TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės gegužės 10 d., 2012 m. Etikos sargai bausti šokančius ir dainuojančius Seimo narius palieka rinkėjams. Lietuva 5p.
Vienas iš ES gelbėjimo planų galėtų būti šalių prekybos srautų subalansavimas. Tema 8p.
Nr. 108 (1307)
diena.lt
V.Putinas Pergalės dieną pareiškė, kad visos šalys turi gerbti viena kitos suverenumą. Pasaulis 12p.
Meras metus pilstė vandenį Vilniaus meras Artūras Zuokas jau kelias savaites vėluoja pateikti savo veiklos ata skaitą. Galbūt dėl to, kad nėra ką į ją rašyti? Tokią mintį kiša ir kai kurie ataskaitos projek te vardijami nuo pelnai. Pavyzdžiui, vandens iš čiaupo pilstymas.
1,30 Lt
Kolegos man draugiškai užsimena, kad susitarti su savivaldybe galima kai kam susimokant. Baro „Soul Box“ šeimininkas Aurelijus Marudinas
3p.
Miestas
2p.
Šaukiasi Prezidentės Mums pad ėti gal i tik Prez id entė Dal ia Gryb ausk aitė. Taip nu sprendė Viln iaus miest o tar yb o je dirb ant ys kons ervat or iai. Ša lies vad ovės jie praš o inic ij uot i Šil um os ūkio įstat ym o pat ais as – esą tik taip gal im a pas ip rieš int i vald anč iųjų plan ams pris ideng us renovac ij a pratęsti šilumos tinklų nuomos sut artį.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Miestas
Pažeidė reglamentą
Per kiekvieną tarybos posėdį pa grindinio savivaldybės dokumen to – tarybos reglamento – uoliai laikytis kitus raginantis A.Zuokas pats jį šiurkščiai pažeidė. Iki gegužės 1-osios meras tarybos narius ir visuomenę turėjo infor muoti apie savo veiklą – pristaty ti mero ir tarybos veiklos ataskaitą. Taip elgtis įpareigoja Savivaldos įstatymas ir tarybos veiklos reg lamentas. Tačiau A.Zuokas, regis, nusprendė, kad jam galima elgtis kitaip.
2
2p.
Rupūžių „Eurovizija“
Nuopelnas: metinės A.Zuoko veiklos ataskaitos projekte džiaugiamasi net tuo, kad tarybos nariai nebegau
na vaisvandenių ir geria vandenį iš čiaupo.
Tado Umaro (BFL) nuotr.
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia atlikti
ALERGIJOS SUKĖLĖJĄ nustatantį tyrimą su
20 % nuolaida – tik už 147 Lt
IgE koncentraciją kraujyje nustatysime nemokamai. Plačiau www.karpol.lt. Tyrimo kaina ne poliklinikos pacientams 170 Lt
Rūpinkitės savo sveikata! Dėl dalyvavimo programoje kreiptis į Registratūros 102 kab. Pasiūlymas galioja iki 2012-05-31
2
KetvirtADIENIS, Gegužės 10, 2012
miestas
4p.
Čigonų taboras – lyg devyngalvis slibinas.
Meras metu
Kauno, Klaipėdos ir ki 1 tų didžiųjų miestų me rai veiklos ataskaitas pateikė senų
Galvosopė: opozicijos politikams nerimą kelia būsimas konkursas dėl Vilniaus miesto šilumos tinklų mo
dernizacijos.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Šaukiasi Prezidentės pagalbos Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Mums padėti gali tik pati Prezi dentė Dalia Grybauskaitė. Šitaip nusprendė Vilniaus miesto tary boje dirbantys konservatoriai. D.Grybauskaitės jie prašo inici juoti Šilumos ūkio įstatymo patai sas – esą tik taip galima pasiprie šinti valdančiųjų planams.
Vilniaus valdančiosios koalici jos planai dėl miesto šilumos ūkio modernizavimo išjudino mies to taryboje dirbančius konserva torių atstovus. Šie ūmai užsimo jo pataisyti Šilumos ūkio įstatymą – esą tik taip sutartis su Vilniaus šilumos tinklus nuomojančia bendrove „Dalkia“ negalėtų bū ti pratęsta. Tačiau dešimt Tėvynės sąjun gos-Lietuvos krikščionių demok ratų (TS-LKD) frakcijos narių dėl to nusprendė kreiptis ne į Seime
dirbančius kolegas, o į pačią Pre zidentę. „Prezidentės prašysime inici juoti Šilumos ūkio įstatymo patai sas, kad visos tinklų nuomos su tartys negalėtų būti pratęstos, taip pat dėl šilumos punktų“, – aiški no Vidas Urbonavičius, TS-LKD frakcijos taryboje seniūnas. Pasak konservatoriaus, bandy mai tai daryti Seime lig šiol nepa vyko, tad lieka prašyti D.Grybaus kaitės pagalbos. Kreipimasis į Prezidentę turėtų būti pristatytas šiandien. Jį pasi rašė ir keturi Tvarkos ir teisingu mo frakcijos atstovai. Opozicijos politikams nerimą kelia būsimas konkursas dėl Vilniaus miesto ši lumos tinklų modernizacijos – jie įtaria, kad taip bus siekiama pratęsti sutartį su Vilniaus šilu mos tinklus valdančia bendrove „Dalkia“. Nuomos sutartis su šia bendrove pasirašyta iki 2017-ųjų. Miesto tarybos nariai konserva
toriai Raimundas Alekna ir V.Ur bonavičius – premjero Andriaus Kubiliaus visuomeniniai patarė jai. Nejaugi pagelbėti negali nė pats premjeras? „Toks jų veiksmas man atro do keistai, nes juk galėjo kreiptis į frakciją Seime. Galėjome susi tikti ir inicijuoti pataisas. Keista. Kita vertus, galiu ir suprasti tokį jų sumanymą – Prezidentės teiki mai turi platesnį atgarsį ir didesnę priėmimo Seime perspektyvą“, – miesto tarybos narių poelgiu stebėjosi TS-LKD frakcijos Sei me seniūnas Jurgis Razma. Primename, kad Vilniaus mies to savivaldybė rengiasi skelbti konkursą – ieškos, kas galėtų mo dernizuoti sostinės šilumos ūkį. Svajojama apie milijardines inves ticijas, sumažintą šildymo kainą. Paskelbti konkursą dėl šilumos tinklų modernizavimo Vilniaus šilumos tinklai turės iki rugpjū čio 1-osios.
Siekė neįprasto rekordo Vakar minėdami Europos dieną Tarptautinės teisės ir verslo aukš tosios mokyklos (TTVAM) studen tai siekė rekordo – bandė maksi maliai užpildyti „Simple Express“ autobusą. Į 54 vietų autobusą tilpo net 161 studentas.
„Mums patiko ši idėja – maksi maliai užpildyti autobusą ir pra lenkti Latvijos studentus, kurių tilpo 130. Ir mums pavyko. Eu ropos dieną šiandien paminė jome tinkamai“, – sakė TTVAM studentų atstovybės prezidentas Naurimas Michailiukas. Panašaus lipimo į autobusą re kordo Latvijos studentai siekė dar praėjusiais metais. Jau ryte gerai nusiteikęs jaunimas laukė geltono „Simple Express“ autobuso, kuris vos tilpo į aukšto sios mokyklos kiemą. Studentai po vieną pradėję lipti į autobusą, jį už pildė per 20 minučių. Išlipantys jie buvo atidžiai skai čiuojami, o visas renginys fiksuo jamas vaizdo kamera. Rezultatai bus nusiųsti Lietuvos rekordus fik suojančiai agentūrai „Factum“. Studentams rekordo siekti pa dėjo profesionali gatvės šokių Susigrūdo: studentai autobusą sausakimšai pripilė per 20 minučių. grupė „Šokių centras Ro“.
Organizatorių nuotr.
VD inf.
seniausiai, o A.Zuokas ir Vilniaus valdantieji vėluoja. Savivaldybės atstovai atkerta, esą čia „nieko tokio“ – ataskaitą ruošiamasi pristatyti artimiau siame tarybos posėdyje. „Gal šiek tiek ir suvėlavome. Dabar ruošia ma galutinė redakcija. Manau, tai nėra didelė problema“, – teisinosi tarybos sekretorius Virginijus Das tikas ir pridūrė, kad tarybos ir mero ataskaitą šiuo metu redaguoja sa vivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus specialistai. Savivaldybės atstovai tvirtina, kad miesto tarybos nariams savi valdybės veiklos ataskaitos projek tas išsiuntinėtas gegužės pradžioje, nors kai kurie tarybos nariai tvirti na jo nė akyse nematę. Kodėl ataskaitos ruošimas užtru ko, taip ir nepaaiškinta, nors merui talkina 7 viešųjų ryšių specialistai ir dar 10 patarėjų. Neva mažino nedarbą
Savivaldybė didino vilniečių vidu tinį atlyginimą, mažino nedarbą – tokiais pareiškimais iškilmin gai pradedamas merijos veiklos ataskaitos projektas. Tai esą įrodo paprasčiausi faktai – juk vidutinės sostinės gyventojų draudžiamosios pajamos per pastaruosius metus tik augo. Maža to, sumažintas ir nedar bas – nuo 12 iki beveik 9 proc. Suta pimas: lygiai tokius pačius nuopel nus ne per seniausiai savo metinėje ataskaitoje vardijo premjeras And rius Kubilius – tik jau nacionaliniu mastu. Toliau merija ataskaitoje dėsto apie būsimas milijardines inves ticijas, giriamasi padidinus skaid rumą taksi versle, įsteigta tak si dispečerine. Vos dvidešimt jos paslaugomis tesinaudojančių tak sistų, pasirodo, irgi nuopelnas. Džiaugiamasi išnuomotu Kalva rijų turgumi, parama jaunam vers lui. Savivaldybės valdininkai, ma tyt, siekdami padaryti įspūdį, net cituoja „The New York Times“ – esą netgi šis supranta, kad „Vilnius – tarp geriausiai valdomų miestų“. Apie A.Zuoko žadėtą skrydžių bendrovę ir investuotojus, oranži
Vėjai: prieš metus į mero postą grįž
nių dviračių nuomos punktus ata skaitoje – nė žodžio. Dėl šildymo – dejonės
Kas padaryta dėl brangstančio šil dymo? Iškalbingas pats ataskaitos skyriaus pavadinimas – „Sprendi mai ir siūlymai šilumos kainai su mažinti“. A.Zuoko vadovaujamos merijos valdininkai chronologiš kai išdėstė, kiek kartų Vyriausybei siūlė įvairius variantus, kaip suma žinti šilumos kainą Vilniaus mies te, ir esą nė į vieną neįsiklausyta. Savivaldybė nepraleidžia progos priminti Balsių mokyklos atida rymą, darželio Perkūnkiemyje sta tybas, Sereikiškių parko rekonstruk ciją. Tačiau nutyli, kad šiuos darbus pradėjo – paraiškas teikė – dar se noji miesto taryba. Šios kadencijos tarybos nuopelnų šiuo atveju nėra. Vilniaus savivaldybės nuopelnai – sujungti autobusų ir troleibusų parkai, reorganizuotos kelios savi valdybės įmonės, seniūnijų refor ma. Aišku ir tai, kad Vilniuje šiais metais pasirodė du nauji Lietuvo je surinkti troleibusai „Amber“, draudimas elgetauti ir kiti. Atas kaitos projekte rašoma, kad sukur
Dainininkės: Bombina bombina – tai ne sceninis slapyvardis, o loty
niškas balsingųjų rupūžių vardas.
3
KetvirtADIENIS, Gegužės 10, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
us pilstė vandenį
Kyšių nešti nenori Justinas Argustas „Kolegos kalba, kad duosi kyšį, ir visos problemos išsispręs, tačiau tokiu keliu sukti neketinu – no riu sąžiningo verslo“, – ištarė pre kybos apribojimų sulaukęs baro „Soul Box“ savininkas Aurelijus Marudinas.
žusio A.Zuoko pagyros tarybos nariams įspūdžio nedaro.
ta net elgetaujančių asmenų duo menų bazė. Vardija niekus
Ką daryti, kai nuopelnų lyg ir per mažai? Reikia išvardyti, kam ir kur pastatyti paminklai ir atminimo lentos, kiek ir kam išdalyta nemo kamų bilietų. Ataskaitos projekte dėstoma net apie tai, kaip gera vilniečiams bu vo švęsti Kalėdas – juk ant Arkika tedros sienos buvo rodoma 4D pa saka „Stebuklingos Kalėdos“. Arba tai, kad mokytojai pirmą kartą bu vo apdalyti bilietais į Dalios Ibel hauptaitės projektą XYZ, kažkada bus įkurtas Azijos menų centras. „Vilniaus miesto savivaldybė svečius vaišina tik vandeniu iš čiaupo. Atsisakyta vaisvandenių, kuriuos tarybos nariai geria per posėdžius, vietoj jų per tarybos po sėdžius pastatyti grafinai su van deniu“, – nurodoma savivaldybės veiklos ataskaitoje. Tai esą geriau sias įrodymas, kad miestas „svei kas, patogus ir švarus“. Dar priduriama, kad Vilniu je greičiausias internetas. Nejau gi ir tai savivaldybės valdininkų
nuopelnas? Nepraleista progos priminti, kad vos pradėjusi dirbti taryba mieste įjungė visą apšvie timą – lig tol degė tik vienas iš tri jų šviestuvų.
