2012-05-23 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

TREÄŒIADIENIS, geguŞės 23, 2012

119 (19 420)

A?2š6.162 ;6@ 424B Ÿ@

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`X NVaĂ›

RUBRIKA

na m a i

IĹĄ nuotrau

Par­ti­jos va­do­vų įspė­ta A.Stan­ci­kie­nė neat­me­ta ga­li­my­bės pa­lik­ti kon­ser­va­to­rius.

Lietuva 7p.

Po Gru­zi­jos ge­ne­ro­lo nu­Şu­dy­mo Mask­vos įta­ri­mai kri­to ant Tbi­li­sio.

Bōs­tą ga­li­ma pa­puoť­ti ir fo­tog­ra­fi­jo­mis.

Pasaulis 10p.

Namai 11p.

kos – stilin ga

Paprasti nau Ä?iau paĹžan doti, tagiĹł nologijĹł skait techniniai fotoa mepa tai kiekvie ranam leidĹžia pasi jausti kĹŤrÄ—ju, tiek ÄŻamĹžinant svarbius ĹĄei mos gyvenimo mo mentus, tiek kelio niĹł kas ar nuo akimirsta gamtos pei bius zaĹžus.

Lina Bie

l.bieliausk

Gali bĹŤti

liauskai

aite@kl.lt

tÄ—

iĹĄskir

12

ď Ž Paveiks

lai: aVRX X\[

Pap­lō­di­miuo­se ťį se­zo­ną ne­trōks nau­jo­vių. Poil­siau­ to­jai ga­lės ne tik uŞ­ kąs­ti ka­vi­nė­se, bet ir pa­si­kai­tin­ti pir­ty­ je, nu­si­praus­ti du­ ťe, ste­bė­ti spor­to var­Şy­bas. Ne­be­rei­ kės su­kti gal­vų, kur pa­dė­ti daik­tus – pa­ plō­di­miuo­se įreng­ tos ra­ki­na­mos daik­ ta­dė­Şės. Aud­rin­go­ je jō­ro­je mau­dy­tis ga­lės ir ekst­re­ ma­lai.

Kaina 1,30 Lt

STATINIŲ IR INŽINERINIŲ SISTEMŲ TECHNIN Ė IR APTARN PRIEŽIŪRA AVIMAS

X _R aĂ­` aVRX N

Plia­Şe – ekst­re­ma­lų zo­na

O`a _NX aĂ­` cNVg QNV Na `]Nb` aV N[a Q_\

Cf aNb a\ 9VNb QN[` XV\ [b\ a_

S. Ĺ imkaus g. 8, Tel. (8 46) 216KlaipÄ—da Mob. +370 614 481 19971 prieziura@inreal.lt

WWW.INREAL.LT

/PRIEZIURA

„Kiek­vie­nas su­rink­tas li­tas bus iť­ťau­tas ÄŻ orÄ….“ Vers­li­nin­kas Rai­mon­das Be­liaus­kas tvir­ti­no, jog vi­si klai­pė­die­Ä?iĹł fe­jer­ver­kui paau­ko­ti pi­ni­gai bus pa­nau­do­ti pa­gal pa­skir­tÄŻ.

5p.

Duo­bėms pi­ni­gų ne­pa­kaks Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­do­je – gat­vių lo­py­mo karť­ ty­me­tis. Nors val­di­nin­kai tei­gia, kad di­de­lių duo­bių tu­rė­tų ne­lik­ti, vi­soms joms pa­nai­kin­ti pi­ni­gų tik­ rai pri­trōks.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Mais­to kai­nos nei­ťau­go

4

dekoraci ja

tinÄ— dova Juo labiau kad ĹĄiuolai na dos galimy ki bÄ—s beribÄ—s nÄ—s spautÄ… kadrÄ… ga – uĹžďŹ ksuoli popieriaus, ma perkelti ne tik ant bet ir ant faktĹŤrĹł. ÄŻvairiĹł kitĹł KlaipÄ—die tis fotostudijos fotomenininkas bei raciejus pri savininkas Vytas KapaĹžino, jog metu itin pastaruoju ď Ž Technologijos: iĹĄ C 8N _N PVR kos ant dro populiarÄ—jo nuotrauWNb` aRV TV Zb  Q_\ bÄ—s. kad tai ab OV [Ă›`• [b\ Ant tokio soliuti a_Nb X\` ]N `aN _NV `VNV` ZR tas vaizdas pavirĹĄiaus atspaus- tokius darbus kasdienybÄ—, kad surastume atrodo tar aNV` aVX ] „Tik iĹĄ pra vienuo kuris gali \ ]b YVN _Ă› W si paveiks N las, kalau se namuose. Be to, kiek- kimas bu dĹžiĹł medĹžiagĹł pasi tapti origi vo la rinnalia, stilin interjero ja tai reide rius, plÄ—ve biau ribotas – popie- – Toks gaminys ga ÄŻgĹŤdĹžiĹł,ir tam tikrĹł spaus lÄ—, o jau kiek „drobines“ koravimo priemone. yra gana pa dini patirties, nuotraukas tvarus, ÄŽ kytas vÄ—liau atsi- jÄŻ galima lengvai kad bĹŤtĹł mo rado geros ko atsigręŞia pra V.Ka kybÄ—s dro ir ieĹĄkantie vis daĹžniau kartaisderamas spalvingu iĹĄlai- kitokie sin bÄ—, ÄŻvairĹŤs noma, tai daryti rei plauti, tik, Ĺži- vaiz raciejus neneigÄ—, te dovanos. mas. O ji iĹĄskirtinÄ—s ĹĄia prasme kia la du de jog giai, nes Ä?ia niai“, – pa tiniai tekstiliniai au kai kurie dÄ—jai ĹĄiek daĹžai nÄ—ra bai atsar- laidinÄŻ koruoti tekstilÄ™ kaip fotodi- rĹŤs sakojo paĹĄne spau„Ši techno tiek „nusi tokie audinÄŻ yra uĹžuokaip ÄŻpras kovas. Ĺ tai iĹĄ logija dabar ĹĄypsojosi vaĹžiuoja“, ge tĹł audiniĹł.“ patva- nei nusi sĹł madin paĹĄnekovas. iĹĄ tie– pralai kiek plonesnÄ—s bei Kaip prisi pirkti jau ga rokai brangiau ga. desnÄ—s nei ĹĄviesai bÄ—s plaÄ?iai Nuotraukos ant dropat puose paĹžino kĹŤrÄ—jas, jis taip duotuvÄ—je, veikiau tavÄ… gaminÄŻ pardro ant jos at lÄ—ja idÄ— siai bĹŤ spaudus no bÄ— tekstilÄ—s, niais ir biurĹł in naudojamos ir namĹł, Nuo staltiesiĹł iki ĹĄi technolo galima su fototapetais jÄ… savo autorigija nÄ—ra itin tent dÄ—l to terjeruose, rimÄ… vaiz baldĹł V.Karacie si dÄ…, dos bĹŤdÄ… kur de to paklausi. kÄŻ spauti originalias jaus teigi koruoti me nes spintos laidas, role jau mu, prasi di- Ĺ˝avi du uĹžuojai. Ĺ˝inoma, renkasi ir muzie- skaitmeninÄ—s tus. dÄ—jus retro dva „Pasitelkus ris. spaudos „AĹĄ pats negalÄ—Ä?iau sia erai, ke nuotrau Pasak spe namuose pasakyti, skintis pradÄ—jo ir cialisto, jei tokio pobĹŤ liÄ… riu staltiesÄ™ netgi tu- paÄŻvairinti ne tik bal kas galima liĹł technologi nori – dĹžio ir jos. yra nepakarji ir ÄŻdomiai atrodo, tus pavirĹĄius, pavyz dus, bet ir ki- ka matmenĹł fotodro ma didebÄ—s, mai aukĹĄtes dĹžiui, ant tojamas lo uĹžklijuo daiktas, – nÄ—s rezoliu atitinteigÄ— foto vienetinis prisigal ti fotovitraŞą. Ga stik- bĹŤti ir nuo cijos turi menininkas. trauka. Ge li visko voti“, – ĹĄyp ran rÄ… raiĹĄkÄ… gatuoja, ko sojosi paĹĄnekovas. skaitmeni gero, visi ĹĄiuolaiki niai niai fotoaparatai.

OĂ›` TN YV Na _\ Qf aV V _ NV XV[ TNV

Ofi­cia­liÄ… va­sa­ros se­zo­no pra­dĹžiÄ… uos­ta­mies­Ä?io pa­plō­di­miuo­se sau­ gu­mÄ… uŞ­tik­rin­sian­tys gel­bė­to­jai pa­s kelbs po­ryt. Ta­Ä? iau karť­to­ mis die­no­mis plia­Şuo­se Ĺžmo­niĹł ne­trĹŤks­ta jau da­bar. Klai­pė­do­je prie jō­ros mi­nios plō­do ir va­kar.

11

„„DÄ—s­nis: ekst­re­ma­lu­mÄ… mÄ—gs­tan­tys Ĺžmo­nÄ—s la­biau­siai trau­kia ant kran­to tō­nan­Ä?iĹł poil­siau­to­jĹł dė­me­sÄŻ.

Zoda.ru nuo­tr.

Duo­bÄ—ms mies­to kie­muo­se uŞ­tai­ sy­ti rei­kė­tĹł ne ma­Şiau kaip po­ros mi­li­jo­nĹł li­tĹł. Sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ĺ a­ka­lie­nÄ— pri­si­mi­nÄ—, jog tik kar­ tÄ… prieĹĄ pen­ke­rius me­tus ar­tė­jant rin­ki­mams pi­ni­gĹł bu­vo skir­ta tiek, kiek rei­kė­jo. Ĺ iais me­tais pa­bran­gus dar­bĹł kai­ nai, uĹž ge­ro­kai dau­giau nei pu­sant­ro mi­li­jo­no li­tĹł, skir­tĹł duo­bÄ—ms uŞ­tai­ sy­ti, bus ÄŻma­no­ma pa­da­ry­ti kur kas ma­Şiau dar­bĹł nei per­nai. Ĺ ie­met kon­kur­sÄ… uos­ta­mies­Ä?io gat­ves lo­py­ti lai­mė­jo dvi ÄŻmo­nÄ—s: WARF ir „Lem­m in-­ kai­nen“.

2

2

TREČIADIENIS, gegužės 23, 2012

miestas

Gi­dams – nauji mokesčiai www.kl.lt PRISTATO:

RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI

Prob­le­ma: gi­dų sty­gius uos­ta­mies­ty­je pa­jun­ta­mas, kai at­plau­kia krui­zi­nis lai­vas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­do­je šie­met tu­ris­tus eks­kur­si­jo­se ly­di ma­žiau gi­dų nei praė­ju­siais me­tais. Ta­čiau gi­dus vie­ni­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos va­ do­vė tvir­ti­no, jog tai ne­su­si­ję su nuo šio mė­ne­sio pra­džios pa­si­ kei­tu­sia jiems tai­ko­mų mo­kes­čių naš­ta.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 30 d.

KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ ” TITULĄ:     

    







UAB „Arijus“ UAB „Avitelos prekyba“ UAB KJKK BEGA UAB „Edrija“ UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ Sodo centras „Frezija” UAB „Gridins Group LT“ AB „Klaipėdos baldai“ UAB „Klaipėdos duona” AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)“ AB „Klaipėdos laivų remontas“ BĮ Klaipėdos miesto globos namai Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

                 

AB „Klaipėdos nafta“ LKAB „Klaipėdos Smeltė“ AB „Klaipėdos“ viešbutis UAB „Krasta Auto Klaipėda“ UAB KRATC UAB LINTEL UAB „Mars Lietuva“ UAB „Orion Global Pet“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Pineka“ UAB „Ramusis pamarys“ AB Smiltynės perkėla UAB „Solorina“ AB TEO LT UAB „Vakarų konstrukcijos“ AB Vakarų laivų gamykla UAB „Vaterlinija“ UAB VOLTAS

PROJEKTO PARTNERIAI: Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo

Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos duo­me­ni­mis, šie­met Klai­pė­do­je vers­lo liu­di­ji­mus teik­ti gi­do pa­slau­gas yra įsi­gi­ję 11 gy­ven­to­jų, o per­nai tuo pat me­tu jų bu­vo 20. Iš vi­so praė­ju­siais me­tais Klai­pė­do­je gi­dais, tu­rė­da­mi vers­lo liu­di­ji­mus, dir­bo 48 žmo­nės.

Nuo šių me­tų ge­gu­žės 1-osios įsi­ ga­lio­jo tvar­ka, jog iš­duo­tas vers­ lo liu­di­ji­mas su­tei­kia tei­sę teik­ti pa­ slau­gas ne tik gy­ven­to­jams, bet ir ju­ri­di­niams as­me­nims, ta­čiau iš pa­ sta­rie­siems su­teik­tų pa­slau­gų gau­tos pa­ja­mos ne­ga­li vir­šy­ti 10 pro­c. vi­so mo­kes­ti­nio lai­ko­tar­pio pa­ja­mų.

Ka­dan­gi dau­gu­ma gi­dų di­džią­ją da­lį pa­ja­mų gau­na bū­tent iš ju­ri­ di­nių as­me­nų – ke­lio­nių or­ga­ni­za­ to­rių – jiems pa­siū­ly­ta įre­gist­ruo­ ti in­di­vi­dua­lią veik­lą pa­gal pa­žy­mą.

Tuo­met pa­ja­mų, gau­tų iš ju­ri­di­

nių as­me­nų, su­ma nė­ra ri­bo­ja­ma. „Ži­no­ma, kad to­kie po­ky­čiai įta­ kos gi­dams tu­rė­jo. Daug me­tų dau­ gu­ma gi­dų dir­bo su vers­lo liu­di­ji­ mais, o kai tvar­ka pa­si­kei­čia, tai su­ke­lia šo­ką – taip, kaip re­mon­tas

In­di­vi­dua­lią veik­lą pa­gal pa­žy­mą šiuo me­tu yra įre­gist­ra­ vę 25 gi­do pa­slau­gas tei­kian­tys klai­pė­ die­čiai.

na­muo­se. Ta­čiau vie­na­reikš­miš­ kai ver­tin­ti pa­si­kei­tu­sios tvar­kos ir įta­kos gi­dų veik­lai tik­rai ne­ga­li­ ma“, – tei­gė Klai­pė­dos ap­skri­ties gi­dų gil­di­jos pir­mi­nin­kė Zi­ta Pet­ ruš­ke­vi­čiū­tė.

Ji tvir­ti­no, jog dėl pa­si­kei­ti­mų mo­kes­čių sri­ty­je gi­dų tik­rai ne­ prit­rūks, nes tie, ku­rie dir­bo pro­ fe­sio­na­liai, dirbs ir to­liau, tik įre­ gist­ruos in­di­vi­dua­lią veik­lą pa­gal pa­žy­mą.

In­di­vi­dua­lią veik­lą pa­gal pa­žy­ mą šiuo me­tu yra įre­gist­ra­vę 25 gi­do pa­slau­gas tei­kian­tys klai­pė­ die­čiai.

Ta­čiau ke­lio­nių į Klai­pė­dą at­ plau­kian­čių krui­zi­nių lai­vų or­ga­ ni­za­to­riai skam­bi­na pa­vo­jaus var­ pais. Esą kai į uos­ta­mies­tį už­suks ke­lis tūks­tan­čius tu­ris­tų at­pluk­dy­ sian­tis krui­zi­nis lai­vas, ne­bus kam ly­dė­ti kai ku­rių gru­pių, ku­rių ga­li bū­ti apie 40. „Tai jo­kia nau­jie­na ir tik­rai ne­ su­si­ję su vers­lo liu­di­ji­mų tvar­kos po­ky­čiais. Kai at­plau­kia krui­zi­niai lai­vai, gi­dų vi­sa­da trūks­ta. Kuo di­ des­nis lai­vas, tuo gi­dų rei­kia dau­ giau“, – kons­ta­ta­vo Z.Pet­ruš­ke­ vi­čiū­tė.

Duo­bėms pi­ni­gų ne­pa­kaks Pir­mo­ji dar­bus at­lie­ka 1 kur kas pi­giau. „To­kios kai­nos yra dėl vie­šų­

jų pir­ki­mų, tai jie pa­bran­gi­no įkai­ nius. Rea­ly­bė to­kia, kad duo­bės vie­na­me mies­to ga­le tvar­ky­mas kai­nuo­ja ne tiek pat, kiek ki­ta­me.

Vis­kas pri­klau­so nuo ran­go­vų įkai­ nių“, – aiš­ki­no I.Ša­ka­lie­nė.

Tei­gia­ma, kad gat­vė­se po di­džio­jo lo­py­mo ne­liks eis­mui bei au­to­mo­ bi­liams pa­vo­jų ke­lian­čių duo­bių. Žie­mą apie 70 tūkst. li­tų pa­nau­do­ ta „šal­tu“ as­fal­tu lo­pant duo­bes. Ši­lu­tės plen­te nuo san­kry­žos su Smil­te­lės gat­ve iki Vin­gio gat­vės bus den­gia­ma nau­ja gat­vės dan­ga.

Sun­kias­vo­rių ma­ši­nų su­mai­to­ta­ me Ši­lu­tės plen­to ruo­že nuo žie­di­ nės san­kry­žos su Bal­ti­jos pro­spek­ tu į šiau­rę ke­ti­na­ma tik už­tai­sy­ti duo­bes, iš­ti­si­nei dan­gai čia kol kas pi­ni­gų nė­ra. Blo­giau­sia pa­dė­tis – Bal­ti­jos žie­de, Bal­ti­jos pro­spek­ te bei Ši­lu­tės plen­te. Smul­kes­nė­se gat­vė­se, sa­vi­val­dy­bės duo­me­ni­mis, yra tik pa­vie­nių duo­bių.

Pras­tes­nė si­tua­ci­ja – na­mų kie­ muo­se. Jų tvar­ky­mui skir­ta pi­ni­ gų pa­pil­do­mai, tad šie­met kur kas

Lo­pai: mies­to gat­vė­se plu­ša dvie­jų bend­ro­vių dar­bi­nin­kai, ku­rių dar­

bas pi­ni­gais ver­ti­na­mas ne­vie­no­dai.

dau­giau kie­mų at­si­kra­tys duo­bių. „Pa­ma­tę dar­bi­nin­kus gat­vė­je, ap­lin­ki­nių na­mų gy­ven­to­jai mus ata­kuo­ja klaus­da­mi, ka­da jie už­ suks į jų kie­mus. Nors šie­met kie­ mams tvar­ky­ti skir­ta kur kas dau­ giau pi­ni­gų, vi­soms duo­bėms juo­se rei­kė­tų ne ma­žiau kaip dvie­jų mi­ li­jo­nų li­tų. Rea­ly­bė to­kia, kad už­ly­ gin­si­me tik pa­čias gi­liau­sias, ava­ ri­nes duo­bes. Mums bū­tų ge­ro­kai leng­viau, pra­dė­jus dar­bus vie­na­me

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kvar­ta­le, vis­ką ten baig­ti ir tik ta­da ei­ti prie ki­to. Ta­čiau esa­me pri­vers­ ti žiū­rė­ti, kur dar ga­li­ma pa­ken­tė­ti ne­tvar­kius. Nors su­pran­ta­me, ten, kur šie­met dar­bi­nin­kai ne­dirbs, ki­ tą­met at­si­vers dar di­des­nės duo­ bės. Vi­sa­da ga­li bū­ti ge­riau, bet, ma­nau, Klai­pė­dos kie­muo­se dar nė­ra pa­ti pra­sčiau­sia si­tua­ci­ja“, – tei­gė I.Ša­ka­lie­nė. Žvy­ruo­toms mies­to gat­vėms pi­ ni­gai ski­ria­mi at­ski­rai.

3

TREČIADIENIS, gegužės 23, 2012

miestas Prog­no­zuo­ja bran­gi­mą

Di­di­na grei­tį

Mo­ko pa­žin­ti pa­vo­jus

Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­ kos kont­ro­lės ko­mi­si­ja pa­skel­ bė bū­si­mo šil­dy­mo se­zo­no ši­ lu­mos kai­nų pro­gno­zę. Ko­mi­si­ ja pro­gno­zuo­ja, kad Klai­pė­do­ je ir Gargž­duo­se ši­lu­mos kai­ na brangs apie 2,4 pro­c. – nuo „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ šį se­zo­ną tiek­tos 25,09 ct/kWh ver­tės ši­lu­ mos iki 25,69 ct/kWh.

Nuo šian­dien ma­gist­ra­lė­je Kau­ nas–Klaipėda, apie 7 km il­gio ruo­že ne­to­li Klai­pė­dos, di­di­na­ mas leis­ti­nas au­to­mo­bi­lių grei­tis.

Jis nuo 90 km/h iki 130 km/h pa­di­dės ma­gist­ra­lės ruo­že, esan­ čia­me nuo Dau­pa­rų san­kry­žos iki Klai­pė­dos ri­bos. Ma­žes­nis grei­tis liks tik 300 m ruo­že ties Dau­pa­rų au­to­bu­sų sto­te­le.

Klai­pė­dos moks­lei­viai da­ly­vau­ ja Sau­gaus in­ter­ne­to aka­de­mi­ jos pa­skai­to­se, ku­rio­se mo­ko­ ma, kaip iš­veng­ti grės­mių ir pa­ vo­jų vir­tua­lio­je erd­vė­je. Į pa­skai­ tas iš anks­to už­si­re­gist­ra­vo 16 kla­sių. Pa­mo­kos Klai­pė­do­je vyks ge­gu­žės 23–25 d. (TEO klien­tų ap­tar­na­vi­mo sky­riu­je, Tai­kos pr.

52C / Ag­luo­nos g. 1).

Eis­mas Žve­jų gat­vė­je ne­rū­pi Val­džios ke­ti­ni­mai už­da­ry­ti eis­mą Žve­ jų gat­vė­je, re­gis, klai­pė­die­čių ne­ jau­di­na – sa­vo pa­si­ pik­ti­ni­mą dėl to­kių pla­nų pa­reiš­kė tik vers­li­nin­kai, o iš gy­ ven­to­jų jo­kių nuo­ mo­nių ne­su­lauk­ta.

Ap­do­va­no­ji­mai. Įteik­t i ap­do­va­no­ji­ mai vi­sas Lie­tu­vos mo­ky­mo­si įstai­gas vie­ni­jan­čios eko­lo­g i­nės ak­ci­jos „EKO drą­sa“ vie­nos iš da­lių – kū­ry­biš­ku­mo kon­kur­so „Mo­bi­jaus cik­las“ – lai­mė­to­ jams Klai­pė­dos re­g io­ne. Moks­lei­v iai var­žė­si dvie­jo­se am­ž iaus ka­te­go­ri­jo­ se. JTarp nu­ga­lė­to­jų jau­nes­nių­jų gru­ pė­je bu­vo ir Vi­lius Alei­ni­ko­vas (5 m.) iš Klai­pė­dos lop­še­l io-dar­že­l io „Pum­ pu­rė­lis“.

v.spuryte@kl.lt

Tiks­las: eis­mą Žve­jų gat­vė­je no­ri­ma už­draus­ti, kad ji tap­tų dar vie­na pa­trauk­li se­na­mies­čio vie­ta.

