2012-05-12 Klaipeda

Page 1

GEGUŽĖS 12, 2012 Nr. 110 (19 411) www.kl.lt

TV ete­rio sen­bu­vis H.Vai­tie­kū­nas ra­do lai­ko nau­jai lai­dai apie Lie­tu­vą ir jū­rą. Vakarė 12p.

V.Gir­ža­dui pa­reikš­ti įta­ri­mai ap­mal­ši­no kon­ser­va­to­rių įkarš­tį FNTT is­to­ri­jo­je. Lietuva 7p.

Sėk­mę le­mia įžval­gos Pa­si­rink­ti ir iš­mok­ti to­kio ama­to, ku­rio pri­ reiks po 5–10 me­tų. To­kią už­duo­tį jau­ ni­mui dik­tuo­ja šian­die­ni­nės dar­bo rin­kos są­ly­gos. Tą pa­tį siū­lo ne tik aka­de­mi­kai, bet ir aukš­čiau­si ša­lies val­džios at­sto­vai.

Kaina 1,60 Lt

„Jei sa­ky­čiau, kad ne­sup­ran­tu, nu­skam­bės, jog su­ pran­tu, kad aš ne­sup­ran­tu.“ Į „Eu­ro­vi­zi­jos“ kon­kur­są iš­vyks­tan­tis at­li­kė­ jas Do­na­tas Mont­vy­das ga­li su­ža­vė­ti ir ne­ ti­kė­ta žo­džių ek­vi­lib­ris­ti­ka.

14p.

Fon­ta­nams rei­kia rė­mė­jų

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pro­fe­si­ja – dip­lo­muo­tas be­dar­bis

Mil­da Ski­riu­tė

Be­veik 33 tūkst. jau­nų žmo­nių šian­dien Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­ti Dar­ bo bir­žo­je. Jau da­bar aki­vaiz­du, kad pa­si­bai­gus moks­lo me­tams be­dar­ bių gre­tas pa­pil­dys ab­sol­ven­tai, ku­rių pro­fe­si­jos rin­ko­je ne­pak­lau­ sios. 2012 me­tų ba­lan­džio mė­ne­sio duo­me­ni­mis, Lie­tu­vos dar­bo bir­ žo­je bu­vo dau­giau­sia re­gist­ruo­ta tei­sės, so­cia­li­nio dar­bo, eko­no­mi­ kos stu­di­jų ab­sol­ven­tų. Per­nai po­pu­lia­riau­sios stu­di­jų pro­gra­mos pa­gal pir­mą­jį pa­gei­ da­vi­mą bu­vo eko­no­mi­ka, me­di­ ci­na, tei­sė. Aukš­tų­jų mo­kyk­lų va­do­vai pa­ste­bi, kad jau­ni­ mas daž­niau­siai ren­ka­si tas spe­cia­ly­bes, ku­rias įgi­jus sun­kiau ras­ti dar­bą.

m.skiriute@kl.lt

Šią va­sa­rą vėl ne­veiks kai ku­rie mies­to fon­ta­nai. Klai­pė­dos val­džia nie­kaip ne­ran­da įmo­nių, ku­rios ap­siim­tų pri­žiū­rė­ti tris iš jų. Šiems fon­ta­nams bū­ti­nai rei­kia ka­pi­ta­li­ nio re­mon­to.

4

Al­ter­na­ty­vos: ūkio mi­nist­ras R.Žy­lius pro­fe­si­ją be­si­ren­kan­čiam jau­ni­mui siū­lo iš­mok­ti ne vie­no ama­to. Spar­čiai be­si­kei­čian­čio­je rea­ly­bė­je rin­

kos po­rei­kiai taip grei­tai kinta, kad atei­ty­je vi­są gy­ve­ni­mą dirb­ti vie­no­je dar­bo­vie­tė­je tik­rai ne­teks.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tra­di­ciš­kai mies­te šį se­zo­ną klai­ pė­die­čius džiu­gins tik pen­ki fon­ ta­nai. Tris iš jų, esan­čius prie ro­tu­šės, Da­nės skve­re ir Karlsk­ro­nos aikš­ tė­je, pri­žiū­ri uos­ta­mies­ty­je vei­ kian­čios tur­tin­gos įmo­nės. Dviem fon­ta­nais, esan­čiais Teat­ ro aikš­tė­je ir prie bur­lai­vio „Me­ri­ dia­nas“, rū­pi­na­si sa­vi­val­dy­bė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė tvir­ti­no, kad per me­tus šiam tiks­lui iš­lei­džia­ma 24 tūkst. li­tų. Į šią su­mą įskai­čiuo­ta prie­žiū­ra, van­dens ir elekt­ros iš­lai­dos. Dar 5 tūkst. li­tų ten­ka dvy­li­kos van­dens fon­ta­nė­lių pa­plū­di­miuo­ se iš­lai­ky­mui. Jie skir­ti poil­siau­to­ jų reik­mėms. Uos­ta­mies­ty­je yra trys ne­vei­ kian­tys fon­ta­nai – Deb­re­ce­no mik­ro­ra­jo­ne bei prie bu­vu­sių pre­ ky­bos cent­rų „Pem­pi­nin­kai“ ir „Ait­va­ras“. Anot I.Ša­ka­lie­nės, šiems fon­ta­ nams bu­vo ieš­ko­ma rė­mė­jų, bet jų su­ras­ti ne­pa­vy­ko. „Bū­tų ge­rai, kad kas nors ap­siim­ tų pri­žiū­rė­ti tuos fon­ta­nus. De­ja, jiems pa­pras­to re­mon­to neuž­tek­ tų. Vis­kas su­si­dė­vė­ję, tad rei­kė­tų ka­pi­ta­liai su­re­mon­tuo­ti“, – tvir­ti­ no I.Ša­ka­lie­nė.

2

šeštadienis, gegužės 12, 2012

miestas Dienos telegrafas

Šven­tė. Sa­vait­ga­lį Pa­lan­go­je vyks­ta va­ sa­ros se­zo­no ati­da­ry­mas. Šeš­ta­die­nį nuo 8 val. pu­čia­mų­jų or­kest­rai ža­dins mies­tą, prie gel­bė­ji­mo sto­ties vyks lai­ vy­bos se­zo­no „Bal­ti­jos men­kė 2011“ ati­ da­ry­mas, 10 val. – te­ni­so tur­ny­ras (Ge­di­ mi­no g. 4), 10–12 val. – mu­zi­ki­niai siurp­ ri­zai ne­tra­di­ci­nė­se mies­to vie­to­se, 12 val. – Pa­lan­gos Ju­zės at­vy­ki­mas į ker­ mo­šių Vy­tau­to gat­vė­je, 14–18 val. – me­ no ko­lek­ty­vų kon­cer­tai Jū­ra­tės ir Kas­ ty­čio skve­re, 14 val. – ar­chi­tek­to Al­gi­ man­to Lėc­ko kū­ry­bos pa­ro­da (vie­šo­ ji bib­lio­te­ka, Vy­tau­to g. 61), 15 val. – an­ samb­lio „Vil­niaus klar­ne­tai“ kon­cer­tas (vie­šo­ji bib­lio­te­ka, Vy­tau­to g. 61), 15 val. – pa­si­vaikš­čio­ji­mai mu­zi­ki­nė­je Mei­lės alė­jo­je, 16 val. – pa­sau­lio že­mai­čių pa­ra­ das Vy­tau­to g. ir J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­ mis, 17 val. – ro­man­sų va­ka­ras su „Mė­gu­ va“ („Ra­my­bės“ kul­tū­ros cent­ras), 18.30 val. – Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro spek­ tak­lis „Mei­lės uos­tas“ Jū­ra­tės ir Kas­ty­ čio skve­re, 20 val. – Pa­lan­gos or­kest­ ro kon­cer­tas Jū­ra­tės ir Kas­ty­čio skve­ re, 21.30 val. – Man­tas ir Kau­no big­ben­ das – Frank Si­nat­ra (Jū­ra­tės ir Kas­ty­čio skve­ras), 23 val. – mu­zi­ki­nis pi­ro­tech­ni­ kos re­gi­nys ant Jū­ros til­to. Sek­ma­die­nį nuo10 val. vyks ker­mo­šius Vy­tau­to gat­ vė­je, te­ni­so tur­ny­ras (Ge­di­mi­no g. 4), 11 val. – gat­vės krep­ši­nio var­žy­bos 3x3 (J.Ba­sa­na­vi­čiaus g.), 12 val. – žir­gų lenk­ ty­nės pa­plū­di­my­je tarp jū­ros til­to ir Rą­ žės žio­čių. San­tuo­kos. Šian­dien Klai­pė­dos ci­vi­ li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 19 po­rų. Žie­dus su­mai­nys Vai­da Vals­ky­tė ir Jus­ti­nas Šu­kys (11.10 val.), Do­vi­lė Pla­ tau­nai­tė ir Ry­tis Bau­žys (11.20 val.), Ag­ nė Vir­ke­ty­tė ir Vy­gan­tas Gal­va­naus­ kas (11.30 val.), Li­na Jau­ta­ky­tė ir Eval­ das Sa­daus­kas (11.40 val.), Edi­ta Rim­ ku­tė ir Min­dau­gas Bar­kaus­kas (11.50 val.), Ve­ro­ni­ka Ber­žans­ky­tė ir Dai­nius Ros­košs (12 val.), Re­gi­na Lu­by­tė ir Gin­ ta­ras Jur­čys (12.10 val.), Li­na Kris­tu­ty­ tė ir Au­ri­mas Ga­bu­las (12.20 val.), Do­ vi­lė Liau­bo­nai­tė ir Eval­das Nar­bu­tas (12.30 val.), Jev­ge­ni­ja Uso­va ir Dmit­rij Ša­ra­pa­jev (12.40 val.), Jur­gi­ta Mu­kov­ ni­na ir Ai­va­ras Jur­gai­t is (14.20 val.), Na­dež­da Ste­pa­no­va ir Mar­ty­nas Gai­ de­lis (14.30 val.), Jev­ge­ni­ja Ur­bai­ty­tė ir Vla­di­mir Gu­sia­tin (14.40 val.), Ak­vi­lė Glio­že­ry­tė ir Ri­čar­das Ged­vi­las (15.10 val.), In­ga Ka­ra­liu­tė ir Vir­gi­ni­jus Dob­ ro­vols­kis (15.20 val.), Sand­ra Kur­kė­nie­ nė ir Ro­lan­das Puo­dys (15.30 val.), Gi­ ta­na Meš­ky­tė ir Arū­nas Tra­kys (15.40 val.), Ger­da Rim­džiū­tė ir Ju­lius Dik­šai­ tis (15.50 val.), Egi­di­ja Va­lai­ty­tė ir Aud­ rius Lau­ža­dis (16 val.). Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 7 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Jus­ti­na Ston­kie­ nė (g. 1925 m.), Eu­ge­ni­ja Ge­no­vai­tė Be­ niu­šie­nė (g. 1927 m.), Alek­sand­ra Ba­lan (g. 1927 m.), Bro­nė Al­do­na Ka­lai­nie­nė (g. 1930 m.), So­fi­ja Ger­še­lis (g. 1936 m.), Ona Bal­sie­nė (g. 1938 m.), Ka­z i­mie­ra Ba­nie­nė (g. 1945 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Da­nu­tė Ged­min­tie­nė, Ele­na Pu­zi­nie­ nė, Jo­nas Ma­tiu­kas, Ana­to­lij Sed­lec­kij, Ona Bal­sie­nė, ry­toj – Ka­zi­mie­ra Ba­nie­ nė, Bro­nė Al­do­na Ka­lai­nie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Jus­t i­na Ston­k ie­nė, ry­toj – Vik­tor Le­gos­ta­jev. Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­rų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

Jū­ros til­tui – nau­jas var­das

Sim­bo­lis: vai­kų ran­ko­se plaz­dant Lie­tu­vos, Lat­vi­jos bei Es­ti­jos vė­lia­vė­lėms ir į dan­gų pa­ki­lus trims šim­tams ba­lan­džių va­kar Pa­lan­go­je iš­kil­min­

gai ati­da­ry­tas Drau­gys­tės til­tas, ku­riuo ta­po ku­ror­to sim­bo­lis – til­tas į jū­rą. Sim­bo­li­nį Drau­gys­tės til­tą ati­da­rė tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių Sei­mo pir­ mi­nin­kės (iš dešinės) Ire­na De­gu­tie­nė, Sol­vi­ta Abol­ti­na ir Ene Erg­ma bei ku­ror­to me­ras Ša­rū­nas Vait­kus. Gar­bin­gos vieš­nios į Pa­lan­gą at­vy­ko pa­ svei­kin­ti Bal­ti­jos asamb­lė­jos da­ly­vių ir no­riai priė­mė kvie­ti­mą ati­da­ry­ti Drau­gys­tės til­tą bei pa­skelb­ti ku­ror­to šven­tės „My­liu Pa­lan­gą“ pra­džią.

Už du bu­tus paklojo 196 tūkst. li­tų Ap­mi­ru­sią Klai­pė­dos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to rin­ką bent šiek tiek iš­ju­di­no sa­vi­val­ dy­bė, pa­skel­bu­si kon­kur­są bu­tams įsi­ gy­ti. Ta­čiau klai­pė­die­čiai ga­li­my­be par­ duo­ti būs­tą po­ten­cia­liam pir­kė­jui nau­do­ jo­si van­giai. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė dar ko­vą pa­skel­bė, kad iš klai­pė­die­čių pirks bu­tų, ku­riuo­se vė­liau bus ap­gy­ ven­din­ti į Lie­tu­vą grį­žę po­li­ti­niai ka­li­niai ir trem­ti­niai ar jų vai­kai. Sa­vi­val­dy­bės no­ras bu­vo skel­bia­ mų de­ry­bų bū­du nu­pirk­ti du vie­ no kam­ba­rio bu­tus, ku­rių plo­tas yra ne ma­žes­nis nei 30 kvad­ra­ti­ nių met­rų. Į to­kį skel­bi­mą at­si­lie­pė vos pen­ ki klai­pė­die­čiai, ku­rie sa­vi­val­dy­bei pa­siū­lė pirk­ti jų bu­tus. At­ran­kos kri­te­ri­jus bu­vo ma­žiau­sia kai­na. „Bu­tus nu­si­pir­ko­me, ta­čiau san­ do­riai dar ne­pa­baig­ti, nes sa­vi­nin­ kams ne­per­ve­dė­me pi­ni­gų“, – tei­ gė Tur­to sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Pau­li­kie­nė.

Sa­vi­val­dy­bė įsi­gi­jo du vie­no kam­ ba­rio bu­tus, ku­rių vie­nas yra Ve­te­ ri­na­ri­jos gat­vė­je, o ki­tas – Ged­mi­ nų. Už abu šiuos bu­tus sa­vi­val­dy­bė su­mo­kės 196 tūkst. li­tų. Pi­ni­gų bu­tams įsi­gy­ti sky­rė So­ cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo mi­nis­te­ri­ ja. Šie­met skir­ta su­ma – 300 tūkst. li­tų. „Vi­sos su­mos neiš­lei­do­me, tad ga­lė­si­me nu­pirk­ti ir dau­giau bu­tų. Vėl or­ga­ni­zuo­si­me skel­bia­mas de­ ry­bas“, – tei­gė G.Pau­li­kie­nė. Nu­pirk­ti bu­tai pa­pil­dys so­cia­li­ nių būs­tų są­ra­šą. Ta­čiau į juos ga­ lės pre­ten­duo­ti ne vi­si, ku­rie lau­kia ei­lės iš­si­nuo­mo­ti so­cia­li­nį būs­tą, o tik po­li­ti­niai ka­li­niai ir trem­ti­niai ar jų vai­kai. Šiuo me­tu 57 po­li­ti­niai ka­li­niai ir trem­ti­niai ar jų vai­kai Klai­pė­do­je lau­kia ei­lės gau­ti so­cia­li­nį būs­tą.

Sa­vi­nin­kė: dvie­jų bu­tų pir­kė­ja ta­po Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Neįgalieji galės mokytis profesijos Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Neį­ga­lie­siems nau­jai pa­sta­ty­ta­ me cent­re bus su­tei­kia­ma ga­li­my­ bė įsi­gy­ti spe­cia­ly­bę ir pa­stip­rin­ti svei­ka­tą.

Va­kar ati­da­ry­tas Klai­pė­dos dar­bo rin­kos mo­ky­mo cent­ro Neį­ga­lių­jų pro­fe­si­nės rea­bi­li­ta­ci­jos sky­rius. Iš­kil­min­gai per­kir­pus įkur­tu­vių juos­tą, pa­tal­pas pa­šven­ti­no ku­ni­ gas Al­gir­das Luk­šas. Nau­jai pa­sta­ty­ta­me cent­re įreng­ tos mo­ky­mui skir­tos pa­tal­pos, in­ for­ma­ci­jos cent­ras, taip pat bib­

lio­te­ka, skai­tyk­la, spor­to sa­lė, me­di­ci­nos ka­bi­ne­tas, lais­va­lai­kio ir poil­sio kam­ba­riai. Ša­lia nau­jo­jo cent­ro įreng­ta au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė, skir­ ta neį­ga­lie­siems. Cent­re įgy­ti spe­cia­ly­bę ga­lės ne tik dar­bo pa­tir­ties ne­tu­rin­tys jau­ nuo­liai, bet ir suau­gu­sie­ji, ta­pę neį­ga­liais. Jiems bus tei­kia­mos pro­fe­si­nio orien­ta­vi­mo, pro­fe­si­nių ge­bė­ji­ mų įver­ti­ni­mo, per­kva­li­fi­ka­vi­mo, tar­pi­nin­ka­vi­mo įsi­dar­bi­nant pa­ slau­gos. Neį­ga­lie­ji iš Va­ka­rų Lie­tu­vos ga­ lės įgy­ti vieš­bu­čio dar­buo­to­jo, flo­

Neį­ga­lie­ji iš Va­ka­rų Lie­tu­vos ga­lės įgy­ti vieš­bu­čio dar­buo­to­ jo, flo­ris­to, slau­gy­to­ jų pa­dė­jė­jų spe­cia­ly­ bes.

ris­to, slau­gy­to­jų pa­dė­jė­jų spe­cia­ ly­bes. Ša­lia nau­jo­jo cent­ro įreng­ta au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė, skir­ ta neį­ga­lie­siems.

Klai­pė­dos dar­bo rin­kos mo­ky­mo cent­ro di­rek­to­rė Bi­ru­tė Dir­mo­tie­ nė pa­sa­ko­jo, kad neį­ga­lie­ji čia taip pat ga­lės su­stip­rin­ti svei­ka­tą. Jiems įreng­ti ki­ne­zi­te­ra­pi­jos ir er­go­te­ra­ pi­jos ka­bi­ne­tai. „Rei­kia tik no­ro ir mo­ty­va­ci­jos“, – ryž­tin­gai dėl neį­ga­lie­siems pla­ nuo­ja­mos teik­ti pa­gal­bos nu­si­tei­ ku­si di­rek­to­rė. Pro­fe­si­nės rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ ras bu­vo pra­dė­tas sta­ty­ti prieš tre­ jus me­tus. Pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mas at­siė­jo per 5,5 mln li­tų. Jis fi­nan­suo­tas iš ES fon­dų ir vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų.

3

šeštadienis, gegužės 12, 2012

miestas

Akis saugantiems mados sekėjams – akiniai iš praėjusio amžiaus kolekcijų Pavasarį labiausiai laukiame ir džiaugiamės saule, kuri pastaruoju metu darosi vis karštesnė. Retas šiandien pasirodo be svarbiausio vasaros aksesuaro – akinių nuo saulės. Vis daugėja žinančiųjų, kad prastos kokybės apsauga – tik dar labiau kenkia regėjimui. Kartais žmogus net nežino, kaip puikiai ir nenuobodžiai galima jaustis su stilingais, pagal charakterį pritaikytais akiniais.