Gediminas Rudžionis:
O ką naujo čia gali ma pasakyti? Jei jau vardija, kad vandenį pilsto, matyt, tikrai nėra ką pridurti. Politikai nė neskaitė
Tokia preliminari mero ir valdan čiosios daugumos ataskaita mies to politikams sukėlė tik žiovulį. Ne vienas prisipažino jos nė neskaitęs, nors turi galimybę pateikti pasiūly mus ir ją pataisyti – galbūt kas nors svarbaus nebuvo paminėta. „Neskaičiau, nežinau. Man re gis, jos nė negavau. Gal opozicijai nesiuntė“, – svarstė konservato rius Vidas Urbonavičius. Panašiai samprotavo ir Tvarkos ir teisingu
Simono Švitros nuotr.
mo partijos narys Gediminas Rud žionis: „O ką naujo čia galima pa sakyti? Jei jau vardija, kad vandenį pilsto, matyt, tikrai nėra ką pridur ti.“ Valdančiųjų atstovai taip pat buvo nekalbūs. Kęstutis Nėnius, A.Zuo ko frakcijos „Taip“ seniūnas ata skaitos projekto komentuoti nepa noro – esą tai daryti bus prasminga tik turint galutinį jo variantą. „Kokie buvo A.Zuoko pažadai prieš rinkimus, tokia ir ataskaita“, – komentavo Valdas Benkunskas, perskaitęs preliminarią merijos veiklos ataskaitą – Ten pilstymas iš tuščio į kiaurą – jokių apčiuo piamų darbų. Matyt, tikrai neturė ta ką rašyti. Tokia ataskaita kelia tik gailestį, o ne primena rimtą doku mentą, kurį galima analizuoti ir kritiškai vertinti.“ Tiesa, merijos Viešųjų ryšių sky rius dar prieš porą savaičių skelbė, kad balandžio pabaigoje savival dybėje iškilmingai bus pristaty ti metų veiklos darbai: apie savo nuopelnus miestui pasakos pa ts meras, savivaldybės departa mentų vadovai. Dabar paaiškėjo, kad tai tebuvo pasakos.
– Miesto taryba praėjusią sa vaitę nusprendė prekybą al koholiu naktį bare „Soul Box“ ir toliau drausti, nors savival dybės specialistai rekomen davo leisti tai daryti – esą vis kas gerai. Esate užsiminęs, kad išgirdęs neigiamą tarybos sprendimą svarstytumėte ba rą uždaryti. Ar taip ir padary site? – „Vilniaus diena“ paklausė A.Marudino. – Taip sakiau, nes „Gorky“ ba ras Pilies gatvėje jau uždarytas. „Soul Box“ uždaryti tikrai neketi nu – nematau prasmės. Projektas, manau, sėkmingas. Taip, trukdžių daug. Todėl su kitų barų savinin kais, įsikūrusiais čia pat, Vokiečių ir Islandijos gatvėje, skelbiame so cialinę iniciatyvą ir prašome barų lankytojų kuo mažiau triukšmau ti. Tai padaryti yra siūlęs ir meras Artūras Zuokas. – Jūs minėjote, kad baro žlug dymu, matyt, suinteresuoti konkurentai. Ar tai reiškia, kad jie veikia Palangos gatvės gy ventojus, kurie neša skundus savivaldybei dėl triukšmo? – Kol kas tai tėra įtarimai, už ran kos nepagavome. Kol tikslių duo menų neturime, galime įtarinėti dėl daug ko. Tie žmonės, kurie skundžiasi, apeliuoja į tai, kad mes esa me arčiausiai. Kas arčiau, tas neva kaltesnis. Bandome įrodyti, kad tai netiesa. Skundus, mūsų žiniomis, terašo viena šeima – Jakunčiai iš Palangos gatvės. Tik jie tuo užsii ma. Per juos kažkas, matyt, veikia. Šiame versle aš – jau dešimt metų. Dar taip nebuvo, kad taip greitai dokumentai sutvarkomi, taip grei tai viskas nusprendžiama – nejau gi eilinis gyventojas gali turėti tiek įtakos? Taip nebūna. – Juolab, kad jūsų baras įsikū ręs šalia Sveikatos apsaugos
ministerijos. Čia pat – leidyk los „Baltos lankos“ biuras. Nei ministerija, nei knygynas jokių priekaištų niekada neturėjo? – Ne, jokių priekaištų. Su knygynu dar ir bendradarbiaujame. Minis terija tebuvo paprašiusi pastatyti tvorelę, kad į barą einantys žmo nės netrukdytų statyti automobi lių. Jokių incidentų čia nėra buvę.
Puola su tokiu įnir šiu, kad net keista. Mus tikrino daug kas – visos inspek cijos, jokių pažei dimų nerado. – Jūsų kolegos, kitų barų savi ninkai, užsimena, kad su savi valdybės valdininkais tereikia mokėti susitarti.Tada klausimas tarybos nariams bus nušvies tas visai kitomis spalvomis, tad ir balsavimas būtų teigiamas. – Niekam ne paslaptis, kad vi si šie leidimų reikalai tvarkomi ir tokiais būdais. Iš pačių valdi ninkų, su kuriais teko bendrau ti savivaldybėje, tokių užuominų nė negirdėjau. Iš savo pažįstamų kavinių, barų, maitinimo įstaigų vadovų esu girdėjęs nemažai pa mokymų – jie man draugiškai už simena, kad susitarti su savival dybe galima kai kam susimokant. Bet problema šiuo atveju aš pats – tikiu, kad verslą Lietuvoje galima daryti be jokių papildomų išlaidų. Maža to, toks poelgis būtų savo klaidų pripažinimas. Mus puola su tokiu įniršiu, kad net keista. Mus tikrino daug kas – visos inspekci jos, jokių pažeidimų nerado. Šią savaitę prasidėjo miesto ko mitetų posėdžiai, tikėjausi pasi kalbėti su tarybos nariais, ku rie vėliau balsuos dėl sprendimo, paaiškinti jiems, kaip ir kas yra, supažindinti su informacija, bet niekas nei mūsų kviečia, nei įtrau kia į darbotvarkę. Dabar vieni aiš kina, kad iš naujo galėsime kreip tis po trijų mėnesių, kiti – kad po pusės metų, treti – kad reikia pra šyti politikų. Žinau viena: baras ir toliau dirbs.
Rupūžių dainų konkursas Europai besiruošiant gegužės pa baigoje vyksiančiam „Eurovizi jos“ dainų konkursui, nedidukės rupūžytės iš Trakų Vokės, vadina mos raudonpilvėmis kūmutėmis (Bombina bombina), taip pat rung sis su tos pačios rūšies dainininkė mis iš kitų šalių.
Rupūžių dainų konkurse jau ne pir mą kartą varžysis Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Latvijos raudonpilvės kūmutės, rupūžytės iš Lietuvos konkurse dalyvaus pirmą kartą. Lietuvos gamtos fondas su Tra kų Vokės bendruomenės kultūros centru šį penktadienį 18 val. kviečia į renginį Édouardo André istorinia me parke, kur raudonpilvės kūmu tės iš penkių Europos šalių rungsis tiesioginiame eteryje. Komanda iš
Lietuvos tikisi tautiečių palaikymo. Tai padaryti galima dalyvaujant renginyje arba balsuojant už jų ko mandą internete. Lietuvos koman da vadinasi „Vilnius Bombina“. Raudonpilvės kūmutės turi išskirtinį balsą, dėl kurio Dzūkijoje šios rupūžės dar vadinamos balų ge gutėmis. Šį balsą Adomas Micke vičius aprašė savo kūriniuose ir jis iki šiol žavi klausytojus. Jį būtų ga lima užrašyti „Uu... uu... uu...“, ta čiau geriausia šį garsą išgirsti gyvai. Jį girdėjusiems žmonėms šis garsas skamba kaip meditacijos melodija. „Šių rupūžių patinai taip kvie čia pateles poravimosi ritualui. Jie įsitaiso pavasario saulės įšildytame vandenyje ir ima kumsėti. Tokiems ritualams jiems tinka nedidelės, saulės įšildomos kūdros, kupi
nos švaraus vandens“, – pasakojo Lietuvos gamtos fondo gamtosau gos specialistė Dalia Bastytė. – Dėl tokių vandens telkinių trūkumo ši rūšis Europoje yra nykstanti.“ Dėl šios priežasties raudonpilvės kūmutės saugomos Buveinių di rektyvos, joms atkuriamos bu veinės – maži, saulės šildomi van dens telkiniai. Atvykę į Trakų Vokės rupūžių dai nų konkursą kviečiami rinktis 18 val. prie É.André parko raudonųjų goti kinių vartų – šalia galima pasista tyti automobilius. Netrukus svečiai bus pakviesti į ekskursiją po istorinį parką. Nuo 19 val. bus pradėti įrašyti raudonpilvių kūmučių balsai, prasi dės tiesioginė transliacija www.lifebombina.de tinklalapyje. VD inf.
Ryžtas: nors leidimai prekiauti alkoholiu barui „Soul Box“ panaikin
ti, jo šeimininkai neketina ant durų kabinti spynos.
Gedimino Bartuškos nuotr.
4
ketvirtADIENIS, gegužės 10, 2012
miestas nevairuos metus
Užkietėjęs kišenvagis
Nauji gatvių pavadinimai
Žinomas atlikėjas Deivy das Zvonkus už vairavimą neblaiviam trečiadienį Vil niaus miesto 3-iojo apylin kės teismo buvo nubaustas 1,25 tūkst. litų pinigine bau da. Įvairiais skandalais pa garsėjusiam atlikėjui taip pat jau metams atimta teisė vai ruoti.
Vilniaus apskrities vyriausio jo policijos komisariato pa reigūnai antradienį popiet su įkalčiais sulaikė ankščiau de vynis kartus teistą kišenvagį A.Š., gimusį 1983 m. Važiuo damas 53 maršruto autobu su, jis, kaip įtariama, moteriai iš rankinės ištraukė piniginę su pinigais ir dokumentais.
Bevardėms gatvėms siūloma suteikti pavadinimus. Jau ne trukus Žirmūnų seniūnijoje tu rėtų atsirasti Tbilisio skveras, Naujojoje Vilnioje – Moldavų, Ukrainų ir J.Juškytės, Nauji ninkuose – A.Mikėno, D.Poz niako ir A.Zalatoriaus, Pilaitėje – Knypavos, o Lazdynuose – Levandų ir Kardelių gatvės.
37O KIEK LAIPSNIŲ GALI PASISUKTI TAVO MINTIS?
Taboras – tarsi slibinas Vilniaus čigonų ta boro problemų ne gali išspręsti vie na kuri nors institu cija, taip pat policija, todėl būtinos dau gelio žinybų koordi nuotos ir komplek sinės priemonės.
ŽURNALAS SMALSIEMS PROTAMS JAU PASKLIDO PO TAVO MIESTĄ.
Praregėjo: vakar vykusiame posėdyje pripažinta, kad taboro proble
mos nesprendžiamos efektyviai.
Tokią išvadą padarė trečiadienį sostinės savivaldybėje taboro problemas svarstę įvairių institucijų at stovai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas Vilniaus ta boro problemą pavadino įsisenė jusia ir palygino su slibinu, kuriam nukirstos galvos vis atauga. K.Lančinsko nuomone, proble mas įmanoma spręsti tik žvelgiant į jas kompleksiškai: „Jeigu kalbė sime tik apie policines priemones, – sulaikymą, vaikymą, – jos iš es mės problemos nesprendžia: vie nus metus tuo nuolat užsiimdavo pareigūnai, tačiau tai buvo veiks minga kelis mėnesius.“ Jo teigimu, vėliau taboro gyven tojai, nuolat patenkantys į teisėsau gos akiratį dėl narkotikų platinimo, išmoko prisitaikyti prie policijos grafikų. Seimo Narkomanijos ir al koholizmo prevencijos komisija
Kirtimų taboro problemą nagrinė jo išvažiuojamajame posėdyje Vil niaus miesto savivaldybėje.
Kęstutis Lančinskas:
Jeigu kalbėsime tik apie policines prie mones, – sulaikymą, vaikymą, – jos iš es mės problemos ne sprendžia.
Atstovai iš Vilniaus apskrities policijos komisariato, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos So cialinių reikalų ir sveikatos depar tamento bei Kultūros ministerijos Tautinių mažumų reikalų skyriaus pristatė priemones, taikomas sie
Gedimino Bartuškos nuotr.
kiant spręsti narkomanijos ir so cialines problemas. Be narkotikų platinimo, atkreip tas dėmesys ir į romų integravimo, švietimo, vaikų išsilavinimo bei teisių problemas. Posėdyje pri pažinta, kad kai kurios taikomos priemonės neveiksmingos. Kultūros ministerijos Tautinių mažumų reikalų skyriaus vyriau sioji specialistė Gražina Sluško abejojo, ar tikslinga taboro gyven tojams informuoti rinktis lanksti nukus: „Romų bendruomenė yra mažai raštinga ir nekalba lietuviš kai, todėl lankstinukai, kaip infor mavimo priemonė, neefektyvi.“ Gyvenamąją vietą Vilniaus ta bore yra deklaravę 500 žmonių, tačiau nuolat ten gyvenančių yra maždaug 100 mažiau. Iš jų 231 gy ventojas – vaikas. Iš 30 šiuo metu bausmę atliekančių taboro gyven tojų 23 yra moterys. VD, BNS inf.
Geriausi prokurorai – Seime? Seimo Antikorupcijos komisija tre čiadienį nusprendė pristabdyti sa vo tyrimą dėl per 100 mln. litų at siėjusios Gedimino prospekto Vil niuje rekonstrukcijos aplinkybių, po mėnesio sutarė su prokuratūra aptarti jos tyrimo rezultatus.
37O.diena.lt
SMALSIEMS PROTAMS
Trečiadienį komisijos posėdyje da lyvavusi prokuratūros atliekamą tyrimą vykdanti Vilniaus mies to apylinkės prokurorė Julija Kry ževičienė leido suprasti, kad par lamento komisijos tyrimas, viešai skelbiant jų turimą medžiagą, ga li pakenkti prokurorų vykdomam ikiteisminiam tyrimui.
Prokurorė taip pat užsiminė, kad šioje byloje yra atliekami operaty viniai veiksmai. Tačiau komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis tvir tino, jog Antikorupcijos komisijos tyrimas prokurorų vykdomam ty rimui negalėjo pakenkti, nors ko misija ir nusprendė atsižvelgti į prokurorės pastabas. „Susidarė įspūdis, kad Antiko rupcijos komisija iškapstė dau giau negu prokuratūra. Mes suži nojom tame dalyvavusių asmenų pavardes anksčiau negu prokura tūra. Nors bylai jau daugiau kaip dešimt metų. Mes įsivelti į šitą bylą tikrai galėjome ir anksčiau.
