2012-05-15 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antrADIENIS, geguŞės 15, 2012

www.kl.lt

DarŞeliuose bręsta tėvų protestai.

Di­din­ti mi­ni­ma­liÄ… al­gÄ… prem­je­ras su­tin­ka tik mai­nais ÄŻ lanks­tes­nius dar­bo san­ty­kius.

Miestas 2p.

Lietuva 7p.

112 (19 413)

ES uĹžsienio reikalĹł ministrai tarÄ—si, kaip nubausti UkrainÄ….

Pasaulis 10p.

Kaina 1,30 Lt

SvetimĹĄaliai – lyg vergai Vis gau­sÄ—­jan­ti Lie­ tu­vo­je dir­ban­Ä?iĹł uŞ­sie­nie­Ä?iĹł ar­mi­ ja yra gei­dĹžia­ma mō­sĹł darb­da­viĹł – mō­sĹł ÄŻsta­ty­mĹł bei ÄŻpro­Ä?iĹł ne­pa­Şįs­tan­ Ä?ius Ĺžmo­nes ga­li­ma leng­vai mul­kin­ti.

„Li­go­ni­nÄ— – pa­ti pa­vo­jin­ giau­sia vie­ta svei­ka­tai.“ Gy­dy­to­jas, Klai­pÄ—­dos „Sod­ros“ va­do­vas Val­de­ma­ras Anu­Şis pa­ta­ria ten gul­tis tik pa­si­ta­rus su gy­dy­to­ju ir ge­rai Ĺži­nant, ko konk­re­Ä?iai rei­kia.

11p.

Skun­dŞiasi var­pų gau­de­siu

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Na­mie lau­kia ťei­mos

Bul­ga­rai Mi­le­nas ir Ata­nas ti­kÄ—­jo­si, kad Lie­tu­va jiems taps iť­sva­jo­tÄ…­ja Ĺže­me, kur vy­rai gaus ge­rai ap­mo­ ka­mÄ… dar­bÄ… ir ga­lÄ—s iť­va­duo­ti na­ muo­se pa­lik­tas ĹĄei­mas iĹĄ skur­do. „Pas mus net aukť­tos kva­li­fi­ka­ ci­jos dar­bi­nin­kai uŞ­dir­ba ne dau­ giau kaip 100 li­tĹł, skai­Ä?iuo­jant jō­ sĹł pi­ni­gais, o mais­to kai­nos to­kios pat, kaip Lie­tu­vo­je. Ĺ iaip ne taip ga­lÄ… su ga­lu su­du­ria tik tie, kas tu­ri gi­mi­nai­Ä?iĹł kai­me. Dau­ge­lis aukť­ tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­bi­nin­kĹł, ku­ rie anks­Ä?iau dir­bo di­dĹžiu­lÄ—­se lai­vĹł sta­tyk­lo­se ir ki­to­se ÄŻmo­nÄ—­se, ĹĄioms su­sto­jus, iť­va­Şia­vo lai­mÄ—s ieť­ko­ ti ÄŻ sve­ti­mus krať­tus. Na­muo­se li­ ku­sios ĹĄei­mos yra sa­vo­tiť­ki ban­ kĹł ÄŻkai­tai, nes gy­ve­na uĹž pa­sko­las ÄŻsi­gy­tuo­se bĹŤs­tuo­se“, – pa­sa­ko­ jo bul­ga­ras Mi­le­nas Jor­ da­no­vas.

9

Kiek­vie­nÄ… ry­tÄ… skam­ban­tys nau­ jo­sios uos­ta­mies­Ä?io Ĺ v. Bru­no­no Kver­fur­tie­Ä?io baŞ­ny­Ä?ios var­pai gy­ ven­to­jus pri­ver­tÄ— val­diť­koms ins­ tan­ci­joms ra­ťy­ti skun­dus. Ta­Ä?iau pa­na­ťu, kad jie nu­guls val­di­nin­kĹł stal­Ä?iuo­se.

„„MÄŻs­lÄ—: ÄŻ Lie­tu­vÄ… at­vy­ku­siems dirb­ti uŞ­sie­nie­Ä?iams Ä?ia ne­sup­ran­ta­ma ne tik kal­ba, bet ir dar­bo san­ty­kiai.

Vytauto Petriko fotomontaĹžas

Hogl -20 %

Klai­pÄ—­dos vi­suo­me­nÄ—s svei­ka­tos cent­ras ga­vo Deb­re­ce­no gat­vÄ—s gy­ ven­to­jo skun­dÄ…, kad kiek­vie­nÄ… ry­ tÄ… 8.30 va­lan­dÄ… skam­ban­tys baŞ­ ny­Ä?ios, sta­to­mos uĹž bu­vu­sios le­do are­nos, var­pai truk­do il­sÄ—­tis. „Prob­le­ma tik­rai yra, ta­Ä?iau skun­ dÄ… per­siun­tÄ—­me Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­ dy­bei, nes jo ty­ri­mas – ne mō­sĹł kom­pe­ten­ci­ja. Mes kont­ro­liuo­ja­ me tik tuos su­bjek­tus, ku­rie uŞ­sii­ ma ĹŤki­ne, ko­mer­ci­ne veik­la.

2

+ 0DQWR J .ODLSĆĄGD

G

Ă•V Ĥ X

1X

R

HJ J

SALAMANDER dienos -25%

9\ULÄ?NDL PRWHULÄ?NDL LU YDLNLÄ?NDL 6$/$0$1'(5 WLHNĂ•MR DYDO\QHL

','ä,$86,$6 Baltijos ťalyse 6$/$0$1'(5 salonas

2

antradienis, gegužės 15, 2012

miestas

Po tre­ni­ruo­čių ba­sei­ne – aša­ros Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Spe­cia­liai su­da­ry­ta val­di­nin­kų dar­bo gru­pė per šią sa­vai­tę tu­ri iš­siaiš­kin­ti, ar tik­rai „Gin­ta­ro“ ba­ sei­ne ma­ža­me­tis ber­niu­kas pa­ty­ rė dar­buo­to­jų psi­cho­lo­gi­nį ir fi­zi­ nį smur­tą.

To­kia dar­bo gru­pė su­da­ry­ta, nes mies­to ta­ry­bos na­rė Na­tal­ja Is­to­ mi­na krei­pė­si į Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vus ir pa­pra­šė iš­tir­ti iš ba­sei­ną lan­kan­čio ber­niu­ko tė­vų gau­tą skun­dą. „Tė­vai į ma­ne krei­pė­si po to, kai dvi sa­vai­tes ne­ga­vo jo­kio at­sa­ky­mo iš ba­sei­no ad­mi­nist­ra­ci­jos“, – tei­ gė N.Is­to­mi­na. Vie­nuo­lik­me­tis tė­vams pa­si­ skun­dė, kad jį smar­kiai pa­pur­tė vie­nas ba­sei­no dar­buo­to­jas ir pri­ gra­si­no nie­kam apie tai ne­pa­sa­ ko­ti. „Ber­niu­kas yra šiek tiek lė­tes­ nis nei ki­ti vai­kai. Jis po tre­ni­ruo­ tės rū­bi­nė­je per­si­ren­gi­nė­jo, o atė­ ju­si va­ly­to­ja jį ėmė vy­ti lauk, nes esą tu­ri su­si­tvar­ky­ti. Vai­kas dar bu­vo neap­si­ren­gęs, tad iš rū­bi­nės

neišs­ku­bė­jo. Tuo­met va­ly­to­ja pa­ si­kvie­tė ki­tą ba­sei­no dar­buo­to­ją. Jis esą ber­niu­ką nu­si­ve­dė į kaž­ko­ kį kam­ba­rė­lį, smar­kiai jį pa­pur­tė ir lie­pė nie­kam ne­pa­sa­ko­ti. Ber­niu­ kas dar šla­pias iš­bė­go iš ba­sei­no ir to­kį jį pa­ma­tė pa­siim­ti at­va­žia­vę tė­vai. Jie ėmė klau­si­nė­ti, kas at­si­ ti­ko, ir tuo­met sū­nus vis­ką pa­pa­sa­ ko­jo“, – skun­do es­mę nu­pa­sa­ko­jo N.Is­to­mi­na. Ji tvir­ti­no, kad jau ne pir­mą kar­ tą gir­di apie tai, kad „Gin­ta­ro“ ba­ sei­ne su vai­kais el­gia­ma­si ne vi­sai tin­ka­mai. „Jei tai vie­nin­te­lis at­ve­ jis, ir tai jau blo­gai, ta­čiau jei tai ta­ po sis­te­ma, tuo­met to­kią pro­ble­mą rei­kia spręs­ti iš es­mės“, – įsi­ti­ki­ nu­si po­li­ti­kė. Spe­cia­liai su­da­ry­ta dar­bo gru­pė šią sa­vai­tę aiš­kin­sis skun­de iš­dės­ ty­tą si­tua­ci­ją, ji įpa­rei­go­ta iš­va­das pa­teik­ti iki ge­gu­žės 21 die­nos. „Gin­ta­ro“ spor­to cent­ro, ku­ riam ir pri­klau­so ba­sei­nas, di­rek­ to­rius Vy­tau­tas Va­len­ti­nas Še­pu­tis šia te­ma bu­vo ne­kal­bus. „Si­tua­ci­ją aiš­ki­na­mės, šian­dien sa­vi­val­dy­bė­je bus po­sė­dis“, – tiek apie skun­dą dėl smur­to prieš vai­ką te­pa­sa­kė jis.

Ka­li­ning­ra­die­čių ren­gia­mas tarp­tau­ ti­nis fes­ti­va­lis „Ru­ siš­ka mu­zi­ka Bal­ti­ jo­je“ grįž­ta į Klai­pė­ dą. Kas dve­jus me­ tus vyks­tan­tis ren­ gi­nys ap­si­lan­kys ne tik mū­sų mies­te, bet ir Gu­se­ve, Gdans­ke bei Gdy­nė­je. Įver­ti­ni­mas: vie­nas fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rių – di­ri­gen­tas Vik­to­ras Bob­

ko­vas ti­ki­no, kad Klai­pė­dos mies­to me­ras V.Grub­liaus­kas ap­stul­bi­no jo mies­to gy­ven­to­jus ge­bė­ji­mais at­lik­ti džia­zo mu­zi­ką.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ru­siš­ka mu­zi­ka pa­sklis Bal­ti­jos ša­ly­se Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Šis fes­ti­va­lis iš­skir­ti­nis tuo, kad prie Bal­ti­jos kran­tų esan­čio­se ša­ ly­se su­pa­žin­di­na­ma su ru­sų kom­ po­zi­to­rių mu­zi­ka. Vie­nas pa­grin­ di­nių jo tiks­lų – ge­rin­ti tarp­tau­ti­nį Ka­li­ning­ra­do sri­ties įvaiz­dį. Pir­ma­die­nį Ru­si­jos ge­ne­ra­li­ nia­me kon­su­la­te pri­sta­ty­ti šie­met ket­vir­tą kar­tą ren­gia­mo fes­ti­va­lio kon­cer­tai. Vie­na di­džiau­sių do­va­nų klai­ pė­die­čiams taps ne­mo­ka­mas pia­ nis­to Da­nii­lo Kra­me­rio, pel­niu­ sio Ru­si­jos liau­dies ar­tis­to var­dą, pro­gra­mos pri­sta­ty­mas Klai­pė­ dos kon­cer­tų sa­lė­je. Jo­je skam­bės P.Čai­kovs­kio ir A.Cfas­ma­no mu­ zi­ka. Džia­zą mėgs­tan­tiems klai­pė­ die­čiams va­ka­ras su gar­siuo­ju pia­ nis­tu tu­rė­tų tap­ti tik­ra šven­te. Šis kon­cer­tas skir­tas Ru­si­jos die­nai. Fes­ti­va­lio me­tu ru­siš­ką mu­zi­ką Ka­li­ning­ra­de at­liks ir mū­sų at­li­ kė­jai. Ge­gu­žės 23 die­ną Klai­pė­dos

mu­zi­ki­nio teat­ro so­lis­tas To­mas Pa­vi­lio­nis dai­nuos Lens­kio ari­ją iš ope­ros „Eu­ge­ni­jus One­gi­nas“. Bir­že­lio 3-ią­ją Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­lio vieš­nia iš Ame­ ri­kos Ni­ki Cha­ris ir jung­ti­nis ge­ riau­sių džia­zo mu­zi­kan­tų an­samb­ lis kon­cer­tuos Ka­li­ning­ra­de. Fes­ti­va­lio ren­gė­jai dė­ko­jo už di­ džiu­lę pa­gal­bą ren­giant kon­cer­tus Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­niam kon­su­lui Ka­ li­ning­ra­de Vac­la­vui Stan­ke­vi­čiui ir Ru­si­jos ge­ne­ra­li­niam kon­su­lui Klai­ pė­do­je Ana­to­li­jui Krot­ko­vui. V.Stan­ke­vi­čius ti­ki­no, kad Klai­ pė­dos mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ka­li­ning­ra­die­čiams pui­kiai pa­žįs­ta­mas ne tik kaip mies­to gal­va, bet ir džia­zo vir­tuo­ zas. „Ar­tė­jan­čiuo­se Ka­li­ning­ra­do me­ro rin­ki­muo­se V.Grub­liaus­kas nu­rung­tų ne vie­ną vie­tos kan­di­ da­tą“, – sa­kė V.Stan­ke­vi­čius. Bū­tent V.Grub­liaus­ko nuo­pel­ nas, kad fes­ti­va­lis „Ru­siš­ka mu­ zi­ka Bal­ti­jo­je“ pa­si­puo­šė ir džia­zo ele­men­tais.

Vaclavas Stankevičius:

Ar­tė­jan­čiuo­se Ka­li­ ning­ra­do me­ro rin­ki­ muo­se V.Grub­liaus­ kas nu­rung­tų ne vie­ną vie­tos kan­di­ da­tą.

Po­ky­čių dar­že­liuo­se nenori Po­pu­lia­ru: „Gin­ta­ro“ ba­sei­ną lan­ko ke­li šim­tai vai­kų.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Skun­džiasi var­pų gau­de­siu O baž­ny­čia tik­rai neįei­na į 1 šį są­ra­šą“, – tei­gė Klai­pė­ dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­

suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja As­ta Šle­pe­tie­nė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­ tos ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sio­ji ins­pek­to­rė Ni­na Gend­vi­lie­nė tei­ gė, jog skun­dą ga­vo, ta­čiau jo tir­ ti taip pat ne­ke­ti­na. „Ža­da­me nu­siųs­ti tą skun­dą at­ gal. Nuo ka­da sa­vi­val­dy­bė tu­ri tir­ti baž­ny­čios veik­lą? Mes ti­ria­me tik bui­ti­nį triukš­mą. Baž­ny­čia vyk­do veik­lą, gal ne ūki­nę-ko­mer­ci­nę, o dva­si­nę-ko­mer­ci­nę, to­dėl Klai­pė­

dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras ir tu­ri ma­tuo­ti triukš­mo ly­gį“, – aiš­ki­no N.Gend­vi­lie­nė. Be to, ji neįž­vel­gė jo­kios pro­ble­ mos, kad ry­tais skam­ba baž­ny­čių var­pai. „Juk skam­bi­na pu­sę de­vy­ nių, o to­kiu me­tu jau tik­rai me­tas kel­tis. O jei žmo­gus gy­ve­na mies­to cent­re ir jį trik­do triukš­mas? Te­gul nu­si­per­ka au­sų kiš­tu­kus. Prob­le­ ma iš nie­kur, o man var­pų skam­ be­sys yra gra­žu“, – nuo­mo­nę reiš­ kė N.Gend­vi­lie­nė. Ji pri­si­mi­nė, jog anks­čiau yra te­ kę su­lauk­ti skun­dų ir dėl sa­vait­ga­ liais skam­ban­čių ka­ri­lio­no var­pų.

s.lukosiute@kl.lt

Tri­jų sa­na­to­ri­nių dar­že­lių sta­tu­ so pa­kei­ti­mas su­kė­lė tė­vų ne­pa­si­ ten­ki­ni­mą. Ne­su­tik­da­mi su po­ky­ čiais jie su­rin­ko ke­lis tūks­tan­čius pa­ra­šų.

Va­kar sa­na­to­ri­nių dar­že­lių „Gi­liu­ kas“, „Pu­šai­tė“ ir „Eg­lu­tė“ va­do­ vai, šiuos dar­že­lius lan­kan­čių vai­kų tė­vai su­si­ti­ko su mies­to po­li­ti­kais. Šiuos tris dar­že­lius lan­kan­čių vai­kų tė­vai su­rin­ko per 2 tūkst. pa­ra­šų. Jie ne­su­tin­ka, kad bū­tų pa­nai­kin­tas sa­na­to­ri­nių dar­že­lių sta­tu­sas. Tė­vai bai­mi­na­si dėl ga­li­ mo dar­buo­to­jų eta­tų ir svei­ka­ti­ni­ mo pa­slau­gų nai­ki­ni­mo. Klai­pė­dos švie­ti­mo sky­riaus ve­ dė­ja Lai­ma Priž­gin­tie­nė at­krei­pė dė­me­sį, kad dar­že­lio sta­tu­so pa­ kei­ti­mas ne­tu­ri nie­ko bend­ro su pa­slau­gų nai­ki­ni­mu. Ve­dė­jai su­si­da­rė įspū­dis, kad tė­ vams pa­tei­kia­ma ne­tei­sin­ga in­for­

ma­ci­ja. Ji pa­mi­nė­jo ki­tas spe­cia­lias ug­dy­mo įstai­gas, ku­rias anks­čiau pa­lie­tė sta­tu­so po­ky­čiai, ta­čiau tei­kia­mos pa­slau­gos bu­vo iš­sau­ go­tos. L.Priž­gin­tie­nė paaiš­ki­no, kad iš dar­že­lių pa­va­di­ni­mų iš­brauk­ti žo­dį

2 – tiek tūkstančių parašų surinko pokyčiams darželiuose prieštaraujantys tėvai. „sa­na­to­ri­nis“ pri­rei­kė dėl pa­keis­tų tei­sės ak­tų. Pe­da­go­gi­nės psi­cho­ lo­gi­nės tar­ny­bos at­lik­tas dar­že­lių ver­ti­ni­mas pa­ro­dė, kad šių įstai­ gų ne­lan­ko spe­cia­lių po­rei­kių tu­ rin­tys vai­kai.

Tad pa­nai­ki­nus sta­tu­są pail­gė­ tų dar­že­lio auk­lė­to­jų dar­bo die­na – vie­toj ke­tu­rių dar­bo va­lan­dų jos dirb­tų tri­mis va­lan­do­mis il­giau. „Ko­dėl ne­rims­ta tė­vai, jei ken­tės auk­lė­to­jos?“ – ste­bė­jo­si ve­dė­ja. L.Priž­gin­tie­nė pa­ti­ki­no, kad vai­ kams tei­kia­mos pa­slau­gos ne­nu­ ken­tės. Dar­že­li­nu­kų tė­vai būgš­tau­ja, kad pa­kei­tus sta­tu­są į šias ug­dy­mo įstai­gas ga­lės pa­tek­ti ir svei­ki vai­ kai. Da­bar, no­rint lan­ky­ti sa­na­to­ri­ nius dar­že­lius, bū­ti­na gy­dy­to­jo re­ ko­men­da­ci­ja. Tė­vai taip pat iš­sa­kė nuo­gąs­ta­vi­ mus, kad pa­kei­tus dar­že­lio sta­tu­są atei­ty­je ga­li kil­ti grės­mė ir tei­kia­ moms svei­ka­ti­ni­mo pa­slau­goms. Tad sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų ir po­li­ ti­kų pra­šy­ta ne­nuei­ti leng­viau­siu ke­liu, o ieš­ko­ti ki­tų tau­py­mo ga­ li­my­bių. Mies­to po­li­ti­kai spren­di­mą dėl sa­na­to­ri­nių dar­že­lių sta­tu­so pa­ kei­ti­mo tu­rė­tų priim­ti ki­tą ket­vir­ ta­die­nį.

3

antradienis, gegužės 15, 2012

miestas Pris­ta­tys pro­jek­tą

Su­tei­kė vė­lia­vą

Iš­mė­tė vak­ci­nas

Šian­dien 14 val. sa­vi­val­dy­ bės di­džio­jo­je po­sė­džių sa­lė­je vyks pro­jek­to „Mies­to ba­sei­ nas (50 met­rų) su svei­ka­tin­ gu­mo cent­ru“ vie­šas pri­sta­ty­ mas dėl jo pri­pa­ži­ni­mo vals­ty­ bei svar­biu eko­no­mi­niu ob­jek­ tu. Su pa­reng­ta ga­li­my­bių stu­ di­ja ga­li­ma su­si­pa­žin­ti tink­la­ la­py­je www.klai­pe­da.lt.

Pu­sės ki­lo­met­ro Pa­lan­gos pa­ plū­di­mio ruo­žui ties Bi­ru­tės par­ ku vėl su­teik­ta Mė­ly­no­ji vė­lia­ va. Ji liu­di­ja, jog pa­plū­di­mys ati­ tin­ka aukš­čiau­sius ko­ky­bės rei­ ka­la­vi­mus. Vė­lia­va gel­bė­ji­mo po­ ste iš­kel­ta bus bir­že­lio 1 d. Mė­ly­ no­ji vė­lia­va pa­plū­di­miui ties Bi­ ru­tės par­ku su­teik­ta jau de­vin­ tus me­tus.

Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ ri­jos tar­ny­ba in­for­muo­ja, kad Lie­tu­vo­je baig­tas 2012 m. lau­ ki­nių gy­vū­nų vak­ci­na­vi­mo nuo pa­siut­li­gės pa­va­sa­ri­nis eta­pas. Jau­kai su vak­ci­na iš lėk­tu­vų bu­ vo pra­dė­ti mė­ty­ti ko­vo 20 d. Klai­pė­dos ra­jo­ne. Pa­va­sa­ri­nio eta­po me­tu iš­mė­ty­ta 1,3 mln. jau­kų su vak­ci­na.

Dėl ban­dy­mų – ne­pa­to­gu­mai Šiau­ri­nė­je mies­ to da­ly­je at­lie­ ka­mos ši­lu­mos tra­sų hid­rau­ li­nės pa­tik­ros rū­pes­čių su­ ke­lia ir vers­li­ nin­kams, įstai­ goms. Vie­nus gelbs­ti in­dap­lo­ vės, ki­tus – vi­ ryk­lės.

Komentaras

Dienos telegrafas Kon­fe­ren­ci­ja. Ant­ra­d ie­n į 12.30 val. I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ko­je vyks kon­ fe­ren­ci­ja „Kul­t ū­ros pa­vel­do sklai­da re­g io­nuo­se ir nau­ji iš­šū­k iai ap­skri­čių vie­šo­sioms bib­lio­te­koms“. Ma­gist­rai. Ant­ra­die­n į 15 val. ro­tu­šė­je vyks Klai­pė­dos kul­tū­ros ma­gist­ro var­ do su­tei­k i­mo ko­mi­si­jos po­sė­dis.

