kum itė rungt is: 1. P.Mackon is, 2. N.Mot iejūnas, 3. D.Žibut is („Lū šis“). Kumitė ko-go rungtis: 1. P.Mackonis, 2. D.Balčiūnas („Samurajus“), 3. D.Ži butis ir N.Motiejūnas. Fuk u-go rungt is: 1. N.Mot iejūnas, 2. D.Žibutis, 3. P.Mackonis ir Š.Guo bis („Danas“).
Stebėjosi savo sėkme
Didžiausia staigmena tapęs „Lū šies“ klubo kovotojas P.Mackonis, net keturis kartus ėjęs atsiimti ap dovanojimų, tvirtino, kad geras re zultatas nustebino ir jį patį. „Tai staigmena ir man, nes dėl mokslų dvyliktoje klasėje nespor tavau visus metus. Pailsėjau ir iš kovojau medalius visose rungty se, kuriose dalyvavau, – džiaugėsi sportininkas. – Nusprendžiau, kad reikia iš savęs išspausti viską, ką galiu. Ėjau į kiekvieną treniruotę,
Dublis: D.Aladaitytė laimėjo moterų kata ir kumitė rungčių varžybas.
Trofėjai: P.Mackonis iškovojo keturis medalius.
sportoakimirka.lt nuotr.
12
trečiADIENIS, gegužės 9, 2012
pasaulis Paskelbė paiešką
V.Putino įvartis
Pažėrė pažadų
Interpolas išdavė raudoną jį tarptautinio arešto orderį, nurodantį suimti besislaps tantį Irako vicepremjerą Tari qą al Hashimi. Politikas, ku rio pastaroji žinoma buvimo vieta buvo Stambulas, dar su keliais asmenimis kaltinamas šešių teisėjų ir aukšto rango pareigūnų nužudymu.
Trečią kartą Rusijos prezi dento postą užėmęs Vladimi ras Putinas po inauguracijos iškilmių pirmadienio vakarą Maskvoje nepraleido progos pademonstruoti savo spor tiškumą ir žaisdamas naujai atrastą mėgstamą žaidimą – ledo ritulį, įmušė įvartį bei at liko rezultatyvų perdavimą.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka va kar sakydamas metinę kalbą smerkė savo paties vyriausy bės pasenusią politiką ir pa reiškė, kad šalį ištikusi giliau sia ekonominė krizė nuo so vietų laikų parodė, jog atėjo laikas modernizuotis ir daryti didžiulį šuolį pirmyn.
„Al Qaedos“ sąmokslas sužlugdytas Jungtinės Valstijos sužlugdė „Al Qae dos“ sąmokslą lėk tuve susprogdin ti bombą – gerokai tobulesnę už tą, ku rią 2009 m. orlaivy je norėjo detonuo ti „apatinių sprogdin tojas“.
Tobulėjimas: JAV žvalgyba pastebi, kad teroristai demonstruoja išmanumą ir ieško naujų būdų saugumo priemonėms įveikti.
Žvalgyba reagavo laiku
Federaliniam tyrimų biurui (FTB), gavus žvalgybinės informacijos iš Saudo Arabijos, pavyko užbėg ti teroristams už akių. Pareigūnai nustatė asmenį, kuriam Arabijos pusiasalio „Al Qaedos“ grupuotė perdavė bombą. Ji turėjo būti su sprogdinta lėktuve, skrendančiame į Jungtines Valstijas. Orlaivį ir lai ką sąmokslo vykdytojas turėjo pa sirinkti pats. Pareigūnai konfiskavo sprogsta mąjį užtaisą, jie patikino, kad joks pavojus visuomenei nebuvo kilęs ir kad teroristai dar nebuvo nupirkę lėktuvo bilietų. Vienas JAV kovos su terorizmu pareigūnas, kuris nenorėjo skelb ti savo pavardės, papasakojo, kad užtaisas buvo nemetalinis. Tero ristai tikriausiai norėjo užtikrinti, kad oro uostuose jo nebūtų galima aptikti metalo detektoriais. „Tai rodo, kad Arabijos pusiasa lio „Al Qaeda“ adaptuoja savo me todologiją, savo taktiką ir t. t.“, – sakė minėtas pareigūnas. Operacija vyksta toliau
Panašiai kalbėjo ir Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Peteris Kingas: „Al Qaeda“ pasie kė naują išmanumo lygį.“ Pasak politiko, pastaroji žvalgy bos operacija yra susijusi su sek madienį Jemene įvykdytu ant skrydžiu, per kurį žuvo Arabijos pusiasalio „Al Qaedos“ lyderis Fahdas al Quso. „Baltieji rūmai man pranešė, kad šie įvykiai susiję, jie yra tos pačios operacijos dalis. Štai kodėl sakau, kad ši operacija vis dar vyksta“, –
paaiškino P.Kingas, tačiau daugiau detalių pateikti atsisakė.
ti į JAV skrendančius krovininius lėktuvus bombomis, paslėptomis spausdintuvų kasetėse.
