2012-05-22 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, geguŞės 22, 2012

www.kl.lt

118 (19 419)

.;A?.162;6@ 4 24B Âź@

9 `cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

Bran­duo­li­nių at­lie­kų sau­gyk­los sta­ty­bų ter­mi­nai vėl ati­de­da­mi, dar­bai to­liau brangs­ta.

Prieť per­kant te­le­vi­zo­rių, bō­ti­na pa­si­kon­sul­tuo­ti ir su gy­dy­to­ju.

sveikata

3D pojĹŤÄ?iai tu

ri savo kainÄ…

Prieť pirkdami stereotelevizorių pasikonsultuokite su gydytoju – tokias rekomendacijas pateikia gaminto jai.

Specialistai pri paŞįsta, kad naujo sios technologijos egzaminuoja ne tik mōsų regėjimą.

Sandra Luko

s.lukosiute@k

l.lt

ĹĄiĹŤtÄ—

Eko­no­mi­kos kri­zė ir tirps­tan­tys gy­ny­bos biu­dŞe­tai kurs­to įtam­pą NA­TO gre­to­se.

SkundĹžiasi akiĹł nuovargiu

Lietuva 5p.

Svei­ka­ta 9p.

UĹžkariavÄ™ kino teatrus 3D (erd vinis vaizdas) vis ak tyviau braunasi ir ÄŻ mĹŤsĹł namus. Ne vienas susigun do galimybe ĹžiĹŤrÄ— ti te dalyvautĹł ÄŻvykiĹł levizijÄ… lyg pats sĹŤkuryje.

TaÄ?iau stipresni vo kainÄ… – vis dau pojĹŤÄ?iai turi sagiau ĹžmoniĹł, paĹžiĹŤrÄ—jÄ™ 3D, skun dĹžiasi akiĹł nuovargiu bei kitais sutri AkiĹł ligĹł gydy kimais. to bauskienÄ— neat ja Vaida Germeta tikimybÄ—s, kad minÄ—tosios technologijos gali kenkti regai.

Ka levizoriai kol kas dangi stereotepriskiriami prie prabangos pre kiĹł, ne kiekvie nuo- ď Ž Pasi se namuose jĹł rinkimas: X\Y Ob` `b gali _V[X aN ]N XN[ X V.GerbauskienÄ— ma aptikti. Tad aV N ZNV Qb\ ZR [ apie erdvinio vaizĂş N]VR VY TN YNV X do poveikÄŻ klai

Ă&#x; 1 aR YR cV gV W\` ]\ pÄ—dieÄ?iĹł akims cRV XĂ&#x; NXVZ` SVY siĹŤlÄ— pakalbÄ—ti po Gydytoja paaiĹĄ ZNV` `aR _R\ S\_ deĹĄimtmeÄ?io, kai kino, kad ĹžiĹŤZN ab [R QR _Ă› a naujovÄ— dauge ĹĄi rint 3D akims Ăş ]VXa [Nb Q VNb Ĺ˝iĹŤrÄ—ti 3D taip liui tenka didĹžiulis pat nere taps kasdienybe. ĹžmoniĹł galbĹŤt vis – joms  @Uba aR_` a\PX• [b\ sunku vienu me krĹŤ- duojama, jei esama pra komen- ÄŽdo a_ mu stos ďŹ zinÄ—s tu ge- formos, rai matyti ir ar norima miego ti, ir toliau esan Patarimai Sukuria iliuzi arba vartoÄ?ius jamas al daiktus. Nuolat jÄ… koholis. ÄŻsi „Kaip veikia 3 greiÄ?iau pavargs tempusios akys Kitas gamintojas dimensijĹł vaiz Tyrimas apie 3D ta. das? projektoriĹł pa MĹŤsĹł smegenys PaĹžiĹŤrÄ—jÄ™ ďŹ lmÄ… jutus akiĹł nuovar ÄŻspÄ—ja, kad panaudojimÄ… mokyk „apgaunamos“ ď Ž kuo didesnis ir nusiÄ—mÄ™ 3D gÄŻ televizoriĹł reilose parodÄ—, kad 3D vaizdo, nes de ekranas, tuo kÄ—tĹł nedelsiant moĹĄinei ir kairei akims akinius ĹžiĹŤrovai kelias mi kymas su tokiu akys maĹžiau pavargs iĹĄ jungti. nutes jauvaizdu 46 pro pateikiami skir ta Ä?iasi apkvaitÄ™, c. padidina mokiniĹł tingi signalai“, nes smegenys ne ÄŻsitraukimÄ… ÄŻ dar aiĹĄkino gydyto – geba iĹĄkart su- Kenkia bÄ… ja. ir 24 proc. page „persijungti“. ď Ž kuo toliau sÄ— rina testĹł rezul Jaunesni Kaip ar padeda? dÄ—ti nuo ekrano Pasak V.Gerbaus ĹžmonÄ—s atsitokÄ— ta tus. pa Jei (nuo ste ÄŻpras kie bi V.Ger 1,8 iki 2,5 metro) ja greiÄ?iau. nÄ—s, akis matai dÄ—mesÄŻ sukau to viskÄ…, nuo ko pia beveik laikiĹł tyrimĹł dÄ—l bauskienÄ—, ilgapusÄ— mokiniĹł, atsispindi ĹĄvie 3D tai su 3 D susido sa. Ĺ viesos fotonai nÄ—ra. Gana prieĹĄ poveikio akims mÄ—jusiĹł mokiniĹł patenka ÄŻ akÄŻ, tink- Gali sukelti insultÄ… ď Ž ĹžiĹŤrÄ—ti tiesiai taringi bĹŤna ir klasÄ—je padau lainÄ— analizuoja ÄŻ ek ra V.Ger nÄ… kigÄ— tĹł baus ja uĹžsienio ĹĄaliĹł ty iki kie 94 proc. Nusta vaiz rimĹł rezultatai. ty ta, kad moki Jei ĹžiĹŤrime ÄŻ prie dÄ… ir jÄŻ atkuria. kad pakenk nÄ— atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ, Lietu niai, voje jie nÄ—ra at kurie mokÄ—si ti akims labiau ĹĄais save iĹĄties ď Ž kuo labiau pa 3D, atsiminÄ— dau liekami. rizikuoja tÄ… rankÄ…, toliau esan gerinti vaizdo giau PrieĹĄ ryĹĄkuir Ĺži niĹł kokybÄ— Ä?ius daiktus ma- ne kino teatro ĹžiĹŤrovai, o tu mÄ… ir kontrastÄ… buvo geresnÄ—. rintieji profe porÄ… metĹł optometrijos tome nelabai aiĹĄ 3D televizoriĹł Tysorius Marti ri mas at lik tas kiai. namuose. su 700 moki niĹł, Tad ĹžiĹŤrint erd Tad neatsitik JungtiniĹł Ame nas Banksas iĹĄ 47 moky tojais 15 vinÄŻ vaizdÄ… ky ď Ž paĹžiĹŤrÄ—jus rikos valstijĹł, mokyk lĹł Pran 3D, padaryti akiĹł koniktas tarp la lyje Ĺžinomos tinai vienos pasau- likÄ™s atcĹŤ ziekra pirmÄ… didelÄŻ ty joje, Olandijoje, prabuitinÄ—s techni timus Turkijoje, Ĺ ve rimÄ…, nustalio, kurÄŻ matome. no ir vaizdo gy- gamintojĹł dijoje, Vokietijoje. kompanija prieĹĄ kos tÄ—, kad 3D sukelia akiĹł Sukuriama iliuzija, kad mato nuovargÄŻ ir ÄŻsigy- kenkia jant televizoriĹł me toliau esan regÄ—jimui. su 3D siste Ä?ius taria pa daiktus. Bet iĹĄ ď Ž paĹžiĹŤrÄ—jus TaÄ?iau po me sikonsultuoti su ma pa90 mitik tĹł pasirodĹžiusiagydytoju. me sukuriamo giles rĹłjĹł nuo mums Mat mirgan nuÄ?iĹł, daryti perto paties profe nio vaizdo nie tys vaizdai gali soriaus kas epilepsijos sukelti me pa neatsispindi. traukÄ… neigtas ilgalaikis praneĹĄipriepuo neigiamas gÄŻ ir net insultÄ…. lÄŻ, ĹĄirdies smĹŤ- 3D techno logijĹł poveikis.

Pasaulis 12p.

Lie­tu­va Şen­gia į kra­chą?

10

Kaina 1,30 Lt

„Tai ro­do, kad fes­ti­va­lis nė­ra ĹĄiaip sau mies­te­lio dis­ko­te­ kos ly­gio ren­gi­nys.“ Klai­pė­dos pi­lies dĹžia­zo fes­ti­va­lio va­do­vÄ— In­ga Grub­liaus­kie­nÄ— pa­si­dĹžiau­gÄ—, kad ĹĄie­me­tÄŻ ren­gi­nÄŻ pa­gerbs ir aukť­to ran­go dip­lo­ma­tai.

2p.

„Viktorija“ – vėl galvos skausmas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bÄ— bu­vo pri­ vers­ta grą­Şin­ti 801 tĹŤkst. li­tĹł, ku­ riuos ga­vo uĹž par­duo­tas jai pri­ klau­siu­sias bend­ro­vÄ—s, val­dan­Ä?ios „Vik­to­ri­jos“ vieť­bu­tÄŻ, ak­ci­jas.

„„RyŞ­tas: uos­ta­mies­Ä?io gy­ven­to­jas S.Ĺ˝y­ge­lis nu­spren­dÄ— va­Şiuo­ti ÄŻ Kau­nÄ…, kai per te­le­vi­zi­jÄ… iť­gir­do gra­si­ni­mÄ… ĹĄau­dy­ti.

Nie­ka­da jo­kioms par­ti­joms ne­prik­lau­sÄ™s 73 me­tĹł klai­pė­die­tis Sta­sys Ĺ˝y­ge­lis at­gi­ mi­mo lai­kais steng­da­vo­si at­si­ras­ti karť­ Ä?iau­siuo­se tať­kuo­se, jo ne­bau­gi­no nei tan­kai nei ka­rei­viai. Ta­Ä?iau pa­Ä?ia­me Gar­ lia­vos ÄŻvy­kiĹł cent­re at­si­dō­rÄ™s vy­ras tei­gÄ—, kad Ä?ia jam bu­vo bai­siau nei Sau­sio 13-Ä…jÄ….

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Kul­kų ne­pa­bō­go

Ďsi­lin­ga­vus aist­roms dėl Drą­siaus Ke­dŞio duk­ros paė­mi­mo iť glo­bė­ jos na­mų S.Žy­ge­lis per te­le­vi­zi­ją iť­gir­do kal­ban­tį gar­bų tei­si­nin­ką, ku­ris mi­nė­jo, jog imant mer­gai­tę bus nau­do­ja­mi gink­lai. „Tie Şo­dŞiai man bu­vo pa­grin­di­ nis po­stō­mis va­Şiuo­ti į Kau­ną. Ma­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ne to­kie gąs­di­ni­mai vei­kia prie­ťin­gai.

No­rė­jau ÄŻsi­ti­kin­ti, ar tik­rai ĹĄa­lies jė­ gos struk­tō­ros ga­li smur­tau­ti prieĹĄ tai­kius sa­vo ĹĄa­lies pi­lie­Ä?ius. Gar­lia­ vo­je ne­to­li ÄŻvy­kiĹł epi­cent­ro ap­si­sto­ jau pas gi­mi­nai­Ä?ius. Ten gy­ve­nau sa­ vai­tę“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tis.

S.Žy­ge­lis tvir­ti­no, kad prie Ke­ dŞių na­mų bu­dė­ję Şmo­nės ra­my­ be ir ge­ra­no­riť­ku­mu jam pri­mi­ nė Tai­lan­do gy­ven­to­jus ta­jus.

4

24,82 pro­c. bend­ro­vės ak­ci­jų sa­vi­ val­dy­bė ne­sėk­min­gai ke­lio­li­ka kar­ tų par­da­vi­nė­jo auk­cio­ne.

Pra­di­nÄ— ak­ci­jĹł pa­ke­to kai­na bu­ vo 5 mln. li­tĹł, ta­Ä?iau pir­kė­jĹł vis neat­si­ra­do, to­dÄ—l ver­tÄ— kri­to, kol ga­liau­siai pa­sie­kÄ— 800 tĹŤkst. li­tĹł.

To­kia su­ma pir­kė­jams jau pa­si­ro­ dÄ— pa­trauk­li ir ga­liau­siai auk­cio­ nas ÄŻvy­ko. Ta­Ä?iau san­do­rÄŻ teis­mui ap­skun­dÄ— kont­ro­li­nio ak­ci­jĹł pa­ ke­to val­dy­to­jai. Jie ÄŻĹžvel­gÄ— tai, jog bu­vo pa­Şeis­tas vie­ťa­sis in­te­re­sas, nes esÄ… ak­ci­jos par­duo­tos per pi­ giai, be to, ra­do ir tei­si­ niĹł klai­dĹł.

2

2

ANTRADIENIS, gegužės 22, 2012

miestas

Į džia­zo fes­ti­va­lį – ir lėk­tu­vais, ir au­to­bu­sais Pil­na­me­tys­tę pa­si­tin­kan­tis Klai­pė­dos pi­ lies džia­zo fes­ti­va­lis ir šiais me­tais tę­sia tra­di­ci­ją pub­li­kai pri­sta­ty­ti ryš­kiau­sius ša­lies ir už­sie­nio at­li­kė­jus.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Di­džio­sios džia­zo fies­tos or­ga­ni­za­ to­riai nea­be­jo­ja, jog lai­ki­nai į tri­jų die­nų for­ma­tą su­grįž­tan­tis ren­gi­ nys bir­že­lio 1–3 die­no­mis į uos­ta­ mies­tį pri­vi­lios gau­sy­bę sve­čių.

Nor­ve­gi­jos pu­čia­mų­jų inst­ ru­men­tų džia­zo an­samb­lis „The Brazz Brot­hers“, auk­si­niu sak­so­ fo­nu ti­tu­luo­ja­mas bei bran­giau­siai ap­mo­ka­mas Ru­si­jos at­li­kė­jas Igo­ ris But­ma­nas, pa­si­ro­dy­sian­tis su Kau­no big­ben­du, uni­ka­laus bal­ so sa­vi­nin­kė, il­ga­me­tė Ma­don­nos pri­ta­rian­čio­ji vo­ka­lis­tė iš JAV Ni­ki Har­ris bei iš Olan­di­jos ki­lu­si džia­zo mu­zi­kos vir­tuo­zė, sak­so­fo­ni­nin­kė Can­dy Dul­fer – to­kia pir­mo ryš­ ku­mo žvaigž­džių „ar­ti­le­ri­ja“ šeš­ ta­die­nį, bir­že­lio 2-ąją, ža­da šie­me­ čio ren­gi­nio kul­mi­na­ci­ją.

Kaip tei­gė Klai­pė­dos pi­lies džia­ zo fes­ti­va­lio va­do­vė In­ga Grub­ liaus­kie­nė, pa­si­klau­sy­ti šių at­li­ kė­jų bu­ria­si net iš­ti­sos me­lo­ma­nų kom­pa­ni­jos.

Jau ži­no­ma, kad „The Brazz Brot­hers“ pa­si­ro­dy­mas pri­trauks gau­sy­bę ger­bė­jų iš Nor­ve­gi­jos.

Ga­li­my­be ne­mo­ka­mai pa­si­klau­ sy­ti C.Dul­fer su­si­vi­lio­jo ir ne­ma­ žas bū­rys es­tų, taip pat lau­kia­ma at­vyks­tant at­ski­rų au­to­bu­sų gru­

Nor­ve­gi­jos bei JAV at­li­kė­jų pa­si­ro­dy­ mams ne­li­ko abe­jin­ gi ir Lie­tu­vo­je re­zi­ duo­jan­tys šių ša­lių am­ba­sa­do­riai, dip­lo­ ma­tai.

pių iš Šiau­lių, Vil­niaus. Ne­nuos­ta­ bu – bi­lie­tai į bir­že­lio 5-ąją sos­ti­ nė­je kon­cer­tuo­sian­čios šios džia­zo at­li­kė­jos pa­si­ro­dy­mą kai­nuos nuo 120 li­tų.

Nor­ve­gi­jos bei JAV at­li­kė­jų pa­ si­ro­dy­mams ne­li­ko abe­jin­gi ir

„Viktorija“ – vėl galvos skausmas

Svar­bu: Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rius Da­rius But­vy­das, va­do­vė I.Grub­liaus­kie­nė bei ren­gi­nio glo­bė­

jas Vy­tau­tas Grub­liaus­kas vi­lia­si, kad džia­zo fies­tai bus pa­lan­kus ir gied­ras dan­gus.

Lie­tu­vo­je re­zi­duo­jan­tys šių ša­ lių am­ba­sa­d o­r iai, dip­l o­m a­tai.

I.Grub­liaus­kie­nės žo­džiais, tai taip pat ro­do, kad fes­ti­va­lis nė­ra šiaip sau mies­te­lio dis­ko­te­kos ly­ gio ren­gi­nys. Šie­me­tis fes­ti­va­lis, ku­rio uver­ tiū­ra jau ge­gu­žės 30-ąją taps dien­ raš­čio „Klai­pė­da“ fo­to­re­por­te­rio Vy­tau­to Pet­ri­ko bei As­tos Esu fo­ tog­ra­fi­jų pa­ro­da „18 jazz‘o aki­mir­ kų“ įra­šys ne tik nau­ją mu­zi­ki­nį mies­to is­to­ri­jos pus­la­pį.

Bir­že­lio 2-ąją 16 val. aikš­te­lė­ je prie res­to­ra­n o „Kur­p iai“ bus ati­d eng­ta iš uos­ta­m ies­č io ki­l u­ sio me­n i­n in­ko Vla­d i­m i­ro Kan­ čiaus­ko skulp­tū­ra „For­te­pi­jo­nas ban­ga“.

Fes­t i­va­l io or­ga­n i­za­to­r iai vi­ lia­si, jog iš gra­ni­to bei mar­mu­ ro su­k ur­ta bei apie pust­re­č ios to­nos sve­rian­ti kom­po­zi­ci­ja bus ne pa­sku­ti­nis džia­zu al­suo­jan­ tis ak­c en­tas se­n a­m ies­ty­je. O pir­mą­ją kon­cer­tų die­ną, bir­že­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

lio 1-ąją, Teat­ro aikš­tę oku­puos „Funk-in“ (Lie­t u­va), „Sec­ret swing so­cie­ty“ (Lie­tu­va, Is­lan­ di­ja, Olan­di­ja), „The Franck Ash Band“ (Ang­li­ja), AKA­GA (Bul­ga­ ri­ja) bei „Thoughts Aloud“ (Ka­ li­ning­ra­das). Bir­že­lio 3-ią­ją fes­ ti­va­lį vai­ni­kuos „Old Ci­ty Band“ (Lie­tu­va), E.Jo­na­vi­čiaus pro­jek­ tas (Lie­tu­va), Jus­sen­do ir Lat­ vi­jos ka­ri­nis big­ben­das (Lat­vi­ ja) bei jau­ni­mo big­ben­das „The Swing Kids“ (Vo­kie­ti­ja).

www.kl.lt PRISTATO:

RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 30 d.

KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ TITULĄ: ”  

Dar­bai: „Vik­to­ri­jos“ vieš­bu­čio re­konst­ruk­ci­jai tai, jog pa­si­kei­tė jį val­

dan­čios bend­ro­vės ak­ci­nin­kai, ne­sut­ruk­ dys.

1

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bė by­lą dvie­jų ins­tan­ci­jų teis­muo­se pra­lai­mė­jo, o Aukš­čiau­ sia­sis teis­mas skun­dą at­me­tė. Teis­ mai san­do­rį pri­pa­ži­no ne­ga­lio­jan­ čiu, tad sa­vi­val­dy­bė ak­ci­jų pir­kė­jui tu­rė­jo su­grą­žin­ti 801 tūkst. li­tų. „Pi­ni­gus jau grą­ži­no­me, nes įsi­ ki­šo ant­sto­liai. Kai to­kia di­de­lė su­ ma, jie la­bai grei­tai pra­de­da veik­ ti“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų ir tur­to de­par­ta­men­to ve­ dė­ja Al­do­na Špu­čie­nė.

Jos žo­džiais, prie­šin­tis, jog san­ do­ris bu­vo ap­skųs­tas teis­mui, ne­ la­bai bu­vo dėl ko, nes esą kont­ ro­li­nio ak­ci­jų pa­ke­to val­dy­to­jai pa­siel­gė lo­giš­kai. „Kai mes par­da­vė­me ak­ci­jas, su­ da­rė­me san­do­rį, po ke­lių sa­vai­čių paaiš­kė­jo, jog vieš­bu­čio „Vik­to­ri­ja“ val­dy­to­jams skir­ta ES pa­ra­ma jo re­ konst­ruk­ci­jai. Na­tū­ra­lu, kad po to­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kios ži­nios ak­ci­jų kai­na tik­rai išau­ go, to­dėl ji ir bu­vo ap­skųs­ta kaip per že­ma“, – aiš­ki­no A.Špu­čie­nė.

Da­bar 24,82 pro­c. bend­ro­vės ak­ ci­jų vėl yra Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės nuo­sa­vy­bė. Anot A.Špu­čie­nės, bus at­lik­tas ak­ci­jų ver­ti­ni­mas, nu­sta­ ty­ta nau­ja kai­na ir vėl skel­bia­mas auk­cio­nas jas par­duo­ti. „Tu­rė­tu­me už ak­ci­jas gau­ti di­ des­nę su­mą nei bu­vo­me ga­vę. Ta­ čiau pa­ts pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­sas už­truks nuo pus­me­čio iki me­tų“, – tei­gė de­par­ta­men­to di­rek­to­rė.

Vieš­bu­tis „Vik­to­ri­ja“ šiuo me­ tu yra re­konst­ruo­ja­mas. Ar dar­bų ne­sus­tab­dys tai, jog sa­vi­val­dy­bė vėl yra jo da­li­nin­kė? A.Špu­čie­nės tei­gi­mu, dar­bams po­ky­čiai jo­kios įta­kos ne­tu­ri. „Sa­vi­val­dy­bė yra pa­ sy­vus ak­ci­nin­kas, to­dėl į re­konst­ ruk­ci­jos pro­ce­są ne­si­ki­šo ir ne­si­ kiš“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vė.