„Optikos pasaulis“ pateikia keletą štrichų apie kasmet įvardijamas akinių mados tendencijas. Akcija „Padovanok draugui akinius“ daro stebuklus

Pasislėpusios nuo gegužės saulės po dideliu lauko kavinės skėčiu smagiai čiauškėjo dvi jaunos moterys. Ilgaplaukė be perstojo plepėjo apie susirastą darbą, teigdama, kad jo paieškos sėkmę lėmė ir bičiulės padovanoti akiniai. „Žinai, tas darbdavys net kelis kartus perklausė, ar iš tikrųjų mano akinių rėmeliai yra iš tarptautiniu prekiniu „Gant“ ženklu pažymėtos kolekcijos. Jis taip pat labiausiai vertina šių gamintojų akinius, tad pusę pokalbio laiko aptarinėjome jų privalumus. Aš be galo dėkinga tau už šią dovaną, nes jaučiuosi puikiai, man tinkantys akiniai daro stebuklus – daugelis sprendimų, ne tik darbo paieška, buvo sėkmingi. Ačiū tau už stebuklingą dovaną“, – nuoširdžiai dėkojo laiminga mergina. Jos bičiulė kukliai atitarė, kad nieko ypatingo ji nenuveikė, tiesiog į „Optikos pasaulio“ saloną užsuko akinių sau ir pasinaudojusi ten vykstančia akcija „Padovanok draugui akinių rėmelius“ nutarė pamaloninti bičiulę. Buvo puiki proga tą padaryti. Šiuo metu tokią galimybę turi kiekvienas, pasirinkęs šį optikos saloną. Akinių madų specialistai tikina, jog anksčiau nebuvo tokios pasiūlos, kokia pateikiama šiandien. Dabar žmogus, nenorintis būti per daug vienodas, gali pagal savo charakterį eksperimentuoti, susikurti savitą įvaizdį, įnešti į savo aplinką žaismingumo ir naujų spalvų. Kiekvieną sezoną dizaineriai siūlo di-

deles, ypač akinių nuo saulės, kolekcijas, kurios yra, kaip sakoma, „ant bangos“. Pasiūloje – praėjusio amžiaus kolekcijų akcentai

Pasak vadybininko Aleksandro, lietuvaičiams reikėtų orientuotis į užsienyje vyraujančias šio pavasario ir vasaros aksesuarų madas, nes mūsų šalyje viskas vėluoja maždaug metais. „Šio pavasario ir vasaros prestižinių akinių nuo saulės mados tendencijoje svarbiausią vaidmenį atlieka akinių forma. Moterims skirtame asortimente dominuoja „katės akimis“ vadinami akiniai, siekiantys šeštą dešimtmetį. Juos tada tiesiog privalėjo turėti kiekviena save stilinga laikanti moteris. Gamintojai siūlo ir akinių per dideliais rėmeliais, XXL dydžio, tokie, dengiantys kone pusę veido, yra šio sezono lyderiai, atkeliavę iš 7–8 praeito amžiaus dešimtmečių. Beveik visiems veido tipams tinkantys, visą akiplotį uždengiantys modeliai pabrėžia moterų seksualumą, prabangą ir nerūpestingumą. Į madą sugrįžta ir legendinės grupės „The Beatles“ lyderio Johno Lennono nešiotų akinių forma. Vyrai ir moterys gali puoštis metaliniais aviatorių, vadinamaisiais lakūnų, akiniais, kurie į madą nuo jų pasirodymo 1937-aisiais sugrįžta jau ne pirmą kartą. Juos gamintojai sukūrė pilotų akims nuo saulės ir jos atspindžių apsaugoti, bet stilingas modelis greitai išplito. Ir nebūtinai šiuos akinius įsigyti veidrodiniais stiklais, nors lietuviai vis dažniau renkasi būtent tokius. Tokie akiniai paslepia akis gerai sumažindami saulės atspindžius nuo pavojingo pavasarinės saulės poveikio. Madingi ir slidinėjimo akinių formą primenantys saulės akiniai, turintys vieną ištisinį stiklą, sportinio stiliaus, metalo, plastiko, nailono rėmeliais. Kolekcijose visada rasite ir klasikinės formos akinių. Lietuviai pirmenybę ir šį sezoną vis dar teikia rudai, juodai rėmelių spalvai, europiečiams tokios jau yra nuobodžios, jie renkasi ryškias, vasaros pievų paletę primenančias spalvas. Madingi rėmeliai pastorintomis, raštais ir ryškiomis

spalvomis originaliai papuoštomis kojelėmis, išmargintais nėrinių imitacija, raidėmis, mados namus reprezentuojančiomis detalėmis“, – vardija madingus saulės akinių akcentus Aleksandras. Pasidomėjus, kokie mados namai diktuoja akinių madas, pašnekovas neišskyrė vienų, teigė, kad nepakartojamo stiliaus kūrėjų yra nemažai JAV, Italijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Svarbu žmogui pačiam susikurti individualų stilių, nebijoti eksperimentuoti, daryti atradimus, tuomet gatvėje, namie, darbe jausitės pakiliai ir patogiai.

pr. 64, PC „Arena“ (visomis dienomis salonas dirba nuo 10.00 iki 20.00 val.), Taikos pr. 139, PC BIG (darbo dienomis salonas dirba nuo 10.00 iki 20.00 val., šeštadieniais nuo 10.00 iki 20.00 val., sekma-

dieniais nuo 10.00 iki 19.00 val.), Herkaus Manto g. 3 (darbo dienomis salonas dirba nuo 10.00 iki 18.30 val., šeštadieniais nuo 11.00 iki 15.00 val.). Užs. 956575

Stilingi nori būti ir vaikai

„Geriausia dirbti su tokiu klientu, kuris daug žino, bet vis klausia, klausia“, – sako vieno „Optikos pasaulio“ salono konsultantė Rima. Taip jis išsirenka tai, kas jam labiausiai tinka, ir išeina pakilios nuotaikos. Ne vienas patvirtins, kad žmogui tinkantys akiniai daro stebuklus, lemia daugelio sprendimų sėkmę, netgi versle. Medikai tikina, kad teisingai pasirinkti saulės akiniai apsaugo akis nuo žalingų ultravioletinių saulės spindulių, kurie sendina paakių odą, skatina pigmentinių dėmių atsiradimą. Jie saugo nuo ragenos uždegimo, daugelio kitų nemalonių akių ligų. Taip pat garantuoja komfortą, pašalina akių ašarojimą ir akinimą. Ypač svarbu nuo mažens apsaugoti vaikų akis, kurios ypač jautrios saulės spinduliams. „Optikos pasaulio“ salonuose siūloma plati kolekcija italų gamintojų „Hello Kitty“ akinių vaikams, kurie taip pat nori būti stilingi. Rėmeliai – žaismingi, su mielomis, mažųjų panelių pamėgtomis katytėmis, iš minkšto plastiko, nedūžtantys. Tačiau visas vaikams ir suaugusiesiems siūlomas kolekcijas geriausia apžiūrėti patiems. Salonuose dirbančios konsultantės – patyrusios specialistės, puikios pagalbininkės stilingiems klientams ir norintiems tokiems būti. Maloniai kviečiame užsukti į Klaipėdoje įsikūrusius salonus adresais: Šilutės pl. 35, PC „Banginis“ (visomis dienomis salonas dirba nuo 10.00 iki 20.00 val.), Taikos

AB „Klaipėdos energija“ informuoja Gegužės 15–16 dienomis padidintu slėgiu (2 MPa) bus bandomi Klaipėdos miesto šilumos tinklai, esantys į šiaurę nuo AB „Klaipėdos energija“ ieško Kauno gatvės. Vartotojai (šilumos ūkio eksploatuotojai) gegužės 14 dieną =2?@<;.9< C.1F/6;6;8< privalo užaklinti pastatų vidaus šildymo sistemas nuo termofikacinio vandens pu?268.9.C6:.6' sės. Pastatų šilumos ūkį eksploatuojančios bendrovės gegužės 17 dieną šilumos ■ aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, įvaduose turi nuimti akles ir paruošti vandens pašildymo įrenginius. administravimas); ■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, Po šilumos tinklų hidraulinio bandymo ir remonto darbų šilumos tiekimas metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; karšto vandens ruošimui bus atnaujintas gegužės 18–19 dienomis. ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; Vartotojus, kurių pastatams defektų šilumos trasose nebus atnaujintas ši■ užsieniodėl kalbų žinios (anglų, rusų); ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; lumos tiekimas, informuosime papildomai. ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; Hidraulinių bandymų■metu nebus tiekiama šilumos energija karšpatirtisvartotojams energetikos sektoriuje (privalumas). tam vandeniui ruošti,1.?/< =</Ï16@' todėl rekomenduojame užsukti buto įvadinį karšto vandens ventilį, kad už šaltą vandenį paieška nereikėtų mokėtikontrolė; kaip už karštą. ■ darbuotojų ir atrankos ■ įvairių ruošimas; Papildoma informacija apieataskaitų hidraulinių bandymų eigą bus skelbiama per ra■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos dijo stotį „Laluna” (94,9 MHz). įgyvendinimas; ■ bendrovės organizacinės struktūros irdėl pareigybių Informacija teikiama tel. (8 46) 410 869. Atsiprašome galimųpokyčių nepatogumų. Įkur­tu­vės: nau­ja­sis cent­ras ati­da­ry­tas po tre­jus me­tus tru­ku­sių sta­ty­bų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

organizavimas; ■ su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; Užs. 952496 ■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas ir metinių vertinimo pokalbių organizavimas; ■ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei inicijavimas.

Á:<;¼ @6Ï9<' ■ atsakingą ir įdomų darbą energetinėje įmonėje;

4

šeštadienis, gegužės 12, 2012

miestas

Sėk­mę le­mia įžval­gos

Komentaras

Rai­mun­das Vai­tie­kū­nas Rin­ko­da­ros eks­per­tas

G

e­riau jau ren­gi­nys bū­tų pa­ va­d in­tas ne „Vers­l i Lie­t u­ va“, o „Pa­da­ry­ta Lie­tu­vo­je“, tuo­met bū­tų aiš­kes­nė ver­ tė ir aiš­kus re­zul­ta­tas. Sa­ko, at­si­ran­da kaž­ko­kios nau­jos vers­lo ša­kos, kas ket­ ve­rius me­tus vis­kas kei­čia­si. Tie­sa ta, kad žmo­nės sens­ta, rei­kia glo­bos, nau­ jų vers­lų, su­sie­tų bū­tent su glo­ba, su­ sie­tų su bio­tech­no­lo­gi­jo­mis ir ki­to­kiais da­ly­kais. Ma­nau, jau­ni­mui rei­kia aiš­ kiai pa­sa­ky­ti, ko ga­na grei­tai pri­trūks. Bet apie tai nie­kas ne­kal­ba. Ne ten da­ bar su­dė­lio­ja­mi ak­cen­tai.

Paieš­kos: kiek­vie­nas vers­lo ren­gi­nys pri­trau­kia gau­sy­bę jau­nuo­lių: vie­ni ieš­ko, kur mo­ky­

tis, ki­ti – kur dirb­ti.

1

Tiems, ku­rie ne­bi­jo

Iš­gy­ven­ti sa­vo jė­go­mis. To­kia už­duo­tis kiek­vie­ną pa­va­ sa­rį ten­ka jau­nuo­liams, ku­rie bai­ gia vi­du­ri­nes mo­kyk­las ir ren­ka­si pro­fe­si­ją, bei tiems, ku­rie su uni­ ver­si­te­to dip­lo­mu ran­ko­se ieš­ko dar­bo. Kaip ap­si­spręs­ti to­les­niam ke­liui, jau­nie­ji klai­pė­die­čiai idė­jas graibs­tė ren­gi­ny­je „Vers­li Lie­tu­va“. „Ne vie­nam vers­lo pra­džia­moks­ liu ta­po pro­jek­tas „Vers­li Lie­tu­va“. Šie­met jis vėl su­burs ini­cia­ty­vius žmo­nes. Di­džiau­sia ver­ty­be ir sėk­ mės rak­tu tam­pa ge­ra vers­lo idė­ja“, – su­si­rin­ku­sie­siems nu­skam­bė­jo Lie­tu­vos Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­ baus­kai­tės įra­šy­tas pa­lin­kė­ji­mas. Ūkio mi­nist­ras Ri­man­tas Žy­ lius pa­si­džiau­gė ren­gi­ny­je ma­tan­ tis jau­nus vei­dus, nes kaip tik jiems jis ir skir­tas. „Šių ren­gi­nių pa­ti tik­ro­ji au­di­to­ ri­ja ir yra jau­ni žmo­nės. At­lik­tas ty­ ri­mas, kad 70 pro­c. jau­ni­mo iki 25 me­tų am­žiaus sa­vo sva­jo­nes sie­ja su vers­lu. Čia mes tu­ri­me la­bai di­ de­lį po­ten­cia­lą tų žmo­nių, ku­rie dar to ne­bi­jo“, – tei­gė R.Žy­lius. Mi­nist­ro įsi­ti­ki­ni­mu, per ke­le­tą me­tų bū­tų ga­li­ma pa­siek­ti jau­ni­mo ne­dar­bo pro­ble­mų spren­di­mą. Esą svar­bu, kad jau­ni­mas ži­no­tų sa­vo ga­li­my­bes ir sa­vo idė­jų rea­lius pri­ tai­ky­mo ke­lius. Pri­reiks ne vie­no ama­to

Prog­no­zuo­ja­ma, kad ne­pak­lau­sių pro­fe­si­jų ab­sol­ven­tai vėl pa­pil­dys be­dar­bių gre­tas. Ta­čiau šian­dien su­dė­tin­ga įvar­ dy­ti tas spe­cia­ly­bes, ku­rių rei­kės po 5–10 me­tų. „Jau­ni­mui daž­nai sa­kau: vi­sų pir­ ma rei­kia iš­mok­ti dirb­ti ką nors tik­ra, tai yra in­ži­ne­ri­nės, tech­ni­nės pro­fe­ si­jos, pro­fe­si­jos, ku­rios ku­ria pri­dė­ ti­nę ver­tę“, – tvir­ti­no R.Žy­lius. Mi­nist­ras ma­no, jog pir­miau­sia rei­kia tap­ti kad ir ge­ru pro­gra­muo­ to­ju, pa­dirb­ti 5–6 me­tus, o jau ta­ da, pa­si­mo­kius žur­na­lis­ti­kos, ga­ li­ma dirb­ti ir žur­na­lis­tu, ra­šan­čiu apie in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas. At­virkš­ti­nis va­rian­tas esą nau­dos ne­duo­da.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Ma­no nuo­mo­ne, be­veik nė­ra ga­ li­my­bių nu­spė­ti, ko­kios pro­fe­si­jos bus pa­klau­sios atei­ty­je. Ir be­veik

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Ne­bi­jo­ki­me ieš­ko­ti ten, kur vis­kas at­ras­ta.

nė­ra ga­li­my­bių su­klys­ti, nes pa­sau­ lis ta­po taip grei­tai be­si­kei­čian­tis, kad nė­ra ga­li­my­bių vi­są gy­ve­ni­mą dirb­ti pa­gal sa­vo pro­fe­si­ją“, – tvir­ ti­no R.Žy­lius. Mi­nist­ras įsi­ti­ki­nęs, kad ir ką be­si­mo­ky­tų šiuo­lai­ki­nis žmo­gus, šian­die­ni­nis pa­sau­lis rei­ka­lau­ja su­ si­kur­ti ant­rą sa­vo pro­fe­si­ją. Kad tu­ rė­tų pa­si­rin­ki­mą sa­vo ener­gi­ją nu­ kreip­ti ten, kur su­ge­ba. „Tai nė­ra la­bai pa­guo­džian­tis at­ sa­ky­mas, ku­rią pro­fe­si­ją pa­si­rink­ ti, bet jau­niems žmo­nėms rei­kia su­ras­ti sa­vo kryp­tį“, – tei­gė mi­ nist­ras. Teks nuo­lat keis­ti dar­bus

„Iš jau­ni­mo la­bai daž­nai gir­džiu, ko­kiu vers­lu mums už­siim­ti, ką da­ry­ti? Ko­kios tos pro­fe­si­jos, ku­ rių rei­kia šian­dien mo­ky­tis, ku­rių rei­kės atei­ty­je. Jei­gu pa­sau­lis bū­ tų pro­gno­zuo­ja­mas, jei ži­no­tu­me, kaip vys­ty­sis tech­no­lo­gi­jos ir pa­ na­šiai, bū­tų pa­pras­ta, bet taip nė­ ra“, – ap­gai­les­ta­vo R.Žy­lius. Pas­ta­rų­jų de­šimt­me­čių rea­ly­bė by­lo­ja, kad pa­sau­lis – ge­ro­kai ma­žiau nu­spė­ja­mas, nei įsi­vaiz­da­vo­me. „Prieš 10 me­tų ne­ma­žai pro­fe­si­jų iš vi­so ne­bu­vo, kad ir kal­bant apie kom­piu­te­ri­nes tech­no­lo­gi­jas. Jos

Dė­me­sys: va­ka­rykš­čio ren­gi­nio Klai­pė­do­je da­ly­vius

iš ek­ra­no pa­svei­ki­no ir Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė.

da­bar yra la­bai pa­klau­sios. Ly­giai tas pa­ts su vers­lais“, – dės­tė ūkio mi­nist­ras. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad vi­ du­ti­nis įmo­nės am­žius yra apie 20 me­tų. Žmo­gaus dar­bin­gas am­žius yra dau­giau nei 40 me­tų. „Tai reiš­kia, kad per sa­vo dar­bin­ gą am­žių, jei esa­te vers­li­nin­kas, tu­ rė­si­te ne vie­ną įmo­nę, o ke­lias. Jei bū­si­te sam­do­mas dar­buo­to­jas, tai vei­kiau­siai dirb­si­te ne vie­no­je bend­ro­vė­je, o ke­lio­se. Nes toks da­ ly­kas, kaip dar­bas vie­no­je įmo­nė­je, jau iš­ny­kęs“, – tvir­ti­no R.Žy­lius. Anot mi­nist­ro, ti­kė­ti­na, jog teks dirb­ti ne tuos pa­čius dar­bus, o skir­

tin­gus. Tai­gi į jau­no žmo­gaus klau­ si­mą, kaip jam pa­si­rink­ti pro­fe­si­ją, ku­rios šian­dien net nė­ra, esą neį­ ma­no­ma at­sa­ky­ti. Gel­bės ne­stan­dar­ti­niai spren­di­mai

Ren­gi­ny­je „Vers­li Lie­tu­va“ da­ly­vius svei­ki­nęs Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas tei­gė, kad no­va­ to­riš­ku­mas, drą­sa, ne­stan­dar­ti­nis stan­dar­ti­nių idė­jų spren­di­mas yra tai, kas at­vers ke­lius į sėk­mę ren­ kan­tis ne tik pro­fe­si­ją, bet ir gy­ve­ ni­mo ke­lią. Me­ras pa­tei­kė Nau­jo­jo Or­lea­ no pa­vyz­dį, kai prieš sep­ty­ne­rius

me­tus mies­tą nu­siau­bė ura­ga­nas Kat­ri­na. Ta­da esą bu­vo aukš­čiau­ siu po­li­ti­niu ly­giu ap­si­spręs­ta, kad in­ves­tuo­ja­ma tu­ri bū­ti ne vien tik į dam­bų at­sta­ty­mą, bet ir į inf­ rast­ruk­tū­ros stip­ri­ni­mą, kas atei­ ty­je pa­dė­tų iš­veng­ti pa­na­šių ka­ tak­liz­mų. Nau­ja­ja­me Or­lea­ne in­ves­tuo­ta į kul­tū­rą, tu­riz­mą, spor­tą. Per tą lai­ką tos in­ves­ti­ci­jos su­kū­rė apie 140 tūkst. nau­jų dar­bo vie­tų. Ir į mies­to biu­dže­tą įplau­kos iš to sie­ kė 12 pro­c. „Tai drą­si idė­ja, ir ne­rei­kė­jo nie­ ko ypa­tin­go, tik ryž­tin­go spren­ di­mo bei val­džios pa­lai­ky­mo. Kal­bant apie vers­lu­mą, at­ro­do, pa­sau­ly­je jau tiek daug vis­ko at­ ras­ta, bet ne­bi­jo­ki­me ieš­ko­ti ten, kur vis­kas at­ras­ta. Ieš­ko­ki­me ne­ stan­dar­ti­nių spren­di­mų, tai pa­ dės iš­ju­din­ti vers­lu­mą, apie ku­ rį kal­ba­me“, – jau­ni­mui lin­kė­jo V.Grub­liaus­kas.

5

šeštadienis, gegužės 12, 2012

Šeštadienio interviu

V.Saf­ro­no­vas: ta­pa­ty­bės beieš­kant As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

K

lai­p ė­d ie­č iui Va­s i­l i­j ui Saf­ro­no­vui vos 27 me­ tai. Jo biog­ra­fi­ja ste­bi­ na ne as­me­ni­nių fak­tų gau­sa, o stul­bi­na­mu moks­lo dar­ bų, ku­rie jau įver­tin­ti ne tik Lie­ tu­vo­je, skai­čiu­mi. Net­ru­kus jam bus įteik­ta ir so­li­di I.Kan­to pre­ mi­ja Vo­kie­ti­jo­je.

Is­to­ri­jai su­bręs­ta jau­ni

– 27 me­tų moks­lų dak­ta­ras – ne­blo­ga pra­džia. Pri­si­mi­nus A.Ša­po­ką, jis sa­vo gar­sią­ją „Lie­tu­vos is­to­ri­ją“ iš­lei­do ir­gi su­lau­kęs pa­na­šaus am­žiaus. – Yra dau­gy­bė pa­vyz­džių, kai bū­ da­mi to­kio am­žiaus is­to­ri­kai su­ bręs­ta moks­li­nei veik­lai. – O kaip jums pa­čiam at­si­ra­do tas do­mė­ji­ma­sis is­to­ri­ja, po­rei­ kis tai ži­no­ti? – Tas do­mė­ji­ma­sis is­to­ri­ja pra­ si­dė­jo jau mo­kyk­lo­je. Pas­kui įsto­jau į uni­ver­si­te­tą, tiks­lin­ gai pa­si­rink­da­mas tą spe­cia­ly­ bę. Klai­pė­do­je gi­miau, Klai­pė­ do­je au­gau, bet tai ne­reiš­kia, kad ma­no pa­sau­lė­žiū­ra ap­si­ri­bo­ja tik Klai­pė­da. – Bet juk aka­de­mi­nis dar­bas – sun­kus da­ly­kas. Juk ne kiek­vie­ nam už­ten­ka kant­ry­bės kiek­ vie­ną sa­ki­nį, jo pa­ti­ki­mu­mą įro­di­nė­ti šal­ti­niais? – Jis tuo ir įdo­mus. Nes tai, kas kar­tais pa­tei­kia­ma vie­šo­jo­je erd­ vė­je, ne vi­sa­da yra tie­sa. Eg­zis­tuo­ ja do­ku­men­tai, ku­riuo­se ra­šo­ma vi­ sai ki­taip. Ne­bi­jo­ti iš­girs­ti tie­są

– Ko­kia jū­sų kaip is­to­ri­ko nuo­ mo­nė: ar rei­kia šian­dien vie­šo­ jo­je erd­vė­je er­zin­ti vi­suo­me­nę, iš­ke­liant ne­la­bai pa­to­gias te­ mas? – Svar­bu su­vok­ti, ko mes sie­kia­ me. Jei mū­sų sie­kis gy­ven­ti pa­to­ giai, kad is­to­ri­ja mums gy­ve­ni­mo ne­jauk­tų, kad mes tik di­džiuo­tu­ mės, kas vy­ko praei­ty­je, ar sie­ kia­me, kad vis dėl­to is­to­ri­ja tap­tų mū­sų ver­ty­bių orien­ty­ru da­bar­ty­ je. Jei lai­ko­mės šios kryp­ties, ne­ ga­li­me veng­ti ne­pa­to­gių klau­si­mų. Kad ir to pa­ties lie­tu­vių da­ly­va­vi­ mo ho­lo­kaus­te. Pri­mi­ty­vus vaiz­ di­nys yra toks – lie­tu­viai so­vie­tų ir vo­kie­čių au­kos, jie mus pri­ver­ tė tai da­ry­ti. Na, gal­būt kas nors ten ir da­ly­va­vo, bet ne mes pa­ tys. O juk, pa­si­žiū­rė­jus gi­liau, vi­ sa tai jau atei­na iš XIX am­žiaus tam tik­rų kul­tū­ri­nių su­vo­ki­mų. Ir ta vo­kie­čių oku­pa­ci­ja bu­vo tik ki­ birkš­tis ho­lo­kaus­tui. Tai tik vie­ nas pa­vyz­džių. – Ko­dėl, is­to­ri­kų nuo­mo­ne, žy­ dų tau­ta su­kė­lė lie­tu­viams to­ kias emo­ci­jas? – Su­kė­lė dėl to, kad jie bu­vo ki­ to­kie. Nes jie iš­si­sky­rė iš vi­sų. Nes tra­di­ci­nis lie­tu­vio bū­das kai­me yra vals­tie­tiš­kas, tra­di­ci­ nis dar­bas – že­mės ap­dir­bi­mas. O žy­dai že­mės nea­ria, sek­ma­ die­niais į baž­ny­čią ne­vaikš­to, jie iš­si­ski­ria.

