TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Penktadienis, gegužės 18 d., 2012 m. Nr. 115 (1314)
Į mokyklas – pasipinigauti
diena.lt
1,30 Lt
Viešasis transportas buvo chroniškai nuostolingas ir vadinamaisiais gerai siais laikais su labai gerais PVM tarifais. Finansų ministė Ingrida Šimonytė
2p.
Miestas
2p.
„Vilniaus energiją“ krėtė pareigūnai Bendrovėje „Viln iaus energ ija“, ku ri prik laus o Prancūz ij os koncer nui „Dalk ia“, dar ytos kratos. Jos ga li būti susijusios su koncerno „Icor“ valdomos biok uro tiek imo įmonės „Bionov us“ ir „Viln iaus energ ij os“ sandor iais. FNTT atl iek a tyr imą dėl bendrovę valdž ius ių asmenų gal imo sukčiav imo.
Landa: stalo žaidimai, žinoma, protinius gebėjimus lavinantis dalykas. Tuo pasinaudoję verslininkai sugalvojo būdą, kaip su savo preke patekti į
mokyklas.
Kaip parduoti dar daugiau stalo žai dimų vaikams? Ogi tereikia sukurti „edukacinės pamokos“ planą ir pasiūlyti ją mokykloms. O tada mokytojai versli ninkų prašys atvykti patys ir už įdomią pamoką padės surinkti pinigus.
Laimučio Brundzos (BFL) nuotr.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Verslo planas
Kaip padaryti taip, kad verslinin kus, pardavinėjančius stalo žaidi mus, mokyklos kviestųsi pačios? Juk taip ir prekę pareklamuosi, ir užsidirbsi – žaidimais susivilioję mokinukai tada patys trauks į ar timiausią nurodytą parduotuvę. Norite tokios sėkmės? Tereikia su
galvoti pamoką „Senoviniai stalo žaidimai“ ir mokyklos į pilnutėles klases jus kviesis pačios. Planą lankyti mokyklas ir siūlyti mokiniams pažaisti sukūrė sostinė je įsikūrusi stalo žaidimais prekiau janti bendrovė „Rikio pramogos“. Kad akivaizdi reklama nebūtų to kia akivaizdi, bendrovei reikėjo su kurti tikrų tikriausią pasaką – mo kiniai ne šiaip sau žais, jie dar ir mokysis.
Ankstų ketvirtadienio rytą Gar liavą pažadino naujas policijos šturmas. Iš namų išvežta ir mamai Laimutei Stankūnaitei perduota mergaitė. Netrukus po to veiksmas persikėlė į Vilnių. Mitingas: vienas piketo prie prezidentūros iniciatorių D.Kuolys aiški
no, kad Lietuvos valstybei iškilo grėsmė. Tik nepaaiškino, kaip tai su siję su teismo sprendimo įvykdymu. Gedimino Bartuškos nuotr.
Nesankcionuotas mitingas
Ketvirtadienį apie 10 val. prie pre zidentūros Vilniuje ėmė rink
4p.
Sostinė žada skambėti garsiai
2
Garliavos minia persikėlė į Vilnių Indrė Pepcevičiūtė, Saulius Tvirbutas
Miestas
Menas
tis žmonės, norintys išsakyti savo nuomonę apie ryto įvykius Gar liavoje, kai iš globėjos Neringos Venckienės namų buvo paimta ir L.Stankūnaitei atiduota dukra. Į S.Daukanto aikštę susirinkę pi liečiai degė žvakutes ir dėjo gėles. Tarp susirinkusių buvo aktoriai Ri mantė Valiukaitė, Ramūnas Cicė nas, visuomenininkai Darius Kuo lys, Nijolė Sadūnaitė, Liudvikas Jakimavičius, Romual das Ozolas.
5
14p.
Nesenstantis festivalis Jau kitą savaitę į Vilniaus kiemus, kiemel ius ir aikštes vis us viln ie čius ir miesto svečius sukvies jubi liejinis 40-asis tarptautinis folkloro fest ival is „Skamb a skamb a kank liai“, savo istoriją skaičiuojantis nuo 1973-iųjų. Tačiau šiam seniausiam Lietuvoje folkloro muz ikos fest i valiui vidutinio amžiaus krizė tik rai negresia. Priešingai – laukia tik linksmybės.
2
penktADIENIS, gegužės 18, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Į mokyklas – „Pasikvieskite vidu 1 ramžių stalo žaidi mų žinovus ir jūsų pamoka tikrai
Susikirto: nustatyti 9 proc. tarifą keleiviams vežti reikalauja didžiųjų miestų merai. Finansų ministrė prob-
lemų siūlo ieškoti kitur.
j.argustas@diena.lt
Didžiųjų miestų merų dejonės dėl padidinto PVM keleiviams vežti – visiškai nepagrįstos. Taip tvirtina finansų ministrė Ingrida Šimony tė. Jei lengvatos ir būtų grąžintos, transporto bilietų pigiau nepirk tume.
Grąžinti PVM lengvatą transpor tui – nustatyti 9 proc. tarifą. To reikalauja didžiųjų miestų merai, šią savaitę pradėję garsiai skųstis, kad savivaldybių valdomos trans porto bendrovės dėl to klimpsta į skolas: bilietai pabrango, pajamų – mažiau. Kilpą veržia ir milžiniš kos skolos – net dėl pačiai valsty bei nesumokėto PVM. „Viešasis transportas buvo chro niškai nuostolingas ir vadinamai siais geraisiais laikais su labai ge rais PVM tarifais“, – verkšlenančių savivaldybių vadovams priminė fi nansų ministrė. „Kadangi esu vilnietė ir tikrai ži nau, kiek kainavo ir kainuoja vie šojo transporto bilietas Vilniaus mieste, puikiai prisimenu, kad bi lietų kainos po ilgos kainų stagna cijos, nepaisant ūkio nuostolingu mo, staiga šovė aukštyn tik tada,
kai buvo panaikinta PVM lengva ta. Taigi, galima teigti, kad PVM padidinimą savivaldybė vis dėlto perkėlė vartotojams“, – atsaky me „Vilniaus dienai“ tvirtina I.Ši monytė.
Ingrida Šimonytė:
Viešasis transpor tas buvo chroniškai nuostolingas ir va dinamaisiais gerai siais laikais su labai gerais PVM tarifais. Susikaupusių transporto bend rov ių nuos tol ių iš pag rind in ės veiklos, anot jos, savivaldybės ne padengė. O tikėtis, kad sumažinus PVM tarifą savivaldybės atpigins bil iet us, I.Šim onyt ės žod žiais, nerealu: „Taip turėtų būti, jeigu problema būtų mokestis, o ne fi nansinė būklė. Manau, kad drąsiai galima teigti, jog taip neatsitiks. Vad in as i, sus ikaup us ius sav i valdybių viešojo transporto ūkių nuostolius per valstybės biudže tą padengs visi Lietuvos gyven
tojai. Suprantu, kad savivaldy bėms tai politiškai patogu, tačiau toks sprendimas problemų nepa naikina.“ Tačiau transporto bendrovių ir savivaldybių problemos – ne vien dėl padidinto PVM. Raudama ir dėl didėjančio lengvatomis besinau dojančių skaičiaus. Juk didžioji da lis parduodamų viešojo transporto bilietų – lengvatiniai. I.Šimonytės teigimu, Transpor to lengvatų įstatymas – ydingas, nes nuolaidas važinėti pigiau gau na ir tie, kurie gali sau leisti už bi lietą mokėti ir visą kainą. I.Šimonytė siūlo pasvarstyti: „Būtų visiškai logiška ir nuosek lu kalbėti apie tai, kad šios lengva tos, kaip ir kai kurios kitos, bent jau tam tikrų kategorijų žmonėms ga lėtų būti skiriamos atsižvelgiant į pajamas.“ Kitaip tariant, pretenduojant į lengvatą, tektų pakloti ir mokes čių deklaraciją. „Nesu tikra, ar tikrai dirbantis ir uždirbantis studentas turėtų nau dotis lengvatiniu tarifu vien to dėl, kad jis studentas. Tokio masto lengvatas gal ir gali sau leisti vals tybės, per biudžetą perskirstan čios 45–50 proc. BVP“, – reziu mavo ministrė.
„Vilniaus energijoje“ – kratos Bendrovėje „Vilniaus energija“, kuri priklauso Prancūzijos koncer nui „Dalkia“, darytos kratos. Pasak neoficialių šaltinių, jos gali būti su sijusios su koncerno „Icor“ valdo mos biokuro tiekimo įmonės „Bio novus“ ir „Vilniaus energijos“ san doriais.
„Kratos atliekamos tikrinant iki teisminio tyrimo duomenis, ar „Vilniaus energijos“ tiekiamos ši lumos kaina nebuvo dirbtinai di dinama įsigyjant kurą, naudojamą šilumos gamybai“, – pranešė Ge neralinė prokuratūra. Ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės „Vilniaus energija“ valdžiusių as menų galimo sukčiavimo ir pikt naudžiavimo organizuoja Gene ralinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento pro kurorai, jį atlieka Finansinių nu
sikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). „Vilniaus energijos“ atstovas spau dai Nerijus Mikalajūnas BNS pa tvirtino, kad daromos kratos. Jis sakė, kad ketvirtadienį bendrovė daugiau komentarų šia tema ne teiks. Kratos atliktos „Vilniaus energi joje“ ir su ja susijusiose įmonėse. Pasak Generalinės prokuratū ros atstovės spaudai Rūtos Dirsie nės, ikiteisminis tyrimas atliekamas FNTT surinktų duomenų pagrindu. Ji teigė negalinti patikslinti, ar kra tos susijusios su biokuro pirkimu. „Vilniaus energija“ savo katili nėse degina daugiausia dujas, ku rias perka iš „Dujotekanos“, taip pat biokurą, kurį deginant Vilniu je pagaminama apie 9 proc. visos šilumos energijos. Biokuras perka mas iš koncerno „Icor“ valdomos įmonės „Bionovus“. Šalies Prezi
Kad akivaizdi rekla ma nebūtų tokia aki vaizdi, bendrovei reikėjo sukurti tikrų tikriausią pasaką.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Mokesčių lengvatos kelionių mieste neatpigintų Justinas Argustas
neprailgs, nes joje vaikai moky damiesi žais, o žaisdami mokysis ne tik istorijos, bet ir daugelio ki tų jiems svarbių dalykų“, – rašo ma bendrovės pristatomos mo kamos pamokos gairėse. Per tokią pamoką, kuri vienam moksleiviui kainuoja 4–5 litus, pasak bendrovės, moksleiviai su pažindinami ne tik su stalo žai dimais. Tai ir priemonė „suburti klasės kolektyvą tarpusavio bend ravimą skatinančiai veiklai“.
mama Agnė (tikrasis vardas ir pa vardė redakcijai žinoma). Paaiš kėjo, kad penkių litų prireikė mi nėtai „edukacinei pamokai“, kur vietoj vienos įprastos pamokos bendrovės „Rikio pramogos“ at stovai pradinukams demonstravo stalo žaidimus.
Mokytoja – lyg tarpininkė
„Grįžęs iš mokyklos vaikas pa sakė, kad mokytoja liepė suneš ti pinigus, o už ką, koks bus pa mokos turinys, taip ir nepasakė. Niekas neklausė“, – „Vilniaus dienai“ pasakojo Vytės Nemunė lio pradinės mokyklos auklėtinio
Grįžęs iš mokyklos jos sūnus papasakojo, kad per pamoką, be kita ko, buvo kviečiama užsukti į čia pat, miesto centre, esančią parduotuvę ir nusipirkti žaidi mų. Agnės teigimu, klasės auk
Reklama: viena vilnietė pašiurpo, kai iš Vytės Nemunėlio pradinės m
kad per pamoką, be kita ko, buvo kviečiama užsukti į čia pat, miesto c ti žaidimų.
Sostinėje – daugiau Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Sudaryti nauji turistiniai marš rutai gyventojus ir svečius iš už sienio supažindins ne tik su Lie tuvos, bet ir tautinių mažumų is torija bei kultūra.
VšĮ Vilniaus turizmo informaci jos centras ir konferencijų biu ras (VTIC KB) sudarė tris naujus kultūrinio turizmo maršrutus,
kuriais bus siekiama populiarin ti turizmą Vilniaus mieste ir ap skrityje. „Turistai pasigesdavo informa cijos, ką galima aplankyti bei pa matyti ne tik pačiame Vilniuje, bet ir šalia jo. Nauji maršrutai pa dės ir gyventojams, ir svečiams iš užsienio pažinti Vilniaus regiono kultūrą, istoriją“, – sakė VTIC KB direktorė Jolanta Beniulienė. Į kiekvieną maršrutą įtrauk ta 12–16 kultūrinio turizmo ob
dentė Dalia Grybauskaitė šių metų pradžioje yra sakiusi, kad „Biono vus“ kuria monopolį biokuro žalia vos tiekimo sektoriuje. „Šilumos ūkis yra vienas di džiausių monopolininkų. Taip pat matome, kad formuojasi monopo lis ir biokuro rinkoje – tai „Biono vus“. Svarbu, kad tiekėjų konku rencija ir anonimiškumas visiems žmonėms užtikrintų mažesnes kai nas“, – tuomet sakė Prezidentė. „Icor“ yra netiesiogiai susijusi su „Vilniaus energija“ – „Icor“ akci ninkai yra ir „Vilniaus energijos“ bei „Dalkia Lietuvos“ vadovai. Kainų komisijos duomenimis, ge gužę Vilniaus gyventojai už kilovat valandę šilumos moka 30,43 cento (su PVM). Be Vilniaus, dar 16-os šalies miestų gyventojų už šilumą moka daugiau kaip 30 centų.
Objektas: Europos parkas – viena lankytinų vietų, įtrauktų į marš
VD, BNS inf.
Gedimino Bartuškos nuotr.
rutą.
3
penktADIENIS, gegužės 18, 2012
miestas
13p.
