Penktadienis, gegužės 11 d., 2012 m. Nr. 109 (1308)
Žaliosios energeti kos plėtra Lietuvoje stabtelėjo dėl valdžios neveiksnumo. Ekonomika 8p.
TAIK
IKLYJE šeštadieni s TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
sausio 23 d.,
2010 m.
LTV REAdiena.lt LYB VEDA PRIE ĖS ŠOU JŪROS
nr. 15 (671)
2,00 Lt
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja Laimu tei Stankūnaitei ir Andriui Ūsui.
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“
Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje. Plačiau skaitykite
Šokoladas
17
+
jo Dievas“
Galvodavau, ką man reikėtų daryti – eiti į džiungles bananų valgy ti? „Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
SAVAITĖS HOROSKO PAS IR KRYŽIAŽO DIS
8p. MieStaS
Idėja, verta „Kristoforo“ Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
TV HEROJU S
PAŽA IN TO LNK AD ISTROSS
„Irmanto sriubos“ be Irmanto
Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
Sėkmė: žemės
drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan
Ratai: 11 pata rimų vairuotojams
šiandien priedai
Pasaulis
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
čių gyvybių ir
tik atsitiktinu
mas išgelbėjo
Tomo Mozūros
PORTRETA S Tiraž
montažas
27p.
Sportas
Saulius Štomber gas grįžo į didįjį krep sušinį. Dvejų metų per trau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą. Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas. 14p.
NET 37
PROGRA MOS
„Mane išgelbė
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
gegužės 12 d.
Seimas panaikino leistiną greitį vos ne dvigubai viršijusio A.Vidžiūno neliečiamybę. Lietuva 5p.
diena.lt
2012 m.
TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Šokoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
tV diena
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
JAUKUMA S Žydintis stalas
KULINAR IJA Kiškio kopū su braškė stai mis
Darbas užsieny je – tik miražas
Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius. 6p. UžribiS
1,30 Lt
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
Sveikatos viršūnės e kilo panika
KINO FOTE
STT įkliuvęs svei katos apsau gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski pir tos apsaugos sis moji sveika temą apėmu sio korupcijos tinklo auka. 9p.
Artimia LIS šeimyn usi Adamsų ėlės gimi naičiai
Į Vilnių – ir apsipirkti as 35 600
Dar galiu šį bei tą padai nuoti. Manau, dar užteks jėgų garbingai atsisvei kinti didžiosiose Lietuvos scenose. Karjerą baigiantis operos solistas Virgilijus Noreika
13p.
Miestas
4p.
Dėl ligoninės – naujas planas Išnuomoti Antakalnio ligoninės ne pav yko, tad reik ia ją pert vark yt i ir sujungt i su Viln iaus miesto klin ik i ne ligon ine. Taip ūmai nusprendė Viln iaus valdž ia, net ikėtai prisim i nusi 2009-ųjų Vyr iausybės nut a rimą. Tok ia ypat inga skuba vėl pa sėjo įtar imų – nejaug i ligon inę bus bandoma išnuomot i dar kartą?
Nuomonės 6p. Turizmas: Vilniumi žavisi ne tik gretimų šalių gyventojai, bet ir prancūzai, suomiai, italai. Simono Švitros nuotr.
Šiltajam metų sezonui vos prasidėjus, Vil niaus gatvėse šurmuliuoja svečių iš užsie nio grupelės, o kavines ir klubus užplūsta pasilinksminti nusiteikę turistai. Progno zuojama, kad po kelerių prastesnių metų šiemet turizmo sezonas vėl bus dosnus svečių.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Padaugėjo trečdaliu
Bendrą Vilniaus miesto turizmo statistiką pateikia Statistikos de partamentas. Kaip įprasta – ge rokai vėliau, nei norėtų sužino ti smalsesni gyventojai, matantys pagausėjusius turistų srautus. Dėl to „Vilniaus diena“ pasidomė
jo Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro (VTIC KB) lankytojų statistika. Per pirmus keturis šių metų mėne sius VTIC KB apsilankė 24 460 žmo nių, iš kurių 6255 buvo lietuviai ir 18 205 – užsienio svečiai. Per pirmus keturis 2011 m. mėnesius VTIC KB apsilankė 16 990 lankytojų, iš ku rių 4573 buvo lietuviai ir 12 417 – užsienio svečiai.
Lietuviai skaito (ne)daug
2
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia atlikti
ALERGIJOS SUKĖLĖJĄ nustatantį tyrimą su
20 % nuolaida – tik už 147 Lt
IgE koncentraciją kraujyje nustatysime nemokamai. Plačiau www.karpol.lt. Tyrimo kaina ne poliklinikos pacientams 170 Lt
Rūpinkitės savo sveikata! Dėl dalyvavimo programoje kreiptis į Registratūros 102 kab. Pasiūlymas galioja iki 2012-05-31
2
penktadienis, gegužės 11, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Mokyklų laukia pokyčiai Vilniaus savivaldybė, atsižvelg dama į mokyklų bendruomenių pageidavimus ir miesto mokyklų reorganizavimo planus, nuo šių metų rugsėjo kai kuriose miesto mokyklose nekomplektuos 9 ir 11 klasių.
Šių mokyklų mokiniams bus už tikrinta galimybė tęsti mokslus kitose sostinės mokyklose. Taip bus įgyvendinta Švietimo įstatymo nuostata, pagal kurią iki 2015 m. vietoj vidurinių mokyk lų turės būti įsteigtos pagrindinės mokyklos (1–10 klasės), progim nazijos (1–8 klasės) ir gimnazijos (9–12 klasės). Nuo rugsėjo nuspręsta nebe komplektuoti 9 klasių mokyklo se, kurios nuo 2015 m. planuoja tapti progimnazijomis. Šių mokyklų mokiniams pri skirtos gimnazijos, kuriose bus galima įgyti pagrindinį ir viduri nį išsilavinimą: Gerosios Vilties vidurinės mokyklos mokiniams – Jono Basanavičiaus gimnazija, „Ryto“ vidurinės mokykloms mo kiniams – Karoliniškių gimnazi ja, „Sietuvos“ vidurinės mokyk los mokiniams – Ozo, Radvilų ir Karoliniškių gimnazijos, Simono Stanevičiaus vidurinės mokyk
los mokiniams – Radvilų gimna zija, Šeškinės vidurinės mokyk los mokiniams – Žemynos ir Ozo gimnazijos. Priskirtos gimnazijos mokinius priimti privalės, tačiau mokiniai gali pasirinkti ir kitas miesto mo kyklas, jeigu jose yra laisvų vietų. Dėl nepakankamo vienuolikto kų skaičiaus 11 klasės rugsėjį ne bus komplektuojamos Jeruzalės, Lukiškių, Karaliaus Mindaugo, Mstislavo Dobužinskio, Nauja miesčio, Naujininkų, „Ryto“, Sau
sio 13-osios, „Sietuvos“ ir Viršu liškių vidurinėse mokyklose. Šių mokyklų vadovai yra įpa reigoti iki gegužės 20 d. organi zuoti būsimų vienuoliktokų ir jų tėvų susitikimus su artimiausių gimn az ij ų vad ovais, pris taty siančiais vidurinio ugdymo pro gramos organizavimą savo mo kykl ose. Mok in iai gal ės patys pas ir inkt i pat raukl iaus ią gim naziją, kurioje įgis vidurinį išsi lavinimą. VD inf.
Interesai: vieni turistai į Vilnių atvyksta jau žinodami, ką nori pamatyti, kit
cijos.
Į Vilnių – ir aps Taigi, palyginti su 1 praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, VTIC KB lan
Ateitis: nuo rugsėjo nuspręsta nebekomplektuoti 9 klasių mokyklo
se, kurios nuo 2015 m. planuoja tapti progimnazijomis.
Artūro Morozovo nuotr.
Parko žaidimų aikštelei rado naują vietą Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Kai kuriems sostinės gyventojams parūpo, ką Rūdninkų skvere vei kia ekskavatoriai, kodėl rausiama velėna ir kas čia vyks. Šioje vietoje savivaldybės iniciatyva bus įkur ta vaikų žaidimų aikštelė.
„Tai daroma savivaldybės inicia tyva, turint ir bendruomenės pa laikymą – sulaukėme gyventojų pasiūlymų ją įrengti būtent šia me skvere. Rekonstruoti uždarius Bernardinų sodą, reikėjo naujos erdvės vaikų žaidimų aikštelei“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ teigė savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direk torius Virginijus Pauža. Pasak jo, Rūdninkų skveras pa sirinktas kaip viena geriausių ir patogiausių vietų senamiestyje. Be to, departamento direktoriaus
teigimu, jis yra netoli Bernardi nų sodo, tad tėveliams su vaikais, kurie lankėsi sode, bus patogu pa siekti ir šią aikštelę.
Kita Bernardinų sode buvusi aikštelė jau perkelta į Vingio parką. Planuojama, kad Rūdninkų skvere vaikai galės žaisti jau kitą savaitę.
Bendrasis pagalbos centras (BPC) teigia, kad dėl operatyvaus ug niagesių gelbėtojų darbo išveng ta daug didesnės nelaimės. 6.50 val. BPC gautas praneši mas, kad Ozo gatvėje 24 numeriu pažymėtame daugiabutyje dega butas ketvirtame aukšte. Į įvykio vietą buvo išsiųstos priešgaisri
Paulė Tamuliūnaitė:
Lenkų turistai atva žiuoja jau žinodami, ką nori pamatyti, – tai Aušros vartus, Rasų kapines, Adomo Mic kevičiaus muziejų.
Ispanus pakeitė baltarusiai
„Balandžio gale ir gegužės pra džioje sulaukiame daug lankyto jų iš Rusijos bei Lenkijos, nes šio se šalyse tuo periodu yra nemažai šventinių išeiginių dienų“, – aiš kino VTIC KB administracijos di rektorė Jolanta Beniulienė. Lankytojų iš šių šalių VTIC KB sulaukė daugiausia ir pernai (iš Rusijos 3337, iš Lenkijos 1196), ir šiemet (iš Rusijos 5682, iš Lenki jos 1766). Tačiau pernai trečią vietą tarp šalių, iš kurių daugiausia lan
Viltis – renginiai
Iš kuo toliau turistai atvyksta, tuo mažiau žino, ką galėtų ar norėtų pamatyti. Tokią tendenciją rodo VTIC KB besilankančių klausimai. „Paprastai turistai domisi Vil niaus senamiesčiu, muziejais, eks kursijomis ir vietomis, kuriose ga lima apsipirkti. Pavyzdžiui, lenkų turistai atvažiuoja jau žinodami, ką nori pamatyti, – tai Aušros vartus, Rasų kapines, Adomo Mickevi čiaus muziejų, Šv. Onos bažnyčią ir taip toliau. Iš Vidurio bei Vakarų Europos ir JAV atvykstantys turistai pa prastai klausia, ką galėtų pamaty ti Vilniuje, kaip nuvažiuoti iki Tra kų. Taip pat klausia, kur dar galėtų apsilankyti šalia Vilniaus. Nema žai klausimų sulaukiama apie Eu ropos parką“, – turistų interesų sritis nurodė VTIC KB vyr. vadybi ninkė konferencijų turizmui Paulė Tamuliūnaitė.
Sporto tiltas tarp Rygos Darbai: gyventojai neturėtų nerimauti dėl išrausto Rūdninkų skve
ro. Čia netrukus galės žaisti vaikai.
Simono Švitros nuotr.
Degė vienas, kentėjo visi Vilniuje ketvirtadienio rytą užsi degė butas Šeškinės rajone. Žmo nės nenukentėjo, tačiau sugadin ta daug turto.
kytojų skaičius išaugo 30,54 proc. Kadangi jau per pirmus metų mė nesius matomas smarkus lankyto jų skaičiaus augimas, per visą se zoną tikimasi sulaukti išties daug turistų.
kytojų sulaukė VTIC KB, buvo Is panija (779 lankytojai), o Baltaru sija teužėmė septintą vietą. Šiemet baltarusių į VTIC KB at vyko 1478 (trečia vieta pagal dau giausia apsilankiusių skaičių). Is panų atvyko taip pat daugiau nei pernai – 1025. Įdomu, kad dau giausia apsilankiusių dešimtu ke nebeliko švedų, tačiau atsira do latviai.
nės gelbėjimo pajėgos, informa cija apie įvykį perduota Vilniaus miesto greitosios medicinos pa galbos stočiai ir Vilniaus apskri ties vyriausiajam policijos komi sariatui. Kaip nurodoma BPC praneši me, išdegė dviejų kambarių bu tas ketvirtame aukšte, o penk tame aukšte apdegė trijų butų balkonai, nuo karščio įtrūko bu tų langų stiklai. Dėl trūkusio radiatoriaus užlieti butai nuo ketvirto iki pirmo aukš
to. 7.17 val. gaisras lokalizuotas, o po aštuonių minučių likviduotas. Dar vienas butas Vilniuje degė trečiadienio vakarą taip pat Šeš kinės rajone, Šeškinės gatvėje 35 numeriu pažymėtame name. Atvykus gelbėtojams, iš daugia bučio namo antrame aukšte esan čio buto veržėsi dūmai. Virtuvėje sudegė gartraukis, apdegė spin telės, aprūko butas. Dūmais apsi nuodijusi 42 metų moteris išvež ta į ligoninę. VD, BNS inf.
Vilnių ir Rygą šį savaitgalį sujungs Šiauliai. Rytoj dviejų Baltijos vals tybių sostinių, Vilniaus ir Rygos, gyventojai bei svečiai bus kvie čiami į žaismingas TAFISA žaidy nių simbolių Šauliukų vedamas mankštas.
Vilniaus Vingio parke 11 val. Šau liukų vedama mankšta prasidės sveikatingumo šventė „Judėjimas kaip pasaka!“. Šiuo renginiu bus paminėta Pasaulinė judėjimo svei katos labui diena. Šventėje vilnie čiai ir miesto svečiai galės išban dyti įvairius sportinius pratimus, dalyvauti estafetėse, šokių pamo kose, piešimo konkursuose, ekolo giškų gaminių mugėje. Rygos Vermano parke vyksian čioje Europos dienos šventėje Šau liukai ne tik ves mankštą, bet kartu
su žaidynių „Šiauliai 2012“ orga nizatoriais Latvijos gyventojams pristatys žaidynes, jų koncepciją, programą, galimybes apsilankyti Šiauliuose. Pernai Europos dienos renginiuose Rygoje dalyvavo apie 12 tūkst. šios sostinės gyventojų bei svečių. Šių metų Europos die nos tema – „Kad visos kartos būtų aktyvios! Prisidėk ir tu!“ „Šiauliai nuo seno žinomi kaip Saulės miestas, tad Lietuvos ir Lat vijos sostinių gyventojams bei sve čiams šeštadienį atsiųsime saulės spinduliukų – žaidynių „Šiauliai 2012“ simbolių Šauliukų. Jau ne kartą įsitikinome, kad jų vedama mankšta tiek mažų tiek vyresnių žmonių nepalieka abejingų, užde ga šypsenas ir dovanoja gerą nuo taiką“, – sakė žaidynių direktorius Kęstutis Petraitis.
3
penktadienis, gegužės 11, 2012
miestas
6p.
Jei lietuviai kasdien skaitytų 5 minutėmis ilgiau, galėtume tapti daugiausia skaitančia Europos šalimi.
