TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
pirmadienis, gegužės 14 d., 2012 m. Nr. 111 (1310)
Pasiryžimą dalyvauti rinkimuo se kol kas oficialiai deklaravo tik kelios didžiausios partijos. Lietuva 5p.
Lietuvos gyventojai Europoje pirmauja pagal maistui ir drabužiams ski riamą išlaidų dalį. Ekonomika 8p.
diena.lt
Jaunasis Graikijos politikas A.Tsipras pakartojo, kad neketina nusileisti tarptauti niams kreditoriams. Pasaulis 12p.
Atliekų verslo labirintai
1,30 Lt
Save nuteikiu, kad nerei kia išgyventi. „Eurovizija“ truks kelias dienas, o aš rengiuosi visam gyvenimui.
Dainininkas Donatas Montvydas
13p.
Miestas
4p.
Vaikai kūrė milžinišką knygą Viln iuj e vak ar buvo siek iam a didž iaus ios Liet uvos vaikų paraš y tos knygos rekordo. Vaik ai, rag i nam i Ner ingos Čereškev ič ienės ir klaus ydam ies i „Tele bim-bam“ dainų, suk ūrė pas aką, kur i buvo užra šyt a 2,05 m aukšč io ir 1,41 m ploč io knygoje. Ar rekordas bus ofic ial iai užf iksuot as, paaiškės maždaug po mėnes io.
Sprendimai: atliekos po operacijų ir kitų medicininių procedūrų šiuo metu naikinti vežamos į Latviją. O 10 mln. litų kainavę bendrovės „Senovė“
deginimo įrenginiai nenaudojami. Gedimino Bartuškos nuotr.
Aplinkai ir žmonių sveikatai pavojingų medicininių atliekų naikinimo istorijoje – naujas posūkis. Savivaldybė nutraukė sutartį su šią veiklą vykdžiusia bendro ve „Senovė“. Jos vadovas kalba apie sąmokslus ir juodąsias technologijas.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Nutarimas – naujiena
Vilniaus miesto savivaldybės tary ba paskelbė nutraukianti sutartį su bendrove „Senovė“ ir bankrutavu sia įmone „Dormeka“, tačiau apie tai „Senovės“ vadovas Audrius Kol ka sužinojo tik iš „Vilniaus dienos“ žurnalistų. „Sprendimą, ar kreiptis
į teismą ir kada tai daryti priimsime, kai sulauksime oficialios informaci jos, nes iki šiol nieko nežinojau. Vis dėlto galiu pasakyti, kad mūsų tikslas yra taikios derybos“, – paklaustas, ko imsis savivaldybei nutarus nutrauk ti sutartį, sakė bendrovės vadovas. „Senovės“ atliekų deginimo veik los istorija paini. Pastačius įrengi nius skelbta, kad jie mo derniausi Baltijos šalyse.
i.pepceviciute@diena.lt
Sekmadienį jaukus senamiesčio kiemelis skendo pardavėjų ir pir kėjų šurmulyje bei įvairiausių pre kių gausoje. Vilniaus mokytojų na mų kiemelyje prasidėjo iki rudens truksiantis blusturgis. Pasirinkimas: Mokytojų namų kiemelyje visą vasarą sekmadieniais
veiksiančiame blusturgyje galėsite įsigyti įvairiausių dalykų – nuo nau dotų daiktų iki vienetinių rankų darbo gaminių. Gedimino Bartuškos nuotr.
Pramoga visiems
Žiemą prekybos centre „Gedimino 9“, pavasarį Pranciškonų vienuolyne
4p.
Europos dieną mynė pedalus
2
Ištuštinti spintą ir pabendrauti Indrė Pepcevičiūtė
Miestas
užribis
vykęs blusturgis grįžo į visų pamėg tą terasą po atviru dangumi – Mo kytojų namų kiemelį. Nepastovus sekmadienio oras neišgąsdino nei pardavėjų, nei pirkėjų, o tarp gau sybės prekių galėjai net pasiklysti. Blust urg is – vieta, kur ioje prekiaujama asmeniniais naudo tais daiktais: drabužiais, aksesua rais, namų apyvokos reikmenimis, interjero detalėmis, žaislais, kny gom is, vin il inėm is plokštelėmis ir kitais.
4
9p.
Ieškoti kokaino – į parduotuvę Kauno apskrities vyriausioj o poli cij os kom is ar iato krim in al ist ams teko apsilankyti vieno mieste vei kianč ių prekyb os tinklų parduo tuvės e. Buvo gaut as praneš im as, kad iš Dom in ikos atkel iav us ios e dėžėse su bananais rasta nemažai maiš el ių su miltel iais. Paaiškėj o, kad tai kokainas, kurio vertė – apie 10 mln. litų.
2
pirmADIENIS, Gegužės 14, 2012
miestas Komentaras Raminta Radavičienė
Apl inkos min ister ijos Atl iekų valdymo skyr iaus vedėja
Y
ra pavojingos ir nepavojin gos medicininės atliekos. In fekuotoms atliekoms deginti statomi įrenginiai bendrovė je „Toksika“ (92,50 proc. bendrovės ak cijų valdo Ūkio ministerija – red. past.), bet bandomasis laikotarpis dar tęsiasi. Nepavojingas atliekas galima deginti ir Lietuvoje. Sąvartynai yra patį mažiau sią prioritetą turintis atliekų utilizavi mo būdas, mes pasisakome prieš jį. At liekų surinkimo, vežimo ir naikinimo paslaugos teikiamos rinkos sąlygomis, todėl sunku pasakyti, kokie yra medi cinos įstaigų išlaidų pokyčiai, – buvo tik žadėta, kad paslaugos nebrangs.
Marija Lippa Apl inkos apsaugos agentūros Atl iekų ir užterštų ter itor ijų tvark ymo kontrolės skyr iaus vedėja
Atliekų verslo labirintai Š
Sustojo: bendrovė „Senovė“ medicininių atliekų nebedegina.
Ne veltui į juos investuo 1 ta daugiau nei 10 mln. li tų. Tačiau tikrindamos atsakin
gos institucijos teigė aptinkančios daugybę aplinkosaugos reikala vimų pažeidimų. Praėjusią vasarą dėl susikaupu sių medicininių atliekų susidarius ekstremaliai situacijai ir įmonei laikinai atnaujinus veiklą, pasipik tinę Vilniaus gyventojai ėmė įtar ti, kad tai – sąmokslas: esą įmonei palanki ekstremali situacija sukur ta dirbtinai. Dabar bendrovės va dovas kaltina „juodąsias atliekų tvarkymo sistemas“. Anksčiau gyventojai įmonės „krikštatėviu“ vadino tuometį Vilniaus merą Artūrą Zuoką, o da bar A.Kolka teigia, kad keičiantis valdžiai bendrovės veikla interp retuota vis blogiau, nors šiandien meras – tas pats A.Zuokas. Neturėjo ką deginti?
Pagal sutartį su Vilniaus mies to savivaldybe įmonių „Senovė“ ir „Dormeka“ konsorciumas turėjo užtikrinti tinkamą ir normas ati tinkantį medicininių atliekų pri ėmimą, deginimą ir tvarkymą, ta
čiau medicininių atliekų nedegina nuo 2011 m. Šiuo metu jos išveža mos į Latviją. Sutartis, anot Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, nutraukiama dėl joje numatytų nuostatų pažei dimų. Tarp jų įvardijama, kad veik lai būtinus įrenginius įmonė turėjo įrengti savo lėšomis, tačiau tai fi nansavo padedant išperkamosios nuomos bendrovei.
Audrius Kolka:
Pasikeitus valdžiai pradėta kitaip in terpretuoti, ir mes visomis prasmėmis buvome paversti blogiukais. Taip pat konstatuojama, kad kon sorciumas nemokėjo 150 tūkst. litų mokesčio už teisę įrengti ir eksploa tuoti aikštelę, ėmė didesnį, nei su tartyje numatyta, mokestį už atliekų priėmimą. Nurodoma, kad konsor
„Senovės“ istorija Viln iaus miesto sav ivaldybė sutartį 2011 m. birželio 8 d. paskelbus ekstre su „Senove“ pasirašė 2004 m. gegužės malią situaciją dėl susikaupusių me 14 d. Savivaldybė medicininių atliekų dicin in ių atl iekų, kur ių nebuvo kur deg inimo aikštelei įrengti suteikė že saugoti ir utilizuoti, bendrovė atnau mės sklypą, sutartis dėl jo naudojimo jino veiklą. Esant ekstremal ioms si tuac ijoms tam spec ialaus leid imo sudaryta 25 metams. 2006-ųjų birželį atidarant atliekų nai nereik ia. kinimo aikštelę tuometis sostinės me ras A.Zuokas sakė, kad tai – „vienas pa žang iausių apl inkos apsaugos spren dimų, derančių civ il iz uotam ir mo derniam miestui“.
Lazdynų bendr uomenė su sav ival dybės tarybos nariu Gediminu Gems kiu priešak yje tuomet kreipėsi į Vy riausybę ir Generalinę prokuratūrą.
2010 m. geg užę Apl inkos apsaugos agentūra „Senovei“ pavojingų atliekų deginimo veiklos licenciją panaikino, kaip skelbta, dėl šiurkščių aplinkosau gos reikalavimų pažeidimų.
2011 m. biržel io 27 d. Liet uvos vy riaus ias is adm in istrac in is teismas neskundž iama nutartimi atmetė „Se novės“ apeliacinį skundą siekiant nu ginčyt i apl inkosaug in inkų sprend i mus dėl jos veiklos sustabdymo.
2010 m. spalį Vilniaus apygardos ad min istrac in is teismas atmetė „Se novės“ skundą „Dėl Taršos integruo tos prevencijos ir kontrolės leid imo panaik inimo“ kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba šių metų geg užės 2 d. paskelbė nu tar usi nut raukt i sutartį su bendro ve „Senovė“ ir bankr utav usia įmone „Dormeka“.
Gedimino Bartuškos nuotr.
ciumas nuo 2010 m. neteikia finan sinių ataskaitų, nevykdo veiklos. „Iš dalies sutarties nutraukimo ar gumentai yra teisingi, bet yra ir kitų argumentų. Bendrovėje turėjo būti surenkama ne mažiau kaip 600 tonų atliekų, optimaliai – 1,5 tūkst. ir net iki 2 tūkst. tonų. Jeigu turėtumė te sunkvežimį, kuris veža 30 tonų, bet važiuotumėte pasikrovę dvi to nas, būtų nenašu, ar ne? Iš tiesų vi są tą laiką sprendėme tik socialinę problemą, – negalėjimą vykdyti veiklos aiškino A.Kolka. – Gal Lie tuvoje ir yra tiek medicininių at liekų, bet niekas neprivertė rinkos jų tiek duoti. Vėl palyginsiu, tai – kaip eismas Vilniuje, kur leidžiama važiuoti 50 kilometrų per valandą greičiu, bet visi važiuoja kaip nori. Tik atliekų versle yra dar blogiau.“ Kliovėsi tyrimais
Bendrovės vadovas teigė pasi kliovęs tyrimais, kurie atlikti veik los poreikiui nustatyti. „Prieš paskelbiant konkursą bu vo rengiamos studijos, atliekami tyrimai, kuriais nustatyta, kad tų atliekų yra. Bet vėlgi, niekas ne privertė rinkos dirbti sąžiningai. O
įrenginys turi suktis, nesvarbu, ja me yra 100 kilogramų ar trys – tai nepertraukiamas ciklas“, – pikti nosi A.Kolka. Jo teigimu, kol nebuvo kitos at liekų deginimo vietos, įmonė ne buvo spaudžiama mokėti minė tų mokesčių. „Rašėme prašymus, juose nurodydavome, kad negalime jų mokėti, nes neturime pajamų. Nežinau procedūrų, kurios turėjo būti atliekamos taryboje, bet į pra šymus buvo atsižvelgta ir mokė ti nereikalauta. Tačiau pasikeitus valdžiai pradėta kitaip interpre tuoti, ir mes visomis prasmėmis buvome paversti blogiukais“, – sa kė bendrovės vadovas. A.Kolka mano, kad bendrovė tarp girnų pateko dėl „juodųjų at liekų tvarkymo sistemų“ įtakos. Anot jo, bendrovė stengėsi dirbti sąžiningai, o sąžiningai dirbančių esą niekam nereikia. „Tie, kurie normaliai dirba, kai kuriems yra rakštis. Turime patir ties dirbti su deginimo įrenginiais, žinome, kaip jie atsiranda ir kaip turi veikti. Šioje rinkoje darbas turi būti nušlifuotas, sutvarkyta kaino dara. Tik tada rinka gali nusistovė ti. Dabar ji tik besiformuojanti, o jos formavimu niekas neužsiėmė, – vyravo interesai. O šie intere sai yra ne vietoje susitvarkyti, o kur nors išvežti, kur nors palaido ti. Pavyzdžiui, Šiauliuose pradėjo me statyti deginimo įmonę, o šalia pradėjo statyti sąvartyną. Šiandien jis jau didesnis nei įmonės pastatas. Ar mes apgaudinėjame vieni kitus ir save? Atliekos keliauja į sąvartynus, jie pilnėja“, – aiškino A.Kolka. Vardija pažeidimus
Vilniaus savivaldybės tarybos na rys Algis Strelčiūnas teigė, kad pavojingų atliekų deginimo įren ginius šiuo metu išbandančios Šiaulių bendrovės „Toksika“ ne reikėtų sieti su „Senovės“ istori ja. „Dabar net kalbama, kad būtų galima atliekas ne deginti, o tie siog utilizuoti. O dėl deginimo su bendrove „Senovė“ vyko ilgas pro cesas, skundėsi gyventojai. Istori ja tikrai ne iš piršto laužta“, – sakė A.Strelčiūnas.
iuo metu atliekos išvežamos į Latv iją, leid imas tai dar yt i išduotas vienai įmonei. Kiek dabar saugoma atliekų, duo menų neturime, jie bus galbūt tik to limoje ateit yje. Sit uacija dėl med ici ninių atliekų apskritai yra pagerėjusi. Pernai turėjome problemą, kai nebuvo normalių saugojimo pajėgumų, o šie met kelios įmonės susitvarkė licenci jas dėl medicininių atliekų saugojimo veiklos. Jos gali atliekas saugoti ilgesnį laiką. Reikalavimas atliekas pristatyti utilizuoti per dvi paras galioja tik su rinkėjams, kur ie netur i teisės laikyt i atl iekas. Skundų dėl reikalav imo at liekas nugabenti per dvi paras pažei dimų šiuo metu nėra.
Tarybos narys siūlė šioje istori joje kriminalo neieškoti. „Jie nemokėjo mokesčių, nors bu vo ir diskutuota dėl to. Taip pat buvo nustatyta aplinkos apsaugos reika lavimų pažeidimų. Jie tiesiog ne vykdė sutarties. Bendrovė pastatė vaikų darželį ir norėjo, kad tai būtų įskaityta vietoj mokesčių mokėjimo. Bet tai jau yra tarsi sutarties keiti mas“, – sakė A.Strelčiūnas. Gresia teismų maratonas
Į „Senovės“ atliekų deginimo įren ginius buvo investuota per 10 mln. litų. Dalis lėšų buvo bendrovės, dalis – skolintos. Apie 3,5 mln. litų išperkamosios nuomos skolos dar neišmokėta. „Manau, kad dabar pajudės didžiulė teismų karuselė. Mes juk irgi turime savo teises ir pareigas, patys atlikome visas pro cedūras. Bet veiklai pradėjo truk dyti – tai visuomenė, tai Seimas, tai komisijos, tai prokuratūros, tai dar kas nors. Planuojant tolesnius veiksmus reikia įvertinti daug as pektų, yra daug žingsnių, kuriais gali būti atkurta teisybė šiais klau simais, – perspektyvą brėžė bend rovės „Senovė“ vadovas. Pasak jo, geriausias būdas vis dėlto būtų susitarti taikiai. A.Kolkos teigimu, bendrovė sa vivaldybei nuo praėjusių metų, kai buvo paskelbta ekstremali situaci ja, siūlė įvairių sprendimų. „Kadangi savivaldybė kai kuriais atvejais neįgali bendradarbiau ti su aplinkosauga, prasideda in teresų konfliktai. Turbūt pamatė, kad nieko geresnio, nei nutraukti sutartį, padaryti negali, ir priėmė vienašališką sprendimą“, – situa ciją įvertino A.Kolka.
4
pirmADIENIS, Gegužės 14, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Ištuštinti spintą ir pabendrauti
Vaikai parašė knygą milžinę
Čia taip pat galima rasti 1 ir vienetinių rankų darbo gaminių, naujų drabužių ar ranki
Vilniuje vakar buvo siekiama didžiausios Lietuvos vaikų pa rašytos knygos rekordo. Vai kai, raginami Neringos Čereške vičienės ir klausydamiesi „Tele bim-bam“ dainų, sukūrė pasaką, kuri buvo užrašyta 2,05 m aukš čio ir 1,41 m pločio knygoje.
Taip visuomenei pristatytas projektas „Augu skaitydamas“, kuriuo siekiama skatinti skai tymą ir formuoti vaikų skaity mo įpročius. Didžiausios Lietuvos vaikų parašytos knygos rekordas buvo įamžintas fotografijose ir vaiz do įraše, kuris bus siunčiamas agentūrai „Factum“, registruo jančiai Lietuvos rekordus. Ar vaikų parašyta knyga bus užfik suota Lietuvos rekordų knygoje, paaiškės maždaug po mėnesio.