Teatro „Atviras ratas“ premjera – apie patyčias ir smurtą mokykloje.
pasipinigauti lėtoja, pinigų laiku neatnešusiems vaikams už juos pasisiūlė sumokėti pati – o vėliau jai šiuos pinigus tu rėtų grąžinti tėveliai. „Tai buvo akivaizdi žaidimų rek lama. Apie kokią čia edukaciją ga lima kalbėti? Nesuprantu, kam to reikia. O tėvai, pabrėžiu, buvo įpa reigoti susimokėti“, – piktinosi pradinuko mama Agnė. Mokykla: „Reklamos nebuvo“
Vytės Nemunėlio pradinės mokyk los atstovai šioje istorijoje, pasiro do, nemato nieko bloga – į mokyk lą stalo žaidimais prekiaujančios bendrovės atstovus jie pasikvietė patys. Mokyklos direktoriaus pa vaduotoja Daiva Gembickienė „Vil niaus dienai“ dėstė, kad mokyk la rengė specialų projektą – tarp daugybės kitų renginių nuspręsta pasikviesti minėtos bendrovės at stovus, – jie ir organizavo specialią pamoką apie stalo žaidimus. Apie
mokyklos grįžęs jos sūnus papasakojo, centre, esančią parduotuvę ir nusipirk
Simono Švitros nuotr.
tai, pasak D.Gembickienės, mo kykla sužinojo iš interneto. „Kiekvieno mokinio šeima gavo lankstinuką su programa. Moky tojos organizavo, pasitarė su tėvais ir buvo priimtas sprendimas. Prie vartos jokios nebuvo. Mokiniai sta lo žaidimų pamokoje dalyvavo tik iš tų klasių, kur mokinių tėvai su tiko: dalyvavo penkios klasės, še šios – ne“, – dienraščiui aiškino D.Gembickienė. Pedagogė dievagojosi „pamoko je“ neįžvelgusi nė ženklo reklamos – esą vaikai tuo tik džiaugėsi: „Tai buvo atrakcija, pramoga vaikams.“ Kviestųsi darsyk
Iš tiesų, ar galėjo kitaip į tokią pa moką reaguoti trečiokai ar ket virtokai? Mokyklos atstovė netgi aiškino, kad už sumokėtus 5 litus mokiniai kaip prizą gavo po kaž kokį „kauliuką“ – tad esą pinigai nebuvo išmesti veltui. „Ši veikla buvo organizuota ir įtraukta į ugdymo procesą. Jei ga lėtume, ją vestume ir dar kartą“, – kalbėjo D.Gembickienė. Kad klasės auklėtoja pati būtų mokėjusi už vaiką, ji tvirtino negir dėjusi: „Galbūt dauguma iš klasės vaikų ėjo, tai ir tas vaikas norėjo.“ Ji užsiminė, kad mokykla bend rovės atstovams, surengusiems „įspūdingą stalo žaidimų prista tymą“, dar ir pati atseikėjo lėšų, tačiau sumos neįvardijo. Tokias „edukacines pamokas“, kaip skelbiasi pati bendrovė, ji jau vedė ir Vilniaus Šolom Aleichemo vidurinėje, Panevėžio Juozo Zikaro vidurinėje, Kauno Panemunės pradi nėje, Vilniaus Antakalnio vidurinėje, Vilniaus privačioje gimnazijoje. Su bendrovės „Rikio pramogos“ vadovais „Vilniaus dienai“ susi siekti nepavyko. Dienraštis buvo informuotas, kad bendrovės va dovybė šiuo metu atostogauja.
kultūrinio turizmo jektų. Siūlomi dviejų dienų kelio nės maršrutai sudaro nuo 185 iki 340 kilometrų, norintys keliauti vieną dieną gali aplankyti atskirus objektus. VTIC KB atstovai pata ria vykti automobiliu: nors Trakus ir Kernavę galima pasiekti viešuoju transportu, juo į trečiojo maršruto ir kai kuriuos kitų maršrutų objek tus nuvykti būtų sunku.
Jolanta Beniulienė:
Nauji maršrutai padės ir gyventojams, ir sve čiams iš užsienio pa žinti Vilniaus regiono kultūrą, istoriją. Pirmasis naujas maršrutas „Kū rybos žiedas“ supažindina su Vil niaus regiono menininkų – drožė jų, skulptorių, keramikų, tapytojų, architektų – kūryba. Turistai gali keliauti kunigaikščio Vytauto Di džiojo keliu, aplankyti Tūkstant mečio Angelų kalvą, Kristinos ir Jauniaus Ranonių sodybą-galeri
ją „Mirnabalis“, akmens skulptū rų parką „Vilnoja“. Antrasis maršrutas veda Lietuvos valdovų bei didikų pėdsakais – į jį įtrauktas Verkių dvaro ansamblis, Liubavo dvaro malūnas-muziejus, Taujėnų ir Užutrakio dvarai, Ker navės piliakalnis ir kitos vietos. Trečiasis maršrutas – „Rytų Vilnija“. Juo pristatomas lietuvių, lenkų rusų, baltarusių, ukrainiečių, žydų, romų, totorių paveldas, tra dicijos ir istorija. Maršrutas veda nuo paminklo didžiajam kunigaikščiui Gediminui Vilniuje per Vilniaus krašto etnog rafinį muziejų Nemenčinėje, Zala vo dvarvietę, Šumsko Šv. Arkange lo Mykolo bažnyčią, Medininkų ir Norviliškių pilis, poeto, dramatur go, publicisto Vladislavo Sirokom lės muziejų Bareikiškėse, Nemėžį, Rudaminą, Merkinę, Dieveniškes ir grįžta į Vilnių – memorialinį Ado mo Mickevičiaus muziejų, Rasų kapines. Maršrutai parengti kartu su partneriu VšĮ Trakų turizmo in formacijos centru, projekto vertė – 245,88 tūkst. litų, iš jų 85 proc. sudaro ES parama ir Europos re gioninės plėtros fondo.
Skolas dengs nauja skola Justinas Argustas Ką daryti, kai skolos spaudžia, o grąžinti pinigus nėra iš ko? Žino ma, skolintis dar daugiau. Taip problemas sprendžia sostinės sa vivaldybė – ieško, kas galėtų pa skolinti beveik 130 mln. litų.
Skolų grąžinimo grafikai spau džia, pinigų ižde nėra, o vykdyti įsipareigojimus kreditoriams rei kia. Išeitis – skolintis dar daugiau. Taip nusprendė Vilniaus miesto savivaldybė. Miestas rengiasi imti 130,22 mln. litų siekiančią pasko lą, kurią grąžinti žada per penke rius metus. Artimiausiu metu dėl šios paskolos bus skelbiamas kon kursas. Paskola išskaidyta į penkias da lis. Ruošiamasi imti dvi paskolas po 29 mln., dvi po 21 mln. litų, ir vieną, siekiančią 31 mln. litų. Pla nuojama, kad skolinti pinigai iždą galėtų pasiekti jau liepą rugpjūtį. Paskolą, kaip nurodoma išanks
tinėse paskolos sąlygose, miestas pradės grąžinti nuo 2013-ųjų bir želio – grąžins po dalį kas kiek vienų metų ketvirtį. Savivaldybė jau ne kartą skel bė konkursus paskoloms imti, tačiau ne vienas jų žlugo – ban kai prasiskolinusiam miestui pi nigų duoti nenori. Prieš kurį lai ką 77 mln. litų mėgino skolintis savivaldybės bendrovė Vilniaus vystymo kompanija, tačiau pa skelbtas konkursas nesudomino nė vieno banko. „Kreditoriai spaudimo Vil niaus miesto savivaldybei neda ro. Paskola imama vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės ta rybos 2012 m. vasario 8 d. spren dimu. Kas bus daroma, jei pasi skolinti nepavyks, nesvarstome. Tikimės, kad pasiskolinti pavyks. Paskola išskaidyta į dalis dėl to, kad pasiūlymus galėtų pateikti daugiau bankų“, – aiškino savi valdybės Finansų departamento direktorius Vygintas Jakas.
Skurdas: savivaldybė jau ne kar
tą skelbė konkursus imti pasko las, tačiau ne vienas jų žlugo.
Gedimino Bartuškos nuotr.
4
penktADIENIS, gegužės 18, 2012
miestas
Vilnius paskęs muzikoje Jau rytoj visi mylintys muziką trauks į gat ves. Nes čia švęsime Gatvės muzikos die ną. Tiek profesionalai, tiek mėgėjai, ap siginklavę įvairiais muzikos instrumen tais, džiugins klausytojų širdis.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Pirmą kartą Gatvės muzikos die noje dalyvaus ir varinių pučia mųjų kvintetas „Brasspalvos“. Visi kolektyvo nariai – Tadas Čes nauskas (trimitas), Linas Balčiū nas (trimitas), Indrė Krikščiūnai tė (valtorna), Valentas Marozas (trombonas), Mindaugas Rariva nas (tūba) – yra profesionalūs mu zikai, grojantys geriausiuose Lietu vos orkestruose. Jie linksmi, entuziastingi, užbu riantys klausytoją meistriškumu, artistiškumu, nuoširdumu. „Brass palvų“ penketukas žada geros nuo taikos pliūpsnį kiekvienam Gatvės muzikos dienos klausytojui. Ką mano apie šią nuostabią šven tę ir ką ruošia klausytojams, „Vil niaus diena“ kalbėjosi su V.Maro zu ir M.Rarivanu. – Gatvės muzikos dienoje gro site pirmą kartą. Kodėl nedaly vavote anksčiau? V.M.: – Tiesą sakant, Gatvės mu zikos dienoje norėjome dalyvau ti ir ankstesniais metais, bet dėl tam tikrų priežasčių nepavykdavo. Todėl šiais metais labai džiaugia mės atradę laiko pasirodyti tokioje mums neįprastoje aplinkoje, origi nalioje šventėje. – Kokiuose miesto renginiuose esate groję? Ką manote apie šį renginį? M.R.: – Turėjome pasirodymą 2011 m. festivalyje Vilniaus die nose. Dažniausiai grojame užda ruose renginiuose, koncertuojame mokyklose, supažindiname vaikus
su variniais pučiamaisiais inst rumentais ir jų atliekama muzi ka. Sveikinimai, staigmenos, iškil mingi atidarymai, apdovanojimai, vestuvinės fanfaros, miesto šven tės – tai pagrindiniai „Brasspal vų“ pasirodymų objektai. Gatvės muzikos diena yra puiki proga su sipažinti su tais muzikantais, ku rių nematyti dažname renginyje ar ba televizijos laidose. V.M.: – Originali idėja visus su burti ir muzikuoti gatvėje. Norė čiau pasveikinti jos autorių Andrių Mamontovą, kad Gatvės muzikos diena išplito ne tik visoje Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Smagu, kai gat vėje skamba įvairaus žanro, stiliaus muzika, pasirodo neįprastos sudė ties kolektyvai. O kur dar instru mentų įvairovė!
Tokie renginiai pui kiai praturtina sos tinės įvaizdį, leidžia pamatyti, išgirsti menininkus, su jais susipažinti. – Kiek svarbi Gatvės muzikos diena yra patiems atlikėjams ir tiems, kurie ateina pasiklau syti? V.M.: – Atlikėjams ši diena yra pa sirodymas, savojo klausytojo atra dimas. O klausytojai turi galimybę atrasti savo mėgstamą muziką ar kolektyvą. – Visad smagu, kai miestas skamba, visi linksminasi, visi
Dalyvaus: pirmą kartą Gatvės muzikos dienoje pasirodysiantis kolektyvas „Brasspalvos“ žada ne tik groti,
bet ir šokti, dainuoti ir visus klausytojus užkrėsti gera nuotaika.
puikios nuotaikos, ar ne? Kaip manote, ar tokių vilniečius ir miesto svečius džiuginančių renginių užtenka? M.R.: – Man patinka šurmuliuo jantis Vilnius, kitaip jo net neįsi vaizduoju. Tokie renginiai puikiai praturtina sostinės įvaizdį, leidžia pamatyti, išgirsti menininkus, su jais susipažinti. Vilniuje renginių tikrai nemažai. Kartais net nesus pėji visur sudalyvauti.
V.M.: – Klasikinė muzika reikalau ja atitinkamos erdvės ir klausytojo, todėl klasikos tokiuose renginiuose stengiamės negroti. – Tai ką smagaus, gražaus, įdo maus pasiūlysite vilniečiams ir miesto svečiams, kurie šešta dienį ateis jūsų paklausyti?
Kolektyvo archyvo nuotr.
V.M.: – Šventės svečiams paruo šėme linksmos, nuotaikingos mu zikos programą. Ne tik grosim, bet ir šoksim, dainuosim, kvailiosim. Klausytojai išgirs jiems žinomų ir nežinomų melodijų, kurios perda rytos varinių pučiamųjų kvintetui. Geros nuotaikos dozę tikrai paža dam!
– Jūs patys esate profesionalūs muzikantai, gatvėse negrojate. Ką jums kaip atlikėjams reiškia Gatvės muzikos diena? M.R.: – Mums, kaip profesiona liems muzikantams, tai yra puiki proga ištrūkti iš rimtosios muzikos rėmų ir leisti sau atsipalaiduoti, gerai praleisti laiką su draugais ir „Brasspalvų“ gerbėjais. – Ką ketinate groti? M.R.: – Parinkome programą, labiausiai tinkančią groti lau ke. Skambės linksma, nuotaikin ga pramoginė muzika. Originalios aranžuotės, lietuviškos muzikos motyvai. – Vadinasi, klasikos klausyto jai neišgirs?
Šventė: šį šeštadienį sostinė vėl taps garsiai ir gražiai skambančiu
miestu.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Padės vieni kitiems Artėjant Europos kaimynų dienai, Balsių bendruomenė inicijuoja naują socialinį kaimynų tarpusa vio pagalbos projektą „Balsių blu sos“, kuris įvyks jau šį šeštadienį nesenai įkurtame Balsių mitologi niame parke.
„Tokia kaimynų turgaus „Balsių blusos“ idėja gimė kartą besitvar kant namuose, pamačius, kiek iš tiesų turime gerų daiktų, kurių jau nenaudojame metus ar daugiau, o didžioji jų dalis tikrai gali būti la bai naudingi kitų žmonių buity je“, – pasakojo projektą inicija vusi bendruomenės narė Giedrė Bartuškevičienė. Taip buvo išgrynintas projekto tikslas: sukurti erdvę kaimynams bendrauti, kur balsiečiai ne tik ge riau pažintų vieni kitus, bet ir pa
gerintų savo buitį – vieni atsisa kytų perteklinių daiktų, kiti gautų dovanų ar tiesiog įsigytų palankio mis sąlygomis tai, ko jiems trūksta buityje. „Skatindami kaimynų bend ravimą, ragindami geriau pažin dami vieni kitus, padėdami vieni kitiems, ugdome bendruomeniš kumą, kuris yra būtinas kuriant pilietišką visuomenę“, – iniciaty vos svarba tiki bendruomenės pir mininkas Rimantas Micka. Renginyje balsiečius ir svečius linksmins, burs į ratelius etnogra finis ansamblis, kaimynų turguje bus galima ne tik dovanoti ar gauti dovanų – balsiečiai galės mainytis daiktais, taip pat bus galima mai nyti daiktus į pinigus, t. y. pirkti ar parduoti. VD inf.
5
PenktADIENIS, Gegužės 18, 2012
lietuva
Garliavos minia persikėlė į Vilnių Komentarai
Remigijus Šimašius Teising umo min istras
N
Operacija: mergaitę paimant iš Klonio gatvės dalyvavo ne tik Kauno policija, bet ir pareigūnai iš Vilniaus, riaušėms malšinti skirti VRM pulkai.
D.Kuolys susirinkusiems 1 sakė, kad šiandien iškilo grėsmė Lietuvos valstybei.
