TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, gegužės 16 d., 2012 m. Nr. 113 (1312)
Vietą užleidžia tik baudžiami
diena.lt
1,30 Lt
Spaudai lengvata ir pa rama gal ir protinga, bet išplėtimas tų lengvatų į visas kitas pasiūlytas sferas nėra galimas. Seimo Biudžeto ir finansų komi teto pirmininkas Kęstutis Glaveckas
8p.
Miestas
4p.
Kariai atgulė Vingio parke
Užduotis: savivaldybės tvarkdariai gali nutempti tik tuos nenaudojamus automobilius, kurie trukdo eismui ar kelia pavojų. Kitais turi pasirūpinti
gyventojai, priešingu atveju gresia baudos. Simono Švitros nuotr.
Kiemai pergrūsti automobilių, o jų vietos vis dažniau tampa kaimynų konfliktų priežastimi. Tačiau kai kieme riogso metų metus nebenaudojamo automobilio griaučiai – dar pikčiau. O tokių griuvenų savininkai sugalvoja pačių netikėčiausių pasiteisinimų.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Kelia pavojų
Vilniaus miesto savivaldybės Vie šosios tvarkos skyriaus pareigūnai nuo balandžio 3 iki 24 d. rinko in formaciją apie bendrojo naudojimo teritorijose paliktas nenaudojamas transporto priemones. Nuo 2009 m. pavasarį ir rudenį vykdoma akcija „Daugiau erdvės
kiemuose“ siekiama paskatinti ne benaudojamų automobilių savinin kus aplinkai kenkiančias ir kitiems gyventojams trukdančias trans porto priemones išgabenti iš kie mų. Apie kiemuose stovinčias ne tvarkingas transporto priemones raginami pranešti ir gyventojai. Akcijos iniciatorių teigimu, ne benaudojamos transporto prie monės užima vietą kie muose, trukdo įvažiuoti
2
Kaštonų žiedų žvakėms lemta užgesti? Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Aplinka besirūpinančios organi zacijos rengia akcijas ir įspėja: jei žmogus nesiims jokių papildomų veiksmų, po mažiau nei penkerių metų Lietuvoje kaštonų gali nelikti.
Pavojus: gamtosaugininkai teigia, kad nesiėmus priemonių pavasarinis
kaštonų žydėjimas džiugins tik keletą metų. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Apie tai, kokia didelė yra ši problema, jos sprendimo būdus, da bartinę situaciją ir akcijas, į ku rias turėtų įsitraukti kiekvienas
šalies gyventojas, „Vilniaus die na“ kalbėjosi su viena projekto „Gelbėkim kaštonus“ organizato rių Rūta Šetikaite. – Kiek metų Lietuva jau susidu ria su šia problema? – Masiškas kaštonų lapų džiūvimas ir rudavimas – mikrodrugių kerša kandžių padarinys. Šie vabzdžiai, kilę iš Makedonijos, pasaulyje išplito 1985 m., o Lietu voje pastebėti 2007 m.
2
Miestas
4p.
Konkursui atvėrė kelią Vilniaus savivaldybės taryba pritarė, kad būtų paskelbtas daug aistrų ke liantis sostinės šilumos ūkio moder nizavimo konkursas, nors jam besi priešinanti opozicija ir skelbė, jog modernizuoti šilumos tinklus rei kia, bet tai „nuves nežinia kur“ arba į sutarties su „Dalkia“ pratęsimą. Skai čiuojama, kad bendros investicijos į Vilniaus šilumos ūkį gali siekti nuo 450 mln. iki 1,2 mlrd. litų.
Menas
13p.
Prisiminė R.Kalantos auką
2
TrečiADIENIS, Gegužės 16, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vietą užleidžia spec ial iųjų tarnybų 1 transportui – greito sios pagalbos, ugniagesių ir kitiems
Kenkėjai: masiškas kaštonų lapų džiūvimas ir rudavimas – mikrodrugių keršakandžių padarinys.
Kaštonų žiedų žvakėms lemta užgesti?
Įdomus faktas tai, kad 1 iš viso suskaičiuoja ma apie 1000 rūšių keršakandžių
(Lietuvoje – 90).
– Kaip jos atsirado mūsų šalyje? – Kaip jau minėjau, plisdamos pa sauliniu mastu keršosios kandelės neaplenkė ir Lietuvos, nes patys kaštonai nėra visiškai lietuviškas augalas: šis medis atkeliavo į mū sų šalį iš Balkanų. Tad logiška, kad paskui jį atsekė ir kenkėjas. Ir, nors šis medis atsparus daugeliui ligų, nuo puolančių vabzdžių apsigin ti negali. – Kokia yra dabartinė situaci ja: jų daugėja, mažėja? – Keršosios kandelės nuo 2007 m. sparčiai plinta visoje šalyje. Didžiausia problema tai, kad šie mikrod rugiai neturi natūralių priešų: jų nelesa paukščiai, neatakuoja ki ti vabzdžiai. Kitaip tariant, jie yra kone idealiai prisitaikę prie esamos aplinkos. Ekologijos specialistai vi liasi, kad gamta nė vienai rūšiai ne leidžia iškilti „per aukštai“ ir ga liausiai vis vien tų priešų atsiranda (arba populiacija pati susinaikina), tačiau ar galime sau leisti sėdėti su dėję rankas, kai akyse džiūsta vie nas gražiausių šalies medžių? – Kokie yra keršakandžių nai kinimo ir kaštonų saugojimo būdai? – Ekologiškiausias ir aplinkai ne kenksmingiausias būdas mažinti keršakandžių populiaciją – rink ti, grėbti nukritusius sudžiūvu sius lapus (jie ima pamažu kristi rudens pradžioje) ir juos utilizuo ti: užpilti kalkėmis arba deginti.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Jokiu būdu negalima kaštonų la pų kompostuoti ar mesti į bendrą atliekų katilą, nes taip keršakandžių lėliukės, susisukusios sudžiū vusiuose lapuose, smagiai šiltai peržiemoja ir pavasarį vėl sparčiai plečia savo giminę. Dar vienas bū das, kaip galima sunaikinti lapuo se esančias lėliukes, – kompostuo ti jas itin aukštoje temperatūroje, siekiančioje 70–72 laipsnius.
Didžiausia proble ma ta, kad šie mikrodrugiai neturi natū ralių priešų: jų nele sa paukščiai, neata kuoja kiti vabzdžiai. Be to, po truputį imama naudo ti feromonines gaudykles, kurios, skleisdamos tam tikrą kvapą, trau kia keršakandžių patinėlius. Prezi dentūros kaštonai jau gydomi šiuo būdu, ir galime plika akimi pastebė ti, kad vasarą ir rudenį ant jų mato me daug mažiau susiraičiusių, pa rudavusių lapų. Taip pat yra sukurti chemikalai, kuriais galima purkš ti medį. Tačiau jie ne tik labai bran gūs, bet ir neleistini naudoti mies tų teritorijose, nes kenkia žmonėms. Apibendrinant galima pasakyti, kad pats lengviausias būdas kaštonams saugoti – grėbti ir deginti jų lapus. – Dėl kokių priežasčių atsiran da keršosios kandelės ir kas le mia, kad jų daugėja? – Kaštoninės keršakandės, kaip jau minėta, atkeliavusios paskui
kaštonus iš Balkanų, plinta ke liaudamos paskui medžius. – Kaip prie kaštonų išsaugoji mo galėtų prisidėti kiekvienas Lietuvos gyventojas? – Jau trečius metus bus organizuo jamos akcijos „Gelbėkim kaštonus“ talkos. Pernai susivienijimas Žali.lt kartu su „Darom“ ir Žaliųjų sąjū džiu šią akciją ėmė masiškai plėsti visoje šalyje: noriai talkinant Vil niaus ir Kauno miesto savival dybėms, žmonės buvo raginami rinkti lapus, o savivaldybės juos išveždavo utilizuoti. – Ar jau pradėta ruoštis rude ninėms talkoms? – Taip. Vakar buvo susitarta su Vilniaus savivaldybe, ji vėl nu džiugino mus puikiomis žiniomis – ji prisidės visomis išgalėmis, kad neabejingų gyventojų surink ti lapai būtų kuo greičiau išvežami kompostuoti. Šią savaitę kalbė simės su likusiomis šalies savi valdybėmis. Tikimės, šiais metais prie akcijos prisijungs dar daugiau gamtą mylinčių žmonių. – Ar vis dėlto gali nutikti taip, kad keršakandžių nepavyks iš naikinti ir po kurio laiko kaš tonai išnyks? – Kaip jau minėjau, ekologai vi liasi, kad kada nors keršosios kan delės įgaus natūralų priešą, kuris be žmogaus įsikišimo gebės gero kai sumažinti jų populiaciją. Ta čiau šiuo metu, jei žmogus nesiims jokių papildomų veiksmų, po ma žiau nei penketo metų Lietuvoje šių nuostabių medžių, deja, gali visiš kai nelikti.
automobiliams, gadina kiemo es tetinį vaizdą. Tokios mašinos kelia pavojų aplinkai: iš stovinčio au tomobilio į dirvožemį gali tekė ti kenksmingi skysčiai, o žaisdami vaikai gali į juos susižeisti. „Šiemet buvo užfiksuota apie 250 paliktų nenaudojamų auto mobilių. Tai gerokai mažiau nei per vieną akciją pernai. Mažėji mas buvo pastebimas ir anksčiau, tik ne toks ryškus. Labai tikėti na, jog tokių automobilių skaičius mažėja būtent dėl šių akcijų, kad pavyksta daug jų rasti ir sutvarky ti“, – rezultatais džiaugėsi Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus mies to departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Švaikaus kas. Išradinga signalizacija
Beveik visi nebenaudojami palikti automobiliai, M.Švaikausko teigi mu, rasti ir užfiksuoti pranešus gy ventojams. „Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai praneša apie au tomobilius vaiduoklius, yra vie tos jiems statyti trūkumas. Ant šių transporto priemonių palikome raštelius. Kai kurių savininkai jau susisiekė, žadėjo susitvarkyti“, – sakė M.Švaikauskas. Nebenaudojamu pripažįstamas toks automobilis, kurio privalo moji techninė apžiūra negalioja. Jei apžiūra galioja, vadinasi, auto mobilis gali būti eksploatuojamas. Tuomet reikia žiūrėti, ar galioja ci vilinis draudimas. Būna, kad drau dimas yra, bet priemonė ilgą laiką stovi neeksploatuojama. „Pavyzdžiui, automobilis stovi be ratų, tad akivaizdu, kad jis nenau dojamas. Praktikoje buvo vienas at vejis, kai be ratų stovinčio automo bilio savininkė pareiškė, kad tokia yra jos signalizacija. Esą kai ji no ri važiuoti, prisimontuoja ratus, o kai nenaudoja automobilio – nuima ir taip apsisaugo nuo mašinos va gystės, – apie neįtikimą pasiteisin ti norinčių automobilių vaiduoklių savininkų vaizduotę pasakojo Vil niaus apskrities vyriausiojo poli cijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pa žeidimų prevencijos skyriaus vir šininkas Vladimiras Jankoitas. – Žinoma, tokie atvejai nedažni ir jie pareigūnų tikrai neįtikina.“ Mokės iki 1000 litų
Per akciją surinkta informaci ja artimiausiomis dienomis bus perduota Vilniaus apskrities vy riausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekolo
Likimas: kai kurie automobiliai sost
gijos ir teisės pažeidimų prevenci jos skyriui. „Kai iš savivaldybės gausime surinktą informaciją, tada prasi dės mūsų pareigūnų juodas dar bas. Nutempiamos tik tos trans porto priemonės, kurios trukdo eismui. Pirmiausia bus nustatomi automobilių savininkai, jiems bus siunčiami raštiški įspėjimai ir, jeigu jie per dešimt dienų nepasirūpins transporto priemonės eksploatavi mu arba išgabenimu į utilizavimo vietą, tuomet bus skiriamos bau dos“, – būsimus veiksmus aiškino V.Jankoitas. Netvarkingų automobilių sa vininkams laiku nesiėmus prie mon ių, taikom os adm in istra cinės nuobaudos: bauda nuo 250
Statistika 2012 m. sausio 1 d. „Reg itros“ duome nim is, Viln iaus mieste buvo reg ist ruota 388 998 transporto priemonės (iš jų 320 994 keleiv in iai automobi liai, 9103 mopedai ir motociklai), Vil niaus rajone – 61 285 transporto prie monės (iš jų 50 402 keleiviniai auto mobiliai, 1717 mopedų ir motociklų).
niaus miesto bendrojo naudojimo vietų į antr in io perd irbimo įmones, remonto įmones ar privač ias val das išgabentos 1368 transporto prie monės.
Iš jų per 2011 m. pavasario ir rudens akcijas nustat ytos 1123 nenaudoja mos transporto priemonės, 578 ne Akcija „Daug iau erdvės kiemuose“ naudojamos transporto priemonės pradėta vykdyti 2009 m. Nuo 2009 m. išgabentos iš Viln iaus miesto bend rudens iki 2011 m. rudens imtinai per rojo naudojimo vietų į antr in io per akcijas nustat ytos 2702 nenaudoja dirbimo įmones, remonto įmones ar mos transp orto priemonės, iš Vil privačias valdas.
3
TrečiADIENIS, Gegužės 16, 2012
miestas
4p.
Savivaldybėje darbą pradės naujas kontrolierius.
tik baudžiami
Gatvės muzika iš Vilniaus sklinda per pasaulį Šį šeštadienį Gatvės muzikos die nos ritmais skambės Paryžius, Kopenhaga, Jorkas, Notingamas, Punskas ir Talinas. Šventės ini ciatoriaus Andriaus Mamonto vo kvietimui neabejingi lietu viai rinksis centrinėse šių miestų aikštėse, kartu gros ir dainuos lie tuviškas dainas.
