PIRMAS miesto dienraĹĄtis
KETVIRTADIENIS, geguŞės 24, 2012
www.kl.lt
120 (19 421)
! 24B Âź@ 162;6@ 4 82AC6?A.
10
GeÂneÂraÂliÂnis proÂkuÂroÂras noÂri paÂnaiÂkinÂti teiÂsÄ—Âjos N.VencÂkieÂnÄ—s neÂlieÂÄ?iaÂmyÂbÄ™.
Lietuva 5p.
a QVR[N Y ab_aN`?RQNXa\_Ă› aĂ› 7\YVaN cV_OYf
turtas
in inos ka sios ka
kĹł ir kitĹł poliklini ligoniniĹł, kaina. met visĹł Ĺžiausia nos rymo. Kai giĹĄka. Ĺ ie rijus buvo ma ties suda tinis veiksnys na ir tra iki sutar krite je mo nimas yra pasku procedĹŤroje. tyje – liĹŤd dinis pirkimo Lietuvo lyderiĹł jĹł pir- ÄŻverti mĹł vertinimo tĹł ÄŻraĹĄytas nos sri bĹŤ ĹĄĹł ne ÄŻranga siĹŤly pagrin medici medicini „Interlux“ Vie vadovas pa kad pasiĹŤlymas ri atitikti vitu Pasak pirkimĹł tuacija pirkibendrovÄ—s bÄ—s skyriauskitaip ta- Tam, lymĹł eilÄ™, jis ĹĄnekovas. statytus vieĹĄĹłjĹł kimĹł si jo, ÄŻ pasiĹŤ – sakÄ— pa daĹžnai medi- kimĹł ir koky tĹł pir sak Pa jĹł dy vimus, nu – sakÄ— ji. tomis“, la la. jo au bai gi VieĹĄĹł ÄŻ naujÄ… sus reika rius Dede gĹł vyk mekaitÄ—s, la tuose“, ninÄ—s ÄŻranteigia, na tokiĹł lÄ—tĹł S.KlebeÄ? goms medici Lietuvoje Aud tai tas pats kaip benzinÄ…. dokumen ÄŻstaigos nos ÄŻstai ga ÄŻstai nÄ—s negau riant, vai markÄ—s ties prie- mo dÄ—l medicinos muoti tokius medici To tai. „Žmo paslaugĹł, kokiasneÄŻsigy- cinosgamintojĹł atsto kokybiĹĄkes- mobilÄŻ pilti 92 paskir si sufor reikala-
MaĹžiau
eikatos keisi, sv
– ne
eles pa a: trink
VieÂĹĄieÂji pirÂkiÂmai meÂdiÂciÂnos sriÂtyÂje skaÂtiÂna nuÂsiÂkalsÂti sveiÂkaÂtai.
paÄ?ios patÄŻ stan- kad stengia mo konkurso kokydicininiĹł dicinos ÄŻstaigos gijĹłâ€œ, – gos pasiĹŤlyti kur kas gos nei perka „Tokios Ä?ios tÄ… ki lo gali nÄ—s ÄŻran jos. „Nors gyjamos riĹĄkiĹł sis vienos vieĹĄojo pir atitinkan gauti. Me jausiĹł techno bĹŤtĹł ÄŻsi monÄ—s, efektyves tyvÄ…, skir nau gesnizaci Santa mus, kad ja paÄ?iĹł gÄ— paĹĄnekovas. poĹžiĹŤ- nÄ—s, Ä?iosios orga pirkimo kon- dartÄ… ar direk bus daug sau TaÄ?iau nÄ—s vi kan jĹł tei jo prekÄ—s. pirkimĹł skyriaus nuotĹł: vienos liĹŤdnai jo, technologi stipriai per ma per vieĹĄo modernesvas. biĹĄkos priÄŻstaigomspasiĹŤ- nuo ki kybiĹĄkesnÄ—s ir VieĹĄĹłjĹł nÄ—ra ko pigiau perka lauskas nio nÄ—s GediPasak dicinos ko Şė paĹĄne sri- klinikĹł Ĺ˝ydrĹŤnas Pav medicina taÄ?iau Lienius mi Perka kuo jo, kad sosti juodokursÄ…, me kÄ… nÄ—s, kitos“, – pabrÄ— kÄ— Lietuvos komerci liĹł, gal ekono medicinos rÄ—tĹł vedÄ—jas Kai paaiĹĄ spekte iĹĄklotos ko lie- riu lusi nuo ES ĹĄa didelÄ— medi- lat siunÄ?iame pristatome tai, pirkti pa tiesiog nerinei teigimu, lai tÄ… tu se Ĺžino, kad rijĹł nuto ekoma labai duoti. Taip A.Dedelos vienÄ… iĹĄleistÄ… li kosky- lymus, kuriuo mino pro trinkelÄ—s neat ko- pa dingumo krite tokius jau reikia tuvoje junta gĹł kokybÄ—s ta to jiems par timas, tanau saugumas, dalÄŻ jĹł je uĹž kiek centrĹł galime jo bazal „Neretai vieĹĄuosius ta: miliniĹł paslau jĹł medicinos teliĹł naujo savotiĹĄkas ĹĄvie ja gerÄ—ja, ty vertinamas ir patikimumas, zikuojama. ĹžiemĹł ir mo o ti ci tuviĹĄkĹł karto konstatuo neko- cini ginÄ?ai, naudingu vyksta kyti, kad situa lÄ—s nuo bĹŤ bÄ—, atsekamumas, tarp didĹžiĹłmiestĹł bei mies nominio lydi teisminiai priemoklauso keisti, iĹĄ navusios trinke koti tarp ra ky pasa ir kumas. maĹžesniĹł ĹžiĹŤros ÄŻstaigĹł. tais ir Ä?iau Ä?iau. Viskas pri organizaciieĹĄ kai ĹžiĹĄ ir konkursuslaukti ÄŻrangos ta nus im ir gaam jo reagen KaltĹł negalÄ— roviĹł Ä?iosios katos prie vÄ—s il pacientai – sakÄ— jis. maĹžiau kybiĹĄkos. klojusiĹł bend apra- svei dicinine ÄŻranga, kiaujanÄ?ios to, kiek perkan – teigÄ— bendro vÄ— geriau, mĹł dikĹł aso- niĹł negali“, Me mis pre dalÄ—ĹĄĹłâ€œ, mo vado trinkeles vieĹĄĹłjĹł pirki TaÄ?iau Brangiau, cionalinÄ—s me Ä?ioreikmeni ma“ par jos turi pardavi kĹł. sak Na zidento D.Raman si techniniusnusiĹł valdinin gia, kad kitaisrovÄ—s „Laboche KlebeÄ?kaitÄ— „Labochema“ Pa po, pavi mine tau no tei ti gos pre tebi eko bend Sonata ĹĄus tvir ka uodegas ir medici- S.KlebeÄ?kaitÄ—. ciacijos pasaulis eina juo Pas medicinos ÄŻstai tai. Lietuvos nenuvadovÄ— kartais mi, tik nÄ—ra visi jie bru kimĹł taisyklÄ—ms ĹĄÄ—t, tai vimostebÄ—jo, kodÄ—l nio, visas gumo krypti kasi Lie- Kad ir akylesni pacienatstovĹł tarymonÄ—s pra pir din nesi stebi zacijĹł mos prie mas viekiai se nievieĹĄĹłjĹł Suprask, ko pa dela: nio nau De bia dar sun tĹł organi Vidos Augusti naudoja je skel vis ta. cien rius no ti pa kia- Aud bō„Kai siĹženg pasuk bÄ—ta, mas tei mininkÄ—s pymas negali lio pavyzkybiĹĄkos. pasiĹŤly ĹĄytyje uĹž koje paste ges- bos pir ir gavot. vienas iĹĄ dauge Ä?iĹł ÄŻvai- ko tuvai. kursas, tÄ… prekÄ—s apra miĹĄkai. mone, tau nos sri tÄ… linos prakti ĹĄas kon Tai tik reng les su kartojan „Medici naudojamas bran Ĺžes- nÄ—s nuonamas vienareikĹĄ sunkmeMedici lat besi iĹĄleis dant sta- mas pagal pa uĹžpildyti lente prakad yra ma li bĹŤti nÄ… ir ti verti ga zÄ—s ma, vie dĹžiĹł, nuo srityse, prade do tik kad kaip ta itin met dÄ—l jo rai, kiek giant vertiĹžiau, to tas, bet „Supran mÄ…, reikia Kadangi visuo nÄ™ kainÄ…, prieĹžiĹŤ mariose ĹŤkiotoriumi ir bai nis vais naudojama ma efektytĹł bĹŤti sveikatos buvo skirta nomis. maĹžes kotÄ… turÄ— stentybĹł sek dicinos sritimi. (VPT) kai pateikti kuo nÄ—s, jo su tas, be abejonÄ—s, je daĹž- Ä?iu ti, tik tuogumas, sritims, bos tyti, jog tai, ma vo li pasiĹŤly prastesnÄ—. jautria me pirkimĹł tarny 97 proc. ĹĄo toks vais ja, bet Lietu vaistai, kitoms Labai ma nama sau kamumas, jai jÄ… ga gautĹł na De ni pardavÄ— se Ĺžiau lÄ—ĹĄĹł. kad pacientai kybÄ— bĹŤ mi kokios bĹŤt VieĹĄĹłjĹł tuvoje vesnis. perkami piges todÄ—l prekÄ—s ko mis, Lie grindinis linga. GalgijĹł siĹŤlo kybÄ—, at mas, ilgiamasi, didesnÄ—s, rai reika lo logai, o duomeni jĹł pirkimĹł pa Ĺžiausia met tai gali bĹŤti pa niausiai gos ana ĹĄĹł ma re zÄ—s daug daugiau pinigĹł. kas jiems tik jausiĹł techno patikimukumas. ĹžmovisĹł vie kriterijus – vi- Ne konkreÄ?ios ÄŻran nos priemonÄ—s kuriĹł do (imant ma daug gumo kriteri- ne paÄ?iĹł nau svarbu, kad Ä?iau ci ĹžiĹĄ nors di dĹžia kaime lei vertinimotose ES ĹĄalyse bet din beÄ? Ta iĹĄ gaam kriterikartinÄ—s nio nau pÄ— S.Kle labai svar- priemonÄ—s, mas be nieko. turi ir kaina. Ki Ĺžiausios kainos vieĹĄĹłjĹł vien kos“, – neslÄ— pardavÄ—jai net Ekonomi tos srityje yra nis. lieka tyje c. si ka Ä?io kiniĹĄ sĹł gus nepa medicinos sri nepasdurkÄŻ) ma sias 33 pro jus svei jos, ne vi konkur D.Raman tuvoje bantgi biau tÄ—. Pasak ja tapti tokiĹł – teigÄ— taupymas Taupant ne nÄ—s gyLie jamos jus svar vo, bus“, kivievau ku ko sÄ™. tÄŻ duo pir sto Ĺžmo pu ĹĄne sun lytĹł ketvir jĹł at preten siog kybÄ—s Pasak pa ti bendrÄ… vais medi- juodÄ… bĹŤtini tyrimai, dÄ—mesÄŻ pasuose da pirkimĹł. ĹĄiĹł metĹł dicinos laimÄ—tojais, nes kÄ—s bĹŤna tie Siekti ko kimo konkur to prekur riami kreipÄ— Per pirmÄ… apimtis me pir jĹł pre ne ÄŻranga pia, dyta su mÄ…, bet jos efekkad tokiu ki lai“, – at VieĹĄojo mln. litĹł, ES gaminto kimĹł medicini domi ak siste nesle ma, ĹžmoĹĄĹłjĹł pir kÄ— beveik 126 gios. orgavaujanÄ?ios bendrovÄ—s pasiĹŤly- mo jauÄ?ia. Teigia – galÄ—tĹł bĹŤti ĹĄnekovÄ—. teigimu, sie kanÄ?iosioscininÄ—s per bran Ä?ios srityje kai ne tinienÄ—s ki, todÄ—l nezuotai teikti kiaujan di mÄ… 94 per ra tekÄ™ nio naudincentrali ra ÄŻranga bei prieV.Augus siti uĹž ĹĄiÄ… su sudarÄ— 965 me pirkimo ri uĹž kÄ… kĹł asociacijos kad jiems nÄ— bĹŤdu – klauso, tik kais pa mi kinli, jei tu tĹł ekono Ä?iau teigiama, perkama ir tam idÄ—jÄ… esÄ… atsa ne nÄ—s medi kas jiems pri o tuo medi teiginizacijos kitĹł priemoniĹł siĹŤlymo Ga do Ä?ionio mĹł, pagrÄŻs lauti, niÄ?iau ĹĄiÄ… dami, mi. Ta ir cionalinÄ—s pa ÄŻrangos VisĹł pirkimĹł maĹžiau- Na dento D.Raman siformavusi gumo kriteriju perkanÄ?ioji orga te- monÄ—s, ta institucijos stum Ä?iuo- Ĺžino rÄŻsta ir pareika dojasi. Tosu stal nau kai kar prezi sutartis. kriterijus buvo jeigu yra sia kaigos valdĹžios stalĹł, o tik Ä?ias du- neiĹĄdcinos ÄŻstaigos li net nesuptuomet, kokybÄ—s ga mu, netgi miantis maĹžiau gos ÄŻsi- kad bando pakelti skundai, kad ant posÄ—dĹžiĹł medi ti ÄŻ tas pa vertinimo kokycientas re ÄŻstai zacija raĹĄomi reikalavigali bels negirdi. O jeigu dÄ—l eilinis pa na prastesnÄ—s pirkimo dicinos biĹĄkĹł ginÄ?ai, sia kaina. se. „Kiek gau ti“, – niekas ktika, me monÄ—s gas. lÄ™, kyla mi konkurso bei koky rasti, kadcinines paslau kai tavÄ™s ko nenori dary tinÄ—s prie medi- na pra geros ÄŻrangos ir pan. paĹžeidĹžia vienkar na nis. ma- ris, ja ir ma lÄ—ĹĄĹł tai nie bÄ—s medi KiniĹĄkos maĹžiausia kai tazuo- gy to, koks mai, netaupo das remiantis dvi ir girdi, vo D.RamanÄ?io niĹł. fan so nuo bĹŤ priemo turi lesta KÄ… reiĹĄkia je, net koktu priklau pateik„Pirkimo nos kriterijumi lio pu- apgai kalba nety jĹł „Viskas raĹĄymas bus bai ĹĄĹł da kai la cinos sri dikai apie tai ta, kad me Vie ap pripame sui. TodÄ—l giau Ĺžiausios puses. Viena pirkkuoti apimtis prekÄ—s nedrÄŻsta prisipaŞįs konkur ti. Nors ma nusi lio dau Bijo rizi ÄŻstaigos kimo konkurvis dÄ—lto ko ÄŻvairiausiĹł ne- tas vieĹĄam medikai kuo gomis, meda kybÄ—. Kai nori konkursai pirkimĹł dicinos noriai, kad yra ko kole moniĹł, dĹł, pre- Me kad vieĹĄojo pir maĹžiausios je pasitai Suma svarbu, uĹžsienio mo ÄŻstai- sÄ— kokybiĹĄkĹł prie ti, pagal praktiko padÄ—l skun litĹł) asociarautĹł su ti yra Ĺžin ganizavimas gydy mĹł. (mlrd. prastesnÄ™ tĹł su Metai uĹžsitÄ™sia kuriĹł esmÄ— sklandu linÄ—s medikĹł Raman- bend tĹłsi uĹžsienio sĹł or rijĹł lemia susipaĹžin lo- daĹžnai 12,8 lanky To padaDalius Naciona nos krite se, kur no svarstymo, tenzijĹł cijos ribojimas. gydymo kai gĹł kokybÄ™. 10,9 VieĹĄĹłjĹł zidentas nos ÄŻstai- gose, parodo medicinos tech 2011 klinikĹł cijos pre kÄ—, kad medici 9 konkuren ku negaunama na. Ma- slau sakÄ— Kauno vÄ— Diana JansunkumĹł naujausiomis sa 2010 nis pant lai Kaip Ä?io sÄ— – kai kantis 13,5 lat tau pÄ—s vado tinimas papacienrinys – Kita pu 2009 tin ver kimĹł gru goms nuo medikai, tiek 13,3 priemoniĹł. nos kriterijĹł ati tikti vi- pir nÄ— pasiĹŤlymĹł kriterijĹł netiek 2008 ati kai nos patiria Ä?aitie 11 cijos Ĺžiausios pasiĹŤlymas gali sios kai 2007 organiza maĹžiau vas, taÄ?iau 8,6 Ä?iosios siai pasiĹŤpateiktas tus ir direkty gal tuos gal 2006 kia perkan giau dar pa 6,5 sus stan kybiĹĄkas. Nes tyvas ga- reiĹĄ volÄ—s ÄŻsigyti pi 2005 nyba ar darbus. ko kimĹł tar prie direk paslaugÄ… tymas labai 2004 nebĹŤti VieĹĄĹłjĹł pir dartus ir prekÄ™, Ĺ altinis: tÄŻ tik maÄŻsta kimo paÄ?ius stan laruoja atitik kuriĹł ĹĄa- lytÄ… ĹĄĹłjĹł pirkimĹł pir ja dek tuo mintojai kalavimĹł, o kai rektyvas „Viemiai reglamen mo paskelbiki di ir iĹĄsa dĹŤras nuo pir Ĺžumai rei ÄŻ standartus, ris ce liberalus liĹł poĹžiĹŤ tus yra labai prekybos pro ka ar sertiďŹ â€“ teigÄ— vienos formalus“,
lytė a.lt Jolita Žvirb te@dien j.zvirbly
Turtas 10p.
EgipÂto ĹžmoÂniĹł veiÂduoÂse suÂĹĄviÂto dĹžiaugsÂmas – jie tiÂki, kad ĹĄÄŻ karÂtÄ… jĹł balÂsas bus svarÂbus.
Pasaulis 12p.
