2012-05-19 Klaipeda

Âź@ & 24B .162;6@ 4 2 A

Nr. 116 (19 417)

8

is l u a s pa

iau lvÄ…: sta maĹž ia spa a keiÄ? ikiĹł gim Amerik ĹžiĹł kĹŤd baltaod

10p.

Ya

[N V`-QVR ]N`NbY \_Vb` ?RQNXa N` 7bYVWN[ `XV` 4NYV N[

nei pus

Ä—.

os itoki

vakar Ä—

TAIKIKLYJE APIE iek k ÄŽ TV3 ATPLAk UKIAtSERIALAS eBIU s ĹĄBEiGLO S VAIKUS A NET yklÄ—

.Kle 3 PROGm RAM eOS7ncov as mie

tais dimo a Ĺžai

i

ina: Ä?

Ukra

2012 m. geguĹž Ä—s 19 d.

GEGUŽĖS 19, 2012

12

Ĺžiulio la. kÄ— did ota by tyvu je sulau ropo tiĹĄkai mo li rija Eu ko isto kad tai – po ir , oĹĄen rietenos s“ Tym Ä?iau ĹžinÄ— atrodo ? je. Ta no „oran nariai tis Julijos . Tiesa, di s ĹĄaly jos rusam rimai suga Opozici stebÄ— dami esio o ta m lus. tu su ka inicijuo ĹžidÄ— ne rei ikÄ—tĹł vyklos ĹĄo sau kojÄ…kurios suma iĹĄÄ—jo po Ä… ĹžiÄ… at pio, sto paki kartu bilum mas, O ar re

stui m atuoja ĹĄve

760 me pama tĹł sukaktÄŻ pa Ĺžu dĹžiosio puoĹĄiasi gimsitinkanti Kla s siai, kla fiestos liko tadieniui. ipÄ—da No da stenda ipÄ—dieÄ?iĹł ak ugiau nei rs iki didu i, pu, o ĹĄiÄ… paĹženklinti is jau traukia mÄ—nejubilie ryĹĄkĹŤ origina savaitÄ™ At s gimimo jui skirtu lo li kom gotipozici aikĹĄtÄ™ ja. papuo ĹĄÄ—

ir for patys nes re dovo galias jimus. politi s ÄŻgalio kus tarp mis lies va revo V.Ja voĹžinÄ—s sio politinÄ— tarp re riĹł no ĹĄa vyriausybÄ— jog netru ViktoOran Ä— Ä?ais vo ku Ä—ju s kivir riĹł, tarp ko- plÄ—t nuostabu,lies vado ko Ä—mÄ— a.lt ti pasiĹžym Ne na nu ĹĄa latiniai siai moĹĄen Valen as@dien ir nuo stovyklosĹĄenko. V.Ja Ĺžios tuomeÄ?io ir J.Ty ris galiau raiv.berziun ku mo cijos Ä™s vald jo Uk Ä?enkos ti supelis valdy ka- liu vo ir J.Ty vo pasiek nesugebÄ— ro JuĹĄ koniktas, 009 m.

Taip bu bu 5–2 ti osą. nis kvagalima su ę? Tin pam.

Politi tam vyÄ?ius jau Ä?iau 2004 Ĺžinė“ kom o po brÄ™s Ä—, kad 200 litinÄŻ cha no parkriz Lina Bie bĹŤtĹł bĹŤtĹł ta an ÄŻ po jo Regio lÄ—m vos sto, liaus ma, Kaip siÄ… politinÄ™ pÄ…, „Or nos po l.bieli po no rai iĹĄ ir nors kaitÄ— sto. Ĺži olim auska jÄŻ V.Ja ite@k na ÄŻklimkovyÄ?iui vo durys, je aidÄ—sidariu bĹŤdas, sas tarp Uk Ä?ios iĹĄlaikyti po jo iĹĄversti l.lt Ĺł turo Ĺžian sias dÄ™s. gebÄ— rinkim V.Janu sivÄ—rÄ— Kije tus sostinÄ— tÄ—s. miau kompromi , spaud Mato „Nuo nija su to antrojo musÄ™ kan duo at pos me ir jai siĹł. ti skan it rius tikras ir Euro ďŹ rminis jo Ä—mÄ— ru Vik Ilgame smilgas, ir miĹĄ nukos tei reng liko ptos kele tu tis ri jaus nist - su kovyÄ?ius prieĹĄ ĹĄ jÄŻ nukrei dovu V.Ja keliu, kÄ… valdĹžiosdÄ—l Ĺžmogau savotiĹĄ stilius, po liotis ir vi na biliejinÄ—s JĹŤros, o va sce na nu ku mi sas ĹĄie to jau nebĹŤ jo prie Ä™s ĹĄalies KijevÄ… to kio Ä?iau s ad – ant ka kĹŤrybi kas Ana miesto ĹĄven met – ir gmatiĹĄ tykiĹł su je rs to. vyksta pra sva no ziÄ?iau Tap Ta tÄ—s dai ju- tĹŤri marĹĄkinÄ—liĹł,nÄ— improvi kovy kas ne i, ta\ a_ visada, tolijus Kle ĹžengÄ— nei san pasirinzaci niĹł for Ukrai d uĹž pre kas Ja nu maŞų ]Ve• [b menco lininkol bĹŤt dus mĹł, vyÄ?ius luodamas ropa – sa, vi @PN[ architek-ja to ro ka tĹł tomis nepaliauja vas, kaip kojo kĹŤ Ga li re gis, lei Eu stebin idÄ—jomis rÄ—jas. vÄ—liavÄ—liĹłâ€œ, taip, nestovÄ— . Tie neeska nei su biĹł . ra ci ja, sva rs tys? kad pa gs kipa – pasatikÄ… sku si ir tarsi ti netikÄ—nis nerti tak kia, Rusija, ravimo jis Ä—mÄ—si rinimo ÄŽtraukÄ— Gal bĹŤt ne reiĹĄ rai na Ĺžen kelias dento kinges GalbĹŤt ÄŻ asociacijĹł provokuo vi tai Uk ĹĄis ko la politikoje tucijos stip logiĹĄÄ?iau spaudas vieniems ĹžaidimÄ…. ja Prie pa ir ĹĄeimÄ… rs ÄŻta ĹĄen ko ĹĄiol . O ban dono vo ti s ĹĄis ore grin mo pri bu iki ins nmins dau lÄ™, sim J.Ty pakibÄ™s dailininko dinÄ—s mies laikro si jos, kaip dento liu nei bo Ĺžinoma, jant „ora to vairo prezi stovi kad vi sukaktÄŻ, lizuojanÄ?iÄ… dĹžio ĹĄvytuok tu ke demokrati . Tai, A.Kle ĹĄventÄ—s nuo kyti, nos vaĹĄiuo veiksmĹł nis, likviduo .

menco gą, ku kitiems – garbią mies - labai or 1995 m.

Ukrai skaidrų ma sa Şavėjosi kaip – ne vaizduoti. s li nius

la ri vas ga Ne mil rio aN ga vato kytĹł Ĺžing da by ne pas niĹĄ Ĺži dĹŤĹžiai lyg ku su VXb\ kas ĹĄventi ma ÄŻsi ir kÄ… sa Ä?ius apie ĹĄi byla netru niĹĄkÄ… gon- cesÄ… ÄŻsiliejo kai ÄŻ ĹĄÄŻ kĹŤry tebimai, eros pa ĹĄenko Tiesa, Ä?iai perne prorusiĹĄ kius niĹł `bSNO_ bi ir Ir kad nukovy s teismÄ…, manas mo kiau dauge- ĹžinÄ—s“sa, J.Tymo no santy ÄŻtakinnie KĹŤrÄ— renginiĹł uverkus paskelb R[X\ “ ir Ilja. abu jo sĹŤnĹŤsnÄŻ proV.Ja ti ukrai sudÄ—ji kad ir s jerÄ— peliu. tiĹŤrÄ….

Tie terpre jas ĹĄypsosi, „Jie man baus litiku. Vei paĹžadais, dovas – Ro 7 AfZ\ t apkardidĹžiausia kietija. sia. Oli-– kva ta kie eli- stam sios prem padÄ—da kai jiem jubilie cijĹł sulaukiajog ÄŻvairiĹł fYN ]_VR buvu su politiniu noje to naujie- dinamu po opozicijos Leonido KuÄ?l- reikian ypaÄ? jos nare Vo ĹĄminti geriau elitui vo inji rai reik jo ropa, N XNQ O ri sa mĹŤ s buvo kokie dar tuomet, taps svarnÄ—s ĹĄventÄ—s ir jo sukur taip Ĺžaispolitiniam chams tikrai dÄ—lto Uk – ne vadovo persismeliau Eu sia Bend iktas bus ES ryĹĄiai , vipatikÄ— sĹł tas 4–5 me RNORW\W , nes ma oligar Ä?iomis ĹĄeima uĹžkrÄ—s dymai ti teismai tikĹł lis vusio ĹĄalies korupcija atribu biausiu ĹĄiai Ĺženklas, ku Vis tai. Vigiau paga kon rainos ir ko bylos - siai hĹł para rantas, o [VRXN` [ tikos ris idÄ— progai zuo ta ta tema bu sistum poli liau Ar ĹĄis lybÄ—: ga garc Ä—s Uk moĹĄen „Kai ku akcentu. mti svar skirtos ĹĄnekovas. jomis“, – pa tomis pasukur ĹĄalies sis Kad paga ne to ap p ir politi verslo ir ď Ž Rea J.Ty IĹĄ esm tos ne- mos ono- stabilumoveikti. o tikino sius prii jĹŤrio smil rie ĹžmonÄ—s Tik kai gas? rĹŤko, tad tybinis“. na. Kaisipinantys cija ar ki stabu, kusi politinÄ—trenksmu. nÄ—mis, pavÄ— gebÄ—ju kus“. „Ek jame ma sykÄŻ ÄŻsisvar gas, ki ragÄ—s – lais rai– „ver rai dar „nesu Ĺł politi ti sistemin nenut tai, ti kal to pa- tÄ— pasiekia biausia va sur be sai, korup jos. Nenuo dĹžios grius, ir su rĹŤpintis Ĺžmo miĹĄ dimai jos Uk ci kviesda . solidi klausimas tus, Vaka taip grei ci- kaipsprendim Ä—jo veik Berlyne. bran na daug kÄ…. Smagu, ba apie Meln kulmi saros ĹĄven intere lios tradi hĹł Ĺžai revoliuci trys verslo na kaip valdĹžia imsinteresais tu buvo nacijÄ…, ma pa ypaÄ? ver garc s revoliuresĹł biĹł nesugeb kaĹžkada pats ne gerĹł asocia kad jis Ĺža - linksmy Ä—s komKita kad Ukrai si Oli me ner “ vi ĹžinÄ— Ach forma s Vakarai,lys, tokios tiniĹł oligarchĹł sus n ka esm ti diĹžinÄ— jis te to iĹĄ vie anĹžinÄ— ĹĄĹŤkÄŻ tikino, vas lie biĹł verpetÄ…, ÄŻ pramogĹł reikÄ—tĹł galvojau, kadcijĹł. TaÄ?iau Oran cija tuo ja, in Uk- mi , – sakÄ— Iki Ora minavo cho Rina nagekad norratijos ĹĄa iĹĄ poso ka tarsi aĹĄ A.Klemen ir – rupci Opozi duota. „Or grindinÄŻ Ma ant gai“ ÄŻvyko gar bos deje do Tiesiog iĹĄreikĹĄti kaĹž per ĹĄÄŻ Ĺženk nuo „Mes kaip keiÄ?ia. Ko i. Visa tai codemoktija, daĹžnai ja pagar Ä—ms, – ir konsoli jo savo pa jusiÄ… korup ĹĄĹŤkavo re- no puotÄ—s: oli Capitalko „Interras? kÄ… konk lÄ… ĹĄventÄ—s ĹĄaly. si si lau kÄ—jimas kaligraďŹ jos arbit stem bai ne retaus. me, nes teis turÄ— nela garcha ti ĹĄalies ja, ne ĹĄakni Vokie biĹł reika Ĺži s pa- Naujas niekas la kad jis ima temÄ… gru tovo „Sy ro PinÄ?iu jevo klanogaus panija kinti ÄŻsi Ä…, pasuk pusÄ—n. grupÄ—s, oli nybÄ—. ją“, – iĹĄlaisvina rannojimas, mo- miestÄ…, visa ĹĄeimy bai ir jauÄ?iato Ki Ĺł, me sis kÄ… nor gu. s, die nai valsty tijai ir Ĺžmo mano IĹĄ ties kovyÄ?iau politinÄ™ linkos ment“, Vik dinamojo kis bei Vik – su garchĹł ÄŻtakĹł vertybiĹł kino ne rainos kas kovyÄ?ius ti? Var ĹĄypso ĹžiĹŤri, ar visna bÄ—gioja se.

A.KlemenkÄ… ir fanta josi po nu oli mokra sas tyruo kas ge ir va tiĹĄk pakeis Ukrainos V.Janu ti ĹĄalies ir savo ap kad jus Sur covas. ziďŹ rie tal cijÄ…, GraĹžu, rai“, – PaĹĄne kĹŤrÄ—jas.

Ar V.Ja ar gali pipe“ Grigori savo vakarie karai, ku , taÄ?iau ir tai bal velniai pergalÄ— buvo ne- formuodamas sa rainoje yra,li uĹžo tos ten kovas nenei Ä?ukas. liucijos vairÄ… Va Anot stovai Ä?iaus kimus gai stiprin V.Janu- keitÄ—, ka girdÄ— dailinin griebtĹł! se ne gÄ—, jog rÄ—mÄ— jau Uk Ĺžia Ä?ia ga pjau- at ras Medved s revo rino tokie kuria Juos Ä—dami rin nes jÄ—gas. palai- V.Janukovy rinkimuo je, skirtin tapÄ™s nuo ko, ti, Taip ĹžinÄ— s jus to . jog stip n ĹĄven vald lali at ĹĄiĹł laipo su Vita sios ver tÄ—ms, ne tai, kÄ… jis suTokas, ge metĹł mo spirties taĹĄ tik stebvo opozici vo gausiaiveikiau prezidento to, Euro tikas net o- galias centrinÄ— baigianÄ?iom Po Orapolitikai turi iĹĄ Ĺžios. to ku ri rĹł tÄ—s. bu i, kaip ta, taip Ä… cha se, poli MaĹža nesi liekamogali su jĹł vÄ—jĹł mies – „BĹŤk sveinansa , nors „Žmo Ä—s sis- tikÄ—ta. 4 m., ĹĄis rantu po cinis stip ti keliÄ… ÄŻtakos ir vald L.KuÄ?ma. vo ÄŻtakji oligarchagejus Taru garchĹł rytuo teik nÄ—s Ä?ius te!“ vo ga kirs jie Oli titu Ser kovy Ukrainos sios kuÄ?min Ä…. dÄ—l „Toks ti plaÄ?ius spar – kĹŤrÄ—jui iĹĄliekamÄ… kaĹžkodÄ—l lumo ilgai buliuoti oligar- nau kas bei moiskis. namuoKons nei 200 dyvim Ä—ms ĹĄĹŤkis tas, kÄ— jÄ… vertÄ™ tu galvoja, kad kaĹžkÄ… komas lizavo seno jos grio ir V.Ja- kytas stabi 2010 m. m. ÄŻvyk no tyn bitru gan ÄŻparei nus. tro vadi rio Kolo ir iĹĄlai- Haidu dÄ—, bet ati ri i 4 Ĺł. ti daly kiu ar gebÄ—jo koninteresus Ĺ i sis- pat Igoris siejama su cesu, ku tas sÄŻ ir ĹĄven tinkamo – goja sukur tai juk koks ĹĄaukĹĄsimbo iĹĄlikimÄ… nei pasitelkÄ— s pro- tiĹĄkĹł met keitÄ— 200 ir sugrÄ…Ĺž kai ja logotipas tÄ—s Ĺženkle. jis rado atgar-ti prigami – ÄŻspĹŤdis, gali bĹŤti kiJis su derinti jĹł paliestÄ…. tarimu rokiruotÄ— zacijos proprivatizuo s, temos opozici nukovyÄ?iaui ĹĄ k u - teismas pa reformas ne si name emoci rivati styti si Be to, mes gy iĹĄreiĹĄkia Manau, kad cijÄ…. ms daug daik svarbiĹł chus, litines r u s kortÄ…. ja. Mes ninkam postÄ… siu su mies ĹĄis – statome, bet ve tas po konstitu Ä—mÄ—si ir formĹł. kyti savo Ä—si abipu oligarcha bes ju rep – perskir s ĹĄeimi tĹł, jais mo kas, eksp name, esmÄ™ to, kuria kalbÄ—jo jie in6 m. Ä?ius miniĹł re rina me rÄ—m tikslas naujiem ramÄ…. limy kĹŤrÄ—jas. niekam ne ap“ koP a g r no- 199 nukovy pa riguoja. resyvus, emo – jis dinamiĹĄno rĹŤpi“, pritrau Ä… tema tybÄ— uĹžtik gÄ…, tad ga na ď Ž Trio loja-: V.Ja ÄŻmonesrinant jĹł si „oranĹžinÄ— bei eko vesticijĹł kov do, Ĺži vo. vals ir apsau atsilygi -Xb _VN[a mieste, Ir kai pama cingas, jis int- Deganti tik liniĹł in elgÄ— jos. mas, kad – cR[ tau ĹĄÄŻ pagalvo kĹŤryba na versgo uĹžsi aV [taip lonÄ™ lÄ…, o ĹĄie ci ma, bu l i s socia sisakÄ— uĹž daus refor Ĺ ia vie pla Ă&#x; ZVR grieb Ä—, ent ma liu ju ka pro ra – tukÄ… BĹŤt tĹł! kiek vo` pa man ga nu vi py ge vers po re a\ _Ă­ OĂ– . 8YR noma, – kvatojo pa graĹžu, velniai nÄ— vienÄ… A.Klemen Da u Ä—jĹł, Jis Ä…, ĹžadÄ—jo Daugelis sovietiniĹł plÄ—sti atveju Ä— savo keliu ZR[ P covas kai kas ĹĄnekovas. Ĺ iuo manda ro Ispa riek \ cbV WNb neÄŻma jo rÄ—mV.Ja- kimkorupcija. s kitĹł po autorita- lumu. rija atsi jo arbit kiausako, – Ĺ˝i- ĹĄventÄ™, kuri nijoje orga prisimino [R ]V_ ja suk ts su nizuoja lai- lo impe ristĹł iĹĄ pritrau ? Vei nau, kad ma perskai kad ĹĄio Ĺženk Zb` Z dinamo mÄ… o ir pa , nere- Ukraina ne se dominuo, keliu, o ty kia ÄŻvai lo R ab` aN . Ar va nukovyÄ?ius vumo, toji stabilu ti. TaÄ?iau maAtvykÄ— riĹł pasaulio minias tuY XV [N W\` vyÄ?ius kad ĹĄaliĹł, kurio s valdymas cipĹł. mo, aiĹĄ - dalÄŻ gÄ— V.Ja ĹĄaliĹł. `Ă­ [Ă­` 6 ti ÄŻspĹŤ liai Ä?ia nuko centavo, pratome, kumo, prie konserva prin Ĺžen Y WN V_ ? rai- rinio stiliau ratijos nĹžinÄ—s“ kom kurio mes ty- mis, dingomis traukia pasi \ ZN [ tai ak sia Uk groŞėKĹŤrÄ— epocha jau 6m bĹŤdino ku Cf aNb „ora N` prikiai kysis demok a\ 9VNb jai pade rias atÄ—jus nakaukĹĄÄ?io lÄ— tus iĹĄ vyÄ?ius api svarbiauri santy ti ĹĄven jas pripaĹži praÄ—jo.“ QN[` XV\ [b\ lÄ—ge no, jog tÄ—s ko ga. Ä?iai jĹł a_ Oponen kiausia logotipÄ… nai – ja, lygiatei„ŽiĹŤrÄ— V.Janu kĹŤrÄ—fXĂ&#x; buvo be sukuruĹžduo dami ÄŻ Rusi tiek uk- panijos tis. ne sun- ĹžmonÄ—s tas de aVX QN_ ` V su mas tastiĹĄkos rauda. Juos ganÄ?ias lÄ—les, _R TV` QV Z\ aN siĹĄku Ä?iams, tiek RV` ZN` a \ XV\` NV cf Ă˜Vb` uĹžlieja emoci nie to X\ a rai aikĹĄ jos. fantÄ—je iĹĄ \ a_ [b X\ Y V\ WN XV Z\ R[ visĹł nuoO ryte mies : 7 Af _NV [\ WR TN ab\ WN C 7N  @PN[ ]Ve• [b X lybÄ— stabiĹł BX ab QV ď Ž Rea kĹŤri XNQ _\QĂ› Vb\ ZR ÄŻ vald jo sta kotar Ĺ˝adÄ— kovyÄ?ius cijos lai mis krizÄ— liu nu

ĹžiĹŤ nas Ber

nas

www.kl.lt

2 A. 162;6@ 424B Âź@ &

cNXN_R?RQNXa\ XY Ya 7\YN[aN _Ă› 7b XRcVĂ˜ VR[Ă›

ntinÄŻ r ĹŤ

bÄ…

KULINARIJA

Ĺ altsriubÄ—s va

riacijos

BIBLIOTEKA

Poezijos pava

saris

Ju­bi­lie­ji­nės mies­to ťven­tės dai­li­nin­kas A.Kle­men­co­vas Şa­da neį­ti­kė­ti­nų staig­me­nų.

DRAUGY PAMOKOSSTÄ–S

VakarÄ— 12p.

+

SAVA HOROSKOPITĖS IR KRYŽIAŽODAS IS

Ĺ iandien priedai TV HERO ÄŽ „Eurovi JUS ziją“

Vė­Şys neį­vei­kia vil­ties ]N WN` `fXYÛ` \

Kaina 1,60 Lt

iĹĄvyko lai mÄ—ti

PORTRETAS

TiraĹžas 35 610

„Kai mo­te­rys su­pyks­ta, bō­na pik­tes­nÄ—s nei vy­rai.“ „Že­mai­ti­jos dra­gō­no“ vy­rĹł tre­ne­rÄ— Ra­sa Juť­kė­nie­nÄ— pui­kiai Ĺži­no es­mi­nius silp­no­sios ir stip­rio­sios ly­ties skir­tu­mus.

5p.

Bai­mė – dėl as­mens duo­me­nų As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

„„Šven­tÄ—: „Tik mu­zi­kos trō­ko“, – apie try­lik­tą­jÄŻ li­go­ni­nė­je at­ťvÄ™s­tÄ… Do­mi­ny­ko gim­ta­die­nÄŻ pa­sa­ko­jo jo ma­ma.

„Ne­sė­dė­ki­te, va­Şiuo­ki­te na­mo. Jō­sĹł vai­kui li­ko gy­ven­ti ke­lios va­lan­dos“, – ĹĄie gy­dy­to­jo Ĺžo­dĹžiai mo­ti­nai smo­gÄ— la­biau nei prieĹĄ ke­le­rius me­tus iť­girs­ta sō­naus diag­no­zÄ— – vė­Şys.

Sand­ra Lu­ko­ťiō­tė s.lukosiute@kl.lt

Pla­ka­tuo­se – vai­kų var­dai

Sek­ma­die­nÄŻ ke­li tĹŤks­tan­Ä?iai bė­gi­ kĹł pa­si­pils ÄŻ uos­ta­mies­Ä?io gat­ves.

Ju­bi­lie­ji­nÄ— pa­ra­mos ak­ci­ja „Vil­ties bė­gi­mas“ nuo anks­tes­nių­jĹł skir­sis

tuo, kad bus bė­ga­ma uĹž konk­re­Ä?ius ser­gan­Ä?ius Ĺžmo­nes.

Pla­ka­tuo­se bus pa­ra­ťy­ti on­ko­ lo­gi­nė­mis li­go­mis ser­gan­Ä?iĹł vai­ kĹł var­dai. Vie­nas jĹł – try­li­ka­me­tis Do­mi­ny­kas. Ber­niu­kui prieĹĄ ke­le­ rius me­tus bu­vo nu­sta­ty­ti pik­ty­bi­ niai gal­vos sme­ge­nĹł aug­liai.

Do­mi­ny­ko ma­ma Sand­ra Rum­bu­ tie­nė abe­jo­ja, ar pa­jėgs su sō­nu­mi nu­va­Şiuo­ti į Klai­pė­dą ir sa­vo aki­mis pa­ma­ty­ti, kaip bend­raam­Şiai bėgs su pla­ka­tuo­se uŞ­ra­ťy­tu jo var­du.

Ber­niu­kas prieť ge­rą sa­vai­ tę įpras­tą kar­tą grį­Şo iť li­go­ni­nės. Šiuo me­tu jis ne­vaikť­to ir be­veik

As­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

ne­kal­ba. „Sus­tip­rÄ—k, su­stip­rÄ—k“, – glos­ty­da­ma jau­nė­lio sō­naus gal­vÄ… ra­gi­no S.Rum­bu­tie­nÄ—.