Statistika Šalys, iš kurių 2011 m. sausį–ba landį VTIC KB sulaukė daugiau sia turistų:
t i – neturėdami beveik jokios informa Simono Švitros nuotr.
sipirkti
Nors šiek tiek informacijos iš anks to susirandančių turistų tikimasi su laukti renginiuose, kuriais Vilnius di džiuojasi jau ne vienus metus. Daug svečių iš užsienio sostinėje tikimasi gegužės mėnesį per Gat vės muzikos dieną, tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skam ba kankliai“. Vasara prasidės su Vilniaus festi valiu. Birželio 16 d. Vilniaus gyven tojams ir svečiams miegoti neleis kultūros naktis „Tebūnie naktis!“. Per Jonines menų fabrikas „Loftas“ organizuos kelių dienų didmiesčio festivalį „Loftas Fest’12“. Liepą ir rugpjūtį vyks Kristupo vasaros festivalis. Rugpjūtį Rotušės aikštėje šurmuliuos Baltramiejaus mugė, o vasarą užbaigs kelias die nas trunkančios Sostinės dienos. Vilioja parodose
Prisistatyti pasauliui galimybių sutei kia ir tarptautinės turizmo parodos. Vilnius jose dalyvauja gana aktyviai. Šiose parodose lankytojai domisi in formacija apie ekskursijas, kultūros renginius, lankytinas vietas. Kovo 7–11 d. parodoje Berlyne ITB 2012 pristatytos Lietuvos sostinės turizmo galimybės. Vilniaus sten do lankytojai domėjosi ekskursijo mis, poilsio galimybėmis keliaujant su šeima, kultūros renginiais. Kovo 15–18 d. Vilnius pristatytas Paryžiuje, Prancūzijoje, surengto
Rusija
3337
Lenk ija
1196
Ispanija
779
Vok ietija
760
Suomija
733
Prancūzija
668
Baltarusija
644
Did žioji Britanija
461
Italija
245
Švedija
249
Šalys, iš kurių 2012 m. sausį–ba landį VTIC KB sulaukė daugiau sia turistų Rusija
5682
Lenk ija
1766
Baltarusija
1478
Ispanija
1025
Vok ietija
1023
Did žioji Britanija
860
Prancūzija
835
Italija
584
Suomija
471
Latvija
375
je turizmo parodoje MAP 2012, ku rioje lankytojai daugiausia domė josi kultūros renginiais Vilniuje, lietuviškų patiekalų restoranais, ekskursijomis. Vasarį Vilniaus turizmo galimy bės pristatytos turizmo parodo je IMTM Tel Avive, Izraelyje ir BIT 2012 Milane, Italijoje. Šiemet dar planuojama dalyvau ti didelėse turizmo parodose IMEX 2012 Frankfurte, Vokietijoje, TOUR SALON 2012 Poznanėje, Lenkijo je, WTM 2012 Londone, Jungtinė je Karalystėje, ir EIBTM 2012 Bar selonoje, Ispanijoje.
s ir Vilniaus Žaidyn ių simb ol io Šaul iuko mankštą kūrusios aerobikos bei jogos trenerės Jurga Mikelionie nė ir Rita Dirmeikienė siekė, kad ją lengvai galėtų atlikti kiekvienas, pirmą kartą mankštą matantis tiek jaunas tiek vyresnio amžiaus žmo gus. Mankšta taip pat siekiama pri statyti Šiaulius, Lietuvą, todėl per ją skamba gerai žinomų, populiarių atlikėjų – SEL, Rasos ir Jono, So liario atliekami kūriniai. Mankštoje gausu ir įvairių cho reograf ijos elem ent ų, kur iais kviečiama saulė, piešiamos šir dys, siunčiami oro bučiniai. Pasak mankštos kūrėjų, tai padeda pra mankštinti ne tik rankų bei kojų, bet, svarbiausia, ir veido raumenis – kiekvienas ją atliekantis nejučia pradeda šypsotis. VD inf.
Treneris: mankštą sostinės gy
ventojams ves TAFISA žaidynių simboliai Šauliukai. Prezidentūros nuotr.
Teismas D.Šalugos nepasigailėjo Vilniaus apygardos teismas ket virtadienį paliko galioti buvu siam Vilniaus miesto savivaldy bės administracijos departamen to direktoriui Dariui Šalugai pa skelbtą apkaltinamąjį nuospren dį, kuriuo jis nuteistas dėl tarpi ninkavimo kyšininkaujant. Nuosprendis įsiteisėjo
Pernai gruodžio 16 d. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas D.Šalugai skyrė pustrečių me tų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems me tams. D.Šaluga nuosprendį apskun dė aukštesnės apygardos teis mui, tačiau šis skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismui atme tus skundą, nuosprendis D.Šalu gai įsiteisėjo.
ir bendrųjų reikalų departamen to direktorių D.Šalugą reikala vus 100 tūkst. litų iš verslininko M.Benečio. Pasak prokuroro, M.Benečio in teresai buvo teisėti ir pagrįsti, ta čiau savivaldybėje neteisėtai ilgai vilkinti. M.Barkauskas atkreipė dėmesį, kad kaltinamojo sugal vota nusikaltimo schema – išskir tinė, nes jis, žadėdamas perduoti pinigus Rusų sąjungai, siekė užsi tikrinti būsimų tarybos narių pa lankumą. Kaip tyrėjams buvo nurodęs M.Benetis, D.Šaluga jam aiški no, jog pinigai Rusų sąjungai bu
Reikalavo 100 tūkst. litų
Prokuratūra kaltino buvusį Vil niaus miesto savivaldybės ad ministracijos Viešosios tvarkos
Perdavė dalimis
tus negalės ilgiau nei septy nioms dienoms išvykti iš gyve namosios vietos.
Bylos duomenimis, 2007 m. va sarį D.Šaluga sostinės savival dybės pastate esą nurodė M.Be nečiui, kad paveikė savivaldybės tarnautoją Astą Tiškevičienę ir kitus neįvardytus tarnautojus, sa vivaldybės tarybos narius, kad būtų priimtas verslininkui palan kus sprendimas. 2007 m. vasarą A.Tiškevičienė išdavė M.Bene čiui reikalingas sąlygas rengti de talųjį planą. Remiantis bylos duomenimis, dalis kyšio – 50 tūkst. litų – D.Ša lugai perduota prieš tai, likusieji 50 tūkst. litų – vėliau. 2007 m. liepos 24 d. D.Šaluga buvo sulaikytas Specialiųjų tyri mų tarnybos (STT) pareigūnų. Jo automobilyje rasta 50 tūkst. li tų. Pasak prokuroro, gavęs pini gus, D.Šaluga išvyko į kelionę už sienyje, kalbėjo apie automobilio pirkimą. Pats kaltinamasis teigė, kad M.Benetis buvo pažadėjęs 100 tūkst. litų paaukoti Rusų sąjun gai. Ši baudžiamoji byla Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui perduota dar 2007 m. gruodžio 12 d. STT, kurios agentai sulaikė D.Šalugą, pernai buvo išreiškę su sirūpinimą, kad byla teisme nag rinėjama per ilgai.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
VD, BNS inf.
Bylos duomeni mis, dalis kyšio – 50 tūkst. litų – D.Šalu gai perduota prieš tai, likusieji 50 tūkst. litų – vėliau. Teismas taip pat nusprendė, kad D.Šaluga dvejus metus negalės il giau nei septynioms dienoms iš vykti iš gyvenamosios vietos. Jis taip pat turės atlyginti vers lininkui Mariui Benečiui pada rytą 50 tūkst. litų žalą. Vilniaus apygardos prokuroras Mindau gas Barkauskas už 100 tūkst. litų kyšio reikalavimą prašė D.Šalugai skirti pustrečių metų laisvės atė mimo bausmę, jos vykdymą ati dedant trejiems metams.
vo skirti tik tam, kad ši politi nė jėga prieš rinkimus palaikytų Artūro Zuoko vadovaujamą koa liciją. Rusų sąjungai pinigų D.Šalu ga neperdavė, nes suprato, kad po rinkimų Rusų sąjunga tary boje nebus įtakinga partija. By los duomenimis, 2007 m. žiemą ir pavasarį susitikęs ar kalbėda mas telefonu su M.Benečiu D. Šaluga esą įtikinėjo verslinin ką, kad gali paveikti savivaldy bės tarnautojus dėl jam reikia mo sprendimo.
Sankcijos: D.Šaluga dvejus me
Kišenvagį nubaudė greitai Vilniaus policija antradienį su įkalčiais sulaikė kišenvagį A.Šimi čevą. Bylą policininkai ištyrė per dvi dienas ir perdavė teismui. Šis ketvirtadienį išnagrinėjo bylą ir kišenvagiui paskyrė trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A.Šimičevas buvo suimtas teismo salėje, kaip pranešė policija. Šis asmuo antradienį apie 14.30 val., važiuodamas 53-iojo marš ruto autobusu nuo Žaliojo tilto iki B.Laurinavičiaus stotelės, iš mo ters rankinės ištraukė piniginę su pinigais ir dokumentais. Įtaria masis su įkalčiais buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, vėliau uždarytas į areštinę. Vilniaus apskrities vyriausio jo policijos komisariato Nusikal timų tyrimo valdybos Nusikalti mų nuosavybei tyrimo skyriuje dėl kišenvagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jį pareigū nai užbaigė per dvi dienas ir su
Vilniaus apylinkės prokuratū ra pagreitinto proceso tvarka by lą perdavė į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą. Balandį Nusikaltimų nuosavy bei tyrimo skyriaus Operatyvaus reagavimo poskyrio pareigūnai su įkalčiais buvo sulaikę 53-iojo ir 36-ojo maršruto autobusuose keleivius apvogdavusius 31 metų A.Sargelį ir 38 metų I.Beliavskają. Pareigūnai ir tada tik per kele tą dienų surinko pakankamai įro dymų pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose ir bylos buvo perduo tos teismui taip pat pagreitinto proceso tvarka. A.Sargeliui teis mas skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, o I.Beliavskajai – vienų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. „Visi šie kišenvagiai laikinai izo liuoti nuo visuomenės – uždaryti į pataisos namus“, – rašoma poli cijos pranešime. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalti mų tyrimo valdybos Nusikaltimų
nuosavybei tyrimo skyriaus Ope ratyvaus reagavimo poskyris yra vienintelis šalyje padalinys, kurio pareigūnai tiria kišenvagystes ir jas užkardo. Poskyrio pareigūnai taip pat dažnai pasitelkiami dirbti su šiais specifin iais nusikaltimais ir kituose Lietuvos miestuose per įvairius renginius ar šventes. Baudžiamasis kodeksas už sve timo turto pagrobimą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio ne šulio numato baudą arba areš tą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimo bausmę iki šeše rių metų. VD, BNS inf.
10
kartų
pareigūnams įkliuvo užkietėjęs kišenvagis.
4
penktadienis, gegužės 11, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Pertvarką lydi įtarimai Išnuomoti Antakalnio ligoninės nepavyko, tad reikia ją pertvar kyti ir sujungti su kita. Taip ūmai nusprendė Vilniaus valdžia. Ši ypatinga skuba pasėjo įtarimų – nejaugi ligoninę bus bando ma išnuomoti dar kartą?
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Atkapstė seną nutarimą Lūkesčiai: R.Statulevičius viliasi, kad pirmieji miesto taksi automo-
biliai sostinės gatvėse pasirodys ateinantį rudenį.
Asmeninio archyvo nuotr.
Ambicijos – kuklios Justinas Argustas Įsigijusi pirmuosius 30 automobi lių savivaldybės taksi bendrovė „Vilnius veža“ užims 3 proc. sos tinės taksi rinkos. Tokius kuk lius tikslus bendrovei kol kas ke lia jos direktorius Rolandas Sta tulevičius.
Dienraščiui raštu pateiktuose at sakymuose R.Statulevičius tvir tino, kad pirmieji merijos taksi sostinės gatvėse galėtų pasiro dyti jau rudenį.
Kilometro savi kaina, kartu su le galiai mokamais atlyginimais vai ruotojams, nesu daro 2 litų už kilometrą. – Anksčiau skelbta, kad mies tas įsigis šimtą suspaustomis gamtinėmis dujomis varo mų ekologiškų automobilių – kodėl šios minties buvo at sisakyta? Gal prie jos dar bus grįžta? – „Vilniaus diena“ pa klausė vos savaitę savivaldybės taksi bendrovei vadovaujančio R.Statulevičiaus. – Savivaldybės sudaryta dar bo grupė nusprendė, kad auto mobiliai turi būti varomi dyzeli nu – tai ekonomiškai naudingiau, palyginti su kitomis degalų kai nomis, o naujų dyzelinių variklių poveikis aplinkai yra mažesnis. Pavyzdžiui, CO2 kietųjų dalelių išmetimas naudojant suspaus tas gamtines dujas yra maždaug 128–134 g/km, o dyzelinių varik lių – nuo 116 iki 133 g/km. – Paskelbtoje automobilių nuomos techninėje specifik a cijoje nurodoma, kad automo bilius įsigis ne viešoji įstaiga, kaip yra dabar, o UAB „Vilnius veža“. – Tai klaida. Ačiū už pastabą, preliminarios sąlygos ir skirtos tam, kad jos būtų ištaisytos. Įsi vėlusią klaidą ištaisysime. – Nurodoma, kad už perka mus automobilius bus atsi skaitoma pagal nuvažiuoto kilometro kainą. Skelbta, kad
būsimos taksi paslaugos tari fas sieks 2,2 lito už kilomet rą. Ar taikant tokį tarifą lėšų pakaks ir vairuotojų atlygini mams, ir bendrovės darbuo tojams, ir dar nuomai sumo kėti? – Bendra kilometro savikaina, kartu su legaliai mokamais atly ginimais vairuotojams, nesuda ro 2 litų už kilometrą. Kadangi įmonė nėra pelno siekianti, visa da stengsimės, kad mūsų klientai gautų tinkamą paslaugą. – Iš kokių lėšų bus dengiama išperkamoji nuoma, jei vis dėlto įstaigos „Vilnius veža“ teikiama paslauga vilniečiai nesusidomėtų? – Vilniečiams jau dabar reikalin ga taksi paslauga saugiais ir tvar kingais automobiliais, atitinkama aptarnavimo kultūra. – Kas bus daroma pasibaigus išperkamosios nuomos laiko tarpiui? Vėl einama tuo pačiu keliu ir vėl nuomojami nauji automobiliai? – Visuomenei turi būti teikiama visas ekologiškumo ir saugumo normas atitinkanti pervežimo pa slauga. Taksi automobiliais turi turėti galimybę naudotis neįgalie ji – jiems bus pritaikyti automo biliai, juose bus vietos vežimėliui pasidėti, taip pat bus galima su laukti pagalbos iš taksi vairuoto jo. Tokie automobiliai bus keičia mi planuotai.
Nepavykus bandymui Vilniaus universitetinę Antakalnio ligoninę išnuomoti, Vilniaus valdžia ūmai nutarė imtis jos pertvarkos – li goninę ruošiamasi sujungti su kita – Vilniaus miesto – klinikine. Gy dymo įstaigų vadovybė reorgani zacijai turi pasiruošti itin greitai – per kelias savaites. Tokį sprendimą vakar priėmė savivaldybės admi nistracijos direktorius Valdas Kli mantavičius. Ūmai pris im intas 2009-ųjų Vyr iausyb ės nutar im as dėl gy dym o įstaig ų reorgan izac ij os, nors prieš mėnesį jos atlikti nie kas nė neplanavo. Po reorganiza cijos Vilniaus universitetinė An takalnio ligoninė būtų prijungta prie Viln iaus miesto klin ik in ės ligoninės. „Manau, buvo mero kabine te priimtas toks sprendimas vyk dyti, ir tiek“, – atskleidė ištiki mas A.Zuoko ginklanešys, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direk toriaus pavaduotojas Algimantas Vakarinas. Tačiau politikas apie būsimas pertvarkas teigė nieko ne žinąs. Kas bus – nežino
Tačiau šios įstaigos direktorius Henrikas Ulevičius apie būsimas reformas irgi negalėjo pasakyti nieko konkretaus – tik patvirtino, kad įstaigas sujungus vadovauti li goninei turėtų likti jis. „Tvirtinsime naują struktūrą ir žiūrėsime, koks yra lovų poreikis Vilniaus mieste, gal ką nors keisi me“, – kalbėjo H.Ulevičius. Jis nu rodė, kad pertvarka galėtų užtrukti keletą mėnesių – reikėtų paskelb ti finansines ataskaitas, informuo ti kreditorius ir pan.