Gatvės muzikos dienos renginius užsienio šalyse inicijuoja Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga. „Kartu kuriame pasaulio Lie tuvą, kuri jau nebėra priklauso ma nuo valstybės sienų. Nesvar bu, kad ir kokiame pasaulio krašte būtum, Gatvės muzikos diena yra puiki proga susivienyti, bendrau ti ir kurti į užsienį studijuoti ar gyventi išvykusiems lietuviams, kuriems svarbu neprarasti ryšio su Lietuva“, – sakė pasaulio lie tuvių jaunimo susitikimo organi zatorė Ieva Davydenko. Paryžiuje Gatvės muzikos die na gegužės 19 d. įsikurs pačiame Monsuri parke. Čia skambės gi
tinės kiemuose trūnija metų metus.
iki 500 litų, už pakartotinį pažei dimą – bauda nuo 500 iki 1000 li tų ir transporto priemonės konfis kavimas arba ne. Sumokėję baudą neatsakingi savininkai negalės iš mesti problemos iš galvos iki kitos akcijos: įpareigojimas pasirūpin ti transporto priemonės išvežimu išlieka jų rūpestis – asmuo privalo nutraukti daromą pažeidimą. Au tomobilis konfiskuojamas, jeigu savininkas nereaguoja gavęs pa kartotinį įspėjimą.
Vladimiras Jankoitas:
Buvo vienas atvejis, kai be ratų stovinčio automobilio savininkė pareiškė, kad tokia jos signalizacija. Geriausia – neturėti?
Anksčiau toli gražu ne kiekvie nas namų ūkis turėdavo transpor to priemonę. O dabar dažna šeima turi ir ne po vieną automobilį. Da bar statant daugiabučius kiekvie nam butui paskiriama ir automo bilio statymo vieta, tačiau senuose namuose gyvenantys žmonės ne turi kaip išspręsti gerokai išaugu sio transporto priemonių skaičiaus keliamų problemų.
BFL nuotr.
„Geriausia yra neturėti auto mobilio. Nėra automobilio – nėra problemos. Neturintys kur statyti automobilio gyventojai į mus krei piasi retai. Alternatyva yra statyti automobilius požeminėse aikštelė se“, – atsainiai į problemą pažiūrė jo Vilniaus miesto savivaldybės ad ministracijos Vilniaus senamiesčio seniūnas Romasis Petrauskas. Nežinodami, kaip spręsti problemą ar tiesiog nesivargindami ieškoti ki tų išeičių, kaimynai neretai vieni su kitais dėl vietos aikštelėje kovoja ant automobilių stiklų paliekamais gra sinamaisiais lapeliais arba net per durdami padangas. Žinoma, dar pikčiau, kai kieme nebeišsitenkan čių automobilių savininkai dėl vie tos turi konkuruoti su nebenaudoja momis transporto priemonėmis. „Per pirmus keturis šių metų mėnesius, paprastai kalbant, kaip šiukšlės Lietuvoje nurašytas 10 321 lengvasis automobilis“, – sa kė valstybės įmonės „Regitra“ Re gistrų skyriaus vadovas Vytautas Jasiulevičius. Tačiau nenaudojamų automobi lių vaiduoklių patys gyventojai ne gali savavališkai išvežti. „Jeigu transporto priemonė ne turi savininko, turi būti taikoma be šeimininkio turto pripažinimo pro cedūra. Ji yra gana sudėtinga, bet niekas negali tiesiog paimti ir išvež ti to turto“, – sakė V.Jankoitas.
taros, perkusijos ir specialiai ruo šiami lietuviški šlageriai bei liau dies dainos. Kopenhagos lietuviai kviečia susirinkti Frederiksbergo parke prie pilies ir kartu sureng ti muzikinę iškylą. Jungtinėje Karalystėje į muzikos fiestą kviečia Jorke ir Notingame studijuojantys lietuviai. Jorke ga tvės muzika skambės prie Mins terio, o Notingame visų, norin
čių kartu švęsti muzikos dieną, laukiama Notingamo universite to parke. Lenkijos lietuviai Punske kvies šokti klumpakojį prie Lietuvos kultūros namų, kur vėliau vyks lietuvių ansamblio „Klumpės“ koncertas. Estijoje gyvenantys lie tuviai kviečia visus muzikuoti Ta lino centre, Tammsaare’s parke. VD inf.
Suvienys: šiemet prie Gatvės muzikos dienos prisijungs ir užsienio
šalyse gyvenantys lietuviai.
Visvaldo Morkevičiaus nuotr.
4
trečiADIENIS, gegužės 16, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Į vamzdžius – gal ir milijardą Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Vilniaus savivaldybės taryba bal savo dėl leidimo paskelbti sosti nės šilumos ūkio modernizavimo konkursą. Už balsavo 33 tarybos nariai, prieš – 12, susilaikė – 2.
Perkėlė: Vingio parke vakar palaidoti vokiečių karių palaikai iki šiol ilsėjosi Utenos kapinėse.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Atgulė Vingio parke Antradienio popietę Vingio parko karių kapinėse buvo perlai doti 353 vokiečių karių, kurie buvo palaidoti Utenos vokiečių karių kapinėse per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, palaikai. Indrė Pepcevičiūtė i.pepcevicute@diena.lt
Perlaidojimo ceremonijoje dalyva vo Vokietijos ambasadorius Lietu voje Matthias Mülmenstädtas, kiti ambasados atstovai, taip pat Kraš to apsaugos ir Kultūros ministeri jų, Lietuvos kariuomenės, Vilniaus miesto ir Utenos rajono savivaldy bių atstovai, keletas Utenos gim nazijos moksleivių. Religines apeigas atliko Liute ronų ir Katalikų bažnyčių dva sininkai, skambėjo Lietuvos ka riuomenės orkestro trimitininko atliekamos melodijos. Perlaidojimą, trukusį dvi die nas, organizavo Vokiečių karių ka pų globos tautinė sąjunga ir viešo ji įstaiga Kultūros vertybių globos tarnyba. „Pagrindinis ekshumacijos tiks las – identifikuoti žmogų, nusta tyti kareivio vardą ir pavardę. Jis turi giminaičių: tėvus, senelius, brolius. Kai bus identifikuoti, ka reiviams bus pastatyti paminklai, t. y. akmeniniai kryžiai su jų var dais ir pavardėmis. Ir jų artimieji žinos, kur tas žmogus palaidotas,
turės kur ateiti ir atnešti gėlių“, – apie perlaidojimo svarbą kalbėjo Kultūros vertybių globos tarnybos vadovas Vladas Armonas.
Vladas Armonas:
Kai bus identifikuo ti, kareiviams bus pastatyti paminklai, t. y. akmeniniai kry žiai. Pašnekovas patikslino, kad ka riams, kurių vis dėlto nepavyktų identifikuoti, taip pat bus pasta tyti paminklai, tik ant jų nebus per karą žuvusio asmens vardo ir pa vardės. Lietuvoje – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kaip pasakojo V.Ar monas, yra trejos specialios ka pinės, kuriose yra tam skirti per laidojimo sklypai. Karių palaikai perlaidojami atsižvelgiant į regio nus, kur jie ekshumuojami, – kur arčiau, ten ir perlaidojama.
„Didžiausi sklypai yra Kaune – Aukštųjų Šančių karių kapinėse, bet, kadangi šie palaikai perveža mi iš Utenos, Vokiečių karių ka pų globos tautinė sąjunga priėmė sprendimą karių palaikus perlaido ti Vilniuje“, – sakė Kultūros verty bių globos tarnybos direktorius. Vokiečių karių kapų globos tau tinė sąjunga savo tautiečių ka rių kapų paieška, palaikų perlai dojimu, kapų priežiūra rūpinasi 52 valstybėse. Lietuvoje tokie darbai vyksta jau dešimtmetį, kapų prie žiūrą ir palaikų perkėlimą finan suoja Vokietijos vyriausybė. Sąjun ga kasmet mūsų šalyje organizuoja vokiečių karių kapų tvarkymo sto vyklas, prie kurių taip pat prisi deda Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 250 kapinių, kuriose palaidoti per Pir mąjį pasaulinį karą mūsų šalyje žu vę vokiečių kariai. Vilniaus Vingio parko pakraštyje esančiose kapinėse ilsisi apie 1,3 tūkst. vokiečių ir 900 kitų valstybių karių, žuvusių per Pir mąjį pasaulinį karą. Netoli palaidota dar 2 tūkst. vokiečių karių, žuvusių per Antrąjį pasaulinį karą.
Vilniaus miesto tarybos narys Al gimantas Zaremba nusišalino nuo svarstymo, o Bronius Cicėnas bu vo nušalintas, teigiant, kad jis turi bendrovės Vilniaus šilumos tink lų akcijų. Opozicijos teigimu, moderni zuoti šilumos tinklus reikia, bet tai „nuves nežinia kur“. Vienin telis kelias esą yra pratęsti sutar tį su „Vilniaus energija“. Opozicijai reikalaujant „dė ti ant stalo technines ir sutarties detales“, sostinės vicemeras so cialdemokratas Romas Adomavi čius teigė, kad nieko ir negali būti skaidriau nei „atviras tarptautinis konkursas“. Vilniaus savivaldybės skaičia vimu, investicijos į šilumos ūkio modernizavimą, kuris atitiktų ES keliamus reikalavimus, gali siek ti nuo 450 mln. iki 1,2 mlrd. litų. Vilniaus savivaldybė balandžio pradžioje išsiuntė Europos Komi sijai (EK) skundą, kad Vyriausybė esą vėluoja atnaujinti termofika cines elektrines. Anot savival dybės, jeigu EK nuspręs pateik ti ES Teisingumo Teismui ieškinį dėl pažeidimo, Lietuvai gali būti skirta nuo 1,9 mln. iki 119 mln. li tų baudų. Vilniaus, Kauno ir Mažeikių termofikacinės elektrinės nuo 2016 m. turi atitikti ES keliamus reikalavimus dėl taršos. Savival dybė skaičiuoja, kad per metus Lietuva gauna beveik 40 įspė jimų iš EK, o per beveik aštuo nerius metus EK dėl pažeidimo į ES Teisingumo Teismą kreipėsi tris kartus. 2010 m. birželį mies to taryba nepritarė siūlymui dar dvidešimčiai metų – nuo 2017 iki
2037 m. – pratęsti Vilniaus ši lumos tinklų nuomą Prancūzijos koncernui „Dalkia“. Tuomet skelbta, kad tik su tokia sąlyga „Dalkia“ sutiktų investuo ti į biokuro katilus. Vyriausybė ir šalies Prezidentė nuolat kritikuo ja Vilniaus valdžią dėl nesugebė jimo tvarkytis energetikos ūkyje, o merą Artūrą Zuoką – dėl jo in teresų šiame versle. Prezidentė Dalia Grybauskai tė yra pareiškusi, kad miesto ši lumos ūkyje piktnaudžiaujama monopoline padėtimi, matomi „Icor“ grupės interesai, o dide lė dalis atsakomybės dėl to ten ka savivaldybei. Vilniaus šilumos ūkį yra išsinuomojusi Prancūzi jos koncerno „Dalkia“ valdoma „Vilniaus energija“, kuri susijusi su koncernu „Icor“.
Ginčas: ir valdantieji, ir opozici
ja sutarė, kad renovuoti sosti nės šildymo tinklus būtina. Ta čiau vizijos, kaip tai padaryti, – skirtingos. Gedimino Bartuškos nuotr.
Paskyrė kontrolierių Rūta Grigolytė Vilniaus miesto savivaldybės ta rybos posėdyje priimtas sprendi mas dėl naujo savivaldybės kont rolieriaus. Juo tapo Gintaras Ra davičius.
G.Radavičius anksčiau dirbo banko „Snoras“ Verslo klien tų departamento direktoriumi, „Šiaulių arenos“ generaliniu di rektoriumi. Pastaroji darbovietė – 487-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, prieš tai G.Radavičius dirbo tuomečio banko „Parex“ valdyboje, vadovavo banko Vers lo bankininkystės tarnybai. G.Radavičius greitai apsigynė nuo opozicijos klausimų dėl dar binės praeities. „Iš banko „Sno ras“ išėjau 2006 m.“, – trumpai į vienintelį klausimą atsakė G.Ra davičius. „Su buvusiu savivaldybės kont rolieriumi teisminis ginčas vis dar vyksta, bet tai netrukdo. Kai bus
sprendimas, tada ir galvosime, ką toliau daryti. Sprendimas priim tas“, – reziumavo tarybos posė dyje pirmininkaujantis meras Ar tūras Zuokas. Buvęs Vilniaus savivaldybės kontrolierius Šarūnas Skučas bu vo atleistas 2011 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos administ racinis teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nusprendė, kad Š.Skučas atleistas neteisėtai. Į darbą nė nespėjęs grįžti Š.Skučas tarybos narių sprendimu dėl pravaikštų iš darbo vėl atleistas. Šį sprendimą Š.Skučas taip pat apskundė teismui. Š.Skučas yra sakęs, kad jo atleidimai susi ję su tarnybos pradėtais tyrimais dėl miesto sutarčių su „Siemens“ arenos šeimininkais. Valstybės tarnautojas, einantis savivaldybės kontrolieriaus parei gas, turi turėti aukštąjį išsilavini mą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą finansų, ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba vie šojo administravimo srityje.