Arū­nas Sma­gu­ris

Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­g i­ja“ Ši­lu­mos tie­k i­mo tar­ny­bos va­do­vo pa­va­duo­to­jas

Š

Išei­tis: be karš­to van­dens šią sa­vai­tę li­kę klaipėdiečiai ne tik vaikus maudys,

bet ir patys bus priversti praustis ne itin komfortiškai.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Tu­ri sa­vo šil­dy­tu­vus

Nuo pir­ma­die­nio šiau­ri­nės mies­ to da­lies nuo Kau­no gat­vės gy­ven­ to­jai, įmo­nės, įstai­gos tu­ri vers­ tis be karš­to van­dens. Jis at­jung­tas dėl pra­dė­tos ši­lu­mos tra­sų pa­tik­ros pa­di­din­tu slė­giu. Klai­pė­dos vers­li­ nin­kų se­na­mies­čio są­jun­gos pir­mi­ nin­kė Lo­re­ta Ber­žans­kie­nė tvir­ti­ no, jog vers­li­nin­kai yra su­si­tai­kę, kad sa­vai­tę teks vers­tis be karš­to van­dens, bet rū­pes­čių ky­la. „Esa­me pri­pra­tę. Pa­tik­ros vyk­ do­mos kas­met. Dau­giau­sia rū­pes­ čių ban­dy­mai su­kel­tų vieš­bu­čiams, ta­čiau dau­gu­ma jų tu­ri šil­dy­mo įren­gi­nius. Juk ne­pa­sa­ky­si klien­ tams, kad šią sa­vai­tę vi­si mau­ dy­tų­si po šal­tu van­de­niu ar ei­tų į Tri­la­pio gat­vė­je esan­čią pir­tį“, – si­tua­ci­ją api­bū­di­no pir­mi­nin­kė. Gy­ve­ni­mą pa­leng­vi­na in­dap­lo­vė

Mies­to cent­re esan­čios ka­vi­nės sa­ vi­nin­kė Vir­gi­ni­ja Mar­cin­kė­nie­nė tei­gė, kad gy­ven­ti be karš­to van­ dens, kai už jį mo­ki, yra blo­gai. Vers­tis be jo la­bai su­dė­tin­ga. „Vis ža­da pa­da­ry­ti, kad ne­lik­tų to­kių pa­tik­rų, bet nie­ko ne­pa­da­ro.

Gelbs­ti in­dap­lo­vė. Įren­gi­nys pa­ ts kai­ti­na van­de­nį. Vie­šo­jo mai­ti­ ni­mo įstai­goms, ku­rios ne­tu­ri in­ dap­lo­vės, nors imk ir už­si­da­ryk. Yra ka­vi­nių, ku­rio­se van­duo šil­do­ mas elekt­ri­niais įren­gi­niais, bet tai daug kai­nuo­ja“, – ko­men­ta­vo sa­ vi­nin­kė.

Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė:

La­bai vargs­ta­me. Pas mus vi­sa­da gu­li apie 50 vai­kų, ne­tu­rin­čių nė me­tu­kų. Juos rei­ kia api­plau­ti.

Pa­sak V.Mar­cin­kė­nie­nės, dar bū­ tų su­pran­ta­ma, kad be karš­to van­ dens rei­kė­tų gy­ven­ti die­ną ar dvi, bet sa­vai­tė yra per il­gai ir ne­svar­bu, ar vers­li­nin­kui, ar gy­ven­to­jui. „At­ro­do, vi­so­se sri­ty­se ei­na­me į prie­kį, o čia nie­kas ne­si­kei­čia“, – pa­ste­bė­jo vers­li­nin­kė. Li­go­ni­nė­je – su­dė­tin­gas dar­bas

Šil­dy­tis van­de­nį ten­ka ir šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je įsi­kū­ru­siems lop­še­

liams-dar­že­liams. „Dėl to, kad nė­ ra karš­to van­dens, įstai­gos neuž­da­ ry­si. Sup­ran­ta­me, jog pa­tik­ros yra neiš­ven­gia­mos. Ta­čiau gal jas bū­ tų įma­no­ma de­rin­ti prie lop­še­ lių-dar­že­lių dar­bo lai­ko. Juk vie­ nos ne­dir­ba lie­pą, ki­tos – rugp­jū­tį. Ga­lė­tų ko­kią ap­klau­są at­lik­ti. Da­ bar dar­že­lio neuž­da­ry­ti“, – svars­ tė lop­še­lio-dar­že­lis „Bo­ru­žė­lė“ di­ rek­to­rė Re­gi­na Di­mie­nė. Įs­tai­gos va­do­vė pa­sa­ko­jo, kad van­duo šil­do­mas vir­tu­vė­je, o po to ne­ša­mas į gru­pes, nors tai ir pa­vo­ jin­ga. „Ver­čia­mės kaip iš­ma­no­me. Šil­ dy­tu­vo dėl sa­vai­tės pirk­ti ne­ver­ta“, – pa­brė­žė R.Di­mie­nė. Iš­jun­gus karš­tą van­de­nį, ypač su­dė­tin­gai ver­čia­si Klai­pė­dos vai­ kų li­go­ni­nė. „To­kius dar­bus ver­ti­na­me nei­ gia­mai. La­bai vargs­ta­me. Pas mus vi­sa­da gu­li apie 50 vai­kų, ne­tu­rin­ čių nė me­tu­kų. Juos rei­kia api­plau­ ti. Van­de­nį šil­do­me. Sky­rių dar­ buo­to­jai ver­čia­si kaip ga­lė­da­mi. Ope­ra­ci­nė­je taip pat rei­kia karš­ to van­dens ran­koms nu­si­plau­ ti. Nau­jo­je ope­ra­ci­nė­je jau tu­rė­si­ me boi­le­rį“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nės vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ ja Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė.

i­lu­mos tie­kė­jus tei­s ės ak­t ai hid­rau­l i­n ius ban­dy­mus įpa­ rei­go­ja at­l ik­t i iš kar­to pa­s i­ bai­g us šil­dy­mo se­zo­nui. Jų ne­ga­l i­ma nu­kel­t i vė­les­n iam lai­k ui, nes paaiš­kė­jus de­fek­t ams tra­s ų su­ tvar­k y­mas ga­l i už­t ruk­t i ne vie­ną mė­ ne­s į: rei­k ia už­s a­k y­t i, nu­pirk­t i de­t a­ les, su­de­rin­ti pro­jek­tus ar net pa­keis­ti vamz­dy­nų ruo­ž us. Dėl to įsta­t y­me ir nu­m a­t y­t a hid­rau­l i­n ius ban­dy­mus at­l ik­t i kuo anks­čiau. Pag­r in­d i­n is hid­ rau­l i­n ių ban­dy­mų tiks­las – nu­sta­t y­ ti su­si­dė­vė­ju­sių ir ko­ro­z i­jos pa­žeis­t ų ši­lu­mos tra­sų vie­tas. Vi­so­je Lie­tu­vo­je ši­lu­mi­nin­kai yra pa­vel­dė­ję se­nas ši­lu­ mos tra­sas. Klai­pė­do­je iš 215 ki­lo­met­ rų ši­lu­m i­n ių tra­sų maž­daug 130 ki­lo­ met­r ų tar­nau­ja dau­g iau nei 20 me­t ų. Jos kei­čia­mos kas­met, ta­čiau tai bran­ gus ma­lo­nu­mas – ki­lo­met­ro tink­lų pa­ kei­t i­mas at­siei­na per 1 mln. li­t ų. Gal­ būt atei­t y­j e, kai pa­s i­keis Lie­t u­vos įsta­t y­m i­nė ba­zė, bus pa­kan­ka­mai at­ nau­jin­tos ši­lu­mos tra­sos, hid­rau­l i­n ių ban­dy­mų ne­b e­rei­kės. Pa­na­š iai yra Skan­di­na­vi­jos vals­ty­bė­se – ten vamz­ dy­nai kei­čia­mi daž­niau, sau­go­mi nuo ko­ro­z i­jos tiek iš vi­daus, tiek iš išo­rės. Tad hid­rau­l i­n ių ban­dy­mų jie neat­ lie­ka. O mes Lie­t u­vo­je kas­met pri­va­ lo­me tik­r in­t i tra­sų pa­t i­k i­mu­mą, kad iš­veng­t u­me ava­r i­j ų šil­dy­mo se­zo­ no me­t u. Anks­čiau hid­rau­l i­n iai ban­ dy­mai bū­da­vo at­l ie­ka­m i praė­jus sa­ vai­tei po šil­dy­mo se­zo­no pa­bai­gos. Da­b ar, at­s i­ž vel­g iant į klai­p ė­d ie­č ių pra­š y­mus, jie vyks­ta vė­l iau. Šie­met, pa­ly­g in­t i su praė­ju­siais me­tais, ban­ dy­mus nu­kė­lė­me dar sa­vai­tei. Jų ter­ mi­nai su­t rum­pin­t i mak­si­ma­l iai – tra­ sas iš­ban­do­me per vie­ną die­ną. Kur nė­ra ap­t in­ka­ma de­fek­t ų, ši­lu­mos tie­ ki­mas mū­sų tra­so­se at­nau­ji­na­mas po tri­jų die­nų. O karš­to van­dens pen­k ias ar še­šias die­nas ne­bū­na ne tik dėl hid­ rau­l i­n ių ban­dy­mų. Per tas ke­l ias die­ nas ir na­mų šil­dy­mo sis­te­mų pri­žiū­rė­ to­jai at­l ie­ka sa­vo pa­si­r uo­šia­muo­sius dar­bus – pa­kei­čia su­si­dė­vė­ju­sias įva­ di­nes sklen­des, įvi­r i­na mo­no­met­r us bei at­l ie­ka ki­t us dar­bus, ku­r ių ne­ga­ li­ma pa­da­r y­t i, kai tra­so­se cir­k u­l iuo­ja karš­tas van­duo. Tad ke­tu­rios-pen­kios die­nos tra­sų iš­ban­dy­mui ir pa­si­ruo­ši­ mui lei­d žia vi­sam mies­t ui pa­t i­k i­mai nau­do­t is šil­dy­mo pa­slau­go­m is iš­t i­ sus me­t us.

Sa­v i­val­dy­b ė. Ant­ra­d ie­n į 13.30 val. sa­v i­val­dy­b ė­je vyks mies­to ta­r y­b os So­cia­l i­n ių rei­ka­lų ko­m i­te­to po­sė­d is. 15.30 val. ro­t u­šė­je vyks mies­to ta­r y­ bos Sa­v i­val­dy­bės tur­to ko­m i­te­to po­ sė­dis. Kon­cer­tas. Ant­ra­d ie­n į 17 val. I.Si­mo­ nai­ty­tės bib­lio­te­kos Mu­zi­kos sky­riu­je vyks va­ka­ras- kon­cer­tas „Mes Lie­t u­ vos vai­kai“. Ja­me da­ly­vaus Sta­sio Šim­ kaus kon­ser­va­to­ri­jos auk­lė­ti­niai. Suei­ga. Aso­cia­ci­ja „Ma­no mies­tas – Klai­pė­da“ klai­pė­die­čius kvie­čia į ant­ rą­ją šių me­tų vie­šą suei­gą esa­miems bei bū­si­m iems aso­cia­ci­jos na­r iams „Ta­vo va­lan­da, skir­t a Klai­p ė­dai“. Ji vyks ket­v ir­ta­d ie­n į 17.30 val. Klai­pė­ dos Ba­ro­ti ga­le­ri­jo­je (Aukš­to­ji g. 1). Ty­rė­jai. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas pra­ tę­sia moks­lei­v ių pa­raiš­k ų priė­m i­mo ter­mi­ną į Bal­ti­jos pa­jū­rio ap­lin­kos ty­ri­ mų ir pla­na­vi­mo ins­ti­tu­to or­ga­ni­zuo­ ja­mą tarp­tau­ti­nę Bal­ti­jos jū­ros moks­ li­nę sto­vyk­lą, ku­ri rugp­jū­čio 17–26 die­ no­m is vyks Smil­t y­nė­je. Jos at­ran­ko­ je ga­l i da­ly­vau­t i 15–19 me­t ų am­ž iaus moks­lei­v iai. Do­mė­ji­ma­sis jū­ros ty­r i­ nė­ji­mais ir ang­lų kal­bos įgū­d žiai yra bū­t i­n i. Moks­lei­v ių pa­raiš­kos prii­ma­ mos iki ge­gu­žės 22 die­nos. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 11 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Jad­v y­ga Žel­vy­tė (g. 1917 m.), Al­fon­sas Lio­bė (g. 1922 m.), Sta­sė Ka­vec­kie­nė (g. 1928 m.), Jo­nas Lu­ko­šius (g. 1931 m.), Pet­ro­nė­lė Kup­riš (g. 1933 m.), Au­re­li­ja Ele­na Oko­ ro­ko­va (g. 1935 m.), Ade­lė Ži­l ins­k ie­nė (g. 1937 m.), Te­re­sė Me­du­tie­nė (g. 1945 m.), Liu­bov Go­lu­bovs­ka­ja (g. 1958 m.), Ro­mas Liau­dans­kas (g. 1958 m.), Ol­ga Mi­ku­se­vich (g. 1963 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ani­ce­ta Šniuo­lie­nė, Da­vyd Fio­do­ rov, Te­re­sė Me­du­t ie­nė, Ol­ga Mi­k u­se­ vich, Liu­bov Go­lu­bovs­ka­ja, Ade­lė Ži­ lins­k ie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Vla­di­mir Va­sil­jev. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 7 mer­gai­tės. Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 52 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si šir­dies rit­mo su­tri­k i­mais, aukš­tu krau­jos­pū­d žiu.

4

antradienis, gegužės 15, 2012

miestas

Pra­ty­bos nesudomino buriuotojų Sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je vy­ku­sias žmo­gaus gel­bė­ji­mo pra­ty­bas van­de­ny­je Lie­tu­vos bu­riuo­to­jai ignoravo. Nors mo­ky­mai de­ rin­ti prieš pus­me­tį ir juo­se da­ly­vau­ti pa­ reiš­kė no­rą dau­giau nei 70 bu­riuo­to­jų, da­ ly­va­vo tik 12.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Imi­ta­vo jū­rą

Sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je, Žie­mos uos­ te, su­reng­tos žmo­gaus gel­bė­ji­mo pra­ty­bos van­de­ny­je. Bu­riuo­to­ jai be­ne pir­mą kar­tą bu­vo mo­ko­mi ne už­da­ra­me ba­sei­ne, o ar­ti­mo­mis rea­ly­bei są­ly­go­mis. „No­rė­jo­me mo­ky­mus su­reng­ti jū­ro­je, ta­čiau oro są­ly­gos ne­lei­do, tad pra­ty­bos vy­ko uos­te“, – pa­sa­ ko­jo vie­nas iš mo­ky­mų or­ga­ni­za­to­ rių „Bra­ban­der“ ka­pi­to­nas Val­de­ ma­ras Viz­ba­ras. Į van­de­nį bu­vo iš­mes­tas tik­ras vei­kian­tis plaus­tas. Žmo­nės, ap­si­ ren­gę spe­cia­liais kos­tiu­mais, gel­ bė­ji­mo lie­me­nė­mis iš­šo­ko už bor­ to ir pu­čiant 12–14 m/s vė­jui tu­rė­jo pri­plauk­ti prie maž­daug už 30– 40 met­rų esan­čio plaus­to, tuo pat me­tu su­si­jung­ti vo­re­le, ne­pa­mes­ti drau­gų ir su­lip­ti į plaus­tą. Pra­lei­do pro­gą

Pa­sak V.Viz­ba­ro, sau­gu­mo jū­ro­je pa­mo­kų nie­ka­da ne­bū­na per daug. Pra­ty­bo­se kos­tiu­mai bu­vo skir­ti

Val­de­ma­ras Viz­ba­ras:

Žmo­nės jū­ro­je nu­si­ tei­kę tik pra­mo­gau­ti, ta­čiau van­de­nys ne vi­sa­da lei­džia tai da­ ry­ti, ypač mū­sų Bal­ ti­jos jū­ra.

ne tik tam, kad da­ly­viai ne­su­šal­ tų, bet kad žmo­gus su­pras­tų, jog su bu­riuo­to­jo dra­bu­žiais įkri­tus į van­de­nį nė­ra taip pa­pras­ta plauk­ ti. Į mo­ky­mus, ku­riuos or­ga­ni­za­

Iš­mė­gi­ni­mas: mo­ky­mų va­do­vų tei­gi­mu, gel­bė­ji­mo pra­ty­bų są­ly­gos bu­vo ar­ti­mos rea­lioms.

vo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to bur­lai­ vio „Bra­ban­der“ įgu­la ir Lie­tu­vos bu­riuo­to­jų są­jun­gos na­riai, bu­vo už­si­ra­šę dau­giau nei 70 bu­riuo­to­ jų, ta­čiau da­ly­va­vo tik 12, nors dar prieš pus­me­tį bu­vo pra­neš­ta, kad to­kios pra­ty­bos vyks. Jos nė­ra pri­va­lo­mos, bet per jas esą bu­vo ga­li­my­bė iš­ban­dy­ti nau­ jau­sią įran­gą, plaus­tą, ku­ris kai­ nuo­ja apie 10 tūkst. Lt, o jį įsi­gy­ti ga­li ne kiek­vie­nas.

Vla­do Či­žo nuo­tr.

Nus­ken­do pro­fe­sio­na­lai

„Tai šiek tiek nu­vi­lia, nes ro­do, kad žmo­nės jū­ro­je nu­si­tei­kę tik pra­mo­ gau­ti. Ta­čiau van­de­nys ne vi­sa­da lei­džia tai da­ry­ti, ypač mū­sų Bal­ti­ jos jū­ra“, – tvir­ti­no V.Viz­ba­ras, ap­ gai­les­tau­da­mas, kad pra­ty­bos ne­ su­lau­kė bu­riuo­to­jų dė­me­sio. „Vie­niems gal šal­ta bu­vo, ki­tiems dar kaž­kas su­truk­dė. Žmo­nės pra­ lei­do pui­kią pro­gą pa­si­mo­ky­ti“, – svars­tė Lie­tu­vos bu­riuo­to­jų są­

jun­gos ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Li­ nas Tamk­vai­tis. Per pa­sku­ti­nius dve­jus me­tus Klai­pė­dos uos­to priei­go­se ir Kur­ šių ma­rio­se nu­sken­do trys pa­ty­rę bu­riuo­to­jai, ni­diš­kis spor­to mo­ kyk­los tre­ne­ris Va­le­ri­jus Ma­mon­ to­vas, praei­ty­je gar­sus spor­ti­nin­ kas, TSRS čem­pio­nas Gin­tau­tas Min­cė ir tuo­me­tis Vi­sa­gi­no ato­mi­ nės elekt­ri­nės di­rek­to­rius Ša­rū­nas Va­si­liaus­kas.

6

antradienis, gegužės 15, 2012

nuomonės

Redakcijos skiltis

Iš­rin­ko šau­niau­sią bū­si­mąjį pir­mo­ką

Nuo ini­cia­ty­vos iki re­zul­ta­to – to­li

Tra­di­ci­ja: šau­niau­sias bū­si­ma­sis pir­mo­kas bu­vo iš­rink­tas iš try­li­kos pre­ten­den­tų. Al­gir­do Da­ron­gaus­ko nuo­tr.

Žvilgsnis

Stasys Gudavičius

A

t­ro­dy­t ų, kad per tris mė­ne­sius nė­ra la­bai su­d ė­t in­g a su­r ink­t i 300 tūkst. pa­ra­šų, re­ mian­čių ini­cia­ty­vą su­reng­ti re­fe­ ren­du­mą ko­kiu nors ypa­tin­gu vi­ suo­me­nę jau­di­nan­čiu klau­si­mu, apie ku­r į be per­t rau­k ų kal­ba­ma te­le­vi­z i­jos ir ra­d i­jo ži­n io­se, ra­šo­ mi di­d žiau­si straips­n iai laik­raš­ čiuo­se ir in­ter­ne­to po­rta­luo­se.