Nus­te­bi­no keis­tas el­ge­sys

Skai­Ä?ius „10“ Rum­bu­Ä?iĹł ĹĄei­mai su­ ke­lia liĹŤd­nus pri­si­mi­ni­mus. Sand­ra pri­si­mi­nÄ—, kaip 2010 me­tais, ko­vo 10 die­nÄ… iĹĄ mo­kyk­los grį­Şęs sō­nus at­ro­dÄ— keis­tai, lyg bō­tĹł ap­kvai­tÄ™s. ÄŽ klau­si­mÄ… ber­niu­kas at­sa­ky­da­vo pa­vė­luo­tai ar­ba „ne ÄŻ te­mą“. Mo­ ti­nai net top­te­lė­jo ne­ge­ra min­tis, kad gal jau­nė­lis pa­ban­dÄ— kvai­ťa­lĹł.

4

Pa­siō­ly­mas in­ter­ne­tu pa­reikť­ti sa­ vo va­liÄ… dÄ—l nau­jos ato­mi­nÄ—s elekt­ ri­nÄ—s kai ku­riems klai­pė­die­Ä?iams ne­ti­kė­tai su­kė­lÄ— ÄŻta­ri­mĹł. Ar ne­bus Ĺžmo­niĹł pa­teik­ti duo­me­nys pa­nau­ do­ti ko­mer­ci­niams ar­ba ko­kiems nors ki­tiems tiks­lams?

Ĺ iÄ… sa­vai­tÄ™ pa­skelb­ta apie ga­li­my­ bÄ™ in­ter­ne­tu bal­suo­ti re­fe­ren­du­me dÄ—l ato­mi­nÄ—s jė­gai­nÄ—s sta­ty­bĹł Lie­ tu­vo­je. Taip ti­ki­ma­si ÄŻ ĹĄiÄ… pi­lie­ti­nÄ™ ini­cia­ty­vÄ… ÄŻtrauk­ti ir uŞ­sie­ny­je gy­ ve­nan­Ä?ius tau­tie­Ä?ius.

Ta­Ä?iau kai ku­riems gy­ven­to­jams ki­lo klau­si­mas dÄ—l as­mens duo­me­ nĹł sau­gu­mo.

Pri­va­lo­mo­jo re­fe­ren­du­mo tiks­las – nu­spręs­ti, ar rei­kia Lie­tu­vai nau­ jos bran­duo­li­nės jė­gai­nės.

Tei­gia­ma, kad tai nė­ra vien re­ ko­men­da­ci­nio po­bō­ dŞio ak­ci­ja.

3

2

šešTADIENIS, gegužės 19, 2012

miestas

Mies­to val­džia turi taupymo planą Uos­ta­mies­čio val­džia pa­si­ren­gu­si to­liau tau­py­ti. Pa­reng­tas pla­nas, kaip su­ma­žin­ ti iš­lai­das vi­so­se sri­ty­se. Ja­me nu­ma­ty­tos tau­py­mo prie­mo­nės skir­tos ne tik sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai, bet ir biu­dže­ti­ nėms įstai­goms.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je ir jos biu­dže­ti­nė­se įstai­ go­se įsteig­ta eta­tų 2008 m. – 9021,12 2009 m. – 8716,87 2010 m. – 8484,7

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Siū­lo cent­ra­li­zuo­tą ap­skai­tą

Pa­reng­tam pla­nui penk­ta­die­nį pri­ ta­rė mies­to ta­ry­bos ko­le­gi­ja. Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­ja Ind­rė Bu­te­nie­nė sa­kė, kad pla­ne nu­ma­ ty­tos iš­lai­dų ma­ži­ni­mo kryp­tys, o ne konk­re­tūs spren­di­mai. Dėl pa­ sta­rų­jų tu­rės ap­si­spręs­ti mies­to ta­ry­ba.

Pa­reng­ta­me pla­ne tarp tau­py­mo prie­mo­nių nu­ma­ty­ta, kad ne­ma­žą da­lį sa­vi­val­dy­bės tei­kia­mų pa­slau­ gų rei­kia per­kel­ti į elekt­ro­ni­nę erd­ vę. Šia link­me jau dir­ba­ma.

Tei­gia­ma, kad taip bū­tų ga­li­ ma su­ma­žin­ti iš­lai­das sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos iš­lai­ky­mui – kan­ce­lia­ri­nėms pre­kėms, pa­što pa­slau­goms, te­le­fo­ni­niams po­ kal­biams.

Siū­lo­ma at­kreip­ti dė­me­sį ir į ge­ res­nį sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čių pa­sta­tų ir pa­tal­pų pa­nau­do­ji­mą.

Ma­žin­ti jų šil­dy­mo iš­lai­das.

Sie­kiant su­ma­žin­ti iš­lai­das siū­lo­ ma cent­ra­li­zuo­ti biu­dže­ti­nių įstai­ gų bu­hal­te­ri­nę ap­skai­tą. Anks­čiau bu­vo ap­skai­čiuo­ta, kad to­kiu bū­du pa­vyk­ti su­tau­py­ti 5 mln. li­tų.

Ta­čiau pa­brė­žia­ma, kad svar­bu, jog įve­dus cent­ra­li­zuo­tą ap­skai­ tą įstai­gos ne­pra­ras­tų sa­va­ran­kiš­ ku­mo.

5 – tei­gia­ma, kad tiek mln. li­ tų su­tau­py­tų sa­vi­val­dy­bė, jei vi­so­se įstai­go­se bū­tų cent­ra­li­zuo­ta bu­hal­te­ri­ja.

Cent­ra­li­zuo­tai siū­lo­ma pirk­ti ir ūkio prie­žiū­ros, pa­sta­tų ap­sau­gos pa­slau­gas. Tei­gia­ma, kad bū­tų ga­ li­ma net sam­dy­ti ne įmo­nes, o ke­ lis nuo­la­ti­nius dar­buo­to­jus.

2011 m. – 8862,49 2012 m. – 8718,83

Veiks­mai: Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­ren­gė tau­py­mo

pla­ną.

Pa­ta­ria reor­ga­ni­zuo­ti mo­kyk­las

To­bu­lin­ti siū­lo­ma ir vie­šų­jų pir­ki­mų or­ga­ni­za­vi­mą. Ma­žin­ti re­ko­men­ duo­ja­ma ir spor­to ša­kų, ku­rioms sa­vi­val­dy­bė ski­ria fi­nan­sa­vi­mą, bei prio­ri­te­ti­nių spor­to ša­kų skai­čių, reor­ga­ni­zuo­ti ke­tu­rias mo­kyk­las – po dvi lie­tu­vių ir ru­sų.

Ta­čiau ko­kios tai įstai­gos, kol kas neatsk­lei­džia­ma. Aiš­ki­na­ma, kad tai bū­tų tos mo­kyk­los, ku­rios yra ma­žiau­siai už­pil­dy­tos.

Taip pat siū­lo­ma iša­na­li­zuo­ ti ga­li­my­bes pri­va­ti­zuo­ti da­lį sa­vi­ val­dy­bės kont­ro­liuo­ja­mų įmo­nių ak­ci­jų. Iš įmo­nių gau­tos pa­ja­mos ga­lė­tų bū­ti pa­nau­do­tos in­ves­ti­ci­ joms į mies­to inf­rast­ruk­tū­ros ob­ jek­tus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Re­ko­men­duo­ja­ma da­lį įvai­rių pro­jek­tų vyk­dy­ti kar­tu su pri­va­ čiais in­ves­tuo­to­jais. Taip pat ne­ vyk­dy­ti jų daug vie­nu me­tu.

Pla­ne nu­ma­ty­ta, kad su­tau­py­ ti bū­tų ga­li­ma kie­mus pri­ski­riant dau­gia­bu­čiams na­mams. Tuo­met sa­vi­val­dy­bei ne­rei­kė­tų rū­pin­tis jų prie­žiū­ra. To­kiu bū­du per me­tus bū­tų su­tau­po­ma 3,5 mln. li­tų.

Užk­liu­vo gel­bė­to­jų tar­ny­ba

Į Sei­mą kar­tu su ki­to­mis sa­vi­val­ dy­bė­mis bus krei­pia­ma­si dėl kom­ pen­sa­ci­jų už vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tus. Šiuo me­tu kom­pen­sa­ci­ jos ski­ria­mos iš mies­to biu­dže­to.

No­ri­ma, kad šiam tiks­lui pi­ni­gai bū­tų skir­ti iš vals­ty­bės biu­dže­to.

Taip bū­tų su­tau­py­ta 15 mln. li­tų per me­tus.

Tau­py­ti siū­lo­ma ir in­ves­tuo­jant į gat­vių ap­švie­ti­mą. Siū­lo­ma įreng­ti jo re­gu­lia­to­rius.

Atk­reip­tas dė­me­sys ir į Klai­pė­ dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­ bą. Tei­gia­ma, kad sa­vi­val­dy­bei jos iš­lai­ky­mas per me­tus kai­nuo­ja 1,1 mln. li­tų. Dėl to siū­lo­ma pirk­ti šią pa­slau­gą ar įstai­gai pri­skir­ti dau­ giau pa­slau­gų – to­kių kaip plia­žų tvar­ky­mas.

Anot I.Bu­te­nie­nės, dau­gu­ma pla­ne siū­lo­mų prie­mo­nių – il­ga­ lai­kės. Jas įgy­ven­di­nus efek­tas pa­ si­jaus­tų ne iš kar­to, o po me­tų ar ke­le­rių.

Ka­dan­gi pla­nui pri­ta­rė ta­ry­bos ko­le­gi­ja, jis bus per­duo­tas de­par­ ta­men­tams. Šie tu­rės ruoš­ti ta­ry­ bos spren­di­mus.

3

šešTADIENIS, gegužės 19, 2012

miestas Vie­šė­jo mi­nist­ras

Ati­da­ry­ta nau­ja ope­ra­ci­nė

Plo­vė skulp­tū­ras

Penk­ta­die­nį uos­ta­mies­ty­je vie­ šė­jęs vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Ar­tū­ras Me­lia­nas at­ve­žė ge­ rų ži­nių. Jis tei­gė siek­siąs, kad Klai­pė­do­je vyk­dant Re­gio­ni­ nės po­li­ti­kos ir mies­tų plėt­ros 2014–2020 m. pro­jek­tus bū­tų fi­nan­suo­ja­mi du di­džiu­liai pro­ jek­tai, ku­rių kiek­vie­nam bus ski­ria­ma apie 70 mln. li­tų.

Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nė­je ati­ da­ry­ti sku­bios pa­gal­bos trau­mų sky­rius ir mo­der­ni­zuo­ta ope­ra­ ci­nė. Po re­konst­ruk­ci­jos jo­je pa­ keis­ta vi­sa me­di­ci­ni­nė įran­ga ir bal­dai. Trau­mų sky­riu­je pa­cien­ tai prii­mi­nė­ja­mi vi­są pa­rą. Re­ mon­to dar­bai bu­vo pra­dė­ti per­ nai sau­sį. Re­no­va­ci­ja at­siė­jo per 3 mln. li­tų.

Uos­ta­mies­čio jau­ni­mas su­si­rū­ pi­no Klai­pė­dos skulp­tū­rų par­ku.

Penk­ta­die­nį jie plo­vė pur­vi­niau­ sias skulp­tū­ras. Pur­vu jos bu­vo ap­si­ne­šu­sios po žie­mos. Skulp­ tū­ras pa­ma­tę jau­nuo­liai pa­tys pa­si­siū­lė jas nu­plau­ti. Prie­mo­ nių jiems bu­vo su­teik­ta ne­mo­ ka­mai. Ši ak­ci­ja skir­ta Tarp­tau­ti­ nei mu­zie­jų nak­čiai pa­mi­nė­ti.

J.Ja­no­nio gat­vė­je – yran­tys pa­sta­tai Nup­jo­vus me­džius J.Ja­no­nio gat­vė­je, at­si­vė­rė irs­tan­tys, su­si­dė­vė­ję na­mų fa­ sa­dai. Praei­viai bai­ mi­na­si, kad tin­ko ga­ba­lai nuo kai ku­ rių sta­ti­nių ga­li nu­ kris­ti jiems tie­siai ant gal­vos.

m.skiriute@kl.lt

Su­si­dė­vė­jo: J.Ja­no­nio gat­vės pa­sta­tų fa­sa­dų būk­lė pra­sta.

Jev­ge­ni­jus Sa­kovs­kis:

Jei ma­to­me, kad kaž­ kas ga­li nu­kris­ti – ply­ ta ar tin­ko ga­ba­las – nui­ma­me ir už­tin­ kuo­ja­me tas vie­tas.

„Gy­ven­to­jai po tru­pu­tį in­ves­ tuo­ja į na­mus. Ta­čiau kol už­baig­si vi­sus dar­bus, rei­kės vėl at­nau­jin­

ti tai, ką re­mon­ta­vai pir­miau­sia.

At­li­kus re­no­va­ci­ją, tuo­se na­muo­ se pa­si­keis­tų gy­ve­ni­mo ko­ky­bė“, – ko­men­ta­vo ko­mer­ci­jos di­rek­ to­rius.

Ta­čiau yra ne tik dau­gia­bu­čių na­mų fa­sa­dai, bet ir vals­ty­bi­nių įstai­gų pa­sta­tai.

Prieš po­rą mė­ne­sių tin­ko ga­ ba­lai pra­dė­jo kris­ti nuo Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jai pri­klau­san­čio pa­sta­to, ku­ris yra J.Ja­no­nio bei S.Da­riaus ir S.Gi­ rė­no gat­vių san­kir­to­je. Apie pa­ vo­jų praei­vius in­for­muo­ja „Stop“ juos­tos. „Si­tua­ci­ją ži­no­me. Fik­suo­ja­me. Ži­no­me, kad yra pro­ble­ma, bet nė­ ra pi­ni­gų jai spręs­ti. Kai tu­rė­si­me lė­šų, su­re­mon­tuo­si­me pa­sta­tą“, – tei­gė Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­ mi­nist­ra­ci­jos Or­ga­ni­za­vi­mo ir do­ ku­men­tų val­dy­mo sky­riaus ve­dė­jas Re­mi­gi­jus Bud­gi­nas.

Bai­mė – dėl as­mens duo­me­nų Ti­ki­ma­si, jog šį kar­tą į 1 pa­si­ra­šiu­sių pi­lie­čių va­ lią val­džia pri­va­lės at­si­žvelg­ti.

Su Vy­riau­sią­ja rin­ki­mų ko­mi­si­ ja jau su­de­rin­tas ir in­ter­ne­to sve­ tai­nės ad­re­sas – www.erin­ki­mai. lt/referendumas.

To­dėl esą vi­si elekt­ro­ni­niai pa­ ra­šai pri­lygs­ta pa­ra­šams po­pie­ri­ niuo­se do­ku­men­tuo­se.

Tie­sa, rei­kia bū­ti pa­si­ruo­šus pri­si­jung­ti prie sa­vo elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės sis­te­mos ir tu­rė­ti as­mens ta­pa­ty­bės do­ku­men­to nu­ me­rį.

Pi­lie­ti­nės ini­cia­ty­vos or­ga­ni­za­ to­riai tei­gia, kad pa­teik­ti duo­me­

Van­duo. Da­liai klai­pė­die­čių dėl hid­ rau­li­nių ban­dy­mų me­tu ap­tik­tų de­fek­ tų be karš­to van­dens teks vers­tis il­giau nei pla­nuo­ta. Įmo­nė „Klai­pė­dos ener­gi­ ja“ in­for­muo­ja, kad to­kių na­mų yra de­ šimt. Dėl ši­lu­mos tink­lų ne­san­da­ru­mo po ban­dy­mų ši­lu­ma karš­to van­dens ruo­ši­mui ne­bus tie­kia­ma Lie­pų gat­vės 47A, 49, 51, 53, 55, 52, Tri­la­pio gat­vės 6, S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no gat­vės 8, 10, Smil­ ties Py­li­mo gat­vės 14 pa­sta­tams.

Dvi­ra­tis. Kre­tin­gos gat­vės 53 na­mo gy­ ven­to­jai ge­gu­žės 6-ąją ra­do prie na­mo at­rem­tą dvi­ra­tį. Žmo­nės jį per­da­vė 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nams, o šie daik­tą lai­ko Pries­to­čio g. 6. Dvi­ra­ čio sa­vi­nin­kas ga­li kreip­tis į Vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus ty­rė­ją R.Šėgž­dą ar­ba pa­skam­bin­ti jam tel. 8 46 354215. Sa­vi­ nin­kas bus pra­šo­mas de­ta­liau api­bū­ din­ti pra­ras­tą dvi­ra­tį.

Mil­da Ski­riu­tė

Įmo­nės „Vi­tės val­dos“, ku­ri ad­mi­ nist­ruo­ja J.Ja­no­nio gat­vė­je esan­ čius dau­gia­bu­čius na­mus, ko­ mer­ci­jos di­rek­to­rius Jev­ge­ni­jus Sa­kovs­kis vi­lia­si, kad ap­nuo­gin­ ti fa­sa­dai pri­vers na­mų sa­vi­nin­kus su­si­mąs­ty­ti apie re­no­va­ci­ją.

Anot J.Sa­kovs­kio, pa­ts ad­mi­nist­ ra­to­rius ne­ga­li pra­dė­ti at­nau­ji­ni­ mo dar­bų. Tam rei­kia dau­gu­mos (50 pro­c. + 1) būs­tų sa­vi­nin­kų su­ti­ki­mo.

To­dėl re­mon­tuo­ja­mos pro­ble­miš­ kiau­sios vie­tos. „Jei ma­to­me, kad kaž­kas ga­li nu­kris­ti – ply­ta ar tin­ko ga­ba­las – nui­ma­me ir už­tin­kuo­ja­me tas vie­tas. Tai nė­ra efek­ty­vu, bet dau­ giau nie­ko ne­ga­li­me pa­da­ry­ti. Gy­ven­ to­jai tu­rė­tų gal­vo­ti apie bend­rą pa­sta­ to re­no­va­ci­ją“, – aiš­ki­no va­do­vas.

J.Sa­kovs­kis pa­sa­ko­jo, kad žmo­ nėms fa­sa­dų re­mon­tas nė­ra bū­ti­ niau­si dar­bai. J.Ja­no­nio gat­vės na­ muo­se dau­giau pro­ble­mų ky­la dėl šil­dy­mo sis­te­mų, var­van­čių sto­gų, ka­na­li­za­ci­jos.

Dienos telegrafas

nys yra vi­siš­kai sau­gūs. Juos tvar­ ko Vals­ty­bi­nė­je duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­jo­je re­gist­ruo­ta duo­me­nų val­dy­to­ja bend­ro­vė „EVP In­ter­na­ tio­nal“, o pa­tys duo­me­nys bus per­ duo­ti tik Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­ mi­si­jai.

Vals­ty­bi­nės duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Au­re­li­ja Gri­ki­nai­tė pa­tvir­ti­no, kad ta įmo­nė, ku­ri vyk­do pro­jek­tą, ins­ pek­ci­jo­je yra įre­gist­ruo­ta kaip duo­ me­nų val­dy­to­ja.

To­dėl ji pri­va­lo už­tik­rin­ti gau­tų duo­me­nų sau­gu­mą.

Ta­č iau ši įmo­n ė yra įre­g ist­ ruo­ta ir ke­liems ki­tiems pro­jek­

tams, tad gal­būt ne vi­sais at­ve­jais tuos pa­čius as­mens duo­me­nis ga­ li rink­ti. „Šiam pro­jek­tui pas mus įra­šo bū­tent dėl duo­me­nų rin­ki­mo nė­ra.

Konk­re­čiai ne­pa­teik­tas pra­šy­mas, kad ši­ta įmo­nė bū­tų duo­me­nų tvar­ ky­to­ja“, – apie bal­sa­vi­mą in­ter­ne­ tu dėl re­fe­ren­du­mo tei­gė Vals­ty­bi­ nės duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos at­sto­vė A.Gri­ki­nai­tė.

Pa­ra­šų rin­ki­mui už re­fe­ren­du­mą dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės yra iš­leis­ta ir 4 tūkst. pa­ra­šų la­pų. Jie pa­skirs­ty­ti po vi­są Lie­tu­vą.

Pa­ra­šus rei­kė­tų su­rink­ti iki lie­ pos 17 d.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Komentaras

Ge­di­mi­nas Po­cius

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Sta­ty­bos lei­d i­mų ir sta­t i­n ių prie­ž iū­ros sky­r iaus ve­dė­jas

B

u­t ų sa­v i­n in­kai tu­r i rū­pin­t is dau­g ia­bu­č iais na­mais. Tai yra bend­ras jų tur­tas. Kas­ met pri­va­lo bū­ti at­lie­ka­mos ap­ž iū­ros, nu­sta­ty­ti de­fek­tai, su­da­ry­ti pla­nai, ka­da jie bus pa­ša­lin­ti. Jei pa­sta­ tų sa­v i­n in­kai to ne­v yk­do, sa­v i­val­dy­ bė ga­li skir­ti nuo­bau­das. Kal­bant apie J.Ja­no­nio gat­vės pa­sta­tus – pa­ša­li­nus me­d žius at­si­sklei­dė tik­ra­sis vaiz­de­ lis. Ta­čiau es­te­ti­ka ir pa­sta­to tech­ni­nė būk­lė yra vi­siš­kai skir­tin­g i da­ly­kai.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 7 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ma­ri­jo­na Kar­puš­ kie­nė (g. 1924 m.), Bo­na­ven­tū­ras Pet­ru­ le­vi­čius (g. 1925 m.), Lai­mu­tė Jag­mi­nie­ nė (g. 1935 m.), Geor­gij Dmit­ri­jev (g. 1937 m.), Kuz­ma Se­mio­nov (g. 1941 m.), Gra­ži­ na Sta­siū­nai­tė (g. 1948 m.), Alek­sand­ras Mi­na­ko­vas (g. 1955 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Sta­sys Zu­bas, Vi­lius Trei­de­ris, Mi­chail To­maj, Kuz­ma Se­mio­nov, Alek­sand­ras Mi­na­ko­vas, Ma­ri­jo­na Kar­puš­kie­nė, ry­ toj – Bo­na­ven­tū­ras Pet­ru­le­vi­čius, Geor­ gij Dmit­ri­jev.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ mas Jo­nas Lu­ko­šius.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 10 mo­te­rų. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 3 ber­ niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai su­lau­kė 67 iš­kvie­ti­mų. Dau­ giau­sia aukš­tu krau­jos­pū­džiu, šir­dies rit­ mo su­tri­ki­mais, gal­vos skaus­mais skun­ dė­si vy­res­nio am­žiaus žmo­nės.

4

šeštadienis, gegužės 19, 2012

miestas

Vė­žys neį­vei­kia vil­ties Iki tol Do­mi­ny­kas bu­vo 1 jud­rus vai­kas, ge­rai mo­ kė­si. Kla­sė­je jam ge­riau­siai se­kė­si

www.kl.lt PRISTATO:

RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI

ra­šy­ti ra­ši­nius. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris ne­pa­ti­ko, – ang­lų kal­ba.

Va­ka­re žiū­rint te­le­vi­zo­rių vai­ ko svei­ka­ta pra­dė­jo aki­vaiz­džiai blo­gė­ti. Kai po va­lan­dos at­va­žia­ vo grei­to­ji pa­gal­ba, ber­niu­kas jau bu­vo apal­pęs. Do­mi­ny­kas at­si­dū­ rė Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nės Rea­ ni­ma­ci­jos sky­riu­je.

Po diag­no­zės – šo­kas

S.Rum­bu­tie­nė iki šiol ne­ga­li ra­miai pri­si­min­ti tos die­nos įvy­kių. Pir­mą kar­tą sū­nų už­klu­pę trau­ku­liai tru­ ko vi­są va­lan­dą. Ne­ga­lė­ju­sią ra­miai į tai žiū­rė­ti mo­ti­ną gy­dy­to­jai iš­pra­ šė už du­rų.

At­li­kus ty­ri­mus, sū­nus grei­tą­ ja bu­vo iš­vež­tas į Kau­ną. Gy­dy­to­jai įta­rė gal­vos aug­lį. Mo­ti­na guo­dė­si, kad, at­si­lei­dus sme­ge­nų ti­ni­mui, diag­no­zė pa­si­keis.

Kai po li­go­ni­nė­je pra­leis­tos sa­ vai­tės Do­mi­ny­ką iš Neu­ro­chi­rur­ gi­jos sky­riaus per­kė­lė į On­ko­he­ ma­to­lo­gi­jos, Sand­ra su­stin­gu­si ant kė­dės pra­sė­dė­jo ge­rą va­lan­dą.

