TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės gegužės 15 d., 2012 m. Nr. 112 (1311) Didinti minimalią algą premjeras sutinka tik mainais į lankstesnius darbo santykius. Lietuva 4p.
Šalies bankai pastebi, kad gyventojai vėl drąsiau skolinasi vartojimui. Ekonomika 7p.
diena.lt
ES užsienio reikalų ministrai tarėsi, kad nubausti Ukrainą būtų galima boikotuojant futbolo čempionatą. Pasaulis 12p.
A.Zuokas ves merus į kovą
1,30 Lt
Neturiu informacijos apie Europos futbolo čempio nato Ukrainoje boikotą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė
4p.
Miestas
2p.
Darbai vyksta pagal grafiką
Žygiai: Vilniaus vadovai A.Zuokas ir R.Adomavičius grasina net per teismus siekti, kad būtų grąžinta PVM lengvata keleiviams vežti. Gedimino Bartuškos nuotr.
Didžiųjų miestų merų svajonė – grįžti į senus gerus PVM lengvatų laikus. „Jei jau bus lengvata spaudai, tuomet reikia ir transportui“, – choru aiškina jie. O tada ir bilietai nebrangtų, ir skolos sumažėtų. Atkakliausiai nusiteikęs, žinoma, sostinės vadovas.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Regi tik vieną išeitį
PVM lengvatas keleiviams vež ti reikia kuo greičiau grąžinti, nes transporto bendrovės klimpsta į skolas, nuo to kenčia ir savivaldy bių biudžetai, ir keleiviai, o jei ne – teisimės! Tokiais šūksniais rinkimų žygį už PVM lengvatų grąžinimą vežėjams pradėjo Vilniaus meri
ja. Jai įkandin seka ir kitos šalies savivaldybės. Šimtamilijoninėse skolose sken dinčios Vilniaus valdžios atstovai, surengę specialią spaudos konfe renciją, vakar įrodinėjo, kad nuo to bus tik geriau: bus išspręstos kone visos viešojo transporto bėdos. Te reikia Seimui sugrąžinti PVM leng vatą. Tiesa, nebe 19 proc., kokia buvo iki 2009-ųjų, bet 9 proc.
2
Vilniečiams teks bandyti kitąmet Vilniaus krepšininkai nesugebė jo grąžinti intrigos Lietuvos krep šinio lygos (LKL) finalo serijoje. Trečiosiose LKL finalo rungtynė se kauniečiai 90:84 paguldė ant menčių Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir laimėjo seriją iki trijų pergalių sausu rezultatu – 3:0.
Nusivylimas: „Lietuvos ryto“ krepšininkams LKL finalo serijoje taip ir
neteko pajusti pergalės skonio.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sezoną baigė iškovoję tris trofė jus – Lietuvos krepšinio federa cijos, Baltijos ir LKL čempionų taures. „Iš penkių turnyrų laimė
Sportas
Diplomatai staiga suprastėjo Užsienio reikalų ministerijai pagal naują tvarką įvertinus daugiau nei 400 Lietuvos diplomatų darbą, ge riausią įvertinimą gavo tik 14 as menų – 3 proc. visų atestuotųjų. Per nai, kai dar galiojo senoji atestacijos tvarka, geriausią įvertinimą buvo ga vę 92 proc. tikrintų diplomatų. 9 dip lomatų veikloje šiemet nustatyta di delių trūkumų. Jų pavardžių minis terija neatskleidžia.
Menas
jome tris, tačiau visi jie iškovoti savame fronte. Norėdami ateity je pasiekti geresnių rezultatų Eu rolygoje, turėtume išanalizuoti šį sezoną, padaryti išvadas, pergal voti, kas buvo blogai“, – pabrėžė „Žalgirio“ sporto direktorius Vi toldas Masalskis. Šiam krepšinio specialistui per praėjusį krepšinio sezoną teko at laikyti nemažai išbandymų. Plačiau skaitykite
nuomonės 6p.
10
13p.
Kino kūrėjams įteiktos „Gervės“
2
miestas
antradienis, gegužės 15, 2012
15p.
Maskvoje įsikūręs V.Bareikis atitrūko nuo grupių veiklos, bet ne nuo muzikos.
Gali pristigti lėšų vargšams Išaugus kuro kainoms, taip pat kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį, Vyriausybė šioms kompensacijoms šiemet gali pri trūkti lėšų.
Socialinės apsaugos ir darbo mi nister ijos duom en im is, šiem et vien pirmą ketvirtį kompensaci joms skirta 81,05 mln. litų, arba 13 proc. daugiau nei prieš metus (71,63 mln. litų), o per visus me tus numatyta skirti 655,2 mln. li tų. Pernai joms išmokėta 759,4 mln. litų. „Įvertinus 2012 m. pirmo ket virčio išlaidas, iki šių metų pabai gos galimas šių lėšų trūkumas“, – prognozuoja ministerija. Anot Socialinės apsaugos ir dar bo ministerijos, lėšų poreikį kom pensacijoms didina augančios ku ro kainos. Vyriausybės pasitarime pirma dienį ministerija siūlo pritarti pa ramos nepasiturintiems gyven tojams pertvarkai. Kaip teigiama, šiemet pirmą ketvirtį, palygin ti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pašalpos gavėjų skaičius sumažė jo 6,1 proc. – pirmą ketvirtį jų bu vo 221,5 tūkst. (prieš metus – 235,8 tūkst. litų). Kompensacijų už šildymą gau nančių asmenų skaičius per me tus sumažėjo 9,3 proc., iki 198,8 tūkst. Palyginamuoju laikotarpiu 11,5 proc. – nuo maždaug 175 mln. iki 165 mln. litų – sumažėjo išlaidos socialinėms pašalpoms mokėti, 5,8 proc. – vidutinis pašalpos dydis.
„Vilniaus diena“ jau rašė, kad pirmą šių metų ketvirtį į Sociali nės paramos centrą dėl kompen sacijų už šildymą kreipėsi 5 proc. daugiau vilniečių nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Per pirmą šių metų ketvirtį jiems buvo išmokėta 12,93 mln. litų. To kius duomenis „Vilniaus dienai“ pateikė savivaldybės Socialinių
reikalų departamento atstovė Ieva Paberžienė. Sausį į savivaldybę dėl kompen sacijų kreipėsi 3624, vasarį – 3261, kovą daugiausia – 3842 – vilnie čių. Tad kiekvienam besikreipusiam žmogui teko kiek daugiau nei 800 litų. „Kompensacijų gavėjų skaičius tik augo“, – nurodė I.Paberžienė. VD, BNS inf.
Renginys prasidėjo nuotaikinga 5-ųjų TAFISA pasaulio sporto vi siems žaidynių simbolio Šauliuko vedama mankšta, per kurią lietaus nepabūgę savanoriai ir renginio dalyviai ne tik šoko, bet ir kvietė saulę, kad nušviestų dangų. Sužinoti sveikos gyvensenos pa slapčių bei sušilti buvo galima ir be simokant šiaurietiškojo ėjimo tech
„Tik tai leistų bendro 1 vėms nedidinti bilietų kainų“, – pareiškė A.Zuokas ir ne
pamiršo pridurti, kad šiais metais, bent jau Vilniuje, to daryti tikrai neplanuojama. Paklaustas, ką da rys, jei Seimas tokiems siūlymams nepritars, meras paaiškino, kad lie ka vienintelis būdas – teistis. „Jei negirdima, nematoma skaičių, jie ignoruojami, tai vie nintelis būdas – teisminis. Ir mūsų ieškinyje reikalaujama pa dengti tas skolas. Manau, prie mūsų ieškinio prisijungtų ir kiti miestai“, – kalbėjo A.Zuokas. Pelnosi iš miesto?
Ritamės: pirmą šių metų ketvirtį į Socialinės paramos centrą dėl kom
pensacijų už šildymą kreipėsi 5 proc. daugiau vilniečių nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Mokė gyventi sveikai Vilniaus Vingio parke sveikos gy vensenos paslaptimis su miestie čiais dalijosi tuzinas įvairių svei katingumo organizacijų. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro orga nizuota švente „Judėjimas kaip pa saka!“ buvo minima Pasaulinė ju dėjimo sveikatos labui diena.
A.Zuokas ve
nikos, užsukus į pirtelę-palapinę, dalyvaujant karinėse estafetėse ar ragaujant karštą vegetarišką sriubą. Sveikatos mokymo ir ligų pre vencijos visuomenės sveikatos specialistai visiems besidomin tiems rodė, kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems per fizi nio aktyvumo ir sporto renginius, kvietė išbandyti fizinės ištvermės testo, dalijo patarimus, kaip padi dinti širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermę ir kaip išvengti judėjimo sukeltų traumų. Renginyje savo būdus, kaip iš saugoti sveikatą ir jaunystę, pri statę šri šri jogos, taiči, karatė, capoeira, kalanetikos, flamenko, zumbos specialistai vieningai pri
tarė minčiai, kad viena svarbiausių ilgo ir sveiko gyvenimo paslapčių – judėjimas, aktyvus ir sportiškas laisvalaikis. TAFISA žaidynių savanoriai visus užsukusius į renginį ragino atvykti į pasaulines sporto visiems žaidynes „Šiauliai 2012“ ir savo jėgas išban dyti įvairiose sporto rungtyse var žantis su aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjais iš viso pasaulio. TAFISA žaidynės, kurios vyks liepos 5–11 d. visame Šiaulių re gione, yra atviros visiems nepro fesionaliems sportininkams. Per žaidynes vyks įvairūs kultūros, sveikatingumo renginiai, tarptau tinės konferencijos.
„Valstybė iš miesto biudžeto pel nosi. Iš miesto biudžete numaty tų 85 mln. litų, skirtų lengvatoms padengti, mes turime sumokė ti 16 proc. PVM. Kodėl savival dybės biudžetas turi tai dengti?“ – tęsė socialdemokratas R.Ado mavičius. A.Zuokas pritarė, kad viešojo transporto paslauga panaikinus lengvatas tapo sunkiau prieinama, nes kai kurie vežėjai buvo privers ti padidinti kainas, skolos tik di dėjo. „Kai kurių įmonių veikla net paralyžiuojama“, – baugino me ras. Kurių – jis nenurodė. Vilniaus valdžia, o įkandin ir kitos savival dybės aiškina Seimo nariams no rinčios atverti akis, kad padidinti mokesčius – ne išeitis.
„PVM lengvatos turi būti skir tos vartotojui, o ne paslaugos tei kėjui. Kokia nauda vartotojui, jei sumažinus PVM jau po kelių mė nesių kainos grįžta į tą patį lygį“, – ministerijos poziciją perdavė R.Jakilaitienė.
Ingrida Šimonytė:
Sugrąžinus PVM lengvatą kelei viams vežti, į vals tybės biudžetą ne patektų apie 68 mln. litų.
I.Šimonytė jau anksčiau yra tarusi griežtą „ne“ lengvatiniam PVM. „Lengvatai nepritariu, nes ji iš esmės skatina ir toliau nespręsti miesto viešojo transporto prob lemų, o įsivaizduoti, kad dota cijomis per mokesčių lengva tas galima plūduriuoti tiek, kiek tai leidžia rinkimų ciklas“, – taip praėjusią savaitę Seimo narei Ag nei Zuokienei, paklaususiai mi nistrės nuomonės dėl lengvatų, atrėžė I.Šimonytė.
Komentarai
Griežtas I.Šimonytės „ne“
„Sugrąžinus PVM lengvatą kelei viams vežti, į valstybės biudže tą nepatektų apie 68 mln. litų. Toks Finansų ministerijos atsa kymas bus pateiktas ir Seimui, ir Vyriausybei. Tie, kurie siū lo PVM mažinti, tegul pasiūlo ir būdus, iš kur trūkstamus pinigus paimti, kaip kompensuoti“, – Fi nansų ministrės Ingridos Šimo nytės poziciją lengvatų grąžini mo klausimu perdavė jos atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Finansų ministerija laiko si nuomonės, jog PVM lengvatų grąžinimas sugriautų lig šiol kur tą sistemą, kad mokesčių išimtys neturi būti taikomos niekam.
Andrius Kupčinskas
Kauno meras, TS-LKD atstovas
B
ūtume linkę palaikyti Vil niaus mer ijos idėj ą dėl PVM sumaž in imo. Sav i valdybių įsip areigojimai susisiekimo paslaugas teikiančioms bendrovėms tik didėja. Iš miesto biud žeto jas subsid ijuo ti neturime galimybių – skolos ir įsi pareigojimai kreditoriams keliasi iš
Sereikiškių parką a
VD inf.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Rekonstruoti uždarytas Sereikiš kių parkas šiuo metu ardomas ir tiesiami tinklai. Projekto vado vės teigimu, viskas vyksta pagal planą.
Naudinga: sveikos gyvensenos paslaptis vilniečiams atskleidė net keliolikos organizacijų atstovai. Šarūno Alasausko nuotr.
Sereikiškių parkas, dar vadina mas Bernardinų sodu, rekonst ruoti uždarytas balandžio 10 d. Projekto vad ov ė Jurga Šim e liūn ien ė dienrašč iui patvirt i no, kad visi darbai vyksta pa gal grafiką. „Šiuo metu Bernardinų sode ardoma ir tiesiami tinklai: klo jamas vandentiekis, lietaus ir elektros tinklai. Vyksta archeolo giniai kasinėjimai“, – esamą pa dėtį nušvietė J.Šimeliūnienė.
Jos teig im u, šie darbai tę sis artimiausius keletą mėne sių. Pirmą parko rekonstruk cijos etapą planuojama baigti gruodį. 2013 m. pavasarį parkas turėtų būti apželdintas. Baigus visus darbus parkas turėtų įgyti autentiškus XIX a. pab. jam bū dingus bruožus: atvirų–uždarų erdvių sistemą su daug šviesos, turėtų būti atkurta dailininko Alexanderio Strausso sumany ta centrinė dalis, takų sistema, želdiniai. Park e num atom a įreng ti botanikos sodą, oranžeri ją, alpinariumą, rožyną, atkurti buvusį vienuolyno sodą, atnaujinti neveikiančius fontanus, iš kasti tvenkinius, įkurti žaidimų aikšteles, kelias kavines ir resto ranus.
3
antradienis, gegužės 15, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
ves merus į kovą
Lenkų premjeras Vilnių rado Kanadoje Kanadoje viešintis Lenkijos prem jeras Donaldas Tuskas sekmadie nį pareiškė, kad didžiuojasi šioje šalyje radęs kitą Vilnių – ant pušy nais apaugusių kalvų į rytus nuo Otavos esantį miestelį, įkurtą pir mosios emigrantų iš Lenkijos ban gos.