Vaikas auga tada, kai savo galvoje kaupia vis dau giau žinių. Tad per vasarą svarbu ne tik pasistiebti ūgiu, bet ir kuo daugiau sužinoti. Renginyje visiems susirin kusiems vaikams buvo išdalyta apie tūkstantį knygų medžių. Tai projekto „Augu skaitydamas“ simboliai – specialūs plakatai. Visą vasarą skaitydami knygas vaikai kviečiami ant šių simbo linių medžių rašyti ir klijuoti la pelius su perskaitytų knygų pa vadinimais ir taip juos auginti. „Tai, kaip vaikas auga, paro do ne tik per trumpos suknelės rankovės, per ankštas švarke lis ar batukai. Vaikas auga tada, kai savo galvoje kaupia vis dau giau žinių. Tad per vasarą svarbu ne tik pasistiebti ūgiu, bet ir kuo daugiau sužinoti. O vienas svar biausių žinių šaltinių vaikams yra knygos. Žemė yra apvali ar plokščia ir ją laiko trys dramb liai? Kodėl, kai saulė nusileidžia, būna naktis? Kuo daugiau kny gų perskaitome, tuo daugiau at sakymų į klausimus žinome“, – vaikams apie knygų naudą pasa kojo N.Čereškevičienė. VD inf.
Laukimas: ar vaikų parašy
ta knyga bus užfiksuota Lie tuvos rekordų knygoje, paaiš kės maždaug po mėnesio.
Organizatorių nuotr.
nių, originalių smulkmenų – pa vyzdžiui, knygų skirtukų. Teigiama, kad šis blusų turgus visų pirma yra pramoga tiek par duodančiam, tiek perkančiam. Ne itin daug reikšmės turi ir oras, jei ieškai ko nors ypatinga arba nori tiesiog gerai praleisti laiką. Nuotaiką lemia komplimentai
„Čia ateiname ne užsidirbti, o pa bendrauti, puikiai praleisti laiko“, – sakė Rasa, prekiaujanti savos ga mybos aksesuarais, anūko išaugtais drabužėliais, knygomis. Apie pusmetį blusturgyje pre kiaujanti moteris pasakojo, kad auskarus, seges iš polimerinio mo lio gaminti pradėjo maždaug prieš metus. Labai žavėjosi žento gebėji mu tai daryti ir pati užsinorėjo. „Visi papuošalai – mano daryti, išskyrus tuos su kaukole – juos darė žentas. Gamindavo jis ir anksčiau, tai ma tydama ir pati užsinorėjau. Esu be darbė, tad tai – puikus užsiėmimas“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad jos gamintais aksesuarais žavisi mo terys, merginos ir juos perka. Pirmam šiųmečiam turgeliui po atviru dangumi gero oro buvo pa gailėta, tačiau, Rasos teigimu, nusi teikimą ir nuotaiką lemia kiti daly kai. Tai, moters teigimu, nepriklauso ir nuo pirkėjų skaičiaus. „Pardavė jo nuotaika nesusijusi su pirkėjų skaičiumi. Ji labiau priklauso nuo komplimentų, kuriuos išgirsti apie savo darbus, bendravimo su žmonė mis“, – sakė nors ir šąlanti, bet pui kiai nusiteikusi moteris. Tikslas – užsegti lagaminą
Ne užsidirbti į blusturgį atvyko ir Svetlana. Merginos tikslas – kuo la biau ištuštinti savo spintą, nes lau kia kelionė į užsienį, o su savimi ji teigė galėsianti pasiimti tik vieną lagaminą. „Ruošiuosi išvykti iš Lie tuvos, tad stengiuosi parduoti kuo daugiau savo drabužių, nes žinau, kad jų vis tiek negalėsiu pasiimti“, – atviravo ketvirtą kartą blusturgyje prekiaujanti jauna mergina. Ant pakabų – Svetlanos marš kinėliai, bliuzelės, sijonai, kelnės, o didžiausia šių prekių kaina – 10 li tų. Ji taip pat išdavė, kad per blus turgius pavyksta surinkti per 100
Atmosfera: pardavėjų nuotaika nesusijusi su pirkėjų skaičiumi. Ji labiau priklauso nuo komplimentų, ku
riuos išgirsti apie savo prekes.
litų. Esą ne pinigai čia svarbiausi, o įgyvendinti tikslą – parduoti apie 80 proc. savų drabužių. „Šiandien sekasi labai gerai. Svarbiausia ne tai – daug ar mažai žmonių, o kad jie ką nors pirktų. Mano asmeninis tikslas – parduoti tiek drabužių, kad likusieji sutilptų į lagaminą“, – šypsojosi mergina. Itin seni daiktai – brangūs
Atrodo, jei jau blusturgis, naudo ti daiktai, tai ir kainos neturėtų „kandžiotis“. Deja, už senovinę vertybę tenka sumokėti. Giminės ir draugių aksesuarais prekiaujan ti Jurgita ant savo prekystalio turė jo ir kelias dešimtis litų kainuojan čių papuošalų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Kuo senesnis daiktas, tuo jis brangesnis. Yra apyrankių nuo dviejų litų, tačiau šie nuo 1960ųjų išsaugoti papuošalai kainuoja daugiau – 40–60 litų“, – rodyda ma paauksuotus auskarus ir seno vinę segę aiškino pardavėja.
Visi papuošalai – mano daryti, išsky rus tuos su kaukole – juos darė žentas. Paklausta, kaip vertina buvu sias blusturgio vietas, moteris sa kė, kad prekybos centre „Gedimi
no 9“ sekėsi labai gerai. Ir sąlygos geros, ir žmonių daug ateidavo. O štai Pranciškonų vienuolyne, pa šnekovės teigimu, buvo prastai. „Žmonės, matyt, mažai žinojo, kad ten vyksta, toks užkampis, – pasa kojo Jurgita ir pridūrė: – Į „Gedimi no 9“ užsukdavo vyresnių moterų, inteligentų. Čia ateina daug jauni mo, ieško vintažinių aksesuarų, ki tokių įdomybių. Irgi smagu.“ Blusturgis svečių lauks visą va sarą iki pat rudens, kiekvieną sek madienį nuo 12 iki 16 val. Prieš ketverius metus atsiradusio blus turgio organizatorės džiaugiasi, kad šį turgelį pamėgo vilniečiai ir miesto svečiai, o jo pavyzdžiu pa sekė ir kiti Lietuvos miestai.
Europos dieną mynė dviračių pedalus Indrė Pepcevičiūtė Šeštadienį prie Seimo rūmų būria vosi minia dviratininkų. Jie visi laukė starto pradėti tradicinį dvi račių žygį, skirtą Lietuvos įstojimui į ES ir Europos dienai paminėti.
Seimo Europos informacijos biuro (EIB) padėjėjos Rūtos Mensonaitės teigimu, šiemet žygiu taip pat skel biama žinutė, kad 2013 m. Lietuva pirmininkaus ES. Dalyvauti žygyje buvo užsire gistravę apie 400 žmonių. „Orą bandėm užsakyti, deja, nelabai pavyko. Manau, kad dėl prasto oro norinčių dalyvauti tikrai sumažėjo, nes tarp užsiregistravusių buvo ir šeimų su vaikais“, – „Vilniaus die nai“ sakė R.Mensonaitė.
Nors ir purškiant lietui, ant dvi račių sėdo bent jau ketvirtada lis susirinkusių žmonių. Vyresnio amžiaus žmonės, vienas kitas tėvas su vaikais, nemažai jaunimo. Prie
jų prisijungė ir Seimo nariai Juozas Olekas bei Jonas Šimėnas. Tradicinio dviračių žygio „Savu dviračiu į Europą“ maršrutas pra sidėjo prie Seimo rūmų ir tęsėsi iki
Nepabūgo: net ir purškiant lietui nuo Seimo rūmų iki Europos parko
dviračiais mynė apie 100 žmonių.
Marijos Uodegytės nuotr.
Europos geografinio centro. Daly viai turėjo numinti apie 25 kilo metrus. „Šiemet kartu su Ūkio minis terija, nes ji šeimininkauja Euro pos geografiniame centre, vyksta me pas juos švęsti Europos dienos, kartu su ambasadoriais, bus pa keltos vėliavos“, – sakė Seimo EIB padėjėja. Europos geografiniame centre žygio dalyvius pasitiko įvairių ES šalių ambasadoriai. Jie įteikė savo šalių vėliavas, vyko įvairios atrak cijos, jogos pamokos, vėliavų pa gerbimo ceremonija. Šiemet Lietuva mini aštuone rių metų narystės ES sukaktį. Sei mo kanceliarija dviračių žygius pra dėjo rengti nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į ES.
5
pirmADIENIS, gegužės 14, 2012
lietuva
Naujokai neskuba į rinkimų traukinį Praėjus mėnesiui nuo Seimo rinkimų politinės kampani jos pradžios apie sa vo pasiryžimą da lyvauti rinkimuo se kol kas oficialiai deklaravo tik ke lios didžiosios par tijos, kurios jau turi atstovų parlamente. Politinės naujokės to daryti neskuba.
Pirmasis posėdis įvyks lapkritį Iki birželio 16 d. Seimas baigia su
daryti naujos sudėties Vyriausiąją rinkimų komisiją. Iki liepos 11 d. sudaromos vien mandatės rinkimų apygardos. Rugpjūčio 10 d. – rinkimuose da
lyvauja tik iki šios dienos Teisingu mo ministerijoje įregistruotos parti jos; baigiami priimti politinės kam panijos registravimo dokumentai; pradedami priimti partijų ir save iš sikelti siekiančių kandidatų pareiš kiniai dokumentai. Rugsėjo 4 d. – paskutinė diena sa
Apribojimai: partijos, iki šiol neįsiregistravusios kaip kampanijos dalyvės, negali vykdyti jokios veiklos, su
sijusios su rinkimų agitacija, taip pat negali kaupti kampanijai reikalingų pinigų.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Susitvarkė tik didžiosios
Naujosios kadencijos Seimo rinki mai vyks šių metų spalio 14 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė balandžio 11-ąją pasirašė ir pa skelbė dekretą dėl eilinių Seimo rinkimų datos. Nuo tada jau vyks ta oficiali parlamento rinkimų po litinė kampanija. Tai reiškia, kad jau mėnesį Vyriausioji rinkimų ko misija (VRK) oficialiai registruo ja visus potencialius kampanijos dalyvius – tas partijas ir atskirus politikus, kurie ketina kandida tuoti į būsimą Seimą. Tačiau politinės kampanijos da lyviai registruotis nelabai skuba. Per mėnesį nuo kampanijos pra džios tai padarė tik kelios didžio sios šalies politinės partijos, atsto vaujamos dabartiniame Seime ir greičiausiai susirinksiančios liūto dalį mandatų būsimajame. VRK kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyves jau įregistravo Darbo partiją, Krikščionių partiją, Liberalų ir centro sąjungą, Libe ralų sąjūdį, Socialdemokratų par tiją, Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, Tvarkos ir teisingumo partiją, Tė vynės sąjungą-Lietuvos krikščio nis demokratus.
Konservatoriai, socialdemokratai, liberalcentristai ir Liberalų sąjūdžio atstovai ne tik įsiregistravo kaip sa varankiški partiniai kampanijos da lyviai, bet ir tai padarė su dauguma savo kandidatų. Kitos partijos dek laruoja, kad vykdys centralizuotą rinkimų kampaniją, todėl atskirų savo kandidatų neregistruoja kaip savarankiškų kampanijos dalyvių. Terminas – rugpjūtį
Beveik visos iki šiol įsiregistravu sios partijos ne tik turi savo at stovus dabartiniame Seime, bet ir frakcijas jame. Atstovų parlamente neturinčios mažosios ar naujai įsteigtos parti jos neskuba registruotis kaip poli tinės kampanijos dalyvės, nors tarp jų yra ir tokių, kurios, apklausų duomenimis, gali pelnyti mandatų per būsimus rinkimus, tai Lenkų rinkimų akcija, judėjimas „Taip!“, Tautininkų sąjunga, „Drąsos ke lias“, Liaudies partija ir kitos. VRK pirmininkas Zenonas Vai gauskas dėl to nemato didelės bė dos. Jis atkreipė dėmesį, kad kampa nijos dalyviai dar bus registruojami beveik tris mėnesius – iki rugpjūčio 10-osios, kai bus pradėta oficiali iš keliamų kandidatų registracija. „Tačiau bus registruojamos tik tos partijos ir tie atskiri kandida
Lyčių lygybės instituto nebereikia Europos Parlamentas siūlo svars tyti galimybę Vilniuje veikiantį Europos lyčių lygybės institutą sujungti su ES pagrindinių teisių agentūra, kuri įsikūrusi Vienoje.
Toks siūlymas priimtas šią savaitę per Europos Parlamento sesiją, ta čiau jungimo procesas artimiausiu metu dar neturėtų prasidėti, kaip BNS sakė europarlamentaras Leo nidas Donskis (nuotr.). „Balsavi mas yra rekomendacinio pobūdžio, ir manau, kad ne iš karto prasidės tie veiksmai, kurie susiję su insti tucijų jungimu. Kad ir kaip būtų, mes patyrėme tam tikrą nedidelę nesėkmę, nes norėjosi, kad Parla mento pozicija būtų už instituto iš saugojimą“, – BNS sakė L.Donskis.
tai, kurie prieš tai buvo įsiregistravę kaip savarankiški politinės kampa nijos dalyviai. Tai reiškia, kad iki rugpjūčio 10-osios jau matysime aiškų vaizdą, kas pretenduos į nau jąjį Seimą. Po tos datos naujų po tencialių pretendentų atsirasti ne begalės“, – aiškino Z.Vaigauskas.
Pasak jo, kai kurie lietuvių par lamentarai bandė konsoliduo ti pastangas, tačiau dauguma eu roparlamentarų balsavo kitaip. L.Donskio teigimu, jungti įstaigas siūloma tikintis sumažinti veiklos dubliavimą ir pridėtines išlaidas. VD, BNS inf.
Zenonas Vaigauskas:
Iki rugpjūčio 10-osios jau matysime aiškų vaizdą, kas preten duos į naująjį Seimą. Negali rinkti pinigų
Bet VRK vadovas pabrėžia, kad partijos, iki šiol neįsiregistravusios kaip kampanijos dalyvės, nega li vykdyti jokios veiklos, susijusios su rinkimų agitacija, negali kaupti
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
kampanijai reikalingų pinigų, ku rie galės būti leidžiami tik iš spe cialiosios sąskaitos, kuri atidaroma tik tuomet, kai partija tampa kam panijos dalyve. „Įstatymas numato, kad aukas priimti ir įgyti turtinių prievolių dėl išlaidų politinei kampanijai gali ma tik užsiregistravus savarankišku politinės kampanijos dalyviu. Visos išlaidos, skirtos politinei kampani jai finansuoti, gali būti apmokamos tik iš politinės kampanijos sąskaito je esančių lėšų. Politinės kampani jos laikotarpiu politinė reklama tu ri būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžia mos informacijos. Politinės kampa nijos laikotarpiu draudžiama skleis ti politinę reklamą neatlygintinai, išskyrus diskusijų laidas“, – vardi jo Z.Vaigauskas. Anot jo, jeigu paaiškės, kad ku ri nors mažesnioji partija, dar ne įsiregistravusi kaip kampanijos da lyvė, atliks kokį nors su rinkimų agitacija susijusį veiksmą, pavyzd žiui, sumokės už rinkimų plakatų maketo dizaino projektavimą, tai gali būti įvertinta kaip įstatymo pažeidimas. Tokiai partijai gresia būti neįregistruotai dalyvauti Sei mo rinkimuose ir netgi baudžia moji atsakomybė.
ve išsikėlusiam kandidatui grąžin ti parašų rinkimo lapus (reikia su rinkti ne mažiau kaip tūkstantį vienmandatės apygardos rinkėjų parašų). Rugsėjo 10 d. baigiami įteikti pa
reiškiniai dokumentai. Iki rugsėjo 14 d. paskelbiami visi
įregistruotų kandidatų sąrašai ir pa vieniai kandidatai. Iki spalio 6 d. rinkėjams baigia
mos įteikti rinkėjo kortelės. Spalio 10–12 d. vyksta balsavimas
iš anksto. Spalio 10–13 d. vyksta balsavimas
paštu. Spalio 13 d. draudžiama rinkimų
agitacija. Spalio 14 d. pirmasis rinkimų turas. Spalio 28 d. antrasis rinkimų turas. Iki lapkričio 4 d. patvirtinami ga lutiniai rinkimų rezultatai. Iki lapkričio 19 d. naujasis Seimas
susirenka į pirmąjį posėdį.
Todėl, VRK pirmininko nuomo- ne, siekdamos išvengti galimų ne malonumų, partijos ir atskiri kandidatai turėtų kuo anksčiau susi tvarkyti savo kampanijos dalyvio statusą, neatidėlioti to iki pasku tinio momento. Neskuba registruotis ir neparti niai kandidatai. Iki šiol jų tėra tik trys. Nors VRK vadovas įsitikinęs, kad iki rugpjūčio pradžios atsi ras ir daugiau potencialių nepar tinių, nepriklausomų, save išsikė lusių kandidatų į Seimą, jis nebuvo tikras, kad tokių šiemet iš viso bus daugiau nei prieš ketverius metus.