Per pa­sta­ruo­sius dvi­ de­šimt me­tų Lie­tu­vo­ je bu­vo dau­giau kaip de­šimt ini­cia­ty­vų su­ reng­ti re­fe­ren­du­mą vie­no­kiu ar ki­to­kiu klau­si­mu. Juk 300 tūkst. per 90 die­nų reiš­ kia, kad kas­dien vi­so­je Lie­tu­vo­je rei­k ia su­rink­ti maž­daug 3400 pi­ lie­čių pa­ra­šų. Tiek žmo­nių gy­ve­ na vie­na­me ne­d i­de­l ia­me lie­t u­ viš­ka­me mies­te­ly­je. Vi­so­se sa­vi­ val­dy­bė­se te­rei­k ia ras­ti po vie­ną ki­tą to­k į itin pi­l ie­tiš­kai nu­si­tei­ku­ sį mies­te­lį, ir tiks­las bus ran­ka pa­ sie­k ia­mas. Bet, pa­si­ro­do, ne vis­kas taip pa­ pras­ta. Per pa­sta­r uo­sius dvi­de­šimt me­ tų Lie­t u­vo­je bu­vo dau­g iau kaip de­šimt ini­cia­ty­v ų re­fe­ren­du­mui vie­no­k iu ar ki­to­k iu klau­si­mu su­ reng­ti. Ne­pai­sant to, kad pa­pras­tai bū­ da­vo ke­lia­mi ne­men­ko vi­suo­me­ nės su­si­do­mė­ji­mo su­lau­k ian­t ys klau­si­mai – dėl Sei­mo na­rių skai­ čiaus ma­ž i­n i­mo, Sei­mo rin­k i­mų sis­te­mos pa­kei­t i­mo, dėl drau­d i­ mo pri­va­t i­z uo­t i di­de­les vals­t y­ bi­nes įmo­nes, tie­sio­g i­n ių me­r ų

rin­k i­mų, sto­ji­mo į NA­TO, pen­si­ jų pa­di­di­ni­mo bei pa­na­šūs – pra­ ktiš­kai vi­sos ini­cia­t y­vos triuš­k i­ na­mai žlu­go. Nes ne­su­ge­bė­ta su­ rink­ti pa­kan­ka­mai pa­ra­šų. Žmo­nės ini­c ia­t y­v ų pa­s i­ra­š i­nė­ ti ne­sku­ba. Vie­n i tie­siog ne­pri­ta­ ria ini­cia­to­riams, ki­ti, nors ir no­ri pa­si­ra­šy­ti, daž­niau­siai ne­ž i­no ar ne­ran­da, kur tai ga­l i­ma pa­da­r y­ ti. Mat pa­pras­tai pa­ra­šų rin­k i­mo taš­k ų tė­ra vos vie­nas ki­tas. Dar ki­ti pi­lie­čiai įsi­ti­k i­nę, kad val­ džia vis tiek nu­spręs taip, kaip jai rei­k ia, to­dėl vi­si tie pa­ra­šų rin­k i­ mo va­jai ir re­fe­ren­du­mai tė­ra tuš­ čias lai­ko bei lė­šų švais­ty­mas. Yra ir bi­jan­čių pa­dė­ti sa­vo pa­ra­šą. Ta bai­mė iš­l i­ko dar nuo so­v ie­t i­n ių lai­k ų, kai la­bai krei­vai žiū­rė­ta į bet ko­k ias vi­suo­me­n i­nes ini­cia­ ty­vas, o jų da­ly­viai per­se­k io­ti. Štai ir šiuo me­tu, ar­tė­jant Sei­mo rin­k i­mams, Lie­tu­vo­je įre­g ist­ruo­ tos trys ini­cia­ty­vi­nės gru­pės, sie­ kian­čios ru­de­n į su­reng­ti re­fe­ren­ du­mus ke­liais klau­si­mais. Net dvi gru­p ės sie­k ia re­fe­ren­du­mo dėl nau­jos ato­m i­nės elekt­r i­nės sta­ ty­bų. Tie­sa, kiek­vie­nos siū­lo­mas klau­si­mas kiek ski­r ia­si, bet idė­ja iš es­mės vie­na – ne­leis­ti, kad Lie­ tu­vo­je at­si­ras­t ų bran­duo­l i­nė jė­ gai­nė. Tre­čio­ji ini­cia­ty­vi­nė gru­pė rinks pa­ra­š us dėl Sei­mo na­r ių skai­ čiaus su­ma­ži­ni­mo, par­la­men­ta­rų ka­den­ci­jos pra­tę­si­mo ir ka­den­ci­ jų skai­čiaus ap­ri­bo­ji­mo. Ky­la ne­ma­žai abe­jo­nių ne tik dėl to, ar šios ini­cia­t y­vos tik­rai ver­ tos dė­me­sio, ar tik­rai dėl ke­lia­mų klau­si­mų tu­ri bū­ti ren­g ia­mi re­fe­ ren­du­mai. Svar­biau­s ias klau­s i­ mas – ar pa­vyks bent dėl vie­nos iš šių ini­cia­t y­v ų su­r ink­t i pa­kan­ ka­mai pa­ra­šų? Ga­liau­siai pra­kti­ka ro­do, kad Lie­ tu­vos žmo­nės ne­no­r iai vaikš­to į rin­k i­mus ir re­fe­ren­du­mus. To­k iu at­ve­ju pi­n i­gai re­fe­ren­du­ mui or­ga­n i­z uo­t i bū­t ų iš­leis­t i mi­ li­jo­n i­n iai, o re­z ul­ta­tas – vis vien nu­li­nis. Ar mes no­r i­me, kad lė­š ų švais­ ty­mas kri­zės nu­ste­ken­to­je ša­ly­ je tęs­tų­si? Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Tur­gaus pre­kei­vės suį­žū­lė­jo

Nuo­lat ap­si­per­ku Nau­jo­jo­je tur­ga­ vie­tė­je. Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­ste­bė­jau, kad pa­bran­gus kiau­ši­niams suį­žū­lė­ jo jų par­da­vė­jai. Ne pir­mą kar­tą ru­ sa­kal­bė mo­te­riš­kė man ban­do įsiū­ly­ti su­ski­lu­sius kiau­ši­nius. Kai pa­pra­šiau juos pa­keis­ti, ši ka­te­go­riš­kai at­si­sa­ kė, mo­ty­vuo­da­ma, kad čia nie­ko to­ kio. Bet juk pi­ni­gus mo­ku už svei­kus kiau­ši­nius, tai ko­dėl pri­va­lau pirk­ti bro­ką? Par­da­vė­jai at­si­sa­kius pa­keis­ ti kiau­ši­nius, nuė­jau pas ki­tą. Šo­ki­ ra­vo toks el­ge­sys. Juk pir­kė­jas vi­sa­da tei­sus, ar ji taip ieš­ko kvai­le­lių, ku­rie nu­pirks tuos su­ski­lu­sius kiau­ši­nius? Ro­lan­das

Akib­rokš­tas pri­lygs­ta kir­ši­ni­mui

Pa­si­pik­ti­nau ge­gu­žės 9-ąją jau­nuo­ lių su­reng­ta pro­vo­ka­ci­ja, kai vil­kin­ tys vo­kie­čių ka­rių uni­for­mo­mis jie at­va­žia­vo į mi­nė­ji­mą, kur ka­ro ve­te­ ra­nai mi­nė­jo Per­ga­lės die­ną. Jau­nuo­ lių paaiš­ki­ni­mai skam­ba dau­giau nei įžū­liai. Ma­nau, jog tai pa­ti tik­riau­sia pro­vo­ka­ci­ja. Ne­sup­ran­tu, kam rei­ kia er­zin­ti ir kir­šin­ti žmo­nes? To­kie poel­giai nie­kam ne­da­ro gar­bės. Tai bu­vo tų žmo­nių, ku­rie ka­ria­vo, lai­ kas. Gerb­ki­me juos, o ne ty­čio­ki­mės. Onu­tė

Žiū­ro­vai pri­me­na mu­mi­jas

Ne pir­mą kar­tą lan­kau­si kon­cer­tuo­ se „Švy­tu­rio“ are­no­je. Tu­ri­me di­de­lę

Vai­kus džiu­gi­no Pe­le­nė, Un­di­nė­lė, Žmo­gus Vo­ras, Bar­tas Simp­so­nas. Jau­nie­ji kon­kur­so da­ly­viai, įvei­ kę sa­vo jau­du­lį, at­li­ko lie­tu­vių kal­bos, skai­čia­vi­mo, lo­gi­nio mąs­ty­mo ir kū­ry­ bi­nes už­duo­tis. Vai­kų pa­si­ro­dy­mus ir at­lik­tas už­duo­tis ver­ti­no pen­kių na­rių ko­mi­si­ja. Jai va­do­va­vo „Uni­ver­sa Via“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rės pa­ va­duo­to­ja ug­dy­mui Ele­na Bur­bie­nė. Su­su­ma­vus ba­lus „Šau­niau­sio bū­ si­mo­jo pir­mo­ko“ ti­tu­lą pel­nė Klai­

pė­dos re­gos ug­dy­mo cent­ro prieš­ mo­kyk­li­nu­kė Au­gus­tė Še­me­tai­tė. Vie­nu taš­ku sky­rė­si „Uni­ver­sa Via“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­nio Do­ mi­ny­ko Drun­gi­lo re­zul­ta­tas. Tre­čio­ ji vie­ta ati­te­ko pa­čiam jau­niau­siam kon­kur­so da­ly­viui Klai­pė­dos re­gos ug­dy­mo cent­ro auk­lė­ti­niui Deu­sa­ mui Go­lo­vi­nui.

sa­lę, jo­je vyks­ta daug įdo­mių ren­gi­nių, tik kar­tais ap­mau­du dėl mū­sų su­sta­ba­ rė­ju­sių bei sun­kiai iš­ju­di­na­mų žiū­ro­vų. Pir­mo­je kon­cer­to da­ly­je jie daž­niau­ siai sė­di kaip mu­mi­jos, ku­rios, at­ro­ do, nuo vie­no ju­de­sio tuoj su­by­rės, o į ša­lia lin­guo­jan­tį kai­my­ną žiū­ri sker­ su žvilgs­niu. Įdo­miau­sia, kad si­tua­ci­ ja kar­di­na­liai pa­si­kei­čia po per­trau­kos, kai nu­tįs­ta il­giau­sios ei­lės prie ba­rų. Alaus ir sid­ro pa­siurb­čio­ję žiū­ro­vai taip įsiaud­ri­na, kad net ra­min­ti pri­rei­ kia. Ne­jau­gi be al­ko­ho­lio žmo­nės bi­jo pa­ro­dy­ti sa­vo emo­ci­jas, gar­siau pa­plo­ti ir bent taip at­si­dė­ko­ti at­li­kė­jui?

tūkst. ir ge­rai, kad au­to­bu­sas va­žiuo­ ja Vin­gio gat­ve. Ban­džiau skai­čiuo­ti, kiek pir­mo­jo­je sto­te­lė­je, kur lau­kuo­se, va­di­na­mo­jo­je Smil­te­lės, įli­pa ke­lei­vių – su­skai­čia­vau 7–8 žmo­nės. Aiš­ku, ne pi­ko va­lan­do­mis. O sto­te­lė Sta­ty­ bi­nin­kų pro­spek­te, kur jau ar­čiau­siai Nau­jo­jo tur­gaus, – 16–20 žmo­nių. At­ seit, sa­ko, to­kią tvar­ką įve­dė dėl sau­ gu­mo. Apie ko­kį sau­gu­mą kal­ba­me, ar ten anks­čiau ko­kios ava­ri­jos įvyk­da­ vo? Kad da­bar vi­si murk­do­si bend­ro­je sto­te­lė­je, blaš­ko­si – tai jau čia sau­gu­ mas? Anks­čiau vi­si ato­kiau nuo mies­ to trans­por­to sto­te­lės su­si­rink­da­vo, su­si­da­ry­da­vo tvar­kin­ga ei­lė. Da­bar – iš­vien ne­tvar­ka. Mū­sų val­di­nin­kai bi­ jo sė­dy­nę pa­kel­ti ir pa­si­do­mė­ti, ko­kia yra si­tua­ci­ja. O juk te­rei­kia vie­ną kar­ tą pra­va­žiuo­ti au­to­bu­su, ir vis­kas bū­ tų aiš­ku. Kur jų, ku­rie įve­dė šią tvar­ ką, są­ži­nė? Ar mū­sų bal­sas jau vi­siš­kai nie­ko ne­reiš­kia. Jei nie­kas ne­spręs šios pro­ble­mos, tik­rai kvie­si­mės res­pub­li­ ki­nę te­le­vi­zi­ją.

Re­gi­na

Ne­beat­si­gi­na­me val­ka­tau­jan­čių ka­čių

Prie Reik­ja­vi­ko gat­vės 7 na­mo jau ku­rį lai­ką kles­ti ka­čių šė­ryk­la, o mes, ap­lin­ki­nių na­mų gy­ven­to­jai, ne­beat­ si­gi­na­me val­ka­tau­jan­čių gy­vū­nų. Bai­siau­sia, kad tos ka­tės slam­pi­nė­ ja ir po ša­lia esan­čio vai­kų dar­že­lio „Pa­par­tė­lis“ te­ri­to­ri­ją, der­gia smė­ lio dė­žė­se, nes jos neuž­deng­tos. Bai­ su žiū­rė­ti, kas da­ro­si. Vi­si esa­me pa­ si­pik­ti­nę, bet ne­ži­no­me, ko grieb­tis. Tų val­ka­tau­jan­čių ka­čių pri­vi­so vi­sas bū­rys, bus ne ma­žiau kaip de­šimt. O kas bus, kai jos dar nau­jas va­das at­si­ ves? Tu­ri­me di­džiau­sią pro­ble­mą, gal kas ga­lė­tų pa­tar­ti, kaip ją iš­spręs­ti. Gy­ven­to­ja

Lai grą­ži­na se­ną­ją tvar­ką

Bu­vo ža­dė­ta, kad į Di­tu­vą ke­liau­jan­ tiems so­di­nin­kams au­to­bu­sai at­va­ žiuos iki Nau­jo­jo tur­gaus, bus pa­leis­ tas „mik­riu­kas“, bet nie­kas ne­ju­da į prie­kį. Gal ko­kiems 500 so­di­nin­kų iš 7

Svet­la­na Vek­len­ko, „Uni­ver­sa Via“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los vyr. mo­ky­to­ja

Dai­va

Ačiū mies­to tvar­ky­to­jams

Vie­ną die­ną nu­spren­džiau pa­si­vaikš­ čio­ti po mies­to cent­rą. La­bai nu­džiu­ gi­no, kad, ne­pai­sant ne pa­čios pa­ lan­kiau­sios eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos, vie­nur ki­tur pa­so­din­tos gė­lės, daug kur nu­šie­nau­tos ve­jos. No­rė­tų­si ti­kė­ tis, kad Klai­pė­do­je bus gra­žu ir tvar­ kin­ga vi­są va­sa­rą. Taip pat bū­tų šau­ nu, kad mies­to tvar­ky­to­jai dė­me­sio skir­tų ne tik mies­to cent­rui, bet ir ki­ tiems – ato­kes­niems mik­ro­ra­jo­nams. Jo­nas Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

G

e­gu­žės 11 d. uos­ta­mies­ty­je vy­ko kon­kur­sas „Šau­niau­ sias bū­si­ma­sis pir­mo­kas“. Ja­me da­ly­va­vo try­li­ka prieš­ mo­kyk­li­nu­kų iš Klai­pė­dos ir Pa­lan­gos. Vi­si da­ly­viai ren­gi­nio pra­džio­je tu­rė­jo pri­si­sta­ty­ti. Vai­kai bu­vo la­bai kū­ry­bin­gi: dek­la­ma­vo ei­les, vai­di­no, šo­ko, mu­zi­ka­vo. Po pri­si­sta­ty­mo bū­si­mų­jų pir­mo­ kė­lių lau­kė įdo­mios mėgs­ta­mų ani­ ma­ci­nių fil­mu­kų he­ro­jų už­duo­tė­lės.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

5 7

.;A?.162;6@ 424B Âź@ "

LIETUVA kl.lt/naujienos/lietuva

Spausti reikia protingai

VyriausybÄ— tebesilaiko nuomonÄ—s, kad nuo ĹĄiĹł metĹł liepos minimalus mÄ—nesinis atlyginimas (MMA) gali padidÄ—ti nuo 800 iki 850 litĹł. Tolesnis MMA didinimas turÄ—tĹł priklausyti nuo to, ar pavyks Seime priimti darbo santykius liberalizuojanÄ?ius ÄŻstatymus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Ukrainai reikia tęsti spaudimą dėl valdŞios elgesio su opozicijos atstovais, visų pirma ekspremjere Julija Tymoťenko, bet perspėja, kad visiťkas izoliavimas nebōtų tinkamas.

„Spaudimas jau padÄ—jo, kad J.TymoĹĄenko bĹŤtĹł perkelta ÄŻ ligoninÄ™, – tai aiĹĄku. Bet nors pozityvus spaudimas ir pozityvi kritika turi tÄ™stis, visiĹĄkas izoliavimas nÄ—ra iĹĄeitis“, – radijui „BBC World Service“ sakÄ— praÄ—jusiÄ… savaitÄ™ Ukrainoje vieĹĄÄ—jusi D.GrybauskaitÄ—.

Dalia GrybauskaitÄ—:

ď Ž SÄ…lygos: Cf _VNb `fOĂ›` ZN [f Zb ::. TNYĂ›aĂş OĂ­aV QV QV [N ZN` QcVRZ RaN ]NV` “ VXV %" YVaĂş [b\ YVR ]\` V_ VXV &

YVaĂş [b\ ;NbWĂşWĂş ZRaĂş AN Ă˜VNb aNZ _RV XVN YN[X` aR` [VĂş QN_ O\ `N[ af XVĂş

.[Q _VNb` BSN_ a\ /39 [b\ a_

naudÄ… duotĹł darbo santykiĹł liberalizavimas. „Mes kaip tik pasitarime kalbÄ—jome, kad tokie skaiÄ?iavimai bĹŤtĹł atlikti, kol tie ÄŻstatymai bus pateikti Seimui svarstyti“, – sakÄ— ĹŤkio ministras Rimantas Ĺ˝ylius.

diferencijuotas darbo laiko skaiÄ?iavimas arba atostogĹł skaiÄ?iavimas ne kalendorinÄ—mis, bet darbo dienomis“, – teigÄ— D.Jankauskas. Jis pabrėŞė, kad siĹŤlymas nustatyti, jog kasmeÄ?iĹł atostogĹł trukmÄ— yra ne 28 kalendorinÄ—s, o 20 darbo dienĹł, „jokiu bĹŤdu netrumpina paÄ?iĹł atostogĹłâ€œ. TÄ… patÄŻ sakÄ— ir ministras R.Ĺ˝ylius. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ, kad, ekspertĹł skaiÄ?iavimu, „jeigu be jokiĹł papildomĹł sÄ…lygĹł bĹŤtĹł tik didinamas MMA, tai gali iki 5 proc. sumaĹžinti darbo vietĹłâ€œ. „Tad kas iĹĄ to, jeigu vieni ima gauti didesnÄŻ atlyginimÄ…, kai kiti dÄ—l susitraukusiĹł darbo vietĹł iĹĄmetami ÄŻ gatvÄ™? To reikÄ—tĹł iĹĄvengti. TodÄ—l ir siĹŤloma liberalizuoti darbo santykius“, – kalbÄ—jo E.Masiulis.

ProfsÄ… jungoms siĹŤlo mainus Stasys GudaviÄ?ius s.gudavicius@diena.lt

IĹĄvaĹžiuojamasis pasitarimas

PirmadienÄŻ VyriausybÄ— „Sodros“ bĹŤstinÄ—je Vilniuje surengÄ— iĹĄvaĹžiuojamÄ…jÄŻ pasitarimÄ…. Jame daugiausia kalbÄ—ta apie socialinius, darbo rinkos uĹžtikrinimo dalykus. „Gal kartais vieĹĄumoje to ir nepastebim, bet socialinÄ—je sistemoje vyksta svarbios permainos, kuriĹł tikslÄ… apibrÄ—ĹžÄ?iau paprastu sakiniu – mĹŤsĹł socialinis solidarumas tampa vis kryptingesnis, tikslingesnis ir vis maĹžiau kainuoja“, – po pasitarimo kalbÄ—jo premjeras Andrius Kubilius. Pasak jo, ĹĄiĹł metĹł pradĹžioje „Sodros“ gautos pajamos virĹĄija planuotÄ…sias – per pirmus keturis mÄ—nesius valstybinio socialinio draudimo sistemos biudĹžeto deďŹ citas yra maĹždaug 200 mln. litĹł maĹžesnis, nei buvo planuota tvirtinant ĹĄiĹł metĹł biudĹžetÄ…. „IlgÄ… laikÄ… „Sodros“ deďŹ citas buvo pats didĹžiausias valdĹžios galvos skausmas. Bet dabar matome, kad jis vis maŞėja“, – teigÄ— A.Kubilius. Lengviau atleisti pensininkus?

Premjero tvirtinimu, VyriausybÄ— siekia, kad „Lietuvos verslas kurtĹł kuo daugiau darbo vietĹł ir jos bĹŤtĹł kuo geriau mokamos“. TodÄ—l VyriausybÄ—je, pasak A.Kubiliaus, pirmadienÄŻ buvo aptartas „nuoseklus darbo santykiĹł pertvarkos planas“. Tai, anot jo, „yra viena pagrindiniĹł sÄ…lygĹł, kad atsirastĹł kuo daugiau darbo vietĹł ir bĹŤtĹł daugiau investicijĹłâ€œ. VyriausybÄ— siĹŤlo sutrumpinti ÄŻspÄ—jimo dÄ—l atleidimo iĹĄ darbo terminÄ…, sumaĹžinti iĹĄeitiniĹł iĹĄmokĹł dydĹžius, pailginti savaitÄ—s darbo laiko trukmÄ™, panaikinti papildomas atostogas, kitaip skaiÄ?iuoti kasmetes minimalias atostogas. Darbo kodekso pataisose taip pat

siĹŤloma ÄŻteisinti galimybÄ™ sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui, paprasÄ?iau iĹĄ darbo atleisti pensininkus.

KritikÄ… atmeta

Andrius Kubilius:

Mes tik ÄŻgyvendinam tai, kas jau ÄŻgyvendinta ĹĄalyse kaimynÄ—se, tarp jĹł ir Estijoje.

Nei premjeras, nei socialinÄ—s apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas nesutiko su tuo, kad darbo santykiĹł liberalizavimo pasiĹŤlymai pablogins samdomĹł darbuotojĹł padÄ—tÄŻ. „KategoriĹĄkai nesutinku su tuo. Mes tik ÄŻgyvendinam tai, kas jau ÄŻgyvendinta kitose ĹĄalyse kaimynÄ—se, tarp jĹł ir Estijoje. NelankstĹŤs darbo santykiai daĹžnai priverÄ?ia darbdavÄŻ maĹžinti darbo vietĹł skaiÄ?iĹł, atsisakyti savo planĹł dÄ—l investicijĹłâ€œ, – sakÄ— A.Kubilius. „Vargu ar darbuotojĹł padÄ—tÄŻ pablogintĹł

Seimas gali nepritarti Jeigu ĹĄiems darbo santykiĹł liberalizavimo pasiĹŤlymams bĹŤtĹł pritarta Seime, tuomet VyriausybÄ— sutiktĹł nuo 2013-ĹłjĹł pradĹžios MMA padidinti iki 900 litĹł. Kol kas yra deklaruotas VyriausybÄ—s sutikimas MMA padidinti iki 850 litĹł nuo ĹĄiĹł metĹł liepos. TaÄ?iau ĹĄiam pasiĹŤlymui dar turi pritarti TriĹĄalÄ— taryba. Ji ĹĄÄŻ klausimÄ… Ĺžada svarstyti po poros savaiÄ?iĹł. Dar neapskaiÄ?iavo naudos

Anot premjero, MMA didinimas galÄ—tĹł sumaĹžinti darbo vietĹł, todÄ—l ir siĹŤloma ÄŻgyvendinti lankstesniĹł darbo santykiĹł planÄ…. „Manome, kad MMA galÄ—tĹł bĹŤti didinamas dviem etapais – iki 850 litĹł nuo liepos ir iki 900 litĹł nuo NaujĹłjĹł metĹł, jeigu bĹŤtĹł ÄŻgyvendinti lankstesni darbo santykiai“, – kalbÄ—jo A.Kubilius. Bet VyriausybÄ— pripaĹžino dar neapskaiÄ?iavusi, kokiÄ… ekonominÄ™

TaÄ?iau profsÄ…jungĹł ir Sei mo opozicijos atstovai grieĹž tai kriti kuoja Vyriau sybÄ—s pla nus dÄ—l lanks tes niĹł darbo santykiĹł. „NorÄ—da ma libera li zuoti Darbo kodeksÄ…, Vy riau sybÄ— siĹŤ lo darbo dienÄ… pail ginti iki 12 va landĹł, darbo savaitÄ™ – iki 78 va landĹł, mi nimalios algos visiĹĄkai nedidinti. Taigi, mus nori grÄ…Ĺžinti ÄŻ istorinius vergovÄ—s laikus“, – kalbÄ—jo Lietuvos profesiniĹł sÄ…jungĹł konfederacijos pirminin kas ArtĹŤ ras ÄŒerniauskas. „Kai premjeras leid Ĺžia sau pa sa kyti, kad prie mi ni ma lios al gos pridÄ—s ne 50 litĹł, o gal ĹĄiek tiek dau giau, bet mai nais uĹž tai, kad leistu me liberali zuoti Darbo kodeksÄ…, kas tai – turgus? Ĺ anta Ĺžas?“ – sakÄ— Lietuvos profesinÄ—s sÄ…jun gos „Solida ru mas“ pirmininkÄ— Aldona JaĹĄinskienÄ—.

viams padÄ—ti, verslui padÄ—ti, bet apie tai ir kalbame, kad rei kia padÄ—ti per mokesÄ?iĹł sistemÄ…, kad verslas iĹĄsilaikytĹł, o ne per tuos paÄ?ius dirbanÄ?ius Ĺžmones, kad atimant iĹĄ jĹł verslui bĹŤtĹł geriau, leng viau dirbti, kad jis leng viau galÄ—tĹł at leisti ĹžmogĹłâ€œ, – sakÄ— Sei mo vicepir mi ninkÄ—, opozicinÄ—s Darbo partijos atstovÄ— Virgi nija Balt raitienÄ—. TodÄ—l VyriausybÄ— kol kas neturi garantijĹł, kad jos pasiĹŤlymams dÄ—l darbo santykiĹł libera li zavi mo bus pritarta Seime. Apie MMA didinimÄ… kalbama jau porÄ… metĹł. Seimo konservatoriai ir PrezidentÄ— Dalia GrybauskaitÄ— sutinka, kad MMA reikÄ—tĹł didinti iki 900 litĹł.