Mo­kyk­la su­sta­ba­rė­jo?

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

– Kal­ba­ma, kad šian­die­ni­nė­je Lie­tu­vos mo­kyk­lo­je for­muo­ja­ mos kon­ser­va­ty­vios pa­žiū­ros. Ar tai tie­sa? – Tuo me­tu, kai mo­ko­ma­si mo­ kyk­lo­je, vis­kas yra pa­tei­kia­ma taip, kad dėl nie­ko ne­kil­tų klau­si­ mų. Apsk­ri­tai vi­sa is­to­ri­jos dės­ ty­mo pro­gra­ma mo­kyk­lo­je yra orien­tuo­ta į tai, kad žmo­gus atei­ tų ir iš­lai­ky­tų eg­za­mi­ną ir, aiš­ku, jis tu­ri iš­kal­ti tam tik­rus da­ly­ kus, ak­sio­mas, dog­mas, taip bu­ vo, ir vis­kas. Kai jie atei­na į uni­ ver­si­te­tą, pra­si­de­da pro­ble­mos. Mes jiems sa­ko­me: gal pa­lau­ki­ te, gal ap­svars­ty­ki­te, ap­gal­vo­ki­ te, gal kel­ki­me klau­si­mą, ar tik­ rai taip yra.

Gi­mė 1984 m. lie­pos 21 d. Klai­pė­ do­je. Bai­gė „Smel­tės“ vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. 2002–2006 m. stu­d i­ja­vo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te. 2007 m. ap­g y­nęs dar­b ą „San­ ty­k is su praei­t i­m i po­ka­r io Klai­ pė­do­je: at­m i­n i­mo po­l i­t i­ka ir pa­ mink­lo­s au­ga“, įgi­jo is­to­r i­jos ma­ gist­ro kva­l i­fi ­ka­ci­n į laips­n į ir įsto­ jo į jung­ti­nę Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ ti­tu­to ir KU is­to­r i­jos kryp­t ies dok­ to­ran­t ū­rą. 2008 m. ga­vęs Goet­he ins­t i­tu­to sti­ pen­di­ją, sta­ža­vo­si Ber­ly­ne.

Klai­pė­do­je gi­miau, Klai­pė­do­je au­gau, bet tai ne­reiš­kia, kad ma­no pa­sau­lė­ žiū­ra ap­si­ri­bo­ja tik Klai­pė­da. – Klau­si­mų kel­ti mo­kyk­lo­je ne­mo­ko. Nuo ko tai pri­klau­so, nuo per­so­na­li­jų – pe­da­go­gų, ar yra dar kaž­kas gi­liau? – Ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad kaž­kas konk­re­čiai kal­tas, nes čia su­si­pi­ na dau­gy­bė veiks­nių. Yra ne­ma­žai pe­da­go­gų, ku­rie vi­sa tai kuo pui­ kiau­siai su­pran­ta ir jie ban­do su­ teik­ti dau­giau pa­si­rin­ki­mo mo­ki­ niams, bet vi­sas is­to­ri­jos ug­dy­mas mo­kyk­lo­je yra orien­tuo­tas į kon­ ser­va­to­riš­kas pa­žiū­ras. Is­to­ri­ jos moks­las yra la­bai po­li­ti­zuo­tas. Pa­žiū­rė­ki­me, kaip moks­lei­viams yra pa­tei­kia­mas so­viet­me­tis. Nie­ ko dau­giau so­viet­me­čiu ne­vy­ko, tik pa­si­prie­ši­ni­mas oku­pa­ci­jai, trė­mi­ mai ir taip to­liau. Vi­sas so­viet­me­ tis yra vien tik ne­ga­ty­vu, tar­pu­ka­ ris, at­virkš­čiai – vien tik po­zi­ty­vu. Ir da­bar į uni­ver­si­te­tą atei­na žmo­ nės su sa­vo gi­liais įsi­ti­ki­ni­mais, iš mo­kyk­los at­si­ne­šę idė­jas, kad so­ viet­me­čiu vis­kas bu­vo blo­gai ir mes la­bai ken­tė­jo­me. Vi­si tie da­ ly­kai yra neat­si­tik­ti­niai. Esu ra­ šęs straips­nį „At­min­ties po­li­ti­ka da­bar­ties Lie­tu­vo­je“, kur per pa­ sta­ruo­sius de­šimt­me­čius iš vi­sų tų duo­me­nų, ku­riuos man pa­vy­ko su­rink­ti, tik­rai ga­li­ma su­si­da­ry­ti įspū­dį, kad la­bai aiš­kiai ten­den­ cin­gai su­kur­ta kon­cep­ci­ja nuo pat Są­jū­džio lai­kų ir pa­lai­ko­ma de­ši­ nių­jų jė­gų bei jų po­li­ti­nio elek­to­ ra­to, ku­ris yra la­bai suin­te­re­suo­ tas pa­teik­ti vie­no­kį sa­vo vaid­me­nį, bet taip pat la­bai daž­nai nu­ty­li ki­ tus da­ly­kus. Tęs­ti­nu­mo nė­ra

– Kal­bant apie klai­pė­die­čių ta­ pa­ty­bę nuo tų 1918 me­tų, kaip ji for­ma­vo­si? – Sa­vo di­ser­ta­ci­jo­je nag­ri­nė­jau, kaip vie­šo­je erd­vė­je bu­vo ku­ria­ mos tam tik­ros reikš­mės, ku­rios tą mū­sų ta­pa­ty­bę orien­tuo­ja. Šian­dien klai­pė­die­čiai – to­kie pat žmo­nės, kaip ir vi­so­je Lie­ tu­vo­je, yra čia ir kon­ser­va­ty­ vių pa­žiū­rų. Tas kon­ser­va­ty­vu­

Nuo 2008 m. dir­ba dės­ty­to­ju KU Hu­ ma­ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­te, Is­to­ri­ jos ka­ted­ro­je. Nuo 2010 m. Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­ tu­to jau­nes­ny­sis moks­l i­nis dar­buo­ to­jas. Nuo 2010 m. KU Bal­t i­jos re­g io­no is­ to­r i­jos ir ar­cheo­lo­g i­jos ins­t i­t u­to ta­ ry­bos na­rys. 2011 m. ap­g y­nė hu­m a­n i­t a­r i­n ių moks­lų sri­t ies is­to­r i­jos kryp­t ies dak­t a­ro di­s er­t a­c i­j ą „Ta­p a­t y­b ės ideo­lo­g i­j ų kon­k u­ren­c i­j a Piet­r y­ čių Bal­t i­jos jū­ros re­g io­no mies­te: XX am­ž iaus Klai­pė­dos at­ve­jo ty­ ri­mas“.

Pers­pek­ty­va: dr. V.Saf­ro­no­vas – vie­nas jau­niau­sių moks­li­nin­kų, Klai­

pė­dos uni­ver­si­te­te ap­si­gy­nu­sių di­ser­ta­ci­ją.

mo ele­men­tas nė­ra toks ryš­kus, kaip ki­tur. Jei pa­žiū­rė­tu­me to pa­ties Per­sit­var­ky­mo są­jū­džio kū­ri­mo­si lai­ko­tar­pį, tai Klai­pė­ dos są­jū­džio gru­pė sa­vo pa­žiū­ ro­mis bu­vo kur kas li­be­ra­les­nė nei Kau­ne. – Da­bar daž­nai pa­si­girs­ta, kad Klai­pė­da nuo se­no bu­vo dau­ gia­tau­tis mies­tas, ku­ria­me vy­ra­vo pa­kan­tu­mas skir­tin­ go mąs­ty­mo žmo­nė­mis. To­dėl Klai­pė­dą mėgs­ta­ma va­din­ti li­ be­ra­lų for­pos­tu. Kiek tie­sos šiuo­se pa­mąs­ty­muo­se? – Nie­ko bend­ra su anais lai­kais čia nė­ra. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro Klai­pė­do­je vi­siš­kai pa­si­kei­ tė žmo­nės ir tik­rai kaž­ko­kio tęs­ ti­nu­mo dirb­ti­nai ieš­ko­ti ne­rei­kia. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, kad čia so­ viet­me­čiu ne­bu­vo taip aiš­kiai ar­ ti­ku­liuo­ja­ma tar­pu­ka­rio Lie­tu­ vos al­ter­na­ty­va, ku­rios pa­grin­das bu­vo pa­lai­ko­mas Kau­ne ir Vil­niu­ je. O Klai­pė­do­je tai bu­vo iš­vys­ty­ta ge­ro­kai silp­niau. – Gal tai ir lė­mė li­be­ra­lių pa­žiū­ rų for­ma­vi­mą­si mies­te? – Neaiš­ku, kiek čia to li­be­ra­liz­mo. Par­ti­joms, ži­no­ma, la­bai pa­to­gu kal­bė­ti, kad Klai­pė­da – li­be­ra­lus mies­tas, nes jie ti­ki­si to­kia re­to­ri­ka pa­veik­ti rin­kė­jus, ir jiems tai iš da­ lies pa­vyks­ta.

2012 m. ge­g u­žę ta­po vie­nu iš 7 Lie­ tu­vos jau­nų­jų moks­l i­n in­k ų, ku­r io di­ser­ta­ci­ja pri­pa­ž in­ta ge­r iau­sia sa­ vo sri­ty­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­vel­dą sau­go­jo ne klai­pė­die­čiai

– Kaip Klai­pė­do­je pa­vy­ko iš­ sau­go­ti tą se­ną­jį vo­kiš­ką pa­vel­ dą, juk nuo­sta­ta bu­vo, kad vis­ kas ne­ver­tin­ga? – Praei­to am­žiaus sep­tin­ta­ja­me de­ šimt­me­ty­je Klai­pė­do­je vy­ko ava­ri­ nių na­mų lik­vi­da­vi­mo kam­pa­ni­ja. Se­na­mies­ty­je pla­nuo­ta nu­griau­ ti apie 400 pa­sta­tų. Be­veik tuo pat me­tu pra­si­dė­jo pa­mink­lo­sau­gi­nis ju­dė­ji­mas, ku­ris aiš­kiai pa­sa­kė, kad tai yra ver­ty­bė. Jie pa­vei­kė ir tuo­ me­tę Klai­pė­dos mies­to ad­mi­nist­ra­ ci­ją, ku­ri ėmė­si tam tik­rų veiks­mų, kad grio­vi­mas bū­tų su­stab­dy­tas. – Kam ki­lo ini­cia­ty­va sau­go­ti Klai­pė­dos pa­vel­dą? – Tik­rai ne klai­pė­die­čiams, nes jiems tai bu­vo ne­la­bai svar­bu. Ini­ cia­ty­va atė­jo iš Vil­niaus ir iš Kau­ no. Ten pa­vel­do­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos vei­kė jau anks­čiau. Jie ren­gė ty­ri­ mus ir Klai­pė­do­je, tai bu­vo tie žmo­ nės, ku­rie įti­ki­nė­jo tuo­me­tę Klai­ pė­dos val­džią, kad pa­ga­liau im­tų­si tvar­ky­ti se­na­mies­tį. Sa­vo pri­si­mi­ ni­muo­se bu­vęs Vyk­do­mo­jo ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas Al­fon­sas Ža­lys maž­daug taip vis­ką pa­tei­kė – nuė­ jau ant Jo­no kal­ne­lio, at­si­sto­jau ir štai man stuk­te­lė­jo į gal­vą, kad rei­ kia at­sta­ty­ti se­na­mies­tį. Nie­ko pa­ na­šaus ne­bu­vo. Te­ko la­bai il­gai vie­ti­nius įti­ki­nė­ti to im­tis ir jie ap­

si­spren­dė tvar­ky­ti se­na­mies­tį tik po il­go lai­ko. Di­ser­ta­ci­ja – at­ra­di­mas

– Di­ser­ta­ci­jos te­ma „Ta­pa­ty­bės ideo­lo­gi­jų kon­ku­ren­ci­ja Piet­ry­ čių Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no mies­ te: XX am­žiaus Klai­pė­dos at­ve­ jo ty­ri­mas“. Ko­kiais šal­ti­niais rė­mė­tės? – Vie­nas pa­grin­di­nių šal­ti­nių – pe­ rio­di­nė spau­da. Nes jo­je at­si­spin­di ne tik tam tik­ro laik­me­čio įvy­kiai, bet vie­no­kie ar ki­to­kie sim­bo­liai, praei­ties vaiz­di­niai. Aiš­ku, tie ver­ ti­ni­mai bu­vo ideo­lo­gi­niai. O spau­ da yra vie­nas šal­ti­nių, ku­ris lei­džia at­skleis­ti, kaip tie ver­ti­ni­mai kei­tė­ si. Tai, ką pa­da­riau, nau­ja, ir vi­sa di­ser­ta­ci­ja man – tar­si at­ra­di­mas. – Vos dau­giau nei prieš sa­vai­tę jū­sų di­ser­ta­ci­ja Lie­tu­vo­je pri­ pa­žin­ta vie­na ge­riau­sių sa­vo sri­ty­je. Ži­no­me, kad jums pa­ skir­ta ir I.Kan­to pre­mi­ja Vo­ kie­ti­jo­je. – Ta pre­mi­ja yra pa­skir­ta, tik dar ofi­cia­liai neį­teik­ta. Tai įvyks bir­že­ lio 15 d. Vo­kie­ti­jo­je. Ta­čiau pi­ni­gai ati­teks ne au­to­riui. 2013 me­tais Vo­ kie­ti­jo­je bus iš­leis­ta kny­ga „Praei­ tis kaip konf­lik­to šal­ti­nis“, pa­ra­šy­ ta ma­no di­ser­ta­ci­jos pa­grin­du. Jau pra­dė­tas ver­ti­mas. Tie pre­mi­jos pi­ ni­gai ir bus skir­ti tai lei­dy­bai.

6

šeštadienis, gegužės 12, 2012

sportas

Pirmoji stovykla – Palangoje „Krepšininkėms, ką tik baigusioms sezoną, reikia ne fizinių krūvių, o poilsio. Taip treniruosimės, kad merginos mėnesį, kol žaisime, būtų žvalios, o ne pervargusios“, – sakė Algirdas Paulauskas, Lietuvos moterų rinktinės vyriausiasis treneris, pirmąją treniruočių stovyklos Palangoje dieną.

Pretendentė: į nacionalinę rinktinę patekti bando ir klaipėdietė

I.Visgaudaitė.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Atvyko visos žaidėjos

Stovykla Lietuvos pajūryje kandidatės į rinktinę pradėjo pasirengimą 2013 metų Europos čempionato atrankos kovoms, vyksiančioms nuo birželio 12 iki liepos 14 d. Įžanginę treniruotę lydėjo geras oras ir puiki nuotaika. Su merginomis dirbo fizinio rengimo specialistas Marius Jasevičius, o trenerių štabo nariai – vyriausiasis strategas Algirdas Paulauskas, jo asistentai Linas Šalkus ir Dalia Kurtinaitienė – bendravo su žiniasklaidininkais, vienas kitam laidė sąmojus. „Nematau prasmės nuvarginti žaidėjas. Svarbiausia, kad jos atsigautų. Geriau nepersidirbti, nei persidirbti, – šmaikštavo A.Paulauskas. – Sieksime atgaivinti krepšininkių fizines ir psichines savybes. O didžiausią dėmesį skirsime taktikai. Man svarbiausia, kad komandos žaidėjos spėtų susižaisti.“ Į Palangą suvažiavo visos turėjusios atvykti 12 krepšininkių. Tryliktoji treniruočių dalyvė – į Aušrą Bimbaitę panaši perspektyvi 18metė palangiškė Eglė Želnytė. Treneriai tikisi, kad ji ves į priekį šalies jaunių ir jaunimo rinktines. Prakaitą lieja ir trys Klaipėdos „Lemminkainen“ atstovės – Gabrielė Gutkauskaitė, Inesa Visgaudaitė ir Julita Bangaitė. „Tarp kandidačių labai daug jaunų krepšininkių. Dar tokio atsijauninimo nėra buvę. Būsime viena

didates.

jauniausių ekipų, – pabrėžė vyriausiasis treneris. – Manau, kad net jaunos žaidėjos yra pakankamai subrendusios. Tiesa, reikės susipažinti su kai kuriomis merginomis, kurių neteko treniruoti. Rinktinėje dar nėra kelių žaidėjų. Tačiau jos patyrusios – įsilieti į komandą joms nebus sunku. Dar geriau, kad jų nėra. Tačiau ir Palangoje turime patyrusių krepšininkių – Rasa Žemantauskaitę-Matlašaitienę, Kristiną Vingrytę, Gintarę Petronytę. Jos turėjo gerus sezonus savo klubuose.“ Į antrąją stovyklą Druskininkuose atvyks Prancūzijoje rungtyniaujančios Marina Solopova, Giedrė Paugaitė, Amerikoje studijuojančios Kamilė Nacickaitė ir Gintarė Mažionytė, Rusijoje žaidusi A.Bimbaitė.

Anksčiau ar vėliau ir mažiau patyrusios taps aukšto lygio žaidėjomis.“ Paklaustas, ar ne per mažai laiko bus pasirengti atrankos kovoms, strategas sakė, kad visoms komandoms tokios pat sąlygos. „Galėjome susirinkti gegužės 1 dieną. Tačiau tik visai neseniai baigėsi nacionaliniai čempionatai, reikėjo duoti merginoms pailsėti. Jokia naujiena, kad jėgos sugrįžta pailsėjus“, – atrėmė atsakymą A.Paulauskas. Ilgametis rinktinės treneris pasidžiaugė, kad naujoje rinktinėje daug aukštaūgių, tačiau, atsisakius žaisti R.Valentienei, dar nežino, kas iš jos perims pagrindinės įžaidėjos pareigas. „Tai išryškės po treniruočių salėje ir kontrolinių rungtynių“, sakė strategas.

Su rinktine atsisveikino senbuvės

Apie varžoves – jokių žinių

Nieko konkretaus apie savo ateitį nežinantis ir po atrankos varžybų pailsėti nutaręs A.Paulauskas nedaug ką galėjo pasakyti ir apie savo kraštietę, taip pat iš Kretingos kilusią Sandrą Linkevičienę. Jekaterinburgo UGMK klube rungtyniavusią gynėją kamuoja kojos ir nugaros skausmai. Strategas žino, kad ekipai tikrai nepadės sezono metu nugaros traumos kamuota Eglė Šulčiūtė, su rinktine visam laikui atsisveikinusios ilgametės žaidėjos Rima Valentienė ir Agnė Abromaitė, pailsėti nusprendusi 26-erių Vaida Sipavičiūtė. „Ką turiu – su tuo ir dirbsiu, – nesielvartavo A.Paulauskas. –

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Štabas: rinktinės treneriai L.Šalkus, A.Paulauskas ir D.Kurtinaitienė pirmosiomis dienomis tik stebės kan-

750

reklamos skyrius: 397

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 750

C grupėje Lietuvos rinktinė kovos su Slovakijos, Slovėnijos, Belgijos ir Olandijos rinktinėmis. Į finalinį turnyrą iškops dvi geriausios. Pirmąsias rungtynes mūsų ekipa žais birželio 13 d. Kaune su Olandijos rinktine. Mūsų treneriai kol kas gyvena nežinioje. „Nieko negaliu pasakyti apie varžoves. Pavyzdžiui, Slovakijos komanda dar neturi net vyriausiojo trenerio. Šios šalies krepšinyje vyrauja nesantaika. Slovakų krepšinio federacija yra skolinga FIBA apie 300 tūkst. eurų. Vienas šios šalies specialistas veda derybas, kad galėtų sumokėti dalį skolos ir galėtų žaisti atrankos varžybose, –

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

sakė A.Paulauskas. – Neaišku, kokios bus suburtos ir kitų valstybių rinktinės. Jei belgų treneris surinks visas žaidėjas – bus labai stiprios varžovės. Jei nebus lyderių – bus visai kita komanda. Panašiai yra ir su slovėnėmis. Jų krepšinio mokykla stipri, tačiau taip pat ne visada pavyksta suburti visas krepšininkes. Šios šalies krepšinyje taip pat vyrauja priešprieša. Jei vienas treneris renka žaidėjas, tai vienos krepšininkės nevažiuoja, jei kitas strategas– tai kitos atsisako. Nieko negaliu pasakyti ir apie olandes. Tradiciškai komandos būna stipriausios prieš olimpines žaidynes. Į žemyno pirmenybes jos skiria mažesnį dėmesį.“ Palangoje Lietuvos rinktinė stovyklaus iki gegužės 19-osios. 20 d. laukia draugiškos rungtynės su latvėmis. Vėliau komanda pasirengimą tęs Druskininkuose.

Atrankos grupės

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

397 730

Pirmosios stovyklos dalyvės Žaidėja, gimimo metai, ūgis, klubas Gabrielė Gutkauskaitė (g. 1990 m.;

175 cm; Klaipėdos „Lemminkainen“) Inesa Visgaudaitė (g. 1991 m.; 168

cm; Klaipėdos „Lemminkainen“) Greta Šniokaitė (g. 1991 m.; 173 cm;

Vilniaus „Kibirkštis-Tichė-IKI“) Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė

(g. 1981 m.; 176 cm; Kauno r. „Sirenos“) Mantė Kvederavičiūtė (g. 1990 m.;

180 cm; Kauno „VIČI-Aistės“) Eglė Tarasevičiūtė (g. 1990 m.; 181

cm; Kauno r. „Sirenos“) Kristina Vengrytė (g. 1981 m.; 186

cm; Vilniaus „Kibirkštis-Tichė-IKI“) Julita Bungaitė (g. 1987 m.; 187 cm;

Klaipėdos „Lemminkainen“) A: Izraelis, Baltarusija, Portugalija, Gintarė Petronytė (g. 1989 m.; 195

Ukraina, Vengrija

cm; Vilniaus „Kibirkštis-Tichė-IKI“) B: Lenkija, Juodkalnija, Šveicarija, Kristina Alminaitė (g. 1990 m.; 204

Estija, Serbija

cm; Kauno r. „Sirenos“) C: Slovakija, Lietuva, Slovėnija, Bel Lina Pikčiutė (g. 1990 m.; 196 cm;

gija, Olandija

Kauno „VIČI-Aistės“) D: Vokietija, Ispanija, Švedija, Ru Laura Svarytė (g. 1992 m.; 190 cm;

munija, Bulgarija

Kauno „LKKA-Aistės“) E: Graikija, Latvija, Liuksemburgas, Eglė Želnytė (g. 1994 m.; 187 cm; Pa-

Suomija, Italija

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

Vytauto Liaudanskio nuotr.

langos SC)

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ťeťtadienis, geguŞės 12, 2012

lietuva

Pa­reikť­ti ÄŻta­ri­mai ĹĄvel­ni­na to­nÄ… Val­dan­tie­ji kon­ser­va­to­riai ĹĄvel­ni­na to­nÄ… dÄ—l at­leis­tų­jĹł Fi­nan­si­niĹł nu­si­kal­ti­mĹł ty­ ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vĹł, nes aiť­kÄ—­ ja, kad bu­vÄ™s vi­daus rei­ka­lĹł mi­nist­ras li­be­ ral­cent­ris­tas Rai­mun­das Pa­lai­tis ga­lÄ—­jo bō­ti tei­sus juos pa­ťa­lin­da­mas.

Ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­rius Va­ lys po ke­liĹł die­nĹł ty­los pa­ga­liau pa­ tvir­ti­no jau kiek anks­Ä?iau Ĺži­niask­ lai­dos pa­skleis­tÄ… in­for­ma­ci­jÄ…, kad bu­vÄ™s FNTT di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jas Vy­tau­tas Gir­Şa­das ta­po ÄŻta­ria­ muo­ju tei­sÄ—­sau­gos ti­ria­mo­je by­lo­je dÄ—l „Lie­tu­vos ry­tui“ iĹĄ anks­to nu­ te­kin­tos slap­tos in­for­ma­ci­jos apie ban­ko „Sno­ras“ bank­ro­tÄ…. „V.Gir­Şa­dui pa­reikť­ti ÄŻta­ri­mai dÄ—l do­ku­men­tĹł klas­to­ji­mo ir pikt­nau­ dĹžia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dÄ—­ti­mi“, – pa­reiť­kÄ— D.Va­lys. Dau­giau jo­kiĹł de­ta­liĹł nei jis, nei ki­ti Ge­ne­ra­li­nÄ—s pro­ku­ra­tō­ros at­ sto­vai ne­pa­tei­kÄ—, nes „tai ga­li pa­ kenk­ti ty­ri­mui“.

Pri­rei­kus jis Ĺža­da tei­sy­bÄ—s ieť­ko­ti Stras­bō­ro teis­me. „Jei­gu Lie­tu­va ne­bō­tĹł bu­vu­si ES, Vil­nius bō­tĹł ta­pÄ™s Mins­ko mik­ro­ ra­jo­nu. Bet, tu­rint gal­vo­je, kad Lie­ tu­vo­je vis dÄ—l­to yra ci­vi­li­za­ci­ja, tai yra tei­si­nÄ— vals­ty­bÄ—, to­dÄ—l tei­si­nÄ—­ mis prie­mo­nÄ—­mis siek­si­me, kad bō­ tĹł at­kur­ta tei­sy­bė“, – kal­bÄ—­jo bu­vÄ™s FNNT di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas. Jis jau Lie­tu­vo­je lau­kia teis­mo pro­ ce­so dÄ—l grÄ…­Şi­ni­mo ÄŻ dar­bÄ…. ÄŽ teis­mÄ… V.Gir­Şa­das krei­pÄ—­si pa­ts. Ti­ki­ma­si, kad per ĹĄÄŻ pro­ce­sÄ…, be ki­ta ko, bus iť­ siaiť­kin­ta, ko­kio­mis ap­lin­ky­bÄ—­mis bu­vÄ™s FNTT va­do­vo pa­va­duo­to­jas pra­ra­do dar­bÄ…, ar jis iĹĄ tik­rų­jĹł ga­lÄ—­jo nu­te­kin­ti slap­tÄ… in­for­ma­ci­jÄ…. Kol kas ne­skel­bia­ma, ka­da ga­lÄ—­tĹł vyk­ti V.Gir­Şa­do ini­ci­juo­tas teis­mo pro­ce­sas. SpÄ—­ja­ma, kad tai ga­li at­ si­tik­ti ru­de­niop.

Nei­gia da­rÄ™s kÄ… nors ne­tei­sÄ—­to

Klau­si­mo ne­be­ke­lia

Sta­sys Gu­da­vi­Ä?ius s.gudavicius@diena.lt

Pat­vir­ti­no pro­ku­ro­ras

Kad pa­reikť­ti ÄŻta­ri­mai, kiek anks­ Ä?iau pa­tvir­ti­no ir pa­ts V.Gir­Şa­ das. Bet ir jis ne­de­ta­li­zuo­ja, dÄ—l ko konk­re­Ä?iai yra ÄŻta­ria­mas. Bu­vÄ™s FNTT va­do­vo pa­va­duo­ to­jas ne­ko­men­tuo­ja ir to, ar jis jau bu­vo ap­klaus­tas, ti­riant by­lÄ… dÄ—l slap­tos in­for­ma­ci­jos apie „Sno­rą“ nu­te­ki­ni­mo. Ta­Ä?iau V.Gir­Şa­das nei­gia pa­da­ rÄ™s ko­kiÄ… nors vei­kÄ…, uĹž ku­riÄ… ga­lÄ—­ tĹł bō­ti bau­dĹžia­ma pa­gal ÄŻsta­ty­mÄ….

Bu­vu­siam FNTT di­rek­to­riui Vi­ta­li­ jui Gai­liui, ku­ris jau dir­ba pri­va­Ä?io­je ÄŻmo­nÄ—­je ir ke­ti­na ĹĄÄŻ ru­de­nÄŻ kan­di­da­ tuo­ti ÄŻ Sei­mÄ… su val­dan­Ä?iuo­ju Li­be­ ra­lĹł sÄ…­jō­dĹžiu, ÄŻta­ri­mai bent kol kas ne­pa­reikť­ti. Ar tai bus pa­da­ry­ta, ge­ ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras dar neat­sa­ko. Ki­ta val­dan­Ä?io­ji par­ti­ja – TÄ—­vy­nÄ—s sÄ…­jun­ga-Lie­tu­vos krikť­Ä?io­nys de­ mok­ra­tai (TS-LKD) – nuo pat FNNT skan­da­lo pra­dĹžios, kai po­stĹł ne­te­ko abu tar­ny­bos va­do­vai, lai­kÄ—­si ka­te­

„„Ty­ri­mas: bu­vu­siam FNTT di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jui V.Gir­Şa­dui pa­reikť­ti ÄŻta­ri­mai dÄ—l do­ku­men­tĹł klas­to­ji­mo

ir pikt­nau­dĹžia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dÄ—­ti­mi.

go­riť­kos nuo­mo­nÄ—s, kad V.Gai­lius ir V.Gir­Şa­das tu­ri bō­ti grÄ…­Şin­ti ÄŻ dar­ bÄ…. Tai vos ne­sug­rio­vÄ— val­dan­Ä?io­sios koa­li­ci­jos, nes FNTT va­do­vus at­lei­ du­sio mi­nist­ro R.Pa­lai­Ä?io Li­be­ra­lĹł ir cent­ro sÄ…­jun­ga (LiCS) nuo­sek­liai gy­nÄ— sa­vo po­zi­ci­jÄ…, kad priim­ta­sis spren­di­mas yra tei­sin­gas.

Jur­gis Raz­ma:

Ma­nau, to­kio­mis ap­ lin­ky­bÄ—­mis tur­bĹŤt jau nie­kas taip aĹĄt­riai ne­ be­ke­lia klau­si­mo dÄ—l grÄ…­Şi­ni­mo ÄŻ dar­bÄ…. Po to, kai pro­ku­ro­rai pa­reiť­kÄ— ÄŻta­ri­mus V.Gir­Şa­dui, kon­ser­va­to­ riai jau Ä—mÄ— ĹĄvel­nin­ti to­nÄ…. „Ma­nau, to­kio­mis ap­lin­ky­bÄ—­

mis tur­bĹŤt jau nie­kas taip aĹĄt­riai ne­be­ke­lia klau­si­mo dÄ—l grÄ…­Şi­ni­mo ÄŻ dar­bÄ…. Tuo la­biau kad ÄŻ ĹĄÄŻ klau­si­ mÄ… tu­rÄ—­tĹł at­sa­ky­ti teis­mas“, – sa­ kÄ— TS-LKD frak­ci­jos se­niō­nas Jur­ gis Raz­ma. Ta­Ä?iau jis ne­ko­men­ta­vo ÄŻta­ri­mĹł V.Gir­Şa­dui ir tvir­ti­no, kad ne­Şi­no „nei apie jĹł tu­ri­nÄŻ, nei apie pa­grÄŻs­tu­mą“. „Tie­sa pra­de­da aiť­kÄ—­ti“

FNTT va­do­vĹł at­lei­di­mo ap­lin­ky­bes ty­ru­sios, bet sa­vo ÄŻga­lio­ji­mus vir­ťi­ ju­sios Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kas Li­gi­tas Ker­na­gis lai­ko­si anks­Ä?iau dau­gy­bÄ™ kar­tĹł iť­ sa­ky­tos po­zi­ci­jos, kad at­leis­ti va­ do­vai tu­ri bō­ti grÄ…­Şin­ti ÄŻ dar­bÄ…. L.Ker­na­gis ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, kad pa­sta­ rų­jĹł die­nĹł ÄŻvy­kiai, tai yra V.Gir­Şa­ dui pa­reikť­ti ÄŻta­ri­mai bei Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dō­rĹł ko­mi­si­jos ver­ dik­tas, kad An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ja vir­ťi­jo ÄŻga­lio­ji­mus, yra jo va­do­vau­

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

ja­mos ko­mi­si­jos puo­li­mas. „Rem­ da­ma­sis mō­sĹł at­lik­tu ty­ri­mu, ma­ ny­Ä?iau, kad ĹĄie pa­rei­gō­nai tik­rai yra sÄ…­Şi­nin­gi ir mo­ra­liť­kai ĹĄva­rĹŤs“, – tvir­ti­no L Ker­na­gis. Ta­Ä?iau jam ir kon­ser­va­to­riams bu­ vu­siĹł FNTT va­do­vĹł klau­si­mu opo­ nuo­jan­tys li­be­ral­cent­ris­tai tvir­ti­na, kad pa­sta­rų­jĹł die­nĹł ÄŻvy­kiai ÄŻro­do jĹł uĹžim­tos po­zi­ci­jos tei­sin­gu­mÄ…. „Tie­sa po tru­pu­tÄŻ pra­de­da aiť­ kÄ—­ti. Vi­sa­da sa­kÄ—­me, kad vals­ty­ bÄ—s ins­ti­tu­ci­jos ir tei­sÄ—­sau­ga at­liks sa­vo dar­bÄ…, iť­siaiť­kins vi­sÄ… tie­sÄ…, o po­li­ti­kai tu­ri dirb­ti sa­vo tie­sio­gi­nÄŻ dar­bÄ… ir ne­si­kiť­ti ÄŻ tai, kas pri­klau­ so tei­sÄ—­sau­gai“, – sa­kÄ— LiCS pir­mi­ nin­kas Al­gis ÄŒap­li­kas. Jis pa­brÄ—­ŞÄ—, kad tei­sy­bÄ— FNTT va­do­vĹł is­to­ri­jo­je, at­ro­do, yra bu­vu­ sio vi­daus rei­ka­lĹł mi­nist­ro R.Pa­lai­ Ä?io ir Pre­zi­den­tÄ—s Da­lios Gry­baus­ kai­tÄ—s, o ne V.Gai­liĹł bei V.Gir­Şa­dÄ… gy­nu­siĹł pu­sÄ—­je.

Laikas, kai televizijos turinÄŻ valdome mes Jeigu televizijÄ… lygintume su mobiliuoju telefonu, galÄ—tume sakyti, kad interaktyvioji televizija yra tarsi naujausio modelio iĹĄmanusis telefonas.

Ji atlieka pagrindinÄ™ funkcijÄ… – rodo televizijos kanalus, taÄ?iau ĹžiĹŤrovĹł laisvalaikÄŻ praturtina ir kitomis galimybÄ—mis: leidĹžia ÄŻsiraĹĄyti ir patogiu metu perĹžiĹŤrÄ—ti laidas, iĹĄsinuomoti naujausius ďŹ lmus, narĹĄyti internete neatsitraukus nuo televizoriaus ekrano, siĹŤlo kokybiĹĄkĹł raiĹĄkiĹłjĹł kanalĹł ir daugelÄŻ kitĹł pramogĹł. Pasak Audriaus KarniĹĄausko, televizijÄ… „Interaktyvioji GALA“ teikianÄ?ios bendrovÄ—s TEO Debreceno klientĹł aptarnavimo grupÄ—s inĹžinieriaus, galime drÄ…siai sakyti, kad ÄŻĹžengÄ—me ÄŻ erÄ…, kai patys valdome televizijos turinÄŻ. „Interaktyvioji televizija yra tarsi interneto ir ÄŻprastinÄ—s televizijos miĹĄinys. PavyzdĹžiui, televizijos „Interaktyvioji GALA“ paslauga „Mano TV ÄŻraĹĄai“ leidĹžia ĹžiĹŤrÄ—ti laidas kada norime ir kaip norime – galime be jokios papildomos ÄŻrangos ÄŻsiraĹĄyti pageidaujamas laidas ir perĹžiĹŤrÄ—ti jas per artimiausias 8 dienas. Paste-

bÄ—jome, kad klientai pamÄ—go ir paslaugÄ… „Videonuoma“ – vis daugiau gyventojĹł pasinaudoja ja norÄ—dami perĹžiĹŤrÄ—ti naujausius ďŹ lmus. Ypatingo populiarumo sulaukÄ— Lietuvos kĹŤrÄ—jĹł juosta „Tadas Blinda. PradĹžia“, taip pat populiarĹŤs ir animaciniai, koviniai ar daug kartĹł matyti klasikiniai ďŹ lmai, koncertĹł ÄŻraĹĄai, televizijos laidĹł archyvai“, – sako A. KarniĹĄauskas. Taigi, su televizija „Interaktyvioji GALA“ televizorius gali tapti ir videomagnetofonu, ir nuomos punktu, kuriame uĹž daugumÄ… iĹĄ beveik 2 tĹŤkst. ÄŻraĹĄĹł net nereikia mokÄ—ti.

HD naujienos „Interaktyvioji GALA“ klientai artimiausiu metu raiĹĄkiuoju formatu (HD) galÄ—s matyti: Konkurso „Eurovizija 2012“ pusfinalius ir finalinÄŻ koncertÄ… (tiesioginÄ—s transliacijos iĹĄ Baku geguŞės 22, 24 ir 26 dienomis); Lietuvos krepĹĄinio rinktinÄ—s kovas dÄ—l patekimo ÄŻ olimpinÄŻ turnyrÄ… (tiesioginÄ—s transliacijos iĹĄ Venesuelos liepos 2-8 dienomis); 2012 metĹł Londono vasaros olimpines varĹžybas (liepos 27 – rugpjĹŤÄ?io 12 dienomis).

Paprasta valdyti

PaĹĄnekovo teigimu, interaktyviosios televizijos populiarumÄ… lemia ir tai, kad jÄ… paprasta valdyti – meniu pateiktas aiĹĄkiai, todÄ—l visas funkcijas perpranta net su technologijomis „nedraugaujantys“ gyventojai. Ĺ˝iĹŤrovai teigia, kad naudotis televizijos „Interaktyvioji GALA“ galimybÄ—mis net paprasÄ?iau nei kompiuteriu. PavyzdĹžiui, vis daugiau klientĹł perĹžiĹŤri interneto turinÄŻ tiesiog televizijos ekrane – narĹĄo svetainÄ—je „YouTube“

ď Ž Populiarumas: ]N`NX . 8N_[V Nb`X\ A2< 1RO_RPR[\ XYVR[aĂş N]aN_

[NcVZ\ T_b]Û` V[ V[VR_VNb` cV` QNbTVNb TfcR[a\Wú [\_V [R aVX Ví_ÛaV ZÛT`aNZb` aRYRcVgVW\` XN[NYb` ORa V_ [NbQ\aV` cV`NV` V[aR_[Rab aRVXVN Z\` V[aR_NXafcV\`V\` aRYRcVgVW\` ]_N[N bZNV`

ir socialiniame tinkle „Facebook“, perĹžiĹŤri tinklalapiuose „Flickr“ ir „Picasa“ esanÄ?ias nuotraukas. „ĎspĹŤdĹžiais besidalijantys klientai kaip vienÄ… pagrindiniĹł interaktyviosios televizijos pranaĹĄumĹł mini paĹžintinius televizijos kanalus –

„Animal Planet“, „Travel Channel“ ir kt. NepamirĹĄtamÄ… ÄŻspĹŤdÄŻ palieka raiĹĄkieji televizijos kanalai „iConcerts HD“, „Discovery HD Showcase“, „Eurosport HD“, „National Geographic Channel HD“ ir „History HD“. Pastebime, kad daĹž-

niausiai klientai pas mus atkeliauja neĹĄini geromis artimĹłjĹł rekomendacijomis. Taip pat nenustebkite, jei laiptinÄ—s kaimynams televizijÄ… diegiantis TEO specialistas pasiĹŤlys paslaugÄ… „Interaktyvioji GALA“ iĹĄbandyti ir jums“, – sako TEO Debreceno klientĹł aptarnavimo grupÄ—s inĹžinierius. UĹžs. 957597

8

šeštadienis, gegužės 12, 2012

lietuva Per­da­vė do­ku­men­tus

Su­si­rū­pi­no dėl vė­lia­vos

Ney­pa­tin­gi ne­tin­ka

Ato­mi­nės elekt­ri­nės Lie­tu­ vo­je kon­ce­si­jos su­tar­tis ir su ja su­si­jęs do­ku­men­tų pa­ke­ tas penk­ta­die­nį at­vež­tas į Sei­ mą ir bus iš­da­ly­tas Sei­mo na­ riams. Be­veik 200 kg sve­rian­ čias dė­žes su 143 by­lo­mis į Sei­mą at­ve­žė Vi­sa­gi­no ato­mi­ nės elekt­ri­nės Išo­ri­nių rei­ka­lų di­rek­to­rius Si­gi­tas Bal­tuš­ka.

Sta­sys Šed­ba­ras ir Kęs­tu­tis Ma­siu­lis siū­lo įsta­ty­mo pa­tai­ sas, ku­rios pla­čiau įtvir­tin­tų ša­lies is­to­ri­nės vė­lia­vos su Vy­ čiu nau­do­ji­mą. Jie siū­lo pa­pil­ dy­ti is­to­ri­nės vė­lia­vos iš­kė­li­mo vie­tų ir pro­gų są­ra­šą. Kon­ser­ va­to­riai vė­lia­vą no­rė­tų ma­ty­ti iš­kel­tą ir prie vals­ty­bės ins­ti­tu­ ci­jų, taip pat se­nų­jų pi­lių.

Sau­lius Sto­ma siū­lo Ge­ne­ra­li­ nė­je pro­ku­ra­tū­ro­je steig­ti ypa­ tin­go­jo pro­ku­ro­ro de­par­ta­ men­tą, o to­kiems pro­ku­ro­rams pa­ves­ti ty­ri­mus, su­si­ju­sius su Sei­mo na­riais, mi­nist­rais, tei­ sė­jais, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų va­ do­vais. Anks­čiau Sei­mas ne­pri­ ta­rė, kad bū­tų stei­gia­ma ypa­ tin­go­jo pro­ku­ro­ro ins­ti­tu­ci­ja.

Gvie­šia­si ir san­tau­pų Sei­mo Au­di­to ko­mi­te­tas siū­lo pa­tai­sas, kad per rin­ki­mų kam­ pa­ni­jas au­ko­jan­čių par­ti­joms ar kan­di­da­tams au­kas ri­bo­tų ne tik pa­ja­mos, bet ir tu­ri­mos san­ tau­pos.

Šiuo me­tu per po­li­ti­nę kam­pa­ ni­ją su­teik­tų au­kų su­ma per me­ tus ne­tu­ri vir­šy­ti 10 pro­c. au­ ko­to­jo pa­ja­mų. Ko­mi­te­tas siū­lo nu­sta­ty­ti, kad į šią su­mą bū­tų įskai­čiuo­tos ir tur­to dek­la­ra­ci­ jo­je nu­ro­dy­tos san­tau­pos, t. y. au­kos ne­ga­lė­tų vir­šy­ti 10 pro­c. me­ti­nių pa­ja­mų ir pa­sku­ti­nę praė­ju­sių me­tų die­ną tu­rė­tų pi­ ni­gi­nių lė­šų su­mos. Kaip tei­gia­ma pa­tai­sos aiš­ki­ na­ma­ja­me raš­te, re­gu­lia­vi­mas, kai at­si­ran­da ap­ri­bo­ji­mas ne tik dėl di­džiau­sio leis­ti­no au­kos dy­ džio, ta­čiau ir da­lies praė­ju­sių me­tų dek­la­ruo­tų to as­mens pa­ ja­mų, neat­siž­vel­giant į as­mens tu­ri­mas san­tau­pas, neuž­tik­ri­na kam­pa­ni­jos fi­nan­sa­vi­mo sa­va­ ran­kiš­kiems kan­di­da­tams. „Nus­ta­ty­tas toks pa­ts ap­ri­bo­ji­ mas po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­vio au­kai sa­vo po­li­ti­nei kam­pa­ni­jai fi­nan­suo­ti neuž­tik­ri­na pa­kan­ ka­mo kam­pa­ni­jos fi­nan­sa­vi­mo ir di­di­na po­rei­kį ieš­ko­ti pa­pil­do­mų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių, ne­su­da­rant prie­lai­dų sa­vo po­li­ti­nę kam­pa­ni­ ją fi­nan­suo­ti tik sa­vo as­me­ni­nė­ mis lė­šo­mis“, – tei­gia­ma pa­tai­ sos aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te. Nuo sau­sio įsi­ga­lio­jus Po­li­ ti­nių par­ti­jų ir po­li­ti­nių kam­ pa­ni­jų fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo pa­tai­soms, vers­lui iš vi­so už­ draus­ta au­ko­ti par­ti­joms, o fi­ zi­niai as­me­nys po­li­ti­nės kam­ pa­ni­jos da­ly­vius ga­li rem­ti tik per rin­ki­mus. BNS inf.