Daugelis šio miestelio gyventojų kilę iš imigrantų, atvykusių į Ka nadą iš Lenkijos šiaurinio Kašubų regiono, kuris taip pat yra premje ro D.Tusko gimtinė. Kanadoje esančiame Vilniaus miestelyje tebėra žmonių, kalban
čių kašubų kalba, nors šie žmo nės yra jau penktos ar šeštos kar tos imigrantai. Vis dėlto kašubų kalbą iki šiol puoselėja tik patys seniausi gyven tojai, tad ji nyksta. XIX a. Kanados Ontarijo valsti joje įkurtas Vilnius – seniausia ko lonistų iš buvusios Lenkijos ir Lie tuvos valstybės teritorija, įkurta gyvenvietė Amerikos žemyne. Miestelis gavo kašubų dvasinio lyderio Ludwiko Dembskio gimto jo miesto – Lietuvos sostinės Vil niaus – pavadinimą. VD, BNS inf.
Požiūris: R.Adomavičius įsitikinęs, jog ne savivaldybių, o valstybės reikalas stengtis, kad miestų gyven
tojai naudotųsi pigesniu transportu.
metų į metus, o situacija nesikeičia. I.Šimonytė kalbėjo, kad transporto paslaugos turi atitikti europinį lygį – taip, dažnai važinėju po, pavyzdžiui, Briusel į, ir matau, kad prieš kelerius metus autobuso bilietas kainavo 2,5 euro, dabar – 3,5. Suprantu ministrės poziciją dėl lengvatų, bet juk Seimas imasi grąžinti lengvatą spaudai. Reik al ing a lengv at a ir vieš aj am transport ui. Gyventojų uždarbis ne pats did žiausias. Varg u ar Seim as įsik laus ys į mū sų nuomon ę, bet jei jau svarstome dėl spaud os, ne maž iau skaud a ir transp ort ui. Juk šildymui taip pat lengv at a gal ioj a. O, kalb ant iš gy ven im išk ų poz ic ij ų, vieš as is trans port as svarbus lyg iai taip pat kaip ir šildym as.
Vytautas Grubliauskas
Klaipėdos meras, Liberalų sąjūd žio atstovas
N
ašta sav ivaldybėms po to, kai PVM buvo pad i dintas, – neadekvat i ir nepalyg inamai didesnė nei gal imybės. Kalbėt i apie lengva tinį PVM tikrai vertėtų ir reikėtų. Ta čiau tai greičiau don kichot in is žy gis bandant ieškoti tiesos – duokdie, kad pasisektų. Kad Seimas PVM su
Gedimino Bartuškos nuotr.
maž intų, nededu jok ių vilčių. Tok ie pasiūlymai, aišk u, atsiduoda rink i mų dvasia. Kaip liberalas sak yčiau, kad reik ia kurt i sistemą, kur ioje lengvat ų ap skritai reikėtų atsisakyti, nes lengva tos yra išimt ys, kur ios gad ina visą sistemą. Reikėtų žmonėms užtikrin ti tokias kompensacijas, kad nereikė tų lengvatų. O dėl A.Zuoko siūlomo teisinio kelio, tai yra ilgas procesas. Kai jis baigsis, gal jau kalbėsime, kad lengvat ų ap skritai nebereikia. Gal bandyti aiškintis, kaip šią proble mą spręsti, ir verta, bet nereikėtų vel tis į teisminius ginčus su Vyriausybe, kurie, aišku, būtų ilgalaikiai, o galiau siai – menk i. Siūlyčiau ieškot i kit ų sprendimų.
ardo pagal numatytą grafiką Sodo rekonstrukcijos ir atkū rimo projektas paruoštas vado vaujantis XIX a. pab. ir XX a. pr. istorine ikonografine medžiaga, siekiant atspindėti šios teritori jos raidą ir išsaugoti vertingiau sius želdinius. Atnaujinta erdvė bus pritaikyta šiuolaikinio lan kytojo kultūriniams ir rekreaci niams poreikiams. Sereikiškių parko rekonstruk ciją pagal parengtą projektą at lieka Vilniaus statybų bendrovė „LitCon“ (buvusi „Pireka“), ku ri sutartį su savivaldybės valdoma įmone Vilniaus vystymo kompa nija pasirašė praėjusių metų rugp jūtį. Parką atnaujinti iš viso atsieis apie 18,5 mln. litų. 10 mln. projek tui skirta iš ES struktūrinių fon dų, likusius skiria miesto savival dybė.
Juda: rekonstruoti uždarytame Sereikiškių parke šiuo metu kloja
mas vandentiekis, lietaus ir elektros tinklai. Šie darbai turėtų tęstis keletą artimiausių mėnesių. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Tradicijos: Vilniaus miestelio gyventojai D.Tuską pasitiko pasipuošę
tradiciniais kašubų apdarais.
„Scanpix“ nuotr.
4
AntrADIENIS, gegužės 15, 2012
lietuva
Profsąjungoms siūlo mainus Vyriausybė tebesilaiko nuomonės, kad nuo šių metų liepos minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) gali padidėti nuo 800 iki 850 litų. Tolesnis MMA didinimas turėtų priklausyti nuo to, ar pavyks Seime priimti darbo santykius liberalizuojan čius įstatymus. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
mas. Bet dabar matome, kad jis vis mažėja“, – teigė A.Kubilius.
Išvažiuojamasis pasitarimas
Lengviau atleisti pensininkus?
Pirmadienį Vyriausybė „Sodros“ būstinėje Vilniuje surengė išvažiuo jamąjį pasitarimą. Jame daugiausia kalbėta apie socialinius, darbo rin kos užtikrinimo dalykus. „Gal kar tais viešumoje to ir nepastebim, bet socialinėje sistemoje vyksta svarbios permainos, kurių tikslą apibrėžčiau paprastu sakiniu – mūsų sociali nis solidarumas tampa vis kryptin gesnis, tikslingesnis ir vis mažiau kainuoja“, – po pasitarimo kalbėjo premjeras Andrius Kubilius. Pasak jo, šių metų pradžio je „Sodros“ gautos pajamos virši ja planuotąsias – per pirmus ketu ris mėnesius valstybinio socialinio draudimo sistemos biudžeto de ficitas yra maždaug 200 mln. litų mažesnis, nei buvo planuota tvir tinant šių metų biudžetą. „Ilgą laiką „Sodros“ defic itas buvo pats didžiausias valdžios galvos skaus
Premjero tvirtinimu, Vyriausybė siekia, kad „Lietuvos verslas kurtų kuo daugiau darbo vietų ir jos bū tų kuo geriau mokamos“. Todėl Vyriausybėje, pasak A.Ku biliaus, pirmadienį buvo aptartas „nuoseklus darbo santykių per tvarkos planas“. Tai, anot jo, „yra viena pagrindinių sąlygų, kad at sirastų kuo daugiau darbo vietų ir būtų daugiau investicijų“. Vyriausybė siūlo sutrumpinti įspėjimo dėl atleidimo iš darbo ter miną, sumažinti išeitinių išmokų dydžius, pailginti savaitės dar bo laiko trukmę, panaikinti papil domas atostogas, kitaip skaičiuo ti kasmetes minimalias atostogas. Darbo kodekso pataisose taip pat siūloma įteisinti galimybę sudary ti terminuotas darbo sutartis nuo latiniam darbui, paprasčiau iš dar bo atleisti pensininkus.
Jeigu šiems darbo santykių libe ralizavimo pasiūlymams būtų pri tarta Seime, tuomet Vyriausybė su tiktų nuo 2013-ųjų pradžios MMA padidinti iki 900 litų. Kol kas yra deklaruotas Vyriausybės sutikimas MMA padidinti iki 850 litų nuo šių metų liepos. Tačiau šiam pasiūly mui dar turi pritarti Trišalė taryba. Ji šį klausimą žada svarstyti po po ros savaičių. Dar neapskaičiavo naudos
Anot premjero, MMA didinimas ga lėtų sumažinti darbo vietų, todėl ir siūloma įgyvendinti lankstesnių dar bo santykių planą. „Manome, kad MMA galėtų būti didinamas dviem etapais – iki 850 litų nuo liepos ir iki 900 litų nuo Naujųjų metų, jei gu būtų įgyvendinti lankstesni dar bo santykiai“, – kalbėjo A.Kubilius. Bet Vyriausybė pripažino dar neapskaičiavusi, kokią ekonominę naudą duotų darbo santykių libe ralizavimas. „Mes kaip tik pasita rime kalbėjome, kad tokie skaičia
Sąlygos: Vyriausybės manymu, MMA galėtų būti didinamas dviem eta
pais – iki 850 litų nuo liepos ir iki 900 litų nuo Naujųjų metų. Tačiau tam reikia lankstesnių darbo santykių. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
vimai būtų atlikti, kol tie įstatymai bus pateikti Seimui svarstyti“, – sa kė ūkio ministras Rimantas Žylius. Kritiką atmeta
Nei premjeras, nei socialinės ap saugos ir darbo ministras Dona tas Jankauskas nesutiko su tuo, kad darbo santykių liberalizavimo pa siūlymai pablogins samdomų dar buotojų padėtį. „Kategoriškai nesu tinku su tuo. Mes tik įgyvendinam tai, kas jau įgyvendinta kitose ša lyse kaimynėse, tarp jų ir Estijoje.
Nelankstūs darbo santykiai dažnai priverčia darbdavį mažinti darbo vietų skaičių, atsisakyti savo planų dėl investicijų“, – sakė A.Kubilius. „Vargu ar darbuotojų padėtį pablo gintų diferencijuotas darbo laiko skaičiavimas arba atostogų skaičia vimas ne kalendorinėmis, bet darbo dienomis“, – teigė D.Jankauskas. Jis pabrėžė, kad siūlymas nusta tyti, jog kasmečių atostogų trukmė yra ne 28 kalendorinės, o 20 dar bo dienų, „jokiu būdu netrumpina pačių atostogų“.
Spausti reikia protingai Prezidentė Dalia Grybauskaitė sa ko, kad Ukrainai reikia tęsti spau dimą dėl valdžios elgesio su opo zicijos atstovais, visų pirma eksp remjere Julija Tymošenko, bet per spėja, kad visiškas izoliavimas ne būtų tinkamas.
„Spaudimas jau padėjo, kad J.Ty mošenko būtų perkelta į ligoninę, – tai aišku. Bet nors pozityvus spau dimas ir pozityvi kritika turi tęstis, visiškas izoliavimas nėra išeitis“, – radijui „BBC World Service“ sakė praėjusią savaitę Ukrainoje viešė jusi D.Grybauskaitė.
Dalia Grybauskaitė:
Neturiu informacijos apie futbolo čempio nato boikotą. Tačiau esu tikra dėl ES spau dimo, ką Ukrainai rei kia padaryti reformų kelyje į Europą. „Nenorime visiškai Ukrainos įspausti į kampą, bet pozityvus spaudimas turi būti, nes mes vis dar nematome sąžiningo ir nešališ
ko apeliacinio proceso, nematome teisminės sistemos reformos, ne matome konstitucinių reformų ir įstatymų dėl spaudos ir susirin kimų laisvės“, – kalbėjo Lietuvos prezidentė. Ji teigė nežinanti, ar ketinama ES lygiu boikotuoti birželio 8 d. prasi dedantį Europos futbolo čempio natą. „Neturiu informacijos apie fut bolo čempionato boikotą. Tačiau esu tikra dėl ES spaudimo, ką Uk rainai reikia padaryti reformų ke lyje į Europą, o dėl pagarbos žmo gaus teisėms, aišku, mes turimą tą pačią nuomonę“, – radijui sakė D.Grybauskaitė. Į pastabą, kad nėra prasmės lai kytis bendros nuomonės, jei ne sielgiama vienodai, Lietuvos va dovė atsakė: „Esu tikra, tai artėja, nes pradžioje nebuvo aišku, kaip viskas vyks, o dabar esame vienin gesni, nes suprantame, kaip reikė tų spręsti situaciją dėl opozicijos lyderių.“ Pasak jos, futbolo čempiona to boikotas būtų simboliškas ir skausmingas visiems, nes „sportą daryti spaudimo priemone ne vi sada yra geras sprendimas“. „Tai bus labai simboliška, bet mes turime primygtinai reikalau ti ir daryti spaudimą bendrai dėl žmogaus teisių. Tai nesusiję tik su vienu renginiu, tai susiję su pasi tikėjimo kūrimu, nes tarpusavio pasitikėjimas dabar griūva, o ne pasitikėjimas auga. Tai yra plates nis klausimas ir reikia platesnio ne tik Europos, bet viso demokrati nio pasaulio sprendimo“, – kalbė jo D.Grybauskaitė. BNS inf.
6
AntrADIENIS, gegužės 15, 2012
nuomonės
Teisybės ieškotų savo šalyje
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L Nuo iniciatyvos iki rezultato – toli
Stasys Gudavičius
A
trodyt ų, per tris mė nes ius nelab ai sun ku surinkti 300 tūkst. par aš ų, kur iais re miama iniciat yva surengt i refe rendumą kokiu nors ypatingu vi suomenę jaudinančiu klausimu, apie kur į be pert rauk ų kalbama televiz ijos ir radijo žiniose, rašo mi did žiausi straipsn iai laikraš čiuose ir interneto portaluose.
Per pastaruosius dvi dešimt metų Lietuvo je buvo daugiau kaip dešimt iniciatyvų su rengti referendumą vienokiu ar kitokiu klausimu. Juk 300 tūkst. per 90 dienų reiš kia, kad kasd ien visoje Liet uvo je reik ia surinkti maždaug 3400 pil iečių parašų. Tiek žmonių gy vena viename nedideliame lietu viškame miestelyje. Visose savi valdybėse tereik ia rasti po vieną kitą tok į itin pil ietiškai nusiteiku sį miestelį, ir tikslas bus ranka pa siek iamas. Bet, pasirodo, ne viskas taip pa prasta. Per pastar uosius dvidešimt me tų Liet uvoje buvo daug iau kaip deš imt inic iat yv ų surengt i re ferendumą vienok iu ar kitok iu klausimu. Nors paprastai būdavo kel iam i nemenk ą vis uomenės sus ido mėjimą skat inantys klausimai, – dėl Seimo nar ių skaičiaus maž i nimo, Seimo rink imų sistemos pakeitimo, dėl draudimo privati zuot i dideles valst ybės įmones, tiesiog in ių mer ų rink imų, stoji mo į NATO, pensijų pad id in imo ir panašūs, – beveik visos inicia tyvos triušk inamai žlugo. Nes nes ugeb ėt a sur inkt i pak ank a mai parašų. Žmonės neskuba pasirašyti įvai rių iniciatyvų. Vieni tiesiog nepri taria joms, kiti, nors ir nori pasira šyti, dažniausiai nežino ar neran da, kur tai gal ima padaryt i, – pa prastai parašų rink imo tašk ų tė
ra vos vienas kitas. Iniciator iai nepas ir ūpina kruopšč iau pas i rengt i šiam procesui, nesuburia pakankamai didelės komandos savanor ių, renkančių tuos para šus. Čia neretai koją pak iša labai ribotos iniciatorių finansinės ga limybės. Dar kiti piliečiai įsitikinę, kad val džia vis tiek nuspręs taip, kaip jai reik ia, todėl visos tos parašų rink imo karšt inės ir referendu mai tėra tik tuščias laiko bei lė šų švaistymas. Yra ir bijančių pa sirašyti. Ta baimė išliko dar nuo sovietinių laik ų, kai labai kreivai žiūrėta į bet kok ias visuomen i nes iniciatyvas, o jų dalyviai per sek ioti. Štai ir šiuo metu, artėjant Seimo rink imams, Lietuvoje įreg istruo tos net trys iniciatyvinės grupės, siek ianč ios ruden į surengt i re ferendumus kel iais klausimais. Net dvi grupės siek ia referendu mo dėl naujos atom inės elektr i nės stat ybų. Ties a, kiekv ienos siūlomas klausimas kiek skiriasi, bet idėja iš esmės viena – neleis ti, kad Lietuvoje atsirastų atomi nė elektrinė. Trečioji iniciatyvinė grupė rinks paraš us dėl Seimo nar ių skai čiaus sumaž in imo, parlamenta rų kadencijos pratęsimo ir kaden cijų skaičiaus apribojimo. Kyla nemažai abejon ių ne tik dėl to, ar šios iniciat yvos tikrai ver tos dėmesio, ar tikrai dėl keliamų klausimų tur i būt i reng iam i re ferendumai. Pirm iausias ir svar biausias klausimas – ar pav yks bent dėl vienos iš šių iniciat yv ų sur inkt i pakankamai parašų? Greič iausiai ne. Turbūt nesusi rinks tie 300 tūkst. pil iečių, pa geidaujančių išvardytais klausi mais pareikšti nuomonę referen dume. Referendumo dėl branduol inės energet ikos iniciator iai tur i at sarginę išeit į – Seimas taip pat ga li paskelbt i balsavimą šiuo klau simu. Bet net gi jeig u daug uma parlamentar ų pasiduot ų tok iai iniciatyvai, varg u ar tas balsav i mas būtų labai efektyvus. Praktika rodo, kad Lietuvos žmo nės nenor iai vaikšto į rink imus ir referendumus. Todėl tikr iau siai referendumas dėl pernelyg menko rinkėjų akt yv umo bus paskelbtas neįvykęs. Tok iu atveju sumos referendu mui organizuoti bus išleistos mi lijon inės, o rez ultatas – vis vien nulinis. Ar mes nor ime, kad lėšos krizės nustekentoje šalyje ir toliau būtų švaistomos?