TaÄ?iau A.Kubi lius ba land Ĺžio pabaigoje yra pa reiĹĄkÄ™s, kad fi nan si niĹł ga li mybiĹł tu rintys versli nin kai ga„Premjero ĹĄanta Ĺžas perĹžen gia visas li patys didinti at lygi ni mus darbuoribas. Tai yra pasityÄ?iojimas iĹĄ Ĺžmo- tojams, o aĹĄt rias disku sijas su kÄ—lÄ™s niĹł. Suprantu, kad rei kia darb da- MMA – sureikĹĄminamas.

Neturiu informacijos apie futbolo Ä?empionato boikotÄ…. TaÄ?iau esu tikra dÄ—l ES spaudimo, kÄ… Ukrainai reikia padaryti reformĹł kelyje ÄŻ EuropÄ…. „Nenorime visiĹĄkai Ukrainos ÄŻspausti ÄŻ kampÄ…, bet pozityvus spaudimas turi bĹŤti, nes mes vis dar nematome sÄ…Ĺžiningo ir neĹĄaliĹĄko apeliacinio proceso, nematome teisminÄ—s sistemos reformos, nematome konstituciniĹł reformĹł ir ÄŻstatymĹł dÄ—l spaudos ir susirinkimĹł laisvÄ—s“, – kalbÄ—jo Lietuvos prezidentÄ—. Ji teigÄ— neĹžinanti, ar ketinama ES lygiu boikotuoti birĹželio 8 d. prasidedantÄŻ Europos futbolo Ä?empionatÄ…. „Neturiu informacijos apie futbolo Ä?empionato boikotÄ…. TaÄ?iau esu tikra dÄ—l ES spaudimo, kÄ… Ukrainai reikia padaryti reformĹł kelyje ÄŻ EuropÄ…, o dÄ—l pagarbos Ĺžmogaus teisÄ—ms, aiĹĄku, mes turimÄ… tÄ… paÄ?iÄ… nuomonę“, – radijui sakÄ— D.GrybauskaitÄ—. ÄŽ pastabÄ…, kad nÄ—ra prasmÄ—s laikytis bendros nuomonÄ—s, jei nesielgiama vienodai, Lietuvos vadovÄ— atsakÄ—: „Esu tikra, tai artÄ—ja, nes pradĹžioje nebuvo aiĹĄku, kaip viskas vyks, o dabar esame vieningesni, nes suprantame, kaip reikÄ—tĹł sprÄ™sti situacijÄ… dÄ—l opozicijos lyderiĹł.“ Pasak jos, futbolo Ä?empionato boikotas bĹŤtĹł simboliĹĄkas ir skausmingas visiems, nes „sportÄ… daryti spaudimo priemone ne visada yra geras sprendimas“. „Tai bus labai simboliĹĄka, bet mes turime primygtinai reikalauti ir daryti spaudimÄ… bendrai dÄ—l Ĺžmogaus teisiĹł. Tai nesusijÄ™ tik su vienu renginiu, tai susijÄ™ su pasitikÄ—jimo kĹŤrimu, nes tarpusavio pasitikÄ—jimas dabar griĹŤva, o nepasitikÄ—jimas auga. Tai yra platesnis klausimas ir reikia platesnio ne tik Europos, bet viso demokratinio pasaulio sprendimo“, – kalbÄ—jo D.GrybauskaitÄ—. BNS inf.

8

AntrADIENIS, gegužės 15, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,61 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2787 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3074 JAV do­le­ris 1 2,6787 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6748 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9486 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0677 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5554 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8491 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8736

–0,7537 % – +0,2245 % +0,5110 % +0,0586 % –0,8748 % +0,2796 % +0,1403 % –0,0348 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,99

4,68

2,46

„Apoil“

4,96

4,66

2,46

Lie­tu­vo­je pirmą šių metų ket­virtį at­lik­ ta 912 mln. litų vertės sta­ty­bos darbų – 11,7 pro­c. dau­giau nei 2011 m. sau­ sio–kovo mėne­siais, kaip pra­nešė Sta­ tis­ti­kos de­par­ta­men­tas. Šie­met ša­ly­je dau­giau­sia at­lik­ta ne­gy­ve­namųjų pa­ statų sta­ty­bos darbų – 48 pro­c., in­ ži­ne­ri­nių sta­ti­nių sta­ty­bos – 41 pro­c., gy­ve­namųjų pa­statų sta­ty­bos – 11 pro­c. visų darbų.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

–0,54 %

Daugė­jo ­ sta­ty­bos darbų

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,67 %

94,08 dol. už 1 brl. 110,39 dol. už 1 brl.

10,6

mlrd. litų

siekė grynųjų pi­nigų apy­var­ta ba­land­žio pa­bai­go­je.

Iš sve­timų lėšų var­to­ja drąsiau Nors gy­ven­to­jai į įsi­pa­rei­go­ji­mus ban­kams dar žiū­ri at­sar­giai, o var­to­ji­mo pa­skolų pa­ sta­rai­siais me­tais mažė­jo, ša­lies ban­kai ti­ ki­na, kad šių kre­ditų rin­ka pa­ma­žu at­si­ gau­na. Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ta­po kon­ser­va­ty­ves­ni

Ša­lies bankų var­to­ji­mo pa­sko­los fi­ zi­niams as­me­nims šių metų ko­ vą, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­sių metų ko­ vu, su­mažė­jo 26 pro­c. ir siekė 885,3 mln. litų, kaip ro­do Lie­tu­vos bankų aso­cia­ci­jos duo­me­nys. Per­nai, pa­ly­ gin­ti su 2010 m., var­to­ji­mo pa­sko­ los su­mažė­jo dar la­biau – apie 30 pro­c., nors siekė 1191,5 mln. litų. Kon­sul­ta­cijų bend­rovės „Eko­ no­minės kon­sul­ta­ci­jos ir ty­ri­mai“ vers­lo plėtros va­do­vas Jus­tas Gavė­ nas sakė, kad var­to­ji­mo pa­skolų rin­ka Lie­tu­vo­je vystė­si pa­gal vi­sus eko­no­mi­kos dėsnius: „Var­to­ji­mo pa­skolų, kaip nau­jo pro­duk­to, at­si­ ra­di­mas lėmė var­to­tojų pliūpsnį – žmonės ėmė kre­di­tus ne­gal­vo­da­mi, kaip juos reikės ati­duo­ti. Tik po ku­ rio lai­ko su­vokė, kad tai – ma­te­ma­ tiš­kai pra­stai ap­gal­vo­tas žings­nis.“ Nors, kaip pa­brėžė J.Gavė­nas, per pa­sta­ruo­sius ke­letą metų smar­ kiai išau­go kre­di­to įstaigų kon­ku­ ren­ci­ja, rei­ka­la­vi­mai var­to­ji­mo ir greitųjų kre­ditų rin­ko­se su­griežtė­ jo. Todėl, anot jo, bend­ras var­to­ji­ mo kre­ditų kie­kis kri­to. Paš­ne­ ko­vo ma­ny­mu, sko­li­ni­mo sąly­gos ar­ti­miau­siu me­tu ne­si­keis, esą pa­ skolų apim­tis 2007–2008 m. lygį pa­sieks tik tuo­met, kai eko­no­mi­ka vi­siš­kai at­si­gaus. Klu­bo „Pi­nigų srau­tas“ pre­zi­ den­tas And­rius Šu­mi­nas sa­ko, kad var­to­ji­mo pa­skolų su­mažė­jo dėl kon­ser­va­ty­ves­nio bankų ir klien­ tų po­žiū­rio. Esą pa­tys ban­kai pri­ pa­ži­no, kad sko­li­ni­mas prie­š kri­ zę bu­vo ne­ra­cio­na­lus, todėl da­bar ren­ka­si sa­vo fi­nan­sinę pa­dėtį ge­ ban­čius įver­tin­ti klien­tus.

Rin­ka at­si­gau­na

Nors pa­sta­ruo­ju me­tu ban­kai var­ to­ji­mo pa­skolų su­teikė vis ma­žiau, ta­čiau pa­tys ti­ki­na, kad rin­ka at­si­ gau­na, o var­to­ji­mo pa­skolų po­rei­ kis pa­judė­jo iš sąstin­gio. DNB ban­ko Par­da­vi­mo val­dy­ mo de­par­ta­men­to va­dovės Li­ja­nos Žmo­gi­naitės tei­gi­mu, var­to­ji­mo pa­skolų rin­ka, pa­ly­gin­ti su krizės įkarš­čiu, pa­ma­žu tam­pa ak­ty­vesnė: „Per­nai sausį var­to­ji­mo pa­skolų vi­sas bankų sek­to­rius su­teikė apie 37 mln. litų. Šių metų sausį nau­jai iš­duotų var­to­ji­mo pa­skolų apim­tis iš­li­ko pa­na­ši kaip ir per­nai, o šių metų kovą matė­me pa­gyvė­jimą – su­teik­ta apie 54 mln. litų var­to­ji­ mo pa­skolų.“ Anot pa­šne­kovės, suak­tyvė­jimą ga­li­ma sie­ti su ge­ res­niu gy­ven­tojų eko­no­mi­nių per­ spek­tyvų ver­ti­ni­mu ir se­zo­niš­ku­ mu, nes pa­va­sarį ir va­sarą žmonės daž­niau pla­nuo­ja ir įgy­ven­di­na šei­ mos ge­rovės ge­ri­ni­mo pla­nus. SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­va­duo­ to­jo ir Maž­me­ninės ban­ki­nin­kystės tar­ny­bos di­rek­to­riaus Vir­gi­ni­jaus Do­vei­kos tei­gi­mu, pirmą metų ket­ virtį ban­kas iš­davė 30 pro­c. dau­ giau var­to­ji­mo kre­ditų nei per pra­ ėju­sių metų tą pa­tį lai­ko­tarpį. Ūkio ban­ko Ko­mer­ci­jos tar­ny­ bos va­do­vas Jus­tas Ba­bars­kas sakė, kad vien šiais me­tais nuo sau­sio iki ko­vo dvi­gu­bai išau­go ir nau­jai iš­ duotų var­to­ji­mo kre­ditų skai­čius, ir nau­jai pa­si­ra­šytų var­to­ji­mo kre­ ditų skai­čius. Jis sakė pa­stebėjęs, kad šiuo me­tu var­to­ji­mo pa­sko­lo­ mis daž­niau su­si­gun­do jau­nes­ni – 25–34 metų – gy­ven­to­jai. Pa­na­ šios ten­den­ci­jos vy­ra­vo ir 2008 m., o 2009–2011 m. pa­ly­gin­ti dau­giau var­to­ji­mo kre­ditų ėmė vy­res­ni nei 45 metų as­me­nys.

Nau­jai su­teik­tos var­to­ji­mo pa­sko­los* Ban­kas Su­ma (mln. litų) „Swed­bank“ SEB 187,3 DNB 177,5 Ūkio ban­kas 27,9 Šiau­l ių ban­kas 14 „Nor­dea“ 12,8 „Ci­ta­de­le“ 12,8 „Dans­ke“ 12,7 Me­di­ci­nos ban­kas 2,8 „UniC­re­dit Bank“ 2,8 Iš vi­so 885,3 * Fi­zi­niams as­me­nims, 2012 m. iki ko­vo pa­bai­gos.

11

tūkst. litų vi­du­ti­niš­kai gy­ven­to­jai sko­li­na­si var­to­ji­mui šiuo me­tu.

Vil­tys: pa­sta­ruo­ju me­tu var­to­ji­mo pa­skolų iš­duo­da­ma ma­žiau nei per eko­no­minį pa­ki­limą, nes gy­ven­to­jai

bai­mi­na­si vėl pa­kliū­ti į įsi­pa­rei­go­jimų spąstus, ta­čiau ban­kai jau ma­to ryš­kesnę šių kre­ditų pa­klausą.

Ap­sid­raud­žia nuo sko­los

L.Žmo­gi­naitė pa­ti­ki­no, kad im­da­ mi pa­sko­las gy­ven­to­jai da­bar itin at­sar­giai įver­ti­na sa­vo ga­li­my­bes pa­skolą grąžin­ti. Todėl esą to­kių at­vejų, kai jie su­si­gun­do var­to­ji­mo pa­sko­la sumokėti už ato­sto­gas ar ke­lionę, be­veik ne­pa­si­tai­ko. Prieš 3–4 me­tus to­kie klientų spren­di­ mai dar bu­vo daž­ni. „Tai, kad žmo­ nės ver­ti­na sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus at­sar­giau, ro­do ir var­to­ji­mo pa­ skolų drau­di­mo sta­tis­ti­ka. Pa­vyzd­ žiui, per 2011 m. be­veik 80 pro­c. iman­čių var­to­ji­mo kre­ditą ban­ ke draudė­si. Todėl ne­laimės at­ve­ju ki­tiems šei­moms na­riams ne­rei­kia pe­rim­ti fi­nan­sinės naš­tos“, – pa­ sa­ko­jo pa­šne­kovė. Ji taip pat pa­ brėžė, kad žmonės nuo šiol daž­niau do­mi­si ne tik palū­kanų dyd­žiu, bet ir ki­to­mis su­tar­ties sąly­go­mis, pa­ vyzd­žiui, ar galės kre­ditą grąžin­ti pir­ma lai­ko. A.Šu­mi­nas pa­brėžė, kad ruoš­da­ mie­si im­ti var­to­ji­mo pa­skolą gy­ ven­to­jai turėtų ne­skubė­ti ir su­si­ pa­žin­ti su ke­lių bankų siū­lo­mo­mis sąly­go­mis. Sąly­gos ki­to ne­smar­kiai

434,4

Šal­ti­nis: Lie­tu­vos bankų aso­cia­ci­ja

Šiuo me­tu skir­tin­gi ko­mer­ci­niai ban­kai Lie­tu­vo­je tei­kia var­to­ji­mo pa­sko­las nuo 500 iki 40 tūkst. li­ tų, o kre­di­to ter­mi­nas svy­ruo­ja nuo 3 mėne­sių iki 5 metų. L.Žmo­gi­naitė pa­sa­ko­jo, kad daž­niau­siai gy­ven­ to­jai ima vi­du­ti­niš­kai 11 tūkst. litų var­to­ji­mo pa­skolą ir ban­kui įsi­pa­ rei­go­ja ją grąžin­ti per tre­jus me­tus. J.Ba­bars­kas pa­sa­ko­jo, kad Ūkio ban­kas pra­ėju­sių metų pa­bai­go­je var­to­ji­mo kre­ditų iš­da­vi­mo sąly­gas

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

su­pap­ras­ti­no. Anot jo, var­to­ji­mo kre­di­to mi­ni­ma­li su­ma su­ma­žin­ ta iki 500 litų, taip pat pa­nai­kin­tas šiems kre­di­tams tai­ky­tas ko­mi­si­nio mo­kes­čio mi­ni­mu­mas. Da­bar ne­ di­de­liems iki 999 litų sie­kian­tiems kre­di­tams tai­ko­mas tik 1 pro­c. ko­ mi­si­nis mo­kes­tis. Var­to­ji­mo pa­sko­la šia­me ban­ke sie­kia nuo 500 iki 10 tūkst. litų, gy­ ven­to­jai, anot pa­šne­ko­vo, daž­niau­ siai ren­ka­si 8 tūkst. litų kre­di­to sumą.

And­rius Šu­mi­nas:

Var­to­ji­mo pa­skolų su­mažė­jo dėl kon­ser­ va­ty­ves­nio bankų ir klientų po­žiū­rio. Sko­li­na­si li­tais

Pas­te­bi­ma, kad var­to­ji­mo pa­skolų palū­ka­nos li­tais ša­lies ban­kuo­se yra di­desnės nei eu­rais. Ta­čiau, kaip sakė bankų at­sto­vai, ma­žesnė­mis palū­ka­no­mis gy­ven­to­jai daž­nai ne­ su­si­gun­do ir ren­ka­si vie­tos va­liutą. „Pas­te­bi­me aiš­kią ten­den­ciją, kad klien­tai linkę sko­lin­tis ta va­liu­ ta, ku­ria gau­na pa­ja­mas. Pas­ta­ruo­ ju me­tu sko­li­ni­ma­sis li­tais au­go“, – sakė Jūratė Šid­laus­kaitė, ban­ko „Swed­bank“ Var­to­ja­mo­jo fi­nan­ sa­vi­mo sky­riaus va­dovė. Šiuo me­tu var­to­ji­mo pa­skolų li­ tais palū­ka­nos skir­tin­go­se ban­ kuo­se sie­kia nuo 7–9 pro­c., eu­rais – nuo 6–7 pro­c. 2011–2010 m. pa­ skolų li­tais palū­ka­nos siekė nuo 10 pro­c., eu­rais – nuo 7 pro­c.

Po­pu­liarė­ja kor­telės

Daž­niau­siai var­to­ji­mo kre­di­tus gy­ ven­to­jai ima au­to­mo­bi­liui, bui­ti­nei tech­ni­kai, namų apy­vo­kos daik­ tams įsi­gy­ti. Pas­ta­ruo­ju me­tu vis daž­niau šie kre­di­tai nau­do­ja­mi ir gy­ve­ni­mo sąly­goms pa­ge­rin­ti, pa­ vyzd­žiui, būsto re­mon­tui. „Ga­na daž­nai var­to­ji­mo pa­sko­ los taip pat ima­mos nau­do­tam au­to­mo­bi­liui pirk­ti, kar­tais – vai­ kų stu­di­joms už­sie­ny­je ir su tuo su­si­ju­sioms iš­lai­doms ap­mokė­ ti. Įdo­mu tai, kad ma­žes­niuo­se mies­te­liuo­se, kur būstas pi­ges­nis, žmonės, su­taupę dalį sa­vo lėšų ar tėvams pa­de­dant, li­ku­sią dalį fi­ nan­suo­ja im­da­mi var­to­ji­mo pa­ skolą. Nors to­kiu at­ve­ju palū­ka­ nos pa­pras­tai di­desnės, pa­ly­gin­ti su būsto pa­sko­los palū­ka­no­mis, ta­čiau žmonėms ne­rei­kia įkeis­ti būsto“, – sakė L.Žmo­gi­naitė. Trum­pa­lai­kei ir ma­žes­nei pa­ sko­lai daž­niau nau­do­ja­mos kre­ di­to ar de­be­to kor­telės su kre­di­to li­mi­tu. Kre­di­to kor­te­les gy­ven­to­ jai nau­do­ja tiek di­des­niems pir­ ki­niams, tiek kas­die­niams pi­nigų srau­tams su­ba­lan­suo­ti. Anot pa­ šne­kovės, klien­tams pa­t rauk­ lu tai, kad kor­telės sa­vi­nin­kas, su tam tik­ro­mis išim­ti­mis, tam tikrą skai­čių dienų kre­di­tu ga­li nau­do­ tis be palū­kanų: „Tai nau­din­ga al­ ter­na­ty­va trum­pa­lai­kei var­to­ji­mo pa­sko­lai, kai per­ka­mas ma­žes­nis pir­ki­nys, ar at­si­skai­ty­mams anks­ čiau, nei iš­mo­ka­mas mėne­sio at­ ly­gi­ni­mas. Todėl ma­to­me, kad pa­pil­domų pra­na­šumų tu­rin­čių mokė­ji­mo kor­te­lių pa­klau­sa taip pat pa­ste­bi­mai didė­ja.“

9

antradienis, gegužės 15, 2012

aktualijos bal­ko­ne De­gė ra­kan­dai

Skriau­dė ar­ti­muo­sius

San­tech­ni­kas pa­ga­vo va­gį

Pir­ma­die­nį Vin­gio gat­vės 35ojo na­mo tre­čio­jo aukš­to bal­ ko­ne lieps­no­jo su­krau­ti na­mų apy­vo­kos daik­tai. Ug­nia­ge­siai iki gais­ro vie­tos pa­li­po ko­pė­čio­ mis ir vie­nu švirkš­tu už­ge­si­no lieps­ną. Nuo ug­nies įski­lo kam­ ba­rio lan­gas. Gais­ras ga­lė­jo įsi­ plieks­ti nuo kai­my­nų iš­mes­tos nuo­rū­kos.

41 me­tų Vin­gio gat­vės gy­ven­to­ jas Egi­di­jus G. sek­ma­die­nį pa­ te­ko į areš­ti­nę, nes mu­šė su­ gy­ven­ti­nę ir ro­vė jai plau­kus. Skuo­do ra­jo­no Vi­žan­čių kai­mo vie­nos so­dy­bų kie­me 50-me­ tį vy­rą me­ta­li­niu stry­pu į gal­ vą su­mu­šė jo 77-erių tė­vas. Se­ no­lis po­li­ci­jos su­lai­ky­tas ir taip pat už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to san­tech­ ni­kas pir­ma­die­nio vi­dur­die­nį pa­ste­bė­jo per kie­mą ei­nan­tį be­ na­mį, ku­ris ne­šė­si vamz­džius. Paaiš­kė­jo, kad 1967 me­tais gi­ męs vy­ras pa­vo­gė juos iš te­ri­ to­ri­jos ir ke­ti­no par­duo­ti me­ta­ lo lau­žo su­pirk­tu­vė­je. Po­li­ci­jos pa­tru­liai va­gį su­lai­kė ir už­da­rė į areš­ti­nę.