KamÂpiÂnio naÂmo ÄŻkaiÂtai GyÂvenÂti kamÂpiÂnia me naÂme gaÂli bĹŤÂti ne taip paÂprasÂta. De ťimtÂmeÂÄ?ius taÂme paÂÄ?iaÂme buÂte pra leiÂdÄ™ ĹžmoÂnÄ—s neÂbe suÂsiÂgauÂdo, kur jie yra – ManÂto gatÂvÄ—s 46-ajaÂme, LieÂtuÂvi ninÂkĹł aikĹĄÂtÄ—s 1-aja me ar 3-iaÂjaÂme na me. KeiÂÄ?ianÂtis adÂre sams, ĹĄie klaiÂpÄ—Âdie Ä?iai taÂpo neÂpaÂsie kiaÂmi dauÂgyÂbei tar nyÂbĹł, kuÂriĹł duoÂme nĹł baÂzÄ—Âje neÂvieÂno dai nuÂroÂdyÂta jĹł gy veÂnaÂmoÂji vieÂta.
AtÂliÂkÄ—Âjas AndÂrius RiÂmiĹĄÂkis teisÂme liuÂdiÂjo, kad jis iĹĄÂgÄ—ÂrÄ™s viÂsai neÂvaiÂraÂvo.
KlaipÄ—dos meÂras davÄ— pyÂlos VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ— v.spuryte@kl.lt
UostamiesÄ?io meÂras VyÂtauÂtas GrubÂliausÂkas vaÂkar aukÂlÄ—Âjo biu dĹžeÂtiÂniĹł kulÂtĹŤÂros ÄŻstaiÂgĹł darÂbuo toÂjus, kad jie neÂpaÂsiÂnauÂdoÂja gaÂli myÂbe neÂmoÂkaÂmai paÂrekÂlaÂmuoÂti saÂvo renÂgiÂniĹł.
d.janauskaite@kl.lt
PaÂsiÂjuÂto lyg bĹŤÂtĹł iĹĄÂnyÂkÄ™
4
„AĹĄ neÂvaiÂraÂvau, aĹĄ sÄ—ÂdÄ—Âjau ant vaiÂruoÂtoÂjo keÂlio.“
7p.
DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ—
RadÂmiÂla AluÂzieÂnÄ— dauÂgyÂbÄ™ me tĹł gyÂveÂna taÂme paÂÄ?iaÂme naÂme ir buÂte, kuÂris nuo neatÂmeÂnaÂmĹł lai kĹł tuÂrÄ—Âjo vieÂnÄ… adÂreÂsÄ… – PerÂgaÂlÄ—s, o vÄ—Âliau – LieÂtuÂviÂninÂkĹł aikĹĄÂtÄ— 1.
Kaina 1,30 Lt
„„MÄŻsÂlÄ—: R.AluÂzieÂnÄ— tik po poÂros meÂtĹł suÂĹžiÂnoÂjo, kad jos adÂreÂsas paÂsiÂkeiÂtÄ—, taÂÄ?iau paÂslauÂgĹł teiÂkÄ—Âjai iki ĹĄiol jai
siunÂÄ?ia sÄ…ÂskaiÂtas skirÂtinÂgais adÂreÂsais.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
ToÂkiÄ… uosÂtaÂmiesÂÄ?io vaÂdoÂvo rĹŤs tyÂbÄ™ iĹĄÂproÂvoÂkaÂvo tai, jog jis paÂsi geÂdo kulÂtĹŤÂriÂninÂkĹł iniÂciaÂtyÂvos ne moÂkaÂmai priÂsiÂstaÂtyÂti geÂguÂŞės 31 – birÂĹžeÂlio 2 dieÂnoÂmis „ŠvyÂtuÂrio“ areÂnoÂje pirÂmÄ… karÂtÄ… vykÂsianÂÄ?io je VaÂkaÂrĹł LieÂtuÂvos versÂlo paÂsie kiÂmĹł paÂroÂdoÂje, kuÂriÄ… orÂgaÂniÂzuoÂja KlaiÂpÄ—Âdos preÂkyÂbos, praÂmoÂnÄ—s ir amaÂtĹł rĹŤÂmai. „KlaiÂpÄ—Âda yra neuĹžÂĹĄÄ…ÂlanÂtis kul tĹŤÂros uosÂtas, tai jĹŤs gaÂlÄ—ÂjoÂte pri staÂtyÂti ir ĹĄioÂje paÂroÂdoÂje, taÂÄ?iau iniÂciaÂtyÂvos, ĹĄvelÂniai taÂriant, tikÂrai paÂsiÂgeÂdau“, – pykÂteÂlÄ—Â jo V.GrubÂliausÂkas.
2
2
KETVIRTADIENIS, geguŞės 24, 2012
miestas
SvarÂbiauÂsi darÂbai jau paÂdaÂryÂti MilÂda SkiÂriuÂtÄ— m.skiriute@kl.lt
JaÂkĹł ĹžieÂdo reÂkonstÂrukÂciÂja spar Ä?iai arÂtÄ—Âja prie paÂbaiÂgos. Jau atÂlik ta 80 proÂc. viÂsĹł proÂjekÂte nuÂmaÂty tĹł darÂbĹł. NeaÂbeÂjoÂjaÂma, kad jie bus uĹžÂbaigÂti lapkÂriÂtÄŻ, kaip ir nuÂmaÂtyÂta.
ReÂkonstÂrukÂciÂjos antÂrÄ…ÂjÄŻ etaÂpÄ… at lieÂkanÂÄ?ios ÄŻmoÂnÄ—s „KauÂno tilÂtai“ TilÂtĹł staÂtyÂbos aikĹĄÂteÂlÄ—s vaÂdoÂvas, JaÂkĹł ĹžieÂdo reÂkonstÂrukÂciÂjos darÂbĹł vaÂdoÂvas KÄ™sÂtuÂtis StanÂkus tvirÂti no, kad ĹĄiuo meÂtu uĹžÂbaigÂta be toÂnuoÂti abieÂjĹł esÂtaÂkaÂdĹł PaÂlan ga-KauÂn as ir KauÂn as-PaÂl anÂga, kuÂriĹł bendÂras ilÂgis 869 m, per danÂga. „EsÂtaÂkaÂdĹł beÂtoÂnaÂviÂmas yra vieÂnas svarÂbiauÂsiĹł proÂjekÂto darÂbĹł. Jis paÂrei kaÂlaÂvo dauÂgiauÂsia ĹžmoÂgiĹĄÂkĹłÂjĹł reÂsur sĹł. MoÂnoÂliÂtiÂnÄ—s gelĹžÂbeÂtoÂniÂnÄ—s esÂtaÂ
kaÂdĹł perÂdanÂgos ÄŻrenÂgiÂmui priÂreiÂkÄ— 8 tĹŤkst. kub. m aukĹĄÂtos koÂkyÂbÄ—s beÂto no“, – koÂmenÂtaÂvo vaÂdoÂvas. Anot K.StanÂkaus, ĹĄiuo meÂtu ÄŻren giaÂmi apÂsauÂgiÂniai meÂtaÂliÂniai atiÂtva rai, kuÂriĹł ilÂgis sieks 2 km, baiÂgiaÂmi ir transÂporÂto ĹžieÂdiÂnÄ—s sanÂkryÂĹžos re konstÂrukÂciÂjos darÂbai. Taip pat at lieÂkaÂmi ĹžieÂdo apÂĹĄvieÂtiÂmo ÄŻrenÂgiÂmo darÂbai. Ant iĹĄÂbeÂtoÂnuoÂtos esÂtaÂkaÂdĹł per danÂgos yra renÂgiaÂmaÂsi kloÂti apie 8 tĹŤkst. kv. m dvieÂjĹł sluoksÂniĹł priÂly doÂmos hidÂroiÂzoÂliaÂciÂjos. VÄ—Âliau es taÂkaÂdos bus asÂfalÂtuoÂjaÂmos, vyks apÂdaiÂlos darÂbai, bus daÂĹžoÂma, tvar koÂma apÂlinÂka. K.StanÂkus paÂbrÄ—ÂŞė, kad darÂbai vyksÂta paÂgal plaÂnÄ… ir bus uĹžÂbaig ti lapkÂriÂtÄŻ. AntÂras JaÂkĹł ĹžieÂdo re konstÂrukÂciÂjos etaÂpas praÂdÄ—Âtas ĹĄiĹł meÂtĹł sauÂsio paÂbaiÂgoÂje. DarÂbai kai nuos beÂveik 58,8 mln. liÂtĹł.
„„SiÂtuaÂciÂja: uostamiestyje kulÂtĹŤÂriÂniĹł renÂgiÂniĹł gauÂsu, taÂÄ?iau proÂbleÂma, kad apie juos trĹŤksÂta inÂforÂmaÂciÂjos.
KlaipÄ—dos meÂras davÄ— pyÂlos ToÂdÄ—l jis vaÂkar biuÂdĹže 1 tiÂniĹł kulÂtĹŤÂros ÄŻstai gĹł vaÂdoÂvus suÂkvieÂtÄ— pas saÂve, kad
„„PlaÂnas: ĹĄiuo meÂtu atÂlikÂta 80 proÂc. viÂsĹł JaÂkĹł ĹžieÂdo reÂkonstÂrukÂciÂjos darÂ
bĹł – nuo graÂfiÂko neatÂsiÂlieÂkaÂma.
R
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
ReÂdakÂciÂjos arÂchyÂvo nuoÂtr.
iĹĄÂsiaiĹĄÂkinÂtĹł, kas lÄ—ÂmÄ— toÂkÄŻ kulÂtĹŤÂri ninÂkĹł paÂsyÂvuÂmÄ…, juo laÂbiau kad jie saÂvo orÂgaÂniÂzuoÂjaÂmus renÂgiÂnius ga li priÂstaÂtyÂti neÂmoÂkaÂmai. StenÂdÄ… paÂroÂdoÂje yra iĹĄÂsiÂpirÂkuÂsi asoÂciaÂciÂja „KlaiÂpÄ—Âdos dĹžiaÂzo fesÂti vaÂlis“. „IĹĄ praÂdĹžiĹł galÂvoÂjoÂme stenÂde priÂstaÂtyÂti PiÂlies dĹžiaÂzo fesÂtiÂvaÂlÄŻ, ta Ä?iau kiÂlo idÄ—Âja, kad reiÂkia priÂstaÂtyÂti kuo dauÂgiau kulÂtĹŤÂriÂniĹł uosÂtaÂmies Ä?io renÂgiÂniĹł. KvieÂtiÂmai priÂstaÂty ti saÂve ĹĄioÂje paÂroÂdoÂje biuÂdĹžeÂtiÂnÄ—ms ÄŻstaiÂgoms buÂvo iĹĄÂsiunÂtiÂnÄ—Âti prieĹĄ mÄ—ÂneÂsÄŻ, taÂÄ?iau atÂsaÂkyÂmo suÂlaukÂta vos iĹĄ dvieÂjĹłâ€œ, – steÂbÄ—ÂjoÂsi asoÂciaÂ
ciÂjos „KlaiÂpÄ—Âdos dĹžiaÂzo fesÂtiÂvaÂlis“ preÂziÂdenÂtÄ— InÂga GrubÂliausÂkieÂnÄ—. ÄŽsÂtaiÂgĹł vaÂdoÂvai teiÂsiÂnoÂsi, jog ne supÂraÂto kvieÂtiÂmo esÂmÄ—s, be to, juos iĹĄÂgÄ…sÂdiÂno ir ĹžoÂdis „versÂlas“. „MaÂnÄ™s toÂkia akÂtyÂvuÂmo sto ka tikÂrai neÄŻkÂveÂpia. LiÂko saÂvaiÂtÄ— ir tikÂrai reiÂkia kaĹžÂkÄ… daÂryÂti, kad pa roÂdoÂje bĹŤÂtĹł priÂstaÂtyÂtas KlaiÂpÄ—Âdos kulÂtĹŤÂriÂnis gyÂveÂniÂmas“, – raÂgiÂno V.GrubÂliausÂkas. GaÂliauÂsiai nuÂsprÄ™sÂta suÂburÂti koor diÂnaÂciÂnÄ™ gruÂpÄ™, kuÂri ir suÂdÄ—Âlios pro graÂmÄ…, kaip paÂroÂdoÂje priÂstaÂtyÂti Klai pÄ—Âdos biuÂdĹžeÂtiÂnes kulÂtĹŤÂros ÄŻstaiÂgas ir jĹł veikÂlÄ…, orÂgaÂniÂzuoÂjaÂmus renÂgi nius. AkÂcenÂtas bus miesÂto repÂreÂzen taÂciÂniĹł renÂgiÂniĹł priÂstaÂtyÂmas.
„PaÂsiÂmoÂkyÂkiÂme iĹĄ klaiÂdĹł ir jĹł neÂbeÂkarÂtoÂkiÂme. Mums reiÂkia dau giau bendÂrauÂti ir neÂreiÂkia trukÂdyÂti meÂro, juk suÂsiÂtiÂkiÂmus gaÂliÂme rengÂti ir saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s adÂmiÂnistÂraÂciÂjoÂje“, – raÂgiÂno KlaiÂpÄ—Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s UgÂdyÂmo ir kulÂtĹŤÂros deÂparÂtaÂmenÂto diÂrekÂtoÂrÄ— NiÂjoÂlÄ— LauÂĹžiÂkieÂnÄ—. PirÂmoÂjoÂje VaÂkaÂrĹł LieÂtuÂvos vers lo paÂsieÂkiÂmĹł paÂroÂdoÂje priÂsiÂstaÂtys dauÂgiau nei 100 versÂlo orÂgaÂniÂza ciÂjĹł. Ĺ iÄ… paÂroÂdÄ… tuÂrÄ—ÂtĹł gauÂsiai ap lanÂkyÂti ne tik klaiÂpÄ—ÂdieÂÄ?iai ar ki tĹł ĹĄaÂlies miesÂtĹł gyÂvenÂtoÂjai, bet ir sveÂÄ?iai iĹĄ uĹžÂsieÂnio – jau paÂtvirÂtin ta, kad atÂvyks neÂmaÂĹžai deÂleÂgaÂciÂjĹł iĹĄ RuÂsiÂjos, LatÂviÂjos, LenÂkiÂjos, Ki niÂjos.
UniCredit Bank
KlaipÄ—dos verslui bures kelia inovatyvios ÄŻmonÄ—s Atsargus optimizmas sugrÄŻĹžta ÄŻ pasaulio ir Europos rinkas, o tai geras Ĺženklas ir Lietuvos ekonomikai. Viso pajĹŤrio regiono ekonominei bei socialinei plÄ—trai papildomÄ… pagreitÄŻ suteikÄ— ir KlaipÄ—dos laisvoji ekonominÄ— zona (LEZ), sudaranti palankesnes galimybes ĹĄalies eksportui.
Bendra LEZ ÄŻmoniĹł apyvarta 2011 m. buvo beveik 3 mlrd. litĹł, iĹĄ kuriĹł daugiau nei 80 proc. sudarÄ— ÄŻmoniĹł pajamos iĹĄ eksporto. Bendrai LEZ veikianÄ?ios ÄŻmonÄ—s net ir per krizÄ™ padidino darbuotojĹł skaiÄ?iĹł. PramonÄ—s ÄŻmonÄ—s geriausiai atlaikÄ— krizÄ™. „EksportuojanÄ?ios ÄŻmonÄ—s – pagrindinis ĹĄalies ekonominio gyvenimo variklis. BĹŤtent nuo eksportuotojĹł priklauso ir vidaus vartojimas, ir BVP augimas. Tokias tendencijas pastebime ir mes“, – teigia „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus generalinis direktorius Gintaras MaĹželis. Kyla gamyklos
2002 m. įkurta LEZ – viena efektyviausiai valdomų zonų ir pagal pritrauktas investicijas, ir pagal darbo vietų gausą. LEZ įrengta ir nuolat plėtojama inŞinerinė infrastruktōra, į kurią iki ťiol investuota daugiau nei 46 mln. litų ES, valstybės
ir privaÄ?iĹł lÄ—ĹĄĹł. Sutartis dÄ—l veiklos zonoje jau pasiraĹĄÄ— 21 uĹžsienio ir lietuviĹł kapitalo ÄŻmonÄ—, iĹĄ kuriĹł 17 jau vykdo veiklÄ…. „Zonoje investuotojas gauna visÄ… paslaugĹł paketÄ…: sklypÄ… jau su detaliuoju planu, galimybÄ™ nuomotis arba pirkti patalpas, pagalbÄ… ÄŻsikuriant ir veikiant. Ĺ˝inoma, tik LEZ galima nemokÄ—ti dalies mokesÄ?iĹł. Pirmus 6 metus netaikomas 15 proc. pelno mokestis, o kitus 10 metĹł taikomas 50 proc. maĹžesnis ĹĄio mokesÄ?io tarifas. Taip pat nÄ—ra nekilnojamojo turto mokesÄ?io ir neapmokestinami dividendai uĹžsienio akcininkams. Tai padeda inovatyviems verslininkams iĹĄpildyti savo sumanymus, taip pat pagerina ĹĄalies ekonominÄ™ gerovę“, – teigÄ— LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas. Ĺ˝inoma, be ďŹ nansavimo iĹĄ banko, nebuvo ÄŻgyvendintas nÄ— vienas projektas. Tai esminÄ— projektĹł ÄŻgyvendinimo sÄ…lyga. E.Kiudulo nuomone, Lietuvoje labai reikia bankĹł, kurie padÄ—tĹł verslininkui ne tik realiai ÄŻvertinti verslo rizikÄ…, taÄ?iau ir nebijotĹł jos prisiimti. Vaisinga sinergija
„KlaipÄ—dos LEZ plÄ—tojami projektai itin patrauklĹŤs ir mums, – teigÄ— „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus KlaipÄ—dos padali-
nio vadovas Ovidijus Jakubaitis. – „UniCredit Bank“ finansuodamas naujus investicinius projektus taip pat iĹĄskirtinÄŻ dÄ—mesÄŻ kreipia ÄŻ ÄŻmoniĹł konkurencingumÄ… ir inovatyvumÄ…. Jei ÄŻmonÄ—, pasinaudojusi KlaipÄ—dos ir KlaipÄ—dos LEZ pranaĹĄumais, sukuria produkcijÄ… maĹžesne savikaina, vadinasi, finansuojamas projektas lengviau atitiks banko keliamus reikalavimus.“
Eimantas Kiudulas:
Bankas turÄ—tĹł tapti verĹžlaus verslo pagalbininku. „UniCredit“, finansuojantis ÄŻmoniĹł strateginÄ™ plÄ—trÄ… VakarĹł Lietuvoje, – ne naujokas. Ĺ tai „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius suteikÄ— daugiau nei 18 mln. litĹł paskolÄ… biriĹł ir fasuotĹł kroviniĹł krovos bendrovei „Mabre LPC“. Ji panaudota durpiĹł ir jĹł substrato gamybos ÄŻmonei „RÄ—kyva“ ÄŻsigyti. AB „RÄ—kyva“ valdo vienus didĹžiausiĹł durpiĹł iĹĄtekliĹł Lietuvoje ir uĹžima pirmaujanÄ?ias pozicijas pagal pagamintĹł durpiĹł ir jĹł produktĹł pardavimÄ…. MinÄ—ta sinergijos in-
vesticija leido bendrovÄ—ms tapti durpiĹł ir jĹł substratĹł gamybos bei pardavimo lyderÄ—mis rinkoje. O.JakubaiÄ?io teigimu, tam, kad bankas ir verslo ÄŻmonÄ—s ilgai bendradarbiautĹł, vien paskolos verslo plÄ—trai neuĹžtenka, svarbu uĹžtikrinti ir ÄŻmonÄ—s poreikius atitinkantÄŻ paslaugĹł paketÄ…, kuris kiekvienai ÄŻmonei yra skirtingas. „Banko lankstumas ir KlaipÄ—dos gamybos bei paslaugĹł sektoriaus ÄŻmoniĹł gebÄ—jimas efektyviai iĹĄnaudoti gerai iĹĄplÄ—totÄ… logistikÄ… ir iĹĄsaugotÄ… inĹžinerinÄŻ techninÄŻ kapitalÄ… galÄ—tĹł tapti katalizatoriumi tiek verslo, tiek VakarĹł Lietuvos regiono plÄ—trai“, – teigia O.Jakubaitis. E.Kiudulo nuomone, pastaruoju metu „UniCredit Bank“ aktyviai domisi smulkiĹłjĹł ir vidutiniĹł ÄŻmoniĹł ďŹ nansavimu tiek KlaipÄ—dos LEZ, tiek uĹž jo ribĹł, realiai vertina rizikas. Daugeliui ÄŻmoniĹł tai padeda pradÄ—ti projektus, o kai kuriems ir plÄ—stis ÄŻ tarptautines rinkas. Jam pritaria ir O.Jakubaitis. „Esame tranzito ĹĄalis tarp RytĹł ir VakarĹł, turime nemaĹžai gamybos ÄŻmoniĹł ir iĹĄplÄ—totÄ… logistikÄ…, dÄ—l to eksportas, jau dabar duodantis nemaŞų pajamĹł verslui, galÄ—tĹł tapti svarbiausiu ĹĄalies ĹŤkio gaivintoju“, – teigia „UniCredit“ KlaipÄ—dos padalinio vadovas.