Ber­niu­kui diag­no­zuo­ta II laips­ nio ast­ro­ci­to­ma – pik­ty­bi­nis sme­ ge­nų aug­lys. Jų bu­vo du – vie­nas dvie­jų cen­ti­met­rų, ki­tas – dvi­gu­ bai di­des­nis. Dau­giau kaip mė­ne­ sį Do­mi­ny­kui tai­ky­tas spin­du­li­nis gy­dy­mas, ra­dio­te­ra­pi­ja. S.Rum­bu­ tie­nė sa­kė, jog tuo­met sū­naus sa­ vi­jau­ta bu­vo sta­bi­li, pa­si­kar­to­da­vo tik epi­lep­si­jos prie­puo­liai.

Nuo­jau­ta pa­si­tvir­ti­no

BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 30 d.

KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ ” TITULĄ:     

    







UAB „Arijus“ UAB „Avitelos prekyba“ UAB KJKK BEGA UAB „Edrija“ UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ Sodo centras „Frezija” UAB „Gridins Group LT“ AB „Klaipėdos baldai“ UAB „Klaipėdos duona” AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)“ AB „Klaipėdos laivų remontas“ BĮ Klaipėdos miesto globos namai Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

                 

AB „Klaipėdos nafta“ LKAB „Klaipėdos Smeltė“ AB „Klaipėdos“ viešbutis UAB „Krasta Auto Klaipėda“ UAB KRATC UAB LINTEL UAB „Mars Lietuva“ UAB „Orion Global Pet“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Pineka“ UAB „Ramusis pamarys“ AB Smiltynės perkėla UAB „Solorina“ AB TEO LT UAB „Vakarų konstrukcijos“ AB Vakarų laivų gamykla UAB „Vaterlinija“ UAB VOLTAS

PROJEKTO PARTNERIAI: Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo

Grį­žęs iš li­go­ni­nės Do­mi­ny­kas be­ veik me­tus pra­lei­do na­muo­se. Ta­čiau 2011-ųjų pra­džio­je ma­ma pa­ste­bė­jo, kad sū­naus būk­lė vėl blo­gė­ja. Lyg ty­ čia net tris kar­tus dėl neaiš­kių prie­ žas­čių bu­vo ati­dė­tas bran­duo­li­nio mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so ty­ri­mas.

Ko­vo 10-ąją, praė­jus me­tams nuo li­gos pra­džios, sū­nus vėl at­si­dū­rė li­ go­ni­nė­je Kau­ne. At­li­kus ty­ri­mą paaiš­ kė­jo, kad mo­ti­nos nuo­jau­ta neap­ga­vo – na­vi­kai vėl pra­dė­jo aug­ti.

Per­nykš­tė Do­mi­ny­ko va­sa­ra bu­ vo paau­ko­ta che­mo­te­ra­pi­jai. Iš pra­džių vė­žys ap­ri­mo, bet pa­skui vėl įsi­siau­tė­jo. Ru­de­nį S.Rum­bu­ tie­nė su­ži­no­jo, kad at­si­nau­ji­nęs vė­žys ta­po dar pik­tes­nis.

Nuo praė­ju­sių me­tų pa­va­sa­rio iki šio ma­ma su sū­nu­mi pra­lei­do li­go­ ni­nė­je. Na­mo bu­vo grį­žę vos po­rai sa­vai­čių. Šiuo me­tu Do­mi­ny­kui ski­ria­mas tik pa­lia­ty­vus gy­dy­mas.

Jis pri­klau­so sun­kiems li­go­niams. „Ką sa­ko dak­ta­rai? Nie­ko. Da­bar jau vis­kas. Lie­ka gy­ven­ti ir lauk­ti.

Ste­buk­lo... ar­ba kol sū­nus išeis iš šio pa­sau­lio“, – at­si­dūs­ta ma­ma.

Ne­jau­kią ty­lą už­pil­do už lan­go gir­ di­mas paukš­čių čiul­bė­ji­mas par­ke.

Sal­du­my­nų ven­gia

Sand­ra pa­ste­bi, kad pir­mo­ji che­ mo­te­ra­pi­jos pro­ce­dū­ra sū­nų ge­ro­ kai pa­kei­tė – jud­rus, vie­to­je ne­nus­ tygs­tan­tis ber­niu­kas ta­po apa­tiš­kas, mie­guis­tas. Nes­pė­jus at­si­gau­ti jam tek­da­vo vis nau­ja che­mi­jos do­zė.

Mo­ti­na dė­ko­ja Die­vui, kad vai­ko ne­ka­muo­ja stip­rūs skaus­mai. Iš­ta­ ru­si šiuos žo­džius ji su­krun­ta ieš­ ko­ti, kad ga­lė­tų pa­bels­ti.

Try­lik­tą­jį gim­ta­die­nį Do­mi­ny­kas su­ti­ko li­go­ni­nė­je. Tad tor­to sim­bo­ liš­kai pa­ra­ga­vo, nors ma­ma ne­sle­ pia – sal­du­my­nų duo­da skau­dan­čia

ties at­si­sa­kė. Nors my­li­mam vai­kui nie­ko ne­gai­la, ta­čiau ne­drą­su ati­ duo­ti treč­da­lį pa­ja­mų vien už lo­vą.

Tri­jų as­me­nų šei­ma per mė­ne­sį tu­ri iš­gy­ven­ti iš 1 485 li­tų. „Po sky­ry­bų gal­vo­jau, kad bus ge­ riau. Po­rą me­tų gy­ve­no­me ra­miai.

At­si­ti­ko dar bai­siau. Taip, ma­tyt, Die­vo skir­ta. Toks jo pla­nas. Esu stip­ri? Ta stip­ry­bė – iš dan­gaus“, – ra­miai pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Už­sisk­len­dė: S.Rum­bu­tie­nė pa­ste­bi,

kad sū­nus stip­riai pa­si­kei­tė po pir­ mo­sios che­mo­te­ra­pi­jos pro­ce­dū­ros.

šir­di­mi, nes taip esą pa­mai­ti­na­mos pik­to­sios vė­žio ląs­te­lės. „Sū­nus bu­vo sal­džia­mė­gis. Sal­ dai­nių no­ri net sirg­da­mas. Anks­ čiau su bro­liu stik­lai­niu­ko uo­gie­nės ne­pa­si­da­ly­da­vo – su bro­liu vie­nas ki­to kąs­nius skai­čiuo­da­vo“, – pir­ mą kar­tą per vi­są po­kal­bį šyp­te­li 41 me­tų mo­te­ris.

Su­sir­gus Do­mi­ny­kui te­ko at­si­ sa­ky­ti cuk­raus, sal­du­my­nų, kon­ di­te­ri­jos ga­mi­nių. Jam pa­ta­ria­ma val­gy­ti vir­tą ir troš­kin­tą mais­tą.

S.Rum­bu­tie­nė ne­sle­pia, jog nuė­jus į par­duo­tu­vę sun­ku ras­ti tin­ka­mų pro­duk­tų. Ji ten už­bė­ga pa­sku­bo­

Ru­de­nį S.Rum­bu­tie­ nė su­ži­no­jo, kad at­si­ nau­ji­nęs vė­žys ta­po dar pik­tes­nis.

mis, kol se­ne­liai ar vy­res­ny­sis sū­ nus pri­žiū­ri Do­mi­ny­ką. „Se­niai bu­vau kur išė­ju­si. Nep­ ri­si­me­nu, ka­da ra­miai ga­lė­jau pa­ si­vaikš­čio­ti. Ki­tą­syk taip no­rė­tų­ si pa­bū­ti tarp ma­mų, pa­ty­ru­sių tą pa­tį. At­ro­do, ir leng­viau pa­si­da­ry­ tų“, – su­si­mąs­to mo­te­ris.

Ne­su­lau­kia pa­gal­bos

Sand­ros tė­vai – vie­nin­te­liai, ku­ rie jai pa­de­da. Bu­vęs su­tuok­ti­nis – ne­ži­nia kur din­gęs – nei ra­šo, nei skam­bi­na. Skir­tin­gais ke­liais jie pa­su­ko prieš ket­ve­rius me­tus, dar prieš sū­naus li­gą.

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rius ža­dė­ jo skir­ti so­cia­li­nį dar­buo­to­ją, ku­ris ke­lioms va­lan­doms Sand­rą iš­leis­tų iš na­mų. Ta­čiau val­di­nin­kai tei­si­ na­si iki šiol ne­ran­dan­tys, kas ga­lė­tų tai pa­da­ry­ti, – šei­ma gy­ve­na Klai­ pė­dos prie­mies­ty­je. To­dėl mo­te­ris pri­vers­ta gy­ven­ti tarp ke­tu­rių sie­ nų. Ser­gan­tį iš­sty­pu­sį sū­nų į lau­ką iš­ne­ša at­vy­kęs 17 me­tų sū­nus, ku­ ris šiuo me­tu gy­ve­na su se­ne­liais.

Ma­ma pri­pa­žįs­ta, kad Do­mi­ny­kas ir ne­si­ver­žia į lau­ką.

S.Rum­bu­tie­nė sva­jo­ja apie spe­ cia­lų ve­ži­mė­lį, į ku­rį pu­siau gu­lo­ mis pa­so­di­nu­si sū­nų ga­lė­tų iš­vež­ti į lau­ką ar bent į ki­tą kam­ba­rį. Vi­sos Do­mi­ny­ko die­nos slen­ka sun­kiam li­go­niui ne­pri­tai­ky­to­je lo­vo­je. Tad suė­mus per pa­žas­tis ir ban­dant pa­ kel­ti, sū­nus skaus­min­gai rea­guo­ja.

Sand­ra krei­pė­si į at­sa­kin­gas įstai­ gas, ti­kė­da­ma­si gau­ti spe­cia­lią lo­vą.

Iš vi­sur iš­gir­du­si nei­gia­mus at­sa­ ky­mus, net bu­vo pa­si­ry­žu­si ją nuo­ mo­tis iš pri­va­čios įstai­gos. Ta­čiau ap­skai­čia­vu­si, kad už elekt­ri­nės lo­ vos su pul­tu nuo­mą per mė­ne­sį jai tek­tų at­sei­kė­ti 500 li­tų, šios min­

Už­ga­vo gy­dy­to­jo žo­džiai

Prieš sa­vai­tę mo­ti­na su Do­mi­ny­ku grį­žo na­mo iš Klai­pė­dos vai­kų li­ go­ni­nės. Ke­lioms die­noms pa­žva­ lė­jęs ber­niu­kas da­bar vėl be­veik vi­ są die­ną pra­mie­ga. Prieš at­si­du­riant uos­ta­mies­čio li­go­ni­nė­je, ma­ma su sū­nu­mi tu­rė­jo va­žiuo­ti į Kau­no kli­ ni­kas. Bet li­kus po­rai die­nų iki ke­lio­ nės at­si­dū­rė rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je.

S.Rum­bu­tie­nei skau­džiau­sia, kad ją ap­šau­kė tą nak­tį bu­dė­jęs gy­dy­to­ jas. „Pak­lau­sė, ko at­va­žia­vau. Šau­kė, kad to­kie vai­kai mirš­ta ar­ba na­muo­ se, ar­ba on­ko­lo­gi­nia­me. Dar nė­ra bu­vę, kad man ši­taip pa­sa­ky­tų“, – nuo­skau­dos ne­slė­pė mo­te­ris.

Gy­dy­to­jas jai pa­reiš­kęs, kad vai­ kas gal ir iš­gy­vens po­rą va­lan­dų.

Tad pa­siū­lė jai va­žiuo­ti na­mo, ne­lei­ do bu­dė­ti prie sū­naus lo­vos. Mo­ti­na li­go­ni­nės ko­ri­do­riu­je pra­sė­dė­jo vi­są nak­tį. „Pa­ti ži­nau, kad ga­li bū­ti vi­ saip. Bet kai taip pa­sa­ko dak­ta­ras – dvi­gu­bai skau­džiau“, – pri­dū­rė ji.

Nep­ri­si­me­na sa­vo sap­nų

Nuo per­nai Do­mi­ny­kui sun­ku kal­ bė­ti. Kar­tais jis pa­sa­ko ke­lis žo­ džius. Ma­ma pa­ste­bi, kad sū­nui la­ biau pa­tin­ka klau­sy­ti ki­tų.

Sve­čiai į Rum­bu­čių na­mus neuž­ su­ka. Tik bro­lis Be­ne­dik­tas ta­po kaip šei­mos na­rys. Jis ir pra­ne­šė, kad per „Vil­ties bė­gi­mą“ bend­ raam­žiai bėgs už Do­mi­ny­ką. Ma­ma nea­be­jo­ja, jog sū­nus šir­dy­je džiau­ gia­si, nors emo­ci­jų gal ir ne­pa­ro­do. „Da­bar Do­mi­ny­kas nie­ko ne­no­ri.

Liūd­nas jis. Nie­ko ne­kal­ba, tik at­sa­ ko į klau­si­mą, net sa­vo sap­nų ne­pri­ si­me­na. Nuo ru­dens toks“, – šiuos žo­džius mo­te­ris pa­ly­di ato­dū­siu.

S.Rum­bu­tie­nė spė­ja, kad bū­tent tuo­met sū­nus pra­dė­jo pa­si­duo­ti li­ gai. Ji pa­ste­bi, kad ki­ti vai­kai net sirg­da­mi ko nors no­ri, sva­jo­ja, o jos ber­niu­kas po li­gos tik dar la­biau už­ si­sklen­dė. „Ar ti­kiu ste­buk­lu? Kar­ tais ti­kiu...“ – iš­ly­dė­da­ma pro du­ris tars­te­lė­jo Do­mi­ny­ko ma­ma.

Komentaras

Be­ne­dik­tas Jur­čys

M

Pa­ra­mos ak­ci­jos „Vil­t ies bė­g i­mas“ va­do­vas

oks­lei­viai bėgs už on­ko­ lo­g i­nė­m is li­go­m is ser­ gan­čius sa­vo bend­raam­ žius Do­mi­ny­ką, Ju­ly­tę ir Lau­ry­ną. Juk „Vil­ties bė­gi­me“ dau­giau­ sia da­ly­vau­ja bū­tent to­kio am­žiaus bė­ gi­k ų. No­r i­me at­k reip­t i dė­me­sį, kam rei­ka­l in­gas Šv.Pran­ciš­kaus on­ko­lo­g i­ jos cent­ras. Žmo­nių au­kos rei­ka­lin­gos tam, kad šie na­mai bū­tų kuo grei­čiau pa­sta­ty­ti. Ser­gan­tys vai­kai lau­kia sta­ ty­bų pa­bai­gos. Jiems rei­ka­lin­ga ne tik ma­te­ria­li­nė, bet ir dva­si­nė pa­ra­ma.

5

šešTADIENIS, gegužės 19, 2012

šeštadienio interviu

R.Juš­kė­nie­nei įsiu­tę vy­rai ne­bai­sūs

M

o­te­ris tre­ne­rė tarp aukš­tų, rau­me­nin­gų, įnir­šu­sių ir keiks­mus lai­dan­čių vy­rų. To­kio­je drau­gi­jo­je pa­si­ry­žu­sių dirb­ti spor­to spe­cia­lis­čių pa­sau­ly­je – vie­na ki­ ta. Daug­kar­ti­nių Lie­tu­vos čem­pio­ nų „Že­mai­ti­jos dra­gū­no“ ran­ki­nin­ kų, tre­čius me­tus iš ei­lės lai­mė­ju­sių auk­so me­da­lius, tre­ne­rė Ra­sa Juš­ kė­nie­nė – vie­na jų. Šiais me­tais R.Juš­kė­nie­nė bu­vo no­mi­nuo­ta Me­ tų klai­pė­die­tės rin­ki­muo­se. Tre­ne­rė pri­si­pa­ži­no, jog, pa­ma­čius sa­vo pa­ var­dę, ją iš­ti­ko leng­vas šo­kas. „Ne­ ma­nau, kad tu­rė­čiau bū­ti aukš­ti­na­ ma dėl ge­rai žai­džian­čio „Že­mai­ti­jos dra­gū­no“. Ma­no nuo­pel­nai ko­man­ do­je – mi­ni­ma­lūs. Dau­giau esu pa­ sie­ku­si tre­ni­ruo­da­ma jau­nuo­sius ran­ki­nin­kus“, – kuk­li­no­si mo­te­ris.

Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

Ne žmo­na – o ko­le­gė

– Kaip jau­čia­si mo­te­ris vy­rų ko­man­do­je?

– Klu­bo va­do­vy­bės vy­rų jau­čiuo­si pa­gerb­ta. Vi­sa­da ma­lo­nu bū­ti tarp tų, ku­rie, ži­nau, pa­dės bet ku­rio­je gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jo­je. Tarp ko­man­ dos žai­dė­jų daž­niau jau­čiuo­si kaip ma­ma ar tie­siog tre­ne­rė mo­te­ris, ku­ri ga­li pa­dė­ti tuo­met, kai ne­ga­li pa­dė­ti tre­ne­ris vy­ras. O eki­pos vy­riau­sia­jam stra­te­gui Ar­tū­rui Juš­kė­nui per var­žy­ bas aš – ne žmo­na, o ko­le­gė.

– Ne­šiur­pi­na žai­dė­jų keiks­ma­ žo­džiai, vy­riš­kos te­mos?

– Iš pra­džių šo­ki­ra­vo. Da­bar ne­rea­ guo­ju, net ne­gir­džiu.

– Gal mo­te­rų ko­man­do­se pyk­ tis, emo­ci­jos iš­lie­ja­mos ki­taip?

– Pa­na­šiai. Kai mo­te­rys su­pyks­ta, bū­na dar pik­tes­nės nei vy­rai. Jie dar mo­ka nu­slo­pin­ti pyk­tį, o mo­te­ rys kim­ba į plau­kus.

– Kie­no tie­sa bai­gia­si gin­čai šei­mo­je?

– Daž­niau­siai jo – Ar­tū­ro. Bet pa­ sta­ruo­ju me­tu sten­giuo­si, aiš­ku, ne vi­sa­da pa­vyks­ta, ne­si­gin­čy­ti – gy­ ve­ni­mas įro­do tik­rą tie­są.

Apie ran­ki­nį – net na­mie

– Ar­tū­ras iš­ran­kus, ar vi­sa­da val­go tai, kas yra ant sta­lo?

– Jis la­bai mėgs­ta pa­val­gy­ti, bet iš­ran­kus tik­rai nė­ra, Val­go vis­ką.

Ma­no ir sū­naus mais­to pro­duk­tų są­ra­šas nė­ra toks il­gas, tad jis pa­ts pa­si­rū­pi­na tuo, ko mes ne­val­go­me.

Sta­žas: R.Juš­kė­nie­nė, tre­ne­re dir­ban­ti dau­giau nei 20 me­tų, nė ne­gal­vo­ja apie per­mai­nas.

Žvaigž­dė ne­bu­vau. Kar­je­rą stab­dy­ da­vo pa­si­kar­to­jan­čios trau­mos.

– Ko­kios po­zi­ci­jos žai­dė­ja bu­ vo­te?

– Iš pra­džių dėl že­mo ūgio rung­ty­ nia­vau kraš­to puo­lė­ja. Prieš iš­va­ žiuo­jant stu­di­juo­ti, stai­ga ūg­te­lė­ jau. O bū­da­ma stu­den­te žai­džiau pu­siau kraš­to puo­lė­ja.

Net su­si­ti­kus su pa­ žįs­ta­mais ar ko­kio­ se nors gi­mi­nės šven­ tė­se neį­ma­no­ma iš­ veng­ti te­mos apie spor­tą. Sve­čiai ste­bi­ si: „Kiek jūs ga­li­te kal­ bė­ti apie ran­ki­nį?“

Tarp čem­pio­nų daug auk­lė­ti­nių Nep­riė­mė į krep­ši­nio gru­pę

– Kaip nu­ti­ko, kad sa­vo gy­ve­ ni­mą su­sie­jo­te su kon­tak­ti­ne spor­to ša­ka – ran­ki­niu?

– Į krep­ši­nį ma­nęs ne­priė­mė. Po pir­ mo­sios tre­ni­ruo­tės tie­siai švie­siai pa­sa­kė, kad pa­si­rink­čiau ki­tą spor­to ša­ką. Ne­ži­nau ko­dėl, gal dėl to, kad bu­vau ma­ža. Ma­ma pa­ži­no­jo ran­ ki­nio tre­ne­rę Jad­vy­gą Ur­bo­na­vi­čie­ nę, tad at­si­ra­dau jos gru­pė­je. Bu­vau ma­žiau­sia, ma­nęs nie­kas ne­skriau­ dė, to­dėl ran­ki­nis ne­pa­si­ro­dė toks jau vy­riš­kas. Tuo la­biau kad tre­ne­rė mus auk­lė­jo pir­miau­sia bū­ti mer­gi­no­mis.

– Ar ak­ty­vi bu­vo­te nuo vai­kys­tės?

– Nuo ma­žens bu­vau jud­ri, ak­ty­vi, su ber­niu­kais žais­da­vau ka­rą, ki­tus jų žai­di­mus.

– Ar pa­čiai, kaip ran­ki­nin­kei, pa­vy­ko iš­ko­vo­ti sva­res­nių per­ ga­lių?

– Di­džiau­sias pa­sie­ki­mas – Lie­tu­ vos jau­nių žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ti bron­ zos me­da­liai. Dėl vė­ly­ves­nio bren­di­ mo, ran­ki­nį, vi­sa to žo­džio pra­sme, pra­dė­jau žais­ti tik įsto­ju­si į Lie­tu­ vos kū­no kul­tū­ros ins­ti­tu­tą (da­bar aka­de­mi­ją) – „At­le­to“ ko­man­do­je.

– Tur­būt ne vie­nas iš šian­die­ ni­nių čem­pio­nų užau­go jū­sų aky­se.

– Gra­žus bū­re­lis: Kęs­tu­tis Kre­me­ ris, Arū­nas Šre­de­ris, Ge­di­mi­nas Vait­kus, Aud­rius Mam­kus ir Jus­ ti­nas Riau­ka. Dau­ge­lis jų pra­dė­ jo spor­tuo­ti pas tre­ne­rę Auk­suo­lę Stro­pie­nę. Kai jie bu­vo penk­to­kai, juos ug­dy­ti pe­rė­miau, – pra­dė­jau dirb­ti aš. Ne­se­niai ko­man­do­je dar rung­ty­nia­vo Sau­lius Liu­ti­kas, da­ bar gy­ve­nan­tis Vo­kie­ti­jo­je, To­mas Pakš­tys, su eki­pa at­si­svei­ki­nęs dėl trau­mų ir dar­bo, An­ta­nas Le­bi­de­ vas, pa­si­trau­kęs iš spor­to.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ap­si­žerg­ti ir jo­ti“. J.Riau­ba at­si­sė­do ir „nu­jo­jo“. Vi­si rai­tė­mės pil­vus su­ siė­mę, neat­gau­da­mi kva­po.

lins­kas, Gvi­das Gul­bins­kas, Eli­jus Bri­di­kis. Ta­čiau jiems dar rei­kia la­ bai daug plu­šė­ti tre­ni­ruo­tė­se.

Be pik­tų žo­džių neiš­si­ver­čia

Ke­liai kry­žia­vo­si sa­lė­je

– Ar yra di­de­lių skir­tu­mų tre­ni­ ruo­ti ber­niu­kus ir mer­gai­tes?

– Kai ku­rias mer­gai­tes rei­kia mo­ ky­ti bėg­ti, me­ti­mo tech­ni­ka pra­ de­da­ma ug­dy­ti vė­liau, o tik vie­ nas ki­tas vai­ki­nas ne­mo­ka mes­ti ka­muo­lio. Su ber­niu­kais leng­viau pra­dė­ti dirb­ti, bet sun­kiau pa­siek­ti re­zul­ta­tų. Su mer­gai­tė­mis at­virkš­ čiai – sun­kiau pra­dė­ti, bet, tei­sin­ gai iš­mo­kius, re­zul­ta­tai pa­sie­kia­mi leng­viau.

– Ka­da ir kaip lem­tin­gai su­si­ žvilg­čio­jo­te su Ar­tū­ru?

– Bai­gus ins­ti­tu­tą, 1991 m. ma­ne įdar­bi­no Klai­pė­dos ran­ki­nio fe­de­ ra­ci­jo­je. Rei­kė­da­vo pa­dė­ti Vy­tau­ tui Ma­ro­zui or­ga­ni­zuo­ti tuo­me­čio „Mais­to“ vy­rų ko­man­dos rung­ty­ nes. Lais­vą lai­ką daž­nai pra­leis­ da­vo­me ko­man­dos rė­mė­jo – Mė­sos kom­bi­na­to spor­to komp­lek­se. To­je pa­čio­je sa­lė­je Ar­tū­ras ves­da­vo tre­ ni­ruo­tes. Mū­sų ke­liai daž­nai su­si­ kirs­da­vo. Trum­pi su­si­ti­ki­mai il­ gai­niui pra­dė­jo il­gė­ti. Ne pa­sku­ti­nį vaid­me­nį su­vai­di­no jau­no­jo tre­ne­ rio au­to­mo­bi­lis „Ford Sier­ra“: „Gal nu­vež­ti?“ „Gal par­vež­ti?“

– Kuo ga­li­ma dau­giau pa­siek­ti: ge­ru žo­džiu ar pik­to­mis rep­li­ ko­mis?