  

    







UAB „Arijus“ UAB „Avitelos prekyba“ UAB KJKK BEGA UAB „Edrija“ UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ Sodo centras „Frezija” UAB „Gridins Group LT“ AB „Klaipėdos baldai“ UAB „Klaipėdos duona” AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)“ AB „Klaipėdos laivų remontas“ BĮ Klaipėdos miesto globos namai Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

                 

AB „Klaipėdos nafta“ LKAB „Klaipėdos Smeltė“ AB „Klaipėdos“ viešbutis UAB „Krasta Auto Klaipėda“ UAB KRATC UAB LINTEL UAB „Mars Lietuva“ UAB „Orion Global Pet“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Pineka“ UAB „Ramusis pamarys“ AB Smiltynės perkėla UAB „Solorina“ AB TEO LT UAB „Vakarų konstrukcijos“ AB Vakarų laivų gamykla UAB „Vaterlinija“ UAB VOLTAS

PROJEKTO PARTNERIAI: Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo

3

ANTRADIENIS, gegužės 22, 2012

miestas Li­ko be va­do­vo

Klai­pė­da – kan­di­da­tė

dar­že­li­nu­kų do­va­na – merui

Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės bend­ro­vės val­dy­ba pa­ten­ki­no ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Ar­vy­do Bo­go­čion­ko pra­šy­mą ir nu­trau­kė dar­bo su­tar­tį ša­lių su­si­ta­ri­mu.

Ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­rei­ gas lai­ki­nai ei­ti pa­ves­ta Lai­vy­no val­dy­mo di­rek­to­riui Alek­sand­rui Li­sits­kiui. A.Bo­go­čion­kas bend­ ro­vei va­do­va­vo dve­jus me­tus.

Klai­pė­da at­rink­ta kan­di­da­te 2015–2017 me­tais sa­vo mies­ te su­reng­ti pres­ti­ži­nę pa­sau­li­nę pro­fe­sio­na­laus spor­ti­nio bu­ria­vi­ mo re­ga­tą „Vol­vo Ocean Ra­ce“.

Klai­pė­da yra vie­nas iš 33 kon­ kur­są lai­mė­ju­sių pa­sau­lio uos­ta­ mies­čių. Iš vi­so bus pa­si­rink­ti 8 uos­tai. Ga­lu­ti­niai re­zul­ta­tai bus pa­skelb­ti šių me­tų pa­bai­go­je.

Lop­še­lio-dar­že­lio „Ban­ge­lė“ at­ sto­vės kar­tu su dar­že­li­nu­kais pa­svei­ki­no uos­ta­mies­čio me­ rą Vy­tau­tą Grub­liaus­ką su Klai­ pė­dos 760 me­tų ju­bi­lie­ju­mi. Ta pro­ga mies­to va­do­vui įteik­tas po­pie­ri­nis lai­vas. Jį vi­są sa­vai­ tę da­rė dar­že­lio, šie­met šven­ čian­čio 25 me­tų su­kak­tį, ko­ lek­ty­vas.

Se­zo­ną pra­de­da ir gel­bė­to­jai Klai­pė­dos pa­plū­di­ miuo­se dar­bą pra­ dės poil­siau­to­jų sau­gu­mą už­tik­ri­ nan­tys gel­bė­to­jai.

Pos­tuo­se jie įsi­kurs nuo penk­ta­die­nio.

Ap­do­va­n o­j i­m as. Eu­ro­p os vers­lo asamb­lė­jos eks­per­tų ta­ry­ba, at­si­žvelg­ da­ma į Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės dar­bą pri­trau­kiant už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas eko­ no­mi­kos ir so­cia­li­nė­je sfe­ro­se, pa­stan­ gas di­di­nant eko­no­mi­nį ir tu­ris­ti­nį pa­ trauk­lu­mą bei tei­gia­mo įvaiz­džio for­ ma­vi­mą, nu­spren­dė no­mi­nuo­ti sa­vi­ val­dy­b ę tarp­tau­t i­n iam ap­do­va­no­ji­ mui „Su­vie­ny­to­ji Eu­ro­pa“ no­mi­na­ci­jai „Už ypa­t in­gą in­dė­l į į tarp­tau­t i­nės in­ teg­ra­ci­jos plėt­rą“. Ap­do­va­no­ji­mas bus įteik­tas lie­pos 11–12 d. Dub­li­ne vyk­sian­ čia­me Eu­ro­pos mies­tų ta­ry­bų vir­šū­ nių su­va­žia­vi­me.

Kon­fe­ren­ci­ja. Nuo ant­ra­die­nio iki ket­ vir­ta­die­nio Vil­niu­je Lie­tu­vos pa­ro­dų ir kong­re­sų cent­re „Li­tex­po“ vyks tarp­ tau­ti­nė lo­gis­ti­kos ir ITS pa­ro­da bei kon­ fe­ren­ci­ja „Trans­Bal­ti­ca 2012“. Jo­je bus pri­sta­ty­tas ir Klai­pė­dos uos­tas.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šią die­ną ofi­cia­lia va­sa­ros se­zo­no pra­džia sa­vo įsa­ky­mu tu­rė­tų pa­ skelb­ti Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė. „Pra­dė­ti dirb­ti ga­lė­jo­me jau nuo va­kar, ta­čiau tai pri­klau­so ne nuo mū­sų. Vis­kas yra pa­ruoš­ta“, – tvir­ ti­no Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­ lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki.

Gel­bė­to­jai pri­žiū­rės 11 km pa­plū­ di­mio ruo­žą, ku­ria­me veiks 11 gel­ bė­to­jų po­stų.

Tra­di­ciš­kai jie įsi­kurs Smil­ty­nė­je, Pir­mo­jo­je ir Ant­ro­jo­je Meln­ra­gė­je, va­di­na­ma­ja­me neį­ga­lių­jų pa­plū­ di­my­je, Gi­ru­liuo­se. Iš vi­so se­zo­nui įdar­bin­ti 77 gel­bė­to­jai.

Dienos telegrafas

Pra­džia: uos­ta­mies­čio gel­bė­to­jai į dar­bą kibs nuo penk­ta­die­nio.

11

Ta­čiau iki bir­že­lio jų pa­jė­gos bus ma­žes­nės. Dirbs apie 40–50 žmo­ nių. Jie bu­dės nuo 9 iki 21 val.

Pa­lan­go­je gel­bė­to­jai bu­di jau sa­ vai­tę.

Poil­siau­to­jų sau­gu­mą vi­są pa­ rą už­tik­ri­na po tris cent­ri­nė­je gel­ bė­ji­mo sto­ty­je be­si­dar­buo­jan­čius gel­bė­to­jus.

Nuo bir­že­lio 11-oje po­stų pa­mai­ no­mis bu­dės 30 gel­bė­to­jų.

Gel­bė­to­jai poil­siau­to­jus įspė­ja lai­ky­tis mau­dy­mo­si tai­syk­lių. Prie­ šin­gu at­ve­ju jiems gre­sia įspė­ji­mas ar­ba bau­da nuo 50 iki 100 li­tų.

– tiek gel­bė­to­jų po­stų veiks Klaipėdos paplūdimiuose.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vė­lia­vų reikš­mės Rau­do­na – di­de­lė ri­zi­ka, stip­rus

ban­ga­vi­mas ir sro­vės. Mau­dy­tis drau­džia­ma.

Gel­to­na – vi­du­ti­nė ri­zi­ka: ban­ga­vi­

mas ir sro­vės vi­du­ti­nės. Re­ko­men­ duo­ja­ma bū­ti bud­res­niems. Ža­lia – ri­zi­ka men­ka ir mau­dy­mo­

si są­ly­gos ge­ros, bet ji pa­jū­ry­je ne­ke­ lia­ma, nes taip nie­ka­da ne­bū­na.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 5 klai­ pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Al­fon­sas Pau­ laus­kas (g. 1929 m.), Ana­to­lij Syč (g. 1938 m.), Alek­sand­ras El­ma­ras Au­sie­jus (g.

1939 m.), Pet­ras Jur­ke­vi­čius (g. 1941 m.), Vi­di­man­tas Tri­mo­nis (g. 1946 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Alek­sand­ras El­ma­ras Au­sie­jus, Ana­ to­lij Syč.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 7 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 65 iš­kvie­ti­mų.

Bendruomenių ta­ry­bos pra­dės skirs­ty­ti pi­ni­gus Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Su­da­ry­tos vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­bos jau lau­kia gy­ven­to­jų pa­ siū­ly­mų, kaip pa­skirs­ty­ti pu­sę mi­ li­jo­no li­tų.

Klai­pė­do­je sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­mo­na­ vi­čiū­tės įsa­ky­mu su­da­ry­tos ke­tu­ rios vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­bos.

Kiek­vie­na jų at­sto­vaus klai­pė­die­ čiams, gy­ve­nan­tiems vien­man­da­ tė­se rin­ki­mų apy­gar­do­se – Da­nės, Bal­ti­jos, Ma­rių ir Pa­jū­rio. Į vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­bas Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė pa­siū­lė tris sa­vo at­sto­vus, ku­riuos de­le­ga­vo sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­jos bei įstai­ gos, taip pat įtrauk­ti se­niū­nai­čiai, vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­ vai ir pa­vie­niai gy­ven­to­jai. „Vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­ bas su­kvie­si­me į pir­muo­sius po­ sė­džius, su­pa­žin­din­si­me na­rius su ta­ry­bų veik­los reg­la­men­tu. Su­si­ pa­ži­nę su sa­vo funk­ci­jo­mis ga­lės

pra­dė­ti dirb­ti“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Ali­na Ve­ly­ kie­nė.

Pag­rin­di­nė vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bų funk­ci­ja – pa­skirs­ty­ti pi­ni­ gus, nu­ma­ty­tus vie­tos bend­ruo­ me­nių po­rei­kiams.

Ta­ry­bos tu­rės ana­li­zuo­ti gy­ven­ to­jų gau­tus pra­šy­mus ir nu­spręs­ ti: juos ten­kin­ti ar ne. „Sa­vi­val­dy­ bė taip pat gau­na įvai­rių pra­šy­mų, pa­vyz­džiui, su­tvar­ky­ti vai­kų žai­di­ mų aikš­te­les. To­kius pra­šy­mus jau per­siun­čia­me vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­boms“, – tei­gė A.Ve­ly­kie­nė.

Ta­ry­bos, pa­gal jų at­sto­vau­ja­mo­ se te­ri­to­ri­jo­se gy­ve­nan­čių žmo­nių skai­čių, tu­rės pa­skirs­ty­ti 515 tūkst. li­tų.

Už gau­tas lė­šas, jei bend­ruo­me­nė ma­tys po­rei­kį, o ta­ry­bos tam pri­ tars, bus ga­li­ma tvar­ky­ti vai­kų žai­ di­mo, spor­to aikš­te­les ar par­kus, pa­dė­ti ne­pa­si­tu­rin­tiems bend­ruo­ me­nės na­riams, or­ga­ni­zuo­ti vai­kų ar se­ne­lių užim­tu­mą, kul­tū­ri­nius ren­gi­nius.

Klai­pė­dos mies­to vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bos Bal­ti­jos

Li­na Ge­čai­tė

Eu­ge­ni­ja Ka­vec­kie­nė

Ri­ta Bra­tė­nai­tė-Vit­kie­nė

An­ta­nas Gim­bu­tas

Bi­ru­tė Ona Kriš­čiu­kai­tie­nė

Ar­nol­das Bu­čys

Ra­mu­tė Gi­rins­kie­nė

Ana­to­li­jus Ku­li­čius

Ri­man­tas Chmie­liaus­kas

Si­mo­nas Kie­la

Ig­nas Po­cius

Mil­da En­ciu­tė

Ha­rold Kovs

Re­nal­da Se­na­vai­tie­nė

Si­gi­ta Fio­do­ro­va

Bro­nis­la­va Lau­ciu­vie­nė

Ka­ro­lis Stan­kus

Sau­lius Kau­pas

To­mas Meš­ki­nis

Pa­jū­rio

Al­ma Kont­ri­mai­tė

Rus­lan Schnei­de­rat

Dia­na But­kie­nė

Al­gir­das Liub­šys

Eri­ka Skuo­dai­tė

Dia­na Pa­ta­šiū­tė

Auš­ra Vai­či­kaus­kai­tė

Gin­ter Har­ner

Da­rius Sa­dec­kas

Sau­lius Va­lan­čius

Li­na Šu­ky­tė

Ma­rių

Jo­nas Ta­mo­šai­tis

Ed­ga­ras Ab­ro­mai­tis

Jo­nas Ta­mu­ly­nas

Jo­nas Bart­ke­vi­čius

Rim­vy­das Uže­mec­kas

And­rej Bli­nov

Vai­da Va­si­liaus­kai­tė

Mi­chai­las De­ni­sen­ko

Kęs­tu­tis Ru­dys

Da­nės

Juo­zas Ei­tu­tis

Ta­das Si­ma­naus­kas

Al­do­na Ali­šaus­kie­nė

Ro­ma Ga­dei­kie­nė

Au­re­li­jus Šil­ga­lis

Re­na­ta Ber­tu­ly­tė

Ire­na Gai­liū­tė

Li­na Šli­bu­rie­nė

Jur­gi­ta Či­naus­kai­tė-Ce­ti­ner

Li­gi­ta Girs­kie­nė

Ka­zys Liud­vi­kas To­liu­šis

Da­nu­tė Dau­kan­tie­nė

Ona An­ge­lė Jakš­tie­nė

Ire­na Va­luc­kie­nė

Sau­lius Lie­kis Ak­vi­li­na Nied­va­rai­tė Vy­tau­tas Paukš­tė Vi­da Pet­rai­tie­nė Re­gi­na Ro­zenb­lat

4

antradienis, gegužės 22, 2012

miestas

Lie­tu­va žen­gia į kra­chą? Šio­je ša­ly­je Klai­pė­dos gy­ 1 ven­to­jas pa­pras­tai pra­lei­ džia di­des­nią­ją me­tų da­lį.

„Žmo­nės bu­vo la­bai ge­ra­no­riš­ki, nuo­šir­dūs. Nie­kas ne­gir­ta­vo. Kar­tą kaž­koks pro ša­lį ėjęs ne­blai­vus vy­ ras už­kly­do, tai bu­dė­ju­sie­ji grei­tai jį pa­ly­dė­jo to­liau. Dar vie­nas da­ly­kas ma­ne nu­ste­bi­no – trys ket­vir­ta­da­ liai žmo­nių ten bu­vo iki 40 me­tų, o pu­sė jų – jau­nes­ni nei tris­de­šim­ ties. To­dėl ne­tei­sūs yra tie, ku­rie sa­ko, kad prie Ke­džių na­mų su­si­ rin­ko mi­nia se­nu­kų ir gir­tuok­lių“, – pa­ste­bė­ji­mais da­li­jo­si S.Žy­ge­lis. Štur­mo die­ną prie ap­sup­tų na­mų jis su­ti­ko dvy­li­ka klai­pė­die­čių.

ti, pil­vas ap­nuo­gin­tas“, – šiur­pius vaiz­dus pri­si­mi­nė S.Žy­ge­lis.

Po štur­mo dar apie va­lan­dą po­ li­ci­ja ne­lei­do ar­tin­tis prie Ke­džių na­mo.

Tie, ku­riuos iš­ve­žė, į Klo­nio gat­ vę grį­žo tik po pie­tų.

Vie­nas jų – klai­pė­die­tis Vac­lo­vas Ston­čius. Jo au­to­mo­bi­ly­je bu­vo li­ kęs už­ra­kin­tas šu­niu­kas. Kol šei­ mi­nin­kas grį­žo, vie­nas pa­lik­tas au­ gin­ti­nis dre­bė­jo ma­ši­nos vi­du­je.

Sa­vi puo­lė sa­vus

Apie pla­nuo­ja­mą vai­ko paė­mi­mo ope­ra­ci­ją ta­po ži­no­ma iš­va­ka­rė­se, to­dėl klai­pė­die­tis jau pu­sę šeš­tos ry­to bu­vo prie Venc­kų na­mo.

Net­ru­kus po­li­ci­nin­kai pra­dė­jo blo­kuo­ti Gar­lia­vos gat­ves. S.Žy­ ge­lis įsi­ti­ki­nęs, kad bū­tent dėl šios prie­žas­ties tą­dien vie­tos mo­kyk­lo­ je ne­vy­ko pa­mo­kos.

Prie na­mo bu­vo apie pus­šim­ tis žmo­nių. Jie su­sto­jo prie pa­sta­to du­rų, ap­si­gau­bė Lie­tu­vos tris­pal­ ve, kaž­ku­ris iš­kė­lė ir šven­tą pa­ veiks­lą. „Per gar­sia­kal­bius nuo­lat skam­ bė­jo gąs­di­nan­tys pra­ne­ši­mai, kad bus pa­nau­do­tos du­jos, akus­ti­nės pa­tran­kos, gu­mi­nės kul­kos ir tar­ ny­bi­niai šu­nys. Man tai la­bai pri­ mi­nė Sau­sio įvy­kius. Skir­tu­mas tik tas, kad kal­bė­jo lie­tu­viš­kai, – at­vi­ra­vo vy­ras. – Aš iki šiol ne­ga­ liu su­pras­ti, kaip tai ga­li bū­ti, kad XXI am­žiu­je Eu­ro­pos vi­du­ry­je iki dan­tų gink­luo­ti pa­rei­gū­nai smur­ tau­ja prieš tai­kius sa­vo ša­lies pi­lie­ čius? Ma­čiau ir fil­ma­vau, kaip tą­ sė jau­nas mer­gi­nas ant že­mės, kaip vil­ko vy­rą, vals­ty­bės vė­lia­vą min­ dė lyg sku­du­rą. Čia tik­rai sa­vi puo­ lė sa­vus.“ Po­li­ci­nin­ko aky­se – aša­ros

Įvy­kių liu­di­nin­kai įsi­ti­ki­nę, kad ope­ra­ci­jo­je da­ly­va­vo iš Vil­niaus at­ vež­ti pa­rei­gū­nai.

Kau­nie­čiai bu­vo iš­ri­kiuo­ti ato­ kiau, ne vie­nas jų, su­lau­kęs žmo­ nių prie­kaiš­tų, ti­ki­no ne­ga­lį ne­ pak­lus­ti, nes už tai jiems gre­sia san­kci­jos.

Klai­pė­die­tis ti­ki­no įvy­kių kul­ mi­na­ci­jos me­tu ma­tęs aša­ro­jan­ čius po­li­ci­nin­kus, bet tai bu­vo ne tie, ku­rie ver­žė­si į na­mą ir sau­go­jo mer­gai­tę iš­ne­šan­čią mo­te­rį. „Šiur­pu bu­vo ma­ty­ti jau­nas mer­gi­nas, klū­pan­čias, ap­si­py­lu­ sias aša­ro­mis ir be­si­mel­džian­čias.

At­ro­dė, kad atė­jo pa­sau­lio pa­bai­ga.

Mes vi­si spė­jo­me pa­mil­ti tą mer­ gai­tę. Ji bend­ra­vo su mu­mis, bu­vo mie­la, smal­si ir tik­rai ne­pri­mi­nė už­gui­to ar kaž­kaip ar­ti­mų­jų įkal­ bė­to elg­tis pa­gal kaž­ko­kius nu­ro­ dy­mus vai­ko. Aky­se sto­vi vaiz­das, kai mer­gai­tė žmo­nių pra­šė jos ne­ pa­lik­ti ir vis kar­to­jo, kad gal­būt tie siau­bū­nai ne­beat­va­žiuos. Šiur­ piau­sia bu­vo ma­ty­ti, kaip ją rė­ kian­čią lyg daik­tą ne­šė į au­to­mo­ bi­lį. Po to į kie­mą išė­jo Ne­rin­gos Venc­kie­nės sū­nus. Ber­niu­kas vi­ sas dre­bė­jo ir verk­da­mas sa­kė, kad se­su­tę iš­si­ne­šė. Mer­gai­tės mo­čiu­ tę iš na­mų ne­šė ke­tu­rie­se. Tai bu­vo siau­bin­ga ne­pa­gar­ba pa­gy­ve­nu­siai mo­te­riai. Ji bu­vo ba­sa, rū­bai su­vel­

Sta­sys Žy­ge­lis:

No­rė­jau įsi­ti­kin­ti, ar tik­rai ša­lies jė­ gos struk­tū­ros ga­li smur­tau­ti prieš tai­ kius sa­vo ša­lies pi­ lie­čius.

Kas drį­so tryp­ti tris­pal­vę?

Po praė­ju­sios sa­vai­tės įvy­kių Gar­ lia­vo­je vi­so­je Lie­tu­vo­je ki­lo di­džiu­ lė pro­tes­tų ban­ga.

Di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se vy­ko pro­tes­to mi­tin­gai. Jų da­ly­viai by­lo­ jo ne tik apie D.Ke­džio duk­ros at­ žvil­giu įvyk­dy­tą ne­tei­sy­bę.

Vis gar­siau pa­si­girs­ta ne­pa­si­ten­ ki­ni­mo vi­so­mis gy­ve­ni­mo Lie­tu­vo­ je ne­tei­sy­bė­mis bal­sai.

Vie­nas ak­ty­viau­sių Są­jū­džio ju­ dė­ji­mo Klai­pė­do­je kū­rė­jų Dio­ny­ zas Var­ka­lis ne­tu­ri nuo­sta­tos, ku­ ri pu­sė tei­si pe­do­fi­li­jos by­lo­je, bet praė­ju­sios sa­vai­tės įvy­kius Gar­lia­ vo­je ver­ti­na la­bai ka­te­go­riš­kai. „Ko­dėl rei­kė­jo taip su­prie­šin­ ti tau­tą, kad nie­kas ne­pa­mils nei Pre­zi­den­tės, nei tų žmo­nių, ku­rie da­vė įsa­ky­mus pa­rei­gū­nams? Af­ ga­nis­ta­ne mū­sų vy­rų ma­žiau, nei bu­vo pa­siųs­ta prieš sau­je­lę tai­ kių lie­tu­vių Gar­lia­vo­je. Kas drį­so tryp­ti tris­pal­vę? Tai tau­tos pa­nie­ ki­ni­mas. Tai, kas at­si­ti­ko praė­ju­sią sa­vai­tę, ta­po pa­sku­ti­niu la­šu dau­ gy­bės Lie­tu­vos žmo­nių kant­ry­bės tau­rė­je. Kad ir ku­rią pu­sę pa­lai­ko, kiek­vie­nas su­pran­ta, kad tai bu­vo ne­nor­ma­li si­tua­ci­ja. To­kio el­ge­sio Lie­tu­vo­je ne­ga­li bū­ti. Tai žmo­nių ir tau­tos pa­nie­ki­ni­mas. Nė­ra tei­ sin­gu­mo, o tei­sė­sau­ga tar­nau­ja ne žmo­nėms“, – aiš­ki­no pro­tes­to mi­ tin­gų pro­ver­žį D.Var­ka­lis.