Tačiau Antakalnio ligoninės dar buotojai sunerimę ir gyvena neži nioje. „A.Zuokas mūsų nepalieka ramybėje. Sėdime, tylime, laukia me, bet kad čia negerai baigsis, nu jaučiame. Juk toje klinikinėje ligo ninėje – vien A.Zuoko statytiniai“, – dūsavo Antakalnio ligoninės dar buotojų atstovė Irena Šulcienė.
Irena Šulcienė:
A.Zuokas mūsų ne palieka ramybėje. Sėdime, tylime, lau kiame, bet kad čia negerai baigsis, nu jaučiame.
Ligoninės darbuotojus H.Ule vičius ramino – esą jokių didelių permainų būti neturėtų: „Kaip ir Sapiegos ligoninės darbuotojai, jie tiesiog pereis dirbti pas mus.“ Komitetas stebisi
Tokia netikėta Vilniaus savivaldy bės skuba pertvarkyti abi ligonines sukėlė nemažai įtarimų. Šis klau simas su miesto politikais nebuvo aptartas – tiesiog imtasi vykdyti seną Vyriausybės nutarimą. „Pavedimas reorganizuoti pa ruoštas išties labai greitai. Per tokį trumpą laiką kokybiškai pasiruoš ti pertvarkoms neįmanoma“, – Vilniaus savivaldybės sprendimas abejonių sukėlė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui An tanui Matului. Juk ne paslaptis – kalbama, jog sujungti ligonines nuspręsta tik todėl, kad būtų lengviau ateity je išnuomoti jų turtą. „Taip, tokie įtarimai – ne paslaptis. Jei reorga
nizacija būtų daroma sąžiningai, ji nebūtų daroma taip greitai – taigi dabar sunku pasakyti, kokių tikslų iš tiesų yra siekiama“, – abejones reiškė A.Matulas. Juk Vilniaus universitetinė An takalnio ligoninė patikėjimo tei se valdo 9 ha sklypą šalia Neries. Sveikatos reikalų komitetui va dovaujantis konservatorius sako, kad nieko bloga, jei Vilniaus val džia dalį šios teritorijos kam nors išnuomotų, parduotų, pritrauktų investuotojų. „Abi ligoninės tu ri tokių teritorijų gražiose Vilniaus vietose. Laikyti centre nenaudoja mų tokių teritorijų gal ir nereikėtų – juk galima pritraukti investuo tojų. Bet jei norima ką nors daryti su žeme, kam reikia tai slėpti arba daryti reorganizacijas“, – kalbėjo A.Matulas.
Komentaras Adolfas Berūkštis
Viln iaus universitet inės Antakaln io ligo ninės vadovas
N
ež in au, kodėl taip sku bam a reorg an iz uot i. Ži nom a, visk as šiuo at veju teis ėt a, vykdom as Vyr iaus yb ės nut ar im as, bet kodėl taip ūmai – sunk u pasak yt i. Viceme ras Jonas Pinskus spaudoje yra sakęs, kad ir sujung us ligon ines vis tiek gal i būti bandoma ligoninę išnuomoti, gal bus bandoma tai padaryti. Bet tai tėra mano asmeninė nuomonė. Reorgani zacija, mano manymu, bus gera proga man iš darbo ligon inėje pasit raukt i – aš dirbt i į naująją įstaigą pereit i neža du. Ligon inei atidav iau 34 met us, be to, ir pagal įstat ymus galėčiau dirbt i dar vienus. Šiuo atveju, vykdant reor gan izaciją, man baigt i savo darbą bū tų palank u, taip pat tur int omenyje išeit inę komp ens ac iją. Bet, žinoma, ne tai svarbiausia.
– Ar yra apskaičiuota, ko kią dalį rinkos savivaldybės bendrovė, įsigijusi pirmuo sius 30 automobilių, užim tų Vilniuje? Ši rinka – konku rencinga. – Tai sudarys tik 3 proc. bendro taksi automobilių skaičiaus Vil niuje. – Kodėl nuspręsta pirkti tik vienatūrius? Gal vėliau bus ir kitų variantų? – Nuspręsta pirkti vienatūrius dėl jų atitinkamo funkcionalumo, didesnės talpos. Be to, jais laisvai galės naudotis ir žmonės, turin tys negalią. – Jei viskas klotųsi sklandžiai, kada pirmieji įstaigos „Vilnius veža“ automobiliai galėtų iš riedėti į gatves? – Rudenį.
Posūkis: dar praeitą savaitę Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės medikai piketavo prieš planus šią
gydymo įstaigą išnuomoti. O dabar ligoninę ketinama prijungti prie kitos įstaigos.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
5
penktadienis, gegužės 11, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
A.Vidžiūną baus
Seimas ketvirta dienį taip ir nesiė mė svarstyti klau simo dėl pridėti nės vertės mokes čio (PVM) tarifo su mažinimo periodi kai, nors tokia dis kusija darbotvar kėje buvo numa tyta.
Stasys Gudavičius Seimas sutiko panaikinti Kelių eis mo taisykles pažeidusio Tėvynės sąjungos frakcijos nario Arvydo Vidžiūno teisinę neliečiamybę.
Smūgis: dėl padidinto PVM tarifo dauguma spaudos leidinių pabrango, tad kai kuriems skaitytojams jie
prieinami tik bibliotekose.
Vytauto Petriko nuotr.
Seimas vilkina sprendimą Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Perkelta į antradienį
Ketvirtadienio Seimo plenarinia me posėdyje turėjo būti svarsto mas jau prieš pusmetį Preziden tės Dalios Grybauskaitės pateiktas įstatymo projektas dėl PVM leng vatinio tarifo taikymo periodinei spaudai. Tačiau posėdyje kilo diskusijos, kiek laiko ir dėmesio reikėtų skir ti šiam klausimui. Balsų dauguma nuspręsta, kad nuomonę turėtų pareikšti visi 11 į diskusiją užsira šiusių parlamentarų. Bet, pasak pirmininkaujančio Česlovo Stankevičiaus, tam pri reiks kur kas daugiau laiko, nei bu vo numatyta ketvirtadienio dar botvarkėje. „Turbūt būtų geriau, jeigu diskusija įvyktų per vieną plenarinį posėdį, o ne būtų skai doma į kelis“, – kalbėjo Č.Stan kevičius. Todėl jis nusprendė, kad dėl PVM lengvatos spaudai bus diskutuojama ateinantį antradie nį vyksiančiame Seimo posėdyje. Parlamentarai su tuo sutiko. Valdančiosios daugumos atsto vai anksčiau tikino, kad bus spė ta per gegužę priimti įstatymą dėl PVM lengvatos taikymo spaudai ir jis įsigalios nuo šių metų lie pos 1 d.
Pateikė valstybės vadovė
Pernai lapkritį Prezidentė D.Gry bauskaitė pateikė Seimui Pridėti nės vertės mokesčio įstatymo patai sas, kuriomis lietuviškai periodinei spaudai, jeigu jos turinys nėra rek laminis arba pripažintas smurtinio ar erotinio pobūdžio, nustatomas ne 21, bet tik 9 proc. PVM tarifas.
kami šalies gyventojams“, – sa vo žingsnį paaiškino valstybės vadovė. Ji įsitikinusi, kad, sumažinus PVM tarifą, sumažėtų laikraščių ir žurnalų kainos, pagerėtų perio dinės spaudos kokybė ir prieina mumas Lietuvos gyventojams. Taiko bazinį tarifą
Česlovas Stankevičius:
Turbūt būtų geriau, jeigu diskusija įvyk tų per vieną plenari nį posėdį, o ne būtų skaidoma į kelis.
„Rengti šį projektą paskatino siekis palengvinti periodinių lei dinių leidybos sąlygas mažinant periodinių leidinių apmokestini mą. Nuo 2009 m. periodiniams leidiniams padidinus PVM nuo 9 iki 21 proc., labai sumažėjo laik raščių ir žurnalų, ypač rajoninių, tiražai. Dėl finansinių sunkumų prastėja spaudos leidinių koky bė, kyla grėsmė šalies žiniask laidos nepriklausomumui, di dėja spausdintų leidinių kainos, spaudos leidiniai darosi neįper
Lietuviška spauda daugelį metų naudojosi lengvatiniu PVM ta rifu. Bet 2008 m. į valdžią atėjusi centro dešiniųjų Vyriausybė, va dovaujama Andriaus Kubiliaus, dėl prasidėjusios ekonominės kri zės panaikino bemaž visas šio mo kesčio lengvatas. Taip pat padidi no ir patį bazinį PVM tarifą. Taip periodinei spaudai, kaip ir beveik visiems ekonomikos sek toriams, imtas taikyti 21 proc. PVM. Vyriausybė ne kartą pasisa kė prieš lengvatos sugrąžinimą ir tvirtino, kad tai neva iškraipo rin ką. „Nustačius lengvatinį tari fą periodiniams leidiniams, vals tybės biudžetas 2012 m. netektų apie 13 mln. litų pajamų, kurias būtų sudėtinga kompensuoti kito mis priemonėmis, ir tai sunkintų siekti tikslo stiprinti viešojo sek toriaus finansų politiką – mažinti viešojo sektoriaus deficitą. Valsty
bės kontrolės ataskaitoje teigiama, kad ekonominiai tyrimai rodo, jog lengvatinio PVM tarifo nustaty mas tiesioginio poveikio prekių ir paslaugų kainoms nepadarė“, – tokią savo nuomonę yra pateiku si Vyriausybė. Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės Seimui prista tytoje veiklos ataskaitoje teigiama, kad įgyvendinant visas mokesčių reformas nesusimąstyta apie gali mus ilgalaikius neigiamus padari nius. Be to, didesni mokesčiai ne pateisino vilčių surinkti daugiau pajamų. „Dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 m. pradžioje buvo stab doma laikraščių ir žurnalų leidy ba, masiškai atleidžiami žurnalis tai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Mažėjo prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito jų par davimas. Padaugėjo užsakomo sios žiniasklaidos, prastėjo bend ra jos kokybė. Todėl net nekyla klausimas, ar naudinga buvo to kia mokesčių reforma“, – tvirti no Z.Zamžickienė. Spaudai visoje ES pagrindinis PVM tarifas, be Lietuvos, dar tai komas tik Bulgarijoje, Slovakijo je, Latvijoje ir Suomijoje. Liku siose šalyse suprantama, kad tai – specifinė sritis.
Parlamentarai antradienį suda rė laikinąją komisiją, kuri, ištyru si įvykio aplinkybes, operatyviai priėmė sprendimą tenkinti gene ralinio prokuroro prašymą. Remiantis greičio matuoklio pa rodymais, A.Vidžiūnas vėlų 2011 m. gruodžio 5-osios vakarą grįždamas iš savo apygardos buvo neatidus, ne pastebėjo greitį ribojančių ženklų ir gerokai viršijo leistiną greitį. Kelyje Vilnius–Prienai–Marijampolė auto mobiliu „Mercedes Benz E280“ Sei mo narys važiavo 122 km per valandą greičiu, nors tame ruože greitis ribo jamas iki 70 km per valandą. A.Vidžiūnas apgailestavo dėl pa daryto nusižengimo ir sutiko, kad jo teisinė neliečiamybė būtų panai kinta, sprendžiant administracinio nusižengimo bylą. Pagal Administracinių teisės pa žeidimų kodeksą padarytas nusi žengimas užtraukia vairuotojams baudą nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. litų su teisės vairuoti transporto prie mones atėmimu nuo 1 iki 3 mė nesių arba 7 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mė nesiams. Beveik prieš trejus me tus A.Vidžiūnas atsipirko 1500 li tų bauda ir tris mėnesius negalėjo sėsti prie automobilio vairo už tai, kad vairavo neblaivus.
Erelis: A.Vidžiūnas jau ne pirmą
kartą turi reikalų su kelių polici jos pareigūnais. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
6
penktadienis, gegužės 11, 2012
nuomonės
12p.
Parodomasis skrydis baigėsi nelaime.
Lietuviai skaito (ne)mažai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
jų gyvenimo būdą, vertybes ir pan. Tėvai yra pavyzdys vaikui. „Kiekvienas tėvas, besirūpinantis vaiko ateitimi, turėtų suprasti, kad kny ga namuose būtina. Kaip būtina duona, pienas, kaip būtini vitaminai augan čiam vaikui, lygiai taip pat jam būti na ir knyga“, – aiškino D.Viliūnienė. Taigi projekto tikslas – skatinti visus skaityti. „Pradėdami nuo pačių ma žiausių, pasitelkdami tėvų ir visų kitų pagalbą, tikimės įdiegti įprotį skaityti, kad skaitymas taptų įdomiu užsiėmi mu“, – sakė leidyklos direktorė.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
S
akoma, kad knyga – geriausias žmogaus draugas, kad knygos formuoja asmenybę, skaity mas užtikrina geresnę ateitį. Akivaizdu, jog priešingai mano dau giau nei pusė Lietuvos gyventojų. Jie skaitymą iškeičia į televiziją, vaikai – ir į kompiuterinius žaidimus.
Ambicinga vizija
Dar vienas gaisras. Paskutinis? Violeta Juodelienė
K
ai dar nespėjus atsta tyt i rest aur uotos ir net ruk us supleškėju sios Labanoro bažny čios gaisro liepsnos šeimin inka vo Tyt uvėnų Švč. Mergelės Ma rijos bažnyčios ir vienuolyno an samblyje, klausėme savęs: kas ki tas? Kur i kita mūsų tautos verty bė, pergyvenusi badą, marą ir ne vieną karą, taps mūsų abejing u mo ar sąmon ingo nusikalt imo auka?
Kuri kita mūsų tautos vertybė, pergyvenu si badą, marą ir ne vie ną karą, taps mūsų abe jingumo ar sąmoningo nusikaltimo auka? Atsak ymo, deja, ilgai laukt i ne teko. Pašt uvos kaimel io lakšt in galų treles nakt į į trečiadien į už gožė pleškančio med žio traške sys. Nuodėg ul ių tvaikas paskli do dar vienoje sakralioje vietoje – ten, kur ką tik stovėjo bažnyčia. Vald in ink ų akim is žiūr int, men kavertė – liaud ies architekt ūros formų, statyta vos 1923 m. Vis dėl to apl ink iniams gyventojams ji – nepaprastai brang i ir neįt ik imai jauk i, savo ypatinga aura pasiek davusi net pro šalį užklydusio ne tik inčiojo šird į. Ugniagesiai neskuba skelbti gais ro priežasčių, tik įtaria galėjus bū ti tyčin į padegimą. Vietos gyven tojai – regis, net ir XXI a. jie yra pa
tik im iausia signal izacijos siste ma su daugiausia informacijos iš saugančia atmintimi – kalba apie įtartinus tipelius, uždavinėjusius įtartinus klausimus ir dalyvavu sius savaitgalio mišiose, bet jose įtartinai pasyviai besielgusius. Žin ia, baimės akys didelės. Juo lab – ned idel io Pašt uvos kaimo, kur nel iks nepasteb ėtas ne tik užklydęs nematytas žmogus, bet ir šuo, gyventojų. Būti paranojiš kam apskritai yra lengv iausia – įvair ios sąmokslo teor ijos labai patog iai paaišk ina daug yb ę at sitiktinumų, suveria juos į reišk i nių grandinę. Sąmokslo teorija apie vagis, nusi taikančius į Lietuvos bažnyčiose esančias vertybes, o po vagystės padegančius šventoves, patog iai ats ako į klausimą, kodėl pasta ruosius keler ius met us Liet uvo je ugn is daug iau ar maž iau nu niokojo šešis sakral ius pam ink lus. Tok ios mist in ių piktadar ių paieškos bent iš prad žių labai patog ios – ar jos pag rįstos, matyt, atsak ys tyr imą atl iekant ys spe cialistai. Pašt uva – ne Tyt uvėnai, tačiau, ko gero, ir šiuo atveju nebus ap sieita be aukščiausio lyg io kalt i nimų tiems, kas reg istruoja, sau go ar turi saugoti didesnio ar ma žesnio masto kultūros vertybes. Paveldosaug ininkai tokiais atve jais tur i sav ų arg ument ų – kad ir teisin ių svert ų, gal inčių leist i pareikalaut i šventovėse įrengt i priešgaisr inę signal iz aciją, sty gius. Bažnyčia – sav ų. Dažn iau siai jie prasideda ir baig iasi bu halterijoje. Policijos tyrėjai tarp apanglėjusių Šv. Barboros bažnyč ios lik uč ių bando rast i priež asč ių, inst it u cijos ir asmenys it karštus šven tovės nuodėgulius vieni kitiems mėtys kaltinimus. Galiausiai turi me tai, ką turime: dar vieną gais ro pašvaistę virš tautos vertybių lobyno. Kas kitas ir kada vėl?