Rado panašumų
FTB nurodė, kad jo specialistai ti ria šią savaitę konfiskuotą sprog menį, kuris veikiausiai yra patobu lintas užtaisas, panašus į bombą, kurią buvo bandyta susprogdinti į Jungtines Valstijas skrendančia me lėktuve 2009 m. pirmą Kalėdų dieną. Tąsyk į Detroitą skridusia me laineryje vienas Nigerijos pilie tis nesėkmingai mėgino detonuoti plastikinius sprogmenis, kurie bu vo paslėpti jo apatiniuose. „Nors esama panašumų, preli minari šio įtaiso apžvalga rodo, kad jis gerokai skiriasi nuo užtaiso, pa naudoto per Kalėdų ataką. Aišku, kad Al Qaeda“ keičia savo bombų technologijas, siekdama pašalin ti 2009 m. norėto panaudoti įtai so nesėkmės priežastis“, – aiški no kovos su terorizmu pareigūnas, pageidavęs likti nežinomas. Arabijos pusiasalio „Al Qaeda“ siejama su mėginimu susprogdinti lainerį 2009-aisiais, taip pat 2010 m. galimu sąmokslu susprogdin
Užtaisas buvo neme talinis. Teroristai no rėjo užtikrinti, kad oro uostuose jo ne būtų galima aptikti metalo detektoriais. JAV pareigūnai mano, kad abiem atvejais sprogmenis pagamino Ib rahimas al Asiri, pagrindinis Ara bijos pusiasalio „Al Qaedos“ bom bų inžinierius. Pagrindinis užtaisas buvo pagamintas iš PETN – baltos, į miltelius panašios sprogstamo sios medžiagos, kurios paprastai nefiksuoja tradiciniai peršvietimo aparatai. „JAV turi likti budrios“
JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta sakė, kad Jungtinės Valsti jos privalo išlikti budrios dėl tarp
tautinio teroristų tinklo „Al Qae da“ keliamos grėsmės. „Šis incidentas aiškiai rodo, kad šalis turi likti budri dėl tų, kurie sieks atakuoti šią šalį, o mes pada rysime viską, kas būtina, kad Ame rika liktų saugi“, – L.Paneta sakė per spaudos konferenciją po dery bų su Kinijos gynybos ministru. Saugumo priemonės oro uos tuose ir į JAV skrendančiuose lėk tuvuose buvo labai sugriežtintos po nesėkmingos atakos per 2009 m. Kalėdas, po kurios žvalgybos agentūros buvo griežtai kritikuoja mos dėl nesugebėjimo susieti įvai rių žvalgybos ataskaitų. Nigerijos pilietis Umaras Farou kas Abdulmutallabas vasarį buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos dėl nepavykusio mėginimo susprog dinti JAV oro bendrovės „North west Airlines“ 253-iojo reiso lėk tuvą, kuriuo skrido 289 žmonės. Pagrobti laineriai taip pat buvo panaudoti per 2001 m. rugsėjo 11osios atakas Niujorke ir Vašingto ne, kurios nusinešė beveik 3 tūkst. žmonių gyvybę.
„Scanpix“ nuotr.
Teroristai Arabijos pusiasalyje Jungtinės Valstijos Arabijos pusia salio „Al Qaedą“ laiko viena pavojin giausių tarptautinio teroristų tinklo atšakų. Manoma, kad ši grupuotė tu ri daugiau nei tūkstantį narių Jeme ne ir palaiko glaudžius ryšius su „Al Qaedos“ vadovybe Pakistane. Jemeno valdžia ilgus metus kovoja su teroristų grupuote, bet kova vyks ta permainingai. Šių metų pradžioje Arabijos pusiasalio „Al Qaeda“ štur mavo nedidelį miestą už 160 km į pietus nuo sostinės Sanos. Teroris tai prisigrobė ginklų, atidarė kalėji mo duris ir iškėlė savo juodą vėlia vą virš miesto tvirtovės.
BNS, BBC, CNN inf.
Teroristų naujiena – užminuotos krūtys Naujienų apie sąmokslą pasirodė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo paminėtos „Al Qaedos“ ly derio Osamos bin Ladeno nužudy mo per JAV komandosų reidą Pa kistane pirmosios metinės.