Ak­ty­vus są­jū­die­tis len­kia pirš­tus var­dy­da­mas ke­ro­jan­čias ša­ly­je ne­ ge­ro­ves ir ly­gi­na du de­šimt­me­čius iš­gy­ve­nu­sią tar­pu­ka­rio Lie­tu­vą su da­bar­ti­ne.

Per trum­pą lai­ką tarp dvie­ jų pa­sau­li­nių ka­rų Lie­tu­va ne tik su­ge­bė­jo su­kur­ti eko­no­miš­kai stip­rią vals­ty­bę, bet ir išug­dy­ ti pa­trio­tų kar­tą, ku­riai Tė­vy­nė bu­vo di­džiau­sia ver­ty­bė ir pa­si­

di­džia­vi­mas. Dirb­ti­nai nu­trau­ kus vals­ty­bės eg­zis­ta­vi­mą Lie­ tu­va ne­tu­rė­jo sko­lų. Įž­vel­gė vals­ty­bės pa­bai­gą

„Kiek­vie­na die­na ar­ti­na vals­ty­bę prie kra­cho. Gar­lia­va tik paašt­ri­no si­tua­ci­ją. Žmo­nės už­gui­ti ir įbau­ gin­ti. Tie, ku­rie dar tu­ri jė­gų, bė­ ga iš ša­lies, kaip iš be­prot­na­mio.

Da­bar net žo­džiu iš­reikš­ti ne­pa­si­ ten­ki­ni­mą bi­jo­ma. Ša­ly­je – vi­siš­ka anar­chi­ja, vals­ty­bė ne­be­val­do­ma.

Kad ir ką pa­ra­šy­tum aukš­čiau­ siems vals­ty­bės va­do­vams, at­sa­ ky­mas bus šab­lo­niš­kas: per­duo­ta ko­mi­te­tui ar­ba ko­mi­si­jai. O pa­skui iš­va­dos nu­gu­la į stal­čius, – da­li­jo­ si pa­tir­ti­mi ne­ge­ro­vėms nea­be­jin­ gas klai­pė­die­tis. – Ame­ri­ko­je pre­ zi­den­tas, ga­vęs 70 laiš­kų, ku­riuo­se kal­ba­ma apie pro­ble­mą, ima­si ją spręs­ti. Lie­tu­vo­je į gat­ves išei­na tūks­tan­čiai žmo­nių pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nės, bet ji nie­kam neį­do­ mi. Man tie ban­di­tai bal­tais marš­ ki­niais bai­ses­ni už „dak­ta­rus“ ir gaid­jur­gius už gro­tų. Ši­tie – šva­rūs ir glot­nūs, ne­ži­no, kaip mes gy­ve­ na­me, ir tik pel­no­si iš mū­sų.“ D.Var­ka­lis ste­bė­jo­si, kaip čia yra, jog darbš­tūs lie­tu­viai gau­na pi­ni­gų už tai, kad ne­dirb­tų. O tiems, ku­ rie dir­ba, neuž­ten­ka al­gos mo­kes­ čiams su­mo­kė­ti.

Ko­dėl ki­to­se ša­ly­se už to­kį pat dar­bą at­ly­gi­ni­mo ga­na ne tik iš­ gy­ven­ti, bet ir mė­gau­tis ma­lo­nu­ mais?

Ko­dėl mū­sų že­mė­je esan­ti naf­ta pri­klau­so len­kams, mū­sų lau­kuo­ se au­gi­na­mi ja­vai – vo­kie­čiams, o

Prie­kaiš­tai: į dau­gy­bę aukš­tiems vals­ty­bės va­do­vams pa­tei­kia­mų ne­

ma­lo­nių klau­si­mų D.Var­ka­lis gau­na tra­fa­re­ti­nius, nie­ko ne­reiš­kian­čius at­sa­ky­mus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kiau­lės – da­nams? Nea­be­jin­gas Tė­vy­nės li­ki­mui vy­ras skai­čiuo­ ja vals­ty­bės pa­si­sko­lin­tus pi­ni­ gus ir svars­to, kas ir ka­da grą­žins šią sko­lą. „Kur pa­žiū­rė­si, ten – ne­tvar­ka ir chao­sas. Vals­ty­bė­je pu­sant­ro šim­ to kont­ro­liuo­jan­čių įstai­gų, o tvar­ kos vis tiek nė­ra. Mi­li­jar­dus švais­ to, ir nie­kas už tai neat­sa­kin­gas.

Par­ti­niai dvi­de­šimt me­tų sė­di Sei­ me. Tai yra tas pa­ts, kas be­lan­gė­je.

Gal to­dėl ir ne­sup­ran­ta, kas vyks­ ta ša­ly­je? Blo­gio kal­ti­nin­kas – li­ be­ra­lus po­žiū­ris į vals­ty­bės val­ dy­mą“, – ne­gai­lė­jo kar­čių žo­džių D.Var­ka­lis.

Ste­bė­da­ma­sis lie­tu­vių su­si­kaus­ ty­mu, bai­me pro­tes­tuo­ti ir rei­ka­ lau­ti, kad val­džia dirb­tų žmo­nėms, Są­jū­džio ak­ty­vis­tas įsi­ti­ki­nęs, kad tik nu­šla­vę se­ną­sias par­ti­jas lie­tu­ viai su­ge­bė­tų iš­gel­bė­ti ša­lį iš žlug­ dan­čio są­stin­gio.

5

antrADIENIS, gegužės 22, 2012

lietuva

Paliko partiją

Pa­nau­do­to bran­ duo­li­nio ku­ro sau­ gyk­las ša­lia už­da­ry­ to­s Ig­na­li­nos ato­mi­ nės elekt­ri­nės (IAE) sta­tan­ti bend­ro­vė „Nu­kem Tech­no­lo­ gies“ dar kar­tą ati­ de­da ob­jek­tų sta­ ty­bos už­bai­gi­mo ter­mi­nus. Sta­ty­bos tuo me­tu pa­bran­go ir brangs­ta to­liau.

Par­l a­m en­t a­r as Sau­l ius Sto­m a (nuotr.) pa­skel­bė pa­si­trau­kian­tis iš val­dan­čio­sios Tė­vy­nės są­jun­ gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ ra­tų (TS-LKD) par­ti­jos. Ar liks frak­ ci­jo­je, sa­ko dar ne­nusp­ren­dęs.

S.Sto­ma tvir­ti­na, kad iš par­ti­jos trau­kia­si dėl jos va­do­vy­bės po­žiū­ rio į Gar­lia­vos įvy­kius, o TS-LKD pir­mi­nin­ko prem­je­ro And­riaus Ku­ bi­liaus lai­ky­se­ną va­di­na „amo­ra­ lia prie­var­tą pa­ty­ru­sios Gar­lia­vos mer­gai­tės at­žvil­giu“.

Sau­lius Sto­ma: Prob­le­ma: kie­tų­jų ra­dioak­ty­vių at­lie­kų tvar­ky­mo ir sau­go­ji­mo komp­lek­so sta­ty­bos ša­lia IAE tik įpu­sė­jo.

Ter­mi­nai vėl nu­ke­lia­mi, kai­na au­ga.

„Nu­kem Tech­no­lo­gies“ nuo­tr.

Lė­tos ap­su­kos au­gi­na kai­ną Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

De­ri­na nau­ją gra­fi­ką

Ru­si­jos vals­ty­bi­nio ka­pi­ta­lo val­ do­ma vo­kie­čių bend­ro­vė „Nu­ kem“ ša­lia IAE sta­to ke­lis di­de­lius ob­jek­tus. Tai lai­ki­no­ji pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­gyk­la, va­di­ na­ma pro­jek­tu B1, ir iš ke­lių ob­jek­ tų su­si­de­dan­tis kie­tų­jų ra­dioak­ty­ vių at­lie­kų tvar­ky­mo ir sau­go­ji­mo komp­lek­sas – pro­jek­tas B2/3/4.

Kai „Nu­kem“ prieš ke­le­rius me­ tus atė­jo į Lie­tu­vą sta­ty­ti šių ob­ jek­tų, bu­vo pla­nuo­ja­ma, kad jie bus baig­ti 2009–2011 m. Ta­čiau ir šian­dien sta­ty­bų pa­bai­gos dar ne­ma­ty­ti.

Pro­jek­to B1 už­baig­tu­mas ne­sie­ kia 90 pro­c., o pro­jek­to B2/3/4 vos per­žen­gė 50 pro­c.

Kaip tei­gė IAE ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Žil­vi­nas Jurk­šus, „šiuo me­ tu sie­kia­ma su­si­tar­ti su ran­go­vu, kad pro­jek­tai bū­tų baig­ti iki 2013 m. pa­bai­gos“. „De­ri­na­mas nau­jas dar­bų at­li­ki­ mo gra­fi­kas“, – pri­dū­rė jis. „Nu­kem“ sta­ty­bos dar­bų IAE va­do­vas Tho­mas Piets­chas pa­ tvir­ti­no, kad bend­ra­dar­biau­jant su elekt­ri­nės va­do­vy­be šiuo me­tu ren­gia­mas „ge­ro­kai pa­spar­tin­tas li­ku­sių dar­bų įgy­ven­di­ni­mo gra­ fi­kas, ku­ris bus ma­ty­ti at­nau­jin­ to­je su­tar­ty­je“.

Ta­čiau neo­fi­cia­liuo­se po­kal­ biuo­se kai ku­rie spe­cia­lis­tai pa­ reiš­kia abe­jo­jan­tys, ar bus su­spė­ ta per pu­sant­rų me­tų baig­ti tai, kas ne­bu­vo pa­da­ry­ta per pa­sta­ ruo­sius pen­ke­rius še­še­rius me­ tus. To­dėl spė­ja­ma, kad pro­jek­tai B1 ir B2/3/4 bus už­baig­ti ne anks­ čiau kaip 2014 m. pa­va­sa­rį.

Nea­ti­tin­ka rei­ka­la­vi­mų

IAE va­do­vas Ž.Jurk­šus, pa­klaus­tas apie di­džiau­sias tech­ni­nes pro­ble­ mas, su ku­rio­mis su­si­du­ria­ma sta­ ty­bo­se, pa­mi­nė­jo, kad jų yra bent ke­lios.

Pa­vyz­džiui, nea­ti­tin­ka tech­ni­nio pro­jek­to ab­so­liu­ti dau­gu­ma pa­ nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­ go­ji­mo kon­tei­ne­rių, ku­rie bus pa­ tal­pin­ti ob­jek­te B1. „Iš nu­ma­ty­tų 190 kon­tei­ne­rių iki šiol pa­ga­min­ti 146. Iš jų 4 pri­ sta­ty­ti į IAE, ki­ti sau­go­mi Vo­kie­ti­ jo­je ir Če­ki­jo­je. Ga­vę 100 kon­tei­ ne­rių tech­ni­nių duo­me­nų pa­sus ir pa­ly­gi­nę juos su tech­no­lo­gi­ niais pro­jek­to rei­ka­la­vi­mais, net 99 pa­ste­bė­jo­me es­mi­nius duome­ nų nea­ti­ti­ki­mus. Da­bar lau­kia­me ran­go­vo spren­di­mo dėl tech­ni­nių nea­ti­ti­ki­mų pa­ša­li­ni­mo“, – sa­kė elekt­ri­nės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius. Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą B2/3/4, pa­sak Ž.Jurk­šo, tik per­nai ge­gu­žę bu­vo gau­tas lei­di­mas sta­ty­ti da­lį ob­jek­to. Konk­re­tūs sta­ty­bos dar­ bai pra­dė­ti 2011-ųjų rug­sė­jį ir žie­ mą bu­vo su­sto­ję.

Be to, į jau fak­tiš­kai baig­tą sta­ ty­ti ob­jek­to da­lį at­vež­ta tik men­ ka da­lis įran­gos. „Pa­ga­min­ta 75 pro­c. įran­gos, pri­sta­ty­ta 6 pro­c., ki­ta įran­ga sau­go­ma san­dė­liuo­se Vo­kie­ti­jo­ je. Šiuo me­tu ne­pa­teik­ti ar bu­ vo pa­teik­ti ne­priim­ti­nos ko­ky­bės de­ta­lūs mon­ta­vi­mo brė­ži­niai, dėl to nė­ra ga­li­my­bės pra­dė­ti įran­gos mon­ta­vi­mą aikš­te­lė­je“, – paaiš­ki­ no Ž.Jurk­šus.

Kai­nos – vis aukš­tyn

Strin­gan­čios dvie­jų di­de­lių ob­jek­ tų sta­ty­bos ša­lia IAE ge­ro­kai bran­ gi­na šiuos pro­jek­tus.

„Nu­kem“ at­sto­vas T.Piets­chas pa­reiš­kė, kad ši įmo­nė ne­ko­men­ tuo­ja „ko­mer­ci­nių pro­jek­tų de­ta­ lių“. Jis tik pa­tei­kė api­bend­rin­tą in­for­ma­ci­ją, kad pir­mi­nė pro­jek­to B1 su­tar­ties ver­tė bu­vo be­maž 93 mln. eu­rų (321 mln. li­tų), B2/3/4 – 120 mln. eu­rų (414 mln. li­tų).

Žil­vi­nas Jurk­šus:

Ga­vę 100 kon­tei­ne­ rių tech­ni­nių duo­ me­nų pa­sus net 99 pa­ste­bė­jo­me es­mi­ nius duomenų nea­ti­ ti­ki­mus.

Ta­čiau IAE at­sto­vai pa­tei­kia ki­ to­kius skai­čius. Pa­sak jų, pra­di­nė ob­jek­to B1 bend­ra su­tar­ties kai­ na bu­vo dau­giau kaip 591 mln. li­ tų. Bet jau prieš tre­jus me­tus bu­vo pa­si­ra­šy­tas pa­pil­do­mas su­si­ta­ ri­mas, ir jis pa­bran­gi­no šį ob­jek­ tą iki 667,5 mln. li­tų. Tai yra dvi­ gu­bai di­des­nė su­ma, nei nu­ro­do „Nu­kem“. „Kai­nos di­dė­ji­mas bu­vo grin­ džia­mas ran­go­vo pre­ten­zi­jų dėl ku­ro duo­me­nų pri­pa­ži­ni­mu, eko­ no­mi­nės si­tua­ci­jos pa­si­kei­ti­mu ir ki­to­mis ap­lin­ky­bė­mis“, – aiš­ki­no Ž.Jurk­šus.

Iki šiol bend­ro­vei „Nu­kem“ su­ mo­kė­ta apie 410 mln. li­tų – 61 pro­c. su­tar­ties ver­tės.

Dėl pro­jek­to B2/3/4 pra­di­nės ver­tės – 414 mln. li­tų – IAE pa­ tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja su­tam­pa su „Nu­kem“. Bet da­bar­ti­nė su­tar­

Nut­rauk­ti su­tar­čių ne­be­sie­kia Anks­čiau ša­lies ir IAE val­džia ne­gai­lė­ jo kri­ti­kos dar­bus vil­ki­nan­čiai ir bran­ gi­nan­čiai „Nu­kem“. Bu­vo ne­tgi gra­si­na­ ma nu­trauk­ti su ja su­tar­tį ir ieš­ko­ti ki­to ob­jek­tų sta­ty­bos ran­go­vo.

tin­gų ob­jek­tų B1 ir B2/3/4 sta­ty­bos už­ bai­gi­mo ter­mi­nų.

nį pro­jek­to už­bai­gi­mą, pa­kei­ti­mo“, – paaiš­ki­no Ž.Jurk­šus.

„Pa­gal Ang­li­jos tei­sę su­da­ry­tos su­tar­ tys yra ne­pa­lan­kios už­sa­ko­vui nu­ trauk­ti su­tar­tis. To­kiu at­ve­ju pro­jek­tų Ta­čiau da­bar tiek ener­ge­ti­kos mi­nist­ už­bai­gi­mas at­si­dė­tų 3 ar 4 me­tams ir ras Ar­vy­das Sek­mo­kas, tiek IAE ge­ne­ pa­rei­ka­lau­tų di­de­lių fi­nan­si­nių in­ves­ ra­li­nis di­rek­to­rius Ž.Jurk­šus jau pa­ste­ ti­ci­jų. At­siž­vel­giant į šią si­tua­ci­ją ir sie­ bi­mai su­švel­ni­no to­ną. Nut­rauk­ti su­ kia­ma su­si­tar­ti su ran­go­vu dėl tech­ni­ si­ta­ri­mų su „Nu­kem“ ne­be­ke­ti­na­ma, nių klau­si­mų iš­spren­di­mo ir kont­rak­ ban­do­ma su­si­tar­ti dėl bent kiek pro­ to są­ly­gų, ga­ran­tuo­sian­čių spar­tes­

Anot jo, pa­ste­bi­mas „Nu­kem“ sie­kis „va­dy­bi­niu lyg­me­niu pe­ror­ga­ni­zuo­ti pro­jek­to val­dy­mą, kad pro­jek­tai bū­ tų už­baig­ti 2013 m. gruo­dį“. „Or­ga­ni­ za­ci­niai žings­niai ma­to­mi, to­dėl ti­ki­ mės spar­tes­nio pro­jek­tų pa­ju­dė­ji­mo už­bai­gi­mo link­me ir rea­lių re­zul­ta­tų jau šių me­tų va­sa­rą“, – pa­reiš­kė IAE va­ do­vas.

ties kai­na šok­te­lė­jo iki be­veik 428 mln. li­tų. „Pro­jek­tas pa­bran­go 13,7 mln. li­tų, nes bu­vo priim­tas tai­kin­to­jo spren­di­mas dėl pro­jek­to ri­bų per­ kė­li­mo, taip pat dėl pro­jek­to kei­ ti­mų, su­de­rin­tų su IAE. Įgy­ven­ di­nant šį pro­jek­tą su­mo­kė­ta 52,5 pro­c. su­tar­ties ver­tės“, – tvir­ti­no IAE va­do­vas.

Gal­būt pa­dės, bet ne­bū­ti­nai

Pri­pa­žįs­ta­ma, kad, iki bus ga­lu­ ti­nai įgy­ven­din­ti, abu pro­jek­tai grei­čiau­siai dar pa­brangs. „Įgy­ven­di­nant to­kio mas­to ir su­dė­tin­gu­mo pro­jek­tus daž­nai iš­ky­la iš anks­to neį­ver­tin­tų ap­lin­ ky­bių, ku­rios ne­bu­vo nu­ma­ty­tos ren­giant kon­kur­so są­ly­gas ar pir­ mi­nį pa­siū­ly­mą. Ka­dan­gi vyk­dant ato­mi­nių elekt­ri­nių už­da­ry­mo pro­jek­tus sau­gu­mas yra svar­biau­ sias prio­ri­te­tas, bū­ti­na kruopš­čiai iš­spręs­ti vi­sus ky­lan­čius ne­sklan­ du­mus, net jei­gu dėl to ten­ka at­ si­lik­ti nuo dar­bo pla­no ar pa­tir­ti pa­pil­do­mų iš­lai­dų“, – pa­klaus­ tas, ko­dėl brangs­ta sta­to­mi ob­jek­ tai, paaiš­ki­no T.Piets­chas. Ž.Jurk­šus ir­gi ne­nei­gė, kad pro­ jek­tai dar ga­li brang­ti. Pa­si­tei­ra­ vus, iš ko­kių šal­ti­nių bus den­gia­ mas skir­tu­mas, IAE di­rek­to­rius pa­reiš­kė ti­kįs, jog tai bus ga­li­ma pa­da­ry­ti iš ES fon­dų.

Ta­čiau 2014–2020 m. IAE už­da­ ry­ti ES ža­da skir­ti maž­daug per­ pus ma­žiau lė­šų, nei šiems tiks­ lams yra pra­šiu­si Lie­tu­va.

To­dėl ga­li tek­ti ieš­ko­ti ki­tų šal­ ti­nių brangs­tan­čioms bran­duo­li­ nio ku­ro sau­gyk­loms fi­nan­suo­ti.

Kaip vie­nas to­kių šal­ti­nių nu­ro­ do­ma tarp­tau­ti­nių do­no­rų kon­fe­ ren­ci­ja. Neat­me­ta­ma, kad sie­kiant su­rink­ti pa­kan­ka­mai lė­šų IAE už­ da­ry­ti ga­li tek­ti pa­bran­gin­ti elekt­ ros ener­gi­ją gy­ven­to­jams ir vers­lo su­bjek­tams.

410 mln. li­tų

Lie­tu­va jau su­mo­kė­jo „Nu­kem Tech­no­lo­gies“.

Ap­link pir­mi­nin­ką su­si­bū­ru­si gru­pe­lė įta­kin­gų žmo­nių vei­ kia ne­de­mok­ra­ti­niais prin­ci­pais. „Par­ti­jo­je la­bai daug ge­rų ir są­ži­ nin­gų žmo­nių, ta­čiau jų bal­sas ne­ gir­di­mas. Ap­link pir­mi­nin­ką su­ si­bū­ru­si gru­pe­lė įta­kin­gų žmo­nių vei­kia ne­de­mok­ra­ti­niais prin­ci­pais ir nuo­lat pa­mi­na krikš­čio­niš­ko­sios de­mok­ra­ti­jos ver­ty­bes. Abe­jin­gu­ mas vai­ko skaus­mui ir vi­suo­me­ nės tei­sin­gu­mo sie­kiui ga­lu­ti­nai ap­nuo­gi­no ci­niš­ką par­ti­jos va­do­vų po­žiū­rį į po­li­ti­ką. Po ge­gu­žės 17 d. įvy­kių Gar­lia­vo­je, kai bu­vo pa­žeis­ta Kons­ti­tu­ci­ja ir vi­suo­ti­nės žmo­gaus tei­sės, šis abe­jin­gu­mas jau ta­po nu­ si­kals­ta­mas,“ – Sei­mo Ry­šių su vi­ suo­me­ne sky­riaus iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­mas S.Sto­ma.

Dėl da­ly­va­vi­mo frak­ci­jos veik­lo­ je par­la­men­ta­ras sa­ko ap­si­sprę­siąs ar­ti­miau­siu me­tu, po kon­sul­ta­ci­jų su ko­le­go­mis.

S.Sto­ma į Sei­mą bu­vo iš­rink­tas su tuo­me­te Arū­no Va­lins­ko va­do­vau­ ja­ma Tau­tos pri­si­kė­li­mo par­ti­ja, ta­ čiau par­ti­jai ski­lus pri­si­jun­gė prie TS-LKD frak­ci­jos, o po to įsto­jo ir į par­ti­ją. Ki­lus skan­da­lui dėl pa­žin­ties su jau­na mer­gi­na, jo na­rys­tė par­ti­jo­ je bu­vo su­spen­duo­ta, ta­čiau vė­liau at­kur­ta. Praė­ju­sią sa­vai­tę Gar­lia­vo­ je, da­ly­vau­jant 240 po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nų, ma­ža­me­tė Drą­siaus Ke­džio ir Lai­mu­tės Stan­kū­nai­tės duk­ra vyk­ dant teis­mo spren­di­mą iš tuo­me­tės glo­bė­jos, D.Ke­džio se­sers Ne­rin­gos Venc­kie­nės, per­duo­ta mo­ti­nai.