Mes prokuratūrai tikrai netruk dome“, – po komisijos posėdžio sakė L.Kernagis. Jis taip pat stebėjosi, kad Antiko rupcijos komisijai pradėjus tyrimą dėl trinkelių, prokuratūra nepradė jo aiškintis dėl galbūt dingusių se nųjų trinkelių, kurių esą yra dingę 9 tūkst. kv. metrų, kaip teigia sa vivaldybė. Žinios apie galbūt dingusias se nąsias prospekto trinkeles priešta ringos. „Vilniaus diena“ jau rašė, kad dalis senųjų prospekto trinke lių galėjo būti išparduota su pačios sostinės savivaldybės žinia. VD, BNS inf.
5
KetvirtADIENIS, gegužės 10, 2012
lietuva
Seimo šokėjus baus tik rinkėjai? Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) neapsisprendžia, ar griežtai įvertinti pramoginiuose televizijos projektuose daly vaujančių parlamentarų elgesį. Siūloma alternatyva – niekaip jų nevertinti ir palikti rinkėjams per ateinančius rinkimus apsispręsti, ar jiems priimtini tokie Seimo nariai. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Trečiadienį EPK posėdyje surengta trumpa diskusijas dėl tų Seimo na rių, kurie nenutraukia savo dalyva vimo įvairiuose komercinių televi zijų projektuose. EPK pirmininkas Algimantas Sa lamakinas pasiūlė griežtai įvertinti tik tuos parlamentarus, kurie daly vauja vadinamuosiuose tęstiniuose televizijos projektuose, nors ir ne turi su jomis sutarties dėl kūrybinio darbo. „Apie tęstinius projektus pasakyta gan griežtai – dalyvau ti juose negalima. O padainavimas kokiame nors viename koncerte Jo ninių ar Antaninių proga turbūt jo kios didesnės problemos nesuke lia“, – kalbėjo A.Salamakinas. „Bet kuriuo atveju, negali būti sutarties dėl nuolatinio darbo to je televizijoje ir tuo labiau – atlygio už jį“, – pridūrė EPK pirmininkas.
Jis priminė, kad prieš metus Konstitucinis Teismas (KT) pri ėmė sprendimą, kuriuo iš esmės uždraudė Seimo nariams dalyvau ti tokiuose projektuose. Tačiau, anot EPK pirmininko, „tebėra par lamentarų, kurie ir toliau tai daro, nepaisydami KT išvados“. Liberalcentristas Vytautas Bogu šis sakė, kad yra pavojus, jog EPK gali įsivelti į nesibaigiančias diskusijas dėl to, kas yra kūryba. Seimo nariams KT neuždraudė kūrybinės veiklos. „Daly vavimas filme ar kokioje nors tęstinė je televizijos laidoje – tai kūryba ar ne kūryba? Juk jeigu metus, kitus, tre čius rašyčiau knygą, tai būtų kūry ba?“ – klausė kolegų V.Bogušis. Gavęs jų teigiamą atsakymą, par lamentaras užbaigė: „Taigi, knygos rašymas kelerius metus iš eilės yra tęstinis kūrybinis procesas. Tad ar dalyvavimas šokių projekte ar ba filmavimasis filme yra kūrybinė veikla ar ne?“
Padalijo elektrinę Strateginė investuotoja į didžiau sią per visą Lietuvos istoriją ener getikos projektą – naują atominę elektrinę (AE) Visagine – Japoni jos korporacija „Hitachi“ turėtų valdyti 20 proc. naujos AE Lietu voje akcijų.
Liet uva valdytų 38 proc. akc ijų, o jos bendras turt in is įnaš as į projektą per mažd aug 10 metų, Fin ansų min ister ijos skaič iav i mais, sieks apie 2,6 mlrd. eurų (apie 9 mlrd. litų). Jei konces i jos sutart is būtų nut raukta dar per pareng iamąjį etapą, Liet u va turėtų part ner iams atlyg int i beveik 700 mln. litų jų invest i cijų. Nors invest ic ijos milž in iš kos, proj ektas yra ekon om iškai ats ip erkant is, kaip teig ia vals tybės fin ans in inkai.
Arvydas Sekmokas:
Mes matome, kad, projektui vystantis, jis gali didėti. Latvijai turėtų atitekti 20 proc. būsimos Visagino AE valdymo įmonės akcijų, o Estijai – 22 proc. „Tai yra prel im in arūs skaič iai ir jie, be abejo, gali keistis. Mes matom e, kad, proj ekt ui vys tantis, jis gali didėti, gali būti ir lenkų interesas pris ij ungt i. Ta da tos prop orc ijos galėtų keis tis“, – spaud os konferenc ijoje sakė energet ikos min istras Ar vydas Sekmokas. Tokį akcijų pasiskirstymą nu mato konces ijos sutart ies pro jektas, kuriam trečiadienį pritarė
Vyr iausybė. Ji gal ut in ai aps i sprendė dėl naujos AE Lietuvo je projekto dok um entų paketo, kurį, patvirtinus Seimui, vėliau siai iki birž el io 28 d. plan uoja ma pasirašyti koncesijos sutartį su „Hitachi“ dėl maždaug 16–18 mlrd. litų vertės projekto įgyven dinimo. Vyriausybė, be to, pritarė Vi sagino AE verslo planui, Finansų ministerijos išvadai dėl projekto finansinės rizikos, Atominės elekt rinės įstatymo naujai redakcijai ir su juo susijusių kitų įstatymų pa taisoms. Projektai iš karto bus pa teikti Seimui. Tikimasi, kad jau ki tą savaitę parlamentas pradės juos svarstyti. Pasak neofic ialių šaltinių, neat metama, kad į projektą gali grįžti ir Lenkija, kuri savo dalyvavimą Vi sagino AE projekte sustabdė per nai gruodį. Tokiu atveju Lietuvo je būtų statomas antras „Hitachi“ branduolinis reaktorius, o bend ra elektrinės galia siektų 2,7 tūkst. megavatų. Skaičiuojama, kad bendros nau jos AE projekto išlaidos gali siek ti nuo 4,6 mlrd. eurų (16 mlrd. li tų) iki 5,2 mlrd. eurų (18 mlrd. litų). Teigiama, kad Lietuva, kurios da lis siektų 6–6,8 mlrd. litų, galėtų pasiskolinti apie 45–55 proc. visų savo investicijų sumos. Paskoloms turėtų būti teikiama valstybės ga rantija. Sutarties projekte numatoma, kad projekte dalyvaujančios šalys sieks iki 2015 m. liepos 31 d. gauti statybos leidimą, o iki 2016 m. lie pos 31 d. – pradėti betonuoti. Nu matoma, kad AE pradėtų veikti ir gaminti elektrą iki 2022 m. gruod žio 31 d. BNS inf.
Konservatorė Vida Marija Čigrie jienė kalbėjo: „Yra Seimo narių, kurie paklausė mūsų patarimų ir KT išva dos. Bet yra ir kitokių. Na, ką pada rysi – yra gražių moterų, kurios nori save parodyti, yra talentingų Seimo narių, mokančių dainuoti ar šokti. Tad ir dalyvauja tuose renginiuose. Man Seimo statutas yra priimtinas. Bet yra atskiri Seimo nariai, kuriems jis nepriimtinas.“ EPK nariai bendru sutarimu įpa reigojo A.Salamakiną iki kito komi sijos posėdžio surinkti visą infor maciją apie tęstiniuose televizijos pramoginiuose projektuose daly vaujančius Seimo narius. Bet trečiadienį EPK posėdyje pa sigirdo ir kitokių siūlymų. „Ma nau, kad rinkėjai nuteis tuos poli tikus, kurie pažeidžia Konstituciją. Palikim juos rinkėjų teismui, tegu jie apsisprendžia“, – sakė socialde mokratas Jonas Juozapaitis. „Sutin ku. Čia beviltiškas laiko gaišinimas.
Kūryba: į Seimo etikos sargų akiratį dėl dalyvavimo pramoginiuose
projektuose buvo patekęs ir Ž.Šilgalis.
Palikime rinkėjams spręsti. Galime kokį nors šios problemos priminimą padaryti, bet jokio sprendimo ne priimti. Vis tiek tai bergždžias rei kalas“, – numojo ranka ir V.Bogušis. Kitame posėdyje bus apsispręsta, ar tęstiniuose pramoginiuose pro jektuose dalyvaujančius Seimo na rius reikia oficialiai pasmerkti, ar
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
neverta priimti jokio sprendimo šiuo klausimu. „Manau, kad kokį nors sprendimą priimti reikia. Nes su mumis nesibaigs nei Seimo dar bas, nei Etikos komisijos darbas. Vis tiek anksčiau ar vėliau gali iškilti šis klausimas, jeigu kitame Seime ir vėl atsiras šokančių ir dainuojančių Sei mo narių“, – kalbėjo A.Salamakinas.
6
ketvirtadienis, gegužės 10, 2012
nuomonės
Atsakomybė teks Vyriausybei
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
S
eimo pirmininkė Irena De gutienė teigia, kad Vyriausy bė atsakinga už parlamente priimtų politinių sprendimų, tokių kaip partijų susitarimas dėl gy nybos politikos, įgyvendinimą.
Pasirašė 6 partijos
Vinis į konservatorių karstą Stasys Gudavičius
P
anevėž iet is Vit as Ma tuz as vis uom et bu vo laikomas vienu įta king iaus ių vald anč io sios Tėv ynės sąj ungos-Liet u vos krikščion ių demokrat ų vei kėjų. Jo pavardė nuolat šmėsčio jo viešojoje erdvėje prie praneši mų apie konservator ių priima mus strateg in ius sprend imus, prie aktual ių žinių apie biud žeto ir finansinius reikalus, net ir prie gandų apie potencialius kandida tus į ministr ų portfelius.
V.Matuzas, atrodo, nė ra jau toks švelnus ir pūkuotas. Šio įtakingo jo konservatorių politi ko veiklą ėmė lydėti ko rupcijos šleifas. Bet aiškėja, kad V.Matuzas, atro do, nėra jau toks švelnus ir pū kuotas. Šio įtak ingojo konserva tor ių pol it iko veiklą ėmė lydė ti korupcijos šleifas. Ir ne bet ko kios kor upcijos – piktnaud žiav i mo tarnyba ir sukčiavimo. Užuot drąsiai pripaž inęs, kad bū tina kruopščiai, greitai ir iki galo išt irt i jam mest us tikrai rimt us kalt in imus, V.Mat uzas ėmė kaž ką baugšč iai ir ner išl iai vap ėt i apie neva „Panevėž yje egzistuo jančias grupuotes“, kurios kovoja su juo asmeniškai ir su visa Tėvy nės sąjunga, siekia bet kokiais bū dais ją sukompromituoti. Kaip čia nepris im ins i, kad kai padai svyla, prisigalvojama vi sok iaus ių nebūt ų dalyk ų, taip bergžd žiai bandant išgelbėt i sa vo kail į. Net ne vien as kons ervator ius pripaž įsta, kad V.Matuzo istor ija kvepia itin neskaniai. „Pagal kal tin imus V.Mat uzo atvejis yra la bai sunk us“, – pabrėžė Kęst ut is Masiulis. Panašiai kalba ir kiti Tė vynės sąjungos atstovai. Tarp jų – Seimo pirm in inkė, part ijos pir
moji vicepirmininkė Irena Degu tienė. Tač iau Seim as kažkodėl nu sprendė neskubėt i principingai įvert int i paslydusio Tėvynės są jungos veikėjo. Parlamentinės ko misijos, kuri turi pasakyti, ar ten kint i general in io prok uroro pra šymą panaik int i V.Mat uzo teisi nę nel iečiamybę, darbui duotas precedento neturintis ilgas laiko tarpis – daug iau kaip mėnuo, net iki birželio vidurio. Paprastai ana log iškos komisijos dirba kur kas trumpiau – vos savaitę kitą. Maža to, Seimo laik inajai komisi jai vadovauja V.Mat uzo part ijos kolega Stasys Šedbaras. Kaip tai galėtų būti suderinama su politi ne etika? Atkreipt inas dėmesys, kad lyg iagreč iai sudar ytos Sei mo kom isijos dėl sut ik imo leis ti pat raukt i ats akomyb ėn kon servator ių Arv ydą Vid žiūną va dovu paskirtas opozicinės Tvar kos ir teisingumo frakcijos narys Remig ijus Žemaitaitis. Kas galėt ų paneigt i gal imyb ę, kad labai ilgai dirbanti konserva tor iaus vadovaujama Seimo ko misija pabandys išsukt i V.Mat u zą ir priims tokį sprendimą, kokio lauk ia šios partijos šulai? Nors buvo raginimų pačiam su stabdyti narystę Tėvynės sąjungo je, V.Matuzas iki pat vakar nesku bėjo to padaryti. „Jeigu iš tikrųjų man asmeniškai būtų mesti tokie kaltinimai, aš narystę partijoje su stabdyčiau“, – tikino I.Degutienė. Stebin a Tėv ynės sąjungos ly der io, premjero Andr iaus Kubi liaus savot iškas nus iš al in imas nuo V.Mat uzo atvejo principin gesn io pakoment av imo. Prem jeras tiesiog nusiplauna rankas. Nors galėjo aišk iai ir tiesiai švie siai pasakyt i, kad V.Matuzas pri valėtų bent jau narystę partijoje sustabdyti. Ar konservator ių lyder is taip el giasi todėl, kad V.Matuzas laiko mas būtent A.Kubil iaus šal in in kų stovyklos atstovu? Seimo rink imai – čia pat. Kiek vienas prastai kvepiančio nar io dangst ymas pirm iausia smogs tai pačiai partijai. Rinkėjai ir taip nelabai pasitiki Tėvynės sąjunga. Tad į korupcijos skandalo verpe tą patekusio įtakingo šios partijos atstovo išsuk inėjimas per spalio 14-osios balsav imą gal i tapt i tie siog paskut ine vin im i į konser vatorių karstą.