„Negavome jokių normalių ar gumentų, kodėl prieš vaiką rei kia naudoti valstybės prievartą. Šių argumentų piliečiai neišgirdo, bet prievarta buvo panaudota ant rą kartą. Šitaip griaunami morali niai respublikos pagrindai. Lietuva pamažu tampa chunta. Šitą reikia pripažinti“, – kalbėjo D.Kuolys. Jo teigimu, chunta yra anoni minė žmonių grupė, kurioje nie kas neprisiima asmeninės atsako mybės, bet ji veikia brutalia jėga. „Mes šiandien matome, kaip Lietuvoje veikia brutali jėga, ku rios niekas negali sustabdyti. Pre zidentė irgi teisinasi, kad ji nebe gali šios brutalios chuntos jėgos sustabdyti. Tai jau nebėra laisva respublika“, – sakė D.Kuolys. Apsitvėrė juosta
Netrukus D.Kuolys, N.Sadūnaitė ir Liudvika Pociūnienė patraukė į prezidentūrą. Jie reikalavo, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė 12 val. susitiktų su aikštėje susirin kusiais žmonėmis. Aikštėje toliau rinkosi žmonės, degė žvakutes, skandavo „Gėda!“. Keletas susirinkusiųjų užsipuolė ir apstumdė žiniasklaidos fotografus, esą jie nenori būti fotografuojami, o į tai neatsižvelgiantys fotografai pažeidžia jų teises. Prie prezidentūros rinkosi ir po licijos ekipažai. Pareigūnai visų prašė laikytis tvarkos ir įstatymo nustatyto atstumo. Su komisaru kalbėdamas parlamentaras S.Sto ma pareiškė darąs susirinkimą su savo rinkėjais ir pagal įstatymą po licijos pareigūnai neturį teisės jam trukdyti. Nepaisant visų kalbų, ne trukus buvo ištraukta „Stop“ juos
Artūro Morozovo nuotr.
ta ir ja užtverta pusė S.Daukanto aikštės. Prezidentė nesusitiko
Apie 11 val. jau užtvertoje aikštė je pasirodė aktyvus šios istorijos veikėjas Sergejus Lobovas. Jis at vyko su žmona ir vaiku vežimėly je, kuriam vakar suėjo metai. Vyras klykė keikdamas L.Stankūnaitę, Lietuvos žiniasklaidą ir visus tuos, kurie prisidėjo. Rėkė nenorįs gy venti tokioje šalyje, o policijos pa reigūnams šaukė: „Uždarykit ma ne! Reiškiu savo nuomonę pagal Konstituciją! Uždarykit, kaip už darėt tuos 36 iš Klonio gatvės!“ Prieš vidurdienį buvo gautas at sakymas iš prezidentūros. Prezi dentė nesusitiks su piliečiais, nes išvyksta į Čikagą dalyvauti Lietu vai svarbiame NATO vadovų su sitikime. „Kanceliarijos atstovė mums telefonu perdavė, kad Pre zidentė susipažino su mūsų raš tu, kad išskrenda į susitikimą, yra labai susirūpinusi, o rūpestį pilie čiams išsakė įrašu“, – naujienas pranešė D.Kuolys. Buvo skelbiama, kad apie 12 val. iš Garliavos turėtų atvykti didelis būrys žmonių. Tačiau atvyko ne didelė grupelė. Viena atvykusiųjų susirinkusiems papasakojo, kas vakar anksti rytą įvyko prie Kedžių namų. Atvyko pastiprinimas
Operacijoje Klonio gatvėje dalyva vo ne tik Kauno policija, bet ir pa reigūnai iš Vilniaus, riaušėms mal šinti skirti VRM pulkai. Pareigūnai palaukė, kol Kedžių namą apsupę žmonės baigs giedoti Lietuvos himną, tada pradėjo šturmą. Aktyviausiai besipriešinantys asmenys buvo tempiami šalin ir sulaikomi. Apie 7 val. policijos pa
reigūnai iš namų išvedė Drąsiaus Kedžio tėvus, tetą Audronę Sku čienę. Susirinkę žmonės pradėjo skanduoti „Gėda!“. Į Klonio gatvę žmonės nebebuvo įleidžiami, nes policija užtvėrė ne tik kelią į šią gatvę, bet ir visus ki tus kelius visame kvartale. Teritori ja buvo aptverta „Stop“ juosta. Ne paisydami kliūčių žmonės veržėsi prie Kedžių namų aplinkiniais ke liais, lipo per kaimynų tvoras. Susi rinkusieji verkė, kalbėjo maldą.
Darius Kuolys:
Negavome jokių normalių argumentų, kodėl prieš vaiką reikia naudoti vals tybės prievartą.
Teko laužti duris
Netrukus po 7 val. į kiemą įvažia vo baltas autobusiukas tamsintais stiklais. Verždamiesi į privatų na mą, pareigūnai išlaužė trejas du ris. Liudininkai teigia, kad jos buvo išpjautos pjūklais. Buvo su gadinti garažo vartai. Įsilaužus vi dun su pareigūnais atėjo antstolė ir dvi vaiko teisių apsaugos spe cialistės. Pasak N.Venckienės, Kauno ra jono vaiko teisių apsaugos specia listė Evelina Talalienė įkalbinėjo mergaitę vykti kartu su ja. N.Venckienė pasakojo, kad pa reigūnai iš kambario išstūmė arba išsivedė ten buvusius artimuosius, liko tik ji su mergaite. Tada du po licininkai jai užlaužė abi rankas, o L.Stankūnaitė plėšė mergaitę. Jai tai pavyko ne iškart, nes mergaitė
buvo stipriai apsikabinusi N.Venc kienės kaklą. Netrukus L.Stankū naitė su savo advokatu Gintaru Černiausku iš namo išnešė pa reigūnų juodais skydais pridengtą mergaitę, ji buvo įkelta į baltą au tobusiuką. Jis staigiai nuvažiavo nežinoma kryptimi raudant ir šau kiant susirinkusių žmonių miniai.
ieko neturėtų stebinti, kad valstybėje, kuri laiko save civ il iz uot a ir norėtų bū ti teisinė, teismo sprend i mai vykdom i. O ar buvo viskas pada ryta iki galo sklandž iai, koord inuotai, veiksmingai, manau, į tuos klausimus bus atsakyta per tyrimą. Net neabejo ju, kad tų tyr imų bus daug, ko gero, ir Seime, ir prok uratūroje, nes tikrai net neabejoju, kad net rūks skundų. Žinojau tik, kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, kad yra teismo sprendimas, ir anksčiau ar vėliau jį reik ia įvykdyt i. Gerai būtų buvę, jei jis būtų buvęs įvyk dytas anksčiau nei vėliau, bet sprendi mas įvykdytas šiandien. Pagal teisės aktus, jei yra skundų, jei yra nepasitenkinimų, juos ir skundus reik ia išt irt i. Šiuo atveju tas tyr imas neišvengiamai vyktų teisėsaugos ins titucijose ir teisinėse institucijose. Nie kam ne paslaptis, kad ši byla ir visa ši istorija padalijo Lietuvą į dvi dalis, vie ni labai nuoširdžiai įsitikinę, kad teis mo sprendimas neteisingas, kita dalis žmonių įsitikinusi, kad tą sprendimą seniai reikėjo įvykdyti.
Andrius Kubilius Reikalauja tyrimo
Lietuvos Prezidentė D.Grybaus kaitė, vertindama įvykius Garlia voje, išplatino pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad, įvykdžius neeilinį, mažo vaiko interesus liečiantį teis mo sprendimą, atsakingos institu cijos turi ištirti, ar prieš vaiką ne buvo naudota prievarta, įvertinti visas vaiko perdavimo aplinkybes ir perdavimo procedūroje dalyva vusių institucijų veiksmus. Kaip skelbiama pranešime, Pre zidentė ne kartą yra išsakiusi po ziciją, kad mergaitės interesai yra svarbiausia ir vaiko interesų ap sauga turi būti garantuota, ir sa vo pozicijos nekeičia. Prievarta, pasak Prezidentės, vaiko atžvilgiu netoleruotina. To neleido daryti ir Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartyje. Policija sulaikė 39 asmenis
Policijos departamentas pranešė, kad Garliavoje sulaikyti 39 asme nys. Policijos teigimu, šie žmonės savo „veiksmais nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų“. Pareigūnai taip pat paskelbė, kad įgaliotam vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui bus suteikta galimybė susipažinti su vaiko gy venamąja vieta ir sąlygomis. Apie planuojamą operaciją Po licijos departamentas paskelbė ankstų ketvirtadienio rytą, kai dau guma žmonių dar miegojo. Prane
Premjeras
K
iek esame informuojami, iš tikrųjų vaiko teisių apsau gos darbuotojai ir psicho logai atidžiai stebi situaciją, kokių nors nerimą keliančių žinių iki šiol nesame gavę. Nesiimu vertinti, ar pareigūnai nevir šijo įgaliojimų įsilauždami į namus, ku riuose buvo mažametė. Yra teismo sprendimas, yra tam tikros prievolės įgyvendinant teismo spren dimus. Kaip žinote, kliūčių pašal in i mas įgyvendinant teismo sprendimus yra viena iš prievolių, ir šiuo atžvilgiu pats svarbiausias dalykas yra, kaip jau sis mergaitė, ir tai bus pagrindinis mū sų rūpestis.
šime buvo teigiama: „Vykdant ant stolio patvarkymą, policija kartu su kitomis suinteresuotomis institu cijomis dalyvauja Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo dėl įpareigojimo globėjai perduoti vaiką jos motinai vykdyme. Policija kreipiasi į žmo nes ir primena, kad įstatymais pa grįsti policijos pareigūnų reikalavi mai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Įstatymai suteikia policijos pareigūnams teisę reikalauti, kad tiesiogiai jiems ne pavaldūs asmenys vykdytų jų teisė tus nurodymus, o reikalavimų ne vykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą.“
6
PenktADIENIS, gegužės 18, 2012
nuomonės Atkreipti nas dėme sys ir į tai, kad kiekvieno asmens parašas sukelia tam tikras teisines pasekmes.
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Gumbai ir grėbliai Violeta Juodelienė
P
roting i politikai mokosi iš svetimų klaidų, ne vi sai protingi – iš savų. Po litinių laikrodžių rodyk lei artėjant prie rink imų kampa nijos starto valandos, Seimas ir Vyr iausybė vis pademonstruoja prik lausantys veik iau pastarajai kategor ijai. Desperat iškai taisy dami kadencijos prad žioje pada rytas klaidas pol itikai linksta da ryti naujų. Kad laikrašč iai – ne dešros ar bat ai, todėl žin iasklaidos vers lo įmon ių produkt ams reikėtų skirti mokėti mažesnius PVM, po nai politikai, reg is, suprato. Gaila, kad tam prireikė daug iau nei tre jų metų, per kur iuos su sunk u mais teko susig rumti ne tik žinių sklaidos milž inams, bet ir perife rijos nykštukams, spėjusiems pa nirti į gilią komą.
Svarbiausia – prieš rinkimus numesti po kaulelį į abi barikadų puses – darbdaviams ir profsąjungoms, įkyriai zyziančioms dėl MMA didinimo. Tačiau nul ipę nuo vieno grėblio valdž iažmog iai taikosi užm int i naują. Vyr iausybė užvakar pra kaitavo svarst ydama Darbo ko dekso pakeit imus, pateikdama juos kaip panacėją šalies verslui. Atlaisvinti terminuotų darbo su tarčių suvarž ymai, daug iau gali mybių sumaž int i išeit ines išmo kas, įteisint i gal imybę sudar yt i terminuotas darbo sutart is nuo lat iniam darbui, palengvinti dar buotojų atleid imo sąlygas, šiek tiek sumaž int i adm in istrac inę naštą – šios ir kitos priemonės, numat ytos naujojoje Darbo ko dekso redakcijoje, – joks stebuk las. Apie tai, kas labiausiai truk do dirbt i, versl in inkai jau pavar go aišk int i: didž iaus ia kliūt is – milž iniška mokesčių našta, o ne pretenz ing i darbuotojai, kur iais neį manoma atsik ratyti. Naujų darbo vietų suk urt i labai paprasta, kaip tvirt ina emigran tai, Jungt inėje Karalystėje, Air i
joje ar Ispanijoje įkūrę savo auto mobil ių serv isėl ių, kirpyklų, ke pyklų, suk ūrę darbo vietų sau ir kitiems. Maž ai reik al av imų, pop ier iz mo ir mokesčių lengvatos ir – la bai svarbu – nuspėjami valdž ios veiksmai keičiant sąlygas vers lui – apie jas pirm iausia galvoja verslus žmog us, o ne apie gal i mybę atsikratyti darbuotojų, ku riuos juk ir samdo pirmiausia tu rinčius reikalingą kvalifi kaciją ir tam, kad panaudotų jo sugebėji mus, o ne kad atleistų. Tač iau valdž iažmog iams kaž kodėl atrodo kitaip. Liet uva bai gia išsivaž inėt i, tėvynėje „nura šyt i“ ir veltėdž iais išvad int i be darbiai svetur virsta klestinčiais versl in inkais ar bent stropiais samdomaisiais darbuotojais, bet mūsų pol it ikams kažkodėl atro do, kad vos atsikratys visų 65 me tų sulaukusių darbuotojų, Lietu vos verslas pasijus it deg uon ies kaukę gavęs astmatikas. Toks siūlymas dvig ubai absur diškas jau vien dėl to, kad darbo rinkoje sen iai klest i natūral ioji atranka ir jok io produkto nesu kuriančių, bet piktybiškai darbo vietą užimančių senjorų šal ies įmonėse reikėtų gerokai paieš koti. Jie arba aug ina daržoves iš saugotuose kolektyv in iuose so duose, augina savo persidirbusių vaikų vaikus arba sugeba įsilieti į darbo rinką užsienyje. Maža to, Vyriausybė siūlo spren dimą, akivaizdž iai prieš tarau jantį vienai pag rind in ių Kons tit ucijos nuostatų. Kada ir kur is teismas pripaž ins, kad tok ia Dar bo kodekso pataisa leidžia diskri minuoti asmenį dėl amžiaus, ma tyt, tik laiko klausimas. Gerą gumbą kaktoje trins ir pa tarėjai, pasiū lę premjer ui susie ti šį verslui esą gyv ybiškai svar bių pakeitimų paketą su minima lios mėnesio algos (MMA) didini mu. Akis už akį, dantis už dantį – tai ne tik akmenyje iškalto Meso potam ijos valdovo kodekso tei ginys, taip sako ir nerašytos ma fijos taisyklės, smulk iųjų šešėl i nių pasaul io atstovų gyven ime virstantis paprasčiausiu „aš – tau, tu – man“. Kita vertus – kuo čia stebėtis. Juk premjeras aiškiai parodė, kad jam svarbiausia – ne sukurti geresnes sąlygas verslo plėtrai, leisti steig ti daug iau darbo vietų ir įdarbin ti daug iau jaunų žmon ių. Svar biausia – prieš rink imus numes ti po kaulelį į abi barikadų puses – darbdaviams ir profsąjungoms, įkyriai zyziančioms dėl MMA di dinimo.
Nervina: pataisų teikėjai tvirtina, kad esama tvarka, kai parlamentaras gali atsiimti parašą,
„pažeidžia kitų Seimo narių teisėtus lūkesčius“.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Atsibodo keičiama nuomonė
M
išrios Seimo narių grupės atstovai įregistravo Seimo statuto pataisas, kad par lamentarai negalėtų at šaukti savo parašų po reikalavimais dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę, laikinųjų komisijų sudarymo ir kitais Seimo organizaciniais klausimais. Pataisų teikėjai tvirtina, jog esa ma tvarka, kai parlamentaras ga li atsiimti parašą, „pažeidžia kitų Seimo narių teisėtus lūkesčius“. Jie argumentuoja atvejais, kai, tarkime, surenkami 47 Seimo narių parašai dėl privalomo klausimo įtraukimo į darbotvarkę, o kam nors atsiėmus
parašą juos reikia surinkti iš nau jo. „Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiekvieno asmens parašas sukelia tam tikras teisines pasekmes, pasirašyda mas asmuo išreiškia savo valią, pa tvirtina tam tikrą dokumentą ar faktą, todėl manytina, kad Seimo statute tu ri būti įtvirtinta nuostata, draudžianti Seimo nariams tam tikrais atvejais at siimti savo parašą“, – iniciatoriai tei gia pataisų aiškinamajame rašte. Šiuo metu statutas numato vie nintelį atvejį, kai Seimo narys negali atšaukti savo parašo – po to, kai in terpeliacija įteikiama Seimo pirmi ninkui.