Sve­tim­ša­liai – lyg ver­gai Nuo praė­ju­sių me­tų ru­ dens Klai­pė­do­je be­si­dar­ buo­jan­tis kva­li­fi­kuo­tas su­vi­rin­to­jas iki nau­jų­jų me­tų džiau­gė­si kas mė­ ne­sį už­dir­bęs po pus­ket­vir­to tūks­ tan­čio li­tų į ran­kas. Šiam vy­rui ir ke­liems jo tau­tie­ čiams me­tai pra­si­dė­jo keis­tai. Vie­ ni gau­da­vo al­gą vie­ną mė­ne­sį, ki­ ti – ki­tą. „Mums jau aler­gi­ją ke­lia žo­džiai „ant­ra­die­nį“ ir „ki­tą sa­vai­tę“, nes bū­tent juos kas­kart iš­girs­ta­me pa­ rei­ka­la­vę su­mo­kė­ti už dar­bą“, – ti­ ki­no bul­ga­ras, ku­riam al­gą mo­kė­ti tu­ri juos sam­dan­tis ir kaip pa­slau­ gą jū­ri­nėms or­ga­ni­za­ci­joms per­ par­duo­dan­tis su­bran­go­vas.

Nusp­ren­dęs ap­skųs­ti skriau­di­ką už­sie­nie­tis pra­dė­jo min­ti val­diš­ kų įstai­gų slenks­čius. Vy­ras ap­si­ lan­kė Mig­ra­ci­jos tar­ny­bo­je, Dar­bo bir­žo­je, Dar­bo ins­pek­ci­jo­je ir vi­sur iš­gir­do tą pa­tį at­sa­ky­mą: krei­pia­si ne tuo ad­re­su. „Ne­ži­nau, ar man taip tik pa­si­ ro­dė, bet kai paaiš­kin­da­vau rei­ka­lo es­mę ir pa­sa­ky­da­vau, ko­kio­je įmo­ nė­je dir­bau, ne vie­ną kar­tą iš­gir­dau jos va­do­vo pa­var­dę. Nus­teb­da­vau, kad ši pa­var­dė jiems ži­no­ma, nors aš jos ne­pa­mi­nė­jau. Gal­vą grę­žia min­tis, ar ne­bus čia vis­kas vi­siems ži­no­ma ir su­si­tar­ta“, – abe­jo­nė­mis da­li­jo­si M.Jor­da­no­vas. Val­di­nin­kai ir pa­rei­gū­nai vy­rą siun­tė vis ki­tur, o kai ra­tas už­si­ da­rė, pa­sku­ti­nės ins­tan­ci­jos, į ku­ rią krei­pė­si bul­ga­ras, – Dar­bo ins­ pek­ci­jos dar­buo­to­jas pa­ti­ki­no, kad

Klai­pė­dos mies­to apy­l in­kės teis­mo tei­sė­ja

var­bu, kad ša­lys aiš­kiai su­vok­ tų, dėl ko jos su­si­ta­rė, ko­kį dar­ bą at­l iks ir koks už­mo­kes­t is bus mo­ka­mas dar­buo­to­jui. Iš sa­vo pra­kti­kos ga­liu pa­sa­ky­ti, kad, jei­ gu ša­lys aiš­kiai su­si­ta­rė ir su­pra­to bei įfor­m i­no dar­bo san­ty­k ius su­tar­t i­m i, keb­lu­mų ne­k y­la. Už­sie­n ie­čiui tai­ko­ mi tie pa­tys rei­ka­la­vi­mai ir jie tu­ri tas pa­čias tei­ses, kaip ir Lie­tu­vos Res­pub­ li­kos pi­lie­čiai.

at­ly­gi­ni­mo, bet ir vals­ty­bės, ku­riai ne­bu­vo su­mo­kė­ti mo­kes­čiai, in­te­ re­sai. „Kol kas ne­pa­me­nu at­ve­jo, kad už­sie­nie­čiai kreip­tų­si į po­li­ci­ją ar pro­ku­ra­tū­rą dėl jų at­žvil­giu vyk­ do­mos ne­tei­sy­bės“, – ti­ki­no G.Da­ nė­lius. Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mo tei­sė­jai taip pat ne­gir­dė­jo pa­ na­šių at­ve­jų.

Ne už­dir­bo, o li­ko sko­loj

No­ri ne tik pi­ni­gų

Gied­rė Se­sels­ky­tė

S

1

M.Jor­da­no­vas su­skai­čia­vo, kad darb­da­vys jam sko­lin­gas aš­tuo­nis tūks­tan­čius li­tų. Pra­dė­jęs rei­ka­lau­ti at­ly­gi­ni­mo vy­ras ap­stul­bo iš­gir­dęs darb­da­vio ti­ki­ni­mą, kad jis ne už­dir­bo, o po ke­lių mė­ne­sių dar­bo dar li­ko po­rą tūks­tan­čių li­tų sko­lin­gas. Darb­da­vio aiš­ki­ni­mas, ne­va pi­ ni­gų ne­su­mo­kė­jo už­sa­ko­vai, guo­dė neil­gai. Gre­ti­mai dir­ban­tys lie­tu­ viai ti­ki­no, kad pa­mi­nė­ti už­sa­ko­ vai – jū­ri­nės or­ga­ni­za­ci­jos – jiems su­mo­kė­jo iki pa­sku­ti­nio cen­to. „Aš ži­no­jau, kad pas mus Bul­ ga­ri­jo­je ne­ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti vers­ li­nin­kais, kad, veng­da­mi di­de­lių mo­kes­čių, jie mo­ka du at­ly­gi­ni­ mus – ma­žą ofi­cia­lų ir di­de­lį neo­ fi­cia­lų. Jie daž­nai ap­gau­na dar­ buo­to­jus ne­su­mo­kė­ję di­des­nės da­lies su­de­rė­tos al­gos. To­kius me­la­gius aš sa­vo tė­vy­nė­je leng­vai at­pa­žįs­tu ir nuo jų bė­gu kaip nuo ug­nies. Ta­čiau kad taip ga­li nu­tik­ ti Lie­tu­vo­je, ne­si­ti­kė­jau“, – nu­si­ mi­nė bul­ga­ras.

Komentaras

Kiek dir­ba už­sie­nie­čių, ne­ži­nia di­nin­kų už­vai­ky­tiems už­sie­nie­čiams.

Vytauto Liaudanskio nuot.

mo­ka­ma gry­nais į ran­kas. Bul­ga­ rai ti­ki­no už juos jo­kiuo­se ži­nia­ raš­čiuo­se ne­pa­si­ra­šy­da­vę. Pa­kal­bin­ti ne tik bul­ga­rus, bet ir uk­rai­nie­čius įdar­bi­nu­sį klai­pė­die­tį (var­das, pa­var­dė ir įmo­nės pa­va­di­ ni­mas re­dak­ci­jai ži­no­mi) ne­pa­vy­ ko. Die­ną pa­reiš­kęs, kad yra la­bai užim­tas, bend­ro­vės va­do­vas pa­

jam su­tau­po ne­ma­žai nuo mo­kes­ čių nu­slėp­tų pi­ni­gų. M.Jor­da­no­vas ir jo bi­čiu­lis nė­ra vie­nin­te­liai ne­ga­vę žo­džiu pa­ža­ dė­tų pi­ni­gų. Ži­no­vai tei­gia, kad dau­gy­bė at­ ski­riems už­sa­ky­mams dar­bi­nin­ kus sam­dan­čių vers­li­nin­kų el­gia­si taip pat – su­de­rė­tą su­mą su­mo­ka pir­mus mė­ne­sius, o pa­skui sve­tim­ ša­lius mai­ti­na pa­ža­dais, kol ne­te­kę kant­ry­bės šie iš­va­žiuo­ja na­mo. Ta­ da jų vie­tą uži­ma ki­ti.

Dar di­des­nė pai­nia­va ki­lo ban­dant aiš­kin­tis, kiek Lie­tu­vo­je dir­ba už­ sie­nie­čių. Mig­ra­ci­jos sky­riaus pa­rei­gū­nai ti­ki­no, kad ES vals­ty­bių pi­lie­čiams lei­di­mas dirb­ti ne­rei­ka­lin­gas. Jiems te­rei­kia gau­ti pa­žy­mą, pa­tvir­ti­nan­ čią tei­sę gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. To­dėl ši įstai­ga ne­ži­no, kiek už­sie­nio ša­lių pi­lie­čių dir­ba Klai­pė­do­je, o de­par­ ta­men­tas ne­tu­ri ži­nių, kiek jų yra Lie­tu­vo­je. Sta­tis­ti­kos val­dy­ba šių duo­me­nų taip pat ne­kau­pia. „Sod­ra“ pra­šo­mų duo­me­nų ne­ tu­ri.

Vie­nin­te­lė ap­sau­ga – su­tar­tis

Ketina iš­mok­ti lie­tu­vių kal­bos

Pagalba: In­fo­cent­ro mig­ran­tams Klai­pė­do­je va­do­vė M.Po­po­va pa­ža­dė­jo pa­dė­ti darbdavių apgautiems ir val­

jo ir darb­da­vio san­ty­kiai esą ci­vi­ li­niai, tad juos ga­li­ma iš­spręs­ti tik teis­me. Už­sie­nie­tis ap­si­spren­dė, jog skriau­dos neat­leis ir, jei tik rei­kės, by­li­nė­sis. Tė­vy­nė­je šei­mą pa­li­kęs vy­ras už­si­mo­jo ko­vo­ti ne tik dėl pa­ties už­dirb­tų pi­ni­gų, bet ir siek­ ti, kad ne­są­ži­nin­gas darb­da­vys bū­ tų nu­baus­tas. Pa­gal­bos lauks iš In­fo­cent­ro

Su­ži­no­jęs apie tai, kad Klai­pė­do­je ne­se­niai pra­dė­jo veik­ti In­fo­cent­ras mig­ran­tams, įkur­tas Lie­tu­vos Rau­ do­no­jo Kry­žiaus drau­gi­jos, sve­tim­ ša­lis krei­pė­si ir į jį. Po­kal­bio pra­džio­je paaiš­kė­jo, kad čia tei­kia­ma pa­gal­ba tre­čių­jų, tai yra ne ES, ša­lių pi­lie­čiams. Bul­ga­ ri­ja yra ES na­rė. Vis dėl­to In­fo­cent­ro mig­ran­tams Klai­pė­do­je va­do­vė Ma­ri­na Po­po­va pa­ža­dė­jo pa­dė­ti val­di­nin­kų už­vai­ ky­tiems už­sie­nie­čiams. Ji pa­da­rė dar­bi­nin­kų at­si­neš­tų do­ku­men­ tų ko­pi­jas ir iš­siun­tė tei­si­nin­kams į Vil­nių. Jų pa­ta­ri­mo teks ke­lias die­nas pa­lauk­ti. Ar M.Jor­da­no­vui pa­vyks at­si­ko­vo­ti sa­vo pi­ni­gus be teis­mų – dar ne­ži­nia. Nuo po­kal­bio iš­si­su­ko

Ofi­cia­li M.Jor­da­no­vo pa­si­ra­šy­ ta dar­bo su­tar­tis tei­gia, kad aukš­ tos kva­li­fik ­ a­ci­jos lai­vų su­vi­rin­to­jas Klai­pė­do­je dir­bo už 800 li­tų at­ly­ gį per mė­ne­sį. Išs­kai­čia­vus mo­kes­ čius į bul­ga­ro ban­ko są­skai­tą įkris­ da­vo kiek dau­giau nei 400 li­tų. Ki­ta da­lis at­ly­gi­ni­mo, vir­ši­jan­ ti pust­re­čio tūks­tan­čio li­tų, bu­vo

M.Jor­da­no­vas:

Mums jau aler­gi­ją ke­lia žo­džiai „ant­ra­ die­nį“ ir „ki­tą sa­vai­ tę“, nes bū­tent juos kas­kart iš­girs­ta­me pa­rei­ka­la­vę su­mo­ kė­ti už dar­bą.

sky­rė po­kal­bio lai­ką po dar­bo, ta­ čiau po 17 va­lan­dos te­le­fo­nu ne­ beat­si­lie­pė. Ti­kė­ti­na, kad ne jis vie­nas pa­ na­šiai el­gia­si. M.Jor­da­no­vo pa­mi­ nė­tas at­ly­gi­ni­mas yra sie­kia­my­bė dau­ge­liui lie­tu­vių. Jei klai­pė­die­tis su­vi­rin­to­jas gau­tų į ran­kas pus­ ket­vir­to tūks­tan­čio li­tų, už­sie­ny­je dar­bo neieš­ko­tų. Ta­čiau to­kiems darb­da­viams, kaip pa­mi­nė­tas bul­ga­rus sam­dęs as­muo, la­biau ap­si­mo­ka sam­dy­ ti už­sie­nie­čius nei sa­viš­kius, nes nuo to­kio at­ly­gi­ni­mo tek­tų vals­ ty­bei su­mo­kė­ti ne­men­kus mo­ kes­čius. O di­des­nią­ją da­lį at­ly­gio gau­nan­tys neo­fi­cia­liai už­sie­nie­čiai

Per neil­gą In­fo­cent­ro mig­ran­tams veik­lą Klai­pė­do­je čia jau su­lauk­ ta pa­na­šių skun­dų, o tai ro­do, kad uos­ta­mies­ty­je už­sie­nie­čiai taip pat, kaip ir Vil­niu­je, pa­ti­ria ne­ma­ žai skriau­dos. M.Po­po­va, ne pir­mus me­tus dir­ ban­ti su mig­ran­tais, pa­sa­ko­jo, kad ne­re­tai dar prieš at­vyk­da­mi į mū­sų ša­lį dar­buo­to­jai vie­ną dar­bo su­tar­ tį pa­si­ra­šo dar bū­da­mi sa­vo ša­ly­je, o ki­tą, ku­rio­je nu­ro­do­mas vi­sai ki­ tas at­ly­gi­ni­mas bei bui­ties są­ly­gos, Lie­tu­vo­je. Ki­lus gin­čui, tei­sė­tu pri­pa­žįs­ta­ ma ta su­tar­tis, ku­ri pa­si­ra­šy­ta mū­ sų ša­ly­je. Kon­sul­tan­tė ti­ki­no, kad net ne­ sant ga­lio­jan­čios su­tar­ties, ku­rio­je įtei­sin­tas vi­sas dar­bi­nin­ko gau­na­ mas at­ly­gi­ni­mas, įma­no­ma įro­dy­ti, kad to­kio su­si­ta­ri­mo bū­ta. Šią min­tį pa­tvir­ti­no ir Klai­pė­dos apy­gar­dos vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ ras Gied­rius Da­nė­lius. Jis pa­ti­ki­no, kad im­tis ty­ri­mo tu­rė­tų tei­sė­sau­ gos pa­rei­gū­nai. Ta­da bū­tų gi­na­mi ne tik dar­buo­to­jo, ne­ga­vu­sio da­lies

Apie tai, ko­kių dar bė­dų pa­ti­ria Lie­tu­vo­je dir­ban­tys už­sie­nie­ čiai, M.Po­po­vai te­ko iš­girs­ti ir dau­giau. Uos­ta­mies­ty­je pa­gal­bos pra­šė čia vers­lą ban­dę pra­dė­ti ki­nai. Nuo­ mo­ja­mų pa­tal­pų sa­vi­nin­kai bu­vo su­ra­šę to­kią nuo­mos su­tar­tį, kad jos vyk­dy­mas pra­ktiš­kai įka­li­no šiuos at­vy­kė­lius. Ki­tas įsi­min­ti­nas at­ve­jis paaiš­kė­ jo vyk­dant dar­buo­to­jų, sam­dan­čių už­sie­nie­čius, ap­klau­są. Lie­tu­vo­ je re­gist­ruo­ta kro­vi­nių per­ve­ži­mo įmo­nė, ku­rio­je bu­vo įdar­bin­ti vai­ ruo­to­jai bal­ta­ru­siai, jiems čia ne­ su­teik­da­vo gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Iš il­gų rei­sų grį­žę vy­rai nak­vo­da­ vo vil­ki­kų ka­bi­no­se. „Te­ko pa­tir­ti, kad kai ku­rie mū­ sų ša­ly­je dir­ban­tys už­sie­nie­čiai darb­da­vių lai­ko­mi ko­ne ver­go­vė­ je. Jie ne­ži­no, kur gau­ti me­di­kų pa­gal­bą, ele­men­ta­rių bui­ties pa­ slau­gų. Nuo šiol to­kią in­for­ma­ ci­ją teik­si­me mes“, – tei­gė In­ fo­cent­ro mig­ran­tams Klai­pė­do­je va­do­vė.

.;A?.162;6@ 424B Âź@ " 10

9

antradienis, geguŞės 15, 2012

pasaulis

PASAULIS

@.;8067Ă? ;2=.8.;8.

=. C. @. ?6< @;62 4.@

?. 46 ;. 12?Âź A6@

=N `Nb YV\ cNY` afOĂ›` 6_N [bV ]N aRV XVN aVX  ZV [V ZN YVb`• _RV XN YN cV Zb` Xb _VĂş [VR XN QN [R ]N XNX` W\ O_N[ Qb\ YV [RV ]_\ T_N ZNV `b `aNO Qf aV ANV] ]N _RV XĂ› 6g _NR YV\ Tf [f O\` ZV [V`a _N` 2Ub QN` /N _N XN` 6g _NR YV` V_ CN XN_Ăş N Yf` Ă&#x;aN _VN XNQ 6_N [N` `VR XVN ]N `V TN ZV[ aV O_N[ Qb\ YV[Ă&#x; TV[XYĂ–

/\` [V W\` V_ 5R_ PR T\ cV [\` Tf cR[ a\ WNZ` Ă&#x; a\ YR`[Ă? YR[ af[Ă– WNb `b QĂ›Wb `VRZ` VY ab` VR ZV [Vb` Q_N Ob Vb` Wb\` cĂ›Y aR X\ V `Va _NbX aV /\` [V W\ WR ]V_ ZN QVR [V\ _faĂ– aRZ ]R _NaĂ­ _N Ob c\ [b X_V ab `V VXV " YNV]` [VĂş 0RY `V WNb` \ QĂ›Y `[VR T\ `b `V QN_Ă› T_Ă­`af` XR YVb\ `R Z\[Ă›Z` ZĂ›TV [N[a ]N `VRX aV QN_OĂ–

9R[ XV W\` V_ ;\_ cR TV W\` b `VR [V\ _RV XNYĂş ZV [V`a _NV ?N Q\` N dN` @V X\_` XV` [b\a_ V_ 7\ [N` 4NU _N` @aø _R ]N _N TV [\ ;. A< V_ ?b `VWĂ– ]_N QĂ›aV QN Yf XV XĂ– QVN Y\TĂ– QĂ›Y aNX aV[Ă›` O_N[ Qb\ YV[Ă›` TV[X Yb\aĂ›` ZN V [V Z\ [R` V O_N[ Qb\ YV[Ă› TV[X Yb\aĂ› [R Ă&#x;a_NbX aN Ă&#x; W\XĂ&#x; cRV XVN[aĂ&#x; TV[XYĂş X\[a _\YĂ›` _R VZĂ–

Buvome labai nuoseklĹŤs, siĹłsdami Ukrainai Ĺžinutes, jog svarbu vykdyti teisingumÄ… ir uĹžtikrinti, kad jis bĹŤtĹł ÄŻvykdytas.

ď Ž Boikotas: 2@ b `VR [V\ _RV XNYĂş ZV [V`a _NV ZN [\ XNQ BX _NV[Ă– b RY TR`Ă&#x; `b Ob cb `VN ]_RZ WR _R

7 Af Z\ R[ X\ TNYĂ›aĂş [b ONb` aV [R cfX QN ZV Ă&#x; Sba O\ Y\ Ă˜RZ ]V\ [NaĂ–

.3= [b\ a_

UĹž J.TymoĹĄenko – su futbolo kamuoliu? ES spaudimas Kijevui diena iĹĄ dienos auga. Vienas taikiniĹł – futbolas. ES uĹžsienio reikalĹł ministrai prakalbo apie galimybÄ™ boikotuoti ĹĄiemet Ukrainoje vyksiantÄŻ Europos futbolo Ä?empionatÄ…. Gresia boikotas?

Sporto „ginklas“ ES pasitelkiamas ne pirmÄ… sykÄŻ. AnksÄ?iau kalbÄ—ta, kad Baltarusijai nederÄ—tĹł leisti rengti pasaulio ledo ritulio Ä?empionato, nes ĹĄioje ĹĄalyje paĹžeidĹžiamos opozicijos veikÄ—jĹł teisÄ—s. Dabar nusitaikyta ÄŻ Europos futbolo Ä?empionatÄ…, nors ĹĄiam renginiui organizuoti Lenkija ir Ukraina iĹĄleido milijardus. ES ministrai pareiĹĄkÄ—, kad ketina boikotuoti renginÄŻ, jei Ukraina nenusileis buvusios ĹĄalies premjerÄ—s Julijos TymoĹĄenko byloje. Briuselis protestuoja, kad su kalinama buvusia vyriausybÄ—s vadove elgiamasi blogai. Pati J.TymoĹĄenko, protestuodama prieĹĄ kalinimo sÄ…lygas, paskelbÄ— bado streikÄ… ir pareikalavo leisti gydytis Vokietijoje. KarĹĄtas apsiĹžodĹžiavimas

Tiesa, vakar patvirtinta, kad joks konkretus sprendimas nepriimtas. Diplomatijos vadovai tik apsvarstė boikoto veiksmų koordinavimą. „Buvome labai nuoseklōs, siųsdami Ukrainai Şinutes, jog svarbu

vykdyti teisingumÄ… ir uĹžtikrinti, kad jis bĹŤtĹł ÄŻvykdytas“, – sakÄ— ES uĹžsienio politikos ÄŻgaliotinÄ— Catherine Ashton. Vis dÄ—lto keli ES valstybiĹł vadovai, tarp jĹł Vokietijos, jau pareiĹĄkÄ—, kad neketina vykti ÄŻ Ä?empionatÄ…. Taip pat Ä?empionatÄ… Ukrainoje boikotuos Europos Komisijos vadovas JosĂŠ Manuelis Barroso. Berlynas – vienas aktyviausiĹł ginÄ?o su Kijevu dalyviĹł. Vokietijos kanclerÄ— Angela Merkel Ukrainos prezidentÄ… ViktorÄ… JanukovyÄ?iĹł net pavadino „diktatoriumi“. Ukrainos spauda atrėŞė uĹžuominomis ÄŻ nacistinÄ™ Ukrainos okupacijÄ…, o A.Merkel palygino su Hitleriu. „Vokietija nori sukurti savo taisykles ir diktuoti Ukrainai. Net ES nerĹŤpi, kad mes laikomi pusĹžmogiais“, – rėŞė su V.JanukovyÄ?iumi siejamas laikraĹĄtis „Segodnya“. Lenkijos, kuri su ukrainieÄ?iais rengia Ä?empionatÄ…, vadovas BronisĹ‚awas Komorowskis pareiĹĄkÄ—, kad ES neturÄ—tĹł sporto renginio boikotuoti dÄ—l politiniĹł prieĹžasÄ?iĹł. Vis dÄ—lto Lenkijos prezidentas

paragino kolegÄ… iĹĄ Ukrainos nusileisti dÄ—l J.TymoĹĄenko. J.TymoĹĄenko buvo paskirta septyneriĹł metĹł laisvÄ—s atÄ—mimo bausmÄ— uĹž sutarties su Rusija dÄ—l dujĹł kainos pasiraĹĄymÄ…. JAV ir ES sprendimÄ… ÄŻvardijo kaip politiĹĄkai motyvuotÄ…. Su J.TymoĹĄenko ÄŻ kalÄ—jimÄ… buvo uĹždaryti ir kiti opozicijos kandidatai. Visai neseniai Ukrainai teko nukelti planuoto Vidurio ir RytĹł Europos vadovĹł susitikimÄ… Jaltoje, kurÄŻ boikotuoti nutarÄ— daugelis regiono ĹĄaliĹł vadovĹł. TaÄ?iau kol kas Kijevo ir Briuselio susitaikymo ĹženklĹł nÄ—ra. MaĹža to, Ukrainos prokurorai pareiĹĄkÄ—, kad J.TymoĹĄenko gresia ir byla dÄ—l nuĹžudymo. Ji siejama su vieno Ukrainos parlamentaro ĹžmogĹžudyste 1996 m.