Knygų leidybos grupės „Alma litte ra“ užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų visiškai neskiria laiko knygoms. O daugiau nei trečdalis šalies vaikų pirmeny bę teikia televizijai bei kompiuteri niams žaidimams ir su knygomis vi sai nedraugauja. Atsižvelgdami į šią problemą, gru pės „Alma littera“ atstovai išsikė lė ambicingą viziją: Lietuva – dau giausia skaitanti Europos šalis. „Suprantame, kokią didelę atsako mybę prisiimame. Tai suprasdami nuo šios dienos skaitymui skirsime ypač didelį dėmesį“, – ketvirtadienį su rengtoje spaudos konferencijoje sakė įmonių grupės „Alma littera“ genera linis direktorius Gintautas Mažeika.
Augins knygų medžius
Užduotis: jei lietuviai knygoms
kasdien skirtų 5 minutėmis dau giau, galėtume tapti daugiausia skaitančia Europos šalimi.
Gegužę prasidedantis projektas tęsis iki spalio. Gegužės 13 d. 13 val. visi kviečiami į prekybos centrą „Pano rama“, kur bus kuriama didžiau sia vaikų parašyta knyga. Vaikai kurs istoriją, o ši bus užrašoma didelėje kartoninėje knygoje. Projekto simboliu taps knygų me dis. Vaikams bus dalijami plakatai su knygų medžiais ir medžių lapeliai. Vasara – atostogų metas. Taigi pro jekto organizatoriai viliasi, kad šiltą jį sezoną vaikai skirs laiko knygoms, skaitys jas, o ant medžių lapelių ra šys knygų pavadinimus. Įtrauks visuomenę
Pirmą žingsnį nuspręsta žengti ren giant projektą „Augu skaitydamas“. Kaip teigė projekto autoriai, tėvai mano, kad geresnį gyvenimą ga rantuoja geras išsilavinimas, tinka mi draugai, pasirinkta profesija ir pan. Tačiau dažnas jų pamiršta, kad yra ankstesnis etapas, kai formuoja si vaikų skaitymo įgūdžiai, kurie ak tyviai formuoja asmenybę ir paren gia vaiką vėlesniam etapui. Leidyklos „Alma littera“ direkto rės Danguolės Viliūnienės teigimu, tėvai vaikus pratinti skaityti turi pra dėti nuo mažų dienų, o ne susirūpin ti, kai jie ruošiasi laikyti egzaminus. Vaikų įpročiai formuojami šeimoje: vaikai mėgdžioja tėvų elgesį, perima
Visuomenės dėmesys problemai, kad Lietuvoje mažai skaitoma, pasak G.Mažeikos, yra labai didelis. „Žmo nės, dirbantys knygų versle, auklėtojos, mokytojos šią idėją labai palaiko. Ini cijuosime, sudarysime tam tikras ga limybes, kad visuomenė įsitrauktų į šį procesą ir mums padėtų“, – teigė jis. Jis taip pat pažadėjo, kad projektų, skatinančių visuomenę skaityti, bus labai daug. G.Mažeika teigė supran tantis, jog norint, kad žmonės skaity tų, knygos turi būti prieinamos įvai rių visuomenės sluoksnių žmonėms. „Čia labai svarbūs ir kainodaros klau simai, ir bibliotekų vaidmuo, valsty bės parama. Kita vertus, mes nekal bame tik apie spausdintines knygas. Dabar yra technologijų amžius ir ypač jaunimas nori skaityti mobiliajame telefone, naudodami skaitytuvus ir pan. Tai mes irgi užtikrinsime ir ne trukus pradėsime tam tikrus projek tus, tada bus įvairių galimybių“, – žadėjo įmonių grupės „Alma littera“ generalinis direktorius.
52 proc. suaugusiųjų ir 35 proc. vaikų
96 proc. tėvų, kurių atžaloms – 3–10
Aukštasis ar aukštesnysis tėvų išsi
visiškai neskaito.
metų, teigė namuose turintys knygų vaikams. Tačiau net 25 proc. vaikų per pusmetį neperskaitė nė vienos.
lavinimas lemia dažnesnį vaikų skai tymą.
Danguolė Viliūnienė:
Kiekvienas tėvas, be sirūpinantis vaiko ateitimi, turėtų su prasti, kad knyga na muose būtina.
Šios vizijos tikslai, pasak G.Mažei kos, – skatinti visuomenės susidomė jimą skaitymu, ugdyti skaitymo įpro čius, kurti naudą žmogui ir valstybei. „Vizija labai ambicinga ir supran tame, kad ją įgyvendinti bus labai sunku. Bet jei kiekvienas Lietuvos gyventojas kasdien visus metus skai tytų papildomai 5 minutėmis dau giau, 2018 m. galėtume pasiekti šian dien pirmaujančių Europos valstybių lygį (dabar tokios valstybės yra Suo
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
mija, Estija, Vokietija – red. past.)“, – teigė generalinis direktorius. Reikia pratinti nuo mažens
Apklausos rezultatai
25 proc. per savaitę skaitymui skiria
iki 3 valandų. 17 minučių per dieną skaitymui skiria
suaugusieji, 22 – vaikai.
Skaitymą tėvams dažniausiai pakei
čia TV, vaikams – TV ir kompiuteriniai žaidimai.
Kas penktas europietis ir vienas iš ke
turių lietuvių prastai suvokia skaitomą tekstą. Šaltinis: tyrimų bendrovė „Vilmorus“
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktadienis, gegužės 11, 2012
iš arčiau
Pajūris trankiai paskelbs vasarą Vasarą pasitinkantis Lietuvos pajūris pir mąjį birželio savaitgalį kvies pasinerti į margaspalvių renginių jūrą.
Lina Bieliauskaitė
l.bieliauskaite@diena.lt
Ištisas tris dienas turininga pro grama Klaipėdoje bei Neringoje džiugins ne tik akį, bet ir suteiks peno sielai bei minčiai. Tad klaipė
Komentarai
Vytautas Grubliauskas Klaipėdos meras
U
ost am iest is vas ar ą pas i tiks lab ai skambiu verslo, sporto ir muzikos reng inių akordu. Pirm ąj į birž el io savaitgal į vyks Klaip ėdos prek ybos,
diečiai ir neringiškiai viliasi, kad pramoginių, edukacinių, spor to bei verslo renginių įvairovė pirmąjį birželio savaitgalį į pa jūrį pritrauks gausų būrį sve čių tiek iš kitų Lietuvos miestų, tiek iš užsienio. Antanas Vinkus Neringos meras
B
alt ijos pajūr io inkl iuzu titu luojama Neringa birželio pir mąjį savaitgalį kviečia į Vasa ros sezono pradžios šventę.
Irma Baltrušait ienė
Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė, Tarptautinio aktyvių moterų forumo viena steigėjų
T
arptautinis aktyvių moterų forumas gimė 2011 m. spalį po ilgametės Lietuvos, Lat vijos ir Kaliningrado srities moter ų partnerystės verslo, social i
Viktoras Krolis
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius
R
enginiu „Verslas. Golfas. Džia zas“ pernai įgyvendinome se niai puoselėtą idėją: pasitel kus geriausius uostamiesčio renginius, kurti išliekamąją vertę, vers lo atstovams surengiant dalykinius bei
Inga Grubliausk ienė
Asociacijos „Klaipėdos džiazo festivalis“ prezidentė
K
Aura: džiazas, golfas, saulė ir laisvės pojūtis – visu tuo šventinį savaitgalį vilios pajūris.
BFL, Vytauto Petriko nuotr.
laipėdos pil ies džiazo fes tival is – vienas did žiausių nemok amų reng in ių vi soje ryt inėje Europoje, sa vo publiką nuolat siekiantis supaž in dinti su kuo daugiau pasaulio džiazo
pramon ės ir amat ų rūmų org an i zuojamas reng inys, kur iame lauk ia me gausyb ės sveč ių. Be abejo, viena skambiausių šio akordo nat ų bus Pi lies džiazo fest ival is, kur is šiemet vėl vyks tris dienas. Džiugu, kad turistų grupės, kurių vienų pagrindinis tiks las buvo džiazo festivalis, kitų – gol fo turnyras, trečių – verslo paroda, turės gal imyb ę pan irt i ne į vieną, o į vis ą reng in ių jūrą. Tad neabejoju, jog tie, kur ie nor i pradėt i vas arą skam biai ir tikėt is, kad tas skamb es ys ai dėt ų ausyse bei širdyse vis ą vas arą, ko gero, geresnės vietos kaip Klaip ė da tam neras.
Fest ival io atidar ymą skelbs Kauno miesto simfoninis orkestras kartu su Lietuvos operos sol istais ir popul ia riosios muzikos atlikėjais, o savaitga lio kulminacija taps Didysis festivalio koncertas. Tradiciškai vyks ir maž ie siems skirtas koncertas, vaik ų rank darbių mugė. Sav ivaldybės aikštėje bus pristatomas Lietuvos, Latvijos ir Kal in ingrado srit ies kult ūros pavel das, vyks įvairios parodos, atg is Bar dų skveras. Šiomis dienomis kviečia me į Neringą užsukti kiekvieną, kuris pasiilgo tikro poilsio.
niuose ir kūrybiniuose projektuose. Nida tapo šio forumo centru todėl, kad ji – pati tikriausia ir gražiausia visų tri jų šalių jungiamoji dalis, taip pat todėl, kad čia dirba geriausias Lietuvos me ras ir jis maloniai sutiko tapti forumo globėju. 2012-aisiais savo darbą prade dame kultūrinių mainų konferencija, vyksiančia kartu su Neringos vasaros pradžios švente birželio 1–3 d. Penkta dienį edukacinėje konferencijos daly je trijų šalių moterys dalysis patirtimi, kokie renginiai traukia turistus ir sutei kia išliekamąją vertę, skatina kultūros, paveldo ir turizmo sektorius. Šeštadie nį dalyviai pristatys nacionalinių kul tūrų ypatumus.
individualius verslo susitikimus. Šie met į mūsų renginius atvyks svečių iš dar daugiau šalių. Laukiame per 500 įmonių ir svečių iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Vokietijos, Mol dovos, Armėnijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir Kinijos. Iš jų 5 – oficialios val džios ir verslininkų delegacijos. Gegu žės 31-ąją pirmąkart Klaipėdoje, „Švytu rio“ arenoje“, atidaroma verslo paroda, kuri suburs daugiau nei 100 įmonių. Bir želio 1-ąją organizuojama verslo kontak tų mugė, kuri pritrauks per 60 vietos ir užsienio bendrovių. Visą renginių cik lą birželio 2-ąją vainikuos Kretingos ra jone antrąkart vyksiantis golfo turnyras laimėti Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų taurę.
ir world muz ikos žvaigžd žių bei sti lių. Gretimų šal ių fest ival ių atstovai neslepia pav ydo, kad mūsų klausy tojai gali išgirsti tokias įžymybes kaip Candy Dulfer (Olandija), Igoris Butma nas (Rusija) ar Niki Haris (JAV) nemo kamuose koncertuose. Kultūra netu ri būti prieinama tik aukštuomenei ar pasiturintiems, kurie gali sau leisti už atlikėjo pasirodymą sumokėti 100 ar 300 lit ų. Dažnas, nors kartą apsilan kęs Klaipėdos pilies džiazo festivaly je, pabrėžia, kad jame tvyro šilta, jauki atmosfera, neįtikima, užburianti aura, užkrečianti grįžti ir kitąmet. Tad iki pa simatymo birželio 1–3 d. festivalio kon certuose Teatro aikštėje!
8
penktADIENIS, gegužės 11, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+2,17 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2690 DB svaras sterlingų 1 4,3005 JAV doleris 1 2,6642 Kanados doleris 1 2,6647 Latvijos latas 1 4,9474 Lenkijos zlotas 10 8,1642 Norvegijos krona 10 4,5757 Rusijos rublis 100 8,8336 Šveicarijos frankas 1 2,8746
+0,2023 % +0,1770 % +0,1993 % +0,2860 % +0,0971 % –0,6535 % +0,4633 % +0,2838 % -
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,00
4,69
2,49
„Kvistija“
4,95
4,62
2,47
„Vakoil“
5,02
4,67
2,47
Nuo 2013 m. kovo Lietuvoje galės bankrutuoti ir gyventojai. Seimas va kar priėmė kelerius metus svarstytą Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Nutarta, kad bankrutuoti galės dides nes nei 20 tūkst. litų paskolas turin tys žmonės. Bankroto procedūra ga lės trukti penkerius metus. Bankroto procedūrą galės inicijuoti tik pats žmogus.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+1,40 %
Bankrutuos ir gyventojai
Degalų kainos pokytis
–0,26 %
97,34 dol. už 1 brl. 113,55 dol. už 1 brl.
3
proc.
– tokį šių metų ekonomikos augimą prognozuoja Lietuvos bankas.
Žaliajai energetikai dega geltona šviesa Energijos gamyba iš atsinaujinančių šalti nių Lietuvoje per keletą metų prasiskynė gana platų ir tiesų kelią, tačiau kol kas juo lėčiau už rinkos dalyvius juda už žaliosios energetikos plėtrą atsakingos valdžios institucijos. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Potencialas ir proveržis
Pagal ES direktyvas Lietuvoje iki 2020 m. bent 23 proc. energijos turi būti pagaminama iš vėjo, sau lės, biokuro ir kitų atsinaujinančių išteklių. Lietuvos atsinaujinan čių išteklių energetikos įstatymas numato, kad po aštuonerių me tų Lietuvos transporte turės bū ti naudojama iki 20 proc., elektros gamyboje – iki 20 proc., centrali zuotai tiekiamos šilumos energi jos gamyboje – iki 60 proc., na mų ūkių šilumos gamyboje – iki 80 proc. energijos iš atsinaujinan čių išteklių.
8,46
proc.
siekė atsinaujinančių energijos išteklių dalis energijos gamyboje Lietuvoje 2011 m.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duo menimis, 2011 m. energijos gamy boje atsinaujinančių išteklių dalis sudarė 8,46 proc. VKEKK nario Vygando Vaitkaus teigimu, energijos gamybos iš at sinaujinančių išteklių plėtros po tencialas yra didžiulis, juntamas ir proveržis. Pernai, palyginti su 2008 m., gamintojų skaičius at sinaujinančios energetikos sekto riuje padidėjo beveik 50 proc., nuo 118 iki 177. Bendra elektrinių įreng toji galia padidėjo nuo 230 MW iki 376 MW, arba 63 proc. Didžiausias augimas stebimas vėjo energetikos sektoriuje, beveik 200 proc. pa didėjo elektrinių įrengtoji galia. Seimo Aplinkos apsaugos komi teto pirmininko Jono Šimėno teigi mu, 2020 m. Lietuva iš atsinauji nančių šaltinių galėtų gaminti apie 47 proc. reikiamos energijos. Trukdžių yra
„Energijos iš atsinaujinančių šalti nių gamintojai yra pasirengę plės tis, tačiau kol kas jiems nesudarytos galimybės prisijungti prie ener gijos tiekimo tinklų“, – pripažino J.Šimėnas. Šiuo metu jau moder nizuojama reikiama infrastruktū ra, tačiau tai vyksta ne taip spar
Spurtas: atsinaujinančių energijos išteklių srityje didžiausias augimas yra vėjo energetikos sektoriuje.