Iniciatoriai siūlo, kad parlamenta ras nebegalėtų atšaukti parašo pasi rašęs dėl laikinosios grupės steigimo, laikinosios tyrimo komisijos sudary mo, privalomo klausimo įtraukimo į sesijos, savaitės ar dienos darbot varkę ir kitais atvejais. Statutas nustato, kad iniciatyvos teisę sudaryti laikinąją kontrolės arba tyrimo komisiją turi ne mažiau kaip 36 Seimo nariai, privalomai įtraukti klausimo svarstymą į darbotvarkę – ne mažiau kaip 47 Seimo nariai, tiek pat parlamentarų gali reikalauti su šaukti nenumatytą posėdį. VD, BNS inf.
Parūpo slapta informacija
S
eimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės ko misijos pirmininkas Konstan tas Ramelis siūlo naikinti ap ribojimus Seimo nariams susipažinti su įslaptinta informacija, kai jie turi atitinkamą leidimą. Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymas numato, kad įslaptinta in formacija turi būti patikima griežtai laikantis principo „būtina žinoti“. Šis principas reiškia, kad įslaptinta informacija gali būti patikėta tik lei dimus su ja dirbti turintiems asme nims, kuriems tokia informacija rei kalinga vykdant tarnybines pareigas. Asmeniui gali būti patikėta tokios apimties įslaptinta informacija, ko kios reikia jo pareigoms atlikti. Seimo komisijos vadovas siū lo įrašyti, kad principas „būtina ži noti“ būtų išplėstas numatant, kad įslaptinta informacija leidimus tu rintiems asmenims gali būti patikė ta ir tuomet, kai ji reikalinga vykdant
parlamentinę kontrolę. Taip pat įsta tymą siūloma papildyti nuostata, kad „parlamentinę kontrolę vykdančiai institucijai pateikiama visa infor macija, reikalinga jos pareigoms at likti, išskyrus operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių tapatybę nustatan čius duomenis bei detalią informa ciją apie šių dalyvių kiekybinę ir per sonalinę sudėtį, operatyvinio tyrimo bylas ir operatyvinių veiksmų atliki mo taktiką“. K.Ramelis yra inicijavęs ir daugiau pataisų, kurios plėstų parlamentarų galias susipažinti su slapta informa cija. Operatyvinės veiklos įstatyme jis siūlo įrašyti prievolę Generalinei pro kuratūrai ir teismų pirmininkams pa teikti komisijai dokumentus, paaiški nimus ir kitą informaciją, reikalingą kontrolei atlikti, išskyrus numaty tas išimtis. Šiuo metu Operatyvinės veiklos įstatymas numato, kad reikalauti ir gauti tokios informacijos komisija ga
Užgaida: Seimo narys K.Ramelis
norėtų, kad parlamentarai galėtų lengviau gauti slaptus duomenis.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
li iš valstybės ir savivaldybių institu cijų, organizacijų, operatyvinės veik los subjektų, ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ar paslau gas, prokuratūros ir teismų atskirai neišskiriant. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktADIENIS, gegužės 18, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Ėmėsi energetikos strategijos
Čikagoje laukia įtempta darbotvarkė Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį išvyko į Čikagą, kur dalyvaus NATO viršūnių su sitikime, aplankys vietos lietu vių bendruomenę ir dvišaliame susitikime pasimatys su naujuo ju Suomijos prezidentu.
Penktadienį prie šalies vadovės prisijungs užsienio reikalų mi nistras Audronius Ažubalis ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Tikimasi, kad Či kagoje Aljanso šalių vadovų lygiu darkart bus patvirtintas ilgalaikis oro policijos misijos Baltijos šaly se pratęsimas.
Teigiama, kad didžiausias dėmesys susitikime bus ski riamas Afganistanui. Sekmadienį D.Grybauskaitė, Užsienio reikalų bei Krašto apsau gos ministerijų vadovai ir kariuo menės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius dalyvaus Šiaurės Atlanto tarybos posėdyje. Vėliau vyks NATO šalių vadovų darbo ir neformalios užsienio rei kalų bei krašto apsaugos ministrų vakarienės. Antrą susitikimo dieną, pirma dienį, D.Grybauskaitė dalyvaus NATO vadovų susitikime Afga nistano klausimu. Šiame susitiki me taip pat dalyvaus Afganistano, Japonijos, Kazachstano, Kirgizi jos, Rusijos, Tadžikijos, Turkmė nijos, Uzbekijos atstovai, Jungti nių Tautų generalinis sekretorius, ES tarybos ir komisijos pirminin kai, Pasaulio banko atstovai. Vėliau Prezidentė dalyvaus NA TO vadovų susitikime su Aljanso šalimis partnerėmis – Australija, Austrija, Suomija, Gruzija, Japonija, Jordanija, Korėja, Maroku, Naująja Zelandija, Kataru, Švedija, Šveica rija ir Jungtiniais Arabų Emyratais. Čikagoje taip pat įvyks dvišalis D.Grybauskaitės ir neseniai iš rinkto Suomijos prezidento Sau li Niinistö susitikimas. Penkta dienį Lietuvos vadovė matysis su JAV lietuvių bendruomenės orga nizacijų atstovais. Teig iam a, kad didž iaus ias dėmesys susitikime bus skiriamas Afganistanui. NATO šalių lyderiai tarsis dėl dalyvavimo Afganista ne formų po 2014 m., kai tarp tautinės saugumo paramos pa
jėgos (angl. – ISAF) turėtų baigti kovines operacijas. Įvairiuose Afganistano regio nuose tarnauja ir apie 250 Lietu vos karių. Didžioji jų dalis – apie 150 – misiją vykdo Goro provin cijoje. 2013 m. pabaigoje Lietuva planuoja išvesti karius iš Goro. Lietuvai svarbiausia susitikimo Čikagoje tema yra susijusi su vadi namąja išmaniąja gynyba (angl. – smart defence), kuriai priskiria ma ir Šiauliuose dislokuota NA TO oro policijos misija Baltijos šalių oro erdvei apsaugoti. NATO vasario pradžioje nu sprendė pratęsti šią misiją, kuriai mandatas iki tol buvo suteiktas iki 2014 m. Tuomet ambasadoriai Briuselyje formaliai patvirtino, kad tai bus ilgalaikė misija su perio dinėmis peržiūromis, o Baltijos ša lys įsipareigojo didinti savo indėlį. Priimtas dokumentas yra konfi dencialus, tačiau, BNS žiniomis, jame teigiama, kad misijos peržiū ra bus atliekama po 2018 m. Lietuva siekia, kad Čikagoje oro policijos ilgalaikis tęstinumas bū tų pabrėžtas NATO vadovų susi tikimo deklaracijoje, tačiau šįkart nebūtų minimi 2018 m. Susitikime Aljanso šalių vado vams taip bus pristatyta NATO gynybos ir atgrasymo laikysenos ataskaita. Šis dokumentas arti miausiems metams apibrėš va dinamąjį atgrasymo kokteilį, t. y. kokia reikšmė Aljanse bus teikia ma konvencinei ir branduolinei ginkluotei, taip pat ir JAV takti niams branduoliniams ginklams Europoje. Čikagoje bus pranešta ir apie pasiektus pirminius NATO priešraketinės gynybos (PRG) sistemos pajėgumus. Šios sistemos plėtrai Europoje, ypač JAV raketų dislo kavimui Lenkijoje ir Rumunijo je vėlesniais metais, prieštarauja Rusija ir grasina atsakomosiomis priemonėmis. Rusijos vadovai susitikime ne dalyvaus, viena to priežasčių yra laikomas nesutarimas dėl PRG skydo dislokavimo. Nors šis susitikimas nėra skir tas NATO plėtrai, Čikagoje įvyks atskiras NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas su narystės Aljanse siekiančių Makedonijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Herce govinos bei Gruzijos diplomati jos vadovais. Iš viso NATO viršū nių susitikime dalyvaus maždaug 60-ies valstybių delegacijos. BNS inf.
Pažintis: Čikagoje taip pat įvyks dvišalis D.Grybauskaitės ir nese
niai išrinkto Suomijos prezidento S.Niinistö susitikimas.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Seimas po pateiki mo ketvirtadienį priėmė svarsty ti naujos Naciona linės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą. Už tai, kad Seimas pradėtų disku sijas dėl šio dokumento, balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 8, o susilaikė 30 parlamentarų. Toliau projektas bus svarstomas birželio 7 d., kai dėl jo išvadas pateiks komitetai. Projekte numatyta, kad per de šimtmetį planuojamos 22–27 mlrd. litų vertės valstybės, ES ir privataus kapitalo investicijos kasmet Lietuvai leis sutaupyti po 3–4 mlrd. litų, iš leidžiamų energijos išteklių impor tui. Be to, bus užtikrinamas patiki mas energijos tiekimas ir stabilesnės bei konkurencingesnės kainos. Tarp didžiausių Lietuvos planuo jamų energetikos projektų – nauja atominė elektrinė, suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, elekt ros jungtys su Švedija ir Lenkija, Lietuvos elektros tinklų sinchro nizavimas su Europos šalių elekt ros tinklais, dujotiekis su Lenki ja, požeminė dujų saugykla. Pasak energetikos ministro Arvydo Sek
Sumos: pasak energetikos mi
nistro A.Sekmoko, strategijoje numatytų iniciatyvų įgyvendi nimas valstybei kainuotų 11–13 mlrd. litų. Tomo Raginos nuotr.
moko, įgyvendinti strategijoje nu matytas iniciatyvas kainuotų 11–13 mlrd. litų. „Taip pat papildomos lėšos atei tų iš privačių investuotojų“, – par lamentarams pristatydamas stra tegijos projektą sakė ministras. Seimo Ekonomikos komiteto na rė socialdemokratė Birutė Vėsaitė priekaištavo, kad strategijoje netin
kamai sudėlioti prioritetai. „Lie tuvos daugiabučiai sunaudoja tris kartus daugiau energijos negu Šve dijos daugiabučiai, mes galėtume sumažinti ir dujų kainą, sumažin ti gyventojams sąskaitas už šildymą ir dar būtų daug darbo vietų mūsų statybininkams, mūsų šiluminin kams ir kaimiečiams, kurie, pakei tus gamtines dujas į biokurą turėtų ką auginti. Sakykite, kur jūsų eko nominiai skaičiavimai, jeigu mes visas lėšas dabar dėtume būtent į energinio efektyvumo siekimą, o ne imtumės tokių didžiulių projektų, kurie bus įgyvendinti tik 2022-ai siais? Matau, kad energinio efek tyvumo programa duoda dešimte riopai didesnę naudą visai Lietuvos ekonomikai“, – kalbėjo B.Vėsaitė. Strategijoje numatyta, kad, įgy vendinus numatytas iniciatyvas, kiekvienam namų ūkiui kasmet apie 500 litų sumažėtų šildymo iš laidos, būtų sukuriama 5–6 tūkst. nuolatinių darbo vietų energeti kos sektoriuje, investicijos skatintų statybų ir paslaugų sektorius, kaip rašoma dokumente. Patvirtinus Nacionalinę energe tikos strategiją, būtų rengiamas ir tvirtinamas strategijos įgyvendi nimo planas su konkrečiomis nuo statomis ir konkrečiais projektais, numatomi investicijų poreikiai. Šiuo metu galiojanti Nacionalinė energetikos strategija buvo patvir tinta 2007 m. BNS inf.
Pereiti prie skaitmeninės televizijos padės nemokama telefono linija Justinas Gapšys Iki analoginės antžeminės televizijos išjungimo likus mažiau nei pusmečiui pradedamos teikti kompensacijos už TV antenų, priedėlių ar televizorių įsigijimą ir pradeda veikti nemokama konsultacijų telefono linija. Kompensacijos – iki 100 litų Susisiekimo ministerija skelbia, kad mažas pajamas gaunantiems asmenims perėjimas prie skaitmeninės antžeminės televizijos gali būti visiškai nemokamas arba pigesnis, nes jiems už perkamą skaitmeninės antžeminės televizijos priedėlį, anteną ar naujesnį televi zorių (jei turima įranga netinkama skaitme niniam signalui priimti) bus skiriamos iki 100 litų vienkartinės kompensacijos.
Tikslią informaciją apie konkrečioje vietoje geriausiai tinkančią anteną gali suteikti skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugos teikėjų atstovai.
Kompensacijas gyventojams skirsto savi valdybės, kurios jau priima prašymus gau ti išmokas. Norintys gauti kompensaciją už įsigytą įrangą turi kreiptis į savivaldybę ir užpildyti specialią prašymo formą. Su pra šymo forma turi būti pateikti ir įrangos įsi gijimą liudijantys dokumentai: sąskaita faktūra ir mokėjimo dokumentas (pirkimo čekis, pajamų orderis ar mokėjimo nuro dymas). Susisiekimo ministerija atkreipia dėmesį, kad kompensuojamoji įranga tu
ri būti pirkta nuo šių metų balandžio 30 d. iki lapkričio 20 d. Būtent tiek laiko bus tei kiamos kompensacijos. Kompensacijas gauti galės vieni gyve nantys arba bendrai gyvenantys asmenys, kurių vieno nario mėnesio pajamos siekia mažiau kaip 1,5 valstybės remiamų paja mų dydžio, t. y. 525 litus. Pagalba teikiama telefonu Nuo šiol, iškilus klausimų dėl skaitmeni nės televizijos, galima skambinti visą pa rą veiksiančia nemokama telefono linija 8 800 00 150. Kompetentingi konsultantai suprantamai teikia naudingą informaciją apie TV priedėlius, dekodavimo korteles, televizoriaus programavimą, konsultuoja kitais su skaitmenine televizija susijusiais klausimais. Skambučiai numeriu 8 800 00 150 skambinančiajam yra nemokami. Planuo
jama, kad operatyvus konsultantų darbas gyventojams supaprastins informacijos paiešką, o pagalba telefonu iš esmės pa lengvins perėjimo prie skaitmeninės tele vizijos procesą. Ar po spalio 29 d. matysime nemoka mas lietuviškas televizijos programas? Skaitmeninė antžeminė televizija suteiks galimybę matyti iki 12 nemokamų televizi jos programų. Tačiau gyventojai, kurie iki šiol televizijos programas žiūri nemokamai naudodamiesi kambario, lauko ar kolektyvi nėmis antenomis, turės įsitikinti, ar turima įranga tinka skaitmeninės antžeminės tele vizijos signalui priimti. Jei ne, tereiks įsigyti TV priedėlį arba televizorių, priimantį skait meninį signalą. „Anteną geriausia įrengti ant stogo ir nukreipti į artimiausią siųstuvą. Taip pat reikia įsitikinti, kad nėra pažeisti ar pase nę anteną su priedėliu jungiantys kabeliai. Patirtis rodo, kad šešiems iš dešimties ana loginę antžeminę televiziją žiūrėjusių klien tų norint tinkamai matyti ir skaitmeninę antžeminę televiziją tenka pasikeisti an teną. Tikslią informaciją apie konkrečio je vietoje geriausiai tinkančią anteną gali suteikti skaitmeninės antžeminės televizi jos paslaugos teikėjų atstovai, kurie galės įdiegti ir kitą reikiamą įrangą“, – sako Vil niuje dirbantis telekomunikacijų specialis tas Gintaras Pipiras. Užs. 959748
Susirūpinti dėl analoginės antžeminės televizijos išjungimo turi tik tie gyventojai, ku rie nemokamas televizijos programas žiūri naudodamiesi kambario, lauko ar kolekty vinėmis antenomis. Mokamos televizijos paslaugomis besinaudojantiems gyventojams niekuo rūpintis nereikia – viskuo pasirūpins paslaugos teikėjas.