ď Ž Pastebi: <cVQVWb` 7NXbONVaV`' V[\
cNafcV\` X\[Xb_R[PV[T\` Ă&#x;Z\[Ă&#x203A;` cV`NQN ]Na_NbXVN ZĂ`Ăş QĂ&#x203A;ZR`Ă&#x;
?RQNXPVW\` N_PUfc\ [b\a_
3
KETVIRTADIENIS, gegužės 24, 2012
miestas Nutrauks sutartį
Mokykloje – gyvybė
Mokys kurti atvirukus
Uosto direkcija raštu informa vo rangovą – bendrovę „Alve tos karjerai“, kad po 7 kalendo rinių dienų bus nutraukta su tartis. Rangovas pagal pasira šytą iki 2 mln. Lt vertės sutartį nuo balandžio 5 d. vykdo Šven tosios uosto eksploatacinius valymo darbus. Sutartis nu traukiama, nes darbai vėluoja.
Klaipėdos senamiestyje, buvusioje Vydūno mokykloje (Daržų g. 18), įsikūrę uostamiesčio kūrėjai gegužės 27 d. nuo 10 val. kviečia į „Pirmą skambutį“. Buvusi Vydūno mokykla tapo kūrybine erdve, kurioje menininkai ne tik vystys savo kūrybinę veiklą studijoje, bet ir vienysis bendriems sumanymams.
Šiandien 17.30 val. Parodų rū muose rengiamos dizaino kū rybinės dirbtuvės. Jų metu di zaineris Ilja Klemencovas mo kys sukurti atviruką, dedikuotą uostamiesčio 760 metų jubilie jui. Dirbtuvėse dalyviai susipa žins su atviruko specifika, gra finiais sprendimais ir patys pieš eskizus.
Misija: rasti vietą blaivyklai
Posėdis. Ketvirtadien į 9 val. savival dybėje vyks miesto tarybos posėdis. Jo darbotvarkėje numatyta svarstyti 24 klausimus.
Nors sprendimo steigti Klaipėdoje blai vyklą valdžia dar nepriėmė, o ir nėra numatyta pinigų jai išlaikyti, tačiau jau ieškoma patalpų, kur būtų galima šią įstaigą įkurti.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Tokios misijos ėmėsi Visuomeni nė taryba prie Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisaria to. Jos nariai šią savaitę apsilankė Šilutės plente esančiuose vienos nakties nakvynės namuose.
Visi – ir medikai, ir policijos pareigūnai, ir politikai – sutinka, kad blaivykla Klai pėdoje reikalinga. „Jų vadovai mus informavo, kad galimybės šiose patalpose įsteigti blaivyklą nėra, nes žiemą pritrūks ta vietos pernakvoti norintiems benamiams“, – teigė tarybos pir mininkės pavaduotojas Mindau gas Žilys. Svarstyta, jog blaivyklą gali ma įkurti komisariato patalpo se, esančiose Jūros g. 1, juo labiau kad tokia įstaiga anksčiau čia veikė.
Tačiau tarybos nariai išgirdo pati kinimą, kad patalpos yra pertvar kytos į kabinetus, todėl blaivyklai nebetinka. „Kitą mėnesį važiuosime apžiū rėti sveikatos įstaigų patalpų, kur būtų galima įrengti blaivyklą. Žo džiu, ištirsime visas galimybes“, – teigė M.Žilys. Jo teigimu, visi – ir medikai, ir policijos pareigūnai, ir politikai – sutinka, kad blaivykla Klaipėdoje reikalinga. Taip būtų išspręsta pro blema, nes dabar visi viešose vie tose gulinėjantys neblaivūs asme nys vežami į ligonines. M.Žilys apskaičiavo, jog įrengti patalpas blaivyklai kainuotų apie 200 tūkst. litų. Pinigų reikėtų ir darbuotojų atlyginimams. „Sprendimas dėl blaivyklos stei gimo todėl ir negimsta, nes nėra nei vietos, nei pinigų. Tačiau šiandien dar krizė, o ji juk kažkada baigsis ir pinigų miesto biudžete bus dau giau. Tada galbūt ir galėsime teik ti taip reikalingą paslaugą. O kol kas tam ruošiamės ir ieškome vie tos, kur blaivyklą būtų galima įkur ti“, – optimistiškai nusiteikęs bu vo pašnekovas.
Dienos telegrafas
Jub il iej us. Penkt ad ien į 15 val. Klai pėdos univers iteto auloj e vyks ren ginys, skirt as Balt ij os reg iono istor i jos ir arc heolog ij os inst it uto 20-me čiui. Jame pris im in imais apie Vak a rų Liet uvos ir Prūs ijos istor ijos cent ro įkūr im ą pas id alys doc. habil. dr. Alv ydas Nikžent ait is ir akadem ik as Vladas Žulk us bei bus pristat yta nau jaus ia Klaip ėdos univers iteto istor i kų išleist a knyg a „Kareiv inės, tapu sios Klaip ėdos univers itet u“. Klaip ė dieč iams ši knyga bus pris tat yt a tre čiad ien į 17 val. I.Simonait ytės bibl io tekoje. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 8 klai pėdiečių mirtys. Mirė Benediktas Tar vydas (g. 1928 m.), Bronė Pocienė (g. 1928 m.), Adelė Dromant ienė (g. 1929 m.), Liudas Gaidamavičius (g. 1931 m.), Anatolij Jermilin (g. 1937 m.), Viktor Be lan (g. 1938 m.), Anatolij Frolov (g. 1951 m.), Andželika Livajeva (g. 1964 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojamas Macas Žukauskas, Anatolij Frolov. Naujagimiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 9 moterys. Gimė 5 mergaitės ir 4 berniukai.
Paskirtis: blaivykla mieste reikalinga tam, kad viešose vietose gulinė
jantys girti piliečiai nebešokdintų medikų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pa galbos med ikai sulaukė 54 išk viet i mų. Klaipėdiečiai daugiausia skundė si galvos bei krūtinės skausmais. Medi kai iš gatvių rinko ir neblaivius gulin čius žmones.
Gyventojai nenori pėsčiųjų gatvės senamiestyje Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Paskutiniosiomis dienomis, kai dar galima pareikšti savo nuomo nę dėl eismo Žvejų gatvėje uždary mo, gyventojai Klaipėdos savival dybę užvertė laiškais.
Anot Vieš ųj ų ryš ių skyr iaus ved ėj os Rim os Bein orav ič ie nės, šiuo met u jau gauta per 20 laišk ų. „Gyventojai rašo ne emocijomis, o motyvuotai. Laiškai labai rimti – juos pasirašo ne pavieniai žmonės, o surinkti laiptinės kaimynų para šai. Nuomonę reiškia ne tik Žvejų gatvės gyventojai, bet ir netoliese esančių senamiesčio gatvelių žmo nės“, – teigė ji. R.Beinoravičienė neslėpė, jog tarp gautų nuomonių vyrauja pasi
priešinimas planams uždaryti eis mą Žvejų gatvėje. Tokiems planams priešinasi ir Žvejų gatvėje esančiuose biuruo se įsikūrę verslininkai. „Tačiau sulaukėme ir tokį su manym ą pal aikanč ių žmon ių nuomonės. Klaipėdos savivaldy bės administracijos direktorė Ju dita Simonavičiūtė labai atsakin gai rengiasi priimti sprendimą, ar pasirašyti įsakymą dėl eismo Žvejų gatvėje uždarymo, todėl visos nuo monės bus išanalizuotos“, – tvir tino R.Beinoravičienė. Jei direktorė įsakymą pasira šytų, tuomet eismas Žvejų gat vės ruože būtų draudžiamas nuo birželio 1-osios iki rugsėjo 15 die nos. Važiuoti ir statyti automo bilius gatvėje būtų draudžiama kiekvieną dieną nuo 9 iki 23 va landos.
Sprendimas: jei savivaldybės direktorė pasirašys įsakymą, Žvejų gatvė promenada taps nuo birželio
1-osios.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
4
ketvirtadienis, gegužės 24, 2012
miestas
Kampinio namo įkaitai 1
Prieš metus patekus į teismų karuselę, moteris turėjo daug bėdų, nes teismo do kumentai jos nepasiekė. Supratusi, kad išsiųsti popieriai nukeliauja į niekur, klaipėdietė prašė teismą jų nesiųsti, ateidavo pasiimti pati. Teismo darbuotojos tikino, kad dokumentai jai neįteik ti, nes nurodytu adresu ji negyve na. Moteris turėjo įrodinėti, kad ji yra ji ir kad pagrįstai reikalauja to, kas jai priklauso. „Galiu tik įtarti, kur nukeliavo mano popieriai. Neseniai laukiau registruoto laiško, tačiau praneši mas apie jį taip ir neįkrito į mano pašto dėžutę. Nuėjau į paštą ieš koti ir išgirdau, jog laiškas grąžin tas siuntėjui neradus tokio adreso. Mane tikino, kad neseniai pradėju si dirbti laiškanešė tiesiog nerado įėjimo į mūsų laiptinę“, – pasako jo R.Aluzienė. Pernai moteris pradėjo pasigesti sąskaitų už kai kuriuos komunali nius patarnavimus. Šių metų balandį jos sūnus užėjo pas draugą į gretimą namą ir paste bėjo už pašto dėžučių užkištus pur vinus mėlynus lapus. Vaikas pasi domėjo, kas nepasiima sąskaitų, ir nustebo pamatęs savo mamos pavar
Logika: Lietuvininkų aikštėje yra tik antruoju numeriu pažymėtas namas, pirmąjį panaikino, nors pats pa
statas stovi.
dę. Pranešimas apie mokestį čia gu lėjo nuo praėjusių metų lapkričio. Nesulaukusi sąskaitų, R.Aluzie nė pasakojo už paslaugas mokėda vusi „iš akies“, o vėliau gavusi pra nešimą, kad yra įsiskolinusi.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Pasijutau, lyg būčiau išnykusi, dingusi“, – pasakojo apie savo po jūčius klaipėdietė. Nežino, kur įėjimas
„Iškart nesupratau, kodėl visa mū sų korespondencija kažkur klai džioja. Stebino ir aiškinimas, kad laiškanešė neranda įėjimo į mūsų laiptinę, kuri yra tiesiai prieš au tobusų stotelę. Visada rasdavo, o pastaruosius metus neberanda, – piktinosi namo senbuvė. – Sa vo laiškus randame kiemo pusė je esančios laiptinės pašto dėžu tėse.“ Tikroji tokios painiavos priežas tis paaiškėjo neseniai, kai namo gyventojai pastebėjo, kad vietoje daugybę metų rašyto adreso Lie tuvininkų g. 1 ant jiems siunčiamų sąskaitų atsirado nematytas adre sas – Herkaus Manto g. 46. Vakar R.Aluzienės dukra bu vo pas draugę, į kurios namus pa tenkama per to paties namo kieme esančią kampinę laiptinę, ir parne šė ten rastas sąskaitas už komuna linių atliekų išvežimą bei sunaudo tą vandenį. Dvi R.Aluzienės sąskaitos bu vo išsiųstos skirtingais adresais ir nukeliavo laiptinę, kur ši moteris negyvena. Vienas butas – trys adresai
Panašių bėdų yra patyrusi ir tame pačiame name gyvenanti Asta Dir gėlienė. Moteris buvo su banku suda riusi debetinę sutartį nuskaičiuoti mokesčius už patarnavimus. Prieš kiek laiko ji pastebėjo, kad sąskaita dvigubai išaugo, ir pamanė, jog su klydo banko darbuotojai. Aiškindamasi klaidą, moteris suži nojo, kad apie padidėjusius mokes čius gyventojai turėjo būti infor muoti, tačiau paštu išsiųsto rašto Lietuvininkų aikštės 1-ojo namo gyventojai negavo. „Supratau, kad buvo pakeistas mūsų namo adresas. Tačiau apie tai nežinome ne tik mes, bet ir daugy bė valdiškų institucijų. Bendrovėje „Danės būstas“ mano butas regist ruotas adresu Lietuvininkų aikštė 1-2D, „Klaipėdos vanduo“ mums
siunčia sąskaitas adresu Lietuvi ninkų aikštė 1-2A, o „Klaipėdos butai“ – Herkaus Manto g. 46-2. Todėl gyvename visiškoje painia voje“, – aiškino A.Dirgėlienė. Laiptinėje – painiava
Namas tarsi apima visą kvartalą ir prasideda Herkaus Manto gatvėje, tęsiasi Lietuvininkų aikšte ir bai giasi Šaulių gatvėje. A.Dirgėlienės buto langai nu kreipti į aikštę, jos kaimynės
Dvi R.Aluzienės są skaitos buvo išsiųs tos skirtingais ad resais ir nukeliavo į laiptinę, kur ši mote ris negyvena.
R.Aluzienės – į kiemą, tačiau nė viena kaimynių nemato Herkaus Manto gatvės. Moteris pasakojo nustebusi, kad pagal naują tvarką tos pačios laip tinės gyventojai gyvena skirtingo se gatvėse, o nuo seno buvusio Lie tuvininkų aikštės 1-ojo namo visai neliko. Aikštė prasideda trečiuo ju namu. Visiškai toks pat namas priešais. Jį klaipėdiečiai gerai žino dėl vais tinės. Šis pastatas turi dvi lenteles, žyminčias kampinį namą. Pagal jas Lietuvininkų aikštė turi antrą jį namą, nors pastatas pažymėtas ir Herkaus Manto gatvės 44-uo ju numeriu. Dar keisčiau, kad apie tokius po kyčius gyventojai nesulaukė jokios informacijos, nors pakeitimai pa daryti 2010 metų pabaigoje. Žada rasti išeitį
Neseniai gyventojams kilo proble mų dėl užlietų kaimynų bei stogo remonto. Teko kreiptis į namą ad ministruojančią bendrovę „Danės būstas“. Šios bendrovės pastatų admi nistravimo vadybininkas Gražvy das Kasmauskis teigė pats nese
niai išnarpliojęs šią painiavą, kai prieš kelias dienas Registrų cent re gavo pažymą apie tai, kad kam pinis namas nebegali būti žymimas Lietuvininkų aikštės 1-uoju nume riu. Dabar tai Herkaus Manto 46asis namas. Pakeitimas įvyko, kai buvo nai kinami dvigubi kampinių namų adresai. Gegužės 30 dieną namo gyven tojai kviečiami į susirinkimą, kurio metu, be kitų problemų, bus kalba ma ir apie pasikeitusius adresus. „Tikiuosi, kad gyventojai išvar dys visus nesusipratimus ir ne patogumus, kuriuos patiria dėl naujo adreso. Tikiuosi išsiaiš kinti ir padėti šias bėdas spręs ti. Registrų centre gavau pažymą apie visus tame name gyvenan čius žmones ir veikiančias įmo nes, tad supažindinsiu juos su naujaisiais adresais“, – patikino G.Kasmauskis. Vadybininkas pasakojo lanky damasis pas gyventojus pats su pratęs, kokioje painiavoje jie yra įstrigę. Asmeniškai neinformavo
Apie tai, kad dar 2010 metų spa lio mėnesį pakeisti kampinių na mų adresai, savivaldybės Geodezi jos ir GIS skyriaus vedėjas Vytautas Nausėda tikina buvę pranešta vie name miesto laikraštyje. Kokiu nors kitu būdu skleisti šią kiekvienam tokio namo gyvento jui svarbią žinią valdininkų niekas neįpareigojo ir pinigų neskyrė. „Tokių adresų mieste buvo dau giau nei 700. Yra vienintelė regist ro duomenų bazė, kuria visi turė tų naudotis. Todėl nežinau, kodėl apie pasikeitusius adresus neži no paslaugas teikiančios įmonės. Teismas ir kitos įstaigos turi ad resų registre tikslintis, kam siun čia laiškus. Mes buvome įpareigoti panaikinti dvigubus adresus, palie kant tik pagrindinės gatvės adresą. Mums tam darbui nebuvo duota nė lito“, – aiškino V.Nausėda. Jis minėjo dar vieną pastatą, da bar žymimą S.Šimkaus gatvės 12uoju numeriu, nors iš tiesų na mas tęsiasi ne tik šia gatve, bet ir M.Mažvydo alėja bei Herkaus Manto gatve. „Taip yra todėl, kad namas pa statytas pagal vieningą projektą ir butai sunumeruoti iš eilės. Kadan gi tai yra vienas namas, tai ir adre sas jam vienas. Kodėl Lietuvinin kų aikštėje esantis namas turi ne vieną adresą, pasakyti sudėtinga. Anksčiau jis buvo žymimas kaip kampinis dviem adresais, atskir tais brūkšneliu. Paliktas pirmasis. Tai buvo Vyriausybės nutarimas, mus įpareigojo išleisti savivaldybės direktorės įsakymą pakeisti adre są iš dvigubo į žymimą viena gat ve ir numeriu. Tą darbą padarėme iki 2010 metų gruodžio 1 dienos“, – paaiškino valdininkas. Nusiskundimų dėl panašių ne susipratimų V.Nausėdos vado vaujamo skyriaus darbuotojai teigė negaunantys. Būta tik skundų dėl painiavos „Baltijos“ sodų bendri joje, kurios gyventojų korespon dencija nukeliauja į Baltijos pro spektą.