6
PirmADIENIS, gegužės 14, 2012
nuomonės
Aukštasis išsilavinimas – mokėk ir tylėk
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Andrius Agafonovas Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Interna tional“ edukacijos tyr imų grupės vadovas
Kai valstybė telpa savoje kišenėje Saulius Pocius
R
eg is, Seimo narius per praėjusios savaitės pil natį užklupo smegenų pragiedruliai. Skaitai ir savo akimis netik i: „Seimo komi tetas pritarė, kad biudžet inėms įstaigoms iki metų pabaigos ne būtų galima pirkti baldų, kompiu terių, automobil ių.“ Galbūt tok ie pasiū lymai užg ims ta ne tik dėl to, kad pokštelėjo ma ratono link bals adėž ių startas? Galbūt tuose parlament in iuose blindaž uos e išt ies prabilo gai lest ingas noras prisiverst i daly tis taupymo naštą su krizės tebe kamuojama tauta ne tik prieš rin kimus?
Korupcija pasiekė tokį civilizacijos lygį, kad privatų kėslą sunku atskirti nuo valstybinių reikalų – viskas čia tarsi susilieję į viena. Istor inė mįslė, bet Seimo Aud i to kom itetas išt ies pritarė nuta rimo projektui, kur iuo Vyriausy bei siūloma drausti kompiuterių, baldų ir automobil ių, neįskaitant spec ial iojo transp orto, vieš uo sius pirk imus. Paaiškėjo, kad pirmąjį proj ek to var iantą parlamentarai V.Val kiūnas ir K.Daukšys buvo reg ist ravę dar 2010 m., kaip teig iama, kad per krizę būtų taup omos valstybės biudžeto lėšos. Tač iau tas dok umentas įstrigo parlamente ir vis buvo grąžina mas patobul inti. Galima tik įsivaizduoti, kiek vals tybės pin igų būtų buvę sutau pyta, jei kancel iar ijų maitvana giams būtų buvę uždrausta biud žeto pinigus pavėjui barstyti dar prieš dvejus metus. Anon im in iuose tol iuose boluo jantys skeptikai pasakys: „Ar tau gaila? Juk ne tavo pinigai, o biud žeto, reik ia juk atnaujint i ir ma
šinų ūkį, ir baldus. Teg u perka žmonės, jei reik ia.“ Sunk u ginčyt is dėl atsinaujin i mo, – visi šiais laikais nor i būti modernūs ir, kaip dabar mad in ga sak yt i, inovatyvūs. Net auko dami ir ateitį, ir pasitikėjimo kre ditus. Vis dėlto kodėl tas prieš dvejus met us pasiū lytas nutar imo pro jekt as, vis a šird im i atit ink an tis A.Kubil iaus taupymo kėslus, buvo per iod iškai kantr iai atme tamas? Norint atsakyti į šį klausimą, rei kėtų prisiminti kitą anos savaitės įvykį. Praėjusį ketv irt ad ienį Spec ia liųjų tyr imų tarnyb a pranešė, kad pradėtas ikiteism in is tyr i mas dėl viešųjų pirk imų Mažei kiuose. Sulaik yta „Vyt ur io“ pra dinės mok yklos direktorė R.Uš činienė, kuri įtariama reikalavu si kyšio ir baldų sau ir savo šei mai. Įtar iama, kad pon ia direk torė reikalavo kyšio už tai, kad viešąjį pirk imą dėl baldų mok y mo įstaigai pagaminimo laimėtų iš anksto pasirinkta įmonė. Be to, pad id inus mok yklai gam inamų baldų kainą, ta įmonė už vald iš kus pinigus direktorės reikalavi mu taip pat gam ino baldus ir jai bei jos šeimos nariams. Štai čia ir paaiškėja, kam biurok ratams reikal ing i baldai, o ir kit i namų apyvokos rakandai yra to kie svarbūs. Nomenklatūr in iai kyšin inkai ži no klas ika tapus ią formulę: tu ri būti gerai ir valst ybei, ir man. Kor upcija dabar pasiekė tokį ci vil izacijos lygį, kad privatų kės lą sunk u atskirt i nuo valst ybi nių reikalų – viskas čia tarsi su sil ieję į vieną bendrą pat riot inį krim inalą. Galbūt todėl nesuskaičiuojama gausybė mūsų viršininkų ir šiaip nenuilstančių politikos išlaikyti nių save ir savo norus ėmė tapa tinti su Lietuva ir jos interesais. Štai todėl pasiū lymas nebepirkti sofų ir limuzinų tais 2010-aisiais žlugo įkal intas „tobul intojų“ stal čiuose. Juk tur i valstybės asme nys iš ko nors važ inėti „Audi A8“ ir valgyti barbek iu su vašylais. Kalbame apie elitą, tautos žiedą ir taut in io pasid idž iav imo subjek tus, kuriuos jie patys be jok io gė dos jausmo siūlo puoselėt i, kaip neį kainojamas nacionalines ver tybes. Smirda, bet mes įpratę.
Į
sigyjant daugumą prekių ir pa slaugų, nuo kasdien vartojamų maisto produktų iki automobilių ir statybos, jų kokybę užtikrina Vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Aukštasis išsilavinimas, vis labiau panašėjantis į komercinę paslaugą, deja, šiame įstatyme vietos neturi. Ne vartojimo paslauga?
Pagal Vartotojų teisių apsaugos įsta tymo 1 straipsnio 3 punktą šis įstaty mas „...netaikomas švietimo ir socia linėms paslaugoms, finansuojamoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų...“. Tokią formuluotę suvokia me kaip teigimą, kad paslaugos pirkė jas (už ją mokantis asmuo ar institu cija) ir jos gavėjas yra skirtingi. Net jei tai visada teisingas teiginys, kai kal bame apie nemokamą vidurinį ar pro fesinį išsilavinimą, kodėl valstybės iš laidos yra kitokios nei kiekvieno mūsų asmeninės išlaidos? Jų efektyvumas kiekvienam iš mūsų turėtų rūpėti ne mažiau už savų pinigų panaudojimą. Aukštojo mokslo, per keletą metų iš valstybės finansuojamo ir valstybės iš dalies finansuojamo tapusio valstybės finansuojamu ir nefinansuojamu (vi siškai mokamu), atveju galime įžvelg ti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo spragą. Švietimą visiškai mokamų studijų metu galime laikyti ne tik ug dymu, bet ir paslauga, teikiama ko merciniais pagrindais. Nors mokamos studijos nepatenka į finansuojamų valstybės lėšomis švietimo paslaugų kategoriją, jos vis tiek nereglamen tuojamos minėtojo įstatymo. Esama sistema
Švietimo kokybės nereguliavimas Var totojų teisių apsaugos įstatymo nuo statomis, žinoma, nereiškia, kad švie timo kokybė neužtikrinama apskritai. Pagal Švietimo įstatymo 37 punktą už kokybę atsako švietimo teikėjas, o ją užtikrina valstybė. Apsiribokime tik aukštojo mokslo kokybės užtikrini mu, vykdomu Mokslo ir studijų įsta tymo nustatyta tvarka. Šiame procese netrūksta biurokratijos, tačiau paban dysime trumpai jį aprašyti. Norintiems detalesnės analizės rekomenduojame perskaityti prof. Kęstučio Pukelio Ko kybės užtikrinimo Lietuvos švietimo
sistemoje tyrimo ataskaitą (2011 m.). Ir konkrečių studijų programų, ir pa čių aukštųjų mokyklų kokybė verti nama trimis žingsniais: pirmiausia tai nuolatinis vidinis kokybės vertinimas, taip pat kas šešerius metus vykstantis išorinis vertinimas ir akreditavimas. Aukštoji mokykla turi nuolat viešai skelbti visą vidinio kokybės įvertini mo informaciją, reikalingą visuome nei, kad ši galėtų susidaryti įspūdį apie aukštosios mokyklos studijų kokybę. Per vidinį kokybės vertinimą atliktos savianalizės medžiaga yra ir išorinio kokybės vertinimo pagrindas.
Studentų pasitenkini mo studijų kokybe ty rimai atskleidžia, kad esama kompleksinė studijų kokybės už tikrinimo sistema nė ra pakankamai gera. Už aukštųjų mokyklų studijų ko kybės išorinį vertinimą atsakingas Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Jis organizuoja išorinį ver tinimą, įskaitant ekspertų grupės ir studijų vertinimo komisijos forma vimą. Ekspertų grupė formuojama iš trijų ar daugiau Lietuvos ar (ir) už sienio ekspertų, turinčių patirties universitetų ar verslo įmonių val dyme. Ekspertai vertindami remia si aukštosios mokyklos savianalizės ataskaita, taip pat susitinka su ad ministracija, dėstytojais, studentais, absolventais ir darbdaviais, kad įver tintų ne tik vidinį studijų kokybės užtikrinimą, bet ir absolventų įsidar binimo galimybes ir jų darbo sąsajas su studijų paskirtimi ir tikslais. Ekspertų grupės išvadas svarsto studijų vertinimo komisija ir pataria SKVC priimant sprendimus dėl stu dijų programų įvertinimo ir akredi tavimo. Tik akredituotos aukštosios mokyklos, ir tik siūlydamos akredi tuotas studijų programas, turi teisę užsiimti švietimu. Studentų lūkesčiai
Studentai dažniausiai lūkesčius, be specialybės įdomumo ir saviraiškos galimybių, sieja su ateities karjeros perspektyvomis. Deja studentų pasi tenkinimo studijų kokybe tyrimai at skleidžia, kad esama kompleksinė stu dijų kokybės užtikrinimo sistema nėra pakankamai gera. 2010 m. tik 55 proc. universitetų studentų ir tik 62 proc. kolegijų studentų buvo patenkinti sa vo studijomis. Šią problemą spręs
ti patiems studentams nėra taip paprasta. Nors pagal Mokslo ir stu dijų įstatymo 55 straipsnio 8 punk tą kiekvienoje aukštojoje mokykloje turi veikti vidinė ginčų nagrinėji mo komisija, praktikoje tai neišnau dojama. Studentai arba nežino apie tokio organo egzistavimą, arba bijo neobjektyvaus vertinimo ir galimo dėstytojų bei administracijos keršto. Kitas atsakomybės už teisėtų lūkes čių neišpildymą reikalavimo būdas – teisminiai ginčai. Prieš pusantrų me tų lietuvis studentas sugebėjo apginti savo teises Londone ir laimėjo by lą prieš vietos universitetą, kuris ne pateisino jo lūkesčių. Nors komen tuodami šį atvejį Lietuvos valstybinių švietimo sistemos institucijų atsto vai nurodo, kad toks precedentas teo riškai galimas ir Lietuvoje, aukštųjų mokyklų atstovai tai vertina kaip be veik neįmanomą dalyką. Kokybės užtikrinimas
Esama aukštojo mokslo kokybės už tikrinimo sistema ir teisminės prakti kos nebuvimas reiškia, kad aukštosios mokyklos, suteikdamos nekokybišką išsilavinimą, nerizikuoja savo paja momis. O studentai neturi užtikrin tos teisės į objektyvų skundų nag rinėjimą neteismine tvarka. Manome, kad studentas turėtų būti laikomas silpnąja šalimi ir jo teisė į kokybišką aukštąjį mokslą turėtų būti užtikri nama a priori (iš anksto numatyta). Puikus to pavyzdys yra angliškas švietimo finansavimo modelis. Pagal jį studijos finansuojamos studento lėšo mis jam skiriant valstybinę paskolą. Jei baigus aukštąją mokyklą studento pajamos per kelerius metus nepasie kia tam tikros ribos, jis atleidžiamas nuo pareigos šią paskolą grąžinti. No rint pagerinti studijų kokybę, reikėtų dalį skolininko nemokumo rizikos nuo valstybės pečių perkelti aukštosioms mokykloms. Pajutusios grėsmę pra rasti pajamas, aukštosios mokyklos būtų priverstos: ne tik ugdyti formalias kompe tencijas, bet ir gerinti studentų įsi darbinimo įgūdžius; gerinti studijų kokybę ir jų pa trauklumą darbdaviams; atsisakyti nepaklausių studijų programų. Žinoma, atitinkamai turėtų griežtė ti ir studentų rodomų rezultatų kont rolė – tai irgi būtų teigiamas impul sas studijų kokybei. Taip pat turėtų būti aiškiai nurodomi atvejai, kada studentas atsakingas už prastus re zultatus (t. y. kada aukštoji mokykla atleidžiama nuo finansinės rizikos) ir kaip tokiais atvejais studentas privalo grąžinti valstybės investiciją į jį.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
pirmADIENIS, gegužės 14, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Teisėjų veidui trūksta žmogiškumo
Konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vadovau jamo Ministrų kabineto pasiektas ilgiausiai dirban čios Vyriausybės rekordas ekspertų siejamas su ekono mine krize ir opozi cijos pasyvumu.
Į Lietuvos Aukščiausiojo Teis mo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkus teikiama šio teis mo teisėja Sigita Rudėnaitė sako, kad viena žmonių nepasitikėji mo teismais priežasčių yra tai, jog teisėjai neparodo savo žmo giškosios pusės.
Taktika: ekspertų teigimu, A.Kubiliaus (kairėje) Vyriausybei nebuvo
sunku išsilaikyti, nes opozicija rimtai ir nebandė jos versti.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Gelbėjo silpna opozicija BNS kalbinti istorikai Egidijus Aleksandravičius ir Nerijus Šepe tys, be kita ko, pabrėžia, kad Vy riausybės ilgaamžiškumas nebūti nai rodo kokybišką darbą. „Ir netvarka gali būti stabili. Ar tai patikima, ar tai yra gera, ar tai veda į bendrą gėrį – manau, kad tai yra indiferentiška. Pats stabilu mas nėra jokia kokybė. Ką per kri zę reiškia stabilumas? Kaip tik no risi didžiausio šurmulio, didžiausio idėjų ginčo, didžiausio svarstymo, energijos ir net linksmumo ven giant to gyvuliškai rimto politinio veido“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros pro fesorius E.Aleksandravičius. Abu pašnekovai ilgą šios Vyriau sybės išsilaikymą valdžioje sie
ja su sunkia ekonomine padėtimi. „Iš principo, kalbant apie Lietuvos politinę tradiciją, savaime Vyriau sybės ilgaamžiškumas gali reikš ti, kad Vyriausybė nieko nedirba, bet turi stiprią atramą parlamen te. Gali reikšti ir tai, kad dirba labai daug, niekam nepatinka, bet me tas yra sunkus ir niekas nenori ei ti į valdžią. Man atrodo, kad antras variantas yra tikslesnis. Paprastai, kai Vyriausybė yra veikli, jai išlikti valdžioje sunkiau, bet šios Vyriau sybės kadencija kaip tik prasidėjo su ryškesnių recesijos požymių Lietuvoje pradžia ir iš pat pradžių buvo labai aišku, kad kitos opo zicinės partijos jėgos – socialde mokratai ir populistinės Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijos –
visiškai neketina tokiu metu daly vauti procese“, – sakė N.Šepetys. Jo vertinimu, viena politinio sta bilumo dalių yra finansinis stabilu mas, tačiau krizę suvaldyti užsibrė žusi dabartinė Vyriausybė politinio pamato naujiems rinkimams nepa siklojo. „Visi bandymai versti Vy riausybę nebuvo rimti, nes opozicija tiesiog nenorėjo susigadinti ateities – geriau išlaukti tą sunkų metą tikin tis, kad, kai bus rinkimai, bendra ekonominė situacija pasaulyje bus geresnė. Manau, kad politiniai opo nentai suprato, kad jei valdantieji nori, tegu ir pasilaidoja“, – sakė jis. E.Aleksandravičiaus vertinimu, opozicija buvo tiesiog per silpna pakeisti valdančiąją koaliciją. VD, BNS inf.
S.Rudėnaitė teigia, kad situaciją pataisytų, jei teismų sprendimus rezonansinėse bylose praneštų ir komentuotų ne teismų atsto vai spaudai, o patys teisėjai, ir šią naujovę, kaip ir periodines spau dos konferencijas, siūlytų įdieg ti teismuose. „Mano įsitikinimu, visuomenė nepasitiki teismais ir teismus lai ko svetimais vien dėl to, kad mes patys neparodome savo žmogiš kosios pusės. Uždavinys papras tas – parodyti, kad teisėjai pada ryti iš paprastų žmonių. Aišku, tam neužtenka televizijos repor tažų, kad teisėjas susirūpinęs su mantija bėga į salę nagrinėti by los. Neužtenka žmogui matyti iš salės teisėją, kuris sėdi aukščiau“, – prisistatydama Seimui šią sa vaitę sakė S.Rudėnaitė. Anot jos, tam reikia tokių for mų, kai „žmogus gali ateiti ir ma tyti teisėją gyvą“. „Nežinau, ar man pritars ko lektyvas, jeigu aš būsiu paskirta. Manyčiau, kad netinkama da bar, esant šiai situacijai, teismų priimtus sprendimus visuome nei pateikti tik per atstovą spau dai. Siūlysiu kolegoms, kurie gali, kurie turi psichologinį pasiren gimą, kurie turi tam sugebėjimų, patiems komentuoti savo priim tus sprendimus, skausmingus
visuomenei – būtent dėl to, kad visuomenė juos galėtų išgirsti iš teisėjo“, – žadėjo kandidatė. Taip pat ji sako siūlysianti reng ti periodines spaudos konferen cijas žurnalistams, apvaliojo sta lo diskusijas tiek su visuomenės atstovais, tiek su profesionaliais teisininkais. „Manau, to reikėtų būtent tam, kad vis uom en ei parodyt um e, jog teismai nėra atskira nuo vi suomenės dalis, kad tai yra gru pė visuomenės, tiesiog profesi niu pagrindu susibūrusi į teisėjų bendruomenę“, – sakė S.Rudė naitė.