Daugiau sužinosite internete www.skaitmenine2012.lt Nemokama telefono linija 8 800 00 150
8
penktADIENIS, gegužės 18, 2012
ekonomika
Nesibodi prekiauti senu maistu Parduotuvių lentynose akyli pirkėjai randa produktų, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs ir kuriais prekiauti prekybinin kams draudžiama. Pasenusį maistą pardavinėjančių baudos neatgraso. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Alkio nenumalšino
Kad perkant maisto produktus rei kia tikrinti jų tinkamumo vartoti terminą, žino kiekvienas pirkėjas. Parduotuvės pasitikėjimo nekelia, nes kaip tyčia nepasižiūrėjęs ga liojimo laiko imi ir nusiperki pagal gamintojų rekomendacijas jau ne tinkamo valgyti maisto. Taip neseniai atsiliko ir dienraš čio skaitytojui Andriui M. (pavar dė redakcijai žinoma). Vykdamas į sodybą atlikti pavasario sodi ninkystės darbų pakeliui jis stab telėjo vienoje Šalčininkų buiti nių prekių parduotuvėje nusipirkti durpių substrato, o prie kasos pa
36
pranešimai apie pasibaigusio galiojimo maisto produktus gauti pirmą šių metų ketvirtį.
čiupo porą šokoladinių batonėlių „Snickers“. Po kelių valandų dar bo praalkęs vyriškis užkando šoko ladinio batonėlio ir ėmėsi tolesnių darbų. „Netrukus pasijutau prastai ir negalėjau dirbti, sutriko virški nimas, teko grįžti namo. Pradėjau spėlioti, nuo ko sunegalavau. Įtari mą, kad nuo šokoladinio batonėlio, sukėlė pasibaigęs galiojimo termi nas, nurodytas ant dar nesuvalgyto antrojo batonėlio pakuotės. Jo var tojimo terminas jau buvo pasibai gęs prieš pusantro mėnesio“, – pa sakojo jis. Šokoladinio batonėlio „Snickers“ gamintojai deklaruoja, kad nuo pa gaminimo dienos jį tinkamiausia suvartoti per 217 dienų. 7 kg seno šokolado
Apie jau ilgiau nei mėnesį parda vinėjamus netinkamus vartoti šo koladinius batonėlius Andrius M. pranešė Valstybinei maisto ir ve terinarijos tarnybai (VMVT). Te lefonu užfiksuotą skundą VMVT išnagrinėjo beveik per savaitę ir vartotojui pranešė, kad parduotu vėje rado dar 7 kg netinkamų par davinėti šokoladinių batonėlių, t. y. apie 140 vienetų. Šį kiekį parduotuvė buvo įparei gota sunaikinti. Nesunku apskai
čiuoti, kad nepardavusi šio šoko lado parduotuvė negavo beveik 195 litų pajamų. VMVT parduotuvės administracijai taip pat skyrė 100 litų baudą. „Niekada negali žinoti, kada ir kuo gali apsinuodyti. Manau, kad nors ir nedidelė bauda, bet neati džius arba nesąžiningus pardavė jus ji turėtų sudrausminti“, – pa brėžė skaitytojas. Užsistovi kaimuose
„Snickers“ ir daugelio kitų šokola dinių batonėlių Lietuvoje didme ninės prekybos bendrovės „Mars Lietuva“ Korporatyvinių reikalų skyriaus vadovas Ramūnas Seve rinas apgailestavo, kad taip nutiko su bendrovės produktu. „Tai populiariausi šokoladi niai batonėliai, jų apyvartos tem pas neleidžia jam užsigulėti par duotuvėse. Per minutę Lietuvoje vidutiniškai nuperkama 15 „Snic kers“ batonėlių. Tačiau minimu at veju į prekybą nebetinkamas var toti produktas galėjo patekti mažo tinklo ar pavienėje parduotuvėje“, – komentavo R.Severinas. Pasak jo, tai išskirtinis šiurkštus prekybininko pažeidimas, už kurį visa atsakomybė tenka jam. „Nu sižengti galėjo tik neatsakingas
Sugedęs: net patys populiariausi ir perkamiausi šokoladiniai batonė
liai mažose parduotuvėse gali užsistovėti.
nepriklausomos prekybos atsto vas, nedalyvaujantis organizuoto je ir griežtai kontroliuojamoje pre kybos grandinėje, o savarankiškai įsigyjantis produktus parduoti“, – svarstė pašnekovas. Atidesni ir aktyvesni
VMVT Maisto skyriaus vedėjo pa vaduotojos Ingos Keniausytės pa stebėjimu, kelerių metų tendencija rodo, kad vartotojų sąmoningumas didėja ir vis daugiau jų žino apie maisto produktų saugos, kokybės, ženklinimo reikalavimus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Per pirmą šių metų ketvir tį VMVT gavo 36 pagrįstus varto tojų skundus dėl maisto produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, t.y. 33 proc. daugiau, nei buvo gauta atitinkamu laiko tarpiu pernai. Nors maisto produktų gamybos ir prekybos įmonėse, pasak I.Ke niausytės, įdiegta dviguba kontro lė – vidinė kontrolė ir VMVT ins pektavimas – pirkėjams vis tiek rekomenduojama būti atidiems ir tikrinti galiojimo terminą ant pa kuotės.
0
proc. infliaciją Lietuvoje gegu žę prognozuoja statistikai.
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,97
4,66
2,47
„Kvistija“
4,91
4,59
2,47
„Vakoil“
4,94
4,63
2,47
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
€
93,72 dol. už 1 brl. 109,62 dol. už 1 brl.
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3200 DB svaras sterlingų 1 4,3132 JAV doleris 1 2,7124 Kanados doleris 1 2,6817 Latvijos latas 1 4,9493 Lenkijos zlotas 10 7,9576 Norvegijos krona 10 4,5597 Rusijos rublis 100 8,7651 Šveicarijos frankas 1 2,8750
pokytis
–0,5065 % –0,6450 % –0,2647 % –0,2455 % +0,0202 % +1,0361 % +1,0370 % – +0,0104
9
penktADIENIS, gegužės 18, 2012
ekonomika
Populiarėja ekologiška kosmetika Gyventojai, puoselėjantys sveiko gyvenimo idėjas ir pradėję svei kai maitintis, vis daugiau dėmesio skiria ir ekologiškoms kūno prie žiūros priemonėms.
Kosmetikos ir parfumerijos par duotuvių tinklo „Sarma“ statisti ka rodo, kad ekologiškos kosmeti kos rinka Lietuvoje auga. Šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, ekologiškos kosmetikos pardavimas „Sarmos“ parduotuvėse išaugo apie 40 proc. Šiuo metu ekologiškos kosmetikos pardavimas šiame tinkle sudaro be veik 4 proc. viso pardavimo. 2009 m. šis rodiklis siekė vos 0,5 proc. „Pastebime, kad moterys vis daž niau teiraujasi ekologiškos ir natū
„Vilniaus pergalė“ iškels gamybą Saldainių fabrikas „Vilniaus perga lė“ pranešė, kad šiemet ketina ga mybą iš prestižinio sostinės Žvėry no rajono iškelti į Aukštuosius Pa nerius.
„2012 m. įmonė planuoja perkelti gamybą į naujas patalpas V.A.Grai čiūno gatvėje Aukštuosiuose Pane riuose“, – rašoma 2011 m. veiklos ataskaitoje. Daugiau informacijos, kiek kainavo nauji pastatai ir kiek kainuos įmonę iškelti, neatsklei džiama. Lenkijos fabrikui „Mieszko“ ne tiesiogiai priklausantis Lietuvos saldainių fabrikas „Vilniaus per galė“ pernai, audituotais duome nimis, uždirbo 19,747 mln. litų grynojo pelno – 9,5 proc. mažiau negu 2010-aisiais. „Vilniaus per galės“ pajamos pernai padidėjo 16,5 proc., iki 118,791 mln. litų. „Bendrovė 2012 m. planuoja pa didinti pardavimo pajamas ir dirbti pelningai“, – rašoma 2011 m. ata skaitoje. Pernai „Vilniaus pergalė“ par davė 12,9 tūkst. tonų konditerijos gaminių – 9,7 proc. daugiau negu 2010-aisiais. „Vilniaus pergalė“ pernai sukūrė 24 naujus gaminius, šiemet rinkai planuoja pasiūlyti dar apie 25. BNS, VD inf.
12,9
tūkst. tonų konditerijos gaminių pernai pardavė „Vilniaus pergalė“.
ralios kosmetikos, domisi jų sudė timi ir veikliosiomis medžiagomis.
Natūralių produk tų vartojimo feno menas kilo maisto pramonėje, vėliau paplito ir kūno prie žiūros priemonių srityje. Ypač populiarios ekologiškos odos ir kūno priežiūros priemonės, eko logiška kosmetika vaikams. Stebi na pastaruoju metu augantis eko
logiškų veido priežiūros priemonių vyrams pardavimas“, – apie ryškė jančias tendencijas pasakojo „Sar mos“ rinkodaros projektų vadovė Jurga Kulickaitė. Latviškos ekologiškos kosme tikos gamintojos „Madara“ duo menimis, ekologiška kosmeti ka sparčiai populiarėja ir Latvijoje bei kitose Europos šalyse, taip pat Azijos regione. „Natūralių produk tų vartojimo fenomenas kilo mais to pramonėje, vėliau paplito ir kū no priežiūros priemonių srityje. Pastebime, kad pastaraisiais me tais susidomėjimas tik auga, pa vyzdžiui, vis daugiau produkcijos eksportuojame į Azijos šalis, par davimas auga ir visoje Europoje. Tai lemia vartotojų supratimas, kad
natūralios sudedamosios dalys yra švelnesnės odai“, – sakė Lotte Ti senkopfa-Iltnere, ekologiškos kos metikos namų „Madara“ įkūrėja. Tarptautinės tyrimų ir konsul tacijų agentūros „Organic Moni tor“ duomenimis, 2015 m. natū ralios ir ekologiškos kosmetikos pardavimas pasaulyje išaugs iki 14 mlrd. JAV dolerių (37,5 mlrd. litų). Agentūros pastebėjimu, nors na tūralių ir ekologiškų produktų pa klausa auga visame pasaulyje, pre kyba labiausiai sutelkta Europoje ir Šiaurės Amerikoje. „Organic Mo nitor“ duomenimis, kai kurio se šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, tokios kosmetikos rin kos dalis siekia 10 proc. BNS, VD inf.
Sveika: nors Lietuvoje ekologiš
kos kosmetikos parduodama ne daug, jos pardavimo kiekis auga.
„Shutterstock“ nuotr.
10
penktADIENIS, gegužės 18, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
J.Kazlausko kariauna išsiveržė į priekį Pirmosiose Rusijos profesiona lios vyrų krepšinio lygos finalo rungtynėse Jono Kazlausko tre niruojama Maskvos CSKA eki pa 81:62 įveikė Rimo Kurtinaičio vadovaujamą Maskvos srities „Chimki“ komandą.
CSKA serijoje iki trijų pergalių iš siveržė į priekį 1:0, tačiau patyrė nuostolių – kulkšnies traumą pa tyrė Andrejus Kirilenka. Gydyto jai pareiškė, jog prireiks mažiau siai dviejų dienų, kad puolėjas atsigautų. Vakar Maskvoje įvyko antroji dvikova.
Mes kovojome, ta čiau tik 32 minutes. Po to viskas nuėjo perniek.
„Mačo pradžioje šiek tiek ner vinomės, todėl buvome atsilikę nuo varžovų. Vis dėlto susitel kėme, ypač pasižymėjo antrojo penketuko žaidėjai“, – po perga lės sakė A.Kirilenka. „Rungtynės buvo sunkios, pir miausia – psichologiškai. Sun ku pamiršti Eurolygos finalą su
Statistika CSKA–„Chimki“ 81:62 (17:20, 18:12, 17:16, 29:14). 2 800 žiūrovų. J.Gor donas 16 tašk ų, D.Lavr inov ičius 14, A.Švedas 13, A.Kir ilenka 12/ V.Fridzonas 22, Z.Planiničius 17.
„Olympiakos“, bet reikia pasi stengti tai greičiau išmesti iš gal vos ir kibti į artimiausius dar bus“, – teigė J.Kazlauskas. „Mes kovojome, tačiau tik 32 minutes. Po to viskas nuėjo per niek. Į aikštę išleidau atsarginius žaidėjus, kad lyderiai pataupytų jėgas. Mums įtakos turėjo dešim ties dienų pertrauka, išsimušė me iš ritmo“, – svarstė „Chim ki“ strategas R.Kurtinaitis. „Nor ėjom e reab il it uot is po apmaudžios nesėkmės Euroly goje. Treneris sėkmingai atliko žaidėjų keitimus – šį kartą dau giau rungtyniavo tie, kurie ma žiau žaidė su „Olympiakos“, todėl mūsų komanda buvo švie žesnė, energingesnė“, – pabrėžė CSKA legionierius Darjušas Lav rinovičius. Dvikovą CSKA arenoje stebėjo vos 2 800 žiūrovų. VD inf.
„Velniai“ su D.Zubrumi perėmė iniciatyvą Dainiaus Zubraus atstovaujamas Naujojo Džersio „Devils“ klubas kapituliuoti nesirengia: „velniai“ išlygino Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) Rytų konferencijos fi nalo rezultatą.
Pirmąją dvikovą 0:3 Niujorko „Rangers“ ekipai pralaimėję Pe terio DeBoero auklėtiniai ant rajame mače po atkaklios kovos šventė pergalę 3:2. Abu mačai vyko Niujorko „Madison Square Garden“ arenoje, tad „Devils“ le do ritulininkai jau perėmė namų aikštės pranašumą. Pirmajame mače blykstelė jo „Rangers“ vartininkas Henri
kas Lundqvistas, o šį kartą – jo oponentas Martinas Brodeuras. 40-metis „Devils“ veteranas at rėmė 23 varžovų metimus. „Mar ty buvo nepakartojamas visą šį sezoną. Jis mus ištraukė konfe rencijos pusfinalyje su Floridos „Panthers“, išgelbėjo ir dabar“, – savo komandos draugui simpatijų negailėjo pergalingo įvarčio auto rius Davidas Clarksonas. Dar didesnių pagyrų savo varti ninkui negailėjo Ilja Kovalčiukas. „Jis buvo nuostabus. Manau, kad Martinas – geriausias vartinin kas per visą ledo ritulio istoriją“, – sakė rusas.
Situacija: Š.Jasikevičiaus sprendimo laukia ne vien K.Kemzūra.
Vytauto Petriko nuotr.
K.Kemzūra: „Su Šaru kol kas nesikalbėjome“ Pasklidus gandams, esą Šarūnas Jasikevičius jau nusprendė atstovauti Lietuvos krepšinio rinktinei, vyriausiasis rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra pareiškė, kad su žaidėju dar net nesi kalbėjo. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
variantas – to lydinys“, – teigė na cionalinės komandos strategas.
Kažkas žino daugiau?