5
ketvirtADIENIS, gegužės 24, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
V.Matuzą siūlo išduoti
Dėl teisėjos kreipėsi į Seimą
Seimo laikinoji komisija trečiadienį pa tvirtino rezoliucijos projektą su siūly mu parlamentui tenkinti generalinio pro kuroro Dariaus Valio prašymą leisti pa traukti baudžiamojon atsakomybėn kon servatorių Vitą Matuzą. Nusprendė bendru sutarimu
Kaip BNS patvirtino komisijos na rys Laimontas Dinius, toks spren dimas uždarame komisijos posė dyje priimtas bendru sutarimu. Rezoliucijos projektas ketvirtadie nį turi būti teikiamas Seimui ir kad būtų priimtas, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras. Antradienį balsuojant dėl princi pinės pozicijos šeši komisijos nariai buvo už tai, kad prokuroro prašy mas būtų tenkinamas, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė trys ko misijos nariai konservatoriai. Ko misijos pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras tuomet paskelbė nebalsuosiąs, kad nekiltų abejonių dėl jo nešališkumo. Generalinis prokuroras prieš porą savaičių kreipėsi į Seimą su prašymu leisti V.Matuzą patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar ki taip suvaržyti jo laisvę, nes parla mentarui norima pateikti įtarimus sukčiavimu, piktnaudžiavimu tar nybine padėtimi ir dokumentų klastojimu. Įtarimus neigia
V.Matuzas metamus įtarimus nei gia, byloje prisipažinusių įtariamų jų parodymus sako esant išgautus grasinimais ir spaudimu, o pačią bylą tvirtina esant bandymu susi doroti su juo kaip partijos atstovu ir pačia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais. O teisėsaugos atstovai tvirtina dar praėjusių metų lapkritį turė ję operatyvinės informacijos dėl galbūt nusikalstamos V.Matuzo veiklos. Generalinės prokuratūros Orga nizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas komisijai sakė, kad tuomet gavus STT surink tą medžiagą svarstyta, ar kreip tis į parlamentą dėl V.Matuzo ne liečiamybės, tačiau nuspręsta, kad dar būtina patikrinti duome
Generalinis prokuroras Darius Va lys vakar pasirašė kreipimąsi į Sei mą su prašymu panaikinti Kauno apygardos teismo teisėjos Nerin gos Venckienės teisinę neliečia mybę.
nis, gautus atliekant operatyvi nę veiklą. Prokurorai tvirtina, kad per ikiteisminį tyrimą gauti duo menys leidžia pagrįstai manyti, jog V.Matuzas, žinodamas, kad Seimo nariui draudžiama bet kokia forma užsiimti verslu, komercija ar kito kia privačia veikla, kuria siekiama pelno, organizavo bendrovei „Pa nevėžio energija“ vadovaujančių ir atsakingų darbuotojų piktnaudžia vimą tarnybine padėtimi, sudarant išskirtines sąlygas „ŽilVyčių“ koo peratinei bendrovei neteisėtu bū du laimėti „Panevėžio energijos“ 2010–2011 m. organizuotus keturis biokuro viešuosius pirkimus, ku rių bendra vertė be pridėtinės ver tės mokesčio (PVM) siekia daugiau kaip 17,5 mln. litų.
V.Matuzas piktnau džiavo Seimo na rio tarnybine padė timi už medžiokles nemokėdamas mo kesčių ir klastojo do kumentus apie su medžiotus žvėris.
Sekė: teisėsaugos atstovai tvirtina dar praėjusių metų lapkritį turėję
informacijos dėl galbūt nusikalstamos V.Matuzo veiklos.
Sudarė išskirtines sąlygas
Taip pat įtariama, kad tuo pačiu laikotarpiu Seimo narys organi zavo Panevėžio miškų urėdijos urėdo ir urėdijos viešojo pirkimo komisijos piktnaudžiavimą tarny bine padėtimi sudarė išskirtines sąlygas žemės ūkio kooperatyvui „Dobilas“ neteisėtu būdu laimėti dar vieną – miško valymo ūkinių paslaugų – pirkimo konkursą, ku rio vertė siekė 63,265 tūkst. litų. Anot prokuratūros, yra pa kankamas pagrindas įtarti, kad V.Matuzas organizavo „ŽilVyčių“ kooperatinei bendrovei atstovau jančių asmenų veiksmus, 2011 m. apgaule gaunant ES struktūrinio
fondo ir Lietuvos valstybės biu džeto paramos lėšas – iš viso 680 tūkst. litų. Be to, Seimo narys įtariamas organizavęs Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjos piktnaudžiavimą tarnyba, kai buvo sudarytos iš skirtinės sąlygos nesilaikant teisės aktų reikalavimų „ŽilVyčių koo peratinei bendrovei“ išsinuomoti 73 valstybinės žemės ūkio paskir ties sklypus Panevėžio rajone. Nemokėjo už medžiokles
Taip pat įtariama, kad, dalyvau damas Panevėžio miškų urėdijos organizuojamose profesionalio
Redo Vilimo (BFL) nuotr.
se medžioklėse, V.Matuzas pikt naudžiavo Seimo nario tarnybi ne padėtimi nemokėdamas už jas privalomų mokesčių ir klasto jo dokumentus apie sumedžiotus žvėris bei sumokėtus mokesčius. Generalinis prokuroras teigė, kad įtarimai šioje byloje pateik ti jau 22 asmenims. Pasak D.Va lio, dauguma įtariamųjų duodami parodymus visiškai arba iš dalies pripažino savo kaltę. Įtarimai piktnaudžiavus tarny ba dėl galbūt neskaidrių „Pane vėžio energijos“ viešųjų pirkimų šioje byloje yra pateikti Seimo na rio žmonai Danutei Matuzienei. BNS inf.
Viešumo pageidauja ne visi Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Kas dėjosi Seimo Antikorupci jos komisijoje, kai ši tyrė Finansi nių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovybės atleidimą, vi suomenė greičiausiai nesužinos. Prokurorai, saugumo darbuoto jai, buvęs ministras leidimo vie šinti posėdžių stenogramas ne duoda.
Ko saugumo pareigūnų, prokuro rų, Lietuvos banko valdybos pir mininko Vito Vasiliausko ir vi daus reikalų ministro Raimundo
Palaičio prieš gerą mėnesį klausi nėjo Seimo Antikorupcijos komi sijos nariai? Kokius atsakymus jie gavo? Ar prieš televizijos kameras pasakodami apie komisijos posė džius bei aukštų pareigūnų atsa kymus jie neperlenkė lazdos ir ne melavo? Į šiuos klausimus aiškaus atsa kymo lig šiol nėra. Regis, tai ne berūpi ir, atrodo, karštuose komi sijos posėdžiuose prakaitavusiems asmenims bei institucijoms. Pavyzdžiui, itin smarkiai savo tiesą įrodinėjęs liberalcentristas Raimundas Palaitis atsakymo, ar leidžia paviešinti posėdžio, kuria
me jis atsakinėjo į komisijos narių klausimus, stenogramą, lig šiol nedavė. Lygiai taip pat elgiasi ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas, išti kimas Prezidentės sąjungininkas V.Vasiliauskas. Iš Valstybės sau gumo departamento (VSD) ir Ge neralinės prokuratūros atstovų dėl stenogramų viešinimo atsakymų Seimas negavo iki šiol. „Taip, matyt, vilkinamas laikas. Nepasakoma nei „taip“, nei „ne“. Greičiausiai laukiama, kada ši vi sa istorija galutinai išsikvėps. Tai padaryti reikėjo prieš gerą mėne sį“, – samprotavo Antikorupci
jos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis. Leidimą paviešinti tai, ką kalbė jo Antikorupcijos komisijoje, yra davę tik pagrindiniai šios istori jos herojai – buvę FNTT vadovai Vitalijus Gailius bei Vytautas Gir žadas, Prezidentės patarėjas Jonas Markevičius ir keli asmenys, ko misijos nariams paaiškinę, kaip veikia poligrafas. Tiesa, sutikimą viešinti ste nogramą davė ir, kai kurių poli tikų nuomone, vėjus komisijos nariams šnekėjęs dienraščio „Lie tuvos rytas“ vyriausiasis redakto rius Gedvydas Vainauskas.
Kaip BNS teigė Seimo vicepirmi ninkas Algis Čaplikas, šis genera linio prokuroro prašymas pasiekė parlamentą ir bus įtrauktas į ket virtadienio Seimo posėdžių dar botvarkę. Pagal Seimo statutą generali nio prokuroro prašymas leisti pa traukti teisėją arba Seimo narį bau džiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę turi būti svars tomas artimiausiame parlamento posėdyje. Panaikinti N.Venckienės imu nitetą prašoma per ikiteismi nius tyrimus gavus duomenų apie N.Venckienės galbūt padarytas nu sikalstamas veikas. Kaip BNS trečiadienį sakė Ge neralinės prokuratūros Viešųjų ry šių skyriaus vadovė Rūta Dirsienė, Generalinė prokuratūra yra gavusi du Vilniaus apylinkės prokuratū ros prašymus naikinti teisėjos ne liečiamybę, atliekant du ikiteismi nius tyrimus. Anot Generalinės prokuratūros, per ikiteisminius tyrimus surink ti duomenys leidžia manyti, kad N.Venckienė 2010 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teis mo patalpose viešai pažemino tei singumą vykdantį teismą, nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teis mo 2011 m. gruodžio 16 d. spren dimo, kuriuo buvo įpareigota sku biai perduoti globojamą mergaitę šios motinai Laimutei Stankūnai tei, o šiemet gegužės 17 d. trukdė antstolei vykdyti teismo sprendi mą, taip pat piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuž dydama vaiką. Be to, įtariama, kad panaudoda ma fizinį smurtą teisėja pasiprieši no policijos pareigūnui. Konstitucija numato, kad Lietu voje teisėjas negali būti patrauk tas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip su varžyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be prezidento su tikimo. Teismų įstatymas taip pat nu stato, kad teisėjas gali atsaky ti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip su varžyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutiki mu. Dėl teisėjo laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras. Praėjusio ketvirtadienio rytą Kauno rajone, Garliavoje, mirusio Drąsiaus Kedžio ir L.Stankūnai tės dukra, kurią pastaruoju metu globojo teta N.Venckienė, vykdant teismo sprendimą, dalyvaujant beveik pustrečio šimto pareigūnų, buvo perduota motinai. Kai mergaitė buvo perduota, po licija pranešė, kad vaiko atžvilgiu prievartinių veiksmų neatliko, bet sulaikė 36 žmones, kurie nevykdė pareigūnų reikalavimų. BNS inf.
6
ketvirtadienis, gegužės 24, 2012
nuomonės
Klonuotas teisingumas
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Temidė palanki ne kiekvienam?
Saulius Tvirbutas
T
iek besipikt inanč iuo sius šturmu Klon io gatvėje, tiek jam pri tar ianč iuosius turėt ų vienyt i viena nuomonė: pasiro do, įgyvend int i įmanoma visus teismo sprend imus. Net ir tada, jei tam nepritar ia didelė visuo menės dal is, net jei neišspręsta su maž amete sus ijus i pedofi l i jos byla, žmonės pakaitom is bu di šal ia jos dieną ir nakt į, kvie čiam i užsien io ekspertai. Pol ici jos pajėgos nuo šiol jau turės pa tirties, kaip neutralizuoti pasipik
Dabar kiekvienas mū sų galėsime reikalau ti, kad teismo spren dimo vykdymui bū tų pasitelkiamos di džiulės pareigūnų pa jėgos. tinusią minią, apriboti žurnalistų laisvę nušviečiant įvyk ius iš įvy kio vietos. Iš to, ką matėme per šturmą, per šasi log iška išvada: dabar kiek vienas mūsų galėsime reikalau ti, kad teismo sprendimo vykdy mui būtų pasitelkiamos didžiulės pareig ūnų pajėgos. Juk prak tika parodė, kad dėl vienos mergai tės perdav imo mot inai gal ima blok uot i išt isus miesto kvart a lus, mest i šimtus pol icin ink ų su riaušių malšinimo įranga. Ne kliūt is, jei nev ykdant i teis mo sprend imo pus ė užs irak i na namų dur is – į darbą bus pa leist i pjūklai. Nieko baisaus, jei vaikas klyk ia ir sako nenor in tis niek ur eit i. Vaiko teisių spe cialistės jam paaiškins, kad vyk domas teismo sprend imas ir jis neturi kitos išeities. Štai kam pa sirengę vis i valst yb ės specia list ai, pareig ūnai dėl kiekv ie no mūsų. Būtent dėl kiekv ieno. Juk ir Laimutė Stank ūnaitė yra paprasta pil ietė, kaip ir daugel is gyventojų. Ji gi nėra kok ia nors
įtak inga ir turtais aptek usi vers lin inkė ar pol it ikė. Bet jos labui valst ybė pademonstravo neįt i kimą ryžtą. Maža to, į pagalbą at skubėjo net vienas brang iausių Kauno advokat ų. Garl iavos įvyk iai leid žia spėt i, kad dabar bus iš pet ies imama si tų 17 tūkst. priimtų, bet neįvyk dytų teismo sprendimų. Pajudės buldozerių leg ionas griauti nele gal iais pripaž int ų Ner ingos bo telių, šimtai tėv ų ir motinų galės perimti globą arba be piktybišk ų trukd žių mat yt is su atž alom is, kaip nustatyta teismo, bet nevyk doma kitos pusės. Kiekv ienas nepatenk intas tėve lis ir mamytė galės reikalauti per antstol ius skirt i jiems jei ne šim tus, tai bent kel ias dešimt is šal muot ų pol ic in ink ų ir pagal iau įgyvend int i ilgai vilk intą teismo sprend imą. Baigėsi era, kai val džios inst it ucijos muistosi, me kena, esą kai kurių sprendimų ne galima įgyvendinti dėl sudėtingų aplinkybių. Žodžiu, visomis vals tybės suteikiamomis galiomis ga lės pasinaudoti ir kiti mirting ieji, ne tik L.Stank ūnaitė. Norėt ųs i, kad šie pam ąst ymai nebūtų ironišk i arba naiv ūs, kad valstybė kraštutinio smurto prie monių būtų ėmusis tik dėl teisin gumo. Lyg iai taip pat norėt ųsi, kad L.Stank ūnaitės džiaugsmas atgav us vaiką būt ų nuoširdus, o pedofi lijos byla – niek inė. Tačiau tuo bus sunk u pat ikėt i, kol teis mas nepaaišk ins, iš kur ket ur metės galvoje atsirado tos juo dos por nografijos istor ijos, pieši niai, kurie yra byloje, parodymai psichiatrijos ekspertams. Jei tie pasakojimai vaik ui buvo įteigt i tėvo ar tetos, kaip kai ku rie bando įrod inėt i, teg ul tada bent iš dal ies būna atsak yta, ko dėl visa tai baigėsi žudynėmis, o vėliau dar ir paslaptingomis Drą siaus Ked žio bei Andr iaus Ūso mirtimis. Be šito didelė visuome nės dalis nepasitikės valstybe, jos inst itucijom is, kad ir kiek bemo ralizuotume apie pagarbą teismų sprendimams. Be šių ats ak ymų ir pas tang ų išaišk int i tikrą tiesą, akį rėš dvi gubi teising umo standartai, kai dėl vienų asmenų ant kojų suke liama net dviejų miest ų pol icija, o dėl kitų, kurių teisumas nekelia abejonių, nepajudinama nė pirš to. Nusivylimo pas mus jau ir taip pavojingai daug. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
K
eista, kai vietos valdžia turi gintis nuo verslininkų bari kadomis. Palangos admi nistracija užtvėrė olandų atrakcionų vilkikams kelią į kuror to centrą šiukšliaveže. Be to, J.Basa navičiaus gatvėje įbetonuoti dešimt granitinių rutulių, o keturi gėlių sto vai irgi užtvėrė kelią sunkiasvoriam transportui. Į tokią padėtį savivaldybes stu mia centrinės valdžios abejingumas vietinėms problemoms. Jei olandai be leidimų pasistatytų atrakcionus, tuomet visą vasarą galėtų dirbti ne legaliai, nes reikalas paskęstų nesi baigiančių teismų lavinoje. Tačiau ta pati centrinė valdžia iš kart po apylinkės teisėjo sprendimo gali atsiųsti pustrečio šimto polici ninkų ir jėga atimti vaiką iš tetos ir senelių. Kad perduotų motinai, kuri dar nenusikratė šešėlio, kad leido už pinigus tvirkinti savo dukrelę. Mūsų įstatymai – tikras paradok sas. Iš jų lyg asilų fermoje kyšo dvi gubų standartų ausys. Todėl Klonio gatvės teisingumo samprata tampa standartu. Ja naudojasi ne tik visuo menininkai, bet ir valdžios institu cijos.