Parlamento vadovė pabrėžė, kad dėl stojimo į ES ir NATO pirmiausia taip pat buvo susitarta politiškai. „Noriu visiems pasakyti, kad par lamentarai arba Seimo nariai ga li priimti tik politines deklaracijas, bet politinių deklaracijų priėmimas yra signalas Vyriausybei, mes dėl to ir vykdome parlamentinę kontrolę. Pirmiausia visada priimami politi niai sprendimai, o vykdytoja – Vy riausybė, ji yra politinių sprendimų vykdytoja. Šiuo atveju mes, politi kai, negalime labai konkrečiai sura šyti veiksmų plano, už tai atsakinga Vyriausybė“, – trečiadienį Žinių ra dijui sakė valdančiajai konservatorių partijai priklausanti I.Degutienė. Politinį susitarimą dėl gynybos politikos 2012–2016 m. pasirašė Tė vynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų ir centro sąjun gos, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos so cialdemokratų partijos, Darbo par tijos, Tvarkos ir teisingumo partijos vadovai. Prie šio susitarimo kviečia
mos prisijungti ir kitos atstovų par lamente turinčios partijos. Tikslo sieks pamažu
Pasak I.Degutienės, Lietuva, būdama jos saugumą užtikrinančios Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narė, turi ne tik imti, bet ir duoti. „Siekis labai aiškus, tačiau, be abejo, niekas šiandien negali pro gnozuoti, kaip toliau vystysis mūsų ekonomika. Ir jeigu, neduok, Die ve, vėl koks nors ekonominės kri zės smūgis, tų įsipareigojimų iš karto įvykdyti ir negali. Tačiau ten dencijos turi būti, ir tas siekis turi būti įgyvendintas“, – kalbėjo parla mento vadovė. „Natūralu, kad mes negalime iš karto pasiekti tų 2 proc., dėl to ir ta data yra 2016 m. Kad ir kokios poli tinės jėgos bus valdžioje, bandymas pasiekti 2 proc. yra ir įsipareigojimas sau, ir tikrai tas signalas, kad mes įsipareigojimus turime vieną kartą įvykdyti“, – dėstė ji. „Pajėgumus būtina stiprinti“
Susitarime skelbiama, kad šalies parlamentinės partijos, remdamos aktyvų Lietuvos vaidmenį stiprinant NATO kolektyvinę gynybos ir sau gumo sistemą ir Lietuvos dalyvavi mą ES saugumo ir gynybos politikoje
bei tvirtai tikėdamos, kad valstybės karinius pajėgumus būtina stiprin ti, nuosekliai didinant krašto apsau gos sistemos finansavimą, įsiparei goja „kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skir ta 2 proc. šalies BVP“.
Irena Degutienė:
Politinių deklaracijų priėmimas yra signa las Vyriausybei, mes dėl to ir vykdome par lamentinę kontrolę.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria mažiau nei 1 proc. BVP, nors NA TO šalys įsipareigojusios siekti 2 proc. rodiklio. Vyriausybės skaičia vimu, šiemet Lietuva gynybai skirs 0,95–0,97 proc. BVP. Lietuva iš NA TO pareigūnų yra sulaukusi kritikos dėl nepakankamo gynybos finansa vimo. Tai ne pirmas partijų bandymas tartis dėl gynybos politikos. 2004 m. vienuolika Lietuvos politinių parti jų įsipareigojo 2005–2008 m. kraš to apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP, taip pratęsdamos analo gišką 2001 m. pasirašytą susitarimą. Tačiau šis tikslas realiai niekada ne buvo pasiektas. Pristatė ambasadoriams
Finansavimas: šiuo metu Lietuva gynybai neskiria nė 1 proc. BVP, nors
Parlamentinių partijų pasirašytas su sitarimas dėl gynybos politikos vakar Seime buvo pristatytas užsienio šalių ambasadoriams. Susitarimą pristatė Seimo Užsienio reikalų komiteto pir mininkas Emanuelis Zingeris. Premjeras Andrius Kubilius ant radienį padėkojo parlamentinėms partijoms, kurios pasirašė susita rimą. Prezidentės patarėjas nacio nalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius komentuodamas šį do kumentą pabrėžė, jog svarbiausia tai, kad susitarimas būtų realiai įgyven dinamas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
VD, BNS inf.
NATO šalys įsipareigojusios siekti 2 proc. rodiklio.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
ketvirtADIENIS, gegužės 10, 2012
ekonomika
Lyderiai: kaip ir kasmet šiemet buvo apdovanotos socialiai atsakingos įmonės, užtikrinančios geras darbo sąlygas, dėmesį aplinkai ir bendradarbiavimui.
Simono Švitros nuotr.
Atsakingas verslas įgauna pagreitį Šią savaitę vyko tradicinė daugiau nei penkmetį organizuoja ma apdovanojimų „Nacionalinis atsakingo verslo apdovano jimas 2011“ įteikimo ceremonija. Per ją pagerbtos didžiausią in dėlį kuriant socialinę gerovę šalyje įnešusios įmonės. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Apdovanoti socialiai pažangūs
Šių metų apdovanojimų globėjas ministras pirmininkas Andrius Ku bilius pabrėžė, kad įmonių socialinė atsakomybė prasideda nuo labai pa prastų dalykų, – atsakomybės savo darbuotojams, bendruomenei ir ap linkai, – kurie išsiplečia iki atsako mybės visai savo valstybei. „Be mažų dalykų nėra ir didelių. Be suvokimo ir matymo, kuo mes visi galime prisidėti prie šalies ge rovės, nieko svarbaus ir nesukur tume“, – sakė jis. Socialinės apsaugos ir darbo vice ministrė bei „Nacionalinio atsakin go verslo apdovanojimo“ vertinimo komisijos pirmininkė Audra Mika lauskaitė džiaugėsi, kad šalyje so cialiai atsakingų įmonių daugėja. Pagrindinį apdovanojimą „So cialiai atsakinga įmonė 2011“ Lie tuvos didelių įmonių kategorijo je pelnė daugiausia balų surinkusi bendrovė „Teo LT“. Mažų ir viduti nių įmonių kategorijoje buvo apdo vanota bendrovė „Servico“, užsie nio įmonių kategorijoje – bendrovė „Mars Lietuva“
Renkant lyd er iaujanč ią dar bovietę šiemet buvo skiriamas ypatingas dėmesys lyčių lygybei. D.Jankauskas pabrėžė, jog vers las jau daugybėje šalių yra įsitiki nęs, kad subalansuota lyčių lygybė priimant sprendimus ir organi zuojant veiklą garantuoja daugiau šansų laimėti konkurencinę kovą. Vis dėlto ES darbo rinkoje nely gios vyrų ir moterų galimybės dar egzistuoja. Siekiant atkreipti verslo dėmesį į lyčių lygybę buvo įsteigtas specia lus apdovanojimas. Už gerą lyčių balansą vadovaujamuose postuose apdovanotas Ūkio bankas, kuria me 60 proc. vadovaujančių dar buotojų sudaro moterys. Teigiama, kad joms siekiama užtikrinti visas karjeros galimybes ir realizuoti jų profesines ambicijas. Lyčių lygy bei pabrėžti įsteigtas ir specialusis apdovanojimas už sugebėjimą įro dyti, kad vyriškų darbų nėra. Ap dovanojimas atiteko įmonės „Tvir ta“ darbuotojai Aušrai Bikelytei. Visuomenė darosi reiklesnė
Už apl inkos augos prob lem ų sprendimą, jų integravimą į stra teginius planus lyderiaujančioms įmonėms buvo įteiktas „Metų ap
linkosaugos įmonės 2011“ apdo vanojimas. Apdovanojimus įteikęs Aplinkos ministerijos viceministras Alek sandras Sruogis pabrėžė, kad ap linką tausojančios įmonės pir miausia galvoja ne apie naudą, o apie savo žalią įvaizdį. Be ekono minės ir administracinės naudos, jis pabrėžė ne mažiau svarbų vi suomenės požiūrį: „Mūsų visuo menė darosi objektyvi. Ji įvertina įmones, sugebančias prisitaikyti ir diegti aplinkosaugines technologi jas bei mažinti taršą.“ „Metų aplinkosaugos įmone 2011“ Lietuvos didelių įmonių ka tegorijoje paskelbta bendrovė „Eu gesta“. Mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje apdovanota bendrovė „Autrolis“, užsienio kapitalo kate gorijoje – bankas „Swedbank“. Taip pat įteiktas specialusis pri zas už pavyzdinį pajamas generuo jantį veiklos modelį, suderintą su rūpesčiu socialiai pažeidžiamais asmenims ir aplinkosauga. Jį pel nė viešoji įstaiga Pilnų namų bend ruomenė. Įvertino už partnerystę
Labiausiai prie partnerystės su bendruomene ir visuomeninė
Akcentuota lyčių lygybė
Šiais metais į „Metų darbovietės 2011“ nominaciją pretendavo 35ios paraiškas pateikusios įmonės. Socialinės apsaugos ir darbo mi nistras Donatas Jankauskas juoka vo, kad metų darbovietė turėtų būti tobula darbovietė, tačiau pripaži no, kad tobulumas tėra siekiamy bė: „Labiausiai norėčiau pabrėž ti dvi metų darbovietės ypatybes – abipusę atsakomybę ir bendra darbiavimą.“ „Metų darbovietės 2011“ nomi nacija Lietuvos didelių įmonių ka tegorijoje už rūpestį darbuotojais, jų šeimų nariais ir bendruomene, net ir stojant gamybos procesams ir vykdant reorganizaciją, apdova nota bendrovė „Achema“. Mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje ap dovanojimą pelnė bendrovė „Alna Software“, o užsienio įmonių kate gorijoje – bendrovės „Thermo Fis her Scientific“ Vilniaus padalinys bendrovė „Fermentas“.
JESSICA
ŠILDO
Ar renova cij sutaupyti a tikrai padeda ? Paskaič iuokime.. tumai prieš renov aciją . ir po jo „Jeigu mū s skiriasi sų beveik keturis ka buvęs ren namas nebūtų rtu ovuotas, už trijų dar labiau s. Šią sumą kambarių buto ir be tirpdo ir įr nd e saulės ko patalpų ši lektorių te ngtų ldymą, gy rųjų ikiama vatuką, nemokam vandens pak a šiluma“, – pagal JES metų sau aitinimą šių SICA inicia teigia sį mums b tyvą ūtų atnaujintų reikėję m okėti a Marijonų g ir 31A na litų. Už atn pie 540 mų Panev . 31 aujinto ir ė žy b je e n drijos pirm apšiltinto namo trij ininkė Bir Valkiūnie ų utė kambarių nė. butą šių m etų sausį vidu tiniš sumokėjo kai me apie 154 litus. Sąskaitų sk ir-
mis organizacijomis prisidėjusios įmonės buvo įvertintos apdova nojimu „Metų bendruomeniškiau sia 2011“. „Renkant bendruomeniškiau sią įmonę buvo vertinama ne tik filantropinė įmonių veikla, bet ir jų dialogas su vietos bendruome ne bei nevyriausybinėmis organi zacijomis, identifikuojant rizikas ir galimus verslus“, – sakė apdova nojimus teikęs Ūkio ministras Ri mantas Žylius.
Be mažų dalykų nė ra ir didelių. Be su vokimo ir matymo nieko svarbaus ir ne sukurtume. „Metų bendruomeniškiausia įmone 2011“ Lietuvos didelių įmo nių kategorijoje išrinkta bendrovė Lesto. Mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje apdovanota bendro vė „PakMarkas“, save apibūdinusi kaip nedidelį garvežį, su kuriuo Lie tuva juda į priekį. Užsienio kapitalo įmonių kategorijoje apdovanojimą pelnė bendrovė „Omnitel“. Apie korupciją tylima
Šiais metais vertinimo komisi ja didelį dėmesį skyrė iki šiol ma žai viešinamai verslo skaidrumo ir antikorupcinių veiksmų temai. Ana lizuojant įmonių pateiktas paraiškas buvo atsižvelgta į konkrečius vers lo įmonių veiksmus, identifikuojant
verslo skaidrumo problemas ir pa žabojant korupcijos apraiškas. Už pažangiausią pasaulyje ir vie nintelę tokią Lietuvoje skaidrumo skatinimo sistemą buvo apdovano ta bendrovė „Siemens“. Apdovanojimą įteikusi Jungtinių Tautų vystymo programos Lietu voje vadovė Lyra Jakulevičienė neslėpė, kad korupcija – nenauja problema, tačiau verslas ją spren džia tylomis: „Verslas nenori kal bėti apie korupcijos problemą, jis nenori rodyti ir gerųjų savo prakti kos pavyzdžių – galbūt vengia būti balta varna tarp kitų įmonių.“ Anot jos, švelniųjų priemonių kovojant su korupcija įmonėse pa stebima nemažai, tačiau visą api mančios antikorupcinės sistemos dar esą trūksta. Įsteigtos naujos nominacijos
Ceremonijoje taip pat buvo įteik tas naujas specialus apdovanoji mas nuosekliai tobulėjančiam ir kasmet į įvairias nominacijas pre tenduojančiam bankui SEB. Lietuvoje plintant verslo ir ne vyriausybinių organizacijų par tnerystės koncepcijai, šiais metais įteiktas „Metų partnerystės 2011“ apdovanojimas. Jo verčiausius iš 18 pasiūlytų partnerysčių rinko šalies naujienų portalo skaitytojai. Sėkmingiausia partneryste šalies gyventojai titulavo Lietuvos žmo nių su negalia sąjungos ir „Omni tel“ projektą „Negalia – ne kliūtis būti su mumis“. Specialus pri zas taip pat įteiktas viešajai įstai gai „Gyva.lt“
8
ketvirtADIENIS, gegužės 10, 2012
tema
Neryžtingi Europos biurok
Sprendimas: vienintelis būdas stabdyti prekybos srautų krizę ir ES integralumą žudančius veiksmus yra prekybos, ypač energijos išteklių, koordinavimas visos ES mastu.
„Shutterstock“ nuotr.