Uždavinys papras tas – parodyti, kad teisėjai padaryti iš paprastų žmonių. Aišku, tam neuž tenka televizijos reportažų. Seimui šią savaitę buvo pateikti du nutarimo projektai pagal Pre zidentės Dalios Grybauskaitės dekretus, kuriais siūloma atleisti kadenciją baigusią LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Janiną Stripeikienę, o į jos vietą paskirti S.Rudėnaitę. LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininką iš paskirtų šio teis mo teisėjų skiria Seimas prezi dento teikimu. Teismų įstatymas numato, kad LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkas skiriamas penkeriems metams. BNS inf.
8
pirmADIENIS, gegužės 14, 2012
EKONOMIKA
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3036 DB svaras sterlingų 1 4,3074 JAV doleris 1 2,6727 Kanados doleris 1 2,6612 Latvijos latas 1 4,9457 Lenkijos zlotas 10 8,1389 Norvegijos krona 10 4,5427 Rusijos rublis 100 8,8367 Šveicarijos frankas 1 2,8746
pokytis
+1,0584 % +0,1604 % +0,3190 % –0,1313 % –0,0344 % –0,3099 % –0,7212 % +0,0351 % –
Europos politiniai vėjai
Siunčiam daugiausia SMS
Benzinas atpigo
Lietuvos gyventojai išsiunčia daugiau sia SMS žinučių iš 34 Europos šalių, kaip skelbia „Eurostat“. Vienas šalies gyvento jas per metus išsiųsdavo vidutiniškai 2757 žinutes (vidutiniškai beveik po 8 per die ną), kaip rodo naujausi, 2009 m., duome nys. Pagal šį rodiklį Lietuva aplenkė Airiją (2677), Daniją (2413) ir Portugaliją (2397). Mobiliojo ryšio skvarba Lietuvoje taip pat buvo viena didžiausių.
Bendrovės „Lukoil“ ir „Orlen“ litrą 95 markės benzino pardavė po 5,01 li to – 3 centais mažiau nei užpraėju sią savaitę. „Statoil“ degalinėse litras jo kainavo 5 litus, arba 4 centais ma žiau nei prieš savaitę. Dyzelino kai nos „Lukoil“ ir „Orlen“ degalinėse ne sikeitė ir buvo 4,71 lito už litrą, „Sta toil“ degalinėje jis atpigo 1 centu, iki 4,70 lito.
Moksleiviai svajos apie darbą Šią savaitę po didžiuosius Lietuvos mies tus keliaus profesinės savanorystės pro jekto „Kam to reikia?!“ ir Architektūros [vaikų] fondo iniciatyva – kūrybinės dirb tuvės „Vieta, kurioje užaugęs norėčiau dirbti...“.
Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų vadovas
P
irmą kartą nuo 1988 m. Prancūzijos prezidento poste – kairiosios dokt rinos atstovas. Graiki jos piliečiai, keršydami už ypač griežtą taupymo politiką, ve dančią šalį į recesiją ir nenumal domą krachą, skyrė rekordiškai mažą balsų skaičių daugumą parlamente turėjusiai Naujosios demokratijos ir „Pasok“ par tijoms. Jos negavo pakankamo valdančiajai koalicijai sudaryti būtino balsų skaičiaus. Antro je vietoje atsidūrė prieš gelbė jimo paketus pasisakanti radi kalios kairės prisilaikanti partija „Syriza“. Artimiausiu metu trys dau giausia balsų gavusios partijos viena po kitos turi po tris dienas vesti deryboms ir bandyti suda ryti koaliciją. Dauguma ekspertų prognozuoja nepavykusias dery bas, po kurių turi vykti pakarto tiniai rinkimai. Kitoje Atlanto pusėje taip pat vyksta politiniai nesutarimai – Federalinio rezervo (FED) pir mininkas Benas Bernanke pa skelbė, kad jei JAV vyriausybė nesiims ūkio skatinimo prie monių, o karpys biudžetą ir im sis taupymo politikos, FED bus nepajėgus suvaldyti ekonomi kos kritimo. Mažai atkreipiama dėmesio, tačiau Kinija ir Indija, kuriose gyvena 2,5 mlrd. žmonių, ima rodyti, kad paklausa smunka ypač ryškiai. O tai tikrai ne į ge ra, nes gaminančios ir ekspor tuojančios šalys greitai pajus smarkiai sumažėjusį pirkimą ir dėl to suprastės jų prekybos ba lansas. Euro projekto ateitį paralyžiuo ja ES biurokratų nepajėgumas priimti jokių drąsių ir teisingų sprendimų, todėl jau daugiau nei dvejus metus vyksta neadekvatus skaičius derybų ir komisijų susi rinkimų. Vis daugiau ekspertų linksta prie euro zonos išardymo scenarijaus, kuris, atrodo, ga li būti vienintelis kelias Europai išbristi iš šios krizės.
Iniciatyvos tikslas – praplėsti moks leivių suvokimą apie darbo aplinką ir padėti suprasti, kas ją kuria. „Įsi vaizduodami svajonių darbo ap linką, moksleiviai pirmiausia turė tų galvoti ne apie prabangiai įrengtą biurą, bet apie save ir kitokius veiks nius. Darbo atmosferą kuria ne tik materialūs daiktai – daug svarbes nis yra darbo mikroklimatas, kurį formuoja pačių darbuotojų požiūris į darbą, vertybės ir santykiai su ko legomis – tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas“, – sakė vienos pro jekto iniciatorių telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ socialinės at sakomybės ir paramos projektų va dovė Rasa Petruškevičiūtė. Architektūros [vaikų] fondo at stovo Manto Timaičio teigimu, ši iniciatyva – puiki galimybė ne tik ugdyti moksleivių supratimą apie darbo klimatą, bet ir kūrybiškumą. „Bendraudami su verslo atstovais, mokiniai sužinos, kas lemia dar
bo atmosferą, ir savo komandiniu klasės darbu patys ją pabandys su kurti.
Moksleiviai pirmiau sia turėtų galvoti ne apie prabangiai įreng tą biurą, bet apie save ir kitokius veiksnius.
Kūrybinėse dirbtuvėse mokslei viai bus skatinami kūrybiškai pa žvelgti į mus supančią aplinką ir savo vaizduotę perkelti į eskizus, o tada bendru darbu – į popierinius maketus“, – teigė M.Timaitis. Kūrybinės dirbtuvės vyks nuo gegužės 14 iki 18 d. Kitą savaitę bus skelbimai gražiausio sukurto ma keto rinkimai. VD inf.
Apie projektą Aktyviausi profesinės savanorystės projekto „Kam to reik ia?!“ dalyv iai – 7–8 klasių moksleiv iai iš Viln iaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėž io – su savo miestų verslo atstovais kūry binėse dirbt uvėse disk ut uos apie darbo apl inką ir bendromis pastan gomis bandys sukurti įdomios ir pa trauklios darbo vietos maketą. Tobula: gera darbo vieta – ne tik materialūs dalykai, bet ir gera atmosfera.
Iniciatyvoje dalyvauja Vilniaus Bar boros Radv ilaitės, Klaipėdos „San
tarvės“ ir Panevėž io „Nevėž io“ pa grindinių mokyklų bei Kauno Anta no Smetonos gimnaz ijos mok in iai. Savo miestų verslo atstovai yra Vil niaus kam ien in ių ląstel ių bankas, Klaipėdos Vak arų laivų gamykla, Panevėž io futbolo klubas „Ekranas“ ir Kauno oro uostas. Iniciator iai – mobil iojo ryšio bend rovė „Omn itel“, bankas „Swedbank“, VšĮ Architektūros fondas.
„Shutterstock“ nuotr.
Lietuvius slegia būtinosios išlaidos Lietuvos gyventojai pirmauja Eu ropoje pagal maistui ir drabužiams skiriamą išlaidų dalį, tačiau jie sąra šo gale pagal būstui, restoranams ir kultūrai skiriamas išlaidas.
Lietuviai 2008 m. maistui sky rė 26,4 proc. viso išlaidų krepše lio, ir pagal šį rodiklį Lietuva buvo viena iš trijų Europos šalių, kurio se šis rodiklis buvo didesnis nei 20 proc. Tokius 2010 m. Europos ša lių duomenis paskelbė ES statisti kos tarnyba.
12,9 proc.
– vidutiniškai tokia visų europiečių išlaidų krep šelio dalis skirta maistui.
Daugiau nei lietuviai maistui išlei do tik Rumunijos (29,1 proc.) ir Ma kedonijos (32,5 proc.) gyventojai. Europoje maistui vidutiniškai te ko 12,9 proc. viso išlaidų krepšelio. Mažiausiai maistui išleido Vakarų Europos šalys, o pirmavo Liuksem burgas (9,2 proc.), Didžioji Britani ja (9,4 proc.) ir Airija (9,8 proc.). Lietuvoje išlaidų dalis būstui siekė 14,8 proc. – ji buvo viena iš keturių šalių, kur šis rodiklis ne siekė 20 proc., o Europoje šis ro diklis buvo 23,6 proc. Lietuvos gy ventojų vartojimo krepšelis toliau pasidalijo transportui (16 proc.), drabužiams ir avalynei (7,7 proc.), poilsiui ir kultūrai (5,9 proc.), restoranams ir viešbučiams (2,8 proc.), būstui įrengti (4,9 proc.). Pagal poilsiui ir kultūrai skiriamą išlaidų dalį Lietuva Europoje buvo sąrašo gale ir aplenkė tik rumunus ir makedoniečius, pagal išlaidų dalį res toranams ir viešbučiams su lenkais užėmė paskutinę vietą Europoje. BNS inf.
Išlaidos: būtinosios išlaidos tirpto lietuvių pinigus, tad jų nelieka kultū
rai ir pramogoms.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Lietuvio vartojimo krepšelio sudėtis Maistas
21,5
26,4
Būstas 14,8 Transportas
2,8
% 16
Kitos išlaidos Restoranai ir viešbučiai
4,9 Būsto įrengimas 5,9
7,7
Poilsis ir kultūra
Drabužiai ir avalynė
9
pirmADIENIS, gegužės 14, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Nuteisė kleboną Telšių rajono Tryškių mieste lio kleboną Boleslovą Jonauską penktadienį teismas pripaži no kaltu dėl dokumento suklas tojimo, pasikėsinimo sukčiau ti, poveikio liudytojui, neteisėto mokėjimo priemonės panaudo jimo ir kitų nusikaltimų.
Klausimai: kol kas bandoma nustatyti, ar Paštuvos bažnyčią puošę paveikslai pražuvo gaisre, ar buvo pa
vogti dar prieš jį.
Artūro Morozovo nuotr.
Paveikslų ieškos Interpolas? Įtariama, kad vertingi šventųjų paveikslai iš praėjusią savaitę sudegusios Paštuvos bažnyčios Kauno rajone galėjo būti pavogti. Policija svarsto, ar kreiptis į Interpolą. „Ar policijos pareigūnai kreipsis pagalbos į Interpolą, bus nuspręsta artimiausiu metu“, – sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos ko misariato (AVPK) atstovė Kristina Dzindziliauskaitė. Po gaisro pra žuvo į Kultūros vertybių registrą įtraukti XVIII–XIX a. „Šv. Tre jybės“ ir „Šv. Izidoriaus“ paveiks lai, XVIII a. pabaigos „Šv. Onos“ ir „Dviejų šventųjų“ paveikslai. Kultūros paveldo departamen to (KPD) Kauno teritorinio padali nio vedėjas Svaigedas Stoškus sakė, kad gaisro vietoje greičiausiai ras tos tik vieno paveikslo liekanos. Ki-
tą savaitę žadama jas tirti pasitel kus ekspertus. „Įtariame, kad galbūt vieno su degusio paveikslo liekanas esa me radę, bet reikia identifikuoti ir autentifikuoti – labai prastos būklės jis. Apžiūrėjau – lyg ir panašu į paveikslo drobę, lyg ir pigmentas yra likęs, bet jis labai smarkiai pa žeistas, apie atkūrimą jokios kalbos negali būti. Kalbama apie galimybę autentifikuoti, ar tai yra vienas iš tų kultūros paveldo objektų“, – sakė S.Stoškus. O likusieji paveikslai, anot pavel dosaugininkų, gali būti pavogti.
„Kas ten žino, sudegė tie pa veikslai ar buvo pavogti prieš gaisrą“, – sakė KPD atstovė Jolanta Miškinytė. Kad policija tiria ir padegimo, ir vagystės, ir kitas versijas, patvirti no ir K.Dzindziliauskaitė. Pasak S.Stoškaus, dingusių pa veikslų vertę kol kas nustato eks pertų komisija. „Be abejo, rinkoje jie turėjo vertę, ir juodojoje rinkoje to kie daiktai paklausūs“, – teigė jis. 1923 m. statyta medinė Šv. Bar boros bažnyčia Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje esančiame Paštuvos kaime, sudegė gegužės 9-osios naktį. Gaisro padaryta ža la dar nustatoma. Paštuvos Šv. Barboros parapijos klebonas Šarūnas Petrauskas penk tadienį viešai kreipėsi į tikinčiuo sius ir prašė aukų gaisro padari niams likviduoti. „Galime kalbėti apie kelis šimtus tūkstančių, galime kalbėti apie milijoną – nežinia, kiek prireiks lėšų“, – sakė klebonas.
d.krapavickaite@diena.lt
Kauno miesto apylinkės teismas penktadienį nepratęsė kardomo jo suėmimo Kauno klinikų slaugy tojai, kuriai pareikšti įtarimai dėl neatsargaus kūdikio gyvybės at ėmimo, pažeidžiant teisės aktų nu statytas specialias elgesio taisykles.
Aiškinantis mįslingas 11 mėnesių Domo Drėzos mirties aplinkybes įtarimai kol kas pareikšti tik 55-erių slaugytojai Valdarezai Belešienei. Ji kaltinama neatsargiu gyvybės at ėmimu. Slaugytoja kategoriškai neigia jai metamus kaltinimus. Slaugytoja nuo pat pradžių aiški no, kad balandžio 6-ąją mažyliui į veną sušvirkštė tų vaistų, kuriuos jai nurodė Gastroenterologijos sky riaus vedėja Jūratė Radvilavičienė. Nuo injekcijos praėjus kelioms minutėms mažylis mirė savo moti nos akyse. Gydytojų pastangos at gaivinti berniuką buvo bevaisės. Paaiškėjo, kad vaikelio organiz me kalio norma buvo padidėjusi
kelis kartus ir pasiekė mirtiną ribą – 7,4 milimolio litre. Su šia byla susijęs ir dar vienas tyrimas, pradėtas šią savaitę. Ti riamas pareigūnų, turėjusių orga nizuoti ir atlikti pirminius veiks mus aiškinantis mažojo Domo mirties aplinkybes, darbas. „Turime atsakyti į kelis klausi mus: ar pareigūnai tinkamai atliko savo darbą. Jeigu netinkamai, tai kodėl. Ar buvo blogai organizuotas darbas, ar kas nors sutrukdė atlikti pirminiam tyrimui būtinus veiks mus“, – sakė Kauno apygardos prokuroras Vitoldas Guliavičius. Prokuroras V.Guliavičius pabrėžė, kad daugiau smulkesnės informaci jos apie atliekamą tyrimą negali at skleisti, nes jis glaudžiai susijęs su vaikučio nužudymo tyrimu. Daugiausia spėlionių kyla dėl to, kokie gi vaistai buvo švirkšte, kurį slaugytoja sušvirkštė mažyliui. Nuo pat nelaimės tyrimo pra džios vengta tiesaus atsakymo, ar švirkštai, kuriais nešina į Domo palatą atėjo slaugytoja, rasti. Mi rusio mažylio tėtis tvirtino, kad
Teismas konstata vo, kad kunigas sukūrė planą, kaip pasipelnyti iš pašalpų. Telšių vyskupo sekretorius ir atstovas spaudai Domas Gatautas BNS sakė, kad B.Jonauskui leid žiama per dieną aukoti vienas mi šias. Tačiau kitų apeigų jis atlik ti negali – nei krikštyti vaikų, nei laidoti mirusiųjų. Dėl B.Jonaus ko kunigystės bus sprendžiama po teismo nuosprendžio. VD, BNS inf.
VD, BNS inf. Slėptuvė: kokainas į Lietuvą iš Dominikos atkeliavo dėžėse su ba
Įtariamai slaugytojai atsivėrė areštinės durys Diana Krapavickaitė
Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dvasininkui skirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią reikės atlikti pataisos namuose. Tai BNS pranešė Šiaulių apygardos teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas. Pasak V.Jončo, teismas taip pat patenkino 9,5 tūkst. litų Telšių rajono savivaldybės administra cijos ieškinį. Teismas apribojo 50-mečio ku nigo B.Jonausko nuosavybės teises į gyvenamą būstą Mažeikių mies te, pinigines lėšas banko sąskaitoje ir 2001 m. motociklą „Honda“. B.Jonauskui paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki įsi teisės nuosprendis. Teismas konstatavo, kad kuni gas sukūrė planą, kaip pasipelny ti iš pašalpų – buvo tvarkęs doku mentus dėl mamos ir tetos slaugos, todėl turėjo žinių ir jas pritaikė. Prokuroras siūlė dvasininką įkalinti trejiems metams ir de
vyniems mėnesiams. Su klebonu teistą telšiškę gydytoją Iriną Kim siūlyta bausti dvejų metų ir trijų mėnesių bausme jos vykdymą ati dedant ir skirti 13 tūkst. litų baudą. Tačiau teismas gydytoją vi siškai išteisino, jos veiksmuose nesant nusikaltimo sudėties. Gy dytoja kaltinta piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu. Teis mas pabrėžė, kad I.Kim vaidmuo buvo antraeilis, nei gydytoja, nei kunigas nebuvo kaltinti bendri ninkavimu nė viename iš nusi kaltimų.
nanais.