Sa­vo nuo­mo­nę gy­ ven­to­jai ir vers­li­nin­ kai dar ga­li reikš­ti iki šio penk­ta­die­nio.

Teat­ro gat­vės už­da­ry­ti eis­mą. Jei jis įsi­ga­lio­tų, tuo­met eis­mas Žve­ jų gat­vės ruo­že bū­tų drau­džia­mas nuo bir­že­lio 1-osios iki rug­sė­jo 15

Vi­zi­tas. Ket­vir­ta­die­nį nuo 15 iki 17 val.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­n io jū­r ų uos­to di­ rek­ci­jo­je lan­ky­sis JAV Kong­re­so na­rių pa­ta­rė­jų de­le­ga­ci­ja. Jiems bus pri­sta­ty­ tas uos­tas. De­le­ga­ci­ja Lie­tu­vo­je vie­šės vi­są šią sa­vai­tę.

Svei­ka­ta. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tai ra­g i­na moks­ lei­v ių tė­v us ne­lauk­t i va­sa­ros pa­bai­ gos ir sa­vo at­ža­lų pro­fi­lak­ti­niais svei­ ka­tos pa­tik­ri­ni­mais pa­si­rū­pin­ti da­bar.

Per­nai iš 18499 Klai­pė­dos mo­k i­n ių svei­ka­tą pa­si­tik­ri­no 17200. Iš pa­si­tik­ ri­nu­sių­jų vi­siš­kai svei­ki mo­ki­niai su­ da­rė 12,4 pro­c.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je jau yra pa­ reng­tas ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­mo­na­vi­čiū­tės įsa­ky­mas Žve­jų gat­vė­je nuo Bir­žos til­to iki

Dienos telegrafas

d. Va­žiuo­ti ir sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius gat­vė­je bū­tų drau­džia­ma kiek­vie­ ną die­ną nuo 9 iki 23 val.

Prieš pa­si­ra­šy­da­ma to­kį įsa­ky­ mą J.Si­mo­na­vi­čiū­tė dar kar­tą no­ rė­jo iš­girs­ti klai­pė­die­čių nuo­mo­ nę, ar jie pri­ta­ria eis­mo drau­di­mui Žve­jų gat­vė­je. Įsa­ky­mo pro­jek­tas yra įdė­tas Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, nu­ro­dy­tas elekt­ro­ni­nio

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pa­što ad­re­sas, ku­riuo ga­li­ma pa­ reikš­ti nuo­mo­nę.

Ta­čiau, anot Trans­por­to sky­riaus ve­dė­jo Ri­man­to Moc­kaus, kol kas su­lauk­ta vos vie­no laiš­ko. „Vie­nas vers­li­nin­kas, ku­rio biu­ras yra Žve­ jų gat­vė­je esan­čia­me sep­ty­naukš­ čia­me pa­sta­te, pa­ra­šė, jog ka­te­go­ riš­kai ne­su­tin­ka, kad eis­mas bū­tų už­draus­tas. Jis at­sto­vau­ja ir ki­toms 52 ta­me pa­sta­te pa­tal­pas be­si­nuo­

mo­jan­čioms bend­ro­vėms. Vers­li­ nin­kai tik­rai pik­ti­na­si dėl to, kad eis­mas Žve­jų gat­vė­je ga­li bū­ti už­ draus­tas“, – tei­gė R.Moc­kus.

Sa­vo nuo­mo­nę gy­ven­to­jai ir vers­li­nin­kai dar ga­li reikš­ti iki šio penk­ta­die­nio.

Ki­tą sa­vai­tę jos bus api­bend­rin­ tos ir tuo­met di­rek­to­rė nu­spręs, ar pa­si­ra­šy­ti įsa­ky­mą, ku­riuo eis­mas Žve­jų gat­vė­je bū­tų už­draus­tas.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 3 klai­ pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Juo­zas Liu­bi­ nas (g. 1927 m.), Eu­ge­n i­ja Do­mar­k ie­ nė (g. 1954 m.), Aud­ro­nė Bru­ž ie­nė (g.

1960 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Juo­zas Liu­bi­nas.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

Pa­jū­ry­je da­li­ja­mi kom­pos­ta­vi­mo kon­tei­ne­riai Bend­ro­vė Klai­pė­dos re­gio­no at­ lie­kų tvar­ky­mo cent­ras (KRATC) Klai­pė­dos ir Ne­rin­gos mies­tų vie­ ti­nės rink­lia­vos mo­kė­to­jams vėl da­li­ja kom­pos­ta­vi­mo kon­tei­ne­ rius ža­lių­jų bei vir­tu­vės at­lie­kų rū­ šia­vi­mui.

Prieš tre­jus me­tus KRATC pra­dė­ tas eks­pe­ri­men­tas vir­to res­pub­li­ ki­niu pro­jek­tu. „Už­per­nai KRATC iš sa­vo lė­šų nu­pir­ko ir Klai­pė­do­je bei Ne­rin­go­ je iš­da­li­jo 270 kom­pos­ta­vi­mo kon­ tei­ne­rių, o šie­met jau Eu­ro­pos Są­ jun­ga sky­rė 90 pro­c. fi­nan­sa­vi­mą ir vi­sam Klai­pė­dos re­gio­nui nu­pirk­ta 10 tūkst. kom­pos­ti­nių“, – pa­sa­ko­ jo KRATC ana­li­ti­kas Ar­vy­das Pie­ pa­lius.

Pa­sak ana­li­ti­ko, KRATC ad­mi­ nist­ruo­ja vie­ti­nę rink­lia­vą Klai­pė­ dos ir Ne­rin­gos mies­tų sa­vi­val­dy­ bė­se, tad uos­ta­mies­ty­je rink­lia­vos mo­kė­to­jams bus iš­da­ly­ta 1600, o Ne­rin­go­je – 100 kom­pos­ti­nių.

Ki­to­se Klai­pė­dos re­gio­no sa­vi­val­ dy­bė­se kom­pos­ti­nių da­li­ji­mas bus or­ga­ni­zuo­tas vė­liau. Apie kom­pos­ ta­vi­mo kon­tei­ne­rių da­li­ji­mą Pa­lan­ gos mies­to, Skuo­do, Ši­lu­tės, Kre­ tin­gos, Klai­pė­dos ra­jo­nų gy­ven­to­jai bus in­for­muo­ja­mi at­ski­rai.

Kom­p os­ta­v i­m o kon­tei­n e­r iai Klai­pė­do­je ir Ne­rin­go­je bus su­teik­ ti tik fi­zi­niams as­me­nims – in­di­vi­ dua­lių na­mų ir so­dų gy­ven­to­jams. „Kom­pos­ti­nes ga­lės gau­ti ne vi­ si so­di­nin­kai, o tik tie rink­lia­vos mo­kė­to­jai, ku­rie so­duo­se tu­ri gy­ ve­na­muo­sius ar­ba so­do pa­sta­tus“, – aiš­ki­no KRATC Vie­ti­nės rink­lia­ vos ad­mi­nist­ra­vi­mo sky­riaus vir­ši­ nin­kas Ša­rū­nas Jo­nas Ta­mu­lis.

Klai­pė­do­je ir Ne­rin­go­je no­rin­ tys gau­ti kom­pos­ta­vi­mo kon­tei­ ne­rius tu­ri kreip­tis į KRATC Vie­ ti­nės rink­lia­vos ad­mi­nist­ra­vi­mo sky­riaus va­dy­bi­nin­kus Klai­pė­do­ je, Ban­gų g. 11, o Ne­rin­gos mies­te – Tai­kos g. 45. Va­dy­bi­nin­kai už­re­ gist­ruos pra­šy­mus ir pra­neš, ka­

da bus ga­li­ma pa­siim­ti kon­tei­ne­rį.

Tiems klaipėdiečiams, kurie ne­ turi galimybės kompostinės atsi­ imti patys, KRATC darbuotojai ją atveš į nurodytą vietą. Klaipėdoje prašymus užpildžiusiems gyven­ tojams kompostavimo konteine­ riai bus atiduodami darbo dieno­ mis nuo 13 iki 16 valandos KRATC skyriuje Bangų g. 11.

Ne­mo­ka­mai pa­gal pa­nau­dos su­ tar­tį kom­pos­ti­nės bus iš­da­ly­tos jų pa­gei­dau­jan­tiems Klai­pė­dos ir Ne­ rin­gos mies­tų vie­ti­nės rink­lia­vos mo­kė­to­jams, ta­čiau pir­me­ny­bė bus su­tei­kia­ma tiems, ku­rie ne­tu­ri įsi­ sko­li­ni­mų už at­lie­kų tvar­ky­mą.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie kom­ pos­ta­vi­mą ir kom­pos­ti­nių su­tei­ki­ mo tvar­ką ra­si­te www.kratc.lt rub­ ri­ko­je „Kom­pos­ta­vi­mas“. Taip pat ten yra įkel­tos pra­šy­mo for­mos ir pri­va­lo­mos pa­nau­dos są­ly­gos. Pa­ pil­do­ma in­for­ma­ci­ja ne­mo­ka­mu tel. 8 800 13344.

Užs. 962678

Ini­cia­ty­va: Klai­pė­dos ir Ne­rin­gos gy­ven­to­jai ga­li ne­mo­ka­mai gau­ti

kom­pos­ta­vi­mo kon­tei­ne­rius ža­lių­jų bei vir­tu­vės at­lie­kų rū­šia­vi­mui.

KRATC nuo­tr.

4

trečiadienis, gegužės 23, 2012

miestas

Plia­že – ekst­re­ma­lų zo­na

Komentarai

1

Poil­siau­to­jus pa­plū­di­ miuo­se pa­si­tin­ka vi­siš­ kai at­nau­jin­tos me­di­nės ka­vi­nės.

Bu­vu­sių pa­la­pi­nių ne­be­li­ko. Pas­ lau­gas plia­žuo­se jau tei­kia di­džio­ji da­lis vers­li­nin­kų.

Ka­vi­nių dar­buo­to­jai tvir­ti­no, jog už­kąs­ti ar at­si­ger­ti gai­vių­jų gė­ri­ mų, ypač sa­vait­ga­liais, jau už­su­ka ne­ma­žai žmo­nių. Ta­čiau ne vi­so­se jų vei­kia vir­tu­vė.

Lan­ky­to­jai tu­ri ten­kin­tis fa­suo­ tais už­kan­džiais, le­dais, įvai­riais gė­ri­mais. Jų kai­nos pa­na­šios, kaip ir praė­ju­siais me­tais.

Ire­na Ša­ka­lie­nė

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Mies­to tvar­k y­mo sky­r iaus ve­dė­ja

P

ap­lū­d i­m iai pa­r uoš­t i priim­ ti poil­siau­to­jus. Į plia­ž us ga­ li­ma vyk­t i jau da­bar, ne­lau­ kiant penk­t a­d ie­n io, ka­d a pra­dės bu­dė­t i gel­bė­to­jai. Dar­bų dar yra li­kę. Rei­kia su­tvar­ky­ti va­di­na­ma­ ja­me neį­ga­l ių­jų pa­plū­d i­my­je laip­tus bei iš­vež­ti pa­sta­tų griu­vė­sius Pir­mo­ jo­je Meln­ra­gė­je. Kas at­l iks šiuos dar­ bus, tu­rė­t ų paaiš­kė­t i šią sa­vai­tę. Šie­ met Klai­pė­dos pa­plū­d i­m iai bus kur kas gra­žes­ni nei per­nai.

Sau­gos poil­siau­to­jų daik­tus

Pap­lū­di­miuo­se dir­ban­tys vers­li­nin­ kai šie­met poil­siau­to­jams pa­siū­lys daug nau­jų pa­slau­gų.

Vie­š o­jo mai­t i­n i­m o įstai­go­se įreng­tos daik­tų sau­go­ji­mo spin­te­lės.

Anks­čiau to­kia pa­slau­ga Klai­pė­dos

Srau­tas: šil­to­mis die­no­mis į pa­plū­di­mius jau plūs­ta mi­nios klai­pė­die­čių ir poil­siau­to­jų.

lan­dą. „Ste­buk­lin­gų kai­nų tik­rai ne­ bus“, – ža­dė­jo sa­vi­nin­kė.

Pap­lū­di­my­je įren­gė du­šus

Jo­nas Pi­rož­ni­kas:

Žiū­ri­me, kad bū­ tų sau­gu, o žmo­nės bent į ban­gą ga­lė­tų at­si­sės­ti.

pa­plū­di­miuo­se ne­bu­vo tei­kia­ma.

Neį­ga­lių­jų pa­plū­di­my­je esan­čios ka­vi­nės šei­mi­nin­kas Ta­das Ju­no­ kas tvir­ti­no, kad poil­siau­to­jai do­ mi­si sau­go­ji­mo spin­te­lė­mis, ta­čiau kol kas daik­tų jo­se ne­pa­li­ko. „Anks­čiau žmo­nės iš­vis to­kia pa­ slau­ga ne­si­do­mė­jo. Da­bar, kai pa­ ma­to spin­te­les, pa­klau­sia, ar teik­ si­me šią pa­slau­gą“, – pa­sa­ko­jo T.Ju­no­kas.

Ta­čiau kiek kai­nuos daik­tų sau­go­ ji­mo pa­slau­ga, vers­li­nin­kai dar ne­ ga­li pa­sa­ky­ti.

Tris ka­vi­nes, esan­čias neį­ga­lių­jų plia­že, Gi­ru­liuo­se ir Ant­ro­jo­je Meln­ ra­gė­je tu­rin­ti Re­da Vis­man­tie­nė tei­ gė, kad pa­slau­ga ne­bus la­bai bran­gi.

Ga­li kai­nuo­ti nuo li­to iki ke­lių už va­

Ta­čiau ne vi­si vers­li­nin­kai ti­ki, kad ši pa­slau­ga pa­si­tei­sins. Gi­ru­liuo­se pa­plū­di­mio ka­vi­nę tu­rin­tis Ry­tis Mur­mo­kas pa­sa­ko­jo, kad ir anks­ čiau yra tei­kęs šią pa­slau­gą. „Bu­vau pa­sta­tęs spin­te­les daik­ tams. Vie­nais me­tais jo­mis nau­ do­jo­si pen­ki, ki­tais – še­ši žmo­nės.

Vė­liau ne­bes­ta­čiau spin­te­lių, ku­ rio­se sau­go­mi poil­siau­to­jų daik­ tai“, – ko­men­ta­vo vers­li­nin­kas.

Kiek kai­nuos ir mau­dy­ma­sis prie ka­vi­nių įreng­tuo­se du­šuo­se, ne­ ži­nia, ta­čiau aiš­ku tik, kad ši pa­ slau­ga bus mo­ka­ma. Anot R.Vis­ man­tie­nės, jos tei­ki­mas bran­giai at­siei­na. „Į pa­plū­di­mį van­dens nė­ra at­ ves­ta. Jo at­si­ve­ža­ma plas­ti­ki­nė­se tal­pyk­lo­se. Ir van­duo, ir trans­por­ ta­vi­mas at­siei­na bran­giai. Gal­vo­ ja­me už ke­lias mi­nu­tes du­še im­ ti ke­lis li­tus. Bal­ti­jos van­duo nė­ra toks sū­rus, kad poil­siau­to­jams rei­ kė­tų daug mau­dy­tis“, – pa­sa­ko­jo vers­li­nin­kė.

Pa­si­kai­tin­ti – į pir­tį

Šie­met pa­plū­di­miuo­se ne­tu­rė­tų trūk­ti tua­le­tų.

Po du tris kil­no­ja­mus jau pa­sta­ ty­ti prie ka­vi­nių. Jais ga­lės nau­do­ tis ne tik įstai­gų klien­tai, bet ir poil­ siau­to­jai. Pas­ta­rie­siems ši pa­slau­ga kai­nuos li­tą.

T.Ju­no­kas tvir­ti­no, kad jų tua­le­tu už mi­nė­tą kai­ną pa­plū­di­mio lan­ky­ to­jai ga­lė­jo nau­do­tis ir per­nai.

Karš­tis: Klai­pė­dos pa­plū­di­miuo­se šie­met veiks ir pir­tis – anks­čiau ji

bu­vo tik Smil­ty­nė­je.

Uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se bus tei­kia­mos ir įdo­mes­nės pa­slau­gos.

Poil­siau­to­jai ga­lės pa­si­nau­do­ti ir pir­ti­mi. Va­lan­da jo­je at­sieis 50 li­ tų. To­kia pir­tis yra įreng­ta Ant­ro­jo­ je Meln­ra­gė­je.

Kol kas poil­siau­to­jai šios pa­slau­ gos neiš­ban­dė, bet be­si­do­min­čių­ jų bu­vo. Įreng­tos ir tink­li­nio aikš­te­lės. Kai ku­rios ka­vi­nės žais­ti lei­džia ne­mo­ ka­mai. Bai­gia­mos reng­ti ir vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės. Kai kur ma­žie­ji jau ga­li pa­si­sup­ti sū­py­nė­se.

Kiek kai­nuos ši pa­slau­ga, vers­ li­nin­kai taip pat ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti.

Per­nai die­na at­siė­jo apie 5 li­tus.

Kol kas ne­nuo­mo­ja­mi ir gul­tai, ta­čiau vers­li­nin­kai ža­da teik­ti ir šią pa­slau­gą. Kol kas jie bai­mi­na­si vis­ ką su­si­vež­ti, kad ne­tap­tų va­gių au­ ko­mis. Yra vers­li­nin­kų, ku­rie šią pa­slau­gą pa­siū­lė teik­ti ki­tiems as­ me­nims. „Aš dau­giau­sia teik­siu vie­šo­jo mai­ti­ni­mo pa­slau­gą. Žai­di­mų aikš­ te­lę įrengs, gul­tus ir skė­čius nuo­mos ki­ti as­me­nys ar įmo­nės. Vis­ką pa­ da­ry­ti pa­čiam la­bai daug kai­nuo­ja.

Ne­ga­li su­si­pirk­ti vi­sų gul­tų ir žai­di­ mo aikš­te­lės įren­gi­nių“, – pa­sa­ko­jo R.Mur­mo­kas.

Per­nai Klai­pė­dos pa­plū­di­miuo­ se taip pat bu­vo nuo­mo­ja­mi gul­tai.

Die­nai vie­nas kai­na­vo 5 li­tus. Ta­čiau ši pa­slau­ga pa­si­tei­si­no ne vi­sur. Kai ku­rio­se vie­to­se nuo­mo­to­jai dar­bą bai­gė anks­čiau nei bai­gė­si se­zo­nas. Ža­da reng­ti va­ka­rė­lius

Pap­lū­di­mio ka­vi­nė­se poil­siau­to­jai ga­lės ste­bė­ti ir įvai­rias spor­to var­

Nau­jo­vė: šie­met poil­siau­to­jai sa­

vo daik­tus ga­lės pa­lik­ti sau­go­ji­ mo spin­te­lė­se.

žy­bas. Kai ku­rio­se ka­vi­nė­se bus pa­ sta­ty­ti te­le­vi­zo­riai. „Kol kas at­si­ve­žė­me se­ną, bet vė­ liau pa­kei­si­me. Ke­ti­na­me va­ka­rais or­ga­ni­zuo­ti ir va­ka­rė­lius. No­ri­me kuo dau­giau teik­ti pa­slau­gų poil­ siau­to­jams“, – pa­brė­žė T.Ju­no­kas.

Nors orai le­pi­na, bet kol kas uos­ ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se vei­kia ne vi­sos ka­vi­nės. Vie­na įstai­ga Gi­ru­ liuo­se iš pra­džių vei­kė, o vė­liau už­ si­da­rė re­mon­tui, – tvar­ko­ma elekt­ ros ins­ta­lia­ci­ja.

Klai­pė­dos pa­plū­di­miuo­se jau vei­ kia ir ge­ria­mo­jo van­dens fon­ta­nė­liai.

Iš vi­so jų yra 12, bet veiks de­šimt. Še­ši yra Smil­ty­nė­je, po du – Pir­mo­ jo­je ir Ant­ro­jo­je Meln­ra­gė­je. Van­duo į juos tie­kia­mas iš grę­ži­nio.

Dar du van­dens fon­ta­nė­lius su­ nio­ko­jo aud­ros. Ats­ta­ty­ti jų neap­ si­mo­ka.

Prieš mau­dy­nes – inst­ruk­ta­žas

Pa­lan­gos vers­li­nin­kai poil­siau­to­jams pa­plū­di­my­je nau­jo­vių ne­pa­siū­lys.

Anot ku­ror­to sa­vi­val­dy­bės Rink­ lia­vų sky­riaus vy­res­nio­sios spe­cia­ lis­tės Auš­ros Dan­gė­lai­tie­nės, bus tei­kia­mos tra­di­ci­nės pa­slau­gos: veiks ka­vi­nės, vai­kų žai­di­mo aikš­ te­lės, bus pa­sta­ty­ti ba­tu­tai, nuo­ mo­ja­mi gul­tai.

Nau­jo­vę ekst­re­ma­lių pra­mo­gų mė­gė­jams pa­teiks gel­bė­to­jai. Bus su­da­ry­ta ga­li­my­bė mau­dy­tis, esant aud­rin­gai jū­rai. Prie Pa­lan­gos gel­bė­ to­jų sto­ties ekst­re­ma­lams bus ati­ tver­ta spe­cia­li vie­ta. „Va­sa­rą iš poil­siau­to­jų su­lau­kia­ me daug pa­si­pik­ti­ni­mo, kad ne­lei­ džia­me mau­dy­tis, esant aud­rin­gai

Ri­man­tas Ar­mo­nas

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Li­cen­ci­jų, lei­d i­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos sky­r iaus vy­r iau­sia­sis spe­cia­l is­tas

P

ap­l ū­d i­m iuo­s e dir­b an­t ys vers­li­nin­kai dar­bui bu­vo be­ veik pa­si­ruo­šę ge­gu­žės pra­ džio­je. Jie įvyk­dė vi­sus sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus. Šie­met Klai­pė­dos pa­ plū­d i­m iuo­se poil­siau­to­jams bus pa­ siū­ly­ta ge­ro­kai dau­giau pa­slau­g ų nei iki šiol. Ne vel­tui mė­ne­sį rin­ko­me, ku­ ris kon­kur­so da­ly­vis pa­tei­kė ge­res­n į pa­siū­ly­mą. Pa­si­tiks ir gra­žes­nės ka­vi­ nės. Be­lie­ka su­lauk­ti tik poil­siau­to­jų.

jū­rai. Žmo­nės tvir­ti­na, kad at­va­žia­ vo die­nai, o ne­ga­li net į jū­rą įlįs­ti.