Vis dažniau ES įvardijama kaip vientisa valstybė, o ne kaip atskira ir byranti šalių samplaika. ES yra daugiausia konkuren cingos produkcijos pagaminantis ir eks portuojantis ekonominis vienetas, kurio prekyba sudaro penktadalį viso pasau lio eksporto ir importo. Šalių einamosios sąskaitos balansai (mlrd. eurų)
–59,7 Italija –57 Prancūzija –46,7 Ispanija –21,8 Graikija –15,7 Portugalija –2,2 Slovakija –2,2 Kipras –1,1 Suomija –0,59 Slovėnija –0,27 Malta Estija Airija Belgija Liuksemburgas Austrija Nyderlandai Vokietija
+0,3 +1,1 +3,1 +8,9 +9,2 +49,2 +114,7
Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų vadovas
Kraupi situacija
Tačiau ES viduje vis dar turime rimtų problemų, t. y. didžiausia pasaulio prekybininkė nesusitvar ko su vidaus finansais – jie vis dar nerodo jokių gerėjimo ženklų. Pir miausia matome milžiniškus pre kybos deficitus skolose pasken dusiose valstybėse – Ispanijoje, Graikijoje, Airijoje ir Portugalijoje. Nuo šių deficito ristūnų neatsilieka ir mažiau prasiskolinusios, tačiau taip pat artimoje ateityje išryškė siančios probleminės šalys – Itali ja ir Prancūzija. Šių pastarųjų šalių prekybos deficitas auga, t. y. ma žiau produkcijos išvežama ir dau giau įsivežama. Tačiau neatkreipiamas dėmesys į kitus grėsmingus prekybos tempo augimo faktus. Pastaruosius ketve rius metus importas labiausiai augo Vokietijoje – net 13,9 proc. Antro je vietoje Nyderlandai, kurių augi mas – 5 proc. Šie skaičiai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti statistinis patūpčiojimas aplink esmę, tačiau bendrasis vaizdas kur kas kraupes nis ir šie skaičiai jį puikiai parodo. Pirmiausia verta paklausti pa prasto klausimo – kodėl tose vals tybėse auga importas, t. y. įveža mos iš užsienio (ne iš ES vidaus) prekės? Kodėl žmonės, jausdami krizę ir mažėjančias pajamas, didi
na išlaidas? Atsakymas paprastas – dėl nestabilių finansinių institu cijų periferinėse valstybėse (Ispa nijoje, Italijoje, Graikijoje, Airijo je, Portugalijoje) žmonės ir verslai savo pinigus išveža į pagrindinių valstybių bankus – į Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Skan dinavijos regiono.
Didžiausia pasaulio prekybininkė nesu sitvarko su vidaus fi nansais – jie vis dar nerodo jokių gerėji mo ženklų. Būtina koordinuoti prekybą
Finansinė padėtis prasiskolinu siose valstybėse tik blogėja ir tai vyksta neb e valstyb in iu lygm e niu, o dėl kiekv ien o turt inges nio piliečio ir verslininko veiks mų. Trumpuoju laikotarpiu tokia valstyb ė kaip Ispan ija Graik ijos pol it ikams gal i kelt i pav yd ą dėl smarkaus paklausos jos produk cijai ES vid uje pad id ėj im o. Ta čiau jei viskas tęsis ir judės to kiu pat tempu (to beveik niekada nebūna, todėl tokia prielaida yra vis iškai nead ekvat i, tač iau vi suomet daroma dėl patogumo ir bijant suk lyst i prog noz uojant), Europ os valstyb ės ekon om in is
integrav im as is pat irs įspū po dingą fiasko. Vienintelis būdas stabdy ti šią krizę ir šiuos ES integ Ispan ralumą žudančius veiksmus Vokie yra prekybos koordinavimas Pranc Didžio visos ES mastu. Didžiausią Angol importą į ES sudaro energi jos ištekliai: kuras, nafta, du jos. Tačiau kiekviena valstybė kai nas su „kolegomis“ iš Rytų derina atskirai ir įsivelia į laiką praryjan čius bevaisius procesus. Didžiau sia baimė, kurią turi energijos iš teklių pardavėjai, – tai bendrą nuomonę ir poziciją turintis ES pirkėjas. Energijos išteklių poreikius ap skaičiuoti ES viduje neturėtų būti labai sudėtinga, ypač kai tai skai čiuojama kiekvienoje valstybė je atskirai, o perkamosios galios ir derybinės pozicijos sustiprėjimas galėtų ne tik sumažinti energijos išteklių kainas ir importo dydį, ta čiau duotų esminį impulsą bepro tiškoms pasaulio energijos kai nų skaičiavimo šaradoms. Tokios tvirtos valios parodymas ir ele mentarių sprendimų priėmimas iš esmės sumažintų į ES importuoja mos energijos kainą ir galbūt būtų pagrindinis žingsnis išsprendžiant šią krizę. Reikia sprendimo
Dauguma kitų svarstomų spren dimų yra vadinamasis skardinės spardymas. Finansinė integraci
9
ketvirtADIENIS, gegužės 10, 2012
tema
kratai sugriaus sąjungą 13,9 proc.
pastaruosius ketverius metus augo importas Vokietijoje.
suomija 65,5 Švedija 11,6 % Vokietija 10,2 % Rusija 8,5 % JAV 7% Nyderlandai 6,9 % Kinija 5% Didžioji Britanija 4,9 %
airija 95,4 JAV Didžioji Britanija Belgija Vokietija Prancūzija Šveicarija
Vokietija Prancūzija Olandija Didžioji Britanija JAV Italija
19,1 % 17 % 12,2 % 7,2 % 5,3 % 4,7 %
Vokietija Belgija Prancūzija Didžioji Britanija Italija
vokietija 1080 Prancūzija JAV Olandija Didžioji Britanija Italija Kinija Austrija Belgija Šveicarija
22,3 % 15,5 % 12,1 % 9,2 % 7,2 % 4,1 %
ortugalija 42,8
nija etija cūzija oji Britanija la
25,2 % 13,8 % 12,2 % 5% 5%
ispanija 253,7
Prancūzija Vokietija Portugalija Italija Didžioji Britanija
9,4 % 6,8 % 6,6 % 6,2 % 6,2 % 5,7 % 5,5 % 4,7 % 4,4 %
austrija 138,1
prancūzija 443,8 Vokietija Italija Belgija Ispanija Didžioji Britanija JAV Olandija
Vokietija Italija Šveicarija Prancūzija Čekija
16,4 % 8,2 % 7,7 % 7,6 % 6,8 % 5,1 % 4,2 %
slovakija 57,8
Vokietija Čekija Lenkija Vengrija Prancūzija Austrija Italija
slovėnija 22,2
32,1 % 7,9 % 4,8 % 4,2 % 4,1 %
Vokietija Italija Austrija Prancūzija Kroatija Vengrija
20,1 % 14,8 % 7,9 % 7,3 % 7,2 % 7,1 % 5,8 %
19,2 % 12,5 % 7,4 % 6,8 % 6,4 % 4,4 %
italija 400,6
18,7 % 10,7 % 9,1 % 9% 6,3 %
Vokietija Prancūzija JAV Ispanija Didžioji Britanija Šveicarija
13 % 11,6 % 6% 5,9 % 5,2 % 4,7 %
malta 4 Vokietija Prancūzija Didžioji Britanija Italija Libija JAV
ja, fiskalinės konsolidacijos ska tinimas, skolos bėdų sprendimai, kapitalo rinkų veiklos griežtini mas vienareikšmiškai yra simpto mų gydymas. Tai yra ydinga ir nuo realybės mažų mažiausiai per ke lis sąmoningumo laipsnius nuto lusi strategija. Europa sprendžia klausimus, bū ti ar nebūti. Ir juos išspręsti būti na. Nors euro projektas greičiau
18,5 % 17 % 10,4 % 9,8 % 5,7 % 5,3 %
26 % 13 % 9,2 % 7,7 % 4,9 %
liuksemburgas 15 Vokietija Prancūzija Belgija Didžioji Britanija Italija Olandija
Suomija Švedija Rusija Latvija Vokietija Lietuva
olandija 442,7
belgija 254,7
23,2 % 15,4 % 14,3 % 8,1 % 5% 4%
estija 12
siai yra nesėkmingas bandymas ir turės būti iš esmės pertvarkytas ar ba panaikintas (yra įvairių sprendi mo pasiūlymų su sava logika ir tvir tomis argumentacijomis), ES, kaip politinis ir ekonominis vienetas, gali išlikti tik toliau integruoda masis į vientisą politinį ir finansi nį darinį. Ir turime ne vaikytis augančių BVP (kuriuos surijo infliacija), o
18,4 % 15,7 % 9,1 % 6,6 % 6% 5,7 %
stabilizuoti energijos išteklių są naudas (juk esame didžiausias pa saulyje pirkėjas ir mokame atskirai už energijos išteklius, nors tai da rydami bendrai ES mastu galėtu me sutaupyti trilijonus eurų), sis temiškai sustiprinti vidaus rinką ir finansų sektorių, apraminti pro bleminių valstybių visuomenes, kad kapitalas yra saugus bet ku riame ES banke, ir nustoti trypčio
kipras 1,8 Graikija 24,5 % Vokietija 10,5 % Didžioji Britanija 8,6 %
graikija 20,4 Vokietija Italija Kipras Bulgarija Turkija Didžioji Britanija Belgija Kinija Šveicarija Lenkija
10,9 % 10,9 % 7,3 % 6,5 % 5,4 % 5,3 % 5,1 % 4,8 % 4,5 % 4,2 %
Eksportas nurodytas milijardais eurų. Prie kiekvienos šalies nuorodytos pagrindinės jos eksporto partnerės. ti kaip nesusikaupusiems imbeci lams. Sprendimai yra aiškūs. Turime susivienyti, įsiminti skau džias pamokas ir tęsti toliau. Mast richto kriterijai buvo neadekvatus ir biurokratų neteisingai sugalvotas mechanizmas, todėl juos naikiname ir keičiame į efektyvesnius. Įsikibti į rožines praeities svajones nebėra laiko, kai netolima ateitis žada ka tastrofišką krizės bangą.
Didžiausia baimė, kurią turi energijos išteklių pardavėjai, – tai bendrą nuomonę ir poziciją turintis ES pirkėjas.
10
ketvirtadienis, gegužės 10, 2012
sportas
12p.
Pergalės diena Rusijoje neapsiėjo be protestų.
Olimpinė ug Šiandien Graikijoje, prie Heros šventyk los senojoje Olim pijoje, nuo sau lės spindulių bus įžiebta Londono vasaros olimpinių žaidynių ugnis.
Pranašumas: per pirmąją dvikovą „Žalgirio“ puolėjai diktavo savo sąlygas Vilniaus aukštaūgiams.
Vaidoto Grigo nuotr.
Ar prirems „Žalgiris“ varžovus prie sienos? Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Šiandien Vilniuje – antrasis Lie tuvos krepšinio lygos (LKL) fina lo serijos raundas. Savo arenoje Kauno „Žalgiris“ nepaliko vilčių „Lietuvos rytui“ – 71:56. Jei istori ja pasikartos, sostinės ekipa atsi durs ant prarajos krašto. Svarstyklės kauniečių pusėje
Apie tai, kad vilniečius slegia psi chologinis kompleksas, po pirmo sios finalo serijos dvikovos kalbėjo ne vienas krepšinio specialistas. Tai patvirtina faktai. Paskutinį kartą „Lietuvos rytas“ žalgirie čius įveikė daugiau nei prieš me tus, kai praėjusių metų finalo se rijoje laimėjo vienintelę dvikovą. Vis dėlto ji Vilniaus klubui sėkmės neatnešė – „Žalgiris“ užtikrintai triumfavo serijoje 4:1. „Svarbiausia, kad išlaikėme šal tus nervus ir neleidome svarstyk lėms pakrypti varžovų naudai. Vis dar turime savo aikštės pranašu mą, o tai tokioje trumpoje finalo serijoje labai svarbu. Džiaugiuosi, kad psichologinį spaudimą pir majame mače atlaikėme geriau už savo priešininkus“, – kalbė jo „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Aleksandras Trifunovičius. Pernai kitoje barikadų pusėje stovėjęs serbas pirmajame mače akivaizdžiai pranoko savo tautie tį Aleksandrą Džikičių. A.Trifu novičius puikiai panaudojo ašt riausią ginklą, kuriuo jis ne kartą varė į neviltį varžovus ir būdamas „Lietuvos ryto“ generolu – derinį „dviese prieš du“. „Visiškai neapsigynėme prieš derinį „dviese prieš du“. Ar
ba žemas žaidėjas įmesdavo, ar ba perduodavo kamuolį aukštam komandos draugui ir šis laisvas atakuodavo“, – gynybos spragas konstatavo „Lietuvos ryto“ vidu rio puolėjas Jonas Valančiūnas. Kuklus Jono pasirodymas taip pat buvo viena pagrindinių Vilniaus komandos nesėkmės Kaune prie žasčių. Pirmosiomis minutėmis J.Valančiūnas aikštelėje nerado sa vo vietos ir akivaizdžiai pralaimė jo mikrodvikovą kitam nacionali nės rinktinės kandidatui Robertui Javtokui. Jiems padedančių Milo vano Rakovičiaus ir Predrago Sa mardžiskio akistatą taip pat aiškiai laimėjo žalgirietis.
Aleksandras Trifunovičius:
Psichologinį spau dimą pirmajame mače atlaikėme ge riau už savo prieši ninkus.