čiai, kaip norėtų žaliosios energijos gamintojai. Dar viena plėtros kliūtis – ne priimti įstatymo įgyvendinamie ji teisės aktai, kur ie regl am en tuotų energijos supirkimo tarifų aukciono organizavimą. „Gamin tojų praš ym ai organ iz uot i auk cion us nep riim am i ir aukc ion ai neorgan iz uojam i, nes Vyr iau sybė nepatvirtino Atsinaujinan čių energijos išteklių naudojimo kvotų ir aukcionų bei Atsinauji nančių energijos išteklių naudo jimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraš o“, – sakė V.Vait kus, VKEKK narys. Vil iam as i, kad aukcionai bus pradėti orga nizuoti dar šiemet. Svarbūs pasiūlymai
Advokatų kontoros „Triniti“ partnerio, advokato Lino Sabaliaus ko vertinimu, geresnio atsinau jinančios energetikos reglamen tavimo iki šiol Lietuvoje dar nėra buvę. „Tačiau užsitęsęs reikiamų poįstatyminių teisės aktų priėmi mas jau beveik metams sustabdė atsinaujinančios energetikos plė trą Lietuvoje“, – pabrėžė jis. Pasak jo, reikiamus įstatymo įgyvendina muosius teisės aktus reikia priim ti kuo greičiau, kad atsinaujinan čių išteklių plėtra Lietuvoje galėtų vystytis toliau. Kalbėdamas apie žaliosios ener getikos finansavimo perspekty vas, Ūkio banko Komercijos tar
Andriaus Bagdono (BFL) nuotr.
nybos vadovas Justas Babarskas pabrėžė, kad nors įstatyminė ba zė daugmaž sustyguota, ne viskas išspręsta vertinant atsinaujinan čios energetikos projektų riziką. „Kai žiūrima į aibę atsinaujinan čios energetikos projektų, bendra jų sėkmė matoma, bet kai tokių pro jektų nėra daug, nė vienas bankas nenori ištraukti nelaimingo bilie to“, – kalbėjo J.Babarskas. Pasak jo, Lietuvoje yra ne vienas geras vals tybės garantijų suteikimo pavyz dys, tai Vyriausybės įkurtos įstai gos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Todėl Vyriausy bei siūloma apsvarstyti galimybę sukurti atsinaujinančios energeti kos garantijų fondą, kuris esą pa skatintų finansavimą iš bankų. Gyventojai remia
Žalioji energetika yra valdžios prio ritetas ir mojuodami šia vėliava politikai pelno rinkėjų palankumą, bet savo neveiksnumą bando pa teisinti esą gyventojų sąmoningu mo trūkumu. Šią savaitę Vilniuje vykusio je konferencijoje „Atsinaujinan čių energijos išteklių darni plėtra Lietuvoje Europos Sąjungos kon tekste“ ne kartą nuskambėjo frazė, kad, be politinio palaikymo, reikia ir žmonių mąstymo revoliucijos. Rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ trijose Baltijos šalyse balandį atliktas tyrimas parodė, kad daugu
ma – 80 proc. – Baltijos šalių gy ventojų mano, jog Vyriausybė pri valo imtis vadovaujamo vaidmens ir skatinti aplinką tausojančios energi jos gamybą, suteikti paramą jai ga minti. Tik labai maža dalis – 12 proc. respondentų Latvijoje, 14 proc. – Estijoje ir 7 proc. Lietuvoje – mano, kad šios rūšies energijos gamyba tu rėtų būti pagrįsta rinkos principais ir Vyriausybės parama jai iš viso nerei kalinga. Taip pat tyrimas atskleidė, kad Baltijos šalių gyventojai palaiko alternatyvias elektros energijos gamybos rūšis ir net pusė jų žiūri palankiai į vėjo energijos parko kū rimą prie jų namų.
Atsinaujinantys energijos ištekliai Europoje (proc.)* Austrija 65,3 Švedija 56 Latvija 42,1 Italija 20,09 Danija 31,0 Vok ietija 18,4 Airija 14,8 Prancūzija 14,7 Estija 10,4 Nyderlandai 9,7 Didžioji Britanija 7,4 Lietuva 4,99 * Atsinaujinančių energ ijos ištekl ių dalis nuo bendro šalies suvartojimo 2010 m. Šaltinis: ec.europa.eu
9
penktADIENIS, gegužės 11, 2012
ekonomika Lietuvoje daugė ja ne tik golfo mė gėjų, bet ir lėtojo maisto filosofijos puoselėtojų. Su jungę šiuos du da lykus jie kuria ko kybiško poilsio ir valgymo malonu mo oazę pačiame Europos geogra finiame centre.
Laisvalaikis: tiesiai iš restorano terasos atsiveria vaizdas į golfo laukus, priešingoje pusėje – vaikų žaidimo aikštelė ir obelų sodas, kuriame ga
nosi avys.
Simono Švitros nuotr.
Pavalgyti su malonumu – į golfo laukus Jolita Žvirblytė
jero detalė ir valgiaraščio eilutė ge rai apgalvota.
„Kai restoranų versle dirbi daugiau nei dešimt metų, pradedi many ti, ar tai tik skanus maistas ir geras aptarnavimas. Iš tikrųjų, pirmiausia tai yra socialinis reiškinys. Norėjosi, kad šioje vietoje labiau nei bet kas kitas būtų akcentuojamas klubo narių, verslininkų, bendruomenių, šeimų artumas“, – sakė Europos centro golfo klube nesenai įsikūru sio lėtojo maisto restorano „Salve te“ savininkė Alvyda Eigminienė. Kartu su golfo sezono pradžia balandžio viduryje duris atvėręs restoranas įsikūrė anaiptol ne sraigės greičiu – vos per pusantro mėnesio, tačiau kiekviena jo inter
Ruslanas Bolgovas:
j.zvirblyte@diena.lt
Labai svarbu pajusti malonumą nuo gero poilsio, skanaus maisto ir artumo. „Norėjosi viską padaryti kitaip. Šiame restorane turėjau saviraiš kos laisvę sudėti viską, ką gero, gražaus esu mačiusi, skanaus raga vusi, ir gerus įspūdžius iš kelionių po įvairias pasaulio šalis. Anksčiau to padaryti neturėjau galimybės,
Svajonė: turima patirtis ir domėjimasis lėtojo maisto koncepcija vers
lininkę A.Eigminienę pastūmėjo įkurti lėtojo maisto restoraną.
nes vadovavau tinklui priklausan tiems restoranams, kur egzistavo ir tam tikri standartai“, – pasako jo verslininkė A.Eigminienė. Ilgą vadovavimo restoranams pat irtį tur int i Europ os centro golfo klubo restorano „Salvete“ savininkė šiomis dienomis save juokaudama vadina jauna vers lininke. „Kai buvau tik restorano vadovė, atrodo, viskas buvo pa prasčiau. Nors puikiai žinau, kaip vyksta šis verslas, tapusi resto rano savininke pradėjau daugiau jaudintis, ar klientams patiks, ne patiks ir pan. Todėl stengiamės iškl ausyt i kiekv ieną restoran o lankytoją, pajausti jo skonį ir tai sudėti į valgiaraštį“, – pasakojo pašnekovė. Restorano „Salvete“ virtuvė je kiekvieną dieną gaminami skir tingi patiekalai. Valgiaraštyje įvar dijama, kad galima rinktis jautieną, vištieną ar ėrieną, tačiau vieną die ną virtuvės šefas gali pasiūlyti jau tienos išpjovos kepsnį, kitą – jau tienos šašlyką. A.Eigminienės teigimu, kai res toranas nuo Vilniaus centro nu tolęs apie 26 km, pritrūkus pro dukcijos nulėkti į parduotuvę ir jos įsigyti nėra galimybės, o šaldyti ar kaip nors kitaip apdoroti didesnį kiekį produktų savininkei nekyla ranka. „Pas mus viskas šviežia“, – akcentavo ji. Žinomas virtuvės šefas Rusla nas Bolgovas neslėpė, kad į Euro pos geografinį centrą važiuoja pa sikrauti geros energijos, pajusti geros auros ir pabendrauti su Al vyda. „Labai svarbu pajusti ma lonumą nuo gero poilsio, skanaus maisto ir artumo“, – pabrėžė jis.
Filosofija: lėtojo maisto restorano tikslas – sustabdyti skubantį žmo
gų ir atgręžti jį į supančius artimus žmones.
Apie lėtojo maisto filosofiją „Festina lente“ – skubėk lėtai, kaip iš mintingai teigiama lotyniškoje sen tencijoje. Didelė kasdienė sparta toli na valgymo, kaip socialinio įvykio, ob jektą, juolab šeimos prie bendro sta lo susėda vis rečiau. Į tai dėmesį at kreipęs italas Carlo Petrini inicijavo naujos filosofinės lėtojo maisto minties atsiradimą, kurios centre atsidūrė žmo gus ir jo gyvenimo šaltinis – maistas.
Lėtoj o maisto judėjimo filos of ij a glaudž iai susijusi su lotyniškąja sen tencija ir pasir inkt u sraigės simbo liu: neskubėk, negailėk laiko šeimai, draugams. Svarbu pripaž inti maisto teikiamą malonumą, išmokti džiaug tis receptų ir skonių gausa. Ši filosofi ja nuo valgymo malonumo išsiplėtė iki gyven imo kok ybės ir ident iteto vertybių.
10
penktADIENIS, gegužės 11, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Šiaulių krepšininkai atgaivino intrigą „Šiaulių“ komanda Lietuvos krepšinio ly gos (LKL) mažajame finale dėl bronzos apdovanojimų dar nesudėjo ginklų.
Vėl grįžta į Prienus
Žvaigždė: R.Falcao – rezultatyviausias Europos futbolo lygos žai
dėjas.
„Reuters“ nuotr.
Ispaniškajame finale žibėjo ne ispanai Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Radamelis Falcao – Europos fut bolo lygos užkariautojas: Ko lumbijos puolėjo vedamas Mad rido „Atletico“ laimėjo antrą pa gal svarbą Senojo žemyno klubi nių komandų turnyrą. Kolumbiečio dublis
Madrido komanda 3:0 sutriuški no Bilbao „Athletic“ vienuolikę, tačiau dvikovos baigtis neatspin di visų mačo įvykių. Baskai taip pat turėjo ne vieną puikią progą pasižymėti, tačiau pasiųsti ka muolio į belgo Thibaut Courtoi so ginamus „Atletico“ vartus taip ir neįstengė. Finalo didvyriu antrus metus iš eilės tapo R.Falcao. Vos pra sid ėj us dvikovai, kol umb iet is fantastišku klastingu smūgiu į tolimąjį varžovų vartų kampą iš vedė „Atletico“ į priekį, o įpusė jus kėliniui baskus nubaudė dar kartą. Tai buvo tvirta paraiška pergalei. Antroje rungtynių da lyje paskutinį tašką padėjo bra zilas Diego. 12 įvarčių šio sezono kampa nijoje įmušęs R.Falcao atsiėmė rezultatyviausio žaidėjo prizą. Šis Kolumbijos futbolo talen tas triumfavo ir pernai – fina le jo vedamas „Porto“ įveikė kitą Portugalijos komandą „Bragą“, o R.Falcao su 17 tikslių smūgių bu vo nepralenkiamas snaiperis. Atsikirto kritikams
Gimtinėje Tigru pravardžiuoja mas Radamelis Falcao Garcia Za rate, arba tiesiog Falcao, per pa staruosius du sezonus įrodė, kad šiuo metu yra vienas geriausių ir geidžiamiausių futbolo puolėjų pasaulyje. Radamelio tėvas žavėjosi 1982 ir 1986 m. pasaulio čempiona tuose spindėjusia Brazilijos rink tinės žvaigžde Falcao, todėl ir vienas sūnaus vardų primena le gendinį žaidėją. „Negaliu sutramdyti džiaugs mo, – po triumfo Bukarešte kal
bėjo 26-erių puolėjas. – Daug kas sakė, kad pasirinkęs „Atleti co“ padariau klaidą, tačiau aš įro džiau, kad visi jie stipriai klydo. Tikiuosi, kitąmet mus pamatysi te ir Čempionų lygoje.“ Ispanijos čempionate „Atleti co“ dar turi teorinį šansą užim ti ketv irt ąj ą viet ą ir iškovot i vietą Čempionų lygoje – likus turui iki pirmenybių pabaigos, nuo 4-ojoje pozicijoje esančios „Malagos“ madridiečiai atsilie ka 2 taškais.
Savo arenoje šiauliečiai 81:61 pri vertė kapituliuoti Prienų „Rūdupį“ ir sušvelnino serijos iki trijų perga lių rezultatą 1:2. Ketvirtoji dvikova šeštadienį vyks prieniškių aikštėje. Trečiajame kėlinyje varžovus teskyrė 2 taškai – 48:46 pirma vo „Šiauliai“. Tuomet dukart ka muolį atkovojo šiauliečių legionie rius Raitis Grafas, pataikė Marius Prekevičius, ataką dėjimu baigė Edvinas Ruzgas – 54:46. Ketvirtajame kėlinyje mačo šei mininkai dar kartą šovė į priekį – 69:52 ir „Rūdupis“ iškėlė baltą vė liavą. Nesisekė snaiperiams
„Pirmąsias serijos rungtynes su žaidėme neblogai, antrąsias – pui kiai, o trečiosiose jau stigo jėgų. Ketverios rungtynės per savaitę – labai daug, tai sakiau ir LKL vado vams. Mums labiausiai stigo švie žumo, tik tuo galiu pateisinti mūsų tragišką tritaškių taiklumą – pa taikėme tik 1 iš 22 metimų. Vienu momentu turėjome šansą atitrūk ti 10 taškų, bet nepataikėme laisvi, o šiauliečiai įgijo pagreitį. Vis dėlto
ne tai yra pralaimėjimo priežastis, o savojo žaidimo plano nesilaiky mas. Mes nežaidėme taip, kaip bu vome planavę, labiausiai trūko ko mandinės drausmės. Džiaugiuosi, kad tebeturime aikštės pranašumą. Laimėti Šiauliuose du mačus iš ei lės – sunki užduotis net LKL lyde riams. Šeštadienį Prienuose bus beprotiškai sunku“, – „Šiaulių“ klubo svetainei bcsiauliai.lt teigė „Rūdupio“ ekipos strategas Virgi nijus Šeškus. Vienas Prienų klubo snaiperių Artūras Milaknis iš 5 mestų tritaš kių nepataikė nė vieno, Arnas La buckas taip pat iš 5 – nė vieno, Ge diminas Orelikas iš 4 – tik vieną, Adas Juškevičius, Gintaras Kadžiu lis ir Simas Buterlevičius prametė po 2 tritaškius. Prisiminė karą
„Kovėmės iš paskutiniųjų, nes tai galėjo būti paskutinis sezono ma čas. Buvome visi kartu, gynėmės kaip komanda ir tai – svarbiausia. Prieniškiai nebepataikė sau įprastų metimų, bet taip nutiko ir dėl mū sų pastangų gynyboje. Prienuose mes labai prastai gynėmės, leido me varžovams atitrūkti 10–15 taš
Statistika „Šiauliai“–„Rūdupis“ 81:61 (19:22, 25:14, 15:14, 22:11). 1900 žiūrov ų. C.Longas (7 rezultatyv ūs perdavi mai) ir V.Vasylius po 13 taškų, R.Gra fas 11, E.Ruzgas 10/P.Butkevičius 15 (11 atkovot ų kamuol ių), A.Labuc kas 12, A.Juškevičius 11. Pirmosios rungtynės – 91:93, antrosios – 55:87. Serija – 1:2.
kų. Kai jie įgyja tokį pranašumą, ką nors pakeisti labai sunku. Važiuo sime į Prienus siekti vieno tikslo – pratęsti mažojo finalo seriją“, – sakė vienas šiauliečių pergalės kal vių Valdas Vasylius. „Prieš rungtynes žaidėjams pri miniau Antrąjį pasaulinį karą, per kurį fašistai buvo užėmę du trečda lius Rusijos. Atrodė, kad karo baigtis aiški, bet žmonės aukojosi, krito po tankais, todėl išvijo priešą. Simboliš ka, bet dvikovos su „Rūdupiu“ dieną buvo tos istorinės pergalės metinės, ir vyrams apie tai kalbėjau. Džiau giuosi, kad jie įsiklausė, suprato si tuaciją, rado jėgų kautis dėl garbės. Šįkart mes kitaip gynėmės nuo Prie nų komandos snaiperių – juk nebe galėjome trečią kartą iš eilės lipti ant to paties grėblio. Manau, kad šešta dienį mums psichologiškai bus šiek tiek lengviau, bet fiziškai – sun kiau, juolab kad kovosime svetimoje aikštėje, o prieniškiai, aišku, žais ne be taip“, – svarstė „Šiaulių“ vyriau siasis treneris Antanas Sireika. VD, bcsiauliai.lt inf.