6
TrečiADIENIS, gegužės 16, 2012
nuomonės
Moterys tylėti nebenori – lygybės sieks kvotomis
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
M
oterų organizacijos po litinėms partijoms teikia pasiūlymus, skatinan čius lyčių lygybę, ir teigia prieš Seimo rinkimus rudenį agituo siančios balsuoti už tas politines jė gas, kurios šiuos pasiūlymus įtrauks į savo rinkimų programas.
„Moterys sudaro pusę darbo jėgos, pusę visų absolventų, net didesnę pusę, jų išsilavinimas yra aukštesnis,
Įvertins partijas
Lygybė – ne prioritetas?
Taupymo politikos laukia smūgis? Valentinas Beržiūnas
K
urį laiką Europ oj e kalbama tik apie tau pymą ir tik jį. Pirmu smuik u Eur op oj e griežė ir grieš Vokietija. Vokiečiai nemėgsta netvarkos, ypač šalies finansuose. Nenuost abu. Euro pos var ikl iu vad inama šal is už dirba, o ne skolinasi. Ir vok iečiai nepatenk int i, kai didž ioji dal is Europos elg iasi priešingai. Dar būtų ne bėda, jei skolininkai sugebėtų grąžint i skolas. Tačiau kaip? Juk tok ios šalys, kaip Grai kija, užuot investavusios į, tark i me, šal ies pramonę, ilg us metus mil ijardus skyrė social inėms iš mokoms did int i, net ginklams pirkt i. Pav yzdž iui, graikai gyve no kelis kartus geriau, nei leidž ia jų ekonomika.
Europos politikai dabar turės rasti kompromisą ne tik dėl finansinių klausimų, tačiau ir su Europos visuomene. Ispanijos, Italijos padėtis, žinoma, geresnė. Tai – pramonės šalys. Bet problema ta pati – skoloms, kurių susik laupė tikrai daug, grąžint i vis vien teks veržtis dirž us. O taupymas, jei kartu neskatina ma ekonom ika, gal i sukelt i dar didesnį ekonom ikos nuosmukį, taip pat visuomenės pas ipikt i nimą. Per Senąjį žemyną praū žę rink i mai parodė, kad Europos šalių vi suomenė nepatenkinta biudžeto karpymais. Prancūz ijos prez ident as Fran çois Hollande’as aišk iai pabrėžė, kad ekonom ikos aug imas jam – ne maž iau svarbus nei taupy mas, fiksuotas Europos stabilu mo pak te. Žinoma, būtų pernelyg drąsu sa kyti, kad vok iečiai su prancūzais imtų remt i iet is dėl stabilumo pak to. Tač iau akivaizdu, kad abiem teks nusileist i, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus. Kitaip sakant, jei pak tas sug riūtų, euro
pinei taupymo politikai būtų su duotas galutinis smūgis. Kiekvie na Europos šalis kovotų už save. Tok iu atveju į nepav ydėt iną pa dėtį patektų ne tik Graik ija, kur i veik iausiai pirmoji pal iktų euro zoną, tačiau ir kitos ES šalys, ku rių finansų stabilumas prik lauso nuo euro zonos garantijų. Kuo tai baigtųsi? Sunku pasaky ti. Galbūt net būtų galima kalbėti apie juodąjį euro žlug imo scena rijų. Tiesa, sunk u pasak yt i ir tai, ar toks scenar ijus nėra tikėt inas net ir išlaik ius paktą sveiką. Prancūz ij os rink imai, žinoma, buvo svarbūs, tač iau kur kas svarbiau, kas naują vyr iausybę formuos Vok iet ijoj e? Federal i niai rink imai – ne už kalnų, o An gelos Merkel Krikščionių demok ratų sąjunga, reg is, praranda po puliarumą. Antai ką tik part ija prarado vie nos didž iaus ių žem ių – Šiau rės Reino-Vestfal ijos – kontrolę. Anal it ikų tvirt in imu, rink imai čia dažnai parodo, kas gali laukti per federalinius rink imus. Jei vis dėlto vyriausybę formuos dabar opozicijoje esantys social demokratai, tikėtina, kad griežtas A.Merkel taupymo kursas galėtų pak isti į nuosaikesnį. Žin om a, pas ak ym as „nuos ai kesn is“ nereišk ia, kad vok ieč iai ims skat int i vartojimą did inda mi skolas, tačiau jie, pav yzdž iui, gal i nebūti tok ie reiklūs Europo je taupymo klausimais, kokia yra A.Merkel. Taig i, ir šiuo atveju bendrai Eu ropos taupymo pol it ikai gal i bū ti suduotas smūgis. Kita vertus, jei rinkimai Vokietijo je atneš sėkmę krikščionims de mokratams, galbūt partijai pakei tus lyderį, tai dar nereišk ia, kad vokiečiams pavyks išlaikyti bent jau dabartinį status quo. Scen ar ijus, kad kiekv ien a Eu ropos šal is imsis tvark yt is savo kieme kaip nor i ir sugeba, nėra jau toks neį manomas. Juk net Graik ijoje, šiuo metu gy venančioje iš tarptautinių kredi torių kišenės, vietos politikai ne sikuklina svaidytis žaibais tų pa čių kred itor ių pusėn, siekdam i persiderėti paskolų sąlygas. Taig i, Europa iš tiesų susidūrė su išbandymu, kuris gali pakoreguo ti Senojo žemyno ateitį. Europos politikai dabar turės ras ti kompromisą ne tik dėl finansi nių klausimų, tačiau ir su visuo mene. Ar tai pav yks – parodys laikas.
„Moterų ir vyrų lygių galimybių klausimai dar nėra prioritetas mūsų valstybėje“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė. Moterų organizacijos siūlo vykdy ti darbo ir šeimos derinimo politiką: užtikrinti valstybės finansuojamą vietą vaikams ikimokyklinio ugdy mo įstaigose, o vaikams iki 16 metų – vietą popamokinės veiklos įstaigo se. Taip pat skatinti jaunų moterų verslumą, pensinio amžiaus moterų užimtumą, susilaukusias vaiko stu dijuojančias moteris atleisti nuo mo kesčio už studijas, skatinti tėvus eiti vaiko priežiūros atostogų, įtvirtin ti, kad vyrai eitų tokių atostogų bent trims mėnesiams. „Daugiau reikalaujant iš tėvų, kad jie eitų vaiko priežiūros atostogų ar ba daugiau atsiduotų šeimai, užsie nio šalių praktika rodo, kad tokios šeimos skiriasi rečiau“, – teigė J.Še duikienė.
se institucijose neturėtų būti mažiau kaip 40 proc. Galbūt tam padėtų kvo tų sistema, kuriai daugelis partijų la bai prieštarauja“, – sakė ji.
Jūratė Šeduikienė:
Siūloma, kad kvotos būtų priimtos visais lygmenimis – kalbame ir apie Ministrų kabi netą, ir apie bendrovių valdybas. todėl mes manome, kad moterims tu ri būti atstovaujama tolygiai visuose sprendimus priimančiuose organuo se ir kad vienos lyties atstovų tokio
„Siūloma, kad kvotos būtų priimtos visais lygmenimis – kalbame ir apie Ministrų kabinetą, ir apie uždarųjų akcinių bendrovių valdybas. Kalba ma apie visą valdančią struktūrą – nesvarbu, tai privati sfera ar vals tybės“, – teigė J.Šeduikienė. Moterų organizacijos jau susiti ko su daugeliu didžiųjų šalies partijų ir pristatė savo pasiūlymus, o vėliau žada analizuoti partijų programas ir stebėti, ar jų pasiūlymai į jas įtrauk ti. Anot J.Šeduikienės, kol kas tokios analizės, kurios partijos savo progra mose panašius dalykus yra įtvirtinu sios, moterų organizacijos neatliko. „Vasarą Lietuvos moterų lobistinė organizacija atliks visų partijų pro gramų analizę ir pasiūlys balsuoti už tas partijas, kurios labiausiai atitin ka lyčių lygybės nuostatas“, – tei gė Moterų informacijos centro di rektorė. Seimo rinkimai vyks spalio 14 d., rinkimų kampanija jau yra prasidėjusi. VD, BNS inf.
Skirtingi atlyginimai
Taip pat siūloma mažinti skir tumą tarp vyrų ir moterų dar bo užmokesčio. „Didelė pro blema yra nevienodas darbo užmokestis už vienodos ver tės darbą. Lietuvoje moterų atlyginimas yra beveik 17 proc. mažesnis už vyrų. To dėl mes paremtume tą par tiją, kuri savo programoje įsirašytų, kad ji prisiima atsakomybę ir sieks, kad šis skirtumas būtų kuo mažesnis“, – kalbėjo J.Šeduikienė. Siūloma ir kurti efek tyvią pagalbos smurto aukoms sistemą, pa vyzdžiui, šeimos teisėjus, turėti kiekvienoje ap skrityje institu ciją smurto aukoms reikalingoms paslaugoms teikti, be to, įtvirtinti moterų skaičiaus kvo tas sprendimus priimančiose insti tucijose. Kvotas siūloma įtvirtinti ne visam laikui, jų esą užtektų kelioms kadencijoms, kol „visuomenė apsi prastų su moterimis politikėmis“ ir jų skaičius išaugtų.
Parama: moterų organizacijų atstovės žada atlikti visų partijų analizę ir
agituoti už tas, kurios labiausiai atitinka lyčių lygybės nuostatas.
„Shutterstock“ nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
8
trečiADIENIS, gegužės 16, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Pato situacija Stasys Gudavičius Tarnybinės etikos sargai vėliau nuspręs, ar kreiptis į teismą dėl Fi nansinių nusikaltimų tyrimo tar nybos vadovo Kęstučio Jucevi čiaus (nuotr.) atleidimo iš pareigų.
„Sprendimas dėl K.Jucevičiaus atidėtas, iki bus suformuota vi sos sudėties komisija“, – po savo posėdžio antradienį pranešė Vy riausioji tarnybinės etikos komi sija (VTEK). Šiuo metu VTEK dirba tik 4 na riai. Trūksta vieno nario, jo nėra paskyręs premjeras Andrius Ku bilius. Tikimasi, kad iki birželio VTEK narių pagausės iki penkių. Kol kas teisėtam sprendimui priimti būtina trijų komisijos na rių balsų dauguma. Antradienį balsuojant dėl K.Ju cevičiaus balsai pasiskirstė po ly giai – du buvo už, du prieš siūly mą kreiptis į teismą. Todėl, remiantis VTEK prane šimu, nuspręsta atidėti sprendi mo dėl Seimo Antikorupcijos ko misijos prašymo kreiptis į teismą dėl Finansinių nusikaltimų tyri mo tarnybos (FNTT) direktoriaus K.Jucevičiaus atleidimo iš pareigų priėmimą, kol bus suformuota vi sos sudėties komisija. Balandį VTEK priėmė sprendi mą, kad K.Jucevičius, laikinai ei damas FNTT direktoriaus parei gas ir pasirašydamas Specialiųjų tyrimų tarnybai skirtą raštą, ku riame nurodoma, jog FNTT neturi informacijos dėl jo paties nepatiki mumo, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tar nyboje įstatymo nuostatas. Seimo Antikorupcijos komisi ja kreipėsi į VTEK su prašymu pa sinaudoti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuosta tomis, numatančiomis VTEK teisę pareikšti ieškinius teismui dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pa žeidžiant Viešųjų ir privačių intere sų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais. Dėl VTEK nustatytojo pažeidi mo vidaus reikalų ministras Ar tūras Melianas skyrė papeikimą K.Jucevičiui, bet atsisakė atleisti jį iš pareigų. A.Mel ian o pirmtakas lib e ralcentristas Raimundas Palai tis postą prarado dėl priešpriešos su konservatoriais FNTT vadovų klausimu. Jis vasarį iš pareigų at leido FNTT vadovus Vitalijų Gai lių bei Vytautą Giržadą ir nepaisy damas konservatorių reikalavimo nestabdė konkurso eiti FNTT di rektoriaus pareigas, o paskutinė mis savo darbo dienomis tarnybos vadovu paskyrė K.Jucevičių.
Svarstydamas pa siūlymą taikyti pri dėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą spaudai, Seimas taip pat linksta tokią leng vatą taikyti ir kelei viams vežti.
Procedūra: reikės dar vieno balsavimo, kad Seimas apsispręstų 9 proc. PVM tarifą taikyti ir keleivių ve
žimo paslaugoms.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Vietoj vienos – dvi lengvatos Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Pritarta nelengvai
Antradienį Seimo nariai plenari niame posėdyje svarstė dar pernai lapkritį Prezidentės Dalios Gry bauskaitės pateiktą pasiūlymą pe riodinei spaudai taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Pirminis valstybės vadovės pa teiktas įstatymo projektas per svarstymus Seimo komitetuose aplipo naujais pasiūlymais taikyti lengvatinį PVM tarifą maisto pro duktams, viešbučių paslaugoms, keleiviams vežti viešuoju trans portu, kai kurioms kitoms pre kėms bei paslaugoms. Svarstant projektą Seimo posė dyje buvo pritarta siūlymui nusta tyti, kad PVM lengvata būtų tai koma periodinei spaudai. Tačiau kartu vos dviejų balsų skirtumu buvo pritarta ir Seimo narės Agnės Zuokienės pateik tam pasiūlymui dėl lengvatinio 9 proc. PVM tarifo keleiviams vežti viešuoju transportu. Dėl šio įstatymo priėmimo bus balsuojama dar kartą, greičiausiai birželį. Iki įstatymo priėmimo bus laukiama Vyriausybės nuomonės dėl pasiūlytų PVM lengvatų. Iki šiol Andriaus Kubiliaus vadovau jamų ministrai šiuo klausimu bu vo skeptiški.