Są­ly­gos: šiuo me­tu bend­ra au­

kų su­ma ne­ga­li vir­šy­ti 10 pro­c. au­ko­to­jo me­ti­nių pa­ja­mų, o apie san­tau­pas įsta­ty­me ne­ kal­ba­ma. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

9

ťeťtadienis, geguŞės 12, 2012

ekonomika

Bai­da­riĹł mÄ—­gÄ—­jai jau tvin­do upes

Di­dÄ—­jan­Ä?ios bai­da­riĹł nuo­mo­to­jĹł iť­lai­dos ant ak­ty­vaus lais­va­lai­ kio mÄ—­gÄ—­jĹł pe­Ä?iĹł nu­kris­ti ne­tu­rÄ—­tĹł. Nuo­mo­jan­tys bai­da­res ti­ki­ na, kad kai­nos iť­li­ko to­kios pa­Ä?ios, o pra­si­ma­ny­ti di­des­niĹł pa­ ja­mĹł sie­kia­ma nau­jo­mis bai­da­riĹł pra­mo­go­mis. Li­na Mra­zaus­kai­tÄ—

l.mrazauskaite@diena.lt

maŞ­daug 10 bai­da­riĹł. O sa­vait­ga­ liais iť­nuo­mo­ti vi­sas tu­ri­mas bai­ da­res esÄ… ti­ki­ma­si jau po Jo­ni­niĹł.

Se­zo­no pra­dŞia pa­skelb­ta

Ekst­re­ma­liau­si bai­da­riĹł en­tu­zias­ tai se­zo­nÄ… jau pra­dÄ—­jo, ta­Ä?iau no­ rin­tys pa­sto­ves­niĹł orĹł ir mau­dy­niĹł upÄ—­se dar lō­ku­riuo­ja bir­Şe­lio. Nors da­lis bai­da­res nuo­mo­jan­Ä?iĹł ti­ki­na, kad uŞ­sa­ky­ti bai­da­riĹł iĹĄ anks­to ne­ rei­kia, ki­ti pa­ta­ria tuo pa­si­rō­pin­ti dar prieĹĄ mÄ—­ne­sÄŻ. Pra­mo­gĹł cent­ro „Ac­ti­ve tou­ rism“ at­sto­vas Ĺ˝il­vi­nas pa­sa­ko­jo, kad bai­da­riĹł se­zo­nÄ… pra­dÄ—­jo dar ko­vo vi­du­ry­je, kai Vo­kÄ—s upÄ—­je ap­ sup­ti le­do ly­Ä?iĹł vien­vie­tÄ—­mis bai­ da­rÄ—­mis iť­plau­kÄ— pir­mie­ji ĹĄios pra­ mo­gos fa­na­ti­kai. Ka­dan­gi jĹł, kaip pa­sa­ko­jo pa­ťne­ko­vas, tÄ—­ra ke­lios gru­pe­lÄ—s, se­zo­no ÄŻkarť­Ä?io ti­ki­ma­si birĹželio–rugpjĹŤÄ?io mÄ—­ne­siais. Iť­vy­kĹł bai­da­rÄ—­mis or­ga­ni­za­to­ riaus „UpiĹł la­bi­rin­tai“ sa­vi­nin­kas Po­vi­las Pe­la­nis pa­ti­ki­no, kad jau ĹĄÄŻ mÄ—­ne­sÄŻ plau­kian­Ä?iĹł bai­da­rÄ—­mis sa­vait­ga­liais ne­trĹŤks­ta. Anot jo, ÄŻ upes lais­va­die­niais pa­lei­dĹžia­ma po

R

Nors ĹĄie me­tai ĹĄil­tes­ ni nei per­nykť­Ä?iai, iť­skir­ti­nio bai­da­riĹł mÄ—­gÄ—­jĹł srau­to ne­su­ lau­kia­ma. P.Pe­la­nis pa­sa­ko­jo, kad ĹĄiuo me­ tu po­pu­lia­riau­sia upÄ— iť­vy­koms bai­da­rÄ—­mis yra Vil­nia, ta­Ä?iau ĹĄiuo marť­ru­tu daŞ­niau­siai su­si­gun­do vil­nie­Ä?iai. Gy­ven­to­jai iĹĄ ki­tĹł mies­ tĹł ren­ka­si Ĺ ir­vin­tos, Mer­kio, Grō­ dos ir Verk­nÄ—s upes. Re­zer­vuo­ti ge­riau iĹĄ anks­to

Pať­ne­ko­vas Ĺ˝il­vi­nas pa­ti­ki­no, kad ĹĄÄŻ mÄ—­ne­sÄŻ ar net per pi­kÄ… uŞ­si­sa­ky­ ti bai­da­rÄ™ ne­su­dÄ—­tin­ga. Ta­Ä?iau, jo tei­gi­mu, lie­tu­viai lin­kÄ™ pa­si­rō­pin­ ti nuo­ma kuo anks­Ä?iau, to­dÄ—l uŞ­sa­ ky­mĹł jau esa­ma net rugp­jō­Ä?iui.

„Bai­da­rÄ™ ga­li­ma gau­ti net tÄ… pa­ Ä?iÄ… die­nÄ…, ta­Ä?iau ge­riau pa­skam­bin­ ti bent vie­nÄ… die­nÄ… prieĹĄ plau­kiant“, – ne­si­sku­bin­ti ra­gi­no pa­ťne­ko­vas. Anot jo, pa­vie­niams bai­da­riĹł mÄ—­ gÄ—­jams iť­si­nuo­mo­ti bai­da­res ypaÄ? leng­va. EsÄ… jiems ati­tin­ka­mu lai­ ku pa­siō­lo­ma pri­si­jung­ti prie ki­tos plau­kian­Ä?iĹł gru­pÄ—s, tad trans­por­ ta­vi­mas ne­su­ke­lia jo­kiĹł rō­pes­Ä?iĹł. Nors ĹĄiuo me­tu uŞ­si­sa­ky­ti bai­da­ riĹł sa­vait­ga­liui dar nÄ—­ra jo­kiĹł bÄ—­dĹł, P.Pe­la­nis pa­ta­rÄ— ĹĄÄŻ dar­bÄ… at­lik­ti li­ kus dviem sa­vai­tÄ—ms iki plau­ki­mo. Pa­vyz­dĹžiui, ko­kiĹł de­ťim­tÄŻ bai­da­riĹł ir so­dy­bÄ… no­rin­ti uŞ­si­sa­ky­ti gru­pÄ— ÄŻ pa­slau­gos tei­kÄ—­jus tu­rÄ—­tĹł kreip­tis net prieĹĄ mÄ—­ne­sÄŻ. Pa­siō­lo nau­jĹł pra­mo­gĹł

K.Kviet­kaus­ko ma­ny­mu, iĹĄ anks­to uŞ­si­sa­kan­tys bai­da­res ti­ki­si nu­si­ de­rÄ—­ti ir mo­kÄ—­ti ma­Şes­nÄ™ nuo­mos kai­nÄ…. Anot jo, ge­gu­ŞÄ™ sa­vait­ga­ liais bai­da­rÄ—s nuo­ma vie­nai die­nai at­siei­na apie 50 li­tĹł, o nuo­mo­jan­tis jÄ… abiem sa­vait­ga­lio die­noms kai­na ga­li smuk­te­lÄ—­ti iki 90 li­tĹł. Bir­Şe­lio

„„Srau­tas: bai­da­riĹł ekst­re­ma­lus upÄ—­se ge­gu­ŞÄ™ pa­kei­Ä?ia mÄ—­gÄ—­jai.

sa­vait­ga­liais bai­da­rÄ—s nuo­mos kai­ na pa­ky­la ir sie­kia iki 120 li­tĹł. P.Pe­la­nio tei­gi­mu, pri­klau­so­mai nuo se­zo­no, sa­vai­tÄ—s die­nos ar ke­ lio­nÄ—s truk­mÄ—s bai­da­rÄ—s nuo­ma Ĺžmo­gui kai­nuo­ja ma­Şiau­siai 20 li­ tĹł. Bai­da­rÄ™ nuo­mo­jan­tis vi­sam sa­ vait­ga­liui ir rei­ka­lau­jant vi­so pa­ slau­gĹł pa­ke­to, klien­tui pra­mo­ga at­siei­na dau­giau­sia 80 li­tĹł. Pať­ne­ko­vo Ĺ˝il­vi­no tei­gi­mu, kai­ nos, pa­ly­gin­ti su praÄ—­ju­siais me­tais,

Ša­rō­no Ma­Şei­kos (BFL) nuo­tr.

ne­si­kei­tÄ—: „Ne­no­ri­me gÄ…s­din­ti klien­ tĹł di­des­nÄ—­mis kai­no­mis, nors de­ga­ lai brangs­ta, tad au­to­ma­tiť­kai tu­rÄ—­tĹł brang­ti ir pa­slau­gos. Iť­lai­ky­ti se­nus klien­tus ir pri­trauk­ti nau­jĹł sten­gia­ mÄ—s pa­sto­vu­mu ir lo­ja­lu­mu.“ Pať­ne­ko­vas Alek­sand­ras pa­ti­ ki­no, kad kai­nĹł bai­da­riĹł nuo­mo­ to­jai smar­kiai ne­ke­lia, ta­Ä?iau uŞ­ dirb­ti dau­giau uŞ­si­mo­ja siō­ly­da­mi pa­pil­do­mĹł pa­slau­gĹł, pa­vyz­dĹžiui, pluk­dy­da­mi Ĺžie­mÄ….

UAB „Švyturys-Utenos alus“

„Švyturio Ekstra“ – geriausias pasaulio alus Donatas Jankus KlaipÄ—dos „Švyturio Ekstra“ alus ÄŻkopÄ— ÄŻ pasaulinÄŻ aludariĹł OlimpÄ… ir nuo ĹĄiol oficialiai gali vadintis geriausiu pasaulyje savo klasÄ—s alumi.

Ĺ iam alui suteiktas prestiĹžiĹĄkiausiĹł pasauliniĹł alaus varĹžybĹł, 2012 m. Pasaulio alaus taurÄ—s („World Beer Cup“), aukso medalis – tokia Ĺžinia KlaipÄ—dos aludarius pasiekÄ— iĹĄ JAV San Diego mieste ÄŻvykusio konkurso.

„Švyturio Ekstra“ aukso medaliu apdovanotas Dortmundo stiliaus lagero kategorijoje, kuris aplenkÄ— dar 38 „Dortmunder / Export“ ir „German-Style Oktoberfest“ alaus stiliaus konkurentus iĹĄ viso pasaulio. LietuviĹĄkas alus ĹĄioje kategorijoje aplenkÄ— alĹł iĹĄ Vokietijos, kuris laikomas ĹĄio alaus stiliaus tÄ—vyne. „Aludaris, ĹĄiame konkurse laimÄ—jÄ™s aukso medalÄŻ, tvirtai Ĺžino, kad jo alus yra geriausias savo katogorijoje alus pasaulyje, – „Ekstros“ laimÄ—jimÄ… komentavo Barbara Fusco, JAV aludariĹł asociacijos, nuo 1996 m. rengianÄ?ios „Pasaulio alaus taurę“, prekybos ir rinkodaros vadovÄ—. – Ne veltui ĹĄis konkursas vadinamas alaus olimpiada – jis suvienija geriausius aludarius iĹĄ ÄŻvairiĹł pasaulio kampeliĹł. Pasauliniai alaus ekspertai „World Beer Cup“ vertina alaus iĹĄvaizdÄ…, aromatÄ… ir skonio kokybÄ™, kaip geriausiai subalansuotÄ… ir atitinkanÄ?iÄ… savo stiliaus reikalavimus.“ „Man norisi parodyti ĹĄÄŻ laimÄ—jimÄ… kaip pavyzdÄŻ, kad lietuviai gali kurti geriausius pasaulyje gaminius. Reikia nebijoti uĹžsibrÄ—Ĺžti aukĹĄÄ?iausius tikslus ir nuosekliai jĹł siekti. Tokie laimÄ—jimai atneĹĄa didĹžiulÄ™ naudÄ… ne

tik ÄŻmonei, bet ir visai Lietuvos pramonei, gerokai pakelia mĹŤsĹł gaminiĹł kokybÄ—s vertinimą“, – sveikindamas „ŠvyturÄŻâ€œ su apdovanojimu sakÄ— Lietuvos ĹžemÄ—s ĹŤkio ministras Kazys StarkeviÄ?ius. Pagrindas – KokybÄ—s deklaracija

„Esu ÄŻsitikinÄ™s, kad ĹĄÄŻ tarptautinÄŻ ÄŻvertinimÄ…, kuris reiĹĄkia, kad „Ekstra“ yra geriausias savo kategorijos alus pasaulyje, lÄ—mÄ— labai sugrieĹžtintas dÄ—mesys mĹŤsĹł alaus kokybei. PrieĹĄ dvejus metus, ĹĄvÄ™sdami „Ekstros“ jubiliejĹł ir paskelbÄ™ KokybÄ—s deklaracijÄ…, iĹĄkÄ—lÄ—me ĹĄiam alui aukĹĄÄ?iausius kokybÄ—s reikalavimus. Tai, kad mums pavyko jĹł nuosekliai laikytis, ir lÄ—mÄ—, jog ĹĄvenÄ?iame ĹĄiÄ… pergalę“, – teigÄ— „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas VirĹĄilas. Pasak „Švyturio“ vyriausiosios aludarÄ—s DĹžuljetos ArmonienÄ—s, tokie laimÄ—jimai tik ÄŻrodo, kad uostamiesÄ?io aludariai neatsilikdami nuo pasauliniĹł tendencijĹł iĹĄlaiko aukĹĄÄ?iausiÄ… kokybÄ™. Anot jos, iĹĄvirti geriausiÄ… pasaulyje „Dortmunder / European Export“ alĹł leido tai, kad ĹĄis alus nuo pat pradĹžiĹł gaminamas natĹŤraliai, nenaudojant pagreitinimo technologijĹł, Ĺžaliavoms taikant

aukĹĄtus ekologiĹĄkumo standartus. „Švyturio Ekstros“ gamyboje nenaudojamos jokios ĹĄiuolaikinÄ—s fermentavimo pagreitinimo ar misos skiedimo technologijos. „Švyturio Ekstra“ verdamas tik iĹĄ vandens, lietuviĹĄko mieĹžiĹł salyklo, trupuÄ?io ryĹžiĹł, pridedant karÄ?iĹłjĹł ir aromatiniĹł Spalter Select apyniĹł, auginamĹł tik Bavarijos Halertau ir Ĺ palto regionuose, kur geriausios klimato sÄ…lygos apyniams auginti Europoje, bei alaus mieliĹł. SugrieĹžtinti reikalavimai

Alus „Švyturio Ekstra“ Pasaulio alaus taurÄ—s konkurse 2000-aisiais yra laimÄ—jÄ™s sidabro medalÄŻ. Pasak aludarÄ—s, dvylika metĹł iĹĄlaikyti aukĹĄÄ?iausiÄ… kokybÄ™ pavyksta tik grieĹžtai kontroliuojant. „Mes dirbame pagal „Carlsberg“ kokybÄ—s vertinimo sistemÄ…, o „Ekstrai“ net ĹĄi sistema yra sugrieĹžtinama, nukrypimo nuo tikslo negali bĹŤti. Ĺ iam alui naudojamam salyklui, apyniams, mielÄ—ms taikomi kur kas grieĹžtesni reikalavimai, nei numato Lietuvos alaus gamybos reglamentas. TodÄ—l ir sugebame kas dienÄ… „Ekstrą“ padaryti bĹŤtent tokiÄ… – geriausią“, – dÄ—stÄ— DĹž.ArmonienÄ— .

Apie „Pasaulio alaus taurę“ („World Beer Cup“) ď Ž Amerikos aludariĹł asociacijos or-

ď Ž KokybÄ—:  AVXVb XNQ Ă&#x; aN_]aNbaV[Ă&#x; Ă&#x;cR_aV[VZĂ– Xb_V` _RV XVN XNQ  2X`a_N•

f_N TR_VNb`VN` `Nc\ XNaRT\_VW\` NYb` ]N`NbYfWR YÛZÛ YNONV `bT_VR aV[aN` QÛZR`f` Zí`ú NYNb` X\XfORV• “ aRVTÛ  cfab_V\ BaR[\` NYNb`• cNQ\ cN` ? CV_ VYN` A\Z\ .[Q_VWNb`X\ [b\a_

rios konkursui pateikÄ— 3921 alaus rĹŤĹĄÄŻ iĹĄ viso 95-iose alaus kategorijose.

ganizuojamas didĹžiausias pasaulio alaus kokybÄ—s konkursas, dar vadinamas alaus olimpinÄ—mis ĹžaidynÄ—mis, vyksta kas dvejus metus.

ď Ž VidutiniĹĄkai vienai kategorijai bu-

ď Ž DevintÄ… kartÄ… surengta „Pasaulio

ď Ž AlĹł aklosios degustacijos bĹŤdu ver-

alaus taurė“ pasiĹžymÄ—jo rekordiniu dalyviĹł skaiÄ?iumi – ĹĄÄŻ kartÄ… joje varŞėsi net 799 alaus daryklos iĹĄ 57 ĹĄaliĹł, ku-

vo pateikta 41,2 alaus rĹŤĹĄies. tino 211 ekspertĹł iĹĄ 27 pasaulio ĹĄaliĹł. Pasauliniai alaus ekspertai „World Beer Cup“ vertina alaus iĹĄvaizdÄ…, aro-

matÄ… ir skonio kokybÄ™, kaip geriausiai subalansuotÄ… ir atitinkanÄ?iÄ… savo stiliaus reikalavimus. Degustacijos vyko geguŞės 1 ir 2 d. San Diego mieste, Kalifornijoje. ď Ž „Švyturio Ekstra“ ĹĄiais metais yra

vienintelis Baltijos ĹĄaliĹł alus, „Pasaulio taurÄ—je“ apdovanotas aukso medaliu.

10

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

pasaulis

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Ge­gužės 20 ir 21 d. Či­ka­go­je vyks NA­TO viršū­nių su­si­ ti­ki­mas. Klau­ simų daug. Mi­si­ja Af­ga­ nis­ta­ne, prie­šra­ke­tinė gy­ ny­ba, mažė­ jan­tys gy­ny­ bos biud­že­ tai. Kuo šis su­si­ti­ki­mas svar­bus Lie­tu­vai?

Svar­ba: Af­ga­nis­ta­nas, PRG sky­das ir fi­nansų krizė, kar­pan­ti lėšas gy­ny­bai, – trys svar­biau­si klau­si­mai Či­ka­go­je.

Či­ka­gos su­si­ti­ki­mas: dėl ko te Valentinas Beržiūnas v.berziunas@diena.lt

PRG klau­si­mas

Su­si­ti­ki­mas va­di­na­ma­ja­me Vėjų mies­te bus įdo­mus. Bent jau Prancū­zi­jo­je tuo me­tu pūs nau­ji vėjai, nes prie­š pat su­si­ti­kimą sa­vo įža­dus tar­nau­ti ša­liai duos nau­ja­ sis prancūzų pre­zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as. O šis jau pa­reiškė, kad ne­ke­ti­na lai­ky­ti prancūzų pa­jėgų Af­ga­nis­ta­ ne il­giau nei iki 2014 m., kai nu­ma­ ty­ta ofi­cia­li tarp­tau­ti­nių pa­jėgų iš­ ve­di­mo da­ta. Ma­ža to, nau­ja­sis Prancū­zi­jos va­do­vas pa­žadė­jo, kad da­lis pa­jėgų iš Af­ga­nis­ta­no pa­si­trauks ne­tru­kus jam ta­pus pre­zi­den­tu. Ki­tas as­pek­tas – Ru­si­ja. Čia taip pat pa­pūtė se­ni nau­ji vėjai. Krem­liu­je vėl šei­mi­nin­kau­ja Vla­ di­mi­ras Pu­ti­nas. Jis anks­čiau pa­ reiškė, kad į NA­TO su­si­ti­kimą ne­ vyks, o šią sa­vaitę in­for­ma­vo, kad jo ne­bus ir JAV, Kemp Dei­vi­de or­ ga­ni­zuo­ja­ma­me Did­žio­jo aš­tuo­ne­ to (G-8) su­si­ti­ki­me. Pa­sak Krem­liaus, V.Pu­ti­nas ne­ vyks į G-8 viršū­nių su­si­ti­kimą JAV, nes yra už­siėmęs vy­riau­sybės for­ ma­vi­mu, nors su­si­tiks su B.Oba­ma per Did­žio­jo dvi­de­šim­tu­ko viršū­ nių su­si­ti­kimą bir­želį. V.Pu­ti­no at­si­sa­ky­mo prie­žas­ čių ieš­kan­tys eks­per­tai sa­ko, kad es­mi­nis klau­si­mas tarp Ru­si­jos

ir NA­TO iš­lie­ka ir vei­kiau­siai iš­ liks prie­šra­ke­ti­nis gynybos sky­ das (PRG). Ma­no­ma, kad Či­ka­go­je ga­ li būti priim­ti svarbūs su­si­ta­ ri­mai dėl PRG. Aukš­tas Lie­tu­ vos dip­lo­ma­tas dien­raš­čiui teigė, kad svar­bus tas fak­tas, jog su­si­ ti­ki­mas or­ga­ni­zuo­ja­mas Či­ka­go­ je.„Visų pir­ma, bus pa­skelb­ta, kad bus ženg­tas dar vie­nas žings­nis PRG skydo stei­gi­mo link. Tie­ sa, sis­te­ma ne­bus su­kur­ta, ne­bus inau­gu­ruo­ta, ta­čiau Li­sa­bo­no­je bu­ vo ženg­ti tik pra­di­niai žings­niai, o da­bar bus kal­ba­ma apie pra­kti­nius žings­nius ku­riant PRG pa­jėgu­ mus“, – kalbė­jo dip­lo­ma­tas. Tie­sa, V.Pu­ti­nas dar sykį pa­brėžė, kad Mask­vos ir Al­jan­so san­ty­kiai bus plėto­ja­mi rei­ka­lau­jant iš NA­ TO „at­si­žvelg­ti į Ru­si­jos Fe­de­ra­ ci­jos in­te­re­sus sau­gu­mo ir stra­te­ ginė­je sri­ty­je“. „Eu­roat­lan­ti­nia­me re­gio­ne Ru­si­ jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja pri­ va­lo vys­ty­ti san­ty­kius su Šiaurės At­lan­to su­tar­ties or­ga­ni­za­ci­ja to­kiu ly­giu, ku­ris pri­klau­sytų nuo Al­jan­ so no­ro at­si­žvelg­ti į Ru­si­jos Fe­de­ ra­ci­jos in­te­re­sus sau­gu­mo ir stra­ te­gi­nio sta­bi­lu­mo sri­ty­je, taip pat gerb­ti es­mi­nius tarp­tau­tinės teisės prin­ci­pus“, – teigė ką tik pri­saik­ din­tas nau­ja­sis Ru­si­jos pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas. V.Pu­ti­nas pri­dūrė, kad eu­roat­ lan­tinė­je erdvė­je Ru­si­ja su­tiks tik

su ne­da­lo­mo sau­gu­mo sis­te­ma, pa­grįsta tarp­tau­ti­ne tei­se. Af­ga­nis­ta­no atei­tis

Ki­tas ašt­rus klau­si­mas NA­TO va­ do­vams – Af­ga­nis­ta­nas. Nu­ma­ty­ta, kad tarp­tau­tinės pa­ jėgos iš ša­lies pa­si­trauks po dvejų metų. Vis­gi iki šiol ne­bu­vo aiš­kiai api­brėžta, koks bus sąjun­gi­ninkų vaid­muo po 2014-ųjų. „Či­ka­go­je turėtų būti pa­skelb­ta dek­la­ra­ci­ja, ku­ri šiuo me­tu de­ri­na­ ma su Af­ga­nis­ta­no pre­zi­den­tu Ha­ mi­du Kar­zai. Jo­je bus pa­tvir­tin­tas įsi­pa­rei­go­ji­mas 2014 m. tarp­tau­ tinėms pa­jėgoms pa­lik­ti Af­ga­nis­ taną. Ki­tas as­pek­tas, per Li­sa­bo­ nos su­si­ti­kimą ne­bu­vo api­brėžta, koks bus NA­TO vaid­muo po 2014 m. Būtent Či­ka­go­je ke­ti­na­ma pa­ skelb­ti, koks vaid­muo teks. Bus pa­skelb­ta apie vie­tos sau­gu­mo pa­jėgų mo­ky­mus, spe­cia­laus fon­ do šioms pa­jėgoms fi­nan­suo­ti su­ da­rymą, taip pat bus kal­ba­ma apie va­di­namąją To­ki­jo do­norų kon­fe­ ren­ciją, ku­rio­je bus de­ri­na­mas pa­ ra­mos Af­ga­nis­ta­nui pla­nas“, – sa­ kė Lie­tu­vos dip­lo­ma­tas. Tai pa­tvir­ti­no ir ne­se­niai Af­ga­ nis­ta­ne ap­si­lankęs JAV pre­zi­den­ tas Ba­rac­kas Oba­ma. Jis kar­tu su H.Kar­zai per trumpą vi­zitą Ka­bu­le pa­si­rašė su­si­ta­rimą dėl Af­ga­nis­ta­no ir JAV san­ty­kių po to, kai 2014 m. iš Af­ga­nis­ta­no bus iš­ves­tos už­sie­nio ko­vinės pa­jėgos.