Ant laurų neužmigo
Vis dėlto net ir toks galingas star tas finale dar nieko negarantuo ja. Per 18 metų LKL istoriją buvo penki sezonai, kai pirmąją serijos dvikovą laimėjusi komanda ga liausiai kapituliavo. Žalgiriečiai ant tokio grėblio bu vo užlipę tik kartą – 2000-ųjų fi nale jie laimėjo pirmąjį mačą prieš „Lietuvos rytą“, tačiau po to pra laimėjo tris mačus. Po du kartus LKL finalo seriją pergalėmis pradėjo, bet vėliau įgy tų pozicijų neišlaikė Kauno „Atle
tas“ (1994 ir 1996 m.) ir „Lietuvos rytas“ (2001 ir 2008 m.). „Neabejoju, kad mačas Vilniuje bus visiškai kitoks. Varžovai ati davė daug jėgų VTB Vieningosios lygos varžybose, tad pirmajame mače atrodė pavargę. Dabar jie turėtų būti šviežesni. Privalome žaisti tokį patį komandinį krepši nį, tik tuomet galime tikėtis sėk mės“, – neabejojo „Žalgirio“ gy nėjas Marko Popovičius. Kad nesiruošia kelti baltos vė liavos, iš karto po mačo „Žalgirio“ arenoje pareiškė ir A.Džikičius. „Tai tik pirmoji dvikova, tačiau ne pati svarbiausia. Varžovai nie kuo nenustebino, tačiau mes nesu žaidėme taip, kaip galėtume, ypač gindamiesi“, – sakė serbas.
Tradicija: Londono žaidynių ugnis b
Deglą iškels plaukikas
Pirmasis deglą paims Anglijoje gi męs Graikijos sportininkas, 10 km plaukimo pasaulio čempionas Spy ras Gianniotis. Po kelionės per Graikiją deglas su ugnimi olimpiados šeimininkams Atėnų „Panathinaikos“ stadio ne bus perduotas gegužės 17-ąją ir persikels į Didžiąją Britaniją. Po 70-ies dienų ir 10 000 ki lom etr ų kel ion ės ugn is lie pos 27-ąją bus įnešta į Lond o no olimp in į stad ion ą, kur bus paskelbta XXX vasaros žaidynių pradžia.
Didžiojoje Britanijoje olimpinės ugnies estafetėje dalyvaus 8 000 deglo nešėjų, tarp jų – ir du Lie tuvos atstovai: žinoma plauki kė kaunietė Birutė Statkevičie nė ir krepšinio entuziastas, šeimų turnyro sumanytojas klaipėdietis Kazimieras Budrys. Lietuviams olimpinė ugnis bus patikėta lie pos 18-ąją. Palyginti su 1948-aisiais, kai Lond on e buvo surengta 14-oji vasaros olimpiada, ugnies nešimo estafetėje dalyvavo 1 416 žmonių, jie įveikė daugiau nei 3 300 kilo metrų.
Vilniečių antirekordas
Pirmajame mače vilniečiai pa siekė ir vieną antirekordą. 14-ąjį kartą LKL finalo serijoje dalyvau jantis „Lietuvos rytas“ į kauniečių krepšį įmetė tik 56 taškus. „Esu patenkintas mūsų gynyba, tačiau žinau, kad galime sužaisti dar geriau“, – neabejojo A.Trifu novičius. Šį sezoną tarptautinėje arenoje kauniečius ne vieną kartą pražu dė būtent silpnas žaidimas po sa vuoju krepšiu. Ar pirmas mačas su „Lietuvos rytu“ reiškia, kad buvusią silpnybę kauniečiai per sezono finišą sugebėjo paversti pranašumu? „Nors neleidome varžovams surinkti net 60 taškų, galėjome gintis dar geriau. Puldami taip pat nemažai gerų progų neišnau dojome“, – savo treneriui prita rė „Žalgirio“ puolėjas Mindaugas Kuzminskas.
Sėkmė: Lietuvos olimpinę rinktinę ką tik papildė R.Milevičius.
kaunas.sailing.lt nuotr.
11
ketvirtadienis, gegužės 10, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
gnis pradės kelionę
D.Zubrus su „Devils“ siekia Stenlio taurės Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL) rungtyniaujantis Dainius Zub rus priartėjo prie savo svajonės.
bus įžiebta senojoje Olimpijoje. Rinktinė – vis gausesnė
Olimpinės ugnies įžiebimo išva karėse Lietuvą pasiekė gera žinia iš Vokietijos, kur vyksta „Laser“ jachtų klasės pasaulio buriavimo čempionatas. Kaunietis Rokas Milevičius, dar nesibaigus regatai, pateko į „Auksinį laivyną“ ir iškovojo ke lialapį į Londono žaidynes. Jis ta po trečiuoju Lietuvos buriuoto ju, užsitikrinusiu teisę dalyvauti olimpiadoje. Pirmuosius du kelialapius dar 2011-ųjų pasaulio buriavimo čem pionate Perte (Australija) pelnė
„Reuters“ nuotr.
Gintarė Scheidt („Laser Radial“ jachtų klasė) ir Juozas Bernotas (RS:X burlenčių klasė). Keliomis dienomis anksčiau, nei pasisekė R.Milevičiui, vardinį kvietimą į žaidynes gavo Sidnė jaus olimpiados čempionė šaulė Daina Gudzinevičiūtė. Viliama si, kad tokiu būdu olimpiečiu pa vyks tapti ir tenisininkui Ričardui Berankiui. Tikimasi, kad Londone star tuos 62–65 mūsų šalies sporti ninkai, jeigu atrankos etapą sėk mingai įveiks ir vyrų krepšinio rinktinė.
Bausmė – neamžina
Kitokiu keliu į olimpiadą pagaliau prasimušė Didžiosios Britanijos sprinteris Dwaine’as Chambersas ir dviratininkas Davidas Millaras. Britų olimpinis komitetas (BOA), siekęs, kad žaidynėse negalėtų da lyvauti atletai, atlikę bausmę už draudžiamų preparatų vartojimą, Sporto arbitražo teisme (CAS) pralaimėjo bylą Pasaulinei anti dopingo agentūrai (WADA). Galimos BOA sankcijos prieš taravo WADA kodeksui ir CAS tai patvirtino. 1999-ųjų pasaulio vicečempio nas, 2006-ųjų Europos čempionas D.Chambersas dopingo medžioto jams buvo įkliuvęs 2003-iaisiais ir neslėpė, kad anabolinius steroidus vartojo sąmoningai. 2001-ųjų ir 2010-ųjų pasaulio vicečempionas D.Millaras 2004 m. buvo nubaustas už eritropoe tino (EPO) vartojimą. Stadionas jau atidarytas
Laukimas: sporto aistruoliai prie Londono olimpinio stadiono jau
Iki žaidynių pradžios likus sim bolinėms 2012 valandų, gegužės 6-ąją oficialiai atidarytas Londo no olimpinis stadionas. Su olimpiados organizacinio komiteto vadovu Sebastianu Coe ir grupe Didžiosios Britanijos sportininkų misiją atliko 9-metė mergaitė Niamh Clar-Willis, lai mėjusi keliolikos tūkstančių jau nųjų pretendentų konkursą. S.Coe atskleidė kelias žaidynių atidarymo ceremonijos detales. Liepos 27-osios koncerte pasirodys populiarūs atlikėjai, reprezentuo siantys keturias Jungtinės Karalys tės dalis: grupė „Duran Duran“ at stovaus Anglijai, „Stereophonics“ – Velsui, Paolo Nutini – Škotijai, o „Snow Patrol“ – Šiaurės Airijai. Anksčiau buvo skelbta, kad per atidarymo ceremoniją dainuos le gendinis bitlas Paulas McCartney arba nesenstantis grupės „Rolling Stones“ lyderis Mickas Jaggeris.
AFP nuotr.
Parengė Romas Poderys
Misija: S.Gianniočiui suteikta garbė pradėti olimpinės ugnies estafetę.
mėgdžioja populiarųjį sprinto karaliaus U.Bolto gestą.
Iš Elektrėnų kilęs 33-ejų puolėjas gali tapti pirmuoju mūsų šalies le do ritulininku, iškovojusiu Sten lio taurę. Lietuvio atstovaujamas Naujojo Džersio „Devils“ klubas tapo šių metų NHL atkrintamųjų varžybų sensacija. Vos šeštąją vietą po re guliariojo sezono Rytų konferenci joje užėmę „velniai“ pirmiausia 4:3 eliminavo favorite laikytą Floridos „Panthers“ komandą, po to 4:1 – ir Filadelfij os „Flayers“ ekipą. Rytų konferencijos finale „De vils“ žais pirmą kartą nuo 2003-ių jų. Ten jų lauks Niujorko „Rangers“ arba Vašingtono „Capitals“. Kol kas serijoje iki 4 pergalių 3:2 pir mauja niujorkiečiai. Per dvikovas su „Flyers“ blyks telėjo ir lietuvis. Ypač sėkmin gai D.Zubrus žaidė ketvirtąjį mačą (4:2), kai pelnė du įvarčius ir buvo išrinktas į geriausių rungtynių žai dėjų trejetą. Pergalės džiaugsmą kiek ap temdė netikėtas varžovų žvaigž dės Claude’o Girouxo išpuolis. Viename epizode „Flyers“ lyderis D.Zubrų šiurkščiai užkliudė, šis griūdamas ant ledo susitrenkė ir kurį laiką negalėjo tęsti rungtynių. Nors mačo arbitrai C.Girouxui sky rė tik dvi baudos minutes, NHL va dovybė rimčiau įvertino incidentą ir diskvalifikavo „Flyers“ ledo ri tulininką vienoms rungtynėms. „Jis mane nustebino, – apie šį incidentą kalbėjo D.Zubrus. – Ri
tulys buvo toli, bet C.Girouxas nu sprendė mane atakuoti. Kėlinys kaip tik artėjo prie pabaigos, buvo likusios 3 sekundės iki pertraukos, todėl jai prasidėjus turėjau laiko atsigauti. Mane apžiūrėjo gydyto jai ir jaučiausi puikiai.“ Penktajame mače svečiuose „De vils“ šventė lemiamą pergalę 3:1, o D.Zubrus prie jos prisidėjo atlikęs vieną rezultatyvų perdavimą. Šio mačo didvyriu tapo Naujojo Džersio ekipos vartininkas 40-metis kana dietis Martinas Brodeuras, atrėmęs net 27 varžovų metimus iš 28. „Serija buvo labai sunki, tačiau mes pasiekėme savo. Žinojome, kad kantriu ir sunkiu darbu gali me daug ką nuveikti“, – po mačo švytėjo M.Brodeuras. Į NHL šiemet sugrįžęs ir „Flayers“ marškinėlius vilkėjęs legendi nis čekas Jaromiras Jagras konsta tavo varžovų pranašumą. „Jie tikrai buvo nuostabūs. Man atrodo, kad „Devils“ laimėjo praktiškai visas mikrodvikovas prie aikštės bor tų“, – kalbėjo veteranas. Iš viso per 12 atkrintamųjų Sten lio taurės mačų D.Zubraus sąskai toje – 3 įvarčiai, 4 rezultatyvūs perdavimai ir 10 baudos minučių. Lietuvis per savo karjerą yra žai dęs ir Stenlio taurės varžybų fina le. Per savo debiutinį sezoną 1997 m. jis su „Flayers“ nužingsniavo iki pat finalo, tačiau jame nusileido tuo metu NHL arenoje dominavusiam Detroito „Red Wings“ klubui. Vakarų konferencijos finale šie met susitiks Finikso „Coyotes“ ir Los Andželo „Kings“. VD inf.
12
ketvirtADIENIS, gegužės 10, 2012
pasaulis Dingo lėktuvas
Nuteisė karį
Paskutinis posėdis
Indonezijoje dingo Rusijoje pagamintas lėktuvas „Suchoj Superjet 100“, kuriuo per pa rodomąjį skrydį skrido 44 žmonės. Laineris dingo į pie tus nuo Indonezijos sostinės Džakartos. „Suchoj Super jet 100“ – vidutinio nuotolio laineris, kuriuo gali skristi iki 100 žmonių.
Pietų Korėjos teismas skyrė šešerius metus nelaisvės JAV kariui Kevinui Robinsonui, kuris pernai šioje šalyje išža gino paauglę. 28,5 tūkst. Pie tų Korėjoje dislokuotų JAV karių nusikaltimai šioje šalyje yra itin opus klausimas, nors daugelis amerikiečių pajėgų buvimą laiko būtinu.
Kadenciją baigiančio Pran cūzijos prezidento Nicolas Sarkozy vyriausybė vakar susirinko į paskutinį posė dį. N.Sarkozy užsiminė, kad traukiasi iš pirmųjų politikos linijų. Jo patarėjas komuni kacijai Franckas Louvrier sa kė, kad po atostogų jis ren giasi dirbti teisininku.
Kausto nežinomybė Kai kurie graikų politikai grasi na, kad tarptautinių kreditorių sąlygas atmes. Kreditoriai sako, jog būtinas paskolas Atėnai kol kas gaus.
Radikalių kairiųjų partijos „Syri za“ lyderis Aleksis Cipras, kurio partijai rinkimuose pavyko užsi tikrinti net 52 vietas parlamente, tvirtino, kad atmes visas taupy mo priemones, įvestas pagal su sitarimą su ES ir Tarptautiniu va liutos fondu. Šiam 37 metų politikui pre zidentas Karolas Papoulias da vė tris dienas vyriausybei sufor muoti. Anksčiau su šia užduotimi nesusidorojo rinkimuose dau giausia balsų gavusios konserva torių Naujosios demokratijos par tijos lyderis. Pagrindinės partijos, kurios žadėjo tęsti reformas dėl deficito mažinimo, – „Naujoji demokra tija“ ir socialistų „Pasok“ – 300 vietų parlamente drauge turės tik 149 vietas, bet tiek nepakanka jų dabartinei technokrato Luko Pa pademo vyriausybei išsaugoti. A.Cipras žadėjo, kad koaliciją formuos su visomis prieš taupy mą nusistačiusiomis partijomis. „Piliečiai triuškinamai balsavo prieš barbarišką paskolos susita rimų politiką. Jie padarė galą pla nams dėl 77 naujų taupymo prie monių birželį, planams atleisti 150 tūkst. valstybės darbuotojų ir papildomoms priemonėms, ver toms 11,5 mlrd. eurų“, – sakė po litikas.
Tiesa, A.Cipras tikriausiai ne sieks tapti premjeru. Jis sakė, kad bankus turėtų imti kontroliuo ti valstybė ir kad reiktų paskelb ti skolos grąžinimo išmokų „mo ratoriumą“. Reaguodama į graikų pareiški mus Prancūzija pareiškė, kad pa dėtis Atėnuose Paryžiui kelia ne rimą.