„Shutterstock“ nuotr.
Kokainas per klaidą pateko į parduotuvę Kauno apskrities vyriausiojo po licijos komisariato kriminalistai penktadienį sulaikė apie 18 kilog ramų kokaino siuntą. Pirminiais duomenimis, į Lietuvą kvaišalai atgabenti iš Dominikos, jų vertė juodojoje rinkoje gali siekti iki 10 mln. litų.
Nelaimė: sūnaus netekęs Egidi
jus Drėzas iš Kauno klinikų keti na reikalauti kompensacijos.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
švirkštai dingo. Kadangi vaikelio būklė dėl rotaviruso buvo stabili, gydytoja esą buvo paskyrusi gliu kozės tirpalo. Įtariama, kad slaugė kalio chloridą supainiojo su Domui paskirtu gliukozės tirpalu. Kūdikis Kauno klinikinėje ligo ninėje mirė balandžio 6 d. Skelb ta, kad berniukui širdis galėjo su stoti nuo mirtinos kalio dozės.
Kaip skelbia žiniasklaida, spėja ma, kad dėl logistikos klaidos narkotikai atsitiktinai pateko į vieno Kauno prekybos tinklų par duotuvių sandėlius. Penktadienio paryčiais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai lankė si vieno mieste veikiančių pre kybos tinklų parduotuvėse. Buvo gautas pranešimas, kad iš Domi nikos atkeliavusiose dėžėse su bananais prekybininkai rado ne mažai maišelių su įtarimą kelian čiais milteliais. Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnams patikrinus tam pačiam prekybos
tinklui priklausančių parduotu vių sandėlius, juose aptikta ne viena dešimtis bananų dėžių su paslėptu kvaišalų kroviniu. Kauno apskrities vyriausia jame policijos komisariate pra dėtas ikiteisminis tyrimas dėl itin stambaus kiekio narkotikų kont rabandos. Kriminalinės policijos pareigūnai aiškinasi, kam bananų dėžėse buvo siunčiami atsitikti nai į Kauno parduotuves patekę kvaišalai. VD, BNS inf.
10
mln. litų
juodojoje rinkoje kainuotų sulaikytas kokainas.
10
pirmADIENIS, gegužės 14, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Bronza – ir vėl į Prienus Prienų „Rūdupiui“ pavyko apgin ti prieš metus iškovotą Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prizininkų pakylos trečiąjį laiptelį.
Virginijaus Šeškaus auklėtiniai mažojo finalo serijoje 3:1 prano ko daugkartinius bronzos meda lininkus „Šiaulių“ krepšininkus. Lemiama tapo ketvirtoji serijos dvikova, per kurią savo aikštėje žaidę prieniškiai nepaliko varžo vams jokių šansų 79:64. „Antrus metus laimėti bron zą yra nemažas pasiekimas to kiam miestel iui kaip Prien ai. Sezonas buvo tikrai nelengvas. Pasikeitė nemažai žaidėjų, te ko prisitaikyti prie jų charakte rių, neišvengėme pykčio, tačiau savo tikslą pasiekėme. Laimė jome tada, kai to labiausiai rei kėjo“, – po mačo švytėjo V.Šeš kaus veidas.
Be titulų šį sezoną likusių „Šiaulių“ vairininkas Antanas Si reika apgailestavo, kad per sezono finišą pritrūko jėgų. „Stigo švie žumo ir energijos. Sezono pabaiga buvo labai sunki ir vyrai išsimušė iš ritmo. Pralaimėjome stipresnei komandai. „Rūdupis“ žaidė agre syviau ir geriau“, – sakė strategas. Užėmęs trečią vietą šalies čem pionate, „Rūdupis“ antrus metus iš eilės galės žaisti Europos taurės varžybose. VD inf.
Rezultatas „Rūd up is“–„Šiaul iai“ 79:64 (19:11, 18:14, 21:18, 21:21). S.Buter lev ičius ir A.Labuckas po 12 taš kų, A.Juškev ičius 10 / C.Longas 25, V.Šarakauskas 9, R.Grafas 7. Ser ija – 3:1.
Pirmajame etape mūsiškiai nesublizgėjo Savaitgalį Kataro sostinėje Do hoje įvyko pirmasis Tarptauti nės lengvosios atletikos federa cijos (IAAF) Deimantinės lygos (Samsung Diamond League) var žybų etapas, kuriame tarp dvy likos disko metikų startavo ir du mūsų šalies atstovai.
Katare nepavyko nustebinti nei praėjusių metų lygos nugalėtojui Virgilijui Aleknai, nei tokio ran go varžybų nugalėtojui Andriui Gudžiui.
Dukart olimp in is čemp io nas V.Alekna geriausiu pirmuo ju bandymu įrankį nuskraidino 63,99 m ir liko septintas, o A.Gu džius, pirmuoju bandymu diską numetęs 60,27 m, liko paskuti nis – vienuoliktas. Nugal ėtoj u tap o Europ os čempionas lenkas Piotras Ma lachowskis (67,53 m), aplenkęs prizininkais tapusius Ehsaną Ha dadį (66,32 m) iš Irano ir vengrą Zoltaną Kovago (65,77 m). VD, BNS inf.
„Visos moterys yra seksualios“ Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Lietuvos kultūrizmo elitui šiuos metus paskyrus „pertraukai“ vis didesnis dėmesys atitenka žiūro vų ir žiniasklaidos pamėgtai šaly je dar tik bandančiai prigyti vadi namajai bikinio kategorijai.
Atvirose Vilniaus kultūrizmo ir len gvojo kultūrizmo pirmenybėse bū tent šioje kategorijoje triumfavusi Jurbarko sporto klubo „Progresas“ auklėtinė Sandra Syčiova teigė, kad titulas jai yra be galo brangus. „Esu tuo patenkinta, nes nuolat siekiu nenuvilti savo komandos ir prieš kiekvienas varžybas sten giuosi įvaldyti tobulas formas, – kalbėjo nugalėtoja. – To neišeina padaryti per vieną savaitę ar mė nesį. Reikia nuolat stengtis.“ S.Syčiova prisipažino, kad pa ti nemano, jog jos kūnas yra to bulas. „Tai, ką šiandien išvy do žiūrovai, tikrai nėra pabaiga. Dar reikia pakoreguoti tam tikrus dalykus, kad geriau atrody čiau, – šypsojosi mergina. – Ta čiau šiandien padarysiu pauzę ir apie tai sau leisiu negalvoti, tie siog džiaugsiuosi titulu.“ Paklausta, kodėl pasirinko bū tent bikinio kategoriją, mergina pabrėžė: „Esu smulkutė, man la bai sunku užauginti masę.“
„Visus raumenukus turiu, ta čiau žinau, kad didesnis kūno svoris man nelabai ir tiktų. Esu aukšta, liekna, turiu ilgas kojas. Todėl renkuosi bikinio kategori ją, – juokėsi S.Syčiova. – Galė tų kiek geriau atrodyti mano pil vo raumenys.“ Per visą pokalbį besišypsoju si čempionė pripažino, kad ant scenos tai daryti kur kas sun kiau. „Ant scenos nuolat pa mirštu šypsotis. Tai, pasirodo, nėra labai lengvas darbas. Pasi rodymui ant scenos didelę įta ką daro ir muzika, kuri skamba fone, – sakė S.Syčiova. – Šį kart muzika buvo ganėtinai lė ta. Sunku buvo save išreikšti ir parodyti teisėjams savo pliusus. Užgrojo tokia muzika, per kurią metu reikėjo plazdenti, o juk rei kia parodyti visus savo pranašu mus – klubus, taliją... Ir raume nukus.“ S.Syčiova džiaugėsi, kad bū tent bikinio kategorija vilioja žiū rovus į varžybas: „Niekas, ma nau, net nedrįs ginčytis, kad tai yra labai gražu, nes šioje katego rijoje moterys gali parodyti savo seksualumą. Juk visos moterys yra seksualios, tiesiog vienos yra drovesnės, kitos drąsesnės. Biki nio kategorija suteikia fantastiš ką galimybę parodyti tikrą mote riškumą.“
Tandemas: J.Kazlauskas (dešinėje) ir A.Kirilenka – šio Eurolygos sezono ryškiausios žvaigždės.
„Reuters“ nuotr.
Eurolygos finiše – lietuviški akcentai
Vakar vakare Stambulo „Sinan Erdem“ arenoje paaiškėjo nauja sis Europos krepšinio karalius. Dėl Eurolygos čempionų titulo kovojo Jono Kazlausko vadovaujamas Maskvos CSKA ir šio sezono sensacija tapęs Pirėjo „Olympiakos“. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Šaro indėlis negelbėjo
„Karalius mirė – tegyvuoja ka ralius“, – po penktadienį laimė to pusfinalio šaukė CSKA ekipos krepšininkai. Visą sezoną varžo vus nuo savo kelio šlavęs Rusijos klubas nesuklupo ir tuomet, kai to labiausiai reikėjo. J.Kazlauskas laimėjo mikrodvikovą prieš Euro lygos legendą Želko Obradovičių, o jo vadovaujama ekipa 66:64 pra noko titulą gynusią Atėnų „Panat hinaikos“ ir žengė į finalą. Atėnų ekipos marškinėlius vil kintis ir penktą kartą Eurolygos fi nalo ketverto turnyre žaidęs Ša rūnas Jasikevičius pirmą kartą per karjerą neįveikė pusfinalio barjero. Vis dėlto žaisdamas svarbiausias sezono rungtynes, 36-erių vetera nas puikiai įrodė, už ką vis dar yra laikomas vienu geriausių įžaidėjų visame žemyne. Šaras surinko 19 taškų ir buvo rezultatyviausias sa vo ekipoje. Vis dėlto jo svaraus in dėlio pergalei iškovoti nepakako. CSKA atstovaujančių Ramūno Šiškausko ir Darjušo Lavrinovi čiaus statistika buvo kur kas kuk lesnė, tačiau jie džiaugėsi galuti ne pergale. R.Šiškauskas surinko 5 taškus, o D.Lavrinovičius spėjo įmesti 2. Iškovojęs šią pergalę CSKA stra tegas J.Kazlauskas antrą kartą per trenerio karjerą pateko į Eurolygos finalą. Pirmąsyk specialistas iki le miamos sezono dvikovos nužings niavo 1999 m. su Kauno „Žalgiriu“ ir tuomet lemiamą mūšį su Boloni jos „Kinder“ laimėjo. „Labai džiaugiuosi, kad pate kome į finalą. Prastokai pradėjo me rungtynes ir nesusitvarkėme su savo nervais. CSKA yra labai ta lentinga komanda, tačiau šie žaidė jai kartu žaidžia tik pirmus metus.
19
taškų
pelnęs Š.Jasikevičius buvo rezultatyviausias Atėnų „Panathinaikos“ komandoje per pusfinalio rungynes. „Panathinaikos“ turi panašią sudė tį su tuo pačiu treneriu jau daugelį metų“, – kalbėjo J.Kazlauskas. Finale CSKA varžovu buvo „Olympiakos“, 68:64 ant men čių paguldęs poros favorite laiky tą „Barcelonos Regal“ ekipą. Nu galėtojų gretose M.Gecevičius liko ant atsarginių suolo. CSKA žvaigždė – be konkurencijos
Savaitgalį Stambule tradiciškai ap dovanoti ir geriausi 2011–2012 m. sezono Eurolygos krepšininkai. Daugiausia apdovanojimų susižė rė CSKA komandos lyderis And rejus Kirilenka. Rusui buvo įteiktas naudingiausio žaidėjo apdovanoji mas ir geriausiai besiginančio žai dėjo titulas. Be to, tik šiemet į Europą sugrį žęs rusas buvo išrinktas į Euroly gos geriausių žaidėjų pirmąją ko mandą. Su juo į pirmąjį penketuką pateko komandos draugas Nena das Krstičius, „Barcelonos Regal“ aukštaūgis Erazemas Lorbekas, „Panathinaikos“ gynėjas Dimitris Diamantidis ir „Olympiakos“ žai dėjas Vassilis Spanoulis. Į antrąją komandą buvo išrink ti CSKA gynėjas Milošas Teodo sičius, „Panathinaikos“ puolėjas Mike’as Batiste’as, „Barcelonos Regal“ snaiperis Juanas Carlosas
Navarro, Sienos „Montepaschi“ atakų organizatorius Bo McCaleb bas ir Kazanės „Unics“ legionierius Henry Domercantas. Makedonijos rinktinės pažibai B.McCalebbui buvo įteiktas rezul tatyviausiam reguliariojo sezono krepšininkui skiriamas Alphon so Fordo prizas, o Madrido „Real“ aukštaūgis Nikola Mirotičius at siėmė Eurolygos kylančios žvaigž dės titulą. Jauniai iš Vilniaus – nugalėtojai
Stambule vykusį Eurolygos jaunių turnyrą pirmą kartą klubo istori joje laimėjo Vilniaus „Lietuvos ry to“ aštuoniolikmečiai. Lemiama me mače vakar vilniečiai 88:69 nesunkiai įveikė šeimininkus „Fe nerbahçe Ülker“ krepšininkus. Šiose varžybose nugalėtojai lai mėjo visas 4 dvikovas. Tai trečias kartas, kai turnyrą laimi Lietuvos komanda. 2003 ir 2007 m. Euroly gos jaunių čempionų titulu džiau gėsi Kauno „Žalgiris“. Iki šiol aukščiausias sostinės eki pos pasiekimas buvo 2009 m. pa siektas finalas. Šiemet finalas ga lėjo būti lietuviškas, tačiau jaunieji žalgiriečiai savo grupėje liko ant ri, netikėtai nusileidę „Fenerbah çe Ülker“ komandai.
Pusfinaliai „Olympiakos“–„Barcelona Re
gal“ 68:64 (17:11, 16:18, 17:18, 18:17). V.Spanoulis 21 taškas (6 rezulta tyvūs perdavimai), G.Printezis 14, K.Papanikolaou 9 / J.C.Navarro 18, B.N’Dongas 10, E.Lorbekas 9. „Panathinaikos“–CSKA 64:66
(29:15, 5:17, 21:19, 9:15). Š.Jasikevičius 19, M.Batiste’as 11, D.Diamantidis ir K.Kaimakoglou po 10 / A.Kirilenka 17 (9 atkovoti kamuoliai, 4 blokai), A.Švedas 15, M.Teodosičius 12.
11
pirmADIENIS, gegužės 14, 2012
sportas
Prezidento pareigoms laiko surastų Nors vis dar ironizuodamas, kad Lietuvoje jo niekas nelaiko lie tuviu, olimpinis čempionas Darius Kasparaitis teigia, kad ras tų laiko padirbėti Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) prezi dentu. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
– Dariau, greičiausiai girdėjote apie skandalą mūsų ledo ritulio federacijoje? – pokalbį su D.Kas paraičiu pradėjome nuo karščiau sios temos. – Girdėjau ir tai nebuvo malonu. Ap maudu, kad Lietuvos žaidėjai į pa saulio čempionatą važiavo ne ledo ritulio žaisti. Girdėjau kalbų apie iš gėrimus ir jomis tikiu, nes tokio da lyko juk neišlauši iš piršto. O dėl fe deracijos veiklos – ten jau seniai palaida bala. Kai jai vadovavo Ro landas Bučys, buvo tam tikra tvar ka, drausmė, bet pasklido kalbų, kad jis ėmė federacijos pinigus sau. Ne žinau, kaip viskas vyko dabar, nesu inspektorius, tačiau vis vien manau, kad vadovaujant R.Bučiui padėtis buvo geresnė. Esu girdėjęs apie kai kurių žaidėjų skundus, tačiau tuomet ledo ritulys buvo šiek tiek gyvesnis. – Ką jūs manote apie alaus gėri mą per pasaulio čempionatą? – Visi geria alų, tačiau reikia žino ti ribas. Tarkime, JAV žaidžia pro fesionalai, žinau, kad per atkrin tamąsias varžybas po rungtynių ar prieš jas tikrai niekas alaus ne ragauja. Kiek truko pasaulio čem pionatas? Savaitę. Manau, kad žaidėjai, atstovaujantys savo tėvy nei, gali kelias dienas pakentėti be alaus, o federacijos prezidento gim tadienį švęsti po čempionato. Tokio skandalo niekada nebūtų Rusijos rinktinėje, nors šios šalies atsto vai mėgsta išgerti. Kai buvau jau nas, ir aš ne visada laikiausi reži mo, tačiau visada žinojau, kada ką galima daryti, o kada – ne.
– Naujoji LLRF valdžia ne kartą kvietė ir jus prisidėti prie Lie tuvos ledo ritulio plėtojimo. Kodėl delsiate? – Turite mintyje faktą, kad mane kvietė treniruoti rinktinę? Tada bu vau sutikęs, tačiau sušlubavo svei kata. Atidėjau savo trenerio karjerą Lietuvoje, tačiau dabar manau, kad pagrindinė užduotis yra sutvarky ti esamą padėtį. Reikia surasti žmo gų, kuris tai sugebėtų padaryti. Pas tebėjau, kad besikeičiant federacijos prezidentui vis prasideda teismai. Tai negerai.