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Mūsų įstatymai – tik ras paradoksas. Iš jų lyg asilų fermoje ky šo dvigubų standartų ausys.
teisėsaugai. Tai jautriausia valstybės gyvenimo sritis. Jei teisingumas šlei vas, tuomet ima šlubuoti visos vie šojo gyvenimo sritys. Kažkada užrašę aksiomą „Teisin gumą vykdo teismai“ ją suabsoliuti nome, pamiršę, kad teisėjai ne dievai, o taip pat žmonės. Jiems irgi būdin gos silpnybės ir paklydimai. Tačiau tą aksiomą imta suprasti – niekas, išskyrus aukštesnės instan cijos teismą, negali vertinti teismų nuosprendžių. Jeigu tai daro žmo tų tarnautojai nederėtų. Ir tai ją da rant pastebiu jau ne pirmą sykį. Man, skaitant jos pasisakymus, susidaro nuomonė, kad ji kaip tik pasisako už triukšmą. Tiesiog keista.
Kimštukai problemos neišspręs
„Klaipėdos“ nuomonių skiltyje per skaičiau straipsnelį „Varpai – ne triukšmas“. Sakyčiau, kad pava dinimas – idiotiškas. Nors man tų varpų nereikia klausyti, bet tai tikrai triukšmas. Jis, tiesa, palyginti trum pas, sklinda ne pernelyg anksti ar la bai vėlai ir tai ne kokie „bumčikai“ ar pusę nakties vilkšunio skalijimas. Taigi tai yra triukšmas, kurį galima toleruoti, o svarbiausia – progno zuoti. Aš pati, pavyzdžiui, esu jautri triukšmui ir negyvenčiau arti bažny čios. Kaip negyvenčiau ir prie uosto, nes ten triukšmas taip pat, ko gero, neišvengiamas. Taip pat noriu pasa kyti, kad man nejauku, kai tokia sa vivaldybės tarnautoja, Sveikatos ap saugos skyriaus atstovė, tyčiojasi iš tų žmonių, kuriems tie varpai truk do. Gal tikrai yra tokių, kurie nak timis dirba. Tad man atrodo labai „neskanu“, netaktiška, kad žmogus, atsakingas už mūsų aplinką, tyčioja si iš kitų, kad tegu šie nusiperka ausų kimštukus, jei jiems kažkas trukdo. Taip viešai tyčiotis ir žeminti ki
nės iš gatvės – dar nieko, o politi kams už tai gresia baudžiamoji at sakomybė. Kodėl tiek ilgai kalbama, bet neįs teigiama tarėjų institucija? Todėl, kad tam priešinasi teisėjai. Su tarė jais reikės tartis, o dabar galima nu spręsti pačiam. Atėjo laikas keistis teisėsaugai, ji irgi turi prisitaikyti prie naujų gy venimo standartų. Siaučiant netei sybei, vis daugiau žmonių nepasitiki teisėsauga ir ryžtasi teisingumą vyk dyti patys. Tai niekur nenuves. Suprantama, teismai neturi patai kauti viešajai nuomonei. Tačiau jie negali būti užsidarę dramblio kaulo bokštuose nuo visuomenę krečian čių sprendimų. Kodėl teisėjas nepaaiškino, kokios aplinkybės lėmė, kad buvo išteisin tas gatvės politikierius, pareiškęs, jog Sausio 13-ąją „savi šaudė į sa vus“. Juk tokio veikėjo išteisinimas – didžiulė politinė žala valstybei. Tos nakties sovietų kariuomenės ir vieti nių kolaborantų išpuolis prieš Lietu vą suvedamas į riaušes. Suprask: tai buvo vietinių gaujų „razborkė“. Ar tikrai to siekė Nepriklausomai Lietuvos Respublikai prisiekę tei sėjai? Ak, jie nepagalvojo apie sprendi mo pasekmes, ak, tai ne jų reikalas? Jie tik sprendė lingvistinės ekvilib ristikos niuansus. Ar taip būtų atsi tikę, jei šalia teisėjų būtų buvę tarė jai? Kažin. Įstatymai nieko nereiškia, jei ne bus panaudotas sveikas protas. bent važiuoti dviračiais šeimomis – šaunu. Galėtų Neringos valdžia su tvarkyti dviračių taką taip, kaip jis su tvarkytas iš Klaipėdos į Palangą. Keliautojas
Agnė
Įspūdžiai iš vaikų koncerto
Reikia džiaugtis pavasariu
Pagaliau sulaukėme ne tik pavasario, bet ir tikros vasaros. Kas begali bū ti geriau? Džiaukimės, žmonės, o ne liūdėkime, juk šitaip šilta lauke! Regina
Kapinėse nėra tualetų
Savaitgalį lankėmės Lėbartų kapi nėse. Artimieji palaidoti kapinių pa kraštyje, ties paskutine įvaža, įrengta nauja aikštelė. Pasigedome kilnojamų lauko tualetų. Per Mamos dieną jų buvo atvežta, vėliau – dingo. Supran tame, kad kainuoja jų priežiūra, bet geriau gal nėra, kai šalia esanti giraitė ar miškelis – pilnas „bombų“? Virginija
Norime geresnio kelio
Norėtume pasiteirauti viešai, per laik raštį, kada žadama sutvarkyti dviračių kelią iš Nidos į Preilą? Gal vėliau ir iki Pervalkos... Ir vietiniai gyventojai, ir svečiai traumuojasi važiuodami šiuo keliu. Neringoje pramogų nedaug,
Anądien ėjome Šaulių gatve ir mus sudomino šventė, vykusi itin išpuoš tame kiemelyje-parkelyje prie Kon certų salės. Vaikai dainavo, žaidė, ta čiau, matyt, dėl prasto oro žiūrovų buvo nedaug. Apžiūrėjome darbe lių turgelį. Patiko – tikrai labai gražūs ir įspūdingi darbeliai. Sulaukėme ir skelbto koncerto. Ypač sužavėjo sve čių iš Latvijos pasirodymas: origina liai pademonstravo tautinį paveldą. O štai Vaikų laisvalaikio centro jaunųjų atlikėjų koncertas, išskyrus porą pa sirodymų, nepatiko. Nesuprantami šokiai: trys keturios mergaitės laksto, „plevėsuoja“ – jokio įdomumo. Be to, keista – nejaugi minėtąjį centrą lan ko tik darželinukai, kurie dalyvavo koncerte? Kodėl šokėjų nėra Klaipė dos moksleivių saviraiškos ar Jaunimo centruose? Manome, kad Vaikų lais valaikio centro įstaiga turi būti skirta ir mokyklinio amžiaus vaikams. Jonas ir Liudmila Geniai Parengė Česlovas Kavarza
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Vigantas Danilavičius
Kur mus gali nuvesti toks klonuo tas teisingumas? Jeigu šalyje taps norma laikytis tik tų įstatymų, kurie atitinka asmeni nius ar siaurus grupinius interesus, o kitus, neįtinkančius, ignoruoti, tuo met belieka laukti tik riaušių. Tokių, kokios ne taip seniai siautėjo Atė nuose ir Londone. Riaušės gali atnešti tik du dalykus – žūtis, sužalojimus bei nuostolius asmeniniam ir valstybės turtui. Tik dabar visiems atsiveria akys ir pradedama suprasti, kad labiau siai reformų reikia ne švietimui, ne sveikatos apsaugai ar ekonomikai, o
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtadienis, gegužės 24, 2012
aktualijos
Dėl smurto baseine – skundas policijai
Šiaulių policijos pa reigūnų surašytą protokolą dėl vai ravimo išgėrus ži nomas atlikėjas Andrius Rimiškis Klaipėdos apylin kės teisme neigia re to išradingumo isto rija.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Tyrimo dėl „Gintaro“ baseine prieš vaiką galimai naudotą psichologinį ir fizinį smurtą vadžias turės perim ti policija, nes iš valdininkų sudaryta komisija incidento priežasčių ir pa sekmių išsiaiškinti nesugebėjo.
Liudijimai: dėl vairavimo išgėrus teisiamųjų suole atsidūręs A.Rimiš
kis teisme aiškino, kad mašiną vairavo bičiulis, o jis tik kartu su trimis keleiviais sėdėjo automobilio priekyje. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Atlikėjas neigia vairavęs Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Pareigūnai matė vairuojantį
„Aš nekaltas, nors esu teisiamas. Aš nevairavau automobilio“, – teisme aiškino dainininkas. Vis dėlto scenos žvaigždė teis me prisipažino, kad balandžio 15ąją jis buvo išgėręs, kai su kompa nija važiavo iš Šiaulių Kuršėnų link, kur turėjo vykti jo koncertas. Du Šiaulių policijos komisaria to pareigūnai teisme liudijo, kad tą dieną apie vidurdienį jie patrulia vo šiame kelyje, vos už 4 kilomet rų nuo Šiaulių. „Dvylika metų dirbu policijo je, turiu nuojautą. Pamačiau at važiuojantį „Renault Espace“, ta čiau, pastebėjęs mus, automobilio vairuotojas staiga pasuko į šalikelę. Mačiau, kad prie vairo sėdėjo juo du kostiumu ir baltais marškiniais vilkintis vyras. Pro žiūronus pama čiau, kad tai A.Rimiškis“, – pasa kojo Šiaulių patrulis Tomas Bara nauskas. Pareigūnai teigė išvydę, kaip vai ruotojas išlipo iš mašinos, atidarė variklio gaubtą, nuėjo prie auto mobilio galo, atidarė bagažinę ir išleido joje buvusį keleivį.
Ant priekinių sėdynių – keturiese
Pats A.Rimiškis teismui pateikė ki tą įvykių versiją. „Mums tą dieną Šiauliuose su gedo vienas automobilis. Todėl išnuomotu šiuo automobiliu va žiavome keturiese ir dar vežėmės koncertinę aparatūrą“, – pasako jo A.Rimiškis. Atlikėjas aiškino, kad vos paju dėjus iš Šiaulių mašinos salone pa sklido svilėsių kvapas. „Manėme, kad dirželis svyla arba laidai. Sustojome šalikelėje. Aš iš lipau pirmas. Kodėl? Gal todėl, kad nuomojausi mašiną ir jaučiausi at sakingas“, – teigė A.Rimiškis. Teisėjos paklaustas, kurioje au tomobilio vietoje sėdėjo, A.Rimiš kis pareiškė, kad buvo įsitaisęs au tomobilio priekyje. „Prie vairo sėdėjo Rimvydas Bubu lis. Šalia pavarų svirties sėdėjau aš, na, galima sakyti, kad kone ant vie no vairuotojo kelio. Priekinėje kelei vio vietoje sėdėjo mano du kolegos“, – teisme vakar liudijo atlikėjas. Jis pasakojo, kad pro sėdintį vai ruotoją išsiropštė laukan ir puolė ieškoti gedimo. „Man stovint prie variklio, iš už nugaros priėjo policijos pareigū nas. Jis nusivedė mane į policijos
automobilį. Aš sakiau, kad nevai ravau“, – aiškino A.Rimiškis. Gresia ne tik bauda
Tačiau įvykio vietoje atlikėjas su tiko pasitikrinti blaivumą. Bylos duomenimis, A.Rimiškiui nusta tytas vidutinis girtumo laipsnis, jis įpūtė 1,89 prom. alkoholio. Policijos pareigūnai T.Baranaus kas ir Aidas Špakauskas paliudijo matę, kaip prie vairo buvęs A.Ri miškis nusuko automobilį į šalikelę ir atidaręs bagažinės dangtį išleido stambaus sudėjimo bičiulį. „Joks žmogus bagažinėje neva žiavo. Mes visi keturi sėdėjome priekyje. Ėjau prie bagažinės pa siimti vandens, nes salone buvo svilėsių kvapas“, – aiškino A.Ri miškis. Atlikėjas nufilmavo bei nufotog rafavo įvykio vietą ir teisme mėgi no įrodyti, kad patruliai negalėjo įžiūrėti, kas vairavo automobilį. Jei teismo neįtikins A.Rimiškio ir jo kolegų liudijimai, atlikėjui gre sia vairuotojo pažymėjimo prara dimas nuo dvejų iki trejų metų ir bauda, kuri gali siekti nuo 2 iki 3 tūkst. litų. Teismas sprendimą šioje byloje paskelbs birželio 5-ąją.
Vagis tyko grobio kapinėse Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Klaipėdietė Albina nori įspėti vi sus Joniškės kapinių lankytojus apie gresiantį pavojų – čia rankinių tyko jaunas vagis. Susidūrimas su nusikaltėliu atnešė kur kas dides nių nuostolių, nei kainavo pagrob ti moters daiktai.
Laibas, sportiškai apsirengęs vai kinas pasislėpęs tyko kapus tvar kančių moterų. Nusižiūri auką, kuri eina pasisemti vandens, įsi tikina, kad spės nutverti prie kapo paliktą rankinę, ir skuba vykdyti savo planą. Taip atsitiko ir pirma dienį po pietų brolio kapo tvarky
ti atvažiavusiai 75 metų klaipėdie tei Albinai. Ji pasakojo, kad aplinkui nebuvo žmonių, matė tik dar vieną pagyvenusią moterį. Vandens pasi semti Albina ėjo netoli, nuo čiaupo puikiai matė kapą, prie kurio paliko savo rankinę. Iš kur atsirado vaikinas, ji nepas tebėjo, mano, kad jis tykojo pasi slėpęs. Pačiupęs rankinę jis nu skuodė taku sodų link. Moteris bandė bėgti jam iš paskos, šauk dama prašė mesti rankinę, bet nu sikaltėliui tai buvo nė motais. Jis dingo už kapinių tvoros. Rankinėje buvo nukentėjusiosios švarkelis, buto raktai, pasas, pensi ninkės pažymėjimas, 200 litų. Tą pačią dieną nukentėjusioji susku
Specialiai sudaryta valdininkų dar bo grupė aiškinosi, ar „Gintaro“ baseine nuo darbuotojo išties nu kentėjo mažametis berniukas. Tokia darbo grupė sudaryta, nes miesto tarybos narė Natalja Isto mina kreipėsi į Klaipėdos savival dybės administracijos vadovus ir paprašė ištirti iš baseiną lankančio berniuko tėvų gautą skundą. Vienuolikmetis tėvams pasiskun dė, kad jį smarkiai papurtė vienas baseino darbuotojas ir prigrasino niekam apie tai nepasakoti. „Berniukas yra šiek tiek lėtes nis nei kiti vaikai. Jis po treniruo tės rūbinėje persirenginėjo, o atė jusi valytoja jį ėmė vyti lauk, nes esą turi susitvarkyti. Vaikas dar buvo neapsirengęs, tad iš drabuži nės neišskubėjo. Tuomet valytoja pasikvietė kitą baseino darbuoto
ją. Jis esą berniuką nusivedė į kaž kokį kambarėlį, smarkiai jį papurtė ir liepė niekam nepasakoti. Berniu kas dar šlapias išbėgo iš baseino ir tokį jį pamatė pasiimti atvažiavę tėvai. Jie ėmė klausinėti, kas atsi tiko, ir tuomet sūnus viską papasa kojo“, – skundo esmę nupasakojo N.Istomina. Darbo grupė savo išvadas, ar „Gintaro“ baseine tikrai buvo smurtauta prieš vaiką, turėjo pa teikti šią savaitę. „Išvada tokia, kad visą surinktą medžiagą perduosime Vaiko teisių apsaugos skyriui, o šis savo ruožtu kreipsis į policiją, nes šioje istorijoje yra labai daug neaiškumų“, – teigė darbo grupės narys, laikinai Spor to ir kūno kultūros skyriaus vedėjo pareigas einantis Ignas Pocius. Jis teigė, jog išsiaiškinti situa cijos nepavyko, nes nesisekė ap klausti to darbuotojo, kuris gali mai ir purtė vaiką. „Po šio įvykio, jei toks buvo, jis kitą dieną nepasirodė darbe, pra nešė, jog serga, atsigulė į ligoninę ir net ne Klaipėdoje. Galvojome, jog jis simuliuoja, tačiau vėliau paaiš kėjo, kad sveikatos problemos yra rimtos“, – tvirtino I.Pocius.
bo keisti namų užraktus, o netru kus pradės rūpintis gauti naujus dokumentus. Tiesa, ji su sutuoktiniu dar keti na apsilankyti kapinėse ir atidžiai apžiūrėti visas prieigas, tikėdama si rasti vagies numestą rankinę bei dokumentus. Kapinių priežiūros tarnybos dar buotojai žino, kad beveik trečdalis Joniškės kapines juosiančios tvoros yra išgriuvę, todėl bet kas čia gali patekti nepastebėtas. Pinigų tvo rai taisyti neskiriama, todėl ranki nių vagims bei metalo grobikams, niokojantiems antkapinius pa minklus, visai nesunku čia pakliū ti ir dingti nepastebėtiems kapinių prižiūrėtojų.
E.Ostapenka vis tiek bus teisiamas Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Skandalais išgarsėjęs Eugenijus Ostapenka vakar rytą, kai buvo nu traukta baudžiamoji byla, užvėręs teismo duris, čiupo bučiuoti myli mąją Tatjaną. Tačiau po kelių va landų klaipėdietis neteko amo, kai išgirdo, jog vis tiek bus teisiamas.
Klaipėdos apylinkės teismas va kar nagrinėjo dvi dėl tų pačių įvy kių iškeltas bylas. Privataus kaltinimo byla buvo iškelta po to, kai į teismą kreipė si pats E.Ostapenka. Vyras teigė, kad pernai birželio 10 d. jis pateko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kai greitąją pagalbą į namus iškvie tė klaipėdiečio mama, išsigandusi dėl sūnaus sveikatos. E.Ostapenka pasakojo, kad bu vo išgėręs 40 raminamųjų „Rela nium“ tablečių ir alkoholio. Tačiau paguldytas į reanimacijos pala tą E.Ostapenka tikino medikų dė mesio nesulaukęs. „Man buvo silpna, bloga, o me dikai nieko nedarė. Juk po to, kai jie mane išvežė į policiją, aš pats nu vykau į Priklausomybės ligų cent rą ir sumokėjau 184 litus už tai, kad man būtų išvalytas organizmas“, – tikino klaipėdietis. Reanimacijos palatoje kilus konf liktui, E.Ostapenka aiškino, kad vienas ligoninės medikų Remigijus Vertelis jam užlaužė ranką ir pa guldė ant žemės. Tačiau gydytojas pasiskundė, kad tai jam pacientas smogė į veidą, sugriebė už gerklės ir spyrė į pilvą. Mediko žodžius teis me paliudijo keturios slaugytojos. E.Ostapenka teismui pateikė me dikų pažymą apie patirtus sužalo
Suglumo: E.Ostapenka vakar ry
tą džiūgavo nutraukus bylą, ta čiau po pietų teismas kitoje bylo je nusprendė nagrinėti įvykio ap linkybes iš esmės.
jimus. Nusprendę vis dėlto ginčą baigti taikos sutartimi, abu vyrai teisme atsiprašymais neapsikeitė. „Džiaugiuosi, kad baigėsi ši isto rija. Aš nusprendžiau atleisti šiam gydytojui. Juk bylinėjimasis galėjo tęstis porą metų“, – aiškino E.Os tapenka. Baudžiamoji byla vakar buvo nu traukta, teismui paskelbus neskun džiamą nutartį. Tačiau po pietų tame pačiame teisme šio įvykio ap linkybes nutarta nagrinėti iš esmės. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo į policiją kreipėsi gydymo įstaiga. „Mane apgavo. Aš ką tik medikui atleidau“, – sutrikęs teisme kalbė jo E.Ostapenka. Šios bylos baigtis turėtų paaiš kėti po kelių mėnesių. Atlikėjo dar laukia byla už prane šimą apie nebūtą nusikaltimą. Dar vienoje byloje jis įvardijamas kaip nukentėjęs nuo nusikalstamų kitų asmenų veiksmų.
8
KETVIRTADIENIS, gegužės 24, 2011
klaipėdos verslas
Darbdaviai ieško darbuotojų www.kl.lt PRISTATO:
RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI
Poreikis: vis dažniau prekybos centruose galima aptikti kasininkių ieškančių skelbimų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Mieste ant parduotuvių langų vis daugė ja skelbimų, ieškančių darbuotojų. Tarp paklausiausių – aptarnavimo srities specialistai. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 30 d.
KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ ” TITULĄ:
UAB „Arijus“ UAB „Avitelos prekyba“ UAB KJKK BEGA UAB „Edrija“ UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ Sodo centras „Frezija” UAB „Gridins Group LT“ AB „Klaipėdos baldai“ UAB „Klaipėdos duona” AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)“ AB „Klaipėdos laivų remontas“ BĮ Klaipėdos miesto globos namai Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka
AB „Klaipėdos nafta“ LKAB „Klaipėdos Smeltė“ AB „Klaipėdos“ viešbutis UAB „Krasta Auto Klaipėda“ UAB KRATC UAB LINTEL UAB „Mars Lietuva“ UAB „Orion Global Pet“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Pineka“ UAB „Ramusis pamarys“ AB Smiltynės perkėla UAB „Solorina“ AB TEO LT UAB „Vakarų konstrukcijos“ AB Vakarų laivų gamykla UAB „Vaterlinija“ UAB VOLTAS
PROJEKTO PARTNERIAI: Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo
Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas išaugusių skelbimų skaičių viešose vietose siejo su sezoniniu darbu. Darbdaviai vis aktyviau ieško statybininkų, kelininkų, padavė jų, pardavėjų bei kitų aptarnavimo srities darbuotojų. Direktorius pastebi, kad praėju sių metų gegužę ir šiemet tuo pa čiu metu užsiregistruojančių be darbių būna mažiau nei siūlomų laisvų darbo vietų. Tad šiuo metu nedarbo lygis uos tamiestyje yra mažesnis nei Lietu vos vidurkis. Klaipėdoje jis siekia 8,3 proc., o Lietuvoje – 10,6 proc. Pasak M.Skritulsko, darbda viams kartais būna sunku rasti tam tikros srities darbuotojų. Vie
nų pasigendama dėl emigracijos, darbo specifikos, o kitų neranda ma dėl prieštaringų pačių darbda vių keliamų reikalavimų.
Šiuo metu nedarbo lygis uostamiestyje yra mažesnis nei Lie tuvos vidurkis. Klai pėdoje jis siekia 8,3 proc., o Lietuvoje – 10,6 proc.
Direktorius kaip pavyzdį pami nėjo, kad verslininkai pageidau ja aptarnavimo srityje dirbančių jaunų žmonių, tačiau nori, jog šie turėtų tam tikrą patirtį. Mat nėra
kada jų mokyti, kaip dirbti. Tačiau retas ieškant is sezon in io darb o jaunuolis turi tokios patirties. Uosto įmonės darbuotojų neran da dėl šios srities specifikos. Mat dalis jų būna emigravę į užsienį. Nuolat jaučiamas ir tolimųjų rei sų vairuotojų stygius. Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška mano, kad tam tikros srities spe cialistų trūkumą lemia ir algos dy dis. Per mažas pajamas nurodo ne vienas svetur emigruojantis klai pėdietis. Todėl jei kvalifik uoti darbuotojai dažniausiai savo atlyginimo dydžiu nesiskundžia, tai nekvalifik uotieji emigraciją pasirenka kaip šios pro blemos sprendimo būdą. Tačiau A.Mileška neįžvelgia pro blemos, kad darbdaviai dėl išaugu sios emigracijos gali susidurti su situacija, jog nebus kam dirbti. Asoc iac ij os vad ovo teig i mu, verslas prisitaiko – didžiu lės įmonės verslą perkelia į kitas šalis, o mažesnės randa kitokių išeičių. Kaip pavyzdį jis paminė jo viename prekybos centre vie toj kasininkių pastatytas savitar nos kasas.
Gegužę – bankrotų banga Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Klaipėdos teritorinei darbo bir žai pranešta apie keturių įmonių bankrotus. Bus atleisti 46 žmonės.
Didžiausi atleidimai gresia Gargž duose, kur Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankroto byla iškelta bendrovei „Inžinerinės ko munikacijos“. Pagrindinė šios įmonės veik la buvo vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įren gimas. Su 44 bankrutuojančios įmonės darbuotojais darbo sutar tys bus nutrauktos 2012 m. gegužės 31 dieną. Tai pirmasis masinis dar buotojų atleidimas šiais metais. Lietuvos apeliacinio teismo nu tartimi bankroto byla įsiteisėjo ir uostamiesčio bendrovei „Dom remas“. Pagrindinė įmonės veikla – spe cializuota statybos veikla. Bankru tuojančioje įmonėje dirbo du dar buotojai.
Įžvalga: manoma, kad įmonių bankrotus uostamiestyje lemia vis dar
tebesitęsianti ekonominė krizė.
Tomo Mozūros fotomontažas
Darbo biržai pranešta ir apie įmonės „Dirsa“ bankrotą. „Dirsa“ užsiiminėjo gėrimų pardavimu. Bankrutuojančioje įmonėje dar buotojų nėra. Bankrutavo dar viena Klaipėdos bendrovė – „Vakarų verslo vizija“. Įmonė vertėsi naujų prekių maž
menine prekyba specializuotose parduotuvėse. Bankrutuojančioje įmonėje dirbantys darbuotojai at leisti nuo 2012 m. kovo 20 d. Klaipėdos apygardos teisme nuo gegužės 2 iki 15 dienos priimti pa reiškimai bankroto bylą iškelti 19 Klaipėdos apskrities bendrovių.
9
ketvirtadienis, gegužės 24, 2012
OMX Vilnius
OMX Riga
–0,77 %
500
mln. litų
siekiančią paskolą „Sodra“ šiemet ketina imti iš banko.
–0,58 %
ekonomika
OMX Tallinn
–1,62 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
produkcijos kainos augo labiausiai
€
Lietuvoje pramonės produkcijos kainų in dekso šuolis per metus – didžiausias Bal tijos valstybėse. Balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, parduota Lietuvos pramonės produkcija pabrango 5,7 proc., Latvijos – 4 proc., Estijos – 2,6 proc. Šių metų balandį, palyginti su kovu, Lietuvos gamintojai kainas sumažino 0,2 proc., Latvijos ir Estijos – padidino atitin kamai 0,9 ir 0,2 proc.
Baltarusijos rublis 10000 3,3460 DB svaras sterlingų 1 4,2917 JAV doleris 1 2,7237 Kanados doleris 1 2,6640 Latvijos latas 1 4,9499 Lenkijos zlotas 10 7,9163 Norvegijos krona 10 4,5565 Rusijos rublis 100 8,6875 Šveicarijos frankas 1 2,8752
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
+1,9656 % +0,4165 % +0,8516 % +0,2257 % +0,0283 % –1,0413 % +0,2266 % +0,0968 % +0,0383 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,92
4,61
2,47
„Apoil“
4,87
4,57
2,46
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
94,48 dol. už 1 brl. 111,94 dol. už 1 brl.
Išmokų už pieną tikisi anksčiau Dėl sunkumų pieno sektoriuje šiemet tiesiogines išmokas pieno gamintojams planuo jama išmokėti anksčiau nei įprasta. Geras žinias temdo tai, kad išmokos šiais metais gali smarkiai sumažėti. Šiais metais didžioji papildomų nacionalinių išmokų dalis bus skirta gyvulininkystei, kaip sakė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direk torius Rimantas Krasuckis. Anot jo, vien išmokoms už kvotinį pie ną planuojama skirti 68,5 mln. li tų, arba 50 litų už toną. Bet tai yra 30 proc. mažiau nei pernai. R.Krasuckis patikino, kad minis terija pradėti mokėti išmokas jau yra techniškai pasiruošusi: „Jeigu labai reikėtų, galbūt galėtume mo kėti avansus pareiškėjams po bir želio 15 d.“ Jo teigimu, pagal teisės aktus iki birželio 15 d. bus priimamos pa raiškos, o išmokos turi būti pra
dėtos mokėti po liepos 10 d. Že mės ūkio ministerijos Tiesioginių išmokų skyriaus vedėjo pavaduo tojo Antano Karbausko teigimu, Lietuva kol kas nėra gavusi Eu ropos Komisijos leidimo išmokė ti papildomas tiesiogines išmokas. Tačiau leidimą tikimasi gauti arti miausiu metu. „Laukiame patvirtinimo iš Eu ropos Komisijos. Kai jį turėsime, oficialiai kreipsimės į Vyriausybę ir prašysime skirti lėšų išmokoms. Jų šiais metais maksimaliai gali būti skiriama iki 117 mln. litų. Pa gal teisės aktus tiesioginės išmo kos iš valstybės biudžeto kasmet turi būti nuosekliai mažinamos, o nuo 2013 m. jų mokėti nebebus
galima“, – sakė A.Karbauskas. Pa sak jo, šiemet išmokamų lėšų dy dis priklausys nuo biudžeto gali mybių. Lietuvos pieno perdirbimo įmo nės įvairių pieno produktų pavi dalu eksportuoja daugiau kaip 50 proc. viso perdirbamo pieno, o 37 proc. viso eksporto sudaro ekspor tas į trečiąsias šalis. Todėl šalies pieno ūkio veiklos rezultatai labai priklauso nuo užsienio prekybos pieno produktais sąlygų. Lietuvos pieno perdirbėjų sun kumus byloja sandėliuose susida ręs pieno produktų, ypač sviesto ir fermentinio sūrio, perteklius. Pasak Vilkyškių pieninės vado vo Gintaro Bertašiaus, bendrovė
ankstesniais metais apskritai ne turėdavo sviesto atsargų. Tačiau šiemet sviestą tenka krauti spe cialiai išsinuomotuose sandėliuo se Klaipėdoje. Porą tūkstančių tonų sviesto su kaupė ir bendrovė „Rokiškio pie nas“, o pernai šis produktas san dėliuose apskritai neužsigulėdavo. Bendrovė „Pieno žvaigždės“ pro duktų atsargas taip pat skaičiuoja tūkstančiais tonų. „ES net atnaujino sandėlių są naudų subsidijas. Juk produktų perteklius – ne tik Lietuvos, bet ir visos ES rūpestis“, – sakė bendro vės „Rokiškio pienas“ vadovas Da lius Trumpa. BNS, „Klaipėdos“ inf.
Paskirstymas: šiais metais di
džioji papildomų nacionalinių iš mokų dalis bus skirta gyvulinin kystei, taigi ir pieno gaminto jams. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
10
ketvirtADIENIS, gegužės 24, 2012
turtas
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
Mažiausios kainos kaina: trink Viešųjų pirkimų situacija medicinos srityje – liūdna ir tragiška. Šiemet visų ligoninių, poliklinikų ir kitų medicinos įstaigų vykdytų viešųjų pirkimų pagrindinis pirkimo kriterijus buvo mažiausia kaina. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Perka kuo pigiau
Kai paaiškėjo, kad sostinės Gedi mino prospekte išklotos juodo jo bazalto trinkelės neatlaiko lie tuviškų žiemų ir dalį jų jau reikia keisti, iš karto konstatuota: mili jonus kainavusios trinkelės neko kybiškos. Kaltų imta ieškoti tarp trinkeles klojusių bendrovių ir techninius viešųjų pirkimų apra šus tvirtinusių valdininkų. Tačiau visi jie bruka uodegas ir teigia, kad viešųjų pirkimų taisyklėms nenu sižengta. Suprask, ko paprašėt, tai ir gavot. Tai tik vienas iš daugelio pavyz džių, nuolat besikartojančių įvai riose ūkio srityse, pradedant sta tybų sektoriumi ir baigiant itin jautria medicinos sritimi. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, Lietuvoje 97 proc. visų viešųjų pirkimų pagrindinis vertinimo kriterijus – mažiausia kaina. Kitose ES šalyse (imant vi durkį) mažiausios kainos kriteri jus svarbiausias 33 proc. viešųjų pirkimų. Per pirmą šių metų ketvirtį vie šųjų pirkimų apimtis medicinos srityje siekė beveik 126 mln. litų, už šią sumą 94 perkančiosios orga nizacijos sudarė 965 medicininės įrangos ir kitų priemonių pirkimo sutartis. Visų pirkimų pasiūlymo vertinimo kriterijus buvo mažiau sia kaina. Kiniškos vienkartinės priemonės
Ką reiškia mažiausia kaina medi cinos srityje, net koktu fantazuo ti. Nors medikai apie tai kalba ne noriai, vis dėlto prisipažįsta, kad praktikoje pasitaiko įvairiausių ne sklandumų. Nacionalinės medikų asocia cijos prezidentas Dalius Raman čionis sakė, kad medicinos įstai goms nuolat taupant sunkumų patiria tiek medikai, tiek pacien
tai. „Žmonės negauna tokių me dicininių paslaugų, kokias galėtų gauti. Medicinos įstaigos neįsigy ja pačių naujausių technologijų“, – liūdnai teigė pašnekovas. Pasak jo, technologijų požiū riu Lietuvos medicina nėra stipriai nutolusi nuo ES šalių, tačiau Lie tuvoje juntama labai didelė medi cininių paslaugų kokybės takosky ra tarp didžiųjų medicinos centrų ir mažesnių miestų bei miestelių sveikatos priežiūros įstaigų. Medicinine įranga, reagentais ir kitais reikmenimis prekiaujančios bendrovės „Labochema“ parda vimo vadovė Sonata Klebečkaitė nesistebėjo, kodėl kartais medici noje naudojamos priemonės nėra kokybiškos. „Kai skelbiamas vie šas konkursas, pasiūlymas teikia mas pagal parengtą prekės aprašy mą, reikia tik užpildyti lenteles su kainomis. Kadangi visuomet pra šoma pateikti kuo mažesnę kainą, pardavėjai ją gali pasiūlyti, tik tuo met prekės kokybė būna prastesnė. Neretai gali būti pasiūlomi kokios nors konkrečios įrangos analogai, o vienkartinės medicinos priemonės kiniškos“, – neslėpė S.Klebečkai tė. Pasak jos, ne visi pardavėjai net pretenduoja tapti tokių konkursų laimėtojais, nes jų atstovaujamos ES gamintojų prekės būna tiesiog per brangios. Gali, jei turi už ką
Nacionalinės medikų asociacijos prezidento D.Ramančionio teigi mu, netgi jeigu yra susiformavusi pirkimo remiantis mažiausia kai na praktika, medicinos įstaigos įsi gyja ir geros įrangos bei kokybiškų priemonių. „Viskas priklauso nuo to, koks prekės aprašymas bus pateik tas viešam konkursui. Todėl labai svarbu, kad medikai kuo daugiau bendrautų su užsienio kolegomis, lankytųsi užsienio gydymo įstai gose, parodose, kur susipažintų su naujausiomis medicinos technolo
gijomis“, – sakė pašnekovas. Pasak S.Klebečkaitės, labai dažnai medi cinos įstaigoms medicininės įran gos gamintojų atstovai Lietuvoje gali pasiūlyti kur kas kokybiškes nės, efektyvesnės įrangos nei perka perkančiosios organizacijos. „Nors perkama per viešojo pirkimo kon kursą, medicinos įstaigoms nuo lat siunčiame komercinius pasiū lymus, kuriuose pristatome tai, ką naujo galime jiems parduoti. Taip vyksta savotiškas švietimas, ta čiau pasakyti, kad situacija gerėja, negalėčiau. Viskas priklauso nuo to, kiek perkančiosios organizaci jos turi lėšų“, – teigė bendrovės „Labochema“ pardavimo vadovė S.Klebečkaitė.
Audrius Dedela:
Medicinos srityje už kiekvieną išleistą li tą turėtų būti verti nama saugumas, ko kybė, atsekamumas, patikimumas, il gaamžiškumas.
Siekti kokybės sunku
Viešojo pirkimo konkursuose daly vaujančios medicinine įranga pre kiaujančios bendrovės neslepia, kad jiems nėra tekę teikti pasiūly mų, pagrįstų ekonominio naudin gumo kriterijumi. Tačiau teigiama, kad tuomet, kai perkančioji organi zacija bando pakelti kokybės karte lę, kyla ginčai, rašomi skundai, kad pažeidžiami konkurso reikalavi mai, netaupoma lėšų ir pan. „Pirkimo būdas remiantis ma žiausios kainos kriterijumi turi dvi medalio puses. Viena medalio pu sė yra kokybė. Kai norima nusipirk ti kokybiškų priemonių, konkursai dažnai užsitęsia dėl skundų, pre tenzijų svarstymo, kurių esmė yra konkurencijos ribojimas. To pada rinys – laiku negaunama gydymo priemonių. Kita pusė – kaina. Ma žiausios kainos kriterijų atitinkantis pateiktas pasiūlymas gali atitikti vi sus standartus ir direktyvas, tačiau nebūti kokybiškas. Nes pagal tuos pačius standartus ir direktyvas ga mintojai deklaruoja atitiktį tik ma žumai reikalavimų, o kai kurių ša lių požiūris į standartus, direktyvas ar sertifikatus yra labai liberalus ir formalus“, – teigė vienos prekybos
medicinine įranga lyderių Lietuvoje bendrovės „Interlux“ Viešųjų pir kimų ir kokybės skyriaus vadovas Audrius Dedela. Pasak jo, kitaip ta riant, tai tas pats kaip į naują auto mobilį pilti 92 markės benziną. „Tokios pačios paskirties prie monės, atitinkančios tą patį stan dartą ar direktyvą, skirsis vienos nuo kitų: vienos bus daug sauges nės, kokybiškesnės ir modernesnės nei kitos“, – pabrėžė pašnekovas. A.Dedelos teigimu, medicinos sri tyje už kiekvieną išleistą litą turėtų būti vertinamas ir saugumas, ko kybė, atsekamumas, patikimumas, ilgaamžiškumas. Brangiau, geriau, mažiau
Pasak Nacionalinės medikų aso ciacijos prezidento D.Ramančio nio, visas pasaulis eina ekonomi nio naudingumo kryptimi, tik juo pasukti vis dar sunkiai sekasi Lie tuvai. „Medicinos praktikoje pastebėta, kad gali būti naudojamas branges nis vaistas, bet jo dozės yra mažes nės, jo sunaudojama mažiau, todėl toks vaistas, be abejonės, efekty vesnis. Deja, bet Lietuvoje daž niausiai perkami pigesni vaistai, kurių dozės daug didesnės, todėl išleidžiama daug daugiau pinigų. Ekonominio naudingumo kriteri jus sveikatos srityje yra labai svar bus“, – teigė D.Ramančionis. Pasak pašnekovo, Lietuvoje ban dyta sukurti bendrą vaistų pirki mo sistemą, bet jos efekto medi kai nejaučia. Teigiama, kad tokiu būdu – centralizuotai – galėtų būti perkama ir tam tikra įranga bei prie monės, tačiau šią idėją esą atsakin gos valdžios institucijos stumdo ne ant posėdžių stalų, o tik stalčiuo se. „Kiek gali belsti į tas pačias du ris, kai tavęs niekas negirdi. O jeigu ir girdi, tai nieko nenori daryti“, – apgailestavo D.Ramančionis.
mo iki sutarties sudarymo. Kainos įvertinimas yra paskutinis veiksnys pasiūlymų vertinimo procedūroje. Tam, kad pasiūlymas būtų įrašytas į pasiūlymų eilę, jis turi atitikti vi sus reikalavimus, nustatytus pirki mo dokumentuose“, – sakė ji. Todėl medicinos įstaigos teigia, kad stengiasi suformuoti tokius viešojo pirkimo konkurso reikala vimus, kad būtų įsigyjamos koky biškos prekės. Tačiau Santariškių klinikų Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Žydrūnas Pavlauskas pri pažino, kad pirkti pagal ekonominio naudingumo kriterijų tiesiog neri zikuojama. „Neretai tokius eko nominio naudingumo viešuosius konkursus lydi teisminiai ginčai, o pacientai laukti įrangos ir priemo nių negali“, – sakė jis. Pastebi ne visi
Kad medicinos įstaigos taupo, pa stebi ir akylesni pacientai. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tary bos pirmininkės Vidos Augustinie nės nuomone, taupymas negali bū ti vertinamas vienareikšmiškai. „Suprantam a, kad sunkm e čiu sveikatos priežiūrai, kaip ir kitoms sritims, buvo skirta ma žiau lėšų. Labai matyti, jog sten giamasi, kad pacientai gautų tai, kas jiems tikrai reikalinga. Galbūt ne pačių naujausių technologijų priemonės, bet svarbu, kad žmo gus nepaliekamas be nieko. Tačiau taupymas medicinos srityje turi ir juodą pusę. Taupant netgi nepas kiriami būtini tyrimai, žmonės gy domi aklai“, – atkreipė dėmesį pa šnekovė. V.Augustinienės teigimu, žmo nės medikais pasitiki, todėl ne žinodami, kas jiems priklauso, neišdrįsta ir pareikalauti, o tuo medicinos įstaigos naudojasi. To dėl eilinis pacientas gali net nesup rasti, kad gauna prastesnės koky bės medicinines paslaugas.
Bijo rizikuoti
Medicinos įstaigos nedrįsta pripa žinti, kad viešojo pirkimo konkur sų organizavimas pagal mažiausios kainos kriterijų lemia prastesnę pa slaugų kokybę. Kaip sakė Kauno klinikų Viešųjų pirkimų grupės vadovė Diana Jan čaitienė pasiūlymų vertinimas pa gal mažiausios kainos kriterijų ne reiškia perkančiosios organizacijos prievolės įsigyti pigiausiai pasiū lytą prekę, paslaugą ar darbus. „Viešųjų pirkimų įstatymas labai išsamiai reglamentuoja pirkimo procedūras nuo pirkimo paskelbi
Viešųjų pirkimų apimtis Metai 2011 2010 2009 2008 2007 2006 2005 2004
Suma (mlrd. litų) 12,8 10,9 9 13,5 13,3 11 8,6 6,5 Šaltinis: Viešųjų pirkimų tarnyba
11
ketvirtADIENIS, gegužės 24, 2012
turtas Išaugo pirkimų vertė
neskelbiamų pirkimų Daugėjo
Lietuviškų vaistų mažėja
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, pirmą šių me tų ketvirtį viešųjų pirkimų vertė, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo daugiau nei dvigubai – iki 3,6 mlrd. litų. Bendras viešųjų pirkimų skaičius per šį laikotarpį išliko beveik ne pakitęs.
Pirmą šių metų ketvirtį, pa lyginti su tuo pačiu laikotar piu pernai, sumažėjo neskel biamų pirkimų apimtis, kaip rodo Viešųjų pirkimų tarny bos duomenys. Tokių pirkimų skaičiaus dalis sumažėjo 6,5 proc. ir jie sudarė 21,3 proc. visų 2012 m. pirmą ketvirtį vykdytų viešųjų pirkimų.
Šių metų Sveikatos apsau gos ministerijos užsakytas tyrimas parodė, kad Lietuvos vaistų gamintojų produkci ja šalies rinkoje sudaro nedi delę dalį. 2010 m. lietuviškų farmacijos produktų gamin tojai užėmė 5,2 receptinių vaistų rinkos, ir ši dalis nuo lat mažėja.
keles pakeisi, sveikatos – ne Eilinis pa cientas gali net nesup rasti, kad gauna pra stesnės ko kybės me dicinines paslaugas.
Situacija: medicinos įstaigos įrangą ir priemones priverstos pirkti už kuo mažesnę kainą, nes antraip esą prasideda teisiniai ginčai, o pacientams iškyla ri
zika likti visai be gydymo.
„Shutterstock“ nuotr.
Komentarai
Marius Endzinas „NORDIA BAUBLYS & Partners“
V
iešųjų pirk imų įstatymas leid žia perkančiajai orga nizacijai pasir inkt i, pagal kokį kriterijų vertins jai pa teiktus pasiūlymus: ar pasiūlymai bus vert inam i pagal ekonom in į naud in gumą, ar pagal mažiausią kainą. Ten ka pripaž int i, kad Lietuvoje absol iu ti dauguma pirkimų vyksta vertinant pasiūlymus pagal pastarąjį kriterijų, t. y. atsižvelgiama tik į tai, kuris iš pateik tų pasiūlymų pigiausias. Kaip rodo praktinė patirtis, ne visuo met pigiausias pasiūlymas yra pats ge riausias – dažnai mažiausia kaina reiš kia ir prastesnę kokybę, be to, dažnai tiekėjai, itin sumažinę pasiūlymo kai ną, vėliau nebenori arba tiesiog nebe
pajėg ia kok ybiškai vykdyt i pirk imo sutart ies, o atskirais atvejais ir bank rutuoja. Tokia situacija vertintina nei giamai, nes perkančiajai organizacijai tenka ieškoti naujų alternatyvų. Vert inant pasiūlymus pagal ekono min io naud ing umo kriter ijų, turėt ų būt i atsiž velgta ne vien į kainą, bet į kur kas daugiau su perkamu objektu susijusių aplinkybių (Viešųjų pirkimų įstatymas numato pavyzd in į vert in tinų kriter ijų sąrašą: tai kok ybė, kai na, techniniai privalumai, estetiniai ir funkciniai, aplinkosaugos duomenys, eksploatavimo išlaidos, veiksming u mas, garant inė priež iūra ir techn inė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikas arba užbaig imo laikas). Atit in kamai perkančiajai organizacijai eko nominio naudingumo kriterijaus pa sir ink imas galėt ų reikšt i gal imyb ę geriausiomis sąlygomis išsirinkti tik rai tai, ko jai labiausiai reikia. Todėl šio kriterijaus dažnesnis naudojimas ver tintinas teigiamai. Kita vertus, pasiūlymų vertinimas pa gal daugelį sudedamųjų aspektų reiš kia kur kas sudėtingesnę pirkimo pro cedūrą. Juk kvalifikuotai parengti iš
anksto aiškius ir skaidrius daugelio as pektų įvertinimo parametrus, pagrįsti jų tarpusavio lyginamąjį svorį, o vėliau skaidriai įvertinti kiekvieną pasiūlymą pagal visus šiuos kokybinius paramet rus yra kur kas sudėtingiau nei tiesiog visus gautus pasiūlymus išrikiuoti pa gal kainą. O nesant aiškaus pagrindi mo pirkimo dokumentuose, didėja tiek grėsmė sulaukti tikrinančių institucijų dėmesio, tiek teisminių ginčų su tiekė jais tikimybė. Matyt, čia ir slypi atsaky mas, kodėl Lietuvoje mažiausios kai nos kriterijus toks populiarus. Šiame kontekste būt ų gal ima teig ia mai vertinti ES institucijų iniciatyvas keisti viešojo pirkimo konkursų teisi nį reg ul iav imą ir skat int i perkančią sias organizacijas pirkt i vadovaujan tis būtent ekonom in io naud ing umo kriterijumi. Viena vertus, kai pačiose perkančiosiose organizacijose trūksta suinteresuotumo arba iniciatyvos at likti sudėtingesnį, tačiau leidžiantį įsi gyti maksimaliai poreikius atitinkan čias prekes ar paslaugas pirkimą – toks paskatinimas iš aukščiau gali tapti pui kiu akstinu tiek tikslingai leidžiant vie šąsias lėšas, tiek skatinant konkurenci
ją bei inovacijomis grįstą ekonomiką. Antra vertus, teisės aktų keitimas ES mastu, tikėtina, bus siejamas su papil domais perkančiųjų organizacijų mo kymais ir kompetencijos ugdymu, o tai irgi negali būti vertinama neigiamai.
Rimantas Remeika Sveikatos apsaugos min ister ijos kancler is
S
tatistika, rodanti, kad šiemet sveikatos srityje neįvyko nė vieno viešojo pirkimo, kuris buvo organizuojamas remian tis ekonominio naudingumo kriteri jumi, nėra visiškai tiksli. Viešųjų pirki mų tarnyba neadministruoja privačių medicinos įstaigų pirkimų, taip pat ma žaverčių ir už sutaupytas lėšas atliktų valstybinių medicinos įstaigų pirkimų.
Sakyti, kad viešojo pirkimo būdu per kama medicininė įranga ir kitos prie monės yra pigiausios rinkoje, nes per kamos rem iant is maž iausios kainos kriterijumi, negalima. Viskas priklau so nuo perkamo daikto techninio ap rašo. Tad kokios įrangos ar priemonių medicinos įstaigai reikia, tokių ji ir nu siperka. Žinoma, prašoma, kad gamin tojai siūlyt ų kuo pigesn ius gal imus variantus. Tačiau kartelę pakelia pa ti perkančioji organ izacija. Todėl ga mintojai tarpusav yje konk ur uoja ir siūlo kainą, už kurią perkančioji orga nizacija galėtų pirkti. Žinoma, tokia situacija nėra nei gera, nei bloga. Mano nuomone, opt ima lus var iantas. Visuomet vyksta dis kusijos, kaip tai galėtų būti patobulin ta. Galbūt kaip šiuo metu vaistus, taip ir tam tikrą įrangą bei priemones me dicinos įstaigos galėtų pirkti centrali zuotai. Žinoma, įranga, kuri reikalinga universitet inei ligon inei, nėra tinka ma ambulator ijai, todėl central iz uo tai galėtų pirkt i tam tikros įstaigos ir tam tikrą įrangą. Kada tai galėtų įvyk ti, pasakyti negaliu, vyksta diskusijos, svarstymai.
12
KetvirtADIENIS, gegužės 24, 2012
pasaulis Taksi streikas
Bausmė chirurgui
Žvanga ginklai
Prieš vyriausybės planus panaikinti taksistų licenci jas protestuojantys vairuo tojai iš ryto keletui valandų blokavo kelias pagrindines Lenkijos sostinės Varšu vos gatves ir tiltus. Panašūs protestai vyko ir kituose Lenkijos miestuose, tarp jų Vroclave ir Gdanske.
Chirurgas Shakeelas Afridis, kurį buvo užverbavusi ameri kiečių Centrinė žvalgybos val dyba ir kuris turėjo padėti su rasti Osamą bin Ladeną, buvo nuteistas už išdavystę ir jam paskirta 33 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis taip pat turės sumokėti 320 tūkst. rupijų (9500 litų) baudą.
Rusija pirmą kartą sėkmingai iš bandė naują tarpžemyninę ba listinę raketą, kuri gali pralauž ti šiuo metu NATO plėtojamas gynybos sistemas. Toks prane šimas pasirodė mažiau nei sa vaitė po to, kai NATO oficia liai suaktyvino pirmąjį raketinės gynybos skydo etapą, kuriam griežtai nepritaria Kremlius.
Susėdo prie derybų stalo Iranas ir tarptautinė bendruo menė žengė derybų keliu. Va kar abi pusės susėdo prie stalų Bagdade.
Irano vyriausiasis derybininkas branduoliniais klausimais Saee das Jalili buvo optimistiškai nu siteikęs. Jis pabrėžė, kad iš derybų ti kisi naujo puslapio santykiuose su stipriausiomis pasaulio vals tybėmis. „Kadangi šių derybų pagrin das – bendradarbiavimas, sep tynių valstybių derybos apims tarptautinius, regioninius ir branduolinius klausimus, ir mes viliamės, kad tai bus naujos eros pradžia“, – sakė S.Jalili. Derybose su Iranu dalyvauja JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Bri tanija, Prancūzija ir Vokietija. Iranas, jau įsileidęs į šalį TATENA ekspertus, pareiškė, jog mainais į reikalavimą stab dyti daugiausia abejonių kelian čias programos dalis jis prašys, kad tarptautinė bendruomenė sušvelnintų sankcijas. Kartu Teheranas kartoja, jog branduolinė programa – taiki, nors tarptautinė bendrija įta ria, kad ja maskuojamas ban dymas pasigaminti branduoli nių ginklų. Iranas smarkiai išplėtė sa vo programą ir pradėjo sodrin ti uraną iki 20 proc. – lygio, nuo kurio techniškai nebėra labai to li ir iki 90-ies proc., reikalingų branduoliniam ginklui. Dėl tos priežasties Jungtinių Tautų Saugumo Taryba įvedė daugiau sankcijų Iranui. Papil domi JAV ir ES suvaržymai Ira no naftos sektoriui turi įsigalio ti liepos 1 d. BNS inf.
Kalbėsis: derybininkai susirin-
ko į Irako sostinę Bagdadą.
AFP nuotr.
Ar prezidento rinkimai Egipte – paskutinis taškas? Kas taps nuversto jo Hosni Mubarako įpėdiniu? Kaip jam pavyks susidoro ti su šalį kamuojan čiais rūpesčiais?
Reikšmė: regis, svarbiausia net ne tai, kas taps naujuoju Egipto vadovu, o tai, jog po ilgų H.Mubarako val
dymo metų šalies gyventojai tiki, kad jų balsas bus svarbus.
„Reuters“ nuotr.
Istoriniai rinkimai – lemtingas posūkis? Žmonės patenkinti
Atsakymai? Jų teks palaukti bent iki šiandienos vakaro, nes pirma sis rinkimų turas vyksta dvi dienas. Šį kartą prognozuoti kam nors per galę tolygu burti iš kavos tirščių. O visai neseniai buvo kitaip. Nenuostabu, kad pirmomis bal savimo valandomis prie balsadėžių nutįso ilgos žmonių eilės. Egiptie čiai pirmąsyk per pastaruosius dešimtmečius atidavė balsą už tą kandidatą, už kurį norėjo, o ne už kurį reikėjo. Valdant H.Mubarakui rinkimai Egipte dažniausiai tebuvo forma lumas. „Tai nuostabi diena Egip tui, – džiaugėsi Nehmedo Abdel Hadi, kuris balsavo Omaro Mark ramo mokykloje Kairo Šubros ra jone. – Dabar jaučiu, kad tai – mano šalis, ir jaučiuosi oriai.“ Kitame miesto pakraštyje Ra nia, vilkinti sportiniais drabužiais ir susirišusi plaukus į uodegą po beisbolo kepuraite, stovėjo eilėje pirmoji. „Tai pirmas kartas per vi są Egipto istoriją, kai renkame savo prezidentą“, – sakė ji, tačiau nesu tiko atskleisti „paslapties tarp jos ir balsadėžės.“ „Rytoj vyks didelis egzaminas – man maudžia paširdžius ir ne galiu užmigti“, – balsavimo išva karėse sakė 25 metų Warda, dir banti viename prabangiame Kairo sporto klube. „Šie rinkimai pakeis padėtį – kad ir kas ateitų, jis bi jos žmonių ir turės jų klausytis, – ją papildė 25 metų apatinio triko
tažo parduotuvės asistentė Hind Ahmed. – Visi mano draugai ir šeima nuolat kalba apie rinkimus. Tai pirmas kartas jų gyvenime, kai jie balsuos per prezidento rinki mus, nes šįkart rezultatai nėra ži nomi iš anksto.“ Įvairūs kandidatai
Rinkimuose jėgas bandė 12 įvai rių pažiūrų ir įsitikinimų politikų – tiek iš pasaulietinės stovyklos, tiek islamiškosios. Taip pat ietis rėmė senojo režimo šalininkai ir reformistai. Rinkimų favoritu laikytas Amras Mussa, buvęs šalies užsienio reikalų ministras, o dabar Arabų lygos vado vas. Taip pat geras galimybes laimė ti, kaip rodo apklausos, turi paskuti nis H.Mubarako paskirtas premjeras Ahmedas Shafiq as. Tiesa, abu kalti nami pernelyg glaudžiomis sąsajo mis su senuoju režimu. Be to, rimtu kandidatu laikomas Egipte įtakingos Musulmonų broli jos deleguotas kandidatas Moham medas Mursi. Jis varžysis su nuo saikių islamiškų pažiūrų Abdeliu Moneimu Abulu Fotouhu, kuris save laiko įvairių politinių jėgų re miama kompromisine figūra. Prognozuoti sunku
Vis dėlto niekas nesiima spėlio ti, kuo baigsis vakar prasidėję ir šiandien pasibaigsiantys rinkimai. Kaip rodo apklausos, daug rinkė jų yra neapsisprendę, kurį kandi datą palaikyti.