Nors drau­džia­ma mau­dy­tis, jie nie­ ko ne­pai­so ir ei­na į jū­rą“, – tvir­ti­ no Pa­lan­gos gel­bė­to­jų va­do­vas Jo­ nas Pi­rož­ni­kas.

Anot va­do­vo, mau­dy­nės, ka­bant tai da­ry­ti drau­džian­čiai rau­do­nai vė­lia­vai, ga­li baig­tis tra­giš­kai. Ta­ čiau bu­vo ieš­ko­ma komp­ro­mi­sų.

Nusp­ręs­ta vyk­dy­ti eks­pe­ri­men­tą.

Te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je ga­lės mau­dy­tis ekst­re­ma­lai, bus pa­žy­mė­ta plū­du­ rais. To­li nuo kran­to jie ei­ti ne­ga­lės. „Žiū­ri­me, kad bū­tų sau­gu, o žmo­ nės bent į ban­gą ga­lė­tų at­si­sės­ti“, – tei­gė J.Pi­rož­ni­kas.

Prieš lip­da­mi į aud­rin­gą jū­rą, poil­ siau­to­jai tu­rės už­si­vilk­ti gel­bė­ji­mo lie­me­nes, iš­klau­sy­ti inst­ruk­ta­žo. „Jei eks­pe­ri­men­tas ne­pa­si­tei­ sins, nu­trauk­si­me jį“, – ža­dė­jo J.Pi­rož­ni­kas.

Pra­dė­jo: uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se jau vei­kia di­džio­ji da­lis ka­vi­nių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

5

TREČIADIENIS, gegužės 23, 2012

miestas

Ju­bi­lie­jaus šven­tę kurs ir klai­pė­die­čiai Klai­pė­da pa­si­ry­žu­si sa­vo gim­ta­die­nį at­ švęs­ti iš­kil­min­gai ir triukš­min­gai, nors jis bus dar­bo die­ną. Pri­si­dė­ti ku­riant įspū­ din­gą šven­tę kvie­čia­mi vi­si klai­pė­die­čiai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ku­ria ora­to­ri­ją

„Nors rugp­jū­čio 1-oji – Klai­pė­dos 760-ojo ju­bi­lie­jaus die­na šie­met bus tre­čia­die­nis, nu­spren­dė­me, kad gim­ta­die­nio ne­va­lia nu­kel­ti ir jį švę­si­me tik­rą­ją die­ną“, – pa­brė­ žė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė.

Bū­tent tą die­ną vi­sus ofi­cia­lius sve­čius at­vyk­ti į uos­ta­mies­tį kvie­ čia ir Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Šven­ti­nė die­na pra­ si­dės iš­kil­min­ga mies­to vė­lia­vos iš­ kė­li­mo ce­re­mo­ni­ja, teat­ra­li­zuo­to­ mis ak­ci­jo­mis.

Vė­liau vyks iš­kil­min­gas po­sė­dis, skir­tas Klai­pė­dos ju­bi­lie­jui. Ja­me bus pri­si­min­ta uos­ta­mies­čio is­to­ ri­ja, pa­sie­ki­mai, me­ras priims sve­ čių svei­ki­ni­mus. Ju­bi­lie­jaus die­ną nu­ma­ty­ta ap­lan­ky­ti se­ną­sias ka­ pi­nes, esan­čias Skulp­tū­rų par­ke.

Pag­rin­di­nis ren­gi­nys va­ka­re vyks Klai­pė­dos pi­lia­vie­tė­je. Anot N.Lau­ži­kie­nės, tę­sia­ma tra­di­ci­ja mies­to ju­bi­lie­jui su­kur­ti ora­to­ri­ją. „Pap­ra­šė­me, kad šio dar­bo im­tų­si kom­po­zi­to­rius Gied­rius Kup­re­vi­čius ir re­ži­sie­rius Gy­tis Pa­de­gi­mas. Jie ku­ ria ora­to­ri­ją „Mies­tas ir žmo­nės“ – švie­sos, ug­nies ir mu­zi­kos spek­tak­ lį, ku­ria­me bus pa­ro­dy­tas Klai­pė­do­je gy­ve­nu­sių ir gy­ve­nan­čių žmo­nių pa­ veiks­las“, – int­ri­ga­vo N.Lau­ži­kie­nė.

Rinks au­kas fe­jer­ver­kui

Ji juo­ka­vo, jog po ren­gi­nio bus gim­ ta­die­nio tor­tas, ku­riam įspū­din­gų žva­ku­čių pa­siū­lė aso­cia­ci­ja „Ma­ no mies­tas – Klai­pė­da“, ant­ra­die­ nį pra­dė­ju­si ak­ci­ją „Klai­pė­die­čių do­va­na Klai­pė­dai“.

Pra­noks: mies­to gim­ta­die­nio fe­jer­ver­kas, jei pa­vyks su­rink­ti pa­kan­ka­mai pi­ni­gų, bus įspū­din­ges­nis nei per

lai­vų pa­ra­dą.

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Kvie­čiu vi­sus klai­ pė­die­čius pri­si­dė­ ti, kad ga­lė­tu­mė­me gro­žė­tis įspū­din­gu pi­ro­tech­ni­kos šou.

„Il­gai svars­tė­me, kaip ga­lė­tu­mėme su­bur­ti klai­pė­die­čius, kad jie kar­tu at­švęs­tų my­li­mo mies­to gim­ta­die­nį ir kiek­vie­nas ga­lė­tų pa­sa­ky­ti, kad prie šven­tės pri­si­dė­jo nors ir ma­ža da­le­ le. To­dėl ir su­gal­vo­jo­me ak­ci­ją, ku­rios

tiks­las – su­rink­ti lė­šų pi­ro­tech­ni­kos šou, ku­ris vyks Klai­pė­dos pi­lia­vie­tė­ je rugp­jū­čio 1-ąją“, – tei­gė aso­cia­ci­ jos „Ma­no mies­tas – Klai­pė­da“ pre­ zi­den­tas Rai­mon­das Be­liaus­kas.

Jis ra­gi­no vi­sus klai­pė­die­čius ne­ pa­gai­lė­ti po ke­lis li­tus, už ku­riuos ir bus su­reng­tas įspū­din­gas fe­jer­ver­ kas. Pi­ni­gus ga­li­ma per­ves­ti į spe­ cia­liai ati­da­ry­tą są­skai­tą, au­ko­ti trum­po­sio­mis SMS ži­nu­tė­mis. „Kiek­vie­nas su­rink­tas li­tas bus iš­šau­tas į orą. Aiš­ku, gal ir at­si­ras skep­ti­kų, ku­rie aiš­kins, jog pi­ni­gus pa­lei­si­me vel­tui. Ta­čiau yra lai­kas dirb­ti, bet yra lai­kas ir švęs­ti“, – pa­brė­žė R.Be­liaus­kas.

Me­ras jau paau­ko­jo

Jis tvir­ti­no, jog rei­kė­tų su­rink­ti bent 50 tūkst. li­tų, kad fe­jer­ver­kas bū­tų

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

įspū­din­gas. Jei su­ma bus di­des­nė, tuo­met pa­vyks su­kur­ti to­kį pi­ro­ tech­ni­kos šou, ko­kio nei Klai­pė­da, nei Lie­tu­va dar nė­ra ma­čiu­si.

Ak­ci­jos am­ba­sa­do­riu­mi va­kar ta­po Klai­pė­dos me­ras V.Grub­liaus­ kas. Jis trum­pą­ja SMS ži­nu­te iš­kart pa­do­va­no­jo 10 li­tų. „Iš as­me­ni­nio te­le­fo­no dar ne kar­tą iš­sių­siu ži­nu­tę. Pri­si­pa­žin­ siu, kad ne­su karš­tas fe­jer­ver­kų ger­bė­jas, ta­čiau kai pa­ma­čiau, ko­ kia eu­fo­ri­ja api­ma žmo­nes žiū­rint į fe­jer­ver­kus, ku­rie bu­vo per lai­ vų pa­ra­dą, su­pra­tau, kad taip bent trum­pam ga­li­ma pa­mirš­ti pro­ble­ mas. To­dėl tik­rai pa­lai­kau šią ak­ ci­ją ir kvie­čiu vi­sus klai­pė­die­čius pri­si­dė­ti, kad ga­lė­tu­mė­me gro­žė­ tis įspū­din­gu pi­ro­tech­ni­kos šou“, – ra­gi­no V.Grub­liaus­kas.

In­for­ma­ci­ja Pi­ni­gų ak­ci­jai „Klai­pė­die­čių do­va­ na Klai­pė­dai“ do­va­no­ji­mo bū­dai SMS ži­nu­tė­mis trum­puo­ju nu­me­

riu 1670 su teks­tu KLAIPEDA2 (įna­ šas 2 li­tai), KLAIPEDA5 (įna­šas 5 li­tai) ar­ba KLAIPEDA10 (įna­šas 10 li­tų).

Per­v es­t i į spe­c ia­l ią vi­s uo­m e­

ni­n ės ak­c i­j os lė­š ų rin­k i­m o są­ skai­t ą ban­k e, ku­r ios nu­m e­r is LT085016300014000181. Spe­cia­liai šią są­skai­tą ati­da­riu­si Klai­pė­dos kre­ di­to uni­ja ją tvarkys ne­mo­ka­mai.

Gry­nai­siais pi­ni­gais įna­šai be ap­

tar­na­vi­mo mo­kes­čio prii­ma­mi Klai­ pė­dos kre­di­to uni­jos fi­lia­luo­se Rū­ tų g. 4 / Aly­vų g. 2 ir But­kų Ju­zės g. 9 (Klai­pė­dos au­to­bu­sų sto­ty­je).

6

trečiadienis, gegužės 23, 2012

nuomonės

„Eu­ro­vi­zi­jo­je“ lau­kia ne­sėk­mė?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kri­zė, Či­ka­ga ir NA­TO Valentinas Beržiūnas

Č

i­k a­gos su­s i­t i­k i­m as – kuo jis bu­vo svar­bus?

Kri­t iš­kai žiū­r int, nie­ko nau­ja Vė­jų mies­te nie­ kas ne­kal­bė­jo, o ir jo­k ių reikš­min­ gų spren­di­mų nie­kas ne­priė­mė.

Gal­būt kai ku­rių ša­lių po­li­ti­kai ne­ tra­di­ciš­kai lei­do sau pa­reikš­ti ka­ te­go­r iš­k ą lai­k y­se­n ą kai ku­r iais sau­gu­mo klau­si­mais.

Af­ga­nis­ta­nas, prieš­ra­ke­ti­nis sky­das Eu­ro­po­je, iš­ma­nio­ji gy­ny­ba – šios te­ mos bu­vo svar­biau­sios Či­ka­go­je.

Af­ga­nis­ta­no klau­si­mas jau ga­li bū­ ti va­di­na­mas tra­di­ci­niu NA­TO su­ si­ti­ki­muo­se. Tie­sa, ku­rį lai­ką bu­vo kal­ba­ma apie Al­jan­so pa­jė­gų pa­si­ trau­ki­mą iš šios ša­lies. Ter­mi­nas – 2014-ie­ji.

Ame­ri­kie­čiai baks­no­ ja į eu­ro­pie­čius, o šie at­ker­ta dar skep­tiš­ kes­niu po­žiū­riu į gy­ ny­bos bū­ti­ny­bę ap­ skri­tai.

Nie­kas apie jo­k į mi­si­jos pra­tę­si­ mą ne­kal­ba. Ta­čiau ir kal­bė­ti apie sau­gu­mą šio­je ša­ly­je per­ne­lyg ne­ drą­su.

Ar Af­ga­nis­ta­no pa­jė­gos per ki­tus dve­jus me­t us su­ge­bės taip pa­to­ bu­lė­t i, kad ga­lė­t ų ga­ran­t uo­t i Af­ ga­n is­t a­no vy­r iau­s y­b ės sta­bi­lu­ mą? Ge­ras klau­si­mas. Kol kas at­ ro­do, kad sau­g u­mo pa­jė­gos ga­l i pa­si­g ir­t i tik ka­r ių skai­čiu­m i, bet ne „pa­slau­g ų ko­ky­be“.

Vei­k iau di­des­nė pa­spir­t is Ha­m i­ do Kar­zai vy­r iau­sy­bei bū­t ų dia­ lo­gas ša­lies vi­du­je. Ta­čiau jo ras­ti ne­pa­vyks­ta. Kal­ba­ma ne tik apie vy­riau­sy­bės ir Ta­li­ba­no su­k i­lė­lių de­ry­bas, ku­rios sken­di mig­lo­je.

Prieš­r a­ke­t i­nė gy­ny­b a – vie­n as komp­li­kuo­čiau­sių klau­si­mų. Iki šiol šis pro­jek­tas ke­l ia įtam­pą tarp NA­ TO ir Ru­si­jos, ir kad šis konf­lik­tas bū­ tų iš­spręs­tas – be­veik ne­ver­ta ti­kė­ tis. Vien jau to­dėl, kad Krem­liui šis klau­si­mas – pres­ti­žo rei­ka­las.

Rei­kia ra­ke­tų Eu­ro­po­je ar ne – ki­tas klau­si­mas. Nep­re­ten­duo­da­mi bū­ti

įvar­dy­ti kaip pro­ru­siš­ki, ga­li­me ak­ cen­tuo­ti, kad dia­lo­go sty­gius, jei ne truk­do, tai bent jau tik­rai ne­pa­de­da šio klau­si­mo spręs­ti.

Tie­sa, ne vi­soms Al­jan­so ša­l ims prieš­ra­ke­t i­nės gy­ny­b os sky­do klau­si­mas – ak­tua­lus.

Eu­ro­pai su­si­g rū­mus su sko­lų kri­ ze rei­kia su­kti gal­vas, ką da­ry­ti. Šis klau­si­mas, re­g is, bu­vo svar­biau­ sias ir Či­ka­go­je.

Ir šiol tarp Se­no­jo že­my­no ir JAV iš­l ie­ka ne­ma­žai ne­su­ta­r i­mų, kas, kiek ir kaip tu­ri pri­si­dė­ti ga­ran­tuo­ jant NA­TO ša­lių sau­gu­mą.

Ame­ri­kie­čiai tra­di­ciš­kai baks­no­ja į eu­ro­pie­čius, šie at­ker­ta dar skep­ tiš­kes­niu po­ž iū­riu į gy­ny­bos bū­ti­ ny­bę ap­skri­tai.

Nuo­t ai­kos sko­lų smau­g ia­mo­j e Eu­ro­po­je nė­ra ge­ros. Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as dar per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją pa­reiš­ kė, kad pran­cū­z ų da­li­niai neuž­si­ lai­kys Af­ga­nis­ta­ne. Tai tik de­ta­lė, ta­čiau pui­kiai at­spin­din­ti eu­ro­pie­ čių skep­tiš­ką po­ž iū­r į.

Abe­jin­gai ėmė žiū­rė­t i ir ki­tos Al­ jan­so ša­lys. Jau ku­r is lai­kas dau­ ge­l is Eu­ro­pos ša­l ių kar­po gy­ny­ bos biu­d že­tus.

Ta­čiau tai ne tik su­pran­ta­ma, bet ir lo­g iš­ka. Eko­no­m i­nė ir fi­nan­si­ nė pa­dė­t is Eu­ro­po­je da­bar ver­ čia Se­no­jo že­my­no va­do­vus dau­ giau gal­vo­t i, kaip su­val­dy­t i su­ si­da­r iu­sią si­t ua­ci­ją, nei pla­nuo­t i nau­jas iš­lai­das. Be to, pi­n i­g ų mė­ ty­mas gy­ny­bai bū­t ų, ko ge­ro, pa­ sku­t i­n is la­š as vi­suo­me­nės kant­ ry­bės tau­rė­je.

Al­jan­so reak­ci­ja į kri­zę Eu­ro­po­je – iš­ma­n io­ji gy­ny­ba. Vie­nas ge­r iau­ sių pa­v yz­d žių – Bal­t i­jos ša­l ių oro erd­vės po­li­ci­jos mi­si­ja. Ši mi­si­ja, ži­no­ma, NA­TO so­li­da­ru­ mo ženk­las, nors dau­giau sim­bo­li­ nis nei stra­te­giš­kai svar­bus, ta­čiau pa­ti iš­ma­nio­sios gy­ny­bos idė­ja – iš tie­sų adek­va­tus po­žiū­ris, su­si­klos­ čius da­bar­ti­nėms ap­lin­ky­bėms.

Aki­vaiz­du, kad dau­ge­lio Eu­ro­pos ša­l ių iš­lai­dos gy­ny­bai var­g u ar augs. Bent jau neaugs tol, kol ne­ augs jų eko­no­m i­kos. Tai­g i, bend­ ras gy­ny­bos pa­jė­g u­mų pla­na­v i­ mas – vie­na ge­res­nių išei­čių.

Ki­t a ver­t us, net ir iš­ma­n io­s ios gy­ny­bos at­ve­ju rei­kė­t ų ge­rai pa­ svars­t y­t i, ku­r ios gy­ny­bos ini­cia­ ty­vos tik­rai bū­ti­nos, ku­rios ne. Įver­t i­nus Či­ka­gos su­si­t i­k i­mą nie­ ko, ko ne­bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis, ne­pa­ sa­ky­ta ir ne­nu­ma­ty­ta. Ki­tas klau­ si­mas, ar tai, kas nu­ma­t y­ta, bus įgy­ven­din­ta.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Tai bū­tų tas pa­ts, kaip įval­džius ži­gu­lius mė­ gin­ti lai­mė­ti Da­ka­ro ra­lį. Juk iš tų vi­sų mū­ sų at­lie­ka­mų dai­nų tie­siog ga­ruo­te ga­ruo­ ja so­vie­ti­nis rau­gas.

vie­nin­te­lė ma­lo­ni išim­tis bu­vo gru­pė „LT Uni­ted“, ku­rios at­lie­ka­mas kū­ ri­nys iš­ties bu­vo pa­ste­bė­tas Eu­ro­po­ je. Ir vie­ta tuo­met ne­bu­vo tra­di­ciš­kai pa­skir­ta pa­sku­ti­nia­me pen­ke­tu­ke.

Kai ku­rie mė­gi­no kom­po­zi­to­rių ieš­ko­ti už­sie­ny­je, pa­vyz­džiui, Kip­ re, ta­čiau re­zul­ta­tas bu­vo toks pat, o gal dar ir la­biau ap­gai­lė­ti­nas. Bė­da ta, kad mes pa­tys ne­su­vo­kia­me, kas yra ta­len­tin­gai pa­ra­šy­ta dai­na, o kas yra tie­siog mu­zi­ki­nės šiukš­lės. Lie­tu­viai

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Van­dens ty­ri­mas pri­bloš­kė

Gy­ve­nu Žar­di­nin­kų gat­vė­je, ne­se­niai pas ma­ne iš Vil­niaus at­va­žia­vę žmo­ nės, ku­rie par­da­vi­nė­ja filt­rus, pa­ tik­ri­no ge­ria­mą­jį van­de­nį. Ži­no­ki­te, bu­vau pri­blokš­ta to vaiz­do, ku­rį pa­ ma­čiau. Pa­vir­šiu­je su­si­da­rė ma­zu­tas, apa­čio­je – šiek tiek ge­le­žies. To­kius pi­ni­gus už van­de­nį mo­ka­me, o jo ko­ ky­bė – pa­si­bai­sė­ti­na. Ma­nau, apie tai tu­ri ži­no­ti ir ki­ti žmo­nės.

Ona

Ga­li­ma ir pa­ken­tė­ti

No­riu ir su ki­tais klai­pė­die­čiais pa­si­ da­ly­ti džiaugs­mu, ku­ris mus ap­lan­

es e!

– M ė­si­m lai­m

Andriaus Deltuvos karikatūra

ap­skri­tai ypa­tin­gi tuo, kad visai ne­ išmano apie mu­zi­ka. Tai jiems pa­ pras­čiau­siai ne­duo­ta, nors sa­ve lai­ko poe­tų ir dai­no­rė­lių tau­ta. Ne­są­mo­ nė vi­sa tai, nė­ra ir ne­bu­vo pas mus nei poe­tų, nei kom­po­zi­to­rių (iš­sky­ rus vie­nin­te­lį M.K.Čiur­lio­nį), ne­bu­ vo net ir „po­pso“ at­li­kė­jų, ku­rie bū­tų ga­lė­ję pa­si­gir­ti to­pais už­sie­ny­je. Na gal vie­nin­te­lis D.Dols­kis, bet tai bu­ vo taip se­niai, kad nie­kas to ne­bep­ ri­si­me­na. O da­bar nie­ko mes ne­tu­ ri­me: su­žyb­si ko­kia nors tre­čia­rū­šė žvaigž­du­tė ir pra­puo­la kor­po­ra­ty­vi­ niuo­se va­ka­rė­liuo­se.

Jei kas nors vis dar keis­tai vi­lia­si, kad šie­met lai­mė­si­me „Eu­ro­vi­zi­ją“, tai pa­ts lai­kas nu­si­ra­min­ti ir at­mes­ti eu­fo­ri­ją į ša­lį. Nie­ko mes ne­lai­mė­si­ me. Pa­tek­si­me tik į fi­na­lą, o pa­skui – įpras­tai į pa­sku­ti­nių­jų pen­ke­tu­ką.

Taip at­si­tiks to­dėl, kad vėl per­ver­ ti­no­me sa­vo ga­li­my­bes. Ta­len­tin­gam žmo­gui įbruk­ta no­mi­na­li dai­na, ku­ ri jau po pus­me­čio ar dar grei­čiau bus pa­mirš­ta, nes yra per­ne­lyg blan­

ki, kad ją at­li­kus bū­tų ga­li­ma ti­kė­ tis pri­zo. Pri­zas čia bus mums ge­rai pa­žįs­ta­mas bul­vi­nis me­da­lis. Keis­ ta, kad ša­lies, ku­ri ne­tu­ri jo­kios ro­ ko is­to­ri­jos, ku­ri nie­kad ne­si­do­mė­jo rim­tos mu­zi­kos pa­sie­ki­mais Di­džio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je ar­ba JAV, tu­ri ši­to­kių am­bi­ci­jų. Tai bū­tų tas pa­ts, kaip įval­ džius ži­gu­lius mė­gin­ti lai­mė­ti Da­ka­ ro ra­lį. Juk iš tų vi­sų mū­sų at­lie­ka­mų dai­nų tie­siog ga­ruo­te ga­ruo­ja so­vie­ ti­nis rau­gas, per­si­sun­kęs sep­tin­ta­ja­ me – aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je su­ si­for­ma­vu­siu so­vie­ti­niu men­ta­li­te­tu, ku­rį įtvir­ti­no no­menk­la­tū­ri­niai est­ ra­dos kū­rė­jai, kur­pę dai­nuš­kas apie Bai­ka­lo Amū­ro ma­gist­ra­lės sta­ty­bas, Či­lės ko­mu­nis­tą Vic­to­rą Ja­rą ir ko­lū­ kie­čių lai­mė­ji­mus pū­dy­muo­se: „Prie Ne­mu­no ki­tas išau­šo jau ry­tas...“ Ša­ lis, ku­rio­je nie­ka­da ne­bu­vo nė vie­nos sun­kio­jo ro­ko ka­vi­nės, o rim­tos mu­ zi­kos klau­sy­to­jai vis dar sė­di po­grin­ dy­je, ne­ga­li nie­ko ti­kė­tis Eu­ro­po­je.