– Tik ge­ru žo­džiu. Ir jų tu­ri bū­ ti daug. Ta­čiau vai­ki­nams rei­kia griež­tų žo­džių, o kar­tais net la­bai.

– Praė­ju­siais me­tais jū­sų ug­ do­mi 18-me­čiai ta­po Lie­tu­vos jau­nių žai­dy­nių čem­pio­nais. Ar ma­to­te tarp jų bū­si­mų „Dra­gū­ no“ ran­ki­nin­kų?

– Min­dau­gas Dum­čius jau vi­sa­tei­ sis vy­rų ko­man­dos na­rys. Pir­mą­ sias rung­ty­nes „Že­mai­ti­jos dra­ gū­ne“ žai­dė 202 cm Vi­li­jus Lin­gė, Dai­nius Žu­tau­tas, Ro­ber­tas Du­

– Vy­ras im­pul­sy­vus bū­na tik per rung­ty­nes, ar dar ir ki­to­se gy­ve­ni­miš­ko­se si­tua­ci­jo­se?

– Vi­sur. Lė­tai jis ne­mo­ka ir ne­no­ri nie­ko dirb­ti.

– Grei­tai at­lėgs­ta?

– Jis – grei­tai. Žiū­rėk, jau ap­si­ su­kęs šyp­so­si. O aš – ne. Ma­ny­je, skor­pio­nė­je, il­gai sė­di pyk­tis. Ga­ liu sa­vai­tė­mis ne­kal­bė­ti. Anks­čiau taip ir bū­da­vo.

– Ar le­pi­na­tės ska­nes­niais mais­to ga­mi­niais, rei­ka­lau­jan­ čiais pa­ruoš­ti dau­giau lai­ko?

– Tre­ne­ris Mig­lius Ast­raus­kas pa­do­ va­no­jo mais­to ruo­ši­mo kny­gą. Tad re­tai, ta­čiau pa­da­rau ką nors iš jos. Šiaip lai­ko mais­to ruo­šai daug ne­ski­ riu. Sten­giuo­si ga­min­ti tai, ką ga­li­ma grei­tai pa­ruoš­ti. Dau­giau lai­ko rei­ ka­lau­ja la­za­ni­ja. Man ją pa­tin­ka ga­ min­ti, nes pa­vyks­ta la­bai ska­ni. Dar ke­pu bul­vi­nius bly­nus, ta­čiau ne­pa­ tin­ka sto­vė­ti prie kep­tu­vės. O ten­ka, nes vy­ras bly­nų su­val­go la­bai daug.

– Ar iš­leis­tu­mė­te A.Juš­kė­ną, jei gau­tų pa­kvie­ti­mą tre­ni­ruo­ti už­sie­nio ko­man­dą?

– Iš­leis­čiau – na­mie ra­miau bū­tų.

Pail­sė­tu­me vie­nas nuo ki­to. Mat grį­žus į na­mus sun­ku per­si­jung­ti į ki­tą rit­mą. Vis vien kal­ba­me apie ran­ki­nį. Ar­tū­rui šau­na į gal­vą ko­kia nors min­tis apie ran­ki­nį, ir pra­si­de­ da. Net su­si­ti­kus su pa­žįs­ta­mais ar ko­kio­se nors gi­mi­nės šven­tė­se neį­ ma­no­ma iš­veng­ti te­mos apie spor­ tą. Sve­čiai ste­bi­si: „Kiek jūs ga­li­te kal­bė­ti apie ran­ki­nį?“ Pas­ta­ruo­ ju me­tu pra­de­da­me stab­dy­ti vie­nas ki­tą, kad keis­tu­me te­mą.

– Kaip at­si­pa­lai­duo­ja­te nuo ran­ki­nio?

– Ran­ki­nį pri­mirš­ti pa­de­da dar­bai na­muo­se. Jų vi­sa­da at­si­ran­da. Jei ne na­me, tai lau­ke. Ar­ba at­si­pa­lai­duo­ ja­me su drau­gais mū­sų pir­te­lė­je.

– Tu­ri­te ko­kių nors ki­to­kių po­ mė­gių?

– Mėgs­tu megz­ti, bet ne­be­ran­du tam lai­ko. Jei pra­dė­da­vau sū­nui ką nors megz­ti, tai jis grei­čiau išaug­ da­vo, nei aš pa­baig­da­vau. Re­tai lie­ ka lai­ko im­ti vą­še­lius, nes di­džiau­ sias ma­lo­nu­mas – fil­mai.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1968 m. lapk­ri­čio 17 d. Klai­

pė­do­je.

1987 m. bai­gė 18-ąją vi­du­ri­nę mo­

kyk­lą (da­bar – Bal­ti­jos gim­na­zi­ja).

– Kas šmaikš­čiau­sias ko­man­ do­je?

– Vie­na­reikš­miš­kai – iš Jur­bar­ko į Klai­pė­dą at­vy­kęs Da­rius Ja­sins­ kas. Kar­tą ry­ti­nė­je tre­ni­ruo­tė­je ne­ bu­vo J.Riau­bos. Daž­nai va­ka­ri­nė­ je tre­ni­ruo­tė­je da­ro­me tuos pa­čius pra­ti­mus, kaip ir ry­ti­nė­je. Ne­bu­vęs ry­tą, Jus­ti­nas va­ka­ri­nė­se pra­ty­bo­ se ra­do suo­liu­kus. A.Juš­kė­nas sa­ ko: „Da­ro­me tą pa­tį pra­ti­mą, kaip ir ry­tą“. Jus­ti­nui pa­si­tei­ra­vus, kaip rei­kia jį at­lik­ti, ant vie­no iš jų sė­ dė­jęs Da­rius rim­tai pa­sa­kė: „Rei­kia

1991 m. – Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros

ins­ti­tu­tą.

1991 m. pra­dė­jo dirb­ti Klai­pė­

dos ran­ki­nio fe­de­ra­ci­jo­je ir mies­to Komp­lek­si­nė­je spor­to mo­kyk­lo­je ran­ki­nio tre­ne­re.

1996 m. su­mai­nė auk­so žie­dus su

Ar­tū­ru Juš­kė­nu.

Is­to­ri­ja: R.Juš­kė­nie­nė (sė­di ant­ra iš kai­rės) kar­tu su ki­to­mis Klai­pė­

dos mer­gi­no­mis, gi­mu­sio­mis 1968 m., ta­po Lie­tu­vos jau­nių žai­dy­nių pri­zi­nin­ke.

1996 m. gi­mė sū­nus Lu­kas.

6

šeštadienis, gegužės 19, 2012

sportas Sporto telegrafas

Buriavimas. Šiandien 10 val. nuo Kruizinių ir karo laivų terminalo krantinės klaipėdiečiai galės palydėti „Gero vėjo“ regatoje dalyvaujančias jachtas. Šiais metais distancija bus sudėtingesnė. Anksčiau dalyviai plaukdavo nuo Klaipėdos iki Palangos ir atgal. Šiandien jiems dar teks įveikti papildomą distanciją iki specialaus ženklo jūroje.

Boksas.. Šiandien 11 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks tarptautinio „Gintarinės pirštinės“ bokso turnyro finalinės kovos.

„Atlantas“ išgelbėjo tašką Klaipėdos krašto derbis po atkaklios ir nervingos kovos tarp „Atlanto“ ir Gargždų „Bangos“ komandų baigėsi lygiosiomis 1:1.

SFL. Sekmadienio futbolo lygos čempionate šiandien vyks trejos rungtynės. Futbolo mokyklos dirbtinės dangos aikštėje (Paryžiaus Komunos g.

16A) 12.15 val. žais „Triobet“ ir „Klarksonas-Plikiai“, 14 val. „Kuršiai“ ir „Baltai“, 18 val. „Sendvaris-Triobet“ ir „Pagėgiai“.

Futbolas. Šiandien 13 val. Klaipėdos centrinio stadiono atsarginėje aikštėje – Lietuvos 2-osios lygos Vakarų zonos futbolo čempionato rungtynės: Klaipėdos „Granitas” – Telšių „Mastis”.

15 val. Klaipėdos valstybinės kolegijos stadione (Jaunystės g. 1) Klaipėdos „Jambo” žais su Šiaulių „Juventa-99”.

Bronzos medaliai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro 13-metės rankininkės iškovojo bronzos medalius Lietuvos pirmenybėse.

Į finalines varžybas, vykusias Utenoje, be klaipėdiečių ir šeimininkių, dar pateko Garliavos (Kauno r.) ir Kretingos komandos.

Jolantos Mižutienės auklėtinės pirmąją dieną 15:26 nusileido daugkartinėms šalies čempionėms Garliavos žaidėjoms. „Garbingiau kovoti neįstengėme dėl ilgos kelionės ir patirties stokos“, – teisinosi trenerė.

Antrąją dieną teko susiremti su Utenos septynetuku. Klaipėdietės laimėjo pirmąjį kėlinį 9:4. Matyt, per anksti patikėjusios, kad laimės, uostamiesčio mergaitės išbarstė persvarą, o susitikimą pralaimėjo net 10:16.

Galbūt rezultatas būtų buvęs kitoks, nes klaipėdietės neįmetė net aštuonių 7 m baudinių.

Trečią dieną laukė lemiama kova dėl bronzos medalių su Kretingos rankininkėmis. Po dramatiškos kovos vieno įvarčio skirtumu 16:15 pergalę šventė klaipėdietės.

Geriausia mūsų ekipos žaidėja pripažinta „Versmės“ progimnazijos moksleivė Dovilė Kasperavičiūtė.

Kova: Klaipėdos (geltoni marškinėliai) ir Gargždų futbolininkai rungtyniavo netausodami jėgų, netramdy-

dami nervų.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Svečiai po 15-ąją min. Giorgi Nikabadzės įvarčio laimėjo pirmąjį kėlinį. Pridėto laiko 4-ąją min. rezultatą išlygino Deividas Peištaras. „Atlanto“ vienuolikė iškovojo 7-ąjį tašką Lietuvos futbolo A lygos čempionate, gargždiškiai – 12-ąjį.

Iki pertraukos pranašiau žaidė svečiai. Savo persvarą jie gana

išvarytas Gytis Gailius. Netrukus aikštėje pasirodė D.Peištaras, pakeitęs gynėją Eriką Žilinską. „Bangos“ vartų šturmas davė vaisių.

94-ąją min. pakėlus kampinį, galva kamuolį į svečių vartus nukreipė nespėjęs net apšilti D.Peištaras. „Pradinę taktiką sujaukė Davydo Arlauskio trauma. Baigiantis apšilimui jam koją sukaustė skausmai, todėl teko perrikiuoti žaidėjus, – sakė „Atlanto“ treneris Romual-

das Norkus. – Gaila, kad nepavyko po pertraukos kuo greičiau išlyginti rezultato. Tačiau dabar reikia džiaugtis išgelbėtu tašku.“

Rungtynių statistika „Atlantas“ – „Banga“ 1:1 (0:1).

D.Peištaras (90+4);G.Nikabadzė (15).

Klaipėdos studentės – čempionės Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nugalėtojos: KU studentės M.Gotcaitytė, M.Černeckytė ir B.Balnaitė

pasidabino aukso medaliais.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

greitai pavertė įvarčiu. Šeimininkai tik keletą kartų buvo priartėję prie „Bangos“ vartų.

Antroje susitikimo pusėje „Atlantas“ rungtyniavo daug aktyviau – pavojingos situacijos prie gargždiškių vartų susidarė viena po kitos. Tačiau kamuolys lyg užkerėtas nekirto varžovų vartų linijos.

87-ąją min. uostamiesčio ekipa įgijo kiekybinę persvarą. Už smūgį Justui Vilavičiui iš aikštės buvo

Vytauto Petriko nuotr.

750

reklamos skyrius: 397

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 750

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

Prienuose surengtose Lietuvos studentų universiados orientavimosi sporto varžybose sėkmingai pasirodė Klaipėdos universiteto (KU) merginos.

Asmeninėse varžybose čempione tapo uostamiesčio ekipos narė Monika Gotcaitytė. Ji 4,9 km su 11 kontrolinių punktų (KP) trasą įveikė per 43 min. 20 sek. ir net 2 min.

18 sek. aplenkė antroje vietoje likusią Kauno technologijos universiteto atstovę Oną Jaugėlaitę.

Ir kitos klaipėdietės pasirodė neblogai. Banga Balnaitė užėmė 7-ąją vietą – 58 min. 59 sek., Milda Černeckytė – 8-ąją – 1 val. 9 min. 43 sek.

Kitą dieną vyko intriguojančios estafetės varžybos. Pirma bėgu-

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

si M.Černeckytė parodė, kad KU komanda nusiteikusi iškovoti vertingiausius medalius. 10 KP 3,8 km trasoje ji surado per 31 min. 46 sek. ir draugei B.Balnaitei lazdelę perdavė būdama pirma.

Orientavimosi varžybose jėgas išmėginti panorusi lengvaatletė B.Balnaitė prarado lyderės poziciją. Trečioji į trasą išbėgusi M.Gotcaitytė nuo varžovės – Vytauto Didžiojo universiteto sportininkės Auksės Gulbinaitės buvo atsilikusi vos 3 sek. Klaipėdietė nepaliko jokių vilčių varžovėms. Pasiekusi finišo vietą per 30 min. 33 sek., Monika KU komandai iškovojo aukso medalius. Sidabro medalius iškovojusi Vilniaus universiteto ekipa nuo klaipėdiečių atsiliko net 7 min ir 58 sek. Trečiosios liko VDU studentės.

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštadienis, gegužės 19, 2012

lietuva

Ne­ran­gu­mas er­zi­na par­tne­rius Lie­tu­vos vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms rei­ kia ke­lio­li­kos mė­ne­sių pa­si­reng­ti jų įslap­ tin­tiems elekt­ro­ni­niams do­ku­men­tams ap­sau­go­ti, kad jie ne­bū­tų pa­vie­šin­ti. Dėl vil­ki­na­mo to­kio svar­baus dar­bo ne­pa­si­ ten­ki­ni­mą reiš­kia Lie­tu­vos par­tne­rės pa­ slap­čių ku­pi­no­je NA­TO.

Po to, kai per vi­są pa­sau­lį nu­vil­ni­jo „Wi­ki­Leaks“ pa­vie­šin­tų ame­ri­kie­ čių pa­rei­gū­nų slap­to su­si­ra­ši­nė­ji­ mo skan­da­las, Lie­tu­vo­je su­si­rū­ pin­ta, kaip elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je sau­go­mi įslap­tin­ti do­ku­men­tai.

Paaiš­kė­jo, kad ap­sau­ga be­veik nu­ li­nė, vi­sai sky­lė­ta. Dėl to ne­pa­si­ten­ ki­ni­mą ofi­cia­lia­jam Vil­niui pa­reiš­kė Lie­tu­vos par­tne­rės NA­TO, ypač nuo „Wi­ki­Leaks“ nu­ken­tė­ju­si Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų val­džia.

Va­šing­to­nas ne tik Lie­tu­vai, bet ir vi­siems ki­tiems par­tne­riams NA­TO kon­fi­den­cia­liai nu­ro­dė su­stip­rin­ti tiek sa­vo, tiek vi­so gy­ny­bi­nio al­jan­ so do­ku­men­tų ap­sau­gą, pir­miau­sia – elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je.

To­dėl per­nai lie­pą prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius su­da­rė spe­cia­lią dar­bo gru­pę ir ją įpa­rei­go­jo iki šių me­tų ba­lan­džio pa­bai­gos pa­reng­ti Elekt­ro­ni­nių įslap­tin­tų do­ku­men­ tų val­dy­mo tai­syk­les.

sa­vo dar­bą, ir tu­rės pa­tvir­tin­ti pa­ reng­tą­ją elekt­ro­ni­nių slap­tų do­ku­ men­tų ap­sau­gos tvar­ką.

Dar­bo gru­pės va­do­vė, Už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Ad­mi­nist­ ra­ci­nio de­par­ta­men­to Įs­lap­tin­ tos in­for­ma­ci­jos val­dy­mo sky­riaus ve­dė­ja Na­ta­li­ja Ba­ce­vi­čie­nė, aiš­ kin­da­ma, ko­dėl reng­ti šią tvar­ką rei­kia dau­giau kaip pen­kio­li­ka mė­ ne­sių, tvir­ti­no, kad dir­bant paaiš­ kė­jo, jog dar­bo yra dau­giau, nei at­ ro­dė iš pra­džių. „Dar­bo gru­pė, iš­nag­ri­nė­ju­si esa­ mą pa­dė­tį, nu­ta­rė, kad ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai ne­reg­la­men­tuo­ja įslap­ tin­tų do­ku­men­tų skait­me­ni­nių ko­ pi­jų ad­mi­nist­ra­vi­mo, to­dėl tu­rė­tų bū­ti pa­reng­ti du nau­ji tei­sės ak­tų pro­jek­tai. Tai Elekt­ro­ni­nių įslap­ tin­tų do­ku­men­tų val­dy­mo tai­ syk­lės ir Įs­lap­tin­tos in­for­ma­ci­jos ad­mi­nist­ra­vi­mo tai­syk­lių nau­ja re­ dak­ci­ja“, – tei­gė N.Ba­ce­vi­čie­nė.

Anot jos, dėl dvie­jų pro­jek­tų ren­ gi­mo tiks­lin­gu­mo dar­bo gru­pė krei­ pė­si į Pas­lap­čių ap­sau­gos koor­di­na­ vi­mo ko­mi­si­ją ir ši tam pri­ta­rė.

Pra­tę­sė iki lapk­ri­čio

Po­sė­džiau­ja du­kart per mė­ne­sį

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Nu­ro­dė Va­šing­to­nas

Bet be­veik me­tų dar­bo gru­pei ne­pa­ ka­ko, kad įvyk­dy­tų prem­je­ro įpa­rei­ go­ji­mą. Bend­ros slap­tų do­ku­men­ tų ap­sau­gos ki­ber­ne­ti­nė­je erd­vė­je tvar­kos Lie­tu­vo­je vis dar nė­ra. Šio­mis die­no­mis paaiš­kė­jo, kad ji neat­si­ras ir iki šių me­tų pa­bai­gos.

A.Ku­bi­lius pa­si­ra­šė nau­ją po­tvar­kį, ku­riuo lei­do pra­tęs­ti gru­pės dar­bą iki šių me­tų lapk­ri­čio 30 d. Tuo­met jau dirbs nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mas ir bus su­da­ro­ma nau­ja Vy­riau­sy­bė, ku­ri, jei­gu gru­pė iki to lai­ko baigs

„Dar­bo gru­pė nu­ta­rė, kad, sie­kiant tin­ka­mai pa­reng­ti abu pro­jek­tus, bū­ti­na pa­pil­dy­ti gru­pės su­dė­tį ir pa­keis­ti nu­sta­ty­tą­jį ter­mi­ną“, – paaiš­ki­no N.Ba­ce­vi­čie­nė.

Tai prem­je­ras ir pa­da­rė. Jis ne tik pra­tę­sė gru­pės dar­bą iki šių me­tų lapk­ri­čio pa­bai­gos, bet ir pa­pil­ dė ją tri­mis nau­jais pa­rei­gū­nais.

Da­bar dar­bo gru­pė­je yra 18 pa­rei­ gū­nų iš Už­sie­nio rei­ka­lų ir Kraš­ to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jų, Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to, Mi­nist­

Po­kal­biai Ka­na­do­je Lie­tu­vos kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė Ota­vo­je su­si­ti­ ku­si su Ka­na­dos gy­ny­bos mi­nist­ru Pe­te­riu Mac­Kay ap­ta­rė NA­TO vir­ šū­nių su­si­ti­ki­mo klau­si­mus.

„NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas, vyks­ tan­tis JAV, Lie­tu­vai svar­bus dėl tran­sat­lan­ti­nio ry­šio. Mes re­mia­me NA­TO stip­ri­nan­čias ini­cia­ty­vas“, – su­si­ti­ki­me su Ka­na­dos gy­ny­bos mi­nist­ru sa­kė R.Juk­ne­vi­čie­nė. Kaip pra­ne­ša Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM), tai pir­ma­sis Lie­tu­vos kraš­ to ap­sau­gos mi­nist­rės vi­zi­tas Ka­na­ do­je. Kal­bė­da­ma apie Tarp­tau­ti­nių sau­gu­mo pa­lai­ky­mo pa­jė­gų ope­ ra­ci­ją Af­ga­nis­ta­ne, R.Juk­ne­vi­čie­nė pa­pa­sa­ko­jo apie Lie­tu­vos va­do­vau­ ja­mą pro­vin­ci­jos at­kū­ri­mo gru­pę Go­re ir veik­lą Af­ga­nis­ta­ne. Pa­sak jos, šiuo me­tu Af­ga­nis­ta­ne daug pa­ stan­gų de­da­ma į šios ša­lies na­cio­ na­li­nės ar­mi­jos mo­ky­mus.

Ka­na­dos gy­ny­bos mi­nist­ras sa­kė, kad „Lie­tu­vos in­dė­lis į ope­ra­ci­ją Af­ ga­nis­ta­ne la­bai svar­bus“. „Ne­no­ri­ me, kad Af­ga­nis­ta­nas tap­tų te­ro­ris­tų ro­ju­mi. No­ri­me, kad bū­tų ger­bia­mos mo­te­rų tei­sės šio­je ša­ly­je, kad vys­ty­ tų­si de­mok­ra­ti­ja“, – KAM pra­ne­ši­ me ci­tuo­ja­mas P.Mac­Kay. Be to, ap­tar­tas prieš­ra­ke­ti­nės gy­ ny­bos klau­si­mas, Ru­si­jo­je vyks­tan­ti mi­li­ta­ri­za­ci­ja, sau­gu­mo iš­šū­kiai Bal­ ti­jos re­gio­ne. Pa­sak R.Juk­ne­vi­čie­nės, Lie­tu­va ne­ga­li su­tik­ti su Ru­si­jos siū­ ly­mais prieš­ra­ke­ti­nę gy­ny­bą or­ga­ni­ zuo­ti sek­to­rių prin­ci­pu. P.Mac­Kay tei­gi­mu, NA­TO prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­ bos sky­das rei­ka­lin­gas gy­ny­bi­niams, o ne puo­la­mie­siems tiks­lams.

Taip pat su­si­ti­ki­me kal­bė­ta apie ener­ge­ti­nį sau­gu­mą. Mi­nist­rė in­ for­ma­vo, kad Lie­tu­vos par­la­men­ tui pa­teik­ti svars­ty­ti do­ku­men­tai, su­si­ję su ener­ge­ti­kos pro­jek­tais.

BNS inf.

Spar­ta: be­veik me­tų dar­bo gru­pei ne­pa­ka­ko, kad įvyk­dy­tų prem­je­ro įpa­rei­go­ji­mą. Bend­ros slap­tų do­ku­men­

tų ap­sau­gos ki­ber­ne­ti­nė­je erd­vė­je tvar­kos Lie­tu­vo­je vis dar nė­ra.

ro pir­mi­nin­ko tar­ny­bos, taip pat Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos, Vi­ daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos, Po­li­ci­ jos de­par­ta­men­to, Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­ro, Vy­riau­sy­bi­nio ry­ šių cent­ro ir Vy­riau­sio­jo ar­chy­va­ro tar­ny­bos. Pas­ta­ra­jai pa­ves­ta tech­ niš­kai ap­tar­nau­ti dar­bo gru­pę.

Pa­sak N.Ba­ce­vi­čie­nės, šiuo me­ tu dar­bo gru­pė in­ten­sy­viai dir­ba. „Pas­ta­ruo­ju me­tu po­sė­džiai vyks­ ta du kar­tus per mė­ne­sį“, – in­for­ ma­vo pa­rei­gū­nė.

Ypač slap­ti – tik po­pie­riu­je

Vy­riau­sio­jo ar­chy­va­ro tar­ny­bos Do­ku­men­tų ir ar­chy­vų val­dy­mo sky­riaus ve­dė­ja Dai­va Luk­šai­tė yra sa­kiu­si, kad iki šiol Lie­tu­vo­je iš es­mės ne­bu­vo at­ski­rai reg­la­men­ tuo­ta, kaip de­rė­tų sau­go­ti ir tvar­ ky­ti įslap­tin­tus elekt­ro­ni­nius do­ ku­men­tus. Anot jos, nau­jo­sios tai­syk­lės bus skir­tos že­mes­nio įslap­ti­ni­mo ly­gio do­ku­men­tams – su žy­mo­mis „ri­bo­to nau­do­ji­mo“ ar­ba „nau­do­ti tar­ny­bo­je“. Tai reiš­ kia, kad jos nea­pims žy­mas „kon­ fi­den­cia­liai“, „slap­tai“ ir „vi­siš­kai slap­tai“ tu­rin­čių do­ku­men­tų.