Nors šie du įvykiai gali būti ne susiję, žvalgyba ir saugumo eks
pertai buvo įspėję, kad šia proga teroristai gali pateikti staigme nų. Jungtinių Valstijų, Europos ir Artimųjų Rytų oro uostuose buvo sustiprintos saugumo priemonės. Pasak britų žiniasklaidos, ypač di delį nerimą kėlė naujas teroristų ginklas – chirurginiu būdu į kūną implantuoti sprogmenys.
Ekspertai įtaria, kad teroristams vyrams bombos gali būti įsiuva mos į sėdmenis arba kur nors prie apendikso, o moterims – į krūtis, kaip silikoniniai implantai. JAV žvalgyba po keleto mėne sių slapstymosi neseniai vėl už čiuopė Arabijos pusiasalio „Al Qaedos“ pagrindinio bombų in
žinieriaus Ibrahimo al Asiri pėd sakus. Jis 2009 m. surengė išpuo lį prieš Saudo Arabijos žvalgybos vadovą, paslėpęs sprogmenis sa vo brolio išangėje. Tačiau ataka nebuvo sėkminga – žuvo tik pats brolis Abdullah, kuriam buvo 23 metai. „The Daily Mail“ inf.
13
trečiADIENIS, gegužės 9, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
e j u i n l i V
A RS U NK O K TO O F
S A V
S
A R A
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją BESTOGIU AUTOBUSU draugų kompanijai!
Įvykis: vakar pristatytas vienas svarbiausių Muziejų metų renginių.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Lietuvos muziejus sujungs vienas kelias Kultūros festivaliai, susitikimai su menininkais, keliautojais, edukaciniai projektai, svetingi savaitgaliai lankant muziejų ekspozicijas, parodas, istorines erdves ir kitos kultūrinės akci jos – visa tai projekte „Lietuvos muziejų kelias“. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Apims visą šalį
Gegužės 12 d. prasideda projektas „Lietuvos muziejų kelias“ – Mu ziejų metų programos kultūrinio turizmo muziejinių renginių cik las, per kurį Lietuvos gyventojai ir svečiai galės aplankyti net 87 mu ziejus. Šis projektas rengiamas visuose Lietuvos regionuose. Nuo gegužės 12 d. iki rugsėjo 15 d. net 87 mu ziejai kviečia Lietuvos visuomenę, kuriai jie pristatys 147 išskirtinius renginius Žemaitijoje (gegužės 12–birželio 14 d.), Aukštaitijoje (birželio 15–liepos 31 d.), Dzūki joje (rugpjūčio 1–16 d.), Sūduvoje (rugpjūčio 17–rugsėjo 2 d.) ir Ma žojoje Lietuvoje (rugsėjo 3–15 d.). Pasak kultūros ministro Arūno Gelūno, šie metai yra puiki gali mybė keistis patiems muziejams, taip pat žmonėms, ieškantiems prasmių, besimokantiems, norin tiems pažinti istoriją, mus supan čią aplinką ar tolimiausius pasau lio kampelius. Prasminga kelionė
„Ši programa, pasiūliusi prasmin gą kelionę per visus mūsų šalies regionus, taip pat per mūsų vals tybės, kultūros istoriją, atskleidžia svarbius muziejininkų bendruo menės siekius formuoti ilgalaikės profesinės partnerystės tradici jas, didinti muziejų žinomumą ir prieinamumą“, – teigė kultūros ministras. Jo teigimu, didžiausia šio pro jekto nauda yra pačiai Lietuvos visuomenei. „Kad ji įsisąmonintų, pabus tų, atsipeikėtų, suvoktų, ką tu
ri visai šalia. Manau, kad Muzie jų metų pagrindinis pranašumas yra viešinimas“, – į klausimą, ko kia nauda, kad šie metai paskelb ti Muziejų metais, antradienį su rengtoje spaudos konferencijoje sakė A.Gelūnas.
Raimundas Balza:
Šis projektas yra ne tik puikus maršru tas ieškantiems naujų įspūdžių, norintiems susipažinti su muzie jine kultūra.