Vokietijos kanclerei A.Merkel svyla padai Vokietijos kanclerÄ—s Angelos Merkel vadovaujami krikĹĄÄ?ionys demokratai pralaimÄ—jo didĹžiausioje ir vienoje svarbiausiĹł Vokietijos ĹžemiĹł – Ĺ iaurÄ—s Reino-Vestfalijos.

Regis, visuotinÄ— karpymo politika Ä—mÄ— ÄŻgristi ir vokieÄ?iams. Tiesa, kanclerÄ— A.Merkel ramino, kad rinkimai Europos politikos nepaveiks. PralaimÄ—jimas vadinamas istoriniu, bet A.Merkel pabrėŞė, kad krikĹĄÄ?ioniĹł demokratĹł (CDU) nesÄ—kmÄ— „darbo Europoje neveikia“. Ji pakartojo, kad „nÄ—ra konikto tarp tvirtos biudĹžeto politikos ir augimo“, nors kai kurie CDU pralaimÄ—jimÄ… ĹĄÄŻ sekmadienÄŻ susiejo bĹŤtent su grieĹžta A.Merkel pozicija taupymo klausimu. Kaip rodo rezultatai, A.Merkel vadovaujama CDU Ĺ iaurÄ—s Reine-Vestfalijoje surinko tik kiek daugiau nei 26 proc. balsĹł, o pagrindinÄ— opozicinÄ— jÄ—ga – socialdemokratai – 39,1 proc.balsĹł. Tai iki ĹĄiol prasÄ?iausi CDU rezultatai ĹĄiame daugiausia gyventojĹł turinÄ?iame Vokietijos regione, nuo kurio balsavimo, kaip pastebi analitikai, neretai priklauso ir federaliniĹł rinkimĹł baigtis. PagrindinÄ™ valdanÄ?iosios koalicijos partnerÄ™ nuvylÄ™s balsavimas Ĺ iaurÄ—s Reine-Vestfalijoje vyko likus apie 16 mÄ—nesiĹł iki federaliniĹł rinkimĹł, per kuriuos A.Merkel mÄ—gins prie labiausiai ekonomiĹĄkai iĹĄsivysÄ?iusios ES ĹĄalies vairo likti treÄ?iai kadencijai.

Vis dÄ—lto nuotaikos Europoje deĹĄiniesiems nÄ—ra palankios. Neseniai PrancĹŤzijos prezidentu tapo socialistas François Hollande’as, kuris ne sykÄŻ kartojo, kad ketina persvarstyti ES stabilumo pakto, numatanÄ?io bendrÄ… Europoje taupymo politikÄ…, nuostatas.

NÄ—ra konflikto tarp tvirtos biudĹžeto politikos ir augimo. Graikijoje politikos krizÄ— taip pat sunkiai sprendĹžiama, nes didelÄ™ dalÄŻ rinkÄ—jĹł balsĹł gavo radikalios kairiosios partijos, siekianÄ?ios pakeisti susitarimus dÄ—l paskolĹł su tarptautiniais kreditoriais. TaÄ?iau Vokietija vakar dar sykÄŻ pakartojo, kad AtÄ—nams niekas iĹĄimÄ?iĹł nedarys. Vokietijos ďŹ nansĹł ministerijos atstovai pareiĹĄkÄ—, kad Graikija privalo laikytis savo reformĹł sÄ…lygĹł ir jĹł graďŹ ko pagal ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktĹł ďŹ nansinio gelbÄ—jimo paketĹł sÄ…lygas, nes tai „vienintelis ir teisingas“ kelias iĹĄlipti iĹĄ skolĹł krizÄ—s. „Antroji programa Graikijai pateikia aiĹĄkius tikslus ir turinÄŻ. Tai vienintelÄ—s ir teisingos priemonÄ—s, kurios gali padÄ—ti Graikijai atsigauti“, – tvirtinama ministerijos atstovÄ—s pareiĹĄkime. BNS inf.

Atsargi pozicija

DidĹžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, kurio ĹĄalies rinktinÄ— kelis maÄ?us Ĺžais Ukrainoje, kol kas nepaskelbÄ—, kokia jo laikysena bylos atĹžvilgiu. Pasak kai kuriĹł diplomatĹł, britai nenori, kad Ukraina bĹŤtĹł izoliuota kaip kaimynÄ— Baltarusija. Jei Ukrainoje rengiamas futbolo Ä?empionatas bus boikotuojamas, tai bus pirmas kartas nuo 1980 m., kai sportas tampa politikos ÄŻkaitu. BĹŤtent tai metais boikotuotos olimpinÄ—s ĹžaidynÄ—s Maskvoje, o po ketveriĹł metĹł – Los AndĹželo ĹžaidynÄ—s. „The Guardian“, „The Voice of Russia“, BNS inf.

ď Ž PralaimÄ—jimas: C\ XVR aV W\ WR XN[P YR_Ă›` . :R_ XRY ]\ gV PV W\` `VY]` aN

.3= [b\ a_

11

ANTRADIENIS, gegužės 15, 2012

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Me­di­ci­nai rūpi ligos, o ne sveikata Li­go­ni­nė – pa­ti pa­ vo­jin­giau­sia vie­ta svei­ka­tai. Taip ma­ nan­tis gy­dy­to­jas Val­de­ma­ras Anu­ žis įsi­ti­ki­nęs, kad ge­riau­sias vais­tas nuo vi­sų li­gų – tin­ ka­mai su­re­gu­liuo­ta mi­ty­ba.

Iš­ban­dy­mai: pa­vel­dė­ti pui­kūs ge­nai V.Anu­žio neap­sau­go­jo nuo sun­kių li­gų.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Įvei­kęs ne vie­ną sun­kią li­gą Klai­ pė­dos „Sod­ros“ va­do­vas sa­vo dar­ buo­to­jams ne­šykš­ti pa­ta­ri­mų apie svei­ką mi­ty­bą. Šian­dien 60-me­tį šven­čian­čio dip­lo­muo­to gy­dy­to­jo ži­nios – pa­tik­rin­tos ir iš­ban­dy­tos sa­vo kai­liu. Vais­tai pri­lygs­ta nuo­dams

– Ko­dėl tiek daug dė­me­sio ski­ ria­te svei­kai gy­ven­se­nai? – Įvei­kiau on­ko­lo­gi­nę li­gą, per­si­ rgau ūmia žai­bi­ne sep­sio for­ma. Man no­rė­jo keis­ti klu­bo są­na­rį. Ne­ se­niai su­si­plė­šiau pe­ties raiš­čius, ku­riuos pui­kiai su­tvar­kė chi­rur­gai. Ko­dėl pa­vel­dė­jęs pui­kius ge­nus vie­na po ki­tos su­lau­kiu li­gų? Už­da­vęs sau to­kį klau­si­mą, pra­dė­jau ieš­ko­ti at­ sa­ky­mų. Ga­liau­siai man vis­kas pa­ si­da­rė taip aiš­ku, kad iš­ti­ko šo­kas. Sup­ra­tau, kaip vei­kia or­ga­niz­ mas. Pri­si­mi­niau pir­ma­me me­di­ ci­nos stu­di­jų kur­se iš­girs­tą te­zę, kad or­ga­niz­mas yra sa­vi­re­gu­liuo­ jan­ti sis­te­ma. Per li­ku­sius stu­di­jų me­tus prie ši­to ne­beg­rįž­ta­me. Pra­ de­da­me or­ga­niz­mą re­gu­liuo­ti tik iš išo­rės ir me­di­ka­men­tais. Štai ko­ dėl ser­ga­me nuo vai­kys­tės, o lė­ti­

nių li­gų fo­nas grės­min­gai ple­čia­si. Kai stu­di­ja­vau, apie 1970-uo­sius, vai­kų on­ko­lo­gi­jos sky­rių ne­bu­vo, o kas da­bar de­da­si. – Ar šiais lai­kais įma­no­ma pa­ si­kliau­ti or­ga­niz­mo sa­vi­re­gu­ lia­ci­ja?

Ta­čiau ne­pa­ša­li­nus ne­ga­la­vi­mus su­kė­lu­sios prie­žas­ties tik vys­to­si pri­pra­ti­mas prie me­di­ka­men­tų. Hi­per­to­ni­nės li­gos gy­dy­mas pri­ lygs­ta ka­tast­ro­fai. Gy­dant šią li­gą, 300 pro­c. pa­di­di­na­ma in­sul­to ri­zi­ ka. Bū­tent dėl to me­di­kai tu­rė­tų bū­ ti są­ži­nin­ges­ni.

Me­di­ka­men­ti­nis gy­ dy­mas pri­lygs­ta nuo­ dams, ku­rie vie­naip ar ki­taip vei­kia mū­ sų fer­men­tus. Me­di­ ka­men­tai nu­kreip­ti į tam tik­ros reak­ci­jos blo­ka­vi­mą, ti­kin­tis efek­to.

– Jei or­ga­niz­mas ne­su­si­re­gu­liuo­ja, jis žū­va. Or­ga­niz­mo sa­vi­re­gu­lia­ci­ ja – ge­bė­ji­mas pa­lai­ky­ti pa­ra­met­ rus tam tik­ro­se ri­bo­se. Me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas pri­lygs­ ta nuo­dams, ku­rie vie­naip ar ki­ taip vei­kia mū­sų fer­men­tus. Me­ di­ka­men­tai nu­kreip­ti į tam tik­ros reak­ci­jos blo­ka­vi­mą, ti­kin­tis efek­to.

Bet tai pa­da­ry­ti sun­ku, nes jis ne­tu­ ri pa­gal­bi­nin­ko, pa­ta­rė­jo. Mū­sų me­di­kai iš­mo­ky­ti tik gy­dy­ ti. Blo­giau­sia, kad svei­kos gy­ven­ se­nos pro­pa­ga­vi­mu neuž­sii­ma ins­ ti­tu­ci­ja, ku­ri tu­rė­tų tai da­ry­ti bent jau pa­gal pa­va­di­ni­mą – Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. Vi­sas jos dė­ me­sys nu­kreip­tas į gy­dy­mą. Pa­vel­di­mu­mas per­ver­ti­na­mas

Da­bar jie tar­pu­sa­vy­je apie tai kal­ba, bet ne vie­šai. Nors si­tua­ci­ ja la­bai grės­min­ga. Sa­vi­re­gu­lia­ci­ja – mums duo­ta gam­tos do­va­na. Jei at­lai­ko­me to­ kią mi­ty­bą, ap­lin­ką ir nuo­la­ti­nį stre­są – mū­sų at­spa­ru­mas be ga­ lo di­de­lis. Net kri­tiš­ko­se si­tua­ci­jo­ se žmo­gus tu­ri ga­li­my­bę pa­dė­ti sau.

– Kaip šio­je si­tua­ci­jo­je su­sio­ rien­tuo­ti pa­pras­tam žmo­gui? Ne­pa­si­ti­kė­ji­mas gy­dy­to­jais pa­ stū­mė­ja į kraš­tu­ti­nu­mus, kai net su­si­rgęs rim­ta li­ga žmo­gus ne­si­gy­do ar­ba krei­pia­si į šar­la­ ta­nus. – Ne­no­riu tap­ti ofi­cia­lios me­di­ci­ nos prie­ši­nin­ku. Me­di­ci­nos pa­sie­ki­ mai mil­ži­niš­ki, re­zul­ta­tai fan­tas­tiš­ ki. Ta­čiau mes ne­tu­ri­me sis­te­mi­nio po­žiū­rio į svei­ka­tą. Mes, svei­ka­tos ap­sau­gos spe­cia­lis­tai, ne­stu­di­ja­vo­ me svei­ka­tos. Mū­sų stu­di­jos ir in­te­ re­sas bu­vo nu­kreip­tas į li­gas. Tai tas pa­ts, jei sta­ty­tu­me gais­ ri­nę su bran­giau­sio­mis ge­si­ni­mo prie­mo­nė­mis kiek­vie­na­me kvar­ ta­le, ta­čiau ne­si­rū­pin­tu­me gais­rų pre­ven­ci­ja. Bū­tent taip da­bar at­ro­do mū­sų me­di­ci­na. Ji nu­kreip­ta į gais­rų ge­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

si­ni­mą.Ne­se­niai bu­vo mū­sų gru­pės su­si­ti­ki­mas – praė­jo 40 me­tų, kai bai­gė­me aukš­tą­ją mo­kyk­lą. Nors stu­di­ja­vo­me gy­do­mą­ją me­ di­ci­ną, bet svei­kų tarp mū­sų be­ veik nė­ra. Tai tik pa­tvir­ti­na, kad nie­kas mū­sų ne­mo­kė svei­kos gy­ ven­se­nos. Jei 90 pro­c. II ti­po cuk­ri­nio dia­ be­to at­ve­jų nu­le­mia mi­ty­ba, ko­dėl mes jos ne­kei­čia­me? Mes sa­vo li­gas nu­si­per­ka­me par­duo­tu­vė­je. – Už­ten­ka pa­keis­ti mi­ty­bą, kad bū­tum svei­kas? – Pa­vel­di­mu­mo įta­ka yra per­ver­ti­ na­ma, nes gry­nai ge­ne­ti­nių li­gų nė­ ra daug. Mes pa­vel­di­me sa­vo šei­ mos įpro­čius, ku­rie ir nu­le­mia mū­sų svei­ka­tą. Ma­n o kai­m y­n as tu­r ė­j o šu­n į, ku­r is sir­go vi­s o­m is jo li­go­m is: ka­t a­rak­t a, dia­b e­t u, art­ro­ze. Jis val­g ė tą pa­t į mais­t ą kaip ir šei­ mi­nin­kas. Pag­rin­di­nė mū­sų li­gų prie­žas­tis – mi­ty­ba. Grū­di­nės kul­tū­ros mums pa­do­va­no­jo per 3 tūkst. li­gų. Ter­miš­kai ap­do­ro­tas mais­tas – vi­sų mū­sų li­gų prie­žas­tis. Jo įsi­ sa­vi­ni­mui mes su­nau­do­ja­me sa­vo vi­di­nius re­sur­sus, ku­rie nė­ra tam skir­ti. Taip se­ki­na­me sa­vo or­ga­niz­mą.

12

12

ANTRADIENIS, gegužės 15, 2012

sveikata

Me­di­ci­nai rūpi ligos, o ne sveikata – Gal to­dėl da­bar 11 taip po­pu­lia­rė­ja ža­ lia­val­gys­tė?

– Ža­lia­val­gys­tė – sa­vo­tiš­ka pro­tes­ to for­ma, nes žmo­nės ieš­ko iš­si­gel­ bė­ji­mo. Ža­lia­val­gys­tė­je yra tie­sos grū­das, bet ne­ga­li­ma stai­ga kar­ di­na­liai pa­keis­ti mi­ty­bos bei per­ tvar­ky­ti sa­vo or­ga­niz­mo fer­men­ti­ nę sis­te­mą. Mais­tas tu­rė­tų bū­ti kuo na­tū­ra­ les­nis ir šva­res­nis, užau­gin­tas ne­ to­li mū­sų gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos. Jei pe­rei­tu­me prie svei­kos mi­ty­bos, še­šis kar­tus su­ma­žin­tu­me dir­ba­ mos že­mės plo­tus, su­tau­py­tu­me ma­sę be­pras­miš­kai su­nau­do­ja­mų re­sur­sų. Jei no­ri­si bul­vės ar mor­kos, ge­ riau val­gy­ti ža­lią. Na­muo­se val­ go­me žu­vį ir mė­są. Jei gau­nu šiuos pro­duk­tus ko­ky­biš­kus, val­gau ža­ lius, be drus­kos ir prie­sko­nių. Bet ko­ky­biš­kų pro­duk­tų pa­siū­la – nu­li­nė, nes nė­ra svei­kos mi­ty­bos po­li­ti­kos. Net jei su­gal­vo­tu­mei pe­ rei­ti prie ža­lia­val­gys­tės, iš kur gau­

Ma­no kai­my­nas tu­ rė­jo šu­nį, ku­ris sir­ go vi­so­mis jo li­go­mis: ka­ta­rak­ta, dia­be­tu, art­ro­ze. Jis val­gė tą pa­tį mais­tą kaip ir šei­mi­nin­kas.

tum pro­duk­tų? Gal kar­tais pa­kan­ka pa­keis­ti su­val­go­mo mais­to pro­por­ ci­jas. Jei jū­sų val­gia­raš­tį su­da­ro 80 pro­c. ter­miš­kai ap­do­ro­to mais­to ir 20 pro­c. ža­lio, pa­keis­ki­te šį san­ty­kį pa­sta­ro­jo nau­dai. – Ką dar pa­kei­tė­te sa­vo mi­ty­ bo­je? – Ke­tu­ris mė­ne­sius ne­be­ge­riu ka­ vos. Iš pra­džių bu­vo la­bai sun­ku – kan­ki­no ab­sis­ten­ci­ja, gal­vos skaus­ mai, py­ki­ni­mas, ne­ži­no­ji­mas, kur dė­ti ran­kas, er­zi­no ka­vos kva­pas. Da­bar džiau­giuo­si, kad jos ne­ge­riu. Per die­ną iš­ger­da­vau po 4–5 puo­ de­lius ka­vos. At­bai­dė ne pa­ti ka­va, o kar­tu su ja su­var­to­ja­mas cuk­raus kie­kis. Nors to­ni­zuo­jan­tis ka­vos po­vei­kis taip pat tu­ri sa­vo kaš­tus – per 15 mi­nu­čių su­var­to­ja­me re­sur­ sus, skir­tus ke­lioms va­lan­doms. Uni­ver­sa­lių re­cep­tų ne­bū­na

– Kaip žmo­gui su­si­gau­dy­ti kar­ tais prieš­ta­rin­gos in­for­ma­ci­jos srau­te? – Sun­ku įveik­ti išanks­ti­nes nuo­sta­ tas ir nuo ma­žens su­si­for­ma­vu­sius įpro­čius. Kai prieš me­tus anū­kei

diag­no­za­vo bron­chi­nę ast­mą, ka­ te­go­riš­kai ne­lei­dau duo­ti vais­tų. Prob­le­mą iš­spren­dė­me per po­rą sa­ vai­čių. Da­bar anū­kė ne­ser­ga bron­ chi­ne ast­ma. Bet jei bū­tų pra­dė­ju­ si var­to­ti pa­skir­tus vais­tus, vai­ko li­ki­mas bū­tų nu­lem­tas – vi­są gy­ ve­ni­mą ger­ti vais­tus. Vie­nin­te­lė jų nau­da – tam­pi nuo­la­ti­niu far­ma­ci­ nin­kų klien­tu, re­mian­čiu jų vers­lą. – Kaip pa­vy­ko iš­gy­dy­ti bron­ chi­nę ast­mą per dvi sa­vai­tes? – Pa­ko­re­ga­vau ne tik mi­ty­bą. Ne­ ga­liu duo­ti uni­ver­sa­lių pa­ta­ri­ mų, ku­riuos bū­tų ga­li­ma trak­tuo­ti kaip gy­dy­mo bū­dą. Taip elg­tis bū­ tų neat­sa­kin­ga. Kiek­vie­nas at­ve­jis yra in­di­vi­dua­lus. Ab­sur­das, jei siū­ ly­čiau nei­ti pas gy­dy­to­ją ir da­ry­ ti taip, kaip aš. Jau­čiu at­sa­ko­my­bę kaip dip­lo­muo­tas me­di­kas. Bet pa­ ste­biu, kaip kar­tais sku­bo­tai, net neieš­kant ki­tų ga­li­my­bių, ski­ria­mi stip­rūs vais­tai. Tam mo­men­tui jie yra efek­ty­vūs, bet su­ke­lia mil­ži­niš­ kas pro­ble­mas atei­ty­je. Kar­tais pa­tys žmo­nės pa­ki­ša sau ko­ją no­rė­da­mi grei­to re­zul­ta­to – su­ži­no­ti diag­no­zę ir gau­ti gy­dy­mą. Bet grei­tas re­zul­ta­tas tu­ri sa­vo kai­ ną, ku­rią su­mo­ka­me vė­liau. Čia tas pa­ts, kas grei­tas kre­di­tas su mil­ži­ niš­kais pro­cen­tais. Kuo jis grei­tes­ nis, tuo pro­cen­tai di­des­ni. Tam­pa­me pri­klau­so­mi nuo tam tik­ros vais­tų gru­pės, pa­skui pe­ rei­na­me prie ki­tos. Kai ne­be­pa­de­ da vi­si iš­ban­dy­ti vais­tai, gy­dy­to­jai to­kių pa­cien­tų pra­de­da veng­ti, nes nie­ko ne­be­ga­li pa­dė­ti. To­kie žmo­ nės at­si­du­ria rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­ je. Pri­si­žiū­rė­jau nu­gy­dy­tų pa­cien­ tų, kai ten dir­bau. Vie­toj svei­ka­tos – mir­tis

– Ko­dėl sa­ko­te, kad pa­vo­jin­ giau­sia vie­ta yra li­go­ni­nė? – Kas ket­vir­tas mirš­ta dėl me­di­ka­ men­tų. To­kie yra ame­ri­kie­čių duo­ me­nys. Lie­tu­vo­je to­kios sta­tis­ti­kos nė­ra, tad ga­li­ma tik spė­lio­ti. Li­go­ni­nė pa­vo­jin­ga vie­ta dėl ten eg­zis­tuo­jan­čios hos­pi­ta­li­nės in­fek­ ci­jos, at­lie­ka­mų įvai­rių ma­ni­pu­ lia­ci­jų, per ku­rias ga­li­ma už­si­krės­ ti vi­ru­sais ar bak­te­ri­jo­mis. Neat­me­ta­ma trau­mų, komp­li­ ka­ci­jų ri­zi­ka. Kiek­vie­na pro­ce­dū­ra tu­ri ri­zi­kos laips­nį. Lie­tu­vo­je nė­ra sta­tis­ti­kos, kiek at­lie­ka­ma ne­rei­ ka­lin­gų ope­ra­ci­jų. Ame­ri­ko­je skai­ čiuo­ja­ma, kiek be rei­ka­lo am­pu­tuo­ ja­ma ga­lū­nių, iš­trau­kia­ma svei­kų dan­tų ir pan. Į li­go­ni­nę rei­kė­tų gul­tis tik pa­ si­ta­rus su gy­dy­to­ju ir ži­nant, ko konk­re­čiai ten gu­lie­si. Kiek to­kių at­ve­jų, ypač tarp vy­res­nio am­žiaus pa­cien­tų, kai žmo­gus at­si­gu­la iš­si­ tir­ti, o iš­va­žiuo­ja ko­jo­mis į prie­kį.