D.Luk­šai­tė lei­do su­pras­ti, kad aukš­tes­nio slap­tu­mo ly­gio po­pie­ riai į elekt­ro­ni­nę erd­vę pa­tek­ti ne­

tu­rė­tų. Jų tu­rės ir to­liau bū­ti tik po­pie­ri­nis va­rian­tas, ir tik ri­bo­tas eg­zemp­lio­rių skai­čius. „Šie do­ku­ men­tai ir to­liau bus sau­go­mi bei tvar­ko­mi taip, kaip nu­ma­ty­ta jau vei­kian­čių tai­syk­lių“, – sa­kė ji.

Pa­rei­gū­nė pa­brė­žė, kad Lie­tu­vo­ je yra su­kur­ta tin­ka­ma po­pie­ri­nių slap­tų do­ku­men­tų sau­go­ji­mo sis­te­ ma: „Ne­te­ko gir­dė­ti, kad per pa­sta­ ruo­sius ke­le­rius me­tus mums bū­tų bu­vę pa­teik­ta ko­kių nors prie­kaiš­tų dėl slap­tų po­pie­rių sau­go­ji­mo.“ Nes­kel­bia­ma, kiek Lie­tu­vo­je iš vi­so yra do­ku­men­tų, tu­rin­čių įvai­ rias sau­gu­mo žy­mas. Tai – vals­ty­ bės pa­slap­tis.

Ne­pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja ir apie tai, kiek Lie­tu­vos val­džios ins­ti­tu­ ci­jo­se yra gry­nai lie­tu­viš­kų, ša­ly­ je su­ra­šy­tų slap­tų po­pie­rių, o kiek yra atė­ję iš par­tne­rių NA­TO, ES, taip pat kiek tu­ri­ma kon­fi­den­cia­ lių pra­ne­ši­mų iš Lie­tu­vos dip­lo­ma­ ti­nių ži­ny­bų už­sie­ny­je.

Ne­ži­no­ma, kiek kai­nuos įdieg­ti sis­te­mą, ku­ri leis Lie­tu­vos val­džios spe­cia­lią­sias ins­ti­tu­ci­jas ap­sau­go­ ti nuo in­for­ma­ci­jos nu­te­kė­ji­mo. Tai esą bus ap­skai­čiuo­ta tik tuo­met, kai prem­je­ro pa­skir­tų eks­per­tų gru­pė baigs sa­vo dar­bą. Ta­čiau ir ši in­for­ ma­ci­ja bus įslap­tin­ta.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Ne­sėk­min­gas ty­ri­mas

Po to, kai per­nai dien­raš­tis pa­vie­ ši­no, kad Lie­tu­va su­si­rū­pi­no sa­vo įslap­tin­tų elekt­ro­ni­nių do­ku­men­ tų ap­sau­ga, Ant­ra­sis ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­tas prie Kraš­ to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ini­ci­ja­vo ty­ri­mą, kaip ga­lė­jo nu­te­kė­ti in­ for­ma­ci­ja dėl JAV reiš­kia­mų kon­ fi­den­cia­lių pa­sta­bų ofi­cia­lia­jam Vil­niui, jog to­kios tvar­kos iki šiol nė­ra.

Ta­čiau, neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, šis ty­ri­mas bai­gė­si be re­zul­ta­tų.

Neo­fi­cia­lūs šal­ti­niai pa­tvir­ti­no, kad Lie­tu­vos spren­di­mas ge­ro­kai ati­dė­ti dar­bo dėl įslap­tin­tų elekt­ ro­ni­nių do­ku­men­tų ap­sau­gos pa­ bai­gą pa­li­ko slo­gų įspū­dį NA­TO par­tne­riams, pir­miau­sia JAV. Pa­reikš­tas ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ga­ li­mu dar­bo vil­ki­ni­mu.

Po to, kai Ju­l ia­n o As­s an­ge’o įsteig­ta ir Šve­d i­jo­je įre­g ist­r uo­ ta or­ga­ni­za­ci­ja „Wi­ki­Leaks“ už­ per­n ai vė­ly­v ą ru­d e­n į ėmė po tru­pu­tį vie­šin­ti tūks­tan­čius JAV dip­l o­m a­t i­n io su­s i­ra­š i­n ė­j i­m o do­k u­m en­t ų, dau­ge­l io pa­s au­l io vals­ty­bių spe­cia­lio­sios tar­ny­bos su­si­rū­pi­no sa­vo slap­tų po­pie­rių, esan­č ių elekt­ro­n i­n ė­j e erd­v ė­j e, sau­gu­mu.

8

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

10p.

Amerika keičia spalvą: baltaodžių kūdikių gimsta mažiau nei pusė.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Uk­rai­na: čia žai­di­mo tai­syklės Ju­li­jos Ty­mo­šen­ko is­to­ri­ja Eu­ro­po­je su­laukė did­žiu­lio dėme­sio. Tie­sa, at­ro­do, kad tai – po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­ta by­la.

O ar reikėtų tuo stebė­tis?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Po­li­ti­nis kva­pe­lis

Kaip būtų ga­li­ma su­val­dy­ti su­ si­da­riu­sią po­li­tinę krizę? Tin­ka­ miau­sias būdas, ži­no­ma, būtų tam tik­ras komp­ro­mi­sas tarp Uk­rai­nos vald­žios ir Eu­ro­pos, spaud­žian­čios Ki­jevą dėl žmo­gaus tei­sių.

Ta­č iau to­k io sce­n a­r i­jaus Vik­ to­ro Ja­n u­ko­v y­č iaus ad­m i­n ist­ ra­c i­ja, re­g is, kol kas ne­svars­to.

Galbūt svars­tys? Ga­l i būti, ta­ čiau tai ne­reiš­k ia, kad pa­l ei­d us J.Ty­m o­š en­ko Uk­rai­n a žengs ki­ tu ke­l iu nei iki šiol. O šis ke­l ias – ne de­mok­ra­ti­jos, kaip ban­do­ ma įsi­vaiz­duo­ti.

Ir kad ir ką sa­kytų Uk­rai­nos va­ do­vas V.Ja­nu­ko­vy­čius apie skaidrų bu­vu­sios prem­jerės teismą, ši by­la tik­rai su po­li­ti­niu kva­pe­liu.

Vis dėlto Uk­rai­no­je to­kie eli­ to ap­si­stum­dy­mai – ne nau­jie­ na. Kaip ir po­li­ti­zuo­ti teis­mai, vi­ sur be­si­pi­nan­tys vers­lo ir po­li­tikų in­te­re­sai, ko­rup­ci­ja ar ki­tos ne­ for­ma­lios tra­di­ci­jos. Ne­nuos­ta­bu, kad nors Va­ka­rai, ypač brand­žios de­mok­ra­ti­jos ša­lys, to­kios kaip Vo­kie­ti­ja, daž­nai iš po­so­vie­ti­nių vals­ty­bių rei­ka­lau­ja pa­gar­bos de­ mok­ra­ti­jai ir žmo­gaus teisėms, – tai bal­sas ty­ruo­se.

Žadė­jo sta­bi­lumą

V.Ja­nu­ko­vy­čius į vald­žią at­ėjo po Oran­žinės re­vo­liu­ci­jos lai­ko­tar­pio, pa­si­žymė­ju­sio po­li­tinė­mis krizė­mis ir nuo­la­ti­niais ki­vir­čais tarp re­vo­ liu­ci­jos sto­vyk­los na­rių, tarp ku­rių bu­vo ir J.Ty­mo­šen­ko. V.Ja­nu­ko­ vy­čius jau bu­vo pa­siekęs vald­žios olimpą, ta­čiau 2004 m. ne­su­gebė­jo iš­lai­ky­ti po­sto. „Oran­žinė“ kom­pa­ ni­ja su­gebė­jo iš­vers­ti jį iš po­sto, o po su­reng­to ant­ro­jo rin­kimų tu­ro V.Ja­ nu­ko­vy­čius li­ko it musę kandęs.

Uk­rai­no­je ne­būna taip, kad už pre­zi­ den­to ne­stovėtų kas nors įta­kin­ges­nis.

Tie­sa, ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad vi­si uk­rai­nie­čiai per­ne­lyg žavė­jo­si šiuo stam­baus su­dėji­mo pro­ru­siš­ku va­ di­na­mu po­li­ti­ku. Vei­kiau dau­ge­ lis pa­tikė­jo opo­zi­ci­jos pa­ža­dais, kad bu­vu­sio ša­lies va­do­vo Leo­ni­do Kuč­ mos su­kur­ta ko­rup­ci­ja per­si­smel­ ku­si po­li­tinė ša­lies sis­te­ma pa­ga­liau grius, ir su trenks­mu. Kad pa­ga­liau vald­žia ims rūpin­tis žmonė­mis, o ne oli­garchų in­te­re­sais.

Opo­zi­ci­ja tuo me­tu bu­vo so­li­di ir kon­so­li­duo­ta. „Oran­žinė“ kom­ pa­ni­ja turė­jo sa­vo pa­grin­dinį šūkį – su­nai­kin­ti įsi­šak­ni­ju­sią ko­rup­ ciją, oli­garchų įtaką, pa­suk­ti ša­lies vairą va­ka­rie­tiškų ver­ty­bių pusėn.

Juos rėmė Va­ka­rai, ku­rie tal­ki­no ne tik stebė­da­mi rin­ki­mus, ta­čiau ir fi­ nan­sa­vo opo­zi­ci­nes jėgas. V.Ja­nu­ ko­vy­čius, nors bu­vo gau­siai pa­lai­ ko­mas Uk­rai­nos ry­tuo­se, vei­kiau sim­bo­li­za­vo se­no­sios kuč­minės sis­ te­mos iš­li­kimą nei jos grio­vimą.

Be to, opo­zi­ci­ja pa­si­telkė ir V.Ja­ nu­ko­vy­čiaus pro­ r u ­s i š ­k u ­ mo kortą.

P a g ­r i n ­ do, ži­no­ ma, bu­vo.

Da u g ­ e ­l i s jo rėmėjų, o ir pa­ts V.Ja­ nu­ko­vy­čius, ne­re­ tai ak­cen­ta­vo, kad svar­biau­sia Uk­rai­ Rea­lybė: J.Ty­mo­šen­ko teis­mas, re­gis, tik dar sykį nai – ge­ri san­ty­kiai pa­rodė, kad Uk­rai­no­je ga­lio­ja ki­to­kios žai­di­mo tai­ su Ru­si­ja, ly­gia­tei­ syklės, o jas šiuo me­tu dik­tuo­ja V.Ja­nu­ko­vy­čius. siš­ku­mas tiek uk­

„Scan­pix“ nuo­tr. rai­n ie­č iams, tiek

ru­sams ša­ly­je. Ta­čiau rie­te­nos ir ne­su­ta­ri­mai su­ga­di­no „oran­žinės“ sto­vyk­los rei­ka­lus. Opo­zi­ci­jos na­riai pa­tys pa­ki­šo sau koją ini­ci­juo­da­mi po­li­ti­nes re­for­mas, ku­rios su­ma­ži­ no ša­lies va­do­vo ga­lias ir kar­tu iš­ plėtė vy­riau­sybės įga­lio­ji­mus.

Ne­nuos­ta­bu, jog ne­tru­kus tarp tuo­me­čio ša­lies va­do­vo Vik­to­ ro Juš­čen­kos ir J.Ty­mo­šen­ko ėmė bręsti konf­lik­tas, ku­ris ga­liau­siai lėmė, kad 2005–2009 m. Uk­rai­ na įklim­po į po­li­tinį chaosą. Taip V.Ja­nu­ko­vy­čiui ir jo Re­gio­no par­ ti­jai at­si­vėrė Ki­je­vo du­rys, nors vos prie­š ke­le­rius me­tus sos­tinė­je aidė­ jo prie­š jį nu­kreip­tos skan­duotės.

Tapęs ša­lies va­do­vu V.Ja­nu­ko­ vy­čius žengė pra­gma­tiš­ku ke­liu, nees­ka­luo­da­mas nei san­ty­kių su Ru­si­ja, nei su Eu­ro­pa – pa­si­rin­ ko la­vi­ra­vi­mo tak­tiką. Tie­sa, vi­ daus po­li­ti­ko­je jis ėmėsi sku­bių pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­jos stip­ri­ni­mo veiksmų. Tai, ži­no­ma, bu­vo lo­giš­ kas žings­nis, lik­vi­duo­jant „oran­ žinės“ eros pa­da­ri­nius.

Tie­sa, J.Ty­mo­šen­ko by­la kaip rei­kiant ap­kar­ti­no san­ty­kius su Eu­ro­pa, ypač did­žiau­sia ir įta­kin­ giau­sia Bend­ri­jos na­re Vo­kie­ti­ja.

Ar šis konf­lik­tas bus reikš­min­ gas? Iš esmės Uk­rai­nos ir ES ry­šiai ne­nutrū­ko, tad J.Ty­mo­šen­ko by­los klau­si­mas – „ver­ty­bi­nis“.

Ki­ta ver­tus, Va­ka­rai dar sykį įsi­ ti­ki­no, kad Uk­rai­na taip grei­tai, kaip įvy­ko Oran­žinė re­vo­liu­ci­ ja, ne­si­kei­čia. Ko­rup­ci­ja, in­te­resų grupės, oli­gar­chai. Vi­sa tai – Uk­ rai­nos kas­die­nybė.

Ar V.Ja­nu­ko­vy­čius ką nors pa­ keitė, o ar ga­li pa­keis­ti? Var­gu.

V.Ja­nu­ko­vy­čiaus per­galė Uk­rai­nos pre­zi­den­to rin­ki­muo­se ne­bu­vo ne­ tikė­ta. Ma­ža to, Eu­ro­po­je, skir­tin­gai nei 2004 m., šis po­li­ti­kas net lai­ ky­tas sta­bi­lu­mo ga­ran­tu po chao­ tiškų metų. 2010 m. Kons­ti­tu­ci­nis teis­mas pa­keitė 2004 m. įvyk­dy­ tas po­li­ti­nes re­for­mas ir su­grąži­no 1996 m. kons­ti­tu­ciją.

V.Ja­nu­ko­vy­čius ėmėsi ir svar­bių so­cia­li­nių bei eko­no­mi­nių re­formų.

Jis pa­si­sakė už in­ves­ti­cijų pri­trau­ kimą, žadė­jo vi­daus re­for­mas, kovą su ko­rup­ci­ja. Dau­ge­lis manė, kad Uk­rai­na ne­suks kitų po­so­vie­ti­nių ša­lių, ku­rio­se do­mi­nuo­ja au­to­ri­ta­ ri­nio sti­liaus val­dy­mas, ke­liu, o lai­ ky­sis de­mok­ra­ti­jos prin­cipų.

Opo­nen­tus iš „oran­žinės“ kom­ pa­ni­jos V.Ja­nu­ko­vy­čius api­būdi­no

Rea­lybė: niekas neabejoja, kad byla prieš J.Tymošenko – sufabrikuota.

kaip „ne­su­gebė­ju­sius priim­ti svar­ bių spren­dimų po­li­ti­kus“. „Eko­no­ mi­ka ne­su­gebė­jo veik­ti sis­te­min­ gai“, – sakė jis kaž­ka­da Ber­ly­ne.

siai, nes taip žais­ti ge­riau­sia. Oli­ garchų pa­ra­ma po­li­ti­niam eli­tui – sta­bi­lu­mo ga­ran­tas, o oli­gar­chams – laisvė veik­ti.

Nau­jas ar­bit­ras?

Oli­garchų žai­di­mai

Iš tiesų, nie­kas la­bai ne­šūka­vo ant V.Ja­nu­ko­vy­čiaus, kad jis ima­si re­ for­muo­ti ša­lies po­li­tinę sis­temą stip­rin­da­mas sa­vo ir sa­vo ap­lin­kos ga­lias. Taip jau Uk­rai­no­je yra, kad stip­ri cent­rinė vald­žia čia ga­li už­ kirs­ti ke­lią ne­si­bai­gian­čioms pjau­ tynėms dėl įta­kos ir vald­žios. To­ kiu ar­bit­ru gan il­gai bu­vo L.Kuč­ma.

Jis su­gebė­jo kont­ro­liuo­ti oli­gar­ chus, de­rin­ti jų in­te­re­sus ir iš­lai­ ky­ti sa­vo po­stą ne­pa­liestą. Ši sis­ te­ma rėmėsi abi­pu­siu su­si­ta­ri­mu – vals­tybė už­tik­ri­na oli­gar­chams ma­lonę ir ap­saugą, tad ga­li­my­bes plėsti verslą, o šie at­si­ly­gi­na lo­ja­ lu­mu. Šiuo at­ve­ju kiek­vie­na vers­ lo im­pe­ri­ja at­si­riekė sa­vo py­ra­go dalį. Ar va­di­na­mo­jo ar­bit­ro ke­liu žengė V.Ja­nu­ko­vy­čius? Vei­kiau­

Iki Oran­žinės re­vo­liu­ci­jos Uk­rai­ no­je do­mi­na­vo iš esmės trys vers­lo gru­puotės: oli­gar­cho Ri­na­to Ach­ me­to­vo „Sys­tem Ca­pi­tal Ma­na­ge­ ment“, Vik­to­ro Pin­čiu­ko „In­ter­ pi­pe“ ir va­di­na­mo­jo Ki­je­vo kla­no at­sto­vai Gri­go­ri­jus Sur­kis bei Vik­ to­ras Med­ved­ču­kas.

Po Oran­žinės re­vo­liu­ci­jos sa­ vo įtaką po­li­ti­kai su­stip­ri­no to­kie nau­jie­ji oli­gar­chai, kaip Vi­ta­li­jus Hai­du­kas bei Ser­ge­jus Ta­ru­ta, taip pat Igo­ris Ko­lo­mois­kis. Oli­garchų ro­ki­ruotė sie­ja­ma su va­di­na­muo­ ju rep­ri­va­ti­za­ci­jos pro­ce­su, ku­rio tiks­las – per­skirs­ty­ti pri­va­ti­zuo­tas įmo­nes nau­jiems šei­mi­nin­kams, už­si­tik­ri­nant jų pa­ramą.

Būtent taip elgė­si „oran­žinė“ ko­ man­da po re­vo­liu­ci­jos.

9

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

pasaulis Kont­ra­ban­dos ­ ka­ra­lių – už grotų

Rei­ka­lau­ja ­ pa­do­ru­mo

Ki­ni­jos teis­mas va­kar skyrė laisvės at­ėmi­ mo iki gy­vos gal­vos bausmę Lai Chang­ xin­gui, ku­ris va­do­va­vo did­žiu­lei kont­ra­ ban­dos ope­ra­ci­jai, il­gai slapstė­si Ka­na­do­ je, o per­nai bu­vo de­por­tuo­tas. Lai Chang­ xin­gas bu­vo pri­pa­žin­tas kal­tu dėl mi­li­jardų do­le­rių vertės pra­ban­gių ma­šinų ir ci­ga­re­ čių kont­ra­ban­dos, taip pat pa­reigūnų pa­ pir­kinė­ji­mo. Dėl jo by­los iš po­stų išlėkė ne vie­nas aukš­to ran­go pa­reigū­nas.

Ame­ri­kietė po­pmu­zi­kos su­perž­vaigždė La­dy Ga­ga va­kar bu­vo per­spėta su­si­lai­ ky­ti nuo nuo­gy­bių, ne­pa­do­raus el­ge­sio ir švent­va­gys­čių, kai kitą sa­vaitę gast­ro­liuos Fi­li­pi­nuo­se. Po to, kai prie­šta­rin­gai ver­ti­ na­mas jos pa­si­ro­dy­mas bu­vo užd­raus­tas kai­mynė­je In­do­ne­zi­jo­je, Ma­ni­los pa­reigū­ nai pa­reiškė, jog kon­certą stebės ins­pek­ to­riai, ku­rie turės už­tik­rin­ti, kad dai­ni­ ninkė ne­per­žengtų ribų.

šiek tiek ki­to­kios įžengė į po­li­tiką ir ta­po Ra­dos na­ re. Grei­tai ji bu­vo at­sa­kin­ga už ša­ lies ener­ge­ti­kos klau­si­mus.

J.Ty­mo­šen­ko elgė­si drąsiai. Ji ini­ci­ja­vo dau­ge­lio ko­rup­ci­nių su­ si­ta­rimų pa­nai­ki­nimą – tai lėmė, kad ener­ge­ti­kos sek­to­rius pra­ dėjo efek­ty­viai dirb­ti ir duoti pel­ ną. Ta­čiau tai komp­li­ka­vo san­ ty­kius su kai ku­riais oli­gar­chais, todėl pre­zi­den­tas L.Kuč­ma J.Ty­ mo­šen­ko at­lei­do.

Būtent ta­da L.Kuč­mos ad­mi­nist­ ra­ci­ja ap­kal­ti­no J.Ty­mo­šen­ko dujų kont­ra­ban­da ir do­ku­mentų klas­to­ ji­mu, ta­čiau ta­da po­li­tikė su­gebė­jo iš­si­suk­ti teig­da­ma, kad su ja ban­ do su­si­do­ro­ti oli­gar­chinės jėgos.

Tie­sa, 2002 m. po­li­tikė vos ne­žu­ vo mįslin­go­je eis­mo ava­ri­jo­je.

V.Ja­nu­ko­vy­čiaus tur­tai

V.Ja­nu­ko­vy­čiaus as­muo vi­suo­ met sie­tas su ry­ti­nių Uk­rai­nos re­ gionų oli­gar­chais, iš esmės do­ mi­na­vu­siais L.Kuč­mos me­tais.

Pa­vyzd­žiui, R.Ach­me­to­vas iki šiol yra did­žiau­sias Re­gionų par­ti­jos rėmėjas. Nors pa­si­sa­ko už ly­gias tei­ses uk­rai­nie­čiams ir ru­sams, taip pat pa­lai­ko san­ty­kius su Ru­ si­jos eli­to na­riais, nie­kas ne­trukdė R.Ach­me­to­vui rem­ti ir „oran­žinės“ sto­vyk­los. Iš esmės jiems per­ne­lyg ne­svar­bu, kas do­mi­nuo­ja po­li­tinė­ je pa­dangė­je, nes vi­si po­li­ti­kai vie­ naip ar ki­taip yra nuo jų pri­klau­so­ mi, o šie – nuo po­li­tikų.

Oli­garchų įta­ka Uk­rai­no­je ėmė aug­ti iš kar­to nuo ne­prik­lau­so­ mybės at­kūri­mo. Griū­vant So­ vietų Sąjun­gai Uk­rai­no­je ėmė kur­ tis vers­lo im­pe­ri­jos, ku­rios iki šiol do­mi­nuo­ja ša­lies vers­le. Im­pe­ri­jos kūrėsi pri­va­ti­za­ci­jos pro­ce­so įkarš­ ty­je, ta­čiau po­li­ti­nis eli­tas kont­ro­ lia­vo, kad tarp skir­tingų gru­puo­čių iš­liktų pu­siaus­vy­ra.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Tais me­tais į Uk­rai­nos vers­lo eli­ tą įsi­veržė ir J.Ty­mo­šen­ko. Po­li­ti­ kei ne sykį kli­juo­ta Dujų Prin­cesės pra­vardė. Šią pra­vardę ji ga­vo pra­ ėju­sio am­žiaus pa­sku­ti­nia­ja­me de­ šimt­me­ty­je.

Sa­vo ke­lią į vers­lo aukš­tu­mas pra­dėju­si nuo vaiz­do ka­se­čių nuo­ mos, 1995 m. J.Ty­mo­šen­ko jau bu­ vo bend­rovės „Vie­ningos Uk­rai­nos ener­gi­jos sis­temos“ di­rek­torė. Ši įmonė bu­vo pa­grin­dinė Ru­si­jos dujų im­por­tuo­to­ja į Uk­rainą. Bu­vo įta­ria­ma, kad J.Ty­mo­šen­ko vers­ las nėra skaid­rus, esą ji par­da­vinė­ ja di­de­lius vogtų dujų kie­kius, nu­ slėpda­ma mo­kes­čius.

Vis dėlto būsi­mo­ji po­li­tikė turė­ jo stiprų už­nu­garį – ne tik kai ku­ riuos žy­mes­nius Uk­rai­nos oli­ gar­chus, bet ir pa­tį ša­lies va­dovą L.Kučmą. Būtent ta­da J.Ty­mo­ šen­ko su­si­krovė ne­regė­tus tur­tus.

Nie­kas rim­tai nie­kuo­met J.Ty­mo­ šen­ko ne­lietė, kol ji nu­tarė pa­suk­ ti į po­li­tiką. 1996 m. J.Ty­mo­šen­ko

Dau­ge­lis Uk­rai­nos po­li­tikų, tarp jų ir V.Ja­nu­ko­vy­čius, pa­brėžė, kad ko­ rup­ci­jai jam val­dant bus su­duo­tas skau­dus smūgis. Ar taip yra iš tiesų?