morialinį muziejų, Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės, Laisvės kovų, Mikalojaus Konstantino Čiurlio nio memorialinį muziejų. Sūdu voje visus pakvies Zanavykų kraš to muziejus, taip pat LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos ba taliono muziejus, galėsite užsuk ti į Ožkabalių kaimą – Jono Basa navičiaus gimtinę. Mažojoje Lietuvoje beveik dvi savaites galėsite keliauti po Ni dą, Juodkrantę, Klaipėdą, Drever ną, Kintus. Jūsų lauks 18 muziejų: nuo Miniatiūrų muziejaus Juodk rantėje, Neringos istorijos muzie jaus iki Laikrodžių ir Lietuvos jūrų muziejų Klaipėdoje. Svarstys, ar pratęsti
Šį šeštadienį nuo Dionizo Poš kos Baublių muziejaus prasidės 83 dienas truksiantis projektas. Visuose Lietuvos regionuose visi norintys galės aplankyti daugybę muziejų, susipažinti su dar nema tytomis ekspozicijomis. Galybė įstaigų
Žemaitija pakvies į Rietavo Ogins kių kultūros istorijos, Vaclovo Into akmenų, Vyskupo Motiejaus Va lančiaus gimtinės, Palangos gin taro ir daugelį kitų muziejų. Duris lankytojams atvers ir 30 Aukštai tijos muziejų: Joniškio istorijos ir kultūros, Pasvalio krašto, Rokiš kio krašto, Lietuvos etnokosmo logijos, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Pinigų ir kiti. Taip pat Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vinco Mykolai čio-Putino memorialinis butasmuziejus ir dar daug kitų. Užsukę į Dzūkiją žmonės ga lės aplankyti Antano Jonyno me
Lietuvos muziejų asociacijos valdy bos pirmininkas Raimundas Balza džiaugėsi, kad tai yra pirmas rim tas muziejų susitelkimas. Ir siūlo mų renginių spektras, pasak jo, tik rai platus: nuo nemokamo muziejų ekspozicijų, parodų lankymo, kul tūrinių susitikimų, edukacinio po būdžio projektų iki tarptautinių muzikos festivalių ar rekonstruotų muziejinių erdvių pristatymo. „Šis projektas yra ne tik pui kus maršrutas ieškantiems naujų įspūdžių, norintiems susipažinti su muziejine kultūra, bet ir būdas atskleisti kiekvieno projekte daly vaujančio Lietuvos regiono savi tumą, svarbą ir patrauklumą“, – sakė R.Balza. Į pirmą ir paskutinį „Lietuvos muziejų kelio“ renginius ketina susirinkti Lietuvos muziejų bend ruomenė. Pasibaigus projektui bus svarstoma, ar „Lietuvos mu ziejų kelią“ pratęsti kaip nuolati nį projektą, kurį Lietuvos muzie jus įgyvendintų kasmet.
Konkursas vyksta portale
14
trečiadienis, gegužės 9, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2. KADA? Nuo gegužės 10 d. KIEK? 12 litų.
KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Šiandien 20 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Centre „Vilnius HUB“, Gedimino pr. 9. KADA? Iki gegužės 15 d. KIEK? Nemokamai.
Norvegų šedevras
Jaunųjų džiazas
JAV parkų spalvos
Vilniuje pradedamas rodyti vienas geriausių pastarųjų metų skan dinavų kino kūrinių. Tikrais faktais paremta režisieriaus Mariaus Holsto juosta „Velnių salos karalius“ (2010 m.) pelnė ir kritikų, ir žiū rovų palankumą, taip pat buvo pripažinta geriausiu 2010 m. Nor vegijos kino filmu.
Jaunųjų džiazo atlikėjų konkursu „Vilnius Jazz Young Power“ sie kiama padėti atsiskleisti jauniesiems Lietuvos džiazo kūrėjams, paskatinti jų kūrybinę laisvę, suteikti galimybę jauniesiems džia zo muzikantams pristatyti savo originalią kūrybą. Konkurse gali dalyvauti ne vyresni nei 27-erių atlikėjai.
Paroda „JAV parkų spalvos“ – nedidelė, bet įspūdinga turistinė pa žintinė kelionė po keturis už Atlanto esančius parkus – Jeloustoną, esantį Vajomingo, Montanos ir Aidaho valstijose, Lenktynių trasą Ka lifornijoje, Ugnies slėnį Nevadoje ir Antilopės salą, esančią viename iš Jutoje plytinčių druskos ežerų.
KUR? Klube „Brodvėjus“, Mėsinių g. 4. KADA? Gegužės 11 d. 20 val. KIEK? 10 litų.
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Gegužės 13 d. 14 val. KIEK? 20 litų.
KUR? Klube „Metro“, V.Mykolaičio-Putino g. 5. KADA? Gegužės 11 d. 20 val. KIEK? 10 litų.
KUR? J.Meko vizualiųjų menų centre, Gynėjų g. 14. KADA? Iki gegužės 12 d. KIEK? Nemokamai.
Neįprastas duetas
Apie pelytę Zitą
Roko muzikos šėlsmas
Kas yra europietis?
„Artrace“ – tai džiazo gitaristas Aurimas Galve lis ir vokalistas bei violončelininkas Justas Ku likauskas. Nors neįprastas duetas susikūrė vos prieš metus, jis jau pelnė ne vieną svarbų apdo vanojimą.
Spektaklį vaikams „Zita – pelytė“ pagal rašytojo Vytauto V.Landsbergio pasaką „Kaip pelytė Zi ta žmogumi pavirto“ ateinantį savaitgalį prista tys Jono Vaitkaus mokinys režisierius Albertas Vidžiūnas.