ietuvos gyventojai, jeigu bū tų pažeistos jų kaip ES pi liečių teisės, įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijo je, pirmiausia skųstųsi vietos teis mams. Tai rodo vakar paskelbti ap klausos rezultatai. Tyrimo duomenimis, 24 proc. Lie tuvos gyventojų skųstųsi vietos po licijai, o tik 14 proc. – atsakingoms ES institucijoms, pavyzdžiui, Euro pos Komisijai arba Europos Parla mentui. Bendras europiečių pasitikėjimas minėtomis institucijomis yra dides nis – 19 proc. apklaustų ES piliečių su tokiu skundu kreiptųsi būtent į jas. Tai pranešė Eurobarometro ty rimą atlikusi bendrovė TNS LT. „Anksčiau atlikti Eurobarometro tyrimai rodo, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų jaučiasi esantys tik lietuviai arba visų pirma lietuviai, o tuomet – europiečiai. Šiuo atveju stipresnis tapatinimasis su savo ša limi užgožia net visuomenės nuo monės apklausose nuolat reiškiamą nepasitikėjimą Lietuvos teismais“, – sakė TNS LT politinių ir socialinių tyrimų specialistė Rūta Vitanaus kaitė. „Tai rodo, kad ES mūsų šalies žmonėms vis dar atrodo tolima, su dėtinga organizacija, todėl gali būti, kad ginti savo teises vietos teismuose atrodo tiesiog paprasčiau“, – prane šime spaudai sakė ekspertė. Daugiau nei trečdalis (36 proc.) Lietuvos gyventojų teigia niekada negirdėję apie ES pagrindinių tei sių chartiją. Didžioji dalis (57 proc.) apklaus tųjų sakė girdėję apie šį dokumen tą, tačiau nieko tikslaus negalėjo pasakyti. Tik 7 proc. gyventojų ne tik buvo girdėję, bet ir žinojo, kas tai konkrečiai yra. Į klausimą apie konkrečias chartijos taikymo sri tis teisingai atsakė tik kas dešim tas lietuvis.
Tėvynė: stipresnis lietuvių tapatinimasis su savo šalimi užgožia net vi
suomenės nuomonės apklausose nuolat reiškiamą nepasitikėjimą Lietu vos teismais. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Apie ES pagrindinių teisių chartiją daugiausia žino ispanai – kas penktas apklaustasis šioje šalyje. O labiausiai šioje srityje atsilieka prancūzai – vos 3 proc. jų žinojo, kokia šios charti jos esmė. ES gyventojai daug labiau negu lietuviai pasitiki ombudsmeno arba kitomis vietos nepriklausomo mis institucijomis. Kas penktas ES pilietis, pažeidus jo teises, skųstųsi būtent joms. Labiausiai šiomis institucijomis pasitikima kaimynėje Lenkijoje. 69 proc. apklaustųjų šioje šalyje teigė, kad su tokiais skundais kreiptųsi į ombudsmeną arba kitą nepriklau somą instituciją, Lietuvoje taip elg tųsi tik 7 proc. gyventojų. ES pagrindinių teisių chartijoje pir mą kartą ES istorijoje viename tekste aprašomos visos pilietinės, politinės, ekonominės ir socialinės ES piliečių bei visų Sąjungos teritorijoje gyvenan čių asmenų teisės. Ši chartija apima to
kias teises kaip orumas, laisvės, lygybė, solidarumas, pilietinės teisės, teisin gumas. Ja siekiama apginti pagrindines asmens teises ES nepažeidžiant insti tucijų ir valstybių narių aktų, priima mų taikant Sąjungos sutartis.
Rūta Vitanauskaitė:
Tyrimai rodo, kad ab soliuti dauguma Lietu vos gyventojų jaučiasi esantys tik lietuviai ar ba visų pirma lietuviai.
Atliekant tyrimą 27-iose ES šaly se apklausta 26,3 tūkst. gyventojų, Lietuvoje – 1006 asmenys. Apklau sa buvo vykdoma 2012 m. sausį. VD, BNS inf.
Diplomatai staiga suprastėjo Šiemet pagal naują tvarką įvertinus daugiau nei 400 Lietuvos diploma tų darbą, geriausią įvertinimą gavo tik 14 asmenų.
2011 m. darbas įvertintas 416 iš 457 diplomatų – visų, išskyrus tuos, ku rie buvo vaiko priežiūros atostogose, neturi keturių mėnesių darbo minis terijoje stažo arba yra deleguoti į ki tas institucijas. Bendras vertinamųjų skaičius ir santykinė vertinamųjų dalis išaugo daugiau nei dvigubai – pagal anks tesnę tvarką 2010-ųjų darbas buvo įvertintas tik 182 iš 471 diplomato.
„Iš 416 diplomatų aukščiausia veiklos efektyvumo kategorija (A) šiemet įvertinta tik 14 asmenų (apie 3 proc.). Tai pats ryškiausias pokytis, nes dar pernai pagal ankstesnę tvarką iš visų 182 vertinamųjų patį geriausią įvertinimą (labai gerai) buvo gavę net 168 asmenys (apie 92 proc.). Dabar, pritaikius naująją vertinimo tvarką, išskirtinai nusipelniusių diplomatų santykinės gretos sumažėjo 30 kar tų“, – atsakydama į BNS klausimus informavo ministerija. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, tai nereiškia, kad A įvertinimo nega vę asmenys dirba negerai: B ir C ka
tegorijos taip pat atitinka keliamus reikalavimus ir neužkerta kelio siek ti karjeros, nors ir mažesniu tempu. Tačiau, remiantis pasauline praktika, pats aukščiausias įvertinimas nuo šiol teikiamas tik ypač retais atvejais – už puikius veiklos rezultatus. D veiklos efektyvumo kategorija, reiškiančia didelius trūkumus tar nybinėje veikloje, šiemet įvertinti 9 asmenys (apie 2 proc.). Pagal seną ją tvarką pernai ketvirta kategorija (nepatenkinamai) nebuvo įvertintas nė vienas asmuo. Pateikti konkrečias pavardes ministerija atsisakė. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
AntrADIENIS, gegužės 15, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,61 %
–0,67 %
10,6 mlrd. litų
siekė grynųjų pinigų apyvarta balandžio pabaigoje.
–0,54 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Daugėjo statybos darbų
€
Lietuvoje pirmą šių metų ketvirtį atlik ta 912 mln. litų vertės statybos darbų – 11,7 proc. daugiau nei 2011 m. sau sio–kovo mėnesiais, kaip pranešė Sta tistikos departamentas. Šiemet šalyje daugiausia atlikta negyvenamųjų pa statų statybos darbų – 48 proc., in žinerinių statinių statybos – 41 proc., gyvenamųjų pastatų statybos – 11 proc. visų darbų.
Baltarusijos rublis 10000 3,2787 DB svaras sterlingų 1 4,3074 JAV doleris 1 2,6787 Kanados doleris 1 2,6748 Latvijos latas 1 4,9486 Lenkijos zlotas 10 8,0677 Norvegijos krona 10 4,5554 Rusijos rublis 100 8,8491 Šveicarijos frankas 1 2,8736
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
–0,7537 % – +0,2245 % +0,5110 % +0,0586 % –0,8748 % +0,2796 % +0,1403 % –0,0348 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,99
4,68
2,46
„Kvistija“
4,95
4,62
2,47
„Vakoil“
4,96
4,64
2,47
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
94,08 dol. už 1 brl. 110,39 dol. už 1 brl.
Iš svetimų lėšų vartoja drąsiau Nors gyventojai į įsipareigojimus bankams dar žiūri atsargiai, o vartojimo paskolų pa staraisiais metais mažėjo, šalies bankai ti kina, kad šių kreditų rinka pamažu atsi gauna. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Tapo konservatyvesni
Šalies bankų vartojimo paskolos fi ziniams asmenims šių metų ko vą, palyginti su praėjusių metų ko vu, sumažėjo 26 proc. ir siekė 885,3 mln. litų, kaip rodo Lietuvos bankų asociacijos duomenys. Pernai, paly ginti su 2010 m., vartojimo pasko los sumažėjo dar labiau – apie 30 proc., nors siekė 1191,5 mln. litų. Konsultacijų bendrovės „Eko nominės konsultacijos ir tyrimai“ verslo plėtros vadovas Justas Gavė nas sakė, kad vartojimo paskolų rinka Lietuvoje vystėsi pagal visus ekonomikos dėsnius: „Vartojimo paskolų, kaip naujo produkto, atsi radimas lėmė vartotojų pliūpsnį – žmonės ėmė kreditus negalvodami, kaip juos reikės atiduoti. Tik po ku rio laiko suvokė, kad tai – matema tiškai prastai apgalvotas žingsnis.“ Nors, kaip pabrėžė J.Gavėnas, per pastaruosius keletą metų smar kiai išaugo kredito įstaigų konku rencija, reikalavimai vartojimo ir greitųjų kreditų rinkose sugriežtė jo. Todėl, anot jo, bendras vartoji mo kreditų kiekis krito. Pašne kovo manymu, skolinimo sąlygos artimiausiu metu nesikeis, esą pa skolų apimtis 2007–2008 m. lygį pasieks tik tuomet, kai ekonomika visiškai atsigaus. Klubo „Pinigų srautas“ prezi dentas Andrius Šuminas sako, kad vartojimo paskolų sumažėjo dėl konservatyvesnio bankų ir klien tų požiūrio. Esą patys bankai pri pažino, kad skolinimas prieš kri zę buvo neracionalus, todėl dabar renkasi savo finansinę padėtį ge bančius įvertinti klientus.
Rinka atsigauna
Nors pastaruoju metu bankai var tojimo paskolų suteikė vis mažiau, tačiau patys tikina, kad rinka atsi gauna, o vartojimo paskolų porei kis pajudėjo iš sąstingio. DNB banko Pardavimo valdy mo departamento vadovės Lijanos Žmoginaitės teigimu, vartojimo paskolų rinka, palyginti su krizės įkarščiu, pamažu tampa aktyvesnė: „Pernai sausį vartojimo paskolų visas bankų sektorius suteikė apie 37 mln. litų. Šių metų sausį naujai išduotų vartojimo paskolų apimtis išliko panaši kaip ir pernai, o šių metų kovą matėme pagyvėjimą – suteikta apie 54 mln. litų vartoji mo paskolų.“ Anot pašnekovės, suaktyvėjimą galima sieti su ge resniu gyventojų ekonominių per spektyvų vertinimu ir sezonišku mu, nes pavasarį ir vasarą žmonės dažniau planuoja ir įgyvendina šei mos gerovės gerinimo planus. SEB banko prezidento pavaduo tojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Virginijaus Doveikos teigimu, pirmą metų ket virtį bankas išdavė 30 proc. dau giau vartojimo kreditų nei per pra ėjusių metų tą patį laikotarpį. Ūkio banko Komercijos tarny bos vadovas Justas Babarskas sakė, kad vien šiais metais nuo sausio iki kovo dvigubai išaugo ir naujai iš duotų vartojimo kreditų skaičius, ir naujai pasirašytų vartojimo kre ditų skaičius. Jis sakė pastebėjęs, kad šiuo metu vartojimo paskolo mis dažniau susigundo jaunesni – 25–34 metų – gyventojai. Pana šios tendencijos vyravo ir 2008 m., o 2009–2011 m. palyginti daugiau vartojimo kreditų ėmė vyresni nei 45 metų asmenys.
Naujai suteiktos vartojimo paskolos* Bankas Suma (mln. litų) „Swedbank“ SEB 187,3 DNB 177,5 Ūkio bankas 27,9 Šiaul ių bankas 14 „Nordea“ 12,8 „Citadele“ 12,8 „Danske“ 12,7 Medicinos bankas 2,8 „UniCredit Bank“ 2,8 Iš viso 885,3 * Fiziniams asmenims, 2012 m. iki kovo pabaigos.
11
tūkst. litų vidutiniškai gyventojai skolinasi vartojimui šiuo metu.
Viltys: pastaruoju metu vartojimo paskolų išduodama mažiau nei per ekonominį pakilimą, nes gyventojai
baiminasi vėl pakliūti į įsipareigojimų spąstus, tačiau bankai jau mato ryškesnę šių kreditų paklausą.