Prezidento rinkimai – paskutinis valdžios perdavimo Egipte žings nis po H.Mubarako režimo griū ties. Iki tol Egiptą prižiūrėjo val dančioji karinė taryba. Iš viso rinkimų teisę balsuoti Egipte turi per 50 mln. gyventojų. Egiptas – daugiausia gyventojų tu rinti arabų valstybė. Tačiau naujajam šalies vadovui, kad ir kas juo bus išrinktas, teks susidurti su nemenkais iššūkiais. Šalis iki šiol nėra vieninga, prastėjanti ekonominė ir socialinė pa dėtis piktina visuomenę, galiausiai trūksta stabilumo.
Tai pirmas kartas per visą Egipto isto riją, kai renkame savo prezidentą. Kad saugumo padėtis – nekokia, parodė ir incidentas, kai Kaire prie vienos rinkimų apylinkių buvo nu šautas policininkas, kuris pateko į dviejų kandidatų prezidento rinki muose šalininkų susišaudymą. Vis dėlto rinkimai, kaip tikimasi, turėtų užbaigti revoliucija ir krau jo liejimu paženklintą Egipto isto rijos laikotarpį. Rinkimų išvakarėse daugelis po litikų ir aktyvistų ragino žmones balsavimo dieną nelikti namie. „Pakilk, egiptieti, Egiptas ta ve šaukia“, – vienas karys šūkavo
per megafoną, cituodamas žodžius iš populiarios nacionalistų dainos, kurią sukūrė garsus kompozitorius Sayedas Darwishas. Valdančioji Ginkluotųjų pajėgų aukščiausioji taryba pakartojo sa vo ankstesnius raginimus aktyviai balsuoti, tačiau perspėjo dėl „pa žeidimų“. Karinė valdžia patikino, kad neketina toleruoti jokių balsa vimo pažeidimų. Tačiau, kad ir ką žada kariuo menė, daugelis mano, jog buvusio režimo šalininkai gali nesutikti taip lengvai perduoti valdžios. Stabilumas ar islamiškos vertybės?
Demokratiškais pripažintuose Egip to parlamento rinkimuose triuški namą pergalę pasiekė islamistiškos jėgos, todėl ir dabar spėjama, kad šalies vadovu egiptiečiai gali norėti matyti ne pasaulietinių pažiūrų as menį. Įtakingiausia islamistinė jėga šiuo metu yra Musulmonų brolija. Islamiškų jėgų kandidatai žadė jo islamu pagrįstą projektą, kuriuo būtų pasiekti revoliucijos tikslai, ir tai sukėlė pasaulietinės santvar kos šalininkų bei Egipto koptų ma žumos nuogąstavimus dėl asmens laisvių ir pelningo turizmo sekto riaus ateities. A.Shafiqas ir A.Mussa žadėjo iš saugoti stabilumą ir atkurti tvar ką, bet jų ryšiai su buvusiu režimu kelia nerimą, kad gali atsinaujinti protestai dėl įsivaizduojamo pavo jaus revoliucijai. BNS, BBC, CNN, AFP inf.
13
ketvirtadienis, gegužės 24, 2012
sportas
„Dragūnams“ įteikti aukso medaliai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
„Žemaitijos dragūno“ rankininkai vakar vyko į Kauną. Paskutinį kartą šį sezoną.
Laikinojoje sostinėje jų laukė ne įgrisusios „Granito-Gajos-Kario“ ar „Lūšies“ komandos, o iškilmės – čempionato pabaigtuvės, per kurias ant klaipėdiečių krūtinių trečius metus paeiliui sužibo aukso medaliai. Nugalėtojų taurė, didžiausia iš visų klaipėdiečių laimėtų, Artūro Juškėno auklėtiniams buvo įteikta iš karto po pergalės prieš „Granitą-Gają-Karį“. Tačiau pirmenybių organizatorių – Lietuvos rankinio lygos (LRL) vadovybės prašymu uostamies-
čio vyrai ją vežėsi į Kauną, kad LRL atstovai ją dar kartą simboliškai įteiktų dalyvaujant geriausioms šalies vyrų ir moterų komandoms. Dar keturi „dragūnai“ sulaukė individualių prizų. Geriausiu kairiojo krašto žaidėju pripažintas Darius Jasinskas, įžaidėju – Benas Petreikis, linijos – Tadas Stankevičius, dešiniojo pusiau krašto – Arūnas Šrederis. Sidabro žetonai sužvilgo ant „Granito-Gajos-Kario“ žaidėjų krūtinių. Bronzos medaliai įteikti „Lūšies“ rankininkams. Moterų čempionate nugalėtojomis pirmą kartą tapo Kauno r. „Garliavos-SM“ ekipa. Bronzos medaliai atiteko Vilniaus „Eastcon AG-Vilniaus kolegijos“ komandai.
Triumfas: „Žemaitijos dragūno“ rankininkų medaliais ne mažiau nei patys sportininkai džiaugėsi ir viceme-
ras Vytautas Čepas (stovi trečias iš dešinės).
Į žaidynes keliaus 15 atletų
G.Katkui – bronza Gintaras Katkus užėmė trečiąją vietą Maskvoje vykusiame Europos kovinio sambo čempionate.
Svorio iki 52 kg grupėje rungtyniavusiam lietuviui pavyko įveikti Moldovos atstovą, tačiau pusfinalyje Klaipėdos sporto centro atletui koją pakišo Armėnijos sportininkas. Anot trenerio Dmitrijaus Čelpanovo, kovotojo savybėmis pasižymintis G.Katkus varžovui nusileido nedideliu skirtumu. „Klaipėdos“ inf.
Laimingieji: Klaipėdos jaunieji dziudo kovotojai varžysis Kaune.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Plungėje vyko Lietuvos jaunučių žaidynių Žemaitijos zonos dziudo varžybos.
Geriausieji jaunieji atletai iškovojo teisę varžytis finale, birželio mėnesį vyksiančiame Kaune.
Plungėje susitiko sportininkai iš 12 komandų. Iš Žemaitijos zonos (iš viso yra penkios) bilietus į laikinąją sostinę iškovojo 15 uostamiesčio sportininkų. Pirmąsias vietas užėmė Egidijus Skuodas (svorio iki 38 kg), Akvilė Titorenko (per 70 kg) ir Mindaugas Šmaižys (iki 81 kg).
Finale pralaimėję antri liko Pavelas Slobodianekas (iki 38 kg) ir Vytautas Šeirys (iki 66 kg). Trečiąsias vietas užėmė Ginas Balynas (iki 42 kg), Nedas Macijauskas (iki 55 kg), Andrius Baltonis (iki 60 kg), Arnas Šukys (iki 73 kg), Deivydas Žibkus (iki 81 kg) ir Justina Kazlauskaitė (per 70 kg).
GOLFO PAMOKOS
„NATIONAL GOLF RESORT“ GOLFO KLUBE! Ar bandėte žaisti golfą? Pirmasis golfo aikštynas Vakarų Lietuvoje kviečia Jus išmokti žaisti golfą su profesionaliu treneriu iš Švedijos, kuris ne tik išmokys Jus golfo pagrindų, bet ir supažindins su golfo etiketu ir istorija. Šią savaitę golfo pamokoms taikome 40% nuolaidą.
Daugiau informacijos www.nationalgolf.lt arba tel. + 370 655 222 22
Tomo Raginos nuotr.
Prizininkas: klaipėdietis iškovojo pirmą
medalį Senojo žemyno čempionate.
19
ketvirtadienis, gegužės 24, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-
ma pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 29 d.
Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Gali kilti konfliktų su vaikais, bet būkite tokiose situacijose išmintingas ir atlaidus. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Pasivaikščiokite gryname ore. Vėžys (06 22–07 22). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti sprendimus. Pasikvieskite savo draugus ir vyresniuosius bičiulius, kad kartu su jais apsvarstytumėte ateities planus. Liūtas (07 23–08 23). Organizuotumas ir kruopštumas padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos, bet nepraraskite savitvardos. Nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprasta. Mergelė (08 24–09 23). Būsite neįprastos nuotaikos. Tikėtina, kad pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Svarstyklės (09 24–10 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu, geriau šiandien nespręskite svarbių klausimų. Skorpionas (10 24–11 22). Teisingai įvertinkite susidariusią padėtį, kritiškai pažvelkite ir į save. Ir atsipalaiduokite – jėgų dar tikrai prireiks. Susitvarkykite namus, iškuopkite seniai šluotą mačiusius kampus. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus siekdamas savo svajonės, nes galite nukrypti nuo teisingo kelio. Nebus lengva patenkinti visus norus ir troškimus, nes svarbu nesusipainioti, kur svajonės, o kur realybė. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, tik būsite šiek tiek išsiblaškęs ir dėl to galit būti apkaltintas lengvabūdiškumu. Neįžeidinėkite kitų žmonių, nes galit įskaudinti arba galit gauti atgal. Vandenis (01 21–02 19). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai manys, kad esate idealistas, bet aplinkiniai visiškai pritars jums. Žuvys (02 20–03 20). Sunkiai seksis reikšti savo mintis ir idėjas. Stengsitės vengti ginčų. Ir teisingai darysite, nes bet kokie veiksmai sulauks padarinių, todėl pasistenkite nusiteikti pozityviai.
Orai
Savaitės pabaigoje Lietuvoje vyraus sausi ir gana šilti orai, kaip progno zuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Šiandien dieną bus 16–18 laipsnių ši lumos. Rytoj temperatūra bus pana ši: naktį numatoma 4–7, dieną – 17–18 laipsnių šilumos. Savaitgalį turėtų la biau sušilti.
Šiandien, gegužės 24 d.
+18
+20
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+18
Šiauliai
Klaipėda
+18
Panevėžys
+17
Utena
+17
5.09 21.57 16.48
145-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 221 diena. Saulė Dvynių ženkle.
Tauragė
+19
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +24 Brazilija +23 Briuselis +25 Dublinas +17 Kairas +35 Keiptaunas +17 Kopenhaga +21
kokteilis „Įkliuvome – reikia 200 litų“ Apie naują sukčiavimo būdą „Kokteiliui“ papasakojo pardavėju dirbantis Romas. „Nesen iai mūs ų parduot uvėje apsi lankė nekok ios išvaizdos pilietis, – is tor iją prisiminė vyrišk is. – Priėjęs prie mano kolegos, nors jis jo nepaž inojo, išt iesė ranką sveik intis.“ Darbuotojai skersai suž iuro į famil ia rųjį svečią. O šis, žiūrėdamas tiesiai bendradarbiui akis, net papriekaišta vo: „Tu ką, neprisimeni manęs?“ „Na, ne. O turėčiau?“ – klausimu į klau simą atsakė kolega. Tai nė kiek nesutrikdė užėjusiojo: „Na, taig i anksčiau su Gedu prie stotelės kart u kalbėjomės, vėl iau Naujuosius metus pas jį sutikome.“ „Na, neats imenu, nors užmušk“, – muistėsi pardavėjas. Svečias nė nemanė trauktis: „Tikrai bu vome, kaip tu gali neatsiminti. Einame į koridorių, apie reikalus pakalbėsime.“ Paklaustas, kokius makaronus jam ant ausų kabino gudruol is, kolega perpa sakojo, ko gero, sukčiaus atmintinai iš kaltą tekstą: „Supranti, važ iavome au tomobil iu. Pol icija prisik niso. Reik ia sumokėt i. Dabar net ur iu su sav im i, o reik ia susitvarkyti reikalus tuoj pat – vietoje. Jei apiformins baudą oficia liai, bus daug bėdų. Paskol ink dabar du šimtus litų, vėliau grąž insiu“. Romas įsit ik inęs, kad tok ie gudragal viai aplankė ne vieną parduot uvę ar įstaigą.
Fantazija: sukčių paklausę, gali
me patikėti, kad drambliai tikrai kiaušinius lizduose deda.
Linksmieji tirščiai Skambut is iš Komun ist ų part ijos ko miteto į vienuolyną. – Alio, šventas tėve, mums posėd žiui labai reik ia kėd žių. – Neduosiu! Anąd ien suolus paskol i nau, tai jūs juos visus nepadoriais už rašais peil iukais išraižėte! – Ak, neduosi, dievo tarne?! Tai negau si pionier ių bažnyčios chorui! – Gąsd inate, bed iev i! Neduosite pio nier ių chor ui, negaus ite brol ių vie nuol ių talkai! – Neduosi vienuolių – negausi komjau nuol ių kryž ių procesijai! – Eeeech! Neduosi komjaunuol ių – ne gausi seser ų vienuolių į suomišką pirt į! – O už tokius žodžius, šventas tėve, liep sime partijos bilietą ant stalo padėti! Česka (397 719; melagiai net lygumose kalnus verčia)
Londonas +27 Madridas +30 Maskva +17 Minskas +18 Niujorkas +23 Oslas +23 Paryžius +27 Pekinas +31
Praha +23 Ryga +16 Roma +24 Sidnėjus +21 Talinas +15 Tel Avivas +27 Tokijas +24 Varšuva +22
Vėjas
4–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+19
+19
Marijampolė
Vilnius
+18
Alytus
Vardai Gerardas, Gina, Joana, Vilmantas, Vincentas, Žaneta.
gegužės 24-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
17
20
18
15
6
17
19
19
15
4
17
19
16
15
5
rytoj
šeštadienį
1387 m. Jogailos rūpes čiu Viln iuj e, senos ios lietuvių šventyklos vie toje, buvo pastatyta nau ja bažnyčia: daug kartų pers tat yt ai bažnyč iai 1922 met ais suteikt as bazilikos, o 1925 metais – arkikatedros titulas. 1543 m. mirė moder niosios astrologijos pra dininkas, lenkų astrolo gas Nicolaus Cop ern i cus. Gimė 1473 m. 1686 m. gimė vok iečių fiz ik as Dan iel Faren
heit. 1724 m. sudarė Fa renheito temperat ūros skalę. 1844 m. Samuel Mor se 65 km atstumu sėk mingai nusiuntė pirmą ją pasaulyje žinutę te legrafu. 1862 m. Londone (Ang lija) formaliai atidarytas Vestminsterio tiltas. 1881 m. apie 200 žmo nių žuvo, kai Kanados keltas „Princess Victo ria“ nus kendo netol i Londono.
1883 m. po 14 metų tru kusios rekonstr ukcijos „Bruklino“ tiltas buvo vėl atidarytas eismui. 1956 m. Šveicarijoje įvy ko pirmasis „Eurov iz i jos“ dainų konkursas. 1974 m. mirė JAV džia zo virt uozas Duke El lington. 2009 m. eidamas 87uosius met us mirė ži nomas komp oz itor ius, dir igent as Jurg is Gai žauskas.
„Eurovizija“ – būti ar nebūti Šiandien spręsis Lietuvos likimas „Eurovizijoje“ – vyks antrasis pus finalis, kuriame pasirodys ir mū sų šalies atstovas Donatas Mont vydas.
Netikėta: griaunamas statinys pažėrė siurprizų.
Vytauto Liaudanskio nuotr
Pamatuose – įmūryti antkapiai Prieš šešis dešimtmečius statyto karinio miestelio, dabar Klai pėdos universiteto teritorijoje buvusio pastato pamatuose ap tiktas neįtikėtinas radinys. Prieš kelias savaites ardant statinį pamatuose atrasta keliolika įmūry tų XIX a. viduriu – XX a. pradžia datuojamų antkapinių paminklų. Juose išlikusios kadaise Klaipėdoje palaidotų žmonių, tarp jų – miesto tarėjo Strausso, Michaelsenų, Ma sonų, Raucho ir kt. pavardės. Pasak Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direkto
rės, istorikės, doc. dr. Silvos Po cytės, ši netikėta miesto istorijos „dovana“ eilinį kartą patvirtina, kaip brutaliai pokariu buvo elgia masi su senosios Klaipėdos praei ties simboliais. Šie antkapiniai paminklai, su derinus su atsakingomis paveldo saugos institucijomis, bus perduo ti Klaipėdos miesto žinion.
Asmenis ir organizacijas, kurios griauna pokario metais Klaipėdo je ir visame krašte statytus pasta tus ar ketina tai daryti, istorikai ragina atkreipti dėmesį, ar stati nių konstrukcijose nėra išlikusių antkapinių paminklų ar kitų se nosios Klaipėdos istorijos pavel do reliktų. „Klaipėdos“ inf.
Jis užbaigs aštuoniolikos antrojo pusfinalio dalyvių pasirodymus – dainuos paskutinis. Lietuvio šansai iškovoti keliala pį į „Eurovizijos“ finalą vertina mi prieštaringai. Prognozuojama, kad stiprūs konkurentai jam ne leis užimti aukštesnės nei 10–16 vietos. Jei D.Montvydas į dešimtuką ne pateks, finale Lietuvos nebus. Tik pasyviai stebėti pirmąjį „Eurovizijos“ konkurso pusfin a lį galėję lietuviai, šį vakarą jau tu rės teisę balsuoti už savo favori tus, tačiau D.Montvydui atiduoti balsų negalės. Po pirmojo pusfinalio aišku, kad finale dalyvaus Albanija, Graikija, Islandija, Rumunija, Airija, Danija, Kipras, Moldova, Rusija, Vengrija. Vietą finale be konkurso yra už sitikrinę Didžioji Britanija, Pran cūzija, Italija, Azerbaidžanas, Is panija ir Vokietija. Antrojo „Eurovizijos 2012“ pus finalio tiesioginę transliaciją iš Ba ku bus galima stebėti šįvakar nuo 22 val. per LRT televiziją. „Klaipėdos“ inf.
Antrasis pusfinalis 01. Serbija
10. Kroatija
02. Makedonija
11. Švedija
03. Nyderlandai
12. Gruzija
04. Malta
13. Turkija
05. Baltarusija
14. Estija
06. Portugalija 07. Ukraina
15. Slovakija 16. Norvegija
08. Bulgarija
17. Bosnija ir Her cegovina
09. Slovėnija
18. Lietuva