Penktadienį „Metro“ klube švęsime su Lietuvos roko scenos dievais, tikromis sunkiosios muzi kos legendomis iš Kauno „Rebelheart“. O juos apšildys jaunieji hardrokeriai iš sostinės – gru pė „Rebel Eye“.
Paroda „Jungtinės Europos valstybės“– dide lis projektas, nagrinėjantis europiečio tapaty bės klausimus. Jis bus pristatomas Portugalijo je, Kipre, Vokietijoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Pran cūzijoje ir Airijoje.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (8) (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo! (k). 14.15 Ypatingas atvejis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05, 23.20 Sportas. Orai. 18.45 Krašto spalvos. 19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (9). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Teisė žinoti. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka Vilniaus licėjaus ir VU Matematikos ir informatikos instituto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kung Fu Panda“.
LTV 18.45 val.
7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Lietuvos balsas. Finalinės kovos (k). 12.10 Nuo... Iki... (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“ (3). 13.40 „Kung Fu Panda“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.25 Karamelinės naujienos (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Kriminalinis trileris „Septyni“ (JAV, 1995 m.) (N-14). 1.10 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Buvusieji“ (3). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Romantinė komedija „Tavo, mano ir mūsų“ (JAV, 2005 m.).
LNK 20.25 val.
12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Būrys“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 „Nokautas (3). 0.05 „Liudininkai (5, 6). 2.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“ (7).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 8.00 „Gyvenimo spalvos“ (k). 9.00 „Užkalnio 5“ (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
TV3 21.00 val.
11.30 „Prajuokink mane“ (k). 12.30 „Pavojingi susitikimai. Pjūklažuvės paslaptis“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Milijonieriai“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Tylos riba“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Prajuokink mane“. 21.25 „Karo vilkai. Likvidatoriai“ (N-14). 22.25 „Tikras kraujas“ (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 1.05 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Namų daktaras. 11.05 Ilgai ir laimingai. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“.
BTV 20.25 val.
15.45, 16.10, 1.00 „Putinas“. „Grėsmės demokratijai“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.10 LKL čempionato trečiosios rungtynės dėl 3 vietos. Šiaulių „Šiauliai“–Prienų „Rūdupis”. Tiesioginė transliacija iš Šiaulių. Per pertrauką – Žinios. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Inter“–„Milan“. 12.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Mažasis finalas. Vilniaus „Lietuvos rytas“– Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 13.45 Lietuvos krepšinio lyga. 2-osios mažojo finalo rungtynės. Prienų „Rūdupis“–Šiaulių „Šiauliai“. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kazanės „UNIKS“–Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Asefa Estudiantes“–„Murcia“. 19.10 Lietuvos krepšinio lyga. 3-iosios mažojo finalo rungtynės. Šiaulių „Šiauliai“– Prienų „Rūdupis“. Tiesioginė transliacija. 21.15 Automoto. 21.45 Adrenalinas. 22.15 Krepšinio pasaulyje. 22.45 Olimpinės žaidynės. 23.15 Sportas LT. Jaunimo bokso turnyras Dano Pozniako atminimui.
lietuvos ryto tv 7.55 val.
15
trečiadienis, gegužės 9, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Kiemas atvers duris vasarai Gegužės 11-oji – svarbi data vi siems vilniečiams, kuriems Mo kytojų namų kiemelio sienos ir atviras dangus vasarą tampa ant raisiais namais.
Penktadienio vakarą „Vasaros te rasa“ oficialiai pradės jau septin tąjį savo sezoną. Iškart po ati darymo čia lauks jau pažįstami ir nauji renginiai, vardai, žmo nės, garsai ir nuotykiai – viskas, ko reikia, kad skaičius 7 šią vasa rą išties atneštų sėkmę. Kaip per šešerius metus jau ta po įprasta, „Vasaros terasa“ iki pat rudens dirbs kasdien, o kiek vieną vakarą kvies bendrauti ir pažindintis su muzika.