Dauguma pasisakė už
Diskusijose dauguma Seimo narių pasisakė už mažesnį PVM spaudai, kuris galėtų būti taikomas jau nuo šių metų liepos. „Pirminio Prezidentės pasiūly mo aplipdymas kitomis lengvato mis komplikuoja biudžeto situaci ją. O spaudai jis tikrai reikalingas“, – sakė valdančiosios Tėvynės są jungos-Lietuvos krikščionių de mokratų frakcijos seniūnas Jur gis Razma. „Vienodas PVM tarifo įvedimas, kuris buvo nustatytas per naktinę mokesčių reformą, padarė didelį nuostolį visiems. Turime sugriau ti premjero ir finansų ministrės skleidžiamą mitą, kad neva daro me kažkam mokesčio lengvatas. Suprantu, kad išimtys nėra gerai, bet turime pripažinti, kad skirtingų rūšių verslas veikia skirtingomis, nevienodomis sąlygomis. Negali me traktuoti vienodai traktoriaus detalių gamybos ir laikraščio iš leidimo. Neišmintinga ir spaudai taikyti tą tarifą, kuris taikomas vi siems kitiems“, – sakė opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos va dovas Valentinas Mazuronis. „Labai vėluojam dėl PVM leng vatos spaudai. Tai reikėjo pada ryti jau vakar, nes žiniasklaida per krizę jau labai smarkiai nukentėjo, nukraujavo“, – tvirtino socialde mokratė Birutė Vėsaitė.
Ji, kaip ir kiti socialdemokratai, pasisakė ir už mažesnį PVM mais to produktams, argumentuodami, kad dabar nemažai lietuvių vyksta apsipirkti į kaimynę Lenkiją, kur šio mokesčio tarifas maistui yra gerokai mažesnis nei Lietuvoje.
Jurgis Razma:
Prezidentės pasiū lymo aplipdymas kitomis lengvato mis komplikuoja biudžeto situaciją. O spaudai jis tikrai reikalingas. „Pabrangus rajoniniams laikraš čiams žmonės mažiau prenume ruoja, mažiau gauna informacijos. Regioninė spauda turi pasiek ti kiekvieną rajonų gyventoją, kad jie būtų informuoti ir galėtų ak tyviai dalyvauti sprendžiant rajo no ir visos Lietuvos problemas“, – kalbėjo socialdemokratas Jonas Juozapaitis. Kaina – milijardas
Seimo Biudžeto ir finansų komi teto pirmininkas, valdančiojo Li
beralų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas tikino, kad nereikė tų taikyti jokių kitų lengvatų, tik spaudai. „Kaskart, kai artėja rinkimai, Seimas pasidalija į dvi puses – poziciją ir opoziciją. Opozicija pradeda siūlyti visokias mokes čių lengvatas, o pozicija, kuri tam priešinasi, tampa blogiečiais. Tai parodo, kad dar trūksta politinės patirties mums visiems“, – pa brėžė jis. Pasiūlytų visų PVM lengvatų įgyvendinimo kaina, pasak K.Gla vecko, siekia milijardą litų. Būtent tiek biudžetas negautų, jeigu būtų įgyvendinti visi pateikti pasiūlymai taikyti lengvatas. „Kai kas sako, kad dalis į biudžetą neva grįš per kitus mokesčius. Iš patirties galiu pasa kyti, kad negrįš. Spaudai lengvata ir parama gal ir protinga, bet išplė timas tų lengvatų į visas kitas pa siūlytas sferas nėra galimas ir ne būtų protingas“, – teigė jis. Seimui per svarstymą netikėtai pritarus pasiūlymui taikyti PVM lengvatą keleiviams vežti viešuo ju transportu, valdantieji sieks per priėmimą šį pasiūlymą išbraukti iš galutinio įstatymo varianto. Nu matoma palikti tik lengvatinį PVM tarifą spaudai. Vyriausybė ne kartą pasisakė prieš lengvatos sugrąžinimą ir tvir tino, kad tai neva iškraipo rinką.
R.Pakso imsis skubos tvarka Stasys Gudavičius Konstitucinis Teismas (KT) gali be eilės ir skubos tvarka išnagrinėti bylą dėl to, ar Konstituciją atitinka įstatymas, per apkaltą iš preziden to pareigų pašalintam Rolandui Paksui atveriantis kelią į Seimą.
Sparčiai artėjantys Seimo rinki mai yra viena aplinkybių, galinčių nulemti, kad įstatymas dėl leidi mo R.Paksui siekti parlamenta ro mandato būtų svarstomas KT skubiai, nelaukiant eilės. Tai pa tvirtino pats KT. „Sprendimus dėl bylos paanks tinimo konkrečiu atveju priima KT. Taip, įtakos sprendimui dėl šios bylos paankstinimo gali turėti įvairūs veiksniai, taip pat tai, kad eiliniai Seimo rinkimai, kuriems
aktualus šis pakeitimas, įvyks jau po kelių mėnesių“, – pranešė KT atstovė spaudai Ramunė Saka lauskaitė, KT pirmininko vardu atsakydama į dienraščio klausi mus. KT antradienį pranešė, kad jau priėmė Seimo narių grupės prašy mą išnagrinėti, ar atitinka Kons tituciją neseniai parlamentarų priimta ir Prezidentės Dalios Gry bauskaitės pasirašyta Seimo rinki mų įstatymo pataisa. Ji leidžia per apkaltą pašalintiems pareigūnams jau po ketverių metų nuo pašali nimo dienos vėl dalyvauti Seimo rinkimuose, nors pagal anksčiau galiojusią tvarką tokiems politi kams tai daryti buvo uždrausta iki gyvenimo pabaigos. Paskelbdamas, jog priima Sei mo narių grupės kreipimąsi, KT
tvirtino, kad bus nagrinėjama tik ta jo dalis, kurioje prašoma ištirti, ar įstatymo nuostata dėl galimy bės jau po ketverių metų „inkuba cinio periodo“ vėl rinkti į Seimą pareigūną, kuris buvo pašalintas apkaltos tvarka, neprieštarauja Konstitucijai. Nėra priimtas prašymas ištirti, ar Seimo rinkimų įstatymo pataisa pagal „priėmimo pobūdį“ neprieš tarauja teisinės valstybės princi pui. „Nebuvo pateikti teisiniai ar gumentai“, – paaiškino KT. Kreipimąsi į KT dėl Seimo rin kimų įstatymo pataisos, atverian čios R.Paksui kelią į Seimą, pa rengė socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Kreipimąsi pasira šė iš viso 32 Seimo nariai – to pa kanka, kad KT priimtų bylą nag rinėti.
Motyvas: KT sprendimą Sei
mo narių kreipimąsi dėl R.Pak so nagrinėti skubos tvarka gali lemti artėjantys rinkimai.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
9
TrečiADIENIS, gegužės 16, 2012
OMX Vilnius
–0,35 %
54 proc.
programinės įrangos Lietuvoje naudojama neteisėtai.
OMX Riga
–0,60%
ekonomika
OMX Tallinn
+0,46 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Didžiausias pirkinys
€
Viešųjų pirkimų vertė pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo daugiau nei du kart – iki 3,6 mlrd. litų. Viešųjų pirkimų tarnyba pranešė, kad tokį augimą iš es mės lėmė 1,8 mlrd. litų vertės bendrovės „Klaipėdos nafta“ suskystintųjų gamtinių dujų laivo-saugyklos pirkimo konkursas. Jis įgyvendintas taikant aplinkos apsau gos kriterijus.
Baltarusijos rublis 10000 3,3114 DB svaras sterlingų 1 4,3252 JAV doleris 1 2,6855 Kanados doleris 1 2,6849 Latvijos latas 1 4,9512 Lenkijos zlotas 10 8,0042 Norvegijos krona 10 4,5348 Rusijos rublis 100 8,8567 Šveicarijos frankas 1 2,8745
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos Vakar Tinklas
pokytis
+0,9973 % +0,4132 % +0,2539 % +0,3776 % +0,0525 % –0,7871 % –0,4522 % +0,0859 % +0,0313 %
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,98
4,68
2,47
„Kvistija“
4,94
4,62
2,47
„Vakoil“
4,96
4,64
2,47
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
94,48 dol. už 1 brl. 111,94 dol. už 1 brl.
Užsienyje kelti ragelį nebus baisu Nuo vidurvasario išlaidos už mobi liojo ryšio paslau gas keliaujant ES vėl sumažės. Jau po kelerių metų skambinti ir atsiliepti ES kainuos beveik tiek pat, kiek ir Lietuvoje.
kė naują reikalavimą mažinti tarp tinklinio ryšio kainas vertinantis labai teigiamai. Esą tarptinklinio ryšio rinka ES yra specifinė, todėl jos reguliavimas sukurs geresnes konkurencines sąlygas, ypač tarp pietinių ir šiaurinių šalių. „Dauguma vartotojų važiuoja iš šiaurės į pietų šalis – Graikiją, Ita liją, Ispaniją, o atvirkštiniai varto tojų srautai gerokai mažesni. Pa vyzdžiui, manau, gerokai daugiau lietuvių apsilanko Ispanijoje nei is panų – Lietuvoje. Tai suteikia pie tų šalių operatoriams stiprų kon kurencinį pranašumą – jie gali leisti sau diktuoti kainas šiaurės šalių gy ventojams“, – sakė A.Baranauskas. Anot pašnekovo, pietų šalys ilgą laiką savo pranašumu naudojosi ir todėl iškreipė visą tarptinklinio ry šio rinką. Tikisi padidėsiančio vartojimo
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Sulauks mažesnių sąskaitų
Pokalbiai mobiliuoju telefonu už sienyje besisvečiuojantiems Lie tuvos gyventojams nuo šių metų liepos 1 d. atpigs, nes ES judriojo ryšio operatoriai privalės vėl su mažinti mažmenines tarptinklinio ryšio skambučių kainas. ES reglamentuojamą Europos ta rifą pasirinkę vartotojai skambin dami iš užsienio už minutę mokės ne daugiau kaip 1,2 lito, o priimda mi skambutį užsienyje – 37 centus. Kol kas skambinti iš užsienio gy ventojams kainuoja 1,34 lito už mi nutę, o už priimamą skambutį jie moka 51 centą už minutę. Teigia ma, kad tokiais veiksmais siekiama išspręsti pagrindinę ankstesniu re guliavimu neišspręstą problemą – tarptinklinių paslaugų konkuren cijos stoką, kuri susidarė nustačius didžiausias leidžiamas kainas. „Nustačius naujas didžiausias leidžiamas kainas, ateinančiais me tais laikinai sumažės mažmeninės skambinimo ir skambučių priėmi mo kainos, esant kitoje ES šalyje. Tačiau tarptinklinio ryšio proble mas reikia spręsti iš esmės, taikant ilgalaikį struktūrinį metodą. Todėl komisija netrukus pateiks išsamius pasiūlymus dėl ilgalaikių spren dimų, skirtų pagrindinei – kon kurencijos stokos tarptinklinio ry šio srityje – problemai pašalinti“, – išplatintame Europos Komisijos (EK) pranešime sakė EK pirminin ko pavaduotoja Neelie Kroes. Ir toliau pigs
Tarptinklinio ryšio ir nacionalinių telekomunikacijų bendrovių tari
Palengvėjimas: nuo liepos 1-osios kalbėti mobiliuoju telefonu ir naudotis mobiliuoju internetu užsienyje
vartotojams bus pigiau nei iki šiol.
fus iki 2015 m. siekiama beveik su vienodinti. Esą taip vartotojams bus suteikta galimybė greitai ir nesun kiai pasirinkti tarptinklinio ryšio paslaugą, kurios kaina beveik ne siskirtų nuo vietos skambučių kai nų. Sumažinti tarifai keliaujantiems gyventojams reikš ateityje dar ma žesnes sąskaitas už mobiliojo tele fono paslaugas. Numatyta, kad 2013 m. minutė skambinti iš užsienio kainuos ne daugiau kaip 82 centus, 2014 m. – 65 centus. Priimti skam bučius gyventojams 2013 m. atsieis 24 centus, o 2014 m. – vos 17 cen tų už minutę. Sąskaitos už mobiliojo telefo no paslaugas mažiau „kandžiosis“ ir dėl pingančio duomenų perda vimo tarptinkliniu ryšiu. Nuo šių metų liepos duomenų perdavimas tarptinkliniu ryšiu galės kainuo ti ne daugiau kaip 2,41 lito už per duotą megabaitą (be PVM). Taip bus žengtas pirmasis žings nis iki dar mažesnių duomenų per davimo kainų ateityje. Planuojama, kad 2014 m. perduotas megabaitas kainuos ne daugiau kaip 69 centus (be PVM). Šiuo metu operatoriams
įkainių už duomenų perdavimą ri bos netaikomos. Įspės apie išlaidas
Naujosios taisyklės taip pat su teiks galimybę klientams pirk ti tarptinklinio ryšio paslaugas ne tik iš savo, bet ir iš lankomos ša lies tinklo tiekėjų.
Tarptinklinio ryšio ir nacionalinių telekomunikacijų bendrovių tarifus iki 2015 m. siekiama beveik suvienodinti. Jau nuo 2014 m. liepos vartoto jai turės galimybę pirkti vietines ir tarptinklines paslaugas atski rai, naudodamiesi skirtingų ope ratorių paslaugomis ir išlaikydami tą patį telefono numerį. Vartoto jai nebus apmokestinami dėl ope ratoriaus pakeitimo, o vietos ope ratoriai klientus turės informuoti apie tokią galimybę.