Abejojimas sutarti mis, dėl kurių buvo stropiai deramasi, gali įžiebti neramu mus, kuriuos bus sunku kontroliuoti. „Situacija itin sunki, itin įtemp ta. Rinkimų rezultatai parodė labai stiprų pasikeitimą dviem valdan čiosioms partijoms ir kraštutinu mų padidėjimą, tad kelia itin didelį nerimą“, – sakė Prancūzijos dip lomatijos vadovas Alainas Juppé. Jis pridūrė: „Abejojimas sutarti mis, dėl kurių buvo stropiai dera masi, gali įžiebti neramumus, ku riuos bus sunku kontroliuoti.“ Tiesa, tarptautiniai kreditoriai pareiškė, kad 5,2 mlrd. eurų iš moka bus suteikta, nepaisant po litinės situacijos. „Išmoka bus pervesta, nes ji jau buvo patvirtinta“, – sakė ES eko nomikos komisaro Olli Rehno at stovas Amadeu Altafajas-Tardio. BNS inf.
Dangų raižantys naikintuvai, Mask vos gatvėmis rie dantys šarvuo čiai, tankai, sunk vežimiai su rake tomis ir iškilmingai žygiuojantys Rusi jos kariai. Rusija per galę Antrajame pa sauliniame kare pa minėjo tradiciškai demonstruodama raumenis. Kalba: per Pergalės dienos minėjimą V.Putinas pareiškė, kad reikia
gerbti visų šalių suverenumą.
Pergalės dieną – nauji protestai Karinis paradas
Minėjime, kaip ir kasmet, dalyva vo aukščiausi šalies vadovai, kari ninkai, karo veteranai, taip pat pa prasti maskviečiai, kuriems bent sykį per metus tenka galimybė pa spoksoti į kariuomenės techniką. Pažiūrėti buvo į ką. Maskvos gatvėmis važiavo ne tik tankai, šarvuočiai ar sunkvežimiai, bet ir tarpžemyninės balistinės raketos „Topol-M“, balistinės raketos „Is kander-M“, taip pat priešlėktuvi nės sistemos S-400. Šią savaitę tai jau antras didelis renginys Rusijoje. Pirmadienį nau juoju šalies vadovu buvo prisaik dintas Vladimiras Putinas. Jis su Dmitrijumi Medvedevu, kuris nuo antradienio vadovauja Rusijos vyriausybei, iškilmes ste bėjo iš specialios tribūnos. Pro juos žygiavo 14 tūkst. Rusijos karių. Paradas prasidėjo nuo gyny bos ministro Anatolijaus Serdiuko vo atliktos išrikiuotų dalinių apžiū ros, Raudonojoje aikštėje skambant karinio orkestro maršams. Darbo netrūko Rusijos aviaci jai, nes trečiadienio rytą Maskvo je lijo, todėl teko sklaidyti debesis. Tokia procedūra neretai atlieka ma prieš svarbius renginius Rusi jos sostinėje.
kad būtų laikomasi tarptautinių normų ir kiekvienos šalies suve renumo. „Šiandien noriu pabrėžti: griež tas tarptautinių normų laikymasis, pagarba valstybių suverenumui ir kiekvienos šalies savarankiškas pasirinkimas – viena iš besąlygiš kų garantijų, kad niekada nepasi kartotų praėjusio karo tragedija“, – pabrėžė kalboje V.Putinas.
Jie ėmė tiesiog stum dyti ir talžyti žmo nes, tada sukišo juos į policijos autobusus.
„Prieš 67 metus buvo sutriuškin tas nacizmas – baisi ir ciniška jė ga, o mes neturime teisės užmirš ti, kaip ji atsirado, stiprėjo ir įžūlėjo viso pasaulio akivaizdoje“, – pridū rė jis ir pabrėžė, kad agresyvūs na cių ketinimai laiku nesulaukė ko lektyvinio pasipriešinimo. „Šalių atskirumas, jų tarpusavio įtarimai ir ideologinė priešprieša neleido išvengti Antrojo pasauli nio karo. Žmonijai teko už tai su mokėti neapskaičiuojamą kainą“, – sakė jis.
V.Putino žodis Krizė: ar graikai ketina remti ietis su tarptautiniais kreditoriais?
„Reuters“ nuotr.
V.Putinas kalboje sakė, kad pa saulis neturėtų pamiršti, kaip iš kilo fašizmas, taip pat užtikrinti,
Vaikė aktyvistus
Minėjimas neapsiėjo be protestų. Maskvos policija sulaikė 20 žmo
„Scanpix“ nuotr.
nių, tarp jų du opozicijos lyderius, kurie surengė taikų protestą neto li Kremliaus. „Jie ėmė tiesiog stumdyti ir tal žyti žmones, tada sukišo juos į po licijos autobusus“, – pasakojo 40 metų Aliaksandras Delfinovas. Tarp sulaikytųjų buvo žinomas Rusijos opozicijos veikėjas Alek sejus Navalnas, taip pat pranešta, kad suimta televizijos laidų vedė ja Ksenija Sobčiak. Pareigūnai argumentavo, kad mitingas, kurį surengė aktyvistai, buvo nesankcionuotas. A.Navalno advokatas Nikolajus Polozovas radijui „Echo Moskvy“ sakė, kad jo klientui pareikšti kal tinimai dėl pasipriešinimo polici jai, o už šį nusižengimą gresia iki 15 parų arešto. Charizmatiškas teisininkas ta po vienu svarbiausių su valdžia kovojančių aktyvistų. A.Naval nas buvo sulaikytas ir po vadina mojo milijonų maršo per V.Putino inauguracijos ceremoniją pirma dienį, kuris baigėsi susirėmimais su policija. Su juo buvo sulaikytas Sergejus Udaltsovas. Nuo savaitės pradžios policijos nuovadoje iš viso apsilan kė 750 aktyvistų. Daugelis V.Putino kritikų pabrė žia, kad jo pergalė rinkimuose bu vo neteisėta. Taip pat jie sako, kad D.Medvedevo paskyrimas premje ru – nedemokratiškas. BNS, „RIA Novosty“, BBC inf.
13
KetvirtADIENIS, gegužės 10, 2012
menas ir pramogos
Festivalis užkariaus naujas erdves rika Striogaitė „Pažaislio muzikos En e.striogaite@diena.lt festivalis – tarsi mu diciškai Pažaislio vienuolyne zikinis rūmas, kurio Tra pirmą vasaros sekmadienį šįmet XVII muzikinio festivalio pra menės bus atidary jau dedamajame koncerte gros Lietu tos jau birželio 3 d.“, vos valstybinis simfoninis orkest ras (meno vadovas ir vyr. dirigentas – pristatydamas tra Gintaras Rinkevičius), jame taip pat dalyvaus Kauno valstybinis dicinį vasaros ren choras, solistai Lilija Gubaidulina, Ieva Prudnikovaitė, Vaidas Vyš ginį sakė jo meno niauskas, Liudas Mikalauskas. vadovas Petras Bin Justinas Krėpšta: gelis. Šiųmečiame Festivalyje dominuos festivalyje bus su Maironiui skirti rengti 37 koncer renginiai. tai, iš jų 13 – nemo kami, koncertuos Visą vasarą besitęsiančioje kla atlikėjai iš 10-ies pa sikinės muzikos šventėje išgirsime saulio šalių. du kamerinius orkestrus – VDU
Muzikos akademijos kamerinį or kestrą „Avanti“ ir Lietuvos kame rinį orkestrą. Festivalyje dalyvaus penki chorai – Kauno valstybinis choras, Filadelfijos berniukų cho ras (JAV), Kelno choras (Vokietija), Niurnbergo filharmonijos choras (Vokietija) ir Kauno berniukų cho ras „Varpelis“.
Prie XVII festivalio dirigen to pulto stos aštuoni dirigentai – G.Rinkevičius, Martynas Staškus, Juozas Domarkas, P.Bingelis, Mo destas Pitrėnas, Jeffrey R.Smithas (JAV), Gerhardas Rillingas (Vokie tija), Jurijus Serovas (Rusija). Išgirsime du kvartetus – Kauno styginių kvartetą, Valstybinį Vil niaus kvartetą, penkis ansamb lius – ansamblį „Alla Tre“, cho rą ir konsortą „Brevis“, Vengrijos valstybinį folkloro ansamblį, „In ternational brass quintet“, „Lushband“, dalyvaus apie 100 solistų (solistai, aktoriai ir šokėjai). „Geros muzikos bus įvairiam sko niui, – festivalio programą pristatė koordinatorius Justinas Krėpšta ir priminė, kad tradiciškai festivaly je bus parodytas spektaklis istori ne tema prie Kauno pilies. Kadangi šiais metais minime Maironio 150 metų gimimo jubiliejų, režisie rius Vytautas Rumšas statys Mai ronio dramą „Didysis Vytautas – karalius“.“ „Apskritai festivalyje dominuos Maironiui skirti renginiai, – kalbė jo J.Krėpšta. – Jau birželį skambės trys koncertai, kur su Kauno vals tybiniu choru ir su aktoriumi Ri mantu Bagdzevičiumi bus paruoš ta speciali programa. Birželio 28 d. Arkikatedroje bazilikoje su Lietu vos kameriniu orkestru ir Kauno
Siela: ilgamečiai festivalio kūrėjai (iš kairės) P.Bingelis, Kauno miesto
simfoninio orkestro vadovas Algimantas Treikauskas, J.Krėpšta.
valstybiniu choru bus paminėtos Maironio mirties metinės, paro dyta minėta Maironio drama prie Kauno pilies, o rugpjūčio 15 d. vyks bendras renginys su kazimierietė mis – Pažaislio atlaidai, kuriuose taip pat vyraus Maironio tema.“ Pažaislio muzikos festivalio vie na pagrindinių idėjų – keliauti ir nuvežti aukšto lygio koncertų į mažesnius Lietuvos miestelius.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
„Šiais metais vienas geriau sių koncertų vyks Tauragės kultū ros rūmuose. Ten koncertuos ka merinis orkestras su smuikininku Sergejumi Krylovu (Italija) ir alti ninku Maximu Rysanovu (Didžio ji Britanija). O, tarkim, Rumšiškių muziejaus bažnyčioje koncertuos „Grammy“ apdovanotas Kalifor nijos berniukų choras“, – pasako jo J.Krėpšta.
14
ketvirtADIENIS, gegužės 10, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Kino teatre „Multikino“, Ozo g. 18. Kada? Šiandien 21 val. Kiek? 25–45 litai.
Kur? Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22. Kada? Šiandien 18 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. Kada? Gegužės 11 d. 19 val. Kiek? 22–52 litai.
P.Domingo – tiesiogiai
J.Meko filmas
Koncertas „Metų švyturys“
Vienas žymiausių visų laikų pasaulio tenorų Plácido Domingo pasirodys Madrido karališkajame teatre. Jis atliks pagrindinį vaid menį operoje „Sirano de Beržerakas“, už kurį operos legenda įver tintas net 12 „Grammy“ apdovanojimų. Ši nuostabi opera tiesiogiai bus transliuojama ir Vilniuje.
Vilniuje vyks Jono Meko filmo „Ar buvo karas“ peržiūra. Filmas su kurtas 2002 m. Lietuvos kultūros ministerijos užsakymu ir archy vų lentynose saugotas apie penkerius metus. J.Mekui susidomė jus, koks jo kūrinio likimas, filmas buvo atrastas ir pradėtas rody ti įvairiuose kino festivaliuose.
Žymi Lietuvos operos solistė Sigutė Stonytė (sopranas), pripaži nimą pelnęs pianistas Jurgis Karnavičius ir visuomet koncertų salėse laukiamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovauja mas charizmatiškojo dirigento Donato Katkaus, kviečia į koncer tą „Metų švyturys“.
Kur? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. Kada? Gegužės 15 d. 19 val. Kiek? 20–30 litų.
Kur? „Raganiukės teatre“, S.Stanevičiaus g. 24. Kada? Gegužės 13 d. 12 val. Kiek? 20 litų.
Kur? Restorane „Grantas“, Laisvės pr. 125. Kada? Šiandien 20 val. Kiek? 18 litų.
Kur? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7. Kada? Iki gegužės 27 d. Kiek? Nemokamai.
„Sugrįžimuose“ – V.Barkauskas
Apie tėvų ir vaikų santykius
Muzikiniai dialogai
Pro rakto skylutę
Tarptautinį muzikos festivalį „Sugrįžimai“ už baigs vargonų virtuozas iš JAV Virginijus Bar kauskas. Jo scenos partneriais bus operos so listas Liudas Norvaišas ir obojininkas Robertas Beinaris.
Spektaklis „Matilda“ – tai pasakojimas apie ne paprastai protingą ir jautrią mergaitę, apie tė vų ir vaikų santykius, nesusikalbėjimą šeimoje, mokytojų pareigas ir vaikų teises. Vaikai čia at pažins save ir kitus.
Du žmonės, du požiūriai, du balsai. Skirtingos is torijos dainų tekstuose, apipintos graudžiais gita ros akordais ir švelniais fleitos garsais. Prie akto riaus Olego Ditkovskio puikiai dera moteriškas Nedos vokalas.
Vilniuje šią savaitę atidaryta trijų dailininkų pa roda „Pro rakto skylutę“. Parodoje dalyvauja me nininkai Kristina Norvilaitė (grafika), Edita Su chockytė (grafika), Martynas Gaubas (tapyba, skulptūra).
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (9) (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Algimanto Raudonikio koncertas „Kur balti keliai“. Dalyvauja pučiamųjų orkestras „Trimitas“ ir kiti (k). 14.30 Žingsnis po žingsnio (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.45 Kelias į UEFA EURO 2012. 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LTV 22.45 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kung Fu Panda“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.40 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“ (4). 13.40 „Kung Fu Panda“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Slapti reikalai“ (5) (N-7). 0.30 „Specialioji Los Andželo policija“ (5) (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3 6.40 6.55 7.25 7.55
Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Simpsonai“. „Buvusieji“ (4).