Tingūs vasaros sek madieniai be blus turgio nebūtų tikri sekmadieniai. Pirmadieninės nuotaikos tvar kyti į kiemelį grįžta sostinės sen buviai „Minimal Mondays“ ir komanda „min_for“ su draugais. Antradienius tradiciškai dalysis švelnesnio ir gilesnio drum’n’bass skambesio puoselėtojai „Souled“ bei „Mažieji antradieniai“. Po du trečiadienius per mėnesį kalendoriuje užims nauja jaunojo Vilniaus talento Antano Antanėlio elektroninių kelionių serija „Bright Night Delights“ ir „Vasaros tera sos“ šeimininko Rubeno rengia mos „Parallel Records Nights“. Gyva muzika visu nuoširdu mu ir pajėgumu kiemelyje skam bės ketvirtadieniais. Čia vasaroti grįžta praėjusiais metais neįtiki mos sėkmės sulaukusi „Tuborg Liquid Soundtrack“ serija, kurios renginiuose kas dvi savaites gros Jurga Šeduikytė, Andrius Ma montovas, „The Ball & Chain“, „Antis“, „Happyendless“ ir ki
SIŪLO DARBĄ UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480. 951530
ti. Pakaitomis ketvirtadieniais akustinio skambesio grožį kvies atrasti vis populiarėjantis pro jektas „Vilnius Temperature“ – šioje serijoje jau suplanuoti „Co lours of Bubbles“, „Fusedmarc“ ir kitų atlikėjų pasirodymai. Be je, „Vilnius Temperature On Sta ge“ renginių lankytojų už įėjimą į koncertus bus prašoma sumokėti tiek, kiek jie manys esant verta. Penktadieniai ir šeštadieniai „Vasaros terasoje“ šį sezoną bus globojami didžėjų. Savaitgaliams pradėti – ramesni lounge vakarai, įsibėgėjus – „Partyzanų“ koman dos bei kviestinių jos svečių fo notekų kasinėjimai „Atvironės“ ir vieno iš „Love In Slow Motion“ komandos narių St. Stereo šokiai. Tingūs vasaros sekmadieniai be blusturgio nebūtų tikri sekma dieniai. Todėl ir šiemet Mokytojų namų kiemelyje kiekvieną savaitę sveikinsis knygų, įrašų, drabužių, aksesuarų ir kitų istorijomis api pintų daiktų pardavėjai. Oficialiai šiltąjį sezoną „Vasa ros terasoje“ penktadienį, gegužės 11-ąją, pasveikins net trys šiandien ypač aktualūs ir įdomūs „gyvi“ muzikiniai projektai. Tai – balka nišką nuotaiką su Vilniaus kraš to kultūriniu palikimu derinantis orkestras „Banda Dzeta“, šiaurie tiškos melancholijos nėrinius ku riantys „mmpsuf“ ir neapibrėžtai drąsią solinę programą pristatan ti iš „Ministry of Echology“ ir ki tų projektų pažįstama vokalistė Umiko. „Vasaros terasos“ drau gus taip pat pasitiks sostinės dis kotekų senbuviai Fast Edie („Disco Mafia“) ir Jonas Antanėlis. Visi „Vasaros terasos“ organi zuojami renginiai – nemokami. Į sezono programą nuo birželio bus įtraukti ir Vilniaus mokytojų namų pristatomi koncertai. „Vasaros te rasos“ kavinė nuo gegužės 11-osios kasdien vartus atvers vidurdienį, muzikinių vakarų pradžia – 20 val. VD inf.
Prekyba Konditerijos įmonė ieško prekybos agentoprekių platintojo, turinčio B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, darbo patirties. Tel. 8 698 36 719. 950811
PASLAUGOS Technikos remonto
Sodininkų bendrijos „Melioratorius“ (į. k. 300074473) narių susirinkimas vyks 2012 m. gegužės 26 d. 9 val. sklypo Nr. 199 teritorijoje, Dusinėnų k., Juodšilų sen., Vilniaus r., pagal darbotvarkę: 1. Narių priėmimas ir pašalinimas. 2. Valdybos ataskaita. 3. Revizijos komisijos ataskaita. 4. Elektros perdavimo-pardavimo klausimas. 5. Bendrijos sąmata 2012 m. 6. Žemės pirkimo klausimas. 7. Buhalterinės apskaitos ir teisinių paslaugų klausimas. 8. Elektros ir vandentiekio eksploatavimo ir priežiūros klausimas.
VšĮ Kauno Šilainių poliklinika skelbia viešą projekto konkursą „Nevisiškai įrengtų poliklinikos patalpų įsisavinimas“. Konkurso tikslas – poliklinikos sveikatos priežiūros paslaugų plėtra. Patalpų apžiūra vyks gegužės 16 d. 10 val. (Kaunas, Baltų pr. 7, 255 kab.). Konkurso dokumentus iki 2012 m. birželio 14 d. 10 val. galima gauti Baltų pr. 7, Kaunas, 102 kabinetas, tel. (8 37) 301 572, 8 687 81 044.
955245
956172
956086
Kelionių Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593.
950626
Kitos NAUJIENA LIETUVOJE. www.tyruma.lt.