„Shutterstock“ nuotr.
Be to, keliaujantys gyventojai ir toliau bus apsaugoti nuo netikėtai didelių sąskaitų už duomenų siun timą judriojo ryšio tinklais. Numa tyta, kad mėnesio sąskaita už duo menų siuntimą negali viršyti 50 eurų (apie 172 litus), nebent vartoto jas duotų sutikimą viršyti šią ribą. Keliaujantys ne tik ES šalyse, bet ir už jos ribų gaus įspėjamą ją žinutę, kai jų mobiliojo telefo no sąskaita artės prie numatytos 50 eurų ribos. Tinklai džiaugiasi
Bendrovės „Tele2“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas sa
Bendrovės „Omnitel“ ryšių su vi suomene vadovės Daivos Selic kaitės manymu, tarptinklinio ryšio kainų mažinimas turėtų paskatin ti vartotojus nesibaiminti dėl kai nų. Todėl esą tikimasi, kad tai leis jiems aktyviau ir daugiau naudo tis mobiliuoju internetu užsieny je, nevaržyti savęs bendraujant su Lietuvoje likusiais šeimos nariais ir kolegomis. Juolab kad ryšys užsienyje, kaip sakė bendrovės „Bitė Lietu va“ atstovė ryšiams su visuome ne Raminta Rimkienė, vartoto jams tampa vis svarbesnis. Anot jos, pastaruoju metu didėja duo menų perdavimo užsienyje svarba, todėl patrauklūs tarifai ir galimybė kontroliuoti duomenų perdavimo išlaidas keliaujant turėtų paska tinti vartojimą. Tikėdama, kad mažėjantys tari fai lems augantį tarptinklinio ry šio paslaugų vartojimą, mobiliojo ryšio bendrovė, pasak pašnekovės, kitų paslaugų įkainių nekeis. „Klientai pajus du dalykus – dar žemesnes kainas ir didesnį džiaugs mą gavus sąskaitą“, – prognozavo A.Baranauskas. Esą anksčiau dėl didelių sąskaitų gyventojai leisda vo sau užsienyje telefonu bendrau ti vos kelias minutes, o dabar galės šnekėtis bene kaip namie.
Tarptinklinio ryšio paslaugos pigs Tarptinklinio ryšio mažmeninių kainų ribos vartotojams be PVM (euro centais) Dabar 2012 07 01 2013 07 01 2014 07 01 Duomenys (už 1 megabaitą) Nėra 70 45 20 Atlikti skambučiai (už 1 minutę)
35
29
24
19
Priimti skambučiai (už 1 minutę)
11
8
7
5
SMS (už 1 vnt.)
11
9
8
6
Šaltinis: www.europarl.europa.eu
10
trečiADIENIS, gegužės 16, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Varžovų barzdos kol kas aštresnės Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL) žaidžiantis lietuvis Dainius Zubrus laikosi Stenlio taurės var žybų tradicijos ir per atkrintamą sias varžybas barzdos neskuta.
Vis dėlto Rytų konferencijos fina le Naujojo Džersio „Devils“ eki pos kol kas tai negelbsti. Pirmo siose serijos iki keturių pergalių rungtynėse „velniai“ svečiuo se 0:3 turėjo pripažinti Niujorko „Rangers“ ekipos pranašumą. Vi sus įvarčius svečiai praleido tre čiajame kėlinyje.
Henrikas Lundqvistas:
Kartais komandos draugams gali nesi sekti įmušti ir tuo met viskas priklauso nuo vartininko. Nugalėtojus į priekį vedė taik liais smūgiais pasižymėję Danas Girardis (41 min.) ir Chrisas Krei deris (52 min.), o trečiąjį įvartį Artiomas Anisimovas (59 min.) įmušė į tuščius vartus. Mačo did vyriu tapo net 21 varžovų meti mą atrėmęs „Rangers“ vartinin kas Henrikas Lundqvistas. „Reind žer ių“ vart us šie met fantastiškai ginantis šve das pretenduoja laimėti net du ind iv id ual ius priz us – „Hart Mem or ial“ trof ėj ų, skir iam ą naud ing iaus iam NHL sezon o žaidėjui, bei „Vezina“ taurę, ku ri atitenka geriausiam lygos var tininkui.
„Būdamas vartininku visuomet turi būti pasiruošęs išgelbėti sa vo ekipą, kai to labiausiai reikia. Kartais komandos draugams ga li nesisekti įmušti ir tuomet vis kas priklauso nuo vartininko. Jei jis žaidžia patikimai, tuomet at siranda progų ir komandos drau gams“, – sakė H.Lundqvistas. „Varžovai tikrai turėjo kelias la bai geras progas, tačiau Henrikas žaidė fantastiškai ir buvo nepra mušama siena“, – savo koman dos draugą gyrė „Rangers“ gy nėjas Marcas Staalas. Pirmose serijos rungtynėse nepavyko sublizgėti ir „Devils“ puolėjui D.Zubrui. 19 min. 40 sek. ant ledo praleidęs lietuvis du kartus mušė į vartus ir antrajame kėlinyje buvo 2 min. išvarytas iš aikštės. Iš viso per 13 atkrinta mųjų Stenlio taurės varžybų ma čų D.Zubraus sąskaitoje – 3 įvar čiai, 4 rezultatyvūs perdavimai bei 12 baudos minučių. „Rangers“ konferencijos finale kovoja pirmą kartą nuo 1997-ųjų. Stenlio taurės finale Niujorko eki pa žaidė dar seniau – 1994 m. Be je, tą sezoną „reindžeriai“ kon ferencijos finale palaužė būtent „Devils“ ledo ritulininkus. Tris kart Stenlio taurės laimėtojai iš Naujojo Džersio Rytų konferen cijos finale žaidžia po devynerių metų pertraukos. Antrosios rungtynės vyks tre čiadienį vėl Niujorke, legendinėje „Madison Square Garden“. Vakarų konferencijos fina lo serijoje Los Andželo „Kings“ kol kas 1:0 pirmauja prieš Finik so „Coyotes“. VD inf.
Siena: D.Zubrui (dešinėje) nepavyko nuginkluoti H.Lundqvisto. „Reuters“ nuotr.
Nuomonė: V.Masalskio teigimu, komandą reikia pradėti formuoti vos pasibaigus sezonui. Artūro Morozovo nuotr.
V.Masalskis: „Žalgiriui“ sezonas buvo geras“ Vitoldas Masalskis šiemet save išbandė net trijuose amplua: sezoną pradėjo ir baigė eidamas ne tik Kauno „Žalgirio“ sporto direktoriaus pareigas, bet laikinai buvo ir vyriausiuoju treneriu, ir generaliniu klubo direktoriumi. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
– „Žalgiris“ iškovojo tris titu lus, tačiau kiek geriau galėjo pasirodyti tarptautinėje areno je. Kaip įvertintumėte šį sezo ną? – paklausėme V.Masalskio. – Klubo valdybos posėdžio dar ne buvo, tad oficialios pozicijos pasa kyti negaliu. Jei vertinčiau asme niškai, pasakyčiau, kad sezonas buvo geras. Šiek tiek apmaudu, kad ekipa mobilizavosi ir tapo to kia, kokią mes norime matyti, tik sezonui baigiantis. Kelyje LKL fi nalo link teko patirti tikrai daug: buvo gausybė pasikeitimų, įvai rių kitų rūpesčių ir problemų. Pri valome pasimokyti iš šio sezono. Galbūt tai ženklas, kad ekipą su formuoti reikia šiek tiek anksčiau. Akivaizdu, kad suklydome sezono pradžioje, kai Graikijos nacionali nę rinktinę treniravęs Ilias Zouras prie ekipos prisijungė taip vėlai. Iš penkių turnyrų laimėjome tris, ta čiau visi jie iškovoti savame fronte. Norėdami ateityje pasiekti geres nių rezultatų Eurolygoje, turėtu me išanalizuoti šį sezoną, pada ryti išvadas, pergalvoti, kas buvo blogai. – LKL superfinalo serijoje „Žal giris“ tarsi volas pervažiavo savo priešininkus. Ar galėjo te įsivaizduoti, kad seriją prieš pagrindinius savo konkurentus laimėsite sausu rezultatu? – „Lietuvos rytui“ prasibrovus į VTB Vieningosios krepšinio ly gos finalo ketvertą tikrai nema niau, kad LKL finale laimėsime taip lengvai. Reikėtų pažymėti,
kad lemiamuose mūšiuose vilnie čiai nerado būdų įveikti mūsų tre nerių parengtos gynybos. „Lietu vos rytas“ LKL finale nebuvo toks, kokį jį matėme VTB Vieningosios lygos finalo ketverte. Mes nelei dome jiems žaisti, ir tai yra mūsų trenerių štabo įvertinimas. „Lie tuvos rytas“ skundėsi nuovargiu, tačiau, mano manymu, pagrindi nė priežastis – mes tiesiog geriau pasiruošėme šiai serijai.
Iki birželio 15-osios žaidėjai turi būti in formuoti, su kuriais bus pratęstos sutar tys, o su kuriais – ne.
– Prakalbote apie svarų trene rių indėlį į galutinę pergalę. Ar galima sakyti, kad „Žalgirio“ vadovybė patenkinta A.Trifu novičiaus darbu? – Sezono pabaigoje komandos gy nyba tikrai pagerėjo. Mums varžo vai naujovių finale tikrai nepatei kė. Galbūt atvirkščiai – mes juos sugebėjome nustebinti savo soli džia gynyba. Pasakysiu paprastai: mūsų treneriai tiesiog uoliau atli ko namų darbus ir geriau pasiruo šė šiai finalo serijai. – Kokie artimiausi „Žalgirio“ planai? Kada komandą paliks legionieriai? – Iki birželio 1-osios klubo valdyba surengs susirinkimą ir padarys iš vadas. Tada bus galima jau pradė ti rengtis kitam sezonui. Apie kitus
metus po truputį galvojame jau da bar. Trečiadienį vyks oficialus LKL uždarymas. Per šią šventę visi kar tu būsime turbūt paskutinį kartą, po to legionieriai jau galės krautis lagaminus ir vykti namo. – Kada bus galima matyti ryš kesnius kito sezono „Žalgirio“ kontūrus? – Iki birželio 15-osios žaidėjai turi būti informuoti, su kuriais bus pra tęstos sutartys, o su kuriais – ne. Taigi manau, kad iki šios dienos tik rai žinosime, kas lieka, o su kuriais atsisveikinsime. Tada ir matysime, kokią komandą turime, kurių pozi cijų žaidėjų dar reikės ieškoti. – Iki šiol LKL finalų serijas ste bėjote iš šalies. Šiemet ragavote vadybininko darbo bei kurį lai ką net ėjote komandos vyriau siojo trenerio pareigas. Kaip asmeniškai vertintumėte šį se zoną? – Šį sezoną išbandžiau net trejas pareigas (šypsosi). Iki šiol visą gy venimą arba pats žaidžiau krepši nį, arba buvau treneris. Vadybinin ko darbas tokio aukšto lygio klube man patiko. Jaučiu, kad nemažai išmokau, įgijau vertingos patirties. Buvo įdomu išbandyti save nauja me amplua. Daug kas teigė, kad pas Vladimirą Romanovą sunku dirbti, tačiau štai jau ir pasibaigė metai. Sporto direktoriaus parei gos – įdomus darbas. Vis dėlto dar turiu nemažai ko išmokti. Ankstes nė patirtis kartais net trukdo, nes į viską jau reikia žiūrėti ne kaip tre neriui. Nereikia maišyti juodo su baltu, nes sritys yra visiškai skir tingos.
11
trečiADIENIS, gegužės 16, 2012
sportas
Aukso medalių nebus per daug Dvejus metus Kū no kultūros ir spor to departamento (KKSD) generaliniu direktoriumi dir bantis Klemensas Rimšelis pabrėžė, kad Londono olim pinėms žaidynėms finansiškai pasi ruošta.
Kostiumai: Lietuvos olimpiečiai Londone vilkės „Audimo“ pasiūta apranga.
Mantas Stankevičius m.stankevičius@diena.lt
„Nieko nedarant galima padary ti nemažai gero, – kalbėjo K.Rim šelis. – Mes nusprendėme nieko nedaryti ir premijų dydžiai spor tininkams už pasiekimus grįžo į prieškrizinį laikotarpį – 400 tūkst. litų už aukso medalį. Galime drą siai olimpiečiams pasakyti, kad jeigu visa delegacija Londone lai mės aukso medalius, valstybė už tai išmokės premijas. Pinigų joms bus surasta. Todėl į olimpines žai dynes sportininkus išlydėsime bū tent su tokia žinia.“ K.Rimšelio teigimu, jeigu kiek vienas Lietuvos sportininkas iško
votų po aukso medalį, valstybei tai kainuotų maždaug 20 mln. litų. „Ar tai didelė suma? Bus! Ar mes bent galime įsivaizduoti, kas būtų, jeigu Lietuva pagal medalių skaičių iš stipriausiųjų komandų dešimtuko išstumtų kinus arba rusus? Juk tai politinis klausimas, – teigė KKSD generalinis direkto rius. – Jeigu rimtai, juk supranta me, kad tarp įmanomų ir neįma nomų dalykų yra tik sprendimo klausimas. Gyvenime dar ir ne tokiais stebuklais esame patikė ję. Tereikia nuvažiuoti ir pasiimti medalius, tai nėra didelė proble ma – juk gali būti tokia teorija, kad niekam nesiseka, tik tau. Juk ga li taip būti.“
Pasak K.Rimšelio, jeigu lietuviai į tėvynę parveš vieną medalį – vis kas bus gerai, jeigu du – irgi gerai,
Klemensas Rimšelis:
Jeigu visa delegacija Londone laimės auk so medalius, valsty bė už tai išmokės pre mijas.
jeigu tris – taip pat, jeigu dešimt – tai ne KKSD reikalas, o visos vals tybės rūpestis.