Radamelis Falcao:
Daug kas sakė, kad pasirinkęs „Atleti co“ padariau klai dą, tačiau aš įro džiau, kad visi jie stipriai klydo.
Argentiniečių akistata
„Atletico“ klubas Europos ly gos varžybas laimėjo antrą kartą – Madrido komanda triumfavo ir 2010-aisiais. Tai – trečiasis „Atle tico“ vienuolikės titulas Europos taurių turnyruose: 1962-aisiais ji laimėjo dabar jau nebeegzistuo jantį Europos šalių taurių laimė tojų turnyrą. Bilbao klubas Europos taurių turnyrų finale žaidė antrą kartą – po 35 metų pertraukos. 1977 m. UEFA taurės turnyro finale „Ath letic“ pralaimėjo Turino „Juven tus“ (Italija). Šiuo metu „Atletico“ ir „Ath letic“ ekipas treniruoja argenti niečiai – Diego Simeone ir Mar celo Bielsa.
Finalas „Atlet ico“–„Athlet ic“ 3:0 (2:0). Buk arešto nac ional in is stad io nas, 52 347 žiūrovai. Įvarčiai: 7 ir 34 min. R.Falcao, 85 min. Diego.
Blykstelėjo: V.Vasylius per rungtynes su „Rūdupiu“ buvo vienas iš „Šiaulių“ lyderių.
Vytauto Petriko nuotr.
Sutriuškino kinus ir turkus Lietuvos jaunieji krepšininkai sėk mingai pradėjo Eurolygos turnyrą Stambule (Turkija), kur varžosi aš tuonios komandos.
Vakar Kauno „Žalgirio“ vaiki nai B grupėje 107:76 (33:15, 28:17, 23:18, 23:26) nušlavė Kinijos jau nimo rinktinę. Nugalėtojams Ro kas Gustys pelnė 20 taškų ir atko vojo 9 kamuolius, Justas Tamulis įmetė 18 taškų, Mantvydas Stase lis – 16, Tomas Dimša – 11, Marius
Grigonis – 10 ir atliko 6 rezultaty vius perdavimus. Kinų lyderis buvo Shangas Guo: pelnė 32 taškus, at kovojo 6 kamuolius ir atliko 4 re zultatyvius perdavimus. A grupėje Vilniaus „Lietuvos ry to“ pamaina 88:69 (17:24, 24:13, 23:14, 24:18) privertė kapituliuo ti Stambulo „Anadolu Efes“ krep šininkus. Vilniečių gretose pasižy mėjo Tautvydas Jodelis, surinkęs 22 taškus. Edvinas Šeškus prie perga lės pridėjo 19 taškų, Alvydas Žars
kus – 14. Turkų ekipai Burakcanas Yildizlis pelnė 23 taškus, atkovojo 10 kamuolių, bet suklydo 6 kartus. Ce džio Osmano sąskaitoje – 20 taškų, 7 atkovoti ir 9 perimti kamuoliai. Šiandien žalgiriečiai išmėgins jėgas su Stambulo „Fenerbahçe“ komanda, o vilniečiai – su ispanų „Barcelona Regal“ klubo jaunimu, kuris vakar 77:86 pralaimėjo Belg rado „Crvena Zvezda“ (Serbija) at stovams. VD inf.
11
penktADIENIS, gegužės 11, 2012
sportas
Kolegos: V.Alekna (nuotr. kairėje) ir A.Gudžius pirmą kartą bus konkurentai aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose.
„Reuters“, Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
V.Alekna varžysis ir su savo įpėdiniu Pirmą kartą prestižinėse tarptautinėse pajėgiausių pasaulio lengvaatlečių „Deimanti nės lygos“ varžybose dalyvaus du Lietuvos disko metikai – 40-metis vilnietis Virgilijus Alekna ir 21-ų kaunietis Andrius Gudžius.
Varžovai „Deimantinės lygos“ 1-ojo etapo disko metimo varžybų dalyviai: V.Alekna ( Lietuva),
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Pasitiki auklėtiniu
„Deimantinės lygos“ serijos var žybos startuos šiandien Doho je (Kataras). Tarp lietuvių varžovų bus Pekino olimpiados čempio nas estas Gerdas Kanteris, olimpi niai vicečempionai lenkas Piotras Malachowskis ir vengras Zoltanas Kovago, Azijos čempionas iranie tis Ehsanas Hadadis. „Nežinau, kokių rezultatų gali ma tikėtis iš mano auklėtinio. Kaip vienas kolega sakė, vyksta proce sas, – kalbėjo A Gudžiaus treneris, keturių olimpinių žaidynių daly vis Vaclovas Kidykas. – Žinau, kad Andrius yra gerai pasiruošęs, o kiek nulėks jo mestas diskas per varžybas – pamatysime. Per treniruotes įran kis nuskriedavo apie 65 metrus. Tai – geras rezultatas. Andriui, pasaulio jaunimo čempionui, startas Katare – pirmasis aukščiausio lygio tarptau tinis išbandymas tarp suaugusiųjų. Tikiuosi, kad viskas bus gerai.“ Treneris pabrėžė, kad disko me timo sektoriuje svarbiausia – psi chologinis parengtumas. „Į šias varžybas Andrius išvy ko kaip jaunimo pasaulio čem pionas. Psichologiškai jis su savo užduotimis visada labai gerai su sitvarko, tai – viena geriausių jo savybių, – sakė V.Kidykas. – Mes
abu jaučiame tam tikrą spaudi mą – tikimasi, kad Andrius pa keis V.Alekną, kai mūsų dukart olimpinis čempionas atsisveikins su didžiuoju sportu. Stengiamės į tai nereaguoti. Tiesiog dirbame savo darbą. Žinau, kad mano auk lėtinis – gabus žmogus ir gali pa siekti aukštų rezultatų, bet kar tais labai noriu, kad daugiau laiko būtų skirta tiesioginiam darbui su disku, o pašaliniai reikalai spor tininkui netrukdytų siekti užsi brėžto tikslo.“ Tikisi naujų vėjų
Vis dėlto, anot V.Kidyko, viskas ga liausiai atsiremia į Lietuvos sporto politiką – nesubalansuotą, nuklys tančią į kraštutinumus. „Vilniuje nėra normalios sporti nės bazės. Kaune – metimų aikšty nas Ąžuolyne, paukščiukai čiulba, niekas netrukdo, bet kiek daugiau problemų su štanginėmis, juk fizi nė jėga mūsų sporto šakoje atlieka nemažą vaidmenį, – kalbėjo V.Ki dykas. – Gal per drąsiai pasakysiu, bet, mano manymu, sporto bazių požiūriu esame labiausiai atsilikę Europoje. Į krepšinio arenas investuota milijonai litų. Kiek būtų kainavęs bent vienas šiuolaikinis lengvosios atletikos maniežas? Kur kas ma žiau nei krepšinio rūmai. Tikiuosi, kad netrukus valdžia atsigręš į ki
tas sporto šakas, nes krepšinis jau viską turi.
Vaclovas Kidykas:
Mes abu jaučiame tam tikrą spaudimą – tikimasi, kad Andrius pakeis V.Alekną, kai dukart olimpinis čem pionas atsisveikins su didžiuoju sportu.
Pažiūrėkime į sostinės Vingio stadioną! Jame sportuojant ga lima kojas išsisukti. Gal pasaky siu per griežtai, bet į valdžią tu rėtų ateiti sąžiningi žmonės, kurie suprastų sporto perspektyvas ir jo tikslus. Turiu galvoje tokias asme nybes kaip V.Alekna.“
Viltis sieja su jaunimu
Kauno sporto mokyklos „Viltis“ vadovas pateikė valstybės neatsa kingumo sportininkams pavyzdį. „Kai dev yn iol ikm et is A.Gu džius tapo jaunimo pasaulio čem pionu, valstybė jam nuo stipen dijos nurėžė tūkstantį litų. Juk tai smūgis žmogui. Jauną sportininką reikia prižiūrėti kaip medį. Ma nau, kad Lietuva atsigaus iš val džios pasitraukus senajai valdi ninkų gvardijai ir atėjus naujiems žmonėms“, – nevyniojo žodžių į vatą V.Kidykas. Pasak trenerio, valdžia galėtų pa sirūpinti bent penkių sporto manie žų statyba šalies miestuose. „Taip yra Estijoje. O pas mus? Maniežuo se ir žiemą, ir vasarą galėtų sportuo ti vaikai. Visas savo viltis sieju tik su jaunimu, kurį reikia auginti mums. Manau, kad po Londono olimpinių žaidynių neišvengsime būtinybės peržiūrėti mūsų sporto politiką“, – tvirtino buvęs disko metikas. Prisiminęs prieštaringai vertina mą vienos perspektyviausių Lietu vos penkiakovininkių Donatos Rim šaitės istoriją, V.Kidykas susimąstė. „Sunku prognozuoti, kaip susi klostys A.Gudžiaus karjera, bet ma nau, kad jis visada prisimins, kad kai tapo pasaulio čempionu, iš jo buvo atimta pusė pajamų, – piktinosi tre neris. – Yra ir kitas pavyzdys. Jeigu V.Alekna nedirbtų vidaus reikalų
A.Gudžius ( Lietuva) G.Kanteris ( Estija) M.Israelis ( Estija) Z.Kovago (Vengrija) Y.F.Casanas (Ispanija) V.Gowda (Indija) E.Hadadis (Iranas) P.Malachowskis (Lenkija) E.Olgundenizas (Turkija) J.Rome’as (JAV)
Sezonas Geriausieji 2012 m. sezono disko metimo rezultatai pasaulyje ge gužės 11 d. 1. Z.Kovago Vengrija 68,21 m 2. R.Smithas Olandija 66,97 m 3. E.Cadee Olandija 66,80 m 4. L.Okoye D.Britanija 66,67 m 5. E.Hadadis Iranas 66,60 m 6. M.Maričius Kroatija 66,53 m 7. V.Gowda Indija 66,28 m 8. Y.F.Casanas Ispanija 66,25 m 9. J.Y.Fernandezas Kuba 66,05 m 10. V.Alekna Lietuva 65,93 m 55. A.Gudžius Lietuva 60,78 m
sistemoje, jam liktų darbo birža. Ar ne absurdas? Visi Lietuvos sporti ninkai privalo būti įdarbinti, kad tu rėtų socialines garantijas.“
Pasaulį suvienys sportas Vakar Graikijoje, prie Heros šven tyklos senojoje Olimpijoje, nuo saulės spindulių įžiebta XXX vasa ros olimpinių žaidynių ugnis.
Ceremonijos organizatoriams ne rimo kėlusios sinoptikų prognozės dėl debesuoto oro nepasitvirtino – deglas, kurį prie specialaus pa rabolinio veidrodžio atnešė graikų aktorė Ino Menegaki, užsiliepsnojo iškart. Pirmasis deglą su olimpine ugnimi paėmė ir iki liepos 27-osios truksiančią jos nešimo estafetę pra dėjo Anglijoje gimęs Graikijos spor tininkas, 10 km plaukimo pasaulio čempionas Spyras Gianniotis. Prieš perduodant ugnį S.Gian
niočiui, ji, atnešta senovės graikų simboliais papuoštame specialia me moliniame inde, trumpam už geso, bet netrukus vėl buvo įžiebta nuo atsarginio deglo, kuris visada uždegamas ir saugomas ypatin giems atvejams. Po kelionės per Graikiją deglas su ugnimi olimpiados šeimininkams Atėnų „Panathinaikos“ stadio ne bus perduotas gegužės 17-ąją ir persikels į Didžiąją Britaniją.„Pa žadame saugoti ugnį, gerbti šią unikalią tradiciją. Pasaulis – nera mus, ir mes vėl kviečiame į pagalbą sportą, kad jis suvienytų žmoniją“, – pareiškė Londono olimpiados organizacinio komiteto vadovas
Sebastianas Coe. Didžiojoje Brita nijoje olimpinės ugnies estafetėje dalyvaus 8000 deglo nešėjų, tarp jų – ir du Lietuvos atstovai: žino ma plaukikė kaunietė Birutė Stat kevičienė ir krepšinio entuziastas, šeimų turnyro sumanytojas klai pėdietis Kazimieras Budrys. Lie tuviams olimpinė ugnis bus pati kėta liepos 18-ąją. „Deglo nešėjai, it Antikos laikų pasiuntiniai, skleis žinią, kad spor tas – taikos ir mūsų planetos kles tėjimo šaltinis“, – pabrėžė ugnies įžiebimo ceremoniją stebėjęs Tarp tautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Jacques Rogge’as.
Estafetė: olimpinę ugnį įžiebusi aktorė I.Menegaki į kelionę palydėjo
VD inf.
AFP nuotr.
pirmąjį deglo nešėją S.Gianniotį.
12
penktadienis, gegužės 11, 2012
pasaulis Taupymas tęsis?
Išpuolis Sirijoje
Atskleidė sąmokslą
Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, jog biudže to deficito didinimu pagrįstas ekonomikos augimas euro zo ną sugrąžins prie skolų krizės ištakų. Ji patvirtino, kad skolų mažinimas ir augimo skatini mas yra kovos su krize strate gijos „du stulpai“ ir abu jie turi būti įgyvendinti.
Mirtininkams ketvirtadienį su sprogdinus du galingus užtai sus Damaske, žuvo mažiausiai 55 žmonės, 372 buvo sužeisti. Mirtininkai susprogdino auto mobiliuose paslėptas bombas, kurių sprogmenų bendra ma sė buvo daugiau nei tona. Tokį ministerijos pranešimą citavo valstybinė televizija.
Rusijos specialiosios tarnybos paskelbė atskleidusios Šiau rės Kaukazo islamistų vado Doku Umarovo planus sureng ti sprogimus Sočyje per žie mos olimpines žaidynes. Ru sijos pareigūnai pareiškė, kad D.Umarovas palaikė glaudžius ryšius su Gruzijos specialio siomis tarnybomis.
B.Obama sukėlė aistras JAV prezidentas Barackas Oba ma, besiruošdamas rinkimams, tapo pirmuoju šalies vadovu, viešai pasakiusiu, kad pritaria tos pačios lyties asmenų san tuokoms.