Reikia žmogaus, ku ris myli ledo ritulį ir nori padėti. – Prieš dvejus metus buvo svars tyta ir jūsų kandidatūra. Ar šį kart nesulaukėte pasiūlymo? – Tada buvau nusprendęs, kad pre zidento pareigas turi užimti žmo gus, kuris gyvena ir dirba Lietu voje. Dabar nemanau, kad būti federacijos prezidentu – labai sun ku. Gal ir norėčiau išbandyti savo jėgas einant šias pareigas, tačiau, jei neklystu, dabar federacija tarsi ir neegzistuoja. Ji subyrėjo. – Pasvarstykime: mokate ne vieną užsienio kalbą, esate ge rai žinomas ledo ritulio pasau lyje. Kodėl gi nepamėginus? – Žinoma, būtų malonu užimti to kias pareigas, tačiau šiuo metu rei kia išsiaiškinti, kas ir kaip. Žinau, kad federacija turi nemažai skolų. Jeigu tapčiau prezidentu, ar aš tu rėčiau tas skolas atiduoti? Esu toks žmogus, kuris kažką gali padaryti ir
už savo pinigus, tačiau su skolomis turi dirbti profesionalai. Manau, kad dirbdamas federacijai pinigų tik rai neuždirbsi, todėl reikia žmogaus, kuris myli ledo ritulį ir nori padė ti. Svarbu, kad žmonės ledo rituliui Lietuvoje, norėtų padėti, o aš matau muštynes dėl nesuprantamų priežas čių. Juk ledo ritulys – tai ne krepši nis. Muštis nėra dėl ko. Iš Lietuvos išvažiavau, kai man buvo keturioli ka, dabar man – keturiasdešimt. Tai kur visi ledo ritulininkai? Yra Dainius Zubrus ir buvo Darius Kasparaitis. – Naujoji karta kaip tik auga. – Ja reikėjo rūpintis prieš dešimt metų ir dabar turėtume garsių pa vardžių užsienyje. Beliko pasi džiaugti, kad turime sąlygas jau najai kartai auginti. Buvo metas, kai ir Rygos „Dinamo“ komandoje žaidė vieni rusai, tačiau mūsų kai mynai sugebėjo įvykdyti perversmą, netgi Latvijos rinktinėje dabar do minuoja latviškos pavardės. Mes iki šiol dar to nepasiekėme. – Šiemet prieš rinktinės stovyk lą buvo kalbų, kad atvažiuosi te bent morališkai palaikyti ko mandos, bet neatvykote. Kodėl? – Buvau pasirengęs bent pačiuožti su vaikinais, bet gal treneriui pasi rodė, kad nesu reikalingas. Kalbėjau ir su šalies vaikų ledo ritulio lygos atstovais, tikrai sutikčiau su jau naisiais ledo ritulininkais pabend rauti, bet niekas manęs nekviečia. Gal galvoja, kad paprašysiu pini gų? Prieš mėnesį buvau Lietuvoje, tačiau niekas niekur manęs nepa sikvietė. Buvau tik užėjęs į prekybos centrą, mačiau, kad žmonės čiuo žinėja. Esu pasiruošęs padėti Lie tuvos ledo rituliui. Manau, dabar
Nuomonė: pastarųjų metų LLRF veiklą D.Kasparaitis pavadino palai
da bala.
yra pats geriausias laikas ženg ti žingsnį arčiau jo. Noriu padėti jaunimui, federacijai, bet yra pro blema – visą gyvenimą žaidžiau le do ritulį, nesu geras vadybininkas, man reikia to mokytis. Juk nega liu ateiti ir sakyti, kad viską mo ku ir žinau. Nieko aš nežinau. Kar tais netgi nežinau, kur yra teisybė. Iš tiesų ketinau atvykti į Lietuvą, susėsti su kolegomis prie stalo ir išsiaiškinti, kas vyksta. Norėčiau geriau susipažinti su federacijos įstatais ir kitais dalykais. – Netrukus turėtų įvykti ir LLRF naujosios tarybos bei prezidento rinkimai. – O man niekas neskambina ir nie ko nepraneša. Ar jau žinomi kandi datai į prezidento pareigas? Manau,
Lietuviams – du aukso medaliai Kaune pasibaigė į Tarptautinės mėgėjų bokso asociacijos (AIBA) varžybų kalendorių įtrauktas XVI tarptautinis Algirdo Šociko bokso turnyras.
Varžybose, kuriose kovojo atletai iš trylikos valstybių, pergales šventė tik du lietuviai – aštuoniolikme tis Eimantas Stanionis (iki 64 kg) ir 33-ejų daugkartinis šių turnyrų nugalėtojas Vitalijus Subačius (iki 94 kg). Pergale ypač džiaugėsi E.Stanio nis, finale 24:16 įveikęs Londono olimpinių žaidynių dalyvį iš Aust ralijos Jeffą Horną. „Dar 2007 m., kai pirmą kar tą peržengiau bokso salės slenks tį, užgniaužęs kvapą stebėjau šį turnyrą Kaune. Tuomet tai buvo didžiausia svajonė atstovauti sa vo šaliai šiame turnyre. Ši svajonė išsipildė, – neslėpė džiaugsmo ir susijaudinimo kaunietis. – Turint mintyse, kad teks kovoti su gerokai didesnę patirtį už mane turinčiais varžovais, aukštų tikslų su treneriu
Finalas: lemiamoje dvikovoje Londono olimpinių žaidynių dalyvis
J.Hornas (kairėje) neatlaikė E.Stanionio kirčių.
nekėlėme. Būtume buvę patenkin ti ir prizine vieta. Sunkiausia buvo kovoti finale su Australijos olim piečiu. Tai buvo itin sunki ir daug jėgų pareikalavusi dvikova.“ Daugkartinis šalies čempionas
Tomo Raginos nuotr.
ir šio turnyro nugalėtojas Vitali jus Subačius svorio kategorijos iki 91 kg finale 9:4 įveikė vilnietį Ta dą Tamošauską. Sidabro medaliu tenkinosi Do natas Mančianskas, svorio katego
Gedimino Bartuškos nuotr.
tai turi būti žmogus, kurį dauguma gerai pažįsta. Mano kandidatūra gal ir būtų tinkama, nors daug kas Lietuvoje manęs lietuviu nelaiko. Suprantu, kas yra ledo ritulys, o fi nansus juk turi tvarkyti buhalteriai. Svarbu turėti gerą padėjėją, kuris neapgaudinėtų ir dirbtų kartu. – Ar atrastumėte laiko dažniau ir ilgiau pabūti Lietuvoje? – Laiko turiu iki soties. Juk nie ko neveikiu, tik namuose sėdžiu ir vaikus auginu. Galėčiau ir į Lietu vą atvykti dažniau, ir į Šveicariją tvarkyti reikalų su tarptautine fe deracija. Manau, rasčiau laiko ir su rinktinėmis nuvykti į čempionatus. Žinau, kad žmona mane supras. Ji pati man nuolat kartoja, kad turiu imtis ko nors rimtesnio.
Prizininkai
rijos iki 81 kg finale 7:12 nusileidęs olimpiečiui iš Australijos Damie nui Hooperiui, kuris 2010-aisiais Singapūre tapo jaunimo olimpinių žaidynių čempionu. Dar du Lietuvos boksininkai, turėję kovoti finale, Gytis Vaitkus (iki 60 kg) ir Aidas Petruškevičius (per 91 kg) neišėjo į ringą dėl ligų ir pergalės atiteko jų varžovams – po penkerių metų pertraukos A.Šo ciko turnyro nugalėtoju vėl tapu siam rusui Ruslanui Kamilovui ir pasaulio vicečempionui bei Lon dono olimpinių žaidynių dalyviui anglui Anthony Joshua, kuris bu vo pripažintas techniškiausiu tur nyro boksininku. Kitose svorio kategorijose nu galėtojais tapo pasaulio vicečem pionas Andrew Selby (iki 52 kg) iš Velso, antrus metus Kaune perga lę šventęs 2008 m. Europos čem pionas anglas Luke’as Campbellas (iki 56 kg), olimpietis australas Ca meronas Hammonadas (iki 69 kg) ir airis Jasonas Quigley (iki 57 kg). VD, BNS inf.
Iki 52 kg – 1.A.Selby (Velsas) , 2.Ch. Phel an as (Air ij a), 3.J.Woods as (Austral ija) ir M.Vyšniauskas (Lie tuva). Iki 56 kg – 1.L.Campbellas (Angl ija), 2.R.Romanenka (Rusija), 3.R.Jefremovas (Liet uva) ir I.Bal la (Austral ija). Iki 60 kg – 1.R.Ka milovas (Rusija), 2.G.Vaitk us (Lie tuva), 3.M.Kvikstadas (Norveg ija) ir E.Donovanas (Air ija). Iki 64 kg – 1.E.Stan ion is (Liet uva), 2.J.Hor nas (Australija), 3.E.Mwandila (Da nija) ir P.Sutcliffe‘as (Airija). Iki 69 kg – 1.C.Hammondas (Austral ija), 2.A.Mahfoudas (Dan ija), 3.M.Pa lion is (Lietuva) ir J.J.Joyce‘as (Ai rija). Iki 75 kg – 1.J.Quigley (Air i ja), 2.M.Belalas (Danija), 3.T.Žiūkas (Lietuva) ir M.Balčiauskas (Lietu va). Iki 81 kg – 1.D.Hooperis (Aust ral ija), 2.D.Mančianskas (Lietuva), 3.D.Kalavsk y (Slovak ija) ir K.Ega nas (Airija). Iki 91 kg – 1.V.Subačius (Lietuva), 2.T.Tamošauskas (Lietu va), M.Valavičius (Lietuva) ir E.Tut kus (Lietuva). Daugiau kaip 91 kg – 1.A.Joshua (Anglija), 2.A.Petruške vičius (Lietuva), 3.K.Westerheimas (Norvegija) ir J.Linde (Australija).
12
pirmADIENIS, gegužės 14, 2012
pasaulis Pavojus kanclerei
Išvaikė protestą
Potvynis Tbilisyje
Vokietijos kanclerė Angela Merkel praranda pozicijas Vokietijoje. Vakar pirmalai kiai rinkimai vyko Šiaurės Rei ne-Vestfalijoje. Šie rezultatai neretai padeda prognozuo ti federalinių rinkimų baigtį. A.Merkel konservatoriams dar prieš rinkimus prognozuotas rinkėjų kirtis.
Ispanų policija išvaikė šim tus „Pasipiktinusiųjų“ judė jimo aktyvistų, kurie šešta dienio naktį praleido vieno je centrinėje Madrido aikštė je. Į Ispanijos miestų gatves išėjo tūkstančiai šūkius skan duojančių „pasipiktinusiųjų“. Protestuose dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių.
Gruzijos sostinę Tbilisį užlie jo potvynio banga. Žuvo ma žiausiai 5 žmonės, dešimtys buvo sužeisti. Vanduo skalavo miesto centrinę dalį. Nutrū ko elektros tiekimas, buvo už lieti keliai. Pranešta apie ke lias purvo nuošliaužas. Pot vynį sukėlė savaitgalį siautu si liūtis.
Nušautas taikos pasiuntinys Laikas iki tarptautinių pajėgų iš vedimo iš Afganistano mažėja, tačiau saugumo šioje šalyje ne rasi nė su žiburiu. Sekmadienį kulkos pakirto prezidento Hami do Karzai patarėją Mullah Arsalą Rahmani.
Pareigūnas nušautas iš prava žiuojančios mašinos. M.A.Rah mani anksčiau dirbo Talibano vy riausybėje. Buvęs aukštojo mokslo minist ras Talibano vyriausybėje dirbo nuo 1996 iki 2001 m. Po invazijos jis pasitraukė iš islamistų pajėgų ir prisidėjo prie H.Karzai vyriau sybės. Vėliau tapo derybininku su talibais. „Išėjusį iš namų jį netrukus pakirto vienintelė kulka, paleis ta iš pravažiuojančio automobi lio. Kulka jam perskrodė kairiąją ranką ir pataikė į širdį, – sakė au kos anūkas Mohammadas Wari sas. – Jis mirė ligoninėje.“ Pasak neoficialių šaltinių, vi sai neseniai M.A.Rahmani buvo užmezgęs ryšius su aukšto rango Talibano lyderiais. Tiesa, pasta ruoju metu derybos su Talibanu nebuvo sėkmingos. Kartu su ta libais derėtis su vyriausybe atsi sakė ir sukilėlių grupuotė „Hezbi-Islami“. M.A.Rahmani gyveno Kabu le, griežtai saugomas Afganista no saugumo tarnybų. Pareigūnai patvirtino, kad užpuolikui pavyko pabėgti. Tiesa, Talibanas paneigė, jog susidorojo su M.A.Rahmani. Pastaroji žūtis yra dar vienas stiprus smūgis H.Karzai pastan goms siekti taikos. Pernai rugsėjį per taikos pasiuntiniu apsimetu sio talibų mirtininko išpuolį žu
vo buvęs šios tarybos vadovas ir buvęs prezidentas Burhanuddi nas Rabbani. Šeštadienį nuostolių Afganista ne patyrė ir sąjungininkų pajėgos. Du britų karius nušovė Afganis tano policijos pareigūnai, dar du žuvo per kovos veiksmus. Pasak pareigūnų, Jungtinės Ka ralystės karius nušovė Afganis tano policijos pareigūnai. Nors teigta, kad pastarieji galėjo bū ti pareigūnais persirengę sukilė liai, vėliau pranešta, kad užpuo likai Afganistano policijoje dirbo jau apie metus. Pareigūnai priklausė vienai konsultantų grupei ir tuo metu, kai įvyko incidentas, turėjo už tikrinti saugumą per vieną susi tikimą su vietos pareigūnais. Tarptautinės saugumo pagal bos pajėgos pranešė, kad vienas iš užpuolikų buvo nukautas, ki to tebeieškoma. Žuvusių britų šeimų artimieji buvo informuoti apie netektį.
Išėjusį iš namų jį ne trukus pakirto vie nintelė kulka, paleis ta iš pravažiuojančio automobilio.
Per jau ilgiau nei dešimtmetį vykstantį karą Afganistane žuvo iš viso 421 britų karys. Šeštadienį Afganistane žuvo du kiti NATO kariai – vienas per sprogimą, o kitas – dėl „su kovos veiksmais nesusijusio sužalojimo“. „The New York Times“, BNS inf.
Spindulys: sekmadienį pas prezidentą K.Papoulią susitikę graikų politikai, regis, sutarė, kad vyriausybė bus.
Derybose – vilties spindulys Graikijos prezidento 82 metų Karolo Pa poulio kabinete savaitgalį buvo karšta. Čia ietis rėmė vyriausybę norintys formuoti politikai. Regis, derybos buvo sėkmingos. Būtinas susitarimas
Graik ijai reikėjo komprom iso. Kaip jį pasiekti, kai vieni politi kai kalba apie taupymą ir tolesnį tarptautinių kreditorių reikala vimų vykdymą, o kiti sako, kad jiems ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) diktatas įgriso? Ga liausiai, visuomenė. Didžioji dalis graikų sako, kad jiems taupymo – per akis, tačiau jie nori išlikti eu ro zonoje. Visi šie klausimai pakibo Graiki jos prezidentui virš galvos. Regis, su užduotimi jis susitvarkė, nors dar anksti tai tvirtai pasakyti. Vakar neoficialiai paskelbta, kad vyriausybę galėtų suformuoti dvi didžiosios tradicinės socialistų bei konservatorių ir proeuropinė De mokratinė kairioji partija. Tiesa, susitarimas nebuvo oficialiai pa tvirtintas, bet bent jau buvo aišku, kad prieš taupymą nusistačiusi par tija „Syriza“ traukiasi į opoziciją. Nuomonių skirtumai
Ataka: nežinomi užpuolikai Afganistano sostinėje nušovė derybi
ninką su talibais M.A.Rahmani.
„Reuters“ nuotr.
AFP nuotr.
Svarbiausias tikslas – kad naujo ji vyriausybė, jei vis dėlto bus su formuota, veiktų ir vykdytų įsipa reigojimus. Priešingu atveju gali nutikti blogiausia – Atėnai negaus žadėtų milijardų ir bankrutuos. Paskui laukia tik vienas kelias – palikti euro zoną. Didžiausia problema iki šiol buvo „Syriza“. Partija gavo daugiau nei
50 vietų parlamente ir kaip reikiant patampė už ūsų tiek konservato rius, tiek socialistus. Partijos vado vas 37 metų Alexis Tsipras tvirtino, kad nesijungs į koaliciją su jokia jė ga, kuri ketina toliau laikytis su ES ir TVF sudarytų susitarimų. Tiesa, A.Tsipras neigė, kad galėtų Graikiją išvesti iš euro zonos.
Kodėl aš turiu tikėti, kad jie dėl ko nors su sitars. Jiems rūpi tik valdžia, o mes sėdi me ir galvojame, kaip reikės susimokėti sąskaitas už elektrą. Konservatorių Naujosios demok ratijos ir socialistų PASOK partijos pabrėžė, kad Graikija be kreditorių pagalbos neišgyvens. „Graikai su teikė mums mandatą bendradar biauti, kad būtų keičiama politika, bet liekama euro zonoje“, – sakė Naujosios demokratijos partijos lyderis Antonis Samaras. Socialistų lyderis buvęs finansų ministras Evangelas Venizelas va kar pabrėžė, kad susitikimas priėjo „aklavietę“ dėl partijos „Syriza“ užsispyrimo. Vis dėlto optimizmo jis sakė turįs.