K.Rimšelis papasakojo ir apie kai kurias KKSD naujoves. „Mū sų sprendimas, kad visos pinigi nės operacijos nuo 2011-ųjų liepos 1-osios būtų atliekamos naudojan tis elektronine bankininkyste, pa siteisino – užtikrinome tikslų lėšų paskirstymą. Be to, tai suteikė pui kesnių galimybių bendrauti su Fi nansų ministerija. Tiesiog ateina me pas juos ir drąsiai pasakome, kad viską esame susitvarkę ir ži nome, kur yra pinigai“, – kalbėjo KKSD vadovas. Žinojimas, kur yra pinigai, pa sak K.Rimšelio, leido padidin ti Lietuvos olimpinio sporto cent ro (LOSC) finansavimą pasiruošti olimpinėms žaidynėms.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
„Pin ig ų pap ild om ai gavo ir sporto medicinos centrai, nes bu vome numatę nusipirkti kompiu terių, reikalingos įrangos, tačiau sužinoję, kad negalime tokių da lykų pirkti, pinigus skyrėme me dicinos centrams, – sakė K.Rim šelis. – Taip pat buvo padidintas ir darbo užmokesčio fondas. Tie siog bandome padaryti taip, kad centrai pritrauktų ir perspektyvių jaunų žmonių, kurie trykšta noru dirbti.“ KKSD vadovas priminė, kad ava rinės būklės Klaipėdos sporto me dicinos centrui bus suteiktas kul tūros paveldo objekto statusas, o naujojo medicinos centro detalu sis planas jau yra paruoštas.
Olimpiečių gretas retina traumos Artėjančių Londono vasaros olim pinių žaidynių karštinė vis labiau jaučiama ir Latvijoje bei Estijoje. Koją pakišo avarija
Daugumos latvių dėmesį yra pri kaustęs pasaulio ledo ritulio čem pionatas, tačiau mūsų kaimynai džiaugiasi ir gausėjančiomis olim piečių gretomis. Paskutinį atrankos barjerą įvei kė stalo tenisininkas Matissas Bur gis – jis Katare surengtame turny re pateko į laimingųjų dešimtuką. 22-ejų žaidėjas, Tarptautinės stalo teniso federacijos (ITTF) pasaulio reitinge užimantis 173-iąją vietą, – pirmasis Latvijos stalo tenisinin kas, prasibrovęs į olimpiadą. Nepasisekė dziudo imtyninin kui Vlad im ir ui Osn ač iui (svor io kategor ija daug iau nei 100 kg). Jis – vienas iš trijų Latvijos dziu do meistrų, iškovojusių keliala pius į žaidynes, tačiau Vladimi ras negalės jose dalyvauti. V.Osnačius neatsigavo po krau pios avarijos, kurią patyrė Turki
joje. Mikroautobuso, kuriuo spor tininkas ir jo draugas važiavo po atostogų, vairuotojas užsnūdo prie vairo. Automobilis dideliu greičiu rėžėsi į apsauginę betoninę greit kelio sieną. Dziudo imtynininkui buvo su trenktos galvos smegenys, sulau žyti dubens kaulai, į plaučius iš siliejo kraujas. V.Osnačiui, kuris buvo viena didžiausių Latvijos olimpinių vilčių, atliktos kelios su dėtingos operacijos. Viena lyderių – operuota
Estai daug tikisi iš fechtuotojo Ni kolajaus Novosiolovo. Jis šiuo metu – Tarptautinės fechtavimosi federa cijos (FIE) pasaulio reitingo lyderis. Neseniai N.Novosiolovas laimė jo tarptautinį „Didžiojo prizo“ se rijos turnyrą Švedijoje „Challenge Bernadotte“. Dziudo imtynininkas Martinas Padaras (svorio kategorija dau giau nei 100 kg) spėjo įšokti į nu važiuojantį traukinį: jis nesukaupė pakankamai reitingo taškų, kad iš
kart užsitikrintų vietą olimpiado je, bet pateko tarp atletų, sulauku sių Europos dziudo sąjungos (EJU) malonės. M.Padaras bus vienas gali mų Lietuvos dziudo meistro Ma riaus Paškevičiaus varžovų. Estas – 2009-ųjų Europos čempionas ir 2002-ųjų vicečempionas, per Pe kino olimpiados atidarymą bu vo savo šalies delegacijos vėliav nešys. Iš olimpiečių rikiuotės iškrito pajėgiausia Estijos šuolininkė į tolį, 2009-ųjų Europos uždarų patalpų čempionė Ksenija Balta. Jai Suomi joje atlikta kelio operacija. Diskininkai dar neįsimėtė
Sėkmingiausiai šį sezoną pradėju sių disko metikų dešimtuke kol kas nėra Pekino olimpiados čempiono Gerdo Kanterio ir 2011-ųjų pasau lio studentų universiados čempio no Marto Israelio. Abu Estijos atletai yra įvykdę olimpinius A lygio normatyvus, bet 2012-uosius pradėjo vangiai:
Konkurentas: M.Padaras (mėlynas kimono) – vienas galimų Lietuvos
olimpiečio M.Paškevičiaus varžovų.
G.Kanteris pasaulyje yra kol kas 14-asis (65,57 m), o M.Israelis – 30-asis (62,86 m). Dukart olimpinis čempionas Vir gilijus Alekna šiemet yra numetęs diską 65,93 m, tačiau pirmajame
„Reuters“ nuotr.
„Deimantinės lygos“ varžybų eta pe Katare nusileido G.Kanteriui – rezultatai atitinkamai 63,99 m ir 65,57 m, bet aplenkė M.Israelį, ku ris nusviedė įrankį 62,82 m. Parengė Romas Poderys
12
trečiADIENIS, gegužės 16, 2012
pasaulis vėl Gresia rinkimai?
Bandė susideginti
Nauja vyriausybė
Graikijai teks rengti naujus rinkimus, nes derybos dėl naujos vyriausybės sudary mo antradienį baigėsi be su sitarimo. Taip pareiškė socia listų partijos PASOK lyderis Evangelas Venizelas. O prezi dentūra tik pranešė, kad pa stangos suformuoti vyriausy bę žlugo.
Prie Oslo teismo pastato, ku riame vyksta 77 žmones per nai liepą nužudžiusio Ander so Behringo-Breiviko teis mas, mėgino susideginti vy riškis. Pasak pareigūnų, jis buvo nugabentas į Ulevalo li goninę. Pasak jo, iš pastato išbėgę policininkai greitai ug nį užgesino.
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas (nuotr.) pateikė prezidentui Vladimirui Putinui siūlomą naujosios vyriausybės sudėtį – prognozuojami dide li pokyčiai. „Interfax“ pranešė, kad užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir finansų ministras Antonas Siluanovas veikiausiai išsaugos postus.
Naujoji Eliziejaus rūmų pora Vakar Prancūzijoje prisaikdintas naujasis šalies vadovas François Hollande’as. Jis tapo pirmuoju po 17 metų šalies vadovo postą užė musiu socialistu.
57 metų F.Hollande’as per vyku sius prezidento rinkimus surin kęs 51,6 proc. balsų įveikė savo varžovą Nicolas Sarkozy. Dešiniųjų pažiūrų N.Sarkozy pralaimėjo rinkimus ir tapo ant ruoju Prancūzijos vadovu, kuris neteko posto po pirmosios ka dencijos. F.Hollande’as žadėjo, kad tuč tuojau po inauguracijos vyks į Berlyną, kuriame su Vokieti jos kanclere Angela Merkel ap tars biudžeto išlaidų taupymo ir ekonomikos augimo skatinimo priemones Europoje. Dėl šio su sitikimo buvo susitarta dar kovo mėnesį. Naujasis Prancūzijos vadovas pareiškė, kad paragins savo ša lies partneres Europoje paremti tokį paktą, kuriame biudžeto de ficito mažinimo tikslas būtų de rinamas su ekonomikos skatini mo priemonėmis. „Pasiūlysiu savo partneriams Europoje paktą, kuriame būtinas deficito mažinimas būtų susietas su būtinu ekonomikos skatini mu“, – sakė F.Hollande’as. Taip pat jis pareiškė norintis atverti naują kelią Europoje. „Siunčiu pasitikėjimo žinią Prancūzijos žmonėms. Esame di di šalis, kuri visada iškildavo sulig savo iššūkiais“, – sakė jis ir žadė jo, kad vadovaus valstybei oriai ir paprastai. Prie Eliz iej aus rūm ų F.Hollande’ą pasitiko N.Sarkozy. Ceremonija truko 40 minučių.
Konstitucinio teismo pirminin kas perskaitė galutinius gegu žės 6-osios rinkimų rezultatus ir F.Hollande’as buvo paskelbtas prezidentu. Kartu su savo vyru Eliziejaus rūmuose pasirodė ir naujoji pir moji Prancūzijos dama Valérie Trierweiler. Ji pakeis iki šiol pir mosios ponios pareigas ėjusią Carlą Bruni-Sarkozy.
Pasiūlysiu savo partneriams Europoje paktą, kuriame būti nas deficito mažini mas susiejamas su būtinu ekonomikos skatinimu. Politikos žurnalistė V.Trierwei ler dar turi nuspręsti, kokį vaid menį nori atlikti Eliziejaus rū muose ir ar išvis imtis čia kokio nors vaidmens, tačiau neatrodo, kad ji liks šešėlyje. Tiesa, protokolo ekspertai sako, kad F.Hollande’o ir V.Trierweiler partnerystė gali kelti keblumų dėl protokolo, jei pora lankysis kon servatyvesnėse valstybėse. Ta čiau V.Trierweiler jau leido aiš kiai suprasti, kad nesitenkins palydovės vaidmeniu per valsty bines vakarienes ir diplomatinius priėmimus. Vykstant vyro kampanijai ji pa tarinėjo informacijos pateikimo klausimais, o dabar nori grįžti į darbą, nepaisydama įtemptų san tykių su savo darbdaviu – žurna lu „Paris Match“. BNS inf.
Mįslė: ar Vatikano sienos slepia kraupias paslaptis, ketina išsiaiškinti italų prokurorai.
Paslaptys už Vatikano sienų? Ar Vatikanas galėjo prisidėti prie jaunos merginos dingimo? Kodėl jos palaikų ieškoma buvusio Romos gangsterio kape? Mįslingas pagrobimas
Ši paslaptinga istorija prasidėjo 1983 m. birželio 22 d., kai 15 me tų Emanuela Orlandi, kurios tėvas dirbo Vatikano prefektūroje, pa slaptingai dingo eidama į muzikos mokyklą. Merg in os ding im as Ital ijoje apaugo gandais ir sąmokslo teo rijomis. Manyta, kad ji pagrobta kai kurių aukštų Vatikano parei gūnų nurodymu, išvežta į užsienį ir dabar gyvena arba Turkijoje ar ba Jungtinėje Karalystėje. Tačiau niekas taip neintrigavo italų, kaip galimi Vatikano ryšiai su Romos mafija, vadinama Maljana. Maljanos mafija Romoje kontro liavo pelningą narkotikų verslą, ji buvo siejama su Romos policija ir net slaptosiomis Italijos tarnybo mis, nes veikė sostinėje beveik ne trukdoma. Būtent šios gaujos vadeiva Enrico de Pedisas buvo apkaltintas pagro bimu. Tiesa, terorizavęs Romą aš tuntajame ir devintajame dešimt mečiuose, vyras, sulaukęs 38 metų, 1990 m. buvo nužudytas. Atvėrė karstą
Naujokai: naujasis Prancūzijos vadovas F.Hollande’as ir jo partne
rė V.Trierweiler – naujieji Eliziejaus rūmų šeimininkai.
AFP nuotr.
AFP nuotr.
Ir vis dėlto tyrėjai, nagrinėjantys pagrobimo istoriją, nenumetė by los į stalčių. Šią savaitę ieškodami mergaitės palaikų jie atkasė Romos Šv. Apo linaro bazilikoje palaidoto gangs terio palaikus. Įdomu tai, kad vienas mafijos va deivų buvo palaidotas ne kapinėse, o bazilikoje – tai gana neįprasta. Apie tai, kad atvėrus katakom bas gali būti išspręsta 29 metų se numo byla, 2005 m. pranešė vienas
anonimas, paskambinęs į televizi jos pokalbių laidą. Nemažai kas įtarė, kad Romos mafija galėjo turėti ryšių su Vati kano finansininkais, būtent todėl buvo leista gangsterį palaidoti ba zilikoje, o Vatikanas visuomet ne noriai kalbėjo apie E.Orlandi bylą.
Tai pirmas žingsnis tiriant mano sesers pagrobimą. Tikiuo si, kad viskas bus at viriau ir visi bendra darbiaus.