Atėjus pavasariui vis dažniau susimąstome apie švytinčią odą, veido atgaivą, nuovargio šalinimą.

Компания Allergan приглашает:

Семинар Ольги Забненковой (Olga Zabņenkova)

19 апреля в 14:00 в гостинице Radisson Blu Daugava, зал Daugava 1, ул. Кугю, 24, Рига. В программе: 14:00 – 14:10 Новинки от компании ALLERGAN 14:10 – 15:30 Новейшие тенденции и подходы в контурной пластике лица с применением препаратов гиалуроновой кислоты и токсина ботулина 15:30 – 16:00 Кофейная пауза 16:00 – 18:00 Интерактивный анализ клиентов различного возраста и пола – определение основной проблемы, решения, подбор продуктов и техник, рекомендации клиенту. Показательные выступления доктора Ольги Забненковой.

Ilgametę patirtį estetinėje chirurgijoje ir dermatovenerologijos srityse turinti gydytoja Džuljeta Ulmane visus kviečia į viešbutį

Предлагаем записаться на семинар до 10 апреля у Айги Шливко (Aiga Šlivko) по телефону: + 371 29571744.

Palanga SPA*****.

___________________________________________________________________________

Проф. Ольга Забненкова Врач-косметолог, дерматолог, педиатр

Jums siūlome veido raukšlių ir lūpų korekcijas su prancūziškais hialurono rūgšties preparatais. Registracija tel. +370 460 414 16.

Профессор Ольга Забненкова, опыт работы в области косметологии – 12 лет, занимала должность руководителя отделения медицинской косметологии, а также вела курсы повышения квалификации для врачей-дерматовенерологов в Центральном научно-исследовательском институте кожных и венерических болезней МЗ РФ. Ольга Забненкова – автор 84 научных публикаций, в качестве референта участвовала в международных конгрессах, конференциях и симпозиумах. Профессор написала два руководства для врачей – «Поверхностный химический пилинг» и «Инъекции микроимплантатов для контурной пластики лица». В настоящий момент проф. Ольга Забненкова работает в Российском университете дружбы народов, Институте гомеопатии и дополнительного последипломного образования, а также заведует отделением косметологии в Клинике Данищука.

Tikimybė: ri­zi­ka su­si­rgti šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mu išau­ga vy­res­niems nei 50 me­tų žmo­nėms.

„Shutterstock“ nuotr.

Dėl šir­dies įspėja dusulys Pir­muo­sius šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mo po­žy­mius – du­su­lį ir ko­ su­lį – žmo­nės lin­kę pri­skir­ti vy­res­niam am­žiui ar­ba ki­toms li­ goms, tad į gy­dy­to­ją daž­niau­siai krei­pia­si pa­vė­luo­tai. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mas – būk­ lė, kai šir­dis ne­pa­jė­gia or­ga­niz­ mo ap­rū­pin­ti pa­kan­ka­mu krau­jo kie­kiu me­džia­gų apy­kai­tos reik­ mėms pa­ten­kin­ti. To­kią būk­lę ga­li iš­pro­vo­kuo­ti įvai­rios li­gos: ar­te­ri­ nė hi­per­ten­zi­ja, iše­mi­nė šir­dies li­ ga, prie­šir­džių vir­pė­ji­mas, kar­dio­ mio­pa­ti­jos, vož­tu­vų ydos, ane­mi­ja ir pan. Ri­zi­ka su­si­rgti šir­dies ne­pa­kan­ ka­mu­mu išau­ga vy­res­niems nei 50 me­tų žmo­nėms. Su kiek­vie­nu gy­ve­ni­mo de­šimt­me­čiu ši ri­zi­ka tik di­dė­ja. Šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­ mo diag­no­zė yra nu­sta­ty­ta per 80 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Kaip pa­ste­bi Res­pub­li­ki­nės Klai­ pė­dos li­go­ni­nės Kar­dio­lo­gi­jos sky­ riaus ve­dė­ja Jū­ra­tė Anu­šaus­kie­nė, į pir­muo­sius šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­ mo po­žy­mius daž­nai nu­mo­ja­ma ran­ka ar­ba neatk­rei­pia­mas rei­kia­ mas dė­me­sys – apie šią li­gą įspė­ jan­tis ko­su­lys pri­ski­ria­mas bron­ chi­tui ar­ba vy­res­niam am­žiui. J.Anu­šaus­kie­nė pri­mi­nė, kad apie ne­ga­luo­jan­čią šir­dį ga­li įspė­ti ir tai, jog gu­lint ant že­mos pa­gal­vės pa­sun­kė­ja kvė­pa­vi­mas. Tad žmo­ gui rei­kia vis dau­giau pa­gal­vių, kad jis ga­lė­tų ge­rai iš­si­mie­go­ti. Nors tarp šir­dies ne­pa­kan­ka­ mu­mo po­žy­mių mi­ni­mi ko­jų pa­ti­ ni­mai, ta­čiau kar­dio­lo­gė tei­gė, kad li­go­ni­nė­je su­lau­kia­ma pa­cien­tų, ku­riems bū­na su­ti­nęs be­veik vi­ sas kū­nas. „Jei krū­ti­nės skaus­mai ne­praei­ na po ke­lių mi­nu­čių iš­gė­rus nit­rog­ li­ce­ri­no, var­gi­na stip­rus, ne­si­liau­ jan­tis du­su­lys, jau­čia­te re­tą stip­rų ar grei­tą šir­dies pla­ki­mą, rei­kė­tų kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją“, – pa­ ta­rė kar­dio­lo­gė. Pa­sak ve­dė­jos, tin­ka­mai pri­si­ žiū­rint, re­gu­liuo­jant kū­no svo­rį, skys­čių su­var­to­ji­mą su li­ga įma­ no­ma su­si­gy­ven­ti. J.Anu­šaus­kie­nė ser­gan­tiems kar­ dio­lo­gi­nė­mis li­go­mis taip pat pa­ ta­rė neat­si­sa­ky­ti fi­zi­nės veik­los ir steng­tis ju­dė­ti pa­gal ga­li­my­bes.

Pre­ven­ci­ja: J.Anu­šaus­kie­nė pri­mi­nė apie kar­dio­lo­gi­nių li­gų ri­zi­ką.

Pir­mie­ji po­žy­miai

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ri­zi­kos veiks­niai

du­su­lys fi­zi­nio krū­vio me­tu ar­ba

ra­my­bė­je

ar­te­ri­nė hi­per­

ten­zi­ja su­ma­žė­ju­si fi­zi­nio krū­vio to­le­

ran­ci­ja

cuk­r i­n is

dia­

be­t as prie­puo­li­nis du­su­lys nak­ti­mis ne­jud­rus gy­ve­ni­mo bū­das du­su­lys gu­lint ant nu­ga­ros, at­si­sė­

dus su­ma­žė­ja

nu­tu­ki­mas

ko­jų pa­ti­ni­mas

pikt­nau­džia­vi­mas al­ko­ho­liu

daž­nas šir­dies pla­ki­mas

rū­ky­mas

13

ANTRADIENIS, gegužės 15, 2012

sveikata

Po sau­lės vo­nių – der­ma­ti­tas

Skais­čiau pa­švie­tus sau­lei der­ma­to­ve­ne­ ro­lo­gai su­lau­kia pir­mų­jų nuo jos nu­ken­ tė­ju­sių­pa­cien­tų. Sau­lės au­ko­mis kar­tais tam­pa ne pa­plū­di­mių mė­gė­jai, o tam tik­ rus vais­tus var­to­jan­tys ar­ba tam tik­rų au­ ga­lų pri­si­lie­ti­mams aler­giš­ki žmo­nės. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Su­ke­lia dis­kom­for­tą

Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Odos ir ve­ne­ri­nių li­gų po­lik­li­ni­kos ve­dė­ja der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gė Al­do­na Ka­ju­ty­tė paaiš­ki­no, kad pa­sta­ruo­ ju me­tu dėl odos nu­de­gi­mų sau­lė­ je vis daž­niau krei­pia­si ne pa­plū­di­ mių mė­gė­jai. Daž­niau­siai pa­gal­bos pri­rei­kia tiems, ku­rie iš­si­ren­gę dar­buo­ja­si so­de ar­ba il­giau pa­vaikš­čio­ja gat­ vė­mis. Tad nuo sau­lės nu­ken­čia at­vi­ros kū­no vie­tos: ran­kos, vei­das bei iš­kirp­tės sri­tis. Gy­dy­to­ja at­krei­pia dė­me­sį, kad šio­se vie­to­se oda bū­na pa­kan­ka­ mai jaut­ri. Šal­tuo­ju me­tų lai­ku nuo kait­res­nių spin­du­lių at­pra­tęs vei­das bei ki­tos kū­no vie­tos il­giau pa­bu­vus lau­ke jaut­riau rea­guo­ja į sau­lę, nes tik jai švie­čiant pa­si­ga­ mi­na me­la­ni­nas, ap­sau­gan­tis odą. Po šal­to pa­va­sa­rio jis dar ne­bū­ na spė­jęs pa­si­ga­min­ti. Bū­tent to­ dėl taip stai­ga ir nu­de­ga­ma. Šiuo me­tu daž­nai pa­cien­tams nu­sta­to­mi fo­to­der­ma­ti­tai – aler­gi­ nės reak­ci­jos, su­kel­tos sau­lės spin­ du­lių. Šiems žmo­nėms pa­rau­du­ sia­me odos plo­te ma­to­si smul­kus bė­ri­mas. Odą niež­ti, de­gi­na. Šie po­jū­čiai su­ke­lia dis­kom­for­tą, tad žmo­nės krei­pia­si į gy­dy­to­ją. Ta­čiau, kaip pa­ste­bi der­ma­to­ve­ ne­ro­lo­gė, re­tas pa­cien­tas ži­no, kad to­kią reak­ci­ją iš­šau­kia bū­tent sau­lė. Su­lau­kia so­di­nin­kų

Pa­va­sa­rį į der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gus daž­niau krei­pia­si ir so­di­nin­kai, ku­ riems pra­de­da ber­ti blauz­das. Gy­ dy­to­ja pa­ste­bi, kad vie­niems oda

To­kio­je „mir­ti­no­je“ po­zo­je pa­sė­dė­jus va­ lan­dą pir­miau­sia nu­ svy­la la­biau­siai at­si­ ki­šu­sios vei­do da­lys.

Ne­pa­gei­dau­ja­mą odos reak­ci­ją kai ku­riems iš­šau­kia kre­mas ar var­ to­ja­mi vais­tai: an­ti­bio­ti­kai, mig­do­ mie­ji, ra­mi­na­mie­ji. Gy­dy­to­ja at­krei­pia dė­me­sį, kad nu­deg­ti ga­li­ma ir il­gai ne­si­kai­ti­nant sau­lė­je – pa­kan­ka lau­ke pa­si­vaikš­ čio­ti vos 20 mi­nu­čių, kad na­mo žmo­gus grįž­tų rau­do­nu vei­du bei no­si­mi. A.Ka­ju­ty­tė paaiš­ki­no, kad taip jaut­riai rea­guo­ja švie­siao­džiai bei švie­siap­lau­kiai. Jie iš­kart nu­

Reakcija: kar­tais pa­kan­ka žmo­gui pri­si­lies­ti prie ko­kio nors au­ga­lo, pa­

si­ka­sy­ti odą, kad ši vė­liau nei­gia­mai su­rea­guo­tų į sau­lės po­vei­kį.

Jis kamuoja apie 50 proc. dirbančių žmonių! Ir ne tų, kurie plūktųsi iki devinto prakaito. LNS klesti tarp tų, kurie kasdien ne daugiau kaip 7–8 val. dirba nesunkų fizinį ar psichinį darbą, laikosi normalaus režimo.

Lie­ka pig­men­ti­nės dė­mės

A.Ka­ju­ty­tė pa­ste­bi, kad odos nu­ de­gi­mus kar­tais iš­pro­vo­kuo­ja pa­ tys žmo­nės. Į sau­lę at­su­ku­si vei­ dą ant suo­liu­ko sė­din­ti mo­te­ris – to­kį vaiz­dą mies­te daž­nai ga­ li­ma pa­ma­ty­ti pa­va­sa­rį. „To­kio­je „mir­ti­no­je“ po­zo­je pa­sė­dė­jus va­ lan­dą pir­miau­sia nu­svy­la la­biau­ siai at­si­ki­šu­sios vei­do da­lys: no­ sis, smak­ras, kak­ta“, – pa­sa­ko­jo gy­dy­to­ja. Ka­dan­gi mo­te­rys bū­na

„Trys viename“ Natūralus vaistas nuo LNS yra! Tai ne laikinai stimuliuojantys, o vėliau jau nebeveiksmingi „dopingai“. Tai oro, kuriuo kvėpuoja-

LNS simptomai: İ jع©ºØ© Ð IJçÉj ØÌÛ¹Éj´j©² ÐĘ ²jÐ © º Ðij nusilpimas, sunku sutelkti dėmesį, kūrybingumo stoka; İ ¢j´ä¿Ð вjÛйj© IJäj ©ºj¹jЩРÌÒ² ©ã äj©º©kas); İ ¢ ̲´ Ð É ÌÒ ±©¹jÐĘ ¢´ ©ä ÐĘ jɺjÒ¿Ð jºØ liežuvio; İ Éj © ± ²j²´¿Ę ÉjìjÐ ©ã ´©¹ ¹jꢩj©ę İ ÐÛº²Û¹¿ ±jÛйjÐ ¢j´àº Ð Ę ĢÐÛ²©¹jÐğĘ mėšlungis; İ ¹© ¢jÐ º ¢©´ÛÐĘ º ÐÛØ ©²©j É¿©´Ð©¿Ę ©ÒÐ ²©¹¿ pojūtis; İ ©Ìê´Û¹jÐĘ jÉjØ©±jĘ ä ©²´j© Ì ©²©j Ðjä ä ÌÐØ priversti.

LNS priežastys: İ ä©ÌÛЩº ´ Ø©º ´©¢j ĭ j캩jÛЩj© Øj© herpes, t. y. pūslelinė. Antroje vietoje – hepatitas, citomegalo virusai; İ º Ø©º²j¹j ¢çä ºÐ ºj ĭ ¹© ¢¿ ©Ì º¿Ì¹jlios mitybos stoka, kenksmingi įpročiai, priklausomybės, organizmo energijos išteklių eikvojimas (įtemptas darbas, egzaminai, varžybos, stresai, nepalanki aplinka); İ ´ Ø©º ´©¢j IJÒ©Ì © Ð ©Ì ²ÌjÛ±j¢çд©ãĘ neurologinė, endokrininės sistemos, kraujotakos, lytinės sistemos ir kt.). Pažįstamos bėdos? Jei taip, laikas įveikti LNS! Nes savijauta – Jūsų sėkmės, karjeros ir normalaus gyvenimo garantas. me, natūralus elementas – triatomis deguonis ozonas (O3), dar vadinamas jaunystės eliksyru. Ozonas suteikia tris rezultatus: sveikatą (gydo lėtines ligas, apsaugo profilaktiškai, naikina virusus), energiją ir darbingumą, geresnę išvaizdą (organizmą atjauninantis efektas). Liono eksperimentinės medicinos centras 2008 m. subūrė grupę tiriamųjų savanorių,

kurie skundėsi LNS. Joje buvo penki intensyviai besimokantys studentai ir penki vyresni dirbantys žmonės. Būsenai pagerinti jie ilgą laiką buvo naudoję vartoję vadinamuosius legalius dopingus: dideles kavos ir stiprios arbatos dozes, energinius gėrimus, tonikus. Deja, tai padėdavo trumpam. Tyrimo dalyviai skundėsi prasta savijauta, menku darbingumu, apatija.

Eli­gi­jus Ara­mi­nas, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Krau­ ja­gys­lių sky­riaus ve­dė­jas: – Nė­ra reg­la­men­tuo­ta, ka­da ge­ riau­sia da­ry­ti to­kias ope­ra­ci­jas. Kal­ba­ma tik apie pa­to­gu­mą pa­ cien­tui po ope­ra­ci­jos. Po in­ter­ven­ ci­nio įsi­ki­ši­mo ku­rį lai­ką bū­ti­na ne­ šio­ti komp­re­si­nes ko­ji­nes. Va­sa­rą mė­ne­sį ar dau­giau ne­si­no­ri mū­vė­ti il­gų, iki kirkš­nies ko­ji­nių. Ki­ta prie­ žas­tis – va­sa­rą vi­si no­ri mė­gau­tis sau­lės vo­nio­mis, bet po to­kių ope­ ra­ci­jų ši­to ne­ga­li­ma da­ry­ti, ypač po skle­ro­te­ra­pi­jos. Tad va­sa­ra nė­ra tin­ka­mas lai­kas gy­dy­tis ve­nas. Jo­ mis ge­riau­sia pra­dė­ti rū­pin­tis nuo ru­dens. Bet ir va­sa­rą da­ro­me to­ kias ope­ra­ci­jas. Jų pa­gei­dau­ja grį­ žę emig­ran­tai, mo­ky­to­jai.

„Shutterstock“ nuotr.

de­ga rau­do­nai. Nuo pir­mų­jų sau­ lės spin­du­lių la­biau­siai nu­ken­čia ir rau­donp­lau­kiai, tu­rin­tys itin švie­ sią bei ap­sau­gos sto­ko­jan­čią odą. Grei­tai įde­gan­tys ru­dao­džiai su to­ kio­mis pro­ble­mo­mis ne­su­si­du­ria.

TRYS GYVENIMO DOVANOS Sakoma, kad yra trys gamtos dovanos žmogui – sveikata, energija ir grožis. Jas gavęs gali nuversti kalnus. Be jų jautiesi išsekęs, rūškanas. Darbas – atgrasus. Į veidrodį nesinori net žiūrėti. Litrais pliaupi deguto juodumo kavą ir energinius gėrimus, bet... Kas tai – „tinginio liga“? Medicina pripažino egzistuojant naują ligą – lėtinio nuovargio sindromą (LNS).

Tu­r i­t e klau­s i­m ų, su­s i­j u­s ių su svei­k a­tos prie­žiū­r a, bet ne­ži­no­ te, kur kreip­t is? No­r ė­t u­m ė­t e ko nors pa­si­tei­rau­ti gy­dy­to­jo, ta­čiau ma­no­te, kad dėl ši­to ne­ver­ta ei­ti į gy­dy­mo įstai­gą? Ra­šy­ki­te mums: sveikata@kl.lt ar­ba skam­bin­ki­te tel. 397 705. At­s a­k y­m ų ieš­k o­t i jums pa­d ės dien­r aš­č io „Klai­p ė­ da“ prie­das „Svei­ka­ta“.

– Ka­da ge­riau­sia ope­ruo­ti ko­ jas dėl ve­nų ne­pa­kan­ka­mu­mo? Gir­dė­jau, kad to­kios ope­ra­ci­jos va­sa­rą neat­lie­ka­mos.

jaut­riau su­rea­guo­ja dėl smul­kių va­ba­lų įkan­di­mo, ki­tiems dėl są­ly­ čio su au­ga­lais. A.Ka­ju­ty­tė pa­sa­ko­jo, jog kar­tais pa­kan­ka šilt­na­my­je dir­ban­čiam žmo­gui pri­si­lies­ti prie ko­kio au­ga­lo, pa­si­ka­sy­ti odą, kad ši vė­liau nei­gia­ mai su­rea­guo­tų į sau­lės po­vei­kį.

Al­do­na Ka­ju­ty­tė:

Konsultacija

pa­si­te­pu­sios kre­mu ar pud­ra, po to­kių sau­lės vo­nių lie­ka pig­men­ ti­nės dė­mės. Nors der­ma­ti­tai ga­na grei­tai praei­na, ta­čiau po to ga­li tek­ti il­gai veng­ti sau­lės ir leis­ti odai pail­sė­ti. A.Ka­ju­ty­tė grei­čiau nu­de­gan­ tiems žmo­nėms lau­ke pa­ta­rė ge­ riau ju­dė­ti, taip pat veng­ti pa­ si­vaikš­čio­ji­mų vi­dur­die­nį. Tam la­biau tin­ka­mas lai­kas iki 11 val. ir po 15 val., kai sau­lė nė­ra to­kia ak­ ty­vi ir ža­lo­jan­ti. Gy­dy­to­ja pri­mi­nė, jog at­sar­gūs sau­lė­je tu­rė­tų bū­ti var­to­jan­tys tam tik­rus vais­tus, ser­gan­tie­ji en­dok­ri­ ni­nė­mis, skyd­liau­kės li­go­mis, vilk­ li­ge, taip pat tu­rin­tys ap­ga­mų, pig­ men­ti­nių dė­mių žmo­nės.