Rūpestis – aklimatizacija
„Man jau įkyrėjo kalbos apie Šarū ną. Suprantu, kad toks yra žurna listų darbas, tačiau pakartosiu: su Šaru dar nesikalbėjau apie jo at stovavimą rinktinei. Esame suta rę konkrečią pokalbio datą. Viskas paaiškės kitą savaitę, – vakar sakė treneris. – O tie, kurie spekuliuo ja tariamomis naujienomis, matyt, žino daugiau už mane.“ K.Kemzūra tvirtino, kad laiko tarpis po Europos čempionato ne buvo labai sunkus, nors vyko ak tyvi žaidėjų, kurie galėtų padėti rinktinei, žvalgyba. „Manau, kad didžiausi sunku mai – priešakyje. Kalbėdamas apie rinktinės komplektaciją, visada pabrėžiu, kad stengiuosi pasiekti optimaliausią rezultatą. Mano ap sisprendimo niekada nelemia žai dėjų greitis ar patirtis. Geriausias
K.Kemzūra atkreipė dėmesį, kad dažnai sugretinamos 2009, 2010 ir 2011-ųjų Lietuvos vyrų krepši nio rinktinės. „Jos visos yra labai skirtingos, tačiau nepamirškime, kad ir lū kesčiai buvo skirtingi. Kas bus da bar? Suprantame, kad mūsų lau kia sudėtingas atrankos turnyras. Tokios varžybos dažnai susiklos to taip, kad viską gali nulemti vie nų rungtynių rezultatas. Šįkart vi sos dvikovos bus labai svarbios“, – sakė treneris. Kitas ypatingas šiemetės olim pinės atrankos faktorius – tolima kelionė ir aklimatizacija Venesue loje. „Tam mes irgi ruošiamės ir daro me viską, kad krepšininkų adapta cija būtų sklandi. Ilgas skrydis ko reguoja sudėtį, nes žinome apie kai
kurių žaidėjų sveikatos problemas ir norime išvengti papildomos ri zikos“, – dalijosi mintimis K.Kem zūra. Ažiotažui nepasiduoda
Priminus dar prieš Europos čem pionatą sklandžiusias replikas apie neva padarytas klaidas komplek tuojant rinktinę dėl kai kurių žai dėjų amžiaus, treneris nukirto: „Tai buvo ir tebėra tik kalbos.“ K.Kemzūra pridūrė: „Manau, kad Darius Songaila komandai tik pa dėjo. Ar jau pamiršome, kas dengė Dirką Nowitzki? Kalbų prieš čem pionatą buvo įvairių, tačiau Da rius įrodė esąs vienas pagrindinių rinktinės ramsčių. Mūsų aplinko je daug stereotipų, o sunkiausias dalykas – atlaikyti spaudimą, kad galėtume laikytis savo linijos, kuria tikime. Svarbu nepasiduoti nuolat kylančiam ažiotažui. Atsilaikyti nėra lengva, tačiau situaciją kont roliuoju“, – sakė K.Kemzūra.
VD inf.
Imtynininkai ruošis Baltarusijoje Mantas Stankevičius Lietuvos jaunimo imtynių rinkti nė išvyko į treniruočių stovyklą Baltarusijoje, kur pradės ruoštis birželį vyksiančiam Europos čem pionatui.
Galimybė: Naujojo Džersio arenoje D.Zubrus (dešinėje) dažniau
atakuos „Rangers“ vartus.
„Reuters“ nuotr.
„Baltarusiją pasirinkome dėl aukš to lygio sparingo partnerių. Į šią stovyklą atvažiuos ir jaunieji Latvi jos sportininkai. Mūsų komandoje – aštuoni imtynininkai, – sakė vy riausiasis rinktinės treneris Rusla nas Vartanovas. – Dirbsime pagal šeimininkų tvarkaraštį, tačiau dalį treniruočių proceso derinsime pa gal savo poreikius.“ Paklaustas apie mūsų atletų sportinę formą, treneris atsakė: „Ji, sakykime, yra patenkinama ir
tikimės, kad nesuprastės. Po šios stovyklos tarptautiniame turny re Vokietijoje ne tik tikrinsime sa vo jėgas prieš Europos čempionatą. Ten atliksime ir žvalgybinį darbą. Lauksime gerų rezultatų. Visada tikimės aukštų vietų“, – kalbėjo R.Vartanovas. Šįkart su jaunimo rinktine neiš vyko olimpietis Mindaugas Ežers kis. „Nusprendėme, kad kur kas geriau nuvežti į treniruočių stovyk lą vienu imtynininku daugiau negu du trenerius, – teigė R.Vartanovas. – Juk jaunimas – suaugusiųjų rink tinės rezervas. Džiaugiamės, kad trenerių štabe yra M.Ežerskis. Ti kiu, kad jis savo ateitį susies su tre nerio karjera. Jo patirtis tikrai bus naudinga ne vien jauniams ir jauni mui, bet ir pagrindinei rinktinei.“
Jaunimo rinktinės kandidatai Svorio kategorija iki 60 kg – Ra mūnas Dag ys, iki 66 kg – Art ūras Macijevskis ir Marius Šurmaitis, iki 74 kg – Laimonas Gečas ir Artūras Sekas, iki 84 kg – Julius Matuzevi čius, iki 96 kg – Vil ius Laurinait is, iki 120 kg – Marius Knystautas.
Turnyro Vokietijoje rezultatai nu lems trenerių sprendimus dėl rink tinės sudėties. „Kai kuriose svorio kategorijose turime netgi po du kan didatus, tačiau Europos čempionate galės kovoti tik po vieną sportinin ką“, – pridūrė R.Vartanovas.
11
penktADIENIS, gegužės 18, 2012
pasaulis Be rankų ir kojų įveikė sąsiaurį
Akibrokštas karalienei
43 metų prancūzas Philippe’as Croizo nas, kuriam dėl patirto elektros smūgio buvo amputuotos rankos ir kojos, vakar perplaukė sąsiaurį tarp Papua Naujosios Gvinėjos bei Indonezijos ir taip įveikė pir mąjį savo plaukimo tarp penkių žemynų etapą. Per beveik aštuonias valandas įvei kęs 20 km, jis atplaukė į Pasar Skovo kai mą Indonezijos Papua provincijoje, kuri ri bojasi su Papua Naująja Gvinėja.
Pasiruošimą Didžiosios Britanijos kara lienės Elžbietos II deimantinio karaliavi mo jubiliejui, į kurį atvykti buvo pakvies ti monarchai iš viso pasaulio, aptemdė Is panijos karalienės Sofijos (nuotr.) atsisa kymas atvykti į Londoną. Tokį jos sprendi mą nulėmė tarp šalių tvyranti įtampa dėl Gibraltaro kyšulio, kurį Ispanija perleido Didžiajai Britanijai pagal 1713 m. Utrechto sutartį, bet dabar reikalauja grąžinti.
kulką į galvą per prezidento rinkimų kampaniją Los Andžele.
Studentai, prie kurių prisidėjo kai kurie tėvai ir dėstytojai, buvo su sirinkę Italijos aikštėje. Jie dainuodami ir skanduodami žygiavo Santjago gatvėmis, o naktį susirėmė su policija, kuri panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, be to, areštavo mažiausiai 70 asme nų. Tai jau pažįstami pastarųjų mė nesių kovos už švietimo reformą vaizdai. Pernai šalyje vyko daugiau kaip 40 demonstracijų prieš švieti mo sistemą, kuri yra Augusto Pino cheto diktatūros palikimas. „Mes ir toliau maištausime, nes studentų judėjimas nenurims dėl kelių ištaisytų ekscesų. Mes no rime ištaisyti juos visus“, – sakė studentų sąjungos vadovas Gab rielis Boricas. Sąjunga paskelbė, kad trečia dienio demonstracijoje dalyvavo 100 tūkst. žmonių, o policija nu rodė, kad dalyvių buvo maždaug 20 tūkst. Studentai, kuriuos remia dėsty tojai ir profesinės sąjungos, reika lauja, kad prezidento Sebastiános Piñeros konservatorių vyriausybė pertvarkytų visą švietimo sistemą ir užtikrintų nemokamą kokybiš ką valstybinį švietimą visiems Či lės žmonėms.
1984 m. R.F.Kennedy sūnus Davi
BNS inf.
„Reuters“ nuotr.
Šeimos prakeiksmas tęsiasi
Liko visiškai viena
Teisininkas ir radijo laidų vedė jas R.F.Kennedy jaunesnysis yra eksprezidento J.F.Kennedy sūnė nas ir senatoriaus Roberto F.Ken nedy, taip pat nužudyto praėjusio amžiaus septintajame dešimtme tyje, sūnus. Palikęs žmoną gyventi Bedfor de, jis didžiąją dalį laiko leidžia Kalifornijoje, bičiuliaudamasis su kino žvaigždėmis ir vaikščioda mas į pasimatymus su televizijos aktore Cheryl Hines.
ir vienas civilis žuvo per mirtininko išpuolį Vakarų Afganistane.
Čilės policija vėlai trečiadienį areš tavo 70 studentų, kurie dalyvavo daugiatūkstantinėje protesto ak cijoje sostinės gatvėse ir reikala vo pertvarkyti šalies švietimo sis temą, kurią vadina viena brangiau sių ir neteisingiausių pasaulyje.
Šeima: Robertas ir Mary Kennedy pastaraisiais metais gyveno atskirai, bet oficialiai išsiskirti nespėjo.
Jungtinių Valstijų žiniasklaida ra šo, kad 52 metų moteris galėjo pasikarti, bet teisėsauga nesku ba įvardyti mirties priežasčių ir aplinkybių. Vakar turėjo būti at liktas kūno skrodimas. Žurnalis tai nebuvo prileisti prie tragedijos vietos Bedfordo mieste. Roberto F.Kennedy jaunesnio jo žmona 52 metų Mary Kennedy pastaraisiais metais negyveno su vyru, bet jie nebuvo oficialiai išsi skyrę. Juodu susituokė 1994 m. ir susilaukė keturių vaikų, jauniau sias jų gimė 2001-aisiais. Dar du vaikus iš ankstesnės santuokos turintis R.F.Kennedy jaunesnysis 2010 m. pateikė skyrybų prašymą. Tuo metu, kai Kennedy šeimos namuose Bedforde įvyko tragedija, vaikų namuose nebuvo. Du vyres nieji mokosi pensione, o jaunes niuosius tėvas išsivežė.
policininkai
Čilės studentai maištauja
Buvusio JAV prezi dento Johno F.Ken nedy sūnėno žmo na, turėjusi bėdų dėl alkoholio ir nar kotikų, rasta ka banti kilpoje sa vo namų daržinėje Niujorko valstijoje.
Santuoka subyrėjo
6
Anot JAV žiniasklaidos, M.Ken nedy jokių naujų santykių neuž mezgė.
Visuomet maniau, kad šią šeimą perse kioja tragedijos. Jų nuolat nutinka. Dėl to labai skauda širdį. Išgyveno dėl skyrybų
Šeimos draugai pasakojo, kad M.Kennedy labai išgyveno dėl pradėto skyrybų proceso. Esą jos gyvenimas pradėjo riedėti žemyn, moteris pradėjo piktnaudžiauti al koholiu ir vasarį buvo atsidūrusi reabilitacijos klinikoje. Tuo metu, kai santuoka pradėjo byrėti, M.Kennedy buvo du kartus sulaikyta apsvaigusi prie automo bilio vairo ir neteko vairuotojo pa žymėjimo. Moteris ir anksčiau bu vo pateikusi į teisėsaugos akiratį dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir narkotikais. Žavinga ir talentinga
„Gedime dėl mūsų mylimos se sers Mary mirties. Tiems, kurie ją mylėjo, labai trūks jos spinduliuo jančios ir kūrybiškos dvasios“, – teigiama velionės šeimos prane šime. R.F.Kennedy jaunesniojo šei ma taip pat paskelbė pranešimą:
„Mary buvo nepaprastai talen tinga architektė, ekologiško di zaino pionierė ir nepaliaujama gynėja, kuri praturtindavo savo pažangius ir energiją tausojan čius kūrinius rafin uotu skoniu ir stiliumi.“ Velionės kaimynė Leslie Lam pert žurnalistams pasakojo, kad M.Kennedy buvo labai bendruo meniška ir visuomet maloniai bendraudavo su aplinkiniais. „Ji buvo žavinga asmenybė“, – pridūrė L.Lampert. Persekioja tragedijos
Net ik ėta dar vien os Kenn edy šeimos narės mirtis priminė ir kitas trag iškas netekt is, įskai tant prezidento J.F.Kennedy ir senatoriaus R.F.Kennedy žmog žudystes septintajame dešimt metyje. „Visuomet maniau, kad šią šei mą persekioja tragedijos, – sakė Bedfordo gyventoja Diane Glok ler. – Jų nuolat nutinka. Dėl to labai skauda širdį.“ Dramatišką Kennedy šeimos istoriją nagrinėjęs biografas Laurence’as Leameris teigė: „Kaip žinome iš istori jos, būti Kennedy yra labai sudėtinga. Ir ne svarbu, turite Kennedy kraujo ar tiesiog esa te susituokęs su vienu iš jų. Nuolatinis buvi mas dėmesio centre,
dėmesys, įpareigojimai, kažkokių reikšmingų poelgių lūkesčiai – vi sa tai yra labai sunku.“ BBC, „The New York Post“ inf.
Bloga lemtis 1963 m. prezidentas J.F.Kennedy
nužudytas Dalase, Teksaso valstijoje. 1968 m. jo brolis R.F.Kennedy gavo
das mirė viešbučio numeryje perdo zavęs narkotikų. 1997 m. R.F.Kennedy sūnus Mi
chaelas, žiniasklaidos apkaltintas ro manu su savo vaikų aukle, žuvo sli dinėdamas Aspene, Kolorado vals tijoje. 1999 m. Johnas F.Kennedy jau
nesnysis su žmona ir svaine žuvo, kai jo pilotuojamas lėktuvas nukrito į Atlanto vandenyną. 2009 m. rugpjūtį, praėjus
vos keletui savaičių nuo prezidento J.F.Kenne dy sesers Eunice (nuo tr.) mirties, mirė eksp rezidento brolis sena torius Tedas Ken nedy. 88-erių miru si E.Kennedy ir jos motina Rose, yra il giausiai gyvenusios Kennedy šeimos at stovės.
Riaušės: studentų protestas pe
raugo į susirėmimus su policija.
„Reuters“ nuotr.
12
PenktADIENIS, gegužės 18, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Galerijoje „Menų tiltas“, Užupio g. 16. Kada? Nuo šiandien. Kiek? Nemokamai.
Kur? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. Kada? Gegužės 20 d. 19 val. Kiek? 23–93 litai.
Kur? Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, Savanorių pr. 7. Kada? Šiandien 19.45 val. Kiek? 18 litų.
Paprasti žodžiai
Viešnia iš Afrikos
Filmas „Diktatorius“
Vilniuje atidaroma JAV gyvenančio dailininko Rimo Čiurlionio pa roda „Paprasti žodžiai – puzzle of fielings“. 25 dailininko darbai su komponuoti kontrasto principu, nutapyti aliejumi ant originalaus pagrindo – lyg kvėpuojančios faktūros išaugintos iš masės, sumai šytos iš marmuro ir popieriaus miltų.
Lietuvoje pirmą kartą koncertuos viena garsiausių Juodojo že myno atlikėjų, įvairių apdovanojimų laimėtoja Chiwoniso Marai re iš Zimbabvės. Pripažinimo atlikėja sulaukė išleidusi pirmąjį so linį albumą „Ancient voices“, kuris pelnė jai prestižinį „Radio Fran ce International“ metų debiutantės apdovanojimą.