952697
Remontuojame ir montuojame santechniką, nuotekų šalinimo, vandens, šildymo vamzdynus ir įrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Valome kanalizaciją. Tel. 8 698 77 951. 948600
ĮVAIRŪS Teismo informacija Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą (civ. bylos Nr. B2-4070-656/2012) UAB „Statybų stilius‘‘, įmonės kodas 300613127, registracijos adresas Kalvarijų g. 125, Vilnius. Administratoriumi paskyrė UAB ,,ATENERGO”, įmonės kodas 179404329, buveinė Tilto g. 36, LT-72315 Tauragė, tel. 8 689 73 256, tel./faks. (8 446) 71 192, e. paštas atenergo@gmail.com. Kreditorių finansinius reikalavimus priimame iki 2012 m. birželio 16 d. Gedimino g. 24-2, LT-72265 Tauragė. UAB „Statybų stilius“ direktorius netenka savo įgaliojimų. Nutraukiamos visos galiojančios sutartys su UAB „Statybų stilius“. Visi sandoriai, sudaryti po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, bus pripažinti neteisėtais ir anuliuoti. Šis skelbimas yra laikomas tinkamu pranešimu, įpareigojančiu bendrovės direktorių per 15 dienų bankroto administratoriui perduoti turtą ir dokumentus. 955858
Kita Informuojame apie rengiamą daugiabučio gyvenamojo namo Perkūnkiemio g., Vilniaus m., statybos projektą. Numatomo projektuoti statinio statybvietės adresas Perkūnkiemio g., Vilnius, sklypo kad. Nr. 0101/0170:1062, sklypo un. Nr. 44000669-6688. Statinio paskirtis: gyvenamoji paskirtis (7.3). Teritorijų planavimo dokumentas ir jo patvirtinimo data: teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės plento detalusis planas (reg. Nr. 1525), patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634. Planuojama statinio projektavimo ir statybos pradžia ir pabaiga: 2012–2013 metai. Projektuotojo pavadinimas ir jo būstinės adresas: UAB „AIF LT“, E.Šimkūnaitės g. 10, LT-04130 Vilnius, e. paštas info@aif.lt, tel./faks. (8 5) 275 7679, 8 685 44 554. Projekto vadovas Bronius Patapavičius, e. paštas bpatapavicius@aif.lt, tel. 8 685 44 554. Laikas (dienomis ir valandomis), skirtas susipažinti su projektu: darbo dienomis 17-19 val. Statytojas (užsakovas): UAB „Gabija Residence“, a. k. 302324413, Perkūnkiemio g. 3, Vilnius.
955256
Karolio Kavolėlio (BFL) nuotr.
Su susirinkimo projektu galima susipažinti sklype Nr. 2/17 trečiadieniais nuo 19 iki 20 val. Bendrijos narių registracija vyks 8.30– 9 val. Su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
951176
955652
žmonių.
bos suderinimo arba kreiptis individualią S.Bumblausko įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
Informuojame, kad 2012 m. gegužės 18 d. 10 val. bus vykdomi sklypo, kurio projekto plane Nr. 839-2, esančio Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus r. Kviečiame gretimų žemės sklypų, kad. Nr. 4177/0200:939 ir 4177/0200:877, savininkus dalyvauti sklypų ženklinime. Kadastrinius matavimus atlieka įmonė UAB „Sanora”, Žalgirio g. 90-423, Vilnius, tel. 275 2523, 8 698 40 821.
Trauka: vasaros vakarais Mokytojų namų kiemelis privilioja būrius
menas ir pramogos
Pranešame, kad š. m. gegužės 21 d. 11 val. Skaisterių kaime, Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus r., žemės sklypui kad. Nr. 4152/2300:30 rengiami kadastriniai matavimai. Organizatorė Ana Babič prašo gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4152/2300:167, savininkės Onos Meilutės paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ri-
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI KELIONIŲ ORGANIZATORIUS A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
KRUIZAI PO VIDURŽEMIO JŪRĄ! Neužmirštamos ir įspūdingos atostogos
Graikijos salos–Kroatija 5 naktų kruizo kaina nuo 1871 Lt asm.
Savona–Ibiza–Barselona–Marselis 4 naktų kruizo kaina nuo 990 Lt asm.
Kruizas po Norvegijos fiordus 7 naktų kruizo kaina nuo 2165 Lt asm.
Italija–Ispanija–Prancūzija 5 naktų kruizo kaina nuo 1198 Lt asm.
Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Daugiau kruizų pasiūlymų www.krantas.lt
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
KELIONĖS AUTOBUSU Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, Šiauliai, Kryžių kalnas (05.12.) Kaina – 75 Lt Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, 3 autentiški Lietuvos dvarai (05.12.) Kaina – 80 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – kaina 95 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Kaina – 175 Lt Šiaurės Italija (poilsinė – pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1652 Lt Turkija, Antalija – nuo 1342 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
AVIABILIETAI* Stambulas nuo 627 Lt Praha – 606 Lt Milanas – 695 Ženeva – 721 Lt Tel Avivas – 881 Lt Pekinas – 1911 Delis – 1719 Lt Tokijas – 1917 Puketas – 2300 San Franciskas – 2413 *kainos į abi puses KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Ispanija–Italija–Prancūzija (iš Barselonos, 8 dienos), nuo 1550 Lt Norvegijos fjordai (iš Doverio, 8 dienos), nuo 1880 Lt Ispanija, Italija, Graikija, Kroatija, Juodkalnija (iš Barselonos, 12 dienų), nuo 2690 Lt VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt Baltarusiją – nuo 85 Lt
Orai
Savaitės viduryje Lietuvoje bus šilčiau nei jos pradžioje. Šiandien bus giedra ir sausa. Sušils iki 15–20 laipsnių. Ketvirtadienio naktį numatoma 8-10 laipsnių šilumos, dieną temperatūra kils iki 16–23 laipsnių. Naktį ir dieną kai kur gali trumpai palyti.
Šiandien, gegužės 9 d.
+17
+19
Telšiai
+19
Šiauliai
Klaipėda
+19
Panevėžys
+16
Utena
+18
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.23 21.08 15.45 1.00 8.04
130-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 236 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +20 Brazilija +24 Briuselis +19 Dublinas +10 Kairas +31 Keiptaunas +22 Kopenhaga +16
Londonas +17 Madridas +27 Maskva +24 Minskas +18 Niujorkas +12 Oslas +12 Paryžius +21 Pekinas +27
orai vilniuje Šiandien
Rytas
+14
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+17
Alytus
0–6 m/s
DATOS Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+20
+15
+7
2
+15
+23
+14
+10
3
+15
+22
+19
+6
7
ketvirtadienį
penktadienį
Europos diena 1805 m. mirė vokiečių poetas, filosofas, istorikas, dramaturgas Friedrichas Schilleris. 1837 m. gimė Adamas Opelis, Vokietijos automobilių bendrovės „Adam Opel AG“ įkūrėjas. 1860 m. Škotijoje gimė rašytojas, Piterio Peno kūrėjas seras Jamesas Matthew Barrie. 1912 m. gimė dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė, fotomenininkė Domicelė Tarabildienė.
1945 m. Antrajame pasauliniame kare Vokietija Berlyne pasirašė kapituliacijos aktą. 1949 m. gimė amerikiečių dainininkas Billy Joelas. 2010 m. mirė poetas, Nacionalinės premijos laureatas Jonas Strielkūnas. 2011 m. mirė Kauno valstybinio dramos teatro aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Rūta Staliliūnaitė.
Šią savaitę laimėkite Friedriecho Nietzsche’s knygą „Štai taip Zaratustra kalbėjo“.
Tai vienas žinomiausių ir populiariausių vokiečių filosofo ir poeto Friedricho Nietzsche’s (1844–1900 m.) kūrinių. Senų vertybių perkainojimo, amžino tapsmo ir senų formų kartojimosi, antžmogio – fiziškai tobulo, stiprios valios asmenybės, sugebančios valdyti – temos čia plėtojamos mito, simbolių, aforizmų poetine forma.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 15 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Austėja, Beata, Edita, Grigalius, Mingailas
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+20
+17
Praha +21 Ryga +19 Roma +24 Sidnėjus +24 Talinas +16 Tel Avivas +31 Tokijas +22 Varšuva +21
3
4
5
6
7
8
1962 m. gimė Dave‘as Gahanas, grupės „Depeche Mode“ vokalistas.
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių akimirkų bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Dvyniai (05 21–06 21). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Tad verčiau palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Vėžys (06 22–07 22). Iš kitų galite tikėtis nedidelės pagalbos, paramos. Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Jūsų problemos yra išsprendžiamos, be to, atsiras galinčių padėti jas išspręsti. Liūtas (07 23–08 23). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę, bendraujant trūks kantrybės. Jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose situacijose. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų pačių ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Tikėtina bloga nuotaika. Bet žinokite, kad viskas praeina. Svarstyklės (09 24–10 23). Jusite stiprų poreikį bendrauti. Tačiau būkite atsargus, nes teks rinktis – draugiška kompanija ar prieštaravimas kitų žmonių idėjoms. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją. Skorpionas (10 24–11 22). Apmąstykite praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Šaulys (11 23–12 21). Seksis sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Vandenis (01 21–02 19). Norėsis įgyvendinti svajones ir siekti savo idealo. Tokia būsena nepakenks, jei darbe viskas teka įprasta vaga. Pernelyg susidomėjęs naujų pažinčių perspektyvomis, nepastebėsite, kaip liksite praradęs darbą ir pasitikėjimą. Žuvys (02 20–03 20). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti komandoje. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite.