2012-05-21 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PirmADIENIS, geguŞės 21, 2012

www.kl.lt

117 (19 418)

=6?:.1 62;6@ 4 24B Âź@

RUBR

c ZNabaV` ?RQNXa\_V-XY Ya CVQZN[aN b` aRY % #%# ` :NabaV` ddd Wb_N " ! Ya

Latvija

D.Gry­baus­kai­tė tei­gia, kad dėl konf­lik­to Gar­lia­vo­je kal­tos abi pu­sės.

Lietuva 7p.

Šiau­rės Ita­li­jai smo­gė be­veik 6 ba­lų Şe­mės dre­bė­ji­mas.

Ki­nai uŞ­si­mo­jo sta­ty­ti ant­rą­jÄŻ „Ti­ta­ni­ką“.

Pasaulis 9p.

JĹŤra 14p.

Lietuvos jos pre ir Latviky nĹł vys bos laivyty jybos kri mo ir Ĺžvejos yra timĹł istoripa jĹŤrĹł re naĹĄios. Ir gistruo se vĹł ska iÄ?ius be laivienodas veik . Tik pa jĹŤrinin gal kĹł ma ket dalÄŻ bĹŤdavir poje Lat ta Eurovija ge ro lenkia LietuvÄ…. kai

jĹŤriĹĄke

JĹŞRA

snÄ— uĹž Lie

11

IKA

tuvÄ…

Vidman

tas Ma v.matu tutis tis@kl .lt Rygoje ku

riasi

Nuo 2006 „rykliai“ rengimo metĹł Rygo je je esan verslÄ… vykdo jĹŤrininkĹł ti Ji yra ÄŻkĹŤ kompanija „No KlaipÄ—doliĹł cent rusi JĹŤrininkĹł vikontas“. rÄ…. ir KlaipÄ— AnalogiĹĄkas treniruokdoje. Tik centras si greiÄ?iau. yra Ry Ir paja goje jis vystÄ—rokai mos di ta augo desnÄ—s. Cent Ä?ia yra gemetais nuo 500 tĹŤkst.ro apyvariki Vien per 2 mln. eurĹł eurĹł 2007 2011 pa metais. vikontas“, starÄ…jÄŻ pus ruoklius, atnaujinda metÄŻ „No1,5 mln. ÄŻ ĹĄÄŻ centrÄ… in mas trenivestavo eu per ď Ž ÄŽ centrÄ… rĹł.

Verslas: jÄ… atvyks Rygoje kelti ]YNbX a ab_ ZN [b ]YN penkio ta jĹŤrininkĹł kvaliďŹ kacibZ ]R likos Eu maĹždaug _ NbQ _V[ b XV\ WĂ?` . 0 U_\ ]R[ ropos ĹĄa TĂ– WĂ­ _Ă– Rygoje iĹĄ XN NV X

ta 59 kur per trumpÄ… liĹł.

V [\ XNQ laiką su ]R_ a_bZ bazė, kai sų mokymo kur]Ö YNV X pro Klai Ö ?f T\ „Jōrinio pėdoje jų gramos ir WR Xb _VN[a Wí _V [V[ linka Ry verslo sąly yra 18.

XĂş Z\ gos bei Xf Z\ PR[ kiai ski goje ir KlaipÄ— apa _Ă– Ob c\ V_ ` ďŹ lialus riasi. Latvijosdoje smarb[ XVĂş  _ ku RV `ú• “ Y stambios ria jĹŤros vers sostinÄ—je fT CVQ ZN[ a\ :N ab Latvijo laivybos kom lo rykliai – Ă˜V\ [b\ je a_ tu Klai jau yra apie panijos. JĹł pÄ— 15. ÄŻdarbini doje dauguma Tuo memo bend jĹŤrinin Ana lÄ—s pri to ro kĹł lijus Jer viĹł va ĹĄovas: dirba su Ä?ios kompa yra nedideni riuose daug laivĹł sa jos, kurios MĹŤsĹł kom Sergejus vi kraĹĄtuo panijos ninkĹł se“, – ninkĹł ÄŻvai- savi Meser treniruo aiĹĄ ninkas le: doje ir Ä?iĹł cent kino jĹŤri- jos Biuro Ry nurodÄ—, iĹĄ DaniRygoje Olegas Chropen goje vadovas rĹł KlaipÄ—Aleksand pran Bu mas kad ka. man ten tai, aĹĄu priika: Rygoje ras t jĹŤ je yra kad Latvijo- - Latvijos tic Group esanti kom bÄ… „No rininkus ÄŻ darAnsis pa dau rdic Tan Zeltinis delio jĹŤ Internatio nija „Balvuose vÄ—liavos laiir chemi g tanklaiviĹł lai nal“ yra rininkĹł kers : ne vuo lo dalis. “ ÄŻdarbini dise prio Latvijos ÄŻgulos ribojama tĹł gabe jos produkPagrin rite pranaĹĄuma dinis biu mo tink- bĹŤtĹł tei su ni nistra jĹŤrĹł admikiamas tas ro Rygo me kvie dÄ—tis – galis tai, rininkĹł mo laivĹł jĹŤpalygin ci je kinam ti daug kad Latvijo s iĹĄ Bal vaije ja yra jos strategimijos specia sti bet kokius kacijos darbo kvali produk tanklaiviĹł ir yra liĹł – tijos ĹĄareng lis fitĹł gabe jais la jĹŤrinin chereikala „karinin ti daugiau kĹł norime tus iĹĄ kur biau atitinkan vimus kalavimus darbo kvali nimo laivĹł kima, ďŹ nes jie pasitilÄ—tĹł dirb kĹłâ€œ, kurie me. Ir ir kada noriÄ?iĹł Ĺžmo atitinkan- kacijos rei- kin – jiems Ä?iĹł ĹžmoniĹł yra atsagavÄ—liavos niĹł. ti naft gesni. siĹŤ

12

Prieť rin­ki­mus – pur­vas

lomi tĹŤkst.

JAV do iki 14 leriĹł atlygini mai.

navimo aptaraukĹĄtes kokybÄ— yra je Mal nÄ— nei kokioto cente. je ar Sent Vin -

Kaina 1,30 Lt

vybos , chemi os gaduktĹł jos pro ga jo jÄ—gai benimo, vÄ—niĹł sta aptarna tybos ir se, nes vimo laivuo jie visa perspe da bus ktyves ni.

„De­ja, pi­ni­gė­liai sen­ka.“ Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s di­rek­to­rÄ—s Ju­di­tos Si­mo­na­vi­Ä?iō­tÄ—s re­zer­vo fon­das spar­Ä?iai ap­tir­po.

2p.

Pi­gi ir pa­to­gi „Klai­pė­dos“ pre­nu­me­ra­ta Gai­vus ry­tas, aro­ma­tin­gos ka­vos ar ar­ba­tos puo­de­lis ir dar spaus­tu­vÄ—s da­Şais kve­pian­tis dien­rať­tis „Klai­ pė­da“ – ar ga­li bō­ti ge­res­nis bō­das pa­si­tik­ti nau­jÄ… die­nÄ…?

„„Ko­va: po­li­ti­kai dÄ—l rin­kė­jĹł bal­sĹł rin­ki­muo­se kau­na­si pa­Ä?iais ÄŻvai­riau­siais bō­dais. Kai kuriĹł partijĹł atstovai seniai ÄŻĹžvelgÄ—, kas uostamiestyje nau-

doja juodÄ…sias technologijas, taÄ?iau iki ĹĄiol ĹĄiai su morale daĹžnai prasilenkianÄ?iai veiklai nedavÄ— deramo atkirÄ?io. Kada trĹŤks jĹł kantrybÄ— – klausimas ne tik retorinis.

Klai­pė­die­Ä?iai jau ne­tru­kus pa­jus pra­si­dė­ju­siÄ… ar­ťiÄ… rin­ki­mĹł ÄŻ Sei­ mÄ… kam­pa­ni­jÄ…, nes par­ti­jos bai­gia su­kaup­ti gink­lĹł ar­se­na­lÄ…. Po­li­ to­lo­gai pro­gno­zuo­ja, kad po­li­ti­kĹł var­Şy­tu­vÄ—s tik­rai ne­bus nuo­ bo­dĹžios, ta­Ä?iau lin­kė­jo, kad kan­di­da­tai ras­tĹł ori­gi­na­liĹł bō­dĹł pri­ si­sta­ty­ti, o ne tik ne­pag­rÄŻs­tai men­kin­tĹł sa­vo var­Şo­vus, kaip kad bu­vo da­ro­ma iki ĹĄiol.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ne­san­tuo­ki­nių vai­kų neieť­ko

„Klai­pė­do­je vyks­tan­Ä?io­se rin­ki­ mĹł kam­pa­ni­jo­se pur­vo yra, ta­

Ä?iau jo ma­Şiau nei ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se. Uos­ta­mies­Ä?io ypa­ty­ bÄ— ta, kad pas mus ne­si­kaps­to­ma po as­me­ni­nÄŻ kan­di­da­tĹł gy­ve­ni­mÄ…, neieť­ko­ma jĹł mei­lu­ŞiĹł, ne­san­tuo­ ki­niĹł vai­kĹł, o to­kia tak­ti­ka Lie­tu­

vo­je yra tik­rai po­pu­lia­ri. To­dÄ—l la­bai ÄŻdo­mu, jog Lie­tu­vo­je eg­zis­tuo­ja du rin­ki­mĹł kam­pa­ni­jĹł mo­de­liai. Vi­so­ je ĹĄa­ly­je kam­pa­ni­ja vyks­ta pa­na­ťiai kaip JAV: per­ťvie­Ä?ia­ma biog­ra­fi­ja, iť­trau­kia­mos vi­sos kan­di­da­to sta­

Ĺžuo­to­jos, ir tai la­bai komp­ro­mi­tuo­ ja. O Klai­pė­do­je pa­si­ren­gi­mas rin­ ki­mĹł die­nai – lyg Pran­cō­zi­jo­je, kur vi­siť­kai neÄŻp­ras­ta ana­li­zuo­ti pri­ va­taus po­li­ti­kĹł gy­ve­ni­mo“, – tei­ gÄ— uos­ta­mies­Ä?io par­ti­jas ste­bin­ tis vie­ťų­jĹł ry­ťiĹł spe­cia­lis­tas Li­nas Poť­ka.

Klai­pė­do­je, anot jo, vy­rau­ja tra­ di­ci­ja pil­ti pur­vÄ… ant mies­tÄ… val­ dan­Ä?iĹł li­be­ra­lĹł, ku­rie uos­ta­mies­ Ä?iui va­do­vau­ja nuo 1997 me­tĹł. „To­kia ten­den­ci­ja yra, ir ji na­ tō­ra­li. Tai – ly­de­riĹł nať­ta. Jie ta­po stul­pu, ÄŻ ku­rÄŻ vi­si, no­rė­da­mi atim­ti val­dĹžiÄ…, at­si­tren­kia kak­to­mis. To­ dÄ—l ge­riau­sias bō­das uŞ­dirb­ti po­ pu­lia­ru­mÄ… – ata­kuo­ti li­ be­ra­lus“, – ÄŻĹžval­go­mis

4

Dau­ge­liui klai­pė­die­Ä?iĹł ĹĄis kas­die­ nis ri­tua­las jau ta­po ĹĄei­mos tra­di­ ci­ja, ku­ri per­duo­da­ma iĹĄ kar­tos ÄŻ kar­tÄ…. Tai tik dar kar­tÄ… ÄŻro­do, kad dau­giau nei ĹĄe­ťias­de­ťimt­me­tÄŻ gy­ vuo­jan­tis mies­to laik­rať­tis vi­sa­ da jau­Ä?ia Klai­pė­dos pul­sÄ… ir ran­da rak­tÄ… ÄŻ skir­tin­go am­Şiaus, po­mė­giĹł, pro­fe­si­jĹł skai­ty­to­jĹł ĹĄir­dis.

Pir­mą­jÄ… ĹĄiĹł me­tĹł pre­nu­me­ra­tos ak­ci­jÄ… skel­bian­tis dien­rať­tis „Klai­ pė­da“ ir 2013-ai­siais kvie­Ä?ia drau­ ge pa­si­tik­ti kiek­vie­nÄ… ry­tÄ… su svar­ biau­sio­mis pa­jō­rio, Lie­tu­vos ir pa­sau­lio nau­jie­no­mis.

Juo la­biau kad tai pui­ki ga­li­my­ bÄ— uŞ­si­sa­ky­ti mÄ—gs­ta­mÄ… laik­rať­tÄŻ uĹž pa­lan­kiau­siÄ… kai­nÄ…. „DĹžiau­gia­mÄ—s, kad ĹĄiuo ne­leng­vu laik­me­Ä?iu, kai kas­dien gir­di­me, kad vÄ—l kaŞ­kas pa­bran­go, ga­li­me so­li­da­ ri­zuo­tis su klai­pė­die­Ä?iais ir pa­siō­ly­ ti pre­nu­me­ruo­ti dien­rať­tÄŻ dar pi­giau nei per­nai – vos uĹž 132 li­tus. Tai­gi dien­rať­Ä?io mė­ne­sio kai­na su pri­sta­ ty­mu at­sieis tik 11 li­tĹł. Iť­ti­ki­miau­si mō­sĹł skai­ty­to­jai jau Ĺži­no, kad eko­ no­miť­kiau­sia pre­nu­me­ruo­ti „Klai­ pė­dą“ va­sa­ros pre­nu­me­ra­tos me­tu – to­kios pa­lan­kios kai­nos ĹĄie­met jau ne­be­bus“, – at­krei­pÄ— dė­me­sÄŻ dien­ rať­Ä?io rin­ko­da­ros pro­jek­tĹł va­do­vÄ— Mi­la­na Ma­Ä?i­jaus­kie­nÄ—.

Tad nors ak­ci­ja tę­sis iki bir­Şe­lio 30-osios, M.Ma­Ä?i­jaus­kie­nÄ— re­ko­ men­da­vo uŞ­si­pre­nu­me­ruo­ti „Klai­ pė­dą“ jau da­bar ir ne­pra­Şiop­so­ti pui­kios pro­gos su­tau­py­ti.

Skai­ty­to­jų pa­to­gu­mui uŞ­si­sa­ky­ti laik­rať­tį ki­tiems me­tams ga­li­ma nė neiť­kė­lus ko­jos iť na­mų ar biu­ro.

3

2

pirmADIENIS, gegužės 21, 2012

miestas savaitgalis klaipėdoje

Sta­ty­bas pa­rė­mė bė­gi­mu Va­kar Klai­pė­do­je vy­ku­sio­je ju­bi­lie­ ji­nė­je – penk­to­jo­je pa­ra­mos ak­ci­jo­ je „Vil­ties bė­gi­mas“ da­ly­va­vo apie 5 tūkst. bė­gi­kų iš įvai­rių Lie­tu­vos vie­ to­vių ir už­sie­nio. Jų gre­tas taip pat pa­pil­dė per 100 dvi­ra­ti­nin­kų. Su­ rink­tos au­kos bus skir­tos pir­mojo Bal­ti­jos ša­ly­se Šv. Pran­ciš­kaus on­ ko­lo­gi­jos cent­ro sta­ty­boms pa­rem­ti.

Sandros Lukošiūtės ir Vytauto Petriko fotoreportažas

Verslo pulsas IK­R A. Ge­g u­ž ės 22–26 d. Klai­p ė­ dos eko­n o­m i­n ės plėt­ros agen­t ū­r a ir Klai­p ė­d os re­g io­n o kū­r y­b i­n ių in­ dust­r i­j ų aso­c ia­c i­j a (IK­R A) kvie­č ia į pra­k ti­n ius ren­g i­n ius vers­l i­n in­k ams bei vi­s iems no­r in­t iems jais tap­t i. Ge­ gu­ž ės 24 d. 16 val. no­r in­t ie­j i įver­t in­ ti sa­vo ga­l i­my­b es kur­t i rek­l a­m as ar­ ba tap­t i rek­l a­m os vei­du, kvie­č ia­m i į Til­t ų g. 1. Šis pra­k ti­n is se­m i­n a­r as – apie tai, kaip kur­t i rek­l a­m ą, pa­s i­tel­ kus bū­t i­n iau­s ias prie­m o­n es: ži­n ias, įkvė­p i­m ą ir kū­r y­b iš­k ą mąs­t y­m ą. Įė­ ji­m as ne­m o­k a­m as, bū­t i­n a re­g ist­r a­ ci­j a. Ge­g u­ž ės 25 d. 14 val. ten pat – grei­t ie­j i kū­r y­b i­n in­k ų pa­s i­m a­t y­m ai „Kuo čia dė­t as vers­l as?“, skir­t i no­ rin­t ie­s iems už­m egz­t i kon­t ak­t us su po­ten­c ia­l iais par­t ne­r iais sa­vo vers­ lo idė­j oms įgy­ven­d in­t i.

Kvie­t i­m ai. Klai­p ė­d os pre­k y­b os, pra­mo­nės ir ama­t ų rū­m ai (PPAR) in­ for­muo­j a, kad rū­mų na­r iai, no­r in­t ys ap­s i­l an­k y­t i pa­ro­do­je (iš­sky­r us pa­ro­ dos da­ly­v ius), yra kvie­č ia­m i at­v yk­ ti į Klai­p ė­dos PPAR (Da­n ės g. 17, 103 kab.) at­s iim­t i po 2 kvie­t i­mus į tarp­ tau­t i­n ę Va­k a­r ų Lie­t u­vos vers­lo pa­ ro­d ą, vyk­s ian­č ią ge­g u­ž ės 31 – bir­ž e­ lio 2 die­no­m is Klai­p ė­dos are­no­j e.

Re­g ist­ra­c i­j a. Bir­ž e­l io 1 d. nuo 11 val.

Klai­p ė­d os are­n o­j e Va­k a­r ų Lie­t u­ vos vers­l o pa­s ie­k i­mų pa­ro­d os me­ tu vyks tarp­t au­t i­n ė vers­l o kon­t ak­ tų mu­g ė. Ren­g i­ny­j e da­ly­v aus Skan­ di­n a­v i­j os ša­l ių rin­k ų eks­p er­t ai, bus ga­l i­m y­b ė su­s i­t ik­t i su Aust­r i­j os ir Bel­g i­j os eko­n o­m i­kos ata­š ė Bal­t i­j os ša­ly­s e. Re­g ist­r a­c i­j a in­d i­v i­dua­l iems su­s i­t i­k i­m ams su už­s i­re­g ist­r a­v u­s io­ mis Lie­t u­vos ir už­s ie­n io įmo­n ė­m is vyks iki ge­g u­ž ės 23 d. Re­g ist­r uo­ tis ga­l i­m a te­l e­fo­n u (8 46) 390 863 ar­b a el. pa­š tu ri­m an­t e.sniuolyte@ chambers.lt. Da­ly­v a­v i­m as – ne­m o­ ka­m as.

Nuai­dė­jo šven­ti­nio se­zo­no star­tas Lai­vų pa­ra­das da­ vė star­tą uos­ta­mies­ čio va­sa­ros se­zo­nui. Šie­met jis bus iš­skir­ ti­nis tuo, kad Klai­ pė­da šven­čia 760 me­tų ju­bi­lie­jų.

Šo­kis: gra­žų re­gi­nį do­va­no­jo vil­ki­kas.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Šeš­ta­die­nį tre­čią kar­tą vy­ku­sį lai­ vų pa­ra­dą pra­dė­jo iš­kil­min­gas Lie­ tu­vos vė­lia­vos pa­kė­li­mas ir re­ga­ta „Ge­ro vė­jo“.

Nuo vi­dur­die­nio Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le šur­mu­lia­vo ka­riuo­me­ nės ir vi­suo­me­nės vie­ny­bės šven­

Nuo kran­ti­nių pa­ra­ dą ste­bė­ję žmo­nės mo­ja­vo ir plo­jo pro ša­lį pra­plau­kian­ tiems lai­vams.

tė. Klai­pė­die­čiai ir mies­to sve­čiai ga­lė­jo ap­žiū­rė­ti ka­ri­nius lai­vus, gink­luo­tę, tech­ni­kos eks­po­zi­ci­ją, taip pat ap­si­pirk­ti tau­to­dai­lės dir­ bi­nių ir su­ve­ny­rų mu­gė­je, įsi­gy­ti rū­ky­tų žu­vų.

Tra­d i­c i­n iu tam­pan­t į ren­g i­n į šie­met pa­pil­dė Da­nės va­ly­mo ak­ ci­ja, ku­ria siek­ta at­kreip­ti dė­me­ sį ne tik į upės, bet ir į Bal­ti­jos jū­ ros tar­šą.

Klai­pė­die­čiai taip pat ga­lė­jo iš­ ban­dy­ti ne­di­de­lį krui­zą Da­nės upe bei nuo po­nto­ni­nio lai­vo de­nio pa­ si­dai­ry­ti į uos­ta­mies­čio kran­ti­nes.

Va­ka­rop prie kran­ti­nių pra­dė­jo švar­tuo­tis pra­mo­gi­niai lai­vai. Ne­ ma­žai šven­tės da­ly­vių pa­no­ro juos ap­žiū­rė­ti, o kai ku­rie ir pa­si­plau­ kio­ti.

Smil­ty­nė­je prie pa­mink­lo „Al­ bat­ro­sas“ Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­ rei­vys­tės mo­kyk­los pir­ma­kur­siai da­vė prie­sai­ką jū­rai.

Ce­re­mo­ni­jo­je vie­šai pri­sie­kė per 200 stu­den­tų. Anks­čiau prie­sai­ka bu­vo duo­da­ma ru­de­nį, mo­kyk­lo­je.

Vė­lai va­ka­re į Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­lą žmo­nes vi­lio­jo dai­ni­nin­kės Ne­dos ir gru­pės „Blues Ma­kers“ gy­vo gar­so kon­cer­tas.

22 val. pra­si­dė­jo vie­nas lau­kia­ miau­sių šven­tės ren­gi­nių, su­trau­

Di­rek­to­rės fon­das sen­ka Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rės re­zer­vas spar­ čiai tirps­ta. Va­kar ja­me ne­be­li­ko dar 50 tūkst. li­tų. Pi­ni­gai skir­ti pa­ lū­ka­noms vie­nai bend­ro­vei su­ mo­kė­ti.

Šie­met Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės fon­das sie­kė 200 tūkst. li­tų. Du kar­tus lė­ šų iš jo bu­vo skir­ta aud­ros pa­da­ri­ niams ša­lin­ti. „De­ja, pi­ni­gė­liai sen­ka“, – tvir­ ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės di­rek­ to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė.

Penk­ta­die­nį dar 50 tūkst. li­ tų bu­vo skir­ta me­ti­nėms pa­lū­ka­ noms įmo­nei „Ci­ty Ser­vi­ce“ su­ mo­kė­ti.

J.Si­mo­na­vi­čiū­tė aiš­ki­no, kad taip bus už­baig­ta se­na is­to­ri­ja.

Prieš de­š imt me­t ų bend­ro­ vė „Ci­ty Ser­v i­ce“ pri­va­t i­za­vo „Ąžuo­ly­no val­dą“. Įmo­nei pra­dė­ jus veik­lą paaiš­kė­jo, kad įvyk­dy­ ta va­gys­tė.

Iš­si­rei­ka­lau­ti pi­ni­gų iš kal­ti­nin­ kės bend­ro­vei ne­pa­vy­ko.

Teis­mas din­gu­sias lė­šas pa­ve­dė su­mo­kė­ti sa­vi­val­dy­bei – apie 800 tūkst. li­tų. „Iš kar­to to­kios su­mos su­mo­ kė­ti ne­ga­lė­jo­me. Tai bu­vo da­ro­ma

da­li­mis. Teis­mas pri­tei­sė mo­kė­ti ir 5 pro­c. me­ti­nes pa­lū­ka­nas. Ta­ čiau de­ry­bų su įmo­ne „Ci­ty Ser­ vi­ce“ me­tu jas pa­vy­ko su­ma­žin­ti iki 2,75 pro­c. Pra­šau pri­tar­ti pi­ni­ gų sky­ri­mui ir at­si­svei­ki­na­me su bend­ro­ve“, – pa­brė­žė J.Si­mo­na­ vi­čiū­tė.

Mies­to ta­ry­bos ko­le­gi­ja pri­ta­ rė to­kiam spren­di­mui. Ta­čiau kai ku­rie po­li­ti­kai sua­be­jo­jo, ar to­ kiam tiks­lui rei­kia nau­do­ti re­zer­ vo pi­ni­gus. „Šis fon­das – gel­bė­ji­mo­si. Jis ne­ tu­rė­tų bū­ti skirs­to­mas to­kiems da­ ly­kams. Tai pa­si­kė­si­ni­mas į di­rek­ to­rės fon­dą“, – tvir­ti­no ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas Lu­pei­ka.

Kul­mi­na­ci­ja: šven­tės pa­bai­gai – fe­jer­ver­kas. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ku­sių gau­ses­nes žiū­ro­vų mi­nias, – lai­vų pa­ra­das Kur­šių ma­rio­se. Jį pra­dė­jo vil­ki­ko šo­kis.

Nuo kran­ti­nių pa­ra­dą ste­bė­ ję žmo­nės mo­ja­vo ir plo­jo pro ša­ lį pra­plau­kian­tiems lai­vams. Kai ku­rie žiū­ro­vai pa­si­ge­do di­des­nio jų pa­puo­ši­mo, nes tam­so­je lem­pu­

čių gir­lian­do­mis iš­si­sky­rė tik ke­le­ tas lai­vų.

Pa­ra­dą, ku­ria­me da­ly­va­vo apie pus­šim­tis lai­vų, vai­ni­ka­vo šven­ti­ nis fe­jer­ver­kas iš Smil­ty­nės.

Jį Klai­pė­dos 760 ju­bi­lie­jaus pro­ ga do­va­no­jo Lie­tu­vos jū­rų kro­vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­ja.

KLAIPĖDOS LICĖJUS

(buvusi „Universa Via“ mokykla) (Kretingos g. 44, tel.: 8 46 351 286, 8 616 33807, 8 671 04970) Pagilintas įvairių mokomųjų dalykų mokymas.

Individualios ir grupinės konsultacijos.

Nedidelės klasės (iki 18 mokinių).

Aukščiausios kvalifikacijos pedagogai.

Mokinių užimtumas ir įvairi popamokinė veikla iki 17.00 val.

Mokykloje vykdoma gabių vaikų ugdymo programa.

Skelbiamas mokinių priėmimas į I–VIII ir gimnazinės pakopos IX–XII klases. Į gimnazinės pakopos klases priimami mokiniai, turintys aukštus mokymosi pasiekimus bei gerai išlaikę patikrinamuosius matematikos, lietuvių k., anglų k. ir fizikos, chemijos testus.

Aukščiausius pasiekimus turintys mokiniai į gimnazinės pakopos klases priimami be mokesčio už mokslą.

3

pirmADIENIS, gegužės 21, 2012

miestas s avaitgalis klaipėdoje

Sa­vait­ga­lį abi­tu­rien­ tai lai­kė vals­ty­bi­nį ang­lų kal­bos eg­za­ mi­ną. Klai­pė­do­je jis praė­jo sklan­džiai, iš­ sky­rus vie­ną eg­za­ mi­nų cent­rą.

Dienos telegrafas Auk­c io­n as. Pa­r a­m os ak­c i­j os „Vil­ ties bė­g i­m as“ iš­v a­k a­r ė­s e su­r eng­ ta­m e lab­d a­r os auk­c io­n e paau­k o­ ta per 600 li­t ų. Ja­m e bu­v o ga­l i­ ma įsi­g y­t i kon­k ur­s o „ Fo­t o­t e­r a­p i­ ja“ ge­r iau­s ias nuo­t rau­k as. Pir­k ė ­ jams bu­v o pa­s iū­l y­t i 25 dar­b ai, ku­ rių pra­d i­n ė kai­n a – nuo 100 li­t ų.

Auk­c io­n e iš vi­s o par­d uo­t i 6 dar­ bai. Su ­r ink ­t os lė­š os bus sk i r ­t os Šv. Pran­c iš­k aus on­k o­l o­g i­j os cent­ ro sta­t y­b oms.

Po­pu­lia­rus: ang­lų kal­bos eg­za­mi­nas kas­met bū­na vie­nas gau­siau­sių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Eg­za­mi­ne neiš­veng­ta ne­sklan­du­mų Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je lai­ky­ti vals­ty­bi­nį ang­lų kal­bos eg­za­mi­ną tu­rė­jo 1 305 abi­tu­rien­tai. Į jį dėl įvai­rių prie­žas­ čių neat­vy­ko 57 moks­lei­viai.

Daug abi­tu­rien­tų į eg­za­mi­ną neat­vy­ko, nes kiek anks­čiau jau bu­vo ga­vę tarp­tau­ti­nio ang­lų kal­ bos eg­za­mi­no įver­ti­ni­mą. Ke­liems abi­tu­rien­tams ne­leis­ta lai­ky­ti eg­ za­mi­no, nes jie neiš­lai­kė įskai­tos.

Tarp jų dau­giau­sia bu­vo suau­gu­

sių­jų mo­kyk­los auk­lė­ti­niai. Še­ši moks­lei­viai į eg­za­mi­ną neat­vy­ko dėl ne­ži­no­mų prie­žas­čių.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­ mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio ve­ dė­ja Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė spė­ jo, kad šie abi­tu­rien­tai ga­lė­jo ir per­si­gal­vo­ti. Mat bran­dos ates­ta­ tui gau­ti už­ten­ka iš­lai­ky­ti po­rą eg­ za­mi­nų.

Ve­dė­ja ap­gai­les­ta­vo, kad vie­nas abi­tu­rien­tas į eg­za­mi­ną pa­vė­la­vo.

Tad jį lai­ky­ti pra­dė­jo pus­va­lan­džiu vė­liau nei ki­ti.

Eg­za­mi­nas vy­ko 11 cent­rų, iš­ si­bars­čiu­sių po įvai­rias Klai­pė­dos mo­kyk­las. Vie­na­me jų per pir­mą­ ją klau­sy­mo už­duo­tį ge­do tech­ni­ka.

Ki­to­se mo­kyk­lo­se eg­za­mi­nas vy­ko sklan­džiai.

Vals­ty­bi­nis ang­lų kal­bos eg­za­ mi­nas – vie­nas gau­siau­sių. Moks­ lei­vių skai­čiu­mi jį pra­noks­ta tik pri­va­lo­ma­sis lie­tu­vių kal­bos eg­za­ mi­nas.

Ar­tė­jan­tį šeš­ta­die­nį abi­tu­rien­tai lai­kys pa­sku­ti­nį vals­ty­bi­nį už­sie­nio kal­bos eg­za­mi­ną – ru­sų kal­bos.

6

– tiek moks­lei­vių dėl ne­ži­no­mų prie­žas­čių neat­vy­ko lai­ky­ti vie­no svar­biau­sių eg­za­mi­nų.

Pi­gi ir pa­to­gi „Klai­pė­dos“ pre­nu­me­ra­ta Tai ga­lima pa­da­ry­ti per 1 „Klai­pė­dos“ pla­tin­to­jus, iš anks­to su­si­ta­rus te­le­fo­nu 39 77

14, o tau­pan­tiems lai­ką – vir­tua­liu bū­du in­ter­ne­te – po­rta­le www.kl.lt pre­nu­me­ra­tos skil­ty­je.

Be to, laik­raš­čio pri­sta­ty­mo ad­re­ sas per vi­sus me­tus ga­li bū­ti kei­čia­

mas ne­mo­ka­mai. „Už­sip­re­nu­me­ ruo­ti dien­raš­tį per mū­sų spau­dos pla­tin­to­jus ne tik pa­to­gu, bet ir sau­ gu. Paė­mus pi­ni­gus, bus pa­teik­tas kvi­tu­kas. O iš­ki­lus klau­si­mams, vi­ sa­da ga­li­ma kreip­tis į re­dak­ci­jos Pla­ ti­ni­mo sky­rių ir jo dar­buo­to­jai mie­lai pa­dės vi­sais rū­pi­mais klau­si­mais“, –

tei­gė M.Ma­či­jaus­kie­nė. Tu­ri­nin­gas ir spal­vin­gas dien­raš­tis skai­ty­to­jus ir to­liau džiu­gins ne tik nau­jie­no­mis ak­tua­li­jų pus­la­piuo­se, bet ir pa­mėg­ tais prie­dais bei spe­cia­li­zuo­tų lei­di­ nių gau­sa. Vien šių me­tų pra­džio­je kar­tu su „Klai­pė­da“ išė­jo net pen­ ki pre­nu­me­ra­to­rius ma­lo­niai nu­ste­

bi­nę žur­na­lai įvai­rio­mis ak­tua­lio­mis te­mo­mis.

Dien­raš­tį įpras­tai ga­li­ma už­si­pre­ nu­me­ruo­ti ir „Klai­pė­dos“ re­dak­ci­jo­je, Nau­jo­jo So­do g. 1A, „K cent­ras“, bei sky­riu­je „Ak­ro­po­ly­je“, Tai­kos pr. 61.

In­for­ma­ci­ja tel. 39 77 14. „Klaipėdos” inf.

Mu­z ie­j ai. Sa­v ait­g a­l į iki vė­l u­m os šeš­t ą kar­t ą vy­k o „ Mu­z ie­j ų nak­ ties“ ren­g i­n iai. Klai­p ė­d ie­č iai ne­ mo­k a­m ai ga­l ė­j o ap­ž iū­r ė­t i ke­t u­r ių mu­z ie­j ų eks­p o­z i­c i­j as ir da­l y­v au­ ti įvai­r iuo­s e jų or­g a­n i­z uo­j a­m uo­s e ren­g i­n iuo­s e. Šie­m et prie mu­z ie­j ų pri­s i­j un­g ė Klai­p ė­d os kul­t ū­r ų ko­ mu­n i­k a­c i­j ų cent­r as.

Va­g ys­t ė. Šeš­t a­d ie­n į P i r ­m o­j o­j e Meln­r a­g ė­j e pra­b u­d ęs 31 m. tau­r a­ giš­k is pa­s i­g e­d o ran­k i­n ės su mo­ bi­l iuo­j u te­l e­f o­n u, ban­k o kor­t e­l ė­ mis, do­k u­m en­t ais ir 300 li­t ų. Din­ go kar­t u su juo prie jū­r os mie­g o­j u­ sios drau­g ės mo­b i­l u­s is te­l e­f o­n as.

Nu­k en­t ė­j u­s ie­j i ža­l ą įver­t i­n o tūks­ tan­č iu li­t ų.

Mir­t ys. Šeš­t a­d ie­n į Ci­v i­l i­n ės met­ ri­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­r e­g ist­r uo­t os dvie­j ų klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­r ė Va­l en­t i­n a De­m io­n ok (g.1952 m.), Si­g i­t a Kund­r o­t ie­n ė (g.1949 m.).

Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­n ę pa­r ą pa­g im­d ė 6 mo­t e­r ys. Gi­m ė 2 mer­ gai­t ės ir 4 ber­n iu­k ai.

Grei­t o­j i. Va­k ar iki 17 val. grei­t o­ sios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­k ė 60 iš­k vie­t i­m ų. Jie į pa­g al­b ą sku­b ė­j o be­s i­s kun­d u­s iems su­t ri­k u­s ia šir­ dies veik­l a, pa­d i­d ė­j u­s iu krau­j os­ pū­d žiu ar karš­č iuo­j an­t iems.

4

pirmadienis, gegužės 21, 2012

miestas

Prieš rin­ki­mus 1

www.kl.lt PRISTATO:

RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI

Ju­dė­ji­mą įre­gist­ra­vo bu­te

Perž­vel­gus, kaip Klai­pė­ do­je vy­ko tre­jų pa­sta­rų­jų rin­ki­mų – 2007 ir 2011 me­tų sa­vi­val­dos bei 2008 me­tų Sei­mo – kam­pa­ni­jos, ga­li­ma drą­siai teig­ti, jog pa­grin­di­ niu jų ak­cen­tu ta­po bū­tent mies­tą val­dan­čios li­be­ral­cent­ris­tų par­ti­ jos ir jos ly­de­rių puo­li­mas, ku­rį or­ga­ni­za­vo vie­tos kon­ser­va­to­riai, ve­da­mi tuo­me­čio ly­de­rio Nag­lio Pu­tei­kio.

Per 2011 me­tų sa­vi­val­dos rin­ki­mų kam­pa­ni­ją jis iš­si­trau­kė pa­grin­di­nę kor­tą – ta­da dar pla­nuo­tas, o da­bar jau vyks­tan­čias ter­mo­fi­ka­ci­nės jė­ gai­nės Klai­pė­dos lais­vo­jo­je eko­no­ mi­nė­je zo­no­je sta­ty­bas. Į pa­gal­bą kon­ser­va­to­riui sto­jo ne­par­ti­niai ju­dė­ji­mai, ku­rių vie­ nas – Klai­pė­dos jung­ti­nis de­mok­ ra­ti­nis ju­dė­ji­mas. Jis bu­vo įkur­ tas 2010 me­tų rug­sė­jo 30 die­ną ir įre­gist­ruo­tas bu­te. Iki sa­vi­val­ dos rin­ki­mų te­bu­vo li­kę vos pen­ ki mė­ne­siai.

Vi­suo­me­ni­nin­kai, ku­rie rink­da­ vo­si kon­ser­va­to­rių būs­ti­nė­je, tuo­ me­tį Klai­pė­dos me­rą Ri­man­tą Ta­ raš­ke­vi­čių ir jo pa­va­duo­to­ją Ju­di­tą Si­mo­na­vi­čiū­tę ap­skun­dė Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tui ir pa­pra­ šė iš­tir­ti, ar jie ne­pa­žei­džia Lie­tu­ vos vals­ty­bės in­te­re­sų.

Ir N.Pu­tei­kis, ir vi­suo­me­ni­nin­ kai kė­lė pa­ni­ką skleis­da­mi ži­nią, kad pa­sta­čius ter­mo­fi­ka­ci­nę jė­gai­ nę jo­je bus de­gi­na­mos ne­rū­šiuo­tos at­lie­kos, o klai­pė­die­čiai nuo­di­ja­mi vė­žį su­ke­lian­čiais diok­si­nais.

Re­zul­ta­tai: jau spa­lio 14-ąją paaiš­kės, ku­riuos po­li­ti­kus klai­pė­die­čiai no­ri

čiaus pa­var­dė, nors tuo­me­tis me­ ras rin­ki­muo­se da­ly­va­vo tik li­be­ ral­cent­ris­tų są­ra­še.

Mė­ne­sį prieš rin­ki­mus N.Pu­tei­ kis krei­pė­si į pro­ku­ro­rus, nes esą mies­to va­do­vas pri­va­čiai bend­ro­ vei ne­tei­sė­tai per­lei­do val­dy­ti Da­ nės kran­ti­nes ir šį san­do­rį dar nu­ slė­pė nuo vi­suo­me­nės.

Pro­ku­ro­rai pa­žei­di­mų ne­ra­do

BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 30 d.

KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ ” TITULĄ:     

    







UAB „Arijus“ UAB „Avitelos prekyba“ UAB KJKK BEGA UAB „Edrija“ UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ Sodo centras „Frezija” UAB „Gridins Group LT“ AB „Klaipėdos baldai“ UAB „Klaipėdos duona” AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)“ AB „Klaipėdos laivų remontas“ BĮ Klaipėdos miesto globos namai Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

                 

AB „Klaipėdos nafta“ LKAB „Klaipėdos Smeltė“ AB „Klaipėdos“ viešbutis UAB „Krasta Auto Klaipėda“ UAB KRATC UAB LINTEL UAB „Mars Lietuva“ UAB „Orion Global Pet“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Pineka“ UAB „Ramusis pamarys“ AB Smiltynės perkėla UAB „Solorina“ AB TEO LT UAB „Vakarų konstrukcijos“ AB Vakarų laivų gamykla UAB „Vaterlinija“ UAB VOLTAS

PROJEKTO PARTNERIAI: Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo

Prie N.Pu­tei­kio pri­si­šlie­jo ir Lie­ tu­vos ru­sų są­jun­gos du Klai­pė­dos sky­riaus na­riai. Vi­si jie su­rai­tė pro­ ku­ra­tū­rai pa­reiš­ki­mą ir pra­šy­mą pa­nai­kin­ti mies­to ta­ry­bos pa­tvir­ tin­tą ter­mo­fi­ka­ci­nės jė­gai­nės sta­ ty­bų de­ta­lų­jį pla­ną, nes jis esą pa­ reng­tas ir pa­tvir­tin­tas klas­to­jant do­ku­men­tus.

Ta­čiau po­li­ti­kų ir vi­suo­me­ni­nin­ kų skun­dus nag­ri­nė­ju­si pro­ku­ra­ tū­ra kons­ta­ta­vo, jog nė­ra jo­kio pa­ grin­do teis­mo pro­ce­sui ini­ci­juo­ti, kad bū­tų pa­nai­kin­ti su ter­mo­fi­ka­ ci­nės elekt­ri­nės sta­ty­ba su­si­ję te­ri­ to­ri­jų pla­na­vi­mo do­ku­men­tai.

Pro­ku­ro­rų tei­gi­mu, ne­nus­ta­ty­ta jo­kių tei­sės ak­tų nor­mų pa­žei­di­mų, dėl ku­rių rei­kė­tų gin­ti vie­šą­jį in­te­ re­są. „Nus­ta­čius ne­leis­ti­ną elekt­ri­ nės po­vei­kį ap­lin­kai, gy­ven­to­jams, ku­rių dėl vie­no­kių ar ki­to­kių prie­ žas­čių neį­ver­ti­no pro­jek­tuo­to­jai ar sta­ty­to­jai, jos ūki­nė veik­la bus su­ stab­dy­ta“, – pa­brė­žė pro­ku­ro­rai.

Prieš 2011 me­tų sa­vi­val­dos rin­ ki­mus R.Ta­raš­ke­vi­čiui bu­vo su­ duo­tas dar vie­nas smū­gis, tu­rė­jęs jį su­komp­ro­mi­tuo­ti. 2010-ųjų pa­ bai­go­je vie­nos te­le­vi­zi­jos bul­va­ri­ nė­je lai­do­je N.Pu­tei­kis iš­dės­tė sa­ vo sam­pro­ta­vi­mus, jog tuo­me­čiam me­rui na­mą Tau­ra­lau­ky­je pa­sta­ tė bend­ro­vė „Hid­ros­ta­ty­ba“, ku­ ri ga­na daž­nai lai­mi sa­vi­val­dy­bės skel­bia­mus vie­šuo­sius kon­kur­sus.

To­kių įta­ri­mų šo­ki­ruo­tas R.Ta­raš­ ke­vi­čius jį iš mies­to ta­ry­bos tri­bū­ nos vie­šai iš­va­di­no me­la­giu.

Pri­si­mi­nė po tre­jų me­tų

Prieš 2008 me­tų rin­ki­mus į Sei­mą vėl bu­vo es­ka­luo­ja­ma R.Ta­raš­ke­vi­

Li­nas Poš­ka:

Uos­ta­mies­čio ypa­ ty­bė ta, kad pas mus ne­si­kaps­to­ma po as­ me­ni­nį kan­di­da­tų gy­ve­ni­mą, neieš­ko­ ma jų mei­lu­žių, ne­ san­tuo­ki­nių vai­kų.

Tai­kos su­tar­ti­mi tarp Klai­pė­dos me­ro R.Ta­raš­ke­vi­čiaus, bu­vu­sios Klai­pė­dos ap­skri­ties vir­ši­nin­kės Vir­gi­ni­jos Lu­ko­šie­nės ir bend­ro­ vės „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“ šiai įmo­nei bu­vo per­duo­tos 25 me­ tus neat­ly­gin­ti­nai val­dy­ti 30 mln. li­tų ver­tės Da­nės kran­ti­nės. Nors to­kia tai­kos su­tar­tis bu­vo pa­si­ra­ šy­ta 2005 me­tais, dėl jos į pro­ku­ ro­rus tuo­me­tis kon­ser­va­to­rių ly­de­ ris krei­pė­si tik ta­da, kai iki Sei­mo rin­ki­mų li­ko ne­daug lai­ko.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra ėmė­ si veiks­mų – krei­pė­si į teis­mą, kad tai­kos su­tar­tis bū­tų pa­nai­kin­ ta. Ga­liau­siai 2009 me­tais teis­

mas by­lą nu­trau­kė, ir kran­ti­nės kon­ce­si­jos bū­du bu­vo per­duo­ tos val­dy­ti įmo­nei „Klai­pė­dos lai­ vų re­mon­tas“, ku­ri į inf­rast­ruk­tū­ rą įsi­pa­rei­go­jo in­ves­tuo­ti ne vie­ną mi­li­jo­ną li­tų.

Gra­si­ni­mų neį­vyk­dė

Ar­šiai vy­ko ir 2007 me­tų sa­vi­val­ dos rin­ki­mų kam­pa­ni­ja. Jos pa­grin­ di­niu ak­cen­tu vėl ta­po kon­ser­va­ to­rių kal­ti­ni­mai mies­to va­do­vams – me­rui R.Ta­raš­ke­vi­čiui ir tuo­me­ tei Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rei J.Si­mo­na­vi­ čiū­tei.

Klai­pė­dos va­do­vas bu­vo kal­ti­na­ mas dangs­tąs Tur­gaus gat­vę res­ tau­ruo­jan­čią bend­ro­vę „Kon­so­lė“. Ši esą nu­si­žen­gė tei­sės ak­tams, nes vie­na­ša­liš­kai nu­spren­dė pa­keis­ti Tur­gaus gat­vės ša­li­gat­vių dan­gą ir juos grįs­ti ne kal­kak­me­niu, o gru­ biai skal­dy­to gra­ni­to trin­ke­lė­mis.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio ve­ dė­ju tuo­met dir­bęs N.Pu­tei­kis pa­ reiš­kė, jog gat­vės da­lis tarp va­žiuo­ ja­mo­sios ir ša­li­gat­vių bu­vo su­klo­ta ne iš pro­jek­te nu­ma­ty­tų, o bet ko­ kių lau­ko ak­me­nų.

Po­li­ti­kas ir pa­vel­do­sau­gi­nin­kas vie­šai dės­tė sa­vo ke­ti­ni­mus kreip­ tis į pro­ku­ra­tū­rą, jei gat­vė bus pri­ pa­žin­ta tin­ka­ma nau­do­ti ir bro­kas ne­bus iš­tai­sy­tas. „To­kie prie­kaiš­tai tė­ra N.Pu­tei­ kio nuo­mo­nė. Vi­si Tur­gaus gat­ vės res­tau­ra­vi­mo dar­bai bu­vo at­ lik­ti ne­pa­žei­džiant nė vie­no tei­sės ak­to“, – tuo­met tvir­ti­no vals­ty­bi­ nės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Re­gi­na Šo­lie­nė.

Nors gat­vė bu­vo pri­pa­žin­ta tin­ ka­ma nau­do­ti, N.Pu­tei­kis sa­vo pla­ nų kreip­tis į pro­ku­ra­tū­rą taip ir ne­ beį­gy­ven­di­no.

Iš­tei­si­no Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas

Į li­be­ral­cent­ris­tus nu­si­tai­kę kon­ ser­va­to­riai prieš 2007 me­tus ra­do dėl ko pri­kib­ti ir prie J.Si­mo­na­vi­ čiū­tės. Mies­te bu­vo pla­ti­na­mi –

5

pirmadienis, gegužės 21, 2012

miestas

– pur­vas

Komentaras

Sau­lius Ši­liaus­kas Po­l i­to­lo­gas

N

e­pa­sa­ky­čiau, kad Klai­pė­ do­je vyks­tan­čios rin­ki­mų kam­pa­n i­jos la­bai skir­t ų­ si nuo vyks­tan­čių ki­tuo­se mies­tuo­se ar na­cio­na­li­niu ly­giu. Aiš­ku, kam­pa­ni­jų me­tu įtam­pa yra, bet tam kam­pa­ni­ja ir skir­ta, kad po­li­ti­kai ko­vo­ tų dėl rin­kė­jų dė­me­sio. Ta­čiau Klai­pė­ do­je tik­rai ne­pas­te­bė­jau, kad bū­tų kaip nors ypa­tin­gai nau­do­ja­mos juo­do­sios

ma­ty­ti Sei­me. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

mė­to­mi į pa­što dė­žu­tes, už­ki­ša­mi už au­to­mo­bi­lių va­ly­tu­vų – la­pe­ liai, ku­riuo­se bu­vo iš­spaus­din­ta in­for­ma­ci­ja, kad Vy­riau­sio­ji rin­ ki­mų ko­mi­si­ja pa­nai­ki­no J.Si­mo­ na­vi­čiū­tės tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę

ir ji ga­li bū­ti pa­trauk­ta bau­džia­ mo­jon at­sa­ko­my­bėn. Skra­ju­tė­ je klaus­ta, ko­dėl R.Ta­raš­ke­vi­ čius gi­na sa­vo bend­ra­žy­gę. Taip pat teig­ta, kad „J.Si­mo­na­vi­čiū­ tė (ka­žin ar be R.Ta­raš­ke­vi­čiaus

ži­nios?) pa­lai­mi­no mies­to, va­ di­na­si – vi­sų mū­sų, tur­to par­ da­vi­mą (dau­giau nei 40 ha plo­ to skly­pų mies­te) už 5 mln. li­tų.

Rea­li šio tur­to kai­na da­bar bū­tų maž­daug 140 mln. li­tų. Kiek ne­ te­ko mies­tas pi­ni­gų? Kie­no ki­še­ nes jie šil­do?“ R.Ta­raš­ke­vi­čius krei­pė­si į Vy­ riau­sią­ją rin­ki­mų ko­mi­si­ją, pra­šy­ da­mas iš­siaiš­kin­ti, kas ap­šmei­žė jį ir par­ti­jos bi­čiu­lę. Ko­mi­si­ja skun­ dą per­siun­tė pro­ku­ro­rams, bu­vo pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl šmeiž­to, ta­čiau jis ga­liau­siai bu­vo nu­trauk­tas.

J.Si­mo­na­vi­čiū­tei dar 2005 me­ tais iš­ties bu­vo pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­ba ir do­ ku­men­tų klas­to­ji­mo. Ta­čiau 2009ai­siais po­li­ti­kę, neįž­vel­gęs jos kal­ tės, iš­tei­si­no net Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas.

tech­no­lo­gi­jos ar drabs­to­ma­si pur­vais.

Tie­sa, iš at­min­t ies gel­mių iš­t rau­k iau to­k į fak­tą, kai prieš kaž­ku­riuos rin­ki­ mus kaž­kas ban­dė su­komp­ro­mi­tuo­ ti li­be­ra­lus. Pa­si­ro­dė pla­ka­tai, skel­bi­ mai laik­raš­čiuo­se, kad mes, li­be­ra­lai, esa­me už gė­jus. Tai at­ro­dė la­bai tra­ gi­ko­miš­kai – bu­vo aki­vaiz­du, kad pa­ti par­ti­ja apie sa­ve taip ne­bū­tų pa­si­skel­ bu­si. Aiš­ku, pa­kan­ka­mai ener­gin­gas ir ak­ty­vias rin­ki­mų kam­pa­ni­jas su­ge­bė­ da­vo suor­ga­ni­zuo­ti tuo­me­tis Klai­pė­ dos kon­ser­va­to­rių ly­de­ris N.Pu­tei­kis.

Jis tu­ri iš­skir­ti­nių bruo­žų ir ne­nuo­bo­ džiau­ja nei Klai­pė­do­je, nei Vil­n iu­je.

Ma­nau, tą įtam­pą, ku­ri uos­ta­mies­ty­je bu­vo jau­čia­ma tarp kon­ser­va­to­rių ir li­be­ral­cent­ris­tų, ar­ti­miau­siu me­tu vėl pa­ju­si­me. Šiai rin­ki­mų kam­pa­ni­jai int­ ri­gos įne­ša ir tai, kad bu­vęs me­ras R.Ta­

raš­ke­vi­čius dar nė­ra ap­si­spren­dęs, ar Ma­rių apy­gar­do­je kon­ku­ruos su Eli­gi­ ju­mi Ma­siu­liu, ar Da­nės apy­gar­do­je – su N.Pu­tei­kiu. Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, jog pas mus rin­ki­mų kam­pa­ni­jos praei­na ga­na nuo­bo­do­kai, o do­mė­ji­ma­sis po­li­ ti­ka ir taip yra van­gus. Per praė­ju­sius Sei­mo rin­ki­mus kaž­kas ban­dė or­ga­ni­ zuo­ti po­li­ti­kų de­ba­tus, man juo­se te­ko bū­ti mo­de­ra­to­riu­mi, ta­čiau atė­jo la­bai ma­žai žmo­nių. Rin­ki­mų kam­pa­ni­ja tu­ ri bū­ti įspū­din­ga, kad pi­lie­tis kar­di­na­ liai pa­keis­tų sa­vo nuo­mo­nę, pa­si­rin­ki­ mą, už ką bal­suo­ti. Ma­nau, Klai­pė­do­je šių rin­ki­mų į Sei­mą kam­pa­ni­jos rei­kia ti­kė­tis ra­mios, bet ne nuo­bo­džios. Par­ ti­jos tu­rė­tų su­ras­t i ga­l i­my­bę įtai­g iau pri­sta­ty­ti sa­vo at­sto­vus, pro­gra­mą, nes ki­taip da­ly­va­vi­mas rin­ki­muo­se ga­li ei­ ti pa­sy­vu­mo re­kor­do link.

„Kon­ser­va­to­riai Klai­pė­do­je yra am­ži­no­ji opo­zi­ci­ja, ir vie­nin­te­lis bū­das pa­tek­ti val­džion – pul­ti val­ dan­čiuo­sius. Kon­ser­va­to­riai dve­jus me­tus val­dė, ir tai bu­vo skan­da­lų me­tai, o žmo­nės jų ne­pa­mir­šo“, – tei­gė L.Poš­ka.

šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tas. Jo tei­gi­mu, rin­ki­mų kam­pa­ni­ja rea­liai pra­si­de­ da iki di­džio­sios die­nos li­kus po­rai mė­ne­sių, nes par­ti­joms rei­kia su­ si­dė­lio­ti kam­pa­ni­jos pla­nus, su­si­ rink­ti biu­dže­tą.

Pak­laus­tas, ko­kią kam­pa­ni­ją jis pro­gno­zuo­ja, L.Poš­ka tei­gė, kad ji bus dve­jo­pa. „Juk rin­kė­jai gaus du biu­le­te­nius – par­ti­jų są­ra­šus ir vien­man­da­ti­nin­kus, to­dėl iš­ kart eis ir dvi rin­ki­mų kam­pa­ni­jos trans­lia­ci­jos. Vie­nos re­to­ri­ka bus la­bai aiš­ki, lie­tu­viš­ka, iki ko prem­ je­ras And­rius Ku­bi­lius nu­va­rė Lie­ tu­vą. Jau da­bar ma­ty­ti, kad ši re­ to­ri­ka bus la­bai ašt­ri. Kaip ko­vos vien­man­da­ti­nin­kai, kol kas neaiš­ ku, nes bent jau Klai­pė­do­je nė­ra to­kių, pa­skui ku­riuos vilk­tų­si il­ gas juo­das šlei­fas ir juo prie­ši­nin­ kai ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti“, – svars­tė L.Poš­ka.

Re­to­ri­ka bus ašt­ri

Ar Klai­pė­do­je jau pra­si­dė­jo spa­ lio 14 die­ną vyk­sian­čių rin­ki­mų į Sei­mą kam­pa­ni­ja? Anot L.Poš­kos, po­žy­miai jau ma­ty­ti, ke­li kan­di­da­ tai iš­lei­do sa­vo as­me­ni­nius laik­ raš­čius. „Kam­pa­ni­ja dar neį­si­bė­gė­jo, nes me­tų pra­džio­je bu­vo šioks toks nea­pib­rėž­tu­mas, – juk su­svy­ra­vo Vy­riau­sy­bė, pa­si­gir­do kal­bų apie prieš­lai­ki­nius Sei­mo rin­ki­mus, ku­ rie bū­tų pa­lan­kūs par­ti­jai, tu­rin­čiai rin­kė­jus, ei­sian­čius bal­suo­ti net jei ak­me­ni­mis ly­tų“, – iro­ni­za­vo vie­

6

pirmadienis, gegužės 21, 2012

nuomonės

65-erių – lauk iš dar­bo?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Tar­ny­bi­niais ba­tais – ant tris­pal­vės Saulius Pocius

N

e itin nuo­sek­l iai fai­ lus sme­g e­ny­s e rū­ šiuo­j an­č ių pi­l ie­č ių džiaugs­m as, kad mer­gai­tė ati­duo­ta ma­mai ir „vis­ kas da­bar pa­si­bai­gė“, iš es­mės yra ne kas ki­ta, o žiū­rė­ji­mas pro ro­ž i­ nius aki­nius. „Nie­kas čia ne­si­bai­ gė, vis­kas tik pra­si­de­da“, – mė­gi­no pa­dė­ti su­si­vok­ti sig­na­ta­ras A.Pa­ tac­kas.

Ta vi­suo­t i­nai skie­pi­ja­ma lo­g i­ka, ku­r ios im­p e­ra­t y­v us už ža­v ias su­mas žars­to iš sos­t i­nės val­do­ mi ru­po­rai, ir to­liau be­ria­ma žmo­ nėms į gal­vas. Esą pe­do­fi ­li­jos by­ la yra ble­fas, ne­są­mo­nė, „pa­tvo­ri­ nių“ są­moks­lo teo­r i­ja, skir­ta pro­

Vals­ty­bė­je, ku­rio­je įsi­ tvir­ti­no iš­kry­pė­liai, nė­ra nei mo­ra­lės, nei hu­ma­niz­mo, vien tik fe­ti­ši­zuo­ta ju­ris­dik­ci­ ja, ku­ri tar­nau­ja net ne pa­čiai sau, o po­liu­ci­jų gei­džian­čiam kla­nui. vin­cia­laus men­ta­li­te­to su­fer­men­ tuo­toms am­bi­ci­joms pa­ten­k in­t i. Šia­me kon­teks­te tau­tai ka­la­ma į sme­ge­nis, kad D.Ke­dys yra žu­di­ kas, ma­fio­zas, ga­lų ga­le, kad jis pa­ ts pe­do­fi­las. Nors nie­kas to nie­ka­ da neį­ro­dė ir, jei žiū­rė­tu­me vi­siš­ kai for­ma­l iai, nė­ra teis­mo spren­ di­mo, pa­g rin­d žian­čio to­k ius api­ bū­di­ni­mus. Šios pe­r io­d iš­kai vie­š u­mo­je rū­ šiuo­ja­mos prie­lai­dos dės­to­mos kaip pa­t ys rim­č iau­s i ir la­biau­ siai lo­g iš­k i ar­g u­men­tai, tar­si tu­ rin­tys įro­dy­t i tik­rą­ją „tie­są“ – esą N.Venc­kie­nės idė­ji­nė sto­vyk­la tė­ ra su­k lai­d in­t i pi­l ie­čiai, ku­r iems rea­ly­bę su­vok­t i truk­do pri­m i­t y­ vus ir iš­k reip­tas pa­sau­lio su­vo­k i­ mas. Taip gin­čo es­mė iš tie­sų nu­ grimz­ta tar­si į ne­bū­t į, re­gis, nie­ko ap­čiuo­pia­mo čia ap­skri­tai ne­bu­ vo ir nė­ra, ne­bu­vo nei pa­si­vaikš­ čio­ji­mų su dė­dė­m is, nei vi­z i­t ų į vieš­bu­t į, nei mer­gai­tės pa­sa­ko­ji­ mų apie „sy­sa­lus“ ir kre­mus. So­

cia­l i­n iam eli­t ui sa­ve pri­ski­r ian­ čios skep­t i­k ų bri­ga­dos aiš­k i­na, kad vi­sa tai bu­vo ins­pi­r uo­ta, su­ gal­vo­ta ir dėl kaž­ko­k ių prie­žas­ čių niek­šin­gai su­kal­ta mer­gai­tei į gal­vą. Įs­ta­biau­sia, kad iš pir­mo žvilgs­ nio tai at­ro­do lo­g iš­ka ir įti­k i­ma.

Tuo ga­li­ma paaiš­kin­ti ir fak­tą, ko­ dėl ne­ti­ria­ma pa­ti pe­do­fi ­li­jos by­ la, ku­rios ty­ri­mo re­zul­ta­tai ir tu­rė­ jo pa­klo­ti pa­ma­tą teis­mo spren­di­ mui grą­ž in­t i (ar­ba ne) mer­gai­tę?

Juk mes­ti ne šiaip sau įta­ri­mai pa­ vo­gus jū­r ų kiau­ly­tę, o kal­ti­ni­mai tvir­ki­nus ir sek­sua­liai iš­nau­do­jus ma­ža­me­t į vai­ką.

Rei­ka­las čia, ma­t yt, tas, jog vis la­biau į va­d i­na­mų­jų to­le­ran­t iš­ kų­jų su­si­v ie­n i­ji­mų at­sto­v ų glė­bį stu­m ia­m i lie­t u­v iai ver­čia­m i su­ si­tai­ky­ti su min­ti­mi, kad iš­kry­pi­ mai yra neiš­ven­g ia­ma mū­sų gy­ ve­n i­mo da­l is, su ku­r ia pa­ga­l iau vis tiek tu­rė­si­me su­si­tai­k y­t i. Tai nuo­lat vie­šai kar­to­ja­ma kal­bant apie vy­riš­k ų­jų sėd­me­nų pa­g rin­ du aso­ci­juo­tą bro­li­ją, ku­rią vie­ni­ ja iš­k ry­pi­mo for­ma, kai ku­r io­se už­s ie­n io vals­t y­b ė­se ste­b ė­t i­nai ta­pu­si nor­ma.

Lie­t u­vo­je taip pat ste­bė­t i­nai to­ kia pat nor­ma tam­pa ir pe­do­fi ­l i­ ja. Ypač ta, ku­r ią V.Lands­ber­g is be užuo­lan­k ų pri­sky­rė or­ga­n i­ zuo­ta­jai. Tik kol kas ji dar ap­dai­ riai mas­kuo­ja­ma bi­jant so­cia­li­nio spro­g i­mo.

Po juo­do­jo ge­g u­žės 17-osios ket­ vir­ta­d ie­n io ta­po aiš­k u, jog nau­ do­ja­mas tas pa­t s „ne­t ie­sos“ me­ to­das, kad or­ga­n i­z uo­ta pe­do­fi ­l i­ ja bū­t ų lai­ko­ma pra­si­ma­ny­mu, hu­mo­r u, už­prog­ra­muo­t a ne­s ą­ mo­ne, me­lu, ku­r į su­k ū­rė „pa­tvo­ ri­niai“ ple­bė­jai. Kai vie­šu­mo­je įsi­ tvir­t i­na dog­ma apie „ne­t ie­są“, ją ga­l i­ma pri­skir­t i su­k lai­d in­tai vi­ suo­me­nei, ku­r ią bū­t i­na baus­t i: tram­dy­ti laz­do­mis, per gar­sia­kal­ bį bau­gin­ti, kad bus už­pju­dy­ti tar­ ny­bi­niais šu­ni­mis, ap­nuo­dy­ti du­ jo­mis, bū­ti­na ir štur­muo­ti žmo­nių na­mus, nes jie, tie žmo­nės, esą at­ sto­vau­ja „ne­tie­sai“. Kaip sa­vo aki­ mis tą ry­tą įsi­t i­k i­no­me, tai su­tei­ kia ga­l i­my­bę ir pur­v i­nais tar­ny­ bi­n iais ba­tais lip­t i ant tris­pal­vės.

Nes vals­ty­bė­je, ku­rio­je įsi­tvir­ti­no iš­kry­pė­liai, nė­ra nei mo­ra­lės, nei hu­ma­n iz­mo, vien tik fe­t i­ši­z uo­ta ju­r is­d ik­ci­ja, ku­r i, kaip paaiš­kė­ja, tar­nau­ja net ne pa­čiai sau, o po­ liu­ci­jų gei­d žian­čiam kla­nui, tam­ pan­č iam vals­t y­b ės sis­te­mą už vir­vu­čių.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Už

Prieš

Ma­rius Nau­sė­das, klai­pė­die­tis vers­li­nin­kas – Ma­nau, Dar­bo ko­dek­so pa­tai­sa, kad ga­li­ma iš dar­ bo at­leis­ti 65-erių su­lau­ku­sį žmo­gų, yra tei­sin­ga ir tu­ ri bū­ti priim­ta. Pen­si­nio am­žiaus žmo­nės tu­ri il­sė­tis, o ne dirb­ti. Ta­čiau vals­ty­bė jiems tu­ri už­tik­rin­ti orią se­nat­vę – to­kią pen­si­ją, ku­rios už­tek­tų ne tik mo­kes­ čiams su­si­mo­kė­ti, bet ir nor­ma­liai pa­val­gy­ti, pa­ke­liau­ ti. Žmo­nės jau ir taip ati­dir­bo vi­są gy­ve­ni­mą. Jei si­tua­ ci­ja Lie­tu­vo­je bū­tų ki­to­kia, žmo­nės, su­lau­kę 65 me­tų, tik­rai ne­dirb­tų. To­dėl ma­ny­čiau, jog rei­kia ne tik įtei­ sin­ti Dar­bo ko­dek­so pa­tai­są, kad bū­tų ga­li­ma at­leis­ti 65 me­tų su­lau­ku­sius dar­buo­to­jus ir taip at­lais­vin­ti dau­ giau dar­bo vie­tų jau­ni­mui, kad šis nee­mig­ruo­tų, bet sy­kiu ir ieš­ko­ti ga­li­my­bių pa­di­din­ti pen­si­jas, kad gar­ baus am­žiaus žmo­nėms ne­rei­kė­tų plu­šė­ti.

Ar­tū­ras Čer­niaus­kas, Lie­tu­vos pro­fe­si­nių są­jun­gų kon­fe­de­ra­ci­jos pir­mi­nin­kas – Tik­rai ne­pri­ta­ria­me, kad darb­da­viams bū­tų su­teik­ta ga­ li­my­bė at­leis­ti dar­buo­to­ją be jo­kio pa­grin­do, o tik dėl am­ žiaus. Toks dar­buo­to­jas pa­tirs nuo­la­ti­nę įtam­pą, nes ži­nos, kad bet ka­da ga­li bū­ti at­leis­tas. Be to, to­kia Dar­bo ko­dek­so pa­tai­sa ker­ta­si ir su kai ku­riais tei­sės ak­tais. Da­bar svars­to, kad at­leis­ti be prie­žas­ties bus ga­li­ma 65 me­tų, pa­skui, žiū­ rė­ki­te, pra­dės svars­ty­ti, jog at­leis­ti jau ga­li­ma ir su­lau­ku­ sius 60-ies. Ar­gu­men­tas, kad įsi­ga­lio­jus to­kiai pa­tai­sai at­ si­ras­tų dau­giau dar­bo vie­tų jau­ni­mui, yra ne­tin­ka­mas. Tos dar­bo vie­tos, ku­rias užė­mę pa­gy­ve­nę žmo­nės, tik­rai nė­ra pa­trauk­lios jau­ni­mui. Pen­si­nin­kai gau­na pen­si­ją, to­dėl jie dir­ba tik dėl pa­pil­do­mo už­dar­bio, tad jiems mo­ka­mi ne­di­ de­li at­ly­gi­ni­mai, ku­rie jau­no žmo­gaus tik­rai ne­ten­kin­tų.

karštas telefonas

397 728

pa­si­skun­džia na­miš­kiai ar kai­my­nai, ar­ba jie pa­si­gė­rę gu­li vie­šo­se vie­to­se, pa­šal­pas bū­ti­na iš­kart atim­ti.

žmo­nių. La­bai pra­šy­čiau, kad vi­si se­ niū­nai­čiai pri­si­sta­ty­tų žmo­nėms ir duo­tų sa­vo te­le­fo­no nu­me­rį.

Joa­na

Ire­na

telefonas@kl.lt

Vy­dū­nui įam­žin­ti – gat­vė

Dėl Vy­dū­no pa­mink­lo yra įvai­rių nuo­mo­nių, no­riu pa­reikš­ti ir sa­vą­ją dėl šio žmo­gaus at­mi­ni­mo įam­ži­ni­ mo. Gal ga­li­ma Šau­lių gat­vę pa­va­din­ti Vy­dū­no var­du? Klai­pė­do­je da­bar yra Šau­lių ir Šiau­lių gat­vės ir dėl to ky­la ne­ma­žai ne­su­sip­ra­ti­mų. Ma­no sū­nus gy­ve­na Uk­rai­no­je ir mums siun­čia laiš­kus į Šiau­lių gat­vę, kur gy­ve­na­ me, ta­čiau kar­tais juos rei­kia at­siim­ ti iš Šau­lių gat­vė­je esan­čios Kon­cer­tų sa­lės. Ne­no­riu laiš­ka­ne­šių kri­ti­kuo­ti, bet to­kios pai­nia­vos tik­rai pa­si­tai­ko.

Jo­nas

Ri­kiuo­ja­si vel­tė­džių ei­lė

Kiek­vie­no mė­ne­sio 10 die­ną pa­štuo­ se iš­si­ri­kiuo­ja ei­lės žmo­nių, ku­riems mo­ka­mos pa­šal­pos. Gė­da žiū­rė­ti, ką vals­ty­bė iš­lai­ko iš mū­sų su­mo­ka­mų mo­kes­čių. Dau­gu­ma ei­lė­je sto­vin­čių – jau­ni, dar­bin­go am­žiaus, bet pa­mė­lę nuo pi­gaus al­ko­ho­lio as­me­nys. Ma­nau, šiuo klau­si­mu bū­ti­na reng­ti re­fe­ren­ du­mą. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, gau­nan­tie­ji pa­šal­pas ne­ga­li įkliū­ti gir­ti. Jei dėl jų

La­bai ge­ras laik­raš­tis

„Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jas esu 61 me­ tus ir kas­met dien­raš­tį pre­nu­me­ ruo­ju. Kas­dien jį per­skai­to­me abu su žmo­na. La­bai laik­raš­tis pa­tin­ka, la­ bai ge­ras, la­bai dė­ko­ju vi­siems žur­ na­lis­tams ir ypač Dai­vai Ja­naus­kai­ tei, Čes­lo­vui Ka­var­zai. Ar­ti­miau­siu me­tu vėl už­si­pre­nu­me­ruo­siu „Klai­ pė­dą“ 2013 me­tams. Bū­ti­nai tu­rė­siu laik­raš­tį ir gy­ven­siu gra­žiau.

Jo­nas

Ne­ži­no se­niū­nai­čių

Klai­pė­do­je jau iš­rink­ti se­niū­nai­čiai, bet tų se­niū­nai­ti­jų pa­va­di­ni­mai man nie­ko ne­sa­ko, ne­ži­nau, ku­riai aš pri­ klau­sau. Ma­ne do­mi­na te­ri­to­ri­ja nuo Žar­dės gat­vės iki „Au­ku­ro“ mo­kyk­ los, tven­ki­nių ir bu­vu­sio „Žar­dės“ pre­ky­bos cent­ro. Ko­kia yra ši se­niū­ nai­ti­ja ir koks se­niū­nai­tis jo­je iš­rink­ tas? La­bai svar­bu, kad žmo­nės ži­no­tų se­niū­nai­čių mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų nu­ me­rius. Da­bar nė­ra kam pa­si­skųs­ti, kam iš­sa­ky­ti pro­ble­mas, o juk se­niū­ nai­tis yra tar­pi­nin­kas tarp val­džios ir

Neug­do sa­va­ran­kiš­ku­mo

Pers­kai­čiau straips­nį „Po tre­ni­ruo­čių ba­sei­ne – aša­ros“ („Klai­pė­da“, 2012 05 15) ir man taip pat pra­dė­jo bir­ti aša­ros, nes gai­la ir tų tė­vų, ir tų vai­ kų. Gai­la, kad at­si­ran­da to­kių žmo­nių, ku­rie yra iš­ti­žę ir ne­ran­da sau vie­tos gy­ve­ni­me. Pats vež­da­vau vai­kus į ba­ sei­ną – gru­pės po 20–22 ne­pil­na­me­ čius. Ir ta­me bū­ry­je vi­sa­da at­si­ras­da­vo vai­kų, ku­rie ne­mo­kė­da­vo ba­tų už­si­ riš­ti ar grei­tai ap­si­reng­ti. Rei­kia su­ pras­ti ir ba­sei­no dar­buo­to­jus, nes va­ ly­to­jos tu­ri iš­va­ly­ti dra­bu­ži­nę, mat jau tu­ri ki­ta gru­pė atei­ti. To­dėl ir ne­nuos­ ta­bu, kad vai­kas bu­vo pa­ra­gin­tas kuo sku­biau ap­si­reng­ti ir pa­lik­ti rū­bi­nę.

Ma­nau, kad to ber­niu­ko nie­kas ne­pur­ tė, o tik pa­sku­bi­no, tai vai­kas ir su­si­ grau­di­no. Tė­vai tu­rė­tų skir­ti dau­giau dė­me­sio vai­kų auk­lė­ji­mui, pa­mo­ky­ti su­si­tvar­ky­ti, kad su­ge­bė­tų grei­tai ap­ si­reng­ti, o ne pul­ti pa­tiems vis­ką da­ ry­ti už sa­vo at­ža­las ir taip neug­dy­ti jų sa­va­ran­kiš­ku­mo.

Sta­sys Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

V

y­riau­sy­bei pa­teik­tas So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos ini­ci­juo­tas Dar­bo ko­dek­so pa­tai­sų pa­ke­tas.

Vie­na pa­tai­sa siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad tei­sė­ta dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo prie­žas­tis yra są­ly­ga, jog dar­buo­to­ jui suė­jo 65 me­tai. Siū­ly­mo au­to­riai aiš­ki­na, kad ši nuo­sta­ta su­si­ju­si su di­des­niu jau­ni­mo įdar­bi­ni­mu, ka­dan­ gi ne­dar­bo ly­gis tarp jau­ni­mo Lie­tu­vo­je yra vie­nas di­džiau­sių Eu­ro­pos Są­jun­go­je. „Siū­ly­mas ati­tin­ka eu­ro­ pi­nės di­rek­ty­vos rei­ka­la­vi­mus, ka­dan­gi sie­kia­ma ma­žin­ti jau­ni­mo ne­dar­bą, o dar­buo­to­jų, su­lau­ku­sių 65 m. am­žiaus, at­lei­di­mas nė­ra pri­va­lo­mas, jie įspė­ja­mi, iš­mo­ka­ma išei­ti­nė iš­mo­ka“, – ra­šo­ma aiš­ki­na­ma­ja­me pro­jek­to raš­te. Toks siū­ly­mas su­kė­lė dis­ku­si­jų aud­rą. Ar tik­rai rei­kia at­leis­ti dar­buo­to­ją tik to­dėl, kad jam su­ka­ko 65 me­tai?

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, gegužės 21, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Dėl konf­lik­to kal­tos abi pu­sės

Rin­ki­mų iš­lai­dos Po­li­ti­nės par­ti­jos per ar­tė­jan­čius Sei­mo rin­ki­mus ga­lės iš­leis­ti ne dau­giau kaip po 2,7 mln. li­tų, o kan­ di­da­tai vien­man­da­tė­se apy­gar­do­ se – apie 60–80 tūkst. li­tų.

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė tei­gia, kad Lie­tu­va yra tei­si­nė vals­ty­bė ir ji ne­ ga­li ra­gin­ti ne­vyk­dy­ti teis­mo spren­di­ mų. Ša­lies va­do­vė taip pat pa­brė­žia, kad dėl Gar­lia­vo­je su­si­klos­čiu­sios si­tua­ci­jos yra kal­tos abi konf­lik­to pu­sės.

To­kią po­zi­ci­ją Jung­ti­nė­se Ame­ ri­kos Vals­ti­jo­se vie­šin­ti Lie­tu­vos va­do­vė iš­sa­kė penk­ta­die­nį ša­lia Či­ka­gos vy­ku­sia­me su­si­ti­ki­me su vie­tos lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­jų ir bend­ruo­me­nės at­sto­vais. At­vy­ ku­sią į su­si­ti­ki­mą Pre­zi­den­tę pa­ si­ti­ko ir vė­liau iš­ly­dė­jo ket­vir­ta­ die­nį Gar­lia­vo­je įvyk­dy­tu teis­mo spren­di­mu per­duo­ti duk­rą mo­ti­ nai Lai­mu­tei Stan­kū­nai­tei ne­pa­ ten­kin­ti pro­tes­tuo­to­jai. „Abi pu­sės pra­dė­jo da­ly­ti mer­ gai­tę kaip daik­tą, abi pu­sės ne­ lei­do nei vie­nai, nei ki­tai džiaug­ tis mer­gai­te. Ma­nau, kad kal­tos yra abi pu­sės, t. y. gi­mi­nės, ku­ rie mer­gai­tę pra­dė­jo nau­do­ti kaip bū­si­mų rin­ki­mų at­ri­bu­tą. Taip tai da­bar at­ro­do Lie­tu­vo­je. Žmo­nės su­si­skal­dę, vie­ni – įsi­ti­ki­nę, ki­ ti – įsi­ti­ki­nę. Tai – ne įsi­ti­ki­ni­ mo klau­si­mas. Aš tie­sos ne­tu­riu, jei­gu ją ži­no­čiau, taip ir elg­čiau­si.

Aš tie­sos ne­tu­riu, bet kvies­ti ne­ vyk­dy­ti teis­mo spren­di­mo aš ne­ ga­liu“, – su­si­rin­ku­siems kal­bė­jo D.Gry­baus­kai­tė.

Da­lia Gry­baus­kai­tė:

Aš tie­sos ne­tu­riu, jei­ gu ją ži­no­čiau, taip ir elg­čiau­si. „Jei­gu ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kur yra tei­sy­bė ir kas tei­sus, bū­čiau se­niai su­tvar­kiu­si. De­ja, nuo pat pra­džių vi­sa is­to­ri­ja bu­vo la­ bai su­dė­tin­ga ir su­ga­din­ta tei­sė­ sau­gos ty­rė­jų. Lie­tu­va yra kaip ir bet ku­ri de­mok­ra­ti­nė vals­ty­bė ir Lie­tu­vo­je pa­grin­di­nė są­ly­ga tap­ ti NA­TO ir ES na­re bu­vo tei­si­nė re­for­ma. Mū­sų teis­mai, pro­ku­ ra­tū­ra tu­rė­jo tap­ti ne­prik­lau­so­ ma nuo po­li­ti­nio ki­ši­mo­si, to­ kia ir ta­po. Kai da­bar mė­gi­na­ma pra­šy­ti, kad aš nu­ro­di­nė­čiau, pa­ vyz­džiui, teis­mui ar­ba at­šauk­čiau

teis­mo spren­di­mą, aš to­kių kons­ ti­tu­ci­nių ga­lių ne­tu­riu. Sa­ky­ti, ge­ras ar blo­gas teis­mas, kad ga­ li­ma ne­vyk­dy­ti teis­mo spren­di­ mų, aš ne­ga­liu, to man ne­lei­džia Kons­ti­tu­ci­ja“, – dės­tė ji.

Pre­zi­den­tė pa­brė­žė, kad ban­do iš­va­ly­ti teis­mų sis­te­mą. D.Gry­ baus­kai­tė pa­sa­ko­jo, jog per jos ka­den­ci­ją bu­vo pa­keis­ta 140 iš 800 tei­sė­jų kor­pu­so na­rių, o pro­ ku­ra­tū­ro­je įves­ta ro­ta­ci­ja. „La­bai griež­tai žiū­ri­me į at­ran­ ką, as­me­niš­kai su­si­tin­ku su vi­sais nau­jai ski­ria­mais tei­sė­jais, da­ro­ me, ką ga­li­me. Ro­ta­ci­jas įve­dė­me į pro­ku­ra­tū­rą, pen­ke­ri me­tai, dar pen­ke­ri, ir vi­so ge­ro. Ra­dau žmo­ nių, ku­rie dir­ba po 15 ir 20 me­tų vie­no­je vie­to­je. Da­ro­me, ką ga­ li­me, bet ne­ga­li­me iš­va­ly­ti per 20 me­tų sis­te­mos, ku­ri atė­jo, ir tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­se tu­ri­me daug žmo­nių, ku­rie pa­ruoš­ti se­ nais lai­kais“, – kal­bė­jo ša­lies va­ do­vė.

Ji pa­brė­žė, jog įsta­ty­mus ga­li­ ma keis­ti ir steng­tis, kad jie bū­ tų ge­res­ni, ta­čiau jų ne­ga­li­ma ig­ no­ruo­ti. „Lie­tu­va yra tei­si­nė vals­ty­bė ir ne­ga­li­ma, kad žmo­nės vers­tų pa­ čią vals­ty­bę at­si­sa­ky­ti sa­vo įsta­ ty­mų, įsta­ty­mus ga­li­ma keis­ti.

Ini­ci­juo­ki­me, ko­vo­ki­me, kad jie bū­tų ge­res­ni, bet jų ne­ga­li­ma ig­ no­ruo­ti. Įsi­vaiz­duo­kit jūs ku­ris nors: pa­siū­ly­si­te ne­vyk­dy­ti įsta­ ty­mo – ne­mo­kė­ti mo­kes­čių. Kas bus su ju­mis? Ar­ba kaip nors ne­ vyk­dy­ti Jung­ti­nių Vals­ti­jų įsta­ ty­mų? Tas pa­ts yra ir su Lie­tu­va.

Lie­tu­va yra tei­si­nė vals­ty­bė“, – tei­gė D.Gry­baus­kai­tė. „Ir jūs gy­ve­na­te de­mok­ra­ti­nė­ je vals­ty­bė­je, ir Lie­tu­va. Vi­si tu­ ri tei­sę į vi­so­kią nuo­mo­nę, priim­ ki­me tai kaip mū­sų de­mok­ra­ti­nę rea­li­ją“, – jai pa­si­tik­ti su­reng­ tą pro­tes­tą pa­ko­men­ta­vo Pre­zi­ den­tė.

BNS inf.

Vi­zi­tas: Či­ka­go­je D.Gry­baus­kai­tė su­si­ti­ko su vie­tos lie­tu­viais ir su

jais ap­ta­rė mū­sų ša­lies ak­tua­li­jas.

Džo­jos Gun­dos Ba­ry­sai­tės nuo­tr.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Kan­di­da­tų į Sei­mą už­mo­jus po­li­ti­ nei rek­la­mai ri­bo­ja įsta­ty­mas, Vy­ riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) yra pa­tvir­ti­nu­si di­džiau­sius iš­ lai­dų dy­džius dau­gia­man­da­tė­je ir kiek­vie­no­je vien­man­da­tė­je te­ri­to­ ri­jo­je.

Pa­sak VRK pir­mi­nin­ko Ze­no­ no Vai­gaus­ko (nuo­tr.), iš­lai­dų ap­ ri­bo­ji­mas – sau­gik­lis, kad rin­ki­mų ne­nu­lem­tų pi­ni­gai.

Dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je dėl man­da­tų ko­vo­sian­čios par­ti­jos kam­pa­ni­jai ga­lės skir­ti ne dau­giau kaip po 2,7 mln. li­tų. To­kia mak­si­ ma­li su­ma ap­skai­čiuo­ta vi­sų rin­ kė­jų skai­čių pa­dau­gi­nus iš vie­no li­to ir suap­va­li­nus pir­mų­jų dvie­jų skait­me­nų tiks­lu­mu.

O vien­m an­d a­t ė­se apy­gar­d o­ se kan­d i­d a­t uo­s ian­tys po­l i­t i­kai kam­pa­ni­jai fi­nan­suo­ti ga­lės skir­ti ne­vie­no­das su­mas, pri­klau­so­mai nuo apy­gar­dos rin­kė­jų skai­čiaus.

Mak­si­ma­lios iš­lai­dos apy­gar­do­se skai­čiuo­ja­mos rin­kė­jų skai­čių pa­ dau­gi­nant iš dvie­jų li­tų ir suap­ va­li­nant iki pir­mų dvie­jų skait­ me­nų.

Dau­giau­sia rin­ki­mams – po 100 tūkst. li­tų – ga­lės skir­ti Vil­niu­je Nau­ja­mies­čio apy­gar­do­je kan­di­ da­tuo­sian­tys po­li­ti­kai. Ši apy­gar­da – di­džiau­sia, nes jo­je įra­šy­ti už­sie­ nio rin­kė­jai.

Ki­to­se di­džio­sio­se mies­tų apy­ gar­do­se kan­di­da­tai dau­giau­sia po­ li­ti­nei kam­pa­ni­jai ga­lė­tų skir­ti per 80 tūkst. li­tų. Tar­ki­me, kan­di­da­tai Kau­no Alek­so­to-Vi­li­jam­po­lės apy­ gar­do­je – 87 tūkst. li­tų, Vil­niaus Ka­ro­li­niš­kių, Laz­dy­nų – 86 tūkst. li­tų, Fa­bi­jo­niš­kių ir An­ta­kal­nio – 85 tūkst. li­tų.

Ma­žo­sio­se apy­gar­do­se mak­si­ ma­li su­ma, skir­ta rin­ki­mams, sie­ kia per 60 tūkst. li­tų. Kan­di­da­tai Kel­mės apy­gar­do­je rin­ki­mams ga­ lės iš­leis­ti 61 tūkst. li­tų, Prie­nų, Ig­na­li­nos-Šven­čio­nių, taip pat Vil­niaus Cent­ro apy­gar­do­se – 62 tūkst. li­tų, Ša­kių apy­gar­do­je – 63 tūkst. li­tų.

BNS inf.

8

pirmADIENIS, gegužės 21, 2012

ekonomika

Lau­rea­tas spau­dė ran­ką sa­vo fa­vo­ri­tui Penk­ta­die­nį Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jo­je bu­ vo ap­do­va­no­ti 41-ojo tarp­tau­ti­nio jau­ ni­mo epis­to­li­nio ra­šy­mo na­cio­na­li­nio eta­po lau­rea­tai. Šiais me­tais moks­lei­ viai sa­vo laiš­kus sky­rė iš­ki­liau­siems ša­lies spor­ti­nin­kams.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Šiais me­tais moks­lei­viai plunks­ ną pa­ga­lan­do pa­ra­šy­ti laiš­kui te­ ma „Pa­ra­šyk ta­ve ža­vin­čiam spor­ ti­nin­kui ar spor­to pa­sau­lio at­sto­vui laiš­ką apie tai, ką tau reiš­kia Olim­ pi­nės žai­dy­nės“. Kon­kur­sas su­do­ mi­no net 93 ša­lies mo­kyk­las – jos at­siun­tė be­veik 100 moks­lei­vių ra­ ši­nių. „Šiais me­tais kon­kur­so te­ma – laiš­kas spor­ti­nin­kui – su­si­ju­si ne tik su moks­lei­vių bei mo­ky­to­ jų nuo­sta­to­mis. Ji taip pat su­si­ju­si su pa­trio­tiz­mu, lie­tu­viš­kos dva­sios ug­dy­mu ir mo­ky­mu­si iš ki­tų žmo­ nių. Ra­šy­da­mi laiš­kus moks­lei­viai tu­rė­jo ap­mąs­ty­ti, ką su­ži­no­jo apie spor­ti­nin­kus žiū­rė­da­mi te­le­vi­zi­

ją, da­ly­vau­da­mi var­žy­bo­se, pa­ži­ nę jų nuo­sta­tas, cha­rak­te­rio sa­vy­ bes. Ra­šy­da­mi laiš­kus moks­lei­viai ga­lė­jo pa­mąs­ty­ti, kaip ga­lė­tų tap­ ti pa­na­šūs į mėgs­ta­mus spor­ti­nin­ kus ar ko ge­riau­sio iš jų pa­si­sem­ti“, – svars­tė su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ras Rim­vy­das Vaš­ta­kas.

Poe­tas, eseis­tas, fo­tog­ra­fas ir vie­ nas ko­mi­si­jos na­rių Ri­čar­das Ši­lei­ ka at­krei­pė dė­me­sį, kad svar­biau­sias te­mos ak­cen­tas – pa­ts ra­šan­ty­sis ir jo pa­tir­tis: „Rei­kia vel­niš­kai daug tie­siog pa­si­suk­ti ant kul­no ir pa­žiū­ rė­ti, kas yra ša­lia: kas yra ta­vy­je, kas ta­vo me­dy­je, kas ta­vo su tė­čiu su­ kal­ta­me in­ki­le, kas ta­vo lys­vė­je. Čia vyks­ta pa­tys di­džiau­si pa­sau­li­niai įvy­kiai – čia ir pra­si­de­da Olim­pi­nės žai­dy­nės.“ Ne­pa­bū­gęs pa­pa­sa­ko­ ti apie sa­ve bei pa­si­sem­ti pa­tir­ties

At­vi­ru­mas: ver­ti­ni­mų ko­mi­si­jos na­riai žur­na­lis­tė, pro­zi­nin­kė, eseis­tė

ir vai­kų li­te­ra­tū­ros ty­ri­nė­to­ja Gin­ta­rė Ado­mai­ty­tė bei poe­tas, eseis­tas, fo­tog­ra­fas R.Ši­lei­ka pa­brė­žė, kad la­biau­siai laiš­kuo­se pa­ste­bi­mas da­ ly­vių nuo­šir­du­mas.

Per­ga­lė: lau­rea­tas T.Mar­cin­ke­vi­čius (ant­ras iš de­ši­nės) tu­rė­jo pro­gą su­si­tik­ti su mėgs­ta­mu spor­ti­nin­ku rai­

te­liu B.Gu­tkaus­ku (de­ši­nė­je).

iš sa­vo mėgs­ta­mo spor­ti­nin­ko dvy­ li­ka­me­tis Va­rė­nos ra­jo­no Ma­tui­zų vi­du­ri­nės mo­kyk­los mo­ki­nys Taut­ vy­das Mar­cin­ke­vi­čius ta­po kon­kur­ so lau­rea­tu. Penk­to­kas sa­vo laiš­

Kel­ro­džiai: ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vęs su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ras R.Vaš­

ta­kas sa­kė, kad laiš­kai spor­ti­nin­kams pa­ska­ti­no moks­lei­vius do­mė­tis sa­vo fa­vo­ri­tais ir iš jų pa­si­mo­ky­ti.

Šūviais prieš mokesčius Leonas Valdis 11 tūkst. litų. Tiek šiemet valstybei sumokės kiekvienas šalies gyventojas, įskaitant senelius ir kūdikius. Skaičiuojant mokesčių apimtį ir metines nacionalines pajamas, iki gegužės 20-osios žmonių uždarbis buvo skirtas mokesčiams mokėti. Šeštadienį Atgimimo aikštėje driokstelėję patrankos šūviai bylojo apie milžinišką mokesčių naštą ir augančią valstybės skolą. Taip Liberalų ir centro sąjunga tradiciškai kvietė minėti simbolinės Laisvės nuo mokesčių dienos. „Jokia valstybė negali funkcionuoti be mokesčių, tačiau viskam yra ribos, – sakė Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, buvęs uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.

– Ar normalu, kad mokesčiai nemažėja, o šalies skola jau viršija 40 mlrd.“ R.Taraškevičiaus teigimu, Liberalų ir centro sąjunga visada pasisakė už gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą ir pasiekė, kad tai būtų padaryta. Šios partijos dėka nebuvo įvesti vi-

suotinis nekilnojamojo turto mokestis ir automobilių mokestis. Liberalcentristai siūlo sumažinti pridėtinės vertės mokestį, degalų akcizą, studijų įmokas studentams, taikyti lengvatinį tarifą leidybai, meno ir kultūros veiklai. Anot jų, PVM už šildymą turėtų būti tik 5 proc.

Uostamiesčio liberalcentristai deklaruoja pritariantys siūlymui pusę Valstybinio jūrų uosto rinkliavų lėšų skirti Klaipėdai. Taip pat jie pasisako prieš automobilių statymo savaitgaliais ir kiemuose apmokestinimą. „Esame už mažesnius mokesčius, už mažesnes rinkliavas, už mažesnę, bet efektyvesnę biurokratiją. Nepritariame nemotyvuoto mokesčio už automobilių statymą kiemuose įvedimui. Gyventojai ir įstaigų darbuotojai neturėtų mokėti už savo automobilių statymą namų ir darboviečių kiemuose. Mokėjimo automatai centrinėje miesto dalyje buvo pastatyti, siekiant sutvarkyti, sureguliuoti, tvarkingai organizuoti automobilių statymą. Tačiau šiandien kai kuriems politikams parūpo užkrauti dar vieną rinkliavą“, – teigė R.Taraškevičius.

ką sky­rė vie­nam ge­riau­sių Lie­tu­vos rai­te­lių Be­nui Gu­tkaus­kui – šis pa­ts at­vy­ko į ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­ją ir lau­rea­tui pa­do­va­no­jo le­gen­di­nę pa­sa­gą. Su ja spor­ti­nin­kas lai­mė­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

jo Pa­sau­lio tau­rės eta­pą. „Mes su Taut­vy­du tik­rai ti­ki­me, kad ši pa­ sa­ga at­neš per­ga­lę ir mū­sų spor­ti­ nin­kui, ir mū­sų ra­šy­to­jui“, – sa­kė lau­rea­to mo­ky­to­ja Vil­ma Pa­val­kie­ nė. T.Mar­cin­ke­vi­čius kuk­liai pra­ si­ta­rė, kad jis spor­ti­nin­ku B.Gu­tkaus­ku ža­vi­si jau se­niai. Moks­ lei­vis pa­sa­ko­jo, kad ir pa­ts sva­jo­ja atei­ty­je tap­ti rai­te­liu, to­dėl do­mi­si spor­ti­nin­ko veik­la ir į jį ly­giuo­ja­si.

Lau­rea­tas ne­slė­pė, kad ran­kos pa­ spau­di­mas spor­ti­nin­kui su­jau­di­no, ir tik ne­drą­siai gūž­te­lė­jo pe­čiais pa­ klaus­tas, ar atei­ty­je ban­dys pa­lai­ ky­ti ry­šius su šiuo rai­te­liu.

Dvy­li­ka­me­čio laiš­kas bus iš­vers­ tas į pran­cū­zų kal­bą ir iš­siųs­tas Pa­ sau­li­nės pa­što są­jun­gos Tarp­tau­ti­ niam biu­rui, kur jis bus ver­ti­na­mas tarp­tau­ti­nės ko­mi­si­jos. Ant­ra­jam šio kon­kur­so eta­pui ra­ši­nius pa­tei­ kia mo­ki­niai iš vi­so pa­sau­lio. Kon­ kur­są or­ga­ni­zuo­ja Pa­sau­li­nė pa­što są­jun­ga ir UNES­CO. Politinė reklama.

Apmokėta iš politinės partijos Liberalų ir centro sąjunga saskaitos.

Užs. 961280

Šventė: liberalcentristai pakvietė klaipėdiečius švęsti Laisvės nuo mokesčių dienos.

Algio Kubaičio nuotr.

9

pirmADIENIS, gegužės 21, 2012

pasaulis Nie­kur ­ neiš­leis

Rin­ki­mai ­ Ser­bi­jo­je

Ap­gau­di­nės ­ pa­sau­lį?

Uk­rai­nos pre­zi­den­tas Vik­ to­ras Ja­nu­ko­vy­čius at­me­ tė prie­lai­dą, kad ka­li­na­ma bu­vu­si ša­lies prem­je­rė Ju­li­ ja Ty­mo­šen­ko, ku­rios svei­ka­ ta yra pa­šli­ju­si, ga­li bū­ti iš­ leis­ta gy­dy­tis už­sie­ny­je prieš atei­nan­tį mė­ne­sį pra­si­dė­ sian­tį Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­ pio­na­tą.

Va­kar Ser­bi­jo­je vy­ko pre­zi­ den­to rin­ki­mų ant­ra­sis tu­ ras. Ja­me ie­tis rė­mė da­bar­ti­ nis ša­lies va­do­vas Bo­ri­sas Ta­ di­čius ir na­cio­na­lis­tų kan­di­ da­tas To­mis­la­vas Ni­ko­li­čius.

Prieš pat ant­rą­jį tu­rą pa­skelb­ti ap­klau­sų re­zul­ta­tai ro­dė, kad B.Ta­di­čių re­mia 58 pro­c., o jo var­žo­vą – 42 pro­c. rin­kė­jų.

Ira­nas de­ry­bo­se su ga­lin­gų­ jų vals­ty­bių gru­pe „P5 plius 1“ ke­ti­na ap­gau­di­nė­ti pa­sau­ lį dėl sa­vo bran­duo­li­nės pro­ gra­mos. Taip pa­reiš­kė Iz­rae­ lio prem­je­ras Ben­ja­mi­nas Ne­ta­nya­hu. Pa­sak jo, „ne­bū­ tų nie­ko ge­riau, nei tie­siog pa­ma­ty­ti šį klau­si­mą iš­spręs­ tą dip­lo­ma­tiš­kai“.

Pasaulio ga­lin­gie­ji su­si­ti­ko miš­ke

Ita­lai dar ge­rai pa­ me­na tra­giš­ką že­ mės dre­bė­ji­mą L’Ak­vi­los mies­te.

2009 m. sti­chi­ja nu­ si­ne­šė 300 žmo­nių gy­vy­bę. Koš­ma­ras pa­si­kar­to­jo. Šį kar­ tą Emi­li­jos-Ro­ma­ni­ jos re­gio­ne ir Ve­ne­ ci­jos apy­lin­kė­se.

Sa­vait­ga­lį JAV įvy­ko Di­džio­jo aš­ tuo­ne­to (G 8) su­si­ti­ki­mas. Šį kar­ tą įta­kin­giau­si pa­sau­lio va­do­vai su­gu­žė­jo į JAV pre­zi­den­to poil­sio re­zi­den­ci­ją Kemp Dei­vi­de.

Kai ku­rie ži­niask­lai­dos lei­di­niai juo­ka­vo, kad įta­kin­gus sve­čius JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma priė­mė tie­siog miš­ke.

To­kio ren­gi­nio ma­žy­čia­me Me­ ri­lan­do vals­ti­jos kai­me­ly­je dar ne­ bu­vo.

Ža­la: Ita­li­jos pa­rei­gū­nai sa­ko, kad nuo­sto­liai kul­tū­ri­niam ša­lies pa­vel­

dui ga­li bū­ti di­de­li.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Dre­ban­ti že­mė pri­kė­lė Ita­li­ją Stip­rus dre­bė­ji­mas

Že­mės dre­bė­ji­mas bu­vo jun­ta­mas ke­liuo­se Šiau­rės Ita­li­jos mies­tuo­ se – Mo­de­no­je, Fe­ra­ro­je, Ve­ro­no­ je ir Men­tu­jo­je.

Taip pat smū­giai bu­vo jun­ta­mi Bo­lo­ni­jo­je, esan­čio­je už ke­lias­de­ šim­ties ki­lo­met­rų nuo epi­cent­ro.

Dau­ge­lis mies­tų ir mies­te­lių žmo­nių apim­ti pa­ni­kos sku­biai pa­ li­ko na­mus. Gel­bė­ji­mo tar­ny­bų te­ le­fo­no li­ni­jos bu­vo per­krau­tos dėl dau­gy­bės iš­kvie­ti­mų. Sku­biai bu­ vo eva­kuo­tos li­go­ni­nės.

Pa­sak geo­lo­gų, smū­gio stip­ru­ mas sie­kė apie 5,9 ba­lo Rich­te­rio ska­lės. Tie­sa, vė­liau pa­tiks­lin­ta, kad stip­ru­mas bu­vo 5,1 ba­lo. Ta­ čiau tai – vie­nas stip­riau­sių dre­ bė­ji­mų re­gio­ne.

Dre­bė­ji­mo epi­cent­ras bu­vo už 36 km į šiau­rę nuo Bo­lo­ni­jos, o ži­di­ nys – 5 km gy­ly­je, pa­sak seis­mo­ lo­gų, ga­na ne­gi­liai.

Dre­bė­ji­mas, ku­ris pra­si­dė­jo 4 val. ry­to vie­tos lai­ku, tru­ko apie 20 se­ kun­džių. Po jo įvy­ko ke­li pa­kar­to­ ti­niai smū­giai.

Pas­ta­ra­sis Ita­li­ją iš­ti­kęs di­de­ lis že­mės dre­bė­ji­mas bu­vo 6,3 ba­lo po­že­mi­nis smū­gis, 2009 m. nu­nio­ ko­jęs cent­ri­nė­je ša­lies da­ly­je esan­ tį L’Ak­vi­los mies­tą ir nu­si­ne­šęs be­ veik 300 žmo­nių gy­vy­bę. Šie­met sau­sį 5,3 ba­lo že­mės dre­ bė­ji­mas su­pur­tė Šiau­rės Ita­li­ją ir bu­vo jun­ta­mas Ge­nu­jo­je, Bo­lo­ni­ jo­je, Tu­ri­ne ir Mi­la­ne.

Taip pat nu­ro­do­ma, kad vie­na 37 me­tų Vo­kie­ti­jos pi­lie­tė žu­vo ne­to­li Bo­lo­ni­jos, o vie­na šim­ta­me­tė mo­ te­ris mi­rė iš­tik­ta šo­ko, su­kel­to že­ mės dre­bė­ji­mo.

Mie­go­jau, kai ėmė dre­bė­ti že­mė. Sap­na­ vau ryš­kų sap­ną ir at­ro­dė, kad sap­nuo­ ju dre­bė­ji­mą.

Dau­giau­sia su­žeis­tų­jų bu­vo Mo­ de­nos re­gio­ne. Čia nu­ken­tė­jo apie 50 žmo­nių. Ta­čiau gel­bė­to­jai įspė­ jo, kad su­žeis­tų­jų skai­čius augs.

Pir­muo­siuo­se te­le­vi­zi­jos re­por­ ta­žuo­se bu­vo ma­ty­ti smar­kiai ap­ griau­ti na­mai ir gat­vė­se riog­san­čios nuo­lau­žų krū­vos. Taip pat bu­vo ap­ griau­ti ke­lių baž­ny­čių bokš­tai.

Re­gio­nas, ku­rį su­pur­tė šis že­mės dre­bė­ji­mas, yra ne vien Ita­li­jos pra­ mo­nės cent­ras – ja­me esa­ma dau­ gy­bė neį­kai­no­ja­mų ar­chi­tek­tū­ros ir me­no kū­ri­nių. Fe­ra­ros se­na­mies­tis yra įtrauk­tas į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą. Re­gio­no val­džios at­sto­vė Emi­lia Ro­mag­na pa­brė­žė, kad „nuo­sto­liai kul­tū­ri­niam pa­vel­ dui – reikš­min­gi“. Įver­tin­ti ža­los į re­gio­ną bu­vo pa­siųs­ti Ita­li­jos kul­ tū­ros mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai.

Pa­ža­di­no nak­tį

Nuos­to­liai ver­ty­bėms

Pa­sak Ita­li­jos gel­bė­to­jų, žu­vo ma­ žiau­siai 6 žmo­nės. Trys žmo­ nės žu­vo Sant Agos­ti­no di Fe­ra­ros mies­te­ly­je, su­griu­vus ke­ra­mi­kos ga­myk­los ce­chui.

Dar vie­nas žmo­gus žu­vo plas­ti­ko ga­myk­lo­je Pon­te Ro­do­ni do Bon­de­ no mies­te­ly­je.

„Tai tik­rai bu­vo il­gas ir stip­rus dre­ bė­ji­mas“, – pa­sa­ko­jo vie­na­me iš Mo­de­no­je esan­čių vieš­bu­čių ap­si­ sto­jęs Emi­lio Bian­co.

Nors vieš­bu­tis bu­vo ap­griau­tas, nie­kas iš sve­čių ne­nu­ken­tė­jo, nes lai­ku pa­li­ko pa­sta­tą. „Apie 4 val. ry­to at­si­kė­liau, nes ėmė dre­bė­ti že­mė. Tai bu­vo stip­rūs

smū­giai, tę­sė­si gal mi­nu­tę, gal net dau­giau, – sa­kė Bo­lo­ni­jo­je dir­ban­ti BBC žur­na­lis­tė Fran­kie Thomp­son.

– Ėmė skam­bė­ti baž­ny­čių var­pai, po pa­grin­di­nio dre­bė­ji­mo bu­vo ke­li pa­kar­to­ti­niai smū­giai. Vis­kas ap­ri­ mo po pu­sant­ros va­lan­dos.“ Ki­tas bri­tas Da­vi­das Trew, ap­ si­sto­jęs vieš­bu­ty­je Fe­ra­ros mies­te, pa­sa­ko­jo: „Mie­go­jau, kai ėmė dre­ bė­ti že­mė. Sap­na­vau ryš­kų sap­ną ir at­ro­dė, kad sap­nuo­ju dre­bė­ji­mą.

Kai at­si­bu­dau, su­vo­kiau, kad iš tie­ sų dre­ba že­mė. Kam­ba­rys la­bai svy­ ra­vo, nu­kri­to ke­li lu­bų frag­men­tai.“ Vie­tos gy­ven­to­ja An­sa sa­kė: „Iš­ gir­dau stip­rų smū­gį, iš­bė­gau į te­ ra­są, nes bi­jo­jau, kad ma­no na­mas su­grius.“ „Dai­ly Mail“, BBC, BNS inf.

Su­ma­ny­ta taip, kad žmo­nės pa­si­mė­gau­ tų lais­ves­nė­je ap­ lin­ko­je.

Kemp Dei­vi­das bu­vo įreng­tas 1942 m., kad JAV pre­zi­den­tai ga­ lė­tų ten at­si­pūs­ti nuo Bal­tų­jų rū­ mų šur­mu­lio ar priim­ti už­sie­nio sve­čius.

Pa­sak B.Oba­mos, pa­keis­ti su­ si­ti­ki­mo vie­tą jis pa­no­ro dėl to, kad pa­sau­lio ly­de­riai ga­lė­tų pa­ bend­rau­ti ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­ je. Lyg no­rė­da­mas pa­brėž­ti, kad su­si­ti­ki­mas – ne­for­ma­laus po­ bū­džio, B.Oba­ma lei­do sau pa­ šmaikš­tau­ti su ki­tais pa­sau­lio ly­de­riais.

Su­t ik­d a­m as ką tik Ru­s i­jos prem­je­ru ta­pu­sį Dmit­ri­jų Med­ ve­de­vą B.Oba­ma sa­kė: „Dmit­ ri­jau, ma­lo­nu ma­ty­ti ta­ve, ma­no drau­ge, kaip gy­vuo­ji?“ D.Med­ ve­de­vas at­sa­kė: „Ge­rai, Ba­rac­

kai, ne taip jau blo­gai.“ D.Med­ ve­de­vas link­te­lė­jo na­me­lio link ir pa­juo­ka­vo: „Čia ma­no nau­jie­ ji na­mai?“ Vo­kie­ti­jos kanc­le­rei An­ge­lai Mer­kel: „An­ge­la!.. Kaip lai­kai­si?“ A.Mer­kel gūž­te­lė­jo pe­ čiais. Ta­da B.Oba­ma pa­juo­ka­vo: „Na, tu­ri ne­ma­žai rū­pes­čių gal­ vo­je.“ Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tui, ku­ris pa­si­ro­dė vil­kė­da­mas kos­tiu­mą su kak­la­raiš­čiu, B.Oba­ma pa­sa­kė: „Fran­çois, ga­li nu­si­riš­ti kak­la­ raiš­tį.“ F.Hol­lan­de’as nu­si­šyp­so­ jo pro­tes­tuo­jan­čia mi­na: „Ma­no spau­dai...“ B.Oba­ma ta­da pri­ dū­rė: „Sa­vo spau­dai tu­ri at­ro­dy­ ti ge­rai.“ Kal­bė­da­mas apie tai, ko­dėl pa­ keis­ta su­si­ti­ki­mo vie­ta, B.Oba­ma sa­kė: „Su­ma­ny­ta taip, kad žmo­ nės pa­si­mė­gau­tų lais­ves­nė­je ap­ lin­ko­je.“ Su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo vi­sų di­ džių­jų pa­sau­lio ša­lių ly­de­riai, iš­ sky­rus Ru­si­jos pre­zi­den­tą Vla­ di­mi­rą Pu­ti­ną, ku­ris anks­čiau pa­reiš­kė, kad į su­si­ti­ki­mą ne­ vyks.

Vie­toj jo Ru­si­jai at­sto­va­vo D.Med­ve­de­vas. Su­si­ti­ki­me dau­ giau­sia dė­me­sio skir­ta fi­nan­sų būk­lei ir tarp­tau­ti­nėms pro­ble­ moms, to­kioms kaip Si­ri­jos ir Ira­ no, ap­tar­ti. Taip pat kal­bė­ta apie pa­dė­tį Šiau­rės Ko­rė­jo­je ir Mian­ ma­re.

B.Oba­ma, su­si­ti­kęs su įta­kin­ giau­sių Eu­ro­pos vals­ty­bių ly­de­ riais, pa­brė­žė, kad Se­na­sis že­ my­nas tu­ri ska­tin­ti eko­no­mi­kos au­gi­mą.

BNS inf.

Te­ro­ro ak­tas mo­kyk­lo­je Šeš­ta­die­nį Brin­di­zio mies­te prie Ad­ ri­jos jū­ros prie mo­kyk­los, pa­va­din­ tos su ma­fi­ja ko­vo­ju­sios ir nu­žu­dy­ tos tei­sė­jos Fran­ces­cos Mor­vil­lo Fal­ co­ne var­du, vai­kams ren­kan­tis į pa­ mo­kas spro­gus bom­bai, žu­vo vie­na 16-me­tė moks­lei­vė Me­lis­sa Bas­si, dar ke­lios su­žeis­tos. Įta­ria­ma, kad spro­gi­mas – ma­fi­jos dar­bas. Re­gio­ ne, ku­ria­me bu­vo įvyk­dy­ta ši ata­ka, ak­ty­viai vei­kia vie­tos ma­fi­jos gru­ puo­tė „Sac­ra Co­ro­na Uni­ta“ („Su­vie­ ny­to­ji šven­to­ji ka­rū­na“ – it.), ku­ri pa­ sta­rai­siais me­tais pa­ty­rė di­de­lį ty­rė­ jų spau­di­mą ir ku­rios įta­ka blės­ta. Ši nu­si­kals­ta­ma gru­puo­tė, už­sii­man­ti dau­giau­sia nar­ko­ti­kų ir gink­lų kont­ ra­ban­da per Bal­ka­nų ša­lis, taip pat ne­tei­sė­tu žmo­nių ga­be­ni­mu, yra sie­ ja­ma su anks­čiau šį mė­ne­sį Brin­di­ zio re­gio­ne įvyk­dy­tu sprog­di­ni­mu, ku­rio tai­ki­nys bu­vo vie­nas ko­vos su ma­fi­ja ak­ty­vis­tas.

Aist­ruo­liai: Kemp Dei­vi­de pa­sau­lio ly­de­riai ste­bė­jo Čem­pio­nų ly­

gos fi­na­lą.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Kurkime Jūsų šeimos tradicijas drauge!

Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.

Prenumeratos kaina įmonėms 160 Lt (132 Lt plius PVM).

Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www.KL.lt, www.prenumerata.lt; Pavedimu į UAB „Diena Media News“(įm. k. 133348410) a.s. LT60 7010 4000 1046 7777 AB Ūkio bankas.

Mokėdami už prenumeratą būtinai nurodykite pavadinimą, pristatymo adresą ir telefoną.

Per „Klaipėdos“ platintojus tel. (8 46) 397 714.

Bibliotekose (Debreceno g. 22, Kalnupės g. 13, Kauno g. 49, Kretingos g. 61, Laukininkų g. 42−18, Taikos pr. 81A, Šaulių g. 3−18, Tilžės g. 9, Vingio g. 11−1, Molo g. 60).

Daugiau informacijos Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

Akcija vyksta iki birželio 30 d.

11

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 21, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Lat­vi­ja jū­riš­kes­nė už Lie­tu­vą Lie­tu­vos ir Lat­vi­ jos pre­ky­bos lai­vy­ nų vys­ty­mo ir žve­ jy­bos kri­ti­mų is­to­ri­ jos yra pa­na­šios. Ir jū­rų re­gist­ruo­se lai­ vų skaičius be­veik vie­no­das. Tik pa­gal jū­ri­nin­kų da­lį bū­da­ ma ket­vir­ta Eu­ro­ po­je Lat­vi­ja ge­ro­kai len­kia Lie­tu­vą.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ry­go­je ku­ria­si „ryk­liai“

Nuo 2006 me­tų Ry­go­je jū­ri­nin­kų ren­gi­mo vers­lą vyk­do Klai­pė­do­ je esan­ti kom­pa­ni­ja „No­vi­kon­tas“.

Ji yra įkū­ru­si Jū­ri­nin­kų tre­ni­ruok­ lių cent­rą. Ana­lo­giš­kas cent­ras yra ir Klai­pė­do­je. Tik Ry­go­je jis vys­tė­ si grei­čiau. Ir pa­ja­mos čia yra ge­ ro­kai di­des­nės. Cent­ro apy­var­ ta au­go nuo 500 tūkst. eu­rų 2007 me­tais iki 2 mln. eu­rų 2011 me­tais.

Vien per pa­sta­rą­jį pus­me­tį „No­ vi­kon­tas“, at­nau­jin­da­mas tre­ni­ ruok­lius, į šį cent­rą in­ves­ta­vo per 1,5 mln. eu­rų. Į cent­rą Ry­go­je kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ ją at­vyks­ta jū­ri­nin­kų maž­daug iš pen­kio­li­kos Eu­ro­pos ša­lių.