Apsidraudžia nuo skolos
L.Žmoginaitė patikino, kad imdami paskolas gyventojai dabar itin atsar giai įvertina savo galimybes paskolą grąžinti. Todėl esą tokių atvejų, kai jie susigundo vartojimo paskola su mokėti už atostogas ar kelionę, be veik nepasitaiko. Prieš 3–4 metus tokie klientų sprendimai dar buvo dažni. „Tai, kad žmonės vertina sa vo įsipareigojimus atsargiau, rodo ir vartojimo paskolų draudimo statis tika. Pavyzdžiui, per 2011 m. beveik 80 proc. imančių vartojimo kreditą banke draudėsi. Todėl nelaimės at veju kitiems šeimoms nariams ne reikia perimti finansinės naštos“, – pasakojo pašnekovė. Ji taip pat pabrėžė, kad žmo nės nuo šiol dažniau domisi ne tik palūkanų dydžiu, bet ir kitomis su tarties sąlygomis, pavyzdžiui, ar galės kreditą grąžinti pirma laiko. A.Šuminas pabrėžė, kad ruošda miesi imti vartojimo paskolą gy ventojai turėtų neskubėti ir susi pažinti su kelių bankų siūlomomis sąlygomis. Sąlygos kito nesmarkiai
434,4
Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija
Šiuo metu skirtingi komerciniai bankai Lietuvoje teikia vartojimo paskolas nuo 500 iki 40 tūkst. li tų, o kredito terminas svyruoja nuo 3 mėnesių iki 5 metų. L.Žmoginaitė pasakojo, kad dažniausiai gyven tojai ima vidutiniškai 11 tūkst. litų vartojimo paskolą ir bankui įsipa reigoja ją grąžinti per trejus metus. J.Babarskas pasakojo, kad Ūkio bankas praėjusių metų pabaigoje vartojimo kreditų išdavimo sąlygas
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
supaprastino. Anot jo, vartojimo kredito minimali suma sumažin ta iki 500 litų, taip pat panaikintas šiems kreditams taikytas komisinio mokesčio minimumas. Dabar ne dideliems iki 999 litų siekiantiems kreditams taikomas tik 1 proc. ko misinis mokestis. Vartojimo paskola šiame banke siekia nuo 500 iki 10 tūkst. litų, gy ventojai, anot pašnekovo, dažniau siai renkasi 8 tūkst. litų kredito sumą.
Andrius Šuminas:
Vartojimo paskolų sumažėjo dėl konser vatyvesnio bankų ir klientų požiūrio. Skolinasi litais
Pastebima, kad vartojimo paskolų palūkanos litais šalies bankuose yra didesnės nei eurais. Tačiau, kaip sakė bankų atstovai, mažesnėmis palūkanomis gyventojai dažnai ne susigundo ir renkasi vietos valiutą. „Pastebime aiškią tendenciją, kad klientai linkę skolintis ta valiu ta, kuria gauna pajamas. Pastaruo ju metu skolinimasis litais augo“, – sakė Jūratė Šidlauskaitė, banko „Swedbank“ Vartojamojo finan savimo skyriaus vadovė. Šiuo metu vartojimo paskolų li tais palūkanos skirtingose ban kuose siekia nuo 7–9 proc., eurais – nuo 6–7 proc. 2011–2010 m. pa skolų litais palūkanos siekė nuo 10 proc., eurais – nuo 7 proc.
Populiarėja kortelės
Dažniausiai vartojimo kreditus gy ventojai ima automobiliui, buitinei technikai, namų apyvokos daik tams įsigyti. Pastaruoju metu vis dažniau šie kreditai naudojami ir gyvenimo sąlygoms pagerinti, pa vyzdžiui, būsto remontui. „Gana dažnai vartojimo paskolos taip pat imamos naudotam auto mobiliui pirkti, kartais – vaikų stu dijoms užsienyje ir su tuo susiju sioms išlaidoms apmokėti. Įdomu tai, kad mažesniuose miesteliuo se, kur būstas pigesnis, žmonės, sutaupę dalį savo lėšų ar tėvams padedant, likusią dalį finansuo ja imdami vartojimo paskolą. Nors tokiu atveju palūkanos paprastai didesnės, palyginti su būsto pa skolos palūkanomis, tačiau žmo nėms nereikia įkeisti būsto“, – sa kė L.Žmoginaitė. Trumpalaikei ir mažesnei pasko lai dažniau naudojamos kredito ar debeto kortelės su kredito limitu. Kredito korteles gyventojai naudo ja tiek didesniems pirkiniams, tiek kasdieniams pinigų srautams suba lansuoti. Anot pašnekovės, klien tams patrauklu tai, kad kortelės savininkas, su tam tikromis išimti mis, tam tikrą skaičių dienų kredi tu gali naudotis be palūkanų: „Tai naudinga alternatyva trumpalai kei vartojimo paskolai, kai perka mas mažesnis pirkinys, ar atsiskai tymams anksčiau, nei išmokamas mėnesio atlyginimas. Todėl mato me, kad papildomų pranašumų tu rinčių mokėjimo kortelių paklausa taip pat pastebimai didėja.“
8
AntrADIENIS, gegužės 15, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Darbo partijoje – nieko oficialaus? Darbo partijos (DP) juodoji bu halterija buvo tvarkoma Vitalijos Vonžutaitės, vėliau Vytauto Gap šio nurodymu. Tai pirmadienį teismo posėdyje sakė pagrindinė bylos liudytoja Nijolė Steponavi čiūtė, atsakydama į prokuroro Sauliaus Versecko klausimą, ko kių asmenų nurodymu ji tvarkė neoficialią buhalteriją.
N.Steponavičiūtė teismui taip pat liudijo, kad DP buvo oficialių ir neoficialių darbuotojų. N.Steponavičiūtė teigė, kad DP partijos esą oficiali buhalterė bu vo Virginija Jagminaitė, neofi cialioji esą buvo ji – N.Stepona vičiūtė. Pastaroji dirbo buhaltere įmonėje „Kartonas“. „Taip išeina, kad abi buvot neo ficialios?“ – reziumavo bylos nag rinėjimui pirmininkaujanti teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė. „Ji (V.Jagminaitė – BNS past.) prisistatė, kad ves DP buhalte riją, ji nebuvo įforminta. Ji pati pasakė, kad kažkada turėjo problemų su teisėsauga, savo mamą Danguolę norėtų įforminti. V.Jag minaitė sakė, kad su valdžia buvo suderinta“, – aiškino liudytoja. Vėliau V.Vonžutaitė esą pasa kiusi, kad Marina Liutkevičienė dirbs vietoj V.Jagminaitės. Valstybės saugoma liudyto ja į posėdį atvyko lydima dviejų kaukėtų pareigūnų. N.Stepona vičiūtė yra sutikusi bendradar biauti su teisėsauga, ji padėjo at skleisti galimus nusikaltimus,
Įtariamasis: DP byloje šešėlis
krinta ir ant įtakingo šios parti jos veikėjo V.Gapšio.
Tado Umaro (BFL) nuotr.
todėl nuo baudžiamosios atsa komybės atleista. „Kalbėti lengva, kai sakai tie są. Niekas man įtakos nedarė, aš pati labai daug galvojau, bandžiau prognozuoti, kaip klostysis mano gyvenimas, – aš priėmiau spren dimą“, – apie savo apsisprendimą duoti parodymus ir bendradar biauti su teisėsauga sakė N.Ste ponavičiūtė. Ji apklausos pradžioje sakė, kad DP pradėjo dirbti 2003 m.
Nijolė Steponavičiūtė:
Kalbėti lengva, kai sakai tiesą. Niekas man įtakos nedarė, aš pati labai daug galvojau, bandžiau prognozuoti.
Atvirumas: R.Skirtunas vakar pripažino, kad kaltinimai dėl kyšio ėmimo – ne iš piršto laužti.
Liudytoja pasakojo, kad grynų jų pinigų sumas iš partijos būsti nės veždavo į įmonės „Kartonas“ patalpas ir įtraukdavo į apskaitą. Iš pradžių figūravo mažesnės pi nigų sumos, didesnės atsirado prieš Europos Parlamento rin kimus. Liudytoja įvardijo, kad iš būstinės vežtos grynųjų sumos buvo nuo 300 iki 400 tūkst. litų. Baudžiamojoje byloje kaltini mai pateikti DP lyderiui europar lamentarui Viktorui Uspaskichui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui ir buvusioms partijos darbuotojoms V.Vonžutaitei bei Marinai Liutke vičienei. Kaltinimai taip pat pa teikti juridiniam asmeniui – DP. Prokuroras yra skelbęs, kad 2004–2006 m. partijos doku mentuose nefiksuota apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų, susijusių su turtu, įsipareigoji mais ar struktūros pokyčiais. Teismai yra areštavę 6,353 mln. litų valstybės dotacijų DP. Dota cijos areštuotos tam atvejui, jeigu būtų priteisti civiliniai ieškiniai ir juos reikėtų išieškoti. Ieškinį šioje byloje yra pareiš kusi Valstybinė mokesčių ins pekcija, kuriai nebuvo sumokėta daugiau kaip 3 mln. litų priva lomų mokesčių ir įmokų, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius dėl valstybei padarytos žalos dėl nesumokėtų privalomų valstybi nio socialinio draudimo įmokų – daugiau kaip 855 tūkst. litų. VD, BNS inf.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Laikyti už grotų nebemato prasmės Vilniaus apygardos prokuratūra į laisvę paleido teisėjo Ryšardo Skirtuno papirki mu įtariamą advokatą Vitoldą Petravičių. Bylos tyrimui vadovaujantis Vil niaus apygardos prokuratūros pro kuroras Linas Kuprusevičius BNS sakė, kad advokatui skirtas vieno mėnesio suėmimo terminas baigėsi praėjusios savaitės pabaigoje. „Kreiptis į teismą, kad būtų pra tęstas suėmimo laikas, manau, bū tų buvę netikslinga, nes visi būti ni tyrimo veiksmai atlikti“, – BNS sakė prokuroras L.Kuprusevičius. Pasak jo, V.Petravičiui paskirtos dvi kardomosios priemonės – ra šytinis pasižadėjimas neišvykti, jam draudžiama bendrauti su bylo je figūruojančiais asmenimis, tarp jų ir teisėju R.Skirtunu. Teisėjas R.Skirtunas byloje dar neapklaustas, nes tik pirmadienį įsigaliojo Seimo priimtas sprendi mas dėl teisinio imuniteto panai kinimo šiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui. Seimo nutarimas šeštadienį buvo paskelbtas „Vals tybės žiniose“ ir įsigaliojo pirma dienį.
Tiriant galimą korupciją Vilniaus apygardos teisme, balandį Speci aliųjų tyrimų tarnybos (STT) pa reigūnai buvo sulaikę du Vilniuje žinomus advokatus – V.Petravičių ir Sigitą Juodelį.
Linas Kuprusevičius:
Kreiptis į teismą, kad būtų pratęstas suėmi mo laikas, manau, bū tų buvę netikslinga, nes visi būtini tyrimo veiksmai atlikti. S.Juodelis buvo paleistas tą pačią dieną, o advokatas V.Petravičius iš pradžių buvo sulaikytas 48 valan doms, vėliau suimtas mėnesiui. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 51
metų R.Skirtuno kabinete buvo atlikta krata, rasta kelios dešim tys tūkstančių litų, jie galėjo būti perduoti kaip kyšis. Įtariama, kad kyšis galėjo būti perduotas sie kiant palankaus sprendimo Lai mono Jurgelevičiaus baudžiamo joje byloje. Seime generalinis prokuroras Da rius Valys yra sakęs, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas R.Skirtu nas dėjo pastangų, kad būtų paskir tas į trijų teisėjų kolegiją, kuri nag rinės L.Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą. Jis buvo paskirtas pranešėju šioje byloje. Be to, priimdamas pi nigus iš teisiamojo advokato V.Pet ravičiaus esą pažadėjo palankų nuosprendį jo ginamajam. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl prekybos poveikiu, papirkimo ir kyšininkavimo. V.Petravičius ad vokatu dirbo apie 15 metų. Ikiteisminį tyrimą atlieka STT Vilniaus valdybos, Lietuvos krimi nalinės policijos biuro Organizuo to nusikalstamumo tyrimo padali nių pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vil niaus apygardos prokuratūros Or ganizuotų nusikaltimų ir korupci jos tyrimo skyriaus prokurorai. VD, BNS inf.
Nelegalūs imigrantai Lietuvoje dairosi nuotakų Vilniaus apskrities vyriausiojo po licijos komisariato Migracijos val dybos pareigūnai imasi griežčiau kontroliuoti, ar užsieniečiai Lietu vos teritorijoje gyvena teisėtai.
Tokį sprendimą Migracijos valdy ba priėmė padaugėjus neteisėtai į šalį atvykstančių užsienio valsty bių piliečių. Dažniausiai atvykė liai stengiasi įsitvirtinti Lietuvoje, kaip vienoje iš ES valstybių ir, gavę teisę joje gyventi, neužsilieka. Itin padaugėjo prieglobsčio prašytojų.
Kaip teigė Vilniaus migracijos valdybos Užsieniečių reikalų sky riaus pareigūnai, naujos bangos prieglobsčio prašytojai nėra tie žmonės, kurie negalėtų gyven ti savoje šalyje dėl joje vykdomo smurto, teroro ar kitokių veiks nių. Dažniau tai jauni, geresnių gyvenimo sąlygų ieškantys žmo nės, žinantys prieglobsčio prašy tojo teises ES valstybėse. Prieg lobsč io praš ytoj as naud oj as i valstybės garant uojam a teis in e pagalba, nem okam om is vertėjo
paslaugomis, nemokama medi cinos pagalba ir socialinėmis pa slaugomis. Turėd am i Migrac ijos departa mento išd uotą laik in o ter itor i nio prieglobsčio pažymėjimą, jie jauč ias i laisv i, band o įsid arb in ti, suk urt i šeimą. Šios sąlygos, ypač sant uokos sud arym as, to kiam užs ien ieč iui suteiktų šan są likt i Liet uvoje ilgesn iam lai kui. Deja, užs ien ieč ių sant uokos su Lietuvos piliečiais neretai bū na fiktyv ios. Tai ne kartą įrodė
Vilniaus migracijos valdybos pa reigūn ai. Vilniaus migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis su sitiko su Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus darbuoto jais ir paprašė jų pranešti apie įta rimų keliančias tuoktis pasiren gusias poras. Netrukus po to buvo sustabdyta Lietuvos pilietės ir ne teisėtai šalyje buvusio Gruzijos pi liečio santuoka, gavus kitą prane šimą apie galbūt santuoką ne iš gerų paskatų patikrinta lietuvaitės
ir Pakistano piliečio santuokos re gistracija. „Pak istan ieč io ir liet uvaitės santuoka jau buvo sudaryta Lie tuvos musulmonų sunitų dvasi niame centre-muftiate, į Civilinės metrikacijos skyrių pora atėjo tik jos įtraukti į apskaitą. Lieka tikė ti, kad santuoka sudaryta iš mei lės ir šeima turi kuo geriausių keti nimų. Tačiau patirtis byloja ir apie kitokias santuokas“, – sako G.Ba gužis. VD inf.
9
antrADIENIS, gegužės 15, 2012
sveikata
Apgaulingas maisto skonio pojūtis Skanu? Iš kur žinoti neparagavus? Kita vertus, tai, kas vienam skanu, kitam gali būti visai nevalgoma. Tyrimo rezultatai liudija, kad skonis yra ne tik individualus, bet ir gerokai iškreiptas į maistą dedamų stipriklių. Virginija Skučaitė v.skucaite@diena.lt
Tyrimą inicijavo studentai
Lietuvos sveikatos mokslų univer siteto Medicinos akademijos Stu dentų mokslo draugijos nariai pirmą kartą šalies istorijoje atliko tyrimą, kuriuo nustatė, kaip žmonės jaučia maisto skonį. „Neretai vertiname močiutės ar mamos ir restoranuose pagamintų tų pačių patiekalų sko nį. Vertiname, bet vargu ar teisingas išvadas padarome, nes mūsų skonio jutimui didelę įtaką daro šiandienė mityba“, – pabrėžė unikaliam ty rimui vadovavusi Lietuvos sveika tos mokslų universiteto Fiziologijos ir farmakologijos katedros docentė Genuvaitė Civinskienė. Paaiškėjo, kad puikiu skonio ju timu galėjo pasigirti vos 4 proc. ty rimo dalyvių, o dažniausias skonio receptorių sutrikimas – silpnas saldaus ir sūraus skonio jutimas. Kas tas „umami“?