Pa­sak „Der Spie­gel“, 38 metų V.Ja­nu­ko­vy­čiaus vy­riau­sia­sis sūnus Aliak­sand­ras ta­po ži­no­mu Uk­rai­no­ je vers­li­nin­ku. Ry­ti­nia­me Do­nets­ko mies­te jis už­sii­ma sta­tybų vers­lu ir šis vers­las kles­ti. Vi­sos Uk­rai­nos vys­ty­mo ban­kas, kont­ro­liuo­ja­mas Ja­nu­ko­vy­čių šei­mos, taip pat pa­ di­di­no sa­vo įplau­kas. Taip tvir­ti­na Uk­rai­nos ži­niask­lai­da. „Der Spie­gel“ pa­kal­bi­no Ki­ je­ve dir­bantį žur­na­listą Ser­gejų Leš­čenką. Jam 31 me­tai ir jis dir­ ba dien­raš­ty­je „Uk­rains­ka Prav­ da“. Laik­raš­ty­je kar­tu dir­ba dar 20 žur­na­listų. 2000 m. šio laik­raš­čio vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius Geor­gi­jus Gon­gadzė bu­vo nu­žu­dy­tas, kaip spėja­ma, už­sa­kius tuo­me­čiam ša­ lies va­do­vui L.Kuč­mai. Praė­jus dvy­li­kai metų S.Leš­čen­ka sakė nuo­lat su­lau­kian­tis gra­si­nimų.

Ta­čiau ne tik su šio­mis baimė­ mis rei­kia ko­vo­ti „Prav­dos“ žur­na­ lis­tams. An­tai ne­se­niai vy­riau­sybę pa­lai­kan­tis „Iz­ves­tia“ ap­kal­ti­no laik­raš­čio va­do­vus, kad šie ban­do „des­ta­bi­li­zuo­ti Ja­nu­ko­vy­čiaus vy­ riau­sybę“.

S.Leš­čen­ka su­si­dūrė su Ja­nu­ ko­vy­čių kla­nu, kai ėmė nag­rinė­ti V.Ja­nu­ko­vy­čiaus re­zi­den­ci­jos Mež­ go­ry­je is­to­riją. „Uk­rains­ka Prav­da“ ga­vo do­ku­men­tus, ku­rie įro­do, kad ši vi­la bu­vo pri­va­ti­zuo­ta ne vi­sai šva­riai.

Pa­sak dien­raš­čio, vi­la bu­vo per­ leis­ta vie­nai Do­nec­ko bend­ro­vei, o ši mai­nais per­davė du nu­šiu­ru­sius na­mus Ki­je­ve. Nau­ja­sis vi­los sa­vi­ nin­kas vėliau naująją nuo­sa­vybę per­kėlė bend­ro­vei „Tan­ta­lit“. Pas­ kui ši įmonė, nors turė­jo ver­tin­ go tur­to, bu­vo pa­skelb­ta bank­ru­ ta­vu­sia.

2

NA­TO ka­riai žu­vo ir dar še­ši bu­vo su­žeis­ti per su­kilė­lių ra­ketų ata­ką Rytų Af­ga­nis­ta­ne.

Spro­gi­mų seriją te­be­gau­bia pa­slap­tis Ba­land­žio 27-ąją Uk­rai­nos did­ mies­ty­je Dniep­ro­pet­rovs­ke įvyk­ dy­tas te­ro­ro ak­tas. Kas už jo sto­ vi? Iki šiol nie­kas ne­pa­sakė.

De­ja, iki šiol ver­s ijų dau­g iau nei at­sa­k ymų. Galbūt spro­g i­ mai bu­vo su­si­ję su J.Ty­mo­šen­ ko, o gal su artė­jan­čiu Eu­ro­pos fut­b o­l o čem­p io­n a­t u? Gal tai vald­ž ios pro­vo­ka­c i­ja? Ofi­c ia­ liai bu­vo pa­s kelb­ta, kad spro­ gi­mai – te­ro­ro ak­tas. Nors bu­vo pa­vie­šin­ti trys ga­limų iš­puo­lio vyk­dy­tojų fo­to­ro­b o­t u su­d a­ry­t i at­vaiz­d ai, apie su­ė mi­m us pa­ skelb­ta ne­bu­vo.

Buvęs Uk­rai­nos sau­gu­mo tar­ nybų lei­te­nan­tas Olek­sand­ras Ski­pals­kis pa­brėžė, kad iš­puolį or­ga­ni­za­vo tik­rai ne te­ro­ristų or­ ga­ni­za­ci­jos, o tai vei­kiau bu­vo ap­ si­stum­dy­mas dėl įta­kos.

Ki­ti tvir­ti­no tikį, kad te­ro­ro aktą su­re­ži­sa­vo vald­žia, siek­da­ma po­ li­ti­nių tikslų. Juk būtent tuo me­ tu, kai aidė­jo spro­gi­mai, pa­si­rodė J.Ty­mo­šen­ko skun­das, kad kalė­ji­ me su ja el­gia­ma­si blo­gai. O J.Ty­ mo­šen­ko ki­lu­si būtent iš Dniep­ ro­pet­rovs­ko.

Ta­čiau sprog­menų spe­cia­lis­tas Vla­di­mi­ras Zakh­ma­to­vas sakė, kad bom­ba ne­bu­vo skir­ta žmo­ nėms gąsdin­ti, bu­vo tai­ko­ma­si ką nors su­žeis­ti. Be to, eks­per­tas pri­dūrė, kad fak­tas, jog po spro­ gi­mo nie­kas ne­bu­vo suim­tas, ro­ do, kad vald­žia galė­jo su tuo bū­ ti ne­su­si­ju­si.

Ar galė­jo spro­gi­mus su­reng­ti opo­zi­ci­ja? Ma­no­ma, kad taip siek­ ta des­ta­bi­li­zuo­ti V.Ja­nu­ko­vy­čiaus vy­riau­sybę prie­š Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­natą, nes ir Dniep­ro­pet­ rovs­ke vyks rung­tynės.

Ta­čiau opo­zi­ci­jos veikė­jai ka­te­ go­riš­kai neigė to­kią ver­siją, ro­dy­ da­mi pirš­tais į vy­riau­sybę.

At­me­tus anks­čiau minė­tas ver­ si­jas kaip men­kai pa­grįstas, tyrė­ jams vei­kiau­siai teks narp­lio­ti, kas iš vie­tos vers­lo in­te­resų galė­ jo pri­kiš­ti na­gus prie te­ro­ro ak­to.

Vla­di­mi­ras Ro­kits­kis:

Tik­rai ne­ma­nau, kad ko­kia nors po­li­tinė jėga galė­jo stovė­ti už šių iš­puo­lių.

Dniep­ro­pet­rovs­kas ne­re­tai va­ di­na­mas Uk­rai­nos oli­garchų gim­ ti­ne. Iš šio mies­to kilę mi­li­jar­die­ riai Vik­to­ras Pon­čiu­kas, Igo­ris Ko­lo­mois­kis ir Ge­na­di­jus Bo­go­ liu­bo­vas. Ma­no­ma, kad pir­mie­ji su­darė vieną gru­puotę, ku­ri aiš­ ki­no­si san­ty­kius su tur­tin­giau­siu uk­rai­nie­čiu va­di­na­mu R.Ach­me­ to­vu ir jo kom­pa­ni­ja.

Li­kus dviem sa­vaitėms iki iš­ puo­lio prie sa­vo namų bu­vo nu­ šau­tas vie­tos vers­li­nin­kas Ge­na­ di­jus Ak­sel­ro­das. Šis as­muo bu­vo ge­rai ži­no­mas Dniep­ro­pet­rovs­ke sta­tybų vers­lo at­sto­vas.

Tai tik su­stip­ri­no kal­bas, kad mies­te vyks­ta vers­lo gru­pių ka­ ras. Vis dėlto Uk­rai­nos pa­reigū­nai iki šiol la­bai at­sar­giai ko­men­tuo­ja ty­rimą. Tie­sa, tyrė­jai at­metė, kad iš­puo­lis turė­jo po­li­ti­nių mo­tyvų. „Tik­rai ne­ma­nau, kad ko­kia nors po­li­tinė jėga galė­jo stovė­ti už šių iš­puo­lių“, – sakė Uk­rai­nos sau­gu­mo tar­ny­bos va­do­vo pa­va­ duo­to­jas Vla­di­mi­ras Ro­kits­kis. „Kyiv Post“, „Huf­fing­ton Post“ inf.

Ty­ri­mas: Uk­rai­nos pa­reigū­nai ma­no, kad spro­gi­mai Dniep­ro­pet­

rovs­ke su po­li­ti­ka ne­su­siję.

AFP nuo­tr.

10

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

pasaulis Stu­dentų pro­tes­tai Brangs­tan­tis moks­las šią sa­vaitę iš­vi­jo į gat­ves Čilės, Bo­li­vi­jos ir Ka­na­dos stu­ den­tus. Neiš­veng­ta riau­šių, su­si­rėmimų su teisė­sau­gos pa­reigū­nais, traumų ir areštų. Čilė­je, kur ne­mo­ka­mo uni­ver­si­te­ ti­nio iš­si­la­vi­ni­mo iš­vis nėra, su­lai­ky­ta 70 žmo­nių. Bo­li­vi­jo­je stu­den­tai pri­si­jungė prie me­dikų, ku­riems bu­vo pail­gin­tos dar­bo va­lan­dos, bet pa­lik­tas tas pa­ts at­ ly­gi­ni­mas. Ka­na­dos, kur vald­žia no­ri pa­ bran­gin­ti aukštąjį mokslą 82 pro­c., švie­ ti­mo mi­nistrė Li­ne Beau­champ at­si­sta­ ty­di­no žlu­gus de­ry­boms su stu­den­tais.

Pa­ro­da apie seksą įžiebė dis­ku­si­jas Ka­na­do­je daug dis­ku­sijų su­kėlė Na­cio­na­li­nia­me moks­lo ir tech­ no­lo­gijų mu­zie­ju­je du­ris at­vėru­si pa­ro­da „Vis­kas apie seksą“, skir­ta vai­kams nuo dvy­li­kos metų.

Ket­vir­ta­dienį ati­da­ry­tos pa­ro­dos lan­ky­to­jams de­monst­ruo­ja­mos natū­ra­laus dyd­žio nuo­gų žmo­ nių skulptū­ros su pa­ryš­kin­to­mis ero­ge­ninė­mis zo­no­mis, taip pat nuo­trau­kos, ku­rio­se vaiz­duo­ja­ mi įvai­raus am­žiaus nuo­gi vy­rai ir mo­te­rys. Laik­raš­tis „Ca­na­da’s Sun“ ra­šo apie „kli­mak­so kam­ barį“, ku­ria­me ro­do­mi ani­muo­ ti su­si­jau­di­ni­mo būse­nos ly­ti­niai or­ga­nai, o vy­riš­kas bal­sas pa­sa­ko­ ja apie or­gazmą.

Pa­ro­dos or­ga­ni­za­ to­riai ga­vo maž­ daug šimtą pa­si­ pik­ti­ni­mo laiškų iš mo­ky­tojų ir tėvų.

Sek­so­lo­gas Ja­my Rya­nas įra­še pa­sa­ko­ja apie ana­linį seksą: „Jei­ gu jau­čiatės pa­to­giai ir no­ri­te tai iš­ban­dy­ti – im­ki­te ir da­ry­ki­te. Tai ga­li būti sma­gu. Bet jei jau­čiatės ne­jau­kiai, nie­kas ne­ver­čia to da­ ry­ti. Tai nėra pri­va­lo­ma.“ Or­ga­ni­za­to­riai tei­gia, kad pa­ ro­da pa­dės jau­nuo­liams at­sa­ky­ti į klau­si­mus apie seksą, sek­sua­lumą, meilės san­ty­kius, kont­ra­cep­ ciją ir ly­ti­niu būdu plin­tan­čias li­ gas. „Pa­ro­da pa­tei­kia in­for­ma­ciją moks­liš­kai, at­vi­rai ir priei­na­mai.

To­kio po­žiū­rio lai­ko­si Na­cio­na­ li­nis moks­lo ir tech­no­lo­gijų mu­ zie­jus“, – teigė mu­zie­jaus at­sto­ vas spau­dai Yvesas St-On­ge’as.

Bet dar prie­š ati­da­rant pa­rodą jos or­ga­ni­za­to­riai ga­vo maž­daug šimtą pa­si­pik­ti­ni­mo laiškų iš mo­ ky­tojų ir tėvų. Dis­ku­sijų ki­lo ir ša­

lies par­la­men­te. „Aš ger­biu mu­ zie­jaus laisvę, bet jie pa­prašė ma­no nuo­monės ir ji yra to­kia: ne­pil­na­ me­čiams ne­turėtų būti de­monst­ ruo­ja­ma sek­sua­li­nio po­būdžio med­žia­ga be tėvų su­ti­ki­mo“, – sakė Ka­na­dos kultū­ri­nio pa­vel­do mi­nist­ras Ja­me­sas Moo­re’as.

Po­li­ti­kas pri­dūrė, kad ši pa­ro­ da yra mo­kes­čių mokė­tojų įžei­ di­mas. Na­cio­na­li­nis moks­lo ir tech­no­lo­gijų mu­zie­jus kas­met iš vals­tybės gau­na maž­daug 30 mln. do­le­rių fi­nan­sa­vimą, o pa­ ro­da „Vis­kas apie seksą“ at­si­ėjo 800 tūkst. do­le­rių.

Li­be­ralų par­ti­jos par­la­men­tarė Ca­ro­lyn Ben­nett bu­vo ki­to­kios nuo­monės. „Kuo dau­giau ir anks­ čiau žmonės su­ži­nos apie seksą, tuo ma­žiau bus ne­pla­nuotų nėš­ tumų“, – tvir­ti­no po­li­tikė.

Pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­riai iš da­ lies at­si­žvelgė į kri­tiką ir pa­ša­ li­no ani­ma­ci­nius vaiz­do įra­šus, ku­riuo­se jau­nuo­liai mo­ko­mi ty­ rinė­ti sa­vo kūną bei pa­sa­ko­ja­ma apie mas­tur­ba­ciją. Lan­ky­tis pa­ ro­do­je be tėvų leis­ta paaug­liams nuo še­šio­li­kos metų, nors dvy­li­ ka­me­čiai ga­li atei­ti grupė­mis per mo­kyk­li­nes eks­kur­si­jas.

Pir­mie­ji lan­ky­to­jai ket­vir­ta­dienį reiškė tei­gia­mas nuo­mo­nes. „Be abe­jo, čia apie sek­sua­lumą kal­ba­ ma la­bai vaizd­žiai, bet aš ne­ma­ tau nie­ko įžeid­žia­mo, – kalbė­jo Zi­ta Du­be-Lock­hart, stu­mian­ ti dvejų metų sūnaus ve­žimėlį. – Ma­nau, jų tiks­las yra su­pa­žin­din­ti jau­nuo­lius su la­bai su­dėtin­ga sek­ so te­ma, ir jiems pa­vy­ko pri­kaus­ ty­ti dėmesį.“ Mo­te­riai pri­tarė ir ki­tas lan­ky­to­jas Mat­tas McGeei­ nas. Anot jo, te­gu ver­čiau jau­nuo­ liai su­ži­no apie seksą iš pa­ro­dos, nei eks­pe­ri­men­tuo­da­mi. „Aš pa­ts mo­kiau­si mo­kyk­los kie­me, per ban­dy­mus ir klai­das, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si vy­ras. – Bet tai tik­rai ne tas da­ly­kas, kur klys­ti rei­kia.“

Ame­ri­ka kei­čia Po ilgų spe­ku­lia­ cijų, skai­čia­vimų ir pro­gno­zių JAV gy­ven­tojų su­ra­šy­ mo biu­ras ofi­cia­liai pa­skelbė, kad bal­ taod­žiai nau­ja­gi­ miai ša­ly­je ne­bėra dau­gu­ma.

Reikš­min­gas po­sūkis

Neis­pa­na­kal­biai bal­taod­žiai per dvy­li­kos mėne­sių lai­ko­tarpį, ku­ris baigė­si per­nai liepą, su­darė 49,6 nau­ja­gi­mių. Pirmą kartą per JAV is­to­riją dau­giau, 50,4 pro­c., gimė ma­žumų nau­ja­gi­mių, įskai­tant is­ pa­na­kal­bius, juo­daod­žius, azi­jie­ čius ir mai­šy­tos rasės kūdi­kius. To­ kius JAV gy­ven­tojų su­ra­šy­mo biu­ro duo­me­nis šią sa­vaitę pa­skelbė JAV laik­raš­tis „The New York Ti­mes“. Šio po­sūkio il­gai bu­vo lauk­ta, bet nie­kas ne­galė­jo pa­sa­ky­ti, ka­da at­ eis šis lūžio taš­kas vals­ty­bei, ku­rią įkūrė eu­ro­pie­čiai ir ku­riai per sa­vo is­to­riją te­ko su­si­dur­ti su did­žiulė­ mis ra­sinė­mis pro­ble­mo­mis, pra­ de­dant ver­gi­ja ir bai­giant ban­dy­ mais ri­bo­ti imig­ra­ciją.

Nors dau­gu­ma JAV gy­ven­tojų dar kurį laiką bus bal­taod­žiai, fak­ tas, kad jau­no­jo­je kar­to­je do­mi­nuos kitų ra­sių ir tau­ty­bių žmonės, turės di­delę reikšmę ša­lies eko­no­mi­kai, po­li­ti­kai ir iden­ti­te­tui. „Tai svar­bus po­sūkio taš­kas, trans­for­ma­ci­ja iš dau­giau­sia bal­ tųjų vaikų bu­mo kultū­ros į glo­ba­ li­zuotą dau­gia­tautę vals­tybę, ku­ria pa­ma­žu tam­pa­me“, – teigė Bru­ king­so ins­ti­tu­to vy­riau­sia­sis de­ mog­ra­fas Wil­lia­mas H.Frey.

„Eu­ro­news“, „Reu­ters“, „Glo­bal News“ inf.

Iš­si­la­vi­ni­mo pro­ble­ma

Kri­ti­ka: gavę šimtą pa­si­pik­ti­ni­mo laiškų, or­ga­ni­za­to­riai pa­ša­li­no da­

lį eks­po­natų, bet pa­čios pa­ro­dos neat­šaukė.

„CBC News“ nuo­tr.

Po­žy­mių, kad JAV pa­su­ko šia kryp­ ti­mi, ga­li­ma ras­ti ne tik Ova­lia­ja­me ka­bi­ne­te. 348-io­se ša­lies apy­gar­ do­se bal­taod­žiai ne­be­su­da­ro dau­ gu­mos gy­ven­tojų. Anot W.H.Frey, kūdi­kių ka­te­go­ri­jo­je šis skai­čius pa­ dvi­gubė­ja. Bal­taod­žiai už­lei­do dau­ gu­mos po­zi­ciją ke­tu­rio­se vals­ti­jo­se ir Ko­lum­bi­jos apy­gar­do­je, taip pat to­kio­se ag­lo­me­ra­ci­jo­se, kaip Niu­ jor­ko, Las Ve­ga­so ir Mem­fio.

Ryškūs de­mog­ra­fi­niai po­ky­čiai ke­lia daug klau­simų. Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se vi­suo­met eg­zis­ta­vu­si ma­ žumų iš­si­la­vi­ni­mo pro­ble­ma ga­li dar komp­li­kuo­tis. Ar vy­res­ni ame­ri­kie­ čiai, ku­rių dau­gu­ma yra bal­taod­žiai,

Trintis: valstijose, kur rasiniai ir etniniai skirtumai labai ryškūs, jau kyla

klinių vadovėlių ir prioritetų skirstant valstybės išlaidas.

su­tiks mokė­ti už jau­nesnės kar­tos, ku­ri at­ro­do ki­taip, ne­gu jie pa­tys, iš­si­la­vi­nimą? Ar būsi­ma dar­bo jėga ne­taps did­žiu­le naš­ta vals­ty­bei, jei­ gu ne­gaus tin­ka­mo iš­si­la­vi­ni­mo? „Klau­si­mas yra tai, kaip mes su­ da­ry­si­me so­cia­linį kont­raktą, jei­gu kar­tos to­kios ne­pa­na­šios vie­na į ki­ tą“, – teigė Niu­jor­ko uni­ver­si­te­to Imig­ra­ci­jos stu­dijų cent­ro di­rek­to­ rius Mar­ce­lo Sua­re­zas-Oroz­co.

Ko­led­že įgytą laipsnį, ku­ris ta­po sėkmės pa­ma­tu šiuo­lai­kinė­je eko­ no­mi­ko­je, tu­ri tik 13 pro­c. is­pa­na­ kal­bių gy­ven­tojų ir 18 pro­c. juo­ daod­žių, o bal­taod­žių – 31 pro­c. Ši sta­tis­ti­ka ke­lia di­delį ne­rimą, nes jau grei­tai jau­niems ame­ri­kie­čiams teks iš­lai­ky­ti kūdi­kių bu­mo kartą, ku­ri ne­tru­kus išeis į pen­siją. Ma­ža to, jau­no­ji kar­ta pa­veldės tri­li­jo­nus do­le­rių vals­tybės skolų.

11

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

pasaulis Stu­dentų pro­tes­tai

spalvą

18 pro­c. gy­ven­tojų iki 20-ies metų yra bal­taod­žiai, o am­žiaus grupė­je per 65 metų jų yra 73 pro­c.

To­kio­se vals­ti­jo­se, kaip Ari­zo­ na, Ne­va­da, Tek­sa­sas ir Ka­li­for­ni­ ja, kur ra­si­niai ir et­ni­niai skir­tu­mai la­bai ryškūs, jau ky­la ug­nin­gi gin­ čai dėl emig­ra­ci­jos, mo­kyk­li­nių va­ dovė­lių ir prio­ri­tetų skirs­tant vals­ tybės iš­lai­das.

Jau­nes­ni ir vai­sin­ges­ni

Tau­ti­nių ir ra­si­nių ma­žumų gims­ ta­mu­mas didė­jo me­tai iš metų, tam įta­kos turė­jo did­žiulė imig­ra­ ci­ja per pa­sta­ruo­sius tris de­šimt­ me­čius. Is­pa­na­kal­biai su­da­ro dau­ gumą imig­rantų, jie yra jau­nes­ni ir gim­do dau­giau vaikų nei neis­pa­na­ kal­biai bal­taod­žiai.

Per minėtą sta­tis­tinį lai­ko­tarpį is­pa­na­kal­biai su­darė 26 pro­c. visų JAV nau­ja­gi­mių, juo­daod­žiai – 15 pro­c., azi­jie­čiai – 4 pro­c. Bal­taod­ žiai nau­ja­gi­miai, su­da­ran­tys 49,6 pro­c., vis dėlto tebė­ra did­žiau­ sia kūdi­kių grupė, o bal­taod­žiai gy­ven­to­jai su­da­ro 63,3 pro­c. JAV gy­ven­tojų. Bet jie aki­vaizd­žiai sens­ta. Neis­pa­na­kal­bių bal­taod­žių am­žiaus me­dia­na yra 42 me­tai. Tai reiš­kia, kad di­delė da­lis mo­terų jau be­veik per­žengė sa­vo vai­sin­giau­sią am­žių.

O dau­gu­ma is­pa­na­kal­bių da­ bar yra pa­siekę vai­sin­gu­mo viršū­ nę, nes jų am­žiaus me­dia­na yra 27 me­tai. Nuo 2000 iki 2010 m. is­pa­ na­kal­bių Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se gi­ mė dau­giau, nei at­vy­ko is­pa­na­kal­ bių imig­rantų.

Pa­vo­jus ar iš­si­gelbė­ji­mas?

ugningi ginčai dėl emigracijos, moky„Shutterstock“ nuotr.

Ky­la aštrūs gin­čai

„Ten­den­ci­jos aiš­kios, bet mūsų po­ li­ti­niai ly­de­riai ne­ga­li jų nuo­sek­ liai su­dėti“, – ap­gai­les­ta­vo An­nie E.Ca­sey fon­do kon­sul­tan­tas Wil­ lia­mas O’Ha­re’as. Anot eks­per­to, ma­žumų jau­no­sios kar­tos iš­si­la­vi­ ni­mas tu­ri did­žiulę reikšmę vals­ tybės ir jos eko­no­mi­kos atei­čiai.

Be­ne ryš­kiau­sias kartų skir­tu­ mas yra Ju­mos apy­gar­do­je, kur tik

Vo­kie­čiams įves mi­ni­malų at­ly­gi­nimą Lie­tu­vo­je ver­da karš­tos dis­ku­si­ jos dėl mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo di­di­ni­mo, o Vo­kie­ti­ja iki šiol gy­ ve­na be jo ir tu­ri be­ne ma­žiau­siai be­dar­bių vi­so­je Eu­ro­po­je. Bet pa­ dėtis ne­tru­kus ga­li pa­si­keis­ti.