Vai­ko per­da­vi­mas su­lau­kė skir­ tin­gų ver­ti­ni­mų vi­suo­me­nė­je, Lie­tu­vos di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se vy­ko ne­sank­cio­nuo­tos D.Ke­džio šei­mos rė­mė­jų pro­tes­to ak­ci­jos.

BNS inf.

6

antradienis, gegužės 22, 2012

nuomonės

Ka­ras ke­ly­je – be pa­liau­bų

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

K

Ka­da lai­mė­si­me „Eu­ro­vi­zi­ją“?

Stasys Gudavičius

Š

į­v a ­k ar Ba­k u pra­s i­de­ da „Eu­ro­v i­z i­jos“ dai­nų kon­kur­sas. Yra daug ga­ na pa­g rįs­tai ma­nan­čių, kad tai tik­ra tuš­ty­bių mu­gė, ki­čo ir be­sko­ny­bės fes­ti­va­lis. Nors ta­ me tik­rai yra tie­sos, vis dėl­to „Eu­ ro­vi­zi­ja“ jau dau­giau kaip pus­šim­ tį me­t ų yra di­d žiau­sias re­g u­l ia­ rus mu­z i­k i­nis pra­mo­g i­nis te­le­vi­ zi­jos šou Eu­ro­po­je, ku­rį žiū­ri šim­ tai mi­li­jo­nų žmo­nių. Ir, be­je, ne tik se­nu­tė­je Eu­ro­po­je, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je.

To­dėl lai­mė­ti šia­me kon­kur­se yra ne­men­kas pa­sie­k i­mas tiek dai­ nos at­l i­kė­jui, tiek ir ša­l iai, ku­r iai jis at­sto­vau­ja. To­dėl ša­lys ir da­ly­

Taip pat la­bai rei­ka­ lin­gas pa­pras­tas, bet kar­tu ir su­dė­tin­gas da­ly­kas – pa­si­ti­kė­ji­ mas sa­vi­mi. Jo lie­tu­ viams daž­niau­siai pri­stin­ga. vau­ja „Eu­ro­v i­z i­jo­je“, sie­k ia nu­ga­ lė­t i, kad ki­tą­met po per­ga­lės pa­ čios su­reng­tų kon­kur­są.

Tai bran­gus ma­lo­nu­mas, nes „Eu­ ro­vi­zi­jos“ or­ga­ni­za­vi­mas kai­nuo­ ja ke­l ias de­šim­t is mi­l i­jo­nų eu­r ų.

Ta­č iau or­ga­n i­z uo­t i „Eu­ro­v i­z i­ją“ yra ne tik ne­men­ka gar­bė. Tai dar ir ne­mo­ka­ma rek­la­ma. De­šim­tys ir šim­tai mi­li­jo­nų žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je tu­ri ga­li­my­bę su­ž i­no­ti ge­ro­kai dau­g iau apie ša­l į, ku­rio­je ren­g ia­mas dai­nų kon­kur­sas. Net jei­gu tik tūks­tan­to­ji da­lis tų žiū­ro­ vų su­si­gun­dy­tų ap­lan­ky­ti rek­la­ muo­ja­mą vals­ty­bę, tai reikš­tų ge­ ro­kai pa­di­dė­ju­sias įplau­kas iš tu­ riz­mo.

Bū­tent dėl to „Eu­ro­v i­z i­ja“ ne­pra­ ran­da po­pu­l ia­r u­mo ir jo­je kas­ met da­ly­vau­ja dau­g iau kaip ke­ tu­rios de­šim­tys vals­ty­bių.

Lie­tu­vos kai­my­nėms Lat­vi­jai, Es­ ti­jai ir Ru­si­jai jau pa­vy­ko po sy­k į lai­mė­t i šia­me dai­nų kon­k ur­se ir pa­skui sa­vo ša­ly­se or­ga­n i­z uo­t i

šou. Tai ap­si­mo­kė­jo. Aps­kai­čiuo­ ta, kad, pa­vyz­d žiui, Lat­vi­ja 2004 m. – ki­tą­met po to, kai su­ren­gė „Eu­ro­v i­z i­ją“ Ry­go­je – iš tu­r iz­mo už­d ir­bo maž­daug pu­sant­ro kar­ to dau­g iau nei pa­pras­tai.

Lie­t u­vai iki šiol dar ne­te­ko gar­ bės lai­mė­t i di­d žiau­sio Eu­ro­po­ je dai­nų kon­k ur­so. Bet leis­k i­te bū­t i op­t i­mis­tui – anks­čiau ar vė­ liau vis tiek pa­vyks. Nor­ve­gai sa­ vo pir­mo­sios per­ga­lės lau­kė dau­ giau kaip dvi de­šim­tis me­tų, suo­ miai dar il­g iau – be­veik ke­tu­rias­ de­šimt.

Tai­g i, ateis ir Lie­t u­vos per­ga­lės lai­kas.

Ko tam rei­k ia? Ne tik ge­ros dai­ nos, cha­riz­ma­tiš­ko at­li­kė­jo, ne tik to­bu­lo, pa­trauk­laus šou sce­no­je, į ku­r į de­rė­tų in­ves­tuo­ti lė­šų ir kū­ ry­bi­nių pa­jė­gu­mų.

Taip pat la­bai rei­ka­lin­gas pa­pras­ tas, bet kar­tu ir su­dė­t in­gas da­ly­ kas – pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­mi. Jo lie­ tu­viams daž­niau­siai pri­stin­ga.

Lie­tu­vos žiū­ro­vai pa­pras­tai ne­ti­ ki, kad jų pa­si­rink­tas at­li­kė­jas ga­ li im­ti ir lai­mė­ti „Eu­ro­vi­zi­jo­je“. Kai tik Lie­tu­vo­je įvyks­ta na­cio­na­li­nis „Eu­ro­vi­zi­jos“ fi­na­las, paaiš­kė­ja jo nu­ga­lė­to­jas, jau ki­tą die­ną pa­si­pi­ la kri­ti­kos strė­lės – „ir vėl ne tą iš­si­ rin­ko­me“, „ga­ran­tuo­ta pa­sku­t i­nė vie­ta“, „ko mes iš­vis ten da­ly­vau­ ja­me“ ir taip to­liau.

Tai ne­tei­sin­ga. Rei­k ia ro­dy­t i pa­ si­ti­kė­ji­mą tuo at­li­kė­ju ir ta dai­na, ku­rią siun­čia­me į „Eu­ro­vi­zi­ją“. Ne­ si­bai­g ian­ti kri­ti­ka smuk­do pa­ties at­li­kė­jo pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, va­di­ na­si, tik­rai ne­pa­de­da vi­siš­kai at­si­ duo­ti sce­nai ir kuo ge­riau pa­si­ro­ dy­ti. Eu­ro­pos žiū­ro­vai tai pui­k iai jau­čia ir (ne)są­mo­nin­gai ma­ž i­na ba­lus to­k iam at­li­kė­jui.

Nors pir­mas bly­nas „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ Lie­tu­vai pri­svi­lo – 1994-ai­siais ne tik užė­mė­me pa­sku­ti­nę vie­tą, bet dar ir ga­vo­me nu­l į taš­k ų, – tai dar nie­ko ne­reiš­kia. Ta pa­ti Nor­ve­gi­ja per sa­vo da­ly­va­vi­mo dai­nų kon­ kur­se is­to­ri­ją net de­šimt­kart li­ko pa­sku­t i­nė ir ke­t u­r is sy­k ius iš jų – su­lau­kė nu­l io taš­k ų. Bet dėl to nor­ve­gai ne­nu­ka­bi­no no­sies, ne­ pra­dė­jo be ga­lo kri­ti­kuo­ti vi­sų sa­ vo de­le­guo­ja­mų at­li­kė­jų, o kryp­ tin­gai sie­kė per­ga­lės. Ir 1985 m. pa­ga­liau pa­sie­kė pir­mą­ją, vė­liau, 1995-ai­siais ir 2009-ai­siais, bu­vo dar dvi.

Kai Lie­tu­va pa­ga­liau ims pa­si­ti­kė­ ti sa­vi­mi, tuo­met ir per­ga­lė „Eu­ro­ vi­zi­jo­je“ bus ran­ka pa­sie­k ia­ma.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Pės­tie­ji pas mus yra trum­pų­jų dis­tan­ci­jų sprin­te­riai – bė­ga per gat­vę, lyg žais­da­mi žai­di­mą „Spė­siu ar vis dėl­to nu­dauš“.

ži­nė­ti mies­te ne tik ne­ga­li­ma, bet ir pa­vo­jin­ga. Vi­sų pir­ma pės­tie­ siems.

O pas mus mū­sų mies­tuo­se, ku­ riuo­se dar ir duo­bių dau­gy­bė, vai­ ruo­to­jai le­kia tar­si bū­tų tik ką pa­ leis­ti iš be­prot­na­mio.

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Vy­dū­nui – gra­žiau­sia aikš­tė

Ne­rims­ta dis­ku­si­jos dėl Vy­dū­no at­ mi­ni­mo įam­ži­ni­mo. Ma­no nuo­mo­ ne, pa­mink­las šiam iš­ki­liam žmo­gui tu­rė­tų sto­vė­ti pa­čio­je gra­žiau­sio­je aikš­tė­je. Nuo­ša­lia­me skve­re­ly­je jam tik­rai ne vie­ta. Vy­dū­nas – vie­nin­te­ lis toks žmo­gus ne tik Lie­tu­vo­je. Gal rei­kė­tų Klai­pė­do­je or­ga­ni­zuo­ti re­fe­ ren­du­mą ir šiuo klau­si­mu per rin­ki­ mus į Sei­mą?

Andriaus Deltuvos karikatūra

Gal čia pa­va­sa­ris pa­vei­kė, gal pa­ si­bai­gu­si pil­na­tis, ta­čiau mes va­ ži­nė­ja­me bai­siau nei tre­čių­jų ša­lių at­sto­vai In­di­jo­je ar Pa­kis­ta­ne. Va­ žiuo­ja kas kaip no­ri, per­si­ri­kiuo­ja ne­ro­dy­da­mi po­sū­kių sig­na­lų, grei­ tis – siau­bin­gas, pės­tie­ji pas mus yra trum­pų­jų dis­tan­ci­jų sprin­te­ riai – bė­ga per gat­vę, lyg žais­da­mi žai­di­mą „Spė­siu ar vis dėl­to nu­ dauš“.

Praė­ju­sią sa­vai­tę ma­čiau, kaip jau­nuo­lis, ma­tyt, paė­męs tė­vų „Re­nault La­gu­na“, skin­te nu­sky­nė švies­tu­vą ant Pi­lies til­to. Jau­no­ji

kar­ta mo­ko­si ne­si­lai­ky­ti eis­mo tai­ syk­lių iš tė­vų, ku­riems vi­siš­kai nu­ si­spjau­ti, ko­kį pa­vyz­dį jie ro­do sa­vo at­ža­lo­mis. Štai ir su­ka­si be­pro­tiš­ ka ka­ru­se­lė, žūs­ta žmo­nės, dau­žo­ mos ma­ši­nos, nio­ko­ja­mas sun­kiai už­dirb­tas sa­vas ir sve­ti­mas tur­tas. Žiau­ru ir kvai­la.

Dau­gy­bę me­tų kal­ba­m e apie pra­stą si­tua­ci­ją ke­liuo­se, ke­lia­me triukš­mą, net at­si­ra­do ter­mi­nas „ka­ras ke­liuo­ se“, ta­čiau be­veik nie­ko ne­da­ro­ma, kad ta­me ka­re bū­tų pa­si­ra­šy­ta pa­ liau­bų su­tar­tis.

są. Ma­nau, kad 90 pro­c. klai­pė­die­ čių pa­si­sa­kys prieš mu­zi­ki­nio teat­ro sta­ty­bas At­gi­mi­mo aikš­tė­je. Ši vie­ ta tu­ri sa­vo tra­di­ci­jas. Čia sto­vė­jo tan­kai, rin­ko­mės, gy­nė­me Lie­tu­vą.

Ji yra įau­gu­si į mū­sų šir­dis. Ne­tel­pa gal­vo­je, kad čia ga­li sto­vė­ti mu­zi­ki­ nis teat­ras.

į kie­mus. Keis­ta, kad mies­to val­džia pir­miau­sia rū­pi­na­si „Tri­ny­čių“ fab­ ri­ko te­ri­to­ri­ja, o ne šia. Ne­be­ga­li­me ap­si­kęs­ti.

Ri­čar­das

Gra­žus mū­sų mies­tas

Dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ bu­vo už­duo­ tas klau­si­mas, ar my­li­me sa­vo mies­ tą. Klai­pė­da – tik­rai gra­žus mies­tas.

La­bai daug gė­lių. Ne gė­da mies­to net sve­čiams pa­ro­dy­ti.

Ra­mu­tė

Mil­da

Aikš­tė­je teat­rui – ne vie­ta

Ma­ne ap­stul­bi­no min­tis, kad At­gi­ mi­mo aikš­tė­je no­ri­ma sta­ty­ti mu­zi­ ki­nį teat­rą. Įdo­mu, kur bus sta­to­mos ma­ši­nos, jei čia at­si­ras šis pa­sta­tas?

To­kie pla­nai yra ab­sur­diš­ki. Da­bar ši aikš­tė yra vie­nin­te­lė erd­vė, ku­rio­je dar ga­li­ma įkvėp­ti oro, or­ga­ni­zuo­ ti ren­gi­nius. Užs­ta­čius šią vie­tą, už­ dus Klai­pė­da. Prie bu­vu­sio „Že­mai­ ti­jos“ ki­no teat­ro anks­čiau taip pat bu­vo skve­re­lis. Da­bar jis už­sta­ty­tas „stik­lai­niais“. Rei­kė­tų šiuo klau­si­ mu or­ga­ni­zuo­ti mies­tie­čių ap­klau­

Šiukš­ly­no nie­kas ne­sut­var­ko

Mies­to val­džia kal­ba apie ap­leis­tus sta­ti­nius, te­ri­to­ri­jas mies­to cent­ re. Ta­čiau nie­kas neatk­rei­pia dė­me­ sio į Til­žės gat­vė­je ap­leis­tą pa­sta­tą, ku­ria­me vei­kė pie­no įmo­nė. Kas ten da­ro­si, bai­su. Pas­ta­tas – ap­leis­tas, kie­mas ta­po vi­so ra­jo­no šiukš­ly­nu.

Kon­tei­ne­riais jau nie­kas ne­si­nau­do­ ja. Kva­pai nuo jo sklin­da bai­siau­si. O kur paukš­čiai, grau­ži­kai, mu­se­lės?

Ten nuo­lat ren­ka­si ir val­ka­tos. Ne­to­ li šio šiukš­ly­no gy­ve­na žmo­nės, yra vai­kų dar­že­lis. Vė­jas at­ne­ša šiukš­lių

Ka­ro­li­na Doč­ku­tė

Gy­ven­to­ja

Nė­ra kur nu­si­pirk­ti gė­lių

Mo­gi­lio­vo gat­vės pa­bai­go­je nė­ra kur nu­si­pirk­ti gė­lių, nors pre­ky­bos cent­ rų – ke­li. Prieš ke­lias die­nas bu­ vo ma­no drau­gės gim­ta­die­nis. Gal­ vo­ju, nu­bėg­siu, nu­pirk­siu puokš­te­lę ir pa­svei­kin­siu sim­bo­liš­kai. Nuei­ nu į vie­ną pre­ky­bos cent­rą, ten gė­lės ap­vy­tu­sios. Žied­la­piai krin­ta, la­pai nu­džiū­vę. Nė­ra iš ko rink­tis. Ta­čiau pra­šo­ma už šias gė­les di­džiau­sių su­ mų. Nuei­nu į ki­tą pre­ky­bos cent­rą – si­tua­ci­ja to­kia pat. Už ma­žą puokš­ te­lę pra­šė 25 li­tų. Ban­džiau su­gė­din­ti par­da­vė­jas, kad ne gė­les, o šiukš­les par­da­vi­nė­ja, bet šios ne­si­lei­do į kal­ bas. Tad nu­si­pir­kau vie­ną žie­de­ lį, apė­jau ap­link na­mą, pri­si­rin­kau įvai­rių ža­lu­my­nų ir pa­ti puokš­tę su­ kom­po­na­vau. Išė­jo ge­ro­kai gra­žes­nė nei par­da­vi­nė­ja­mos. Kam do­va­no­ ti gė­lių, ku­rio­mis žmo­gus net pa­si­ džiaug­ti ne­ga­lės? Vers­li­nin­kai tu­rė­ tų su­si­mąs­ty­ti.

Vi­da Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

ai tik at­šy­la oras, daug kam pa­ky­la no­ras...

Na, ne tas no­ras, apie ku­rį mėgs­ta žmo­nės kal­bė­ti pa­ va­sa­rį, o tas, ku­ris ver­čia kaip be­pro­ čius spaus­ti grei­čio pe­da­lą.

Kas­dien va­žiuo­ju į dar­bą ir ma­ tau, kaip žmo­nės el­gia­si va­žiuo­da­mi Klai­pė­dos gat­vė­se. Tai tik­ras siau­ bas. Ko­kio­je nors tvar­kin­gai va­ži­ nė­ti įpra­tu­sio­je Vo­kie­ti­jo­je po­li­ci­ja, pa­ma­čiu­si to­kį mū­sų „važ­ny­čio­to­ jų“ (ki­taip ne­pa­va­din­si) el­ge­sį, tik­ rai pa­kel­tų vi­suo­ti­nį aliar­mą.

Sa­ky­si­te: Vo­kie­ti­jo­je grei­tis ne­ ri­bo­ja­mas ir „au­to­ba­nuo­se“ ten jie le­kia tar­si pa­šė­lę. Taip, ta­čiau di­ de­liu grei­čiu vo­kie­čiai va­ži­nė­ja tik greit­ke­liuo­se, bet įva­žia­vę į mies­tą jie re­tai net ket­vir­tą pa­va­rą įjun­ gia. Nes vo­kie­čiai ži­no: grei­tai va­

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Kurkime Jūsų šeimos tradicijas drauge!

Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.

Prenumeratos kaina įmonėms 160 Lt (132 Lt plius PVM).

Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www.KL.lt, www.prenumerata.lt; Pavedimu į UAB „Diena Media News“(įm. k. 133348410) a.s. LT60 7010 4000 1046 7777 AB Ūkio bankas.

Mokėdami už prenumeratą būtinai nurodykite pavadinimą, pristatymo adresą ir telefoną.

Per „Klaipėdos“ platintojus tel. (8 46) 397 714.

Bibliotekose (Debreceno g. 22, Kalnupės g. 13, Kauno g. 49, Kretingos g. 61, Laukininkų g. 42−18, Taikos pr. 81A, Šaulių g. 3−18, Tilžės g. 9, Vingio g. 11−1, Molo g. 60).

Daugiau informacijos Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

Akcija vyksta iki birželio 30 d.

8

antrADIENIS, gegužės 22, 2012

ekonomika Moks­lei­vių dar­bai lau­kia įver­ti­ni­mo Pro­fe­si­nės sa­va­no­rys­tės pro­jek­to „Kam to rei­kia?!“ ir „Ar­chi­tek­tū­ros [vaikų] fon­do“ or­ga­ni­zuo­tos kū­ry­bi­ nės dirb­tu­vės jau ap­ke­lia­vo di­džiuo­ sius Lie­tu­vos mies­tus. Skel­bia­mi ori­ gi­na­liau­sio moks­lei­vių su­kur­to ma­ke­ to rin­ki­mai te­ma „Vie­ta, ku­rio­je užau­ gęs no­rė­čiau dirb­ti...“ Or­ga­ni­za­to­riai kvie­čia bal­suo­ti so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“, gru­pė­je „Kam to rei­kia?“.

Ne­są­ži­nin­gi sko­li­nin­kai ras lan­dų Komentaras

Nuo vi­dur­va­sa­rio įsi­ga­lio­sian­ti hi­po­te­kos re­for­ma pa­leng­vins išieš­ko­ji­mo pro­ce­ są iš ne­mo­kių gy­ven­to­jų ir vers­li­nin­kų, ta­čiau pa­keis­ta­me įsta­ty­me vis tiek li­ko teo­ri­nių ga­li­my­bių vil­kin­ti išieš­ko­ji­mo iš įkeis­to tur­to ei­gą.

Kęs­tu­tis Ba­ra­naus­kas

„NOR­DIA BAUB­LYS & Part­ners“

Jo­li­ta Žvirb­ly­tė

j.zvirblyte@diena.lt

Var­žy­ty­nių šmėk­la ne­si­trau­kia

Kiek­vie­nas žmo­gus, už ban­ko pa­ sko­lą įkei­tęs tur­tą, ži­no, kad jam ta­pus ne­mo­kiam kre­di­to­rius vie­ną die­ną ga­li jo tur­tą par­duo­ti iš var­žy­ ty­nių. To­kių at­ve­jų ypač pa­dau­gė­jo nuo 2009 m., kai su kre­di­to grą­ži­ni­ mo pro­ble­mo­mis su­si­dū­rę žmo­nės per var­žy­ti­nes pra­ra­do sa­vo būs­tą.

Lie­tu­vo­je dau­giau­sia ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to (NT) yra įkeis­ta ban­kams.

Hi­po­te­kos re­for­ mos nau­dą pir­miau­ sia tu­rė­tų pa­jus­ti hi­ po­te­kos kre­di­to­riai, nes išieš­ko­ti sko­lą taps pa­pras­čiau.

Kol kas, iki lie­pos 1-osios, kre­di­ to­riui, no­rin­čiam už sko­lą areš­tuo­ti ir par­duo­ti jam įkeis­tą NT iš var­žy­ ty­nių, rei­kia gau­ti hi­po­te­kos tei­sė­jo lei­di­mą. Kaip ro­do Cent­ri­nės hi­po­ te­kos įstai­gos duo­me­nys, hi­po­te­kos tei­sė­jų priim­tų nu­tar­čių areš­tuo­ti ir par­duo­ti ban­kams įkeis­tą NT dau­ gė­ja nuo 2009 m. Nors ban­kai gi­ na­si, kad jie nė­ra pe­rė­mę ar par­da­ vę tiek NT, kiek yra ga­vę hi­po­te­kos tei­sė­jų lei­di­mų tai pa­da­ry­ti, var­žy­ ty­nių šmėk­la vis dar ne­si­trau­kia.