Tačiau analitikai perspėjo, kad jei susitarimas dėl naujosios vy riausybės buksuos ir bus skelbia mi nauji rinkimai, tokios partijos, kaip „Syriza“, galėtų iš pirmos vie tos išstumti konservatorius ir gauti papildomai 50 vietų parlamente. „Rusiška ruletė“
Paprasti graikai tvirtino, kad jiems pernelyg nesvarbu, kas formuos vyriausybę. „Kodėl man turi rūpėti, kad jie dėl ko nors susitars? Jiems rūpi tik valdžia, o mes galvojame, kaip reikės susimokėti sąskaitas už elektrą, – sakė 53 metų Maria Kis sou. – Galime eiti balsuoti.“ Moteris pridūrė, kad balsavo už „Syrizą“ ir jos lyderį A.Tsiprą: „Jis jaunas, aš mėgstu jį, nes jis ketina persiderėti su europiečiais.“ Nenuostabu, kad nuotaikos vi suomenėje – niūrios. Kas penktas graikas neturi darbo, nedirba beveik pusė jaunimo. Maža to, jei iki birže lio Graikija nesulauks naujo pagal bos paketo, ji nebeturės pinigų. Tačiau net 78 proc. graikų mano, kad šalis turi likti euro zonoje. Kreditoriai tvirtina, kad vienin telis būdas tai pasiekti yra taupyti, kritikai atrėžia, jog taupymas blo gina šalies ekonominę padėtį. Antai A.Tsipras yra pabrėžęs, kad europiečiai blefuoja teigdami, jog gali leisti graikams palikti euro zoną. Tačiau Briuselis atkirto, kad tokia galimybė yra, nes bankams nurašius Graikijos skolas pavojus Europos fi nansų sistemai sumenko. Konservatyvusis graikų dienraš tis „Kathimerini“ pabrėžė, kad vals tybė atsidūrė pavojuje, o centro kai rės laikraštis „Ethnos“ tvirtino, kad politikai „žaidžia rusišką ruletę“. „Reuters“, BBC, BNS inf.
13
pirmADIENIS, gegužės 14, 2012
menas ir pramogos
„Eurovizija“ – tik kelios dienos, o ne gyvenimas Donatas Montvydas vis dar svajoja apie rūmus ir šešis vaikus. Apie vietą, kur jis jaustųsi saugus, laimingas, visavertis. Kur ant duonos su sviestu dar galėtų užsitepti uogienės, kur dvasinis ir kūniškasis pasaulis nepriklauso nuo išorės.
Darius Sėlenis
d.selenis@diena.lt
Jau šiandien dainininkas, šiemet įkūnijantis eurovizinę Lietuvos viltį, sėdės lėktuve, kuris pakils skristi į Azerbaidžano sostinę Baku. Prieš išskrisdamas D.Montvydas mielai sutiko dienraščiui duoti interviu. – Pastaruoju metu vis bėgi: projektai, repeticijos, susiti kimai, interviu. Bet balse – ne nuovargis, o geros emocijos. – O kaip kitaip? Tai – mylimas darbas. Šiame gyvenimo etape rea lizuoju save. Nuovargį jaučiu, kaip ir kiekvienas dirbantis žmogus, bet nestandartinėmis valandomis. – Kokį klausimą pastaruoju metu girdi dažniausiai? – Liaudiškai kalbant, nesitaškome ir bendraujame toli gražu ne su visais žurnalistais. O dažniausiai girdimas klausimas: „Ar jau esi pasirengęs „Eurovizijos“ dainų konkursui?“ – Būtent šio klausimo ir neuž duosime. Įdomiau sužinoti, ko pats paklaustum D.Montvydo? – Ko aš paklausčiau... Ko paklaus čiau... Daug ko. Išrinkti vieną klau simą labai sudėtinga, nes aš linkęs į savianalizę. – Ranką prie širdies pridėjęs: ką siųstum atstovauti Lietu vai „Eurovizijoje“, jei atran koje nebūtų dalyvavęs Donny Montell (D.Montvydo sceninis pseudonimas), o nacionalinę atranką būtum žiūrėjęs per te levizorių? – Manęs klausia, kokią vietą užimsiu, ką manau apie atlikėjus. Nemėgs tu komentuoti. Viską palieku žiū rovams. Antroje vietoje liko grupė „Dar“, tad ji ir būtų verta važiuoti. – Diplomatiškas atsakymas. – O ką daugiau galiu atsakyti? Jei kas nors paklaustų, kokios muzikos klausau, kokia kompaktinė plokš telė groja mano automobilyje, galė čiau atsakyti, nes nieko neįžeisiu. – Ir kokia gi kompaktinė plokš telė šiuo metu tavo automobi lio grotuve? – Turiu penkių kompaktinių plokš telių dėkliuką... A, štai! „Def Lep pard“ dainų rinkinys. – Girdėjai pesimistų nuomonę, esą Donatas net nepateks į fi nalą? Ar tai tau būtų tragedija? – Ne. Save nuteikiu, kad nereikia išgyventi. „Eurovizija“ truks kelias dienas, o aš rengiuosi visam gyve nimui. Bent jau dar aštuoniasde šimčiai metų. Man – 24-eri, gyve nime viskas dar priešakyje. Reikia
daryti tai, ką moki ir gali daryti. Nereikia nusivilti nesėkme. Ir tuo met rezultatas ateina savaime. – Jurijus Smoriginas prieš kele rius metus smarkiai sukritika vo su tavimi dirbusios Anželikos Cholinos choreografiją. Ką jis tartų šiandien, vertindamas „Eu rovizijoje“ nuskambėsiančios „Love is Blind“ choreografiją? – Su maestro Jurijumi bendraujame labai gražiai. Pusmetį jis buvo mano mokytojas. Jis autoritetas, turintis didelę charizmą ir motyvaciją, ką ir kodėl daro. Man jo nuomonė svar bi. Mes kalbėjome, Jurijus pozityviai įvertino ir palinkėjo sėkmės. – Jei „Eurovizijos“ išvakarėse ateitų stebukladarys ar bepro tiškai įtakingas žmogus ir pa siūlytų laimėti konkursą, bet mainais turėtum ko nors atsi sakyti – ką galėtum paaukoti? – Jau dabar dėl juodo darbo atsisa kau laisvalaikio, dalies asmeninio gyvenimo, kuris man yra daug svar biau už pagrindinį dalyką – muziką. Dirbu ištisus mėnesius, neturiu ki to darbo, žinau, ką darau, ko siekiu. Tad priimti tokį pasiūlymą būtų to lygu parduoti sielą.
Reikia daryti tai, ką moki ir gali daryti. Nereikia nusivilti nesėkme. Ir tuomet rezultatas ateina savaime. – Propaguoji lietuviškumą, bet „Eurovizijoje“ dalyvauji slapy vardžiu Donny Montell. – Tai, kad aš esu Lietuvos pilietis ir gyvenu Lietuvoje, nesusiję su mani mi kaip muzikantu. Savo slapyvardį propaguoju kaip atlikėjas. Tai – ne šeimos ar draugų pavardės. Daini ninkai Freddie Mercury (tikras var das ir pavardė Farrokh Bulsara) ir George Michaelas (Georgias Ky riacas Panayiotou) taip pat žino mi savo slapyvardžiais. Esu Žemės gyventojas ir noriu, kad mano mu zikos klausytų visame pasaulyje. Vardas – tik forma, prie kurios ga lime kabinėtis arba ne. – Tau svarbu, ką kalba kiti? Kartais atrodo, kad vertini tik profesionalų nuomonę. – Oi, ne! Man svarbi žmonių nuo monė. Kiekvienas turime jautrumo laipsnį. Dainininkui svarbi ne tik muzikologo nuomonė. Ir tos nuo monės įsimena, kaupiasi viduje, nepriklausomai, kas jas išsakys. Reikia nusibrėžti ribas, iš ko gali ko nors pasisemti, o kas gali žeisti ta
ve ir tau brangius žmones, nes kri tika kenkia ir artimiesiems. Buvo laikas, kai tarsi kempinė su gerdavau visas nuomones: žmonių, kurie susipyko su artimaisiais, per vargo nuo darbų, patyrė nesėkmę ir tiesiog nutarė išsilieti. – Kas yra skydas, padedantis apsiginti nuo tų nuolat dejuo jančių, pykstančių, pavydinčių ir išsiliejančių žmonių? – Tai ilgas procesas, darbas, praktika, mokslai, dvasiniai dalykai, nuo vaikystės skiepijamos savybės, auklėjimas. Ne viską atsinešiau su savimi. Greta yra žmonių, kurie padeda. Užsiimu niat nam. Tėvai, mokytojai padeda puoselėti verty bes, tobulėti ne tik kūnui, bet pir miausia – dvasiškai. – Sakoma, kad gyvenime yra dvi laimingos dienos. Diena, kai gimei, ir diena, kai supra tai, kodėl gimei. Ar jau sau at sakei į šį klausimą? – Jei sakyčiau, kad nesuprantu, nuskambės, jog suprantu, kad aš nesuprantu. Jei sakysiu, kad su prantu, atrodys, kad mano ego toks didelis, jog suprantu, iš ko sukurta visata, pasaulis, gamta. Visas gy venimas yra ieškojimas, ir kai pra dedi ką nors suprasti, suvoki, kad kuo toliau giliniesi, tuo daugiau kyla klausimų. Net geriausi daini ninkai, aktoriai, filosofai, sulaukę 60 metų, pripažįsta, kad iki šiol sa vęs neatrado. Tai – viso gyvenimo, ir ne tik jo, darbas. Turi išgyventi, gyventi tiek, kiek gali. – Tavo žodžiuose juntama sim patija Rytų filosofijai. – Iš dalies taip. Vadovaujuosi man labai patinkančiu posakiu: pasiekęs viršūnę supranti, kad toje viršūnė je nieko nėra. Esmė yra pats kopimo procesas. Aš gyvenu įvairiose vie tose: kovos menai, tėvai, artimie ji, Rytų filosofija. Pats renkuosi gy venimo vertybes, tobulėju. Nenoriu sureikšminti tik budizmo ar tik Ry tų filosofijos. Yra bendri, žmogiš kieji dalykai, kuriais bent teoriškai turėtume vadovautis. – Tau – tik 24-eri, gyvenimo kreivė smarkiai kyla aukštyn. Sakoma, kad anksčiau ar vėliau tenka persirgti žvaigždžių liga, užgriūva šlovės našta. Tai jau buvo tau ar dar tik bus? – Negaliu atsakyti, kas yra žvaigždžių liga. Bet tapęs populiarus pa junti, šiurkščiai tariant, kai tave pradeda šlovinti. Yra daug niuan sų, bet populiarumas – tai ir as meninio gyvenimo nebuvimas. Po kyčiai vyksta, bet vertybių skalėje pirmoje vietoje man yra asmeninis gyvenimas: tėvai, artimieji, atei
Ramus: Rytų mąstymui neabejingas D.Montvydas ir pergalę, ir ne
sėkmę linkęs vertinti filosofiškai.
tis, mano vaikai, namai. Visa tai neleidžia pamesti to kelio. Nereikia pamesti tų vertybių, nes net ir mu zikuodamas prieš milijoninę audi toriją norėsi grįžti į namus, pas pa čius artimiausius žmones. – Kokią savo klaidą laikai did žiausia gyvenimo pamoka? – Esu padaręs daug klaidų, bet pa grindinės nominacijos nėra. Vienas naiviausių mano poelgių, kuris buvo ir skaudi pamoka, – kai buvau disk valifikuotas „Eurovizijos“ atrankoje, nes savo kūrinį buvau jau anksčiau pristatęs Bosnijoje. Šį faktą ignora vau ir nusižengiau taisyklėms. Sup ratau, kad darbe privalau apmąsty ti kiekvieną niuansą. – Atrodai pasitikintis savimi, ly dimas sėkmės. Ar, susidūrus su dideliais sunkumais, nelaimėmis, tai nesubyrėtų it kortų namelis? – Mane supa žmonės, kuriais pa sitikiu, kurie turi patirties, neleid žia iš-klysti iš kelio, sugriūti. Tada nesėkmės nėra tokios baisios. Žino ma, nekalbu apie tragediją prara dus artimą, kuri gali palaužti kiek vieną žmogų.
Vadovaujuosi posa kiu: pasiekęs viršū nę supranti, kad toje viršūnėje nieko nėra. Esmė yra pats kopimo procesas.
Tomo Raginos nuotr.
– Kadaise taip sakiau. Tik nereikia suprasti tiesiogiai. Rūmai – tai vie ta, kur aš – laimingas, saugus, visa vertis. Kur ant duonos ir sviesto ga liu užsitepti uogienės. Kur dvasinis ir kūniškasis pasaulis nepriklauso nuo išorės. Apie tokius rūmus sva joju. Kaip ir apie savo atžalas. Jei leis galimybės, aplinkybės, visa tai bus. – Pamenu dar vieną norą – ap lankyti Tailando vienuolius ir pamedituoti vienuolyne. – Su Niat nam federacija mėne sį Vietname aplankiau daug šven tyklų. Dalyvavome ir Niat nam fe deracijos vadovo profesoriaus Ngo Suan Bino dukters vestuvėse pri vačioje aplinkoje, aplankėme daug šventų, neturistinių vietų. Mano noras buvo įgyvendintas. – Su mylimąja Veronika Brasaite esate kartu jau trejus metus... – Taip taip. – Sakoma, kad tiek – trejus me tus – trunka meilė. Kas toliau? – Mano seneliai, proseneliai su laukė auksinių, platininių vestu vių. Yra žmonių, kurie išsiskiria ir po mėnesio. Tai labai individualu ir negalima pasikliauti statistika. Galima pasirinkti daug variantų ir išgyventi daug etapų, kuriuos ge riau pereiti su vienu žmogumi.
– O nebaigti mokslai Vilniaus Gedimino technikos universi tete – aplinkosaugos inžineri jos studijos? Tai – jau praeitis? – Sieloje jaučiu didelę trauką gam tai, aplinkosaugai, fizikai, net ast ronomijai. Žinau, kad ateis laikas, kai studijas baigsiu.
– Tiki, kad meilė yra akla? – Ji būna visokia. Kaip ir su minė tais rūmais – nesupraskite tiesio giai. Laikui bėgant pamatai artimą žmogų kitaip. Matai ir jo trūku mus, o rutina kartais mus pri verčia nebepastebėti gerų bruožų – to, ką matėme iš pradžių. Taip nutinka visiems. Ir mes klausiame: kodėl aistrą pakeitė kiti dalykai? Kodėl nėra taip, kaip buvo iš pra džių? Tai etapai, kuriuos turi iš gyventi, pasitikti naujus ir patirti, kaip meilė įgauna kitokią formą.
– Donatai, tavo planuose te beegzistuoja noras gyventi rūmuose ir turėti šešis vaikus?
– O kas nutinka, kai mylėdamas praregi? – Bėga ašaros.
14
pirmADIENIS, gegužės 14, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Vaikų ir jaunimo meno galerijoje, Vilniaus g. 39. Kada? Nuo gegužės 17 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto 2. Kada? Šiandien 17 val. Kiek? 12 litų.
Kur? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. Kada? Gegužės 19 d. 20.30 val. Kiek? 25–60 litų.
Mokytoja ir mokiniai
Gyvenimas pokariu
J.S.Bachas ir šokis
Vilniuje atidaroma tapytojos Loretos Zdanavičienės ir jos moki nių darbų paroda „Objektas“. Ši paroda – tai žaismingas ir kūrybin gas žvilgsnis į mus supančius daiktus. Loreta – ne tik menininkė, bet ir pedagogė. Ji dirba Vaikų ir jaunimo dailės mokykloje bei vaikų ir jaunimo klube „Kregždutė“.
Lenkų režisieriaus Januszo Majewskio filmas „Egzaminas. 1947“ – šiltas, humoro persmelktas pasakojimas apie brendimą audrin gais pokario metais. Filmo kūrėjai Gdynės kino festivalyje apdo vanoti specialiuoju žiuri prizu, pelnė žiūrovų simpatijų prizą Tarp tautiniame Katovicų kino festivalyje.
Sostinėje bus pristatytas unikalus muzikos ir šokio projektas „Bach Plus“, sumanytas pasaulyje plačiai išgarsėjusio iš Lietuvos kilusio violončelininko Davido Geringo. Violončelės virtuozas grieš J.S.Bacho solo siuitas violončelei, kurias papildys garsios ja ponų balerinos Emi Hariyamos šokis.
Kur? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7. Kada? Iki gegužės 28 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. Kada? Gegužės 16 d. 18.30 val. Kiek? 20–30 litų.
Kur? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. Kada? Gegužės 19 d. 23 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Galerijoje „Meno niša“, J.Basanavičiaus g. 1. Kada? Gegužės 15–birželio 8 d. Kiek? Nemokamai.
Menas griauna sienas
Žmogaus kelionė pagal A.Čechovą
Atgal į devintąjį dešimtmetį
Nauja M.Jonučio paroda
Parodą „Menas be sienų“ inicijavo ir parengė tarptautinė organizacija „Focus-Europa“. Ši or ganizacija yra menininkų iniciatyva veikiantis tinklas, kurio pagrindinė veiklos kryptis – kultū riniai mainai.