Išs­ky­rus „pri­zi­nę“ vie­tą nuo ga­lo.

kė. Pa­me­nu, anks­čiau, ta­ry­bi­niais lai­kais, kol vyk­da­vo hid­rau­li­niai ši­lu­ mos tra­sų ban­dy­mai, be karš­to van­ dens gy­ven­da­vo­me po 12–13 pa­rų, o da­bar jį įjun­gė vos po 4 pa­rų. Kaip ma­lo­nu, kad žmo­gus žmo­gui sten­ gia­si pa­da­ry­ti ge­ra. Net ir ne­prik­ lau­so­mos Lie­tu­vos lai­kais rei­kė­da­ vo lauk­ti pen­kias pa­ras, o da­bar dar anks­čiau įjun­gė. Kai taip neil­gai, ne­ sun­ku ir pa­ken­tė­ti.

tai anas. Tik­rai no­rė­čiau „pa­gerb­ti“ šią kir­pyk­lą, kad ir ki­ti žmo­nės ži­no­ tų. Pa­sa­ky­tų tie­siog, kad ne­dir­bu, ne­ ga­liu, o da­bar ve­džio­ja už no­sies – tai ry­toj, tai po­ryt. Ir taip sa­vai­tę. Tie­siog ty­čio­ja­si iš žmo­nių.

Al­bi­nas

Kir­pyk­lą – į re­kor­dų kny­gą

No­rė­čiau vie­ną kir­pyk­lą, įsi­kū­ru­sią Ši­lu­tės plen­te, pa­siū­ly­ti įra­šy­ti į Guin­ nes­so re­kor­dų kny­gą. Vi­są sa­vai­tę ei­ nu pas ma­ni­kiū­ri­nin­kę su­si­tvar­ky­ti an­ta­kių ir nie­kaip ne­ga­liu gau­ti pa­ slau­gos – tai: pa­lau­ki­te, ap­kirp­siu du žmo­nes, tai vie­ną nu­da­žy­siu, tai tas,

Ri­man­tas Vaš­ki­nis

Re­gi­na

Pa­gal val­džią – ir tei­sė­sau­ga

Ma­nau, kad žmo­nės, ku­rie ste­bė­jo štur­ mą Gar­lia­vo­je ir abe­jo­ja mū­sų vals­ty­ bės tei­sė­sau­ga, yra vi­siš­kai tei­sūs. Nes neį­si­vaiz­duo­ju ki­to­kios to­kios vals­ty­bės kaip Lie­tu­va, kur Sei­mas – kaip vie­ša­ sis tua­le­tas: atė­jau ke­liems mė­ne­siams, bet štai švie­čia ge­res­nis po­stas – ir išė­ jau. Ka­da no­ri išei­na, ka­da no­ri – su­ grįž­ta. Kur tai ma­ty­ta? Tai­gi ko­kia val­ džia – to­kia ir tei­sė­sau­ga.

Au­gus­ti­nas Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

M

ū­sų bro­liai lie­tu­viai ir to­ liau ste­bi­na sa­vo vil­ti­mis ir kal­bo­mis. Kai skai­tau, kad mū­sų at­sto­vas į „Eu­ ro­vi­zi­ją“ va­žiuo­ja lai­mė­ti, sui­ma be­ jė­giš­kas juo­kas. Tiek me­tų da­ly­vau­ja­ me ši­ta­me hu­mo­ris­tų šou, o taip vis nie­kaip ir ne­pa­si­mo­ko­me.

Bjau­riau­sia, kad kvai­li­na­me vi­sus ki­tus tau­tie­čius, ku­rie, kad ir ne­no­ ro­mis, pa­ti­ki vi­so­mis ši­to­mis jiems į akis rė­žia­mo­mis ne­są­mo­nė­mis. Na, su­pran­ta­ma, juk ši­tiek me­tų gau­ ja žmo­nių ve­ge­tuo­ja iš ši­tos nie­kin­ gos, at­si­pra­šant, bu­kap­ro­čių šven­tės ir gau­na už tai pi­ni­gus. Ir ne­ma­žai – ne tūks­tan­tį ir ne du, nors kas­met vis de­juo­ja­ma, kaip nė­ra lė­šų iš­rink­to­jo da­ly­va­vi­mui, kaip jis ar ji tu­ri pa­tys vaikš­čio­ti pas rė­mė­jus ir kau­ly­ti.

O nuo­la­ti­nių gė­din­gų pra­lai­mė­ji­ mų prie­žas­tis yra ta, kad ta­len­tin­ gi žmo­nės dai­nuo­ja nie­kam ti­ku­ sias, pra­stai su­kur­tas dai­nas, ku­rias pa­si­klau­sęs tuo­jau pat pa­mirš­ti. Gal

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

treÄ?iADIENIS, geguŞės 23, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

STT pri­trō­ko Ĺžmo­niĹł Su ko­rup­ci­ja ko­vo­jan­ti Spe­cia­lių­ jĹł ty­ri­mĹł tar­ny­ba (STT) sa­vo in­ter­ ne­to sve­tai­nė­je pa­skel­bÄ—, kad ieť­ ko nau­jĹł dar­buo­to­jĹł. „Jei do­mi­na dar­bas STT – ne­pra­leisk pro­gos“, – skel­bia­ma ins­ti­tu­ci­jos in­ter­ne­to tink­la­la­py­je.

„„Li­ki­mas: A.Stan­ci­kie­nė neat­me­ta, kad ga­li pa­sielg­ti taip pat kaip jos

ko­le­ga A.Sto­ma ir pa­lik­ti par­ti­ją.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Par­ti­jos va­do­vai iť­pė­rÄ— iť­si­ťo­kė­lÄ™ PrieĹĄ Li­be­ra­lĹł są­jō­dĹžio mi­nist­rÄ… Re­mi­gi­ jĹł Ĺ i­ma­ťiĹł ĹĄe­rius sta­Ä?iu­si kon­ser­va­to­rÄ— Au­re­li­ja Stan­ci­kie­nÄ— – nu­baus­ta. Par­ti­ jos Prie­Şiō­ros ko­mi­te­to sar­gai jÄ… vÄ—l ÄŻspė­ jo. Sei­mo na­rÄ— neat­me­ta ga­li­my­bÄ—s ap­ leis­ti jÄ… vis bau­dĹžian­Ä?iÄ… par­ti­jÄ….

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Kon­ser­va­to­riai bau­dĹžia frak­ci­jos nuo­mo­nei ne­pak­lĹŤs­tan­Ä?ius po­ li­ti­kus. Šį­syk par­ti­jos Prie­Şiō­ros ko­mi­te­to ne­ma­lo­nÄ™ uŞ­si­trau­kÄ— par­la­men­ta­rÄ— A.Stan­ci­kie­nÄ—. Sei­ mo na­rÄ— ne­klau­sÄ— nei par­ti­jos, nei frak­ci­jos nuo­mo­nÄ—s ir in­ter­pe­lia­ ci­jÄ… koa­li­ci­jos mi­nist­rui R.Ĺ i­ma­ ĹĄiui pa­lai­kÄ—, nors frak­ci­ja bu­vo nu­spren­du­si ki­taip. „Taip, ĹĄis jos poel­gis bu­vo ÄŻver­ tin­tas. Ji ga­vo ÄŻspė­ji­mą“, – pa­ tvir­ti­no Prie­Şiō­ros ko­mi­te­to na­ rys Al­fon­sas And­riuť­ke­vi­Ä?ius.

Ly­giai to­kį pa­tį įspė­ji­mą ga­vo ir iť kon­ser­va­to­rių uŞ­va­kar pa­si­trau­ kęs Sau­lius Sto­ma.

Dėl ťi­to par­ti­jos neap­lei­siu. Bet jei bus ban­do­ma įtei­ sin­ti ne­le­ga­lias sta­ ty­bas Kur­ťių ne­ri­jo­ je – tai tik­rai taip.

AĹĄt­riais tei­gi­niais gar­sė­jan­Ä?iÄ… po­li­ti­kÄ™ par­ti­jos ko­le­gos bau­dĹžia ne pir­mÄ… sy­kÄŻ – ji tu­ri jau ne vie­nÄ… ÄŻspė­ji­mÄ…. DÄ—l ĹĄiĹł baus­miĹł jai ke­ lias ÄŻ Sei­mo rin­ki­mus kon­ser­va­ to­riĹł par­ti­jos są­ra­ťe ir vien­man­ da­tė­je apy­lin­kė­je ga­li ap­skri­tai uŞ­si­ver­ti. Ta­Ä?iau dÄ—l to nu­sprÄ™s par­ti­jos ta­ry­ba. A.Stan­ci­kie­nei vien­man­da­tÄ— apy­gar­da kol kas ne­pas­kir­ta.

Ta­Ä?iau Sei­mo na­rei par­ti­jos ko­ le­gĹł ÄŻspė­ji­mai – nÄ— mo­tais. Ji ne­ si­jau­Ä?ia pa­da­riu­si nie­ko blo­ga. „Su­tin­ku, par­ti­jo­se tu­ri bō­ ti grieŞ­ta draus­mÄ—. Tam pri­ta­riu,

ta­Ä?iau pir­miau­sia tu­ri bō­ti ver­ty­ bÄ—s. O po­nas Ĺ i­ma­ťius jas pa­mi­ na ir nuo­lat pa­Şei­di­nė­ja“, – sa­vo poel­gÄŻ tei­si­no kon­ser­va­to­rÄ—. „Ver­ty­bÄ—s tu­ri bō­ti aukť­Ä?iau vis­ko“, – maŞ­daug taip sa­vo klyst­ke­lius tei­si­no A.Stan­ci­kie­ nÄ—. EsÄ… jai nuo par­ti­jos Prie­Şiō­ros ko­mi­te­to kliu­vo ne ĹĄiaip uĹž da­ly­ va­vi­mÄ… R.Ĺ i­ma­ťiaus in­ter­pe­lia­ci­ jo­je, – ji dar rė­Şė ir ug­nin­gÄ… kal­ bÄ… „prieĹĄâ€œ.

Pa­na­ťiai pa­siel­gęs par­la­men­ ta­ras S.Sto­ma kon­ser­va­to­rius jau ap­lei­do dėl ne­gau­tos vien­man­da­ tės apy­gar­dos. Kaip elg­sis A.Stan­ ci­kie­nė? „Dėl ťi­to par­ti­jos neap­lei­siu.

Bet jei bus ban­do­ma ÄŻtei­sin­ti ne­ le­ga­lias sta­ty­bas Kur­ťiĹł ne­ri­jo­je – tai tik­rai taip“, – iť­rė­Şė A.Stan­ ci­kie­nÄ—.

Ji ne­pra­lei­do pro­gos pri­min­ti, kad, pa­vyz­dĹžiui, frak­ci­jos na­rei Vi­dai Ma­ri­jai ÄŒig­rie­jie­nei par­ti­ja vi­suo­met at­lai­di – po­li­ti­kÄ—s ne­ bau­dÄ—, kai ĹĄi vie­nin­te­lÄ— bal­sa­vo prieĹĄ Ĺ vie­ti­mo ÄŻsta­ty­mÄ… ar­ba dÄ—l pen­si­jĹł. „Daug frak­ci­jos na­riĹł yra ÄŻvai­ riai baus­tĹł. Tai­syk­lÄ—s tu­ri bō­ti tai­ko­mos vie­no­dos“, – paaiť­ki­no A.Stan­ci­kie­nÄ—.

Ką da­rys to­liau, jei vien­man­ da­tės apy­gar­dos vis dėl­to ne­gaus, A.Stan­ci­kie­nė neatsk­lei­dė – esą apie tai kal­bė­ti per anks­ti.

Dien­rať­tis pri­me­na, kad uŞ­va­kar apie pa­si­trau­ki­mÄ… iĹĄ kon­ser­va­to­riĹł gre­tĹł pa­skel­bÄ™s S.Sto­ma aiť­ki­no, jog taip pa­siel­gÄ— dÄ—l par­ti­jos va­ do­vy­bÄ—s po­Şiō­rio ÄŻ Gar­lia­vos ÄŻvy­ kius, o Tė­vy­nÄ—s są­jun­gos-Lie­tu­vos krikť­Ä?io­niĹł de­mok­ra­tĹł pir­mi­nin­ ko prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus lai­ky­se­nÄ… par­la­men­ta­ras pa­va­di­ no „amo­ra­lia prie­var­tÄ… pa­ty­ru­sios Gar­lia­vos mer­gai­tÄ—s at­Şvil­giu“.

Krei­pi­me­si ra­ťo­ma, kad STT kvie­ Ä?ia no­rin­Ä?ius dirb­ti STT ope­ra­ty­ vi­nÄ—s veik­los pa­da­li­niuo­se Vil­niu­je, Kau­ne ir Ĺ iau­liuo­se pa­teik­ti gy­ve­ ni­mo ap­ra­ťy­mÄ….

STT taip pat tei­gia, kad jai rei­ ka­lin­gi pa­ty­rę iki­teis­mi­nio ty­ri­mo sri­ties spe­cia­lis­tai.

Skel­bi­me ra­ťo­ma, kad pre­ten­ den­tai tu­ri ati­tik­ti STT sta­tu­to 2 straips­nio rei­ka­la­vi­mus, bō­ti mo­ ty­vuo­ti dirb­ti ope­ra­ty­vi­nės veik­los ir (ar) iki­teis­mi­nio ty­ri­mo sri­ty­se, tu­rė­ti pui­kių bend­ra­vi­mo (pa­gei­ dau­ti­na dar­bo su įvai­riais Şmo­nė­ mis ir (ar) jų gru­pė­mis pa­tir­tis) ir bend­ra­dar­bia­vi­mo įgō­dŞių.

STT sta­tu­to 2 straips­ny­je nu­sta­ ty­ta, kad tar­ny­bos pa­rei­gō­nais ga­li bō­ti ski­ria­mi ne­prie­kaiť­tin­gos re­ pu­ta­ci­jos, ne jau­nes­ni kaip 18 me­ tĹł Lie­tu­vos pi­lie­Ä?iai, Ka­ro prie­vo­ lÄ—s ÄŻsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka at­li­kÄ™ pri­va­lo­mą­jÄ… pra­di­nÄ™ ka­ro tar­ny­ bÄ… ar­ba nu­sta­ty­ta tvar­ka at­leis­ti nuo jos, mo­kan­tys vals­ty­bi­nÄ™ kal­ bÄ…, taip pat tin­kan­tys konk­re­Ä?ioms pa­rei­goms pa­gal iť­si­la­vi­ni­mÄ…, in­te­ lek­to, as­me­ni­nes ir mo­ra­li­nes sa­ vy­bes, da­ly­ki­nÄŻ ir fi­zi­nÄŻ pa­si­ren­gi­ mÄ… bei svei­ka­tos bĹŤk­lÄ™.

Tar­ny­bos pa­rei­gō­nais ga­li bō­ti ski­ria­mi as­me­nys, tu­rin­tys iť­si­la­vi­ ni­mą, bō­ti­ną ski­ria­moms pa­rei­goms pa­gal Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo

„„Ga­li­my­bė: kol kas neaiť­ku, kiek as­me­nų jau su­si­do­mė­jo dar­bu STT.

Ge­di­mi­no Bar­tuť­kos nuo­tr.

rei­ka­la­vi­mus. STT pa­da­li­nių va­do­ vais, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gō­ nais ga­li bō­ti ski­ria­mi tik as­me­nys, tu­rin­tys aukť­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį ar­ba jam pri­ly­gin­tą iť­si­la­vi­ni­mą.

STT at­sto­vas spau­dai Rus­la­nas Go­lu­bo­vas ant­ra­die­nÄŻ BNS sa­kÄ—, kad STT, kaip ir bet kur ki­tur, dar­buo­ to­jai kei­Ä?ia­si: vie­ni iĹĄei­na ÄŻ pen­si­jÄ…, ge­riau mo­ka­mus dar­bus pri­va­Ä?ia­me vers­le, ÄŻ jĹł vie­tÄ… atei­na nau­jĹł. „Yra ĹĄio­kia to­kia pro­ble­ma dÄ—l dar­buo­to­jĹł. Ta­Ä?iau dĹžiu­gu ir ga­li­ ma pa­si­dĹžiaug­ti, kad yra su­si­for­ ma­vÄ™s ne­blo­gas pa­ty­ru­siĹł dar­buo­ to­jĹł bran­duo­lys, ku­ris sa­vo pa­tir­tÄŻ ga­li per­duo­ti atei­nan­tiems nau­

jiems dar­buo­to­jams“, – BNS sa­kÄ— R.Go­lu­bo­vas. Jis ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kiek as­me­nĹł jau su­si­do­mė­jo dar­bu STT. Skel­bi­mas, kvie­Ä?ian­tis atei­ti dirb­ti ÄŻ su ko­rup­ci­ja ko­vo­jan­Ä?iÄ… tar­ ny­bÄ…, pub­li­kuo­ja­mas sa­vai­tÄ™.

Pa­rei­gō­nĹł pro­fsą­jun­gos tei­gia, kad dar­bas tei­sė­sau­go­je tam­pa vis ma­Şiau pa­trauk­lus, o sis­te­mÄ… kas­ met pa­lie­ka tĹŤks­tan­Ä?iai Ĺžmo­niĹł.

Skai­Ä?iuo­ja­ma, kad po­li­ci­ja per atei­ nan­Ä?ius pen­ke­rius me­tus ga­li ne­ tek­ti dau­giau kaip 60 pro­c. pa­rei­ gō­nĹł, ku­rie iĹĄeis dirb­ti ÄŻ ki­tas sri­tis.

Vien 2011-ai­siais po­li­ci­jos tar­ny­bą pa­li­ko per tōks­tan­tį po­li­ci­nin­kų.

BNS inf.

Iť klai­dų ne­si­mo­ko Sei­mo na­rė As­ta Bau­ku­tė (nuo­tr.) praė­ju­sią sa­vai­tę du­kart įkliu­vo Tra­kų po­li­ci­jai uŞ pa­Şei­di­mus vai­ ruo­jant.

Miť­riai Sei­mo na­riĹł gru­pei pri­klau­ san­Ä?iai par­la­men­ta­rei bu­vo skir­ta 200 li­tĹł ad­mi­nist­ra­ci­nÄ— nuo­bau­ da, kaip BNS ant­ra­die­nÄŻ sa­kÄ— Tra­kĹł ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ťi­ nin­kas Va­le­ri­jus Vin­cu­ke­vi­Ä?ius. „Ji vir­ťi­jo grei­tÄŻ, va­Şia­vo be tech­ni­ nÄ—s ap­Şiō­ros ir be pri­va­lo­mo­jo ci­ vi­li­nÄ—s at­sa­ko­my­bÄ—s drau­di­mo“, – BNS tei­gÄ— V.Vin­cu­ke­vi­Ä?ius.

Ko­mi­sa­ria­to vir­ťi­nin­kas pa­tvir­ ti­no, kad, jo Şi­nio­mis, A.Bau­ku­tė ťią nuo­bau­dą su­mo­kė­jo.

Ta­Ä?iau ki­tÄ… die­nÄ… Sei­mo na­rÄ— vÄ—l ÄŻkliu­vo po­li­ci­jai. „Ant­rÄ… die­nÄ… ji taip pat bu­vo pa­ tik­rin­ta ir, pa­si­ro­do, be ga­lio­jan­Ä?io drau­di­mo ir tech­ni­nÄ—s ap­Şiō­ros ir­gi vai­ra­vo tÄ… pa­Ä?iÄ… trans­por­to prie­mo­ nÄ™. Bu­vo su­ra­ťy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sÄ—s pa­Şei­di­mo pro­to­ko­las ir by­la jos pra­ťy­mu bus per­duo­ta nag­ri­nė­ ti Vil­niaus ke­liĹł po­li­ci­jos val­dy­bai“, – sa­kÄ— V.Vin­cu­ke­vi­Ä?ius.

BNS inf.

-DX SULLPDPL SUDĂŁ\PDL GĆĄO NRPSHQVDFLMRV VNDLWPHQLQĆĄV WHOHYL]LMRV SULĆĄPLPR ĆłUDQJDL 79 SULHGĆĄOLXL WHOHYL]RULXL DQWHQDL ĆłVLJ\WL .DV JDOL JDXWL NRPSHQVDFLMÄ…" $WVDNR 6XVLVLHNLPR PLQLVWHULMRV ,QIRU PDFLQĆĄV YLVXRPH QĆĄV SROLWLNRV GHSDU WDPHQWR GLUHNWRULXV 9DOGDV .LĂŁRQDV .RPSHQVDFLMDV JDXWL JDOĆĄV YLHQL J\YH QDQW\V DUED EHQGUDL J\YHQDQW\V DVPH Q\V NXULÇ? YLHQR QDULR PĆĄQHVLR SDMDPRV VLHNLD PDĂĽLDX NDLS YDOVW\EĆĄV UHPLD PÇ? SDMDPÇ? G\GĂĽLR W \ PDĂĽHVQĆĄV NDLS OLWDL 1HSDVLWXULQW\V /LHWXYRV J\YHQ WRMDL JDOĆĄV JDXWL YLHQNDUWLQÄŠ LNL OLWÇ?

NRPSHQVDFLMÄ…

.Ä… GDU\WL QRULQW JDXWL NRPSHQVDFLMÄ…" 6NDLWPHQLQĆĄV WHOHYL]LMRV SULĆĄPLPR ĆłUDQ JRV ĆłVLJLMLPR LĂŁODLGRV SDWLUWRV QXR ĂŁLÇ?

PHWÇ? EDODQGĂĽLR GLHQRV LNL ODSNULĂžLR GLHQRV EXV NRPSHQVXRMDPRV SDWHLNXV DVPHQV WDSDW\EÄŠ SDWYLUWLQDQWĆł GRNXPHQ WÄ… SUDĂŁ\PÄ… SDUDLĂŁNÄ… XĂĽSLOG\WÄ… SDJDO 9\ULDXV\EĆĄV SDWYLUWLQWÄ… IRUPÄ… SDĂĽ\PDV DSLH SDMDPDV MHLJX EHQGUDL J\YHQDQW\V DVPHQ\V DU YLHQDV J\YHQDQWLV DVPXR QĆĄUD VRFLDOLQĆĄV SDUDPRV JDYĆĄMDL LU SLUNL PÄ… SDWYLUWLQDQĂžLXV GRNXPHQWXV VÄ…VNDLWÄ… IDNWÇŒUÄ… LU DSPRNĆĄMLPR GRNXPHQWÄ… NDVRV ĂžHNĆł NDVRV SDMDPÇ? RUGHUĆł PRNĆĄMLPR QX URG\PÄ…

3HU NLHN ODLNR QXR SUDĂŁ\PR SDWHLNL PR EXV LĂŁPRNĆĄWD NRPSHQVDFLMD" .RPSHQVDFLMD EXV LĂŁPRNĆĄWD SHU PĆĄQ ODLNRWDUSĆł QXR VSUHQGLPR MÄ… VNLUWL SULĆĄPL PR 6YDUEX ĂĽLQRWL NDG SUDĂŁ\PXV JDOLPD WHLNWL LNL ODSNULĂžLR G

'DXJLDX VXĂŚLQRVLWH LQWHUQHWH ZZZ VNDLWPHQLQH OW

1HPRNDPD WHOHIRQR OLQLMD

8

trečiadienis, gegužės 23, 2012

aktualijos

Šven­to­jo­je – gan­dų me­tas Kur die­nas lei­džia Lai­mu­tė Stan­kū­nai­ tė ir jos duk­ra? Pa­jū­ry­je ir vi­so­je Lie­tu­vo­ je sklin­dan­čius gan­dus, kad mer­gai­tė su mo­ti­na ap­si­gy­ve­no jos ad­vo­ka­to so­dy­ bo­je ne­to­li jū­ros, pa­ts tei­si­nin­kas Gin­ta­ras Čer­niaus­kas nei­gia.

Įta­ri­mai: pa­sta­ruo­ju me­tu daž­nai vars­to­mos G.Čer­niaus­ko so­dy­bos du­rys ėmė kel­ti Šven­to­sios gy­ven­to­jų

su­si­do­mė­ji­mą.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ad­vo­ka­to so­dy­bo­je – gy­ven­to­jas

Vis dėl­to vy­riš­kis pa­si­rū­pi­no, kad jo so­dy­ba Šven­to­jo­je bū­tų sau­go­ma.

Va­kar šio gy­ve­na­mo­jo na­mo du­ ris at­vė­rė G.Čer­niaus­ko ad­vo­ka­to kon­to­ros dar­buo­to­jas ir ti­ki­no, kad be jo na­me nie­kas dau­giau ne­gy­ve­ na. Žmo­gus ste­bė­jo­si sklin­dan­čiais gan­dais, esą L.Stan­kū­nai­tė su duk­ ra glau­džia­si šio­je so­dy­bo­je. „Žmo­nės va­ka­rais ma­to de­gan­ čią švie­są. Va, ma­no au­to­mo­bi­ lis kie­me sto­vi. Gal to­dėl ir sklin­ da to­kios kal­bos? Ne­ma­nau, kad vals­ty­bės sau­go­ma L.Stan­kū­nai­ tė ga­lė­tų gy­ven­ti to­kio­je vie­to­je“, – sam­pro­ta­vo ad­vo­ka­to kon­to­ros dar­buo­to­jas.

Vy­ras ti­ki­no, kad jis stu­di­juo­ja ir va­ka­rais skai­to kny­gas, o pa­ša­li­nių

esą į šį kie­mą neuž­su­ka. „Bu­vo čia tik to­kių, ku­rie po lan­gais pa­šū­ka­ vo. Ma­tyt, ži­no­jo, kam pri­klau­so so­dy­ba. Ta­čiau at­vi­rai nie­kas dar ne­gra­si­no“, – aiš­ki­no so­dy­bos gy­ ven­to­jas.

G.Čer­niaus­kas ti­ki­ no, kad ne­tu­ri tei­sės su­si­pa­žin­ti su vals­ ty­bės pa­slap­ti­mi, tad esą ne­ži­no, kur ap­si­ sto­jo jo gi­na­mo­ji.

Su­lau­kė gra­si­ni­mų

Pats ad­vo­ka­tas ti­ki­no, kad nuo­la­ti­ nis gy­ven­to­jas jo na­me at­si­ra­do ne to­dėl, kad pa­sta­tą rei­kė­tų sau­go­ti.

„Žmo­gus ruo­šia­si eg­za­mi­ nams, aš ne­ri­zi­kuo­čiau, kad jei kas pa­deg­tų na­mą, dar ir žmo­gus ja­me su­deg­tų“, – sa­kė G.Čer­ niaus­kas.

Ta­čiau skan­da­lin­go­sios by­los da­ ly­vis pri­pa­ži­no, kad pa­ts su­lau­kė gra­si­ni­mų. „Taip, man jau gra­si­no. Be­ je, ma­no au­to­mo­bi­lis, ma­tyt, ir­gi kaž­kam už­kliu­vo. Va­žiuo­da­mas su klien­tais į Ma­ri­jam­po­lę, jį pa­ li­kau au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė­je. Sug­ rį­žęs jį ra­dau api­brai­žy­tą“, – tei­ gė ad­vo­ka­tas.

Ošu­pio ta­ko gy­ven­to­jai tei­gė ma­tę ry­tais kro­są bė­gio­jan­čią mo­ te­rį, la­bai pa­na­šią į L.Stan­kū­nai­tę.

Pak­laus­tas, ar yra įma­no­ma, kad L.Stan­kū­nai­tė lan­ky­sis jo so­dy­bo­ je, ad­vo­ka­tas to ne­nei­gė. „Vis­kas yra įma­no­ma“, – tvir­ti­ no tei­si­nin­kas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

G.Čer­niaus­kas ti­ki­no, jog pa­sta­ rą­jį kar­tą pa­jū­ry­je lan­kė­si ket­vir­ ta­die­nį. „Tu­rė­jau by­lą Klai­pė­do­je, iki Šven­to­sios ne­nu­va­žia­vau“, – sa­ kė ad­vo­ka­tas.

Ruoš ieš­ki­nius teis­mui

Va­kar in­ter­ne­te pa­skli­dus gan­dui, kad vos at­ga­vu­si duk­rą, prie vie­ nos iš sa­vo in­ter­ne­te su­kur­tų an­ke­ tų L.Stan­kū­nai­tė pri­si­jun­gė iš Šve­ di­jos, ad­vo­ka­tą pra­links­mi­no. „Ma­tyt, pa­jū­ry­je ge­res­nis ry­šys su Šve­di­ja“, – iro­ni­za­vo vy­ras.

Vie­na­me so­cia­li­nia­me tink­la­la­ py­je net skli­do tei­gi­niai, kad pa­ vie­šin­to­je L.Stan­kū­nai­tės fil­muo­ to­je me­džia­go­je ne­va su triu­šiu­ku nu­fil­muo­ta ne jos duk­ra.

G.Čer­niaus­kas ti­ki­no, kad jis ne­ tu­ri tei­sės su­si­pa­žin­ti su vals­ty­bės pa­slap­ti­mi, tad esą ne­ži­no, kur ap­

si­sto­jo jo gi­na­mo­ji, ir pa­reiš­kė, kad vi­siems šios by­los da­ly­viams šiuo me­tu yra ne­sau­gu. „Jei jau ma­no au­to­mo­bi­lis kaž­ kam už­kliu­vo, kas lau­kia vi­sų ki­ tų?“ – klau­sė G.Čer­niaus­kas.

Vie­šo­jo­je erd­vė­je sklin­dan­čius gan­dus, jog ant­ro­ji Kau­no pe­do­ fi­li­jos by­lo­je mi­nė­ta mer­gai­tė ne­va svai­gin­ta vais­tais, paskui ati­duo­ta į vai­kų na­mus Ham­bur­ge, o vė­liau nu­sken­do ba­sei­ne, G.Čer­niaus­kas va­di­na pui­kiu pre­teks­tu ieš­ki­niui teis­mui dėl šmeiž­to. „Ge­rai, kad mer­gai­tė at­ri­bo­ta nuo to­kios in­for­ma­ci­jos. Ten nė­ ra te­le­vi­zi­jos, nė­ra ga­li­my­bės nau­ do­tis in­ter­ne­tu. Da­bar sten­gia­ma­ si už­siim­ti tuo, kas yra že­miš­ka. Iš ki­tos pu­sės, vi­sus šiuos pa­si­sa­ky­ mus ren­ka­me, fik­suo­ja­me ir, ma­ nau, kad bus kreip­ta­si į teis­mą“, – tei­gė G.Čer­niaus­kas.

Jauna šokių mo­ky­to­ja – prieš ket­vir­to­ką Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­rei­gū­nai aiš­kin­sis smur­to prieš ma­ža­me­tį at­ve­jį. Vai­ko ma­ma ap­ skun­dė mo­ky­to­ją, ku­ri ne­su­ge­bė­ jo ge­ruo­ju su­tram­dy­ti iš­dy­ka­vu­ sio vai­ko. Ža­dė­jo su­si­tik­ti teis­me

Pro­fe­si­ja: su gau­sy­be jud­rių vai­kų dir­ban­tys pe­da­go­gai tu­ri mo­kė­ti

tram­dy­ti emo­ci­jas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Uos­ta­mies­čio po­li­ci­ją pa­sie­kė ket­ vir­to­ko ma­mos skun­das dėl mo­kyk­ lo­je sū­naus pa­tir­to smur­to. Mo­te­ris ap­skun­dė šo­kių mo­ky­to­ją.

2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­ rei­gū­nai aiš­ki­na­si, kiek kal­ta jau­na šo­kių mo­ky­to­ja, ku­ri, pa­sak 11-me­ čio H.Zu­der­ma­no gim­na­zi­jos mo­ki­ nio, jį tam­pė už plau­kų, gnai­bė kak­ lą, su­ko au­sį ir tren­kė per vei­dą.

Pa­reiš­ki­mą po­li­ci­jai pa­ra­šiu­si mo­te­ris vai­ko pas me­di­kus ne­ve­ dė. Mo­te­ris nu­si­tei­ku­si su mo­ky­ to­ja su­si­tik­ti teis­me.

Gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja Ra­sa Ma­šu­ri­nie­nė pa­tvir­ ti­no, kad mo­ky­to­ja smur­ta­vo prieš mo­ki­nį. Pir­ma­die­nį po pie­tų ber­ niu­kas su drau­gu at­bė­go pas pa­va­ duo­to­ją ir pra­dė­jo skųs­tis, kad mo­ ky­to­ja jį su­mu­šė.

Pe­da­go­gė pa­klau­sė, ko­dėl mo­ky­ to­ja taip pa­siel­gė, no­rė­jo su­ži­no­ti, kuo vai­kas nu­si­kal­to. Ber­niu­kas ti­

ki­no nie­ko blo­go ne­da­ręs. Ta­čiau jo drau­gas iš­pyš­ki­no: „Mes siau­tė­me po sa­lę“ ir pa­pa­sa­ko­jo, kad bend­ra­ moks­liams jie „da­rė dil­gė­les“.

no­mis šo­kių mo­ky­to­ja ruo­šia vai­ kus ne vie­nam di­de­liam ren­gi­niui.

Ar­tė­jant moks­lo me­tų pa­bai­gos iš­ kil­mėms pa­si­ren­gi­mo bū­ta daug, ne­trū­ko ir įtam­pos.

Kal­tės ne­nei­gė

„Tai, kad mo­ky­to­ja smur­ta­vo, be abe­jo­nės, yra la­bai blo­gai ir ne­to­ le­ruo­ti­na. Taip elg­tis mo­kyk­lo­je ne­de­ra. Mo­ky­to­ja pa­ra­šė pa­siaiš­ ki­ni­mą, ji jau yra nu­baus­ta, skir­tas pa­pei­ki­mas. Pe­da­go­gė pri­pa­žįs­ta kal­tę, nie­ko ne­sle­pia, la­bai gai­li­si dėl sa­vo poel­gio ir ban­dė at­si­pra­ šy­ti vai­ko ma­mos. Ta­čiau po­kal­bis ne­pa­vy­ko, ber­niu­ko ma­ma kal­bė­jo pa­kel­tu to­nu, ne­no­rė­jo iš­klau­sy­ti ir pa­ža­dė­jo aiš­kin­tis teis­me“, – pa­sa­ ko­jo di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja.

Mo­ti­nys­tės ato­sto­gų išė­ju­sią mo­ ky­to­ją pir­mus me­tus pa­va­duo­jan­ti šo­kių va­do­vė ne­se­niai bai­gė moks­ lus, to­dėl pra­kti­kos bend­rau­jant su jud­riais mo­ki­niais ne­tu­ri.

R.Ma­šu­ri­nie­nė tei­gė, kad in­ci­ den­tas įvy­ko tuo me­tu, kai bu­vo re­pe­tuo­ja­mas ket­vir­to­kų iš­leis­tu­ vių val­sas. Ypa­tin­gai jud­rus vai­kas ne­klau­sė, ig­no­ra­vo mo­ky­to­jos nu­ ro­dy­mus, el­gė­si įžū­liai.

Tai bu­vo ne pir­mas kar­tas, kai šis vai­kas ne­klau­sė ir truk­dė dirb­ti.

Ko ge­ro, im­pul­sy­viam poel­giui tu­rė­jo įta­kos ir tai, kad šio­mis die­

In­ci­den­tas – ne pir­mas

Di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja vai­ko vei­de ne­ma­tė su­ža­lo­ji­mo po­žy­ mių, to­dėl ma­no, kad jam su­duo­ ta ne­smar­kiai. „Ap­mau­du, jei dėl šio in­ci­den­to jau­na mo­ky­to­ja bus su­gniuž­dy­ta ir išeis iš mo­kyk­los. Da­bar la­bai ma­žai jau­ni­mo dir­ba šį ne­leng­vą dar­bą.

Ne­no­riu jos tei­sin­ti, tie­siog sten­ giuo­si su­pras­ti si­tua­ci­ją. Tai ne pir­ mas at­si­ti­ki­mas ir ne su pir­ma mo­ ky­to­ja ky­la konf­lik­ti­nė si­tua­ci­ja dėl šio vai­ko el­ge­sio. Vi­sos jį mo­kiu­sios mo­ky­to­jos tei­gė, kad jis yra jud­rus ir tu­ri el­ge­sio pro­ble­mų, – tei­gė di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja. – Su ma­ ma taip pat tu­rė­jo­me ne vie­ną ne­ ma­lo­nų su­si­dū­ri­mą. Pir­ma­die­nį su mo­kyk­los va­do­vu ji kal­bė­jo la­ bai pa­kel­tu to­nu, prie­kaiš­ta­vo, kam su­gal­vo­ta šo­kių pa­mo­ka, sa­kė, kad jos vai­kas šios pa­mo­kos ne­lan­kys, nes tai nė­ra pri­va­lo­ma. Bet juk ug­ dy­mo pla­ną su­da­ro ne mo­kyk­la, o Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja.“ Kol kas ne­ži­no­ma, ko rei­ka­laus nu­ken­tė­ju­sio­jo mo­ki­nio ma­ma.

9

trečiADIENIS, gegužės 23, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,55 %

4

–0,86 %

+0,16 %

Tar­šos lei­di­mus ­ par­duos leng­viau Lie­tu­vai ke­ti­nant leng­viau ir grei­čiau par­duo­ ti dar tu­ri­mus tar­šos lei­di­mus, Sei­mas lei­do už san­do­rius at­si­skai­ty­ti nau­jo­sio­mis tech­ no­lo­gi­jo­mis, įran­ga ar ki­to­kiais prie­tai­sais.

Sei­mas įpa­rei­go­jo Vy­riau­sy­bę pa­tvir­tin­ti tvar­ ką, kaip bus nu­sta­to­ma ir pa­ly­gi­na­ma tar­šos lei­di­mų ir ke­ti­na­mų už juos gau­ti pre­kių ver­ tė. Au­di­to ko­mi­te­to na­rys And­rius Ma­zu­ro­nis aiš­ki­no, kad pa­tai­sos pa­dės iš­veng­ti vie­šų­jų pir­ki­mų ir leis su­bjek­ty­vius san­do­rius.

proc. vi­du­ti­niš­kai augs ši­lu­mos kai­na atei­nan­tį šil­dy­mo se­zo­ną Lie­tu­vo­je.

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2815 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2739 JAV do­le­ris 1 2,7007 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6580 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9485 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9996 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5462 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6791 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8741

pokytis

–0,3099 % +0,0234 % –0,0666 % +0,2187 % –0,0222 % +0,5682 % +0,2624 % +0,1038 % –0,0070 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,92

4,62

2,46

„Apoil“

4,89

4,59

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

92,14 dol. už 1 brl.

108,72 dol. už 1 brl.

Li­go­nių ka­sa prieš kar­te­lį už­mer­kė akis Išaiš­ki­nus ne­leis­ti­ną or­to­pe­di­jos prie­ mo­nių ga­min­to­jų su­si­ta­ri­mą da­lis šių prie­mo­nių at­pi­go net per­pus. Nus­ta­ty­ta, kad Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa į ga­min­to­jų su­da­ry­tą kar­te­lį žiū­rė­jo pro pirš­tus.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Da­ly­va­vo vals­ty­bi­nė ins­ti­tu­ci­ja

Praė­ju­sią sa­vai­tę Lie­tu­vos ad­mi­ nist­ra­ci­nis teis­mas pa­tvir­ti­no dar 2011 m. sau­sį priim­tą Kon­ku­ren­ci­ jos ta­ry­bos nu­ta­ri­mą dėl or­to­pe­di­jos tech­ni­nių prie­mo­nių ga­min­to­jų ne­ leis­ti­no su­si­ta­ri­mo – kar­te­lio. Nus­ ta­ty­ta, kad ga­min­to­jai ne­leis­ti­nai tar­pu­sa­vy­je de­ri­no iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­ to lė­šų kom­pen­suo­ja­mų or­to­pe­di­ jos tech­ni­nių prie­mo­nių kai­nas ir jų ga­my­bos kie­kį. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ bos at­sto­vų tei­gi­mu, kar­te­lis tę­sė­si nuo 2006 iki 2010 m. „Sa­vo pra­kti­ko­je tu­ri­me pir­mą at­ve­jį, kai su­da­rant kar­te­li­nį su­ si­ta­ri­mą da­ly­va­vo ir prie jo pri­si­ dė­jo vals­ty­bi­nė ins­ti­tu­ci­ja – Vals­ ty­bi­nė li­go­nių ka­sa prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos. Šiuo at­ve­ju ins­ti­tu­ci­ja ne tik ži­no­jo ir to­le­ra­ vo įmo­nių su­si­ta­ri­mus, bet ir, kaip kons­ta­ta­vo teis­mas, su­da­rė jiems prie­lai­das“, – sa­kė Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos na­rys, pir­mi­nin­ko pa­va­ duo­to­jas Elo­nas Ša­tas.

Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos pir­mi­ nin­ko Ša­rū­no Ke­se­raus­ko tei­gi­mu, kar­te­liai yra sun­kiau­sias kon­ku­ ren­ci­jos su­var­žy­mas, nes var­to­to­ jams da­ro di­džiau­sią ža­lą. Šio kar­ te­lio at­ve­ju, kaip pa­brė­žė jis, ža­la pa­da­ry­ta ne pa­pras­tiems, o ypač pa­žei­džia­miems var­to­to­jams – žmo­nėms, ku­riems rei­kia or­to­pe­ di­jos prie­mo­nių. „At­ro­dy­tų sa­vai­me su­pran­ta­ ma, kad var­to­to­jai, o ypač pa­žei­ džia­ma jų gru­pė, tu­rė­tų bū­ti sau­ go­mi nuo ga­min­to­jų su­si­ta­ri­mo pa­di­din­ti kai­nas. At­ro­dy­tų, sa­vai­ me su­pran­ta­ma, kad tuo tu­rė­tų rū­ pin­tis ne tik Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba, bet ir ki­tos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos, nes jos sa­vo veik­los sri­ty­je ga­li ge­ riau iden­ti­fi­kuo­ti kar­te­lius, pir­mos pa­ma­ty­ti jų po­žy­mius. Ta­čiau šio­ je by­lo­je są­ly­gas kar­te­liui su­si­da­ry­ ti su­kū­rė vals­ty­bi­nė ins­ti­tu­ci­ja“, – sa­kė Š.Ke­se­raus­kas.

Jo ma­ny­mu, kaip tik ši ins­ti­tu­ci­ ja tu­rė­jo už­tik­rin­ti, kad mo­kes­čių mo­kė­to­jų lė­šos bū­tų nau­do­ja­mos ra­cio­na­liai, o pa­žei­džia­mi var­to­to­ jai iš šių lė­šų gau­tų di­džiau­sią nau­ dą. Ta­čiau to­kios pa­rei­gos, kaip pa­ tvir­ti­no teis­mas, Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa neį­vyk­dė.

De­ri­no tar­pu­sa­vy­je

Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos Drau­džia­mų su­si­ta­ri­mų sky­riaus ve­dė­jos Jo­lan­ tos Iva­naus­kie­nės tei­gi­mu, or­to­pe­ di­jos prie­mo­nių ga­min­to­jų kar­te­ ly­je bu­vo už­fik­suo­ti kla­si­ki­niai ir pa­tys pa­vo­jin­giau­si ne­leis­ti­nų su­ si­ta­ri­mų ele­men­tai. Anot jos, be­ne la­biau­siai rin­ką iš­krei­pė kon­ku­ren­ tų de­rin­tos kai­nos. „Or­to­pe­di­jos tech­ni­nes prie­mo­ nes, pa­vyz­džiui, or­to­pe­di­nę ava­ ly­nę ar įvai­riau­sius pro­te­zus, ga­ mi­nan­čios įmo­nės ke­liais bū­dais de­ri­no kai­nas. Šios įmo­nės su­kū­ rė bend­rą kai­nų skai­čia­vi­mo me­to­ di­ką. Jos sa­vi­kai­ną ver­ti­no ne in­di­ vi­dua­liai, o ko­lek­ty­viai, nu­sta­tė, ką rei­kė­tų įtrauk­ti, skai­čiuo­jant konk­ re­čių prie­mo­nių kai­nas“, – sa­kė J.Iva­naus­kie­nė.

Elo­nas Ša­tas:

Sa­vo pra­kti­ko­je tu­ri­ me pir­mą at­ve­jį, kai su­da­rant kar­te­li­nį su­ si­ta­ri­mą da­ly­va­vo ir prie jo pri­si­dė­jo vals­ ty­bi­nė ins­ti­tu­ci­ja.

Anot jos, ga­my­bos įmo­nės tar­ pu­sa­vy­je nu­sta­tė ne tik konk­re­čias sa­vi­kai­nos skai­čia­vi­mo me­to­di­ kas, bet ir pa­čias prie­mo­nių kai­ nas: „Pa­vyz­džiui, bu­vo nu­sta­ty­ta, kad or­to­pe­di­nės ava­ly­nės kai­nos bu­vo de­ta­liai su­de­ri­na­mos Or­to­pe­ di­jos ir reabilitacijos paslaugų tei­ kėjų aso­cia­ci­jo­je ir vė­liau pa­tei­kia­ mos Vals­ty­bi­nei li­go­nių ka­sai.“ J.Iva­naus­kie­nė pa­brė­žė, kad kar­ te­lis pa­cien­tų ki­še­nes pa­lie­tė ir tie­ sio­giai. Anot jos, kar­te­lį su­da­riu­sios įmo­nės bu­vo su­ta­ru­sios, kad vi­sais at­ve­jais už iš da­lies kom­pen­suo­ ja­mas prie­mo­nes iš pa­cien­tų ims mak­si­ma­lias prie­mo­kas: „Bu­vo su­ tar­ta, kad vi­sos įmo­nės ims mak­si­ ma­lią prie­mo­ką ir ne­tai­kys jo­kių nuo­lai­dų, net jei pa­gal sa­vo fi­nan­ si­nius pa­jė­gu­mus nuo­lai­das tai­ky­ ti ga­lė­tų.“ Tar­pu­sa­vy­je įmo­nės, kaip sa­kė J.Iva­naus­kai­tė, de­ri­no ir ga­my­bos kie­kį. Pa­sak jos, įmo­nės pa­si­da­ly­ da­vo iš vals­ty­bės biu­dže­to ski­ria­ mas lė­šas, su­de­rin­da­vo, ko­kį kie­

Ap­gau­lė: dėl or­to­pe­di­jos tech­ni­nių prie­mo­nių ga­min­to­jų su­si­ta­ri­mo vals­ty­bė šių kom­pen­suo­ja­mų prie­mo­

nių ga­lė­jo įsi­gy­ti ma­žiau ir už ma­žes­nę kai­ną.

kį ati­tin­ka­mų prie­mo­nių kiek­vie­na ga­mins: „Net jei pa­cien­tas no­rė­ tų įsi­gy­ti prie­mo­nę iš konk­re­čios įmo­nės, ta­čiau jos su­de­rin­ta kvo­ta jau bū­tų pa­si­bai­gu­si, įmo­nė rei­kia­ mos prie­mo­nės ne­par­duo­tų.“ Kai­nos jau kren­ta

Pa­sak J.Iva­naus­kie­nės, dėl ne­leis­ ti­no įmo­nių su­si­ta­ri­mo Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa ne­ga­lė­jo gau­ti ma­žes­ nių kai­nų pa­siū­ly­mų bei už­tik­rin­ti klien­tų pa­si­rin­ki­mo. Ta­čiau ji pa­ brė­žė, kad Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa šio­je by­lo­je nė­ra nu­ken­tė­ju­sio­ji. „Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa, tvir­tin­ da­ma kom­pen­suo­ja­mų or­to­pe­di­jos prie­mo­nių kai­nas, at­si­žvel­gė į įmo­ nių su­de­rin­tus pa­siū­ly­mus dėl kai­nų.

Dėl to vals­ty­bė pra­ra­do ga­li­my­bę įsi­ gy­ti or­to­pe­di­jos prie­mo­nes ma­žes­ne kai­na, tad bu­vo ap­ri­bo­tos ga­li­my­bės už tas pa­čias ri­bo­tas lė­šas nu­pirk­ti dau­giau or­to­pe­di­jos prie­mo­nių“, – sa­kė E.Ša­tas. Dėl šios prie­žas­ties, jo tei­gi­mu, var­to­to­jai pra­ra­do ga­li­my­ bę mak­si­ma­liai pa­si­nau­do­ti vals­ty­ bės lė­šo­mis, o už iš da­lies kom­pen­ suo­ja­mas prie­mo­nes jie tu­rė­jo dar la­biau iš­tuš­tin­ti sa­vo pi­ni­gi­nes.

Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba ap­skai­ čia­vo, kad kar­te­lis tu­rė­jo rea­lų po­ vei­kį rin­ko­je ir smar­kiai at­si­lie­pė or­to­pe­di­jos prie­mo­nių kai­noms.

Ta­ry­bos duo­me­ni­mis, 2011 ir 2012

m. pir­mą ket­vir­tį, kai kar­te­li­nis su­ si­ta­ri­mas jau bu­vo nu­trauk­tas, šios prie­mo­nės smar­kiai at­pi­go. Pa­vyz­ džiui, or­to­pe­di­nės ava­ly­nės kai­nos 2011 m., pa­ly­gin­ti su 2010 m., su­ ma­žė­jo dau­giau nei 14 pro­c., o 2012 m. – dar 35 pro­c. Stu­bu­ro įtva­ri­nių sis­te­mų kai­nos 2011 m. su­ma­žė­jo 30 pro­c., 2012 m. – dar apie 50 pro­c.

Teis­mas pa­li­ko Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos įmo­nėms skir­tas bau­das – jas su­ma­ži­no vos 5 pro­c. Po teis­mo spren­di­mo ma­žiau­sia – 950 li­tų – bau­da skir­ta Or­to­pe­di­jos ir me­di­ci­ nos pra­mo­nės įmo­nių aso­cia­ci­jai dėl ma­žų pa­sta­ro­sios pa­ja­mų. Di­džiau­ sia bau­da įmo­nei sie­kė dau­giau kaip 1 mln. li­tų. Iš vi­so už su­da­ry­tą kar­ te­lį nu­baus­ta 12 įmo­nių.

Kal­tų dar neieš­ko

Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos li­ki­mas pri­klau­sys nuo Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos spren­di­mų. Nes Kon­ ku­ren­ci­jos ta­ry­ba, E.Ša­to tei­gi­mu, nė­ra įga­lio­ta skir­ti pi­ni­gi­nes san­ kci­jas vals­ty­bės įmo­nėms. „Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai nu­siun­tė­me Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos nu­ta­ri­mą, ji taip pat da­ly­va­vo kaip tre­čia­sis as­muo teis­mo pro­ce­se.

Jei­gu yra po­rei­kis įver­tin­ti tam tik­ rų as­me­nų ne­leis­ti­nus veiks­mus, tai tu­rė­tų spręs­ti įga­lio­ji­mus tu­rin­tys su­bjek­tai“, – sa­kė E.Ša­tas. Svei­ka­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus ve­dė­jos Gied­ rės Mak­si­mai­ty­tės tei­gi­mu, Svei­ ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja dar nė­ ra ga­vu­si Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos mi­ni­mos Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­ mi­nist­ra­ci­nio teis­mo ge­gu­žės 17 d. nu­tar­ties. To­dėl esą tik ją ga­vus bus ga­li­ma priim­ti spren­di­mus.

Sky­rė bau­das už kar­te­lį Bend­ro­vė

Bau­da (li­tai)

„Or­to­pe­di­jos tech­ni­ka“ 1,56 mln. „Pir­mas žings­nis“

325 tūkst.

„Ide­mus“

326 tūkst.

Or­to­pe­di­jos cent­ras

215 tūkst.

Or­to­pe­di­jos kli­ni­ka

184 tūkst.

„Or­to­pe­di­jos pro­jek­tai“ 159 tūkst. „Or­to­ba­tas“

54 tūkst.

„Or­to­pa­gal­ba“

51 tūkst.

„Vil­ties žie­das“

11 tūkst.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to 5,3 tūkst. vai­k ų li­go­ni­nė Or­to­pe­di­jos ir 950 rea­bi­li­ta­ci­jos pa­slau­g ų tei­kė­jų aso­cia­ci­ja „Ac­tua­lis“

900

Šal­ti­nis: LR Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba

10

TrečiADIENIS, gegužės 23, 2012

pasaulis

10 in­gušų

nu­teis­ti už Ru­si­jos trau­ ki­nio „Nevs­kij Eksp­res“ sprog­di­nimą 2009 m.

Ar­mi­jo­je kles­ti ­ pi­ra­tinė pro­duk­ci­ja

Is­to­ri­nis ­ skry­dis

Jung­ti­nių Vals­tijų gink­luo­to­sio­se pa­jėgo­se pla­čiai nau­do­ja­mos pa­dirb­tos de­talės, pa­ ga­min­tos Ki­ni­jo­je. To­kią iš­vadą pa­teikė Se­ na­to Gink­luotųjų pa­jėgų ko­mi­te­tas. Vyk­ dant ty­rimą, ku­ris užt­ru­ko maž­daug me­tus, bu­vo nu­sta­ty­tas maž­daug mi­li­jo­nas pa­ dirbtų komp­lek­tuo­jamųjų da­lių. Dau­gu­ma jų – tai elekt­ro­ninės mik­ros­che­mos, nau­ do­ja­mos kom­piu­te­riuo­se, ku­riais val­do­mos ra­ke­tos, lėktu­vai ir po­van­de­ni­niai lai­vai.

JAV bend­rovė „Spa­ceX“ va­kar ta­po pirmą­ja ko­mer­ci­ne įmo­ne, pa­siun­tu­sia sa­ vo nuo­savą erdvė­laivį į Tarp­tau­tinę kos­ mo­so stotį (TKS). Erdvė­lai­viu „Dra­gon“ ne­skren­da jo­kie žmonės, bet TKS jau yra še­ši ast­ro­nau­tai, ku­rie pa­dės kap­su­lei pri­ si­švar­tuo­ti, išk­raus at­ga­ben­tas at­sar­gas ir su­kraus į ją kro­vinį, ku­ris tu­ri būti nu­ga­ ben­tas at­gal į Žemę. „Spa­ceX“ pri­klau­so mi­li­jar­die­riui vers­li­nin­kui Elo­nui Mus­kui.

Ge­ne­ro­lo žmog­žu­dystė – su po­li­ti­niu prieskoniu Į Tbi­li­sio ne­ma­lonę pa­te­ku­sio Gru­zi­ jos ge­ne­ro­lo Ro­ma­no Dum­badzės žmog­ žu­dystė Mask­vo­je ga­li virs­ti tarp­tau­ti­niu skan­da­lu.

Pri­baigė šūviu į galvą

R.Dum­badzė, kurį Gru­zi­jos pre­ zi­den­tas pa­skelbė tau­tos prie­šu ir ku­ris Tbi­li­sy­je bu­vo nu­teis­tas kalė­ ti iki gy­vos gal­vos, bu­vo nu­žu­dy­ tas prie Rub­liov­kos greit­ke­lio 30ojo na­mo pir­ma­dienį, apie 15 val.

Ge­ne­ro­las nu­si­pir­ko po­rciją ledų ir vaikš­tinė­jo pėsčiųjų ta­ku, tar­si kaž­ko lauk­da­mas. Prie jo mo­to­cik­ lu pri­va­žia­vo du ne­pažįs­ta­mie­ji, jų vei­dus dengė šal­mai. Už vai­ruo­to­jo nu­ga­ros sėdin­tis vy­riš­kis iš­sit­raukė pis­to­letą ir šovė R.Dum­ba­dzei į pil­ vą. Su­žeis­tas ge­ne­ro­las nu­bėgo ke­ lias­de­šimt metrų, bet žu­di­kai jį pa­ vi­jo ir pri­baigė šūviu į galvą.

Nu­si­kaltė­liai pa­spru­ko kie­mais ir pa­li­ko mo­to­ciklą po til­tu per Mask­ vos upę. Čia jų au­to­mo­bi­ly­je laukė bend­ri­nin­kas ir jie vi­si pa­spru­ko.

Mask­vos teisė­sau­ga nea­be­jo­ja, kad žmog­žu­dystė bu­vo už­sa­ky­ta.

Pa­reigū­nai iškėlė „kri­mi­na­linę ūki­ nę ver­siją“, su­si­ju­sią su žu­vu­sio­jo vers­lo rei­ka­lais ir ry­šiais su kri­mi­

na­li­nio pa­sau­lio at­sto­vais, ki­lu­siais iš Gru­zi­jos, o tiks­liau – su Ta­rie­ lio Onia­nio, at­lie­kan­čio de­šim­ties metų kalė­ji­mo bausmę už žmo­gaus pa­gro­bimą, kla­nu.

Spe­cia­liųjų tar­nybų pinklės?

Ta­čiau nag­rinė­ja­ma ir po­li­tinė žmog­žu­dystės ver­si­ja. Šal­ti­niai Ru­si­jos teisė­sau­go­je ano­ni­miš­kai pra­si­tarė, kad su žmog­žu­dys­te ga­li būti su­si­ju­sios Gru­zi­jos spe­cia­lio­ sios tar­ny­bos. Gru­zi­jos pre­zi­den­tas Mi­chai­las Saa­kaš­vi­lis nie­ka­da ne­ slėpė, kad R.Dum­badzę lai­ko as­ me­ni­niu prie­šu.

To­kių įta­rimų tu­ri ir nu­žu­dy­to­ jo drau­gai. „Prie žmog­žu­dystės galė­jo pri­ si­dėti Gru­zi­jos spe­cia­lio­sios tar­ ny­bos. Bent jau anks­čiau Ro­ma­nas turė­jo daug bėdų su M.Saa­kaš­vi­ liu“, – sakė buvęs Gru­zi­jos gy­ny­ bos mi­nist­ras Ten­gi­zas Ki­to­va­nis, žmog­žu­dystės dieną bend­ravęs su R.Dum­ba­dze te­le­fo­nu.

Gru­zi­jos ir Ru­si­jos tautų vie­ nybės fon­do va­do­vas Mi­chai­las Cho­me­ri­kis su ge­ne­ro­lu bu­vo su­ si­tikęs žmog­žu­dystės iš­va­karė­se. „Ro­ma bu­vo la­bai ge­ros nuo­tai­kos, ne­bu­vo jo­kių užuo­minų apie gra­si­ ni­mus, – pa­sa­ko­jo vy­ras. – Esu įsi­ti­ kinęs, kad tai – Gru­zi­jos spe­cia­liųjų tar­nybų pinklės. Ro­ma­nas pa­ts nie­ kur ne­lin­do, bet jį nuo­lat bandė ap­ kal­tin­ti įvai­riau­sio­mis nuo­dėmėmis.

Ru­si­jo­je vei­kia stip­riau­sias M.Saa­ kaš­vi­lio agentų tink­las.“

aš ne­tgi ne­stip­ri­nu sa­vo ap­sau­gos, nes tai ne­padės, – kalbė­jo buvęs gy­ny­bos mi­nist­ras. – M.Saa­kaš­ vi­lis iš­barstė sa­vo tinklą po visą pa­saulį. Tai by­lo­ja ir Bad­rio Pa­ tar­ka­ciš­vi­lio (stam­baus Gru­zi­jos vers­li­nin­ko – red. pa­st.) ap­nuo­di­ ji­mas Ang­li­jo­je.“ Pa­sak T.Ki­to­va­nio, su­si­do­ro­ti su „tau­tos prie­šais“ Gru­zi­jos žval­gy­ ba sam­do žu­di­kus ru­sus, kad ne­ komp­ro­mi­tuotų sa­vo pi­lie­čių. Šūviai ai­di daž­nai

Gru­zi­jos pre­zi­den­tas Mi­chai­las Saa­kaš­vi­ lis nie­ka­da ne­slėpė, kad R.Dum­badzę lai­ ko as­me­ni­niu prie­šu

„Su­šau­dy­mo sąra­šas“

Kai ku­rios ži­niask­lai­dos prie­monės ne­tgi ra­šo apie ta­riamą „su­šau­ dy­mo sąrašą“, ku­ria­me iš­var­dy­ti M.Saa­kaš­vi­lio re­ži­mo prie­šai. Pa­ sak T.Ki­to­va­nio, Gru­zi­jos spe­cia­ liųjų tar­nybų agen­tai su pre­zi­den­to po­li­ti­niais prie­šais do­ro­ja­si vi­sa­me pa­sau­ly­je. „Jei­gu bus duo­ta ko­man­da, žmo­ gų nu­žu­dys, tai yra fak­tas. Todėl

R.Dum­badzė yra ne pir­mas ži­no­ mas gru­zi­nas, nu­žu­dy­tas Mask­vo­ je. 2005 m. va­sa­rio 5 d. Ver­nads­kio pro­spek­te bu­vo nu­šau­tas Ma­mu­ ka Džin­ča­radzė, Niž­ne­var­tovs­ko mies­to dūmos de­pu­ta­tas, kor­po­ ra­ci­jos „Slav­tek“ vi­cep­re­zi­den­tas ir, anot gandų, pre­zi­den­to M.Saa­ kaš­vi­lio „as­me­ninė pi­ni­ginė“.

2010 m. rugsė­jo 9 d. Ta­ra­so Šev­ čen­kos kran­tinė­je bu­vo nu­žu­dy­tas M.Džin­ča­radzės bro­lis El­gud­žas, pra­var­de Rem­bo, buvęs Ad­ža­ri­jos vi­daus rei­kalų mi­nist­ro pa­va­duo­ to­jas. Jis taip pat slapstė­si Ru­si­jo­je, nors anks­čiau bu­vo M.Saa­kaš­vi­lio ša­li­nin­kas. Dėl šios žmog­žu­dystės iš pra­džių bu­vo su­lai­ky­tas Gru­zi­ jos vers­li­nin­kas Ri­čar­das Dza­so­ cho­vas, bet išaiš­kin­ti šio nu­si­kal­ ti­mo taip ir ne­pa­vy­ko. „Kom­mer­sant“, ne­wsru.com inf.

Pagarsėjęs maiš­ti­nin­kas Ge­ne­ro­las R.Dum­badzė va­do­va­ vo Gru­z i­jos ar­m i­jos 25-ajai bri­ga­ dai, ku­r i bu­vo dis­lo­k uo­ta Ad­ža­r i­ jos au­to­no­minės res­pub­l i­kos sos­ tinė­je Ba­tu­my­je. Po M.Saa­kaš­vi­lio per­galės 2003 m. pre­zi­den­to rin­ki­ muo­se tarp jo ir Ru­si­jos re­mia­mo Ad­ža­ri­jos ly­de­rio As­la­no Aba­šidzės pra­si­dėjo konf­ron­ta­ci­ja. 2004 m. ki­ lo gink­luo­to konf­lik­to grėsmė.

R.Dum­b adzė pa­k lu­s o Ad­ž a­r i­jos va­do­v ybės įsa­k y­mui su­s prog­ din­t i au­to­mo­bi­l ių til­t us per Čo­lo­ kio upę, šį au­to­no­minį re­g ioną ski­ rian­čią nuo Gru­z i­jos. Taip pat bu­ vo išar­dy­tas ge­le­ž in­ke­lis, jun­g ian­ tis Ba­tumį ir Tbi­lisį.

Bręstantį gink­luotą konf­l iktą su­ stabdė Ru­si­jos įsi­k i­ši­mas. Tuo­me­ tis Ru­si­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ ras Igo­ris Iva­no­vas at­vy­ko į Ad­ža­ riją ir A.Aba­šidzę į Maskvą išsk­rai­ di­no sa­vo lėktu­v u. Ki­t i Ad­ža­r i­jos ly­de­r iai, prie­šiš­k i M.Saa­kaš­v i­l iui, bu­vo pa­lik­ti li­k i­mo va­liai.

R.Dum­badzė bu­vo suim­tas, ap­kal­ tin­tas vals­tybės iš­da­vys­te ir nu­teis­ tas kalė­ti iki gy­vos gal­vos. „Šis iš­da­ vi­kas bus nu­baus­tas taip griež­tai, kad apie tai pri­si­mins vi­si jo pa­l i­ kuo­nys, – tuo­met kalbė­jo Gru­zi­jos pre­zi­den­tas M.Saa­kaš­vi­lis. – Kol esu pre­z i­den­tas, nie­ka­da ne­su­teik­siu ma­lonės šiam iš­da­vi­kui. Jo var­das pa­li­kuo­niams tu­ri kel­ti siaubą.“ Bet 2008 m. Ru­si­jos ka­riuo­menė įžengė į Gru­zi­jos te­ri­to­riją ir užėmė Go­rio miestą. Vyks­tant de­ry­boms dėl ap­si­kei­ti­mo ka­ro be­lais­viais ir žu­vu­sių ka­rei­vių kūnais, Go­rio oku­ pa­ci­nis ko­men­dan­tas ge­ne­ro­las Via­ čes­la­vas Bo­ri­so­vas iškėlė sąlygą pa­ leis­ti R.Dum­badzę iš kalė­ji­mo. Bu­vo tei­gia­ma, kad šią sąlygą iškėlė ne Ru­ si­jos po­li­tinė va­do­vybė, o pa­ts V.Bo­ ri­so­vas, Gru­zi­jos ge­ne­rolą maiš­ti­ ninką laikęs ar­ti­mu drau­gu. Sklan­ dė gan­dai, kad juo­du bu­vo kūmai.

Kad ir kaip būtų, ga­liau­siai R.Dum­ badzė bu­vo iš­keis­tas į 12 Gru­z i­jos ka­r ių, ku­r iuo­s Ru­si­jos pa­jėgos pa­ ėmė į ne­laisvę Pietų Ose­ti­jo­je.

Taip R.Dum­badzė at­si­dūrė Mask­ vo­je, kur A.Aba­šidzė nu­pir­ko jam butą. 2010 m. Ru­si­jos pre­z i­den­tas R.Dum­ba­d zei ir jo sūnui su­teikė Ru­si­jos pi­lie­tybę.

Radęs prie­globstį Ru­si­jo­je, ge­ne­ro­ las maiš­t i­n in­kas ne­pa­sit­raukė iš Gru­zi­jos po­li­ti­kos. Jis at­vi­rai rėmė par­t iją Jung­t inę opo­z i­ciją, ku­r iai va­do­va­vo Ni­no Burd­ža­nadzė.

Spąstai: R.Dumbadzė nusipirko porciją ledų ir vaikštinėjo pėsčiųjų taku, kai prie jo motociklu privažiavo žudikai.

„Reuters“ nuotr.

2011 m. ge­g užę duo­da­mas in­ter­ viu jis pa­reiškė, kad ke­t i­na grįžti į tėvynę ir ko­vo­t i su M.Saa­kaš­v i­ liu. „Jei­g u pre­z i­den­to M.Saa­kaš­v i­ lio re­ž i­mas nau­do­ja prie­š mus laz­ das, mes at­sa­ky­si­me tuo pa­čiu. Jei­ gu mėtys į mus ak­me­nys – at­sa­ky­ si­me ak­me­n i­m is. Jei­g u pa­nau­dos gink­lus – tau­ta at­sa­kys tuo pa­čiu“, – teigė R.Dum­badzė. Tie­sa, po to, kai Tbi­l i­sy­je bu­vo iš­vai­k y­t i mi­t in­gai, jis nu­sprendė lik­ti Mask­vo­je.