Či­ka­gos su­s i­t i­k i­m as, pa­sak B.Oba­mos, svar­bus tuo, kad ja­me turėtų būti su­de­rin­tas aiš­kus pla­ nas, kaip to­liau bus dir­ba­ma Af­ ga­nis­ta­ne. „Ši mėnesį NA­TO su­ si­ti­ki­me Či­ka­go­je mūsų koa­li­cinės pa­jėgos iš­kels tikslą, kad Af­ga­nis­ ta­no sau­gu­mo pa­jėgos būtų pa­si­ ren­gu­sios va­do­vau­ti ope­ra­ci­joms vi­so­je ša­ly­je. Be to, Či­ka­go­je mes ke­ti­na­me pa­tvir­tin­ti siū­lymą skir­ ti pa­ramą Af­ga­nis­ta­no pa­jėgoms“, – sakė B.Oba­ma.

Či­ka­ga bus ta vie­ta, ku­rio­je ga­li būti pri­ pa­žin­tas Lie­tu­vos vaid­muo ener­ge­ti­ kos sri­ty­je.

Būtent dėl to su­si­ti­ki­me da­ly­vaus ne tik 28 NA­TO ša­lių, bet ir dar 22 vals­ty­bių at­sto­vai. „Či­ka­go­je mes dis­ku­tuo­si­me dėl par­tne­rystės. Tu­ri­me pri­pa­žin­ti sa­vo par­tne­rių indėlį sau­go­ti ver­ ty­bes Bal­ka­nuo­se, Af­ga­nis­ta­ne, Vi­ du­rio Ry­tuo­se ir Šiaurės Af­ri­ko­je“, – pa­brėžė H.Clin­ton. Či­ka­gos su­si­ti­ki­mas bus iki šiol did­žiau­sias to­kio po­būdžio, ja­me ke­ti­na da­ly­vau­ti 57 ša­lių va­do­vai ir 3 tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­cijų svar­ biau­si pa­reigū­nai – Jung­ti­nių Tau­ tų ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius, Pa­sau­lio ban­ko ir ES va­do­vai. Tie­sa, nors V.Pu­ti­nas at­si­sakė vyk­ti į Či­kagą, ja­me Mask­va vis­gi bus at­sto­vau­ja­ma, kaip ir kai ku­rios Cent­rinės Azi­jos ša­lys. Iš­ma­nio­ji gy­ny­ba – kas tai?

JAV vals­tybės sek­re­torė Hil­ la­ry Clin­ton pri­dūrė: „Či­ka­go­ je mes ke­ti­na­me su­si­tar­ti dėl to­ lesnės per­da­vi­mo fazės, kai 2013 m. Tarp­tau­tinės sau­gu­mo pa­ra­ mos pa­jėgos (ISAF) per­duos pa­ grin­di­nes sau­gu­mo funk­ci­jas Af­ ga­nis­ta­no ka­riuo­me­nei ir da­ly­vaus ko­vi­niuo­se veiks­muo­se tik ta­da, kai to la­bai reikės.“ Taip pat Či­ka­go­je ke­ti­na­ma kalbė­tis su ki­to­mis pa­sau­lio ša­li­ mis, ku­rios reiš­kia norą bend­ra­ dar­biau­ti su NA­TO.

Vie­nas ak­tua­liau­sių Či­ka­gos su­si­ ti­ki­me svars­tomų klau­simų bus va­ di­na­mo­ji iš­ma­nio­ji NA­TO gy­ny­ba. Dau­ge­lis NA­TO ša­lių su­si­du­ria su fi­nan­sinė­mis bėdo­mis ir iš­lai­ dos gy­ny­bai mažė­ja, todėl Al­jan­se vis gar­siau kal­ba­ma apie gud­rius gy­ny­bos būdus. „Či­ka­go­je mes ženg­si­me žings­ nius, kad būtų pri­siim­ti konk­retūs įsi­pa­rei­go­ji­mai ir nu­ma­ty­tos prie­ monės dėl iš­ma­nio­sios gy­ny­bos“, – teigė NA­TO ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius An­der­sas Fogh’as Ras­mus­se­nas. Vie­nas ge­riau­sių iš­ma­nio­sios gy­ ny­bos pa­vyzd­žių, Lie­tu­vos dip­lo­

11

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

pasaulis Į pen­siją išeis vėliau

Sen­ka pa­si­tikė­ji­mas

Sviedė batą

Len­ki­jos įsta­tymų leidė­jai pri­ tarė prie­šta­rin­gai ver­ti­na­mam vy­riau­sybės pla­nui pa­di­din­ ti išė­ji­mo į pen­siją am­žių iki 67 metų. Dau­gu­ma de­pu­tatų pri­ tarė ar­gu­men­tams, kad vėles­ nis pa­si­trau­ki­mas iš dar­bo rin­ kos pa­dės už­tik­rin­ti di­des­nes pen­si­jas ir su­ma­žin­ti biud­že­ to iš­lai­das.

Per­nai už įga­lio­jimų vir­ši­ jimą nu­teistą bu­vu­sią Uk­rai­ nos prem­jerę Ju­liją Ty­mo­šen­ ko (nuo­tr.) Char­ko­vo li­go­ninė­ je va­kar ap­lan­kiu­si Lie­tu­vos Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė per­spėjo, kad Eu­ro­pos pa­si­ tikė­ji­mas sen­ka, o eu­ro­pinė Uk­rai­nos per­spek­ty­va da­ro­si vis la­biau mig­lo­ta.

Vie­nas vy­ras va­kar sviedė ba­ tą į Nor­ve­gi­jo­je tei­siamą žu­ diką An­dersą Beh­ringą-Brei­ viką ir su­šu­ko: „Ke­liauk pra­ ga­ran – tu nu­žu­dei ma­no bro­ lį!“ Šis in­ci­den­tas bu­vo pir­mas at­ve­jis, kai ult­ra­de­ši­niųjų pa­ žiūrų ekst­re­mis­to by­los nag­ rinė­jimą su­trikdė pro­tes­to pro­trūkis.

NA­TO silp­no­ji vie­ta – Eu­ro­pa? Yra Mar­sas, yra Ve­ne­ra. Ar­ba JAV ir Eu­ro­pa. Ve­ne­ra mėgsta taiką, Mar­sas – linkęs pa­si­kliau­ti jėga. Ar pa­vyks NA­TO vi­du­je ras­ti pu­ siaus­vyrą?

„Scan­pix“ nuo­tr.

ks pa­pra­kai­tuo­ti? ma­to tei­gi­mu, – Bal­ti­jos ša­lių oro erdvės ap­sau­ga. „Natū­ra­lu, kad vie­nas svar­biau­ sių klau­simų mažė­jant NA­TO ša­lių gy­ny­bos biud­že­tams – iš­ma­nio­ ji gy­ny­ba. At­si­ra­do būti­nybė ras­ ti gud­rių, iš­min­tingų spren­dimų. Juk ky­la grėsmė, kad ne­su­gebė­si­ me efek­ty­viai ko­vo­ti su iššū­kiais, jei ne­turė­si­me lėšų. Būtent todėl vie­na iš temų bus iš­min­tin­ga gy­ny­ ba; oro po­li­ci­ja yra vie­nas ge­riau­sių to­kios gy­ny­bos pa­vyzd­žių. Lie­tu­va ne­tu­ri su ki­to­mis Bal­ti­jos ša­li­mis lėktuvų, todėl at­lie­ka­mos kitų ša­ lių oro pa­jėgos gi­na mūsų erdvę“, – sakė Lie­tu­vos dip­lo­ma­tas. Jis pri­dūrė, kad Lie­tu­vai la­bai svar­bus oro po­li­ci­jos mi­si­jos tęsti­ nu­mo klau­si­mas. „Lie­tu­va sie­kia, kad ši mi­si­ja taptų nuo­la­tinė. Klau­ si­mas, ar mums pa­vyks pa­siek­ ti, kad mi­si­ja taptų nuo­la­tinė? Tai būtų di­de­lis pa­sie­ki­mas ir svar­bus NA­TO so­li­da­ru­mo su Bal­ti­jos ša­li­ mis ženk­las“, – ti­ki­no dip­lo­ma­tas. Ener­ge­ti­nis sau­gu­mas

Ki­tas Lie­tu­vos prio­ri­te­tas, pa­sak aukš­to dip­lo­ma­to, yra ener­ge­ti­nis sau­gu­mas. Lie­tu­va įsteigė ener­ge­ti­nio sau­ gu­mo centrą, jis pre­ten­duo­ja tap­ti NA­TO kom­pe­ten­ci­jos cent­ru. „Ener­ge­ti­ka nuo 2006 m. Ry­go­ je vy­ku­sio NA­TO viršū­nių su­si­ti­ki­ mo yra Al­jan­so dar­bot­varkės da­lis. Mes už­per­nai įsteigė­me ener­ge­

ti­nio sau­gu­mo centrą. Šiuo me­tu NA­TO kon­teks­te yra apie 20 to­kių kom­pe­ten­ci­jos centrų. Steig­da­mos to­kius cent­rus įvai­rios ša­lys pa­si­ ren­ka įvai­rias sri­tis. Ener­ge­ti­ko­ je ma­to­mi iššū­kiai, ku­riems rei­ kia NA­TO dėme­sio. Pa­vyzd­žiui, nu­trau­kia­mas dujų tie­ki­mas“, – kalbė­jo dip­lo­ma­tas. Tie­sa, pa­sak jo, NA­TO ne­ke­ti­na kiš­tis į ko­mer­ci­nius klau­si­mus, nes Al­jan­sas tu­ri rea­guo­ti ta­da, kai ky­la rea­li sau­gu­mo grėsmė. Ka­riuo­menės iš­tek­liai ir­gi yra cent­ro kom­pe­ten­ci­ja. „Ka­riuo­menės su­nau­do­ja daug gam­tos išteklių. Todėl rei­kia ieš­ko­ti ga­li­my­bių dieg­ti al­ter­na­ty­vias, pa­ vyzd­žiui, ža­lią­sias tech­no­lo­gi­jas. Šis pa­si­ūly­mas su­laukė su­si­domė­ji­mo. Či­ka­go­je bus pri­sta­ty­tas ener­ge­ti­kos ra­por­tas. Kol kas ne­sa­me ak­re­di­ tavę­si, ta­čiau ra­por­te bus pri­pa­žin­ tos Lie­tu­vos pa­stan­gos, galbūt ga­li būti iš­sa­ky­ta pa­ra­ma Lie­tu­vos cent­ rui, kad šis būtų NA­TO da­lis. Tai­ gi, Či­ka­ga bus ta vie­ta, ku­rio­je ga­li būti pri­pa­žin­tas Lie­tu­vos vaid­muo ener­ge­tinė­je sri­ty­je, iš­reikš­ta pa­ra­ ma Lie­tu­vos pa­stan­goms per šį cen­ trą. Tai – ne­ma­žas pa­sie­ki­mas“, – sakė dip­lo­ma­tas. Lau­kian­tys iššū­kiai

Tie­sa, kaip teigė dip­lo­ma­tas, šiuos in­te­re­sus reikės gin­ti ir ne vis­kas ran­ka pa­sie­kia­ma. „Či­ka­gos su­ si­ti­ki­mas svar­bus dėl dviejų prie­

žas­čių. Pir­ma, pa­ma­ty­si­me, kaip vyks­ta Li­sa­bo­nos su­tar­čių įgy­ven­ di­ni­mas, kiek pa­si­stūmėta, ką ša­ lys gal­vo­ja. Norė­čiau pa­sa­ky­ti, kad tarp Al­jan­so na­rių yra ir to­kių, ku­rių nuo­monė skep­tiš­ka, ki­taip sa­kant, Li­sa­bo­nos stra­te­gi­ja nėra šim­tu pro­centų visų re­mia­ma. Pa­vyzd­ žiui, ko­kie vo­kie­čiai sa­kytų, kad jie la­biau pa­lai­ko ko­lek­ty­vinės gy­ny­ bos ir ope­ra­cijų dalį, ta­čiau jiems ne to­kios ak­tua­lios nau­jo­sios grėsmės, pa­vyzd­žiui, ener­ge­ti­nis sau­gu­mas. Pa­sak vo­kie­čių, tai per­ne­lyg sie­ja­ si su Ru­si­ja, todėl vo­kie­čiai ne­no­ ri per­ne­lyg to ak­cen­tuo­ti“, – iššū­ kius pa­minė­jo dip­lo­ma­tas. Vis­gi, pa­sak jo, svar­bu tai, kad su­si­ti­ki­mas vyks­ta JAV, todėl Lie­ tu­va tu­ri ga­li­my­bių tikė­tis pa­ra­mos sa­vo in­te­re­sams. „Ame­ri­kie­čiai, ka­dan­gi pas juos vyks­ta rin­kimų kam­pa­ni­ja, sąmo­ nin­gai pa­rin­ko laiką, kad su­si­ti­ ki­mas vyktų rin­kimų kam­pa­ni­jos kon­teks­te. Ga­ran­tuo­tai bus re­zul­ tatų. Ame­ri­kie­čiai įdėmiai seks tai, kas su­tar­ta Li­sa­bo­no­je, kad būtų at­spindė­tos kon­cep­ci­jos nuo­sta­tos, – sakė dip­lo­ma­tas. – Svar­bu ir tai, kad ame­ri­kie­čių ir mūsų in­te­re­sai pa­pras­tai su­tam­pa. Tai reiš­kia, kad jei su­gebė­si­me tin­ka­mai pa­si­ųsti mūsų prio­ri­te­tus, yra daug šansų, kad mums pa­si­seks. Šiuo as­pek­tu at­ro­do, kad Či­ka­gos su­si­ti­ki­mas ne toks svar­bus kaip Li­sa­bo­nos, ta­čiau taip nėra.“

Eu­ropą iš­ti­kus fi­nan­si­nei kri­zei, vis dau­giau Se­no­jo že­my­no ša­ lių tau­po ma­žin­da­mos gy­ny­bos iš­lai­das. Ame­ri­kie­čių eks­per­ tai sa­ko, kad Al­jan­sas kuo to­liau, tuo la­biau pri­me­na ne 28 vals­ty­ bių bloką, o vie­nos ša­lies – JAV – ka­riuo­menę. An­tai, pa­si­trauk­da­mas iš pa­ reigų buvęs JAV gy­ny­bos sek­re­ to­rius Ro­ber­tas Ga­te­sas yra mi­ nėjęs, kad Ame­ri­kai nu­si­bo­do fi­nan­suo­ti Eu­ro­pos ap­saugą. Ro­ber­tas D.Kap­la­nas, tarp­tau­ ti­nių san­ty­kių ap­žval­gi­nin­kas, pa­brėžė, kad in­ter­ven­ci­ja į Li­biją aiš­kiai pa­rodė, jog ga­lin­giau­sias pa­sau­lio ka­ri­nis al­jan­sas be JAV pa­ra­mos kaip rei­kiant buk­suo­ja. „Vie­nas JAV oro pa­jėgų pa­ reigū­nas man pra­si­tarė: „Man Li­bi­jos kam­pa­ni­ja pri­minė pa­saką apie snie­guolę ir 27 nykš­tu­kus. Vi­si sto­vi at­si­klaupę prie­š ją“, – pa­brėžė vie­na­me sa­vo straips­nių R.D.Kap­la­nas. Pa­sak jo, sta­tis­ti­ka ro­do, kad net 80 pro­c. de­galų, ku­ rie nau­do­ti Li­bi­jo­je, bu­vo iš Jung­ ti­nių Vals­tijų, iš vi­so tik 8 NA­TO ša­lys da­ly­va­vo ak­ty­viuo­se oro veiks­muo­se, ki­tos dau­giau pri­si­ jungė dėl sim­bo­linės pa­ra­mos. „Eu­ro­pa ka­ri­niu po­žiū­riu – mi­ru­si“, – to­kius žod­žius, pa­sak R.D.Kap­la­no, jam kaž­ka­da iš­tarė vie­nas JAV ge­ne­ro­las. Juk 1980 m. Eu­ro­pos iš­lai­dos su­darė 40 pro­c. Al­jan­so biud­že­to, da­bar – apie 20 pro­c. Kaip sakė R.D.Kap­la­nas,

„vien JAV ka­rinės oro pa­jėgos yra di­desnės nei britų Gy­ny­bos mi­ nis­te­ri­ja“. Apž­val­gi­nin­kas tvir­ti­no, kad gy­ny­bos po­li­tiką la­bai le­mia vy­ rau­jan­tis skir­tin­gas po­žiū­ris į ka­ riuo­menę Eu­ro­po­je ir JAV. „Dau­ge­lis ame­ri­kie­čių la­bai did­žiuo­ja­si ar­mi­ja, o Eu­ro­po­je ka­ rio pro­fe­si­ja daž­nai nu­ver­ti­na­ma. Eu­ro­pie­čiai daž­niau no­ri ma­ty­ ti sa­vo ka­rius kaip uni­for­muo­tus vals­tybės tar­nau­to­jus. Idė­ja, kad ka­riuo­menė sau­go de­mok­ra­ti­nes ver­ty­bes, dau­ge­liui Se­no­jo že­my­ no gy­ven­tojų at­ro­do juo­kin­ga“, – pa­brėžė ap­žval­gi­nin­kas. Anot R.D.Kap­la­no, Eu­ropą smau­giant kri­zei NA­TO vaid­muo Se­na­ja­me že­my­ne tu­ri stiprė­ti. Kaip tai pa­siek­ti? Pa­sak ap­žval­gi­ nin­ko, vie­nas ge­riau­sių pa­vyzd­žių – iš­ma­nio­ji gy­ny­ba. „Pa­vyzd­žiui, olan­dai no­ri pa­ nai­kin­ti tankų ba­ta­lioną ir pa­si­ kliau­na vo­kie­čių da­li­niais, ku­rie gi­na Ny­der­lan­dus. Ta­čiau olan­dai tuo pat me­tu in­ves­tuo­ja į ba­lis­ti­ nes ra­ke­tas, gy­ny­bos ra­da­rus ar fre­ga­tas – pa­jėgu­mus, ku­rie rei­ ka­lin­gi vi­siems“, – sakė ap­žval­ gi­nin­kas. R.D.Kap­la­no nuo­mo­ne, tai­ ka Eu­ro­po­je ir gre­ta jos ga­li būti iliu­zi­ja. „Ru­si­ja, chao­tiš­ka Šiau­ rės Af­ri­ka, Bal­ka­nai iššū­kiai Eu­ ro­pai. Jei jie su­kils, NA­TO turės už­tik­rin­ti pa­ti­kimą sau­gu­mo pa­ lai­ky­mo me­cha­nizmą. JAV rei­kia NA­TO or­ga­ni­zuo­ti Eu­ro­pos gy­ ny­bai, o Va­šing­to­nas ga­li spręsti ki­tus klau­si­mus Vi­du­rio Ry­tuo­ se ir Azi­jo­je“, – tvir­ti­no ap­žval­ gi­nin­kas. „Strat­for Glo­bal In­tel­li­gen­ce“ inf.

Skund­žia­si: ame­ri­kie­čių eks­per­tai, o ir po­li­ti­kai ne­re­tai prie­kaiš­tau­

ja eu­ro­pie­čiams, kad šie į gy­ny­bos klau­si­mus žiū­ri pro pirš­tus.

„Scan­pix“ nuo­tr.

12

šeštADIENIS, gegužės 12, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Nau­ja lai­da at­skleis int­ri­gu Jei ne gry­bai ir ne uo­gos, dzū­kų mer­gos bū­tų nuo­gos. Taip ne­re­tai pa­šmaikš­tau­ ja ne tik links­mais plau­čiais gar­sė­jan­tys Piet­ry­čių Lie­tu­vos at­sto­vai. Klai­pė­die­čiai šį spar­nuo­tą po­sa­kį ga­lė­tų per­fra­zuo­ti sa­ vaip. Jei ne uos­tas, ko ge­ro, nuo­ga bū­tų vi­sa Lie­tu­va. Ar bent jau pus­nuo­gė.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ne­var­gins sau­sa sta­tis­ti­ka

Kelias: laivus į uostą įvedančio ir iš jo išvedančio locmano Rimvydo Eitučio kasdienybėje nestinga ekstremalumo.