Skonį fiksuoja mūsų liežuvyje ir go muryje esantys skonio receptoriai.
„Iš skonio receptorių informa cija keliauja į galvos smegenis. Bū tent jose formuojasi skonio po jūtis. Įdomu, kad saldžios ir karčios medžiagos sukelia tik skonio po jūtį, o, pavyzdžiui, sūrūs, rūgštūs ir šarminiai komponentai sukelia net skaudžių jutimų, pavyzdžiui, degi nimą“, – aiškino G.Civinskienė.
Įgimtą saldaus ir sū raus skonio jutimą slopina maisto pro duktai, kuriuose yra nenatūralių ir E raide žymimų skonio stipriklių. Tyrimo dalyviams teko vertinti keturis pagrindinius skonius: sal dų, sūrų, rūgštų ir kartų. Penkta sis – „umami“, kurio reikšmė – skanu. „Umami“ pajuntamas valgant natrio glutamatu paskanintą ki nišką ar japonišką maistą. Euro
piečių virtuvėje nėra analogiško saldžiarūgščio skonio patiekalų. Pietų kraštų skonis
Sūraus skonio pojūtį sukelia drus ka – natrio chloridas, rūgštaus – vandenilio jonai, saldaus – cuk rus, kartaus – alkaloidai, kai kurie neorganiniai junginiai, o štai rytie tišką saldžiarūgštį skonį „umami“ sukelia fermentuotuose ir pana šiuose produktuose esanti ami norūgšties druska – glutamatas. Kodėl žmonės skirtingai jaučia to paties, pavyzdžiui, kečupo skonį? „Tai priklauso nuo įvairių prie žasčių: vartojamų vaistų, radioak tyviosios apšvitos ir kitų dalykų, tačiau viena svarbiausių – mūsų mitybos įpročiai, jų pokyčiai,– įsiti kinusi G.Civinskienė. – Mūsų sko nio pojūčiui ypač didelę įtaką turi iš svetimų kraštų atkeliavę produktai ir patiekalai, juos gaminant naudo jami skonio stiprikliai.“ Ypač nesveika vaikams
Pasaulyje paplitę įvairių tautų pa tiekalai, įvairių šalių virtuvės. Gy
Išvada: docentės G.Civinskienės teigimu, sveikiausia maitintis lietu
viškais patiekalais. O bulvių traškučių vaikams neturėtų siūlyti nė vie na save gerbianti mama. „Shutterstock“ nuotr.
venimo tempas priverčia užkąsti ir greitai paruošiamo maisto. Aps tu įvairių gaiviųjų gėrimų. Toks maistas keičia mūsų tradicinį sko nio pojūtį. „Ne viskas, kas užsienie tiška, yra sveika. Rytų šalių maiste gausu natūralaus natrio glutamato. Mūsų skonio receptoriai pripranta prie tokio stipraus skonio ir sunkiau priima įprastus lietuviškus patieka lus. Įgimtą saldaus ir sūraus skonio jutimą slopina maisto produktai, kuriuose yra nenatūralių ir E rai de žymimų skonio stipriklių. Taip maitindamiesi ilgainiui prarasime įgimtą skonio jutimą ir susigadin
sime sveikatą“, – įsitikinusi G.Ci vinskienė. Anot pašnekovės, prarasda mi įgimtą skonio pojūtį rizikuoja me, pavyzdžiui, apsinuodyti blogu maistu, nes nejusime, tarkim, ne stipraus, bet žmogui pavojingo blo go maisto skonio. Kvapas ne visada išduoda prastą kokybę. Vaikai pa žįsta aplinką, viską imdami į burną, o ne uostydami. Todėl vaikams net ir vaistai daromi skanūs.„Nė viena sveikata besirūpinanti mama nesiūlys savo vaikui nei bulvių traškučių, nei kokakolos, nei kitų panašių pro duktų“, – aiškino G.Civinskienė.
10
Antradienis, gegužės 15, 2012
Sportas
Žalgiriečių pranašumas – ne „Žalgiris“ galingai baigė sezoną ir dar kar tą patvirtino, kad Kaunas – neginčijama Lietuvos krepšinio sostinė.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Varžovams – jokių šansų
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) fi nalo serijos rezultatas 3:0 – dau giau nei akivaizdesnis įrodymas, kad Vilniaus „Lietuvos rytui“ kau niečiai buvo per kietas riešutas. Eurolygos kovoms suburta sos tinės ekipa mačuose su principi niu savo priešininku atrodė blanki ir išsikvėpusi. Sezonui baigian tis Aleksandro Džikičiaus kariau na pradėjo jausti ir psichologinį kompleksą, o antrus metus iš ei lės baigė be titulo bei „Žalgiriui“ pralaimėjo visus šešis mūšius. Pažvelgus iš dar tolesnės per spektyvos, sostinės klubo bejė gišk um as gerokai ryškesn is. Iš paskutinių 15 tarpusavio dviko vų „Lietuvos rytas“ laimėjo tik kartą. Šalies krepšinio aikštėse domi navęs „Žalgiris“ šį sezoną pasiekė tai, ko nebuvo pavykę padaryti nė vienam Lietuvos krepšinio grandui jau 13 metų: tai pirmas kartas nuo 1999-ųjų sezono, kai viena iš šių ekipų laimėjo visas tarpusavio dvi kovas. Tais metais Eurolygos čem pionai taip pat be gailesčio sutaršė savo konkurentus. „Galima daryti
išvadą, kad Vilniaus ekipa šių metų superfinalui psichologiškai nebuvo tinkamai paruošta“, – dienraščiui sakė šalies krepšinio legenda Mo destas Paulauskas. Pasak jo, „Žalgirio“ strategas Aleksandras Trifunovičius įtiki namai laimėjo trenerių dvikovą su savo tautiečiu A.Džikičiumi, tačiau spėjo, kad Vilniaus komandos žai dėjai galbūt neįsiklausė į savo tre nerio žodžius. „A.Džikičius – neblogas specia listas, tačiau ir geriausias treneris lieka vienas karys, jei jo nurodymų nevykdo auklėtiniai“, – Vilniaus ekipos pralaimėjimo priežastis bandė atspėti M.Paulauskas. Tautinis aspektas
Iš rikiuotės dėl traumos iškritus Sonny Weemsui bei diskvalifika vus DeJuaną Collinsą, „Žalgiris“ šį sezoną savo gretose baigė turė damas vos tris legionierius – Milo vaną Rakovičių, Marko Popovičių ir Mario Delašą. Pastarasis finalo serijoje dėl nugaros skausmų ne žaidė. Pask ut in į kart ą, tur ėd am as tik tris legionierius, „Žalgiris“ triumfavo prieš septynerius me tus. 2004–2005 m. sezoną Kau no ekipos marškinėlius vilkėjo
Istorija: netikėtas rakursas – žalgiriečiai didžiojoje Kauno rotušės salėje po pergalės LKL čempionato finale.
Robertas Johnas Packas, Tano ka Beardas ir Ainaras Bagatskis, o „Žalgiris“ finale sutriuškino „Lie tuvos rytą“ 4:0. „Mes laimėjome finalą prieš Vil niaus komandą turėdami vos du žaidusius legionierius. Mače dėl bronzos be užsieniečių visą sezo ną žaidęs Prienų „Rūdupis“ įveikė
svetimšalių nestokojančius „Šiau lius“. Nors esu serbas, tikrai džiau giuosi dėl Lietuvos krepšinio“, – po finalo mačo sakė A.Trifunovičius. M.Paulauskas pažymėjo, kad puikus „Žalgirio“ finišas turėjo ypač viltingai nuteikti ir naciona linės rinktinės vyriausiąjį trenerį Kęstutį Kemzūrą.
„Žaidėjai, kurie sezono vidury je nežaidė taip įspūdingai, LKL fi nalo serijoje tiesiog sublizgėjo. Lietuvos krepšinio sirgaliai turėtų tik džiaugtis, kad visi nacionali nės rinktinės kandidatai yra tokios įspūdingos sportinės formos. Be lieka tik viltingai laukti Venesue loje rengiamo olimpinių žaidynių
R.Šiškauskas: „Nežinau, kodėl nepataikiau“ Eurolygos sezonas baigėsi emocin gai ir netikėtai: čempionais tapo ne favoritai, bet Pirėjo „Olympiakos“ krepšininkai, o kai kurie finalo ket verto turnyro arbitrai sulaukė ašt rių kritikos strėlių. Iššvaistė solidžią persvarą
Stambule (Turkija) surengtų var žybų lemiamose rungtynėse Mar tyn o Gecev ič iaus ats tovaujam a graik ų „Olymp iakos“ kom and a po dramatiškos kovos 62:61 pa lauž ė pag rind in ę pretend ent ę į čempionės titulą – Jono Kazlaus ko treniruojamą Maskvos CSKA ekipą. Įpus ėj us treč iajam kėl in iui, maskv ieč iai pirm avo 19 tašk ų skirtumu – 53:34, tačiau iššvais tė persvarą. Likus žaisti 9,7 sek., CSKA dar buvo priekyje – 61:60, o Ramūnas Šiškauskas baudų me timais galėjo dar labiau priartin ti pergalę. Deja, lietuvis, kaip ir 2000-ųjų Sidnėjaus olimpiadoje per Lietuvos–JAV rinktinių pus finalį, du kartus nepataikė. Kai „Olymp iakos“ puol ėjas Georgis Printezis taikliai pasiun tė kamuolį į Maskvos komandos krepš į, CSKA išs igelb ėt i tur ėjo
0,7 sek., bet Milošo Teodosičiaus perdavimas per visą aikštę And rejui Kirilenkai nieko nepakeitė. Naudingiausiuoju finalo žaidė ju buvo pripažintas Pirėjo klubo gynėjas Vassilis Spanoulis. Dvikovoje dėl 3-iosios vietos is panų „Barcelona Regal“ krepšinin kai 74:69 įveikė 2011-ųjų Eurolygos čempioną Atėnų „Panathinaikos“ klubą.
Jeigu visi žinotų, ką daryti, kad kamuo lys visada pasiek tų tikslą, tuomet nie kas ir nepramestų. Pyla žaidėjams – nė motais
„Tai, kad prarandame iniciaty vą, pastebėjau antrajame kėliny je. Vaikinai pradėjo žaisti po vie ną, todėl daviau pylos ir Aleksejui Švedui, ir Jamontui Gordonui. De ja, niekas nepasikeitė. Ėmiau mi nutės pertraukėles, keičiau žaidė jus, bet viskas buvo veltui“, – po pralaimėjimo kalbėjo CSKA stra tegas J.Kazlauskas.
– Nejaugi nebebuvo galimybių ką nors pakeisti? – paklausė re porteriai Lietuvos krepšinio spe cialisto. – Nepasakyčiau, kad žaidėme pra stai. Sukaupėme 19 taškų persvarą, gerai gynėmės. Kai pailsėti atsisėdo V.Spanoulis, mūsiškiai nusirami no, pamanė, kad mačas – jau lai mėtas. „Olympiakos“ krepšininkai – atvirkščiai: pakilo į šturmą, pa juto, kad ne viskas prarasta. – Rungtynių pabaigoje jūs ga lėjote pasirinkti baudų meti ką. Ar iš anksto buvote numa tęs R.Šiškauską? – Taip. Dar galėjo mesti M.Teodo sičius arba A.Švedas, bet Milošas nervinosi, todėl baudas metė Šiš ka. Jis mano karjeros pradžioje du kart nepataikė per mačą su ameri kiečiais, dabar – vėl. Ir anuometės, ir šios rungtynės buvo labai svar bios. Ramūnas – puikus žaidėjas, patyręs meistras, bet būna ir tokių dalykų. – Kokia pavarde pavadintumė te šią nesėkmę? – Šiuo metu negaliu ką nors kaltin ti. Parašykite Kazlausko pavardę.
D.Ivkovičių nustebino lietuvis
„Nežinau, kodėl nepataikiau. Lyg ir ramiai atsistojau prie baudų meti mo linijos, nesinervinau. Neįma noma numatyti, kada metimas bus netikslus. Jeigu visi žinotų, ką da ryti, kad kamuolys visada pasiektų tikslą, tuomet niekas ir neprames tų, – svarstė R.Šiškauskas. – Ar po tokio pralaimėjimo negalvoju apie karjeros pabaigą? Apie tai aš gal voju po kiekvieno sezono, bet ne po vienų ar kitų rungtynių, nesėk mingų epizodų. Viskas priklausys nuo savijautos.“ „Esu labai nusivylęs. Sunku paaiškinti, kas mums atsitiko ket virtajame kėlinyje. Baigėme žais ti, kai finalinė sirena dar nebuvo nuaidėjusi“, – sakė CSKA puolė jas A.Kirilenka. „Šio finalo niekas nelaukė – ti kėjosi, kad susikaus kiti varžovai. Per pirmąjį kėlinį mes pelnėme 7 taškus ir padarėme 7 klaidas. Mū sų puolimas buvo bedantis. Kai į aikštę išėjo jaunimas ir pradėjo me žaisti greičiau, ledai pajudėjo. CSKA pirmaujant 19 taškų, pasa kiau savo krepšininkams: vaikinai, jūs galite juos įveikti. Dėkoju jiems, kad kovėsi iki paskutinės sekundės.
Čempionas: triumfuojančios „Olym
Nesitikėjau, kad toks patyręs žai dėjas kaip R.Šiškauskas nepatai kys baudų“, – kalbėjo „Olympia kos“ strategas Dušanas Ivkovičius, paskutinį kartą su Pirėjo klubu Eu ropoje triumfavęs prieš 15 metų. Teisėjai ir VTB lyga
Prieš finalą Stambulo „Sinan Er dem“ arenos apsaugos tarnybos tramdė „Panathinaikos“ sirgalius, apmėčiusius CSKA komandą ati
11
Antradienis, gegužės 15, 2012
Sportas diena.lt/naujienos/sportas
eginčytinas
Komentaras
Žaidėjų neišgąsdino nei lietus, nei vėjas
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Modestas Paulauskas Olimpin is čempionas
V
Tomo Raginos nuotr.
ilniaus „Lietuvos ryto“ ko manda – gerai subalansuo ta, tačiau nesitikėjau, kad ji taip ir nesugebės nė karto įkąsti „Žalgiriui“. Ko gero, vilniečiai sa vo visas jėgas iššvaistė kelyje į LKL fi nalą. Nuo pat pirmųjų rungtynių sosti nės ekipos žaidėjų veiduose nesimatė ugnelės, jie atrodė pavargę ir išsikvė pę. Visas tris dvikovas vilniečiai sužai dė ne pagal savo galimybes, tuo metu „Žalg iris“ – atvirkščiai: kauniečiai ne leido suabejoti savo pranašumu. Rei kia pag irt i čempionų komandą: nuo pat pirmųjų superfinalo serijos minu čių kauniečiai labai ryžtingai siekė sa vo tikslo. Tarptautinėje arenoje šį se zoną žalg ir iečiams prit rūko sėkmės. Eurolygoje tikslai nebuvo įgyvendin ti, nesublizgėta ir VTB Vieningosios ly gos varžybose, nors galbūt komanda ir neturėjo žūtbūtinio tikslo prasibrauti į šio turnyro viršūnę. Kauniečiai turėjo laiko atsigauti, pailsėti, o Vilniaus ko manda savo jėgų tinkamai nepaskirs tė. Per lemiamas LKL kovas „Žalgiris“ atrodė labai tvirtas.