Siek­da­mi at­gau­ti sko­las ban­kai vis dar ak­ty­viai krei­pia­si į Cent­ri­nės hi­ po­te­kos įstai­gą ir pra­šo leis­ti par­ duo­ti įkeis­tą NT. Per­nai hi­po­te­kos tei­sė­jai priė­mė nu­tar­tis leis­ti ban­

Hi­po­te­kos tei­sė­jų at­lik­tos žy­mos dėl įkeis­to tur­to areš­to Me­tai

Skai­čius

2008

817

2009

2481

2010

2437

2011

2005

2012 I ketv.

611

Šal­ti­nis: Cent­ri­nė hi­po­te­kos įstai­ga

Į

kams areš­tuo­ti ir par­duo­ti iš var­žy­ ty­nių 467 bu­tus, t. y. 6 pro­c. dau­giau nei 2010-ai­siais. Per pir­mą­jį šių me­ tų ket­vir­tį leis­ta areš­tuo­ti ir par­duo­ ti 98 bu­tus. Per­nai hi­po­te­kos tei­sė­jai ban­kams lei­do par­duo­ti 657 įkeis­ tus že­mės skly­pus, tai bu­vo 51 pro­c. ma­žiau nei už­per­nai. Šie­met ban­kai jau yra ga­vę 244 lei­di­mus areš­tuo­ti ir par­duo­ti že­mės skly­pus.

Spręs no­ta­rai

Nuo lie­pos 1-osios išieš­ko­ji­mo iš hi­po­te­ka įkeis­to tur­to pro­ce­sas pra­si­dės ne ga­vus hi­po­te­kos tei­sė­ jo lei­di­mą, o no­ta­rui at­li­kus vyk­do­ mą­jį įra­šą. „Išieš­ko­ji­mo iš įkeis­to tur­to pro­ ce­se ne­liks hi­po­te­kos tei­sė­jo, ku­ris prii­ma nu­tar­tis dėl įkeis­to daik­to par­da­vi­mo iš var­žy­ty­nių. No­ta­ro vyk­do­mą­jį įra­šą pa­tei­kus ant­sto­liui ir šiam pra­dė­jus pri­vers­ti­nio išieš­ ko­ji­mo pro­ce­dū­rą, įkeis­tas daik­tas hi­po­te­kos kre­di­to­riaus pa­si­rin­ki­ mu ga­lės bū­ti par­duo­da­mas iš vie­ šų­jų var­žy­ty­nių ar­ba per­duo­da­mas kre­di­to­riui ad­mi­nist­ruo­ti“, – aiš­ki­ na­ma dien­raš­čiui at­siųs­ta­me at­sa­ ky­me iš Cent­ri­nės hi­po­te­kos įstai­ gos. „No­ta­ras tu­rės iš­siųs­ti sko­li­nin­ kui pra­ne­ši­mą su pa­siū­ly­mu per 20 die­nų grą­žin­ti sko­lą. Po to no­ta­ras at­liks vyk­do­mą­jį įra­šą, ku­rį kre­di­ to­rius ga­lės pa­teik­ti tie­sio­giai ant­ sto­liui“, – sa­kė ad­vo­ka­tų kon­to­ros „Raid­la Le­jins & Nor­cous“ aso­ci­ juo­tas tei­si­nin­kas, ad­vo­ka­tas Dai­ nius Kens­ta­vi­čius.

Išieš­ko­ji­mas: siek­da­mi at­gau­ti sko­las ban­kai vis dar ak­ty­viai krei­pia­si

į Cent­ri­nės hi­po­te­kos įstai­gą ir pra­šo leis­ti par­duo­ti įkeis­tą NT.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ga­li keis­tis su­tar­tys

Tei­gia­ma, kad hi­po­te­kos re­for­mos nau­dą pir­miau­sia tu­rė­tų pa­jus­ti hi­ po­te­kos kre­di­to­riai, nes išieš­ko­ti sko­lą taps pa­pras­čiau. „Pir­miau­sia – hi­po­te­kos kre­di­to­rius ga­lės pra­ dė­ti išieš­ko­ji­mo pro­ce­są ne tik įsta­ ty­muo­se, bet ir su­tar­ty­je nu­sta­ty­tais at­ve­jais“, – sa­kė D.Kens­ta­vi­čius.

Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad, prieš su­da­ry­da­mi hi­po­te­kos san­do­rius, kre­di­to­riai tu­rė­tų iš­nau­do­ti sa­vo ga­li­my­bes siek­ti di­des­nio sa­vo in­ te­re­sų už­tik­ri­ni­mo. „To­dėl sko­li­ nin­kai tu­rė­tų dar ati­džiau su­si­pa­ žin­ti su vi­so­mis hi­po­te­kos san­do­rio są­ly­go­mis“, – pa­brė­žė tei­si­nin­kas.

Pra­na­šu­mai sko­li­nin­kams

Įs­ta­ty­mų pa­kei­ti­mais sie­kia­ma už­tik­ rin­ti ne tik kre­di­to­rių, bet ir sko­li­nin­ kų in­te­re­sus. D.Kens­ta­vi­čiaus tei­gi­ mu, sko­li­nin­kas tu­rės tei­sę rei­ka­lau­ti, kad kre­di­to­rius at­ly­gin­tų nuo­sto­lius, at­si­ra­du­sius dėl ne­tei­sė­to išieš­ko­ji­mo ar pri­vers­ti­nio par­da­vi­mo. „Sko­li­nin­kas tu­rės tei­sę kreip­ tis į teis­mą ir gin­čy­ti kre­di­to­riaus veiks­mus. Taip pat sko­li­nin­kai tu­ rės tei­sę pra­šy­ti teis­mo tai­ky­ti lai­ ki­ną­sias ap­sau­gos prie­mo­nes ir su­stab­dy­ti vyk­do­mus išieš­ko­ji­mo veiks­mus. Tai yra pa­grin­di­niai re­ for­mos pra­na­šu­mai sko­li­nin­kams“, – sa­kė D.Kens­ta­vi­čius.

s­ta­t y­mų pa­kei­t i­mai ne­pa­nai­k i­no vi­s ų teo­r i­n ių ga­l i­my­bių vil­k in­t i išieš­ko­ji­mo iš hi­po­te­ka įkeis­to tur­ to pro­ce­są, to­dėl pik­ty­bi­nių sko­l i­ nin­kų, ku­rie vi­sais įma­no­mais bū­dais steng­sis iš­sau­go­ti hi­po­te­ka įkeis­to tur­ to val­dy­mo ir nau­do­ji­mo tei­ses, bus ir atei­ty­je.

Ti­kė­ti­na, kad ga­li pa­dau­gė­ti at­ve­jų, kai sko­li­nin­kas, ku­ris ži­no, jog lai­ku ne­su­ ge­bės įvyk­dy­t i prie­vo­lės, dar iki jos įvyk­dy­mo ter­m i­no kreip­sis į teis­mą su ieš­k i­n iu dėl hi­po­te­kos (įkei­t i­mo) san­do­r io pri­pa­ž i­n i­mo ne­ga­l io­jan­čiu ir pra­šys tai­ky­ti lai­ki­ną­sias ap­sau­gos prie­mo­nes, pvz., už­d raus­t i kre­d i­to­ riui pra­dė­t i išieš­ko­ji­mą iš įkeis­to tur­ to iki teis­mo spren­di­mo įsi­tei­sė­ji­mo.

Net ir tuo at­ve­ju, jei­gu teis­mas at­si­sa­ ky­tų jas tai­ky­ti, o kre­di­to­rius nu­spręs­ tų pra­dė­ti išieš­ko­ji­mą ir kreip­tų­si į no­ ta­rą dėl vyk­do­mo­jo įra­šo, sko­li­nin­kas no­ta­rui pa­teik­tų in­for­ma­ci­ją, kad teis­ me yra gin­čas dėl hi­po­te­kos san­do­rio pri­pa­ž i­n i­mo ne­ga­l io­jan­čiu, o tai ga­l i bū­ti ar­gu­men­tas no­ta­rui at­si­sa­ky­ti at­ lik­ti vyk­do­mą­jį įra­šą.

Pro­ce­dū­r ų vil­k i­n i­mas įma­no­mas ir įvai­riais ki­to­kiais veiks­mais (skun­dai dėl var­ž y­ty­n ių, dėl no­ta­ro veiks­mų, by­los dėl pri­vers­t i­n io iš­kel­d i­n i­mo ir pan.). Ma­no įsi­t i­k i­n i­mu, bū­tent nuo teis­mų, o ne nuo no­ta­rų la­biau­siai pri­ klau­sys, ko­kią rea­lią nau­dą duos įsta­ ty­mų pa­kei­ti­mai pra­kti­ko­je ir ar išieš­ ko­ji­mo pro­ce­dū­ra smar­kiai pa­grei­tės.

Jei­g u lai­k i­no­sios ap­sau­gos prie­mo­ nės bus tai­ko­mos pa­grįs­tai ir ap­gal­vo­ tai, pa­kei­ti­mai tu­rė­tų veik­ti taip, kaip įsta­ty­mų lei­dė­jas ti­kė­jo­si.

Ban­kams iš­duo­ti lei­di­mai par­duo­ti įkeis­tą NT iš var­žy­ty­nių

Bu­tai

Že­mės skly­pai

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

I ketv.

I ketv.

DNB

13

64

SEB

25

77

52

53

„Swed­bank“

35

53

64

126

„Dans­ke“

4

33

46

39

„Nor­dea“

12

21

66

Šiau­lių ban­kas

3

23

Ūkio ban­kas

1

11

Me­di­ci­nos ban­kas

5

14

„UniC­re­dit Bank“

0

2

2

„Ci­ta­de­le“

0

0

0

102

314

438

467

Iš vi­so:

151

154

14

34

245

475

569

89

33

14

223

326

143

44

22

48

167

145

247

70

4

8

70

138

51

6

62

16

15

41

90

60

16

30

9

2

7

53

60

37

9

3

6

2

8

58

46

27

2

11

12

0

10

65

36

28

4

1

1

0

0

0

0

0

5

4

0

0

0

8

4

98

154

1008

1332

657

244

98

bu­tus

leis­ta ban­kams areš­tuo­ti ir par­duo­ti iš var­žy­ty­nių per pir­mą šių me­tų ket­vir­tį.

9

ANTRADIENIS, gegužės 22, 2012

sveikata

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

3D po­jū­čiai tu­ri sa­vo kai­ną Prieš pirk­da­mi ste­ reo­te­le­vi­zo­rių pa­ si­kon­sul­tuo­ki­te su gy­dy­to­ju – to­kias re­ ko­men­da­ci­jas pa­ tei­kia ga­min­to­jai.

Spe­cia­lis­tai pri­pa­ žįs­ta, kad nau­jo­sios tech­no­lo­gi­jos eg­za­ mi­nuo­ja ne tik mū­ sų re­gė­ji­mą.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Skun­džia­si akių nuo­var­giu

Už­ka­ria­vę ki­no teat­rus 3D (erd­vi­nis vaiz­das) vis ak­ty­viau brau­na­si ir į mū­sų na­mus. Ne vie­nas su­si­gun­do ga­li­my­be žiū­rė­ti te­le­vi­zi­ją lyg pa­ts da­ly­vau­tų įvy­kių sū­ku­ry­je.

Ta­čiau stip­res­ni po­jū­čiai tu­ri sa­ vo kai­ną – vis dau­giau žmo­nių, pa­ žiū­rė­ję 3D, skun­džia­si akių nuo­ var­giu bei ki­tais su­tri­ki­mais.

Akių li­gų gy­dy­to­ja Vai­da Ger­ baus­kie­nė neat­me­ta ti­ki­my­bės, kad mi­nė­to­sios tech­no­lo­gi­jos ga­ li kenk­ti re­gai. Ka­dan­gi ste­reo­te­ le­vi­zo­riai kol kas pri­ski­ria­mi prie pra­ban­gos pre­kių, ne kiek­vie­nuo­ se na­muo­se jų ga­li­ma ap­tik­ti. Tad V.Ger­baus­kie­nė apie erd­vi­nio vaiz­ do po­vei­kį klai­pė­die­čių akims siū­ lė pa­kal­bė­ti po de­šimt­me­čio, kai ši nau­jo­vė dau­ge­liui žmo­nių gal­būt taps kas­die­ny­be.

Su­ku­ria iliu­zi­ją

„Kaip vei­kia 3 di­men­si­jų vaiz­das?

Mū­sų sme­ge­nys „ap­gau­na­mos“ 3D vaiz­do, nes de­ši­nei ir kai­rei akims pa­tei­kia­mi skir­tin­gi sig­na­lai“, – aiš­ki­no gy­dy­to­ja.

Pa­sak V.Ger­baus­kie­nės, akis ma­ to vis­ką, nuo ko at­si­spin­di švie­sa. Švie­sos fo­to­nai pa­ten­ka į akį, tink­ lai­nė ana­li­zuo­ja vaiz­dą ir jį at­ku­ria.

Jei žiū­ri­me į prie­šais sa­ve iš­ties­tą ran­ką, to­liau esan­čius daik­tus ma­ to­me ne­la­bai aiš­kiai.

Tad žiū­rint erd­vi­nį vaiz­dą ky­la konf­lik­tas tarp ek­ra­no ir vaiz­do gy­ lio, ku­rį ma­to­me. Su­ku­ria­ma iliu­ zi­ja, kad ma­to­me to­liau esan­čius daik­tus. Bet iš tik­rų­jų nuo mums su­ku­ria­mo gi­les­nio vaiz­do nie­kas neat­sis­pin­di.

Pa­si­rin­ki­mas: kol bus su­rink­ta pa­kan­ka­mai duo­me­nų apie il­ga­lai­kį 3D te­le­vi­zi­jos po­vei­kį akims, fil­mais ste­reo­for­ma­tu ne­de­rė­tų pikt­nau­džiau­ti.

Gy­dy­to­ja paaiš­ki­no, kad žiū­ rint 3D akims ten­ka di­džiu­lis krū­ vis – joms sun­ku vie­nu me­tu ge­ rai ma­ty­ti ir ar­ti, ir to­liau esan­čius daik­tus. Nuo­lat įsi­tem­pu­sios akys grei­čiau pa­vargs­ta.

Pa­žiū­rė­ję fil­mą ir nu­siė­mę 3D aki­nius žiū­ro­vai ke­lias mi­nu­tes jau­ čia­si ap­kvai­tę, nes sme­ge­nys ne­su­ ge­ba iš­kart „per­si­jung­ti“. Jau­nes­ni žmo­nės at­si­to­kė­ja grei­čiau.

Ga­li su­kel­ti in­sul­tą

V.Ger­baus­kie­nė at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­kenk­ti akims la­biau ri­zi­kuo­ja ne ki­no teat­ro žiū­ro­vai, o tu­rin­tie­ji 3D te­le­vi­zo­rių na­muo­se.

Tad neat­si­tik­ti­nai vie­nos pa­sau­ ly­je ži­no­mos bui­ti­nės tech­ni­kos ga­min­to­jų kom­pa­ni­ja prieš įsi­gy­ jant te­le­vi­zo­rių su 3D sis­te­ma pa­ ta­ria pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ju.

Mat mir­gan­tys vaiz­dai ga­li su­kel­ti epi­lep­si­jos prie­puo­lį, šir­dies smū­ gį ir net in­sul­tą.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Žiū­rė­ti 3D taip pat ne­re­ko­men­ duo­ja­ma, jei esa­ma pra­stos fi­zi­nės for­mos, no­ri­ma mie­go ar­ba var­to­ ja­mas al­ko­ho­lis.

Ki­tas ga­min­to­jas įspė­ja, kad pa­ ju­tus akių nuo­var­gį te­le­vi­zo­rių rei­ kė­tų ne­del­siant iš­jung­ti.

Ken­kia ar pa­de­da?

Kaip pa­ste­bi V.Ger­baus­kie­nė, il­ga­ lai­kių ty­ri­mų dėl 3D po­vei­kio akims nė­ra. Ga­na prieš­ta­rin­gi bū­na ir ki­ tų už­sie­nio ša­lių ty­ri­mų re­zul­ta­tai.

Lie­tu­vo­je jie nė­ra at­lie­ka­mi.

Prieš po­rą me­tų op­to­met­ri­jos pro­fe­so­rius Mar­ti­nas Bank­sas iš Jung­ti­nių Ame­ri­kos vals­ti­jų, at­ li­kęs pir­mą di­de­lį ty­ri­mą, nu­sta­ tė, kad 3D su­ke­lia akių nuo­var­gį ir ken­kia re­gė­ji­mui.

Ta­čiau po me­tų pa­si­ro­džiu­sia­ me to pa­ties pro­fe­so­riaus pra­ne­ši­ me pa­neig­tas il­ga­lai­kis nei­gia­mas 3D tech­no­lo­gi­jų po­ vei­kis.

10

Įdo­mu

Pa­ta­ri­mai

Ty­ri­mas apie 3D pro­jek­to­rių pa­nau­ do­ji­mą mo­kyk­lo­se pa­ro­dė, kad mo­ ky­mas su to­k iu vaiz­du 46 pro­c. pa­ di­di­na mo­k i­nių įsi­trau­k i­mą į dar­bą ir 24 pro­c. pa­ge­ri­na tes­tų re­zul­ta­tus.

Jei įpras­tai dė­me­sį su­kau­pia be­veik pu­sė mo­k i­nių, tai su 3 D su­si­do­mė­ ju­sių mo­ki­nių kla­sė­je pa­dau­gė­ja iki 94 pro­c. Nus­ta­t y­ta, kad mo­k i­n iai, ku­rie mo­kė­si 3D, at­si­mi­nė dau­g iau ir ži­n ių ko­k y­bė bu­vo ge­res­nė. Ty­ ri­mas at­l ik­tas su 700 mo­k i­n ių, 47 mo­k y­to­jais 15 mo­k yk­lų Pran­cū­z i­ jo­je, Olan­d i­jo­je, Tur­k i­jo­je, Šve­d i­jo­ je, Vo­k ie­ti­jo­je.

kuo di­des­nis ek­ra­nas, tuo akys

ma­žiau pa­vargs­ta kuo to­liau sė­dė­ti nuo ek­ra­no (nuo

1,8 iki 2,5 met­ro) žiū­rė­ti tie­siai į ek­ra­ną kuo la­biau pa­ge­rin­ti vaiz­do ryš­ku­

mą ir kont­ras­tą pa­žiū­rė­jus 3D, pa­da­ry­ti akių pra­

ti­mus pa­žiū­rė­jus 90 mi­

nu­čių, da­ry­ti per­ trau­ką

10

ANTRADIENIS, gegužės 22, 2012

sveikata

3D po­jū­čiai tu­ri sa­vo kai­ną

Su­si­do­mė­ji­mas: me­di­kai ap­žiū­rė­jo nau­ją ope­ra­ci­nės įran­gą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vai­kams – mo­der­ni ope­ra­ci­nė Si­tua­ci­ja: V.Ger­baus­kie­nė pa­ste­bi, kad nė­ra vie­na­reikš­miš­kų ty­ri­mų

re­zul­ta­tų dėl 3D po­vei­kio.

Po Ame­ri­ko­je at­lik­ 9 tos ap­klau­sos in­ter­ ne­tu paaiš­kė­jo, kad kas ket­vir­tas

žiū­ro­vas jau­čia akių nuo­var­gį, gal­ vos svai­gi­mą, pu­siaus­vy­ros su­tri­ ki­mus. Ame­ri­kie­čių moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad žiū­rint 3D la­biau dir­ ba akių rau­me­nys, tad įtam­pa ga­li iš­pro­vo­kuo­ti gal­vos skaus­mą.

Akių dar­bą, žiū­rint erd­vi­nį vaiz­ dą, jie pa­ly­gi­no su vaikš­čio­ji­mu tru­pu­tį pri­tū­pus. Į dis­ku­si­jas apie 3D po­vei­kį įsi­ trau­kia net ži­no­mi pa­sau­lio kū­rė­ jai. Re­ži­sie­rius Ja­me­sas Ca­me­ro­ nas, su­kū­ręs ne vie­ną fil­mą to­kiu for­ma­tu, įsi­ti­ki­nęs, jog kenks­min­ gas 3D po­vei­kis akims tė­ra mi­tas. „Taip fil­mų kū­rė­jai bau­džia­mi už sėk­mę“, – ma­no jis.

Nė­ra vie­nin­gos nuo­mo­nės

V.Ger­baus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad kai ku­rie spe­cia­lis­tai vai­kams iki še­ še­rių me­tų ne­re­ko­men­duo­ja žiū­ rė­ti 3D, nes šios tech­no­lo­gi­jos ga­li su­trik­dy­ti nor­ma­lų re­gos funk­ci­jų vys­ty­mą­si.

Bet vė­liau Ame­ri­kos vai­kų of­ tal­mo­lo­gas, pro­fe­so­rius Lo­ren­sas Tik­se­nas iš Va­šing­to­no uni­ver­si­te­ to tei­gė, kad vai­kų re­gos vys­ty­mui­ si erd­vi­nis vaiz­das ne­tu­ri įta­kos.

Ma­no­ma, kad ma­žie­siems žiū­ro­ vams net nau­din­ga pa­žiū­rė­ti fil­mą to­kiu for­ma­tu, nes taip ga­li­ma ap­ tik­ti tam tik­ras vai­kų akių pro­ble­ mas anks­ty­vo­se sta­di­jo­se. Įp­ras­tai jos pa­ste­bi­mos ne taip grei­tai. „Jei vai­kas vie­no­dai, be emo­ci­ jų, žiū­ri įpras­tą te­le­vi­zo­rių ir 3D, ga­li­ma įtar­ti tam tik­ras bė­das“, – paaiš­ki­no gy­dy­to­ja.

Erd­vi­nis vaiz­das – ne vi­siems

Tam, kad žmo­gus ga­lė­tų pa­ma­ty­ti erd­vi­nį vaiz­dą, akys pri­va­lo dirb­ti su­de­rin­tai. Nuo 7 iki 10 pro­c. pa­ sau­lio gy­ven­to­jų ne­ma­to erd­vi­nių vaiz­dų.

V.Ger­baus­kie­nė paaiš­ki­no, jog taip ga­li nu­tik­ti dėl akies jun­gi­nės, pa­slėp­to žvai­ru­mo, akį ju­di­nan­čių rau­me­nų dis­ba­lan­so, op­ti­nio ner­ vo li­gos. Kar­tais pa­ts žmo­gus net neį­ta­ria tu­rin­tis pa­na­šių bė­dų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Jei žmo­gus ma­to tą pa­tį iš­plau­ ku­sį vaiz­dą tiek su spe­cia­liais aki­ niais, tiek be jų, ga­li­ma įtar­ti, kad yra šių pro­ble­mų“, – pa­sa­ko­jo gy­ dy­to­ja.

Tad ga­min­to­jų re­ko­men­da­ci­jos ne iš pirš­to lauž­tos – prieš per­kant ste­reo­te­le­vi­zo­rių V.Ger­baus­kie­nė pa­ta­rė pa­si­kon­sul­tuo­ti su akių li­ gų gy­dy­to­ju.

Spe­cia­lūs tes­tai pa­de­da nu­ sta­ty­ti žmo­gaus ge­bė­ji­mą ma­ty­ti erd­vi­nius vaiz­dus. Ta­čiau jei vai­ kams to­kiu at­ve­ju įma­no­ma pa­dė­ ti, suau­gu­sie­siems lie­ka tik kons­ ta­tuo­ti fak­tą.

Ame­ri­kie­čių moks­ li­nin­kai akių dar­ bą, žiū­rint erd­vi­nį vaiz­dą, pa­ly­gi­no su vaikš­čio­ji­mu tru­pu­tį pri­tū­pus.

Tai­syk­lė 20/20/20

V.Ger­baus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad ga­ min­to­jai ski­ria di­de­les lė­šas ty­ri­ mams, susijusiems su 3D, kad ga­ lė­tų pa­to­bu­lin­ti tech­no­lo­gi­jas ir taip su­ma­žin­ti nei­gia­mą jų po­vei­ kį svei­ka­tai.

Ta­čiau vien­bal­siai tvir­ti­na­ma, kad fil­mą 3D for­ma­tu ge­riau žiū­ rė­ti ki­no teat­re nei na­muo­se – taip ma­žiau pa­vargs­ta akys. Be to, fil­ mai daž­niau­siai ne­trun­ka il­giau nei 1,5 va­lan­dos. Per to­kį lai­ką akys ne­ spė­ja stip­riai pa­varg­ti.

Tu­rin­tie­siems na­muo­se ste­reo­ te­le­vi­zo­rių gy­dy­to­ja re­ko­men­duo­ja jį žiū­rė­ti ne il­giau kaip tris va­lan­das per die­ną. Svar­bu ne­pa­mirš­ti sau­ gaus at­stu­mo. Kuo to­liau ek­ra­nas, tuo ma­žiau pa­vargs­ta akys. Op­to­ met­ris­tas Jus­ti­nas Ba­za­nas iš Niu­ jor­ko žiū­rin­tiems 3D siū­lo tai­syk­lę 20/20/20 – po 20 mi­nu­čių da­ry­ti 20 se­kun­džių per­trau­ką ir žiū­rė­ti į daik­tą, esan­tį už 20 met­rų. „Vis­kas tu­ri bū­ti su sai­ku“, – auk­si­nę tai­syk­lę pri­mi­nė gy­dy­to­ja.

Klai­pė­dos vai­kų li­ go­ni­nė­je po re­no­ va­ci­jos ati­da­ry­ tas Sku­bios pa­gal­ bos trau­mų sky­rius ir mo­der­ni­zuo­tos ope­ra­ci­nės.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Mo­der­ni­zuo­to­je ope­ra­ci­nė­je vie­nu me­tu bus ga­li­ma ope­ruo­ti iš kar­to tris vai­kus. Po re­konst­ruk­ci­jos jo­ je pa­keis­ta vi­sa me­di­ci­ni­nė įran­ga ir bal­dai.

Pa­sak Vai­kų li­go­ni­nės vy­riau­sio­ sios gy­dy­to­jos Klau­di­jos Bo­bians­ kie­nės, įsi­gy­ti nau­ji mo­der­nūs spe­ cia­lūs ope­ra­ci­nės sta­lai su prie­dais, spe­cia­lios lem­pos, ku­rio­mis ga­li­ ma re­gu­liuo­ti ap­švie­ti­mą, pa­leng­ vins me­di­kų dar­bą. Vy­riau­sio­ji gy­ dy­to­ja pa­ti­ki­no, kad vai­kams nė­ra pla­ni­nių ope­ra­ci­jų. Jie ope­ruo­ja­mi vos pri­rei­kus ir pa­si­ruo­šus ope­ra­ ci­jai. Per me­tus vi­du­ti­niš­kai Klai­

Ati­da­ry­mas: Vai­kų li­go­ni­nės vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja K.Bo­bians­kie­nė su

mies­to me­ru Vy­tau­tu Grub­liaus­ku per­kir­po įkur­tu­vių juos­te­lę.

pė­dos vai­kų li­go­ni­nė­je at­lie­ka­ma apie 3600 ope­ra­ci­jų.

Sku­bios pa­gal­bos trau­mų sky­ riu­je jau­nie­ji pa­cien­tai prii­mi­nė­ja­ mi vi­są pa­rą. Kas­dien su­lau­kia­ma nuo 50 iki 90 trau­muo­tų vai­kų.

Sky­riu­je dir­ba du trau­ma­to­lo­ gai. Jie tei­kia pa­gal­bą vai­kams iš vi­so Že­mai­ti­jos re­gio­no.

Ope­ra­ci­nių blo­ko ir trau­mų sky­ riaus re­mon­to dar­bai bu­vo pra­ dė­ti praė­ju­sių me­tų sau­sio mė­ne­

sį. Jie tu­rė­jo bū­ti baig­ti lie­pą. Kaip paaiš­ki­no li­go­ni­nės va­do­vė, įkur­ tu­vės už­si­tę­sė, nes sta­ty­bi­nin­kai at­si­sa­kė iš­tai­sy­ti pa­da­ry­tą bro­ką. Į pa­gal­bą te­ko kvies­tis dar dvi sta­ty­ bi­nių dar­bų įmo­nes.

Re­konst­ruk­ci­jos dar­bai at­siė­ jo per 670 tūkst. li­tų. Me­di­ci­ni­ nės įran­gos įsi­gy­ta už dau­giau nei 2 mln li­tų. Pro­jek­tas fi­nan­suo­tas už ES lė­šas, 55 tūkst. sky­rė pa­ti li­ go­ni­nė.

Pa­ra­mos ak­ci­ją pa­pil­dė krau­jo do­no­rai Pa­ra­mos ak­ci­ją „Vil­ties bė­gi­mas“ pa­pil­dė neat­ly­gin­ti­nos krau­jo do­ no­rys­tės ak­ci­ja. Vil­tį pa­sveik­ti pa­ do­va­no­jo per 20 žmo­nių.

Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro Klai­ pė­dos fi­lia­las sek­ma­die­nį su­ren­ gė neat­ly­gin­ti­nos krau­jo do­no­rys­ tės ak­ci­ją.

Cent­ro pa­la­pi­nė bu­vo įreng­ta prie pa­sku­ti­nės „Vil­ties bė­gi­mo“ star­to vie­tos, į ku­rią or­ga­ni­za­to­ riai kvie­tė neį­ga­liuo­sius, šei­mas su vai­kais.

Per ke­tu­rias ak­ci­jos va­lan­das krau­jo paau­ko­jo 22 žmo­nės. Tarp jų ne­ma­žai bu­vo to­kių, ku­rie neat­ly­ gin­ti­nais krau­jo do­no­rais ta­po pir­ mą kar­tą.

Kai ku­rie pa­sa­ko­jo šiam žings­ niui se­niai ruo­šę­si, ta­čiau tik da­ bar pa­s i­ry­ž o duo­t i krau­jo. Įp­ ras­min­ti „Vil­ties bė­gi­mą“ kil­niu dar­bu pa­no­ro jau­nos ma­mos, atė­ ju­sios su vai­kais, ar­ba at­ly­dė­ju­

Tra­di­ci­ja: krau­jo do­no­rys­tės ak­ci­ja per „Vil­ties bė­gi­mą“ or­ga­ni­zuo­ja­

ma ne pir­mą kar­tą.

sios vy­rus į pa­ra­mos ak­ci­ją. Na­ cio­na­li­nio krau­jo cent­ro do­no­rų or­ga­ni­za­to­rė Ri­man­ta Va­na­gie­nė pa­si­džiau­gė, jog tą­dien au­ko­ju­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

sie­ji krau­jo tai da­rė tik­rai iš šir­ dies. Jų nuo ge­ro dar­bo neat­bai­ dė ir karš­ta die­na. „Klai­pė­dos“ inf.

11

ANTRADIENIS, gegužės 22, 2012

sveikata

Sunkius ligonius slaugo ir na­muose Pa­leng­vin­ti kan­čias ir pa­dė­ti oriai išei­ti iš gy­ve­ni­mo – to­kios mi­si­jos ėmė­si vie­na uos­ta­mies­čio po­lik­li­ni­kų.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

ni­kuo­ja, ypač tie, ku­riems iki tol ne­te­ko su­si­dur­ti su mir­ti­mi.

Spren­džia ko­mi­si­ja

spe­cia­lius pa­lia­ty­vios slau­gos kur­ sus, bet tu­ri ir as­me­ni­nės pa­tir­ties slau­gant sun­kius li­go­nius.

Pa­gal­bą tei­kia ko­man­da

Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ras vie­nas pir­mų­jų uos­ta­mies­ ty­je pra­dė­jo siū­ly­ti am­bu­la­to­ri­nės pa­lia­ty­vios slau­gos pa­slau­gas. To­ kia pa­gal­ba tei­kia­ma sun­kiems li­ go­niams, ser­gan­tiems ne­pa­gy­do­ mo­mis li­go­mis.

Kaip paaiš­ki­no Klai­pė­dos svei­ ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vy­riau­ sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­ja šei­ mos me­di­ci­nai An­ge­lė Raz­gie­nė, pa­cien­tams pa­de­da­ma nu­mal­šin­ ti skaus­mą, gy­do­mi ki­ti ne­ga­la­vi­ mai, o li­go­nių ar­ti­mie­siems tei­kia­ ma emo­ci­nė, dva­si­nė ir so­cia­li­nė pa­gal­ba.

Pa­lia­ty­viai slau­go­mu pa­cien­tu rū­pi­na­si vi­sa gy­dy­mo įstai­gos ko­ man­da: šei­mos gy­dy­to­ja, dvi slau­ gy­to­jos, psi­cho­lo­gas, so­cia­li­nis dar­buo­to­jas. Spe­cia­lis­tai pa­gal po­ rei­kį lan­ko­si li­go­nių na­muo­se.

Pri­rei­kus ga­li­ma pa­pra­šy­ti ir dva­ si­nin­ko pa­gal­bos. Pa­sak A.Raz­gie­ nės, kol kas jos nė vie­nam jų slau­ go­mam pa­cien­tui ne­pri­rei­kė.

A.Raz­gie­nės pa­ste­bė­ji­mu, kai na­mo par­ve­ža­mas sun­kus li­go­nis, ne vi­si šei­mos na­riai ži­no, kaip tin­ ka­mai jį pri­žiū­rė­ti. To­kiais at­ve­jais gelbs­ti į na­mus atei­nan­čios slau­gy­ to­jos. Pa­va­duo­to­ja at­krei­pia dė­me­ sį, kad abi slau­gy­to­jos ne tik bai­gė

Pa­leng­vi­na būk­lę

Šiuo me­tu pa­lia­ty­vi slau­ga tei­kia­ ma ke­tu­riems šios gy­dy­mo įstai­gos li­go­nėms. Vie­na jų ser­ga pa­sku­ti­ nės sta­di­jos vė­žiu, ki­tai bū­ti­na daž­ nai per­tvars­ty­ti ne­gy­jan­čias tro­fi­ nes opas.

Ki­toms li­go­nėms nu­sta­ty­ta šir­ dies ne­pa­kan­ka­mu­mo ket­vir­ta sta­ di­ja, plau­čių ne­pa­kan­ka­mu­mas.

Ar­ti­miau­siu me­tu pa­lia­ty­vi slau­ga bus skir­ta dar trims on­ko­lo­gi­niams li­go­niams.

Sun­kius li­go­nius pri­žiū­rin­ti šei­ mos gy­dy­to­ja Gra­ži­na Dob­rans­ kie­nė pa­ste­bi, kad pa­lia­ty­vi slau­ga nuo įpras­to dar­bo ski­ria­si. „Kaip šei­mos gy­dy­to­ja su­si­du­riu su įvai­raus am­žiaus pa­cien­tais, ku­ rie ser­ga leng­viau ar sun­kiau, atei­na jau­nų žmo­nių, ser­gan­čių tik ūmiais su­si­rgi­mais“, – pa­sa­ko­jo ji.

Pa­sak gy­dy­to­jos, tuo tar­pu pa­lia­ ty­vi slau­ga ski­ria­ma itin sun­kiems li­go­niams, ku­riems daž­niau­siai ne­ ski­ria­mas joks gy­dy­mas, o tik pa­ leng­vi­na­ma būk­lė. „Kar­tais nie­ko dau­giau ne­rei­ kia, tik nuo­šir­džiai pa­šne­kė­ti, nu­ ra­min­ti ar iš­klau­sy­ti li­go­nį. Na­miš­ kiai ne vi­sa­da ga­li bū­ti ša­lia jo, tad pa­gelbs­ti atei­nan­tis žmo­gus“, – per pir­mą­jį dar­bo mė­ne­sį pa­ste­bė­jo

Pa­ra­ma: G.Dob­rans­kie­nė pa­ste­bi, kad kar­tais li­go­niui rei­kia tik šil­to žo­

džio.

G.Dob­rans­kie­nė. Į na­mus atei­nan­ tis me­di­kas pa­leng­vi­na ir ar­ti­mų­jų da­lią. Jiems esą ra­miau, kai li­go­niu rū­pi­na­si sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­ las.

Pa­de­da ir ne­tek­ties at­ve­ju

A.Raz­gie­nė paaiš­ki­no, kad pa­ lia­ty­vi slau­ga ga­li bū­ti tei­kia­ma sun­kiems pa­sku­ti­ne vė­žio sta­di­ja ser­gan­tiems, stu­bu­ro trau­mas pa­ ty­ru­siems bei ki­tiems pa­cien­tams, ku­riems bū­ti­na nuo­la­ti­nė prie­žiū­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ra, ku­rie ne­ga­li sa­vęs ap­si­tar­nau­ti.

Li­go­nio būk­lė tu­ri ati­tik­ti Svei­ ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos nu­ro­ dy­tas in­di­ka­ci­jas. Vie­na jų – su­tri­ ku­si ju­dė­ji­mo funk­ci­ja.

Kaip pa­vyz­dį A.Raz­gie­nė pa­mi­ nė­jo, kad na­muo­se ga­li­ma slau­gy­ ti ir žmo­gų po in­sul­to, jei jis ne­pa­ jė­gia at­si­kel­ti iš lo­vos.

Pa­gal­ba šei­mai tei­kia­ma ne tik slau­gant li­go­nį, bet ir ne­tek­ties me­tu. A.Raz­gie­nė pa­ste­bi, kad kar­ tais to­kiais at­ve­jais ar­ti­mie­ji su­pa­

Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ras pa­gal sa­vo ga­li­my­bes slau­ gy­ti ga­li iki 10 li­go­nių. Pir­me­ny­bę jie tei­kia sa­vo pa­cien­tams, ta­čiau į to­kią pa­gal­bą ga­li pre­ten­duo­ti ir ki­ tų gy­dy­mo įstai­gų pa­cien­tai.

A.Raz­gie­nė paaiš­ki­no, kad tam bū­ti­na pa­teik­ti gy­dan­čio gy­dy­to­jo iš­sa­mų iš­ra­šą apie sa­vo li­go­nį, taip pat ga­li­ma tu­rė­ti iš­ra­šą iš li­go­ni­nės, ta­da kreip­tis į Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro gy­dy­to­jų kon­sul­ ta­ci­nę ko­mi­si­ją.

Ko­mi­si­jai pri­ta­rus, pas li­go­nį ap­ si­lan­ko pa­lia­ty­vią pa­gal­bą tei­kian­ ti šei­mos gy­dy­to­ja. Ji su na­miš­kiais ap­ta­ria, ko­kios pa­gal­bos rei­kė­tų.

Pa­va­duo­to­ja pa­si­džiau­gė, kad ne­li­ko anks­čiau ga­lio­ju­sių ap­ri­bo­ ji­mų pa­lia­ty­viai slau­gai – me­di­kai li­go­nio na­muo­se ga­lė­jo ap­si­lan­ky­ ti ne dau­giau kaip 120 die­nų per me­tus. Šiuo me­tu nė­ra api­brėž­ta, kiek kar­tų ga­li­ma lan­ky­tis pas li­go­ nį. Tad li­go­nio na­muo­se lan­ko­ma­si pa­gal po­rei­kį.

Ta­čiau pa­va­duo­to­ja pri­pa­ži­no, kad vi­zi­tų ga­li­my­bes ri­bo­ja Li­go­ nių ka­sų ski­ria­mas fi­nan­sa­vi­mas.

Klai­pė­do­je pa­lia­ty­vią pa­gal­bą sta­cio­na­re tei­kia Slau­gos ir Vai­kų li­go­ni­nės.

100 tūkst. gy­ven­to­jų am­bu­la­to­ ri­nei pa­lia­ty­viai pa­gal­bai ski­ria­mas vie­nas šei­mos gy­dy­to­jo eta­tas. Lie­ tu­vo­je apie pa­lia­ty­vią pa­gal­bą pra­ dė­ta kal­bė­ti 1998 m., o Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos įsa­ky­mas iš­ leis­tas 2007 m.

Šian­die­nė mi­ty­ba gadina sko­nio receptorius Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė v.skucaite@diena.lt

Ska­nu? Iš kur ži­no­ti ne­pa­ra­ga­vus?

Ki­ta ver­tus, tai, kas vie­nam ska­ nu, ki­tam ga­li bū­ti vi­sai ne­val­go­ ma. Ty­ri­mo re­zul­ta­tai liu­di­ja, kad sko­nis yra ne tik in­di­vi­dua­lus, bet ir ge­ro­kai iš­kreip­tas į mais­tą de­da­ mų jo stip­rik­lių.

Ty­ri­mą ini­ci­ja­vo stu­den­tai

Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­ si­te­to Me­di­ci­nos aka­de­mi­jos Stu­ den­tų moks­lo drau­gi­jos na­riai pir­ mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je at­li­ko ty­ri­mą, ku­riuo nu­sta­tė, kaip žmo­ nės jau­čia mais­to sko­nį. „Ne­re­tai ver­ti­na­me mo­čiu­tės ar ma­mos ir res­to­ra­nuo­se pa­ga­min­tų tų pa­čių pa­tie­ka­lų sko­nį. Ver­ti­na­ me, bet var­gu ar tei­sin­gas iš­va­das pa­da­ro­me, nes mū­sų sko­nio ju­ti­ mui di­de­lę įta­ką da­ro šian­die­nė mi­ty­ba“, – pa­brė­žė uni­ka­liam ty­ ri­mui va­do­va­vu­si Lie­tu­vos svei­ka­ tos moks­lų uni­ver­si­te­to Fi­zio­lo­gi­jos ir far­ma­ko­lo­gi­jos ka­ted­ros do­cen­tė Ge­nu­vai­tė Ci­vins­kie­nė.

Paaiš­kė­jo, kad pui­kiu sko­nio ju­ ti­mu ga­lė­jo pa­si­gir­ti vos 4 pro­c. ty­ ri­mo da­ly­vių, o daž­niau­sias sko­nio re­cep­to­rių su­tri­ki­mas – silp­nas sal­daus ir sū­raus sko­nio ju­ti­mas.

Kas tas „uma­mi“?

Sko­nį fik­suo­ja mū­sų lie­žu­vy­je ir go­mu­ry­je esan­tys sko­nio re­cep­

to­riai. „Iš sko­nio re­cep­to­rių in­for­ ma­ci­ja ke­liau­ja į gal­vos sme­ge­nis.

Bū­tent jo­se for­muo­ja­si sko­nio po­ jū­tis. Įdo­mu, kad sal­džios ir kar­čios me­džia­gos su­ke­lia tik sko­nio po­jū­ tį, o, pa­vyz­džiui, sū­rūs, rūgš­tūs ir šar­mi­niai kom­po­nen­tai su­ke­lia net skau­džių ju­ti­mų, pa­vyz­džiui, de­gi­ ni­mą“, – aiš­ki­no G.Ci­vins­kie­nė.

Ty­ri­mo da­ly­viams te­ko ver­tin­ ti ke­tu­ris pa­grin­di­nius sko­nius: sal­ dų, sū­rų, rūgš­tų ir kar­tų. Penk­ta­sis – „uma­mi“, ku­rio reikš­mė – ska­nu. „Uma­mi“ pa­jun­ta­mas val­gant nat­rio glu­ta­ma­tu pa­ska­nin­tą ki­niš­ ką ar ja­po­niš­ką mais­tą. Eu­ro­pie­čių vir­tu­vė­je nė­ra ana­lo­giš­ko sal­džia­ rūgš­čio sko­nio pa­tie­ka­lų.

Įgim­tą sal­ daus ir sū­raus sko­nio ju­ti­mą slo­pi­na mais­ to pro­duk­tai, ku­riuo­se yra ne­na­tū­ra­lių ir E rai­de žy­ mi­mų sko­nio stip­rik­lių.

Pie­tų kraš­tų sko­nis

Sū­raus sko­nio po­jū­tį su­ke­lia drus­ ka – nat­rio chlo­ri­das, rūgš­taus – van­de­ni­lio jo­nai, sal­daus – cuk­ rus, kar­taus – al­ka­l oi­d ai, kai ku­rie neor­ga­ni­niai jun­gi­niai, o štai ry­tie­tiš­ką sal­džia­rūgš­tį sko­nį „uma­mi“ su­ke­lia fer­men­tuo­tuo­se ir pa­na­šiuo­se pro­duk­tuo­se esan­ ti ami­no­rūgš­ties drus­ka – glu­ta­ ma­tas.

Na­tū­ra­lių glu­ta­ma­tų gau­su grai­ ki­niuo­se rie­šu­tuo­se, par­me­za­ne, vy­nuo­gė­se, bro­ko­liuo­se, po­mi­do­ ruo­se, gry­buo­se ir ne­di­de­liais kie­ kiais mė­so­je. Yra ir che­mi­niu bū­du gau­tų glu­ta­ma­tų – sko­nio stip­rik­ lių, žy­mi­mų rai­de E.

Ko­dėl žmo­nės skir­tin­gai jau­čia to pa­ties, pa­vyz­džiui, ke­ču­po sko­nį? „Tai pri­klau­so nuo įvai­rių prie­žas­ čių: var­to­ja­mų vais­tų, ra­dioak­ty­vio­ sios ap­švi­tos ir ki­tų da­ly­kų, ta­čiau vie­na svar­biau­sių – mū­sų mi­ty­bos įpro­čiai, jų po­ky­čiai,– įsi­ti­ki­nu­si G.Ci­vins­kie­nė. – Mū­sų sko­nio po­jū­ čiui ypač di­de­lę įta­ką tu­ri iš sve­ti­mų kraš­tų at­ke­lia­vę pro­duk­tai ir pa­tie­ ka­lai, pro­duk­tų ga­my­bo­je nau­do­ja­ mi sko­nio stip­rik­liai.“ Ypač ne­svei­ka vai­kams

Pa­sau­ly­je pa­pli­tę įvai­rių tau­tų pa­ tie­ka­lai, įvai­rių ša­lių vir­tu­vės. Gy­ ve­ni­mo tem­pas pri­ver­čia už­kąs­ti ir grei­tai pa­ruo­šia­mo mais­to. Aps­

tu įvai­rių gai­vių­jų gė­ri­mų. Toks mais­tas kei­čia mū­sų tra­di­ci­nį sko­ nio po­jū­tį. „Ne vis­kas, kas už­sie­nie­tiš­ka, yra svei­ka. Ry­tų ša­lių mais­te gau­ su na­tū­ra­laus nat­rio glu­ta­ma­to.

Mū­sų sko­nio re­cep­to­riai pri­pran­ta prie to­kio stip­raus sko­nio ir sun­ kiau prii­ma įpras­tus lie­tu­viš­kus pa­tie­ka­lus. Įgim­tą sal­daus ir sū­ raus sko­nio ju­ti­mą slo­pi­na mais­ to pro­duk­tai, ku­riuo­se yra ne­na­ tū­ra­lių ir E rai­de žy­mi­mų sko­nio stip­rik­lių. Taip mai­tin­da­mie­si il­ gai­niui pra­ra­si­me įgim­tą sko­nio ju­ti­mą ir su­si­ga­din­si­me svei­ka­tą“, – įsi­ti­ki­nu­si G.Ci­vins­kie­nė.

Anot pa­šne­ko­vės, pra­ras­da­ mi įgim­tą sko­nio po­jū­tį ri­zi­kuo­ja­ me, pa­vyz­džiui, ap­si­nuo­dy­ti blo­ gu mais­tu, nes ne­ju­si­me, tar­kim, ne­stip­raus, bet žmo­gui pa­vo­jin­go blo­go mais­to sko­nio. Kva­pas ne vi­ sa­da iš­duo­da pra­stą ko­ky­bę. Vai­kai pa­žįs­ta ap­lin­ką vis­ką im­da­mi į bur­ ną, o ne uos­ty­da­mi. To­dėl vai­kams net ir vais­tai da­ro­mi ska­nūs. „Nė vie­na svei­ka­ta be­si­rū­pi­nan­ti ma­ma ne­siū­lys sa­vo vai­kui nei bul­ vių traš­ku­čių, nei ko­ka­ko­los, nei ki­ tų pa­na­šių pro­duk­tų. Sū­riai ir sal­ džiai val­gan­čiųjų krau­jos­pū­dis vis di­dė­ja, trin­ka šir­dies, ke­pe­nų veik­ la. Tie­sa, yra ša­lių, kur žmo­nės val­ go stip­raus sko­nio pa­tie­ka­lus ir yra svei­ki. Bet tai nor­ma­lu, nes prie to jų or­ga­niz­mas yra įpra­tęs“, – aiš­ ki­no G.Ci­vins­kie­nė.

12

AntrADIENIS, gegužės 22, 2012

pasaulis

90 žmo­nių

žu­vo mir­ti­nin­kui su­si­ sprog­di­nus per ka­ri­nio pa­ra­do re­pe­ti­ciją Je­me­no sos­tinė­je.

Ry­gos monst­ras ­ sėdo už grotų

Pat­vir­ti­no ­ vy­riau­sybę

Ny­der­landų teis­mas va­kar 18-ai metų kalė­ji­mo nu­teisė iš Lat­vi­jos ki­lusį 28 metų Ro­bertą Mi­kel­soną (nuo­tr.), ku­ris pri­si­ pa­ži­no per ke­letą metų sek­sua­liai iš­nau­ dojęs 87 vai­kus. Nė vie­nos au­kos am­žius ne­vir­ši­jo dvejų su pu­se metų, o jau­niau­siai nuo gi­mi­mo te­bu­vo pra­ėję 19 dienų. Ry­gos monst­ru pra­min­tas R.Mi­kel­so­nas dirb­da­ vo Ams­ter­da­mo vaikų dar­že­liuo­se ir in­ter­ ne­tu siū­ly­da­vo vaikų prie­žiū­ros pa­slau­gas.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas (nuo­tr.) va­kar pa­tvir­ti­no naują vy­riau­sybę, ku­rio­je iš­ti­ki­mi jo sąjun­gi­nin­kai – Igo­ris Šu­va­lo­vas ir An­to­nas Si­lua­no­vas – li­ko va­ do­vau­ti fi­nan­sams, o už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­ro po­stą iš­sau­go­jo pa­tyręs dip­lo­ma­ti­ jos ve­te­ra­nas Ser­ge­jus Lav­ro­vas. Vy­riau­ sybė­je, ku­riai va­do­vaus pre­zi­den­to po­stą pa­likęs Dmit­ri­jus Med­ve­de­vas, taip pat li­ko gy­ny­bos mi­nist­ras Ana­to­li­jus Ser­diu­ko­vas.

Krizė iš­ban­do NA­TO so­li­da­rumą Eko­no­mi­kos krizė kurs­to įtampą NA­TO gre­to­se. Ar Al­jan­sas, tirps­tant gy­ny­bos biud­že­tams, bus pa­jėgus vyk­dy­ti sa­vo funk­ci­jas?

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Mažė­ja pa­si­tikė­ji­mas

Šis klau­si­mas bu­vo vie­nas opiau­sių per NA­TO viršū­nių su­si­ti­kimą, vy­ kusį pa­starą­sias dvi die­nas Či­ka­go­ je. Per­nai smūgiu Al­jan­so vie­ny­bei ta­po Vo­kie­ti­jos, Len­ki­jos ir Tur­ki­jos at­si­sa­ky­mas da­ly­vau­ti Li­bi­jos bom­ bar­da­vi­me. 20 iš 28 Al­jan­so na­rių su­ma­ži­no sa­vo gy­ny­bos biud­že­ tus, o įsi­pa­rei­go­jimą skir­ti gy­ny­bai 2 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to vyk­do tik trys vals­tybės narės. „Vis dau­giau vals­ty­bių ne­be­pajė­ gia skir­ti pi­nigų, rei­ka­lingų NA­TO ope­ra­ci­joms. To­kios ten­den­ci­jos griau­na pa­si­tikė­jimą Al­jan­su“, – Prancū­zi­jos laik­raš­tis „Le Fi­ga­ro“ ci­ta­vo Stra­te­gi­nių ty­rimų fon­do di­ rek­to­rių Ca­mil­le’į Grand’ą.

Kaip tei­gia­ma lei­di­ny­je, su­si­ klos­čius to­kiai pa­dėčiai stambūs Al­jan­so rėmėjai at­si­sa­ko mokė­ ti už smul­kiuo­sius, ku­rių na­cio­na­ linė gy­ny­ba re­mia­si tik bend­ro­mis pa­stan­go­mis, o tie­sio­gi­nis fi­nan­si­ nis indė­lis la­bai men­kas.

Iš­lai­das su­krovė Va­šing­to­nui

JAV am­ba­sa­dorė Lie­tu­vo­je An­ne E.Der­se per su­si­ti­kimą su žur­na­ lis­tais Vil­niu­je šį mėnesį sakė, kad iš­lai­dos NA­TO narėms pa­skirs­to­ mos la­bai ne­to­ly­giai. „Prieš de­šimt metų Jung­tinės Vals­ti­jos ir Eu­ro­pa deng­da­vo NA­ TO iš­lai­das maž­daug po ly­giai, po 50 pro­c. Šian­dien Jung­tinėms Vals­ ti­joms ten­ka maž­daug 70 pro­c. iš­ laidų, – teigė dip­lo­matė. – Mes taip pat tu­ri­me tam tikrų biud­že­to pro­ blemų, ir­gi turė­si­me ma­žin­ti lė­

šas gy­ny­bai. Todėl pri­va­lo­me kar­tu nu­spręsti, kaip ge­riau­siai iš­nau­do­ti tu­ri­mus iš­tek­lius. Mes pra­šy­si­me ir jau pra­šo­me sa­vo Eu­ro­pos par­tne­rių pri­si­dėti dau­giau šiuo klau­si­mu.“ Ma­žin­da­mos gy­ny­bos biud­žetą, Jung­tinės Vals­ti­jos skirs ma­žiau fi­ nan­sinės pa­ra­mos kitų ša­lių sau­gu­ mui. Am­ba­sa­dorė teigė, kad šioms teks la­biau kon­ku­ruo­ti dėl Va­šing­ to­no pa­gal­bos. „Ap­lin­ka taps kon­ku­ren­cin­ gesnė. Ka­dan­gi do­le­rių to­kio ti­ po pa­ra­mai pa­sau­ly­je bus ski­ria­ma ma­žiau, ša­lys, ku­rios to­liau no­ rės gau­ti pa­ramą, bus ver­ti­na­mos pa­gal tai, ko­kias pa­stan­gas pa­čios de­da sa­vo sau­gu­mui už­tik­rin­ti“, – paaiš­ki­no A.E.Der­se.

An­ne E.Der­se:

Prieš de­šimt metų JAV ir Eu­ro­pa deng­da­vo NA­TO iš­lai­das maž­ daug po ly­giai. Šian­ dien JAV ten­ka maž­ daug 70 pro­c. iš­laidų.

Bet fak­tas, kad Lie­tu­va ne­vyk­do įsi­pa­rei­go­ji­mo skir­ti gy­ny­bai 2 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to, dar ne­ reiš­kia, kad ša­lis pra­ras Va­šing­to­no pa­ramą. „Per tą laiką, kai lėšos gy­ ny­bai ne­siekė 2 pro­c., Lie­tu­va to­ liau vykdė sa­vo tarp­tau­ti­nius įsi­pa­ rei­go­ji­mus, įskai­tant Af­ga­nis­taną, ypač to­kiu eko­no­miš­kai su­dėtin­gu lai­ko­tar­piu. Tai su­pran­ta­ma ir ver­ ti­na­ma“, – ti­ki­no A.E.Der­se.

San­do­ris: D.Gry­baus­kaitė džiaugė­si, kad sąjun­gi­nin­kai su­ti­ko ne­ter­mi­nuo­tam lai­kui pra­tęsti oro po­li­ci­jos

mi­siją Bal­ti­jos ša­ly­se, bet šios mai­nais turės dau­giau nei dvi­gu­bai pa­di­din­ti sa­vo fi­nan­sinį indėlį.

Pre­si­dent.lt nuo­tr.

Išei­tis – iš­ma­nio­ji gy­ny­ba

Pa­da­ry­ti dau­giau tu­rint ma­žiau – tokį tikslą per Či­ka­gos viršū­nių su­si­ti­kimą pa­skelbė NA­TO ge­ne­ ra­li­nis sek­re­to­rius An­der­sas Fog­ has Ras­mus­se­nas, pri­sta­ty­da­mas iš­ma­nio­sios gy­ny­bos kon­cep­ciją.

Jos tiks­las – efek­ty­viau nau­do­ti tu­ ri­mus iš­tek­lius, su­jung­ti gy­ny­bos po­ten­cialą ir narėms pa­skirs­ty­ti funk­ci­jas, kad jos ne­si­dub­liuotų.

NA­TO po­li­ti­kai ir dip­lo­ma­ tai vie­nu sėkmin­giau­sių iš­ma­nio­ sios gy­ny­bos pa­vyzd­žių va­di­na oro po­li­ci­jos mi­siją Bal­ti­jos ša­ly­ se. Sąjun­gi­nin­kai Lie­tu­vos, Lat­ vi­jos ir Es­ti­jos oro erdvę pa­kai­to­ mis sau­go nuo šių ša­lių įsto­ji­mo į NA­TO, nes jos pa­čios ne­tu­ri tin­ kamų ka­ri­nių oro pa­jėgų. Šiuo me­ tu Bal­ti­jos ša­ly­se NA­TO oro po­li­ci­ jos mi­siją at­lie­ka Len­ki­jos ka­rinės oro pa­jėgos. Či­ka­go­je Al­jan­so ša­ lių va­do­vai nu­sprendė oro po­li­ci­

jos mi­siją pra­tęsti ir ne­su­sie­ti jos su konk­re­čio­mis da­to­mis. „NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­ja Bal­ ti­jos ša­ly­se yra vie­nas ge­riau­sių iš­ma­nio­sios gy­ny­bos pa­vyzd­žių ir aki­vaiz­dus NA­TO so­li­da­ru­mo ženk­las, – sakė NA­TO viršū­nių su­ si­ti­ki­me da­ly­va­vu­si Lie­tu­vos Pre­ zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė. – Lie­ tu­va aukš­tai ver­ti­na sąjun­gi­nin­kių pa­si­ry­žimą tęsti oro po­li­ci­jos mi­ siją. Bal­ti­jos ša­lys su­si­tarė nuo 2015 m. dau­giau nei dvi­gu­bai pa­di­din­ti sa­vo indėlį į mi­siją – nuo 2,2 mln. eurų iki 5 mln. eurų per me­tus.“ Vi­sos trys ša­lys prie mi­si­jos iš­ lai­ky­mo pri­si­de­da maž­daug po ly­ giai. Bal­ti­jos ša­lys ap­mo­ka NA­TO ka­ri­nių kon­tin­gentų ap­gy­ven­di­ni­ mo iš­lai­das, tei­kia le­do ša­li­ni­mo ir trans­por­ta­vi­mo pa­slau­gas, o atei­ ty­je su­mokės ir už nai­kin­tuvų de­ ga­lus, ku­rie su­de­gi­na­mi, kai skren­ da­ma rea­guo­jant į pa­žei­di­mus.

Žengė pirmą žingsnį

Kaip dar vie­nas iš­ma­nio­sios gy­ny­ bos pa­vyz­dys įvar­di­ja­ma Eu­ro­pos prie­šra­ke­tinės gy­ny­bos sis­te­ma.

Jos kūri­mas il­gai bu­vo vil­ki­na­mas, bet Či­ka­gos viršū­nių su­si­ti­ki­me pa­judė­jo iš mir­ties taš­ko.

NA­TO ly­de­riai sek­ma­dienį ak­ ty­va­vo pirmąjį JAV va­do­vau­ja­mo prie­šra­ke­tinės gy­ny­bos sky­do Eu­ ro­po­je pro­jek­to etapą. Tai reiš­kia, kad JAV ka­ro lai­vai, ap­gink­luo­ti ra­ketų gau­dy­tu­vais, bus dis­lo­kuo­ ti Vi­dur­že­mio jūro­je, o Tur­ki­jo­je pra­dės veik­ti ra­dio­lo­ka­to­rių sto­tis, val­do­ma iš NA­TO va­da­vietės vie­ no­je Vo­kie­ti­jos ka­rinė­je bazė­je.

Al­jan­sas tvir­ti­na, kad šis sky­das yra nu­kreip­tas prie­š ga­li­mas ba­lis­ ti­nių ra­ketų ata­kas iš prie­šiškų ša­ lių, to­kių kaip Ira­nas. Ta­čiau Mask­va bai­mi­na­si, kad ši sis­te­ma ga­li būti nu­kreip­ta sie­kiant neut­ra­li­zuo­ti jos stra­te­ginį bran­duo­linį po­ten­cialą.

D.Gry­baus­kaitė: Lie­tu­va pa­siekė sa­vo tiks­lus Lie­tu­vos Pre­zi­dentė Da­lia Gry­ baus­kaitė Či­ka­go­je prie­kaiš­ta­ vo Var­šu­vai dėl po­li­ti­kos kai­my­ nių at­žvil­giu, bet api­bend­rin­da­ ma NA­TO viršū­nių su­si­ti­kimą pa­ reiškė, kad jis bu­vo pa­ts re­zul­ta­ty­ viau­sias Bal­ti­jos vals­tybėms.

„Su­sidūrė­me su la­bai su­dėtin­ ga si­tua­ci­ja vie­šo­jo­je erdvė­je. Ne­ ži­nau, bet dėl kaž­ko­kių prie­žas­čių kai ku­rie Len­ki­jos po­li­ti­kai nu­ sprendė, jog ar­ti­miau­siu me­tu ge­ riau būtų, kad Ru­si­ja būtų draugė,

o vi­sos smul­kesnės ša­lys – ne to­ kios svar­bios ir lai­ki­nai galėtų tap­ ti at­pir­ki­mo ožiais. At­ro­do, kad toks vaid­muo mums ir su­teik­tas“, – penk­ta­dienį Le­mon­te vy­ku­sia­ me su­si­ti­ki­me su Ame­ri­kos lie­tu­ viais kalbė­jo ša­lies va­dovė.

Len­ki­jos pre­zi­den­tas Bro­nis­ła­ was Ko­mo­rows­kis at­si­sakė ver­tin­ti D.Gry­baus­kaitės prie­kaiš­tus ir pa­ brėžė Len­ki­jos įsi­pa­rei­go­ji­mus, su­ si­ju­sius su Bal­ti­jos ša­lių sau­gu­mu. „Turė­jau ma­l o­n umą NA­TO viršū­nių su­si­ti­ki­me kalbė­ti apie

Len­ki­jos suin­te­re­suo­tumą ir dėl Bal­ti­jos ša­lių sau­gu­mo, kal­bant apie oro po­li­ciją. Ga­li­ma pa­minė­ ti dar ke­lias pa­na­šias veik­las. Ma­ ny­čiau, kad taip rei­kia gal­vo­ti apie kai­my­nus, ku­rie yra ta­me pa­čia­ me Al­jan­se ir ES“, – sakė B.Ko­ mo­rows­kis.

Api­bend­rin­da­ma Či­ka­gos viršū­ nių su­si­ti­kimą D.Gry­baus­kaitė sa­ kė, kad Lie­tu­va pa­siekė ir įtvir­ti­no vi­sus už­sibrėž­tus tiks­lus. „Tai Bal­ti­jos vals­tybėms pa­ts sėkmin­giau­sias ir re­zul­ta­ty­viau­sias

NA­TO viršū­nių su­si­ti­ki­mas. Per tre­jus me­tus pa­siek­ta tik­rai daug.

Lie­tu­vos na­rystė NA­TO tam­pa rea­ li ir vi­sa­vertė. Pa­ga­liau tu­ri­me aiš­ kias ir konk­re­čias sau­gu­mo ga­ran­ ti­jas, kad būsi­me gi­na­mi ir ap­gin­ti.

Lie­tu­vos žmonės ga­li jaus­tis sau­ gūs“, – sakė Pre­zi­dentė. Či­ka­gos su­si­ti­ki­me nu­tar­ta ne­ ter­mi­nuo­tam lai­kui pra­tęsti NA­ TO oro po­li­ci­jos mi­siją. Al­jan­so narės taip pat aukš­čiau­siu ly­giu iš­ reiškė pa­ramą, kad 2010 m. Vil­niu­ je įsteig­tas Ener­ge­ti­nio sau­gu­mo

cent­ras taptų NA­TO kom­pe­ten­ci­ jos cent­ru, o jo ak­re­di­ta­ci­ja būtų baig­ta kaip ga­li­ma grei­čiau.

Su­si­ti­ki­me įtvir­tin­tas ir NA­TO dėme­sys stiprė­jan­čiai Ka­li­ning­ra­do mi­li­ta­ri­za­ci­jai. Pa­sak Pre­zi­dentės, NA­TO yra pa­si­ren­gu­si stip­rin­ti bend­ ra­dar­bia­vimą su Ru­si­ja, ta­čiau jis tu­ri būti abi­pu­sis. Lie­tu­vos va­dovės tei­ gi­mu, in­ten­sy­vi mi­li­ta­ri­za­ci­ja Al­jan­so pa­šonė­je prie­šta­rau­ja pa­čios Ru­si­jos dek­la­ruo­ja­mam sie­kiui plėto­ti stra­ te­ginę par­tne­rystę su NA­TO. BNS inf.

13

antradienis, gegužės 22, 2012

sportas Sporto telegrafas

Pajėgiausi – T.Rajeckas ir V.Drungienė

Konkursas. Rytoj 17.30 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks 18-asis tolimų metimų konkursas „Klaipėdos snaiperis“. Jame gali dalyvauti visi norintys. Dalyviai registruotis gali tel. 315 093 arba (8-698) 39846, arba prieš konkursą. Starto mokestis 10 Lt. Finalinės varžybos vyks gegužės 27 d. Kazimiero Budrio taurės šeimų krepšinio turnyro metu.

Futbolas. Lietuvos futbolo 2-osios lygos Vakarų zonos futbolo čempionate antrąją pergalę iškovojo Klaipėdos „Jambo“ vienuolikė. Uostamiesčio futbolininkai, namie įveikę Šiaulių „Juventą-99“ 2:0, su 6 taškais pakilo į antrąją vietą. Trečią kartą lygiosiomis sužaidė Klaipėdos „Granitas“, namie pasidalijęs po tašką su Telšių „Masčiu“ – 0:0. „Granitas“ su 3 taškais užima šeštą vietą tarp 10 ekipų. Pirmenybėse pirmauja Radviliškio „Lokomotyvas“ – 7 taškai. 6 taškus, kaip ir „Jambo“, turi Joniškio „Taip-Žygis“. Šachmatai. Lietuvos vaikų greitųjų šachmatų čempionate, vykusiame Nemenčinėje, pergalę šventė klaipėdietė Marija Šibajeva. Ji tarp 10-mečių mergaičių iškovojo 7,5 taško iš 9. Antrąją vietą užėmusi vilnietė Emilija Misiuk atsiliko pusantro taško, trečiąją – Gabija Šimkūnaitė – dviem. Tarp to paties amžiaus berniukų bronzos medalį nukalė Dmitrijus Jablokovas.

Klaipėdiečio sąskaitoje – 6.5 taško iš 9. Čempionu tapęs marijampolietis Augustas Vaškevičius surinko 8 taškus, vicečempionas kaunietis Benas Mickus – 7,5.

Savaitgalis: turnyro dalyviai ir svečiai tris dienas praleido Neringos teniso aikštynuose.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nidoje surengtą jubiliejinį 10-ąjį Lietuvos odontologų teniso turnyrą „Nida Open 2012“ laimėjo klaipėdietis Tomas Rajeckas ir Vilma Drungienė iš Utenos.

Vyrų turnyro, kuriame varžėsi 42 dalyviai, finale T.Rajeckas „susikibo“ su vilniečiu Egidijumi Skaruliu. Uostamiesčio tenisininko pers-

vara nekėlė abejonių – abu setus jis laimėjo vienodu rezultatu 6:2.