Ko­kios svar­bos Lie­tu­vai yra vie­nin­ te­lis ša­lies uos­ta­mies­tis, kuo jis gy­ ve­na bei kvė­puo­ja, vaiz­džiai ban­ dys pa­pa­sa­ko­ti nau­jo­jo te­le­vi­zi­jos pro­jek­to „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ ty­bė“ kū­rė­jai. Sa­vai­ti­nė lai­da LTV ka­na­lu star­tuo­ja jau šį sek­ma­die­ nį 17.15 val. Nors lai­dų cik­lo pa­va­di­ni­mas skam­ba kiek mo­nu­men­ta­liai, ta­ čiau žiū­ro­vai ga­li ne­si­bai­min­ti, jog te­le­vi­zi­jos ete­rį džio­vins fak­ tų ir skai­čių „pri­far­ši­ruo­ta“ do­ ku­men­ti­ka. Kaip tei­gė vie­nas lai­dos su­ma­ny­ to­jų bei pro­diu­se­rių Gin­ta­ras Ben­ džius, žiū­ro­vų dė­me­sį bus sie­kia­ma už­ka­riau­ti pa­si­tel­kus ne sau­są pub­ li­cis­ti­ką, o di­na­miš­ką ir po­pu­lia­rų te­le­vi­zi­jos rea­ly­bės šou žan­rą. Jū­ri­nė vals­ty­bė lai­do­se bus pri­ sta­to­ma per jū­ri­nes pro­fe­si­jas, o jū­ri­nin­kų duo­nos, kaip int­ri­ga­vo pa­šne­ko­vas, teks pa­ra­gau­ti ša­lies pra­mo­gų pa­sau­lio įžy­my­bėms. Pir­mo­sio­se lai­do­se žiū­ro­vai iš­vys lai­dų ve­dė­ją Žy­gį Sta­kė­ną, ku­riam te­ko sa­vo kai­liu pa­tir­ti, kaip gims­ta jū­ri­nin­kai, taip pat džia­zo vo­ka­lis­ tę Kris­ti­ną Ja­tau­tai­tę, ku­ri kar­tu su jū­rų uos­to loc­ma­nais įve­di­nė­jo lai­ vus, bei est­ra­dos mo­hi­ka­ną Si­mo­ ną Dons­ko­vą, ku­riam bu­vo pa­ti­ kė­tos di­džiau­sio „DFDS Sea­ways“ kel­to ke­lei­vių ap­tar­na­vi­mo va­do­vo pa­rei­gos. „Pa­de­da­mi lai­dos ve­dė­jo Hen­ ri­ko Vai­tie­kū­no apie svar­bius da­ ly­kus steng­si­mės pa­sa­ko­ti pa­ pras­tai ir be spe­ci­fi­nių ter­mi­nų. Štai jei pa­sa­ky­tu­me, kad di­džiau­ sias iš Klai­pė­dos kur­suo­jan­tis ke­ lei­vi­nis kel­tas yra aš­tuo­nių de­nių, var­gu ar ši in­for­ma­ci­ja pa­dė­tų įsi­ vaiz­duo­ti tik­ruo­sius mas­tus. Ta­ čiau vi­sai kas ki­ta, jei pa­sa­ky­tu­ me, kad jis pri­lygs­ta 8–10 aukš­tų na­mui, o su­sta­čius į kel­tą tel­pan­ čias ma­ši­nas vie­non ei­lėn, jos il­gis siek­tų apie 3 ki­lo­met­rus“, – aiš­ki­ no G.Ben­džius.

Kli­bins ste­reo­ti­pus

Klai­pė­die­tis ne­nei­gė, jog šis pro­ jek­tas gi­mė ne vien iš pa­trio­tiz­mo, bet ir sie­kio už­pil­dy­ti in­for­ma­ci­nį va­kuu­mą. „Lai­kau gar­bės rei­ka­lu po­pu­lia­ rin­ti Klai­pė­dą bei Lie­tu­vą kaip jū­ ri­nę vals­ty­bę. Vis dėl­to rei­kia pri­ pa­žin­ti, jog vie­šo­jo­je erd­vė­je šiai te­mai ski­ria­ma per ma­žai dė­me­ sio“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. Gin­ta­ro tei­gi­mu, dau­ge­liui Klai­ pė­da, jū­ra aso­ci­juo­ja­si su va­sa­ra, pa­plū­di­miais ir pra­mo­go­mis. Tad lai­do­se bus sie­kia­ma at­skleis­ ti dau­ge­liui ne­pa­žįs­ta­mą ir int­ ri­guo­ja­mą uos­ta­mies­čio gy­ve­ni­ mo pu­sę.

Hen­ri­kas Vai­tie­kū­nas:

Kas ma­ne liū­di­na, o sy­kiu ir džiu­gi­ na – kad tie, ku­rie no­rė­jo sa­ve ma­ty­ti šia­me pro­jek­te, pa­ gei­da­vo vy­res­nio lai­dos ve­dė­jo.

Pro­diu­se­ris nea­be­jo­ja, jog šis pro­jek­tas pa­žers ne­ti­kė­tu­mų ne tik ki­tų mies­tų at­sto­vams, bet ir klai­ pė­die­čiams. Gin­ta­ras ne­nei­gė, jog at­ra­di­mo džiaugs­mo ne­sto­ko­jo ir pa­tys lai­dos kū­rė­jai. „Ta­rian­tis dėl bend­ra­dar­bia­vi­ mo, te­ko ap­lan­ky­ti dau­ge­lį uos­ to kom­pa­ni­jų, su­si­pa­žin­ti su įdo­ miais žmo­nė­mis, pri­si­lies­ti prie uos­to spe­ci­fi­kos ir pa­tir­ti, jog tai la­bai di­de­lis ir gy­vas or­ga­niz­mas. Ga­liu pri­pa­žin­ti, jog šis pro­jek­tas ge­ro­kai pra­plė­tė ma­no aki­ra­tį“, – įspū­džiais da­li­jo­si pa­šne­ko­vas. Be­maž me­tus bran­din­ta lai­da su­ bū­rė pa­ty­ru­sių pro­fe­sio­na­lų ko­man­ dą iš Klai­pė­dos bei Vil­niaus. Prie jos vai­ro sto­jo pro­diu­se­riai Lau­ry­nas Šeš­kus, Gin­ta­ras ir Min­dau­gas Ben­ džiai, ku­riuos su­ve­dė „Lie­tu­vos su­

13

šeštADIENIS, gegužės 12, 2012

vakarė

uo­ja­mą uos­ta­mies­čio pu­sę

Simboliška: uosto kapitono pavaduotoją Arvydą Narmontą H.Vaitiekūnas kalbino ant vandens.

Specifika: retas žino, kad krantinių būklę nuolatos tikrina uosto narai.

per­mies­to“ pro­jek­tas. Be H.Vai­tie­ kū­no, į kū­ry­bi­nę vir­tu­vę įsi­trau­kė ir klai­pė­die­tė žur­na­lis­tė Da­lia Grik­ šai­tė bei gar­siau­sių ša­lies te­le­vi­zi­jos pro­jek­tų re­ži­sie­rė Edi­ta Ka­ba­rai­tė.

Bū­ti ar ne­bū­ti tę­si­niui

Ko­man­da – aukš­čiau­sios pra­bos

„Ves­ti šią lai­dą man bu­vo ne­ti­kė­ tas pa­siū­ly­mas – nu­ste­bau ir ap­ si­džiau­giau. Jei bū­tų pa­sa­kę, kad tu­rė­čiau po sa­vai­tę pra­bū­ti Šiau­ liuo­se ar Pa­ne­vė­žy­je, sa­ky­čiau, kad gal nė­ra lai­ko. Bet Klai­pė­dai aš lai­ ko tu­riu, nors šiuo me­tu tur­būt esu ap­si­kro­vęs ko­kiais sep­ty­niais dar­ bais“, – pri­si­pa­ži­no pro­jek­to vei­ du ta­pęs žur­na­lis­tas H.Vai­tie­kū­nas. Nors dau­ge­lį me­tų gy­ve­na sos­ti­

nė­je, te­le­vi­zi­jos ete­rio sen­bu­vis – klai­pė­die­tis iki kau­lų sme­ge­nų. Į gim­tą­jį mies­tą žur­na­lis­tą ge­na čia gy­ve­nan­ti ma­ma, li­kę bi­čiu­liai bei nos­tal­giš­ki pri­si­mi­ni­mai. „Kas ma­ne liū­di­na, o sy­kiu ir džiu­gi­na – kad tie, ku­rie no­rė­jo sa­ ve ma­ty­ti šia­me pro­jek­te, pa­gei­da­ vo vy­res­nio lai­dos ve­dė­jo. Ir ma­no kan­di­da­tū­ra vi­siems ti­ko. Rū­pes­tis tik vie­nas – ar su­ge­bės pri­tik­ti Vai­ tie­kū­nas prie šios jau­nos ko­man­ dos. Nes vy­res­nių už ma­ne, iš­ sky­rus kai ku­riuos he­ro­jus, lai­do­je nė­ra“, – šyp­so­jo­si žur­na­lis­tas. Anot pa­šne­ko­vo, dar nie­ka­da jam nė­ra te­kę dirb­ti to­kio­mis pra­ban­ gio­mis są­ly­go­mis.

Vadas: kelto „Victoria Seaways“ kapitonas Henrikas Žalandauskas

(kairėje) atvirai atsakė į visus laidos kūrėjų klausimus.

„Kū­ry­bi­nė bri­ga­da vis­ką pa­duo­da ga­ta­vą, „su­kram­ty­tą“. Ne­rei­kia tar­ tis dėl su­si­ti­ki­mų, in­ter­viu – vis­kas iš anks­to su­de­rin­ta, su­pla­nuo­ta. Vi­ sa tai aš vi­sa­da da­ry­da­vau pa­ts. Vis­ kas kaip nor­ma­lio­je va­ka­rie­tiš­ko­ je te­le­vi­zi­jo­je, kiek­vie­nas at­sa­ko už sa­vo sri­tį“, – pa­gy­rų ko­le­goms ne­ šykš­tė­jo H.Vai­tie­kū­nas. Vis dėl­to tiek šil­to, tiek šal­to ra­ ga­vęs žur­na­lis­tas ir šį­syk pa­ty­rė, jog vis­ko iki smulk­me­nų ne­sup­la­ nuo­si. „Pas­ku­ti­nė­je lai­do­je bus pa­ ro­dy­ta tai, ko šiaip jau lai­do­se ne­ rei­kė­tų ro­dy­ti“, – mįs­lin­gai kal­bė­jo pa­šne­ko­vas, pra­si­ta­ręs tik tiek, jog kar­tą bu­vo pri­vers­tas pra­šy­ti net me­di­kų pa­gal­bos.

G.Ben­džius tei­gė kol kas ne­ga­lįs pa­sa­ky­ti, kiek pro­jek­to „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ lai­dų pa­sieks LTV ete­rį. „Su kai ku­riais par­tne­riais dar te­be­vyks­ta de­ry­bos. Ta­čiau ti­kiuo­ si, kad pa­si­ro­džius pir­mo­sioms lai­ doms prie pro­jek­to pri­si­jungs ir dau­giau jū­ri­nių kom­pa­ni­jų, – vy­lė­ si pa­šne­ko­vas. – Šian­dien jau tik­rai ga­li­me kal­bė­ti apie pen­kias, o gal net aš­tuo­nias lai­das. Bet ko­kiu at­ ve­ju iš tri­jų nu­fil­muo­tų lai­dų drą­ siai ga­lė­tų gim­ti dar pen­kios – tiek daug yra įdo­mios me­džia­gos, tiek įvai­rių kam­pų. To­dėl la­bai no­rė­tų­ si, kad pa­ro­dę pa­sku­ti­nę pro­jek­to

lai­dą ga­lė­tu­me pa­ra­šy­ti – lau­ki­te tę­si­nio nau­ja­me se­zo­ne.“ Gin­ta­ras ne­nei­gė, kad jo bei bro­ lio pro­diu­se­ri­nei kom­pa­ni­jai, iki šiol gar­sė­ju­siai at­li­kė­jų va­dy­ba, šis dar­bas bus ge­ra pa­tir­tis ne­riant į nau­ją veik­lą. „No­rė­tu­me plės­ti veik­lą, pro­diu­ suo­ti te­le­vi­zi­jos pro­jek­tus, ir tai yra pir­mas žings­nis to link, nors vie­ naip ar ki­taip su te­le­vi­zi­ja su­si­du­ ria­me nuo­la­tos, pa­žįs­ta­me ją iš vi­ daus“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. Gin­ta­ras pa­ti­ki­no, jog bend­rau­ da­mas su so­li­džių uos­to kom­pa­ni­ jų at­sto­vais ne­pa­ty­rė, kad į jį, kaip pra­mo­gų vers­lo at­sto­vą, žiū­ri­ma ne­pa­tik­liai.

Komanda: laidos kapitonas H.Vaitiekūnas, operatorius Žilvinas Ruminas, prodiuseris Mindaugas Bendžius,

redaktorė D.Grikšaitė, režisierė E.Kabaraitė, laidos svečias S.Donskovas bei operatorius Mindaugas Gudelis įsiamžino Kylio fone. Da­lios Grik­šai­tės nuo­tr.

14

šeštADIENIS, gegužės 12, 2012

vakarė

D.Mont­vy­das: vir­šū­nė­je nie­ko – Jei „Eu­ro­vi­zi­jos“ iš­va­ka­rė­se atei­tų ste­buk­la­da­rys ar be­pro­ tiš­kai įta­kin­gas žmo­gus ir pa­ siū­ly­tų lai­mė­ti kon­kur­są, bet mai­nais tu­rė­tum ko nors at­si­ sa­ky­ti – ką ga­lė­tum paau­ko­ti? – Jau da­bar juo­du dar­bu at­si­sa­kau lais­va­lai­kio, da­lies as­me­ni­nio gy­ ve­ni­mo, ku­ris man yra daug svar­ biau už pa­grin­di­nį da­ly­ką – mu­zi­ ką. Dir­bu iš­ti­sus mė­ne­sius, ne­tu­riu ki­to dar­bo, ži­nau, ką da­rau, ko sie­ kiu. Tad priim­ti to­kį pa­siū­ly­mą bū­ tų to­ly­gu par­duo­ti sie­lą. – Pro­pa­guo­ji lie­tu­viš­ku­mą, bet „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ da­ly­vau­ji sla­py­ var­džiu Don­ny Mon­tell. – Tai, kad aš esu Lie­tu­vos pi­lie­tis ir gy­ve­nu Lie­tu­vo­je, ne­su­si­ję su ma­ni­ mi kaip mu­zi­kan­tu. Sa­vo sla­py­var­dį pro­pa­guo­ju kaip at­li­kė­jas. Tai – ne šei­mos ar drau­gų pa­var­dės. Dai­ ni­nin­kai Fred­die Mer­cu­ry (tik­ras var­das ir pa­var­dė Far­rokh Bul­sa­ra – aut.pa­st.) ir Geor­ge’as Mi­chae­ las (Geor­gios Ky­ria­cos Pa­nayio­ tou – aut.pa­st.) taip pat ži­no­ mi sa­vo sla­py­var­džiais. Esu

Ne­su­reikš­mi­na: Ry­tų mąs­ty­mui nea­be­jin­gas D.Mont­vy­das ir per­ga­lę, ir ne­sėk­mę lin­kęs ver­tin­ti fi­lo­so­fiš­kai.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Do­na­tas Mont­vy­das vis dar sva­jo­ja apie rū­mus ir še­šis vai­kus. Apie vie­tą, kur jis jaus­tų­si sau­gus, lai­min­gas, vi­sa­ver­tis. Kur ant duo­ nos su svies­tu dar ga­lė­tų už­si­tep­ti uo­gie­nės, kur dva­si­nis ir kū­niš­ ka­sis pa­sau­lis ne­prik­lau­so nuo išo­rės.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Jau pir­ma­die­nį dai­ni­nin­kas, šie­met įkū­ni­jan­tis eu­ro­vi­zi­nę Lie­tu­vos vil­tį, sė­dės lėk­tu­ve, ku­ris pa­kils ir skris iki Azer­bai­dža­no sos­ti­nės Ba­ku. – Pas­ta­ruo­ju me­tu vis bė­gi: pro­jek­tai, re­pe­ti­ci­jos, su­si­ti­ ki­mai, in­ter­viu. Bet bal­se – ne nuo­var­gis, o ge­ros emo­ci­jos. – O kaip ki­taip? Tai – my­li­mas dar­bas. Šia­me gy­ve­ni­mo eta­pe rea­li­zuo­ju sa­ve. Nuo­var­gį jau­čiu, kaip ir kiek­vie­nas dir­ban­tis žmo­ gus, bet ne­stan­dar­ti­nė­mis va­lan­ do­mis. – Ko­kį klau­si­mą pa­sta­ruo­ju me­tu gir­di daž­niau­siai? – Liau­diš­kai kal­bant, ne­si­taš­ko­me ir bend­rau­ja­me to­li gra­žu ne su vi­sais žur­na­lis­tais. O daž­niau­siai gir­di­mas klau­si­mas: „Ar jau esi pa­si­ren­gęs „Eu­ro­vi­zi­jos“ dai­nų kon­kur­sui?“ – Bū­tent šio klau­si­mo ir neuž­ duo­si­me. Įdo­miau su­ži­no­ti, ko pa­ts pa­klaus­tum D.Mont­vy­do? – Ko aš pa­klaus­čiau... Ko pa­klaus­ čiau... Daug ko. Iš­rink­ti vie­ną klau­ si­mą la­bai su­dė­tin­ga, nes aš lin­kęs į sa­via­na­li­zę.

– Ran­ką prie šir­dies pri­dė­jus: ką siųs­tum at­sto­vau­ti Lie­tu­ vai „Eu­ro­vi­zi­jo­je“, jei at­ran­ ko­je ne­bū­tų da­ly­va­vęs Don­ny Mon­tell (D.Mont­vy­do sce­ni­ nis pseu­do­ni­mas – red. pa­st.), o na­cio­na­li­nę at­ran­ką bū­tum žiū­rė­jęs per te­le­vi­zo­rių? – Ma­nęs klau­sia, ko­kią vie­tą užim­ siu, ką gal­vo­ju apie at­li­kė­jus. Ne­ mėgs­tu ko­men­tuo­ti. Vis­ką pa­lie­ku žiū­ro­vų spren­di­mui. Ant­ro­je vie­to­je li­ko gru­pė „Dar“, tad ji ir bū­tų ver­ ta va­žiuo­ti. – Dip­lo­ma­tiš­kas at­sa­ky­mas. – O ką dau­giau ga­liu at­sa­ky­ti? Jei kas nors pa­klaus­tų, ko­kios mu­zi­kos klau­sau, ko­kia kom­pak­ti­nė plokš­ te­lė gro­ja ma­no au­to­mo­bi­ly­je, ga­lė­ čiau at­sa­ky­ti, nes nie­ko neį­žei­siu. – Ir ko­kia kom­pak­ti­nė plokš­te­ lė šiuo me­tu ta­vo au­to­mo­bi­lio gro­tu­ve? – Tu­riu pen­kių kom­pak­ti­nių plokš­ te­lių dėk­liu­ką... A, štai! „Def Lep­ pard“ dai­nų rin­ki­nys. – Gir­dė­jai pe­si­mis­tų nuo­mo­nę, esą Do­na­tas ne­pa­teks net į fi­na­ lą? Ar tai tau bū­tų tra­ge­di­ja? – Ne. Sa­ve nu­tei­kiu, kad ne­rei­kia iš­gy­ven­ti. „Eu­ro­vi­zi­ja“ truks ke­lias

die­nas, o aš ren­giuo­si vi­sam gy­ve­ ni­mui. Bent jau dar aš­tuo­nias­de­ šim­čiai me­tų. Man – 24-eri, gy­ve­ni­me vis­kas dar prie­ša­ky­je. Rei­kia da­ry­ti tai, ką mo­ki ir ga­li da­ry­ti. Ne­rei­kia nu­si­vil­ ti ne­sėk­me. Ir tuo­met re­zul­ta­tas atei­ na sa­vai­me. – Ju­ri­jus Smo­ri­gi­nas prieš ke­ le­rius me­tus smar­kiai su­ kri­ti­ka­vo su ta­vi­mi dir­bu­ sios An­že­li­kos Cho­li­nos cho­reog­ra­fi­ją. Ką jis tar­ tų šian­dien, ver­tin­da­ mas „Eu­ro­v i­z i­j o­j e“ nu­s kam­b ė­s ian­č ios „Lo­ve is Blind“ cho­ reog­ra­fi­ją? – Su maest­ro Ju­ri­ju­ mi bend­rau­ja­me la­ bai gra­žiai. Pus­me­tį jis bu­vo ma­no mo­ky­ to­jas. Jis au­to­ri­te­ tas, tu­rin­tis di­de­lę cha­riz­mą ir mo­ty­ va­ci­ją, ką ir ko­dėl da­ro. Man jo nuo­ mo­nė svar­bi. Mes kal­bė­jo­me, Ju­ ri­jus po­zi­ty­ viai įver­ti­no ir pa­lin­kė­jo sėk­mės.

Rei­kia da­ry­ti tai, ką mo­ki ir ga­li da­ry­ ti. Ne­rei­kia nu­si­vil­ti ne­sėk­me. Ir tuo­met re­zul­ta­tas atei­na sa­vai­me.