11

TREČIADIENIS, gegužės 23, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Iš nuo­trau­kos – sti­lin­ga de­ko­ra­ci­ja Pap­ras­ti nau­do­ti, ta­ čiau pa­žan­gių tech­ no­lo­gi­jų skait­me­ ni­niai fo­toa­pa­ra­ tai kiek­vie­nam lei­ džia pa­si­jaus­ti kū­ rė­ju, tiek įam­ži­nant svar­bius šei­mos gy­ ve­ni­mo mo­men­tus, tiek ke­lio­nių aki­mir­ kas ar nuo­sta­bius gam­tos pei­za­žus.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ga­li bū­ti iš­skir­ti­nė do­va­na

Juo la­biau kad šiuo­lai­ki­nės spau­ dos ga­li­my­bės be­ri­bės – už­fik­suo­ tą kad­rą ga­li­ma per­kel­ti ne tik ant po­pie­riaus, bet ir ant įvai­rių ki­tų fak­tū­rų.

Klai­pė­die­tis fo­to­me­ni­nin­kas bei fo­tos­tu­di­jos sa­vi­nin­kas Vy­tas Ka­ ra­cie­jus pri­pa­ži­no, jog pa­sta­ruo­ju me­tu itin iš­po­pu­lia­rė­jo nuo­trau­ kos ant dro­bės.

Ant to­kio pa­vir­šiaus at­spaus­ tas vaiz­das at­ro­do tar­si pa­veiks­las, ku­ris ga­li tap­ti ori­gi­na­lia, sti­lin­ga in­ter­je­ro de­ko­ra­vi­mo prie­mo­ne. Į „dro­bi­nes“ nuo­trau­kas vis daž­niau at­si­grę­žia ir ieš­kan­tie­ji iš­skir­ti­nės do­va­nos. „Ši tech­no­lo­gi­ja da­bar iš tie­ sų ma­din­ga. Nuot­rau­kos ant dro­ bės pla­čiai nau­do­ja­mos ir na­mų, ir biu­rų in­ter­je­ruo­se, to­kį spau­ dos bū­dą jau ren­ka­si ir mu­zie­ jai. Ži­no­ma, ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti,

Tech­no­lo­gi­jos: V.Ka­ra­cie­jaus tei­gi­mu, „dro­bi­nės“ nuo­trau­kos pa­sta­rai­siais me­tais tik po­pu­lia­rė­ja.

kad tai ab­so­liu­ti kas­die­ny­bė, kad to­kius dar­bus su­ras­tu­me kiek­ vie­nuo­se na­muo­se. Be to, tai rei­ ka­lau­ja ir tam tik­rų spaus­di­ni­mo įgū­džių, pa­tir­ties, kad bū­tų iš­lai­ ky­tas de­ra­mas spal­vin­gu­mas. O kar­tais šia pra­sme kai ku­rie spau­ dė­jai šiek tiek „nu­si­va­žiuo­ja“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Nuo stal­tie­sių iki bal­dų

V.Ka­ra­cie­jaus tei­gi­mu, pra­si­dė­jus skait­me­ni­nės spau­dos erai, ke­lią skin­tis pra­dė­jo ir to­kio po­bū­džio tech­no­lo­gi­jos.

„Tik iš pra­džių me­džia­gų pa­si­rin­ ki­mas bu­vo la­biau ri­bo­tas – po­pie­ rius, plė­ve­lė, o jau kiek vė­liau at­si­ ra­do ge­ros ko­ky­bės dro­bė, įvai­rūs ki­to­kie sin­te­ti­niai teks­ti­li­niai au­di­ niai“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Štai iš kiek plo­nes­nės bei švie­sai pra­lai­des­nės nei dro­bė teks­ti­lės, ant jos at­spau­dus no­ri­mą vaiz­dą, ga­li­ma su­si­kur­ti ori­gi­na­lias užuo­ lai­das, ro­le­tus. „Aš pa­ts na­muo­se ne­tgi tu­ riu stal­tie­sę – ji ir įdo­miai at­ro­do, ir yra ne­pa­kar­to­ja­mas vie­ne­ti­nis daik­tas, – tei­gė fo­to­me­ni­nin­kas.

– Toks ga­mi­nys yra ga­na pa­tva­rus, jį ga­li­ma leng­vai pra­plau­ti, tik, ži­ no­ma, tai da­ry­ti rei­kia la­bai at­sar­ giai, nes čia da­žai nė­ra to­kie pa­tva­ rūs kaip įpras­tų au­di­nių.“ Kaip pri­si­pa­ži­no kū­rė­jas, jis taip pat puo­se­lė­ja idė­ją sa­vo au­to­ri­ niais fo­to­ta­pe­tais de­ko­ruo­ti me­di­ nes spin­tos du­ris. „Pa­si­tel­kus nuo­trau­kas ga­li­ma paį­vai­rin­ti ne tik bal­dus, bet ir ki­ tus pa­vir­šius, pa­vyz­džiui, ant stik­ lo už­kli­juo­ti fo­to­vit­ra­žą. Ga­li vis­ko pri­si­gal­vo­ti“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ ko­vas.

V.Ka­ra­cie­jus ne­nei­gė, jog fo­to­ vaiz­du de­ko­ruo­ti teks­ti­lę kaip užuo­ lai­di­nį au­di­nį yra ge­ro­kai bran­giau nei nu­si­pirk­ti jau ga­ta­vą ga­mi­nį par­ duo­tu­vė­je, vei­kiau­siai bū­tent dėl to ši tech­no­lo­gi­ja nė­ra itin pa­klau­si. Ža­vi ret­ro dva­sia

Pa­sak spe­cia­lis­to, jei no­ri­ma di­de­ lių mat­me­nų fo­tod­ro­bės, ati­tin­ ka­mai aukš­tes­nės re­zo­liu­ci­jos tu­ri bū­ti ir nuo­trau­ka. Ge­rą raiš­ką ga­ ran­tuo­ja, ko ge­ro, vi­si šiuo­lai­ki­niai skait­me­ni­niai fo­toa­ pa­ra­tai.

12

STATINIŲ IR INŽINERINIŲ SISTEMŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR APTARNAVIMAS S. Šimkaus g. 8, Klaipėda Tel. (8 46) 216 481 Mob. +370 614 19971 prieziura@inreal.lt Pa­veiks­lai: tiek konk­re­tūs, tiek abst­rak­tūs vaiz­dai, at­spaus­ti ant dro­bės, ga­li at­ro­dy­ti iš­raiš­kin­gai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

WWW.INREAL.LT/PRIEZIURA

12

TREČIADIENIS, gegužės 23, 2012

namai rubrika Į eks­kur­si­ją – su ar­chi­tek­tais

Du­ris at­vė­rė kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės

Šian­dien nuo 10 val. uos­ta­mies­čio ar­chi­tek­tų bend­ruo­me­nė vi­siems no­rin­tie­siems ren­gia eks­kur­si­ją „Klai­pė­dos bokš­tai“, ku­rios me­tu bus ga­li­ma pa­si­gro­žė­ti mies­tu iš aukš­čiau­sių jo pa­sta­tų, dis­ku­tuo­ti apie pro­jek­ta­vi­mo iš­šū­kius bei ar­chi­tek­tų dar­bo vir­tu­vę. Ren­gi­nio me­tu pla­nuo­ja­ma pa­si­žval­gy­ti į mies­ tą iš Mu­zi­ki­nio teat­ro bokš­to, vers­lo cent­re „Nea­po­lis“ su­si­ tik­ti su jį pro­jek­ta­vu­siu ar­chi­tek­tu Gin­ta­ru Či­čiur­ka, ap­si­lan­ ky­ti „Pil­so­to“ dan­go­rai­žy­je. Tą pa­čią die­ną ke­tu­rios Klai­pė­dos ar­chi­tek­tų ko­man­dos ren­gia at­vi­rų du­rų die­ną: kvie­čia ap­si­ lan­ky­ti jų biu­ruo­se ir pa­dis­ku­tuo­ti apie kū­ry­bos pro­ce­są prie ka­vos puo­de­lio.

Uos­ta­mies­ty­je va­kar star­ta­vo at­vi­ros dirb­tu­vės „Bū­si­mo­jo „Kul­tū­ros fab­ri­ko“ in­ter­je­ro kū­ry­bi­niai spren­di­mai: kryp­tys ir va­rian­tai“. Di­zai­ne­riai, me­ni­nin­kai ir in­ter­je­ro pro­jek­tuo­to­jai kurs bū­si­mo­jo kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų in­ku­ba­to­riaus vei­dą. Pro­ jek­to kon­cep­ci­ją tu­rė­tų at­spin­dė­ti pa­sta­to ves­ti­biu­lis: ti­ki­ma­ si, kad jo api­pa­vi­da­li­ni­mas iliust­ruos skir­tin­gų žan­rų me­no ir kū­ry­bi­nio vers­lo sam­plai­ką, šiuo­lai­kiš­ką tech­no­lo­gi­jų ir po­lė­ kio der­mę. Su­kur­tie­ji dar­bai taps pa­grin­du fab­ri­ko in­ter­je­rui, o jų au­to­riai – pa­ska­tin­ti pre­mi­jo­mis. Kū­ry­bi­nė la­bo­ra­to­ri­ja šian­dien, ry­toj ir po­ryt veiks 10–16 val. Penk­ta­die­nį 19 val. re­ zul­ta­tai bus vie­šai pri­sta­ty­ti.

Iš nuo­trau­kos – sti­lin­ga de­ko­ra­ci­ja Tarp mė­gė­jiš­ Komentaras kų nuo­trau­ kų pa­si­tai­ ko iš tie­sų dė­ me­sio ver­tų gam­tos pei­za­ žų, po­rtre­tų. das Jan­kaus­kas Ži­no­ma, bū­na Ta­ Bend­ro­vės „Avi­te­los pre­k y­ba“ ir at­virkš­čiai, ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius: kai pa­gal­vo­ji, – Ar to­bu­lė­jant mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų fo­tog­ra­fa­vi­mo funk­ci­joms, fo­toa­pa­ ar ver­ta to­kį ra­tai ne­pra­ran­da po­pu­lia­ru­mo? kad­rą spaus­ – Fo­toa­p a­ra­t ai tik­rai ne­pra­ran­da po­ din­ti. „Griež­t ų mat­m e­n ų 11 stan­dar­tų nė­ra, kiek­ vie­nas ga­li pa­si­rink­ti pa­gal po­rei­kį.

Tie­sa, re­tai pa­si­tai­ko, kad dro­bės ru­lo­no aukš­tis siek­tų dau­giau nei 1,37 m, ta­čiau il­gis – ne­ri­bo­ja­mas.

Tas pa­ts pa­sa­ky­ti­na ir apie teks­ti­li­ nį au­di­nį“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tas. Ži­no­mas uos­ta­mies­čio fo­to­me­ ni­nin­kas pri­pa­ži­no, jog klien­tų mė­ gė­jiš­kos nuo­trau­kos ne­re­tai tam­pa ma­lo­niu ne­ti­kė­tu­mu. „Da­bar net ne­ga­li sa­ky­ti, kad štai šis žmo­gus – tai pro­fe­sio­na­las, o anas

– tik mė­gė­jas. Jei tu­ri bent šio­kią to­ kią nuo­vo­ką, iš ke­lio­li­kos ar ke­lias­de­ šimt kad­rų, žiū­rėk, koks vie­nas ki­tas ir išei­na la­bai įdo­mus, ne­ti­kė­tas. To­ dėl tik­rai ne­re­tai tarp mė­gė­jiš­kų nuo­ trau­kų pa­si­tai­ko iš tie­sų dė­me­sio ver­tų gam­tos pei­za­žų, po­rtre­tų. Ži­ no­ma, bū­na ir at­virkš­čiai, kai pa­gal­ vo­ji, ar ver­ta to­kį kad­rą spaus­din­ti“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

V.Ka­ra­cie­jaus pa­ste­bė­ji­mu, ypač ža­vin­gai ir sti­lin­gai at­ro­do ant dro­ bės „per­kel­ti“ se­no­sios Klai­pė­dos at­vi­ru­kų vaiz­dai.

pu­l ia­r u­mo, nes bet ko­k iu at­ve­ju jie sa­vo sa­v y­b ė­m is te­l e­fo­nus len­k ia bent ke­l iais žings­n iais. Vaiz­do ko­k y­ bę la­b ai stip­r iai le­m ia op­t i­k a, o te­le­ fo­nas nie­ka­da ne­t u­rės to­k ios op­t i­kos kaip fo­toa­p a­ra­t as. Ge­ras ob­jek­t y­vas vi­s a­d a bus su di­de­l iais ko­k y­biš­k ais stik­lo lę­š iais. Ne­rei­kė­t ų pa­m irš­t i ir mat­r i­cos bei sta­bi­l i­z a­v i­mo sis­te­mų, ku­r ie taip pat yra ne­ma­ž ų pro­p or­c i­ jų. Tai­g i į mo­bi­lų­j į te­le­fo­n ą šiuos ele­ men­t us bū­t ų gana sun­k u in­teg­r uo­t i dėl jų fi­z i­n ių dy­d žių.

– Ko­kių ti­pų fo­toa­pa­ra­tus šian­die­ nos rin­ko­je siū­lo ga­min­to­jai?

– Pag­r in­d i­n ės fo­t oa­p a­r a­t ų gru­ pės bū­t ų: veid­r o­d i­n iai, sis­t e­m i­ niai skait­m e­n i­n iai su kei­č ia­m ais ob­j ek­t y­v ais ir stan­d ar­t i­n iai skait­ me­n iai fo­toa­p a­r a­t ai. Ypač po­p u­l ia­ rė­j a sis­te­m i­n iai fo­toa­p a­r a­t ai, ku­r ie yra la­b ai kom­p ak­t iš­k i, pa­s i­ž y­m i ge­r a op­t i­k a ir ko­k y­b e be­veik ne­ nu­s i­l ei­d žia veid­r o­d i­n iams fo­t oa­ pa­r a­t ams.

– Kuo vie­ni ski­ria­si nuo ki­tų?

– Ski­r ia­s i sa­vo tech­n i­nė­m is sa­v y­b ė­ mis: fo­tog­r a­f a­v i­mo, fil­m a­v i­mo ga­l i­ my­b ė­m is, pa­t ies fo­toa­p a­ra­to dy­d žiu ir pri­t ai­k y­mu konk­re­č io­s e si­t ua­c i­jo­ se. Ren­k an­t is fo­toa­p a­ra­t ą ver­tė­t ų iš­ siaiš­k in­t i bei nu­m a­t y­t i sa­vo po­rei­ kius, kad įsi­g y­t u­mė­te la­biau­s iai tin­ ka­m ą sa­vo funk­c io­n a­l u­m u ga­m i­ nį. Veid­ro­d i­n iai fo­toa­p a­r a­t ai skir­t i pro­fe­s io­n a­l ams ar­b a no­r in­t ie­s iems jais tap­t i, tai yra fo­tog­r a­f i­j a už­s iim­ ti rim­t ai. Jie pa­s i­ž y­m i ypač pa­ž an­ gio­m is funk­c i­j o­m is, orien­t uo­to­m is į itin ko­k y­b iš­k ą fo­tog­r a­f a­v i­m ą. To­ dėl daž­n ai yra di­d es­n ių mat­m e­ nų. Sis­te­m i­n is fo­toa­p a­r a­t as, mū­s ų sri­t y­j e daž­n ai va­d i­n a­m as ant­r uo­ ju fo­t og­r a­fo fo­t oa­p a­r a­t u, pa­s i­ž y­ mi pui­k iu ko­k y­b ės ir dy­d žio san­ ty­k iu. No­rė­č iau pa­neig­t i nuo­mo­n ę,

kad skait­me­n i­n iai kom­p ak­t i­n iai fo­ toa­p a­r a­t ai už­lei­d žia sa­vo po­z i­c i­j as. Šie fo­t oa­p a­r a­t ai, liau­d iš­k ai va­d i­ na­m i „mui­l i­n ė­m is“, itin po­p u­l ia­r ūs ieš­k ant ne­b ran­g aus, pa­to­g aus ir ko­ ky­b iš­ko bū­do įam­ž in­t i pui­k iau­s ias gy­ve­n i­mo aki­m ir­k as. Tai­g i sis­te­m i­ niai skait­me­n i­n iai fo­toa­p a­r a­t ai ne­ nu­v il­t ų net ir pro­fe­s io­n a­l o. Ko­k y­ biš­k i, kom­p ak­t iš­k i ge­r ų tech­n i­n ių sa­v y­b ių apa­r a­t ai grei­t ai ve­j a­s i net veid­ro­d i­n ius. Tai op­t i­m a­lus spren­ di­m as mė­g ė­j ui. Tie, ku­r ie ne­no­r i iš­ leis­t i „tūks­t an­č ių“, bet pa­gei­d au­j a la­ bai ko­k y­biš­ko fo­toa­p a­ra­to, skir­to fo­ tog­ra­f uo­t i kas­d ien ar ke­l io­n ių me­t u, tik­rai ne­pra­š au­t ų, pa­s i­r in­kę to­k io ti­ po prie­t ai­s ą.

– Į ko­kius svar­biau­sius pa­ra­met­rus de­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį per­kant fo­ toa­pa­ra­tą?

– Ga­m i­n io ko­k y­b ei reikš­m ės tu­r i dau­g y­b ė pa­r a­met­r ų. Ta­č iau svar­ biau­s i jų bū­t ų vaiz­do ju­t ik­l io dy­d is, op­t i­kos švie­s u­mas (diaf­rag­ma), ISO jaut­r u­m as, sta­b i­l i­z a­v i­m o sis­te­m a.

Taip pat itin svar­b us pa­to­g u­m as nau­do­t i: kom­pak­t iš­k u­mas, įkro­v i­mo ga­l i­my­b ės, fil­ma­v i­mo raiš­k a ir ki­tos itin įvai­r ios funk­c i­jos. Ir, be abe­jo, di­ zai­n as.

Į ko­vą su kur­miais – ap­si­šar­va­vus kant­ry­be Nors šis gy­vū­nas ven­gia die­nos švie­sos ir iš­vys­ti jį ga­na sun­ku, re­tas apie jį ne­ži­no – la­biau­siai kur­miai ne­mėgs­ta­mi dėl jų da­ ro­mos ža­los so­duo­se, dar­žuo­se, gė­ly­nuo­se bei ve­jo­se.

Dr. Ri­ta Nek­ro­šie­nė

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­g i­jos do­cen­tė

„Dar­ba­vo­si“ net sau­sį

Lie­tu­vo­je gy­ve­na dvie­jų rū­šių kur­ miai: pa­pras­tie­ji ir eu­ro­pi­niai. Tai vabz­džiaė­džių bū­rio at­sto­vai. Be­ veik vi­są gy­ve­ni­mą jie pra­lei­džia že­mė­je, raus­da­mi pa­vir­ši­nius ir gi­ lu­mi­nius ur­vus, iš­stum­da­mi že­mę į dir­vos pa­vir­šių. Taip su­si­da­ro kur­ mia­rau­siai. Štai šie „kū­ri­niai“ ir ga­di­na ner­ vus so­di­nin­kams. O šiais me­tais kur­miai in­ten­sy­viai „dar­ba­vo­si“ net ir sau­sio mė­ne­sį.

Iš es­mės kur­miai yra nau­din­gi gy­vū­nai: mai­tin­da­mie­si jie su­nai­ ki­na daug že­mė­je gy­ve­nan­čių au­ ga­lų ken­kė­jų, ge­ri­na dir­vo­že­mio ae­ra­ci­ją. Ta­čiau dar­žuo­se ir so­duo­ se šie pa­da­rė­liai vis­gi ne­pa­gei­dau­ ja­mi: dėl kur­mia­rau­sių nu­ken­čia

ve­jos es­te­ti­nis vaiz­das, iš­ver­čia­mi au­ga­lų dai­gai. Kaip at­si­kra­ty­ti šiais ne­mie­lais įna­miais?

Yra gau­sy­bė prie­mo­nių, ku­rios pa­de­da kur­mius iš­va­ry­ti iš konk­ re­čios te­ri­to­ri­jos. Tai įvai­rios gau­ dyk­lės, bai­dy­mas kva­pu, gar­si­niais sig­na­lais ir pa­na­šiai.

Bū­ti­na mū­vė­ti pirš­ti­nes

Nors šios prie­mo­nės daž­nai pa­si­ tei­si­na ir yra gana efek­ty­vios, ta­ čiau ky­la klau­si­mas – kur kur­mius iš­va­ry­ti? Ne­bent į kai­my­no dar­žą.

Daž­nas taip ir da­ro.

O tiems, ku­rie ger­bia sa­ve ir kai­ my­nus, lie­ka vie­nin­te­lis ko­vos bū­ das su kur­miais. Kai kam jis ga­li pa­si­ro­dy­ti ne­hu­ma­niš­kas. Bet kai nė­ra ki­tos išei­ties, vei­kiau­siai jį ga­ li­ma pa­tei­sin­ti.

Tai kur­mių gau­dy­mas me­ta­li­ niais spy­ruok­li­niais spąs­tais, ku­

rių ga­li­ma įsi­gy­ti dau­ge­ly­je so­do pre­kių par­duo­tu­vių. Nau­jai įsi­gy­ tus spąs­tus rei­kė­tų po­rą die­nų pa­ lai­ky­ti už­kas­tus že­me, kad iš­nyk­tų me­ta­lo kva­pas.

Spąs­tai įbe­da­mi į kur­mio ur­ve­lį (kur­mia­rau­sio cent­re esan­čią lan­ dą), virš že­mės pa­lie­kant tik spąs­ tų ran­ke­nė­les. Dir­bant bū­ti­na mū­ vė­ti pirš­ti­nes. Kur­miai la­bai ge­rai užuo­džia, to­dėl pli­ko­mis ran­ko­mis lies­tus spąs­tus jie ap­lenk­tų iš to­lo.

Ra­my­bė – be­veik pus­me­čiui

Tik­rin­ti spąs­tus rei­kė­tų 1–2 kar­ tus per die­ną. Į juos pa­te­kę kur­miai pa­pras­tai jau bū­na žu­vę. Gy­vū­nė­ lius rei­kia ne­del­siant išim­ti, už­kas­ ti, o spąs­tus nu­plau­ti van­de­niu ir vėl to­liau ga­li­ma juos nau­do­ti.

Sta­tis­ti­ka ro­do, kad to­kiu bū­du per sa­vai­tę ga­li­ma su­gau­ti 3–5 kur­ mius, o per il­ges­nį lai­ką – iš­gau­dy­

Ar­se­na­las: me­ta­li­niai spy­ruok­li­niai spąs­tai – so­di­nin­kų pa­tik­rin­tas ko­

vos su ne­pa­gei­dau­ja­mais įna­miais me­ to­das.

ti ir vi­sus. Nau­ji kur­miai to­je pa­ čio­je vie­to­je įsi­vei­sia pa­pras­tai po 5–6 mė­ne­sių (aiš­ku, jei ne­pa­gelbs­ ti „ge­ras“ kai­my­nas).

Kur­mių drau­gi­jos ga­li­ma vi­sam lai­kui iš­veng­ti įsi­ren­gus tvo­rą su

Ri­tos Nek­ro­šie­nės nuo­tr.

be­to­n i­n iu pa­m a­t u, į že­m ę įgi­ lin­tu 0,6 m. Šilt­na­miuo­se, ins­ pek­tuo­se ga­li­ma pa­klo­ti me­ta­li­nį tink­lą že­miau aria­mo­jo sluoks­ nio ir taip už­kirs­ti ke­lią pa­tek­ti kur­miams.