Taip pat spėliota, kad mergi nos pagrobimas gali būti susijęs su pasikėsinimu į popiežių Joną Pau lių II. Tačiau Vatikanas argumentavo, kad mafijos vadeiva, nepaisant jo praeities, buvo dosnus bažnyčios rėmėjas, todėl jam leista pasilai doti šventovėje. Bet 2008 m. bu vusi gangsterio mergina Sabrina Minardi E.Orlandi dingimu viešai apkaltino Vatikaną, tiksliau buvu sį Vatikano banko vadovą monsin jorą Paulą Marcinkų. Su šiuo dvasininku siejamas ir banko „Banco Ambrosiano“, į ku rį aktyviai investavo Vatikanas, bankrotas, tačiau P.Marcinkus devintajame dešimtmetyje išven gė policijos pasinaudodamas savo oficialiu statusu. P.Marcinkaus pavardė figūra vo ir mįslingoje Dievo bankinin
ku vadinto Roberto Calvi žmogžu dystės byloje. Šio dvasininko kūnas buvo rastas po vienu iš tiltų Lon done 1982 m. R.Calvi kišenėse buvo rasta gry nųjų pinigų ir akmenų. Nors ofi cialiai deklaruota, jog vyras nusi žudė, policija iki šiol tiki, kad tai buvo Italijos mafijos darbas. Sutiko bendradarbiauti
Vatikanas karštai neigė kaltini mus, kad P.Marcinkus, kuris mirė prieš ketverius metus JAV Arizonos valstijoje, buvo susijęs su „Banco Ambrosiano“. E.Orlandi brolis Pietro taip pat kaltino būtent Vatikaną stovint už jo sesers pagrobimo. Tiesa, dabar Vatikanas parodė, kad ketina talkinti tyrėjams, aiški nantis bylą. P.Orlandi sakė besidžiaugiantis, kad Vatikanas pakeitė požiūrį: „Tai pirmas žingsnis tiriant mano sesers pagrobimą. Tikiuosi, kad viskas bus atviriau ir visi bendradarbiaus. Tie sa, gangsterio karsto atidengimas ne pabaiga, tai – tik pradžia.“ Paslaptingas radinys
Nieko neįprasta pareigūnai bazili koje nesitikėjo rasti, tačiau jiems už akių užkliuvo katakombose esanti dėžė su kaulais, kuri buvo paslėpta greta E.de Pediso karsto. Pareigūnai patvirtino, kad rasti kaulai nėra gangsterio. Paties E.de Pediso palaikai, pasak patologų, buvo gerai išsilaikę. Tiesa, galutinis patvirtinimas, ten palaidotas gansgsteris ar ne, bus gautas atlikus DNR testus. „Daily Mail“, „Los Angeles Times“, BNS, BBC inf.
13
trečiADIENIS, gegužės 16, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
e j u i n l Vi
AS S R KU N O OK T FO
S A V
A R A
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją BESTOGIU AUTOBUSU draugų kompanijai! Konkursas vyksta portale
Koncertas: pasiklausyti G.Storpirščio dainos susirinko nemažas būrys vilniečių.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Auką prisiminė kūrėjai Vilniečiai pirmadienio vakarą buvo kviečiami ateiti prie buvu sių KGB rūmų ir su meno žmonėmis uždegti žvakutes žuvu siems už Lietuvos laisvę ir pasiklausyti Gedimino Storpirščio atliekamos „Kelio dainos“.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepcevicute@diena.lt
Paskui visi drauge Gedimino prospektu pajudėjo Mokytojų namų kiemelio link. Jame vyko Romo Kalantos atminimui skirtas vaka ras. Žymūs mūsų menininkai gro jo, dainavo ir skaitė poeziją. Pirmasis savo pasirodymą pra dėjo perkusijos virtuozas Gedimi nas Laurinavičius ir vienas ryš kiausių Lietuvos džiazo atstovų Vytautas Labutis. Po jų į sceną užlipęs bardas G.Storpirštis sakė: „R.Kalanta mano kartai, jei manytume, kad karta yra penkiolika metų, yra tam tikras slaptažodis, tūnantis pasąmonėje. Pirmą kartą apie tai išgirdau, kai man buvo vienuoli ka. Apie tai buvo prasitarta puse lūpų, ilgą laiką šia tema nebuvo galima garsiai kalbėti. R.Kalan ta pasitraukė prie Kauno muziki nio teatro, pasirinko pasitraukti tą
vietą gana teatrališkai – kad visi matytų, išgirstų, žinotų, pajustų, kad ta liepsna šviestų visiems, ku rie pasirinks kelią į laisvę.“
Gyvename nedide lėje šalyje, kurioje niekada netrūko di delių žmonių. Ne tik krepšiniui žaisti. Di delių savo svajonė mis ir savo darbais.
„Nežinau kodėl, – toliau kal bėjo G.Storpirštis, – pas mus yra paprotys iškeliavus žmogui po 40 dienų susirinkti ir jį paminė ti. Apie Romą plačiau kalbėti su sirinkome tik po 40 metų. Matau čia susirinkusių daug žmonių, kurie sakys, kad R.Kalanta buvo
Išjudino visuomenę 1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, R.Kalan ta, protestuodamas prieš tarybinį re žimą, apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvė Lietuvai!“, pasidegė. Jo užra šų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka.“
nių kapinėse ir taip sukėlė žmonių, ypač jaunimo, pasipiktinimą.
Netrukus po to mieste buvo sureng tos masinės eitynės ir demonstraci jos, buvo skanduojami antisovietiniai šūkiai, laisvės Lietuvai reikalavimai, vyko demonstrantų susidūrimas su Teigiama, kad arčiau buvę žmonės milicija ir KGB. Slopinti protesto akci dar bandė gesinti liepsnojantį jau jų buvo atsiųsti specialūs kariniai da nuolį, bet atskubėjusi greitoji medi liniai. Sovietų pareigūnai suėmė dau cinos pagalba į ligoninę jį nuvežė jau giau nei 400 žmonių. Žinia apie pro be sąmonės. Po keturiolikos valandų testus pasklido ir kitapus Geležinės R.Kalanta mirė. Vietos valdžios ir KGB uždangos, įvykiai Kaune atkreipė pa pareigūnai anksčiau, nei buvo numa saulio visuomenės dėmesį į Lietuvos tyta, palaikus slapta palaidojo Romai okupaciją.
mūsų kartos atstovas. Kiekvie nos kartos pareiga yra perduoti savo tikėjimą, tradicijas, istori ją ateinančiai kartai. Gyvename nedidelėje šalyje, kurioje nieka da netrūko didelių žmonių. Ne tik krepšiniui žaisti. Didelių sa vo svajonėmis ir savo darbais. Vi liuosi, kad kito susirinkimo nebe reikės laukti 40 metų ir šią dieną galėsime prisiminti kasmet, kaip ir tuos žmones, kurie yra svarbūs mūsų istorijai.“ Vėliau eiles skaitė poetas Vy tautas Rubavičius, klausytojus savo pasirodymu džiugino kom pozitorius Andrius Kulikauskas. Atminimo vakare taip pat dalyva vo Petras Vyšniauskas, Rokas Ra dzevičius, Vytautas V.Landsber gis, Domantas Razauskas, Aidas Giniotis, Justinas Stanislovaitis ir grupė „Alive Way“, Antanas A.Jo nynas, Kornelijus Platelis, Vainius Bakas, Tomas Taškauskas, Liudvi kas Jakimavičius.
14
trečiADIENIS, gegužės 16, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Vienuolyno kiemo terasoje, Trakų g. 9. Kada? Gegužės 25 d. 20 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. Kada? Šiandien 18 val. Kiek? 30–50 litų.
Kur? Pamėnkalnio galerijoje, Pamėnkalnio g. 1. Kada? Iki gegužės 18 d. Kiek? Nemokamai.
Sezono atidarymas
Kitokia interpretacija
Tarp vidaus ir išorės
Praėjusios vasaros atradimu tapusi Vienuolyno kiemo terasa kvie čia prisėsti ir pasidžiaugti šilto oro teikiamais malonumais. Kelių šimtų metų istoriją menančių Pranciškonų vienuolyno sienų ap supta sostinės senamiesčio erdvė naują sezoną pradeda muziki niu pasimatymu su Leon Somov ir Jazzu.
Nors daugeliui Makmerfis iš „Skrydžio virš gegutės lizdo“ pirmiau sia asocijuojasi su Holivudo žvaigžde Jacku Nicholsonu, kiekvie na istorija turi keletą interpretacijos galimybių. Jaunimo teatro spektaklyje šis kontroversiškas vaidmuo atiteko charizmatiškam aktoriui Andriui Bialobžeskiui.
Tryliktoje Alono Štelmano personalinėje dailės parodoje pristato ma dvidešimt per praėjusius metus sukurtų drobių. Šiame kūry binio įkvėpimo etape menininkas, plėsdamas peizažo žanro ga limybes, itin nuosekliai gilinasi į žmogaus vidaus ir išorės pasau lio sankirtas, dabarties epochos pajautimą.
Kur? Galerijoje „Meno niša“, J.Basanavičiaus g. 1. Kada? Iki birželio 8 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2. Kada? Gegužės 17 d. 17 val. Kiek? 12 litų.
Kur? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. Kada? Gegužės 17 d. 19 val. Kiek? 23–43 litai.
Kur? Šiuolaikinio meno centre, Vokiečių g. 2. Kada? Iki gegužės 20 d. Kiek? 6 litai.
Ant drobės perkeltos aistros
Liberijos moterų heroizmas
Flamenkas ir klasika
Šiuolaikinis Libano menas
„Tai vis tie patys bandymai perkelti aistras ir gy venimus į 2D. Yra keletas ir autoportretų, tik ka dangi veidrodin nežiūrėjau, tai gal išėjo ir į ką ki tą panašūs“, – apie savo naują parodą sakė Ma rius Jonutis.
Filme „Išvarykime velnią“ pasakojama įkvepian ti istorija apie drąsias Liberijos moteris ir jų pa stangas užbaigti ilgus metus trunkantį pilietinį karą bei pradėti kurti taiką konfliktų nualintoje šalyje.
Vilniečiams koncertuos flamenko gitaros virtuo zas ir kompozitorius iš Rusijos Valerijus Čaikinas. Koncerto programoje – ne tik ispanų flamenko kompozicijos, bet ir žymių kompozitorių klasi kų kūriniai.
Libano menininkas Akramas Zaatari kultūriniu ir geopolitiniu aspektu tiria pokarinį Libano vals tybės laikotarpį – urbanistinių įtampų, kultūrinių pokyčių ir teritorinių konfliktų nužymėtą šian dienį jo peizažą.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo! (k). 14.15 Ypatingas atvejis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 S. „Hartlando užuovėja“ (1) (Kanada, 2007 m.). 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Krašto spalvos. 19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Teisė žinoti. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio univeriteto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LTV 16.00 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Agentas Šunytis“ (2) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Lietuvos balsas. Finalinės kovos (k). 12.10 Nuo... Iki... (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“ (8). 13.40 „Agentas Šunytis“ (3). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.25 Karamelinės naujienos (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Veiksmo f. „Derybininkas“ (JAV, Vokietija, 1998 m.) (N-14). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. 10.30 „Moterys meluoja geriau“. 10.55 Vaid. f. „Bizonų kraštas“ (JAV, 2005 m.). 12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Būrys“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. Orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 „Nokautas“ (7). 0.05 „Liudininkai“ (5). 1.00 „Kaltės kaina“. 2.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
TV3
BTV
6.40 6.55 7.25 7.55
Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Simpsonai“. „Buvusieji“.
LNK 21.30 val.
6.30 7.00 7.25 8.00
Televitrina. Žinios (k). „Auksarankiai“ (N-7) (k). „Gyvenimo spalvos“ (k).
TV3 17.40 val.
9.00 „Užkalnio 5“ (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Prajuokink mane“ (k). 12.30 „Pavojingi susitikimai. Misija – begemotas“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Milijonieriai“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Tylos riba“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Prajuokink mane“. 21.25 „Karo vilkai. Likvidatoriai“ (N-14). 22.25 „Belaisvis“ (N-7). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. s. „Putinas“. „Karas“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. s. „Putinas“. „Nauja pradžia“ (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. 23.05 Negaliu tylėti.
SPORT1
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20 Super L.T. 10.35 Namų daktaras. 11.05 Ilgai ir laimingai. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lygos rungtynės. 12.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Asefa Estudiantes“–„Murcia“. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos srtities „Chimki“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 15.30 Italijos „Serie A“ lygos rungtynės. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. 4-osios mažojo finalo rungtynės. Prienų „Rūdupis“–„Šiauliai“. 19.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Inter“–„Milan“. 21.15 Automoto. 21.45 Adrenalinas. 22.15 Krepšinio pasaulyje. 22.45 Olimpinės žaidynės. 23.15 Sportas LT. Europos šaudymo čempionatas.
BTV 19.25 val.
lietuvos ryto tv 15.45 val.
Lietuvos ryto TV
15
trečiADIENIS, gegužės 16, 2012
menas ir pramogos
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Mūsų kinas – Kanuose Jau šiandien Prancūzijos kuror tas Kanai virs tikra kino Meka. Ten uždangą pakels vienas svar biausių pasaulio kino renginių – 65-asis tarptautinis Kanų kino festivalis. Jame vyksiančioje ki no mugėje antrus metus iš eilės bus pristatytas ir nacionalinis Lietuvos kino stendas.
Per dešimt kino mugės dienų vi so pasaulio kino pramonė bus supažindinta su naujausiais Lie tuvos kūrėjų vaidybiniais, doku mentiniais, trumpametražiais ir animaciniais filmais, šviežiau siomis mūsų šalies kino naujie nomis. Lietuvos kultūros ministras Arūnas Gelūnas, vertindamas Lietuvos kino dalyvavimą reikš mingiausiuose pasauliniuose ki no renginiuose, teigė, kad mūsų šaliai ir šalies kinui dalyvavimas svarbiausiuose pasaulio kino fes tivaliuose – neeilinė galimybė. „Šiemet įsteigėme Lietuvos kino centrą, Vilniaus kino biurą, tad turime šiomis žiniomis pasi dalyti su partneriais užsienyje. Neabejoju, kad Kanų kino mugė je dalyvausiantys kino pramonės atstovai deramai pristatys Lie tuvos kino naujienas“, – kalbė jo A.Gelūnas. Moderniame Lietuvos kino stende specialiai įrengtuose ek ranuose bus galima peržiūrė ti visų per metus sukurtų lietu viškų filmų anonsus. Stende bus įrengtos ir darbo vietos, kur Lie tuvos kino pramonės profesiona
SIŪLO DARBĄ
lai rengs susitikimus su partne riais užsienyje. Mūsų šalies kino atstovai Viduržemio jūros pa krantėje surengs ir tradicinį va karėlį, kuriame dalyvaus užsie nio kino gamybos profesionalai, prodiuseriai, tarptautinių festi valių atstovai.