čiai – Mantas Kalnietis, Rober tas Javtokas, Mind augas Kuz minskas, Vyten is Lipkev ič ius ir Mario Delašas. Kapitono Pauliaus Jankūno, LKL finalo serijos didvyriais tapusių Tomo Delininkaičio ir Marko Po povičiaus bei veterano Dainiaus Šalengos kontraktus klubas savo
iniciatyva galės pratęsti dar vie niems metams. M.Rakovičiaus nuomos sutartis pasibaigė, tad žaidėjas vėl priklau sys Sienos „Montepaschi“ (Italija) klubui, iš kurio atvyko. Žygiman to Janavičiaus ir Tado Klimavičiaus kontraktai su „Žalgiriu“ baigiasi po šio sezono.
atrankos turnyro“, – kalbėjo olim pinis čempionas. Kito sezono gairės
Tik ėt in a, kad liet uv iškas „Žal gir is“ liks ir atein anč iais me tais. Kitam sezon ui garant uo tas sutartis su Kauno klubu turi penki čempionais tapę žalgirie
Statistika Dėl 3-iosios vietos
„Barcelona Regal“–„Panathinai kos“ 74:69 (21:20, 27:17, 10:15, 16:17). M.Huertas 21, J.Inglesas 13, C.J. Wal lace’as 12 / D.Diamantidis 17, A.Mari čius 13, D.Loganas 11. Finalas
„Olympiakos“–CSKA 62:61 (7:10, 13:24, 20:19, 22:8). K.Papan ikolau 18, V.Spanoul is 15, G.Printez is 12 / M.Teodosič ius 14, A.Kir ilenka 12, N.Krstičius 11, R.Šiškauskas 8.
mpiakos“ komandos gretose – ir M.Gecevičius.
darytais vandens buteliukais. Atė nų aistruoliai tebegriežia dantimis už pusfinalį, kuriame maskviečiai 66:64 įveikė „Panathinaikos“ eki pą su efektingai ir naudingai žaidu siu Šarūnu Jasikevičiumi. Graikijos klubo administracijos atstovai boi kotavo Eurolygos geriausiųjų žaidė jų pagerbimo vakarą, protestuoda mi prieš, jų nuomone, neobjektyvų teisėjų darbą ne tik per pusfinalį, bet ir per visą sezoną.
„Reuters“ nuotr.
Graikų nuomone, suomis, Carlas Jungebrandas, ispanas Jose Marti nas ir kroatas Sretenas Radovičius per pusfinalio mačą padarė šiurkš čių klaidų, kurios buvo palankios CSKA komandai. Eurolygos generalinis direkto rius Jordi Bertomeu nesureikšmino „Panathinaikos“ vadovų akibrokš to ir gerokai daugiau dėmesio sky rė VTB Vieningajai krepšinio lygai. „Mūsų pirmasis pasiūlymas, kad
atranka į Europos turnyrus vyktų pagal rezultatus VTB Vieningojoje lygoje, tapo gera provokacija, pa žadinusi trejus metus snaudusias nacionalines krepšinio federacijas. Sulaukėme pasipriešinimo, bet pa galiau pradėjome dialogą, – kalbėjo J.Bertomeu. – Šiuo metu mūsų po zicija tokia: kiekviena šalis, turinti savo klubų VTB Vieningojoje lygo je, savarankiškai spręs, ką ir kokiu būdu deleguoti į Europos turnyrus, tačiau mūsų pagrindinis principas nesikeičia – visos varžybos yra Eu rolygos sistemos dalys ir kiekviena iš jų turi tam tikrą prasmę. Pavyz džiui, VTB Vieningosios lygos nu galėtojas įgis teisę dalyvauti Euro lygos atrankos turnyre.“ J.Bertomeu informavo, kad Eu rolygos ir VTB Vieningosios krep šinio lygos projektas turėtų būti patvirtintas liepos pradžioje. VD inf.
Europos centro golfo klubo (ECGK) ir Lietuvos „Lions“ klubų apygardos D-131 surengto turny ro dalyvių neišgąsdino nei lietus, nei stiprus vėjas.
Stipr iaus ių žaid ėj ų grup ėje triumfavęs Rolandas Gaidys tei gė, kad sudėtingos oro sąlygos nėra didelė problema. „Jeigu ne žaibuoja, lietus niekada netrukdo. Tai nėra priežastis atsisakyti tur nyro. Galima paprasčiausiai pasi rinkti – žaisti tokiu oru ar ne“, – sakė nugalėtojas. Paklaustas, kas lėmė jo pergalę, R.Gaidys atsakė: „Žaidimas tri jose šalyse, vienuolikoje skirtin gų aikštynų. Lietuvoje jau beveik viską žinojau mintinai. Atvykęs į nepažįstamą aikštyną privalai vi sas baimes palikti namuose. Pa tirtis užsienyje išlavino judesių laisvumą. Tai padėjo ir čia. Mano karjeroje visada taip: sezoną pra dedu geriausiu rezultatu.“
Dėl šios sporto ša kos tenka daug ko atsisakyti, bet džiaugiuosi, kad kasmet man pa vyksta pasiekti už sibrėžtus tikslus.
Trofėjus: J.Budrikis pelnė ir dien
raščio „Vilniaus diena“ prizą.
Žaidėjas pasidžiaugė, kad gol fas savo šaknis Lietuvoje lei džia vis giliau. „Džiugina jauni mas, rezultatais skatinantis savo bendraamžius susidomėti šiuo žaidimu. Nenuginčysime fakto, kad dauguma žaidėjų į golfą žiūri kaip į pramogą, o jaunimas verčia į jį žvilgtelėti kaip į sportą.“ Vienas iš jaunimo atstovų vie nuoliktokas Juozapas Budrikis turnyre pelnė net keturis apdo vanojimus, tarp jų – ir specialųjį dienraščio „Vilniaus diena“, skir tą už artimiausią smūgį 4-ojoje duobutėje. – Kur slypi tavo sėkmės pa slaptis? – paklausėme J.Budri kio. – Daug laiko skiriu treniruo tėms – keturis ar penkis kartus per savaitę lankausi golfo aikš tynuose mokslo metais, o vasa rą – 5–6 kartus nuo aštuonių iki dvylikos valandų per dieną. Atei tyje norėčiau gyventi iš golfo. Jeigu nepavyks tapti profesionaliu golfo žaidėju, studijuosiu fiziką. Patin ka tikslieji mokslai. – Kas paskatino susidomė ti golfu? – Mėgau žaisti mini golfą Palan goje. Kartais į mūsų kurortą va žiuodavau tik dėl jo, domėjausi in ternete. Kai brolis ėjo į antrą golfo pamoką, paprašiau kartu pasiimti ir mane. Tuo metu buvau penkio likos. Dėl šios sporto šakos ten ka daug ko atsisakyti, bet džiau giuosi, kad kasmet man pavyksta
Gedimino Bartuškos nuotr.
pasiekti užsibrėžtus tikslus. Ma nau, kad dideliais žingsniais ar tėju profesionalų link. – Kokie tavo šio sezono tiks lai? – Stengsiuosi Lietuvos golfo fe deracijos reitinge užimti pirmąją poziciją. 2011-uosius baigiau bū damas penktojoje vietoje. Antroji vieta šiemet manęs netenkins.
Prizininkai Vyrai (HCP 0-22, „Stroke net“):
1. R.Gaidys – 70, 2. J.Budrikis – 73, 3. R.Butrimas – 73. Vyr ai (HCP 22,1-32, „Stabl e
ford“): 1. R.Savickas – 35, 2. S.Mali šauskas – 34, 3. V.Gedvilas – 31. Bendroji (HCP 32,1-36, „Stable
fordf“): 1. S.Žilinskas – 34, 2. V.Keras – 26, 3. R.Majauskas – 24. Moterys (HCP 0-35,9, „Stable
ford“): 1. Z.Jakimavičienė – 32, 2. D.Kondratienė – 31, 3. D.Antanavi čienė – 29.
Specialios nominacijos Tolimiausias smūgis – D.Anta
navičienė ir J.Budrikis. Art im iaus ias smūg is (4-oji
duobutė) – J.Budrikis (3,45 m). Art im iaus ias smūg is (6-oji
duobutė) – J.Budrikis (1,57 m). Art im iaus ias smūg is (9-oji
duobutė) – J.Jazbutienė (2,83 m).
12
AntrADIENIS, gegužės 15, 2012
pasAULIS sankcijų nepakanka
Pavasario sniegas
Ragina derėtis
Pasaulio valstybės Iranui pa teikia tik „minimalius“ reika lavimus, kurių niekada nepa kaks jo branduolinei progra mai sustabdyti. Taip pareiškė Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas. Izraelis ir Va karų šalys įtaria, kad Iranas siekia pasigaminti branduo linį ginklą.
Bosnijos ir Hercegovinos gy ventojams, į tolesnę lentyną jau sudėjusiems šiltus žiemi nius drabužius, juos vėl teko išsitraukti. Bosnijoje pirmadie nio rytą temperatūra buvo nu kritusi iki 5 laipsnių Celsijaus, o dėl sniego susidarė grūstys keliuose, žmonėms mėginant pasiekti darbą.
Lenkijos ir Norvegijos užsie nio reikalų ministrai Radosła was Sikorskis (nuotr.) ir Jonas Gahras Støre paragino NATO ir Rusiją pradėti dalykišką dia logą dėl taktinės branduolinės ginkluotės mažinimo, nes ši branduolinė ginkluotė ne įtraukta į jokį veikiantį ginklų kontrolės režimą.
Vokietijos kanclerei A.Merkel svyla padai Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vadovaujami krikščio nys demokratai pralaimėjo did žiausioje ir vienoje svarbiausių Vokietijos žemių – Šiaurės Rei no-Vestfalijos.
Regis, visuotinė karpymo politika ėmė įgristi ir vokiečiams. Tiesa, kanclerė A.Merkel ramino, kad rinkimai Europos politikos ne paveiks. Pralaimėjimas vadina mas istoriniu, bet A.Merkel pa brėžė, kad krikščionių demokratų (CDU) nesėkmė „darbo Europoje neveikia“. Ji pakartojo, kad „nėra konflik to tarp tvirtos biudžeto politikos ir augimo“, nors kai kurie CDU pralaimėjimą šį sekmadienį su siejo būtent su griežta A.Merkel pozicija taupymo klausimu. Kaip rodo rezultatai, A.Merkel vadovaujama CDU Šiaurės Rei ne-Vestfalijoje surinko tik kiek daugiau nei 26 proc. balsų, o pa grindinė opozicinė jėga – social demokratai – 39,1 proc.balsų. Tai iki šiol prasčiausi CDU re zultatai šiame daugiausia gyven tojų turinčiame Vokietijos re gione, nuo kurio balsavimo, kaip pastebi analitikai, neretai priklau so ir federalinių rinkimų baigtis. Pagrindinę valdančiosios koa licijos partnerę nuvylęs balsa vimas Šiaurės Reine-Vestfali joje vyko likus apie 16 mėnesių iki federalinių rinkimų, per ku riuos A.Merkel mėgins prie la biausiai ekonomiškai išsivysčiu sios ES šalies vairo likti trečiai kadencijai.
Buvome labai nuo seklūs, siųsdami Ukrainai žinutes, jog svarbu vykdyti teisingumą ir už- tikrinti, kad jis būtų įvyk dytas.
Vis dėlto nuotaikos Europo je dešiniesiems nėra palankios. Neseniai Prancūzijos preziden tu tapo socialistas François Hol lande’as, kuris ne sykį kartojo, kad ketina persvarstyti ES sta bilumo pakto, numatančio ben drą Europoje taupymo politiką, nuostatas.
Nėra konflikto tarp tvirtos biudžeto politikos ir augimo. Graikijoje politikos krizė taip pat sunkiai sprendžiama, nes di delę dalį rinkėjų balsų gavo ra dikalios kairiosios partijos, sie kiančios pakeisti susitarimus dėl paskolų su tarptautiniais kreditoriais. Tačiau Vokietija vakar dar sy kį pakartojo, kad Atėnams niekas išimčių nedarys. Vokietijos finansų ministeri jos atstovai pareiškė, kad Grai kija privalo laikytis savo re formų sąlygų ir jų grafiko pagal ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktų finansinio gelbė jimo paketų sąlygas, nes tai „vie nintelis ir teisingas“ kelias išlipti iš skolų krizės. „Antroji programa Graikijai pateikia aiškius tikslus ir turinį. Tai vienintelės ir teisingos prie monės, kurios gali padėti Graiki jai atsigauti“, – tvirtinama mi nisterijos atstovės pareiškime. BNS inf.
Boikotas: ES užsienio reikalų ministrai mano, kad Ukrainą už elgesį su buvusia premjere
J.Tymošenko galėtų nubausti nevykdami į futbolo čempionatą.
Už J.Tymošenko – su futbolo kamuoliu? ES spaudimas Kijevui diena iš dienos auga. Vienas taikinių – futbolas. ES užsienio reikalų ministrai prakalbo apie gali mybę boikotuoti šiemet Ukrainoje vyksiantį Europos futbolo čempionatą. Gresia boikotas?
Sporto „ginklas“ ES pasitelkiamas ne pirmą sykį. Anksčiau kalbė ta, kad Baltarusijai nederėtų leisti rengti pasaulio ledo ritulio čempio nato, nes šioje šalyje pažeidžiamos opozicijos veikėjų teisės. Dabar nusitaikyta į Europos fut bolo čempionatą, nors šiam rengi niui organizuoti Lenkija ir Ukraina išleido milijardus. ES ministrai pareiškė, kad ketina boikotuoti renginį, jei Ukraina ne nusileis buvusios šalies premjerės Julijos Tymošenko byloje. Briuselis protestuoja, kad su ka linama buvusia vyriausybės va dove elgiamasi blogai. Pati J.Ty mošenko, protestuodama prieš kalinimo sąlygas, paskelbė bado streiką ir pareikalavo leisti gydy tis Vokietijoje. Karštas apsižodžiavimas
Pralaimėjimas: Vokietijoje kanclerės A.Merkel pozicijos silpsta.
AFP nuotr.
AFP nuotr.