A.Čechovo „Dėdės Vanios“ situacijų ir personažų elgesio parabolė primena žmogaus kelionę įvei kiant įvairias psichologines kliūtis – režisieriaus Érico Lacascade’o spektaklyje įdomu stebėti vi sus personažus.
„80’s Live“ su įspūdingo bals o, gerai Liet uvos muz ikos scen oj e žin om a latv ių dain in inke Baib a Skurstene pristato ger iaus ius dev into jo deš imtmeč io šok ių muz ikos hit us, tarp jų Madonnos, K.Minougue, M.Jacksono ir kt.
„Kiekvieną pavasarį „Meno nišoje“ reikia paro dyti, ką per metus esi nupaišęs. Šį kartą rodau keletą medinių gėlių ir keliolika drobinių pa veikslų“, – taip naują parodą pristato dailininkas Marius Jonutis.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Romo Kalantos aukos 40-osioms metinėms paminėti. Atminimo valanda „Kauno pavasaris“. Tiesioginė transliacija iš Kauno muzikinio teatro sodelio. 13.00 Pinigų karta (k). 14.00 Europos vidury (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05, 23.30 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 Vieša paslaptis. 19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Apokalipsė. Antrasis pasaulinis karas“ (3) (N-7). 22.10 Loterija „Perlas“. 22.45 Garsiausios pasaulio kapinės. Briuselio Ikselio kapinės (Kanada, 2002 m.) (k). 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. Orai.
LTV 21.30 val.
LNK 6.20 6.50 7.20 7.50 8.50 9.45
„Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. „Tomas ir Džeris“ (k). „Kung Fu Panda“ (k). „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 24 valandos (N-7). Romantinė komedija „Jums žinutė“ JAV, 1998 m.) (N-7) (k). 12.10 „Detektyvė Džonson“ (8) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“ (6). 13.40 Anim. s. „Agentas Šunytis“ (1) (JAV, 2011 m.). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Nuo... Iki... 20.25 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Havajai 5.0“ (5) (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (8) (N-7). 0.30 „Specialioji Los Andželo policija“ (6) (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
LNK 20.25 val.
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Buvusieji“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Romantinė komedija „Tokia kaip ir tu“ (JAV, 2001 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Būrys“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Dievobaimingos kalės“ (3). 23.00 „Nokautas“ (5). 0.00 „Liudininkai“ (9). 1.00 „Kaltės kaina“. 2.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“ (9).
TV3 22.00 val.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7) (k). 9.00 Šeštadienio rytas (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 Skanus pokalbis (k). 12.30 „Vervolfo medžioklė“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Užkalnio 5“. 21.25 „Mentai“ (N-7). 22.25 F. „Kova su šešėliu 2. Revanšas“ (k). 1.10 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.40 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Gamink sveikiau! 11.05 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai.
BTV 20.25 val.
12.00 Lietuvos diena. 13.30 Skonio reikalas. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „M.Gorbačiovas. Žmogus, pakeitęs pasaulį“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.55 Dok. f. „Kaip Steve’as Jobsas pakeitė pasaulį“. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Mažasis finalas. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 11.45 Lietuvos krepšinio lyga. 1-osios finalo rungtynės. Kauno „Žalgiris“– Vilniaus „Lietuvos rytas“. 13.30 Sportas LT. Lietuvos tradicinio karate čempionatas. 14.30 Krepšinio pasaulyje. 15.00 Automoto. 15.30 Italijos „Serie A“ lygos rungtynės. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. 2-osios mažojo finalo rungtynės. Prienų „Rūdupis“–„Šiauliai“. 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 19.15 Lietuvos krepšinio lyga. 3-iosios finalo rungtynės. Kauno „Žalgiris“– Vilniaus „Lietuvos rytas“. 21.15 Italijos „Serie A“ lygos rungtynės. 23.15 Sportas LT. XXVI A.Mikėno memorialo sportinio ėjimo varžybos.
lietuvos ryto tv 15.45 val.
15
pirmADIENIS, gegužės 14, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Mažame miestelyje – didelė paroda Įdomiomis parodomis garsėjanti Dusetų dailės galerija persikėlė į naujas patalpas. Ta proga atidaryta Dusetų krašto menininkų kūrybos paroda.
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
siūlo darbą
Kelionių organizatorius
Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 957446
Parodoje – geriausio šalies moky tojo Romualdo Pučeko, Eugeni jaus Raugo, Žydrūno Dainio ir ki tų menininkų darbai. Tarp jų – dar neeksponuota Nomedos ir Šarūno Saukų tapyba, jų paroda netrukus bus atidaryta Sankt Peterburge. „Į Sankt Peterburgą jau turė tų būti nuvežti truputėlį senesni darbai. Patys naujausi Dusetoms tenka. Sostinėje niekaip neatsi randa patrauklios, mielos erdvės, kaip čia – įeini tiesiai iš gatvės, koją keli, ir tu jau galerijoje“, – kalbėjo tapytoja N.Saukienė. Šiemet nutapytame Š.Saukos pa veiksle – tradiciškai daug atpažįs tamų personažų, tarp jų – ir pats dailininkas. „Nežinau, ar jis kipšas. Čia kažkas atėjęs sakė, kad jis yra Liuciferis, velnių karalius. Kažkas jau ieškojo pažinčių, sako: „Jeigu tu toks, tada norėčiau į kompaniją, kad paglobotum, kai ten atsidur sim visi.“ Kas ką įžiūri, kokį praga riūkštį“, – juokavo N.Saukienė.
Iš Vokietijos grįžusi ir netoli Du setų apsigyvenusi Violeta Gaspa raitis parodoje eksponuoja kera mikos darbus. „Kadangi gyvename gamtoje, nori nenori turi ką nors iš gamtos imti. Mėgstu paukščius, šliužus visokius ir žmones taip pat, bet žmones derinu su gyvūnais“, – kalbėjo keramikė. Dailės galerija įsikūrusi ša lia gimnazijos ir meno mokyk los, tad galerijos direktorius sako, kad moksleiviai galės susipažinti su profesionaliuoju menu. Rude niop bus atidarytas dailės salonas, veiks suaugusiųjų dailės studija. „Daug kas kreipėsi ir nori lan kyti. Mokytojai, buhalterė, pašti ninkė nori piešti. Jie sako: „Mes susibursime ir darysime bend ras parodas“, – pasakojo Dusetų kultūros centro ir Dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas. Dusetų krašto menininkų kūry bos paroda veiks iki gegužės 17 d. VD, lrt.lt inf.
Sostinėje niekaip neatsi randa pa trauklios, mielos erdvės, kaip čia – įeini tiesiai iš gatvės, koją keli, ir tu jau galerijoje.
Kelionių organizatorius
933623
Kitos NAUJIENA LIETUVOJE. www.tyruma.lt.
952701
parduoda Kitas prekes Parduodama mažai naudota prekybinė įranga, apsaugos sistema. Visa informacija tel. 8 655 68 097 arba e. paštu inga@ trt-trade.eu. 956971
Įvairūs Kita Sukarinta poilsinė stovykla prie jūros vaikams nuo 10 iki 18 metų, 7 dienos, 300 litų. Tel. 8 670 43 070; www.jurusaulys.lt. 956163
2012 m. birželio 11 d., 10.00 val. vyks BUAB „3R Investicijos“ (įmonės kodas 300882889, buveinė Gedimino pr. 1-22, Vilnius) turto varžytinės. Varžytinių vieta: Užupio g. 30, I korp., posėdžių salė, Vilnius. Turto apžiūros laikas ir vieta: iš anksto susitarus, adresu Gedimino pr. 1-22, Vilnius. Parduodamas turtas: butas/patalpos adresu Gedimino pr. 1-22, Vilnius (unikalus Nr. 1094-0081-5018:0016, plotas – 249,82 kv.m). Pradinė turto kaina 882 000 Lt (turtas PVM neapmokestinamas). Turtas įkeistas, įkeitimo data 2007.12.14. Varžytinių vykdytojas: PROVENTUSLAW LT, UAB įgaliotas asmuo Ana Mikulienė, tel. 8-5-2153018. Bankas SWEDBANK, AB, buveinė Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, kodas 112029651 sąskaitos Nr. LT207300010101601570
KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – 95 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) – 175 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus– Praha – 577 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Lt Šri Lanka nuo 3500 Lt Kreta nuo 1170 Lt Tunisas nuo 770 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Turkija, Antalija – 889 Lt Graikija, Kreta – 99 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Raganė – 550 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Top Fun 640 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Panglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Bulgarijoje 1699 Lt Kroatijoje 2149 Lt AVIABILIETAI* Baku nuo 1050 Lt Maljorka nuo 500 Lt *kainos į abi puses
IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt
KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas
IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt
VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo 2423 Lt Marokas nuo 2634 Lt Kuba nuo 5853 Lt
958141
957443
Vėl festivalis Dvi savaites truksiantis festivalis vyks įvairiose Lietuvos vietose ir užsienyje – Airijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Numatyta įvairių renginių – skaitymai, konferencijos, kon certai, iš viso – per 120. Eilės ir muzika skambės salėse, skveruose, kiemuose, biblioteko se, muziejuose, kavinėse, knygy nuose ir kitur. Dalis renginių bus skirta poe tų Maironio 150-osioms gimimo
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
Kaina pateikta į abi puses su oro uostų mokesčiais. Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas.
Informuojame, kad rengiamas Pilaitės pr. ir Viršilų g. techninis projektas pagal Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. Nr. 1-317 patvirtintą teritorijos (skl. kad. Nr. 0101/0039:19 ir 0101/0030:20) Viršuliškių skg. detalųjį planą. Su techninio projekto sprendiniais galima susipažinti UAB „Urbanistika“, A.Goštauto g. 8, Vilnius. Projekto vadovas Remigijus Bieliauskas, tel. (8 5) 212 4817.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Vakar Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, prasidėjo tarp tautinis poezijos festivalis „Poe zijos pavasaris“.
paslaugos Technikos remonto
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už ypatingą kainą. Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos, ir leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03 21 Niujorkas nuo 2226 Lt Vašingtonas nuo 2526 Lt Bostonas nuo 2588 Lt
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Las Vegasas nuo 2871 Lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Kalgaris nuo 3464 Lt
metinėms ir Albino Žukausko 100-osioms gimimo metinėms. „Poezijos pavasario“ laureatu šiemet tapo poetas Eugenijus Ali šanka už eilėraščių knygą „Jeigu“. Jis bus pagerbtas per festivalį. „Poezijos pavasaris“ – kasme tis tarptautinis poezijos festivalis, kurį organizuoja Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas. Jame sa vo kūrybą skaito Lietuvos ir užsie nio poetai, dalyvauja aktoriai, dai nininkai, muzikantai, dailininkai. Festivalis vyksta kasmet nuo 1965 m., jis pradėtas rengti pa minint poetės Salomėjos Nėries 20-ąsias mirties metines. VD, BNS inf.
Meno kūriniai galerijose, muziejuose ir t.t. yra neįdomūs ir nesuprantami? Gali tai pakeisti. Priimami meno kūriniai parodai „PRO” Jono Meko vizualiųjų menų centre gegužės 14 d. nuo 18.30 iki 20 val. Paroda vyks nuo gegužės 18 iki birželio 8 d. Po parodos meno kūriniai bus grąžinti savininkams. Pasiteirauti e. paštu skelbimas48@gmail.com. 957738
Parengtas apie 7,48 ha teritorijos Džiaugsmo g. 109, Grigaičių k. (kad. Nr. 0101/0157:62, 0101/0157:247), Naujosios Vilnios sen., Vilniaus m. sav., detalusis planas. Planavimo pagrindas: 2010 m. gruodžio 23 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 041874. Planavimo tikslai: pakeisti žemės paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, sudalyti sklypais, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatoriai: Jan Sevruk, Viktor Sevruk, Artūr Sevruk, Vitalijus Sevruk. Detaliojo plano rengėjas: M.Jagusinskio projektavimo-komercinė firma „Exprometa“, Bokšto g. 10, Vilnius, tel. 8 698 18 300. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti Bokšto g. 10, IV aukštas, nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki birželio 14 d. Viešas susirinkimas vyks ten pat 2012 m. birželio 14 d. 17 val. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos pateikiami planavimo rengėjui iki viešo susirinkimo pradžios. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo atsakymo į pateiktą pasiūlymą išsiuntimo dienos. 957313
e j u i n l Vi
S SA R U NK O K TO O F
S A V
A R A
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!
Konkursas vyksta portale
Orai
Savaitės pradžia Lietuvoje bus gana sausa, dienos bus nešaltos. Šiandien bus giedra. Temperatūra bus 12–17 laipsnių šilumos. Antradienio naktį galimos šalnos. Dieną lietaus neprognozuojama. Temperatūra naktį bus 1–4, dieną 14–18 laipsnių šilumos.
Šiandien, gegužės 14 d.
+13
+12
+16
Telšiai
Šiauliai
+16
Klaipėda
Panevėžys
+14
Utena
+13
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
5.14 21.17 16.03 2.39 14.23
135-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 231 diena. Saulė Jaučio ženkle.
+17
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +17 Brazilija +25 Briuselis +17 Dublinas +13 Kairas +30 Keiptaunas +20 Kopenhaga +13
Londonas +13 Madridas +32 Maskva +15 Minskas +15 Niujorkas +19 Oslas +11 Paryžius +19 Pekinas +27
orai vilniuje Šiandien
Praha +15 Ryga +15 Roma +19 Sidnėjus +18 Talinas +16 Tel Avivas +27 Tokijas +19 Varšuva +17
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+14
Alytus
0–3 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+12
+17
+10
–1
2
+10
+16
+11
+9
4
+13
+20
+13
+11
4
antradienį
trečiadienį
Pilietinio pasipriešinimo diena 1928 m. gimė boksinin- ją Kauno muzikinio teakas, bokso treneris Al- tro sodelyje Romas Kagirdas Šocikas. lanta apsipylė benzinu 1944 m. gimė amerikie- ir sušukęs „Laisvę Lietučių režisierius George’as vai!“ susidegino. Lucas. 1972 m. gimė krepšinin1952 m. gimė lietuvių kil- kė Jurgita Štreimikytėmės amerikiečių režisie- Virbickienė. rius Robertas Zemeckis. 1984 m. gimė Markas 1961 m. gimė aktorius Zuckerbergas, amerikieTimas Rothas. čių programuotojas, vie1971 m. gimė amerikie- nas iš socialinio tinklalačių režisierė Sofia Cop- pio „Facebook“ kūrėjų. pola. 1998 m. mirė daininin1972 m. protestuodamas kas, aktorius Frankas Siprieš sovietinę okupaci- natra.
Šią savaitę laimėkite Vicki Lewis Thompson knygą „Žaidimas prasideda“ iš „Romantikės kolekcijos“.
Būdama devyniolikos Kelė Branskom miestelio gyventojus pašiurpino nuoga nusifotografavusi vyrų žurnalui. Tiesą sakant, sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti seksualiojo Nojaus Garfildo dėmesį. Bet negi jis, padorumo normų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote? Praėjo pora metų, tačiau susižavėjimas Nojumi nedingo. Kelė netyčia susitinka su juo Las Vegase ir apsimeta esanti rafinuota gundytoja, kad Nojus vėl galėtų pasijusti jos angelu sargu. Aistringas žaidimas prasideda!
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 22 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Bonifacas, Gintaras, Gintarė, Motiejus, Teisutis, Vilda
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+17
+14
3
4
5
6
7
8
9
1969 m. gimė Australijos aktorė Cate Blanchett.
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena planuoti ateitį, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios situacijos. Neabejokite savo sėkme. Fortūna jums palanki, todėl dėkodamas imkite jos dovanas. Jautis (04 21–05 20). Su malonumu padėsite draugui ar mylimam žmogui. Draugai ir kolegos vertina jūsų subtilų skonį, tad galite drąsiai patarti jiems dėl interjero sprendimų ar stiliaus pokyčių. Dvyniai (05 21–06 21). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai dienai. Galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir stabtelėjęs pagalvokite, ar yra priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai. Vėžys (06 22–07 22). Sėkminga diena, tad nešvaistykite jos smulkmenoms. Galite imtis didelių projektų, spręsti globalias problemas. O atsipalaiduoti ir pailsėti suspėsite vėliau. Liūtas (07 23–08 23). Nepalanki diena planuoti ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Vyresnis ar autoritetingas žmogus abejos jūsų sprendimais. Nenorėsite jo klausyti, bet jau rytoj suprasite, kad teisus buvo būtent jis. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų idėjos gali prieštarauti jūsų vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Jus apėmusi bloga nuotaika ir nenoras bendrauti greitai praeis. Svarstyklės (09 24–10 23). Nesugebėsite paaiškinti savo ketinimų. Aplinkiniai nesutiks su jūsų idėjomis. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Skorpionas (10 24–11 22). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl nuoširdumo. Pasistenkite neatvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas. Ožiaragis (12 22–01 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, jūsų pavaldiniai nepateisins vilčių. Neskubėkite reikšti savo nuomonės, o ypač smerkti – suteikite progą pasitaisyti, patarkite. Vandenis (01 21–02 19). Pasitelkęs vaizduotę pagerinsite savo gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai manys, kad esate idealistas, bet jums pritars. Nepraleiskite dienos veltui Žuvys (02 20–03 20). Bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Pasistenkite atsipalaiduoti ir nusiraminti, o jau rytoj pamatysite, kad visi nemalonumai praėjo.