Tokio pareiškimo šalininkai tvirtina, kad B.Obamos žings nis – istorinis. JAV vyksta įnir tingi debatai dėl šio klausimo ir iki šiol Baltųjų rūmų šeiminin kas vengė pareikšti savo nuo monę. „Ką tik asmeniškai sau pada riau išvadą – man svarbu išeiti į priekį ir pareikšti, jog manau, kad tos pačios lyties asmenų po ros turėtų turėti galimybę tuok tis“, – sakė B.Obama. Vis dėlto prezidentas pridūrė, kad sprendimas dėl to, ar legali zuoti gėjų santuokas, turėtų būti paliktas atskiroms valstijoms. Vieni B.Obamos pareiškimą sveikino, kiti smerkė. „Sveik in am e, pon e prez i dente, su šiandienos įrašu isto rijoje tapus pirmuoju pareigas ein anč iu prez id ent u, aišk iai parėmusiu tos pačios lyties as menų porų santuokas“, – sakė ne pelno organizacijos „Natio nal Gay and Lesbian Task For ce“ vykdomoji direktorė Rea Carey. Niujorko, kur gyvena viena di džiausių Šiaurės Amerikoje gėjų ir lesbiečių bendruomenių, me ras Michaelas Bloombergas sa kė, kad B.Obamos pareiškimas – „lūžis Amerikos pilietinių teisių istorijoje“. Tačiau organizacijos „Natio nal Organization for Marriage“, kuri vykdo aktyvią kampani ją prieš tos pačios lyties asme nų santuokas, prezidentas Bria nas Brownas sakė: „Dievas yra santuokos autorius, ir mes ne leisime tokiam aktyvistui poli tikui kaip B.Obama, kuris tu ri būti dėkingas gėjų santuokų aktyvistams už kampanijos fi nansavimą, paversti santuokos politiniu dalyku, kurį galima apibrėžti iš naujo pagal prezi dento užgaidą.“ Amerikos šeimų asociacijos atstovas Bryanas Fischeris pa brėžė, kad „B.Obama šiandien smeigė į save peilį. Jis – pri baigtas.“ Keliančiu liūdesį B.Obamos pareiškimą pavadino ir kardi nolas Timothy Dolanas, kuris vadovauja JAV katalikų vysku pų konferencijai. BNS, AFP inf.
Ar Indonezijo je pūpsantis Sala ko kalnas – naujas Bermudų trikam pis? Šalia užgesusio ugnikalnio, esančio netoli vakarinės Ja vos salos, per pasta rąjį dešimtmetį įvy ko 7 aviakatastrofos. Šį kartą kalno šlai te aptiktos Rusijos aviacijos pramo nės pasididžiavi mu vadinamo „Su choj Superjet-100“ nuolaužos. Avarija: Rusijos aviacijos pramonės pasididžiavimu vadinamas „Suchoj Superjet-100“ rėžėsi į kalno šlaitą
Indonezijoje.
„Scanpix“ nuotr.
Rusų lėktuvas rėžėsi į vulkaną Mįslinga katastrofa
Lėktuvas paslaptingai dingo iš ra darų trečiadienio popietę. Juo skri do 48 žmonės. Tarp keleivių buvo 8 Rusijos, vienas JAV, 2 Italijos ir 33 Indonezijos piliečiai. Po paieškų regione lainerio nuo laužas kalno šlaite pastebėjo iš sraigtasparnio teritoriją apžiūrin tys Indonezijos karinių oro pajė gų pilotai. „Suchoj“ ką tik rastas, – va kar sakė sostinės Džakartos gel bėjimo tarnybos vadovas Ketutas Parwa, kuris koordinavo paiešką. – Iš sraigtasparnio buvo pastebė tos nuolaužos, patvirtinta, kad jos – „Suchoj“. Kaip pranešta, pilotai pastebėjo lėktuvo kontūrus ir logotipą. Nuolaužos buvo pastebėtos Si cheruko vietovėje netoli Salako kalno ir Bogoro miesto Vakarų Ja vos provincijoje. Katastrofos vieta – sunkiai pasiekiama, ir tai, pasak gelbėtojų, apsunkins pastangas iš gabenti palaikus. Pasak Indonezijos pareigūnų, žu vusiuosius teks virvėmis ir tinklais kelti į ore kabantį sraigtasparnį. Išgyvenusių nėra
„Suchoj Superjet-100“ pakilo iš In donezijos sostinės Džakartos ir pa suko pietų kryptimi. Tačiau po 50 minučių skrydžio dingo iš radarų. Tai buvo parodomasis skrydis potencialiems pirkėjams ir žurna listams. Didžiuliame salyne įsikūrusi In donezija, kurioje gyvena 240 mln.
žmonių ir sparčiai auga vidurinė klasė, buvo viena didžiausių po tencialių pirkėjų. Trečiadienio vakarą paieškas trikdė prastas oras. Tačiau ketvir tadienį orams pasitaisius jos buvo atnaujintos.
Jis dar buvo gerokai virš medžių, bet kry po tai į kairę, tai į de šinę, o tada dingo.
Gelbėjimo operacijoje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis žmonių, tarp jų – kariai ir policininkai. „Jie matė aiškiai, – sakė Prako so. – Nėra jokių keleivių gyvybės ženklų... Bandome labiau priartė ti prie nuolaužų, bet jas galima pa siekti tik pėsčiomis.“ Daugelis žuvusiųjų artimųjų pra leido ilgą bemiegę naktį oro uos te, o išgirdę šias naujienas pratrū ko verkti. Kiti, vis dar negalėdami patikėti tuo, ką išgirdo, apatiškai žvelgė priešais save. „Iš to, ką matėme, atrodo, jog tai buvo absoliutūs nuostoliai“, – vie tos televizijai parodžius pirmuosius reportažus sakė Daryatmo. Nelaimės priežastys tiriamos
Kol kas nežinoma, kas sukėlė ne laimę. 21 minutę nuo pakilimo įgula paprašė leidimo nusileisti iš 3 tūkst. m į 1,8 tūkst. m aukštį. Iš
karto po to lėktuvas dingo iš radio lokatorių ekranų. Neaišku, kodėl rusų pilotas ir antrasis pilotas paprašė leidimo nusileisti į mažesnį aukštį, kai lėk tuvas buvo taip arti prie 2,2 tūkst. m aukščio kalno, ir ar toks leidimas buvo duotas. Pasak Nacionalinės transporto saugumo komisijos va dovo Tatango Kurniadi, svarbu yra išnagrinėti pilotų ir skrydžių kont rolierių pokalbių įrašus. Nelaimės priežastis ketina nag rinėti ne tik Indonezijos, bet ir Ru sijos ekspertai. Rusijos tyrėjai pradėjo baudžia mąjį tyrimą dėl tikėtino netinkamo elgesio ruošiantis lėktuvo parodo majam skrydžiui. Tyrimų komiteto pranešime sakoma, kad bus tiriama „lėktuvo įgulos pasiruošimo skry džiui procedūra, taip pat paties or laivio techninė būklė, prieš jam iš skrendant iš Rusijos“. Liudininkai pasakojo, kad lėktu vas prieš suduždamas skirdo ne normaliai. 41 metų Juanda, gyvenantis kai me netoli Salako kalno, pasakojo, kad lesino savo vištas, kai virš gal vos išgirdo lėktuvo griausmą. Pasak jo, lėktuvas „skrido svyruodamas kiek žemiau nei kalno viršūnė“. „Jis dar buvo gerokai virš me džių, bet krypo tai į kairę, tai į de šinę, o tada dingo, – telefonu pa sakojo Juanda. – Išgirdau tarsi fejerverkų garsą, bet jo jau nebe mačiau.“ Tai ne pirma nelaimė, kuri nutin ka šiame Javos salos regione. 2008
m. birželį prie Salako kalno per In donezijos karinių oro pajėgų lėktu vo katastrofą žuvo 18 kariškių. Per aviacijos katastrofą šio kalno rajone 2003 m. spalį žuvo septy ni žmonės, 2004 m. balandį – du, 2004 m. birželį – penki, o 2002 m. spalį – vienas žmogus. BNS, „Reuters“, BBC, AFP inf.
Rusijos aviacijos pasididžiavimas Rusijos aviacijos pramonės pasi
didžiavimu vadinamas „Suchoj Su perjet-100“ – pirmasis naujas Rusi jos keleivinis lėktuvas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo prieš du dešimt mečius. „Suchoj Superjet-100“, sukurtas
bendradarbiaujant su partneriais Vakaruose, buvo laikomas Rusijos galimybe atgauti pozicijas tarptau tinėje keleivinių lėktuvų rinkoje. Jo pristatymo kampanijos „Wel
come Asia!“, kuri taip pat vyko Pa kistane, Mianmare ir Kazachstane, tikslas buvo užsitikrinti paramą. Lėktuvas, kuriame gali būti nuo
75 iki 95 vietų keleiviams, buvo reklamuojamas kaip konkurentas panašiems Brazilijos „Embraer SA“ ir Kanados „Bombardier Inc.“ lėktu vams. Pirmieji komerciniai jo skrydžiai
surengti pernai. Jau buvo surink ta maždaug 170 šių palyginti pigių – maždaug 35 mln. dolerių kainuo jančių – lėktuvų užsakymų.
penktadienis, gegužės 11, 2012
13
menas ir pramogos Į ryžaplaukių būrį įsijungė ir žinomi žmonės
Daugiau nei du mėnesius trukusi socialinė akci ja „Ieškomi Ryžaplaukiai“ artėja į pabaigą. Per ją įvyko didžiausia Lietuvoje raudonplaukių fotosesi ja, kurioje dalyvavo ir žinomi Lietuvos raudonplau kiai. Į paiešką atsiliepė aktorius Andrius Paulavi čius, žurnalistas Juras Jankevičius, rašytoja Sigutė Ach ir muzikantas Laurynas Lapė. Rekordinio skai čiaus raudonplaukių fotosesijos parodą „Ryžaplau kių portretai“ bus galima išvysti nuo gegužės 16 d. Tado Černiausko nuotr. kino teatre „Pasaka“.
Atsisveikina Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Lietuvos balsų balsas Virgili jus Noreika priminė, kad rugsė jį jam sukanka du septynetai. Ta proga rengdamas koncertų turą jis nusprendė atsisveikinti su di džiąja scena, kurioje prabėgo 55 jo karjeros metai.
Maestro gerbėjams tai netikėta. Kodėl dabar? „Todėl, kad dar galiu šį bei tą padainuoti. Manau, dar už teks jėgų garbingai atsisveikin ti didžiosiose Lietuvos sceno se, – vakar ta proga surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos operos grandas V.No reika. – Man pats laikas pradė ti baigti.“ Maestro padėkojo spaudos konferenc ijoje dalyvav us iai žmonai Loretai Bartusevičiūtei, kuri vyrą sugebėjo saugoti, kad jis galėtų dainuoti, net 30 metų. Esą šeimoje reikia turėti ne tik gerą galvą, bet ir gerą kaklą.
Manau, dar užteks jėgų garbingai at sisveikinti didžio siose Lietuvos sce nose. L.Bartusevičiūtė kalbėjo, kad vyrui reikalingas poilsis, ramy bė prieš koncertus, anksčiau – prieš spektaklius. „Stengiamės visomis išgalėmis, kad į kon certus jis išeitų geros nuotai kos. Jis myli publiką, sceną, kad ir kur dainuotų. Saugosiu, į eže rą neleisiu, kad neperšaltų, tik į mišką grybauti“, – į pesimisti nę nuotaiką nepuolė ir L.Bartu sevičiūtė. V.Noreika priminė genialią tiesą – dainininku reikia gimti. Taip pat jis priminė, kad dai navo pačias sunkiausias teno ro partijas diriguojant žymiems dirigentams. Anot jo, dainavi mas – tai valia, susikaupimas, o balsas – tai protavimo rezul tatas. V.Noreika dėkingas jį palai kančiai publikai, visiems Lietu vos žmonėms. Jiems atsidėko ti maestro nori dainuodamas. Neatsitiktinai atsisveikinimo koncertų turas vadinasi „Ačiū už meilę“. Koncertai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuo se ir Alytuje numatyti rugsė jį, kai dainininkas minės 77-ąjį gimtadienį. Maestro talkins jo mokiniai tenorai: Vaidas Vyš niauskas, Edmundas Seilius ir Merūnas Vitulskis.
14
penktadienis, gegužės 11, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Prekybos centre „Europa“, Konstitucijos pr. 7A. KADA? Iki birželio 15 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Klube „Studio 9“, Gedimino pr. 9. KADA? Gegužės 25 d. 22 val. KIEK? 18 litų.
KUR? Galerijoje R&A, Pranciškonų g. 8. KADA? Gegužės 18–birželio 2 d. KIEK? Nemokamai.
Užburianti Gruzija
Albumo pristatymas
Baltarusijos dailininkas
Užburiantys kalnų, žaliuojančių miškų masyvų ir laukų, šimtme čius menančių istorinių gruzinų architektūros paminklų vaizdai – tai tik maža dalis fotografo Martyno Siruso nuotraukų, kurias nuo šios savaitės gali pamatyti Vilniuje vykstančios parodos „Borjomi Odisėja: Žemės kelionė Gruzijoje“ lankytojai.
Lietuviškas elektroninės ir šokių muzikos projektas „Golden Para zyth“ gegužės pabaigoje didžiuosiuose miestuose pristatys savo trečiąjį studijinį albumą „Long way home“, kuriame – net 15 kūri nių. Albumo pristatymo koncertuose grupė žada pasirodyti „ap siginklavusi“ netikėtais instrumentais.
Meno mylėtojams pristatoma žinomo baltarusių dailininko, grafiko, iliustratoriaus ir ne tik Pavelo Tatarnikovo iliustracijų paroda. P.Tatar nikovas – jaunosios kartos Baltarusijos dailininkas, kurio kūryba jau prieš gerą dešimtmetį pelnė pripažinimą ir ne vieną apdovanojimą tiek tėvynėje, tiek visoje Europoje.
KUR? Rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 18–43 litai.
KUR? Galerijoje „Meno niša“, J.Basanavičiaus g. 1. KADA? Iki gegužės 12 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Baltijos gintaro meno centre, Šv. Mykolo g. 12. KADA? Iki liepos 14 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Gegužės 12 d. 19 val. KIEK? 20–50 litų.
Paskutinis aistringas meilužis
Puota akims ir mintims
Papuošalai su baltų dvasia
Muzikinė kelionė per Alpes
Barnis Kešmenas, pusamžis žuvies patiekalų restorano šeimininkas, staiga suvokia, kad jo padorus, kuklus gyvenimas – blankus ir nykus. Asmenybės pokyčiai – spektaklyje „Paskutiny sis aistringas meilužis“.
Po 6 metų tylos Sigitas Virpilaitis pristato ilgai lauktą naujausių juvelyrikos kūrinių kolekciją „Mamuto kaulas ir perlai“. Pavadinimas apgau lingai kuklus, bet neapsigaukite – puota akims ir mintims garantuota.
LIETIS – keturių profesionalių jaunų menininkų grupė, kurianti baltiškus papuošalus. Vita Leme žienė, Aurimas Lemežis, Sigita Jonynaitė ir Ma rius Būda pristato juvelyrikos ir skulptūros pa rodą „Ašis“.
„Alpių simfoniją“ R.Straussas rašė jau būdamas išgarsėjęs kaip simfoninių poemų kūrėjas. Eksp resyvi ir užburianti kompozicija. Ją kompozito rius vadino bene ryškiausiu savo meniniu pa siekimu.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Senis“ (N-7) (k). 13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k) (subtitruota laida). 14.00 Bėdų turgus (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai 21.15 Folkšokas Nidoje. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 Folkšokas Nidoje. 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Lietuvių kino aukso fondas. Drama „Velnio sėkla“ (1979 m.) (N-7).
LTV 21.15 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kung Fu Panda“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Valanda su Rūta (k). 11.15 Farai (N-7) (k). 12.10 „Mentalistas“ (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“ (5). 13.40 „Kung Fu Panda“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. 19.19 Mano vyras gali. 21.15 Nuotykių f. „King Kongas“ (JAV, Vokietija, Naujoji Zelandija, 2005 m.) (N-7). 1.00 Siaubo f. „Košmaras Guobų gatvėje. Sapnų valdovas“ (JAV, 1988 m.) (N-14).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Buvusieji“ (5). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“.
LNK 19.19 val.