Po ozonoterapijos procedūrų nustatyta, kad: İ Ŗŕŕ ÉÌ¿ ě j´çä©ã Éj¢ Ì ±¿ Ðä ©²jØ¿ÐĘ ¹© ¢¿Ę energiniai rodikliai; İ ÉЩ ¨©º Ð ©Ì ꩺ Ð ä ©²´¿Ð Ì êÛ´ØjØj© Éj¢ Ì ±¿ 60 proc.; İ ¿Ì¢jº©ê¹¿ ЩÐØ ¹ã ºÛ¿äjÌ¢©¿ Ì¿ ©²´©j© IJÉ¿ darbo dienos) sumažėjo 54 proc.; İ Ø©Ì©j¹© ±© ´ º¢ä©jÛ ©Ì Ìj¹©jÛ ©Ò´j©²ç jä¿ ÐØÌ ÐÛÐę İ ©º¢¿ jÉjØ©±jĘ ÐÛÐØ©ÉÌ ±¿ ©¹Ûº©Ø ØjÐę İ j²©äj©ê ì©j© Éj¢ Ì ±¿ ¿ ¿ÐĘ ä © ¿ ©Òäj©ê jě 10 dienų jiems taikytas gydymo ozonu kursas. Ozonoterapija tiriamiesiems suteikė trejopą naudą – išgydė esamas virusines ligas (herpes sirgo 4 dalyviai, kraujagyslių liga – 2), sustiprino sveikatą, pagerino išvaizdą ir papildė organizmo energijos išteklius taip, kad LNS

tapo tik kažkada sapnuotu nakties košmaru. Ozonas suteikia galimybę vėl džiaugtis gamtos dovanomis – sveikata, energija, grožiu. Ozono procedūros Jums padės išlaikyti gyvenimo tempą ir iššūkius, taip pat gerą savijautą užtikrins ilgam. Agnė TARVYDAITĖ

Iki gegužės 19 d. ozonoterapijos kursui taikoma

250 Lt nuolaida! Registruokitės dabar!

Savanorių 11A, Vilnius. Tel. (8 5) 212 5566 arba 8 676 07 774; Vytauto pr. 23, Kaunas. Tel. (8 37) 333 557 arba 8 606 91 120; Minijos g. 2, I korp., V a., Klaipėda. Tel. (8 46) 315 111 arba 8 606 91 183.

– Nau­do­ju dak­ta­ro Le­vi­no mag­ ne­ti­nes juos­te­les. Ar jos ne­ken­ kia aukš­tą krau­jos­pū­dį tu­rin­ čiam žmo­gui? Arū­nas Maks­vy­tis, Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės II kar­dio­lo­ gi­jos sky­riaus ve­dė­jas: – Įro­dy­tas krau­jos­pū­džio gy­dy­mas – me­di­ka­men­ti­nis, o kaip vei­kia ki­ ti da­ly­kai – sun­ku pa­sa­ky­ti. Vi­suo­ ti­nai priim­ta, kad at­lie­kant fi­zio­ te­ra­pi­nes pro­ce­dū­ras tu­rin­tis di­de­lį krau­jos­pū­dį žmo­gus apie tai tu­rė­ tų įspė­ti spe­cia­lis­tą. Mat kai ku­rios šios pro­ce­dū­ros ga­li pa­blo­gin­ti sa­ vi­jau­tą. Ko­kį po­vei­kį da­ro mag­ne­ ti­nės juos­te­lės, ne­ga­liu ko­men­tuo­ti. Šios prie­mo­nės yra la­biau ko­mer­ci­ nio po­bū­džio, ba­lan­suo­jan­čios ant šar­la­ta­niz­mo ri­bos. Ty­ri­mų apie jų po­vei­kį svei­ka­tai nė­ra. Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

14

antradienis, gegužės 15, 2012

sportas puolėjas atsisveikina

Portugalas – atleistas

„Hearts“ ekipa liko penkta

Buvęs Olandijos rinktinės ir „Manchester United“ klubo puolėjas Ruudas van Nistelrooy‘us oficialiai pareiškė, kad neketina tęsti profesionalaus žaidėjo karjeros. 35-erių olandas šiemet padėjo „Malaga“ ekipai Ispanijos čempionate užimti ketvirtą vietą, kuri leidžia dalyvauti Čempionų lygoje.

Maskvos „Lokomotiv“ klubas pranešė, kad sutartis su dabartiniu treneriu – 49-erių portugalu Jose Couceiro nebus pratęsta. Naujuoju strategu taps kroatas Slavenas Biličius. Kontraktas su juo numatytas trejiems metams. Apie J.Couceiro asistento Edgaro Jankausko ateitį nepranešama.

Paskutiniame Škotijos futbolo pirmenybių ture lietuvių atstovaujamas Edinburgo „Hearts“ klubas svečiuose net 0:5 (0:3) pralaimėjo čempionės titulą po ketverių metų pertraukos susigrąžinusiai Glazgo „Celtic“ (93 tšk.) komandai. „Hearts“ su 52 taškais užėmė penktą vietą tarp dvylikos ekipų.

Sporto telegrafas

Auksas – klaipėdiečiui T.Miceikai Pirmą kartą surengtame pasaulio mėgėjų K-1 čempionate kovojo keturi klaipėdiečiai. Šiauliuose vykusiose pirmenybėse trys iš jų tapo prizininkais.

Kaltinimas. Rusijos televizijos kanalo „NTV+“ krepšinio komentatorius Vladimiras Gomelskis, legendinio trenerio Aleksandro Gomelskio sūnus, apkaltino Maskvos CSKA krepšinio komandos trenerį Joną Kazlauską dėl šios ekipos pralaimėjimo Eurolygos finale. Rusų penketukas, sugebėjęs išbarstyti net 19 taškų (53:34) persvarą, pralaimėjo Pirėjo „Olympiacos“ (Graikija) klubui 61:62.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Vagystė. Maskvos CSKA klubo aukštaūgis Darjušas Lavrinovičius sidabro medalį, kurį gavo po finalinio Eurolygos susitikimo, atsinešė į drabužinę. Padėjęs ant spintelės, nuėjo į dušą praustis. Tuo metu buvo įleisti žiniasklaidos atstovai. D.Lavrinovičiui grįžus, medalio nebuvo. Eurolygos atstovai pažadėjo, kad krepšininkui pagamins naują žetoną.

Čempionas: treneris V.Gridiajevas (kairėje) tikėjo, kad T.Miceika iško-

vos medalį.

Vytauto Petriko nuotr.

Geriausiai sekėsi svorio iki 91 kg grupėje rungtyniavusiam Tadui Miceikai, iškovojusiam čempiono titulą. Vadimo Gridiajevo auklėtinis po įspūdingos kovos finale įveikė moldavą Aleksandrą Colą. Piktas it širšė namo grįžo trečiąją vietą užėmęs Kirilas Pšon-

ko (iki 76 kg). Bronzos medalis jo neguodė. Pusfinalyje Dmitrijaus Baranovskio ugdytinis akivaizdžiai pranoko rumuną Bogdaną Stancių, tačiau po finalinio gongo į viršų buvo iškelta ne klaipėdiečio, o varžovo ranka. Jaunių iki 18 metų varžybose bronzos medalį iškovojo Osvaldas Kavaliauskas (treneris Vasilijus Nevolia).

Pergalės Latvijoje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Latvijos Saldus miestelyje vykusiame tarptautiniame dziudo turnyre dalyvavo per 600 jaunųjų sportininkų, rungtyniavusių ant šešių tatamių.

„Tiek tatamių Lietuvoje nebūna nei per oficialias suaugusiųjų varžybas, nei tarptautinius turnyrus“, – šypsojosi iš varžybų grįžęs treneris Jonas Tilvikas. Tarp klaipėdiečių geriausiai pasirodė ir nugalėtojos taurę svorio iki 70 kg grupėje iškovojo Akvilė Titorenko.

„Akvilė – gana patyrusi sportininkė. Visas varžoves įveikė akivaizdžiai – „ipon“ pergalėmis“, – pasidžiaugė specialistas. Pergalę šventė ir svorio iki 20 kg grupėje rungtyniavęs Maksimas Jakovlevas. Iki pusfinalio jis varžovus įveikė be didesnio vargo, o vėliau teko paplušėti iš peties. Tačiau pusfinalyje bei finale klaipėdietis buvo labiau atkaklesnis nei oponentai ir iškovojo nugalėtojo vardą. Neblogai pasirodė Rokas Garbačauskas (iki 81 kg) ir Arnas Šukys (iki 73 kg). Abu atletai, nežymiai pralaimėję pusfinalio varžybas, sėkmingai pasirodė varžybose dėl bronzos medalių.

Nugalėtojai: „Vėtrungės“ gimnazijos greitakojai su mokytoja L.Ložiene ir treneriu M.Krakiu.

„Vėtrungės“ bėgikai – pirmi Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Kėdainiuose vykusiose Lietuvos moksleivių olimpinio festivalio kroso estafečių finalinėse varžybose, kaip ir pernai, triumfavo Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos greitakojai.

Šventė: M.Jakovlevui (viduryje) sėkmė Latvijoje buvo pirmoji, iško-

vota užsienyje.

Antrus metus paeiliui į Gegučių parką suvažiavo 29 pajėgiausios rajonų bei miestų mokyklų komandos, kurias sudarė po 4 merginas ir vaikinus. Merginoms teko bėgti 500 m, vaikinams – po 1000 m.

Ekipos burtų būdu buvo paskirstytos į dvi grupes. Mokytojos Laimos Ložienės ir lengvosios atletikos trenerio Mindaugo Krakio auklėtiniai, pernai laimėję šias varžybas, buvo tarp pajėgesnių komandų. Treneris neturėjo kuo pakeisti traumuotos Ligitos Motiejauskaitės, tad jai buvo patikėta bėgti pirmai, kad vėliau rungtyniausiantys komandos draugai galėtų pakeisti situaciją. L.Motiejauskaitė lazdelę perdavė ketvirta. Ją perėmęs Andrius Šliapcevas netrukus išsiveržė į priekį. Vėliau bėgę Erika Balsytė, Lukas

Jasinskas, Eglė Urbonaitė, Aidas Pėlikis, Eglė Puidokaitė ir Dominykas Butkevičius neleido varžovams priartėti. „Vėtrungės“ gimnazijos bėgikai 6 km kalnuotoje distancijoje sugaišo 17 min. 42 sek. Antrąją vietą užėmė Panevėžio „Minties“ (18 min. 7 sek.), trečiąją – Alytaus A.Ramanausko-Vanago gimnazijos (18 min. 12 sek.). „Tikėjomės laimėti, – prisipažino L.Ložienė. – Komanda buvo gerai paruošta. Jei ne lengva Ligitos trauma, būtume šventę dar lengvesnę pergalę.“

19

antradienis, gegužės 15, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Pjuvenos antradienis – Simpsonai trečiadienis – Patrulis ketvirtadienis – Martenas penktadienis – Senatorius Praėjusios savaitės laimėtoja – Gediminas Usevičius.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 22 d.

Avinas (03 21–04 20). Puikiai praleisite laiką su draugais. Teigiamai vertinsite savo padėtį. Bus malonu padėti aplinkiniams. Nesidrovėkite savo minčių ir darbų. Jautis (04 21–05 20). Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus, apmąstykite gyvenimą. Pernelyg neatviraukite. slėpkite savo nuomonę ir spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Vėžys (06 22–07 22). Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Jūsų problemos bus gana lengvai išsprendžiamos, nes atsiras norinčių ir galinčių jums padėti. Liūtas (07 23–08 23). Nebijokite svajoti, fantazuoti. Kad įgyvendintumėt savo norus pasitelkite vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės, įkvėps jus ir suteiks naujų jėgų. Mergelė (08 24–09 23). Užplūs nostalgija ir net liūdesys, nes prisiminsite malonius praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis gali kilti nesutarimų. Jei norite jų išvengti, tvardykite emocijas. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų interesai prieštarauja jūsų vertybėms. Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresnių ar autoritetingų žmonių nuomone. Pasistenkite dėl savo abejonių ir blogos nuotaikos nesusipykti su artimiausiais žmonėmis. Skorpionas (10 24–11 22). Norėsite pakeisti savo gyvenimo būdą, pagerinti supančią aplinką, tačiau ši diena nepalanki svarbiems ir lemtingiems klausimams spręsti. Aplinkiniai gali suabejoti jūsų veiklos tikslingumu arba jūsų padėtimi visuomenėje. Šaulys (11 23–12 21). Gali išsiskirti jūsų ir artimųjų požiūriai dėl kai kurių svarbių sprendimų. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją pateikti mandagiai ir suprantamai. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje, o jūsų karjera priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Laikas drąsiai žengti į priekį. Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų, net jei jausite nuoskaudą dėl neteisingos viršininko pastabos, kolegų apkalbų. Atminkite, kad emocijos dažniausiai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis, vaikais. Galbūt net verta ko nors iš jų pasimokyti. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje orai bus permainingi – sausą ir gana vėsų antradienį keis šiltesnis ir lietingas trečiadienis. Šiandien žymesnio lietaus dar neprognozuojama, oras šils iki 15–17 laipsnių. Trečiadienį bus šilčiau, daug kur numatomas lietus su perkūnija. Naktį bus 8–9, dieną – 18–20 laipsnių šilumos, tik pajūryje bus vėsiau – apie 13 laipsnių.

Šiandien, gegužės 15 d.

+15

+12

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+17

Šiauliai

+17

Klaipėda

Panevėžys

+15

Utena

+15

5.24 21.42 16.18

136-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 230 dienų. Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +18 Brazilija +26 Briuselis +11 Dublinas +10 Kairas +32 Keiptaunas +21 Kopenhaga +15

kokteilis O tu my­li sa­vo mies­tą?! Klai­pė­die­ti, ar tu my­l i Klai­pė­dą? My­li. Ar tik­rai? Ne­si­ma­to ir ne­si­g ir­di. Joks ženk­las mies­te sve­čiui ne­pa­ro­do, kad mes my­l i­me sa­vo uos­ta­mies­t į. Gra­žia, nors ir ne ori­gi­na­lia idė­ja blyks­ te­lė­jo pa­lan­g iš­k iai, iš pa­so­din­tų gė­lių su­k ū­rę kom­po­z i­ci­ją – šū­k į „My­l iu Pa­ lan­gą“. At­vy­ku­siam sve­čiui tam­pa aiš­ku, kad čia gy­ve­na pa­trio­tai, die­vi­nan­tys sa­vo mies­tą. Gal „Kok­tei­l is“ ne­ž i­no, gal kur nors ir brūkš­te­lė­t as šū­k is, pa­v yz­d žiui: „Klai­pė­da – ge­r iau­sias mies­tas Lie­tu­ vo­je“ ar­ba: „Klai­p ė­d ie­č iai – ge­r iau­si žmo­nės“. Apsk­r i­tai sa­vi­val­dy­bės at­sto­vams čia at­si­ve­r ia pla­tus veik­los dia­pa­zo­nas – nuo ženk­liu­kų, gu­mi­nių apy­ran­kių iki di­d žiau­sių gė­ly­nų kom­po­zi­ci­jų. Sa­vi­val­dy­bės Tarp­tau­ti­nių ry­šių sky­ rius ga­lė­tų už­sa­ky­ti de­šim­tis tūks­tan­ čių marš­k i­nė­l ių su už­ra­šais: „Karš­tai my­l iu Klai­pė­dą“, „I lo­ve Klai­pė­da“, pa­ ga­m in­t i pla­ka­t ų: „Tu esi Klai­pė­do­je – ne­sielk kaip kiau­lė“, „Klai­pė­da – gra­ žiau­sias pa­sau­l io mies­tas“.

Pa­lan­go­je: ku­ror­to val­džia su­

gal­vo­jo sve­čių dė­me­sį patrauk­ ti gė­lių kom­po­zi­ci­ja.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Idė­ja atė­jo į gal­vą ir da­bar la­bai at­kak­ liai ieš­ko sme­ge­nų.

Sun­ku pa­ti­kė­ti 336 va­lan­dos ar­ba dvi sa­vai­tės – tiek lai­ko sa­vo gy­ve­ni­me vi­du­ti­niš­kai bu­ čiuo­ja­si žmo­gus. Nors pa­pras­tas bu­či­nys rei­ka­lau­ja vos dvie­jų vei­do rau­me­nų dar­bo, pran­cū­ ziš­ko bu­či­nio me­tu dir­ba net 34 vei­do rau­me­nys. Bu­č i­n iai nau­d in­g i dan­t ims. Bu­čiuo­ jan­t is iš­ski­r ia­mos bio­lo­g i­nės ir che­ mi­nės me­d žia­gos bur­no­je pa­de­da iš­ veng­t i ėduo­nies.

Links­mie­ji tirš­čiai Ang­li­ja. Tirš­tas rū­kas. Vai­ruo­to­jas, blo­ gai ma­tan­tis ke­lią, tie­siog pri­li­pęs prie lan­go. Stai­ga ma­ši­na, va­ž ia­v u­si prie­ ky­je, su­sto­ja ir už­ge­si­na švie­sas. Vai­ ruo­to­jas ne­spė­ja su­stab­dy­t i ir tren­ kia­si į ją. Iš­l i­pęs iš au­to­mo­bi­l io pik­tai rik­te­lė­jo: – Se­re, ko­dėl jūs stai­ga su­sto­jo­te? Prie­ky­je va­žia­vu­sios ma­ši­nos vai­ruo­ to­jas nu­stem­ba: – Ar­g i aš ne­ga­l iu sa­vo ga­ra­že su­sto­ti? Čes­ka (397 719; kiek­vie­na­me iš mū­sų mie­ga ge­ni­jus, tik ne kiek­vie­na­me jis pa­bun­da)

Londonas +11 Madridas +30 Maskva +19 Minskas +16 Niujorkas +19 Oslas +12 Paryžius +13 Pekinas +27

Praha +17 Ryga +18 Roma +20 Sidnėjus +18 Talinas +15 Tel Avivas +28 Tokijas +19 Varšuva +16

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

10

12

11

9

4

9

10

9

8

2

rytoj

ketvirtadienį

8

Vilnius

+16

Alytus

Vardai Algedas, Izidorius, Jaunutė, Sofija.

gegužės 15-ąją

Rytas

8

Marijampolė

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+16

+15

8

8

2

1891 m. Ki­je­ve, Uk­rai­nos sos­t i­nė­je, gi­mė ru­sų ra­ šy­to­jas Mi­chai­las Bul­ga­ ko­vas, ži­no­mas kaip ro­ ma­no „Meist­ras ir Mar­ ga­ri­ta“ au­to­rius. 1920 m. su­si­rin­kęs 112 at­ sto­vų Lie­tu­vos Stei­gia­ma­ sis Sei­mas, iš­rink­tas 1920 me­tų ba­lan­džio 14–16 die­ no­mis, pa­skel­bė Lie­tu­vą de­mok­ra­ti­ne res­pub­li­ka. 1928 m. pre­z i­den­t as A.Sme­to­na priė­mė ant­ rą­ją Lie­tu­vos Vals­ty­bės Kons­ti­tu­ci­ją.

1977 m. gi­mė daug­kar­ ti­nė Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­k ių Lie­t u­vos čem­ pio­nė Eg­lė Vi­soc­kai­tė.

1989 m. SSRS pre­zi­den­tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas Pe­ ki­ne pa­reiš­kė apie ki­nų ir so­vie­tų prieš­prie­šos baig­tį. 1990 m. so­v ie­t ų ka­rei­ viai mė­g i­no įsi­verž­t i į ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ ri­mą pa­skel­bu­sios Lat­vi­ jos par­la­men­tą. 1992 m. tūks­tan­čiai opo­ zi­cio­nie­rių užė­mė Azer­ bai­dža­no par­la­men­tą ir pre­zi­den­to rū­mus. 1998 m. po pen­kių iš ei­ lės ban­do­mų­jų sprog­d i­ ni­mų In­d i­ja pa­si­skel­b ė bran­duo­li­ne vals­ty­be.

Įvertino kino kūrėjus www.kl.lt pristato:

Rūpestingiausios įmonės rinkimai

Lygiosios: sekmadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame dramos te­

atre vykusi Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2012“ šventė baigėsi lyg sporto rungtynės – 4:4. Po tiek apdo­ vanojimų gavo Algimanto Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ ir Donato Ulvydo juostos „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai.

„Sidabrinė gervė 2012“ laureatai Už nuopelnus nacionaliniam ki- Geriausias metų epizodinis akto-

nui „Auksinės gervės“ statulėle įver­ rius – Vidas Petkevičius („Tadas Blin­ tinta aktorė Vaiva Mainelytė. da. Pradžia“, rež. D.Ulvydas).

KVIEČIAME SIŪLYTI IR PATIEMS IŠRINKTI ĮMONĘ, KURI MYLI IR VERTINA SAVO DARBUOTOJUS BEI ATSAKINGAI JAIS RŪPINASI. RINKIMAI – TAI PUIKI GALIMYBĖ KLAIPĖDIEČIAMS PAGERBTI SAVO DARBDAVĮ IR IŠRINKTI ĮMONĘ, KURIOJE DIRBTI GERA.

Geriausias metų ilgametražis vai- Geriausia metų epizodinė aktorė

dybinis kino filmas – „Miegančių dru­ – aktorių ansamblis: Elzė Gudavičiūtė, gelių tvirtovė“ (rež. Algimantas Puipa). Giedrė Giedraitytė, Miglė Polikevičiū­ tė filme „Miegančių drugelių tvirtovė“ Geriausias metų trumpametražis (rež. A.Puipa). vaidybinis kino filmas – „Dešimt prie­ Geriausias profesinės meistrystės žasčių“ (rež. Andrius Blaževičius). darbas – Žilvinas Naujokas už sėkmin­ Geriausias režisierius – A.Puipa giausio ir žiūrimiausio lietuviško filmo („Miegančių drugelių tvirtovė“). „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiusavimą. Geriausias operatorius – Ramūnas Geriausias ilgametražis dokumen-

Greičius („Tadas Blinda. Pradžia“, rež. tinis kino filmas – „Stebuklų laukas“ Donatas Ulvydas). (rež. Mindaugas Survila).

Geriausias kompozitorius – Kipras Geriausias trumpametražis doku-

Mašanauskas („Tadas Blinda. Pradžia“, mentinis filmas – „Dievas sukūrė vis­ rež.D.Ulvydas). ką, išskyrus kilimą“ (rež. Mikas Žukaus­ kas ir Gintarė Valevičiūtė). Geriausias metų aktorius – Marius Repšys („Dešimt priežasčių“, rež. An­ Geriausias animacinis filmas – „Ne­ drius Blaževičius). priklausomybės diena“ (rež. Urtė Budi­ naitė). Geriausia metų aktorė – Janina La­ pinskaitė („Miegančių drugelių tvirto­ Geriausias televizijos filmas – „Le­ vė“, rež. A.Puipa). do vaikai“ (rež. Justinas Lingys).

Iki gegužės 16 d. siūlykite šio apdovanojimo verčiausias įmones. Siūlyti ir balsuoti rinkimuose galite portale www.KL.lt

XX XX XX XX XX XX XX

XX

JAU PASIŪLYTOS KANDIDATĖS: XX UAB „Mars Lietuva“ AB TEO LT XX UAB „Krasta Auto Klaipėda“ UAB „Solorina“ AB „Klaipėdos laivų remontas“ XX AB Smiltynės perkėla XX UAB KRATC UAB „Arijus“ XX AB „Klaipėdos jūrųkrovinių AB Vakarų laivų gamykla UAB KJKK BEGA kompanija (KLASCO)“ XX UAB „Vakarų konstrukcijos“ BĮ Klaipėdos miesto XX AB „Klaipėdos nafta“ globos namai XX AB „Klaipėdos“ viešbutis UAB „Klaipėdos duona” PROJEKTO PARTNERIAI:

Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.