Tiesa, vakar patvirtinta, kad joks konkretus sprendimas nepriimtas. Diplomatijos vadovai tik apsvarstė boikoto veiksmų koordinavimą. „Buvome labai nuoseklūs, siųs dami Ukrainai žinutes, jog svarbu
vykdyti teisingumą ir užtikrinti, kad jis būtų įvykdytas“, – sakė ES užsienio politikos įgaliotinė Cat herine Ashton. Vis dėlto keli ES valstybių vado vai, tarp jų Vokietijos, jau pareiškė, kad neketina vykti į čempionatą. Taip pat čempionatą Ukrainoje boikotuos Europos Komisijos va dovas José Manuelis Barroso. Berlynas – vienas aktyviausių ginčo su Kijevu dalyvių. Vokieti jos kanclerė Angela Merkel Ukrai nos prezidentą Viktorą Janukovy čių net pavadino „diktatoriumi“. Ukrainos spauda atrėžė užuomi nomis į nacistinę Ukrainos oku paciją, o A.Merkel palygino su Hitleriu. „Vokietija nori sukurti savo tai sykles ir diktuoti Ukrainai. Net ES nerūpi, kad mes laikomi pusžmo giais“, – rėžė su V.Janukovyčiumi siejamas laikraštis „Segodnya“. Lenkijos, kuri su ukrainiečiais rengia čempionatą, vadovas Bro nisławas Komorowskis pareiškė, kad ES neturėtų sporto renginio boikotuoti dėl politinių priežas čių. Vis dėlto Lenkijos prezidentas
paragino kolegą iš Ukrainos nusi leisti dėl J.Tymošenko. J.Tymošenko buvo paskirta sep tynerių metų laisvės atėmimo bausmė už sutarties su Rusija dėl dujų kainos pasirašymą. JAV ir ES sprendimą įvardijo kaip politiš kai motyvuotą. Su J.Tymošenko į kalėjimą buvo uždaryti ir kiti opo zicijos kandidatai. Visai neseniai Ukrainai teko nu kelti planuoto Vidurio ir Rytų Eu ropos vadovų susitikimą Jaltoje, kurį boikotuoti nutarė daugelis re giono šalių vadovų. Tačiau kol kas Kijevo ir Briuselio susitaikymo ženklų nėra. Maža to, Ukrainos prokurorai pareiškė, kad J.Tymošenko gresia ir byla dėl nu žudymo. Ji siejama su vieno Uk rainos parlamentaro žmogžudys te 1996 m. Atsargi pozicija
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, kurio šalies rinktinė kelis mačus žais Ukraino je, kol kas nepaskelbė, kokia jo lai kysena bylos atžvilgiu. Pasak kai kurių diplomatų, britai nenori, kad Ukraina būtų izoliuota kaip kaimynė Baltarusija. Jei Ukrainoje rengiamas futbo lo čempionatas bus boikotuojamas, tai bus pirmas kartas nuo 1980 m., kai sportas tampa politikos įkaitu. Būtent tai metais boikotuotos olim pinės žaidynės Maskvoje, o po ket verių metų – Los Andželo žaidynės. „The Guardian“, „The Voice of Russia“, BNS inf.
13
AntrADIENIS, gegužės 15, 2012
menas ir pramogos Kino ir televizinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2012“ laureatai
Repetavo: „Sidabrinės gervės“ apdovanojimo ceremoniją vedę D.Meškauskas (kairėje), V.Streiča ir A.Bia
lobžeskis buvo puikiai susistygavę.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Kino kūrėjams išdalytos „Sidabrinės gervės“ Sekmadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vy kusi Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2012“ šventė baigėsi lyg sporto rungtynės – 4:4. Po tiek apdovanojimų gavo Algimanto Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ ir Donato Ulvydo juostos „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Nesiveržė suvaidinti Monikos
Nacionalinio dramos teatro sce na trumpam virto garsiojo Bobo Fosse’o „Kabareto“ veiksmo vieta. Tik filmo dainas atliko ne Holivu do žvaigždė Liza Minnelli, o vaka ro vedėjai Lietuvoje puikiai žinomi aktoriai Andrius Bialobžeskis, Vik torija Streiča ir Darius Meškauskas. Šaunioji trijulė filmo dainomis žiū rovus ir pasitiko, ir išlydėjo, o per vakarą nepašykštėjo vienas kitam šmaikščių replikų.
Kipras Mašanauskas:
Kai rašau muziką, esu laimingas. O kai esi laimingas, negali nesisekti.
gančių drugelių tvirtovė“ sudomi no labiausiai“, – paklaustas, kodėl naujausiam savo filmui pasirin ko būtent Jurgos Ivanauskaitės ro maną, „Vilniaus dienai“ yra sakęs režisierius. Pagrindinį – Monikos – vaid menį A.Puipos žmona J.Lapins kaitė vyro filme gavo paskutinė. Tada, kai bandytos aktorės nepa siteisino. „Monika – šiuolaikinė moteris, turinti šiems laikams bū dingų rūpesčių. Nebuvo taip, kad ji man būtų visiškai svetima – ma no mąstymui, mintims, poelgiams. Galvoju, kad taip, kaip elgiasi Mo nika, tam tikromis aplinkybėmis pasielgčiau ir aš. Tačiau tikrai ne buvo taip, kad būčiau baisiausiai svajojusi suvaidinti tą Moniką. Buvo planuota, kad dirbsiu ant rąja filmo režisiere, o ne aktore“, – „Vilniaus dienai“ pasakojo J.La pinskaitė. Sulaukė didžiulio populiarumo
Kino gerbėjus labiausiai intrigavo, kuris bus pripažintas metų geriausiu ilgametražiu vaidybiniu filmu – pra dedančio kino režisieriaus D.Ulvydo „Tadas Blinda. Pradžia“, praėjusį ru denį tarp vienų žiūrovų sukėlęs did žiulį ažiotažą, o kitų spėtas apšaukti „popsiniu“, ar intelektualesnė ži nomo kino meistro A.Puipos juosta „Miegančių drugelių tvirtovė“? Ge riausiu atrankos komisijos buvo iš rinktas pastarasis filmas. Kadangi režisierius A.Puipa į sa vo triumfo vakarą neatvyko, lipti į sceną atsiimti „Sidabrinės gervės“ statulėlių jo žmonai Janinai La pinskaitei, įvertintai už geriausią aktorės vaidmenį, teko du kartus. „Šio filmo kokius keturis pen kis scenarijaus variantus parašiau. Man norėjosi būtent moteriškos li teratūros – herojės moters. Radau daug įdomių autorių. Tačiau „Mie
Juosta „Tadas Blinda. Pradžia“ – pirmasis D.Ulvydo vaidybinis ki no filmas. Iki šiol jis laikomas bran giausiu lietuvišku filmu: biudžetas – 3,4 mln. litų. Kadangi filmas įtinka masiniam skoniui, su laukė didžiulio populiarumo. Ne veltui „Sidabrinę gervę“ už pro diusavimą atsiimdamas Žilvinas Naujokas padėkojo 300 tūkst. žiūrovų, kurie atėjo žiūrėti šio filmo. Metų geriausiu trumpamet ražiu dokumentiniu kino filmu pripažinta jaunų režisierių Mi ko Žukausko ir Gintarės Vale vičiūtės juosta „Dievas sukūrė viską, išskyrus kilimą“ pasakoja apie retomis onkologinėmis li gomis sergančias moteris. Kūrėjai sakė, kad jų filmas – ne apie ligą. Liga – tik pre tekstas. Jiems nesvarbu, ku rį žmogaus organą graužia vė
žys, kokia jo atsiradimo priežastis. Filmo esmė – kaip tos moterys gy vena čia ir dabar, nors sunkiai serga. Diagnozė vėžys jų nenurašė. Balan suodamos ties būties ir nebūties ri ba, apie savo ligą filmo herojės kalba netikėtai: Roberta ją vadina dovana, o Aida – atradimu. Apnuogintos kojos virusas
Atsiimdami statulėles, beveik visi kino kūrėjai aiškino, kaip esą jie re petavo ilgą kalbą, o šit užlipę į sceną beveik viską pamiršo. Suprasti ga lima – žmonės stipriai susijaudino. Kompozitorius Kipras Mašanaus kas buvo kur kas konkretesnis: „Kai rašau muziką, esu laimingas. O kai esi laimingas, negali nesisekti.“ „Auksinės gervės“ statulėle už viso gyvenimo kūrybą įvertin ta Vaiva Mainelytė dėkojo įsimin tinai – režisieriams, partneriams, kolegoms, operatoriams, grimuo tojams, o ypač – žiūrovams, kurie ją palaikė ir ne pačiomis šviesiau siomis gyvenimo akimirkomis. Puikia apranga išsiskyrė daugelis šventės damų, o visų pirma – vakaro vedėja V.Strei ča, kurios įvaizdžiu pasirūpi no stilistas Kęstutis Rimdžius. Dainą atlikusi Justė ArlauskaitėJazzu neatsispyrė maksimaliai apnuogintos dešinės kojos vi rusui, kuriuo dailiosios lyties atstoves per „Oskarų“ teiki mo ceremoniją užkrėtė kino žvaigždė Angelina Jolie. Tačiau puikuotis aukš takulniais buvo kebliau. Scenografas Egmontas Bžeskas damų nepagailė jo – ant scenos patiesė it veidrodis blizgančias ir slidžias grindis. Gal tai reiš kia, kad, nuėjus tokiomis grindimis iki „Sidabrinės gervės“, reikia kopti to liau – iki „Oskaro“?
Už nuopelnus
Geriausią me
nacionaliniam kinui „Auksinės gervės“ statulė le įvertinta ak torė Vaiva Mai nelytė.
tų epizodinį ak toriaus vaidmenį sukūrė Vidas P e t k e v i č i u s („Tadas Blinda. Pradž ia“, rež. D.Ulvydas).
G e r i a u s i a s
Geriausią me
metų ilgamet ražis vaidybi nis kino filmas – „Miegančių dru gelių tvirtovė“ (rež. Algiman tas Puipa).
tų epizodinį ak torės vaidmenį sukūrė aktorių ans ambl is: Elzė Gudavičiūtė, Giedrė Giedrai tytė, Miglė Poli kevičiūtė filme „Miegančių dru gelių tvirtovė“ (rež. A.Puipa).
G e r i a u s i a s
metų trumpa metr až is vai dybinis kino fil mas – „Dešimt priežasčių“ (rež. Andrius Blaže vičius).
Geriausias re
žisierius – A.Pui pa („Miegančių drugelių tvirtovė“).
Metų geriausio
profesinės meist rystės darbo no minacija įvertin tas Žilvinas Nau jokas už sėkmin giausio ir žiūri miausio lietuviš ko filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiusavimą. Geriausias il
gametražis do kumentinis ki no filmas – „Ste buklų lauk as“ (rež. Mindaugas Survila).
G e r i a u s i a s
oper at or ius – Ramūnas Grei čius („Tadas Blinda. Pradžia“, rež. Donatas Ulvy das).
G e r i a u s i a s
kompozitorius – Kipras Maša nauskas („Tadas Blinda. Pradžia“, rež.D.Ulvydas).
G e r i a u s i a s
trump am etr a žis dokumenti nis filmas – „Die vas sukūrė vis ką, išskyrus ki limą“ (rež. Mi kas Žukauskas ir Gintarė Vale vičiūtė). G e r i a u s i a s
animacinis fil mas – „Neprik l a u s o m y b ė s diena“ (rež. Urtė Budinaitė).
Geriausiu me
tų aktoriumi iš rinktas Marius Repšys („Dešimt priežasčių“, rež. Andrius Blaže vičius).
Geriausias te
levizijos filmas – „Ledo vaikai“ (rež. Just in as Lingys).
Metų geriau Geriausia me
tų aktore išrink ta Janina La pinskaitė („Mie gančių druge lių tvirtovė“, rež. A.Puipa).
siu stud ent o darbu pripažin tas ir „Sidabrinio kiaušinio“ prizu įvertintas filmas „Anima animus“ (rež. Jurgis Matu levičius, LMTA 3 kurso bakalau rantas).
14
antradienis, gegužės 15, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Gegužės 16 d. 19 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KADA? Gegužės 16 d. 20 val. KIEK? 12–15 litų.
KUR? Koncertų salėje „Piano LT“, Trakų g. 9 / Kėdainių g. 1. KADA? Gegužės 17 d. 19 val. KIEK? 43 litai.
Džiazas, sujungęs žemynus
D.Geringas ir draugai
Prasidedančiose Afrikos kino dienose – filmas „Viva Riva!“. Riva – Angoloje gyvenantis smulkus sukčius, besiverčiantis degalų vogimu ir perpardavinėjimu. Jis nusprendžia, kad šį „verslo modelį“ galima nesunkiai perkelti ir į Kinšasą. „Viva Riva!“ – didžiausio populiarumo ir sėkmės sulaukęs pastarojo meto Afrikos filmas.
Afrikos kultūros festivalio atidarymo proga Afrikos ir Lietuvos muzikantai susibūrė į unikalų džiazo projektą „Afro Jazz Night“. Į melodingo afrodžiazo variacijas pasiners iš Mozambiko kilę João Cabralas Armando (nuotr.) ir Deodato Siquir su Lietuvos atlikėjais Indre Jurgelevičiūte, Remigijumi Rančiu, Tadu Dešuku ir Domu Žostautu.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas violončelininkas Davidas Geringas (Vokietija) (nuotr.) kviečia į bendrą koncertą su Jurgiu Karnavičiumi (fortepijonas), Asta Krikščiūnaite (sopranas), Elena Daunyte (violončelė), Justu Kulikausku (violončelė) ir styginių kvartetu „Art Vio“. Kristina Norvilaitė
Afrikos kino dienos
KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Gegužės 17 d. 19 val. KIEK? 23–43 litai.
KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? VGegužės 17 d. 19 val. KIEK? 23–43 litai.
KUR? Keistuolių teatre, Laisvės pr. 60. KADA? Gegužės 17 d. 19 val. KIEK? 25–45 litai.
KUR? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7. KADA? Iki gegužės 27 d. KIEK? Nemokamai.
Atvirukas nuo A.Gotesmano
Flamenko gitaros virtuozas
Lietuviškieji Romeo ir Džuljeta
Žvilgsnis į moterį pro rakto skylutę
„Percussion Postcards“ – tai naujausias perkusijos meistro Arkadijaus Gotesmano darbas. Soliniam koncertui A.Gotesmanas sukūrė 9 pjeses. Jas jis atliks mušamaisiais instrumentais, o melodijas lydės koncerto dailininkų Lino Liandzbergio ir Artūro Valiaugos specialiai šiam projektui sukurti vaizdo elementai.
Gitaristas Valerijus Čaikinas priklauso Europos gitaristų elitui. Puiki technika, ryškūs ir ekspresyvūs pasažai, laisvai improvizuojamos ispanų flamenko temos į jo pasirodymus sutraukia gausybę gerbėjų. Koncerte Vilniuje, be flamenko kompozicijų, skambės ir keletas klasikų kūrinių, siekiant parodyti gitaros universalumą.