11.00 Kas? Kur? Kada? 12.30 Sportuok su žvaigžde. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Būrys“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 Nuotykių f. „Palikti sniegynuose“ (JAV, 2006 m.). 21.30 Mistinė drama „Ženklai“ (JAV, 2002 m.). 23.45 Komiška drama „Pramogų parkas“ (JAV, 2009 m.). 1.50 Siaubo trileris „Klajūnas“ (JAV, Kanada, 2010 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Milijonieriai“ (k). 8.00 „Prajuokink mane“ (k). 9.00 „Gyvenimo spalvos“ (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7).
TV3 16.40 val.
15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Nerealu!“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Amerikos talentai VI“. 21.25 Rusų kinas. Kriminalinis trileris „Kova su šešėliu 2. Revanšas“ (Rusija, 2007 m.) (N-14). 0.10 Amerikietiškos imtynės (N-14). 1.10 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 2.15 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Padėkime augti. 11.05 „Mitų griovėjai“. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 „Oskaro oazė“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Kai Kate sutiko Williamą. Pasaka apie du gyvenimus“. 16.00, 17.00 Žinios. Orai. 17.20 BBC pristato: „Jaunikliai“.
BTV 20.25 val.
18.00 Žinios. Orai. 18.20 Super L.T. 19.00 „Inspektorius Luisas“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.37 Orai. 21.40 Vertas kinas. F. „Tarp dangaus ir žemės”. (Prancūzija, JAV, 1993 m.) (N-14). 00.35 TV serialas “Zona” (N-14).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Inter“–„Milan“. 12.00 Lietuvos krepšinio lyga. 2-osios mažojo finalo rungtynės. Prienų „Rūdupis“–Šiaulių „Šiauliai“. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Napoli“–„Palermo“. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–Madrido „Real“. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. 2-osios finalo rungtynės. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Kauno „Žalgiris“. 19.15 Olimpinės žaidynės. 19.30 Sporto metraštis. 19.40 Sportas LT. Lietuvos tradicinio karate čempionatas. 20.45 Olimpinės žaidynės. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Didysis finalas. Kazanės UNIKS–Maskvos CSKA. 23.15 Sportas LT. Sportinių šokių čempionatas.
lietuvos ryto tv 15.45 val.
15
penktadienis, gegužės 11, 2012
menas ir pramogos
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Sezoną pabaigs premjera Gegužės 19 ir 20 d. rampų švie są išvys spektaklis „Vėjas tuopų viršūnėse“. Trys ryškios teatro asmenybės – vyresniosios kar tos aktoriai Eduardas Murašo vas, Michailas Makarovas ir Ju rijus Ščiuckis – vaidins šelmiš kus Pirmojo pasaulinio karo ve teranus, leidžiančius dienas se nelių slaugos namuose.
SIŪLO DARBĄ UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480. 951531
PASLAUGOS Kelionių Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593.
950628
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. 952524
Kitos NAUJIENA LIETUVOJE. www.tyruma.lt.
Sarkastiškų replikų kišenėje neieškantis paranoikas, kaskart prarandantis sąmonę viduryje sakinio, entuziazmu trykštan tis organizatorius ir naivokas romantikas: visi jie – neišski riami draugai, tačiau amžinai viską ironizuojantys ir besisten giantys vienas kitam įgelti. Ket virtasis personažas – akmeni nė šuns skulptūra, kurią herojai laiko lygiaverčiu kompanionu. Kaskart susitikusi senelių na mų terasoje, trijulė dalijasi są mokslo teorijomis ir iki ašarų juokingais, bet labai nepraktiš kais ateities planais (pvz., kaip atsikratyti prieglaudos gyven tojo, švenčiančio gimtadienį tą pačią dieną).
952699
956581
Informuojame, jog UAB „Eurobaltpack“ (į. k. 302342991) sutartimi perleido UAB „Verslo kubas“ (į. k. 301842591) teisę į Gedimino Bagdono (g. 1975 m.) 598,55 Lt skolą pagal 2010 03 03 panaudos sutartį P1001. Skolininką raginamą atsiskaityti per 3 d. po kreditoriaus viešos valios paskelbimo. Tel. 8 603 58 026. 957013
Remontuojame ir montuojame santechniką, nuotekų šalinimo, vandens, šildymo vamzdynus ir įrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Valome kanalizaciją. Tel. 8 698 77 951. 948601
PARDUODA Kitas prekes Parduodama mažai naudota prekybinė įranga, apsaugos sistema. Visa informacija tel. 8 655 68 097 arba e. paštu inga@ trt-trade.eu. 956966
ĮVAIRŪS Susidūrei su problema dėl girtavimo? Gal Anoniminiai Alkoholikai gali padėti? Paskambink tel. 8 633 00 020. www.aaar.lt. 946779
Teismo informacija
Pjesėje daug erd vės fantazijai, ak torių improviza cijoms ir, žinoma, įvairiems režisū riniams sprendi mams.
„Tai bus mano trečias profe sionalus pastatymas. Ši pjesė į rankas pateko visiškai atsitik tinai. Perskaičiau ir užsidegiau – supratau, kad tai man arti ma. Joje daug erdvės fantazijai, aktorių improvizacijoms ir, ži noma, įvairiems režisūriniams sprendimams. Pjesė – daugias luoksnė, sudėliota tarsi mozai ka iš įvairių gyvenimo epizodų, nutikusių trims karo vetera nams slaugos namuose. Visi jie – invalidai, kuriems sunku gy venti savarankiškai. Tačiau tri julė svajoja pabėgti nuo slaugos namų kasdienybės į laisvę. Ten, kur „auga tuopos ir vėjas siū buoja jų viršūnes“. Herojai labai skirtingi, bet tai juos suvienija į komandą“, – kalbėjo režisierius Andrejus Ščiuckis. VD inf.
tis Nr. 042040/042079. Planavimo tikslai: nekeičiant žemės tikslinės paskirties, naudojimo būdo ir bendrojo plano sprendinių, sujungti sklypus, patikslinti planuojamos teritorijos naudojimo pobūdį ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: UAB „Plagula“. Detaliojo plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Informaciją teikia projekto vadovas, tel. 8 650 25 838. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, 508 kab. Parengtas detalusis planas bus viešai eksponuojamas Vilniaus m. savivaldybėje, prie 215 kab., nuo gegužės 28 d. iki birželio 12 d. Viešas susirinkimas vyks Vilniaus m. savivaldybėje, 215 kab., 2012 m. birželio 12 d. 16 val. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos pateikiami planavimo rengėjui iki viešo susirinkimo pradžios. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius ir viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo atsakymo į pateiktą pasiūlymą išsiuntimo dienos.
UAB „Logimata“ kreditoriams. Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1) 2012 m. gegužės 29 d. 15.30 vai. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas klausimas dėl UAB „Logimata“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Informuojame, kad 2012 m. gegužės 23 d. 10 val. bus atliekami žemės sklypų Nr. 4162/0400:0700 ir 4162/0400:0336, esančių Skaidiškių k., Nemėžio sen.,Vilniaus r., ir sklypo Nr. 4177/0100:0028 (ženklinimo laikas 11.30 val.), esančio Kalviškių k., Rudaminos sen., Vilniaus r., kadastriniai matavimai. Į ženklinimą neatvykus suinteresuotiems asmenims (kaimyninių sklypų savininkams ar naudotojams) nurodytu laiku, sklypai bus ženklinami nedalyvaujant kviestiniams asmenims. Informacija UAB „Geostatus“, Ateities g. 10, LT-08303 Vilnius, tel. 8 614 08 648, e. paštas eg@geostatus.lt. 956859
Informuojame, kad yra suderintas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4132/0200:94, esančio Eiliokiškių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas. Įsakymo 2012 04 30 Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2010. Planavimo organizatorius: įgaliotas asmuo Tadeuš Zacharevič. Dokumento rengėjas: UAB “Gaberland“, Kadagių g. 26-42, Pagiriai, Vilniaus r. Tel. 8 698 09 564, e. paštas kristina081@ gmail.com. 956910
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽUM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 02 29 įsakymu Nr. 48VĮ(14.48.2.)-2246 patvirtintas žemės sklypo (kad. Nr. 4184/0100:659), esančio Vaigeliškių k., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. 956518
957030
Kita Informacija apie teritorijų planavimą. Vadovaujantis visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo proceso nuostatomis informuojame, kad: parengtas 4 sklypų Lūšių g. 7/Elnių g. 6, 8, Žvėryno sen. (kad. Nr. 0101/0031:344, 0101/0031:351, 0101/0031:242, 0101/0031:140), bendras ter. plotas 0,3127 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: 2012 m. balandžio 12 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutar-
Sodininkų bendrijos „VOKĖ“ vandenvietėje (Papiškių kaimas, Pagirių sen., Vilniaus r.) 2012 05 25 19 val. vyks narių susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Pirmininko ataskaita ir tvirtinimas. 2. Revizijos komisijos ataskaita ir tvirtinimas. 3. Finansinė ataskaita ir tvirtinimas. 4. Bendrijos valdybos pirmininko rinkimai. 5. 2012 05 01-2013 04 30 pajamųišlaidų sąmatos tvirtinimas. 5. Einamieji klausimai. Neįvykus susirinkimui, kitas susirinkimas ta pačia darbotvarke ir tuo pačiu adresu vyks 2012 06 10 11 val. SB „Vokė” valdyba
e j u i n l Vi
957033
S SA R U NK O K TO O F
S A V
A R A
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją BESTOGIU AUTOBUSU draugų kompanijai!
Konkursas vyksta portale
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI KELIONIŲ ORGANIZATORIUS A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
KRUIZAI PO VIDURŽEMIO JŪRĄ! Neužmirštamos ir įspūdingos atostogos
Graikijos salos–Kroatija 5 naktų kruizo kaina nuo 1871 Lt asm.
Savona–Ibiza–Barselona–Marselis 4 naktų kruizo kaina nuo 990 Lt asm.
Kruizas po Norvegijos fiordus 7 naktų kruizo kaina nuo 2165 Lt asm.
Italija–Ispanija–Prancūzija 5 naktų kruizo kaina nuo 1198 Lt asm.
Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Daugiau kruizų pasiūlymų www.krantas.lt
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
KELIONĖS AUTOBUSU Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, Šiauliai, Kryžių kalnas (05.12.) Kaina – 75 Lt Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, 3 autentiški Lietuvos dvarai (05.12.) Kaina – 80 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – kaina 95 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Kaina – 175 Lt Šiaurės Italija (poilsinė – pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1652 Lt Turkija, Antalija – nuo 1342 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
AVIABILIETAI* Stambulas nuo 627 Lt Praha – 606 Lt Milanas – 695 Ženeva – 721 Lt Tel Avivas – 881 Lt Pekinas – 1911 Delis – 1719 Lt Tokijas – 1917 Puketas – 2300 San Franciskas – 2413 *kainos į abi puses KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Ispanija–Italija–Prancūzija (iš Barselonos, 8 dienos), nuo 1550 Lt Norvegijos fjordai (iš Doverio, 8 dienos), nuo 1880 Lt Ispanija, Italija, Graikija, Kroatija, Juodkalnija (iš Barselonos, 12 dienų), nuo 2690 Lt VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt Baltarusiją – nuo 85 Lt
Orai
Šiandien Lietuvoje numatomi šilti orai, o savaitgalis bus vėsesnis, palis, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Dieną bus 16–24 laipsniai šilumos. Daug kur palis su perkūnija, pajūryje – smarkiau. Šeštadienį taip pat palis. Naktį bus 6–10, dieną – 10–13 laipsnių šilumos.
Šiandien, gegužės 11 d.
+18
+19
+21
Telšiai
Šiauliai
+23
Klaipėda
Panevėžys
+21
Utena
+20
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.19 21.12 15.53 1.34 10.38
132-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 234 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
+23
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +26 Brazilija +26 Briuselis +16 Dublinas +11 Kairas +32 Keiptaunas +21 Kopenhaga +17
Londonas +14 Madridas +33 Maskva +25 Minskas +25 Niujorkas +20 Oslas +12 Paryžius +21 Pekinas +33
orai vilniuje Šiandien
Rytas
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+22
Alytus
3–9 m/s
DATOS Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+18
+24
+21
+11
4
+12
+13
+11
+6
7
+8
+13
+9
–1
4
šeštadienį
sekmadienį
Buhalterių diena 1904 m. gimė ispanų dailininkas Salvadoras Dalí. 1932 m. gimė italų dizaineris Valentino Garavani. 1956 m. gimė krepšinio treneris Antanas Sireika. 1960 m. gimė vokiečių disko metikas, pasaulio rekordininkas Jürgenas Schultas. 1969 m. gimė teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius Rolandas Kazlas.
1978 m. gimė krepšininkas Vidas Ginevičius. 1981 m. mirė Jamaikos dainininkas, regio muzikos karalius Bobas Marley. 1984 m. gimė ispanų futbolininkas Andrésas Iniesta. 1989 m. gimė aktorė Agnija Ditkovskytė. 1997 m. IBM kompiuteris „Deep Blue“ laimėjo šachmatų partiją prieš pasaulio čempioną Garį Kasparovą.
1978 m. gimė prancūzų modelis ir aktorė Laetitia Casta.
Šią savaitę laimėkite Friedricho Nietzsche’s knygą „Štai taip Zaratustra kalbėjo“.
Tai vienas žinomiausių ir populiariausių vokiečių filosofo ir poeto Friedricho Nietzsche’s (1844–1900 m.) kūrinių. Senų vertybių perkainojimo, amžino tapsmo ir senų formų kartojimosi, antžmogio – fiziškai tobulo, stiprios valios asmenybės, sugebančios valdyti, – temos čia plėtojamos mito, simbolių, aforizmų poetine forma.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 15 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Dalius, Jokūbas, Mamertas, Miglė, Pilypas, Skirgaudas
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+24
+21
Praha +28 Ryga +20 Roma +29 Sidnėjus +21 Talinas +16 Tel Avivas +28 Tokijas +21 Varšuva +28
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Pasivaikščiokite gryname ore. Jautis (04 21–05 20). Naujo ciklo pradžia. Šiandien leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Atraskite laiko savo dvasiniam pasauliui pažinti – tinkamas metas pasinerti į meditaciją. Dvyniai (05 21–06 21). Dėl dabartinių siekių gali susvyruoti kai kurios vertybės. Šiandien nesiimkite spręsti sudėtingų klausimų, nevertinkite kitų žmonių, pasistenkite priimti juos tokius, kokie yra. Vėžys (06 22–07 22). Trūks vaizduotės, net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės truputį vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis. Venkite tuščiai leisti laiką. Liūtas (07 23–08 23). Būsite ypač svajingai nusiteikęs, norėsite atskleisti savo idėjas, tačiau kai kam tai gali pasirodyti kaip nerūpestingumas, tad pasistenkite bent tiesiogines pareigas įvykdyti kuo kruopščiau. Mergelė (08 24–09 23). Pajusite, kaip vertinate savo gyvenimą, žmones, kurie jus supa. Bus lengva išspręsti problemas, nes į viską žiūrėsite daug paprasčiau ir atvira širdimi. Svarstyklės (09 24–10 23). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti svajų. Būsite nusiteikęs bendrauti, būti su žmonėmis. Vakare gali atslinkti ilgesys. Skorpionas (10 24–11 22). Bus sunku suprasti aplinkinių elgesį, pasijusite ignoruojamas. Teisingai įvertinkite susidariusią padėtį, kritiškai pažvelkite ir į save. Ir atsipalaiduokite – jėgų dar tikrai prireiks. Šaulys (11 23–12 21). Esate pačiame įvykių sūkuryje, o jūsų karjeros sėkmė priklauso nuo ambicingumo ir atkaklumo. Vadovaukitės sveika nuovoka ir galėsite žengti į priekį, nes tam dabar tinkamas laikas. Ožiaragis (12 22–01 20). Nebūkite pasipūtęs, nes ne jūs vienas viską gerai ir tinkamai suprantate. Būkite dėmesingesnis aplinkiniams, apgalvokite savo žodžius prieš juos pasakydamas, saugokite sveikatą. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleiskite laiką. Šiandien viskas jūsų rankose. Žuvys (02 20–03 20). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus. Neskubėkite daryti išvadų ir vertinti.