13

trečiadienis, gegužės 23, 2012

sportas Ekipoje – trys klaipėdiečiai

E.Razulis atsisakė

Taikliarankių konkursas

Pasaulio vaikinų jaunių (iki 17 metų) čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė vakar Nidoje baigė pirmąją stovyklą.

Po jos treneris klaipėdietis Paulius Juodis sumažino kandidatų sąrašą iki 17 žaidėjų, tarp jų yra ir trys klaipėdiečiai Žydrūnas Jurgutis, Haroldas Saprykinas ir Paulius Šakinis.

Į Lietuvos futbolo rinktinę kontrolinėms rungtynėms su Rusija ir Baltijos taurės varžyboms su Latvija bei Estija buvo pakviestas Klaipėdos „Atlanto“ žaidėjas Evaldas Razulis.

Tačiau klaipėdietis dėl traumos atsisakė kvietimo. Vietoje jo į rinktinę pakviestas „Žalgirio“ žaidėjas Mantas Kuklys.

Šiandien 17.30 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks tolimų metimų konkurso „Klaipėdos snaiperis“ atrankos varžybos. Jose gali dalyvauti visi norintys. Dalyviai gali registruotis tel. 315 093 arba prieš konkursą. Starto mokestis 10 Lt. Finalinės varžybos vyks gegužės 27 d.

Rytoj – „Auksinių kopų“ lenktynių startas Devintąjį kartą rengiamų jaunių dviratininkų tarptautinių lenktynių „Auksinės kopos“ organizatoriai pasidžiaugė, jog ir šįmet pavyko surinkti gėdos nedarantį prizinį fondą.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Rytoj Vakarų Lietuvoje prasidėsiančių keturių dienų varžybų organizacinio komiteto narys, Lietuvos dviračių sporto federacijos generalinis sekretorius Vaclovas Šiugždinis sakė, šiais metais prizų suma sieks apie 20 tūkst. litų. „Apie tokį fondą gali pasvajoti bet kurių jaunių varžybų organizatoriai, – džiaugėsi V.Šiugždinis.

–Nugalėtojui ir kitiems dviem prizininkams atiteks naujutėliai dviračiai, kuriuos įsteigė buvę profesionalūs dviratininkai Vilmantas Vilinauskas, Justas Volungevičius, vieną – parduotuvė „Vasarė“. Į Klaipėdą atvyks ir prologo rungtimi kovą pradės penkiolika komandų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos,

Ukrainos, Suomijos ir Moldovos. Neatvyks pastaraisiais metais dalyvavę rusai. Vietoj jų kovos ukrainiečiai. „Varžysis apie šimtą 16–17 metų dviratininkų, – suskaičiavo specialistas. – Malonu, kad užsieniečiai mūsų varžybas žino ir gerai vertina. Po dvi ekipas atstovaus Lenkijai, Baltarusijai ir Latvijai.“ Mūsų šalies garbę gins penkios ekipos. Viena jų – iš Klaipėdos. „Vargu ar lietuviams pavyks šįmet laimėti, nes varžysis atskirų miestų komandos. Praėjusiais metais buvome suformavę rinktines, ir tai brangiausius prizus išsivežė užsieniečiai“,– svarstė specialistas.

Didžiausia uostamiesčio komandos viltis – Vladislavas Popovas.

Jam padėti ir aukštą vietą užimti gali Emilis Kareiva.

Prizai: V.Šiugždinis pasidžiaugė, kad geriausiųjų laukia vertingi dviračiai.

Lenktynių etapai 24 d. prologas (18.30 val.): Šiaurės prospektas (3 km).

ir finišas – netoli Romų gyvenvietės. III etapas (17 val.): Klaipėda – Palanga – Kretinga – Klaipėda (86 km). Startas ir finišas Klaipėdos dviračių treke. lenktynės Nidos gatvėmis (iš viso 107,1 km). Starto vieta – 27 d. IV etapas – žiedinės lenktynės (11 val.): Liepų g., Smiltynėje prie Naujosios perkėlos.

Trilapio g., S. Daukanto g., Herkaus Manto g. Startas ir 26 d. II etapas (10 val.): kelyje į Palangą (21,5 km). Startas finišas – Herkaus Manto gatvėje (65 km).

25 d. I etapas (14.30 val.): Klaipėda – Nida, aštuonių ratų

„Speigo“ narių pergalės Šiauliuose ir Rygoje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Šiauliuose surengtose dailiojo čiuožimo varžybose puikiai rungtyniavo mažieji klaipėdiečiai.

Trofėjai: šokėjai ant ledo su iškovotais medaliais.

Į dviratininkų miestą vyko 14 „Speigo“ klubo atstovų. Net 12 iš jų grįžo su medaliais.

Be šeimininkų ir Klaipėdos šokėjų, vadovaujamų trenerių Editos Dvarionienės, Larisa Mackevič ir choreografo Aleksandro Prijmenkos, dar varžėsi sportininkai iš Kauno, Vilniaus ir Elektrėnų. Ką mokėjo, stengėsi parodyti visai maži pipirai vos ketverių metų ir 13-mečiai jaunučiai. „Dalyviai buvo suskirstyti pagal amžių ir meistriškumą, – sakė „Speigo“ direktorė ir trenerė Edita Dvarionienė. – Vieni sportininkai skambant muzikai atliko laisvąją programą, kiti – varžybų taisyklėse nurodytus elementus. Atskiroje grupėje varžėsi mergaitės, neseniai pradėjusios čiuožėjų karjerą.“ Svetlana Levčenko sėkmingai rung-

tyniavo Latvijos sostinėje Rygoje vykusiame turnyre, į kurį atvyko septynių šalių čiuožėjai. „Speigo“ atstovė suaugusiųjų „Hoby“ grupėje užėmė antrąją vietą.

Laisvoji programa 1.Daniilas Lapko (7 m.)

1.Ksenija Petrukovič (7-8 m.)

1.Anastasija Fedorenko (6 m.)

2.Marija Brejeva (6 m.)

3.Anastasija Jakubovskaja (10–13 m.)

Privalomųjų elementų varžybos 1.Elžbieta Zelenina (4–5 m.)

1.Alesia Šorochova (6 m.)

1.Taisija Rumianceva (7 m.)

1.Ema Malina (9 m.)

1.Nomeda Saltonaitė (10 m.)

2.Samanta Pilibaitytė (10 m.)

2.Jekaterina Danilova (12 m.)

19

trečiadienis, gegužės 23, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas.

Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-

ma pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai gali nepritarti jūsų svajonėms. Tikėtinas konfliktas dėl garbės ir padorumo. Bijote, kad jus apgaus, todėl nepasitikite visais aplink. Nepersistenkite atviraudamas, per daug neplepėkite, mintis išsakykite santūriai.

Jautis (04 21–05 20). Sėkmingas laikas. Apmąstykite gyvenimą.

Jums atrodys, kad suprantate aplinkinius, bet tai jums nesuteikia teisės kištis į aplinkinių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų.

Dvyniai (05 21–06 21). Malonūs įspūdžiai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, o ir rytoj nenusimato jokių nemalonių staigmenų.

Vėžys (06 22–07 22). Norėsite daug kalbėti, nes būsite kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia savo būsena ir įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus bei planus.

Liūtas (07 23–08 23). Būsite labai svajingas, norėsite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.

Mergelė (08 24–09 23). Jūsų mintys ir planai nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Neigiamai vertinsite savo gyvenimą. Neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl geriausia patylėti ir imtis tik savo tiesioginių pareigų.

Skorpionas (10 24–11 22). Kas nors jums labai svarbus nepateisins jūsų vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite kitų žmonių darbo metodus. Nesutaps jūsų ir autoritetingo žmogaus požiūriai į vertybes. Atsargiau vertinkite įvairius dalykus, įdėmiau pažvelkite į susidariusią situaciją.

Ožiaragis (12 22–01 20). Nespręskite globalinių klausimų, nes tam jūsų sugebėjimų nepakanka.

Bet ir miegoti nevalia – reikia mokytis, mąstyti, užkariauti naujas sritis.

Vandenis (01 21–02 19). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai.

Kažkas argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas. Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų, tam nepalanki diena. Žuvys (02 20–03 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 29 d.

P.Domšaičio galerijoje – V.Kašubos skulptūros Rytoj Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje atidaroma nauja ekspozicija „Žmogaus misterija“, skirta lietuvių išeivijos skulptoriaus Vytauto Kašubos (1915–1997) kūrybai.

Su vienu V.Kašubos kūriniu tikrai esame susipažinę – Vilniuje, Katedros aikštėje, 1996 m. pastatytas jo sukurtas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Vos prieš kelias savaites paminklinės Prisikėlimo bažnyčios Kaune presbiteriją papuošė V.Kašubos horeljefas „Pri-

sikėlęs Kristus“ – vienas brandžiausių skulptoriaus sakralinio meno kūrinių.

V.Kašuba 1939 m. baigė Kauno meno mokyklą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1947 m. gyveno JAV, Niujorke, pragyvenimui užsidirbo baldų dirbtuvėje. Tada skulptorius daugiausia kūrė šventovėms ir vienuolynams – Kryžiaus kelius, madonas.

Susidomėjęs švinu, kuris plastinėmis savybėmis ypač atitiko menininko naujus sumanymus, švino plokštėse iškalė daug subtilių reljefų.

V.Kašuba po karo Lietuvą pirmą kartą aplankė 1974 m. Palaipsniui subrendo noras palikti tėvynei savo kūrinius. Pirmoji skulptūrų ir reljefų siunta Lietuvos dailės muziejų pasiekė 1987 m. Dailininkui mirus jo žmonos, taip pat dailininkės Aleksandros Kašubienės rūpesčiu į Lietuvą buvo atsiųsti ir kiti jo darbai.

V.Kašubos kūryba Lietuvoje žinoma ir vertinama – Lietuvos Respublikos Nacionalinė premija (1993), Vilniaus dailės akademijos garbės daktaro vardas (1994), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedi-

mino III laipsnio ordinas (1994) žymi dailininko nuopelnus Lietuvos kultūrai. Šiuo metu Lietuvos dailės muziejuje saugoma per 240 skulptūrų, reljefų iš švino, bronzos, lieto akmens, gipso, apie 20 medalių, 200 piešinių, sukurtų V.Kašubos.

Didžiąją šio vertingo kūrybinio palikimo dalį nuo šiol galėsime pamatyti P.Domšaičio galerijoje Klaipėdoje. Ekspozicijos pristatymas – ketvirtadienį 17 val. muzikuojant styginių kvartetui „Musica Libera“. „Klaipėdos“ inf.

Palikimas: per 240 V.Kašubos

skulptūrų ir reljefų saugoma Lietuvos dailės muziejuje.

Orai

Artimiausios dienos bus vėsesnės nei savaitės pradžioje. Šiandien dau­ giausia pietiniuose rajonuose trum­ pai palis, galima perkūnija. Tempera­ tūra 20–24 laipsniai šilumos. Ketvirtadienį kritulių nenumatoma, nak­ tį bus 8–10, dieną 16–19 laipsnių šilu­ mos.

Šiandien, gegužės 23 d.

+20

+24

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+21

Šiauliai

Klaipėda

+22

Panevėžys

+22

Utena

+23

5.11 21.55 16.44

144-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 222 dienos.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +28 Brazilija +25 Briuselis +26 Dublinas +18 Kairas +33 Keiptaunas +20 Kopenhaga +23

kokteilis Jau tvar­ko­mi kran­tai Pa­ka­ko skai­t y­to­jams aną­d ien pa­s i­ skųs­t i „Kok­tei­l iui“ dėl ne­sut­var­k y­t ų Drau­g ys­tės par­ko tven­k i­n ių kran­t i­ nių, va­kar tech­ni­ka nuo ry­to jau burz­ gė prie van­dens. Fan­tas­t i­nė „Kok­tei­ lio“ ir jo ger­bė­jų jė­ga!

Ga­lin­gas eks­ka­va­to­rius ir jud­ru­sis bul­ do­ze­r is džiu­g i­no par­ke ir prie tven­k i­ nių lais­vą lai­ką lei­d žian­čių klai­pė­die­ čių šir­dis.

Ti­k i­ma­si, kad šią sa­vai­tę tvar­k y­mo dar­bai bus baig­ti. Tuo­met liks įreng­ti suo­l iu­kus, su­dė­ti šiukš­l ių dė­žes.

Londonas +24 Madridas +28 Maskva +20 Minskas +26 Niujorkas +23 Oslas +22 Paryžius +24 Pekinas +28

Praha +26 Ryga +21 Roma +21 Sidnėjus +19 Talinas +15 Tel Avivas +28 Tokijas +26 Varšuva +27

Vėjas

4–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+23

+24

Marijampolė

Vilnius

+23

Alytus

Vardai Deziderijus, Gertautas, Ivona, Tautvydė, Žydrūnas

gegužės 23-iąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

21

24

21

19

7

18

21

20

17

6

18

21

19

18

6

rytoj

penktadienį

1430 m. bur­gun­dai Pran­ cū­z i­jo­je paė­mė Jean­ne d’Arc į ne­lais­vę.

1498 m. po žiau­rių kan­ ki­ni­mų bu­vo pa­kar­tas ir su­de­g in­tas ita­lų hu­ma­ nis­tas, vie­nuo­l is ir baž­ ny­čios re­for­ma­to­rius Gi­ ro­la­mas Sa­vo­na­ro­la.

1891 m. gi­mė šve­dų ra­ šy­to­jas, No­be­l io li­te­ra­ tū­ros pre­m i­jos lau­rea­ tas Pe­ras Fa­bia­nas La­ gerk­vis­tas.

1915 m. Ita­l i­ja pa­skel­bė ka­rą Aust­ri­jai-Veng­ri­jai.

1933 m. gi­mė ak­to­rė Joan Col­lins.

1949 m. įkur­ta Va­ka­r ų Vo­kie­ti­jos res­pub­li­ka su sos­ti­ne Bo­no­je.

1951 m. Ti­be­tas bu­vo for­ ma­liai pri­jung­tas prie Ki­ ni­jos kaip au­to­no­m i­n is kraš­tas.

1997 m. Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­n ist­ras Jev­ge­ ni­jus Pri­ma­ko­vas per­spė­ jo NA­TO ne­siū­ly­ti na­rys­ tės bu­vu­sioms So­vie­tų Są­ jun­gos res­pub­l i­koms, ta­ čiau at­me­tė jė­gos prie­mo­ nių pa­nau­do­ji­mo prieš to­ kį žings­nį ga­li­my­bę.

D.Mont­vy­das ver­ti­na­mas prieš­ta­rin­gai Lie­tu­vos at­sto­vo šių­me­tė­je „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ Do­na­to Mont­vy­do ga­li­my­bės pa­tek­ti į dai­ nų kon­kur­so fi­na­lą kol kas ver­ti­na­mos ga­na at­sar­giai. Bet pa­ts at­li­kė­jas ti­ki sa­vo sėk­me.

Di­dy­bė: kran­ti­nėms tvar­ky­ti bu­

vo mes­ta ga­lin­ga tech­ni­ka.

Tė­vas ne­pa­mo­kė vai­kų Ra­m in­t ą ne­ma­lo­n iai nu­ste­bi­no blo­ gas suau­gu­sio­jo pa­vyz­dys sa­vo at­ža­ loms. „Praė­ju­sį sa­vait­ga­l į prie Žar­dės tven­k i­ nio su anū­kais mai­t i­no­me an­t į ir vi­są bū­r į an­čiu­k ų. Ša­l ia įmer­kę meš­ke­res žve­jo­jo tė­t is su dviem vai­kais, – pa­sa­ ko­jo mo­te­ris. – Jiems tie­siog po ko­jo­mis gu­lė­jo krū­va šiukš­lių. Ma­nė­me, kad ei­ da­m i na­mo tik­rai jas su­si­r inks. Ti­kė­ jau­si, kad tė­tis ne­leis vai­kams šiukš­lin­ ti. Po ku­rio lai­ko atė­ję, šei­mos ne­ra­do­ me, ta­čiau šiukš­lės, nu­sė­ju­sios tven­k i­ nio pa­kran­tę, ne­bu­vo su­rink­tos. Štai to­ kį pa­vyz­d į ro­do pa­tys suau­gu­sie­ji.“

Alek­se­jus Bon­da­re­vas

„Eu­ro­v i­z i­jos“ ap­ž val­g i­n in­kas, spe­cia­l iai iš Ba­k u (Azer­bai­d ža­nas)

Rei­kė­tų pa­gerb­ti Se­no­vės Ro­mo­je drą­suo­l iai bu­vo la­ bai ger­bia­m i. Pės­t i­n in­kas, nu­ko­vęs prie­šą, gau­da­vo tau­rę, o pir­ma­sis už­ ko­pęs ant ap­gul­to mies­to sie­nos – auk­ so ka­r ū­ną.

Gal rei­kė­t ų pa­gerb­t i ir kran­t i­nes su­ tvar­k iu­sius me­l io­ra­to­r ius – eks­ka­va­ to­r i­n in­k ą, bul­do­ze­r i­n in­k ą, kas­t u­v i­ nin­kus.

Links­mie­ji tirš­čiai Praė­ju­siais me­tais prie tven­ki­nio meš­ ke­rio­jo žmo­gus. Jo­kia žu­vis ne­ki­bo, to­ dėl, at­kim­šęs deg­ti­nės bu­te­l į, gurkš­te­ lė­jo kar­čio­sios. To­liau be­sė­dint už­ki­bo ma­žas ka­ro­sas.

– Ir ką man su ta­v i­mi da­r y­t i? – svars­ tė vy­r iš­k is.

Su­py­lė ka­ro­sui pa­sku­t i­n ius la­šus ir pa­lei­do į van­de­n į. Net­r u­k us žu­v ys pra­dė­jo kib­ti vie­na po ki­tos. Vi­są ki­bi­ rą pri­gau­dė. Žu­vys ki­bi­re nir­šo: – Na ir ka­ro­sas! Na niek­šas! Sa­kė, kad įpi­la deg­ti­nės ir pa­lei­d žia! Čes­ka (397 719; „Kok­tei­lio“ ko­mi­si­ja ry­toj vyks ap­žiū­rė­ti tven­ki­nių, kaip tvar­ko­mos jų kran­ti­nės)

Vil­tys: D.Mont­vy­das ti­ki­si sėk­min­gai pa­si­ro­dy­ti kon­kur­se, nors kol kas

Lie­tu­vos ga­li­my­bės pa­tek­ti į fi­na­lą ver­ti­na­mos la­bai at­sar­giai.

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

57-ojo­je „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ Lie­tu­vai at­sto­vau­jan­tis D.Mont­vy­das, pa­ si­va­di­nęs Don­ny Mon­tell sla­py­ var­džiu ir at­lik­sian­tis dai­ną „Lo­ ve Is Blind“, pa­si­ro­dys pub­li­kai ket­vir­ta­die­nį, per ant­rą­jį pus­fi­na­ lį. D.Mont­vy­das ja­me dai­nuos pa­ sku­ti­nis – aš­tuo­nio­lik­tas.

Ba­ku jau ne vie­ną sa­vai­tę gy­ve­ na ar­tė­jan­čia „Eu­ro­vi­zi­ja“. Azer­ bai­dža­nas tei­sę reng­ti „Eu­ro­vi­zi­ ją“ iš­ko­vo­jo prieš me­tus, kai šios ša­lies due­tas El­las ir Nik­ki nu­ga­ lė­jo Vo­kie­ti­jos Diu­sel­dor­fo mies­te su­reng­ta­me dai­nų kon­kur­se, at­li­ kę „Run­ning Sca­red“.

Per be­veik vie­nus me­tus nuo El­lo ir Nik­ki trium­fo Azer­bai­dža­no val­

džia su­ge­bė­jo Ba­ku pa­kraš­ty­je, ant Kas­pi­jos jū­ros kran­to, pa­sta­ty­ti di­ džiu­lę, 25 tūkst. žiū­ro­vų tal­pi­nan­ čią are­ną, ku­ri pa­va­din­ta „Crys­tal Hall“. Šis sta­ti­nys sa­vo for­ma pri­ me­na ap­do­ro­tą kris­ta­lą. Šie­met į Ba­ku nu­švies­ti „Eu­ro­vi­ zi­jos“ at­vy­ko apie 1500 žur­na­lis­tų, ku­riems iš lai­ki­nų konst­ruk­ci­jų ne­ to­li nuo are­nos pa­sta­ty­tas ne­men­ kas spau­dos cent­ras. Šve­di­ja ir Ru­si­ja iš­lie­ka pa­grin­ di­nė­mis pus­fi­na­lių fa­vo­ri­tė­mis – tiek Ba­ku ak­re­di­tuo­tų žur­na­lis­tų, tiek „Eu­ro­vi­zi­jos“ ger­bė­jų, tiek la­ žy­bų tar­pi­nin­kų ver­ti­ni­mu. Šve­dai, dau­gu­mos spė­ji­mu, tu­rė­tų lai­mė­ ti ir fi­na­lą.

Dėl D.Mont­vy­do pa­si­ro­dy­mo re­zul­ta­tų nuo­mo­nės ne­su­tam­pa.

Ak­re­di­tuo­tie­ji žur­na­lis­tai ir la­žy­ bų tar­pi­nin­kai skir­tin­gai ver­ti­na jo ga­li­my­bes. Spė­ja­ma, kad pus­fi­na­ ly­je „Lo­ve Is Blind“ ga­li užim­ti nuo 6 iki 15 vie­tos. Jei­gu dai­na pa­tek­ tų į pir­mą­jį de­šim­tu­ką, ji ke­liau­ tų į šeš­ta­die­nį ren­gia­mą „Eu­ro­vi­ zi­jos“ fi­na­lą.

Pri­pa­žįs­ta­ma, kad ant­ra­sis pus­fi­ na­lis yra ga­na stip­rus pa­gal ten pa­ te­ku­sias dai­nas. To­dėl esą ga­li bū­ti su­dė­tin­ga lie­tu­viš­kai dai­nai pa­tek­ti tarp de­šim­ties pir­mų­jų dai­nų.

Pir­mo­ji „Eu­ro­vi­zi­ja“ su­reng­ta 1956 m. ku­ror­ti­nia­me Švei­ca­ri­jos Lu­ga­no mies­te. Lie­tu­va šia­me dai­ nų kon­kur­se da­ly­vau­ja nuo 1994ųjų. Iki šiol aukš­čiau­sia jos užim­ta vie­ta – šeš­ta, nors kai­my­nės Es­ti­ ja, Lat­vi­ja ir Ru­si­ja yra lai­mė­ju­sios šį kon­kur­są ati­tin­ka­mai 2001, 2002 ir 2008 m.