Dėl bronzos medalių kovojo kauniečiai – varžybų organizatorius Juozas Jonaitis ir Mindaugas Neverauskas. Ir šiame mače abu setai baigėsi vienodu santykiu 6:3. Trečiosios vietos taure buvo apdovanotas gerokai už varžovą vyresnis J.Jonaitis.

Dailiosios lyties atstovių į Neringą suvažiavo 25-ios. Damų finalas tarp V.Drungienės ir panevėžietės Rasos Kuprienės buvo

atkakliausias tarp visų – didžiųjų ir mažųjų finalų. Po nuožmios kovos V.Drungienė iškovojo pergalę 6:4, 7:6 (7:2).

Varžybose dėl trečiosios pozicijos kaunietė Ligita Mačinskienė įveikė klaipėdietę Olgą Kavoliūnienę 6:3. 6:2.

J.Jonaitis pasidžiaugė, kad gamta sudarė idealias sąlygas rungtyniauti. „Oras buvo nuostabus, sportininkams buvo malonu kovoti“, –

sakė organizatorius. Odontologai rungtyniauti pradėjo ketvirtadienį. Tądien dalis jų kvalifikacinėse varžybose siekė bilietų į pagrindinį turnyrą.

Kitą dieną „Litorinos“ poilsio namų aikštyne surengtame iškilmingame varžybų atidaryme sportininkus pasveikino Neringos meras Antanas Vinkus, Nidos liaudiškos muzikos ansamblis „Joldija“, legendinis tenisininkas Stasys Labanauskas.

Studentai rankininkai – antri Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Šalies aukštųjų mokyklų rankinio čempionate Klaipėdos universiteto (KU) vaikinai iškovojo sidabro medalius.

Į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos sporto salę atvyko septynios komandos, kurios vėliau buvo išskirstytos į dvi grupes.

Uostamiesčio studentai pateko į vieną grupę kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) ir Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA).

Pirmą dieną klaipėdiečiai nugalėjo LKKA ekipą 33:27 (14:14), an-

trąją dieną krito ir VGTU vaikinai – 23:19 (11:11).

Kitame pogrupyje visas pergales iškovojo Vilniaus edukologijos universiteto (LEU) ekipa.

Lemiama kova vyko tą pačią dieną, po keleto valandų. Sostinės studentai, tarp kurių buvo ir Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ rankininkas Tadas Stankevičius, nuo pirmųjų minučių pabėgo į priekį, o kėlinį laimėjo įtikinamu skirtumu 17:8.

Antrą kėlinį klaipėdiečiai stabilizavo žaidimą, tačiau priartėti iki varžovų nesugebėjo. LEU septynetukas šventė pergalę 30:22.

Bronza atiteko Vilniaus universiteto žaidėjams, rungtynėse dėl trečiosios vietos 29:22 (16:12) įveikusiems LKKA atstovus.

Čempionas: LEU studijuojančiam

T.Stankevičiui teko žaisti prieš draugus iš „Žemaitijos dragūno“.

GOLFO PAMOKOS

„NATIONAL GOLF RESORT“ GOLFO KLUBE! Ar bandėte žaisti golfą? Pirmasis golfo aikštynas Vakarų Lietuvoje kviečia Jus išmokti žaisti golfą su profesionaliu treneriu iš Švedijos, kuris ne tik išmokys Jus golfo pagrindų, bet ir supažindins su golfo etiketu ir istorija. Šią savaitę golfo pamokoms taikome 40% nuolaidą.

Daugiau informacijos www.nationalgolf.lt arba tel. + 370 655 222 22

19

antradienis, gegužės 22, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas.

Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – ObuolienĖ antradienis – RikoŠetas trečiadienis – Vaiduoklis ketvirtadienis – Betmenas penktadienis – Piranijos Praėjusios savaitės laimėtojas – Eimantas Zolubas.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-

ma pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 29 d.

Avinas (03 21–04 20). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima bei aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu ir jauskite atsakomybę.

Jautis (04 21–05 20). Šiandien aplinkiniams ypač bus reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, padrąsinkite juos, apkabinkite, jei matysite esant reikalinga. Taip pat būkite atlaidus, nekelkite neįveikiamų reikalavimų.

Dvyniai (05 21–06 21). Nelabai suprantate, kaip esate nusiteikęs, todėl stengsitės save analizuoti, ieškoti to priežasčių. Galite pamilti vyresnį arba autoritetingą žmogų. Būkite atidus ir neįskaudinkite artimo žmogaus.

Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Susidarys įspūdis, kad pasiekti ką nors reikšminga tiesiog neįmanoma. Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Nenusiminkite, viskas dar prieš akis.

Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkmingas laikas tvarkyti seniai atidėliotus reikalus, aplankyti seniai matytus draugus. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus, apmąstykite gyvenimą.

Mergelė (08 24–09 23). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Palanki diena bendrauti su draugais. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų.

Skorpionas (10 24–11 22). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Emociniai poreikiai jus ves kita kryptimi, nei norėtumėte. Nevarginkite savęs mąstydamas apie tai, tiesiog pasivaikščiokite po parką ar mišką. Šaulys (11 23–12 21). Nepatiks kitų žmonių idėjos ir mintys, jeigu jos prieštaraus jūsų jausmams. Negana to, aplinkinių sumanymai atrodys kvaili. Galite dėl jų ginčytis, bet tik jei turite rimtų argumentų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Išreikškite savo kūrybingumą rašydamas, piešdamas, muzikuodamas. Tik nekankinkite savo fantazijomis artimųjų.

Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo. Žuvys (02 20–03 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Tvarkykite tik būtiniausius reikalus, o ateityje laukia geresni laikai.

Orai

Savaitės pradžia Lietuvoje bus vasariškai šilta, dienomis įkais iki 28 laipsnių, palis su perkūnija. Šiandien išsilaikys labai šilti, kai kur su trumpais lietumis ir perkūnijomis orai, dieną bus 26–28 laipsniai šilumos. Rytoj naktį vietomis, dieną daugiausia pietiniuose rajonuose trumpai palis, galima perkūnija. Naktį bus 15–16, dieną – 22–26 laipsniai šilumos.

Šiandien, gegužės 22 d.

+26

+23

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+24

Šiauliai

Klaipėda

+25

Panevėžys

+26

Utena

+23

5.12 21.54 16.42

143-ioji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 223 dienos.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+26

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +28 Brazilija +23 Briuselis +21 Dublinas +13 Kairas +38 Keiptaunas +17 Kopenhaga +23

kokteilis Rei­kia di­des­nių dė­žių Va­kar Sta­sys pik­t i­no­si dėl ne­sut­var­ ky­t ų Drau­g ys­tės par­ko tven­k i­n ių kran­t i­nių. „Tie me­l io­ra­to­r iai, ku­r ie per­nai va­lė van­dens tel­k i­n ius, kaip š..., taip pa­l i­ ko: neiš­ly­g in­tų že­mių – kal­nai, žo­ly­tė ne­pa­sė­ta, kran­tai ne­sut­var­ky­ti. Ti­kė­ jo­mės, kad bus gra­ž u, ga­lė­si­me žu­vis gau­dy­t i gra­ž io­je ap­l in­ko­je, o da­bar si­ tua­ci­ja – lyg po ka­ro“, – nir­šo vy­riš­k is. „Keis­ta, kad ap­l in­kos tvar­k y­to­jai ne­ sup­ran­ta, jog prie van­dens tel­ki­nių tu­ rė­tų bū­ti di­de­lės šiukš­l ių dė­žės, – ste­ bė­jo­si Auš­ra. – Žmo­nės prie van­dens at­si­ne­ša gai­v ių­jų ir ne vi­sai gai­v ių­jų gė­r i­mų, o į da­bar­ti­nes dė­žes tel­pa tik po­ra tuš­čių bu­te­lių. Ki­tos šiukš­lės me­ ta­mos ša­l ia ar bet kur.“ Anot skai­ty­to­jos, pa­na­šias šiukš­lių dė­ žes ga­l i­ma ma­ty­ti prie Žar­dės tven­k i­ nio. Auš­ra tvir­t i­no, kad nuo šiukš­l ių, ku­r ias vė­jas nu­ne­ša į van­de­n į, jis ne­ be­cir­ku­l iuo­ja ir pra­de­da dvok­ti.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+22 +23 +27 +28 +24 +20 +18 +27

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+24 +24 +14 +19 +18 +28 +17 +29

Vėjas

0–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+27

+27

Marijampolė

Vilnius

+26

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

21

23

21

19

4

19

21

19

16

8

16

19

18

15

6

rytoj

ketvirtadienį

1671 m. mi­rė Alek­sand­ ras Sa­pie­ga, Že­mai­čių ir Vil­n iaus vys­k u­pas, Vil­ niaus Kal­va­r i­jų šv. Kry­ žiaus At­ra­d i­mo baž­ny­ čios fun­d a­to­r ius, pra­ min­tas Varg­šų tė­vu.

1813 m. gi­mė vo­k ie­čių kom­p o­z i­to­r ius Ri­c har­ das Wag­ne­ris.

1856 m. Mask­vo­je įkur­ta Tret­ja­ko­vo ga­le­ri­ja, vie­ nas po­pu­l ia­r iau­sių mu­ zie­jų Ru­si­jo­je.

1859 m. gi­mė ang­lų ra­ šy­to­jas Art­hu­ras Co­nan

Doy­le’is, su­kū­ręs Sher­loc­ ko Hol­me­so per­so­na­žą.

1885 m. Pa­r y­ž iu­je mi­rė gar­s us pran­c ū­z ų poe­ tas, dra­ma­t ur­gas ir žy­ mus ro­ma­nų ra­šy­to­jas Vic­to­ras Hu­go.

1939 m. Adol­fas Hit­le­ris ir Be­ni­to Mus­so­li­ni pa­si­ ra­šė 10 me­tų Vo­kie­ti­josIta­l i­jos po­l i­t i­nės ir ka­r i­ nės są­jun­gos su­tar­tį.

1948 m. so­vie­ti­niai oku­ pan­tai pra­dė­jo di­d žiau­ sią is­to­r i­jo­j e Lie­t u­vos žmo­nių trė­mi­mą (ge­gu­ žės 22–27 d.).

Programa

Net gul­bės pa­si­bai­sė­jo

Ge­rai pri­ž iū­r i­mo tven­k i­n io van­duo bus šva­r us ir skaid­r us. Ja­me be var­ go bus ma­ty­t i van­dens au­ga­lai ir žu­ vys. Me­d žių la­pai, au­ga­lai, vė­jo at­pūs­ tos šiukš­lės – vi­sa tai blo­g i­na tven­k i­ nio van­dens ko­ky­bę.

Links­mie­ji tirš­čiai Va­ka­re grį­ž u­si na­mo iš dar­bo mo­te­ ris įė­jo į kam­ba­r į. Ja­me pa­ma­tė di­de­lę ne­tvar­ką. Bet­var­ky­da­ma iš­g ir­do kaž­ ką krebž­dant šal­dy­tu­ve. Įvei­ku­si bai­ mę, ji nuė­jo į vir­tu­vę, ati­da­rė šal­dy­tu­ vą, o iš ten pa­si­gir­do bal­sas: „Svei­ki, aš – Del­ma“. Čes­ka (397 719; įdo­mu, ko­kios žu­vys kim­ba iš­va­ly­tuo­se tven­ki­niuo­se, jei ten lai­ką lei­džia žve­jai?)

1970 m. Lon­do­ne gi­mė mo­de­lis ir ak­to­rė Nao­ mi Camp­bell.

Se­na­mies­ty­je siaus kul­tū­ros vi­ru­sas

lė­tų bū­ti pra­mo­gų vie­ta klai­pė­ die­čiams, tin­gin­tiems va­žiuo­ti iki jū­ros.

Tik­ra tie­sa apie van­de­nį

Aldona, Eimantas, Elena, Ilona, Julija, Rita

gegužės 22-ąją

Ob­jek­tas: van­dens tel­ki­niai ga­

O Min­dau­gas pa­s te­b ė­jo, kad iš di­ džiau­s io ir la­biau­s iai ne­sut­var­k y­to Drau­g ys­tės par­ko tven­k i­n io net gul­ bės iš­skri­do. Į gre­ti­mai esan­t į ma­žes­ nį ir jau­kes­n į van­dens plo­tą. Ša­l ia tven­k i­nių gy­ve­nan­ti Lai­ma taip pat pa­si­bai­sė­jo pa­l ik­ta ne­tvar­ka. „Tvar­kė, tvar­kė ir pa­l i­ko. Keis­čiau ir bū­t i ne­ga­l i. Jei vi­s iš­kai su­t var­k y­t ų kran­t i­nes, įreng­tų suo­lus, gau­siai šia­ me ra­jo­ne vaikš­tan­t iems žmo­nėms bū­t ų pui­k i poil­sio zo­na“, – tei­gė „Kok­ tei­l io“ ger­bė­ja.

Vardai

Idė­ja: „IK­RA sa­vai­tės“ or­ga­ni­za­to­riai ža­da įdo­miais ren­gi­niais su­kvies­ti mies­tie­čius į Klai­pė­dos se­na­mies­tį.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je star­tuo­ja pir­mas kū­ ry­bi­nių in­dust­ri­jų fes­ti­va­lis „IK­RA sa­vai­tė“, ku­rio tiks­las su­bur­ti įvai­ rių kū­ry­bi­nių pro­fe­si­jų žmo­nes ir ren­gi­niais įpūs­ti gy­vy­bės ap­mi­ru­ siam Klai­pė­dos se­na­mies­čiui.

„IK­RA sa­vai­tę“ or­ga­ni­zuo­ja Klai­ pė­dos re­gio­no kū­ry­bi­nių in­dust­ri­ jų aso­cia­ci­ja. „Ko­dėl IK­RA? To­dėl, kad tai gy­ vy­bės užuo­maz­ga ir mes ti­ki­mės, kad iš tų ma­žų ik­riu­kų kaž­kas ga­li išaug­ti“, – sa­kė IK­RA val­dy­bos na­ rė, Klai­pė­dos eko­no­mi­nės plėt­ros agen­tū­ros va­do­vė Rai­mon­da Lau­ ži­kie­nė. Jau šian­dien klai­pė­die­ čiams bus pri­sta­ty­tas Klai­pė­dos jau­ni­mo teat­ro spek­tak­lis „Mu­zi­ ki­nis siun­ti­nys se­na­mies­čiui“. „Kar­tu su­si­jungs dai­na, rit­mas, šo­kis ir ju­de­sys. Jau­nie­ji me­ni­ nin­kai mu­zi­kuos to­kiais už­mirš­ tais inst­ru­men­tais kaip sku­du­čiai

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ar plas­ti­ko bu­te­liai su van­de­niu“, – sa­kė tru­pės va­do­vas Va­len­ti­nas Ma­sals­kis.

Penk­ta­die­nį jau­nie­ji ak­to­riai klai­pė­die­čiams pri­sta­tys prem­je­rą „Paukš­ty­no bend­ra­bu­tis“.

Ant­ra­die­nį du­ris at­vers ir di­zai­no kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės, kur bus ieš­ ko­ma bū­si­mo „Kul­tū­ros fab­ri­ko“ in­ter­je­ro kū­ry­bi­nių spren­di­mų.

Ne tik ar­chi­tek­tai bei in­ter­je­ro pro­jek­tuo­to­jai, bet ir skulp­to­riai, dai­li­nin­kai, fo­tog­ra­fai, be įpras­ tų se­mi­na­rų apie vers­lą, klai­pė­ die­čiams pa­siū­lys da­ly­vau­ti rek­ la­mos kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­vė­se bei grei­tuo­siuo­se da­ly­ki­niuo­se pa­si­ ma­ty­muo­se. Bus su­reng­ta teat­ro bend­ruo­me­nės va­ka­rie­nė, ku­rios me­tu V.Ma­sals­kio su­bur­ti ak­to­riai bend­raus su klai­pė­die­čiais ir vai­ šins juos „fir­mi­niais“ troš­ki­niais.

Fes­ti­va­lio ren­gi­niai vyks Da­nės kran­ti­nė­se įsi­kū­ru­sio­se ka­vi­nė­se bei ki­to­se se­na­mies­čio erd­vė­se ir net „kops“ į aukš­čiau­sius uos­ta­ mies­čio pa­sta­tus.

„IK­RA sa­vai­tės“ geog­ra­fi­ja sle­pia užuo­mi­ną į ga­li­mą di­des­nį kū­ry­bi­ nių in­dust­ri­jų at­sto­vų, me­ni­nin­ kų in­dė­lį po­pu­lia­ri­nant Klai­pė­dos cent­rą kaip veiks­mo ir vers­lo vie­tą, jau­ki­nan­tis ma­žiau lan­ko­mas vie­ tas, ska­ti­nant vers­li­nin­kų iš­ra­din­ gu­mą bei kū­ry­biš­ką po­žiū­rį. Tad fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je vie­tą ra­do ir sim­bo­li­nė ak­ci­ja – ap­si­pir­ki­mo są­ spie­tis se­na­mies­ty­je jau ket­ve­rius me­tus vei­kian­čio­je gat­vės sti­liaus par­duo­tu­vė­je „Street Wear“. Šeš­ta­die­nį „Švy­tu­rio me­nų do­ ke“ ren­gia­ma dvi­gu­ba šven­tė: ma­ dos šou „IK­RA Ma­da“ ir I mu­zi­ki­ nių vaiz­do kli­pų kon­kur­so „IK­RA Li­ke“ fi­na­las. „Ren­gi­nio me­tu bus pa­ro­dy­ta 15 ma­dos ko­lek­ci­jų. Ke­tu­rias ko­lek­ci­ jas pri­sta­tys Klai­pė­dos di­zai­ne­riai.

Nors toks ma­dos ren­gi­nys Klai­pė­ do­je ren­gia­mas pir­mą kar­tą, ta­ čiau, ti­ki­mės, kad atei­ty­je jis pe­ raugs į tarp­tau­ti­nį ren­gi­nį“, – sa­kė „IK­RA Ma­da“ su­ma­ny­to­ja Jur­ga Sut­ku­tė.

Ge­gu­žės 22 d., ant­ra­die­nis 11–16 val. at­vi­ros di­zai­no kū­ry­bi­nės dirb­tu­ vės „Bū­si­mo­jo „Kul­tū­ros fab­ri­ko“ in­ter­je­ro kū­r y­bi­n iai spren­d i­mai: kryp­tys ir va­r ian­ tai“. Ka­vi­nė „Ve­ro Ca­fe“, Til­tų g. 1.

18 val. Klai­pė­dos jau­ni­mo teat­ras: „Mu­zi­ki­nis siun­ti­nys se­na­mies­čiui“ ir at­vi­ros kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės (rež. Va­len­ti­nas Ma­sals­kis). Da­nės kran­ti­nė prie ka­vi­nės „Ve­ro Ca­fe“, Til­tų g. 1.

19.30 val. teat­ro vir­t u­vė: bend­r uo­me­nės va­ka­r ie­nė su re­ž i­sie­r iu­m i, ak­to­r iu­m i Va­ len­t i­nu Ma­sals­k iu ir jau­nai­siais teat­ro ak­ to­riais. „Žve­jų ba­ras“, Kur­pių g. 8.

Ge­gu­žės 23 d., tre­čia­die­nis 9–16 val. at­vi­ros di­zai­no kū­ry­bi­nės dirb­tu­ vės. Ka­vi­nė „Ve­ro Ca­fe“, Til­tų g. 1.

10 val. eks­kur­si­ja „Klai­pė­dos bokš­tai“ ir ar­ chi­tek­tų biu­rų lan­ky­mas. Su­si­ti­ki­mo vie­ta: Teat­ro aikš­tė.

16 val. ka­vos la­bo­ra­to­ri­ja. Ka­vi­nė „Ve­ro Ca­ fe“, Til­tų g. 1.

17 val. ap­si­pir­k i­mo są­spie­t is se­na­mies­čio par­duo­tu­vė­je „Street Wear“.

19 val. IK­RA ki­no klu­bas. Re­ži­sie­rius Emi­lis Vė­ly­vis. Klai­pė­dos ki­no kū­rė­jas Arū­nas Ei­ mu­lis. Ki­no­ma­nas Ai­va­ras Doč­kus. Fil­mai ir po­kal­biai. „Žve­jų ba­ras“, Kur­pių g. 8.

Ge­gu­žės 24 d., ket­vir­ta­die­nis 9–16 val. at­vi­ros di­zai­no kū­ry­bi­nės dirb­tu­ vės. Ka­vi­nė „Ve­ro Ca­fe“, Til­tų g. 1.

16 val. rek­la­mos kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės. Ka­ vi­nė „Ve­ro Ca­fe“, Til­tų g. 1.

18 val. Me­me­l io teat­ro miu­z ik­las „(Ne)lai­ min­g i žmo­nės“ (rež. Rū­ta Bu­n i­k y­tė). „Švy­ tu­r io me­nų do­kas“, Nau­jo­ji Uos­to g. 3. Įė­ji­ mas su bi­lie­tais.

19 val. mais­to di­zai­no va­ka­ras. Klai­pė­dos ku­li­na­ri­nė sve­tai­nė, Tur­gaus g. 33. Įė­ji­mas su kvie­ti­mais.

Ge­gu­žės 25 d., penk­ta­die­nis 9–16 val. at­vi­ros di­zai­no kū­ry­bi­nės dirb­tu­ vės. Ka­vi­nė „Ve­ro Ca­fe“, Til­tų g. 1.

14 val. grei­t ie­ji kū­r y­bi­n in­k ų pa­si­ma­t y­mai „Kuo čia dė­tas vers­las?“. Da­l iaus Kie­v i­šo („Mer­cu­ri In­ter­na­tio­nal“) pa­skai­ta „Kū­no kal­ bos skai­ty­mas“. Ka­vi­nė „Ve­ro Ca­fe“, Til­tų g. 1.

18 val. Klai­pė­dos jau­ni­mo teat­ro spek­tak­ lio „Paukš­ty­no bend­ra­bu­tis“ prem­je­ra (rež.

Va­len­t i­nas Ma­sals­k is). Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to Me­nų fa­k ul­te­to Mo­ko­ma­sis teat­ras, K.Do­ne­lai­čio g. 4.

19 val. at­vi­r ų di­zai­no kū­ry­bi­n ių dirb­tu­vių re­z ul­ta­t ų pri­sta­ty­mas. Ka­v i­nė „Ve­ro Ca­fe“, Til­tų g. 1.

Ge­gu­žės 26 d., šeš­ta­die­nis 19 val. IK­R A sa­vai­tės už­da­ry­mas: šou „IK­ RA Ma­da“; I mu­zi­ki­nių vaiz­do kli­pų fes­ti­va­ lio „IK­R A Li­ke“ ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­ja. „Švy­tu­r io me­nų do­kas“, Nau­jo­ji Uos­to g. 3. Įė­ji­mas su bi­lie­tais.