Arūnas Gelūnas:
Šiemet įsteigėme Lie tuvos kino centrą, Vil niaus kino biurą, tad turime šiomis žinio mis pasidalyti su partneriais užsienyje.
Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 957448
Terminuotam darbui Lentvaryje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) (langų gamyba). Darbas prie staklių, langų profilių gaminimas, plastiko surinkimas, langų apkaustų uždėjimas, frezavimas, virinimas, metalo pjovimas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654. 958686
Kanų kino mugėje įvyks ir dvie jų lietuviškų filmų peržiūros: re žisierės Dovilės Gasiūnaitės filmo „Narcizas“ ir Lietuvos žiūrovams dar nematytos naujausios Kris tinos Buožytės juostos „Auro ra“. Tikimasi, kad po šių seansų filmais susidomės užsienio šalių kino platintojai, tarptautinių fes tivalių programų sudarytojai. Kanų kino mugėje kasmet ap silanko vidutiniškai 10 tūkst. dalyvių iš 100-o šalių, pristato ma daugiau nei 4 tūkst. filmų, įvyksta 1,5 tūkst. seansų. 13 kv. m mugės teritorijoje prisistato apie 600 mugės dalyvių, tarp kurių – nacionaliniai kino stendai, kino platinimo ir gamybos bendrovės, kino festivaliai. VD inf.
UAB „IRDAIVA” reikalingi darbui Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951179
Kelionių Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593.
950631
Kitos
PERKA 953106
ĮVAIRŪS Kita Bankrutavusi UAB „Lukas“ parduoda reikalavimo teises. Smulkesnė informacija teikiama tel. 8 619 56 539.
959164
Organizatorių nuotr.
Nori ir diedukų „Eurovizijos“ dainų konkurse Rusijai atstovausiantis folklo rinis kolektyvas „Buranovski je babuški“ (rus. – „Buranovo bo butės“) ne tik neketina atsisaky ti karjeros po šio renginio, bet jau kalba apie naujų narių, galbūt net diedukų, priėmimą.
„Su džiaugsmu ir su malonumu. Turėsime „Buranovo bobutes ir diedukus“. Nieko sunkaus“, – pa reiškė viena ansamblio narių Olga Tuktariova pirmadienį per spau dos konferenciją Baku po pirmo sios savo konkursinės dainos re peticijos Krištolinėje halėje, kur gegužės 22–26 d. vyks „Eurovizi jos“ konkursas. Savo dalyvavimą 2012 m. Europos dainų konkurse O.Tuktariova laiko didžiausiu sa vo kūrybiniu pasiekimu.
„Svarbiausia mums dalyvauti. Kad mūsų tėvynė sirgtų už mus. Tai, kad atsidūrei dėmesio cent re, – gerai. Tačiau pergalė mums nėra svarbiausias dalykas“, – pa reiškė dalyvė. Atsakydama į žurnalistų klau simą, ar Udmurtija, jei bobutės pasiektų pergalę Baku, sugebė tų suorganizuoti „Eurovizijos“ konkursą kitąmet, solistė atsakė: „Esame pasirengę konkurso da lyvius priimti Buranove.“ „Buranovskije babuški“ pabrė žė, kad joms labai svarbūs jų na cionaliniai kostiumai, su kuriais jos pasirodys konkurse ir kuriuos jos paveldėjo iš savo močiučių. Ne mažiau svarbūs ir jų papuo šalai, kurie, anot solisčių, saugo nuo piktųjų dvasių. VD, BNS inf.
Bankrutavusios UAB „Fiskardiga“ administratorius praneša, kad 2012 m. birželio 6 d. 10 val. Vilniaus apygardos teisme vyks teismo posėdis dėl bankrutavusios UAB „Fiskardiga“ pabaigos. Pasiteirauti tel. 8 698 32 568. 958732
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pradedami rengti žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0167:1462, kurio plotas 0,8000 ha, paskirtis – žemės ūkio, ir žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0167:1408, kurio plotas 0,3785 ha, paskirtis – žemės ūkio, Vilniaus mieste, Zujūnų k., Pilaitės seniūnijoje, detalieji planai. Planavimo pagrindas: detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042025 (2011 m. gruodžio 29 d.), sudaryta tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0167:1462, savininko Vladimiro Močialovo ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042024 (2011 m. gruodžio 29 d.), sudaryta tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Baltijos turto holdingas“. Planavimo tikslai: pakeisti žemės naudojimo tikslinę paskirtį pagal BP sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Detaliojo plano organizatorius: 1. Sklypo kad. Nr. 0101/0167:1462 – Vladimiras Močialovas, Mindaugo g. 21-1, Vilnius; 2. Sklypo kad. Nr. 0101/0167:1408 – UAB „Baltijos turto holdingas“, J.Basanavičiaus g. 4B, Vilnius. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Architectura humana“, A.Juozapavičiaus g. 9A-168, Vilnius, tel. (8 5) 262 0052, 8 687 35 428. Su parengtais projektais galima susipažinti rengėjo patalpose, A.Juozapavičiaus g. 9A168, Vilniuje, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki 2012 m.
957780
Sodininkų bendrijos „Kirtimai“ nariams! Birželio 10 d. 12 val. sodininkų bendrijos teritorijoje, susirinkimų vedimo vietoje, šaukiamas sodininkų bendrijos narių susirinkimas, kuriame bus svarstoma: 1. Valdybos ataskaita. 2. Revizoriaus ataskaita. 3. Naujos redakcijos Įstatų tvirtinimas. 4. Vidaus tvarkos taisyklių tvirtinimas. 5. Valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai. 6. Revizoriaus rinkimai. 7. Pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas. 8. Einamieji klausimai. Susirinkus mažiau nei pusei bendrijos narių, kitas pakartotinis sodininkų bendrijos narių susirinkimas bus kviečiamas birželio 24 d. 12 val. toje pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). Bendrijos valdyba. 958677
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už ypatingą kainą. Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos, ir leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03 21 Niujorkas nuo 2226 Lt Vašingtonas nuo 2526 Lt Bostonas nuo 2588 Lt
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
Geromis kainomis parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas, rąsteliais), skubus nemokamas pristatymas. Tel. 8 672 51 171, e. paštas nerijus.pinelis1@gmail.com.
m. gegužės 17 d. iki 2012 m. gegužės 29 d (imtinai). Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas vyks Vilniaus rajono skyriuje (Kalvarijų g. 147, Vilnius). Projekto autorius 2012 m. gegužės 18, 22, 24, 29 dienomis nuo 9 iki 12 val. bus Vilniaus rajono skyriuje ir galės atsakyti į iškilusius klausimus. Suinteresuoti asmenys iki 2012 m. gegužės 29 d. gali pateikti raštu savo pastabas ir pretenzijas Vilniaus rajono skyriui (Kalvarijų g. 147, Vilnius).
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI
PASLAUGOS
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.
dalyvių iš 100-o šalių.
959144
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad pratęsiamas Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas nuo 2012
959169
957694
Mastas: Kanų kino mugėje kasmet apsilanko vidutiniškai 10 tūkst.
birželio 18 d. Vieša detaliojo plano ekspozicija vyks Vilniuje, Pilaitės seniūnijoje, Vydūno g. 20, nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki birželio 18 d. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui ir organizatoriui raštu iki viešo aptarimo ir jo metu. Viešas svarstymas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 18 d. 14 val. Pilaitės seniūnijoje, Vydūno g. 20, Vilniuje. Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba projekto rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. Tel. 8 687 35 428, e. paštas remigijusputinas@yahoo.com.
KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – 95 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) – 175 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Lt Šri Lanka nuo 3500 Lt Kreta nuo 1170 Lt Tunisas nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo 2423 Lt Marokas nuo 2634 Lt Kuba nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Las Vegasas nuo 2871 Lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Kalgaris nuo 3464 Lt
Kaina pateikta į abi puses su oro uostų mokesčiais. Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas.
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Raganė – 550 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Top Fun 640 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Panglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Bulgarijoje 1699 Lt Kroatijoje 2149 Lt AVIABILIETAI* Baku nuo 1050 Lt Maljorka nuo 500 Lt *kainos į abi puses KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Sinoptikai artimiausiomis dienomis Lietuvoje prognozuoja lietingus orus. Šiandien lis visoje Lietuvoje. Pajūryje oras atvės iki 13 laipsnių šilumos, likusioje šalies dalyje bus 17–22 laipsniai. Ketvirtadienį taip pat numatomas lietus. Oro temperatūra naktį sieks 7–12, dieną 11–16 laipsnių šilumos.
Šiandien, gegužės 16 d.
+17
+13
Telšiai
+20
Šiauliai
+22
Klaipėda
Panevėžys
+21
Utena
+18
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
5.10 21.20 16.10 3.12 16.43
137-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 229 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
+22
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas +12 Brazilija +25 Briuselis +12 Dublinas +10 Kairas +35 Keiptaunas +21 Kopenhaga +11
Londonas +13 Madridas +29 Maskva +25 Minskas +21 Niujorkas +23 Oslas +14 Paryžius +14 Pekinas +27
orai vilniuje Šiandien
Rytas
+15
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+20
Alytus
1–7 m/s
DATOS Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+24
+18
+10
4
+11
+14
+10
+7
4
+11
+15
+10
+3
2
ketvirtadienį
penktadienį
Tarptautinė jūrų kiaulės (delfino) diena 1703 m. mirė prancū- mergele, paskelbė švenzų rašytojas, kritikas tąja. 1922 m. gimė rašytojas Charles’is Perrault. 1886 m. gimė Stasys Šal- Jonas Avyžius. kauskis, lietuvių filoso- 1946 m. gimė kino režisierius Gytis Lukšas. fas, pedagogas. 1898 m. gimė lenkų kil- 1951 m. Prancūzijoje gimės Art Deco stiliaus mė madų dizaineris dailininkė Tamara de Christianas Lacroix. Lempicka. 1953 m. gimė airių kil1905 m. gimė amerikiečių mės aktorius Pierce’as aktorius Henry Fonda. Brosnanas. 1920 m. Popiežius Bene- 1956 m. gimė Faustas diktas XV Prancūzijos Latėnas, kompozitorius, didvyrę Jeanne d’Arc, kultūros veikėjas. dar vadinamą Orleano 1966 m. gimė JAV daini-
ninkė Janet Jackson. 1970 m. Argentinoje gimė tenisininkė Gabriela Sabatini. 1973 m. gimė amerikiečių aktorė Tori Spelling. 1974 m. gimė Italijos dainininkė Laura Pausini. 1983 m. gimė krepšininkas Mindaugas Katelynas. 1986 m. gimė amerikiečių aktorė Megan Fox. 1988 m. gimė krepšininkas Martynas Gecevičius.
Šią savaitę laimėkite Vicki Lewis Thompson knygą „Žaidimas prasideda“ iš „Romantikės kolekcijos“.
Būdama devyniolikos Kelė Branskom miestelio gyventojus pašiurpino nuoga nusifotografavusi vyrų žurnalui. Tiesą sakant, sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti seksualiojo Nojaus Garfildo dėmesį. Bet negi jis, padorumo normų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote? Praėjo pora metų, tačiau susižavėjimas Nojumi nedingo. Kelė netyčia susitinka su juo Las Vegase ir apsimeta esanti rafinuota gundytoja, kad Nojus vėl galėtų pasijusti jos angelu sargu. Aistringas žaidimas prasideda!
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 22 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Andrius, Andriejus, Bitė, Dobilas, Melita, Ubaldas, Vaidmantas
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+24
+19
Praha +11 Ryga +21 Roma +20 Sidnėjus +20 Talinas +19 Tel Avivas +31 Tokijas +25 Varšuva +12
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius, galvoje bus painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis suprasti aplinkinius. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, juk mums nelemta nuspėti, kaip susiklostys aplinkybės ateityje, tiesiog džiaukitės šia diena. Dvyniai (05 21–06 21). Jausite šeimos, draugų supratimą ir palaikymą. Tik nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant svarbi ne mažiau negu darbe, o prisiimtus įsipareigojimus teks vykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Galite susipykti su brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Bet jei sugebėsite suprasti, kad tokia būsena greitai praeis, ši nepalanki diena smarkiai jums nepakenks. Liūtas (07 23–08 23). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, nenusimato jokių nemalonių staigmenų. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena planams kurti, sprendimams priimti. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme. Svarstyklės (09 24–10 23). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, per kuriuos pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers gebėjimas susitarti ir jūsų principingumas. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų ir kolegų požiūriai išsiskirs. Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite kitų žmonių darbo metodus ir būdus. Atsargiau vertinkite įvairius dalykus, įdėmiau pažvelkite į susidariusią situaciją. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Vandenis (01 21–02 19). Energingas laikotarpis, tinkantis planams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Nesižvalgykite atgal, niekuo neabejokite. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Svajosite apie poilsį, nes esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų. Stabtelėkite ir atsipūskite.