Be vy­ro neiš­gy­ventų

„Be vy­ro tik­rai ne­galė­čiau iš­gy­ ven­ti dirb­da­ma šį darbą“, – Vo­ kie­ti­jos laik­raš­čiui „Der Spie­gel“ sakė An­to­nie D’Elia, sto­vin­ti už pre­kys­ta­lio sau­so va­ly­mo par­duo­ tuvė­je jud­rio­je Ber­ly­no met­ro sto­ ty­je „Fried­richst­ras­se“.

Ji stab­telė­jo, kad pa­duotų klien­ tui ką tik iš­ly­gin­tus marš­ki­nius, ir tęsė: „Bet vėlgi, galbūt tai yra ma­no kaltė, kad jau­na pa­gimd­žiau vaikų ir dėl to ne­sto­jau į uni­ver­si­tetą.“ A.D’Elia anks­čiau dir­bo ke­ pyklėlė­je. „Per dieną pa­ga­min­da­ vau šim­tus su­muš­ti­nių ir kar­tais su­sto­da­vau bei pamąs­ty­da­vau: per va­landą neuž­dir­bau nė tiek, kad pa­ti galė­čiau nu­si­pirk­ti vieną su­muš­tinį“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

vo pi­lie­čiams ga­ran­tuo­ja mi­ni­ malų gy­ve­ni­mo lygį. Ki­taip ta­ riant, vals­tybė, o ne darb­da­viai už­tik­ri­na, kad žmonės turėtų pa­ kan­ka­mai pi­nigų iš­gy­ven­ti. To­kia po­li­ti­ka leid­žia darb­da­viams būti lanks­tes­niems, o kai ku­rie eks­per­ tai tei­gia, kad būtent dėl jos ne­ dar­bo ly­gis Vo­kie­ti­jo­je yra vie­nas ma­žiau­sių vi­so­je Eu­ro­po­je.

Tie­sa, opo­nen­tai tu­ri prie­šingų ar­gu­mentų ir tvir­ti­na, kad vals­ tybė ska­ti­na ydingą įdar­bi­ni­mo pra­ktiką.

Per dieną pa­ga­min­ da­vau šim­tus su­ muš­ti­nių ir kar­tais su­sto­da­vau bei pamąs­ty­da­vau: per va­landą neuž­dir­bau nė tiek, kad pa­ti galė­čiau nu­si­pirk­ti vieną su­muš­tinį.

Ma­žai už­dir­ba kas penk­tas

A.D’Elia dir­ba va­di­na­ma­ja­me ma­ žų at­ly­gi­nimų sek­to­riu­je. Tokį ter­ miną var­to­ja Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­ nių ty­rimų ins­ti­tu­tas api­būdin­ti dar­buo­to­jams, ku­rie per va­landą už­dir­ba ma­žiau nei du treč­da­lius vi­du­ti­nio 9,62 eu­ro (33 litų) at­ly­ gi­ni­mo. Į šią ka­te­go­riją pa­ten­ka kas penk­tas Vo­kie­ti­jos gy­ven­to­jas, o be­veik du treč­da­liai dar­buo­tojų mažų at­ly­gi­nimų sek­to­riu­je yra mo­te­rys.

Ki­taip ne­gu dau­ge­lis kitų Eu­ro­ pos ša­lių, Vo­kie­ti­ja ne­tu­ri fe­de­ra­ li­niu ly­giu nu­sta­ty­to mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo. Vie­toj jo vals­tybė sa­

So­cia­linė ne­ly­gybė

Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­nių ty­rimų ins­ti­tu­to per­nai pa­skelb­to­je ata­ skai­to­je tei­gia­ma, kad be­veik visų vo­kie­čių, išs­ky­rus 10 pro­c. dau­ giau­sia už­dir­ban­čių, rea­lio­sios pa­ja­mos nuo 2005 iki 2010 m. su­ mažė­jo. La­biau­siai nu­kentė­jo tie, ku­rie už­dir­ba ma­žiau­siai. „Pap­ras­tai ma­žiau­siai už­dir­ ban­tys iš­leid­žia did­žiau­sią dalį sa­vo pa­jamų“, – paaiš­ki­no vie­nas ata­skai­tos au­to­rių Kar­las Bren­ke.

Jų pi­ni­gi­nes ge­ro­kai pa­tuš­ti­ na pri­va­lo­ma­sis svei­ka­tos drau­ di­mas. 150 tūkst. eurų per me­tus už­dir­ban­tis in­ži­nie­rius jam iš­lei-

d­žia 6,6 pro­c. pa­jamų, o de­šim­čia kartų ma­žesnį at­ly­gi­nimą gau­ nan­tis dar­buo­to­jas – 20,7 pro­c.

Vo­kie­ti­jo­je, ku­ri sten­gia­si už­ tik­rin­ti ge­rovę vi­siems sa­vo pi­lie­ čiams, to­kie at­ly­gi­nimų skir­tu­mai ska­ti­na so­cia­linę ne­ly­gybę, nors eko­no­mi­ka to­liau au­ga, o ne­dar­ bas kovą siekė vos 7,2 pro­c.

Re­mia blo­gus darb­da­vius?

Per­nai įta­kin­gas britų žur­na­las „The Eco­no­mist“ gyrė Vo­kie­ti­ jos eko­no­miką ir kanc­lerę An­ gelą Mer­kel straips­ny­je pa­va­di­ ni­mu „An­ge­la ste­buklų ša­ly­je“.

Bet mi­li­jo­nui ma­žus at­ly­gi­ni­mus gau­nan­čių vo­kie­čių, ku­rie ne­jau­ čia jo­kios nau­dos iš eko­no­mi­kos au­gi­mo, ši pub­li­ka­ci­ja bu­vo pa­ na­ši į pa­saką.

Pa­sak vals­tybės tar­nau­tojų pro­ fe­sinės sąjun­gos „Ver.di“ at­sto­ vo Wolf­gan­go Uel­len­ber­go, be­veik mi­li­jo­nas dir­ban­čių vo­kie­čių krei­ pia­si vals­tybės pa­gal­bos. Nors dau­ gu­ma jų dir­ba visą dar­bo dieną, jų pa­ja­mos vis tiek yra per ma­žos, kad būtų ga­li­ma iš­gy­ven­ti. Dar­buo­to­jai kar­tais pa­ten­ka į to­kią pa­dėtį, kad galėtų turė­ti dau­giau pi­nigų, jei­gu ne­dirbtų ir gautų pa­šalpą.

Da­lis dar­buo­tojų dir­ba pa­gal lai­ki­nas su­tar­tis, bet at­lie­ka tą pa­ tį darbą, kaip ir tu­rin­tys nuo­la­ti­ nes dar­bo su­tar­tis, bet už ma­žesnį at­ly­gi­nimą. Lai­ki­niems dar­buo­to­ jams pa­pras­tai ne­ga­lio­ja ko­lek­ty­ vi­niai su­si­ta­ri­mai, už­tik­ri­nan­tys sąži­nin­gus at­ly­gi­ni­mus. „Vy­riau­sybė pa­lai­ko blo­gus darb­da­vius“, – re­ziu­ma­vo W.Uel­ len­ber­gas.

Re­zul­ta­tas, anot Bru­king­so ins­ti­tu­ to vy­riau­sio­jo de­mog­ra­fo W.H.Frey, yra stul­bi­na­mas: 92 pro­c. JAV gy­ ven­tojų prieau­gio per pirmą šio am­žiaus de­šimt­metį ten­ka ma­žu­ moms. Eks­per­tas tei­gia, kad šios ten­den­ci­jos su­kūrė vi­siš­kai ki­to­ kią Ame­riką, ne­gu ji bu­vo pra­ėju­ sio am­žiaus vi­du­ry­je, kai na­cio­na­ li­niais sim­bo­liais bu­vo te­le­vi­zi­jos per­so­na­žai Oz­zie ir Har­riet.

Bet Pietų Ka­li­for­ni­jos uni­ver­ si­te­to po­li­ti­kos, pla­na­vi­mo ir de­ mog­ra­fi­jos pro­fe­so­rius Do­wel­las Myer­sas ne­ma­to dėl to nie­ko blo­ ga. Prie­šin­gai, kaip ar­gu­men­tuo­ja jis, ne­bal­taod­žių gims­ta­mu­mo bu­ mas yra did­žiu­lis pra­na­šu­mas, pa­ žvel­gus į Eu­ropą, kur jau­no­ji kar­ta yra per ma­ža, kad su­gebėtų iš­lai­ ky­ti ge­ro­kai di­desnę pa­gy­ve­nu­ siųjų kartą. „Jei­gu JAV pri­klau­sytų tik nuo bal­taod­žių gims­ta­mu­mo, jau būtu­ me mirę, – ti­ki­no D.Myer­sas. – Be kitų gru­pių indė­lio neiš­lai­ky­tu­me sa­vo senų žmo­nių.“

Sta­tis­ti­ka: mažų at­ly­gi­nimų sek­to­riu­je dir­ba kas penk­tas Vo­kie­ti­jos

A.Mer­kel ir jos Krikš­čio­nių de­ mok­ratų par­ti­ja ilgą laiką prie­ šta­ra­vo vi­suo­ti­niam mi­ni­ma­liam at­ly­gi­ni­mui. Vald­žia ti­ki­no, kad vals­tybė ne­turėtų per daug kiš­tis į dar­buo­tojų ir darb­da­vių san­ty­kius.

Bet artė­jant kitų metų rin­ki­mams po­li­ti­kai pa­ga­liau iš­gir­do ma­žai už­dir­ban­čių vo­kie­čių balsą.

Krikš­čio­nys de­mok­ra­tai į so­cia­ linės po­li­ti­kos pro­gramą įtraukė punktą dėl vi­suo­ti­nio mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo. Pa­siū­ly­mas bus svars­ to­mas su darb­da­vių ir dar­buo­tojų at­sto­vais, pa­skui bus pri­sta­ty­tas pla­čiai vi­suo­me­nei.

Svars­to­ma, kad mi­ni­ma­lus at­ ly­gi­ni­mas Vo­kie­ti­jo­je galėtų siek­ ti 7–8 eu­rus (24–27,5 li­to) per va­landą. Jis ne­ga­lios toms ūkio ša­koms, kur pro­fe­sinės sąjun­gos jau yra su­ta­ru­sios su darb­da­viais dėl mi­ni­ma­lios al­gos.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

AFP nuo­tr.

„Der Spie­gel“ inf.

gy­ven­to­jas.

Pa­bu­do prie­š rin­ki­mus

12

šeštADIENIS, gegužės 19, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

A.Kle­men­co­vas miestui matuoja 760 me­tų su­kak­tį pa­si­tin­kan­ti Klai­pė­da pa­ma­žu puošiasi gimtadieniui. Nors iki di­ džio­sios fies­tos li­ko dau­giau nei du mė­ne­ siai, klai­pė­die­čių akis jau trau­kia ryš­kūs sten­dai, pa­ženk­lin­ti ju­bi­lie­jui skir­tu lo­go­ti­ pu, o šią sa­vai­tę At­gi­mi­mo aikš­tę pa­puo­šė ori­gi­na­li kom­po­zi­ci­ja.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ma­to ir smil­gas, ir miš­ką

Il­ga­me­tis Jū­ros, o šie­met – ir ju­ bi­lie­ji­nės mies­to šven­tės dai­li­nin­ kas Ana­to­li­jus Kle­men­co­vas, kaip vi­sa­da, ne­pa­liau­ja ste­bin­ti ne­ti­kė­ to­mis idė­jo­mis ir tar­si pro­vo­kuo­ja pa­si­ner­ti į aso­cia­ci­jų žai­di­mą.

Gal­būt vie­niems šis ore pa­ki­bęs spau­das pri­mins laik­ro­džio švy­tuok­ lę, sim­bo­li­zuo­jan­čią gar­bią mies­to su­kak­tį, ki­tiems – mil­ži­niš­ką gon­ gą, ku­rio dū­žiai ne­tru­kus pa­skelbs šven­ti­nių ren­gi­nių uver­tiū­rą.

Kū­rė­jas šyp­so­si, jog įvai­rių in­ terp­re­ta­ci­jų su­lau­kia ir jo su­kur­tas ju­bi­lie­ji­nės šven­tės ženk­las, ku­ris taps svar­biau­siu šiai pro­gai skir­tos at­ri­bu­ti­kos ak­cen­tu. „Kai ku­rie žmo­nės ja­me ma­to pa­ jū­rio smil­gas, ki­ti kal­ba apie Meln­ ra­gės miš­ką. Sma­gu, kad jis ža­di­ na daug ge­rų aso­cia­ci­jų. Ta­čiau aš pa­ts ne­gal­vo­jau, kad per šį ženk­lą rei­kė­tų iš­reikš­ti kaž­ką konk­re­taus.

Tie­siog ka­lig­ra­fi­jos ži­no­ji­mas, mo­ kė­ji­mas iš­lais­vi­na ran­ką ir fan­ta­zi­ ją“, – ma­no A.Kle­men­co­vas.

Gra­žu, vel­niai grieb­tų!

Trio: ku­riant šven­ti­nį mies­to rū­bą A.Kle­men­co­vui jau ne pir­mus me­tus tal­ki­na jos sū­nūs Il­ja ir Ro­ma­nas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Anot dai­li­nin­ko, at­spir­ties taš­ku ta­pęs šių me­tų mo­to – „Būk svei­ kas, ge­rų­jų vė­jų mies­te!“ – kū­rė­jui ga­li su­teik­ti pla­čius spar­nus. „Toks šū­kis įpa­rei­go­ja su­kur­ti kaž­ką ati­tin­ka­mo – jis ra­do at­gar­ sį ir šven­tės ženk­le. Ma­nau, kad šis lo­go­ti­pas iš­reiš­kia mies­to, ku­ria­me mes gy­ve­na­me, es­mę – jis di­na­miš­ kas, eksp­re­sy­vus, emo­cin­gas, jis int­ ri­guo­ja. Ir kai pa­ma­tau šį pla­ka­tu­ką mies­te, pa­gal­vo­ju – nu gra­žu, vel­niai grieb­tų! – kva­to­jo pa­šne­ko­vas. – Ži­ no­ma, kai kas sa­ko, kad šio ženk­lo neį­ma­no­ma per­skai­ty­ti. Ta­čiau ma­ nau, kad to­ji sta­bi­lu­mo, kon­ser­va­ty­ vu­mo, aiš­ku­mo, prie ku­rio mes pri­ pra­to­me, epo­cha jau praė­jo.“ Kū­rė­jas pri­pa­ži­no, jog su­kur­ ti šven­tės lo­go­ti­pą bu­vo be­ne sun­ kiau­sia už­duo­tis.

„Nuo jo ėmė ru­tu­lio­tis ir vi­sas fir­mi­nis sti­lius, po to jau vyks­ta sa­vo­tiš­ka kū­ry­bi­nė imp­ro­vi­za­ci­ja – ant marš­ki­nė­lių, ma­žų ar­chi­tek­ tū­ri­nių for­mų, vė­lia­vė­lių“, – pa­sa­ ko­jo kū­rė­jas. Įt­rau­kė ir šei­mą

Prie pa­grin­di­nės mies­to šven­tės dai­li­nin­ko vai­ro A.Kle­men­co­vas sto­vi nuo 1995 m. Ne­pas­te­bi­mai, la­bai or­ga­niš­kai į šį kū­ry­bi­nį pro­ ce­są įsi­lie­jo ir abu jo sū­nūs – Ro­ ma­nas ir Il­ja. „Jie man pa­dė­da­vo dar tuo­met, kai jiems bu­vo ko­kie 4–5 me­tai. Vi­ sa mū­sų šei­ma už­krės­ta to­mis pa­ čio­mis idė­jo­mis“, – pa­ti­ki­no pa­ šne­ko­vas.

Tik kai svar­biau­sia va­sa­ros šven­ tė pa­sie­kia kul­mi­na­ci­ją, vi­sus kvies­da­ma pa­si­ner­ti į pra­mo­gų ir links­my­bių ver­pe­tą, A.Kle­men­co­ vas lie­ka tar­si nuo­ša­ly. „Mes šven­tės ne­la­bai ir jau­čia­ me, nes vi­sa šei­my­na bė­gio­ja po mies­tą, žiū­ri, ar vis­kas ge­rai“, – šyp­so­jo­si kū­rė­jas.

Paš­ne­ko­vas ne­nei­gė, jog nuo­la­ tos ten­ka gir­dė­ti, jog tai, ką jis su­ ku­ria šven­tėms, ne­tu­ri iš­lie­ka­mo­ sios ver­tės. „Žmo­nės kaž­ko­dėl gal­vo­ja, kad iš­lie­ka­mą­ją ver­tę tu­ri koks šaukš­ tas, kė­dė, bet tai juk ga­li bū­ti ki­ ti da­ly­kai – įspū­dis, emo­ci­ja. Mes pri­ga­mi­na­me daug daik­tų, jais ap­ si­sta­to­me, bet jie nie­kam ne­rū­pi“, – kal­bė­jo kū­rė­jas.

De­gan­ti kū­ry­ba

Šia pro­ga A.Kle­men­co­vas pri­si­mi­ nė vie­ną Is­pa­ni­jo­je or­ga­ni­zuo­ja­mą šven­tę, ku­ri pri­trau­kia mi­nias tu­ ris­tų iš įvai­rių pa­sau­lio ša­lių.

At­vy­kė­liai čia trau­kia pa­si­gro­žė­ ti įspū­din­go­mis 6 m aukš­čio lė­lė­ mis, ku­rias atė­jus nak­čiai jų kū­rė­ jai pa­de­ga. „Žiū­rė­da­mi į tas de­gan­čias lė­les, žmo­nės rau­da. Juos už­lie­ja fan­ tas­tiš­kos emo­ci­jos. O ry­te mies­ to aikš­tė­je iš vi­sų nuo­sta­bių kū­ri­

13

šeštADIENIS, gegužės 19, 2012

vakarė

šventinį rūbą nių ne­bū­na li­kę nė žy­mės. Ir taip iki ki­tų me­tų. Aš, ži­no­ma, ne­ga­liu ly­gin­tis su tuo įdir­biu, kai žmo­ gus prie kaž­ku­rios sa­vo lė­lės dir­ba me­tus, kad pa­skui ją su­de­gin­tų“, – šyp­so­jo­si klai­pė­die­tis.

Ne vien tik liaup­sių ir su­pra­ti­mo su­lau­kian­tis kū­rė­jas ne­ko­ke­ta­vo: „O kam pa­tin­ka kri­ti­ka? Ypač ta­ da, kai iš tie­sų esi la­bai už­si­de­gęs, kai jau­ti, kad tai yra gra­žu, kad tai int­ri­guo­ja, tu­ri sa­vo ža­ve­sio, ga­ liau­siai – kad tai ne­dvel­kia gū­džia pro­vin­ci­ja“.

Ima svir­ti ran­kos

Kiek­vie­ną­kart prieš Jū­ros šven­ tę dai­li­nin­ko lau­kia tas pa­ts iš­šū­ kis – kad šven­ti­nis mies­to rū­bas ne tik džiu­gin­tų įdo­miais, no­va­to­ riš­kais spren­di­mais, bet ir vi­zua­li­ ne vi­su­ma.

Ana­to­li­jus Kle­men­co­vas:

Žmo­nės kaž­ko­dėl gal­vo­ja, kad iš­lie­ka­ mą­ją ver­tę tu­ri koks šaukš­tas, kė­dė, bet tai juk ga­li bū­ti ki­ ti da­ly­kai – įspū­dis, emo­ci­ja.

„Kai me­ni­nin­kui rei­kia su­val­dy­ ti di­džiu­lį plo­tą, la­bai svar­bu, kad mies­tas ne­virs­tų vi­zua­li­niu ba­la­ ga­nu. Ma­nau, kad mū­sų šven­tė­je yra pa­siek­tas tam tik­ras vi­zua­li­kos ly­gis, ir dar yra gau­sy­bė vel­niš­kai įdo­mių pro­jek­tų, ku­riuos bū­tų ga­ li­ma įgy­ven­din­ti. Bet apie tai kal­ bė­ti su or­ga­ni­za­to­riais kas­met da­ ro­si vis sun­kiau ir sun­kiau. Tru­pu­tį er­zi­na, kai nuo­la­tos sa­ko­ma – nė­ ra pi­ni­gų. Aš jau esu už­si­grū­di­nęs ko­vo­to­jas už ko­kią nors idė­ją, bet jau ir man pra­de­da svir­ti ran­kos, – pri­si­pa­ži­no A.Kle­men­co­vas. – Vie­ na ver­tus, su­pran­tu or­ga­ni­za­to­rius, ta­čiau ne­pa­to­gu ir prieš tuos žmo­ nes, ku­rie va­žiuo­ja į šią šven­tę ti­ kė­da­mie­si ne­kas­die­niš­kų įspū­džių ir vil­da­mie­si pa­jus­ti tą klai­pė­die­ tiš­ką, lais­vo mies­to dva­sią.“ Di­džio­ji da­lis šven­ti­nio mies­to puo­šy­bos idė­jų vis dar gy­vuo­ja vi­ zua­li­za­ci­jo­se – pa­sklei­dęs ant sta­ lo spal­vin­gas iliust­ra­ci­jas, kū­rė­jas vy­lė­si, jog pa­vers­ti rea­ly­be pa­vyks bent 80 pro­c. su­ma­ny­mų.

kry­žo­se įsi­kurs ma­žo­sios ar­chi­tek­ tū­ri­nės for­mos – žais­min­gos vė­jo gau­dyk­lės, o pa­na­šios sti­lis­ti­kos kom­po­zi­ci­jos Til­tų gat­vė­je ga­lė­tų tap­ti imp­ro­vi­zuo­to­mis sce­no­mis gat­vės mu­zi­kan­tams. „Ki­ta min­tis – įkur­ti to­kio­se tri­ kam­pė­se fi­gū­ro­se sa­vo­tiš­kas mu­zi­ki­ nes rea­bi­li­ta­ci­nes zo­nas, kur vir­šu­je bū­tų įmon­tuo­ta au­dio­sis­te­ma, o pri­ sė­dę žmo­nės ga­lė­tų pa­klau­sy­ti ko­kios nors kla­si­ki­nės mu­zi­kos ir pail­sė­ti nuo „bum­či­ko“. Tai bū­tų sa­vo­tiš­ka at­gai­ va“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Sti­li­zuo­tos vė­lia­vė­lės pa­puoš pa­ grin­di­ne pės­čių­jų ma­gist­ra­le tap­ sian­čią Da­nės kran­ti­nę bei Til­tų gat­vę.

Spal­vi­nės ga­mos pa­grin­dą dai­li­ nin­kui pa­dik­ta­vo uos­ta­mies­čio he­ ral­di­ko­je do­mi­nuo­jan­čios rau­do­na ir gel­to­na, tad ryš­kių po­tė­pių mies­ to gat­vė­se tik­rai ne­trūks.

Kū­rė­jas vi­lia­si, jog vi­zua­li­ne šven­ti­nio mies­to da­li­mi taps ir pa­ tys ren­gi­nio da­ly­viai – ju­bi­lie­jaus pro­ga pla­nuo­ja­ma iš­leis­ti fir­mi­nius marš­ki­nė­lius, ke­pu­rai­tes, krep­šius bei vė­lia­vė­les.

Tvar­ko­je no­ri­si dir­gik­lio

Ar ir šiais me­tais šven­tės dai­li­ nin­kas nu­ste­bins ko­kia iro­niš­ka ar fan­tas­ma­go­riš­ka ins­ta­lia­ci­ja, kaip anks­tes­nių­jų me­tų „Ba­den Ba­de­ nas“ ar „No­jaus lai­vas“? Kaip pri­ si­pa­ži­no pa­šne­ko­vas, idė­ja – gy­va, ta­čiau kol kas neat­si­ra­do ga­lin­čių­ jų ją pa­rem­ti fi­nan­siš­kai.

Dai­li­nin­ko su­ma­ny­mu, se­na­ mies­ty­je tu­rė­tų iš­dyg­ti di­na­miš­ka ins­ta­lia­ci­ja iš in­ki­lų. Ko­dėl in­ki­ lų – te­lie­ka kol kas dar vie­na kū­ rė­jo int­ri­ga.

A.Kle­men­co­vas juo­ka­vo, jog gal­ būt tai ir bus vie­nas tų re­tų dar­bų,

Kū­nas: At­gi­mi­mo aikš­tė­je praei­viai jau ga­li ma­ty­ti vie­ną iš rea­li­zuo­tų dai­li­nin­ko idė­jų.

ku­ris ga­lė­tų tu­rė­ti iš­lie­ka­mą­ją ver­tę – esą šven­tei pa­si­bai­gus šiuos in­ki­ lus bū­tų ga­li­ma įkel­ti į mies­to par­ ko me­džius. „Į sa­vo­tiš­ką vi­zua­lią tvar­ką no­ ri­si įneš­ti ir kaž­ko­kį dir­gik­lį. Ta­da lai­mi ir ta vi­zua­li tvar­ka, ir ta cra­ zy kom­po­zi­ci­ja – me­no ele­men­tas, ku­ria­me sly­pi tam tik­ra me­ta­fo­ra.