Ry­go­je per trum­pą lai­ką su­kur­ ta 59 kur­sų mo­ky­mo pro­gra­mos ir ba­zė, kai Klai­pė­do­je jų yra 18. „Jū­ri­nio vers­lo są­ly­gos bei ap­ lin­ka Ry­go­je ir Klai­pė­do­je smar­ kiai ski­ria­si. Lat­vi­jos sos­ti­nė­je fi­lia­lus ku­ria jū­ros vers­lo ryk­liai – stam­bios lai­vy­bos kom­pa­ni­jos. Jų Lat­vi­jo­je jau yra apie 15. Tuo me­ tu Klai­pė­do­je dau­gu­ma jū­ri­nin­kų įdar­bi­ni­mo bend­ro­vių yra ne­di­de­ lės pri­va­čios kom­pa­ni­jos, ku­rios dir­ba su daug lai­vų sa­vi­nin­kų įvai­ riuo­se kraš­tuo­se“, – aiš­ki­no jū­ri­ nin­kų tre­ni­ruo­čių cent­rų Klai­pė­ do­je ir Ry­go­je va­do­vas Alek­sand­ras Chro­pen­ka.

Ry­go­je esan­ti kom­pa­ni­ja „Bal­ tic Group In­ter­na­tio­nal“ yra di­ de­lio jū­ri­nin­kų įdar­bi­ni­mo tink­ lo da­lis. Pag­rin­di­nis biu­ro Ry­go­je pranašumas tai, kad Lat­vi­jo­je yra pa­ly­gin­ti daug tank­lai­vių ir che­ mi­jos pro­duk­tų ga­be­ni­mo lai­vų jū­ri­nin­kų dar­bo kva­li­fi­ka­ci­jos rei­ ka­la­vi­mus ati­tin­kan­ čių žmo­nių.

12

Vers­las: štur­ma­nu plau­kio­jęs A.Chro­pen­ka aiš­ki­no, kad per trum­pą lai­ką Ry­go­je ku­riant jū­ri­nin­kų mo­ky­mo cent­rą bu­vo ir sun­kių „rei­sų“ – lyg

plauk­tum per aud­rin­gą jū­rą.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Ana­to­li­jus Jer­šo­vas:

Ser­ge­jus Me­ser­le:

Ole­gas Bu­ten­ka:

An­sis Zel­tinis:

Mū­sų kom­pa­ni­jos sa­vi­nin­kas iš Da­ni­ jos nu­ro­dė, kad prii­ mant jū­ri­nin­kus į dar­ bą „Nor­dic Tan­kers“ lai­vuo­se prio­ri­te­tas bū­tų tei­kia­mas vai­ ki­nams iš Bal­ti­jos ša­ lių – jais la­biau pa­si­ti­ ki­ma, nes jie yra at­sa­ kin­ges­ni.

Biu­ro Ry­go­je pranašu­ mas tai, kad Lat­vi­jo­ je yra daug tank­lai­vių ir che­mi­jos pro­duk­ tų ga­be­ni­mo lai­vų jū­ ri­nin­kų dar­bo kva­li­fi­ ka­ci­jos rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čių žmo­nių – jiems siū­lo­mi iki 14 tūkst. JAV do­le­rių at­ ly­gi­ni­mai.

Lat­vi­jos vė­lia­vos lai­ vuo­se ne­ri­bo­ja­ma įgu­los su­dė­tis – ga­li­ me kvies­ti bet ko­kius spe­cia­lis­tus iš kur no­ri­me ir ka­da no­ri­ me. Ir vė­lia­vos ap­tar­ na­vi­mo ko­ky­bė yra aukš­tes­nė nei ko­kio­ je Mal­to­je ar Sent Vin­ cen­te.

Lat­vi­jos jū­rų ad­mi­ nist­ra­ci­jos stra­te­gi­ ja yra reng­ti dau­giau „ka­ri­nin­kų“, ku­rie ga­ lė­tų dirb­ti naf­tos ga­ vy­bos, che­mi­jos pro­ duk­tų ga­be­ni­mo, vė­ jo jė­gai­nių sta­ty­bos ir ap­tar­na­vi­mo lai­vuo­ se, nes jie vi­sa­da bus per­spek­ty­ves­ni.

12

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 21, 2012

rubrika JŪRA Lat­viai su­kru­to

Da­nės kran­ti­nės

Di­džiau­sias lai­vas

Pra­lai­mė­da­mi kon­ku­ren­ci­nę ko­ vą Lie­tu­vos ir Es­ti­jos uos­tams dėl Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­nių, lat­viai ge­ro­kai pa­si­tem­pė. Da­bar jau Lat­vi­ja lai­ko­ma pa­grin­di­ne Bal­ ta­ru­si­jos eks­por­to ir im­por­to ša­li­mi. Per jos uos­tus ke­liau­ja apie 50 pro­c. Bal­ta­ru­si­jos eks­ por­to, o bal­ta­ru­sių naf­tos pro­ duk­tai su­da­ro net 80 pro­c.

Jū­rų kul­tū­ros koor­di­na­ci­nė ta­ ry­ba, pa­si­kon­sul­ta­vu­si su is­to­ ri­kais, siū­lo Da­nės kran­ti­nėms su­teik­ti pa­va­di­ni­mus. Da­nės upės de­ši­nia­ja­me kran­te ga­lė­tų at­si­ras­ti Gar­lai­vių, Ro­tu­šės ar­ ba Ka­ra­liš­ko­ji ir Lai­vų sta­tyk­lų kran­ti­nės, kai­ria­ja­me – Pe­le­ny­ no, Baž­ny­čių, Bur­lai­vių, Kar­lo ir Per­kė­los kran­ti­nės.

Pie­tų Ko­rė­jos kom­pa­ni­ja „Dae­ woo Ship­buil­ding and Ma­ri­ne En­gi­nee­ring“ pra­dė­jo sta­ty­ti di­ džiau­sią pa­sau­ly­je kon­tei­ne­ri­nį lai­vą. 400 met­rų il­gio ir 59 met­ rų plo­čio lai­vo už­sa­ko­vė – da­ nų kom­pa­ni­ja „Maersk“. Lai­vas, ku­rį pla­nuo­ja­ma pa­baig­ti ki­tų me­tų vi­du­ry­je, pluk­dys 18 tūkst.

TEU kon­tei­ne­rių.

Lat­vi­ja jū­riš­kes­nė už Li „Che­mi­jos pro­duk­tų 11 ga­be­ni­mo lai­vo ka­pi­ to­no at­ly­gi­ni­mas yra apie 14 tūkst.

JAV do­le­rių (apie 37,6 tūkst. li­tų) per mė­ne­sį. Pa­na­šūs ir du­jo­ve­žių ka­pi­to­nų at­ly­gi­ni­mai. Ką tik bai­ gęs jū­rei­vys­tės mo­kyk­lą jau­nuo­ lis, ta­pęs III štur­ma­nu „che­mi­nia­ me“ lai­ve, per mė­ne­sį ga­li už­dirb­ti nuo 4 iki 5 tūkst. JAV do­le­rių (10,7 – 13,4 tūkst. li­tų). Jū­rei­vio at­ly­gi­ ni­mas to­kiuo­se lai­vuo­se – tik apie 1,5 tūkst. JAV do­le­rių (apie 4 tūkst. li­tų). Nie­kas ne­di­dins jū­rei­viams at­ly­gi­ni­mų, kol bus di­džiu­lė jų pa­ siū­la iš In­do­ne­zi­jos, Ki­ni­jos, In­di­ jos, Fi­li­pi­nų“, – aiš­ki­no kom­pa­ni­ jos „Bal­tic Group In­ter­na­tio­nal“ at­sto­vas Ry­go­je Ser­ge­jus Me­ser­le.

Do­mi­na kur­san­tai Klai­pė­do­je

Lat­viams si­tua­ci­ja su­si­klos­tė pa­ lan­kiau to­dėl, kad šio­je ša­ly­je so­ viet­me­čiu bu­vo su­kur­tas tank­lai­ vių lai­vy­nas. „Šiuo me­tu Lat­vi­jo­je yra apie 1,3 tūkst. dir­ban­čių jū­rų ka­pi­to­nų. Iš jų apie tūks­tan­tis – tank­lai­vių lai­vy­no ka­pi­to­nai. Tai yra la­bai daug. Ma­žai ša­lių Eu­ro­po­je ga­lė­tų pa­si­gir­ti to­ kiu aukš­čiau­sio ran­go lai­vų ka­pi­to­ nų skaičiumi. Lat­vi­jos pro­ble­ma ta, kad ji tu­ri ge­ro­kai ma­žiau vy­riau­sių­ jų me­cha­ni­kų. Jei lat­viai nie­ko ne­ da­rys, tank­lai­vių ka­pi­to­nų po 10–15 me­tų ne­liks, nes pa­grin­di­nės da­bar­ ti­nių jū­rų „ka­ri­nin­kų“ pa­jė­gos Lat­ vi­jo­je su­si­for­ma­vo dar ta­ry­bi­niais me­tais“, – pa­ste­bė­jo A.Chro­pen­ka. Į Lat­vi­jos jū­ri­nius kad­rus yra nu­ si­tai­kiu­sios di­džiau­sios Va­ka­rų Eu­ ro­pos lai­vy­bos kom­pa­ni­jos. Ry­go­je fi­lia­lą įkū­rė pa­sau­ly­je ži­no­ma da­nų tank­lai­vių kom­pa­ni­ja „Nor­dic Tan­ kers“. Ji jau ieš­ko jau­nų, per­spek­ ty­vių ir, kaip pasakė, „kur­san­tų su gal­va“ ne tik Lat­vi­jo­je, bet ir Lie­ tu­vo­je. Praė­ju­sią sa­vai­tę šios kom­ pa­ni­jos at­sto­vai lan­kė­si Lie­tu­vos aukš­to­jo­je jū­rei­vys­tės mo­kyk­lo­je.

Jie pla­na­vo pa­si­rink­ti 15–20 pir­ mo­jo kur­so jau­nuo­lių, ku­rie bū­ tų „šli­fuo­ja­mi“ kom­pa­ni­jos „Nor­ dic Tan­kers“ lai­vuo­se. Šiuo me­tu šiuo­se lai­vuo­se III ka­pi­to­no pa­dė­ jė­ju dir­ba vie­nin­te­lis klai­pė­die­tis.

Kom­pa­ni­ja „Nor­dic Tan­kers“ val­do 130 tank­lai­vių. Iš jų 34 ap­tar­ nau­ja­mi iš Ry­gos. Lat­vi­jo­je į dar­bą šios kom­pa­ni­jos tank­lai­viuo­se for­ mi­na­ma apie 600 žmo­nių. Dar apie tūks­tan­tis jū­ri­nin­kų nuo­lat yra re­ zer­ve. Daug jū­ri­nin­kų į „Nor­dic Tan­kers“ įdar­bi­na­ma ir per jau mi­nė­tą Ry­go­je esan­čią kom­pa­ni­ją „Bal­tic Group In­ter­na­tio­nal“. „Mū­sų kom­pa­ni­jos sa­vi­nin­kas iš Da­ni­jos nu­ro­dė, kad prii­mant jū­ ri­nin­kus į dar­bą „Nor­dic Tan­kers“ lai­vuo­se prio­ri­te­tas tu­ri bū­ti tei­

kia­mas vai­ki­nams iš Bal­ti­jos ša­ lių. Jū­ri­nin­kai iš Lat­vi­jos, Lie­tu­ vos ir Es­ti­jos yra at­sa­kin­gesni, jais la­biau pa­si­ti­ki­ma“, – ti­ki­no kom­ pa­ni­jos „Nor­dic Tan­kers“ at­sto­vas Ry­go­je Ana­to­li­jus Jer­šo­vas. „Nor­dic Tan­kers“ lai­vai yra apy­ nau­jai – 5–8 me­tų. At­ly­gi­ni­mai kom­pa­ni­jo­je fan­tas­tiš­ki – ka­pi­to­nas už­dir­ba 9,6 tūkst. eu­rų per mė­ne­ sį (apie 33 tūkst. li­tų), vy­riau­sia­sis me­cha­ni­kas – 9,2 tūkst. eu­rų (31,7 tūkst. li­tų). Jau­niau­sias ka­pi­to­nas šio­je kom­pa­ni­jo­je yra 28 me­tų. Net­ gi kur­san­tai, tik pra­dė­ję pra­kti­ką, gau­na 500 eu­rų (1720 li­tų), vy­res­ nių kur­sų dar ne­tu­rin­tys plau­kio­ji­ mo cen­zo – 800 eu­rų (2 760 li­tų). „Ne­ma­ny­ki­te, kad di­džiu­liai pi­ ni­gai lai­vuo­se mo­ka­mi už nie­ką“, – pa­ste­bė­jo A.Jer­šo­vas, pa­ts dau­ge­lį me­tų Lat­vi­jos lai­vi­nin­kys­tė­je dir­ bęs tank­lai­vio ka­pi­to­nu. „Dirb­ti tank­lai­viuo­se ar che­mi­ jos pro­duk­tų lai­vuo­se pir­miau­ sia yra di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė, nes ava­ri­jos kai­na bū­tų mil­ži­niš­ka. Iš jū­ri­nin­kų rei­ka­lau­ja­me la­bai ge­ rų ang­lų kal­bos ži­nių. Prieš im­da­ mi į rei­są, kas­kart jū­ri­nin­kus siun­ čia­me pa­si­to­bu­lin­ti į tre­ni­ruok­lių cent­rą. Tu­ri­me jū­ri­nin­kų mo­ky­mų spe­cia­lis­tų, ku­rie skren­da į lai­vus ir ren­gia kur­sus. Lai­vų ka­pi­to­nai po rei­sų ra­šo kiek­vie­no jū­ri­nin­ ko el­ge­sio cha­rak­te­ris­ti­kas. Jei pa­ ma­to­me, kad ku­ris nors jū­ri­nin­kas „su­žvaigž­dė­jo“, iš kar­to jį kei­čia­me tuo, ku­ris lau­kia re­zer­ve“, – aiš­ki­ no A.Jer­šo­vas.

Lat­viams si­tua­ci­ ja su­si­klos­tė pa­lan­ kiau to­dėl, kad šio­ je ša­ly­je so­viet­me­čiu bu­vo su­kur­tas tank­ lai­vių lai­vy­nas.

Kva­li­fi­ka­ci­ja: iki 9 tūkst. eu­rų už­dir­ban­tys lai­va­ve­džiai tre­ni­ruok­liuo­se mo­ko­si ves­ti che­mi­nių pro­duk­tų lai­vus

No­ri su­si­grą­žin­ti lai­vus

Lat­vi­jos jū­rų ad­mi­nist­ra­ci­jos at­ sto­vas An­sis Zel­tinis ti­ki­no, kad kas šim­ta­sis Lat­vi­jos gy­ven­to­jas yra jū­ri­nin­kas.

Lat­vi­jo­je yra apie 16 tūkst. jū­ri­ nin­kų. Tai su­da­ro apie vie­ną pro­ cen­tą šio­je ša­ly­je re­gist­ruo­tų gy­ ven­to­jų, be as­me­nų, ku­rie gy­ve­na Lat­vi­jo­je, bet ne­tu­ri pi­lie­ty­bės.

Lat­vi­ja di­džiuo­ja­si, kad pa­gal jū­ri­ nin­kų skai­čių yra ket­vir­ta Eu­ro­po­je po Grai­ki­jos, Len­ki­jos ir Kroa­ti­jos.

Lie­tu­vo­je rea­liai dir­ban­čių jū­ ri­nin­kų yra apie 5–6 tūks­tan­čius, o įre­gist­ruo­tų jū­ri­nin­kų re­gist­ re skai­čius – pa­na­šus kaip ir Lat­ vi­jo­je. Ta­čiau Lie­tu­vo­je ge­ro­kai dau­giau gy­ven­to­jų nei Lat­vi­jo­je, ir jū­ri­nin­kų skai­čius nuo bend­ros gy­ ven­to­jų da­lies ne­sie­kia ir 0,5 pro­c.

Lat­vi­jos lai­vų re­gist­re įre­gist­ruo­ ta apie 200 lai­vų. Di­džiau­sią jų da­ lį su­da­ro uos­tų pa­gal­bi­nis lai­vy­nas.

Tik­rų jū­ri­nių pre­ky­bi­nių lai­vų re­ gist­re yra tik 18. Tarp jų ir du Es­ti­ jos kom­pa­ni­jos „Tal­link“ jū­rų kel­tai „Ro­man­ti­ka“ ir „Fes­ti­val“, ku­rie plau­kio­ja iš Ry­gos uos­to.

In­te­re­sas: no­rė­da­mi dirb­ti pres­ti­ži­niuo­se lai­vuo­se, į mo­ky­mų kur­sus ren­ka­si ir jau­nes­ni, ir vy­res­ni jū­ri­nin­

kai iš įvai­rių Eu­ro­pos ša­lių.

Lat­vi­ja tu­ri gi­les­nes lai­vy­bos tra­ di­ci­jas nei Lie­tu­va. So­viet­me­tį Lat­ vi­jo­je bu­vo su­kur­tas ver­tin­ges­nis lai­vy­nas. Vien Lat­vi­jos jū­rų lai­vi­ nin­kys­tė­je bu­vo per 70 lai­vų. Da­bar jau li­kęs 21 lai­vas. Jie yra re­gist­ruo­ti kaip plau­kio­jan­tys su ki­tų ša­lių vė­ lia­vo­mis. Lat­vi­jos kom­pa­ni­ją val­do lai­vy­bos va­dy­bi­nin­kai iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos.

Po Lat­vi­jos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo, pa­na­šiai kaip ir Lie­tu­ vo­je, su­žlu­go At­lan­to van­de­ny­ne žve­jo­jęs lai­vy­nas. Jo li­ku­čiai – 5–6 lai­vai da­bar su­šmė­žuo­ja tuo­se pa­ čiuo­se žve­jy­bos ra­jo­nuo­se Mau­ri­ ta­ni­jo­je, kur žu­vis gau­do ir Klai­pė­ dos bend­ro­vės „Balt­lan­ta“ lai­vai. „Nuo 2000 me­tų rim­tai dir­ba­ me ge­rin­da­mi lai­vy­bos po­li­ti­ką, mo­kes­čių sis­te­mą, siek­da­mi su­si­ grą­žin­ti lai­vus. Jie iš­plau­kė grei­tai,

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

bet su­si­grą­žin­ti yra la­bai il­gas pro­ ce­sas“, – ti­ki­no A.Zel­tinis.

Lat­vi­jo­je lai­vams įves­tas pa­to­ ges­nis to­na­žo mo­kes­tis. Lat­vi­ jos jū­ri­nin­kai pa­ja­mų ir so­cia­li­nius mo­kes­čius mo­ka ne nuo vi­so gau­ na­mo at­ly­gi­ni­mo. Jū­rei­viai mo­ka nuo 1,5 Lat­vi­jos mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ ni­mo, kva­li­fi­kuo­ti jū­ri­nin­kai – nuo 2,5 mi­ni­ma­lių at­ly­gi­ni­mų. Už­sie­nio lai­vuo­se dir­ban­tys jū­ri­nin­kai so­ cia­li­nių mo­kes­čių Lat­vi­jo­je ga­li ir ne­mo­kė­ti. Ka­dan­gi Lat­vi­jos lai­vy­ nas li­ko men­kas, ja­me dir­ba ir vi­sus mo­kes­čius mo­ka vos 5 pro­c. Lat­vi­ jos jū­ri­nin­kų. A.Zel­tinis ti­ki­no, kad nuo šių me­tų Lat­vi­jos kaip lai­vy­bos ša­lies vė­lia­va pir­mą kar­tą pa­teks į Pa­ry­žiaus me­mo­ran­du­mo Bal­tų­jų ša­lių vė­lia­vų są­ra­šą. Per­nai nė vie­ nas Lat­vi­jos lai­vas ne­bu­vo su­lai­ky­ tas už­sie­nio uos­tuo­se.

„Tu­ri­me lai­vą, ku­ris plau­kio­ ja su Lat­vi­jos vė­lia­va. Pranašu­mas tai, kad Lat­vi­jos vė­lia­vos lai­vuo­se ne­ri­bo­ja­ma įgu­los su­dė­tis – ga­li­ me kvies­ti bet ko­kius spe­cia­lis­tus iš kur no­ri­me ir ka­da no­ri­me. Vė­ lia­vos ap­tar­na­vi­mo ko­ky­bė yra ge­ ro­kai aukš­tes­nė nei ko­kio­je Mal­to­ je ar Sent Vin­cen­te. Lat­vi­jos jū­rų ad­mi­nist­ra­ci­ja rū­pi­na­si vė­lia­vos pres­ti­žu. Bu­vo at­ve­jų, kai lai­vams su Lat­vi­jos vė­lia­va ke­liuo­se uos­ tuo­se bu­vo pa­reikš­tos pre­ten­zi­jos.

Ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vai ope­ra­ty­ viai rea­ga­vo, skri­do į tuos uos­tus ir vis­ką iš­siaiš­ki­no vie­to­je“, – ti­ ki­no Lat­vi­jos lai­vy­bos kom­pa­ni­ jos „Uni­mars“ va­do­vas Ole­gas Bu­ ten­ka. Šiuo me­tu, anot A.Zel­tinis, ge­ ri­na­mos lai­vų, plau­kio­jan­čių su Lat­vi­jos vė­lia­va, įkei­ti­mo ir kre­

13

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 21, 2012

JŪRA Ga­be­ni­mo ant­kai­niai

Baig­tas ty­ri­mas

Ba­te­ri­jos iš­lai­kė

Nuo bir­že­lio 1 d. kom­pa­ni­ja „Maersk Line“ įve­da 200 JAV do­le­rių mo­kes­tį kiek­vie­nam kon­tei­ne­riui iš Eu­ro­pos į Azi­ją.

Ji ne­tu­ri tie­sio­gi­nių rei­sų į Bal­ ti­ją. Kom­pa­ni­ja „Ha­pag-Lloyd“ nuo bir­že­lio 4 d. įve­da pa­pil­do­ mą 400 JAV do­le­rių mo­kes­ tį kon­tei­ne­riui iš Azi­jos į Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ną.

Ru­si­jo­je kal­ti­ni­mai dėl lai­vo „Bul­ ga­ria“ ava­ri­jos 2011 m. lie­pą, kai nu­sken­do 122 žmo­nės, pa­teik­ ti pen­kiems as­me­nims. Tarp jų – kom­pa­ni­jos sa­vi­nin­kė, vy­riau­ sia­sis ka­pi­to­no pa­dė­jė­jas ir trys vals­ty­bės pa­rei­gū­nai iš upių lai­vų re­gist­ro, Ru­si­jos lai­vų prie­žiū­ros tar­ny­bos ir ins­pek­ci­jos. Vi­si kal­ti­ na­mie­ji yra areš­tuo­ti.

Ke­lio­nę ap­link pa­sau­lį bai­gė švei­ca­rų ka­ta­ma­ra­nas „Tu­ra­ nor Pla­net So­lar“. Jis, va­ro­mas tik sau­lės ener­gi­ja, ap­link pa­ sau­lį api­plau­kė per 18 mė­ne­ sių ir įvei­kė 30 tūkst. jūr­my­lių.