Aktorius Sacha Baronas-Cohenas, pasauliui padovanojęs Boratą, Briuno ir Ali G, vėl siekia šokiruoti ir taip daug mačiusį pasaulį. Baltu munduru ir priklijuojama barzda pasipuošęs komikas pri stato istoriją apie geraširdį diktatorių, pasiryžusį savo mylimą tė vynę apsaugoti nuo demokratijos pančių.
Kur? Vilniaus rotušėje, Didžioji g. 31. Kada? Birželio 1 d. 17 val. Kiek? 18 litų.
Kur? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. Kada? Gegužės 19 d. 20.30 val. Kiek? 25–60 litų.
Kur? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. Kada? Gegužės 19 d. 12 val. Kiek? 10 litų.
Kur? Galerijoje RA, Pranciškonų g. 9. Kada? Iki birželio 1 d. Kiek? Nemokamai.
Vaikai rodys talentus
J.S.Bachas ir šokis
Kelionė su bilietu iš dangaus
Iliustratorius iš Baltarusijos
Sostinėje vyks praėjusiais metais prasidėjęs ir di delio dėmesio sulaukęs Neatrastų talentų festi valis. Pasak renginio organizatorių, šiemet savo sceninius gabumus atskleis dar didesnis būrys talentingų vaikų.
Vilniuje bus pristatytas unikalus muzikos ir šo kio projektas „Bach Plus“, sumanytas pasauly je plačiai išgarsėjusio lietuvių kilmės violonče lininko Davido Geringo ir japonų balerinos Emi Hariyamos.
Nuotaikingas spektaklis „Bilietas iš dangaus“ pa gal Juozo Erlicko dar 1990-aisiais išleistos kny gelės eilėraščius skirtas visiems geros valios vaikams, kurie myli teatrą, mėgsta žaisti, svajo ti ir fantazuoti.
Pirmą kartą Lietuvos ir Vilniaus publikai prisi statantis baltarusių dailininkas Pavelas Tatarni kovas atskleidžia du naujausius savo iliustracijų ciklus – vienas jų yra skirtas baltarusių, kitas – ki nų liaudies pasakoms.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Senis“ (N-7) (k). 13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k) (subtitruota laida). 14.00 Bėdų turgus (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“ (3). 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Duokim garo! 22.10 Loterija „Perlas“. 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Lietuvių kino aukso fondas. Vaid. f. „Maža išpažintis“ (1971 m.).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“ (2).
LTV 18.45 val.
6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Agentas Šunytis“ (4) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Valanda su Rūta (k). 11.15 Farai (N-7) (k). 12.10 „Mentalistas“ (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“. 13.40 „Agentas Šunytis“ (5). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Mano vyras gali. 21.15 Nuotykių f. „Skorpionų karalius“ (Belgija, JAV, Vokietija, 2002 m.) (N-7). 23.05 Veiksmo drama „Paskutinis iš gyvųjų“ (JAV, 1996 m.) (N-14). 1.10 Siaubo f. „Košmaras Guobų gatvėje. Sapnų vaikas“ (JAV, 1989 m.) (S).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Buvusieji“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Šok ir lieknėk 2012. 13.40 Fantastinė drama „Viešnios iš praeities“ (1) (D.Britanija, Australija, 2010 m.).
LNK 19.19 val.
14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Komedija „Undinė“ (JAV, 2006 m.). 21.20 Fantastinė drama Saulėlydis“ (JAV, 2008 m.). 23.45 Komedija „Pats šokiausias filmas“ (JAV, 2009 m.). 1.15 Komiška drama „Manau, kad myliu savo žmoną...“ (JAV, Indija, 2007 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Milijonieriai“ (k). 8.00 „Prajuokink mane“ (k). 9.00 „Gyvenimo spalvos“ (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Nerealu!“ (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas.
TV3 16.40 val.
18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 Humoro s. „Zaicevas + 1“ (Rusija, 2011 m.) (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Amerikos talentai VI“. 21.25 Rusų kinas. Trileris „Kova su šešėliu 3. Paskutinis raundas“ (Rusija, 2011 m.) (N-14). 0.10 Amerikietiškosios imtynės (N-14). 1.10 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 2.15 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Padėkime augti. 11.05 „Uraganų persekiotojai“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 TV parduotuvė. 13.30 Ilgai ir laimingai. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 Anim. s. „Oskaro oazė“. 15.45, 16.10 Dok. s. „Putinas“. „Nauja pradžia“ (N-7). 16.00, 17.00 Žinios. Orai. 17.20 BBC pristato: „Jaunikliai“. 18.00 Žinios. Orai.
BTV 20.25 val.
18.20 Super L.T. 19.00 „Inspektorius Luisas“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.37 Orai. 21.40 Vertas kinas. Kriminalinė drama „Pasienio miestas“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 0.00 „Zona“ (N-14).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 ŽINIOS +. 10.15 Italijos „Seria A“ lyga. „Udinese“–„Lazio“. 12.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Didysis finalas. Kazanės UNIKS– Maskvos CSKA. 13.45 Italijos „Seria A“ lyga. „Juventus“–„Atalanta“. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Caja Laboral“. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. 4-osios finalino rungtynės. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Kauno „Žalgiris“. 19.15 Sportas LT. Tarptautinis R.Tamulio bokso turnyras. 20.15 Italijos „Serie A“ lyga. XXXVIII turo apžvalga. 21.15 Olimpinės žaidynės. 21.30 Sporto metraštis. 21.40 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Thruxton). 22.50 Sporto metraštis. 23.15 Sportas LT. Lietuvos tradicinės karatė čempionatas.
lietuvos ryto tv 17.20 val.
13
penktADIENIS, gegužės 18, 2012
menas ir pramogos Teatras atviras ir neregiams Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pirmą kar tą parodytas spektaklis, specialiai pritaikytas silp naregiams ir neregiams. Spektaklį pagal A.Če chovą „Dėdė Vania“ (rež. E.Lacascade’as) aplankė 40 regėjimo negalią turinčių žiūrovų. Per spektaklį neregiai žiūrovai buvo aprūpinti belaidžiais au sinukais, kuriuose girdėjo spektaklio komentaro tekstą. Prieš spektaklį buvo pristatytas dar vienas neatskiriamas spektaklių pritaikymo neregiams elementas – sumažintas „Dėdės Vanios“ scenos maketas, su kuriuo žiūrovai susipažino liesdami. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Naujame spektaklyje – patyčių ir smurto temos Teatras „Atviras ratas“ rengiasi premjerai – spektakliui „Brangioji mokytoja“ pagal prieš 30 metų parašytą to paties pavadini mo pjesę. Režisierės Ievos Stundžytės teigi mu, ši pjesė – tai istorija apie smur tą, apie plonytę ribą, kai nekaltas žaidimas, patyčios virsta smurtu. Menų spaustuvės Kišeninėje salė je „Atviro rato“ aktoriai repetuo ja spektaklį pagal rusų dramaturgės Liudmilos Razumovskajos prieš daugiau nei 30 metų sukurtą pjesę. Pjesė, keliskart statyta Lietu vos teatruose, režisierės I.Stund žytės teigimu, aktuali ir šiandien. Tai mokinių prieš savo mokytoją psichologinio ir fizinio smurto is
torija, atskleidžianti, kodėl žmo gus griebiasi žiaurių priemonių savo tikslui pasiekti. Ir kai žaidi mas, nekalti juokai virsta patyčio mis, smurtu. „Mes pripratę prie žiaurumo ir smurto, tarsi apie tai kalbėti nor malu, visi apie tai atvirai šneka. Kuo daugiau apie tai kalbi, tuo tau tai atrodo natūraliau, tuo mažiau tave tai jaudina. Tai atrodo natū ralus dalykas, kad mes smurtauja me“, – kalbėjo režisierė I.Stund žytė.
„Teatre „Atviras ratas“ mes kal bame tomis temomis, kurios mus jaudina, kad turėtume ką pasaky ti. Jei manęs nejaudintų pjesė, tada tuščiais žodžiais kalbėčiau“, – sakė aktorė Vesta Šumilovaitė. Spektaklyje mokytoją vaidi na aktorė V.Šumilovaitė, moki nių vaidmenis kuria Lietuvos mu zikos ir teatro akademijos aktoriai studentai Gelminė Glemžaitė, Jur gis Marčėnas, Danas Kamarauskas, Gabrielius Zapalskis. „Kai mes pri simenam mokyklos laikus prieš tre jus metus, tai labai artima medžia ga, jausmai. Viskas gyva čia ir dabar, čia nėra efektų, tik bendravimas, li nija ir finišas. Spektaklis edukacinis, tai turi padaryti poveikį“, – tvirtino aktorius G.Zapalskis. Spektaklio premjera – gegužės 22-ąją Menų spaustuvėje. VD, lrt.lt inf.
Komanda: spektaklyje „Brangioji mokytoja“ vaidina J.Marčėnas (iš kairės), G.Glemžaitė, V.Šumilovaitė,
D.Kamarauskas ir G.Zapalskis.
Organizatorių nuotr.
Ketvirtadalis rankraščio Prancūzijoje eksponuojamas iš Jungtinių Valstijų atvežtas Jacko Kerouaco romano „Kelyje“ 36 metrų ilgio rankraštis, o trečiadienį prasidėjusiame Kanų kino festiva lyje bus parodyta filmo, sukurto pa gal šį kultinį romaną, premjera.
Vertingasis rankraštis Paryžiu je bus rodomas tris mėnesius nuo gegužės 16 d. Tądien prasidėjusia me tarptautiniame kino festivaly je žiūrovai išvydo brazilų kino re žisieriaus Walterio Salleso juostą „Kelyje“ – vieną iš 22 filmų, kurie varžysis dėl pagrindinio festivalio prizo „Auksinės palmės šakelės“. J.Kerouacui buvo 29-eri, kai 1951 m. balandį per tris savaites jis su kūrė garsųjį bitnikų kartos romaną,
kurį išspausdino ant ištisinio 36 metrų kalkės popieriaus ritinio, tiksliau – į ritinį suklijavo atskirus rankraščio lapus. Paryžiaus literatūros ir rankraščių muziejuje eksponuojami pirmieji devyni rankraščio metrai, kuriuos Indianapolio futbolo komandos „Colts“ savininkas Jimas Irsay įsi gijo už 2,5 mln. JAV dolerių. Savo gyvenimo kelyje istoriją J.Kerouacas nusprendė papasako ti įkvėptas bičiulio ir kelionių kom paniono Nealo Cassady laiško, ir tai padarė laisvas džiazo improvi zacijas primenančiu stiliumi. Visas 125 tūkst. žodžių romanas, išgarsinęs autorių visame pasau lyje, buvo surašytas be atskirų pa straipų, skyrių ir net be paraščių.
Iš Indianapolio rankraštis auto mobiliu buvo atgabentas į Čikagą, iš ten lėktuvu atskraidintas į Pary žių, į specialiai J.Kerouaco romanui skirtą parodą, kurioje taip pat norė ta parodyti, kokią įtaką jo kūrybai padarė tokie rašytojai kaip Arthuras Rimbaud ar Marcelis Proustas. W.Sallesas žiūrovams žinomas iš kito kelionių filmo „Motocikli ninko dienoraščiai“, pasakojančio apie Lotynų Amerikos revoliucio nieriaus Che Guevaros jaunystės keliones. Naujojoje režisieriaus juostoje, J.Kerouaco romano ekra nizacijoje, nusifilmavo Samas Riley, Kristen Stewart ir Kirsten Dunst. Filmo premjera Kanuose vyks gegužės 23 d. VD, BNS inf.
14
PenktADIENIS, gegužės 18, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Gegužės 24–27 d. į Vilniaus kiemus, kiemelius ir aikštes visus vilniečius ir miesto svečius sukvies jubiliejinis 40-asis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, savo isto riją skaičiuojantis nuo 1973 m.
Siūlo darbą
Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 957450
UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414. 959170
Šėlas: garbingą jubiliejų švenčiantis festivalis „Skamba skamba kankliai“ nesiskundžia gyvybingumo trūkumu.
Vytenio Jurevičiaus (BFL) nuotr.
Kankliai skambės 40-ą kartą 50 renginių
Nors tai yra seniausias folklo ro festivalis Lietuvoje, jis visuo met pilnas energijos, trykštantis optimizmu ir žavintis neblėstan čiu jaunatviškumu, taip pat ger biantis ir vertinantis tas tradici jas, kurias per amžius išsaugojo ištisos kartos. 40 metų gyvuojantis festiva lis suformavo savo, kaip etninės kultūros šventės, įvaizdį. Festiva lio renginiai, juose dalyvaujantys Vilniaus ir kiti Lietuvos folkloro ansambliai bei atlikėjai, festivalio užsienio svečiai žiūrovams patei kia gražiausius folkloro kūrinius, tautodailinkai – savo dirbinius, o kulinarijos paveldo atstovai – gardžiausius gaminius. Vykstant festivaliui, Vilniaus gatvėse, skveruose, kiemeliuose, aikštėse laisvai sklinda įvairia kalbė šnekta, dainos, šokami pa tys margiausi įvairių tautų šokiai, dalijamasi tradicinės kultūros pa tirtimis ir visur juntamas bendras pavasario gyvybės ir tradicijų pul savimas.
Šių metų festivalio programoje numatyta beveik 50 renginių, ku riuose – tiek tradicinio, tiek šiuo laikinio folkloro koncertai, pasi dainavimų vakarai, naktišokiai, parodos, CD bei DVD pristaty mai, filmų peržiūros ir dar begalė kitos veiklos.
Šioje scenoje telpa tiek ilgai gyvuojan čios, visų pripažin tos grupės, tiek visiš kai jauni kolektyvai.
Skirtingos erdvės
Festivalio dalyviai koncertuos Ro tušės aikštėje, Šv. Kotrynos ir Šv. Jonų bažnyčiose, klube „Propa ganda“, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, prezidentūros, Vilniaus universiteto kiemuose, Nacionalinio dramos teatro, Vil niaus universiteto Teatro, Dailės akademijos Gotikos salėse, o sek
madienį – Vilniaus senamiesčio kiemuose, skveruose, aikštėse. Festivalyje laukiama užsienio svečių iš Airijos, Baltarusijos, Es tijos, Indonezijos, Italijos, Kareli jos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos, Žaliojo Kyšulio salų. Per festivalį Rotušės aikštėje vyks ir tautodaili ninkų bei tradicinių amatų mugė. Šiuolaikinės interpretacijos
Antrus metus iš eilės šiame festi valyje vietą randa bei į bendrą tra dicijų audinį įsipina ir šiuolaikinio folkloro koncertai „Folkloro para lelės“. „Folkloro paralelės“ – tai kelias dienas vykstantys koncer tai, kuriuose į vieną visumą jun giasi naujas, asmeniškai išjaustas, liaudies dainos ir melodijos in terpretavimas, šiuolaikinių ir liau dies instrumentų garsai bei mo derniųjų technologijų galimybės. Įvairių kolektyvų muzikoje išreiš kiamas ir jaunatviškas maksima lizmas, ir patirties brandumas. Svarbu tai, kad šioje scenoje telpa tiek ilgai gyvuojančios, visų pripažintos grupės, tiek visiškai
jauni kolektyvai, dar tik bandantys giliau perprasti ir perteikti liaudies dainą. Svarbu ir tai, kad bandyda mi savaip aranžuoti, interpretuo ti ir išreikšti folklorą muzikantai pamato ypatingą liaudies dainos grožį, patiria savų etninės kultū ros tradicijų trauką. Organizatoriai teigia, kad „Folk loro paralelės“ – visuomet ryškios, margos ir įvairios, o kelias dienas Teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje karaliaujantys muzikan tai bei koncertų svečiai sukuria ne paprastai šviesią ir lengvą atmos ferą, kurioje tikrai galima pajusti pulsuojantį bendruomeniškumą, draugiškumą ir vienybę. „Folkloro paralelės“ – tai įrody mas, kad tradicijos nemiršta, jos transformuojasi ir visuomet pa siekia tuos, kurie dar nori išgirsti protėvių šauksmą ir į jį atsiliepti. Šiais metais „Folkloro paralelė se“ skambės folkroko, eksperi mentinio, akustinio folkloro ir kitų stilių muzika, kurią atliks Lietuvos atlikėjai ir svečiai iš užsienio. VD inf.