LNK 22.35 val.
8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Šok ir lieknėk 2012. 13.40 „Būrys“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Nokautas“ (4). 0.00 „Liudininkai“ (7, 8). 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“ (8).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Duok „labas“. 8.00 „Užkalnio 5“ (k). 9.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7) (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
TV3 17.40 val.
11.30 „Mentai“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 21.25 Komedija „Matadoras“ (JAV, Vokietija, Airija, 2005 m.) (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.30 „Brydės“. Istorinė publicistinė laida (k). 1.30 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Teritorija. 11.05 Idėjos namams. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Kruvinoji italų mafija“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.
BTV 19.25 val.
17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55 LKL čempionato antrosios finalo rungtynės. Vilniaus „Lietuvos rytas”– Kauno „Žalgiris”. Per pertrauką – Žinios. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai.
SPORT1
8.45 Televitrina. 9.45, 18.35, 21.15, 23.00 Žinios +. 10.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–Madrido „Real“. 11.45 Lietuvos krepšinio lyga. 3-iosios mažojo finalo rungtynės. Šiaulių „Šiauliai“–Prienų „Rūdupis“. 13.30 Sportas LT. Europos šaudymo čempionatas. 14.30, 21.30 Adrenalinas. 15.00 Automoto. 15.30 Lietuvos krepšinio lyga. 2-osios mažojo finalo rungtynės. Prienų „Rūdupis“–Šiaulių „Šiauliai“. 17.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Thruxton). 18.25 Sporto metraštis. 18.50 Lietuvos krepšinio lyga. 2-osios finalo rungtynės. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Kauno „Žalgiris“. Tiesioginė transliacija . 22.00 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup“ (Thruxton). 22.35 Olimpinės žaidynės. 22.50 Sporto metraštis. 23.15 Sportas LT. XXVI A.Mikėno memorialo sportinio ėjimo varžybos.
lietuvos ryto tv 18.55 val.
15
KetvirtADIENIS, gegužės 10, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Koncerto vėl nebus Dėl britų grupės vokalisto Dun cano Campbello sveikatos sutri kimų atšaukiami UB40 koncer tai Lietuvoje. Gegužės 18 d. gru pė turėjo pasirodyti Panevėžio „Cido“ arenoje, o gegužės 19 d. – Vilniaus „Siemens“ arenoje.
bininkai. Naudojame savo medžiagas. Tel. 8 640 25 072.
siūlo darbą
951600
UAB „Gaisrė“ priims į darbą tolimųjų reisų vairuotojus vežti krovinius cisternomis (ADR pažymėjimas – privalumas). Reikalinga CE kategorija. Kreiptis tel. (8 5) 260 2310, Vilnius. www.gaisre.lt. 946587
prekyba
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951177
Konditerijos įmonė ieško prekybos agentoprekių platintojo, turinčio B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, darbo patirties. Tel. 8 698 36 719. 950812
Pinigai už bilietus į šiuos kon certus žiūrovams bus pradėti grąžinti nuo gegužės 14 d., pir madienio. Dar vasario pradžioje UB40 vokalistas susilaužė šonkaulius ir grupė sustabdė savo gastroles. Tuomet iš vasario vidurio į ge gužę buvo perkelti grupės kon certai Lietuvoje. Gegužės vidu ryje turėję vykti UB40 koncertai buvo pirmi atnaujinto grupės turo tvarkaraštyje.
Technikos remonto
paslaugos
Kelionių Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593. 950627
Kitos
statybos ir remonto Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 947051
Už prieinamą kainą – profesionalus ir kokybiškas laiptinių remontas. Dirba patyrę dar-
NAUJIENA LIETUVOJE. www.tyruma.lt.
952698
Įvairūs
mo skg. 2-26, Grigiškės, Vilniaus m., nuosavybės teise priklausančio Valentinai Klebinskajai, antrąsias varžytynes. Varžytynės vyks 2012 06 12 14.30 val. Konstitucijos pr. 15/574 C korpusas, Vilniuje. Pradinė parduodamo turto kaina 15360 Lt. Varžytynių dalyvio įmoką – 1536 Lt įnešti į Dariaus Stakeliūno sąskaitą Nr. LT957044060000469129, AB SEB bankas. Parduodamas turtas yra areštuotas. Norintieji apžiūrėti turtą turi kreiptis į antstolį. Suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742. 955759
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 04 11 įsakymu Nr. 49Vį-(14.49.2.)-970 yra patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/ 0007:5863), esančio SB „Geologas“, Smėlynės Sodų 1-oji g.10, Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektas. Tel. 8 698 09 970, e. paštas geo5311@gmail.com. 956463
Kita Antstolis Darius Stakeliūnas skelbia 1 k. buto, bendras plotas 17,37 kv. m, esančio Jauni-
PRANEŠIMAS. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2012 05 04 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2254 patvirtintas
žemės sklypo Nr. 4110/0500:0196, esančio Bieliūnų k., Zujūnų sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorius – Česlava Juškevič; rengėjas – UAB „Baltijos matavimų organizacija“. 956121
PRANEŠIMAS. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2012 05 04 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2261 patvirtintas žemės sklypo Nr. 4154/1900:0410, esančio Naujųjų Piktakonių k., Marijampolio sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorius – Francas Chadkevičius; rengėjas – UAB „Baltijos matavimų organizacija“. 956136
PRANEŠIMAS. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2012 05 04 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2264 patvirtintas žemės sklypo Nr. 4162/0200:1105, esančio Pakalniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorius – Edvard Kupcevič; rengėjas UAB „Baltijos matavimų organizacija“. 956124
Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
Juras Vėželis:
Matyt, šios grupės koncertams Lietuvoje įvykti tiesiog nelemta. „Vakar iš grupės agentų gavo me informacijos, kad grupės vo kalistas vis dar nesijaučia gerai, nors svarstydami naujas grupės koncertų Lietuvoje datas buvo me patikinti, kad iki gegužės vi durio D.Campbellas visiškai pa sveiks. Tačiau, pasak jų, lūžiai gijo ne taip, kaip buvo tikėtasi, atsirado komplikacijų. Matyt, šios grupės koncertams įvykti Lietuvoje tiesiog nelemta. Tiek UB40, tiek savo vardu labai ap gailestaujame ir atsiprašome koncertų Panevėžyje ir Vilniu je laukusių grupės gerbėjų“, – sakė koncertą organizavusios bendrovės „SEVEN Live“ va dovas Juras Vėželis. Bilietus į UB40 koncertus Pa nevėžyje ir Vilniuje įsigiję žiū rovai galės juos grąžinti ir vi sus pinigus atgauti nuo gegužės 14 d. Bilietai, kurie buvo pirk ti internetu, turi būti grąžina mi internetu, adresu tiketa.lt. Bilietus „Tiketos“ kasose įsigiję žiūrovai turės juos grąžinti į tą pačią kasą, kurioje juos pirko. „Užtikriname, kad pinigus grąžinsime kiekvienam bilietą įsigijusiam žiūrovui. Dėl šios priežasties nesame numatę galu tinės datos, iki kurios bus grąži nami bilietai. Bilietų grąžinimas vyks tol, kol visi pirkėjai atgaus savo pinigus“, – tikino J.Vėželis. VD inf.
KRUIZAI PO VIDURŽEMIO JŪRĄ! Neužmirštamos ir įspūdingos atostogos
Graikijos salos–Kroatija 5 naktų kruizo kaina nuo 1871 Lt asm.
Savona–Ibiza–Barselona–Marselis 4 naktų kruizo kaina nuo 990 Lt asm.
Kruizas po Norvegijos fiordus 7 naktų kruizo kaina nuo 2165 Lt asm.
Italija–Ispanija–Prancūzija 5 naktų kruizo kaina nuo 1198 Lt asm.
Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Daugiau kruizų pasiūlymų www.krantas.lt
Kelionių organizatorius
KELIONĖS AUTOBUSU Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, Šiauliai, Kryžių kalnas (05.12.) Kaina – 75 Lt Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, 3 autentiški Lietuvos dvarai (05.12.) Kaina – 80 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – kaina 95 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Kaina – 175 Lt Šiaurės Italija (poilsinė – pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1652 Lt Turkija, Antalija – nuo 1342 Lt
e j u v lni Vi
S SA R KU N o oK t fo
as
Nes is ek a: UB40 koncert ai
Lietuvoje atšaukiami jau ant rą kartą. Organizatorių nuotr.
a r a
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
AVIABILIETAI* Stambulas nuo 627 Lt Praha – 606 Lt Milanas – 695 Ženeva – 721 Lt Tel Avivas – 881 Lt Pekinas – 1911 Delis – 1719 Lt Tokijas – 1917 Puketas – 2300 San Franciskas – 2413 *kainos į abi puses KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Ispanija–Italija–Prancūzija (iš Barselonos, 8 dienos), nuo 1550 Lt Norvegijos fjordai (iš Doverio, 8 dienos), nuo 1880 Lt Ispanija, Italija, Graikija, Kroatija, Juodkalnija (iš Barselonos, 12 dienų), nuo 2690 Lt VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt Baltarusiją – nuo 85 Lt
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją bestogiu autobusu draugų kompanijai! Konkursas vyksta portale
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje laikysis gana šilti orai su trumpais lietumis. Šiandien bus 19–24 laipsniai šilumos, vietomis gali truputį palyti. Penktadienį palis daug kur, griaudės perkūnija. Naktį temperatūra sieks 11–15, dieną 15–25 laipsnius šilumos.
Šiandien, gegužės 10 d.
+21
+20
Telšiai
+22
Šiauliai
Klaipėda
+23
Panevėžys
+20
Utena
+22
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.21 21.10 15.49 1.22 9.19
131-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 235 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
+23
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +25 Brazilija +27 Briuselis +23 Dublinas +14 Kairas +30 Keiptaunas +20 Kopenhaga +18
Londonas +18 Madridas +30 Maskva +20 Minskas +21 Niujorkas +19 Oslas +11 Paryžius +25 Pekinas +31
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+17
+23
+19
+12
4
+17
+24
+21
+10
6
penktadienį
šeštadienį
+21
Alytus
2–6 m/s
+13
+8
+5
6
1939 m. gimė estrados dainininkė Nijolė TallatKelpšaitė. 1941 m. gimė Birutė Galdikas, lietuvių kilmės antropologė, gamtosaugininkė, orangutanų tyrinėtoja. 1948 m. gimė estrados dainininkė Janina Miščiukaitė. 1956 m. gimė teatro ir kino aktorius Vytautas Anužis. 1965 m. gimė kanadiečių supermodelis Linda Evangelista.
1960 m. gimė airių grupės „U2“ lyderis Bono (tikrasis vardas Paulas Davidas Hewsonas).
Šią savaitę laimėkite Friedriecho Nietzsche’s knygą „Štai taip Zaratustra kalbėjo“.
Tai vienas žinomiausių ir populiariausių vokiečių filosofo ir poeto Friedricho Nietzsche’s (1844–1900 m.) kūrinių. Senų vertybių perkainojimo, amžino tapsmo ir senų formų kartojimosi, antžmogio – fiziškai tobulo, stiprios valios asmenybės, sugebančios valdyti – temos čia plėtojamos mito, simbolių, aforizmų poetine forma.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 15 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Antoninas, Bertoldas, Gordijonas, Kernius, Putinas, Viktorina
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
Vilnius
DATOS
Rytas
+9
+23
+22
Praha +25 Ryga +23 Roma +27 Sidnėjus +26 Talinas +19 Tel Avivas +27 Tokijas +21 Varšuva +25
3
4
5
6
7
8
1992 m. Lietuvos trispalvė suplevėsavo aukščiausioje pasaulio viršukalnėje Evereste. Į 8848 m aukštį ją iškėlė keliautojas ir alpinistas Vladas Vitkauskas. 1994 m. inauguruotas Nelsonas Mandela, jis tapo pirmuoju Pietų Afrikos Respublikos juodaodžiu prezidentu. 2006 m. mirė filosofas, visuomenės veikėjas, politikas Rolandas Pavilionis.
Avinas (03 21–04 20). Patyrinėkite savo veiksmus, apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos, bet tai nesuteikia teisės kištis į jų gyvenimą. Venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Jautis (04 21–05 20). Esate komunikabilus ir sumanus, lengvai atrandate naujų idėjų. Galbūt teks bendrauti su įtakingu žmogumi. Tačiau iš naujos pažinties ar susitikimo nieko daug nesitikėkite, greičiausiai tai bus tiesiog malonus pokalbis. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia būsena ir įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena užbaigti darbus. Jūsų gera koordinacija ir pasiaukojimas padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Liūtas (07 23–08 23). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Bet jei būsite pernelyg emocionalus, galite sukelti konfliktą ar įsivelti į bereikšmį ginčą. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Jūsų gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Svarstyklės (09 24–10 23). Ieškosite ko nors neįprasto, kur galėtumėte pritaikyti savo vaizduotę. Bet nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama, juk nuosaikumas ir analizė dar niekam gyvenime nepadarė gėdos. Skorpionas (10 24–11 22). Bandysite pasinerti į romantiką, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Norėsite vykti į gamtą, aplankyti kultūrinį renginį ar pasportuoti. Neignoruokite savo norų. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus įgyvendindamas svajones, nes galite nukrypti nuo teisingo kelio. Jūsų norus bus nelengva patenkinti. Bet pasvajoti galima, svarbiausia nesusipainioti, kur svajonės, o kur realybė. Ožiaragis (12 22–01 20). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Galite gyventi be nereikalingų dalykų. Palankus laikas pokyčiams asmeninėje erdvėje. Vandenis (01 21–02 19). Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas ypatingomis galiomis ir galite būti lyderis. Žuvys (02 20–03 20). Sprendimai darbe gali prieštarauti jūsų jausmams, trukdys norui tobulėti ir ką nors keisti. Teks paprakaituoti norint teisingai pasirinkti – kelias į sėkmę ir asmeninis tobulėjimas. Bet šios paieškos gali tapti labai įdomiu procesu.