30 met­rų il­gio ir 15 met­rų plo­ čio lai­vas plau­kė ar­čiau ek­va­to­ riaus, kad gau­tų kaip įma­no­ma dau­giau sau­lės ener­gi­jos.

ie­tu­vą

Lai­mė­ji­mas – lai­vas-sau­gyk­la Klai­pė­do­je pla­nuo­ jant sta­ty­ti su­skys­tin­ tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą, šiuo me­tu vyks­ta svar­būs pa­ ren­gia­mie­ji dar­bai.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Lai­vas-sau­gyk­la jau pro­jek­tuo­ja­mas

s pa­čio­mis sun­kiau­sio­mis są­ly­go­mis – per le­dus.

di­ta­vi­mo są­ly­gos. Už­sie­nio kom­ pa­ni­joms ne­be­rei­kės re­gist­ruo­ti lai­vų su Lat­vi­jos vė­lia­va per vie­ ti­nes kom­pa­ni­jas. „Gal­būt pa­vyks pa­di­din­ti Lat­ vi­jo­je re­gist­ruo­to lai­vy­no da­lį už­ sie­nio kom­pa­ni­jų lai­vais. Čia yra ri­zi­ka, nes su Lat­vi­jos vė­lia­va ga­ li pra­dė­ti re­gist­ruo­tis ir plau­kio­ ti ne pa­tys ge­riau­si lai­vai. Bet si­ tua­ci­ja Lat­vi­jos jū­rų lai­vų re­gist­re to­kia, kad ne­bė­ra kur trauk­tis. Ki­ tos ša­lys da­ro pa­na­šiai – ri­zi­kuo­ja.

Kai ku­rios pa­kliū­va ne­tgi į juo­duo­ sius są­ra­šus“, – ti­ki­no Lat­vi­jos jū­ rų ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vas A.Zel­ tinis.

Jū­rei­viai taps štur­ma­nais

Pa­ra­le­liai Lat­vi­jos jū­rų ad­mi­nist­ra­ ci­ja ren­gia­si spręs­ti ir šios ša­lies jū­ ri­nin­kų iš­sau­go­ji­mo bei kva­li­fi­kuo­ tų jū­ri­nin­kų ren­gi­mo pro­ble­mas.

Da­bar iš 16 tūkst. Lat­vi­jos jū­ri­ nin­kų apie 60 pro­c. su­da­ro jū­rei­ viai ir 40 pro­c. – „ka­ri­nin­kai“. „Lat­vi­jos jū­rų ad­mi­nist­ra­ci­jos stra­te­gi­ja yra reng­ti dau­giau „ka­ ri­nin­kų“, ku­rie ga­lė­tų dirb­ti naf­tos ga­vy­bos, che­mi­jos pro­duk­tų ga­be­ ni­mo, vė­jo jė­gai­nių sta­ty­bos ir ap­ tar­na­vi­mo lai­vuo­se. Jie vi­sa­da bus per­spek­ty­ves­ni. Tuo me­tu jū­rei­vių rin­ko­je jau da­bar įsi­ga­lė­jo ki­nai, in­ dai, fi­li­pi­nie­čiai, o po 10 me­tų si­ tua­ci­ja dar pa­blo­gės“, – aiš­ki­no A.Zel­tinis.

Lat­vi­jos jū­ri­nin­kų per­kva­li­fik ­ a­ vi­mo pro­ble­mas ren­gia­si spręs­ti kom­pa­ni­jos „No­vi­kon­tas“ jū­ri­nin­ kų tre­ni­ruok­lių cent­ras Ry­go­je. Ši kom­pa­ni­ja jau 2,5 me­tų tam ruo­šia­si, pa­ren­gė pro­gra­mas, o

nuo rug­sė­jo pla­nuo­ja pra­dė­ti dis­ tan­ci­nį jū­ri­nin­kų mo­ky­mą. Nau­ do­da­mie­si kom­piu­te­riu, in­ter­ne­ to ry­šiu, jū­ri­nin­kai ga­lės mo­ky­tis ir bū­da­mi rei­se.

To­kios mo­ky­mo sis­te­mos yra nau­jo­vė ry­tų Eu­ro­pos kraš­tuo­se, bet jau se­niai tai­ko­mos Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos aukš­to­jo mo­ky­mo įstai­go­se.

Dis­tan­ci­nio mo­ky­mo bū­du lai­ vuo­se jau plau­kio­ję, jū­ros sko­nį pa­ju­tę jū­rei­viai ir mo­to­ris­tai ga­ lės per­si­kva­li­fi­kuo­ti ati­tin­ka­mai į štur­ma­nus ir me­cha­ni­kus. Moks­ las truks tre­jus me­tus. „Mes įgy­ven­din­si­me sva­jo­nę jū­ rei­vio, ku­ris dir­ba lai­vo že­mu­ti­nia­ me de­ny­je ir akies kraš­te­liu žvel­ gia į ka­pi­to­no til­te­lį. Ten su ka­vos puo­de­liu sto­vi ir į ho­ri­zon­tą žvel­ gia III pa­dė­jė­jas, o ša­lia – orus lai­ vo ka­pi­to­nas bal­ta uni­for­ma. Tai bent ge­ras jų gy­ve­ni­mas, pa­gal­vo­ ja jū­rei­vis, to­liau lie­da­mas pra­kai­ tą apa­ti­nia­me de­ny­je“, – iro­ni­za­vo „No­vi­kon­to“ biu­ro Ry­go­je va­do­vas A.Chro­pen­ka. Įgy­ven­din­ti jū­ri­nin­kų dis­tan­ci­nio mo­ky­mo sis­te­mą pa­dė­jo ir Lat­vi­jos jū­rų ad­mi­nist­ra­ci­jos su­pra­tin­gu­ mas. A.Chro­pen­ka nea­be­jo­jo, kad to­kią sis­te­mą ga­li­ma bū­tų įgy­ven­ din­ti ir vyk­dant veik­lą Lie­tu­vo­je.

Skir­tu­mas tik tai, kad Lat­vi­ja tu­ri gi­les­nį jū­ri­nį su­pra­ti­mą, Ry­ga yra vals­ty­bės sos­ti­nė, tu­rin­ti di­des­ nę pa­sau­li­nių or­ga­ni­za­ci­jų trau­ką.

Lat­vi­jo­je iman­tis ko­kios nors nau­ jos veik­los ma­žiau ten­ka įti­ki­nė­ ti val­di­nin­kus – jie ne­da­ro ko­kių nors dirb­ti­nių kliū­čių, bet prie­šin­ gai – pa­de­da siek­ti tiks­lo.

„Klai­pė­dos naf­ta“, ku­ri yra Klai­ pė­dos su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų (SkGD) ter­mi­na­lo po­vei­kio ap­lin­ kai ver­ti­ni­mo (PAV) or­ga­ni­za­to­rė, jau šį mė­ne­sį pla­nuo­ja pa­vie­šin­ti jos ata­skai­tą. PAV su­de­rin­ti ir pa­ tvir­tin­ti ti­ki­ma­si šie­met tre­čia­ja­me ket­vir­ty­je.

Pa­ra­le­liai bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ at­lie­ka jun­gia­mo­jo du­jo­tie­ kio tarp ter­mi­na­lo ir ma­gist­ra­li­nio du­jo­tie­kio bei kran­ti­nės spe­cia­ lų­jį pla­ną ir ser­vi­tu­tų nu­sta­ty­mą.

Ren­gia­mas ir du­jų ma­ta­vi­mo sto­ ties de­ta­lu­sis pla­nas. Šių me­tų tre­čia­sis ket­vir­tis svar­ bus ir tuo, kad rug­sė­jį Pie­tų Ko­rė­ jos „Hyun­day Hea­vy In­dust­ries“ lai­vų sta­tyk­lo­je bus pra­dė­tas rea­ liai sta­ty­ti lai­vas-sau­gyk­la. Šiuo me­tu jis jau pro­jek­tuo­ja­mas.

Iki šių me­tų pa­bai­gos pla­nuo­ja­ ma pa­sta­ty­ti lai­vo sau­gyk­los po­ van­de­ni­nę da­lį, įreng­ti va­rik­lių pa­tal­pas, iš­ve­džio­ti vamz­dy­nus, pa­ga­min­ti de­nį.

2013 me­tais pra­si­dės va­rik­lio, tal­pyk­lų mon­ta­vi­mų dar­bai. Įren­ gi­nys bus ren­ka­mas iš pen­kių at­ ski­rų blo­kų. Iki 2013 me­tų pa­bai­ gos lai­vas-sau­gyk­la bus nu­leis­tas į van­de­nį, iš­ban­do­mas jū­ro­je, ban­ do­mos jo du­jų priė­mi­mo sis­te­mos. Į Klai­pė­dą šis 294 met­rų il­gio ir 46 met­rų plo­čio lai­vas at­plauks 2014 me­tų tre­čią­jį ket­vir­tį. Prieš tai bus su­tvar­ky­ti vi­si ju­ri­di­niai for­ma­lu­ mai, jo veik­los liu­di­ji­mai.

Jū­ri­nin­kams – griež­ta at­ran­ka

SkGD lai­vo-sau­gyk­los ope­ra­to­rės Nor­ve­gi­jos kom­pa­ni­jos „Höegh LNG“ va­do­vas Svei­nun­gas Stoh­le tei­gė, kad Klai­pė­dos ter­mi­na­lo du­ ji­ni­mo lai­vas bus pa­ts mo­der­niau­ sias, ko­kį tik jie yra sta­tę. Jis vie­nu me­tu ga­lės priim­ti 170 tūkst. ku­bi­ nių met­rų skys­tų du­jų. Lai­vas nau­ dos ino­va­ty­vias tech­no­lo­gi­jas, kaip ga­ro pa­grin­du vyk­do­mas du­ji­ni­mas žie­mą ar ma­rių van­dens pa­grin­ du – va­sa­rą. Dėl šio tech­no­lo­gi­nio spren­di­nio lai­vui-sau­gyk­lai rei­kės ypač ma­žai ku­ro, jis iš­skirs ne­daug iš­me­ta­mų­jų du­jų. „Tuo pat me­tu jis bus toks tal­pus, kad pa­ten­kins vi­sos Lie­tu­vos du­jų po­rei­kį žie­mą, jei tie­ki­mas vamz­ dy­nais bū­tų nu­trauk­tas, o va­sa­ros

mė­ne­siais per šį ter­mi­na­lą bus ga­ li­ma tiek­ti du­jas eks­por­tui“, – ti­ ki­no S.Stoh­le.

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ nuo­mo­sis lai­vą-sau­gyk­lą pir­muo­ sius 10 me­tų iš kom­pa­ni­jos „Höegh LNG“ su kom­pe­ten­tin­ga ir dau­ge­ lį me­tų šio­je sri­ty­je dir­ban­čia įgu­ la. Jie pri­va­lės už­tik­rin­ti lai­vo sau­ gu­mą bei sklan­dų dar­bą, įskai­tant kro­vi­nio priė­mi­mo funk­ci­ją, įgu­los dar­bo or­ga­ni­za­vi­mą ir dau­ge­lį ki­ tų veiks­nių.

Pa­na­šaus lai­vo „GDF Suez Nep­ tu­ne“, ku­rį kom­pa­ni­ja „Höegh LNG“ eksp­loa­tuo­ja nuo 2010 me­

Klai­pė­dos ter­mi­ na­lo du­ji­ni­mo lai­ vas bus pa­ts mo­der­ niau­sias, ko­ks iki šiol sta­tytas. tų, ka­pi­to­nas kroa­tas Igo­ris Ton­ ci­cas tei­gė, kad lai­ve-sau­gyk­lo­ je lai­ko­ma­si tų pa­čių tarp­tau­ti­nių pro­ce­dū­rų, kaip ir ki­tuo­se lai­vuo­ se. Skir­tu­mas tik tas, kad lai­vesau­gyk­lo­je įgu­la pra­lei­džia dau­giau lai­ko be­si­rū­pin­da­ma kro­vi­niu.

Klai­pė­do­je ir Ry­go­je vei­kian­čio jū­ri­nin­kų tre­ni­ruok­lių cent­ro va­ do­vas Alek­sand­ras Chro­pen­ka tei­ gė, kad tank­lai­vių, che­mi­nių pro­ duk­tų ir du­jų ga­be­ni­mo lai­vams bei jū­ri­niams įren­gi­niams tai­ko­mi griež­tes­ni dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo rei­ka­la­vi­mai nei ki­to ti­po lai­ vuo­se. Į to­kius lai­vus jū­ri­nin­kai pa­ ten­ka tik perė­ję griež­tą at­ran­ką. Žvel­gia to­liau nei į 10-me­tį

„Höegh LNG“ va­do­vas S.Stoh­le svei­ki­no Lie­tu­vos spren­di­mą sta­ ty­ti SkGD ter­mi­na­lą su lai­vu-tal­ pyk­la. „Dėl plau­kio­jan­čių lai­vų-sau­ gyk­lų SkGD ta­po priei­na­mo­mis dau­ge­liui ša­lių. Ter­mi­na­lai ta­po eko­no­miš­kai nau­din­gi ma­žoms ir vi­du­ti­nėms rin­koms. Tai lei­do su­ trum­pin­ti ter­mi­na­lų sta­ty­bų lai­ką

bent dviem me­tais, su­ma­ži­no po­ vei­kį ap­lin­kai“, – ti­ki­no S.Stoh­le.

Dar ge­ro­kai prieš pa­si­ra­šant bend­ra­d ar­b ia­v i­m o su­tar­t į su „Höegh LNG“, ener­ge­ti­kos mi­ nist­ro įsteig­ta tarp­ži­ny­bi­nė dar­bo gru­pė dėl su­skys­tin­tųjų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos ana­li­za­vo jo vie­tas, tech­no­lo­gi­jas ir ga­li­mas fi­nan­sa­vi­mo sis­te­mas. Įver­ti­nus vi­du­ti­nį me­ti­nį Lie­tu­vos du­jų su­var­to­ji­mą, esa­mus ir atei­ties mū­sų ša­lies du­jų sis­te­mos pa­jė­gu­ mus, SkGD ter­mi­na­lo tech­no­lo­gi­jų įren­gi­mo truk­mę ir iš­lai­das, jo plėt­ ros ga­li­my­bes, ap­lin­ko­sau­gos, sau­ gu­mo ir ki­tus as­pek­tus, pa­da­rė iš­ va­dą, kad tin­ka­miau­sias va­rian­tas yra SkGD ter­mi­na­lo van­de­ny­je al­ ter­na­ty­va su ga­li­my­be sau­go­ti su­ skys­tin­tas gam­ti­nes du­jas.

Spren­di­mas už­si­sa­ky­ti šį lai­ vą per „Höegh LNG“ – nau­din­gas Lie­tu­vai, nes jau 2014 me­tais ga­ li­ma bus pra­dė­ti eksp­loa­tuo­ti su­ skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­lą. Jei Lie­tu­va sa­va­ran­kiš­kai bū­tų už­si­sa­kiu­si to­kį lai­vą, jis bū­tų pra­ dė­tas sta­ty­ti ne anks­čiau kaip 2016 me­tais, nes šių lai­vų pa­klau­sa pa­ sau­ly­je – di­de­lė.

Pa­čiai Lie­tu­vai įsi­gy­ti to­kį lai­vą su fi­nan­sa­vi­mo ir pro­jek­ta­vi­mo, ap­tar­na­vi­mo, tech­ni­nės prie­žiū­ ros, drau­di­mo ir ki­to­mis iš­lai­do­ mis per de­šimt­me­tį kai­nuo­tų apie 475 mln. eu­rų (apie 1,64 mlrd. li­tų).

Pa­gal pa­si­ra­šy­tą nuo­mos su­tar­tį su „Höegh LNG“ ir rin­ko­je esan­čias kai­nas, Lie­tu­vai de­šim­tį me­tų sta­ bi­liai ir ga­ran­tuo­tai vei­kian­tis lai­ vas-sau­gyk­la at­sieis 430 mln. eu­ rų (apie 1,48 mlrd. li­tų). „Svar­biau­sia tai, kad lai­vo-sau­ gyk­los nuo­mos lai­ko­tar­pis mums su­teiks ga­li­my­bę sau­giai pe­rim­ti šio­je sri­ty­je pa­tir­tį, iš­siug­dy­ti spe­ cia­lis­tų ir vė­liau, įsi­gi­jus lai­vą už li­ ku­ti­nę ver­tę, sa­va­ran­kiš­kai plė­to­ti SkGD in­dust­ri­ją. Lie­tu­va tu­ri ga­ li­my­bę tap­ti šios sri­ties ly­de­re re­ gio­ne, nes esa­me to­liau­siai pa­žen­ gę Klai­pė­dos ter­mi­na­lo sta­ty­bo­se“, – ko­men­ta­vo bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ va­do­vas Ro­kas Ma­siu­lis.

Mi­si­ja: pa­sta­čius mo­der­niau­sią lai­vą-sau­gyk­lą, Klai­pė­dos uos­tas re­

gio­ne taps su­skys­tin­tų­jų du­jų priė­mi­mo van­de­ny­je ly­de­riu.

„Hoeghlng.com“ nuo­tr.

14

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 21, 2012

JŪRA

Įtampa tarp uosto ir vokiečių kompanijos Komentaras

Kęstutis Zubrickas

Kompanijos „Josef Mobius Bau-GmbH” Lietuvos padalinio vadovas

K Mainai: naujasis pramoginis uostelis turėtų būti už senosios prieplaukos, kurią miestas Uosto direkcijai atidavė prieš aštuonerius metus.

Vidmanto Matučio nuotr.

Valstybės politika bet kokiomis priemonėmis papildyti biudžetą Klaipėdos uoste gali įsiūbuoti teismų bangą.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Su priekaištais nesutinka

Iki šiol neaišku, ar turės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iš pelno dalies mokėti į valstybės biudžetą.

Sprendimas turėtų būti priimtas šį mėnesį. Uosto direkcija buvo pateikusi argumentus, kad jos pelno dalies paėmimas į biudžetą smarkiai sumažintų skolinimosi iš bankų galimybes. Be bankų paskolų tolesnis uosto vystymas imtų strigti. Ūkio ir Finansų ministerijų tokie argumentai nepaveikė. Jų atstovai mano, kad iš Uosto direkcijos turėtų būti paimta dalis – iki 32 mln. litų į valstybės biudžetą.

Priekaištauta Uosto direkcijai, kad ši neva nėra atlikusi uos-

to vystymo projektų atsipirkimo analizės.

Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis mano, kad nėra objektyvu kalbėti, jog Uosto direkcija, atidavusi pinigus į biudžetą, ateityje galėtų imti tokią pačią paskolą kaip ir nedavusi pinigų.

Dar keisčiau, kai Uosto direkcijai prikišama, kad ji nėra atlikusi investicijų atsipirkimo analizės.

Anot M.Armonaičio, yra atliktos išsamios lėšų atsiperkamumo analizės. Siūloma atsisakyti finansuoti tas sritis, kurios sunkiau atsiperka.

Atsirado pretenzijų

Ekonominė analizė įrodė, kad Uosto direkcijos investicijų į laivų statybos ir remonto objektus atsiperkamumas yra ilgesnis, nes iš

remontuojamų laivų rinkliavos mažesnės.

Tačiau laivų statybos ir remonto versle dirba daugiau žmonių nei krovos kompanijose ir jie sumoka didesnius mokesčius.

Neaišku ir tai, koks bus investicijų į suskystintųjų gamtinių du-

Uostas, blogindamas miestiečių gyvenimo sąlygas, turi galvoti ir apie „gerus darbus“ jų labui.

jų terminalą prie Kiaulės Nugaros atsipirkimas. Tačiau Uosto direkcija bus priversta į šį terminalą investuoti nemažas lėšas. Dėl to gali nukentėti kiti jau seniau suplanuoti uosto investiciniai projektai.

Niekada neatsipirks ir Klaipėdos miesto socialiniai projektai. Tačiau uostas blogindamas miestiečių gyvenimo sąlygas turi galvoti ir apie „gerus darbus“ jų labui.

Pasaulis dar išvys „Titaniką“ Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Kitais metais Kinijoje bus pradėtas statyti laivas „Titanic II“. Jis bus garsiojo „Titanic“, kuris prieš 100 metų nuskendo Atlanto vandenyne, kopija.

Pastatyti „Titanic II“ ketina australijos milijardierius (turtas vertinamas 5,2 mljd. JAV dolerių) Klaivas Palmeris.

Laivą statys Kinijos laivų statykla „CSC Jinling Shipyard“. Kylis bus padėtas 2013 metais, o šampano butelis į bortą daužomas 2016-aisiais.

Kiek kainuos statyba, kol kas neskelbiama.

Dėl valstybės noro iš Uosto direkcijos paimti pinigus ir stabdyti statybas jau atsirado „kibirkščiavimo“.

Vokietijos kompanija „Josef Mobius Bau-GmbH“ Uosto direkcijai yra pateikusi 4 mln. 262 tūkst. litų pretenziją. Ši kompanija laimėjo Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybos konkursą.

Sužinojus, kad valstybė ketina paimti iš Uosto direkcijos dalį pelno, šios prieplaukos statybos pradžia buvo atidėta neribotam laikui.

ompanija „Josef Mobius Bau-GmbH” priklauso vienam stambiausių Europos statybos koncernų. Mūsų koncerno atstovų nuomone, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pozicija neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų, nei bendrų teisės principų. Koncerno teisininkai negalėjo atsistebėti, kad, parašius pretenziją Uosto direkcijai ir paprašius padengti nuostolius, nes buvo nupirktos medžiagos ir dirbo žmonės, ši kaltino nesąžiningumu, vengimu bendradarbiauti, sutarties nevykdymu. Kitaip tariant, duota suprasti – kaip išdrįsote paprašyti to, kas teisėtai priklauso. Šiame projekte buvo numatytas avansas, nes naudojamos brangios, specialiai gaminamos medžiagos. Medžiagos buvo užsakytos, dalis jų net pristatyta į Klaipėdą. Tačiau Uosto direkcija avanso taip ir nesumokėjo. Ji turėjo sumokėti avansą per 90 dienų. Kai praėjo 89 dienos, atsiuntė pranešimą faksu, kad projektas sustabdomas. Taip buvo pažeista sutartyje numatyta tvarka – pranešimas turėjo būti siunčiamas registruotu laišku. Negavus apmokėjimo už patirtus nuostolius, „Josef Mobius Bau-GmbH“ belieka kreiptis į teismus, tai ir planuojame daryti.

Priminė pažadą

ar atidėlios jį, yra nekorektiškos.

Tiek Uosto direkcijai, tiek Susisiekimo ministerijai reikėtų paskubinti to klausimo sprendimą“, – mano R.Taraškevičius.

Prieplauka turėjo būti pastatyta jau prieš kelerius metus, tačiau iki šiol taip ir nepradėta statyti.