Vilnių kaitina salsos festivalis Sostinėje vakar prasidėjo 6-asis tarptautinis Vilniaus salsos festi valis, kuriame dalyvaus daugiau kaip 30 šokio mokytojų ir atlikėjų iš įvairių pasaulio šalių, vyks ke lios dešimtys šokių pamokų ir pro fesionalių šokėjų pasirodymai.
„Salsos festivalis visą šį savait galį, regis, bus vienintelė tikrai karšta vieta Lietuvoje. Šimtams dalyvių, kaip jau tapo įprasta, siūlome keturis šokių vakarė lius ir gausią praktinių šokio pa mokų programą. Ji skirta visiems – ir pažengusiems šokėjams, ir tiems, kurie iki šiol salsos nie kuomet nešoko“, – sakė iki ge gužės 20-osios vyksiančio festi valio sumanytojos seserys Ieva ir Elena Dadurkaitės. Ryškiausios festivalio žvaigždės – Bostono salsos trupė „Hacha y machete“, surengsianti specialų pasirodymą. Kadangi Vilniaus sal sos festivalis pristato ir kitus gi miningus šokius, šiais metais fes tivalio akcentas – kizomba. Šio iš
Angolos kildinamo šokio mokys ir solinį pasirodymą surengs tarp tautinė pora – Iris de Brito (An gola) ir Nuno (Portugalija).
Visos šokių pamokos – dau giau kaip 40 – vyks Vilniaus lenkų kultūros namuose, kurie jau tapo tradicine festivalio buveine. Šo
Dėmesio! Net 5 nauji pasiūlymai ikimokyklinio amžiaus vaikams! Nuo naujų mokslo metų „Saulės“ privati gimnazija siūlo naują, labai lankstų priešmokyklinės grupės ugdymo modelį: visą darbo dieną (7.30–18.30 val.); pusę darbo dienos (7.30–15.15 val.); ne visą darbo savaitę; lankyti tik pavasarį. Mokestis skaičiuojamas pagal pasirinktą modelį. Daugiau informacijos www.saulevilnius.lt, tel. 8 688 39 686, e. paštas saumok@gmail.com. 959148
PaSlaugoS Statybos ir remonto
Betonuojame pramonines grindis. Tel. 8 648 45 994, e. paštas strongfloor@super.lt.
960404
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 959525
ĮvairūS Susidūrei su problema dėl girtavimo? Gal Anoniminiai Alkoholikai gali padėti? Paskambink tel. 8 633 00 020. www.aaar.lt. 946780
Kita
Atvira: festivalis skirtas visiems – ir pažengusiems šokėjams, ir tiems,
kių pamokose bus galima moky tis skirtingų stilių salsos, mambo, bačatos, kizombos ir net šokio ae robikos – zumbos. Taip pat vyks seminarai, kuriuose bus mokoma bendrosios šokio technikos, reika lingos salsai šokti. Pamokoms va dovaus šokių instruktoriai iš užsie nio ir geriausi Lietuvos atlikėjai. Vilniaus lenkų kultūros namuo se iki paryčių vyks ir trys iš keturių festivalio vakarų: iš pradžių kelios valandos bus skiriamos atvykusių mokytojų ir šokio grupių pasiro dymams, o vėliau – šokiai su sal sos muziką grojančiais didžėjais. Tarptautinį Vilniaus salsos fes tivalį nuo 2007-ųjų kiekvieną pa vasarį organizuoja šokių mokyk la „Salsa Sisters“. Tai vienintelis didelis renginys, pasaulyje pri statantis lietuviškąją salsos kul tūrą. Organizatorių vertinimu, šiuo metu Lietuvoje aktyviąją sal sos gerbėjų bendruomenę sudaro daugiau kaip tūkstantis šios mu zikos ir šokio entuziastų.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
VD inf.
kurie iki šiol salsos niekuomet nešoko.
Kviečia moKytiS
2012 m. birželio 2 d. 10.30 val. Prūdiškių k., Tvenkinių g. 17, Juodšilių sen., Vilniaus r., vyks SB „Prūdiškės“ narių metinis ataskaitinis susirinkimas. DARBOTVARKĖ: 1. Valdybos metinė ataskaita. 2. Revizijos komisijos ataskaita. 3. Bendrijos įstatų priėmimas. 4. Vidaus tvarkos taisyklių priėmimas. 5. Valdybos rinkimai. 6. Revizijos komisijos rinkimai. 7. Kiti einamieji klausimai. 959928
INFORMACIJA apie priimtą sprendimą dėl UAB „Nemenčinės komunalininkas“ „Nuotekų valymo įrenginių dumblo sandėliavimas esamose Paberžės dumblo ir smėlio aikštelėse“ leistinumo poveikio aplinkai požiūriu. 1. PŪV užsakovas – UAB „Nemenčinės komunalininkas“, Piliakalnio g. 50, Nemenčinė, LT-15177 Vilniaus r., tel./faks. (8 5) 238 1275. 2. PAV dokumentų rengėjas – UAB „AV Consulting“, P.Vileišio g. 9, LT– 10308 Vilnius, tel. (8 5) 234 1880. 3. PŪV pavadinimas – nuotekų valymo įrenginių dumblo sandėliavimas esamose Paberžės dumblo ir smėlio aikštelėse. 4. PŪV vieta – Vilniaus apskritis, Vilniaus r. sav., Paberžės k., Darbininkų g. 7. 5. Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: numatoma sandėliuoti iki 2000 kub. m/m. nuotekų valymo įrenginių dumblo (toliau – dumblo). PŪV metu technologinių įrenginių montavimas nenumatomas. Dumblą planuojama sandėliuoti keturiose esamose dumblo ir smėlio aikštelėse, esančiose Paberžės biologinio valymo įrenginių teritorijoje. 6. Priemonės neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti – dum-
15
penktadienis, gegužės 18, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt blo ir smėlio aikštelių dugnas padengtas vandeniui nelaidžia danga, iš viršaus bus padengta polimerine medžiaga. Dumblas bus sausinamas drenažo sistemomis. Kvapo taršai mažinti numatomas dumblo ir smėlių aikštelių sekcijų tolygus užpildymas dumblu, probiotikų naudojimas. 7. PAV subjektų išvados: Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2011 10 05 raštu Nr. A334945-(4.13), Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012 02 28 raštu Nr. (12-30)-12.301, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2011 11 22 raštu Nr. 3-26-4144 (10.2-26), Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2011 10 10 raštu Nr. (13.3.V)-2V-1168 pritarė PAV ataskaitai ir ūkinės veiklos galimybėms. 8. Visuomenės informavimas ir dalyvavimas: 2011 09 15 laikraščiuose „Lietuvos žinios“ ir „Vilniaus krašto savaitraštis“, 2011 09 15 Paberžės seniūnijos skelbimų lentoje paskelbtas pranešimas apie parengtą PAV ataskaitą, o 2012 04 13 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau VRAAD) tinklalapyje paskelbta visuomenei apie nagrinėjamą PAV ataskaitą. Viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita įvyko 2011 09 29 (18 val.) įmonės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ patalpose. PAV proceso metu visuomenės pasiūlymų neužfiksuota. 9. 2012 05 15 VRAAD rašto Nr. VR-1.7-257 sprendimo pobūdis: PŪV leistina, nes PAV subjektai pritarė PAV ataskaitai ir PŪV galimybėms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų ar pastabų dėl PŪV negauta, dum-
blas bus sandėliuojamas esamose smėlio ir dumblo aikštelėse, kurių dugnas padengtas vandeniui nelaidžia danga ir tiesioginio sąlyčio su greta esančiomis teritorijomis neturės, dumblas bus sausinamas drenažo sistemomis, nuo kurių susidariusios gamybinės nuotekos pateks į esamus biologinio valymo įrenginius, dumblo aikštelės iš viršaus bus padengtos polimerine medžiaga, neleidžiančia oro teršalams ir kvapui prasiskverbti į aplinkos orą. Taip pat numatomas probiotikų naudojimas. Kvapo taršai mažinti numatomas smėlio aikštelių sekcijų tolygus užpildymas dumblu, naudojant asenizacinių mašinų siurbimo/iškrovimo žarnas. 10. Susipažinti su išsamesne informacija apie priimtą sprendimą dėl PŪV leistinumo pasirinktoje vietoje galima darbo valandomis VRAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. 960135
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pradedamas rengti apie 15,4 ha teritorijos prie Lentvario ir Mačiuliškių gatvių, Panerių seniūnijoje, Vilniuje, detalusis planas. Planavimo tikslas: sklypų paskirties ir ribų keitimas bei statybos reglamentų nustatymas. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2641. Detaliojo plano rengėjas: UAB “Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 215 1005, 8 683 31 336, Lukiškių g. 5-306, Vilnius. 959923
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už ypatingą kainą. Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos, ir leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03 21 Niujorkas nuo 2226 Lt Vašingtonas nuo 2526 Lt Bostonas nuo 2588 Lt
Kelionių organizatorius
KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – 95 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) – 175 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Lt Šri Lanka nuo 3500 Lt Kreta nuo 1170 Lt Tunisas nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo 2423 Lt Marokas nuo 2634 Lt Kuba nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Las Vegasas nuo 2871 Lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Kalgaris nuo 3464 Lt
Kaina pateikta į abi puses su oro uostų mokesčiais. Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas.
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Raganė – 550 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Top Fun 640 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Bulgarijoje 1699 Lt Kroatijoje 2149 Lt AVIABILIETAI* Baku nuo 1050 Lt; Maljorka nuo 500 Lt *kainos į abi puses KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt
skelbimai
Orai
Savaitės pabaigoje Lietuvoje lietaus bus mažiau, bet gana vėsu. Šiandien gali truputį palyti, temperatūra bus 10–14 laipsnių šilumos. Šeštadienio naktį temperatūra bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 7 laipsnių šilumos, dieną bus 13–19 laipsnių šilumos. Nuo sekmadienio turėtų būti šilčiau.
Šiandien, gegužės 18 d.
+11
+12
+13
Telšiai
Šiauliai
+13
Klaipėda
Panevėžys
+13
Utena
+13
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
5.07 21.24 16.17 3.48 18.59
139-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 227 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
+14
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +17 Brazilija +25 Briuselis +17 Dublinas +10 Kairas +32 Keiptaunas +16 Kopenhaga +12
Londonas +15 Madridas +28 Maskva +19 Minskas +14 Niujorkas +22 Oslas +14 Paryžius +17 Pekinas +30
orai vilniuje Šiandien
Rytas
Praha +15 Ryga +14 Roma +21 Sidnėjus +19 Talinas +13 Tel Avivas +30 Tokijas +23 Varšuva +14
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+14
+12
+2
3
Marijampolė
Vėjas
+14
Alytus
2–8 m/s
+12
+17
+13
+7
2
Tarptautinė muziejų diena
sekmadienį
+21
+18
+12
2
1920 m. netoli Krokuvos (Lenkija) gimė Karolis Wojtyła, 1978 m. jis tapo 264-uoju Romos popiežiumi Jonu Pauliumi II.
1799 m. mirė prancūzų dramaturgas Pierre’as Augustinas Caronas de Beaumarchais, komedijų „Figaro vedybos“ ir „Sevilijos kirpėjas“ autorius. 1804 m. Napoleonas Bonapartas paskelbtas Prancūzijos valdovu. 1911 m. mirė austrų kompozitorius Gustavas Mahleris. 1927 m. gimė akto-
prizas Šią savaitę laimėkite Vicki Lewis Thompson knygą „Žaidimas prasideda“ iš „Romantikės kolekcijos“.
Būdama devyniolikos Kelė Branskom miestelio gyventojus pašiurpino nuoga nusifotografavusi vyrų žurnalui. Tiesą sakant, sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti seksualiojo Nojaus Garfildo dėmesį. Bet negi jis, padorumo normų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote? Praėjo pora metų, tačiau susižavėjimas Nojumi nedingo. Kelė netyčia susitinka su juo Las Vegase ir apsimeta esanti rafinuota gundytoja, kad Nojus vėl galėtų pasijusti jos angelu sargu. Aistringas žaidimas prasideda!
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 22 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Erdvilas, Erikas, Erdmė, Julita, Rytė, Venancijus (Venantas)
horoskopai
šeštadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
Vilnius
DATOS
+9
+17
+14
+14
3
4
5
6
7
8
9
rė Regina Varnaitė. 1938 m. gimė politikas, Seimo narys Česlovas Juršėnas. 1939 m. gimė pianistė ir pedagogė Aldona Dvarionaitė. 1957 m. gimė grupės „Enigma“ įkūrėjas Michaelas Cretu. 1962 m. gimė Vokietijos dainininkė Sandra.
Avinas (03 21–04 20). Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Tikėtinas svarbus pokalbis su vadovu – galbūt sulauksite paaukštinimo, arba, atvirkščiai, būsite išbartas. Sekite savo mintis – šiandien tai svarbu. Jautis (04 21–05 20). Laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai išspręsti nenumatytas problemas. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei nekreipsite dėmesio į prietarus ir baimes. Vėžys (06 22–07 22). Neatsipalaiduokite ir nesitikėkite fortūnos paramos rytoj – paskubėkite pagrindinius reikalus sutvarkyti šiandien. Laukia trumpa smagi išvyka į gamtą, pasportuokite, tai padės atitrūkti nuo darbo rūpesčių, rutinos. Liūtas (07 23–08 23). Sulauksite įkvėpimo, galbūt kils naujų idėjų. Maloniai praleisite laiką su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Mergelė (08 24–09 23). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Šiandien realūs darbai ir planai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Svarstyklės (09 24–10 23). Galbūt klaidingai įvertinsite karjeros galimybes. Trūks laiko užsiėmimams, kuriuos mėgstate. Atidžiau pažvelgęs į susidariusią situaciją, suprasite, kad tai laikini sunkumai. Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją, kad nekiltų didesnių konfliktų. Tai palankus metas intelektualiai kūrybai. Šaulys (11 23–12 21). Būsite puikios nuotaikos. Jūsų emocijos pasieks viršūnę. Norėsis įgyvendinti svajones ir siekti savo idealo. Tokia būsena nepakenks, jei darbe viskas teka įprasta vaga. Priešingu atveju galite likti už durų praradęs darbą ir pasitikėjimą. Ožiaragis (12 22–01 20). Jusite emocinę įtampą. Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų darbas nebeatitinka jūsų lūkesčių. Tinkamo sprendimo paieškos taps tikru išbandymu. Būkite atsargus ir neiškrypkite iš kelio į sėkmę. Jokiu būdu nesustokite ir nepasiduokite apatijai. Žuvys (02 20–03 20). Ieškosite, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Svajosite apie nerealią meilę. Laukia daug įvairios veiklos ir jums viskas seksis, tad nė kiek neabejokite savo jėgomis.