Jei jos ne­bus, šven­tė tik nu­ken­tės, – įsi­ti­ki­nęs kū­rė­jas. – Tai­gi kol kas tai dar tik di­le­ma – bus ar ne­bus?

Ti­kiuo­si, kad at­si­ras rė­mė­jas, ku­ ris pa­sa­kys – da­ryk, Ana­to­li­jau. Ir Ana­to­li­jus dirbs die­ną nak­tį. Ir pa­ da­rys.“ Dar vie­na ori­gi­na­li dai­li­nin­ ko idė­ja, ku­riai taip pat kol kas trūks­ta lė­šų, – skulp­tū­ri­nė gru­ pė ir fon­ta­nas „Po an­ge­lų spar­ nais“, ku­ri ga­lė­tų de­ko­ruo­ti Bir­ žos til­tą.

Šmaikš­čiai: ant A.Kle­men­co­vo in­ki­liu­kų ga­li­ma iš­vys­ti ir ge­rai ži­no­mų

klai­pė­die­čių vei­dų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Rau­do­nos ir gel­to­nos trium­fas

Šven­ti­niai ak­cen­tai pa­puoš pa­ grin­di­nes se­na­mies­čio gat­vės bei erd­ves. Kai ku­rio­se žie­di­nė­se san­

Vi­zi­ja: Bir­žos til­tas ga­lė­tų įgau­ti teat­ra­li­zuo­tą trium­fo įvaiz­dį, ta­čiau kol kas skulp­tū­ri­nei gru­pei ir fon­ta­nui „Po an­ge­lų spar­nais“ neat­si­ra­do

lė­šų.

A.Kle­men­co­vo es­ki­zas

14

šeštADIENIS, gegužės 19, 2012

vakarė

Ta­li­ne – to­bu­liau­s Žai­di­mai: L.Kavaliauską, kaip ir kitus vy­rus, la­biau­siai vi­lio­jo iš­ban­dy­

ti jū­rų mū­šio aki­mir­kas.

Ta­li­ne du­ris at­vė­ rė kol kas pa­sau­ly­je ana­lo­go ne­tu­rin­tis jū­rų mu­zie­jus. Po­ van­de­ni­nės gam­tos gro­žy­bių ar gy­vų eks­po­na­tų ten ne­ pa­ma­ty­si­te, ta­čiau es­tų pa­stan­gos su­ do­min­ti lai­vy­bos praei­ti­mi bei da­ bar­ti­mi ap­stul­bins ir tuos, ku­rie nė­ ra di­de­li tech­ni­kos mė­gė­jai.

Po­ty­ris: gel­to­na­ja­me po­van­de­ni­nia­me lai­ve lan­ky­to­jai jau­čia­si be­si­lei­

džian­tys į jū­ros dug­ną.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

To­bu­les­nio ne­te­ko ma­ty­ti

Erd­vė: di­džiu­lis an­ga­ras su­skai­dy­tas ke­liais ly­giais, kiek­vie­na­me jų –

vis ki­ti eks­po­na­tai.

Nau­jas Ta­li­no jū­rų mu­zie­jaus pa­ da­li­nys, lie­tu­viš­kai jo pa­va­di­ni­mą ga­li­ma bū­tų iš­vers­ti Hid­ro­lėk­tu­vų uos­to mu­zie­jus (es­tiš­kai va­di­na­si Len­nu­sa­dam, ang­liš­kai – Seap­la­ne Har­bour) – du­ris at­vė­rė ne­se­niai.

Mu­zie­jaus ati­da­ry­mo iš­kil­mė­ se da­ly­va­vo tri­jų Bal­ti­jos ša­lių mi­ nist­rai pir­mi­nin­kai bei dau­gy­bė ki­ tų gar­bin­gų sve­čių. Vie­nas iš 1100 ati­da­ry­mo iš­kil­mių sve­čių bu­vo ir klai­pė­die­tis pa­vel­do­sau­gi­nin­kas Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas. Jis čia bu­ vo pa­kvies­tas kaip Bal­ti­jos ša­lių jū­ ri­nio pa­vel­do ir pa­kran­čių kul­tū­ros mo­ni­to­rin­go dar­bo gru­pės na­rys.

Dau­gy­bę pa­sau­lio mu­zie­jų ap­ lan­kęs L.Ka­va­liaus­kas ti­ki­no, kad to­bu­les­nio mu­zie­jaus kol kas nė­ ra ma­tęs.

Hid­ro­lėk­tu­vų uos­tas, ku­ria­me įreng­ta mo­der­ni eks­po­zi­ci­ja, yra vi­so la­bo apie ket­vir­tis va­lan­dos pės­čio­mis nuo Ta­li­no se­na­mies­ čio. Iš tie­sų tai yra di­džiu­lis an­ ga­ras, pa­sta­ty­tas dar Pir­mo­jo pa­ sau­li­nio ka­ro me­tu. Prieš šimt­me­tį hid­ro­lėk­tu­vai nau­do­ti žval­gy­bai.

Pi­ni­gų mu­zie­jui įreng­ti es­tai ga­ vo iš ES. 14 mln. eu­rų pa­nau­do­ta pa­sta­to res­tau­ra­ci­jai ir dar 3 mln.

– mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jai įreng­ti.

Jį kū­rė dvi­de­šim­ties ar­chi­tek­tų ir di­zai­ne­rių gru­pė. Mu­zie­jaus plo­ tą L.Ka­va­liaus­kas įver­ti­no iš akies teig­da­mas, kad jis tik­rai ne ma­žes­ nis nei du fut­bo­lo sta­dio­nai.

Po pust­re­čių me­tų dar­bo kū­rė­ jams pa­vy­ko ap­stul­bin­ti pir­muo­ sius žiū­ro­vus ne­rea­liai su­kur­ta eks­po­zi­ci­ja, kur ra­cio­na­lu­mas, iš­ mo­nė, at­rak­ty­vu­mas, in­for­ma­ci­ jos gau­sa bei jos pa­tei­ki­mo įvai­ ro­vė pri­bloš­kia pa­čia ge­riau­sia šio žo­džio reikš­me.

Ro­do se­niau­sią po­van­de­ni­nį lai­vą

WC: net mu­zie­jaus tua­le­tas pri­me­na po­van­de­ni­nio lai­vo ka­ju­tę.

Gre­ta šio nau­ją gy­ve­ni­mą pra­dė­ju­ sio sta­ti­nio kaip mu­zie­jaus eks­po­

Rezultatas: po pust­re­čių me­tų dar­bo kū­rė­jams pa­vy­ko ap­stul­bin­ti pir­muo ­

pa­tei­ki­mo įvai­ro­vė pri­bloš­kia.

zi­ci­ja sto­vi ke­tu­ri se­nie­ji Es­ti­jos ka­ ro lai­vai.

Pag­rin­di­nis mu­zie­jaus eks­po­na­ tas ir vi­sos eks­po­zi­ci­jos ašis – po­ van­de­ni­nis lai­vas „Lem­bit“, pa­ sta­ty­tas Ang­li­jo­je 1935 m. Be­je, tai se­niau­sias pa­sau­ly­je po­van­de­ni­nis lai­vas, eks­po­nuo­ja­mas mu­zie­ju­je.

Ang­li­jo­je bu­vo pa­ga­min­ti ir praė­ ju­sio am­žiaus pra­džio­je nau­do­ ti hid­ro­lėk­tu­vai. Vie­no jų mu­lia­žą

Pag­rin­di­nis mu­zie­ jaus eks­po­na­tas ir vi­sos eks­po­zi­ci­jos ašis – po­van­de­ni­nis lai­vas „Lem­bit“, pa­ sta­ty­tas Ang­li­jo­je 1935 m.

taip pat ga­li­ma pa­ma­ty­ti nau­ja­ja­ me mu­zie­ju­je.

Pro­jek­tuo­to­jai iš­nau­do­jo vi­są pa­sta­to erd­vę, grin­dis pa­teik­da­mi kaip jū­ros dug­ną, kiek aukš­čiau su­ kū­rę va­ter­li­ni­ją. Žiū­ro­vai ga­li pa­ma­ty­ti se­niau­sio, ras­to Es­ti­jos van­de­ny­se, da­tuo­ja­mo 1550 m. lai­vo lie­ka­nas, tar­pu­ka­rio bei šiuo­lai­ki­nes jach­tas, ne­di­de­ les val­te­les, įvai­rius na­vi­ga­ci­nius ženk­lus, bu­nas, ka­ro lai­kų mi­nas,

tor­pe­das. Kas ke­li met­rai mu­zie­ ju­je su­mon­tuo­ti kom­piu­te­riai, ku­ rie lei­džia pa­teik­ti dau­gy­bę įdo­ mios in­for­ma­ci­jos.

Sun­kūs pa­būk­lai ir net ne vie­ną to­ną sve­rian­tis tan­kas pa­kel­ti ant me­ta­li­nių pa­ky­lų. Dau­gy­bė įdo­ miau­sių eks­po­na­tų iš­dės­ty­ti erd­ vė­je.

Vi­lio­ja dau­gy­be at­rak­ci­jų

Vie­ną sie­ną su­da­ro be­ne pen­kio­li­ ka mo­der­nių fres­kų, ku­rio­se žmo­ gus vaiz­duo­ja­mas kaip ka­ro ma­ši­ na, ku­rian­ti žu­dy­mo prie­mo­nes, o gre­ta reiš­kia­mos pa­ci­fis­ti­nės idė­jos.

De­monst­ruo­ja­mi kai ku­rių su­dė­ tin­gų konst­ruk­ci­jų eks­po­na­tų pjū­ viai bei de­ta­lus lai­vo „Lem­bit“ pjū­ vio brė­ži­nys. Ten pat įreng­ti po­ros lėk­tu­vų si­mu­lia­to­riai, kur lan­ky­to­ jai ga­li pa­si­jus­ti ka­ro la­kū­nais. Šios at­rak­ci­jos ma­lo­nu­mus pa­jus­ti no­ rė­jęs L.Ka­va­liaus­kas va­lan­dą lau­kė, kol ga­lės sės­ti prie si­mu­lia­to­riaus štur­va­lo, ta­čiau jau­nas vy­ras taip įsi­jau­tė į ne­ti­kė­tą vaid­me­nį, kad net pra­šo­mas jo ne­pa­li­ko.

Lan­ky­to­jams siū­lo­mas dar vie­ nas sma­gus žai­di­mas – pa­tiems pa­gal pa­teik­tas sche­mas iš­lanks­ty­ti po­pie­ri­nius lėk­tu­vė­lius ir iš­ban­dy­ ti juos lei­džiant į ke­tu­rių žie­dų ert­ mę. Iš pir­mo­jo žie­do ne­pa­sie­ku­sių lėk­tu­vė­lių gau­sos aiš­kė­ja, kad tai nors ir pri­me­nan­tis vai­kys­tę žai­di­

15

šeštADIENIS, gegužės 19, 2012

vakarė

ias jū­rų mu­zie­jus

Profesija: locmano darbas stebino laidos vedėją Henriką Vaitiekūną ir

dainininkę K.Jatautaitę.

Lai­do­je – ekst­re­ma­li uos­to kas­die­ny­bė Nau­jo­jo­je LTV lai­do­je „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ žiū­ro­vų lau­kia pa­žin­tis su ekst­re­ma­lia Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to kas­die­ny­be.

Kaip ki­taip, jei ne ekst­re­ma­liu pa­ va­din­si uos­to loc­ma­nų dar­bą?

At­vi­ro­je jū­ro­je loc­ma­nų ka­te­ris, re­ gis, tik aki­mir­kai stab­te­li prie di­ džiu­lio sau­sak­rū­vio lai­vo bor­to. To pa­kan­ka, kad įgu­dęs loc­ma­nas nu­ si­leis­tų nuo jo ir jau iš ma­žo lai­ve­ lio de­nio drau­giš­kai pa­mo­tų Klai­ pė­dą pa­lie­kan­čio lai­vo įgu­lai. Dar po ke­lių mi­nu­čių lai­dos pa­grin­di­nis he­ro­jus ly­giai taip pat grei­tai at­si­ durs ki­ta­me, uos­ta­mies­tin dar tik at­plau­kian­čia­me lai­ve, ir jį sau­giai pa­ly­dės iki uos­to kran­ti­nės. Re­tam

lie­tu­viui ma­ty­tus vaiz­dus ste­bė­ju­si lai­dos vieš­nia – dai­ni­nin­kė Kris­ti­ na Ja­tau­tai­tė te­pa­sa­kys: „Vau...“, o uos­to vy­riau­sia­sis loc­ma­nas Rim­ vy­das Ei­tu­tis nuo­šir­džiai ste­bė­sis, ko čia taip aik­čio­ja te­le­vi­zi­jos fil­ ma­vi­mo ko­man­da. Jam tai – kas­ die­ny­bė...

Kar­tu su Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos žmo­nė­mis lai­dos žiū­ro­vai po van­de­niu pa­ly­ dės kran­ti­nes ins­pek­tuo­jan­čius na­ rus, su­ži­nos, kaip uos­te už­dir­ba­mi mi­li­jo­nai, iš­girs int­ri­guo­ja­mų is­to­ ri­jų iš jū­ros žmo­nių gy­ve­ni­mo.

Lai­da „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ ty­bė“ – per LTV sek­ma­die­nį, ge­ gu­žės 20 d. 17.15 val. „Klaipėdos” inf.

­sius žiū­ro­vus ne­rea­liai su­kur­ta eks­po­zi­ci­ja, kur ra­cio­na­lu­mas, iš­mo­nė, at­rak­ty­vu­mas, in­for­ma­ci­jos gau­sa bei jos Lais­vū­no Ka­va­liaus­ko nuo­tr.

mas, ta­čiau ge­rai skrie­jan­tį lanks­ti­ nį pa­ga­min­ti ne­leng­va.

Ki­to­je vie­to­je įreng­tas ba­sei­nas, o ja­me plau­kio­ja lai­ve­lių mo­de­liai, ku­riuos lan­ky­to­jai val­do ir ga­li jais ka­riau­ti.

Dar vie­na at­rak­ci­ja – vir­tua­ li ke­lio­nė gel­to­nuo­ju po­van­de­ni­ niu lai­vu. Į to­kią su­bma­ri­ną su­li­pę vai­kai lai­vo prie­ky­je ma­to lie­tu­ viš­ką­jį Gus­ta­vą pri­me­nan­tį te­le­vi­ zi­jos per­so­na­žą, ku­ris pa­sa­ko­ja is­ to­ri­ją apie po­van­de­ni­nius lai­vus.

To­kios po­van­de­ni­nės eks­kur­si­jos me­tu gir­dė­ti van­dens gur­gė­ji­mas, lei­džian­tis į dug­ną lai­vui, dre­ba sė­ dy­nės.

Spe­cia­li pa­tal­pa, ku­rio­je eks­po­ nuo­ja­mos ka­ro jū­rei­vių uni­for­mos. Čia lan­ky­to­jai ga­li jo­mis pa­si­puoš­ ti ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti. Rim­tes­niems mu­zie­jaus lan­ky­to­jams be ga­lo įdo­mi ga­li pa­si­ro­dy­ti vė­lia­vų, ka­ro amu­ni­ci­jos, ženk­lų ir net lai­vuo­se nau­do­ja­mų in­dų eks­po­zi­ci­ja. „Eks­po­zi­ci­ja įreng­ta taip iš­mo­ nin­gai, taip kon­cent­ruo­tai ir įdo­ miai, kad kiek­vie­nas žings­nis at­ ne­ša nau­jų po­ty­rių, įsu­ka lan­ky­to­ją vis į nau­ją sū­ku­rį, ir ver­čia kas­kart su­ki­nė­tis į vi­sas pu­ses, kad ko įdo­ maus ne­pra­les­tum. Ka­dan­gi ten pat įreng­ta ir ka­vi­nu­kė, mu­zie­ju­je ga­li­ ma pra­leis­ti vi­są die­ną. Dar vie­nas ma­ne ma­lo­niai nu­ste­bi­nęs da­ly­kas – tarp ten par­duo­da­mų su­ve­ny­rų ne­ma­čiau jo­kio ki­čo.

Me­ta­mor­fo­zės: neiš­vaiz­dus pa­sta­tas per pus­ket­vir­tų me­tų neat­pa­žįs­

ta­mai pa­si­kei­tė, šo­ni­nė­se sie­no­se įreng­tos pa­ke­lia­mo­sios konst­ruk­ci­ jos, įlei­džian­čios į vi­dų švie­sos.

Įgūdžiai: at­vi­ro­je jū­ro­je loc­ma­nų ka­te­ris, re­gis, tik aki­mir­kai stab­te­

li prie di­džiu­lio lai­vo bor­to – to pa­kan­ka, kad loc­ma­nas nu­si­leis­tų nuo jo kopėčiomis.

Da­lios Grik­šai­tės nuo­tr.

Orai

Savaitgalį sinoptikai prognozuoja sausus, vidutiniškai šiltus orus. Šiandien nelis, vėjas nurims, oras šils iki 14–19 laipsnių. Sekmadienį taip pat be lietaus. Temperatūra naktį bus 5–8, dieną 18–21 laipsnis šilumos.

Šiandien, gegužės 19 d.

+16

+14

Telšiai

+18

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+16

Utena

+17

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

5.14 21.52 16.38 4.10 20.06

140-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 226 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

+19

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +23 Brazilija +24 Briuselis +19 Dublinas +10 Kairas +29 Keiptaunas +16 Kopenhaga +16

kokteilis Prieš sto­jant prie star­to li­ni­jos Šian­dien per mies­tą ris­nos „Vil­ties bė­ gi­mo“ ak­ci­jo­je da­ly­vau­sian­tys klai­pė­ die­čiai ir bė­gi­mo mė­gė­jai iš ki­tų mies­ tų ir net vals­ty­bių kai­my­nių.

Var­žy­bų iš­va­ka­rė­se „Kok­tei­lį“ pa­sie­kė ke­li bė­gi­kų juo­ke­liai.

Jie tvir­ti­na, kad blo­giau­sia – muš­tis su ge­ru bė­gi­ku. Jei­gu tu stip­res­nis, jo ne­ pa­vy­si, jei silp­nes­nis – ne­pa­bėg­si. *** Vai­ruo­to­jai, va­ž ia­vę greit­ke­liu Sau­do Ara­bi­jo­je, nu­ste­bo, kai prie­šais iš­dy­ go stru­tis.

Daug kas ži­no, jog šis paukš­t is, grei­ čiau­sias tarp spar­nuo­tų­jų, ga­li pa­siek­ti įspū­din­gą 75 km per val. grei­tį.

Stru­t is ke­ly­je bu­vo „no­kau­tuo­tas“ vi­ su­rei­g io, ta­čiau at­si­sto­jo ir to­l iau bė­ go. Bu­vo ma­no­ma, kad stru­t is ga­lė­ jo pa­bėg­ti ir at­klys­ti iš ne­to­li esan­čių paukš­čių fer­mų.

Etio­pi­jos bė­g i­kas ma­ra­to­ne fi­n i­ša­vo pir­mas ir su­si­lau­žė tris šon­kau­lius į fi­ ni­šo juos­te­lę. *** Es­t i­jos bė­g i­mo čem­pio­na­te nu­ga­lė­jo Lie­tu­vos ėji­kas.

Londonas +16 Madridas +20 Maskva +24 Minskas +20 Niujorkas +24 Oslas +16 Paryžius +19 Pekinas +27

Šiandien

1–6 m/s

+17

Alytus

Vardai Šiandien: Celestinas, Dangė, Gilvinas, Ivas, Jovaras, Skaistis, Tauras.

gegužės 19-ąją Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

10

14

13

11

4

13

16

15

14

4

rytoj

pirmadienį

19

Marijampolė

Vilnius

Rytoj: Akvilas, Alfredas, Bernardinas, Eidvilas, Vygintė.

Diena

17

15

5

1451 m. gi­mė Chris­top­he­ ris Co­lum­bus, jū­ri­nin­kas, ke­liau­to­jas, Ame­ri­kos at­ ra­dė­jas. Mi­rė 1506 m.

1536 m. mir­ties baus­mė už neiš­ti­ki­my­bę įvyk­dy­ ta An­ne Bo­leyn, Ang­l i­ jos ka­ra­liaus Hen­ry VIII žmo­nai, Ang­li­jos ka­ra­lie­ nės Eli­za­beth I mo­ti­nai.

1802 m. Pran­c ū­z i­j o­j e įkur­tas Na­po­leo­no Bo­ na­par­to Gar­bės or­d i­no le­gio­nas.

1927 m. gi­mė ak­to­rė Re­ gi­na Var­nai­tė.

1951 m. gi­mė dai­nuo­ja­ mo­sios poe­zi­jos at­li­kė­jas ir au­to­rius, te­le­vi­zi­jos lai­ dų ve­dė­jas Vy­tau­tas Ker­ na­gis. Mi­rė 2008 m.

1971 m. Ka­na­da ir SSRS at­nau­ji­no dvi­ša­lius vals­ ty­bių san­t y­k ius aukš­ čiau­siu ly­giu.

1973 m. SSRS ir Va­ka­r ų Vo­kie­ti­ja pa­si­ra­šė 10 me­ tų eko­no­mi­nio, pre­ky­bi­ nio bei moks­li­nio bend­ ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį.

1979 m. tuo­me­čia­me Le­ ning­ra­de įvy­ko El­to­no Joh­no kon­cer­t as. Dai­ ni­n in­kas ta­po pir­muo­ ju Va­ka­r ų mu­z i­kan­t u, kon­cer­ta­v u­siu Ta­r y­bų Są­jun­go­je.

Gau­sy­be ren­gi­nių už­ de­rė­sian­tį sa­vait­ga­ lį orai pra­mo­gau­to­ jams ža­da bū­ti pa­lan­ kūs. Si­nop­ti­kai pro­ gno­zuo­ja, jog šian­ dien ir ry­toj ne­lis, o ter­mo­met­ro stul­pe­lis pa­ma­žu kils į vir­šų.

Gro­žis: vie­nas nuo­sta­biau­sių pa­va­sa­rio vaiz­dų – žie­dais ap­si­py­lę vais­me­džiai.

Pra­džiu­gins ši­lu­ma l.bieliauskaite@kl.lt

Čes­ka (mo­te­rys, ne­bė­ki­te avė­da­mos aukš­ta­ kul­niais ba­te­liais – ne­pa­to­gi tai ava­ly­nė bėg­ti)

Vėjas

Rytas

15

+19

+16

orai klaipėdoje

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Vyks­ta bė­g i­mo var­ž y­bos. Kal­ba­si du drau­gai.

– Ma­nau, kad lai­mės tas bė­gi­kas su rau­ do­nu ša­li­ku ant kak­lo.

– Tai ne ša­li­kas, o lie­žu­vis.

Praha +21 Ryga +18 Roma +23 Sidnėjus +18 Talinas +16 Tel Avivas +25 Tokijas +24 Varšuva +20

Kaip ko­men­ta­vo Lie­tu­vos hid­ro­me­ teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­ gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys, ir ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis, ir di­džią­ją atei­nan­čios sa­vai­tės da­ lį bus ne­pas­to­viai de­be­suo­ta, ta­čiau di­džiau­sia lie­taus ti­ki­my­bė – pir­ma­ die­nį, ant­ra­die­nį ir tre­čia­die­nį. Šio­mis die­no­mis ga­li nu­griau­dė­ ti ir per­kū­ni­ja. Ant­ro­je ki­tos sa­vai­ tės pu­sė­je kri­tu­lių ne­lau­kia­ma. Ry­ tų kryp­čių vė­jas sieks 4–9 m/s.

Ta­čiau be­ne ge­riau­sia ži­nia ta, jog pa­ma­žu šils. Šeš­ta­die­nį oro tem­pe­ra­tū­ra tu­rė­ tų pa­kil­ti iki 15–18, sek­ma­die­nį – iki 17–20 laips­nių ši­lu­mos. Nak­tį į sek­ ma­die­nį bus 6–9, o nak­tį į pir­ma­ die­nį – 10–13 laips­nių ši­lu­mos.

Pir­ma­die­nį, ant­ra­die­nį bei tre­ čia­die­nį L.Pakš­tys pro­gno­za­vo 23– 26, o ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį – 20–23 laips­nius ši­lu­mos.

Pir­mą­ją atei­nan­čios sa­vai­tės pu­ sę nak­ti­mis ter­mo­met­ro stul­pe­ lis kils iki 12–15, vė­liau – iki 10–13 laips­nių ši­lu­mos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.