Kompanijos „Josef Mobius BauGmbH“ atstovai tikino, kad dėl atidėtos statybos pradžios jie patiria nuostolių, nes jau spėjo užsakyti dalį medžiagų, pasirašyti garantines sutartis su draudikais, užsisakė darbo projektus. Uosto direkcija su tokiomis pretenzijomis nesutinka.

Iš išorės „Titanic II“ atrodys taip pat kaip „Titanic”. Tačiau naujojojo laivo keturi kaminai bus tik dekoratyviniai. Nuskendusiame laive „Titanic“ buvo didžiulės anglių ir garo mašinų salės. Naujos kartos „Titanic II“ laive bus dyzeliniai varikliai ir didžiulio mašinų skyriaus

nebereikės. Laive ketinama įrengti didžiulę parodų salę.

Naujasis „Titanic II“ plukdys 1680 keleivių.

Planuojama, kad į pirmąjį reisą „Titanic“ maršrutu iš Anglijos Southemptono į JAV – Niujorką jis išplauks 2016 metų pabaigoje. Lainerį valdys naujai sukurta kompanija „Blue Star Line”.

Planuojama, kad ateityje šioje kompanijoje bus ir daugiau garsių istorinių laivų.

Dėl šios prieplaukos statybos nepasitenkinimą ne kartą reiškė ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Buvęs Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius ne kartą ragino Uosto direkciją įvykdyti duotus pažadus. „Klaipėdos savivaldybė jau seniai įvykdė savo pažadą. Ji perdavė Uosto direkcijai senąją prieplauką užteršto grunto sandėliavimo aikštelei įrengti. Už tai Uosto direkcija buvo įsipareigojusi pastatyti naują prieplauką. Todėl kalbos, kad nevykdys įsipareigojimo

Bandymų atkurti „Titanic“ buvo – įtaisas priekyje, kuris skleidžia ir anksčiau, bet geri norai atsimuš- vandenį, mažina jo pasipriešinimą davo į finansines galimybes. ir kuro sąnaudas. „Titanic II“ kiek įmanoma atitiks „Titanic II“ laive bus ir manevoriginalų laivą „Titanic“. Planuo- ringumą didinantys šiuolaikiniai jama, kad statant „Titanic II“ dirbs pavairavimo mechanizmai. istorikų komanda, kuri patarinės, kaip turi atrodyti viena ar kita laivo detalė.

Bus ir žymių pakeitimų, kurie susiję su kuro ekonomija, laivybos saugumu.

Kaip ir visuose šiuolaikiniuose laivuose žemiau vandens linijos bus bulba Mintys: laivas „Titanic II“ kol kas egzistuoja tik projektuotojų brėžiniuose.

„Zelldenver.deviantart.com“ nuotr.

15

pirmadienis, gegužės 21, 2012

sportas Klaipėdiečiai – nugalėtojai

Čempionai – „Chelsea“ žaidėjai

„Hearts“ klubui – Škotijos taurė

Klaipėdos universiteto futbolininkai tapo čempionais Helsinkyje vykusiose studentų SELL žaidynėse, kuriose varžėsi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Čekijos aukštųjų mokyklų sportininkai. Mūsų studentai finale įveikė Kauno technologijos universiteto septynetuką.

Čempionų lygos finale šeimininkai „Bayern“ futbolininkai po 11 m baudinių nusileido Londono „Chelsea“ ekipai.

Vokiečiai dominavo visų rungtynių metu, o per papildomą rungtynių laiką nesugebėjo realizuoti 11 m baudinio. Per baudinių seriją sėkmė lydėjo „Chelsea“ vienuolikę – 4:3.

Škotijos taurės finale Edinburgo „Hearts“ nugalėjo kitą sostinės ekipą „Hibernian“ net 5:1. Verslininko iš Lietuvos Vladimiro Romanovo klubui situaciją palengvino varžovai, nuo 47-osios min. žaidę be pašalinto Pa Kujabi. Po mačo trofėjų į viršų kėlė „Hearts“ kapitonas Marius Žaliūkas.

Bokso turnyre klaipėdiečių pergalės

Sporto telegrafas Taurė. Lietuvos futbolo taurę iškovojo Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai. Finalinės rungtynės su Panevėžio „Ekranu“ baigėsi be įvarčių. Po 120 min. kovos žaidėjams teko stoti prie 11 m žymos. Net trys „Ekrano“ žaidėjai iš keturių nesugebėjo taikliai spirti. Baudinių seriją „Žalgiris“ laimėjo 3:1.

Nesėkmė. Kontrolines rungtynes Panevėžyje žaidė Lietuvos ir Latvijos nacionalinės moterų krepšinio rinktinės. Susitikimą laimėjo viešnios 77:74 (26:22, 13:22, 19:11, 16:22).

Sveikinimai: Klaipėdos sporto centro direktorius R.Vitkus apdovano-

jo uostamiesčio ekipos lyderį G.Vaitkų.

Tradicinis tarptautinis bokso turnyras „Gintarinė pirštinė“ Klaipėdoje buvo surengtas septintąjį kartą. Kaip niekada iki šiol varžybose dominavo šeimininkai.

Finalas: patyręs armėnas G.Aratumianas (dešinėje) lemiamoje kovo-

je pranoko mūsų miesto atstovą S.Mirzajevą.

c.kavarza@kl.lt

Vyrų varžybose nugalėtojais tapo Gytis Vaitkus (svorio iki 60 kg grupė), finale įveikęs Latvijos atstovą Maksimą Drozdovą, Mantas Balčiauskas (iki 75 kg), lemiamoje kovoje nugalėjęs Estijos boksininką Denisą Kormiliną, ir Mantas Rudys (iki 81 kg), finale palaužęs lenką Kagjušą Začinskį.

Dviem klaipėdiečiams finale nepavyko švęsti pergalių. Antrąją vietą užėmė Sergejus Mirzajevas (iki 56 kg), nusileidęs armėnui Garnikui Aratumianui, ir Artūras Zbarauskas (iki 64 kg), finale pralaimėjęs kretingiškiui Aleksui Vaseriui.

Dar du uostamiesčio boksininkai buvo treti – Šarūnas Paplauskas (iki 64 kg) ir pastaruoju metu Airijoje laimės ieškantis Liudas Sakalis (iki 75 kg).

Pirmojoje jūrinėje sezono regatoje „Gero vėjo“ plaukė 25 jachtos.

Suaugusieji

2.Aidas Navickas (91 kg)

1.Gytis Vaitkus (iki 60 kg)

3.Vadimas Galaibo (56 kg)

1.Mantas Rudys (iki 81 kg)

Česlovas Kavarza

Vytauto Petriko nuotr.

Turnyro prizininkai

1.Mantas Balčiauskas (iki 75 kg) 2.Sergejus Mirzajevas (iki 56 kg) 2.Artūras Zbarauskas (iki 64 kg)

Jauniai 1.Vytautas Balsys (60 kg) 3.Benas Jurevičius (54 kg)

3.Šarūnas Paplauskas (iki 64 kg)

Jaunučiai

3.Liudas Sakalis (iki 75 kg).

1.Lukas Abrosimovas (40 kg)

Jaunimas 1.Modestas Rudys (64 kg)

2.Robertas Kelpšas (40 kg) 2.Viačeslavas Karveckis (48 kg)

1.Edvinas Momkus (69 kg)

2.Mantas Rauba (52 kg)

2.Svajūnas Kasparavičius (64 kg)

Moterys

2.Gytautas Graužinis (75 kg)

1.Milana Vaitkutė (iki 63 kg)

Sunkiaatletis Ž.Stanulis – pasaulyje ketvirtas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Žygimantas Stanulis pasaulio jaunimo iki 20 metų sunkiosios atletikos čempionate Gvatemaloje užėmė ketvirtą vietą.

Tradicija: Ž.Stanulis, kaip ir kiti Klaipėdos sunkiaatlečiai, netramdo

emocijų.

Dėl brangios kelionės ir finansų taupymo į Centrinę Ameriką klaipėdietis išvyko vienas – be trenerio Bronislavo Vyšniausko.

Svorio iki 94 kg grupėje kovojęs lietuvis užėmė aukštą ketvirtą vietą. Rovimo veiksmu iškėlęs 164 kg štangą, Ž.Stanulis pasiekė asmeninį rekordą. Šis uostamiesčio sunkiaatlečio rezultatas buvo ketvirtas.

Stūmimo rungtyje pirmuoju bandymu klaipėdietis iškėlė 190 kg štangą. Siekdamas medalio, mūsų stipruolis antrajam bandymui užsisakė net 10 kg daugiau. Neužfiksavęs iškeltos šio svorio štangos rizikavo – trečiajam priėjimui paprašė 211 kg.

Vėl pirma – „Baraka“

„Gaila, kad Žygimantui nepasisekė, – sakė B.Vyšniauskas. – Jis antruoju ir trečiuoju bandymu buvo iškėlęs štangą, tačiau abu kartus teisėjai neužskaitė jų.“ Auksą dvikovėje iškovojo Irano atletas Saeidas Mohammadpourkarkaraghas – 393 kg, sidabrą – rusas Jegoras Klimonovas – 385 kg, bronzą – Žasulanas Kydyrbajevas iš Kazachstano – 363 kg. Klaipėdietis su 354 kg bendroje įskaitoje liko ketvirtas.

Prieš mėnesį vykusiame Europos sunkiosios atletikos čempionate svorio iki 94 kg grupėje Ž.Stanulis užėmė dešimtą vietą. Dvikovėje jis iškėlė 361 kg – 7 kg daugiau nei pasaulio jaunimo čempionate. „Esu įsitikinęs, kad Žygimantas būtų iškovojęs medalį, jei būčiau skridęs kartu, – sakė B.Vyšniauskas. – Tačiau dėl itin didelių išlaidų likau namie, o sportininkas prisiglaudė prie latvių rinktinės, vykusios į Gvatemalą.“

Įprastai šios regatos maršrutas būna iš Klaipėdos iki Palangos ir atgal. Šiais metais distancija buvo sudėtingesnė. Todėl buriuotojams teko manevruoti, plaukti prieš vėją ir pavėjui, dažniau keisti bures.

Sportinių jachtų grupėje varžėsi dešimt baltaburių. Nugalėtojais ketvirtus metus paeiliui tapo „Barakos“ ekipažas (kapitonas Rimantas Stropus).

Varžybose buvo daug naujų veidų. Sportinio ir greito laivo „Tojana“ (kapitonas D.Gerasimavičius) įgulą, išskyrus kapitoną, sudarė vien jaunimas iki 17 metų. Jie užėmė antrąją vietą. Gerai debiutavo jachta „Joga“ (kapitonas S.Butkevičius).

Pirmą kartą regatoje plaukusi jachta užėmė trečiąją vietą.

Turistinių jachtų grupėje rungtyniavo 15 laivų. Pirmąją vietą užėmė šeimyninė Kalanavičių įgula, plaukusi „Banga“. Antroji buvo jachta „Aphrodite“ (kapitonas A.Dmitriščiukas).

Trečiosios vietos prizus iškovojo „Terra“ (kapitonas G.K.Kalonaitis). „Klaipėdos“ inf.

Dalyvė: legendinė „Lietuvos“

jachta irgi bandė jėgas regatoje.

23

pirmadienis, gegužės 21, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas.

Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-

ma pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 29 d.

Avinas (03 21–04 20). Šiandien norėsite nuo visko ir visų slėptis, net pats nuo savęs. Galvoje bus tikra painiava. Pasistenkite nurimti, viską apgalvoti, tačiau neskubėkite daryti išvadų, palaukite, nes niekada nežinai, kaip dar viskas gali pakrypti.

Jautis (04 21–05 20). Puikus laikas būti su artimais žmonėmis.

Jausite jų meilę ir švelnumą, tai suteiks jums daugiau pasitikėjimo savimi ir kitais. Nesirūpinkite dėl rytojaus – jis pats savimi pasirūpins.

Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės per dalykinius pokalbius, pasirašant įvairius dokumentus. Būsite linkęs viską analizuoti, permąstyti seniai jau apgalvotus dalykus, tik per daug į tai neįnikite.

Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Jausitės apsnūdęs, tingus. Tinkamas laikas pasidaryti iškrovos dieną ir nesiimti didelių darbų. Žygdarbiams laiko dar tikrai turėsite.

Liūtas (07 23–08 23). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite itin racionaliai nusiteikęs.

Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote. Minėtos savybės bei gebėjimas reikšti savo mintis trauks ir žavės aplinkinius. Šiuo metu praverstų gera knyga ar filmas.

Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų vertybės prieštarauja jūsų pačių interesams. Galbūt neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais arba autoritetingais žmonėmis.

Pasistenkite nesivelti į kivirčus.

Skorpionas (10 24–11 22). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Norėsis pasivaikščioti arba pasportuoti. Šaulys (11 23–12 21). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas.

Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių.

Valdykitės. Griebkitės jau išbandytų būdų atsipalaiduoti ir nusiraminti.

Vandenis (01 21–02 19). Suprasite, kad ramiai ir nesikarščiuojant galima išspręsti daug rūpesčių. Vertinkite tai, ką turite brangiausia. Vertėtų sutvarkyti neatidėliotinus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą ir dvasinę būseną. Kils nesusipratimų su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Nesisielokite ir pasistenkite su nė kuo nesusipykti.

Orai

Savaitės pradžioje Lietuvoje vyraus labai šilti, retkarčiais su trumpomis liūtimis ir perkūnijomis orai, kaip teigia sinoptikai. Šiandien bus nuo 23 iki 25 laipsnių šilumos, rytoj kai kur Lietuvoje sušils iki 27 laipsnių.

Šiandien, gegužės 21 d.

+26

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+24

Šiauliai

Klaipėda

+25

Panevėžys

+26

Utena

+23

5.14 21.52 16.38

142-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 224 dienos.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+26

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +28 Brazilija +23 Briuselis +17 Dublinas +11 Kairas +31 Keiptaunas +16 Kopenhaga +19

kokteilis Ap­lin­ka – lyg po ka­ro „Kiek dar lauk­si­me, kol su­tvar­kys Drau­ gys­tės par­ko tven­k i­n ių kran­t i­nes?! – pyk­čio nė ne­ban­dė slėp­t i žve­ju sa­ve pri­sta­tęs Sta­sys. – Tie me­lio­ra­to­riai, ku­ rie per­nai va­lė van­dens tel­ki­nius, kaip š..., taip pa­li­ko: neiš­ly­gin­tų že­mių – kal­ nai, žo­ly­tė ne­pa­sė­ta, kran­tai ne­sut­var­ ky­ti. Ti­kė­jo­mės, kad bus gra­žu, ga­lė­si­ me žu­vis gau­dy­ti gra­žio­je ap­lin­ko­je, o da­bar si­tua­ci­ja – lyg po ka­ro.“ Praė­ju­sį gruo­dį, kol bu­vo ka­sa­mas dumb­ las, pjau­na­m i švend­rai ir viks­vos, uti­ li­z uo­ja­mos prieš­tan­k i­nės ir avia­ci­nės bom­bos, „Kok­tei­lis“ su­lau­kė de­šim­ties, o gal ir dau­giau smal­sių žve­jų skam­bu­čių.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+17 +19 +25 +27 +22 +19 +17 +30

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+26 +21 +18 +19 +16 +25 +24 +27

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+26

gegužės 21-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

16

20

19

17

2

18

25

22

16

3

18

20

18

15

5

rytoj

trečiadienį

Gat­vė­se – Mu­zi­kos die­na

1563 m. mi­rė Mar­ty­nas Maž­v y­d as, pir­mo­s ios lie­t u­v iš­kos kny­gos au­ to­r ius, lie­t u­v ių raš­t i­jos pra­di­nin­kas. Gi­mė apie 1510 m.

1471 m. gi­mė vo­kie­čių ta­ py­to­jas, gra­fi­kas bei ma­ te­ma­t i­kas, vie­nas iš­k i­ liau­sių Vo­k ie­ti­jos me­ni­ nin­k ų, gra­viū­ros meist­ rų Alb­rech­tas Du­re­r is.

Mi­rė 1528 m.

1904 m. Pa­ry­žiu­je įsteig­ ta tarp­tau­ti­nė fut­bo­lo fe­ de­ra­ci­ja FI­FA.

1921 m. gi­m ė ru­s ų moks­l i­n in­k as, žy­mus žmo­gaus tei­sių gy­nė­ jas, di­si­den­tas, No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­rea­ tas And­re­jus Sa­cha­ro­ vas. Mi­rė 1989 m.

Rea­ly­bė: žve­jai žu­vis gau­do ne­

Nr. 841

2012 05 20

§§ §§ 65 73 32 15 37 18 59 43 05 41 67 22 25 12 36 10 40 61 30 09 62 26 48 28 56 38 52 53 46 35 03 21 69 68 42 §§§ 70 51 16 02 27 §§ §§§ 08 33 20 19 39 §§§ §§§ §§§ 66 55 57 29 23 07

kom­for­ta­bi­lio­mis są­ly­go­mis.

Suo­miš­ka žu­vie­nė

Čes­ka (397 719; žve­jams – di­des­nį mies­to val­džios dė­me­sį!)

Papildomi prizai: „Hyundai i20“ – 0154561 „Citroen C3“ – 0433773 „Fiat Grande Punto“ – 0357435 „Chevrolet Spark“ – 0072885 Tradicija: savaitgalį Klaipėdą išjudino muzikantai.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Penk­tą kar­tą su­reng­ta Gat­vės mu­ zi­kos die­na su­vie­ni­jo įvai­rių sti­lių bei mu­zi­ki­nių kryp­čių gru­pes, di­ džė­jus ir pa­vie­nius mu­zi­kan­tus.

Sa­vait­ga­lį mu­zi­kan­tai iš­si­bars­tė po vi­są Klai­pė­dos cent­rą ir se­na­mies­tį – nuo sto­ties iki Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­lo. Gat­vės mu­zi­kos die­no­je bu­ vo už­si­re­gist­ra­vę per 120 at­li­kė­jų.

Su šei­ma gat­vės mu­zi­kan­tų gre­ tas pa­pil­dęs klai­pė­die­tis Jo­nas Bal­ to­kas įsi­ti­ki­nęs, kad ver­ta kar­tą per me­tus išei­ti į gat­vę ir pa­si­tik­rin­ti

sa­ve, kai ne­var­žo nei or­ga­ni­za­to­ riai, nei vie­ta, nei re­per­tua­ras.

J.Bal­to­kas pa­si­ge­do di­des­nio pa­ čių mu­zi­kan­tų spon­ta­niš­ku­mo, o ne var­žy­mo­si tar­pu­sa­vy­je ar su­si­rū­pi­ ni­mo sa­vo įvaiz­džiu. Su duk­ro­mis dai­na­vęs vy­ras juo­ka­vo, kad gat­vės mu­zi­kan­tus rei­kė­jo su­bur­ti nuo­lai­ do­mis vi­lio­ju­sia­me pre­ky­bos cent­ re. Penk­tus me­tus Gat­vės mu­zi­kos die­no­je kar­tu su mo­ki­niais da­ly­ vau­jan­tis stu­di­jos „Grock“ va­do­vas Li­na Švi­ri­nas įsi­ti­ki­nęs, kad tie­siog rei­kia mė­gau­tis šia die­na. Pak­laus­ tas, ar ne­pa­si­gen­da dau­giau klau­sy­to­ jų, vy­ras juo­ka­vo, kad jų pa­si­klau­sy­ti iš Da­nės iš­len­da net na­rai.

1927 m. JAV la­k ū­nas Char­les’is Lind­berg­has pa­sie­kė Pa­ry­žių, vie­nas per­skri­dęs At­lan­tą nuo Niu­jor­ko.

1932 m. ame­ri­kie­čių pi­ lo­tė Ame­l ia Ear­hart ta­ po pir­mą­ja mo­te­ri­mi la­ kū­ne, sa­va­ran­kiš­kai per­ skri­du­sia At­lan­to van­de­ ny­ną.

1991 m. per spro­g i­mą Mad­r a­s o pro­v in­c i­j o­j e žu­vo kan­d i­da­tas į In­d i­ jos prem­je­r us Ra­ji­vas Gand­hi.

teleloto §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 58 332 (1 x 58 332) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 14 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Šią sa­vai­tę vi­si žu­vų ska­nau­to­jai tu­ri iš­si­vir­ti suo­miš­ką žu­vie­nę.

Jai iš­vir­ti rei­kia: 1 kg švie­žių žu­vų, 1 svo­ gū­no, 1 po­ro, 4 bul­vių, 1 šaukš­to kvie­ti­nių mil­tų, 1 stik­li­nės pie­no, 1 lau­ro la­po, 3 kva­ pių­jų pi­pi­rų, 2 šaukš­tų smul­kin­tų kra­pų, 2 šaukš­tų smul­kin­tų svo­gū­nų laiš­kų. Žu­v is iš­skros­k i­te, nu­pjau­k i­te gal­vas, išim­ki­te kau­lus, nu­lup­ki­te ode­les. Pa­ke­ pin­ki­te su­pjaus­ty­tą svo­gū­ną. Žu­vų gal­ vas ir ode­les su­dė­ki­te į puo­dą, už­pil­ki­te 1,5 l van­dens. Su­ber­ki­te ke­pin­tus svo­gū­ nus, įmes­ki­te lau­ro la­pe­lį, kve­pian­čiuo­ sius pi­pi­rus, pa­sū­dy­ki­te. Vir­ki­te apie 20 min. ant ma­žos ug­nies. Sul­ti­nį per­koš­ki­ te. Nu­lup­ki­te po­rą, su­pjaus­ty­ki­te skri­di­ nė­liais. Nu­lup­ki­te ir su­pjaus­ty­ki­te ga­ba­ lė­liais bul­ves. Dar­žo­ves su­ber­ki­te į žu­vų sul­ti­nį ir vir­ki­te apie 15 min. Sup­jaus­ty­ki­ te žu­vis ga­ba­lė­liais ir su­mes­ki­te į sriu­bą, vir­ki­te dar 10–15 min. Pie­ną iš­mai­šy­ki­te su mil­tais, su­pil­ki­te į sriu­bą, už­vir­ki­te.

Ta­da su­ber­ki­te kra­pus ir svo­gū­nus.

Vardai Aldas, Feliksas, Teobaldas, Vaidevutis, Valentas, Vydmina

Alytus

1–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+27

+27

10 000 Lt (tel. 1634, gegužės 14 d.) – Gražvydas Batulevičius iš Panevėžio 10 000 Lt (tel. 1634, gegužės 14 d.) – Artūras Bilaiškis iš Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, gegužės 14 d.) – Pranas Samauskas iš Palangos 10 000 Lt (tel. 1634, gegužės 14 d.) – Liudmila Narinkevičienė iš Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, gegužės 14 d.) – Laimutis Žiemys iš Druskininkų 10 000 Lt (tel. 1634, gegužės 14 d.) – Angelė Mulerčikienė iš Anykščių 10 000 Lt (tel. 1634, gegužės 14 d.) – Inga Martinaitienė iš Mažeikių kvietimai į TV: 032*880, 011*054, 044*237 Prognozė: Aukso puode bus – 600 000 Lt