Že­mės gy­ven­to­jas ir no­riu, kad ma­no mu­zi­kos klau­sy­tų vi­sa­me pa­sau­ ly­je. Var­das – tik for­ma, prie ku­rios ga­li­me ka­bi­nė­ tis ar­ba ne. – Tau svar­bu, ką kal­ba ki­ ti? Kar­tais at­ro­do, kad ver­ti­ni tik pro­fe­sio­na­lų nuo­mo­nę. – Oi, ne! Man svar­bi žmo­nių nuo­mo­nė. Kiek­vie­nas tu­ri­me jaut­ru­mo laips­nį. Dai­ni­nin­ kui svar­bi ne tik mu­zi­ko­lo­ go nuo­mo­nė. Ir tos nuo­mo­nės įsi­me­na, kau­pia­si vi­du­je, ne­ prik­lau­so­mai, kas jas iš­sa­ kys. Rei­kia nu­si­brėž­ti ri­bas, iš ko ga­li ko nors pa­si­sem­ ti, o kas ga­li žeis­ti ta­ve ir tau bran­gius žmo­nes, nes kri­ti­ka ken­kia ir ar­ti­mie­ siems. Bu­vo lai­kas, kai tar­ si kem­pi­nė su­ger­da­vau vi­sas nuo­mo­nes: žmo­ nių, ku­rie su­si­py­ko su ar­ti­mai­siais, per­var­ go nuo dar­bų, pa­ty­ rė ne­sėk­mę ir tie­siog nu­ta­rė iš­si­lie­ti. – Kas yra sky­das, pa­de­dan­tis ap­si­ gin­ti nuo tų nuo­lat de­juo­jan­čių, pyks­ tan­čių, pa­vy­din­ čių ir iš­si­lie­jan­čių žmo­nių? – Tai il­gas pro­ce­ sas, dar­bas, pra­kti­ ka, moks­lai, dva­ si­niai da­ly­kai, nuo vai­kys­tės skie­pi­ja­ mos sa­vy­bės, auk­l ė­j i­m as. Ne vis­ką at­ si­ne­šiau su sa­vi­mi. Gre­

15

šeštADIENIS, gegužės 12, 2012

vakarė

nė­ra

Atėjus pavasariui vis dažniau susimąstome apie švytinčią odą, veido atgaivą, nuovargio šalinimą. Allergan приглашает: IlgametęКомпания patirtį estetinėje chirurgijoje ir Семинар Ольги Забненковой (Olga Zabņenkova) dermatovenerologijos srityse turinti gydytoja 19 апреля в 14:00 в гостинице Radisson Blu Daugava, зал Daugava 1, Džuljeta ул. Ulmane visus kviečia į viešbutį Кугю, 24, Рига.

Palanga SPA*****.

ta yra žmo­nių, ku­rie pa­de­da. Už­sii­ mu niat-nam ko­vos me­nu. Tė­vai, mo­ky­to­jai pa­de­da puo­se­lė­ti ver­ty­ bes, to­bu­lė­ti ne tik kū­nui, bet pir­ miau­siai – dva­siš­kai. – Sa­ko­ma, kad gy­ve­ni­me yra dvi lai­min­gos die­nos. Die­na, kai gi­mei, ir die­na, kai su­pra­ tai, ko­dėl gi­mei. Ar jau sau at­ sa­kei į šį klau­si­mą? – Jei sa­ky­čiau, kad ne­sup­ran­tu, nu­skam­bės, jog su­pran­tu, kad aš ne­sup­ran­tu. Jei sa­ky­siu, kad su­ pran­tu, at­ro­dys, kad ma­no ego toks di­de­lis, jog su­pran­tu, iš ko su­kur­ta vi­sa­ta, pa­sau­lis, gam­ta. Vi­sas gy­ ve­ni­mas yra ieš­ko­ji­mas, ir kai pra­ de­di kaž­ką su­pras­ti, su­vo­ki, kad kuo to­liau gi­li­nie­si, tuo dau­giau ky­la klau­si­mų. Net ge­riau­si dai­ni­ nin­kai, ak­to­riai, fi­lo­so­fai, su­lau­kę 60 me­tų, pri­pa­žįs­ta, kad iki šiol sa­ vęs neat­ra­do. Tai – vi­so gy­ve­ni­mo ir ne tik jo dar­bas. Tu­ri iš­gy­ven­ti, gy­ven­ti tiek, kiek ga­li. – Ta­vo žo­džiuo­se jun­ta­ma sim­pa­ti­ja Ry­tų fi­lo­so­fij­ ai. – Iš da­lies taip. Va­do­vau­juo­si man la­bai pa­tin­kan­ čiu po­sa­kiu: pa­sie­ kęs vir­šū­nę su­pran­ ti, kad to­je vir­šū­nė­je nie­ko nė­ra. Es­mė sly­pi pa­ čia­me ko­pi­mo pro­ce­se. Aš gy­ve­nu įvai­rio­se vie­to­se: ko­vos me­nai, tė­vai, ar­ti­mie­ji, Ry­tų fi­lo­so­fi­ ja. Pats ren­kuo­si gy­ve­ni­mo ver­ty­bes, to­bu­lė­ju. Ne­no­riu su­reikš­min­ti tik bu­ diz­mo ar tik Ry­tų fi­lo­so­fi­jos. Yra bend­ ri, žmo­giš­kie­ji da­ly­kai, ku­riais bent teo­riš­kai tu­rė­tu­me va­do­vau­tis. – Tau – tik 24-eri, gy­ve­ni­mo krei­vė smar­kiai ky­la aukš­tyn. Sa­ko­ma, kad anks­čiau ar vė­ liau ten­ka per­si­rgti žvaigž­džių li­ga, už­griū­va šlo­vės naš­ta. Tai tai jau bu­vo ar dar tik bus? – Ne­ga­liu at­sa­ky­ti, kas yra žvaigž­ džių li­ga. Bet ta­pęs po­pu­lia­rus pa­ jun­ti, šiurkš­čiai ta­riant, kai ta­ve pra­de­da šlo­vin­ti. Yra daug niuan­sų, bet po­pu­lia­ru­mas – tai ir as­me­ni­ nio gy­ve­ni­mo ne­bu­vi­mas. Po­ky­čiai vyks­ta, bet ver­ty­bių ska­lė­je pir­mo­ je vie­to­je man yra as­me­ni­nis gy­ve­ ni­mas: tė­vai, ar­ti­mie­ji, atei­tis, ma­ no vai­kai, na­mai. Vi­sa tai ne­lei­džia pa­mes­ti to ke­lio. Ne­rei­kia pa­mes­ti tų ver­ty­bių, nes net ir mu­zi­kuo­da­ mas prieš mi­li­jo­ni­nę au­di­to­ri­ją no­ rė­si grįž­ti į na­mus, pas pa­čius ar­ti­ miau­sius žmo­nes. – Ko­kią sa­vo klai­dą lai­kai di­ džiau­sia gy­ve­ni­mo pa­mo­ka? – Esu pa­da­ręs daug klai­dų, bet pa­ grin­di­nės no­mi­na­ci­jos nė­ra. Vie­nas nai­viau­sių ma­no poel­gių, ku­ris bu­vo ir skau­di pa­mo­ka, – kai bu­vau disk­ va­li­fi­kuo­tas „Eu­ro­vi­zi­jos“ at­ran­ko­je, nes sa­vo kū­ri­nį bu­vau jau anks­čiau pri­sta­tęs Bos­ni­jo­je ir Herce govino­ je. Šį fak­tą ig­no­ra­vau ir nu­si­žen­giau tai­syk­lėms. Sup­ra­tau, kad dar­be pri­ va­lau ap­mąs­ty­ti kiek­vie­ną niuan­są. – At­ro­d ai pa­s i­t i­k in­t is sa­v i­ mi, ly­di­mas sėk­mės. Ar, su­si­ dū­rus su di­de­liais sun­ku­mais, ne­lai­mė­mis, tai ne­su­by­rė­tų it kor­tų na­me­lis? Ar ta­vo pa­si­ ti­kė­ji­mas to­ly­gus ta­vo vi­di­nei tvir­ty­bei?

В программе:

14:00 – 14:10 от компании Jums siūlome veidoНовинки raukšlių ir lūpųALLERGAN korekcijas su 14:10 – 15:30 Новейшие тенденции и подходы в контурной пластике лица с prancūziškais hialurono применением препаратов гиалуроновой кислоты и токсина ботулина 15:30 – 16:00 Кофейная пауза rūgšties 16:00 preparatais. – 18:00 Интерактивный анализ клиентов различного возраста и пола – определение основной проблемы, решения, подбор продуктов и техник, Registracija tel. +370 460 414 16. рекомендации клиенту. Показательные выступления доктора Ольги Забненковой. Предлагаем записаться на семинар до 10 апреля у Айги Шливко (Aiga Šlivko) по телефону: + 371 29571744.

37O

___________________________________________________________________________

Проф. Ольга Забненкова Врач-косметолог, дерматолог, педиатр Профессор Ольга Забненкова, опыт работы в области косметологии – 12 лет, занимала должность руководителя отделения медицинской косметологии, а также вела курсы повышения квалификации для врачей-дерматовенерологов в Центральном научно-исследовательском институте кожных и венерических болезней МЗ РФ. Ольга Забненкова – автор 84 научных публикаций, в качестве референта участвовала в международных конгрессах, конференциях и симпозиумах. Профессор написала два руководства для врачей – «Поверхностный химический пилинг» и «Инъекции микроимплантатов для контурной пластики лица». В настоящий момент проф. Ольга Забненкова работает в Российском университете дружбы народов, Институте гомеопатии и дополнительного последипломного образования, а также заведует отделением косметологии в Клинике Данищука.

Pora: Donatas su my­li­mą­ja Ve­ro­ni­ka Bra­sai­te kar­tu jau tre­jus me­tus

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

– Ma­ne su­pa žmo­nės, ku­riais pa­si­ ti­kiu, ku­rie tu­ri pa­tir­ties, ne­lei­džia iš­klys­ti iš ke­lio, su­griū­ti. Ta­da ne­ sėk­mės nė­ra to­kios bai­sios. Ži­no­ma, ne­kal­bu apie tra­ge­di­ją pra­ra­dus ar­ ti­mą, ku­ri ga­li pa­lauž­ti kiek­vie­ną žmo­gų.

sį Viet­na­me ap­lan­kiau daug šven­ tyk­lų. Da­ly­va­vo­me ir Niat-nam fe­ de­ra­ci­jos va­do­vo pro­fe­so­riaus Ngo Sua­no Bi­no duk­ters ves­tu­vė­se pri­ va­čio­je ap­lin­ko­je, ap­lan­kė­me daug šven­tų, ne­tu­ris­ti­nių vie­tų. Ma­no no­ras bu­vo įgy­ven­din­tas.

„Eu­ro­vi­zi­ja“ truks ke­lias die­nas, o aš ren­giuo­si vi­sam gy­ ve­ni­mui. Bent jau dar aš­tuo­nias­de­šim­ čiai me­tų.

– Su my­li­mą­ja Ve­ro­ni­ka Bra­ sai­te esa­te kar­tu jau tre­jus me­tus... – ... Taip, taip.

– Žmo­gaus as­me­ny­bės gel­ mė ma­tuo­ja­ma pa­gal tai, ko­kio dy­džio pro­ble­mos jį pa­lau­žia ar bent pri­ver­čia su­svy­ruo­ti. Smul­kioms ne­pa­si­duo­di? – Vis­ko bū­na. – Be­je, vis dar ne­skai­tai in­ter­ ne­to po­rta­lų? – Nes­kai­tau. – O ne­baig­ti moks­lai Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­ te­te – ap­lin­ko­sau­gos in­ži­ne­ri­ jos stu­di­jos? Tai – jau praei­tis? – Sie­lo­je jau­čiu di­de­lę trau­ką gam­ tai, ap­lin­ko­sau­gai, fi­zi­kai, net ast­ ro­no­mi­jai. Ži­nau, kad ateis lai­kas, kai stu­di­jas baig­siu. – Do­na­tai, ta­vo pla­nuo­se te­ beeg­zis­tuo­ja no­ras gy­ven­ti rū­ muo­se ir tu­rė­ti še­šis vai­kus? – Ka­dai­se taip sa­kiau. Tik ne­rei­kia su­pras­ti tie­sio­giai. Rū­mai – tai vie­ ta, kur aš – lai­min­gas, sau­gus, vi­ sa­ver­tis. Kur ant duo­nos ir svies­to ga­liu už­si­tep­ti uo­gie­nės. Kur dva­ si­nis ir kū­niš­ka­sis pa­sau­lis ne­prik­ lau­so nuo išo­rės. Apie to­kius rū­mus sva­jo­ju. Kaip ir apie sa­vo at­ža­las. Jei leis ga­li­my­bės, ap­lin­ky­bės, vi­sa tai bus. – Pa­me­nu dar vie­ną no­rą – ap­ lan­ky­ti Tai­lan­do vie­nuo­lius ir pa­me­di­tuo­ti vie­nuo­ly­ne. – Su Niat-nam fe­de­ra­ci­ja per mė­ne­

KIEK LAIPSNIŲ GALI PASISUKTI TAVO MINTIS? ŽURNALAS SMALSIEMS PROTAMS JAU PASKLIDO PO TAVO MIESTĄ.

– Sa­ko­ma, kad tiek – tre­jus me­ tus – trun­ka mei­lė. Kas to­liau? – Ma­no se­ne­liai, pro­se­ne­liai su­ lau­kė auk­si­nių, pla­ti­ni­nių ves­tu­ vių. Yra žmo­nių, ku­rie iš­si­ski­ria ir po mė­ne­sio. Tai la­bai in­di­vi­dua­lu ir ne­ga­li­ma pa­si­kliau­ti sta­tis­ti­ka. Ga­li­ma pa­si­rink­ti daug va­rian­tų ir iš­gy­ven­ti daug eta­pų, ku­riuos ge­ riau pe­rei­ti su vie­nu žmo­gu­mi. – Tur­būt jau se­niai įky­rė­jo klau­si­mas – ka­da, ka­da, ka­da? – Apie ves­tu­ves? – juo­kia­si. – Mū­ sų šei­mos – la­bai at­vi­ros, su tė­vais, se­ne­liais kal­ba­mės apie vai­kus, šei­mą. Kal­ba­me ir apie ves­tu­ves. Tai – di­džio­sio­se sva­jo­nė­se. No­ riu, kad ir mo­te­ris bū­tų pa­ten­kin­ ta šia šven­te. – Ti­ki, kad mei­lė yra ak­la? – Ji bū­na vi­so­kia. Čia kaip ir su mi­nė­tais rū­mais – ne­sup­ras­ki­ te tie­sio­giai. Lai­kui bė­gant pa­ma­ tai ar­ti­mą žmo­gų ki­taip. Ma­tai ir jo trū­ku­mus, o ru­ti­na kar­tais mus pri­ver­čia ne­be­pas­te­bė­ti ge­rų bruo­ žų – to, ką ma­tė­me iš pra­džių. Taip nu­tin­ka vi­siems. Ir mes klau­sia­me: ko­dėl aist­rą pa­kei­tė ki­ti da­ly­kai? Ko­dėl nė­ra taip, kaip bu­vo iš pra­ džių? Tai eta­pai, ku­riuos tu­ri iš­ gy­ven­ti, pa­si­tik­ti nau­jus ir pa­tir­ti, kaip mei­lė įgau­na ki­to­kią for­mą. – O kas nu­tin­ka, kai my­lė­da­mas pra­re­gi? – Bė­ga aša­ros. – Pas­ku­ti­nis klau­si­mas. Jei tau su­teik­tų ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti ro­ jų ar pra­ga­rą, ką pa­si­rink­tum? – Nie­ko. Iš­vy­dęs vie­ną ar ki­tą, gy­ ven­čiau ki­taip. Ge­riau ne­juo­kau­ti, o pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę ir nu­gy­ven­ ti sa­vo gy­ve­ni­mą.

37O.diena.lt

SMALSIEMS PROTAMS

Orai

Savaitgalį sinoptikai prognozuoja vėsius ir drėgnus orus, pūs gūsingas vėjas. Šiandien numatomas gausus lietus, temperatūra dieną iki 12–14 laipsnių. Rytoj naktį atvės labiau – temperatūra tesieks 3–6 laipsnius šilumos. Dieną sušils iki 12–13 laipsnių. Ir naktį, ir dieną numatomi trumpi lietūs. Pirmadienio naktį numatomos šalnos, dieną bus iki 15 laipsnių šilumos.

Šiandien, gegužės 12 d.

+10

+13

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+11

Šiauliai

+12

Klaipėda

Panevėžys

+14

Utena

+12

5.30 21.36 16.06

133-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 233 dienos. Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +15 Brazilija +30 Briuselis +13 Dublinas +11 Kairas +37 Keiptaunas +17 Kopenhaga +9

kokteilis Rink­ti­nė­je – ir du vabz­džiai Ket­v ir­t a­d ie­n į į Pa­l an­g ą su­va­ž ia­vo mer­g i­nų bū­r ys – 14 vie­na už ki­tą gra­ žes­n ių įvai­raus ūgio lai­ba­ko­jų. Ku­ ror­to gy­ven­to­jai ir sve­čiai vars­tė jas žvilgs­niais, svars­tė: gal ko­k io nors mi­ sių kon­kur­so da­ly­vės? Ta­čiau šios dai­lio­sios ly­ties at­sto­vės į pa­jū­rį at­vy­ko ne pra­mo­gau­ti. Jos – Lie­ tu­vos krep­ši­n in­kės, siek­sian­čios pa­ tek­ti į na­cio­na­li­nę rink­ti­nę, ku­ri birže­ lio–liepos mė­ne­siais kau­sis Eu­ro­pos var­ž y­bo­se. „Kok­tei­l iui“ bu­vo smal­su su­si­pa­ž in­ ti su žai­dė­jo­mis ir iš ar­čiau pa­ž iū­rė­t i, kas ves vals­ty­bės rink­ti­nę į prie­k į. Kiek­v ie­nai tre­n i­r uo­tei krep­ši­n in­kės gau­na mi­ne­ra­l i­n io van­dens bu­te­l į, ant ku­r io mar­ke­r iu yra pa­ž y­mi­mi ko­ kie nors ženk­lai ar skai­čiai. Tai da­ro­ ma tam, kad spor­t i­n in­kės mal­šin­t ų troš­ku­l į tik iš sa­vo tal­pos. Lie­t u­vos vy­r ų rink­t i­nė­je tra­d i­ciš­kai už­ra­šo­m i žai­dė­jų nu­me­r iai, mo­te­r ų ko­man­do­je – var­dai ar­ba... pra­var­dės. „Kok­tei­liui“ bu­vo leng­vas šo­kas, pa­ma­ čius, kad mū­sų ša­l ies pres­ti­žą krep­ši­ nio aikš­te­lė­je gins Skruz­dė­l iu­kė, Žio­ gas ar Šo­kė­ja ba­le­r i­na. Rink­t i­nės tre­ne­r iai lyg gar­sio­ji Ma­r y­ tė Mel­ni­kai­tė ty­lė­jo – neiš­da­vė, ku­rių krep­ši­nin­k ių šie bu­te­l iai.

Londonas +15 Madridas +32 Maskva +22 Minskas +15 Niujorkas +22 Oslas +12 Paryžius +17 Pekinas +25

Praha +15 Ryga +11 Roma +26 Sidnėjus +20 Talinas +13 Tel Avivas +28 Tokijas +20 Varšuva +17

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+13

Alytus

1–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+13

+13

Vardai Šiandien: Achilas, Nerėjas, Nerijus, Neris, Vaidutis, Vilgailė Rytoj: Alvydė, Girdutis, Milda, Ofelija, Robertas, Tautmilas

gegužės 12-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

13

13

13

12

11

12

14

12

10

6

13

15

14

15

3

rytoj

pirmadienį

1820 m. gi­mė pir­mo­ji pa­sau­ly­je slau­gos se­se­ lė ang­lė Flo­ren­ce Nigh­ tin­ga­le. 1830 m. mi­rė Dio­n i­zas Poš­ka, lie­t u­v ių ra­šy­to­ jas, kul­tū­ros vei­kė­jas, is­ to­ri­kas, lek­si­kog­ra­fas. 1926 m. Len­ki­jo­je pra­si­dė­ jo Jo­se­fo Pil­suds­kio va­do­ vau­ja­mas per­vers­mas. 1926 m. nor­ve­gų ty­rė­jas Roald Amund­sen, ame­ ri­k ie­č ių moks­l i­n in­k as Lin­coln Ells­worth bei ita­lų in­ži­nie­rius Um­ber­

to No­bi­le or­lai­v iu „Nor­ ge“ įvyk­dė pir­mą­jį ne­ nu­gin­či­ja­mą ir nea­be­jo­ ti­ną skry­d į virš Šiau­rės aši­ga­lio. 1935 m. mi­rė Len­ki­jos re­ vo­liu­ci­nis vei­kė­jas, mar­ ša­las, dik­ta­to­rius (1926– 1935 m.) Juo­zas Pil­suds­ kis. Gi­mė 1867 m. 1949 m. SSRS at­šau­kė Va­ ka­rų Ber­ly­no blo­ka­dą. 1965 m. Va­ka­rų Vo­kie­ti­ja už­mez­gė dip­lo­ma­t i­n ius san­t y­k ius su Iz­rae­l iu; ara­bų vals­ty­bės nu­t rau­ kė san­ty­kius su Bo­na.

1988 m. Pa­sau­lio svei­ka­ tos or­ga­ni­za­ci­jos (WHO) duo­me­n i­m is, pa­s au­ly­ je ofi­cia­l iai įre­g ist­r uo­ ta dau­g iau nei 34 000 AIDS li­go­nių. 2011 m. Di­d žio­sios Bri­ ta­n i­jos ka­ra­l ie­nė Eli­za­ beth II ta­po ant­rą­ja il­ giau­siai sos­te iš­si­lai­kiu­ sia val­do­ve per tūks­ tant­me­tę šios ša­lies mo­ nar­chi­jos is­to­ri­ją – ji pra­ no­ko ka­ra­lių Jur­gį III pa­ gal bend­rą sos­te pra­leis­ tų die­nų skai­čių.

www.kl.lt pristato:

Rūpestingiausios įmonės rinkimai

Originalu: troš­ku­lį iš šių bu­te­lių

mal­ši­no Skruz­dė­liu­kė, Žio­gas ir Šo­kė­ja ba­le­ri­na.

KVIEČIAME SIŪLYTI IR PATIEMS IŠRINKTI ĮMONĘ, KURI MYLI IR VERTINA SAVO DARBUOTOJUS BEI ATSAKINGAI JAIS RŪPINASI. RINKIMAI – TAI PUIKI GALIMYBĖ KLAIPĖDIEČIAMS PAGERBTI SAVO DARBDAVĮ IR IŠRINKTI ĮMONĘ, KURIOJE DIRBTI GERA.

Čes­ka (mes lai­mė­si­me auk­so me­da­lius)

Iki gegužės 16 d. siūlykite šio apdovanojimo verčiausias įmones. Siūlyti ir balsuoti rinkimuose galite portale www.KL.lt

XX XX XX XX XX XX

JAU PASIŪLYTOS KANDIDATĖS: XX UAB „Mars Lietuva“ AB TEO LT XX UAB „Krasta Auto Klaipėda“ UAB „Solorina“ AB „Klaipėdos laivų remontas“ XX AB Smiltynės perkėla XX UAB KRATC UAB „Arijus“ XX AB „Klaipėdos jūrų AB Vakarų laivų gamykla UAB KJKK BEGA krovinių kompanija (KLASCO)“ PROJEKTO PARTNERIAI:

Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.