Sauliaus Šaltenio pjesė „Škac, mirtie, visados škac...“ – tai švelnus ir nostalgiškas pasakojimas apie Andrių ir Liuką. Apie jų naivią ir visagalę pirmąją meilę. Apie absurdišką dviejų šeimų nesantaiką, griaunančią šiltus ir trapius jausmus. Pasakojimas, kuriame susipina komedija, farsas, lyrika ir drama. Spektaklio režisierius Algirdas Latėnas.
Parodoje „Pro raktų skylutę“ eksponuojami trijų autorių – Kristinos Norvilaitės (grafika), Editos Suchockytės (grafika) ir Martyno Gaubo (tapyba, skulptūra) – darbai. Parodos idėja – skirtingomis meninės išraiškos priemonėmis pažvelgti į moters gyvenimą, kasdienybę, sužinoti, kas slypi už standartinio moters aprašymo.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 Romo Kalantos aukos ir jaunimo pasipriešinimo 40-ųjų metinių paminėjimas. 10.30 „Fontano vaikai“. Dok. f. apie Romą Kalantą (1990 m.). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 Pulsas (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05, 23.30 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05, 23.20 Sportas. Orai. 18.45 Ypatingas atvejis. 19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. Verslas. Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k).
LTV 19.20 val.
7.20 Anim. s. „Agentas Šunytis“ (1) (JAV, 2011 m.) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (5) (N-7) (k). 12.40 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“ (7). 13.40 „Agentas Šunytis“ (2). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Karinė drama „Mūsų tėvų vėliavos“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 1.15 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Būrys“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Nuodėmių dešimtukas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“. 23.00 „Nokautas“ (6). 0.00 „Liudininkai“. 1.00 „Kaltės kaina“. 2.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
TV3
BTV
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Buvusieji“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. 10.55 Nuotykių f. „Kengūriukas Džojis“ (Australija, 1997 m.).
LNK 19.19 val.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Tylos riba“ (N-7) (k). 8.00 Skanus pokalbis (k). 9.00 Sekmadienio rytas (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Gyvenimo spalvos“ (k).
TV3 19.10 val.
12.30 „Nepažinta Airija“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Nerealu!“ 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 21.25 Kriminalinis trileris „Kontraktas“ (JAV, Vokietija, 2006 m.) (N-7). 23.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.35 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.05 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Kaip Steve’as Jobsas pakeitė pasaulį“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.20, 22.30 Super L.T. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. s. „Putinas“. „Karas“ (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 23.05 Negaliu tylėti.
SPORT1
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“.
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lygos rungtynės. 12.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Assignia Manresa“–„Barcelona Regal“. 13.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Thruxton). 14.45 Italijos „Serie A“ lyga. XXXVII turo apžvalga. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Didysis finalas. Kazanės UNIKS–Maskvos CSKA. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. 3-iosios mažojo finalo rungtynės. Šiaulių „Šiauliai“–Prienų „Rūdupis“. 19.15 Lietuvos krepšinio lyga. 4-iosios mažojo finalo rungtynės. Prienų „Rūdupis“–Šiaulių „Šiauliai“. 21.15 Olimpinės žaidynės. 21.30 Sportas LT. Lietuvos tradicinio karate čempionatas. 22.30 Automoto. 23.15 Futbolo dievai.
BTV 18.25 val.
lietuvos ryto tv 11.05 val.
Lietuvos ryto TV
15
AntrADIENIS, gegužės 15, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
V.Bareikis pristato solo programą
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
siūlo darbą Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000.
Kelionių organizatorius
957447
Režisierius, aktorius, muzikantas Vidas Bareikis pristato debiutinę solo programą, o jau rudenį žada savo klausytojus pradžiuginti so liniu albumu. Viešumoje jau pasi rodė pirmoji daina iš albumo pa vadinimu „Rėkti trypiant kojom“.
Prie naujausios dainos kaip ir prie viso būsimojo albumo su V.Barei kiu darbuojasi grupės „Rasabasa“ prodiuseris ir gitaristas Snorre Bergerudas. Gegužės pabaigoje Vilniaus publikai bus pristatyta nauja kon certinė programa, kurioje kar tu su gitara ir fortepijonu grojan čiu V.Bareikiu scenoje pasirodys būgnininkas Joshas McClungas bei bosine gitara grojantis Tadas Dešukas. „Mokantis Maskvoje, mano muzikinių grupių veikla natūra liai sustojo, be to, tai yra tam tik ras praeitas etapas ir dabar nori si eiti pirmyn. Taip jau gyvenu,
kad šalia teatro visada yra muzi ka, kuriu naujas dainas ir yra la bai daug dalykų, apie kuriuos no risi kalbėti būtent per muziką, ir kartais tiesiog ne kalbėti, o rėk ti. Nauja daina ir nauja koncertinė programa man labai svarbi. Kar tais neužtenka vien subtilių gar sų ir pusbalsiu skambančios mu zikos, kaip dabar dažnai yra labai populiaru. Manau, kad būtent dabar ne tik man, bet ir daugeliui aplinkinių kartais tiesiog kyla no ras rėkti trypiant kojom. Tiek dėl visiems suprantamų, tiek dėl as meninių priežasčių“, – sakė gru pių „Suicide DJs“ bei „Stipriai ki taip“ lyderis V.Bareikis. Savo „rėkiančiame“ koncerte atlikėjas žada pakviesti publiką į intymų bei energingą muzikinį ratą, kuriame dalysis ne tik savo naujausiomis, bet ir kai kuriomis klausytojams jau puikiai pažįsta momis dainomis. VD inf.
Reikalinga valytoja prekybos centre „Pilaitės“ mikrorajone, darbas slankiuoju grafiku. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 48 753. 958071
paslaugos statybos ir remonto Nebrangiai ir kokybiškai dažome lauko fasadus, stogus, tvoras. Remontuojame daugiabučių namų laiptines. Tel. 8 672 46 162. 951623
Kelionių Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593.
950630
Įvairūs Kita 2012 05 25 nuo 10 iki 11 val. Vilniaus r., Maišiagalos sen., Gudelių k. (kad. Nr. 4132/0600:0153) bus ženklinamos sklypo ribos. Gretimo skl. Nr. 4132/0600:0704 ir skl. proj. Nr. 5032 savininkai kviečiami dalyvauti matavimuose. UAB „Žemės matavimų grupė“, Žalgirio g. 90-502, Vilnius, tel. 8 621 60 003. 958156
Pranešame, kad UAB „MJR“ 2012 gegužės 24 d. 10:00 val. atliks Liudmilos Sobolevos kad.nr.0101/0036:474, esančio Rokantiškių Sodų g. 30, Sb „Elfa“, Antakalnio sen., Vilniaus m. sav. kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo kad. nr. 0101/0036:453 savininkus dalyvauti suderinant bendrą ribą. UAB „MJR“ adresas, Lvovo g. 89, LT-08104 Vilnius Tel. 865225061, e. paštas info@mjrgroup.lt
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už ypatingą kainą. Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos, ir leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03 21 Niujorkas nuo 2226 Lt Vašingtonas nuo 2526 Lt Bostonas nuo 2588 Lt
Kelionių organizatorius
KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – 95 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) – 175 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Lt Šri Lanka nuo 3500 Lt Kreta nuo 1170 Lt Tunisas nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo 2423 Lt Marokas nuo 2634 Lt Kuba nuo 5853 Lt
957682
IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt
Pašaukimas: Maskvoje įsikūręs V.Bareikis atitrūko nuo Lietuvoje li
kusių grupių, bet ne nuo muzikos.
Simono Švitros nuotr.
Seniausias festivalis trykšta jaunatve Jau rytoj prasideda veržlus ir jaunatviškas tarptautinis šiuolai kinės muzikos festivalis „Drusko manija 2012“. Šiemet Vilniuje bus surengti du koncertai, o savaitgalį festivalis, kaip ir kasmet, persi kels į Druskininkus bei Liškiavą.
Trečiadienį 19 val. visi šiuolai kinės muzikos mėgėjai kviečiami į festivalio atidarymą Naciona linėje dailės galerijoje. Atidarymo koncerte „Kaktuso žydėjimas“ Šv. Kristoforo orkestras (meno vado vas ir dirigentas Donatas Katkus), atliks kompozitoriaus Osvaldo Balakausko, šiemet švenčiančio savo 75-mečio jubiliejų, kūrinius bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos baka laurantų darbus. Prie dirigento pulto šį kartą stos Mantas Jau niškis ir Karolis Variakojis.
Koncerte „Kaktuso žydėjimas“ bus paminėta ir kita graži jubi liejinė sukaktis. Šiemet savo 70ąjį gimtadienį švenčia ilgametis „Druskomanijos“ draugas, Šv. Kristoforo orkestro meno vado vas ir dirigentas prof. D.Katkus. „Druskomanija“ – seniausias šiuolaikinės muzikos festivalis Lietuvoje, šiemet rengiamas jau 28-ą kartą. Festivalis išsiskiria ne tik muzikos įvairove, energija, jaunatviškai netikėtomis muzi kinėmis improvizacijomis, bet ir premjerų gausa. Šiemet klausy tojų laukia 13 nemokamų renginių visų skoniui: nuo akademinės iki eksperimentinės muzikos. Gegužės 16 ir 17 d. „Druskoma nija“ vyks Vilniuje, gegužės 18– 20 d. – Druskininkuose ir Liškia voje. Visi renginiai nemokami. VD inf.
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Las Vegasas nuo 2871 Lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Kalgaris nuo 3464 Lt
Kaina pateikta į abi puses su oro uostų mokesčiais. Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas.
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Raganė – 550 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Top Fun 640 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Panglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Bulgarijoje 1699 Lt Kroatijoje 2149 Lt AVIABILIETAI* Baku nuo 1050 Lt Maljorka nuo 500 Lt *kainos į abi puses KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje orai bus permainingi – sausą ir gana vėsų antradienį keis šiltesnis ir lietingas trečiadienis. Šiandien žymesnio lietaus dar neprognozuojama, oras šils iki 15–17 laipsnių. Trečiadienį bus šilčiau, daug kur numatomas lietus su perkūnija. Naktį bus 8–9, dieną – 18–20 laipsnių šilumos, tik pajūryje bus vėsiau – apie 13 laipsnių.
Šiandien, gegužės 15 d.
+15
+16
+17
Telšiai
Šiauliai
+17
Klaipėda
Panevėžys
+15
Utena
+15
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
5.12 21.19 16.07 2.56 15.34
136-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 230 dienų. Saulė Jaučio ženkle.
+16
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +18 Brazilija +26 Briuselis +11 Dublinas +10 Kairas +32 Keiptaunas +21 Kopenhaga +15
Londonas +11 Madridas +30 Maskva +19 Minskas +16 Niujorkas +19 Oslas +12 Paryžius +13 Pekinas +27
orai vilniuje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+12
+16
+13
+8
3
+13
+22
+15
+12
3
+16
+12
+7
2
trečiadienį
ketvirtadienį
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+16
Alytus
2–8 m/s
Tarptautinė šeimos diena Steigiamojo Seimo diena Šv. Izidorius, Sėjos pabaiga 1567 m. gimė italų kom- Aleksandras Stulginskis. pozitorius Claudio Mon- 1928 m. ekranuose pirteverdi. mą kartą pasirodė ani1859 m. gimė Prancūzijos macinis herojus Peliufizikas, Nobelio premijos kas Mikis. laureatas Pierre’as Curie. 1937 m. Prahoje gimė 1891 m. Ukrainoje gimė pirmoji JAV istorijoje rusų rašytojas Michailas moteris, užėmusi valstyBulgakovas. bės sekretoriaus postą, – 1920 m. pradėjo darbą Madeleine Albright. Lietuvos Steigiamasis 1977 m. gimė daugkartiSeimas. Seimo pirminin- nė Lotynų Amerikos šoku ir Lietuvos Respubli- kių Lietuvos čempionė kos prezidentu išrinktas Eglė Visockaitė.
Šią savaitę laimėkite Vicki Lewis Thompson knygą „Žaidimas prasideda“ iš „Romantikės kolekcijos“.
Būdama devyniolikos Kelė Branskom miestelio gyventojus pašiurpino nuoga nusifotografavusi vyrų žurnalui. Tiesą sakant, sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti seksualiojo Nojaus Garfildo dėmesį. Bet negi jis, padorumo normų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote? Praėjo pora metų, tačiau susižavėjimas Nojumi nedingo. Kelė netyčia susitinka su juo Las Vegase ir apsimeta esanti rafinuota gundytoja, kad Nojus vėl galėtų pasijusti jos angelu sargu. Aistringas žaidimas prasideda!
gegužės 22 d. Praėjusios savaitės nugalėtojas – Giedrius Bešėnas. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pjuvenos (pirmadienis), Simpsonai (antradienis), patrulis (trečiadienis), Martenas (ketvirtadienis), senatorius (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Algedas, Izidorius, Jaunutė, Sofija
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį,
+16
+15
DATOS
Rytas
+13
Praha +17 Ryga +18 Roma +20 Sidnėjus +18 Talinas +15 Tel Avivas +28 Tokijas +19 Varšuva +16
3
4
5
6
7
8
9
1960 m. gimė krepšininkas, treneris Rimas Kurtinaitis.
Avinas (03 21–04 20). Puikiai praleisite laiką su draugais. Teigiamai vertinsite savo padėtį. Bus malonu padėti aplinkiniams. Nesidrovėkite savo minčių ir darbų. Jautis (04 21–05 20). Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus, apmąstykite gyvenimą. Pernelyg neatviraukite. slėpkite savo nuomonę ir spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Vėžys (06 22–07 22). Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Jūsų problemos bus gana lengvai išsprendžiamos, nes atsiras norinčių ir galinčių jums padėti. Liūtas (07 23–08 23). Nebijokite svajoti, fantazuoti. Kad įgyvendintumėt savo norus pasitelkite vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės, įkvėps jus ir suteiks naujų jėgų. Mergelė (08 24–09 23). Užplūs nostalgija ir net liūdesys, nes prisiminsite malonius praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis gali kilti nesutarimų. Jei norite jų išvengti, tvardykite emocijas. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų interesai prieštarauja jūsų vertybėms. Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresnių ar autoritetingų žmonių nuomone. Pasistenkite dėl savo abejonių ir blogos nuotaikos nesusipykti su artimiausiais žmonėmis. Skorpionas (10 24–11 22). Norėsite pakeisti savo gyvenimo būdą, pagerinti supančią aplinką, tačiau ši diena nepalanki svarbiems ir lemtingiems klausimams spręsti. Aplinkiniai gali suabejoti jūsų veiklos tikslingumu arba jūsų padėtimi visuomenėje. Šaulys (11 23–12 21). Gali išsiskirti jūsų ir artimųjų požiūriai dėl kai kurių svarbių sprendimų. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją pateikti mandagiai ir suprantamai. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje, o jūsų karjera priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Laikas drąsiai žengti į priekį. Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų, net jei jausite nuoskaudą dėl neteisingos viršininko pastabos, kolegų apkalbų. Atminkite, kad emocijos dažniausiai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis, vaikais. Galbūt net verta ko nors iš jų pasimokyti. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais.